PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ANTRADIENIS, GRUODŽIO 4, 2012
www.kl.lt
283 (19 584)
.;A?.162; 6@ 4?B<1 6< !
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC; VR[Ă&#x203A;
UostamiesÄ?io gatvÄ&#x2014;se â&#x20AC;&#x201C; pirmosios Ĺžiemos traumos.
Miestas 3p.
KÄ&#x2026; iĹĄgelbÄ&#x2014;s ES parama â&#x20AC;&#x201C; KiprÄ&#x2026; ar rusĹł mafijÄ&#x2026;?
Antibiotikai nei gripo, nei perĹĄalimo negydo.
RUBRIKA11
sveikata
Ĺ alutinis jo gos poveiki s â&#x20AC;&#x201C; sveikata
â&#x20AC;&#x17E;Ant viniĹł nemiegu, Ĺžie mÄ&#x2026; maudau, bet stiklais vaikĹĄ jĹŤroje nesinoma, kad tau. Jogoje vaikai iki ma12 metĹł ser vo, o tÄ&#x2014;vĹł ga ne saligo ÄŻsisuku ÄŻ dar mis. Tai tiesa: kai per daug bus, prade da sirgti vai pokalbÄŻ apie kaiâ&#x20AC;&#x153;, svei deda aktorius kÄ&#x2026; gyvenimo bĹŤdÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; prair ĹĄokÄ&#x2014;jas Pet ras Lisauskas. Sandra Lu
s.lukosiute
koĹĄiĹŤtÄ&#x2014;
@diena.lt
ti paĹžymÄ&#x2014;ta ir ta pati drus sak Petro, ka. PaPasinÄ&#x2014;rÄ&#x2014; ÄŻ iĹĄ eko kami mais kaimo bobuÄ?iĹł per31 metĹł vy logijÄ&#x2026; to ras greitakal garantuoja produktai ne visada ria anksÄ?iau kokybÄ&#x2122;, o be iĹĄbekar lyg norÄ&#x2014;da rĹŤkÄ&#x2122;s ir gÄ&#x2014;rÄ&#x2122;s, taip kuo nesiskiria nuo pirk tais niemas paneig bos centre. tĹł prekyti ĹžmoniĹł ÄŻsi vaizduojamÄ&#x2026; tradicinÄŻ vo prakti Tuo jis ÄŻsitikino iĹĄ sakos. lio tipaĹžÄ&#x2026;. sveikuoIĹĄ kaimo mo P.Lisauskas Ä?iutÄ&#x2014;s pir silaukÄ&#x2122;s vai neslepia, kad su- vienÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; panĹŤdo iĹĄ kÄ&#x2122;s pienÄ&#x2026; sklaidyti sakĹł vos ne vo ÄŻtarimus. pasinÄ&#x2014;rÄ&#x2014; ÄŻ fanatiĹĄkai Kaip paaiĹĄ eko kÄ&#x2014;jo, senobĹŤdÄ&#x2026;. VÄ&#x2014;liau logiĹĄkÄ&#x2026; gyvenimo lÄ&#x2014; proďŹ laktikos sume timais ÄŻ pie nÄ&#x2026; vokus, kad ĹĄi aistra aprimo su- pildavo antibiotikĹł. â&#x20AC;&#x17E;nesÄ&#x2026;Ĺžinin KÄ&#x2026; valgyti, gi dÄ&#x2014;dÄ&#x2014;s ir tetosâ&#x20AC;&#x153; pradÄ&#x2014; Petras jo ĹĄito pelnytis. piktnaudĹžiauti ir iĹĄ klausydamasis savo kĹŤ atsirenka, no. Nors jis nepriklauso kams, taÄ?iau ĹžaliavalgiĹł ĹĄalininIĹĄ kaimo mo bos principuskai kuriuos jĹł mitysau pritaiko. rius nusivy AktopirkÄ&#x2122;s pie Ä?iutÄ&#x2014;s lÄ&#x2014; nÄ&#x2026; mÄ&#x2014;gstami agursuĹžinojÄ&#x2122;s, kad jo taip kai ir pomido nÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; pa viegomi kartu rai valnĹŤdo iĹĄne giĹł taip pat dera, o kvieÄ?iĹł ir rusklaidyti ne savo ÄŻtarituomet orga reikÄ&#x2014;tĹł maiĹĄyti, nes mus. Kaip nizmas iĹĄnau giau energi paaiĹĄkÄ&#x2014;doja daujos. jo, senolÄ&#x2014; Ar valgiaraĹĄ pro kuo nors ski tis prieĹĄ spektaklÄŻ tikos sume filakriasi nuo ÄŻpras ti nĹł? tĹł diepienÄ&#x2026; pilda mais ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;PrieĹĄ spek vo antibiotikĹł. kio pjausnioâ&#x20AC;&#x153;,taklÄŻ man neÄŻkiĹĄi joâ&#x20AC;&#x201C; Energijos sty patvirtina Petras. giĹł, kai nebĹŤ da pavalgy na kati, suoja pasiga aktorius kompenPetras paste min pu ar medaus tu cukraus sirubi, kad eko gyvenimo loginis gÄ&#x2014;rimu. P.Li bĹŤ sauskas sakÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; suma das paliko savo pÄ&#x2014;d- ÄŻsitikinÄ&#x2122;s, kad geriau ĹžÄ&#x2014;jo vartoto valgyti tai, ko norisi, nors dÄ&#x2014;l to nei organiz jiĹĄkumas, at mÄ&#x2026; kankinnimo patogu sisakÄ&#x2014; ne visĹł gyve- ti priverstinai ribojant mĹł. Laikui tam pro duk tik tus ar ko nors rus bÄ&#x2014;gant suprato, kad sauskelnÄ&#x2014;s atsisakant. palengvina vaikĹł augini mÄ&#x2026;. Kojomis min Su Ĺžmona ko retkarÄ?iais PrieĹĄ spektak nugarÄ&#x2026; ir ÄŻ greitojo jie uĹžsuka lÄŻ Petrui ant maisto resto kad nesulau ranÄ&#x2026;. Tam, uĹžlipÄ&#x2122; kolegos kojomis nugaros Ĺžy sistovÄ&#x2014;jusiĹł tĹł visuomenÄ&#x2014;je nu- ja kĹŤnÄ&#x2026;, vÄ&#x2014;liau pasikei masaĹžuoÄ?iama â&#x20AC;&#x201C; taip tradicijĹł â&#x20AC;&#x201C; vienas kitam po kymo kino jie padeda teatre tokia apsilan- ti scenai. pasiruoĹĄĹĄventÄ&#x2014; pilvui yra vos VaikĹĄ ne bĹŤ aktorius taip Ä?iojimÄ&#x2026; ant stiklĹł PastarÄ&#x2026;jÄ&#x2026; min tina sÄ&#x2026;lyga. pat vadina masaĹžu. savotiĹĄku tÄŻ Petras ironija, pri paĹžindamas, iĹĄsako su P.Lisausko greitai apsi kad burna pomÄ&#x2014;gis kar velia nuo to slys tais ta prair sceno kio maisto. se jis panau je â&#x20AC;&#x201C; spektakliuoPrieĹĄ spek doja savo pra tak jamos saha ktikuoRinkdamasis lÄŻ â&#x20AC;&#x201C; jokiĹł pjausniĹł dĹža jogos elementus. maistÄ&#x2026; akto Petras paaiĹĄ giasi neper kino, kad lenkti lazdos rius sten- to kalbos iĹĄverstas sa iĹĄ sanskriproduktĹł, â&#x20AC;&#x201C; maisto tarp kuriĹł chadĹža jogos sudedamĹł- pavadinimas reiĹĄkia jĹł daliĹł yra â&#x20AC;&#x17E;gimusi su paĹžymÄ&#x2014;tĹł tanesibaido. raide â&#x20AC;&#x17E;Eâ&#x20AC;&#x153;, vim jungtisâ&#x20AC;&#x153;. Tie â&#x20AC;&#x17E;Kiekviena po ja slepia siog ÄŻsitikina, kas si. Mat taip yra kunda me gyvame padare lini gali bĹŤgrindinÄ&#x2014; ener â&#x20AC;&#x201C; paď Ž Pasirin gija. kimas:
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 10p.
RĹŤÂkaÂliĹł teroras nesiliauja
12
Kaina 1,30 Lt
= 9V `Nb` XN` [R YNV X\ `N cĂ?` a_N QV P
â&#x20AC;&#x17E;Jei neÂpaÂvyks, tai bent suÂĹĄilÂsiu.â&#x20AC;&#x153; V [Vb `cRV Xb\ YVb aN Ă&#x2DC;VNb VĂ _V XĂ&#x2013; QR QN Ă&#x; Ob_ [Ă&#x2013;
Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos poÂliÂtiÂkui RiÂmanÂtui TaÂraĹĄÂkeÂviÂÄ?iui kai kuÂriĹł svarÂbiĹł miesÂtui klauÂsiÂmĹł sprenÂdiÂmai priÂmeÂna anekÂdoÂtÄ&#x2026;.
2p.
Siuntose ÄŻ uĹžsienÄŻ â&#x20AC;&#x201C; ir fejerverkai AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
ArÂtÄ&#x2014;ÂjanÂÄ?ias KaÂlÄ&#x2014;Âdas jau paÂjuÂto ir paÂĹĄtiÂninÂkai. PaÂmaÂĹžu auÂga kasÂdie niĹł laiĹĄÂkĹł ir siunÂtiÂniĹł skaiÂÄ?ius, ku ris piÂkÄ&#x2026; tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł paÂsiekÂti maĹžÂdaug po deÂĹĄimÂties dieÂnĹł. DarÂbyÂmeÂtis praÂsiÂdeÂda
Â&#x201E;Â&#x201E;VieÂta: ÄŻ J.KaÂroÂso gatÂvÄ&#x2014;s 20 naÂmo kieÂmÄ&#x2026; VyÂtauÂto DiÂdĹžioÂjo gimÂnaÂziÂjos moksÂleiÂviai paÂrĹŤÂkyÂti renÂkaÂsi per kiekÂvieÂnÄ&#x2026; perÂtrauÂkÄ&#x2026;.
Prie moÂkykÂlĹł esanÂÄ?iĹł dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł naÂmĹł gyÂvenÂtoÂjai neatÂsiÂgiÂna rĹŤÂ kanÂÄ?iĹł moÂkiÂniĹł. KiekÂvieÂnos perÂtrauÂkos meÂtu ÄŻ kieÂmus, laipÂtiÂnes trauÂkia gauÂjos neÂpilÂnaÂmeÂÄ?iĹł. Jie paÂlieÂka kalÂnus nuoÂrĹŤÂkĹł, pri spjauÂdo. GyÂvenÂtoÂjai priÂversÂti paÂtys koÂvoÂti su rĹŤÂkanÂÄ?iais moksÂlei viais, nes jĹł neÂsudÂrausÂmiÂna nei moÂkykÂlos vaÂdoÂvai, nei poÂliÂciÂja.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
SuÂsiÂrenÂka apie 40 vaiÂkĹł
J.KaÂroÂso gatÂvÄ&#x2014;s 20 naÂme ÄŻsiÂkĹŤÂruÂsiĹł klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł gyÂveÂniÂmas per kiekÂvie nÄ&#x2026; VyÂtauÂto DiÂdĹžioÂjo gimÂnaÂziÂjos per trauÂkÄ&#x2026; virsÂta koĹĄÂmaÂru. ÄŽ kieÂmÄ&#x2026; per trauÂkĹł meÂtu suÂsiÂrenÂka rĹŤÂkanÂtys gimÂnaÂzisÂtai.
4
PaÂsak â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂvos paÂĹĄtoâ&#x20AC;&#x153; atÂstoÂvÄ&#x2014;s spauÂdai AuÂreÂliÂjos JoÂnuÂĹĄaiÂtÄ&#x2014;s, siun tĹł skaiÂÄ?ius po truÂpuÂtÄŻ jau auÂga, ta Ä?iau kol kas to esÄ&#x2026; dar neÂgaÂliÂma pa vaÂdinÂti buÂmu. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ venÂtiÂniĹł siunÂtĹł piÂkÄ&#x2026; paÂsie kiaÂme gruoÂdĹžio viÂduÂryÂje, ir jis tÄ&#x2122; sis iki pat sauÂsio viÂduÂrio. Kol kas KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje siunÂtĹł iĹĄÂsiunÂÄ?iaÂma ir gauÂnaÂma tik ĹĄiek tiek dauÂgiau nei ÄŻprasÂtÄ&#x2026; mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsteÂbÄ&#x2014;Âjo A.Jo nuÂĹĄaiÂtÄ&#x2014;. TaÂÄ?iau gruoÂdĹžio viÂduÂryÂje, per paÂtÄŻ darÂbĹł ÄŻkarĹĄÂtÄŻ, siunÂtĹł skaiÂÄ?ius iĹĄau ga 2â&#x20AC;&#x201C;3 karÂtus, paÂlyÂginÂti su ÄŻprasÂtais skaiÂÄ?iais.
2
2
ANTRADIENIS, GRUODŽIO 4, 2012
miestas
Klaipėdos „holivudui“ ieško pirkėjo Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Klaipėdiečių vaizdžiai „holivudu“ vadinamas buvusios Lietuvos kino studijos kompleksas laukia naujo šeimininko. Jo savininkas už sa vo turtą tikisi gauti šešiaženklę sumą.
Viena uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūra savo internetiniame puslapyje skelbia, jog 2,1 ha skly pas Kretingos gatvėje 100 parduo damas už 6,5 mln. litų, be to, pir kėjui tektų sumokėti 21 proc. PVM. Tad galutinė sandorio suma išaug tų iki 7 mln. 865 tūkst. litų. Ne vienus metus merdėjančio objekto pristatyme tvirtinama, jog sklypas yra patrauklioje Klaipėdos miesto zonoje, o pagal patvirtintą detalųjį planą jame esą planuojama statyti daugiabučių namų su ko mercinėmis patalpomis kvartalą. „Holivudo“ pardavimu besirū pinantis nekilnojamojo turto agen tas buvo nekalbus, ar potencialūs pirkėjai domisi šiuo pasiūlymu. Jo teigimu, bet kokia informacija yra konfidenciali. Telefonu buvo nepa siekiamas ir šio turto savininkės – bendrovės „Jaumina“ – vadovas. Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Galina Čichun patvirtino, jog praėjusiais
6,5
– tiek mln. litų, be PVM, prašoma už 2,1 ha sklypą. metais šis statinių kompleksas bu vo laikinai įtrauktas į apleistų pa statų sąrašą. „Bet sav in inkai labai opera tyviai sureagavo – užsandarino statinius, išsivežė šiukšles, su remontavo tvorą ir įsipareigojo prižiūrėti savo turtą“, – pripaži no valdininkė. Ekonominio pakilimo metu vie toje buvusio Lietuvos kino studijos filialo ketinta statyti daugiabučių kvartalą. Senųjų statinių vietoje turėjo iškilti nuo trijų iki devynių aukštų gyvenamieji namai, kuriuo se būtų įrengta per 300 butų, taip pat – 500 vietų požeminė mašinų stovėjimo aikštelė. Be gyvenamųjų patalpų, čia turėjo atsirasti ir mo kykla bei parduotuvės. Dar maždaug prieš dvejus metus „holivudo“ savininkai „Klaipėdai“ tvirtino, jog šio turto parduoti ne ketina.
Pakibo: realios finansinės galimybės sumažino tikimybę Klaipėdai laimėti prestižinių jūrų lenktynių „Volvo
Open Race“ finišo uosto vardą.
Priimti regatą šansų mažėja Klaipėdos galimybės tapti prestižinės re gatos „Volvo Open Race“ finišo uostu su mažėjo keletą kartų. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Projektas: vietoje merdėjančių „holivudo“ pastatų turėjo iškilti nau
jas kvartalas.
Vytauto Petriko nuotr.
Uostamiesčio savivaldybė sutarty je, planuojamoje pasirašyti su re gatos organizatoriais, rekomen duojamą pradinį įnašą drastiškai sumažino. Uostai, kurie pageidauja priimti regatą „Volvo Open Race“, jos or ganizatoriams už tokią galimybę turi išsiųsti pasirašytą sutartį su savo finansiniais įsipareigojimais. Pretendentai paprastai siūlo apie 14 mln. litų. Klaipėdiečiai pasiren gę sumokėti tik 450 tūkst. litų. Tačiau tai dar ne viskas. Preli minariai skaičiuojama, jog, norint
atitikti sąlygas, kad Klaipėda taptų regatos „Volvo Open Race“ finišo uostu, kartu su pradiniu įnašu rei
Pretendentai papras tai siūlo apie 14 mln. litų. Klaipėdiečiai pa sirengę sumokėti tik 450 tūkst. litų.
kėtų bent 12 mln. litų. O Klaipėda tam galėtų skirti tik 5 mln. litų. Tai paaiškėjo jungtiniame Finansų ir
ekonomikos bei Strateginės plėtros komitetų posėdyje, kur vakar pri tarta, kad Klaipėda dalyvautų kon kurse tarp uostų, pretenduojančių 2014–2015 ar 2017–2018 m. priim ti prestižinę regatą. Sutartį Klaipėdos savivaldy bė turi pasirašyti iki gruodžio 7 d. Prieš tai šią savaitę jos projektui dar turi pritarti miesto taryba. Organizatoriai savo sprendimą, kokius uostus pasirinko, turėtų pa skelbti iki gruodžio 7 d. O gruodžio 13 d. bus galutinai nuspręsta, ar į Klaipėdą užsuks prestižinė regata, ir kuriais metais. „Man tai primena anekdotą apie vištą ir gaidį. Jei nieko neišeis, tai nors sušilsiu“, – šmaikštavo Fi nans ų ir ekon om ikos kom iteto pirmininkas Rimantas Taraške vičius, klaipėdiečiams nuspren dus dalyvauti prestižinės regatos konkurse. Dėl tokios galimybės varžosi 36 uostai, 17 iš jų yra Europoje.
Siuntose į užsienį – ir fejerverkai Tuomet gerokai išauga 1 ne tik išsiunčiamų, bet ir iš užsienio šalių atkeliaujančių
siuntų skaičius. Šventinio piko metu Lietuvo je siuntos gavėjus pasiekia vidu tiniškai per 1–4, Europoje – 2–6, JAV – 3–7 darbo dienas. Kelių pastarųjų metų duomenys rodo, jog daugiausia siuntų išsiun čiama ar gaunama iš Airijos, Ang lijos, Ispanijos, Norvegijos, Šve dijos, JAV, Kanados – kur gyvena didžiausios lietuvių emigrantų bendruomenės. Tačiau būna ir siuntinių į egzo tiškas šalis – Braziliją, Kolumbiją, Argentiną ir kt. Draudžiamos siuntos
Kad laiškai ir siuntiniai šventi niu laikotarpiu greičiau pasiektų gavėjus, juos reikėtų išsiųsti kuo anksčiau, likus bent jau savaitei iki švenčių, o geriausia – dviem. Jei laiškas keliaus į tolimas šalis, pa
vyzdžiui, Argentiną, Braziliją ar Kiniją, jį rekomenduojama išsiųsti dar anksčiau. „Aktualu šventiniu laikotar piu nesiųsti draudžiamų daiktų. Šventiniu laikotarpiu nemaža da lis žmonių pašto siuntomis no ri perduoti fejerverkų, šaltųjų ug nelių, kitų pirotechnikos gaminių. Tokius daiktus siųsti paštu griež tai draudžiama. Tai gali sukelti pa vojų tiek siuntos gavėjo, tiek mū sų darbuotojų sveikatai“, – įspėjo A.Jonušaitė. Taip pat siuntose pašto darbuo tojai labai dažnai aptinka įvairių aerozolių, kvepalų, kuriuos taip pat draudžiama siųsti, nes tai – degios medžiagos. Jei siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų, tokios siuntos gali būti sulaikytos ir ga vėjų nepasieks. Pašto darbuotojų teigimu, svarbu neužmiršti, kad Kalėdos ir Naujie ji metai švenčiami visame pasauly je. Kelis kartus darbo krūvis išau
ga ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių paštuose. Šventiniai antspaudai
Nuo gruodžio 1 d. visuose centri niuose šalies paštuose pradėtas ka lėdinis antspaudavimas. Skaičiuo jama, jog iš viso šiuose paštuose bus išsiųsta daugiau nei milijonas laiškų ir siuntinių, pažymėtų kalė diniais spaudais. Pašto atstovai teigia norintys, kad sveikinimai prieš šventes būtų išskirtiniai ir skleistų puikią nuo taiką. Specialiu kalėdiniu spaudu, kuris primins apie artėjančias di džiąsias metų šventes, paštuose bus antspauduojama pašto kores pondencija ir siuntiniai. Kalėdinio spaudo viršuje bus užrašas „Kalėdų paštas“, po juo – miesto, kuriame antspauduojama, pavadinimas. Antspaudo vidu ryje – antspaudavimo dienos da ta, o apačioje – kalėdinio mieste lio fragmentas.
Prasidėjo: Klaipėdos centrinio pašto darbuotojai jau pajuto artėjančių
švenčių dvelksmą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
3
ANTRADIENIS, GRUODŽIO 4, 2012
miestas Vyks „Žuvėdros“ išlydėtuvės
Palangoje – nerūkymo zonos
Sergamumas vėl išaugo
Šiandien 20.30 val. Klaipėdos universitete, Menų fakultete, „Žuvėdros“ salėje (K.Donelai čio g. 4) vyks sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ išlydėtu vės į pasaulio čempionatą Vo kietijoje ir parodomoji progra ma. Šokėjai pirmą kartą į čem pionatą skris lėktuvu, o ne va žiuos autobusu.
Nuo sausio 1-osios Palangos taryba nusprendė uždrausti rū kyti kai kuriose viešose kurorto vietose. Šito nebus galima da ryti Meilės alėjoje, Birutės par ke, paplūdimyje ties juo ir vaikų žaidimo aikštelėje „Vaikų par kas“. Tarybos sprendimo vyk dymo kontrolė pavesta merijos Viešosios tvarkos skyriui.
Praėjusią savaitę ūmiomis vir šutinių kvėpavimo takų infek cijomis susirgo 886 klaipė diečiai, iš jų – 739 vaikai iki 17 metų. Gripo atvejų nebuvo nu statyta. Prieš porą savaičių uostamiestyje sirgo 739 gy ventojai, iš jų – 616 vaikų. Bu vo diagnozuotas vienas gri po atvejis.
S.Jokužio lobis – senos fotojuostos Tvarkydamas savo archyvus fotografas ir leidėjas Saulius Jokužys rado lobį – visą krūvą fotojuos tų, kurias laikė din gusiomis. Iš naujai atrastų negatyvų jis sukūrė nuotraukų parodą, kurioje at gyja prieš daugiau nei porą dešimtme čių vykę įvykiai bei jų veikėjai. d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdiečiai turės unikalią gali mybę grįžti į Atgimimo bei Sąjū džio laikus ir pamatyti primirštus vaizdus S.Jokužio akimis. Gruodžio 5 d. 17 val. Klaipėdos viešojoje I.Simonaitytės bibliote koje fotomenininkas S.Jokužys pri statys žiūrovams parodą, kurią pa vadino „Laiko atodangos“. „Kiekvieną žmogų suformuoja ne tik tėtis ir mama. Galvodamas, kur aš tapau tikru klaipėdiečiu, suvokiu, kad tai buvo mano dar bo dienraštyje „Klaipėda“ laikas. Dirbau su labai įdomiais žmonė mis – žurnalistais, kai keitėsi visas gyvenimas. Radau juostą, kurios pradžioje užfiksuota, kaip garbingi
Prisiminimai: iš šios nuotraukos aiškėja, kas yra Lenino anūkai bei civilinės gynybos pratybos.
klaipėdiečiai deda gėlių prie Lenino paminklo, o tos pačios juostos gale prie šios skulptūros vyksta protes to mitingas su šūkiais prieš antik ristą. Šia paroda norėjau parody ti, kad tuo lūžio metu žmonės ne tik mitingavo, bet ir statė namus, bučiavosi, gaudė žuvis, linksmino si Jūros šventėje. Galbūt tos nuo traukos nėra labai giliai meniškos, bet jos labai tiksliai atspindi laik metį“, – pasakojo S.Jokužys. Parodos autorius viliasi, kad ne vienas žiūrovas nuotraukose atpa žins save prieš 20 ir daugiau me tų. Paroda turėtų būti įdomi smal sumo nestokojantiems jauniems žmonėms. Fotomenininkas manė, kad di džiulė šūsnis negatyvų dingo kraustantis iš vienos vietos į ki
S.Jokužio nuotr.
tą. Vieną kartą beveik atsitiktinai tvarkydamasis garaže jis rado dė žę, pilną senų juostų. Pusė jų buvo supelijusios bei sugadintos. Tačiau nemaža dalis išliko ir pastūmėjo autorių surengti parodą. Kitais metais S.Jokužys švęs 60 metų sukaktį, tad pats prisipažįsta, kad jam tai – apmąstymų laikas. „Visą gyvenimą bėgame, lekia me, negalvojame apie žygdarbius, tiesiog gyvename. Negaliu pasaky ti, kad tose nuotraukose užfiksuotas įdomiausias gyvenimo metas, nes gyvenimas visada yra įdomus. Bet tikrai žinau, kad tada subrendau. Kadrų buvo tiek daug, kad į galvą atėjo mintis, jog geriausi kadrai lie ka tik pamatyti, bet neužfiksuoti. Parodą sudaro apie 100 darbų, ji veiks visą gruodžio mėnesį.
Saulius Jokužys:
Negaliu pasakyti, kad tose nuotraukose už fiksuotas įdomiau sias gyvenimo metas, nes gyvenimas visa da yra įdomus.
Klupdė pirmosios žiemos traumos Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Pirmas gausiau iškritęs sniegas pridarė žalos klaipėdiečių svei katai. Medikai į pagalbą skubėjo paslydusiems ir traumas patyru siems žmonėms.
Vakar Klaipėdos greitosios pa galbos medikai vos spėjo suktis ir teikti pagalbą gatvėje pasly dusiems ir susižalojusiems žmo nėms. Rimtesnių traumų jiems pavy ko išvengti, tačiau susižalojusių rankas ar kojas buvo ne vienas.
Pristatymas. Šiand ien 11 val. Liet u vos laisvosios rinkos inst it utas išsa miai pristatys Klaipėdos miesto savi valdybės vert in imą ir leid in į „Liet u vos sav ivaldybių indeksas 2012“. Su sitikimo metu ekspertai pateiks konk rečius pasiūlymus Klaipėdos miesto savivaldybei, kurie praverstų kuriant dar geresnes gyven imo sąlygas gy ventojams, taip pat verslo sąlyg ų ge rinimui. Savanor iai. Šiand ien savanor iai mi ni Tarpt aut in ę sav anor ių dien ą. Ta prog a nuo 8 iki 11 val. Klaip ėdos „Že mynos“ gimn az ijoj e ir LCC tarpt aut i niame univers itete nuo 12 iki 15 val. vyks švent in iai reng in iai, kur sav a nor iai kalb ės apie savo pat irt is, su paž ind ins su sav an or iškos veik los gal imyb ėm is Liet uvoj e ir užs ie nyj e. Reng in iai taip pat bus org an i zuoj am i dar sept yn iuos e Liet uvos miest uos e.
Daiva Janauskaitė
Dienos telegrafas
Greitosios medikai stebėjosi, kad iškritus sniegui tiek daug žmonių susižalojo. Mat neatrodė, kad gatvėse ir ant šaligatvių būtų labai slidu. Daugelis pacientų, sulaukę grei tosios medikų pagalbos, gydyklų nebeatakavo. Uostamiesčio ligoninių priėmi mo skyriai beveik nesulaukė dėl slidžių gatvių traumas patyrusių gyventojų, išskyrus vieną nelai mėlį, atvežtą į Klaipėdos universi tetinę ligoninę. Šį sezoną tai buvo pirmosios sli džių gatvių ir šaligatvių aukos uos tamiestyje.
Paskaita. Gruod žio 5 d. 18 val. Žve jų g.1/2 esančioje Žemait ijos dail inin kų sąjungos galerijoje vyks 44-oji pa skaita iš ciklo „Vakarai su senąja Klai pėda“. Archeologė Ieva Masiul ienė ir istor ikas Dain ius Elertas kalbės apie Žvejų gatvės praeit į. Knyga. Gruod žio 6 d. 17 val. Klaipė dos apskrit ies vieš os ios I.Simonai tytės bibl iotekos Gerlac ho palėp ė je vyks naujo Vytauto Čepo romano „Vien iš ų moter ų meilė“ sut ikt uvės. Susitik ime dalyvaus literatūros kriti kas Aleksandras Žalys, aktorius Alek sandras Šimansk is. Vakaro metu mu zik uos J.Karoso muz ikos mok yklos auklėtiniai. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il in ės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uo tos 11 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Eu gen ija Žuol ienė (g. 1914 m.), Nina Zai ceva (g. 1921 m.), Pov ilas Int as (g. 1926 m.), Aleks andr a Rumš ien ė (g. 1931 m.), Vaclov as Kęst ut is Petr ausk as (g. 1940 m.), Mil ada Grickev ič iova (g. 1949 m.), Step on as Januš as (g. 1952 m.), Ala Cvetova (g. 1957 m.), Aloyz as Narmant as (g. 1959 m.), Romanas Te rentjevas (g. 1964 m.), Krist ina Žyl ie nė (g. 1969 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Aloyzas Narmantas, Steponas Janu šas, Ana Cvetova, Povilas Intas, Alek sandra Rumšienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 5 mergaitės ir 3 berniukai. Vakar Klaipėdoje pasaul į išvydo 3-tūkstantasis kūdik is. Juo ta po berniukas.
Susižalojo: slidūs šaligatviai kai kuriems gyventojams tapo spąstais.
Artūro Morozovo nuotr.
Greitoji. Vakar iki 17.30 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 63 išk vie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi traumomis paslydus gatvėje, šir dies sutrik imais.
4
antradienis, gruodžio 4, 2012
miestas
Rūkalių teroras nesiliauja
Komentaras
1
Pasak gyventojų, pasi taiko, kad kieme būriuo jasi ir po 40 dūmą traukiančių vai kų. Jie ne tik prišiukšlina, primėto nuorūkų, bet ir prispjaudo. Žmonės piktinosi negalintys net langų atsidaryti – į kambarį tuoj pat prieina dūmų. „Kažkoks siaubas. Baisu išeiti į kiemą. Pilna nuorūkų, spjaudalų. Kiemas atrodo tarsi kokių neva lų. Gėda net ką nors į svečius pasi kviesti. Visi stebisi, kad kiemas at grasus“, – dėstė gyventojai. Klaipėdiečiai pabrėžė, kad su šia problema susidurdavo kasmet, bet šiemet susirenka kur kas daugiau vaikų nei anksčiau: „Gal įstaigoje pradėjo mokytis daugiau rūkančių naujokų“, – svarstė žmonės.
Kristina Vintilaitė
Klaipėdos sav ivaldybės viešosios tvarkos skyr iaus vedėja
P
astar uoju met u iš gyven tojų nesame sulaukę nu sis kund imų, kad dau giabučio namo kieme ar laipt inėje nuolat par ūk yt i renkasi moksleiv iai ir šiukšl ina. Jei gautu me, reaguotume. Patys negalime ži not i, kok io namo kurioje laipt inėje ar kieme tai vyksta. Kartu su policija tikrinome, ar nėra rūkoma mokyk lų teritorijoje. Tačiau pažeidėjų ne radome. Šią savaitę vėl planuojame patikrinimus. Nuo kieme rūkančių moksleiv ių kenčiant ys gyventojai gali kreiptis į mus, policiją ar Vaikų teisių apsaugos skyrių. Visi turime teisę surašyti protokolus už tokį pa žeidimą vaikų tėvams.
Vaiko su šluota
J.Karoso gatvės gyventojai pasa kojo, kad problemą bandė spręs ti įvairiais būdais. Jie kreipėsi ir į Vytauto Didžiojo gimnazijos va dovus. „Klausėme, ar šie negali įreng ti rūkomojo, jei mokiniai vis tiek dūmą traukia. Tačiau mums buvo paaiškinta, kad tai neįmanoma – moksleiviai negali rūkyti mokyk loje ir 50 metrų spinduliu aplink ją. Tačiau kodėl mes turime dėl to kentėti?“ – apmaudavo klaipė diečiai. Gyventojai patys bando sudraus minti moksleivius. Iš kiemo juos vaiko net šluotomis. Tačiau klai pėdiečiai pripažįsta, kad tai pade da tik tam kartui. Kitos pertraukos metu moksleiviai vėl sugrįžta. Klaipėdiečiai neslėpė, kad draus minti moksleivius patiems nėra jauku. Žmonės baiminasi sulaukti mokinių keršto. „Nežinai, kaip sureaguos. Paims ir paleis akmenį į langą. Gali ir dar blogiau būti“, – teigė gyventojai. Turi daug pinigų
Žmonės tvirtino suprantantys, kad tai ne tik vienos gimnazijos, bet vi sų uostamiesčio, o gal net Lietuvos švietimo įstaigų problema. J.Karoso gatvės 20 name įsikūrę žmonės pabrėžė, kad reikia gelbėti ne tik juos, bet ir vaikus. „Gal moksleivius net labiau. Juk rūkymas kenkia sveikatai. Dūmą traukia jauni moksleiviai, kurie mokosi 9–10 klasėje“, – rūpinosi gyventojai. Žmonės stebėjosi, iš kur moks leiviai gauna tiek pinigų cigare tėms, kad gali rūkyti kiekvienos pertraukos metu.
Pasirinkimas: šalia esančių mokyklų moksleiviai rūkyti renkasi ir prie Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus. Vytauto Petriko nuotr.
„Pakelis cigarečių kainuoja apie 10 litų. Nemanau, kad mokslei viai rūko pačias pigiausias. Iš kur jie turi tiek pinigų? Negi tėvai tiek duoda“, – stebėjosi namo gyven tojai. Įrengti rūkomojo negali
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gim nazijos direktorius Stasys Ruiba tvirtino, jog mokinių rūkymo pro blemos yra žinomos. Tačiau, anot jo, vien tik mokykla nėra pajėgi jų išspręsti. S.Ruiba pabrėžė, kad dabar, jei mokiniai nešiukšlina, gali rūkyti, kur nori, ir niekas negalės jų nu bausti. „Svarbiausia nešiukšlinti. Tai yra visų uostamiesčio švietimo įstaigų problema. Tačiau vien mokyklos pastangų šiai problemai išspręs ti neužtenka. Reikia griežtesnių sankcijų, tėvai turi kalbėti su vai kais. Aš nerūkau ir nė vienas ma no vaikas nerūko“, – akcentavo di rektorius. Pasak S.Ruibos, pagal dabartinę tvarką mokykloje rūkomojo nega li būti. „Gal ateityje tai ir bus įmanoma padaryti. Neatmesčiau to. Viskas liberalėja. Tačiau dabar įrengti rū komojo negalima“, – aiškino va dovas. Jam antrino ir Klaipėdos savi valdybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė – rūkyti drau džiama ne tik švietimo įstaigose,
bet ir 50 metrų atstumu esančio je teritorijoje. „Nežinau, ką daryti gyvento jams. Gal reikėtų kokių teisės aktų, bet tai ne mūsų reikalas. Mokyklo se rūkymo problema išspręsta. Be to, viena mokykla atpratinti moks leivių nuo rūkymo negali. Tam rei kia bendrų visuomenės pastangų, netolerancijos rūkymui“, – kons tatavo vedėja.
Žmonės stebėjosi, iš kur moksleiviai gauna tiek pinigų ci garetėms, kad ga li rūkyti kiekvienos pertraukos metu. Draudimai – naujoms vietoms
Ne viena Lietuvos savivaldybė bu vo patvirtinusi draudimą nepil namečiams rūkyti viešose vieto se. Tačiau teismas nusprendė, kad toks draudimas yra neteisėtas ir nurodė jį panaikinti. Klaipėdos savivaldybė draudi mo nepilnamečiams rūkyti viešo se vietose dar nėra panaikinusi. Jo likimas bus sprendžiamas gruodžio pabaigoje vyksiančiame miesto ta rybos posėdyje. Jame bus siūloma nustatyti dau giau vietų, kuriose mieste drau džiama rūkyti. Dabar tarp jų yra
paplūdimiai, kai kurie parkai. Į šį sąrašą siūloma įtraukti ir vaikų žai dimų aikšteles. Taip pat laukiama, kad gyven tojai argumentuotai pasiūlytų, kur dar reikėtų uždrausti rūkyti. Gali bausti už šiukšlinimą
Klaipėdos apskrities vyriausio jo policijos komisariato Preven cijos skyriaus viršininkas Kazi mieras Sinkevičius aiškino, kad, teismui panaikinus draudimą, ne pilnamečius už rūkymą galima bausti tik tais atvejais, kai jie rūko draudžiamose vietose. Daugiabu čio namo kieme traukti dūmo ne draudžiama. „Dažniausiai tikriname, ar mo kiniai nerūko mokyklos teritori joje. Kai buvo uždrausta nepilna mečiams rūkyti viešose vietose, žiūrime, ar laikomasi šios tvar kos. Žmonės kreipiasi ir dėl rūky mo laiptinėse. Laiptinėse rūky ti taip pat draudžiama“, – pabrėžė K.Sinkevičius. Klaipėdos policijos Nepilname čių reikalų pareigūnų veiklos po skyrio viršininkė Violeta Lideikytė tvirtino, kad draudimas nepilna mečiams rūkyti viešose vietose pa dėdavo juos drausminti. „Pan aik in us tok į draud im ą, mums vėl surišamos rankos“, – komentavo V.Lideikytė. K.Sinkevičius aiškino, kad kie muose rūkančius moksleivius ar jų tėvus galima bausti už šiukšlini
mą, jei mėtomos nuorūkos. Tačiau jis pridūrė, kad nepilnamečius pir miausia turėtų sudrausminti susi vieniję gyventojai. „Gal tada vaikai sureaguotų. Vien draudimu nieko nepasieksi. Pirmiausia apie rūkymą su vaikais turi kalbėti tėvai. Nepilnamečių reikalų specialistės rugsėjį lankėsi visose mokyklose. Kalbėjo apie rū kymo žalą. Tačiau kas iš to, kai vai kui pro vieną ausį įeina, o per kitą išeina“, – aiškino vadovas. K.Sinkevičius atkreipė dėme sį, kad patikrinimų metu moks leiviai elgiasi įžūliai. Žingsniais atskaičiuoja 50 metrų nuo mo kyklos ir nesislapstydami rūko, žinodami, kad už tai nebus nu bausti.
Statistika Šiemet per dešimt mėnesių už rūky mą mokyklos teritorijoje policija su rašė 54 protokolus. Pernai tokių pažeidimų buvo užfik suota 52. Už vaikų nepriežiūrą tėvams šiemet per dešimt mėnesių buvo surašyta 218 protokolų. Pernai tokių buvo 241. Tačiau į šią kategoriją patenka ne tik nepilnamečių rūk ymas, bet ir mo kyklos nelankymas, muštynių sukė limas, tėvų nesirūpinimas vaikais.
Iš ežero pradėjo siurbti dumblą Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Mumlaukio ežero švarinimas dar nebaigtas – iš jo dugno pradėtas siurbti dumblas.
Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direkto rius Liudvikas Dūda tvirtino, kad dumblas iš ežero bus pumpuoja mas, kol leis orai. Atšalus darbai bus nutraukti ir pratęsti kitais metais.Mumlaukio ežero valymą numatoma užbaig
Technika: dumblas pumpuojamas spec ialia žemsiurbe.
ti kitąmet. Tuomet bus tvarko mi vandens telkinio krantai, aplin ka, sodinami želdiniai. Mumlaukio
Vytauto Petriko nuotr.
ežero valymas ir aplinkos sutvarky mas kainuos per milijoną litų. Di džioji dalis lėšų skirta iš ES fondų.
5
antradienis, gruodĹžio 4, 2012
miestas
IeĹĄÂko â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; auÂtenÂtiÂkos deÂtaÂliĹł
162;?. š6< 89.6=Âź1.Â&#x2022; =?2;B:2?.A. 9A 82AC6?š6B6 A68
"
Â&#x201E;Â&#x201E;AtÂgiÂmiÂmas: lapkÂriÂÄ?io 10-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; ÄŻ reÂmonÂtÄ&#x2026; iĹĄÂtempÂtas â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnasâ&#x20AC;&#x153; DaÂnÄ&#x2014;s
kranÂtiÂnÄ&#x2014;Âje vÄ&#x2014;l priÂsiÂĹĄvarÂtuoÂti tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł kiÂtĹł meÂtĹł birÂĹžeÂlÄŻ.
LeÂgenÂdiÂnÄŻ burÂlaiÂvÄŻ â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnasâ&#x20AC;&#x153; nuo praÂŞōÂties gelÂbÄ&#x2014;ÂjanÂtys versÂli ninÂkai praÂĹĄo klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł priÂsiÂdÄ&#x2014; ti atÂkuÂriant auÂtenÂtiĹĄÂkÄ&#x2026; barÂkenÂtiÂnos inÂterÂjeÂrÄ&#x2026;. Ĺ˝moÂnÄ&#x2014;s kvieÂÄ?iaÂmi daÂlin tis saÂvo priÂsiÂmiÂniÂmais, nuoÂtrauÂko mis ar suÂveÂnyÂrais taÂpuÂsioÂmis laiÂvo deÂtaÂlÄ&#x2014;Âmis.
PaÂsiÂkeiÂtus KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos jĹŤÂriÂnio mies to simÂboÂlio burÂlaiÂvio â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdia nasâ&#x20AC;&#x153; paÂraÂmos fonÂdo daÂliÂninÂkams, taÂpo aiĹĄÂku, kad ĹĄis laiÂvas bus iĹĄÂ sauÂgoÂtas. UosÂtaÂmiesÂÄ?io versÂliÂninÂkĹł Aloy zo KuzÂmarsÂkio ir AiÂdo KaÂvecÂkio paÂstanÂgoÂmis burÂlaiÂvis ĹĄiuo meÂtu yra reÂmonÂtuoÂjaÂmas AB â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014; dos laiÂvĹł reÂmonÂtasâ&#x20AC;&#x153; doÂke. Iki 2013 m. birÂĹžeÂlio â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnasâ&#x20AC;&#x153; grÄŻĹĄ ÄŻ sa vo ÄŻprasÂtÄ&#x2026; vieÂtÄ&#x2026; ir jaÂme tÄ&#x2122;Âsis viÂdaus reÂmonÂto bei ÄŻrenÂgiÂmo darÂbai. 2014 m. vaÂsaÂrÄ&#x2026; barÂkenÂtiÂna bus atÂverÂta viÂsuoÂmeÂnei. Tam, kad lanÂkyÂtoÂjai gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł ne tik groÂĹžÄ&#x2014;Âtis prie kranÂtiÂnÄ&#x2014;s stoÂvin Ä?iu laiÂvu, bet ir jÄŻ lanÂkyÂti, suÂsiÂpa ŞinÂti su jo isÂtoÂriÂja, versÂliÂninÂkai yra paÂsiÂryÂĹžÄ&#x2122; makÂsiÂmaÂliai auÂtenÂtiĹĄÂkai atÂkurÂti â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; inÂterÂjeÂrÄ&#x2026; bei ÄŻkurÂti isÂtoÂriÂnÄ&#x2122; eksÂpoÂziÂciÂjÄ&#x2026;. DeÂja, laiÂve nÄ&#x2014;Âra iĹĄÂliÂkÄ&#x2122; ÄŻvaiÂrius isÂtoÂriÂnius barÂkenÂtiÂnos gyÂvaÂviÂmo etaÂpus Ĺžy minÂÄ?iĹł deÂtaÂliĹł, akÂcenÂtĹł. ToÂdÄ&#x2014;l kvieÂÄ?iaÂmi viÂsi, kuÂrie tu ri iĹĄÂsauÂgoÂjÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; inÂter jeÂro deÂtaÂliĹł, buÂvuÂsiĹł ÄŻrenÂgiÂmĹł ar ÄŻranÂgos daÂliĹł, naÂviÂgaÂciÂjos prieÂtai sĹł ir ÄŻranÂkiĹł, gelÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmoÂsi prieÂmo niĹł, brÄ&#x2014;ÂĹžiÂniĹł, jĹŤrÂlaÂpiĹł ar kiÂtĹł ak seÂsuaÂrĹł, seÂnĹł inÂterÂjeÂro nuoÂtrauÂkĹł, bet ko, kas yra suÂsiÂjÄ&#x2122; su burÂlaiÂvio gyÂvaÂviÂmu, paÂdoÂvaÂnoÂti tai bĹŤÂsiÂmai eksÂpoÂziÂciÂjai. LauÂkiaÂmi ir priÂsiÂmi niÂmai, suÂsiÂjÄ&#x2122; su â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnuâ&#x20AC;&#x153;, kaip moÂkoÂmuoÂju burÂlaiÂviu, taip pat ja me veiÂkuÂsiu resÂtoÂraÂnu.
VyaÂtuÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
Nuo gruoÂdĹžio 6 d. kiekÂvieÂnÄ&#x2026; ket virÂtaÂdieÂnÄŻ, nuo 18 val., viÂsi, tuÂrin tys, kuo paÂsiÂdaÂlinÂti iĹĄ â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdia noâ&#x20AC;&#x153; praeiÂties, lauÂkiaÂmi â&#x20AC;&#x17E;FriedÂriÂcho paÂsaÂĹžoâ&#x20AC;&#x153; KaÂvos ir arÂbaÂtos naÂmĹł II aukĹĄÂte, kur lauks fonÂdo darÂbuoÂto jai ir kur bus laiÂkiÂnai eksÂpoÂnuoÂja mi suÂneĹĄÂti daikÂtai. Ä&#x152;ia speÂciaÂlioÂje â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; garÂbÄ&#x2014;s knyÂgoÂje bus paÂdaÂryÂtas ÄŻra ťas apie kiekÂvieÂnÄ&#x2026; fonÂdui perÂduo tÄ&#x2026; burÂlaiÂvio deÂtaÂlÄ&#x2122;, jÄ&#x2026; doÂvaÂnoÂjuÂsÄŻ asÂmeÂnÄŻ, apÂlinÂkyÂbes. KnyÂgoÂje paÂsi raÂĹĄys ir paÂtys auÂtenÂtiĹĄÂkus barÂken tiÂnos daikÂtus ateiÂties karÂtoms iĹĄÂ
VersÂliÂninÂkai yra pa siÂryÂĹžÄ&#x2122; makÂsiÂmaÂliai auÂtenÂtiĹĄÂkai atÂkurÂti â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; inÂterÂje rÄ&#x2026; bei ÄŻkurÂti isÂtoÂriÂnÄ&#x2122; eksÂpoÂziÂciÂjÄ&#x2026;. sauÂgoÂjÄ&#x2122; ĹžmoÂnÄ&#x2014;s, kuÂrie, be kiÂta ko, bus vaiÂĹĄiÂnaÂmi karĹĄÂto vyÂno tauÂre ar kaÂvos puoÂdeÂliu. VÄ&#x2014;Âliau knyÂga, kaip ir viÂsi su kaupÂti eksÂpoÂnaÂtai, bus eksÂpo nuoÂjaÂma laiÂve, jÄ&#x2026; varÂtys viÂsi, ap lanÂkiuÂsieÂji bĹŤÂsiÂmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; eksÂpoÂziÂciÂjÄ&#x2026;. ApÂtarÂti, kaip perÂduoÂti iĹĄÂsauÂgo tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; deÂtaÂlÄ&#x2122;, gauÂti dau giau inÂforÂmaÂciÂjos ar paÂgalÂbos, jei, paÂvyzÂdĹžiui, ĹžmoÂgus tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł diÂdes nÄŻ daikÂtÄ&#x2026;, kuÂriam perÂveĹžÂti fonÂdas skirÂtĹł auÂtoÂmoÂbiÂlÄŻ, gaÂliÂma paÂskam biÂnus nauÂjais KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos jĹŤÂriÂnio miesÂto simÂboÂlio burÂlaiÂvio â&#x20AC;&#x17E;MeÂri diaÂnasâ&#x20AC;&#x153; paÂraÂmos fonÂdo teÂleÂfoÂnais KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje â&#x20AC;&#x201C; (8 46) 395 500, (8 46) 422 040. â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; paramos fonÂdas
=_R[bZR_b\aV TNYVaR' ;NbW\W\ @\Q\ T . Â 8 PR[a_N`Â&#x2022; `Xf_VbWR R`N[Ă&#x2DC;VNZR =0 Â .X_\]\YV`Â&#x2022; V[aR_[Rab ddd 89 Ya aRY ]N`VaRV_NbaV % !# &$ $
6
antradienis, gruodžio 4, 2012
nuomonės
Klientei – senų sulčių dozė
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Į pasaulio pabaigą – dainuojant Saulius Pocius
V
artojimą padidinti iš oro su man ius i naujoji koal ic ija priėjo aklavietę. Regis, neat sakingus partijų pažadus pa didinti minimalią algą iki tūkstančio ar dar daugiau litų teks kišti į trilitrinį stiklai nį, mesti nuo Palangos tilto ir laukti geres nių laikų. Matyti ir politinių veidų pakri kimas – jau girdimi desperatiški svarsty mai, iš kur imti lėšų pažadėtam gėriui pa tiekti. Tai klejojama apie progresinius mo kesčius, tai apie ribojimus atsiskaitant gry naisiais, tai dar apie šį tą. Tačiau jau ir kie čiausioms kaktoms tampa aišku, kad ne griaunant valstybės finansinės sistemos, nieko nebus. Tiesa, galima pakelti tą algą kad ir iki pusantro tūkstančio. Pusę metų pagyventume tikrai linksmai, bėda tik ta,
Galima pakelti tą al gą kad ir iki pusantro tūkstančio. Pusę me tų pagyventume tikrai linksmai. kad paskui tektų išsiblaivyti liūdnoje be dugnės tikrovėje. Nes realių pajamų net ir tauriausiems norams nėra. O jei dar balta rusiai nukreiptų savo krovinius iš Klaipė dos uosto, ir tikra valiuta imtų tekėti į UstLugą, tuomet naujojo „rojaus“ sumanyto jams tektų vėl sprukti į Maskvą arba į ko kias nors Kurilų salas, nes Seimo langai būtų barškinami ne tik sausio 16-ąją, bet ir kiekvieną dieną. Pakerta ir tai, kad sumanyta ne tik kelti al gą, bet dar ir sumažinti PVM mėsai. Kaip bus kompensuojama dėl tokio sprendimo atsiradusi dar didesnė biudžeto skylė, taip pat neaišku. Ir nesvarbu, kad dėl tos prie žasties A.Kubiliaus vyriausybė šito kėslo atsisakė net prieš rinkimus, tačiau taip no risi pamaloninti tautą, ypač kai tiek visko prižadėta žvelgiant į lubas. I.Šimonytė tik rai niekada netaps naujosios vyriausybės nare, nes ji ne tik nemėto valdiškų pinigų patologiškų plepių pietums, bet ir sako tik rą teisybę. Šįsyk ji aiškiai išrėžė, kad pini gų nei didesnėms algoms, nei mėsai nėra, o valstybės lėšas taupyti reikalauja Fiska linės drausmės įstatymas ir ES lėšų nau dojimo reikalavimai. Vadinasi, dirbtinai liaudies gerovę pakelti į aukštumas pa norę politikai rizikuoja ne tik valstybės biudžetu, bet ir ES paramos pinigais, ku rių netekus net nereikėtų laukti 2012-ųjų gruodžio 21-osios. Pasaulio pabaiga Lietu voje būtų iš karto.
N
orėčiau papasakoti apie įvykį, kuris atsitiko lapk ričio 27 d. Nesu prieka bus žmogus, esu toleran tiška daugelyje sričių, bet šį kartą buvau nemaloniai nustebinta ap silankiusi viename pretenzinga me restorane, esančiame pačiame miesto centre. Nutarėme trumpam užsukti ir atsigerti kavos, arbatos arba sul čių. Nuotaika buvo puiki, nes tą vakarą mūsų laukė gimtadienis. Žmonių restorane nebuvo maty ti, nors laikas dar tą valandą ne buvo vėlyvas. Užsisakėme kavos ir sulčių. Il gai laukti neteko. Padavėja atne šė tai, ko prašėme, ir nusišypsoju si nuėjo. Aš su pasimėgavimu gurkštelė jau persikų sulčių ir nemaloniai su siraukiau, – burnoje pajaučiau kar tų, šlykštų skonį. Pažiūrėjau į stiklinę ir įsitiki nau, kad manęs skonio receptoriai neapgavo. Vaizdas – prastas: gėrimas buvo gleivėtas, tamsios spal vos, iš stiklinės smirdėjo. Taigi sultys buvo visiškai suge dusios. Tąkart net negalėjau pa
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Išvedė žmones iš kantrybės
Klaipėdiečiai, gerbkite save ir ap linkinius. Kodėl prašau? Anądien turguje laukiau eilėje prie žuvų. Žmonių buvo nemažai. Kai pirkti atėjo eilė vienai moteriai, ji pra dėjo „šou programą“, kuri įsiu tino pirkėjus. Tai moteriai vie na žuvis buvo per ilga, kita – per trumpa, trečia – per didelė, ket virta – per maža. Šokdino parda vėją net pasigardžiuodama. Kai į maišelį buvo sukrautos visos žu vys ir reikėjo piniginėje rasti 16 lit ų, moter is išt rauk ė maiš e lį, kuriame šią sumą sudarė bal ti centai. Tai buvo dar vienas pa sityčiojimas iš pardavėjos ir eilėje laukiančių žmonių.
Kyla klausimas: kaip padavėja, pildama gėrimą į stiklinę, ne pastebėjo, kad jis su gedęs?
Danutė
siprašiusi, lyg visa tai turėjo būti normalus reiškinys, kad ji pateikė sugedusias sultis. Tai galbūt ne pirmas atvejis? Ir tai dar vadinasi restoranas, kai net valgykloje nesu gavusi sugedusių sulčių. Manau, valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos tokiais faktais turėtų susirūpinti. Vis dėlto žmo
B
aigiasi Maironio jubiliejiniai metai, baigiasi ir konkursai, minėjimai, konferencijos, televizijos laidos, skirtos Didžiojo Poeto asmenybei ir kūrybai prisiminti ir pagerbti. Vargu ar be poeto Just. Marcinkevičiaus kas nors dar turės tiek galios sukviesti žmonių minias į panašius renginius. Jonas Mačiulis Maironis viešai išpažino savo meilę Lietuvai, bijojo būti užmirštas, nors po jo atėjo didžioji pomaironinė neoromantikų karta. Vienintelis Pilies teatro režisierius A.Vizgirda prisiėmė pareigą pagerbti poetą, parodyti jį scenoje šiek tiek kitokį, nei iki šiol jį buvome girdėję: „Klausytis ir girdėti Maironio balsą, vadinasi, nuolat budėti tarp visų ir, įsiklausant į kitus, išgirsti save“.
Mums ispaniškas kančias
Andriaus Deltuvos karikatūra
nės lankosi ne valgykloje, kur irgi negalima patiekti pagedusio mais to, o restorane. Asta Daugintytė
Poezijos spektaklis „Susiliejimai“ priverčia išgyventi tikrą jausmų katarsį. Kiekvienas eilėraštis – tai atskira istorija, papasakota per aktoriaus pasaulėvoką. Skambant kompozitoriaus G.Kizevičiaus labai subtiliai parinktai muzikai, išgirsti iki graudulio pažįstamą „Lietuva brangi“, „Išnyksiu kaip dūmas“, „Pavasaris“, bet čia pat pamatai ir išgirsti visiškai negirdėtą Maironį: Padubysio kaimo žmonių savaip interpretuotą „Kur bėga Šešupė“ arba švelniai skambančią „Oi, neverk, motušėle“, neatitinkančią mūsų žinomų standartų. Puiki neeilinė scenografija. Penki aktoriai – R.Šaltenytė,V. Gruodytė,V.Ptašinskaitė, R.Šeputis, D.Žilinskas veda žiūrovus meilės, gamtos, tėvynės praeities temų
labirintais. D.Žilinsko armonika nukelia į seno lietuviško kaimo pavakarę, o po minutės jau groja „dainuškininkams“. Akimirksnio metamorfozės scenoje-salėje verčia žiūrovus ir ašaroti, ir juoktis, ir liūdėti, ir gėrėtis. Tikras susiliejimas su poezija, scena. Poezijos spektaklį pavadinčiau dar vienu mažu stebuklu režisieriaus A.Vizgirdos teatre ir, manau, kiekvieno lietuvio inteligento garbės reikalas jį pamatyti. Gal tada būtų galima atsakyti į režisieriaus klausimą: „Kaimas apmirė, miestai neatgimė. Juose neliko žmonių, išlaikiusių prisiminimus, gyvas protėvių istorijas. Kas visa tai ištrynė – sovietmetis ar mes patys?“
ersk aič iau V.Spur yt ės straipsnį „Pinigai oro uostui – už pavadinimą“ („Klaipė da“, 2012 11 29) ir norėčiau pasidalyti savo pastebėjimais. Jame parašyta – skaičiuojama, jog mak simaliai iš Londono į Vakarų Lietu vos regioną atskristų 37 tūkst. ke leivių. Galbūt tų politikų, kurie tokius skaičius suplanavo, vaikai, gimi naičiai nedirba užsienyje. Nese niai į Klaipėdą grįžo mūsų sūnus,
kuris jau pusantrų metų dirba ir gyvena Anglijoje. Kai aš parodžiau šį straipsnį, jis pasakė, kad tiems žmonėms, kurie į šią šalį emigra vo iš Klaipėdos regiono, parskris ti tiesiai į Palangą būtų idealus va riantas. O mūsų politikai skaičiuoja kaž kokius nerealius turistus. Kokie turistai? Koks anglas visą gyveni mą tik ir svajojo, kaip jam čia at važiuoti į Lietuvą, į Klaipėdą ir čia pailsėti?
Domicėlė
Kada bus tualetų?
Anądien, būnant miesto cent re, „prispyrė“ gamtinis reikalas. Pats žinau, kad Klaipėdoje vie šųjų tualetų net su žiburiu ne rasi – tiesiog nėra. Nuėjau į vie ną barą, sako: „Mokėk“. Užėjau į parduotuvę. Paklausęs, ar galė čiau pasinaudoti tualetu, sulau kiau neigiamo atsakymo. Tad te ko gamtinius reikalus atlikti „už kampo“. Gerai, policija nesulaikė, kaip kai kurių mano draugų, ir ke lių šimtų litų baudos neskyrė. Ar ilgai Klaipėdoje bus tos nesąmo nės dėl tualetų? Aidaras
Nevaldomo elgesio keleivė
Pirmiausia kalbėti reikia apie mūsiškius, kurie negali normaliai grįžti namo. Jei atsirastų skrydžių iš Anglijos į Palangą, tai būtų pasakiškas va riantas. Dabar mūsų kraštiečiai tu ri skristi į Vilnių ir Kauną, o po to dar keliauti autobusais arba iš už sienio kelias paras maltis maršru tiniais autobusiukais. Argi tai normalu? Valerijus
Milana
Vida Jakimauskienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Mano dukra daug metų gyvena Ispanijoje. Apie šią valstybę da bar daug rašoma straipsnių, kad Ispanija tuštėja, žmonės ken čia. Belieka pasvajoti, kad lietu viams tektų tokios kančios. Ten bedarbio pašalpa mūsų pinigais – 2 tūkst. litų, geras maistas – pigus.
Negaliu atsistebėti, kokių yra keistų žmonių. Vieną dieną va žiavau maršr ut in iu mikroau tobusu. Dėl degančio raudono šviesoforo jis sustojo prie S.Dau kanto ir Herkaus Manto gatvių sankryžos, tolimesnėje nuo ša ligatvio – antroje juostoje. Vie na keleivių, tarsi atsitokėjusi, kad pravažiavo išlipimo vietą, puolė pro duris. Vairuotojas ban dė sakyti, kad negalima lipti, bet moteris net nesiruošė klausyti, o nėrusi į lauką net nesidairė, ar yra automobilių. Panašių atvejų, kai keleiviai lipa, kur jiems „su šviečia makaulė“, pasitaiko ne vienas, ir ne du. Jei įvyktų ne laimė, didžioji kaltės dalis tektų vairuotojui. Bet ar jie kalti, jei yra tokių keleivių.
Skaičiuoja nerealius turistus
Informacija: 397
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
tikėti tuo, ką pamačiau ir para gavau. Kyla klausimas: kaip padavėja, pildama gėrimą į stiklinę, nepaste bėjo, kad jis sugedęs, ir kaip ji ga lėjo visiškai sugedusį maisto pro duktą patiekti klientui? Tiesa, mergina man sultis pakei tė. Tačiau labiausiai nustebino tai, jog ji tai padarė ramiu veidu, neat
Vizgirdiškieji Maironio susiliejimai
P
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Parengė Česlovas Kavarza Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ANTRADIENIS, GRUODŽIO 4, 2012
lietuva
Kalčiausias – saviškis
Kas kaltas dėl Darbo partijos (DP) juodo sios buhalterijos bylos? Pasirodo – saviš kis. Viktoras Uspaskichas lig šiol teismams įrodinėja, kad jį įklampino buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
V.Uspaskichas įsitikinęs, kad tokie aiškinimai padės jam įrodyti, jog byla prieš jo vadovaujamą DP yra politinis susidorojimas. V.Uspaskicho nuomonė, esą A.Paulauskas kaltas dėl to, jog „teisėsauga vykdo DP puolimą“, paaiškėjo vakar, laikinajai Seimo
kas A.Paulauskas, ir tai įvyko po to, kai DP parėmė A.Paulausko nuša linimą nuo pareigų. S.Verseckas vakar parlamen tarams ilgai aiškino, kodėl reikia naikinti V.Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės ne liečiamybę. Jis dėstė esąs neprik lausomas, jokio spaudimo iš nieko nesulaukęs. Tačiau prokuroras pri pažino, kad DP bylos nagrinėjimas, trunkantis beveik puspenktų metų,
slegia. „Iš tiesų, mes turime unika lų atvejį, byla pirmoje instancijoje daugiau nei ketveri metai, o kur dar apeliacija ir kasacija. Tai nėra nor mali situacija ir aš kaip prokuro ras esu nepatenkintas tuo“, – Sei mo nariams pripažino Generalinės prokuratūros atstovas. S.Verseckas dėstė, kad DP byla nėra vien dėl juodosios buhalteri jos. „Tai politinės korupcijos byla ir tai svarbu suvokti. Svarbu suvok ti bylos reikšmę valstybei, teisinei sistemai. Tai – ne mokėjimas vo keliuose. Aš bylą suvokiu kaip po litinės korupcijos bylą dėl neteisė tos politinės partijos finansavimo. Taigi tai ne tik buhalterinės apskai tos įstatymo pažeidimai, bet, visų pirma, politinių partijų finansavi mo įstatymo pažeidimai“, – pa brėžė prokuroras.
nistrus D.A.Barakauskas pažėrė perliukų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ministrų dėlionė – be pabaigos Justinas Argustas
Prokuroras pripa žino, kad bylos nag rinėjimas, trunkan tis beveik puspenktų metų, slegia.
komisijai besiklausant valstybi nį kaltinimą šioje byloje palaikan čio prokuroro Sauliaus Versecko. Komisijos nariams, tarp kurių – ir DP narys A.Paulauskas, jis pri minė, kad DP vedlys teismams lig šiol aiškina, jog dėl visko kalčiau sias buvęs Seimo pirmininkas. Antai savo ieškiniuose ES bend rajam teismui V.Uspaskichas rašo, kad pradėti ikiteisminį tyrimą DP atžvilgiu nurodė Seimo pirminin
Gražbylystė: prezidentūroje apsilankęs kandidatas į vidaus reikalų mi
S.Daukanto aikštės rūmų slenks tį mynė jau visi pretendentai į mi nistrus, išskyrus vieną. Ką Darbo partija (DP) deleguos į kultūros mi nistrus, lig šiol oficialiai neskelbia ma. Apie tai – tik šnabždesiai.
„Aš negaliu apie save pasakyti, ar aš esu tinkamas, kai tą tinkamumą nustatau ne aš, o nustato žmonės – tie, kurie kviečia dialogo ir po kalbio“, – taip jis dėstė po susitiki mo su Prezidente. Beje, 60-metis Tvarkos ir teisingumo kandidatas bedarbis. Į naująjį Seimą jis nebu vo išrinktas.
Ministrą slepia
Dalyvis: V.Uspaskichas pats atėjo į Seimo komisiją paklausyti, kas bus
diskutuojama dėl jo neliečiamybės panaiki nimo.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Galutinis kandidatų į ministrus są rašas bus šiandien. Tai jau ne vie ną dieną kartoja paskirtasis prem jeras Algirdas Butkevičius. Tačiau sąrašo kaip nėra, taip nėra arba jis kasdien keičiasi. Neatsakytų klau simų – daugybė. Pavyzdžiui, ką DP siūlys į kul tūros ministrus? Ar šalies vadovei priimtini visi koalicijos lyderio, kai riųjų vedlio, siūlomi kandidatai? Antai vakar A.Butkevičius ir vėl skelbė, kad pretendentas vadovau ti šalies kultūrai jau rastas, tačiau jo pavardės neįvardijo. Neofic ialiai minima DP atstovo Vilniaus miesto taryboje Šarūno Biručio pavardė. „Svarstymų yra visokių ir jų yra daug. Nieko konkretaus jums kol kas pasakyti negaliu“, – tiek dien raščiui tepasakė Š.Birutis. Rado pakaitalą
Tačiau galimų ministrų sąrašas jau keičiasi. Būti vidaus reikalų mi nistru Rolando Pakso partija siūlo nebe Remigijų Žemaitaitį, o išti kimą partijos pirmininko sąjungi ninką Dailį Alfonsą Barakauską. Kalbama, jog R.Žemaitaičio kan didatūra šalies vadovei netiko, tad vakar S.Daukanto aikštės rūmuo se apsilankė D.A.Barakauskas. Ir išsyk pažėrė perliukų.
Susitikinėja su Prezidente
Su Prezidente susitikimus tęsė ir kiti pretendentai. Kairiųjų atstovas Linas Linkevičius, siūlomas vado vauti Užsienio reikalų ministerijai, išsyk paaiškino, kad daugeliu klau simu su D.Grybauskaite jo nuomo nės sutampa.
Linas Linkevičius:
Yra rezervų gerinti santykius.
„Yra rezervų gerinti santykius“, – toks leitmotyvas skambėjo be ne kiekv ien am e L.Linkev ič iaus atsakyme į žurnalistų klausimus. Esą gerinti santykius galima su visais, tik reikia žinoti kaip. Tie sa, L.Linkevičius pakartojo, kad „revol iuc ij ų užs ien io pol it ikoje nebus“. O DP kandidatas į žemės ūkio ministrus Vigilijus Jukna vakar po susitikimo su šalies vadove ne daugžodžiavo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius aiškino, kad su D.Grybauskai te kalbėjosi apie agrarinę politiką ir derybas su ES.
Važiuos į Oslą Prezidentė Dalia Grybauskaitė ki tą savaitę vyks į Norvegijos sosti nėje Osle rengiamą Nobelio taikos premijos ES įteikimo ceremoniją, kurią nusprendė ignoruoti kele tas dėl ES skeptiškai nusiteikusių lyderių.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad šis apdovanojimas yra svarbus Lie tuvos žmonėms, taikiai iškovoju siems nepriklausomybę. „Lietuvos žmonėms, taikiai iško vojusiems Nepriklausomybę ir ap gynusiems laisvę, šis apdovanoji mas taip pat labai svarbus. Nobelio taikos premijos teikimo ceremoni
joje dalyvaus ir Lietuvai atstovaus Prezidentė D.Grybauskaitė“, – in formavo Prezidentės spaudos tar nyba. D.Grybauskaitė bus tarp 18 ES šalių vadovų, priėmusių kvietimą atvykti į gruodžio 10 d. renginį. Šioje grupėje yra Vokietijos kanc lerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas François Hollande’as. Šešių šalių vadovai pranešė ne vyksiantys į Norvegiją, tarp jų – britų premjeras Davidas Ca meronas ir ES atžvilgiu skeptiš kai nusiteikęs Čekijos prezidentas Václavas Klausas. „Klaipėdos“, BNS inf.
8
antradienis, gruodžio 4, 2012
užribis Pasivažinėjo ir numetė
Laužė papuoštas eglutes
Balsų pirkėjoms – baudos
Sekmadienio rytą Molo gatvėje gyvenantis klaipėdietis pasige do savo automobilio „Ford Fies ta“, pagaminto prieš 23 metus. Tos pačios dienos vakare ši ma šina buvo aptikta kitame miesto gale – Laukininkų gatvėje prie 16 namo. Pareigūnai nustatė vagį. Jaunasis nusikaltėlis tiesiog no rėjo pasivažinėti.
Palangoje, J.Basanavičiaus gat vėje, prie armėniškų patiekalų kavinės sekmadienio rytą du vai kinai laužė papuoštas eglutes. Įvykio vietoje sulaikyti du jau ni klaipėdiečiai: 20-metis Valen tinas ir 22 metų Algirdas. Abu buvo gerokai neblaivūs, todėl jų poelgio motyvas liko neaiškus. Nuostoliai – keli šimtai litų.
36 ir 26 metų šilutiškės prisipa žino spalio 28 d. antrojo rinkimų į Seimą turo metu įkalbėjusios 25 rinkėjus balsuoti už vienos partijos kandidatą ir sumokėju sios jiems po 20 litų. Byla bus baigta baudžiamuoju įsakymu. Teismo prašoma jas bausti 5200 litų bauda, įpareigojant ją sumo kėti per metus.
Sukčiui atidavė eurus ir dolerius Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Telefoniniai sukčiai vis dar randa patiklių žmonių, kurie nesuabejo ja nepažįstamo žmogaus pasako jimu apie artimojo padarytą nusi kaltimą ar nesėkmę kelyje ir pirmą kartą matomam asmeniui atiduo da sunkiai uždirbtus pinigus.
Pasekmės: nors pareigūnams kar
tais pasiseka demaskuoti telefoni nius sukčius, nukentėjusieji savo pinigų dažniausiai nebeatgauna.
Sekmadienį vakare telefoniniai su kčiai sugebėjo iš 58 metų klaipė dietės išvilioti per 24 tūkst. litų. Kretingos gatvėje gyvenanti moteris patikėjo jai į namus pa skambinusio vyro pasaka apie tai, kad jos sūnus sužalojo mer giną. Išsigandusi sūnui gresian čios bausmės moteris sutiko atlyginti nukentėjusiosios gimi naičiams žalą. Netrukus į moters namus atė jo neaukštas tamsaus gymio vyras ir pasisakė esąs sužeistos mergi nos brolis. Jam apgauta klaipėdie tė padavė 4200 eurų ir 2 tūkst. JAV dolerių. Tik vėliau ji suprato, kad buvo apgauta. Moteris patyrė 24 300 litų žalą. Nusikaltimą tiria 1-ojo policijos komisariato pareigūnai.
Po avarijos – į ligoninę
Realybė: automobilių savininkai daugiabučių namų kiemuose įrengtose žaidimų aikštelėse savo mašinas
vis dar stato nelegaliai.
Vaikus išgujo mašinos Automobilių statymo kiemuose proble mą gali išspręsti patys gyventojai, ta čiau nemažai laiko atimančio formalumų tvarkymo žmonės kratosi. Karolis Rupkus k.rupkus@kl.lt
Neįmanoma misija
Kiekvienas daugiabučiame name gyvenantis automobilio savinin kas žino, jog sugrįžęs vėlai vakare kieme vėl susidurs su košmariš ka užduotimi, kurią galima pava dinti misija „Surask vietą auto mobiliui“. Tuomet vieni savo transporto priemonę palieka kitame kieme, kiti – artimiausio prekybos centro aikštelėje. Nemažai vairuotojų au tomobilį įsigudrina statyti ant ša ligatvių, kiemo pievelėse ar vaikų žaidimų aikštelėse. Tačiau ne vienam vairuotojui toks sprendimas anksčiau ar vė liau gali brangiai kainuoti. Sankryža: pirmadienį per pietus įvykusioje avarijoje nukentėjo trys
automobiliai ir avariją sukėlusi moteris.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
S.Daukanto ir Trilapio gatvių san kryžoje pirmadienį per pietus mo ters vairuojamas „VW Passat“ su kėlė avariją, kurioje apgadinti trys automobiliai.
„VW Passat“ susidūrė su „VW Transporter“, po smūgio avarijos
Skaitytojo nuotr.
kaltininkės automobilis apsisuko ir trenkėsi į „Mazdą 3“. Įvykio vietoje nukentėjo tik ne laimę sukėlusios mašinos vairuo toja. Nėščia moteris skubiai nuvež ta į ligoninę, kur ją apžiūrėjo me dikai. Liudininkai tikino, kad galbūt nelaimės būtų išvengta, jei gatvės nebūtų buvusios tokios slidžios.
Karolio Rupkaus nuotr.
Baudžia įžūliausius
Pasak Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininko Kazimiero Sinkevičiaus, palikusiems automobilį vadinamo joje žaliojoje ar kitoje neleistinoje zonoje asmenims gresia bauda iki 2 tūks.litų. „Žinoma, pirmą kartą nusižen gusiam asmeniui, kuris sutinka su nuobauda ir pripažįsta savo kaltę, gali būti skiriamas tik įspėjimas. Tačiau jei atsiranda informacija, kad žmogus piktybiškai ir dažnai
kartojo šį nusižengimą ir nepripa žįsta savo kaltės, bauda gali siekti net ir 2 tūkst. litų“, – teigė K.Sin kevičius. Pareigūno teigimu, drausminti tokius pažeidėjus policijos parei gūnai dažniausiai imasi gavę žmo nių skudų. „Dažniausiai tokius pažeidėjus drausminame gavę gyventojų sig nalą arba jei kažkas praneša, jog kieme ne vietoje pastatytas auto
Drausminti tokius pažeidėjus policijos pareigūnai dažniau siai imasi gavę žmo nių skudų.
mobilis trukdo tam tikrų tarnybų darbui. Būna ir reidų. Tačiau sten giamės kiekvieną situaciją vertin ti žmogiškai. Žmonės yra padėties įkaitai. Bet, kaip minėjau, jei gauna me skundą, privalome reaguoti, nes įstatymas turi būti lygus visiems“, – komentavo K.Sinkevičius. Paraiškų nesulaukia
Uostamiesčio Žemėtvarkos ir te ritorijų planavimo skyriaus vedė jos Raimondos Gružienės teigimu,
legalaus automobilių statymo ne veikiančiose žaidimų aikštelėse ar jų prieigose problemą gali išspręsti pačios namų ūkių bendrijos. „Bendrijos gali išspręsti šią pro blemą įgaudamos tam tikro ploto valdymo teisę. Tačiau pirmiausia turi būti parengtas teritorijos pla navimo dokumentas. Žemės plotas turi būti įregistruotas Nekilnoja mojo turto registre, – aiškino spe cialistė. – Jei gyventojai yra įkū rę bendriją, ši procedūra yra gana nesudėtinga. Visų pirma reikalin gas bendrijos susirinkimo proto kolas, kad patalpų savininkai su tinka, jog bendrija sudarytų ploto nuomos sutartį. Tada bendrija turi teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai sudaryti sutartį žemės ploto valdymui bei parengti deta lųjį planą su kadastriniais matavi mais. Po šių žingsnių yra sudaroma žemės ploto nuomos sutartis.“ Pasak R.Gružienės, su didesnė mis problemomis susiduria dau giabučių gyventojai, kurie nėra įkūrę bendrijos. „Jeigu bendrija nėra įkurta, skly pą gali išsipirkti ar išsinuomoti pa talpų savininkai. Tačiau bėda ta, jog patalpų savininkai dažnai sun kiai susitaria, kas atliks kadast rinius matavimus bei kitus rei kalingus darbus. Vieni nori imtis iniciatyvos, kiti dažniausiai nelabai nori už tą iniciatyvą mokėti. Tačiau Klaipėdos senamiestyje yra pavyz džių, kur patalpų savininkams pa vyko susitarti ir išspręsti šią pro blemą“, – pasakojo R.Gružienė. Nors ir yra būdų įteisinti auto mobilių statymą kiemuose esan čiose žaidimų aikštelėse, paraiškų tai padaryti nesulaukiama.
9
antrADIENIS, gruodĹžio 4, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
â&#x20AC;&#x201C;0,13 %
90
â&#x20AC;&#x201C;0,42 %
â&#x20AC;&#x201C;0,27 %
PirÂko maÂĹžiau  auÂtoÂmoÂbiÂliĹł Per vieÂnuoÂliÂka ĹĄiĹł meÂtĹł mÄ&#x2014;ÂneÂsiĹł LieÂtuÂvo je uĹžÂreÂgistÂruoÂti 12 677 nauÂji lengÂvieÂji auÂto moÂbiÂliai â&#x20AC;&#x201C; 9 proÂc. maÂĹžiau nei tuo paÂÄ?iu lai ku perÂnai. Vien praÄ&#x2014;ÂjuÂsÄŻ mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ, paÂlyÂginÂti su 2011-ĹłjĹł lapkÂriÂÄ?iu, ĹĄaÂlies nauÂjĹł lengÂvĹłÂjĹł au toÂmoÂbiÂliĹł rinÂka smuÂko 11 proÂc. Tik asÂmeÂni nÄ&#x2014;s paÂskirÂties nauÂjĹł lengÂvĹłÂjĹł auÂtoÂmoÂbiÂliĹł ĹĄÄŻ lapkÂriÂtÄŻ uĹžÂreÂgistÂruoÂta 958, koÂmerÂciÂnÄ&#x2014;s pa skirÂties â&#x20AC;&#x201C; 145, arÂba atiÂtinÂkaÂmai 9 proÂc. ir 19 proÂc. maÂĹžiau nei perÂnai lapkÂriÂtÄŻ.
mln. liÂtĹł
viÂdaus rinÂkoÂje paÂsiÂskoÂliÂno FiÂnanÂsĹł miÂnisÂteÂriÂja.
teÂlÄ&#x2014;Âmis pirÂmauÂja JungÂtiÂnÄ&#x2014; KaÂraÂlysÂtÄ&#x2014; ir LenÂkiÂja, o LieÂtuÂva vis dar smar kiai atÂsiÂlieÂka. â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
BeÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;s korÂteÂlÄ&#x2014;s priÂpaÂĹžiÂniÂmo neÂsuÂlauÂkia LauÂkia proÂverÂĹžio
PaÂsauÂlyÂje sparÂÄ?iai dieÂgiaÂmos be konÂtakÂtÄ&#x2014;s moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo prieÂmoÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; moÂbiÂlieÂji teÂleÂfoÂnai-piÂniÂgiÂnÄ&#x2014;s ir nuoÂtoÂliÂniu bĹŤÂdu, be PIN koÂdo, vei kianÂÄ?ios moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂlÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; Lie tuÂvoÂje dar neÂpoÂpuÂliaÂrios. PaÂgal jĹł nauÂdoÂjiÂmÄ&#x2026; ĹĄaÂlis ĹĄiuo meÂtu yra tarp paÂskuÂtiÂniĹłÂjĹł EuÂroÂpoÂje, ir paÂdÄ&#x2014;Âtis laiÂkui bÄ&#x2014;Âgant kinÂta tik neÂdaug. KiÂta verÂtus, vieÂnos diÂdĹžiauÂsiĹł paÂsauÂlyÂje moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo sisÂteÂmos val dyÂtoÂjĹł â&#x20AC;&#x17E;ViÂsaâ&#x20AC;&#x153; atÂstoÂvas BalÂtiÂjos ĹĄa lyÂse LiÂnuÂsas OlofsÂsoÂnas saÂkÄ&#x2014; ma nÄ&#x2026;s, kad beÂkonÂtakÂÄ?iĹł moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo prieÂmoÂniĹł iĹĄÂpoÂpuÂliaÂrÄ&#x2014;ÂjiÂmas Lie tuÂvoÂje â&#x20AC;&#x201C; tik laiÂko klauÂsiÂmas. RinÂkos tyÂriÂmĹł bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;ABI ReÂsearchâ&#x20AC;&#x153; duoÂmeÂniÂmis, proÂgno zuoÂjaÂma, kad 2016 m. beÂkonÂtak Ä?iĹł moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂliĹł skaiÂÄ?ius sieks miÂliÂjarÂdÄ&#x2026;, ir jau 2015 m. jis bus diÂdesÂnis nei magÂneÂtiÂniĹł kor teÂliĹł. Tai reiĹĄÂkia, kad beÂkonÂtakÂÄ?iĹł korÂteÂliĹł nuo 2010 m. bus beÂveik ĹĄeÂĹĄis karÂtus dauÂgiau. DiÂdĹžiauÂsio auÂgiÂmo reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł tiÂkÄ&#x2014;Âtis sparÂÄ?iai beÂsiÂvysÂtanÂÄ?ioÂse ĹĄaÂlyÂse. Nuo EuÂroÂpos atÂsiÂlieÂkaÂme
NauÂdoÂjiÂmaÂsis beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;Âmis kor teÂlÄ&#x2014;Âmis, paÂsak L.OlofsÂsoÂno, EuÂro poÂje auÂga sparÂÄ?iu temÂpu: â&#x20AC;&#x17E;GyÂve naÂme greiÂtĹł poÂkyÂÄ?iĹł laiÂkais, kai techÂnoÂloÂgiÂjos vysÂtoÂsi ypaÄ? spar Ä?iai, toÂdÄ&#x2014;l vis dauÂgiau moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmĹł EuÂroÂpos ĹĄaÂlyÂse atÂlieÂkaÂma beÂkon takÂtÄ&#x2014;Âmis korÂteÂlÄ&#x2014;ms ar nauÂdoÂjant
ValiutĹł kursai
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien Valiuta
kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,0948 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,2491 JAV doÂleÂris 1 2,6492 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,6678 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9605 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,4130 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,6739 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,5767 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8637
pokytis
+0,0582 % â&#x20AC;&#x201C;0,2582 % â&#x20AC;&#x201C;0,1733 % â&#x20AC;&#x201C;0,1945 % +0,0424 % â&#x20AC;&#x201C;0,3317 % â&#x20AC;&#x201C;0,1389 % â&#x20AC;&#x201C;0,2999 % â&#x20AC;&#x201C;0,0907 %
EnerÂgeÂtiÂkos viÂceÂmiÂnistÂras apÂkalÂti no KaiÂnĹł koÂmiÂsiÂjÄ&#x2026; uĹžÂsiiÂmant poÂliÂti kaÂviÂmu ir dirbÂtiÂnai diÂdiÂnant elekt ros kaiÂnÄ&#x2026; varÂtoÂtoÂjams.
Â&#x201E;Â&#x201E;Ĺ˝ingsÂniai: paÂgal paÂĹžanÂgÄ&#x2026; atÂsiÂskaiÂtant beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;Âmis moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂ
l.mrazauskaite@diena.lt
â&#x201A;Ź
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
â&#x20AC;&#x17E;StaÂtoilâ&#x20AC;&#x153;
4,84
4,60
2,49
â&#x20AC;&#x17E;Apoilâ&#x20AC;&#x153;
4,79
4,55
2,46
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
â&#x20AC;&#x17E;Brentâ&#x20AC;&#x153; nafÂta
90,17 dol. uĹž 1 brl. 112,12 dol. uĹž 1 brl.
KoÂmiÂsiÂja poÂliÂtiÂkuoÂja?
GryÂnieÂsiems ir tra diÂciÂnÄ&#x2014;ms moÂkÄ&#x2014;Âji mo korÂteÂlÄ&#x2014;ms al terÂnaÂtyÂvios atÂsi skaiÂtyÂmo prieÂmo nÄ&#x2014;s ĹĄaÂlyÂje keÂliÄ&#x2026; skiÂnaÂsi sunÂkiai. NeÂsant paÂkanÂka mos jĹł paÂklauÂsos preÂkyÂbos vieÂtos mieÂliau renÂkaÂsi piÂgesÂnius traÂdiÂci nius atÂsiÂskaiÂtyÂmo bĹŤÂdus.
LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ&#x2014;
kl.lt/naujienos/ekonomika
moÂbiÂliuoÂsius ÄŻrenÂgiÂnius. MaÂno me, kad iki 2020 m. puÂsÄ&#x2014; viÂsĹł mo kÄ&#x2014;ÂjiÂmĹł EuÂroÂpoÂje, atÂlieÂkaÂmĹł â&#x20AC;&#x17E;Vi saâ&#x20AC;&#x153; prieÂmoÂnÄ&#x2014;Âmis, bus ÄŻvykÂdoÂma moÂbiÂliaiÂsiais ÄŻrenÂgiÂniais.â&#x20AC;&#x153;
LiÂnuÂsas OlofsÂsoÂnas:
NauÂjoÂsios moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo techÂnoÂloÂgiÂjos LieÂtu voÂje gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti pra dÄ&#x2014;Âtos taiÂkyÂti jau ne toÂliÂmoÂje ateiÂtyÂje. Ĺ ios beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;s korÂteÂlÄ&#x2014;s plaÂti naÂmos dauÂgeÂlyÂje EuÂroÂpos ĹĄaÂliĹł, o laÂbiauÂsiai, kaip saÂkÄ&#x2014; L.OlofsÂsoÂnas, jos nauÂdoÂjaÂmos JungÂtiÂnÄ&#x2014;Âje KaÂra lysÂtÄ&#x2014;Âje. Ĺ ioÂse ĹĄaÂlyÂse diÂdesÂnÄ&#x2122; da lÄŻ ĹĄiuo meÂtu iĹĄÂduoÂdaÂmĹł korÂteÂliĹł â&#x20AC;&#x17E;ViÂsaâ&#x20AC;&#x153; suÂdaÂro bĹŤÂtent beÂkonÂtak tÄ&#x2014;s. LieÂtuÂvoÂje, paÂlyÂginÂti su EuÂro pos viÂdurÂkiu, kur kas dauÂgiau at siÂskaiÂtyÂmĹł atÂlieÂkaÂma gryÂnaiÂsiais. â&#x20AC;&#x17E;KiÂta verÂtus, tai gaÂliÂme verÂtinÂti kaip gaÂliÂmyÂbÄ&#x2122; paÂdiÂdinÂti atÂsiÂskai tyÂmo korÂteÂlÄ&#x2014;Âmis daÂlÄŻ. VerÂtiÂnant iĹĄ techÂnoÂloÂgiÂjĹł ir komÂpeÂtenÂciÂjos puÂsÄ&#x2014;s, LieÂtuÂvos banÂkai yra geÂrai paÂsiÂrenÂgÄ&#x2122; ir nauÂjoÂsios moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmĹł techÂnoÂloÂgiÂjos LieÂtuÂvoÂje gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂ ti praÂdÄ&#x2014;Âtos taiÂkyÂti jau neÂtoÂliÂmoÂje ateiÂtyÂjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; L.OlofsÂsoÂnas. LieÂtuÂvos banÂkĹł asoÂciaÂciÂjos pre ziÂdenÂtas StaÂsys KroÂpas paÂbrÄ&#x2014; ŞÄ&#x2014;, jog noÂrint, kad LieÂtuÂvoÂje bĹŤÂtĹł praÂdÄ&#x2014;Âtos diegÂti beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;s moÂ
kÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂlÄ&#x2014;s, vien banÂkĹł pa siÂrenÂgiÂmo neuĹžÂtenÂka. â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂvos moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂliĹł rinÂka yra tech noÂloÂgiĹĄÂkai moÂderÂni, taÂÄ?iau ja nÄ&#x2014; ra taip akÂtyÂviai nauÂdoÂjaÂmaÂsi kaip kiÂtoÂse EuÂroÂpos ĹĄaÂlyÂse ar net mĹŤÂ sĹł kaiÂmyÂnÄ&#x2014;Âse LatÂviÂjoÂje arÂba EsÂti joÂjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; jis. PerÂka tik vieÂneÂtai
PreÂkyÂbiÂnÄ&#x2122; ÄŻranÂgÄ&#x2026; siĹŤÂlanÂÄ?ios bend roÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;AsÂpaâ&#x20AC;&#x153; rinÂkoÂdaÂros vaÂdoÂvas DmitÂriÂjus GulÂko saÂkÄ&#x2014;, kad ir pa staÂruoÂju meÂtu suÂsiÂdoÂmÄ&#x2014;ÂjiÂmas be konÂtakÂte atÂsiÂskaiÂtiÂmo ÄŻranÂga kas met auÂga, taÂÄ?iau tik neÂdaug â&#x20AC;&#x201C; kol kas geÂroÂkai diÂdesÂnÄ&#x2122; daÂlÄŻ perÂkaÂmos ÄŻranÂgos suÂdaÂro traÂdiÂciÂniai ÄŻrenÂgi niai. PaĹĄÂneÂkoÂvo maÂnyÂmu, taip yra dÄ&#x2014;l to, kad beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;s korÂteÂlÄ&#x2014;s yra branÂgesÂnÄ&#x2014;s, taiÂgi beÂsiÂnauÂdo janÂÄ?iĹł joÂmis â&#x20AC;&#x201C; maÂĹžiau. ElektÂroÂniÂniĹł paÂslauÂgĹł teiÂkÄ&#x2014;Âjos bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;EPS LTâ&#x20AC;&#x153; geÂneÂraÂliÂnis di rekÂtoÂrius ViÂtaÂliÂjus RanÂceÂvas paÂtiÂki no, kad bendÂroÂvÄ&#x2014; jau ĹĄianÂdien gaÂli praÂdÄ&#x2014;Âti teikÂti beÂkonÂtakÂÄ?io atÂsiÂskai tyÂmo paÂslauÂgas. TaÂÄ?iau tam, anot jo, reiÂkaÂlinÂgas banÂkĹł ar kiÂtĹł moÂkÄ&#x2014; jiÂmo orÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł ÄŻsiÂkiÂĹĄiÂmas. PaĹĄÂ neÂkoÂvo maÂnyÂmu, tik atÂsiÂraÂdus ban kĹł noÂrui leisÂti beÂkonÂtakÂtes korÂteÂles, ÄŻ jas konÂverÂtuoÂjant ÄŻprasÂtas moÂkÄ&#x2014; jiÂmo korÂteÂles, ĹĄaÂlyÂje ims veikÂti be konÂtakÂtis atÂsiÂskaiÂtyÂmas. Vis dÄ&#x2014;lÂto V.RanÂceÂvas ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s, kad anksÂÄ?iau ar vÄ&#x2014;Âliau nauÂjoÂvÄ&#x2014; bus ÄŻdiegÂta. TaÂÄ?iau banÂkams pa pilÂdoÂmos nauÂdos iĹĄ to neÂnuÂmaÂto ma, taiÂgi suinÂteÂreÂsuoÂti yra tik pre kyÂbiÂninÂkai.
KÄ&#x2122;sÂtuÂtis Ĺ˝iÂlÄ&#x2014;Ânas vaÂkar paÂreiĹĄÂ kÄ&#x2014;, kad koÂmiÂsiÂja, kuÂrios sprenÂdi mu nuo kiÂtĹł meÂtĹł elektÂra brangsÂta maĹžÂdaug 6 cenÂtais, ĹĄmeiÂĹžia Vy riauÂsyÂbÄ&#x2122;. Anot jo, elektÂra gaÂlÄ&#x2014;Âjo brangÂti bent 2â&#x20AC;&#x201C;3 cenÂtais maÂĹžiau. â&#x20AC;&#x17E;PaÂsiÂroÂdĹžius praÂneÂĹĄiÂmĹł, kad Vy riauÂsyÂbÄ&#x2014; neÂva diÂdiÂna elektÂros kai nas, noÂrÄ&#x2014;ÂÄ?iau paÂbrÄ&#x2014;ĹžÂti, kad VyÂriau syÂbÄ&#x2014; kaip tik dÄ&#x2014;Âjo viÂsas paÂstanÂgas ir priÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; sprenÂdiÂmus, kuÂrie iĹĄ es mÄ&#x2014;s neÂlÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; to paÂdiÂdÄ&#x2014;ÂjiÂmo. LaÂbai gaiÂla, kad mĹŤÂsĹł reÂguÂliuoÂtoÂjas, ku ris vieÂĹĄai dekÂlaÂruoÂja, kad nÄ&#x2014;Âra po liÂtiÂnÄ&#x2014; insÂtiÂtuÂciÂja, iĹĄ esÂmÄ&#x2014;s uĹžÂsiiÂma neÂĹĄvaÂria poÂliÂtiÂka ir, tieÂsiai ĹĄvieÂsiai gaÂliÂma saÂkyÂti, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄmeiÂĹžia VyÂriauÂsy bÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂreiĹĄÂkÄ&#x2014; K.Ĺ˝iÂlÄ&#x2014;Ânas. ToÂkÄŻ poÂliÂtiÂko paÂreiĹĄÂkiÂmÄ&#x2026; iĹĄÂpro voÂkaÂvo paÂsiÂroÂdÄ&#x2122; koÂmiÂsiÂjos pirÂmi ninÂkÄ&#x2014;s DiaÂnos KorÂsaÂkaiÂtÄ&#x2014;s teiÂgi niai, kad VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014; neatÂsiĹžÂvelÂgÄ&#x2014; ÄŻ KaiÂnĹł koÂmiÂsiÂjos teikÂtus siĹŤÂlyÂmus, kuÂriais bĹŤÂtĹł gaÂliÂma maÂĹžinÂti elekt ros kaiÂnÄ&#x2026;, maÂĹžiÂnant elektÂros ga myÂbos kvoÂtas. K.Ĺ˝iÂlÄ&#x2014;Ânas priÂpaÂĹžiÂno, kad keÂli ob jekÂtyÂvĹŤs veiksÂniai iĹĄ tieÂsĹł diÂdiÂna elektÂros kaiÂnÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; tai diÂdÄ&#x2014;ÂjanÂti duÂjĹł kaiÂna ir auÂganÂti atÂsiÂnauÂjiÂnanÂÄ?iĹł iĹĄÂ tekÂliĹł daÂlis. â&#x20AC;&#x17E;Bet tai iĹĄ esÂmÄ&#x2014;s kaiÂnÄ&#x2026;
paÂdiÂdinÂtĹł dauÂgiauÂsia poÂra cenÂtĹł â&#x20AC;&#x201C; tiek kiÂloÂvatÂvaÂlanÂdÄ&#x2014; gaÂlÄ&#x2014;Âjo brangÂtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; viÂceÂmiÂnistÂras. â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l kiÂtĹł sprenÂdiÂmĹł iĹĄ esÂmÄ&#x2014;s re guÂliuoÂtoÂjas ir tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł priÂsiimÂti atÂsa koÂmyÂbÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalÂbÄ&#x2014;Âjo K.Ĺ˝iÂlÄ&#x2014;Ânas. KaiÂnĹł koÂmiÂsiÂja kalÂtiÂniÂmĹł neÂko menÂtuoÂja. â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153;, BNS inf.
Â&#x201E;Â&#x201E;PoÂz iÂc iÂj a: enerÂgeÂtiÂkos viÂceÂmiÂ
nistÂras K.Ĺ˝iÂlÄ&#x2014;Ânas tvirÂtiÂna, kad ne VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014; kalÂta dÄ&#x2014;l kyÂlanÂÄ?ios elektÂros kaiÂnos.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
2012 m. gruodĹžio 4 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ&#x2026; 2 litĹł monetas, skirtas keturiems
Lietuvos kurortams
%GF=LĂ´ <9ADAFAFC9K A=<JAMK (9MD9MKCAK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCD9 FMC9D<AFG HG EGF=LĂ´ Ă&#x201E;HJ9KLGK CGCQ:°K AJ HG proof CGCQ:°K á&#x201A;¤N=A<JG<AFAK H9NAJçAMK E9LAFAK J=DB=>9Ká&#x201A;Ł çAGK K=JABGK EGF=LĂ´ Proof CGCQ:°K EGF=LGK FMEARE9LAF°B= H9CMGL°B= C9AF9 ĘŞ $L #=LMJAĂ´ EGF=LĂ´ JAFCAFAG C9AF9 ĘŞ $L %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ? AJ ĂžAJEĂFĂ´ ? á&#x201A;Ł Kaune á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł !çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł 9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL
10
antradienis, gruodžio 4, 2012
pasaulis Atsistatydino vyriausybė
Užtikrinta pergalė
Nuvažiavo nuo bėgių
Ukrainos prezidentas va kar priėmė premjero Myko los Azarovo (nuotr.) ir visos vyriausybės atsistatydinimą. Šis netikėtas žingsnis aiški namas tuo, kad dalis vyriau sybės narių buvo išrinkti į parlamentą, o norėdami bū ti deputatais jie turi atsisaky ti ankstesnio darbo.
Buvęs Slovėnijos premjeras Borutas Pahoras (nuotr.) tapo ketvirtuoju šalies prezidentu, sekmadienį užtikrintai laimė jusiu antrąjį rinkimų ratą, nors ir remia nepopuliarias vyriau sybės taupymo priemones. Jis gavo 67,44 proc., o dabarti nis prezidentas Danilo Türkas – 32,56 proc. balsų.
Rytų Švedijoje nuo bėgių iš dalies nuvažiavo traukinys, kuriame buvo 132 keleiviai. Iš jų maždaug tuzinui prireikė medikų pagalbos dėl nedide lių sužeidimų. Traukinys va žiavo iš antro pagal dydį Šve dijos Geteborgo miesto į ma žą slidinėjimo kurortą Stor lieną šalies vakaruose.
Prieš suteikdami fi nansinę pagalbą skolų slegiamam Kiprui, ES šalių poli tikai reikalauja ištirti įtarimus dėl pinigų iš Rusijos plovimo Kipro bankuose.
Schema: įtariama, kad Rusijos nusikaltėliai per Kipro bankus išplovė 30 mln. dolerių išgrobstytų pinigų.
AFP nuotr.
ES pagalba – Kiprui ar rusų mafijai? Purvini pinigai
Nikosija tikisi iš ES gauti 17 mlrd. eurų finansinės pagalbos, bet Di džiosios Britanijos, Suomijos ir Nyderlandų parlamentarai prieš pasirašant sutartis ir prieš skiriant pinigų reikalauja, kad Kipras ištirtų savo bankų veiklą ir atsakytų į ke letą nepatogių klausimų. Jų iškilo po to, kai Kipro valdžia atsisakė tirti pranešimus, jog Rusi jos nusikaltėliai, įtariami išgrobs tę 230 mln. dolerių iš Rusijos mo kesčių tarnybos, išplovė 30 mln. per Kipro bankus. Ši byla siejama ir su keletu įtar tinų mirčių, iš jų – 44 metų Alek sandro Perepeličinojaus mirtimi Didžiojoje Britanijoje praėjusį mė nesį.
Lapkričio 10 d. Sario grafystė je negyvas rastas A.Perepeličinojus buvo vienas pagrindinių liudyto jų prieš vadinamąją Kliujevo grupę, įtariamą prisidėjus prie Rusijos teisi ninko Sergejaus Magnickio mirties. Atsisakė pradėti tyrimą
Didžiosios Britanijos investicijų konsultavimo bendrovei „Hermi tage Capital Management“ dirbęs teisininkas S.Magnickis atskleidė nusikalstamą sąmokslą, į kurį įsi vėlė teisėsaugos ir mokesčių tar nybos pareigūnai. Jis mirė 2009aisiais po metų, praleistų tardymo izoliatoriuje dėl neįrodytų įtarimų mokesčių vengimu. Po jo mirties Vašingtonas uždraudė 60-iai Ru sijos pareigūnų atvykti į JAV.
Šiemet liepą „Hermitage Capital Management“ parašė Kipro gene raliniam prokurorui Petrui Cleri dui laišką su įrodymais, kad Kipro bankai gavo vogtų pinigų.
ES parlamentarai reikalauja, kad Kip ras ištirtų savo ban kų veiklą.
P.Cleridas atsakė, kad negali pra dėti tyrimo be Rusijos kreipimosi, nors panašių įtarimų kilo ir Šveica rijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomi joje bei Estijoje.
Reikalauja atsakymų
Nyderlandų opozicijos atstovas spaudai užsienio reikalų klausimais Pieteris Omtzigtas paragino savo šalies finansų ministrą teikiant bet kokią pagalbą Kiprui pridėti sąlygą ištirti įtarimus pinigų plovimu bei S.Magnickio mirtį. Suomijos par lamentarė Pia Kauma pasiūlė iškelti šiuos klausimus per ES vadovų su sitikimus. Didžiosios Britanijos par lamentaras Dominicas Raabas, agi tuojantis už draudimą išduoti vizas 60-iai Rusijos pareigūnų, neva su sijusių su S.Magnickio mirtimi, sa kė esąs didžiai susirūpinęs sąly gomis, kuriomis Kiprui ketinama suteikti finansinę pagalbą. Vokietijos žvalgybos duomeni mis, rusai Kipro bankuose laiko 26
mlrd. dolerių, ir iš ES finansinės pagalbos daugiausia laimės Rusijos oligarchai bei mafija. Atsakydama į šiuos įtarimus Kipro generalinė prokuratūra tepranešė, kad bando aiškintis, ar yra pagrindo pradėti tyrimus dėl pinigų plovimo. „The Daily Telegraph“ inf.
26
mlrd. dolerių, Vokietijos žvalgybos duomenimis, rusai lai ko Kipro bankuose.
Nikosija laukia gelbėjimorato Vakar Briuselyje susitikę euro zo nos finansų ministrai, be Graikijos ir Ispanijos, svarstė ir Kipro ekono mines perspektyvas. Finansinės pagalbos dydis šiai valstybei kol kas nenustatytas, bet aišku viena – ji kipriečiams kainuos nemažai.
Prognozės: Kipro gyventojų laukia didesni mokesčiai, didesnės kainos
ir didesnis nedarbas.
AFP nuotr.
Jeigu finansų ministrai pritars Kip ro bankų rekapitalizacijos planui, jis taps ketvirtąja finansinės pa galbos sulaukusia euro zonos ša limi po Graikijos, Airijos ir Portu galijos. Kiek pinigų prireiks Kiprui, kaip konsultantė pasamdyta investicijų bendrovė „Pimco“ dar skaičiuoja, bet analitikai prognozuoja, kad su ma sieks maždaug 17,5 mlrd. eurų. Toks pat yra Kipro bendrasis vidaus produktas (BVP), todėl kyla nema žai abejonių, ar šalis kada nors pa jėgs sugrąžinti tokius pinigus.
Didžiąją dalį finansinės pagalbos paketo ketinama skirti Kipro ban kams, kurie dėl blogųjų paskolų Graikijai patyrė milijardinių nuo stolių ir kuriems gyvybiškai svarbu pasipildyti pinigų rezervus. Kipro ekonomika išgyveno labai sunkius laikus. Finansų ministeri ja prognozuoja, kad šiemet šalies BVP susitrauks 2,4 proc., o kitą met – dar 3,5 proc. Anot progno zių, nedarbo lygis 2014 m. pasieks piką – bus 14 proc. – ir tik po to pradės mažėti. Norėdamas gauti užsienio para mą, Kipras bus priverstas taupy ti. Šalies parlamente jau pradėtas svarstyti valstybės išlaidų maži nimas. Viešajame sektoriuje keleriems metams ketinama užšaldyti atly ginimus, o valstybės tarnautojams, uždirbantiems daugiau nei 4 tūkst.
eurų per mėnesį, atlyginimus siū loma nurėžti 12,5 proc. Pašalpos gali būti apkarpytos 15 proc., mažės ir motinystės išmo kos bei studentų stipendijos. Valstybės tarnautojų skaičių siū loma sumažinti 5 tūkst., o vietoj keturių išėjusių į pensiją priimti tik vieną naują darbuotoją. Turėtų išaugti tabako, alkoholio ir degalų akcizai. Pridėtinės vertės mokestį siūloma didinti nuo 17 iki 19 proc. Į pensiją kipriečiai eis dvejais metais vėliau – 65-erių. Skirtingai nei iš Graikijos, tarp tautiniai kreditoriai kol kas nerei kalauja iš Kipro privatizuoti vals tybės įmonių ir kitokio turto. Bet ir toks reikalavimas gali at sirasti, jei šalies skola nebus su valdyta. „The New York Times“, AFP inf.
11
ANTRADIENIS, GRUODŽIO 4, 2012
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Šalutinis jogos poveikis – sveikata „Ant vinių nemiegu, žiemą jūroje nesi maudau, bet stiklais vaikštau. Jogoje ma noma, kad vaikai iki 12 metų serga ne sa vo, o tėvų ligomis. Tai tiesa: kai per daug įsisuku į darbus, pradeda sirgti vaikai“, – pokalbį apie sveiką gyvenimo būdą pra deda aktorius ir šokėjas Petras Lisauskas.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Pasinėrė į ekologiją
31 metų vyras greitakalbe išbe ria anksčiau rūkęs ir gėręs, taip lyg norėdamas paneigti tradicinį žmonių įsivaizduojamą sveikuo lio tipažą. P.Lisauskas neslepia, kad su silaukęs vaikų vos ne fanatiškai pasinėrė į ekologišką gyvenimo būdą. Vėliau ši aistra aprimo su vokus, kad „nesąžiningi dėdės ir tetos“ pradėjo piktnaudžiauti ir iš šito pelnytis.
Iš kaimo močiutės pirkęs pieną vie ną kartą panūdo iš sklaidyti savo įtari mus. Kaip paaiškė jo, senolė profilak tikos sumetimais į pieną pildavo anti biotikų. Petras pastebi, kad ekologinis gyvenimo būdas paliko savo pėd saką – sumažėjo vartotojiškumas, nors dėl to atsisakė ne visų gyve nimo patogumų. Laikui bėgant su prato, kad sauskelnės palengvina vaikų auginimą. Su žmona retkarčiais jie užsuka ir į greitojo maisto restoraną. Tam, kad nesulaužytų visuomenėje nu sistovėjusių tradicijų – po apsilan kymo kino teatre tokia šventė pil vui yra vos ne būtina sąlyga. Pastarąją mintį Petras išsako su ironija, pripažindamas, kad burna greitai apsivelia nuo tokio maisto. Prieš spektaklį – jokių pjausnių
Rinkdamasis maistą aktorius sten giasi neperlenkti lazdos – maisto produktų, tarp kurių sudedamų jų dalių yra pažymėtų raide „E“, nesibaido. Tiesiog įsitikina, kas po ja slepiasi. Mat taip gali bū
ti pažymėta ir ta pati druska. Pa sak Petro, iš kaimo bobučių per kami maisto produktai ne visada garantuoja kokybę, o kartais nie kuo nesiskiria nuo pirktų preky bos centre. Tuo jis įsitikino iš sa vo praktikos. Iš kaimo močiutės pirkęs pieną vieną kartą panūdo išsklaidyti sa vo įtarimus. Kaip paaiškėjo, seno lė profil aktikos sumetimais į pieną pildavo antibiotikų. Ką valgyti, Petras atsirenka, klausydamasis savo kūno. Nors jis nepriklauso žaliavalgių šalinin kams, tačiau kai kuriuos jų mity bos principus sau pritaiko. Akto rius nusivylė sužinojęs, kad jo taip mėgstami agurkai ir pomidorai val gomi kartu nedera, o kviečių ir ru gių taip pat nereikėtų maišyti, nes tuomet organizmas išnaudoja dau giau energijos. Ar valgiaraštis prieš spektaklį kuo nors skiriasi nuo įprastų die nų? „Prieš spektaklį man neįkiši jo kio pjausnio“, – patvirtina Petras. Energijos stygių, kai nebūna ka da pavalgyti, aktorius kompen suoja pasigamintu cukraus siru pu ar medaus gėrimu. P.Lisauskas įsitikinęs, kad geriau valgyti tai, ko norisi, nei organizmą kankin ti priverstinai ribojant tam tikrus produktus ar ko nors atsisakant. Kojomis minko nugarą
Prieš spektaklį Petrui ant nugaros užlipę kolegos kojomis masažuo ja kūną, vėliau pasikeičiama – taip vienas kitam jie padeda pasiruoš ti scenai. Vaikščiojimą ant stiklų aktorius taip pat vadina savotišku masažu. P.Lisausko pomėgis kartais pra slysta ir scenoje – spektakliuo se jis panaudoja savo praktikuo jamos sahadža jogos elementus. Petras paaiškino, kad iš sanskri to kalbos išverstas sachadža jogos pavadinimas reiškia „gimusi su ta vim jungtis“. „Kiekviename gyvame padare yra kundalini – pa grindinė energija.
12
Pasirinkimas: P.Lisauskas nelaiko savęs tradiciniu sveikuoliu, tačiau žiūri, ką deda į burną.
Vytauto Petriko nuotr.
12
ANTRADIENIS, GRUODŽIO 4, 2012
rubrika sveikata
Šalutinis jogos poveikis – sveikata Tai emocinė informa 11 cija, kas yra žmogus. Ši energija su mumis keliauja ne per
vieną gyvenimą. Į šią žemę ateina me tam, kad kažko išmoktume“, – aiškino pašnekovas. Vyras neslepia, kad kitokių jogos sistemų nėra bandęs. Ši ne tik už valdė jo gyvenimą, bet ir pdėjo su sipažinti su būsima žmona.
Į jogą įklampino mergina
Petras neslepia, kad pirmą kartą išgirdęs apie šią jogos sistemą pa manė, kad tai dar vienas masalas lengvatikiams. Dar kartą apie tai išgirdo prieš penkerius metus, dirbdamas vaikų studijoje, kurios šeimininkai pra ktikavo sachadža jogą. P.Lisauskas gerbė juos už tai, kad šie nieko ne pasakojo ir nebruko jogos per prie vartą. Tokiu atveju tik būtų sustip rinę priešišką reakciją. Kasmet organizuojamoje vaikų studijos stovykloje Petras pama tė merginą, kuri paliko stiprų ir iki tol nepatirtą įspūdį. Ji ir buvo toji priežastis, kad iki tol vėjavaikiškas vaikinas pradėjo gilintis į jogą. „Atėjimas į sachadža jogą iš pra džių buvo kaip berniokiška taktika būti arčiau patinkančios merginos, nes ji neflirtavo ir nekreipė į mane dėmesio“, – pasakojo vyras. Pasak Petro, buvimas tam tikroje aplinkoje lėmė vidinius pokyčius. „Būtent tuomet prasidėjo tik rasis gilinimasis – paraleliai ėjo meilės istorija, ir, kaip sako mano sesuo, klimpimas į jogą“, – šyp telėja jis. Atviras aplinkos ženklams
P.Lisauskas tvirtina, kad dvasinės pratybos padeda rasti atsakymus ir į ramybės neduodančius klau simus. Mat tuomet žmogus tampa jautresnis aplinkos ženklams. Jis pasakojo istoriją, kai su žmo na ir dukra susipykęs vyras, va žiuodamas naktį ištuštėjusiame mieste, keiksnojo save, nesumo damas, ką dabar daryti. Staiga pa kelės degalinėje pamatytą akcijos plakatą „rink pliusus“ jis priėmė kaip sau padiktuotą atsakymą. „Situacija iškart nepasikeičia, bet kai pakeiti požiūrį, prasideda ir pokyčiai“, – įsitikinęs pašnekovas,
pripažinęs, kad kai kuriems tokie dalykai skamba kaip mistika. Petro manymu, kūno kalba dabar yra gerokai universalesnė nei ang lų. Tam, kad kalbėtų kūnas, reikia į jį įsiklausyti kaip į instrumentą. Tad šokėjas kaskart stengiasi pa jausti, ko reikia kūnui, – jį savaip veikia kiekvienas judesys. „Kas būna, kai kūnas sustrei kuoja? Praktikuodamas jogą kaip šalutinį poveikį gauni sveikatą. Per jogą ieškau atsakymo, kodėl su skaudo viena ar kita vieta“, – aiš kino Petras. Šokėjas yra patyręs daug trau mų, nors itin sunkių pavyko iš vengti. Vis dėlto viena nedidelė trauma perėjo į tarpslankstelinį nervų uždegimą. Bet ši liga P.Li sauską paskatino atsisakyti al koholio. Mėnesį jis vartojo vais tus, kurių negalima maišyti su svaigalais. Kai po to nuėjęs į va karėlį suprato, kad gali puikiai linksmintis ir be alkoholio, jo ne begeria.
Klasta: peršalus ar sergant gripu antibiotikai nepadės pasveikti, o tik pablogins svei katą.
Antibiotikai: žala ir nauda Anot Hipokrato, nuodą nuo vaisto skiria tik dozės dydis. Vartoti antibiotikus rei kia tik tokiu atveju, kai jie tikrai būtini.
Sustabdo vaikų ligos
„Rūkiau kaip tankas, nors buvau Lietuvos kūjo metimo čempionas“, – dar vieną prieštaringą savo gy venimo faktą pateikė aktorius. P.Lisauskas intensyviai rūkė tre jus metus – per dieną supešda vo apie 1,5 pakelio cigarečių, o per vakarėlį ši dienos norma išaugda vo dvigubai. Sunerimti privertė skausmai. Gydytojo verdiktas buvo trumpas: jei ir toliau rūkysi, prasi dės bronchinė astma. Šito pakako, kad Petras cigarečių pakelį išmes tų dar mediko kabinete. „Bet kai prasidėjo didysis orga nizmo valymasis, galvojau vėl pra dėti rūkyti. Kosėjau kaip senis“, – neslėpė vyras. Bet kokią traumą P.Lisauskas vertina kaip tam tikrą pamoką. Kai šokant užsienyje jam įtrūko rankos raumuo, suprato: trauma apramino pernelyg didelį jo entuziazmą. „Jogos teorija teigia, kad vaikai iki 12 metų serga ne savo, o tėvų li gomis. Kai per daug įsisuku į dar bus, pradeda sirgti vaikai“, – lai ku sustabdančius ženklus pastebi šokėjas. Pora augina ketverių metų Ladą ir dvejų metų Praną.
Nuomonė, kad vos tik susirgus reikia griebtis antibiotikų, esą jie padeda nuo visų negalavimų, yra klaidinga. Tai tvirtina visuome nės sveikatos specialistai ir ragina žmones atsakingiau elgtis su anti
Netinkamas anti biotikų vartojimas paskatino jiems at sparių bakterijų atsi radimą ir plitimą.
biotikais, nevartoti jų vos pradėjus negaluoti ir suprasti nereikalingo jų vartojimo padarinius. Dėl anti biotikų vartojimo pirmiausia reikia konsultuotis su šeimos gydytoju. Antibiotikai – vaistai, veikiantys
s.lukosiute@kl.lt
Riziką žmonėms keliančių krau jasiurbių aktyvumo periodas kas met vis ilgėja. Specialistai pastebi, kad šiuo metu jos taip pat dar ne miega.
Petras taip siekė atkreipti dėmesį į neatlygintiną donorystę.
bakterijas, patekusias į organizmą. Bakterines infekcijas sukelia įvai riausios bakterijos, taigi ir anti biotikų yra įvairių. Skirtingi anti biotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti sustabdo jų dauginimąsi. Daugelį metų antibiotikai pa dėdavo išgydyti gyvybei pavojin gas infekcijas, tačiau pastaraisiais netinkamas jų vartojimas paskati no antibiotikams atsparių bakteri jų atsiradimą ir plitimą. Kiekvieną kartą, kai vartojame antibiotikus, jautrios bakterijos yra sunaikina mos, o atsparios lieka ir daugina si. Jos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms. Tik užkirtus kelią atsparių bak terijų atsiradimui ir plitimui iš laikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms.
Patarimai Antibiotikus vartoti galima
Ant ibiot ik us reik ia vartot i tik tada, kai jie yra būtini ir tik gydytojui pa skyrus. Būtina laikytis gydytojo nu rodymų dėl gydymo trukmės, do zių, likučių laikymo ir kt. Jokiu atve ju negalima vartoti antibiotikų savo nuož iūra. Antibiotikai gydo tik bak ter ijų sukelt as infekcijas. Sergant virusinėmis ligomis, tok iomis kaip peršalimas ar gripas, vartojami anti biot ikai nepadės pasveikt i, o tik pa blog ins sveikatą. Antibiotikų negalima vartoti
sergant ūmiom is kvėpav imo tak ų infekcijom is ir gripu, nes gal i pasi reikšti priešingas poveik is, esant šaltkrėčiui – ant ibiot ikai ne maž ina temperat ūros ir nepaleng vina skausmų, sut rikus žarnyno veiklai, nėščioms arba planuojančioms nėš tumą moterims.
„Klaipėdos“ inf.
Lapuose – išalkusios erkės Sandra Lukošiūtė
Sumanymas: 20 kartą paaukojęs kraujo Kalėdų Seneliu persirengęs
„Shutterstock“ nuotr.
Praėjusią savaitę Lietuvą apskriejo žinia, kad Vilniuje nuo erkinio en cefalito mirė vyras. Jis į ligoninę jau pateko sunkios būklės. Kaip sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Peč kauskienė, uostamiestyje nebuvo užfiksuota mirties atvejų nuo krau jasiurbių platinamų ligų. Palyginti su pernai tuo pačiu lai kotarpiu, užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu klaipėdiečių skaičius iš liko toks pat, kaip ir pernai.
Pasak V.Pečkauskienės, nors jau prasidėjo kalendorinė žiema, ta čiau susiruošusiems pasivaikščio ti į mišką, parką ar pajūrį, nereikė tų pamiršti atsargumo priemonių. Mat kol kas kraujasiurbiai dar ne miega ir savo potencialių aukų ty ko ant nukritusių lapų. Specialistai vis dar aptinka pa vienių nemiegančių erkių, kurios prieš žiemos miegą stengiasi pasi maitinti. Pernai aktyvių erkių bu vo rekordiškai ilgai – jų aptikta dar gruodžio 8 d. „Kol neapsnigs, tol erkės nemie gos“, – įspėjo specialistė. Šiemet uostamiestyje kraujasiur bių platinama Laimo liga užsikrėtė mažiau klaipėdiečių nei pernai per tą patį laikotarpį. Ji nustatyta 30 žmonių: 14 vyrų ir 16 moterų. Lai mo liga užsikrėtė ir trys vaikai. Per šiuos metus gerokai sumažė jo nuo erkinio encefalito pasiskie
pijusių klaipėdiečių. Šiemet tokių buvo vos per tūkstantį, kai pernai apsauga nuo kraujasiurbių plati namo erkinio encefalito pasirūpi no net per 4,5 tūkst. gyventojų.
Klaipėdoje užsikrėtė Erkiniu encefalitu pernai – 3 gyventojai šiemet – 3 gyventojai
Laimo liga pernai – 45 gyventojai šiemet – 30 gyventojų
13
ANTRADIENIS, GRUODŽIO 4, 2012
sveikata
Šaltyje mažėja darbingumas „Dar pataupykime: sumažinsime na muose šildymą, šil čiau apsirengsime“, – taip mano nema žai žmonių, besi baiminančių su laukti didelių są skaitų už šildymą. Vis dėlto tik retas pagalvoja, kad to kiomis drastiško mis priemonėmis sąskaitos nesuma žinsi, o tik pakenksi sveikatai.
Šiluma kaulų nelaužo
Šaltuoju metų laiku daug laiko praleidžiame patalpose. Jų tempe ratūra turi įtakos sveikatai ir dar bingumui. Nors keliais laipsniais žemesnė temperatūra gali pasiro dyti nepavojinga, jos svyravimai gali pakenkti. Vėlyvą rudenį ir žiemą namuose žmogui palankiausia 18–22 laips nių temperatūra. Patalpoje, kurioje miegama, gali būti ir 2–3 laipsniais vėsiau, gaiviame ore išsimiegama geriau. Žemesnėje temperatūroje blo gai jaučiasi net ir šiltai apsirengęs žmogus. Ilgesnį laiką būnant šaltesnė je, nei rekomenduojama, patalpoje gali sutrikti natūralus žmogaus ge bėjimas reguliuoti nuolatinę savo kūno temperatūrą. Tada kūnas vi sas jėgas sutelkia vidaus organams šildyti, o raumenys ir oda greičiau siai netenka šilumos. Pirmiausia šąla galūnės
Itin jautriai į temperatūrų svyra vimus reaguoja galūnės. Tikriau
siai dauguma mūsų yra pastebėję, kad pavaikščiojus šaltomis grin dimis kojos akimirksniu atšąla, o kiek vėliau sušąla ir rankos. Vos keturiais laipsniais besiski rianti grindų ir kūno temperatū ra kojas gali atvėsinti net 10 laips nių. To padarinys – ilgai kenčiant šaltį sutrinka kraujotaka, paaštrė ja reumatinės ligos ir kyla sąnarių uždegimai.
Ilgai kenčiant šal tį sutrinka kraujota ka, paaštrėja reuma tinės ligos ir kyla są narių uždegimai.
Puola nusilpusį organizmą
Atšalus orams prasideda peršali mo ligų protrūkiai. Žemesnė patal pų temperatūra, drėgmė – puiki ter pė atsirasti sunkiai pašalinamam ir sveikatai pavojingam pelėsiniam grybeliui. Drėgnose patalpose ge resnės sąlygos plisti ir įvairiems vi rusams, sukeliantiems, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas. Tokioje aplin koje silpnėja ir organizmo apsauga. Nusilpus žmogaus imuninei sis temai, šalikas ir keli šilti megztiniai nepadės išvengti ligų, nes organiz mas nebepajėgia kovoti su ligų su kėlėjais. Bandant sumažinti šildy mo sąskaitas, atsisakant didesnės šilumos, vargu ar sutaupoma: gali tekti ilgiau gydytis. Investuoti į sveikatą
Temperatūrai nukritus vos ke liais laipsniais, sumažėja ir dar bingumas. Dirbant sėdimąjį darbą ar ma žai judant šąla galūnės, netgi pirš tai praranda miklumą, todėl sun kiau rašyti, susikaupti ir mąstyti. Dėl šios priežasties nukenčia jūsų darbo našumas ir kokybė.
Taupant reikėtų prisiminti, kad tai daryti reikia atsakingai ir nepersis tengiant. „Atšalus orams patartina avė ti šiltus batus: kai šilta kojoms, šilta ir visam organizmui. Galima pasilepinti ir šiltomis druskų vo nelėmis, dažniau gurkšnoti arba tą“, – pataria vaistininkė Zita Ja nušauskienė.
„Shutterstock“ nuotr.
20
laipsnių.
Tokia šiluma palankiau sia organizmui. Dar svarbiau rūpintis savo orga nizmo apsauga – imunitetu. Kuo jis stipresnis, tuo sunkiau ligų su kėlėjai patenka į organizmą ir jį su sargdina. „Imunitetą sustiprinsite nau dodami ežiuolę, taip pat, jei ne sate alergiški, puikiai tiks ir bičių produktai: medus, duonelė, bičių pikis. Reikėtų nepamiršti vitami nų bei mineralų kompleksų, žuvų taukų bei probiotikų ir valgyti dau giau vaisių bei daržovių“, – vardijo vaistininkė Z.Janušauskienė. Ji pabrėžė: sutaupyti galima ne kenčiant šaltį, o ligoms užkirtus kelią.
Stebuklingų čiužinių pardavėjams – sankcijos Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Nors atsakingos tarnybos dar prieš kelis mėnesius uždraudė prekiau ti neva sveikatą gerinančiais čiu žiniais, tačiau jų prekiautojai ir to liau ieško lengvatikių.
Praėjusią savaitę dienraštyje „Klai pėda“ (2012 11 30) straipsnyje „Ne nori sirgti? Pirk čiužinį!“ rašyta apie lenkų gamintojams atstovau jančios įmonės siūlomus čiužinius. Renginiuose juos siūlantys medi cinos paskirties specialistai tiki no, kad čiužiniai atstoja masažus ir sportą, taip pat padeda sergant
Konsultacija
Turite klausimų, susijusių su svei katos priežiūra, bet nežinote, kur kreiptis? Norėtumėte ko nors pa siteirauti gydytojo, tačiau mano te, kad dėl šito neverta eiti į gydy mo įstaigą? Rašykite mums: svei kata@kl.lt arba skambinkite tel. 397 705. Atsakymų ieškoti jums pa dės dienraščio „Klaipėda“ priedas „Sveikata“.
– Ar tiesa, kad karšt as pien as su medumi didina temperatūrą?
Žiema: kai patalpose šalta, nesinori nieko daryti.
Justė Kiburytė
R
sunkiomis bei neišgydomomis li gomis: vėžiu, cukriniu diabetu ir Parkinsono liga. Šių čiužinių kaina svyruoja nuo 5000 iki 1600 litų. Jeigu pirkėjas po metų parašo atsiliepimą apie gaminių teikiamą naudą, jam pri taikoma didžiulė nuolaida. Kaip informavo Valstybinės ak reditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos ap saugos ministerijos atstovai, šiuo metu jų įstaiga kartu su Valstybi ne vartotojų teisių apsaugos tar nyba tiria būtent dėl šių gaminių gautus skundus Žmonės skundžiasi dėl bend rovės „Torpol Baltija“ platinamų
„antčiužinių“ su biomagnetais prekiniais pavadinimais „Bios tat“, „Biorezonans“ ir kitų gami nių su biomagnetais. Atsižvelgiant į skundų pobūdį ir nustatytus neatitikimus, nuo šių metų rugsėjo 20 d. sustabdytas šių gaminių platinimas. Akred itav im o tarnyb os spe cial ist ų manym u, šių gam in ių pateikimo rinkai būdas – įvai rūs pris tatym ai, reng in iai – ir naudojimo instrukcijos nėra pa kankam os vartotoj ų saug um ui užt ikr int i. Tad jų net inkam as naudojimas gali kelti pavojų pa cientų, naudotojų sveikatai. Dėl nustatytų neatitikimų buvo in
formuotas šių prekių gamintojas. Šiuo metu vyksta tyrimas. Tačiau Lenkijos gamintojams atstovau janti bendrovė „Torpol Baltija“ uostamiestyje ir toliau rengė šių gaminių pristatymus. Gaminius pristatantys žmonės prisistatė medicinos paskirties specistais. Tačiau Akreditavimo tarnyba atkreipė dėmesį, kad tokių spe cialistų sąvoka nėra vartojama Lietuvos sveikatos sistemos tei sės aktuose. Lietuvoje rengiami asmens svei katos priežiūros specialistai dirb ti gydymo įstaigose, o ne prekybos vietose.
Klaipėdos jūrininkų sveika tos priežiūros centro šeimos gydytoja Dalia Šalkauskienė: – Kiekvienas organizmas į karš tą pieną reaguoja skirtingai. Kai kurie žmonės jo netoleruoja. Jiems pučia pilvą, paleidžia vidurius. Ki tiems pradeda ėsti rėmenį. Tad ga li būti, kad kai kuriems žmonėms nuo pieno pakyla ir temperatūra. Kiekvienas mes esame individua lus, tad kas tinka Petraičiui, gali netikti Jonaičiui. Nėra tokios tai syklės, kad karštą pieną būtina gerti su medumi. Jei nuo tokio gė rimo kyla temperatūra, gydantis peršalimo ligas galima pasirinkti kitas priemones. Nors organizmui sveikiau būtų gerti šiltą vandenį, arbatas. Mūsų ląstelės turi būti aprūpintos pa kankamu skysčių kiekiu. Tai viena iš apsisaugojimo priemonių, kad ląstelės nejaustų vandens stokos. Mat didžiąją jų dalį sudaro būtent skysčiai. – Paaiškinkite mediciniškai, ką reiškia pasakymas „gimė kūdi kis su marškinėliais“? Klaipėdos uni versitetinės lig on in ės N ė š t u m o patol og ij os skyr iaus ve dėjas, akuš er isginekologas Vytau tas Rauba: – Idealus gimdymas bū na tuomet, kai, atsidarius gimdos kakleliui iki 7–8 cm, plyšta vande nų pūslė ir gimsta kūdikis. Jei van denų pūslė neplyšta, o gimdymas tęsiasi toliau, vaikas slenka su vi somis plėvėmis, kartu tempiasi virkštelė ir placenta. Per pastarą ją kūdikis gauna deguonį ir mais tingąsias medžiagas. Kai placenta atsidalija, jis nebegauna deguonies, prasideda vidinis kraujavimas. Toks komplikuotas gimdymas ga li baigtis kūdikio mirtimi, o mamos likimas taip pat nėra aiškus. Posa kis „kūdikis su marškinėliais“ yra labai senovinis, nes jei gimęs toks kūdikis išgyvena, tai prilyginama stebuklui. Tai tas pats, kas iškristi iš 12 aukšto ir likti gyvam. Būna, kai moteris gimdo ne pir mą kartą ir gimdymas prasideda labai greitai. Jei šalia esantis žmo gus, gimstant naujagimiui bei pasi rodžius jo galvutei, praplėšia van denų pūslę, gimdymas nesutrinka. Nors esu padėjęs į šį pasaulį atei ti ne vienam tūkstančiui kūdikių, pastaruoju metu tokių gimdymų, kai naujagimis gimsta neplyšus vandenų pūslei, nebuvo. Sten giamės tokias situacijas pakreip ti naudinga linkme, kad išvengtu me tragedijos.
14
antradienis, gruodžio 4, 2012
sportas
„Dragūną“ vejasi dzūkų ekipa Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pasibaigus pirmajam Lietuvos vy rų rankinio lygos (LVRL) regulia riojo sezono ratui, netikėtai aukš tą vietą užėmė dviem buvusiais nacionalinės rinktinės žaidėjais sustiprėjusi Alytaus komanda. Tikisi išlaikyti pozicijas
Titulai: Klaipėdos „Žuvėdra“ ne kartą yra tapusi pasaulio ir Europos čempione.
„Žuvėdrai“ linki trofėjaus Lietuvos sportinių šokių lyderiams tarptautinės varžybos už sienyje ir namuose nebuvo dosnios trofėjų, tačiau padėtį arti miausiu metu gali pataisyti Klaipėdos „Žuvėdros“ ansamblis. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Šoko pusfinalyje
Melburne (Australija) įvykusiame klasikinių šokių pasaulio čempio nate dalyvavo Lietuvos čempionai Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskai tė bei vicečempionai Vaidotas La citis ir Veronika Golodneva. Kauno „Kaspino“ klubo auklėti niai E.Sodeika ir I.Žukauskaitė pa teko į pusfinalį ir galutinėje įskai toje tarp 70 porų užėmė 12-ąją vietą, Vilniaus „Dileksos“ atsto vai V.Lacitis ir V.Golodneva pasi rodymą baigė ketvirtfinalyje ir bu vo 14-ieji.
Pasaulio čempionais tapo Vo kietijos atstovai Benedetto Fer ruggia ir Claudia Koehler. Sidabro medalius iškovojo Danijos šokėjai Emanuelis Valeri ir Tania Kehlet, bronzos – kitas Vokietijos duetas Simone Segatori ir Annette Sudol. „Tikėjomės aukštesnės vietos, bet pusfin alis – irgi aukštas pa siekimas, turint galvoje, kad mū sų pora labai jauna, – sakė E.So deikos ir I.Žukauskaitės trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja Daiva Dackevičienė. – Evaldas ir Ieva yra perspektyvūs, tobulėjan tys šokėjai. Neabejoju, kad po ke lerių metų juos pamatysime ir to kio lygio varžybų finaluose.“
Šiemet klasikinių šokių Europos čempionate E.Sodeika ir I.Žukaus kaitė užėmė 11-ąją vietą. Be prizininkų
Alytaus rankininkus kol kas lenkia tik pastaraisiais metais tvirtas ly derio pozicijas išlaikantis Klaipė dos „Dragūnas“. Kol populiariausių sporto šakų – krepšinio ir futbo lo – funkcionieriai Dzūkijos sosti nėje mindžikuoja vietoje, kantriai ir kryptingai dirbantys rankininkai jau raško pirmuosius vaisius.
Evaldas Lipinskas:
Mače su „Dragūnu“ didžiąją laiko dalį turėjome iniciatyvą ir persvarą, bet jos nesugebėjome išlai kyti.
Vilniuje surengto tradicinio – jau 12-ojo – sportinių šokių festivalio „Lithuanian Open 2012“ pagrindi nius prizus iškovojo svečiai. Pasaulio sportinių šokių fede racijos (WDSF) klasikinių šokių reitingo varžybas laimėjo Ilmaras Ozolas ir Santa Dmitrijeva iš Latvi jos, Lotynų Amerikos šokių – Va lentinas Voronovas ir Alina Imre kova iš Rusijos. Aukščiausią vietą iš mūsiškių – 4-ąją – tarp klasikinių šokių porų užėmė Lietuvos jaunimo čempio nai vilniečiai Dominykas Granskas ir Kotryna Petrošiūtė. „Nieko baisaus neatsitiko. Lotynų Amerikos šokių varžybose dalyvavo labai pajėgūs, aukštas vietas pasau lio reitinge užimantys duetai iš už sienio, tad jų sėkmė – neatsitiktinė, o klasikinių šokių programoje nesi varžė mūsų lyderiai, nes jie tuo me tu šoko pasaulio čempionate. E.So deika ir I.Žukauskaitė bei V.Lacitis ir V.Golodneva tikrai būtų Vilniuje tarp prizininkų“, – teigė „Lithua nian Open 2012“ teisėjų darbui va dovavusi D.Dackevičienė.
Šiemet „Almeidą-Stronglasą“ sustiprino praeityje vienas rinkti nės lyderių Robertas Paužuolis ir ki tas rankinio mėgėjams gerai pažįs tamas žaidėjas Aurelijus Sabonis. „Prieš dvejus metus mūsų ko mandai šalies čempionate pavy ko užimti trečiąją vietą. Šiemet į gimtąjį Alytų sugrįžo A.Sabonis, taip pat iš Vokietijos gyventi į Lie tuvą persikėlė R.Paužuolis. Jiems prisijungus prie komandos, iš jau nų rankininkų sudaryto branduolio subūrėme tikrai neblogą kolekty vą“, – sakė Alytaus komandos vy riausiasis treneris Jonas Jonuška. Specialisto teigimu, panašaus rezultato dzūkai prieš šį sezoną tikėjosi. „Jau ir anksčiau turėjo me tikrai neblogų rankininkų, tad sėkmingas startas manęs nenuste bino. Prieš sezoną klubo vadovybė mums kėlė tikslą patekti į stipriau siųjų ketvertuką. Dabar apetitas išaugo – norėtume būti bent jau antri“, – teigė strategas.
Klaipėdiečiai – favoritai
Vilniečiai – lyderių baubas
Gruodžio 8-ąją Brėmene vyksian čiame Lotynų Amerikos šokių an samblių pasaulio čempionate da lyvausiantiems abiem Klaipėdos „Žuvėdros“ kolektyvams teks iš mėginti jėgas su 17 varžovų iš Aust rijos, Belgijos, Anglijos, Vokietijos, Vengrijos, Mongolijos, Nyderlan dų, Lenkijos, Rusijos ir Serbijos. „Žuvėdros“ 1-ąjį ansamblį Vokie tijos žiniasklaida vadina rimtu pre tendentu į aukso medalius. Progno zuojama, kad pagrindiniai Lietuvos šokėjų konkurentai bus naują pro gramą „Final Countdown“ parengęs šių metų Vokietijos čempionas Brė meno „Grün-Gold-Club“ ir Tiume nės „Vera“ (Rusija). Pasaulio čempionate 1-oji klai pėdiečių komanda atliks taip pat naują kompoziciją „Rio“, o 2-oji – programą „Viva Espana!“.
Per pirmąjį ratą alytiškiai pralai mėjo vos dvejas rungtynes. Ne
sėkme 19:21 prieš „Vilniaus“ ekipą pradėjusi komanda vėliau įsižai dė ir nusileido tik titulą ginančiam „Dragūnui“ – 16:24. „Klaipėdiečiams pirmajame ra te pralaimėjome skaudžiai, tačiau, mano manymu, kautis su jais tik rai galime. Pabandysime mesti iš šūkį savoje aikštelėje ir atsirevan šuoti“, – žadėjo J.Jonuška. Šį sezoną klaipėdiečius pristab dyti pavyko tik Vilniaus koman doms. „Vilniaus“ klubas pateikė staigmeną, kai įveikė „Dragūną“ 31:28, o kita sostinės ekipa „Švie sa“ savoje aikštėje sužaidė lygio siomis – 27:27. „Su klaipėdiečiais galima kovo ti, – įsitikinęs trečiąją vietą šalies čempionate užimančios „Švie sos“ vyriausiasis treneris Evaldas Lipinskas. – Tame mače su „Dra gūnu“ didžiąją laiko dalį turėjome iniciatyvą ir persvarą, bet jos ne sugebėjome išlaikyti, dėl to tru putėlį apmaudu. Lygiosios – tik rai ne atsitiktinės, tai – teisingas rezultatas.“ Žaidžia brandžiau
Pastaraisiais metais pagrindinę kon kurenciją „Dragūnui“ sudarė Kauno ekipos. Vis dėlto šiemet „GranitasGaja-Karys“ ir „LKKA–Lūšis“ kol kas neišlenda iš Klaipėdos, Alytaus ir Vilniaus ekipų šešėlio. „Granitą-Gają-Karį“ treniruo jantis Valdemaras Novickis mano, kad nacionaliniame čempionate dalyvaujantys rankininkai kasmet žaidžia vis brandžiau, solidžiau. „Pavyzdys – „Dragūnas“. Klai pėdiečiai jau kelerius metus išlai ko branduolį, o galiausiai pasiekė gerų rezultatų ir Europoje – „Iš šūkio“ taurės turnyre eliminavo 14 kartų Ukrainos čempionę Za porožės ZTR ekipą ir pateko į aš tuntfinalį“, – savo klubo konku rentus gyrė 1988-ųjų olimpinis čempionas.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Dragūnas“ 2. „Almeida–Strong.“ 3. „Šviesa“ 4. „Granitas–G.K.“ 5. „LKKA–Lūšis“ 6. „Vilnius“ 7. „Univ.–Gubern.“ 8. „Ūla“ 9. „Triobet“ 10. „Utena“
Perg. Lyg. Pral.
7 7 6 5 5 5 4 2 1 0
1 0 1 1 1 0 1 0 0 1
1 2 2 3 3 4 4 7 8 8
Įvarčiai
285:216 241:205 303:250 267:256 275:251 245:249 259:272 206:255 238:304 225:286
Ambicingieji: E.Lipinsko treniruojami „Šviesos“ rankininkai jau atė
mė taškų iš Lietuvos čempiono „Drag ūno“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
19
antradienis, gruodžio 4, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.
Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Moteriškė antradienis – Angelas trečiadienis – Mašinistas ketvirtadienis – Paplūdimys penktadienis – Storas belgas Praėjusios savaitės laimėtoja – Laimutė Gluščenka.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 11 d.
Avinas (03 21–04 20). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Jautis (04 21–05 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galimas kivirčas, konfliktas. Prisiminkite, ši nepalanki diena praeis. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms ir mintims. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos. Liūtas (07 23–08 23). Netinkama diena apsipirkti, įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Mergelė (08 24–09 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu išmintingu žmogumi, kurio verta paklausyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Tik nepasiduokite euforijai. Skorpionas (10 24–11 22). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą. Šaulys (11 23–12 21). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nevisiškai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir susikaupkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite išsikalbėti, nes turite daugybę naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena, apgalvokite ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.
Kantri muzikos vakaras – su grupe „WhiteHat“ Uostamiesčio „Menų valgykloje“ rytoj koncertuos jauna, ambicinga klaipėdiečių kantri muzikos grupė „WhiteHat“.
Jos atsiradimą lėmė visų grupės narių aistra ir atsidavimas kantri muzikos stiliui. „WhiteHat“ kolektyvą įkvėpė talentingi amerikiečių kantri muzikos atlikėjai Sara Ewans, Bradas Paisley, Timas McGrawas, Terri Clark, Carlene Carter ir daug kitų šio stiliaus
grandų. „WhiteHat“ surinko geriausius jų kūrinius, kuriuos specialiai „Menų valgyklos“ lankytojams ir atliks. Grupė „WhiteHat“ gimė 2012ųjų vasarą. Pasak pačių grupės muzikantų, pagrindinis grupės egzistavimo tikslas –„prasmingai leisti laiką ir gera nuotaika užkrėsti publiką, kartu su kitais Lietuvos muzikantais propaguoti gyvai atliekamą nuotaikingą kantri muziką“.
„WhiteHat“ grupėje muzikuoja Alisa Veitaitė, Gabrielė Urbonaitė, Aistė Orinaitė (vokalas), Igoris Ivanovas (mušamieji), Aleksejus Morozovas (bosinė gitara, vokalas), Aleksandras Odarčiukas bei Karolis Žioltikovas (elektrinė ir akustinė gitaros, vokalas). Koncertas vyks gruodžio 5 d. 20 val. Klaipėdos „Menų valgykloje“ (Daržų g. 18). Vietoj bilieto – 10 Lt auka, paremiant atlikėjus. „Klaipėdos“ inf.
Jauna: grupė „WhiteHat“ praėjusią vasarą susibūrė Klaipėdoje.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje laikysis žiemiški orai, šals, snigs. Šiandien kai kur trumpai pasnigs, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Dieną laikysis 0–5 laipsniai šalčio. Rytoj taip pat pasnigs. Naktį temperatūra bus 3–7, dieną – 1–3 laipsniai šalčio.
Šiandien, gruodžio 4 d.
–2
0
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
–3
Šiauliai
Klaipėda
–3
Panevėžys
–2
Utena
–2
8.20 15.57 7.37
339-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 27 dienos. Saulė Šaulio ženkle.
Tauragė
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +4 Brazilija +25 Briuselis +4 Dublinas +5 Kairas +23 Keiptaunas +17 Kopenhaga +1
kokteilis Vietoj eglutės – holograma Praėjusį savaitgalį didieji Lietuvos mies tai su pasididžiavimu įžiebė savo Kalė dų eglutes. Ne išimtis ir pajūris. LED lem putėmis išpuoštos, lyg „Lego“ konstruk torius surinktos eglutės pasveikinti susi rinko gausus būrys klaipėdiečių. „Koktei liui“ stebint natūralaus kvapo neturinčio „medžio“ įžiebimo ceremoniją, netoliese stovėjusioje intelektualių jaunuolių gru pelėje išsivystė diskusija „Kas toliau“. Jau nuoliai garsiai svarstė, ar ateityje jų vai kaičiai dar galės pačiupinėti miesto Ka lėdų eglę. Grupėje buvo prieita prie išva dos, jog po gero dešimtmečio Kalėdų eg lutės įžiebimą visi susirinkusieji stebės pro special ius 4D vaizdą atk ur iančius akinius. O vietoje spygl ius barstančios miško „žaliaskarės“, miesto centre švies įspūdinga jos kompiuterinė holograma. Gerai pagalvojus, gal taip ir patogiau. Ži nant, kad savivaldybė šiemetei eglutei surinkti ir papuošti išleido 54 tūkst. litų, daugkartinio naudojimo holograma tik riausiai atsieitų pigiau. Daugiausia lėšų „sur yt ų“ tik hologramos gamyba. Ta čiau ją galėtume naudoti kasmet. Reikė tų tik nusamdyti keletą kūrybingų pro gramišių, kurie kiekvieną kartą sukur tų vis įspūdingesnių puošimo elemen tų ir (jei prireiktų) netgi kvapą.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+7 +8 +3 –3 +15 –11 +8 +3
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+5 -2 +14 +26 –4 +18 +12 0
Vėjas
4–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–3
–3
Marijampolė
Vilnius
–2
Alytus
Vardai Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas.
gruodžio 4-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-1
0
-1
0
7
+1
+1
0
-1
4
-1
0
-2
-2
5
rytoj
ketvirtadienį
1533 m. sulaukęs 3-ejų met ų Ivanas IV, vėl iau persivadinęs Ivanu Rūs čiuoju (Grėsm ing uoju), tapo Rusijos caru. 1642 m. mirė kard ino las Richelieu – faktiškas Pranc ūz ij os valdovas Liudv iko XIII karal iav i mo metais. 1679 m. sulaukęs garbin go 91-erių metų amžiaus mirė žymus anglų filoso fas Thomas Hobbesas. 1791 m. Londone pradė tas leist i sen iausias pa
saulyje sekmad ien in is laikraštis „Observer“. 1892 m. gimė Ispan ijos diktatorius (1936–1975) ge nerolas Francisco Franco. 1918 m. Jungtinių Ameri kos Valst ijų prez identas Woodrowas Wilsonas at vyko į Par yž iaus taikos konferenciją, kur buvo ap tartos Versalio taikos sutar ties pasirašymo sąlygos. 1980 m. lėktuvo katastro foje netoli Lisabonos žu vo Portugalijos premjeras Francisco Sa Carneiro.
1993 m. mirė muzikan tas Frankas Zappa. Gi mė 1940 m.
Žinia: princo Williamo sutuoktinė
Catherine laukiasi pirmagimio.
Karališkasis įpėdinis bus! Linksmieji tirščiai: Vyksta eil inė TV akcija padėt i vai kams. Skambutis į studiją: – Sakykite, ar tikrai visi paaukoti pini gai atiteks vaikams? – Žinoma, ponia, juk visi mes – kažkie no vaikai.
Ekologiškas punšas Šio punšo gamybai prireiks 100 ml vani linio sirupo, 100 ml citrinų sulčių, 5 mažų gabaliukų citrinos žievelės, 5 gvazdikėlių ir 500 ml stiprios arbatos. Citrinos žieve les ir gvazdikėlius užpilkite karšta arba ta ir palaikykite 3–5 min. Tuomet perkoš kite ir sumaišykite juos su sirupu ir citri nų sultimis. Gėrimas visiškai paruoštas, tik prieš vartojimą reikia gerai suplakti butel į, kad prieskoniai pasiskirstytų to lygiai. Pašildykite (tik neužvirinkite). Pa teikdami galite taures papuošti apelsino griežinėliais. Jei punšas bus per saldus, atskieskite vandeniu. Skanaus. Českos sekretorius (kolegos siunčia Českai žinutę į Madagaskarą: „Greičiau grįžk – čia be tavęs šalta“)
Didžiosios Britanijos princo Willia mo sutuoktinė Catherine laukiasi kūdikio ir dėl sunkaus rytinio pyki nimo buvo paguldyta į ligoninę, pir madienį pranešė Šv.Jokūbo rūmai.
Karališkoji šeima džiaugiasi žinia apie būsimą kūdikį, kuris bus tre čiasis eilėje į Didžiosios Britanijos sostą, kurį dabar užima karalienė Elizabeth II. „Jų karal iškos ios did enyb ės Kembridžo kunigaikštis ir kuni gaikštienė su džiaugsmu praneša, kad Kembridžo kunigaikštienė lau kiasi kūdikio“, – sakoma Šv.Jokū bo rūmų pranešime. „Karalienė, Edinburgo kuni gaikštis, Velso princas, Kornvalio kunigaikštienė, princas Harry ir abiejų šeimų nariai džiaugiasi šia žinia“, – pranešė rūmai. Velionės princesės Dianos ir princo Charleso sūnus Williamas ir Kate Middleton susituokė 2011 m. balandį. Nuo tada nekantriai lau kiama, kada karališkieji sutuokti niai, kuriems abiem po 30, praneš apie būsimą šeimos pagausėjimą. „Klaipėdos“, BNS inf.