2012-12-08 Klaipeda

Page 1

6< % ?B<1 62;6@ 4 2 A.1

gruodĹžio 8, 2012

Nr. 287 (19 588)

8

www.kl.lt

10p.

Žydrasis

12

auksas

virto ro

Ĺžine sva jone.

ijÄ… s istor mado KAUNO GARBĘ „CHORŲ iĹł TV HEROJAI KAk in RUO SE“ GINS „16 HZ“ il NE T 38 PROGRAMOS egi a ovai r Ä—se Ĺžin v t a g o Miest ]N`NbYV`-Q ?RQNXa\_V VR[N Ya 7bYVWN[N` 4b` NYV N[`XV`

Ä— vakar

pasaul is

Y Ya cNXN_R-X Xa\_Ă› VĂ˜VR[Ă› ?RQN aN 7b XRc 7\YN[

2012 m. gruodĹžio 8 d.

PrieĹĄ ket vir Ĺžiaus Ira tÄŻ amke che minis gink las pra ĹžudÄ— tĹŤks tanÄ?ius niĹł. Ar Ĺžmone tos kra pasikarupus sce rijus Si nari paseks joje? Ar neBas Assadas haras al Irako dik buvusio keliu? tatoriaus

2 A.1 62;6@ 4 ?B<1 6 < %

KULINARIJA

Žuvies diena

BIBLIOTEKA

Mistiniai Ĺžaidimai

MirtÄŻ s

ď Ž Ĺ˝udy

TAIKIKLYJE

Sig­na­ta­ras S.Mal­ke­vi­Ä?ius: pa­sau­liui su­konst­ruo­ti rei­kÄ—­jo la­bai ga­lin­go pro­to konst­ruk­to­riaus. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

Raudo no

_`a\PX•

[b\a_

 @UbaaR

atsirado limybiĹł resniĹł ÄŻvai giau ga vo. Kuo dau ÄŻ uĹžsienÄŻ, tuo ti siveĹžda iĹĄvaĹžiuotuvaiÄ?iai par tijos rĹŤbĹł lie Vokie tuliai iĹĄ ir Lie karaku ri metai ` le karakuNVYV[Vb DÄ—vÄ—ti aĂ– V_ X dar ke tdÄ—vÄ—ti _VYVWN[ PraÄ—jo do pigĹŤs tijos. Meis N[Ăş O be aV Q\c vÄ… uĹžplĹŤniai iĹĄ Vokie kasdieny W\ TNb pÄ™ li fYVZ\ lio kai da buvo ta visai nebloWN V Z ta `cNW\ rams senĹł, bet dar kius viene\aR_V` pui jĹł VR[N Z davo iĹĄ tre niĹł siĹŤti i: XVRXc sugebÄ— vo li ď Ž Nora gĹł kai dÄ™ meistraikailiniai bu tijoje, rus. ÄŽguti, kad ĹĄie Vokie tuty dar ti ma siĹŤ pa ir Lie tÄ… per kartÄ… karane kar ne vienÄ… puikiÄ… o vÄ—liau bylojo apie Tai je. kai pavo kokybÄ™. nedaug laiko, stebÄ—kulio visai dÄ—jo pa rĹŤbĹł sunPraÄ—jo rai pra na, kaip meist kailiniĹł pigiĹłvienas prisime vieniai kĹł ne laikus metÄ…. plĹŤ- ti, kad vokiĹĄ neliko. O lininkai, ĹĄiuos bo se tuvÄ… uĹž daĹžnai kiausio dar uosius Lie sienio pra- parduotuvÄ— naujieji verssiuvyklas, minys kad uĹž bo ant dÄ—l ga Apie 1995dos, iĹĄ siĹł mo- nugirdo, nes kailiniĹłko maiĹĄais kol ka kĹł. To jos ma Ä?iĹł ÄŻvairiau dides nius pir bÄ… dÄ—15 kailiu na tik tol, do nau ÄŻkĹŤrÄ™ kaili preky veĹžti pa ri daĹž- graĹžus bĹŤ simena, neĹĄiotus maĹžmeninÄ™ vÄ™ masiĹĄkai dÄ—ta at liniĹł. kÄ—, ku ÄŻ ti ras pri siu ma pre nijÄ…. pakabos. deliĹł kai nas meist vosi kopijuo pakeliui bais ir per vÄ—se bei turperka tĹł Ki lu ÄŻ iĹĄsu me ja li leka duotu Ne vie rys stengda gijo kailinu- vÄ—tais rĹŤ giai rai ga kad ĹĄiĹł iĹĄkeliau vienu vo par niausiai pastebÄ—jo, pirkimo kai- Dirbo su ji kailiĹł meist kaip Lie- kad mote Jei kuri ÄŻsi platintomis parduoda kaip naujus. duotuvÄ—se su pra par se kitÄ…. Ä?iÄ…, ar net Vyresnie ne pameÄ?iui, dos. kaitÄ— Ĺ˝inovai kailiĹł viena gavietÄ— pigiĹł rĹŤbĹł prastos kokypeÄ?iais, Ä?ius ÄŻ apa ma Janaus je kinai kÄ—lÄ— 30 ti ko dauDaivauskaite@kl.lt kailiniĹł nepriklau- kus plaÄ?iais ir platÄ—jan vasarÄ… sĹł ĹĄalyje pa sus Lietuvo Dabar ti tik labai vardy bei vi meistrai mis keitÄ—si d.jana nas mĹŤ ir iĹĄsiveŞė tuvoje niais laikais gelis siuvo- rankovÄ— net daugiau davo kailinius galima ras liukus. kinams siai visÄ… 40 proc. reliĹł kailietuviai dirTarybi pradĹžioje dau uĹžaugintĹł metus ar moterĹł siĹŤ dirba niau tĹł ĹžvÄ— livoje kur- gybei kitĹł lekalÄ…. Lietuviai Ä?iutÄ—s daĹž vienus kai uĹžaugin keista, dabargeros Ĺžaliavos somybÄ—s iĹĄ Lietu ir net tÄŻ mo PaKad ir , kurie iĹĄ nutrijĹł siai jie bĹŤ- pagal tÄ… pa kailinius ĹĄiodavo mi ir brangi-ir MĹŤsĹł ri daiktus. ke- si ĹĄiĹł, lapiĹł, mÄ… ne rai niau gyveni dĹžiai priĹžiĹŤ rodÄ— dailĹŤs ba kinams triu prastus ras ĹĄvar kĹł. DaĹž tad meist at gamina vietos meist iki 35 audi- miĹł kailiu iĹĄdirbti, nius. Ati ilgÄ… laikÄ… pa , rai ji. 30 jie juos prastai nami gi – lyg nau kokybÄ—s, ge vyzdĹžiui doja nuo sugeba su davo tvarkin itin aukĹĄtos patvarius kai- liui sunau kĹł, o kinai siverÄ?ia ir Dabar graĹžius ir ja vis reÄ?iau. niĹł kailiu pyti, kad iĹĄ tus, Ä?iupinÄ— ginti kaili- taip iĹĄtam iĹĄdirb meistrai ir nepiliukus Lietuvoje uĹžau klausi Mat yra pa reliai niai ĹžvÄ—

LNK GERUMO BANKAS

pravotiĹĄkas jie – sa visada rÄŻ Dabar speigo. paradas, ku lio pasiĹŤtais jĹł tis nuo kai ti tik gin sideda tikraskio gyvĹŤno si triuĹĄiĹł, nuvo skir ko tik pra s teko liniai buĹĄalus orams atpaŞįsta, iĹĄ retai besu i kailiniu , kai kai go At senia metu ne taip tie laikai tÄ—s matas. rai. Jie be var pastaruoju jo Ä— dar O ver Pra meist ir savi na, kad eivius. bangos stebi kailiniĹłdieÄ?iai, ir tiki kinÄ?ius pra smalsiaiis vilki klaipÄ— linukais vil kĹł. kai kailinia karakulio kaÄ?iĹł kailiu ar ar trijĹł iĹĄ kurmiĹł siĹŤti net

ALBUMAS

" ZR

ab` 6_N X\ 5N YNO Q \` Z

VR` aR PUR

ZV [V` TV[X

YN` ]_N

b QĂ› aĂ­X` aN[ Ă˜Vb`

+

aukĹł n e

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS

sirenk a

KINO FOTELIS

Ĺ iandien priedai SugrÄŻĹžimas „ŽiedĹł valdovo“prie iĹĄtakĹł

Mir­tis vie­nuo­lio neį­vei­kÄ— TiraĹžas 35 380

nÄ—s: ]_VR

Ä—janÄ?io s dujos

Z\ [VĂş Ĺ iÄ… savai ji linija Sirijos tÄ™ nuvilnijo gan re elgesys tis che Ĺžimo pajÄ—gos das, kad smerkti mi esÄ… Siri nas.“ Apie jos ĹĄomos nei atakai. EsÄ…Ä—mÄ— rengtai, kad me doti che reĹžimas ruo ĹĄia vo gaminti. dĹžiagos, skir jau maimi tos dujoms paskaity nÄŻ ginklÄ…, bu si panau- nauĹžmones jokiĹł niasklai InformacijÄ…, ti ne vie dujĹł ne vo gali doti. je dos, pa ma ketina tas JAV pavieĹĄino pasak Ĺži- la interneto svetai noje populia „Atsaky pa riolapyje wi BBC uĹž nÄ—je. An da patys ame reigĹŤnas, norsneÄŻvardyred.co tai, tink- Sirija dar ma ÄŻ JAV pareiĹĄ rius Joh sienio nau netrukus laraĹĄtyje „Dan m esanÄ?ia kar Ĺžvalgyba rikieÄ?iai pri me tink- niekada jokio tÄ… patvirtina, kimus, mies nas Simpso jienĹł redaktoger dĹŤ neaiĹĄku nas, ap te netru mis aplin kad ji pat atsa naudos maiĹĄymÄ… duomenĹł apie rÄ—, kad jĹł iĹĄ kur gau Room“ pasi silan kus po kybÄ— „Tai mai rodÄ— che che ta ne atakos, kÄ™s nÄ—mis kÄ—: – TodÄ—l, Visgi, Va gali patvirtin mikalĹł pra ĹĄyti chemines informacija, kad vo Ĺžmones, miniĹł ginklĹł mis ne- man buvo baisiau kad Irako ir sakÄ—: medĹžia sias regi prieĹĄ dÄ—ta praei yra te net jeigu mis Irano ka paskutiturÄ—tĹłâ€œ, jo Sirijos karĹł ĹĄaliĹł ly ti. gas Si tÄ… savai tokiĹł ginksaderiai ÄŻspÄ—- cesÄ… inĹži ro – tvir reĹžimÄ…, Ĺ˝urnalis kÄ™ matyti gyve nys, kurÄŻ kaip sveikino Ira tÄ™ ir kad rijoje reika minio nie no ka savaitÄ—kad gali lĹł nime.“ tas lĹł minis tino Sirijos uĹž S.Hus ginklo mas che- nÄ—je dalyje. riai vykdo ĹĄalies ĹĄÄŻ proterijos sienio mieste buvo pridĹŤrÄ—: „Vi pa Ali Hassa seinas ir rius... Ĺ tai vadina Sirijos centriparei gau same jo mosios naudojimas kurie kĹŤ Pasak nomas nas al Majidas, pusbrolis bĹŤ ras Wa uĹžsienio reika gĹŤnas. raudono perĹžen nai gulÄ— sybÄ— lavonĹł. wi gimas. kaip Che lidas Mual Kai ĹĄiuos sios lini tĹł nama pa red.com, Si jo gatvÄ— lĹł minist- rie palei geriau apkal rijo nau se, jos ko pa „Jungti Ĺžmones.“ minis Ali, pa ĹživinÄ—s ner doti zarino du je keti- Ä?ia tino VaĹĄing lemas anksÄ?iau dar bandÄ— statĹł sienas. kai kumokÄ— raudono nÄ—ms Valsti tonÄ…, kad kursto Ĺ˝monÄ—s jas. Ĺ ios ap vus pa joms tai du ĹĄis ty- kius, vaikus, saugoti savo valstybÄ—sji linija, – pa yra mejos praeito am ralyĹžiuojanÄ?ios mĹł chemi nerimÄ… dÄ—l Si kĹŤdiĹžmonas... prideng MaÄ?iau ri Ĺžiaus de nio deĹĄimt ton. – Skel sekretorÄ— HilreiĹĄkÄ— JAV ti juos, „Šie che ginklo atsar jos turiJie ban ĹĄimtajametyje tos ta la Pa dÄ— Ä?iau gĹł. bia mi ry bu per sak niai vo pa me ters la vienos moClinne jeigu tik spÄ—jimÄ… dvi tero nus, bu J.Simpsono, pavyko.“ joje. Za vo B.al As labai grieĹžtÄ… jĹł yra – ginklai Sirijo ro atakas naudo- Kaip matant vo aiĹĄ persado re ri pabrÄ—Ĺžiu je, Japo susigĹŤ nÄ… – ji buvo galÄ— Ĺžimui – kvÄ—pavi nas sukelia „jeigu“. nes uĹžklupo ku, kad mirtis kĹŤĹžusi, o konvul ni- savo Ĺžmo tume panaudo mo sutri toks nepasiruo Ĺžmosijas, sa, vieni rijos va ti ki vei nes? iĹĄ juos mus kreiptas das Tai pokĹĄtas“ prieĹĄ ĹĄu dovai at kalbÄ—jo ir kankino mirÄ— staiga, ki sius. TieSiri rėŞė, kad mirtÄŻ. Sisiaubo. ti kurÄŻ lai si. prieĹĄ sa- vas. Kita verjos diplomati , – spalÄŻ „Pa kÄ… jos tus, Da grasinÄ™s, maskas vado- nÄ…. maÄ?iau vienos kad Jos kĹŤ yra papanaudo mo bĹŤtĹł puo tĹł za. Veidas nas gulÄ—jo emb ters lavoTĹŤkstan prieĹĄ sa lamas iĹĄ uĹžsie ginklÄ…, jei Jai skau buvo iĹĄkreip riono povo nio, tik Irako ka Ä?iai nuĹžudytĹł tas ago dÄ—jo. Eksper Ĺžmones. ne ko, nijos. jĹł net per MaÄ?iau gyve je iĹĄban rinÄ—s pajÄ—gos siekian tai teigia, kad Ä?ios Siri karius Ira cheminÄ™ ata nime visĹĄimtus dÄ— Paskleis ÄŻvairias mir HalabdĹžotonĹł atsargos jos che kÄ… mi kÄ… iĹĄvydauko ir Irano kare. Ĺžuvusius tinas du tos buvo ir iprito siuose yra didĹžiausios niĹł ginklĹł jas. ne tik Ry biausiai HalabdĹžoje, TaÄ?iau tai, ĹĄokiravo. saulinia (naudoto Pir zarino, bet kaupÄ— nuotuose. Jas Da Artimuotai, kad maja netu me kare), mas Laniekas aĹĄtunto taip pat me pajo deĹĄimtkas su- Juk rÄ—jo jokiĹł apsau iĹĄ ĹžuvusiĹłjĹł paralyĹžiuo ten bu gos meÄ?io. Kraupus Dabar janÄ?ios VX du nervus seneliĹłâ€œ, vo ir vaikĹł, priemoniĹł. jos. daugelis ir mo bom Kalbos vaizdas – apie che Kitame pasakojo J.Simp terĹł, ir linia bĹł eksponuo mieste ras tino pri minÄŻ gink tĹł jamos me sonas. me mu nalistas, name, kaip pa si ziejuje, mo lab ke ÄŻvyku minti prieĹĄ 25 lÄ… paskasa jis dĹžos ko ÄŻkurtame riaiĹĄvy jo ĹžurvaizdÄ… mies nei gat do dar krau vo 16 d. siÄ… tragedijÄ…. metus Iraď Ž PomÄ— HaPrieĹĄ pat te. vÄ—je. pes 1988 m. riog tuo gis: dujĹł Saddamas metis Irako ko- ĹĄa sojo pro stogÄ… Namo vidu nÄŻ tas buvo WV QN` QN `N X\ ZN XNQ ryje ja diktato intensy antpuolÄŻ mieslia jos gu @ 5b` ÄŻkritusi _ cN QV [ Hus nau sei rius ` mas. viai bom N ZN` 0U RV [ nas nu doti Pasak Akivaiz lÄ—jo trijĹł Ĺžmo bomba, o nis rodÄ— pabarduoR ZV [Vb .YV N` XNV_Ă›WR V_ W\ ] liudinin kurdĹł taumirtÄŻ neĹĄantÄŻ Ali sie YN OVNb kĹł, Che nÄ—s tuo du, pasak Ĺžur niĹł kĹŤnai. ginklÄ… ti `VNV ZĂ› b`O _\ YV` . 5 nalisto, prieĹĄ stiklus, kÄ— iĹĄdauĹžti mimetu, kai Irako ka nÄ™ maĹžumÄ…. NY :N T\ V] _V ĹžmovisĹł rengÄ—si kad ÄŻvyko a\ Qb WN` HalabdĹžosriuomenÄ—s tai pie J.Simp gyvĹłjĹł Ä?ia ne pastatĹł ro ranko tauti. Vieno antpuolis, liktĹł. dĹŤrÄ— miessonas pasako dyta tĹŤks miestas. ÄŒia kiniu tapo mirusio jo, kaip duonos. se net buvo li vybu tanÄ?iai te per pa kÄ™s atsiKi ĹžmoniĹł. vo iĹĄĹžu„Nu „KodÄ—l to veide maty gabalÄ—lis gru vykau ÄŻ Ha tÄŻ karo sĹŤkurÄŻ. labdŞą pele toriĹĄkai ĹĄie ĹžmonÄ—s ti ĹĄypsena. nuskrai uĹžsienio Ĺžurna kartu su mi paklau dino Ira sÄ— Ĺžurna rÄ—, – reme no oro listĹł. Mus listas ir pajÄ—gos. Ä?ia pa tu Irano valdĹžiai Tuo rodyti pasauliui, buvo paran ku kuo savo ĹĄalyje

 @PN[ ]Ve• [b\ a _

Kaina 1,60 Lt

„Ke­li­nin­kai ma­ne ÄŻti­ki­nÄ—­jo, kad jie dir­bo, bet gam­ta uĹž juos dir­bo ge­riau.“ Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da pa­ste­bÄ—­jo, kad Ĺžmo­giť­ko­sios pa­stan­gos kar­tais bō­na nie­ko ver­tos.

IĹĄei­ties iĹĄ be­vil­tiť­kĹł si­tua­ci­jĹł, dva­sios ra­ my­bÄ—s, svei­ka­tos ir pro­ble­mĹł spren­di­ mo dau­gy­bÄ— klai­pÄ—­ die­Ä?iĹł pra­ťo ĹĄven­ ta lai­ko­mo­je vie­to­ je – prie sta­Ä?ia­ti­kiĹł ĹĄven­ti­ko tÄ—­vo An­to­ ni­jaus ka­po LÄ—­bar­ tuo­se.

2p.

Ke­li­nin­kus paauk­lÄ—s bau­do­mis As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Per pa­rÄ… – 19 eis­mo ÄŻvy­kiĹł, su­dau­ Ĺžy­ti au­to­mo­bi­liai, ap­lam­dy­ti ke­lio Ĺženk­lai. DÄ—l to, kad uos­ta­mies­Ä?io gat­vÄ—s bu­vo vir­tu­sios Ä?iuo­Şyk­lo­ mis, ke­li­nin­kus Ĺža­da baus­ti ir mies­ to val­dĹžia, ir po­li­ci­ja. Baus ir po­li­ci­ja

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Ir ťian­dien da­ro ste­buk­lus

Ar­ti­mų­jĹł am­Şi­no­jo poil­sio vie­tos ap­ lan­ky­ti at­va­Şiuo­jan­tys klai­pÄ—­die­Ä?iai ne­re­tai uŞ­su­ka ÄŻ kop­ly­Ä?iÄ…. Ta­Ä?iau ne tik sta­Ä?ia­ti­kiĹł pa­sta­ty­ta ir vi­sĹł kon­ fe­si­jĹł ti­kin­tie­siems mie­la kop­ly­Ä?ia trau­kia Ĺžmo­nes ÄŻ tÄ… vie­tÄ…. Gre­ta ĹĄio sta­ti­nio yra vie­nin­te­lis ka­pas, ku­ rÄŻ kas­dien ap­lan­ko de­ťim­tys, o kar­ tais ir ĹĄim­tai Ĺžmo­niĹł. Net Ĺžie­mÄ… jis nu­klo­tas gÄ—­lÄ—­mis, Ä?ia ple­ve­na ge­du­ lo Ĺžva­kÄ—s, sta­Ä?ia­ti­kiĹł pa­ pro­Ä?iu pa­lie­ka­ma mais­to.

4

„„Vil­tis: li­gĹł ir ne­lai­miĹł spau­dĹžia­miems Ĺžmo­nÄ—ms rei­kia ste­buk­lĹł.

9A

+

Q\cN[N

Vy­tau­to Liau­dans­kio fotomon­ta­Şas

Pa­sak Ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro, bu­dÄ—­to­ jai vos spÄ—­jo at­sa­ki­nÄ—­ti ÄŻ pa­si­pik­ti­nu­ siĹł vai­ruo­to­jĹł skam­bu­Ä?ius. „Ket­vir­ ta­die­nio va­ka­rÄ… spus­te­lÄ—­jus ĹĄal­tu­kui, ke­liuo­se su­si­for­ma­vo plik­le­dis. Gat­ves tu­rÄ—­jÄ™ pri­Şiō­rÄ—­ti ke­li­nin­kai sa­vo funk­ ci­jĹł neat­li­ko. Ava­ri­jĹł tÄ… va­ka­rÄ… bu­vo la­bai daug, kai ku­rio­se gat­vÄ—­se su­si­ da­rÄ— au­to­mo­bi­liĹł spĹŤs­tys“, – prisimi­ nÄ— situacijÄ… Ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro vir­ťi­ nin­kas Ra­mō­nas Ĺ i­dei­kis. Ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gō­nai uŞ­ fik­sa­vo, kad ket­vir­ta­die­nio va­ka­rÄ… smÄ—­ liu ne­bu­vo bars­ty­tos ÄŻkal­nÄ—s, via­du­kai, til­tai. „AĹĄ ne­Şi­nau, kaip jie ruo­ťÄ—­si Ĺžie­mai. Bars­ty­tu­vai gat­vÄ—­se pa­si­ro­ dÄ— ge­ro­kai vÄ—­liau, kai dau­gy­bÄ— Ĺžmo­ niĹł jau bu­vo iĹĄ dar­bo par­ va­Şia­vÄ™ na­mo.

2

2

šešTADIENIS, GRUODŽIO 8, 2012

miestas

Rim­kų per­va­ža ner­vi­na vai­ruo­to­jus Prie Rim­kų ge­le­žin­ke­lio per­va­žos kas ry­tą vėl su­si­da­ro au­to­mo­bi­lių spūs­tys – pi­ko va­lan­do­mis ge­le­žin­ke­liu kur­suo­ja trau­ki­ niai. Per­va­ža už­da­ro­ma maž­daug pus­va­ lan­džiui. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Į Klai­pė­dą iš Ši­lu­tės, Prie­ku­lės ir Di­tu­vos į dar­bą va­žiuo­jan­tys ir sa­ vo vai­kus į uos­ta­mies­čio mo­kyk­ las ve­žan­tys vai­ruo­to­jai dar rug­ sė­jį su­kė­lė triukš­mą dėl Rim­kuo­se pi­ko va­lan­do­mis eis­mą trik­dan­čių ši­lum­ve­žių. Vai­ruo­to­jai ne­sup­ra­to, ko­dėl ge­ le­žin­ke­li­nin­kai au­to­mo­bi­lių eis­mo ne­ga­lė­tų nu­trauk­ti ke­lios mi­nu­tės po aš­tun­tos, kai dau­gu­ma dir­ban­ čių­jų jau yra at­vy­kę į dar­bo vie­tas. Ta­da šie skun­dai pa­sie­kė su­si­ sie­ki­mo mi­nist­rą Eli­gi­jų Ma­siu­lį ir si­tua­ci­ja bu­vo pa­si­tai­siu­si. Ta­čiau vi­sai ne­se­niai pa­si­jau­tė, kad mi­ nist­ras jau val­džios ne­be­tu­ri.

„Ši ver­si­ja ne­tei­sin­ga. Iki Nau­jų­ jų me­tų no­ri­me pa­baig­ti re­konst­ ruk­ci­ją ir si­tua­ci­ja pa­ge­rės. Pa­lei­ si­me sto­tį ir trau­ki­nių grei­čiai bus ki­to­kie, tiek il­gai prie Rim­kų per­ va­žos lauk­ti ne­be­rei­kės“, – ža­ dė­jo bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“ Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­to­rius Ju­lius Mik­šys. Ge­le­žin­ke­li­nin­kai tvir­ti­na, kad Rim­kų per­va­žos už­da­ry­mo prie­ žas­tis to­kia pa­ti, kaip ir bu­vo. Vyks­ta ge­le­žin­ke­lio re­konst­ruk­ci­ ja. Ma­nev­ruo­ja spe­cia­li­zuo­tos ma­ ši­nos, jos ir uži­ma per­va­žą. „Sup­ran­tu, kai žmo­nės ne­kant­ rau­ja, jiems vi­so­kių min­čių ky­la. Ta­čiau po Nau­jų­jų me­tų taip ne­ be­bus“, – ti­ki­no J.Mik­šys.

Nuos­to­liai: net su­lau­kę ne­bes­le­pia­mo mies­to val­džios pyk­čio, ke­li­nin­kai ir va­kar vai­ruo­to­jus pa­li­ko la­vi­ruo­

ti ant le­do.

Ke­li­nin­kus paauk­lės bau­do­mis Pir­mą bars­ty­tu­vą Til­ 1 žės gat­vė­je ma­tė­me tik apie pu­sę de­šim­tos va­ka­ro“, – tvir­

ti­no R.Ši­dei­kis. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas pri­mi­nė, kad už gat­vių ne­prie­žiū­rą Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­sas nu­ma­to at­sa­ko­my­bę. „Jau kar­tą bu­vo kal­bė­ta su ke­li­ nin­kais, jie bu­vo per­spė­ti. Žiū­rė­si­ me, kaip jie šį kar­tą tei­sin­sis ir ko­kius ar­gu­men­tus pa­teiks. Ta­čiau, ma­nau, kad iš­va­dos nė­ra pa­da­ry­tos, teks tai­ ky­ti ad­mi­nist­ra­ci­nio po­vei­kio prie­ mo­nes“, – kal­bė­jo R.Ši­dei­kis. Tai­syk­lių, rei­ka­lau­jan­čių pri­žiū­ rė­ti gat­ves, jų sta­ti­nius bei įren­gi­ nius taip, kad jie bū­tų sau­gūs eis­ mui, ne­si­lai­ky­mas už­trau­kia bau­dą nuo pen­kias­de­šim­ties iki dvie­jų šim­tų li­tų. Kei­kė­si ir už­sie­nie­čiai

Pa­ža­das: prie Rim­kų ge­le­žin­ke­lio per­va­žos ry­tais pi­ko va­lan­do­mis ši­

lum­ve­žiai au­to­mo­bi­lių eis­mo ne­trik­dys po Nau­jų­jų me­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš va­ka­ro stre­są sli­džio­se mies­to gat­ vė­se pa­ty­rę vai­ruo­to­jai penk­ta­die­nio ry­tą vėl keiks­no­jo ke­li­nin­kus. Į ava­ri­ją pa­te­ko Lat­vi­jos pi­lie­ tis, ku­ris ne­spė­jo su­stab­dy­ti au­ to­m o­b i­l io ir tren­k ė­s i į lie­t u­v io ma­ši­nos ga­lą. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je įvy­ko ke­lios neįs­kai­ti­nės ava­ri­jos. Pries­to­čio gat­vė­je au­ to­mo­bi­lis ta­ra­na­vo ke­lio ženk­lą, o Šau­lių gat­vė­je ma­ši­na nu­va­žia­ vo nuo ke­lio. Nau­jo­jo­je Uos­to gat­vė­je dėl sli­ džios ke­lio dan­gos su­si­dū­rė du au­ to­mo­bi­liai, po mi­nu­tės čia pat su­ si­rė­mė dar dvi ma­ši­nos. Lie­pų gat­vė­je vi­su­rei­gis nu­lė­kė nuo va­žiuo­ja­mo­sios da­lies ir ap­

žer­gė ra­tais pės­čių­jų sa­le­lę. „Daug ava­ri­jų nu­ti­ko kie­muo­se. Ties įva­ žo­mis bu­vo sli­du, gat­vės ne­va­ly­tos ir ne­bars­ty­tos“, – ne­slė­pė R.Ši­ dei­kis. Klai­pė­dos ra­jo­ne vai­ruo­to­jai taip pat kei­kė ke­li­nin­kus, nes ra­jo­ni­niai ke­liai ne vi­sur bu­vo va­ly­ti. „Už­re­g ist­r uo­ta dau­g iau nei įpras­ta neįs­kai­ti­nių eis­mo įvy­kių. Gau­ti pra­ne­ši­mai apie 7 įvy­ku­sias ava­ri­jas, ta­čiau žmo­nės jo­se ne­nu­ ken­tė­jo“, – tei­gė Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ed­mun­das Zba­raus­kas.

Nau­jo­jo­je Uos­to gat­ vė­je dėl sli­džios ke­lio dan­gos su­si­dū­rė du au­to­mo­bi­liai, po mi­ nu­tės čia pat su­si­rė­ mė dar dvi ma­ši­nos.

Skirs ir įspė­ji­mus

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dū­da, ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą dėl pra­sto ke­li­nin­kų dar­bo vos val­dęs emo­ci­jas, penk­ta­die­nio ry­tą jau at­ sar­giau ver­ti­no gat­vių būk­lę. „Atė­jo žie­ma, ir vi­siems rei­kia bū­ti ati­des­niems – vai­ruo­to­jams, pės­tie­siems ir ke­li­nin­kams. Ke­li­ nin­kai ma­ne įti­ki­nė­jo, kad jie dir­ bo, bet gam­ta už juos dir­bo ge­riau. Mies­te bu­vo ma­si­nė čiuo­žyk­la“, –

tvir­ti­no L.Dū­da. Jis pa­ste­bė­jo, kad uos­ta­mies­ty­je yra kur kas dau­giau san­kry­žų, nei ke­li­nin­kai tu­ri pa­ jė­gų. „Aš iš va­ka­ro jų pra­šiau, kad „mes­tų“ di­des­nes pa­jė­gas ir va­ žiuo­tų bars­ty­ti. Jie die­va­go­jo­si, kad taip ir da­rys“, – aiš­ki­no L.Dū­da. Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­ do­vas sa­kė, kad gat­ves va­lan­čioms įmo­nėms bus su­ra­šy­ti įspė­ji­mai, pa­pil­do­mi nu­ro­dy­mai. „Te­gul po­li­ci­ja ski­ria bau­dą. Mes lau­kia­me ir apie tą pa­tį gal­vo­ja­me – neat­si­lik­si­me nuo po­li­ci­jos. Už su­tar­ ties punk­tų ne­si­lai­ky­mą ga­li­me skir­ti 400 li­tų bau­dą“, – pri­mi­nė L.Dū­da. Si­tua­ci­ją tai­sys smė­liu

Pie­ti­nę mies­to da­lį va­lan­čios įmo­ nės „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas tvir­ti­no, kad nak­tį į penk­ta­ die­nį du kar­tus gat­vė­se bė­rė smė­lį su drus­kos mi­ši­niu. „Iki 7 val. ry­to pa­grin­di­nes gat­ ves pa­bars­tė­me. Ga­vo­me at­ski­rą nu­ro­dy­mą ir vėl ber­si­me. Drus­ka vei­kia iki 10 laips­nių šal­čio. Kol kas ji vei­kia, nes lai­ko­si 7 laips­ niai. Bė­dų ga­li pri­da­ry­ti tik rū­ kas, drėg­mė va­ka­rop ga­li su­šal­ti, ir vėl bus le­das“, – va­kar kal­bė­jo D.Zo­kas. Jis ra­mi­no, kad te­rei­kia lai­ko, kol ma­ši­nų ra­tai iš­va­ži­nės drus­ką. „Vos pa­ber­ta drus­ka ne­vei­kia, ji tik iš­grau­žia duo­bu­tę le­de. Rei­kia, kad bū­tų in­ten­sy­viau va­ži­nė­ja­ma, ta­da drus­ka pa­si­skirs­to. Jei bus bė­ dų, teks tas vie­tas pa­bars­ty­ti smė­ liu“, – ža­dė­jo D.Zo­kas.

Prieš triukš­mą – su pla­ka­tais As­ta Dy­ko­vie­nė Ne­mu­no gat­vės gy­ven­to­jai, be­ si­pik­ti­nan­tys suin­ten­sy­vė­ju­siu triukš­mu, nu­spren­dė sa­vo tei­ses gin­ti pi­ke­tais, ta­čiau kal­tų ieš­ko­jo ne tuo ad­re­su.

Į san­kcio­nuo­tą pi­ke­tą va­kar prie Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos pa­sta­to su­si­rin­ko da­lis Ne­mu­no gat­vės gy­ven­to­jų. Žmo­ nės ti­ki­no, kad dar 2008 m., pra­ dė­jus re­konst­ruo­ti ša­lia jū­rų uos­to esan­čią Ne­mu­no gat­vę, bu­vo ža­da­ ma gy­ven­to­jus iš­kel­ti, o jų na­mus nu­griau­ti. Ta­čiau taip neat­si­ti­ko iki šiol. Žmo­nės tei­gė, kad pi­ke­tuo­

ti jie yra pri­vers­ti dėl ne­pa­ke­lia­mų gy­ve­ni­mo są­ly­gų, dėl nuo­la­ti­nio iš uos­to ir ge­le­žin­ke­lio sklin­dan­ čio triukš­mo. „Dė­me­sio, Ne­mu­no gat­vės 133 na­mas yra 14 m 23 cm iki bė­gių, Ne­mu­no g. 113 na­mas yra 16 m 84 cm iki ge­le­žin­ke­lio bė­gių“, – bu­ vo pa­ra­šy­ta pro­tes­tuo­jan­čių­jų pla­ ka­te. Gy­ven­to­jai sa­kė, jog nuo trau­ki­ nių ke­lia­mos vib­ra­ci­jos sky­la na­mų sie­nos, tru­pa ka­mi­nai, bu­tuo­se ju­ da bal­dai. Ta­čiau Ne­mu­no gat­vės da­lis, ku­ rio­je gy­ve­na pi­ke­ta­vę žmo­nės, pri­ klau­so Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei, o ne Uos­to di­rek­ci­jai.

„Uos­to di­rek­ci­ja ga­lės at­lik­ti kaž­ ko­kius veiks­mus tik ta­da, kai Ne­ mu­no gat­vės da­lį mies­tas ofi­cia­liai per­duos Uos­to di­rek­ci­jos ad­mi­nist­ ra­ci­jai“, – ti­ki­no di­rek­ci­jos at­sto­vė. „Klai­pė­da“ ra­šė, kad uos­ta­mies­ čio val­džia ža­da ne tik per­duo­ti uos­ tui da­lį Ne­mu­no gat­vės, bet ir ini­ci­ juo­ti čia dar li­ku­sių gy­ven­to­jų bu­tų iš­pir­ki­mą vals­ty­bės reik­mėms. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei pri­klau­so be­veik trys ki­lo­met­rai šios gat­vės – da­lis, ku­ri yra mies­to te­ri­to­ri­jo­je. Li­ku­si Ne­mu­no gat­vės da­lis pri­ klau­so vals­ty­bei. Ją val­do Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­ rek­ci­ja. Bū­tent uos­to po­rei­kiams ten­kin­ti ir nau­do­ja­ma ši gat­vė.

Pro­tes­tas: Ne­mu­no gat­vės gy­ven­to­jai dėl ne­pa­ke­lia­mos uos­to kai­my­

nys­tės ry­žo­si vie­šai ak­ci­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

šešTADIENIS, GRUODŽIO 8, 2012

miestas Tvir­tins ko­pa­gūb­rį

Su­lau­kė pa­dė­kos

Mė­ga­vo­si žu­vie­ne

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus del­fi­ na­riu­mo re­konst­ruk­ci­jos me­ tu apie 3 tūkst. kub. m iš­kas­ to smė­lio bus pa­nau­do­ta Smil­ ty­nės ko­pa­gūb­riui su­tvir­tin­ ti. Pla­nuo­ja­ma su­tvar­ky­ti apie 150 m ap­sau­gi­nio pa­jū­rio ruo­ žo, ku­ris yra la­biau­siai nu­ken­ tė­jęs nuo aud­rų. Šie dar­bai tu­ rė­tų star­tuo­ti ki­tą sa­vai­tę.

Uos­ta­mies­čio va­do­vai va­kar pa­ ger­bė Klai­pė­dos ap­skri­ties Vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to pa­rei­gū­nus, ku­rie prieš ke­le­ tą sa­vai­čių pa­dė­jo de­mas­kuo­ ti pa­sta­tus ter­lio­ju­sių gra­fi­ti­nin­ kų gru­puo­tę. Pa­dė­kos įteik­tos Zig­mui Turs­kiui (nuotr.), Va­di­mui Upo­ro­vui, Dai­vai Be­niu­šie­nei ir Žyd­rū­nui Leč­kaus­kui.

Pra­si­dė­ju­sio ad­ven­to pro­ga va­ kar Se­no­jo­je per­kė­lo­je žmo­nės bu­vo vai­ši­na­mi žu­vie­ne. Klai­pė­ dos ap­skri­ties „Ca­ri­to“ fon­do at­ sto­vių tei­gi­mu, tam, kad iš­vir­ tų dau­giau nei 50 lit­rų žu­vie­nės, trims mo­te­rims te­ko be poil­sio plu­šė­ti nuo 9 val. ry­to. Žu­vų sriu­ bai pa­ga­min­ti paau­ko­jo uos­ta­ mies­čio žve­jai.

Mi­nist­ras ta­po Ka­lė­dų Se­ne­liu Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ge­ru­mo ak­ci­jos „Būk drau­giš­kas gau­siai šei­mai“ ka­lė­di­ nių do­va­nų mai­šas kas­dien vis au­ga. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Dos­nių ir ge­ra­no­riš­kų klai­pė­die­čių pa­stan­go­mis dau­gia­vai­kių uos­ta­ mies­čio šei­mų šven­tės taps ge­ro­ kai links­mes­nės ir tur­tin­ges­nės. Pri­si­dė­ti prie šios tau­rios mi­si­jos su­sku­bo ir klai­pė­die­tis po­li­ti­kas Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Vos ke­le­tą va­lan­dų gim­ta­ja­me mies­te pra­lei­dęs su­si­sie­ki­mo mi­ nist­ras į „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­ją at­ sku­bė­jo su do­va­no­mis, ku­rio­mis ne tik pra­džiu­gins ma­žuo­sius sma­gu­ rius, bet ir pa­si­rū­pins sau­ges­ne jų kas­die­ny­be. Ak­ci­jos „Būk drau­giš­kas gau­siai šei­mai“ gė­ry­bes pa­pil­dė E.Ma­siu­ lio do­va­no­tos ku­pi­nos sal­dai­nių dė­žės, šviesą atspindinčios lieme­ nės bei glė­bys at­švai­tų. Ki­ta šiai ak­ci­jai ne­li­ku­si abe­jin­ga klai­pė­die­tė dau­gia­vai­kė­se šei­mo­se

Skulp­tū­ros. Pa­lan­gos A.Mon­čio na­ muo­se-mu­zie­ju­je šian­dien 16 val. ati­ da­ro­ma Ste­fa­no Wierz­bic­kio skulp­tū­ rų pa­ro­da. Ren­gi­ny­je da­ly­vaus ir dar­ bų au­to­rius. Mu­zi­ka. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to kon­cer­tų sa­lė­je gruo­džio 10 die­ną 18 val. vyks pro­f. Sta­nis­lo­vo Ži­le­ vi­čiaus kla­sės stu­den­tų kon­cer­tas (for­ te­pi­jo­nas, bir­by­nė, flei­ta, vio­lon­če­lė).

No­rin­tie­ji pra­džiu­ gin­ti gau­sias šei­my­ nas sa­vo do­va­no­mis „Klai­pė­dos“ re­dak­ ci­jo­je lau­kia­mi iki gruo­džio 17-osios. au­gan­čioms at­ža­loms pa­do­va­no­jo vi­są mai­šą nau­jų drabužėlių. No­rin­tie­ji pra­džiu­gin­ti gau­sias šei­my­nas sa­vo do­va­no­mis „Klai­pė­ dos“ re­dak­ci­jo­je (Nau­jo­jo So­do gat­ vė 1A, „K cent­ras“) lau­kia­mi dar po­ rą sa­vai­čių – iki gruo­džio 17-osios. Gau­sų bū­rį at­ža­lų au­gi­nan­tiems tė­vams pra­vers ne tik rūbai, ava­ ly­nė, mo­kyk­li­nės pre­kės, kny­ ge­lės, mais­to pro­duk­tai, bui­ti­nė tech­ni­ka, bet ir pra­džiu­gins mie­ los smulk­me­nos – žais­lai ar sal­ džios do­va­nė­lės.

Dienos telegrafas

Kon­fe­ren­ci­ja. I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je gruo­džio 10 die­ną 13 val. vyks kon­fe­ren­ci­ja „Skaid­ rus vie­ša­sis sek­to­rius: rea­lu ar uto­piš­ ka?“ Ren­gi­ny­je da­ly­vaus ir pra­ne­ši­mus skai­tys Sei­mo na­riai, „Trans­pa­ren­cy LS“ ir STT at­sto­vai. Kny­gos. I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ka gruo­ džio 11 die­ną 16 val. kvie­čia Klai­pė­dos ra­ šy­to­jus, lei­dė­jus, mo­kyk­lų bib­lio­te­ki­nin­ kus ir vi­sus nea­be­jin­gus ak­ci­jai „Kny­gų Ka­lė­dos“ į šven­ti­nį ren­gi­nį. Jo me­tu taip pat bus ga­li­ma do­va­no­ti kny­gas Klai­pė­ dos mo­kyk­lų bib­lio­te­koms. Rei­ka­lin­gų kny­gų są­ra­šą ga­li­ma ras­ti tink­la­la­py­je www.kny­gu­ka­le­dos.in­fo. Do­va­nos: dvi at­ža­las tu­rin­tis E.Ma­siu­lis ži­no, jog vai­kams šven­tės be

sal­dai­nių – ne šven­tės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Cha­nu­ka. Žy­dų tau­ta pa­si­tin­ka vie­ną svar­biau­sių me­tų šven­čių. Di­džio­sios Me­no­ros už­de­gi­mo ce­re­mo­ni­jos šven­ čiant žy­dų šven­tę Cha­nu­ką vyks įvai­ riuo­se ša­lies mies­tuo­se, Klai­pė­do­je – gruo­džio 12 die­ną 17 val. Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je. San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 5 po­ ros. Žie­dus su­mai­nys Gin­tau­tas Kuo­dis ir Da­nu­tė Grai­bie­nė (11.50 val.), Ar­tio­mas Bu­ka­tyj ir Yu­lia Kol­bi­na (12.10 val.), Vir­ gi­ni­jus Kur­pei­kis ir Do­vi­lė Dauk­šai­tė (12.20 val.), Vla­di­mi­ras Asa­čio­vas ir Va­ len­ti­na Ev­lam­pie­va (13.10 val.), Er­nes­tas Bra­žas ir Mo­des­ta Kir­ku­ty­tė (13.20 val.). Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­ta aš­tuo­nių klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Iva­nas Mol­ cha­no­vas (g. 1927 m.), Sta­nis­lo­vas Sto­ nys (g. 1931 m.), Juo­zas Žu­kai­tis (g. 1932 m.), Sta­sys Eduar­das Sa­daus­kas (g. 1942 m.), Zi­na Kle­zie­nė (g. 1943 m.), Sta­ sys Domb­raus­kis (g. 1945 m.), Al­gir­das Bru­žas (g. 1951 m.), Ser­ge­jus Čiu­bins­kis (g. 1954 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vi­ta Kond­ro­tie­nė, Ser­ge­jus Čiu­bins­kis, Iva­nas Mol­cha­no­vas, Sta­sys Šli­bu­ris. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Ma­ri­ja Ar­na­šie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 1 ber­niu­kas ir 4 mer­ gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 59 iš­kvie­ti­ mų. Į me­di­kus klai­pė­die­čiai krei­pė­si dėl trau­mų, šir­dies prie­puo­lių, du­su­lio.

4

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

miestas

Mir­tis vie­nuo­lio neį­vei­kė 1

Žmo­nės priei­na, žeg­no­ ja­si, pa­sto­vi, apei­na ap­ lin­kui ka­pą, pa­ry­mo. Daž­niau­siai ki­ti sten­gia­si ne­ truk­dy­ti. Net anks­tų sa­vait­ga­lio ry­tą nuo pa­grin­di­nio ka­pi­nių ke­liu­ ko šio ka­po link nak­tį iš­kri­tu­sia­ me snie­ge ryš­kė­ja ką tik iš­min­tų pė­dų ta­kas. Jis ve­da prie sta­čia­ti­kių vie­nuo­lio tė­vo An­to­ni­jaus am­ži­no­jo poil­sio vie­tos. Pa­sau­lie­ti­nis šio žmo­gaus var­das ir pa­var­dė – Ana­to­li­jus Bu­ rav­ce­vas. Nuo sun­kios li­gos mi­ręs šven­ti­kas čia bu­vo pa­lai­do­tas 2010 m. lapk­ri­tį. Tė­vą An­to­ni­jų pa­ži­no­jo dau­gy­bė klai­pė­die­čių, o da­bar iš lū­pų į lū­pas sklin­da gan­das, kad dau­ge­liui žmo­ nių pa­dė­da­vęs vie­nuo­lis ir po mir­ ties da­ro ste­buk­lus. Dau­gy­bė žmo­nių už­su­ka prie šio ka­po ir, ne­pra­šy­da­mi šven­ti­ko pa­ gal­bos, tie­siog su­kal­ba mal­dą už mi­ru­sį­jį ir ei­na sa­vais ke­liais. Iš­va­da­vo nuo kan­čių

Vie­na klai­pė­die­tė var­go slau­gy­da­ ma Ka­li­ning­ra­de gy­ve­nu­sią any­tą. Gar­baus am­žiaus mo­te­ris be ga­ lo il­gai ir sun­kiai sir­go. Ar­ti­mie­ ji kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį va­ži­nė­jo jos lan­ky­ti. Se­ko ne tik to­li gy­ve­nan­čios mo­ters gi­mi­nai­čių pi­ni­gai, bet ir jė­gos, o svar­biau­sia – bu­vo ne­pa­ ke­lia­mai sun­ku ma­ty­ti, kaip ne­ ga­lios ka­muo­ja­ma se­no­lė kan­ ki­no­si ir su­vo­kė be­vil­tiš­ką sa­vo pa­dė­tį. Kar­tą, kai ke­lios bi­čiu­lės su­si­ ruo­šė į Lė­bar­tus, tė­vo An­to­ni­jaus ka­pą ap­lan­ky­ti pa­si­ry­žo ir li­go­nės mar­ti. Ji nuo­šir­džiai mel­dė­si ir pra­ šė vie­nuo­lio pa­gel­bė­ti li­go­nei ir iš­ spręs­ti jos pro­ble­mą. Mo­te­rys su­tvar­kė ar­ti­mų­jų ka­ pus, sė­do į au­to­mo­bi­lį ir va­žia­ vo na­mo. Kai ma­ši­na su­sto­jo prie vie­nos pa­ke­lei­vės na­mų, su­skam­ bo pa­gal­bos any­tai pra­šiu­sios mo­ ters te­le­fo­nas. Ji nu­ste­bo pa­ma­čiu­ si ek­ra­ne any­tos kai­my­nės te­le­fo­no nu­me­rį. Ši sku­bė­jo pra­neš­ti, kad li­ go­nė prieš ke­lias mi­nu­tes pa­li­ko šią aša­rų pa­kal­nę. Nors mels­da­ma­si klai­pė­die­tė ne­lin­kė­jo any­tai mir­ties, ta­čiau skaus­mų ka­muo­ja­mai li­go­nei išė­ ji­mas bu­vo vie­nin­te­lė išei­tis pa­ bėg­ti nuo ne­si­bai­gian­čių kū­no so­pu­lių. Po mal­dos pa­svei­ko

Ki­ta klai­pė­die­tė liu­di­jo, kad iš­gir­ du­si šiur­pią me­di­kų diag­no­zę apie jos kū­ną grau­žian­tį vė­žį bu­vo pa­ siųs­ta pas sos­ti­nės me­di­kus ope­ ra­ci­jai. Ta­čiau be­si­ruoš­da­ma šiai ne­ links­mai ke­lio­nei mo­te­ris ap­si­lan­ kė prie tė­vo An­to­ni­jaus ka­po. Ji ne tik mel­dė­si, bet ir min­ty­se kal­bė­jo­ si su di­de­lį au­to­ri­te­tą tu­rin­čio vie­ nuo­lio vė­le. Pa­sa­ko­jo apie dar neu­ žau­gin­tus vai­kus, nuo­šir­dų rū­pes­tį sa­vo ar­ti­mai­siais ir bai­mę anks­ti juos pa­lik­ti. Kai ga­liau­siai klai­pė­die­tė nu­va­ žia­vo į Vil­nių, spe­cia­lis­tai neap­ti­ko jo­kių po­žy­mių, kad mo­te­ris sir­go. Neį­ti­kė­ti­ną pa­svei­ki­mą šios is­to­ ri­jos he­ro­jė sie­ja su ste­buk­lin­ga tė­ vo An­to­ni­jaus ga­lia ir ti­ki­na, kad tai jis pa­da­rė ste­buk­lą.

Ti­kė­ji­mas: Lė­bar­tų ka­pi­nė­se be­ne lan­ko­miau­sias ka­pas – tė­vo An­to­ni­jaus.

At­si­dė­ko­jo už pa­gal­bą

Iš lū­pų į lū­pas sklin­da ir ki­tas pa­sa­ ko­ji­mas, su­si­jęs su tė­vo Ana­to­li­jaus as­me­niu. Tai at­si­ti­kę dar ta­da, kai vie­nuo­lis bu­vo gy­vas. Kar­tą tam­siu pa­ros me­tu ke­ly­je su­ge­do šio šven­ti­ko au­to­mo­bi­lis. Prie su­ge­du­sios ma­ši­nos šei­mi­ nin­kui pa­dė­ti ne­pra­šo­mas su­sto­ jo ne­pa­žįs­ta­mas žmo­gus. Jis ta­ da dar ne­ži­no­jo, kad bend­rau­ja su vie­nuo­liu. Vy­ras pa­dė­jo tė­vui An­to­ni­jui ir ne­paė­mė už tai jo­kio at­ly­gio. Ta­ čiau vy­rai li­ko pa­žįs­ta­mi. Vie­nuo­ lis su­ži­no­jo, kad jo gel­bė­to­jas anks­ čiau sėk­min­gai vys­tė vers­lą ir bu­vo pa­si­tu­rin­tis žmo­gus, ta­čiau pi­ni­gų iš­pai­kin­tas pra­dė­jo gir­tau­ti ir vis­ ką pra­ra­do. Tė­vas An­to­ni­jus ta­po dva­si­niu šio vy­ro glo­bė­ju. O svar­biau­sia, kad nuo šio bend­ra­vi­mo pra­džios pra­ si­dė­ju­si bu­vu­sio vers­li­nin­ko sėk­ mė jo neap­lei­do net ir vie­nuo­liui mi­rus. Šei­mą su­si­grą­ži­nęs bei vers­ lą at­kū­ręs vy­ras kiek­vie­na pro­ ga liu­di­ja apie ne­pap­ras­tą dva­si­ nin­ko pa­gal­bą, ku­rią jis jau­čia ir šian­dien. Mo­kė­jo at­si­pra­šy­ti net var­ge­tos

Klai­pė­dos vi­sų ru­sų šven­tų­jų šven­tyk­los dva­si­nin­kas, pro­to­je­ rė­jus tė­vas Vik­to­ras Ti­mo­ni­nas daug me­tų pa­ži­no­jo tė­vą An­to­ ni­jų ir ti­ki­na, kad jis bu­vo ypa­ tin­gas: itin įdo­mus pa­šne­ko­vas, la­bai nuo­šir­dus žmo­gus, dos­nus, ne­pri­pa­ži­nęs jo­kio dirb­ti­nio ofi­ cia­lu­mo.

Tai šis vie­nuo­lis Klai­pė­do­je prie cerk­vės įkū­rė lab­da­ros val­gyk­ lą, pa­ts au­gi­no dar­žo­ves mais­tui jo­je ga­min­ti. Tai jis įstei­gė sek­ ma­die­ni­nę mo­kyk­lą suau­gu­sie­

Pro­to­je­re­jus V.Ti­mo­ni­nas:

Įšir­dęs ga­lė­da­vo ir ap­rėk­ti, bet ne­tru­ kus grįž­da­vo, su­ klup­da­vo prieš tą žmo­gų ir nuo­šir­džiai at­si­pra­šy­da­vo už šiurkš­tų žo­dį. siems. Bū­tent jis 1991-ųjų sau­ sio įvy­kių me­tu pa­sa­kė aukš­tam so­vie­tų ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kui, kad pir­mas guls po tan­ko vikš­ rais, jei­gu jie iš­rie­dės į Klai­pė­ dos gat­ves.

Šis vie­nuo­lis bu­vo ar­ti­mai pa­ žįs­ta­mas su ka­ta­li­kų ku­ni­gu Bro­ nis­lo­vu Bur­nei­kiu, ko­vo­ju­siu už Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čios grą­ži­ni­mą Klai­pė­dos ka­ ta­li­kams. „Šven­tas yra tik Die­vas ir tik jis da­ro ste­buk­lus. Tė­vas An­ to­ni­jus bu­vo žmo­gus, tad tu­rė­ jo vi­so­kių sa­vy­bių. Ne­pa­me­luo­ siu sa­ky­da­mas, kad pri­si­me­nu jį ir kaip karš­ta­ko­šį žmo­gų. Įšir­dęs ga­lė­da­vo ir ap­rėk­ti, bet ne­tru­ kus grįž­da­vo, su­klup­da­vo prieš tą žmo­gų ir nuo­šir­džiai at­si­pra­ šy­da­vo už šiurkš­tų žo­dį. Ir taip elg­da­vo­si ne tik su gar­biais as­ me­ni­mis. Jam ne­bu­vo neo­ru at­ si­pra­šy­ti net be­na­mio, nors bu­ vo aukš­to ran­go šven­ti­kas. Bū­ti reikš­min­giems bū­din­ga dau­ge­ liui, o pri­pa­žin­ti sa­vo klai­dą ir at­si­pra­šy­ti už ją su­ge­ba­me ne kiek­vie­nas“, – pri­si­mi­nė tė­vas V.Ti­mo­ni­nas. Su­bū­rė mi­nias ti­kin­čių­jų

Nors tė­vas An­to­ni­jus bu­vo neei­ li­nė as­me­ny­bė, daug nu­si­pel­niu­ si Klai­pė­dai ir klai­pė­die­čiams, V.Ti­mo­ni­nas ti­ki­no, kad šven­tu­ mo rei­kė­tų ieš­ko­ti ne konk­re­čio­ je vie­to­je. „Ne­tu­rė­tu­me bū­ti leng­va­ti­kiai. Ste­buk­lus da­ro ne žmo­gus, o Die­ vas. Ne­su nie­ko gir­dė­jęs apie tė­vo An­to­ni­jaus ka­pą, bet mū­sų baž­ny­ čio­je ste­buk­lų tik­rai yra bu­vę. Tik apie tai kal­bė­ti kol kas per anks­ ti. Ne­ma­žai žmo­nių į to­kius da­ ly­kus rea­guo­ja ne­svei­kai“, – tei­ gė šven­ti­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­trau­ka

Vis dėl­to sta­čia­ti­kių ku­ni­gas pa­ pa­sa­ko­jo apie vie­ną ste­buk­lą, ku­rį pri­ski­ria vie­nuo­liui. Kai prieš daug me­tų iš Ru­si­jos gi­ lu­mos Tu­los mies­to ki­lęs tė­vas An­ to­ni­jus at­va­žia­vo į Klai­pė­dą, cerk­ vė­je sek­ma­die­niais lan­ky­da­vo­si vos pus­šim­tis se­nu­čių. Jo nuo­šir­du­mo dė­ka čia pra­dė­jo plūs­ti mi­nios klai­ pė­die­čių. Ta­da bu­vo įsteig­ta ki­ta pa­ra­pi­ja ir da­lis žmo­nių pra­dė­jo lan­ky­tis ten. Bet ne­tru­kus cerk­vė Lie­pų gat­vė­je vėl bu­vo sau­sa­kim­ša. Po ku­rio lai­ko mies­te at­si­ra­do tre­čia sta­čia­ti­kių pa­ra­pi­ja, ir is­to­ ri­ja vėl pa­si­kar­to­jo. Žmo­nes trau­ kė An­to­ni­jaus nuo­šir­du­mas. Da­li­jo­si tuo, ką tu­rė­jo

„Jis ne­gai­lė­jo nei sa­vo jė­gų, nei pi­ ni­gų. Ga­lė­jo tie­siog iš­trauk­ti iš ki­ še­nės ir ne­skai­čiuo­da­mas duo­ti, nes ži­no­jo, kad pi­ni­gai bus pa­nau­ do­ti ge­ram. An­to­ni­jus su­mo­kė­jo už Ru­si­jo­je ge­rai ži­no­mos dai­ni­nin­kės Ža­nos Bi­čevs­ka­jos kon­cer­tą, ku­ rį žiū­rė­jo Mu­zi­ki­nia­me teat­re su­ si­rin­kę klai­pė­die­čiai. Šia pra­sme jis tik­rai bu­vo šven­tas žmo­gus. O apie tai, kad jis pa­dė­jo, ga­lė­tų pa­pa­sa­ ko­ti ne vie­nas, o pu­sė mū­sų pa­ra­ pi­jos. Jis bu­vo pa­vyz­dys, dau­gy­bė jo pa­gal­bos su­lau­ku­sių žmo­nių da­bar pa­tys pa­de­da ki­tiems“, – pri­si­mi­nė tė­vas V.Ti­mo­ni­nas. Ku­ni­gas ti­ki­no, kad ti­kin­tys žmo­nės ne­tu­ri bū­ti jaus­min­gi, nes jaus­mai už­tem­do akis ir ne­lei­džia pa­ma­ty­ti tie­sos. Eg­zal­ta­ci­ja ver­čia kiek­vie­no­je smulk­me­no­je įžvelg­ti ste­buk­lą, o tai nė­ra tei­sin­ga.

5

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

šeštadienio interviu

S.Mal­ke­vi­čius su­tai­kė moks­lą ir re­li­gi­ją

J

au 85-uo­sius me­tus be­bai­ gian­tis Sta­nis­lo­vas Mal­ke­ vi­čius ga­lė­tų sa­vo pro­vai­ kai­čiams il­gai pa­sa­ko­ti apie gy­ve­ni­me nu­veik­tus dar­bus bei pa­tir­tus nuo­ty­kius, ta­čiau pa­sa­kų sek­ti jis dar ne­tu­ri ka­da. In­ži­nie­ riaus pro­fe­si­ją įgi­jęs vy­ras yra su­ kū­ręs ne­ma­žai iš­ra­di­mų, plau­kio­jęs jū­ro­mis, ne vie­ną ka­den­ci­ją dir­bęs Sei­me ir pa­si­ra­šęs Ko­vo 11-osios Nep­rik­lau­so­my­bės ak­tą. O prieš po­rą mė­ne­sių jis iš­lei­do kny­gą, ku­ rio­je ban­do įro­dy­ti, kad tarp moks­ lo ir re­li­gi­jos nė­ra prieš­ta­ra­vi­mo.

si­prie­šin­da­vo, ne­si­steng­da­vo pa­ spruk­ti pro tra­lo akis ir pa­tek­da­vo kur rei­kia. Tas gry­nai lie­tu­viš­kas įren­gi­nys ga­vo pa­va­di­ni­mą „Kas­ ty­tis“. Ta­čiau jis ne­bu­vo įdieg­tas dėl biu­rok­ra­ti­nių kliū­čių. Iš Sei­mo išė­jo pa­ts

– Esa­te gi­męs tar­pu­ka­riu, va­di­ na­si, iš­gy­ve­no­te ne vie­ną is­to­ ri­nį virs­mą. – Ma­čiau aną Lie­tu­vą, ma­čiau, kai atė­jo tie ap­dris­kę so­vie­tai, kai pra­ si­dė­jo ka­ras, Kau­ne ma­čiau bir­že­ lio su­ki­li­mą, kai bu­vo iš­vy­ti ko­mu­ nis­tai. Be­je, ma­no kny­go­je ra­šo­ma ir apie ho­lo­kaus­tą, to­dėl ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad jo­je ga­li­ma ras­ti ne tik teo­ri­jų, bet ir ma­no pa­ties iš­gy­ven­ tų bei ma­ty­tų įvy­kių ap­ra­šy­mų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kny­ga apie kū­ri­nį ir kū­rė­ją

– Ko­kių tiks­lų tu­rė­jo­te ra­šy­da­mas kny­gą „Žmo­gus ir Kū­rė­jas“? – Jei­gu esa­te ne­ti­kin­tis, įti­kė­si­te, o jei­gu esa­te re­li­gin­gas, jū­sų ti­kė­ji­mas su­stip­rės. Ne­se­niai vie­nas me­di­ci­ nos moks­lų dak­ta­ras pri­si­pa­ži­no, kad pa­skai­tęs ma­no kny­gą bus pri­ vers­tas keis­ti pa­sau­lė­žiū­rą, ki­taip sa­kant, tap­ti ti­kin­čiuo­ju. Trum­pai ta­riant, moks­lu pa­rė­miau die­vy­bės bu­vi­mą. Pra­džio­je ra­šau apie Že­mės pla­ne­tą, vi­sa­tą, gy­vy­bę ir ga­liau­ siai priei­nu prie es­mi­nių gy­ve­ni­ mo klau­si­mų. Pa­ro­dau, koks su­dė­ tin­gas me­cha­niz­mas yra pa­sau­lis, o jam su­konst­ruo­ti rei­kė­jo la­bai ga­ lin­go pro­to konst­ruk­to­riaus. Že­mė­je to­kio pro­to nė­ra, ki­taip sa­kant, tai ne­že­miš­ko pro­to rei­ka­las. Aki­vaiz­ du, kad tai ne­bu­vo chao­so ir at­si­ tik­ti­nu­mo re­zul­ta­tas. Ma­no gal­ va, ateis­tų ideo­lo­gi­ja yra silp­nu­tė vien to­dėl, kad pa­rem­ta nei­gi­mu. Nei­gia rim­tai near­gu­men­tuo­da­mi, o vien tik sa­ky­da­mi, jog Die­vo nė­ ra, nes jo ne­ma­tė. No­rė­jau pa­ro­dy­ti, kad jei yra kū­ri­nys, tai yra ir kū­rė­ jas. Kiek man tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti, te­gu spren­džia skai­ty­to­jas. – Kaip ga­lė­tu­mė­te api­bū­din­ti, ko­kiam skai­ty­to­jui skir­ta jū­sų kny­ga? – Ma­nau, kad ją ga­lė­tų skai­ty­ti XXI am­žiaus žmo­gus, ra­ga­vęs bent šiek tiek moks­lų, ne­pro­fe­sio­na­liai iš­ma­ nan­tis apie ast­ro­no­mi­ją, me­di­ci­ną. Pri­pa­žįs­tu, kad tų sri­čių, ku­rias aš pa­lie­čiau, pro­fe­sio­na­lai bū­tų pa­ ra­šę ge­riau, bet, ti­kiuo­si, kad ra­dę klai­dų jie man at­leis. Ra­šau ir apie kai ku­rias iš­ki­lias as­me­ny­bes, to­ kias kaip Al­bert’ą Eins­tei­ną. Be to, ra­šau apie tai, kaip tu­rė­tu­me su­ pras­ti Bib­li­ją ir Nau­ją­jį Tes­ta­men­ tą. Nes jei­gu Die­vas bū­tų pra­dė­jęs kal­bė­ti apie kvar­kus, ato­mus ir mi­ li­jar­dus me­tų, rei­ka­lin­gų at­si­ras­ti žmo­gui, nie­kas to ne­bū­tų su­pra­tęs. Ma­no nuo­mo­ne, Die­vo tiks­las bu­ vo pa­sa­ky­ti svar­biau­sia: gy­ven­ki­te žmo­niš­kai, lai­ky­ki­tės 10 pa­grin­di­ nių įsa­ky­mų ir ne­vir­šy­ki­te sa­vo ga­ li­my­bių ir įga­lio­ji­mų. Ban­do su­tai­ky­ti am­ži­nus prie­šus

– Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad jūs ban­ do­te su­tai­ky­ti am­ži­nus prie­šus – re­li­gi­ją ir moks­lą? – Bū­tent taip. Da­bar žmo­nėms pa­ ts lai­kas su­si­mąs­ty­ti, kad žmo­gui ne­va­lia vir­šy­ti sa­vo įga­lio­ji­mų, nes taip žmo­ni­ja su­si­nai­kins. Die­vas da­ vė tei­sę žmo­gui gi­lin­tis į jo kū­ry­bą, o žmo­gus ne tik at­ra­do bran­duo­lį, bet ir pra­dė­jo jį skal­dy­ti, ne­gal­vo­da­mas

– La­bai įdo­mus jū­sų gy­ve­ni­ mo po­sū­kis bu­vo ne­prik­lau­so­ my­bės prie­šauš­ry­je – jūs ta­po­te po­li­ti­ku. Kaip tai at­si­ti­ko? – Tie­siog tai bu­vo stip­res­nis už ma­ ne pa­tį da­ly­kas. Kai Vin­gio par­ke pa­ma­čiau miš­ką tris­pal­vių, už ku­ rias anks­čiau žmo­nės at­si­dur­da­ vo ka­lė­ji­me, su­pra­tau, kad ne­ga­liu lik­ti nuo­ša­ly­je. Pa­li­kau dar­bą Po­ li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to Klai­pė­dos fa­ kul­te­te ir nuė­jau į Są­jū­dį, o ne­tru­ kus, su­lau­kęs žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mo, iš­va­žia­vau dirb­ti po­li­ti­nio dar­bo. Bu­vau Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos na­ rys, iki 2000-ųjų dir­bau Sei­me, di­ džią­ją lai­ko da­lį bu­vau kon­ser­va­to­ rių par­ti­jos na­rys.

Nuos­ta­tos: ra­šy­da­mas kny­gą S.Mal­ke­vi­čius ta­po nuo­šir­džiai ir są­mo­nin­gai ti­kin­čiu žmo­gu­mi.

apie pa­sek­mes. Die­vas dėl to kal­tas, nes už­prog­ra­ma­vo žmo­gui smal­su­ mą, ku­ris yra pro­gre­so va­rik­lis, o, ki­ta ver­tus, į kū­rė­jo au­to­ri­nes tei­ses žmo­gus ne­tu­rė­jo kiš­ti no­sies. – Ar nau­jau­sią jū­sų kū­ri­nį jau ga­li­ma įsi­gy­ti kny­gy­nuo­se? – Kny­ga pa­si­ro­dė šių me­tų spa­lio mė­ne­sį. Kol kas jos nu­si­pirk­ti ne­ ga­li­ma. Kny­ga iš­leis­ta „Ko­vo 11-o­ sios“ klu­bo Klai­pė­dos sky­riaus lė­ šo­mis, o mes ją pla­ti­na­me vel­tui. – Kas jus pa­stū­mė­jo ra­šy­ti šia te­ma? – La­bai se­niai, ko ge­ro, dar bū­da­mas vai­kas, kaž­kur iš­gir­dau klau­si­mus: „Kas tu esi, žmo­gau? Iš kur ir kur ei­ni?“ Ta­da ne­sup­ra­tau tų klau­si­mų es­mės ir tos kny­gos ne­skai­čiau, nes bu­vau per­ne­lyg ma­žas, bet tie klau­ si­mai vi­są lai­ką ly­dė­jo ma­no gy­ve­ni­ mą. Daž­nai apie tai pa­mąs­ty­da­vau. Pri­si­pa­žin­siu, di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį bu­vau tik pu­siau ti­kin­tis, į baž­ ny­čią vaikš­čio­jau tik to­dėl, kad tė­vai liep­da­vo, o vė­liau, kad ki­ti tai da­rė. Ne­bu­vau nei ko­mu­nis­tas, nei kom­ jau­nuo­lis. Ta­pau sen­jo­ru, ir ėmiau­ si ri­kiuo­ti sa­vo min­tis, pa­ga­liau su­ dė­lio­jau jas raš­tu, taip ir gi­mė kny­ga. Pri­si­pa­žin­siu, ji ma­ne pa­tį pri­ver­tė tap­ti gi­liai ti­kin­čiu. – Ar su­lau­kė­te ko­kių nors kri­ti­ nių at­si­lie­pi­mų iš ku­ni­gų? – Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, kū­rė­jas yra vie­nas, o re­li­gi­jų yra dau­gy­bė, be­ ne pen­ki tūks­tan­čiai. Ma­no kny­gą skai­tė Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius, Kris­

taus Ka­ra­liaus baž­ny­čios kle­bo­nas Vir­gi­ni­jus Poš­kus, liu­te­ro­nų baž­ny­ čios ku­ni­gas iš Pa­lan­gos Da­rius Pet­ kū­nas. At­si­lie­pi­mai ne vi­sų vie­no­di. Kai ku­riems ne­pa­tin­ka ma­no ban­dy­ mas su­tai­ky­ti re­li­gi­ją su moks­lu. Kai ku­rie ne­pa­sa­kė nuo­mo­nės tie­siai, bet aš su­pra­tau, kad pa­ti­ko. Ku­ni­gai pa­dė­jo man kai ku­riuos da­ly­kus su­

Žmo­na Ani­ce­ta ma­ ty­da­vo, kaip kel­da­ vau­si tre­čią va­lan­dą ry­to ir sės­da­vau ra­ šy­ti. Ji ma­nė, kad iš­ pro­tė­jau. re­da­guo­ti taip, kad tik­tų teo­lo­gams. Tie­sa, vie­nas jų pra­si­ta­rė, kad žy­dai ga­li bū­ti ne­pa­ten­kin­ti. Šven­to­jo raš­ to nea­ti­tin­ka ir ma­no prie­lai­da apie tai, ko­kia pra­smė bu­vo kū­rė­jui kur­ ti. Ne­no­riu at­skleis­ti vis­ko, bet vie­na pa­grin­di­nių min­čių – Die­vas ne tik nu­ma­tė evo­liu­ci­ją bei jos ei­gą. Kū­rė­ jas yra ir Char­le­so Dar­wi­no teo­ri­jos au­to­rius, nes jis nu­ma­to vis­ką. – O kaip į jū­sų teo­ri­jas rea­guo­ ja šei­mos na­riai? – Žmo­na Ani­ce­ta ma­ty­da­vo, kaip kel­da­vau­si tre­čią va­lan­dą ry­to ir sės­da­vau ra­šy­ti. Ji ma­nė, kad iš­ pro­tė­jau. Kai pa­ma­tė, kad pro­tin­gi žmo­nės tei­gia­mai at­si­lie­pia, pra­dė­ jo skai­ty­ti ir ji. Skai­tė ir jau­no­ji šei­ mos kar­ta – anū­kių vy­rai. Iš vie­no jų, kom­piu­te­rių ži­no­vo, iš­gir­dau ir

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­ta­ri­mų. Nors ne­si­ti­kė­jau bū­ti sa­ va­me kie­me pra­na­šu. Iš­ra­di­mai tar­na­vo žve­jy­bai

– Jū­sų tik­ro­ji pro­fe­si­ja su­si­ju­si su fi­zi­ka, elekt­ra, ty­ri­mais ir ne iš­kart su­pran­ta­ma su tech­ni­ka ne­su­si­ju­siam žmo­gui. – Tik­ro­ji ma­no pro­fe­si­ja yra pra­ mo­nės ener­ge­ti­ka, bu­vau in­ži­nie­rius elekt­ro­me­cha­ni­kas. Ko ge­ro, jū­ro­je esu pra­lei­dęs ket­ve­rius me­tus, bet su žu­vi­nin­kys­te su­si­ju­sį dar­bą dir­bau apie 25-erius. Spė­ju, kad ne kiek­ vie­nas ži­no, kas yra elekt­ro­žūk­lė. Aš pa­ts pa­ruo­šiau pa­grin­di­nius rei­sus elekt­ro­žūk­lės ty­ri­mams, bet į pir­ mus rei­sus ma­nęs ne­lei­do, nes ne­bu­ vau pa­na­šus į lo­ja­lų Ta­ry­bų Są­jun­ gai. Tik vė­liau pa­tys ma­nęs pa­pra­šė plauk­ti ir są­ly­gų ne­be­kė­lė. Bio­lo­gai, in­ži­nie­riai ir elekt­ro­tech­ni­kai kū­rė­ me įran­gą, ku­ri bu­vo fi­zi­ki­nių lau­kų pa­grin­du, o tai yra elekt­ra, gar­sas ir švie­sa, ty­rė­me ga­li­my­bę nau­jais bū­ dais ieš­ko­ti bei gau­dy­ti žu­vis. Trum­ pai ir aiš­kiai ta­riant, mes įro­dė­me, kad vei­kiant žu­vis van­de­ny­je tam tik­rais elekt­ros im­pul­sais, ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kur jų yra dau­giau­sia bei pa­kreip­ti jų srau­tus žmo­nėms rei­ka­ lin­ga link­me. De­ja, da­bar šios tech­ no­lo­gi­jos nė­ra nau­do­ja­mos. – Gal ga­li­te pa­mi­nė­ti ko­kį kū­ri­nį? – Mes, lie­tu­vių moks­li­nin­kai, bu­ vo­me su­kū­rę elekt­ri­nį tra­lą, ku­ria­ me nau­do­ta to­kia sro­vė, ku­ri žu­ vims su­kel­da­vo sa­vo­tiš­ką nar­ko­zės reak­ci­ją. Taip pa­veik­tos žu­vys ne­

– Pa­pras­tai žmo­nės la­bai sun­kiai su­si­tai­ko su min­ti­mi, kad ne­be­ dirbs Sei­me, vis ban­do ir ban­do pa­tek­ti tarp iš­rink­tų­jų. Kaip jūs at­si­svei­ki­no­te su Sei­mu? – Ma­nau, bu­vau ten rei­ka­lin­gas, bet iš­min­tin­gų žmo­nių yra daug. 2000-ai­siais at­si­sa­kiau ba­lo­ti­ruo­ tis, nes no­rė­jau išei­ti sa­vo ko­jo­mis, o ne bū­ti iš­neš­tas. Ma­nau, te­be­ dir­bu po­li­ti­nį dar­bą, nes da­ly­vau­ ju Ko­vo 11-osios klu­bo veik­lo­je. Kol kas il­gai il­sė­tis ne­tu­riu ka­da. Tie­sa, da­bar, kai kny­ga jau iš­leis­ta, lei­džiu sau pa­žiū­rė­ti vie­ną ki­tą te­le­vi­zi­jos lai­dą ar fil­mą. Bet ma­no gal­vo­je jau for­muo­ja­si kny­gos tę­si­nys. Ma­nau, ne­tru­kus vėl sė­siu ra­šy­ti.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1928 m. gi­mė Sa­la­gi­rio kai­me, Ro­kiš­ kio ra­jo­ne. 1935 m. pra­dė­jo mo­ky­tis Ža­lia­kal­nio pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je. 1947 m. bai­gė Kau­no „Sau­lės“ gim­na­ zi­ją. 1947–1952 m. mo­kė­si Kau­no po­li­tech­ ni­kos ins­ti­tu­te. 1952 m. pra­dė­jo dirb­ti Lai­vų pro­jek­ta­ vi­mo ins­ti­tu­te. Čia 1958 m. įkū­rė Elekt­ro­žūk­lės la­bo­ ra­to­ri­ją ir jai va­do­va­vo iki 1985 m. 1985–1990 m. dir­bo Kau­no po­li­tech­ ni­kos ins­ti­tu­to Klai­pė­dos fa­kul­te­te. 1990 m. iš­r ink­tas į Lie­tu­vos Aukš­ čiau­sią­ją Ta­r y­bą pa­si­ra­šė Nep­r ik­ lau­so­my­bės ak­tą. Iki 2000 m. bu­vo ren­ka­mas ir dir­bo Lie­tu­vos Sei­me.

6

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

sportas Sporto telegrafas Rung­s is „Žu­v ėd­ra“. Šian­d ien, gruo­džio 8-ąją Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to spor­ti­nių šo­kių an­samb­lis „Žu­ vėd­ra“ Brė­me­ne (Vo­k ie­t i­ja) vyk­ sian­čia­me Eu­ro­pos Lo­t y­nų Ame­ ri­kos šo­k ių an­samb­l ių čem­pio­na­ te kau­sis dėl aukš­čiau­sio įver­t i­n i­ mo. Ja­me iš vi­so ke­t i­na da­ly­vau­t i 17 ko­man­dų iš Aust­r i­jos, Ang­l i­jos, Len­k i­jos, Ru­si­jos, Bel­g i­jos, Vo­k ie­t i­ jos, Veng­r i­jos, Ny­der­lan­dų, Ser­bi­ jos bei Mon­go­l i­jos. Pir­mo­ji „Žu­vėd­ ros“ ko­man­da čem­pio­na­te pri­sta­ tys nau­jau­sią, dar nie­k ur ne­ro­dy­ tą sa­vo kom­po­z i­ci­ją – „Rio“. Ant­ro­ ji ko­man­da čem­pio­na­te pri­sta­t ys pro­g ra­mą „Vi­va Es­pa­na!“. Kaip di­ džiau­s ios „Žu­vėd­ros“ kon­k u­ren­ tės įvar­d i­ja­mos to pa­t ies Brė­me­ no šo­k ių ko­m an­d a „Grun-GoldClub“ bei Tiu­me­nės „Ve­ra“ (Ru­si­ja). „Žu­vėd­ra“ jau yra sep­t y­n is­kart pa­ sau­l io čem­pio­nė bei aš­t uo­n is kar­ tus – Eu­ro­pos. Ren­ka ge­riau­sius krep­ši­nin­kus. Iki 2012 m. ge­r iau­s ių Lie­t u­vos krep­š i­n in­k ų rin­k i­mų pa­bai­gos li­ kus vos ke­le­tui die­nų, tvir­tas ly­de­ rių po­z i­ci­jas ir to­l iau uži­ma Jo­nas Va­lan­čiū­nas ir Sand­ra Lin­ke­v i­čie­ nė. Krep­ši­n io ger­bė­jai sa­vo bal­sus rin­k i­muo­se ga­l i ati­duo­t i iki gruo­ džio 10 d. Ge­r iau­sios krep­ši­n in­kės rin­k i­muo­se S.Lin­ke­v i­čie­nė jau su­ rin­ko 4757 bal­sus. Ant­rą­ją vie­tą to­ liau uži­ma Ri­ma Va­len­tie­nė (2126), ne­di­de­le per­sva­ra len­kian­ti Auš­rą Bim­bai­tę (1995). Ge­r iau­sio krep­ši­ nin­ko rin­k i­muo­s e J.Va­l an­č iū­nas jau su­r in­ko 7040 bal­s ų ir to­l iau ge­ro­k ai len­k ia Re­n al­d ą Sei­bu­t į (2197), Li­ną Klei­zą (2067) ir Do­na­ tą Mo­t ie­jū­ną (1355). Ge­r iau­sių Lie­ tu­vos me­t ų krep­ši­n in­k ų rin­k i­mai ren­g ia­m i penk­t ą kar­t ą. 2008-ai­ siais ge­r iau­siu bu­vo iš­r ink­tas Ra­ mū­n as Šiš­k aus­k as (vy­ko bend­r i mo­te­r ų ir vy­r ų rin­k i­mai), 2009-ai­ siais G.Pet­ro­ny­tė ir L. Klei­za, 2010ai­siais S.Lin­ke­vi­čie­nė ir L.Klei­za, o 2011-ai­siais R.Va­len­tie­nė ir J.Va­lan­ čiū­nas. Kvie­č ia bė­g i­k us. Bė­g i­mo en­t u­ zias­t ai bei vi­s i, nea­b e­jin­g i ak­t y­ viam lais­va­l ai­k iui, kvie­č ia­m i re­ gist­r uo­t is į kas­me­t į ka­lė­d i­n į bė­g i­ mą, ku­r is šiais me­tais vyks gruo­ džio 30 d. Vil­n iu­j e. Jau 37 kar­t ą vyk­sian­tis bė­gi­mas skir­tas ir suau­ gu­siems, ir ma­ž iems, mat kiek­v ie­ nas da­ly­v is, įver­t i­nęs sa­vo iš­t ver­ mę ir spor­t i­n į pa­si­ren­g i­mą, ga­lės rink­t is vie­n ą iš sep­t y­n ių skir­t in­ go at­stu­mo tra­sų. Išt­ver­m in­ges­n i ga­l i rink­t is 12 ar 6 km il­g io bė­g i­mo bei 6 km šiau­r ie­t iš­ko­jo ėji­mo tra­ są. No­r in­t ie­ji pa­si­mankš­t in­t i kvie­ čia­mi įveik­t i 3 km at­stu­mą – as­me­ ni­n į bė­g i­mo žie­mą re­kor­dą ga­li­ma vir­š y­t i „Fun run“ rung­t y­je, o ke­t i­ nan­t iems bėg­t i ke­t u­r ių drau­g ų ar šei­mos na­r ių bū­re­ly­je – pa­si­r ink­ ti ko­man­d i­nę es­t a­fe­tę. Pa­t ys ma­ žiau­s i da­ly­v iai bus pa­k vies­t i da­ ly­vau­t i 500 m dis­t an­c i­jos „Nykš­ tu­k ų bė­g i­me“. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šešTADIENIS, GRUODŽIO 8, 2012

lietuva

Nau­jo­je Vy­riau­sy­bė­je – dvi va­kan­si­jos Še­šio­lik­to­ji ša­lies Vy­riau­sy­bė su­da­ ry­ta. Bet ji kol kas ne vi­sa – Pre­zi­den­ tei Da­liai Gry­baus­ kai­tei ne­ti­ko dvi pa­ teik­tos kan­di­da­tū­ ros. Ta­čiau val­dan­ tie­ji ti­ki­si, kad so­cia­ li­nės ap­sau­gos ir dar­bo bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rai bus pa­skir­ti pa­čiu ar­ti­miau­siu me­tu.

Pre­zi­den­tės pa­reiš­ki­mas Šian­dien priė­miau spren­di­mą, svar­ bų vi­sai Lie­t u­vai ir vi­sų mū­sų atei­ čiai. Vy­riau­sy­bei for­muo­ti įsta­ty­mu nu­ma­ty­tas ter­mi­nas bai­g ia­si. Ta­čiau pa­skir­ta­sis mi­n ist­ras pir­m i­ nin­kas Al­g ir­das But­ke­v i­čius ne­su­ ge­bė­jo pa­teik­ti vi­so su­de­rin­to kan­di­ da­tų į mi­nist­rus są­ra­šo. Šian­dien mi­ nist­ras pir­mi­nin­kas pa­tei­kė tik dvy­li­ kos mi­nist­r ų kan­di­da­tū­ras. Už kiek­vie­ną iš jų pri­siim­da­mas as­me­ ni­nę at­sa­ko­my­bę. Pa­teik­ta­me są­ra­še nė­ra so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rų pa­var­džių. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­si­rink­ti kan­di­ da­tai pa­gal kom­pe­ten­ci­jos ly­gį la­bai skir­tin­gi. Da­lis jų ati­tin­ka tik mi­ni­ma­ lius rei­ka­la­vi­mus, ku­rie bū­ti­ni tie­sio­gi­ niam pa­rei­gų vyk­dy­mui ir de­ra­mam Lie­tu­vos at­sto­va­vi­mui už­sie­ny­je. Ka­bi­ne­tas: atė­jęs į pre­zi­den­tū­rą pa­skir­ta­sis prem­je­ras A.But­ke­vi­čius

va­kar at­si­ne­šė ne vi­są siū­lo­mų mi­nist­rų są­ra­šą. Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ga­vo ne vi­są są­ra­šą

Pre­zi­den­tė va­kar ry­tą su­si­ti­ko su pa­skir­tuo­ju prem­je­ru Al­gir­du But­ ke­vi­čiu­mi ir ga­vo iš jo ofi­cia­lų tei­ ki­mą skir­ti mi­nist­rus. Ja­me ne­bu­ vo dvie­jų pa­var­džių. Net­ru­kus po su­si­ti­ki­mo D.Gry­ baus­kai­tė per­skai­tė ofi­cia­lų pa­reiš­ ki­mą, ku­ria­me pra­ne­šė tvir­ti­nan­ti ne vi­sos su­dė­ties nau­ją Vy­riau­sy­ bę ir lau­kian­ti kan­di­da­tų į so­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rus.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Aš gai­liuo­si, aiš­ku, kad ma­no mal­da ne­ pa­dė­jo. Nie­ko ne­pa­ da­ry­si.

Abi šios mi­nis­te­ri­jos pa­gal ke­tu­ rių val­dan­čių­jų cent­ro kai­rės par­ti­ jų su­si­ta­ri­mą pri­klau­so Dar­bo par­ ti­jai (DP). DP siū­lė į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rus skir­ti Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę, o į švie­ti­mo ir moks­ lo – Vir­gi­ni­ją Balt­rai­tie­nę. Ta­čiau vals­ty­bės va­do­vei jos ne­ti­ko. Pre­zi­den­tė ne­pat­vir­ti­no ir DP siū­ly­to kan­di­da­to į kul­tū­ros mi­ nist­rus Kęs­tu­čio Dauk­šio. Vie­toj jo pa­sku­ti­nę aki­mir­ką bu­vo pa­teik­ ta Ša­rū­no Bi­ru­čio kan­di­da­tū­ra. At­sa­ko­my­bė už pa­skir­tuo­sius mi­nist­rus, pa­sak vals­ty­bės va­do­ vės, teks prem­je­rui A.But­ke­vi­čiui. Pre­zi­den­tė ne­pag­los­tė pa­teik­tų­jų kan­di­da­tų – pa­sa­kė, kad jie tik mi­ ni­ma­liai ati­tin­ka ke­lia­mus kva­li­fi­ ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus. Pa­rinks ar­ti­miau­siu me­tu

A.But­ke­vi­čius pa­skel­bė su­ta­ręs su DP ly­de­riu Vik­to­ru Us­pas­ki­chu, kad ši par­ti­ja ar­ti­miau­siu me­tu pa­teiks nau­jus kan­di­da­tus į lais­ vus mi­nist­rų po­stus. Išp­la­ti­nus Pre­zi­den­tės pa­reiš­ ki­mą, A.But­ke­vi­čius su­si­ti­ko su V.Us­pas­ki­chu. „Su­ta­rėm su Vik­

to­ru, kad ar­ti­miau­siu me­tu pa­teiks kan­di­da­tū­ras į švie­ti­mo ir moks­lo, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­rų pa­rei­gas“, – tei­gė A.But­ke­ vi­čius. Klau­sia­mas, ar DP pa­lai­kys ne vi­sos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, V.Us­ pas­ki­chas sa­kė ne­ga­lin­tis kal­bė­ ti vi­sos par­ti­jos var­du. Ta­čiau tuo pa­čiu jis tvir­ti­no, kad kliū­čių tvir­ ti­nant pro­gra­mą DP ne­da­rys. „Tai nė­ra DP pir­mi­nin­ko kom­pe­ten­ci­ ja, tik­rai sku­bos tvar­ka su­kvie­si­me pre­zi­diu­mą, ap­svars­ty­si­me vi­są si­ tua­ci­ją, ga­li­mus nau­jus kan­di­da­tus, bet tik­rai jo­kių truk­džių ne­da­ry­siu for­muo­jant Vy­riau­sy­bę, ir rei­kia kuo grei­čiau pra­dė­ti dirb­ti“, – tei­ gė DP ly­de­ris. Jis aiš­ki­no, kad ne­ga­lė­jo at­ šauk­ti pa­teik­tų­jų L.Grau­ži­nie­ nės ir V.Balt­rai­tie­nės kan­di­da­tū­rų: „Pui­kiai su­pran­tat, kad jos yra la­ bai ger­bia­mos mū­sų par­ti­jo­je, tu­ri di­de­lį au­to­ri­te­tą.“ V.Us­pas­ki­chas pri­si­pa­ži­no ne­tgi ne­va mel­dę­sis, kad Pre­zi­den­tė pa­ skir­tų vi­sus ke­tu­ris DP tei­kia­mus kan­di­da­tus į mi­nist­rus. „Aš gai­ liuo­si, aiš­ku, kad ma­no mal­da ne­ pa­dė­jo. Nie­ko ne­pa­da­ry­si“, – skės­ te­lė­jo ran­ko­mis DP pir­mi­nin­kas. Pri­sieks jau ki­tą sa­vai­tę

Nau­ja Vy­riau­sy­bė vi­sus įga­lio­ji­mus dirb­ti gaus tik tuo­met, kai Sei­mas bal­suos dėl jos pro­gra­mos pa­tvir­ ti­ni­mo ir pa­skir­ta­sis prem­je­ras bei vi­si pa­skir­ti mi­nist­rai pri­sieks. Val­dan­tie­ji ti­ki­si, kad toks bal­sa­ vi­mas ir prie­sai­ka ga­lė­tų įvyk­ti jau ki­tą sa­vai­tę. Kol kas te­be­dir­ba lai­ki­no­ji And­ riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Vy­ riau­sy­bė. Kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius tvir­ti­na, kad „tai tur­būt pir­mas at­ve­jis šiuo­lai­ ki­nio Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­jo­je, kai Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ ti­na­ma ne vi­sa vien to­dėl, kad pa­ skir­ta­sis prem­je­ras ne­pa­tei­kė vi­so ka­bi­ne­to na­rių są­ra­šo“. V.Sin­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad ga­li­ mos dvi išei­tys, kaip at­si­ras du dar ne­pas­kir­tie­ji mi­nist­rai. „Kai mi­nist­ rai pri­sieks, prem­je­ras ir Pre­zi­den­ tė ga­lės pa­ves­ti tiems pra­dė­ju­siems dirb­ti mi­nist­rams lai­ki­nai ei­ti dar

ne­pas­kir­tų mi­nis­te­ri­jų va­do­vų pa­ rei­gas. Ta­čiau yra ir ki­ta ga­li­my­bė – prem­je­ras ga­li pa­teik­ti Pre­zi­den­tei kan­di­da­tus į lais­vas mi­nist­rų vie­ tas, iki Sei­mas bal­suos dėl Vy­riau­ sy­bės pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo ir iki mi­nist­rų prie­sai­kos. Tuo­met yra ti­ ki­my­bė, kad pri­sieks ir pra­dės dirb­ti vi­sa Vy­riau­sy­bė“, – pa­brė­žė kons­ti­ tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas. „Be abe­jo, šiuo at­ve­ju rei­kia pa­ teik­ti to­kius kan­di­da­tus, ku­rie ati­tik­ tų Pre­zi­den­tės ke­lia­mus kva­li­fi­ka­ci­ nius rei­ka­la­vi­mus“, – pri­dū­rė jis.

Vi­siems kan­d i­da­tams, ne­prik­lau­so­ mai nuo par­t iš­k u­mo, bu­vo ke­l ia­m i vie­no­di rei­ka­la­vi­mai. Vy­riau­sy­bė tu­ri pra­dė­ti dirb­ti lai­ku, nes lau­k ia svar­būs dar­bai ir spren­ di­mai. To­dėl pa­si­ra­šiau dek­re­tą, ku­ riuo, at­si­ž velg­da­ma į mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko tei­ki­mą, tvir­ti­nu ne vi­sos su­dė­ ties še­šio­lik­tą­ją Vy­riau­sy­bę. Ti­k iuo­s i, kad at­s a­ko­my­b ę už Vy­ riau­sy­bės su­dė­t į pri­siė­męs mi­n ist­ ras pir­mi­nin­kas kaip ga­li­ma grei­čiau baigs for­muo­t i Mi­n ist­r ų ka­bi­ne­t ą.

Šian­d ien tvir­t i­nu šios su­dė­t ies Vy­ riau­sy­bę: Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis – ap­lin­kos

mi­nist­ras; Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius – ener­ge­

ti­kos mi­nist­ras; Ri­man­tas Ša­džius – fi­nan­sų mi­nist­ras; Juo­zas Ole­kas – kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras; Ša­rū­nas Bi­ru­tis – kul­tū­ros mi­nist­ras; Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius – su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras; Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis –

svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras; Juo­zas Ber­na­to­nis – tei­sin­gu­mo

mi­nist­ras; Li­nas An­ta­nas Lin­ke­vi­čius – už­sie­

nio rei­ka­lų mi­nist­ras; Bi­ru­tė Vė­sai­tė – ūkio mi­nist­rė; Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas – vi­

daus rei­ka­lų mi­nist­ras; Vi­gi­li­jus Juk­na – že­mės ūkio mi­nist­ras.

No­riu pa­lin­kė­ti bū­si­mai Vy­riau­sy­bei sėk­min­go dar­bo vi­sų Lie­tu­vos žmo­ nių la­bui.

8

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

10p.

Žyd­ra­sis auk­sas vir­to ro­ži­ne sva­jo­ne.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Prieš ket­vir­tį am­ žiaus Ira­ke che­mi­ nis gink­las pra­žu­ dė tūks­tan­čius žmo­ nių. Ar ne­pa­si­kar­ tos krau­pus sce­na­ ri­jus Si­ri­jo­je? Ar ne­ pa­seks Bas­ha­ras al As­sa­das bu­vu­sio Ira­ko dik­ta­to­riaus ke­liu?

pasaulis Žu­dy­nės: prieš 25 me­tus Ira­ko Ha­lab­džos mies­te che­mi­nis gink­las pra­žu­dė tūks­tan­čius žmo­nių.

Mir­tį sė­jan­čios du­jos au­kų Rau­do­no­ji li­ni­ja

Šią sa­vai­tę nu­vil­ni­jo gan­das, kad Si­ri­jos re­ži­mo pa­jė­gos ėmė reng­ tis che­mi­nei ata­kai. Esą jau mai­ šo­mos me­džia­gos, skir­tos du­joms ga­min­ti. In­for­ma­ci­ją, pa­sak ži­ niask­lai­dos, pa­vie­ši­no neį­var­dy­ tas JAV pa­rei­gū­nas, nors ne­tru­kus pa­tys ame­ri­kie­čiai pri­dū­rė, kad jų žval­gy­ba duo­me­nų apie che­mi­ka­lų mai­šy­mą ne­ga­li pa­tvir­tin­ti. Vis­gi, Va­ka­rų ša­lių ly­de­riai įspė­ jo Si­ri­jos re­ži­mą, kad ga­li­mas che­ mi­nio gink­lo pa­nau­do­ji­mas bū­tų va­di­na­mo­sios rau­do­no­sios li­ni­jos per­žen­gi­mas. „Jung­ti­nėms Vals­ti­joms tai yra rau­do­no­ji li­ni­ja, – pa­reiš­kė JAV vals­ty­bės sek­re­to­rė Hil­la­ry Clin­ ton. – Skel­bia­me la­bai griež­tą per­ spė­ji­mą B.al As­sa­do re­ži­mui – toks

el­ge­sys smerk­ti­nas.“ Apie tai, kad esą Si­ri­jos re­ži­mas ruo­šia­si pa­nau­ do­ti che­mi­nį gink­lą, bu­vo ga­li­ma pa­skai­ty­ti ne vie­no­je po­pu­lia­rio­ je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. An­tai, tink­ la­la­py­je wi­red.com esan­čia­me tink­ la­raš­ty­je „Dan­ger Room“ pa­si­ro­dė neaiš­ku iš kur gau­ta in­for­ma­ci­ja, kad mai­šy­ti che­mi­nes me­džia­gas Si­ri­jo­je pra­dė­ta praei­tą sa­vai­tę ir kad šį pro­ ce­są in­ži­nie­riai vyk­do ša­lies cent­ri­ nė­je da­ly­je. Pa­sak wi­red.com, Si­ri­jo­je ke­ti­ na­ma pa­nau­do­ti za­ri­no du­jas. Šios ko­vi­nės ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­čios du­jos praei­to am­žiaus de­šim­ta­ja­ me de­šimt­me­ty­je bu­vo pa­nau­do­ tos per dvi te­ro­ro ata­kas Ja­po­ni­ jo­je. Za­ri­nas su­ke­lia kon­vul­si­jas, kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mus ir mir­tį. Si­ ri­jos va­do­vai at­rė­žė, kad prieš sa­

vo žmo­nes jo­kių du­jų ne­ke­ti­na pa­ nau­do­ti. „At­sa­ky­da­ma į JAV pa­reiš­ki­mus, Si­ri­ja dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad ji nie­ka­da jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ne­ nau­dos che­mi­nių gink­lų prieš sa­ vo žmo­nes, net jei­gu to­kių gink­lų tu­rė­tų“, – tvir­ti­no Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nas. Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Wa­li­das Mual­le­mas anks­čiau ap­kal­ti­no Va­šing­to­ną, kad šis ty­ čia kurs­to ne­ri­mą dėl Si­ri­jos tu­ri­ mų che­mi­nio gink­lo at­sar­gų. „Šie che­mi­niai gink­lai Si­ri­jo­je, jei­gu tik jų yra – pa­brė­žiu „jei­gu“. Kaip ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti juos prieš sa­vo žmo­nes? Tai po­kštas“, – spa­lį kal­bė­jo Si­ri­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­ vas. Ki­ta ver­tus, Da­mas­kas yra pa­ gra­si­nęs, kad pa­nau­do­tų gink­lą, jei bū­tų puo­la­mas iš už­sie­nio, tik ne prieš sa­vo žmo­nes. Eks­per­tai tei­gia, kad šim­tus to­nų sie­kian­čios Si­ri­jos che­mi­nių gink­lų at­sar­gos yra di­džiau­sios Ar­ti­muo­ siuo­se Ry­tuo­se. Jas Da­mas­kas su­ kau­pė nuo aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio. Krau­pus vaiz­das

Po­mė­gis: sa­ko­ma, kad S.Hus­sei­nas (kairėje) ir jo pusb­ro­lis A.H.al Ma­

ji­das, dar va­di­na­mas Che­mi­niu Ali, la­biau­siai mė­go ip­ri­to du­jas.

Kal­bos apie che­mi­nį gink­lą pa­ska­ ti­no pri­si­min­ti prieš 25 me­tus Ira­ ke įvy­ku­sią tra­ge­di­ją. 1988 m. ko­ vo 16 d. tuo­me­tis Ira­ko dik­ta­to­rius Sad­da­mas Hus­sei­nas nu­ro­dė pa­ nau­do­ti mir­tį ne­šan­tį gink­lą prieš kur­dų tau­ti­nę ma­žu­mą. Ira­ko ka­riuo­me­nės tai­ki­niu ta­po Ha­lab­džos mies­tas. Čia bu­vo iš­žu­ dy­ta tūks­tan­čiai žmo­nių.

BBC už­sie­nio nau­jie­nų re­dak­to­ rius Joh­nas Simp­so­nas, ap­si­lan­kęs mies­te ne­tru­kus po ata­kos, sa­kė: „Tai bu­vo bai­siau­sias re­gi­nys, ku­rį man yra te­kę ma­ty­ti gy­ve­ni­me.“ Žur­na­lis­tas pri­dū­rė: „Vi­sa­me mies­te bu­vo gau­sy­bė la­vo­nų. Kai ku­rie kū­nai gu­lė­jo gat­vė­se, kai ku­ rie pa­lei pa­sta­tų sie­nas. Žmo­nės dar ban­dė ap­sau­go­ti sa­vo kū­di­ kius, vai­kus, žmo­nas... Jie ban­dė pri­deng­ti juos, ta­čiau ne­pa­vy­ko.“ Pa­sak J.Simp­so­no, ma­tant kū­ nus, bu­vo aiš­ku, kad mir­tis žmo­ nes už­klu­po ne­pa­si­ruo­šu­sius. Tie­ sa, vie­ni mi­rė stai­ga, ki­ti ku­rį lai­ką kan­ki­no­si. „Pa­ma­čiau vie­nos mo­ters la­vo­ ną. Jos kū­nas gu­lė­jo emb­rio­no po­ za. Vei­das bu­vo iš­kreip­tas ago­ni­jos. Jai skau­dė­jo. Ma­čiau gy­ve­ni­me vis­ ko, net per che­mi­nę ata­ką žu­vu­sius ka­rius Ira­ko ir Ira­no ka­re. Ta­čiau tai, ką iš­vy­dau Ha­lab­džo­je, šo­ki­ra­vo. La­ biau­siai tai, kad nie­kas iš žu­vu­sių­jų ne­tu­rė­jo jo­kių ap­sau­gos prie­mo­nių. Juk ten bu­vo ir vai­kų, ir mo­te­rų, ir se­ne­lių“, – pa­sa­ko­jo J.Simp­so­nas. Ki­ta­me na­me, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tas, jis iš­vy­do dar krau­pes­nį vaiz­dą nei gat­vė­je. Na­mo vi­du­ry­je riog­so­jo pro sto­gą įkri­tu­si bom­ba, o ša­lia jos gu­lė­jo tri­jų žmo­nių kū­nai. Aki­vaiz­du, pa­sak žur­na­lis­to, žmo­ nės tuo me­tu, kai įvy­ko ant­puo­lis, ren­gė­si pie­tau­ti. Vie­no mi­ru­sio vy­ ro ran­ko­se net bu­vo li­kęs ga­ba­lė­lis duo­nos. Ki­to vei­de ma­ty­ti šyp­se­na. „Ko­dėl šie žmo­nės mi­rė, – re­ to­riš­kai pa­klau­sė žur­na­lis­tas ir čia

pat at­sa­kė: – To­dėl, kad pa­sku­ti­ nė­mis Ira­ko ir Ira­no ka­ro sa­vai­tė­ mis svei­ki­no Ira­no ka­rius... Štai kaip S.Hus­sei­nas ir jo pusb­ro­lis Ali Hassanas al Ma­ji­das, ge­riau ži­ no­mas kaip Che­mi­nis Ali, pa­mo­kė šiuos žmo­nes.“

Ma­čiau vie­nos mo­ ters la­vo­ną – ji bu­vo su­si­gū­žu­si, o vei­das iš­kreip­tas siau­bo.

Tūks­tan­čiai nu­žu­dy­tų­jų

Ira­ko ka­ri­nės pa­jė­gos Ha­lab­džo­ je iš­ban­dė įvai­rias mir­ti­nas du­jas. Pask­leis­tos bu­vo ne tik za­ri­no, bet ir ip­ri­to (nau­do­to Pir­ma­ja­me pa­ sau­li­nia­me ka­re), taip pat ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­čios VX du­jos. Da­bar dau­ge­lis mies­te ras­tų bom­bų eks­po­nuo­ja­mos me­mo­ria­ li­nia­me mu­zie­ju­je, įkur­ta­me Ha­ lab­džos mies­te. Prieš pat du­jų ant­puo­lį mies­ tas bu­vo in­ten­sy­viai bom­bar­duo­ ja­mas. Pa­sak liu­di­nin­kų, Che­mi­ nis Ali sie­kė iš­dauž­ti vi­sų pa­sta­tų stik­lus, kad gy­vų­jų čia ne­lik­tų. J.Simp­so­nas pa­sa­ko­jo, kaip at­si­ dū­rė mies­te per pa­tį ka­ro sū­ku­rį. „Nu­vy­kau į Ha­lab­džą kar­tu su gru­pe­le už­sie­nio žur­na­lis­tų. Mus nu­skrai­di­no Ira­no oro pa­jė­gos. Tuo me­tu Ira­no val­džiai bu­vo pa­ran­ku pa­ro­dy­ti pa­sau­liui, kuo sa­vo ša­ly­je

9

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis Ruo­šia ­ at­sa­ką

Kuk­li ­ inau­gu­ra­ci­ja

Ne­ke­ti­na ­ tai­ky­tis

JAV Kong­re­sui pa­tvir­ti­nus va­ di­na­mą­jį Mag­nic­kio są­ra­šą, Ru­si­ja už­draus at­vyk­ti žmo­ gaus tei­sių pa­žei­di­mais įta­ ria­miems JAV pi­lie­čiams. Pa­ gal šį tei­sės ak­tą JAV įšal­dys są­skai­tas ir už­draus at­vyk­ ti vi­siems as­me­nims, su­si­ju­ siems su tei­si­nin­ko Ser­ge­jaus Mag­nic­kio (nuo­tr.) mir­ti­mi.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ant­rą­ją ka­den­ci­ją pra­ dės be di­de­lių iš­kil­mių – sau­ sio 20 d. bus su­reng­ta kuk­li pri­va­ti pri­saik­di­ni­mo ce­re­mo­ ni­ja, o ki­tą die­ną jis bus inau­ gu­ruo­tas ste­bint pa­sau­liui. Ce­re­mo­ni­ja, kaip ma­no­ma, bus blan­kes­nė ne­gu B.Oba­ mos pir­mo­ji inau­gu­ra­ci­ja.

Egip­to opo­zi­ci­ja pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na tai­ky­tis su pre­zi­den­tu Mo­ha­me­du Mur­si. Kri­zę Egip­ te su­kė­lė prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mas kons­ti­tu­ci­jos re­fe­ren­du­ mas dėl pre­zi­den­to ga­lių iš­plė­ ti­mo. Opo­zi­ci­ja pa­ža­dė­jo, kad kvies sa­vo ša­li­nin­kus ir žmo­ nes į nau­jus pro­tes­tus Kai­re ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se.

Koks che­mi­nis gink­las bu­vo nau­do­ja­mas? S.Hus­sei­nas (nuotr.) nuo 1984 m.

dau­giau­sia nau­do­jo ip­ri­to du­jas. Vis­gi, jas bu­vo bran­gu pa­ga­min­ti. Be to, bu­vo sun­ku gau­ti rei­kia­mų me­džia­gų. Re­mian­tis šal­ti­niais, S.Hus­sei­nas

pir­me­ny­bę ip­ri­to du­joms tei­kė dėl jų il­ga­lai­kio po­vei­kio žmo­nėms. Šios du­jos ga­li su­kel­ti ak­lu­mą, vė­ žį, taip pat ne­vai­sin­gu­mą ir iš­si­gi­ mi­mus. Vė­liau S.Hus­sei­no re­ži­mas ėmė

nau­do­ti va­di­na­mą­sias ner­vus pa­ ra­ly­žiuo­jan­čias VX du­jas. Jos bu­vo stip­res­nės ir iš­si­lai­ky­da­vo il­giau. Ma­no­ma, kad 1988 m. Ira­kas tu­rė­jo apie 3,9 to­nos šių du­jų. Vis­gi, efek­ty­viau­sias Ira­ko che­

mi­nis gink­las bu­vo za­ri­no du­jos. Jų Ira­kas, kaip tvir­ti­na­ma, tu­rė­jo dau­giau­sia.

„Scan­pix“ nuo­tr.

ų ne­si­ren­ka už­sii­ma S.Hus­sei­nas“, – sa­kė žur­ na­lis­tas. Kiek tiks­liai žmo­nių žu­vo Ha­ lab­džo­je? J.Simp­so­nas pa­sa­ko­jo, kad ban­dė skai­čiuo­ti au­kas su vie­ nu che­mi­jos spe­cia­lis­tu iš Bel­gi­jos, nors ir bi­jo­jo dėl sa­vo gy­vy­bės. „Lai­ko bu­vo ma­žai. Ira­kie­čiai ži­ no­jo, kad mes ten nu­vy­ko­me. Net mus at­skrai­di­nę sraig­tas­par­niai bu­vo ap­šau­dy­ti. Bi­jo­jo­me, kad jų oro pa­jė­gos ga­li ne­tru­kus grįž­ti ir dar sy­kį pa­nau­do­ti du­jas“, – sa­ kė J.Simp­so­nas. Pa­sak žur­na­lis­to, juo­du su­skai­čia­vo bent 5 tūkst. la­ vo­nų, ku­rie bu­vo ne­to­li mies­to. O kiek dar žmo­nių žu­vo ban­dy­da­mi pa­bėg­ti į Ira­ną? Che­mi­ka­lų ty­ri­mas

Ha­lab­džo­je nu­kri­tu­sios bom­bos iki šiol gąs­di­na vie­tos gy­ven­to­jus. Ip­ri­to du­jos – sun­kes­nės už orą, to­dėl net praė­jus be­veik ket­vir­ta­ da­liui am­žiaus po ata­kos du­jų li­ku­ čių ga­li bū­ti su­si­kau­pę že­mo­se vie­ to­se, pa­vyz­džiui, na­mų rū­siuo­se. J.Simp­so­nas sa­kė, kad net ma­žy­ tis įkvėp­tų du­jų kie­kis su­ke­lia gal­ vos skaus­mus ir stip­rų py­ki­ni­mą. Dau­ge­lis mies­to rū­sių, pa­sak žur­ na­lis­to, te­bė­ra smar­kiai už­terš­ti. Bri­tas Ha­mis­has de Bret­to­nasGor­do­nas, che­mi­nių gink­lų eks­ per­tas, rū­pi­na­si, kad Ha­lab­džo­je ne­lik­tų nuo­din­gų du­jų. „Prob­le­ma ta, kad sta­to­mi nau­ ji pa­sta­tai ir taip at­ka­sa­mi rū­ siai, ku­riuo­se ap­stu du­jų. Žmo­nės mirš­ta, – sa­kė eks­per­tas. – Bū­ti­na

jiems pa­dė­ti. Rei­kia įreng­ti ste­bė­ ji­mo sto­tį, kad bū­tų ga­li­ma fik­suo­ ti, ku­rio­je vie­to­je ga­li bū­ti su­si­kau­ pu­sių du­jų.“ H.de Bret­to­nas-Gor­do­nas pri­ dū­rė, kad iš­ty­rus du­jas bū­tų ga­li­ma nu­sta­ty­ti, iš kur S.Hus­sei­nas ga­vo me­džia­gų joms pa­ga­min­ti. „Ban­dy­si­me paim­ti ip­ri­to du­ jų pa­vyz­džių ma­si­nė­se ka­pa­vie­tė­ se, kaip tai da­rė­me rū­siuo­se. Ta­da bus ga­li­ma pa­ly­gin­ti šių du­jų su­dė­ tį su ki­tais pa­vyz­džiais ir nu­sta­ty­ ti, iš kur jos yra“, – sa­kė eks­per­tas ir pri­dū­rė, kad įma­no­ma nu­sta­ty­ti ne tik ša­lį, ku­rio­je du­jos bu­vo pa­ga­ min­tos, bet ir konk­re­tų fab­ri­ką, ku­ ris pa­ruo­šė ir par­da­vė me­džia­gas. „Tie­sa, sun­ku bū­tų gau­ti rei­kia­ mų pa­vyz­džių iš ga­min­to­jų, be to, jei me­džia­gos ir ati­tik­tų, klau­si­ mas, ar tai bū­tų įver­tin­ta kaip tin­ ka­mi įkal­čiai. Ki­ta ver­tus, tu­ri­ me iš­li­ku­sių Ira­ko che­mi­nio gink­lo at­sar­gų, to­dėl ga­li­me pa­ly­gin­ti jas su šia­me mies­te pa­nau­do­to­mis ir pa­reng­ti tam tik­ras iš­va­das. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tech­niš­kai tai įma­no­ ma“, – kalbėjo jis. Kur­dų au­to­no­mi­nio re­gio­no val­ džia su­ti­ko, kad to­kie ty­ri­mai bū­tų at­lik­ti. Vi­si su­ta­ria, kad bū­ti­na išaiš­ kin­ti ir nu­baus­ti tuos, ku­rie tie­kė du­ joms ga­min­ti bū­ti­nas me­džia­gas. „Ma­nau, mums, juo la­biau au­ koms, svar­bu ži­no­ti, kas nu­ti­ko tą lem­tin­gą die­ną ir kaip“, – pa­brė­ žė Qu­ba­das Ta­la­ba­ni, vie­nas Ira­ko val­džios pa­rei­gū­nų. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Che­mi­nio gink­lo ne­no­ri at­si­sa­ky­ti Pa­sau­ly­je che­mi­nį gink­lą tu­ri tik­ rai ne vie­na ar net ne ke­lios vals­ ty­bės. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­ nė griež­tai smer­kia to­kio gink­lo nau­do­ji­mą tiek ka­re, tiek prieš ci­vi­lius. De­ja, tra­ge­di­jų iš­veng­ti ne­pa­vy­ko.

Che­mi­nis gink­las – che­mi­nės ko­ vi­nės me­džia­gos ir jų jun­gi­niai, ku­rie nau­do­ja­mi žu­dy­ti, su­ža­lo­ ti ar tam tik­ram lai­kui pa­da­ry­ti žmo­gų ar gy­vū­ną ne­veik­lų. Che­mi­nius gink­lus pa­gal jų po­ vei­kį ga­li­ma pa­da­ly­ti į pen­kias gru­pes: ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­tys, ku­rie su­trik­do ner­vi­nių im­pul­sų per­da­vi­mą iš sme­ge­nų ląs­te­lėms; bend­ro­jo po­vei­kio, ku­rie truk­do per­duo­ti de­guo­nį rau­do­nie­siems krau­jo kū­ne­liams; su­ke­lian­tys pū­ lia­vi­mą, ku­rių po­vei­kis pa­si­žy­mi odos bė­ri­mu, žaiz­do­mis ir di­de­ liais pū­li­niais; du­si­nan­tys, pa­vei­ kian­tys no­sies ir gerk­lės glei­vi­nę, plau­čius, taip pat pa­žei­džian­tys au­di­nius; aša­ri­niai – šie dir­gi­na akis, su­ke­lia aša­rų te­kė­ji­mą, akių skaus­mą ar net lai­ki­ną apa­ki­mą. Vi­sų šių gink­lų naudo­ji­mą griež­tai drau­džia ir smer­kia tarp­ tau­ti­nė bend­ruo­me­nė. Che­mi­nis gink­las bu­vo už­draus­tas 1925 m., pa­si­ra­šius va­di­na­mą­jį Že­ne­vos pro­to­ko­lą dėl troš­ki­na­mų­jų, nuo­ din­gų­jų ir ki­to­kių du­jų pa­nau­do­ ji­mo ka­re ir bak­te­rio­lo­gi­nių ka­ro me­to­dų už­drau­di­mo. Pa­si­ra­šy­ti pro­to­ko­lą pa­ska­ti­ no Pir­ma­sis pa­sau­li­nis ka­ras, per ku­rį gink­las bu­vo pla­čiai nau­do­ ja­mas. Is­to­ri­kai skai­čiuo­ja, kad Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vo­kie­čiai 50 kar­tų pa­nau­do­jo che­

mi­nį gink­lą, ang­lai – 150, pran­cū­ zai – 20. Vis­gi, drau­di­mas neuž­kir­to ke­ lio nau­do­ti che­mi­nį gink­lą. Pir­ mo­ji Že­ne­vos su­si­ta­ri­mą pa­žei­du­ si ša­lis bu­vo Ita­li­ja – ji pa­nau­do­jo to­kį gink­lą ka­re su Etio­pi­ja. Vė­ liau to­kio gink­lo grie­bė­si ja­po­nai prieš ki­nus.

Pir­mo­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tais vo­ kie­čiai 50 kar­tų pa­ nau­do­jo che­mi­nį gink­lą, ang­lai – 150, pran­cū­zai – 20. 1940 m. Vo­kie­ti­ja tu­rė­jo net 14 tūkst. to­nų che­mi­nių ko­vi­ nių prie­mo­nių. Ta­čiau na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nė taip ir ne­ pa­nau­do­jo šio gink­lo prieš Ta­ry­ bų Są­jun­gą. 1993 m. Pa­ry­žiu­je 130 pa­sau­lio vals­ty­bių pa­si­ra­šė nau­ją su­tar­tį dėl che­mi­nio gink­lo drau­di­mo. Ji įsi­ga­lio­jo 1997 m. Iki šiol prie su­ tar­ties yra pri­si­jun­gu­sios iš vi­so 188 ša­lys. Tik aš­tuo­nios pa­sau­lio ša­lys nė­ra Che­mi­nio gink­lo už­drau­di­ mo or­ga­ni­za­ci­jos na­rės. Še­šios jų nė­ra pa­si­ra­šiu­sios su­tar­ties dėl che­mi­nio gink­lo už­drau­di­mo. Tai An­go­la, Egip­tas, Šiau­rės Ko­rė­ ja, Pie­tų Su­da­nas, Si­ri­ja ir So­ma­ lis. Dar dvi vals­ty­bės – Iz­rae­lis ir Mian­ma­ras – kon­ven­ci­ją pa­si­ra­ šė, ta­čiau jos ne­ra­ti­fi­ka­vo. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kas pa­rū­pi­no che­mi­ka­lų? Ma­no­ma, kad dau­ge­lis me­džia­

gų, bū­ti­nų che­mi­niam gink­lui pa­ ga­min­ti, at­ke­lia­vo į Ira­ką iš už­sie­ nio ša­lių. Ira­ke bu­vo pa­kan­ka­mai spe­cia­lis­tų, ku­rie ga­lė­jo su­kur­ti mir­ ti­nas du­jas, jei tu­rė­jo rei­kia­mų me­ džia­gų. Nus­ta­ty­ta, kad che­mi­nio gink­

lo ke­va­lai bu­vo pa­ga­min­ti Ta­ry­bų Są­jun­go­je. Vis­gi, įta­ria­ma, kad che­ mi­nių me­džia­gų Ira­kas ga­lė­jo įsi­ gy­ti iš 85 Vo­kie­ti­jos, 19 Pran­cū­zi­jos, 18 bri­tų ir 18 ame­ri­kie­čių che­mi­jos bend­ro­vių.

Pa­vo­jus: nau­do­ti che­mi­nį gink­lą bu­vo ne sy­kį draus­ta, ta­čiau šis

drau­di­mas ne kar­tą bu­vo pa­žeis­tas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

10

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis „Mis Bum­bum“ kon­kur­sas Bra­zi­li­jo­je praė­ju­sį sa­vait­ ga­lį di­de­lio su­si­do­mė­ji­ mo su­lau­kė gra­žiau­sio už­ pa­ka­liu­ko kon­kur­so „Mis Bum­bum“ fi­na­las. Iš pen­ kio­li­kos fi­na­li­nin­kių, at­rink­ tų per in­ter­ne­ti­nį bal­sa­vi­ mą, ko­mi­si­ja nu­ga­lė­to­ja pa­skel­bė 25 me­tų mo­de­ lį Ca­ri­ne Fe­li­zar­do (nuo­tr. kai­rė­je). Mer­gi­nai ati­te­ko pa­grin­di­nis 5 tūkst. rea­lų (6,3 tūkst. li­tų) pri­zas.

Neiš­gy­do­ma In­di­jos li­ga Lan­kan­tis In­di­jo­je daž­nai ga­li­ ma pa­ma­ty­ti gat­vė­je be­si­šla­pi­ nan­čius vy­rus. Ra­džas­ta­no vals­ ti­jo­je sa­va­no­riai ėmė gė­din­ti juos, bet ki­ti tei­gia, kad vals­ty­bei rei­kia kai ko dau­giau – tua­le­tų. Pro­vo­kuo­jan­tis klau­si­mas

Kai ku­rie in­dai ne­tgi juo­kau­ja, kad šla­pin­tis ir spjau­dy­tis vie­šo­ se vie­to­se ta­po ša­lies lais­va­lai­kio pra­mo­ga. Ra­džas­ta­no val­džios už­mo­ jis at­pra­tin­ti gy­ven­to­jus šla­pin­ tis vie­šo­se vie­to­se ban­dant juos su­gė­din­ti įžie­bė ne­men­kas dis­ ku­si­jas. Vie­no laik­raš­čio ap­žval­gi­nin­kas ne­se­niai sa­vo skil­ty­je iš­kė­lė klau­ si­mą: „Ar in­dai iš pri­gim­ties ne­ si­lai­ko hi­gie­nos?“ Jo at­sa­ky­mas pa­pik­ti­no dau­ge­ lį skai­ty­to­jų: „Taip.“

In­di­jos kai­mo plėt­ ros mi­nist­ras J.Ra­ mes­has ne­se­niai pa­ reiš­kė, kad vals­ty­bei tua­le­tų rei­kia la­biau nei šven­tyk­lų. Trūks­ta tua­le­tų

„Kaip ga­li­ma klaus­ti to­kių kvai­ lų klau­si­mų? – ko­men­tuo­da­mas pik­ti­no­si jau­nuo­lis Bik­ra­mas. – Tie­siog mes ne­tu­ri­me pa­kan­ka­ mai tua­le­tų.“ Jo žo­džiuo­se yra ne­ma­žai tie­ sos. In­di­jos kai­mo plėt­ros mi­

nist­ras Jai­ra­mas Ra­mes­has ne­se­ niai pa­reiš­kė, jog vals­ty­bei tua­le­tų rei­kia la­biau nei šven­tyk­lų. Pa­ra­dok­sa­lu, kad In­di­jo­je, di­ džiau­sio­je pa­sau­ly­je de­mok­ra­ ti­nė­je ša­ly­je, 53 pro­c. gy­ven­to­jų jau tu­ri mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, bet be­veik pu­s ė­je na­m ų nė­ra tua­le­tų. Mi­nist­ras J.Ra­mes­has ne­tgi pa­ra­gi­no mo­te­ris ne­te­kė­ ti už vy­rų, ku­rių na­muo­se nė­ra tua­le­to.

Di­džiau­sio Ru­si­ jos To­li­mų­jų Ry­tų mies­to Vla­di­vos­to­ ko gy­ven­to­jai nuo­ gąs­tau­ja, kad atė­ jus žie­mos šal­čiams liks be gam­ti­nių du­jų. Nau­ja­sis du­ jo­tie­kis vis gen­da, o kal­tų, kaip vi­sa­da, nė­ra.

Ko­dėl vy­rai ne­ga­li pa­ken­tė­ti?

Nors jau­nas in­das Bik­ra­mas dėl ne­tvar­kos kal­ti­no tua­le­tų trū­ku­mą, mo­te­rys tu­ri ki­to­kią nuo­mo­nę. „Prob­le­ma vi­sai ne tua­le­tai, o tai, kad trūks­ta pi­lie­tiš­ko mąs­ ty­mo, – ti­ki­no na­mų šei­mi­nin­kė Ti­na. – Tai vyks­ta nuo­lat, ir tai šlykš­tu.“ Jos drau­gė Brin­ka pri­dū­rė: „Ko­ dėl mo­te­rys ga­li pa­ken­tė­ti, kol su­ ras tua­le­tą, o vy­rai ne?“ Jo­kie ar­gu­men­tai ne­vei­kia

Vaikš­ti­nė­da­mas po Kal­ku­tą Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC ko­res­pon­den­ tas pa­si­tei­ra­vo ant ša­li­gat­vio be­ si­šla­pi­nan­čio vy­ro, ko­dėl jis ne­ ga­lė­jo pa­lauk­ti, kol ras vie­šą­jį tua­le­tą ar­ba grįš na­mo. Šis pa­žiū­rė­jo į pa­šne­ko­vą kaip į pa­kvai­šu­sį ir at­sa­kė: „Tai In­di­ ja, po­ne. Taip mes pa­pras­tai da­ ro­me.“ Ne­to­li sto­vė­jo po­li­ci­nin­kas, bet ir šis į ko­res­pon­den­to klau­si­mą, ko­dėl ne­sus­tab­dė vy­ro, ta­rė: „Ko­ kia pra­smė?“ BBC inf.

Pro­jek­tas: įspū­din­gas til­tas į Ru­sų sa­lą nu­ties­tas, ta­čiau du­jas šio­je sa­lo­je,

Žyd­ra­sis auk­sas vir­to r Įg­ri­so ang­lys

Ru­si­jos du­jų mil­ži­nas „Gazp­rom“ į va­di­na­mą­jį Sachalino–Chabarovs­ ko–Vladivostoko du­jo­tie­kį in­ves­ta­ vo įspū­din­gus 29 mlrd. do­le­rių. Pro­jek­tas „Gazp­rom“ val­dy­bo­ je bu­vo pa­tvir­tin­tas 2008 m., o 2011 m. juo jau te­kė­jo du­jos. Nu­ma­ty­ta, kad nu­tie­sus du­jo­tie­ kį Vla­di­vos­to­ko mies­tas ir ap­lin­ki­ niai re­gio­nai gaus pi­gių du­jų, be to, du­jo­tie­kiais bus ga­li­ma eks­por­tuo­ ti Sa­cha­li­no sa­lo­je iš­gau­na­mas du­ jas į Ry­tų Azi­jos ša­lis – Pie­tų Ko­rė­ ją, Ja­po­ni­ją ir Ki­ni­ją. Vla­di­vos­to­ko mies­tui nau­ja­sis du­jo­tie­kis bu­vo gy­vy­biš­kai svar­ bus. Mies­to ka­ti­li­nės iki tol bu­vo kū­re­na­mos ang­li­mi ir ma­zu­tu. Šie iš­tek­liai ne tik bran­giai kai­na­vo, bet ir smar­kiai ter­šė ap­lin­ką. „Di­džiau­sia mies­to ang­lių ka­ti­li­ nė stūk­so­jo pa­čia­me cent­re. Vie­tos žmo­nės skun­dė­si, kad jie kas­dien nuo lan­gų va­lo suo­džius. Žmo­nės lau­kė du­jų, to­dėl la­bai džiau­gė­si, kad du­jo­tie­kio sta­ty­bos taip sklan­džiai vy­ko“, – sa­kė El­vy­ra Ti­ri­na, Vla­di­ vos­to­ko me­ri­jos at­sto­vė spau­dai. Nuo­la­ti­niai ge­di­mai

Pa­ra­dok­sas: In­di­jo­je 53 pro­c. gy­ven­to­jų tu­ri mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus,

bet be­veik pu­sė­je na­mų nė­ra tua­le­tų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Du­jo­tie­kis ties­ti pra­dė­tas 2009 m. Iš­kil­min­go­je dar­bų pra­džios ce­re­ mo­ni­jo­je da­ly­va­vo pa­ts tuo me­tu dar Ru­si­jos prem­je­ro pa­rei­gas ėjęs Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Ma­tyt, val­džios dė­me­sys pro­jek­ tui lė­mė, kad du­jo­tie­kis, ku­rio il­ gis įspū­din­gi 1,8 tūkst. km, bu­vo baig­tas vos per tre­jus me­tus. 2011 m. rug­sė­jį juo jau te­kė­jo du­jos, o ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je vėl ap­si­ lan­kė V.Pu­ti­nas.

Ma­ža to, Vla­di­vos­to­ke su­pla­ nuo­ta pa­sta­ty­ti du­jų su­skys­ti­ni­ mo įmo­nę, kad bū­tų ga­li­ma eks­ por­tuo­ti du­jas į Ja­po­ni­ją, taip pat nu­ma­ty­ta per Šiau­rės Ko­rė­ją ties­ ti du­jo­tie­kį, ku­riuo žyd­ra­sis auk­sas pa­siek­tų Pie­tų Ko­rė­ją. De­ja, da­bar daž­nas Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jas pa­sa­ky­tų, kad ši Krem­ liaus do­va­na – tik­ras gal­vos skaus­ mas.

Nuo 2011 m. 15 kar­ tų bu­vo fik­suo­ti du­jų tie­ki­mo į Vla­di­vos­ to­ką su­tri­ki­mai. Pen­ kis kar­tus mies­tas ap­skri­tai ne­bu­vo ap­ rū­pi­na­mas du­jo­mis.

Nors du­jo­tie­kis kai­na­vo pa­sa­kiš­ kus pi­ni­gus, vamz­dis nuo­lat gen­da. Pa­sak bend­ro­vių „Gazp­rom Trans­ gas Tomsk“ ir „Gazp­rom In­ter­re­ gio­nal No­vo­si­birsk“, ku­rios val­ do du­jo­tie­kį, at­sto­vų, daž­nai ky­la bė­dų dėl hid­rau­li­kos, ki­taip sa­ kant, esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ja­ me už­šą­la van­duo, to­dėl du­jų srau­ tas su­sto­ja. 2012 m. va­sa­rį Vla­di­vos­to­kas dėl pa­na­šaus ge­di­mo ke­lias die­nas bu­ vo li­kęs be du­jų. Ta­da vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad dėl ava­ri­jos kal­tas vamz­dy­je už­ša­lęs van­duo. Bet Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jai sa­ ko, kad ta­da tem­pe­ra­tū­ra mies­te bu­vo ge­ro­kai aukš­tes­nė nei įpras­ta.

Daž­nas klau­sia, kas bus, kai mies­tą už­klups ru­siš­ka žie­ma? „Nuo 2011 m. 15 kar­tų bu­vo fik­ suo­ti du­jų tie­ki­mo į Vla­di­vos­to­ką su­tri­ki­mai. Pen­kis kar­tus mies­tas ap­skri­tai ne­bu­vo ap­rū­pi­na­mas du­ jo­mis, – aiš­ki­no Ser­ge­jus Tols­tog­ ru­so­vas, Vla­di­vos­to­ko elekt­ri­nės „Vos­tok“ va­do­vas. – Žie­mą pa­na­ šios ava­ri­jos ga­li su­kel­ti rim­tų bė­ dų. Da­bar mū­sų tu­ri­mi ang­li­mi kū­ re­na­mi ka­ti­lai ap­rū­pi­na ši­lu­ma vos ket­vir­ta­da­lį mies­to pa­sta­tų.“ Nors ne­nu­ma­ty­tais at­ve­jais vie­ tos elekt­ri­nės tu­ri su­kau­pu­sios ku­ ro at­sar­gų, esant at­šiau­rioms są­ ly­goms, pa­sak S.Tols­tog­ru­so­vo, jų pa­kak­tų vos de­šim­čiai die­nų. Mies­to val­džia net pa­ren­gė stu­ di­ją, ku­rio­je kons­ta­tuo­ta, kad du­jo­ tie­ky­je įvy­kus rim­tai ava­ri­jai mies­ tas lik­tų be ši­lu­mos. Ma­ža to, kai su­trin­ka du­jų tie­ki­ mas, elekt­ri­nės bū­na kū­re­na­mos ma­zu­tu, o tai, pa­sak S.Tols­tog­ru­ so­vo, Vla­di­vos­to­ko ši­lu­mos tink­ lams kai­nuo­ja pa­pil­do­mus 16 mln. do­le­rių kas­kart. Pa­ža­dai li­ko pa­ža­dais

Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tas Igo­ris Ju­ šo­kas iš­sky­rė dvi prie­žas­tis, kas, jo gal­va, su­ke­lia pro­ble­mų Vla­di­vos­ to­ko gy­ven­to­jams. „Pir­ma, aki­vaiz­du, kad nau­ja­ sis du­jo­tie­kis tu­ri ne­ma­žai trū­ku­ mų. Juk vamz­dis bu­vo nu­ties­tas per re­kor­di­nį lai­ką. 2008 m. pro­ jek­tas pra­dė­tas įgy­ven­din­ti, o 2011 m. baig­tas. Ant­ra, neiš­nau­do­ja­mas vi­sas du­jo­tie­kio pa­jė­gu­mas. Pa­gal pro­jek­tą du­jo­tie­kio pa­jė­gu­mas – 6 mlrd. kub. met­rų du­jų per me­tus, o

11

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis „Mis Bum­bum“ kon­kur­sas

Nu­si­žu­dė li­ku­si ne­sup­ras­ta 16 me­tų nuo­la­ti­nio sek­sua­li­nio su­si­jau­di­ni­mo ka­muo­ja­ma ame­ ri­kie­tė su­si­dū­ru­si su abe­jin­gu­mo sie­na pa­si­da­vė. Praė­ju­sį sa­vait­ ga­lį ji ras­ta nu­si­žu­džiu­si sa­vo na­ muo­se Flo­ri­do­je. Gy­ve­ni­mas ap­si­ver­tė

„Anks­čiau ma­no gy­ve­ni­mas bu­vo ki­toks, kol ma­ne apė­mė šis žvė­ ris“, – pa­sa­ko­jo 39-erių Gret­ chen Mo­lan­nen vos prieš ke­le­tą die­nų iki sa­vi­žu­dy­bės laik­raš­čiui „The Tam­pa Bay Ti­mes“ duo­ta­ me in­ter­viu.

, ku­rio­je vy­ko Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių su­si­ti­ki­mas, tu­ri vos vie­nas pa­sta­tas.

Nors po to ke­le­tą va­ lan­dų ken­tė­da­vau pra­ga­rą, vis tiek no­rė­ jau nors šiek tiek in­ ty­mu­mo ir ši­lu­mos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

ro­ži­ne sva­jo­ne juo tie­kia­ma tik 1,5 mlrd.“, – tvir­ ti­no ener­ge­ti­kas ir pri­dū­rė, kad šis du­jo­tie­kis, kol jis ve­da į nie­kur, tie­ siog neat­si­per­ka. De­ja, Vla­di­vos­to­ko val­džia pa­ ža­dė­jo, kad ki­tais me­tais su­var­tos tik apie 1 mlrd. kub. met­rų du­jų, o ne­to­li mies­to su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­las bus pa­sta­ty­tas tik 2017 m. Tai­gi, du­jų vėl ga­li ne­bū­ti tei­ kia­ma tiek, kiek rei­kė­tų. Tie­sa, ne vi­si Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jai bi­jo,

kad liks be du­jų. Pa­vyz­džiui, Frun­ ses­kio re­gio­no, ku­riam pri­klau­ so gar­sio­ji Ru­sų sa­la, ku­rio­je vy­ko Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių su­va­žia­ vi­mas, gy­ven­to­jai du­jų nie­kuo­met sa­vo aki­mis ne­re­gė­jo. Vie­nin­te­ lis pa­sta­tas šio­je sa­lo­je, ku­ris bu­vo ap­rū­pin­tas du­jo­mis prieš pat su­va­ žia­vi­mą – To­li­mų­jų Ry­tų fe­de­ra­li­ nis uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me su­va­žia­ vi­mas ir vy­ko.

Sachalino–Chabarovsko– Vladivostoko du­jo­tie­kis

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Vai­kys­tė­je G.Mo­lan­nen mo­kė­ si gro­ti pia­ni­nu ir lan­kė baž­ny­čios cho­rą. Flo­ri­dos uni­ver­si­te­te ji ga­vo ba­ka­lau­ro laips­nį, ge­rai iš­mo­ko is­ pa­nų ir vo­kie­čių kal­bas. 1996 m., bū­da­ma 23-ejų, ji ke­ti­no pra­dė­ ti ver­tė­jos kar­je­rą. Mer­gi­na tu­rė­jo vai­ki­ną, ku­ris bu­vo ge­ro­kai vy­res­ nis ir dėl to ne­pa­ti­ko tė­vams, bet ji bu­vo įsi­my­lė­ju­si. Ta­čiau vie­ną die­ną vis­kas stai­ga pa­si­kei­tė, kai ji pa­ty­rė sek­sua­li­nį su­si­jau­di­ni­ mą, – šis ne­be­si­lio­vė. Nei kai vai­ ra­vo au­to­mo­bi­lį, pie­ta­vo su tė­vais ar ap­si­pir­ki­nė­jo par­duo­tu­vė­je. Ne­bu­vo jo­kio ne­lai­min­go nu­ ti­ki­mo, li­gos ar ki­to įvy­kio, ku­ris bū­tų ga­lė­jęs paaiš­kin­ti to­kią bū­ se­ną. Vie­nin­te­lis pa­leng­vė­ji­mas, ku­rį su­ra­do moteris, bu­vo mas­ tur­ba­ci­ja, bet ji tuo bjau­rė­jo­si, nes bu­vo ti­kin­ti liu­te­ro­nė.

Ta­čiau no­rė­da­ma bent šiek tiek pa­leng­vin­ti kan­čias G.Mo­lan­ nen tu­rė­jo tai da­ry­ti be­veik nuo­lat. Praė­jo mė­ne­siai, kol ji iš­drį­so kreip­ tis į gy­dy­to­ją. Me­di­kė nu­ste­bo ir pa­ sa­kė, jog pa­pras­tai žmo­nės ken­čia nuo vi­siš­kai prie­šin­gos pro­ble­mos, ir re­ko­men­da­vo le­do pa­kuo­tes, šal­ tus komp­re­sus ir pie­no vo­nias. Bet šios prie­mo­nės ne­pa­dė­jo. Dirb­ti bu­vo neį­ma­no­ma

G.Mo­lan­nen ban­dė kib­tis į pa­ pras­čiau­sius dar­bus: par­da­vi­nė­jo si­dab­ri­nius pa­puo­ša­lus, prii­mi­nė­ jo pra­ne­ši­mus ir skam­bu­čius me­ di­ci­nos cent­re bei so­lia­riu­me. Bet kiek­vie­no­je dar­bo­vie­tė­je ji tiek lai­ko pra­leis­da­vo vie­na tua­le­ te, kad bet ko­kia veik­la ta­po neį­ ma­no­ma. 1999 m. mo­te­ris me­ tė dar­bus. Net sek­sas G.Mo­lan­nen ne­be­ bu­vo ma­lo­nus, nes šie po­jū­čiai ta­ po jos dar­bu. O men­kiau­sias švel­ nu­mas tik pa­di­din­da­vo kan­čias. Ta­čiau ji to­liau no­rė­jo bū­ti pa­ trauk­li vy­rams, to­dėl at­li­ko plas­ ti­nes ope­ra­ci­jas ir su­si­ma­ži­no no­ sį bei pa­si­di­di­no krū­ti­nę. Nors iš na­mų išei­da­vo ne­daž­nai, ji ne­pra­ leis­da­vo ga­li­my­bių, ku­rių pa­teik­ da­vo pa­ts li­ki­mas. G.Mo­lan­nen su­si­pa­ži­no su vie­ nu vai­ki­nu, kai šis per klai­dą su­ rin­ko jos nu­me­rį. Pa­žin­tis su ant­ ruo­ju įvy­ko vais­ti­nė­je, kai jis pir­ko pre­pa­ra­tų nuo per­ša­li­mo. Tre­čia­ sis at­si­lie­pė į mer­gi­nos skel­bi­mą in­ter­ne­te. Su pa­sta­ruo­ju vai­ki­nu ji tu­rė­da­ vo ly­ti­nių san­ty­kių tik ke­tu­ris kar­ tus per me­tus. „Nors po to ke­le­tą va­lan­dų ken­ tė­da­vau pra­ga­rą, vis tiek no­rė­jau nors šiek tiek in­ty­mu­mo ir ši­lu­ mos“, – pri­si­pa­ži­no G.Mo­lan­nen.

Gy­dy­to­jai ne­tu­ri at­sa­ky­mo

Nie­ko ne­pra­neš­da­ma ar­ti­mie­ siems, ji lan­kė­si pas gi­ne­ko­lo­gą, neu­ro­lo­gą, psi­chiat­rą ir ki­tus gy­ dy­to­jus. Moteris iš­ban­dė dau­gy­bę vais­tų ir net hip­no­te­ra­pi­ją. Ji ieš­ ko­jo at­sa­ky­mų in­ter­ne­te, bet vi­sos nuo­ro­dos ve­dė prie pri­klau­so­my­ bės nuo sek­so, ta­čiau tai ne­bu­vo jos pro­ble­ma. Nuo­la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­ jau­di­ni­mo su­tri­ki­mą pir­mą kar­ tą 2001 m. išaiš­ki­no ame­ri­kie­tė sek­so­te­ra­peu­tė Sand­ra Leib­lum. Ji tu­rė­jo pa­cien­čių, ku­rios jau­tė nuo­la­ti­nį fi­zi­nį, bet ne psi­cho­lo­ gi­nį su­si­jau­di­ni­mą. Vie­nai jis at­ si­ra­do pa­var­to­jus an­ti­dep­re­san­tų, ant­rai – po trau­mos, ki­tos šak­nų ieš­ko­jo vai­kys­tė­je ar­ba tai ver­ti­ no kaip ar­tė­jan­čios me­no­pau­zės simp­to­mą. Jo­kia vie­na konk­re­ti sme­ge­nų sri­tis nė­ra at­sa­kin­ga už sek­sua­li­ nius po­jū­čius, šis pro­ce­sas men­kai iš­ty­ri­nė­tas. To­dėl gy­dy­to­jai ne­tu­ ri bend­ros nuo­mo­nės nei dėl nuo­ la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­jau­di­ni­mo su­tri­ki­mo prie­žas­čių, nei dėl gy­ dy­mo. Gy­dy­to­jai iš­ra­š ė G.Mo­l an­ nen an­ti­dep­re­san­tų ir mig­do­mų­ jų, bet mo­te­ris ne­tu­rė­jo svei­ka­tos drau­di­mo, o pa­ti neįs­teng­da­vo jų įpirk­ti. No­rė­da­ma gau­ti in­va­li­du­mą, ji krei­pė­si į teis­mą. Tei­sė­jas abe­jin­ gai iš­klau­sė G.Mo­lan­nen pa­sa­ko­ ji­mą, o šie­met rug­sė­jį ji su­lau­kė at­sa­ky­mo pa­štu. Nė vie­nas jos simp­to­mas ne­pa­ te­ko į ofi­cia­lų neį­ga­lu­mo są­ra­šą. Tei­sė­jas pa­reiš­kė nuo­mo­nę, kad G.Mo­lan­nen no­rė­jo gau­ti in­va­ li­du­mą siek­da­ma pi­ni­gi­nės nau­ dos. „The Tam­pa Bay Ti­mes“ inf.

Du­jo­tie­kio il­gis – 1,8

tūkst. km. Ties­ti pra­dė­ tas 2008 m., o baig­tas – 2011 m. Su­da­ro trys da­lys: Cha­

barovsko–Vladivosto­ ko, Sachalino–Komso­ molsko ir Komsomols­ ko–Chabarovsko. Tre­čia da­lis tu­rė­tų bū­ti su­jung­ta su pla­nuo­ja­mu Jakuti­ jos–Chabarovsko–Vladi­ vostoko du­jo­tie­kiu. Pla­nuo­ja­ma, kad du­jo­

tie­kiais du­jos ke­liaus ne tik į Ru­si­jos To­li­muo­sius Ry­tus, ta­čiau ir Pie­tų Ko­ rė­ją, Ja­po­ni­ją bei Ki­ni­ją. Nu­ma­ty­ta, kad du­jo­

tie­kio pa­jė­gu­mas sie­kia 6 mlrd. kub. met­rų per me­tus. 2020 m. pla­nuo­ ja­ma du­jo­tie­kiu pum­ puo­ti apie 30 mlrd. kub. met­rų du­jų.

Nau­jie­na: nuo­la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­jau­di­ni­mo sind­ro­mas men­kai ži­no­mas net pa­tiems gy­dy­to­jams, to­

dėl jie siū­lė G.Mo­lan­nen gy­dy­tis an­ti­dep­re­san­tais ir mig­do­mai­siais.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Miesto gatvėse žinovai reg

Norai: kiekviena moteris svajoja iš mylimojo gauti dovanų briliantą ir kailinius.

„Shutterstock“ nuotr.

Praė­jo tie lai­kai, kai kai­li­niai bu­vo skir­ti tik gin­tis nuo spei­go. Da­bar jie – sa­vo­tiš­kas pra­ ban­gos ir sa­vi­ver­tės ma­tas. At­ša­lus orams pra­si­de­da tik­ras jų pa­ra­das, ku­rį vi­sa­da smal­siai ste­bi kai­li­nių meist­rai. Jie be var­go at­pa­žįs­ta, iš ko­kio gy­vū­no kai­lio pa­siū­tais kai­li­niais vil­ki klai­pė­die­čiai, ir ti­ki­na, kad pa­sta­ruo­ju me­tu re­tai be­su­tik­si triu­šių, nu­ tri­jų ar ka­ra­ku­lio kai­li­nu­kais vil­kin­čių praei­vių. O dar ne taip se­niai kai­li­nius te­ko siū­ti net iš kur­mių ar ka­čių kai­liu­kų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Lie­tu­viai dir­ba ki­nams

Mū­sų mo­čiu­tės daž­niau­siai vi­są gy­ve­ni­mą ne­šio­da­vo vie­nus kai­li­ nius. Ati­džiai pri­žiū­ri­mi ir bran­gi­ na­mi jie il­gą lai­ką at­ro­dė dai­lūs ir tvar­kin­gi – lyg nau­ji. Da­bar itin aukš­tos ko­ky­bės, ge­rai iš­dirb­tus, gra­žius ir pa­tva­rius kai­ liu­kus meist­rai čiu­pi­nė­ja vis re­čiau. Mat Lie­tu­vo­je užau­gin­ti kai­li­ niai žvė­re­liai yra pa­klau­si ir ne­pi­

giai su­per­ka­ma pre­kė, ku­ri daž­ niau­siai iš­ke­liau­ja į Ki­ni­ją. Ži­no­vai pa­ste­bė­jo, kad šių me­tų va­sa­rą ki­nai kai­lių su­pir­ki­mo kai­ nas mū­sų ša­ly­je pa­kė­lė 30 ar net 40 pro­c. ir iš­si­ve­žė vi­sus Lie­tu­vo­je užau­gin­tų žvė­re­lių kai­liu­kus. Kad ir keis­ta, da­bar lie­tu­viai dir­ ba ki­nams, ku­rie iš ge­ros ža­lia­vos pa­ga­mi­na pra­stus daik­tus. Pa­ vyz­džiui, vie­tos meist­ras švar­ke­ liui su­nau­do­ja nuo 30 iki 35 au­di­ nių kai­liu­kų, o ki­nai su­ge­ba juos taip iš­tam­py­ti, kad iš­si­ver­čia ir su

15 kai­liu­kų. To­dėl ga­mi­nys daž­nai gra­žus bū­na tik tol, kol ka­bo ant pa­ka­bos. Dir­bo su vie­nu le­ka­lu

Vy­res­nie­ji kai­lių meist­rai ga­li iš­ var­dy­ti ko ne pa­me­čiui, kaip Lie­ tu­vo­je kei­tė­si kai­li­nių ma­dos. Ta­ry­bi­niais lai­kais bei ne­prik­lau­ so­my­bės pra­džio­je dau­ge­lis siu­vo­ si kai­li­nius iš Lie­tu­vo­je užau­gin­tų triu­šių, la­pių, nu­tri­jų ir net kur­ mių kai­liu­kų. Daž­niau­siai jie bū­ da­vo pra­stai iš­dirb­ti, tad meist­rai

šiuos lai­kus pri­si­me­na kaip sun­ kiau­sio dar­bo me­tą. Apie 1995-uo­sius Lie­tu­vą už­plū­ do nau­jos ma­dos, iš už­sie­nio pra­ dė­ta at­vež­ti pa­čių įvai­riau­sių mo­ de­lių kai­li­nių. Ne vie­nas meist­ras pri­si­me­na, kad mo­te­rys steng­da­vo­si ko­pi­juo­ti vie­na ki­tą. Jei ku­ri įsi­gi­jo kai­li­nu­ kus pla­čiais pe­čiais, pra­pla­tin­to­mis ran­ko­vė­mis ir pla­tė­jan­čius į apa­čią, me­tus ar net dau­giau meist­rai dau­ gy­bei ki­tų mo­te­rų siū­da­vo kai­li­nius pa­gal tą pa­tį le­ka­lą.

Kuo dau­giau ga­li­my­bių at­si­ra­do iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį, tuo įvai­res­nių rū­bų lie­tu­vai­čiai par­si­vež­da­vo. Dė­vė­ti ka­ra­ku­liai iš Vo­kie­ti­jos

Praė­jo dar ke­le­ri me­tai ir Lie­tu­ vą už­plū­do pi­gūs dė­vė­ti ka­ra­ku­ lio kai­li­niai iš Vo­kie­ti­jos. Meist­ rams ta­da bu­vo ta­pę kas­die­ny­be iš tre­jų se­nų, bet dar vi­sai ne­blo­ gų kai­li­nių siū­ti pui­kius vie­ne­ rus. Įgu­dę meist­rai su­ge­bė­da­vo pa­ma­ty­ti, kad šie kai­li­niai bu­vo ne kar­tą per­siū­ti dar Vo­kie­ti­jo­je, o vė­liau ne vie­ną kar­tą ir Lie­tu­ vo­je. Tai by­lo­jo apie pui­kią ka­ra­ ku­lio ko­ky­bę. Praė­jo vi­sai ne­daug lai­ko, kai pa­ vie­niai meist­rai pra­dė­jo pa­ste­bė­ ti, kad vo­kiš­kų kai­li­nių pi­gių rū­bų par­duo­tu­vė­se ne­li­ko. O ne vie­nas nu­gir­do, kad nau­jie­ji vers­li­nin­kai, įkū­rę di­des­nes kai­li­nių siu­vyk­las, ne­šio­tus kai­li­nius pir­ko mai­šais pa­ke­liui į maž­me­ni­nę pre­ky­bą dė­ vė­tais rū­bais ir per­siu­vę ma­siš­kai par­duo­da­vo par­duo­tu­vė­se bei tur­ ga­vie­tė­se kaip nau­jus. Da­bar pi­gių rū­bų par­duo­tu­vė­se ga­li­ma ras­ti tik la­bai pra­stos ko­

13

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

vakarė G.Jau­niaus fir­ma tu­ri fi­nan­si­nių sun­ku­mų Pro­diu­se­rio Ge­di­mi­no Jau­niaus va­do­vau­ja­mai bend­ro­vei „Kū­ry­bos na­mai ELI­ TAZ“ – nau­ji ne­ma­lo­nu­mai. Vil­niaus teis­mas su­lau­kė dar dvie­jų bend­ro­vių pa­ reiš­ki­mų, pra­šan­čių pri­teis­ti il­gą lai­ką ne­grą­ži­na­mas sko­las – tei­sė­jai šiuos pra­ šy­mus pa­ten­ki­no. Joms pri­teis­ta apie 13 tūkst. li­tų, pa­lū­ka­nos, by­li­nė­ji­mo­si iš­ lai­dos. Įvai­rius te­le­vi­zi­jos pro­jek­tus ren­gu­sios ELI­TAZ gru­pės va­do­vas G. Jau­ nius „Del­fi“ pri­pa­ži­no, kad jo va­do­vau­ja­ma bend­ro­vė „Kū­ry­bos na­mai ELI­TAZ“ tu­ri fi­nan­si­nių pro­ble­mų – jų at­si­ra­do įgy­ven­di­nus mu­zi­ki­nį te­le­vi­zi­jos kon­kur­ są „Lie­tu­vos bal­sas“. G.Jau­niui yra iš­kel­ta ir dau­giau by­lų dėl sko­lų ne­grą­ži­ni­ mo. Jo va­do­vau­ja­mi „Kū­ry­bos na­mai ELI­TAZ“ yra ren­gę TV3 se­zo­no ati­da­ry­ mo šven­tes, „Eu­ro­bas­ket“ krep­ši­nio čem­pio­na­to ati­da­ry­mą, mu­zi­kos pro­jek­tą „Lie­tu­vos bal­sas“ ir kt.

gi kailinių mados istoriją

Fak­tas: kai­li­niai yra ne tik šil­tas rū­bas. Jie spin­du­liuo­ja pra­ban­ga...

ky­bės kai­li­nių. O meist­rams siū­ ti at­ne­ša­mi kai­liai taip pat stul­bi­ na pra­sta ko­ky­be. Kai­li­niuo­ta ir liek­na – neį­ma­no­ma

Prieš be­ne še­še­rius me­tus ta­po po­pu­lia­rūs be­brų kai­li­niai. Ge­rai iš­dirb­ti, dai­liai nu­da­žy­ti ir nu­ kirp­ti šie kai­liu­kai yra la­bai gra­

Meist­rai ne­no­ri at­ skleis­ti sa­vo klien­tų pa­slap­čių, ta­čiau ne­ sle­pia, kad kar­tais mo­te­rų įgei­džiai vil­ kė­ti kai­li­nį rū­bą ir at­ro­dy­ti liek­nai – ne­ su­de­ri­na­mi. žūs ir pa­tva­rūs. Nors be­brų kai­ li­niai bū­na sun­kes­ni už au­di­nės, bet ki­to­mis sa­vy­bė­mis šiems ne­ nu­si­lei­džia. Meist­rų klien­tais daž­niau­siai bū­na ar­ba la­bai tur­tin­gi klien­tai,

ar­ba la­bai tau­pan­tys žmo­nės. Siu­ vė­jai ti­ki­na, kad siu­vant kai­li­nius tau­py­ti ne­ga­li­ma, nes ri­zi­kuo­ja­ma įsi­gy­ti bran­gų nie­ku­tį, bet tai ne­ bus tik­ri kai­li­niai. In­di­vi­dua­lius už­sa­ky­mus prii­ man­tys meist­rai ne­no­ri at­skleis­ ti sa­vo klien­tų pa­slap­čių, ta­čiau ne­sle­pia, kad kar­tais mo­te­rų įgei­ džiai vil­kė­ti kai­li­nį rū­bą ir at­ro­dy­ ti liek­nai – ne­su­de­ri­na­mi. Ta­da ten­ka grieb­tis psi­cho­lo­gi­jos gud­ ry­bių, kad pa­si­sek­tų klien­tę at­ kal­bė­ti nuo neap­gal­vo­to rei­ka­la­ vi­mo. Kai­li­niams – 30 ka­čių

Vie­nas klai­pė­die­čių meist­rų, ne­ pa­no­ręs at­skleis­ti sa­vo ta­pa­ty­bės, var­di­jo, su ko­kių gy­vū­nų kai­liais yra dir­bęs. Prieš po­rą de­šimt­me­ čių, kai Lie­tu­va gy­ve­no vi­suo­ti­nio de­fi­ci­to lai­kais, kar­tą atė­jo vy­ras ir at­si­ne­šė gal tris­de­šimt juo­dų kai­ liu­kų ir ne­nus­lė­pė, kad tai da­žy­ti ka­čių kai­liai. Meist­ras dar ir da­bar pri­si­me­na, kad per juo­dus da­žus ma­tė­si rai­nu­mas. Oda bu­vo to­kia tvir­ta, kad meist­ras ją ly­gi­na su ne­per­šau­na­

...net jei tuos pa­čius kai­li­nius tė­vas anks­čiau vil­kė­jo tar­ny­bo­je.

„Shutterstock“ ir Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ma lie­me­ne ir su­pran­ta, ko­dėl yra sa­ko­ma, kad ka­tės tu­ri de­vy­nis gy­ ve­ni­mus. Ta­da siu­vė­jas dir­bo kru­ vi­nais pirš­tais. Pri­si­min­da­mas įdo­miau­sius at­ ve­jus vie­nas uos­ta­mies­čio meist­ ras mi­nė­jo, kad jam yra te­kę kai­li­ nius siū­ti iš avies kai­lio ki­li­mė­lio. Apie tai by­lo­jo eti­ke­tė. Tie­sa, kai­ li­nius iš to­kių ki­li­mė­lių jis va­di­na tik­ra tra­ge­di­ja. Kur­mių kai­liu­kai bū­tų la­bai pa­ tva­rūs ir ga­na dai­lūs, ta­čiau to­kio var­go – siū­ti rū­bą iš dau­gy­bės ma­ žy­čių ga­ba­liu­kų – im­tų­si ne kiek­ vie­nas. Siū­ti kur­mių kai­liu­kus yra be­veik tas pa­ts, kas ga­min­ti skiau­ ti­nį, tik ke­lis­kart sun­kiau. Pri­si­min­da­mas Si­bi­ro vo­ve­ rių kai­liu­kus, iš ku­rių te­ko pa­siū­ti dve­jus kai­li­nius, meist­ras net pri­ si­mer­kia iš ma­lo­nu­mo, to­kie švel­ nūs, gra­žūs jie bu­vo, bet to­kie pat ne­pat­va­rūs. Dar grei­čiau še­ria­si vie­ni bran­ giau­sių pa­sau­ly­je šin­ši­lų kai­liu­kai. Jie daž­niau­siai nau­do­ja­mi tik rū­bui pa­puoš­ti, nes vi­sus kai­li­nius pa­siū­ ti vien iš šin­ši­lų bū­tų ne tik be ga­lo bran­gu, bet ir ne­ra­cio­na­lu.

Triu­šius au­gi­na ne kai­li­niams

Siu­vė­jas ne­ga­li at­si­ste­bė­ti – šie­met ne vie­nas klien­tas, ku­rio ne­ga­lė­tum pa­va­din­ti skur­džiu­mi, at­ne­šė siū­ti su­pe­li­ju­sius, dvo­kian­čius, dė­mė­tus kai­liu­kus. Ma­tyt, tai dar vie­nas gi­ lios kri­zės po­žy­mių. Ste­bė­da­mas pa­sku­ti­nių me­tų ten­den­ci­jas siu­vė­jas kons­ta­tuo­ja, kad iš­ny­ko triu­šių kai­li­niai. Mat kai­liu­kas siu­vi­mui tam­pa tin­ka­

mas tik po pus­me­čio. Da­bar dau­ ge­lis šiuos gy­vū­nė­lius au­gi­na ne il­giau kaip tris mė­ne­sius ir var­to­ ja tik jų mė­są, ta­čiau kai­liu­kas ta­ da dar bū­na ne­tin­ka­mas iš­dirb­ ti ir siū­ti. Nu­ny­ko ir kai ku­rios ne­ra­cio­na­ lios ma­dos, kaip an­tai neap­dirb­ ti kai­li­nių kraš­tai, ku­rie per ke­le­tą me­tų iš­si­tam­pė ir to­kie rū­bai ta­po ne­beg­ra­žūs.

Spe­cia­lis­tai – apie kai­lius Kai­l i­n ių siu­vė­jai daž­nai aiš­k i­na, kad tvir­čiau­sią kai­l į tu­ri plėš­r ū­nai, o nuo jų bė­gan­tys žvė­re­liai la­biau lin­kę šer­ tis, kad, ašt­riais dan­ti­mis su­grieb­ti, ga­ lė­tų pra­ras­ti da­l į plau­kuo­to kū­no pa­ vir­šiaus, ta­čiau su­ge­bė­tų iš­neš­ti kai­lį.

nių pre­kei­vių. Ta­čiau su au­di­nės kai­li­ nu­kais sės­ti prie vai­ro ne­pa­tar­ti­na, nes plau­ke­liai už­links­ta į ki­tą pu­sę ir at­gal jų ne­be­su­šu­kuo­si. Be to, toks dra­bu­žis bi­jo lie­taus.

Kur kas pra­ktiš­kes­nis yra ne ma­žes­nę ver­tę tu­rin­tis ka­ra­ku­lis. Nuos­ta­ta, kad tai sun­kus kai­lis, yra pa­se­nu­si. Tin­ka­ mai iš­dirb­ti dar ne­gi­mu­sių ėriu­kų kai­ liu­kai yra ir leng­vi, ir la­bai gra­ž ūs, to­ dėl tu­ri ne­ma­žą ver­tę. Kuo il­giau gy­ve­ Kai­lių ka­ra­lie­ne lai­ko­ma au­di­nė – tai na ėriu­kas, tuo jo oda tam­pa sto­res­nė, pa­tvir­tin­tų dau­ge­lis meist­rų bei kai­li­ o kai­liu­kas ne­dai­les­nis.

Išim­tis yra la­pė, mat jos kai­lis yra pra­ stes­nis net už triu­šio. Dėl to, kad kai­lis grei­tai plin­ka, la­pės kai­li­nu­kai gra­žiai ga­li at­ro­dy­ti tik tre­jus me­tus, o triu­ši­ niai – iki pen­ke­rių.

14

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

vakarė

Ti­kė­ji­mas be ge­rų dar­bų nie­ko ne­reiš­kia 90-me­tė aku­še­ rė Re­gi­na Kor­sa­ kie­nė pa­dė­jo tūks­ tan­čiams Lie­tu­vos vai­kų iš­vys­ti pa­ sau­lį. Mo­te­riai, vi­ są gy­ve­ni­mą gel­bė­ ju­siai ki­tus, se­nat­vė­ je ir pa­čiai pri­rei­kė pa­gal­bos. Mal­tie­čiai, at­ve­žan­tys karš­to mais­to į na­mus pa­ gal pro­gra­mą „Mais­ tas ant ra­tų“, da­bar yra vie­ni iš ne­dau­ ge­lio žmo­nių, ku­ riuos Re­gi­na ma­to. Li­ki­mas: kaž­ka­da bu­vu­si dau­ge­liui rei­ka­lin­ga R.Kor­sa­kie­nė ne­sle­pia, kad šian­dien mal­tie­čių ap­si­lan­ky­mas ir jų pa­ra­ma jai la­bai daug reiš­kia.

Ar­vy­das Bru­žas Pas gim­dy­vę – ro­gė­mis

„Jau pa­čio­je jau­nys­tė­je pa­ty­riau di­džiu­lių iš­ban­dy­mų, – pa­sa­ko­ ja Re­gi­na. (Po klu­bo ope­ra­ci­jos se­ nu­tė vos ju­da, to­dėl sė­di ant so­fos, at­si­rem­da­ma į di­džiu­lį ra­men­tą su spe­cia­lia iš­gaub­ta at­ra­ma al­kū­ nei.) – Su­bom­bar­duo­ta­me Vil­niu­ je bai­gu­si aku­še­rių mo­kyk­lą, pil­na jau­nat­viš­ko mak­si­ma­liz­mo dvi­de­ šimt­me­tė pa­si­pra­šiau skir­ti „ten, kur sun­kiau, kur ypač rei­kia spe­ cia­lis­tų...“. Pra­šy­mą pa­ten­ki­no – pa­te­kau į Jo­niš­kio ra­jo­ną dirb­ti aku­še­re. Bu­vau ten vie­nut vie­nu­ tė­lė, be jo­kio gy­dy­to­jo, ne­tu­rė­jau nei su kuo pa­si­tar­ti. Vie­nai tek­da­vo priim­ti vi­sus spren­di­mus, le­mian­ čius gim­dy­vės ir vai­ko li­ki­mą.“ Se­nu­tė pri­si­me­na, kad to­mis die­no­mis be­veik kas­nakt iš­girs­ da­vo bel­di­mą į du­ris. Pa­žiū­rė­da­vo pro lan­gą – sto­vi ro­gės. Va­di­na­si, rei­kės va­žiuo­ti į kai­mą pas gim­ dy­vę. Sku­biai reng­da­vo­si, rink­da­ vo­si prie­mo­nes. Svar­biau­sia bu­vo ne­pa­mirš­ti nie­ko iš inst­ru­men­tų, hi­gie­nos reik­me­nų. Ži­no­da­vo – jei ką pa­mirš – gim­dy­vei ir vai­kui tai reiš­kia di­džiu­les komp­li­ka­ci­jas ar net mir­tį. Įsi­dė­da­vo sa­vo šva­rių pa­klo­džių, rankš­luos­čių, mui­lo. „Tu­rė­ti sa­vų šva­rių ant­klo­džių, hi­gie­nos reik­me­nų bū­da­vo bū­ti­na, – aiš­ki­na Re­gi­na. – Daž­niau­siai ūki­ nin­kai ne­no­rė­da­vo duo­ti sa­vo ant­ klo­džių, kad gim­dy­vė ne­suk­ru­vin­ tų, pa­mes­da­vo jai tik šie­no ant lo­vos. Ta­čiau juk hi­gie­na – svar­biau­sia, to­ dėl im­da­vau­si sa­vo prie­mo­nes.“ Kan­džio­da­vo blu­sos

Išė­ju­si į spei­gą, Re­gi­na sės­da­ vo į lau­kian­čias ro­ges. Jai ant pe­ čių ūki­nin­kas pa­pras­tai už­mes­da­ vo sun­kius kai­li­nius, pil­nus blu­sų, ir ro­gės pa­ju­dė­da­vo snie­guo­tais ir įša­lu­siais ke­liais. Va­žiuo­ti tek­da­ vo daž­niau­siai 15–20 ki­lo­met­rų. Bū­da­vo ne­žmo­niš­kai šal­ta, po vi­są kū­ną pra­dė­da­vo laks­ty­ti blu­sos iš kai­li­nių, kai­tin­da­mos kaip elekt­ra.

At­va­žia­vu­si pas gim­dy­vę be­veik vi­sa­da iš­vys­da­vo tą pa­tį vaiz­dą – lo­vo­je ant šie­no gu­lin­ti, rė­kian­ti iš skaus­mo mo­te­ris, šei­my­niš­kiai su­ tri­kę blaš­ko­si po tro­bą. Pa­ma­tę Re­ gi­ną vi­si kaž­kaip iš kar­to nu­rim­da­ vo. Sup­ras­da­vo, kad atė­jo pa­gal­ba. Nors bu­vo jau­nu­tė, Re­gi­na vi­sa­da jaus­da­vo di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę ir iš kar­to im­da­vo ini­cia­ty­vą į sa­vo ran­ kas – or­ga­ni­zuo­da­vo pa­gal­bą gim­ dy­vei, priim­da­vo gim­dy­mą, plau­ da­vo vai­kus. Tai pa­pras­tai truk­da­vo vi­są nak­tį. Pa­ry­čiui aku­še­rė tie­siog griū­da­vo iš ko­jų nuo nuo­var­gio.

Se­no žmo­gaus gy­ve­ ni­mas yra sun­kus, nes ne­ga­li pa­ts ap­ si­tar­nau­ti. Vi­są lai­ ką esi pri­klau­so­mas nuo ki­tų. Di­de­lė pa­ gal­ba man yra mal­ tie­čių ve­ža­ma karš­ ta sriu­ba.

Nep­ra­žu­dė nė vie­no nau­ja­gi­mio

„Tūks­tan­čiai vai­kų atė­jo į pa­sau­lį su ma­no pa­gal­ba, – ty­liai kal­ba se­nu­ tė. Jos vei­du nu­si­ri­ta švel­ni to­li­mų die­nų pri­si­mi­ni­mų ban­ge­lė. – Nė vie­no jų ne­pra­žu­džiau, ne­pa­da­riau nė vie­nos klai­dos. Lin­kiu, kad ir da­ bar jiems vis­kas bū­tų ge­rai.“ „Kaip iš­tvė­rė­te to­kį pra­ga­rą, – klau­siu mo­ters. – Juk bu­vo­ te dvi­de­šimt­me­tė, tur­būt no­rė­ jo­si ir pa­si­links­min­ti? Bu­vo­te to­ kia jau­na...“ „Ži­no­ma, no­rė­jo­si ir į šo­kius nuei­ti, ir su drau­gė­mis pa­bū­ti, – šyp­so­si Re­gi­na. – Ta­čiau vi­sų svar­ biau­sia man bu­vo dar­bas, pa­rei­ga. O ir lai­ko ne­bu­vo. Esu ti­kin­ti, daug skai­tau Šv. Raš­tą. Ta­čiau kar­tu ži­ nau, kad vien ti­kė­ji­mo ne­pa­kan­ka. Tu­ri­me pa­dė­ti sa­vo ar­ti­mui, da­ry­ ti ge­rus dar­bus. Ti­kė­ji­mas be ge­

rų dar­bų nie­ko ne­reiš­kia. Kris­tus ne tik skel­bė ti­kė­ji­mą, ta­čiau ir vi­ są lai­ką pa­dė­jo žmo­nėms – gy­dė, da­li­jo duo­ną, da­rė ste­buk­lus. Štai čia ir yra tik­ra­sis ti­kė­ji­mas – ne tik mels­tis, ta­čiau ir da­ry­ti ge­rus dar­ bus, pa­dė­ti.“ Glo­bo­jo ge­ne­ro­lo naš­lę

Re­gi­na pri­si­me­na, kad kar­tą, dar so­vie­ti­niais me­tais, drau­gė jai pa­pa­sa­ko­jo, jog vie­na­me rū­sy­ je gy­ve­na ge­ne­ro­lo naš­lė – la­bai ap­leis­ta, ba­dau­ja. Re­gi­na nuė­ jo pa­žiū­rė­ti ir pa­si­bai­sė­jo – be­ veik de­vy­nias­de­šimt­me­tė po­nia Jad­vy­ga iš tie­sų gy­ve­no sa­vo bu­ vu­sio na­mo rū­sy­je ir ne­tu­rė­jo ko val­gy­ti. Pen­si­jos ne­gau­da­vo, vi­sas tur­tas bu­vo atim­tas. Po­nią Jad­vy­ gą mai­ti­no kai­my­nai, at­si­tik­ti­niai žmo­nės. Re­gi­na nu­ta­rė se­nu­tę pa­glo­bo­ ti. Pra­džia bu­vo sun­ki, ke­le­tą die­ nų tu­rė­jo vien tik kuop­ti jos bu­tą – vis­kas bu­vo įjuo­dę, ap­li­pę grau­ ži­kais, ta­ra­ko­nais. Pa­čią po­nią Jad­vy­gą ir­gi rei­kė­jo il­gai praus­ti ir šveis­ti – ji bu­vo la­bai il­gai ne­mau­ dy­ta. Taip ir pra­dė­jo Re­gi­na po­ nią Jad­vy­gą glo­bo­ti. Kas­dien leis­ da­vo jai vais­tus, mai­tin­da­vo. Vi­sa tai, ži­no­ma, tekda­vo pirk­ti už sa­ vo pi­ni­gus. Vy­ras ir duk­tė mi­rė

„Kaip į tai žiū­rė­jo jū­sų šei­ma? – klau­ siu Re­gi­nos. – Ar ne­si­prie­ši­no?“ „Ką jūs, – sa­ko ji, mes­da­ma akį į ant sie­nų su­ka­bin­tas ar­ti­mų­jų nuo­trau­kas se­no­vi­niuo­se rė­me­ liuo­se. – Na­miš­kiai ne tik ne­si­ prie­ši­no, ta­čiau ir pa­tys ska­ti­no. At­si­me­nu, kas­kart, sė­dant val­ gy­ti, vy­ras vis neuž­mirš­da­vo pa­ klaus­ti: „Ar nu­ne­šei Jad­vy­gai val­ gy­ti?“ Ma­no vy­ras pa­ts la­bai daug ken­tė­jo, daug me­tų bu­vo la­ge­ry­ je, ži­no­jo, kaip svar­bu pa­dė­ti ki­ tiems. Kai jį suė­mė, li­kau su 11 mė­ne­sių kū­di­kiu. Vy­ras ka­lė­jo de­šimt me­tų, ta­čiau grį­žo gy­vas... Da­bar jis jau mi­ręs, mi­rė ir duk­ tė. Li­ko tik sū­nus, ta­čiau jis psi­

chiat­ri­nė­je li­go­ni­nė­je, re­miu jį iš sa­vo pen­si­jos.“ Re­gi­na pa­ti ir­gi bu­vo suim­ta, įmes­ta į sau­gu­mo rū­sius Šiau­liuo­ se, nes drau­ga­vo su Šiau­lių „Rė­ky­ vos“ elekt­ri­nės di­rek­to­riaus duk­ te­ri­mi. Po šia elekt­ri­ne so­vie­tų sau­gu­mas su­ra­do par­ti­za­nų bun­ ke­rį, ku­ria­me slė­pė­si 11 žmo­nių. Vi­sus ap­mė­tė gra­na­to­mis, iš­žu­dė. Elekt­ri­nės di­rek­to­rių iš­kart nu­šo­ vė, o jo duk­te­rį ir Re­gi­ną suė­mė. Po ku­rio lai­ko ją pa­lei­do, ta­čiau dar apie dve­jus me­tus se­kė. Tu­rė­jo Re­ gi­na kar­tą ir gim­dy­mą priim­ti par­ ti­za­nų že­mi­nė­je. At­si­me­na, ve­žė ją už­riš­to­mis aki­mis daug va­lan­dų, kol pa­sie­kė miš­ko glū­du­mą. Pri­si­ pa­žįs­ta, kad bu­vo la­bai bai­su. Vie­na pa­guo­da – mal­tie­čiai

Kaip gy­ve­na Re­gi­na da­bar, ko­ kios pro­ble­mos ją var­gi­na? „Se­ no žmo­gaus gy­ve­ni­mas sun­kus, nes ne­ga­li pa­ts ap­si­tar­nau­ti, – da­ li­ja­si min­ti­mis se­nu­tė. – Vi­są lai­ ką esi pri­klau­so­mas nuo ki­tų. Pa­ ty­riau klu­bo ope­ra­ci­ją, vos ju­du. Tik­rai la­bai rei­kia pa­gal­bos. Di­de­lė pa­gal­ba man yra mal­tie­čių ve­ža­ma karš­ta sriu­ba. Daug bend­rau­ja­me su sa­va­no­riu Man­tu, ku­ris man jos at­ve­ža. Daž­nai su juo pa­kal­ba­me ir apie krep­ši­nį. Esu spor­to meist­rė, še­še­rius me­tus žai­džiau Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nė­je. Mal­tie­čių ap­ si­lan­ky­mas ir jų pa­ra­ma man tik­rai la­bai daug reiš­kia.“ Di­džiau­sia se­nu­tės pro­ble­ma – ap­leis­tas bu­tas už sie­nos, kai iš jo iš­kė­lė aso­cia­lius gy­ven­to­jus. Jie rin­ko šiukš­les ir ta­me bu­te jas kau­ pė. Iki šiol bu­tas sto­vi tuš­čias, ne­ šil­do­mas, iš jo sklin­da šal­tis, grau­ ži­kai, ta­ra­ko­nai. Jie pa­tek­da­vo pas Re­gi­ną pro sky­les sie­no­je, di­džiu­ lės žiur­kės bu­vo pra­dė­ju­sios nak­ ti­mis laks­ty­ti po bu­tą. Re­gi­na la­bai jų bi­jo­jo, net mie­go­da­vo tik įsi­jun­ gu­si švie­są. Da­bar, pa­de­dant kai­ my­nams, pa­dė­tis kiek pa­ge­rė­jo, ta­čiau ap­leis­tas bu­tas vis tiek sto­vi tuš­čias. To­dėl Re­gi­nos bu­te di­de­lė drėg­mė ir šal­tis.

„Man dar ne taip blo­gai, – tvir­ ti­na se­nu­tė. – Dar ga­liu šiek tiek paei­ti. O kiek to­kių, ku­rie pri­kaus­ ty­ti prie lo­vos, pa­ra­ly­žiuo­ti, jiems tai rei­kia pa­dė­ti.“ Mal­tie­čių pro­jek­te „Mais­tas ant ra­tų“ 15-oje Lie­tu­vos mies­tų to­kių kaip Re­gi­na – pa­gal­bos rei­ka­lin­gų – žmo­nių daug: yra ir ne­vaikš­tan­ čių, ir sun­kiai ser­gan­čių. Vi­si vie­ ni­ši, pri­klau­so­mi nuo sve­ti­mų ge­ ra­no­riš­ku­mo. Karš­tas mais­tas ir mal­tie­čių sa­va­no­rių ap­si­lan­ky­mas jiems vie­nin­te­lė li­ku­si pa­guo­da.

Mal­tie­čių sriu­ba Kas­met mal­tie­čių ini­ci­juo­ja­ma ak­ci­ ja „Mal­t ie­čių sriu­ba 2012“ sie­k ia­ma at­k reip­t i Lie­tu­vos vi­suo­me­nės dė­ me­sį į to­kius sun­kiai ser­gan­čius se­ nus žmo­nes bei pa­gal­bos jiems rei­ ka­l in­g u­m ą, ska­t in­t i sa­va­no­r ys­tę, skleis­ti krikš­čio­niš­kas, bend­ruo­me­ ni­nes ver­ty­bes, mei­lę ar­ti­mui. Ir, ži­ no­ma, su­r ink­t i au­k ų, kad pa­ra­mos se­ne­liams pro­jek­tai ga­lė­tų gy­vuo­ti. Juk to­kie gar­baus am­žiaus žmo­nės, kaip Re­gi­na, ati­da­vę sa­vo gy­ve­ni­mą ki­tiems, yra ver­ti mū­sų pa­gar­bos ir pa­ra­mos.

Kaip pa­rem­ti Šiuo me­tu kiek­vie­nas ga­li pa­rem­

ti ak­ci­ją „Mal­tie­čių sriu­ba 2012“ skam­ bin­da­mas ar­ba siųs­da­mas ži­nu­tę trum­pai­siais nu­me­riais: 1416 – au­ ka 2 Lt, 1418 – au­ka 10 Lt. Taip pat – per­ves­da­mas į spe­cia­lią ak­ci­jos „Mal­ tie­čių sriu­ba 2012“ ban­ko są­skai­tą: LT294010042403974431. Ak­ci­ją vai­ni­kuos kon­cer­tas „Mal­

tie­čių sriu­ba 2012“, ku­rį LRT te­le­vi­zi­ ja trans­liuos gruo­džio 25 d. va­ka­rą. Ja­me vi­sa Lie­tu­va pa­ro­dys sa­vo rū­ pes­tį ir mei­lę tiems, ku­rie gra­žiau­sius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus ati­da­vė kur­ da­mi Lie­tu­vai, o da­bar me­tas MUMS jais pa­si­rū­pin­ti. Su­si­bū­rę kil­niam tiks­ lui tik­rai ga­li­me jiems pa­dė­ti.

15

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

vakarė

Pramoga: vėjaračių entuziastai mėgsta pasivaržyti ant marių ledo.

Ni­dos KTIC „Agi­la“ nuo­tr.

Ne­rin­go­je – ypa­tin­ga šven­ti­nė dva­sia

Jei par­duo­tu­vė­se ne­ran­da­te Ka­lė­dų dva­ sios, jos kvie­čia­me ieš­ko­ti la­biau­siai į va­ ka­rus nu­to­lu­sia­me Lie­tu­vos kraš­te – Ne­rin­go­je. Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ste­buk­lu pri­ pa­žin­to­je Kur­šių ne­ri­jo­je įsi­kū­ręs ku­ror­tas šven­ti­niu lai­ko­tar­piu iš­si­ skirs tik šiam kraš­tui bū­din­gais puo­ šy­bos ele­men­tais bei kvies šven­ti­nę dva­sią pa­jus­ti vi­są gruo­džio mė­ne­sį vyks­tan­čių ren­gi­nių me­tu. Šiais me­tais gir­lian­do­mis ap­raiz­ gy­ti et­nog­ra­fi­nių na­mų sto­gai ku­ ror­to sve­čius pa­si­tiks jau Juodk­ ran­tė­je. Iš­ryš­kin­ti gra­žiau­si se­nų­jų me­di­nių pa­sta­tų ak­cen­tai – lė­kiai pri­mins, kad at­vy­ko­te į kraš­tą, ku­ ria­me nau­jo­vės neat­sie­ja­mos nuo tra­di­ci­jų tęs­ti­nu­mo. Ne­rin­gos gy­ ven­vie­tė­se dau­ge­liui vie­to­vių bū­ din­gi puo­šy­bos ele­men­tai pa­ma­žu kei­čia­mi tik į šiam kraš­tui bū­din­ gus. Pa­ma­ry­je jau ki­tą sa­vai­tę su­ ži­bė­sian­tys šven­ti­niai pa­puo­ši­mai vaiz­duos vėt­run­ges, lai­ve­lius, se­ nuo­sius Kur­šių ne­ri­jos žve­jų lai­vus ku­rė­nus. Ant švies­tu­vų nu­tūps žu­ vėd­ros. Sve­čius džiu­gins ir švy­tin­ tys brie­džių si­lue­tai. Ne­rin­ga su­žibs gruo­džio 12–13 d., kai šven­ti­nės eg­lės bus įžieb­tos Juodk­ran­tė­je ir Ni­do­je. Pa­ma­rio kraš­to tra­di­ci­jos Ni­do­ je bus pri­si­min­tos gruo­džio 18-ąją vyk­sian­čio ad­ven­to va­ka­ro su folk­ lo­ro an­samb­liu „Gied­ru­žė“ me­tu. Į ad­ven­ti­nį va­ka­rą Juodk­ran­tė­ je gruo­džio 18-ąją pa­kvies mo­te­rų vo­ka­li­nis an­samb­lis „Ne­rin­ga“. Gruo­džio 21-ąją Lie­tu­vos na­cio­ na­li­nis ope­ros ir ba­le­to teat­ras ne­

rin­giš­kiams ir šio kraš­to sve­čiams pri­sta­tys ba­le­tą „Grai­kas Zor­ba“. Gruo­džio 22-osios va­ka­rą ku­ ror­tui mu­zi­ki­nį svei­ki­ni­mą do­va­ nos ope­ros so­lis­tė (sop­ra­nas) Ge­ no­vai­tė Bi­ge­ly­tė. Gruo­džio 8, 15 ir 29 d. į Ne­rin­gą už­suks tarp­tau­ti­nis ani­ma­ci­nių fil­ mų fes­ti­va­lis „Tin­di­rin­dis“. Šven­ti­niu lai­ko­tar­piu taip pat veiks įvai­rios pa­ro­dos, du­ris dar pla­čiau at­vers šio kraš­to mu­zie­jai. 2012-ųjų pa­ly­d os Ne­r in­go­ je neuž­mirš­ta­mo­mis aki­mir­ko­mis ap­do­va­nos tiek jau­ni­mą, tiek vy­ res­nio am­žiaus žmo­nes. Gruo­džio 31-ąją Ni­do­je ir Juodk­ran­tė­je kon­ cer­tuos ope­ros so­lis­tai Ed­mun­das Sei­lius ir Kris­ti­na Zmai­lai­tė. Ak­ci­jo­mis, nau­ja­me­ti­niais pa­siū­ ly­mais ir ren­gi­niais su­tik­ti Nau­juo­ sius me­tus Ne­rin­go­je vi­lio­ja ir vers­ li­nin­kai. Pir­mą­ją ar­tė­jan­čių me­tų die­ną ne­rin­giš­kiai ra­gins ne­sku­bė­ti skirs­ty­tis. Il­ga­me­tė tra­di­ci­ja su­si­ bur­ti vi­sus kvies prie kur­šiš­kos žu­ vie­nės puo­do, o su­si­rin­ku­siuo­sius šok­dins kai­mo ka­pe­la „Jol­di­ja“ ir folk­lo­ro an­samb­lis „Gied­ru­žė“ . Ap­ri­mus šven­ti­niam šur­mu­liui, Ne­rin­ga sku­bės ruoš­tis ne­tru­kus pra­si­dė­sian­čioms žie­miš­koms pra­ mo­goms, „Stin­ta­pū­kio“ šven­tei ir po­le­di­nės žūk­lės se­zo­nui. Dau­giau apie pra­mo­gas Ne­rin­go­ je www.vi­sit­ne­rin­ga.lt. Užs.1054368

Puošyba: pa­ma­ry­je jau ki­tą sa­vai­tę su­ži­bė­sian­tys šven­ti­niai pa­puo­ši­mai vaiz­duos vėt­run­ges.

Išs­kir­ti­nu­mas: ir žiemą, ir vasarą Ne­rin­ga vi­lio­ja sa­vo įspū­din­ga gam­ta.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis šaltis, bet kritulių sumažės. Šiandien bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio. Kai kur truputį pasnigs. Daugiau kritulių numatoma pajūryje – čia snigs ir kris šlapdriba. Sekmadienio naktį temperatūra sieks 3–8 laipsnius šalčio, dieną 1–5 laipsnius šalčio. Pajūryje gali truputį pasnigti.

Šiandien, gruodžio 8 d.

–5

–3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–4

Šiauliai

Klaipėda

–4

Panevėžys

–5

Utena

–4

8.26 15.55 7.29

343-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 23 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas –3 Brazilija +30 Briuselis 0 Dublinas +7 Kairas +21 Keiptaunas +25 Kopenhaga –1

kokteilis Kan­di­da­to pa­mo­ka „ne­tik­šoms“ 2012-ie­ji ypa­tin­gi ne tik tuo, kad di­džio­ ji da­lis ne­ži­nia ku­ria kū­no da­li­mi mąs­ tan­čių žmo­nių lau­kia ne­su­lau­kia pa­sau­ lio pa­bai­gos, bet ir rin­ki­mų gau­sa vi­so­je Ry­tų Eu­ro­po­je. „Kok­tei­liui“ ūmai pa­rū­po, kaip val­džios sie­kia­ma „Fe­men“ iš­dy­kė­lių gar­si­na­mo­je Uk­rai­no­je. Tai­gi vie­nas gar­ sus ka­zo­kų (ne­ži­nan­tiems – lais­vų­jų vals­ tie­čių su kar­dais) pa­li­kuo­nis, ge­ro­kai pra­ ku­tęs vers­le, su­ma­nė, kad be pi­ni­gų no­ri dar ir val­džios. Uk­rai­nos Ra­dos kan­di­da­ tas rin­kė­jams ne­da­li­jo ro­žių, sal­dai­nių ar pa­se­nu­sių sin­te­ti­nės sriu­bos pa­ke­lių, bet vie­nam sa­vo ša­lies mies­te­liui jis da­vė pi­ ni­gų, kad išas­fal­tuo­tų pa­grin­di­nę gat­vę. Vi­si ten ži­no­jo, kad as­fal­tas – mar­ki­zo Ka­ ra­ba­so. Mar­ki­zas nea­be­jo­jo, kad vie­na ko­ ja jau yra Ra­do­je. Tik šit – ne­ma­lo­ni staig­ me­na: bal­sų ne­pa­ka­ko. Ne­tei­sin­gai bal­sa­ vu­sius ne­dė­kin­guo­sius rei­kė­jo pa­mo­ky­ ti. Bu­vęs kan­di­da­tas pa­lie­pė ke­li­nin­kams, ku­rie ne taip se­niai tą as­fal­tą mies­te­ly­je nu­tie­sė, su­mai­to­ti tą ke­lią sker­sai išil­gai. Štai kas nu­tin­ka ne­tik­šoms, ne­mo­kan­ tiems bal­suo­ti. Tie­sa, ne­te­ko gir­dė­ti, kad pas mus ku­ris nors ne­nu­si­se­kęs po­li­ti­kas bū­tų pa­pra­šęs rin­kė­jų su­grą­žin­ti do­va­no­ tos sriu­bos du­be­nį. Mums šiuo at­ve­ju la­ biau pa­si­se­kė nei Ki­je­vo Ra­dos gen­čiai.

At­si­tik­ti­nu­mas: ne­daž­nai pa­

vyks­ta su­rink­ti tei­sin­gai mąs­tan­ čių rin­kė­jų dau­gu­mą.

Lie­tu­vo­je gy­ven­ti ge­ra …nes Lie­tu­vos ke­l i­nin­k us žie­ma kas­ met už­klum­pa ne­ti­kė­tai. …nes kad ir kiek ke­lei­vių va­žiuo­ja mik­roau­ to­bu­su, vi­sa­da yra vie­tos dar vie­nam. …nes ato­sto­gos Pa­lan­go­je kai­nuo­ja bran­giau nei Tur­ki­jo­je.

Men­ka pa­guo­da – Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad už ta­ve bal­suos vi­ si do­ri žmo­nės, – ta­rė kan­di­da­tui į de­ pu­ta­tus jo žmo­na. – Men­ka pa­guo­da. Rei­kia, kad bal­suo­ tų dau­gu­ma, – at­sa­kė šis.

Su­perž­vaigž­dė gro­ži­si Sto­vi L.Brež­ne­vas prie veid­ro­džio, gro­ ži­si sa­vi­mi ir šne­ka: „Da, ja star, očien star, ja – su­per star“.

Links­mie­ji tirš­čiai Nau­jos Lie­tu­vos vy­riau­sy­bės re­for­mų vyk­dy­mo pro­gra­ma: „Pa­vers­ti žmo­nes tur­tin­gais ir lai­min­gais. Prie­das 1. Žmo­ nių są­ra­šas pri­de­da­mas“. Čes­kos sek­re­to­rė („Kok­tei­lio“ pa­lin­kė­ji­mas 8 mik­ roau­to­bu­so vai­ruo­to­jui: „Nu­siimk pa­ga­liau tuos aki­ nius nuo sau­lės, va­sa­ra bai­gė­si prieš tris mė­ne­sius“)

Londonas +6 Madridas +11 Maskva 0 Minskas –5 Niujorkas +13 Oslas –4 Paryžius +3 Pekinas 0

Praha –3 Ryga –3 Roma +8 Sidnėjus +23 Talinas –3 Tel Avivas +19 Tokijas +10 Varšuva –2

Vėjas

3–9 m/s

Marijampolė

Vilnius

–2

Alytus

Vardai Šiandien: Gedmintė, Guntilda, Vaidginas, Zenonas. Rytoj: Delfina, Gedenė, Leokadija, Vakaris, Valerija.

orai klaipėdoje Šiandien

–4

–3

gruodžio 8-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

-3

-3

-3

5

-4

-3

-5

-7

8

-6

-5

-6

-6

8

rytoj

pirmadienį

1865 m. gi­mė žy­mus pa­ sau­ly­je suo­mių kom­po­ zi­to­rius, pe­da­go­gas, kon­ cer­tų smui­kui ir for­te­pi­ jo­nui au­to­rius Jea­nas Si­ be­lius. Jis su­kū­rė sep­ty­ nias sim­fo­ni­jas bei mu­zi­ ką H.K.An­der­se­no pa­sa­ kai „Bjau­ru­sis an­čiu­kas“. Mi­rė 1957 m. 1941 m. gi­mė ra­šy­to­jas, pro­zi­nin­kas Ro­mas Gu­ dai­tis. 1953 m. gi­mė Ho­l i­v u­ do ki­no ak­to­rė Kim Ba­sin­ger.

1966 m. gi­mė ai­rių kil­ mės dai­ni­nin­kė Si­nead O’Con­nor.

1974 m. rin­kė­jai Grai­ki­jo­ je bal­sa­vo prieš mo­nar­ chi­jos at­kū­ri­mą ša­ly­je. 1991 m. sui­ro SSRS. Ru­si­ ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Uk­rai­na su­for­ma­vo NVS. 2010 m. ke­li tūks­tan­čiai pa­ry­žie­čių bu­vo pri­vers­ ti pra­leis­ti nak­tį kur nors lai­k i­nai pri­s i­g lau­dę ir net sa­vo au­to­mo­bi­l iuo­ se dėl smar­kaus sny­gio, už­g riu­v u­s io Pran­c ū­z i­ jos sos­ti­nę ir be­veik pa­ ra­ly­ž ia­v u­sio au­to­mo­bi­ lių trans­por­to eis­mą.

Žie­miš­ki orai ­trauktis neketina Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Leng­vu šal­tu­ku al­suo­jan­čios Klai­ pė­dos po­rtre­tas ir ar­ti­miau­siu me­ tu žy­miai ne­si­keis. Si­nop­ti­kai re­ ziu­muo­ja, jog tiek sa­vait­ga­lį, tiek ki­tą sa­vai­tę iš­si­lai­kys žie­miš­ki orai, daž­niau­siai bus de­be­suo­ta.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­ dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys pro­gno­za­vo, jog šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį Klai­pė­ do­je vie­to­mis tru­pu­tį pa­snigs, atei­ nan­čią sa­vai­tę ma­žes­nė snie­go ti­ki­ my­bė – tre­čia­die­nį bei ket­vir­ta­die­nį. Die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis kris iki 1–4 laips­nių že­miau nu­lio, o nak­ti­mis bus 6–9 laips­niai šal­čio. Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis vy­ raus 4–9 m/s piet­ry­čių kryp­čių vė­ jai, ant­ro­je ki­tos sa­vai­tės pu­sė­je jie su­stip­rės iki 7–12 m/s. Pa­sak spe­cia­lis­to, Kur­šių ma­rio­ se jau pa­si­ro­dys pir­mie­ji le­do da­ri­ niai: ada­tos, ižas, vie­to­mis for­muo­ sis prie­kran­ti­nis le­das – prie­ša­las. Tad si­nop­ti­kas įspė­jo bū­ti at­sar­gius ir ant jo ne­lip­ti – le­das bus dar la­ bai silp­nas.

Bal­ta: klai­pė­die­čiai va­kar ga­lė­jo gro­žė­tis nuo­sta­biais mies­to vaiz­dais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.