PIRMAS miesto dienraĹĄtis
penkTADIENIS, GRUODŽIO 7, 2012
www.kl.lt
286 (19 587)
=2;8A.162;6 @ 4?B<1 6< $
11 ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;
pramogĹł
Premjera be ldĹži
VerÂdikÂtas dÄ&#x2014;l VRK ir Z.VaiÂgausÂko â&#x20AC;&#x201C; kiÂtÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122;.
Lietuva 5p.
B.NeÂtaÂnyaÂhu praÂsiÂtaÂrÄ&#x2014;, kad yra nuÂsiÂvyÂlÄ&#x2122;s A.MerÂkel poÂliÂtiÂka.
Pasaulis 9p.
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos draÂmos teatÂras priÂstaÂtÄ&#x2014; paÂskuÂtiÂnÄ&#x2122; meÂtĹł premÂjeÂrÄ&#x2026;.
â&#x20AC;&#x201C; sugrÄŻĹžti
Ĺ iandien priedas
NoÂrÄ&#x2014;ÂdaÂmi paÂde monstÂruoÂti, kad kas treÂÄ?ias ciÂgaÂre Ä?iĹł paÂkeÂlis lieÂtu vio kiÂĹĄeÂnÄ&#x2014;Âje â&#x20AC;&#x201C; kont raÂbanÂdiÂnis, taÂba ko gaÂminÂtoÂjai pa tys Ä&#x2014;mÄ&#x2014;Âsi neÄŻpÂrasÂto tyÂriÂmo. O ir â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014; dosâ&#x20AC;&#x153; ĹžurÂnaÂlisÂtai, va kar atÂliÂkÄ&#x2122; eksÂpeÂri menÂtÄ&#x2026;, ÄŻsiÂtiÂkiÂno, kad uosÂtaÂmiesÂtyÂje per pusÂvaÂlanÂdÄŻ parÂduo daÂma maÂĹžiauÂsiai 20 kontÂraÂbanÂdiÂniĹł rĹŤÂ kaÂlĹł paÂkeÂliĹł.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;GaÂli bĹŤÂti ir renÂgiÂnys â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ok, DaÂnuÂte.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂras VyÂtauÂtas GrubÂliausÂkas paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad jei ÄŻ miesÂtÄ&#x2026; uĹžÂsukÂtĹł presÂtiÂĹžiÂnÄ&#x2014; reÂgaÂta â&#x20AC;&#x17E;VolÂvo Ocean RaÂceâ&#x20AC;&#x153;, reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł ÄŻvaiÂriĹł renÂgiÂniĹł.
2p.
Ĺ eiÂmyÂnoms â&#x20AC;&#x201C; dosÂnios doÂvaÂnos LiÂna BieÂliausÂkaiÂtÄ&#x2014; l.bieliauskaite@kl.lt
DienÂraĹĄÂÄ?io â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdaâ&#x20AC;&#x153; treÂÄ?ius me tus skelÂbiaÂma geÂruÂmo akÂciÂja â&#x20AC;&#x17E;BĹŤk drauÂgiĹĄÂkas gauÂsiai ĹĄeiÂmaiâ&#x20AC;&#x153; atÂvÄ&#x2014; rÄ&#x2014; klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł ĹĄirÂdis. Jau suÂsku buÂsieÂji paÂsiÂdaÂlyÂti saÂvo geÂruÂmu ir dosÂnuÂmu neaÂbeÂjoÂtiÂnai praÂskaid rins gauÂsaus bĹŤÂrio maÂŞųÂjĹł bei jĹł tÄ&#x2014;ÂveÂliĹł ĹĄvenÂtes.
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
TyÂrÄ&#x2014; vieÂĹĄas ĹĄiukĹĄÂliaÂdÄ&#x2014;ÂĹžes
7
ma tauta mums, lietuviams. esame maĹžos tautos, nesame Gal kad alistai, neturime imperinepamatu
bicijĹł ir neĹžiĹŤrime otĹł amÄŻ kitas tautas aukĹĄto. Kuriant spektaklÄŻ, viskas iĹĄ natĹŤraliai , nebuvo lipo jokiĹł problemĹł. DĹžiaugsmas
Spektaklio â&#x20AC;&#x17E;Moteris be kĹŤnoâ&#x20AC;&#x153; reĹžisierÄ&#x2014; R.Kudzma aisiais Vilniuje. naitÄ&#x2014; gimÄ&#x2014; 19661989 m. ji baigÄ&#x2014; reĹžisĹŤrÄ&#x2026; tuometÄ&#x2014;je TV Lietuvos muzikos akademijo je (dabar â&#x20AC;&#x201C; muzikos ir Lietuvos teatro 1990-ĹłjĹł kuria akademija). Nuo no ir videoďŹ lmudokumentinius kiJos kino ďŹ lmai s, raĹĄo scenarijus. â&#x20AC;&#x17E;Teka saulÄ&#x2014; vakaranâ&#x20AC;&#x153; (1991) ir â&#x20AC;&#x17E;AvieÄ?iĹł laukaiâ&#x20AC;&#x153; (1997) nÄ&#x2014; tarptautin peliĹł apdovanoj imĹł. Nuo 1991 m. reĹžisierÄ&#x2014;, stato dirba kaip teatro vos ir uĹžsienio spektaklius Lietutarptautiniuoseteatruose, dalyvauja teatro ir kino valiuose, ĹĄiuolaikin festiď Ž Laikas: Ä&#x2014;s dramaturg jos akcijose. _R V`VR_Ă&#x203A; ? 8bQgZN[NVaĂ&#x203A; 8YNV]Ă&#x203A; 1994 m. uostamies iaNXYĂ&#x; ]\ % ZRaĂş ]R_ Dramos teatre Rita BoÄ?iulytÄ&#x2014; Ä?io Q\WR ]N`aN a_NbX\` aĂ&#x203A; N[a_Ă&#x2013; `] pjesÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;GeriausireĹžisavo V.Sarojano r.bociulyte@ RX ď Ž Artima: kl.lt as gyvenimo CfaNba\ =Ra_VX\ negali taip toliau [NbWN` `]RXaNXYV` [bX kasâ&#x20AC;&#x153;. 2000 [b\a_ YNVXV[Ă? 8_\NaVWĂ&#x2013; ORa N RYVN Ă&#x; Vb\ m. R.Kudzm laidĹžia savo sÄ&#x2026;ĹžinÄ&#x2014;s gyventi ir sprenapdovano anaitÄ&#x2014; svetima PanaĹĄiai kaip XabNYb` V_ 9 problemas. VRabcNV teatriniu ta aukĹĄÄ?iausiu Lietuvos buvÄ&#x2122;s kareivis Lietuvoje Taip neliai Lietuvai. MĹŤsĹł tÄ&#x2014;vai ir JÄŻ reĹžisavo sedar prisimena apdovanojimu Jo knygÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Pomirtin tÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; pas daug ateina pas prostituvilnietÄ&#x2014; RamunÄ&#x2014; pokarÄŻ, partiâ&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Kristoforuâ&#x20AC;&#x153; kaip zaninio karo dzmanaitÄ&#x2014;, uĹž jÄŻ vyresnÄ&#x2122; Ä&#x2014; trilogijaâ&#x20AC;&#x153; Ku- rÄŻ be met Lietuvoje jauna vaidina KlaipÄ&#x2014;dos kĹŤnoâ&#x20AC;&#x153;, ir pareiĹĄkia â&#x20AC;&#x17E;mote- vo artimĹłjĹł,laikus, kaip neteko iĹĄleido leidykla ĹĄie- ninkÄ&#x2014; uĹž spektakliuteatro menidramos teatro sa- daiâ&#x20AC;&#x153;. o norÄ&#x2026;... jÄ&#x2026; vesti... Bet â&#x20AC;&#x17E;Ai- miesteâ&#x20AC;&#x153; Tai dramos, s â&#x20AC;&#x17E;Stotis N. tai kur palaidoti kiti iki ĹĄiol neĹžino, pasakojanÄ?ios koĹĄius, NijolÄ&#x2014; aktoriai Linas Lupagal W.Szymbo gyvenimÄ&#x2026; jĹł kĹŤnai. Mano torijos pradĹžia,tik intriguojanti isapie na LeonaviÄ?i SabulytÄ&#x2014;, ValentiGer- sprogimoâ&#x20AC;&#x153; Balkanuose po â&#x20AC;&#x17E;didĹžiojo ezijÄ&#x2026; (â&#x20AC;&#x17E;Kitas krantasâ&#x20AC;&#x153;), rskos poâ&#x20AC;&#x201C; pasakojo reĹžisie- daĹĄiĹł kaime prie rÄ&#x2014; prieĹĄ premjerÄ&#x2026;, ĹŤtÄ&#x2014;, DruskininkĹł L.Lamberto . KnygÄ&#x2026; sudaro â&#x20AC;&#x17E;Ĺ arlotÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; (Oskaro iĹĄĹžudytos kauskas, Vaidotas Rimantas Pelabuvo pabrÄ&#x2014;Ĺždama trys pjesÄ&#x2014;s jos kiai. Dar iĹĄtisos ĹĄeimos, net kĹŤdi- â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Pirma laidojami sĹŤnĹŤsâ&#x20AC;&#x153;, JoÄ?ys ir ArĹŤnas aktualumÄ&#x2026;. atras), H.Verburg KorĹĄunovo teRaÄ?kauskas. gyvi mano seneliai ris be â&#x20AC;&#x17E;MoteĹ˝vejĹł â&#x20AC;&#x17E;TÄ&#x2014;vai ir kiaumynai apie ir kai- Pagal kĹŤnoâ&#x20AC;&#x153; bei â&#x20AC;&#x17E;Niekieno sĹŤnusâ&#x20AC;&#x153;. ĹĄiniaiâ&#x20AC;&#x153; (Jaunimo spektaklÄŻ virsta rĹŤmĹł scena per tai pastarÄ&#x2026;jÄ&#x2026; ji yra dirbusi teatras). Taip pat minÄ&#x2014;ti pavardes. net nekalba, bijo Scenoje prabyl morialu, kurio sukreÄ?ianÄ?iu mepaties pavadinimpjesÄ&#x2122; pastatytas to Lietuvos nacionaPraÄ&#x2014;jus tiek dailininkas linÄ&#x2014;je televizijoj a pametĹł, mes to vilnietis, Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; irgi ti istorija, duoda neiĹĄsiaiĹĄkinome.daug R.KudzmanaitÄ&#x2014;o ďŹ lmas. e kultĹŤros garsus scenobendraautore laidĹł Norisi kalbÄ&#x2014;ti grafas Marijus asmeniĹĄkai Şįsta pjesÄ&#x2014;s ir reĹžisiere, apie KroatijÄ&#x2026; pa- ametÄ&#x2122; Jacovskis, taip keletÄ&#x2026; ĹžmogiĹĄ ma autoriĹł: turi 12dÄ&#x2014;l, kad apie sukĹŤrÄ&#x2122;s ir â&#x20AC;&#x17E;Moteris ir to- â&#x20AC;&#x201C; Dar dukrÄ&#x2026;, o pernai pat skausmingÄ&#x2026; kumo Lietuvoje ÄŻkĹŤrÄ&#x2014; savo be kĹŤnoâ&#x20AC;&#x153; veiteatrÄ&#x2026;, pasivadin mĹŤsĹł pokarÄŻ pradÄ&#x2014;tĹł kÄ&#x2014;jĹł kostiumu pamokĹł iĹĄ leisti M.MatiĹĄiÄ&#x2021; tik ruoĹĄiantis iĹĄkalbÄ&#x2014;ti usÄŻ Vilniaus s. BalkanĹł. tro grupe. Jeigu mes rĹŤpinsimÄ&#x2014; kitos tautos. iaus knygÄ&#x2026;, teaâ&#x20AC;&#x17E;Kelis kartus jos ranpjesÄ&#x2014;je minima, s kitais, gal kraĹĄtis man pakliuvo ÄŻ Paklausta, kaĹžkas pasidomÄ&#x2014;s kad visoje BalkanĹł rankas. PjekodÄ&#x2014;l M.MatiĹĄiÄ&#x2021; sÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Moteris ĹžemÄ&#x2014;je galima dramÄ&#x2026; pastatÄ&#x2014;te be kĹŤnoâ&#x20AC;&#x153; itin iaus Be to, ĹĄi pjesÄ&#x2014; ir mĹŤsĹł istorija. Ne aptikti aukĹł uĹžkabino. vien pokario, palaikĹł. Tad tyje, R.Kudzma bĹŤtent uostamiesaktuali ir dabar.man atrodo labai dojau ĹĄÄŻ motyvÄ&#x2026; bet ir moters, panausielos tema, naitÄ&#x2014; atsakÄ&#x2014;: jos â&#x20AC;&#x201C; Arba PaĹžiĹŤrÄ&#x2014;kite, ir dantĹł rentge- Aktualu visais laikais kuri eina per dedasi mĹŤsĹł no nuotrauka kas kĹŤrybÄ&#x2026;. atsitiktinumas, visÄ&#x2026; mano ĹĄalyje. Atsakomy s, Puiki, arba likimas, graudi, ĹžmogiĹĄkumo mieji atpaŞįsta nes pagal jas artiarba bÄ&#x2014;s, Su autoriumi artima taip turÄ&#x2014;jo nebÄ&#x2014;ra, sÄ&#x2026;ĹžinÄ&#x2014; kĹŤnusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo â&#x20AC;&#x201C; Apie kÄ&#x2026; jĹŤsĹł bĹŤti. IĹĄ tikpamirĹĄtas Ĺžodis. susipaĹžinau pjesÄ&#x2014;. rĹłjĹł su KlaipÄ&#x2014;dos â&#x20AC;&#x201C; iĹĄvis kai M.Jacovskis spektaklis? vÄ&#x2014;liau, pavyko â&#x20AC;&#x201C; Apie ĹžmogiĹĄkum jis atvaĹžiavo apie scenovaiz dramos teatru Ir Lietuvoje idÄ&#x2014;jÄ&#x2026;. ÄŻ savo knygos kren- statymÄ&#x2026; Ä&#x2026;, kuris aktualus ta ĹžmonÄ&#x2014;s pro langus, dĹžio bet kuriais pri- keliems puikiai susitarti. SiĹŤliau Vilniuje. Ĺžudosi. laikais. tai Mane jaudina. Mes ir PjesÄ&#x2014; nukelia kitiems teatrams, Ir ĹĄiandien. bendraamĹžiai, Tikiu, mes matome ÄŻ dabartinÄ&#x2122; ĹĄi pjesÄ&#x2014; bet jiems Lietuvoje? Kaip KÄ&#x2026; nai rĹŤpi spektaklyj kad ne man vie- bÄ&#x2026;. greitai suradome bendrÄ&#x2026; tijÄ&#x2026;, kuri nuo Kroa- ma UĹžsimezgÄ&#x2014; draugystÄ&#x2014; 1995 m. pasibaigu kal- DĹžiugu, neatrodÄ&#x2014; aktuali ar ÄŻdomi. galitaip Ĺžaisti, e karo tebesigyd kvailioti, manipu- namos prievartos taip pat gvilde- siunÄ?ia kad sio liuoti , smurto, kanÄ?ios, politika?!. PjesÄ&#x2014; mums Ĺžinutes , jis nuolat mato pasaulÄŻatsirado ĹžmoniĹł, kurie ĹžmogiĹĄkum nyje prabyla o jo Ĺžaizdas. KĹŤriâ&#x20AC;&#x201C; aktorius apie tai. Apie kaip aĹĄ. IĹĄ tikrĹłjĹł o, iĹĄpaĹžintie palaikanÄ?ias sÄ&#x2026;ĹžinÄ&#x2122;, be kurios, pati istorija, yra bendra manosios s, tiesos ir ir drÄ&#x2026;sos temos. ma keletÄ&#x2026; tai mÄ&#x2026; Lietuvoje uĹž pjesÄ&#x2014;s pastatyĹžmogiĹĄkumo duoda- visi gali gyventi. aÄ?iĹŤ Dievui, ne Vilniaus tro grupÄ&#x2014;s ir iĹĄ BalkanĹł. pamokĹł negali Yra ĹžmoniĹł, KlaipÄ&#x2014;dos dramosteato, jis paraĹĄÄ&#x2014; dÄ&#x2014;kojanÄ?ias. MaĹža Apie pasaulÄŻ, kurie atro produkcija spektakliui balansuojantÄŻ tenuolat nori gyventi su neĹĄvaria sÄ&#x2026;Ĺžine, Buvo roko ĹžvaigĹždÄ&#x2014; kÄ&#x2026;. Manau, ir muzi. ties beprotybÄ&#x2014; jÄ&#x2026; nuraminti kad 1965-aisiais prievartos slenksÄ?iu. , iĹĄpirkti kaltes. s ir sekÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; nes kas teatrui labai pasigimÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x201C; Kokie potyriai Apie sunkĹł gi â&#x20AC;&#x201C; vienas svarbiaus M.MatiĹĄiÄ&#x2021;ius ir mirtinai ti pjesÄ&#x2122; uĹž patÄŻ gali geriau ÄŻgarsinâ&#x20AC;&#x201C; JĹŤs ir Lietuvos pavojingÄ&#x2026; uĹžsiÄ&#x2014;mim sugrÄŻĹžus iĹł ĹĄiuolaikin KlaipÄ&#x2014;do kroatĹł autoriĹł. â&#x20AC;&#x201C; ĹžmogiĹĄku ÄŻ iĹł dĹžiaugiam raĹĄytojĹł. s dramos teatrÄ&#x2026; istorijoje Ä&#x2026; velgÄ&#x2014;te Labai tuo mo Ä&#x2014;s. Tarp kitko, metĹł? panaĹĄiĹł dalykĹł ÄŻĹž- ristas, ir dĹžiazo Be to, jis ir scenapo 18 trofos akivaizdojiĹĄsaugojimÄ&#x2026; katasjis kÄ&#x2014; bet kokiĹł Kroatijos? gitaristas bei kaip pozitorius honorarĹł. Tai atsisa- â&#x20AC;&#x201C; Ä&#x152;ia man sekÄ&#x2014;si â&#x20AC;&#x201C; PanaĹĄi situacijae... kom, paauglystÄ&#x2014; irgi daug labai gerai. Nuoskaip ir Lietuvo- â&#x20AC;&#x201C; Ir istorijoje. Istorikai je Jugoslavi- pasako apie ĹžmogĹł. tabus teatras je po Antrojo iki ĹĄiol neat- joje buvo tikra roko ĹžvaigĹždÄ&#x2014;. su puikiais aktoriais. sakÄ&#x2014;, net bijo pasaulinio karo. Jie â&#x20AC;&#x201C; tikros metu jis kuria atsakyti gelis buvusiĹł Ĺ iuo â&#x20AC;&#x201C; Ar Dau- simĹł nacionalinÄ&#x2014;s muzikÄ&#x2026;, gyvena kareiviĹł kurdama ĹĄÄŻ apie tÄ&#x2026; baisiÄ&#x2026; ÄŻ daugelÄŻ klau- pjesiĹł vertybÄ&#x2014;s. Gaila, kad neturi ir uĹžima atsakingu gyvena toliau spektaklÄŻ bei scenarijĹł pokario â&#x20AC;&#x17E;koĹĄÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;. iĹĄ savos scenos, Karas raĹĄymo ir mu- tote kokiĹł nors kultĹŤrini paju- pats pastatas s postus. Bet bet kiti Ĺžaloti ir kareiviai, pokaris ir su- zikavimo, taip pat dÄ&#x2014;sto gal nÄ&#x2014;ra tumĹł? Ĺł skir- kai ĹžmoniĹł gyvenimai dramaturgijÄ&#x2026; Zagrebo yra stipri kĹŤrybinÄ&#x2014;taip svarbu, â&#x20AC;&#x201C; IĹĄ tikrĹłjĹł universitete, â&#x20AC;&#x201C; tai nÄ&#x2014;ra grupÄ&#x2014;. Diâ&#x20AC;&#x201C; ne. Kiek teko delis dĹžiaugsma baigÄ&#x2122;s teisÄ&#x2014;s nors yra literatĹŤros mokslus. s buvo Ä?ia ir ĹĄios pjesÄ&#x2014;s, patirti iĹĄ ti ir dirbti. Malonu, kad sugrÄŻĹžbendrauti su dramaturg dar prisimena daugelis u, kroatai â&#x20AC;&#x201C; labai artiâ&#x20AC;&#x17E;GeriausiÄ&#x2026; mo laikÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. gyveni-
KoÂva su ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014;Âliu â&#x20AC;&#x201C; vanÂgi
StaÂtisÂtiÂkÄ&#x2026; iĹĄ ĹĄiukĹĄÂliaÂdÄ&#x2014;ÂĹžiĹł tuÂriÂnio nuÂstaÂtiÂnÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; tyÂrÄ&#x2014;Âjai aiĹĄÂkiÂnoÂsi siÂtua ciÂjÄ&#x2026; tik dviÂdeÂĹĄimÂtyÂje diÂdĹžiauÂsiĹł ĹĄaÂlies miesÂtĹł. KaiÂmo vieÂtoÂvÄ&#x2014;s, kur piÂgesÂni atÂveĹžÂtiÂniai rĹŤÂkaÂlai jau se niai taÂpo saÂvaiÂme suÂpranÂtaÂmu da lyÂku, neÂbuÂvo tirÂtos. UosÂtaÂmiesÂtyÂje iĹĄ viÂsĹł gatÂvÄ&#x2014;Âse su rinkÂtĹł tuĹĄÂÄ?iĹł ciÂgaÂreÂÄ?iĹł paÂkeÂliĹł tik 22,4 proÂc. suÂdaÂrÄ&#x2014; kont raÂbanÂdiÂniai rĹŤÂkaÂlai.
gidas
asi ÄŻ sÄ&#x2026;ĹžinÄ&#x2122;
Vakar KlaipÄ&#x2014; dos dramos teatra s publikai prista tÄ&#x2014; paskutinÄ&#x2122; ĹĄiĹł metĹł premjerÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiuolaikinio kroatĹł dramaturgo Mateâ&#x20AC;&#x2122;s MatiĹĄiÄ&#x2021;iaus viena veiksmÄ&#x2122; dramÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Mote be kĹŤnoâ&#x20AC;&#x153;. Nauja ris sias spektaklis ubus parodytas dar gruodĹžio 8 ir 14 dieno mis Ĺ˝vejĹł rĹŤmĹł dĹžiojoje salÄ&#x2014;je di.
Â&#x201E;Â&#x201E;PreÂkyÂba: uosÂtaÂmiesÂÄ?io juoÂdoÂjoÂje rinÂkoÂje doÂmiÂnuoÂja balÂtaÂruÂsiĹĄÂkos ciÂgaÂreÂtÄ&#x2014;s, kuÂriĹł paÂkeÂlis kaiÂnuoÂja tik 5 liÂtus.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
ÄŽ â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdosâ&#x20AC;&#x153; reÂdakÂciÂjÄ&#x2026; vaÂkar uĹžÂsu kÄ&#x2122;s klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis AlÂfonÂsas Ĺ eĹĄÂkaus kas atÂgaÂbeÂno ÄŻspĹŤÂdinÂgÄ&#x2026; doÂvaÂnÄ&#x2026;. Su vaiÂkiĹĄÂku veÂĹžiÂmÄ&#x2014;Âliu â&#x20AC;&#x17E;ÄŻvaiÂraÂvÄ&#x2122;sâ&#x20AC;&#x153; vy ras priÂsiÂpaÂĹžiÂno, jog jaÂme saÂvo vai kaiÂÄ?iĹł ar proÂvaiÂkaiÂÄ?iĹł neÂÄ?iĹŤÂÄ?iaÂvo. â&#x20AC;&#x17E;Mums jÄŻ atiÂdaÂvÄ&#x2014; vieÂni paÂŞįsÂta mi, ĹžiÂnoÂdaÂmi, kad lauÂkiaÂme proÂvai kaiÂÄ?io. TaÂÄ?iau veÂĹžiÂmÄ&#x2014;Âlio neÂpriÂreiÂkÄ&#x2014;. PoÂrÄ&#x2026; mÄ&#x2014;ÂneÂsiĹł laiÂkiau gaÂraÂĹže, svars Ä?iau, gal reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł atiÂduoÂti â&#x20AC;&#x17E;CaÂriÂtuiâ&#x20AC;&#x153;. Bet ĹžmoÂna paÂsaÂkÄ&#x2014;, kad â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdaâ&#x20AC;&#x153; renÂgia akÂciÂjÄ&#x2026;, tad paÄ&#x2014;Âmiau ir atÂve Şiau. MaÂnau, kad ĹĄis daikÂtas tikÂrai kaĹžÂkam praÂvers, nes ne viÂsi toÂkÄŻ gaÂli ÄŻpirkÂti.
2
2
penkTADIENIS, GRUODŽIO 7, 2012
miestas
Savivaldybėje – nauji užraktai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdiečiai nebegalės vaikščioti po savivaldybės pastatą kur pano rėję. Čia pradėta montuoti sistema, kuri užkirs tam kelią. Jai pradėjus veikti, lengvai bus galima patekti tik į pirmą pastato aukštą.
Elektroninio rakto sistema pradėta montuoti užvakar. Darbus planuo jama užbaigti šiandien. Tačiau geriausiu atveju elektro ninio rakto sistema savivaldybėje pradės veikti nuo sausio 2 dienos. Kilus nesklandumams, šis termi nas gali nusikelti ir ilgesniam lai kui – iki vasario 1 dienos.
Kad būtų galima su montuoti elektroni nio rakto sistemą, savivaldybei teko pa keisti ir dvejas duris.
Sistema savivaldybei atsiėjo 10 tūkst. 300 litų. Tiek kainavo ne tik nuskaity mo įrenginiai, bet ir 280 kortelių – elektroninių raktų. Tačiau, pasak Klaipėdos savi valdybės administracijos direkto rės pavaduotojo Viačeslavo Kar manovo, tiek jų gali neužtekti. „Paskaičiavome, kad dar reikėtų mažiausiai 100 elektroninių raktų. Norime, kad juos turėtų ne tik sa vivaldybės darbuotojai, bet ir vi
sų biudžetinių įstaigų vadovai. Jie pas mus ateina pristatyti ataskai tų. Kortelių reikia ir svečiams“, – tvirtino V.Karmanovas. Pasak pavaduotojo, kitą savaitę bus gauti elektroniniai raktai. Juos planuojama išdalyti darbuotojams ir išbandyti sistemą. „Žiūrėsime, ar nėra kokių trik džių. Norime, kad sistema pradėtų veikti nuo sausio 2 dienos, tačiau terminas gali ir nusikelti“, – pasa kojo V.Karmanovas. Kad būtų galima sumontuo ti elektroninio rakto sistemą, sa vivaldybei teko pakeisti ir dvejas duris. Tai kainavo papildomai apie 3 tūkst. litų. Pradėjus veikti sistemai, intere santai galės patekti tik į pirmąjį sa vivaldybės pastato aukštą. Būtent čia įsikūrusiame Vieno langelio skyriuje jie bus aptarnaujami. Kad interesantams būtų pato giau, pirmame aukšte artimiausiu metu bus pastatytas klientų aptar navimo terminalas. Taip pat dau gumą paslaugų gyventojai galės gauti naudodamiesi internetu. Klaipėdiečiams prireikus vie no ar kito savivaldybės specialis to konsultacijos, šis nusileis į pir mą aukštą. „Visos konsultacijos vyks pir mame aukšte. Žmonėms nėra ko vaikščioti ir ieškoti specialistų. Mes nusileisime patys“, – pabrė žė pavaduotojas. Anot V.Karmanovo, tik direkto rės priėmimas vyks kaip įprastai. Gyventojai turės galimybę patekti ir į tarybos posėdžius. Bus paruoš ta tvarka, kaip tai galima padaryti. Jų parengimas gali užtrukti.
Darbai: savivaldybėje montuojama nauja elektroninio rakto sistema.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vizitas: prieš du mėnesius Klaipėdoje lankėsi regatos „Volvo Ocean Race“ atstovai.
Regatos sieks toliau Klaipėda toliau varžysis dėl galimybės tapti prestižinės regatos „Volvo Ocean Race“ finišo miestu. Ketvirtadienį tam pritarė miesto taryba, nors gali prireikti didesnių išlaidų nei planuojama. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
savivaldybės, jis bus nagrinėjamas pagal Anglijos-Velso teisę.
Kainuotų 12 mln. litų
Išgarsintų miesto vardą
Dabar tvirtinama, kad regatos „Volvo Ocean Race“ priėmimui reikės 12 mln. litų. Klaipėdos sa vivaldybė iš miesto biudžeto skir tų 5 mln. litų. Šią sumą nustatyto mis dalimis ji turėtų sumokėti per trejus metus. Likusią pinigų sumą savivaldybė planuoja gauti iš Vyriausybės, su rinkti iš rėmėjų. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas buvo susitikęs su naujuoju ministru pirmininku Algirdu But kevičiumi. Uostamiesčio vadovas tvirtino, jog iš premjero sulaukė pažado, kad valstybė prisidės prie renginio finansavimo. Tačiau Klaipėdos savivaldybės Tei sės skyriaus vedėjas Andrius Kača linas atkreipė tarybos narių dėmesį, kad suma, reikalinga renginiui, gali išaugti. Papildomų lėšų gali prireikti tam tikrų sąlygų įgyvendinimui. Be to, atkreiptas dėmesys, kad jei kils ginčas tarp organizatorių ir
O vežimėlis – kuo pui 1 kiausias, ir susilanksto – žodžiu, kaip turi būti“, – juoka
DEKLARUOJANTIEMS KOMUNALINIŲ Nuo 2012 m. ATLIEKŲ gruodžio 10 dienos KRATC Vietinės rinkliaKIEKIUS vos administravimo skyrius Klaipėdos mieste perkeliamas į
Klaipėdos atliekų turėtojams primename, kad pageiLiepų g. miesto 15. Buvęs biuras Bangų gatvėje uždaromas ir kliendaujantys deklaruoti komunalinių atliekų kiekius už 2013 metų nebeaptarnaus. tus turi užpildyti Komunalinių atliekų deklaraciją ir pateikti ją UAB regiono atliekų tvarkymo (12.07) centro Vietinės rinDėl Klaipėdos įrangos perkėlimo šį penktadienį ir pirmadienį kliavos administravimo skyriui ne vėliau kaip iki 2012 metų (12.10) gali neveikti klientų aptarnavimo telefono linijos. lapkričio 30 dienos.
Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.
Klaipėdos savivaldybės Tarptauti nių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė pabrėžė, kad Lietuvai teko išskir tinė galimybė tapti prestižinės re gatos finišo uostu. „Jei būsime išrinkti, išgarsinsi me ne tik Klaipėdos, bet ir regio no, šalies vardą. Klaipėda būtų fi nišo miestas, į jį suvažiuotų daug žmonių. Tačiau dar nėra aišku, ar pasirinks mūsų miestą. Jei nepasi rinks, tuomet jokių išlaidų nebus“, – tvirtino vedėja. Dėl teisės priimti regatą varžo si 36 uostai, 17 iš jų Europoje. Ar į Klaipėdą užsuks prestižinė re gata ir kuriais – 2015 ar 2018 me tais, organizatoriai paskelbs gruo džio 13-ąją. Pasak D.Pleskovienės, jei Klai pėda bus pasirinkta, per 30 die nų nuo sutarties pasirašymo turės pervesti beveik 350 tūkst. litų dy džio sutarties garantą ir 10 proc. –
tai yra per 103 tūkst. litų uosto da lyvio mokesčio. Pinigai verčia susimąstyti
Svarstant pasaulinės regatos „Vol vo Ocean Race“ sutarties projektą, ketvirtadienį tarybos nariams iški lo nemažai klausimų. Kai kuriems politikams užkliuvo tai, jog ren ginio viešinimui reikia skirti 200 tūkst. eurų. Politikai taip pat do mėjosi, iš kur savivaldybė paims reikiamą pinigų sumą. V.Grubliauskas aiškino, kad tai būtų papildomas renginys, kuris savivaldybei nieko nekainuotų. Jis vyksta panašiu laiku, kaip ir regata. „Pritariu, kad programa gali būti įvairi. Gali vykti ir festivaliai „Par bėg laivelis“ ar „Šok, Danute“. Džiazo festivalis – tik papildomas renginys“, – pabrėžė meras. Tikisi gauti pelno
Vicemeras Vytautas Čepas paste bėjo, kad šis renginys bus pelnin gas. Priešingu atveju dėl renginio nesivaržytų tiek daug miestų. „Negi tie miestai tokie kvaili, kad mestų pinigus į upę. Anksčiau re gatą priėmę miestai tvirtino uždir bę apie 20 mln. eurų. Jei renginys būtų nuostolingas, miestai nuo jo bėgtų kaip arklys nuo dešros“, – dėstė V.Čepas. V.Grubliausko nuomone, vien tai, kad svarstoma Klaipėdos kan didatūra priimti regatą, jau yra di delis pasiekimas.
Šeimynoms – dosnios dovanos
KRATC INFORMACIJA KRATC informuoja
Deklaruoti gali tie vietinės rinkliavos mokėtojai, kurie privaKRATC administracija čios nuosavybės ar kita teise valdomame žemės sklype turi individualius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Komunalinių atliekų kiekio deklaruoti negali daugiabučių namų gyventojai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Gestas: A.Šeškauskas tikisi, kad
padovanotasis vežimėlis kažkam bus vertinga parama.
vo pašnekovas. Kosmetologė Aušra Holcmann taip pat neliko abejinga kvieti mui praskaidrinti šventų Kalė dų laukimą tiems, kurių šventės nebus labai turtingos. Gausias uostamiesčio šeimas pasieks vi sas maišas klaipėdietės dovano tų obuolių. „Obuoliai – savi, tvarkingai nu skinti ir surūšiuoti. Kokia šeima kita galės kad ir obuolienės išsi virti, suvalgys su blynais. Esu ūkiš ka moteris ir vertinu praktiškai“, – juokėsi moteris. A.Holcmann pasidžiaugė, jog vienokia ar kitokia dovanėle prie šios akcijos galėjo prisidėti ir anks tesniais metais.
Redakcija sulaukė ir keleto pa klausimų, ar gausioms šeimoms verta dovanoti vieną ar kitą daik tą, kaip prasmingiau prisidėti prie šios akcijos. Dienraščio „Klaipėda“ rinkoda ros projektų vadovė Milana Mači jauskienė patikino, jog laukiama bet kokia iniciatyva. Gausų bū rį atžalų auginantiems tėvams itin pravers praktiški dalykai – drabu žėliai, avalynė, mokyklinės prekės, knygelės, maisto produktai, buiti nė technika, tačiau švenčių proga mažuosius pradžiugins ir mielos smulkmenos – žaislai ar saldžios dovanėlės. Norintieji prisidėti prie akcijos „Būk draugiškas gausiai šeimai“ „Klaipėdos“ redakcijoje (Naujojo Sodo gatvė 1A, „K centras“) lau kiami iki gruodžio 17-osios.
3
penkTADIENIS, GRUODŽIO 7, 2012
miestas pagerbė pramonininkai
Studentai kviečia į šventę
Rinks sveikiausią įmonę
Klaipėdos pramonininkų aso ciacija tęsia tradiciją kasmet baigiantis metams pagerbti vie ną iš miesto žiniasklaidos atsto vų. Šiemet „Gintarinės plunks nos“ apdovanojimas už infor maciją apie Klaipėdos kraš to pramonę, verslą bei jo plėtrą įteiktas radijo stoties „Laluna“ reporteriui Žydrūnui Naujokui.
Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultete šian dien 16 val. prasidės studentų šventė „Vienam sūkury“. Ren ginyje dalyvaus KU tautinio meno ansamblis „Vytinė“, taip pat svečiai iš Olštyno (Lenkija) – Varmijos-Mozūrijos universi teto dainų ir šokių ansamblis „Kortowo“.
Pusė tūkstančio klaipėdiečių da lyvavo sveikiausios įmonės rin kimuose ir turėjo galimybę ne mokamai pasitikrinti sveikatą. Visuomenės sveikatos biuro ini ciatyva šie rinkimai rengiami antrus metus. Šiemet juose da lyvavo 14 miesto bendrovių. Lai mėtojai paaiškės kitų metų pra džioje.
Audra „nusiaubė“ ir fondą
Dienos telegrafas Statybos. Vakar Nidoje vyko simboli nės kapsulės, žyminčios gyvenamojo būsto statybų pradžią, įkasimo cere monija. Atsižvelgiant į griežtą Kuršių nerijos teritorijos reglamentavimą te ritorijų planavimo atžvilgiu, suprojek tuoti ir pradedami statyti penki daugia bučiai gyvenamieji namai, formuojan tys šiam kraštui būdingą siluetą. Juose bus įrengti 24 butai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nors pajūrį niokojusi audra praū žė prieš penkis mėnesius, tik da bar skirti pinigai sumokėti už jos padarinių likvidavimą. Daugiau sia lėšų prireikė vėjo išverstų me džių sutvarkymui.
Rugpjūčio pradžioje praūžusios audros padariniams likviduoti rei kėjo beveik 134 tūkst. litų. Šios lė šos skirtos iš Klaipėdos savival dybės administracijos direktorės rezervo fondo. Tam ketvirtadienį pritarė miesto tarybos kolegija. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos apskaitos poskyrio ve dėja Daiva Gaudiešiūtė tvirti no, kad daugiausia lėšų – apie 90 tūkst. litų – reikėjo audros išvers tų, nulaužtų medžių sutvarkymui, kelmų frezavimui. Likę pinigai panaudoti paplū dimių inventoriaus, kelio ženk lų, šviesoforų, gatvės žibintų re montui.
Išlaidos: daugiausia lėšų reikėjo
audros išverstų ir nulaužtų me džių sutvarkymui.
Pagerbė: Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas B.Petrauskas „Darbo žvaigždes“ įteikė
Medicinos banko Klaipėdos filialo vadovui V.Vyšniauskui ir bendrovės „Pamario troba“ direktoriui J.Raišučiui.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Įvertino žvaigždėmis
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai jau skaičiuoja me tų nuopelnus. Už pasiekimus versle aukščiausias rūmų apdo vanojimas – „Darbo žvaigždė“ – atkeliavo į Klaipėdą. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Vakar šis garbingas Lietuvos pre kybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas įteiktas bendrovės „Pamario troba“ direktoriui Juozui Raišučiui ir Medicinos banko Klai pėdos filialo vadovui Vaidotui Vyš niauskui. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų padėkos ženklus gavo bendrovės „Frydricho pasažas“ di rektorius Aidas Kaveckis bei įmo nės „Kleta“ vadovas Arūnas Ku raitis. Iškilmingame renginyje už ak tyvų bendradarbiavimą su Klaipė dos prekybos, pramonės ir amatų rūmais padėkos įteiktos KLAS CO generaliniam direktoriui Aud riui Paužai, „Philip Morris Baltic“
Padėka. Šiand ien 9 val. Klaip ėdos merijoje bus įteikti padėkos raštai po licijos pareigūnams, padėjusiems de maskuoti miesto pastatų sienų teplio tojus.
korporatyvinių reikalų vadovui Gintautui Dirgėlai ir bendrovės „Karpis“ direktoriui Raimundui Karpavičiui.
Benediktas Petrauskas:
Tikimės, kad ateinan tys metai bus sėkmin gi ir būsimos valdžios permainos verslui bus teigiamos.
„Tikimės, kad ateinantys me tai bus sėkmingi ir būsimos val džios permainos verslui bus tei giam os“, – vyl ės i Klaip ėd os prek yb os, pram on ės ir ama
tų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kraš te veikia nuo 1919 metų ir yra di džiausia verslo savivaldos organi zacija Vakarų Lietuvoje, vienijanti 230 įmonių.
Faktai „Darbo žvaigždės“ apdovanojimas pirmą kartą buvo įsteigtas 1939 me tais. Jis turėjo valstybės ordino sta tusą. „Darbo žvaigžde“ už nuopel nus Liet uvos ūkio gerovei buvo pagerbiam i labiausiai pasiž ymėję versl in inkai bei tarnautojai. Prieš kar io met u rūmų teik imu ord iną skirdavo finansų ministras, o jį teik davo Respublikos Prezidentas.
Sukaktis. Šiand ien 16 val. Liudv iko Stulpino progimnazija minės savo 20 metų veiklos sukaktį. Statusas. Tarp aštuonių Lietuvos svei katą stiprinančių ugdymo įstaigų pate ko Palangos lopšelis-darželis „Pasaka“. Šį statusą suteikia speciali komisija. Labdara.Vaiko širdies asociacija orga nizuoja aukcioną, kuris vyks gruodžio 12 dieną 19 val. vienoje Klaipėdos kavi nėje Taikos pr. 12A. Renginio metu su rinktos lėšos bus skirtos vaikams, au gantiems su įgimta širdies yda. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 3 klai pėdiečių mirtys. Mirė Marija Arnašienė (g.1935 m.), Antanas Šedbaras (g.1945 m.), Vita Kondrotienė (g.1955 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Gal ina Fedotova, Vytautas Mun ius, Antanas Liutikas, Stanislava Žukaus kienė, Romanas Terentjevas, Jan ina Petkienė, Zina Kliezienė. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Stanislavas Dambrauskas. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 4 berniukai ir 5 mergaitės.
4
penktadienis, gruodžio 7, 2012
miestas
Paroda nukėlė į praeitį
Pristatė: klaipėdietis V.Čepas (centre) turi nemažai savo kūrybos gerbėjų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Smalsu: ne vienas parodos lankytojas prieš daugiau nei 20 metų užfiksuotuose įvykiuose mėgino surasti
ir savo atvaizdą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Asta Dykovienė
Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešo joje bibliotekoje ati daryta žinomo uos tamiestyje leidėjo bei fotomenininko Sauliaus Jokužio fo tografijų paroda „Lai ko atodangos“.
a.dykoviene@kl.lt
„Vienišų moterų meilė“ – penk toji psichologo, socialinių moks lų daktaro ir politiko klaipėdiečio Vytauto Čepo knyga vakar prista tyta miesto bendruomenei.
Karolis Rupkus k.rupkus@kl.lt
Parodoje galima pamatyti daug metų kauptus ir neseniai vėl at rastus S.Jokužio nuotraukų archy vus. Sąjūdžio ir atgimimo laikus menančios fotografijos daugeliui į vernisažą susirinkusiųjų kėlė nos talgiškus jausmus. Ne vienas paro dos lankytojas prieš daugiau nei 20 metų užfiksuotuose įvykiuose mė gino surasti ir savo atvaizdą. Sausio 13-osios įvykiai uosta miestyje, „Taravos Anikės“ sugrą žinimas – tai tik keletas istorinių momentų, kuriuos prisiminti ar su jais susipažinti galėjo parodos atidaryme dalyvavę klaipėdiečiai ir miesto svečiai. Šventės metu sveikinimo žo dį fotografijų autoriui tarė miesto meras Vytautas Grubliauskas, I.Si monaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis, Ma žosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius mokslų daktaras Jonas Genys bei daugelis kitų žinomų vi suomenėje žmonių. Autorius parodos atidaryme su laukė ir netikėtų žinių. Lietuvos fo tomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, sakydamas sveikini mo kalbą, pranešė, jog S.Jokužiui suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas. O Lietuvos spaustuvininkų aso ciacijos prezidentė dr. Erika Furman teigė, jog bendru narių sutarimu or ganizacija įteikė Lietuvos Preziden tei Daliai Grybauskaitei prašymą
Politiko romanas – šokiruojantis
Pagerbė: S.Jokužio parodos atidaryme dalyvavo gausus būrys bičiu
lių ir kolegų.
S.Jokužį už nuopelnus visuomenei apdovanoti Lietuvos didžiojo kuni gaikščio Gedimino garbės ordinu. Kitąmet 60 metų jubiliejų minė siantis S.Jokužys prieš keletą die nų dienraščiui „Klaipėda“ teigė, jog dalis parodoje eksponuojamų fotografijų buvo sukaupta dar dir bant fotokorespondentu. „Kiekvieną žmogų suformuo ja ne tik tėtis ir mama. Galvoda mas, kur aš tapau tikru klaipėdie čiu, suvokiu, kad tai buvo mano darbo dienraštyje „Klaipėda“ lai kas. Šia paroda norėjau parodyti, kad tuo lūžio metu žmonės ne tik mitingavo, bet ir statė namus, bu čiavosi, gaudė žuvis, linksmino si Jūros šventėje. Galbūt tos nuo traukos nėra labai giliai meniškos, bet jos labai tiksliai atspindi laik metį“, – pasakojo S.Jokužys Parodoje, kurią sudaro beveik 100 fotografijų ir kuri eksponuoja ma netradicine forma, galima apsi lankyti visą gruodžio mėnesį.
V.Čepas nebijo šokiruoti. Nauja jame romane daug atvirų erotinių scenų. O visas knygos vaizdas, pa sak autoriaus, susidarys, kai skai tytojai ją įveiks iki paskutinio sa kinio. „Tai knyga ne tik apie vyrų, bet dar didesnę – moterų vienatvę. Apie keistą meilę, apie tai, ko gal būt daugelis mūsų nemato, nepas tebi. Tai – ir gyvenimas uždaroje erdvėje, jūrininkų šeimų dramos, mišrios santuokos, liberalus auk lėjimas, sudėjau į tą knygą gana aštrius apmąstymus“, – pasako jo V.Čepas. Autoriaus teigimu, kas paskaitė bent pusę naujosios knygos, pik tinosi. Sakė, gražiai parašyta, bet apie tuos dalykus galima buvo ir nerašyti. „Knygą rašiau dvejus metus – Klaipėdoje ir Lankupiuose. Kurį laiką buvau užmetęs. Geriausią dalį
parašiau kaime, sėdėdamas balko ne“, – prisiminė autorius. Paklaustas, ar personažai išgal voti, ar tikri žmonės, ar kas nors atpažino knygose save, V.Čepas pajuokavo, kad mūza kartais irgi ateina pažįstamu veidu.
Autoriaus teigimu, kas paskaitė bent pusę naujosios kny gos, piktinosi.
„Kažkur kažką pats girdėjau ar kas kitas pasakojo, arabeskomis apipyniau. Išmonė ir realybė susi painiojo ir jau nebegali atskirti, kas tikra, o kas ne. Kai kurie herojai yra net su tikromis pavardėmis, bet aš rašiau apie juos teisybę, į teismą nė vienas dar nepadavė“, – juo kavo V.Čepas. Ankstesnes V.Če po knygas literatūros kritikai su tiko palankiai. 64 metų autoriaus teigimu, ateityje jis vis labiau links į kūrybą, kad išėjus į „atsargą“ gy venimas būtų įdomesnis. V.Čepas parašė jau ir šeštąją knygą, kuri pa sirodys po Naujųjų metų.
5
penkTADIENIS, GRUODŽIO 7, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Parlamente – vienu pavaduotoju daugiau
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susiti ko su visais naujos valdančiosios koali cijos pateiktais kan didatais į būsimos Vyriausybės narius. Šiandien iš paskir tojo premjero Al girdo Butkevičiaus ji lauks oficialaus pretendentų į mi nistrus sąrašo.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimo valdančioji dauguma pri tarė, kad būtų įsteigtas naujas, jau septintas, parlamento vicepirmi ninko etatas. Į jį turėtų būti dele guojamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas.
Pabaiga: paskutinis susitikti su Prezidente atėjo kandidatas į kultūros
ministrus K.Daukšys.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Kas iškris iš sąrašo? Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vakar prezidentūros slenkstį peržen gė paskutinis kandidatas į ministrus – Darbo partijos (DP) Kultūros mi nisterijos vadovu paskirti pasiūlytas Kęstutis Daukšys. Šio politiko susi tikimas su šalies vadove, regis, ne buvo malonus, nes po jo komentarų žiniasklaidai pretendentas nedalijo. Maža to, surengė tikrą šou. Atėjęs į prezidentūros spaudos konferencijų kambarį ir atsisto jęs prieš kameras K.Daukšys me tė: „Laba diena. Viso gero.“ Ir nu skubėjo rūmų išėjimo link. Nenorintį kalbėti K.Daukšį žur nalistams teko vytis prezidentū ros koridoriumi, kalbinti jį einantį link automobilio. Tačiau kandida tas į ministrus nedaugžodžiavo. Klausiamas, apie ką su D.Gry bauskaite kalbėjosi, – o jų susiti kimas užtruko apie 20 minučių, – K.Daukšys irgi nebuvo kalbus. „Šnekėjome apie viską. Tiek galiu pasakyti“, – tepratarė politikas. 52-ejų K.Daukšys yra DP vice pirmininkas. 2005–2006 m. jis ėjo ūkio ministro pareigas. Šia me poste tąsyk jis pakeitė Viktorą
Uspaskichą. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė po valsty bės vadovės susitikimo su K.Dauk šiu žurnalistams sakė, kad paskir tasis premjeras penktadienio rytą turėtų oficialiai pateikti kandida tų į ministrus sąrašą.
Daiva Ulbinaitė:
Prezidentė tikisi, kad visi premjero teikiami kandidatai į ministrus atitiks svarbiausius reikalavimus.
„Prezidentė priėmė visus pa skirtojo premjero pateiktus kan didatus į ministrus, o penktadienį 9.30 val. paskirtasis premjeras tu rėtų pateikti Prezidentei kandidatų į ministrus sąrašą. Galiu tik pasa kyti, kad Prezidentė tikisi, jog vi si premjero teikiami kandidatai į ministrus atitiks svarbiausius rei kalavimus, kurie yra būtini parei goms tiesiogiai vykdyti, taip pat pirmininkauti ES“, – teigė D.Ul
binaitė. „Visiems ministrams, ne priklausomai nuo partiškumo, ke liami vienodi reikalavimai. Šie reikalavimai paskirtajam premje rui buvo pateikti Vyriausybės for mavimo pradžioje. Galiu tik juos pakartoti – tai kuruojamos srities išmanumas, skaidrumas, gebėji mas deramai atstovauti valstybei tarptautinėje erdvėje, europinės darbotvarkės supratimas, taip pat gebėjimas bendrauti viena iš tri jų darbinių darbinių ES kalbų“, – dėstė ji. Tačiau kol kas nekomentuojama, ar jau šiandien Prezidentė pasira šys dekretą dėl naujos Vyriausybės sudarymo. Ir ar visi ministrai bus iškart pa skirti. Neoficialiomis žiniomis, bent pora pateiktų kandidatų vals tybės vadovei neįtinka. 15 dienų terminas, per kurį tu rėtų būti suformuotas 16-asis mi nistrų kabinetas, baigiasi pirma dienį. Tikimasi, kad jau kitą savaitę – trečiadienį arba ketvirtadienį – Seimas galės balsuoti dėl naujos Vyriausybės programos patvirti nimo ir kabinetas galės formaliai pradėti dirbti.
Muitinės pareigūnams pareikšti įtarimai Trims dešimtims trečiadienį sulai kytų Lietuvos muitinės pareigūnų pareikšti įtarimai dėl piktnaudžia vimo tarnyba ir kyšininkavimo veikiant bendrininkų grupėje. Tai pranešė Generalinė prokuratūra.
„Įtarimai muitininkams pareikšti dėl kyšininkavimo, piktnaudžia vimo ir bendrininkavimo“, – tei gė prokuratūros atstovė Rūta Dir sienė. Kiek anksčiau ji yra pranešu si, kad planuojama kreiptis į teis mą dėl muitininkų nušalinimo nuo pareigų. Vilniaus apygardos prokuratū ros vyriausias prokuroras Ramu
tis Jancevičius sakė neatmetantis galimybės, kad vykdant šį tyrimą ateityje gali būti sulaikyta daugiau asmenų. „Jie nežino, pas ką mes ateisime. Tegul jie laukia, gal ry toj, gal poryt, o gal ir pirmadienį“, – kalbėjo prokuroras. Pasak jo, nė vienas iš 30 sulai kytųjų šiuo metu nėra areštinė je, tačiau nuolat vykdomos jų ap klausos. Užvakar pranešta, kad po ketu ris mėnesius trukusio tyrimo kelias dešimtis muitininkų sulaikė Muiti nės departamento Tarnybinių tyri mų tarnybos, Muitinės kriminali nės tarnybos ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusi
kaltimų ir korupcijos tyrimo sky riaus pareigūnai. Sulaikytieji dirbo Lietuvos ir Bal tarusijos pasienyje esančiame Me dininkų kelio poste. Muitinės departamento teigi mu, tai didžiausia korupcinio po būdžio byla Lietuvos muitinės is torijoje. Muitinės vadovai teigia, kad su laikytieji – posto inspektoriai. Vie ni pareigūnai sulaikyti pačiame poste, kiti – tik atvykę į tarnybą ar ba namie, kur taip pat buvo atlik tos kratos. Pareigūnai kol kas tei gė neatskleisiantys, kas buvo rasta per kratas. „Klaipėdos“, BNS inf.
Iki šiol Seimo statute buvo nu matyta, kad parlamento vadovas turi iki šešių pavaduotojų. Kol kas užimti penki etatai. Naujojo Seimo pirmininko Vydo Gedvi lo (nuotr.) pirmuoju pavaduotoju paskirtas Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys, pavaduoto jais – valdantieji socialdemokra tai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Sysas, Tvarkos ir teisingumo par tijos atstovas Kęstas Komskis, taip pat viena opozicinių konservato rių lyderių Irena Degutienė. Į šeštojo Seimo pirmininko pa vaduotojo postą turėtų būti siūlo mas opozicijos atstovas, greičiau siai iš Liberalų sąjūdžio. Bet valdantieji tikina, kad dėl artėjančio Lietuvos pirmininkavi mo ES reikalingas ir septintas Sei mo vicepirmininko etatas. „Lau kia labai rimti ir sudėtingi iššūkiai primininkaujant ES. Ir tam Seimas bei jo vadovybė turi tinkamai pa sirengti. O dėl finansinių dalykų – pasižiūrėsime, ką gera padarė bu vę valdantieji, ir, manau, atrasime rezervų“, – kalbėjo V.Gapšys. Opozicija nepritarė siūlymams steigti dar vieną Seimo vicepir mininko etatą – teigė, kad tai brangiai kainuos. Seimo narė Ri ma Baškienė klausė valdančiosios
Gedimino Bartuškos nuotr.
koalicijos, ar „šeši pavaduoto jai pritrūks kompetencijos ir ne susitvarkys su padidėjusiu darbo krūviu“. „Nežinau, kaip čia Kęstutis Gla veckas suskaičiavo, kad tas naujas etatas kainuoja 300 tūkst.? Ma nau, tos papildomos išlaidos ge rokai mažesnės – gal 100 tūkst. ar dar mažiau“, – tvirtino Tvar kos ir teisingumo partijos atstovas Valentinas Mazuronis. Parlamentarai valdančiosios koalicijos balsų dauguma atmetė opozicijos siūlymus palikti kaip yra – šešis Seimo vadovo pava duotojus. Septintuoju Seimo pirminin ko pavaduotoju netrukus numa toma skirti Lenkų rinkimų akci jos atstovą. Kas juo taps – kol kas neaišku.
Z.Vaigauską paliks poste
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Stasys Gudavičius Zenono Vaigausko (nuotr.) vado vaujama Vyriausioji rinkimų ko misija (VRK) vis dėlto nebaigs sa vo įgaliojimų šio mėnesio vidury je. Taip kitą savaitę žada nuspręs ti naujojo Seimo valdančioji dau guma.
Vakar parlamentarai svarstė siū lymą atšaukti buvusios kadenci jos Seimo priimtą nutarimą nu traukti VRK narių įgaliojimus nuo gruodžio 13 d. Po svarstymo šiam projektui pritarta. Galutinis balsavimas – ateinantį antradie nį. Projektą įregistravo valdan
čiųjų frakcijų vadovai. Jie teigė, kad Konstitucinio Teismo (KT) iš vada dėl Seimo rinkimų rezultatų ir priekaištų VRK buvo „perver tinama, hiperbolizuojama“. Esą problemos, kurių kilo VRK dar be, susijusios ir su Seimo rinkimų įstatymu. Šias problemas neva ga lėtų pašalinti naujai suformuluo tas, sugriežtintas, Seimo rinkimų įstatymas. Valdančiosios koalici jos atstovų nuomone, iki paren giant tokį įstatymo projektą VRK galėtų tęsti darbą. Opozicija kritikuoja VRK – tvir tina, kad jos nekokybiškas darbas nulėmė nemenkus balsavimo tvar kos pažeidimus per Seimo rinki mus. Liberalų sąjūdis siūlė, kad VRK dirbtų tik iki kitų metų birže lio 1-osios, kai galėtų būti pareng tas naujas Seimo rinkimų įstaty mas. O tuomet pagal naują tvarką būtų sudaryta nauja Rinkimų ko misija. Bet valdantieji su tuo nesutiko, todėl bus siūloma priimti nutari mą, kuriuo atšaukiamas ankstesnis sprendimas nutraukti VRK įgalio jimus. Tai reiškia, kad jie pratęsia mi beveik ketverių metų kadencijai – iki 2016-ųjų Seimo rinkimų. Buvęs Seimas šį lapkritį, atsi žvelgdamas į KT išvadą, baigdamas kadenciją priėmė nutarimą, kuriuo dėl rinkimų pažeidimų nuo gruo džio 13 d. nutraukiami VRK narių įgaliojimai.
6
penktadienis, gruodžio 7, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Cirkas tikrai išvažiavo? Violeta Juodelienė
P
olitinio cirko pasirodymas bai gėsi: šiandien šalies Preziden tei turi būti pateiktas oficialus paskirtojo premjero Alg irdo Butkevičiaus kandidatų į ministrus są rašas. Išseko laikas, kai buvo galima juo kinti tautą įvairiais pašmaikštavimais, į oponentus svaidytis žodžių fakelais, de monstruoti viešųjų ryšių pompomis pri pūstus politinius raumenis. Magų cilindruose nebeliko baltų triušių, užančiuose – paslėptų kozirių. Belieka fi nalinė scena, kurioje pasirodys pats tru pės vadovas, pranešiant is apie tai, kad atėjo rimtosios dramos metas. Nuo šiol arenoje turėtų būt i kel iamos ir hamlet iškos dilemos, virt i dialogai tarp lauk iančiųjų Godo ir manančiųjų, jog laukti beprasmiška, kol pagrindinis vals tybės raktų ryšulys pas godžiuosius Žal
Prireiks labai daug pa stangų, kad žiūrovų sa lėje sėdinti tauta nepra dėtų kosčioti, žaisti mo biliaisiais ir galiausiai neišsivaikščiotų. doko pasekėjus. Tik ar vakar ykščiams cirk in inkams pav yks pasirodyt i nauju amplua? Tai, kas vyko pastarąsias dvi savaites, leidžia manyti, kad sezono pra džia šiems art istams bus ypač sunk i ir prireiks labai daug pastang ų, kad žiūro vų salėje sėdinti tauta nepradėtų kosčio ti, žaisti mobiliaisiais ir galiausiai neišsi vaikščiotų. Štai amžinai perspektyviam, tačiau „labai patobulėjusiam“ pol it in io teatro aktor iui nebus lengva išlaik yt i fi nansų ministrui privalomą gebėjimą iš laviruoti ant plono biudžeto lyno: į vieną pusę svers savos partijos duoti pažadai rinkėjams, į kitą – sveiko proto balsas. Buvusiam šalies ūkvedžiui gi teks labai daug repetuot i, kol savo kompetenciją papildys bent min imal iom is žin iom is apie meną – kad neapsijuoktų užsukęs į kokių primityvistų parodą. Antai senų bičiul ių prisim intas pol it i nis bedarbis. Jam paskirtas sunkus tau tos vidaus reikalų tvarkytojo vaidmuo, svoriu prilygstant is Ričardo III ar kara liaus Mindaugo vaidmen iui, nors pats artistas ne tik apie tautos vidaus reika lus nieko nepasako: jis net negali supras ti, ar pats yra tinkamas scenai. Šie keisti trupės vadovo sprendimai, no ras eksperimentuoti su žanrais ir atlikė jais leid žia tikėt is: mūsų lauk ia farsas, paskvilio inscenizacija arba naujas cir ko pasirodymas.
„Džingl bels“. Gal dar antstolis neatsibels?
J
au uždegtos eglės ir apšvie timo stulpų puošmenos, ra dijas „džinglbelsina“ kalėdi nes giesmeles, prekybininkai prigrūdo laiptinių pašto dėžutes reklamos žurnalų apie pasakiškas nuolaidas. Tuoj tuoj išmokės al gas, o šventiniam mėnesiui nesi baigus – ir gruodžio atlyginimus... Ir tauta, niekada neturinti pinigų, bent jau taip visada dejuojanti, už puls parduotuves. Pirks viską iš eilės – gal prisi reiks per šventes. Šluos lentynas stumdami po du didžiulius veži mėlius. Čia stypsos šampanas – tai yra putojantis vynas – degtinės buteliai visi trys, dar vienas bren džio, alaus skardinių tuzinas. Ir tai tik pradžiai. Paskui reikės dar dau giau alkoholio. Vežimėliuose vartysis bamba liai saldintų gėrimų, atsiras vietos mandarinams, silkėms, virtiems burokams, kūčiukams, miltams, aliejui, plaksis ir pridaužtas karpis tarp alyvuogių su lašiša. Mojuos kulšimis vištos pro kiaušinių pa kuotes ir majonezo kibirą. Dar rei kia gero sviesto, pelėsinio sūrio ir nelabai riebios kiaulienos bei rūky to kumpio su raugintais kopūstais, o karka ir ausys su kojomis – tai jau rinkinys šaltienai. Kas nemo ka kepti obuolių pyrago, čiups ir tortą, kurio sudėtyje 16 priedų su ženklu E. Du vežimai maisto, vienas smulkių dovanėlių – ir algos kaip nebūta.
Paskui visas tas gėrybes tautietės, amžinai neturinčios laiko, pjaustys, mals, virs, čirškins, sūdys, kraus ant stalų, kiš po eglutėmis.
Atvažiuos svečių, su kuriais bent kartą per metus reikia pa simatyti – nepatogu, giminės juk. Ir visi kimš, gers iki apsvai gimo, girdami šeimi ninkę. Atvažiuos svečių, su kuriais bent kartą per metus reikia pasimaty ti – nepatogu, giminės juk. Ir visi kimš, gers iki apsvaigimo, girdami šeimininkę. Kai persivalgys ir per gers, prisimins nuoskaudas ir vie nas kitam išspjaus tiesiai į akis. Lyg ta teisybė kam nors per šventes rū pėtų, lyg neužtektų problemų šio kiadieniais. Gal kai kas apsieis ir be mušty nių, bet tikrai atsiras tokių gimi
Atžagarios rankos
naičių, kurie pasikasys kumščius vienas kitam į girtas marmūzes. Baliams šiemet laiko tikrai už teks: bus net penkios dienos iš ei lės nuo gruodžio 22-osios iki 26osios, neskaičiuojant dviejų dienų pagirioms, po kurių vėl gėrimai ir valgiai – Naujieji metai. Šaldytuve švinksta silkė, svogū nais dvokia balta mišrainė ir vineg retas. Šaltiena, žaltys, nepavyko, niekas nevalgė, pilka kažkokia. Balkone – surūgęs alus, nuorūkų kalnas, bute velnias galvą gali nu sisukti – tai reiškia, kad prabėgo girtas persivalgęs gruodis, išaušo liūdnas sausio 2-osios rytas. Vėl reikės anksti keltis, vilktis darban skaudančiu skrandžiu ir kepenimis, stojančia širdimi, tuš čia pinigine ir galva. Kvailos galvos neskauda, ten nėra kam skaudėti. O prieš akis kaip baisiausias siau bo filmas – klausimas: „Kaip su laukti algos už sausio mėnesį, nes gruodžio alga jau seniai suvirš kinta ir dar iš kaimynės penkias dešimt iki pirmadienio pasisko linta? Kaip išgyventi iki vasario 8 dienos?“ Ir čia, aJezau! Juk sausio 20-ąją mokės avansus. Fuuuuuu, ačiū dievui, gal tas erkė antstolis dar šiemet į duris nepasibels. „Džingl bels“, tautiečiai, pa mirškite savo sveikatą, finansines galimybes, supirkite viską, kas tik pasitaikys po ranka, kad kuo dau giau nerimo ir baimės užplūstų jus sausio 2 dieną.
S.Paulikui į laisvę per anksti D.Janauskaitė. „S.Paulikas veržiasi į laisvę“, 2012 12 06. Už kiekvieną žuvusįjį po devy nerius metus, ir tai būtų per ma ža bausmė, juk vaikų nebeprikelsi. Dar reikėtų pridėti už pasišalinimą iš įvykio vietos, už melą. Tokiems ir į jį panašiems ne vieta laisvėje.
vų? Ne. Tai kodėl jo kas nors turėtų gailėtis? Tėvams net žalos atlygi nimo vengiama. Kaltininko vieto je jau seniai būčiau išpardavinėju si savo turtą ir bent taip įrodyčiau, kad esu su žuvusių vaikų tėvais jų skausme ir varge.
Rita
Dalia
***
***
Kad avarija būtų buvusi netyči nė, dar kita kalba būtų, bet kadan gi girtas, dar policininkas ir pabė go iš įvykio vietos, tai čia tokį nieku gyvu negalima paleisti pirma laiko. O jeigu ir paleis, tai, vadinasi, mū sų teisėsauga nieko neverta, kaip ir teismai. XxX
***
Tokiems, kaip S.Paulikas, nega li būti jokio pasigailėjimo. Ar jis ir jo šeima gailisi tų vaikelių, jų tė
***
Visi čia komentuoja remdamiesi tik emocijomis. Tai bloga taktika. Rei kia objektyviai į šį reikalą pažiūrė ti. Žmogus jau atsėdėjo penkerius metus, dalį kaltės tarsi išpirko. Per tuos metus nieko blogo nepada rė, todėl, manytina, ir nepadarys. Į laisvę išėjęs jis greičiau galės at lyginti tėvams padarytą skriaudą. Argi ne logiška būtų? O remiantis emocijomis tik ir atrodo, jog vi siems geriau, kad žmogus po 9 li tus per mėnesį tėvams siuntinėtų. Juk tai nesąmonė. Leiskite žmogui
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
realiai išpirkti kaltę, o ne tūnoti uždarytam kalėjime. Kitas
Suprantu, kad kalbėti apie per nykščius lapus – kvaila. Bet bū tent tie lapai atspindi mūsų darbo kultūrą ir apskritai graudžiai ribotą mentalitetą. Štai namų valdų dar buotojai, kol dar nebuvo pasnigę, daugiabučių kiemuose kruopščiai sušlavė lapus į krūvas, dar kruopš čiau sužėrė į maišus. Nežinia kodėl tų maišų ilgai niekas neišvežė, kai kuriems gyventojams turbūt nu sibodo, kažkas paspyrė, kažkas iš pylė. Atvažiavo pagaliau kam pri klauso, susirinko tuos maišus. Bet nekilo rankos susirinkti iš maišo iš birusių lapų. Štai jie ir guli ant šali gatvio, dabar jau prišalę, apsnigti, ir liudija valdiško žmogaus valdišką protą bei atžagarias rankas. Adelė
Pasigedau telefonų knygos
Pamenu, buvo laikas, kai pašte vel tui dalydavo apskrities gyventojų telefonų knygas. Turiu tokią, už silikusią dar nuo 2004 metų. Tik jau duomenys ten labai pasenę, kai kurie žmonės mirę, kažkas atsisa kė laidinių telefonų. Internetu ne sinaudoju, tai tokia nauja telefonų knyga labai praverstų. Nusipirk čiau, tik nežinau, kur gauti. Gal kas nors žino? Jonas
Kankynė dėl šuns
Gyvenu Naujakiemio gatvės dau giabutyje. Turime bėdą. Laipti nėje gyvena kaimynai, auginan tys šunį. Beje, mūsų, tai yra kitų laiptinės gyventojų, sutikimo lai kyti keturkojį jie negavo. Gal to kio formalumo ir neprireiktų, jei tas šuo netrukdytų mums gyven ti. Tas vargšelis kaukia dieną nak tį, nesuprantame, kas jam darosi. Kai ateiname ir pasakome pasta bą, kaimynai patys mus puola tar si pasiutę. Ką mums daryti, gal kas patars? Jovita
***
O jeigu anksčiau išėjęs dar tris vai kus užmuš? Kas bus kaltas? Sup rantama, kad ne pats vairuotojas, o atsitiktinai pasipainioję vaikai! Jis dar ir kompensaciją prisiteis, nes negalės sugrįžti į visuomenę, bus atitrūkęs nuo policininko darbo... O gal apskritai eis į Seimą kitą ka denciją. Juk visi padorūs ten ver žiasi. Premjeras
***
Žinant mūsų teisingumą, visko gali tikėtis. Taigi pažiūrėkite, kiek žuvu siųjų tėvai iš kaltininko per mėnesį sulaukia pinigų, ir viskas taps aišku. Tyčiojasi jie iš tų tėvų. Tai ar galima tokį išleisti į laisvę? Tegul sau tupi. Jovita Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Supratingumo pakako
Auginu 9 mėnesių dukrytę. Kas tu ri tokio amžiaus vaikus, puikiai įsi vaizduoja, kokie jie judrūs ir lan dūs. Taigi vieną vakarą susiruošiau į koncertą. Dukrelė turėjo pasilikti su aukle. Staiga susigriebėme, kad neberandu, kur mano bilietas į kon certą. Jį kažkaip neapdairiai buvau padėjusi ant sofos. Ir staiga pama čiau bilietą savo dukrytės rankose, kontrolei skirtą dalį ji jau buvo nu kandusi. Vilties pakliūti į koncer tą beveik nebeturėjau, kas patikės tokia istorija. Suprantu, kad pa ti kalta, jog bilietą padėjau ne vie toje. Tačiau mane maloniai nuste bino Koncertų salės darbuotojai, kurie, išgirdę šią komišką istoriją, buvo labai supratingi ir mane įleido į renginį su suniokotu bilietu. Sigita Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
397 728
telefonas@kl.lt
Atgarsiai
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Vigantas Danilavičius
karštas telefonas
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, gruodžio 7, 2012
užribis Auką pakratė elektrošoku
Mašinvagiai ieško grobio
Dar liks už grotų
Trečiadienį po pietų uostamies čio Minijos g. esančio daugiabu čio namo laiptinėje trys nepa žįstami vaikinai prieš 45 m. vy rą panaudojo impulsinį elektros prietaisą. Kol žmogus kamavosi skausmuose, užpuolikai pagro bė jo piniginę su tūkstančiu do lerių bei 152 litų, pasą bei mobi liojo ryšio telefoną.
Klaipėdoje pagrobtas dar vie nas mašinvagių geidžiamas au tomobilis „Toyota Corolla Ver so“. Trečiadienį jo pasigedo Dragūnų g. gyvenanti moteris. 2005 m. pagaminta mašina ver tinama 25 tūkst. litų. Automobi lis apdraustas, kieme buvo pa liktas įjungus apsaugos signa lizaciją.
Vakar Vilniuje posėdžiavusi ko misija nusprendė netarpininkau ti dėl Aleksandrijos tragedijos kaltininko Sauliaus Pauliko pa leidimo į laisvę pirma laiko. Nu teistas už trijų vaikų žūtį avarijos metu buvęs Skuodo policininkas buvo įkalintas devyneriems me tams ir atliko pusę jam skirtos bausmės.
Kova su šešėliu – vangi 1
O štai Palangoje beveik pusė rastų tuščių pake lių buvo su ne lietuviškomis ban derolėmis. „Visoje šalyje surinkome 5 800 įvairių pakelių. Į tyrimą nepate ko privačios erdvės – butai, namai ir kaimiškos vietovės“, – aiškino įmonės „Philip Morris Internatio nal“ korporatyvinių reikalų vado vas Gintautas Dirgėla.
Skaičiai ir statistika Rinkoje dominuoja baltarusiškos
cigaretės – 27,1 proc. Rus išk os cig ar et ės sud ar o 4,4
proc. Bemuitės zonos parduotuvėse įsi
gyta 2,9 proc. Pagal kontrabandinių rūkalų papliti mą – daug iausia kontrabandinių ci garečių pakel ių apt ikta Mar ijampo lėje – 62 proc.
Bendrabučiuose – savi „taškai“
Pasivaikščiojus po uostamiesčio studentų bendrabučius, tampa aiš ku, kad legalių cigarečių čia apskri tai niekas nerūko. „Minsk“ ir „Fest“ – tik tokiais užrašais pažymėtus pakelius rasite mūsų šiukšlių dėžėse. Kiekviena me bendrabutyje yra žmogus, kuris parduoda baltarusiškas arba rusiš kas cigaretes“, – žurnalistams pa sakojo uostamiesčio studentai. Pinigus taupanti jaunuomenė greitai išsiaiškina, kur ir kokia me bendrabutyje veikia cigarečių „taškas“. Dažniausiai tokius rūkalus į uos tamiestį atveža studentų giminai čiai, kurie gyvena pasienio zonose ar perperka kontrabanda atgaben tas cigaretes kaimo vietovėse. Vicemerą išvadino kvailiu
Dar vienas nepajudinamas nele galių rūkalų išpardavimo bastio nas uostamiestyje – romų tauty bės moterų okupuota aikštelė prie buvusios „Juodkrantės“ parduo tuvės. Čia daugybę metų cigarečių pre kyba vyksta beveik viešai. Aplinki nio rajono gyventojai rusiška pro dukcija aprūpinami bet kokiu oru. Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas prisipažino, kad ir jam akis bado Žvejybos uoste atvirai kles tinti kontrabandinių cigarečių pre kyba. „Man net pačiam siūlė pirkti. Aš pasakiau, kad nerūkau, o ir vice meras esu. Buvau išvadintas kvai liu“, – pasakojo V.Čepas. Jo nuomone, tikrieji kontraban dos mastai matyti tik apsilankius kaime. „Kaime rūkomos tik pigios kont rabandinės cigaretės, legalių rū kalų ten niekas neperka. Ir žino mi kanalai, kur jų įsigyti. Bet metų metus niekas nesikeičia. Aš pats padariau savo tyrimą ir aprinkau šiukšles savo kaime – neradau nė vieno legalaus cigarečių pakelio“, – aiškino V.Čepas. Vicemeras tikino, kad pats do mėjosi, kodėl Žvejybos rajone romų tautybės prekeiviai vis dar klesti. „Kontrabanda pardavinėjama viešai, niekas nesislepia. Polici
Tauragėje – 47 proc. Telšiuose – 47 proc. Palangoje – 46 proc.
Neužtvenks: į kovą su šešėliu įsitraukusios valstybinės institucijos dejuoja, kad dėl kontrabandos mastų
valstybė praranda kone visą uostamiesčio metinį biudžetą – 385 mln. litų.
ninkai vis skundžiasi, kad neturi kur dėti sulaikytų prekeivių – mo terų, vaikų. Tačiau aš manyčiau, kad bausmės už kontrabandą tu ri būti labai griežtos“, – aiškino V.Čepas.
Klaipėdoje kas pu santros minutės par duodama po vieną kontrabandinių ci garečių pakelį.
Pakelis – pigiau grybo
Romų tautybės moterys prie Nai kupės gatvėje esančios parduotu vės žurnalistų akyse per pusvalan dį įvairių rūkalų pardavė maždaug dvidešimčiai klaipėdiečių. Pakelis kontrabandinių cigare čių čia parduodamas kas pusant ros minutės. „Klaipėdos“ žurnalistui pasitei ravus, kokių cigarečių galima įsigy ti, jaunuoliui tuoj pat buvo pasiū lyta baltarusiškų „Fest“ ir rusiškų „Compliment Super Slims“. Už pakelį prekeivė paprašė po penkis litus.
Vietos gyventojai jau iš žvilgs nių atpažįstami, gatvės pardavė jos puikiai žino, kam kokios pre kės reikia. Stebint, kaip vyksta rūkalų pre kyba, buvo matyti, kad prekeivės vienoje vietoje neužsibūna. Vos pardavusios prekę, moterys kei čiasi ir į jų vietą stoja kitos. Šalia parduotuvės sukiojosi ap šepęs vyrukas, kuris, kaip paaiškė jo, yra „sandėlininkas“. Už kolonos šalia kojos laikoma me maišelyje vyras slėpė rūkalus, kuriuos pagal atskirą ženklą pada vinėjo prekeivėms. Pastebėta, kad cigaretės parda vinėjamos tik po kelis pakelius, nė vienas prekeivis nepanoro parduo ti viso bloko. Milijoninės baudos nebaugina
Klaipėdos miesto 2-ojo polici jos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Albi nas Misevičius tikino, kad situacija Naikupės gatvėje nesikeis, jei išliks ta pati baudų sistema už kontra bandos pardavinėjimą. „Komisariato teritorijoje nuo metų pradžios už prekybą kontra bandinėmis cigaretėmis surašyti 84 administracinių teisės pažeidi mų protokolai. Vien prie Naiku
Vytauto Liaudanskio nuotr.
pės gatvėje esančios parduotuvės už prekybą rūkalais sulaikytoms moterims surašyti 57 protokolai“, – aiškino A.Misevičius. Pareigūnai pastebi, kad ro mų tautybės moterys į savo vers lą įtraukė ir vaikus. „Kelios moterys ėmė vagiliau ti, jos vagia maistą iš parduotuvių. Sulaikytos jos aiškina, kad nepra simaitina, nes policija konfiskavo prekes“, – kalbėjo pareigūnas. Per metus pareigūnai šioje vie toje konfiskavo 7 tūkst. pakelių ci garečių. „Tai didelis smūgis, nes jas par davusios moterys būtų uždirbę 35 tūkst. litų. Tačiau kol kas teisi nė sistema nepajėgi kovoti su šiuo reiškiniu. Nors teismai skiria ne mažas baudas, bet prekeivės gyve na socialiniuose būstuose, augina mažamečius vaikus, baudų nemo ka, o arešto joms skirti negalime“, – tikino A.Misevičius. Tarp prekeivių yra tokių, kurie sukaupė 0,5 mln. ar net 900 tūkst. litų baudų. Iš pirmų rankų – pigiau
Teigiama, kad daugiausiai uždir ba vadinamųjų paskutinių rankų grandis. Neoficialiai kalbama, kad perpardavinėtojams ar vadinamie
siems tiekėjams preikeivės už ciga rečių pakelį moka 3–3,5 lito. Šaltinių teigimu, Baltarusijo je įmanoma rasti cigarečių, kurių pakelis nekainuoja nė lito. „Iš oro tos cigaretės juk nenuk renta. Tokie kroviniai juk vežami per sieną. Teigiama, kad siena bu vo „prakiurusi“, buvo sulaikyti 29 nesąžiningi muitininkai. Gal rei kėtų stiprinti sienos apsaugą, kad į vidaus rinką nepatektų tos cigare tės?“ – savo nuomonę dėstė A.Mi sevičius. Žadami muitininkų sulaikymai
Muitinės departamento Pažeidi mų prevencijos skyriaus viršinin kas Šarūnas Ramanauskas tikino, kad trečiadienį ryte sulaikyti 29 Vilniaus teritorinės muitinės Me dininkų kelio posto pareigūnai ne siejami su kontrabanda. „Jie įkliuvo dėl kyšininkavimo ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine pa dėtimi, rinko rinkliavas iš vežėjų, kurie legaliai vežė krovinius. Mui tinės departamentas turi išsivaly ti nuo nesąžiningų darbuotojų“, – aiškino Š.Ramanauskas. Teigiama, kad tai ne paskutiniai pareigūnų sulaikymai. „Pastebime, kad šiuo metu juo dojoje rinkoje rusiškas cigaretes išstumia baltarusiškos. Tai įvyko dėl to, kad Rusijoje buvo padidin tas akcizas. Praėjusią savaitę teko bendrauti su kolegomis iš Balta rusijos, jie paminėjo, kad pas juos planuojama taip pat didinti akci zus“, – aiškino Š.Ramanauskas. 2010-ųjų pabaigoje buvo fiksuo tas didžiausias kontrabandos srau to pikas ir sudarė 43 proc. visos rinkos. Šiais metais nelegalių ci garečių paplitimas aprėpė net 35,4 proc. visų rūkalų rinkoje. Tačiau nuo kitų metų kovo kont rabandos srautai dar labiau išaugs, nes Lietuvoje vėl bus didinamas akcizas cigaretėms.
8
penktADIENIS, gruodžio 7, 2012
ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika
Griežtins alkoholio pardavimą Seime liko vienas balsavimas, siekiant nuo kitų metų liepos už drausti internetu užsisakyti ir par duoti alkoholio, taip pat iki spren dimo dar griežčiau riboti energinių gėrimų vartojimą ir reklamą.
Vakar parlamentarai po svarstymo pritarė atitinkamoms įstatymų pa taisoms. Jei Alkoholio kontrolės įstaty mo pataisos bus priimtos, alkoholį įmonės galės parduoti tik toje vieto je, kuri įrašyta į licenciją. Taip jis ne galės būti parduodamas, pavyzdžiui, internetu ir atsiskaitant iš karto. Seimo nariai sako, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai įmonės alkoholį atveža tiesiai į namus. Pa sak jos, užsisakant alkoholio inter netu, neįmanoma nustatyti, ar pir kėjas pilnametis, ar jis yra neblaivus. Be to, pritarta Maisto įstatymo pa taisoms, numatančioms, kad vai kams nebūtų parduodami energiniai gėrimai ir būtų uždrausta jų reklama renginiuose bei žiniasklaidoje. Pataisomis tokius gėrimus būtų draudžiama parduoti asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Par
davėjai turėtų teisę iš pirkėjo rei kalauti asmens dokumento, kitu atveju gėrimas jam nebūtų par duodamas.
Apklausa parodė, kad apie pusė Lietu vos moksleivių var toja energinius gėri mus.
Šių gėrimų prekybos ribojimą inicijuoja dabartinė Sveikatos rei kalų komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Dangutė Mikutie nė. Įvairūs su tuo susiję projektai svarstomi jau nuo 2009 m. „Klaipėdos“, BNS inf.
Valstybė ir IT verslas nesusišneka Valstybės įmonės kaltinamos nepag rįsta konkurencija su privačiuoju sek toriumi informacinių technologijų (IT) rinkoje. Tačiau pačios įmonės tikina užėmusios neatrastas verslo nišas. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Jų pardavimas asmenims, jau nesniems kaip 18 metų, užtrauktų baudą nuo 200 iki 400 litų. Šio draudimo priešininkai aiški no, kad jis būtų pavojingas. „Mobi lieji telefonai irgi kenkia. Juos ribo sime? Makdonaldus irgi ribosime? Neseniai rinkoje pasirodė Himala jų druska – irgi kyla klausimų“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. 2010 m. Higienos instituto atlik ta moksleivių apklausa parodė, kad apie pusė Lietuvos moksleivių var toja energinius gėrimus.
Neranda paaiškinimo
Siekis: Seimas nori užtikrinti,
kad Lietuvoje alkoholio būtų ga lima nusipirkti tik parduotuvėse.
„Shutterstock“ nuotr.
Pridėtinę vertę ir daug darbo vie tų kvalifikuotiems darbuotojams kuriančios šalies IT paslaugų įmonės susiduria su gana didele ir visiškai nenaudinga valstybės konkurencija, kaip teigė teisinin kas Andrius Iškauskas, Lietuvos verslo konfederacijos E. verslo, IT ir telekomunikacijų bei intelekti nės nuosavybės apsaugos komi sijos pirmininkas. „Nerandu nei logiško, nei eko nominio, nei ūkiško pateisinimo, kodėl valstybė turėtų užsiimti to kiomis sritimis kaip IT paslaugos, mobilusis internetas ar e. para šas“, – sakė jis. Kaip kelianti bereikalingą kon kurenciją IT srityje A.Iškauskui užkliuvo valstybės valdoma įmo nė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), kurios visos akcijos priklauso valstybei. Teisi ninkas pabrėžė, kad, be pirminių ir neabejotinai svarbių savo funk cijų, įmonė ėmėsi teikti mobilio jo interneto paslaugas „Mezon“. Nors mobilusis internetas nei tuo metu, nei juo labiau šiandien ša lies rinkoje nėra naujiena. Be to, kaip sakė jis, 2011 m. me tiniame pranešime įmonė aiškiai įvardijo pagrindinius savo konku rentus – stambiąsias privačias šio sektoriaus įmones. „Pranešime rašoma, kad įmonės sąnaudų pa didėjimą 2011 m. lėmė „Mezon“ duomenų perdavimo paslaugos. Tačiau, nepaisant to, planuojama šio tinklo plėtra. Ar dėl papildo mos veiklos nenukenčia pirminės įmonės funkcijos ir ar pirminių paslaugų pirkėjai dėl to nepermo ka?“ – klausė A.Iškauskas.
kuruojame rinkoje. Valstybei tai duoda daug naudos – juk rezul tatas pasiekiamas neįdedant biu džeto lėšų.“ Viešuosiuose pirkimuose – skylė
Kaip dar vieną valstybės ir IT verslo konkurencijos pavyzdžių A.Iškauskas įvardijo bendrovę Technologijų ir inovacijų centrą, kurios akcininkės yra tiesiogiai ir netiesiogiai Energetikos mi nisterijos kontroliuojamos elekt ros energetikos įmonės „Lesto“, „Litgrid“, „Lietuvos energija“, Visagino atominė elektrinė. Ši bendrovė, tiesa, teikia su energe tika nesusijusias IT paslaugas. A.Iškausko teigimu, 87 proc. pa jamų bendrovė gauna iš akcininkų, iš kitų šaltinių – 13 proc.„Bend rovė sako daugumą sandorių savo akcininkams teikianti pagal vidi nių sandorių schemą. Trumpai ta riant, tokiu atveju įmonė paslau gas gali teikti nesilaikydama visų privalomų viešojo pirkimo proce dūrų. Tai, mano manymu, yra sky lė mūsų viešųjų pirkimų įstatyme, kuria jau pasinaudojo ne viena di džiulė Lietuvos valstybinė bend rovė. Man kartais kyla klausimas, ar ne dėl to kuriamos tokios bend rovės kaip ši. Juk tuomet nerei kia organizuoti sudėtingų viešojo pirkimo konkursų, kuriuose daly vauja daug rinkos žaidėjų, galinčių pasiūlyti geresnę kainą“, – svarstė A.Iškauskas. Pati bendrovė, iš pradžių žadė jusi pakomentuoti jai mestus kalti nimus, vėliau tai daryti atsisakė.
Veikia ne biudžeto lėšomis
Tačiau Telecentro generalinis di rektorius Gediminas Stirbys sakė, kad užpildydama tam tikras vers lo nišas valstybė tik atlieka gerą darbą: „Juk yra gerai, naudinga visuomenei, jeigu valstybė ma to nišų, kurių negali arba neno ri užimti verslas, ir nusprendžia teikti tam tikras paslaugas, ska tinančias pažangą ir kainų varto tojams mažėjimą. Būtent tai mes ir darome.“ G.Stirbys nerimavo, kad patei kiant informaciją „iš vienos var pinės“ kai kurie teiginiai yra klai dinantys: „Pavyzdžiui, tikrovės neatitinka pasakymai apie ne va vykdomą mobiliojo interneto subsidijavimą nurėžiant nuo ki tų veiklų, nes taip nėra. Taip pat pabrėžiame, kad Telecentras, kaip ir kitos valstybės valdomos akci nės bendrovės, negauna finansa vimo iš valstybės biudžeto – mes teikdami paslaugas užsidirbame patys ir be jokių privilegijų kon
Lygybė: abejojama, ar valsty
bės įmonės gali rinkoje konku ruoti vienodomis sąlygomis su verslu, nes jos yra valstybės ap saugotos. „Shutterstock“ nuotr.
9
penktADIENIS, gruodžio 7, 2012
pasaulis Daugėja aukų
Humoro jausmas
Rusų „Hummer“
Filipinus nuniokojęs taifūnas Bofa be namų paliko beveik ketvirtį milijono žmonių, o pa tvirtintų jo aukų skaičius padi dėjo iki beveik 500. Dauguma aukų buvo neturtingi imigran tai, gyvenę vietose, kurioms gresia žemės nuošliaužų pavo jus. Taifūnas sunaikino ketvir tadalį Filipinų bananų derliaus.
Australijos ministrė pirminin kė Julia Gillard satyriniame vaizdo įraše juokais perspėjo šalies gyventojus „dėl zom bių atakos, Korėjos popso ir pasaulio pabaigos“. Maž daug minutės trukmės vaiz do pranešimas sulaukė mil žiniško populiarumo sociali niuose tinkluose.
Rusijos vicepremjeras gyny bos reikalams Dmitrijus Ro gozinas pareiškė savo tarny binį automobilį BMW norintis pakeisti į jo šalyje gaminamą karinį visureigį „Tigr“, vadina mą Rusijos atsaku JAV visu reigiui „Hummer“. Beje, D.Ro gozinas nurodė, kad „Tigr“ pirks už asmenines lėšas.
Įtakingiausiųjų pasaulyje sąrašas Kas yra galingiausias pasaulio žmogus? Žurnalas „Forbes“ ma no, kad tai – Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama.
Kivirčas: Izraelio premjeras B.Netanyahu pareiškė, kad jį nuvylė Vokietijos kanclerės A.Merkel pozicija.
AFP nuotr.
„Ypatingų santykių“ krizė Tyla – gera byla? Vokietija susilaikė Jungtinėse Tautose (JT) bal suojant dėl naujojo Palestinos statuso. Bet toks Berlyno sprendi mas sukėlė Izraelio nepasitenkinimą. Nusivylė A.Merkel
Žydų valstybės premjeras Benja minas Netanyahu į vatą žodžių ne vyniojo. Jis pareiškė, kad „yra nu sivylęs kanclerės Angelos Merkel pozicija“. Vokietija susilaikė JT Genera linės asamblėjos balsavime dėl aukštesnio statuso suteikimo pa lestiniečiams, kurį palaikė dau guma pasaulio šalių. Izraelis buvo prašęs Vokietijos balsuoti prieš ne prisijungusios narės statuso sutei kimą Palestinai.
Žmonės įsitikinę, kad Vokietiją ir Iz raelį sieja ypatingi santykiai. Vieša Izraelio premjero kritika sukėlė nuogąstavimų, kad ypatin giems Berlyno ir Tel Avivo santy kiams gresia atšalimas. Duodamas interviu Vokieti jos dienraščiui „Die Welt“ Izrae lio vyriausybės vadovas kalbėjo: „Žmonės įsitikinę, kad Vokietiją ir Izraelį sieja ypatingi santykiai. Manau, kanclerė A.Merkel laikėsi nuomonės, kad šis balsavimas ga li kaip nors paskatinti taiką. Tačiau
iš tiesų viskas atvirkščiai – po bal savimo prezidento Mahmoudo Ab baso vadovaujama Palestina ruošia planus susivienyti su „Hamas“ te roristais.“ Visgi vėliau Izraelio premjeras sušvelnino toną: „Nepaisydamas gerų ketinimų nulemto Vokietijos susilaikymo, aš manau, kad buvo pasiektas priešingas rezultatas. Tai sugrąžino taikos procesą atgal.“ Nausėdijų klausimas
Net tik B.Netanyahu kritikos strė lės Vokietijos atžvilgiu Europoje sukėlė pasipiktinimo bangą. Tel Avivui pareiškus, kad Izraelis toliau plės žydų naujakurių statybas Vakarų Krante, kelios Europos šalys, iš jų – ir Vokietija, pareiškė, kad to kiu atveju vadinamosios taikos dery bos su Palestina pakibs ant plauko. Izraelis siekia palaikyti beveik 3 tūkst. namų statybas rytinėje Je ruzalės dalyje. Be to, žydai pareiš kė, kad taikys Palestinai finansines sankcijas – neskirs apie 100 mln. dolerių kasmečių išmokų. Tačiau Palestinos vyriausiasis derybininkas Saebas Erakatas per spėjo, kad jei Izraelis imsis statyti namus ginčijamame Vakarų Kran to rajone netoli Jeruzalės, tai reikš taikos proceso galą. „Jeigu Izraelis nuspręs pradė ti statybas (rajone) E1 ir patvirtins
visas nausėdijas jame, tokiu spren dimu, mūsų nuomone, Izraelis nu trauks taikos procesą ir dviejų vals tybių kūrimą, taip pat ir bet kokią galimybę kalbėtis apie taiką ateity je“, – tvirtino Palestinos atstovas. Politinis išskaičiavimas
Nors nausėdijų klausimas ne sykį kartino Berlyno ir Tel Avivo san tykius, abejotina, kad jie smar kiai pablogės vien jau dėl istorinių priežasčių. Berlyno pozicija JT veikiau ga li būti susijusi su Socialdemokratų partijos įtakos augimu Vokietijoje, kur kitų metų rudenį vyks parla mento rinkimai. Kairiųjų ir centro Europos partijų atstovai tradiciškai yra linkę atsar giau reikšti paramą Izraeliui, o aki vaizdų palaikymą rodo dažniausiai kraštutinėmis dešiniosiomis vadi namos Europos partijos. Tiesa, per pastarąjį balsavimą Europoje tik Čekija balsavo prieš naujo statuso Palestinai suteiki mą. Svarbu ir tai, kad Vokietijos krikščionims demokratams, ku riems vadovauja A.Merkel, paran ku būtų gauti paramą iš gausios Vokietijos turkų tautinės bend ruomenės. Turkija palaiko Pales tinos siekius. BNS, „Der Spiegel“ inf.
Žurnalo „Forbes“ kasmet skelbia mame galingiausių žmonių sąraše JAV prezidentas vėl užėmė aukš čiausią poziciją. „B.Obama tebėra didžiausios pa saulyje kariuomenės vyriausiasis vadas ir vienintelės supervalstybės pagal ekonomiką bei kultūrą vado vas – tiesiogine prasme laisvojo pa saulio lyderis“, – skambiai pareiškė „Forbes“. Sąraše taip pat figūruoja popiežius Benediktas XVI, Vokieti jos kanclerė Angela Merkel, feisbu ko įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir daug kitų įtakingų asmenų. Tiesa, tarp sąraše atsidūrusių asmenybių yra ir vienas Meksi kos narkotikų kontrabandos baro nas milijardierius 63 metų Joaquí nas Guzmánas-Loera, pravarde El Chapo, bei jaunasis Šiaurės Korė jos vadas 29-erių Kim Jong-unas. Komunistinės valstybės lyde ris užėmė 44 vietą. Tiesa, „For bes“ pabrėžė, kad iš tiesų, pasak kai kurių apžvalgininkų, Šiaurės Korėjai vadovauja vienas iš Kim Jong-uno dėdžių, o ne pats nau jasis lyderis. Pernai antroje „Forbes“ sąra šo pozicijoje buvęs Kinijos prezi dentas Hu Jintao šiemet atsidū rė tarp tų, kurie visiškai nebuvo įvertinti, nes šis lyderis jau baigia savo kadenciją. Galingiausiųjų sidabras atite ko A.Merkel, „Forbes“ vadina mai 27 nares turinčios ES „stu buru ir žmogumi, kurio pečiams
tenka euro likimo našta“. Trečio je pozicijoje atsidūrė Rusijos pre zidentas Vladimiras Putinas, ku ris šiemet buvo perrinktas trečiai kadencijai. „Forbes“ nurodė sąrašą suda ręs pagal keturis kriterijus: val džią daugeliui žmonių, finansi nių išteklių kontrolę, pagal tai, ar žmogus turi įtakos įvairiose gy venimo srityse ir ar tas žmogus aktyviai naudojasi savo galia.
„Microsoft“ įkūrė jas B.Gatesas atsi dūrė ketvirtoje vietoje. Niujorko meras Mic hael as Bloombergas, sąraše užiman tis 16 vietą, bene puikiai atitin ka šiuos kriterijus. Jis yra politi kas, besirūpinantis dideliu ir itin svarbiu miestu, yra milijardierius, žiniasklaidos magnatas ir svarbus filantropas. Programinės įrangos milžinės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gate sas atsidūrė ketvirtoje vietoje, o penktoji atiteko Benediktui XVI, vadovaujančiam Katalikų bažny čiai, kuriai priklauso 1,2 mlrd. ti kinčiųjų. „Facebook“ generalinis direk torius M.Zuckerbergas iš per nykštės 9 vietos nukrito į 25-ą, nes plačiai išreklamuotas „Face book“ žengimas į akcijų rinką ne buvo sėkmingas. BNS inf.
Svoris: pasak žurnalo „Forbes“, įtakingiausias planetoje – B.Obama.
„Reuters“ nuotr.
10
penktadienis, gruodžio 7, 2012
sportas
Trauma: pagrindinis klaipėdiečių vartininkas A.Pažemeckas (dešinėje)
bent du mėnesius, kaip žaidžia draugai, stebės iš tribūnų.
Ataka: uostamiesčio ekipoje debiutavęs E.Griežė su pasvaliečiais sužaidė rezultatyviausias savo rungtynes
„Dragūno“ septynetuke.
Vytauto Petriko nuotr.
Lengvos favoritų pergalės čempionate Lietuvos rankinio lygos pirmenybėse po du taškus į savo sąskaitas įsirašė stipriausios šalies vyrų komandos – Klaipėdos „Dragūnas“ ir Kauno „Granitas-GajaKarys“. Uostamiesčio rankininkai, pirmosiose antrojo rato rungtynėse greitai palaužę Pasvalio „Triobet“ vyrus, įveikė juos 16 įvarčių skirtumu – 43:27 (24:13). Kauniečiams, žaidusiems su Šiaulių „UniversitetoGubernijos“ ekipa, sekėsi sunkiau. Tituluočiausios Lietuvos komandos atstovų pranašumas buvo akivaizdus tik antrąjį kėlinį, kurį laimėjo 21:8. Susitikimą daugkartiniai čempionai laimėjo 36:21 (15:13). „Dragūnui“ padėti negalėjo vartininkas Aistis Pažemeckas, ku-
riam Klaipėdos universitetinėje ligoninėje susiūta Achilo sausgyslė. Manoma, kad jis nerungtyniaus bent du mėnesius. Taip pat klaipėdiečių gretose nežaidė Ukrainoje petį susižeidęs Jonas Truchanovičius ir kelio skausmus kenčiantis Tadas Stankevičius. Nors „Dragūno“ vyrai pirmajame rate Pasvalyje „Triobet“ septynetuką įveikė gana kukliu 6 įvarčių skirtumu – 34:28, tačiau rungtynes Artūro Juškėno auklėtiniai pradėjo nesusikaupę, neišnaudodavo gerų
Rungtynių statistika
Komandų rikiuotė
„Dragūnas“ – „Triobet“ 43:27 (24:13). K.Stropus 8, E.Griežė, M.Dumčius po 7, A.Bučius, D.Jasinskas po 5, E.Vorobjovas, G.Juška po 4, B.Petreikis 2, G.Vaitkus 1/M.Nakvosas 8, A.Tekutis 7, R.Indrišiūnas 6, S.Povilionis, T.Karpavičius, A.Rasiukevičius po 2. „Granitas-Gaja-Karys“ – „Universitetas-Gubernija“ 43:27 (24:13). R.Švedas 5, M.Urbonas, E.Balčiūnas, L.Feoktistovas po 4, V.Drevinskas, L.Sutkus, V.Jarukas po 3, P.Šarkauskas, A.Adomonis po 2, A.Lazauskas, A.Šarkus po 1/M.Valuckas 6, E.Dambrauskas 5, J.Kueva Kaspi 3, T.Klungevičius, R.Ramašauskas po 2, T.Damašauskas, A.Balčiūnas, A.Budrys po 1.
progų, o varžovams leido lengvai pelnyti įvarčius. 10-ąją min. klaipėdiečių persvara buvo kukli –5:4. Įpusėjus kėliniui jie buvo priekyje 14:11. Netrukus rezultatas šoktelėjo iki 17:11. Pirmąją dalį šeimininkai baigė greitų atakų škvalu, po kurio neliko abejonių kas laimės (24:13). Po pertraukos klaipėdiečiai didino persvarą. 40-ąją min. jie buvo prie-
kyje 32:16. Didžiausias atotrūkis užfiksuotas 46-ąją min., kai „Dragūnas“ paliko svečius užnugary net 37:20. Svečių ekipos vyriausiasis treneris Vilmantas Karpavičius po rungtynių guodėsi, kad komandoje daug traumuotų žaidėjų. „Atvykome turėdami vos tris atsarginius rankininkus“, – sakė jis. Anot „Dragūno“ stratego A.Juškėno, kelionė į Ukrainą, rung-
Vieta Miestas Komanda
Rungt. Taškai
1.Klaipėdos „Dragūnas“ 2.Alytaus „Almeida–Stronglasas“ 3.Kauno „Granitas–Gaja–Karys” 4.Vilniaus „Šviesa“ 5.Kauno „LKKA–Lūšis“ 6.Vilniaus „Vilnius” 7.Šiaulių „Universitetas–Gubernija” 8.Varėnos „Ūla“ 9.Pasvalio „Triobet” 10.Utenos „Utena“
10 9 10 9 9 9 10 9 10 9
17 14 13 13 11 10 9 4 2 1
tynės su Zaporožės komanda iš pagrindinių žaidėjų pareikalavo daug jėgų, net sveikatos. Todėl su Pasvalio ekipa turėjo progos pasireikšti mažiau rungtyniaujantys vyrai. „Nieko tokio, kad mūsų žaidimas buksavo per pirmąsias minutes, – nedramatizavo situacijos treneris. – Vėliau vyrai įsibėgėjo ir nesunkiai nugalėjo varžovus.“ „Klaipėdos“ inf.
„Sakalai“ – įveikti Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai nesunkiai, lyg per treniruotę, Lietuvos krepšinio lygos čempionate 106:80 įveikė Vilniaus „Sakalų“ žaidėjus.
Iškovoję penktąją pergalę, uostamiesčio vyrai pakilo į ketvirtąją vietą. Sunkų laiką išgyvenančios sostinės komandos krepšininkai turėjo minčių nevažiuoti į pajūrį, tačiau gavę klubo vadovų pažadą, kad sulauks atlyginimų, atsisakė radikalaus sprendimo.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai „Sakalams“ sparnus kirpti ėmė nuo pirmųjų minučių – 13:4, o kėlinį laimėjo 13 taškų skirtumu – 31:18. Dar galingiau šeimininkai žaidė antrąjį ketvirtį. Martynas Mažeika, Deividas Gailius ir Laurynas Mikalauskas kartu su draugais įgijo dar didesnę persvarą – 64:38. Po didžiosios pertraukos abi komandos žaidė savo malonumui. Klaipėdos ekipa išlaikė solidžią persvarą ir šventė lengvą pergalę. „Klaipėdos“ inf.
Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Sakalai“ 106:80 (31:18, 33:20, 18:17, 24:25). L.Mikalauskas 26, M.Mažeika 22, D.Galius 19, E.Dainys 13, V.Šarakauskas 9, R.Broadusas 7, R.Danys 4, D.McClure, N.Barinovas, G.Gustas po 2/A.Kiaušas 19, J.Sinica, E.Baniulis po 12, Ž.Šeštokas 10, E.Šeškus 9.
Indėlis: klaipėdiečių kapitonas M.Mažeika (su kamuoliu), vedęs komandą į priekį, pelnė 22 taškus.
Vytauto Petriko nuotr.
11
penktadienis, gruodžio 7, 2012
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė
gidas Premjera beldžiasi į sąžinę Vakar Klaipėdos dramos teatras publikai pristatė paskutinę šių metų premjerą – šiuolaikinio kroatų dramaturgo Mate’s Matišićiaus vienaveiksmę dramą „Moteris be kūno“. Naujausias spektaklis dar bus parodytas gruodžio 8 ir 14 dienomis Žvejų rūmų didžiojoje salėje.
ma tauta mums, lietuviams. Gal kad esame mažos tautos, nesame imperialistai, neturime nepamatuotų ambicijų ir nežiūrime į kitas tautas iš aukšto. Kuriant spektaklį, viskas lipo natūraliai, nebuvo jokių problemų. Džiaugsmas – sugrįžti
Laikas: režisierė R.Kudzmanaitė Klaipėdoje pastatė antrą spek-
taklį po 18 metų pertraukos.
Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Panašiai kaip Lietuvoje
Jį režisavo vilnietė Ramunė Kudzmanaitė, vaidina Klaipėdos dramos teatro aktoriai Linas Lukošius, Nijolė Sabulytė, Valentina Leonavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Vaidotas Jočys ir Arūnas Račkauskas. Žvejų rūmų scena per spektaklį virsta sukrečiančiu memorialu, kurio dailininkas – irgi vilnietis, Lietuvoje garsus scenografas Marijus Jacovskis, taip pat sukūręs ir „Moteris be kūno“ veikėjų kostiumus. „Kelis kartus pjesėje minima, kad visoje Balkanų žemėje galima aptikti aukų palaikų. Tad panaudojau šį motyvą ir dantų rentgeno nuotraukas, nes pagal jas artimieji atpažįsta kūnus“, – kalbėjo M.Jacovskis apie scenovaizdžio idėją. Pjesė nukelia į dabartinę Kroatiją, kuri nuo 1995 m. pasibaigusio karo tebesigydo jo žaizdas. Kūrinyje prabyla pati istorija, duodama keletą žmogiškumo pamokų iš Balkanų. Apie pasaulį, nuolat balansuojantį ties beprotybės ir prievartos slenksčiu. Apie sunkų ir mirtinai pavojingą užsiėmimą – žmogiškumo išsaugojimą katastrofos akivaizdoje... – Panaši situacija kaip ir Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Daugelis buvusių kareivių gyvena toliau ir užima atsakingus postus. Bet kiti
negali taip toliau gyventi ir sprendžia savo sąžinės problemas. Taip buvęs kareivis ateina pas prostitutę – pas daug už jį vyresnę „moterį be kūno“, ir pareiškia norą... ją vesti... Bet tai tik intriguojanti istorijos pradžia, – pasakojo režisierė prieš premjerą, pabrėždama jos aktualumą.
Scenoje prabyla pati istorija, duodama keletą žmogiškumo pamokų iš Balkanų.
Aktualu visais laikais
– Apie ką jūsų spektaklis? – Apie žmogiškumą, kuris aktualus bet kuriais laikais. Ir šiandien. Ką mes matome Lietuvoje? Kaip galima taip žaisti, kvailioti, manipuliuoti politika?!. Pjesė apie tai. Apie sąžinę, be kurios, ačiū Dievui, ne visi gali gyventi. Yra žmonių, kurie negali gyventi su nešvaria sąžine, nori ją nuraminti, išpirkti kaltes. – Jūs ir Lietuvos istorijoje įžvelgėte panašių dalykų kaip Kroatijos? – Ir istorijoje. Istorikai iki šiol neatsakė, net bijo atsakyti į daugelį klausimų apie tą baisią pokario „košę“. Karas ir kareiviai, pokaris ir sužaloti žmonių gyvenimai – tai nėra
Vytauto Petriko nuotr.
Artima: naujas spektaklis nukelia į šiuo-
laikinę Kroatiją, bet aktualus ir Lietuvai.
svetima Lietuvai. Mūsų tėvai ir seneliai dar prisimena pokarį, partizaninio karo laikus, kaip neteko savo artimųjų, o kiti iki šiol nežino, kur palaidoti jų kūnai. Mano Gerdašių kaime prie Druskininkų buvo išžudytos ištisos šeimos, net kūdikiai. Dar gyvi mano seneliai ir kaimynai apie tai net nekalba, bijo minėti pavardes. Praėjus tiek daug metų, mes to neišsiaiškinome. Norisi kalbėti apie Kroatiją ir todėl, kad apie skausmingą mūsų pokarį pradėtų kalbėti kitos tautos. Jeigu mes rūpinsimės kitais, gal kažkas pasidomės ir mūsų istorija. Be to, ši pjesė man atrodo labai aktuali ir dabar. Pažiūrėkite, kas dedasi mūsų šalyje. Atsakomybės, žmogiškumo nebėra, sąžinė – išvis pamirštas žodis. Ir Lietuvoje krenta žmonės pro langus, žudosi. Mane tai jaudina. Tikiu, kad ne man vienai rūpi spektaklyje taip pat gvildenamos prievartos, smurto, kančios, žmogiškumo, išpažinties, tiesos ir drąsos temos. Buvo roko žvaigždė
1965-aisiais gimęs M.Matišićius – vienas svarbiausių šiuolaikinių kroatų rašytojų. Be to, jis ir scenaristas, ir džiazo gitaristas bei kompozitorius, paauglystėje Jugoslavijoje buvo tikra roko žvaigždė. Šiuo metu jis kuria muziką, gyvena iš pjesių bei scenarijų rašymo ir muzikavimo, taip pat dėsto dramaturgiją Zagrebo universitete, nors yra baigęs teisės mokslus.
Jo knygą „Pomirtinė trilogija“ šiemet Lietuvoje išleido leidykla „Aidai“. Tai dramos, pasakojančios apie gyvenimą Balkanuose po „didžiojo sprogimo“. Knygą sudaro trys pjesės – „Pirma laidojami sūnūs“, „Moteris be kūno“ bei „Niekieno sūnus“. Pagal pastarąją pjesę pastatytas to paties pavadinimo filmas. R.Kudzmanaitė asmeniškai pažįsta pjesės autorių: – Dar Lietuvoje tik ruošiantis išleisti M.Matišićiaus knygą, jos rankraštis man pakliuvo į rankas. Pjesė „Moteris be kūno“ itin užkabino. Ne vien pokario, bet ir moters, jos sielos tema, kuri eina per visą mano kūrybą. Puiki, graudi, artima pjesė. Su autoriumi susipažinau vėliau, kai jis atvažiavo į savo knygos pristatymą Vilniuje. Mes bendraamžiai, greitai suradome bendrą kalbą. Užsimezgė draugystė, jis nuolat siunčia mums žinutes – aktorius palaikančias ir už pjesės pastatymą Lietuvoje dėkojančias. Maža to, jis parašė spektakliui ir muziką. Manau, kad teatrui labai pasisekė – nes kas gi gali geriau įgarsinti pjesę už patį autorių. Labai tuo džiaugiamės. Tarp kitko, jis atsisakė bet kokių honorarų. Tai irgi daug pasako apie žmogų. – Ar kurdama šį spektaklį pajutote kokių nors kultūrinių skirtumų? – Iš tikrųjų – ne. Kiek teko patirti iš literatūros ir šios pjesės, bendrauti su dramaturgu, kroatai – labai arti-
Spektaklio „Moteris be kūno“ režisierė R.Kudzmanaitė gimė 1966aisiais Vilniuje. 1989 m. ji baigė TV režisūrą tuometėje Lietuvos muzikos akademijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1990-ųjų kuria dokumentinius kino ir videofilmus, rašo scenarijus. Jos kino filmai „Teka saulė vakaran“ (1991) ir „Aviečių laukai“ (1997) pelnė tarptautinių apdovanojimų. Nuo 1991 m. dirba kaip teatro režisierė, stato spektaklius Lietuvos ir užsienio teatruose, dalyvauja tarptautiniuose teatro ir kino festivaliuose, šiuolaikinės dramaturgijos akcijose. 1994 m. uostamiesčio Dramos teatre režisavo V.Sarojano pjesę „Geriausias gyvenimo laikas“. 2000 m. R.Kudzmanaitė apdovanota aukščiausiu Lietuvos teatriniu apdovanojimu – „Kristoforu“ kaip jauna teatro menininkė už spektaklius „Stotis N. mieste“ pagal W.Szymborskos poeziją („Kitas krantas“), L.Lamberto „Šarlotės“ (Oskaro Koršunovo teatras), H.Verburg „Tėvai ir kiaušiniai“ (Jaunimo teatras). Taip pat ji yra dirbusi Lietuvos nacionalinėje televizijoje kultūros laidų bendraautore ir režisiere, turi 12ametę dukrą, o pernai įkūrė savo teatrą, pasivadinusį Vilniaus teatro grupe. Paklausta, kodėl M.Matišićiaus dramą pastatėte būtent uostamiestyje, R.Kudzmanaitė atsakė: – Arba atsitiktinumas, arba likimas, arba taip turėjo būti. Iš tikrųjų su Klaipėdos dramos teatru pavyko puikiai susitarti. Siūliau ir keliems kitiems teatrams, bet jiems ši pjesė neatrodė aktuali ar įdomi. Džiugu, kad atsirado žmonių, kurie mato pasaulį kaip aš. Iš tikrųjų tai yra bendra manosios Vilniaus teatro grupės ir Klaipėdos dramos teatro produkcija. – Kokie potyriai sugrįžus į Klaipėdos dramos teatrą po 18 metų? – Čia man sekėsi labai gerai. Nuostabus teatras su puikiais aktoriais. Jie – tikros nacionalinės vertybės. Gaila, kad neturi savos scenos, bet pats pastatas gal nėra taip svarbu, kai yra stipri kūrybinė grupė. Didelis džiaugsmas buvo čia sugrįžti ir dirbti. Malonu, kad daugelis dar prisimena „Geriausią gyvenimo laiką“.
12
penktadienis, gruodžio 7, 2012
pramogų gidas Klaipėdos krašto auksakalių kūriniai
Baroti galerijoje – kalėdinė paroda
Uostamiesčio Rūtų galerijoje šiuo metu veikia Klaipėdos krašto auksakalių cecho antroji jungtinė paroda „E Pluribus Unum“ („Iš daugelio – vienas“). Pirmąja šis juvelyrų sambūris prisistatė pernai Baroti galerijoje. Šiuosyk ekspozicijoje – nauji auksakalių meistrystės ir išmonės įrodymai, vienas už kitą įspūdingesni, pribloškiantys autorių fantazija, brangiųjų metalų ir akmenų panaudojimo galimybėmis. Eksponuojami išskirtinai rankų darbo autoriniai vienetiniai papuošalai – segės, auskarai, žiedai, apyrankės, koljė, taip pat originali mažoji plastika. KUR? Klaipėdos Rūtų galerijoje (Danės g. 9). KADA? Iki gruodžio 22 d. KAINA? Nemokamai.
Šiandien Baroti galerijoje atidaroma retrospektyvinė šventinė paroda „Senos naujos Kalėdos“. Ją sudaro įvairių žinomų ir populiarių Lietuvos dailininkų tapybos bei skulptūros darbai, sukurti 1986–2004 m. Besibaigiantys 2012-ieji – 20-i uostamiesčio Baroti galerijos veiklos metai. Per šį netrumpą laikotarpį visi šie autoriai surengė personalines parodas šios galerijos erdvėse. Šventinė paroda, veiksianti iki gruodžio 29-osios, suteiks galimybę pamatyti, kaip dabar žymūs dailininkai kūrė prieš 10–15 metų, ir panagrinėti jų kūrybos pasikeitimus. KUR? Klaipėdos Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). KADA? Gruodžio 7 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Muzikiniame teatre šventės jau pra
Teatralizuotas: premjerinis koncertas „Sapnai apie Bro-
dvėjų“ sujungs vaidybą, dainavimą ir šokį.
Rytoj premjeriniu teatralizuotu koncertu „Sapnai apie Brodvėjų“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradės šventinių renginių ciklą.
Svečias: tenoras iš Maskvos O.Dolgovas Klaipė-
dos muzikiniame teatre dainuos du vakarus.
Jį vainikuos koncertas „Naujametinis Operissimo“ bei G.Verdi opera „Traviata“, kuriuose publika išgirs Maskvos Didžiojo teatro tenorą Olegą Dolgovą, ir valsų karaliumi tituluojamo J.Strausso muzikos vakaras – spektaklis „Štrausiana“. Įkvepia didesniems tikslams
„Brodvėjus – tai prekės ženklas. Tai ne tik teatras, bet ir aktorystės mokykla, gyvenimo būdas, – mano koncerto „Sapnai apie Brodvėjų“
Vainikuos: šventinių renginių ciklą užbaigs „Štrausiana“, kuri bus rodo-
scenarijaus autorė ir režisierė Rūta Bunikytė. – Todėl gimė svajonė bent šiek tiek prie jo prisiliesti.“ Anot jos, koncertas „Sapnai apie Brodvėjų“ nebus amerikietiško miuziklo kopija. Tačiau svarbiausi jo elementai – vaidyba, dainavimas ir šokis – neabejotinai išliks. Koncerte skambės visiems gerai žinomų miuziklų ištraukos, kurias sujungė įkvepianti siužeto linija. „Kiekvienas aktorius, dainininkas, šokėjas kasdien susiduria su įvairiais uždaviniais. Tačiau pagrin-
ma paskutinį šių metų vakarą.
dinis visų mūsų tikslas – pranokti save. Tai ir yra mūsų sapnas apie Brodvėjų“, – sakė R.Bunikytė. Dviejų dalių teatralizuotame koncerte klausytojai išgirs ištraukas iš J.Kanderio miuziklo „Kabaretas“, W.Hermo „Hello, Dolly“, C.Colemano „Mieloji Čariti“, F.Loesserio „Kaip daryti karjerą“, R.Paulo „Sesuo Kerė“, C.Porterio „Bučiuok mane, Kete“ ir kitų kūrinių. Scenoje pasirodys teatro orkestras, solistai, choro dainininkai ir baleto šokėjai.
Klaipėdos muzikinio teatro nuotr.
Viešės „saulėto balso“ tenoras
Paskutinį besibaigiančių metų savaitgalį Klaipėdos muzikiniame teatre viešės vienu perspektyviausių Maskvos Didžiojo teatro tenoru vadinamas operos solistas O.Dolgovas. Gruodžio 29 d. „Naujametiniame Operissimo“ koncerte drauge su Klaipėdos muzikinio teatro solistais ir orkestru jis publikai dovanos gražiausių pasaulio operų arijas. Gruodžio 30 d. G.Verdi operoje „Traviata“ O.Dolgovas pasirodys Alfredo, kilmingo jaunuolio,
Klaipėdos kamerinio orkestro 20-mečio Švęsdamas kūrybinės veiklos 20metį Klaipėdos kamerinis orkestras (KKO) šįvakar Klaipėdos koncertų salėje savo gerbėjams pateiks jubiliejinę koncertinę programą, kuri bus ypatinga keliais aspektais.
Jubiliejus: Klaipėdos kamerinis orkestras savo 20-ąjį gimtadienį švęs koncertuodamas.
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
Per praėjusius metus šiam orkestrui dirigavo daug garbių dirigentų, su juo pasirodė daug žymių solistų. Jeigu juos visus KKO pakviestų koncertuoti kartu, tai renginys truktų visą dieną. Todėl diriguoti gimtadienio programą „Dvidešimtmečio skrydis“ pasiūlyta svečiui iš Austrijos Aleksandarui Markovičiui, kuris su klaipėdiečiais dirbo pirmąsyk.
Su orkestru muzikuos ir jo bičiuliai solistai: unikalusis saksofonininkas Petras Vyšniauskas, universalusis pianistas Daumantas Kirilauskas, entuziastingasis akordeonistas Raimondas Sviackevičius, su Lietuva savo gyvenimą artimai siejantis norvegų dainininkas Steinas Skjervoldas. Soluos ir pirmoji orkestro meno vadovė Liuda Kuraitienė bei dabartinis meno vadovas Mindaugas Bačkus. KKO pajėgus pagroti sudėtingas orkestrines partitūras. Jubiliejinio vakaro metu bus galima tuo įsitikinti, klausantis aukšto meistriškumo ir ištvermės reikalaujančio R.Strausso kūrinio
13
penktadienis, gruodžio 7, 2012
pramogų gidas Žvejų rūmuose – O.Koršunovo „Miranda“
Amerikos atradimų laikai – Sovietų Sąjungoje, Bermudų salos – vieno kambario bute, daugybei personažų įkūnyti – du aktoriai. Taip režisierius Oskaras Koršunovas interpretavo Williamo Shakespeare’o pjesę „Audra“ ir kitus jo kūrinius spektaklyje „Miranda“, kurį sekmadienį OKT / Vilniaus miesto teatras parodys Klaipėdoje. Spektaklio ašis – valdžios ir žmogaus drama, dukros ir tėvo santykiai, per kuriuos taip pat atpažįstamos menininko ir mūzos, kūno ir sielos, realybės ir kūrybos temos. Vaidins aktoriai Airida Gintautaitė ir Darius Meškauskas. KUR? Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Gruodžio 9 d. 18 val. KAINA? 30–50 Lt.
asideda Rūta Bunikytė:
Pagrindinis tikslas – pranokti save. Tai ir yra mūsų sapnas apie Brodvėjų.
kurio širdį pavergė žavinga kurtizanė, vaidmenyje. O.Dolgovas yra jaunosios kartos rusų vokalo mokyklos atstovas. Gimęs 1972 m. Brianske, solistas akademinio dainavimo mokėsi Maskvos valstybinėje konservatorijoje. Ją baigęs, tobulinosi Galinos Vyšnevskajos operinio meistriškumo mokykloje. Jau savo karjeros pradžioje O.Dolgovas tapo Rusijos tenorų konkurso laureatu. Vėliau tokio pat pripažinimo sulaukė konkursuose užsienyje. „Saulėto balso“ tenoru vadinamo O.Dolgovo repertuare – ryškiausi operų vaidmenys, daugybė kamerinės muzikos kūrinių. Solistas yra sukūręs vaidmenų Maskvos Didžiajame, Italijos „La Scala“ teatruose bei kitose Rusijos, Vakarų Europos, Amerikos teatrų scenose. Metus palydės su „Štrausiana“
Gruodžio 31 d. uostamiesčio Muzikinis teatras paskęs J.Strausso muzikos sūkuryje. Naujųjų išvakarėse pilnomis saujomis pasisemti gyvenimo džiaugsmo, tikėjimo ir laimės pojūčio žiūrovai kviečiami į šokio ir vokalinės muzikos spektaklį „Štrausiana“. „Klaipėdos“ inf.
„Klaipėdos“ inf.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos konferencijų salėje kitą savaitę vyks almanacho „Atokios stotys 2012“ pristatymas. Tai antrasis žemaičių ir aukštaičių poetų kūrybos almanachas. Jame suburti 22 išsimėtę po visą Lietuvą kūrėjai. Klaipėdiečiams leidinį pristatys poetai Danielius Milašauskas ir Dainius Sobeckis. „Šiais postmodernistiniais susvetimėjimo ir lėkimo nežinia kur laikais žmonės vieni kitiems tampa atokiomis stotimis. Todėl siūlome trumpam susibėgti I.Simonaitytės stoties perone“, – kvietė renginio organizatoriai. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Gruodžio 10 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Klaipėdiečiai turi galimybę pirmieji išgirsti po dvejų metų pertraukos į Lietuvos sceną sugrįžusią, daugiausia užsienyje dainuojančią operos solistę Nomedą Kazlaus (sopranas). Ir ne vieną, o su dažnu scenos partneriu – ispanų tenoru Oscaru Marinu. Drauge: viena ryškiausių Lietuvos operos žvaigždžių N.Kazlaus ir ispanų tenoras O.Marinas jau 12 metų
daug kartu koncertuoja, yra geri draugai ir kolegos.
Koncertuos lietuvės ir ispano duetas Žymūs operos solistai su pianistu Linu Dužinsku parengė nuotaikingą ir žaismingą Naujųjų metų sutikimo programą „Pakelkim mes taurę linksmybių!“, kurią gruodžio 16 d. 17 val. pirmiausia atliks Klaipėdos muzikiniame teatre. Koncertą ves šio teatro solistas Mindaugas Rojus. Šventinėje programoje skambės garsiausi, publikos mėgstamiausi kūriniai – dainos, arijos, duetai iš operų, operečių, miuziklų ir sarsuelų (ispaniškų operečių). „Taip pat klausytojų laukia muzikinės staigmenos, – intrigavo viena ryškiausių Lietuvos operos dainininkių N.Kazlaus, be kita ko, šventinėje programoje ketinanti atlikti vieną iš Andrea Bocelli ir Sarah Brightman
dainų. – O po koncerto kviečiame visus nesiskirstyti, pasivaišinti šampanu ir pabendrauti su mumis...“ Abu svečiai – pelnę tarptautinį pripažinimą, daug kartu koncertavę su operos legenda Montserrat Caballe, nuolat kviečiami dainuoti garsiausiose Europos koncertų salėse bei festivaliuose. N.Kazlaus „Klaipėdai“ sakė, kad nekantriai laukia susitikimo su uostamiesčio publika, kuriai su didžiuliu pasisekimu jiedu su O.Marinu jau yra dainavę 2009-aisiais. Tuomet „Muzikos barai“ rašė, kad „tokio koncerto Klaipėdoje nėra buvę; solistai visiškai nuginklavo publiką, kuri, neatsispyrusi poros talentui, žavesiui ir šilumai, keletą arijų klausėsi atsistojusi ir
skrydis „Metamorphoses“. Jis skambės pirmoje koncerto dalyje. Po pertraukos publika išgirs įtaigius solistų ir orkestro dialogus. R.Molinelli kūrinius su orkestru atliks L.Kuraitienė ir M.Bačkus. Miuziklo dvasia ir K.Weilio opusais vakarą paįvairins S.Skjervoldas. Á.Piazzolla’os tango su klaipėdiečiais gros R.Sviackevičius, o G.Gershwino „Žydrąją rapsodiją“ – P.Vyšniauskas ir D.Kirilauskas. Kaip žadėjo koncerto organizatoriai, 20-mečio skrydį atskleisianti koncerto programa ne tik demonstruos KKO meninius pasiekimus, bet ir suteiks klausytojams daug malonių akimirkų.
Pristatys poetų kūrybos almanachą
negailėjo nuoširdžių plojimų bei gėlių. Tikriausiai kitaip ir būti negalėjo. Ir ne tik dėl talento, meistrystės, bet ir dėl artistų dosnumo. N.Kazlaus ir O.Marinas žavėjo ne tik meistrišku sugebėjimu vieno vakaro metu aprėpti be galo platų ir žanrų, ir stilių, ir balso diapazono prasme repertuarą. Ne mažiau publiką žavėjo artistų sugebėjimas nebijoti atverti širdį – rodyti emocijas ne tik atliekant kūrinį, bet ir bendraujant tarpusavyje, su dirigentu, orkestru ir publika“. Vilnietė vokalo žvaigždė vaikystėje Klaipėdoje pas močiutę praleisdavo visas vasaras. Jos mama gimusi uostamiestyje. „Gerai pažįstu šį miestą, senamiestį, turiu savo mėgstamą kavinę prie Danės
Nomeda Kazlaus:
Visada mielai dainuoju Klaipėdoje, jausdama didelius sentimentus šiam gražiam miestui. upės. Pripildytas jodo jūros klimatas labai sveika balsui, todėl norėčiau dažniau apsilankyti pajūryje. Visada mielai dainuoju Klaipėdoje, jausdama didelius sentimentus šiam gražiam miestui“, – kalbėjo N.Kazlaus, ruošdamasi naujametiniam koncertui. „Klaipėdos“ inf.
Šiandien ir rytoj Gruodžio 7 d. 18 val. – „Sniegas ant įkaitusio skardinio stogo“ (rež. Hadi Karimi,
Dramos: į Klaipėdą iš Irano atkeliavę vaidybiniai filmai pasakoja apie
tikėjimo išbandymą, šeimyninius konfliktus, karo poveikį visuomenei, socialinio paribio žmones.
Rodo persų kiną Pirmą kartą Klaipėdos gyventojai turi progą geriau susipažinti su persų kinu. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose gruodžio 6–8 dienomis rodomi iš Irano atkeliavę filmai.
Iranas – kraštas, turintis ilgesnę nei septynių tūkstančių metų istoriją. Jo įspūdinga kultūra kaip tiltas sujungė
Rytų ir Vakarų pasaulius. Iraniškoji civilizacija bėgant laikui patyrė politinių pakilimų bei nuopuolių, visada pajėgdavo kaip šviesi saulė prašvisti iš už suiručių bei istorinių kataklizmų debesų, ir jų nepaisydama iki šiol išliko gyva bei klestinti. Terminas „persai“ naudojamas apibūdinant pagrindinę Irano šnekamąją kalbą. Sąvoka taip žymi Ira-
drama, Iranas, 2011, persų k., liet. subt., 1.30), 20 val. – „Prarasta tiesa“ (rež. Mohammad Ahmadi, drama, Iranas, 2008, persų k., liet. subt., 1.18). Gruodžio 8 d. 15 val. – „Aga Josefas“ (rež. Ali Rafii, drama, Iranas, 2011, persų k., liet. subt., 1.37), 17 val. – „Mėnesienoje“ (rež. Seyed Reza Mirkarimi, drama, Iranas, 2000, persų k., liet. subt., 1.32), 19 val. – „Čia be manęs“ (rež. Bahram Tavakoli, drama, Iranas, 2011, persų k., liet. subt., 1.40).
no civilizacijos didesniąją kultūros sferą. Tai apima gyventojus, įsikūrusius Irane, Persų įlankos regione, Kaukazo regione ir Centrinėje Azijoje, Afganistane, Pakistane ir Šiaurės Indijoje. Oficialus šalies pavadinimas – Irano Islamo Respublika. Irano kino industrija (arba mene dažniausiai vadinama persų kino industrija) kasmet sukuria įvairios komercinės kino produkcijos. Irano meno filmai yra pelnę ne tik tarptautinį, bet ir pasaulinį pripažinimą. Iranas kartu su Kinija buvo giriamas kaip ge-
riausias kino eksportuotojas 1990-aisiais. Kai kurie kritikai Irano kiną vertina kaip svarbiausią nacionalinį kiną, menine prasme lygindami su italų neorealizmu ir panašiais judėjimais. Vaidybiniai filmai, kuriuos gali pamatyti klaipėdiečiai, pasakoja apie tikėjimo išbandymą, šeimyninius konfliktus, karo poveikį Irano visuomenei, socialinio paribio žmones. Filmai rodomi su titrais lietuvių kalba. Peržiūros – nemokamos. Jų partneris – Irano Islamo Respublikos ambasada Lenkijoje. „Klaipėdos“ inf.
19
penktadienis, gruodĹžio 7, 2012
ÄŻvairenybÄ&#x2014;s kryĹžiaĹžodis
horoskopai
Ĺ ios savaitÄ&#x2014;s prizas â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;SvajoniĹł knygosâ&#x20AC;&#x153; kategorijos leidiniai. JÄŻ ÄŻsteigÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;PRINT ITâ&#x20AC;&#x153; spaustuvÄ&#x2014;.
Teisingai iĹĄsprendusiems kryĹžiaĹžodÄŻ dovanojame Emilie Richards knygÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;MeilÄ&#x2014;s mazgasâ&#x20AC;&#x153;.
Emilie Richards. â&#x20AC;&#x17E;MeilÄ&#x2014;s mazgasâ&#x20AC;&#x153;. IĹĄvarginta atvÄ&#x2014;susiĹł santykiĹł ĹĄeimoje Kendra Teilor iĹĄvyksta iĹĄ miesto ir apsigyvena Ĺ enandoa slÄ&#x2014;nyje. Ä&#x152;ia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrÄ&#x2026; ir susivokti savo jausmuose. NuoĹĄali trobelÄ&#x2014;, kurioje moteris ÄŻsikuria, â&#x20AC;&#x201C; vienintelis jos vyro Aizeko ryĹĄys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartÄ&#x2014;ti su vietos ĹžmonÄ&#x2014;mis ir nejuÄ?ia susidomi Aizeko ĹĄeimos istorija. ÄŽ pavirĹĄiĹł ima kilti vis daugiau ĹĄiurpiĹł ir jaudinanÄ?iĹł paslapÄ?iĹł. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nuĹžymÄ&#x2014;s jiems keliÄ&#x2026; ÄŻ ateitÄŻ?
KryĹžiaĹžodÄŻ parengÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Ohoâ&#x20AC;&#x153; redakcija.
SprÄ&#x2122;skite kryĹžiaĹžodÄŻ nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai uĹžpildykite frazÄ&#x2014;s laukelius ir laimÄ&#x2014;kite savaitÄ&#x2014;s prizÄ&#x2026;. SavaitÄ&#x2014;s laimÄ&#x2014;tojas bus iĹĄrinktas loterijos bĹŤdu iĹĄ visĹł teisingai atsakiusiĹłjĹł. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. FrazÄ&#x2122; siĹłskite SMS Ĺžinute numeriu 1337. SiĹłsdami ĹžinutÄ&#x2122;
9A
+
raĹĄykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UĹ˝DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipÄ&#x2014;da (ĹžinutÄ&#x2014;s kaina â&#x20AC;&#x201C; 1 Lt). 2. Arba iĹĄkirpÄ&#x2122; kryĹžiaĹžodÄŻ su teisingu atsakymu atneĹĄkite ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; redakcijÄ&#x2026; Naujojo Sodo g. 1A, KlaipÄ&#x2014;da. Ĺ ios savaitÄ&#x2014;s laimÄ&#x2014;tojÄ&#x2026; paskelbsime antradienÄŻ, gruodĹžio 11 d.
Q\cN[N
Avinas (03 21â&#x20AC;&#x201C;04 20). Su malonumu prisiminsite jaunystÄ&#x2122;, tam tikrus praeities ÄŻvykius. Bendraujant su jaunesniais ĹžmonÄ&#x2014;mis, kils nesutarimĹł ar agresijos iĹĄpuoliĹł. Jei norite jĹł iĹĄvengti, tvardykite savo emocijas. Jautis (04 21â&#x20AC;&#x201C;05 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimÄ&#x2026;, kas nors iĹĄ paŞįstamĹł nepateisins vilÄ?iĹł. BĹŤsite priverstas elgtis prieĹĄtaraudamas savo vertybÄ&#x2014;ms. NeskubÄ&#x2014;kite reikĹĄti savo nuomonÄ&#x2014;s. Dvyniai (05 21â&#x20AC;&#x201C;06 21). SÄ&#x2014;kmingai kuriate planus ir juos ÄŻgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus, kurie galÄ&#x2014;tĹł pakeisti jĹŤsĹł gyvenimÄ&#x2026;. Tik iki rytojaus visko nepamirĹĄkite. VÄ&#x2014;Ĺžys (06 22â&#x20AC;&#x201C;07 22). DÄ&#x2014;l skirtingo poĹžiĹŤrio ÄŻ svarbiausius dalykus ÄŻsivelsite ÄŻ ginÄ?us su artimais ĹžmonÄ&#x2014;mis ar autoritetingais asmenimis. IĹĄ jĹŤsĹł niekas neatima teisÄ&#x2014;s iĹĄsakyti nuomonÄ&#x2122;, bet pasistenkite jÄ&#x2026; aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. LiĹŤtas (07 23â&#x20AC;&#x201C;08 23). Niekuo neiĹĄsiskirianti diena. TrĹŤks vaizduotÄ&#x2014;s. Net knyga ar filmas nepadÄ&#x2014;s atitolti nuo realybÄ&#x2014;s. JausitÄ&#x2014;s vieniĹĄas. GelbÄ&#x2014;s darbas, fizinis krĹŤvis, pasivaikĹĄÄ?iojimas, venkite tuĹĄÄ?iai leisti laikÄ&#x2026;. MergelÄ&#x2014; (08 24â&#x20AC;&#x201C;09 23). Svajokite, darbe pasitelkite vaizduotÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; juk ne taip daĹžnai pasitaiko tokiĹł galimybiĹł. Knyga ar filmas padÄ&#x2014;s atitrĹŤkti nuo realybÄ&#x2014;s. Dar geriau bĹŤtĹł aplankyti parodÄ&#x2026;, spektaklÄŻ, kÄ&#x2026; nors, kas jus ÄŻkvÄ&#x2014;ptĹł ir suteiktĹł jums naujĹł jÄ&#x2014;gĹł. SvarstyklÄ&#x2014;s (09 24â&#x20AC;&#x201C;10 23). Galite tikÄ&#x2014;tis aplinkiniĹł paramos. Tik nereikia piktnaudĹžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jÄ&#x2014;gomis. Skorpionas (10 24â&#x20AC;&#x201C;11 22). Sveika nuovoka padÄ&#x2014;s iĹĄsprÄ&#x2122;sti visas iĹĄkylanÄ?ias problemas, padaryti teisingas iĹĄvadas. Kad ankstesnÄ&#x2014;s bÄ&#x2014;dos nekankintĹł, nebekartokite senĹł klaidĹł. Ĺ aulys (11 23â&#x20AC;&#x201C;12 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laikÄ&#x2026; su mylimu Ĺžmogumi. JausitÄ&#x2014;s laimingas. MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s ĹĄiuo maloniu laiku ir neieĹĄkokite sau papildomĹł uĹžduoÄ?iĹł ir rĹŤpesÄ?iĹł. OĹžiaragis (12 22â&#x20AC;&#x201C;01 20). Jei bĹŤsite pernelyg emocionalus, savo ĹžodĹžiais galite ÄŻĹžeisite aplinkinius. Palanki diena kurti ilgalaikius planus. Pasitelkite artimiausius Ĺžmones, geriausias idÄ&#x2014;jas, ÄŻsigilinkite ÄŻ detales, nes suplanuoti dalykai pakeis jĹŤsĹł gyvenimÄ&#x2026;. Vandenis (01 21â&#x20AC;&#x201C;02 19). Jums nepatiks supantys dalykai ar tai, kÄ&#x2026; jie simbolizuoja. TaÄ?iau nereikia ginÄ?ytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Ĺ˝uvys (02 20â&#x20AC;&#x201C;03 20). Jausite ĹĄeimos, draugĹł ir paŞįstamĹł paramÄ&#x2026;. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. MokykitÄ&#x2014;s ne tik vadovauti, bet ir suprasti problemas.
Orai
Šiandien daug kur pasnigs. Temperatūra bus 2–6 laipsniai šalčio. Šeštadienį taip pat numatomi krituliai – sniegas, šlapdriba. Naktį temperatūra bus 2–8 laipsniai šalčio, dieną nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio.
Šiandien, gruodžio 7 d.
–4
–3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
–4
Šiauliai
Klaipėda
–3
Panevėžys
–3
Utena
–6
8.25 15.55 7.28
342-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 24 dienos. Saulė Šaulio ženkle.
Tauragė
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas –2 Brazilija +29 Briuselis +2 Dublinas +6 Kairas +22 Keiptaunas +24 Kopenhaga +1
kokteilis Paršai, jukš ant molo! Terliai, patys save tauriai tituluojantys raiter iais, trina nag us. Įstatymų kvai lumas jų pusėje. Pasirodo, kas nori, sa vo rašliavomis gali dergti svetimas sie nas ir kaltas bus tų sienų šeimininkas. Gal i pykt i nepykęs, atmauros baudė jas su raštu, pak iš po nosimi gaur uo tą kumšt į, suvargusį nuo popierių ne šiojimo, – mokėk baudą, nes tavo siena nudergta. Tas bando aišk intis, aš – nu kentėjusysis. Žmogaus-futliaro tai neį tikina. O toliau akligatvis: po fasado re monto vėl apsireikš tageriai-raiteriaimonter iai ir vėl litanija iš naujo. „Kok teil io“ agentas pasiūlė mūz ų apsėstie siems išmėg inti savo talentą ant uos to molo. Akmenų ir blok ų esą užteks ilgam, o ir nuterliotus savuoju sūrymu netruks nuskalbti jūra. Taigi dirbti yra kur. O svarbiausia – ir ožkos sveikos, ir piemuo sotus.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
Šiandien
Dar apie nagų niežulį „Kokteil io“ agent ai akyl i. Pasteb ė jo, kad piet inėje miesto dalyje gyve na meile alsuojant ys romant ikai, sa vo jausmus gebantys išreikšti viešais prisipažinimais irgi ant tų nelaimingų namų sienų. Ant vieno jų radosi tikras susirašinėjimas – trys vienas po kito juoduojantys širdies skausmai: „Maša, aš tave myliu!“, „Saulute, mano meile“ ir „Aš myliu Kristiną“. „Kokteiliui“ pavy ko rasti dar vieną meilės įkalt į. Klausi mas, ar tai neprimena Klaipėdos me ro braižo?
–3
–6
Vėjas
3–9 m/s
Marijampolė
Vilnius
–3
Alytus
Vardai Ambraziejus, Daugardas, Eitutė, Tautė
gruodžio 7-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-5
-3
-3
-3
3
-2
-1
-2
-4
5
-4
-3
-5
-7
8
rytoj
sekmadienį 1550 m. Krokuvoje ka rūnuota Barbora Rad vilaitė.
1598 m. gimė Giovanni Lorenzo Bernini, žymus Ital ijos baroko skulpto rius ir architektas. 1812 m. į Vilnių atž yg ia vo Prancūzijos imperato riaus Napoleono armija. 1921 m. mirė prozininkė Jul ij a Ben iuš ev ič iūtėŽymantienė (Žemaitė). 1912 m. rasti Egipto kara lienės Nefertitės palaikai El-Amarnoje Egipte. 1945 m. užpatent uota mikrobangų krosnelė.
1981 m. Ispan ija tap o NATO nare. 1982 m. JAV mirt ies bausmė pirm ą kart ą įvykdyta mirtinos injek cijos būdu. Teksase taip buvo nužudytas Charlie Brooks jnr. 1988 m. įvykęs 6,9 ba lo pagal Richter io ska lę stiprumo žemės dre bėjimas Armėnijoje nu sinešė daug iau kaip 50 tūkst. žmon ių gyv ybių ir dar 5 mln. gyventojų liko be namų.
Žvejai vaišins žuviene Milda Skiriutė
Klaipėdiečiai šiandien po pietų kviečiami paskanauti karštos žu vienės. Prasidėjusio advento pro ga miestiečius vaišins uostamies čio žvejai.
užkliuvo sraigė.
Praha –3 Ryga –1 Roma +9 Sidnėjus +27 Talinas –1 Tel Avivas +21 Tokijas +13 Varšuva –3
orai klaipėdoje
m.skiriute@kl.lt
Mūza: štai Johnui-miniatiūristui
+5 +8 –4 –3 +8 –7 +5 –4
Labdaros akcija „Pasidalink“ se nojoje perkėloje prie Pilies tilto, kur žvejai nuo vasaros prekiau ja šviežiomis žuvimis, prasidės 16 valandą. Telšių vyskupijos Klai pėdos apskrities „Carito“ padali
nio moterys planuoja išvirti apie 50 litrų žuvienės. Jai bus naudojamos įvairių rūšių žuvys, kurių prigaudė uostamiesčio žvejai. „Žvejai nori visus pavaišinti pra sidėjusio advento proga. Siekiame, kad mieste vyktų kuo daugiau jū rinių renginių, tad patys juos ini cijuojame“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Jūrinių ir vidaus van denų komisijos pirmininkas Vale rijonas Bernotas. Akcijos metu bus galima ne tik pasivaišinti karšta žuviene, bet ir įsigyti šviežių žuvų.
Nauja: kalėdiniais papuošimais gyva eglė sužibo netradicinėje šven
čių vietoje.
Vytauto Petriko nuotr.
Gražios idėjos puošia miestą
Linksmieji tirščiai Sveik in imų koncertas: „Aš sveik inu savo myl imą Mar ytę su gim imo die na, link iu jai viso ko ger iausio ir pra šau uždėti jai R.Cicino dainą „Aš tavęs niekada nevesiu“. Českos sekretorė (39 77 19, kai kuriems meilės jausmas sustiprėja nutepliojus kaimyno sienas)
Patiekalas: senojoje perkėloje šiandien lauks puodas žuvienės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdoje papuošta dar viena Kalėdų eglė. Rotary klubas „Concordia 1826“ ir asociacija „Mano miestas – Klaipėda“ šviečiančiomis girliandomis bei žais liukais išgražino vieną iš eglių, augan čių greta paminklo Herkui Mantui. Tai jų dovana miest ui ir klaip ėd ie
čiams artėjančių švenčių proga. „No rime kurt i kalėd inę nuotaiką, mies tui ir miestiečiams dovanoti daug iau spalv ų ir šviesos, skat int i geranor iš kas klaipėd iečių iniciat yvas“, – teigė akcijos sumanytojai. „Klaipėdos“ inf.