TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
pirmadienis, gruodžio 10 d., 2012 m. Nr. 288 (1487)
A.Butkevičiaus Vyriausybė pirmtakų darbus ketina griauti arba taisyti. Lietuva 5p.
Verslo dovanų pardavėjai kraustosi į elektronines parduotuves. Ekonomika 7p.
diena.lt
Italijos premjeras M.Monti pareiškė, kad nebenori vadovauti vyriausybei. Pasaulis 12p.
Kalėdų Senelio versliukas
1,30 Lt
Lietuva vis dėlto juda į gerąją pusę tų parametrų link, kurie būdingi Va karų šalims. Saugumo jausmas pagerėjo. Sociologas Vladas Gaidys
6p.
Miestas
2p.
Floristai rodė, ką sugeba Visą savaitgalį Viln iaus parodų ir kongresų rūmuos e „Litexp o“ vy ko trad icin is, jau net 33-iasis, „Žie mos puokštės“ konk urs as-paroda. Šiame flor istų konk urse dalyvauja ne tik lietuv iai, bet ir svečiai iš Est i jos, Latvijos, Baltarusijos, ne tik pro fesionalai, bet ir jaun ieji flor ist ikos meno mėgėjai.
Miestas Kainininkas: jei savo fotoaparatu – 5 litai, jei Kalėdų Senelio palydovo – 10 litų. Taip savo darbą įvertino šeštadienį aplink eglutę besisukiojanti
kompanija. Gedimino Bartuškos nuotr.
Keli vilniečiai sugalvojo Palangos tilto verteivų stiliaus verslo planą. Prie eglutės Katedros aikštėje pastatę Kalėdų Seneliu aprengtą vyrą iš praeivių jie prašė pinigų už fotografiją su šiuo žiemos švenčių simboliu.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Šeštadienį dienraščio žurnalis tai sulaukė vilnietės Agnės skam bučio. Jauna moteris pranešė, kad Katedros aikštėje prie didžiosios miesto eglės dirba Kalėdų Senelis, kuris ne dovanas dalija, o už pini
gus siūlo su juo nusifotografuoti. „Galima su juo nusifotografuoti. Jei savo fotoaparatu – 5 litai, jei jų – 10 litų. Šalia stovi du vyrai – vienas jų fotografuoja, kitas, matyt, prižiūri, saugo, nežinau, kokią funkciją at lieka. Labai abejoju, ar toks vers las legalus“, – svars tė vilnietė.
2
4p.
Smegduobės vertis nesiliauja
2
pirmADIENIS, Gruodžio 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kalėdų Senelio versliukas 1
Ji teigė paskambinu si ir į Viešosios tvar kos skyrių. Budintys darbuotojai patvirtino, kad jų sąraše leidimų dirbti Katedros aikštėje nėra. Netr uk us Vieš os ios tvarkos skyriaus pareigūnų ekipažas at vyko į Katedros aikštę išsiaiš
kint i sit uac ijos. Kalėdų Sen elį ir vieną iš jo palydovų viešosios tvarkos saugotojai nusivedė į sa vo automobilį. Apie 15 minučių praleidę au tomobilyje, tiesa, Kalėdų Sene liui teko palūkėti lauke, visi išsis kirstė: pareigūnai ruošėsi važiuoti
baigėsi savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų automo bilyje. Gedimino Bartuškos nuotr.
Sostinėje vakar prasidėjo pro jektas, kviečiantis jaunuolius susipažinti su žydų kultūra. Aštuonios grupės po 50 žmo nių, iš viso 400 jaunuolių, bus kviečiami į vienos dienos ke lionę per Vilniaus getą iki Pa nerių memorialo ir atgal. Pir moji kelionė įvyko vakar.
savais keliais, o Kalėdų Senelis su fotografu grįžo prie eglutės. Paprašyti pakomentuoti situa ciją viešosios tvarkos pareigū nai tik trumpai pasakė, kad pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą. „Dabar nieko komentuoti nega lime, nes aiškinamės situaciją, ga li ar ne šie žmonės dirbti Katedros aikštėje“, – teigė pareigūnė.
Prieš mėnesį dėl leidimų buvau rašęs merui A.Zuokui, bet nesulaukiau iš jo jokių žinių.
Apklausė: Kalėdų Seneliui ir jo palydai bandymas pasipinigauti
Kelionė per žydų istoriją
Kalėdų Senelio fotografas aiš kino, kad čia dirba legaliai ir esą tai išsiaiškinę pareigūnai taip pat daugiau prie jų nebekibs. „Aš turiu įmonę (Buzmako vo fotodarbų įmonė – red. past.), Valstybinė mokesčių inspekci ja man leidžia dirbti, kur noriu. Prieš mėnesį dėl leidimų buvau rašęs merui Artūrui Zuokui, bet nesulaukiau iš jo jokių žinių“, – sakė Jevgenijus Buzmakovas. Vyras teigė su Kalėdų Seneliu dir bantis jau ne pirmus metus ir niekad jokių bėdų nebūdavo. Esą ir dabar viešosios tvarkos pareigūnai viską išsiaiškins ir turi jam paskambin ti, kaip šeštadienį sakė J.Buzmako vas, ir pranešti, galės čia dirbti sek madienį ar teks laukti pirmadienio ir apsilankyti jų skyriuje. „Jie man paskambins. Bet aš jums sakau, viską darau teisėtai, nėra čia jokio nusikaltimo. Štai, žiūrėkit, turiu kvitus, juos išrašau žmonėms. Nuotraukas arba at nešim čia atsiimti, arba nusiųsim paštu“, – žurnalistams sakė savo fotografijos įmonę turintis J.Buz makovas. Vyrui bauda išrašyta nebuvo, ta čiau šeštadienį darbą prie pagrin dinės miesto eglės jie buvo privers ti nutraukti. Prie eglutės Kalėdų Senelis nepasirodė ir sekmadienį.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Sugebėjimus demo Visą savaitgalį Vil niaus parodų ir kong resų rūmuose „Litex po“ vyko „Žiemos puokštės“ konkur sas-paroda. Šiame floristų konkurse da lyvauja ne tik lietu viai, bet ir svečiai iš užsienio šalių, ne tik profesionalai, bet ir jaunieji mėgėjai.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepcevicute@diena.lt
Floristų konkursas „Litexpo“ vyks ta jau 33 metus. Kaip pasakojo pro jektų vadovė Nijolė Gavelienė, šis renginys per tiek metų jau turi sa vo tradicijas. Jis yra dviejų dalių. Viena jų – dalyvauja moksleiviai. Tarp jų gali būti net lopšelį lankan tys mažyliai, kita grupė – 1–7 kla sės, vyresni vaikai ir kolegijų stu dentai. Kita dalis yra žmonės, kurie jau dirba šį darbą kaip profesio nalūs floristai, turi savo salonus. „Šiųmetis konkursas galbūt ypa tingas tuo, kad turime daug svečių iš Estijos, Latvijos ir Baltarusijos. Tad profesionalų gretose – pen ki dalyviai, du iš jų yra mūsų tau tiečiai. Tai jau subrendę žmonės,
Į Trakus minios neplūdo Indrė Pepcevičiūtė Šeštadienį apžvalginėje aikštelė je priešais Trakų pilį įsikūrė Ka lėdų Senelių miestelis, kuris čia veiks iki Trijų Karalių. Tačiau žvarbokas oras sutrukdė – sek madienio vidurdienį Kalėdų Se nelių miestelyje vaikų tebuvo vienas kitas.
Vis dėlto šalčio nepabūgusi snie guolė, nykštukai ir Kalėdų Se neliai kvietė susirinkusiuosius burtis ir dalyvauti linksmose es tafetėse. Aikštelėje esanti tro belė traukė ne vieno smalsuo lio akį. Viduje – židinys, Kalėdų eglutė ir krėsle sėdintis Kalėdų Senelis. „Čia pramoga vaikams. Žinote, kaip jie nori fotografuotis su kiek vienu sutiktu Kalėdų Seneliu“, – šypsodamasis sakė Viktoras, at vežęs savo mažamečius į šventę. Žinoma, už šią gražią nuotrauką tenka ir susimokėti.
Į Kalėdų Senelių miestelį užsu kusi pasižvalgyti Ona teigė, kad šeštadienį atmosfera buvo jau kesnė – daugiau žmonių ir links mybių. Tačiau, moters teigimu, dar prieš akis daug savaitgalių,
taigi, be abejonės, ir šventinės nuotaikos čia netrūks. Kalėdų Senelių miestelyje sa vaitgaliais lankysis Seneliai iš Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir, žinoma, Lietuvos.
Ramybė: vakar Kalėdų Senelių kompanija Trakuose džiaugėsi tik ke
li vaikai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tradicijos: floristų konkursas „Žiemos puokštė“ parodų centre „Litexpo“
3
pirmADIENIS, Gruodžio 10, 2012
miestas
onstravo floristai Klastotojas technikos neatgaus turintys savo stilių, mąstymą, su vokimą, kas yra floristika“, – pasa kojo pašnekovė. Jaunesnieji konkurso-parodos dalyviai dar mokosi, turi savo mo kytojus ir siekia floristo karjeros. Tačiau projektų vadovė labai gy rė ir jų darbus, esą dažnai net ne sitiki, kad šis darbas – ne suaugu sio žmogaus. Penktadienis buvo moksleivių diena. Daugiausia jie dirbo na muose, tačiau ir „Litexpo“ parodų salėje šį tą jie darė stebint žiūro vams. Jų darbus parodos lankytojai galėjo išvysti jau šeštadienį. Taip pat šeštadienį čia visą die ną užduotis vykdė A grupės (mėgi nančių tapti profesionalais) nariai, kurių buvo per 30, ir penki profe sionalūs floristai. Jie taip pat į pa
rodą atvežė vadinamuosius namų darbus, o čia turėjo atlikti dvi už duotis. Profes ion al ai gam in o vest u vinę nuotakos puokštę, A gru pės nariai – floristinį aksesuarą. Paskui ir vienų, ir kitų laukė už duot is „Staigm en a“. Jie gavo skirtingas temas ir pasitelkę fan taziją bei gebėjimus stengėsi tap ti geriausi. Nugalėtojai buvo renkami ir iš A grupės, tačiau finale dalyvavo tik profesionalai. Didysis prizas – ke lionė į Vokietijoje vyksiančią pa saulinę floristikos parodą. „Paroda unikali tuo, kad įvai riausiais darbais ji papildoma kas valandą. Padaromas koks nors darbas ir iškart eksponuojamas“, – sakė N.Gavelienė.
Vilnietis neatgaus savo kompiu terinės technikos, kurią naudojo klastoti dokumentams, reikalin giems per Lamanšą atgabentiems ir Lietuvoje parduodamiems au tomobiliams.
Taip nusprendė Vilniaus apygar dos teismas. Jis atmetė nuteisto jo 31 metų E.P. apeliacinį skun dą, kaip pranešė teismo atstovas spaudai. Vienoje bendrovėje dirbantis, aukštąjį išsilavinimą turintis vyras šiemet rugsėjį pirmosios instanci jos teismo nuosprendžiu buvo pri pažintas kaltu dėl dokumentų klas tojimo ir jų panaudojimo. Už penkis baigtus ir tyčinius nusikalstamos veikos epizodus jam buvo skirta subendrinta 44 parų arešto baus mė. Į ją įskaičiavus laikino sulaiky mo ir suėmimo laiką, konstatuota, kad E.P. bausmę jau atliko. Tuo pačiu nuosprendžiu bu vo nuteisti dar penki asmenys, suklastotų dokumentų užsako vai. Trims iš jų skirtos baudos, du nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti už juos laidavus. Bet apy linkės teismo nuosprendį ap skundė vienintelis E.P. Bylos duomenimis, nuo 2010ųjų lapkričio iki 2011-ųjų vasario E.P. užsakovams pagamino ir po 150–200 litų pardavė penkis ne va Jungtinėje Karalystėje išduo tus ir tebegaliojančius transpor to priemonių techninės apžiūros
paž ymėj im us ir tris draud im o liudijimus. Naujausios klastotės, techninės apžiūros pažymėjimo, kurį vienas vilnietis užsakė sa vo visureigiui „Mitsubishi Sho gun Equipp e“, E.P. pard uot i nebespėjo – dokumentą per as mens kratą aptiko pareigūnai. Iškrėtus E.P. butą buvo ras ta įvairių daiktų ir dokumentų, susijusių su netikrų dokumentų gam in im u: transp orto prie monės registracijos ir techninės apžiūros pažymėjimų, draudi mo pažymėjimo bei pirkimo– pardavimo ruošinių anglų kal ba. Ekspertų atkurta informacija patvirtino, kad klastotojas kom piuterinėse laikmenose buvo iš saugojęs automobilių techninės apžiūros pažymėjimų, draudimo polisų ir kitokių ruošinių. Pirmosios instancijos teisme savo kaltę E.P. visiškai pripažino ir patvirtino klastojęs angliškų automobilių techninės apžiūros bei draudimo dokumentus. Ori ginalius blankus, kurių buvo ga vęs iš pažįstamų Didžiojoje Bri tanijoje, užpildydavęs išgalvotais duomenimis ir atspausdindavęs spausdintuvu. Blankai buvę be jokių antspaudų, parašus surai tydavęs pats. Su paskambinu siais asmenimis jis susitardavęs ir pagamindavęs reikiamus do kumentus. Nors ir pripažino kaltę, apelia ciniu skundu E.P. prašė grąžinti
per kratą jo bute pareigūnų rastus ir teismo nuosprendžiu konfis kuotus kompiuterį, daugiafunkcį įrenginį, du išorinius standžiuo sius diskus ir išorinį duomenų saugojimo įrenginį, prieš tai pa šalinus iš jų informaciją, susijusią su padarytomis nusikalstamomis veikomis, arba grąžinti su jomis nesusijusią informaciją. „Apelianto reikalavimas grąžin ti konfiskuotus daiktus arba in formaciją, nesusijusią su padary tu nusikaltimu, atmestinas, nes būtent naudojant šiuos daiktus buvo padaryta nusikalstama vei ka“, – konstatuojama paskelbto je teismo nutartyje. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad kaltininkas, darydamas tyčinę nu sikalstamą veiką ir tam sąmoningai naudodamas įrankius ir priemo nes, prisiima visą riziką dėl galimų padarinių atsiradimo, įskaitant ir galimą turto konfiskavimą. VD, BNS inf.
44 parų
areštas už dokumentų klastojimą buvo skirtas vilniečiui E.P.
Popierinius bilietus naikins vėliau? Iki Naujųjų metų galiojantys po pieriniai autobusų ir troleibusų vienkartiniai važiavimo bilietai gali būti tinkami naudoti dar pu sę metų. Sostinės savivaldybės ta ryba tokį pasiūlymą svarstys arti miausiu metu.
“ vyksta jau 33 metus. Jame dalyvauja tiek profesionalai, tiek mėgėjai. Gedimino Bartuškos nuotr.
„Atsižvelgę į vilniečių prašymus, kad jie turėtų daugiau laiko iš mokti naudotis vilniečio korte le, nusprendėme artimiausiame tarybos posėdyje, gruodžio 12ą, teikti siūlymą, kad vienkarti nių bilietų pardavimas būtų pra tęstas trims mėnesiams, t. y. iki kovo 31 d. Bilietus bus galima, jeigu taryba pritars teikiamam sprendimo projektui, išnaudoti iki 2013 m. birželio 31 d.“, – pa sakojo „Susisiekimo paslaugų“ direktorius Gintas Bliuvas. Iki Naujųjų metų galiojančių bi lietų, kurių galima įsigyti spaudos kioskuose ir iš vairuotojų, grąžin ti ar pakeisti negalima, o nusipirkę daugiau bilietų, jei jų galiojimas nebus pratęstas, patirs nuostolių. „Dabar parduodami popieri niai bilietai turi būti panaudo
Svarstymai: gali būti, kad vie
šuoju miesto transportu su po pieriniais bilietais vilniečiai ga lės keliauti dar bent pusmetį.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
jami iki šių metų gruodžio 31 d. Jeigu jie lieka pas žmones, jų pa naudoti nebebus galima, – dės
tė „Lietuvos spaudos“ elektro ninių produktų grupės vadovas Nerijus Orvidas. – Tačiau tikė tina, kad ir galiojimas, ir parda vimas miesto tarybos sprendimu gali būti pratęstas.“ Anot N.Orvido, dabar popie riniai bilietai yra populiarūs, nes brangiausias vienkartinis bilie tas be nuolaidos kainuoja 2 litus spaudos kioske ir 2,5 lito per kant iš vairuotojo, o elektroninis pusės valandos bilietas – 3,5 li to. „Šiandien geriausia alterna tyva yra 2 litų talonėlis“, – apie pigiausią vienkartinį bilietą pri minė jis. Atsisakius popierinių bilietų spaudos kioskuose, planuojama, kad iš vairuotojų keleiviai galės įsigyti iki galutinės maršruto sto telės galiojančius popierinius bi lietus, kurių kaina – 3,5 lito. Tačiau po Naujųjų metų nenu matoma pratęsti termino, leid žiančio nemokamai pasikeisti elektroninį bilietą į vilniečio kor telę. Tai nemokamai padaryti ga lima iki gruodžio 31 d. VD, delfi.lt inf.
4
pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Būstas vilniečiams sunkiai įperkamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuo tas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone.
Priežastis: pirminiais duomenimis, smegduobė atsivėrė trūkus vandentiekio vamzdžiui.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Automobiliai prasmego skradžiai Šeštadienio popietę Vilniuje į smegduobę įkrito du automobiliai. Tai jau ne pirmas atvejis pastaruo ju metu, kai transporto priemones tenka traukti iš netikėtai atsivėru sių duobių.
Bendruoju pagalbos telefono nu meriu 112 gautas pranešimas, kad Vilniuje, Č.Sugiharos gatvėje prie Viršuliškių gatvės sankryžos, į smegduobę įkrito du automobiliai. Į įvykio vietą išsiųstos priešgais rinės gelbėjimo pajėgos, informa
cija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Prasmegusias mašinas teko iš kelti įmonei „Vilniaus vandenys“ – smegduobė atsivėrė trūkus šiai bendrovei priklausančiam vanden tiekio vamzdžiui. Pasak pareigūnų, atsivėrusi smeg duobė didelė ir gili. Į ją įkrito du sto vintys mikroautobusai „Renault Master“ (2008 ir 2007 m.). Du gre ta buvusius lengvuosius automo bilius spėta patraukti toliau nuo
smegduobės. Pirminiais duomeni mis, ji atsivėrė trūkus vandentie kio vamzdžiui. Šiemet sostinėje į smegduobes įkrito keletas automobilių: kovo 4 d. Vaduvos gatvėje smegduobė at sivėrė po stovinčiu automobiliu „Nissan Navara“, liepos 12 d. Šilo gatvėje į didžiulę atsivėrusią duobę įkrito merginos vairuojamas „Cit roën Berlingo“, rugpjūčio 19 d. vie name iš M.K.Čiurliono gatvės kie mų – „Toyota“ ir „Mazda“. VD inf.
Nuo Vilnios šlaito nulėkė per žioplumą Šešt ad ien io vak arą Mair on io gatvėje prie Vilniaus dailės aka demijos susirinkusi kompanija netyčia nuskandino automobilį „Toyota Celica“.
Jauno vairuotojo automobilyje sė dėjo merginos. Pasak jaunuolio, jis stovėjo lauke, norėjo užvesti au tomobilį, kad merginos nesušaltų, tačiau mašina šoko į priekį ir nu riedėjo į upę. Apie 18.30 val. jaunuoliai patys iškvietė pareigūnus, nes suprato,
kad savarankiškai mašinos neišt rauks. Keli automobiliu „Toyo ta Celica“ atvažiavusio jaunuo lio draugai telefonu bandė ieškoti techninės pagalbos, tačiau niekas neturėjo 30 metrų ilgio troso. „Esu išgėręs, tačiau tikrai nebu vau prie vairo. Automobilyje sė dėjo merginos. Kad jos nesušaltų, norėjau užvesti automobilį, buvau įsitikinęs, kad palikau automobilį įjungęs laisvąją pavarą. Pasukau raktelį, o mašina pašoko į priekį ir nuriedėjo nuo skardžio į Vilnią.
Tėvai mane užmuš“, – nerimavo vaikinas. Merginos buvo kur kas links mesnės, nors viena jų, automobi liui įriedėjus į upę, atsidariusi du ris vos neįnėrė į vandenį. Laimė, nė vienai neteko išsimaudyti. Policijos pareigūnai nusprendė į pagalbą kviestis ugniagesius. Jie susisiekė su susirinkusių jaunuo lių tėvais, nes visiems, net ir ne pilnamečiams, teko važiuoti rašyti paaiškinimų į policiją. VD, delfi.lt inf.
Tai yra mažiausias galimas įpirk ti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gy ventojai atitinkamai galėtų nu sipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m stan dartinius būstus senos statybos namuose miegamuosiuose rajo nuose. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, viso se trijose sostinėse galimybė nu sipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet ga lėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv. m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia – 4,2 kv. m, kaip rašoma pranešime spaudai. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, būsto įperkamumo rodiklis Vil niuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir se nos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būs tus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyven tojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24,3 kv. m ir 24,6 kv. m. Talino miesto gyventojo gali mybės didesnės – vidutines paja mas gaunančio šio miesto gyven tojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. m. Vis dėlto Vilniuje ne kilnojamojo turto (ir senos staty bos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą. „Galimybės įsigyti būstą la biausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maž daug 0,9 procentinio punkto“, – sakė J.Varanauskienė.
Šalių centrinių bankų duo menimis, trečią šių metų ket virtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 proc. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 proc.
Julita Varanauskienė:
Net ir esant rekor diškai mažoms būs to paskolų palūka noms gyventojai daugiau skolintis nepradėjo.
„Mažos palūkanos nėra vie nintel is veiksn ys, lem iant is žmonių apsisprendimą skolin tis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, nes gaunamos paja mos yra nepakankamos norimo dydžio paskolai gauti. Kiti ven gia prisiimti kokių nors ilgalai kių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsun kintų gyvenimą. Taip pat vis dar neaišku, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai daugiau skolintis nepradėjo“, – sakė ekspertė. SEB būsto įperkamumo ro diklis parodo, kokio dydžio būs tą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojan čiomis sąlygomis bankuose. Ro diklis apskaičiuojamas atsižvel giant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pa jamas ir vartojimo prekių bei pa slaugų kainas. VD, lrt.lt inf.
Prasilenkia: būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl
blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
5
pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Ir griaus, ir statys Tai, ką valdžioje būdami padarė dešinieji, reikia arba griauti, ar ba taisyti, nes konservatorių ir liberalų valdžia neįvykdė to, ką žadėjo. Tai, regis, pagrindinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programos mintis. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Paskatos: šįmet finansiškai pradėti skatinti policijos pareigūnai pra
dėjo principingiau reaguoti į bandymus juos papirkti.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kyšiais susigundo vis mažiau pareigūnų Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Per vienuolika šių metų mėne sių registruota beveik dukart daugiau bandymų papirkti poli cijos pareigūnus. Policijos depar tamento Imuniteto valdybos vir šininko Donato Malaškevičiaus teigimu, šis skaičius išaugo pra dėjus skatinti pareigūnus, kad šie neimtų kyšių. Išaugo beveik dukart
„Per pastaruosius metus matyti, kad papirkimo ir mėginimo pa pirkti policijos pareigūnus atvejų gerokai išaugo – net 1,7 karto, – sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D.Malaške vičius. – Per vienuolika šių metų mėnesių registruoti 629 atvejai – tai yra beveik 300 atvejų daugiau nei praėjusiais metais. Tiek pra dėta ir ikiteisminių tyrimų.“ Jo teigimu, išaugęs skaičius gali būti susijęs su tuo, kad šįmet pra dėti finansiškai skatinti policijos pareigūnai pradėjo principingiau reaguoti į bandymus juos papirk ti. Imuniteto valdybos viršininkas sakė, kad šiemet Antikorupci jos dienos proga dalis principin giausių pareigūnų bus paskatinti piniginėmis premijomis. „Tikiuosi, kad tai juos moty vuoja. Žinoma, pareigūnams, kurie yra nesąžiningi, linkę im ti kyšius, matyt, jokia motyva cija nepadės“, – sakė D.Malaš kevičius. Sumos labai įvairios
Policijos pareigūnų nustatyti pa pirkimo atvejai, D.Malaškevi čiaus teigimu, susiję su Kelių eis mo taisyklių pažeidimais, taip pat neblaivių vairuotojų mėginimais ištrūkti iš keblios situacijos. Tjai sudaro apie 44 proc. visų papir kimo atvejų. Per 2012 m. pirmą pusmetį iš vi so policijos pareigūnams siūlytų kyšių suma siekė 72,685 tūkst. li tų. Didžiausia siūlytų pinigų suma buvo 24,242 tūkst. litų Vilniaus apskrityje, nes ji yra didžiausia. Atitinkamai mažiausia buvo Tau ragės apskrityje. Didžiausia pasiūlyta suma sie kė 12 tūkst. eurų. Paprastai siū lomos sumos, Imuniteto valdy bos viršininko teigimu, vyrauja nuo 10 iki 6 tūkst. litų. Daugiau
sia bandymų papirkti registruota Utenos apskrityje. Trylikai poli cijos pareigūnų čia tenka vienas atvejis. Per pirmą šių metų pusmetį pradėti 32 ikiteisminiai tyrimai dėl pareigūnų galbūt padarytų korupcinių nusikaltimų. Iš šių atvejų 25 proc. tenka vadovau jamas pareigas einantiems pa reigūnams. „Pagrindinis mūsų akcentas yra vadovaujamas pa reigas einantys pareigūnai. Be vadovo žinios, jam gerai kontro liuojant pavaldinių darbą korup ciniai ryšiai sunkiai įmanomi“, – teigė D.Malaškevičius.
Tikiuosi, kad tai juos motyvuoja. Ži noma, pareigūnams, kurie yra nesąžinin gi, linkę imti kyšius, matyt, jokia motyva cija nepadės.
Kaip pasirodyti dar geresniems, nei iš tiesų yra? Žinoma, reikia supeik ti pirmtakus. Nuo to kairiųjų Vy riausybės programa ir pradedama. Dešinieji esą viską darė blogai. Sa kė, kad renovuos daugiabučius – nerenovavo. Žadėjo kelti algas, o nepakėlė. Maža to, dar ir prisisko lino. Tad visa tai, anot kairiųjų, rei kia taisyti. „Vietoj realių darbų – kalbėjimas apie priešus šalies viduje ir užsie nyje“, – teigiama 16-iosios Vy riausybės programos įžangoje. „Pagrindiniai rinkimų įsiparei gojimai buvo paminti jau pirmą naujosios Vyriausybės darbo mė nesį ir iki šiandien nepradėti įgy vendinti: vietoj ekonomikos skati nimo – šalies piliečių ir partnerių užsienyje gąsdinimas ir mokesčių didinimas; vietoj darbo, remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir viešai diskutuojant, – skubūs, tarptautine patirtimi ir skaičiavi mais nepagrįsti, konstruktyvius pasiūlymus ignoruojantys spren dimai“, – dėstoma programoje. Kairieji, be kita ko, piktinasi ir užsienio politika. Esą ši prarado „ambicijas“. „Nebuvo nė vieno aukšto rango Rusijos atstovo vizito į Lietuvą. Santykiai su Rusija palai komi tik žemesniu lygiu“, – priki šama dešiniesiems ir Prezidentei. Tad kair iej i žad a deš in iųjų „klaidas“ pataisyti. Per kiek lai ko – neaiškinama. Vyriausybės programoje rašoma, kad turto ap mokestinimo progresyvumas bus didinimas. Tiesa, yra ir konkre tesnių sumanymų. Antai teigia
ma: „Taikysime neapmokestina mojo turto dydį (nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asme nims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties).“ Be to, A.Butkevičiaus Vyriausybė svarstys, ar įvesti bendrą nekilno jamojo turto mokestį. Jis pakeistų ir sujungtų dabartinius nekilnoja mojo turto ir žemės mokesčius. Regis, bus grįžtama ir prie PVM lengvatų. „Įvertinę mokesčių leng vatų socialinį ir ekonominį tiks lingumą bei galimas kitas šių tiks lų siekimo alternatyvas, taikysime PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai ku riems būtiniausiems maisto pro duktams, šildymui, keleivių vežimo savivaldybių nustatytais maršru
tais paslaugoms, turizmo veiklo je naudojamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslau goms, rašytojo, kompozitoriaus ar kito atlikėjo teikiamoms paslau goms ir kitai intelektinei veiklai“, – nurodoma programoje. Tačiau tai – ne vieninteliai nau josios A.Butkevičiaus Vyriausybės užmojai. Kairieji pasiryžę pasiek ti, kad gyventojų skaičius šalyje tik didėtų, kad „šeimos norėtų ir ga lėtų išlaikyti bei deramai išugdyti kuo daugiau vaikų“. Kokias prie mones pasitelkus tai bus daroma, nedetalizuojama. Kairieji, be kita ko, aiškina kad nemokys šeimų gyventi ir neka riaus „kultūrinio karo su neatitin kančiomis archajiško idealo šei momis“.
Užmojai: sugrįžę į valdžią kairieji Vyriausybės programoje aiškina, kad
padarys tai, ko dar niekam nepavyko.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Visuomenė taip pat atsakinga
Imuniteto valdybos viršininkas teigė norintis į šią problemą at kreipti visuomenės dėmesį, nes sociologinių tyrimų duomenys kelia nerimą. Pasako jo, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad problemos gali būti išspręstos davus kyšį, o 56 proc. jų yra pa sirengę tą kyšį duoti. „Visuomenė taip pat atsakinga už korupcijos buvimą ir jos lygį Lietuvoje“, – sakė valdybos viršininkas. Kok ios priež astys nulėmė visuomenės požiūrį į galimybę duot i kyšį ir bandymą taip išspręsti visas problemas, D.Malaškevičius tiksliai atsakyti ne galėjo. Pasak jo, keista, kad vie nu metu visuomenė yra pasi piktinusi bet kokia korupcijos galimybe, tačiau esą tuomet, kai jų klausiama, ar kyšis galėtų pa dėti spręsti problemas, didžioji dalis mano teigiamai ir yra lin kę patys jį duoti. Pasak D.Malaškevičiaus, siūlo mi kyšiai būna ne tik valiuta (li tai, eurai, Rusijos, Baltarusijos rubliai, svarai sterlingų ir t. t.), bet ir įvairūs daiktai, maisto pro duktai: dyzelinas, mobilieji tele fonai, malkos, šokoladai, šampa nas, unguriai ir pan.
2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienį, 15 val. Viešbučio „Mabre“ konferencijų salėje (Maironio g. 13, Vilnius) Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą
„Lietuvos kaimo pLėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo apžvaLga ir ateities perspektyvos“ Seminare kviečiami dalyvauti mokslo visuomenės atstovai, kuriems aktuali šio seminaro tema. Seminaras yra nemokamas. Trukmė: ~4 val. Užs. 1054626
6
PirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nerimas dėl valstybės auga
P Politinis gėjų startas Saulius Pocius
Š
alies padangėje suž ibo dar viena nuotaik inga žin ia – liepą vėl su ving iuos žydrasp alv ių asmenų paradas. Ir šis kryžiaus žygis prieš vad inamąją netoleranciją bus reng iamas ne šiaip sau, o tuo metu, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES. Žodž iu, į mus dėmesį atk reipsiančius Se nojo žemyno gyventojus dar sykį pra džiug insime gimtųjų sodž ių erzel iu, ku riame skambės Petro Graž ulio ir Kazimie ro Uokos krioksmas bei jiems nepritarian čių „modern iojo sociumo“ atstovų žvyg telėjimai.
er aštuonerius metus nerimas dėl ar timųjų, savęs, draugų mažai tepakito, tačiau smarkiai išaugo nerimas dėl vals tybės likimo. Tokius duomenis pateikia sociologas dr. Vladas Gaidys. Spėjama, kad tai susiję su emigracija ir ekonomine krize. O sociologė ir kriminologė dr. Laimutė Žilinskienė, apibendrindama dvejus me tus trukusį mokslinį projektą apie pasitikė jimą Lietuvos teisėsauga ir jai įtaką darančius veiksnius, sako, kad nusikaltimo auka pasve ria, ar jai verta kreiptis į teisėsaugos institu cijas, tačiau dažnai nesikreipia, nes nemato prasmės, bijo galimo keršto arba nori viską išspręsti pati. Sociologo V.Gaidžio tvirtinimu, nors be veik visų su teisėsauga susietų žmogaus tei sių padėtis Lietuvoje vertinama neigiamai, per aštuonerius metus vertinimai pagerėjo ir vis daugiau žmonių jaučiasi saugesni: „Lie tuva vis dėlto juda į gerąją pusę tų parametrų link, kurie būdingi Vakarų šalims. Saugumo jausmas pagerėjo.“ Tyrimas, atliktas 2003 ir 2011 m., rodo, kad vis daugiau žmonių jaučiasi saugūs savo na muose (atitinkamai 79 ir 89 proc.), darbovietė je (53 ir 62 proc.), gatvėse (39 ir 53 proc.). Ta čiau smarkiai padidėjo jaučiančių stiprų nerimą dėl valstybės likimo – 2003-iaisiais tokių bu vo 14 proc., o 2011-aisiais – jau dvigubai dau giau – net 28 proc. Sociologo spėjimu, tai su siję tiek su emigracija, tiek su ekonomine krize. Anot V.Gaidžio, padaugėjo sakančių, kad Lietuvoje, savo mieste ar rajone, savo gyve namojoje aplinkoje, yra maža tikimybė tapti nusikaltimo auka. Gyventojų nuomone, geriausiai žmonių saugumą užtikrina policija, prezidentas ir vietos bendruomenės, o blogiausiai – parti jos, Seimas ir Vyriausybė. Pristatydama savo mokslinio projekto dalį apie nusikaltimų aukas ir pasitikėjimą teisė
Tiesa, 2003-iaisiais nukentėjusių, ta čiau niekur nesikreipusių buvo 28 proc., o 2011-aisiais – 13 proc. „Priežastys, kodėl nusikaltimo auka nesi kreipia, yra kelios. Visų pirma, žmogus yra racionali būtybė, kuri skaičiuoja, ar jai ver ta kreiptis. Jei tai užims laiko ir žmogus dau giau praras, nei gaus, tada nesikreipia. Taip pat nesikreipia, nes sako, kad išsispręs pati ar bijo galimo keršto. Kartais nesikreipia dėl to, kad net nėra prasmės – buvo menkas nu sikaltimas. Bet tokiu atveju prarandame sta tistiką, nežinome realios situacijos“, – tyri mo rezultatus apibendrino L.Žilinskienė. Du trečdaliai apklausos dalyvių per pasta ruosius penkerius metus nusikaltimo auko mis tapo savo artimoje aplinkoje. Tarp ap klausos dalyvių artimųjų, kurie per minėtą laikotarpį tapo nusikaltimo aukomis, kas antras tapo nusikaltimo auka mieste ar ra jone, kuriame gyvena. Dažniausiai teko nu kentėti dėl vagysčių iš gyvenamųjų patalpų (34 proc.), plėšimų (32 proc.), vagysčių iš transporto priemonių (32 proc.). Beveik du trečdaliai turinčių viktimolo ginės patirties asmenų blogai vertina teisė saugos institucijų darbą su nukentėjusiais nuo įvairių nusikaltimų. VD, lrt.lt inf.
28
Konstatavimas: sociologas V.Gaidys sako,
kad ekonominė krizė ir nemažėjanti emigra cija daro tiesioginę įtaką visuomenės nuo taikoms Lietuvoje. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
sauga, L.Žilinskienė skaičiuoja, kad 2011 m., palyginti su 2003-iaisiais, turinčių vikti mologinės (nukentėjusių nuo nusikaltimų – red. past.) patirties sumažėjo. Daugiau nei du trečdaliai apklausos dalyvių turi tiesio ginės ar netiesioginės viktimologinės patir ties (42 proc.).
proc.
gyventojų jaučia stiprų nerimą dėl valstybės likimo, kaip rodo 2011 m. atliktas tyrimas.
Atgarsiai Gėjų sumanymas būtent tokiu metu rengti eitynes byloja apie jų kėslus savo ideologiją paversti politika. Ir ne bet kokia, o ES lygio. Prasidės dar vienas klojimo teatro pasiro dymas, vaidinant kovą už sėdmenų filoso fija pag rįstas žmogaus teises, pak rypusią toleranciją ir laisvą taikos balandž ių skrai dymą virš vaivor ykštėm is padabintų vė liavų. Žiūrėk į mus, Europa, mes taip pat esame šiok ia tok ia valst ybė, kur ioje irg i čiurlena demokratijos procesai. Lyg ta Eu ropa nebūtų mačiusi nei pederastų, nei ho mofobų, nei ister iškų kovų dėl iškrypėliš kos beprotybės. Tad nustebinti nenustebinsime, bet į Vaka rus tikrai kurį laiką bus užsukęs kaimiečių cirkas, kur io pasirodymuose jau dabar ža dama demonstruot i pig ius triukus su deg tukais ir jūrų kiaulytėmis, kaip kartais iro niz uoja François Rabelais prisiskaitęs gy vasis klasikas. Akivaizdu, kad gėjų sumanymas būtent to kiu metu rengt i eitynes yra ne tik atv iras skverbimasis į dominuojančią visuomenę, bet ir byloja apie kėslus savo ideolog iją pa verst i pol it ika. Ir ne bet kok ia, o ES lyg io. Taip pat akivaizdu, kad siekiama ir tam tik ro ES institucijų dėmesio tai sėdmenų bro lijai, kuri save laiko užguita ir diskriminuo jama, nors jos lyder iai nevaržomai vaikš tinėja po Seimą, atvirai skleidž ia savo idė jas televizijos laidose ir renkasi legaliai vei kiančiuose tik jiems skirtuose klubuose. Atrodo, kad ta kova, kurios strategiją išreiš kia kudak uojančių žyg iav imai gatvėm is, tėra ne kartą regėtas mėginimas nuvertin ti mūsų valstybę. Mat dominuojančios da lies jos gyventojų ES pederastijos apologe tai dar nespėjo paversti iškrypėliais.
Naujienų portalo diena.lt skai tytojai įvairiai komentavo Pre zidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą ir pasirašytąjį dek retą dėl šešioliktosios Vyriau sybės, kurioje kol kas nėra so cialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrų, su darymo.
Trintukai
ja, aišku, turi ką pasiūlyti. Politologai ir žurnalistai tik be reikalo dramati zuoja situaciją.
Pensininkas Jeigu jau ministrai geba ir savo minis terijoms vadovauti, ir Seimo narių vie tose sėdėti, tai nieko jiems neatsitiks – padirbs kurį laiką už savo du kolegas.
Jurgis
Na
Tai ko iš karto nepateikė tinkamų kand idatų į tuos laisvus min istrų portfelius? Juk jau kelias dienas ži nojo, kad siūlomos kandidatės ne tinka. Matyt, Viktoras Uspaskichas pabandė žaist i katę ir pelę ir su premjeru Alg irdu Butkevičiumi, ir su Prezidente D.Grybauskaite.
KAS Per savaitę iki Vyriausybės progra mos patvirtinimo Seime dar galima puik iai pateikt i ir paskirt i likusius du ministrus, jeigu tik Darbo parti
Aleksandras
Kažkodėl labai jau daug kas tik pyk tį lieja dėl buvusių ministrų. Manau, praeis koks pusmetis ir visi pama tysime, kad Andr ius Kubil ius bu vo visai geras premjeras. Ir jo Vy riausybė, palyg int i su dabar suda rytąja, buvo visai gera. Ką tada už giedosime?
Taigi
Manau, kad kas tvirtina Vyriausybę, tam ir tenka atsakomybė už ją. Tvir tina ne premjeras, o prezidentas.
Nesuprantu Kodėl nesidžiaugia Viktoro Uspas kicho ir jo Darbo partijos gerbėjai? Juk net du jų kandidatus iš keturių teiktų Prezidentė patvirtino. Nejau gi vietoj Loretos Graužinienės ir Vir ginijos Baltraitienės nesuras ką pa siūlyti į socialinės apsaugos ir švie timo ministrus? Turi 17 tūkst. narių, tad tikrai gali rasti.
Šiuo atveju atsakomybe už Vyriau sybę turi dalytis premjeras, Seimo valdančioji dauguma, kiekviena ją sudaranti partija ir... Prezidentė, pa sirašiusi tos Vyriausybės sudarymo dekretą.
Jo Yra kaip yra, šaukštai po pietų – Vy riausybė sudaryta (kad ir be dvie jų ministrų, tai ne bėda), laikas jai parodyti, ką gali ir ką įgyvendins iš pažadėtų dalykų. Laikas jai parody ti savo raumenis.
Šis Vyr iaus ybės paskyr im as įeis į istor iją – Prez identė tvirt ina Vy riausybę, bet visą ats akomybę su metė premj er ui, o pat i sau nep a sil iko tos ats akomybės nė gramo. Vienas tvirt ina – kitas atsako. Ir kur teisybė tada? Dar nė vienas prez i dent as taip nekorekt iškai, žem in damas kand idat us į min istr us, ne sielgė per atranką. Sugalvot i „nau jov išk i kriter ijai“ lab ai gerai tink a žaidime „myliu–nemyliu, noriu–ne noriu“. Tais kriter ijais gal i man ipu liuot i kaip nor i. Kadang i rink imus laimėjo ne ta part ija, už kur ią agita vo Prez identė, reikėjo griebt is su galvotų kriter ijų. Než inau, kas pa tar inėja Prez identei taip elgt is. Jos pag rind in is darbas turėtų būti pa tvirt int i teik iamą Min istrų kabi netą, pal aik yt i vald anč iąją dau gumą. Bent jau net rukdyt i dirbt i. O ką mes matome? Ger iaus iu at veju – kažkok ius kapr iz us.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
ekonomika Kainos beveik nekito
Rinka susitraukė
€
Bendrovės „Lukoil“ ir „Orlen“ popu liariausią 95 markės benziną penk tadienį pardavė tokia pat kaina kaip ir prieš savaitę – po 4,76 lito už litrą. Nesikeitė ir „Statoil“ sbenzino kai na – ji siekė 4,77 lito. Dyzelino kai na „Statoil“ ir „Orlen“ degalinėse per savaitę išliko tokia pati, o „Lu koil“ degalinėje jis atpigo 3 centais, iki 4,58 lito.
Lietuvos elektroninių ryšių rinka per de vynis šių metų mėnesius siekė 1,7 mlrd. li tų ir buvo 4,7 proc. mažesnė nei praėju sių metų sausį–rugsėjį. Telekomunikacijų rinkoje tradiciškai didžiausios buvo mobi liojo ryšio bendrovių pajamos. Jos trečią ketvirtį, palyginti su antru, sumažėjo 0,01 proc., iki 234,8 mln. litų. Aktyvių SIM kor telių skaičius trečią ketvirtį išaugo 2 proc., iki 4,95 mln.
Baltarusijos rublis 10000 3,0997 DB svaras sterlingų 1 4,2829 JAV doleris 1 2,6688 Kanados doleris 1 2,6920 Latvijos latas 1 4,9579 Lenkijos zlotas 10 8,3555 Norvegijos krona 10 4,7104 Rusijos rublis 100 8,6189 Šveicarijos frankas 1 2,8573
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,6265 % +0,6391 % +0,8617 % +0,9487 % +0,0182 % –0,1577 % +0,2767 % +0,6940 % +0,1121 %
Verslo dovanų siūlo internetu
Sumanius vers lo partnerį ar bi čiulį pradžiuginti prašmatniu parke riu ar kitokia bran gia smulkmena, do vanos teks ieškoti internete arba ten kintis kanceliari nių prekių parduo tuvių pasiūla. Išlai kyti „gyvų“ verslo dovanų parduotu vių pastaruoju me tu nebeapsimoka.
Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Nuoma per brangi
Prieš kelerius metus panorus įsi gyti kokybišką suvenyrą, vizitinių kortelių dėklą ar kitokią verslinin kui tinkančią dovaną paprasčiau sias būdas buvo keliauti į verslo dovanų parduotuvę. Tačiau dabar tokių realiai veikiančių parduotu vių didmiesčiuose surasti sunku, o prireikus dovanos tenka pirk ti katę maišę ir daiktą užsisakyti internetu. Pagrindiniuose šalies miestuose prieš trejus metus veikė ir verslo dovanų bei suvenyrų parduotuvės „Rodiklis“. Tačiau per krizę buvo paskelbtas įmonės bankrotas, o iki šiol čia dirbę žmonės ėmėsi veikti savarankiškai. Dabar šių parduotuvių nebėra, bet užėjus į tuo pačiu vardu pa vadintą puslapį internete dovanų siūloma įsigyti virtualiai. Įmonė je „Rodiklis“ anksčiau dirbęs, o dabar įstaigos „Advilio reklamos miestas“ Rinkodaros skyriui va dovaujantis Rimantas Rupšys tei gė, kad išlaikyti parduotuvių, ypač prekybose centruose, neapsimo ka. „Nuoma būna labai brangi, o į pliusą dirbama tik prieš Kalėdas, likusius 11 metų mėnesių tokios parduotuvės vos gyvuoja. Vieno mėnesio nepakanka, kad parduo tuvė atsipirktų“, – sakė R.Rupšys. Jis įsitikinęs, kad prekybą, kai siūloma daug skirtingų daiktų, tin kančių įvairiems poreikiams, su valdyti sunku. Išsilaikyti gali ne
Tendencija: įvairūs pardavėjai keliasi į internetą, todėl ir verslo dovanų tenka ieškoti virtualioje erdvėje.
bent specializuotos verslo dovanų parduotuvės, bet prekiauti inter netu apsimoka labiausiai.
Prieš ketverius metus pradėjusi veikti įmonė „Todas“ pasirinko to kį verslo modelį, pagal kurį įprastos parduotuvės nenumatytos.
Virtuali prekyba aktyvesnė
Parduotuvių „Solidi dovana“ ko mercijos direktorė Neringa Žukaus kaitė – kiek kitokios nuomonės. Ji mano, kad klientai senųjų pirki mo tradicijų dar nepamiršę. Tiesa, Kaune esančioje vienintelėje šios įmonės verslo dovanų parduotuvė je parduodama 20–30 proc. visos produkcijos. Didžioji dalis, 40–50 proc., prekių nuperkama įmonės puslapyje internete. Likusi dalis – su užsakovais bendraujant gyvai. „Perkant internetu ir matant tik paveiksliuką, galima apsigauti, klientai perkamus daiktus vis dar nori pačiupinėti. Mūsų parduotuvė Kaune yra nelabai palankioje vie toje – pramonės rajone, bet ateity je spręsime šį klausimą ir galbūt ją perkelsime į miesto centrą“, – tei gė N.Žukauskaitė. Tik elektroninėje erdvėje
Nors vieni verslininkai pripažįsta, kad išlaikyti parduotuvę šiais lai kais – prabanga, o kiti viliasi, kad tradicinė prekyba dar turi perspek tyvų, yra ir tokių, kurie savo veiklą nuo pat pradžių vykdo tik virtua lioje erdvėje.
Rimantas Rupšys:
Į pliusą dirbama tik prieš Kalėdas, likusius 11 metų mėnesių to kios parduotuvės vos gyvuoja. Vieno mėne sio nepakanka, kad parduotuvė atsipirktų. „Norime dirbti efektyviai, o klientams pasiūlyti geriausią kainą. Jeigu turėtume parduotuvę, būtų ir papildomų išlaidų ir jos pakeltų prekių kainą. Gal nebent ateityje turėsime vieną parduotuvę, bet ji veiks šalia biuro, o ne kaip atskira įstaiga“, – aiškino įmonės „Todas“ vadovė Jurgita Dailidonytė. Ji sakė, kad, be išlaidų patalpoms ir darbuotojams išlaikyti, įprastos parduotuvės turi ir kitą minusą – jose siūlomi daiktai tampa ne be tokie originalūs. „Stengiamės prekiauti originaliomis dovano mis, jeigu daiktą galima rasti par
duotuvėje, jis jau yra matytas, ne be toks įdomus. Važinėjame po parodas, kartais ten randame tokių daiktų, apie kurių egzistavimą nė nesusimąstėme. Be to, į e. parduo tuvę sudedame ne visą savo asor timentą, kad klientams galėtume pasiūlyti ir išskirtinių daiktų“, – pasakojo J.Dailidonytė. Nors šios įmonės e. parduotuvė veikia gana sėkmingai, daugiau sia prekių parduodama su klien tais bendraujant tiesiogiai. „Būna, kad mes su savo asorti mentu ir katalogais važiuojame pas užsakovus, bet būna, kad ir klien tai atvyksta pas mus. Verslo dova nos nuo paprastų skiriasi tuo, kad kai ieškai dovanos mamai ar tėčiui, žinai, kas jiems patinka, tą ir dova noji. Verslo dovanas partneriams užsakantys verslininkai dažniau siai ieško to, kas atspindėtų pačios įmonės vertybes, veiklą. Pavyzd žiui, transporto bendrovei, ku ri akcentuoja savo punktualumą, gali būti pasiūlyta partneriams ar klientams dovanoti smėlio laikrod žius su aukso dulkėmis“, – kalbėjo J.Dailidonytė. Pasak jos, paprastesnes dovanas klientai paprastai užsisako inter netu, pageidaujantys ypatingesnių susitinka apžiūrėti ir išsirinkti, tačiau ji įsitikinusi, kad sėkmin
„Shutterstock“ nuotr.
gai prekybai „gyva“ parduotuvė nereikalinga. Ragina gerai apskaičiuoti
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ eksperto Remigijaus Pletero nestebina įmonių sprendi mai savo veiklą perkelti į virtua lią erdvę. „Labai didelio komer cinės paskirties objektų pasiūlos pokyčio ar to, kad pastaruoju me tu atsilaisvintų daug nuomojamų komercinės paskirties patalpų, ne pastebėjome. Tačiau žingsnis per kelti parduotuves į internetą nie ko nestebina, vis daugiau įmonių taip elgiasi, nes daugėja ir žmonių, perkančių internete“, – komenta vo R.Pleteras. Jis teigė, kad „gyva“ parduotuvė itin svarbi tuomet, kai joje parduo damus daiktus klientams būtina apžiūrėti. Jeigu daiktai smulkūs ar ba tokie, kuriuos pirkti galima ir ne pačiupinėjus, pakanka interneto. Vis dėlto NT specialistas įsiti kinęs, kad įprastos parduotuvės, kuriose suteikiama galimybė ap žiūrėti perkamą daiktą, prana šesnės už virtualias. Tačiau prieš atidarant parduotuvę R.Pleteras patarė gerai apskaičiuoti, ar klien tams įsiūlytos prekės tikrai atpirks pardavėjams mokamus atlygini mus ir nuomos kainą.
8
pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
ekonomika
Nacionalinis biudžetas – tik šalies reikalas Lietuvos gyventojai nelinkę leisti Europos Komisijai vetuoti na cionalinių biudžetų. Tiesa, didelei daliai visuomenės šie klausi mai apskritai nerūpi. Tai atskleidė naujas tyrimas. Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės RAIT atliktoje apklau soje teirautasi lietuvių nuomonės dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel išsakyto siūlymo Europos Komisijai suteikti teisę vetuoti ES narių nacionalinius biudžetus, jei juose neatsižvelgiama į ES reika lavimus. 29 proc. respondentų teigė pri tariantys, kad Europos Komisijai būtų suteikta tokia teisė. Neprita riantys idėjai nurodė 33 proc. ap klaustųjų. 38 proc. apklausos da lyvių neturėjo nuomonės arba į klausimą neatsakė. Tyrimo autorių teigimu, prieš tokių įgaliojimų perdavimą Briu seliui dažniau pasisakė didmiesčių gyventojai ir turtingesni asmenys. Pasak Viln iaus univers iteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto (TSPMI) direk toriaus Ramūno Vilpišausko, ty rimo rezultatai patvirtina, kad di delė gyventojų dalis nesidomi tuo, kas vyksta ES, o tai lemia ir mažas politinio elito dėmesys europi niams reikalams.
Kai kurie Europos lyderiai tikisi, kad griežtesnė priežiū ra ES lygiu pažabotų populistinius spren dimus nesilaikyti biudžeto drausmės. Politikos eksperto teigimu, nuo monę turinčių žmonių labiau nei
giamą nuostatą lėmė nenoras, kad „kas nors iš išorės spręstų svar biausius šalies politinius klausi mus“. „Didelės dalies gyventojų nei giamas požiūris į galių suteikimą Europos Komisijai rodo nepasi tikėjimą tuo, kad kas nors iš išorės dalyvautų šiame procese, nes tai susiję su atskaitingumo, legitimu mo dalykais“, – BNS sakė R.Vilpi šauskas. Įtakingiausia Europos politikė Vokietijos kanclerė A.Merkel šį ru denį pareiškė, kad už ekonomiką atsakingas eurokomisaras turė tų gauti įgaliojimus paskelbti šalių biudžetus negaliojančiais, jei sko la ar biudžeto deficitas viršytų nu matytus rodiklius. Kai kurie Europos lyderiai tikisi, kad griežtesnė priežiūra ES lygiu
pažabotų populistinius sprendi mus nesilaikyti biudžeto drausmės ir užkirstų kelią skolų krizėms atei tyje. Tačiau raginimai perduoti dar daugiau suverenumo ES instituci joms sulaukia daug pasipriešini mo iš europiečių, kurie baiminasi, kad valstybės praras per daug su verenumo. „Pagrindinė problema tai, kad disk us ijos dėl fiskal inės sąjun gos, bankų sąjungos, aps kri tai federacinių struktūrų, vyksta gana siaurame susijusių institu cijų vadovų, politikų ir ekspertų rate. Apie tai viešai labai mažai disk ut uojam a“, – sakė R.Vilp i šauskas. Pasak TSPMI vadovo, vokie čių pasiūlymui įgyvendinti turbūt reikėtų keisti ES sutartį, ir tai būtų „ilgas ir politiškai labai sudėtingas procesas“, ypač atsižvelgiant į Eu ropoje augantį nepasitenkinimą ES sprendimais. Lapkričio 7–18 d. apklausta 1020 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Apklausos rezultatų paklai da neviršija 3,3 proc. BNS inf.
Savarankiškumas: anot R.Vilpi
šausko, lietuviai nenori, kad „kas nors iš išorės spręstų svarbiau sius šalies politinius klausimus“.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Specialūs reikalavimai išskirtinei kokybei Lietuvoje yra per 130 ūkių, rinkai tie kiančių išskirtinės kokybės produk tus, daugiausia medų, vaisius, dar žoves, grūdus. Švaraus, natūralaus maisto augintojams ir perdirbėjams taikomi specialūs reikalavimai.
Šiems produktams sertifikuoti ir kitoms su papildomais reikalavi mais susijusioms išlaidoms kom pensuoti skiriama ES ir valstybės parama. Daugiausia ūkininkai parduo da šviežias gėrybes, tačiau kai ku rias jie perdirba. Be konservantų ir saldiklių išvirtų uogienių, sirupų, sulčių realizavimo laikas perpus trumpesnis nei įprastų įmonių pa našių gaminių. „Prekėms taikomi atitinkami reikalavimai. Prieš išvažiuodama prekiauti, pasižiūriu, patikrinu, ar tikrai galiu klijuoti geros kokybės etiketę“, – sakė Kauno rajono ūki ninkė Vita Šlapkauskienė. Žymėti savo produktus išskir tinės kokybės ženklu Šlapkauskai pradėjo šiemet, gavę sertifikatą. Už papildomas išlaidas jiems skirta daugiau nei 10,3 tūkst. litų išmoka. Be to, nuo šių metų tokie ūkiai gali gauti ir kitą paramą.
„Įgyvendinama nauja ES programa – aplinką tausojanti vaisių ir daržo vių auginimo sistema. Pagal ją išs kirtinės kokybės šviežių vaisių ir daržovių augintojai gali pasinaudo ti parama prarandamiems derliaus nuostoliams kompensuoti, kurie su sidaro taikant griežtesnius agrarinės aplinkosaugos reikalavimus savo ūkyje“, – teigė Žemės ūkio ministe rijos Kokybės politikos departamen to vyr. specialistė Ausma Miškinienė. Išauginti ir perdirbti išskirtinės kokybės vaisius bei uogas ūkinin kams atsieina brangiau nei įpras tiems chemizuotiems ūkiams, tad ir kainų jie prašo kiek didesnių. „Kol kas perspektyvų plėstis nematau. Pirkėjų nėra arba reikia paskui juos į Angliją važiuoti“, – pasakojo Kauno rajono ūkininkas Mindaugas Šlapkauskas. Į rinką išskirtinę savo produkciją Lietuvoje gali tiekti 132 sertifikuoti ūkiai, daugiausia bitynai, daržovių ir vaisių augintojai. Žemės ūkio ministerijos specia listai sako, kad kitais metais turėtų atsirasti ūkių ir perdirbėjų, gami nančių išskirtinės kokybės pieno ir mėsos produktus. lrt.lt inf.
Kaštai: išauginti ir perdirbti išskirtinės kokybės vaisius bei uogas ūki
ninkams atsieina brangiau nei įprastiems chemizuotiems ūkiams.
Gedimino Bartuškos nuotr.
9
pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
iš arčiau
Emigrantų žvilgsniai – į Australiją ir Aziją Europą ir JAV išmaišę emigrantai iš Lietuvos vis dažniau dairo si į kitus žemynus. Didžioji Britanija, Airija, Ispanija, Skandi navija – jau vakarykštė diena. Žvilgsniai vis dažniau krypsta Australijos, Pietų Amerikos, Azijos link. Tadas Širvinskas t.sirvinskas@diena.lt
Emigracijos kryptys keičiasi
Emigruojančioje Lietuvoje nėra institucijos, kuri stebėtų tautie čių išsivaikščiojimo kryptis, tačiau kiekvienam iš mūsų užtenka pasi domėti savo giminės istorija, kad susigaudytume, kur ir kas kokiais laikais važiavo. Vyriausių išeivių iš Lietuvos de rėtų ieškoti Amerikoje, vidutinio amžiaus – Didžiojoje Britanijo je ar Ispanijoje, jaunuolių – Skan dinavijoje. Ekonominė padėtis pa saulyje gana greitai keičiasi, todėl po visą Europą besiganantys lietu viai ne tik tempia mantą iš pietų į šiaurę (iš Ispanijos į Norvegiją), bet ir vis dažniau dairosi į kitus, anks čiau emigracijos metraščiuose re tai minėtus žemynus. Bene didžiausia vilioklė – Aust ralija, tačiau ji – ne kiekvienam. Ne visus priima ir turtingiausios Azi jos šalys. Australija arba Kanada
„Aš, Simonas, savo solidaus 30ojo gimtadienio proga turiu apsi spręsti, ką man daryti toliau: emig ruoti į Australiją, siekti užsidirbti pirmąjį milijoną čia, Lietuvoje, ar vesti? Esu dėkingas jums už pata rimus, jų laukiu e. paštu“, – toks skelbimo tekstas lapkritį pasirodė „Vilniaus dienoje“. Šį skelbimą daugelis skaitytojų įvertino kaip pokštą ar nesupran tamą užslėptą reklamą. Iš tiesų
skelbimą užsakė pokštaujantys Si mono Neteckio draugai, tačiau tie sa ir tai, kad šis jaunas vyras rimtai svarsto krautis lagaminus ir švilpti į Australiją. „Australija arba Kana da, kurioje turiu giminių, bet tikrai ne Anglija ir ne Norvegija. Nenoriu tų šalių, kurios įsileidžia visus“, – dienraščiui sakė S.Neteckis. Jis pasakojo emigrantų judėjimų kryptis stebintis ne vienus me tus ir yra įsitikinęs, kad Kanada ir Australija netrukus taps labiau siai emigrantus viliojančiomis ša limis. „Kai visi važiavo į Ispaniją, man buvo keista, kodėl nevažiuoja į Švediją ir kitas Skandinavijos ša lis, o dabar visi jau kelerius metus ten vyksta. Netrukus taip bus ir su Kanada bei Australija“, – neabejo jo S.Neteckis.
Buvo ir perspektyvų, ir pinigų, bet rimtai pasvarsčiau apie tai, kiek reikia įdėti pastangų Lietuvoje, kad kažką gaučiau. Įsitvirtinti nelengva
Vilniuje gyvenantis būsimasis emigrantas S.Neteckis pasidomė jo galimybėmis išvykti į Australiją ir įsitikino, kad lengviausias būdas tai padaryti – išvykti studijuoti. Vilniaus Gedimino technikos universitete mokslus apie pa statų inžinerines sistemas krim
tęs S.Nesteckis ir Australijoje tikisi studijuoti su statybomis susijusius mokslus. „Jau beveik apsisprend žiau, kad reikia išvažiuoti mažiau siai penkeriems metams, o tada žiūrėsim. Gal reikės ir grįžti“, – planus atskleidė S.Nesteckis. „Australija – ne ta kryptis, ku rią reikia rinktis važiuojant uždar biauti. Čia reikia keisti gyvenimo būdą“, – patarė Australijoje dau giau nei dvejus metus gyvenantis kaunietis Mantas Lenkauskas. Patekti į Australiją ir čia įsidar binti nėra lengva ir daug kainuoja. Todėl emigruoti į šį žemyną reko menduojama tik tuo atveju, kai esi apsisprendęs, kad Australija – tavo pažadėtoji žemė. „Įsitvirtinti buvo sunkiau, nei galvojau išvažiuoda mas“, – prisipažino M.Lenkauskas. Bėgo ne nuo bado
„Nebuvo taip, kad reikėjo bėgti iš Lietuvos. Buvo ir perspektyvų, ir pinigų, bet rimtai pasvarsčiau apie tai, kiek reikia įdėti pastangų Lie tuvoje, kad ką nors gaučiau. Juk norėsis ir namų, ir šeimos, ir vaikų, kuriuos reikės išleisti į mokyklą“, – pasakojo M.Lenkauskas. Kauno technologijos universi tetą (KTU) baigęs vaikinas rinko si ne iš vienos emigracijos krypties. Pagrindinė sąlyga šaliai, į kurią jis ketino vykti, – kalba. „Svarsčiau tik apie tas šalis, kuriose kalbama angliškai. Anglija atkrito, nes bu vo neramu dėl ES ateities, JAV taip pat nesužavėjo. Liko Australija. Čia klimatas beveik idealus, ekonomi
Karjera: M.Lenkauskas ne tik įsidarbino Australijos telekomunikacijų
bendrovėje, bet ir tapo jos reklamos veidu.
ka stipri, žmonės geri“, – atrankos kriterijus atskleidė lietuvis. Darbo ieško mėnesiais
Australijos krantus bene lengviau sia pasiekti su turistine viza, tačiau ji neleidžia dirbti, o darbo vizą ga li parūpinti nebent Australijoje gy venantis darbdavys. Dažniausiai lengviausias būdas ilgesniam laikui užsibūti Austra lijoje – studijos, bet studentams leidžiama dirbti tik puse etato, to dėl studijuojantys darbuotojai nė ra itin geidžiami. Anglų kalbą metus Australijoje studijavęs M.Lenkauskas pasako
Statistika Realus liet uv ių emigracijos mastas nežinomas, nes tiksliai suskaičiuoja mi tik tie emigrantai, kurie užsienyje registruoja savo gyvenamąją vietą.
53,9 tūkst. gyventojų, imigravo – 15,7 tūkst. Pagrindinės iškeliaujančių lietu vių kryptys – Jungtinė Karalystė, Airi ja, Norvegija, Vokietija ir Ispanija.
Tai skaič iuoj a Stat ist ikos dep art a ment as, o emigraciją kontrol iuojan čios, jos mast ą ir tendenc ij as ste binč ios inst it uc ij os Liet uvoj e nėra. Prie Vidaus reikalų min ister ijos pri siš liejęs Migrac ij os dep art ament as stebi tik imigrant us.
2011 m. kas antras emigrantas išvy
Statistikos departamento duome
nim is, pern ai iš Liet uv os emigr av o
ko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10,4 proc.) – į Airiją, 7,1 proc. – į Norve giją, 7 proc. – į Vokietiją, 3,6 proc. – į Is paniją, 3,3 proc. – į JAV, 2,4 proc. – į Šve diją, 2 proc. – į Rusiją.
emigr ant ai. Kas ašt unt as emig rant as buv o 30–34, kas dvyl ikt as – 35–39 metų. 40–59 metų amž iaus gyv ent oj ai sud arė 17,1 proc . visų emigr antų. Vaikų iki 15 metų dal is, atsižvelgiant į bendr ą emigr antų skaič ių, 2007–2011 m. sum ažėj o nuo 15,7 iki 10,5 proc . 2011 m. emigravo po 26,9 tūkst. mo
terų ir vyrų.
Kas antras emigrantas – 20–29 me-
81,8 proc. 15 metų ir vyresnio am tų. 2011 m. penkt ad alį (21,8 proc .) žiaus emigrantų, prieš išvykdami iš emigr antų sud arė 20–24 metų šalies, nedirbo metus ir ilgiau.
Vakarai vilioja vis mažiau
Galvosūkis: emigrantai vis daž
niau suka galvą, kur važiuoti, kai nebevilioja nei Europa, nei JAV.
Tomo Lukšio (BFL)nuotr.
Ir tol iau pas aulyje popul iar iausios emigracijos kryptys išlieka JAV ir Va karų Europa, bet jų pozicijas labai su silpninusi finansinė krizė parodė, kad negandos įmanomos ir sup ervals tybėse. Tuo metu, kai turtingąsias ša lis sukaustė krizė, kai kurios besivys tančios valstybės gerokai pasitempė ir perv il iojo dalį geresn io gyven imo ieškančių klajūnų. „Anksč iau vis i išvaž iuod avo į ket u rias ar penk ias angl ak alb es šal is, o vis os kitos valst ybės gaud avo tre
čiarūš ius talent us. Dab ar šioje srit y Besivystančios šalys tapo apmirusio je monop ol ijų neb el iko“, – teigė Va je Europos darbo rinkoje vietos neran šingtone įsikūr us io Migrac ijos pol i dančio jaunimo viltis. Daiktus krauna tikos inst it uto direktor ius Demetr ias si net ispanai ir italai. Viena jų mėgsta mų krypčių – trečiojo pasaulio vardą Pap ademetr iou. Šiuos žodžius puikiai iliustruoja Kini bandanti nusipurtyti Lotynų Ameri jos pav yzdys. Dešimtmečiais laivais ka, kurios šalys išsilavinusių europie iš Kinijos bėgę kinai ėmė grįžti. Emig čių laukia išskėstomis rankomis. rantų sug rąžin imo pol it ika šal iai lei do susig rąžint i ne tik dalį kinų, bet ir priv il iot i kitataučių. Tok ie pat rez ul tatai stebim i ir kai kur iuose kit uose pasaul io kampuose.
Pavyzdž iui, Braz il ijoje per pastaruo sius keler ius met us naujų atv ykėl ių skaičius padidėjo maždaug dukart. Į gimtąjį žemyną pradeda grįžti ir afri kiečiai.
Asmeninio archyvo nuotr.
jo, kad prieš išvykstant reikia susi taikyti su tuo, kad darbo teks ieško ti mažiausiai 2–3 mėnesius. „Buvau šokiruotas, kaip sunku ir kaip ilgai užtrunka susirasti darbą. Labai ilgai trunka dokumentų tvarky mas“, – įdarbinimo proceso ilgis nustebino net ir Lietuvoje biurok ratijos prisižiūrėjusį lietuvį. Pradėjo nuo pardavėjo
M.Lenkauskui pavyko įsidarbinti telekomunikacijų įmonėje. „Pradė jau dirbti pardavėju, o vėliau per ėjau į verslo skyrių. Darbas norma lus, atlyginimo pakanka normaliam gyvenimo būdui: išsinuomoti ma žam butui gana normaliame rajo ne, atostogoms. Labai taupyti ne reikia“, – pasakojo M.Lenkauskas. Sidnėjuje žengti pirmuosius žingsnius M.Lenkauskui padėjo ilgiau čia gyvenantis draugas. Su kitais lietuviais Australijoje jis ne bendrauja. Lietuvių neatrastas žamynas
Australijos konsulato Vilniuje at stovai dienraščiui pasakojo, kad, prieš kelerius metus pasaulį su purčius ekonominei krizei, kon sulato telefonai pradėjo kaisti nuo norinčių Australijoje apsigyventi skambučių. Realiai išvykusių žmonių mas tas nėra šokiruojantis. Vokietijo je veikiančios Australijos ambasa dos pateikiamais duomenimis, iki krizės į Australiją kasmet gyventi išvažiuodavo 20–30 lietuvių. Per pastaruosius kelerius metus šis skaičius sukasi apie 50. Tik per praėjusius metus į Austra liją vyko (gyventi, studijuoti ir pake liauti) daugiau nei 2000 lietuvių. Australija vis labiau vilioja ne tik lietuvius. Masiškai jauni žmonės į šį žemyną plūsta ir iš turtingesnių šalių, pavyzdžiui, Airijos, kurioje nedarbo lygis kone kelis kartus di desnis nei Australijoje.
10
pirmadienis, gruodžio 10, 2012
sportas
Ant Eurolygos podiumo – pergalin Kauno „Žalgiris“ toliau demonstruoja aukščiausias krepšinio madas prestižiš kiausiame Europos žemyno turnyre. Per galę iškovojo ir Vilniaus „Lietuvos rytas“, tačiau džiaugsmo ji neatnešė.
Marius Bagdonas Milanas (Italija)
Išlaiko savo pozicijas
Triumfavę Senojo žemyno madų sostinėje žalgiriečiai išlieka pir moje C grupės vietoje. Ateinančią savaitę paskutiniame ture „Žalgi rio“ lauks susitikimas namuose su Stambulo „Anadolu Efes“. Jei pa vyktų laimėti jį, tiek pat pergalių kol kas turinčio Eurolygos čempio no Pirėjo „Olympiacos“ negelbėtų net ir pergalė prieš Milano krepši ninkus – pakilti į pirmąją poziciją jiems nebūtų jokių šansų. „Labai geras jausmas laimėti Mi lane. Tikrai norėčiau pasveikinti visus savo žaidėjus, kurie sugebė jo iškovoti šią pergalę. Laimėjome tris kėlinius iš keturių ir manau, kad nusipelnėme šios pergalės. Didžiuojuosi savo vaikinais. Tikrai nedaug kas galėjo įsivaizduoti, kad pirmąjį etapą pabaigsime svečiuo se iškovoję keturias pergales. Pui kiai sužaidėme Stambule, Pirėjuje, Vitorijoje ir čia, o Zagrebe kritome tik po dviejų pratęsimų. Tai paro do, kad esame labai stiprūs. Tai nė ra atsitiktinumas. Pačioje stipriau sioje grupėje mes nuo pat pirmojo turo buvome pirmoje vietoje. Tai puikus pasiekimas“, – po dviko vos savo komandą gyrė J.Plaza.
Rimantas Kaukėnas:
Mes privalome žaisti gerai ir laimėti svar bius mačus be kurio nors vieno žaidėjo. Tai jau mums pavy ko įrodyti anksčiau, pavyko ir dabar. Strategas džiaugėsi, kad per pir mąsias devynerias rungtynes jam pavyko pakeisti savo auklėtinių mentalitetą ir dabar „Žalgiris“ į bet kurias rungtynes vyksta tik laimėti. „Varžovams šis mačas buvo gyvybės ir mirties klausimas. Žinojome, kad susitikimas nebus lengvas, tačiau tam ruošėmės. Žinau, kad iki man atvykstant komanda gerokai rečiau laimėdavo svečiuose. Dabar džiau giuosi, kad mentalitetą, atrodo, pa vyko pakeisti“, – teigė specialistas. Prie svečių spurto ketvirtajame kėlinyje labiausiai prisidėjo ko mandos kapitonas Paulius Jankū nas. Puolėjas pelnė 7 taškus iš ei lės, iš viso surinko 16 taškų ir buvo rezultatyviausias ekipoje. „Tikrai neįsivaizdavome, kad re guliarųjį sezoną baigsime savo są skaitoje turėdami keturias pergales svečiuose, tačiau šiemet viskas yra
Statistika „Lietuvos rytas“– „Brose Basket“ 2012 12 07, Vilniaus „Siemens“ arena, 4800 žiūrovų.
67:62
(15:15, 20:13, 15:15, 17:19) „Lietuvos rytas“: R.Seibutis 19 taškų, L.Radoševičius 11, S.Bu terlevičius ir J.Blūmas po 8, N.Nedovičius 7, D.Ivanovas ir S.Babrauskas po 4, M.Kately nas ir P.Samardžiskis po 2, D.Dulkys 1.
„Brose Baskets“: B.Nachbaras ir M.Zirbesas po 12, C.Ja cobsenas 10, A.Gavelas 9, J.Goldsberry ir K.Tadda po 7, S.Fordas 5.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 20/43 (46 proc.) ir 17/34 (50 proc.), tritaškiai – 5/24 (20 proc.) ir 6/17 (35 proc.), baudų metimai – 12/18 (66 proc.) ir 10/15 (66 proc.), atkovoti kamuo liai – 42 ir 34, rezultatyvūs perdavimai – 7 ir 8, klaidos – 16 ir 12, perimti kamuoliai – 12 ir 5, blokai 5:2, pražangos – 22 ir 22.
kitaip. Varžovai žaidė savo įpras tą žaidimą. „EA7 Emporio Ar mani“ daug metė tolimų metimų, daug veržėsi po krepšiu ir atmes davo kamuolį prie tritaškio zonos stovintiems žaidėjams. Italai per daug nenustebino, bet buvo labai sunku“, – mūsų dienraščiui sakė komandos kapitonas. „Ir vėl pralaimėjome prida rę kvailų klaidų, – po mačo nir šo Milano klubo strategas Sergio Scariolo. – Lemiamomis akimir komis pradėjome klysti ir prisida rėme problemų. Kita vertus, žaidė me su didžia komanda, su puikiais krepšininkais.“ Pergalė rodo stiprybę
Kaip ir daugelį kartų šį sezoną, mums fortūna atsuko nugarą.
Atbraila: nesugebėję laimėti 6 taškų skirtumu vilniečiai atsidūrė ant prarajos krašto.
labiausiai užsivedusių žalgi riečių. Ar dvikova su daug me tų principiniu varžovu buvusiu Milano klubu jums pridėjo dar didesnės motyvacijos? – pa klausėme gynėjo. – Žaidžiant su Milano ekipa manyje viskas dega (juokiasi). Tokios rung tynės su principiniu varžovu man visada būna labai įdomios. Tur būt patys girdėjote, kaip mane čia pasitiko sirgaliai. Su Sienos klu bu „EA7 Emporio Armani“ jau tiek kartų esame įveikę, kad kitokio pa sitikimo ir nesitikėjau. Žinojau, kad jie labai nori laimėti šią dvikovą, ta čiau tai dar tik pridėjo motyvacijos.
„Mediolanum Forum“ sporto rū muose susirinkę žiūrovai „Žalgi rio“ ekipos vyriausiam žaidėjui Rimantui Kaukėnui švilpė garsiau siai, tačiau lietuvis ir vėl iš madų sostinės išjojo ant balto žirgo. Gynėjas daug metų buvo „EA7 Emporrio Armani“ ekipos duobka siu, atstovaudamas Sienos „Monte paschi“ ekipai. Vėl įveikti Giorgio Armani remiamą ekipą jam pavyko ir vilkint „Žalgirio“ marškinėlius. „Kiekvieną savaitę mums vis sunkiau. Nuolat iškrenta iš rikiuo tės ar susižeidžia kuris nors žaidė jas, varžovai taip pat mūsų žaidimą jau išnarstę po kaulelį ir nustebinti juos kuo nors sunku. Tai – kompli mentas mūsų ekipai, tačiau kartu ir iššūkis žaisti dar geresnį krepšinį“, – po dvikovos kalbėjo 8 taškus per 14 minučių pelnęs R.Kaukėnas.
– Nežaidė traumuotas Darjušas Lavrinovičius. Su juo būtų bu vę lengviau? – Tai tik parodo komandos stip rybę. Mes privalome žaisti gerai ir laimėti svarbius mačus be kurio nors vieno žaidėjo. Tai jau mums pavyko įrodyti anksčiau, pavyko ir dabar. Labai džiaugiuosi, kad mūsų aukštaūgiai šį kartą puikiai užpildė šią spragą. Aišku, su Darjušu būtų buvę rungtyniauti dar lengviau.
– Iki kol surinkote keturias pra žangas, atrodė, jog esate vienas
– Ar S.Scariolo pateikė kokių nors staigmenų?
– Nepasakyčiau. Mes buvome tam pasiruošę, žinojome, kad Mila no ekipa stengsis žaisti agresy viai. Treneriai mums bandė įkalti į galvą, kad jiems tai bus lemia mas mačas. Manau, kad egzami ną išlaikėme.
guliariojo sezono ture ne viskas bus pačių vilniečių rankose. „Lietuvos rytas“ privalo Stambule laimė ti prieš vietos „Besiktas“ ir laukti Belgrado „Partizan mt:s“ pergalės svečiuose prieš „Brose Baskets“. Naudingiausias – iš Šalono
Vilniečiams – skaudus dūris
Antrąją pergalę šio sezono Euro lygoje iškovojo ir kita Lietuvos ko manda Vilniaus „Lietuvos rytas“. Vis dėlto 67:62 prieš Bambergo „Brose Baskets“ laimėjusiems sos tinės krepšininkams džiūgauti ne buvo dėl ko. Šeimininkams nepavyko įgy vendinti tikslo ir iškovoti perga lės didesniu nei 6 taškų skirtumu. Būtent tokia persvara vokiečiai lai mėjo pirmąją tarpusavio dvikovą. Dariaus Maskoliūno auklėtinių viltis jau aidint sirenai sudaužė dvitaškį pataikęs Johnas Goldsber ry. „Rungtynių pabaigoje reikėjo atitverti visus penkis žaidėjus. Tai buvo akcentuojama, tačiau, kaip ir daugelį kartų šį sezoną, mums fortūna atsuko nugarą“, – po ma čo apgailestavo strategas. Iškovojęs pergalę sostinės klubas vis dar išsaugojo viltis žaisti „Top 16“ etape, tačiau paskutiniame re
Eurolygos devintojo turo nau dingiausiu žaidėju tapo Šalono „Elan Chalon-Sur-Saone“ puolė jas Blake‘as Schilbas. 28 metų 201 cm ūgio amerikietis surinko net 38 naudingumo balus, o Prancūzi jos komanda po pratęsimo 108:103 palaužė Sienos „Montepaschi“. Prancūzijos klubo lyderis žai dė 38 minutes, per kurias pelnė 28 taškus (6/7 dvitaškių, 3/5 tritaškių, 7/8 baudų). Legionierius atkovo jo 7 kamuolius, atliko 5 rezultaty vius perdavimus, perėmė 1 kamuo lį, blokavo 1 metimą, išprovokavo 6 pražangas, po 3 kartus prasižen gė ir suklydo. Į geriausiųjų penketą taip pat pa teko 28 naudingumo balus surin kęs Aleksandras Vujačičius („Ana dolu Efes“), 27 – Romainas Sato (Stambulo „Fenerbahçe ülker“), 24 – Keithas Langfordas („EA7 Emporio Armani“) ir 23 – Bobby Brownas („Montepaschi“).
11
pirmadienis, gruodžio 10, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
ngu žingsniu
A grupė Komanda
1. „Panathinaikos“ 2. „Real“ 3. „Chimki“ 4. „Fenerbahçe ülker“ 5. „Union Olimpija“ 6. „Mapooro“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
6 6 5 4 3 3
3 3 4 5 6 6
671:644 741:678 675:677 650:669 662:717 639:653
Perg.
Pral.
Taškų sant.
7 7 5 4 3 1
2 2 4 5 6 8
732:646 676:653 791:749 660:670 720:757 609:713
Perg.
Pral.
Taškų sant.
7 7 5 3 3 2
2 2 4 6 6 7
733:640 706:656 685:668 652:708 679:685 655:752
Rezervas: mače su minskiečiais šansą pasireikšti gavo mažiau lai
Perg.
Pral.
Taškų sant.
Marius Bagdonas
9 8 4 2 2 2
0 1 5 7 7 7
699:558 705:634 633:684 641:680 605:658 648:717
B grupė Komanda
1. „Maccabi Electra“ 2. „Unicaja“ 3. „Montepaschi“ 4. „Alba“ 5. „Elan Chalon S.S“ 6. „Asseco Prokom“
C grupė Komanda
1. „Žalgiris“ 2. „Olympiakos“ 3. „Anadolu Efes“ 4. „Caja Laboral“ 5. „EA7 E.Armani“ 6. „Cedevita“
D grupė Komanda
1. „Barcelona Regal“ 2. CSKA 3. „Besiktas“ 4. „Partizan mt:s“ 5. „Lietuvos rytas“ 6. „Brose Baskets“
Rezultatai A grupė. Kantu „Mapooro“–Mad
rido „Real“ 76:70, Liublianos „Union Olimpija“ – Maskvos srities „Chimki“ 74:72, Atėnų „Panathinaikos“ – Stam bulo „Fenerbahçe ülker“ 69:55. B grupė. Šalono „Elan Chalon-
Sur-Saone“–Sienos „Montepaschi“ 108:103, Gdynės „Asseco Prokom“ – Tel Avivo „Maccabi Electra“ 73:89, Berlyno „Alba“ – Malagos „Unicaja“ 63:74. C grupė. Stambulo „Anadolu
Efes“–Vitorijos „Caja Laboral“ 76:91. Milano „EA7 Emporio Armani“ – Kauno „Žalgiris“ 65:67, Zagrebo „Ce devita“ – Pirėjo „Olympiacos“ 62:84.
D grupė. Belgrado „Partizan mt:s“
ko aikštelėje praleidžiantys žalgiriečiai.
Be didesnių pastangų m.bagdonas@diena.lt
Vos vieną laisvą dieną po vargi nančios išvykos į Milaną turėję Kauno „Žalgirio“ krepšininkai va kar pratęsė pergalių seriją ir VTB Vieningosios lygos turnyre.
Tvirtas pozicijas B grupėje išlai kantys kauniečiai be didesnių pa stangų savoje aikštėje 81:57 pa tiesė absoliutų lygos autsaiderį Minsko „Tsmoki-Minsk“ klu bą. Baltarusijos ekipa išlieka vie nintele lygos komanda, kuri per 8 mačus taip ir nesugebėjo patir ti pergalės džiaugsmo.
Laukiu R.Javtoko sugrįžimo, kaip is panai laukia lie taus.
– „Barcelona Regal“ 67:68, Maskvos CSKA – Stambulo „Besiktas“ 87:72.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Varžovas: ne vienus metus Sienos „Montepaschi“ ekipoje praleidę R.Kaukėnas (kairėje) ir Kšištofas Lavri
novičius (dešinėje) neslėpė, kad dvikovos su Milano ekipa jiems visuomet būna principinės.
AFP nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Šeštąją pergalę iškovojęs „Žalgi ris“ pratęsė pergalių seriją namuo se. Dabar žalgiriečiai su Maskvos CSKA yra vienintelės ekipos šioje grupėje, kurios dar nepatyrė pra laimėjimo savo aikštėje. „Vyrams tai buvo tarsi nebloga treniruotė. Nors žaidėme su gero kai silpnesniu varžovu ir po sun kios kelionės iš Italijos, komanda pademonstravo profesionalumą ir laimėjo nesunkiai“, – savo ko mandos draugus gyrė vis dar dėl kojos traumos negalintis rungty niauti Robertas Javtokas. „Atvykome čia tikėdamiesi kaip galima ilgiau pasipriešinti, tačiau komandų lygiai gerokai skiriasi. Stengėmės, tačiau vien pastangų kovojant su tokia puikia komanda kaip „Žalgiris“ neužtenka“, – po dvikovos nedaugžodžiavo Balta rusijos čempionų strategas And rejus Krivonosas. Jo oponentas Joanas Plaza gyrė savo auklėtinių profesionalumą ir džiaugėsi galimybe daugiau mi nučių skirti jauniesiems koman dos žaidėjams. „Tikrai nėra lengva rungtyniauti po tokios trumpos pertraukos ir sunku rasti moty vacijos, tačiau žaidėjai stengė si ir kovojo iš visų jėgų. Negalime žaisti vien tik su broliais Lavrino vičiais, Pauliumi Jankūnu ar Ri
mantu Kaukėnu. Privalome leisti pasireikšti ir jauniesiems koman dos žaidėjams, padėti jiems kuo geriau integruotis į komandą“, – po mačo kalbėjo ispanas. Paklaustas, kokios dovanos norėtų artėjančių Kalėdų proga, šmaikštumo nestokojantis spe cialistas nė nemirktelėjęs atšovė, kad tai būtų R.Javtoko sugrįžimas į treniruotes. „Laukiu to taip, kaip Ispanijos, kurioje praktiškai nely ja, žmonės laukia lietaus“, – šyp sojosi strategas. „Esame teisingame kelyje, lai mime daug ir daugelis žmonių net neprisimena, kad turime ir problemų. Komandoje nėra trijų traumuotų žaidėjų (Darjušo Lav rinovičiaus, R.Javtoko ir Tado Kli mavičiaus – aut. past.), bet at mosfera ir nuotaika yra tokia gera, kad visi skaičiuoja tik pergales. Tai pavojinga, privalome būti budrūs ir suprasti, kad ne viskas yra idea lu“, – šalto proto neprarado spe cialistas. Klaipėdos „Neptūnas“ po at kaklios kovos 80:83 svečiuose pralaimėjo Liubercų „Triumf“, o trečia Lietuvos komanda Vilniaus „Lietuvos rytas“ vakar vakare na muose priėmė „Donetsk“ krepši ninkus iš Ukrainos.
Rezultatas Kaun o „Žalg ir is“–„Tsmok iMinsk“ 81:57 (23:10, 16:21, 16:10, 26:16). K.Lavr inov ič ius ir O.La fayette’as po 12 taškų, M.Kuzmins kas 11, A.Juškevičius ir M.Delašas po 8, R.Kaukėnas 7, M.Pop ov i čius 6, V.Lipkevičius, P.Jank ūnas ir J.Foote‘as 4, T.Dardenas 3, I.Jaa beras 2/A.Pustohvaras 11, A.Kud rautsau 9, A.Fominas 8.
B grupė Komanda
1. CSKA 2. „Žalgiris“ 3. VEF 4. „Lokomotiv-Kuban“ 5. „Triumf“ 6. „Jenisei“ 7. „Nižnij Novgorod“ 8. ČEZ 9. „Neptūnas“ 10. „Tsmoki-Minsk“
Rungt.
Perg.
Pral.
8 7 8 8 8 6 8 7 8 8
7 6 6 5 4 3 4 2 1 0
1 1 2 3 4 3 4 5 7 8
12
pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
pasaulis Bijo revoliucijų
Vokiečių prognozės
Perspėjo prezidentą
Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas įspėjo, kad vadina mosios oranžinės revoliucijos pavojus išlieka. Pasak jo, revo liucijos gresia Rusijai ir kitoms NVS šalims. Jis paminėjo Uk rainą, Kirgiziją ir Tadžikistaną. Pasak N.Patruševo, šis klausi mas aktualus iki šiol.
Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Gerhardas Schindleris pabrėžė, kad Sirijos preziden to Basharo al Assado režimas neišsilaikys, nors ir neįmano ma numatyti, kiek laiko jis dar iš paskutiniųjų grumsis su su kilėliais. G.Schindleris pridūrė, kad sukilėlių kova su B.al Assa du tampa efektyvesnė.
Įtakingas Egipto pagrindinės opozicinės Nacionalinio gelbė jimo fronto koalicijos narys Ahmedas Saidas perspėjo, kad šalies prezidento Moha medo Mursi sprendimas ne paisant kilusių protestų rengti referendumą dėl naujos Egip to konstitucijos šokiruoja ir tik padidins politinę krizę.
Artėjanti audra nieko gero nežada
Premjeras Mario Monti nustebino italus pareikšdamas, kad paliks postą, o buvęs premjeras Silvio Berlusconi – kad vėl sieks vadovauti ministrų kabinetui. Regis, Italijoje tuoj bus karšta. Trauksis iš posto
Parlamento rinkimai šalyje turi įvyk ti kitų metų kovą arba balandį. Tad M.Monti vyriausybė, šiaip ar taip, turėjo pasitraukti. Vis dėlto M.Monti pareiškė neketinąs laukti rinkimų. Tačiau ne tik italams, bet ir Eu ropai kilo klausimas – tęs Itali ja reformas ar ne? Nors M.Monti pridūrė, kad pasitrauks tik ta da, kai bus patvirtintas kitų metų biudžeto projektas, sunku pasaky ti, ar taip nutiks. Kalbama, kad didžiausiai Lais vės žmonių partijai parlamente va dovaujantis S.Berlusconi kritiškai vertina M.Monti darbą, todėl ne nori paremti projekto. Lakoniškame pareiškime po dvi valandas trukusio susitikimo su Ita lijos prezidentu Giorgio Napolitano M.Monti pabrėžė, jog „nemano, kad įmanoma pratęsti įgaliojimus, todėl informavo apie savo ketinimą įteikti atsistatydinimo pareiškimą“. Tiesa, puse lūpų kalbama, kad S.Berlusconi dėl kitų priežas čių griežia dantį ant M.Monti. Esą buvusį šalies premjerą suerzino M.Monti vyriausybės nutarimas neleisti gauti aukštų valstybinių pareigų asmenims, kurie yra nu teisti daugiau nei dvejiems metams
už terorizmą, organizuotą nusikals tamumą ir nusikaltimus valstybės tarnyboje, įskaitant korupciją.
Beveik metus Itali ja stengėsi išveng ti Graikijos likimo ir štai ką matome – S.Berlusconi sugrįžta.
Kairiųjų lyderis
Apklausos rodo, kad šiuo metu didžiausias galimybes laimėti rinkimus turi centro kairės Demokratų partija. Visgi, pasak apklaustųjų, demokra tai nesurinktų daugumos, todėl tu rėtų ieškoti koalicijos partnerių. Tyrimas atskleidžia, kad De mokratų partija gautų 30 proc. bal sų, 19,5 proc. – iškilęs populistinis komiko Beppe’s Grillo judėjimas, o 14,3 proc. – S.Berlusconi partija. Demokratų partijai paranku tai, kad dešiniųjų stovykla – susiskaldžiusi. Partija neseniai išsirinko naująjį vedlį. Juo tapo Pieras Lui gi Bersani. Jis jau vadinamas vie nu realiausių kandidatų vadovau ti ministrų kabinetui. P.L.Bersani
– vienas didžiausių S.Berlusco ni oponentų, nors pats nesugebėjo suvienyti kairiųjų prieš vis labiau silpnėjusį žiniasklaidos magnatą. 61 metų politikas Demokratų partijos rinkimuose įveikė savo varžovą – charizmatiškąjį Floren cijos 37 metų merą Matteo Renzi. Politikas žadėjo, kad laikysis re formų kurso, kurį nustatė premje ras M.Monti. Tačiau pridūrė, kad sieks auginti ekonomiką ir kur ti darbo vietas, be to, švelnins kai kurias M.Monti įgyvendintas tau pymo priemones. S.Berlusconi grįžta?
S.Berlusconi nurodė, kad pra dėjo derybas su buvusia koalicijos sąjungininke Šiaurės lyga dėl gali mybių remti vieną bendrą kandi datą, kuriuo, regis, pats ir bus. S.Berlusconi pareiškė, kad siektų būtų perrinktas Italijos vyriausybės vadovu, jei jo partijai ir sąjunginin kams pavyktų užsitikrinti daugumą parlamente. „Kandidatuosiu, kad nugalėčiau“, – Milane sakė 76 me tų Italijos žiniasklaidos magnatas, kuris per pastaruosius du dešimt mečius laimėjo trejus parlamento rinkimus, tačiau pastaroji jo vy riausybė subyrėjo dėl skandalų. Bet centristų lyderis parlamen te, M.Monti vyriausybės šalininkas, Pieras Ferdinando Casini negailė jo kritikos S.Berlusconi ambicijoms. „Beveik metus Italija stengėsi išveng ti Graikijos likimo ir štai ką matome – S.Berlusconi sugrįžta. Jis, manau, mus grąžins kokiais penkeriais me tais atgal“, – piktinosi politikas. „Reuters“, AFP, BNS inf.
Klausimas: ar Italija tęs pradėtas reformas, o gal šalis paskęs politinėse rietenose?
Italijos politiniai lyderiai M.Monti
con i vėl dalyvavo rink imuose, ta Pask irtas vado čiau buvo nugalėt as Romano Pro vaut i technok di. 2001 m. geg užę parlamento rin ratų vyr iaus y kimuose S.Berluscon i vėl kand ida bei, kai tarp tavo su deš in iąja part ija „Forza Ita taut inės rinkos lia“ ir šį sykį nugalėjo kair iųjų kan prar ad o pas i didatą Francesco Rutell i. 2006 m. tikėj imą tuo rink imuose S.Berluscon i pralaimė meč io premj e jo juos tam pačiam R.Prod i. Praėjus ro S.Berluscon i gal imybėm is suval maž iau nei dvejiems metams po tų dyt i Ital ij os valst ybės skolą ir įgy rink imų, 2008 m. geg užės 8 d., S.Ber vend int i lab ai reik al ing as struktū luscon i buvo paskirtas naujuoju mi rines reformas. M.Mont i yra Ital ijos nistr u pirm in ink u, po to, kai subyrė ekonom istas, buvęs eurokom isaras, jo R.Prod i vyr iausybė. 2011 m. lapk nuo 2011 m. einant is Ital ijos min istro ričio 8 d. praradęs pol it inį ir visuo pirm in inko ir šal ies finansų bei eko menės pasit ikėjimą jis pasit raukė iš nom ikos min istro pareigas. M.Mon šio posto ir leido Italijai įvykdyti eko ti buvo Boccon i univers iteto rekto nom inę pert varką. rius ir prez ident as. 2011 m. lapkr ič io P.L.Bersani 9 d. Ital ijos senat as paskyrė M.Mon P.L.Bers an i po ti senator ium i vis am gyven imui, o lit iko karj erą net ruk us Ital ijos prez ident as G.Na pradėjo kažka pol it an o pas kyrė M.Mont i šal ies da įtak ing oj e premjer u. Ital ij os komu S.Berlusconi nistų part ij o Mil ij ard ier ius je, kur i 1991 m. ž i n iask l a id os buvo išformuo magn at as, per ta. Daug uma buv usių Ital ijos komu p a s t a r uo s iu s nistų dab ar prik laus o Demokratų du deš imtme part ijai. P.L.Bers an i 1993 m. buvo iš čius laimėjo tre rinktas savo gimtojo reg iono guber jus parlamento nator ium i, o 1996 m. buvo paskirtas rink imus. Pir pramonės min istr u pirmojoje buvu mą kartą premjero pareigas jis pra sio premjero R.Prod i vyr iaus ybėje. dėjo eit i 1994 m. kovą, kai su savo Nuo 2006 iki 2008 m. P.L.Bers an i tuomete part ija „Forza Ital ia“ laimė dirbo transporto min istr u ir ekono jo daugumą tų metų rinkimuose. Ta minės plėtros min istr u. P.L.Bers a čiau vyr iausybė po sept yn ių mėne ni taip pat yra dirbęs Europ os Par sių suiro. 1996 m. balandį S.Berlus lamente.
„Scanpix“ nuotr.
13
pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Muzika iš LDK laikų Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės val dovų rūmai šiandien 18 val. kvie čia į Šv. Cecilijos senosios mu zikos festivalio baigiamąjį kon certą „XVII a. Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės muzika“, ku ris vyks Lietuvos mokslų akade mijos salėje.
Masiškumas: Šv. Jonų bažnyčia šeštadienio vakarą buvo sausakimša choristų ir klausytojų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Requiem“ po bažnyčios skliautais atliko 400 žmonių Šeštadienio vakarą sausakimšoje Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje skambėjo Wolfgan go Amadeus Mozarto „Requiem“. Šį kūrinį atliko per 400 žmonių. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Pirmą kartą Lietuvoje surengtas Vilniaus universiteto (VU) Kultūros centro projektas „Klasika visiems“ pasiteisino su kaupu. Pažįstantys muzikos raštą ir galintys dainuoti iš natų buvo kviečiami registruo tis ir kartu su VU kolektyvais atlik ti W.A.Mozarto „Requiem“. „Manau, buvo tikrai įspūdin ga, – po koncerto sakė VU chorų
„Gaudeamus“, „Virgo“, „Pro mu sica“ meno vadovė Rasa Gelgo tienė. – Nuo pat pirmos akimir kos buvau nustebinta. Maniau, kol susėsim, kol rasim vietas, ta da mes būriuosimės, plepėsim ir pan. Juk šitokia minia žmonių. 10 val. turėjo prasidėti repeticija, o jau be penkių minučių dešimt visi buvo savo vietose.“ Ruošiantis koncertiniam vaka rui nebuvo jokių išankstinių repe ticijų. Jos vyko tik šeštadienį, kaip
Drausmė: koncerto rengėjai džiaugėsi, kad visi
choristai į savo pareigas žiūrėjo itin atsakingai.
Ką patraukė žodžiai „klasika“ ir „Mozartas“, tai ir turė jom, tokius žmones, gal neatsitiktinius, gal esančius labai arti muzikos.
jau minėjo R.Gelgotienė, nuo 10 val. Meno vadovė džiaugėsi, kad iš 260 į projektą užsiregistravusių dalyvių šeštadienį susirinko net 230. „Stebėjausi, kad tiek jų susirin ko, bet, kita vertus, gal ir nenuos tabu. Ką patraukė žodžiai „klasi ka“ ir „Mozartas“, tai ir turėjom, tokius žmones, gal neatsitiktinius, gal esančius labai arti muzikos, gal su kultūra ir menu susijusius“, – svarstė pašnekovė. Ji suabejojo, ar čia atėjo žmonės, kurie iš dainavimo valgo duoną, nes vis dėlto pasiruošimo dieną te ko nemažai padirbėti ir pavarginti balsus. „Vadinasi, yra toks žmonių poreikis, dvasinis poreikis, galbūt nedirbančių pagal specialybę mu zikantų, galbūt muzikologų, bet dirbančių srityse, kuriose jie ne gali dainuoti ir jiems tai yra įdomi patirtis. Mane nustebino bendras kultūros lygis ir kaip sparčiai jie visi dirbo“, – pasisekusiu projek tu ir jo dalyviais džiaugėsi VU cho rų meno vadovė. Maloniai nustebinta R.Gelgotienė liko ir gausiai susirinkusių klausy tojų – Šv. Jonų bažnyčia šeštadie nio vakarą buvo sausakimša. Koncerte griežė VU kamerinis orkestras. Dainavo profesionalūs solistai Gunta Davidčuka (sop ranas, Latvija), Nora Petročenko (mecosopranas), Mindaugas Zim kus (tenoras) ir Nerijus Masevičius (bosas). Dirigavo VU chorų meno vadovė R.Gelgotienė. Iš viso pro jekte dalyvavo per 400 žmonių. A.W.Mozarto „Requiem“ R.Gel gotienė visada laikė, kaip pati sakė, nuostabiai gražiu kūriniu ir ne to kiu sudėtingu, kad jo negalėtų at likti neprofesionalai. Šiuo projektu buvo siekiama supažindinti žmo nes su klasikine muzika, paskatinti juos įsitraukti į chorinę veiklą, taip pat įvertinti savo gebėjimus. Dar prieš koncertą R.Gelgotienė sakė, kad šis projektas pirmas, bet tikrai ne paskutinis.
Koncerte skambės Giovanni Bat tistos Cocciolos ir kitų kompozi torių kūriniai. Dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jau na muzika“ ir ansamblis „Suona tori del granduca“: Gustavo Gar giulo (cinkas, barokinis trimitas, Argentina, Šveicarija), Rodrigo Calveyra (išilginės fleitos, Bra zilija, Prancūzija), Ivanas Veli kanovas (viduramžių vargonė liai, šalamaja, klavesinas, Rusija, Prancūzija), Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas), Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Saulė Šerytė (mecosopranas), Nerijus Ma sevičius (bosas), Ieva Baublytė (gotikinė arfa, išilginės fleitos), Vilimas Norkūnas (klavesinas, pozityvas), Robertas Bliškevičius (viola da gamba) ir kiti.
Jau tradicija tampantis Šv. Ce cilijos senosios muzikos festiva lis skiriamas plačiajai visuomenei ir muzikos atlikėjams. Festivalio organizatorė Ieva Baublytė pa brėžė, kad klausytojams pareng tos ir pristatytos kelios koncer tinės programos, skirtos vėlyvųjų viduramžių, renesanso ir anksty vojo baroko muzikai. Muzikinėse dirbtuvėse profe sionalūs atlikėjai bei muziką stu dijuojantys moksleiviai ir stu dentai turi galimybę susipažinti su XIV–XVII a. muzikos reper tuaru. Kaip teigė I.Baublytė, muzi kuojantis jaunimas su dideliu su sidomėjimu studijuoja muzikos architektūrą ir gilinasi į senovinės muzikos atlikimo subtilybes. Pa sak organizatorės, geriausias ir nuoširdžiausias festivalio kūry binių dirbtuvių dalyvių atsiliepi mas – „Įsimylėjome viduramžių muziką“. Nors dar repetuoja bai giamojo koncerto kūrinius, festi valio svečiai ir atlikėjai kitų metų Šv. Cecilijos festivalį jau planuoja surengti Valdovų rūmų menėse. VD inf.
Įvairovė: festivalio klausytojams buvo parengtos ir pristatytos ke
lios koncertinės programos, skirtos vėlyvųjų viduramžių, renesan so ir ankstyvojo baroko muzikai. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Premija A.Juozaičiui Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją šiemet ketinama skirti fi losofui, rašytojui Arvydui Juozai čiui (nuotr.).
Šį siūlymą Neringos savivaldybės taryba svarstys kitą savaitę. A.Juozaičiui 5 tūkst. litų pre miją siūloma skirti už Kuršių ne rijai reikšmingą, aktyvią ir kūry bingą veiklą. Be A.Juozaičio, gauti premiją dar buvo pristatyta poetės, ra šytojos, dailininkės Daivos Mo lytės-Lukauskienės kandidatūra. Ją teikė Lietuvos rašytojų sąjun gos Klaipėdos skyrius. A.Juozaitį pasiūlė Neringos sa vivaldybės meras Antanas Vinkus ir Neringos savivaldybės mero pa vaduotojas Vigantas Giedraitis. Jo kandidatūrai pritarė Liudviko Rė zos kultūros centro taryba ir Ne ringos savivaldybės tarybos Švie timo, kultūros, jaunimo ir sporto komitetas. L.Rėzos premiją Neringos sa vivaldybės taryba įsteigė 2008 m. Ji skiriama už reikšmingiausius darbus ir pasiekimus Kuršių ne rijos etninės kultūros globos srityje. VD, BNS inf.
Vytauto Petriko nuotr.
14
PirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 20–45 litai.
KUR? J.Meko vizualiųjų menų centre, Gynėjų g. 14. KADA? Iki sausio 15 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Skalvijos“ kino centre, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Rytoj 17.10 val. KIEK? 8–12 litų.
Atviras ratas
Avangardo ištakos
Stebuklų laukas
Aido Giniočio režisuotas „Atviras ratas“ – tai netradicinis teatri nis vyksmas. Kiekvieną kartą vis kitoks. Jaunuoliai sėdėdami ra tu tarp žiūrovų prisimena savo vaikystės ir paauglystės istorijas, pirmąsias meiles, muštynes, bučinius. Pasakojamos ir čia pat su vaidinamos istorijos kelia ir juoką, ir graudulį.
JAV nepriklausomas kino atstovas Adolfas Mekas (1925–2011 m.) labiau žinomas kaip Jono Meko brolis, kartu su juo kūręs filmus, įsteigęs kino kritikos žurnalą „Film Culture“. Pats Adolfas taip pat išugdė kelias kino menininkų kartas dėstydamas Bardo koledže. Parodoje – šeimos nuotraukos, filmų kadrai, paskaitų įrašai.
Mindaugo Survilos filmas „Stebuklų laukas“ – dokumentinė poe ma apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli buvusio Kariotiškių sąvartyno. Filmas tarsi iš paties sąvartyno gyventojo perspektyvos pasakoja apie nykstančią uni kalią bendruomenę, jos dienos ritmą, džiaugsmą ir rūpesčius.
KUR? „Piano.lt“ salėje, Trakų g. 9 / Kėdainių g. 1. KADA? Gruodžio 13 d. KIEK? 34 litai.
KUR? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? 53–63 litai.
KUR? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. KADA? Iki vasario 17 d. KIEK? 3–6 litai.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 53–93 litai.
C.Debussy muzika fortepijonui
Juodasis Šapro humoras
Minios ir individo santykis
M.Mikutavičiaus dovana
Claude’o Debussy 150-mečiui skirtame koncer te gerai Europos publikai žinomas lietuvių pia nistų duetas Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Ro kas Zubovas atliks žymiausius kompozitoriaus kūrinius fortepijonui.
Vytauto Šapranausko „Juodojo humoro turas“ kai kam bus gardesnis nei juodieji ikrai, o šven tuoliams – pavojingesnis nei juodligė. Cenzas N-14 užtikrins, kad jauniesiems klausytojams nereikėtų dangstyti ausų.
Parodoje „Maršas. Iljos Fišerio 1946–1953 m. fo tografijos“ – I.Fišerio stalinizmo metų fotografijo se užfiksuotos masinės demonstracijos. Atkrei piamas dėmesys į skirtingus minios vaizdinius, jos santykį su individu.
Marijonas Mikutavičius žada, kad koncertuose skambės populiariausios dainos, sukurtos tiek jo paties, tiek bendradarbiaujant su kitais auto riais. Kai kurias prireikė rimtai permąstyti, norint joms suteikti kitokį skambėjimą.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Pinigų karta (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Sportas. 18.50 Orai. 18.55 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. Orai. 21.15 Stilius. Namai. 21.45 Įžvalgos. 22.00 Loterija „Perlas“. 22.05 Įžvalgos. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. Orai. 23.40 Pasaulio dokumentika. „Planeta Žemė“ (2). „Kalnai“ (D.Britanija, 2006 m.) (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LRT 18.55 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.20 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Romantinė komedija „Staiga trisdešimties“ (JAV, 2004 m.) (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Nuo... Iki.... 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Specialioji Los Andželo policija“ (6) (N-7). 23.35 „Nikita“ (N-7). 0.30 „V. Vizitas“ (4) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
LNK 19.19 val.
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių komedija, „Naktis muziejuje 2“ (JAV, 2009 m.). 13.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40, 14.55 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.40 „Simpsonai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Prieš srovę. 20.00 „Gyvenimas“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Amerikietiška siaubo istorija“. 1.00 „Anarchijos vaikai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3 22.00 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 Savaitės kriminalai (N-7) (k) 8.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 9.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 10.00 Alibi. „Byla iš praeities“ (N-7). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 12.00 „Svotai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 21.25 „Užkalnio 5“. 22.25 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 23.25 „Ekstrasensai detektyvai“ (N-7) (k). 0.25 „Laukinis“ (N-7) (k). 1.25 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30, 7.55 Ryto reporteris. 7.50 Aš ir vanduo. 9.15 Super L.T. (N-7). 10.15 Pradėk nuo savęs. 10.55 „24/7“. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena.
BTV 22.25 val.
13.00 Mokausi gaminti. 14.00 Skonio reikalas. 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Kaip gimsta žemės drebėjimai“ (N-7). 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45, 22.30 Gyvenimo būdas. 19.45 Premjera. Dok. f. „K-19. Nepagražinta versija“ (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris. 21.52, 0.27 Orai. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow“–„Donetsk“. 14.45 Sportas LT. Jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionatas. 15.45 Sporto metraštis. 15.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nymburk“–Krasnojarsko „Enisey“. 17.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Mariupolio „Azovmaš“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – „Žinios +“). 19.35 Sportas LT. Pasaulio sambo čempionatas. 20.40, 20.50 Sporto metraštis. 21.00, 23.00 Žinios +. 21.15 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 23.15 Automoto.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių
pirmADIENIS, gruodžio 10, 2012
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciTel. 261 3653, 261 ja – www.lietuvalondonas.com . 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt959526
Dedikacijos vaikystės miestui Meno ir mados mėgėjai rytoj kviečiami į Dovilės Gudačiaus kaitės parodos „Dream Your Dream“ atidarymą, kuris vyks VDA Tekstilės galerijoje „Arti fex“ 17 val.
Siūlo darbą
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. jamos ūkinės veiklos vietos būklę. 2. PAV info@gmail.com.
subjektas – Vilniaus apskrities priešgais952525 rinė gelbėjimo valdyba, 2012 08 01 raštu Reikalingi virėjai, virėjos padėjėjai nuolat Nr. 3-26-3972(10.1-26) pritarė, jog planuodirbti slankiuoju grafiku kavinėje Totorių ga- Kitos jamai ūkinei veiklai būtų atliktas poveikio tvėje. Tel. 8 652 20 235, 8 699 40 747. aplinkai vertinimas. Priimta galutinė atranbaldų gamyba. Aukšta koky1053867Nestandartinių kos išvada (Vilniaus RAAD 2012 11 12.raštas žema kaina. www.guobosbaldai.lt Tel. Reikalingi santechnikai su darbo patirtimibė –Nr. (38-4)-VR-1.7-1796) – UAB „LIT-IVEST“ 8 656 69 099. dirbti Vilniaus regione. Tel. 8 683 60 846. kuro ir degalų bazės poveikio aplinkai verti760904 1053267 nimas privalomas.
PaSlaugoS
parduoda Informuojame apie parengtą statinio pro-
1055248
jektą sklype prie M.Mažvydo/Priegliaus g.,
nekilnojamąjį turtą kad. Nr. 0101/0167:1594, Vilniuje. Su projek-
tu galima susipažinti UAB „Eventus Parduodamas dviejų kambarių butasPRO“ Palan-paTauro g. 12, LT-01114 Vilnius, gostalpose, centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A.tel. Tel.(8 5) 212 3075, 2012 12 10-2012 12 20, darbo 8 603 62 096. dienomis nuo 9 iki 18 val., tikslų laiką sude955765
D.Gudačiauskaitės kūryba in tuityvi, jautri ir grafiška, dedi kuota vaikystės miestui, kuris yra jos pagrindinis įkvėpėjas. Drabužių kolekcija „Dream Your Dream“, buvo pristaty ta šių metų rudens „Mados in fekcijoje“. Parodoje eksponuo jama kolekcija pateikiama kaip išbaigta instaliacija, kurios vi sumą sukuria skirtingi elemen tai, švelniai idealizuojantys de vintąjį dešimtmetį. Vaizdo filmas (rež. Aurelija Maknytė) iš pirmo žvilgsnio primena tuomečius propagandinius montažus apie socializmo statybą. Bet šis įspūdis trunka neilgai, nes operatoriaus žvilgsnis kas dienes situacijas fiksuoja jaut riai, be nereikalingo patoso. Lai kotarpio esencija pateikiama per dizainą: baldų ir drabužių stilių, totalitarinę architektūrą, esteti zuotus industrinius elementus. Taip sukuriama ypatinga nos talgijos vaikystei atmosfera. „Atmintis susideda iš smul kių detalių, fragmentų, įsirė žiančių mūsų sąmonėje. Visai neatsitiktinai, grįžus namo, į Lietuvą, prisiminimai mane nu nešė į vaikystę. Į laiką, kai die nų ir nuotaikų netemdė blogas oras, pilkas grindinys ar nespal votas televizoriaus vaizdas“, – sakė pati D.Gudačiauskaitė VD inf.
Labdaros mugė Prezidentūros vidiniame kieme vakar vyko nevyriausybinių or ganizacijų ir bendruomenių lab daros projektų mugė ir koncer tas. Mugės dalyvius ir svečius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šiemet mugėje pagalbos vieni kitiems projektus pristatė be veik 40 nevyriausybinių orga nizacijų ir bendruomenių iš vi sos Lietuvos. Mugėje buvo galima įsigyti rankų darbo Kalėdų dovanų, su venyrų ir pasivaišinti pagal Lie tuvos senolių receptus iškeptais meduoliais, sušilti geriant ar batą ar valgant karštą sriubą. „Dvigubai išaugusios mugės dalyvių gretos ir vis didėjantis labdaros iniciatyvų skaičius – tvirtas įrodymas, kad šalyje daug geros valios žmonių, galinčių ir norinčių padėti kitiems. Sava norystė – galimybė būti naudin gam. Ištieskime pagalbos ranką ir skleiskime gerumą po visą ša lį“, – sakė šalies vadovė. Per mugę surinktas lėšas or ganizacijos skirs iš anksto pa sirinktiems projektams ir veik loms įgyvendinti. VD, BNS inf.
Technikos remonto
rinus iš anksto telefonu su projekto vadovu V.Gerliaku, tel. 8 687 34 517. Viešas susirinkimas vyks 2012 12 20 17 val., UAB „Eventus PRO“ patalpose, Tauro g. 12, Vilniuje.
perKa
1055159 Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi-
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau- kirsti. Informuojame, kadAtsiskaitome Aleksandrui išFedoroviVisoje Lietuvoje. karto. dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, Tel. čiui priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. 8 676 41 155. skalbykles, virykles, kompiuterinę tech929896 r. 4147/0100:1241, Pavilnojo k., Vilniaus niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. sav., Vilniaus apsk., ribos bus ženklinamos UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. vietovėje gruodžio d. 10.30 val. Greti1052979 veršelius, galvijus, avis.17Sumokame iš karto. mo sklypo, kad. Nr. 4147/0100:0072, bei Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil- kitų gretimų sklypų savininkus ir paveldė8 601 71 558, (8 310)į48 323. niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665;803,tojus kviečiame atvykti vietą arba kreiptis 953105 www.pc-help.lt. į UAB „Geodeziniai matavimai”, Vytauto g. 1002397 19, Trakai. geodeziniai_matavimai@yahoo. com, tel. 8 600 26 215, (8 5) 285 1183.
Sveikatos ir grožio
Įvairūs
1055154
Parengtas vietovės lygmens žemės sklypo Lapkričio-gruodžio mėnesiais dantų im- Kita plantavimui ir estetiniam plombavimui – (kad. Nr. 4117/0600:906) Vanaginės k., Rie20 Vilniaus teismo nutarVilniausapygardos r., detalusis planas. Pla15 % nuolaida! Vilnius, Gynėjų g. 4. Tel. 82012šės04sen., timinavimo UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto pagrindas: detaliojo teritorijų pla686 12 157, (8 5) 249 6990. 1037010bylanavimo teisiųBankrutuoir pareigų (c. b. Nr.organizatoriaus B2-3323-160/2012). perdavimo sutartisavialinijos“ Nr. 1513-11administrato(2011 11 22 ADjančios UAB „Joanos 1368-13.31); susitarimas prie 2011 IR 11 22 riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO RES-Nr. AD-1368-(3.31) CENTRAS. detaliojo Įgaliotas teritorijų asmuo planaviTRUKTŪRIZACIJOS Maisto prekes mo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavi– V.Česonis, tel. 8Nr. 6861513-11 83 541. Prašom iki AD-1112012 mo sutarties (2012 02 07 Parduoda žąsų skerdieną. Tel. 8 698 10 233. m. birželio 11 d. imtinaisąlygų pateikti savo kredito1054395 13.31); planavimo sąvadas detaliojo rinius reikalavimus 2012 m. rengti gegužės 2 dienai planavimo dokumentui (2012 01 02 (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pri-žeNr. SSp-001-12). Planavimo tikslas: keisti mėskreditorinius sklypo pagrindinę žemėspatvirtinannaudojimo dedant reikalavimus paskirtį (pagal bendrojo plano sprendinius) čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Kita žemės ūkionurodyti, paskirties paskirties prašom ar įšiųkitos reikalavimų INFORMACIJA apie UAB „LIT-INVEST“ pla-Taipišpat žemę –yra gyvenamosios teritorijos – vienbuužtikrintas, nurodyti, kokiu būdu nuojamos kuro ir degalų bazės įrengimoįvykdymas čiųpadaryta. ir dvibučiųKreditorinį gyvenamųjų pastatų pateikstatybos galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplin-tai yra reikalavimą (G1) žemės sklypą. Pateikti planuojamos kai vertinimo. Planuojamos ūkinės vei-ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. In-teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Plaklos užsakovas – UAB „LIT-INVEST“, Didžio-formacija tel./faks. (8 37) 229 886.Kručelė, Aušnavimo organizatorius: Tauras 961016 ji g. 19-2/Stiklių g. 2-2, LT-01128 Vilnius, tel. ra Kručelienė. Detaliojo plano rengėjas: UAB (8 5) 210 2500, faks. (8 5) 210 2525, e. p.INFORMACIJA APIE vadovas TERITORIJŲ PLANAVI„ANTN“. Projekto Audrius Kubilius. info@lit.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pa- Informacija teikiama tel. 8 687 70 722, e. žemės sklypo, esančio Lvovo vadinimas – UAB „LIT-INVEST“ kuro ir de-MĄ.p.Parengtas audrius.kubilius@gmail.com , Lukiškių Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, skly-g. galų bazės įrengimas. Planuojamos ūkinėsg. 105A, 3-405, Vilnius. Subendras parengtu detaNr.LT-01108 0101/0032:986, plotas veiklos vieta – Vaidotų k., Panerių sen., Vil-po kad. liuoju planu galimaplanas. susipažinti darbo dienoha, detalusis Planavimo panius. Persvarstyta atsakingos institucijos –0,2419 mis pas rengėją iki 2013 01 14. Parengto deVilniaus regiono aplinkos apsaugos depar-grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admitaliojo plano vieša ekspozicija: nuo 2012 12 tamento (RAAD) priimta atrankos išvadanistracijos direktoriaus 2011 27 iki 2013 01 14 Riešėspavaduotojo seniūnijos patalpose, (2012 06 20, raštas Nr. VR-1.7-530) – UAB07 13 įsakymas AD30-1732, 08 01 Molėtų g. 16,Nr. Didžiosios Riešės2011 k., LT-14260 „LIT-INVEST“ kuro ir degalų bazės įrengimodetaliojo planavimo organizatoVilniausteritorijų r. Viešas susirinkimas: detaliojo plapoveikio aplinkai vertinimas privalomas. no sprendinių viešas aptarimas vyks 2013 m. teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą – UABriaussausio 15 d. 11 val. Lukiškių g. 3, 405 kab., Vil„LIT-INVEST“ 2012 06 29 rašte Nr. 203 pa- niuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarteiktas motyvas – pateiktų ekogeologinių ka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teityrimų apimtis ir turinys pakankami, kad kiami projekto rengėjui arba organizatoriui galima būtų išsamiai įvertinti grunto ir po- raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planažeminio vandens taršą. Pagrindiniai moty- vimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į atrankos išvadą: 1. Planuojama ūkinė vei- jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plakla, galinti sąlygoti grunto taršą, numato- navimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės ma galimai potencialiai taršioje teritorijoje, teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos t.y. buvusioje mazuto ūkio teritorijoje, ku- prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritoririoje grunto ir gruntinio vandens mėginiai jų planavimo ir statybos valstybinės priežiūtirti 2007 m. Siekiant tinkamai ir komplek- ros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per siškai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į papildomą poveikį aplinkai, būtina išsamiai pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. įvertinti dabartinę ekogeologinę planuo1054788
Parduoda ĮvairūS
NEMOKAMI SKELBIMAI
KASSI,
SA I KN
T AS R
AN DA !
pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
Kelionių
51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Tel. (8 5)PaSiūlyMai 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 KarščiauSi Kelionių
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ŽIEMĄ GERAI. ypatingą kainą. ŽIEMA VASAROS ATOSTOGOS KAINUOJA PIGIAU!!! Užsisakykite skrydį iki gegužės dienos,nuo irvaJoninių kruizas „Novaturas” irRyga–Stokholmas–Ryga „Teztour” siūlo15 didžiausią saros pasirinkimą: leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 Lt kelionių Bulgarija, Varna nuo 829 Lt 01–2013 21 į trumpiausios Kviečiame Jus Turkija, 03 Antalija nuo 949 Lt nakties vaNiujorkas Lt Lt Graikija, nuo Kreta2226 nuo 959 karėlį! Turkija, Bodrumas nuoLt1059 Lt Vašingtonas nuo 2526 Baltijos jūroje bus ir disko,Ltir linksmybės iki Graikija, Kosas nuo 1069 Bostonas 2588 ryto! Kroatija,nuo Rijeka nuoLt1189 Lt Graikija, Rodas nuo 1159 Lt
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 262 9120 Torontas nuo3314. 2382Faks. Lt (8 5) www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt www.krantas.lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Egiptas, Hurgada Kalgaris nuo 3464nuo Lt 1299 Lt nuo 125 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 1229 Lt Ispanija, Barselona nuo 1229 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaItalija, Riminis nuo 1489 Kaina pateikta į abi pusesLtjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt kesčiais. Mėgaukitės saule,nuo vėju ir gera Ispanija, Maljorka 1609 Lt nuotaika. Rezervacijos Italija, Sicilijamokestis nuo 1659ikiLt100 Lt mokamas paPortugalija, Algarvė nuo 1899 Lt pildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas.apie Daugiau informacijos keliones www. Daugiau informacijos www.krantas.lt krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt Naujieji metai Pekine, Kinijoje KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU 2012 12 26–2013 01 04. 1680 Lt + skrydis Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Šventinė kelionė į Stokholmą, autobusu, Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Skansen keltu, aplankant parką 12.28–12.30 Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt nuo 370naktis Lt Varšuvoje Muziejų (05.19/20) KALĖDOMS: sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 – Lt 577 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas1197 – 437 nuo Lt Lt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Dunojaus vingis–Budapeštas – 627 Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Europos Praha–Viena–Budapeštas–žaviosios Kroatija nuo 990 Lt sostinės –IŠ627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt NAUJIEMS METAMS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt LiuksemParyžius–Disneilendas (Bambergas, burgas, Niurnbergas) – 1397Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) IŠ VARŠUVOS Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt – 647 LtHurgada Gaujos prkas–Talinas–Tartu Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999–Lt377 Lt Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarIspanija, Alikantė Šri Lanka nuo– 3500 Lt lovy Varai) 667 –Lt1108 Graikija, sala Saksonijos Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 Lt SLIDINĖJIMAS Turkija, Antalija – 1185 Lt Tunisas lėktuvunuo 770 Lt Bulgarija, – 1199 Lt Lt Bulgarija Burgas (Bansko) nuo 1194 Andora –Rijeka 1290 Kroatija, –Lt1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) Turkija, Marmaris 1289LtLt Kruizas – 1490Nilu Lt nuo 2038 Italija (Vialattea) 1650LtLtnuo 2423 Lt Bulgarija, Burgas –– 1199 Izraelis–Jordanija–Egiptas autobusu Portugalija, Algarvė Lt Lt Marokas nuo(Trys 2634 Lt– 1899 Prancūzija Slėniai) – 1470 Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Italija (Livinjo) – 1490 Lt(poilsinės) Austrija,Hurgada Šveicarija – 1890 Lt Egiptas, nuo 995 Lt Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt IŠ RYGOS:(Bukovelis) Bulgarija – 995 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina POILSIS lėktuvu Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt iš Vilniaus Egiptas nuo 1499 Lt; ŠriTenerifė Lanka –– 1719 3500LtLt IŠ VILNIAUS: Indija Kreta – (Goa) 1170 Lt– 3419 Lt JAE (Dubajus) Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770 Lt– 3729 Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Ispanija, Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilPOILSISMaljorka 2013 m. – 1499 Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Graikija, – 99 Lt lėktuvu išKreta Vilniaus Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt Holivudo akademija 599 Lt Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, Kos sala – 1069 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Lt 450 Lt Avataro–Rijeka nuotykiai kartu Raganė 550 Lt– 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai Ltaš! Lt600 Lt Laimingas žmogus ––tai Portugalija, Algarvė450 1899 Aplink Egiptas 1299 Top Fun –pasaulį 640 Lt Ltper 7 dienas 499 Lt POISIS Varšuvos Mano lėktuvu pasaulisiš595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija Lt Estijoje 1790 Lt Dodi kalbos 550 Lt– 1633 Anglų stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Šri Lanka – 5072 Lt PAŽINTINĖS lėktuvu Varšuvos Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt iš„Pribrežnyj“ Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; 60 Lt dienai Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt Baku nuo 1050 Lt; Bulgarijoje 1699 LtMaljorka nuo 500 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; TaliJuodkalnijoje 1899Talinas–Helsinkis; Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas KELTŲ BILIETAI Anglųpasiūlymai: kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Spec. Ryga–Stokholmas Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Jūsų kompanijos rengiKonferencijos ir kiti Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85 kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Šiandien daugelyje rajonų gausiai pasnigs, kai kur kils pūga. Temperatūra bus 3–7 laipsniai šalčio. Antradienį taip pat numatomi žiemiški orai, snigs. Temperatūra naktį 4–7, dieną 2–5 laipsniai šalčio.
Šiandien, gruodžio 10 d.
–6
–5
–5
Telšiai
Šiauliai
–6
Klaipėda
Panevėžys
–6
Utena
–5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.30 15.52 7.22 4.27 13.46
345-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 21 diena. Saulė Šaulio ženkle.
–6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas 0 Brazilija +28 Briuselis +4 Dublinas +6 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga 0
Londonas +5 Madridas +5 Maskva –3 Minskas –3 Niujorkas +16 Oslas –4 Paryžius +6 Pekinas 0
orai vilniuje Šiandien
Praha +2 Ryga –2 Roma +10 Sidnėjus +21 Talinas –3 Tel Avivas +22 Tokijas +10 Varšuva –6
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–5
–4
–5
–6
11
–6
Alytus
8–13 m/s
–4
–3
–5
–8
3
trečiadienį
–3
–5
–7
5
1896 m. mirė Alfredas Nobelis, švedų pramonininkas, išradęs dinamitą ir įsteigęs savo vardu pavadintą premiją.
Tarptautinė žmogaus teisių diena Nobelio diena 1798 m. mirė architek- 1901 m. pirmą kartą įteiktas klasicistas Laurynas tos Nobelio premijos. Stuoka-Gucevičius, su- 1948 m. Jungtinių Tauprojektavęs Vilniaus rotu- tų Generalinė asamblėja šę bei Vilniaus katedrą. priėmė Visuotinę žmo1821 m. gimė rusų poe- gaus teisių deklaraciją. tas, rašytojas, kritikas Ni- 2006 m. mirė Čilės dikkolajus Neklasovas. tatorius Augusto Pino1830 m. gimė amerikie- chetas. čių poetė Emily Eliza- 2008 m. mirė rašytojas, beth Dickinson. publicistas Vytautas Pet1868 m. Londone prie kevičius. Vestminsterio rūmų 2009 m. mirė kompozipradėjo veikti pirmasis torius, operos „Pilėnai“ pasaulyje šviesoforas. autorius Vytautas Klova.
prizas Šią savaitę laimėkite Jacqueline Raoul-Duval knygą „Kafka, amžinasis sužadėtinis“.
1955 m. Felicė Bauer, viena iš Franco Kafkos mylėtų moterų, patikėjo leidėjams daug metų seife saugotus rašytojo meilės laiškus. Įdomiausios laiškų ištraukos pateikiamos šioje knygoje. F.Kafkos – vieno žymiausių XX a. autorių – gyvenimas knygoje atskleidžiamas per jo santykius su keturiomis moterimis. Pasakojimas prasideda 1912 m. ir baigiasi rašytojo mirtimi 1924-aisiais. Tai mūšis tarp meilės ir santuokos baimės, ir viską užgožiančio troškimo rašyti.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 18 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Angelina, Eidimtas, Ilma, Loreta, Rimas
horoskopai
antradienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vilnius
DATOS
Rytas
–5
–4
–4
3
4
5
6
7
8
9
Avinas (03 21–04 20). Kils nenumatytų sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes bus sunku rasti sutarimą su kitais. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti, remiantis asmeniniais išgyvenimais. Jūsų populiarumas vis augs. Puikiai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Asmeniniame gyvenime galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Jeigu ieškote darbo arba siekiate karjeros, galbūt sulauksite viliojančio pasiūlymo. Nepulkite jo priimti tuoj pat, pirmiausia viską gerai apskaičiuokite. Palanki diena dirbti komandoje. Vėžys (06 22–07 22). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio, galbūt dėl to net tapsite pašaipų objektu. Sudėtingas laikotarpis baigsis, o dabar geriausia pabūti vieniems. Liūtas (07 23–08 23). Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite su kuo nors susipykti, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite suprasti, kad nereikia laikyti pykčio, jūsų santykiams tai didelės žalos nepadarys. Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri jums bus neįveikiama. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, imkitės kokios nors malonios veiklos. Svarstyklės (09 24–10 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Skorpionas (10 24–11 22). Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Šaulys (11 23–12 21). Sėkminga diena. Su dėkingumu ir džiugesiu priimkite tai, kas gera nutiko jūsų gyvenime. Galite įsimylėti. Nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate nepatenkintas pasauliu, nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Vandenis (01 21–02 19). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes galite išleisti daugiau, nei planavote. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Daugiau klausykite intuicijos. Žuvys (02 20–03 20). Būsite svajingas, trokšite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.