2012-12-10 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, GRUODŽIO 10, 2012

288 (19 589)

=6?:.162;6@ 4?B<1 6<

RUBRIKA11

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :Naba aRY % #%# " V` ddd Wb_N ! Ya

Žvejai Seim e praťė per vers

Rim­kuo­se nuo bÄ—­giĹł nu­lÄ—­kÄ— ĹĄi­lum­ve­Şis.

Ita­li­jos prem­je­ras M.Mon­ti pa­reiť­kÄ—, kad ne­be­no­ri va­do­vau­ti va­do­vau­ti vy­riau­sy­bei.

Miestas 5p.

Pasaulis 10p.

Ru­si­ja nu­spren­dÄ— Aist­ma­rÄ—­se ne­sta­ty­ti di­de­lio gi­lia­van­de­nio uos­to.

Daugumai Bal tijos jĹŤros ĹžvejĹł nepalankĹŤs ÄŻ praei tÄŻ einanÄ?ios val dĹžios sprendimai yra tokie aktualĹŤs, kad jau analizuoti pir ma me Seimo Kai jamo reikalĹł komi teto posÄ—dyje. IĹĄ Sei nariĹł Sauliaus mo BuceviÄ?iaus, Bro niaus PauĹžos ir Eu genijaus Gentvi lo sudaryta komisi ja detaliau analizuos problemas.

Vidmantas

v.matutis@k

PraĹĄÄ— siste

mo

Matutis

l.lt

miniĹł

ď Ž Pa

dÄ—tis: 9VR ab pokyÄ?iĹł Ĺ˝vejai Seimo c\` cR WĂş YNV cNV “ `R [V V_ `VY] miteto nariamsKaimo reikalĹł ko[V a\ QĂ›Y YN]X _V aĂ&#x; V_ T_b\ QĂ&#x; XNV OĂ­ taisyti konser siĹŤlÄ— kuo greiÄ?iau [N QV Q VNb `V YNV struktĹŤ vatoriĹł ĹžemÄ—s ZV XVNV V_ [R ministro Ka ĹŤkio tamen ra – Ĺ˝uvininkystÄ—s de ]N YN[ XĂ­` cĂ› zio par- doja tas – buvo WNV f_N ]_V cR_` darytas klaidas, StarkeviÄ?iaus padau su aV `a\ cĂ› aV ]_VR X_N[ dÄ—l kuriĹł nuken- dalis. Abiejose da skaidyta ÄŻ dvi ES pa giau degalĹł. JĹł keisti tÄ—jo Ĺžuvinin a\ rama Ĺžvejai su lyse dar Neatnaujin skaiÄ?ius bu kystÄ—s CVQ ZN[ a\ :N nenori, ab Ă˜V\ [b\ a_ ti Baltijos jĹŤ vo iĹĄpĹŤstas, buotojĹł rÄ—tĹł dar 20 Pageidaujama, sistema. ros Ĺžve- pra proc. maĹžin nes tu- jybos laivai pa jo vadovĹł. yra neefekty ti varikliĹł Ĺ˝vejai praĹĄo, daugÄ—- galiÄ…. rastos Lietu ti patikrinimai, kad bĹŤtĹł atlikvĹŤs. 2011 metais liko tĹł grÄ…Ĺžinta kad bĹŤĹ˝vejai jas par vai skirtos kvotos. neiĹĄnaudota ankstesnioji ĹžuvininkystÄ—s kaip naudotos ES duos, nes tai 600 tonĹł menkiĹł kvo PraĹĄoma, kad sistema. Ĺžvejybos Bal ta, nu iĹĄ 249 mln. rÄ—mimo lÄ—ĹĄos. Mat tijos jĹŤroje kvo mato tĹŤkst. tonĹł. 2012 metais – per 2 jĹł nuomone, bĹŤtĹł atleistas, Ĺžve- Vytautas Kamble li rimo taisyk tĹł skyviÄ?ius: ĹžuvininkystÄ—s ta Baltijos jĹŤ tĹł nÄ— lito neskirlÄ—s. Kvotos Laivai „104“, mai ros Ĺžvejybos sis bus sukonatnaujinti. „Vilnis“, „Leo“, centruotos vieno laivams Ĺ˝u nekompetentingai vado te- Manau, kad „Preila“ sto stambaus movininkystÄ—s ĹžuvininvavÄ™s nopolininko vÄ—jo neturÄ— de Kitas ĹžvejĹł par kys dami kvota rankose. Ĺ˝e tĹł, men tÄ—s rektorius Da nors jĹł savi noras – kad sistemoje mÄ—s ĹŤkio ministro ÄŻsa rius Nienius. to dininkai nuolat bĹŤtĹł sudarytos palankiau vyk- ĹĄÄ— leisti Ĺžve kymu uĹž pra- Ĺžvejy domas sabo sios ES leidĹžiajoti. Ĺ˝vejoti mos sÄ…lygos bos verslo nai programuotas taĹžas. leista tik 2012 metĹł Ĺ˝vejybos lai panaudoti lÄ— kinimas ir masinis ĹžvejĹł spalio pabai Baltijos jĹŤ vynas nyks ĹĄas laivĹł korpusĹł remon ne go jau ta dar je, Ĺ˝u 2012 ros bas“, nors mesi vininkystÄ—s metĹł ir prie– kreipiÄ?iant plieno to darbams: pakeiÄŻ K.Starke ku, kad kvo pradĹžioje buvo aiĹĄmos iĹĄdÄ—sty sistemos proble- krantÄ—s Ĺžve lakĹĄtus, su ĹžuvininkystÄ—s viÄ?iĹł raĹĄÄ— Lietuvos tos nebus iĹĄ tos ĹžvejĹł aso jai Ĺžvejotriumus, die tvarkant naudotos. Ĺ˝vejai nega struktĹŤrĹł – giant cijuotĹł ja tokio lÄ—jo greitai jĹł asociacijos produktĹł gamintoLie nius, pakeiÄ?iant ĹĄaldymo ÄŻrengimis pat sÄ…lypersiorientuoti, ÄŻsigyti tÄ—s produktĹł tuvos Ĺžuvininkyssas Bargaila pirmininkas Alfonpo gomis, kaip gamintojĹł aso tralĹł ÄŻrenginius triumĹł izoliacijÄ…, ir nuojanÄ?iĹł tra 40 tĹŤkst. tonĹł kaijos, Na ciaci(gerves, virĹĄu XIX amkystÄ—s ÄŻmo KlaipÄ—dos ĹžuvininlĹł. Ĺ˝vejai ÄŻvar denio mecha tinio ĹžuvĹł cionalinÄ—s akvakultĹŤros niĹł aso kaip ĹĄiurkĹĄ dija tai Ĺžve niz produktĹł ga ir Ĺžiuje. Ä?iÄ… Ĺ˝uvinin jys“ pirminin ciacijos „JĹŤros cinÄ™ aparatĹŤ mus), radionavigamintojĹł kystÄ—s departamento cijos pateik rÄ…. Ĺželis. Ĺ ios aso kas ArtĹŤras Mair tuose raĹĄtuo asociaPraĹĄoma, kad ciacijos vie nybos klaidÄ…. Ĺ˝uvininkystÄ—s tarypaÄ? tragiĹĄ se. Kaip iĹĄ atimtĹł 11,6 nija 10 iĹĄ 12 dabar Bal ka prista litĹł laivams mln. jĹŤros tijos jĹŤroje atnaujinti bĹŤ Ĺžvejybos situa tyta Baltijos ĹžvejojanÄ?iĹł ÄŻmoniĹł. tĹł grÄ…Ĺžinta 5 mln. litĹł, cija. ÄŽteisino „pa Atviroje Bal laidÄ… balą“ Daugumos Ĺ˝vejai kalti ĹžvejĹł prieplau o likusi suma skirta tijos jĹŤroje Ĺžve Baigian 32 Lie no K.Starke Ĺžvejoja va kai KarklÄ—je stovĹł nuomo jybos ÄŻmoniĹł atviÄ?iaus K.Star tis ĹžemÄ—s ĹŤkio mi do kinÄ—s upelio prie Ri- 30–40tuvos ĹžvejĹł laivai. JĹł nÄ— buvo nistro staty amĹžius te vaujamÄ… Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio keviÄ?iaus val metĹł. minis- ky rijÄ…, kad nespren Dar viena Ĺžve ti. dymui, jo ÄŻsa- ma. 2012 m. lapkriÄ?io ignoruojamu pakeista kilovatĹł, kai Galingumas – 220 dÄ— 27 jĹł d. lai pra lai iĹĄ vĹł ki ĹĄy ji leistas nimo proble at nai pareigas mĹł dalis Ĺžvejybos Bal susijusi su kaimyniniĹł biĹł laivĹł ga Ä—ju Ĺ˝u mĹł. Surasta nau- jĹŤroje kvotĹł sky valsty- tis ti lin rimo tvarka. jos ministro K.Star sio ĹžemÄ—s ĹŤkio mo sistemos vininkystÄ—s valdyBaltijos jĹŤros iĹĄei- maty vatĹł. Lietuvos gumai – 1000 kilokevi Nu- mas, ta, kad Ĺžve Ĺžvejus pri UĹžuot ieĹĄko to, kai ĹžemÄ—s pertvarkymais. Po kuris ÄŻsigalio Ä?iaus ÄŻsakyjus bĹŤdĹł, kaip trenkÄ—. ĹĄimÄ?iai metĹł jai gaus kvotas de- ri kylant 10 m/s laivai gali Ĺžvejoti iki jo 2012 m. lapkÄ?io su viau efekty- ki vÄ—jui, kai da po K.Starke ĹŤkio ministru tatiems Ĺžvejams. teise perleisti jas bus 30 d. AiĹĄkinama, kad dĹł, latviĹł lai nĹł, ĹĄve- bos panaudoti ES paramÄ… viÄ?ius, ilgai kvo vai niui nusilyg uĹžstatas ĹžvejystovÄ—jusi ir laivams at „Sku bo tas esant tokiam tik pradeda Ĺžvejoti imant pasko tos Ĺžvejams su bankĹł. IĹĄ to litĹł iĹĄ Baltijos naujinti, 11,6 mln. las iĹĄ prantama perlei dĹžia mo vÄ—jui. Neeko dauguma Ĺžve Ĺžvejy Lietuvos Ĺžve Ĺžvejybos sek no jĹł juokiajĹł laivĹł varik miĹĄki permesta ÄŻ ak toriaus Ä?iai bos teisÄ—s ÄŻteisinimas de sios si – kvotos neturi vakultĹŤros liai naujokios apÄ?iuo ĹĄim- mos metĹł yra di vystymo sektoriĹł. ver piadelÄ— klaida ninkystÄ—s Ĺžuvi- jams, tÄ—s. Geriausia paspirtis val Ĺžveimantiems pa Neatnaujinus dymo strategijoje. skolas iĹĄ ban laivams tvar Ĺžvejybos lai kĹł kyti, bĹŤ vĹł bus vals tybÄ—s parama. tĹł

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

Mo­kyk­los – ant svars­tyk­liĹł Klai­pÄ—­dos pa­grin­ di­nÄ—s mo­kyk­los ir pro­gim­na­zi­jos skurs­ta, o gim­na­ zi­jos mau­do­si pra­ ban­go­je.

„Kai ku­rie 8 me­tĹł vai­kai bō­na sa­va­ran­kiť­ki, o esa­ma to­kiĹł, ku­riĹł ne­ga­li­ma pa­lik­ti vie­nĹł, net su­lau­ku­siĹł 40 me­tĹł.“ Pi­lie­ti­niĹł ini­cia­ty­vĹł cent­ro va­do­vas Gir­vy­das Duob­lys api­bō­di­no ÄŻsta­ty­mo, ku­ris draus be suau­gu­sių­jĹł prie­Şiō­ros pa­lik­ti ne­pil­na­me­Ä?ius, pro­jek­tÄ….

6p.

„Žu­vÄ—d­ros“ ĹĄo­kÄ—­jams – si­dab­ras As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.alek­se­ju­nai­te@kl

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Daug­kar­ti­niai pa­sau­lio bei Eu­ro­ pos Ä?em­pio­nai, Klai­pÄ—­dos „Žu­vÄ—d­ ros“ ĹĄo­kÄ—­jai pla­ne­tos Ä?em­pio­na­te BrÄ—­me­ne (Vo­kie­ti­ja) iť­ko­vo­jo si­ dab­rÄ….

Nuo­ma – uĹž po­pie­riĹł

Pra­si­Şen­gi­mas mai­nais ÄŻ po­pie­riĹł. Nors mies­to po­li­ti­kai uŞ­drau­dÄ— mo­kyk­loms nuo­mo­ti pa­tal­pas ne ug­do­ma­jai veik­lai, ta­Ä?iau kai ku­rios mo­ky­mo ÄŻstai­gos pa­si­ry­Şu­sios ÄŻsi­leis­ti bet kÄ… dÄ—l ne­di­de­lÄ—s pa­ra­mos. Skur­das kai ku­rias mo­kyk­ las ver­Ä?ia nu­si­Şeng­ti, ti­kin­ tis, kad val­dĹžia apie tai nie­ ko ne­su­Şi­nos. Net neį­s i­g i­l i­n u­s i mo­ kyk­la iť­nuo­mo­ja sa­vo pa­ tal­pas po pa­mo­kĹł mai­nais ÄŻ po­pie­riĹł ar ki­tas rei­ka­lin­ gas pre­kes, nes pa­ti ÄŻstai­ga tie­siog tam ne­tu­ri pi­ ni­gĹł.

4

Di­de­lÄ— ir svar­bi per­ga­lÄ—

„„Skir­tu­mai: kai dau­gu­ma pro­gim­na­zi­jĹł

mur­do­si sko­lo­se, gim­na­zi­jos kles­ti pra­ ban­go­je. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR KRETINGOS Ĺ˝IEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… penktadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. PasiĹŤlymas galioja iki gruodĹžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Ĺ˝iemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

„La­bai dĹžiau­gia­mÄ—s, nes lai­mÄ—­ti BrÄ—­me­ne ant­rÄ…­jÄ… vie­tÄ…, reiť­kia nu­ ga­lÄ—­ti. Tarp­tau­ti­nÄ—­je spor­ti­niĹł ĹĄo­ kiĹł aso­cia­ci­jo­je ko­ne 50 pro­c. na­riĹł yra vo­kie­Ä?iai. To­dÄ—l kon­ku­ruo­ti ten yra la­bai sun­ku“, – pa­sa­ko­jo Ĺ˝u­ vÄ—d­ros“ spor­ti­niĹł ĹĄo­kiĹł an­samb­lio va­do­vÄ— Skais­tu­tÄ— Idze­le­vi­Ä?ie­nÄ—. Klai­pÄ—­dos ĹĄo­kÄ—­jai Ä?em­pio­na­ te pa­te­ko ÄŻ fi­na­lÄ…, ku­ria­me dÄ—l me­ da­liĹł ko­vÄ—­si ĹĄe­ťios stip­riau­sios pa­ sau­lio ĹĄo­kiĹł an­samb­liĹł ko­man­dos.

2

2

pirmadienis, GRUODŽIO 10, 2012

miestas žiemos savaitgalio aki­mir­kos

Verslo pulsas Po­s ė­d is. Gruo­d žio 11 d. 15.30 val. Klai­p ė­d os mies­to ro­t u­š ės po­s ė­ džių sa­lė­j e (Da­nės g. 17) vyks Smul­ kio­jo ir vi­du­t i­n io vers­lo ta­r y­b os po­ sė­d is. Dar­b ot­var­kė­j e – ta­r y­b os me­ tų dar­b o ap­ž val­g a, pa­s iū­ly­m ai dėl dar­b o to­bu­l i­n i­mo, efek­t y­v u­mo di­ di­n i­mo. Se­m i­n a­ras. Gruo­d žio 11 d. 12 val. vieš­b u­t y­j e „Am­b er­ton“, II aukš­te vyks se­m i­n a­r as „Vers­l o pra­d žia: ko­k ią ju­r i­d i­n ę for­m ą pa­s i­r ink­t i?“. Ne­mo­k a­m as ren­g i­nys skir­t as pra­ de­d an­t ie­s iems ir nau­j o­m is vers­lo for­m o­m is be­s i­do­m in­t iems vers­l i­ nin­k ams. Po­k y­č iai. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­ par­t a­men­to duo­me­n i­m is, 2012 m. lapk­r i­č io mėn., pa­ly­g in­t i su spa­l io mėn., ga­m in­to­j ų par­duo­tos pra­mo­ nės pro­duk­c i­j os kai­n os su­m a­ž ė­j o 1,3 pro­c ., neįs­k ai­t ant ra­f i­nuo­t ų naf­ tos pro­duk­t ų. Bend­ra­j am kai­nų po­ ky­č iui di­d žiau­s ios įta­kos tu­rė­j o 3,3 pro­c . su­m a­ž ė­j u­s ios ra­f i­nuo­t ų naf­ tos pro­duk­t ų ga­my­b os, 0,7 pro­c . – elekt­ros, du­j ų, ga­ro tie­k i­mo ir oro kon­d i­c io­n a­v i­m o pro­duk­c i­j os kai­ nos ir 2,2 pro­c . pa­d i­d ė­j u­s ios ki­t ų trans­p or­to prie­mo­n ių ir įran­gos ga­ mi­n ių ga­my­b os, 2,3 pro­c . – elekt­ros įran­gos ga­m i­n ių ga­my­b os kai­nos. Pa­d i­d ė­j o. Tre­č ią­j į 2012 m. ket­v ir­t į, pa­ly­g in­t i su ant­r uo­j u, vie­nos dirb­ tos va­l an­dos dar­b o są­n au­dos pra­ mo­nės, sta­t y­b os ir pa­slau­g ų įmo­nė­ se, įskai­t ant ir in­d i­v i­dua­l ią­s ias, pa­ di­dė­j o 2,3 pro­c ., iš jų vers­lo įmo­nė­ se – 1,9 pro­c ., pra­ne­š a Lie­t u­vos sta­ tis­t i­kos de­p ar­t a­men­t as. Dar­b o są­ nau­d os di­d ė­j o dau­g e­ly­j e įmo­n ių, la­biau­s iai – švie­t i­mo (7,2 pro­c .), in­ for­m a­c i­j os ir ry­š ių (4,4 pro­c .), ka­s y­ bos ir kar­j e­r ų eksp­loa­t a­v i­m o (4,3 pro­c .) įmo­nė­s e.

„Žu­vėd­ros“ šo­kė­jams – si­dab­ras Fi­na­le klai­pė­die­čiai nu­ 1 si­lei­do Brė­me­no „Gru­ en-Gold-Club“ šo­kė­jams (Vo­kie­

ti­ja) ir li­ko ant­ri. Tre­čią­ją vie­tą užė­mė Ru­si­jos ko­man­da „Ve­ra“ iš Tiu­me­nės. „Ru­sai la­bai no­rė­jo užim­ti ant­ rą­ją vie­tą, dar vie­na vo­kie­čių ko­ man­da taip pat bū­tų mie­lai pre­ ten­da­vu­si į šią vie­tą. To­dėl šį mū­sų lai­mė­ji­mą mes ver­ti­na­me ge­rai“, – sa­kė S.Idze­le­vi­čie­nė. Prieš pa­si­ro­dy­mą – stre­sas

Pa­sak S.Idze­le­vi­čie­nės, prieš pat pa­si­ro­dy­mą šo­kė­jams te­ko pa­tir­ti ne­ma­žai stre­so.

Uos­ta­mies­čio šo­kė­ jai pri­pa­žįs­ta, kad pa­ sau­lio čem­pio­na­te juos ly­dė­jo sėk­mė. Per­ga­lė: Klai­pė­dos šo­kių an­samb­lis „Žu­vėd­ra“ pa­sau­lio čem­pio­na­te ant­rą­ją vie­tą iš­ko­vo­jo pa­ro­dęs nau­ją

„Prieš pa­si­ro­dy­mą su­ge­do au­to­ bu­sas. Iki čem­pio­na­to bu­vo li­ku­ si va­lan­da. Mes iš­si­gan­do­me, kad ga­li­me pa­vė­luo­ti. Te­ko sku­biai ieš­ ko­ti or­ga­ni­za­to­rių, bu­vo pa­rū­pin­ tas ki­tas trans­por­tas. Stre­sas bu­vo ne­ma­žas, bet sten­gė­mės nu­ra­min­ti šo­kė­jus“, – pa­sa­ko­jo va­do­vė. Nors ir at­va­žia­vę vė­liau, „Žu­vėd­ ros“ šo­kė­jai su­ge­bė­jo pa­si­ruoš­ti ir su­si­kaup­ti pa­si­ro­dy­mui. Klai­pė­die­čiai pa­ro­dė nau­ją šo­kių pro­gra­mą „Rio“, pa­reng­tą ani­ma­ ci­nio fil­mu­ko apie pa­pū­gė­les mo­ ty­vais.

šo­kių pro­gra­mą „Rio“.

Lie­tu­vių šo­kė­jai pa­sau­lio čem­ pio­na­te su­lau­kė kon­ku­ren­tų komp­ li­men­tų. „Mus gy­rė ki­tų ša­lių tre­ne­riai, ang­lų šo­kė­jų tre­ne­ris taip pat gy­ rė mū­sų šo­kį. Mums tie­siog pa­vy­ko ge­rai su­šok­ti, šo­kė­jai la­bai sten­gė­si ir no­rė­jo ge­rai pa­si­ro­dy­ti“, – ti­ki­no S.Idze­le­vi­čie­nė. Lie­tu­vius ly­dė­jo sėk­mė

Uos­ta­mies­čio šo­kė­jai pri­pa­žįs­ta, kad pa­sau­lio čem­pio­na­te juos ly­ dė­jo sėk­mė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Vi­sus tu­rus la­bai ge­rai šo­ ko olan­dai, o pa­sku­ti­nia­ja­me tu­ re jiems ne­pa­si­se­kė at­lik­ti sun­kių mo­men­tų, jie pa­da­rė klai­dų. Vie­ na mer­gi­na su­sto­jo ir pra­sto­vė­jo tą lai­ką, kol ki­ti su­ko­si. Ko­man­da bu­ vo pui­ki, o fi­na­le ne­su­ge­bė­jo at­lai­ ky­ti įtam­pos“, – aiš­ki­no tre­ne­rė. Ki­tai Vo­kie­ti­jos ko­man­dai taip pat ko­ją pa­ki­šo kvai­los ne­sėk­mės. „Fi­na­le vie­nas vai­ki­nas, trauk­ da­ma­sis at­gal, už­kliu­vo už sa­vo ko­jų ir kūl­vers­čiais nu­si­ri­to. Tei­ sė­jai leng­va ran­ka ga­lė­jo pa­stum­ti

Lei­di­mais rū­pin­tis ne­si­sku­bi­na In­for­ma­ci­ja

Li­na Bie­liaus­kai­tė Ne­d ar­b as. Pas­t a­rai­s iais mė­ne­s iais nuo­s ek­l iai ma­ž ė­j ęs re­g ist­r uo­t as ne­d ar­b as lapk­r i­t į šiek tiek paau­ go, kaip ir kas­met to­k iu me­t u. Lie­ tu­vos dar­b o bir­ž os duo­m e­nų re­ gist­re gruo­d žio 1 d. bu­vo 204 tūkst. be­d ar­bių – 11 pro­c . ša­l ies dar­bin­go am­ž iaus gy­ven­to­j ų. Per mė­ne­s į be­ dar­bių skai­č ius pa­d i­d ė­j o 3,9 pro­c ., ta­č iau 4 pro­c . bu­vo ma­ž es­n is nei per­n ai ana­lo­g iš­k u lai­ko­t ar­piu. Bank­r o­t as. Klai­p ė­d os te­r i­to­r i­n ė dar­b o bir­ž a ga­vo pra­n e­š i­m ą, kad Klai­p ė­d os apy­g ar­d os teis­m o nu­ tar­t i­m i bank­ro­to by­l a iš­kel­t a bend­ ro­vei „Frei­s a“. Pag­r in­d i­n ė įmo­n ės veik­l a – jū­r i­n ė žve­j y­b a. Nuo 2013 m. sau­s io 7 d. su „Frei­s os“ dar­buo­ to­j ais bus nu­t rauk­tos dar­b o su­t ar­ tys. Vals­t y­b i­n io so­c ia­l i­n io drau­d i­ mo fon­do val­dy­b os vie­š ais duo­me­ ni­m is, gruo­d žio 7 d. įmo­nė­j e dir­b o 2 dar­buo­to­j ai.

ge­rą ko­man­dą že­myn. Tai yra sėk­ mė mums, jos ne­nu­pirk­si“, – tei­gė S.Idze­le­vi­čie­nė. Šo­kė­jai pir­mą kar­tą į čem­pio­na­tą skri­do lėk­tu­vu, o ne va­žia­vo au­to­ bu­su. To­kia ga­li­my­bė at­si­ra­do, kai bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ „Žu­ vėd­rai“ paau­ko­jo 50 tūkst. li­tų. „Sep­ty­ni iš ko­man­dos par­skri­ do­me lėk­tu­vu, nes žmo­nės tu­ri ki­ tų dar­bų ir sku­bė­jo su­grįž­ti. Ki­ti gi va­žiuo­ja au­to­bu­su ir tu­rė­tų su­grįž­ti į Klai­pė­dą pir­ma­die­nį po pie­tų“, – va­kar tvir­ti­no S.Idze­le­vi­čie­nė.

l.bieliauskaite@kl.lt

Klai­pė­die­čiai, no­rin­tys gau­ti lei­di­ mus mo­ka­moms au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo vie­toms 2013-ie­siems, jau ga­li teik­ti pa­raiš­kas.

Vie­nos gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos

gy­ven­to­jams iš­duo­da­mi ne dau­ giau kaip du lei­di­mai. Už pir­mą­jį me­tams mo­ka­ma 5 li­tų

Nors iki Nau­jų­jų me­tų li­ko su­skai­ čiuo­tos die­nos, sa­vi­val­dy­bės Vie­ no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­ gų sky­rius in­te­re­san­tų ak­ty­vu­mo dar ne­jau­čia. Nuo pa­raiš­kų tei­ki­mo pra­džios, gruo­džio 3-io­sios, jų bu­vo priim­ ta be­veik 50. Lei­di­mus sa­vi­val­dy­bė įsi­pa­rei­go­ja iš­duo­ti ne vė­liau kaip per 20 dar­bo die­nų nuo vi­sų do­ku­ men­tų pa­tei­ki­mo, jei yra su­mo­kė­ta pa­tvir­tin­ta vie­ti­nė rink­lia­va. Gy­ven­to­jų me­ti­nis lei­di­mas iš­ duo­da­mas au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­ kams ar nau­do­to­jams, dek­la­ra­ vu­siems gy­ve­na­mą­ją vie­tą ar­ba iš­si­nuo­mo­ju­siems būs­tus rau­do­

vie­ti­nė rink­lia­va vi­soms zo­noms. Už ant­rą lei­di­mą mo­ka­ma:

rau­do­no­jo­je ir gel­to­no­jo­je zo­no­se – 250 li­tų me­tams;

Išei­tis: pa­si­rū­pi­nus lei­di­mais mo­ka­moms au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­

toms, į sto­vos skai­tik­lius li­tų mes­ti ne­ be­ten­ka.

no­jo­je, gel­to­no­jo­je ar ža­lio­jo­je zo­ no­je nau­do­tis ne di­des­niu kaip 200 m spin­du­liu nuo gy­ve­na­mo­ jo na­mo esan­čio­mis vie­to­mis au­ to­mo­bi­liams sta­ty­ti. Tei­gia­ma, jog 2012-ie­siems to­kių lei­di­mų bu­vo

ža­l io­j o­j e zo­n o­j e – 100 li­t ų me­ tams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

iš­duo­ta apie 1 tūkst. Ki­tiems me­ tams jų pri­reiks nea­be­jo­ti­nai dau­ giau, nes nuo 2013 m. lie­pos 1-osios tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti rink­lia­vos už au­to­ mo­bi­lių lai­ky­mą dau­gia­bu­čių na­ mų kie­muo­se tvar­ka.

Nuo Nau­jų­jų me­tų gy­ven­to­jo lei­di­mai ga­lios vie­nus me­tus nuo iš­da­vi­mo da­tos. Iki šiol lei­di­mai ga­lio­da­vo iki ka­len­do­ri­nių me­tų pa­bai­gos, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ka­da bū­da­vo iši­ma­mi.

3

pirmadienis, GRUODŽIO 10, 2012

miestas

žiemos savaitgalio aki­mir­kos

Mi­ni­jos gat­vė­je baig­ti ant­ro­jo re­ konst­ruk­ci­jos eta­ po dar­bai. Ko­mi­si­ja jos ruo­žą nuo Smil­ te­lės iki Kal­nu­pės gat­vės pri­pa­ži­no tin­ka­mu nau­do­ti.

Dienos telegrafas Po­s ė­d is. Šian­d ien Klai­p ė­dos me­ras Vy­t au­t as Grub­l iaus­k as da­ly­vaus iš­ va­ž iuo­j a­m a­j a­me Lie­t u­vos sa­v i­v al­ dy­bių aso­c ia­c i­j os po­s ė­dy­j e Ši­l a­lės ra­jo­ne. Kon­fe­r en­c i­j a. I.Si­mo­n ai­t y­tės vie­ šo­s ios bib­l io­te­kos Ger­l a­c ho pa­lė­p ė­ je šian­d ien 13 val. vyks kon­fe­ren­ci­ja „Skaid­r us vie­š a­sis sek­to­r ius: rea­lu ar uto­piš­ka?“ Ren­g i­ny­je da­ly­vaus ir pra­ ne­ši­mus skai­tys Sei­mo na­r iai, „Trans­ pa­ren­cy LS“ ir STT at­sto­vai.

Pro­ce­dū­ra: re­konst­ruo­ta Mi­ni­jos gat­vės da­lis nuo Smil­te­lės iki Kal­nu­pės gat­vės pri­pa­žin­ta tin­ka­ma nau­do­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gat­vės da­ly­je – dar­bų pa­baig­tu­vės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mi­nė­to­je Mi­ni­jos gat­vės da­ly­je bu­ vo at­nau­jin­ta ne tik dan­ga, bet ir įreng­ti švie­so­fo­rai, pės­čių­jų pe­rė­ jos, ho­ri­zon­ta­lus ženk­li­ni­mas. Pa­ si­rū­pin­ta ir žel­di­niais: pa­sė­ta žo­lė, pa­so­din­ti me­džiai. Dar­bai kai­na­vo per 6 mln. li­tų. Šio­je Mi­ni­jos gat­vės da­ly­je jau lan­kė­si ko­mi­si­ja ir pri­pa­ži­no ją tin­ ka­ma nau­do­ti. Ta­čiau ran­go­vui bu­vo pa­reikš­ta ne­di­de­lių prie­kaiš­tų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad dar­ bus at­li­ku­si bend­ro­vė ne­spė­jo vis­ ko pa­da­ry­ti. „Ran­go­vas dar tu­rės pa­dir­bė­ti su ho­ri­zon­ta­liu ženk­li­ni­mu: rei­kia pa­ tiks­lin­ti pės­čių­jų pe­rė­jas, pa­ša­lin­ti kai ku­riuos ženk­lus, nu­pieš­ti dvi­ ra­čių ta­ką žy­min­čius ženk­lus. Rei­ kia ap­ge­nė­ti ir ke­lis me­džius, nes jie už­sto­ja švie­są. Tai bus at­lik­ta pa­va­sa­rį. Gal ran­go­vas ir bū­tų vis­ ką pa­da­ręs, bet ne­be­lei­džia orai“, – ko­men­ta­vo L.Dū­da.

Tre­čio­jo re­konst­ ruk­ci­jos eta­po me­tu bus tvar­ko­ma Mi­ni­ jos gat­vės da­lis nuo Kal­nu­pės iki Strė­ vos gat­vės. Tai ant­ras Mi­ni­jos gat­vės re­ konst­ruk­ci­jos eta­pas. Pir­m o­ jo me­tu bu­vo at­nau­jin­ta jos da­lis nuo Jū­ri­nin­kų pro­spek­to iki Smil­ te­lės gat­vės. Dar­bai šia­me ruo­že

kai­na­vo apie 17 mln. li­tų. Tre­čio­ jo re­konst­ruk­ci­jos eta­po me­tu bus tvar­ko­ma Mi­ni­jos gat­vės da­lis nuo Kal­nu­pės iki Strė­vos gat­vės. Pa­sak L.Dū­dos, no­ri­ma, kad šie dar­bai bū­tų vyk­do­mi ki­tą­met. „Vie­nas pa­grin­di­nių Mi­ni­jos gat­ vės re­konst­ruk­ci­jos fi­nan­suo­to­jų yra Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja. Pra­šo­me, kad ji skir­tų pi­ni­gų li­ku­siems dar­bams“, – tvir­ ti­no L.Dū­da. Anks­čiau skai­čiuo­ta, kad vi­sa Mi­ni­jos gat­vės re­konst­ruk­ci­ja at­ sieis 29 mln. li­tų.

Klai­pė­die­tis skundžiasi: bu­te – per šal­ta Mil­da Ski­riu­tė Kun­cų gat­vės 2 dau­gia­bu­čio na­ mo gy­ven­to­jas Vy­tau­tas Bud­rys bai­mi­na­si, kad šią žie­mą, pa­spau­ dus šal­čiams, jam ir da­liai kai­my­ nų vėl teks šal­ti. Anot vy­ro, taip ga­li nu­tik­ti, nes bend­ri­ja pri­su­ka ši­lu­mą.

V.Bud­rys pa­sa­ko­jo, kad jo bu­te pa­ spau­dus šal­čiams šal­ta vi­sa­da. Už­ per­nai jis kvie­tė ko­mi­si­ją, kad ši nu­sta­ty­tų tem­pe­ra­tū­rą, ku­ri vy­ rau­ja jo bu­te. Pa­sak klai­pė­die­čio, į to­kią si­tua­ci­ją yra pa­kliu­vęs ne tik jis, bet ir ke­li kai­my­nai. „Ko­mi­si­ja atė­jo, bet jo­kios nau­ dos. Pa­tal­po­je ne­bu­vo 18 laips­nių ši­lu­mos, ta­čiau pa­sa­kė, kad vis­kas dėl pra­stų lan­gų. Bu­te yra plas­ti­ki­ niai lan­gai. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl jie blo­gi“, – tei­gė gy­ven­to­jas. V.Bud­rys tvir­ti­no, jog ir per­nai žie­mą bu­te bu­vo šal­to­ka, kaip ir už­ per­nai. Klai­pė­die­tis bai­mi­na­si, kad is­to­ri­ja ne­pa­si­kar­to­tų ir šie­met. „Kol kas di­de­lio šal­čio dar nė­ ra, tai ir bu­te ne­šal­ta“, – pa­brė­žė

klai­pė­die­tis. Gy­ven­to­jas pa­sa­ko­jo, kad jo na­me yra su­mon­tuo­tas au­ to­ma­ti­nis ši­lu­mos maz­gas. Jis ši­lu­ mos tie­ki­mą re­gu­liuo­ja pa­gal lau­ko oro tem­pe­ra­tū­rą. Ta­čiau, anot V.Bud­rio, jis pa­ste­ bė­jo, kad, nors ir vy­rau­ja šal­tes­ni orai, ra­dia­to­riaus karš­tu­mas ne­si­ kei­čia. „Ar pliu­si­nė, ar mi­nu­si­nė tem­pe­ ra­tū­ra, šil­do tiek pat. Gal bend­ri­ja pri­su­ko ši­lu­mą? Krei­piau­si į pir­mi­ nin­ką, ta­čiau jis aiš­ki­no, kad ne­pri­ su­ko“, – pa­sa­ko­jo gy­ven­to­jas. Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jos „Smil­te­lė“ pir­mi­nin­ kas Ži­man­tas Poš­kus tvir­ti­no ne­ pri­si­me­nąs, kad pa­sta­ruo­ju me­tu kas bū­tų krei­pę­sis dėl to, jog bu­ te šal­ta. „Keis­ta, kad skun­džia­si na­mo tre­čio­jo aukš­to gy­ven­to­jas. Ten yra šil­čiau­sia. Sup­ras­čiau, jei nu­ si­skun­di­mų su­lauk­tu­me iš pir­mo ar penk­to na­mo aukš­to gy­ven­to­ jų. Ten yra vė­siau“, – ko­men­ta­vo Ž.Poš­kus. Pir­mi­nin­kas tvir­ti­no, kad au­ to­m a­t i­n is ši­l u­m os maz­gas rea­

Mu­zi­ka. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­k ul­te­to kon­cer­t ų sa­lė­je šian­d ien 18 val. vyks pro­f. Sta­n is­lo­vo Ži­le­v i­čiaus kla­sės stu­den­t ų kon­cer­tas (for­te­pi­jo­ nas, bir­by­nė, flei­ta, vio­lon­če­lė). Kny­g os. I.Si­mo­n ai­t y­tės bib­l io­te­k a gruo­d žio 11 die­ną 16 val. kvie­č ia Klai­ pė­dos ra­š y­to­jus, lei­dė­jus, mo­k yk­lų bib­l io­te­k i­n in­k us ir vi­s us nea­b e­j in­ gus ak­ci­jai „Kny­g ų Ka­lė­dos“ į šven­t i­ nį ren­g i­n į. Jo me­t u taip pat bus ga­l i­ ma do­va­no­t i kny­gas Klai­p ė­dos mo­ kyk­lų bib­l io­te­koms. Rei­ka­l in­g ų kny­ gų są­ra­š ą ga­l i­m a ras­t i tink­l a­l a­py­j e www.kny­g u­ka­le­dos.in­fo. Cha­nu­k a. Žy­dų tau­t a pa­s i­t in­k a vie­ ną svar­b iau­s ių me­t ų šven­č ių. Di­ džio­s ios Me­no­ros už­de­g i­mo ce­re­ mo­n i­jos šven­č iant žy­dų šven­tę Cha­ nu­ką vyks įvai­r iuo­se ša­l ies mies­t uo­ se, Klai­p ė­do­je – gruo­d žio 12 die­ną 17 val. Lie­t u­v i­n in­k ų aikš­tė­je. Mir­t ys. Gruo­d žio 8 d. Klai­p ė­d os ci­ vi­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­ gist­r uo­t os 5 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­r ė Ste­f a Ger­d aus­k ie­n ė (g. 1932 m.), Ado­m as Niau­n ys (g. 1933 m.), Sta­s ys Šli­b u­r is (g. 1941 m.), Vai­d o­ tas Zi­m an­t as (g. 1963 m.), Jo­n as Ko­ vec­k is (g. 1964 m.). Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­n ę pa­r ą pagim­dė 7 mo­te­r ys. Gi­mė 4 mer­gai­ tės ir 3 ber­n iu­kai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 19 val. grei­to­s ios pa­g al­b os per­s o­n a­l as su­l au­kė 58 iš­ kvie­t i­mų. Į me­d i­k us klai­p ė­d ie­č iai krei­p ė­s i dėl krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­mų, pa­ra­ly­ž iaus at­ve­j ų, sku­b ė­t a į pa­g al­ bą gat­vė­j e gu­l in­t iems aso­c ia­l iems as­me­n ims.

Bai­mė: klai­pė­die­tis V.Bud­rys nuo­gąs­tau­ja, kad šią žie­mą jo bu­te vėl

ga­li bū­ti šal­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

guo­ja į oro tem­pe­ra­tū­rą. Jei lau­ke šil­čiau, šil­do ma­žiau, jei šal­čiau – at­virkš­čiai. Be to, Ž.Poš­kus tvir­ ti­n o, kad šil­dy­m ą re­g u­l iuo­ja ir bend­ri­ja. „Krei­pia­me dė­me­sį ir į gy­ven­ to­jų at­si­lie­pi­mus. Jei pra­ne­ša, kad per karš­ta, šil­dy­mą su­ma­ži­na­me,

jei šal­ta, at­su­ka­me“, – pa­brė­žė Ž.Poš­kus. Pir­mi­nin­kas tei­gė, kad žmo­ nės, ku­rių bu­tuo­se per šal­ta, tu­rė­ tų kreip­tis į jį. Ta­da bus iš­ma­tuo­ta bu­te vy­rau­jan­ti tem­pe­ra­tū­ra. Jei ši ma­žes­nė nei 18 laips­nių, bus ima­ ma­si prie­mo­nių.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, gruodžio 10, 2012

miestas

Mo­kyk­los – ant svars­tyk­lių 1

Di­rek­to­r iai pri­pa­ž įs­ ta, kad pa­tal­pų nuo­ ma – di­džiu­lė pa­spir­tis. Ta­čiau da­bar pa­tal­pų nuo­mos pa­klau­ sa ga­li pa­si­gir­ti tik mies­to cent­ re įsi­kū­ru­sios mo­kyk­los. Pie­ti­nė­ je mies­to da­ly­je ar­ba nuo­ša­liau esan­čio­sios to­kių no­rin­čių­jų net ne­su­lau­kia. Nors anks­čiau pri­si­glaus­ti mo­ ky­mo įstai­go­se pa­gei­dau­da­vo vai­ ra­vi­mo mo­kyk­los, so­di­nin­kų ar ki­ tos or­ga­ni­za­ci­jos. Mo­kyk­los taip pat skun­džia­ si, kad ge­ro­kai su­ma­žė­jo ir pa­ra­ ma iš tė­vų ski­ria­mų 2 pro­c. Va­do­ vai spė­ja, kad si­tua­ci­ją ap­sun­ki­no kri­zė ir su­dė­tin­ga pa­ra­mos sky­ri­ mo tvar­ka. Kai ku­rių mo­kyk­lų va­do­vai su nos­tal­gi­ja pri­si­mi­nė lai­kus, kai iš tė­vų su­rink­tų ke­lias­de­šim­ties tūks­tan­čių li­tų at­lik­da­vo di­de­lius re­mon­tus. Dir­ba ne­ly­gio­mis są­ly­go­mis

Mo­kyk­lų va­do­vai pa­ste­bi, kad ne vi­sos švie­ti­mo įstai­gos uos­ta­ mies­ty­je gy­ve­na vie­no­do­mis są­ ly­go­mis. Ge­ro­vę ar­ba skur­dą pa­pras­tai nu­le­mia mo­ky­mo įstai­gos sta­tu­ sas – pro­gim­na­zi­jos ir pa­grin­di­ nės mo­kyk­los daž­niau­siai mur­do­si sko­lo­se, o gim­na­zi­jos mau­do­si pra­ ban­go­je. Net ta­me pa­čia­me gy­ve­na­ma­ ja­me ra­jo­ne įsi­kū­ru­sios mo­kyk­los ga­li gy­ven­ti vi­sai skir­tin­go­mis są­ ly­go­mis. Kai ku­rie mo­ky­to­jai ne­slė­pė nuo­ skau­dos, kad ko­le­gos gim­na­zi­jo­se net lei­do sau pa­si­di­din­ti al­gas, kai ki­to­se vyks­ta prie­šin­gi da­ly­kai.

Mokinio krepšelis

Ji pa­mi­nė­jo, kad dar­buo­to­jų al­goms už lapk­ri­tį pi­ni­gų bus, o štai kaip bus gruo­dį – dar ne­ ži­nia. Ban­dy­mą su­dur­ti ga­lus va­do­vė pa­ly­gi­no su nuo­la­ti­niu vaikš­čio­ji­ mu pei­lio aš­me­ni­mis. E.Bla­ž ie­n ė su­r ink­t us fak­ tus apie neiš­gy­ve­nan­čias uos­ta­ mies­čio pa­grin­di­nes mo­kyk­las iš­siun­tė Sei­mo na­riams. Šie raš­ tą per­siun­tė Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai, iš kur atė­jo for­ma­ lus at­sa­ky­mas – kal­tos pus­tuš­tės mo­kyk­lų kla­sės. Su paaug­liais – sun­kiau

.

Kai­na: diag­ra­mo­je ma­to­mas ryš­kus fi­nan­si­nis ato­trū­kis pa­gal mo­kyk­los ti­pą

– gim­na­zis­tas be­veik tūks­tan­čiu li­tų kai­nuo­ja bran­giau nei pra­di­nu­kas.

Gy­ve­ni­mu be sko­lų esą ga­li pa­si­ džiaug­ti vos ke­lios pro­gim­na­zi­jos, tu­rin­čios daug vai­kų. Tarp to­kių – S.Da­cho ir „Vers­mės“ pro­gim­na­ zi­jos. Su­ma­ži­no al­gas

„Prieš ko­kius pen­ke­rius me­tus gy­ ve­no­me vi­sai ge­rai, o da­bar kuo to­ lyn, tuo sun­kyn. Net at­ly­gi­ni­mams neuž­ten­ka“, – ne­slė­pė „Smel­tės“ pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ro­ma­ nas Gal­di­kas. Pa­sak va­do­vo, me­tų pa­bai­go­je mo­kyk­la bus pri­vers­ta lįs­ti į sko­ las ir pi­ni­gų sko­lin­tis iš ki­tų me­ tų biu­dže­to. Iš­gy­ven­ti „be mi­nu­ so“ ne­pa­de­da net ke­liais šim­tais

li­tų su­ma­žin­ti mo­ky­to­jų at­ly­gi­ ni­mai. Nu­sis­te­bė­jus dėl pa­sta­ro­jo fak­ to, R.Gal­di­kas iro­ni­za­vo: „Jūs tur­

Ro­ma­nas Gal­di­kas:

Jūs tur­būt ne­gir­dė­ jo­te jo­kios ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos apie mo­ky­to­jams su­ma­ žin­tus at­ly­gi­ni­mus? būt ne­gir­dė­jo­te jo­kios ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos apie mo­ky­to­jams su­ ma­žin­tus at­ly­gi­ni­mus?“ Pa­sak di­rek­to­riaus, jei rug­sė­ jį ne­bū­tų su­ma­žė­ję apie 10–15 vai­ kų, mo­kyk­la ka­len­do­ri­nius me­tus gal bū­tų bai­gu­si be sko­lų. Ta­čiau su­ma­žė­jus dar­bo krū­ viui, su kai ku­riais mo­ky­to­jais te­ ko at­si­svei­kin­ti. Jiems iš­mo­kė­tos išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos įklam­pi­ no į sko­las. „Liūd­na si­tua­ci­ja. Apie re­mon­ tus net ne­ga­li­me pa­gal­vo­ti. Jau ke­ le­ri me­tai tam pi­ni­gų ne­ski­ria­ma“, – guo­dė­si R.Gal­di­kas. Kaip iš­gy­ven­ti?

S.Da­cho pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Ele­na Bla­žie­nė ne­sku­bė­jo džiaug­ tis so­čiu gy­ve­ni­mu. „Įsi­vaiz­duo­ja­te, ką reiš­kia dirb­ ti per­pil­dy­to­se kla­sė­se, kur sė­di po 30 sep­tin­to­kų, aš­tun­to­kų ar šeš­to­ kų?“ – klau­sė va­do­vė. Ta­čiau net ir to­kiu at­ve­ju, kai mo­kyk­la tu­ri apie tūks­tan­tį moks­ lei­vių, pi­ni­gų mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­ mams trūks­ta dėl ydin­gos mo­ki­ nio krep­še­lio me­to­di­kos. Pa­sak E.Bla­žie­nės, pra­di­nu­kams ir 5–8 kla­sėms mo­ki­nio krep­še­lis yra per ma­žas. Pak­laus­ta, kaip pa­vyks­ta iš­gy­ ven­ti, di­rek­to­rė ne­pa­no­ro at­vi­rau­ ti. Ta­čiau ne­slė­pė, jog dėl to, kad pa­kak­tų pi­ni­gų al­goms, ten­ka ge­ ro­kai pa­suk­ti gal­vą. „Vai­kams rei­kė­jo at­spaus­din­ti pa­dė­kos raš­tus – ne­tu­rė­jo­me pi­ni­ gų. Tai pa­da­rė­me iš pa­pil­do­mai už­ dirb­tų lė­šų“, – pa­vyz­dį iš sa­vo kas­ die­ny­bės pa­tei­kė di­rek­to­rė.

P.Ma­šio­to pro­gim­na­zi­jos di­rek­ to­rė ir Lie­tu­vos pro­gim­na­zi­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos na­rė Ja­ni­na Gri­gie­nė vi­lia­si, kad ka­len­do­ri­ nius me­tus gal­būt pa­vyks baig­ ti be sko­lų. Ši­to kai­na – su­ma­žin­ti mo­ky­to­ jų at­ly­gi­ni­mai, su­jung­tos kla­sės. Ne­for­ma­liam švie­ti­mui ski­ria­ma vos po­ra va­lan­dų, tad ken­čia vai­ kų užim­tu­mas. Kad mo­kyk­la ga­ lė­tų iš­gy­ven­ti, at­si­sa­ko­ma pa­ pil­do­mos veik­los, kon­sul­ta­ci­jų mo­ki­niams, ten­ki­na­mi tik mi­ni­ ma­lūs po­rei­kiai. Pa­sak di­rek­to­rės, dėl tau­py­mo ken­čia vai­kai, nors paaug­lys­tė­ je jiems rei­kė­tų skir­ti di­de­lį dė­ me­sį. „Pro­gim­na­zi­jos at­lie­ka di­džiu­lį dar­bą, nes vai­kus ug­do sun­kiau­ siu – bren­di­mo lai­ko­tar­piu. Ne­ nor­ma­lu, kai nor­ma­liai už­pil­dy­ta mo­kyk­la ne­ga­li iš­gy­ven­ti“, – įsi­ ti­ki­nu­si va­do­vė. Jos ma­ny­mu, švie­ti­mui ski­ ria­mas lė­šas tie­siog rei­kė­tų pro­tin­gai bei pro­por­cin­gai per­ skirs­ty­ti. „Nė vie­na iš pro­gim­na­zi­jų ne­ si­mau­do pi­ni­guo­se, o po­li­ti­kai mus su­prie­ši­na su gim­na­zi­jo­ mis. Ko­dėl gim­na­zi­jų mo­ky­to­ jai ga­li gau­ti prie­dą prie al­gos, o mes ne­ga­li­me? Nors su paaug­ liais dirb­ti yra sun­kiau“, – pik­ ti­no­si di­rek­to­rė. Ant­ra­die­nį Lie­tu­vos pro­gim­ na­zi­jų aso­cia­ci­jos at­sto­vai pla­ nuo­ja su­si­tik­ti su po­li­ti­kais. Jiems no­ri­ma pa­teik­ti diag­ra­ mą, ku­rio­je ma­to­mas ryš­kus fi­nan­si­nis ato­trū­kis pa­gal mo­ kyk­los ti­pą – gim­na­zis­tas be­ veik tūks­tan­čiu li­tų kai­nuo­ja bran­giau nei pra­di­nu­kas. Ir gim­na­zi­jos tau­po

„Au­ku­ro“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Ly­gi­ja Virk­šie­nė tei­gė ne­ga­lin­ ti nei skųs­tis, nei de­juo­ti – pi­ ni­gų pa­kan­ka ir al­goms, ir ap­ lin­kai su­tvar­ky­ti. Tik 1978 m. sta­ty­tas pa­sta­tas pra­šy­tų­si re­ no­va­ci­jos. Pak­laus­ta, ar ne­baigs me­tų su mi­nu­so ženk­lu, di­rek­to­rė pa­ti­ki­ no: „Jo­kiu bū­du“. Be­ne ge­riau­sios Klai­pė­dos gim­ na­zi­jos – „Ąžuo­ly­no“ – di­rek­to­rė Vi­li­ja Priž­gin­tie­nė si­tua­ci­ją ver­ti­ no kur kas san­tū­riau. Pa­sak jos, pi­ni­gų už­ten­ka tik iš­ gy­ven­ti, nors be­veik vi­sos kla­sės yra mak­si­ma­liai už­pil­dy­tos. Jo­se mo­ko­si po 30 gim­na­zis­tų. „Nuo rug­sė­jo su­ma­ži­nus lė­ šų mo­ki­nio krep­še­liui, rei­kia tau­py­ti, bet šiuos me­tus baig­

Komentarai

Lai­ma Juk­nie­nė

Lie­tu­vos švie­t i­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos Klai­pė­dos sky­r iaus pir­m i­n in­kė

P

ag­r in­d i­n ė ne­l y­g y­b ės tarp mo­k yk­lų prie­ž as­t is – ydin­ga mo­k i­n io krep­ še­l io skai­č ia­v i­mo me­to­ di­ka. Gim­na­z is­tas yra bran­ges­n is nei pra­d i­nu­kas. Pag­r in­d i­nės mo­ kyk­los ar pro­gim­na­zi­jos, ku­rios tu­ ri daug pra­di­nių kla­sių, ir klimps­ta į sko­las. Nors ne­ga­lė­čiau pa­sa­k y­ ti, kad šie­met gim­na­zi­jos mau­do­si pra­ban­go­je. Nuo rug­sė­jo pra­d žios joms su­ma­ž in­tas su­tar­ti­nis vie­ne­ tas, šiek tiek kei­tė­si fi­nan­sa­v i­mas, bet jis ne­bu­vo pa­d i­d in­tas pro­g im­ na­zi­joms. Vy­riau­sy­bė ydin­gai mąs­ to. Ji ne­su­vo­kia es­mi­nio skir­tu­mo, kad, su­ma­žė­jus vai­kų skai­čiui, kla­ sių ne­su­ma­žė­ja. Pi­n i­gai už vai­ką ati­ma­m i, o mo­k y­to­jams al­gas rei­ kia mo­kė­t i to­k ias pat. Į mo­k i­n io krep­še­l į nė­ra įdė­ta pi­ni­g ų mo­ky­to­ jų išei­ti­nėms kom­pen­sa­ci­joms. Tad kai ku­rios mo­kyk­los nu­ken­čia dvi­ gu­bai – dėl vai­kų ma­žė­ji­mo ir išei­ ti­n ių kom­pen­sa­ci­jų. Ki­tais me­tais švie­t i­mui skir­tas lė­š as pla­nuo­ja­ ma su­ma­ž in­ti 86 mln. li­tų. Vy­riau­ sy­bė kaž­ko­dėl iš ki­tų sri­čių pi­ni­g ų nea­t i­m i­nė­ja. Pa­v yz­d žiui, iš kraš­to ap­sau­gos. O iš švie­ti­mo ati­ma­ma ir už­kai­šo­mos vi­sos ki­tos sri­tys. Tai kam ta­da švie­ti­mą va­din­ti prio­ri­te­ ti­ne sri­ti­mi?

Lai­ma Priž­gin­tie­nė

Klai­pė­dos švie­t i­mo sky­r iaus ve­dė­ja

K

aip gy­ve­na mo­kyk­la, pri­ klau­so nuo jos pa­č ios. Kai ku­rios mū­sų pa­grin­ di­nės mo­k yk­los ir pro­ gim­na­zi­jos gy­ve­na ga­na ne­blo­gai, o kai ku­rioms gim­na­zi­joms taip pat trūks­ta lė­šų. Fi­nan­sa­vi­mą nu­le­mia ne mo­k yk­los, o kla­sių už­pil­do­mu­ mas. Bet Klai­pė­do­je šiuo klau­si­mu si­tua­ci­ja nė­ra pra­sta.

si­me nor­ma­liai“, – pri­dū­rė di­ rek­to­rė. Pu­sę me­tų gim­na­zi­jos mo­ky­ to­jams prie al­gos bu­vo mo­ka­mas 5 pro­c. prie­das, o ki­tą pus­me­tį – 10 pro­c. „Mū­sų at­ly­gi­ni­mai – tik vi­ dur­kis. Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se vi­ si mo­ky­to­jai gau­na at­ly­gi­ni­mų vi­dur­kius. Gim­na­zi­jo­se at­ly­gi­ni­ mai nė­ra di­des­ni. Jei mo­kyk­la tu­ ri dau­giau vai­kų, ji gau­na dau­giau pi­ni­gų ir ga­li gy­ven­ti šiek tiek ge­ res­nė­mis są­ly­go­mis“, – ma­no V.Priž­gin­tie­nė. Di­rek­to­rė pri­ta­rė, jog ne­nor­ ma­lu, jei vi­siš­kai už­pil­dy­tos mo­ kyk­los neiš­gy­ve­na. Ta­čiau, pa­ sak jos, jei nė­ra už­pil­dy­tos kla­sės, gal rei­kė­tų su­jung­ti kla­ses ar net mo­kyk­las, kad bū­tų ga­li­ma iš­gy­ ven­ti.

5

pirmadienis, GRUODŽIO 10, 2012

miestas

Iš­gel­bė­jo su­žeis­tą gul­bę

Me­tas mo­kė­ti tur­to mo­kes­čius As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Per 10 die­nų, iki gruo­džio 17-osios, vi­si, tu­rin­tys dau­giau nei 1 mln. li­tų ver­tės ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, tu­ri su­ mo­kė­ti mo­kes­čius vals­ty­bei. Klai­ pė­do­je Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai bran­ gaus tur­to dek­la­ra­ci­jas jau pa­tei­kė 21 as­muo.

Ope­ra­ci­ja: klai­pė­die­čiams pa­vy­ko pri­si­vi­lio­ti į kran­tą dvi nu­si­lpu­sias gul­bes, ku­rias su­ga­vo įmo­nės „Au­mu­ra“ dar­ buo­to­jai.

Ke­lias pa­ras nu­si­lpu­sias gul­bes ste­bė­ję klai­pė­die­čiai ėmė ieš­ko­ti pa­gal­bos, kas ga­lė­tų su­gau­ti ir pa­dė­ti lū­žu­siu spar­ nu ant už­ša­lu­sio le­do be­si­ga­luo­jan­čiam paukš­čiui. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Va­kar spar­nuo­tį pa­vy­ko su­čiup­ti be­glo­biais gy­vū­nais be­si­rū­pi­nan­ čios įmo­nės „Au­mu­ra“ dar­buo­to­ jams. „Aš nuo ge­gu­žės mė­ne­sio ste­biu šį paukš­tį. Kai iš­si­ri­to pir­mo­ji gul­ biu­kų va­da, vie­nas paukš­tis bu­vo su­žeis­tu spar­nu. Ru­de­nį vi­sas bū­ rys iš­skri­do, o jis pa­si­li­ko. Net­ru­ kus pa­si­ro­dė dar vie­nas nuo bū­rio at­ski­lęs paukš­tis“, – dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo vie­na klai­pė­die­tė.

Pra­si­dė­jus šal­čiams, dvi gul­bės pa­si­li­ko ant Tau­ra­lau­ky­je esan­čio tven­ki­nio le­do. „Aš jas šė­riau, ta­čiau vie­na gul­ bių at­ro­do la­bai nu­si­lpu­si. Mė­gi­ nau bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 pra­neš­ti, kad paukš­čiui rei­kė­tų pa­gal­bos,“ – tvir­ti­no mo­te­ris. Ji paukš­tį pri­si­šauk­da­vo „Go­ šos“ var­d u. Sek­m a­d ie­n į prie tven­ki­nio at­vy­kus gy­vū­nų glo­ bos tar­ny­bos „Au­mu­ra“ dar­buo­ to­jams, mo­te­ris ke­lias va­lan­das mė­gi­no spar­nuo­tį iš­vi­lio­ti į kran­ tą. „Mums bu­vo žmo­nės pra­ne­šę

apie gul­bes šia­me tven­ki­ny­je. Ta­ čiau kol le­das yra ne­tvir­tas, mū­sų dar­buo­to­jai ne­ga­li su­gau­ti paukš­ čių“, – pa­sa­ko­jo gy­vū­nų glo­bos tar­ny­bos „Au­mu­ra“ ad­mi­nist­ra­ to­rė Auš­ra Žal­ty­tė.

Auš­ra Žal­ty­tė:

Žmo­nės vi­są va­sa­rą mai­ti­na paukš­čius, o atė­jus žie­mai pra­šo pri­glaus­ti. Juk jie tu­ri pa­tys mai­tin­tis.

Įs­tai­gos at­sto­vės tei­gi­mu, jei bū­ tų ma­ty­ti, kad paukš­tis įsi­pai­nio­jo į tink­lą ar žve­jų pa­lik­tą va­lą, tek­tų kvies­ti ug­nia­ge­sius ir spe­cia­lio­mis ro­gė­mis ir­tis iki ken­čian­čio spar­ nuo­čio.

Per­va­žo­je – nu­vir­tęs ši­lum­ve­žis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Ši­lum­ve­žio ava­ri­ja sek­ma­die­nį po pie­tų pa­ra­ly­žia­vo eis­mą Rim­ kų ge­le­žin­ke­lio per­va­žo­je. Dėl pa­ sta­ty­mo ant bė­gių dar­bų prie per­ va­žos nu­si­drie­kė di­de­lė au­to­mo­ bi­lių ei­lė.

Kol kas dar aiš­ki­na­ma­si, dėl ko­kios prie­žas­ties ši­lum­ve­žis žnek­te­lė­jo ant šo­no, ta­čiau spė­ja­ma, kad ava­ ri­ja nu­ti­ko to­dėl, jog ne­bu­vo per­ stum­ti ge­le­žin­ke­lio ieš­mai.

„At­ro­do, kad nuo­sto­liai ne­bus di­de­li. Nie­kas ne­nu­ken­tė­jo. Tik­ riau­siai bus pa­tir­ta tik mi­ni­ma­li ža­la“, – aiš­ki­no įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Klai­pė­dos fi­lia­lo di­ rek­to­rius Ju­lius Mik­šys. Pa­sak va­do­vo, dėl ava­ri­jos pra­ dė­tas ty­ri­mas. „Ma­no­me, kad ne­tin­ka­mo­je pa­ dė­ty­je li­ko ieš­mai. Jie tu­rė­jo nu­ kreip­ti į ki­tą ke­lią, ir ši­lum­ve­žis nu­rie­dė­jo nuo ke­lio. O ko­dėl taip nu­ti­ko, at­sa­kys ty­ri­mas. Pa­mirš­ ti to­kių da­ly­kų ne­ga­li­ma, bet aki­

vaiz­džiai bu­vo kaž­kas ne­pa­da­ry­ta iki ga­lo“, – ti­ki­no J.Mik­šys. Dėl in­ci­den­to bu­vo su­stab­dy­tas au­to­mo­bi­lių eis­mas Rim­kų per­va­ žo­je. Į įvy­kio vie­tą bu­vo at­ga­ben­ tas spe­cia­lus kra­nas, ku­ris pa­kė­lė ši­lum­ve­žį ir vėl pa­sta­tė ant bė­gių. „Kiek ži­nau, ši­lum­ve­žis ju­dė­ jo nuo Klai­pė­dos pu­sės. Sten­gė­mės kuo ope­ra­ty­viau ati­da­ry­ti per­va­žą, kad žmo­nės ne­gaiš­tų lai­ko“, – kal­ bė­jo J.Mik­šys. Pa­kė­lus nu­vir­tu­sį ši­ lum­ve­žį, ge­le­žin­ke­li­nin­kai dar ku­rį lai­ką tvar­kė ap­ga­din­tą ke­lio ruo­žą.

Ava­ri­ja: dėl nu­vir­tu­sio ši­lum­ve­žio va­kar ties Rim­kų per­va­ža bu­vo su­stab­dy­tas eis­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ta­čiau sek­ma­die­nio va­ka­rą klai­ pė­die­čiams pa­vy­ko pri­si­šauk­ti paukš­čius į kran­tą ir „Au­mu­ros“ dar­buo­to­jai sėk­min­gai su­ga­vo dvi gul­bes. „Kaip tik va­kar pa­lei­do­me į lais­ vę ke­lis na­rus, ku­riuos te­ko pri­ glaus­ti, nes bu­vo la­bai nu­si­lpę. Ap­žiū­rė­si­me paukš­čius ir tik ta­da ži­no­si­me, ko­kia jų būk­lė“, – ti­ki­ no A.Žal­ty­tė. Pa­sak gy­vū­nų glo­bos tar­ny­ bos „Au­mu­ra“ ad­mi­nist­ra­to­rės, šal­tuo­ju pe­rio­du gy­ven­to­jai daž­ nai pra­ne­ša tar­ny­bai apie įvai­rio­ se mies­to vie­to­se žie­mo­ti pa­si­li­ku­ sius paukš­čius. „Žmo­nės vi­są va­sa­rą mai­ti­na paukš­čius, o atė­jus žie­mai pra­šo pri­glaus­ti. Juk jie tu­ri pa­tys mai­ tin­tis. Tik esant bė­dai, kai iš­ties ne­bė­ra mais­to, o le­das už­trau­ kia at­vi­rus tel­ki­nius, ga­li­ma mai­ tin­ti to­kius paukš­čius“, – tvir­ti­no A.Žal­ty­tė.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pri­me­na, kad fi­zi­niai as­me­nys, ku­ riems pri­klau­so ar yra įsi­gi­ję ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to, ku­rio bend­ra ver­tė vir­ši­ja 1 mln. li­tų, iki gruo­džio 17 d. tu­ri šį tur­tą dek­la­ruo­ti ir nuo vir­ši­ jan­čios da­lies su­mo­kė­ti 1 pro­c. ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio. Dek­la­ra­ci­jas Lie­tu­vo­je jau pa­tei­ kė 140 gy­ven­to­jų (šei­mų), Klai­pė­ do­je – 21. Elekt­ro­ni­niai Mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos pri­mi­ni­mai bus iš­siųs­ti 2 711 gy­ven­to­jų (iš jų – 1607 šei­mos) – tiek mo­kes­čių mo­kė­to­jų pa­gal tu­ ri­mą in­for­ma­ci­ją iš Re­gist­rų cent­ ro gau­tus duo­me­nis tu­rė­tų pa­teik­ti dek­la­ra­ci­ją ir su­mo­kė­ti šį mo­kes­tį. Re­gist­rų cent­ro at­sto­vas spau­dai Ai­das Pet­ro­šius tei­gė, kad dar pa­ va­sa­rį bu­vo at­lik­tas ma­si­nis ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to ver­ti­ni­mas. Įve­dus nau­ją ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ap­mo­ kes­ti­ni­mo tvar­ką, be­si­skun­džian­ čių­jų dėl per di­de­lės tur­to ver­tės srau­tas nei­šau­go. „Per ver­čių ap­skun­di­mui skir­tą ter­mi­ną su­lau­kė­me 183 pra­šy­mų, kad nu­sta­ty­tos mo­kes­ti­nės ver­tės bū­tų su­ma­žin­tos. Per­nai bu­vo 250. Bet fi­zi­niai as­me­nys pa­tei­kė tik 44 ape­lia­ci­jas, dau­giau­sia iš Vil­niaus“, – tei­gė A.Pet­ro­šius.

6

pirmadienis, gruodžio 10, 2012

nuomonės

Ar rei­kia griež­tin­ti vai­kų prie­žiū­rą?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po­li­ti­nis gė­jų star­tas

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

ai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­riaus įstai­ga Sei­mui teiks įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo be suau­gu­sių­jų prie­žiū­ros ne­bus lei­džia­ma pa­lik­ti vai­kų iki 7 ar net 10 me­tų, jei tam pri­tars po­li­ti­kai. Siū­lo­ma įves­ ti ir sa­vo­tiš­ką ko­men­dan­to va­lan­dą, kai paaug­liai vie­šo­je vie­to­je ne­ga­lės pa­si­ro­dy­ti vie­ni nuo 22 iki 6 va­lan­dos.

Už

Prieš

Saulius Pocius

Š

a­lies pa­dan­gė­je su­ži­bo dar vie­ na nuo­tai­kin­ga ži­nia – lie­pą vėl su­v in­g iuos žyd­ras­pal­v ių as­ me­nų pa­ra­das. Ir šis kry­ž iaus žy­g is prieš va­d i­na­mą­ją ne­to­le­ran­ci­ją bus ren­gia­mas ne šiaip sau, o tuo me­tu, kai Lie­tu­va pra­dės pir­mi­nin­ka­vi­mą Eu­ ro­pos Są­jun­gai. Žo­džiu, į mus sa­vo dė­me­sį at­kreip­sian­ čius Se­no­jo že­my­no gy­ven­to­jus dar sy­ kį pra­džiu­gin­si­me gim­tų­jų so­džių er­ze­ liu, ku­ria­me skam­bės Pet­ro Gra­ž u­lio ir Ka­z i­m ie­ro Uo­kos krioks­mas bei jiems ne­pri­ta­r ian­čių „mo­der­n io­jo so­ciu­mo“ at­sto­vų žvyg­te­lė­ji­mai. Pra­si­dės dar vie­nas klo­ji­mo teat­ro pa­si­ ro­dy­mas, vai­di­nant ko­vą už sėd­me­nų fi­lo­so­fi­ja pa­g rįs­tas žmo­gaus tei­ses, pa­ kry­pu­sią to­le­ran­ci­ją ir lais­vą tai­kos ba­ lan­džių skrai­dy­mą virš vai­vo­rykš­tė­mis

Gė­jų su­ma­ny­mas bū­ tent to­kiu me­tu reng­ ti ei­ty­nes by­lo­ja apie jų kės­lus sa­vo ideo­lo­gi­ją pa­vers­ti po­li­ti­ka. Ir ne bet ko­kia, o ES ly­gio. pa­da­bin­tų vė­lia­vų. Žiū­rėk į mus, Eu­ro­ pa, mes taip pat esa­me šio­kia to­kia vals­ ty­bė, ku­rio­je ir­gi čiur­le­na de­mok­ra­ti­jos pro­ce­sai. Lyg ta Eu­ro­pa ne­bū­tų ma­čiu­ si nei pe­de­ras­tų, nei ho­mo­fo­bų, nei is­te­ riš­k ų ko­vų už iš­kry­pė­liš­ką be­pro­ty­bę. Tai­g i nu­ste­bin­t i ne­nus­te­bin­si­me, bet į Va­ka­r us tik­rai ku­r į lai­ką bus už­su­kęs kai­m ie­čių cir­kas, ku­r io pa­si­ro­dy­muo­ se jau da­bar ža­da­ma de­monst­ruo­t i pi­ gius triu­kus su deg­tu­kais ir jū­r ų kiau­ly­ tė­mis, kaip kar­tais iro­ni­zuo­ja Fran­çois Ra­be­lais pri­si­skai­tęs gy­va­sis kla­si­kas. Aki­vaiz­du, kad gė­jų su­ma­ny­mas bū­tent to­kiu me­tu reng­ti ei­ty­nes yra ne tik at­ vi­ras skver­bi­ma­sis į do­mi­nuo­jan­čią vi­ suo­me­nę, bet ir by­lo­ja apie kės­lus sa­vo ideo­lo­gi­ją pa­vers­ti po­li­ti­ka. Ir ne bet ko­ kia, o ES ly­g io. Taip pat aki­vaiz­du, kad sie­kia­ma ir tam tik­ro ES ins­ti­tu­ci­jų dė­ me­sio tai sėd­me­nų bro­li­jai, ku­ri sa­ve lai­ ko už­gui­ta ir disk­ri­mi­nuo­ja­ma, nors jos ly­de­riai ne­var­žo­mai vaikš­ti­nė­ja po Sei­ mą, at­vi­rai sklei­džia sa­vo idė­jas te­le­vi­ zi­jos lai­do­se ir ren­ka­si le­ga­liai vei­kian­ čiuo­se tik jiems skir­tuo­se klu­buo­se. La­bai pa­na­šu, kad ta ko­va, ku­rios stra­ te­g i­ją iš­reiš­k ia ku­da­kuo­jan­tys žy­g ia­vi­ mai gat­vė­mis, tė­ra ne kar­tą re­gė­tas mė­ gi­ni­mas nu­ver­tin­ti mū­sų vals­ty­bę. Mat do­mi­nuo­jan­čios da­lies jos gy­ven­to­jų ES pe­de­ras­ti­jos apo­lo­ge­tai dar ne­spė­jo pa­ vers­ti iš­kry­pė­liais.

Kur įsi­gy­ti at­švai­tų?

Dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ vi­sai ne­ se­niai skai­čiau, kad po­li­ci­ja baus tuos pės­čiuo­sius, ku­rie tam­siuo­ ju pa­ros me­tu vaikš­čios gat­vė­mis be at­švai­tų. Ta­čiau lig šiol ne­ra­ dau jo­kios in­for­ma­ci­jos, kur ga­li­ ma jų įsi­gy­ti. Kaž­ka­da gir­dė­jau, kad kaž­kas kaž­kur juos da­li­jo. Man, de­ ja, ne­kliu­vo. Vis ban­dau ras­ti, kur at­švai­tų įsi­gy­ti. Ta­čiau nie­kas ne­ ga­li pa­sa­ky­ti. Gal kas pa­tars, kaip bū­ti ma­to­mam su­te­mus ir iš­veng­ ti bau­dų. Iri­na

Pa­dė­jo jau­na šei­ma

Gra­ži­na Au­ry­lie­nė, Klai­pė­dos vai­kų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­bos ve­dė­ja: – Rei­kė­tų įsta­ty­mu reg­la­men­tuo­ti vai­kų prie­žiū­rą, kad atei­ty­je iš­veng­tu­me skau­džių is­to­ri­jų. Sa­vo dar­bo pra­ kti­ko­je su­si­du­ria­me ne su vie­nu at­ve­ju, kai tė­vai pa­lie­ka ma­ža­me­čius vai­kus be jo­kios prie­žiū­ros. Dėl vai­kų ne­ prie­žiū­ros at­si­tin­ka skau­džių ne­lai­mių, o kai ku­rios si­ tua­ci­jos tik at­si­tik­ti­nai ne­si­bai­gia tra­giš­kai. Pa­vyz­džiui, mo­čiu­tė pa­li­ko 5 me­tų mie­gan­čią vie­ną anū­kę, o pa­ti iš­ va­žia­vo į au­to­bu­sų sto­tį. Jos ma­ma bu­vo dar­be. Žmo­nės, pa­ma­tę ant pa­lan­gės sė­din­čią mer­gai­tę penk­ta­me aukš­ te, iš­kvie­tė ug­nia­ge­sius. Nor­ma­li šei­ma, o mo­čiu­tė tei­si­ no­si ne­pa­gal­vo­ju­si. Ge­rai, kad vis­kas bai­gė­si lai­min­gai. Ar­ba ma­ma nak­tį pa­li­ko du ma­žus vai­kus, o pa­ti iš­va­ žia­vo links­min­tis. Vai­kai pra­dė­jo klyk­ti, tad kai­my­nai iš­ kvie­tė po­li­ci­ją. To­kių at­ve­jų tu­ri­me ne vie­ną. Taip nu­tin­ ka ne tik aso­cia­lio­se, bet ir ge­ro­se šei­mo­se. Daž­nai ma­tau prie par­duo­tu­vių ve­ži­mė­liuo­se pa­ lik­tus vai­kus. Tai ne­sau­gu. Vai­ko sau­gu­mą tė­vai tu­ ri už­tik­rin­ti vi­sur ir vi­sa­da. Ne­ga­li­ma pa­si­tei­sin­ti, kad ne­tu­ri pi­ni­gų ir ne­ga­li tuo pa­si­rū­pin­ti. Pa­si­gen­du di­ des­nės tė­vų at­sa­ko­my­bės, tad toks įsta­ty­mas tik­rai rei­ka­lin­gas. Vy­res­ni vai­kai taip pat vie­ni vė­ly­vu me­ tu ne­tu­rė­tų vaikš­čio­ti. Kiek pa­da­ro­ma nu­si­kal­ti­mų! Vals­ty­bė tu­ri pa­si­rū­pin­ti vai­kų sau­gu­mu. Jau se­niai rei­kia ko­men­dan­to va­lan­dos. Ši­to pa­gei­dau­ja ir mo­ ky­mo įstai­gos.

Gir­vy­das Duob­lys, Pi­lie­ti­nių ini­cia­ty­vų cent­ro va­do­vas: – Šis siū­lo­mas pro­jek­tas ne­spren­džia pa­grin­di­nių tė­ vų ir vai­kų san­ty­kių pro­ble­mų. Jei ne­pil­na­me­tis at­lie­ka bau­džia­mą­ją vei­ką, yra tam tik­ri įsta­ty­mai jam su­lai­ky­ ti, nu­baus­ti. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra nu­kreip­tas prieš vi­sus ne­pil­na­me­čius, ku­rie yra vie­šo­je vie­to­je po 22 val. Paaug­lys vie­šo­je vie­to­je to­kiu me­tu bū­na dėl dvie­jų prie­žas­čių: ar­ba tė­vai jam ši­tai lei­džia, ar­ba ne­su­ge­ba jo su­kont­ro­liuo­ti. Tad gal pir­miau­sia rei­kė­tų pa­gal­vo­ti, kaip su­tvar­ky­ti vai­kų ir tė­vų san­ty­kius. O pa­gal šį pro­ jek­tą išei­tų taip – te­gul po­li­ci­ja gau­do vi­sus ne­pil­na­ me­čius, ku­rie bū­na gat­vė­je po 22 val. Šio įsta­ty­mo lei­ dė­jai no­ri su­re­gu­liuo­ti vai­kų ir tė­vų san­ty­kius šei­mo­je. Bet tai neį­ma­no­ma. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, koks bus šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo me­cha­niz­mas. Ei­na paaug­lys iš bib­lio­te­kos 22.30 val., o priė­jęs po­li­ci­nin­kas sa­ko jam, kad jis yra pu­siau nu­si­kal­tė­lis. Ne­są­mo­nė. Be to, ar po­ li­ci­ja tu­ri ma­žai dar­bo? Val­džia įsi­ve­lia į si­tua­ci­jas, ku­ rio­se la­bai sun­ku ras­ti spren­di­mus. Dėl ma­žes­nių vai­kų prie­žiū­ros bū­na įvai­rių si­tua­ci­ jų. Kai ku­rie 8 me­tų vai­kai bū­na pa­kan­ka­mai sa­va­ran­ kiš­ki, o esa­ma to­kių, ku­rių ne­ga­li­ma pa­lik­ti vie­nų, net su­lau­ku­sių 40 me­tų. Šio pro­jek­to ren­gė­jai ak­lai nu­ko­ pi­juo­ja ki­tų ša­lių mo­de­lius, nors jie mums vi­siš­kai ne­ tin­ka. Mes tie­siog kar­tais no­ri­me vers­tis per gal­vą, ne­ ma­ty­da­mi kon­teks­to.

Atgarsiai

Ke­li­nin­kams – pyk­tis ir pa­sta­bos A.Alek­sė­jū­nai­tė. „Ke­li­nin­kus paauk­lės bau­do­mis“, „Klai­pė­da“, 2012 12 08. Gy­ve­nu Gargž­duo­se, bet dir­bu uostamiestyje, to­dėl kas ry­tą va­ ži­nė­ju į dar­bą Klai­pė­do­je. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl ke­li­nin­kų dar­ bas taip stip­riai ski­ria­si. Gargž­duo­ se nors ir šal­čiau, pa­grin­di­nės gat­ vės – pli­kos, snie­go ant ke­lio nė su ži­bu­riu ne­ra­si. To ne­ga­liu pa­sa­ky­ti apie Klai­pė­dos mies­to gat­ves. Čia va­žiuo­ti yra pa­vo­jin­ga. Klai­pė­dos ke­li­nin­kams, ma­tyt, ar­ba trūks­ ta pa­tir­ties, ar­ba jie vi­sai ne­be­ria drus­kos, ar­ba jos be­ria la­bai ma­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

s.lukosiute@kl.lt

V

karštas telefonas

žai. Gal tau­po vai­ruo­to­jų ir drau­ di­mo kom­pa­ni­jų są­skai­ta. Gargž­dų gy­ven­to­jas

***

Ar ke­li­nin­kai kal­ti, kad žmo­nės ne­ su­ge­ba įver­tin­ti ke­lio dan­gos sli­du­ mo ir ne­pa­si­ren­ka sau­gaus grei­čio? Dau­ge­lis nor­ma­liai va­žiuo­ja ir jo­kių pro­ble­mų ne­ky­la, jų ky­la tik tiems, ku­rie sa­vo at­sa­ko­my­bę ke­ly­je už­ krau­na ki­tiems, bet ne sau.

Rū­ta Pau­laus­kie­nė

Te­ka per karš­tas van­duo

Gy­ve­nu Vy­tu­rio gat­vės 23 na­me. Va­sa­rą pas mus karš­tas van­duo yra vos drung­nas. Žie­mą jis už­kai­ti­na­ mas taip, kad neį­ma­no­ma ran­kos iš­lai­ky­ti. Vis­kas da­ro­ma, kad mo­ kė­tu­me dau­giau už ši­lu­mą. Juk žie­ mą tiek van­dens pa­šil­dy­mui, tiek pa­tal­pų šil­dy­mui rei­ka­lin­ga ener­ gi­ja skai­čiuo­ja­ma bend­rai. Me­čis­lo­vas

Do­va­no­ja ka­ti­ną

No­rė­čiau vy­res­nio am­žiaus žmo­ gui, ku­ris yra vie­ni­šas ir my­li gy­ vū­nus, pa­do­va­no­ti ka­ti­nė­lį. Man jo la­bai gai­la, bet su­si­klos­tė taip, kad rei­kia iš­va­žiuo­ti. Ka­ti­nė­lis yra la­ bai tvar­kin­gas, drau­giš­kas, pri­si­ri­ šęs prie žmo­gaus. Nie­ka­da ne­bū­ na vie­nas. No­rin­tie­ji pri­glaus­ti ga­li skam­bin­ti te­le­fo­nu (8 46) 495 645. Da­lia

***

Ku­ris nors Klai­pė­dos laik­raš­tis ga­lė­ tų pa­skelb­ti ak­ci­ją. At­siun­tu­sia­jam fil­muo­tą me­džia­gą, kaip bars­ty­tu­vai va­ži­nė­ja tik tam, jog GPS įran­ga ro­ dy­tų, kad jie dir­ba, bet rea­liai ne­va­lo gat­vių, ga­li­ma bū­tų skir­ti ne­mo­ka­mą pre­nu­me­ra­tą ar pi­ni­gi­nį pri­zą. Pri­zas pa­ska­tin­tų žmo­nes ste­bė­ti ir fil­muo­ ti, nes lie­tu­viš­kas men­ta­li­te­tas ne­ lei­džia nie­ko da­ry­ti vel­tui, tik vi­sus derg­ti. Dau­gu­ma tu­ri­te „ip­ho­nus“, tad ir fil­muo­ki­te, o ne dū­sau­ki­te.

To

Va­di­la Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Va­lo ne vi­sus ša­li­gat­vius

Ne­sup­ran­tu, ar ša­li­gat­vių va­ly­to­ jai tin­gi dirb­ti, ar ne­spė­ja, ar įval­ dė nau­ją dar­bo tech­ni­ką – ša­li­gat­ vį va­ly­ti tik vie­no­je gat­vės pu­sė­je. Gy­ve­nu Pa­ne­vė­žio gat­vė­je. Ket­vir­ ta­die­nio ry­tą išei­nu iš na­mų, o ša­ li­gat­vio ne­ma­ty­ti. Tik vie­na di­de­lė ir il­ga snie­go pus­nis. Neį­si­vaiz­duo­ ju, kaip bū­tų rei­kė­ję ją per­bris­ti. Keis­čiau­sia, kad ki­to­je gat­vės pu­ sė­je ša­li­gat­vis bu­vo šva­ru­tė­lis. Ar čia nau­ja ša­li­gat­vių va­ly­mo ma­da, ar ke­li­nin­kai už­ver­tė ša­li­gat­vį? Ni­jo­lė Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

No­riu pa­dė­ko­ti jau­nai klai­pė­die­ čių šei­mai, ku­ri man pa­dė­jo ne­lai­ mės me­tu. Esu be­si­lau­kian­ti ma­ ma. Gruo­džio 1-ąją pa­te­kau į eis­mo įvy­kį ke­ly­je Klaipėda–Plungė. Ma­ ši­na, ku­ria va­žia­vau drau­ge su sū­ nu­mi, ap­vir­to. Ta­čiau vie­na šei­ma, va­žia­vu­si mi­nė­tu ke­liu, ne­pa­li­ko mū­sų ne­lai­mė­je. Jie par­ve­žė na­ mo, nors rei­kė­jo grįž­ti ne­trum­pą ke­lią. Šei­ma ne­pa­bi­jo­jo sli­daus ke­ lio, ati­dė­jo sa­vo rū­pes­čius ir pa­dė­jo mums, ra­mi­no, sten­gė­si vi­saip pa­ gel­bė­ti. Jie va­žia­vo į kaž­ko­kią šven­ tę. Tie žmo­nės tik­rai la­bai ge­ri. Kai par­ve­žė na­mo, no­rė­jau jiems at­si­ dė­ko­ti, duo­ti pi­ni­gų, bet neė­mė.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, gruodžio 10, 2012

lietuva

Ir griaus, ir sta­tys Tai, ką val­džio­je bū­da­mi pa­da­rė de­ši­nie­ ji, rei­kia ar­ba griau­ti, ar­ba tai­sy­ti, nes kon­ ser­va­to­rių ir li­be­ra­lų val­džia neį­vyk­dė to, ką ža­dė­jo. Tai, re­gis, pa­grin­di­nė Al­gir­ do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos min­tis.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ieš­ko­jo prie­šų?

Kaip pa­si­ro­dy­ti dar ge­res­niems, nei iš tie­sų yra? Ži­no­ma, rei­kia su­peik­ ti pirm­ta­kus. Nuo to kai­rių­jų Vy­ riau­sy­bės pro­gra­ma ir pra­de­da­ma. De­ši­nie­ji esą vis­ką da­rė blo­gai. Sa­ kė, kad re­no­vuos dau­gia­bu­čius – ne­re­no­va­vo. Ža­dė­jo kel­ti al­gas, o ne­pa­kė­lė. Ma­ža to, dar ir pri­si­sko­ li­no. Tad vi­sa tai, anot kai­rių­jų, rei­ kia tai­sy­ti. „Vie­toj rea­lių dar­bų – kal­bė­ji­mas apie prie­šus ša­lies vi­du­je ir už­sie­ ny­je“, – tei­gia­ma 16-io­sios Vy­ riau­sy­bės pro­gra­mos įžan­go­je. „Pag­rin­di­niai rin­ki­mų įsi­pa­rei­ go­ji­mai bu­vo pa­min­ti jau pir­mą nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės dar­bo mė­ ne­sį ir iki šian­dien ne­pra­dė­ti įgy­ ven­din­ti: vie­toj eko­no­mi­kos ska­ti­ ni­mo – ša­lies pi­lie­čių ir par­tne­rių už­sie­ny­je gąs­di­ni­mas ir mo­kes­čių di­di­ni­mas; vie­toj dar­bo, re­mian­tis moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jo­mis ir vie­šai dis­ku­tuo­jant, – sku­būs, tarp­tau­ti­ne pa­tir­ti­mi ir skai­čia­vi­ mais ne­pag­rįs­ti, konst­ruk­ty­vius pa­siū­ly­mus ig­no­ruo­jan­tys spren­ di­mai“, – dės­to­ma pro­gra­mo­je. Kai­rie­ji, be ki­ta ko, pik­ti­na­si ir už­sie­nio po­li­ti­ka. Esą ši pra­ra­do „am­bi­ci­jas“. „Ne­bu­vo nė vie­no

aukš­to ran­go Ru­si­jos at­sto­vo vi­zi­to į Lie­tu­vą. San­ty­kiai su Ru­si­ja pa­lai­ ko­mi tik že­mes­niu ly­giu“, – pri­ki­ ša­ma de­ši­nie­siems ir Pre­zi­den­tei. „Klai­das“ pa­tai­sys

Tad kai­rie­ji ža­da de­ši­nių­jų „klai­ das“ pa­tai­sy­ti. Per kiek lai­ ko – neaiš­ki­na­ma. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je ra­šo­ma, kad tur­to ap­ mo­kes­ti­ni­mo pro­gre­sy­vu­mas bus di­di­ni­mas. Tie­sa, yra ir konk­re­

Ne­bu­vo nė vie­no aukš­to ran­go Ru­si­ jos at­sto­vo vi­zi­to į Lie­tu­vą. San­ty­kiai su Ru­si­ja pa­lai­ko­mi tik že­mes­niu ly­giu. tes­nių su­ma­ny­mų. An­tai tei­gia­ ma: „Tai­ky­si­me neap­mo­kes­ti­na­ mo­jo tur­to dy­dį (ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis fi­zi­niams as­me­nims pri­klau­sys nuo tur­to ver­tės, jo pa­ skir­ties).“ Be to, A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė svars­tys, ar įves­ti bend­rą ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Jis pa­keis­tų ir su­jung­tų da­bar­ti­nius ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to ir že­mės mo­kes­čius.

Už­mo­jai: su­grį­žę į val­džią kai­rie­ji Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je aiš­ki­na, kad pa­da­rys tai, ko dar nie­kam ne­pa­vy­ko. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Re­gis, bus grįž­ta­ma ir prie PVM leng­va­tų. „Įver­ti­nę mo­kes­čių leng­ va­tų so­cia­li­nį ir eko­no­mi­nį tiks­ lin­gu­mą bei ga­li­mas ki­tas šių tiks­ lų sie­ki­mo al­ter­na­ty­vas, tai­ky­si­me PVM leng­va­ti­nį ta­ri­fą vais­tams, kny­goms, laik­raš­čiams ir ki­tiems pe­rio­di­niams lei­di­niams, kai ku­ riems bū­ti­niau­siems mais­to pro­ duk­tams, šil­dy­mui, ke­lei­vių ve­ži­mo sa­vi­val­dy­bių nu­sta­ty­tais marš­ru­ tais pa­slau­goms, tu­riz­mo veik­lo­ je nau­do­ja­moms vieš­bu­čio ti­po ir spe­cia­laus ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­ goms, ra­šy­to­jo, kom­po­zi­to­riaus ar ki­to at­li­kė­jo tei­kia­moms pa­slau­ goms ir ki­tai in­te­lek­ti­nei veik­lai“, – nu­ro­do­ma pro­gra­mo­je.

Di­dins gims­ta­mu­mą

Ta­čiau tai – ne vie­nin­te­liai nau­jo­ sios A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bės už­mo­jai. Kai­rie­ji pa­si­ry­žę pa­siek­ ti, kad gy­ven­to­jų skai­čius ša­ly­je tik di­dė­tų, kad „šei­mos no­rė­tų ir ga­ lė­tų iš­lai­ky­ti bei de­ra­mai išug­dy­ti kuo dau­giau vai­kų“. Ko­kias prie­ mo­nes pa­si­tel­kus tai bus da­ro­ma, ne­de­ta­li­zuo­ja­ma. Kai­rie­ji, be ki­ta ko, aiš­ki­na kad ne­mo­kys šei­mų gy­ven­ti ir ne­ka­ riaus „kul­tū­ri­nio ka­ro su nea­ti­tin­ kan­čio­mis ar­cha­jiš­ko idea­lo šei­ mo­mis“. Be­je, dek­la­ruo­ja su­si­tvar­ky­ sian­tys ir su jau ke­lis de­šimt­ me­čius be­si­tę­sian­čio­mis pro­

ble­mo­mis. „Išsp­rę­si­me var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ ku­men­tuo­se bei gat­vių ir vie­ to­vių pa­va­di­ni­mų ra­šy­mo klau­ si­mus, at­si­žvelg­da­mi į Eu­ro­pos Ta­ry­bos Tau­ti­nių ma­žu­mų ap­ sau­gos pa­grin­dų kon­ven­ci­ją“, – ra­šo­ma A.But­ke­vi­čiaus pa­teik­to­ je Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. Pa­mi­nė­ti­na, kad pla­nų sta­ty­ ti ato­mi­nę elekt­ri­nę pro­gra­mo­je neat­si­sa­ko­ma. Pab­rė­žia­ma, kad iki 2016-ųjų ža­da­ma įves­ti eu­rą, ši­lu­mos ūky­ je pe­rei­ti prie bio­ku­ro, ma­siš­kai at­nau­jin­ti dau­gia­bu­čius. Ma­ža to, tai at­lik­tų vals­ty­bė, o ne gy­ ven­to­jai.

Ky­šiais su­si­gun­do vis ma­žiau pa­rei­gū­nų Di­džiau­sia pa­siū­ly­ta su­ma sie­kė 12 tūkst. eu­rų. Pap­ras­tai siū­lo­mos su­mos, Imu­ni­te­to val­dy­bos vir­ši­ nin­ko tei­gi­mu, vy­rau­ja nuo 10 iki 6 tūkst. li­tų. Dau­giau­sia ban­dy­mų pa­pirk­ti re­gist­ruo­ta Ute­nos ap­skri­ ty­je. Try­li­kai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų čia ten­ka vie­nas at­ve­jis. Per pir­mą šių me­tų pus­me­tį pra­dė­ ti 32 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl pa­rei­gū­

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Per vie­nuo­li­ka šių me­tų mė­ne­sių re­gist­ruo­ta be­veik du­kart dau­giau ban­dy­mų pa­pirk­ti po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nus. Po­li­ci­jos de­par­ta­men­ to Imu­ni­te­to val­dy­bos vir­ši­nin­ko Do­na­to Ma­laš­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, šis skai­čius išau­go pra­dė­jus ska­tin­ti pa­rei­gū­nus, kad šie neim­tų ky­šių. Išau­go be­veik du­kart

„Per pa­sta­ruo­sius me­tus ma­ty­ ti, kad pa­pir­ki­mo ir mė­gi­ni­mo pa­ pirk­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus at­ve­ jų ge­ro­kai išau­go – net 1,7 kar­to, – sek­ma­die­nį su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė D.Ma­laš­ke­vi­ čius. Per vie­nuo­li­ka šių me­tų mė­ ne­sių re­gist­ruo­ti 629 at­ve­jai – tai yra be­veik 300 at­ve­jų dau­giau nei praė­ju­siais me­tais. Tiek pra­dė­ta ir iki­teis­mi­nių ty­ri­mų.“ Jo tei­gi­mu, išau­gęs skai­čius ga­li bū­ti su­si­jęs su tuo, kad šį­ met pra­dė­ti fi­nan­siš­kai ska­tin­ ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pra­dė­jo prin­ci­pin­giau rea­guo­ti į ban­ dy­mus juos pa­pirk­ti. Imu­ni­te­ to val­dy­bos vir­ši­nin­kas sa­kė, kad šie­met An­ti­ko­rup­ci­jos die­ nos pro­ga da­lis prin­ci­pin­giau­sių

Pas­ka­tos: šį­met fi­nan­siš­kai pra­dė­ti ska­tin­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pra­dė­jo

prin­ci­pin­giau rea­guo­ti į ban­dy­mus juos pa­pirk­ti.

pa­rei­gū­nų bus pa­ska­tin­ti pi­ni­gi­ nė­mis pre­mi­jo­mis. „Ti­kiuo­si, kad tai juos mo­ty­vuo­ ja. Ži­no­ma, pa­rei­gū­nams, ku­rie yra ne­są­ži­nin­gi, lin­kę im­ti ky­šius, ma­ tyt, jo­kia mo­ty­va­ci­ja ne­pa­dės“, – sa­kė D.Ma­laš­ke­vi­čius. Su­mos la­bai įvai­rios

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų nu­sta­ty­ti pa­ pir­ki­mo at­ve­jai, D.Ma­laš­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, su­si­ję su Ke­lių eis­mo tai­ syk­lių pa­žei­di­mais, taip pat ne­blai­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

vių vai­ruo­to­jų mė­gi­ni­mais iš­trūk­ti iš keb­lios si­tua­ci­jos. To­kie vai­ruo­ to­jai su­da­ro apie 44 pro­c. vi­sų pa­ pir­ki­mo at­ve­jų. Per 2012 m. pir­mą pus­me­tį iš vi­so po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams siū­ ly­tų ky­šių su­ma sie­kė 72,685 tūkst. li­tų. Di­džiau­sia siū­ly­tų pi­ ni­gų su­ma bu­vo 24,242 tūkst. li­ tų Vil­niaus ap­skri­ty­je, nes ji yra di­džiau­sia iš vi­sų ap­skri­čių. Ati­ tin­ka­mai ma­žiau­sia bu­vo Tau­ra­ gės ap­skri­ty­je.

Ti­kiuo­si, kad tai juos mo­ty­vuo­ja. Ži­no­ma, pa­rei­gū­nams, ku­rie yra ne­są­ži­nin­gi, lin­ kę im­ti ky­šius, ma­ tyt, jo­kia mo­ty­va­ci­ja ne­pa­dės.

nų gal­būt pa­da­ry­tų ko­rup­ci­nių nu­si­ kal­ti­mų. Iš šių at­ve­jų 25 pro­c. ten­ka va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas ei­nan­tiems pa­rei­gū­nams. „Pag­rin­di­nis mū­sų ak­ cen­tas yra va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas ei­ nan­tys pa­rei­gū­nai. Be va­do­vo ži­nios, ne­no­ro ge­rai kont­ro­liuo­ti pa­val­di­nių dar­bą ko­rup­ci­niai ry­šiai sun­kiai įma­ no­mi“, – tei­gė D.Ma­laš­ke­vi­čius.

Vi­suo­me­nė taip pat at­sa­kin­ga

Imu­ni­te­to val­dy­bos vir­ši­nin­kas tei­gė no­rin­tis į šią pro­ble­mą at­ kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį, nes at­lik­ti so­cio­lo­gi­niai ty­ri­mai ke­lia ne­ri­mą. Pa­sa­ko jo, 79 pro­c. Lie­ tu­vos gy­ven­to­jų ma­no, kad pro­ ble­mos ga­li bū­ti iš­spręs­tos da­vus ky­šį, o 56 pro­c. jų yra pa­si­ren­gę tą ky­šį duo­ti. „Vi­suo­me­nė taip pat at­sa­kin­ga už ko­rup­ci­jos bu­ vi­mą ir jos ly­gį Lie­tu­vo­je“, – sa­kė val­dy­bos vir­ši­nin­kas. Ko­kios prie­žas­tys nu­lė­mė vi­ suo­me­nės po­žiū­rį į ga­li­my­bę duo­ ti ky­šį ir ban­dy­mą taip iš­spręs­ti vi­sas pro­ble­mas, D.Ma­laš­ke­vi­čius tiks­liai at­sa­ky­ti ne­ga­lė­jo. Pa­sak jo, keis­ta, kad vie­nu me­tu vi­suo­me­nė yra pa­si­pik­ti­nu­si bet ko­kia ko­rup­ ci­jos ga­li­my­be, ta­čiau esą tuo­met, kai jų klau­sia­ma, ar ky­šis ga­lė­tų pa­dė­ti spręs­ti pro­ble­mas, di­džio­ ji da­lis ma­no tei­gia­mai ir yra lin­kę pa­tys jį duo­ti. Pa­sak D.Ma­laš­ke­vi­čiaus, siū­lo­ mi ky­šiai bū­na ne tik va­liu­ta (li­tai, eu­rai, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos rub­ liai, sva­rai ster­lin­gų ir t. t.), bet ir įvai­rūs daik­tai, mais­to pro­duk­ tai: dy­ze­li­nas, mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, mal­kos, šo­ko­la­dai, šam­pa­nas, un­ gu­riai ir pan.

8

pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012

ekonomika

Na­cio­na­li­nis biud­že­tas – tik ša­lies rei­ka­las Lie­tu­vos gy­ven­to­jai ne­linkę leis­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ve­tuo­ti na­ cio­na­li­nių biud­žetų. Tie­sa, di­de­lei da­liai vi­suo­menės šie klau­si­ mai ap­skri­tai nerū­pi. Tai at­skleidė nau­jas ty­ri­mas. Nau­jienų agentū­ros BNS už­sa­ky­mu bend­rovės RAIT at­lik­to­je ap­klau­ so­je tei­rau­ta­si lie­tu­vių nuo­monės dėl Vo­kie­ti­jos kanc­lerės An­ge­los Mer­kel iš­sa­ky­to siū­ly­mo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai su­teik­ti teisę ve­tuo­ti ES na­rių na­cio­na­li­nius biud­že­tus, jei juo­se neat­siž­vel­gia­ma į ES rei­ka­ la­vi­mus. 29 pro­c. res­pon­dentų teigė pri­ ta­rian­tys, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai būtų su­teik­ta to­kia teisė. Nep­ri­ta­ rian­tys idė­jai nu­rodė 33 pro­c. ap­ klaustųjų. 38 pro­c. ap­klau­sos da­ ly­vių ne­turė­jo nuo­monės ar­ba į klau­simą neat­sakė. Ty­ri­mo au­to­rių tei­gi­mu, prie­š to­kių įga­lio­jimų per­da­vimą Briu­ se­liui daž­niau pa­si­sakė did­mies­čių gy­ven­to­jai ir tur­tin­ges­ni as­me­nys. Pa­sak Vil­n iaus uni­ver­s i­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos

mokslų ins­ti­tu­to (TSPMI) di­rek­ to­riaus Ramū­no Vil­pi­šaus­ko, ty­ ri­mo re­zul­ta­tai pa­tvir­ti­na, kad di­ delė gy­ven­tojų da­lis ne­si­do­mi tuo, kas vyks­ta ES, o tai le­mia ir ma­žas po­li­ti­nio eli­to dėme­sys eu­ro­pi­ niams rei­ka­lams.

Kai ku­rie Eu­ro­pos ly­de­riai ti­ki­si, kad griež­tesnė prie­žiū­ ra ES ly­giu pa­ža­botų po­pu­lis­ti­nius spren­ di­mus ne­si­lai­ky­ti biud­že­to drausmės. Po­li­ti­kos eks­per­to tei­gi­mu, nuo­ monę tu­rin­čių žmo­nių la­biau nei­

giamą nuo­statą lėmė ne­no­ras, kad „kas nors iš išorės spręstų svar­ biau­sius ša­lies po­li­ti­nius klau­si­ mus“. „Di­delės da­lies gy­ven­tojų nei­ gia­mas po­žiū­ris į ga­lių su­tei­kimą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ro­do ne­pa­si­ tikė­jimą tuo, kad kas nors iš išorės da­ly­vautų šia­me pro­ce­se, nes tai su­si­ję su at­skai­tin­gu­mo, le­gi­ti­mu­ mo da­ly­kais“, – BNS sakė R.Vil­pi­ šaus­kas. Įta­kin­giau­sia Eu­ro­pos po­li­tikė Vo­kie­ti­jos kanc­lerė A.Mer­kel šį ru­ denį pa­reiškė, kad už eko­no­miką at­sa­kin­gas eu­ro­ko­mi­sa­ras turė­ tų gau­ti įga­lio­ji­mus pa­skelb­ti šalių biud­že­tus ne­ga­lio­jan­čiais, jei sko­ la ar biud­že­to de­fi­ci­tas vir­šytų nu­ ma­ty­tus ro­dik­lius. Kai ku­rie Eu­ro­pos ly­de­riai ti­ki­si, kad griež­tesnė prie­žiū­ra ES ly­giu

pa­ža­botų po­pu­lis­ti­nius spren­di­ mus ne­si­lai­ky­ti biud­že­to drausmės ir už­kirstų ke­lią skolų krizėms atei­ ty­je. Ta­čiau ra­gi­ni­mai per­duo­ti dar dau­giau su­ve­re­nu­mo ES ins­ti­tu­ci­ joms su­lau­kia daug pa­si­prie­ši­ni­ mo iš eu­ro­pie­čių, ku­rie bai­mi­na­si, kad vals­tybės pra­ras per daug su­ ve­re­nu­mo. „Pag­rin­dinė pro­ble­ma tai, kad dis­k u­s i­jos dėl fis­ka­l inės sąjun­ gos, bankų sąjun­gos, ap­s kri­ tai fe­de­ra­ci­nių struktūrų, vyks­ta ga­na siau­ra­me su­si­ju­sių ins­ti­tu­ cijų va­dovų, po­li­tikų ir eks­pertų ra­te. Apie tai vie­šai la­bai ma­žai dis­k u­t uo­ja­m a“, – sakė R.Vil­p i­ šaus­kas. Pa­sak TSPMI va­do­vo, vo­kie­ čių pa­si­ūly­mui įgy­ven­din­ti turbūt reikėtų keis­ti ES su­tartį, ir tai būtų „il­gas ir po­li­tiš­kai la­bai su­dėtin­gas pro­ce­sas“, ypač at­si­žvel­giant į Eu­ ro­po­je au­gantį ne­pa­si­ten­ki­nimą ES spren­di­mais. Lapk­ri­čio 7–18 d. ap­klaus­ta 1020 Lie­tu­vos gy­ven­tojų nuo 15 iki 74 metų. Apk­lau­sos re­zul­tatų pa­klai­ da ne­vir­ši­ja 3,3 pro­c. BNS inf.

Sa­va­ran­kiš­ku­mas: anot R.Vil­pi­

šaus­ko, lie­tu­viai ne­no­ri, kad „kas nors iš išorės spręstų svar­biau­ sius ša­lies po­li­ti­nius klau­si­mus“.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Spe­cialūs rei­ka­la­vi­mai išs­kir­ti­nei ko­ky­bei Lie­tu­vo­je yra per 130 ūkių, rin­kai tie­ kian­čių išs­kir­tinės ko­kybės pro­duk­ tus, dau­giau­sia medų, vai­sius, dar­ žo­ves, grūdus. Šva­raus, natū­ra­laus mais­to au­gin­to­jams ir per­dirbė­jams tai­ko­mi spe­cialūs rei­ka­la­vi­mai.

Šiems pro­duk­tams ser­ti­fi­kuo­ti ir ki­toms su pa­pil­do­mais rei­ka­la­vi­ mais su­si­ju­sioms iš­lai­doms kom­ pen­suo­ti ski­ria­ma ES ir vals­tybės pa­ra­ma. Dau­giau­sia ūki­nin­kai par­duo­ da švie­žias gėry­bes, ta­čiau kai ku­ rias jie per­dir­ba. Be kon­ser­vantų ir sal­dik­lių iš­virtų uo­gie­nių, si­rupų, sul­čių rea­li­za­vi­mo lai­kas per­pus trum­pes­nis nei įprastų įmo­nių pa­ na­šių ga­mi­nių. „Prekėms tai­ko­mi ati­tin­ka­mi rei­ka­la­vi­mai. Prieš iš­va­žiuo­da­ma pre­kiau­ti, pa­si­žiū­riu, pa­tik­ri­nu, ar tik­rai ga­liu kli­juo­ti ge­ros ko­kybės eti­ketę“, – sakė Kau­no ra­jo­no ūki­ ninkė Vi­ta Šlap­kaus­kienė. Žymė­ti sa­vo pro­duk­tus išs­kir­ tinės ko­kybės ženk­lu Šlap­kaus­kai pra­dėjo šie­met, gavę ser­ti­fi­katą. Už pa­pil­do­mas iš­lai­das jiems skir­ta dau­giau nei 10,3 tūkst. litų iš­mo­ka. Be to, nuo šių metų to­kie ūkiai ga­li gau­ti ir kitą pa­ramą.

„Įgy­ven­di­na­ma nau­ja ES pro­gra­ma – ap­linką tau­so­jan­ti vai­sių ir dar­žo­ vių au­gi­ni­mo sis­te­ma. Pa­gal ją išs­ kir­tinės ko­kybės švie­žių vai­sių ir dar­žo­vių au­gin­to­jai ga­li pa­si­nau­do­ ti pa­ra­ma pra­ran­da­miems der­liaus nuo­sto­liams kom­pen­suo­ti, ku­rie su­ si­da­ro tai­kant griež­tes­nius ag­ra­rinės ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mus sa­vo ūky­je“, – teigė Žemės ūkio mi­nis­te­ ri­jos Ko­kybės po­li­ti­kos de­par­ta­men­ to vyr. spe­cia­listė Aus­ma Miš­ki­nienė. Išau­gin­ti ir per­dirb­ti išs­kir­tinės ko­kybės vai­sius bei uo­gas ūki­nin­ kams at­siei­na bran­giau nei įpras­ tiems che­mi­zuo­tiems ūkiams, tad ir kainų jie pra­šo kiek di­des­nių. „Kol kas per­spek­tyvų plėstis ne­ma­tau. Pirkėjų nėra ar­ba rei­kia pa­skui juos į Ang­liją va­žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo Kau­no ra­jo­no ūki­nin­kas Min­dau­gas Šlap­kaus­kas. Į rinką išs­kir­tinę sa­vo pro­duk­ciją Lie­tu­vo­je ga­li tiek­ti 132 ser­ti­fi­kuo­ti ūkiai, dau­giau­sia bi­ty­nai, dar­žo­vių ir vai­sių au­gin­to­jai. Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos spe­cia­ lis­tai sa­ko, kad ki­tais me­tais turėtų at­si­ras­ti ūkių ir per­dirbėjų, ga­mi­ nan­čių išs­kir­tinės ko­kybės pie­no ir mėsos pro­duk­tus. lrt.lt inf.

Kaštai: išau­gin­ti ir per­dirb­ti išs­kir­tinės ko­kybės vai­sius bei uo­gas ūki­

nin­kams at­siei­na bran­giau nei įpras­tiems che­mi­zuo­tiems ūkiams.

Gedimino Bartuškos nuotr.

9

pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012

ekonomika

Verslo do­va­nų siūlo in­ter­netu Su­ma­nius vers­lo par­tnerį ar bi­čiulį pra­džiu­gin­ti pra­šmat­niu par­ke­riu ar ki­to­kia bran­gia smulk­me­na, do­va­nos teks ieš­ko­ti in­ter­ne­te ar­ba ten­kin­tis kan­ce­lia­ri­nių pre­kių par­duo­tu­vių pa­si­ūla. Iš­lai­ky­ti „gyvų“ vers­lo do­vanų par­duo­tu­vių pa­sta­ ruo­ju me­tu ne­beap­si­mo­ka. Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Nuo­ma per bran­gi

Prieš ke­le­rius me­tus pa­no­rus įsi­ gy­ti ko­ky­bišką su­ve­nyrą, vi­zi­ti­nių kor­te­lių dėklą ar ki­to­kią vers­li­nin­ kui tin­kan­čią do­vaną pa­pras­čiau­sias būdas bu­vo ke­liau­ti į vers­lo do­vanų par­duo­tuvę. Ta­čiau da­bar to­kių rea­liai vei­kian­čių par­duo­tu­vių did­ mies­čiuo­se su­ras­ti sun­ku, o pri­rei­ kus do­va­nos ten­ka pirk­ti katę maišę ir daiktą už­si­sa­ky­ti in­ter­ne­tu. Pag­rin­di­niuo­se ša­lies mies­tuo­se prie­š tre­jus me­tus veikė ir vers­lo do­vanų bei su­ve­nyrų par­duo­tuvės „Ro­dik­lis“. Ta­čiau per krizę bu­vo pa­skelb­tas įmonės bank­ro­tas, o iki šiol čia dirbę žmonės ėmėsi veik­ti sa­va­ran­kiš­kai. Da­bar šių par­duo­tu­vių ne­bėra, bet užė­jus į tuo pa­čiu var­du pa­ va­dintą pus­lapį in­ter­ne­te do­vanų siū­lo­ma įsi­gy­ti vir­tua­liai. Įmonė­ je „Ro­dik­lis“ anks­čiau dirbęs, o da­bar įstai­gos „Ad­vi­lio rek­la­mos mies­tas“ Rin­ko­da­ros sky­riui va­ do­vau­jan­tis Ri­man­tas Rup­šys tei­ gė, kad iš­lai­ky­ti par­duo­tu­vių, ypač pre­ky­bo­se cent­ruo­se, neap­si­mo­ ka. „Nuo­ma būna la­bai bran­gi, o

į pliusą dir­ba­ma tik prie­š Kalė­das, li­ku­sius 11 metų mėne­sių to­kios par­duo­tuvės vos gy­vuo­ja. Vie­no mėne­sio ne­pa­kan­ka, kad par­duo­ tuvė at­si­pirktų“, – sakė R.Rup­šys. Jis įsi­ti­kinęs, kad pre­kybą, kai siū­lo­ma daug skir­tingų daiktų, tin­ kan­čių įvai­riems po­rei­kiams, su­ val­dy­ti sun­ku. Iš­si­lai­ky­ti ga­li ne­ bent spe­cia­li­zuo­tos vers­lo do­vanų par­duo­tuvės, bet pre­kiau­ti in­ter­ ne­tu ap­si­mo­ka la­biau­siai. Vir­tua­li pre­ky­ba ak­ty­vesnė

Par­duo­tu­vių „So­li­di do­va­na“ ko­ mer­ci­jos di­rek­torė Ne­rin­ga Žu­kaus­ kaitė – kiek ki­to­kios nuo­monės. Ji ma­no, kad klien­tai senųjų pir­ki­ mo tra­di­cijų dar ne­pa­miršę. Tie­sa, Kau­ne esan­čio­je vie­nin­telė­je šios įmonės vers­lo do­vanų par­duo­tuvė­ je par­duo­da­ma 20–30 pro­c. vi­sos pro­duk­ci­jos. Did­žio­ji da­lis, 40–50 pro­c., pre­kių nu­per­ka­ma įmonės pus­la­py­je in­ter­ne­te. Li­ku­si da­lis – su už­sa­ko­vais bend­rau­jant gy­vai. „Per­kant in­ter­ne­tu ir ma­tant tik pa­veiks­liuką, ga­li­ma ap­si­gau­ti, klien­tai per­ka­mus daik­tus vis dar no­ri pa­čiu­pinė­ti. Mūsų par­duo­tuvė Kau­ne yra ne­la­bai pa­lan­kio­je vie­ to­je – pra­monės ra­jo­ne, bet atei­ty­

Ten­den­ci­ja: įvairūs par­davė­jai ke­lia­si į in­ter­netą, todėl ir vers­lo do­vanų

ten­ka ieš­ko­ti vir­tua­lio­je erdvė­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

je spręsi­me šį klau­simą ir galbūt ją per­kel­si­me į mies­to centrą“, – tei­ gė N.Žu­kaus­kaitė.

jis jau yra ma­ty­tas, ne­be toks įdo­ mus. Va­žinė­ja­me po pa­ro­das, kar­ tais ten ran­da­me to­kių daiktų, apie ku­rių eg­zis­ta­vimą nė ne­su­simąstė­ me. Be to, į e. par­duo­tuvę su­de­da­me ne visą sa­vo asor­ti­mentą, kad klien­ tams galė­tu­me pa­si­ūly­ti ir išs­kir­ti­nių daiktų“, – pa­sa­ko­jo J.Dai­li­do­nytė. Nors šios įmonės e. par­duo­tuvė vei­kia ga­na sėkmin­gai, dau­giau­ sia pre­kių par­duo­da­ma su klien­ tais bend­rau­jant tie­sio­giai.

Tik elekt­ro­ninė­je erdvė­je

Ri­man­tas Rup­šys:

Nors vie­ni vers­li­nin­kai pri­pažįs­ta, kad iš­lai­ky­ti par­duo­tuvę šiais lai­ kais – pra­ban­ga, o ki­ti vi­lia­si, kad tra­di­cinė pre­ky­ba dar tu­ri per­spek­ tyvų, yra ir to­kių, ku­rie sa­vo veiklą nuo pat pra­džių vyk­do tik vir­tua­ lio­je erdvė­je. Prieš ket­ve­rius me­tus pra­dėju­si veik­ti įmonė „To­das“ pa­si­rin­ko to­ kį vers­lo mo­delį, pa­gal kurį įpras­tos par­duo­tuvės ne­nu­ma­ty­tos. „No­ri­me dirb­ti efek­ty­viai, o klien­tams pa­si­ūly­ti ge­riau­sią kainą. Jei­gu turė­tu­me par­duo­tuvę, būtų ir pa­pil­domų iš­laidų ir jos pa­keltų pre­kių kainą. Gal ne­bent atei­ty­je turė­si­me vieną par­duo­tuvę, bet ji veiks ša­lia biu­ro, o ne kaip at­ski­ra įstai­ga“, – aiš­ki­no įmonės „To­das“ va­dovė Jur­gi­ta Dai­li­do­nytė. Ji sakė, kad, be iš­laidų pa­tal­poms ir dar­buo­to­jams iš­lai­ky­ti, įpras­ tos par­duo­tuvės tu­ri ir kitą mi­nusą – jo­se siū­lo­mi daik­tai tam­pa ne­be to­kie ori­gi­nalūs. „Sten­giamės pre­ kiau­ti ori­gi­na­lio­mis do­va­no­mis, jei­ gu daiktą ga­li­ma ras­ti par­duo­tuvė­je,

Į pliusą dir­ba­ma tik prie­š Kalė­das, li­ku­sius 11 metų mėne­sių to­ kios par­duo­tuvės vos gy­vuo­ja. Vie­no mėne­ sio ne­pa­kan­ka, kad par­duo­tuvė at­si­pirktų. „Būna, kad mes su sa­vo asor­ti­ men­tu ir ka­ta­lo­gais va­žiuo­ja­me pas už­sa­ko­vus, bet būna, kad ir klien­tai at­vyks­ta pas mus. Vers­lo do­va­nos nuo pa­prastų ski­ria­si tuo, kad kai ieš­kai do­va­nos ma­mai ar tėčiui, ži­ nai, kas jiems pa­tin­ka, tą ir do­va­no­ ji. Vers­lo do­va­nas par­tne­riams už­sa­ kan­tys vers­li­nin­kai daž­niau­siai ieš­ko to, kas at­spindėtų pa­čios įmonės ver­ty­bes, veiklą. Pa­vyzd­žiui, trans­ por­to bend­ro­vei, ku­ri ak­cen­tuo­ja sa­ vo punk­tua­lumą, ga­li būti pa­si­ūly­ta par­tne­riams ar klien­tams do­va­no­ti

smėlio laik­rod­žius su auk­so dulkė­ mis“, – kalbė­jo J.Dai­li­do­nytė. Pa­sak jos, pa­pras­tes­nes do­va­nas klien­tai pa­pras­tai už­si­sa­ko in­ter­ ne­tu, pa­gei­dau­jan­tys ypa­tin­ges­nių su­si­tin­ka ap­žiūrė­ti ir iš­si­rink­ti, ta­čiau ji įsi­ti­ki­nu­si, kad sėkmin­ gai pre­ky­bai „gy­va“ par­duo­tuvė ne­rei­ka­lin­ga. Ra­gi­na ge­rai ap­skai­čiuo­ti

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­rovės „Ober-Haus“ eks­per­to Re­mi­gi­jaus Ple­te­ro ne­ste­bi­na įmo­nių spren­di­ mai sa­vo veiklą per­kel­ti į vir­tua­lią erdvę. „La­bai di­de­lio ko­mer­cinės pa­skir­ties ob­jektų pa­si­ūlos po­ky­čio ar to, kad pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­lais­ vintų daug nuo­mo­jamų ko­mer­cinės pa­skir­ties pa­talpų, ne­pas­tebė­jo­me. Ta­čiau žings­nis per­kel­ti par­duo­tu­ ves į in­ter­netą nie­ko ne­ste­bi­na, vis dau­giau įmo­nių taip el­gia­si, nes daugė­ja ir žmo­nių, per­kan­čių in­ ter­ne­te“, – ko­men­ta­vo R.Ple­te­ras. Jis teigė, kad „gy­va“ par­duo­tuvė itin svar­bi tuo­met, kai jo­je par­duo­ da­mus daik­tus klien­tams būti­na ap­žiūrė­ti. Jei­gu daik­tai smulkūs ar­ ba to­kie, ku­riuos pirk­ti ga­li­ma ir ne­ pa­čiu­pinė­jus, pa­kan­ka in­ter­ne­to. Vis dėlto NT spe­cia­lis­tas įsi­ti­ kinęs, kad įpras­tos par­duo­tuvės, ku­rio­se su­tei­kia­ma ga­li­mybė ap­ žiūrė­ti per­kamą daiktą, pra­na­ šesnės už vir­tua­lias. Ta­čiau prie­š ati­da­rant par­duo­tuvę R.Ple­te­ras pa­tarė ge­rai ap­skai­čiuo­ti, ar klien­ tams įsiū­ly­tos prekės tik­rai at­pirks par­davė­jams mo­ka­mus at­ly­gi­ni­ mus ir nuo­mos kainą.

10

pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012

pasaulis Bi­jo ­ re­vo­liu­cijų

Vo­kie­čių ­ pro­gnozės

Perspė­jo ­ pre­zi­dentą

Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos sau­gu­mo ta­ry­bos sek­re­to­rius Ni­ko­la­jus Pat­ru­še­vas įspėjo, kad va­di­na­ mo­sios oran­žinės re­vo­liu­ci­jos pa­vo­jus iš­lie­ka. Pa­sak jo, re­vo­ liu­ci­jos gre­sia Ru­si­jai ir ki­toms NVS ša­lims. Jis pa­minė­jo Uk­ rainą, Kir­gi­ziją ir Tad­ži­kis­taną. Pa­sak N.Pat­ru­še­vo, šis klau­si­ mas ak­tua­lus iki šiol.

Vo­kie­ti­jos už­sie­nio žval­gy­bos va­do­vas Ger­har­das Schind­le­ris pa­brėžė, kad Si­ri­jos pre­zi­den­ to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mas neiš­si­lai­kys, nors ir ne­įma­no­ ma nu­ma­ty­ti, kiek lai­ko jis dar iš pa­sku­ti­niųjų grum­sis su su­ kilė­liais. G.Schind­le­ris pri­dūrė, kad su­kilė­lių ko­va su B.al As­sa­ du tam­pa efek­ty­vesnė.

Įta­kin­gas Egip­to pa­grin­dinės opo­zi­cinės Na­cio­na­li­nio gelbė­ ji­mo fron­to koa­li­ci­jos na­rys Ah­me­das Sai­das per­spėjo, kad ša­lies pre­zi­den­to Mo­ha­ me­do Mur­si spren­di­mas ne­ pai­sant ki­lu­sių pro­testų reng­ti re­fe­ren­dumą dėl nau­jos Egip­ to kons­ti­tu­ci­jos šo­ki­ruo­ja ir tik pa­di­dins po­li­tinę krizę.

Klau­si­mas: ar Ita­li­ja tęs pra­dėtas re­for­mas, o gal ša­lis pa­skęs po­li­tinė­se rie­te­no­se?

„Scan­pix“ nuo­tr.

Artė­jan­ti aud­ra nie­ko ge­ro ne­ža­da

Prem­je­ras Ma­rio Mon­ti nu­ste­bi­no ita­lus pa­reikš­da­mas, kad pa­liks po­stą, o buvęs prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni – kad vėl sieks va­do­vau­ti mi­nistrų ka­bi­ne­tui. Re­gis, Ita­li­jo­je tuoj bus karš­ta. Trauk­sis iš po­sto

Par­la­men­to rin­ki­mai ša­ly­je tu­ri įvyk­ ti kitų metų kovą ar­ba ba­landį. Tad M.Mon­ti vy­riau­sybė, šiaip ar taip, turė­jo pa­si­trauk­ti. Vis dėlto M.Mon­ti pa­reiškė ne­ke­tinąs lauk­ti rin­kimų. Ta­čiau ne tik ita­lams, bet ir Eu­ ro­pai ki­lo klau­si­mas – tęs Ita­li­ ja re­for­mas ar ne? Nors M.Mon­ti pri­dūrė, kad pa­si­trauks tik ta­ da, kai bus pa­tvir­tin­tas kitų metų biud­že­to pro­jek­tas, sun­ku pa­sa­ky­ ti, ar taip nu­tiks. Kal­ba­ma, kad did­žiau­siai Lais­ vės žmo­nių par­ti­jai par­la­men­te va­ do­vau­jan­tis S.Ber­lus­co­ni kri­tiš­kai ver­ti­na M.Mon­ti darbą, todėl ne­ no­ri pa­rem­ti pro­jek­to. La­ko­niš­ka­me pa­reiš­ki­me po dvi va­lan­das tru­ku­sio su­si­ti­ki­mo su Ita­ li­jos pre­zi­den­tu Gior­gio Na­po­li­ta­no M.Mon­ti pa­brėžė, jog „ne­ma­no, kad įma­no­ma pra­tęsti įga­lio­ji­mus, todėl in­for­ma­vo apie sa­vo ke­ti­nimą įteik­ti at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­kimą“. Tie­sa, pu­se lūpų kal­ba­ma, kad S.Ber­lus­co­ni dėl kitų prie­žas­ čių grie­žia dantį ant M.Mon­ti. Esą bu­vusį ša­lies prem­jerą suer­zi­no M.Mon­ti vy­riau­sybės nu­ta­ri­mas ne­leis­ti gau­ti aukštų vals­ty­bi­nių pa­reigų as­me­nims, ku­rie yra nu­ teis­ti dau­giau nei dve­jiems me­tams

už te­ro­rizmą, or­ga­ni­zuotą nu­si­kals­ ta­mumą ir nu­si­kal­ti­mus vals­tybės tar­ny­bo­je, įskai­tant ko­rup­ciją.

Be­veik me­tus Ita­li­ ja stengė­si iš­veng­ ti Grai­ki­jos li­ki­mo ir štai ką ma­to­me – S.Ber­lus­co­ni su­grįžta.

Kai­riųjų ly­de­ris

Apk­lau­sos ro­do, kad šiuo me­tu did­žiau­sias ga­li­my­bes laimė­ti rin­ki­mus tu­ri cent­ro kairės De­mok­ratų par­ti­ja. Vis­gi, pa­sak ap­klaustųjų, de­mok­ra­ tai ne­su­rinktų dau­gu­mos, todėl tu­ rėtų ieš­ko­ti koa­li­ci­jos par­tne­rių. Ty­ri­mas at­skleid­žia, kad De­ mok­ratų par­ti­ja gautų 30 pro­c. bal­ sų, 19,5 pro­c. – iš­kilęs po­pu­lis­ti­nis ko­mi­ko Beppe’s Gril­lo judė­ji­mas, o 14,3 pro­c. – S.Ber­lus­co­ni par­ti­ja. De­mok­ratų par­ti­jai pa­ran­ku tai, kad de­ši­niųjų sto­vyk­la – su­si­skald­žiu­si. Par­ti­ja ne­se­niai iš­si­rin­ko naująjį vedlį. Juo ta­po Pie­ras Lui­ gi Ber­sa­ni. Jis jau va­di­na­mas vie­ nu rea­liau­sių kan­di­datų va­do­vau­ ti mi­nistrų ka­bi­ne­tui. P.L.Ber­sa­ni

– vie­nas did­žiau­sių S.Ber­lus­co­ ni opo­nentų, nors pa­ts ne­su­gebė­jo su­vie­ny­ti kai­riųjų prie­š vis la­biau silpnė­jusį ži­niask­lai­dos mag­natą. 61 metų po­li­ti­kas De­mok­ratų par­ti­jos rin­ki­muo­se įveikė sa­vo var­žovą – cha­riz­ma­tiškąjį Flo­ren­ ci­jos 37 metų merą Mat­teo Ren­zi. Po­li­ti­kas žadė­jo, kad lai­ky­sis re­ formų kur­so, kurį nu­statė prem­je­ ras M.Mon­ti. Ta­čiau pri­dūrė, kad sieks au­gin­ti eko­no­miką ir kur­ ti dar­bo vie­tas, be to, švel­nins kai ku­rias M.Mon­ti įgy­ven­din­tas tau­ py­mo prie­mo­nes. S.Ber­lus­co­ni grįžta?

S.Ber­lus­co­ni nu­rodė, kad pra­ dėjo de­ry­bas su bu­vu­sia koa­li­ci­jos sąjun­gi­nin­ke Šiaurės ly­ga dėl ga­li­ my­bių rem­ti vieną bendrą kan­di­ datą, ku­riuo, re­gis, pa­ts ir bus. S.Ber­lus­co­ni pa­reiškė, kad siektų būtų per­rink­tas Ita­li­jos vy­riau­sybės va­do­vu, jei jo par­ti­jai ir sąjun­gi­nin­ kams pa­vyktų už­si­tik­rin­ti dau­gumą par­la­men­te. „Kan­di­da­tuo­siu, kad nu­galė­čiau“, – Mi­la­ne sakė 76 me­ tų Ita­li­jos ži­niask­lai­dos mag­na­tas, ku­ris per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­ me­čius laimė­jo tre­jus par­la­men­to rin­ki­mus, ta­čiau pa­sta­ro­ji jo vy­ riau­sybė su­byrė­jo dėl skan­dalų. Bet cent­ristų ly­de­ris par­la­men­ te, M.Mon­ti vy­riau­sybės ša­li­nin­kas, Pie­ras Fer­di­nan­do Ca­si­ni ne­gailė­ jo kri­ti­kos S.Ber­lus­co­ni am­bi­ci­joms. „Be­veik me­tus Ita­li­ja stengė­si iš­veng­ ti Grai­ki­jos li­ki­mo ir štai ką ma­to­me – S.Ber­lus­co­ni su­grįžta. Jis, ma­nau, mus grąžins ko­kiais pen­ke­riais me­ tais at­gal“, – pik­ti­no­si po­li­ti­kas. „Reu­ters“, AFP, BNS inf.

Ita­li­jos po­li­ti­niai ly­de­riai M.Mon­ti

co­n i vėl da­ly­va­vo rin­k i­muo­se, ta­ Pas­k ir­tas va­do­ čiau bu­vo nu­galė­t as Ro­ma­no Pro­ vau­t i tech­nok­ di. 2001 m. ge­g užę par­la­men­to rin­ ratų vy­r iau­s y­ ki­muo­se S.Ber­lus­co­n i vėl kan­d i­da­ bei, kai tarp­ ta­vo su de­š i­n ią­ja par­t i­ja „For­za Ita­ tau­t inės rin­kos lia“ ir šį sykį nu­galė­jo kai­r iųjų kan­ pra­r a­d o pa­s i­ di­datą Fran­ces­co Ru­tel­l i. 2006 m. tikė­j imą tuo­ rin­k i­muo­se S.Ber­lus­co­n i pra­laimė­ me­č io prem­j e­ jo juos tam pa­čiam R.Pro­d i. Praė­jus ro S.Ber­lus­co­n i ga­l i­mybė­m is su­val­ ma­ž iau nei dve­jiems me­tams po tų dy­t i Ita­l i­j os vals­t ybės skolą ir įgy­ rin­k imų, 2008 m. ge­g užės 8 d., S.Ber­ ven­d in­t i la­b ai rei­k a­l in­g as struktū­ lus­co­n i bu­vo pa­skir­tas nau­juo­ju mi­ ri­nes re­for­mas. M.Mon­t i yra Ita­l i­jos nist­r u pir­m i­n in­k u, po to, kai su­byrė­ eko­no­m is­tas, buvęs eu­ro­ko­m i­sa­ras, jo R.Pro­d i vy­r iau­sybė. 2011 m. lapk­ nuo 2011 m. ei­nan­t is Ita­l i­jos mi­n ist­ro ri­čio 8 d. pra­radęs po­l i­t inį ir vi­suo­ pir­m i­n in­ko ir ša­l ies fi­nansų bei eko­ menės pa­si­t ikė­jimą jis pa­si­t raukė iš no­m i­kos mi­n ist­ro pa­rei­gas. M.Mon­ šio po­sto ir lei­do Ita­li­jai įvyk­dy­ti eko­ ti bu­vo Boc­co­n i uni­ver­s i­te­to rek­to­ no­m inę per­t varką. rius ir pre­z i­den­t as. 2011 m. lapk­r i­č io P.L.Ber­sa­ni 9 d. Ita­l i­jos se­na­t as pa­skyrė M.Mon­ P.L.Ber­s a­n i po­ ti se­na­to­r iu­m i vi­s am gy­ve­n i­mui, o li­t i­ko kar­j erą ne­t ru­k us Ita­l i­jos pre­z i­den­t as G.Na­ pra­dėjo kaž­ka­ po­l i­t a­n o pa­s kyrė M.Mon­t i ša­l ies da įta­k in­g o­j e prem­je­r u. Ita­l i­j os ko­mu­ S.Ber­lus­co­ni nistų par­t i­j o­ Mi­l i­j ar­d ie­r ius je, ku­r i 1991 m. ž i ­n iask ­l a i­d os bu­vo iš­for­muo­ mag­n a­t as, per ta. Dau­g u­ma bu­v u­sių Ita­l i­jos ko­mu­ p a ­s t a ­r uo ­s iu s nistų da­b ar pri­k lau­s o De­mok­ratų du de­š imt­me­ par­t i­jai. P.L.Ber­s a­n i 1993 m. bu­vo iš­ čius laimė­jo tre­ rink­tas sa­vo gim­to­jo re­g io­no gu­ber­ jus par­la­men­to na­to­r iu­m i, o 1996 m. bu­vo pa­skir­tas rin­k i­mus. Pir­ pra­monės mi­n ist­r u pir­mo­jo­je bu­vu­ mą kartą prem­je­ro pa­rei­gas jis pra­ sio prem­je­ro R.Pro­d i vy­r iau­s ybė­je. dėjo ei­t i 1994 m. kovą, kai su sa­vo Nuo 2006 iki 2008 m. P.L.Ber­s a­n i tuo­me­te par­t i­ja „For­za Ita­l ia“ laimė­ dir­bo trans­por­to mi­n ist­r u ir eko­no­ jo dau­gumą tų metų rin­ki­muo­se. Ta­ minės plėtros mi­n ist­r u. P.L.Ber­s a­ čiau vy­r iau­sybė po sep­t y­n ių mėne­ ni taip pat yra dirbęs Eu­ro­p os Par­ sių sui­ro. 1996 m. ba­landį S.Ber­lus­ la­men­te.

11

pirmADIENIS, GRUODŽIO 10, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Žve­jai Sei­me pra­šė per­vers­mo Dau­gu­mai Bal­ti­jos jū­ros žve­jų ne­pa­ lan­kūs į praei­tį ei­ nan­čios val­džios spren­di­mai yra to­ kie ak­tua­lūs, kad jau ana­li­zuo­ti pir­ma­ja­ me Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je. Iš Sei­mo na­rių Sau­liaus Bu­ ce­vi­čiaus, Bro­niaus Pau­žos ir Eu­ge­ni­ jaus Gent­vi­lo su­da­ ry­ta ko­mi­si­ja de­ta­ liau ana­li­zuos pro­ ble­mas.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pa­dė­tis: Lie­tu­vos žve­jų lai­vai – se­ni ir silp­ni, to­dėl lapk­ri­tį ir gruo­dį, kai bū­na di­džiau­si lai­mi­kiai ir ne­pa­lan­kūs vė­jai, yra pri­vers­ti sto­vė­ti prie kran­to.

Pra­šė sis­te­mi­nių po­ky­čių

Žve­jai Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­ mi­te­to na­riams siū­lė kuo grei­čiau tai­sy­ti kon­ser­va­to­rių že­mės ūkio mi­nist­ro Ka­zio Star­ke­vi­čiaus pa­ darytas klaidas, dėl kurių nuken­ tėjo žu­vi­nin­kys­tės sis­te­ma. Pa­gei­dau­ja­ma, kad bū­tų at­lik­ ti pa­tik­ri­ni­mai, kaip nau­do­tos ES žu­vi­nin­kys­tės rė­mi­mo lė­šos. Mat iš 249 mln. li­tų nė li­to ne­skir­ ta Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos lai­vams at­nau­jin­ti. Ki­tas žve­jų no­ras – kad bū­tų su­ da­ry­tos palankiausios ES lei­džia­ mos są­ly­gos panaudoti lė­šas lai­vų kor­pu­sų re­mon­to dar­bams: pa­kei­ čiant plie­no lakš­tus, su­tvar­kant triu­mus, die­giant šal­dy­mo įren­gi­ nius, pa­keičiant triu­mų izo­lia­ci­ją, tra­lų įren­gi­nius (ger­ves, vir­šu­ti­nio de­nio me­cha­niz­mus), ra­dio­na­vi­ga­ ci­nę apa­ra­tū­rą. Pra­šo­ma, kad iš atim­tų 11,6 mln. li­tų lai­vams at­nau­jin­ti bū­tų grą­žin­ ta 5 mln. li­tų, o li­ku­si su­ma skir­ta žve­jų prie­plau­kai Kark­lė­je prie Ri­ ki­nės upe­lio sta­ty­ti. Dar vie­na žve­jų pra­šy­mų da­lis su­si­ju­si su Žu­vi­nin­kys­tės val­dy­ mo sis­te­mos per­tvar­ky­mais. Po to, kai že­mės ūkio mi­nist­ru ta­ po K.Star­ke­vi­čius, il­gai­niui nu­si­ sto­vė­ju­si ir žve­jams su­pran­ta­ma

struk­tū­ra – Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ ta­men­tas – bu­vo su­skai­dy­ta į dvi da­lis. Abie­jo­se da­ly­se dar­buo­to­jų skai­čius bu­vo iš­pūs­tas, pa­dau­gė­ jo va­do­vų. Žve­jai pra­šo, kad bū­ tų grą­žin­ta anks­tes­nio­ji sis­te­ma. Pra­šo­ma, kad bū­tų at­leis­tas, žve­ jų nuo­mo­ne, žu­vi­nin­kys­tės sis­te­ mai ne­kom­pe­ten­tin­gai va­do­va­vęs Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Da­rius Nie­nius. Žve­jy­bos lai­vy­nas nyks­ta

Žu­vi­nin­kys­tės sis­te­mos pro­ble­ mos iš­dės­ty­tos žve­jų aso­ci­juo­tų struk­tū­rų – Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ jos, Na­cio­na­li­nės ak­va­kul­tū­ros ir žu­vų pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ ci­jos pa­teik­tuo­se raš­tuo­se. Kaip ypač tra­giš­ka pri­sta­ty­ta Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos si­tua­ci­ja. At­vi­ro­je Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­ja 32 Lie­tu­vos žve­jų lai­vai. Jų am­žius 30–40 me­tų. Ga­lin­gu­mas – 220 ki­lo­va­tų, kai kai­my­ni­nių vals­ty­ bių lai­vų ga­lin­gu­mai – 1000 ki­lo­ va­tų. Lie­tu­vos lai­vai ga­li žve­jo­ti iki ky­lant 10 m/s vė­jui, kai da­nų, šve­ dų, lat­vių lai­vai tik pra­de­da žve­jo­ti esant to­kiam vė­jui. Nee­ko­no­miš­ki Lie­tu­vos žve­jų lai­vų va­rik­liai nau­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

do­ja dau­giau de­ga­lų. Jų keis­ti su ES pa­ra­ma žve­jai ne­no­ri, nes tu­ rė­tų dar 20 pro­c. ma­žin­ti va­rik­lių ga­lią.

Vy­tau­tas Kamb­le­vi­čius:

Ma­nau, kad žu­vi­nin­ kys­tės sis­te­mo­je vyk­ do­mas sa­bo­ta­žas. Bal­ti­jos jū­ros ir prie­ kran­tės žve­jai žve­jo­ ja to­kio­mis pat są­ly­ go­mis, kaip XIX am­ žiu­je.

Neat­nau­jin­ti Bal­ti­jos jū­ros žve­ jy­bos lai­vai yra nee­fek­ty­vūs. 2011 me­tais li­ko neiš­nau­do­ta 600 to­nų men­kių kvo­ta, 2012 me­tais – per 2 tūkst. to­nų. Lai­vai „104“, „Vil­nis“, „Leo“, „Prei­la“ sto­vė­jo ne­tu­rė­da­mi kvo­ tų, nors jų sa­vi­nin­kai nuo­lat pra­ šė leis­ti žve­jo­ti. Žve­jo­ti leis­ta tik 2012 me­tų spa­lio pa­bai­go­je, nors jau 2012 me­tų pra­džio­je bu­vo aiš­ ku, kad kvo­tos ne­bus iš­nau­do­tos. Žve­jai ne­ga­lė­jo grei­tai per­sio­rien­ tuo­ti, įsi­gy­ti po 40 tūkst. to­nų kai­ nuo­jan­čių tra­lų. Žve­jai įvar­di­ja tai kaip šiurkš­čią Žu­vi­nin­kys­tės de­ par­ta­men­to ir Žu­vi­nin­kys­tės tar­ ny­bos klai­dą. Įtei­si­no „pa­lai­dą ba­lą“

Žve­jai kal­ti­no K.Star­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mą Že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­ją, kad ne­spren­dė lai­vų at­nau­ ji­ni­mo pro­ble­mų. Su­ras­ta išei­ tis Bal­ti­jos jū­ros žve­jus pri­tren­kė. Užuot ieš­ko­jus bū­dų, kaip efek­ty­ viau pa­nau­do­ti ES pa­ra­mą žve­jy­ bos lai­vams at­nau­jin­ti, 11,6 mln. li­tų iš Bal­ti­jos žve­jy­bos sek­to­riaus per­mes­ta į ak­va­kul­tū­ros vys­ty­mo sek­to­rių.

Bai­gian­tis že­mės ūkio mi­nist­ro K.Star­ke­vi­čiaus val­dy­mui, jo įsa­ ky­mu pa­keis­ta žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo tvar­ka. Nu­ ma­ty­ta, kad žve­jai gaus kvo­tas de­ šim­čiai me­tų su tei­se per­leis­ti jas ki­tiems žve­jams. „Sku­b o­tas per­l ei­d žia­m o­s ios žve­jy­bos tei­sės įtei­si­ni­mas de­šim­ čiai me­tų yra di­de­lė klai­da žu­vi­ nin­kys­tės val­dy­mo stra­te­gi­jo­je. Neat­nau­ji­nus žve­jy­bos lai­vų bus

pra­ras­tos Lie­tu­vai skir­tos kvo­tos. Žve­jai jas par­duos, nes tai nu­ma­to žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ ri­mo tai­syk­lės. Kvo­tos bus su­kon­ cent­ruo­tos vie­no stam­baus mo­ no­po­li­nin­ko ran­ko­se. Že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu už­prog­ra­muo­tas žve­jy­bos vers­lo nai­ki­ni­mas ir ma­ si­nis žve­jų ne­dar­bas“, – krei­pi­ me­si į K.Star­ke­vi­čių ra­šė Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­ jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­ sas Bar­gai­la ir Klai­pė­dos žu­vi­nin­ kys­tės įmo­nių aso­cia­ci­jos „Jū­ros žve­jys“ pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Ma­ že­lis. Šios aso­cia­ci­jos vie­ni­ja 10 iš 12 da­bar Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­ čių įmo­nių. Dau­gu­mos žve­jy­bos įmo­nių at­ sto­vų nuo­mo­nė bu­vo ig­no­ruo­ja­ ma. 2012 m. lapk­ri­čio 27 d. iš­leis­tas lai­ki­nai pa­rei­gas ėju­sio že­mės ūkio mi­nist­ro K.Star­ke­vi­čiaus įsa­ky­ mas, ku­ris įsi­ga­lio­jo 2012 m. lapk­ ri­čio 30 d. Aiš­ki­na­ma, kad kvo­tos bus lyg už­sta­tas imant pa­sko­las iš ban­kų. Iš to dau­gu­ma žve­jų juo­kia­ si – kvo­tos ne­tu­ri jo­kios ap­čiuo­pia­ mos ver­tės. Ge­riau­sia paspirtis žve­ jams, iman­tiems pa­sko­las iš ban­kų lai­vams tvar­ky­ti, bū­tų vals­ty­bės pa­ra­ma.

12

12

pirmADIENIS, GRUODŽIO 10, 2012

rubrika JŪRA Ape­liuo­ja į kon­ku­ren­tus

Naf­tos tran­zi­tas

Lat­viai – pa­žan­ges­ni

Ru­si­jos Sankt Pe­ter­bur­go uos­te pa­keis­ta kon­tei­ne­rių for­mi­ni­mo mui­ti­nė­je tvar­ka. Išau­go ne tik for­mi­ni­mo įkai­niai, bet ir tvar­ka ta­po su­dė­tin­ges­nė. Tai jau su­kė­ lė ne­pa­to­gu­mų kro­vi­nių siun­tė­ jams. Pei­kiant nau­ją­ją tvar­ką nu­ ro­do­ma, kad ji bus nau­din­ga ki­ tiems Bal­ti­jos uos­tams, kur kon­ tei­ne­rių jau pa­dau­gė­jo.

Rug­sė­jį ir lapk­ri­tį Len­ki­jos kom­ pa­ni­ja PKN Or­len, ku­ri Lie­tu­vo­ je val­do bend­ro­vę „Or­len Lie­tu­ va“, iš Ru­si­jos pir­ko daug naf­ tos. Ji ga­ben­ta van­dens ke­liu. Tai aiš­ki­na­ma pla­nuo­ja­mais po­ky­ čiais naf­tos rin­ko­je 2013 me­tais ir tuo, kad gruo­dį bai­gia­si PKN Or­len su­tar­tis su vie­nais ru­siš­ kos naf­tos tie­kė­jais.

Lat­vi­ja, kaip ir Lie­tu­va, uos­tuo­se tu­ri už­terš­to grun­to. Kai­my­nai pro­ble­mą spren­džia ci­vi­li­zuo­ čiau. Jel­ga­vos ra­jo­no Em­burgo mies­te yra grun­to va­ly­mo fab­ri­ kas. Į jį ve­ža­mas už­terš­tas grun­ tas ir iš uos­tų. Iš­va­ly­tas grun­ tas nau­do­ja­mas ke­liams ties­ti. Anks­čiau už­terš­tas uos­to grun­ tas bū­da­vo pi­la­mas į kau­pus.

Ru­si­jos gi­gan­to uosto ša­lia Klai­pė Ru­si­ja nu­spren­ dė bent kol kas Ka­ li­ning­ra­do sri­ty­ je, Aist­ma­rė­se ša­lia Bal­tijs­ko, ne­bes­ta­ ty­ti gi­gan­tiš­ko gi­ lia­van­de­nio uos­to. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Mi­ra­žas Bal­tijs­ke nyks­ta

Bal­gos pu­sia­sa­ly­je, ša­lia Bal­tijs­ko, Ru­si­ja pla­na­vo įreng­ti 12 gi­lia­van­de­ nių kran­ti­nių krau­ti kon­tei­ne­riams, trą­šoms, ra­ti­nei tech­ni­kai, naf­tos pro­duk­tams ir su­skys­tin­tosioms du­joms. Sta­ty­bos tu­rė­jo vyk­ti dviem eta­pais maždaug sep­ty­ne­rius me­ tus. Pa­ties uos­to sta­ty­bos ver­tė bu­vo apie 29 mlrd. rub­lių, o priei­gų inf­ rast­ruk­tū­ros – apie 71 mlrd. rub­lių. Skai­čiuo­jant li­tais, bend­ra ver­tė bū­ tų apie 8,5 mi­li­jar­do. Praė­ju­sią sa­vai­tę Ru­si­jos Fe­de­ra­ ci­jos vy­riau­sy­bė pri­pa­ži­no, jog Bal­ tijs­ke sta­ty­ti gi­lia­van­de­nį uos­tą nė­ ra pra­smės pa­gal tuos gi­gan­tiš­kus

Gi­mi­mas: ša­lia Sankt Pe­ter­bur­go pel­kė­se sta­to­mas Bron­kos uos­tas.

pa­ra­met­rus, ko­kie bu­vo nu­ma­ty­ti. Gal­būt spren­di­mą lė­mė tai, kad gi­ lia­van­de­nį uos­tą bu­vo pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti ka­riš­kiams pri­klau­san­čio­je te­ri­to­ri­jo­je? Gal įta­kos tu­rė­jo fak­ tas, kad Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je pa­sta­ rai­siais me­tais kro­va nuo­lat ma­žė­ jo? O gal lė­mė tai, kad ne­su­si­tar­ta su in­ves­tuo­to­jais, nes Ru­si­ja skel­ bė, jog Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­ba do­mė­jo­si di­džiau­sia pa­sau­ly­je kon­tei­ne­rių ga­be­ni­mo

ope­ra­to­rė „Maersk Li­ne“? Bet ku­riuo at­ve­ju aiš­ku, kad gi­ gan­tiš­kas gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ ty­bos pro­jek­tas Ka­li­ning­ra­do sri­ty­ je su­bliūš­ko. Be­je, jis ir ne­bu­vo ver­ti­na­mas rim­tai. Nuo­lat pa­si­girs­da­vo tei­ gi­nių, kad tai yra la­biau po­li­ti­nis uos­tas, ku­ris tu­rė­jo pa­ro­dy­ti Ru­si­ jos sie­kį nu­kon­ku­ruo­ti kon­tei­ne­rių ga­be­ni­mą per ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­lių uos­tus.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

„Vai­duok­liui“ per­ve­dė pi­ni­gų

Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bai bu­vo nu­ma­ty­tos ir lė­šos. Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu pi­ni­gai, ku­rie 2015 me­ tais tu­rė­jo bū­ti skir­ti Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­niam uos­tui sta­ty­ti, bus per­ves­ti Sankt Pe­ter­bur­ge esan­ čio Bron­kos ava­nuos­to sta­ty­bai. Dau­gia­funk­ci­nį kro­vos komp­lek­ są „Bron­ka“ su­da­ro kon­tei­ne­rių ter­mi­na­las ir kel­tų kro­vos komp­

lek­sas. Te­ri­to­ri­ja yra Sankt Pe­ter­ bur­go mies­to da­ly­je ša­lia žie­di­nio ap­va­žia­vi­mo ke­lio, prie pat Sankt Pe­ter­bur­go dam­bos, ku­ri sau­go mies­tą nuo po­tvy­nių. Bron­ką sta­to Ru­si­jos hol­din­gas „Fo­rum“ per ant­ri­nę kom­pa­ni­ją „Fe­nix“. Uos­tui skir­tas 200 ha plo­tas, iš jų 120 ha at­ko­vo­ta iš van­dens. Sta­ to­mos 6 kran­ti­nės. Jų bend­ras il­gis – 1386 met­rai. Pla­nuo­ja­ma įreng­

Žve­jai Sei­me pra­šė per­vers­mo 11

Kam toks sku­bė­ji­mas „pa­l ai­d a ba­l a“ pa­ vers­ti kvo­tų skirs­ty­mą, neat­siž­ vel­gus į žve­jų ir Klai­pė­dos mies­to in­te­re­sus? Jau ir prieš tai dau­gu­ ma žve­jy­bos įmo­nių at­sto­vų pra­šė ne­sku­bin­ti keis­ti žve­jy­bos kvo­tų skirs­ty­mo tvar­kos. To pra­šė ir Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja, įsi­klau­siu­si į dau­gu­mos Bal­ti­jos jū­ ros žve­jy­bos įmo­nių nuo­mo­nę. To­kia tvar­ka nau­din­ga vie­ nai žve­jy­bos įmo­nei, ku­ri gau­do špro­tus bei stri­me­les ir par­duo­da juos per­dirb­ti į žu­vų mil­tus. Lie­ tu­va sto­ko­ja pi­gių žu­vų. Tuo me­ tu pi­gio­mis žu­vi­mis ga­lin­tys tap­ti špro­tai ir stri­me­lės tam­pa mil­tais. Ši įmo­nė val­do apie 70 pro­c. Lie­tu­ vos bal­tųjų žu­vų žve­jy­bos kvo­tų. Ir ki­tos įmo­nės no­rė­tų gau­dy­ti špro­ tus, stri­me­les, bet to ne­ga­li da­ry­ti. Mo­no­po­li­nė tei­sė vie­nai įmo­nei bus įtei­sin­ta ma­žiau­siai de­šimt­me­čiui. Ki­tos 13 įmo­nių priverstos laikytis „vie­nos žu­vies die­tos“. Kai lai­vai – se­ni, o „vie­nos žu­vies žve­jy­bos die­ ta“ eko­no­miš­kai nee­fek­ty­vi, li­ku­ sios įmo­nės pa­ma­žu bank­ru­tuos, o žve­jai kvo­tas bus pri­vers­ti par­duo­

ti. Kvo­tų pri­va­ti­za­vi­me įžvel­gia­ma ir ju­ri­di­nių da­lies žve­jų in­te­re­sų pa­ žei­di­mų, to­dėl ke­ti­na­ma kreip­tis į tei­si­nes ins­ti­tu­ci­jas. „Pa­lai­do­jo“ prie­plau­kos pro­jek­tą

Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tė­je prieš 4–5 me­tus bu­vo pla­nuo­ja­ma pa­ sta­ty­ti net 6 prie­plau­kas, ta­čiau iki šiol ne­pas­ta­ty­ta nė vie­na. Žve­jų nuo­mo­ne, dėl to kal­tė ten­ ka Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­rek­to­riui D.Nie­niui ir Žu­vi­nin­ kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jui V.Pet­kui. Dar 2008 me­tų rug­sė­jį Kark­lė­je prie Ri­ki­nės upelio bu­vo nu­spręs­ ta sta­ty­ti žve­jų prie­plau­ką. Jos ini­ cia­to­re ta­po Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja. Bu­vo pa­reng­tas de­ta­lu­sis pla­nas, po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas, prie­plau­ką sta­ ty­ti lei­do Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja. Šiam ob­jek­tui sta­ty­ti bu­vo pra­šo­ ma 25 mln. li­tų. Pra­džio­je iš ES bu­vo nu­ma­ty­ta 15 mln. li­tų pa­ra­ma. 2011 me­tų lie­pą pi­ni­gai jau bu­vo skir­ ti že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu. Už juos bu­vo ga­li­ma pa­sta­ty­ti mo­lus ir įreng­ti kran­ti­nes be žve­jy­bai rei­ka­ lin­gos inf­rast­ruk­tū­ros. Vė­liau pa­ra­

mos da­lis su­ma­žin­ta iki 8 mln. li­tų. Ko­dėl tai pa­da­ry­ta, konk­re­taus at­sa­ ky­mo iš Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus D.Nie­niaus ne­su­lauk­ta. Sei­me D.Nie­nius aiš­ki­no, kad pla­nuo­ta sta­ty­ti per di­de­lę 300 vie­tų prie­plau­ką, nors žve­jai ti­ki­ na, kad prie­plau­ka bu­vu­si nu­ma­ ty­ta 50 žve­jų lai­vų.

Žvejai prašo atstatydinti žuvininkystės vadovus.

Žve­jų raš­te Sei­mui pa­žy­mi­ma, kad „įdomumas“ pra­si­dė­jo 2012 m. vi­du­ry­je. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je, da­ ly­vau­jant Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ ta­men­to di­rek­to­riui D.Nie­niui ir Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jui V.Pet­kui, prie­ plau­kos sta­ty­bos pro­jek­tą pa­ pra­šy­ta vyk­dy­ti Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, ku­rios že­mės esan­ čios prie Ri­ki­nės upe­lio. Sa­vi­val­ dy­bė ne­tu­ri žve­jy­bos inf­rast­ruk­

tū­ros ob­jek­tų sta­ty­bos pra­kti­kos. Taip bu­vo „pa­lai­do­tas“ žve­jams bū­ti­nas pro­jek­tas. Auk­cio­ne žlu­go ini­cia­ty­vos

Že­mės ūkio mi­nist­ru ta­pus K.Star­ ke­vi­čiui, keis­ti da­ly­kai pra­si­dė­jo ir dėl Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­ duk­tų auk­cio­no. 2010 m. rug­sė­jį iš­leis­tas K.Star­ ke­vi­čiaus įsa­ky­mas, kad pri­va­lo­ma grą­žin­ti ne­va ne­tei­sė­tai gau­tą ES pa­ra­mą Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nui sta­ty­ti, nors prieš tai auk­cio­no sta­ty­bos do­ku­ men­tus tik­ri­nu­sios įvai­rios au­di­ to, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo, Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos bent ke­ lios pro­ku­ra­tū­ros ir vals­ty­bės kont­ ro­lie­riai pa­žei­di­mų ne­ra­do. Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­no di­rek­to­rius Vai­du­tis Juo­zas Mar­cin­kė­nas ap­skun­dė že­mės ūkio mi­nist­ro K.Star­ke­vi­čiaus įsa­ky­mą teis­mui ir lai­mė­jo, įskai­tant ir aukš­ tes­niosios ins­tan­ci­jos teis­mus. Žve­jų bend­ruo­me­nei ir Klai­pė­ dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­ cio­no dar­buo­to­jams dve­jus me­tus bu­vo tam­po­mi ner­vai. Suž­lug­dy­ tos ini­cia­ty­vos auk­cio­ne kur­ti žu­

vų ap­do­ro­ji­mo veik­lą. Už tai, kad iš­drį­so by­li­nė­tis, V.J.Mar­cin­kė­nas bu­vo at­leis­tas iš dar­bo. Tuo pat me­tu nuo kon­ser­va­to­ rių mi­nist­ro K.Star­ke­vi­čiaus, ku­ ris nu­skam­bė­jo ir „mai­liaus“ by­lo­ je, gal­vos ne­nuk­ri­to nė plau­ke­lis. Į auk­cio­no va­do­vus bu­vo priim­ tas neaiš­ku, ko­kį ry­šį su žve­jy­ba tu­ rin­tis kau­nie­tis vers­li­nin­kas. Žve­jai bu­vo vi­siš­kai nu­ša­lin­ti nuo auk­cio­ no val­dy­mo. Auk­cio­nas yra šim­tu pro­cen­tų vals­ty­bės val­do­ma bend­ ro­vė. Jos pa­ja­mos for­muo­ja­mos iš 3 pro­c. žve­jų ir 3,5 pro­c. žu­vų per­dir­ bė­jų auk­cio­ne pa­siū­ly­tų žu­vų kai­ nos. Auk­cio­nas daž­nai lai­ku neat­ sis­kai­to su žve­jais, yra daug skun­dų, teis­mi­nių gin­čų dėl at­si­skai­ty­mo. Žve­jai ne kar­tą krei­pė­si į vals­ty­ bės ins­ti­tu­ci­jas, kad auk­cio­nas bū­ tų kon­ce­si­jos pa­grin­dais per­duo­ tas val­dy­ti žve­jų aso­cia­ci­joms. To jie pra­šo ir iš nau­jo­sios val­dan­čio­ sios dau­gu­mos. Žve­jai bū­tų suin­te­re­suo­ti auk­ cio­ne or­ga­ni­zuo­ti žu­vų ap­do­ro­ji­ mo veik­lą, o to ne­da­ro vals­ty­bės val­do­ma bend­ro­vė. V.J.Mar­cin­kė­ nas tai bu­vo siū­lęs da­ry­ti, bet li­ko neiš­girs­tas.

13

pirmADIENIS, GRUODŽIO 10, 2012

JŪRA Di­di­no rink­lia­vas

Žu­vų kai­nos

Ark­ti­es ka­rai

Es­ti­jos trans­por­ti­nin­kai kri­ti­ka­vo val­džios veiks­mus pa­di­din­ti Es­ti­ jos uos­tuo­se na­vi­ga­ci­nes rink­lia­ vas. Uos­tuo­se ky­la ir kro­vos ta­ ri­fai. Tai sie­ja­ma su eu­ro įve­di­ mu Es­ti­jo­je. Šiais me­tais Es­ti­jos uos­tų kro­va su­ma­žės maž­daug 20 pro­c. Ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja iš­ liks, nes Ust Lu­gos uos­tas pe­ri­ ms kro­vi­nius.

Nuo 2002 iki 2011 m. žu­vų su­ ga­vi­mai Ru­si­jo­je išau­go nuo 3,3 iki 4,3 mln. to­nų. SSRS 1988 m. gau­dė 11,4 mln. to­nų žu­vų ir pir­ ma­vo pa­sau­ly­je. Šie­met pa­sau­ ly­je žu­vų kai­na kri­to vi­du­ti­niš­kai 7 pro­c., Ru­si­jo­je per pa­sta­ruo­ sius 4 me­tus žu­vų kai­nos au­go 40–70 pro­c. Di­džio­ji da­lis Ru­si­ jos žu­vų eks­por­tuo­ja­ma.

Dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių ka­ri­nės ir po­li­ti­nės va­do­vy­bės slap­ta ren­gia pla­nus, kaip įsi­skverb­ ti į Ark­ties, ku­ri iš­si­va­duo­ja nuo le­dų, zo­nas. Iki šiol Ark­ties vals­ty­bė­mis lai­ky­tos Ru­si­ja, JAV, Nor­ve­gi­ja, Ka­na­da, Da­ni­ja ir Gren­lan­di­jos sa­la. Kaip nau­ jos interesantės mi­ni­mos 20 ša­lių, tarp jų ir Lie­tu­va.

ė­dos ne­be­bus ti 1,9 mln. TEU me­ti­nio pa­jė­gu­mo kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lą ir 260 tūkst. vie­ne­tų tech­ni­kos me­ti­nio pa­jė­gu­ mo kel­tų prie­plau­ką. Per me­tus į šį komp­lek­są at­plauks apie 850 lai­vų su kro­vi­niais. In­ži­ne­ri­nės kom­pa­ni­jos „Fe­nix“ vyk­dantysis di­rek­to­rius Alek­se­ jus Šuk­le­co­vas tei­gė, kad pri­va­čios lė­šos į Bron­ką su­da­rys 43,7 mlrd. rub­lių, fe­de­ra­li­nio biu­dže­to – 15,9 mlrd. rub­lių. Iš tų pi­n i­g ų, ku­r ie per­ves­ ti iš Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­b os, Bron­ko­je bus su­tvar­ky­tas lai­vy­bos ka­na­las ir ak­va­to­r i­ja, įreng­ta na­v i­ga­c i­n ė apa­ra­tū­ra. Prie Bron­kos kran­ti­nių pla­nuo­ ja­mas pra­džio­je 11,2, o pa­bai­gus komp­lek­są – 14,4 met­ro gy­lis. Ten tu­rė­tų dirb­ti 2319 dar­buo­to­jų, dau­ giau­sia – iš ša­lia esan­čio Lo­mo­no­ so­vo mies­te­lio. Kai šių me­tų rug­sė­jį Bron­ko­je lan­kė­si gru­pė žur­na­lis­tų ir Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jų iš Klai­pė­dos, Sankt Pe­ter­bur­go jū­ri­nė­je in­ter­ne­ ti­nė­je ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­dė ži­nu­ tė, kad lie­tu­viai kal­bė­jo­si su Bron­ kos vai­duok­liais. Tuo­m et pel­k ė­to­je vie­to­je ša­ lia Suo­m ių įlan­kos ties Kronš­ ta­t u jau ma­t ė­s i bū­s i­m o­jo uos­to kon­tū­rai.

Bal­ta­ru­si­jos no­rai Ka­li­ning­ra­de

Ka­li­ning­ra­do gi­lia­van­de­nio uos­ to idė­ja dar nė­ra vi­s iš­kai lai­d o­ ja­ma. Te­besk­lan­do siū­ly­mai, kad Ka­ li­ning­ra­do sri­ty­je ga­lė­tų at­si­ras­ ti pa­grin­di­nis Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­ nių uos­tas. Ne­se­niai Ka­li­ning­ra­do sri­ties gu­ ber­na­to­rius Ni­ko­la­jus Cu­ka­no­vas bu­vo su­si­ti­kęs su Bal­ta­ru­si­jos pre­ zi­den­tu Aliak­sand­ru Lu­ka­šen­ka. Bal­ta­ru­si­jai bu­vo siū­lo­ma svars­ty­ ti idė­ją da­ly­vau­ti Ka­li­ning­ra­do sri­ ties gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bos ir jo eksp­loa­ta­ci­jos pro­ce­se. Ge­ro­kai ma­žes­nio mas­telio nei skelb­ta iki šiol gi­lia­van­de­nį uos­ tą Ka­l i­n ing­ra­d o sri­ty­je pla­n uo­ ja­m a pra­d ė­t i pro­j ek­t uo­t i 2013 me­tais. „Mes esa­m e pa­s i­ren­g ę, kad Bal­ta­r u­s i­ja ne tik da­ly­vau­t ų gi­ lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bo­je, bet ir tie­sio­giai nau­do­tų­si vie­nu ter­ mi­na­lu ar­ba, jei no­ri, ir vi­su uos­ tu. Abi pu­sės su tuo su­tin­ka. Aš dė­ko­ju Bal­ta­ru­si­jai už tai, kad dėl šio pro­jek­to kal­ba­s i su Lie­t u­va. Ga­li bū­ti, kad mes grei­tai svars­ ty­si­me greit­ke­lio Maskva–Mins­ kas bei Minskas–Kaliningradas sta­ty­b os rei­ka­l us. Ir mums rei­ kės tar­t is su Lie­t u­va“, – ti­k i­n o N.Cu­ka­no­vas.

Pro­ga: jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo ir „DFDS Sea­ways“ ka­pi­to­nai su­si­ti­ko kel­te „Vic­to­ria Sea­ways“.

Ar ka­pi­to­nai pa­ti­ria spau­di­mą? Lie­tu­vos aso­cia­ci­jai „Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bas“ ta­pus ES Jū­rų ka­pi­ to­nų aso­cia­ci­jų kon­fe­de­ra­ci­jos (CES­MA) na­re, pir­ma­sis pra­šy­ mas bu­vo iš­siaiš­kin­ti, ko­kį psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą ka­pi­to­nai pa­ti­ria lai­vy­bos kom­pa­ni­jo­se. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Situacija: dėl pinigų stokos nesugebant sutvarkyti laivų, jie ne kartą

skendo tiesiog uostelyje.

Sei­mo na­riai ste­bė­jo­si

„Si­tua­ci­ja žu­vi­nin­kys­tė­je – la­bai rim­ta. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja per ket­ve­rius me­tus nie­ko ne­pa­da­rė, kad pa­ge­rin­tų Bal­ti­jos jū­ros žve­jų pa­dė­tį. Ne­bu­vo tin­ka­mai at­sto­vau­ja­ma Lie­ tu­vai ES žu­vi­nin­kys­tės ins­ti­tu­ci­jo­je. Kiek ži­nau, dėl Kark­lės prie­plau­kos sta­ty­bos žve­jai bu­vo krei­pę­si į pre­ zi­den­tū­rą. Vėl­gi nie­ko ne­pa­da­ry­ ta, nors šiam tiks­lui bu­vo tie­sio­giai nu­ma­ty­tos ir ES pa­ra­mos lė­šos“, – dės­tė Sei­mo na­rys B.Pau­ža. Ki­tas Sei­mo na­rys Vy­tau­tas Kamb­le­vi­čius pa­ste­bė­jo, kad Že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­jai žu­vi­nin­kys­ tės sis­te­ma yra tar­si naš­lai­tė.

Vidmanto Matučio nuotr.

„Nie­kas Že­mės ūkio mi­nis­te­ ri­jo­je ir Sei­me dėl žu­vi­nin­kys­tės ne­si­sie­lo­ja. Jei Kai­mo rei­ka­lų ko­ mi­te­tas neat­siž­velgs į šios ša­kos pro­ble­mas, sis­te­ma bus su­žlug­ dy­ta. Ma­nau, kad šio­je sis­te­mo­ je vyk­do­mas sa­bo­ta­žas. Bal­ti­jos jū­ros ir prie­kran­tės žve­jai žve­jo­ja to­kio­mis pat są­ly­go­mis, kaip XIX am­žiu­je“, – ak­cen­ta­vo V.Kamb­ le­vi­čius. „Ma­tau, kad dėl žve­jų pro­ble­mų yra la­bai daug aist­rų. Tu­ri­me ieš­ ko­ti su­ta­ri­mo ir su­pra­ti­mo. Vie­no ku­rio nors pa­rei­gū­no at­lei­di­mas pro­ble­mų neišsp­ręs“, – ti­ki­no Sei­ mo na­rys E.Gent­vi­las.

Juo­zo Lie­puo­niaus nuo­tr.

Pir­ma­sis jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo na­ rių at­vi­ras po­kal­bis įvy­ko kom­pa­ni­ jos „DFDS Sea­ways“ kel­te „Vic­to­ria Sea­ways“. Ja­me iš „DFDS Sea­ways“ da­ly­va­vo ne tik kel­to „Vic­to­ria Sea­ ways“ ka­pi­to­nai Hen­ri­kas Ža­lan­ daus­kas, Ai­das Pra­nu­lis, bet ir ki­ti šios kom­pa­ni­jos ka­pi­to­nai. „DFDS Sea­ways“ at­sto­vai ti­ki­nę, kad jų kom­pa­ni­jo­je pa­dė­tis esan­ti ge­ra. Se­nas ge­ras tra­di­ci­jas tu­rin­ti da­nų kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“ lai­vų sau­gu­mui, tie­ki­mui, įgu­los psi­cho­lo­gi­niam kli­ma­tui lai­ve ski­ rian­ti di­de­lį dė­me­sį. Vis­kas ypač su­griež­tin­ta po to, kai šių me­tų sau­sį Šve­di­jos Karls­ham­no uos­te bu­vo su­lai­ky­tas „DFDS Sea­ways“ kel­tas „Li­ver­pool Sea­ways“. „Iš „DFDS Sea­ways“ ka­pi­to­nų iš­g ir­d o­m e, kad jie ne­t u­r i prie­ kaiš­tų Vo­kie­ti­jos Ky­lio ir Zas­ni­ co uos­tų tar­ny­boms. Jos dir­ba eu­ ro­pie­tiš­kai. Šve­di­jos Karls­ham­no uos­te bū­ta per­ne­lyg di­de­lio prie­ ka­bu­mo, kai tik­ri­nant kel­tą „Li­ ver­p ool Sea­ways“ bu­vo ras­ta smulk­me­nų, ku­rios iš­pūs­tos iki di­de­lio skan­da­lo. Klai­pė­dos uos­te dar yra daug lai­ vų iš­plau­ki­mo for­mi­ni­mo biu­rok­ ra­ti­jos. Kai ku­rie ka­pi­to­nai ti­ki­na,

kad ne­daug kas kei­tė­si nuo so­viet­ me­čio lai­kų“, – tei­gė aso­cia­ci­jos „Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bas“ pir­mi­nin­ kas Juo­zas Lie­puo­nius. Jis ne­slė­pė, kad CES­MA ata­skai­ to­je nu­ro­dys Klai­pė­dos uos­tą kaip vie­ną la­biau biu­rok­ra­ti­nių ES uos­ tų. Apie tai, kad šia­me uos­te yra per­ne­lyg biu­rok­ra­tiš­kos iš­plau­

CES­MA ata­skai­to­je nu­ro­dys Klai­pė­dos uos­tą kaip vie­ną la­ biau biu­rok­ra­ti­nių ES uos­tų. kian­čių lai­vų for­mi­ni­mo pro­ce­dū­ ros, anot J.Lie­puo­niaus, ir anks­čiau ne kar­tą bu­vo kal­bė­ta, ta­čiau nie­ kas ne­si­kei­čia. Net­gi at­ro­do keis­ta, kai nuo­la­ti­niais marš­ru­tais plau­ kio­jan­tys kel­tai tu­ri nuo­lat vyk­dy­ ti tuos pa­čius su­dė­tin­gus for­ma­ lu­mus. Reng­da­mi ata­skai­tą CES­MA Jū­ rų ka­pi­to­nų klu­bo na­riai ke­ti­na su­ si­tik­ti ir su ki­tų Lie­tu­vos lai­vy­bos kom­pa­ni­jų ka­pi­to­nais, taip pat bus ap­ta­ria­ma, ko­kį psi­cho­lo­gi­nį spau­ di­mą pa­ti­ria už­sie­nio kom­pa­ni­ jų lai­vuo­se dir­ban­tys ka­pi­to­nai iš Lie­tu­vos.

Kri­tus lai­vų frach­tams, įvai­rio­ se lai­vy­bos kom­pa­ni­jo­se be­ne di­ džiau­sia pro­ble­ma ta­po lai­vų ap­ rū­pi­ni­mas. Tau­py­da­mi pi­ni­gus, lai­vų sa­vi­nin­kai spau­dė plau­kio­ ti tu­rint mi­ni­ma­lų de­ga­lų kie­kį. J.Lie­puo­nius pri­si­mi­nė at­ve­jį, kai lai­vas į ap­le­dė­ju­sią Suo­mių įlan­ką bu­vo iš­siųs­tas su mi­ni­ma­liu de­ga­ lų kie­kiu. Ar tai nė­ra psi­cho­lo­gi­nis ne­pa­to­ gu­mas lai­vo ka­pi­to­nui? Di­de­lė pro­ble­ma yra va­di­na­ma­ sis uos­to tar­ny­bų pa­rei­gū­nų re­ke­ tas. Anot J.Lie­puo­niaus, tuo ypač pa­si­žy­mi Ru­si­jos, Uk­rai­nos uos­tai. Klai­pė­dos uos­te ši pro­ble­ma jau iš­ gy­ven­din­ta. Ta­pus CES­MA na­re, Lie­tu­vos aso­cia­ci­ja „Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bas“ kvie­čia sto­ti ir nau­jus na­rius, ypač iš lai­vy­bos kom­pa­ni­jų. Da­bar bu­ vi­mas Jū­rų ka­pi­to­nų klu­be jiems yra ir pra­ktiš­kai nau­din­gas. CES­ MA gi­na sa­vo na­rius, ku­rie pa­ten­ ka į su­dė­tin­gas si­tua­ci­jas, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai ka­pi­to­nai kal­ti­na­ mi kri­mi­na­li­niais nu­si­kal­ti­mais. Šiuo me­tu Lie­tu­vos aso­cia­ci­jo­je „Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bas“ yra 62 jū­rų ka­pi­to­nai. Iš jų 22 dir­ba Lie­tu­vos ir už­sie­nio lai­vy­bos kom­pa­ni­jo­ se, 20 – kran­te, dau­giau­sia Klai­ pė­do­je, dar 20 klu­bo na­rių jau yra pen­si­jo­je.

14

pirmADIENIS, GRUODŽIO 10, 2012

JŪRA

Ne­ri­mas dėl karvių kon­tei­ne­riuo­se Na­mi­niai gal­vi­jai spe­cia­liais lai­vais daž­nai pluk­do­mi ypač pra­sto­mis są­ly­go­mis. Bet iki šiol ne­bu­vo nė vie­no at­ve­jo, kad juos pluk­dy­tų kon­tei­ne­riuo­se. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ru­si­jos No­vo­ro­sijs­ko uos­te ki­lo di­ de­lis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, kai lapk­ri­ čio 20 die­ną olan­dų kon­tei­ner­ve­žis „Dynamogracht” at­pluk­dė gal­vi­ jus, suvarytus į per­tvar­ky­tus kon­ tei­ne­rius. Ra­guo­čiai at­ga­ben­ti iš JAV. Jų ke­ lio­nė kon­tei­ne­riuo­se per At­lan­tą ir pa­kro­vi­mas į lai­vą už­tru­ko be­veik mė­ne­sį. Toks gal­vi­jų pluk­dy­mas pri­ me­na ver­gų lai­kus, kai žmo­nės iš Af­ ri­kos į Ame­ri­ką bū­da­vo pluk­do­mi už­ da­ruo­se, sau­sa­kim­šuo­se lai­vuo­se. „Kon­tei­ne­riuo­se gy­vū­nai ga­be­ na­mi ypač blo­go­mis sąlygomis“, – tai pa­skel­bė ne kas ki­tas, o Ru­ si­jos že­mės ūkio prie­žiū­ros tar­ny­ ba („Rosselchoznadzor“). Tai, kaip kon­tei­ne­riuo­se pluk­ do­mi gy­vū­nai, No­vo­ro­sijs­ko uos­

te už­fik­sa­vo fo­tog­ra­fas Igo­ris Tor­ gač­ki­nas. Ru­si­jos že­mės ūkio prie­žiū­ros tar­ny­ba pra­ne­šė, kad jau ir anks­ čiau į No­vo­ro­sijs­ko uos­tą, ku­ris yra Juo­do­jo­je jū­ro­je, iš JAV bu­vo pluk­ do­mi gal­vi­jai tam ne­pri­tai­ky­tais jū­ri­niais lai­vais ir per­dirb­tais jū­ ri­niais kon­tei­ne­riais. Da­lis gal­vi­jų kon­tei­ne­riuo­se bū­da­vo at­pluk­dy­ti jau nu­dvė­sę. „Rosselchoznadzor“ ne­va ne kar­tą siun­tė raš­tus gal­vi­jų kro­vi­ nio sa­vi­nin­kams Ru­si­jo­je. Po to, kai kon­tei­ne­riuo­se kan­ki­na­mus gy­vū­nus už­fik­sa­vo Ru­si­jos ži­niask­ lai­dos at­sto­vai, „Rosselchozna­ dzor“ nu­siun­tė raš­tą ir ame­ri­kie­ čiams su gra­si­ni­mais, kad už­draus įvež­ti gal­vi­jus į Ru­si­ją, jei JAV to­ liau pa­žei­di­nės Tarp­tau­ti­nio gy­vū­ nų ga­be­ni­mo ko­dek­so da­lį „Gy­vū­

Siau­bas: No­vo­ro­sijs­ko uos­te už­fik­suo­ti iš JAV kon­tei­ne­riais at­pluk­dy­ti gal­vi­jai.

nų pluk­dy­mas vandeniu“. Šia­me ko­dek­se yra nu­ma­ty­ta, kad jū­ro­ mis gy­vū­nai ga­li bū­ti ga­be­na­mi tik spe­cia­liais lai­vais ir tik ne kon­tei­ ne­riuo­se. Ru­si­jos Juo­do­sios jū­ros re­gio­no jū­ri­nės in­ter­ne­ti­nės ži­niask­lai­dos

at­sto­vai pa­kvie­tė vi­suo­me­nę įsi­ jung­ti į ko­vą prieš gal­vi­jų ga­be­ni­mą į Ru­si­ją jū­ri­niuo­se kon­tei­ne­riuo­se. Pra­šo­ma pra­neš­ti apie to­kius at­ve­ jus, fo­tog­ra­fuo­ti juos ir žy­mė­ti lai­ vus, ku­rie pluk­do gal­vi­jus kon­tei­ ne­riuo­se.

Igo­rio Tor­gač­ki­no nuo­tr.

Žur­na­lis­tai iš­siaiš­ki­no, kad „Dy­ namogracht“ lai­vą val­dan­ti Olan­ di­jos kom­pa­ni­ja yra di­de­lė ir ži­no­ ma, įkur­ta dar 1921 me­tais. To­dėl kreip­ta­si į ją ti­kin­tis, kad bus priim­ tas spren­di­mas ne­pluk­dy­ti jos lai­ vais kon­tei­ne­rių su ra­guo­čiais.

Keistų ge­le­ži­nių monst­rų jū­rų mū­šis Ve­nan­tas But­kus Prieš 150 me­tų Vir­dži­ni­jos vals­ti­ jos (JAV) pa­kran­tė­je įvy­ko pir­ma­ sis jū­rei­vys­tės is­to­ri­jo­je šar­vuo­tų lai­vų mū­šis. Pa­gim­dy­ti pi­lie­ti­nio ka­ro

Šar­vuo­ti lai­vai ant­ro­jo­je XIX a. pu­sė­je ne­bu­vo nau­jie­na. 1859 m. Pran­cū­zi­jo­je pa­sta­ty­tas „La Glo­ ria“ („Šlo­vė“). Jis ta­po pir­muo­ju lai­vu Eu­ro­po­je, ku­rio kor­pu­są den­ gė plie­no lakš­tai. Net­ru­kus pa­na­ šius lai­vus pra­dė­jo sta­ty­ti ir ang­lai. Ta­čiau pir­mą kar­tą šar­vuo­ti lai­vai su­si­ko­vė tar­pu­sa­vy­je tik Ame­ri­kos pi­lie­ti­nio ka­ro me­tais (1861–1865), kai vie­nos prieš ki­tą ko­vo­jo pie­ti­ nės ir šiau­ri­nės vals­ti­jos. Šiau­rie­čiai, pri­vers­ti pa­si­trauk­ ti iš Nor­fol­ko (Vir­dži­ni­ja) ka­ri­ nės jū­rų ba­zės, ne­ga­lė­jo iš­pluk­ dy­ti čia sto­vė­ju­sios 84 met­rų il­gio ga­ri­nės-bu­ri­nės fre­ga­tos „Mer­ri­ mack“, nes pie­tie­čiai už­blo­ka­vo far­va­te­rį. Lai­vą už­pluk­dė ant sek­lu­mos ir pa­de­gė. Nor­fol­ką užė­mę pie­tie­čiai ėmė­si jį at­sta­ti­nė­ti ir per­tvar­ky­ti į

šar­vuo­tį, pa­va­din­tą „Vir­gi­nia“. Ant iš­li­ku­sio fre­ga­tos kor­pu­so bu­vo pa­ sta­ty­tas ka­ze­ma­tas – šar­vuo­ta pa­ tal­pa de­šim­čiai lai­vo pa­būk­lų: po vie­ną prie­ky­je ir lai­vo ga­le, po ke­ tu­ris – kiek­vie­na­me bor­te. Žval­gy­bai pra­ne­šus apie to­kius prie­ši­nin­ko pa­si­ren­gi­mus, ne­snau­ dė ir šiau­rie­čiai. Jie pa­lai­mi­no šve­ dų emig­ran­to in­ži­nie­riaus Joh­no Erics­so­no (1803–1889) pa­siū­ly­mą per 100 die­nų pa­sta­ty­ti nau­jo ti­po šar­vuo­tą lai­vą. Tai bu­vo 52 m il­gio „Mo­ni­tor“. Jo bor­tus ir de­nį den­ gė plie­no lakš­tai. Di­džio­ji ge­le­ži­ nio kor­pu­so da­lis slė­pė­si že­miau va­ter­li­ni­jos. Ant­van­de­ni­nio bor­to aukš­tis sie­ kė vos 50 cm. Vir­šu­ti­nis de­nis bu­vo tuš­čias, iš­sky­rus vai­ri­nę ir pa­būk­ lų bokš­te­lį. Pas­ta­rie­ji bu­vo ap­sau­ go­ti be­veik 20 cm sto­rio plie­ni­niais šar­vais. Lai­vas bu­vo gink­luo­tas dviems 279 mm pa­tran­ko­mis. Jos sto­vė­jo be­si­su­kio­jan­čia­me 6 m skers­mens bokš­te­ly­je. Tuo me­tu ne tik JAV, bet ir Eu­ ro­po­je ne­bu­vo lai­vo pa­būk­lų, ku­rie ga­lė­tų įveik­ti šar­vus, ko­kius tu­rė­jo „Vir­gi­nia“ ir „Mo­ni­tor“.

Su­si­dū­ri­mas: pir­ma­sis šar­vuo­tų lai­vų mū­šis.

Mū­šy­je fik­suo­tos ly­gio­sios

1862 m. ko­vo 8-osios ry­tą pen­ ki pie­tie­čių ka­ro lai­vai, ly­di­mi šar­ vuo­čio „Vir­gi­nia“, Hamp­ton Ro­ ads rei­de už­puo­lė už­blo­ka­vu­sią šiau­rie­čių flo­ti­lę. „Vir­gi­nia“, nors

„Mo­ni­tor“ lai­vo žu­ vi­mo vie­ta 1973 m. bu­vo pa­skelb­ta JAV na­cio­na­li­niu jū­ros draus­ti­niu, o vė­liau – na­cio­na­li­niu is­to­ ri­niu pa­mink­lu.

ir smar­kiai ap­šau­do­ma, ne­pa­ty­rė žy­mes­nių nuo­sto­lių. Pir­muo­ju jos tai­ki­niu ta­pu­si fre­ga­ta „Cum­ber­ land“ bu­vo nu­skan­din­ta su be­veik vi­sa įgu­la. Pa­na­šus li­ki­mas iš­ti­ko ir ki­tą šiau­ rie­čių ka­ro lai­vą „Cong­ress“. „Vir­ gi­nia“ ke­ti­no su­nai­kin­ti ir tre­čią prie­šo fre­ga­tą „Min­ne­so­ta“. Jai pa­ vy­ko už­plauk­ti ant sek­lu­mos. Lai­

vas bu­vo ap­ga­din­tas, bet ne­nus­ ken­do. Su­te­mus pie­tie­čių lai­vai grį­žo į uos­tą. Ki­tą ry­tą „Vir­gi­nia“ iš­plau­ kė pri­baig­ti ant sek­lu­mos pa­te­ku­ sios fre­ga­tos „Min­ne­so­ta“. Čia jos jau lau­kė nau­ja­sis šiau­rie­čių šar­ vuo­tis „Mo­ni­tor“, nak­tį at­plau­kęs iš Niu­jor­ko. Pra­si­dė­jo ge­le­ži­nių monst­rų mū­ šis. Jie plie­kė vie­nas į ki­tą iš vi­sų tu­ri­mų gink­lų, bet svie­di­niai at­šo­ ki­nė­jo nuo šar­vų tar­si žir­niai. „Mo­ ni­tor“ ban­dė ta­ra­nuo­ti prie­ši­nin­ką, tai­kė­si pa­žeis­ti jo sraig­tą. Ma­nev­ rin­ges­nė „Vir­gi­nia“ iš­si­su­ko. Ji ban­dė už­gul­ti kor­pu­so svo­riu vos iš van­dens ky­šan­čio „Mo­ni­tor“ de­nį. Ir šis ma­nev­ras ne­pa­vy­ko. Tris va­ lan­das tru­kęs šar­vuo­tų lai­vų mū­šis bai­gė­si be fa­ta­liš­kų pa­sek­mių, nors bu­vo ir su­žeis­tų jū­rei­vių, ir ap­ga­ din­tų šar­vų. Įam­žin­tas at­mi­ni­mas

Pir­ma­sis šar­vuo­tų lai­vų mū­šis at­ krei­pė vi­so pa­sau­lio dė­me­sį ir tu­ rė­jo di­de­lių pa­sek­mių ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no atei­čiai. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ir Pran­cū­zi­ja su­stab­dė me­di­nių

ka­ro lai­vų sta­ty­bą. Jų pa­vyz­džiu pa­se­kė Ru­si­ja, Vo­kie­ti­ja, Šve­di­ ja, Pe­ru. Že­ma­bor­čius ga­lin­gą ar­ti­le­ri­nę gink­luo­tę tu­rin­čius ka­ro lai­vus bu­ vo pra­dė­ta va­din­ti mo­ni­to­riais. Jie bu­vo nau­do­ja­mi pa­kran­čių, eže­rų ir upių van­de­ny­se iki Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos, o ame­ri­ kie­čiai juos pa­nau­do­jo ir Viet­na­ mo ka­re. Pir­mie­ji šar­vuo­čiai „Vir­gi­nia“ ir Mo­ni­tor“ plaukiojo neil­gai. Pie­ tie­čiai, pri­vers­ti eva­kuo­tis iš Nor­ fol­ko, sa­vą­jį šar­vuo­tį su­sprog­di­ no. „Mo­ni­tor“, už­klup­tas aud­ros, 1862 m. gruo­džio 31-ąją nu­sken­do prie Šiau­rės Ka­ro­li­nos kran­tų. Iš 62 įgu­los na­rių kar­tu su lai­vu žu­vo 4 ka­ri­nin­kai ir 12 jū­rei­vių. Lai­vo žu­ vi­mo vie­ta 1973 m. bu­vo pa­skelb­ ta na­cio­na­li­niu jū­ros draus­ti­niu, o vė­liau – nacionaliniu is­to­ri­niu pa­mink­lu. 1998 m. iš jū­ros dug­ no bu­vo pa­kel­tas šar­vuo­čio sraig­ tas, 2001-ai­siais – lai­vo jė­gai­nė, 2004 m. – pa­būk­lų bokš­te­lis. Šios ir ki­tos lai­vo da­lys da­bar sau­go­mos New­port News jū­rei­vys­tės mu­zie­ ju­je (Vir­dži­ni­ja).

Li­ki­mas: „Mo­ni­tor“ skęs­ta aud­rin­go­je jū­ro­je.

L lauks abai Jūsų im dalysi e ir džiaug m sm (Nauj ės redakci u joje ojo „K cen Sodo g. 1A , gerum tras“). Sa v iki gru ą galite do o va odžio 17 die noti nos.

rojekto p u s “ kartu skelbia a d ė p i i ne la štis „K rubliauskie škas gausia nos a r n e i D Inga G „Būk draugi inktos dova a j ė b r glo akciją etu visos su iai ę n i d ė kal sunk doje. os m i r i r u s k m , “ ė i o šeima lytos gausi moms Klaip a i bus išd iančioms še rč besive

MECENATAS:

Partneriai:

23

pirmadienis, gruodĹžio 10, 2012

ÄŻvairenybÄ—s kryĹžiaĹžodis

horoskopai

Ĺ ios savaitÄ—s prizas – „SvajoniĹł knygos“ kategorijos leidiniai. JÄŻ ÄŻsteigÄ— „PRINT IT“ spaustuvÄ—.

Teisingai iĹĄsprendusiems kryĹžiaĹžodÄŻ dovanojame Lindos Lael Miller knygÄ… „Ten ir Ä?ia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir Ä?ia“. Elizabeta Makartni grÄŻĹžta ÄŻ senus ĹĄeimos namus, kuriuose vaikystÄ—je su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingĹł tetos VeritÄ—s pasakojimĹł. NetyÄ?ia perĹžengusi laiko ribÄ… Elizabeta patenka ÄŻ praeitÄŻ prieĹĄ ĹĄimtÄ… metĹł – ir ÄŻ jaudinantÄŻ provincijos gydytojo DĹžonatano Fortnerio glÄ—bÄŻ. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktĹł jo laike, taÄ?iau mergina Ĺžino: ĹĄiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. GalbĹŤt jai pavyks juos iĹĄgelbÄ—ti... tik ar pati liks gyva?

KryĹžiaĹžodÄŻ parengÄ— „Oho“ redakcija.

Spręskite kryŞiaŞodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai uŞpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus iťrinktas loterijos bōdu iť visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS Şinute numeriu 1337. Siųsdami Şinutę

9A

+

raĹĄykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UĹ˝DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipÄ—da (ĹžinutÄ—s kaina – 1 Lt). 2. Arba iĹĄkirpÄ™ kryĹžiaĹžodÄŻ su teisingu atsakymu atneĹĄkite ÄŻ „KlaipÄ—dos“ redakcijÄ… Naujojo Sodo g. 1A, KlaipÄ—da. Ĺ ios savaitÄ—s laimÄ—tojÄ… paskelbsime antradienÄŻ, gruodĹžio 18 d.

Q\cN[N

Avinas (03 21–04 20). Kils nenumatytĹł sunkumĹł. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dÄ—l pridarytĹł klaidĹł jausitÄ—s susierzinÄ™s. Verta atsisakyti kolektyvinÄ—s veiklos, nes bus sunku rasti sutarimÄ… su kitais. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinÄ—ti, remiantis asmeniniais iĹĄgyvenimais. JĹŤsĹł populiarumas vis augs. Puikiai susidorosite su sudÄ—tingomis uĹžduotimis ir pasieksite norimĹł rezultatĹł. Asmeniniame gyvenime galimi teigiami pokyÄ?iai. Dvyniai (05 21–06 21). Jeigu ieĹĄkote darbo arba siekiate karjeros, galbĹŤt sulauksite viliojanÄ?io pasiĹŤlymo. Nepulkite jo priimti tuoj pat, pirmiausia viskÄ… gerai apskaiÄ?iuokite. Palanki diena dirbti komandoje. VÄ—Ĺžys (06 22–07 22). Netinkamas laikas ÄŻsigyti naujĹł daiktĹł, nes daugelis nesupras jĹŤsĹł skonio, galbĹŤt dÄ—l to net tapsite paĹĄaipĹł objektu. SudÄ—tingas laikotarpis baigsis, o dabar geriausia pabĹŤti vieniems. LiĹŤtas (07 23–08 23). TrĹŤks artimĹłjĹł pritarimo ir meilÄ—s. Galite su kuo nors susipykti, todÄ—l patirsite stresÄ…. Bet jei sugebÄ—site suprasti, kad nereikia laikyti pykÄ?io, jĹŤsĹł santykiams tai didelÄ—s Ĺžalos nepadarys. MergelÄ— (08 24–09 23). Klaidingai ÄŻvertinsite savo jÄ—gas ir uĹžsiimsite veikla, kuri jums bus neÄŻveikiama. Visa tai gali sugadinti dienÄ…. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, imkitÄ—s kokios nors malonios veiklos. SvarstyklÄ—s (09 24–10 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandĹžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturÄ—tĹł kelti rĹŤpesÄ?iĹł. Laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, kÄ… numatysite, ateityje gali tapti realybe. Skorpionas (10 24–11 22). Pasinerkite ÄŻ ramybÄ™, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jĹŤsĹł. Viskas yra taip, kaip turi bĹŤti. Ĺ aulys (11 23–12 21). SÄ—kminga diena. Su dÄ—kingumu ir dĹžiugesiu priimkite tai, kas gera nutiko jĹŤsĹł gyvenime. Galite ÄŻsimylÄ—ti. Nedalykite paĹžadĹł, kuriĹł nesiruoĹĄiate vykdyti. OĹžiaragis (12 22–01 20). Esate nepatenkintas pasauliu, nejauÄ?iate meilÄ—s aplinkiniams ir pats jauÄ?iatÄ—s nemylimas. NeskubÄ—kite aiĹĄkintis santykiĹł – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nuĹĄvis kitomis spalvomis. Vandenis (01 21–02 19). Nepatartina ÄŻsigyti naujĹł daiktĹł, nes galite iĹĄleisti daugiau, nei planavote. JĹŤsĹł prioritetai gali ÄŻĹžeisti kitÄ… ĹžmogĹł. Daugiau klausykite intuicijos. Ĺ˝uvys (02 20–03 20). BĹŤsite svajingas, trokĹĄite atitrĹŤkti nuo savo pareigĹł. Bet svajodamas nepamirĹĄkite realiĹł ÄŻsipareigojimĹł. Naudinga pabendrauti su vyresniais ĹžmonÄ—mis.

Orai

Šiandien daugelyje rajonų gausiai pasnigs, kai kur kils pūga. Temperatūra bus 3–7 laipsniai šalčio. Antradienį taip pat numatomi žiemiški orai, snigs. Temperatūra naktį 4–7, dieną 2–5 laipsniai šalčio.

Šiandien, gruodžio 10 d.

–6

–5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–5

Šiauliai

Klaipėda

–6

Panevėžys

–6

Utena

–5

8.28 15.54 7.26

345-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 21 diena. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas 0 Brazilija +28 Briuselis +4 Dublinas +6 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga 0

kokteilis Kad nie­kas ne­truk­dy­tų Val­diš­kos kė­dės bei mi­ti­nių val­džios ga­lių troš­ku­lys men­ko ir ne­re­tai nie­kin­go vi­du­ ti­nio­ko gal­vo­je pa­gim­do gy­ve­ni­mo tiks­lą – žūt­bū­ti­nai gau­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ ni­gais ap­mo­ka­mą tar­nys­tę. Sup­ran­ta­ma, pa­čiam tar­nau­ti juk ne­rei­kės. Tai tik gud­ rus žo­dis. Juo šim­tus me­tų ap­gau­di­nė­ja­mi tie, ku­rių dė­ka vi­sa ši iš­si­pū­tu­si val­džiaž­ mo­gių ar­mi­ja pun­ta. Taip bu­vo vi­sa­da, yra ir bus. Mes jau ir pa­tys neį­si­vaiz­duo­ja­me, į ką pa­virs­tų pa­sau­lis, jei stai­ga atė­jus ko­ kiu nie­kin­gu sa­vo rei­ka­lu kad ir į mies­te­ lio sa­vi­val­dy­bę, ta­ve mie­lai su­tik­tų, man­ da­giai iš­klau­sy­tų ir, o, ste­buk­le, ta­vo bė­dą iš­narp­lio­tų tar­si Gor­di­jo maz­gą. Tai ga­li nu­ tik­ti tik lėkš­ta­me sap­ne ar ta­ry­bi­nių lai­kų fil­me. Rea­ly­bė ne to­kia pro­ziš­ka. Štai pa­sa­ ko­ja­ma, kad vie­ną mo­čiu­tę, su sa­vo bė­da at­kli­binkš­čia­vu­sią pas la­bai svar­bią po­nią val­džios dva­re, už at­la­pų iš­kuo­pė lauk ir dar pri­gra­si­no dau­giau ne­si­ro­dy­ti. Dar te­ ko gir­dė­ti, kaip vie­na dar svar­bes­nė gerk­ lin­ga per­so­na be gar­sia­kal­bio šiur­pi­na ne tik in­te­re­san­tus, bet ir sa­vo nuo­lan­kiuo­sius tar­nus. Ne­ge­rai, kai tas riks­mas pa­sklin­da iš už val­džios dva­re­lio sie­nų. Įvaiz­dį juk rei­ kia iš­lai­ky­ti. Kad toks ne­pa­to­gu­mas ne­nu­ tik­tų, ūmai ras­ta sa­lia­mo­niš­ka išei­tis, kad į tą dva­rą sve­ti­mi ne­lan­džio­tų. Tam ne­pa­ gai­lė­ta ne vie­no tūks­tan­čio stik­li­nėms sie­ noms ir už­tva­roms nu­pirk­ti. Ir ne­lan­džios čia da­bar kam ne­rei­kia, ne­gir­dės, kas ne­ prik­lau­so, ne­ma­tys, ko ne­de­ra.

Neap­si­gau­ki­te: kar­tais biu­rok­ra­

tai ban­do mas­kuo­tis.

Ne­gal­vo­ti – pro­tin­giau­sia Jei gal­vo­ji – ne­kal­bėk. Jei gal­vo­ji ir kal­bi – ne­ra­šyk. Jei gal­vo­ji, kal­bi ir ra­šai – ne­pa­si­ra­ši­nėk. Jei gal­vo­ji, kal­bi, ra­šai ir pa­si­ra­šai – ne­si­ ste­bėk.

Ne­pa­kei­čia­mas žmo­gus Še­fas tar­nau­to­jui: – Ne­si­bai­min­ki­te, jū­sų tik­rai nie­ka­da ne­pa­ keis kom­piu­te­ris. Dar nė­ra su­kur­ta ma­ši­na, ku­ri ap­skri­tai nie­ko ne­da­ry­tų.

Tik­ra tie­sa Nie­ka­da ne­bi­jok da­ry­ti to, ko ne­mo­ki. At­ mink: No­jaus ar­ką pa­sta­tė mė­gė­jas, o „Ti­ta­ ni­ką“ – pro­fe­sio­na­lai.

Ne biu­rok­ra­tai Ame­ri­kos teis­me pa­skelb­tas nuo­spren­dis te­ro­ris­tui – 120 me­tų lais­vės atė­mi­mo! Tei­sė­jas nu­teis­ta­jam: – Ne­sig­raužk, mes ne biu­rok­ra­tai: at­sė­dė­si tiek, kiek ga­lė­si. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19; jei val­džia nu­spren­džia da­ry­ti pi­ni­ gi­nes re­for­mas, va­di­na­si, rei­kia slėp­ti pi­ni­gus)

Londonas +5 Madridas +5 Maskva –3 Minskas –3 Niujorkas +16 Oslas –4 Paryžius +6 Pekinas 0

Praha +2 Ryga –2 Roma +10 Sidnėjus +21 Talinas –3 Tel Avivas +22 Tokijas +10 Varšuva –6

Vėjas

8–13 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-7

-5

-5

-7

6

-6

-6

-5

-6

5

rytoj

trečiadienį

-6

Marijampolė

Vilnius

–6

Alytus

-7

-6

3

1798 m. Vil­niu­je mi­rė ar­ chi­tek­tas kla­si­cis­tas Lau­ ry­nas Stuo­ka-Gu­ce­vi­čius, su­pro­jek­ta­vęs Vil­niaus ro­ tu­šę bei Vil­niaus ka­ted­rą. 1845 m. bri­tų in­ži­nie­rius Ro­b er­t as Thomp­s o­n as už­pa­ten­t a­vo pir­mą­s ias pneu­ma­ti­nes pa­dan­gas. 1868 m. Lon­do­ne, prie par­la­men­to aikš­tės, pra­ dė­jo veik­ti pir­ma­sis pa­ sau­ly­je švie­so­fo­ras. 1896 m. mi­rė šve­dų pra­mo­ ni­nin­kas, iš­ra­dęs di­na­mi­tą ir įstei­gęs pre­mi­ją sa­vo var­

Angelina, Eidimtas, Ilma, Loreta, Rimas.

du, Alf­re­das No­be­lis. Pir­mą kar­tą premijos įteik­tos praė­ jus 5 me­tams po jo mir­ties. 1931 m. An­ta­nas Sme­to­na ypa­t in­g ų­jų tau­tos at­sto­v ų per­rink­tas 7 me­tų Res­pub­ li­kos pre­zi­den­to ka­den­ci­jai (pa­gal 1928 m. Kons­ti­tu­ci­ją). 1936 m. Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos ka­ra­l ius Eduar­das VII at­si­sa­kė sos­to, kad ga­ lė­tų ves­ti Wal­lis Simp­son. 1999 m. po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II ati­da­rė Siks­to kop­ly­čią. Jos res­tau­ra­ci­ ja tru­ko 20 me­tų.

Jau siū­lo ka­lė­di­nes eg­lu­tes

2008 m. ei­da­mas 79uo­sius me­tus mi­rė ra­ šy­to­jas, bu­vęs Sei­mo na­rys, Lie­tu­vos ra­šy­to­ jų są­jun­gos na­rys Vy­ tau­tas Pet­ke­vi­čius.

teleloto Nr. 870 2012 12 09 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (20 x 5 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 15 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 8 Lt

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Šven­tiš­kai na­mus su­si­ruo­šę da­bin­ ti klai­pė­die­čiai jau ga­li įsi­gy­ti ir gy­ vų ka­lė­di­nių eg­lių. Kai ku­rie pre­ kei­viai ža­lias­ka­rių pre­ky­bos se­zo­ ną su­sku­bo ati­da­ry­ti dar praė­ju­sią sa­vai­tę.

Ša­lia vie­no uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­ro įsi­kū­ru­si pre­ky­vie­tė po at­ vi­ru dan­gu­mi jau pa­trau­kė vie­no ki­to smal­suo­lio dė­me­sį. Žmo­nės do­mė­jo­si kai­no­mis, ta­čiau at­ver­ti pi­ni­gi­nių ne­sku­bė­jo. No­rin­tie­ji di­des­nio, kup­les­nio me­de­lio bū­tų tu­rė­ję paau­ko­ti apie 60 li­tų, pi­giau­siai eg­lai­tę čia bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti už 25 li­tus. Me­de­ liais pre­kia­vęs jau­nuo­lis pa­ti­ki­no, jog že­mes­nių kai­nų šie­met var­gu ar ver­ta ti­kė­tis. Tie­sa, už eg­lu­tės ša­ką bū­tų te­kę su­mo­kė­ti vos po­rą li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­ jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Zi­ta Ži­žy­tė tei­gė, jog pre­kiau­to­jų ka­lė­di­nė­mis eg­lė­mis gre­tos pa­sta­rai­siais me­tais iš es­mės ne­si­kei­čia.

Vardai

gruodžio 10-ąją

Rytas

-6

–4

–4

§§ §§ 58 35 21 14 54 33 62 38 25 20 37 41 02 34 39 48 31 73 59 11 05 67 55 50 09 68 43 23 40 74 52 57 47 18 53 §§§ 64 13 46 72 17 §§ §§§ 10 45 75 69 28 §§§ §§§ §§§ 51 49 63 03 36 70 60 08 30

Šven­tės: pre­kei­viai klai­pė­die­čius jau vi­lio­ja miš­ku kve­pian­čio­mis ža­

lias­ka­rė­mis.

Paš­ne­ko­vė skai­čia­vo, jog šie­met ža­lias­ka­rių bus ga­li­ma įsi­gy­ti 24io­se mies­to vie­to­se. Kaip įpras­ ta, po­pu­lia­riau­si „punk­tai“ – ties įvai­riais pre­ky­bos cent­rais. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė paaiš­ki­no, jog kiek­vie­nu at­ve­ju lei­di­mų kai­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nos – skir­tin­gos. Jos pri­klau­so ne tik nuo nu­ma­to­mo užim­ti plo­to, bet ir pre­ky­bos die­nų skai­čiaus. Kai ku­rie iš­siė­mu­sie­ji lei­di­mus nu­spren­dė ne­sku­bė­ti ir pre­kiau­ti ža­lias­ka­rė­mis pra­dės tik ar­tė­jan­ čią sa­vai­tę.

Papildomi prizai: Pretendentas į butą – 0616024 „Subaru XV“ – 0313825 „Mercedes-Benz A180“ – 0748012 „Nissan Juke“ – 0599350 „Dacia Duster“ – 0515895 „Hyundai i20“ – 0108253 „Renault Thalia“ – 0305895 „VW Jetta“ – 0656223 „Kia Rio“ – 0607650 „Citroen C3“ – 0931 386 „Ford Fiesta“ – 0101749 LED televizoriai „Orion“ – 058*837, 055*103, 065*252, 006*105, 018*754, 043*845 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 062*936, 084*533, 046*798 Planš. kompiuteriai „Lark“ (7 colių) – 074*344, 100*875, 056*013 Kavos aparatai „Delonghi“ – 100*209, 087*285, 099*709 Skalbimo mašinos „Beko“ – 053*159, 000*223, 004*644 Šaldytuvai „Beko“ – 013*831, 012*014, 071*421 Židiniai „Dimplex Club“ – 050*028 Planš. kompiuteriai „Lark“ (10 colių) – 053*808, 097*219, 051*363 GPS navigatoriai „Manta“ – 000*065, 038*104, 055*853 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 002*701, 016*840 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 08**672 Greitpuodžiai „Abert“ – 07**236 Cikloninės krosnelės „LR“ – 03**658 Satino patalynės komplektai – 03**796 Fotoaparatai „Samsung“ – 07**587 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 07**144 Krištolo taurės „Longchamp“ – 06**025 Kvietimai į TV: 045*183, 01 6*646, 076*818 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Donata Markelionytė iš Druskininkų 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Genius Andriulaitis iš Visagino 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Marija Vidolienė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Stasė Dobilienė iš Alytaus 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Saulius Urmonas iš Šiaulių Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.