TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
pirmadienis, gruodžio 3 d., 2012 m. Nr. 282 (1481)
Politologai svarsto, kodėl valdantieji taip buksuoja dalydamie si ministrų portfelius. Lietuva 7p.
A.Šemeta Lietuvos ūki ninkų parašytą peticiją perdavė už žemės ūkį atsakingam kolegai. Ekonomika 9p.
diena.lt
1,30 Lt
Viename jud riausių Japo nijos greitkelių įgriuvo tunelis. Pasaulis 12p.
Miestą apgaubė Kalėdų dvasia
Manau, reikia žmonišku mo turėti. Gyvenimas ly gus niekada nėra. Aktorė, režisierė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė
3p.
Miestas
4p.
Vyks tradicinis aukcionas Po pusantros savaitės Tolerancijos centro patalpose bus surengtas jau 26-asis Vilniaus aukcionas. Pasak renginio organizatorių, šįkart auk cione bus pristatoma „rami, sude rinta kolekcija, kurios kūriniai yra ir konservatyvūs, ir, atvirkščiai, kelian tys tam tikrą intrigą“.
Menas Renginys: Kalėdų eglės įžiebimo ceremoniją dirigavo būrys nykštukų ir kompiuterinis Kalėdų Senelis. Gedimino Bartuškos nuotr.
Kalendorinės žiemos pradžia po visą sos tinę išbarstė kalėdinį šurmulį – jau pačią pirmąją gruodžio dieną Vilniuje vyko gausybė kalėdinių renginių.
Šeštadienio rytą šimtai žmonių su plūdo į tradicinę – jau dešimtą kar tą vykstančią – Tarptautinę Kalė dų labdaros mugę Vilniaus rotušėje. Stenduose buvo galima įsigyti įvai riausių rankdarbių, papuošalų eglu tei, knygų, meduolių. Per visą mugę surinktos lėšos bus skirtos labdarai. Antakalnio vaikų ir jaunimo cent re šeštadienį dovanas ruošė, skirs tė ir pakavo būrys moksleivių. Ant
rą kartą vykstanti kalėdinė labdaros akcija „Antakalniečiai – antakal niečiams“ skirta tam, kad Kalėdų laikotarpis sunkiai gyvenantiems taptų džiaugsmingesnis. Šeštadienio vakarą per šventinę ceremoniją įžiebta ir didžioji Kalė dų eglė Katedros aikštėje. Plačiau skaitykite
Miestas
2, 5
15p.
Rūmuose – senovinė muzika
2
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
miestas
Žmonės ieškojo šventinės dvasios Šimtai žmonių šeštadienio rytą suplūdo į tradicinę – jau de šimtą kartą vykstančią – Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę Vilniaus rotušėje. Daugelis atėjo su vaikais – netgi kūdikėliais. Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Stilius: raudonomis žvaigždėmis, kaip ir pernai, papuošta pagrindinė
miesto gatvė – Gedimino prospektas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Sostinėje įžiebta Kalėdų eglė Rūta Grigolytė Šeštadienį kiek po 17 val. Katedros aikštėje įžiebta didžioji Vilniaus Kalėdų eglė. Tokiu metu, jau sute mus, aikštė buvo pilna žmonių.
Renginio vedėjas Paulius Skučas itin iškilmingai pristatė šventę ir pačią Kalėdų eglutę. „Didžiausia Baltijos šalyse Kalėdų eglutė. Iš jū sų, susirinkusiųjų, matau, kad nė vienam miestui Vilniaus aplenkti šansų nėra. O mūsų eglė pati gra žiausia šalyje, tai – visos Lietuvos eglė“, – kiek keistai šventės akcen tus dėliojo vedėjas. P.Skučas minėjo, – ir tai jau objektyvu, – kad Vilnius pateko į pasaulinį kalėdinių šviesų de šimtuką.
Raudonąjį mygtuką eglutei įžieb ti rado šokantys nykštukai, o jo nu spausti pakviestas miesto meras Artūras Zuokas. Kartu įjungtos ir gatvių šviesos dekoracijos. Meras taip pat pasikalbėjo su in teraktyviu Kalėdų Seneliu ekrane ir prašė jo į Vilnių atvežti kuo dau giau gerumo. Eglė buvo surenkama nuo ant radienio. Jos aukštis – 25 metrai. Tai aukščiausia ne tik kada nors Vilniuje buvusi eglė, bet ir iš šių mečių Baltijos šalyse – ji penkiais metrais didesnė už Rygos ir Tali no eglutes. Savivaldybės pranešime teigia ma, kad eglei apšviesti reikia tik 2,8 kW elektros energijos, – tiek, kiek naudoja dulkių siurblys ar du arbatinukai.
Mugę dešimtą valandą atidarė ka denciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, šįkart atvykęs be žmo nos Almos. Vienuoliktą ryto prie Rotušės durų vis dar buvo nusidriekusi il ga norinčių įeiti eilė. Pačiuose rū muose lankytojų buvo taip gausu, jog ir prasilenkti nebuvo lengva. Vis dėlto šventinės nuotaikos tai niekam negadino. 28 šalių, bendruomenių ir 5 tarptautinių mokyklų stenduose buvo galima įsigyti visko, ko šir dis geidžia: nuo tradicinių me duolių ir papuošalų Kalėdų eglu tei iki aulinukų, knygų, atvirukų, gėrimų ar labdaros loterijos bi lieto. Veikė ir kūrybos kampeliai, kuriuose vaikams buvo daromas grimas, piešiama, tapoma, kuria mi žaisliukai.
Ir, žinoma, Kalėdų Senelis lau kė vaikų, norinčių su juo nusifo tografuoti ir pabendrauti.
Pirmoji Kalėdų mu gė buvo surengta ly giai prieš dešimt metį – 2002-aisiais Austrijos ambasa doriaus rezidenci joje.
Pirmoji Kalėdų mugė buvo su rengta lygiai prieš dešimtme tį – 2002-aisiais Austrijos am basadoriaus rezidencijoje. Vėliau šventė perkelta į Vilniaus rotušę, kad daugiau vilniečių ir miesto svečių galėtų pasidžiaugti Vilniuje reziduojančių ambasadų paruoš
Kūrybiškumas: stendai mirgėjo įvai
riausiais rankų darbo dirbiniais.
Kalėdos: daugiau kaip mėnesį Katedros aikštę puoš šį savaitgalį iškil
mingai įžiebta eglė.
tomis specialiomis dovanomis iš jų šalies. Kalėdų labdaros mugę organi zuoja Tarptautinė moterų asocia cija, vienijanti Lietuvos ir užsienio moteris iš diplomatinio korpuso ir verslo bei visuomeninių organiza cijų. Nuo 2003 m. prie mugės orga nizavimo prisidėjo šimtai savanorių ir buvo surinkta per 2,5 mln. litų. Rėmėjų ir mugės lankytojų paaukoti pinigai buvo skirti orga nizacijoms, kurios rūpinasi vai kais, moterimis ir vyresnio am žiaus žmonėmis. Per visą Kalėdų labdaros mugę surinktos lėšos atiteks Visagino socialinių paslaugų centrui, Ute nos vaikų globos namams, Kauno bendruomenės centrui „Girsta“, asociacijai Nuteistųjų socialinio užimtumo centrui, VšĮ Kruonio senelių globos namams, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriui.
Dėmesys: kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus iš mugės
neskubėjo – apžiūrinėjo stendus, vaišinosi, bendravo.
Lankytojai: snyguriuojant eilėje prie įėjimo kantriai laukė daugybė žmonių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
3
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Stiklo darbų paroda
Vienatvė, skurdas, netgi benamystė – taip baigiasi kai ku rių talentų dienos. Tuo aktorė, režisie rė, Vilniaus miesto savivaldybės tary bos narė konserva torė Violeta Podols kaitė grindžia idėją sudaryti galimybę pasiūlyti būstą prie praktiško gyvenimo taisyklių nepritapu siems menininkams.
Vilniaus „Pirklių klube“ Gedi mino prospekte atidaryta Ind rės ir Remigijaus Kriukų meni nio stiklo kūrinių paroda. Joje eksponuojama maždaug 40 pastaraisiais metais sukurtų meni ninkų darbų.
Bendruomenė: galima kone ant pirštų suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra tų menininkų, – tuo įsitikinusi aktorė.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
Išties pagalbos ranką Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
– Per tarybos posėdį iškėlėte įdomią mintį dėl sunkiau gy venančių menininkų sutelki mo gyventi tarsi bendruome nėje. Kodėl kilo tokia idėja? Kaip ji turėtų būti įgyvendinta – atskiras kvartalas, tam tikru aspektu panašus į getą? – Per posėdį man paprieštaravo tarybos narė Rūta Vanagaitė, kad visi esą turi būti lygūs. Man atro do, kad per 20 metų menininkų nei atlyginimai nepadidėjo. O jų ir gy venimo būdas kitoniškas – ne vi si jie yra ir gali būti verslininkai, ne visi sugeba savo gyvenimą taip susitvarkyti, kad galėtų gyven ti laisvai, juo labiau iš tų atlygi nimų, kuriuos dabar uždirba me no žmonės. Nors atrodo, kad menininkų so cialinės garantijos yra tokios kaip ir kitų, bet vis tiek menininkas yra kaip paukštelis, labai dažnai jo vi sas gyvenimas atiduotas kūrybai, jis neturi tos praktiškos pusės. – Yra kokių konkrečių atvejų, kai norėjosi tokiu būdu pagel bėti menininkams?
– Esu susidūrusi, kai tikrai ištinka kokios nors bėdos, ligos, ir žmogus neturi nei santaupų – nieko, atsi duria gatvėje. Prieš porą metų bu vo situacija, kai talentingos daili ninkės butas buvo užstatytas, ir jai reikėjo būsto. Galima kone ant pirštų suskai čiuoti, kiek Lietuvoje yra tų meni ninkų. Jie juk kitokie. Kaip ir posė dyje kalbėjome, – jie nepritampa. Yra tie socialiniai būstai, kur gy vena ir kalinių, ir asocialių žmo nių, yra visokių. Yra tam tikra grupė žmonių, kurie praradę daug, nesusitvarkę savo gyvenimo. Gali ma būtų pagalvoti, kaip kokį nors būstą žmogui duoti, kad jie gyven tų tarsi bendrijoje. Prisiminkime kino režisieriaus Gyčio Lukšo atvejį. Jo gyvenime taip susiklostė, kad dabar jis gyve na kažkokiame pusrūsyje. Vis tiek žmogus vis dar kuriantis, bendrau jantis, atstovaujantis Lietuvai. Kas buvo atvažiavę – išsigando, kur jis gyvena. Bet ką jam gali pasiūlyti? Vieno kambario būstą bendrabuty je su bendra virtuve? Tai kalbėdama aš galvoju, kad kiekvienas atvejis labai individua lus. Tačiau kai ką nors ištinka bėda, mes nežinome net ką pasiūlyti. Čia
ne privilegijos, o galvojimas apie pagarbą tiems žmonėms ir galimybę pasiūlyti, tarkime, kokį butelį. Yra juk tų socialinių būstų. Reikėtų, kad kalbėtų ir kūrybinės organizacijos, į tai daugiau įsijungtų teatrų, muzi kų, dailininkų sąjungos.
Čia ne privilegijos, o galvojimas apie pa garbą tiems žmo nėms. – Taigi nesutinkate su posėdyje nuskambėjusiomis replikomis, kad menininkų negalima išskir ti, o rūpinimasis jų buitimi būtų „sovietmečio politika“? – Manau, kad visais žmonėmis reikia rūpintis, ir vėlgi galiu pa kartoti, kad tai labai individua lu. Tačiau tie menininkai, kurie yra tarsi tarp žemės ir dangaus, – jie yra kitokie. Bet tai juk ne pra keikimas, negalima sakyti, kad jie yra prakeikti inteligentai. Aiš ku, nereikia labai išskirti, bet jeigu socialiniame bute gyvena žmonės, kurie labai geria, o kitas visą gy venimą kuria ir neturi kur gyventi,
tai negi jiems negalima rasti būs to? Ir tai ne „sovietmetis“. Manau, reikia žmoniškumo turėti. Gyveni mas lygus niekada nėra. Reikia sa vivaldybėje žmonėms, kurie atsa kingi už tai, turėti variantų, ką pasiūlyti. Pažįstu žmones, matau, kad visą savo gyvenimą kūrybai atiduoda, o praktiškumo jokio ne turi. Kodėl mes negalėtume padė ti, sukurti tokios erdvės? Turėjome tokį nuostabų rašy toją Paulių Širvį, jis paliko šito kius kūrybinius lobius, bet buvo toks žmogus, kuriuo galbūt reikė jo pasirūpinti. Bet juo ir sovietme čiu juk niekas nepasirūpino. Pralei dome... – Kaip mėginsite įgyvendinti idėją – teiksite pasiūlymą savi valdybės komitetams? – Per posėdį visgi suskambėjo vil tingų žodžių, jog reikia į tai atkreip ti dėmesį. Taigi reikia atrasti gali mybę ir pasirūpinti menininkais. Nelyginkime žmonių, reikia visais rūpintis, bet įvertinkime žmogų, kuris visą gyvenimą kuria, garsi na Lietuvą, o staiga atsiduria tar si tuštumoje. Vėlgi – daugiau ryšio reikėtų su kūrybinėmis organizaci jomis, sąjungomis.
Kriukų meninio stiklo darbai ne kartą eksponuoti personalinė se ir įvairiose grupinėse tarp tautinėse parodose bei festiva liuose Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Čekijoje, Ukrainoje, Ru sijoje, Vokietijoje, Liuksembur ge, Olandijoje, Bulgarijoje ir ki tose valstybėse. Jie sulaukė šios meno srities profesionalų, me no kritikų bei gerbėjų pripažini mo ir aukštų įvertinimų. Personalinę parodą Vilniuje autoriai rengia pirmą kartą. Tai jau ketvirtoji personalinė menininkų paroda šiais metais. Metų pradžioje buvo sureng ta paroda Kaliningrade (Rusija), vėliau – Dusetų dailės galerijo je ir Olomouco galerijoje „Pat ro“ (Čekija). Kitais metais su planuota organizuoti septynias personalines parodas, pirmoji vyks kovą Maskvoje. Kriukų autorinių darbų yra įsi giję Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Veng rijos, Vokietijos dailės muziejai, privatūs kolekcininkai iš Lietu vos, Belgijos, Honkongo, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Suo mijos ir daugelio kitų šalių. Paroda „Pirklių klube“ veiks iki gruodžio 31 d. VD inf.
Parodos organizatorių nuotr.
4
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vyks tradicinis aukcionas Gruodžio 14 d. Tolerancijos cent ro patalpose sostinės Naugarduko gatvėje bus surengtas tradicinis, jau 26-asis, Vilniaus aukcionas.
Kelios dienos iki aukciono jam tei kiamus meno kūrinius bus galima apžiūrėti specialioje aukciono eks pozicijoje Tolerancijos centre, taip pat internete. Pasak renginio organizatorių, 26-ajame Vilniaus aukcione pri statoma rami, suderinta kolekci ja, kurios kūriniai yra ir konserva tyvūs, ir, atvirkščiai, keliantys tam tikrą intrigą. Šį sykį dominuoja ko loristinė ekspresionistinė Lietuvos tapybos mokykla, kurią papildo grafikos klasika, senieji žemėlapiai ir keli skulptūros pavyzdžiai. Prie šio aukciono rinkinio rari tetų galima priskirti Petro Kalpo ko 1904 m. peizažą, Adomo Galdi ko ankstyvojo kūrybos laikotarpio 1925–1926 m. „Žydo Barucho portretą“, Jono Vaičio 1929 m. tapytą „Brazilką“ ir dramatišką Telesforo Valiaus 1942–1945 m. grafikos cik lą „Tragedija Baltijos pajūry“. Pristatoma nemažai portretų. Dominuoja XX a. 6–7 dešimtmečių
Kūrinys: aukcione bus parduodamas ir S.Gračiovo paveikslas „Stam-
bulo vaizdas“.
kūriniai – Česlovo Znamierovskio, Jono Vaičio, Sofijos Veiverytės, Bronės Mingilaitės-Uogintienės, litvakų dailininko Neemijos Arbit Blato portretai. Rinkinyje taip pat gausu peiza žų. Pristatoma nemažai kelionių vaizdų ir miestovaizdžių – Au gustino Savicko „Kalnų vaizdai“, Antano Rūkštelės „Pajūris“, Ser gejaus Gračiovo „Stambulo vaiz das“, Broniaus Uoginto „Vilniaus
Aukciono organizatorių nuotr.
univers iteto“ tript ikas, Vlad o Drėm os „Pam ald usai Viln iaus miestas“ ir kiti peizažai. Šįkart taip pat yra autorių, kurių darbai pirmą kartą pristatomi Vilniaus aukcione. Iš tokių paminėtas itin savito braižo grafik as Olegas Ab lažėjus. Aukciono rinkinį sudaro 103 me no kūriniai, kurių kainos svyruoja nuo 400 iki 49 tūkst. litų. VD inf.
Laikotarpis: filmuojant atkuriamas XIX a. Rusijos stilius.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Gatvėse – damos, džentelmenai ir žirgai Rūta Grigolytė Šeštadienio rytą sostinės sena miesčio gatvėmis riedėjo karietos ir vaikščiojo kostiumuoti ponai.
Italų bendrovė Vilniuje filmuo ja dramą „Ana Karenina“ (rež. Christianas Duguay). Šeštadienį filmuojant Dominikonų gatvė je, aplinkinėse gatvėse uždarytas
automobilių eismas. Skelbiama, kad filmavimo grupę sudaro apie 100 kino profesionalų iš Itali jos ir Lietuvos, filme vaidina apie 70 aktorių iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Masi nėse scenose dalyvauja apie 600 žmonių. Filmas „Ana Karenina“, stato mas pagal Levo Tolstojaus roma ną, bus dviejų dalių.
Reginys: kelios karietos šeštadienį riedėjo Dominikonų gatve.
5
pirmADIENIS, gruodĹžio 3, 2012
miestas
MoksÂleiÂviai ruoÂĹĄÄ— doÂvaÂnÄ—Âles neÂpaÂsiÂtuÂrinÂtiems JauÂkiaÂme meÂdiÂniaÂme naÂmeÂlyÂje ĹĄeĹĄÂtaÂdie nÄŻ doÂvaÂnas ruoÂĹĄÄ—, skirsÂtÄ— ir paÂkaÂvo bĹŤÂrys moksÂleiÂviĹł. DraÂbuÂĹžiai, ĹžaisÂlai, kiÂtos ÄŻvai rios doÂvaÂnos praÂdĹžiuÂgins sunÂkiau beÂsi verÂÄ?ianÂÄ?ias AnÂtaÂkalÂnio ĹĄeiÂmas. RĹŤÂta GriÂgoÂlyÂtÄ—
r.grigolyte@diena.lt
KaÂlÄ—ÂdiÂnÄ— labÂdaÂros akÂciÂja „An taÂkalÂnieÂÄ?iai – anÂtaÂkalÂnieÂÄ?iams“ vykÂdoÂma jau antÂrus meÂtus. An taÂkalÂnieÂÄ?iĹł bendÂruoÂmeÂnÄ—, An taÂkalÂnio vaiÂkĹł ir jauÂniÂmo kluÂbas, AnÂtaÂkalÂnio ir MiÂkaÂloÂjaus DaukÂĹĄos moÂkykÂlĹł moÂkyÂtoÂjai bei moÂkiÂniai suÂsiÂvieÂniÂja tam, kad KaÂlÄ—ÂdĹł laiÂko tarÂpis sunÂkiai gyÂveÂnanÂtiems tap tĹł dĹžiaugsÂminÂgesÂnis. Ĺ ieÂmet mo kiÂniai su doÂvaÂnÄ—ÂlÄ—Âmis apÂlanÂkys ir tremÂtiÂnius. IniÂciaÂtyÂvÄ… kuÂruoÂjanÂti AnÂtaÂkalÂnio bendÂruoÂmeÂnÄ—s taÂryÂbos naÂrÄ— EdiÂta KaÂvaÂliausÂkieÂnÄ— paÂsaÂkoÂjo, kad doÂ
R
vaÂnĹł bus keÂli ĹĄimÂtai. „DoÂvaÂnas su neÂĹĄÄ— gyÂvenÂtoÂjai. IĹĄ „MaisÂto banÂko“ suÂsiÂĹžiÂnoÂjoÂme, kiek yra ĹžmoÂniĹł, ku rie praÂĹĄo maisÂto paÂĹĄalÂpos. DoÂvaÂnos bus skirÂtos tĹł ĹĄeiÂmĹł atÂstoÂvams, jos bus daÂliÂjaÂmos gruoÂdĹžio 10 d. karÂtu su „MaisÂto banÂko“ daÂviÂniais. An taÂviÂliĹł ir TremÂtiÂniĹł naÂmuoÂse taip yra apie 330 seÂneÂliĹł, vaiÂkai mo kykÂloÂje jau suÂrinÂko per 200 ko jiÂniĹł, paÂĹžiĹŤÂrÄ—ÂsiÂme, kÄ… dar gaÂliÂme ĹĄiems senÂjoÂrams suÂrinkÂti, – saÂkÄ— E.KaÂvaÂliausÂkieÂnÄ—. – GyÂvenÂtoÂjai ir paÂtys suÂgalÂvoÂja, kÄ… atÂneĹĄÂti, ir pa siÂklauÂsia, ko reiÂkÄ—ÂtĹł. DaÂbar paÂgrinÂdiÂnis rĹŤÂpesÂtis – kaip visÂkÄ… su paÂkuoÂti, suÂtvarÂkyÂti, kaip priimÂti viÂsus, kuÂrie ateis. MaÂnau, suÂrinkÂ
„„IniÂciaÂtyÂva: akÂtyÂvĹŤs anÂtaÂkalÂnieÂÄ?iai ruoÂĹĄÄ— kaÂlÄ—Âdines doÂvaÂnas sunÂkiai gyÂveÂnanÂtiems.
ta tiek doÂvaÂnĹł, kad uĹžÂteks AnÂta kalÂnio gyÂvenÂtoÂjams, paÂraÂĹĄiuÂsiems praÂĹĄyÂmus „MaisÂto banÂkui“ dÄ—l pa raÂmos, ir mĹŤÂsĹł gerÂbiaÂmiems sen joÂrams, gyÂveÂnanÂtiems AnÂtaÂviÂliĹł ir TremÂtiÂniĹł naÂmuoÂse.“
PaÂsak anÂtaÂkalÂnieÂtÄ—s, ĹĄeĹĄÂtaÂdie nÄŻ atÄ—ÂjuÂsius ÄŻvaiÂriĹł ĹžaiÂdiÂmĹł moÂkÄ— AnÂtaÂkalÂnio viÂduÂriÂnÄ—s moÂkykÂlos folkÂloÂro anÂsambÂlis „LiÂneÂlis“, o at vaÂĹžiaÂvÄ™ kaÂriĹŤÂnai vaiÂĹĄiÂno kaÂreiÂviĹĄÂ ka koÂĹĄe. RenÂgiÂnys tÄ™ÂsÄ—Âsi iki 16 val.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
„NoÂriÂsi bent kiek praÂdĹžiugin ti ĹžmoÂnes, kuÂriems to reiÂkia. Nors per KaÂlÄ—Âdas“, – miÂnuÂtÄ—ÂlÄ™ nuo dar bĹł atÂsiÂtrauÂkuÂsi saÂkÄ— AnÂtaÂkalÂnio at viÂro jauÂniÂmo centÂro diÂrekÂtoÂrÄ— AuĹĄÂ ra LaÂsausÂkaiÂtÄ—.
UAB „Vilniaus vandenys“
Geriamasis vanduo – ĹĄvarus ir sveikas Rytas Stalnionis Vanduo mums – gyvybiĹĄkai svarbus. GausybÄ— jame iĹĄtirpusiĹł naudingĹłjĹł mikroelementĹł akimirksniu pasiekia tolimiausius organizmo kampelius. TaÄ?iau vanduo taip pat sparÄ?iai gali perneĹĄti ir Ĺžmogui pavojingas medĹžiagas. Kad jĹł nepakliĹŤtĹł ÄŻ geriamÄ…jÄŻ vandenÄŻ ir bĹŤtĹł apsaugota visuomenÄ—s sveikata, atliekama nuolatinÄ— vandens tiekimo sistemos, prasidedanÄ?ios gręŞiniu, kontrolÄ—. UĹž vandens kokybÄ™ atsako tiekÄ—jai
Vanduo yra sveikas ir ĹĄvarus tuomet, kai jame nÄ—ra mikroorganizmĹł, parazitĹł ir medĹžiagĹł, dÄ—l koncentracijos galinÄ?iĹł sukelti pavojĹł ĹžmoniĹł sveikatai. Vandens kokybe privalo pasirĹŤpinti jÄŻ tiekianÄ?ios ÄŻmonÄ—s – tam reikia nuolat atlikti ďŹ zikinius, cheminius, radiologinius ir mikrobiologinius tyrimus. Artezinis vandens gręŞinys ar kitas ĹĄaltinis tikrinamas dar prieĹĄ pradedant jÄŻ eksploatuoti – jÄŻ vertina hidrogeologai bei gydytojai higienistai ir nustato, ar jis tinkamas vandeniui tiekti, kokia vandens kokybÄ—, ar vandens pakaks, ar tinkamai ir ilgai gręŞinys bus apsaugotas nuo iĹĄorÄ—s tarĹĄos.
10 tĹŤkst.
geriamojo vandens tyrimĹł kasmet atlieka „Vilniaus vandenĹłâ€œ laboratorija.
Vanduo tikrinamas ne vien dÄ—l grÄ—smÄ—s Ĺžmogaus sveikatai. Kai kurios jame esanÄ?ios medĹžiagos nekenkia Ĺžmogui, bet blogina juslines vandens ypatybes, jis maĹžiau tinka naudoti tiek technologiniuose procesuose, tiek buityje. Tokiu atveju statomi vandens kokybÄ™ gerinantys ďŹ ltrai – iĹĄvalytas vanduo kaupiamas vandens rezervuaruose, o jeigu ÄŻtariama mikrobinÄ— tarĹĄa – ir dezinfekuojamas. Galime pasidĹžiaugti, kad Lietuvos poĹžeminis vanduo yra apsaugotas nuo iĹĄorinÄ—s mikrobinÄ—s tarĹĄos, todÄ—l daugelyje miestĹł gyventojams tiekiamo vandens papildomai dezinfekuoti nereikia.
Vartotojui vanduo tiekiamas pagal visus tarptautinius geriamojo vandens kokybÄ—s reikalavimus ir higienos normas. Pirmoji vandens analizÄ— Vilniuje atlikta 1880 m.
Vandens kokybe Lietuvoje rĹŤpinamasi nuo seno. Dar XVI a. karaliaus Ĺ˝ygimanto Augusto Lietuvoje buvo ÄŻsteigta medicinos policija, kuri rĹŤpinosi ne tik prieglaudĹł gyventojĹł ĹĄvara ir gatviĹł valymu, bet ir vandens telkiniĹł prieĹžiĹŤra. Pirmoji vandens analizÄ— Vilniuje uĹžďŹ ksuota 1880 m., jÄ… atliko gubernijos vaistininkas. Nuo tada pradÄ—ta kurti vandens apsauga, kuria rĹŤpinosi miesto sanitarinÄ— komisija. 1883 m. prie GydytojĹł draugijos ÄŻkurta laboratorija, kuri atlikdavo mikrobiologinius vandens, dirvoĹžemio, oro ir maisto
produktĹł tyrimus, siekdama sustabdyti miestieÄ?iĹł sergamumÄ… ÄŻvairiomis ligomis. LaboratorijÄ… nusprÄ™sta perorganizuoti ÄŻ sanitarijos ir epidemiologijos stotÄŻ po 1941 m. pavasarÄŻ Vilniuje kilusios viduriĹł ĹĄiltinÄ—s epidemijos: per potvynÄŻ Vilnios upei uĹžliejus artezinius ĹĄulinius ir per vandenÄŻ iĹĄplitus ĹĄiltinei, liga uĹžsikrÄ—tÄ— daugiau nei 5 tĹŤkst. ĹžmoniĹł, apie 200 ligoniĹł mirÄ—. Po ĹĄios epidemijos vandenÄŻ pradÄ—ta chloruoti. Ĺ iandien geriamajam vandeniui dezinfekuoti chloras beveik nebenaudojamas. Daugiau nei 10 tĹŤkst. geriamojo vandens tyrimĹł kasmet
1955 m. ÄŻkurta UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens cheminÄ— ir mikrobiologinÄ— laboratorija, dabar veikianti kaip UAB „Vilniaus vandenys“ padalinys. Joje vanduo tikrinamas pagal pusĹĄimtÄŻ skirtingĹł rodikliĹł visose tiekimo grandyse: gręŞiniuose, vandens rezervuaruose, siurblinÄ—se, apskaitos mazguose, vandens kolonÄ—lÄ—se, namĹł ÄŻvaduose. Tai garantuoja, kad galutiniam vartotojui vanduo tiekiamas pagal visus tarptautinius geriamojo vandens kokybÄ—s reikalavimus ir higienos normas. UAB „Vilniaus vandenys“ laboratorija tiria Vilniaus miesto ir rajono, Ĺ alÄ?ininkĹł ir Ĺ venÄ?ioniĹł rajonĹł geriamÄ…jÄŻ vandenÄŻ. IĹĄ viso Vilniaus laboratorija kasmet atlieka daugiau kaip 10 tĹŤkst. cheminiĹł, ďŹ zikiniĹł ir mikrobiologiniĹł geriamojo vandens tyrimĹł, iĹĄ kuriĹł daugiausia tyrimĹł uĹžsako patys UAB „Vilniaus vandenys“. Ji taip pat teikia vandens tyrimĹł paslaugas maĹžesnÄ—ms vandens tiekimo ÄŻmonÄ—ms, kurioms per brangu turÄ—ti savo vandens tyrimĹł laboratorijas.
ď Ž KokybÄ—: YNO\_Na\_VWN XN`ZRa NaYVRXN QNbTVNb XNV] aĂX`a PURZV[VĂş
SVgVXV[VĂş V_ ZVX_\OV\Y\TV[VĂş TR_VNZ\W\ cN[QR[` af_VZĂş
6T[\ =NcYVbXRcVĂ˜VNb` [b\a_
6
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Dvylika Kedžių
JAV neaukos Baltijos šalių interesų
A
merikiečių politikos apžvalginin kas Davidas Markas sako, kad ant rai kadencijai perrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ba rackas Obama bus nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su posovietinėmis Rytų Europos valstybėmis ir tolesnėse derybose su Rusija dėl priešraketinės gynybos sistemos neaukos Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesų. Tokią nuomonę D.Markas išsakė paprašytas pakomentuoti balandį netyčia į eterį pateku sį B.Obamos pašnekesį su tuomečiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu: JAV va dovas sakė, jog derybose dėl priešraketinės gynybos sistemos jis bus „lankstesnis“ po rinkimų lapkričio pradžioje.
Komentuodamas būsimos Baltųjų rūmų administracijos santykius su Kremliumi jis teigė, kad tikriausiai bus bandoma tęsti lini ją, kuri per pirmąją B.Obamos kadenciją ga vo „perkrovimo“ pavadinimą. „Manau, vyks dabartinės politikos tąsa tuo aspektu, jog JAV beveik stengsis papirkti Rusiją, kad ne būtų konfrontacijos“, – kalbėjo D.Markas. Tačiau, pasak jo, yra kelios sritys, kurio se, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, Maskvos ir Vašingtono santykiai gali pablo gėti. Viena jų – galimas Irano ir Rusijos suar tėjimas, kita – JAV planai dėl priešraketinės gynybos sistemos Europoje. Santykiams,
D.Marko teigimu, taip pat galėtų pakenkti, jei Rusija imtų „pernelyg reikštis savo kaimy nių atžvilgiu“. „Ji jau yra įtakinga Ukraino je ir Baltarusijoje, bet jei tai pradėtų atrody ti kaip senos sovietinės imperijos atkūrimas, tai sukeltų nerimą JAV, ypač dėl Baltijos ša lių ir Gruzijos“, – sakė jis. D.Marko teigimu, gynybos finansavimas JAV šiuo metu yra la bai svarbi tema. Bet jis laikėsi nuomonės, jog kone mažiausias iš visų NATO šalių Lietuvos gynybos biudžetas neturėtų tapti priežastimi Vašingtonui keisti požiūrį į Vilniaus užsienio ir nacionalinio saugumo politikos siekius. VD, BNS inf.
Davidas Markas:
Zigmantas Jurevičius
G
erai įmitęs aukciono vedėjas skard žiai kaukštelėjo mediniu plakt uk u ir užb osijo: „Teisin gumas parduotas!“ Patenk in tas nuž velgė salėje sėd inčius garbius po nus ir damas, mėg indamas atsir inkt i, ku ris jų įsig ijo „Teising umą“. Reg is, už 20 rub lių, gal net kiek pig iau. Ne tiek svarbu, už kiek ir kam tiksl iai, ta čiau Ilja Ilfas ir Jevgen ijus Petrovas savo nemar iajame romane „12 Ked žių“, atsipra šau – kėd žių, teising umo simbol į – deivės Just icijos stat ulėlę – prastūmė vikr iai ir efekt ingai: „Vienas, du… Nėra daug iau no rinčių?.. Trys. Teisingumas parduotas!“ Ar ne tok ia dvasia vadovaudamasis nuo sprend į dėl vad inamosios Andr iaus Ūso bylos paskutinę lapkričio dieną priėmė Vil niaus miesto 2-asis apylinkės teismas? Mūsų šalies teisingumo sistemos elitas ofi cial iai paskelbė, kad, rem iant is tur imais faktais ir A.Ūsui artimais liudininkais, aki vaizdu, jog nebuvo nei pedofi lijos, nei pa ties pedofi lo.
Sąmokslo teorijų kūrimas – šimtus, jei ne tūkstančius me tų skaičiuojantis visuomenės įprotis. Ar tai reiškia, kad buvo doras verslininkas, nekaltai apkalt intas, žiaur iai persek iotas patvor ių minios, o vėliau netikėtai iškelia vęs anapil in? Tiesa, pačias A.Ūso žūties aplinkybes, kaip ir ne mažiau mįslingą Drąsiaus Kedžio mir tį, išsamiai tyrė kitos instancijos. Tąsyk di džiajai Lietuvos visuomenės dal iai, net gi tai, kur i Garl iavos mergaitės istor ijoje be sąlyg iškai palaiko šal ies teisėsaugą, pasi rodė maž ų maž iausiai neįprasta, kaip vie nas gal ingo stoto vyras nuskęsta pliump telėjęs į užžėlusią balą pam iškėje. Kitas – paspringsta pusl itr į degt inės užsikandęs žole. Jur id inės sistemos protai aišk iai pasakė: nieko neįprasta tose istorijose nėra. Na, ži note, – kartais taip nut inka. Ein i žmog us gatve, o kur buvus, kur nebuvus pasiveja plyta ir vožtel i per smilk in į. Tos plytos, be abejo, niekas nemetė. Sąmokslo teor ijų kūr imas – šimtus, jei ne tūkstančius metų skaičiuojantis visuome nės įprot is. Arba įrank is, į kur į nespjauna nei Klonio gatvės pag rindiniai herojai, nei prie jų prisišlieję abejot inos reputacijos veikėjai, nei valstybės galing ieji. Mergaitės dramą, trunkančią jau daug iau nei trejus metus, gaubė ne viena oficiali ir neoficial i versija. Atrodo, kad jų nemažės.
Manau, vyks dabartinės politikos tąsa tuo aspektu, jog JAV beveik stengsis pa pirkti Rusiją, kad nebūtų konfrontacijos. „Bet kada, kai užfiksuoji lyderį ką nors sa kantį, kai jis mano, jog nėra įrašomas, tie žo džiai paprastai yra tai, ką jis iš tiesų mano. Vis dėlto nemanau, kad jis turėjo omenyje, jog patenkins Rusiją. Aš manau, tai labiau reiš kė, kad jis nebus suvaržytas derybų požiūriu ir galbūt galės surasti tokias susitarimo sąly gas, kurios būtų palankesnės abiem pusėms. Manau, tai reiškia, jog jis turės daugiau erdvės deryboms“, – sakė Vilniuje šią savaitę viešė jęs portalo politico.com apžvalgininkas. „Tačiau aš nemanau, kad jis parduos Lie tuvą, Estiją, Latviją ar Gruziją. Manau, jis vis dar gana tvirtai nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su šiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis“, – teigė D.Markas.
Prognozė: apžvalgininkų nuomone, naujai kadencijai perrinktas JAV prezidentas B.Oba
ma nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su Lietuva, Latvija ir Estija.
„Reuters“ nuotr.
Atgarsiai Naujienų portalo diena.lt skai tytojai labai aktyviai komenta vo teismo sprendimą vadinamo joje Kauno pedofilijos byloje, ku rioje velionis Andrius Ūsas visiš kai išteisintas dėl kaltinimų tvir kinus mažametę Drąsiaus Ke džio dukterį.
Jurijus Pagaliau triumfuoja teisingumas šio je nepaprastai nešvarioje istorijoje. Dabar reikėtų laukti, kad tos istori jos kurpėjai būtų griežtai nubausti.
Neįrodėt nieko Toks finalas ir turėjo būti. Pedofilų klanas stiprus. Bet žinokit – mes visi tikim mergaite. Tie, kas augina vai kus, aiškiai supranta, kad mergaitė nemeluoja. Labai gaila Neringos, bet ji dar triumfuos. Tokia ta Lietuva – su savo melu ir korupcija. Klanas visa galis. Per daug mirčių šioje byloje –
žudė vieną, žudė kitą, bet tiesos ne nužudysi.
Netikinti Kažkaip netikiu, kad A.Ūsas – šventa sis. Nereikėjo nė skaityti nuospren džio, ir taip buvo viskas aišku. Man gėda, kad gyvenu tokioje valstybė je. Kas turi vaikų, supras, ką čia no rėjau pasakyti.
Kritika Nebėr Lietuvos po tokių teismo nuo sprendžių. Klanas siautėja. Teisybės nebuvo ir nebus šioje valstybėje.
Kaunas Tai ką, Kedžiai ir Venckai, dabar ruoškitės atsakyti – už kurtą sekso fil muką, panaudojant kaip kokį daiktą mažą mergytę, už nekaltus nužudy tus žmones, už visą tą melą, kuriuo kelerius metus maitinote lengvati kius Lietuvoje. Neringai Venckienei – iš Seimo tiesus kelias į kalėjimą. Te
gu ji Tautos atstovybėje nesislepia. Mums tokių prisidirbusių ten nerei kia. Gėda!
Tiesiog Gaila žmogaus ir jo artimųjų dėl ligo tos moteriškės išsidirbinėjimų. Ir dar toks sutvėrimas sėdi Seime. Kam ta da išvis toks Seimas reikalingas, jei gu jau nebėr ką ten rinkti iš norma lių žmonių.
Cha Kas per žmonės toje Lietuvoje? Vi si viską žino iki smulkmenų ir dau giau nei teismas. O paskui dejuoja, kad teismas nuteisė ne taip, kaip jie norėjo. Būrai, gydykitės, kol dar išgy domi.
Ei, patvorio riteriai Ko ardotės, lyg iš Žiegždrių pabė gę? Džiaukitės. Tas teismo spren dimas – puikiausia reklama jums ir jūsų kuriamoms istorijoms bei sek
so filmukams, sulipdytiems iš 50-ies epizodų.
Jjj Tiesiog visi normalūs žmonės laiko mi avinais. Teisėjai pardavė savo sie lą pedofilams.
Arvys Įvyko tai, kas ir turėjo įvykt i, – teis mas pas kelb ė tikr ai teis ing ą ver dikt ą. Nuo pat prad žių daug um a žmon ių buvo įtikėj ę ta abs urd iš ka istor ij a apie men am ą pedof il i ją. Bet kuo tol iau, tuo labiau matė si, kad tai yra blefas. Tik gail a, kad visk as taip tol i nuėj o. Tas šizofre nik as pradėj o žudyt i, ses uo ėmė klied ėt i, vis uom en ė sus kald y ta. Reik ia kalt in ink us lab ai griež tai nub aust i už vis ą šit ą chaos ą, o kalt in ink ai ar kalt in inkė dab ar vald žioj e, bet reik ia tikėt is, kad tai jos neišg elb ės. Ties a vis vien išaiškės.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Davė pinigų vertybėms nusipirkti Prieš baigdamas darbą kultūros ministras Arūnas Gelūnas de šimčiai šalies muziejų paskirstė beveik pusę milijono litų verty bėms įsigyti.
Lyderystė: koalicijoje pirmuoju smuiku griežia V.Uspaskichas (nuotr. viršuje), o A.Butkevičius trypčioja.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vienas groja, kitas šoka Tinkamų kandidatų vadovauti Kultūros ministerijai neran dantis Viktoras Uspaskichas įvarytas į kampą ir blefuoja, o pa skirtasis premjeras Algirdas Butkevičius situacijos nesuvaldo. Tokia yra politologų nuomonė. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Neturi kandidatų
Darbo partijoje (DP) – beveik 17 tūkst. narių, o tinkamo kandida to į kultūros ministrus kaip nėra, taip nėra. Ko siekia V.Uspaskichas, teik damas A.Butkevičiui nepriimtinus kandidatus? Nori vilkinti Vyriau sybės formavimą ar tiesiog neturi iš ko rinktis? Matyt, ir viena, ir kita. Politologo Antano Kulakaus ko nuomone, V.Uspaskicho parti ja portfelių dalybose išsiderėjo tai, ko visai nenorėjo, todėl dabar su siduria su sunkumais. „Iš šalies viskas atrodo nekaip. Akivaizdu, kad į kai kurias išside rėtas ministerijas DP neturėjo kiek rimtesnio kandidato, tad štai pra dedama blefuoti ir skelbti, kad „tu rime 10 kandidatų“, nors taip visai nėra“, – teigė A.Kulakauskas. O gal V.Uspaskichas kandidatus pateiks paskutinę akimirką – tada juos atmesti būtų sunkiau? Gali būti ir taip. „Taip, tikėtina, kad paskutinę akimirką bus pateikiami kandidatai. Taip jau buvo su Arūno Valinsko par tijos pateiktu Arūnu Gelūnu ar Gedi minu Kazlausku. Tie žmonės iš visai kito rato, rasti paskutinę akimirką“, – priminė A.Kulakauskas. Lyderis blaškosi
Panašios nuomonės laikosi ir po litologas Kęstutis Girnius. Anot jo,
neatrodo, kad vieną po kito trauk damas netinkamus kandidatus V.Uspaskichas juokautų. „Jis buvo nepasiruošęs, neturė jo rimto ministrų sąrašo. Tai liudija partijos nepasirengimą. Nemanau, kad V.Uspaskichas taip elgdamasis tyčiojasi iš Prezidentės ir A.Butke vičiaus, ir visų lietuvių. Jis, manau, panikuoja, jaučia, kad partija pa žeidžiama, yra varomas į kampą ir blaškosi“, – teigė K.Girnius.
Kęstutis Girnius:
V.Uspaskichas bu vo nepasiruošęs, ne turėjo rimto minist rų sąrašo. Tai liudija partijos nepasiren gimą. Labiausiai šioje situacijoje, anot politologų, kenčia koalicijos lyde ris, paskirtasis premjeras A.Butke vičius. „Jis šioje situacijoje tikrai labai silpnai atrodo. Blaškosi, kei čia savo nuomonę kas kelias die nas, siunčia Prezidentei galutinį ministrų sąrašą, o po to persigalvo ja. Sako, kad turi rimtą kandidatą ir, nieko nežinodamas, siunčia są rašą. Tai liudija, kad yra problemų su jo lyderyste“, – kalbėjo K.Gir nius.
A.Brazausko nevaikytų
„Algirdo Brazausko V.Uspaskichas negalėtų vaikyti taip kaip A.But kevičiaus, – sakė A.Kulakauskas – Tikriausiai nieko iš to neišeitų. O A.Butkevičius pirmą kartą valdžio je. Jam dar reikia įtvirtinti lyderys tę ir partijoje, ir išorėje. Akivaizdu, kad kol kas jis neturi tokių lyderio savybių.“ Iš tiesų, juk būtent paskirtasis premjeras A.Butkev ič ius atsa kys, jei Vyriausybės per 15 dienų suformuoti nepavyks. Šis termi nas baig ias i kitos savait ės pra džioje. „Premjero pareiga – lai mėt i Prez id ent ės pritar im ą. Jei per 15 dienų jis pritarimo nelai mės, liks kaltas. Taig i, jei Da lia Grybauskait ė min istr ų sąra šo nepatvirtins, atsakomybė teks premjerui“, – priminė politolo gas K.Girnius. Konstitucijoje nurodoma, kad „Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyri mo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvir tintą Vyriausybę ir pateikia svars tyti jos programą“. Kas atsitiks, jei to padaryti ne pavyks? Pačiu blogiausiu atveju, pasak K.Girniaus, naujasis Seimas ga lėtų kreiptis į Konstitucinį Teis mą ir prašyti minėto Konstitucijos straipsnio išaiškinimo. Bet polito logai pabrėžia, kad tokia galimybė – mažai tikėtina.
Daugiausia pinigų gaus Lietuvos dailės muziejus. Jam ministras savo įsakymu skyrė 122,6 tūkst. litų. Panaši suma – 120 tūkst. li tų – suteikta Nacionaliniam Mi kalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejui. Lietuvos dailės muziejus iš skirtų lėšų planuoja įsigyti ži nomo lietuvių dailininko Vytau to Mackevičiaus tapybos kūrinių kolekciją iš užsienyje gyvenančių dailininko giminių. Taip pat bus perkama vieno garsiausių po kario lietuvių fotografų Vytauto Stanionio, kurio kūrinių Lietuvos dailės muziejus savo rinkiniuose neturi, fotografij ų kolekcija. Muziejaus Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir saugojimo centro ve dėjos Laimos Sazonovos teigimu, Nacionalinės dailės galerijos eks poziciją norima papildyti šiuolai kinių Lietuvos fotografų Remigi jaus Treigio, Gintauto Trimako bei Alvydo Lukio kūriniais ir žymaus šiuolaikinio lietuvių tapytojo, Na cionalinės premijos laureato Povilo Ričardo Vaitiekūno tapybos darbu. Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus didžiąją savo sumos da lį išleis M.K.Čiurlionio paveikslui įsigyti. Pasak šio muziejaus vy riausiosios fondų saugotojos Ni jolės Adomavičienės, iš privataus asmens Lietuvoje bus nupirktas paveikslas iš ciklo „Miestas“, nu tapytas 1908–1909 m. Muziejus jau turi du šio ciklo darbus. Ke
tinamas įsigyti paveikslas, pa sak muziejininkės, yra ypatingas – dvipusis. Viena paveikslo pusė vadinasi „Gėlės, laumžirgis“, ki ta – „Miestas“. „Jį ketiname eksponuoti, kai tik bus pagamintas specialus rėmas dvipusiam paveikslui“, – tvirti no N.Adomavičienė. Už skirtas lėšas Nacionalinis M.K.Čiurlio nio muziejus taip pat pirks tar pukariu austą Antano Tamošaičio kilimą, Juozo Kalinausko meda lių, išleistų M.K.Čiurlionio 100osioms mirties metinėms.
Nacionalinis M.K.Čiurlionio mu ziejus ketina įsigy ti ypatingą, dvipusį, paveikslą. „Dar pirksime labai įdomų do kumentų rinkinį – tai afišos ir skelbimai nuo carinės Rusijos lai kų iki Antrojo pasaulinio karo“, – pasakojo muziejininkė. Šiaulių „Aušros“ muziejus už 65 tūkst. litų ketina įsigyti se nųjų Šiaulių atvirukų fotografijų kolekciją. Lietuvos nacionalinis muziejus už 64,2 tūkst. litų žada pirkti lituanistinių eksponatų. Trakų istoriniam muziejui skir tas 31 tūkst. litų Salos ir Medinin kų pilių ekspozicijoms papildyti. Maironio lietuvių literatūros muziejus už 20 tūkst. litų pla nuoja įsigyti Benedikto Babraus ko ir Gražinos Tulauskaitės rin kinius. VD, BNS inf.
Siūlo griežtesnes bausmes Kadenciją baigiančio premje ro Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė dėl rinkimų įstaty mų pažeidimų siūlo bausti ir už planus, bandymus bei siekius pa pirkti rinkėjus, o ne tik už patį pa pirkimo faktą.
Šiuo metu Baudžiamasis kodek sas (BK) sankciją numato tuo at veju, kai apgaulės būdu, paper kant, naudojant psichologinę prievartą rinkėjui buvo trukdoma pasinaudoti rinkimų teise. Darbo grupė siūlo nuostatą papildyti, kad baudžiama būtų ir už bandy mą daryti poveikį rinkėjui. Grupė siūlo, kad tas, kuris tie siogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pa žadėjo, susitarė duoti arba davė atlygį rinkėjui už balsavimą rin kimuose, būtų baudžiamas lais vės atėmimu iki ketverių metų. Kaip teigia darbo grupė, taip pakeitus BK nereikėtų įrodinė ti priežastinio ryšio tarp veiksmų ir trukdymo realizuoti savo teisę, pakaktų paties nusikalstamos vei kos, – pavyzdžiui, atlygio davimo, – fakto. Taigi, pats neteisėtas po veikis rinkėjams turėtų būti verti namas kaip baigtas nusikaltimas. Taip pat darbo grupė siūlo apy gardų ir apylinkių rinkimų komi
sijų narius prilyginti valstybės tarnautojams, kad jiems būtų ga lima taikyti valdininkams taiko mas BK normas dėl papirkimo, piktnaudžiavimo. Kaip teigiama grupės pasiūly muose, nors vietos rinkimų komi sijų nariai turi tam tikrus admi nistracinius įgaliojimus ir atlieka įstatymuose numatytas pareigas, jie nėra valstybės tarnautojai, to dėl išvengia BK valstybės tarnau tojams ar jiems prilygintiems as menims nustatytos atsakomybės už papirkimą, piktnaudžiavimą. Be to, darbo grupė siūlo Administra cinių teisės pažeidimų kodekse didinti baudas už rinkimų doku mentų praradimą: vietoj dabar nu matytos 500–2000 litų būtų ski riama 2000–4000 litų bauda. Taip pat darbo grupė atkreipia dėmesį, jog tam tikri pakeitimai rinkimų teisėje po paaiškėjusių pažeidimų jau padaryti Preziden tės iniciatyva. Dalios Grybaus kaitės inicijuotomis pataisomis lapkritį jau buvo sugriežtintos bausmės už balsų pirkimą. Prezidentė pataisas pateikė reaguodama į Seimo rinkimuose šį rudenį viešumon iškilusius ga limus balsų pirkimo atvejus. VD, BNS inf.
9
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
Lėšų skiriama per mažai Lietuva yra tarp mažiausiai lėšų socialinei apsaugai skiriančių vals tybių iš visų 27-ių ES šalių.
Tarpininkas: eurokomisaras A.Šemeta dešimčių tūkstančių Lietu
vos ūkininkų pasirašytą peticiją perdavė savo kolegai, atsakingam už žemės ūkį. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Peticija pasiekė adresatą Lietuvos deleguotas už mokes čius, muitus ir auditą atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta praėjusios savaitės pabaigoje už žemės ūkį atsakingam Europos Komisijos nariui Dacianui Ciolo şui perdavė per Briuselyje vyku sius protestus gautą Lietuvos ūki ninkų peticiją.
„A.Šemeta, pažadėjęs parašus perduoti už ES bendrą žemės ūkio politiką atsakingam komisa rui D.Cioloşui, savo pažadą ište sėjo ir penktadienį peticija bei ją remiantys Lietuvos žmonių para šai buvo perduoti D.Cioloşui“, – pranešė A.Šemetos atstovė spau dai Karolina Štelmokaitė. Peticijoje reikalaujama, kad tie sioginių išmokų suma Baltijos ša lims būtų nustatyta pagal naują skaičiavimo būdą. „Pastebėdami, kad politiškai la bai sunku rasti bendrus objektyvius ekonominius kriterijus didelių tie sioginių išmokų skirtumų tarp ša lių sumažinimui, todėl, skaičiuo jant finansinį voką Baltijos šalims, siūloma priimti ES 27 šalių 2013 m. faktiškai susidariusį vidurkį vienam hektarui. Tiesioginių išmokų mo kėjimą pagal naują būdą visa apim timi taikyti jau nuo 2014 m. be jo
kio pereinamojo laikotarpio, dėl to, kad nauji pereinamieji laikotarpiai vėl atitolintų konkurencinių sąly gų suvienodinimą tarp ES valsty bių narių“, – rašoma maždaug 45 tūkst. Lietuvos gyventojų pasirašy toje peticijoje. Tiesioginės išmokos žemdir biams yra vienas iš trijų esminių klausimų, kurie derybose dėl bū simos 2014–2020 m. ES finan sinės perspektyvos svarbūs Lie tuvai, be struktūrinės paramos iš sanglaudos fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo. Lietuvos žemdirbių gaunamos išmokos siekia tik apie pusę ES vidurkio. Ūkininkai nepatenkin ti dabartiniais pasiūlymais, pagal kuriuos iki naujojo finansinio lai kotarpio pabaigos 2020 m. šis ro diklis padidėtų iki 65 proc. ES vi durkio. ES vadovai prieš daugiau nei sa vaitę vykusiame susitikime taip ir nesusitarė dėl 2014–2020 m. Bendrijos biudžeto apimties – turtingesnės šalys siūlo jį mažin ti, tačiau skurdesnės valstybės su tuo nenori sutikti. Derybos šiuo klausimu bus tęsiamos 2013-ųjų pradžioje. VD, BNS inf.
Kiek turi kainuoti bankų paslaugos? Lietuvos bankas su rinkos daly viais diskutuos dėl bankų paslau gų įkainių mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonėms.
„Lietuvos bankas, siekdamas tva rios finansinių paslaugų rinkos plėtros bei vartotojų pasitikėji mo rinkos dalyviais, yra suinte resuotas visų šalių konstrukty viu dialogu. Vienas pagrindinių veiksnių šiam pasitikėjimui stip rinti yra finansinių ir kitų pa slaugų kainodaros skaidrumas ir pagrįstumas. Todėl inicijuoja me daugiašalį pasitarimą, kuria me nagrinėsime bankų kainoda ros aspektus teikiant paslaugas mažmeninės prekybos ir paslau gų įmonėms“, – pranešė Lietuvos bankas. Į šį trečiadienį vyksian
tį susitikimą pakviestos bankų bei prekybininkų asociacijos ir jų nariai: Lietuvos bankų, Prekybos įmonių, Elektroninės prekybos, Naftos produktų prekybos įmo nių, Lietuvos viešbučių ir resto ranų asociacijos bei Lietuviškų degalinių sąjunga. Prekybininkai teigia, kad bankų kortelių administruoti neapsimo ka, todėl jos ne visur priimamos. Lietuvos banko vadovas Vitas Va siliauskas yra pabrėžęs, kad ma žoms įmonėms leisti atsiskaityti mokėjimo kortele yra nuostolin giau nei tvarkyti grynuosius, ta čiau centrinis bankas iki šiol teigė neturintis tikslių vertinimų, kiek prekybininkams kainuoja kortelių ir kiek – grynųjų tvarkymas. VD, BNS inf.
ES statistikos tarnyba „Eurostat“ skelbia, kad Lietuva pagal sociali nėms reikmėms skiriamą bendro jo vidaus produkto (BVP) dalį uži ma 7-ą vietą nuo galo. Lietuvoje šis rodiklis siekė 19,1 proc. BVP ir tik 1,5 proc. punk to lenkė mažiausiai socialinei ap saugai skyrusią Rumuniją (17,6 proc.), kaip rodo praėjusią savaitę paskelbti ES statistikos agentūros tyrimo rezultatai. Tyrime surink ti šalių 2010 m. duomenys. Lietuva šiek tiek pirmavo kitų Rytų Europos valstybių atžvilgiu – Latvijos (17,8 proc.), Bulgarijos bei Estijos (po 18,1 proc.) ir Lenki jos (18,9 proc.), taip pat lenkė Slo vakiją (18,6 proc.) Daugiausia socialinei apsaugai 2010 m. skyrė išsivysčiusios ES ša lys – Prancūzija (33,8 proc.), Dani ja (33,3 proc.), Olandija (32,1 proc.) ir Vokietija (30,7 proc.). Anot „Eurostat“, šie skirtumai atspindi gyvenimo lygio skirtu
Dydis: Lietuvos lėšos socialinei apsaugai siekia 37 proc. ES vidurkio.
mus, taip pat – šalių nacionalinių socialinės apsaugos sistemų įvai rovę. Pagal perkamosios galios stan dartus, kurie išlygina kainų skirtu mus tarp šalių, Lietuvoje lėšos so cialinei apsaugai siekė vos 37 proc. ES vidurkio. Mažiausi rodikliai už fiksuoti Bulgarijoje ir Rumunijoje (27 ir 28 proc.).
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pagal socialinės apsaugos sri tis Lietuva maždaug atitiko ES vi durkį: 44 proc. lėšų Lietuvoje te ko senyvo amžiaus žmonėms, 35,8 proc. – sveikatai, ligoms gydyti, 11,9 proc. – šeimai ir vaikams, 4,4 proc. – nedarbo problemoms, 3,9 proc. – apgyvendinimui ir sociali nei apsaugai. VD, BNS inf.
10
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
ekonomika R
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai
Valstybė privalo skaičiuoti Privačiojo sektoriaus atstovai atkreipia valdžios dėmesį į didėjantį valstybinio sektoriaus konkuravimą su verslu ir neigiamus tokio reiškinio padarinius. Apie tai bus diskutuojama antradienį Seime rengiamoje konferencijoje „Valstybė ir verslas: konkurentai ar partneriai?“. Konferencijos išvakarėse uždavėme kelis klausimus jos organizatoriams ir dalyviams.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui – Sakoma, kad konkurencija skatina pažangą. Kodėl valstybės institucijų konkuravimą su verslu laikote žalingu? – Konstitucijoje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Kai kova dėl vartotojo sąžininga, laimi geresnis produktas už mažesnę kainą. Deja, įvairiose Lietuvos ūkio srityse apstu pavyzdžių, kai valstybė tiesiog stumia iš rinkos privatųjį sektorių, naudodamasi sprendimų priėmimo jėga. Valstybės įstaigos, įmonės atsiriekia sau biudžeto lėšų ir imasi joms nebūdingos komercinės veiklos, kurią verslo šakos vykdo be dotacijų. Tokia konkurencija žlugdo verslą. Jeigu pripažįstame, kad privatusis verslas yra nacionalinės ekonomikos pamatas, tuomet nelygiavertė valstybinio sektoriaus konkurencija su verslu – neabejotinai žalinga. – Reikalinga demarkacijos linija tarp valstybės ir verslo funkcijų? – Taip, vienas svarbiausių konferencijos akcentų – ryžtingas valstybės ir verslo funkcijų atskyrimas. Manome, kad atėjo laikas atlikti valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, žinybų veiklos tyrimą ir išsiaiškinti, kurios jų teikiamos paslaugos ar gaminamos prekės nesusijusios su viešojo administravimo funkcijomis ir turėtų užleisti vietą privačiajam verslui. Dabar turime visiškai priešingas tendencijas: valstybė imasi vis naujų ūkinės veiklos iniciatyvų, prieš tai neatlikdama poveikio įvertinimo, nepasverdama planuojamų sąnaudų tikslingumo. Einama eksperimentų su verslu, valdininkų armijos didinimo keliu. Nėra ko stebėtis, kad prieš dešimt metų Lietuvoje vienas valdininkas aptarnavo 180 gyventojų, o šiuo metu – tik 118.
– Mokysite valstybę skaičiuoti? – Mūsų tikslas – įvardyti ir įrodyti, kad, atsisakydama skubotų reformų, panaikindama privilegijuotą kainodarą ir kitokias išskirtinai palankias sąlygas viešojo sektoriaus ūkinei veiklai, valstybė turėtų daugiau darbo vietų ir keletu milijardų pilnesnį biudžetą. Konferencijoje kalbėsime pavyzdžiais iš švietimo, mokslo, sveikatos priežiūros, informacinių technologijų, logistikos, skolų išieškojimo ir kitų sričių. Valstybė skurdina save, diskriminuodama verslą, užuot didinusi nacionalinę gerovę bendradarbiaudama su verslu. Pavyzdžiui, skolos ir jų išieškojimas. Biudžetui didelis palengvinimas, kad visa priverstinio išieškojimo sistema dešimt metų išsilaiko ant privačiojo sektoriaus pečių. Bet girdime apie Vyriausybės ketinimus vėl suvalstybinti nesumokėtų administracinių baudų išieškojimą. Tai reiškia, kad dalis skolų išieškojimo bus finansuojama iš mokesčių mokėtojų kišenės. Vienas klausimas: kodėl sistema, kuri prieš dešimt metų buvo pasirinkta įvertinus Vakarų valstybių patirtį, kuri buvo pažangi, europietiška, atitiko demokratinės valstybės principus ir veikė neblogai, turėtų būti ardoma? Kitas klausimas: kam reikalingos dvi sistemos – valstybinė ir privačioji. Manęs, kaip verslo atstovo ir skolų išieškojimo paslaugų vartotojo, niekas nepaklausė, ką aš renkuosi. Kažkas pasirenka ir nusprendžia už mane. Jeigu tokia reforma iš tiesų būtų padaryta, jau niekam neberūpėtų, kad aš neatgausiu skolos iš savo verslo partnerio ir neturėsiu iš ko mokėti atlyginimų darbuotojams, kol valstybė iš to paties žmogaus ne ginčo tvarka išsiieškos, pavyzdžiui, 40 tūkst. litų baudą už kokią nors nelegalią prekybą.
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui Aleksandrui Selezniovui – Kodėl iš baudų išieškojimo turėtų uždirbti privatusis sektorius, o ne valstybė?
– Tai nėra uždarbis. Priverstinis skolų išieškojimas – ne šiaip verslas. Tai valstybės patikėta funkcija, kurios vykdymas turi savo kainą. Nepamirškime, kad baudų išieškojimas yra bendros skolų išieškojimo sistemos dalis. Priverstinio išieškojimo sąnaudos dėl objektyvių priežasčių gana didelės. Daugelis skolininkų nemokūs arba nepakankamai mokūs, todėl išieškojimo procesai tęsiami ilgai, atliekama daug procedūrų. Jeigu pagal statistiką 2011 m. realiai išieškota 24 proc. kreditorių reikalaujamų skolų, galima teigti, kad 76 proc. išieškojimo procesų buvo nesėkmingi. Šiems procesams vykdyti taip pat būtinos lėšos.
Vienas klausimas: kodėl sistema, kuri buvo pažangi, turėtų būti ardoma? Dabartinė išieškojimo sistema veikia taip, kad lėšomis, kurios sukaupiamos per sėkmingus procesus, dengiamos nesėkmingų procesų sąnaudos. Sistemą išlaiko ja besinaudojantys asmenys. Grįžus prie valstybinio išieškojimo, sistemą tektų finansuoti visiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos, kurie ja niekada nesinaudoja. – Ar siūlymai elektronizuoti baudų išieškojimą neperspektyvūs? – Elektronizuoti būtina. Bet neperspektyvu vienoje mažoje valstybėje diegti dvi konkuruojančias elektronines sistemas. Kaip tik tai ir vyksta: Antstolių rūmai, bendradarbiaudami su Registrų centru, įgyvendina projektą „E-antstoliai“, o Vyriausybė priima sprendimą kurti „E-baudą“. Pažangu, kad kartu su „E-bauda“ bus sukurta bendra asmenų prievolių valstybei apskaitos sistema. Bet kodėl dalis administracinių baudų išieškojimo procedūrų nepagrįstai turėtų būti perkeliamos į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI)? Juk tai reiškia, kad baudų išieškojimo procesas būtų skaidomas į dvi dalis: VMI administracines baudas išieškotų tik iš skolininkų lėšų kredito įstaigose, o skolų nepadengimo atvejais procesus vis tiek turėtų tęsti antstoliai, skolas išieškantys iš skolininkų turto. Tai didintų procesų trukmę ir sąnaudas, o veiksmingumas mažėtų. Kai sakoma, kad siūloma baudų išieškojimo sistema valstybei kainuos pigiau, mes klausiame: kaip gali atpigti tai, kas dabar nekainuoja? Juk administracinių
baudų išieškojimo išlaidų valstybė nefinansuoja. Mūsų skaičiavimais, reformuotas baudų išieškojimas valstybės biudžetui kasmet pabrangtų ne mažiau kaip 21 mln. litų. Sistemą reikės administruoti, reikės papildomų valstybės tarnautojų. Matyt, ne be reikalo 2007 m. Latvijos vyriausybė analogiškos išieškojimo reformos atsisakė kaip pernelyg brangios valstybės biudžetui. – Ar nevėlu diskutuoti, kai sprendimai keisti administracinių baudų išieškojimą jau priimti? – Nors rengiant minėtąją baudų išieškojimo reformą buvo apsieita be ekonominio vertinimo, manome, kad kompleksinis ekonominis siūlymų poveikio vertinimas turėtų būti atliktas. Liaudyje sakoma: lengva sugadinti, sunku pataisyti. Būtina įvertinti, kiek naujoji reforma realiai kainuotų valstybės biudžetui, kaip pasikeistų esamos išieškojimo sistemos struktūra, efektyvumas, visų priverstinių išieškojimo procedūrų kainos, trukmė ir galutiniai rezultatai. Nors ir nebuvome pakviesti dalyvauti kuriant „E-baudos“ projektą, tai nereiškia, kad antstoliai nepajėgtų dalyvauti projekte ir nebūtų pasirengę išieškoti baudas (tai ir dabar atlieka) tada, kai pradės veikti centralizuota baudų apskaitos sistema. Žinome, kad Seimui yra pateikti alternatyvūs Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Mokesčių administravimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pakeitimo projektai, kuriais siūlomas kitas būdas – koncentruoti skolų valstybei ir administracinių baudų išieškojimo procedūras vienoje institucijoje ir taip išvengti neracionalaus valstybės lėšų naudojimo. Tikimės, kad ir šie pasiūlymai bus atidžiai nagrinėjami.
Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) pirmajam viceprezidentui Bernard’ui Menut – Pasaulyje veikia įvairūs priverstinio sprendimų vykdymo modeliai. Kurie iš jų populiariausi? Kokios tendencijos? – Praeityje visi sprendimus vykdantys pareigūnai dirbo pagal „biudžetinį“ modelį. Tačiau įvairioms valstybėms ieškant būdų, kaip įveikti finansinius sunkumus, pradėjo įsigalėti „nepriklausomas“ modelis, kuriam esant antstolis savarankiškai užsidirba lėšų
profesinei veiklai. Šis modelis turi reikšmingų pranašumų: tai nieko nekainuoja valstybei ir garantuoja veiksmingesnius išieškojimo procesus. Iš 47 Europos Tarybai priklausančių valstybių 27 valstybės narės arba naudojasi „nepriklausomu“ sprendimų vykdymo modeliu, arba (iš esmės dėl politinių motyvų) yra įdiegusios „nepriklausomo“ ir „biudžetinio“ modelio derinius. Lietuvoje taikomas „nepriklausomas“ modelis yra labiausiai paplitęs: jis veikia didžiojoje dalyje UIHJ priklausančių šalių. Neabejojame, kad nepriklausomo antstolio modelio teritorija ir toliau plėsis, nes daugelis valstybių neturi pakankamai lėšų tam, kad veiksmingą teismo sprendimų vykdymą galėtų užtikrinti valstybės tarnautojai.
Liaudyje sakoma: lengva sugadinti, sunku pataisyti. – Jūs dirbate įvairiose šalyse kaip Pasaulio banko, Europos Komisijos, UIHJ ekspertas ir konsultantas. Kaip vertinate teisinių sistemų kokybę? – UIHJ šiuo metu atlieka išsamią lyginamąją studiją. Siekiame klasifikuoti 73 mūsų organizacijai priklausančias valstybes pagal sprendimų vykdymo veiksmingumą. Pirmieji prieinami studijos duomenys atskleidžia, kad pagal sprendimų vykdymo veiksmingumą Lietuva užima garbingas pozicijas. Pasaulio banko grupės „Doing Business“ 2012 m. birželį paskelbto tyrimo duomenimis, vidutinis laikotarpis nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą iki lėšų susigrąžinimo Lietuvoje yra 275 dienos. Tai daugiau kaip 1,5 karto trumpiau negu Latvijoje ir Estijoje. – Daugelis į užsienį išvykstančių gyventojų palieka nesumokėtas skolas. Didelis barjeras – skirtingos teisinių procedūrų kainos įvairiose šalyse. Ar įmanoma pasiekti tolygesnių įkainių bent tais atvejais, kai taikomi tarptautiniai reglamentai? – Migracijos mastas ES nuolat didėja, todėl kuriamos teisinės priemonės, spartinančios vykdomųjų raštų įteikimą ir gavimą įvairiose šalyse. Viena tokių priemonių – Europos vykdomasis raštas. Tikimės, kad pradės veikti Europos banko sąskaitos arešto procedūra. Ji turėtų dar labiau padidinti antstolių ir teismo pareigūnų darbo veiksmingumą. Vis dėlto, kaip paaiškėjo po UIHJ tyrimo, vykdomųjų raštų įteikimo ir sprendimų vykdymo kainos skiriasi dešimtimis kartų. Šie skirtumai dažnai tampa kliūtimi imtis teisinių veiksmų užsienyje. Tačiau teisinių paslaugų kainų suderinimo galimybės išliks ribotos tol, kol ES valstybės narės nepasieks tolygesnio ekonomikos lygio. Parengė Danguolė Žukaitė
11
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Vilniaus „Sakalai“ galanda karo kirvį Ringaudas Berž iūnas
Statistika
Nuo sezono pradžios iki gruodžio 1-osios negavę atlyginimų Vil niaus „Sakalų“ komandos krepši ninkai ir treneriai nusiteikę kraš tutiniam žingsniui.
Neprilygstamieji: Klaipėdos šokėjai sieks 8-ojo pasaulio čempionų titulo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Žuvėdra“ rengiasi dar vienam skrydžiui
Vilniuje surengto tarptautinių šokių festivalio „Lithuanian Open 2012“ šou pasirodė ir tituluotoji Klaipėdos „Žuvėdra“ su nauja programa „Rio“.
Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Klaipėdiečiams tai buvo generali nė repeticija prieš gruodžio 8-ąją Vokietijos mieste Brėmene vyk siantį Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čem pionatą. „Žuvėdros“ sportinių trofėjų ko lekcijoje yra jau septyni planetos pirmenybių aukso medaliai. Pas kutinis iš jų buvo iškovotas 2011aisiais Vilniuje su programa „Ura ganas“. Viena ansamblio vadovių Skais tutė Idzelevičienė viliasi, kad ir kompozicija „Rio“ bus sėkminga.
– Trenere, kaip „Žuvėdra“ pasi rengė svarbiausioms metų var žyboms? – paklausėme S.Idzele vičienės. – Naująją programą „Rio“ publi kai parodėme pirmą kartą. Vilniu je buvo puiki proga išbandyti nau jus drabužius, muziką. Debiutai visada sudėtingi. Programą „Ura ganas“ paruošėme jau prieš pen kerius metus, tad ją atlikdami jau čiamės užtikrinti, nors techniškai tai irgi labai sudėtinga kompozici ja. Pasaulio čempionatui rengiamės nuosekliai, atsakingai. Ne viskas sklandu, nes kelis šokėjus kamuo ja traumos, tačiau tikimės, kad iki varžybų jie spės atsigauti.
– Kuo ypatinga nauja „Rio“ programa? – Ji sukurta pagal animacinio filmo „Rio“ muziką. Per varžybas priva lome į visumą sujungti įvairius Lo tynų Amerikos šokius – rumbą, sambą, ča ča. Tai nėra paprasta. Tikimės, kad „Rio“ bus dar vienas sėkmingas mūsų projektas. – Kokių tikslų sieksite Vokieti joje? – Užduotis – patekti į finalą ir bū ti tarp prizininkų. Visada norisi užimti aukščiausią vietą. Tikimės, kad mums viskas susiklostys gerai, nors niekas nėra apdraustas nuo klaidų ir kitokių netikėtumų.
Jeigu artimiausiu metu padėtis nepasikeis, „Sakalai“ planuoja gruodžio 5-ąją nevykti į Klaipė dą žaisti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynių su „Neptūnu“. Tai patvirtino vilniečių ekipos vyriausiasis treneris Romualdas Petronis. „Sakalų“ klubo vado vai yra pripažinę, kad atlyginimai vėluoja, tačiau kokio dydžio sko la – nekomentavo. Jeigu „Sakalai“ boikotuos mačą su klaipėdiečiais, LKL direktoratas įrašys vilniečiams techninį pralaimėjimą, o klubui ga lėtų skirti 20 tūkst. litų baudą. Praėjusią savaitę „Sakalai“ su krapštė dalį skolos Baltijos krep šinio lygai (BBL), tad ekipai buvo leista toliau dalyvauti šiose var žybose. Jose Vilniaus krepšinin kai 89:81 įveikė Kėdainių „Nevė žį“ ir 61:85 pralaimėjo C grupės lyderiui „Prienų“ klubui. Vienintelė komanda, BBL tur nyre kol kas nepatyrusi pergalės džiaugsmo, – Kauno „LSU-Bal tai“. Lygos debiutantai kauniečiai 71:92 pralaimėjo Pasvalio „Pieno
1. „Ventspils“ 2. „Šiauliai“ 3. „Palanga“ 4. Talino TTU 5. „Rapla“ 6. „Barsy“
Rungt. Perg. Pralaim.
8 7 6 7 7 5
8 5 3 1 1 2
0 2 3 6 6 3
1. „TU-Rock“ 2. „Lietkabelis“ 3. „Juventus“ 4. „Jelgava“ 5. „Lauvas-Triobet“ 6. „Valga“
žvaigždėms“. „Gerai sužaidėme pirmąjį kėlinį ir nieko nelėmusį ketvirtąjį, o palūžome trečiajame. Nagrinėsime, kodėl mums vis ne siseka antroji rungtynių dalis“, – po mačo sakė „LSU-Baltų“ vy riausiasis treneris Darius Dikčius. „Mes tiksliau atakavome, kie čiau gynėmės“, – teigė „Pieno žvaigždžių“ strategas Nerijus Za barauskas.
20
tūkst. litų
baudą gali gauti „Sakalai“, jeigu neatvyks į LKL rungtynes.
Komanda
1. „Prienai“ 2. „Tarvas“ 3. „Nevėžis“ 4. „Sakalai“ 5. „Barons kvartals“ 6. „Kalev“
Rungt. Perg. Pralaim.
9 8 9 8 8 8
9 5 3 4 3 1
0 3 6 4 5 7
D grupė
B grupė Komanda
10:21, 20:25, 17:22). Rezultatyviausi žaidėjai: J.Gintvainis 16 taškų (6 at kovoti kamuoliai), R.Matulis 10 (8 atkovoti kamuoliai)/G.Kadžiulis 16, A.Labuckas 14, A.Milaknis 10.
C grupė
A grupė Komanda
„Sakalai“–„Prienai“ 61:85 (14:17,
Rungt. Perg. Pralaim.
9 8 8 8 9 8
8 6 4 4 2 1
1 2 4 4 7 7
Komanda
1. „Pieno žvaigždės“ 2. „Kalev-Cramo“ 3. „Valmiera“ 4. „Pärnu“ 5. „LSU-Baltai“
Rungt. Perg. Pralaim.
7 6 7 5 7
7 4 3 2 0
0 2 4 3 7
Vicečempionės nesustabdomos Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato favoričių – Vil niaus „Kibirkšties-VIČI-IKI“ ir Kau no rajono „Hoptrans-Sirenų“ – dvi kova buvo be intrigos.
Sostinės krepšininkės savo aikštė je sutriuškino varžoves 67:43. „Ki birkšties-VIČI-IKI“ komanda iš kovojo aštuntąją pergalę iš eilės. „Komandos žaidimu esu paten kintas, nuo pirmųjų minučių dikta vome savo sąlygas, – po mačo sakė
Vilniaus ekipos vyriausiasis trene ris Tadas Stankevičius. – Kai pa čios žaidėjos sau nesukuria proble mų, tai ir viskas gerai pavyksta. Jos buvo susikaupusios, sėkmingai ko vėsi po krepšiais, gerai gynėsi.“ Kauno „Aisčių-LSU“ klubas ėmė si naujos iniciatyvos – užmezgė ry šius su generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokykla. Naujųjų sir galių remiamos kaunietės neiškovojo pergalės – jos 69:74 pralaimėjo Klai pėdos „Fortūnai“. „Nuolat ieško
Statistika
me įvairių partnerių, organizacijų, bendrijų, kurios norėtų prisijungti prie moterų krepšinio. Jauniesiems kariams, moksleiviams tai bus pui ki pramoga, šaunus laisvalaikis po sunkių pratybų, paskaitų ar pamo kų. Mes taip pat neliksime skolingi ir nuolatos lankysimės jų kūno kul tūros pamokose, ateityje rengsime bendras krepšinio šventes, konkur sus“, – kalbėjo „Aisčių-LSU“ klu bo direktorius Petras Aleksonis. VD inf.
Turnyro lentelė
„Kib irkšt is-VIČ I-IKI“–„Hopt
„Sūduva-Mantinga“–„Rūta-Uni
Komanda
rans-Sirenos“ 67:43 (16:9, 19:15, 20:10, 12:9). Rezultatyviausios žaidė jos: M.Kvederavičiūtė 17, K.Vengry tė 16/I.Šalkauskė 13.
versitetas“ 73:66 (17:21, 19:13, 20:10, 17:22). L.Linkevičienė ir L.Rickevičiū tė po 16, S.Dukate 11/S.Baliutavičiūtė ir L.Panasiuk po 19, S.Okockytė 16.
„Utena“–„Jaunieji talentai“ 71:44
„Aistės-LSU“–„Fortūna“ 69:74 (21:19, 10:25, 19:15, 19:15). L.Svarytė 30, J.Mar mienė 11, L.Želnytė 10/M.Grigalausky tė 20, G.Council 19, L.Aglinskaitė 12.
1. „Kibirkštis-VIČI-IKI“ 2. „Hoptrans-Sirenos“ 3. „Sūduva-Mantinga“ 4. „Fortūna“ 5. „Rūta-Universit.“ 6. „Aistės-LSU“ 7. „Utena“ 8. „Jaun. talentai“
(15:16, 17:5, 23:13, 16:10). R.Žilinskaitė 15, R.Milieškienė 14, E.Žygelytė 12/ D.Šarauskaitė 11, L.Juškaitė 10.
Perg.
Pral.
9 6 6 6 4 2 2 1
0 3 3 3 5 7 7 8
Neatsilaikė: „Hoptrans-Sirenų“ ekipos (mėlyna apranga) gynyboje vil
nietės rado daug spragų.
Augusto Didžgalvio nuotr.
12
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
pasaulis Klanų kovos
Imasi sankcijų
Nori lengvatų
Pilietinio karo draskomoje Afrikos šalyje Somalyje per įnirtingą gerai ginkluotų dvie jų klanų atstovų susirėmimą, kurį sukėlė ginčas dėl ganyk lų ir vandens, žuvo mažiau siai 26 žmonės. Susirėmi mai šeštadienį kilo centrinia me Galgadudo regione aplink Marero ir Balaldero kaimus.
Izraelis neperves mokesčių, kuriuos surenka palestinie čių naudai, reaguodamas į jų sėkmingą bandymą gauti aukštesnį statusą JT. Palesti nai nebus pervesta 92,7 mln. eurų. Šių veiksmų imtasi po to, kai palestiniečiai šią savai tę užsitikrino valstybės ste bėtojos ne narės statusą.
JAV prezidentas Barackas Obama paragino Kongre są pratęsti mokesčių lengva tas vidurinės klasės amerikie čiams. Toks sprendimas pa spartintų ekonomikos augi mą. B.Obama pasisako už mo kesčių didinimą namų ūkiams, per metus uždirbantiems 250 tūkst. dolerių ir daugiau.
Japonijos Sasago tu nelis ėmė byrėti vai ruotojams prieš pat akis. Kaip galėjo vie name judriausių ša lies greitkelių įvykti tokia nelaimė – mįs lė tyrėjams.
Klausimas: kodėl viename judriausių Japonijos greitkelių esančiame tunelyje įvyko nelaimė – galvosūkis tyrėjams.
„Scanpix“ nuotr.
Labiausiai bijojo sudegti gyvi Betono užtvara
Sasago tunelis – vienas ilgiau sių Japonijoje. 1977 m. atidarytas tunelis priklauso Chuo greitke liui, jungiančiam sostinę Tokiją su centrine šalies dalimi. Chuo greitkelis – viena judriau sių Japonijos transporto arterijų, kuria kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių.
Betono luitai, kurių vienas apy tikriai sveria apie 1,5 t, prispaudė du automobilius. Jų viduje liko įka linti septyni žmonės. Po kurio lai ko pranešta, kad tunelyje gelbėtojai rado kelis apdegusius lavonus. „Viename automobilyje radome <...> kūnų, jie buvo pajuodę. Vi zualiai patvirtinome, bet dar reikia juos paimti detalesnei apžiūrai“, –
Nuolaužos kliudė mano automobilį. Paspaudžiau grei čio pedalą ir, lai mė, sugebėjau iš trūkti.
Tunelyje, kurio ilgis beveik 5 km, nelaimė įvyko sekmadienį pa ryčiais. Kaip pasakojo liudininkai, tunelio atraminės konstrukcijos tiesiog ėmė byrėti ant važiuoja mosios dalies. Vaizdo kameros, įrengtos tune lyje, užfiksavo ant važiuojamosios dalies virstančius keliolika milži niškų betono luitų. Iš tunelio skli do dūmų ir dulkių debesis, jame ki lo gaisras. Bijojo liepsnų
Atvykus gelbėtojams inžinieriai perspėjo, kad gali nukristi daugiau luitų, todėl gelbėjimo operacija bu vo atidėta porai valandų.
sakė vienas pareigūnas. Liudinin kai pasakojo, kad kilus gaisrui tu nelis paskendo tirštuose dūmuose. Dūmai graužė akis ir dusino. Pasak liudininko, sustojusio už 50 m nuo betono luitų, vaizdas buvo siau bingas. „Važiavau tuneliu, staiga nuo lu bų ėmė kristi betono gabalai. Ma čiau, kaip užsidegė sutraiškytas automobilis. Buvau išsigandęs, pa likau savo automobilį ir maždaug valandą ėjau, kad išsigaučiau iš tu nelio“, – pasakojo 30 metų vyras. Iš viso sugriuvo apie 70–100 m tunelio. Luitai perlūžo ir užbloka vo abi važiuojamąsias juostas. Gel bėtojai į tunelį pateko tik su kvėpa
vimo aparatais. Dalis vairuotojų iš nelaimės vietos ištrūko pro avari nį tunelį. „Luitai tiesiog griuvo ant auto mobilių ir perlūžo pusiau“, – pa sakojo 37 metų Tomohiro Suzuki iš centrinės Nagano prefektūros. Jis kartu su savo šeima beveik va landą ėjo tuneliu, kol pasiekė lau ką. Vyras pridūrė, kad po jo auto mobilio dangčiu matėsi liepsnos, tačiau jis negalėjo prie jo prieiti. „Skubiai iškviečiau policiją, kai pamačiau, kad nesugebėsiu išgel bėti kitų prispaustųjų“, – teigė To moshiro Suzuki. Jis sakė, kad labai jaudinosi, nes ilgai negalėjo pama tyti avarinio išėjimo. „Visą laiką kirbėjo mintis, kad mus pasieks liepsnos ir sudegsime gyvi“, – kalbėjo vyras. Yoshio Goto pasakojo, kad pa matęs krintančius luitus paspaudė greičio pedalą: „Nuolaužos kliu dė mano automobilį. Paspaudžiau greičio pedalą ir, laimė, sugebėjau ištrūkti. Kai vėliau išlipau ir ap sidairiau, dalis automobilio stogo buvo visiškai sulaužyta.“
ressway“, prižiūrinčios tunelį ir greitkelį, atstovai tvirtino, kad tu nelio apžiūra buvo atlikta vos prieš du mėnesius ir jokių rimtų konst rukcijos defektų nebuvo rasta. Visgi tunelių ekspertas iš Ja ponijos profesorius Chikaosa Ta nimoto iškėlė versiją, kad tune lio konstrukcijos galėjo neatlaikyti transporto sukeliamos vibracijos. Sasago tunelis sudarytas iš dvie jų sekcijų. Viena jų liko sveika, ta
čiau pareigūnai vakar perspėjo vairuotojus, kad grįždami į Tokiją rinktųsi alternatyvius maršrutus, nes viena iš tunelio sekcijų nebus galima naudotis. Tai – didžiausia tokio pobūdžio nelaimė Japonijoje nuo 1996-ųjų, kai įgriuvus tuneliui šiaurinėje Ho kaido saloje nuolaužos prispau dė kelis automobilius ir autobusą. Tada žuvo 20 žmonių. „Daily Mail“, BBC, „Reuters“ inf.
Faktai apie tunelį
Nelaimės priežastys neaiškios
Japonijoje yra gerai išplėtotas ir prižiūrimas greitkelių tinklas bei tūkstančiai kalnuose iškastų tu nelių, kurie dažniausiai būna ke lių šimtų metrų ilgio. Šalies keliais kasdien važiuoja milijonai auto mobilių. Pasak Japonijos pareigūnų, pra dėtas tyrimas, kodėl viena tunelio sekcija sugriuvo. Pareigūnai iš karto atmetė žemės drebėjimo versiją, nes jokių pože minių smūgių tuo metu regione užfiksuota nebuvo. Privačiosios bendrovės „Central Nippon Exp
Tunelis priklauso Chuo greitkeliui,
Tunelį ir Chuo greitkelį administ
jungiančiam sostinę Tokiją su Nagoja.
ruoja privačioji bendrovė „Central Nippon Expressway“. Rytiniuose Ja ponijos regionuose greitkelius admi nistruoja „East Nippon Expressway Company“, o vakariniuose – „West Nippon Expressway Company“.
Prasideda ties Sasago miesteliu ir
baigiasi ties Košiū miestu. Tunelio il gis – 4,7 km. Sasago tunelis atidarytas 1977 m.
13
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
„Eurovizija“ žengia į pusfinalius Praėjusį savaitgalį baigėsi nacio nalinės „Eurovizijos 2013“ atran kos ketvirtfinaliai. Netrukus bus surengti du pusfinaliai, o prieš pat Kalėdas Lietuva sužinos, ką dele guoja į kitąmet gegužę Švedijos Malmės mieste vyksiantį dainų konkursą.
vizijos“ atrankos etapus, – eks pertų komisija neretai iš esmės pakoreguoja žiūrovų balsavimo rezultatus. Gruodžio 8 ir 15 d. vyks „Eu rovizijos“ nacionalinės atrankos pusfinaliai, gruodžio 22-ąją nu matomas finalas. VD inf.
Kryptis: režisieriaus M.Antonioni kūrybą genialia vadino dauguma garsiausių XX a. kino kūrėjų, tarp jų –
I.Bergmanas, Akira Kurosawa, Stanley Kubrickas, Andrejus Tarkovskis ir kt.
Organizatorių nuotr.
Kino architekto pristatymas „Režisierius, atradęs savitą kino kalbą“, – taip pristatomas XX a. antrosios pusės italų kino meistras Michelangelo Antonioni, kurio filmus jo 100-ųjų gimimo metinių proga Vilniui pristato ki no centras „Skalvija“. M.Antonioni kūryba aktualumo nepraranda iki šiol: kino teoretikai ir kritikai nepaliauja jos nagrinėti, o žiūrovai – žiūrėti. M.Antonio ni filmų retrospektyvą rengiantis sostinės „Skalvijos“ kino centras gruodžio 6–13 d. parodys devynias italų kino klasiko juostas. Tai bus pirmas kartas, kai jo kūryba taip iš samiai pristatoma Lietuvoje. Lygiai prieš šimtmetį Italijos Fe raros miestelyje gimęs M.Antonioni (1912–2007 m.) save išbandė įvairio se srityse – nuo ekonomikos ir vers lo studijų iki kino kritikos, kol pasu ko kino režisieriaus keliu. Baigdamas ketvirtą dešimtį jis sukūrė savo pir mąjį vaidybinį filmą „Vienos mei lės kronika“ (1950 m.), kuris to me to kinematografe išsiskyrė neįprasta kino kalba. Architektūra domėję sis M.Antonioni tapo savotišku ki no architektu, subtiliai kuriančiu fil mo atmosferą iš ištuštėjusių erdvių, preciziškų aplinkos kompozicijų, – jos perteikė filmo herojų užsisklen dimą, neišsipildžiusius lūkesčius, jų vidinę krizę, epochos jauseną. „Aš protestuoju. Jaučiu, kad me chanizmai, kuriais remiantis sta tomi šabloniški filmai, dauguma komercinių filmų, yra beprasmiš ki. Jie netikri. Aš tikiu, kad gyveni
mas ir jo realybė turi kitą tempą ir jis nuolat keičiasi: kartais tas tem pas orientuotas į veiksmą, kartais jis sulėtėja ir apsnūsta. Kodėl rei kia vengti apsnūdusių ritmų ir ro dyti tik orientuotus į veiksmą?“ – klausė M.Antonioni, kurio filmams būdingas lėtesnis ritmas.
Dauguma komerci nių filmų yra bepras miški. Jie netikri. Aš tikiu, kad gyveni mas ir jo realybė turi kitą tempą ir jis nuo lat keičiasi. Tarptautinį pripažinimą italų kino meistras pelnė po garsiosios trilogijos – „Nuotykio“ (1960 m.), „Nakties“ (1961 m.), „Užtemimo“ (1962 m.) – pirmojo filmo. Tie sa, ne iš karto. M.Antonioni mū za Monica Vitti, vaidinusi visuo se trijuose filmuose, prisimena, kad „Nuotykio“ peržiūra 1960 m. Kanuose buvo dramatiška – filmas išjuoktas ir nušvilptas. „Tačiau ki tą dieną įvyko tai, ko nesitikėjo
me. Leidžiantis iš viešbučio kam bario mums įteikė sąrašą su kino kritikų, žurnalistų, rašytojų para šais po žodžiais: „Vakar festivalyje matėme geriausią filmą savo gyve nime“, – pasakojo aktorė. Beveik kiekvienas po „Nuotykio“ sukurtas M.Antonioni filmas pelnė reikšmingų festivalių įvertinimus, sukėlė ne vieną aštrią diskusiją, nes pasižymėjo įžvalga ir giliais epo chos skaudulių pjūviais. M.Anto nioni amžininkas Ingmaras Berg manas, su juo iškeliavęs anapilin tą pačią 2007-ųjų vasarą, šedevrais pavadino du italų kino klasiko dar bus: poros tarpusavio santykių kri zę atskleidžiančią „Naktį“ ir „Fo topadidinimą“ (1966 m.). Abu įvertinti apdovanojimais: už pirmąjį M.Antonioni 1961 m. įteik tas „Auksinis lokys“ Berlyno filmų festivalyje, už antrąjį – „Auksi nė palmės šakelė“ Kanų kino fes tivalyje 1967 m. Abu bus rodomi ir M.Antonioni filmų retrospekty voje „Skalvijoje“ gruodžio 6–13 d. Čia taip pats suksis M.Antonio ni juostos „Draugės“ (1955 m.), „Riksmas“ (1957 m.), „Profesija – reporteris“ (1975 m.) ir „Moters identifikacija“(1982 m.). VD inf.
Šeštadienio vakarą LRT televizi ja parodė paskutinį atrankos turą į nacionalinės „Eurovizijos“ pus finalius. Televizijos žiūrovų nuomone, iš šio ketvirtfinalio į finalo link va žiuojantį „Eurovizijos“ traukinį verti patekti grupė „Dar“, Moni ka Linkytė ir „El Fuego“. Žiūrovų balsai lemia 50 proc. visų balsavimo rezultatų. Kitus 50 proc. skirs vieša ir slapta komisija, sudaryta iš poros dešimčių muzi kos ir pramogų verslo atstovų. Šįkart rungėsi septyni atlikėjai ir grupės: „Kvinta-Loudside“ su daina „Toks gyvenimas“, Sepa ir „Asorti“ su kūriniu „Money“, „Al Bagdo“ ir jo daina „Backdoor Su perman“, Baiba Skurstenė su daina „I’m on Fire“, „El fuego“ – „Ledo gabalėlis“, grupė „Dar“ – „Jump!“. M.Linkytė atliko „Baby Boy“. Daugiausia žiūrovų balsų surin ko grupė „Dar“, antroje vietoje li ko Monika, trečioje – „El fuego“. Tačiau tik šios savaitės pabai goje paaiškės, ar tikrai visi trys šie atlikėjai pateks į tolesnius „Euro
Triumfavo Ukraina Šeštadienio vakarą Amsterdame surengta šiųmetė vaikų „Eurovizi ja“. Lietuva joje nedalyvavo. Scenoje pasirodė dvylikos valsty bių mažieji atlikėjai. Daugiausia balų surinko nepriekaiš tingu vokalu dainą „Nebo“ („Dan gus“) atlikusi ukrainietė Anastasi ja Petrik (nuotr.). Antroje vietoje li ko „The Funkids“ iš Gruzijos, trečio je – „Kompas Band“ iš Armėnijos.
14
pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. KADA? Rytoj 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val. KIEK? 15–18 litų.
KUR? Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Rytoj 19.30 val. KIEK? 42–102 litai.
Saulėlydis baigiasi
Naktinis Vilnius
Ana Karenina
Epinis, aštrus, kovingas, romantiškas „Saulėlydžio“ sagos finalas su specialiai paruoštomis paslaptimis, nematytais personažais ir int riguojančiais pokyčiais, kurių jūs tikrai neskaitėte Stephenie Mey er knygose. Kerštingomis melagystėmis sukeltas Kalenų ir Voltu rių mūšis įsimins amžinai.
Laisvasis universitetas (LUNI) rengia pasivaikščiojimą po naktinį Vilnių. Ekskursija vyks gerai pažįstamame Vilniaus senamiestyje, tačiau maršrutas bus neįprastas: bus vengiama turistų pamėgtų gatvių ir nublizgintų fasadų, o kelionės vadovas pasirinks auten tiką išlaikiusius kiemus ir skersgatvius.
Levas Tolstojus, rašydamas romaną „Ana Karenina“, pirmąkart prabilo apie moters teisę į laimę ir apie tai, kad moteris neturi tap ti vyro savimeilės bei pasitenkinimo įrankiu. Bet tai tik viena iš te mų, kurias choreografė Anželika Cholina nagrinėja savo dviejų dalių šokio spektaklyje tuo pačiu pavadinimu.
KUR? Prekybos centre „Panorama“, Saltoniškių g. 9. KADA? Iki gruodžio 23 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Teatro sąjungoje, Teatro g. 8. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Rytoj 17 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Jono gatvės galerijoje, Šv. Jono g. 11. KADA? Iki gruodžio 17 d. KIEK? Nemokamai.
Kalėdinė amatininkų mugė
Aktorių duetų konkursas
Rusiškų romansų vakaras
K.Donelaičio metai medaliuose
Kalėdinėje mugėje rankų darbo vienetiniais papuošalais, keramikos darbais, medžio gami niais, drabužiais, konditerija ir įvairiais suveny rais prekiaus amatininkai iš visos Lietuvos bei Latvijos.
Dar šių metų vasarą skelbtas aktorių duetų kon kursas artėja prie pabaigos – aktoriai viešame renginyje turės pristatyti 15–20 minučių truk mės pasirodymus pagal pasaulinės klasikos ar šiuolaikinės dramaturgijos kūrinius.
Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje draugijos „Me los“ vakaras „Tave aš išgirsiu už tūkstančio mylių“. Dalyvaus ansamblio „Družba“ solistai, bus prista tyti studijos „Įkvėpimas“ ir Eugenijaus Riabčuko tapybos darbai.
Keturi Kristijono Donelaičio metų laikai parodo je – tai ne tik plastinės iliustracijos, bet ir itin indi vidualūs dailininkų vaizduotės reginiai, interp retuojantys poemos tekstą ar K.Donelaičio portretinį atvaizdą.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Pinigų karta (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Laba diena, Lietuva. 12.20 Žinios. 12.25, 14.50, 18.45, 21.10 Sportas, orai. 12.30 Laba diena, Lietuva. 13.00 LRT radijo žinios. 13.05 Laba diena, Lietuva. 14.00 LRT radijo žinios. 14.05 Laba diena, Lietuva. 14.40 Žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55 Labdaros akcija „Aš esu“. Tiesioginė transliacija. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.05 Labdaros akcija „Aš esu“. Tiesioginė transliacija. 22.00 Loterija „Perlas“. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. Orai. 23.40 Pasaulio dokumentika. „Planeta Žemė“ (1). „Nuo ašigalio iki ašigalio“ (D.Britanija, 2006 m.) (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LRT 18.55 val.
LNK
0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k). 6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.20 „Keista šeimynėlė“ (5) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Fantastinė komedija. „Marsas atakuoja“ (JAV, 1996 m.) (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (6). 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Nuo... Iki... 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Specialioji Los Andželo policija“ (5) (N-7). 23.35 „Nikita“ (N-7). 0.30 „V. Vizitas“ (1) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
LNK 19.55 val.
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių f. „Naktis muziejuje“ (JAV, D.Britanija, 2006 m.). 13.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.40 „Simpsonai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Prieš srovę. 20.00 Gyvenimas yra gražus. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Amerikietiška siaubo istorija“. 1.00 „Lėlių namai“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3 22.00 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00, 13.00, 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 8.00 Savaitės kriminalai (N-7). (k). 8.30 „Auksarankiai“ (N-7). 9.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 10.00 „Alibi. Byla iš praeities“ (N-7). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 12.00 „Svotai“ (N-7) (k). 14.00, 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 21.25 „Užkalnio 5“. 22.25 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 23.25 „Ekstrasensai detektyvai“ (N-7) (k). 0.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 1.25 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30, 7.55 Ryto reporteris. 7.50 Aš ir vanduo. 9.15 Super L.T. (N-7). 10.15 Pradėk nuo savęs. 10.55 „24/7“. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 14.00 Skonio reikalas.
BTV 20.25 val.
15.00, 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Rossas Kempas. Gaujos“ (N-7). 17.30 VTB jungtinė lyga. Maskvos srities „Chimki“ (Rusija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Maskvos srities. 19.20, 1.00 „Griūk negyvas!“ 19.45 „Boni ir Klaidas“ (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris. 21.52, 0.27 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Gyvenimo būdas. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00 LKL Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“. 14.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–„Minsk“. 16.30 Sporto metraštis. 16.40 Sportas LT. Pasaulio sambo čempionatas. 17.40 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Transliacija iš Chimkų (per pertrauką – „Žinios +“). 19.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow“– „Donetsk“. Vaizdo įrašas (per pertrauką – „Žinios +“). 21.20 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–„Nymburk“. 23.00 Žinios +. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 17.30 val.
.94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 @@@ 5+>8+53/73< 6=
pirmADIENIS, gruodĹžio 3, 2012
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt KelioniĹł
N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><
SkamÂbÄ&#x2014;s seÂnoÂji muÂziÂka Nuo ĹĄianÂdien NaÂcioÂnaÂliÂnio mu zieÂjaus LieÂtuÂvos DiÂdĹžioÂsios KuÂni gaikĹĄÂtysÂtÄ&#x2014;s valÂdoÂvĹł rĹŤÂmai kvie Ä?ia ÄŻ vieÂnÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; trukÂsianÂtÄŻ edu kaÂciÂnÄŻ Ĺ v. CeÂciÂliÂjos seÂnoÂsios mu ziÂkos fesÂtiÂvaÂlÄŻ.
Ĺ iĹł meÂtĹł fesÂtiÂvaÂlio parÂtneÂriai â&#x20AC;&#x201C; VilÂniaus miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s choÂras â&#x20AC;&#x17E;JauÂna muÂziÂkaâ&#x20AC;&#x153;. PirÂmÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; ĹĄis muÂziÂkiÂnis foÂruÂmas pa sieks AukĹĄÂtaiÂtiÂjos muÂziÂkos ger bÄ&#x2014;Âjus. EduÂkaÂciÂnis Ĺ v. CeÂciÂliÂjos se noÂsios muÂziÂkos fesÂtiÂvaÂlis skirÂtas plaÂÄ?iaÂjai viÂsuoÂmeÂnei ir muÂziÂkos atÂliÂkÄ&#x2014;Âjams VilÂniuÂje bei Ĺ iauÂrÄ&#x2014;s LieÂtuÂvos miesÂtuoÂse. Jau traÂdi ciÂniu tamÂpanÂÄ?io fesÂtiÂvaÂlio ren giÂniai vyks BaĹžÂnyÂtiÂnio paÂvel do muÂzieÂjuÂje ir LieÂtuÂvos moksÂlĹł akaÂdeÂmiÂjos saÂlÄ&#x2014;Âje. PirÂmÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; fesÂtiÂvaÂlis nuÂsiÂdrieks iki AukĹĄÂtai tiÂjos reÂgioÂno â&#x20AC;&#x201C; muÂziÂkiÂnÄ&#x2014;s dirbÂtu vÄ&#x2014;s ir konÂcerÂtai vyks BirÂŞų kraĹĄÂ to muÂzieÂjuÂje. FesÂtiÂvaÂlio orÂgaÂniÂzaÂtoÂrÄ&#x2014; IeÂva BaubÂlyÂtÄ&#x2014; teiÂgia, kad fesÂtiÂvaÂlis ne tik pleÂÄ?iaÂsi geogÂraÂfiĹĄÂkai â&#x20AC;&#x201C; keiÂÄ?ia si ir toÂbuÂlÄ&#x2014;Âja jo tuÂriÂnys. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ieÂmet ÄŻ fesÂtiÂvaÂlÄŻ atÂvyksÂta trys seÂnoÂsios muÂziÂkos eksÂperÂtai, toÂdÄ&#x2014;l tuÂrÄ&#x2014;Âsim puiÂkiÄ&#x2026; proÂgÄ&#x2026; per kĹŤÂryÂbi nes dirbÂtuÂves iĹĄÂsaÂmiau paÂtyÂriÂnÄ&#x2014; ti vÄ&#x2014;ÂlyÂvĹłÂjĹł viÂduÂramÂĹžiĹł muÂziÂkÄ&#x2026;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgia ValÂdoÂvĹł rĹŤÂmĹł muÂzie jaus eduÂkaÂciÂniĹł renÂgiÂniĹł vaÂdoÂvÄ&#x2014; I.BaubÂlyÂtÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Ĺ v. CeÂciÂliÂjos fesÂti vaÂlio kviesÂtiÂniai sveÂÄ?iai ir atÂliÂkÄ&#x2014; jai traÂdiÂciĹĄÂkai suÂsiÂburs ÄŻ anÂsambÂlÄŻ â&#x20AC;&#x17E;SuoÂnaÂtoÂri del granÂduÂcaâ&#x20AC;&#x153;. PabÂrÄ&#x2014;ĹžÂtiÂna, kad fesÂtiÂvaÂlio sveÂÄ?iai atÂsiÂveÂĹža daug uniÂkaÂliĹł seÂnoÂviÂniĹł muÂziÂkos instÂruÂmenÂtĹł, kĹŤÂryÂbiÂniĹł dirbÂtuÂviĹł daÂlyÂviai gaÂlÄ&#x2014;s suÂsiÂpa ŞinÂti ir paÂmuÂziÂkuoÂti, o klauÂsy toÂjai tuÂrÄ&#x2014;s proÂgÄ&#x2026; konÂcerÂtuoÂse galÂbĹŤt pirÂmÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; paÂmaÂtyÂti ir iĹĄÂ girsÂti ÄŻdoÂmius instÂruÂmenÂtus.â&#x20AC;&#x153; OrÂgaÂniÂzaÂtoÂrÄ&#x2014;s teiÂgiÂmu, klau syÂtoÂjams bus priÂstaÂtyÂtos keÂlios
UAB B&L Santechnika ieĹĄko
projektĹł/staty-
bos darbĹł vadovĹł. Atlyginimas sutartinis. 4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 Tel. 8 616 4 ?0NB0A 88 086 (8â&#x20AC;&#x201C;17 val.);?4@D4G8<08 www.blsan9Y 4; technika.lt. 8=5>$6<08; 2>< 1045227
konÂcerÂtiÂnÄ&#x2014;s proÂgraÂmos, skirÂtos vÄ&#x2014;ÂlyÂvĹłÂjĹł viÂduÂramÂĹžiĹł, ReÂneÂsan so ir anksÂtyÂvoÂjo baÂroÂko muÂziÂkai. MuÂziÂkiÂnÄ&#x2014;Âse dirbÂtuÂvÄ&#x2014;Âse proÂfe sioÂnaÂlĹŤs atÂliÂkÄ&#x2014;Âjai ir muÂziÂkÄ&#x2026; stu diÂjuoÂjanÂtys moksÂleiÂviai bei stu denÂtai suÂsiÂpaÂĹžins su XIVâ&#x20AC;&#x201C;XVII a. muÂziÂkos reÂperÂtuaÂru.
KlauÂsyÂtoÂjams bus priÂstaÂtyÂtos keÂlios konÂcerÂtiÂnÄ&#x2014;s proÂgra mos, skirÂtos vÄ&#x2014;ÂlyÂvų jĹł viÂduÂramÂĹžiĹł, ReÂne sanÂso ir anksÂtyÂvoÂjo baÂroÂko muÂziÂkai.
UAB B&L Santechnika ieĹĄko santechnikĹł ir suvirintojĹł. Atlyginimas sutartinis. Tel. Kitos 8 616 88 086 (8â&#x20AC;&#x201C;17 val.); www.blsantechnika.lt. 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1045222
1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; UAB B&L ieĹĄko santechnikĹł ir Santechnika
suvirintojĹł. Darbas Vokietijoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086 (8â&#x20AC;&#x201C;17 val.). www.blsantechnika.lt.
PARDUODA
1047488
NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; PASLAUGOS
,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
PERKA
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>
4;
VD inf.
ÄŽVAIRĹŞS Kita BuitinÄ&#x2014;s technikos
8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ remonto B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> SKUBIAI IR NEMOKAMAI IĹ VEĹ˝A nenau90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> dojamÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaldytuvus, @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - skalbykles, virykles, kompiuterinÄ&#x2122; tech - R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> nikÄ&#x2026; ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 1052974 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 Technikos remonto 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= VisĹł kompiuteriĹł ir televizoriĹł taisymas VilZ8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA niuje, Ĺ˝algirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665;
08? www.pc-help.lt ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ . 1002395 XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: PERKA B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A r. perka: verUAB â&#x20AC;&#x17E;BEST COMPANYâ&#x20AC;&#x153; VarÄ&#x2014;nos ĹĄelius, galvijus, avis. Sumokame iĹĄ karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803. ' -+ & * ,
-
- *T , 1025783 +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ÄŽVAIRĹŞS 14=3@0A ?;>B0A ?> :03 @ ! 70 34B0;CA8A ,;0=0D8<> Informuojame, kad?;0=0A 2012 12 12 10 val.?0 bus 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A atliekami ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, proj. Nr. 03<8 1466-1, esanÄ?io 38@4:B>@80CA PagiriĹł k., PagiriĹł sen., Vilniaus =8AB@0289>A ?0D03C>B>9> darbai. KvieÄ?iame r., Ĺženklinimo XA0:F<0A @ dalyvauti sklypo, B4@8B>@89[ proj. Nr. 1466-1, paveldÄ&#x2014;tojÄ&#x2026; Danu34B0;8>9> ?;0=0D8<> >@60=8G0B> tÄ&#x2122; BaranauskienÄ&#x2122;. Gretimo sklypo, proj. Nr. @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ 1803, savininkÄ&#x2122; JevgenijÄ&#x2026; DanileviÄ? ir Naci-
onalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovÄ&#x2026; Ĺženklinimo darbai. RengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; VÄŽ â&#x20AC;&#x17E;ValstybÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s fondasâ&#x20AC;&#x153;. Jei negalÄ&#x2014;site atvykti, praĹĄom likus ne maĹžiau kaip 2 dienoms iki darbĹł pradĹžios raĹĄtu informuoti rengÄ&#x2014;jÄ&#x2026;. Tel. (8 5) 262 0976, e. p. rimantas.celkis @vzf.lt. 1052747
Â&#x201E;Â&#x201E;RenÂgiÂnys: vieÂnÄ&#x2026; gruoÂdĹžio saÂvaiÂtÄ&#x2122; ValÂdoÂvĹł rĹŤÂmuoÂse vyks eduÂkaÂciÂ
nis Ĺ v. CeÂciÂliÂjos fesÂtiÂvaÂlis.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
:0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, KelioniĹł ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 dokumentĹł teikiami raĹĄtu per visÄ&#x2026; teritori- teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijos J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 prie jĹł planavimo dokumentĹł rengimo laikotar6809Q 2 *4794?= (07
Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 pÄŻ iki vieĹĄojo susirinkimo ir jo metu projekto (A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, Vilnius) per mÄ&#x2014;nesÄŻ
Pradedamas rengti sklypo prie T.Narbuto g. (kad. Nr. 0101/0030:32), Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartis Nr. 041757, pasiraĹĄyta 2010 07 02, reg. Nr. A615-106(2.15.1.7-AD4). Detaliojo planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; nekeiÄ?iant ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2014;s paskirties ir bendrojo plano sprendiniĹł, padalyti sklypÄ&#x2026;, pakeisti ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; ir pobĹŤdÄŻ ÄŻ gyvenamosios teritorijos, daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł ir bendrabuÄ?iĹł statybos (G2), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reĹžimÄ&#x2026;, reglamentus. Numatoma statyti daugiabuÄ?ius gyvenamuosius namus. Detaliojo plano rengimo pradĹžia 2012 11, pabaiga 2013 01. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;MERKO statybaâ&#x20AC;&#x153;, LaisvÄ&#x2014;s pr. 3, LT-04215, Vilnius, tel. (8 5) 210 5330, faks. (8 5) 210 5333, e. paĹĄtas merko@merko.lt. Projekto rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Unitectusâ&#x20AC;?, LukiĹĄkiĹł g. 3, Vilnius. InformacijÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l teritorijos planavimo sprendiniĹł teikia projekto vadovas architektas Dainius Ä&#x152;epurna, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paĹĄtas dainius@unitectus.lt. Detalusis planas bus parengtas 2013 01 16. VieĹĄa ekspozicija â&#x20AC;&#x201C; su parengto detaliojo plano sprendiniais galima susipaĹžinti nuo 2013 m. sausio 30 d. iki vasario 15 d. Vilniaus m. savivaldybÄ&#x2014;s VirĹĄuliĹĄkiĹł seniĹŤnijoje, VirĹĄuliĹĄkiĹł g. 34, ir architektĹł biure, LukiĹĄkiĹł g. 3, darbo metu. VieĹĄas projekto svarstymas (susirinkimas) 2013 m. vasario 15 d. 17 val. UAB â&#x20AC;&#x17E;Unitectusâ&#x20AC;&#x153; patalpose, LukiĹĄkiĹł g. 3, 5 aukĹĄte, Vilniuje. PasiĹŤlymai dÄ&#x2014;l teritorijĹł planavimo
15
skelbimai
PASLAUGOS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
organizatoriui ir rengÄ&#x2014;jams. Asmenys gau % tÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus
nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos.
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683><
neatsiĹžvelgta parengtame teritorijĹł planavimo dokumente, gali apskĹłsti ValstybinÄ&#x2014;s
1052955
&/6
+5< ?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29 KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Tel. (8 5) 231 3314. B Faks. (8 5) 262 9120 F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt 9?: !> OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, NAUJIEJI METAI LAIVE KOKIA BUS Ĺ IAIS METAIS KALÄ&#x2013;DINÄ&#x2013; ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 KvieÄ?iame Jus ÄŻ ĹĄventÄ&#x2122; Baltijos jĹŤroje â&#x20AC;&#x201C; RoĹžiDOVANA? I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, niai 80-tieji! Vakaro programa lietuviĹł kalba "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, 8C9>@:0A =C> B ir â&#x20AC;&#x17E;Amberlifeâ&#x20AC;&#x153; koncertas! Maitinimas ir gÄ&#x2014;riAtrodo paprastas klausimas, bet kartu ir su-4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O mai ÄŻ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuoti dÄ&#x2014;tingas, nes ĹĄiais metais KalÄ&#x2014;dinÄ&#x2014; dovana 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: Naujametinis kruizas nuo 570 Lt asm. yra bĹŤti kartu! %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: Daugiau kelioniĹł pasiĹŤlymĹł KalÄ&#x2014;dinis kruizas nuo 105 Lt asm. www.krantas.lt. ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7>
% KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;
NeatÂsieÂjaÂma Ĺ v. CeÂciÂliÂjos fes tiÂvaÂlio daÂlis yra kĹŤÂryÂbiÂniĹł dirb tuÂviĹł daÂlyÂviams skirÂta muÂziÂkiÂnÄ&#x2014; arÂcheoÂloÂgiÂja â&#x20AC;&#x201C; paÂsiÂtelÂkus isÂto riÂnius ĹĄalÂtiÂnius bus nagÂriÂnÄ&#x2014;ÂjaÂmi muÂziÂkos atÂliÂkiÂmo stiÂliaus bruo Şai, impÂroÂviÂzaÂciÂja ir orÂnaÂmenÂti ka kaip neatÂsieÂjaÂma kĹŤÂriÂniĹł in terpÂreÂtaÂciÂjos daÂlis, muÂziÂkaÂviÂmo seÂnoÂviÂniais instÂruÂmenÂtais ypa tuÂmai. FesÂtiÂvaÂlio kviesÂtiÂniai sveÂÄ?iai â&#x20AC;&#x201C; GusÂtaÂvo GarÂgiuÂlo: cinÂkas, baÂro kiÂnis triÂmiÂtas (ArÂgenÂtiÂna, Ĺ veiÂca riÂja), RodÂriÂgo CalÂveyÂra: iĹĄilÂgiÂnÄ&#x2014;s fleiÂtos, cinÂkas (BraÂziÂliÂja, Pran cĹŤÂziÂja), IvaÂnas VeÂliÂkaÂnoÂvas: vi duÂramÂĹžiĹł varÂgoÂnÄ&#x2014;Âliai, ĹĄaÂlaÂmaÂja, klaÂveÂsiÂnas (RuÂsiÂja, PranÂcĹŤÂziÂja). KonÂcerÂtiÂnÄ&#x2014;Âje proÂgraÂmoÂje taip pat daÂlyÂvaus: IeÂva GaiÂdaÂmaÂviÂÄ?iĹŤÂ tÄ&#x2014; (sopÂraÂnas), ReÂnaÂta DuÂbinsÂkai tÄ&#x2014; (meÂcoÂsopÂraÂnas), SauÂlÄ&#x2014; Ĺ eÂryÂtÄ&#x2014; (meÂcoÂsopÂraÂnas), NeÂriÂjus MaÂse viÂÄ?ius (boÂsas), ViÂliÂmas NorÂkĹŤÂnas (klaÂveÂsiÂnas, poÂziÂtyÂvas), RoÂberÂtas BliĹĄÂkeÂviÂÄ?ius (vioÂla da gamÂba) ir kiÂti atÂliÂkÄ&#x2014;Âjai.
! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
"!P% '&" '%' Naujieji metai Romoje! LÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus, F" $# $"$ 5 d., gido paslaugos nuo 996 Lt + 998 Lt ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> (skrydis) B I 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B NaujametinÄ&#x2014;s ir kalÄ&#x2014;dinÄ&#x2014;s kelionÄ&#x2014;s auto&B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B busu: H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B KALÄ&#x2013;DOMS: 9?:
!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Ĺ ventinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; ÄŻ StokholmÄ&#x2026;, aplankant <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Skansen parkÄ&#x2026; 12.28â&#x20AC;&#x201C;12.30 nuo 370 Lt B %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Melkasâ&#x20AC;&#x201C;Zalcburgas â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt @>0B890 =C> B VarĹĄuvaâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;enstachovaâ&#x20AC;&#x201C;Krokuvaâ&#x20AC;&#x201C;Osvenci F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B mas â&#x20AC;&#x201C; 437 Lt =;,945, Dunojaus:=>, <,@, 9?: !> vingisâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt ",7>, E !> AmĹžinoji Roma â&#x20AC;&#x201C; 1327 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; Ĺžaviosios Euro <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> pos sostinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt B =;,945, :=>, :<,/, E !> %C;60@890 =C> B =;,945, 746,9>S E
NAUJIEMS METAMS: L@8 0=:0 =C> B ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Disneilendas (Bambergas, Liuk <,4645, := =,7, E
!> @4B0 =C> B semburgas, Niurnbergas) â&#x20AC;&#x201C; 1397Lt (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B AristokratiĹĄkoji Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Ĺžavusis BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 647 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> Gaujos prkasâ&#x20AC;&#x201C;Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Tartu â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Praha (Melnikasâ&#x20AC;&#x201C;Deteniceâ&#x20AC;&#x201C;KarlĹĄteinasâ&#x20AC;&#x201C;Kar(?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B lovy Varai) â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt Saksonijos Ĺ veicarijaâ&#x20AC;&#x201C;Berlynas â&#x20AC;&#x201C; 567 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B SlidinÄ&#x2014;jimo kelionÄ&#x2014;s autobusu: %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1470 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Italija (Livinjo) â&#x20AC;&#x201C; 1490" ;:47=49S= Lt Austrija, Ĺ veicarija â&#x20AC;&#x201C; 1890 Lt 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 890 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 850 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> SlidinÄ&#x2014;jimo kelionÄ&#x2014;s lÄ&#x2014;ktuvu: Nauja kryptis: Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt H<4 !,96, E !> Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt G ( ! '% <0>, E
!> Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014; 68?B0A )C@6030 =C> B (?94=,= E !> nis) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS nuo: <?4C,= #47? 9?: !> Egiptas nuo 1499 Lt; TenerifÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt; Indija (Goa) â&#x20AC;&#x201C; 3419 Lt; JAE (Dubajus) â&#x20AC;&#x201C; 3729 Lt; C<,074= E 24;>,= 9?: !> Tailandas (Bankokas) â&#x20AC;&#x201C; 3629 Lt. ",<:6,= E !> KelionÄ&#x2014;s 2013 m. ?-, E !> IĹ VILNIAUS "#LÄ&#x2013;KTUVU %& " #$% Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo %,=,6, 9?: !> 1279 Lt (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius &/6 79, Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 959 BLt ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I B Lt Ispanija, Kosta Brava â&#x20AC;&#x201C; 1279 :74@?/: ,6,/0845, !> Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1069 Lt B ,>@BC60;890 ;60@D\ I Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 969 Lt "0= 5S2, !> Bulgarija, Varna â&#x20AC;&#x201C; 929 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1189 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> Turkija, Marmaris 1029 Lt ,0A0:0 =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Egiptas â&#x20AC;&#x201C; 1299 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) nuo:
>? 'C= B Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt ",9: ;,=,?74= !> Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Portugalija â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt :/4 !> Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B Ĺ ri Lt "#Lanka %& â&#x20AC;&#x201C; 5072 " $A" & %C;60@89>94 B '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s poilsinÄ&#x2014;s) !> /409,4 Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis â&#x20AC;&#x201C; 2252 Lt; <B80 F',74?>D !> ( & Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt; Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> :08=>A X 018 ?CA4A AVIABILIETAI <:,>45:50 !> Pirkti internetu: www.lek.lt ?:/6,7945:50 !> (yra ir pigios aviakompanijos) &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> -F60I B>:7>;<0A KELTAI % # Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas;
0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis;
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas. '0?7,= E !> Spec. pasiĹŤlymai: ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas; ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A ,96:6,= E !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis; ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas. %?60>,= E !> Konferencijos ir kiti JĹŤsĹł kompanijos rengi C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= niai Baltijos jĹŤroje! # ( *"% KRUIZAI :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= KruizinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; su naujametine programa U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga &B2,E'>:63:78,= 2012 12 31â&#x20AC;&#x201C;2013 01 02 nuo 570 Lt VidurĹžemio jĹŤroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. (,749,=E 07=4964= (spec. kaina) (,749,=E'>:63:78,= KaribĹł jĹŤroje 7 d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *09>=;474=E#B90=3,89,= kaina) 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= VIZOS 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt. 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Šiandien dieną Lietuvoje prognozuojami krituliai, daugiausia snigs, vietomis gausiai. Temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio ir 2 laipsnių šilumos. Rytoj kai kur trumpai pasnigs. Naktį šals iki 3–8 laipsnių, dieną laikysis 0–5 laipsnių šaltis.
Šiandien, gruodžio 3 d.
–1
–1
Telšiai
+1
Šiauliai
–2
Klaipėda
Panevėžys
–2
Utena
0
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.21 15.55 7.34 20.48 11.13
338-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 28 dienos. Saulė Šaulio ženkle.
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas 0 Brazilija +28 Briuselis +7 Dublinas +5 Kairas +31 Keiptaunas +24 Kopenhaga –2
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+9 +10 –5 –2 +13 –8 +11 +3
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
0
–1
+3 0 +9 +21 –5 +23 +12 0
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–1
Alytus
2–6 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–2
0
–3
–4
5
–3
–2
–4
–6
5
–4
–2
–3
–4
6
trečiadienį
pradininkas Danielius Dolskis. 1944 m. mirė lietuvių rašytojas, literatūros kritikas, vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje Juozapas Albinas Herbačiauskas. 1951 m. gimė aktorius Vytautas Rumšas. 1960 m. gimė amerikiečių aktorė Julianne Moore. 1965 m. gimė dailiojo čiuožimo čiuožėja vokietė Katarina Witt.
prizas Šią savaitę laimėkite Kate Morton knygą „Tolimos valandos“.
Australų rašytojos knyga prasideda nuo laiško, kuris pusę amžiaus laukė pamirštame pašto krepšyje blausioje pastogėje. Edės Berčil ir jos motinos santykiai niekada nebuvo artimi, bet kai vieną sekmadienio popietę į namus atkeliauja seniai pamestas laiškas su atgaliniu Mailderhersto pilies Kento grafystėje adresu, Edė pradeda įtarti, kad emocinis motinos santūrumas slepia seną paslaptį. Po penkių dešimtmečių dukra ima narplioti šią mįslę.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Audinga, Atalija, Gailintas, Ksaveras, Linvydė
horoskopai
Tarptautinė neįgalių žmonių diena 1898 m. gimė skulptorius, liaudies dailininkas Robertas Antinis. 1910 m. Rygoje gimė dailėtyrininkas, dailininkas Vladas Drėma. 1919 m. mirė prancūzų impresionizmo dailininkas Pierre’as Auguste’as Renoiras. 1930 m. gimė prancūzų kino režisierius Jeanas Lucas Godard’as. 1948 m. gimė anglų 1931 m. mirė dainininroko žvaigždė Ozzy kas, tarpukario LietuOsbourne’as. vos estrados (šlagerių)
antradienį
Vardai
6
7
8
9
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo darbų. Jautis (04 21–05 20). Daug ginčysitės. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Pasistenkite susitvardyti, nes konfliktų ir ne laiku ištartų žodžių padariniai gali būti pražūtingi. Dvyniai (05 21–06 21). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose. Vėžys (06 22–07 22). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės išvengti nemalonumų. Liūtas (07 23–08 23). Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl šiandien pravers tiesiog patylėti. Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Svarstyklės (09 24–10 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Bendraujant su vyresniais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie ateities perspektyvas. Skorpionas (10 24–11 22). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Šaulys (11 23–12 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Vandenis (01 21–02 19). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.