TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, gruodžio 5 d., 2012 m.
Prezidentė D.Grybauskaitė prasitarė, kad jai priimtini ne visi pasiūlyti kandidatai į ministrus. Lietuva 5p.
Dėl šaltos vasaros ir emigracijos gyventojai alaus šiemet išgėrė mažiau. Ekonomika 8p.
Nr. 284 (1483)
diena.lt
Kol britai džiūgauja, karališkąją porą Williamą ir Catherine užgriuvo pirmieji tėvystės rūpesčiai. Pasaulis 9p.
Užsirūstino dėl tualeto Prie itin judrių Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių gatvių san kryžos prieš keletą metų sutvarkytas kunigo Broniaus Laurinavičiaus skveras vėl kelia visuomenininkų pasipiktinimą. Šįkart – dėl jame įrengto viešojo tualeto.
1,30 Lt
Nenorėdami visiškai priklausyti nuo brangs tančios įvežtinės elektros, turime turėti pakankamą savo gaminamos bazinės elektros kiekį. Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas
6p.
Miestas
2p.
Maltiečiai vėl kvietė sriubos Viln ieč iai ir miest o sveč iai buvo pak viest i į Vinco Kud irkos aikštę parag aut i malt ieč ių sriub os. Šiuo reng in iu norėt a prim int i, kad Lie tuvoj e įsibėgėj a jau sept intą kar tą reng iam a labd ar ing a „Malt ie čių sriub os“ akc ij a, skirt a vis uo menės dėmes iui į vien iš us, li got us, sen us žmon es atk reipt i ir jiems paremt i.
Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Pasirašė žinomi žmonės
22 aktyvistai, tarp kurių yra rašy tojas Jonas Mikelinskas, skulpto rius Vladas Vildžiūnas, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, sesuo Ni jolė Sadūnaitė, aktorius Audrius Nakas, profesorius Donatas Kat kus, poetas Marcelijus Martinaitis, kompozitorius Bronius Kutavičius, rašytoja Vanda Juknaitė, pasipikti no nauju viešuoju tualetu B.Lauri navičiaus skvere. Savo pasipiktinimą jie išreiškė viešai išplatintame laiške, kuris skirtas premjerui, Seimo pirminin kui ir Vilniaus mies to merui.
2
Miestas
2p.
Žinių semsis išmaniai
Užkliuvo: daugiau kaip 20 visuomenės aktyvistų mano, kad šis viešojo transporto stotelėje įrengtas tuale
tas menkina kunigo B.Laurinavičiaus atminimą.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
2
trečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Užsirūstino dėl tualeto „Prieš 30 metų Vilniuje 1 pastumtas po sunkve žimio ratais žuvo vienas žymiau
sių okupuotos Lietuvos disidentų, Lietuvos Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius (1913– 1981 m.), – rašoma laiške. – Sovie tų laikais jis buvo vienas drąsiau sių kovotojų už žodžio ir tikėjimo laisvę, vienas aktyviausių Lietu vos katalikų bažnyčios kronikos bendradarbių, nuolat persekio tas KGB. 2000 m. kunigas B.Lau rinavičius įrašytas į Katalikų baž nyčios kankinių sąrašą. Po mirties Lietuvos prezidentas jį apdovano jo Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu už narsą, ištvermę ir pasiaukojimą kovojant dėl tautos laisvės.“ Atkūrus Nepriklausomybę, kun. B.Laurinavičiaus atminimas buvo pagerbtas jo vardu pavadinant žū ties vietą – skverą Vilniaus Kalva rijų, Žalgirio ir Verkių gatvių san kryžoje.
Tyčiojamasi ne tik iš iškilaus Lietuvos sūnaus, žuvusio už jos laisvę, atmini mo, bet ir iš idėjos, už kurią jis atidavė savo gyvybę. Visuomenininkai džiaugiasi, kad skveras buvo sutvarkytas, pa statytas koplytstulpis, šalia esanti transporto stotelė pavadinta ku nigo B.Laurinavičiaus vardu. Ta čiau laiško autoriai apgailestauja, kad po metų pavadinime kunigo titulo nebeliko.
Dienraščio žurnalistams teko pa sidairyti, kol rado tualetą visuome nininkų minimame skvere. Pirmiau buvo pastebėta sena ir nebenaudo jama išvietė gatvių sankryžos pa kraštyje. Tik vėliau pastebėta, kad minimas tualetas integruotas į vie šojo transporto stotelę. Įėjimas į jį – iš skvero pusės. Norintiems juo pasinaudoti reikia įmesti 1 litą į du ryse esantį automatą. Planų perkelti nėra
Netvark a: šalia B.Laurinavi
čiaus skvero trūnija ir seno vie šojo taleto liekanos.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
2010 m. koplytstulpio vietoje atidengta ir pašventinta skulp toriaus prof. Antano Kmieliaus ko skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“. Įrengtas stotelėje
„Šiandien aikštėje priešais šį pa minklą Vilniaus savivaldybė pa statė viešąjį tualetą (7 metrai nuo paminklo). Tokiu veiksmu tyčio jamasi ne tik iš iškilaus Lietuvos sūnaus, kankinio, žuvusio už jos laisvę, atminimo, bet ir iš idėjos, už kurią jis atidavė savo gyvybę. Todėl mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame protestą ir reikalauja me, kad savivaldybė nedelsdama surastų tualetui kitą, tinkamesnę, vietą“, – rašo laiško autoriai.
Vilniaus miesto savivaldybės at stovų pasiteiravus, kaip ketinama reaguoti į visuomenininkų reikala vimą, buvo paaiškinta, kad tualeto perkelti į kitą vietą neplanuojama. „Šioje vietoje gausu viešo jo transporto keleivių, nes kur suoja vieni populiariausių viešojo transporto maršrutų autobusai (4, 5, 9, 10 ) ir troleibusai (5, 6, 10, 11), o viešojo tualeto niekur greta nė ra. Dėl to viešąjį tualetą nuspręs ta integruoti į viešojo transpor to stotelę. Stotelės su integruotu tualetu dizainas, pasirinktos jo spalvos tikrai neidentifikuoja, kad tai – standartinis viešasis tuale tas“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto poskyrio vedėja Rima Pečkienė. Žodis „kunigas“ iš stotelės pa vadinimo, kuris dar prieš trejus metus buvo „Žalgirio“, išimtas miesto tarybos sprendimu. „Savivaldybės tarybos spren dimu patvirtintas B.Laurinavi čiaus skvero pavadinimas. Dėl to stotelei pavadinti pasirinktas už rašas „Broniaus Laurinavičiaus skveras“, o tai, kad B.Laurinavi čius buvo kunigas, liudija skve re esantis paminklinis akmuo“, – teigė R.Pečkienė.
Duris atvers Žaislų muziejus Vilniuje penktadienį oficialiai ati daromas Žaislų muziejus lankyto jams pristatys seniausiems Lietu vos žaislams skirtą ekspoziciją ir per dvejus metus muziejui sudo vanotų žaislų parodą.
„Lietuvoje per archeologinius ty rimus rastų žaislų originalai sau gomi vienuolikoje Lietuvos mu ziejų. Pirmojo Lietuvoje žaislų muziejaus ekspozicijoje pristato mos visų iki šiol rastų ir žaislams priskiriamų radinių kopijos bei rekonstrukcijos, todėl lankytojai galės pirmą kartą vienoje erdvė je pasigrožėti XIII–XVIII a. Lietu vos žaislų paveldu“, – sakė viena
Lietuvos žaislų muziejaus steigėjų Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė. Anot jos, ekspozicija kurta taip, kad kuo daugiau žaislų būtų gali ma paliesti, jais pažaisti, juos iš mėginti. Iš erdvės, skirtos protėvių žais lams bei žaidimams, lankyto jai pereis į nuolat atnaujinamos, keičiamos bei papildomos paro dos salę. Čia pristatomi muziejui per dvejus metus Lietuvos žmonių dovanoti XX a. žaislai. Kolekcijoje pačios seniausios – dvi 1935–1936 m. Kauno margi nių kooperatinėje bendrovėje pa gamintos lėlės. VD, BNS inf.
Vienoje gatvėje gali glaustis net septyni apleisti pastatai. Ir ne ko kioje gyventojų jau paliekamoje gyvenvietėje, o sostinėje.
A.Kojelavičiaus gatvėje Naujojoje Vilnioje kaip apleisti pastatai įvar dijami 1B, 111, 113, 162, 168, 200 ir 210 numeriais pažymėti namai. Tiesa, nors šie namai tikrai ne puošia gatvės, ne visi jie tapę bena mių ar mėgstančių palėbauti prie globsčiu. Gretimi A.Kojelavičiaus
g. 111 ir 113 namai aplinkiniams gy ventojams nebekelia rūpesčių. „Aš jums viską parodysiu. Ko ieškote? – pamatęs, kad kieme su kinėjasi žurnalistai, skubiai vilk damasis striukę išlindo 115-ojo namo gyventojas. – Kuris yra 111as, o kuris 113-as – neturiu nė ža lio supratimo, bet jie abu yra štai čia. Prieš porą metų būdavo sve čių juose, visko čia buvo. Bet at važiavo šeimininkai, apkalė lan gus, duris, ir dabar ramu.“ Dar dviem pastatams piešia mas šviesesnis rytojus. Jame bus
Supratimas: V.Kudirkos aikštėje vyk
vo priminta, kad yra žmonių, kuriem
Ragino nepamirš Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Šiuo renginiu priminta, kad Lie tuvoje įsibėgėja jau septintą kartą rengiama labdaringa „Maltiečių sriubos“ akcija, skirta visuome nės dėmesiui į vienišus, ligotus se nus žmones atkreipti ir jiems pa remti.
Pirmąjį sriubos samtį įpylė šios gražios akcijos globėjas preziden tas V.Adamkus. „Labai vertinu šią akciją. Ji atskleidžia žmogaus jaut rumą artimui, ypač tokios šventės proga, kai simboliškai dalijamės, turi atsispindėti, kad Lietuvo je neturime pamiršti vienišų, ser gančių, senų žmonių“, – sakė pre zidentas.
Apie Maltos ordiną Maltos, arba Suvere nusis karinis hospital jerų šv. Jono, ordinas buvo įkurtas Jeruzalė je 1099 m. Tai seniau sia humanitarinės pa galbos organizacija pa saulyje. Iš pradžių tai bu vo vienuolių bendrija, pa vadinta šv. Jono Krikštytojo vardu, tvarkiusi ligoninę, skirtą į Šventąją Žemę atvykstantiems piligri mams. Šiuo metu Maltos ordinas vyk do pagalbos projektus daugiau kaip 120 šalių. Maltos ordino pagalbos tar
nyba Lietuvoje yra Mal tos ordino socialinės pa galbos organizacija, įkur ta 1991 m., dabar vienijan ti daugiau kaip 700 sava norių. Pagrindiniai vyk domi projektai: „Maistas ant ratų“ – karštos sriubos išvežiojimas į namus sun kiai sergantiems senukams 15oje miestų, projektas „Socialinė prie žiūra namuose“ keturiuose miestuose, socialiniai vaikų dienos centrai aštuo niuose miestuose, taip pat veikia jau nųjų maltiečių organizacija.
Moksleiviai skubės į p Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Gatvė atsinaujina pamažu Rūta Grigolytė
Vakar vidurdienį vil niečiai ir miesto sve čiai buvo pakvies ti į Vinco Kudir kos aikštę paragau ti maltiečių sriubos. Prasidėjusios labda ringos akcijos glo bėjas prezidentas Valdas Adamkus ir Maltos ordino am basadorius kvietė padėti vienišiems, li gotiems žmonėms.
įkurtos gyventojams reikalingos įstaigos. A.Kojelavičiaus gatvėje yra du pastatai – 172 ir 127, kurie šiuo metu rekonstruojami daugiausia ES lėšomis. Šie pastatai, Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, bus skirti socialinėms paslaugoms: dienos centrams, savarankiško gyvenimo namams ir kitoms. Rekonstrukcijų eigą koordinuo ja biudžetinės savivaldybės įstai gos: Socialinės paramos centras, pensionas „Vilties namai“, Moti nos ir vaiko pensionas.
Išmanioji lenta, planšetiniai kom piuteriai, kompiuterizuota moky tojo darbo vieta, interaktyvus ry šys su mokiniais – tokią klasę įsi rengė Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Vakar gimnazijoje pristatyta jau antroji Lietuvoje išmanioji klasė, kuriai technologijas suteikė įmo nė „Samsung“. „Nesitikėjome tiek svečių, tad ir informacijos nesiun tėme“, – mokinių ir garbių svečių pilnoje salėje pečiais gūžčiojo gim nazijos darbuotoja. Renginyje projektą pristatė ir sėkmės jį įgyvendinant linkėjo gimnazijos, projekto įgyvendin tojų ir partnerių atstovai, taip pat švietimo ir mokslo ministras Gin taras Steponavičius. „Nors tuomet tai buvo kita mo kykla, bet tas pats pastatas, tos
pačios sienos – čia ir aš mokiausi. Tada negalėjau net pagalvoti, kad vieną dieną matysiu tokias naujo ves, kaip šiandien. Linkiu, kad to kių mokyklų atsirastų vis daugiau, kad mokytojams užtektų drąsos priimti visas naujoves kaip naują profesinį iššūkį“, – kalbėjo švieti mo ir mokslo ministras. Kai kurie moksleiviai ėmė kri zenti, kad mokytojams bus sunku priprasti prie naujų technologijų. Vienas projekto partnerių yra lei dykla „Šviesa“ – didžiausia Lietu vos vadovėlių ir mokomosios litera tūros leidykla. Jos atstovas Alfredas Ramanauskas susirinkusiems sa kė: „Jeigu matysime, kad projektas duoda naudos, jausimės padarę šį tą reikalinga. Dalyvaudami projek te keliame klausimą: „Kokio moky mosi turinio norite?“ Į šį klausimą stengdamiesi atsakyti, tokį turi nį ir kursime. Tai vienas žingsnis į skaitmeninį mokymąsi.“ Kito pro
3
trečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
miestas
13p.
Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidarytos iš karto trys parodos.
Kiemuose sužibs Kalėdų eglės Gruodžio 6–8 d. vilniečiai kvie čiami į Kalėdų eglučių įžiebimo šventes aštuonių sostinės rajonų daugiabučių kiemuose.
kusioje „Maltiečių sriubos“ labdaringoje akcijoje dar kartą vilniečiams bu ms reikalinga visų mūsų pagalba. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
šti vienišų žmonių Renginyje dalyvavo ir iš Vokieti jos atvykęs nepaprastasis ir įgalio tasis Maltos ordino ambasadorius Lietuvai baronas Christianas von Bechtolsheimas (nuotr.). Jis padė kojo V.Adamkui, kad perėmė šios akcijos globą ir pabrėžė, kad orga nizacija dalijasi ne tik maistu, bet, ir geru žodžiu, taip pat išreiškė norą, kad prie šios akcijos prisijungtų kuo daugiau žmonių – vieni, jei gali, fi nansiškai, kiti – savanoriaudami. „Daugeliui žmonių Lietuvoje reikalinga pagalba, slauga, karštas maistas į namus, daug žmonių sun kiai serga, yra vieniši, palikti likimo valiai. Bendromis pastangomis ga lime jiems padėti“, – prieš renginį spaudos konferencijoje sakė Maltos ordino ambasadorius Lietuvai. Tęsdamas kalbą jis teigė, kad rengdami akciją „Maltiečių sriu ba“ turėjo ir kitų, platesnių, tikslų. Pirmas jų – pakviesti Lietuvos vi suomenę atsigręžti į savo silpnuo sius – tuos, kurie patys negali savi mi pasirūpinti ir kuriems reikalinga pagalba. Pasak ambasadoriaus, ki tas akcijos tikslas yra skatinti sava
Arūnas Kubilius:
Siekiame šalia na mų sukurti šventi nę nuotaiką, ska tinti kaimynus susipažinti ir jau kiame bendruome nės būryje pajusti Kalėdų dvasią. Pasak A.Kubiliaus, švenčių vietos, į kurias dabar susirenka ir linksminasi keli šimtai žmo nių, dar prieš trejus metus buvo išrinktos pačių gyventojų. Ren ginio programoje – iškilminga eglutės įžiebimo ceremonija, šo kiai, žaidimai, konkursai, saldai niai, kitos linksmybės ir, žinoma, – Kalėdų Senelis. Renginį ves pro
fesionalūs aktoriai. Organizatoriai kviečia savo rajono eglutę puošti rankų darbo žaisliukais. Gražiau sio žaisliuko autorius bus apdova notas saldžiu prizu. Rengėjai taip pat ragina savo su kurtus ir ant eglutės pakabintus žaisliukus fotografuoti, o nuotrau kas skelbti „Mūsų kiemo“ pusla pyje feisbuke (facebook.com/MusuKiemas). Čia iki gruodžio 17 d. vyksta gražiausio rankų darbo Ka lėdų eglutės žaisliuko konkursas. Laimėtojų laukia prizai. Daugiabučių namų administra torių organizuojamos Kalėdų eglu čių įžiebimo šventės – iniciatyvos „Mūsų kiemas“ dalis. Šios inicia tyvos tikslas – bendromis dau giabučių namų gyventojų ir šiuos namus administruojančių įmonių pastangomis šalia namų kurti jau kią, tvarkingą ir gyvą aplinką. Šiemet Kalėdų eglučių įžiebimo šventės vyks aštuoniuose Vilniaus rajonuose, o papuoštos žaliaska rės džiugins dar aštuonių rajonų gyventojus. VD inf.
norystę Lietuvoje, ypač socialinę. Maltiečių organizacija Lietuvo je, kaip ir visa Maltos ordino veikla pasaulyje, paremta savanoryste.
Valdas Adamkus:
Labai vertinu šią akci ją. Ji atskleidžia žmo gaus jautrumą artimui. Maltos ordino pagalbos tarny bos prezidentas Romas Abunevi čius pasidžiaugė, jog savanorių, norinčių padėti žmonėms, daugėja, ir pridūrė, kad didelis dėmesys da bar kreipiamas į jaunimą. „Ruošia me dirvą ateičiai, ta karta jau kitaip žiūrės į suaugusius, pagyvenusius žmones“, – sakė R.Abunevičius. „Maltiečių sriubos“ renginiai vyks 21-ame Lietuvos mieste. Vi si kviečiami prisidėti prie akcijos ir paaukoti, kad artėjant gražiau siai metų šventei Lietuvoje neliktų vienišų ir pamirštų žmonių.
pirmą išmaniąją klasę
Įgūdžiai: moksleiviai juokavo, kad mokytojams bus sunku priprasti
prie naujų technologijų.
jekto partnerio, internetinių tech nologijų bendrovės „Atea“, vado vas Clausas Hougesenas teigė, kad jo įmonėje edukacijai skiriama daug dėmesio. „Mums svarbu investuoti į studentus, nes gerų informacinių technologijų specialistų reikia nuo lat. Taigi, jeigu labai sunkiai dirb site, galbūt kada nors tapsite mūsų
Eglučių ir renginių gyventojams jau trečius metus iš eilės dovanojantys daugiabučių administratoriai ragi na nepraleisti progos pasidžiaug ti Kalėdų dvasia, renginyje daly vauti su artimaisiais, kaimynais, draugais ir prisidėti prie šventi nės nuotaikos kūrimo savo rajone. Daugiabučių administratoriai taip pat kviečia pasidžiaugti dar aštuo niomis papuoštomis žaliaskarėmis įvairiuose Vilniaus rajonuose. „Šiais metais tęsiame tradiciją ir gyventojus kviečiame į kalėdi nį renginį savo arba kaimynų kie me. Taip siekiame šalia namų su kurti šventinę nuotaiką, skatinti kaimynus susipažinti ir jaukia me bendruomenės būryje pajusti Kalėdų dvasią. Kasmet didėjantis dalyvių skaičius skatina tęsti Ka lėdų eglučių įžiebimo švenčių tra diciją ir rodo, kad iniciatyva žmo nėms neabejotinai reikalinga“,
– sakė „Mano būsto“ Vilniaus re giono vadovas Arūnas Kubilius.
Gedimino Bartuškos nuotr.
bendrovės dalimi“, – moksleiviams sakė C.Hougesenas. „Samsung Electronics Baltics“ prezidentas Josefas Kimas pado vanojo gimnazijai gėlę: „Auga lu reikia rūpintis, jeigu norite, kad jis klestėtų ir žydėtų. Taip pat rei kia rūpintis vaikais, kad jie išaugtų puikūs žmonės.“
Proga: į eglučių įžiebimo šventes sostinės daugiabučių rajonuose susirenka šimtai vilniečių.
Organizatorių nuotr.
Šventės vyks Kur?
Kada?
Kas dovanoja eglutę ir šventę?
Antakalnyje, Antakalnio g. 51, prie „Antakalnio būsto“ ir bibliotekos
Gruod žio 6 d. 13 val.
„Antakalnio būstas“
Lazdynuose, Erfurto g. 29, prie „Iki“
Gruod žio 6 d. 15 val.
„Lazdynų būstas“
Šnipiškėse, Kalvarijų g. 156, netoli stotelės „Šatrija“
Gruod žio 6 d. 16 val.
„Žirmūnų būstas“
Pašilaičiuose, Ugnijos skvere prie Medeinos g. 8 A ir „Rimi“ parduotuvės
Gruod žio 7 d. 11 val.
„Pašilaičių būstas“
Žirmūnuose, Žirmūnų g. 94
Gruod žio 7 d. 15 val.
„Žirmūnų būstas“
Perk ūnk iemyje, ties Perk ūnk iemio g. 8 ir 10 namų sank irta
Gruod žio 8 d. 11 val.
Namų priež iūros centras
Jeruzalėje, Bitinink ų g. 1A, 1B; Ateities g. 1E, 1F, 1G ir Rug ių g. 8A, 8B bendrame kieme
Gruod žio 8 d. 13 val.
Namų priež iūros centras
Bajor ų kalvose, prie fontano
Gruod žio 8 d. 15 val.
Namų priež iūros centras
Kalėdų eglutės džiugins ir kituose rajonuose Kur?
Kas eglutę dovanoja?
Karoliniškėse, A.J.Povilaičio g. 18
„Karolinišk ių būstas“
Viršuliškėse, Viršulišk ių g. 34, prie Gaid žio statulos
„Viršulišk ių būstas“
Užupyje, ties Subačiaus g. 15 / 2 namų sank irta arba Krivių g. 5
Namų priež iūros centras
Šnipiškėse, Daugėlišk io g. 3
Namų priež iūros centras
Pilaitėje, priešais Mažvydo g. 13
Namų priež iūros centras
Vilkpėdėje, prie Savanorių pr. 42 ir 46 namų arba prie Vaduvos g. 25 ir 27 namų
„Vilkpėdės būstas“
4
trečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pardavė savivaldybės skolą
Išeitis: bendrovė „Grinda“ savivaldybės skolas parduoda nebe pirmą
mentus ir sutartį su „Grinda“ pa sirašys artimiausiu metu. Rugpjūtį Šiaulių bankas iš „Grin dos“ įsigijo 10,353 mln. litų Vilniaus savivaldybės skolą. Pernai „Grinda“ patyrė 4,976 mln. lit ų gryn ųj ų aud it uot ų nuostolių. Užpernai bendrovės grynasis pelnas siekė 702 tūkst. litų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo 1,5 karto, iki 42,609 mln. litų, kaip teigiama Registrų centrui pateiktoje 2011 m. įmonės veiklos ataskaitoje. 2011 m. pabaigoje Vilniaus sa vivaldybės skolos „Grindai“ siekė apie 26 mln. litų, o bendrovės sko los praėjusių metų pabaigoje buvo 27,412 mln. litų. Bendrovėje 2011 m. pabai goje dirbo daugiau kaip 400 žmonių. Įmonė sostinėje tavrko ir tiesia gatves, prižiūri gatvių lietaus van dens nuotekų tinklus, likviduo ja avarijų padarinius, žiemą va lo sniegą, barsto smėlį. 100 proc. „Grindos“ akcijų priklauso Vil niaus miesto savivaldybei.
Domanto Umbraso (BFL) nuotr.
VD, BNS inf.
Vietos investuotojų bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdomas Šiaulių bankas antradienį laimėjo Vilniaus savival dybei priklausančios gatvių prie žiūros bendrovės „Grinda“ skelbtą 11,001 mln. litų sostinės savivaldy bės skolos pardavimo aukcioną.
„Aukcionas įvyko, skolą įsigijo Šiaulių bankas“, – BNS patvirti no „Grindos“ vyriausioji buhalte rė Danutė Aliksandravičienė. Ji ne galėjo pasakyti, kokią kainą bankas pasiūlė už skolą. Pasak D.Aliksandrav ič ien ės, bankas šiuo metu tikrina doku
kartą.
Pažeidimai: sulaikytasis anksčiau nekart yra baustas už įvairius Pa
sienio teisinio režimo taisyklių pažeidimus, be to, buvo įkliuvęs ga benantis kontrabandines cigaretes. Gedimino Bartuškos nuotr.
Svaidėsi sniego gniūžtėmis Pasieniečių tikrinamo automo bilio keleivis įsivėlė į konfliktą su savo pareigas vykdančiais pa reigūnais. Šie vyrą sulaikė ir pri statė į užkardą. Vėliau jo vaduo ti atėjęs draugas pasieniečiams grasino susidorojimu, svaidėsi sniego gniūžtėmis ir pareiškė su sprogdinsiąs užkardą.
Pirmadienį vakare prie kelio į va dinamąją Dieveniškių kilpą esan čiame Širvių atraminiame punkte Valstybės sienos apsaugos tar nybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pasie niečiai sustabdė patikrinti Šal čininkų link vykstantį automo bilį „Volkswagen Passat“. Širvių punkte pareigūnai nuolat tikrina į abi puses vykstančius asmenis ir transporto priemones. Remiantis VSAT pranešimu, automobilį vairavusi 20 metų Šalčininkų rajono gyventoja tu rėjo tvarkingus asmens doku mentus, tačiau pasieniečiai iš siaiškino, kad tikrinama mašina išregistruota iš transporto prie monių valdytojų duomenų bazės. Nustatyta, kad vairuotoja netu ri ne tik automobilio registraci jos liudijimo, bet ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo poliso. Pareigūnams aiškinantis šias aplinkybes, tuo pasipiktino kartu vykstantis automobilio keleivis. Per patikrą vyras elgėsi agresy viai, keikėsi, įžeidinėjo pareigū nus. Keleivį, nuo kurio sklido al koholio kvapas, pasieniečiams teko tramdyti jėga ir surakinti antrankiais. Pasieniečių teigimu, sulaikyta sis – jiems gerai žinomas 24-erių Šalčininkų rajono gyventojas. Jis anksčiau nekart yra baustas už įvairius Pasienio teisinio režimo taisyklių pažeidimus, be to, buvo įkliuvęs gabenantis kontrabandi nes cigaretes. Chuliganui buvo nustatytas 1,19 promilės girtumas. Jį apklausti pasieniečiai nuvežė į netoli esan
čiame Poškonių kaime veikiančią G.Žagunio užkardą. Automobi lį „Volkswagen Passat“ ir jo vai ruotoją VSAT pareigūnai perdavė Šalčininkų rajono policijai. Pasieniečiams užkardoje ap klausiant Šalčininkų rajono gy ventoją, prie jos teritorijos var tų atėjo vyras. Jis ėmė reikalauti paleisti jo draugą, kuris esą buvo neteisingai sulaikytas. Nekviestas atvykėlis pradėjo mėtyti sniego gniūžtes į užkardos langus, kei kėsi, užgauliojo pasieniečius. Jis netgi prapliupo grasinimais su pjaustyti pasieniečių automobilių padangas, susprogdinti užkardą ir susidoroti su VSAT pareigūnais bei jų šeimų nariais. Į užkardą keikūnas pateko, ta čiau jau nebe savo noru. Jis buvo sutramdytas ir atvesdintas pasie niečiams panaudojus fizinę jėgą. Nustatyta, kad tai – VSAT parei gūnams taip pat gerai žinomas 22 metų Šalčininkų rajono gyven tojas, už įvairius pažeidimus jų baustas administracine tvarka. Šįkart draugą vadavusiam vyrui už teisėtų VSAT pareigūnų rei kalavimų nevykdymą ir jų garbės bei orumo įžeidimą pradėta ad ministracinės bylos teisena. To kia pat teisena pradėta ir jo drau gui. Už tai jiems gresia baudos nuo 300 iki 500 litų arba areštas nuo 15 iki 30 parų. Šias bylas nag rinės teismas. Sprendžiamas klausimas, ar dėl chuligano grasinimo smurtu ir sprogimais pradėti ikiteismi nį tyrimą. Po apklausos abu vy rai paleisti. VD, BNS inf.
1,19
promilės
girtumas buvo nustatytas chuliganui.
5
TrečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
lietuva
Tinkami ne visi
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažino, kad jai priimtini ne visi valdančiųjų siū lomi kandidatai į ministrus. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
„Dekreto pasirašyti negaliu“
Vakar lankydamasi savo gimtojo je Vilniaus Salomėjos Nėries gim nazijoje ir dovanojusi jos bibliote kai knygų, D.Grybauskaitė atsakė į kelis žurnalistų klausimus apie ak tualijas. Žurnalistai Prezidentės teiravosi, ar jai buvo pristatyta kultūros mi nistro kandidatūra ir kieno ji, tačiau D.Grybauskaitė nusprendė užduo ti klausimą pati sau: „Gal suformu luokime klausimą taip: „Ar Pre zidentė gavo Ministrų kabineto sąrašą, kuriam pritaria?“ Norėčiau pasakyti, kad tokio bendro sąrašo negavau. Ir todėl visiškai nesvarbu, ar kultūros, ar koks kitoks minist ras. Kol kas dekreto dėl Vyriausybės skyrimo pasirašyti negaliu. Tol, kol gausiu visas kandidatūras, kurios suderintos ir man tinkamos. Ir apie tai žino būsimasis premjeras.“ Šalies vadovė jau susitiko su visais pretendentais vadovau
ti ministerijoms, išskyrus vieną – į kultūros ministrus. Prezidentė ne įvardija, kurie kandidatai jai pasi rodė netinkami, tačiau pareiškė, kad tokių esama: „Apie tai, kurie man ne visai tinka, žino premjeras Algirdas Butkevičius.“
Gal suformuluokime klausimą taip: „Ar Prezidentė gavo Mi nistrų kabineto sąra šą, kuriam pritaria?“ Pasišaipė iš kalbos nemokėjimo
Salomėjos Nėries gimnazija nuo seno garsėja sustiprintu anglų kal bos mokymu. Todėl lankydama si šioje mokykloje D.Grybauskaitė turėjo progą pasikalbėti apie kan didatų į ministrus gebėjimus bend rauti užsienio kalbomis. „Labai džiaugiuosi, Dalyte, kad tu šituos ministrus tikrini, ar jie
Taikinyje – trys D.Kedžio šalininkai Teismui dėl mažametės tvirkini mo išteisinus velionį Andrių Ūsą, Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl galbūt melagingų liudytojų pa rodymų ir poveikio vaikui.
Dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiai tyrimai pradėti Drą siaus Kedžio tėvo Vytauto And riaus Kedžio ir gydytojos Laimos Bloznelytės-Plėšnienės atžvilgiu. Jie abu liudijo teisme nagrinėjant A.Ūso bylą. Dėl galimo poveikio liudytojui tyrimas pradėtas Kedžių kaimy nei Olgai Girdauskienei. Ji taip pat buvo apklausta teisme. Įtarimai kol kas niekam nepateikti. Onkologė L.Bloznelytė-Plėšnienė, apklausiama kaip liudyto ja vadinamojoje pedofilijos byloje, pareiškė mananti, kad jos priva čiame kabinete Vilniuje 2007-ųjų
gruodį ar 2008-ųjų sausį–vasa rį lankėsi A.Ūsas su Violeta Na ruševičiene, jos dukra ir Laimute Stankūnaite. Anot onkologės, ap silankiusieji pareiškė, kad jiems konsultacijos nereikia, o vyras tu ri problemą – darinį ant lyties or gano, parodė jį ir prašė pašalinti. O A.Ūso tėvai ir sutuoktinės šiuos liudijimus apie darinį ant lyties or gano paneigė. V.A.Kedys teismui tvirtino, kad lankydamasis L.Stankūnaitės tėvų bute aptiko pusnuogį A.Ūsą, tuo metu bute buvo ir mažametė anū kė. Teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį, kad apie tai V.A.Kedys ne pasakojo per ankstesnes apklau sas, jo parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Prok uratūros duom en im is, O.Girdauskienė įtariama dariusi poveikį mergaitei. VD, BNS inf.
Tyrimas: prokurorai tikrina, ar gydytoja L.Bloznelytė-Plėšnienė mela
gingai liudijo teisme.
Gedimino Bartuškos nuotr.
moka užsienio kalbą, – priėjusi prie Prezidentės juokėsi anglų kalbos mokytoja ir pridūrė: – Kiekvienas išsilavinęs žmogus turi mokėti už sienio kalbą.“ „Bet pas mus sakoma, kad mi nistrai gali būti ir ne visai išsila vinę. Kaip jūs manote?“ – ironi zavo D.Grybauskaitė. „Be kalbų esame kaip be rankų. Eilinė sekretorė negali nemokėda ma kalbos gauti darbo, o mūsų po litikai turi būti pavyzdys visiems mums savo išsilavinimu, gebėji mais pristatyti savo valstybę“, – aiškino ji. Susirinko į skubų posėdį
Galutinis kandidatų į minist rus sąrašas bus šiandien. Taip jau ne vieną dieną kartojo paskirta sis premjeras A.Butkevičius. Ta čiau sąrašo vis nėra arba jis kas dien keičiasi. Nei A.Butkevičius, nei koalicijos partneris, Darbo partijos (DP) ly deris Viktoras Uspaskichas preten dento vadovauti Kultūros minis terijai oficialiai ligi šiol neįvardijo. Neoficialiai minimos DP atstovo Seimo nario Šarūno Biručio, taip pat DP vicepirmininko ir parlamen taro Kęstučio Daukšio pavardės. Po to, kai Prezidentė paskelbė, kad jai ne visi pateikti kandidatai į mi
Ironija: Prezidentė D.Grybauskaitė su savo anglų kalbos mokytoja pa
sišaipė iš kandidatų į ministrus, nemokančių užsienio kalbų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
nistrus yra priimtini, pasklido neo ficialios žinios, jog tarp tokių esą gali būti pretendentės į socialinės apsau gos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministro postus – DP atstovės Lo reta Graužinienė bei Virginija Balt raitienė. Apsvarstyti susidariusios padėties vakar vėlai vakare į posėdį
susirinko DP prezidiumas, į kurį bu vo pakviestas ir A.Butkevičius. Dar prieš šį posėdį V.Uspaski chas pareiškė, kad naujų kandi datų į ministrus nebebus siūlo ma. „Tai, kas pateikta premjerui, to sąrašo tikrai nesiruošiame keis ti“, – teigė jis.
6
TRečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Dešiniųjų ašaros – netikros Justinas Argustas
I
š pol it inės deš inės jau gerą mėne sį aid i klyksmas: „Tėvynė pavojuje!“ ir Liet uvos aukšč iaus ias is vert ybi nink as Vyt aut as Landsb erg is skel bia Antros ios Respubl ikos pab aigą. „Atei na Kreml iui pal ank ios jėgos“, – atit ar ia jo sekėja Ras a Juknev ič ienė. O siaube – net prok reml iškas regnum.ru apie naująją Liet uvos valdž ią rašo tik ge rai! Liet uvos modern iz ac ija atidedama, premjeras silpnas ir viską, ko ketverius me tus taip sunkiai siekta, sugadins. Dešiniųjų mintis paprasta: jei valdž ioje – kairieji, Lie tuvai bus tik blog iau. Rink imus prapylę taip virkauja ne pirmą kartą – tas pats bu vo ir 2000-aisiais.
Kodėl brangsta elektra? P rezidentės vyriausiasis patarėjas Ne rijus Udrėnas pareiškė, kad Kainų ko misija turėtų paaiškinti savo spren dimą, lėmusį didelį elektros kainos šuolį nuo 2013-ųjų pradžios.
Atsakinga – Kainų komisija
N.Udrėnas perspėjo, kad nekeičiant politikos remti brangią atsinaujinančią energiją po ke lerių metų vartotojų laukia dar vienas didelis elektros kainos šuolis. „Dujų pabrangimas įskaičiuojamas tik da bar. Taigi, Kainų komisija praeityje į elektros energijos kainą įtraukė mažesnę kainą, nei buvo iš tikrųjų. Ir dabar tas skirtumas kom pensuojamas per vienus metus. Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas teigia, kad to kią kompensaciją būtų galima padaryti ne per vienus, o per kelerius metus, todėl Kainų ko misija turėtų labai išsamiai paaiškinti, kodėl neišskaidė šio padidėjimo keleriems metams į priekį“, – interviu Žinių radijui vakar sakė N.Udrėnas. „Galiausiai elektros kaina augo ir dėl pa didėjusio superkamo atsinaujinančių ištek lių elektros kiekio bei kainų. Už supirkimo kainų apskaičiavimą atsakinga Kainų komi sija. Ir, kaip žinome, saulės elektrinių bumas, kai kas dieną pateikiama prašymų instaliuo ti maždaug 15 megavatų elektros galią, tik rai yra netvarus situacijos vertinimas. Lie tuvos vartotojai, jeigu nebus imtasi ryžtingų priemonių, bus pasmerkti dar vienam elekt ros kainų šokui po kelerių metų“, – tvirtino Prezidentės patarėjas.
Pozicija: Prezidentės patarėjas N.Udrėnas tvirtina, kad Lietuvai būtų naudinga statyti ato
minę elektrinę.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
matyti, kad jie nusidėvi, ir po tam tikro lai ko nebetenkins augančios paklausos. O nau jų pajėgumų statybos išlaidas turės padengti elektros pirkėjai. Taigi, bus bandoma perkelti elektros kainų didėjimą tiems, kurie turi ma žesnį pasirinkimą“, – sakė N.Udrėnas.
Galima sustabdyti?
Rinkimų sistemą dešiniųjų Seimas „paskaidrino“ taip, kad balsų pirkimas pasidarė masinis. Tačiau tok ios apokal ipt inės dešin iųjų kal bos – tik tušt i plep alai. Ką gi apie pavojų nacional in iam saug umui skelbią konser vator iai šioje srityje nuveikė per ketver ius met us? Rink imų sistemą deš in iųjų Seimas „pa skaidr ino“ taip, kad balsų pirk imas pasi darė masinis. Pataisė partijų finansavimo sistemą taip, kad jas paremti galėtų tik tur ting ieji. Net uždraudė prieš rink imus poli tikams dovanoti tušinukus, rengti agitaci nius koncertus ir vaišes. Ir kas pasikeitė? Sakote, konservatoriai labai rūpinosi krašto saugumu? Ne visai. Procentai nuo BVP, ski riami krašto gynybai, tik mažėjo. Iki NATO įsipareigotų 2 proc. – mylios. Taip, buvo kri zė. Bet tos pačios „Kremliui palankios jėgos“ šalies gynybai žada skirti daug daugiau. O kur garsiosios 12 saugumo paž ymų apie menamą valstybės užvaldymą? Pasirodo, per ketverius metus jos tapo bevertės – nes ir taip visi viską žino. Bet parodyti jų deši nieji taip ir neišdrįso. Vadinasi, Tėvynei pa vojus dar neg resia. Ieškoti JAV, kur ios įvardijamos kaip strate ginis Lietuvos partneris, neva slaptų kalė jimų; išduoti Baltarusijos Batkai ir savo ran kom is į kalėjimą pat updyt i disidentą. Ar čia tie dešiniųjų nuopelnai? „Pavyzdž iui, kodėl socialdemokratams vi sada galima būti su visais, o mums jau ne?“ – 2009 m., kviečiant į koal iciją Darbo par tiją, rypavo R.Juknev ičienė. Prireikė net trejų metų, kad Andrius Kubil ius pripa žintų: „Tai buvo klaida.“ Jei Tėvynė, atėjus kair iesiems, pavojuje, kur nepasitenk in imo man ifestacijos; kur tūkstant in iai mit ingai? Kodėl niekas ne protestuoja? Juk Respublikos pabaiga? Vi si akl i ir kurti? Tai kad ne. Juk visiems akivaizdu, kad dešiniųjų aša ros – netikros.
Jis teigė, kad elektros kainų šuolį galima su stabdyti peržiūrėjus atsinaujinančių išteklių supirkimo tvarką, pastačius suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir apsisprendus dėl pigaus elektros gamybos šaltinio. „Kokie galimi šios situacijos sprendimai? Aišku, reikia statyti suskystintųjų gamti nių dujų terminalą – tai tikrai sumažins kai ną. Priminsiu, Amerikoje dujų kaina keturis kartus mažesnė nei Lietuvoje. 2015–2016 m. prasidės suskystintųjų gamtinių dujų ekspor tas iš JAV ir Australijos, taigi, dujų rinka tikrai pasikeis dramatiškai. Antra, reikia peržiūrė ti atsinaujinančių išteklių supirkimo regla mentą, kad ateityje būtų suvaldyta ši situa cija. Trečia, taip pat reikia laiku apsispręsti dėl pigaus bazinio elektros gamybos šaltinio – tai garantuotų ir pigią elektrą, ir energetinį saugumą“, – kalbėjo N.Udrėnas. Anot jo, padėtis gali būti panaši į tą, ku ri buvo prieš dešimtmetį su dujomis, – kai buvo kalbama, jog būtina parduoti „Lietu vos dujas“ Rusijos koncernui „Gazprom“, esą tai užtikrins pigesnes dujas Lietuvai il giems metams. „Tačiau po gana trumpo laiko dujų kainos formulė buvo bloginama, šilumos įmonės, investavusios į dujų katilus, tapo šios infrast ruktūros įkaitėmis. Taigi, natūralu, jei Lietu va apribotų savo pasirinkimo laisvę, elektros importuotojai galėtų pasinaudoti susidariu sia padėtimi. Nes žiūrint tiek į Europos, tiek į Rusijos elektros gamybos pajėgumų amžių,
Nenorėdami visiškai priklau syti nuo brangstančios įvež tinės elektros, turime turėti pakankamą savo gaminamos bazinės elektros kiekį.
Teigiamai įvertino Visagino projektą
„Klausimas yra, už kiek mes gaminsimės elektrą? Nenorėdami visiškai priklausy ti nuo brangstančios įvežtinės elektros, tu rime turėti pakankamą savo gaminamos ba zinės elektros kiekį. Esmė ta, kad jos kaina būtų mažesnė už prognozuojamą rinkos kai ną“, – kalbėjo N.Udrėnas. Prezidentės patarėjas teigiamai įverti no planus kartu su japonų koncernu „Hita chi“ statyti naują atominę elektrinę Visagi ne. „Hitachi“ pasiūlymas Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo tikrai konkurencingas, o projek tas toliausiai pažengęs ir naudingas visoms trims valstybėms“, – sakė N.Udrėnas. Jis pabrėžė, kad valstybės kaimynės laukia naujosios Lietuvos valdžios apsisprendimo, ir paragino naują Vyriausybę bei Seimą priimti „atsakingą bei pasvertą sprendimą“. Pagal dešiniųjų Vyriausybės projektą sta tant 1350 megavatų atominę elektrinę daly vautų Japonijos korporacija „Hitachi“ ir tri
jų Baltijos šalių energetikos įmonės. Elektrinę ketinta pastatyti iki 2020–2022 m. Per patariamąjį referendumą, surengtą kar tu su Seimo rinkimais, prieš atominės elekt rinės statybą pasisakė 62,7 proc. balsavusių Lietuvos rinkėjų. Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai žada atsisakyti Visagino atominės elektrinės projekto. Tačiau kol kas jokių teisinių spren dimų nepriimta. Pateisina 25 proc. taisyklę
Prezidentės patarėjas taip pat sakė, kad įpa reigojimas didiesiems dujų vartotojams iš planuojamo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo pirkti ketvirtadalį dujų yra būtina konkurencijos sąlyga. N.Udrėnas teigė, jog daugelis aukštų Briu selio pareigūnų pateisina šią nuostatą. Ją su kritikavo didieji dujų importuotojai ir naują Vyriausybę formuojantys socialdemokratai. „Lietuvos ilgalaikė dujų tiekimo sutartis baigiasi 2015 m. Daugelis aukštų Europos pa reigūnų, su kuriais teko bendrauti, puikiai su pranta, kad 25 proc. dujų įsigijimo iš terminalo taisyklė yra būtina norint sukurti konkurenci nes sąlygas. Sudarius ilgalaikes sutartis, kad ir būtų pigesnės dujos, galbūt nebūtų pirkėjų, nes jie būtų susaistyti ilgalaikėmis tiekimo su tartimis“, – kalbėjo Prezidentės patarėjas. Dabar Suskystintųjų gamtinių dujų termina lo įstatymas numato, kad didieji dujų vartotojai iš būsimojo terminalo privalės pirkti 25 proc. jiems būtino dujų kiekio, dar 25 proc. jie turės nupirkti iš dabartinio vienintelio dujų tiekėjo Lietuvai – Rusijos koncerno „Gazprom“. Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius prieš kurį laiką pareiškė, kad jo vadovaujama Vyriausybė gali atsisakyti 25 proc. taisyklės. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
TrečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Minskas stabdo
Nauja Vy riausybė dis kutuos dėl galimybės grąžinti darbo dienų perkėlimo tvarką, kuri leidžia su formuoti ke lis ilguosius savaitgalius per metus.
Baltarusijos ambasadorius Lie tuvoje Vladimiras Dražinas sa ko, kad Minskas nori konsulta cijų su naująja Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybe dėl supaprastinto sienos kirtimo režimo, kuriam įsigalioti trūksta Baltarusijos notos.
Nepatogu: į socialinės apsaugos ir darbo ministrus pretenduojanti L.Graužinienė
įsitikinusi, kad esama tvarka nepatinka paprastiems žmonėms.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ketinama grįžti prie dienų kilnojimo Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Atsisakė pernai
Praėjusiais metais Socialinės ap saugos ir darbo ministerija pa skelbė, kad 2012-aisiais atsisako ma praktikos kilnoti darbo dienas, kai jos įsiterpia tarp šventinių die nų ir savaitgalių. Anksčiau Vyriausybė kiekvienų metų pradžioje priimdavo nutarimą dėl darbo dienų perkėlimo. Tais at vejais, kai šventinė diena buvo ant radienis arba ketvirtadienis, atitin kamai pirmadienis ir penktadienis būdavo skelbiami laisvadieniais, o už jį atidirbti reikėdavo kurį nors šeštadienį. Šiemet ši tvarka buvo panaikinta. Todėl net keturis kartus per šiuos metus – per Vasario 16-osios šven tę, gegužės 1-ąją, lapkričio 1-ąją ir netrukus, gruodžio 31–sausio 1 d., – ilgųjų savaitgalių nebuvo arba ne bus, nors anksčiau dėl darbo dienų perkėlimo tokiais atvejais jie būda vo suformuojami. „Mus konsultavę ministerijos specialistai atkreipė dėmesį, kad reikėtų atsisakyti praktikos į kai kuriuos šeštadienius perkelti dar bo dienas, įsiterpiančias tarp šven tinių dienų ir savaitgalių“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos atstovai. 2001 m. priėmus Darbo kodeksą, Lietuvoje kurį laiką buvo atsisakyta kilnoti ir kaitalioti darbo bei poil sio dienas. Tačiau po kelerių me tų kodeksas buvo pakoreguotas ir prie šios praktikos sugrįžta. O per nai jos vėl atsisakyta. Siūlys svarstyti
Naujai formuojama centro kairės koalicinė Vyriausybė turėtų disku tuoti, ar grįžti prie senosios dienų kilnojimo tvarkos. Tik dar neaišku, ar tikrai ją sugrąžins.
Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Loreta Grau žinienė teigė, kad „kai kuriais at vejais tikrai vertėtų perkelti darbo dieną, nes akivaizdu, kad per didžiųjų metų švenčių maratoną ne vyksta joks normalus darbas to mis dienomis, kurios įsiterpia tarp šventinių dienų ir savaitgalių“. Kaip vieną tokių pavyzdžių L.Graužinienė įvardijo šių me tų gruodžio 31-ąją. „Tai bus pir madienis. Nepatogu – šeštadienį ir sekmadienį žmonės neis į darbą, pirmadienį bus priversti eiti, nors akivaizdu, kad tądien dėl pasiren gimo šventiniam vakarui jokio nor malaus darbo tikrai nebus. Tad ar nebūtų protingiau tą pirmadienį paskelbti laisvadieniu, o už jį ati dirbti, tarkim, šeštadienį, gruodžio 29-ąją“, – svarstė Darbo partijos at stovė, pasiūlyta į ministro postą.
Dėl šių metų gruodžio 31-osios jau nieko nebus pakeista, nes tam nelieka laiko. Todėl, kai bus suformuota, nauja Vyriausybė, anot L.Graužinienės, gali grįžti prie senosios dienų per kėlimo tvarkos. Nors galbūt ir ne taikys jos visais atvejais, kai dar bo diena įsiteps tarp savaitgalio ir šventinės dienos. Bet L.Graužinienė atkreipė dė mesį, kad dėl šių metų gruodžio 31-osios jau nieko nebus pakeis ta: „Nelieka tam laiko. Tokius da lykus reikia gerokai iš anksto pla nuoti ir apie priimtus sprendimus paskelbti visuomenei, kad nekiltų dar didesnis chaosas. Todėl šiemet gruodžio 31-oji, matyt, liks, kaip jau apsispręsta, – tai bus forma li darbo diena, nors, kaip minėjau,
„Mums iškilo tam tikrų klausimų. Į juos jums galėsiu atsakyti, kai mes ir naujoji Vyriausybė, naujos sudėties Užsienio reikalų minis terija, susėsime ir patikslinsime kai kurias detales dėl medžiagos, susijusios su susitarimo dėl supaprastino judėjimo režimo įsigaliojimo perdavimo faktu. Reikia šiek tiek laiko“, – vakar spaudos konferencijoje Vilniuje sakė V.Dražinas. Birželį diplomatas Lietuvos ži niasklaidai sakė, jog Baltarusija tiksi, kad susitarimą įgyvendinti pavyks per du tris mėnesius. Dar anksčiau jis yra sakęs, kad Minskas abejoja dėl supapras tinto judėjimo per Lietuvos pa sienį, kai autoritarinio Balta rusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui taikomos ES sankcijos.
Vasario pabaigoje Lietuva ofi cialiai informavo Baltarusiją, kad yra pasirengusi paprastesnei sie nos kirtimo tvarkai. Kad tvar ka įsigaliotų, reikia ir atitinka mo Baltarusijos žingsnio. Prieš dvejus metus pasirašyta sutartis jau pernai ratifikuota abiejų šalių parlamentuose.
Prieš dvejus metus pasirašyta sutar tis jau pernai ratifi kuota abiejų šalių parlamentuose.
Lietuvos ir Baltarusijos susita rimas sudarytų galimybę pasie nio gyventojams kirsti valstybės sieną be vizų, su specialiais vie tos eismo leidimais, ir būti kitos valstybės pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų. Į vietos eismo pasienio zoną iš Lietuvos pusės turėtų patekti apie 800 tūkst. gyventojų, iš Baltarusi jos – apie 600 tūkst. VD, BNS inf.
normalaus darbo tądien vis tiek negalima tikėtis.“ Yra ir skeptiškų nuomonių
Bet ne visi valdančiosios koalicijos atstovai mano taip, kaip L.Grauži nienė. Socialinių reikalų žinovas, Seimo pirmininko pavaduotojas socialde mokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad nėra reikalo grąžinti senosios tvarkos. „Pirmiausia, taip nesielgia nė viena ES valstybė. Tik Lietuva taip darydavo iki šiol. Antra – Vyriau sybė vis tiek negali nustatyti pri vačių bendrovių, įstaigų ir įmonių darbo laiko. Tie perkėlimai būdavo taikomi tik valstybės įstaigoms, o privatusis sektorius elgdavosi kaip jam patogiau – kas prisitaikyda vo prie valstybės įstaigų, o kas ne. Ir, pagaliau, trečia – tie perkėlimai sujaukdavo darbo laiko atskaito mybę“, – vardijo A.Sysas. „Žin om a, tok ius klaus im us sprendžiu ne aš ir ne Seimas, o Vy riausybė. Bet jeigu manęs būtų pa klausta, pasakyčiau savo skeptišką nuomonę dėl darbo dienų kilnoji mo ir ilgųjų savaitgalių dirbtinio formavimo“, – pridūrė politikas. Kitąmet tik per Žolinę, rugpjū čio 15-ąją, bus aktualus klausimas dėl dienų perkėlimo. Žolinė bus ketvirtadienį, tad po jo einantis penktadienis taps vienetine dar bo diena, įsiterpusia tarp šventės ir savaitgalio. Labai įdomi situacija kitais me tais bus dėl Kalėdų. Gruodžio 24, 25 ir 26 d. bus antradienis, trečia dienis ir ketvirtadienis. Jeigu die nos nebus kilnojamos, kitąmet po laisvo gruodžio 21 ir 22 d. savait galio į darbą reikės pirmadienį (gruodžio 23 d.) ir penktadienį (gruodžio 27 d.), o šventinis Kūčių ir Kalėdų antradienis–ketvirtadie nis bus laisvas.
Darsyk: Baltarusijos ambasadorius Vilniuje V.Dražinas ir vėl pra
nešė apie susitarimo dėl supaprastinto sienos kirtimo atidėjimą.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Prezidentės pataisoms pritarta Seimas uždraudė privačių van dens telkinių savininkams reika lauti didesnių mokesčių už žvejy bos leidimus.
Seimas vakar priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Mėgėjiškos žūklės įstatymo pa taisas: už balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 3, o susilaikė 7 parla mentarai. Pataisomis Seimas nustatė maksimalias mėgėjų žvejybos privačiuose vandens telkiniuose leidimų kainas. Pasak Prezidentės, žvejybos plo tų naudotojai ir privačių telkinių savininkai gali tik sumažinti mo kestį už mėgėjų žvejybos leidimą arba leisti nemokamai žvejoti. „Pataisos sugrąžina teisę vai kams iki 16 metų, pensininkams ir neįgaliesiems nemokamai žve joti visuose vandens telkiniuose ir užkerta kelią privačių vandens telkinių savininkams reikalauti didesnių mokesčių bei nepagrįs tai pelnytis iš žvejybos leidimų.
Įstatymo pataisos nustato mak simalias žūklės privačiuose van dens telkiniuose leidimų kainas, kurios negalės viršyti žvejybos leid imų kainų valstyb in iuose telkiniuose. Prezidentė pabrėžė, kad gamtos ištekliai yra visų ša lies žmonių turtas, todėl ir vals tybiniai, ir privatūs vandens tel kiniai, kaip ir miškai, turi būti prieinami kiekvienam Lietuvos gyventojui“, – komentuodama priimtą įstatymą pareiškė pre zidentūra. Seimas yra nustatęs, kad žve jybos leidimas parai kainuoja 5–10 litų, savaitei – 20–30 litų, o mėnesiui – 50 litų. Seimas taip pat pritarė Prezi dentės siūlymui palikti šiuo metu galiojančius leidimus nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, žve joti asmenims iki 16 metų, pen sininkams ir neįgaliesiems visuo se (išskyrus dirbtinius) vandens telkiniuose, nepaisant jų nuosa vybės formos. VD, BNS inf.
8
TrečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,15 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0968 DB svaras sterlingų 1 4,2531 JAV doleris 1 2,6416 Kanados doleris 1 2,6567 Latvijos latas 1 4,9598 Lenkijos zlotas 10 8,3582 Norvegijos krona 10 4,6926 Rusijos rublis 100 8,5293 Šveicarijos frankas 1 2,8550
+0,0646 % +0,0941 % –0,2869 % –0,4161 % –0,0141 % –0,6514 % +0,4001 % –0,5527 % –0,3038 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,87
4,60
2,47
„Kvistija“
4,69
4,54
2,46
„Vakoil“
4,85
4,55
2,49
„Brent“ nafta
87,90 dol. už 1 brl. 109,41 dol. už 1 brl.
Kalėdoms – keli šimtai litų Gintarė Micevičiūtė Kalėdų išlaidoms gyventojai šie met vidutiniškai skirs 350 litų. Trečdalį šios sumos sudarys išlai dos maistui. Tiesa, kai kurie Kalė dų stalui ir dovanoms neplanuo ja išleisti nė cento. Vietoj įprastų šventinių išlaidų jie renkasi atostogas užsienyje.
Tyrimas parodė, kad per metus na mų ūkių dalis, planuojanti šventi niam stalui išleisti iki 200 litų, su mažėjo nuo 60,3 iki 52,8 proc., o labiausiai, nuo 9,2 iki 13,1 proc., pa daugėjo tokių, kurie vaišėms šiemet žada skirti nuo 301 iki 400 litų.
Padaugėjo žmonių, kurie Kūčių ir Kalė dų vaišėms planuo ja nieko neišleisti. Pasak tyrimą atlikusio banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Blo žienės, plačiau atverti pinigines gyventojams šiemet leidžia su mažėjęs nedarbas ir padidėjusios pensijos. Tiesa, specialistė pa stebi, kad kasmet po švenčių prie vaišių stalo padidėja ir gyventojų išlaidos vaistams nuo skrandžio bei galvos skausmų. Šiemet daugiau pinigų negu per nai gyventojai pasiryžę skirti ne tik vaišėms, bet ir Kalėdų dovanoms. Penktadalis namų ūkių dovanoms žada išleisti 300 litų ir daugiau. Geidžiamiausios dovanos šiais
Lietuvos bankas pirmą kartą į apy vartą išleido spalvotas monetas. Nau jas 2 litų kolekcines apyvartines mo netas puošia spalvoti keturių šalies kurortų – Birštono, Druskininkų, Ne ringos ir Palangos – herbai. Lietuvos monetų kalykla nukaldino 100 tūkst. įprastų ir 2,5 tūkst. veidrodinio pavir šiaus matinio reljefo šios serijos mo netų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
metais yra dovanų čekiai, grynieji pinigai ir knygos – jų po eglute no rėtų rasti 39 proc. žmonių. Tačiau artimuosius per šventes pradžiu ginti gyventojai planuoja kiek ki tokiomis dovanomis. Ketvirtadalis jų planuoja dovanoti kosmetikos ir parfumerijos, o penktadalis rinksis valgomas dovanas ir gėrimus. O.Bložienė teigė, kad pastaruo sius trejus metus paskutinį ketvirtį šalyje išauga ir parduotų loterijos bilietų skaičius. Todėl ir šiemet dauguma gyventojų, tikėtina, Ka lėdų rytą po eglute šalia kitų do vanų ras ir loterijos bilietų. Pastaruoju metu Lietuvoje randasi ir kitoks požiūris į šven tinį žiemos laikotarpį. Šiemet dėl Kūčių ir Kalėdų įprastas savait galis gyventojams nuo pirmadie nio pailgės trimis papildomomis laisvomis dienomis, todėl kai ku rie šį laiką planuoja skirti atosto goms užsienyje. Tarp didesnes pajamas gaunan čių namų ūkių nuo 5,3 proc. pernai iki 10,4 proc. šiemet padaugėjo to kių, kurie Kūčių ir Kalėdų vaišėms neplanuoja išleisti nieko. „Nie ko neišleisti planuoja didmies čių gyventojai, kurie per šventes grįžta į kitus miestus pas tėvus, ir tie, kurie vyksta į užsienį – slidinėti arba į šiltus kraštus“, – paaiškino O.Bložienė. Europos šalyse tendencijos ki tokios – gyventojai planuoja šven tėms išleisti daugiau nei lietuviai, tačiau skiriasi ir jų dovanų lūkes čiai. Europiečiai šventinėms išlai doms šiemet žada skirti vidutiniš kai 590,9 euro (apie 2038 litus) – tai yra 0,8 proc. mažiau negu pernai.
Šalta vasara ir emig racija lėmė, kad alu mi gyventojai šie met gaivinosi re čiau. Be to, vidutinė šio gėrimo kaina šiemet paaugo, to dėl rinkoje kol kas vyrauja alus „bam baliuose“. Baruo se alaus žmonės ge ria taip pat mažiau, dažniau jį perka parduotuvėse.
Išlaidos: šiemet daugiau negu pernai pinigų gyventojai pasiryžę skir „Shutterstock“ nuotr.
79 vietą
pasaulyje pagal turimas aukso atsargas užima Lietuva.
Skirtumas: gyventojai suvartoja daugiau parduotuvėse parduodamo
negu baruose pilstomo alaus.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Gyventojai alaus geria mažiau Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Barų vengia
Per dešimt šių metų mėnesių alaus rinka šalyje sumažėjo – palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotar piu, alaus išgerta 5,3 proc. mažiau. Dar labiau šiemet krito baruose pils tomo lietuviško alaus pardavimas. Užeigose gyventojai alaus išgėrė be veik 10 proc. mažiau negu pernai. Pasak įmonės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Ro lando Viršilo, smukusį alaus varto jimą Lietuvoje lėmė šalta vasara ir didžiulis emigracijos mastas. Pilstomo lietuviško alaus šalies baruose parduodama vos 5 proc., o didžioji dalis, 95 proc., šio gėrimo nuperkama parduotuvėse. Tačiau, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijo je alaus vartojimo kultūra visiš kai kitokia. Čia baruose išpilstoma 70 proc. alaus, o tik trečdalį jo gy ventojai perka parduotuvėse. „Par duotuvėse nuperkamo ir baruose pilstomo alaus santykis Lietuvo je apgailėtinas. Tai rodo, kad alaus vartojimo kultūra Lietuvoje nepa kankama. Išsivysčiusiose šalyse šis santykis visai kitoks“, – teigė Lie tuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas. Renkasi užsienietišką
ti ne tik šventinėms vaišėms, bet ir dovanoms.
+0,23 %
Monetos – spalvotos
Degalų kainos pokytis
+1,45 %
Tačiau Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, šalies baruose mažėja tik lietuviško alaus pardavimas, tačiau už bokalą užsienietiško alaus gy ventojai negaili mokėti ir 12 litų.
„Vieni skaičiai rodo, kad pilsto mo alaus pardavimas mažėja, ta čiau kiti skaičiai rodo, kad daugėja importuojamo alaus. Žmonės ba ruose nežiūri į lietuvišką alų, nes kasdien jį mato parduotuvėse – iš rikiuoti buteliai, skelbiamos akci jos, loterijos. Lietuviškas alus yra brukamas, todėl jau atsibodęs ir jo kokybė suprastėjusi, tiesa, nekalbu apie mažų alaus daryklų gaminamą alų“, – teigė R.Pranka.
Saulius Galadauskas:
Parduotuvėse nu perkamo ir baruose pilstomo alaus santykis Lietuvoje apgailėtinas. Jis tvirtino, kad užeigose pasta ruoju metu klientai dažniau ren kasi belgišką, airišką, olandišką, vokišką alų, o dėl gero kokybės ir kainos santykio vis populiaresnis tampa Čekijoje verdamas alus. S.Galadauskas gynė lietuvišką alų sakydamas, kad jis paprastai būna šviežesnis už importinį, to dėl ir kokybiškesnis. „Lietuviškas alus yra labai geras. Tačiau aluda riai vieni kitų alų kritikuoja ir netgi šmeižia, dėl to vartotojui lieka neaišku, geras jis ar blogas, ir visas alus tampa blogas. Aludariai patys pjauna šaką, ant kurios sėdi“, – ša lies aludarių konkurenciją apibūdi no S.Galadauskas.
Ribos talpą ir stiprumą
Savotišką Lietuvos alaus gėrimo tradiciją parodo ir kiti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ pateik ti duomenys – daugiau nei pusę parduotuvėse parduodamo alaus sudaro gėrimai „bambaliuose“. Penktadalis prekybos centruo se parduodamo alaus supilstyta į skardinę tarą, o beveik trečdalis – į stiklinius butelius. Tiesa, kitąmet šie skaičiai gali keistis, nes plastikiniai buteliai alui galės būti daugiausia vieno litro talpos – didžiųjų butelių, kuriuo se telpa du ar daugiau litrų gėrimo, lentynose neliks. Bus apribotas ir didžiausias leistinas alaus stipru mas. R.Viršilas prognozuoja, kad dėl šių apribojimų šalyje 2013 m. alaus gali būti suvartota dar maž daug 4 proc. mažiau negu šiemet. S.Galadauskas mano, kad alaus rinka Lietuvoje ateinančiais me tais gali susitraukti ir dar labiau. Tačiau šiuo atveju jis įžvelgė ir teig iamų pad ar in ių – dėl taros ir alaus stiprumo ribojimų ma žės itin žalingo alkoholio varto jimo atvejų. Nors alaus vartojimas šiemet šalyje mažėjo, pasaulyje Lietu va išlieka tarp daugiausia jo išge riančių šalių. 2011-aisiais per me tus vienam šalies gyventojui teko 101,4 litro alaus – pagal šį skai čių Lietuva pasaulyje užėmė šeštą vietą ir aplenkė Didžiąją Britaniją bei Lenkiją. Daugiau nei Lietuvos gyventojai per metus alaus išgėrė australai, austrai, vokiečiai, airiai, o pagal šio gėrimo suvartojimą pir mavo Čekijos gyventojai.
9
trečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
pasaulis Nesumokėjo mokesčių
Suėmė bendrininkus
Griežti įspėjimai
Italijoje pirmadienį prasidėjo mados namų „Dolce & Gab bana“ teismo procesas. Dizai nerių duetas Domenico Dolce (dešinėje) ir Stefano Gabba na kaltinamas tuo, kad 2004 ir 2005 m. savo prekės ženk lų kontrolę perdavė fiktyviam juridiniam asmeniui ir išvengė 420 mln. eurų mokesčių.
Prancūzijos policija vakar suė mė du asmenis, siejamus su tarptautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ įkvėptu ekstremistu Mohamedu Merah, kuris per išpuolius pietiniame Tulūzos mieste ir jo apylinkėse šiemet kovą nužudė septynis žmones, o vėliau pats buvo nušautas per policijos apsiaustį.
Pasirodžius pranešimams, kad Sirija pradėjo maišyti che mines medžiagas, kurios ga li būti naudojamos pražūtin gų zarino dujų gamybai, JAV ir NATO griežtai paragino Siri jos vadovą nenaudoti jų prieš sukilėlius ir įspėjo, jog toks žingsnis išprovokuotų nedel siamą tarptautinį atsaką.
Pirmieji tėvystės rūpesčiai Visi Didžiosios Britanijos laikraščiai trimi tuoja apie kunigaikštienės Catherine nėštumą ir rašo, kad dar net negimęs kū dikis jau įėjo į istoriją. Stiprus pykinimas
Williamas ir Catherine ketino pra nešti džiugią žinią tik per Kalėdas, bet jos nuslėpti nepavyko, kai ku nigaikštienė pirmadienį po pietų buvo paguldyta į Karaliaus Eduar do VII ligoninę Londono centre dėl stipraus pykinimo. Kaip pranešė Šv. Jokūbo rūmai, kunigaikštienės nėštumas labai ankstyvos stadijos, manoma, kad net nesiekia 12 savaičių. Catherine kenčia nuo hypereme sis gravidarum, t. y. dėl labai stip raus rytinio pykinimo, kurį patiria 3,5 būsimos motinos iš tūkstančio. Nors, pritaikius tinkamą gy dymą, tokia būsena kūdikiui ne kenksminga, tačiau motinai ga li sukelti dehidrataciją, organizme gali imti trūkti būtiniausių me džiagų. Ligoninėje Catherine turėtų pra leisti dar kelias dienas, vėliau jai kurį laiką reikės poilsio, kaip pra nešė rūmų atstovai. Jie taip pat pri dūrė, kad kunigaikštienė atšaukia visus kitą savaitę numatytus vi suomeninius renginius. Daugelis komentatorių spėja, kad karališkoji šeima gali susilauk ti dvynių, nes itin smarkus pykini mas dažniau pasitaiko daugiavaisio nėštumo atvejais. Išnykusios tradicijos
Britų žiniasklaida rašo, kad dar ne gimęs kūdikis jau įėjo į istoriją. Ji arba jis bus trečias sosto paveldė jimo eilėje po princo Williamo ir jo
tėvo Charleso, nes netrukus turė tų keistis sosto paveldėjimo pro cedūros. Naujose taisyklėse neliks jokių seksizmo požymių, todėl vai kas, atėjus laikui, taps monarchu nepriklausomai nuo lyties. Istori nį sprendimą šiuo klausimu pernai priėmė 16 Sandraugos valstybių, siekdamos atsisakyti vyriškosios linijos pirmagimystės.
Daugelis komentato rių spėja, kad kara liškoji šeima gali su silaukti dvynių, nes itin smarkus pykini mas dažniau pasitai ko daugiavaisio nėš tumo atvejais. Laikraštis „The Times“ primena, ką reiškia būti karališkosios šeimos nariu ir turėti privilegijuotą padė tį visuomenėje. Williamo ir Cathe rine vaiko gyvenimas bus panašus į tėvo: rūmai, rūmų protokolas ir, veikiausiai, polas. Bet jo gyvenimas taip pat ge rokai skirsis nuo kitų pirmtakų. Kembridžo kunigaikštienė tikrai neseks vyro prosenelės pėdomis ir negimdys gretimame kambary je sėdint vidaus reikalų ministrui ir atidžiai klausantis gimdymo gar sų. Tuomet, 1926-aisiais, vidaus
Pagaliau: pirmadienį pasaulį apskriejusios žinios, kad 30-mečių Kembridžo kunigaikščių pora turės pirma
gimį, daugelis laukė nuo pat įspūdingųjų jų vestuvių 2011 m. balandį.
reikalų ministrui Williamui Joyn sonui-Hicksui teko mesti visus darbus ir skubėti į karalienės rezi denciją, nes jai prasidėjo sąrėmiai. Šios keistos tradicijos šaknys sie kia XVII a., nes buvo baiminama si, kad gimusį įpėdinį kas nors gali slapta sukeisti. Kai gimdė Elžbie ta II, ši tradicija jau buvo laikoma juokinga.
Ir princai lanko mokyklą
Atsižvelgiant į princo Williamo nuol at in ius bandym us gyvent i normalų gyvenimą, būtų stebėti na, jeigu jis nedalyvautų žmonai gimdant ir pasektų senelio pėdo mis, kuris žaidė skvošą, kai per radiją buvo paskelbta apie pasau lį išvydusį jo pirmagimį. Karališ kosios šeimos vaikus tradiciškai
„Reuters“ nuotr.
auklėdavo guvernantės. Elžbieta II niekada nelankė mokyklos, ta čiau jos sūnus Charlesas tapo pir muoju karališkosios šeimos na riu, gavusiu išsilavinimą už rūmų sienų. „The Times“ neabejoja, kad Wil liamo ir Catherine vaikas taip pat lankys mokyklą. BNS, BBC, „The Times“, „The Daily Mail“ inf.
Ilga meilės istorija pasiekė kulminaciją Naujiena, kad princas Williamas ir jo žmona Catherine turės kūdi kį, vainikuoja jau vienuolika me tų trunkančius santykius, prasi dėjusius nuo draugystės, virtusius meile ir įteisintus vestuvėmis, ku rias stebėjo visas pasaulis.
Karališkoji pora niekada neslėpė troškimo turėti šeimą ir vaikų, ir šis naujas gyvenimo etapas parei kalaus iš jų sugebėjimo derinti savo viešą gyvenimą su vystyklais, be miegėmis naktimis ir kitais tėvys tės iššūkiais. Nors jų vestuvės pernai balandį vyko stebint milijonams televizi jos žiūrovų visame pasaulyje, su
tuoktiniai visuomet stengėsi, kad jų asmeninis gyvenimas būtų ne toks viešas. Šeima gyvena mažame kotedže atokiame kampelyje Velso šiau rės rytuose, netoli oro pajėgų ba zės, kur Williamas dirba paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnio pilotu. Visai taip, kaip ir tuomet, kai jų santykiai tik mezgėsi – be visuo menės žvilgsnių mažame Škotijos miestelyje. Catherine yra pripa žinusi, kad per pirmąjį susitikimą su princu 2001 m. rugsėjį, kai abu atvyko studijuoti į Šv. Andriejaus universitetą, ji labai nuraudo. Williamas per bendrą interviu televizijai, kurį jie davė 2010 m.
lapkritį sužadėtuvių proga, sa kė visuomet žinojęs, kad ji labai ypatinga. „Turėjome įveikti ir kliūčių, kaip kiekviena pora, bet pasitaisydavo me ir eidavome toliau, – sakė jis ir pridūrė: – Tiesiog labai lengva būti vienam su kitu, tikrai smagu.“ Jis paerzino Catherine dėl prane šimų, kad paauglystėje jos kamba ryje kabojo jo plakatas. „Norėtų!“ – šypsodamasi atsikirto ji. Ta istorija su plakatu sukėlė kal bų, kad Kate Middleton į Šv. And riejaus universitetą nuvyko norė dama pasigriebti princą. Catherine dar pačioje pradžioje paveikė Williamo gyvenimą – kai
jam ėmė nepatikti studijos univer sitete, kuriame, kaip ir ji, studija vo meno istoriją. Princas jau ren gėsi studijas mesti, bet Catherine įtikino jį likti, tik meno istoriją pa keisti geografija. Tikros meilės kelias niekada ne būna lygus. 2007 m. balandį kara liškieji rūmai pranešė, kad Willia mas ir Kate išsiskyrė. Dėl to buvo kaltinama Williamo karjera ir nuo traukos, kuriose jis įamžintas vaka rėliuose su įvairiomis moterimis. Kate pripažino, kad nebuvo la bai laiminga dėl to išsiskyrimo, bet tvirtino: „Jis pavertė mane stip resniu žmogumi.“ Po kelių mėne sių juodu vėl buvo drauge. Po to, kai
Williamas pradėjo dirbti Karališkų jų oro pajėgų bazėje Valyje ir pora apsigyveno kartu, jis galiausiai per atostogas Kenijoje 2010 m. spalį jai pasipiršo ir įteikė motinos prince sės Dianos sužadėtuvių žiedą. Pernai balandžio 29-ąją įvyku sios jų vestuvės buvo karališko jo spindesio ir spontaniškumo de rinys, įpūtęs naujos gyvybės britų monarchijai. Milijonas žmonių buvo susirinkę Londono gatvėse, o 2 mlrd. žiūrovų visame pasaulyje buvo įsijungę te levizorius, kad savo akimis pama tytų, kaip Catherine eina prie alto riaus Vestminsterio abatijoje. BNS inf.
10
sportas
trečiadienis, gruodžio 5, 2012
14p.
Naujas J.K.Rowling kūrinys bus paverstas televizijos serialu.
„Raptors“ nesėkmių serija tęsiasi Marius Bagdonas NBA čempionate ir toliau sunkiai sekasi vienintelei Kanados ko mandai: Jono Valančiūno ir Li no Kleizos atstovaujama Toron to „Raptors“ patyrė jau 14-ąją ne sėkmę, 110:113 nusileidusi Denve rio „Nuggets“. Patys išsikasė duobę
„Nuggets“ beveik visas rungty nes turėjo apčiuopiamą persva rą, tačiau ketvirtajame kėlinyje vos nenukentėjo. „Pepsi Center“ arenoje susirinkę sirgaliai ėmėsi už galvų, kai atkarpą 16:2 laimėję „Raptors“ krepšininkai sumažino atsilikimą iki 104:105. Vis dėlto jau per kitą ataką bu vęs Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas Ty Lawsonas pataikė tritaškį ir pa kilti į antrą šturmą „Raptors“ jė gų jau nepakako. „Patys sau išsikasėme duobę. „Nuggets“ komanda – atletiška ir stipri puolime. Paskutiniosiomis mačo minutėmis pradėjome gerai gintis, bet jau buvo per vėlu“, – po mačo apgailestavo „Raptors“ treneris Dwane’as Casey. Su 4 pergalėmis per 18 dvikovų Kanados „dinozaurai“ Rytų kon ferencijoje lenkia tik nė karto ne laimėjusį absoliutų lygos autsai derį Vašingtono „Wizzards“.
žaidimas jiems būnant aikštė je skyrėsi kaip diena ir naktis. Su J.Valančiūnu „Raptors“ pralai mėjo varžovams atkarpą 18 taškų skirtumu, o „Nuggets“ su K.Kou fu laimėjo 16 taškų. L.Kleizą kamavo skausmas
„Buvo labai sunku. „Nuggets“ aukštaūgiai labai šoklūs ir ypač atletiški. Mažiausiai trys jų ko mandos žaidėjai visuomet kau nasi agresyviai ir per kiekvie ną ataką yra pasirengę kovoti dėl kamuolio. Būtent tai, kad jie at kovojo daug kamuolių po mūsų krepšiu, ir buvo pagrindinė pra laimėjimo priežastis“, – po dvi kovos kalbėjo J.Valančiūnas. Jo komandos draugas L.Kleiza nežaidė dėl kairiojo klubo skaus mų. Buvęs žalgirietis T.Lawsonas surinko 16 taškų, tačiau rezulta tyvumu nusileido savo oponentui Kyle’ui Lowry, kurio sąskaitoje – 24 taškai.
Nesustabdė: vilniečiams daugiausiai rūpesčių kėlė „Chimki“ legionie
rius Z.Planiničius.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Nuvylė ir rusų sirgalius
Gynyba: J.Valančiūnas bloka
vo tris „Nuggets“ žaidėjų meti mus. „Reuters“ nuotr.
Nosis nušluostė šiaulietis Antrus metus iš eilės žiema pra sidėjo prestižinėmis amerikietiš kojo biliardo varžybomis „Pool Masters – Margūno taurė“, kurio se pergalę šventė šiaulietis Ma rius Šiaudkulis.
Reitingo lyderiai žaidė vadina mąjį devynetuką. Vyrai kovo jo iki 11, moterys – iki 9 pergalių. Tam, kad patektų į šias varžybas, sportininkai visus metus dalyva vo aštuoneriose kvalifik acinėse varžybose, kuriose rinko įskaiti nius reitingo taškus. Vyrų grupėje finale reitingo ly deris šiaulietis M.Šiaudkulis 11:5 įveikė vilnietį Domą Mineikį, ku ris antrus metus iš eilės tenkinosi sidabru. O M.Šiaudkulis iškovo jo ne tik varžybų taurę bei pinigi nį prizą, bet ir geriausio 2012 m. biliardo žaidėjo titulą. Moterų grupėje didelių staigme nų neįvyko ir stipriausias reitingo
bckhimki.ru nuotr.
Kauniečiai – tarp lyderių, vilniečiai tebeklupčioja
Jonas nusileido graikui
Mačą starto penkete pradėjęs J.Valančiūnas rungtyniavo iki tre čiojo kėlinio vidurio. Aukštaūgis per 23 minutes pelnė 7 taškus (3/5 dvitaškių, 1/2 baudų), atkovojo 4 ir perėmė 2 kamuolius, atliko 1 rezultatyvų perdavimą, bloka vo 3 metimus bei 4 sykius prasi žengė. Pagrindinė priežastis, kodėl lietuvis nežaidė lemiamomis aki mirkomis, buvo smarkiai pralai mėta mikrodvikova Kosta Koufui. Nors graikas pelnė tik 3 taškais daugiau nei lietuvis, komandų
VTB Vieningojo je lygoje artėja pir mojo rato finišas. Lietuvos krepšinio grandai, įpusėjus reguliariajam sezo nui, bus skirtingo se pozicijose: Kau no „Žalgiris“ – tarp B grupės lyderių, o Vilniaus „Lietuvos rytas“ rizikuoja ne patekti į atkrinta mąsias varžybas.
ketvertas šiose varžybose taip pat pasidalijo pirmąsias vietas. Varžybų taurę ir piniginį prizą iškovojo kaunietė Alberta Šimke vičiūtė, finale rezultatu 9:4 įvei kusi savo varžovę iš Vilniaus Si moną Milišauskaitę. Pusfin alyje A.Šimkevičiūtė re zultatu 9:6 įveikė Agnę Jarušaus kaitę, o S.Milišauskaitė, gavusi prizą už didžiausią šuolį moterų reitinge, tokiu pat rezultatu nu galėjo Eglę Šiaudkulienę. Metų atradimo nominacija skirta vilniečiui Pijui Labučiui. Neringai Rimšelienei ir Ričardui Abelkiui buvo padėkota už spor to populiarinimą. A.Jarušauskaitė buvo apdova nota už pirmąją poziciją Balti jos amerikietiškojo biliardo ly gos reitinge, o Gintaras Petrovas buvo pripažintas geriausiu me tų teisėju. VD, BNS inf.
Vilniaus ekipa šiemet tarptauti niuose turnyruose klupčioja itin dažnai. Vos kartą per aštuonis ma čus Eurolygoje laimėjusiems sosti nės krepšininkams ne ką geriau se kasi ir VTB Vieningojoje lygoje – 3 pergalės per 7 dvikovas. 69:80 – tokiu rezultatu vilniečiai svečiuose pralaimėjo ir buvusio sa vo trenerio Rimo Kurtinaičio vado vaujamai Maskvos srities „Chim ki“ komandai.
Jei esame profesio nalai, privalome iš likti susikaupę net tuomet, kai rung tynių baigtis jau iš spręsta. Triuškinama atkarpa – 18:3 – mačą pradėję aikštės šeimininkai sutvarkė visus formalumus, o Lie tuvos vicečempionų žaidimu nu sivylę sirgaliai jau pirmajame kėli nyje pradėjo skirstytis iš „Novator“ sporto arenos. Nesutramdė snaiperių
„Rungtynės nebuvo labai gražios, nes komandos darė nemažai klai dų. Varžovų ekipos žaidėjai pra noko mus meistriškumu. Nepavy ko sustabdyti Zorano Planiničiaus ir Sergejaus Monios, kuris pataikė svarbius tritaškius. Mūsų greto se galimybę pasireikšti turėjo jau ni žaidėjai, kurie gavo vertingų pa
mokų“, – dėl eilinio pralaimėjimo teisinosi „Lietuvos ryto“ strategas Darius Maskoliūnas. Vilniečių gretose nebuvo lyderio Renaldo Seibučio. Anot trenerio, toks sprendimas priimtas dėl to, kad pastaruoju metu gynėjas aikš tėje praleisdavo itin daug laiko. „Žinojome, kad lengva nebus, nors „Lietuvos rytas“ ir nežaidžia taip gerai, kaip anksčiau, – po dviko vos kalbėjo R.Kurtinaitis. – Jei esa me profesionalai, privalome išlikti susikaupę net tuomet, kai rungtynių baigtis jau išspręsta. Antrose rung tynėse iš eilės padarome po 20 klai dų ir tai man kelia nerimo.“ „Žalgiris“ – be poilsio
Kauno žalgiriečiai, kol kas netikė tai suklupę tik Rygoje, yra nusitaikę į vieną iš dviejų pirmųjų A grupės vietų. Tai leistų praleisti aštuntfi nalio etapą ir atkrintamąsias var žybas pradėti nuo ketvirtfinalio. Artimiausias rungtynes žalgi riečiai žais sekmadienį namuo se su vienintele turnyro koman da, kuri dar nėra patyrusi pergalės džiaugsmo – „Cmoki-Minsk“ iš Baltarusijos. Minskiečiai greičiausiai bus lengvas grobis, nors „Žalgiris“ ir teturės vos vienos dienos pertrau ką – penktadienio vakare Mila ne Lietuvos čempionai žais Euro lygos rungtynes su „EA7 Emporio Armani“. Gamtos išdaigos
Samaroje vietos „Krasnyje Kryl ja“ 55:69 neatsilaikė prieš Kaza nės „Uniks“ krepšininkus. Prastos oro sąlygos į Samarą su trukdė atvykti teisėjų brigadai iš Maskvos, tad buvo priimtas spren
Statistika A grup ė. „Chimk i“–„Liet uvos ry tas“ 80:69 (21:14, 15:19, 24:16, 20:20). Chimk ų sporto arena „Novator“, 2 190 žiūrov ų. Rezultatyviausi žai dėjai: Z.Planiničius 20 tašk ų, S.Mo nia ir K.Lončaras po 13/L.Radoševi čius 15, J.Blūmas 12.
A grupė Komanda
1. „Chimki“ 2. „Spartak“ 3. „Uniks“ 4. „K. Krylja“ 5. „Astana“ 6. „Doneck“ 7. „Liet. rytas“ 8. „Azovmaš“ 9. „PGE Turow“ 10. „Kalev/Cramo“
Rungt. Perg.
7 6 7 7 6 7 7 7 7 7
6 5 5 4 3 3 3 2 2 1
Pral.
1 1 2 3 3 4 4 5 5 6
B grupė Komanda
1. CSKA 2. „Žalgiris“ 3. VEF 4. „Loko.-Kuban“ 5. „N. Novgorod“ 6. „Jenisej“ 7. „Triumf“ 8. ČEZ 9. „Neptūnas“ 10. „Cmoki-Minsk“
Rungt. Perg.
7 6 7 7 7 6 7 7 7 7
6 5 5 5 4 3 3 2 1 0
Pral.
1 1 2 2 3 3 4 5 6 7
dimas, kad mačui vadovaus vie tos arbitrai. Oras nelepino ir sve čių komandos – Kazanės ekipa dėl stipraus rūko Samarą autobusu pa siekė tik rungtynių dieną. Vis dėlto visos šios aplinkybės rungtynėms jokios įtakos neturėjo – Samaros arena buvo pilnutėlė.
11
trečiadienis, gruodžio 5, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Auksinio sezono finiše tikimasi dar vieno medalio Kitą savaitę Turki jos sostinėje Stam bule vyksiančia me trumpojo basei no (25 m) pasaulio čempionate Lietu vai atstovaus šeši plaukikai. Didžiau sia viltis – Londono olimpiados čempio nė Rūta Meilutytė.
Jeigu šiandien pagal pasaulio reitingų lentelėse užimamas vie tas būtų renkami geriausieji Lie tuvos metų lengvaatlečiai, jais taptų Austra Skujytė ir Virgilijus Alekna.
Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) generalinis sekretorius Gintautas Bartkus teigė, kad šis čempionatas – vienas pasiruošimo etapų svar biausiems kito sezono startams. – Kaip mūsų plaukikai rengiasi išbandymams Stambule? – pa klausėme G.Bartkaus. – Pasaulio čempionate startuos olimpinė čempionė kaunietė R.Mei lutytė, taip pat vilnietė Raminta Dvariškytė, anykštėnas Giedrius Ti tenis, panevėžiečiai Danas Rapšys ir Mindaugas Sadauskas bei kaunietis Vaidotas Blažys. Visi sportininkai – sveiki. Lietuvoje treniruojasi G.Ti tenis, D.Rapšys ir V.Blažys. M.Sa dauskas ir R.Dvariškytė į Vilnių atvyks iš JAV, o R.Meilutytė į Stam bulą – tiesiai iš Didžiosios Britani jos. Šį trumpojo baseino pasaulio čempionatą vertinčiau kaip pasi ruošimą ateinančią vasarą Barse lonoje vyksiančiam pasaulio čem pionatui 50 m baseine. – Iš kurių atletų galima tikėtis aukščiausių rezultatų? – R.Meilutytė dalyvaus penkių rungčių varžybose. Būtų keista, jei
Lūkesčiai: R.Meilutytė – viena trumpojo baseino pasaulio čempionato favoričių.
50 m ar 100 m plaukimo krūtine rungtyse iš Rūtos nesitikėtume me dalio, juk tai – olimpinės čempio nės koziriai. Kompleksiniai plau kimai Rūtai šiek tiek sudėtingesni. G.Titenis geriausius rezultatus pa siekia 50 m baseine, tad Stambu le tenkintų pusfinalis ar finalas. Giedrius jau yra sukaupęs tokio ly gio varžybų patirties.
Būtų keista, jei 50 m ar 100 m plaukimo krūtine rungtyse iš Rūtos nesitikėtume medalio. – Prasidės naujasis olimpinis ketverių metų ciklas. Kokias už duotis keliate šiam laikotarpiui? – Pirmiausia norime atlikti tam tikrą inventorizaciją – peržiūrėti turimus rezervus ir įvertinti jų per spektyvą, stebėti sportininkų moty
Po trijų pergalių – apmaudi nesėkmė Per žingsnį nuo medalio Armėni joje vykstančiame pasaulio jau nimo (iki 18 metų) bokso čempio nate liko Eimantas Stanionis.
Įveikęs tris varžovus, jaunasis Lietuvos boksininkas vakar su klupo svorio kategorijos iki 64 kg ketvirtfinalyje – 7:13 (1:3, 4:5, 2:5) nusileido azerbaidžaniečiui Parvizui Bagirovui. Trenerio Vido Bružo auklėti nis pirmajame rate 14:6 įveikė airį Thomasą Waitesą, šešiolikt finalyje 20:6 privertė kapitu liuoti Norvegijos atstovą Sala vatą Chatujevą, o aštuntfinalyje 12:11 – Movladino Bijarslanovo
Arčiausiai viršūnės – A.Skujytė
iš Kanados pasipriešinimą. Ki ti penki Lietuvos atstovai – Vik toras Komkovas (iki 52 kg), Min daugas Bankauskas (iki 56 kg), Ignas Kuodelis (iki 60 kg), To mas Pivorunas (iki 75 kg) ir Ed garas Limanas (iki 81 kg) – pra laimėjo pirmąsias savo kovas. Planetos jaunimo pirmenybė se Jerevane dalyvauja 367 atletai iš 69 valstybių. 2010 m. Azerbaidžano sostinė je Baku vykusiame pasaulio jau nimo bokso čempionate Evaldas Petrauskas (iki 60 kg) iškovojo sidabro medalį, o Ričardas Kun caitis (iki 64 kg) – bronzos. VD, BNS inf.
vaciją. Olimpiadose turi dalyvauti tik to trokštantys plaukikai. Auga puiki pamaina. Anksčiau klaipė dietis Igoris Kozlovskis ar G.Titenis galėjo pasislėpti už vyresnių plau kikų pečių, dabar būtent iš jauno sios kartos lauksime geriausių re zultatų. Kol kas sunku prognozuoti, kaip mums seksis Rio de Žaneire, bet R.Meilutytė bus tarp favoričių. Būtų puiku, jeigu 2016-aisiais žaidynių pusfinaliuose ar finaluose be Rūtos plauktų dar 2–3 lietuviai. – Ar įmanoma pasiekti, kad per spektyviausieji mūsų plaukikai treniruotųsi gimtojoje šalyje? – Visuomet apmaudu, kai svetur išvyksta talentingiausieji. Nema nau, kad Vakarų Europos treneriai yra akivaizdžiai aukštesnės kva lifikacijos nei mūsų specialistai. Mums verkiant trūksta gerų bazių. Sportininkas, užsukęs į Lietuvos baseinus, neturėtų baimintis, kad peršals ar jam ant galvos nukris tinko gabalas. Vilniaus ar Klaipė
„Reuters“ nuotr.
dos plaukimo bazės rekonstrukci jos lauks dar bent 2–3 metus, tad kaip šiuose miestuose auginti bū simuosius olimpiečius? Džiaugia mės, kad atgims Kauno „Girstučio“ baseinas. Alytus taip pat turi pui kią bazę ir nemažai perspektyvaus jaunimo. Esu linkęs manyti, kad ge riausių rezultatų sportininkas pa siekia gyvendamas ir treniruoda masis tame pačiame mieste
Įvertinimas Plimute leid žiamas laikraštis „The Herald“ R.Meilutytę išrinko 2012 m. jaunąja sporto asmenybe. Lietuvė dėl šio titulo konkuravo su plauk ik u Joe Patching u, šuol in in ke į vanden į Shan ice Lobb, sun kiaatlečiu Ryanu Baughu ir futbo lininku Lloydu Jonesu. Metų treneriu išrinktas R.Meiluty tės ir kitų Plimuto plauk ik ų trene ris Johnas Ruddas.
Lengvos ios atl et ikos nau jienų ir statistikos portalo all-atletics.com duomenimis, tarp pajėgiausių planetos leng vaatlečių A.Skujytė su 1337 reitin go taškais yra 52-oji, o tarp dau giakovininkių – 3-ioji. V.Alekna geriausių pasaulio lengvaatlečių rikiuotėje – 89-asis (1319 tšk.), o tarp disko metikų – 4-asis. Atėnų olimpiados vicečem pionė A.Skujytė daugiakovi ninkių reitinge atsilikusi tik nuo Londono olimpiados čempio nės britės Jessicos Ennis (1444 tšk.) ir 2011-ųjų pasaulio čem pionės Tatjanos Černovos (1348 tšk.). Šiemet Austra lengvosios atletikos uždarų patalpų pasau lio čempionate Stambule iško vojo bronzos medalį, o Londo no olimpinėse žaidynėse buvo penkta. Disko metikų pasaulio reitin ge aukščiau už dukart olimpinį čempioną V.Alekną – Londono žaidynių didvyris vokietis Ro bertas Hartingas (1367 tšk.), es tas Gerdas Kanteris (1350 tšk.) ir iranietis Ehsanas Hadadis (1327 tšk.). 42-ojoje vietoje – Andrius Gudžius (1123 tšk.). Į savo rungties dešimtuką yra patekusi disko metikė Zinaida Sendriūtė (1205 tšk., 10-oji vie ta), į šešiasdešimtukus – šuo lininkai į aukštį Airinė Palšytė (1196 tšk., 15-oji vieta) ir Raivy das Stanys (1180 tšk., 26-oji vie ta), sprinteriai Lina Grinčikaitė (1195 tšk., 35-oji vieta) ir Ry tis Sakalauskas (1167 tšk., 51-oji vieta), 100 m barjerinio bėgi mo meistrė Sonata Tamošaity tė (1174 tšk., 53-ioji vieta), šuo lininkai į tolį Povilas Mykolaitis ir Darius Aučyna (abu – po 1122 tšk., 54-oji vieta), ėjikas Marius Žiūkas (1155 tšk., 55-oji vieta). VD inf.
12
trečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 45 litai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Rytoj 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prie Katedros varpinės laiptų. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 39 litai.
Dieviškoji komedija
Ispanų kinas
Aistros istorija
Kokia Dante’s Alighieri „Dieviškosios komedijos“ ilgaamžiškumo ir aktualumo paslaptis? Į tai bandys atsakyti režisierius Eimun tas Nekrošius to paties pavadinimo spektaklyje. Rolandas Kazlas perteiks Dantės vaidmenį, Vaidas Vilius taps Vergilijumi, Remigi jus Vilkaitis – popiežiumi.
Ispanijos ambasada Lietuvoje kartą per mėnesį pristato ispanų ki no šedevrus. Šįkart – režisierės Icíar Bollaín filmas „Jie parduoda net lietų“. Filmo herojus režisierius Sebastianas kuria filmą apie Kristupą Kolumbą. Jis užsibrėžė idealizuojamą Vakarų kultūros mitą apversti aukštyn kojomis.
Kas galėjo pagalvoti, kad dabar prabangūs ir gerai žinomi sostinės pastatai kadaise suburdavo neištikimus vyrus, jaunus studentus ir net to meto didikus ar aukštus valstybės pareigūnus? Ekskursi joje išgirsite šokiruojančių istorinių faktų apie pačią seniausią pa saulyje profesiją – prostituciją.
KUR? Klube „Gluck“, Upės g. 6. KADA? Rytoj 21 val. KIEK? 15–20 litų.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Prospekto galerijoje, Gedimino pr. 43. KADA? Iki gruodžio 15 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 10–20 litų.
Įgijus žinių reikia poilsio
Klasikinis karininkų tango
Įdomiausi fotografų debiutai
Koncertas klasikui pagerbti
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulte to rengiamas Informacijos dienas užbaigs aud ringas koncertas su „Yoko Mono“ – DJ Mamania (nuotr.) ir Joshas McClungas, „No Dj’s“ (Viktoras Diawara) su Erica Jennings ir DJ Swix.
Koncertuos Lietuvos muzikos ir teatro akademi jos merginų choras bei Vilniaus įgulos karinin kų ramovės vyrų choras „Aidas“ , „Šokių akade mija“, pianistė Daiva Genaitytė, obojininkė Vale rija Vitkauskaitė.
Nuo 1976 m. vykusio debiutuojančių fotografų konkurso idėją Lietuvos fotomenininkų sąjun ga atgaivino prieš dvejus metus. Šiemet fotogra fijas atsiuntė 97 autoriai, iš jų ekspozicijai atrink tos 16 geriausių.
Minint Maironio 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mir ties metines Kalbos vakare bus įteikta 2012 m. kalbos premija. Koncertuos dainininkas Liudas Mikalauskas (nuotr.), Vilniaus kvartetas ir Kauno valstybinis choras.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 „Prisikėlęs faras“ (N-7) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.40 Sportas. 18.45 Orai. 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. Orai. 21.15 Stilius. Veidai. 21.45 Teisė žinoti. 22.00 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Jausmai (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LRT 19.45 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.20 „Keista šeimynėlė“ (7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 „Specialioji Los Andželo policija“ (5) (N-7) (k). 11.40 „Nikita“ (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (8). 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Diagnozė: Seimas. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Trileris „Kloja“ (JAV, Kanada, Prancūzija, 2009 m.) (N-14). 0.30 „V. Vizitas“ (2) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
LNK 19.55 val.
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45, 15.40 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Beatos virtuvė. 12.00 Ką manai? 13.00 Akistata. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Akistata. 20.00 „Motina ir sūnus“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Amerikietiška siaubo istorija“. 1.05 „Lėlių namai“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3 21.00 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 8.00 „Užkalnio 5“. 9.00 Prajuokink mane (N-7) (k). 10.00 „Svotai“ (N-7) (k). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Taip. Ne“. 21.25 Sąmokslo teorija. Tiesioginė diskusijų laida (N-7). 22.25 „Mentai“ (N-7). 23.25 „Jūrų velniai“ (N-7). 0.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 1.25 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 „Lotynų Amerikos muzikos „Grammy“ apdovanojimai 2012“. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00 Negaliu tylėti. 15.00, 16.00, 17.00 Žinios. Orai.
BTV 21.25 val.
15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“. 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 23.35 Reporteris. 0.27 Orai. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–„Nymburk“. 15.00 LKL Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 18.30 Futbolo dievai. Zico. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow“–„Donetsk“. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. Jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionatas. 22.45 Sporto metraštis. 23.00 Žinios +. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
13
trečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
12 pretendentų gauti premijas Iš keturių dešimčių pretendentų į Nacionalines kultūros ir meno premijas atrinkta 12 kandidatų.
Kultūros ministerija antradienį informavo, kad po Lietuvos na cionalinių kultūros ir meno pre mijų komisijos tarpinio balsavi mo atrinktos skulptoriaus Vlado Vildžiūno, aktoriaus Donato Ba nionio, literatūrologo Kęstučio Nastopkos, režisierių Vitalijaus Mazūro ir Algimanto Puipos, ar chitekto Eugenijaus Miliūno, di rigentų Vytauto Miškinio, Min daugo Urbaičio, Modesto Pitrėno, rašytojo Valentino Sventicko, poeto Vlado Braziūno (nuotr.) ir instaliacijų menininko Žilvino Kempino kandidatūros. Šios premijos teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgame
tį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną. Kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiuo metu ji yra 104 tūkst. litų. Premijos skiriamos iki gruodžio 15 d. ne daugiau nei šešiems as menims. 2012 m. premijų laureatus nu matoma paskelbti gruodžio 10 d. VD, BNS inf.
Džiaugsmas: pirmą vietą Aktorių duetų konkurse laimėjusios jaunosios
aktorės V.Kuklytė (kairėje) ir I.Mickevičiūtė sunkiai tramdė emocijas – be teatralų pripažinimo, joms teko ir piniginis prizas. Organizatorių nuotr.
Apdovanoti aktorių duetai
Individas ir visuomenė mene Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidaromos trys pa rodos, nagrinėjančios individo ir visuomenės santykių atspin džius mene.
Parodoje „Minios“ eksponuojami meno kūriniai iš įvairių Lietuvos muziejų, bibliotekų ir archyvų bei privačių kolekcijų, sukurti Lie tuvoje per pastaruosius du šim tus metų. Centre – kolektyviniai minios vaizdiniai, gimę pavienių menininkų kūriniuose. Kitoje ekspozicijoje „Maršas. Iljos Fišerio 1946–1953 m. fotog rafijos“, pasitelkus fotožurnalisto I.Fišerio stalinizmo metų fotog rafijas, nagrinėjamas vienas tipiš kų totalitarinės kultūros reiškinių – masinės demonstracijos. Nuo 1946 m. sovietinėje spau doje dirbęs fotografas kasmet ge gužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją išei
davo į Vilniaus gatves ir rengdavo fotoreportažus. Trečiojoje, tarptautinėje, paro doje „Apie praeivius ir kaimynus“ pristatomos individualios Lietu vos ir užsienio menininkų „inter vencijos į visuomenės gyvenimą“, t. y. 1970–1990 m. negalerinėse erdvėse vykę performansai. VD inf.
Paroda neregiams Lietuvos liaudies buities muzie juje Rumšiškėse parengta pirmo ji ekspozicija neregiams.
Jau sukurtas vienos gražiausių so dybų muziejuje maketas, o turintys regėjimo negalią jau netrukus ga lės pasivaikščioti po jiems specia liai pritaikytą sodybą ir susipažinti su čia saugomais eksponatais. Brailio raštu parengti vienos gražiausių muziejuje – aukštai čių Tauragnų kaimo – sodybos pastatų reljefin iai planai ir eks pozicijos aprašai. Liečiamą sody bos maketą su visais čia esančiais pastatais bei objektais pagamino Pravieniškių pataisos namų atvi rosios kolonijos nuteistieji. Keturių pastatų sodybos eks pozicija įrengta taip, kad regos negalią turintys lankytojai galėtų savarankiškai vaikščioti po sody bą, liesti ir kilnoti visus čia esan čius eksponatus.
Atgimusiame Akto rių duetų konkurse iš 12 atrinktų akto rių porų užvakar už profesinį meistriš kumą, originalu mą, žanro pojūtį ap dovanotos trys ge riausiosios.
Pirmąją taktilinę ekspoziciją lankytojai, turintys regos nega lią, galės aplankyti naujuoju mu ziejaus sezonu pavasarį. Lietuvos liaudies buities mu ziejus pirmąją reljefinę medžia gą, skirtą akliesiems, išleido prieš penkiolika metų, tačiau iki šiol specialios programos neregiams muziejuje nebuvo. LRT inf.
Po daugiau nei dvidešimt me tų atgimęs Aktorių duetų konkur sas pirmadienio vakarą į Lietuvos teatro sąjungą (LTS) subūrė sosti nės žiūrovus. Vakaro metu pasiro dė dvylika jaunosios kartos aktorių porų. Už aukštos meninės kokybės sceninę kompoziciją, išskirtinį pro fesinį meistriškumą partnerystėje, originalią idėją ir jos raišką, žanro ir formos pojūtį konkurso komisijos apdovanotos trys aktorių poros. Pirmos vietos laimėtojos – Vir ginija Kuklytė ir Indrė Mickevi čiūtė – konkurse pristatė ištrauką iš autobiografinių improvizacijų spektaklio „Tetos“. Charakterin gus vaidmenis sukūrusios jaunos aktorės 2011 m. baigė pantomimos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Juozo Javaičio vado vaujamame kurse vadovo. Pagrindinį prizą laimėjusios merginos neslėpė savo emoci jų: „Kad jūs žinotumėte, kaip aš džiaugiuosi! Šis konkursas – di delis įvykis teatro kasdienybėje. Jaunam aktoriui tai svarbi patirtis, kuri skatina kurti, tobulėti ir siek ti naujų iššūkių“, – po apdovano jimų ceremonijos kalbėjo pirmos vietos laimėtoja V.Kuklytė. Mer ginoms atiteko 3000 litų premija. Aktorės jau žino, kur ją išleis: Vir ginija – naujam fotoparatui, Indrė pinigus atidės vestuvėms. Antrą vietą užėmė aktoriai Pau lius Markevičius ir Darius Petrovs
kis, kurie specialiai konkursui pri statė ištrauką iš rašytojo Fiodoro Dostojevskio romano „Demonai“. Vaikinai šiais metais baigė vaidy bos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pe dagogės Silvos Krivickienės vado vaujamame kurse. Jaunųjų aktorių talentą dar studijų metais paste bėjo ir vienas garsiausių Lietuvos
Virginija Kuklytė:
Kad jūs žinotumėte, kaip aš džiaugiuosi! Jaunam aktoriui tai svarbi patirtis, kuri skatina kurti, tobulėti. teatro režisierių Eimuntas Nek rošius. D.Petrovskis režisieriaus spektaklyje „Idiotas“ sukūrė ku nigaikščio Myškino vaidmenį. O šiuo metu abu aktoriai vaidina re žisieriaus E.Nekrošiaus spektakly je „Dieviškoji komedija“. Jie apdo vanoti 2000 litų premija. Aktoriai Rasa Sadauskaitė ir Ar tūras Dubaka – trečios vietos pri zininkai, aktorės Eglės Gabrėnaitės auklėtiniai, 2012 m. baigę Vilniaus kolegijos pramoginio scenos me no specialybę. Jie konkursui pri statė ištrauką iš Antono Čechovo
vienaveiksmės komedijos „Pirš lybos“. Per savo trumpą profesinę karjerą aktoriai jau yra sulaukę ne vieno įvertinimo. Tai Sauliaus My kolaičio vardinė nominacija už pa siekimus dainuojamojoje poezijoje, „Jaunosios teatro vilties“ apdova nojimas tarptautiniame studentų teatro festivalyje „Po saule“, Di dysis prizas tarptautiniame stu dentų teatro festivalyje Minske. Na, o Aktorių duetų konkurse po rai įteikti trečios vietos diplomai ir 1000 litų premija. Meninę aktorių brandą ir meist riškumą vertino konkurso komisija – LTS pirmininkas Ramutis Rimei kis, aktorė Nelė Savičenko ir teat ro kritikas Valdas Gedgaudas. Pa sak R.Rimeikio, komisija buvo labai darni ir geranoriška, todėl ginčų at renkant laimėtojus nebuvo: „Džiu gu matyti scenoje aktyvius, jaunus, kūrybingus aktorius. Mūsų kame rinė, mažutė ir net šiek tiek nepa togi scena – didžiulis iššūkis ne didelę sceninę patirtį turintiems menininkams. Ji apnuogina ak torių gabumus, aiškiai parodyda ma kiekvieno atlikėjo galimybes ir talentą. Tikrai džiugu, kad tik rų talentų Lietuvos scena turi ne vieną.“ LTS pirmininkas taip pat pridūrė, kad kitais metais konkur so prizai keisis – aktoriai bus ap dovanoti bilietais į prestižinius Eu ropos teatro festivalius. VD inf.
933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
14
976056
A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Kelionių organizatorius menas ir pramogos 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952525
Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760904
parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
perKa
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8PaSiūlymai 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 ArKarščiauSi svajojate aplankyti Niujorką?KelioNių Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt Kelionių organizatorius šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo Lt Vilnius Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! A.Vienuolio g. 6,2964 LT-01104 Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Tel. (8 5) 231 3314. ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464Faks. Lt (8 5) 262 9120 nuo 125 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaleiskitės Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laive Baltijos KOKIA BUS ŠIAIS METAIS KALĖDINĖ DOVAKviečiame Jus į šventę Baltijos jūroje – Roži01–2013 03 21 kesčiais. Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaMėgaukitės NA? niai 80-tieji! saule, vėju ir gera nuotaika. Niujorkas nuo 2226klausimas, Lt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt irmokamas Atrodo paprastas bet kartu ir suVakaro programa lietuvių kalba „Amberli-pakarėlį! dėtingas, nes šiais metais dovana fe“ koncertas! Vašingtonas nuo 2526 Lt Kalėdinė pildomai. Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo kaina pateiktaį iškainą išplaukimo uosto. yra būti kartu! Maitinimas ir gėrimai įskaičiuoti Bostonas 2588nuo Lt 105 Lt asm. Vietų skaičius ribotas.nuo ryto! Kalėdinisnuo kruizas Naujametinis kruizas 570 Lt asm. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių organizatorius
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
Įvairūs
953105 „Scanpix“ nuotr.
J.K.Rowling Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarma nasiškeltavėl timiro UAB „Joanos avialinijos“ bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UABr „Joanos ek anavialinijos“ uosadministratoe riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RES-
TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Pirmastel. is 8knygų apie Harįiki Po – V.Česonis, 686 83 541. Prašom 2012 terį au11torės J.K.Row ling kūri nys m. birželio d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai suau gusiesiems bus pavers tas (bankroto televibylos zijosįsiteisėjimo serialu. dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. ojo hunurodyti, moro ro anreikalavimų as „Ne TaipJuo patdprašom armšių nu m a t y t a va k an s i j a“ (angl. – įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu „The CasKreditorinį ual Vacreikalavimą ancy“), pateikku tai yra padaryta. rio veiks as vyks ta iš pa žiūros ti Savanorių pr.m 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija (8 37)lij229 idilištel./faks. kame Ang os 886. kaime, bu 961016 vo išleistas rugsėjį, o televizinė INFORMACIJA APIE PLANAVIjo versija ka nalTERITORIJŲ e „BBC One“ tu MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo ri pa s i r o d y t i 2014 m. Tai pra g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje,nešė sklypaties liuotojo at stovai.plotas po kad. Nr. trans 0101/0032:986, bendras galdetalusis 47 metų rašytPlanavimo ojos knygas 0,2419Pa ha, planas. pagrindas: miesto savivaldybės admiapie Vilniaus berniuką bur tininką bu vo nistracijos direktoriaus pastaty ti aštuoni pavaduotojo kino filmai,2011 jie 07 13 AD30-1732, 2011 01 sulįsakymas aukė didNr. elio populiaru mo.08 Bet detaliojo teritorijų planavimo organizatoti J.K.Row ling tvirtino,sutartis kad jos riauspa teisių ir pareigų perdavimo Nr. naujajai knygai ekranizuoti ge riausia terpė būtų televizija. „Nepaprastai džiaugiuosi, kad BBC užsakė „Nenumatytą va kansiją“, – teigiama J.K.Row ling pareiškime. „Visuomet jaučiau, kad jeigu būtų ekranizuojamas, šis roma nas tinkamiausias televizijai, ir manau, kad BBC jam yra tobuli namai“, – sako rašytoja. „Nenumatyta vakansija“, kuri išleista praėjus penkeriems me tams nuo paskutinės knygos apie Harį Poterį, pasakoja apie pa saulį, kuris nė iš tolo neprimena Hogvartso burtininkų mokyk los: rašoma apie šiurkščius da lykus – žaginimą, narkomaniją, savęs žalojimą. Naujoji knyga pasakoja apie kovą dėl atsiradusios laisvos vie tos kaimo taryboje, o siužeto li nija sukasi apie vargingų būstų rajono likimą. Knygą kritikai įvertino be di desnio entuziazmo, bet ji atsi dūrė pirmosiose kelių populia riausių leidinių sąrašų vietose, pavyzdžiui, Didžiojoje Britani joje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Valstijose. J.K.Rowling savo knygų apie Harį Poterį visame pasaulyje yra pardavusi daugiau kaip 450 mln. Ši serija tapo pagrindu di delei verslo imperijai, apimančiai pramogų parkus, žaislus, kom piuterinius žaidimus, knygas ir filmus. Dėl jų rašytoja tapo vie na turtingiausių Didžiosios Bri tanijos moterų. VD, BNS inf.
Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Nuo monės: J.K.Row ling ro ma Mokame 613 70 805, 613tat 70 nasPVM. kritTel. ikų8ne su žavė jo,8 už 803, 8skai 601t71 558, (8 310) 48 323. ytojai jį graibstyte graibsto.
TrečiADIENIS, gruodžio 5, 2012
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
NAUJIEJI METAI LAIVE
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazeadresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
Naujieji metai Pekine, Kinijoje KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU 2012 12 26–2013 01 04. 1680 Lt + skrydis Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Šventinė kelionė į Stokholmą, autobusu, Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Skansen keltu, aplankant parką 12.28–12.30 Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt nuo 370naktis Lt Varšuvoje Muziejų (05.19/20) KALĖDOMS: sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 – Lt 577 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas1197 – 437 nuo Lt Lt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Dunojaus vingis–Budapeštas – 627 Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Europos Praha–Viena–Budapeštas–žaviosios Kroatija nuo 990 Lt sostinės –IŠ627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt NAUJIEMS METAMS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt LiuksemParyžius–Disneilendas (Bambergas, burgas, Niurnbergas) – 1397Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) IŠ VARŠUVOS Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt – 647 LtHurgada Gaujos prkas–Talinas–Tartu Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999–Lt377 Lt Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarIspanija, Alikantė Šri Lanka nuo– 3500 Lt lovy Varai) 667 –Lt1108 Graikija, Kos sala Saksonijos Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Kreta nuo 1170 Lt – 1128 Lt SLIDINĖJIMAS Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Tunisas nuo 770 lėktuvu Bulgarija, – 1199 Lt Lt Bulgarija Burgas (Bansko) nuo 1194 Andora –Rijeka 1290 Kroatija, –Lt1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) Turkija, Marmaris 1289LtLt Kruizas – 1490Nilu Lt nuo 2038 Italija (Vialattea) 1650LtLtnuo 2423 Lt Bulgarija, Burgas –– 1199 Izraelis–Jordanija–Egiptas autobusu Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Lt Marokas nuo 2634 Lt Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Italija (Livinjo) – 1490 Lt(poilsinės) Austrija,Hurgada Šveicarija – 1890 Lt Egiptas, nuo 995 Lt Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt IŠ RYGOS:(Bukovelis) Bulgarija – 995 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina POILSIS lėktuvu Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt iš Vilniaus Egiptas nuo 1499 Lt; ŠriTenerifė Lanka –– 1719 3500LtLt IŠ VILNIAUS: Indija Kreta – (Goa) 1170 Lt– 3419 Lt JAE (Dubajus) Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770 Lt– 3729 Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Ispanija, Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilPOILSISMaljorka 2013 m. – 1499
Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Graikija, – 99 Lt lėktuvu išKreta Vilniaus Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt Holivudo akademija 599 Lt Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, sala – 1069 Lt ŽaidimųKos galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Lt 450 Lt Avataro–Rijeka nuotykiai kartu Raganė 550 Lt– 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! Lt600 Lt Laimingas Portugalija,žmogus Algarvė––tai 1899 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Egiptas – 1299 Lt Top Fun 640 Lt POISIS Varšuvos Mano lėktuvu pasaulisiš595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija Lt Estijoje 1790 Lt Dodi kalbos 550 Lt– 1633 Anglų stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Šri Lanka – 5072 Lt PAŽINTINĖS lėktuvu Varšuvos Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt iš„Pribrežnyj“ Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; 60 Lt dienai Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt Baku nuo 1050 Lt; Bulgarijoje 1699 LtMaljorka nuo 500 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; TaliJuodkalnijoje 1899Talinas–Helsinkis; Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas KELTŲ BILIETAI Anglųpasiūlymai: kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Spec. Ryga–Stokholmas Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos rengiTalinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85 kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Paskolos
Siūlo darbą Reikalingi santechnikai su darbo patirtimi dirbti Vilniaus regione. Tel. 8 683 60 846. 1053263
UAB B&L Santechnika ieško santechnikų ir suvirintojų. Darbas Vokietijoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086 (8–17 val.). www.blsantechnika.lt. 1047489
PaSlaugoS Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
Parduoda
1052976
Nekilnojamąjį turtą
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
e j u i n l Vi 1053323
F
Šiuolaikišką 9 kv. m prekybos pavilijoną Justiniškių turguje, galima prekiauti mėsa, turi maisto tvarkymo pažymėjimą, yra karštas vanduo, grindinis šildymas, kondicionierius. Tel. 8 683 67 387.
O OT
N KO
S A V
A RS
1053539
S
A R A KU
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
15
trečiadienis, gruodžio 5, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Perka Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5000 Lt), senus eglynus, beržynus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727. 995109
Kviečia mokytis DRAUDĖJAMS IR APDRAUSTIESIEMS! Siekiant gerinti klientų aptarnavimą, „Sodra“ į elektroninę erdvę perkėlė draudėjams ir apdraustiesiems skirtas socialinio draudimo paslaugas, kuriomis jie gali naudotis nemokamai jiems patogiu laiku. Jiems tereikia internetu prisijungti prie elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) arba prie elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (EDAS). Norintieji susipažinti ir išmokti naudotis EGAS ir EDAS kviečiami nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. sausio 28 d. darbo laiku (nuo 8 iki 17 val.) atvykti į „Sodros“ Vilniaus skyrių (Laisvės pr. 28, Karoliniškės). Aptarnavimo salėje „Sodros“ specialistai teiks konsultacijas ir mokys, kaip praktiškai naudotis EGAS ir EDAS sistemomis. Su savimi būtina turėti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. „Sodros“ Vilniaus skyrius. 1053219
Įvairūs Kita 2012 12 17 10 val. į pakartotinį žemės sklypo, esančio Kelmijos Sodų 8-ojoje g. 28 (kad. Nr. 0101/84:1234), ženklinimą kviečiami sklypo, kad. Nr. 0101/84:2492, paveldėtojai. Darbus atliks UAB G.M.&Co (Verkių g. 19, Vilnius, tel. 8 655 94 415; gz@geodeziniaimatavimai.lt). 1053531
2012 m. gruodžio 14 d. 10 val. UAB „Verslo valdymo centras“ patalpose, Vytauto g.17 (IV aukštas, 11 kab.), Klaipėdoje, vyks BUAB „IKAS projekt“ kreditorių susirinkimas. Informacija tel. (8 46) 311 422. Administratorius. 1053627
Informuojame, kad yra paženklintos žemės sklypo Mozūriškių g. 190, Pašilaičių sen., Vilniaus m. sav., ribos. Gretimų sklypų, kadastro Nr. 0101/0167:839 ir 0101/0167:840, savininką – UAB „SKALA“ vadovą ar įgaliotą asmenį kviečiame gruodžio 14 d. 11 val.atvykti nurodytu adresu ir susipažinti su sklypų ribomis. Matininkė O.Čepaitė. Tel. 8 686 80 075, e. paštas matuoti@gmail.com. 1053696
Informuojame, kad pakartotinai rengiamas žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Varniškių k., Pikeliškių k. v., kad. Nr. 4170/0800:26, formavimo ir pertvarkymo projektas – žemės sklypo padalijimas į penkis žemės sklypus. Planavimo organizatoriai – Julius.Jučas (gyv. Balsių g. 8, Vilnius, tel. 8 615 47 002), Tadeuš Suchocki (gyv. Varniškių k., Riešės sen., Vilniaus r., tel. 8 686 78 691), Rišard Suchocki (gyv. Varniškių k., Riešės sen., Vilniaus r., tel. 8 699 55 975), Roma Roginska (gyv. Liepkalnio g. 28-22, Vilnius, tel. 8 699 55 787). Projekto rengėjas – IĮ „Tikslūs matavimai“, Ukmergės g. 300B-73, Vilnius, tel. 8 683 81 626, e. p. tikslusmatavimai@yahoo.com. Pasiūlymus galite pareikšti projekto organizatoriams, su projektu susipažinti (nuo 2012 m. gruodžio 6 iki 2012 m. gruodžio 19 d.) projekto rengėjo patalpose nuo 14 iki 18 val. 1053881
Informuojame, kad pradėtas rengti Vitalij Jančurai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (esančio Anavilio k., Paberžės sen., Vilniaus r., Vilniaus apsk., kad. Nr. 4164/0400:0522) kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybos formavimui. Gretimo sklypo, kad. Nr. 1464/0400:0762, mirusios savininkės Helenos Masevičienės paveldėtojai su parengto projekto sprendiniais gali susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus dėl plano sprendinių iki šių metų gruodžio 21 d. Kviečiame kreiptis į UAB „Geo Link”, Kareivių g.19-138, Vilnius, tel. (8 5) 213 7309. 1052991
KVIETIMAS. Atliekame sklypo Nr. 94, kad. Nr. 4167/0704:0094, esančio Vilniaus r., SB „Volčiūnai“, tiksliuosius geodezinius matavimus. 2012 12 15 11 val. prašom dalyvauti kaimyną Vitold Valiuk nustatant bendrąsias ribas. Pasiteirauti tel. 8 656 23 532. 1053520
Lietuvos metrologijos inspekcija skelbia viešąjį aukcioną parduoti ilgalaikį turtą, pripažintą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti: automobilis „Renault Megane“ (pagamintas 1997 m.), kaina 1 400 Lt, pasiteirauti tel. 8 686 01 188. Aukcionas vyks 2012 m. gruodžio 20 d. 10 val. Lietuvos metrologijos inspekcijos salėje (Tilto g. 17/Radvilų g. 4, Vilniuje). Neįvykus šiam aukcionui, pakartotinis vyks nurodytu adresu 2012 m. gruodžio 27 d. 10 val. Apžiūrėti parduodamą turtą galima 2012 m. gruodžio 10–14 d. nuo 8 iki 17 val. (susitarus nurodytu kontaktiniu telefonu) Tilto g. 17/Radvilų g. 4, Vilniuje. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma banko pavedimu per 3 darbo dienas. Aukcionas dalyviams ir žiūrovams nemokamas. Už aukciono organizavimą atsakingas LMI Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriaus viršininkas Simonas Bužinskas, tel. (8 5) 260 8769. 1052315
skelbimai
Orai
Lietuvoje savaitės viduryje šals kiek mažiau nei pastarosiomis dienomis, pasnigs. Šiandien daug kur pasnigs, dieną bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Rytoj taip pat gali pasnigti. Naktį temperatūra bus nuo 6 laipsnių šalčio iki 0, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Šiandien, gruodžio 5 d.
–2
+2
0
Telšiai
Šiauliai
–1
Klaipėda
Panevėžys
0
Utena
–1
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.24 15.54 7.30 23.11 11.56
340-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 26 dienos. Saulė Šaulio ženkle.
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas 0 Brazilija +27 Briuselis +3 Dublinas +4 Kairas +21 Keiptaunas +24 Kopenhaga 0
Londonas +4 Madridas +9 Maskva –5 Minskas –2 Niujorkas +14 Oslas –7 Paryžius +5 Pekinas –2
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+1
Alytus
4–9 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–2
–1
–2
–3
7
–3
–2
–4
–6
6
–3
–1
–3
–5
8
ketvirtadienį
penktadienį
Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą 1791 m. mirė austrų kom- Monet, vienas impresiopozitorius Wolfgangas nizmo pradininkų. Amadeus Mozartas. 1932 m. gimė amerikie1803 m. gimė rusų poe- čių dainininkas, pianistas Fiodoras Tiutčevas. tas, dainų autorius Little 1867 m. gimė Lenkijos Richard. karo vadas ir premjeras 1946 m. gimė ispanų Józefas Piłsudskis. operos tenoras José Car1870 m. mirė prancūzų reras. rašytojas Alexandre’as 1964 m. gimė aktorius, Dumas. dainininkas, dainų ir 1901 m. gimė animaci- tekstų autorius Andrius nių personažų kūrėjas Kaniava. 1966 m. gimė prancūWaltas Disney. 2005 m. mirė vienas žyzų dainininkė, aktorė 1926 m. mirė prancūzų miausių pasaulio baltistų Patricia Kaas. dailininkas Claude’as Vladimiras Toporovas.
Šią savaitę laimėkite Kate Morton knygą „Tolimos valandos“.
Australų rašytojos knyga prasideda nuo laiško, kuris pusę amžiaus laukė pamirštame pašto krepšyje blausioje pastogėje. Edės Berčil ir jos motinos santykiai niekada nebuvo artimi, bet kai vieną sekmadienio popietę į namus atkeliauja seniai pamestas laiškas su atgaliniu Mailderhersto pilies Kento grafystėje adresu, Edė pradeda įtarti, kad emocinis motinos santūrumas slepia seną paslaptį. Po penkių dešimtmečių dukra ima narplioti šią mįslę.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Eimintas, Geisvinė, Gratas, Sabas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
–1
+1
Praha 0 Ryga –2 Roma +12 Sidnėjus +22 Talinas –3 Tel Avivas +20 Tokijas +14 Varšuva +2
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau pernelyg neatviraukite. Jautis (04 21–05 20). Dėl skirtingai suvokiamų vertybių įsivelsite į konfliktą ir būsite priverstas ieškoti kompromiso. Prarasite pagarbą autoritetingam žmogui. Šiandien labai svarbu bus susitvardyti. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms. Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Šiandien nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite savo darbą. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau parengtus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vandenis (01 21–02 19). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus laikas, galimi kivirčai. Šiandien geriau atsiriboti nuo aplinkos, atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas.