TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gruodžio 6 d., 2012 m. Nr. 285 (1484) Ar pagal galiojančią Konstituciją nauja Vyriausybė gali būti patvirtinta ne visos sudėties? Lietuva 4p.
Savivaldybių indek sas rodo, kad pa traukliausia gyven- ti Vilniuje, o investuoti – Klaipėdoje. Tema 8p.
diena.lt
Nusiaubti Filipinai bando atsigauti po galingiausio taifūno per du dešimtmečius. Pasaulis 12p.
Ginčai verda, o kalnas nyksta
1,30 Lt
Bandau įžvelgti ką nors teigiama Lietuvos korup cijos suvokimo indekso tyrimo rezultatuose, tačiau, prisipažinsiu, tai sunku padaryti. „Transparency International“ Lietuvos sky riaus vadovas Sergejus Muravjovas
6p.
Miestas
2p.
Muitinę sukrėtė didelis skandalas Šal ies muit inę suk rėtė dar neregė to masto skandalas. Vakar buvo su laikyta beveik 30 Medininkų posto muit in inkų. Įtar imų piktnaudž ia vus tarnyba bei kyšin inkav us su lauks ir daug iau pareigūnų, kur ie iš atv ykst anč ių krov in in ių auto mobilių vairuotojų rinko 20–40 litų dydž io neteisėtas rinkliavas.
Menas Siekiai: į savo rankas Liepkalnio valdymą mėginanti perimti miesto valdžia ketina dėti didžiules pastangas, kad kalnas virstų vienu geriausių Lietuvoje. Gedimino Bartuškos nuotr.
Miesto valdžia, susidomėjusi itin prasta Liepkalnio kalno būkle, stengiasi perim ti jo valdymą. Kol kas senieji šeimininkai labai spyriojasi ir tam trukdo. Jei teisiniai procesai pakryps miesto naudai, po poros metų žiemos sporto mėgėjai turėtų turėti nuostabią vietą slidinėti.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Laikosi įsikibę
Vienintelis sostinėje esantis kal nas, ant kurio žiemą susirenka sli dininkai ir snieglentininkai, jau se niai labai prastos būklės. Jo trasų, aptarnavimo kokybe skundžia si ten susirenkantys žiemos pra mogų mėgėjai. „Galiu pasakyti tik tiek, kad pernai Liepkalnyje sąly
gos buvo tragiškos. Nei gero snie go, nei parko, trasų kokybė prasta. Būtų gerai, jei kada pasiektume bent Ignalinos ar Anykščių lygį, nes, matyt, su Latvija konkuruoti tikrai nepavyks“, – apmaudą liejo vilnietis Marius, jau aštuonerius metus slidinėjantis snieglente. Vis dėlto mėgstantys žiemos sportą gali guostis bent tuo, kad planų sutvarkyti kalną yra, ir net labai rimtų.
2
13p.
Britų kritikai liaupsina J.Meką
2
KetvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Ginčai verda, o Kaip sakė VšĮ „Sveikas 1 miestas“ direktorius Mantas Paulauskas, įgyvendinus
Trukmė: vidinis tyrimas dėl korupcijos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų poste vyko keturis mėne
sius.
Martyno Vidzbelio (BFL) nuotr.
Muitinė skendėjo korupcijoje Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Šalies muitinę sukrėtė dar neregė to masto skandalas. Vakar buvo sulaikyta beveik 30 Medininkų posto muitininkų. Įtarimų dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei ky šininkavimo veikiausiai sulauks ir daugiau pareigūnų. Didžiausia byla istorijoje
Vakar, gruodžio 5 d., anksti ryte Muitinės departamento Tarny binių tyrimų tarnybos iniciatyva buvo sulaikytas 21 Vilniaus teri torinės muitinės Medininkų ke lio posto pareigūnas. Dieną su laikytųjų skaičius siekė 29. Jiems pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir ky šininkavimo. Muitinės departa mento atstovų teigimu, tai bene didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje. Muitinės departamento su rengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo Muitinės departamen to generalinis direktorius Anta nas Šipavičius, Tarnybinių tyrimų tarnybos viršininkas Giedrius Ci ninas, Muitinės kriminalinės tar nybos direktorius Mantas Kauši las, Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Reklaitis ir Vil niaus apygardos prokuratūros Or ganizuotų nusikaltimų ir korup cijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša. A.Šipavičius sakė, kad kai kurie Medininkų kelio posto pareigūnai buvo sulaikyti iš karto baigę dar bą, kiti vos atvykę į tarnybą, dar keli – savo namuose. Iš viso įtari mus planuojama pareikšti daugiau nei 30-iai muitinės pareigūnų.
20–40 litų kyšiai
A.Šipavičius atskleidė, kad de partamentas turėjo informaci jos, jog kai kurie pareigūnai iš atvykstančių į Lietuvą krovini nių autom ob il ių renka 20–40 litų dydž io neteisėtas rinkl ia vas už įvažiavimą į šalį. Tikri nant dokumentus radus galimų trukumų ar pažeidimų, iš vai ruotojų buvo reikalaujama pa pildomai mokėti kyšius už neva sklandų ir greitą muitinės pro cedūrų įforminimą.
Antanas Šipavičius:
Negavus laukiamų rezultatų, buvo nu spręsta imtis kraštuti nių baudžiamojo per sekiojimo priemonių.
„Muitinės vadovybė, suprasda ma šių korupcinio pobūdžio ap raiškų pavojingumą ir neigiamą poveikį tiek muitinės, tiek vi sos valstybės tarnybos autorite tui, daromą žalą teisėtam verslui, vykdė aktyvias korupcijos pre vencijos priemones, nukreiptas prieš neteisėtas rinkliavas mui
tinės postuose. Ir tik išnaudo jus visus prevencinius bei kont rolės būdus ir negavus laukiamų rezultatų, buvo nuspręsta imtis kraštutinių baudžiamojo perse kiojimo priemonių“, – savo pra nešimą skaitė Muitinės departa mento generalinis direktorius. Skundėsi vairuotojai
A.Šipavičius sakė, kad nuo „ži nojimo iki galimybės surink ti įrodymus“ praėjo keturi mėne siai. „Pirminę informaciją gavome iš anoniminių skambučių, vairuo tojų skundų, susitikdami su vers lininkų organizacijomis, asocia cijomis. Kaip nelegaliai renkami pinigai buvo skirstomi, šiandien negaliu atsakyti – vyksta ikiteis minis tyrimas. Sulaikyti vyriausi posto inspektoriai. Šiek tiek dar bas poste šiandien sutriko, bet mes operatyviai juos perskirstė me“, – pasakojo Muitinės depar tamento generalinis direktorius A.Šipavičius. „Muitinės departamente arti miausiu metu bus sudaryta darbo grupė Lietuvos muitinėje taiko moms kovos su korupcija prie monėms išanalizuoti, rekomen dacijoms, kaip muitinėje sukurti antikorupcinę aplinką, parengti, – kalbėjo A.Šipavičius. – Akty vi institucijos kova su pareigūnų kyšininkavimu, piktnaudžiavi mu tarnyba bei nusikalstamų vei kų padarymu sustiprins muitinės autoritetą ir pasitikėjimą šia ins titucija.“ Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir ko rupcijos tyrimo skyriaus proku roras.
Sutriko posto darbas Sulaik ius kel ias deš imt is Viln iaus mažd aug trečd al iu maž esn is, ne ter itor inės muit inės Med in inkų po gu įprast a. sto pareigūnų, kur iam laik ui buvo Vilniaus teritorinės muitinės atstovė sut rikęs pasien io posto darbas. Lie ryšiams su visuomene Alina Grine tuvos nacional inės vežėjų automo vičiūtė BNS vakar informavo, kad, bil iais asociacijos „Linava“ duome 17 val. duomenimis, iš Baltarusijos į nim is, posto pralaidumas sumažė Lietuvą per valandą įvaž iavo 16 vil jo apie ket ur is kart us. kikų, o per pietus šis skaičius siekė Pas ak „Lin avos“ ats tovo spaud ai 6 vilk ikus. Gyč io Vincev ič iaus, įprast as Me G.Vincev ič ius pavakare BNS teigė, din inkų pas ien io pral aidum as – 25 kad iš Baltar usijos ties Med in inkais vilk ik ai per val andą, tač iau treč ia eilėje lauk ia apie 400 vilk ikų, o iš dienį prieš piet buvo praleidž iam a Liet uvos – 187. „Šiaip ta sit uacija nė po šeš is sunkvež im ius. Tač iau va ra tok ia bloga, mums tik ner imą ke karop pasien io posto darbas pama lia greit is, per kurį praleis vilk ik us, žu grįžo į įprastą ritmą. Treč iad ie nes dėl prastovų gal im i nuostol iai“, nio pavak arę jo pral aidum as buvo – vakar sakė G.Vincev ičius.
Pasak jo, Muit inės departamentas vežėjus įspėjo, kad dėl sulaikytų pa reigūnų gali tekti apsišarvuoti kant rybe, kol situacija galutinai grįš į vė žes. G.Vincevičius atkreipė dėmesį, kad trečiad ien iais paprastai būna nedidelis sunkvežimių srautas. Anot jo, intensyviausi yra savaitgaliai, kai dauguma vežėjų grįžta į Lietuvą. „Jei gu pajėgos iki tada nebus sukomp lektuotos, gal i kilt i problemų pasie nyje“, – teigė G.Vincevičius. Medininkai yra pagrindinis kontrolės postas prie Baltarusijos sienos – čia per parą pravažiuoja maždaug 600 sunkvežimių. Pasienio poste papras tai darbuojasi apie 80 pasieniečių.
visus sumanymus, Liepkalnis ga lėtų tapti geriausias iš visų aplinki nių kalnų. Tačiau tuo susirūpinusi miesto valdžia turi didelį trukdį – senuosius kalno šeimininkus, t. y. bendrovę „Žiemos trasa“, kuri nė neketina geranoriškai jo atiduoti į miesto rankas. „Miesto valdžios atstovai at kreipė dėmesį į skundus, raštus, kuriuos rašydavo miestiečiai, apie prastą kalno būklę, kad jis visiškai neprižiūrimas. Ir pradėjo Liepkal nio perėmimo į savo rankas pro cesą, kad galėtų jį sutvarkyti. Ta čiau dabartiniai šeimininkai yra teisiškai apsisaugoję, kelia ultima tumus, reikalauja kompensacijų, kurių nėra verti, ir jokiais gerano riškais būdais nenori perleisti kal no miestui“, – situaciją apibūdino M.Paulauskas. Įvertino ekspertas iš Latvijos
Nors situacija tebėra kebli, pavy ko rasti šiokį tokį kompromisą. Net ir vykstant peštynėms, kal nas šią žiemą turės veikti. Tiesa, tikrai neaišku, kada jis bus atida rytas. Miesto valdžia ir toliau pa dedama teisininkų sieks perimti kalno valdymą, o iki įvyks šie po kyčiai, dabartiniai šeimininkai yra įsipareigoję paisyti visų nurodymų ir rekomendacijų, ką ir kaip daryti tvarkant šią vietą. Siekiant įvertinti šias galimybes, buvo pakviesta ekspertų iš Latvi jos. Mūsiškį kalną apžiūrėjo Sli dinėjimo trasų asociacijos prezi dentas, kuris vertina trasų būklę, konsultuoja. „Atvažiavę latviai vis ką apžiūrėjo, įvertino kalno būklę, surašė patarimus, ką ir kaip miestui daryti. Dabartiniai šeimininkai šie met tvarkydami kalną turėtų pai syti šių surašytų rekomendacijų, saugumo, tvarkos reikalavimų“, – sakė „Sveiko miesto“ vadovas. Pasak M.Paulausko, tokie pro cesai visada labai užsitęsia, jei kita pusė nenori atiduoti „aukso“ kal no, nors patys, pašnekovo teigimu, visiškai jo neprižiūri. „Aišku, jie teigia, kad kaip tik labai daug da rė. Na, tai išsiaiškins savivaldybės teisininkai. Mes norime, kad trasa pradėtų kuo greičiau veikti“, – tei gė M.Paulauskas. Norėtų, kad veiktų ir vasarą
Taigi dabartiniai šeimininkai, pri žiūrimi miesto atstovų, netru kus turėtų pradėti kalną tvarkyti. „Sveikas miestas“ planuoja or ganizuoti sveikatingumo, žmo nių mokymo renginius, šalia kalno įrengti lygumų slidžių trasą. Ka da viskas pradės veikti, priklausys nuo oro sąlygų. „Yra dvi sniegą purškiančios pa trankos. Reikėtų jo pripurkšti labai daug, apie pusę metro, kad būtų galima jį važinėti retraku. Prie šingu atveju retrakas važinėdamas kelia žemę ir gadina sniegą. Pas kui tos juodos dėmės gadina sli des ir snieglentes“, – aiškino pa šnekovas. Tačiau jis vėl pabrėžė, kad iš lat vių gauti patarimai pro ausis ne praslydo ir kad jų bus paisoma, kiek įmanoma. Pavasarį ketinama sudaryti planus, kaip kalnas ga lėtų veikti vasarą: planuojama čia
Nežinia: kol kas aišku tik tiek, kad
negali pasakyti.
įsileisti kalnų dviratininkus, ša lia esančiuose aikštynuose įreng ti sportinę rekreacinę zoną: lau ko teniso, paplūdimio tinklinio ar futbolo aikšteles, kad vasarą ši vie ta taip pat gyvuotų. Pats daug metų slidinėjantis M.Paulauskas teigė, kad dabarti niams šeimininkams, – tiesa, su jais susisiekti nepavyko, – labai trūks ta vadybinių gebėjimų, esą jie neiš mano, kaip pritraukti rėmėjų, kaip gauti lėšų iš šalies, ne tik parduo dant bilietus.
Mantas Paulauskas:
Patys latviai sakė, kad čia fantastiškas kalnas. Manau, vis ką sutvarkius iš ap linkinių kalnų turė tume būti geriausi. „Pavyzdžiui, Latvijoje kai ku riuos snieglenčių parkus remia telefonų bendrovės ir pan. La bai svarbu rasti lėšų iš šalies, kas norėtų pasipelnyti iš reklamos. Šiuo aspektu nebuvo nieko da roma ir šiaip nelabai stengtasi tą kalną puoselėti. Bet kadangi jis tik 5 minutės nuo miesto centro, tai visi sukandę dantis ir važiuo davo. Kiti mūsų miestai – Ignali
3
KetvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
miestas
7p.
Lietuvos bankas grūmoja dėl įkainių už atsiskaitymą kortelėmis.
kalnas nyksta
Mokys saugumo internete Vilniuje prasidėjo socialinė kam panija „Niekada nežinai, kas yra kitoje pusėje“ dėl vaikų saugumo internete. Ja siekiama atkreipti dėmesį į vaikų bendravimo vir tualiojoje erdvėje ir susitikimų realiame gyvenime pavojus.
Remiantis naujausio tarptauti nio tyrimo duomenimis (EU Kids Online, 2010), Lietuvos vaikai yra aktyvūs interneto vartotojai. 86 proc. tyrime dalyvavusių vaikų turi prieigą prie interneto ir juo naudojasi. Remiantis šio tyrimo rezultatais, daugiau nei 50 proc. Lietuvos vaikų bendrauja inter netu su žmonėmis, kurių realiame gyvenime nepažįsta, o beveik ket virtadalis apklaustų Lietuvos vai kų nuo 9 iki 16 metų ėjo pasima tyti su internetiniais draugais.
Iš tiesų internetas, socialiniai tinklai dabar patenka į ilgą sąrašą rizikos veiksnių, su kuriais susiduria vaikai. Socialinės kampanijos idė ją palaiko ir aktorius, daininin kas, laidos „Lietuvos tūkstant mečio vaikai“ vedėjas Dominykas Vaitiekūnas. Anot jo, būnant vie šu asmeniu tenka būti atsargiam socialiniuose tinkluose ir stebėti savo privatumo nustatymus. Su šiomis grėsmėmis susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. „Manau, kad kuo daugiau laiko vaikas skirs virtualiam, o ne tikram slidinėjimo trasos turėtų veikti ir šiemet, bet kada jos bus atidarytos, niekas
Gedimino Bartuškos nuotr.
na, Anykščiai, Druskininkai – su sitvarkė kalnus iš ES lėšų ir labai aplenkė Liepkalnį. Mes labai su nerimome – turime tokį objektą Vilniaus mieste ir jis visiškai ap leistas“, – kalbėjo „Sveiko mies to“ direktorius.
Pasak jo, galbūt pasinaudojus investiciniais fondais būtų gali ma pakeisti ir keltuvus – padary ti sėdimus. Visi šie klausimai, pa sikvietus specialistų, pašnekovo teigimu, turėtų būti pradėti spręs ti jau ateinantį pavasarį.
Ieškos išeities dėl vandens
Gali tapti geriausias
Kalbėdamas apie pokyčius, M.Pau lauskas pasakojo, kad yra daugybė techninių dalykų, į kuriuos rei kia atkreipti dėmesį. Gali tekti pa keisti visą vamzdžių sistemą, įsi gyti daugiau sniegą purškiančių patrankų, retraką, kuris normaliai tvarkytų sniegą. Yra minčių įrengti ir pramogų zoną su bobslėjaus tra sa. Pasak pašnekovo, net yra žmo nių, kurie sutiktų į tai investuoti, bet niekas nejuda, kol kalną valdo senieji šeimininkai. „Kalbėjau su Pavilnių regioni nio parko direktore, atsakinga už tą mišką. Ji sakė, kad daugelis ten esančių medžių neturi jokios ver tės, juos būtų galima iškirsti ir taip pakoreguoti trasas. Šalia yra vie nas šlaitas, kurį reikėtų sutvarky ti. Kalną būtų galima padaryti ne priklausomą nuo miesto vandens, nes dabar purškiamas sniegas nau dojant „Vilniaus vandenų“ van denį. Aukso kaina. Didesni kalnai naudoja tvenkinių ar kitų telkinių vandenį. Ir čia yra galimybė iškasti tvenkinį, iš kurio būtų siurbiamas vanduo. Taip būtų labai daug su taupyta“, – svarstė M.Paulauskas.
„Dabar svarbiausia, kad viskas pe reitų į miesto rankas, ir tada jau pa sistengsime, kad viskas veiktų. Pa tys latviai sakė, kad čia fantastiškas kalnas. Manau, viską sutvarkius iš aplinkinių kalnų turėtume būti ge riausi, išskyrus Druskininkų sniego areną, į kurią sukišti milijonai“, – įsitikinęs pašnekovas. Jo manymu, norint turėti kalną, reikia jį labai prižiūrėti. Tam rei kalinga tiek technika, tiek atsidavę darbuotojai. Be abejonės, viskam sutvarkyti reikės nemažų lėšų. Jau kreiptasi į Kūno kultūros sporto de partamentą, kad skirtų dalį lėšų kai kuriems dalykams atnaujinti. Pasak M.Paulausko, miestas, sutvarkęs visus dokumentus, paskelbs inves ticinį konkursą. Galbūt ieškos, kas norėtų perimti viso parko valdymą ir į jį investuoti privačių lėšų. Dabar slidinėjimo paslaugų kai nos Liepkalnyje nemažos. Ar viską atnaujinus jos dar labiau nepakils? „Žiūrėsime, skaičiuosime. Aišku, kainos turės būti konkurencingos, kad žmonės nelėktų kitur, o norė tų atvažiuoti čia“, – sakė M.Pau lauskas.
Pavojai: vaikai nesuvokia, kas vyksta virtualiojoje erdvėje, o tėvai ne
skiria pakankamai dėmesio tam, kuo jų atžalos užsiima.
bendravimui, tuo sudėtingiau jam bus formuoti darbo, šeimyninius ir asmeninius santykius realiame gy venime“, – sakė D.Vaitiekūnas. „Iš tiesų internetas, socialiniai tinklai dabar patenka į ilgą sąrašą rizikos veiksnių, su kuriais susi duria vaikai ankstyvoje vaikystė je ir paauglystėje. Šia kampani ja norime atkreipti suaugusiųjų ir vaikų dėmesį, kad virtualiojoje erdvėje „gyvena“ tie patys žmo nės, kaip ir realybėje, ir čia galio ja tokios pačios grėsmės, tik apie jas mažiau kalbama“, – teigė Pa ramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracijos direktoriaus pavaduo toja Edita Tamošiūnaitė tikino, kad Vilniaus miesto savivaldybė „visais įmanomais būdais prisidės prie akcijos“. Pasak E.Tamošiūnaitės, vaikai nesuvokia, kas vyksta vir tualiojoje erdvėje, o tėvai neskiria pakankamai dėmesio tam, kuo jų atžalos užsiima. Todėl ši kampani ja labai reikalinga ir naudinga. Kampanijai „Niekada nežinai, kas yra kitoje pusėje“ yra pareng ti vaizdo, garso klipai, plakatai ir skrajutės, atnaujintas interneto puslapis www.vaikystebesmurto.lt. VD inf.
Sulaikė paauglius kišenvagius Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato pareigū nai stoties rajone sulaikė tris pi niginės vagyste įtariamus nepil namečius.
Antradienį apie 13.30 val. Ope ratyvaus reagavimo poskyrio pa reigūnams stoties rajone įlipus į viešojo transporto 53-iojo marš ruto autobusą, į jį įšoko ir trys vai kinai. Vienas jų rankoje laikė vy rišką piniginę. Vaikinai atsisėdo ir pradėjo kraustyti piniginės skyrelius, ap žiūrinėjo joje rastus dokumentus. Pareigūnai pastebėjo, kad doku mentus jie išmetė ant autobuso grindų po sėdynėmis. Kaip teigiama policijos prane šime, įtardami piniginės vagys te, pareigūnai Rūdninkų stotelė je išlaipino 13-metį I.K., 16-metį V.S. ir 17-metį L.D. Paklausti, iš kur gavo šią piniginę, visi trys at sakė skirtingai – vienas teigė, kad rado ją prie banko, kitas tikino pi niginę pamatęs autobuse. Paaugliai buvo pristatyti į Vil niaus miesto 3-iąjį policijos ko misariatą. Netrukus į šį komisa riatą kreipėsi vyras ir pareiškė, kad būdamas Sodų gatvėje esan čiame „Bitės“ salone prarado ant prekystalio padėtą piniginę su pi nigais ir dokumentais. Anksčiau tą pačią dieną apie 10.20 val. Kalvarijų turgavietėje
Nesusitarė: paklausti, iš kur gavo piniginę, vagyste įtariami paaug
liai dėstė skirtingas versijas.
Operatyvaus reagavimo poskyrio pareigūnai sulaikė 26 metų V.Z., kuris bandė realizuoti šešis pake lius kavos „Lavazza“. V.Z. prisipažino, kad kavą pa vogė iš prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ esančios parduotuvės „Maxima“. Vyras pristatytas į teri torinį policijos komisariatą. Po dvi
Tomo Raginos nuotr.
dešimties minučių Kalvarijų turga vietėje sulaikytas 28 metų A.A. Jis įtariamas turgavietės indų par duotuvėje pavogęs prekių ir iš kar to bandęs jas parduoti sendaikčių turgelyje. Įtariamasis buvo sulai kytas ir su vogtomis prekėmis pri statytas į policijos komisariatą. VD, BNS inf.
4
ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Pakaks ir rusų kalbos Baigėsi dokumentų priėmimas da lyvauti atrankoje į valstybės vado vus saugančio Vadovybės apsau gos departamento (VAD) direkto riaus pareigas.
Pagal atrankos sąlygas naujasis va dovas privalo turėti ne mažiau kaip dešimties metų darbo patirtį as menų ir objektų apsaugos srityje, bet gali mokėti tik rusų kalbą. Tačiau nuo kitų metų jam turėtų padėti du nauji patarėjai – steigia mos dvi naujos patarėjų pareigy bės. Į vieną jų taiko buvęs ilgametis VAD vadovas Raimundas Kairys. VAD direktoriaus R.Kairio ka dencija baigėsi lapkričio pabaigoje. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos depar tamentas paskelbė atranką į atsi laisvinusias pareigas. Be kitų reikalavimų, nurodyta, kad kandidatai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne ma žiau kaip trejų metų vadovaujamo darbo valstybės tarnyboje patir tį ir ne mažiau kaip dešimties me tų darbo patirtį saugomų asmenų ir objektų apsaugos srityje. Be to, jie privalo būti užsitarnavę ne žemes nį kaip specialų pareigūnų nekari
Pretendentas: buvęs VAD vadovas R.Kairys greičiausiai užims naujai
įsteigtą šios institucijos vyr. patarėjo postą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
nį vidaus tarnybos pulkininko lei tenanto arba vyresniojo komisaro laipsnį. Reikalavimas turėti spe cialų laipsnį grindžiamas VAD di rektoriaus pareigybės aprašymu. Iškėlus aukštą profesinę kartelę, dėl užsienio kalbos mokėjimo kandida tams reikalavimai ne tokie dideli. Pri valu mokėti vieną iš šių kalbų – anglų arba prancūzų, arba rusų, arba vokie čių – pažengusio vartotojo B2 lygiu. Pagal darbo pobūdį VAD parei gūnams neretai tenka bendradar biauti su kolegomis iš įvairių už sienio valstybių rengiant vizitus. Tačiau, anot VRM, departamen
to darbuotojai „bendradarbiauja ne tik su ES šalimis, bet ir su vals tybėmis kaimynėmis“, todėl esą į užsieno kalbų sąrašą įtraukta rusų. Šiuo metu laikinai VAD vadovauja direktoriaus pavaduotojas operaty viam valdymui Rymantas Mocke vičius. Jis neslėpė planų dalyvauti atrankoje į VAD vadovo postą. R.Mockevičius nepaneigė, kad naują vyriausiojo patarėjo postą gali užimti buvęs VAD vadovas R.Kairys: „Gaila tokį žmogų išmesti į gatvę. Jo patirtis, žinios, ryšiai Lie tuvoje ir užsienio šalyse platūs.“ VD, BNS inf.
Sąmokslas: šalies vadovei D.Grybauskaitei, atmetančiai DP kandidat
Koalicijoje tv
Nauja Vyriausybė – be dviejų Darbo par tijos (DP) pasiūlytų ministrų, tačiau Pre zidentės dekretas skundžiamas Kons tituciniam Teismui. Toks įvykių scena rijus visai realus. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
kad D.Grybauskaitė paaiškintų oficialiai, kodėl DP moterys ne tinkamos.
Bėdos nemato
Šalies vadovė Algirdo Butkevi čiaus Vyriausybę patvirtins, bet be dviejų DP ministrų. Toks ti kėtinas įvykių scenarijus. Mat tai, kas buvo žinoma anksčiau, vakar buvo patvirtinta oficialiai: DP kandidatės vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijoms Loreta Graužinienė ir Virginija Baltrai tienė Prezidentei Daliai Grybaus kaitei pasirodė netinkamos. Tiesa, socialdemokratai dar linkę palaukti. Gal D.Grybaus kaitė iki penktadienio persigal vos? „Koks bus dekretas, pagal tokį ir dirbsime, – socialdemok ratų poziciją komentavo partijos vicepirmininkas Juozas Olekas. – Jei dekretas bus be kelių ministrų, mes kolegas pavaduosime, jeigu kas nors atsitiks, kaip paprastai būdavo tokiais atvejais, ir dirbsi me, ir ieškosime kandidatūrų.“ Reikalauja paaiškinimo
Tačiau su tuo nesutinka DP at stovai. Jiems toks variantas ne priimtinas. Ar tai reiškia, kad Vyriausybė gali nebūti laiku su formuota, DP atstovai kol kas ne komentuoja. Tačiau Viktoro Uspaskicho partija pasiryžusi eiti iki galo ir šalies vadovę kaip reikiant pa šokdinti. DP atstovai reikalaus,
Juozas Olekas:
Koks bus dekretas, pagal tokį ir dirbsi me. „Turi žmogui pasakyti, kodėl jis netinka. Oficialiai turi pasakyti vi sai Lietuvai, kodėl aš netinku, arba premjerui. To nėra. Tam, kad žino čiau priežastis, ir partija, ir Lietu vos žmonės žinotų atsakymą, ko dėl netinku. Turi būti labai aiškiai atsakyta: netinka dėl to ir to... Gal būt aš tada galėčiau priimti vieną sprendimą“, – vakar dienraščiui aiškino L.Graužinienė. Komentuoti nenori
Į švietimo ir mokslo ministro postą pretenduojanti V.Uspaskicho bendražygė V.Baltraitienė – san
5
ketvirtADIENIS, gruodĹžio 6, 2012
lietuva
13p.
Aktorė Birutė Mar iť festivalio Lenkijoje parsiveŞė apdovanojimą.
R
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
ď Ž Svarbu: SVgV[V` NXafcbZN` ab_V aN]aV Ă&#x;]_N`aV[R TfcR[VZ\ QNYVZV
 @UbaaR_`a\PX• [b\a_
Lietuviai nelinkÄ™ judÄ—ti GintarÄ— AukĹĄtutytÄ—
tus ÄŻ miÂnistÂrus, jau renÂgiaÂmi kerĹĄÂto plaÂnai.
vyro ÄŻtamÂpa
AndÂriaus UfarÂto (BFL) nuoÂtr.
tĹŤÂresÂnÄ—. Ji aiĹĄÂkiÂna paÂti neÂĹžiÂnanÂti, koÂdÄ—l jos kanÂdiÂdaÂtĹŤÂra PreÂziÂden tei neÄŻÂtiÂko. „NeoÂfiÂciaÂliĹł verÂsiÂjĹł aĹĄ neÂko menÂtuoÂju: su maÂniÂmi nieÂkas po suÂsiÂtiÂkiÂmo su PreÂziÂdenÂte neÂĹĄne kÄ—Âjo, nieÂko neÂĹžiÂnau ir neÂgaÂliu nie ko koÂmenÂtuoÂti. Kai kuÂrie kanÂdi daÂtĹŤÂros atÂmeÂtiÂmo moÂtyÂvai man buÂvo ĹžiÂnoÂmi iĹĄ anksÂÄ?iau, kai ku rie – ne“, – kalÂbÄ—Âjo ji. DP viÂceÂp irÂm iÂn inÂk Ä— nuÂroÂd Ä—, kad parÂtiÂjos neÂtenÂkins ne viÂsas PreÂziÂdenÂtÄ—s dekÂreÂtas, taÂÄ?iau ar tai reiĹĄÂkia, kad dÄ—l to neÂbalÂsuos uĹž VyÂriauÂsyÂbÄ—s proÂgraÂmos paÂ
tvirÂtiÂniÂmÄ… SeiÂme, neatskÂleiÂdÄ—. „Kaip gaÂli ne viÂsas dekÂreÂtas ten kinÂti, jeiÂgu mes paÂteiÂkÄ—Âme mi nistÂrus. Mus tenÂkins tik taÂda, kai mĹŤÂsĹł miÂnistÂrai bus paÂteikÂti, ku riuos paÂsiĹŤÂlÄ— parÂtiÂjos preÂziÂdiu mas“, – iĹĄÂrÄ—ÂŞė V.BaltÂraiÂtieÂnÄ—. DP stoÂvykÂloÂje svarsÂtoÂma, kad tuo atÂveÂju, jei PreÂziÂdenÂtÄ— Vy riauÂsyÂbÄ™ tvirÂtinÂtĹł be keÂliĹł mi nistÂrĹł, D.GryÂbausÂkaiÂtÄ—s dekÂreÂtÄ… bĹŤÂtĹł gaÂliÂma skĹłsÂti KonsÂtiÂtuÂci niam TeisÂmui. ToÂkios gaÂliÂmyÂbÄ—s neatÂmeÂta ir soÂcialÂdeÂmokÂraÂtai, ta Ä?iau kol nÄ—Âra ĹĄaÂlies vaÂdoÂvÄ—s dek reÂto, jos neÂkoÂmenÂtuoÂja.
Komentaras VyÂtauÂtas SinÂkeÂviÂÄ?ius
KonsÂt iÂtuÂciÂnÄ—s teiÂsÄ—s proÂfeÂsoÂr ius
R
eiÂk ia tuÂrÄ—Ât i omeÂnyÂje, kad paÂskirÂt aÂs is premÂjeÂras tu ri elgÂt is laÂb ai atÂs aÂk inÂgai ir teikÂt i tas kanÂd iÂdaÂt ĹŤÂras, kuÂrios atiÂt inÂka tam tikÂrus reiÂkaÂlaÂvi mus. IĹĄ KonsÂt iÂt uÂc iÂjos gaÂl iÂma kilÂd inÂt i tam tikÂr us reiÂk aÂl aÂv iÂmus miÂn istÂr ams: komÂp eÂtenÂc iÂj a ir neÂp rieÂk aiĹĄÂt inÂg a reÂpuÂt aÂc iÂj a. Jei premÂj eÂr as paÂteiÂk ia asÂmeÂn is, kuÂr ie keÂl ia abeÂj oÂn iĹł, ar atiÂt inÂk a tuos kriÂteÂr iÂj us, taÂd a pre ziÂdenÂt as gaÂl i paÂreiÂk aÂl auÂt i paÂteikÂt i kiÂt as kanÂd iÂd aÂt ĹŤÂras. LaiÂko tam dar yra. JeiÂgu ÄŻvykÂtĹł taip, kad neÂbĹŤÂtĹł rasÂta tĹł kanÂdiÂdaÂtĹŤÂrĹł, maÂtyt, atÂsaÂkoÂmyÂbÄ— tek tĹł ne PreÂziÂdenÂtei, o asÂmeÂniui, kuÂris teiÂk ia tas kanÂd iÂdaÂt ĹŤÂras, taiÂg i A.But keÂv iÂÄ?iui. PaÂt i KonsÂt iÂtuÂciÂja neuĹžÂker ta keÂlio paÂtvirÂtinÂti ne viÂsos suÂdÄ—Âties VyÂr iauÂsyÂbÄ™, bet tam tuÂr i bĹŤÂt i laÂbai paÂgrÄŻsÂtos prieÂĹžasÂtys. BendÂra taiÂsykÂlÄ— toÂk ia: tuÂr i bĹŤÂt i pa tvirÂt inÂt a viÂs a VyÂr iauÂsyÂb Ä—. TaÂÄ? iau ÄŻmaÂnoÂmos iĹĄimÂt ys, kuÂr ios gaÂl i bĹŤÂ ti tik konsÂtiÂtuÂciĹĄÂkai paÂgrÄŻsÂtos. VieÂna jĹł – jei premÂjeÂras teiÂkia toÂkius miÂnistÂ
rus, kuÂrie neaÂtiÂtinÂka iĹĄ KonsÂtiÂtuÂciÂjoÂje nuÂmaÂtyÂto atÂsaÂkinÂgo valÂdyÂmo prinÂci po kyÂlanÂÄ?iĹł reiÂkaÂlaÂviÂmĹł: komÂpeÂten ciÂjos ir reÂpuÂtaÂciÂjos. Taigi, jeiÂgu ÄŻvyk tĹł taip, kad bĹŤÂtĹł teiÂkiaÂmi kanÂdiÂdaÂtai, kuÂrie jĹł neaÂtiÂtinÂka, gaÂli suÂsiÂdaÂryÂti to kia siÂtuaÂciÂja, kai gaÂli bĹŤÂti neÂpatÂvirÂtin ta viÂsa suÂdÄ—Âtis. NeÂĹžiÂnau, ar liÂkuÂsius miÂnistÂrus, kuÂrie neÂpatÂv irÂt inÂt i, PreÂz iÂdenÂtÄ— teikÂt Ĺł at skiÂru dekÂreÂtu. KonsÂtiÂtuÂciÂjoÂje yra dvi proÂceÂdĹŤÂros: VyÂr iauÂsyÂbÄ—s suÂdÄ—Ât ies tvirÂtiÂniÂmas ir miÂnistÂrĹł skyÂriÂmas bei atÂleiÂd iÂmas. PreÂz iÂdenÂtÄ— tuÂr i paÂt vir tinÂti suÂdaÂryÂtos VyÂriauÂsyÂbÄ—s suÂdÄ—Ât ÄŻ. Ĺ iuo atÂveÂju tikÂriauÂsiai bĹŤÂtĹł koÂreÂguo jaÂmas dekÂreÂtas dÄ—l VyÂriauÂsyÂbÄ—s su dÄ—Âties suÂdaÂryÂmo ir jau bĹŤÂtĹł viÂsos su dÄ—Âties VyÂriauÂsyÂbÄ—. LaiÂkoÂt arÂp is, kiek ne viÂs as MiÂn ist rĹł kaÂbiÂneÂt as gaÂlÄ—Ât Ĺł dirbÂt i, KonsÂt i tuÂc iÂj oÂj e neaÂpibÂrÄ—ĹžÂt as. Yra bendÂras prinÂc iÂp as: tuÂr i bĹŤÂt i paÂt virÂt inÂt a vi sa VyÂr iauÂs yÂb Ä—. Tai kyÂl a iĹĄ KonsÂt i tuÂc iÂj os, nes VyÂr iauÂs yÂb Ä— – koÂleÂg iaÂl i insÂt iÂt uÂc iÂja. JÄ… suÂdaÂro viÂs i miÂn istÂrai. KonkÂreÂÄ? iĹł terÂm iÂnĹł, per kiek laiÂko tuÂr i bĹŤÂt i rasÂt i kanÂd iÂd aÂt ai, jei paÂt vir tiÂn aÂm a ne viÂs a VyÂr iauÂs yÂb Ä—s suÂdÄ—Â tis, KonsÂt iÂt uÂc iÂj oÂj e ir ÄŻstaÂt yÂmuoÂs e nÄ—Âra.
Reguliariai judant ir mankĹĄtinantis galima pagerinti savijautÄ…, iĹĄvengti ligĹł ir pailginti gyvenimo trukmÄ™. TaÄ?iau Lietuvos gyventojĹł fizinio aktyvumo tyrimas parodÄ—, kad mĹŤsĹł ĹĄalies gyventojĹł, ypaÄ? jaunimo ir vyresnio amĹžiaus ĹžmoniĹł, fizinis aktyvumas nepakankamas. Pirmasis iĹĄsamus tyrimas
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) uĹžsakymu atliktas Lietuvos gyventojĹł ďŹ zinio aktyvumo tyrimas, per kurÄŻ pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtÄ… TarptautinÄŻ ďŹ zinio aktyvumo klausimynÄ… (GPAQ) ir nustatytas jo analizÄ—s gaires apklausta daugiau nei tĹŤkstantis 15–74 metĹł asmenĹł. Pildant anketas buvo ÄŻvertintas suaugusiĹł gyventojĹł ďŹ zinis aktyvumas darbe, kasdienÄ—je veikloje (namĹł ruoĹĄa, sodo, darĹžo prieĹžiĹŤra), laisvalaikiu ir judant iĹĄ vienos vietos ÄŻ kitÄ…. Tyrimo rezultatai pernelyg nenudĹžiugino. PaaiĹĄkÄ—jo, kad nemaĹžos dalies lietuviĹł gyvensena yra nejudri, pernelyg daug laiko praleidĹžiama sÄ—dint, laisvalaikis pasyvus. Vyrai aktyvesni uĹž moteris
Pasak SAM VisuomenÄ—s sveikatos departamento Mitybos ir ďŹ zinio aktyvumo skyriaus vedÄ—jo dr. Almanto Kranausko, apibendrinus tyrimo rezultatus paaiĹĄkÄ—jo, kad daug gyventojĹł dirba profesinÄŻ ďŹ zinÄŻ darbÄ… arba uĹžsiima jam lygiaverte veikla buityje, todÄ—l aukĹĄto ďŹ zinio aktyvumo grupei galima priskirti 53,8 proc., vidutinio ir Ĺžemo ďŹ zinio aktyvumo grupÄ—ms – atitinkamai 22,1 proc. ir 24,1 proc. Lietuvos gyventojĹł. „Vertinant ďŹ zinio aktyvumo lygÄŻ pagal lytÄŻ nustatyta, kad aukĹĄto ďŹ zinio aktyvumo grupei priklauso daugiau vyrĹł (57,3 proc. visĹł vyrĹł) negu moterĹł (50,6 proc. visĹł moterĹł). Vertinant pagal iĹĄsilavinimÄ…, aukĹĄto ďŹ zinio aktyvumo grupei priklauso daugiau ĹžemesnÄŻ nei aukĹĄtÄ…jÄŻ iĹĄsilavinimÄ… turinÄ?iĹł asmenĹł (58,3 proc.)“, – tyrimo rezultatus apĹžvelgÄ— A.Kranauskas.
Tingus laisvalaikis
MĹŤsĹł ĹĄalies gyventojai vidutinio ir didelio intensyvumo ďŹ zinei veiklai, ÄŻskaitant profesinÄ™, per dienÄ… skiria vidutiniĹĄkai 223 minutes. MaĹžiausiai laiko ďŹ zinei veiklai skiria aukĹĄtÄ…jÄŻ iĹĄsilavinimÄ… turintys Lietuvos gyventojai (168 minutes), o vertinant pagal amĹžiĹł – vyriausi (61–74 metĹł asmenys – 139 minutes) ir jauniausi tirti asmenys (15–25 metĹł – 197 minutes). Kadangi didelÄ— gyventojĹł dalis dirba ďŹ ziniĹł pastangĹł reikalaujantÄŻ profesinÄŻ darbÄ…, pastebimas bendras pasyvus laisvalaikis.
Trys ketvirtadaliai apklaustĹł asmenĹł laisvalaikiu neuĹžsiima jokia fizine veikla. „Nustatyta, kad tik kas vienuoliktas respondentas laisvalaikÄŻ leidĹžia uĹžsiimdamas didelio, o penktadalis – vidutinio intensyvumo ďŹ zine veikla. Net trys ketvirtadaliai apklaustĹł asmenĹł laisvalaikiu neuĹžsiima jokia ďŹ zine veikla, tarp moterĹł tokiĹł buvo daugiau nei 80 proc. (82,8 proc.). Toks pasyvumas ypaÄ? nepageidautinas tiems, kurie ir darbe neturi ďŹ zinÄ—s veiklos“, – teigÄ— A.Kranauskas. Jaunimas nejuda
Tyrimo rezultatai parodÄ—, kad pÄ—sÄ?iomis vaikĹĄto ar dviraÄ?iu vaĹžinÄ—ja 75 proc. apklaustĹł asmenĹł. Toks judÄ—jimas jiems vidutiniĹĄkai per dienÄ… uĹžima 80 minuÄ?iĹł. Moterys mobilesnÄ—s uĹž vyrus, o maĹžiausiai vaikĹĄtanÄ?iĹł yra tarp aukĹĄtÄ…jÄŻ iĹĄsilavinimÄ… turinÄ?iĹł asmenĹł (68 proc.). Vertinant pagal amĹžiĹł, daugiausia laiko eiti pÄ—sÄ?iomis ir (arba) vaĹžiuoti dviraÄ?iu skiria 46–60 metĹł respondentai (vidutiniĹĄkai 86 minutes). Gyventojai sÄ—dÄ—dami (darbe, prie televizoriaus, kompiuterio, skaitydami, megzdami ir pan.) kasdien praleidĹžia vidutiniĹĄkai apie 5 valandas. „15–25 metĹł asmenys sÄ—dimai veiklai laiko vidutiniĹĄkai skiria beveik valanda daugiau nei 26–60 metĹł ĹžmonÄ—s. NerimÄ… kelia jau-
nimo pasyvumas – jie ne tik daug sÄ—di, bet ir ďŹ zine veikla darbo metu uĹžsiima tik pusÄ—, o laisvalaikiu sportuoja ar kita ďŹ zine veikla uĹžsiima maĹžiau nei 60 proc.“, – pabrėŞė A.Kranauskas. JudÄ—jimas uĹžkerta keliÄ… ligoms
BĹŤti ďŹ ziĹĄkai aktyviems – labai svarbu. Su ďŹ ziniu aktyvumu glaudĹžiai susijusi sveikata ir gyvenimo kokybÄ—. „Reguliariai sportuojanÄ?io, besimankĹĄtinanÄ?io ar kitaip ďŹ ziĹĄkai aktyvaus Ĺžmogaus kĹŤne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padÄ—ti iĹĄvengti ĹĄirdies bei kraujagysliĹł ligĹł, diabeto, kai kuriĹł rĹŤĹĄiĹł vÄ—Ĺžio, depresijos. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina ryĹĄÄŻ tarp neaktyvaus gyvenimo bĹŤdo bei psichikos sutrikimĹł ir parodo, kad asmenys, kurie reguliariai mankĹĄtinasi, jauÄ?iasi daug geriau, yra energingesni. Bandymai su gyvĹŤnais rodo, kad tĹł gyvĹŤnĹł, kurie turÄ—jo galimybÄ™ judÄ—ti, smegenyse susidarydavo daugiau nerviniĹł lÄ…steliĹł ir nervinei bei ĹĄirdies veiklai bĹŤtino dopamino“, – aiĹĄkino A.Kranauskas. Fizinis krĹŤvis neprivalo bĹŤti vienodas visiems. Kiekvienas turi pasirinkti sau tinkantÄŻ krĹŤvÄŻ ir ďŹ zinio aktyvumo formÄ…, bet Ĺžvalus judÄ—jimas turi tapti kiekvieno Ĺžmogaus poreikiu.
Naudingi patarimai 1. JudÄ—ti ir mankĹĄtintis reikÄ—tĹł reguliariai. Fizinis aktyvumas turi tapti ÄŻprasta gyvenimo dalimi. Bent 30–60 minuÄ?iĹł trukmÄ—s fizinis aktyvumas bĹŤtinas kiekvienÄ… dienÄ…. Jo metu turi bĹŤti juntamas pagreitÄ—jÄ™s ĹĄirdies ritmas. 2. PradÄ—ti mankĹĄtintis reikÄ—tĹł palengva, o kai asmuo pasijunta pajÄ—gesnis – mankĹĄtintis galima intensyviau. 3. Fizinis aktyvumas turi lavinti raumenĹł pajÄ—gumÄ…, lankstumÄ… ir koordinacijÄ…. 4. Nereikia persistengti. MankĹĄtinantis visiĹĄkai netinka posakis „per kanÄ?ias ÄŻ ĹžvaigĹždes“.
6
ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pažangos neįžvelgia
N Aistros ir (melo)drama Ignas Jačauskas
K
adaise populiarias meksikiečių muilo operas ilgainiui išstūmė liet uv iškos nais ių vas aros ir ger iau meluojančios moter ys. Dal is (tik iuosi, maža) tautiečių tai toleruo ja, dal is, netyčia apt ikę televizijos eteryje, kuo skubiausiai perjung ia kanalą ir taip to reišk inio išveng ia. Bet tarpuvald žio realy bės dramos, kuri kasdien vis įdomiau klos tosi, išvengti nepavyktų net ir pabėgus žie moti į mišką. Beje, nejučiom is ji primena dar ir, pav yz džiui, dviejų kalnų ožių kovą dėl lyder ys tės ir teisės pratęst i gim inę su ger iausia patele. Darbo part ijos atstovai, prad žioje linksm inę (o gal ir šiurpinę) vis įdomes nėm is kand idat ūrom is į kult ūros min ist rus, dabar visiškai užsispyrė ir pareiškė, kad Prez identei Dal iai Grybauskaitei neį tinkančių ministr ų nekeis – siūlys tuos pa čius. Patys kandidatai jau netgi ėmė reika lauti „viešo teismo“, t. y. Prezidentės pasiaiš kinimo visuomenei, kodėl jau jie taip neį tinka (kas kaltas – tik anglų kalbos nemokė jimas, o gal ir asmeninė antipatija).
Vyriausybės formavimo dra ma primena dviejų kalnų ožių kovą dėl lyderystės ir teisės pratęsti giminę su geriausia patele. Vis dėlto D.Grybauskaitė, vis atmesdama kand idat ūras, be didel ių paaišk in imų lei do suprasti, kad tvirtins „bet kok ią Vyriau sybę“, t. y. net ir be dviejų trijų ministr ų. O būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius, stebėdamas tok į įtemptą Prezidentės ir jo koal icijos part ner ių susirėm imą ragais ir svarstydamas, ką daryti, veik iausiai virši jo visus neuronų žudymo rekordus. Užtat yra ką veikt i pol itologams, prog no zuotojams, komikams, kritikams, galiausiai ir konst it ucinės teisės ekspertams, kur ie vienas per kitą bando išsiaišk inti – gali tei siškai Vyriausybė būti patvirtinta be kelių ministr ų ar ne. Apstu veiklos ir mėgėjams aptarinėti užsitęsusius realybės šou aludė se, virtuvėse, giminės susibūrimuose. Ambicijos šiaip jau labai neblogas daly kas. Kartais netgi tuomet, kai dėl jų dūžta lėkštės šeimos virt uvėje, nes dramą daž nai lydi saldus apsikabinimas ir susitaiky mas. Tačiau atrodo, kad valstybin iu mas tu vykstanti muilo opera apsikabinimu ne sibaigs. Nors ką gal i žinot i: nenustebčiau, jei netgi tuo metu, kai rašomas šis tekstas, nutinka kas nors tokio, kas gali pasukti me lodramos siužetą visiškai neprognozuota kryptimi. Ir gyventi bus dar įdomiau.
ev yr iausyb in ės organ iz ac ij os „Transparency International“ Ko rupcijos suvokimo indekse (KSI) šiemet Lietuva užėmė 48 vietą tarp 176 pasaulio šalių. Tai dviem pozicijomis geriau nei pernai. Tačiau didelės pažangos „Transparency In ternational“ atstovai neįžvelgia. „Transparency International“ 2012 m. KSI tyrime Lietuvai skyrė 54 balus iš 100 galimų. Tai ir nulėmė 48 vietą. „Transparency International“ primena, kad 2011 m. Lietuva buvo 50-a tarp 83 valstybių. 2012 m. KSI tyrime pirmauja Danija, Suo mija ir Naujoji Zelandija (90 balų), paskuti nės sąraše yra Afganistano, Šiaurės Korėjos ir Somalio valstybės (8 balai). Estijos KSI gerokai aukštesnis už Lietuvos – 64 balai (32 vieta), Lenkijos – 58 balai (41 vieta). Latvija šiek tiek atsilieka nuo Lietu vos – 49 balai (54 vieta). Baltarusija KSI su rinko 31 balą (užėmė 123 vietą), Rusija – 28 balus (133 vieta). KSI yra vienas garsiausių pasaulyje ko rupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įver tinama konkrečiu skaičiumi šimto balų ska lėje nuo nulio iki 100, kurioje 0 reiškia ab soliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę. KSI šaltiniai matuoja korupcijos mastą vie šajame ir politikos sektoriuose.
Korupcijos padėties vertinimus pateikia tiek vertinamose šalyse, tiek svetur gyvenan tys įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.
Turime neblogus antikorup cinius įstatymus, bet neski riame tinkamo dėmesio ir pajėgumų jiems įgyvendinti.
„Pastaruosius kelerius metus bandau įžvelgti ką nors teigiama Lietuvos KSI tyrimo rezultatuose, tačiau, prisipažinsiu, tai sunku padaryti. Šiemet verslo atstovai geriau negu praėjusiais metais vertina Lietuvos antiko rupcinę aplinką, tačiau bendrame pasaulio ir ES kontekste Lietuva pažangos nepada rė. Pavyzdžiui, tarp ES narių Lietuva šiemet smuko viena vieta žemyn – iš 19-os į 20-ą. Tenka pasikartoti – turime neblogus antiko rupcinius įstatymus, bet neskiriame tinkamo dėmesio ir pajėgumų jiems įgyvendinti“, – teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Šiais metais KSI skaičiuojamas remiantis atnaujinta metodologija, kurioje naudojami tik vienų metų duomenys kiekvienam šalies KSI šaltiniui. Tai reiškia, kad nuo šiol skirtin gų metų KSI balus bus galima palyginti. VD inf.
Tendencija: „Transparency International“
Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas teigia, kad tarp ES narių Lietuva šiemet smuko viena vieta žemyn.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
V.Uspaskichas kaltina V.Adamkų
L
iudijimą komisijai dėl neliečiamybės Darbo partijos (DP) lyderis Vikto ras Uspaskichas pradėjo cituodamas kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus memuarų knygą ir jo pasisaky mus televizijos laidoje. Cituodamas vietas, kurios, jo teigimu, rodo tiesioginį šalies vadovo kišimąsi į bylą, V.Us paskichas tikino, kad vien to užtektų bylai pripažinti politine.
V.Uspaskichas citavo V.Adamkaus pasisa kymus, esą atlikus kratą V.Uspaskicho na muose prezidentas paprašė bylai skirti pa pildomų pareigūnų, taip pat nuogąstavo dėl prokurorų neva duoto pažado nesuimti V.Us paskicho, jei šis grįžtų į Lietuvą ir bendradar biautų su teisėsauga. Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl trijų DP narių teisinės neliečiamybės vakar pradėjo jų apklausą.
Komisija išklausė parlamentarus V.Us paskichą, Vytautą Gapšį ir Vitaliją Vonžu taitę. Komisija, išklausiusi prokurorus, parla mentarus, kurių neliečiamybę prašoma pa naikinti, turi pateikti Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį generalinio proku roro Dariaus Valio prašymą. Tyrimą atlikti ji įpareigota iki gruodžio 21 d. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Ar reikia grąžinti darbo dienų kilnojimą, kad būtų suformuo jami keli ilgieji savaitgaliai per metus? Apie tokius galimus būsimos valdžios planus akty viai diskutavo naujienų portalo diena.lt skaitytojai.
Nur Lyg nebėr rimtesnių problemų Lie tuvoj – liko tik ilgieji savaitgaliai ir vairuotojų kvalifikacija. Tikrai ste buklų šalis...
Tuščiai Nesvaikit – Loreta Graužinienė, kuri čia pasvaičiojo apie galimybę grąžin ti dienų kilnojimą, tikriausiai netaps socialinės apsaugos ir darbo minist re, nes Prezidentė nenori. Vadinasi, ir
L.Graužinienės pareiškimai įvairiais socialiniais bei darbo klausimais jau nebeturi jokios vertės. Spėju, kad ne bus čia jokių dienų kilnojimų.
AS Nematau reikalo oficialiai kilnoti dienų. Manau, kad reikėtų kiekvie nai įmonei tiesiog suteikti galimybę savo nuožiūra kelti dienas, jei to rei kia. Šiemet labai puikiai atidirbome ir be dienų kilnojimo, ir jokių dides nių problemų nekilo.
Rimas Na, atsipūtėm metus, dabar valdi ninkai ir biudžetininkai jau pervar go ir panūdo ilgųjų savaitgalių. Be to, ir pinigams išleisti dienų pritrūksta. Ir dar „Maximos“, matyt, labai pagei davo, kad kuo daugiau laisvadienių
Ar reikėtų grąžinti darbo dienų perkėlimo tvarką?
būtų, nes tuo daugiau brendžiuko bus nupirkta.
Paprastai Taip, labai gera idėja. Prisiminkite – šiemet per Vėlines tik viena lais va diena buvo ketvirtadienį. Tai bu vo baisus nepatogumas. Juk daugu ma tautiečių gimė ne didžiuosiuose miestuose, tai kaip per vieną dieną suspėti artimųjų kapus aplankyti, tarkim, Dzūkijoje ar Žemaitijoje?
##
%
Po Jeigu sugrąžintų, tai būtų bent vie nas geras naujos valdžios darbas padarytas.
Taip Ne
Esu
Nežinau
O mane tie savaitgalių kilnojimai vi sąlaik nervindavo. Nereik to...
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
ekonomika
Tirs bankų paslaugų įkainius Lietuvos bankas, pirmą kartą inicijavęs bankų ir prekybos įmo nių diskusiją, žada imtis poveikio priemonių, jei bankai patys nesumažins įmonėms taikomų įkainių už atsiskaitymą mokėji mo kortelėmis. Centrinio banko vadovas grasina iš tirti ir viešai paskelbti piktnaudžiau jančius bankus, o šie ir prekybinin kai toliau nesutaria. Pirmieji sako, kad bankai iš to neuždirba, antrieji – jog bankų įkainiai žvėriški. „Atskirų paslaugų įkainiai ma žesni valstybėse kaimynėse, su kuriomis mes galime lygintis, pa vyzdžiui, Latvijoje. Tai kvepia tam tikru absurdu. Žiūrėdami į tai, ban dome rasti bendrą sutarimą. Jeigu nepavyks susikalbėti, mes irgi tu rime šiokių tokių priemonių“, – vakar po Lietuvos banke vykusio rinkos dalyvių susitikimo žurna listams sakė centrinio banko va dovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, viena priemonių, sie kiant mažesnių paslaugų įkainių, būtų konkrečių bankų tyrimas. Lie tuvos bankas taip pat galėtų ma žinti savo tarpbankinių mokėjimų dalį, jei rinkos dalyviai irgi sutiktų ją mažinti. Anot V.Vasiliausko, šiuo metu ši dalis siekia 0,21 lito. „Jeigu rinkos dalyviai neras su sitarimo, manau, visuomenė pa matys, kas tie negeriečiai“, – sa
R
kė V.Vasiliauskas. Lietuvos bankas su rinkos dalyviais vakar disku tavo dėl bankų paslaugų įkainių mažmeninės prekybos ir paslau gų įmonėms.
Situacijai nesikeičiant gali gimti idėjų, pavyz džiui, riboti atsiskai tymą kortelėmis iki tam tikros sumos. „Turime dvi nuomones – pre kybininkų bei bankų, ir pabandė me susodinti juos prie vieno stalo. Buvo pirmas apsišaudymas, kartais net gana audringas“, – sakė V.Va siliauskas. Jis tikino, kad Latvijoje kai ku rios bankų paslaugos kainuoja iki 30 proc. pigiau. „Jeigu palygintu me su latviais, tai tas skirtumas, kalbant, pavyzdžiui, apie atsiskai tymą kortelėmis, jų kainodarą, yra iki 30 proc.“, – teigė Lietuvos ban ko vadovas.
Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas Aidas Gedvilas sakė, kad dabar, kai atsiskaitoma kortele, paslauga, vertinant prekybinin ko atžvilgiu, parduodama už sa vikainą arba dar pigiau. Anot jo, bankų įkainiai kai kuriais atvejais svyruoja apie 1,2–1,4 proc. prekės kainos. „Norėtume bent jau pasiekti to kius įkainius, kaip Latvijoje ar Esti joje“, – sakė A.Gedvilas ir pridūrė, kad jei bankai sumažintų įkainius, prekybininkai kortele atsiskaitan tiems klientams galėtų pasiūlyti nuolaidų. Anot A.Gedvilo, situacijai ne sikeičiant gali gimti idėjų, pavyz džiui, riboti atsiskaitymą kortelė mis iki tam tikros sumos. Susitikime dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas nesutiko, kad bankų įkai niai Lietuvoje didesni nei Latvijo je: „Mes neturime pagrįstos infor macijos, kad jie mažesni ar didesni. Prašome pristatyti tokius duomenis. Jeigu tokius duomenis pateiktumė te, mes tikrai pasveikintume.“
Perspektyva: Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas pa
grasino, kad jeigu nepavyks susitarti, centrinis bankas imsis tam tikrų priemonių. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Jis tik in o, kad „iš šito vers lo bankai neuždirba pelno“, anot jo, tai parodė ir Lietuvos banko tyrimas. O Elektroninės prekybos asocia cijos atstovas Jurgis Gylys pasa kojo, kad bankų įkainiai žvėriški. Anot jo, artimiausiu metu asocia cija Lietuvos bankui ketina pateikti
skundą dėl bankų veiklos. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atsto vas Laurynas Vilimas kalbėjo, kad prekybininkai siekia „protingo ra cionalaus sprendimo“. V.Vasiliauskas teigė, jog sau sio pabaigoje nutarta susitikti dar kartą. VD, BNS inf.
Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa
Šildymo sąskaitos dalijamos pusiau Lina Jauniškė Vilniuje, Ateities gatvėje, esantis daugiabutis nuo gretimų analogiškos statybos daugiabučių skiriasi ne tik savo išvaizda. Atnaujinę daugiabutį, šio namo gyventojai šilumos energijos suvartoja perpus mažiau – atitinkamai sumažėjo sąskaitos už šildymą.
Mokslininkų teigimu, Lietuvoje susiklostė keistoka padėtis, susijusi su gyvenamojo būsto šildymu,
– senų, nerenovuotų daugiabučių neapšiltintos sienos nepakankamai gerai sulaiko iš lauko besiskverbiantį šaltį, todėl šildant patalpas daug šilumos energijos tiesiog iššvaistoma. Tik po kompleksinių sprendimų
„Renovuodami seną daugiabutį, gyventojai, visų pirma, investuoja ne į bendras sienas, o į savo pačių gyvenimo kokybės gerinimą, kuris pasireiškia ekonomiškesniu būsto išlaikymu, geres-
ne estetine išvaizda, sveikesne aplinka, ilgesniu pastato eksploatacijos laikotarpiu ir padidėjusia būsto verte“, – sakė VGTU Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros doktorantas Andrius Keizikas. „Net jei žmogus nusprendžia šiltinti tik savo buto sienas, jam tai didesnės naudos neatneš. Juk daugiabutis – tai sistema, kur apskaita vyksta visam pastatui, ir jei greta esančiuose butuose sienos yra kiauros, jokio didesnio su-
taupymo nebus“, – teigė mokslininkas. Pasikeičia šilumos suvartojimas
„Reikėtų suprasti, kad jei namas toks kaip pastatytas ir per trisdešimt metų gerokai nudėvėtas, suvartoja daugybę šilumos energijos, o namą renovavus šilumos poreikis sumažėja per pusę, gal net ir daugiau“, – sakė dr. Ramūnas Gatautis, Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojas. Atnaujinę daugiabutį – pakeitę langus, apšiltinę stogą bei sienas – vilniečiai sutaupo 65 proc. šilumos energijos. Daugiausia šilumos energijos šis daugiabutis suvartojo per 2005– 2006 m. šildymo sezoną – daugiau nei 182 kW/m2, o po renovacijos 2010–2011 m. – jau tik 69,2 kW/m2. „Jau dabar akivaizdžiai matome, kad investicijos atsiperka, nors ne visos atliktos priemonės buvo orientuotos į taupymą, pavyzdžiui, elektros instaliacijos ar vandentiekio keitimas. Bet kokiu atveju atnaujinimo nauda – didžiulė, o rezultatai džiugina“, – įsitikinęs bendrijos pirmininkas D.Ramonas. Norint pasiekti norimą būsto renovacijos efektą, reikia priimti teisingą sprendimą, kaip pagerin-
ti pastato aplinkos įvaizdį ir padidinti būsto ekologiškumą bei ekonomiškumą. Pasak bendrijos pirmininko, daugiabučio, esančio Vilniuje, Ateities gatvėje, atnaujinimo išlaidos siekė 587,5 tūkst. litų. Tačiau pritaikius valstybės ir savivaldybės paramą bendrijai teliko 251 tūkst. litų suma. Kiekvienam gyventojui atnaujinimo kaina priklausė nuo to, kokios atnaujinimo priemonės buvo įgyvendinamos, t. y. ar keitė langus, stiklino balkonus ir pan. Vidutiniškai vienam butui atnaujinimas kainavo 12 tūkst. litų. Du trečdaliai gyventojų savo paskolos dalį jau grąžino. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
65
proc.
šilumos energijos sutaupo vilniečiai, atnaujinę daugiabutį.
8
ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
tema
Laimėti kovą dėl investuotojų Paprastiems žmo nėms geriausia įsi kurti Vilniuje, versli ninkams – Klaipėdo je, o Kauną pagal Lie tuvos laisvosios rin kos instituto (LLRI) sudarytą bendrą ša lies savivaldybių in deksą lenkia net Pa nevėžys. Tačiau, vertinant miestus pagal patrauklumą investuotojams, vi siems trims šalies didmiesčiams koją kiša per dideli mo kesčiai.
Ypatybės: kiekvienas miestas turi atrasti išskirtinumų, kurie padėtų pasiimti investuotojų pinigus.
Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
sritys įvertintos prastai“, – teigė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Net geriausi turi trūkumų
LLRI sudarytame savivaldybių, ku riose geriausiai užtikrinama žmo nių ekonominė laisvė, sąraše pirmą vietą antrus metus iš eilės užima Klaipėda. Sudarant indeksą buvo vertinamos devynios kiekvienos savivaldybės sritys – komunalinis ūkis, švietimas, sveikata, sociali nė rūpyba, investicijos bei plėtra, mokesčiai, biudžetas ir turto val dymas bei administracijos darbas. Surinkusi 69,4 balo iš šimto ga limų Klaipėda aplenkė antroje vie toje likusį Vilnių bei ketvirtoje at sidūrusį Kauną, trečią vietą šiame reitinge užėmė Panevėžys. Spe cialistai sudarė ne tik bendrą sa vivaldybių indeksą, bet surikiavo miestus pagal patrauklumą gy ventojams, investuotojams ir ad ministracijos darbą. Paaiškėjo, kad patraukliausias miestas gyventi – Vilnius, antro je vietoje Klaipėda, trečioje – Kau nas. Tačiau sąraše, kuriame mies tai įvertinti pagal galimybes kurti naują verslą, situacija visiškai kito kia. Čia pirmauja Klaipėda, po jos yra Panevėžys ir Palanga, o Vilnius ir Kaunas lieka už trejetuko ribų. „Net ir geriausiai įvertinta savi valdybė nesurinko 100 balų, tai ro do, kad yra kur tobulėti. Be to, kai kurios net geriausių savivaldybių
Žilvinas Šilėnas:
Verslininkai ateina pas valdininkus ir bando įtikinti, kad jiems leistų pradė ti verslą. Taip neturi būti, tai skatina ko rupciją.
Verslininkams – sunkumai
Kodėl pagal šį indeksą Vilnius bei Kaunas neatrodo patrauklus inves tuotojams ir kokie didžiausi Klai pėdos pranašumai? Pasak Ž.Šilėno, didžiausia didmiesčių problema ta, kad valdininkai dažnai nelinkę pri sitaikyti prie verslininkų.
„Verslininkai ateina pas valdi ninkus ir bando įtikinti, kad jiems leistų pradėti verslą. Taip neturi būti, tai skatina korupciją. Žmo nėms turi būti leidžiama veikti, tuomet gyventi visiems bus ge riau“, – įsitikinęs Ž.Šilėnas. Ver tindami miestus, kiek palankios sąlygos norintiems juose inves tuoti, didžiausią dėmesį specialis tai skyrė savivaldybių duomenims apie investicijas bei plėtrą ir įvairių mokesčių dydžiui – nekilnojamojo turto (NT), valstybinės žemės nuo mos bei mokesčiui už verslo liudi jimus. Nors pagal materialines inves ticijas, tenkančias vienam gyven tojui, Vilnius lenkia Klaipėdą ir Kauną, bendrą balą sostinei dėl patrauklumo investuotojams LLRI specialistai sumažino už per dide lius mokesčius. 2010-aisiais vienam Vilniaus gyventojui teko 6984 litai inves ticijų, klaipėdiečiui – 4776 litai, o kauniečiui – 3577 litai, ir tai ma žiau už visų savivaldybių vidurkį, kuris siekia 4363 litus. Vilnius ir Klaipėda už investicijas ir plėtrą surinko vienodą balų skaičių – po 70,2, Kaunas – 58,5 balo iš šim to galimų. Tačiau specialistai Kau nui už patvirtintus mokesčių tarifus skyrė 26,1 balo, Vilniui – vos 6,3, to dėl jie LLRI sudarytame reitinge tarp miestų, patraukliausių investuoto jams, ir atsidūrė už borto.
Siūlo mažinti mokesčius
Savivaldybių indekso tyrimo va dovas ir LLRI vyresnysis eksper tas Vytautas Žukauskas teigė, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mo kesčiai verslininkams per dide li. Valdininkams sumažinus kin tamą žemės, NT, verslo liudijimų mokesčių dalį, norinčių investuoti miestuose galėtų padaugėti. Verti nant patrauklumą investuotojams, didžiulis šalies sostinės Vilniaus trūkumas buvo ir tai, kad jis sken di skolose. „2011 m. pabaigoje skolų netu rėjo tik Vilniaus rajono ir Visagi no rajono savivaldybės. Vilniaus mieste buvo didžiausia skola pro centais nuo pajamų ir siekė 90 proc.“, – sakė V.Žukauskas. Instituto specialistai taip pat skaičiavo, kiek savivaldybėse yra veikiančių ūkio subjektų, valdi ninkų klausė, ar yra jų teritorijo se investuotojams paruoštų žemės sklypų su patvirtintais detaliaisiais planais ir būtina infrastruktūra. Kaip blogos savivaldybių vysty mosi tendencijos vertintinos šios – didėjančios skolos, krentantis materialinių investicijų skaičius, neskelbiama didelė dalis viešo jo pirkimo konkursų ir neraciona lūs sprendimai, susiję su apleistais pastatais, – jie nei naudojami, nei privatizuojami. „Manome, kad geriausia žmo gui savivaldybė yra tokia, ku
Vytautas Žukauskas:
2011 m. pabaigoje skolų neturėjo tik Vilniaus rajono ir Visagino rajono savi valdybės. ri taupo mokesčių mokėtojų pi nigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, savo veiklos srityse neriboja var totojų pasirinkimo, skatina pa slaugas teikiančių įmonių ar įstai gų konkurenciją, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau vei kiantį privatųjį sektorių. Savival dybės, kurios neapkrauna žmonių mokesčiais, kuria palankias sąly gas verslui, nuolat mažina admi nistracinę ir biurokratinę naštą, sugeba pritraukti daugiau investi cijų, jose atsiranda daugiau darbo
9
ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
tema
pinigų padeda ir lankstumas Komentarai
Rimantas Čapas Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas finansų bei ekonomikos klausimais
B
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
vietų, žmonės gauna didesnes pa jamas“, – įsitikinęs V.Žukauskas. Atsižvelgė ne į viską
Tiesa, LLRI prezidentas Ž.Šilėnas pripažino, kad vertinant savivaldy bes į kai kuriuos kriterijus nebuvo atsižvelgta: neįvertinta, kiek laimin gi yra žmonės gyvendami konkrečia me mieste ar rajone, kiek teritorijos prižiūrėtos estetiškai, Palanga ne gavo pliuso vien už tai, kad turi jū rą, o Vilnius – už tai, kad yra didelis ir vadinamas sostine. Ž.Šilėnas ma no, kad dažnai miestų gerovei trukdo pačių susikurtos kliūtys, pavyzdžiui, biurokratiniais sunkumais apkrauti verslininkai, norintys gauti kokius nors leidimus. Pagal indeksus su rikiuotas savivaldybes specialis tai ragina atidžiau tvarkyti savo ūkį ir skatinti tarpusavio konkurenciją, nes, pasak Ž.Šilėno, kaip verslas gali persikelti į kitas šalis, taip pat jis gali persikelti ir į kitas savivaldybes.
1-ą
vietą
savivaldybių reitinge Klaipėda užėmė ir pernai, ir šiemet.
et kokie indeksų sudarymai yra sveikintini. Tačiau jų ne galima suabsoliutinti, nes in deksai negali atspindėti visų veiksnių ir atskiro subjekto laimės po jūčio – konkretaus fizinio ar juridinio asmens. Pavyzdžiui, didelė dalis gy ventojų atsakytų, kad jiems geriausia gyventi ten, kur šiuo metu gyvena, o kai kurie verslo atstovai galėtų pateikti tiek teigiamų, tiek neigiamų pavyzdžių iš praktinės patirties plėtojant ar ban dant plėtoti verslą skirtingų savivaldy bių teritorijose. Klaipėdai pirmą vietą tarp savivaldybių užtikrino geros in vesticijos ir plėtros lygis, komunalinis ūkis, efektyvi savivaldybės veikla. Kauno savivaldybė šiais metais pakilo į ketvirtą vietą iš penktos. Tačiau LLRI indekse Kauno savivaldybė su Klaipė dos ir Panevėžio savivaldybėmis taiko mažiausius mokesčių tarifus. LLRI vert in imu, Viln ius liko antroje vietoje dėl sprag ų sveikatos, mokes čių ir biudžeto (aukštesni mokesčių ta rifai, savivaldybė turi didžiausią skolą procentais nuo pajamų) srityse. Vilniui, kaip ir kitoms savivaldybėms, tobul int i reik ia tas veiklos srit is, ku riose buvo atsil iekama LLRI vert in i muose. Tačiau Vilniaus savivaldybei skolos taip greitai nepavyks sumažin ti, nes tam nepakaks pajamų augimo masto, o ES lėšomis remiamiems pro jektams įgyvendinti teks dar skolintis (2013-ieji bus rekordiniai Lietuvos is torijoje pagal ES paramos lėšomis įgy vendinamų projektų apimtį). Siekiant pagerinti sąlygas miestuose investuotojams daug metų žinomos didžiausios kliūtys (perdėtas biurokra tizmas, nestabilūs mokesčiai). Greičiau sias būdas jas išspręsti – gerokai paspar tinti statybų leidimų išdavimą.
Valdas Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
N
atūralu, kad Vilnius pritrau kia daug iausia invest icijų, nes tai šal ies sost inė, taip yra visame pasaulyje. Vil nius savaime yra invest icijų traukos centras, nes būsimi investuotojai pir miausia atvažiuoja į sostinę. Klaipėdoje invest icijos susijusios su uost u, bet did žioji invest icijų plėtra čia buvo prieš 10 metų. Džiugu, kad ir dabar darbai nesustoja, uostas gilinamas, statomi nauji termi nalai, planuojamas dujų terminalas – tai padės pritraukti dar daugiau inves
ticijų. Tik reikėtų, kad uoste netrūktų krovinių, kad kroviniai iš Baltarusijos keliautų per Klaipėdos uostą, o ne nu važiuotų, pavyzdžiui, į Rygą. Kaunas lieka pusiaukelėje ir šiuo metu niekuo ypatingu neišskiria. Žinoma, jo geografinė padėtis gera, jis šal ies centre, tačiau Lietuvoje atstu mai ir taip nėra dideli. Kaunas turi lais vąją ekonominę zoną, tačiau tai ne iš skirtinumas, ji Lietuvoje yra ir kitur. Kaunui reikėt ų rimtai susimąst yt i, kuo jis išskirt in is. Kaun iečiai mąsto prag mat iškai, o miestas tur i techn i nių, inžinerinių, ūkio mokslų patirties – jame veikia Kauno technologijos, Že mės ūkio universitetai, Veter inar ijos akademija. Norint pritraukti daug iau investuotojų, ta linkme ir reikėtų eiti. Kaunas galėtų tapti technikos, inžine rinių mokslų centru, plėtoti taikomąjį mokslą, steigti laboratorijas. Miestų patrauklumą investuotojams plačiąja prasme lemia jų vieta ir inf rastruktūra. Reikia įvertinti savo stip riąsias bei silpnąsias puses ir labiau siai vystyti stipriąsias.
Rūta Skyrienė Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė
V
isi trys miestai yra patrauk lūs invest uotoj ams. Vil nius, kaip sost inė, nat ūra lu, kad yra patraukliausias investuoti. Tačiau ir Kaunas turi daug pranašumų – yra Lietuvos centre, tu ri laisvąją ekonominę zoną. Klaipėda patraukli kaip uostas, taip pat turintis laisvąją ekonominę zoną. Laisvosios ekonominės zonos naudin gos tuo, kad sukuria darbo vietų. Jos pa trauklios investuotojams dėl teikiamų lengvatų, bet svarbiausia, kad jose su kuriama naujų darbo vietų. Nemanau, kad Vilniui reikėtų naujos zonos. Apsk ritai, nebereikia Lietuvai daugiau lais vųjų ekonominių zonų. Tiesiog gerinki me verslo aplinką ir investicinį klimatą, tada nereikės ir jokių lengvatinių zonų. Viln ius, Kaunas, Klaipėda invest uo tojams taip pat palank ūs tuo, kad juo se lengviau rasti tinkamų specialistų. Mažesniuose miestuose tai daug sun kiau. Lietuvoje žmonės lengviau išva žiuoja dirbti į Angliją nei į kitą Lietuvos miestą. Labai svarbi ir politinė valia – tikrai norėti investicijų. Juk dėl vieno valdininko neveiklumo į Lietuvą nea tėjo „Google“ invest icijos. Manau, sa vivaldos turėtų rimtai parengti tinka mus žmones investicijoms pritraukti, būti pasiruošusios investuotojams pa siūlyti geras sąlygas, suteikti reikalin gus leid imus, licencijas, maž int i biu rokratinius trukd žius. Pagrindinis rodiklis, kuris parodo in vesticijų lygį, – investicijos, tenkančios vienam gyventojui. Galima pažiūrėti ir kiek laiko konkrečioje savivaldybėje už trunka gauti įvairius leidimus ar licen cijas. Mokesčiai (NT, valstybinės žemės nuomos, už verslo liudijimus) yra svar būs priimant sprendimus dėl investici jų, bet ne visada patys svarbiausi.
Dainius Ratkelis Kauno savivaldybės administracijos direktorius
T
iek NT, tiek valst ybinės že mės nuom os mokesč iai žmonėms, kur ie tvarkos i, taikom i min im alūs pag al įstat ymo numat yt us tar if us. Ir tik iš skirt iniais atvejais, kai pastatai apleis ti, skir iam i didesn i įstat ymo numa tyt i tar ifai. Kauno gyventojai turėt ų būt i patenk int i tok ia sit uacija, nes be sit vark ant ys gyventojai mok a min i mal ius mokesč ius, o aps ileidėl iai – maksimal ius. Tai prevenc ij a ir siek iamyb ė, kad miest as sus it vark yt ų ir būt ų graž us tiek miesto gyventoj ams, tiek sve čiams. Kaunas mažesn ių tar if ų vers lo liud ijim ams taik yt i negal i, nes jie nus tat yt i įstat ymų. Mes norėt ume sum až int i kain as už verslo liud ij i mus, bet įstat ym as neleid žia to da ryt i. Ar LLRI įvertino tai, kad Kaune lauko kavinių savininkai kelerius metus bu vo atleisti nuo mokesčių, kai kiti mies tai šios lengvatos netaikė? Kauno miesto savivaldybės skola ne palyginti mažesnė negu Vilniaus, tad kodėl sostinė užima aukštesnę vie tą? Skola net mažesnė, nei leidžia įsta tymas. Nuo sausio ji mažėja, o tai reiš kia, kad savivaldybė geba susitvarkyti su savo finansais ir mažinti skolas. Kau nas skolingas net tris kartus mažiau nei Vilnius. Konkreč iai neįvardyta, kuo Klaip ė da, Viln ius ir Panevėž ys lenk ia Kau ną. Nėra konkrečių rod ikl ių, kas bu vo vert inta ir kas nebuvo. Gal vien i rod ikl iai akt ualesn i Viln iui, Klaip ė dai ar Panevėž iui? Tačiau gal i būt i, kad visiškai nebuvo vert int i tie, ku rie aktualūs Kaunui, ir gal pagal juos Kaunas pirmaut ų prieš visus kit us miest us. Todėl tam tikr i duomenys palankesn i didesn iems miestams, o kiti mažesniems.
Vytautas Grubliauskas Klaipėdos meras
L
abiausiai man įstrigo tai, kad LLRI sud ar yt ame indeks e Klaipėda pirmą vietą užima antrą kartą iš eilės, bet sąrašo sudarytojai vis tiek nepripaž įsta, kad šiame mieste viskas tobula, randa sri čių, kur iose būt ų gal ima pasitaisyt i. Dėl to jų atliktą tyrimą reikėtų vertinti kaip objektyvų. Klaipėda šiame sąraše pirmauja, nes savivaldybės darbas kryptingas, vyk doma subalansuota fiskalinė politika. Pagal skolas Klaipėda yra viena atsa kingiausių Lietuvos savivaldybių ir ga
lėtų būti pavyzdys kitiems miestams. Taip, turime uostą, tačiau jo nevertin čiau kaip vien intel io Klaipėdos sėk mės rodiklio. Žinoma, jis atneša daug teigiamų daly kų, tačiau kelia ir rūpesčių – didesnis triukšmas, eismo intensyvumas, įtaka keliams – miestiečiai visa tai jaučia ir dėl to skundžiasi. Klaipėda turi laisvąją ekonominę zo ną, ji pripažinta penkta pasaulyje pa gal joje sudar ytas sąlygas verslui ir sukurtą infrastruktūrą. Tai taip pat ga lėtų būti pavyzdys kitiems miestams. Verslo liud ij imų kainų, NT ir vals tyb in ės žem ės nuomos mokesč ių dyd žiai yra pol it in iai sprend im ai. Sut ink u, kad ne vis ais atvejais jie pa lank iaus i. Pas in aud os im e pat ar imu, kad šie mokesčiai būt ų perž iūrėt i ir apsvars tyt i. Tač iau prieš nus prend žiant – maž int i juos ar pal ikt i tok ius, kok ie yra – reikėt ų atl ikt i rimt ą ekonom i nį tyr im ą. Klaipėda yra gana pat rauklus mies tas ir gyventojams, tačiau vis bando ma patrauklumą dar labiau padidin ti. Čia įgyvend inama sveiko miesto koncepcija, o kitus metus ruošiamasi skelbti sveiko miesto metais. Tai turė tų uostamiestį padaryti dar patogesnį ir patrauklesnį gyventojams.
Vygintas Jakas Vilniaus savivaldybės Finansų departamento direktorius
V
iln iaus užimama viet a, ypač mokesč ių klaus i mais, pirmiausia nulemta visos valstybės valdymo. Deja, reitingas dar kartą įrodo, kad Vil nius yra tapęs kitų miestų donoru, kai jam neskiriama pakankamai lėšų pa čioms svarbiausioms funkcijoms įgy vendinti. Pastebėt ina, kad LLRI sav ivaldybių indeksas yra subjektyvus rodiklis. Pa vyzdžiui, teiginys, kad Vilniuje per di deli nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčiai, yra nepas vertas. Visų pirma, ne sav ivaldybės nusta to šių mokesčių tarifą, o Seimas ir Vy riausyb ė. Vad inasi, sav ivaldyb ės ir negali visiškai reguliuoti minėtų mo kesčių. Savivaldybių tarybos gal i tik nustatyti atskiras išlygas pagal minė tus intervalus, atsižvelgdamos į turto buvimo vietą, naudojimo pobūdį ir ki tas sąlygas. Antra, palyginti su minėtais Klaipėdos ar Kauno miestų mokesčiais, Vilnius iš esmės niekuo neišsiskiria. Tai, kad 2011-ųjų pabaigoje Vilnius iš visų Lietuvos savivaldybių turėjo di džiausią skolą, nulėmė sav ivaldybių biudžetams skiriamos gyventojų paja mų mokesčio (GPM) dalies dydis, ku rį nustato Vyr iausybė ir Seimas. Vil niaus miestui tenkant is GPM sudaro 40 proc., Klaipėdos miestui – 86 proc., Kauno miestui – 94 proc., Mažeikių ra jono savivaldybei – 95 proc., likusioms savivaldybėms – 100 proc.
10
ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Eurolygos gene ralinis direktorius Jordi Bertomeu patvirtino, kad artimiausiu me tu nacionalinės kvotos į pagrindi nį kontinento vy rų krepšinio klubų turnyrą nebus kei čiamos. Galimybės: J.Bertomeu teigimu, daugėja kelių komandoms išsikovo
ti vietą Eurolygoje.
gettyimages.com nuotr.
Eurolygos vadovas: plėstis neplanuojame Romas Poderys r.poderys@diena.lt
„Negaliu pažadėti, kad dabar ga liojanti kvotų tvarka, tarkim, po metų ar vėliau bus peržiūrėta. Tai liečia visas šalis, kurių klubai rungtyniauja Eurolygoje, – vakar viešėdamas Maskvoje sakė J.Ber tomeu. – Kita vertus, galimy bių iškovoti kelialapius į šį tur nyrą padaugėjo, nes viena vieta atrankos varžybose bus skiriama VTB Vieningosios krepšinio lygos čempionui.“ Šiuo metu Eurolygos A licencijas, garantuojančias vietą turnyre ne priklausomai nuo rezultatų nacio naliniame čempionate, turi Kau no „Žalgiris“, Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Fenerbahçe Ülker“, Gdy nės „Asseco Prokom“, Vitorijos
„Caja Laboral“, Maskvos CSKA, „Barcelona Regal“, Milano „EA7 Emporio Armani“, Tel Avivo Mac cabi Electra“, Sienos „Montepas chi“, Pirėjo „Olympiacos“, Atėnų „Panathinaikos“, Madrido „Real“ ir Malagos „Unicaja“ klubai.
Pritarimo sulaukė Eurolygos techninės komisijos pasiūly mas padidinti krep šinio aikštės plotį po 30 cm į abi puses. J.Bertomeu neseniai dar trejiems metams buvo perrinktas Eurolygos generaliniu direktoriumi.
Jis taip pat informavo, kad kitą met pavasarį klubams bus prista tytas naujasis ekskliuzyvinis „Spal ding“ krepšinio kamuolys, kuriuo bus žaidžiama tik Eurolygoje. Pla nuojama, kad juo rungtyniaus ir 2013-aisiais Londone vyksiančio finalo ketverto turnyro komandos. J.Bertomeu teigimu, pritari mo sulaukė Eurolygos techninės komisijos pasiūlymas padidinti krepšinio aikštės plotį po 30 cm į abi puses, kad tarp tritaškio ir ga linės linijos būtų daugiau erdvės, nes dabar žaidėjai šiose pozicijose patiria sunkumų, dažnai užmina linijas ir dėl to praranda kamuolį. Kitas pasiūlymas – nuo 24 iki 14 sekundžių apriboti naujai atakai skirtą laiką, kai puolanti komanda prie varžovų krepšio atkovoja ka muolį – sukėlė diskusijų.
Po naujų vadovo pažadų „Sakalai“ nuleido sparnus Ringaudas Berž iūnas Skandalas Lietuvos krepšinio ly goje (LKL) atidedamas: šį sezoną algų negavusi Vilniaus „Sakalų“ komanda nutarė neboikotuoti va kar Klaipėdoje numatytų rungty nių su „Neptūnu“. Retėja ir gretos
„Sakalų“ krepšininkai ir treneriai savo poziciją pakeitė po susitiki mo su klubo prezidentu Vytautu Kiaušu, kuris juos įtikino, kad fi nansinė padėtis pagerės. Neofic ialiais duomenimis, „Sa kalų“ skolos neviršija 400 tūkst. litų. Jei vilniečiai būtų atsisakę žais ti su „Neptūnu“, jiems grėstų 20 tūkst. litų bauda ir techninis pra laimėjimas 0:20. Per paskutines rungtynes Bal tijos krepšinio lygoje (BBL) su „Prienais“ gruodžio 1-ąją Vil niaus ekipai atstovavo devyni žaidėjai, tačiau šiomis dienomis iš rikiuotės iškrito nosį susilau žęs įžaidėjas Paulius Dambraus kas, o su prieniškiais nežaidė ir 211 cm ūgio vidurio puolėjas Ig nas Ramašauskas.
Debiutantų nesėkmė
Nesėkmę patyrė Kauno „LSUBaltai“ – LKL debiutantai Pane vėžyje 71:89 pralaimėjo „Lietka beliui“. Panevėžiečiai visą mačą diktavo savo sąlygas, o trečiajame kėlinyje buvo nutolę net 65:34. Abi komandos padarė po 18 klai dų, tačiau „Lietkabelio“ žaidėjai dvitaškius metė 52 proc. taiklumu (24/46), kauniečiai – vos 38 proc. (19/50). Panevėžio ekipos įžaidėjas Vidas Ginevičius atliko 7 rezulta tyvius perdavimus, o „LSU-Bal tų“ snaiperis Vidmantas Sragaus kis pataikė 5 tritaškius iš 8. Grįžo iš Latvijos
Kėdainių „Nevėžis“ į savo gretas pasikvietė 25 metų 187 cm ūgio gynėją Ernestą Ežerskį. Sezoną Latvijoje, „Liepojos Triobet“ eki poje, pradėjęs krepšininkas mė nesį pavaduos delnikaulio traumą besigydantį Tomą Černeckį. „Treneris Gintaras Leonavičius gerai pažįsta Ernestą nuo mažų dienų – tai darbštus, gerai besigi nantis krepšininkas. Gruodį žai sime daug sudėtingų rungtynių, todėl didesnė žaidėjų rotacija tu rėtų palengvinti trenerio darbą“,
Statistika „Lietkabelis“–„LSU-Baltai“ 89:71 (30:15, 19:14, 26:18, 14:24). 750 žiūro vų. Rezultatyviausi žaidėjai: M.Kup šas 19 taškų (11 atkovotų kamuolių), D.Griškėnas ir K.Babkauskas po 12/Ž.Skučas 22, V.Sragauskis 15, T.Ur bonas 13 (11 atkovotų kamuolių).
Turnyro lentelė Komanda
1. „Prienai“ 2. „Žalgiris“ 3. „Liet. rytas“ 4. „Juventus“ 5. „Neptūnas“ 6. „Šiauliai“ 7. „Lietkabelis“ 8. „Nevėžis“ 9. „Pieno žv.“ 10. „LSU-Baltai“ 11. „Sakalai“ 12. „Palanga“
Perg.
Pral.
Proc.
7 4 3 4 4 4 4 4 3 2 1 0
0 0 1 3 3 3 3 4 4 5 5 9
100 100 75 57 57 57 57 50 43 29 17 0
– kalbėjo „Kėdainių“ klubo direk torius Karolis Kalvaitis. E.Ežerskis kėdainiškių greto se debiutuos gruodžio 8-ąją per LKL čempionato rungtynes Pas valyje su „Pieno žvaigždėmis“.
11
ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
sportas
12p.
Protestuotojai blokuoja Egipto prezidentūros vartus.
Kitąmet golfo žaidėjai ilsėsis dar mažiau Lietuvos golfo federacija (LGF) pagerbė geriausius 2012-ųjų me tų žaidėjus, teisėjus, varžybų or ganizatorius.
Nacionalinio reitingo lyderiai – Laima Drazdauskienė ir Juozapas Budrikis. Susumavus 2011-ųjų ir 2012-ųjų rezultatus, L.Drazdaus kienė surinko 71,77 taško, J.Bud rikis – 85,63 tšk.
Rolandas Dovidaitis:
Iki naujojo sezono pradžios dėmesį su telksime jau įsibė gėjusiai golfo plėt ros programai šalies bendrojo lavinimo mokyklose. Į penketukus pateko ir Ainė Martinkėnaitė (69,07 tšk.), Svet lana Martyniuk (68,73 tšk.), Jūra tė Jazbutienė (64,26 tšk.), Džilda
Antanavičienė (59,19 tšk.) bei Ge diminas Markevičius (69,62 tšk.), Rolandas Gaidys (58,98 tšk.), Pierre’as Norgrenas (57,47 tšk.) ir Olegas Martyniukas (55,36 tšk.). LGF mėgėjų čempionatą šiemet laimėjo septyniolikmetė Mig lė Rusteikaitė ir aštuoniolikme tis J.Budrikis. Golfo entuziastus apdovanojo Lietuvos Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir dukart olimpinis čem pionas Virgilijus Alekna. Seimo va dovas irgi mėgsta golfą – tarp 147 vyrų reitinge klasifikuotų žaidėjų V.Gedvilas užėmė 59-ąją vietą. „Iki naujojo sezono pradžios dėmesį sutelksime jau įsibėgėju siai golfo plėtros programai ša lies bendrojo lavinimo mokyklo se. Neabejojame, kad 2013-ieji bus intensyvesni, nes, atsižvelgę į di dėjančias licencijuotų žaidėjų gre tas, planuojame daugiau varžybų. Todėl ir atvirą Lietuvos čempiona tą surengsime anksčiau nei šiemet – ne liepą, bet birželį“, – sakė LGF prezidentas Rolandas Dovidaitis. VD inf.
čempionato nugalėtoją J.Budrikį pasveikino V.Gedvilas (dešinėje) ir V.Alekna. Algimanto Brazausko nuotr.
NBA čempionus nukovė autsaideriai
„Rockets“ iškovoj o perga lę 107:105 (22:30, 23:28, 28:25, 34:22) ir Vakarų konferencijoje pakilo į 6-ąją vietą. Lietuvis bu vo registruotas rungtynėms, ta čiau aikštėje nepasirodė. 22 taškais prie pergalės prisidėjo Toney Douglas, 21 – Gregas Smit has, po 15 – Jamesas Hardenas (10 atkovotų kamuolių) ir Carlosas Delfino, 13 – Chandleris Parsonas. Antrąją nesėkmę iš eilės patyru sioje „Lakers“ ekipoje sėkmingiau siai žaidė Kobe Bryantas – 39 taš kai, Dwightas Howardas surinko 16 taškų ir atkovojo 12 kamuolių. Ketvirtąją dvikovą pralaimėjo ir į 2-ąją vietą Rytų konferenci
Išbandymas: žiema privertė Zagrebo ir Kijevo futbolininkus padaryti pertrauką. „Reuters“ nuotr.
Laimingųjų gretos – be „Manchester City“ Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Sėkmė: Lietuvos vyrų golfo reitingo lyderį ir šalies golfo mėgėjų
Donatas Motiejūnas vėl ant atsar ginių suolo praleido NBA čempio nato rungtynes, bet jo atstovauja ma Hjustono „Rockets“ komanda įveikė Los Andželo „Lakers“ krep šininkus.
Europos futbo lo klubų Čem pionų lygoje aiškėja aštunt finalio kontū rai – antradienį pusė prestižiš kiausio žemyno turnyro koman dų baigė grupės varžybas.
joje smuktelėjęs čempiono titu lą ginantis Majamio „Heat“ klu bas, 101:105 (25:30, 29:30, 24:22, 23:23) nusileidęs absoliutiems lygos autsaideriams Vašingtono „Wizards“ krepšininkams. Trigubu dubliu svečių gretose iš siskyrė geriausiu 2012 m. JAV spor tininku pripažintas LeBronas Ja mesas: jo sąskaitoje – 26 taškai, 13 atkovotų kamuolių ir 11 rezultatyvių perdavimų. Nugalėtojams Jordanas Crawfordas pelnė 22 taškus. „Prieš rungtynes žaidėjams pa sakiau: jūs ir aš esame vieninteliai žmonės, tikintys, kad „Wizards“ gali laimėti šį mačą, tad padary kime tai. Netgi galėjome išeiti į gatvę ir išgirsti, kad tikrai niekas neabejojo „Heat“ sėkme, bet vis kas susiklostė taip, kaip mes no rėjome“, – po rungtynių sakė Va šingtono komandos vyriausiasis treneris Randy Wittmanas. VD inf.
Intrigos prieš paskutinį turą A, B, C ir D grupėse buvo nedaug – vi si aštuoni kelialapių savininkai jau buvo žinomi. Iš A grupės į kitą varžybų etapą pateko Paryžiaus „Saint Germain“ (Prancūzija) ir „Porto“ (Portugali ja), iš B – Gelzenkircheno „Schalke 04“ (Vokietija) ir Londono „Arse nal“ (Anglija), iš C – „Malaga“ (Is panija) ir „AC Milan“ (Italija), iš D – Dortmundo „Borussia“ (Vokieti ja) ir Madrido „Real“ (Ispanija). Kovas laipteliu žemesnio rango turnyre – Europos futbolo lygoje – tęs trečiąsias vietas užėmusios eki pos: Kijevo „Dinamo“ (Ukraina), Pi rėjo „Olympiacos“ (Graikija), Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija) ir Ams terdamo „Ajax“ (Nyderlandai). Žiemos užgaidas patyrė Zagrebe rungtyniavę vietos ir Kijevo dina miečiai. Dėl stipraus sniego vos tik prasidėjęs mačas buvo atidėtas 20 minučių, tačiau vėliau futbolinin kai grįžo į aikštę ir dvikovą baigė 1:1. Kroatams tai buvo pirmasis ir pasku tinis taškas šio sezono kampanijoje.
Iš Europos turnyrų išspirtas Ang lijos čempionas „Manchester City“. Jau prieš šį turą viltis prasibrauti į aštuntfinalį praradę britai galiausiai liko išvis be nieko. Roberto Mancini auklėtiniai svečiuose 0:1 pralaimė jo Dortmundo „Borussiai“ ir sezo ną užbaigė D grupės dugne. Antrąją vietą šioje grupėje užė męs Madrido „Real“ be dides nio vargo 4:1 įveikė Amsterdamo „Ajax“, tačiau ir ši skaudi nesėk mė olandams nesutrukdė išsilaiky ti trečiojoje vietoje ir tašku aplenk ti milijonierius iš Mančesterio.
A grupė Komanda
0 1 2 1
1. „Schalke 04“ 2. „Arsenal“ 3. „Olympiacos“ 4. „Montpellier“
Įv.
Tšk.
Komanda
1 1 3 5
14:3 10:4 6:10 1:14
15 13 5 1
1. „Malaga“ 2. „AC Milan“ 3. „Zenit“ 4. „Anderlecht“
Perg. Lyg.
3 2 2 1
3 2 1 2
Pral.
Įv.
Tšk.
0 2 3 3
12:5 7:6 6:9 4:9
12 8 7 5
Pral.
Įv.
Tšk.
0 1 4 3
11:5 15:9 8:16 7:11
14 11 4 3
D grupė
Perg. Lyg.
3 3 3 0
„Porto“ 2:1 (1:1), Zagrebo „Dinamo“– Kijevo „Dinamo“ 1:1 (0:1). B grupė. Pirėjo „Olympiacos“– Londono „Arsenal“ 2:1 (0:1), „Mont pellier HSC“–„Schalke 04“ 1:1 (0:0). C grupė. „AC Milan“–Sankt Peter burgo „Zenit“ 0:1 (0:1), „Malaga“–„An derlecht“ 2:2 (1:0). D grupė. Dortmundo „Borussia“– „Manchester City“ 1:0 (0:0), Madrido „Real“–Amsterdamo „Ajax“ 4:1 (2:0).
Pral.
B grupė Komanda
A grupė. Paryžiaus „St.Germain“–
C grupė
Perg. Lyg.
1. „St. Germain“ 5 2. „Porto“ 4 3. „Dinamo“ K. 1 4. „Dinamo“ Z. 0
Rezultatai
3 1 0 2
Pral.
Įv.
Tšk.
Komanda
0 2 3 4
10:6 10:8 9:9 6:12
12 10 9 2
1. „Borussia“ 4 2. „Real“ 3 3. „Ajax“ 1 4. „Manch. City“ 0
Perg. Lyg.
2 2 1 3
12
ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
pasaulis Nusižudė diplomatas
Dislokuos raketas
Mirė rekordininkė
Serbijos ambasadorius NATO Branislavas Milinkovičius ant radienį nusižudė nušokęs nuo daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės Briuselio oro uoste. Diplomatas į labai svarbių asmenų automobilių aikštelę antradienį nuėjo su sitikti su vienu aukšto rango serbų pareigūnu.
NATO antradienį patenkino savo narės Turkijos prašymą dislokuoti raketų „Patriot“, siekiant apginti jos ir Sirijos sieną, kur jau beveik 21 mėne sį vyksta pilietinis karas ir žu vo daugiau nei 41 tūkst. žmo nių. Aljansas pabrėžė, kad JAV gaminama „Patriot“ sistema yra grynai gynybinė.
Kinijoje mirė oficialiai aukš čiausia pasaulio moterimi pri pažinta Yao Defen. Yao Defen 2010 m. buvo įrašyta į Guin nesso rekordų knygą. Jos ūgis tada siekė 2,33 metro. Yao De fen, kuri laikoma trečia pagal ūgį kada nors gyvenusia mo terimi, gigantizmą nulėmė hi pofizės auglys.
Protestai – jau po prezidento langais Egipto prezidentas Mohamedas Mursi vakar grįžo į darbą Kaire, nors daugybė protestuotojų, įtūžu sių dėl jo pastangų prastumti nau ją prieštaringai vertinamą konsti tuciją, toliau blokuoja vienus pre zidentūros komplekso vartus.
Islamiškų pažiūrų lyderis išvy ko iš savo oficialios rezidenci jos Kairo šiauriniame Heliopo lio rajone antradienio vakarą, kai prezidentūrą apsiautė dešimtys tūkstančių demonstrantų, kurie trumpai susirėmė su policija.
Ši demonstracija, pasak organizato rių, turėjo tapti paskutiniu įspėji mu M.Mursi. Anot prezidentūros šaltinio, M.Mursi grįžo dirbti į rūmus, nors apie 200 demonstrantų bu vo likę nakvoti prie vienų komp lekso vartų. Eismas vėl vyko toje vietoje, kur anksčiau protestavo 10 tūkst. žmonių, o riaušių poli cija buvo atitraukta. Kitur Egipto sostinėje buvo ra mu, nors šalį apėmusi politinė krizė dėl lapkričio 22 d. M.Mur si paskelbto dekreto, suteikiančio prezidentui didesnius įgaliojimus ir užkertančio kelią teismams ginčyti jo sprendimus. M.Mursi teigia siekiantis ne leisti teismams sužlugdyti nese
niai parengto naujos konstitucijos projekto, dėl kurio vyks referen dumas gruodžio 15 d. Preziden tas žada, kad tuomet jo ginčija mas įsakas bus atšauktas. Kaip praneša Sveikatos apsau gos ministerija, 18 žmonių buvo sužeista per susirėmimus antra dienį. Riaušių policija leido ašari nes dujas, kai protestuotojai pra siveržė pro užtvaras ir pasiekė prezidentūros sienas, tačiau pa reigūnai į neramumus reagavo santūriai. Ši demonstracija, pasak orga nizatorių, turėjo tapti paskutiniu įspėjimu M.Mursi. „Žmonės nori, kad režimas kristų“, – skandavo protestuo tojai, atkartodami šūkį, kuris skambėjo pernai per sukilimą, iš vertusį iš posto prezidentą Hosni Mubaraką. Tačiau šis „paskutinis įspėji mas“ gali tapti vienu paskutinių susiskaldžiusios opozicijos pasi spardymų ir veikiausiai neužkirs kelio ateinančią savaitę vyksian čiam balsavimui dėl šešis mėne sius rengtos konstitucijos, kurią paskubomis patvirtino islamiškų jėgų dominuojama asamblėja. Susidūręs su didžiausia kri ze per šešis mėnesius darbo pre zidento poste, M.Mursi niekaip neparodė galintis pasiduoti spau dimui, jis įsitikinęs, kad Musul monų brolija ir jos sąjungininkai islamistai sugebės laimėti refe rendumą ir vėlesnius parlamen to rinkimus. BNS inf.
Šturmas: riaušių policija leido ašarines dujas, kai protestuotojai pra
siveržė pro užtvaras ir pasiekė prezidentūros sienas. AFP nuotr.
238 aukas
– mažiausiai tiek pasiglemžė taifūnas Bofa. Galybė: anot Filipinų meteorologų, Bofa buvo stipriausias taifūnas šalyje per pastaruosius du dešimtmečius.
AFP nuotr.
Filipinai atsidūrė mirties gniaužtuose Nei išankstinis pasiruošimas, nei gyven tojų evakuacija nepadėjo Filipinams iš vengti tragedijos. Galingo taifūno Bofos aukos skaičiuojamos šimtais. Kariuomenės atstovai vakar pra nešė, kad žuvo mažiausiai 238 žmonės, dar šimtai dingo pietinė je Filipinų dalyje, kai Bofa antra dienį sukėlė žemės nuošliaužias ir žaibiškus potvynius. Gelbėtojams nepavyksta pasiekti visų stichijos nuniokotų rajonų. Tarp žuvusių yra ir kariškių, atsiųstų padėti evakuo tiems žmonėms. Julius Rebucasas, kurio motiną ir brolį pasiglemžė potvynio vanduo, pasakojo: „Paskutiniai mano ma mos žodžiai buvo „Aš tave myliu“. Labai liūdna, nes dabar nebeturiu šeimos.“ „Vanduo užgriuvo labai staiga ir netikėtai, be to, pūtė stip rus vėjas“, – didelių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių priežastis paaiškino Kompostelos provinci jos gubernatorius Arturo Uy. Anot pareigūno, žemės ūkiui ir infrastruktūrai padaryta žala gali siekti 4 mlrd. pesų (260 mln. litų),
nes stichija sunaikino 70–80 proc. provincijos plantacijų, daugiausia – eksportui skirtų bananų. Rytų Davao provincijos guberna torė Corazon Malanyaon pasakojo, kad į dešimtis miestų vedantys ke liai tapo neišvažiuojami dėl nuvir
Paskutiniai mano mamos žodžiai buvo „Aš tave myliu“. La bai liūdna, nes dabar nebeturiu šeimos.
tusių medžių ir sugriuvusių tiltų. Todėl, anot jos, gelbėtojams tenka įveikti tikrą kliūčių ruožą. Gubernatorė pasakojo, kad Ka teelio mieste stichija apgadino 95 proc. statinių, 23 žmonės nusken
do, žuvo užgriuvus medžiams ar pastatams. Stichijos nuniokotuose rajonuo se gelbėtojai iš purvo ištraukė de šimtis sužeistų žmonių, daugelis jų patyrė veido ir galūnių traumų. Kol siautėjo taifūnas, Pietų Fi lipinuose buvo atšaukti lėktuvų skrydžiai ir keltų reisai. Nedirbo mokyklos, valstybinės įstaigos ir verslo įmonės. Bofa užgriuvo Filipinus praėjus metams po Vaši taifūno, kuris Pietų Filipinuose pražudė 1,3 tūkst. žmo nių. Daugelį aukų mirtina stichija tuomet užklupo miegančius. Pot vyniai ir nuošliaužos tiesiog nu šlavė nuo žemės paviršiaus ištisus kaimus. Šiemetis taifūnas Bofa buvo dar stipresnis, bet jam buvo pasireng ta geriau. Gyventojai buvo įspėti per žiniasklaidą ir SMS žinutėmis, valdžia sukūrė specialų tinklalapį, skirtą šiai stichinei nelaimei, o ka reiviai padėjo gyventojams išvykti iš pavojingų rajonų. Nors žmogiškieji ir materialie ji nuostoliai dideli, niekam nekyla abejonių, kad iš anksto pasiruošus pavyko išgelbėti daug gyvybių. BBC inf.
13
KetvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
menas ir pramogos
Britai apie J.Meką: žmogus, pakeitęs istoriją 90-metį švenčiantis avangardinio kino pradininkas Jonas Mekas Londone, vienoje garsiausių galerijų „Serpentine“, pristatė savo parodą, o britų kritikai vienas po kito liaupsino kūrėją, primindami jo didžiulį indėlį į XX a. meno istoriją. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
„Galerija didžiuodamasi pristato meninių filmų ir fotografijų kolek ciją, kurią J.Mekas sukūrė per visą savo daugiau nei 60-ies metų kar jerą“, – tokiu kreipimusi į lankyto jus J.Meką savo tinklalapyje prista to viena prestižiškiausių Londono „Serpentine“ galerija. Čia apsi lankė ir J.Mekas – vakar jis pats ati darė asmeninę parodą, truksiančią iki kitų metų sausio 27-osios. Kaip teigia britų dienraščio „The Telegraph“ apžvalgininkas Richar das Dormentas, tai „žavinga įžan ga į Britų filmų instituto rengiamą J.Meko filmų retrospektyvą“. Ji vyks Londone gruodžio 6–16 d. ir sausio 5–26 d., o peržiūras pradės jo pokalbis su režisieriais Mike’u Figgisu ir Sandra Hebron. Gruodžio 12 d. „Serpentine“ galerijoje vyks išskirtinis J.Meko ir draugų Da liaus Naujokaičio, Augustino Var kalio, Pipo Chodorovo, Jonathono Haffnerio, Lionelio Magalo, Jacko Northoverio, Kenny Wolleseno ir Giuseppe’s Zevolos renginys. Va karo metu bus skaitoma poezija, skambės muzika.
Įdomiausia, kad bilietai į šį kon certą buvo išgraibstyti netrukus po to, kai jis paskelbtas.
J.Meko „Tautos gimi mas“ – daugmaž tas pats, kaip vaikščio ti 1907-aisiais po Pa ryžių su kamera, nu kreipta į Pablo Picasso ir jo ratelį. J.Mekas neliko nepastebėtas Jungtinės Karalystės žiniasklaidos: „The Guardian“, „The Observer“, „The Telegraph“ ir daugelis kitų did žiųjų dienraščių savo straipsniuose J.Meką įvardijo kaip „žmogų, įkvė pusį Andy Warholą kurti filmus“, ar kaip „avangardo krikštatėvį“, tą, kurio filmai įkvėpė poetą Alle ną Ginsbergą, režisierių Jimą Jar muschą. J.Meko paroda „Serpen tine“ galerijoje rekomenduojama kaip viena geriausių Londone šven tiniu laikotarpiu. „The Guardian“ ir „The Obser ver“ fotografijos, videomeno kri
tikas Seanas O’Haganas išdrį so paminėti dar daugiau: „Jo 7-ajame dešimtmetyje pareng ti pokalbiai su garsiais to meto žmonėmis – nuo Yoko Ono, Jac kie Kennedy (Prezidento Johno F.Kennedy žmonos – red. past.), A.Ginsbergo iki A.Warholo – vė liau prisidėjo ir prie režisierių J.Jar musho, Harmony Korine’o, Joh no Waterso ir M.Figgiso „skonio“ formavimo.“ „The Telegraph“ atstovas R.Dor mentas apie „Serpentine“ prista tytą J.Meko filmą „Tautos gimimas“ kalba taip pat su didžiule pagarba: „Filmas, nufilmuotas rankine „Bo lex“ kamera natūralioje šviesoje, iš esmės nieko nekainuojantis, bet jis tapo svarbiu įkvėpimo šaltiniu tiek Martino Scorsese’s ankstyvie siems darbams, tiek Danijoje susi kūrusiam „Dogmos 95“ judėjimui (jį įkūrė du danai, šiuolaikinio kino virtuozai Thomas Vinterbergas bei Larsas von Trieras – red. past.).“ Iš tiesų, kaip pastebi R.Dormen tas, „Tautos gimime“ 160 meni ninkų (dauguma tuo metu – vi siškai nežinomų), praslenkančių priešais J.Meko kamerą, neveikia nieko reikšminga – tiesiog būna
Birutė Mar apdovanota Lenkijoje Lenkijoje, Torunėje, 27-ajame Vie no aktoriaus teatro festivalyje Lie tuvos nacionalinio dramos teat ro aktorės Birutės Mar spektaklis „Antigonė“ pripažintas geriausiu.
Pagrindiniu Lenkijos teatro sąjun gos prizu apdovanotas ne tik Birutės Mar spektaklis – pačiai režisierei ir aktorei taip pat atiteko prizas „Už aktorinį meistriškumą“. Torunės „Baj Pomorski“ teat ro scenoje prieš septynerius me tus jau vaidinusi Lietuvos aktorė ir režisierė Birutė Mar šįkart parodė monospektaklį „Žodžiai smėlyje“.
Aktorė įsikūnijo į Sofoklio „An tigonę“ – valandą trukusiame mo nospektaklyje sukūrė šešis perso nažus ir pelnė festivalio žiuri prizą. „Tas Lenkijos aktorių sąjungos pri zas yra pats brangiausias. Daug brangesnis negu kritikų prizas. Čia yra labai stiprus aktorinis menas“, – kalbėjo aktorė Birutė Mar. „Šioje monodramoje dera viskas – aktorės vaidyba ir tinkamai pa rinkta muzika. Per tai užmezgamas dialogas su žiūrovais. Spektaklyje puikiai parinkta vaizdo projekcija, ir visas spektaklis atspindi graikų dramą. Todėl lietuvei Birutei Mar
ir atiteko aukščiausias apdovano jimas“, – teigė Torunės „Baj Po morski“ teatro direktorius Zbig niewas Lisowskis. Įdomu ir tai, jog organizatoriai pageidavo, kad spektaklis būtų vaidinamas rusų kalba. Tačiau tai didesnių problemų aktorei ir reži sierei nesukėlė – „Antigonės“ dra mą ji yra parengusi ne tik lietuvių ir rusų, bet ir anglų kalba. Birutė Mar festivalyje taip pat pristatė Liucijos Armonaitės lietu vių, lenkų ir anglų kalbomis išleistą knygą „Birutė Mar. Be kaukės“. LRT inf.
Skirtumai: iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pranašu sa
voje šalyje taip ir netapęs J.Mekas XX a. JAV ir pasaulio avangardo is torijoje pripažintas viena svarbiausių figūrų. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
vieni su kitais, perka daržoves ar žaidžia su vaikais. „Dabar dauguma jų – įžymūs, o XX a. grimztant į vis tolesnę pra eitį filmas įgyja ir ypatingą istorinę reikšmę. Tai yra daugmaž tas pats, tarsi kas vaikščiotų po Paryžių su kamera 1907-aisiais ir filmuotų Pablo Picasso bei jo ratelį, kaip jie dirba ir kaip jie žaidžia“, – lygina R.Dormentas. „Serpentine“ galerija cituoja pa tį J.Meką – jo paties parodą prista to žodžiai, tapę savitu menininko
ars poetica: „Noriu džiaugtis mažo mis kino formomis, poetinėmis for momis, eilėraščiu, akvarele, etiu du, eskizu, atviruku, arabeskomis, mažmožiais ir mažytėmis 8 mm dai nomis. Stoviu viduryje informacinio greitkelio ir juokiuosi, nes druge lis ant mažos gėlės kažkur ką tik su plazdeno sparnais ir žinau, kad didžiausias istorijos masyvas drastiš kai pakito tik dėl to plazdėjimo. „Su per 8“ kamera ką tik suzvimbė kaž kur, Niujorko rytiniame pakraštyje, ir pasaulis jau nebebus toks pat.“
14
KetvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 5 litai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 38–58 litai.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 66–119 litų.
Muzikinė kelionė
Būti ar nebūti?
A.Di Meola grįžta
Jau trečią kartą Valdovų rūmų muziejus rengia Šv. Cecilijos, muzi kos globėjos, dienai skirtą senosios muzikos festivalį. Koncerte bus grojama trombonais, cinkais ir kitais istoriniais instrumentais, skam bės retai Lietuvoje atliekama vėlyvųjų viduramžių, taip pat Rene sanso ir ankstyvojo baroko instrumentinė bei vokalinė muzika.
Eimunto Nekrošiaus prieš 13 metų sukurtas „Hamletas“ apkeliavo daugelį Europos didžiųjų teatrų festivalių, o šiemet parodytas net Williamo Shakespeare’o „Gaublio“ teatre. Populiarumas supranta mas – jį lemia unikali sceninė kalba, spektaklio atmosfera, teatri nių priemonių emocinė jėga ir personažų šiuolaikiškumas.
„Kaunas Jazz“ metų koncerte – vienas geriausių pasaulio gita ristų Alas Di Meola ir jo grupė „World Sinfonia“ (Peo Alfonsi – gita ra, Fausto Beccalossi – akordeonas, Peteris Kaszas – būgnai). Neį tikima grojimo technika ir jausmingumu išsiskiriantis muzikas ti kina, kad ši grupė – geriausia, kokioje teko groti.
KUR? Galerijoje „Šofar“, Mėsinių g. 3A. KADA? Gruodžio 8 d. 13 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Knygyne „Pegasas“ („Akropolyje“), Ozo g. 25. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? VU Teatro salėje, Universiteto g. 3. KADA? Rytoj 9 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Planetariume, Konstitucijos pr. 12A. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 15–30 litų.
Susikurk koliažą pats
V.Kernagio dainų kolekcija
Žmogaus teisių išsaugojimas
Kosmosas, poezija ir muzika
Vilniečiai kviečiami į susitikimus su parodos „Jausmų labirintai“ autore Jolanta Rulevičiene, kuriuose turėsite galimybę susipažinti su meni nio koliažo technikos įmantrybėmis ir netgi pa tys sukurti originalų koliažą.
Vytauto Kernagio fondas pristato antrąjį maest ro dainų natų rinktinės „Vytautas Kernagis. Na tos“ tomą. V.Kernagio kūrybos gerbėjai kviečia mi mėgautis dar 38 dainomis su natomis ir akor dais gitarai bei fortepijonui.
Konferencijoje „Žmogaus teisės šiandien: pasau lis, Europa, Lietuva“ bus bandoma atsakyti į žmo gaus teisių klausimus – ar krizę išgyvenanti Eu ropa pajėgi išlaikyti žmogaus teises tarptautinė je politinėje darbotvarkėje?
„Išpažintis žvaigždėms“ – naujas meninis projek tas, į vieną sujungiantis kosmoso erdvę, žvaigž des, muziką ir poeziją. Koncertuos „Kramerata baltica“ nariai Agnė Doveikaitė-Rubinė (smui kas) ir Danielis Rubinas (kontrabosas).
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Kokią Vyriausybę tvirtins LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė? (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.40 Sportas, orai. 12.30 Laba diena, Lietuva. 13.00 LRT radijo žinios. 13.05 Laba diena, Lietuva. 14.00 LRT radijo žinios. 14.05 Laba diena, Lietuva. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15, 22.05 Tautos aikštė. Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. 23.35 Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Veidai (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LRT 6.00 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.20 „Keista šeimynėlė“ (8) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Valanda su Rūta (k). 12.10 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (9). 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.16 Mes – europiečiai. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Visa menanti“ (N-7). 23.35 „Agentai“ (N-7). 0.30 „V. Vizitas“ (N-7) (3). 1.25 Sveikatos ABC (k).
LNK 19.55 val.
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 „X faktorius“. 12.40 „Motina ir sūnus“. 13.10 Nuodėmių dešimtukas. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.40 „Simpsonai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Nuodėmių dešimtukas. 20.00 Patys pačiausi. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Amerikietiška siaubo istorija“. 1.00 „Lėlių namai“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3 20.00 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 9.00 „Taip. Ne“ (k). 10.00 Žmogus prieš gamtą. Ramiojo vandenyno sala (N-7) (k). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 12.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Ne gyvenimas, o pasaka!“ Visų žvaigždžių koncertas (2). 22.25 Kriminalinė drama „Londono bulvaras“ (JAV, Jungtinė Karalystė, 2010 m.) (N-14). 0.30 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 1.30 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gimnazistai. 10.15 Šiandien kimba.
BTV 15.00 val.
10.55 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00 Negaliu tylėti. 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Super L.T. (N-7). 19.45 Dok. f. „Kas nužudė Staliną?“ (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris. 21.52, 0.27 Orai. 22.30 Super L.T. (N-7). 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–„Minsk“. 15.00 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow“ – „Donetsk“ 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 18.30 Sportas LT. Kauno dviračių maratonas 2012. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–„Nymburk“. 21.15 LKL Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgris“. 23.15 Futbolo dievai. B.Charltonas.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
siūlo darbą
paslaugos statybos ir remonto ketvirtadienis, 2012 duGamina medžio gruodžio masyvo 6,vidaus ris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauSiūlo darbą dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, Reikalingi virykles, santechnikai su darbo patirtimi skalbykles, kompiuterinę techdirbti Vilniaus regione. Tel. 8 683 60Tel. 846. niką ir kitus elektronikos prietaisus. 1053264 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
Valymo firmai reikalingi valytojai951181 valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 510 021, 8 ir659 37 460. taisymas VilVisų45) kompiuterių televizorių 1049973 niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Paslaugos
933624
Statybos ir remonto Kelionių Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekova-
Iš/į ta, Londoną saugiai, greitai granulėmis. vežame siuntermoputa, poliuretanu, 1 kv. tinius. pristatome iki Garantuojame. durų. Tel. 8 m –Lietuvoje nuo 7 Lt. Konsultuojame. 8 689 68 528. 687Dirbame 58 503,visoje +44 Lietuvoje. 778 627 Tel. 1449. Informaci1052252 ja – www.lietuvalondonas.com.
Technikos remonto
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandipervezimai. ją. Tel. 8 699 IR 01NEMOKAMAI 428, e. paštas SKUBIAI IŠVEŽA nenauinfo@gmail.com. dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę 952525 techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. Kitos 1052977
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokyKelionių bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 099. saugiai, greitai vežame siunIš/į69 Londoną
tinius. Lietuvoje pristatome iki durų.760904 Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
parduoda
1053324
nekilnojamąjį turtą Parduoda
Parduodamas dviejų kambarių butas PalanNekilnojamąjį turtą gos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. Šiuolaikišką 8 603 62 096. 9 kv. m prekybos pavilijoną Jus-
955765 tiniškių turguje, galima prekiauti mėsa, turi maisto tvarkymo pažymėjimą, yra karštas vanduo, grindinis šildymas, kondicionierius. Tel. 8 683 67 387.
perKa
1053540
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti.Kitas Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. prekes Tel. Naują 8 676 rąstinę 41 155. pirtį (6×8 m, rąstų storis 24
bendrijos METALURGAS skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į Sodininkų . nariams! ja – www.lietuvalondonas.com 974465 jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame pla- 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į navimo gali apskųsti Valstybinės rinkiminis Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos teritorijų planavimo ir statybos Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 663 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų ataskaita tvirtinimas. Revizoriaus atasprie Aplinkos 8 699 99 ir965, 8 612 222. 227. 975124 975416 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. bą šeimos bendrosios prak-į 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija tel. 8 618 3653, Tel. 261 3655, 261pakartotinis 3659 pusei 261 bendrijos narių, susirinkipateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 960590 37 721. mas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje skelbimai@vilniausdiena.lt Kita 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduoPranešame apie kartojamą visuomenės infor- jos 960769 Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės skly- da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę ir ženklinimą vykdys UAB “Baltijos Mataviterminai: 2012-2015 m. Detaliojo plano sprenpo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieĮmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 UAB neikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki mų 8Organizacija”, Linkmenų g. 13, Vilniuje, Vilnius, dinių pasekmių poveikio vertinimas atlieka0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, ka matavimus Vilniaus r. sav., 253, 699 98 086. tel. 8 618 35 631; justyna@bmo.lt. urbanistiniu, aplinkosauginiu, aplinkos 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vo973725 mas: detaliojo plano. Planavimo pagrindas –1054290 2012 Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, higienos,administratoriui, inžinerinės ir susisiekimo kuose UAB „SBS m.Parengtas balandžiosklypo 12 d. Detaliojo teritorijų planavi- kokybės, skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), (kadastro Nr. 0101/0069: infrastruktūros. Informacijos apie detalųjį plaLegale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Daumo organizatoriaus teisių ir pareigų perdaviprašom gretimo sodo) sklyTransportas, logistika 159) Sausupio g. 15, Vilkpėdės sen., Vilniuje, ną teikimo tvarka:(neprivatizuoto informaciją apie0799, detalųjį giau informacijos tel. (8 5) 206 8 611 mo sutartisplanas. Nr. 042042. Planavimo tikslas – planą po Nr.teikia 147 savininką 2012 m. birželioir8rend. 10 detalusis Projekto rengimo pagrindas planavimo organizatorius Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus 51 518. pakeisti žemėsteritorijų tikslinę paskirtį pagal bendrojo gėjas. – Detaliojo planavimo organizatoval. atvykti prie jumstvarka: priklausančio sklypo ir Supažindinimo detaliojo plano 971990 regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano padalyti sklypą, nustatyti riaus sprendinius, teisių ir pareigų perdavimo 2012 05 08 viešo svarstymo pradžia nuo 2012 12 18.BoguslaDetadalyvauti ženklinant riboženkliais ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 lusis sutartis Nr. 042088. tikslas – nekeiVladislavos Salmanovič paveldėtoteritorijos naudojimo irProjekto tvarkymo režimą. planas viešai eksponuojamas vo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba Vilkpėdės prašom su611 45kitos 000.žemės čiant naudojimo–paskirties ir Vil- seniūnijoje (Savanorių pr. 49/12, Vilniuje, jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16tel. val. taliojo plano organizatorius UAB „4Real“, sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Baze976056 niaus miesto bendrojo plano nu- (8adresu 265Vilniaus 8950) nuo 12 20sen., iki 2013 0179 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel.sprendinių, 8 698 20 198. r., 2012 Pagirių vič,5)Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 statyti rengėjas planuojamos teritorijos naudojimo Viešas aptarimas vyks vyks rengėjo patalpose, Projekto – UAB „RV architektų stu- 07. nų k., SB „Ekspresas”, sklypo kad. 348, e. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. ir tvarkymo režimą. Projekto organizatorius A.Goštauto g. 8-410B, 2013 01 08 12 matavimai. val. Infordija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng960926 4167/1002:0027 kadastriniai – UAB „SAUSUPIO PROJEKTAI“, Dvaro g. 43, maciją apie rengiamą projektą teikia projekto Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Šiauliai, tel. 8 616 99 041. Projekto rengėjas – organizatorius ir rengėjas. Planavimo pasiūlyKelionių UABteikiami „Baltijos Matavimų Organizacija”, UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, mai projekto organizatoriui iki viešoLinIš/į Londoną saugiai, vežame siun- susirinkimo Vilnius. Projekto vadovėgreitai – Andželika Kažienė, kmenų g.13, Vilnius.raštu. Tel. 8Apskundimo 601 71 112.tvarpabaigos tinius. Lietuvoje iki durų.parenTel. 8 ka: atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai 976256 tel. 8 686 74 252.pristatome Planavimo procesas:
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
giamasis etapas, teritorijos planavimo dokuKelionių mento rengimoorganizatorius etapo koncepcijos ir sprendi-
parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritoriA.Vienuolio g.ir6,statybos LT–01104 Vilnius priežiūros jų planavimo valstybinės skyriui per 3314. mėnesį regisTel. (8 5) 231 Faks.nuo (8 5)pareiškėjams 262 9120 truoto pranešimo įteikimo dienos. vilnius@vilnius.krantas.lt,
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
nių stadijos, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (viešas svarstymas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas). Rengimo etapo stadijos sujungiamos. Planavimo
Kelionių organizatorius
1054121
www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8pasiūlymai 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 ArKarščiausi svajojate aplankyti Niujorką?kelionių Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt Kelionių organizatorius šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo Lt Vilnius Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! A.Vienuolio g. 6,2964 LT-01104 Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Tel. (8 5) 231 3314. ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464Faks. Lt (8 5) 262 9120 nuo 125 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaleiskitės Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laive Baltijos KOKIA BUS ŠIAIS METAIS KALĖDINĖ DOVAKviečiame Jus į šventę Baltijos jūroje – Roži01–2013 03 21 kesčiais. Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaMėgaukitės NA? niai 80-tieji! saule, vėju ir gera nuotaika. Niujorkas nuo 2226klausimas, Lt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt irmokamas Atrodo paprastas bet kartu ir suVakaro programa lietuvių kalba „Amberli-pakarėlį! dėtingas, nes šiais metais dovana fe“ koncertas! Vašingtonas nuo 2526 Lt Kalėdinė pildomai. Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo kaina pateiktaį iškainą išplaukimo uosto. yra būti kartu! Maitinimas ir gėrimai įskaičiuoti Bostonas 2588nuo Lt 105 Lt asm. Vietų skaičius ribotas.nuo ryto! Kalėdinisnuo kruizas Naujametinis kruizas 570 Lt asm. Daugiau informacijos www.krantas.lt NAUJIEJI METAI LAIVE
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
UABterasa, „BESTmansarda COMPANY“ r. perka: 35 Varėnos kv. m). Surenkame Naujieji metai Pekine, Kinijoje AUTOBUSU veršelius, avis. 43 Sumokame iš karto.re- KELIONĖS vietoje.galvijus, Tel. 8 680 993, e. paštas KELIONĖS AUTOBUSU 2012 12 26–2013 01 04. 1680 Lt + skrydis Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje mis0804@gmail.com. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Šventinė kelionė į Stokholmą, autobusu, Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt 1054146 (05.26.) – 95 Lt keltu, aplankant Skansen parką 12.28–12.30 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt 953105 nuo 370naktis Lt Varšuvoje Muziejų (05.19/20) KALĖDOMS: sala–Talinas – 377 Lt Įvairūs Ryga–Saremos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 – Lt 577 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Kita Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas1197 – 437 nuo Lt Lt sala–Talinas – 377 Lt Informuojame, kad 2012 10 16 NŽT prie Ryga–Saremos Kita Dunojaus vingis–Budapeštas – 627 Lt ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos sky- Šiaurės Kroatija nuo 990 Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt riaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarPraha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Europos Praha–Viena–Budapeštas–žaviosios Kroatija nuo 990 Lt patvirtintas žemės iškelta sklypo,bankroto kad. Nr. timi3673 UAB „Joanos avialinijos“ sostinės –IŠ627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: esančio Varniškių k., Pa- Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt byla4196/0400:0303, (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). BankrutuoNAUJIEMS METAMS: beržės Vilniaus r., kaimoadministratoplėtros žemė- Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt LiuksemParyžius–Disneilendas (Bambergas, jančios UABsen., „Joanos avialinijos“ tvarkos projektas ūkininko sodybos vietai Malta Niurnbergas) – 1397Lt – 904 Lt(poilsinės) riumi paskirtaTel.UAB VERSLO VALDYMO IR RESIŠburgas, VARŠUVOS parinkti. (8 5) 205 8190. Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas 1053961 TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt – 647 LtHurgada – V.Česonis, tel. 8 686 541.11Prašom 2012 Informuojame, kad83 2012 27 NŽT iki prie ŽŪM Bulgarija Gaujos prkas–Talinas–Tartu Ispanija, Kosta Dorada – 999–Lt377 Lt nuo 850 Lt m. birželio d. imtinai pateikti skyriaus savo kreditoPraha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarVilniaus 11rajono žemėtvarkos vedėjo Ispanija, Alikantė – 1108 Šrilovy Lanka nuo– 3500 Varai) 667 LtLt įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3965 rinius reikalavimus 2012 m. gegužėspatvirtintas 2 dienai Graikija, sala Saksonijos Šveicarija–Berlynas – 567 Lt žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0300:0619, Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 Lt (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu esanpriSLIDINĖJIMAS čio Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus r., Tunisas Turkija, Antalija – 1185 Lt dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinanlėktuvunuo 770 Lt kaimo plėtrostinkamai žemėtvarkos projektas ūkininko čių dokumentų įformintus nuorašus. Bulgarija, – 1199 Lt Lt Bulgarija Burgas (Bansko) nuo 1194 sodybos vietai parinkti. Tel. (8 5) 205 8190. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų Andora –Rijeka 1290 1053963 Kroatija, –Lt1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu Informuojame, kad 2012 11 27 NŽT prie ŽŪM Kruizas Turkija, Marmaris 1289LtLt – 1490Nilu Lt nuo 2038 tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriauspateikvedėjo Italija (Vialattea) – 1199 1650LtLtnuo 2423 Lt Bulgarija, Burgas – Izraelis–Jordanija–Egiptas ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Inįsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3966 patvirtintas autobusu Portugalija, Algarvė Lt Lt nuo(Trys 2634 Lt– 1899 žemėstel./faks. sklypo, kad. Nr. 4177/0100:0238, esan- Marokas formacija (8 37) 229 886. Prancūzija Slėniai) – 1470 961016r., čio Barkiškių k., Rudaminos sen., Vilniaus Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Italija (Livinjo) – 1490 Lt(poilsinės) kaimo plėtrosAPIE žemėtvarkos projektas ūkininko Austrija,Hurgada Šveicarija – 1890 Lt INFORMACIJA TERITORIJŲ PLANAVIEgiptas, nuo 995 Lt vietaižemės parinkti. Tel. (8esančio 5) 205 8190. Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt MĄ.sodybos Parengtas sklypo, Lvovo 1053962 IŠ RYGOS:(Bukovelis) Bulgarija – 995 Lt 7 d. – 850 Lt g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, skly-17 Ukraina Informuojame, kad 2012 m. gruodžio POILSIS lėktuvu Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt iš Vilniaus po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotasVil- Egiptas nuo d. 9.30 val. žemės sklypui, esančiam 1499 Lt; Šri Lanka – 3500 Lt 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paTenerifė – 1719 Lt niaus m., Molėtų pl. 45 ir Molėtų pl. 45A, VILNIAUS: Indija grindas: Vilniaus kadastriniai miesto savivaldybės admibus atliekami matavimai. Kvie- IŠ Kreta – (Goa) 1170 Lt– 3419 Lt JAE (Dubajus) Lt Lt čiame dalyvauti gretimo žemės sklypo, kad. Egiptas, nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 nuo 869 Tunisas –Hurgada 770 Lt– 3729 Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Nr. įsakymas 0101/0005:0485, savininkus 07 13 Nr. AD30-1732, 2011ir paveldė08 01 Ispanija, Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilPOILSISMaljorka 2013 m. – 1499 tojus. Žemės sklypo kadastrinius matavimus LĖKTUVU detaliojo teritorijų planavimo organizatoTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Įvairūs
skelbimai
Įvairūs
929896
cm, apvalūs, netekinti, impregnuoti, su
15
Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt
Graikija, – 99 Lt lėktuvu išKreta Vilniaus Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt Holivudo akademija 599 Lt Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, Kos sala – 1069 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Lt 450 Lt Avataro–Rijeka nuotykiai kartu Raganė 550 Lt– 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! Lt600 Lt Laimingas Portugalija,žmogus Algarvė––tai 1899 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Egiptas – 1299 Lt Top Fun 640 Lt POISIS Varšuvos Mano lėktuvu pasaulisiš595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija Lt Estijoje 1790 Lt Dodi kalbos 550 Lt– 1633 Anglų stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Šri Lanka – 5072 Lt PAŽINTINĖS lėktuvu Varšuvos Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt iš„Pribrežnyj“ Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; 60 Lt dienai Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* AVIABILIETAI www.lek.lt Pirkti internetu: Baku nuo 1050 Lt; Bulgarijoje 1699 LtMaljorka nuo 500 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; TaliJuodkalnijoje 1899Talinas–Helsinkis; Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas KELTŲ BILIETAI Anglųpasiūlymai: kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Spec. Ryga–Stokholmas Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Jūsų kompanijos rengiKonferencijos ir kiti Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85 kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
S A K SI,
A S I KN
F
e j u i n l Vi O OK
AS
A R A
NK
S A V OT
S UR
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
T A S R
AN DA !
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje pasnigs, laikysis neigiama temperatūra, tik pajūryje bus šilčiau. Šiandien vietomis truputį pasnigs. Šals iki 5 laipsnių, pajūryje bus iki 2 laipsnių šilumos. Penktadienį snigs gausiau. Naktį temperatūra sieks 3–7 laipsnius šalčio, dieną bus apie 3 laipsnius šalčio, pajūryje – apie 0.
Šiandien, gruodžio 6 d.
–3
–1
Telšiai
+1
Šiauliai
–1
Klaipėda
Panevėžys
–1
Utena
–5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.25 15.54 7.29 0.26 12.14
341-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 25 dienos. Saulė Šaulio ženkle.
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas 0 Brazilija +29 Briuselis +3 Dublinas +6 Kairas +21 Keiptaunas +24 Kopenhaga –1
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+5 +5 –3 –1 +7 –8 +3 0
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–2
Alytus
3–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–2
–1
–3
–6
6
–3
–2
–3
–6
7
–3
–2
–3
–7
6
penktadienį
šeštadienį
Šv. Mikalojus, Arklių diena 1864 m. mirė istorikas, 1935 m. paleistas rašytojas, švietėjas Si- Kauno miesto Alekmonas Daukantas. soto funikulierius. 1892 m. mirė vokie- 1967 m. amerikiečių čių išradėjas, pramo- kardiologas Adrianininkas, bendro- nas Kantrowitzas atvės „Siemens“ įkūrė- liko pirmąją pasaujas Werneris von Sie- lyje žmogaus širdies mensas. transplantaciją. 1917 m. paskelbta 1976 m. amerikiečių Suomijos nepriklau- aktorė Lindsay Prisomybė. ce. 1920 m. gimė ame- 1988 m. mirė ameririkiečių džiazo pia- kiečių dainininkas, nistas Dave’as Bru- gitaristas, kompozitobeckas. rius Roy Orbisonas.
1982 m. gimė ispanų dviratininkas Aberto Contadoras.
Šią savaitę laimėkite Kate Morton knygą „Tolimos valandos“.
Australų rašytojos knyga prasideda nuo laiško, kuris pusę amžiaus laukė pamirštame pašto krepšyje blausioje pastogėje. Edės Berčil ir jos motinos santykiai niekada nebuvo artimi, bet kai vieną sekmadienio popietę į namus atkeliauja seniai pamestas laiškas su atgaliniu Mailderhersto pilies Kento grafystėje adresu, Edė pradeda įtarti, kad emocinis motinos santūrumas slepia seną paslaptį. Po penkių dešimtmečių dukra ima narplioti šią mįslę.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Bilmantas, Miglė, Mikalojus, Norvydė
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
–1
–4
Praha +1 Ryga +1 Roma +10 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +20 Tokijas +12 Varšuva –3
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Pasinersite į malonius prisiminimus, užplūs nostalgiška nuotaika. Teigiamai vertinsite savo sugebėjimus, lengvai pavyks išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis dalyti patarimus remiantis asmenine patirtimi. Susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Asmeniniame gyvenime irgi galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Šis sudėtingas laikotarpis greitai baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia daugiau laiko pabūti vienumoje. Liūtas (07 23–08 23). Bus lengva bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir mažai pažįstamais žmonėmis. Jausite jų supratimą ir paramą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei kartu norite pagerinti supantį pasaulį. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Malonūs jausmai, geri santykiai su artimaisiais ir jų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Sugebėsite įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Laikas veikti savarankiškai ir apgalvotai. Venkite ir skubotumo, ir gaišaties. Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bei problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dabar nespręskite svarbių klausimų, tvarkykite tik būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus.