2012-12-05 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, GRUODĹ˝IO 5, 2012

www.kl.lt

284 (19 585)

A?2š6.162;6@ 4 ?B<1 6< "

11

RUBRIKA

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

L.Grau­Şi­nie­nÄ— no­rÄ—­tĹł grÄ…­Şin­ti il­guo­sius sa­vait­ga­lius.

Kol bri­tai dĹžiō­gau­ja, Cat­he­ri­ne ir Wil­lia­mÄ… uŞ­griu­vo pir­mie­ji tÄ—­vys­tÄ—s rō­pes­Ä?iai.

Ar ju­dÄ—s re­no­va­ci­jos ve­Şi­mas, pri­klau­so ir nuo pa­Ä?iĹł gy­ven­to­jĹł.

namai

Kvartalų reno vacija – ne pana cė

ja?

ď Ž Iniciatyva:

b\` aN ZVR` Ă˜V\ :V X\ ZVX _\ _N W\ [ R “ cVR [V _f XVNb `VĂş QNb TVN

Nors tai toli gra Ob Ă˜VĂş _R [\ cN P V W\` R[X YĂş Ĺžu ne novatoriĹĄ ka, apie plataus Ä?iĹł moderniza masto daugiabuvimÄ… itin akty viai prabilta pa kiÄ… iniciatyvÄ… staruoju metu, pareiĹĄkus Drus tokininkĹł, vÄ—liau dybÄ—ms. IdÄ—ja – Ignalinos savi imtis iĹĄtisĹł gyve valnamĹłjĹł kvarta rodo patraukli, lĹł atnaujinimo taÄ?iau ar iĹĄties atreali?

sutvarkymo dar bus – bus geri na- proc. Ĺ ian ma socialinÄ—, transporto inf dien 15 proc. at rastnaujiniruktĹŤra, atnau jinami parkai, spor- mo projekto vertÄ—s ďŹ nan sinÄ— pato aikĹĄtynai ir rama skiria panaĹĄiai. DalÄŻ lÄ—ĹĄĹł, energinio ma, pasiekus 20 proc. anot S.Gentvi sutaupymo, jei lo, sutaupotraukti iĹĄ ES fon ketinama pri- ma ne ma Ĺžiau kaip 40 pro dĹł. c., kom„Bet kokiu at pensuojama 30 ve proc. atliktĹł ranneturi ÄŻgaliojimĹł ju savivaldybÄ— gos darbĹł. in pastatĹł moder vatĹł turtÄ…. Esmi vestuoti ÄŻ prinizavimas reiĹĄ Nors gyvento nis dalykas – kad jai viliojami pakia ne daugiau kaip patys gyvento trauklio savivaldybÄ—s ini- sprÄ™sti, kurias priemones ÄŻgy jai no rÄ— tĹł ciatyvÄ… pareng venrenova- Ĺža da mis palĹŤkanomis, nemadinti – renovuo cijos. O pagrin ti tam tikrĹł do lis jĹł pri ti stogÄ…, moder dinÄ—s ďŹ nansavi KlaipÄ—dos me ku- zuoti ĹĄi mentĹł pake ni- schemos mo metĹł ÄŻsipa paŞįsta, jog daugelio ro patarÄ—jas Si jau sugalvotos, reigojimai mo- gai judÄ—s tÄ…. O ar toliau sÄ—kmin- Tiek lumos punktÄ… ar panaĹĄiai. nas Gentvilas – kalbÄ—- lia jo paĹĄnekovas. neabejoja, jog renovacijos ve nuogÄ…stavimĹł. bankams keĹžimas, bet ve DruskininkĹł, tiek Kauno atĹĄian- kokiu – Ĺ tai MiĹĄko gy dien renovacijos atveju priklausys ju galioja lygiai venamajame kvar situacija bĹŤtĹł UostamiesÄ?io tas nuo paÄ?iĹł di tale bus renovuo vi- gyvento siĹĄkai kitokia, Kooperacijos gatmas, tik tiek, kad pats spren- beveik pusÄ— jĹł. ta vÄ—s 3A gyven jei ji bĹŤtĹł vyku ir nemaŞų namĹł, ĹĄiĹł miestĹł sasi ne tojas Danielius centralizuotai, vivaldybÄ—s ÄŻsipa ir Ä?ia nÄ™s, jog ÄŻsitikinereikÄ—jo jokio o deleguota savi rei koky savivaldybÄ—s ÄŻsi val- Projektai dybÄ—ms. investicinius pro gojo parengti ir ĹĄimo – Ĺžmo ki- niam gyve biĹĄkesniam ir taupes– per 100 namĹł nÄ—s sÄ…moninges jektus. TaÄ?iau nimui uĹžtikrin „TaÄ?iau Vyriau vi- bĹŤt daugu ni, ti nereikia sybÄ— turbĹŤt pa- „Be jĹł sutikimo renovacija neÄŻ ma jaunesnio am gal- milĹžiniĹĄkĹł investici sirinko klaidin manoma, nes juk kre jĹł. KlaipÄ—dieĹžiaus.“ gÄ… strategijÄ… ir Mero patarÄ—jo dito rizikÄ… prisii- Simonas Gentvi da- ma gyven ÄŻsitikinimu, re- Ä?io manymu, svarbiausia neiĹĄ bar mato, kad las: novacijai nemo ĹĄio tojai. Savivaldy leisti ĹĄilumos pro tyvuoja ir gau bÄ— savo Tu lizuotai iĹĄjudin proceso centra- ruoĹžtu gali nesandarius lan na- ir duris mos kompensa ti nepavyko, to padaryti tik du ri turtÄ… – turi gus bei modernizuo cijos uĹž ĹĄildymÄ… dÄ—l – pareng dalykus bandoma suin proti ĹĄilumos bei sistemÄ… ti techninius bei nereglamentuo tere blemÄ…, nes jÄŻ – ta nuomos rin in dybes. Buvo priim suoti savival- cinius pro reikia ka – ÄŻgyvendin bĹŤtent tai esÄ… ir buvo Lietuvoje gausu jektus“, – kalbÄ— vestita ĹĄiame name. jo uosta- priĹžiĹŤ nuomojamĹł bĹŤs mĹł, tarkime, kad ta naujĹł ÄŻstaty- miesÄ?io sa rÄ—ti. tĹł ir vargu ar nuo vivaldybÄ—s atsto „MĹŤsĹł namo motojui rĹŤpi, ko vas. jĹł administrato savivaldybÄ—s ar fasadas net nÄ— Ĺ ia prasme Klai kias sÄ… riai galÄ—tĹł imti skai ra ap tas moka jo nuo ĹĄiltintas, taÄ?iau pÄ—da taip pa- lÄ—tĹł pasi skolas gyvento mininkas. uĹž ĹĄildymÄ… mogirti kvartalinÄ—s pat gajĹł naudai, vis „Manau, kad kame perpus pi dÄ—lto jos keti renovaciĹžmonÄ—ms, ku esminiĹł paleng giau nei kaimy nimais. rie namĹł gy gauna kompen vini ventojai. Tiesiog niniĹł saci padidinti skolos mĹł nÄ—ra – nei Kartu su BĹŤsto renovacija visiĹĄ jas uĹž ĹĄildymÄ…, dome oro neĹĄillimitai, nei suir urbanistinÄ—s sos renovacijos kontekste tai ir galime pasire kai nerĹŤpi. Ta teikta instituci plÄ—tros agentĹŤra yra kodÄ—l mo greitai ÄŻgyven Ä?iau ti ĹĄildy guliuonÄ— parama, ar uostamiesÄ?io sa kesÄ?iĹł mokÄ—to mÄ…. TodÄ—l jei ski- valdybÄ— riamos papildo vi- gus dalykas“, dinamas ir nebran- turi jĹł pinigais na ateinanÄ?iĹł metĹł mos bĹŤti remiami muose bĹŤtĹł reno senuosiuose – teigÄ— S.Gent vasarÄŻ tukad savivaldybÄ—s lÄ—ĹĄos. Tik tiek, rÄ—tĹł pareng tie, vi vuo ku las. rie ta PaĹĄnekovo skai tik ĹĄildyturi mo siste ti techninius pro gali imtis invesÄ?iavimu, techni- nuosavÄ… bĹŤstÄ… – jie nesuge ma, pakeisti lan ticiniĹł planĹł – jektus nis pro 120-Ä?iai prio ba ap- rys, Ĺžmo gai ir dusisprÄ™sti dÄ—l re parengti daugia nÄ—s jau daug su novacijos, o visi bu- giabuÄ?iĹł. ritetinio kvartalo dau- tĹł apie jektas vienam namui atsieiÄ?iams pagerini taupytĹłâ€œ, kiti – aiĹĄkino turi investuoti mo Jis aprÄ—ps terito 100 tĹŤkst., o in pa ÄŻ jĹł rijÄ… tarp 2–3 ĹĄne ves ĹĄÄ…â€œ, – vardijo pa priemoniĹł sÄ…ra- BangĹł gat tur ko ti tÄ…. ci vas. nis Turi tur– tÄ… – turi pro tĹŤkst. litĹł. vÄ—s, Ĺ ilu ĹĄnekovas. PirmÄ…jÄŻ ĹĄio se blemÄ…, Tad ir Drus zono mÄ—nesÄŻ no gatvÄ—s bei Tai tÄ—s plento, KauĹžiĹŤrÄ—ti“, – aiĹĄki nes jÄŻ reikia pri- ĹĄildymÄ… 55 ki uĹž kos prospekto. no paĹĄnekovas. kv. m S.Gentvilo teigi nin kĹł atve ju, „Tada, pa DviraÄ?iĹł iĹĄradi mu, kompleksi sumokÄ—jo 35 li buto savininkas nÄ—ti nereikia nis projektus, rengÄ™ investicinius Apie tus, NeĹĄiltino fasa 150 mln. litĹł sa gyventojai galÄ—s nuolatos palaiko nors bĹŤste esÄ… do vival apsi- tina in ma vestuoti ir ÄŻ ĹĄios dybÄ— ke- KurÄŻ laikÄ… valsty ĹĄiluma. Vyro skai 19–21 laipsnio bÄ—s teritorijos ry Ä?iavimu, per ketĹžusiesiems reno parama pasi- verius metus ÄŻ reno vacijai siekÄ— 50 tos gyventojĹł lÄ— vacijÄ… investuoĹĄos jau atsipirko. Lina Bieliaus

l.bieliauskaite

Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_

kaitÄ—

@kl.lt

Klaidinga stra tegija

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

Ĺ iandien priedas

Nau­jo­vÄ—s kai­na – sko­la SÄ…­Şi­nin­gai uĹž elekt­ rÄ… mo­kÄ—­ju­si mo­te­ ris me­tĹł pa­bai­go­je su­Şi­no­jo, kad li­ko sko­lin­ga di­de­lÄ™ su­ mÄ…. Paaiť­kÄ—­jo, kad var­to­to­ja sko­li­nin­ke per prie­var­tÄ… ta­po, nes nau­do­jo­si mo­ der­niu at­si­skai­ty­mo uĹž pa­slau­gÄ… bō­du. Pa­teik­to­se sÄ…­skai­to­ se bu­vo ÄŻra­ťy­ta tik da­lis su­mos, ku­riÄ… rei­kia su­mo­kÄ—­ti.

Kaina 1,30 Lt

„Ir rō­bams nau­jiems uŞ­te­ko, ir vie­nai ko­man­dai lÄ—k­tu­vo bi­lie­tams ÄŻ vie­nÄ… pu­sÄ™.“ „Žu­vÄ—d­ros“ va­do­vas Ro­mal­das Idze­le­vi­Ä?ius pa­si­dĹžiau­gÄ— prieĹĄ pa­sau­lio Ä?em­pio­na­tÄ… komandai skirta bend­ro­vÄ—s „Klai­pÄ—­dos naf­ta“ fi­nan­si­ne pa­ra­ma .

14p.

Pir­mo­jo ĹĄal­tu­ko staig­me­nos As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Pas­pau­dus ĹĄal­tu­kui, net ir sa­vo au­ to­mo­bi­lius kruopť­Ä?iai pri­Şiō­rin­tys vai­ruo­to­jai su­si­dō­rÄ— su pir­mo­sio­ mis Ĺžie­mos pro­ble­mo­mis – pri­ťa­lu­ sios du­re­lÄ—s, jĹł spy­ne­lÄ—s, lan­gĹł plo­ vi­mo sis­te­mos. „UŞ­be­to­na­vo“ du­re­les

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Pa­kei­tÄ— at­si­skai­ty­mo bō­dÄ…

Klai­pÄ—­dos ra­jo­ne, Do­vi­luo­se, gy­ ve­nan­ti As­ta Sa­ba­liaus­kie­nÄ— pa­ sa­ko­jo, kad vis­kas pra­si­dÄ—­jo prieĹĄ dau­giau nei me­tus. Mo­te­riai bu­vo pa­siō­ly­ta mo­kÄ—­ti uĹž elekt­rÄ… de­be­ tu. Do­vi­liť­kÄ— tvir­ti­no, kad jai toks at­si­skai­ty­mo bō­das pa­ti­ko ir ji pa­ si­ra­ťÄ— su­tar­tÄŻ. Ta­Ä?iau mo­te­ris ke­tu­ris mÄ—­ne­sius ne­ga­vo jo­kiĹł ata­skai­tĹł apie tai, kiek iĹĄ sÄ…­skai­tos nu­skai­Ä?iuo­ ja­ma pi­ni­gĹł.

4

„„Siurp­ri­zas: A.Sa­ba­liaus­kie­nei ap­kar­to mo­der­nus at­si­skai­ty­mas uĹž elekt­ros ener­gi­jÄ… – me­tĹł pa­bai­go­je mo­

te­ris su­Şi­no­jo, kad tie­kÄ—­jams li­ko sko­lin­ga be­veik 800 li­tĹł.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Labai JĹŤ sĹł la ir dĹžia uksime dalysim ugsmu Ä— (Naujojo s redakcijoje „K centra Sodo g. 1A, s“). S galite doavo gerumÄ… v iki gruodanoti Projekto Ĺž partneriai: 17 dieno io s.

„Nusp­ren­dĹžiau pa­ruoť­ti sa­vo au­ to­mo­bi­lÄŻ pir­mie­siems ĹĄal­Ä?iams. Pre­ky­bos cent­re nu­si­pir­kau au­to­ mo­bi­liĹł du­re­liĹł gu­moms skir­to si­ li­ko­no. Kruopť­Ä?iai nu­plo­viau vi­sas gu­mas, nu­try­niau sau­su sku­du­rÄ—­ liu ir nu­purť­kiau si­li­ko­nu“, – pa­ sa­ko­jo klai­pÄ—­die­tÄ— Ra­sa. Ta­Ä?iau mo­te­ris va­kar ry­tÄ… ne­ga­ lÄ—­jo at­plÄ—ť­ti nÄ— vie­nĹł ma­ťi­nos du­ re­liĹł. „Lyg uŞ­be­to­nuo­ta. Lai­mÄ—, pa­tin­ gÄ—­jau pa­tep­ti ba­ga­Şi­nÄ—s du­re­les, tai te­ko ropť­tis pro jas“, – tvir­ti­no klai­pÄ—­die­tÄ—.

8

Ä—da“ kartu su DienraĹĄtis „Klaip Inga Grubliauskiene a Ä—j ob projekto gl akcijÄ… skelbia kalÄ—dinÄ™ gausiai ĹĄeimai“, as ĹĄk gi nos „BĹŤk drau s surinktos dova kurios metu viso ioms ir sunkiai us bus iĹĄdalytos ga ĹĄeimoms KlaipÄ—doje. s om Ä?i an Ä?i er besiv

2

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 5, 2012

miestas

Valytojams deda apynasrį Uos­ta­mies­čio val­džia šie­met griež­čiau kont­ro­liuos gat­vių ir ša­li­gat­vių va­ly­to­jus. Ke­li­nin­kai tu­rės pa­teik­ti ne tik dar­bų ata­skai­tą, bet ir pla­ną, ką nu­ma­to veik­ti. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­si­džiau­gė: ge­rą ži­nią į Klai­pė­dą, at­li­kę spe­cia­lius ty­ri­mus, at­ve­žė

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tai V.Žu­kaus­kas ( kai­rė­je) ir Ž.Ši­lė­nas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­da – pa­trauk­li, bet ne to­bu­la As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Švie­ti­mo ir svei­ka­tos sri­ty­se Klai­pė­ dai dar rei­kia to­bu­lė­ti. Ne­pai­sant to, Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, vers­lui ir žmo­ nėms uos­ta­mies­tis – pa­ts pa­trauk­ liau­sias mies­tas Lie­tu­vo­je.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė, su­ rin­ku­si 69,4 ba­lo iš 100, Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­se užė­mė pir­mą vie­tą tarp sep­ty­nių mies­tų sa­vi­val­ dy­bių. Pa­sak Lais­vo­sios rin­kos ins­ ti­tu­to eks­per­tų, šiuo ba­lu bu­vo įver­ tin­ta žmo­nių eko­no­mi­nė lais­vė. Klai­pė­do­je esą la­bai aukš­tas in­ ves­ti­ci­jų, ten­kan­čių vie­nam gy­ven­ to­jui, ly­gis. Tūks­tan­čiui klai­pė­die­čių ten­ka 34 vei­kian­tys ūkio su­bjek­tai, kai Lie­tu­vos vi­dur­kis – 26. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis sa­vi­val­dy­ bė­mis, Klai­pė­do­je tūks­tan­čiui gy­ ven­to­jų ten­ka 2 sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai, kai ša­ly­je

vi­du­ti­niš­kai ten­ka po 5. Klai­pė­dos mies­tas, pa­gal at­lik­tą ty­ri­mą pra­ sčiau pa­si­ro­dė svei­ka­tos ir švie­ti­mo sri­ty­je. Ta­čiau uos­ta­mies­ty­je ge­ rai įver­tin­ta so­cia­li­nė sis­te­ma. Pas mus tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų ten­ka 37 pa­šal­pos ga­vė­jai, Lie­tu­vos vi­ dur­kis – 69. „Klai­pė­da dar pa­ge­rin­tų rei­tin­ gą, jei ma­žin­tų sa­vi­val­dy­bės nu­ sta­to­mus mo­kes­čius, svei­ka­tos pa­slau­goms teik­ti pri­trauk­tų dau­ giau pri­va­taus ka­pi­ta­lo, ma­žin­tų sa­vi­val­dy­bės sko­lą, at­si­sa­ky­tų ne­ nau­do­ja­mo tur­to“, – pa­brė­žė ty­ri­ mą at­li­kęs Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­ kos ins­ti­tu­to vy­res­ny­sis eks­per­tas Vy­tau­tas Žu­kaus­kas. Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­ tu­to spe­cia­lis­tai pri­pa­žįs­ta, kad in­ dek­so ty­ri­mas dar nė­ra to­bu­las, o į Klai­pė­dą jie at­vy­ko pa­si­tik­rin­ti, kiek jų at­lik­tas dar­bas yra tiks­lus. Pa­gal šį ty­ri­mą, pir­mą­ją vie­ tą Klai­pė­da už­si­tik­ri­no jau ant­rus me­tus iš ei­lės.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dū­da aiš­ki­no, kad griež­čiau kont­ro­liuo­ti va­ly­to­jus nu­spręs­ta no­rint iš­veng­ti ne­su­sip­ra­ti­mų. To­kių bu­vo spa­lį. Įmo­nė „Žem­ ka­sa“ pa­bars­tė mies­tą, o sa­vi­val­ dy­bė at­si­sa­kė jai mo­kė­ti, nes ma­nė,

kad šie dar­bai ne­bu­vo rei­ka­lin­gi. „Su­si­ta­rė­me, kad gat­ves va­lan­ čios įmo­nės dar­bo die­nos pra­džio­je su­de­rins su mū­sų spe­cia­lis­tais, ko­ kius dar­bus pla­nuo­ja at­lik­ti. Anks­ čiau to ne­bu­vo. Va­ly­to­jai pa­teik­da­ vo tik pa­ros dar­bų ata­skai­tą. Taip vis­kas bus pa­pras­čiau. Ne­kils ne­ su­sip­ra­ti­mų. Sten­gia­mės, kad atei­ ty­je bū­tų ge­riau“, – tvir­ti­no di­rek­ to­rius.

Pa­sak L.Dū­dos, ant­ra­die­nį pa­klau­ si­mo su­lauk­ta ir iš ša­li­gat­vius va­lan­ čios įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“. Jie do­mė­jo­si, ka­da tu­ri va­ly­ti. „Su­tar­ty­je vis­kas yra nu­ma­ty­ ta. Nu­ro­dy­ta, ka­da rei­kia bars­ty­ ti ir va­ly­ti ša­li­gat­vius. Jei sli­du, ir bars­tai“, – tvir­ti­no va­do­vas. L.Dū­dos nuo­mo­ne, pir­mo­sio­ mis die­no­mis ke­li­nin­kai dir­bo ne­ blo­gai. Sli­des­ni kai ku­rio­se vie­to­se bu­vo ša­li­gat­viai. Dėl kie­mų iš gy­ ven­to­jų nu­si­skun­di­mų ne­gau­ta. „Sli­du­mų bu­vo, bet žie­mą jų neiš­veng­si. Ne­rei­kia įsi­vaiz­duo­ti, kad su­da­ry­si­me są­ly­gas kaip va­ sa­rą, kad vi­si ga­lės laks­ty­ti. Rei­kia su­pras­ti, kad yra žie­ma, ver­tin­ti ki­ tų dar­bą“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius.

Prie­žiū­ra: mies­to val­džia ža­da griež­čiau kont­ro­liuo­ti, kaip dir­ba ke­li­nin­kai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ne­mo­ka­mi skie­pai – paklausesnė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ne­mo­ka­mi skie­pai nuo gri­po klai­ pė­d ie­čiams tam­pa vis pa­t rauk­ les­n i, o štai mo­k a­m iems skie­ pams žmo­nės ne­sku­ba at­ver­ti pi­ ni­gi­nių.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, už vals­ty­bės lė­šas šį se­zo­ną jau pa­skie­py­ta per 50 pro­c. ri­zi­kos gru­pėms pri­klau­ san­čių klai­pė­die­čių. Pas­te­bi­ma, kad šie­met ak­ty­viau skie­pi­jo­si ir pa­tys me­di­kai. Da­lis gy­dy­mo įstai­gų jau iš­nau­ do­jo už­si­sa­ky­tas gri­po vak­ci­nas ar­ ba ten­ki­na­si tik jų li­ku­čiais.

Da­lis gy­dy­mo įstai­gų jau iš­nau­do­jo už­si­sa­ ky­tas gri­po vak­ci­nas ar­ba ten­ki­na­si tik jų li­ku­čiais. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras jau pa­nau­do­ jo vi­sas gau­tas sa­vo do­zes ir dar 18 pa­si­sko­li­no iš Vai­kų li­go­ni­nės. Iš vi­so uos­ta­mies­čio gy­dy­mo įstai­ goms bu­vo skir­tos 2690 do­zių – šiek tiek ma­žiau nei per­nai. Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro Pro­fi­lak­ti­kos sky­riaus ve­dė­ ja Aud­ro­nė Ren­kaus­kie­nė pa­ste­bi,

kad šie­met įkal­bi­nė­ti žmo­nių pa­ si­skie­py­ti ne­mo­ka­ma vak­ci­na ne­ rei­kia. Tad po­lik­li­ni­ka jau bai­gia iš­nau­ do­ti gau­tą­ją vak­ci­ną. Pa­ly­gin­ti su per­nai, kai žmo­nes tie­siog tek­da­vo įkal­bi­nė­ti skie­py­ tis, si­tua­ci­ja yra pa­ge­rė­ju­si. Ta­čiau vi­sai ki­to­kia pa­dė­tis pri­ va­čio­se skie­pi­ji­mo įstai­go­se, kur žmo­nės krei­pia­si no­rė­da­mi pa­ si­skie­py­ti nuo gri­po už sa­vo pi­ ni­gus. Kaip pa­ste­bi pri­va­taus skie­ pų ka­bi­ne­to va­do­vė Jad­vy­ga Ma­ lu­kie­nė, nau­jų klien­tų nea­tei­na – kas­met skie­pi­ja­si vis tie pa­tys žmo­nės. Jie daž­niau­siai krei­pia­si šei­mo­mis. Il­ga­me­tę pa­tir­tį tu­rin­čios J.Ma­ lu­kie­nės ma­ny­mu, vis dar jau­čia­ ma nei­gia­ma prieš­vak­ci­ni­nio ju­dė­ ji­mo įta­ka. Nors į ka­bi­ne­tą krei­pia­si ir vy­ res­ni klai­pė­die­čiai, ku­riems pa­gal li­gas ar am­žių pri­klau­sy­tų už vals­ ty­bės lė­šas nu­pirk­ta vak­ci­na. Ta­ čiau pa­sta­rie­ji pa­si­tei­si­na ne­no­ rin­tys lauk­ti ei­lė­se. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ro duo­me­ni­mis, šie­met už sa­vo pi­ni­gus pa­si­skie­pi­jo ge­ro­kai ma­žiau gy­ven­to­jų nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį. Ati­tin­ka­mai – 480 ir 1313 klai­pė­die­čių. Dau­gu­mą gy­ven­to­jų už pi­ni­gus pa­skie­pi­ja pri­va­čios įstai­gos. Mo­ ka­ma vak­ci­na, pri­klau­so­mai nuo ga­min­to­jo, kai­nuo­ja nuo 23 iki 39 li­tų.

Už vals­ty­bės lė­šas skie­pi­ja­mos ri­zi­kos gru­pės vai­kai ir suau­gu­sie­ji, ser­gan­tys lė­

ti­nė­mis šir­dies bei krau­ja­gys­lių, kvė­ pa­vi­mo ta­kų, inks­tų li­go­mis, lė­ti­nė­ mis li­go­mis, su­si­ju­sio­mis su imu­ni­ niais me­cha­niz­mais, pik­ty­bi­niais na­vi­kais so­cia­li­nių glo­bos ir slau­gos įstai­gų

gy­ven­to­jai vy­res­ni nei 65 me­tų nėš­čios mo­te­rys svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų dar­

buo­to­jai

3

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 5, 2012

miestas Vyks vers­lo fo­ru­mas

is­to­ri­jos liu­dy­to­jai

Apie mo­bi­lią­sias ap­li­ka­ci­jas

Gruo­džio 13 d. (ket­vir­ta­die­ nį) nuo 13.30 iki 18 val. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Ma­žo­jo­je Au­ lo­je vyks kon­fe­ren­ci­ja-so­cia­li­ nis fo­ru­mas „Klai­pė­dos vers­ lo die­na 2012“. Ren­gi­ny­je da­ ly­vaus ir dis­ku­tuos uos­ta­mies­ čio val­džios, smul­kio­jo vers­lo, moks­lo ir mies­to bend­ruo­me­ nių at­sto­vai.

Klai­pė­dos vie­šo­jo­je I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­lio­te­ko­je šian­dien 17 val. fo­to­me­ni­nin­kas Sau­lius Jo­ku­žys pri­sta­tys žiū­ro­vams pa­ro­dą „Lai­ko ato­dan­gos“. Apie 100 dar­bų at­gai­vins prieš dau­giau nei po­rą de­šimt­me­ čių vy­ku­sius įvy­kius bei jų vei­ kė­jus. Pa­ro­da veiks vi­są gruo­ džio mė­ne­sį.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja ry­toj 11 val. Tech­no­lo­gi­jų fa­kul­ te­te ren­gia Mo­bi­lių­jų ap­li­ka­ci­jų la­bo­ra­to­ri­jos ati­da­ry­mą. Mo­ der­nių­jų tech­no­lo­gi­jų bei te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vių at­ sto­vai pri­sta­tys aka­de­mi­nės ir vers­lo vi­suo­me­nės bend­ra­dar­ bia­vi­mo mo­de­lį bei at­sa­kys į su­si­rin­ku­sių­jų klau­si­mus.

Pra­tur­tins gausių šeimų šven­tes Ar­tė­jant di­džio­ sioms me­tų šven­ tėms dien­raš­tis „Klai­pė­da“ skel­ bia tra­di­ci­nę ge­ru­ mo ini­cia­ty­vą „Būk drau­giš­kas gau­siai šei­mai“.

Kva­pai. Šian­dien 15 val. Klai­pė­dos mies­to sa­v i­val­dy­b ė­je jung­t i­n ia­me Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dy­je kar­tu su Sa­vi­val­dy­bės bend­ ruo­me­nės svei­ka­tos ta­ry­ba bus svars­ to­mi klau­si­mai dėl kva­pų kont­ro­lės įmo­nė­se, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo už­rak­ tų tvar­kos, rek­la­mi­nių sten­dų sta­ty­mo mies­te nai­ki­nant žel­di­nius ir ki­ti. Olim­pia­da. Tarp Fi­nan­si­n io raš­t in­ gu­mo olim­pia­dos, ku­r io­j e var­ž ė­s i 5–9 kla­sės iš vi­sos Lie­tu­vos, pri­zi­nin­ kų pa­te­ko ir klai­pė­d ie­čiai. Klai­pė­dos „Ver­de­nės“ pro­gim­na­zi­jos 6B kla­sė lai­ mė­jo ant­rą­ją vie­tą. Nu­ga­lė­to­jai įver­tin­ ti ne tik me­da­liais, dip­lo­mais, bet ir pi­ ni­g i­n iais pri­zais kla­sės sva­jo­nei įgy­ ven­din­ti.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tau­ri ak­ci­ja, ku­rią jau tre­čius me­ tus glo­bo­ja Klai­pė­dos Pi­lies džia­ zo fes­ti­va­lio sie­la, ke­tu­rių at­ža­lų ma­ma In­ga Grub­liaus­kie­nė, ta­po neat­sie­ja­ma Ka­lė­dų lau­ki­mu gy­ ve­nan­čio mies­to tra­di­ci­ja. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ ros pro­jek­tų va­do­vės Mi­la­nos Ma­ či­jaus­kie­nės tei­gi­mu, no­ri­si ti­kė­tis, jog šie­met prie šios mi­si­jos pri­si­ jungs dar gau­ses­nės sa­vo ge­ru­mu ir dos­nu­mu no­rin­čių pa­si­da­ly­ti žmo­ nių gre­tos. „Ra­gi­na­me įsi­trauk­ti ne tik vi­ sus ge­ros šir­dies klai­pė­die­čius, bet ir sve­ti­mo skaus­mui, ne­pri­tek­ liams nea­be­jin­gas so­cia­liai at­sa­ kin­gas mū­sų mies­to, re­gio­no įmo­ nes. Taip pat įvai­rias ug­dy­mo bei švie­ti­mo įstai­gas: dar­že­lius, mo­ kyk­las, aukš­tą­sias mo­kyk­las – juk ge­ru­mas, at­jau­ta ir su­pra­tin­gu­mas ne­tu­ri am­žiaus cen­zo. Ne­li­ki­me abe­jin­gi tiems, ku­riems ar­tė­jan­čios

Dienos telegrafas

Drauge: I.Grubliauskienė nuoširdžiai globoja ne tik akciją, bet ir šventinį jai skirtą renginį.

šven­tės nė­ra to­kios dos­nios ir ku­ pi­nos džiaugs­mo. Bend­ro­mis jė­go­ mis mes ga­li­me su­kur­ti švie­ses­nę, links­mes­nę Ka­lė­dų šven­tę tiems, ku­riems šian­dien la­bai rei­kia mū­ sų pa­gal­bos“, – kal­bė­jo M.Ma­či­ jaus­kie­nė. Dau­gia­vai­kėms šei­moms ypač pra­vers pa­do­va­no­ti dra­bu­žė­liai, ava­ly­nė, žais­lai – kad ir ne nau­ji, ta­čiau dar tin­ka­mi nau­do­ti. Taip pat – ir mais­to pro­duk­tai, mo­kyk­ li­nės prie­mo­nės ar sal­di do­va­nė­lė,

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

pra­džiu­gin­sian­ti ma­žiau­siuo­sius. No­rin­tie­ji pri­si­dė­ti prie šios ak­ ci­jos ir pa­si­da­ly­ti sa­vo ge­ru­mu bei dos­nu­mu iki gruo­džio 17-osios lau­kia­mi „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­jo­je (Nau­jo­jo So­do gat­vė 1A, „K cent­ ras“). Tra­di­ciš­kai klai­pė­die­čių ge­ ri dar­bai bus nu­švies­ti ir dien­raš­ čio pus­la­piuo­se. O paau­ko­tos do­va­nos bus iš­da­ ly­tos gruo­džio 19 die­ną ak­ci­ją vai­ ni­kuo­sian­čia­me šven­ti­nia­me ren­ gi­ny­je Žve­jų rū­muo­se.

Mi­la­na Ma­či­jaus­kie­nė:

Bend­ro­mis jė­go­mis mes ga­li­me su­kur­ ti švie­ses­nę, links­ mes­nę Ka­lė­dų šven­tę tiems, ku­riems šian­ dien la­bai rei­kia mū­ sų pa­gal­bos.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 8 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Sa­ra Jur­ gi­nie­nė (g.1922 m.), Bo­ris Čmil (g.1928 m.), Kse­n i­ja Mar­ko­va (g.1931 m.), Zi­ta Bič­k u­tė (g.1934 m.), Liud­m i­la Ka­ra­ vac­ka­ja (g.1941 m.), Alek­sandr Si­men­ kov (g.1950 m.), Svet­la­na Ta­mu­le­v i­ čie­nė (g.1951 m.), Ar­vy­das Be­ne­ke­rai­ tis (g.1959 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Mi­la­da Gric­ke­vi­čio­va, Ar­vy­das Be­ne­ ke­rai­tis. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Sa­ra Jur­g i­nie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 65 iš­k vie­ ti­mų.

Iš ka­mi­no li­ko tik pri­si­mi­ni­mas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

KRATC KRATCINFORMACIJA informuoja DEKLARUOJANTIEMS KOMUNALINIŲ Nuo 2012 m. ATLIEKŲ gruodžio 10 dienos KRATC Vietinės rinkliaKIEKIUS

Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je ne­be­li­ko dau­gy­bę me­tų sto­vė­ju­sio ply­ti­nės ka­mi­no. Lapk­ri­čio vi­du­ry­je pra­dė­ tas ar­dy­ti sta­ti­nys jau nu­griau­tas. Apie sto­vė­ju­sį ka­mi­ną me­na tik gre­ta be­si­mė­tan­čios ply­tos.

Pa­vo­jų ap­lin­ki­niams ke­lian­tis maž­ daug 50 met­rų aukš­čio sta­ti­nys bu­ vo griau­na­mas dviem eta­pais. Da­ lį ka­mi­no nuar­dė aukš­ta­li­piai, ki­ta nu­griau­ta, pa­si­tel­kiant tech­ni­ką. Dar­bai at­siė­jo 97 tūkst. li­tų ir tru­ko apie pu­sę mė­ne­sio. Ply­ti­nės ka­mi­nas, ku­rį teis­mas bu­vo pri­pa­ži­nęs be­šei­mi­nin­kiu, bu­vo pri­skir­tas Klai­pė­dos ap­skri­ ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jai. Po šios pa­nai­ki­ni­mo sta­ti­nys ati­te­ko Vals­ty­bės tur­to fon­dui. Ap­leis­tas ka­mi­nas bu­vo pra­dė­jęs ir­ti ir kė­lė pa­vo­jų ap­lin­ki­niams gy­ven­to­jams.

vos administravimo skyrius Klaipėdos mieste perkeliamas į

Klaipėdos atliekų turėtojams primename, kad pageiLiepų g. miesto 15. Buvęs biuras Bangų gatvėje uždaromas ir kliendaujantys deklaruoti komunalinių atliekų kiekius už 2013 metų nebeaptarnaus. tus turi užpildyti Komunalinių atliekų deklaraciją ir pateikti ją UAB regiono atliekų tvarkymo (12.07) centro Vietinės rinDėl Klaipėdos įrangos perkėlimo šį penktadienį ir pirmadienį kliavos administravimo skyriui ne vėliau kaip iki 2012 metų (12.10) gali neveikti klientų aptarnavimo telefono linijos. lapkričio 30 dienos.

Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

Deklaruoti gali tie vietinės rinkliavos mokėtojai, kurie privaKRATC administracija čios nuosavybės ar kita teise valdomame žemės sklype turi individualius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Komunalinių atliekų kiekio deklaruoti negali daugiabučių namų gyventojai. Išar­dė: apie nu­griau­tą Ply­ti­nės ka­mi­ną me­na tik be­si­mė­tan­čios ply­tos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Deklaravimo aprašą, deklaracijos formą bei metines vietines rinkliavas galima rasti interneto puslapiuose www.kratc.lt, www.klaipeda.lt arba gauti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietinės rinkliavos administravimo skyriuje, Bangų g. 11, Klaipėdoje. Užpildytas deklaracijas galima pristatyti arba siųsti paštu

4

trečiadienis, gruodžio 5, 2012

miestas

Nau­jo­vės kai­na – sko­la 1

„Ban­ke su­ži­no­jau, kad kiek­vie­ną mė­ne­sį man už elekt­ros ener­gi­ją nu­skai­čiuo­ ja po 178 li­tus. Iš­si­žio­jau. Jos su­ nau­do­da­vo­me tik už 130 li­tų. Tad su­tar­tį dėl de­be­to nu­trau­kiau“, – tvir­ti­no mo­te­ris. A.Sa­ba­liaus­kie­nė įmo­nės LES­TO pra­šė, kad jai bū­tų lei­džia­ma, kaip ir anks­čiau, už elekt­rą at­si­skai­ty­ti pa­gal kny­ge­lę. Ta­čiau mo­te­riai bu­ vo paaiš­kin­ta, kad to pa­da­ry­ti ne­ ga­li­ma. Var­to­to­ja pa­sa­ko­jo, kad LES­ TO dar­buo­to­ja skai­tik­lių rod­me­nis lie­pė dek­la­ruo­ti elekt­ro­ni­niu bū­du. Aiš­ki­no, kad pa­gal juos bus iš­ra­šy­ ta są­skai­ta, ku­rią rei­kės su­mo­kė­ti. Taip pat bu­vo su­tar­ta, kad, ne­dek­ la­ra­vus duo­me­nų, bus at­siųs­ta 100 li­tų dy­džio są­skai­ta. „Su­da­riau su­tar­tį dėl to­kio at­si­skai­ ty­mo bū­do. Vis­kas at­ro­dė pa­pras­ta ir lo­giš­ka“, – tvir­ti­no mo­te­ris. Sąs­kai­tos vis pū­tė­si

Ta­čiau po ku­rio lai­ko A.Sa­ba­liaus­ kie­nė pa­ste­bė­jo, kad są­skai­tos už elekt­rą vis di­dė­ja. Lapk­ri­tį ji pa­sie­ kė 608 li­tus. Mo­te­ris pra­dė­jo do­ mė­tis, ko­dėl taip yra. „Iš pra­džių aiš­kaus at­sa­ky­mo ne­su­lau­kiau. Pir­miau­sia man bu­vo tvir­ti­na­ma, kad su­var­to­jau elekt­ros už to­kią su­mą, pa­skui, kad esu tiek sko­lin­ga ir su­da­riau sko­los grą­ži­ni­ mo su­tar­tį. Ga­liau­siai pra­dė­jo tvir­ tin­ti, kad skai­čiuo­ja kaž­ko­kius vi­ dur­kius ir juos pri­dė­ję ga­vo to­kią su­mą“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. A.Sa­ba­liaus­kie­nės tei­gi­mu, ga­ vu­si di­de­lę są­skai­tą, ji iš­si­kvie­tė LES­TO dar­buo­to­ją, kad šis už­fik­ suo­tų skai­tik­lių rod­me­nis. Dar­ buo­to­jas tvir­ti­no, kad ap­skri­tai 608 li­tai yra per­mo­kė­ti už elekt­ ros ener­gi­ją.

Komentaras Mil­da Le­vand­rai­ty­tė

Vals­ty­bi­nės ener­ge­t i­kos ins­pek­ci­jos prie Ener­ge­t i­kos mi­n is­te­r i­jos vy­r iau­sio­ji vie­šų­jų ry­šių spe­cia­l is­tė

V

ar­to­to­jai, ku­rie neišsp­ren­ džia pro­ble­mų dėl mo­kė­ ji­mų už elekt­rą su tie­kė­ju ir ma­no, kad skai­čiuo­jant mo­kes­čius bu­vo pa­da­r y­ta pa­žei­d i­ mų, tu­ri kreip­tis į Vals­ty­bi­nę ener­ge­ti­ kos ins­pek­ci­ją. Ji pa­gal kom­pe­ten­ci­ją iš­nag­ri­nės pra­šy­mą ir skun­dą, nu­sta­ tys vi­sas ap­lin­ky­bes ir priims spren­di­ mą. Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja var­to­to­jų skun­dų ir pra­šy­mų dėl ap­ mo­kė­ji­mo už elekt­ros ener­gi­ją gau­na ne­daug. Nag­ri­nė­jant juos, re­tai nu­sta­ to­ma, kad tie­kė­jas ne­tin­ka­mai ap­skai­ čia­vo mo­kes­t į už elekt­rą. Var­to­to­jai, su­da­ry­da­mi su­tar­tis su elekt­ros tie­kė­ ju, tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į są­ly­gas.

Spren­di­mas: LES­TO su­ma­ži­no A.Sa­ba­liaus­kie­nės są­skai­tą 50 li­tų ir

per du kar­tus.

Var­to­to­ja taip pat pra­šė, kad leis­ tų jai at­si­skai­ty­ti už pa­slau­gą pa­ gal kny­ge­lę. Ta­čiau po ke­lių die­nų mo­te­ ris vėl su­lau­kė ra­gi­ni­mo su­mo­kė­ ti 608 li­tus. Laiš­ke bu­vo nu­ro­dy­ ta, kad, neat­sis­kai­čius iki gruo­džio 17 d., bus iš­jung­ta elekt­ra. Mo­te­ris vėl skam­bi­no tie­kė­jui. „LES­TO vis­ką ža­dė­jo iš­siaiš­kin­ti sku­bos tvar­ka, bet skam­bu­čio taip ir ne­su­lau­kiau. Užuot su­lau­ku­si ži­nios, šį­syk ga­vau dar di­des­nę są­ skai­tą – 788 li­tai. Pro­tu bu­vo ne­su­ vo­kia­ma, kaip ji išau­go dar 180 li­ tų“, – pik­ti­no­si mo­te­ris. Ne­ži­no­jo vi­sos tie­sos

Ga­vu­si dar di­des­nę są­skai­tą, A.Sa­ ba­liaus­kie­nė nu­vy­ko aiš­kin­tis į

LES­TO biu­rą, kur su­ži­no­jo, kad jai siųs­to­se elekt­ro­ni­nė­se są­skai­to­se bu­vo nu­ro­dy­ta ne vi­sa su­ma, ku­rią rei­kia su­mo­kė­ti. „Iš­nau­do­ju elekt­ros už 200 li­tų, o tie­kė­jas nu­spren­džia, kad man bus per daug mo­kė­ti ir šią su­mą su­ma­ži­na iki 130 li­tų, o 70 li­tų įra­ šo į sko­lą. Aiš­ki­na­ma, kad taip da­ ro­ma dėl klien­tų pa­to­gu­mo. Ta­ čiau koks čia pa­to­gu­mas, kai me­tų pa­bai­go­je at­siun­čia di­džiau­sią są­ skai­tą?“ – klau­sė mo­te­ris. Do­vi­liš­kė pa­brė­žė, kad vi­są lai­ ką dek­la­ruo­da­vo skai­tik­lių rod­ me­nis ir gau­tas są­skai­tas iš LES­TO ap­mo­kė­da­vo. Mo­te­riai net ne­ki­ lo įta­ri­mas, kad jos yra ma­žes­nės, nei tu­ri bū­ti. „Vis­ką da­riau są­ži­nin­gai. Dek­ la­ruo­ju pa­ro­dy­mus, gau­nu są­skai­ tą ir ją ap­mo­ku. Net ne­ki­lo min­čių, kad kaž­ku­ri su­ma nu­skai­čiuo­ja­ma ir įra­šo­ma į sko­lą. Apie tai ma­nęs nie­kas neįs­pė­jo. Man bu­vo paaiš­ kin­ta, kad kiek dek­la­ruo­siu, tiek ir mo­kė­siu. Taip ir da­ry­da­vau“, – pa­ brė­žė var­to­to­ja. Grį­žo prie kny­ge­lės

A.Sa­ba­liaus­kie­nė ne­si­gin­či­jo, kad per pus­me­tį ga­lė­jo iš­nau­do­ti elekt­ ros ener­gi­jos už mi­nė­tą su­mą. Mo­ te­ris tvir­ti­no, kad įren­gi­nių na­mie yra daug – ir žo­lė pjau­na­ma, ir sta­ ty­bos vyks­ta. Pa­sak do­vi­liš­kės, va­sa­rą vi­są lai­ką nau­do­ja­si elekt­ri­niu van­dens šil­dy­ tu­vu. Vien šis įren­gi­nys per mė­ne­sį ener­gi­jos su­var­to­ja už 100 li­tų. „Dėl su­mos klau­si­mų ne­ky­la, bet kam pa­vers­ti žmo­gų sko­li­nin­ku, jam ne­ži­nant? Vi­sa­da sten­giuo­si su­si­mo­kė­ti mo­kes­čius lai­ku. Ge­riau ko sau ne­nu­si­pirk­siu, bet sko­lin­ga ne­lik­siu. Su­lau­kiau siurp­ri­zo prieš Ka­lė­das. Tu­riu rū­pin­tis ne do­va­no­ mis vai­kams, o kaip su­si­mo­kė­ti už elekt­rą“, – tei­gė do­vi­liš­kė. A.Sa­ba­liaus­kie­nė džiau­gie­si bent tuo, kad elekt­ros tie­kė­jas su­ma­ži­no sko­lą 50 li­tų. Be to, mo­te­ris ją ga­ lės su­mo­kė­ti per du kar­tus. Do­vi­ liš­kė grį­žo ir prie se­no­jo at­si­skai­ty­ mo bū­do – kny­ge­lės. „Da­bar vėl vis­kas bus aiš­ku. Kiek su­nau­do­siu elekt­ros, tiek su­mo­kė­ siu. Mo­der­nus at­si­skai­ty­mo bū­das la­bai ap­kar­to. Ne­si­ti­kė­jau, jog ga­liu pa­tek­ti į to­kią si­tua­ci­ją. Tu­rė­jau vos

E.Nap­rys pa­brė­žė, kad klien­tas ne­pa­tir­tų di­des­nių ne­pa­to­gu­mų, LES­TO ne­prie­mo­ką iš­dės­to ap­ mo­kė­ti per tris mė­ne­sius ly­gio­mis da­li­mis. lei­do su­si­kau­pu­sią su­mą su­mo­kė­ti Taip pat pa­ko­re­guo­ja­mas tai­ko­ Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr. mas elekt­ros su­var­to­ji­mo vi­dur­ kis, kad ati­tik­tų rea­lų­jį. Per tris ne pus­me­tį aiš­kin­tis ir su­ži­no­ti, kad mė­ne­sius ap­mo­kė­jus ne­prie­mo­ esu sko­li­nin­kė“, – tvir­ti­no mo­te­ris. ką, klien­tai to­liau at­si­skai­to pa­gal pa­ko­re­guo­tą ener­gi­jos su­var­to­ji­mo Si­tua­ci­jos ne­ko­men­ta­vo vi­dur­kį. Su­si­da­rius per­mo­kai, ku­ri Bend­ro­vės LES­TO at­sto­vas Er­nes­ yra di­des­nė nei tri­jų mė­ne­sių vi­du­ tas Nap­rys pa­brė­žė, kad ko­men­ ti­nis ener­gi­jos su­var­to­ji­mas, da­lis tuo­ti konk­re­čios si­tua­ci­jos ir at­ jos pa­nau­do­ja­ma ar­ti­miau­siai są­ skleis­ti klien­to duo­me­nų ne­ga­li. skai­tai ap­mo­kė­ti, o li­ku­si grą­ži­na­ Tam rei­ka­lin­gas raš­tiš­kas klien­to ma klien­tui. lei­di­mas. Klien­tams ky­la neaiš­ku­mų

As­ta Sa­ba­liaus­kie­nė:

Su­lau­kiau siurp­ri­zo prieš Ka­lė­das. Tu­ riu rū­pin­tis ne do­ va­no­mis vai­kams, o kaip su­si­mo­kė­ti už elekt­rą. Ta­čiau aiš­ki­no, kad at­si­skai­tant de­be­tu ir per spe­cia­lią in­ter­ne­to sve­tai­nę mė­ne­sio įmo­ka už elekt­ ros ener­gi­ją ap­skai­čiuo­ja­ma pa­gal vi­du­ti­nį jos su­var­to­ji­mą. Kiek su­var­to­ja­ma vi­du­ti­niš­kai, ga­ li nu­ro­dy­ti pa­tys klien­tai ar­ba vi­dur­ kis nu­sta­to­mas pa­gal klien­to fak­ti­nį vie­nų me­tų su­var­to­ji­mo kie­kį. Pa­sak E.Nap­rio, klien­tai ne­pri­va­ lo, bet ir to­liau tu­ri ga­li­my­bę dek­ la­ruo­ti ap­skai­tos prie­tai­so rod­me­ nis sa­vi­tar­nos sve­tai­nė­je esan­čio­je at­si­skai­ty­mo kny­ge­lės for­mo­je. „Įsis­ko­li­ni­mas ga­li su­si­da­ry­ti, jei klien­tas per ata­skai­ti­nį lai­ko­tar­pį su­var­to­jo dau­giau elekt­ros ener­gi­ jos nei nu­sta­ty­tas vi­dur­kis. Nep­ rie­mo­ka fik­suo­ja­ma, kai klien­tas dek­la­ruo­ja ar bend­ro­vės dar­buo­ to­jai pa­tik­ri­na ir už­ra­šo skai­tik­lio rod­me­nis“, – aiš­ki­no at­sto­vas.

Pa­sak E.Nap­rio, klien­tai in­for­muo­ ja­mi apie su­si­da­riu­sią ne­prie­mo­ką ar­ba per­mo­ką. Be to, spe­cia­lio­je sve­tai­nė­je klien­tai ga­li ma­ty­ti vi­ sas ap­mo­kė­ti pa­teik­tas są­skai­tas, bu­vu­sias įmo­kas. Taip pat čia nu­ro­dy­tas ir tai­ko­mas elekt­ros su­var­to­ji­mo vi­dur­kis, skai­ tik­lio rod­me­nys, iki ku­rių ap­skai­ čiuo­tas ener­gi­jos su­nau­do­ji­mas. „Jei klien­tai pa­ste­bi, kad su­var­ to­jo dau­giau ar ma­žiau elekt­ros, nei yra ap­mo­kė­ję, jie tu­rė­tų dek­la­ruo­ti skai­tik­lių rod­me­nis. Tuo­met jiems bus pa­tiks­lin­tas ener­gi­jos su­var­to­ji­ mo vi­dur­kis“, – pa­brė­žė E.Nap­rys. Ats­to­vas aiš­ki­no, kad tie­sio­gi­niu de­be­tu ar ki­tu bū­du at­si­skai­tan­tys klien­tai vi­sa­da ga­li grįž­ti prie se­ no­jo at­si­skai­ty­mo bū­do – kny­ge­ lės. Tam rei­kia pa­teik­ti pra­šy­mą. „At­ve­jai, kai, su­si­da­rius ne­prie­ mo­kai, klien­tai no­ri grįž­ti prie tra­ di­ci­nio mo­kė­ji­mo už elekt­rą bū­do, yra re­ti. Daž­niau­siai taip nu­tin­ka, kai klien­tai ne vi­sai su­pran­ta, ko­ dėl su­si­da­rė ne­prie­mo­ka“, – tei­gė at­sto­vas.

Fak­tai ir skai­čiai Per šių me­tų de­vy­nis mė­ne­sius Vals­ ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos Klai­ pė­dos te­ri­to­ri­nis sky­rius ga­vo 25 var­ to­to­jų skun­dus dėl elekt­ros. Iš jų 2 pa­si­tvir­ti­no, 13 ne­pa­sit­vir­ti­no, 10 pa­si­tvir­ti­no iš da­lies. Ke­tu­r i skun­dai bu­vo dėl ap­mo­kė­ji­ mo už elekt­ros ener­g i­ją, ta­čiau nė vie­nas jų ne­pa­sit­vir­ti­no. Var­to­to­jai daž­n iau­siai į Vals­ty­bi­nę ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ją krei­pia­si dėl elekt­ros tie­ki­mo nu­trau­ki­mo, ko­ky­ bės pro­ble­mų, ap­skai­tos prie­tai­sų ar elekt­ros oro li­ni­jų iš­kė­li­mo, dėl var­to­ to­jų pa­tir­tų nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo.

5

treÄ?iadienis, gruodĹžio 5, 2012

miestas

Kor­mo­ra­nai – pervertintas prieĹĄas

„„Rea­ly­bÄ—: moks­li­niai ty­ri­mai pa­ro­dÄ—, kad kor­mo­ra­nĹł po­pu­lia­ci­jos kont­

ro­lÄ— kol kas re­zul­ta­tĹł ne­duo­da.

Min­dau­go Kirs­tu­ko nuo­tr.

De­mo­nai ir skrai­dan­Ä?ios dan­gaus Ĺžiur­kÄ—s. Taip kor­mo­ra­nus dÄ—l jĹł iť­vaiz­dos, mi­ty­bos ÄŻpro­Ä?iĹł ir ap­derg­tos sen­gi­rÄ—s va­di­na jĹł ne­ mÄ—gs­tan­tys ne­rin­giť­kiai. Ta­Ä?iau ĹĄe­ťe­rius me­tus tru­kÄ™ moks­li­niai ty­ri­mai pa­nei­gÄ— dau­ge­lÄŻ su ĹĄiais paukť­Ä?iais su­si­ju­siĹł mi­tĹł. As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pre­ten­zi­jos ne­pag­rįs­tos

Kor­mo­ra­nai ne­pag­rÄŻs­tai juo­di­na­ mi, ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s ĹĄe­ťe­rius me­tus ĹĄiĹł paukť­Ä?iĹł mi­ty­bÄ… bei po­vei­kÄŻ Ĺžu­vĹł po­pu­lia­ci­joms Kur­ťiĹł ma­rio­se ty­ rÄ™s Vil­niaus uni­ver­si­te­to Eko­lo­gi­ jos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kas Ĺ˝il­vi­ nas Pō­tys. Ne­se­niai ĹĄiuo klau­si­mu di­ser­ta­ ci­jÄ… ap­si­gy­nÄ™s moks­li­nin­kas pri­pa­ Şįs­ta, kad kor­mo­ra­nĹł po­pu­lia­ci­ja yra tik­rai la­bai di­de­lÄ—, o jie iť­gau­ do di­de­lius kie­kius Ĺžu­vĹł. „Ta­Ä?iau Kur­ťiĹł ma­riĹł area­le eko­ sis­te­mos po­ky­Ä?iĹł dÄ—l kor­mo­ra­nĹł ne­pas­te­bÄ—­ta. Neį­ro­dy­ta, kad dÄ—l ĹĄiĹł paukť­Ä?iĹł bō­tĹł su­ma­ŞÄ—­ju­si Ĺžu­ vĹł bio­ma­sÄ— ar gau­su­mas, ma­ŞÄ—­tĹł Ĺžve­jĹł lai­mi­kiai, – tei­gÄ— Ĺ˝.Pō­tys. – Kor­mo­ra­nai dau­giau­sia mai­ti­na­si ma­Şo­mis Ĺžu­vi­mis, nors kai kas ma­ no, kad jie pa­vei­kia iť­tek­liĹł at­si­kō­ ri­mÄ…. Pa­gal ty­ri­mus, apie 70 pro­c. kor­mo­ra­nĹł mi­ty­bos ra­cio­no su­da­ro kuo­jos, eĹĄe­riai ir pĹŤgŞ­liai.“ Kor­mo­ra­nai at­ry­ja ne­su­virť­kin­ tus Ĺžu­vĹł kau­liu­kus, pa­gal ku­riuos ga­li­ma tir­ti, ko­kio­mis Ĺžu­vi­mis jie min­ta. Moks­li­nin­kas pri­mi­nÄ—, kad gam­ to­je yra plÄ—ť­rō­nas, yra ir au­ka. Be plÄ—ť­rō­no eko­sis­te­mos ne­ga­li eg­zis­ tuo­ti. Su­maiť­tÄŻ, kiť­da­ma­sis ÄŻ gam­tÄ…, pa­pras­tai esÄ… su­ke­lia pa­ts Ĺžmo­gus. Per­si­ke­lia ÄŻ ĹĄiau­rÄ—s ry­tus

Vie­nas pa­grin­di­niĹł Ĺ˝.Pō­Ä?io ty­ri­ mo tiks­lĹł bu­vo iť­siaiť­kin­ti, ar per 20 me­tĹł – tiek lai­ko vyks­ta ste­bÄ—­ ji­mas – pa­si­kei­tÄ— Ĺžu­vĹł kie­kis Kur­ ĹĄiĹł ma­rio­se. Nors Ĺžu­vin­gu­mui ÄŻta­kos ga­li tu­ rÄ—­ti ne tik kor­mo­ra­nai, ku­riĹł po­ pu­lia­ci­ja ge­ro­kai iĹĄau­go, bet ir kli­ ma­ti­nÄ—s sÄ…­ly­gos, ty­ri­mu Ĺžy­mes­niĹł po­ky­Ä?iĹł ne­nus­ta­ty­ta. Juodk­ran­tÄ—­je kor­mo­ra­nai bu­ vo iť­nai­kin­ti dar XIX a. VÄ—l pe­rÄ—­ ti Ä?ia jie pra­dÄ—­jo 1989 m. Iki praÄ—­

162;?. š6< 89.6=Âź1.• =?2;B:2?.A. 9A 82AC6?š6B6 A68

"

ju­siĹł me­tĹł po­pu­lia­ci­ja iĹĄau­go iki 3 tĹŤkst. pe­rin­Ä?iĹł paukť­Ä?iĹł po­rĹł. Me­ tais anks­Ä?iau jĹł skai­Ä?ius bu­vo re­ kor­di­nis – 3 800 po­rĹł. „Su­re­gu­liuo­ti kor­mo­ra­nĹł po­pu­ lia­ci­jos taip pa­pras­tai neį­ma­no­ma. Ky­la ir klau­si­mas, ar tai tu­ri pa­grin­ do. Va­ka­rĹł Eu­ro­po­je, Pie­tĹł Bal­ti­jo­ je, pa­sta­rÄ…­jÄŻ de­ťimt­me­tÄŻ kor­mo­ra­ nĹł gau­su­mas ne­di­dÄ—­ja. Ta­Ä?iau jie to­liau plin­ta ir gau­sÄ—­ja ĹĄiau­rÄ—s ry­tĹł kryp­ti­mi“, – sa­kÄ— Ĺ˝.Pō­tys. Da­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Len­ki­jo­je kor­mo­ra­nai yra me­dĹžio­ja­mi. Nuo­ mo­nÄ—s dÄ—l to ÄŻvai­rios, bet ĹĄi­tai esÄ… nee­fek­ty­vu.

Žil­vi­nas Pō­tys:

Neį­ro­dy­ta, kad dÄ—l ĹĄiĹł paukť­Ä?iĹł bō­tĹł su­ma­ Şė­ju­si Ĺžu­vĹł bio­ma­sÄ— ar gau­su­mas, ma­ŞÄ—­tĹł Ĺžve­jĹł lai­mi­kiai. Pi­ni­gai ÄŻ orÄ…?

Da­bar ke­lia­mas klau­si­mas, ar rei­kia kiť­ti pi­ni­gus ÄŻ kor­mo­ra­nĹł po­pu­lia­ ci­jos re­gu­lia­vi­mÄ…? Juodk­ran­tÄ—­je tai ban­do­ma da­ry­ti nuo 2004 m. Nus­ta­ty­ta, jog efek­ty­viau­sia kor­ mo­ra­nus bai­dy­ti iĹĄ liz­dĹł, kad at­ťal­tĹł juo­se li­kÄ™ kiau­ťi­niai. KaŞ­ka­da bu­vo su­ma­ny­ta juos bai­dy­ti ma­lĹŤns­par­ niais. Bet ĹĄis pro­jek­tas at­mes­tas, nes kar­tu su kor­mo­ra­nais gy­ve­na gar­ niai. O jiems pa­kenk­ti ne­no­rÄ—­ta. To­ dÄ—l kor­mo­ra­nus ban­dy­ta bai­dy­ti oro ba­lio­nais, vÄ—­liau ir fe­jer­ver­kais. Vien ĹĄie­met kor­mo­ra­nams bai­ dy­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja sky­rÄ— 70 tĹŤkst. li­tĹł, dau­giau nei pu­sÄ— ĹĄios su­mos nu­kreip­ta ÄŻ Juodk­ran­tÄ—s ko­ lo­ni­jÄ…. Ĺ ie­met kor­mo­ra­nai pir­mÄ…­kart bu­ vo vai­ko­mi ma­siť­kai, to­dÄ—l iť­si­pe­rÄ—­ jo vos pu­sÄ— liz­dĹł. Ta­Ä?iau paukť­Ä?iai, ku­rie ne­su­si­lau­kÄ— pa­li­kuo­niĹł, mÄ—­ gi­no steig­ti nau­jas ko­lo­ni­jas.

=_R[bZR_b\aV TNYVaR' ;NbW\W\ @\Q\ T .  8 PR[a_N`• `Xf_VbWR R`N[Ă˜VNZR =0  .X_\]\YV`• V[aR_[Rab ddd 89 Ya aRY ]N`VaRV_NbaV % !# &$ $

6

trečiadienis, gruodžio 5, 2012

nuomonės

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė – ma­nie­ros

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

De­ši­nių­jų aša­ros – ne­tik­ros

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

A Justinas Argustas

I

š po­li­ti­nės de­ši­nės jau ge­rą mė­ne­sį ai­ di klyks­mas: „Tė­vy­nė pa­vo­ju­je!“ ir Lie­ tu­vos aukš­čiau­sia­sis ver­ty­bi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis skel­bia Ant­ro­ sios Res­pub­li­kos pa­bai­gą. „Atei­na Krem­ liui pa­lan­kios jė­gos“, – ati­ta­ria jo se­kė­ja Ra­ sa Juk­ne­vi­čie­nė. O siau­be – net pro­krem­liš­kas reg­num.ru apie nau­ją­ją Lie­tu­vos val­džią ra­šo tik ge­ rai! Lie­t u­vos mo­der­n i­za­ci­ja ati­de­da­ma, prem­je­ras silp­nas ir vis­ką, ko ket­ve­r ius me­tus taip sun­kiai siek­ta, su­ga­dins. De­ši­ nių­jų min­tis pa­pras­ta: jei val­džio­je – kai­rie­ ji, Lie­tu­vai bus tik blo­giau. Rin­ki­mus pra­py­ lę taip vir­kau­ja ne pir­mą kar­tą – tas pa­ts bu­ vo ir 2000-ai­siais. Ta­čiau ką gi apie pa­vo­jų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui skel­bią kon­ser­

Rin­ki­mų sis­te­mą de­ši­ nių­jų Sei­mas „pa­skaid­ ri­no“ taip, kad bal­sų pir­ ki­mas pa­si­da­rė ma­si­nis. va­to­riai šio­je sri­ty­je nu­vei­kė per ket­ve­rius me­tus? Rin­ki­mų sis­te­mą de­ši­nių­jų Sei­mas „pa­skaid­ri­no“ taip, kad bal­sų pir­ki­mas ta­po ma­si­nis. Pa­tai­sė par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo sis­te­ mą taip, kad jas pa­rem­ti ga­lė­tų tik tur­tin­gie­ ji. Net už­drau­dė prieš rin­ki­mus po­li­ti­kams do­va­no­ti tu­ši­nu­kus ir reng­ti vai­šes. Ir kas pa­si­kei­tė? Sa­ko­te, kon­ser­va­to­riai la­bai rū­pi­no­si kraš­ to sau­gu­mu? Ne vi­sai. Pro­cen­tai nuo BVP, ski­ria­mi kraš­to gy­ny­bai, tik ma­žė­jo. Iki NA­ TO įsi­pa­rei­go­tų 2 pro­c. – my­lios. Taip, bu­ vo kri­zė. Bet tos pa­čios „Krem­liui pa­lan­kios jė­gos“ ša­lies gy­ny­bai ža­da skir­ti daug dau­ giau. O kur gar­sio­sios 12 sau­gu­mo pa­žy­mų apie me­na­mą vals­ty­bės už­val­dy­mą? Pa­si­ ro­do, per ket­ve­rius me­tus jos ta­po be­ver­ tės – nes ir taip vi­si vis­ką ži­no. Bet pa­ro­dy­ ti jų de­ši­nie­ji taip ir neišd­rį­so. Ieš­ko­ti JAV, ku­rios įvar­di­ja­mos kaip stra­te­ gi­nis Lie­tu­vos par­tne­ris, ne­va slap­tų ka­lė­ ji­mų; iš­duo­ti Bal­ta­ru­si­jai ir sa­vo ran­ko­mis į ka­lė­ji­mą pa­tup­dy­ti di­si­den­tą. Ar čia tie de­ ši­nių­jų nuo­pel­nai? „Pa­vyz­džiui, ko­dėl so­cial­de­mok­ra­tams vi­ sa­da ga­li­ma bū­ti su vi­sais, o mums jau ne?“ – 2009 m., kvie­čiant į koa­li­ci­ją Dar­bo par­ti­ ją, ry­pa­vo R.Juk­ne­vi­čie­nė. Pri­rei­kė net tre­jų me­tų, kad A.Ku­bi­lius pri­ pa­žin­tų: „Tai bu­vo klai­da.“ Jei Tė­vy­nė, atė­jus kai­rie­siems, pa­vo­ju­je, kur ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ma­ni­fes­ta­ci­jos; kur tūks­tan­ti­niai mi­tin­gai? Ko­dėl nie­kas ne­ pro­tes­tuo­ja? Juk Res­pub­li­kos pa­bai­ga. Vi­ si ak­li ir kur­ti? Tai kad ne.

r ga­li dar kas nors nu­ ste­bin­ti Lie­tu­vo­je? Ka­ žin. Lai­ki­ni prem­je­ras ir Vy­riau­sy­bė, pa­skir­ta­sis prem­je­ras ir Vy­riau­sy­bės kon­tū­ rai po­pie­riu­je. Tar­pu­val­dis. Vi­siš­ kai ne­rei­ka­lin­gas vals­ty­bei, juo­lab pi­lie­čiams. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da nau­jo­ji Vy­ riau­sy­bė pra­dės dirb­ti ir dar sun­ kiau nu­ma­ny­ti, ka­da vals­ty­bės pi­ lie­čiai pa­ma­tys re­zul­ta­tus. Aiš­ku vie­na, Lie­tu­vo­je vie­nos vy­riau­sy­bės pra­dė­tus dar­bus ka­ žin ar tęs nau­jo­ji vy­riau­sy­bė. Ar vals­ty­bės pi­lie­čiams be­rei­ kia di­des­nio ne­tik­ru­mo jaus­mo? Kai nė­ra vy­riau­sy­bių dar­bų tęs­ti­ nu­mo, kaip ga­li pi­lie­čiai at­lai­ky­ti, pa­vyz­džiui, kai­nų šuo­lius? Kai­nos ky­la ir Vo­kie­ti­jo­je. Nuo ar­tė­jan­čių me­tų apie 12 pro­c. pa­ di­dės elekt­ros kai­na. Bet čia jau ne kar­tą aiš­ki­no at­sa­kin­gi vy­riau­sy­bės as­me­nys, jog tai lė­mė nau­jos elekt­ ros ener­gi­jos ga­my­bos rū­šys, su­si­ ju­sios su van­de­niu, sau­le, vė­ju. Pra­džia jau pa­da­ry­ta. Tik ar vi­ si yra pa­ten­kin­ti? To­li gra­žu, nes di­džiau­sia mo­kos da­lis kren­ta ant pa­pras­tų pi­lie­čių pe­čių. Stam­bie­ji vers­li­nin­kai, nau­do­jan­tys dau­giau­sia elekt­ros ener­gi­jos, to bran­gu­mo ne­ tu­rė­tų pa­jus­ti. Ta­čiau ki­tą­met vyks rin­ki­mai į Bun­des­ta­gą, mū­siš­kai – Sei­mą. Ga­li bū­ti, kad pa­si­kei­tus vy­ riau­sy­bei, bus pa­keis­ti ir šie prio­ri­ te­tai. Ta­čiau tai dar atei­ties da­ly­kas. O kol kas Tiu­bin­ge­nas gy­ve­na 7-ojo tarp­tau­ti­nio šo­ko­la­do fes­ti­ va­lio nuo­tai­ko­mis, ku­rios čia, Tiu­ bin­ge­no se­na­mies­ty­je, tvy­ro nuo gruo­džio 4-osios iki 9 d. Tos šven­ tės me­tu vi­są sa­vai­tę se­na­mies­tis sken­di šo­ko­la­do kva­pe. No­ri ra­gau­ti? Pra­šo­me. Jau pa­ skelb­ta, jog karš­tas šo­ko­la­das bus iš švie­žio bio­pie­no, ku­rio fes­ti­va­ lio me­tu pla­nuo­ja­ma pa­tiek­ti per 4 tūkst. lit­rų. Sma­li­žiai ga­lės pa­ska­ nau­ti Ek­va­do­ro, Tiu­bin­ge­no mies­ to par­tne­rio Pe­ru­dzi­jos iš Umb­ri­jos pro­vin­ci­jos, gar­dė­sių. Na, o gruo­džio 8-ąją net iki 11 val. va­ka­ro bus ga­li­ma nu­si­pirk­

Elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­sų Lie­tu­vo­je nie­ kur ne­ga­li­ma skelb­ ti, nes gau­si tik ne­ pra­šy­tos rek­la­mos. Net­gi už ką bal­suo­ti Sei­mo rin­ki­muo­se. bus kai­nos šo­ko­la­do fes­ti­va­ly­je, bet ne­pa­me­nu, kad jos ka­da bū­tų bu­vu­ sios že­mos. Vis dėl­to ar­tė­jant Ka­lė­ doms, žmo­nės jei­gu ir ne­per­ka atė­ ję į fes­ti­va­lį, tai bent jau mė­gau­ja­si kva­pais ir ge­ra nuo­tai­ka. Kaip ten bū­tų, mies­tui tai yra to­ kia šven­tė, į ku­rią įsi­jun­gia ir Lio­no klu­bo drau­gai, ir evan­ge­li­kų baž­ny­ čia, ir ne­tgi pa­štas, to­mis die­no­mis laiš­kus ženk­li­nan­tis spe­cia­liu šo­ ko­la­do fes­ti­va­lio ant­spau­du. Mies­to laik­raš­tis ta pro­ga iš­lei­do spe­cia­lų prie­dą, ku­ria­me smul­kiai su­ra­šy­ta, ko­kio­se se­na­mies­čio gat­ vė­se vyks ren­gi­niai. Ge­res­nės rek­la­ mos ren­gė­jams ka­žin ar ir be­rei­kia. Ne­ži­nau, ar Klai­pė­do­je įma­no­ma ką nors pa­na­šaus su­reng­ti. Tik tos ne­si­liau­jan­čios kal­bos apie se­na­ mies­čio gai­vi­ni­mą daž­nai es­ti ver­ tos tik užuo­jau­tos. Jei­gu die­nos me­tu se­na­mies­ty­je nė­ra ren­gi­nių, tai ko­dėl gy­ve­ni­mas se­na­mies­ty­je tu­ri vyk­ti tik nak­tį? Pa­ ga­liau ap­grai­bo­mis vaikš­čio­ti, klu­pi­ nė­jant tam­so­je, ka­žin ar ge­ra idė­ja. Man re­gis, jog tik pa­vie­niai ren­gi­niai uos­ta­mies­ty­je vi­sai ne­blo­gai or­ga­ni­ zuo­ja­mi, bet or­ga­ni­zuo­jant di­des­nius

stin­ga idė­jų juos su­jung­ti. Gal dėl to ir lie­ka svar­biau­sias tik alus, ir jau­ ni­mė­lis ne­si­var­žy­da­mas plem­pia jį ei­da­mas gat­ve. Apie ge­ras ma­nie­ras nie­kas ne­kal­ba. O tu­rė­tų kal­bė­ti ir pa­vyz­dį tu­rė­tų kai kas ro­dy­ti. Bet kas tai da­rys? Pa­na­šu, jog Klai­pė­do­je no­ri­ma pa­siek­ti re­zul­ ta­to, neį­de­dant dar­bo. Gal to­dėl ne­praus­ta­bur­nių mies­te ne­ma­žė­ja, o blo­gos ma­nie­ros kai ka­da tam­pa sa­vo­tiš­ka vi­zi­ti­ne kor­te­le. Blo­gos ma­nie­ros neat­si­ran­da iš nie­kur. Va­di­na­mo­ji aukš­tuo­me­nė la­bai daž­nai bū­na taip su­si­reikš­ mi­nu­si, kad pa­ti ne­pai­so ko­rek­tiš­ ko el­ge­sio nor­mų. O kai ka­da man­ da­gu­mas Lie­tu­vo­je su­pran­ta­mas ir kaip fa­mi­lia­ru­mas, kai iš­tri­na­mos ri­bos tarp vie­šu­mo ir pri­va­tu­mo. Ar pri­va­čių po­kal­bių te­le­fo­nu klau­so­ma­si? Ne­ži­nau. Ži­nau tik vie­ na, jog jo­kių pri­va­čių te­le­fo­no nu­me­ rių, elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­sų Lie­ tu­vo­je nie­kur ne­ga­li­ma skelb­ti, nes gau­si tik ne­pra­šy­tos rek­la­mos. Net­gi už ką bal­suo­ti Sei­mo rin­ki­muo­se. Dar įdo­miau tam­pa, kai to­kią rek­ la­mą, in­ter­ne­ti­nia­me dien­raš­ty­je pa­skelb­tą ra­ši­nė­lį už­sie­ny­je esan­čiu pri­va­taus elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­ su at­siun­čia Sei­mo na­rė Ag­nė Bi­lo­ tai­tė. Nes­var­bu, iš ko ji ga­vo tą ad­ re­są. Prob­le­ma ki­ta – ne­ko­rek­tiš­kas el­ge­sys. Kai pa­pra­šiau liau­tis, ma­no pra­šy­mai bu­vo pra­leis­ti ne­gir­do­mis. Jo­kio at­si­pra­šy­mo, kai ne­bu­vo ir jo­ kio ma­no lei­di­mo ra­ši­nė­ti sve­ti­mu elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­su. Lie­tu­vo­je dau­ge­ly­je sfe­rų kles­ti sa­ vi­va­lė. Ge­ro el­ge­sio va­do­vė­liai ga­lė­ tų čia daug ko pa­mo­ky­ti, ta­čiau ge­ rai elg­tis ne­pri­ver­si. Mat į bet ko­kius mo­ky­mus rei­kia įdė­ti pa­stan­gų. Ma­nęs vi­siš­kai ne­ste­bi­na, kai su­ kčiai skam­bi­nė­ja pri­va­čiais te­le­fo­ no nu­me­riais, se­ka „pa­sa­kas“, o pi­lie­čiai už sa­vo pa­tik­lu­mą mo­ka as­me­ni­nė­mis san­tau­po­mis. Ži­nau, jog to­kių at­ve­jų yra bu­vę ir Vo­kie­ ti­jo­je. Kaip ra­šė čio­nykš­tė spau­da, tie pa­sa­ki­nin­kai, pa­si­ro­do, bu­vo žmo­nės iš Ry­tų Eu­ro­pos. Bet to­kiems „nuo­ty­kiams“ ten yra po­li­ci­jos už­kar­da. At­vi­ros sie­nos Eu­ro­po­je dar ne­ reiš­kia, jog il­ga­pirš­čiai ir sa­vi­va­ liau­to­jai ga­li da­ry­ti, ką no­ri. Net ir Ka­lė­dų be­lauk­da­mi. Kai šį­syk va­ žia­vau į Vo­kie­ti­ją, pa­ste­bė­jau, jog yra su­stip­rin­ta pa­sų kont­ro­lė. Pra­ ras­tas pa­si­ti­kė­ji­mas? Gal­būt tai ir pa­čių eu­ro­pie­čių kal­tė.

Nuo­di­ja balkone rū­ka­nti kai­my­nė

G

y­ve­nu Pa­ne­vė­žio gat­vė­ je, 5 na­me. Ma­no rū­ka­ lė kai­my­nė ma­ne nuo­ di­ja. Esu gar­bin­go am­žiaus, tu­riu svei­ ka­tos pro­ble­mų, strei­kuo­ja šir­dis,

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

ti įvai­riau­sio šo­ko­la­do. Teks jė­gas iš­mė­gin­ti ir kon­di­te­riams. Bus mo­ ko­ma, kaip pa­ga­min­ti šo­ko­la­di­nius sal­dai­nius su triu­fe­liais, kaip iš­vir­ ti šo­ko­la­do. Or­ga­ni­zuo­ja­mi at­ski­ ri ren­gi­niai, skir­ti šo­ko­la­dui ir alui, šo­ko­la­dui ir vy­nui, kek­sui ir vy­nui, vis­kiui ir šo­ko­la­dui, ame­ri­kie­tiš­ kiems sau­sai­niams. No­rin­tie­ji pa­ tek­ti į šiuos ren­gi­nius, tu­ri iš anks­ to už­si­ra­šy­ti. Sup­ran­ta­ma, Tiu­bin­ge­no res­to­ ra­nai ir­gi įsi­jun­gė į šią šven­tę, pa­ ruo­šė neį­ti­kė­ti­nų pa­tie­ka­lų su šo­ ko­la­du iš žvė­rie­nos, paukš­tie­nos. Net mies­to mu­zie­jus šven­tės me­ tu taps res­to­ra­nu. Ta­čiau la­biau­siai vi­sa­da lau­kia­mos ir ieš­ko­mos šo­ko­ la­di­nės „Se­na­mies­čio pe­ly­tės“. Vi­ sos jos bū­na pa­ga­min­tos ir puoš­tos ran­ko­mis. Ne­ži­nau, ko­kios šie­met

ku­ri rei­ka­lau­ja dau­giau oro. At­si­ da­rau bal­ko­ną, o iš kai­my­nės gau­ nu ni­ko­ti­no do­zę. Ji rū­ko kas pu­sę va­lan­dos, tad esu pri­vers­ta nuo­lat kvė­puo­ti ta­ ba­ko dū­mais. Ko­sė­ju ir dūs­tu, nes

Ire­na

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Kar­ti­niams bi­lie­tams – ap­ri­bo­ji­mai

Mies­to trans­por­tu va­žiuo­ju re­tai. No­rė­jau nu­si­pirk­ti 5 ar 6 kar­ti­nius bi­lie­tus. Įsi­gi­jau nau­ją elekt­ro­ni­nę kor­te­lę, nors to­kią jau tu­rė­jau nu­ si­pir­kęs prieš po­rą me­tų. Ap­vaikš­ čio­jau ke­lis spau­dos kios­kus, bet man vi­sur at­si­sa­kė par­duo­ti ma­ no pa­gei­dau­ja­mą kie­kį bi­lie­tų. Ma­ žiau­sias kie­kis, ku­rį par­duo­da, – 10. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl tie bi­lie­tai va­di­ na­si kar­ti­niai, jei­gu ne­ga­li­ma nu­si­ pirk­ti pa­gei­dau­ja­mo kie­kio? Ste­fa

Elekt­rą iš­jun­gia ka­da tik no­ri

Klai­pė­dos ra­jo­ne elekt­ros tie­kė­jai ener­gi­ją iš­jun­gia ka­da tik pa­no­rė­ ję. Tie­sa, at­siun­čia į te­le­fo­ną ži­nu­ tę, kad iš­jungs tie­ki­mą, bet kol atei­ na ta die­na x, kai ro­ze­tė tin­ka ne­bent alaus kamš­čiams ati­da­ri­nė­ti, vi­siš­ kai pa­mirš­ti apie tą ta­vęs lau­kian­tį ne­pa­to­gu­mą. Ge­rai bū­tų, jei dar kur nors ta in­for­ma­ci­ja apie elekt­ros iš­ jun­gi­mą bū­tų skel­bia­ma. Sa­ko, bu­ vo iš­spaus­din­tas skel­bi­mas Klai­pė­ dos ra­jo­no laik­raš­ty­je „Ban­ga“. Bet mes „Ban­gos“ ne­skai­to­me ir nie­ ka­da ne­skai­ty­si­me. Mes dir­ba­me Klai­pė­do­je, bet gy­ve­na­me ra­jo­ne, tad no­rė­tu­me vi­są rei­ka­lin­gą in­for­ ma­ci­ją skai­ty­ti „Klai­pė­do­je“. Kuo esa­me kal­ti, kad tar­si ka­bo­me tarp mies­to ir kai­mo, bet kai­mie­čiais ne­ no­ri­me bū­ti? Ta­čiau pa­pras­tų klien­ tų no­rai pa­pras­tai me­ta­mi į šiukš­ lių dė­žę. Taip jau yra pas mus. Ypač kai rei­ka­lų tu­ri su mo­no­po­li­nin­ku. Tie­sa, jo dar­buo­to­jos, jau­nos mer­ gai­tės, atė­jus pa­si­skųs­ti gra­žiai iš­ klau­so, yra man­da­gios, mė­gi­na ras­ ti spren­di­mą. Bet ne nuo jų vis­kas pri­klau­so. V.

At­si­bo­do mau­dy­nės gat­vė­se

Esu ne vie­ną kar­tą ap­taš­ky­ta au­to­ mo­bi­lių. Po lie­taus as­fal­to dan­go­ je su­si­for­ma­vu­sio­se pro­vė­žo­se yra ap­stu van­dens. Kai vai­ruo­to­jai le­ kia „be gal­vos“, re­tas pės­čia­sis lie­ ka sau­sas. Jei no­ri to iš­veng­ti, pa­ ma­tęs au­to­mo­bi­lį tu­ri spruk­ti bent pen­kis met­rus nuo gat­vės. Ta­čiau se­na­mies­ty­je ar­ba is­to­ri­nė­je mies­to da­ly­je tai pa­da­ry­ti neį­ma­no­ma, nes na­mai yra ša­lia gat­vės. Vie­nin­te­ lė vil­tis, kad atei­ty­je vai­ruo­to­jai su­ si­pro­tės, jog grei­tai va­žiuo­da­mi jie ap­taš­ko pės­čiuo­sius nuo gal­vos iki ko­jų, ir rie­dės lė­čiau. Vir­dži­ni­ja

Nereikėjo išpjauti liepų

Niekaip nesuprantu, kam savi­ valdybei reikėjo išpjauti tas seną­ sias liepas Liepų gatvėje. Kas visa tai sugalvojo ir kam to reikėjo? Ar­ gi atėjo tokie laikai, kai pinigus ga­ lime žarstyti į kairę ir į dešinę? Juk, regis, krizė dar tikrai nesibaigė, tad ir valdiškų lėšų nereikėtų mėtyti bet kokiai beprotiškai idėjai. Pranas N. Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

esu aler­giš­ka ni­ko­ti­nui. Ban­džiau pra­šy­ti kai­my­nės, kad ne­rū­ky­ tų, bet ji į ma­no pra­šy­mą at­sa­ko pyk­čiu. Neiš­ma­nau, ką rei­kia da­ry­ti.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 5, 2012

lietuva

Ke­ti­na­ma grįž­ti prie die­nų kil­no­ji­mo Nau­ja Vy­riau­sy­bė dis­ku­tuos dėl ga­li­my­ bės grą­žin­ti dar­bo die­nų per­kė­li­mo tvar­ ką, ku­ri lei­džia su­for­muo­ti ke­lis il­guo­ sius sa­vait­ga­lius per me­tus. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

At­si­sa­kė per­nai

Praė­ju­siais me­tais So­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja pa­ skel­bė, kad 2012-ai­siais at­si­sa­ko­ ma pra­kti­kos kil­no­ti dar­bo die­nas, kai jos įsi­ter­pia tarp šven­ti­nių die­ nų ir sa­vait­ga­lių. Anks­čiau Vy­riau­sy­bė kiek­vie­nų me­tų pra­džio­je priim­da­vo nu­ta­ri­ mą dėl dar­bo die­nų per­kė­li­mo. Tais at­ve­jais, kai šven­ti­nė die­na bu­ vo ant­ra­die­nis ar­ba ket­vir­ta­die­nis, tuo­met ati­tin­ka­mai pir­ma­die­niai ir penk­ta­die­niai bū­da­vo skel­bia­mi lais­va­die­niais, o už juos ati­dirb­ti rei­kė­da­vo ku­rį nors šeš­ta­die­nį. Šie­met ši tvar­ka bu­vo pa­nai­kin­ta. To­dėl net ke­tu­ris kar­tus per šiuos me­tus – per Va­sa­rio 16-osios šven­ tę, ge­gu­žės 1-ąją, lapk­ri­čio 1-ąją ir ne­tru­kus, gruo­džio 31–sausio 1 die­no­mis, – il­gų­jų sa­vait­ga­lių ne­ bu­vo ar­ba ne­bus, nors anks­čiau dėl dar­bo die­nų per­kė­li­mo to­kiais at­ ve­jais jie bū­da­vo su­for­muo­ja­mi.

„Mus kon­sul­ta­vę mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai at­krei­pė dė­me­sį, kad rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti pra­kti­kos į kai ku­riuos šeš­ta­die­nius per­kel­ti dar­ bo die­nas, įsi­ter­pian­čias tarp šven­ ti­nių die­nų ir sa­vait­ga­lių“, – tei­gė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos at­sto­vai. 2001 m. priė­mus Dar­bo ko­dek­są, Lie­tu­vo­je ku­rį lai­ką bu­vo at­si­sa­ky­ta kil­no­ti ir kai­ta­lio­ti dar­bo bei poil­ sio die­nas. Ta­čiau po ke­le­rių me­ tų ko­dek­sas bu­vo pa­ko­re­guo­tas ir prie šios pra­kti­kos su­grįž­ta. O per­ nai jos vėl at­si­sa­ky­ta. Siū­lys svars­ty­ti

Nau­jai for­muo­ja­ma cent­ro kai­rės koa­li­ci­nė Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų dis­ku­ tuo­ti, ar grįž­ti prie se­no­sios die­nų kil­no­ji­mo tvar­kos. Tik dar neaiš­ku, ar tik­rai ją su­grą­žins. Kan­di­da­tė į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rus Lo­re­ta Grau­ ži­nie­nė tei­gė, kad „kai ku­riais at­ ve­jais tik­rai ver­tė­tų per­kel­ti dar­bo die­ną, nes aki­vaiz­du, kad per di­ džių­jų me­tų šven­čių ma­ra­to­ną ne­

Ne­pa­to­gu: L.Grau­ži­nie­nė įsi­ti­ki­

nu­si, kad esa­ma tvar­ka ne­pa­tin­ ka pa­pras­tiems žmo­nėms.

vyks­ta joks nor­ma­lus dar­bas to­ mis die­no­mis, ku­rios įsi­ter­pia tarp šven­ti­nių die­nų ir sa­vait­ga­lių“. Kaip vie­ną to­kių pa­vyz­džių L.Grau­ži­nie­nė įvar­di­jo šių me­ tų gruo­džio 31-ąją. „Tai bus pir­ ma­die­nis. Ne­pa­to­gu – šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį žmo­nės neis į dar­ bą, pir­ma­die­nį bus pri­vers­ti ei­ti, nors aki­vaiz­du, kad tą­dien dėl pa­ si­ren­gi­mo šven­ti­niam va­ka­rui jo­kio nor­ma­laus dar­bo tik­rai ne­bus. Tad ar ne­bū­tų pro­tin­giau tą pir­ma­die­ nį pa­skelb­ti lais­va­die­niu, o už jį ati­ dirb­ti, tar­kim, šeš­ta­die­nį, gruo­džio

29-ąją“, – svars­tė Dar­bo par­ti­jos at­sto­vė, pa­siū­ly­ta į mi­nist­ro po­stą. To­dėl, kai bus su­for­muo­ta, nau­ja Vy­riau­sy­bė, anot L.Grau­ži­nie­nės, ga­li grįž­ti prie se­no­sios die­nų per­ kė­li­mo tvar­kos. Nors gal­būt ir ne­ tai­kys jos vi­sais at­ve­jais, kai dar­ bo die­na įsi­teps tarp sa­vait­ga­lio ir šven­ti­nės die­nos. Bet L.Grau­ži­nie­nė at­krei­pė dė­ me­sį, kad dėl šių me­tų gruo­džio 31-osios jau nie­ko ne­bus pa­keis­ ta: „Ne­lie­ka tam lai­ko. To­dėl šie­ met gruo­džio 31-oji, ma­tyt, liks, kaip jau ap­si­spręs­ta, – tai bus for­ ma­li dar­bo die­na, nors, kaip mi­ nė­jau, nor­ma­laus dar­bo tą­dien vis tiek ne­ga­li­ma ti­kė­tis.“ Yra ir skep­tiš­kų nuo­mo­nių

Bet ne vi­si val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai ma­no taip, kaip L.Grau­ži­ nie­nė. So­cia­li­nių rei­ka­lų ži­no­vas, Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas so­cial­de­mok­ra­tas Al­gir­das Sy­sas įsi­ti­ki­nęs, kad nė­ra rei­ka­lo grą­žin­ ti se­no­sios tvar­kos. „Pir­miau­sia, taip ne­siel­gia nė vie­na ES vals­ty­bė. Tik Lie­tu­va taip da­ry­da­vo iki šiol. Ant­ra – Vy­riau­ sy­bė vis tiek ne­ga­li nu­sta­ty­ti pri­ va­čių bend­ro­vių, įstai­gų ir įmo­nių dar­bo lai­ko. Tie per­kė­li­mai bū­da­vo tai­ko­mi tik vals­ty­bės įstai­goms, o pri­va­tu­sis sek­to­rius elg­da­vo­si kaip jam pa­to­giau – kas pri­si­tai­ky­da­

vo prie vals­ty­bės įstai­gų, o kas ne. Ir, pa­ga­liau, tre­čia – tie per­kė­li­mai su­jauk­da­vo dar­bo lai­ko at­skai­to­ my­bę“, – var­di­jo A.Sy­sas. „Ži­n o­m a, to­k ius klau­s i­m us spren­džiu ne aš ir ne Sei­mas, o Vy­ riau­sy­bė. Bet jei­gu ma­nęs bū­tų pa­ klaus­ta, pa­sa­ky­čiau sa­vo skep­tiš­ką nuo­mo­nę dėl dar­bo die­nų kil­no­ji­ mo ir il­gų­jų sa­vait­ga­lių dirb­ti­nio for­ma­vi­mo“, – pri­dū­rė po­li­ti­kas.

Dėl šių me­tų gruo­džio 31-osios jau nie­ko ne­ bus pa­keis­ta, nes tam ne­lie­ka lai­ko. Ki­tą­met tik per Žo­li­nes, rugp­jū­čio 15-ąją, bus ak­tua­lus klau­si­mas dėl die­nų per­kė­li­mo. Žo­li­nės bus ket­ vir­ta­die­nį, tad po jo ei­nan­tis penk­ ta­die­nis taps vie­ne­ti­ne dar­bo die­na, įsi­ter­pu­sia tarp šven­tės ir sa­vait­ga­ lio. La­bai įdo­mi si­tua­ci­ja ki­tais me­ tais bus dėl Ka­lė­dų. Gruo­džio 24, 25 ir 26 d. bus ant­ra­die­nis, tre­čia­die­nis ir ket­vir­ta­die­nis. Jei­gu die­nos ne­bus kil­no­ja­mos, ki­tą­met po lais­vo gruo­ džio 21 ir 22 d. sa­vait­ga­lio į dar­bą rei­kės pir­ma­die­nį (gruo­džio 23 d.) ir penk­ta­die­nį (gruo­džio 27 d.), o šven­ti­nis Kū­čių ir Ka­lė­dų antradienis–ketvirtadienis bus lais­vas.

Tai­ki­ny­je – trys D.Ke­džio ša­li­nin­kai

Ty­ri­mas: pro­ku­ro­rai tik­ri­na, ar gy­dy­to­ja L.Bloz­ne­ly­tė-Plėš­nie­nė me­la­

gin­gai liu­di­jo teis­me.

Teis­mui dėl ma­ža­me­tės tvir­ki­ni­ mo iš­tei­si­nus ve­lio­nį And­rių Ūsą, Vil­niaus apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra pra­dė­jo tris iki­teis­mi­nius ty­ri­mus dėl gal­būt me­la­gin­gų liu­dy­to­jų pa­ ro­dy­mų ir po­vei­kio vai­kui.

Dėl me­la­gin­gų pa­ro­dy­mų da­vi­mo iki­teis­mi­niai ty­ri­mai pra­dė­ti Drą­ siaus Ke­džio tė­vo Vy­tau­to And­ riaus Ke­džio ir gy­dy­to­jos Lai­mos Bloz­ne­ly­tės-Plėš­nie­nės at­žvil­giu. Jie abu liu­di­jo teis­me nag­ri­nė­jant A.Ūso by­lą.ā Dėl ga­li­mo po­vei­kio liu­dy­to­jui ty­ri­mas pra­dė­tas Ke­džių kai­my­nei Ol­gai Gir­daus­kie­nei. Ji taip pat bu­ vo ap­klaus­ta teis­me. Įta­ri­mai kol kas nie­kam ne­pa­ teik­ti. On­ko­lo­gė L.Bloz­ne­ly­tė-Plėš­nie­ nė, ap­klau­sia­ma kaip liu­dy­to­ja va­ di­na­mo­jo­je pe­do­fi­li­jos by­lo­je, pa­ reiš­kė ma­nan­ti, kad jos pri­va­čia­me

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ka­bi­ne­te Vil­niu­je 2007-ųjų gruo­ dį ar 2008-ųjų sausį–vasarį lan­kė­ si A.Ūsas su Vio­le­ta Na­ru­še­vi­čie­ne, jos duk­ra ir Lai­mu­te Stan­kū­nai­te. Anot on­ko­lo­gės, ap­si­lan­kiu­sie­ji pa­ reiš­kė, kad jiems kon­sul­ta­ci­jos ne­ rei­kia, o vy­ras tu­ri pro­ble­mą – da­ ri­nį ant ly­ties or­ga­no, pa­ro­dė jį ir pra­šė ša­lin­ti. Tuo me­tu A.Ūso tė­vai ir su­tuok­ti­nės šiuos liu­di­ji­mus apie da­ri­nį ant ly­ties or­ga­no pa­nei­gė. V.A.Ke­dys teis­mui tvir­ti­no, kad lan­ky­da­ma­sis L.Stan­kū­nai­tės tė­ vų bu­te ap­ti­ko pus­nuo­gį A.Ūsą, tuo me­tu bu­te bu­vo ir ma­ža­me­tė anū­kė. Teis­mas nuo­spren­dy­je at­ krei­pė dė­me­sį, kad apie tai V.A.Ke­ dys ne­pa­sa­ko­jo per anks­tes­nes ap­ klau­sas, jo pa­ro­dy­mai prieš­ta­rin­gi ir ne­nuo­sek­lūs. Pro­k u­ra­t ū­ros duo­m e­n i­m is, O.Gir­daus­kie­nė įta­ria­ma da­riu­si po­vei­kį mer­gai­tei. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

trečiadienis, gruodžio 5, 2012

užribis

„Žo­lę“ ve­žė kup­ri­nė­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Di­džiu­liai nar­ko­ti­kų kie­kiai Klai­pė­ dą pa­sie­kia su­pre­suo­ti, o jų ga­ben­ to­jai vei­kiau pri­me­na stu­den­tus nei kie­tasp­ran­džius nu­si­kal­tė­lius.

Dar rug­sė­jį Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro (ONTB) pa­ rei­gū­nai su­stab­dė į uos­ta­mies­tį va­ žia­vu­sį au­to­bu­są. Po­li­ci­nin­kai iš jo iš­ve­dė ir į tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį pa­ so­di­no 30-me­tį klai­pė­die­tį Ed­vi­ną. Kuk­lios iš­vaiz­dos vy­ras kup­ri­nė­ je ga­be­no džio­vin­tų ka­na­pių, ver­ tų 12 tūkst. li­tų. 400 g „žo­lės“ bu­ vo su­pre­suo­ta ir pri­mi­nė vy­riš­kos plaš­ta­kos dy­džio tab­le­tę. Taip kom­pak­tiš­kai su­pa­kuo­ ti kvai­ša­lai daž­niau­siai at­ke­liau­ja į ša­lį iš to­li­miau­sių pa­sau­lio vals­ ty­bių. Šiuo at­ve­ju Ed­vi­nas ka­na­ pes įsi­gi­jo iš ki­to klai­pė­die­čio, da­ bar gy­ve­nan­čio vie­na­me di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų. Be­je, šis klai­pė­die­tis tu­rė­jo ir šiek tiek me­tam­fe­ta­mi­no, spė­ja­ma, tai bu­vo mė­gi­nys, tad ga­li­mas da­ly­kas, kad šis as­muo ke­ti­no ne­ru­kus par­ ga­ben­ti ir šių kvai­ša­lų. Aiš­kin­da­mie­si nar­ko­ti­kų tie­kė­ jus, ONTB pa­rei­gū­nai su­se­kė ha­

ši­šo – ka­na­pių der­vos – pla­tin­to­ jus Plun­gė­je. Jie įkliu­vo pa­ti­kė­ję, kad pa­rei­gū­nų siųs­ti žmo­nės yra nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jai, su­ma­nę įsi­ gy­ti di­des­nį jų kie­kį. Pra­džio­je tris­kart par­da­vę po ke­ lis gra­mus ha­ši­šo ta­ria­miems pir­ kė­jams, plun­giš­kiai pa­ti­kė­jo, kad ge­rai pa­si­pel­nys ir su­ta­rė dėl ke­tu­ rių ki­log­ra­mų par­da­vi­mo. San­do­ris įvy­ko au­to­mo­bi­lių aikš­ te­lė­je ša­lia ke­lio Vėžaičiai–Plungė. Gink­luo­ti „Aro“ vy­rai pa­gul­dė ant že­mės 24 tūkst. li­tų už pre­kę ga­vu­sį 30-me­tį plun­giš­kį Vy­tau­tą. Ha­ši­šas bu­vo lui­tais su­pa­kuo­tas į bri­ke­tus. Maž­me­ni­nė­je pre­ky­bo­je jo ver­tė bū­tų išau­gu­si iki 120 tūkst. li­tų. Apie bend­ri­nin­ko areš­tą su­ži­no­ jęs tuo me­tu už­sie­ny­je bu­vęs Vy­ tau­to bend­ri­nin­kas Ar­tū­ras pra­dė­ jo slaps­ty­tis nuo pa­rei­gū­nų. Na­mo jis ne­grį­žo, ta­čiau iš­veng­ti su­si­ti­ ki­mo su po­li­ci­nin­kais jam ne­pa­vy­ ko. Praė­ju­sią sa­vai­tę 27 me­tų vai­ ki­nas bu­vo su­lai­ky­tas Klai­pė­do­je. Jis tu­rė­jo sve­ti­mą vai­ruo­to­jo pa­ žy­mė­ji­mą, tad esa­ma spė­ji­mų, kad su šiuo do­ku­men­tu plun­giš­kis ke­ ti­no spruk­ti iš Lie­tu­vos. ONTB pa­rei­gū­nai tę­sia abu ty­ri­ mus ir ti­ki­si iš­siaiš­kin­ti pir­mi­nius nar­ko­ti­kų šal­ti­nius.

Ne­ti­kė­tu­mai: at­ša­lus orams vai­ruo­to­jai pa­ty­rė pir­muo­sius ne­pa­to­gu­mus dėl ne­tin­ka­mos au­to­mo­bi­lių

prie­žiū­ros.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pir­mo­jo šal­tu­ko staig­me­nos 1

Ope­ra­ci­ja: ke­tu­ris ki­log­ra­mus ha­ši­šo po­li­ci­nin­kams par­da­vęs plun­giš­

kis bu­vo su­lai­ky­tas gink­luo­tų „Aro“ vy­rų.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Li­go­tų ar­ti­mų­jų paieš­kos už­tru­ko

Bė­da – stik­lų plo­vik­liai

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Po­li­ci­jos pa­gal­bos pri­rei­kė ke­lių li­go­tų as­me­nų ar­ti­mie­siems, mat jų glo­bo­ti­niai išė­jo iš na­mų ir din­ go be ži­nios.

Lapk­ri­čio 23-io­sios ry­tą iš Tai­kos pro­spek­to 35 na­mo ne­ži­nia kur išė­ jo ir iki šiol neaiš­ku, kur yra 62 me­ tų Re­gi­na Zo­bie­lai­tė. Mo­te­ris yra žals­vų akių, plau­kai juo­di, iš­si­drai­ kę, sie­kia pe­čius. Jos ūgis apie 160 cm, ap­kū­ni, sun­kiai vaikš­to. Praei­vių dė­me­sį ga­li at­kreip­ti tai, kad din­gu­sio­ji šal­tu me­tu avė­jo ba­ su­tė­mis. Mo­te­ris di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­ lį gy­ve­no Kau­ne, to­dėl spė­ja­ma, kad ji ga­lė­jo ban­dy­ti nu­va­žiuo­ti į šį mies­tą. Nors nuo R.Zo­bie­lai­tės din­gi­mo praė­jo ne­ma­žai lai­ko, kol kas ži­nių apie šią neį­ga­lią mo­te­rį nė­ra. Pa­na­šiai dėl sū­naus li­ki­mo jau­ di­na­si I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vė­je gy­ ve­nan­tis 32 me­tų Igo­rio Je­fim ­ o­vo tė­vas.

R.Zo­bie­lai­tė

Au­to­m o­b i­l ių prie­ž iū­ ros che­mi­jos pro­duk­tus ga­mi­nan­čios įmo­nės „Da­nus­his Che­mi­cals“ va­do­vas Dai­nius Da­ nu­šis ne­si­ste­bė­jo, kad mo­te­rį iš­ti­ ko bė­da. „To­dėl, kad ji tik­riau­siai nau­ do­jo si­li­ko­no emul­si­ją, ku­ri par­ da­vi­nė­ja­ma pre­ky­bos cent­ruo­se. Emul­si­ja yra pa­ruoš­ta van­dens pa­grin­du. To­dėl ji ir „pri­vi­ri­no“ du­re­les“, – spė­jo D.Da­nu­šis. Spe­cia­lis­tas pa­ta­rė, kad žie­ mai ver­tė­tų ieš­ko­ti si­li­ko­no te­ pa­lų, pa­ga­min­tų skie­dik­lio pa­ grin­du.

I.Je­fi­mo­vas

I.Je­fi­mo­vas iš na­mų išė­jo spa­lio 29-osios vi­dur­die­nį. Vy­ras yra apie 178 cm ūgio, vi­du­ti­nio kū­no su­dė­ ji­mo, ru­dų akių, švie­siap­lau­kis, ga­ li bū­ti plau­kus nu­si­sku­tęs pli­kai. Ypa­tin­gi po­žy­miai: ant nu­ga­ros yra di­de­lis, iš­ki­lus ap­ga­mas, ant rie­šų bei kak­lo ran­dai nuo įpjo­vi­mų. V.Je­fim ­ o­vas bu­vo ap­si­ren­gęs pil­ ka striu­ke su gob­tu­vu, mė­ly­no­mis džin­si­nė­mis kel­nė­mis, bal­ta pa­lai­ di­ne, juo­du megz­ti­niu. Ką nors ži­nan­čius apie šiuos as­ me­nis pra­šo­ma pra­neš­ti po­li­ci­jos As­me­nų paieš­kos po­sky­rio pa­rei­ gū­nams te­le­fo­nu 354 164 ar­ba 354 161. Lau­kia­ma bet ko­kios ži­nios.

„Ant­ra bė­da, ku­ri ga­li iš­tik­ti vai­ruo­to­ją – ne­tin­ka­mas lan­gų plo­vik­lis, ku­ris už­šals van­dens ba­ke­ly­je. Mes at­li­ko­me ap­klau­ sas ir įsi­ti­ki­no­me, kad vai­ruo­to­ jai stik­lų plo­vik­lio at­sar­gas au­ to­mo­bi­ly­je pa­pil­do tik kas du mė­ne­sius. To­dėl rei­kia nu­ma­ ty­ti, ko­kiu oru teks va­ži­nė­ti ir ko­kį plo­vik­lį rink­tis“, – aiš­ki­no D.Da­nu­šis. Jis pa­ta­rė che­mi­nes prie­mo­nes pirk­ti ten, kur ga­li­ma gau­ti kva­li­ fi­kuo­tą kon­sul­ta­ci­ją. „Ne­ko­ky­biš­kas lan­gų plo­vik­lis ga­li už­šal­ti plo­vi­mo sis­te­mo­je ir su­ga­din­ti siurb­liu­ką“, – per­spė­jo spe­cia­lis­tas. Ko­ky­biš­ki lan­gų plo­vi­mo skys­ čiai, pa­sak jo, pa­ga­min­ti iš eti­lo al­ko­ho­lio. „Pi­gūs va­lik­liai ga­mi­ na­mi iš al­de­hi­dų frak­ci­jos, ku­ ri tu­ri ašt­rų kva­pą ir ga­li su­kel­ti aler­gi­nes reak­ci­jas, dir­gin­ti kvė­ pa­vi­mo ta­kus“, – ne­slė­pė D.Da­ nu­šis. Iš kur ant lan­gų plė­ve­lė?

Įmo­nės va­do­vas at­krei­pė dė­me­ sį, kad vai­ruo­to­jai tu­ri ži­no­ti ne tik ko­kį stik­lų plo­vik­lį pirk­ti, bet ir kaip jį nau­do­ti.

„Ne­ga­li­ma plo­vik­lio pil­ti ant šal­ tų lan­gų. Kai kas ma­no, kad jis vei­ kia kaip le­do tir­pik­lis. Pir­miau­sia rei­kė­tų įjung­ti va­rik­lį ir pa­šil­dy­ti stik­lus. Jei lan­gas yra šal­tas, spi­ ri­tas, esan­tis lan­gų plo­vik­lio su­dė­ ty­je, la­bai grei­tai iš­ga­ruos. Ga­ruo­ da­mas spi­ri­tas dar at­šal­do stik­lą, to­dėl ant prie­ki­nio stik­lo at­si­ran­ da plė­ve­lė, o tai pa­blo­gi­na ma­to­ mu­mą“, – su­bti­ly­bes atskleidė D.Da­nu­šis. Dar vie­na bė­da, ku­ri ga­li iš­tik­ ti ma­ši­nos sa­vi­nin­ką, – už­kal­kė­ję stik­lų plo­vik­lio purkš­tu­kai. „Rim­tes­ni ga­min­to­jai nau­do­ ja tik la­bai šva­rų van­de­nį plo­vik­ liams ar­ba van­dens minkš­tik­lius. Rei­kia nau­do­ti tik ge­rą plo­vik­lį, kad ne­bū­tų to­kių nuo­sė­dų“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Šiais me­tais rin­ko­je pa­si­ro­dė dau­gy­bė pi­ gių, bet ne­ko­ky­biš­kų au­to­mo­bi­lių prie­žiū­ ros prie­mo­nių.

Kon­cent­ra­tai – ne­po­pu­lia­rūs

Iš­ti­kus bė­dai ar­ba su­si­zgri­bus, kad šal­čiai pa­spau­dė to­kiu me­tu, kai ba­ke­ly­je te­bė­ra va­sa­ri­nis lan­ gų plo­vik­lis, spe­cia­lis­tas pa­ta­ rė si­tua­ci­ją gel­bė­ti plo­vik­lio kon­ cent­ra­tu. „Apk­lau­sos ro­do, kad kon­cent­ ra­tą ren­ka­si vos vie­nas pro­cen­tas vai­ruo­to­jų, žmo­nės ne­lin­kę pa­tys mai­šy­ti kon­cent­ra­to su van­de­ niu“, – pa­ste­bė­jo D.Da­nu­šis. Jis pa­ta­rė vai­ruo­to­jams at­ kreip­ti dė­me­sį į stik­lų va­ly­tu­vų gu­me­les. „Rei­kė­tų va­ly­tu­vus keis­ti du kar­ tus per me­tus – pa­va­sa­rį ir ru­de­

nį. Taip pat rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti ir ga­li­nio stik­lo va­ly­tu­vo. Jis va­sa­ rą ma­žai nau­do­ja­mas, o va­sa­ri­nio stik­lų plo­vik­lio ga­li bū­ti li­kę sis­te­ mo­je, to­dėl ver­tė­tų įpil­ti žie­mi­nio skys­čio ir iš kar­to purkš­ti“, – pa­ ta­rė D.Da­nu­šis. Spe­cia­lis­tas pa­ta­rė pa­tik­rin­ti stab­džių skys­tį prieš šal­tą­jį se­zo­ ną, aku­mu­lia­to­rių, pa­si­keis­ti te­ pa­lus. Au­ši­ni­mo skys­tis su gli­ce­ri­nu

„Bė­da ta, kad dau­ge­lis ga­min­to­ jų į au­ši­ni­mo skys­tį de­da gli­ce­ri­ no, ku­ris ap­sau­go va­rik­lio gu­mas, vei­kia an­ti­ko­ro­ziš­kai, sau­go nuo pu­to­ji­mo. Jis pi­gus, to­dėl ma­ži­na pro­duk­to sa­vi­kai­ną. Ta­čiau gli­ ce­ri­nas yra tirš­tas, o esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai dar la­biau tirš­tė­ja ir su­ke­lia pro­ble­mų au­ši­ni­mo sis­te­ mo­je“, – pa­sa­ko­jo D.Da­nu­šis. Pir­kė­jas, skai­ty­da­mas au­ši­ni­ mo skys­čio pa­kuo­tės eti­ke­tes, ne­ ras nė žo­džio apie skys­ty­je esan­tį gli­ce­ri­ną. „Jis nė­ra pa­vo­jin­gas, to­dėl ga­ min­to­jai jo ne­pri­va­lo nu­ro­dy­ti ga­ mi­nio su­dė­ty­je“, – pa­ste­bė­jo spe­ cia­lis­tas. D.Da­nu­šis pa­ta­rė pa­si­žiū­rė­ti, ar iš­si­rink­tą pre­kę yra ap­ro­ba­vę au­to­ mo­bi­lių ga­min­to­jai, ir tik ta­da įsi­ gy­ti pro­duk­tą. „Ver­tė­tų rink­tis or­ga­ni­nių prie­dų tech­no­lo­gi­jos pa­grin­du pa­ruoš­tus ga­mi­nius. Taip pat il­ga­lai­kio vei­ ki­mo au­ši­ni­mo skys­čius, ku­rie yra rau­do­nos spal­vos“, – aiš­ki­no pa­ šne­ko­vas. Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, šiais me­ tais rin­ko­je pa­si­ro­dė dau­gy­bė pi­ gių, bet ne­ko­ky­biš­kų au­to­mo­bi­lio prie­žiū­ros prie­mo­nių. „Ne­ver­tė­tų pa­mirš­ti ir nu­vaš­ kuo­ti au­to­mo­bi­lį, yra to­kio vaš­ ko, ku­ris iš­lie­ka veiks­min­gas be­veik me­tus“, – ti­ki­no D.Da­ nu­šis.

9

TrečiADIENIS, gruodžio 5, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,15 %

+1,45 %

79 vietą

pa­sau­ly­je pa­gal tu­ri­mas auk­so at­sar­gas uži­ma Lie­tu­va.

Šal­ta va­sa­ra ir emig­ ra­ci­ja lėmė, kad alu­ mi gy­ven­to­jai šie­ met gai­vi­no­si re­ čiau. Be to, vi­du­tinė šio gėri­mo kai­na šie­met paau­go, to­ dėl rin­ko­je kol kas vy­rau­ja alus „bam­ ba­liuo­se“. Ba­ruo­ se alaus žmonės ge­ ria taip pat ma­žiau, daž­niau jį per­ka par­duo­tuvė­se.

+0,23 %

Mo­ne­tos – ­ spal­vo­tos

€

Lie­tu­vos ban­kas pirmą kartą į apy­ vartą iš­lei­do spal­vo­tas mo­ne­tas. Nau­ jas 2 litų ko­lek­ci­nes apy­var­ti­nes mo­ ne­tas puo­šia spal­vo­ti ke­tu­rių ša­lies ku­rortų – Birš­to­no, Drus­ki­ninkų, Ne­ rin­gos ir Pa­lan­gos – her­bai. Lie­tu­vos mo­netų ka­lyk­la nu­kal­di­no 100 tūkst. įprastų ir 2,5 tūkst. veid­ro­di­nio pa­vir­ šiaus ma­ti­nio rel­je­fo šios se­ri­jos mo­ netų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0968 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2531 JAV do­le­ris 1 2,6416 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6567 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9598 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3582 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6926 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5293 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8550

g.miceviciute@diena.lt

Barų ven­gia

Per de­šimt šių metų mėne­sių alaus rin­ka ša­ly­je su­mažė­jo – pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu pra­ėju­sių metų lai­ko­tar­ piu, alaus iš­ger­ta 5,3 pro­c. ma­žiau. Dar la­biau šie­met kri­to ba­ruo­se pils­ to­mo lie­tu­viš­ko alaus par­da­vi­mas. Užei­go­se gy­ven­to­jai alaus išgėrė be­ veik 10 pro­c. ma­žiau ne­gu per­nai. Pa­sak įmonės „Švy­tu­rys-Ute­nos alus“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Ro­ lan­do Vir­ši­lo, smu­kusį alaus var­to­ jimą Lie­tu­vo­je lėmė šal­ta va­sa­ra ir did­žiu­lis emig­ra­ci­jos mas­tas. Pils­to­mo lie­tu­viš­ko alaus ša­lies ba­ruo­se par­duo­da­ma vos 5 pro­c., o did­žio­ji da­lis, 95 pro­c., šio gėri­mo nu­per­ka­ma par­duo­tuvė­se. Ta­čiau, pa­vyzd­žiui, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je alaus var­to­ji­mo kultū­ra vi­siš­ kai ki­to­kia. Čia ba­ruo­se iš­pils­to­ma 70 pro­c. alaus, o tik treč­dalį jo gy­ ven­to­jai per­ka par­duo­tuvė­se. „Par­ duo­tuvė­se nu­per­ka­mo ir ba­ruo­se pils­to­mo alaus san­ty­kis Lie­tu­vo­ je ap­gailė­ti­nas. Tai ro­do, kad alaus var­to­ji­mo kultū­ra Lie­tu­vo­je ne­pa­ kan­ka­ma. Iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se šis san­ty­kis vi­sai ki­toks“, – teigė Lie­ tu­vos alu­da­rių gil­di­jos pre­zi­den­tas Sau­lius Ga­la­daus­kas. Ren­ka­si už­sie­nie­tišką

Ta­čiau Lie­tu­vos barų ir ka­vi­nių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Rai­mon­das Pran­ka lai­ko­si ki­to­kios nuo­monės. Pa­sak jo, ša­lies ba­ruo­se mažė­ja tik lie­tu­viš­ko alaus par­da­vi­mas, ta­čiau už bo­kalą už­sie­nie­tiš­ko alaus gy­ ven­to­jai ne­gai­li mokė­ti ir 12 litų.

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,0646 % +0,0941 % –0,2869 % –0,4161 % –0,0141 % –0,6514 % +0,4001 % –0,5527 % –0,3038 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,87

4,60

2,47

„Apoil“

4,77

4,55

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

87,90 dol. už 1 brl. 109,41 dol. už 1 brl.

Kalė­doms – ke­li šim­tai litų Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė Kalėdų iš­lai­doms gy­ven­to­jai šie­ met vi­du­ti­niš­kai skirs 350 litų. Treč­dalį šios su­mos su­da­rys iš­lai­ dos mais­tui. Tie­sa, kai ku­rie Kalė­ dų sta­lui ir do­va­noms ne­pla­nuo­ ja iš­leis­ti nė cen­to. Vie­toj įprastų šven­ti­nių iš­laidų jie ren­ka­si ato­sto­gas už­sie­ny­je.

Skir­tu­mas: gy­ven­to­jai su­var­to­ja dau­giau par­duo­tuvė­se par­duo­da­mo

ne­gu ba­ruo­se pils­to­mo alaus.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Gy­ven­to­jai alaus ge­ria ma­žiau Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė

kl.lt/naujienos/ekonomika

„Vie­ni skai­čiai ro­do, kad pils­to­ mo alaus par­da­vi­mas mažė­ja, ta­ čiau ki­ti skai­čiai ro­do, kad daugė­ja im­por­tuo­ja­mo alaus. Žmonės ba­ ruo­se ne­žiū­ri į lie­tu­višką alų, nes kas­dien jį ma­to par­duo­tuvė­se – iš­ ri­kiuo­ti bu­te­liai, skel­bia­mos ak­ci­ jos, lo­te­ri­jos. Lie­tu­viš­kas alus yra bru­ka­mas, todėl jau at­si­bodęs ir jo ko­kybė su­prastė­ju­si, tie­sa, ne­kal­bu apie mažų alaus da­ryklų ga­mi­namą alų“, – teigė R.Pran­ka.

Sau­lius Ga­la­daus­kas:

Par­duo­tuvė­se nu­ per­ka­mo ir ba­ruo­se pils­to­mo alaus san­ty­kis Lie­tu­vo­je ap­gailė­ti­nas. Jis tvir­ti­no, kad užei­go­se pa­sta­ ruo­ju me­tu klien­tai daž­niau ren­ ka­si bel­gišką, ai­rišką, olan­dišką, vo­kišką alų, o dėl ge­ro ko­kybės ir kai­nos san­ty­kio vis po­pu­lia­res­nis tam­pa Če­ki­jo­je ver­da­mas alus. S.Ga­la­daus­kas gynė lie­tu­višką alų sa­ky­da­mas, kad jis pa­pras­tai būna švie­žes­nis už im­por­tinį, to­ dėl ir ko­ky­biš­kes­nis. „Lie­tu­viš­kas alus yra la­bai ge­ras. Ta­čiau alu­da­ riai vie­ni kitų alų kri­ti­kuo­ja ir ne­tgi šmei­žia, dėl to var­to­to­jui lie­ka neaiš­ku, ge­ras jis ar blo­gas, ir vi­sas alus tam­pa blo­gas. Alu­da­riai pa­tys pjau­na šaką, ant ku­rios sėdi“, – ša­ lies alu­da­rių kon­ku­ren­ciją api­būdi­ no S.Ga­la­daus­kas.

Ri­bos talpą ir stip­rumą

Sa­vo­tišką Lie­tu­vos alaus gėri­mo tra­di­ciją pa­ro­do ir ki­ti bend­rovės „Švy­tu­rys-Ute­nos alus“ pa­teik­ ti duo­me­nys – dau­giau nei pusę par­duo­tuvė­se par­duo­da­mo alaus su­da­ro gėri­mai „bam­ba­liuo­se“. Penk­ta­da­lis pre­ky­bos cent­ruo­ se par­duo­da­mo alaus su­pils­ty­ta į skar­dinę tarą, o be­veik treč­da­lis – į stik­li­nius bu­te­lius. Tie­sa, kitą­met šie skai­čiai ga­li keis­tis, nes plas­ti­ki­niai bu­te­liai alui galės būti dau­giau­sia vie­no lit­ro tal­pos – did­žiųjų bu­te­lių, ku­riuo­ se tel­pa du ar dau­giau litrų gėri­mo, len­ty­no­se ne­liks. Bus ap­ri­bo­tas ir did­žiau­sias leis­ti­nas alaus stip­ru­ mas. R.Vir­ši­las pro­gno­zuo­ja, kad dėl šių ap­ri­bo­jimų ša­ly­je 2013 m. alaus ga­li būti su­var­to­ta dar maž­ daug 4 pro­c. ma­žiau ne­gu šie­met. S.Ga­la­daus­kas ma­no, kad alaus rin­ka Lie­tu­vo­je atei­nan­čiais me­ tais ga­li su­si­trauk­ti ir dar la­biau. Ta­čiau šiuo at­ve­ju jis įžvelgė ir tei­g iamų pa­d a­r i­n ių – dėl ta­ros ir alaus stip­ru­mo ri­bo­jimų ma­ žės itin ža­lin­go al­ko­ho­lio var­to­ ji­mo at­vejų. Nors alaus var­to­ji­mas šie­met ša­ly­je mažė­jo, pa­sau­ly­je Lie­tu­ va iš­lie­ka tarp dau­giau­sia jo iš­ge­ rian­čių ša­lių. 2011-ai­siais per me­ tus vie­nam ša­lies gy­ven­to­jui te­ko 101,4 lit­ro alaus – pa­gal šį skai­ čių Lie­tu­va pa­sau­ly­je užėmė šeštą vietą ir ap­lenkė Did­žiąją Bri­ta­niją bei Len­kiją. Dau­giau nei Lie­tu­vos gy­ven­to­jai per me­tus alaus išgėrė aust­ra­lai, aust­rai, vo­kie­čiai, ai­riai, o pa­gal šio gėri­mo su­var­to­jimą pir­ ma­vo Če­ki­jos gy­ven­to­jai.

Ty­ri­mas pa­rodė, kad per me­tus na­ mų ūkių da­lis, pla­nuo­jan­ti šven­ti­ niam sta­lui iš­leis­ti iki 200 litų, su­ mažė­jo nuo 60,3 iki 52,8 pro­c., o la­biau­siai, nuo 9,2 iki 13,1 pro­c., pa­ daugė­jo to­kių, ku­rie vaišėms šie­met ža­da skir­ti nuo 301 iki 400 litų.

Pa­daugė­jo žmo­nių, ku­rie Kūčių ir Kalė­ dų vaišėms pla­nuo­ ja nie­ko neiš­leis­ti. Pa­sak ty­rimą at­li­ku­sio ban­ko „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to va­dovės Ode­tos Blo­ žienės, pla­čiau at­ver­ti pi­ni­gi­nes gy­ven­to­jams šie­met leid­žia su­ mažėjęs ne­dar­bas ir pa­didė­ju­sios pen­si­jos. Tie­sa, spe­cia­listė pa­ ste­bi, kad kas­met po šven­čių prie vai­šių sta­lo pa­didė­ja ir gy­ven­tojų iš­lai­dos vais­tams nuo skrand­žio bei gal­vos skausmų. Šie­met dau­giau pi­nigų ne­gu per­ nai gy­ven­to­jai pa­si­ryžę skir­ti ne tik vaišėms, bet ir Kalėdų do­va­noms. Penk­ta­da­lis namų ūkių do­va­noms ža­da iš­leis­ti 300 litų ir dau­giau. Geid­žia­miau­sios do­va­nos šiais

me­tais yra do­vanų če­kiai, gry­nie­ji pi­ni­gai ir kny­gos – jų po eg­lu­te no­ rėtų ras­ti 39 pro­c. žmo­nių. Ta­čiau ar­ti­muo­sius per šven­tes pra­džiu­ gin­ti gy­ven­to­jai pla­nuo­ja kiek ki­ to­kio­mis do­va­no­mis. Ket­vir­ta­da­lis jų pla­nuo­ja do­va­no­ti kos­me­tikos ir par­fu­me­rijos, o penk­ta­da­lis rink­sis val­go­mas do­va­nas ir gėri­mus. O.Blo­žienė teigė, kad pa­sta­ruo­ sius tre­jus me­tus pa­sku­tinį ket­virtį ša­ly­je išau­ga ir par­duotų lo­te­ri­jos bi­lietų skai­čius. Todėl ir šie­met dau­gu­ma gy­ven­tojų, tikė­ti­na, Ka­ lėdų rytą po eg­lu­te ša­lia kitų do­ vanų ras ir lo­te­ri­jos bi­lietų. Pas­ta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je ran­da­si ir ki­toks po­žiū­ris į šven­ tinį žie­mos lai­ko­tarpį. Šie­met dėl Kūčių ir Kalėdų įpras­tas sa­vait­ ga­lis gy­ven­to­jams nuo pir­ma­die­ nio pailgės tri­mis pa­pil­do­mo­mis lais­vo­mis die­no­mis, todėl kai ku­ rie šį laiką pla­nuo­ja skir­ti ato­sto­ goms už­sie­ny­je. Tarp di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­ čių namų ūkių nuo 5,3 pro­c. per­nai iki 10,4 pro­c. šie­met pa­daugė­jo to­ kių, ku­rie Kūčių ir Kalėdų vaišėms ne­pla­nuo­ja iš­leis­ti nie­ko. „Nie­ ko neiš­leis­ti pla­nuo­ja did­mies­ čių gy­ven­to­jai, ku­rie per šven­tes grįžta į ki­tus mies­tus pas tėvus, ir tie, ku­rie vyks­ta į už­sienį – sli­dinė­ti ar­ba į šil­tus kraš­tus“, – paaiš­ki­no O.Blo­žienė. Eu­ro­pos ša­ly­se ten­den­ci­jos ki­ to­kios – gy­ven­to­jai pla­nuo­ja šven­ tėms iš­leis­ti dau­giau nei lie­tu­viai, ta­čiau ski­ria­si ir jų do­vanų lūkes­ čiai. Eu­ro­pie­čiai šven­tinėms iš­lai­ doms šie­met ža­da skir­ti vi­du­ti­niš­ kai 590,9 eu­ro (apie 2038 li­tus) – tai yra 0,8 pro­c. ma­žiau ne­gu per­nai.

Iš­lai­dos: šie­met dau­giau ne­gu per­nai pi­nigų gy­ven­to­jai pa­si­ryžę skir­

ti ne tik šven­tinėms vaišėms, bet ir do­va­noms.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10

trečiADIENIS, gruodžio 5, 2012

pasaulis Ne­su­mo­kė­jo mo­kes­čių

Suė­mė ­ bend­ri­nin­kus

Griež­ti ­ įspė­ji­mai

Ita­li­jo­je pir­ma­die­nį pra­si­dė­jo ma­dos na­mų „Dol­ce & Gab­ ba­na“ teis­mo pro­ce­sas. Di­zai­ ne­rių due­tas Do­me­ni­co Dol­ce (de­ši­nė­je) ir Ste­fa­no Gab­ba­ na kal­ti­na­mas tuo, kad 2004 ir 2005 m. sa­vo pre­kės ženk­ lų kont­ro­lę per­da­vė fik­ty­viam ju­ri­di­niam as­me­niui ir iš­ven­gė 420 mln. eu­rų mo­kes­čių.

Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja va­kar suė­ mė du as­me­nis, sie­ja­mus su tarp­tau­ti­nio te­ro­ris­tų tink­lo „Al Qae­da“ įkvėp­tu ekst­re­mis­tu Mo­ha­me­du Me­rah, ku­ris per iš­puo­lius pie­ti­nia­me Tu­lū­zos mies­te ir jo apy­lin­kė­se šie­met ko­vą nu­žu­dė sep­ty­nis žmo­nes, o vė­liau pa­ts bu­vo nu­šau­tas per po­li­ci­jos ap­siaus­tį.

Pa­si­ro­džius pra­ne­ši­mams, kad Si­ri­ja pra­dė­jo mai­šy­ti che­ mi­nes me­džia­gas, ku­rios ga­ li bū­ti nau­do­ja­mos pra­žū­tin­ gų za­ri­no du­jų ga­my­bai, JAV ir NA­TO griež­tai pa­ra­gi­no Si­ri­ jos va­do­vą ne­nau­do­ti jų prieš su­ki­lė­lius ir įspė­jo, jog toks žings­nis iš­pro­vo­kuo­tų ne­del­ sia­mą tarp­tau­ti­nį at­sa­ką.

Pir­mie­ji tėvystės rū­pes­čiai Vi­si Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čiai tri­mi­ tuo­ja apie ku­ni­gaikš­tie­nės Cat­he­ri­ne nėš­tu­mą ir ra­šo, kad dar net ne­gi­męs kū­ di­kis jau įė­jo į is­to­ri­ją. Stip­rus py­ki­ni­mas

Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne ke­ti­no pra­ neš­ti džiu­gią ži­nią tik per Ka­lė­das, bet jos nu­slėp­ti ne­pa­vy­ko, kai ku­ ni­gaikš­tie­nė pir­ma­die­nį po pie­tų bu­vo pa­gul­dy­ta į Ka­ra­liaus Eduar­ do VII li­go­ni­nę Lon­do­no cent­re dėl stip­raus py­ki­ni­mo. Kaip pra­ne­šė Šv. Jo­kū­bo rū­mai, ku­ni­gaikš­tie­nės nėš­tu­mas la­bai anks­ty­vos sta­di­jos, ma­no­ma, kad net ne­sie­kia 12 sa­vai­čių. Cat­he­ri­ne ken­čia nuo hy­pe­re­me­ sis gra­vi­da­rum, t. y. dėl la­bai stip­ raus ry­ti­nio py­ki­ni­mo, ku­rį pa­ti­ria 3,5 bū­si­mos mo­ti­nos iš tūks­tan­čio. Nors, pri­tai­kius tin­ka­mą gy­ dy­mą, to­kia bū­se­na kū­di­kiui ne­ kenks­min­ga, ta­čiau mo­ti­nai ga­ li su­kel­ti de­hid­ra­ta­ci­ją, or­ga­niz­me ga­li im­ti trūk­ti bū­ti­niau­sių me­ džia­gų. Li­go­ni­nė­je Cat­he­ri­ne tu­rė­tų pra­ leis­ti dar ke­lias die­nas, vė­liau jai ku­rį lai­ką rei­kės poil­sio, kaip pra­ ne­šė rū­mų at­sto­vai. Jie taip pat pri­ dū­rė, kad ku­ni­gaikš­tie­nė at­šau­kia vi­sus ki­tą sa­vai­tę nu­ma­ty­tus vi­ suo­me­ni­nius ren­gi­nius. Dau­ge­lis ko­men­ta­to­rių spė­ja, kad ka­ra­liš­ko­ji šei­ma ga­li su­si­lauk­ ti dvy­nių, nes itin smar­kus py­ki­ni­ mas daž­niau pa­si­tai­ko dau­gia­vai­sio nėš­tu­mo at­ve­jais. Iš­ny­ku­sios tra­di­ci­jos

Bri­tų ži­niask­lai­da ra­šo, kad dar ne­ gi­męs kū­di­kis jau įė­jo į is­to­ri­ją. Ji ar­ba jis bus tre­čias sos­to pa­vel­dė­ ji­mo ei­lė­je po prin­co Wil­lia­mo ir jo

tė­vo Char­le­so, nes ne­tru­kus tu­rė­ tų keis­tis sos­to pa­vel­dė­ji­mo pro­ ce­dū­ros. Nau­jo­se tai­syk­lė­se ne­liks jo­kių sek­siz­mo po­žy­mių, to­dėl vai­ kas, atė­jus lai­kui, taps mo­nar­chu ne­prik­lau­so­mai nuo ly­ties. Is­to­ri­ nį spren­di­mą šiuo klau­si­mu per­nai priė­mė 16 Sand­rau­gos vals­ty­bių, siek­da­mos at­si­sa­ky­ti vy­riš­ko­sios li­ni­jos pir­ma­gi­mys­tės.

Dau­ge­lis ko­men­ta­to­ rių spė­ja, kad ka­ra­ liš­ko­ji šei­ma ga­li su­ si­lauk­ti dvy­nių, nes itin smar­kus py­ki­ni­ mas daž­niau pa­si­tai­ ko dau­gia­vai­sio nėš­ tu­mo at­ve­jais. Laik­raš­tis „The Ti­mes“ pri­me­na, ką reiš­kia bū­ti ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riu ir tu­rė­ti pri­vi­le­gi­juo­tą pa­dė­ tį vi­suo­me­nė­je. Wil­lia­mo ir Cat­he­ ri­ne vai­ko gy­ve­ni­mas bus pa­na­šus į tė­vo: rū­mai, rū­mų pro­to­ko­las ir, vei­kiau­siai, po­las. Bet jo gy­ve­ni­mas taip pat ge­ ro­kai skir­sis nuo ki­tų pirm­ta­kų. Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­tie­nė tik­rai ne­seks vy­ro pro­se­ne­lės pė­do­mis ir ne­gim­dys gre­ti­ma­me kam­ba­ry­ je sė­dint vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui ir ati­džiai klau­san­tis gim­dy­mo gar­ sų. Tuo­met, 1926-ai­siais, vi­daus

Pa­ga­liau: pir­ma­die­nį pa­sau­lį ap­skrie­ju­sios ži­nios, kad 30-me­čių Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­čių po­ra turės pir­ma­

gi­mį, dau­ge­lis lau­kė nuo pat įspū­din­gų­jų jų ves­tu­vių 2011 m. ba­lan­dį.

rei­ka­lų mi­nist­rui Wil­lia­mui Joyn­ so­nui-Hick­sui te­ko mes­ti vi­sus dar­bus ir sku­bė­ti į ka­ra­lie­nės re­zi­ den­ci­ją, nes jai pra­si­dė­jo są­rė­miai. Šios keis­tos tra­di­ci­jos šak­nys sie­ kia XVII a., nes bu­vo bai­mi­na­ma­ si, kad gi­mu­sį įpė­di­nį kas nors ga­li slap­ta su­keis­ti. Kai gim­dė Elž­bie­ ta II, ši tra­di­ci­ja jau bu­vo lai­ko­ma juo­kin­ga.

Ir prin­cai lan­ko mo­kyk­lą

At­siž­vel­giant į prin­co Wil­lia­mo nuo­l a­t i­n ius ban­dy­m us gy­ven­t i nor­ma­lų gy­ve­ni­mą, bū­tų ste­bė­ti­ na, jei­gu jis ne­da­ly­vau­tų žmo­nai gim­dant ir pa­sek­tų se­ne­lio pė­do­ mis, ku­ris žai­dė skvo­šą, kai per ra­di­ją bu­vo pa­skelb­ta apie pa­sau­ lį iš­vy­du­sį jo pir­ma­gi­mį. Ka­ra­liš­ ko­sios šei­mos vai­kus tra­di­ciš­kai

„Reu­ters“ nuo­tr.

auk­lė­da­vo gu­ver­nan­tės. Elž­bie­ta II nie­ka­da ne­lan­kė mo­kyk­los, ta­ čiau jos sū­nus Char­le­sas ta­po pir­ muo­ju ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­ riu, ga­vu­siu iš­si­la­vi­ni­mą už rū­mų sie­nų. „The Ti­mes“ nea­be­jo­ja, kad Wil­ lia­mo ir Cat­he­ri­ne vai­kas taip pat lan­kys mo­kyk­lą. BNS, BBC, „The Ti­mes“, „The Dai­ly Mail“ inf.

Il­ga mei­lės is­to­ri­ja pasiekė kul­mi­na­ci­ją Nau­jie­na, kad prin­cas Wil­lia­mas ir jo žmo­na Cat­he­ri­ne tu­rės kū­di­ kį, vai­ni­kuo­ja jau vie­nuo­li­ka me­ tų trun­kan­čius san­ty­kius, pra­si­ dė­ju­sius nuo drau­gys­tės, vir­tu­sius mei­le ir įtei­sin­tus ves­tu­vė­mis, ku­ rias ste­bė­jo vi­sas pa­sau­lis.

Ka­ra­liš­ko­ji po­ra nie­ka­da ne­slė­pė troš­ki­mo tu­rė­ti šei­mą ir vai­kų, ir šis nau­jas gy­ve­ni­mo eta­pas pa­rei­ ka­laus iš jų su­ge­bė­ji­mo de­rin­ti sa­vo vie­šą gy­ve­ni­mą su vys­tyk­lais, be­ mie­gė­mis nak­ti­mis ir ki­tais tė­vys­ tės iš­šū­kiais. Nors jų ves­tu­vės per­nai ba­lan­dį vy­ko ste­bint mi­li­jo­nams te­le­vi­zi­ jos žiū­ro­vų vi­sa­me pa­sau­ly­je, su­

tuok­ti­niai vi­suo­met sten­gė­si, kad jų as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas bū­tų ne toks vie­šas. Šei­ma gy­ve­na ma­ža­me ko­te­dže ato­kia­me kam­pe­ly­je Vel­so šiau­ rės ry­tuo­se, ne­to­li oro pa­jė­gų ba­ zės, kur Wil­lia­mas dir­ba paieš­kos ir gel­bė­ji­mo sraig­tas­par­nio pi­lo­tu. Vi­sai taip, kaip ir tuo­met, kai jų san­ty­kiai tik mez­gė­si – be vi­suo­ me­nės žvilgs­nių ma­ža­me Ško­ti­jos mies­te­ly­je. Cat­he­ri­ne yra pri­pa­ ži­nu­si, kad per pir­mą­jį su­si­ti­ki­mą su prin­cu 2001 m. rug­sė­jį, kai abu at­vy­ko stu­di­juo­ti į Šv. And­rie­jaus uni­ver­si­te­tą, ji la­bai nu­rau­do. Wil­lia­mas per bend­rą in­ter­viu te­le­vi­zi­jai, ku­rį jie da­vė 2010 m.

lapk­ri­tį su­ža­dė­tu­vių pro­ga, sa­ kė vi­suo­met ži­no­jęs, kad ji la­bai ypa­tin­ga. „Tu­rė­jo­me įveik­ti ir kliū­čių, kaip kiek­vie­na po­ra, bet pa­si­tai­sy­da­vo­ me ir ei­da­vo­me to­liau, – sa­kė jis ir pri­dū­rė: – Tie­siog la­bai leng­va bū­ti vie­nam su ki­tu, tik­rai sma­gu.“ Jis paer­zi­no Cat­he­ri­ne dėl pra­ne­ ši­mų, kad paaug­lys­tė­je jos kam­ba­ ry­je ka­bo­jo jo pla­ka­tas. „No­rė­tų!“ – šyp­so­da­ma­si at­si­kir­to ji. Ta is­to­ri­ja su pla­ka­tu su­kė­lė kal­ bų, kad Ka­te Midd­le­ton į Šv. And­ rie­jaus uni­ver­si­te­tą nu­vy­ko no­rė­ da­ma pa­si­grieb­ti prin­cą. Cat­he­ri­ne dar pa­čio­je pra­džio­je pa­vei­kė Wil­lia­mo gy­ve­ni­mą – kai

jam ėmė ne­pa­tik­ti stu­di­jos uni­ver­ si­te­te, ku­ria­me, kaip ir ji, stu­di­ja­ vo me­no is­to­ri­ją. Prin­cas jau ren­ gė­si stu­di­jas mes­ti, bet Cat­he­ri­ne įti­ki­no jį lik­ti, tik me­no is­to­ri­ją pa­ keis­ti geog­ra­fi­ja. Tik­ros mei­lės ke­lias nie­ka­da ne­ bū­na ly­gus. 2007 m. ba­lan­dį ka­ra­ liš­kie­ji rū­mai pra­ne­šė, kad Wil­lia­ mas ir Ka­te iš­si­sky­rė. Dėl to bu­vo kal­ti­na­ma Wil­lia­mo kar­je­ra ir nuo­ trau­kos, ku­rio­se jis įam­žin­tas va­ka­ rė­liuo­se su įvai­rio­mis mo­te­ri­mis. Ka­te pri­pa­ži­no, kad ne­bu­vo la­ bai lai­min­ga dėl to iš­si­sky­ri­mo, bet tvir­ti­no: „Jis pa­ver­tė ma­ne stip­ res­niu žmo­gu­mi.“ Po ke­lių mė­ne­ sių juo­du vėl bu­vo drau­ge. Po to, kai

Wil­lia­mas pra­dė­jo dirb­ti Ka­ra­liš­kų­ jų oro pa­jė­gų ba­zė­je Va­ly­je ir po­ra ap­si­gy­ve­no kar­tu, jis ga­liau­siai per ato­sto­gas Ke­ni­jo­je 2010 m. spa­lį jai pa­si­pir­šo ir įtei­kė mo­ti­nos prin­ce­ sės Dia­nos su­ža­dė­tu­vių žie­dą. Per­nai ba­lan­džio 29-ąją įvy­ku­ sios jų ves­tu­vės bu­vo ka­ra­liš­ko­ jo spin­de­sio ir spon­ta­niš­ku­mo de­ ri­nys, įpū­tęs nau­jos gy­vy­bės bri­tų mo­nar­chi­jai. Mi­li­jo­nas žmo­nių bu­vo su­si­rin­kę Lon­do­no gat­vė­se, o 2 mlrd. žiū­ro­vų vi­sa­me pa­sau­ly­je bu­vo įsi­jun­gę te­ le­vi­zo­rius, kad sa­vo aki­mis pa­ma­ ty­tų, kaip Cat­he­ri­ne ei­na prie al­to­ riaus Vest­mins­te­rio aba­ti­jo­je. BNS inf.

11

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 5, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kvar­ta­lų re­no­va­ci­ja – ne pa­na­cė­ja?

Ini­cia­ty­va: uos­ta­mies­čio Miš­ko mik­ro­ra­jo­ne – vie­ni ryš­kiau­sių dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos ženk­lų.

Nors tai to­li gra­žu ne no­va­to­riš­ka, apie pla­taus mas­to dau­gia­bu­ čių mo­der­ni­za­vi­mą itin ak­ty­viai pra­bil­ta pa­sta­ruo­ju me­tu, to­ kią ini­cia­ty­vą pa­reiš­kus Drus­ki­nin­kų, vė­liau – Ig­na­li­nos sa­vi­val­ dy­bėms. Idė­ja im­tis iš­ti­sų gy­ve­na­mų­jų kvar­ta­lų at­nau­ji­ni­mo at­ ro­do pa­trauk­li, ta­čiau ar iš­ties rea­li? Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Klai­din­ga stra­te­gi­ja

Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas Si­mo­ nas Gent­vi­las nea­be­jo­ja, jog šian­ dien re­no­va­ci­jos si­tua­ci­ja bū­tų vi­ siš­kai ki­to­kia, jei ji bū­tų vy­ku­si ne cent­ra­li­zuo­tai, o de­le­guo­ta sa­vi­val­ dy­bėms. „Ta­čiau Vy­riau­sy­bė tur­būt pa­ si­rin­ko klai­din­gą stra­te­gi­ją ir da­ bar ma­to, kad šio pro­ce­so cent­ra­ li­zuo­tai iš­ju­din­ti ne­pa­vy­ko, to­dėl ban­do­ma suin­te­re­suo­ti sa­vi­val­ dy­bes. Bu­vo priim­ta nau­jų įsta­ty­ mų, tar­ki­me, kad sa­vi­val­dy­bės ar jų ad­mi­nist­ra­to­riai ga­lė­tų im­ti pa­ sko­las gy­ven­to­jų nau­dai, vis dėl­to es­mi­nių pa­leng­vi­ni­mų nė­ra – nei pa­di­din­ti sko­los li­mi­tai, nei su­ teik­ta ins­ti­tu­ci­nė pa­ra­ma, ar ski­ ria­mos pa­pil­do­mos lė­šos. Tik tiek, kad sa­vi­val­dy­bės ga­li im­tis in­ves­ ti­ci­nių pla­nų – pa­reng­ti dau­gia­bu­ čiams pa­ge­ri­ni­mo prie­mo­nių są­ra­ šą“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas. Tad ir Drus­ki­nin­kų at­ve­ju, S.Gent­vi­lo tei­gi­mu, komp­lek­si­nis

pa­sta­tų mo­der­ni­za­vi­mas reiš­kia ne dau­giau kaip sa­vi­val­dy­bės ini­ cia­ty­vą pa­reng­ti tam tik­rų do­ku­ men­tų pa­ke­tą. O ar to­liau sėk­min­ gai ju­dės re­no­va­ci­jos ve­ži­mas, bet ko­kiu at­ve­ju pri­klau­sys nuo pa­čių gy­ven­to­jų.

sos re­no­va­ci­jos kon­teks­te tai yra grei­tai įgy­ven­di­na­mas ir ne­bran­ gus da­ly­kas“, – tei­gė S.Gent­vi­las. Paš­ne­ko­vo skai­čia­vi­mu, tech­ni­ nis pro­jek­tas vie­nam na­mui at­siei­ tų apie 100 tūkst., o in­ves­ti­ci­nis – 2–3 tūkst. li­tų.

su­tvar­ky­mo dar­bus – bus ge­ri­na­ ma so­cia­li­nė, trans­por­to inf­rast­ ruk­tū­ra, at­nau­ji­na­mi par­kai, spor­ to aikš­ty­nai ir pa­na­šiai. Da­lį lė­šų, anot S.Gent­vi­lo, ke­ti­na­ma pri­ trauk­ti iš ES fon­dų. „Bet ko­kiu at­ve­ju sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri įga­lio­ji­mų in­ves­tuo­ti į pri­ va­tų tur­tą. Es­mi­nis da­ly­kas – kad pa­tys gy­ven­to­jai no­rė­tų re­no­va­ ci­jos. O pa­grin­di­nės fi­nan­sa­vi­mo sche­mos jau su­gal­vo­tos, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vas. – Štai Miš­ko gy­ve­ na­ma­ja­me kvar­ta­le bus re­no­vuo­ta be­veik pu­sė ir ne­ma­žų na­mų, ir čia ne­rei­kė­jo jo­kio sa­vi­val­dy­bės įsi­ki­ ši­mo – žmo­nės są­mo­nin­ges­ni, gal­ būt dau­gu­ma jau­nes­nio am­žiaus.“ Me­ro pa­ta­rė­jo įsi­ti­ki­ni­mu, re­ no­va­ci­jai ne­mo­ty­vuo­ja ir gau­na­ mos kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą bei ne­reg­la­men­tuo­ta nuo­mos rin­ka – Lie­tu­vo­je gau­su nuo­mo­ja­mų būs­tų ir var­gu ar nuo­mo­to­jui rū­pi, ko­kias są­skai­tas mo­ka jo nuo­mi­nin­kas. „Ma­nau, kad žmo­nėms, ku­rie gau­na kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą, re­no­va­ci­ja vi­siš­kai ne­rū­pi. Ta­čiau ko­dėl mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais tu­ri bū­ti re­mia­mi tie, ku­rie tu­ri nuo­sa­vą būs­tą – jie ne­su­ge­ba ap­ si­spręs­ti dėl re­no­va­ci­jos, o vi­si ki­ti tu­ri in­ves­tuo­ti į jų tur­tą. Tu­ri tur­ tą – tu­ri pro­ble­mą, nes jį rei­kia pri­ žiū­rė­ti“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Dvi­ra­čių iš­ra­di­nė­ti ne­rei­kia

Ne­šil­ti­no fa­sa­do

spręs­ti, ku­rias prie­mo­nes įgy­ven­ din­ti – re­no­vuo­ti sto­gą, mo­der­ni­ zuo­ti ši­lu­mos punk­tą ar pa­na­šiai. Tiek Drus­ki­nin­kų, tiek Kau­no at­ ve­ju ga­lio­ja ly­giai tas pa­ts spren­ di­mas, tik tiek, kad šių mies­tų sa­ vi­val­dy­bės įsi­pa­rei­go­jo pa­reng­ti ir in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus. Ta­čiau vi­

Pro­jek­tai – per 100 na­mų

„Be jų su­ti­ki­mo re­no­va­ci­ja neį­ma­ no­ma, nes juk kre­di­to ri­zi­ką pri­sii­ ma gy­ven­to­jai. Sa­vi­val­dy­bė sa­vo ruož­tu ga­li pa­da­ry­ti tik du da­ly­kus – pa­reng­ti tech­ni­nius bei in­ves­ti­ ci­nius pro­jek­tus“, – kal­bė­jo uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas. Šia pra­sme Klai­pė­da taip pat ga­ lė­tų pa­si­gir­ti kvar­ta­li­nės re­no­va­ci­ jos ke­ti­ni­mais. Kar­tu su Būs­to ir ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros agen­tū­ra uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bė atei­nan­čių me­tų va­sa­rį tu­ rė­tų pa­reng­ti tech­ni­nius pro­jek­tus 120-čiai prio­ri­te­ti­nio kvar­ta­lo dau­ gia­bu­čių. Jis ap­rėps te­ri­to­ri­ją tarp Ban­gų gat­vės, Ši­lu­tės plen­to, Kau­ no gat­vės bei Tai­kos pro­spek­to. „Ta­da, pa­ren­gę in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus, gy­ven­to­jai ga­lės ap­si­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Si­mo­nas Gent­vi­las:

Tu­ri tur­tą – tu­ri pro­ ble­mą, nes jį rei­kia pri­žiū­rė­ti.

Apie 150 mln. li­tų sa­vi­val­dy­bė ke­ ti­na in­ves­tuo­ti ir į šios te­ri­to­ri­jos

Ku­rį lai­ką vals­ty­bės pa­ra­ma pa­si­ ry­žu­sie­siems re­no­va­ci­jai sie­kė 50

pro­c. Šian­dien 15 pro­c. at­nau­ji­ni­ mo pro­jek­to ver­tės fi­nan­si­nė pa­ ra­ma ski­ria­ma, pa­sie­kus 20 pro­c. ener­gi­nio su­tau­py­mo, jei su­tau­po­ ma ne ma­žiau kaip 40 pro­c., kom­ pen­suo­ja­ma 30 pro­c. at­lik­tų ran­ gos dar­bų. Nors gy­ven­to­jai vi­lio­ja­mi pa­ trauk­lio­mis pa­lū­ka­no­mis, ne­ma­ ža da­lis jų pri­pa­žįs­ta, jog dau­ge­lio me­tų įsi­pa­rei­go­ji­mai ban­kams ke­ lia nuo­gąs­ta­vi­mų. Uos­ta­mies­čio Koo­pe­ra­ci­jos gat­ vės 3A gy­ven­to­jas Da­nie­lius įsi­ti­ki­ nęs, jog ko­ky­biš­kes­niam ir tau­pes­ niam gy­ve­ni­mui už­tik­rin­ti ne­rei­kia mil­ži­niš­kų in­ves­ti­ci­jų. Klai­pė­die­ čio ma­ny­mu, svar­biau­sia neiš­leis­ ti ši­lu­mos pro ne­san­da­rius lan­gus ir du­ris bei mo­der­ni­zuo­ti ši­lu­mos sis­te­mą – bū­tent tai esą ir bu­vo įgy­ven­din­ta šia­me na­me. „Mū­sų na­mo fa­sa­das net nė­ra ap­šil­tin­tas, ta­čiau už šil­dy­mą mo­ ka­me per­pus pi­giau nei kai­my­ni­nių na­mų gy­ven­to­jai. Tie­siog ne­šil­ do­me oro ir ga­li­me pa­si­re­gu­liuo­ ti šil­dy­mą. To­dėl jei se­nuo­siuo­se na­muo­se bū­tų re­no­vuo­ta tik šil­dy­ mo sis­te­ma, pa­keis­ti lan­gai ir du­ rys, žmo­nės jau daug su­tau­py­tų“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Pir­mą­jį šio se­zo­no mė­ne­sį už šil­dy­mą 55 kv. m bu­to sa­vi­nin­kas su­mo­kė­jo 35 li­tus, nors būs­te esą nuo­la­tos pa­lai­ko­ma 19–21 laips­nio ši­lu­ma. Vy­ro skai­čia­vi­mu, per ket­ ve­rius me­tus į re­no­va­ci­ją in­ves­tuo­ tos gy­ven­to­jų lė­šos jau at­si­pir­ko.

12

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 5, 2012

rubrika namai

Meistrystė: neprofesionalai ypač atsargiai turėtų imtis restauravimo, nes, neturint pakankamai žinių, seną daiktą galima lengvai sugadinti.

Atnaujinant senus baldus s varbia u Baldų restauratoriams tenka naikinti ne vien laiko, susidėvėjimo žymes, bet ir neprofesionalių bandymų padarinius. Patiems atnaujinti senienas patariama tik nepavojingomis priemonėmis. Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt

Vertė – ne vien materiali

Specialūs: restauratoriai naudoja pačių pagamintus baldams skirtus

klijus, tačiau analogiškų priemonių galima ir nusipirkti.

Natūralu: jūros žolė ir arklio ašutai buvo naudojami baldų minkšto-

sioms dalims – restauruojant jas parenkamas toks pat užpildas.

Švitrinis popierius, lakas, dažai – tik kraštutinės baldų atnaujinimo priemonės. Neprofesionalai ypač atsargiai turėtų restauruoti baldus, nes, neturint pakankamai žinių, seną daiktą galima lengvai sugadinti. „Kai gauni seną daiktą, kuris niekad neperdarytas – tikra šventė“, – šypsosi dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo specialistas Bangutis Prapuolenis. Juk šveitimas, papildomas lakavimas, netinkamų klijų naudojimas, įvairi mechaninė intervencija į pirmykštę baldo konstrukciją – didžiausia neprofesionalų padaroma žala senoviniam daiktui. Kada daiktą galima atnaujinti patiems, kada reikia kreiptis į profesionalus, priklauso nuo žmogaus suvokimo, kaip ir ką daryti. Jei bijoma sugadinti, reikėtų bent pasitarti su profesionalais arba darbą patikėti jiems. Baldo vertė gali būti ne vien materiali, bet ir dvasinė. Juk paveldėtą, sentimentų keliantį daiktą, net jei jis meniškai ar istoriškai nevertingas, žmogus nori turėti ir naudoti kuo ilgiau. „Yra tekę restauruoti nemažai daiktų, kurių išliekamoji vertė abejotina, tačiau jie teikia džiaugsmą savininkams ir galbūt bus tausojami jų vaikų bei vaikaičių“, – neabejoja restauratorius. Švelnus poliravimas nepakenks

Pritaiko: nuskilusios fanerosdalys priklijuojamos ir nuspalvinamos

taip, kad defekto – it nebuvę.

B.Prapuolenis pasakoja, kad kartais net elementariausią sovietmečio sekciją norintys atnaujinti žmonės pirma klausia patarimo, tik po to sprendžia, ką daryti. Pavyzdžiui, ką daryti su įbrėžimais, pabalimais. „Atrodo, kad panaikinti įbrėžimą panaudojus tam tikras medžiagas labai paprasta. Užtenka patepti, nereikia visko skusti, grandyti. Gali būti ir taip, kad nė viena universali medžiaga netinka, priešingai, gali dar ir sugadinti. Kartais ir

Paklausūs: B.Prapuolenis vis dažniau sulaukia žmonių prašymų atnaujin

profesionalui, ką jau kalbėti apie eilinį žmogų, sunku susigaudyti, kokias medžiagas pritaikyti“, – įsitikinęs pašnekovas. Pasak jo, tai, kas sugadinta, irgi galima pataisyti. „Gavęs tokį daiktą meistras susiima už galvos, pavaikšto, nusiramina, po to ima ir sutvarko“, – šypsosi restauratorius. Be abejo, kuo daugiau defektų, tuo brangiau atsieina restauravimas. Jei pinigų profesionaliai restauruoti nėra, bet seną daiktą norisi bent šiek tiek pagražinti, geriausia naudoti priemones aliejaus, vaško pagrindu. Jos pataisys išvaizdą, bet neužkirs kelio sumanius rimčiau restauruoti. Tam B.Prapuolenis pataria naudoti specialiai baldams atnaujinti skirtą tam tikro atspalvio vašką. Pataiso, bet išsaugo senumą

„Prieš naudojant pavojingas priemones, patarčiau pradėti nuo lako. Mažiau pavojingas – aliejinis lakas. Vis dėlto ir juo reikia mokėti padengti paviršių. Tai daroma ne teptuku, kad lakas nenubėgtų, o specialiu tamponu. Siūlyčiau patiems visai nelakuoti, nes nemokantieji to daryti dažnai baldus sugadina“, – teigia specialistais. Neretai baldas būna pažeistas kur kas rimčiau – savininkui atrodo, kad jis jau nebepataisomas. Pavyzdžiui, nuskilusi dalis faneros, medieną pažeidusios kinivarpos.

Pasak restauratoriaus, jei įsisuka kenkėjai, pirmiausia baldą reikia dezinfekuoti, kad kenkėjai neplistų toliau, kad nepersimestų į kitus natūralios medienos baldus. Atsiradusios skylutės lieka, tačiau mediena sukietinama, išsaugomas jos patvarumas.

Bangutis Prapuolenis:

Yra tekę restauruoti nemažai daiktų, kurių išliekamoji vertė abejotina, tačiau jie teikia džiaugsmą savininkams ir galbūt bus tausojami jų vaikų bei vaikaičių.

„Viskas pataisoma, tačiau darbą geriau patikėti profesionalams“, – kalba B.Prapuolenis. Būtent specialistų rankose įvairūs meninę ir istorinę vertę turintys sunykę daiktai atkuriami taip, lyg būtų seni, bet be defektų. Atsigręžiama į sovietmetį

Neseniai naudoti, pabodę baldai neturėtų būti beatodairiškai

13

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 5, 2012

namai

Kon­sul­ta­vo šim­tus gy­ven­to­jų Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba (RRT) nuo rug­sė­jo 17 iki lapk­ri­čio 30 die­ nos kon­sul­ta­vo gy­ven­to­jus skait­ me­ni­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gos su­de­ri­ni­mo klau­si­mais.

usia jų nesugadinti

nti sovietmečiu gamintus baldus, ypač gamintus 6–7 dešimtmečiais.

naikinami ar išmetami – po kelių dešimtmečių gali būti apmaudu. B.Prapuolenis neabejoja, kad sovietmečiu gaminti, masinės gamybos serijiniai baldai, geriausiai išlikusieji, kada nors taip pat turės savo vertę, nes kiekvienas laikas savaip pažymėtas. Pavyzdžiui, praėjusio šimtmečio 6–7 dešimtmečiais gaminti baldai jau pradedami vertinti, žmonės atveža restauruoti bufetus suapvalintais kraštais, kurie buvo gaminti stalininėje epochoje. „Antikvariniais laikomi tie daiktai, kuriems daugiau kaip 50 metų. Užsienyje pradedami kaupti ir naujesni daiktai. Jie sulaukia tokio laiko, kai tampa vertybe, eksponatais“, – Skandinavijoje matytus vaizdus prisimena B.Prapuolenis. Itin storu, blizgiu laku padengti baldai kada nors bus retenybė. „Gaminant pramoniniu būdu, buvo užliejamas storas plastikas, dabar ši technologija neegzistuoja. Kaip suskilinėjusį ar kitaip defektuotą tokį paviršių tvarkyti – reikėtų aiškintis“, – prisipažįsta restauratorius. Minkštumas iš žolės ir ašutų

Nemažai žmonių jau nori restauruoti sovietinio laikotarpio minkštasuolius. Didžiausia problema – atkurti minkštąją dalį. Pasak B.Prapuolenio, stengiamasi ne

pritaikyti šiuolaikines, bet naudoti originalias atitinkančias medžiagas, priešingu atveju baldo forma gali neatitikti originalios. „Pačiam atnaujinti fotelį sudėtinga. Pavyzdžiui, jei baldai spyruokliniai, reikia mokėti spyruokles sutvarkyti. Nebent poroloną įmanoma pačiam įkišti“, – komentuoja restauratorius. Bet kuriuo atveju, nusprendus patiems imtis šio darbo, jis siūlo pasitarti su specialistu. Senovėje į minkštų krėslų pasėstę buvo dedama jūros žolės, specialiai apdirbtų arklio ašutų, šiaudų. Skandinavai, pasak restauratoriaus, ir šiandien šias natūralias, ekologiškas medžiagas naudoja gaminant naujus baldus. Geriausias vaistas – profilaktika

„Visų pirma reikia baldus tinkamai prižiūrėti, kad jų apskritai nereikėtų restauruoti. Daug kas mėgsta dulkes šluostyti šlapia šluoste. Baldai, lakas, ypač sovietiniai, bijo vandens. Yra specialių baldams valyti skirtų priemonių – jas ir reikėtų naudoti“, – moko B.Prapuolenis. Daugelis baldų priežiūros priemonių yra pagamintos vaško pagrindu, kuris nežeidžia paviršiaus. Atnaujinti senų, nešvarių baldų paviršiams parduodamos nešvarumų valymo priemonės. Pasak B.Prapuolenio, jokiu būdu negali-

ma paviršiaus šveisti švitriniu popieriumi. Neturint specialių valymo priemonių, nešvarumus galima pašalinti paprasčiausiai nuplaunant paviršių šiltu vandeniu ir ūkišku muilu. Tiesa, dėl to paties drėgmės pavojaus reikėtų plauti po nedidelį plotelį. Vos tik pašalinus nešvarumus, paviršių reikia tuoj pat nusausinti. Restauruoti tenka ne vien senovinius, iš medžio masyvo gamintus baldus. Nestinga darbo naujam gyvenimui prikeliant drožlių plokščių su natūralia faneruote baldus. „Ir sovietmečiu buvo įdomių faneruotų baldų komplektų, kai kas jų atsiveždavo iš užsienio, pavyzdžiui, Čekijos“, – prisimena restauratorius. Dažnai senų baldų lakas vietomis būna nutrupėjęs, prasitrynęs, todėl daugeliui atrodo, kad vienintelis būdas daiktą atnaujinti – pašalinti likusį laką ir perlakuoti iš naujo. „Šveisti reikėtų kraštutiniu atveju, kai baldas jau prieš tai buvo pažeistas, kai reikia ištaisyti senas klaidas. Jei to nėra, reikėtų tvarkyti kuo švelniau, paprasčiau – kuo mažiau intervencinių priemonių“, – pataria B.Prapuolenis. Šveičiant, pasak jo, pažeidžiama autentika, mediena. Internete galima rasti įvairių receptų, kaip patiems atnaujinti baldus, tačiau B.Prapuolenis nepataria aklai jais vadovautis. Pavyzdžiui, siūlymas išsipūtusią fanerą priklijuoti prie pagrindo lyginant lygintuvu, pavojingas – gali atšokti dar didesnis faneros plotas. Galima tverti naują kūrinį

Jei senas baldas nėra muziejinis eksponatas, įprasto dizaino ir šeimininkui jis nėra didelė vertybė, galima jį atnaujinti tiesiog nudažant kokia nors spalva ar net išpiešiant piešiniais. Baltai dažyti tinka akriliniai ir emaliniai dažai. „Išpiešti seną baldą galima leisti net ir vaikams, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas“, – pataria restauratorius. Pavyzdžiui, aliejiniai dažai, kuriais tapomi paveikslai, kimba ant bet kurio paviršiaus, bet tai brangi medžiaga. Pagrindui galima naudoti vienus dažus, o piešiniui – aliejinius dažus. B.Prapuolenis nerekomenduoja naudoti acetoninių dažų, nes jie gali reaguoti su ankstesnėmis baldo apdirbimo priemonėmis ir dažai gali atsilupti. Dar vienas būdas pakeisti senojo baldo išvaizdą – sendinti jį laku, marginti įvairiomis iliustracijomis.

RRT ir to­liau tęs kon­sul­ta­ci­jas skait­me­ni­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­ zi­jos priė­mi­mo įran­gos su­de­ri­ni­ mo klau­si­mais.

Šiuo lai­ko­tar­piu su­teik­ta dau­giau kaip 1,5 tūkst. kon­sul­ta­ci­jų, 169 at­ve­jais RRT spe­cia­lis­tai vy­ko pas gy­ven­to­jus į vie­tą. Skam­bu­čių itin pa­dau­gė­jo pir­ mo­sio­mis sa­vai­tė­mis po ana­lo­gi­ nės te­le­vi­zi­jos iš­jun­gi­mo. Šiuo me­tu skait­me­ni­nę ant­že­ mi­nę te­le­vi­zi­ją ga­li ma­ty­ti 98 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų – tiek pat, kiek ir ga­lė­jo ma­ty­ti ana­lo­gi­nę ant­že­mi­ nę te­le­vi­zi­ją.

Spe­cia­lis­tai su­vie­ni­jo pa­jė­gas

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė, Lie­tu­vos ar­ chi­tek­tų są­jun­ga ir Lie­tu­vos kraš­ to­vaiz­džio ar­chi­tek­tų są­jun­ga pa­ si­ra­šė tri­ša­lio bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, ku­riuo bus sie­kia­ma kur­ti Ne­rin­gos kraš­to­vaiz­džio bei ar­chi­ tek­tū­ri­nės ir ur­ba­nis­ti­nės ap­lin­kos ko­ky­bę ir sa­vi­to mies­to įvaiz­dį.

Bus bend­ra­dar­biau­ja­ma ren­giant mies­tui svar­bias te­ri­to­ri­jų pla­na­ vi­mo kon­cep­ci­jas, tei­kiant nau­

jas idė­jas, sie­kiant vi­suo­me­nę su­ pa­žin­din­ti su mies­to pla­na­vi­mo ir tvar­ky­mo po­li­ti­ka. Su­da­ry­ta Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­ nis­ti­kos eks­per­tų ta­ry­ba, ku­ri pro­ fe­sio­na­liai ver­tins mies­to tvar­ky­ mo, ar­chi­tek­tū­ri­nės ir ur­ba­nis­ti­nės ap­lin­kos ko­ky­bę, taip pat teiks re­ ko­men­da­ci­nio po­bū­džio iš­va­das pro­jek­tų ver­ti­ni­mo klau­si­mais, rengs kon­cep­ci­jų kū­ri­mo, idė­jų paieš­kos kon­kur­sus.

Žo­dis jau­nie­siems ar­chi­tek­tams Uos­ta­mies­čio ar­chi­tek­tų klu­bas pir­mą­jį žie­mos penk­ta­die­nį 17.30 val. Klai­pė­dos ap­skri­ties ar­chi­tek­ tų būs­ti­nė­je (Dar­žų gat­vė 10/ Baž­ ny­čių gat­vė 4) kvie­čia į ren­gi­nį.

Jo me­tu bus pri­sta­ty­tas 2012-ųjų Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Klai­ pė­dos ap­skri­ties or­ga­ni­za­ci­jos ini­ci­ juo­tos sti­pen­di­jos lau­rea­tų – Da­riaus Ka­ma­rū­no ir Jo­lan­tos Bar­kaus­kai­tės – kon­kur­si­nis pro­jek­tas „Pra­mo­gų ir me­no sa­la Klai­pė­do­je“. Stu­den­tai su­pa­žin­dins su sa­vo drą­siu po­žiū­riu į Klai­pė­dos mies­

tą ir vie­nos jo te­ri­to­ri­jos plėt­rą jų aki­mis. Taip pat ren­gi­nio me­tu bus pri­ sta­ty­ta ir 2013–2014 moks­lo me­tų sti­pen­di­jos kon­kur­so ar­chi­tek­tū­ros stu­den­tams te­ma. „Klai­pė­dos“ inf.

14

trečiadienis, gruodžio 5, 2012

sportas

Aerobikos šventė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiestyje vyko Baltijos miestų sąjungos sportinės aero­ bikos varžybos „Klaipėda open 2012“. Į aštuntąjį turnyrą sugu­ žėjo gimnastai net iš septynių valstybių.

Mūsų miesto garbę gynę „Viesu­ lo“ sporto centro auklėtiniai, tre­ niruojami Violetos Masiulienės, Lauros Maškovos, Birutės Igoni­ nos ir Lilijos Kazlauskaitės, neli­ ko tuščiomis rankomis. Pirmą vietą moterų viene­ tų grupėje užėmė labiausiai pa­ tyrusi klaipėdietė Gulnara Ka­ dyrova.Vaikų mišrių dvejetų

varžybose geriausiai pasirodė Simona Slušnytė ir Arinas Ki­ linskas. Antrosios vietos taure buvo apdovanoti Giedrius Mickevi­ čius ir jonaviškė Joana Abrama­ vičiūtė. Būrelis uostamiesčio sportinin­ kų užėmė trečiąsias vietas jaunu­ čių varžybose. „Malonu, kad pavyksta tęs­ ti jau aštuntą kartą surengtas di­ deles tarptautines varžybas, į ku­ rias mielai atvyksta atletai ne tik iš greta esančių šalių, bet ir Vokie­ tijos, Anglijos. Rusijai atstovavo sportininkai net iš tolimojo Surgu­ to, esančio Sibire“, – pasidžiaugė varžybų sumanytoja ir vyriausioji teisėja V.Masiulienė.

Klaipėdiečiai – prizininkai Vil­tys: Klai­pė­dos spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ šo­kė­jai į Brė­me­ną vyks­ta nu­si­tei­kę iš­plėš­ti pa­sau­lio

1. Gulnara Kadyrova (moterų vienetai) 1. Simona Slušnytė, Arinas Kilinskas (vaikų mišrūs dvejetai) 2. Giedrius Mickevičius, Joana Abramavičiūtė (Jonava) (suaugusiųjų mišrūs dvejetai) 3. Ugnė Paulavičiūtė, Dovilė Zujevaitė, Vaiva Radzevičiūtė (merginų jaunių trejetai) 3. Augustė Vilimaitė (mergaičių jaunučių vienetai) 3. Augustė Vilimaitė, Anastasija Gavrilina, Simona Žalneravičiūtė (mergaičių jaunučių trejetai) 3. Edvardas Šakalys (berniukų jaunučių vienetai)

čem­pio­na­to auk­są.

Sėkmės bur­ta­žo­dis – „Rio“ Va­kar va­ka­re, prieš iš­vyk­da­mi į Brė­ me­ną, Me­nų fa­kul­te­to sa­lė­je spor­ti­ nių šo­kių ko­lek­ty­vas „Žu­vėd­ra“ dar kar­ tą įro­dė, kad ir vėl ga­li va­din­tis pa­sau­lio čem­pio­nais. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Meistriškumas: gimnastės atlikdavo gana sudėtingus elementus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Žu­vėd­ros“ iš­ly­dė­tu­vių į pa­sau­lio čem­pio­na­tą pa­ro­do­mo­jo­je pro­gra­ mo­je vis­kas nau­ja – ir rū­bai, ir pa­ts šo­kis, ir mu­zi­ka. „Kaž­ka­da bu­vo at­ve­jis, kai įta­ rė­me, kad kon­ku­ren­tai nu­pla­gi­ ja­vo mū­sų kos­tiu­mus. Tad šie­met jie bu­vo siu­va­mi pa­si­slė­pus. Vo­ kie­čių ko­man­dos tre­ne­rė tik da­ bar juos pa­ma­tė. Tai aik­čio­jo, kad la­bai gra­žūs“, – juo­ka­vo an­samb­ lio „Žu­vėd­ra“ va­do­vas Ro­mal­das Idze­le­vi­čius. Šie­met nau­ja ir „Žu­vėd­ros“ šo­ kių pro­gra­ma. Ji va­di­na­si „Rio“ ir pa­reng­ta ani­ma­ci­nio fil­mu­ko apie pa­pū­gė­les mo­ty­vais. Nors R.Idze­le­vi­čius pri­pa­žįs­ta, kad nau­jo­ji kom­po­zi­ci­ja nė­ra vi­ siš­kai nu­šli­fuo­ta, ta­čiau ti­ki sa­vo šo­kė­jų sėk­me. „Jei­gu jie idea­liai su­šoks vi­sus tris kar­tus, yra vil­

tis lai­mė­ti auk­są, jei kaž­kas at­si­ tiks, iš ke­tu­rių ko­man­dų ga­li­me lik­ti ir ket­vir­ti“, – dės­tė R.Idze­ le­vi­čius. Šo­kė­jai pir­mą kar­tą į čem­pio­na­ tą skris lėk­tu­vu, o ne va­žiuos au­to­ bu­su. To­kia ga­li­my­bė at­si­ra­do, kai bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ „Žu­ vėd­rai“ paau­ko­jo 50 tūkst. li­tų. „Šių pi­ni­gų už­te­ko nau­jiems dra­ bu­žiams ir vie­nos ko­man­dos lėk­ tu­vo bi­lie­tams į vie­ną pu­sę. At­ gal grį­ši­me au­to­bu­su“, – pa­sa­ko­jo R.Idze­le­vi­čius. Į čem­pio­na­tą iš­vyks­ta ir ant­ro­ ji „Žu­vėd­ros“ ko­man­da. Ar ke­lio­ nė lėk­tu­vu šo­kė­jams bus leng­ves­ nė, dar neaiš­ku. Esą vis tiek į Vil­nių teks va­žiuo­ti au­to­bu­su 4 va­lan­das, po to pu­sant­ros va­lan­dos lauk­ti oro uos­te, kol iš­skris. Skry­dis neil­gas, bet kel­tis rei­kės anks­ti, 4 val. ry­ to. Va­ka­re at­skri­dus į Brė­me­ną, bus tre­ni­ruo­tė. O ki­tą die­ną – čem­pio­ na­tas.

Ro­mal­das Idze­le­vi­čius:

Jei­gu jie idea­liai su­ šoks vi­sus tris kar­ tus, yra vil­tis lai­mė­ti auk­są.

„Po šios ke­lio­nės ir ren­gi­nio ver­tin­si­me, ku­ris trans­por­tas yra ge­riau. Pa­žiū­rė­si­me, ko­kia sa­vi­jau­ta bus tų, ku­rie skri­do ir tų, ku­rie va­žia­vo. Nors šiaip šios ke­lio­nės mums jau įpras­tos ir ži­ no­mos“, – sa­kė „Žu­vėd­ros“ va­ do­vas. Su at­sar­gi­niais šo­kė­jais ir tre­ne­ riais į Brė­me­ną pa­sau­lio spor­ti­nių šo­kių čem­pio­na­tą iš Klai­pė­dos iš­ vyks­ta 40 žmo­nių.

„Dragūno“ kelyje – serbų kliūtis Česlovas Kavarza Austrijos sostinėje Vienoje ištrauk­ ti Europos „Iššūkio“ taurės turnyro aštuntfinalio burtai lėmė, kad šia­ me etape „Dragūno“ rankininkai išmėgins jėgas su Kragujevaco „Ra­ dnički Kragujevac“ ekipa.

Burtai nebuvo palankūs Klaipė­ dos komandai. Serbijos ranki­ nio mokykla – viena pajėgiausių Europoje. Antrajame etape lie­ tuvių varžovai be didesnio vargo du kartus parklupdė graikų „Pas

Aeropos Edessas“ klubą – 38:25 ir 33:26. „Nieko gero, – džiaugsmu ne­ tryško „Dragūno“ vyriausiasis tre­ neris Artūras Juškėnas. – Galėjo burtai mestelti mums belgus, tur­ kus, Izraelio ar Liuksemburgo ran­ kininkus. Tiesa, serbai – minkštes­ nis riešutas nei, pavyzdžiui, mūsų kaimynų baltarusių Minsko ASK klubas.“ Pirmosios varžybos bus žaidžia­ mos vasario 16 dieną Klaipėdoje, o atsakomosios rungtynės Serbijoje vyks po savaitės – 22 d.

A.Juškėnas pasidžiaugė, kad šių susitikimų teks laukti daugiau nei du mėnesius. „Po kovos Zaporožėje ilgam iš rikiuotės iškrito vartinin­ kas Aistis Pažemeckas, traumuoti yra du pagrindiniai žaidėjai Tadas Stankevičius ir Jonas Truchanovi­ čius“, – susižeidusius rankininkus vardijo A.Juškėnas. Kragujevace – pirmojoje ser­ bų sostinėje gyvena apie 150 tūkst. gyventojų. Miestas – labai sportiš­ kas: turi futbolo, krepšinio, rankinio, vandensvydžio komandas, žaidžian­ čias šalies pajėgiausiose lygose.

Varžovai: Kragujevaco rankininkai – naujas iššūkis klaipėdiečiams.

19

trečiadienis, gruodžio 5, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau pernelyg neatviraukite. Jautis (04 21–05 20). Dėl skirtingai suvokiamų vertybių įsivelsite į konfliktą ir būsite priverstas ieškoti kompromiso. Prarasite pagarbą autoritetingam žmogui. Šiandien labai svarbu bus susitvardyti. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms. Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Šiandien nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite savo darbą. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau parengtus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vandenis (01 21–02 19). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus laikas, galimi kivirčai. Šiandien geriau atsiriboti nuo aplinkos, atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas.

Apie K.Donelaitį parodoje prabils grafikos kalba „Klaipėdos galerijoje“ trečiadienį atidaroma tarptautinio meno projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ paroda. Joje savo grafikos darbus pristatys 13 Lietuvos ir Rusijos dailininkų.

Projekto dalyviai – Klaipėdos ir Kaliningrado dailininkai apie K.Donelaitį prabils grafikos kalba. Savo darbus K.Donelaičio ir jo kūrybos tema parodai kūrė klaipėdiečiai grafikai Gražina Oškinytė, Augustinas Virgilijus Burba, Lidija Kuklienė, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, Danutė Žalnieriūtė, Agnė Matulionytė, Ona Račkaukienė ir kaliningradiečiai Nadežda Matvejeva, Michailas

Matvejevas, Jevgenijus Pečerskis, Jekaterina Seičiuk, Borisas Mironovas bei Vladimiras Ščerbakovas. „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ – tarptautinis tęstinis Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus inicijuotas projektas, skirtas K.Donelaičio jubiliejiniams metams paminėti. Taip siekiama prisiminti svarbaus Lietuvos kultūrai žmogaus kūrybą ir gyvenimą, atrasti naujų, šiuolaikinių jo kūrinių interpretacijų vaizduojamajame mene, priminti K.Donelaičio tekstų unikalumą, istorinę reikšmę. Aprašomų peizažų, portretų, siužetų vaizdingumas, dinamiškumas, ar-

chaizmas, unikali, talentinga K.Donelaičio asmenybė ir slėpinių kupinas gyvenimas įkvėpė dailininkus įspūdingiems darbams. Pernai vyko pirmasis šio projekto etapas. Plenero Tolminkiemyje įkvėpta Lietuvos ir Rusijos dailininkų tapybos paroda buvo eksponuojama Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, dvi parodos surengtos Suomijoje. Kitąmet K.Donelaičio tema kurs mažosios plastikos meistrai. O grafikų parodos atidarymas – jau šiandien 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10), kur ją bus galima apžiūrėti iki 2013 m. sausio 12 d. „Klaipėdos“ inf.

Estampas: A.V.Burbos grafikos kūrinys „Kris-

tijonas Donelaitis. Sekmadienio žemė“.

Orai

Lietuvoje savaitės viduryje šals kiek mažiau nei pastarosiomis dienomis, pasnigs. Šiandien daug kur pasnigs, dieną bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Rytoj taip pat gali pasnigti. Naktį temperatūra bus nuo 6 laipsnių šalčio iki 0, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Šiandien, gruodžio 5 d.

–2

+1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

0

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

0

Utena

–1

8.22 15.56 7.34

340-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 26 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas 0 Brazilija +27 Briuselis +3 Dublinas +4 Kairas +21 Keiptaunas +24 Kopenhaga 0

kokteilis Ra­do kuo di­džiuo­tis Ir ne­tie­sa, kad žmo­nėms šian­dien la­biau­ siai rū­pi bū­si­mų mi­nist­rų są­ra­šas ar­ba, ko­ kią žą­sį prie al­to­riaus ves sa­vi­mi neat­si­ džiau­gian­tis či­go­nų ba­ro­no vai­kai­tis. Šian­ die­nos di­džiau­sias rū­pes­tis ir džiaugs­mas yra kur kas že­miš­kes­nis: ku­ris klai­pė­die­tis ga­vo ma­žes­nę są­skai­tą už šil­dy­mą. Štai vie­nas sen­jo­ras su pa­si­di­džia­vi­mu pa­skel­bė, kad jam už dvie­jų kam­ba­r ių bu­to šil­dy­mą pu­sę mė­ne­sio teks pa­klo­ti vos 12 li­tų. At­vi­rai ta­riant, nė­ra čia ko jam džiū­gau­ti. Vei­dak­ny­gė­je, ku­rią kai ku­rie pra­mi­nė snu­kia­len­te, o tiems, ku­rie ne­ sup­ra­to, tai feis­bu­ke, „Kok­tei­lis“ ra­do kur kas įspū­din­ges­nių skai­čių. Štai už to­kio pa­ties plo­to bu­tą, už tas pa­čias dvi sa­vai­ tes dar vie­nas Klai­pė­dos tau­pu­sis ga­vo 1 li­to ir 30 cen­tų są­skai­tą. Štai taip. O da­bar pa­ban­dy­ki­te įsi­vaiz­duo­ti, kaip ga­li­ma su­šil­ti ma­žiau nei už pu­sant­ro li­ to per mė­ne­sį.

Pir­ma­sis va­rian­tas Rei­k ia, kad pa­tal­po­je gy­ven­tų ma­ž iau­ siai 30 žmo­nių.

Ant­ra­sis va­rian­tas Rei­k ia, kad kiek­v ie­na­me kam­ba­r y­je nuo­lat veik­tų ma­žiau­siai po sep­ty­nis kom­piu­te­rius, ge­riau­sia – se­no­viš­kus.

Tre­čiasis va­rian­tas Už 1 li­tą 30 cen­tų ga­l i­ma nu­si­pirk­t i 13 deg­tu­k ų dė­žu­čių, su­si­dė­ti juos vi­du­ry sta­lo ir žiū­rė­t i, įsi­vaiz­duo­jant, kad čia ru­se­na ži­di­nys. Be­je, šis va­rian­tas pa­ts ge­riau­sias. Įtai­gos ga­lia mil­ži­niš­ka. Kaip pa­sa­ky­tų me­di­ci­nos dak­ta­ras, su­veik­ tų psi­cho­so­ma­ti­ka. Tie­sa, ji ne­tu­ri nie­ ko bend­ro su som­nam­bu­l iz­mu ar so­ ma­tot­ro­pi­nu.

Tau­pu­mas: ma­žų šil­dy­mo są­

skai­tų tik­ra­sis vei­das.

Londonas +4 Madridas +9 Maskva –5 Minskas –2 Niujorkas +14 Oslas –7 Paryžius +5 Pekinas –2

Praha 0 Ryga –2 Roma +12 Sidnėjus +22 Talinas –3 Tel Avivas +20 Tokijas +14 Varšuva +2

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+1

Alytus

Vardai Eimintas, Geisvinė, Gratas, Sabas.

gruodžio 5-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+1

0

-2

7

-3

-3

-5

-6

5

-5

-2

-1

0

4

rytoj

penktadienį

1428 m. laiš­ke Vo­kie­čių or­ di­no ma­g ist­r ui Vy­tau­tas pir­mą kar­tą at­sklei­dė sa­ vo su­ma­ny­mą ka­r ū­nuo­ tis Lie­tu­vos ka­ra­liu­mi. 1791 m. mi­rė aust­rų kom­ po­z i­to­r ius Wolf­gan­gas Ama­deus Mo­zar­tas. 1879 m. už­pa­ten­tuo­tas pir­m a­s is au­to­m a­t i­n is te­le­fo­nas. 1934 m. SSRS įvyk­dy­ta mir­t ies baus­mė 66 as­ me­n ims, ap­kal­t in­t iems są­moks­lu prieš Jo­s i­fo Sta­li­no dik­ta­tū­rą.

1966 m. gi­mė pran­cū­ zų dai­n i­n in­kė, ak­to­rė Pat­ri­cia Kaas.

1967 m. Lon­do­ne bu­vo ati­da­r y­t a gru­p ės „The Beat­les“ dra­bu­ž ių par­ duo­tu­vė „App­le“. 1978 m. So­vie­tų Są­jun­ga pa­si­ra­šė 20 me­tų drau­ gys­tės su­tar­t į su Af­ga­ nis­ta­nu. 1985 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja pa­skel­bė, jog nuo gruo­ džio 31 d. pa­si­t rau­k ia iš UNES­CO veik­los. 1994 m. Ru­si­ja pra­dė­jo ka­r i­nę in­ter­ven­ci­ją Če­ čė­ni­jo­je.

Ki­ni­ja au­gins dar­žo­ves Mar­se Vilniuje –

žais­lų mu­zie­jus

Ki­ni­jos ast­ro­nau­tai ruo­šia­si au­gin­ ti švie­žias dar­žo­ves Mar­se ir Mė­nu­ ly­je, šios ša­lies moks­li­nin­kams Pe­ ki­ne sėk­min­gai at­li­kus pre­li­mi­na­ rius to­kias ga­li­my­bes at­ve­rian­čių tech­no­lo­gi­jų ban­dy­mus, pra­ne­šė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.

Ke­tu­rių rū­šių dar­žo­vės bu­vo au­gi­ na­mos „eko­lo­gi­nė­je gy­vy­bės pa­ lai­ky­mo sis­te­mo­je“ – 300 kub. met­rų tū­rio ka­bi­no­je, ku­ri iš­kel­ ta į kos­mo­są leis­tų ast­ro­nau­tams ap­si­rū­pin­ti de­guo­ni­mi, van­de­niu ir mais­tu, pir­ma­die­nį nu­ro­dė nau­ jie­nų agen­tū­ra „Xin­hua“. Sis­te­ma, ku­rio­je nau­do­ja­mi žie­ di­niai au­ga­lai ir dumb­liai, „kaip ti­ ki­ma­si, bus nau­do­ja­ma kos­mi­nė­se ba­zė­se Mė­nu­ly­je ir Mar­se“, sa­ko­ ma pra­ne­ši­me. Šio eks­pe­ri­men­to da­ly­viai gau­ da­vo „švie­žių dar­žo­vių der­lių ir nau­do­jo jį mais­tui“, „Xin­hua“ ci­ ta­vo Pe­ki­ne įsi­kū­ru­sio Ki­ni­jos ast­ ro­nau­tų ty­ri­mų ir mo­ky­mų cent­ro moks­li­nin­ką Deng Yi­bin­gą.

Ša­lies sos­ti­nė­je ne­tru­kus du­ris at­ vers dar vie­na lan­ky­ti­na vie­ta. Vil­ niu­je penk­ta­die­nį bus ati­da­ry­tas žais­lų mu­zie­jus.

Planai: Kinijos astronautai pasirengę pasivyti ir aplenkti JAV.

„Ki­ni­jos ast­ro­nau­tai atei­ty­je ga­ lės ap­si­rū­pin­ti švie­žio­mis dar­žo­vė­ mis ir de­guo­ni­mi, au­gin­da­mi dar­ žus kos­mi­nė­se ba­zė­se“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me, ku­ria­me taip pat sa­ko­ ma, jog to­kie ban­dy­mai Ki­ni­jo­je bu­vo at­lik­ti pir­mą­kart. Ki­ni­ja pa­skel­bė pla­nuo­jan­ti atei­ nan­čiais me­tais pir­mą kar­tą nu­

tup­dy­ti Mė­nu­ly­je eks­pe­ri­men­ti­nį apa­ra­tą, vys­tant am­bi­cin­gą kos­ mi­nę pro­gra­mą, į ku­rią taip pat įtrauk­ti il­ga­lai­kio ast­ro­nau­tų ap­ si­lan­ky­mo Mė­nu­ly­je pla­nai. Iki šiol Mė­nu­ly­je pa­bu­vo­jo tik JAV ast­ro­nau­tai, ku­rie pa­sku­ti­nį kar­tą ten lan­kė­si 1972 me­tais. „Klaipėdos“, BNS inf.

Žvaigždės na­mai – auk­cio­ne Bri­tų dai­ni­nin­kės Amy Wi­ne­hou­ se na­mai Lon­do­ne, ku­riuo­se per­ nai at­li­kė­ja at­si­svei­ki­no su šiuo pa­ sau­liu, par­duo­ti už 3,1 mln. JAV do­ le­rių (8,2 mln. li­tų).

Toks gy­ve­ni­mas Drau­gas pa­sa­ko­ja drau­gui: „Iš­sis­ky­rė­ me su žmo­na to­dėl, kad ji iš­leis­da­vo vi­ sus pi­ni­gus. Da­bar, kai gy­ve­nu vie­nas, gal­vo­ju, iš kur ji tuos pi­ni­gus trau­kė“.

Links­mie­ji tirš­čiai Skam­bu­tis į tu­riz­mo agen­tū­rą: – Svei­ki, sa­ky­ki­te, jūs ke­lio­nes į Egip­tą or­ga­ni­zuo­ja­te? – Or­ga­ni­zuo­ja­me. – O į ko­kius mies­tus? – Kai­ras, Asua­nas, Hur­ga­da... – Va! Hur­ga­da! Ačiū, man tin­ka. – Pui­ku, ka­da no­ri­te ke­liau­ti? – Koks ke­liau­ti? Mes čia su žmo­na kry­ žia­žo­dį spren­džia­me. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, ato­sto­gos žie­mą – bur­žua­zi­nė at­gy­ve­na. Čes­ka, bet čia ne apie ta­ve)

–1

+1

Pabaiga: aukcione parduotame na­me A.Wi­ne­hou­se mi­rė 2011 m. lie­

pą ap­si­nuo­di­ju­si al­ko­ho­liu.

Ve­lio­nės sou­lo at­li­kė­jos šei­ma šį Kam­de­no aikš­tė­je esan­tį tri­jų mie­ ga­mų­jų būs­tą ge­gu­žę pa­skel­bė par­ duo­dan­ti už 4,2 mln. JAV do­le­rių, ta­ čiau pa­siū­ly­mas ne­su­lau­kė di­džiu­lio pir­kė­jų su­si­do­mė­ji­mo ir kai­na bu­vo su­ma­žin­ta iki 2,8 mln. JAV do­le­rių. Po to šis būs­tas bu­vo pri­sta­ty­tas Lon­do­no auk­cio­ne ir pir­ma­die­nį par­duo­tas už 3,1 mln. JAV do­le­rių. „Mums gai­la, kad jis iš­ke­lia­vo“, – po auk­cio­no sa­kė žvaigž­dės tė­ vas Mit­chas Wi­ne­hou­se’as. BNS inf.

Mu­zie­jus at­ve­ria du­ris lan­ky­to­jams pri­sta­ty­da­mas se­niau­siems Lie­tu­ vos žais­lams skir­tą eks­po­zi­ci­ją ir per dve­jus me­tus mu­zie­jui do­va­ no­tų žais­lų pa­ro­dą. „Lie­tu­vo­je ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­mų me­tu ras­tų žais­lų ori­gi­na­lai sau­go­ mi vie­nuo­li­ko­je Lie­tu­vos mu­zie­jų. Pir­mo­jo Lie­tu­vo­je žais­lų mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­je pri­sta­to­mos vi­sų iki šiol ras­tų ir žais­lams pri­ski­ria­mų ra­di­nių ko­pi­jos bei re­konst­ruk­ci­jos, to­dėl lan­ky­to­jai ga­lės pir­mą kar­tą vie­no­je erd­vė­je pa­si­gro­žė­ti XIII– XVIII a. Lie­tu­vos žais­lų pa­vel­du“, – sa­kė vie­na iš pir­mo­jo Lie­tu­vo­je žais­lų mu­zie­jaus stei­gė­jų Ind­rė Jo­ vai­šai­tė-Bla­že­vi­čie­nė. Ko­lek­ci­jo­je su­kaup­ta jau dau­giau kaip tūks­tan­tis eks­po­na­tų. Pa­čios se­niau­sios – dvi 1935–36 m. Kau­ne, Mar­gi­nių koo­pe­ra­ti­nė­je bend­ro­vė­je pa­ga­min­tos lė­lės. BNS inf.

Sumanymas: eks­po­zi­ci­ja kur­ta

taip, kad kuo dau­giau žais­lų bū­ tų ga­li­ma pa­lies­ti.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.