2012-12-11 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 11, 2012 .;A?.162;6@

289 (19 590)

9

RUBRIKA

4?B<1 6<

sveikata

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sta ir vyrai

Şį Dietų skonį pa

Ato­mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s ĹĄmÄ—k­la nie­kur ne­dings­ta.

Lietuva 5p.

Ar­mi­ja neap­sau­gos Ĺ iau­rÄ—s Ko­rÄ—­jos re­Şi­mo nuo in­ter­ne­to.

Pasaulis 13p.

Ano­rek­si­ja ka­muo­ja ne tik paaug­les, bet ir vy­rus.

ir Ne tik paauglÄ—s serjaunos moterys rekga nervine ano no sija. Tobulo kĹŤ daĹžpaieĹĄkoms vis ir da niau pasiduo Ĺžio vyrai, tapÄ™ gro kulto aukomis.

Sandra Luko s.lukosiute@k

ĹĄiĹŤtÄ—

l.lt

dingi tĹł Atletai nebema m ĹŤgio 21 me

Daugiau nei 1,80 38 kilogramus. vos vaikinas svÄ—rÄ— gyjam neleido val niGirdimi balsai virĹĄ lÄ—kĹĄtÄ—s ligo ti, tad palinkÄ™s kinas praleisdavai nÄ—s valgykloje prie valandĹł, taÄ?iau vo apie porÄ… neprisiliesdavo. maisto taip ir gos padÄ—ti nerGydytojĹł pastan vaikija serganÄ?iam suvine anoreksi dĹžios. Jo likimas nui buvo bergĹž kai. siklostÄ— tragiĹĄ kinÄ—s KlaipÄ—li pub Res Pasak ďŹ lialo Psichiatrijos dos ligoninÄ—s vedÄ—nio skyriaus Psichosomati guliĹŤnienÄ—s, dau sijos Jolantos Ba ja, kad anorek ma ÄŻsivaizduo

tokie Net palatoje tuopacientai spor spauja – daro atsi tantÄŻ dimus po tĹŤks vaikĹĄkartĹł, greitai Ä?ioja.

Ĺ iandien priedas

a_  @Uba aR_` a\PX• [b\

daugÄ—ja sergan`Nc\ NacNVgQĂ– Paklausta, ar tÄ—_\QfWR ZNa\ V X_RV]aĂ– cientĹł, D.BaliĹŤbadauja savai anoreksija pa N[\_RX`VWN QN [NV cRVQ „Jie tikslingai gatvÄ—se vaikĹĄto to porcijos Ä?iĹł ď Ž Liga: `R_TN[aVRWV kaip ir merginoms, valgo arba mais mitybos nienÄ— pastebi, kad kiĹł jaunuoliĹł, vÄ—s. Vaikinams, sidÄ—ti nuo 13–14 mis, ne Tai nÄ—ra daugiau to ti vyrai, daja gali pra yra akibĹŤna itin maĹžos. tologijos ar ko- gerokai peÄ?iai bei tvir ja- anoreksi tais vÄ—liau. pa ligos poĹžymiai nas vo plaÄ?ia bos ÄŻ tis labiau lygiuo ba keleriais me ki- kuriems sutrikimas dÄ—l paaugles ir jau kreipiasi pagal bar stiprioji ly mas nendreles“, metĹł ar tiniame skyriu- kios somatinÄ—s ligos“, – paaiĹĄ ja uĹžklumpa tik vaizdĹŤs, nei per pastaruosius Ä?iau Psichosoma je blaĹĄko moteris. TaÄ?iau skyriuje daugÄ—- si „į vÄ—jy kĹŤnai tampa nebema- Ta cientai gydomi tik nuo 18 me- no gydytoja. tys medikus. tus je pa tiĹĄki amĹžiaus jie bos ieĹĄko ne pa penkerius me tÄ— neatmesitua- o atle ÄŽprastai pagal bĹŤtent nuo tokio se. rĹŤpinÄ™ sa, ne visĹł jĹł Psichoterapeu labiau dar- tĹł, tad ko jĹł tÄ—vai, susi ja ir vyrĹł. Tie kaip dingi. teris paveikia vedÄ—ja ria medikĹł ran kad groĹžio stan jaunuoliai, o to taip liĹŤdnai, nÄ— nepri- Mo nio skyriaus ant ir atsidu tÄ— galimybÄ—s, cijos susiklos ÄŻ ligoninÄ™ jie pa- vaiko sveikata. J.BaliĹŤnie Psichosomati nermia ir drabuĹžius rĹł Pasak vedÄ—jos, vejo, kad pagal- paminÄ—jo, kad sergantiems veto pokyÄ?ius le gydytis pas vy at dÄ™ no Ä?iĹł apraĹĄytoji. ÄŻtaban vie jan nÄ— kÄ™, tam ruo se gy jo, kad demonst gy- siminÄ— tenka jau iĹĄ tysis nervija kartais per J.BaliĹŤnienÄ— spÄ— linis bei kultĹŤ- podiumo tĹł pats sergan nÄ— rapeutus, ĹĄeimos vine anoreksi socia su- bos ieĹĄko ja. kitus psichote ir kokia psichi ďŹ gĹŤros. kos turi mada, si mÄ… iĹĄryĹĄkÄ—ja cientai bĹŤna itin pasikeitÄ™s poĹžiĹŤĹĄidytojus. Ĺ ie pa kinti savo iĹĄvaiz- ne anorek veidrodÄŻ ir ni ÄŻ ri dĹžiui, ĹžiĹŤ vyz siai Pa rinis gyvenimas, ten „Jie daĹžniau – pa- liga. savaitÄ—mis kĹŤnÄ…. lysÄ™, taÄ?iau pa slepia, kad bulą“ ďŹ gĹŤrą“, rys Badauja ris ÄŻ Ĺžmogaus kad nervine zofrenija. aplinkiniai ne mato savo „to kÄ—ja, o mote nienÄ— pastebi, nuo da. Nors ti ÄŻ perkarurapeutÄ—. „Vyrai moteriĹĄ tÄ—ja, J.BaliĹŤ niausiai sergama ĹĄi bĹŤna net nejauku ĹžiĹŤrÄ— stebi psichote sĹł peÄ?iai vis pla anoreksija daĹž vyriĹĄkÄ—ja. MĹŤ ja. 30 metĹł. TaÄ?iau kinus. nizavo gydyto paauglystÄ—s iki ti iki pat senat- sius vai didÄ—ja“, – iro sekio dartai keiÄ?iasi: Tad groĹžio stan lĹŤs atrodyda- liga gali per trauk pa jei anksÄ?iau

Kaina 1,30 Lt

10

Dva­ro sta­tu­sas ap­kar­to Vals­ty­bÄ—s kont­ro­ lÄ— su­si­do­mÄ—­jo, ko­ dÄ—l Klai­pÄ—­dos E.Bal­ sio me­nĹł gim­na­zi­ja ne­sii­ma su­tvar­ky­ti Ged­mi­nĹł dva­ro pa­ sta­to ver­tÄ—s nu­sta­ ty­mo bei ÄŻre­gist­ra­ vi­mo do­ku­men­tĹł ir baks­no­ja au­di­to iť­ va­do­mis. Gim­na­zi­ jos va­do­vy­bÄ— aiť­ki­ na, kad to­kiems dar­ bams ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­ ga ne­tu­ri de­ťim­Ä?iĹł tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł.

„Kaip stip­riai pa­sō­dÄ—­te gat­ves?“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ke­li­nin­kĹł tei­ra­vo­si apie drus­kos bars­ty­mÄ… mies­te.

3p.

Ke­li­nin­kus eg­za­mi­na­vo ir me­ras Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžia skai­Ä?iuos, ar ke­li­nin­kams ga­li su­teik­ti dau­giau lais­vÄ—s – sprÄ™s­ti, ka­da va­ly­ti ne tik pa­grin­di­nes gat­ves, til­tus, via­du­ kus, ÄŻkal­nes, nuo­kal­nes, bet ir ĹĄa­ lu­ti­nes gat­ves. Oras kre­Ä?ia po­kĹĄtus

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Pas­ta­tĹł ver­tÄ— – 3,5 mln. li­tĹł

Vals­ty­bÄ—s kont­ro­lei Ä—mus aiť­kin­ tis, ko­kios ver­tÄ—s kil­no­ja­mo­jo ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to tu­ri vals­ty­ bÄ—, pa­ste­bÄ—­ta, kad dau­gy­bÄ—s ĹĄa­lies biu­dĹže­ti­niĹł ÄŻstai­gĹł tur­tas ÄŻre­gist­ ruo­tas ne­tei­sin­gai. „Vi­so tri­j Ĺł pa­s ta­t Ĺł komp­l ek­ so ver­tÄ— sie­kia 3,5 mln. li­tĹł.

4

„„ ÄŽk­lam­pi­no: ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­ty­be pa­skelb­tas Ged­mi­nĹł dva­ras ga­li pa­tuť­tin­ti E.Bal­sio gim­na­zi­jos

biu­dĹže­tÄ….

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR KRETINGOS Ĺ˝IEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… penktadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. PasiĹŤlymas galioja iki gruodĹžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Ĺ˝iemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Va­kar gat­viĹł ir ĹĄa­li­gat­viĹł va­ly­to­jĹł dar­bas bu­vo ana­li­zuo­ja­mas Klai­pÄ—­ dos me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko ka­ bi­ne­te. Mies­to va­do­vas do­mÄ—­jo­si, ko­dÄ—l praÄ—­ju­sios sa­vai­tÄ—s pa­bai­go­ je uos­ta­mies­tis vir­to Ä?iuo­Şyk­la. „Oro sÄ…­ly­gos kre­Ä?ia po­kĹĄtus, ku­ rie tam­pa di­de­liu gal­vos skaus­mu vi­siems. At­sa­ko­my­bÄ— gu­la ant sa­ vi­val­dy­bÄ—s ir pa­slau­gos tei­kÄ—­jĹł pe­ Ä?iĹłâ€œ, – dÄ—s­tÄ— me­ras. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ire­na Ĺ a­ ka­lie­nÄ— tvir­ti­no, kad ke­li­nin­kai ga­lÄ—­jo pa­tys sprÄ™s­ti, ka­da va­ly­ti pa­grin­di­ nes gat­ves, til­tus, via­du­ kus, ÄŻkal­nes, nuo­kal­nes.

3

2

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 11, 2012

miestas

Ko­va su ko­rup­ci­ja – tik sim­bo­li­nė

Nors žie­ma tik pra­ si­dė­jo, klai­pė­die­ čiams, ei­nan­tiems ša­lia na­mų, de­rė­ tų pa­kel­ti akis į vir­ šų. Kai ku­r jau ka­ bo var­vek­liai. Nors juos tu­rė­tų pa­ša­lin­ti namų sa­vi­nin­kai ar pri­žiū­rė­to­jai, da­žn ­ ai tai pa­da­ry­ti pa­mirš­ ta­ma.

Pa­siaiš­ki­ni­mas: Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos ko­

mi­si­jos pir­mi­nin­kas A.Grub­lys ti­ki­no, kad ko­mi­si­jos veik­la šie­met stri­ go dėl rin­ki­mų. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ko­rup­ci­ jos pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ja šiais me­ tais pra­ktiš­kai vi­sai ne­dir­bo. Tai kons­ta­tuo­ta va­kar, mi­nint Tarp­ tau­ti­nę an­ti­ko­rup­ci­jos die­ną.

Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos ko­mi­si­jos sa­vi­val­dy­bė­se tiks­las – ko­rup­ci­ jos ri­zi­kos nu­sta­ty­mas. Klai­pė­do­ je šį pus­me­tį mi­nė­ta ko­mi­si­ja su­ stab­dė sa­vo veik­lą esą dėl rin­ki­mų kam­pa­ni­jos. „Mes ne­no­rė­jo­me, kad per ko­ mi­si­ją bū­tų rea­li­zuo­ja­mi rin­ki­mų tiks­lai. Ne­no­rė­jo­me, kad ko­mi­si­ja tap­tų at­pir­ki­mo ožiu“, – ne­veik­lu­ mą paaiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas Al­gir­das Grub­lys. Per me­t us Klai­p ė­d os sa­v i­val­

dy­b ės Ko­r up­c i­j os pre­ven­c i­j os ko­m i­s i­ja bu­vo su­s i­r in­k u­s i tik 3 kar­t us. Ko­m i­s i­j os pir­m i­n in­kas tei­gė sie­kęs ste­bė­ti Vie­šų­jų pir­ ki­mų ko­mi­si­jos dar­bą, bet su­lau­ kė pa­sta­bų, kad Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas pa­ša­li­niams as­me­nims to ne­lei­džia. To­dėl esą bus sie­kia­ma, kad Ko­ rup­ci­jos pre­ven­ci­jos ko­mi­si­jos na­ riai gau­tų spe­cia­laus ste­bė­to­jo sta­ tu­są vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se, mat ko­rup­ci­niu po­žiū­riu pir­ki­mai yra vie­na ri­zi­kin­giau­sių sri­čių sa­vi­ val­do­je. Su­si­ti­ki­me su klai­pė­die­čiais da­ ly­va­vu­si LR Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė ne­ slė­pė, kad kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­ se Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ jos yra po­pie­ri­nės. Ar tai tai­ko­ma ir Klai­pė­dos at­ve­jui, A.Bi­lo­tai­tė neatsk­lei­dė.

Ne­pa­ša­li­no: ant kai ku­rių pa­sta­tų jau su­si­da­rė var­vek­liai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Virš gal­vų – le­do pa­vo­jus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus dau­ gia­bu­čių na­mų pri­žiū­rė­to­jams sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai nuo­lat pri­ min­da­vo, kad rei­kia pa­ša­lin­ti var­vek­lius. Ad­mi­nist­ra­to­riams bū­da­vo iš­ siun­čia­mi pra­ne­ši­mai. Šie­met to­ kios pra­kti­kos tai­ky­ti ne­ke­ti­na­ma. „Kiek ga­li­ma bū­ti vai­kų dar­že­lio auk­lė­to­jais? Ke­le­rius me­tus iš ei­lės skelb­da­vo­me tą pa­čią in­for­ma­ci­ją, o var­vek­liai ant na­mų vis tiek ka­ bė­da­vo. Šie­met pra­ne­ši­mų ne­sių­ si­me. Nei mes auk­lė­to­jai, nei na­mų pri­žiū­rė­to­jai yra dar­že­li­nu­kai. Vi­ si esa­me suau­gę žmo­nės ir ži­no­me

2

– tiek tūkst. li­tų baudos galima gauti dėl nenuvalytų varveklių. sa­vo dar­bus, pa­rei­gas, tad tu­ri­me steng­tis jas at­lik­ti“, – tei­gė Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­žiū­ros sky­riaus ve­ dė­jas Ge­di­mi­nas Po­cius. Jis pa­brė­žė, kad pa­rei­gos pa­ša­ lin­ti var­vek­lius ar snie­gą yra nu­ma­

ty­tos sta­ti­nių prie­žiū­ros tai­syk­lė­ se. Ve­dė­jas pri­mi­nė, kad var­vek­lių, snie­go nuo sto­gų pa­ša­li­ni­mu tu­ ri rū­pin­tis pa­sta­tų sa­vi­nin­kai, ad­ mi­nist­ra­to­riai, nau­do­to­jai. Pas­ta­ rai­siais me­tais bu­vo nu­baus­tas tik vie­nas pa­žei­dė­jas, ku­ris lai­ku ne­ pa­ša­li­no snie­go su le­du­kais. Šis kris­da­mas už­ga­vo žmo­gų. G.Po­cius pa­sa­ko­jo, kad yra sa­vi­ nin­kų, ku­rie rū­pi­na­si sa­vo pa­sta­ tais. Jie do­mi­si, kaip įsi­reng­ti ant sto­gų snie­go gau­dyk­les – tvo­re­les, ku­rios jį su­lai­ko ar­ba nu­krei­pia į šo­nus. Pa­vo­jin­gai ka­ban­tys var­vek­ liai ar ant praei­vių gal­vų krin­tan­tis snie­gas pa­sta­to sa­vi­nin­kui ar ad­ mi­nist­ra­to­riui ga­li už­trauk­ti bau­ dą iki 2 tūkst. li­tų.

Val­di­nin­kai savo ka­bi­ne­tus puoš eglės šakomis Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Prie San­tuo­kų rū­mų ža­lia­vu­sios eg­lės ša­kos pa­puoš sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų ka­bi­ne­tus. Eg­lė bu­vo nu­pjau­ta, o ša­kos – iš­da­ly­tos.

Pir­ma­die­nio po­pie­tę Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės kie­me šur­mu­lia­vo įstai­gos dar­buo­to­jai – ir mo­te­rys, ir vy­rai iš sunk­ve­ži­mio prie­ka­bos rin­ko­si eg­lių ša­kas. Mies­to plėt­ros sky­riaus ve­dė­ ja Ire­na Ša­ka­lie­nė pa­ti­ki­no, kad tai nie­ko bend­ro ne­tu­ri su val­džios iš­ skir­ti­nu­mu ar ta­ria­mo­mis pri­vi­le­ gi­jo­mis. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jai ša­kas rin­ko ne sa­vo na­mams, o dar­bo ka­bi­ne­tams pa­si­puoš­ti. „Dar spa­lio pa­bai­go­je bu­vo iš­ duo­tas lei­d i­m as pa­š a­l in­t i eg­l ę prie Klai­pė­dos san­tuo­kų rū­mų, nes ji bu­vo pa­svi­ru­si nuo aud­rų ir kė­lė pa­vo­jų pa­sta­tui. Pa­si­ta­ rus su eks­per­tais bu­vo nu­spręs­ ta ne­sku­bė­ti, o pa­lauk­ti ka­lė­di­nio lai­ko­tar­pio ir nu­kirs­ti me­dį tuo­ met, kai jo gra­žias ša­kas ga­li­ma

pa­nau­do­ti bent puo­šy­bai. Eg­lės ša­kos yra skir­tos dar­buo­to­jų ka­ bi­ne­tams puoš­ti“, – tei­gė Mies­to plėt­ros sky­riaus va­do­vė. Ne­mo­ka­mai eg­lių ša­kų pa­si­rink­ ti ga­lės ir ei­li­niai mies­tie­čiai. Tie­ sa, jas do­va­nos ne Klai­pė­dos sa­vi­

Gy­ven­to­jams ke­ti­ na­ma iš­da­ly­ti apie 1,5 tūkst. eg­lės ša­kų. Jos klai­pė­die­čiams bus da­li­ja­mos gruo­ džio 21 d. 14 val. Teat­ ro aikš­tė­je.

val­dy­bė, o Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja. Pa­sak urė­di­jos va­do­vo An­ta­no Al­ gi­man­to Ba­ra­naus­ko, gy­ven­to­jams ke­ti­na­ma iš­da­ly­ti apie 1,5 tūkst. eg­lės ša­kų. Jos klai­pė­die­čiams bus da­li­ja­mos gruo­džio 21 d. 14 val. Teat­ro aikš­tė­je.

Šur­mu­lys: eg­lės ša­kas val­di­nin­kai rin­ko­si sa­vi­val­dy­bės kie­me.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 11, 2012

miestas Ser­ga­mu­mas vis au­ga

Su­si­ta­rė dėl ba­sei­no

re­mon­tuoja sa­vi­val­dy­bę

Praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­ šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ ci­jo­mis su­si­rgo 926 klai­pė­die­ čiai, iš jų 778 – vai­kai iki 17 me­ tų. Nus­ta­ty­ti ke­tu­ri gri­po at­ve­ jai, vie­nas jų – vai­kui. Prieš po­ rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­je sir­ go 886 gy­ven­to­jai, iš jų 739 – vai­kai. Gri­po at­ve­jų ne­bu­vo nu­ sta­ty­ta.

Va­kar vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Ar­tū­ras Me­lia­nas pa­si­ra­šė su­ tar­tį su Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir taip ofi­cia­liai da­vė star­tą nau­jo 50 m il­gio ba­sei­no su svei­ka­tin­gu­ mo cent­ru pro­jek­to įgy­ven­di­ni­ mui. Klai­pė­da įsi­pa­rei­go­jo ba­ sei­ną pa­sta­ty­ti iki 2016-ųjų pa­ bai­gos.

Nau­ja­ja­me Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­te, dar prieš me­tus pe­ rim­ta­me iš Lie­tu­vos au­to­mo­ bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos, jau triū­ sia meist­rai. Grei­tai bus pra­dė­ ti sta­ty­bi­nės įran­gos iš­mon­ta­ vi­mo dar­bai, o po ke­le­to sa­vai­ čių bus ar­do­mos grin­dys bei per­tva­ros.

Ke­li­nin­kus eg­za­mi­na­vo ir me­ras 1

Toks lei­di­mas bu­vo su­ teik­tas, pra­si­dė­jus kri­ tu­liams. Pa­gal sa­vi­val­dy­bės nu­ro­dy­ mą va­lo­mos tik ša­lu­ti­nės, žvy­ruo­tos gat­vės, ve­ža­mas snie­gas iš mies­to. „Ne­no­riu gin­ti ke­li­nin­kų, bet ma­nau, kad pa­grin­di­nė jų klai­ da bu­vo ta, jog pra­si­dė­jus plik­ša­lai gat­vės bu­vo bars­to­mos tik drus­ka, o ne žvy­ro ir drus­kos mi­ši­niu“, – pa­ste­bė­jo I.Ša­ka­lie­nė. Uos­ta­m ies­č io gat­ves pri­ž iū­r in­ tiems ke­li­nin­kams tiek sa­vi­val­ dy­bė, tiek po­li­ci­ja sky­rė bau­das.

Ne­su­sit­var­ko: kelininkai neneigia, kad grumtis su sniegu šią žiemą jiems ne visada pavyksta sklandžiai.

Rei­kia pa­klaus­ti, kas yra svar­biau: fi­nan­sai ar sau­gu­mas?

Jos skir­tos tiek pie­ti­nę mies­to da­ lį va­lan­čiai įmo­nei „Žem­ka­sa“, tiek šiau­ri­nę tvar­kan­čiai „Eco­ ser­vi­ce“. Sa­vi­val­dy­bė va­ly­to­jams sky­rė po 400 li­tų bau­dą. Po­li­ci­jos nuo­bau­ dos yra nuo 50 li­tų. „Ne­tu­ri­me tiks­lo baus­ti, bet į si­ tua­ci­ją ne­bu­vo adek­va­čiai su­rea­ guo­ta. No­ri­me, kad bū­tų at­kreip­tas dė­me­sys į pro­ble­mas ir už­tik­rin­

Sa­v i­val­dy­b ė. Šian­d ien Klai­p ė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas priims Vi­dą Pau­laus­k ie­nę dėl pa­ra­mos at­mi­ ni­mo len­tai ku­ni­g ui Her­ma­nui Jo­nui Šul­cui. Kon­fe­ren­c i­ja. Uos­ta­m ies­t y­je tre­čią kar­tą ren­g ia­ma kon­fe­ren­ci­ja-so­cia­l i­ nis fo­ru­mas „Klai­pė­dos vers­lo die­na“. Šiais me­tais ren­g i­ny­je ypa­t in­gas dė­ me­sys bus ski­ria­mas bend­ruo­me­nių da­ly­va­vi­mui vys­tant smul­kų­jį ir vi­du­ ti­nį vers­lą. Kon­fe­ren­ci­ja vyks ket­vir­ta­ die­nį 13.30 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Ma­žo­jo­je Au­lo­je – VI kor­pu­se.

Dėl bau­dų ne­si­gin­či­jo

Ire­na Ša­ka­lie­nė:

Dienos telegrafas

tas sau­gu­mas ke­liuo­se“, – pa­brė­ žė I.Ša­ka­lie­nė. Ke­li­nin­kai dėl jiems pa­teik­tų pre­ten­zi­jų ne­si­gin­či­jo. Įmo­nės „Eco­ser­vi­ce“ at­sto­vo bend­ro­vės „Spe­cia­lus au­tot­rans­por­ tas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ra­mū­ nas Bal­čiaus­kas pri­pa­ži­no, kad šiau­ ri­nė­je mies­to da­ly­je bu­vo sli­du. Anot įmo­nės „Žem­ka­sa“ va­do­vo Dai­niaus Zo­ko, pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je ekst­re­ ma­lios si­tua­ci­jos ne­bu­vo. „Mums pre­ten­zi­ja su­ra­šy­ta už tai, kad ant gat­vių bu­vo snie­go. Ta­ čiau nie­ko ne­pa­da­ry­si. Žie­mą jo vi­ sa­da bū­na“, – tvir­ti­no D.Zo­kas. Prob­le­ma – tau­py­mas?

Pa­si­ta­ri­mo me­tu V.Grub­liaus­kas do­ mė­jo­si, ar su­si­da­riu­si ekst­re­ma­li si­ tua­ci­ja mies­te praė­ju­sią sa­vai­tę nė­ra tau­py­mo pa­sek­mė. Bu­vo svars­to­ma ga­li­my­bė su­teik­ti ke­li­nin­kams dau­ giau lais­vės – leis­ti pa­tiems spręs­ti,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ka­da va­ly­ti ne tik pa­grin­di­nes mies­ to gat­ves, bet ir ša­lu­ti­nes. „Gal ta­da mies­te bū­tų už­tik­ri­na­ mas sau­ges­nis eis­mas?“ – svars­tė me­ras. I.Ša­ka­lie­nės nuo­mo­ne, bū­tų lo­ giš­ka ke­li­nin­kams su­teik­ti dau­giau lais­vės. „Nė vie­nas nak­tį pa­ža­din­tas sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tas ne­pa­sa­kys ke­li­nin­kams, ar rei­kia va­ly­ti gat­ves. Bū­tų lo­giš­ka, kad jie pa­tys spręs­ tų“, – tei­gė ve­dė­ja. Ta­čiau I.Ša­ka­lie­nė pa­brė­žė, kad to­kiu at­ve­ju rei­kės dau­giau lė­šų šiai pa­slau­gai. „Rei­kia pa­klaus­ti, kas yra svar­ biau: fi­nan­sai ar sau­gu­mas?“ – tvir­ti­no ve­dė­ja. Do­mė­ta­si, ar su­tei­kus lais­vę ke­ li­nin­kams ne­bus pikt­nau­džia­vi­mo. I.Ša­ka­lie­nė pa­brė­žė, kad kont­ro­ lė vyk­do­ma, ste­bint GPS pa­ro­dy­ mus, va­žiuo­jant į vie­tą.

Pi­ni­gai – už at­lik­tą dar­bą

Pa­si­ta­ri­mo me­tu kal­bė­ta ir apie ša­ li­gat­vius. „Ke­li­nin­kai pi­ni­gus gau­na už at­ lik­tą dar­bą. Mums dar yra nu­sta­ty­tas pe­rio­diš­ku­mas. Kai ku­riuos ša­li­gat­ vius va­lo­me 4–6 kar­tus per sa­vai­tę. Snie­gas su­si­pla­ka, o at­ly­džio me­ tu tam­pa sli­du. Cent­ri­nę mies­to da­ lį rei­kė­tų va­ly­ti daž­niau“, – tvir­ti­no ša­li­gat­vius pri­žiū­rin­čios įmo­nės va­ do­vas Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas. Anks­čiau ša­li­gat­viai tu­rė­da­vo bū­ ti pa­bars­ty­ti iki 8 val. ry­to, o pra­dė­jus snig­ti tai bu­vo da­ro­ma dar kar­tą po pie­tų. Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas pa­ste­bė­jo, kad ge­riau nu­va­ly­ tų ša­li­gat­vių ne­pri­si­me­na, ne­bent tais me­tais, kai ne­bu­vo snie­go. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­ mū­nas Ši­dei­kis tvir­ti­no, kad pir­mo­ jo rim­tes­nio eg­za­mi­no neiš­lai­kė ne tik ke­li­nin­kai. Prie pa­si­kei­tu­sių oro są­ly­ gų ne­bu­vo pri­pra­tę ir vai­ruo­to­jai.

At­ran­ka. Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ ros agen­tū­ra skel­bia at­ran­ką da­ly­vau­ ti tarp­tau­ti­nė­se pa­ro­do­se / fes­ti­va­liuo­ se Vo­k ie­ti­jo­je, Šve­di­jo­je ar­ba Len­k i­jo­ je. At­ran­ko­je ga­li da­ly­vau­ti Klai­pė­dos mies­to įmo­nės bei pa­v ie­n iai kū­r y­bi­ nių įmo­nių at­sto­vai. Da­ly­vių at­ran­ko­ je kvie­čia­mi da­ly­vau­ti in­ter­je­ro di­zai­ ne­r iai, ar­chi­tek­tai, pra­mo­g i­n ių lai­v ų ga­min­to­jai, daik­tų, pra­ban­gos pre­k ių di­zai­ne­riai, ma­dos di­zai­ne­riai, šiuo­lai­ ki­nių ama­tų, teks­ti­lės at­sto­vai, ani­ma­ ci­jos kū­rė­jai, iliust­ra­to­riai, avan­gar­do ki­no kū­rė­jai ir ki­ti kū­ry­bi­nių in­dust­ri­ jų at­sto­vai. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Vla­dė Šle­ pa­vi­čie­nė (g. 1919 m.), Jad­vy­ga Va­le­ri­ ja Žą­si­n ie­nė (g. 1922 m.), Mag­da­le­na So­dy­tė (g. 1926 m.), Leo­nar­das Ge­d i­ mi­nas Jac­k ū­nas (g. 1934 m.), Ste­fa­ni­ja Mons­ta­v i­čie­nė (g. 1935 m.), Ni­na Ogi­ ren­ko (g. 1935 m.), Bi­ru­tė Kal­nu­tie­nė (g. 1953 m.), Al­g ir­das Juš­ke­vi­čius (g. 1953 m.), Bro­nis­lo­vas Ber­tu­lis (g. 1960 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Bi­ru­tė Pab­rė­ž ie­nė, Bro­nis­lo­vas Ber­tu­ lis, Vla­dė Šle­pa­vi­čie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai.

4

antradienis, gruodžio 11, 2012

miestas

Dva­ro sta­tu­sas ap­kar­to

Komentarai

1

Ka­dan­gi mes ne taip se­ niai su­ž i­n o­jo­m e, kad dva­ras yra įra­šy­tas į ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­ šą, mums nu­ro­do­ma at­skir­ti dva­rą nuo mo­kyk­los ir jį at­ski­rai įre­gist­ ruo­ti“, – aiš­ki­no gim­na­zi­jos di­rek­ to­rius Gin­tau­tas Mi­siu­ke­vi­čius.

Dva­ro pa­sta­tas, ku­ ria­me vei­kia mo­kyk­ la, įver­tin­tas 1 mln. 212 tūkst. li­tų.

Ver­ty­bė: E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­ją klam­pi­na ne vi­siems su­pran­ta­mos ir bran­giai kai­nuo­sian­čios biu­rok­ra­ti­

nės pro­ce­dū­ros.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Do­ku­men­tų pa­ruo­ši­mas, vi­sų pro­ce­dū­rų įvyk­dy­mas, ko­mi­si­jų su­da­ry­mas, pa­sak švie­ti­mo įstai­gos va­do­vo, ga­li at­siei­ti 10 tūkst. li­tų. „Mo­kyk­la to­kių pi­ni­gų ne­tu­ri, tad kol kas jo­kių pro­ce­dū­rų ne­vyk­ do­me. Ta­čiau mes šį pa­sta­tą taip pat pri­žiū­ri­me ir pri­žiū­rė­si­me, nors jis ir nė­ra re­gist­ruo­tas kaip nau­jas ob­jek­tas“, – ti­ki­no gim­na­zi­jos va­ do­vas. Dva­ro pa­sta­tas, ku­ria­me vei­ kia mo­kyk­la, įver­tin­tas 1 mln. 212 tūkst. li­tų.

Ai­das Pet­ro­šius

Re­g ist­r ų cent­ro at­sto­vas spau­dai

Š

iuo me­tu gim­na­zi­ja ir jos pa­ sta­t ai yra įver­t in­t i. Re­g ist­ rų cent­ras vyk­do ma­si­n į ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­t i­ni­mą, tai fi­nan­suo­ja­ma vals­ty­bės lė­šo­m is. Gim­na­z i­jos pa­sta­tai įver­t in­t i 4 mln. 307 tūkst. li­tų. Tur­to ver­ti­ni­mas at­lik­ tas pa­gal ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos būk­lę, ku­ri bu­vo 2011 me­tų rugp­jū­čio 1 die­ną. Šie duo­me­nys yra vie­ši, juos ga­li­ma su­ras­ti pa­gal uni­ka­lų nu­me­r į Re­g ist­r ų cent­ro in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. No­rint at­skir­ti dva­ro pa­sta­tą nuo gim­ na­z i­jos pa­sta­t ų, ku­r ie at­si­ra­do 1982 m., rei­kė­tų pa­reng­ti ati­da­li­ji­mo sche­ mą ir rei­kė­tų gau­t i sa­vi­val­dy­bės pri­ ta­r i­mą. Su šiais dviem do­k u­men­tais ga­l i­ma kreip­t is į bet ku­r į ma­t i­n in­ką bei tar­tis dėl ka­dast­ri­nių ma­ta­vi­mų ir dvie­jų ob­jek­tų ka­dast­ro by­lų pa­ren­gi­ mo. Pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­jant, tai kai­ nuo­tų ma­žiau­siai ke­lis tūks­tan­čius li­ tų. Šių at­skir­tų sta­ti­nių re­gist­ra­vi­mas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re kai­nuo­tų apie 6 tūkst. li­tų.

Me­ti­nis biu­dže­tas ne­di­dė­jo

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­ kas aiš­ki­no, kad Ged­mi­nų dva­ras yra įre­gist­ruo­tas kul­tū­ros ver­ty­ bių re­gist­re. „Jis mū­sų re­gist­re įre­gist­ruo­ tas, ir tai ne­kai­nuo­ja. Mū­sų dar­bas pri­žiū­rė­ti, kad jis bū­tų sau­go­mas. Ga­li bū­ti, kad dva­ras ne­re­gist­ruo­ tas ki­tuo­se re­gist­ruo­se, bet tai ne mū­sų sri­tis“, – ti­ki­no L.Ka­va­ liaus­kas. Gim­na­zi­jos va­do­vas ti­ki­no, kad to­kioms iš­lai­doms švie­ti­mo įstai­ga pi­ni­gų ne­tu­ri, nes vis dar yra sko­ lin­ga už šil­dy­mą. „Aš su siau­bu lau­kiu mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mo, nes pa­pil­do­mų lė­šų iš biu­dže­to ne­bus skir­ta. Kaip teks iš­mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mus, dar ne­ ži­no­me. Pa­di­din­tas at­ly­gis mo­ky­ to­jams už są­siu­vi­nių tai­sy­mą, už pa­si­ruo­ši­mą pa­mo­koms, bet lė­ šų vals­ty­bė ne­sky­rė. Kaip mums dar dva­rą re­gist­ruo­ti?“ – pik­ti­no­si G.Mi­siu­ke­vi­čius. Ma­ku­la­tū­ra – il­ga­lai­kis tur­tas

Gim­na­zi­ją Vals­ty­bės kont­ro­lės au­ di­to­riai kri­ti­ka­vo ir dėl bib­lio­te­kos fon­dų re­gist­ra­vi­mo. Esą net men­ kiau­sios bro­šiū­ros tu­ri bū­ti ap­skai­ ty­tos ir va­di­na­mos įstai­gos il­ga­lai­ kiu tur­tu, o jo ver­tė vir­ši­ja net 320 tūkst. li­tų. „Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja bu­vo išaiš­ ki­nu­si, kad mo­kyk­los, ku­rios ne­tu­ ri vie­šų­jų bib­lio­te­kų, sa­vo tu­ri­mas bib­lio­te­kas ir fon­dus ga­li re­gist­ ruo­ti kaip at­sar­gas. Vė­liau Vals­ ty­bės kont­ro­lė išaiš­ki­no, kad to­kie sau­go­mi fon­dai tu­ri bū­ti įre­gist­ ruo­ti kaip il­ga­lai­kis tur­tas“, – aiš­ ki­no E.Bal­sio gim­na­zi­jos bu­hal­te­ rė Lai­ma Ka­les­ni­kie­nė G.Mi­siu­ke­vi­čius pa­ste­bė­jo, kad dau­gu­ma šių lei­di­nių nė­ra itin ver­tin­gi. „Aš tai va­di­nu ma­ku­la­tū­ra. Iš­ leis­ta dau­gy­bė lei­di­nių apie Eu­ro­ pos Są­jun­gą, ki­tų bro­šiū­rų, ku­rių nie­kam ne­rei­kia. O, pa­si­ro­do, vi­

Nag­lis Pu­tei­kis Sei­mo na­r ys

J

ei Vals­t y­b ės kont­ro­lė ma­no, kad yra bū­t i­na dva­ro pa­sta­ tą at­skir­t i ir nau­jai įre­g ist­ruo­ ti, nu­ro­dy­mas tu­ri bū­ti skir­tas ne mo­kyk­lai, o Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­jai. Taip, Re­gist­rų cent­ro įkai­niai yra di­džiu­liai, ta­čiau jei vals­ty­bė to rei­ ka­lau­ja, tai ir tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta, bet už vals­ty­bės pi­ni­gus. Ne­tu­ri bū­ti vyk­do­ mi to­k ie da­ly­kai mo­k i­n ių ge­ro­vės ir mo­ky­to­jų at­ly­g i­ni­mų są­skai­ta. Te­g ul mi­nis­te­ri­ja pai­ma iš sa­vo di­de­lių aruo­ dų ir duo­da mo­kyk­lai. Mo­kyk­la čia yra ma­ž iau­sias varž­te­l is. To­k io ly­g io pa­ vel­do­sau­gi­niai pa­sta­tai yra vals­ty­bės rū­pes­tis, o ne val­diš­ko sa­vi­nin­ko.

sa tai mums rei­kia sau­go­ti kaip il­ ga­lai­kį tur­tą“, – ste­bė­jo­si gim­na­ zi­jos va­do­vas. Iš­ka­sė pa­vel­do ak­me­nis

Gim­na­zi­jos va­do­vas G.Mi­siu­ke­vi­ čius ti­ki­no, kad ten­ka su­kti gal­vą ir dėl ki­tų ver­ty­bių, ku­rias no­rė­tų­si iš­sau­go­ti, ta­čiau tam trūks­ta lė­šų. „Ne­se­niai iš­va­ly­tas Drau­gys­ tės par­ko tven­ki­nys. Tu­riu nuo­ trau­kas, ku­rio­se ma­ty­ti se­na­ja­me tven­ki­ny­je bu­vu­si sa­le­lė, o ja­me – ak­muo. Šis ak­muo nė­ra kaip nors pa­žy­mė­tas. Ga­vo­me do­ku­men­ tą, kad jis yra pri­skir­tas pa­vel­dui. Tik kaip mums tą ak­me­nį par­si­vež­ ti, nes sta­ty­bi­nin­kai jį taip ir pa­li­ ko ant kran­to? Iš kur gau­ti lė­šų?“ – klau­sė G.Mi­siu­ke­vi­čius. Dar vie­ną skap­tuo­tą ak­me­nį gim­na­zi­jos dar­ buo­to­jai par­si­ga­be­no iš vie­no de­ vy­naukš­čio na­mo kie­mo. „Jis gu­lė­jo pie­vo­je ne­to­li Šiau­lių gat­vės. Bu­vo ži­nių, kad šis ak­muo yra iš čia bu­vu­sių var­tų. To dva­ ro pa­li­ki­mą mums ten­ka ran­kio­ ti iš pa­ša­lių“, – kal­bė­jo gim­na­zi­ jos va­do­vas.

5

antradienis, gruodžio 11, 2012

lietuva

Re­fe­ren­du­mo di­le­ma per­mes­ta Vy­riau­sy­bei Ką da­ry­ti su re­fe­ren­du­mo dėl ato­mi­nės re­ zul­ta­tais? Šis klau­si­mas – jau iš­spręs­tas. Nau­ja­jam Mi­nist­rų ka­bi­ne­tui tie­siog siū­lo­ ma su­gal­vo­ti nau­ją ap­si­rū­pi­ni­mo elekt­ra stra­te­gi­ją. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

gas elekt­ros kai­nas var­to­to­jams“. Dėl re­zo­liu­ci­jos Sei­mas tu­rė­tų bal­ suo­ti jau šią sa­vai­tę.

Nie­ko neį­pa­rei­go­ja

Re­fe­ren­du­mo dėl ato­mi­nės elekt­ ri­nės sta­ty­bų baig­tis – nie­ko neį­ pa­rei­go­jan­tys Sei­mo pa­ta­ri­mai nau­ja­jai Vy­riau­sy­bei. Sei­mo pir­ mi­nin­ko Vy­do Ged­vi­lo su­bur­ta dar­bo gru­pė, svars­čiu­si, ką da­ry­ ti su pa­ta­ria­mo­jo re­fe­ren­du­mo dėl ato­mi­nės sta­ty­bų re­zul­ta­tais, nu­ spren­dė: Sei­mo var­du Vy­riau­sy­bei te­rei­kia pa­teik­ti re­zo­liu­ci­ją. Mi­nė­ tas do­ku­men­tas – tik pa­ta­ria­mo­jo po­bū­džio, tad Vy­riau­sy­bė į tai ga­ li nu­mo­ti ran­ka. Par­la­men­ta­rų pa­reng­ta­me re­zo­ liu­ci­jos pro­jek­te Vy­riau­sy­bei siū­ lo­ma pa­reng­ti ir pa­teik­ti Sei­mui eko­no­miš­kai op­ti­ma­lią ir var­to­to­ jams pa­lan­kią ap­si­rū­pi­ni­mo elekt­ ros ener­gi­ja stra­te­gi­ją. Vy­riau­sy­bė ra­gi­na­ma ati­tin­ka­mus tei­sės ak­tus ar jų pa­kei­ti­mus pa­teik­ti Sei­mui iki ki­tų me­tų ge­gu­žės vi­du­rio. Re­zo­liu­ci­jo­je kar­to­ja­mi tie pa­tys už­kei­ki­mai apie „bū­ti­nu­mą lai­ku priim­ti ir įgy­ven­din­ti spren­di­mus, už­tik­ri­nant sau­gu­mą, kon­ku­ren­ cin­gu­mą ir dar­nią plėt­rą, pa­ti­ki­mą ener­gi­jos tie­ki­mą bei kon­ku­ren­cin­

Nors kai­rie­ji VAE pro­jek­tą va­di­na ne­ rea­liu, Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pro­jek­te ne­be­li­ko nuo­sta­tos, kad VAE ne­bus sta­ to­ma.

Pa­tin­ka ir de­ši­nie­siems

Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­tą stū­mu­siems de­ši­nie­siems toks re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tų Sei­me „įver­ti­ni­mas“, re­gis, priim­ti­nas. Jų po­žiū­riu, ge­rai bent tai, kad Sei­mas ne­puo­la at­šauk­ti dėl VAE priim­tų įsta­ty­mų. Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos Sei­me se­niū­nas ir re­zo­liu­ci­ją ren­gu­ sios dar­bo gru­pės na­rys Jur­gis Raz­ ma ma­no, kad ga­lu­ti­nius spren­di­ mus dėl VAE tu­rė­tų priim­ti bū­tent nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė, ne Sei­mas. „Iš tie­sų, dėl to­kių dau­gia­mi­ li­jar­di­nės apim­ties pro­jek­tų Vy­

riau­sy­bė tu­ri jaus­ti at­sa­ko­my­ bę už prii­ma­mus spren­di­mus. Čia jau bu­vo pa­siū­ly­mų, kad gal Sei­ mas ims at­šauk­ti įsta­ty­mus. Ne­ bū­tų so­li­du taip eksp­rom­tu nai­kin­ ti ar keis­ti įsta­ty­mus. Re­zo­liu­ci­ja ir pa­siū­ly­mas – ra­cio­na­lus spren­di­ mas. Tie­siog lei­džia­ma Vy­riau­sy­ bei įver­tin­ti su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ ją“, – ko­men­ta­vo J.Raz­ma. Jis tei­gė ma­nan­tis, kad į re­zo­liu­ci­ją Vy­riau­ sy­bė at­si­žvelgs. Be­je, toks re­zo­liu­ci­jos teks­tas bu­vo priim­ti­nas vi­sų Sei­mo frak­ ci­jų na­riams. Jai ne­pri­ta­rė tik ža­ lia­sis, Miš­rios Sei­mo gru­pės na­rys Li­nas Bal­sys. Jis įro­di­nė­ja, kad jo­ kios ato­mi­nės ener­ge­ti­kos Lie­tu­ vo­je ap­skri­tai plė­to­ti ne­rei­kia. Gal­vos iš nau­jo

VAE pro­jek­tą kai­rie­ji ir jų ly­de­ ris, pa­skir­ta­sis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius va­di­na ne­rea­liu. Ta­ čiau kaip konk­re­čiai elg­sis – lig šiol neat­sa­ko. A.But­ke­vi­čius šiuo klau­ si­mu nuo­mo­nę kei­tė ne kar­tą. Pa­vyz­džiui, Sei­me re­gist­ruo­ta­ me Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pro­ jek­te ne­be­li­ko nuo­sta­tos, nu­ma­ tan­čios, kad VAE pro­jek­tas ne­bus tę­sia­mas. Do­ku­men­te, į ku­rį taip pat daž­niau­siai nu­mo­ja­ma ran­ka, tik pa­brė­žia­ma, kad Na­cio­na­li­nė ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja bus per­žiū­ ri­ma. Esą bus įver­ti­na­mos „ir ato­ mi­nės ener­ge­ti­kos per­spek­ty­vos“. „Pa­teik­si­me eko­no­miš­kai nau­ din­giau­sią ir var­to­to­jams priim­ ti­niau­sią vals­ty­bės sa­va­ran­kiš­ko ap­si­rū­pi­ni­mo ener­gi­jos iš­tek­liais stra­te­gi­ją, ku­rio­je įver­ti­na­mos ir ato­mi­nės ener­ge­ti­kos per­spek­ty­

Pa­da­ri­niai: įvy­ku­sio re­fe­ren­du­mo dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų re­

zul­ta­tas – nie­ko neį­pa­rei­go­jan­tis Sei­mo do­ku­men­tas. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vos“, – do­ku­men­te tei­gia kai­rie­ji, ta­čiau kas bus siū­lo­ma – ne­de­ta­ li­zuo­ja­ma. Nuo­mo­nės po­ky­čiai

Kai­rie­ji nuo­lat pa­brė­žia, esą jie – už ato­mi­nę ener­ge­ti­ką, tik ne to­kią, ko­kią siū­lo de­ši­nie­ji. Ta­čiau jo­kios konk­re­čios al­ter­na­ty­vos A.But­ke­vi­ čiaus ko­man­da lig šiol taip ir ne­pa­ siū­lė. Ver­ta pri­si­min­ti, kad dar 2007 m. ša­lį val­dę kai­rie­ji tais pa­čiais me­ tais pa­tvir­tin­to­je Na­cio­na­li­nė­je ener­ ge­ti­kos stra­te­gi­jo­je pa­tys sam­pro­ta­vo apie nau­jos ato­mi­nės sta­ty­bas. „Lie­tu­vo­je rei­kia pa­sta­ty­ti nau­ ją ato­mi­nę elekt­ri­nę (in­ves­ti­ci­jos

apie 10 mlrd. li­tų). Kar­tu bū­ti­na iš­ spręs­ti bran­duo­li­nių at­lie­kų tvar­ ky­mo ir ga­lu­ti­nio pa­lai­do­ji­mo pro­ ble­mą“, – ra­šo­ma kai­rių­jų Sei­mo 2007 m. spa­lį pa­tvir­tin­to­je Na­cio­ na­li­nės ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jo­je. Ta­me pa­čia­me do­ku­men­te ra­šo­ ma, kad nau­ją ato­mi­nę elekt­ri­nę pla­nuo­ja­ma eksp­loa­tuo­ti ne vė­liau kaip 2015 m. Kai­rie­ji ta­da taip pat sam­pro­ta­vo, kad sta­ty­ti ato­mi­nės vie­niems neap­si­mo­ka. „Šiuos stra­ te­gi­nius už­da­vi­nius ga­li­ma leng­viau iš­spręs­ti tik glau­džiai bend­ra­dar­ biau­jant su ki­to­mis Bal­ti­jos ša­li­mis – Es­ti­ja, Lat­vi­ja ir Len­ki­ja“, – ra­šo­ ma mi­nė­ta­me do­ku­men­te.

Tai­kos pre­mi­jos nau­da Lie­tu­vai Va­kar Nor­ve­gi­jos sos­ti­nė­je Os­le ES at­sto­vams bu­vo įteik­ta No­be­lio tai­ kos pre­mi­ja. Ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­ vu­si Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė ra­do pro­gą su ES ly­de­riais pa­kal­ bė­ti ir apie Lie­tu­vos rei­ka­lus.

ES ly­de­riai va­kar rin­ko­si Os­lo ro­tu­ šė­je, kur at­siė­mė dip­lo­mus bei 1,5 mln. eu­rų (5,2 mln. li­tų) ver­tės ap­ do­va­no­ji­mą, skir­tą ES. Or­ga­ni­za­ci­jai at­sto­va­vo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas José Ma­nue­lis Bar­ro­so, ES Va­ do­vų Ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Her­ma­nas Van Rom­puy ir Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­kas Mar­ti­nas Schul­zas. Iš­kil­mė­se taip pat da­ly­va­vo Lie­tu­ vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. In­ter­viu iš Os­lo nau­jie­nų agen­tū­rai BNS da­vu­si ša­lies va­do­vė tvir­ti­no, kad šis ap­do­va­no­ji­mas la­bai svar­ bus Lie­tu­vai, ku­ri su­ge­bė­jo tai­kiai iš­ko­vo­ti ne­prik­lau­so­my­bę ir vys­ty­ tis kaip eu­ro­pie­tiš­ka ša­lis. „Ma­nau, kad mes taip pat esa­me eu­ro­pi­nis pa­vyz­dys, kai ša­lis ga­li ir at­ko­vo­ti sa­vo ne­prik­lau­so­my­bę, ir vys­ty­tis, ir tai da­ry­ti be ka­ri­nių prie­mo­nių, o tai­kin­gai, dai­nuo­ jant, dai­nuo­jan­čia re­vo­liu­ci­ja“, – sa­kė Pre­zi­den­tė. D.Gry­baus­kai­tė ne­su­reikš­mi­no ke­lių ES ša­lių va­do­vų spren­di­mo neat­vyk­ti į ren­gi­nį. Anot jos, kri­zės su­krės­ta Eu­ro­pa iš­li­ko ga­na vie­nin­

Dip­lo­ma­ti­ja: va­kar Os­le vie­šė­ju­si D.Gry­baus­kai­tė per ofi­cia­lius ES vir­šū­nių

pie­tus su ES Va­do­vų Ta­ry­bos pir­mi­nin­ku H.Van Rom­puy šnek­te­lė­jo ir apie bū­si­mą Lie­tu­vos pro­jek­tų iš ES biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mą. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

ga, ne­pai­sant su­stip­rė­ju­sių na­cio­ na­lis­ti­nių ten­den­ci­jų. „Yra ke­lios eu­ros­kep­tiš­kai nu­ si­tei­ku­sios vals­ty­bės, jos dėl sa­vų prie­žas­čių įvai­riai ver­ti­na, bet net ir jos at­siun­tė la­bai aukš­to ly­gio at­ sto­vus, pa­vyz­džiui, Jung­ti­nė Ka­ra­ lys­tė at­siun­tė vi­cep­rem­je­rą. Vi­sos ša­lys tu­ri sa­vo at­sto­vus, tik še­ šios – že­mes­nio ne­gu va­do­vų lyg­ mens“, – pa­brė­žė ša­lies va­do­vė. Pre­zi­den­tė, pa­klaus­ta, kaip ver­ti­ na kal­bas apie ga­li­mą Eu­ro­pos ski­ li­mą į šiau­rę ir pie­tus, į eu­ro zo­nos ir už jos esan­čias ša­lis, ti­ki­no, kad

net ir ki­lus eko­no­mi­nių iš­ban­dy­mų Eu­ro­pa iš­lie­ka ga­na vie­nin­ga. Be­je, D.Gry­baus­kai­tė dar va­kar ry­tą at­ sklei­dė, kad vi­zi­to Nor­ve­gi­jo­je tiks­ las – ne tik ofi­cia­li No­be­lio tai­kos pre­mi­jos įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja. „Per ofi­cia­lius pie­tus sė­dė­siu ša­ lia Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos pir­ mi­nin­ko H.Van Rom­puy. Be jo­kios abe­jo­nės, teks pa­šne­kė­ti apie va­sa­ rio de­ry­bas dėl fi­nan­si­nės per­spek­ ty­vos. Tu­rė­si­me lai­ko pa­bend­rau­ ti su vi­sais va­do­vais“, – va­kar sa­kė D.Gry­baus­kai­tė. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

antradienis, gruodžio 11, 2012

nuomonės

Redakcijos skiltis

Kas gy­ve­na Ply­ti­nės gat­vė­je?

S.Mag­nic­kio šmėk­la

N

Žvilgsnis

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

P

a­sau­l į val­do pi­n i­gai? Ba­na­ lus klau­si­mas, ba­na­lus ir at­ sa­ky­mas. Taip. Štai va­d i­n a­m a­s is Mag­n ic­ kio są­ra­š as. Iš pa­ž iū­ros to są­ra­šo at­ si­ra­d i­mo is­to­r i­ja iš tie­sų pa­na­ši į ko­ vą už žmo­gaus tei­ses, de­mok­ra­t i­ją ir t.t. Juk į šį są­ra­šą, pa­sak jį su­da­r iu­sių­ jų, pa­te­ko tie Ru­si­jos pa­rei­g ū­nai, ku­ rie pri­si­dė­jo prie ad­vo­ka­to Ser­ge­jaus Mag­nic­k io mir­ties. Tei­si­nin­kas, at­sto­ va­vęs vie­nai bri­tų in­ves­ti­ci­jų bend­ro­ vei, bu­vo pa­tup­dy­tas į ka­lė­ji­mą po to, kai ėmė do­mė­t is ko­r up­ci­ja aukš­čiau­ siuo­se Ru­si­jos val­d i­n in­k i­jos sluoks­ niuo­se. Vė­liau jis ta­me pa­čia­me ka­lė­ji­ me mi­rė. Vis dėl­to šio są­ra­šo su­k ū­ri­mo tiks­las yra kiek ki­toks. Ja­me įra­šy­ti ke­li svar­būs žo­džiai: „Tei­sės ak­tas (Mag­nic­ kio są­ra­šas – V.B.) rei­ka­lau­ja, kad JAV vy­

Veik­da­mi Ru­si­jos val­ džios ver­ti­ka­lę, Va­ka­ rai ne­tie­sio­giai vei­kia ir aukš­čiau­sią Ru­si­jos val­džią. riau­sy­bė įšal­dy­tų są­skai­tas ir už­draus­ tų at­vyk­ti vi­siems, su­si­ju­siems su Ru­si­ jos tei­si­nin­ko S.Mag­nic­kio, ko­vo­ju­sio su ko­rup­ci­ja, mir­ti­mi ka­lė­ji­me 2009 m.“. Ne pa­slap­t is, kad Va­ka­r ų fi­nan­si­nės san­kci­jos Ru­si­jos eli­to na­r iams – la­ bai ne­ma­lo­nios: jų są­skai­tos – Va­ka­r ų ban­kuo­se, ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas – Va­ ka­ruo­se, stu­di­juo­jan­čios at­ža­los – Va­ ka­r ų uni­ver­si­te­tuo­se. Ne­ma­lo­nios šios san­kci­jos ir Krem­liui. Vla­di­mi­ro Pu­ti­no su­kur­ta Ru­si­jos val­ džios ver­ti­ka­lė re­mia­si val­di­nin­kų pa­ ra­ma Krem­l iui, o pa­sta­rie­ji tiek fi­nan­ siš­kai, tiek eko­no­miš­kai su­si­ję su Va­ ka­rais. Tai­g i, veik­da­m i Ru­si­jos val­ džios ver­t i­ka­lę Va­ka­rai ne­t ie­sio­g iai vei­k ia ir aukš­čiau­sią Ru­si­jos val­d žią. Sche­ma pa­pras­ta kaip du­kart du. Ži­no­ma, ne­rei­kė­tų su­reikš­min­ti Mag­ nic­kio są­ra­šo. Nuo to, yra šis są­ra­šas ar ne, Krem­lius ne­vir­to Va­ka­rų ma­rio­ne­ te. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad Ru­si­ja bent rei­kia­mu mo­men­tu ga­li tap­ti su­kal­ba­ mes­nė kai ku­r iais klau­si­mais... Se­no­vės Ki­ni­jos ge­ne­ro­las ir ka­ry­bos fi­lo­so­fas Sun Dzi yra sa­kęs: „Pa­ž ink sa­vo prie­šą ir sa­ve, ta­da ta­vo per­ga­lė bus nea­be­jo­t i­na... Venk ata­kuo­t i stip­ rią­s ias, pulk silp­ną­s ias prie­š i­n in­ko vie­tas.“ Krem­liaus aikš­tin­ga reak­ci­ja į Mag­nic­k io są­ra­šą pui­k iai pa­ro­do, kad pa­lies­ta jaut­r i vie­ta.

o­riu pa­si­da­ly­ti su skai­ ty­to­jais įdo­miu pa­ste­bė­ ji­mu. Kiek­vie­ną žie­mą Ply­ti­nės gat­vė taip bliz­ gi­na­ma (žiū­rė­ki­te nuo­trau­ką), kad net mies­to cent­ras ša­lia jos at­ro­dy­ tų ap­gai­lė­ti­nai. Vi­sa tai keis­ta, nes to­je Ply­ti­nės gat­vė­je eis­mas nė­ra in­ten­sy­vus, čia stūk­so tik nuo­sa­vų na­mų gy­ve­na­ ma­sis ra­jo­nas. Ply­ti­nės gat­vę įdo­mu pa­ly­gin­ti su Pak­ruo­jo gat­ve (žiū­rė­ki­te ki­tą nuo­ trau­ką). Jo­je eis­mas ge­ro­kai in­ten­ sy­ves­nis, ta­čiau čia fak­tiš­kai vi­sai ne­va­lo­ma. Pak­ruo­jo gat­vė­je ju­dė­ ji­mas tik­rai yra in­ten­sy­vus, ka­dan­ gi šia gat­ve iš­va­žiuo­ja­ma į Šiau­rės pro­spek­tą. Praė­ju­sią žie­mą, kai bu­vo ge­rai pa­sni­gę, il­gą lai­ką Pak­ruo­jo gat­ vė­je pra­si­lenk­ti dviem au­to­mo­bi­ liams bu­vo neį­ma­no­ma, nes gat­ vė bu­vo vi­siš­kai ne­va­lo­ma. Ta­čiau tuo pat me­tu Ply­ti­nės gat­vė tie­siog bliz­gė­jo. No­rė­čiau, kad šią žie­mą si­tua­ci­ ja pa­si­keis­tų. Gal Ply­ti­nės gat­vė­je gy­ve­na koks nors po­nas ar vals­ty­bės tar­nau­to­ jas, ku­riam va­ly­to­jai la­bai no­ri pa­ ro­dy­ti, kaip ge­rai va­lo­mos Klai­ pė­dos gat­vės? Taip ge­rai žie­mą pri­žiū­ri­mos gat­vės Klai­pė­do­je ne­ su ma­tęs. Nuot­rau­kos da­ry­tos šių me­tų gruo­džio 8-ąją 13 va­lan­dą.

No­rė­čiau pa­si­sa­ky­ti dėl vyks­tan­ čios nu­si­kals­ta­mos veik­los prie bu­ vu­sios „Juodk­ran­tės“ par­duo­tu­vės. Kaip se­niū­nai­tis ru­de­nį or­ga­ni­za­ vau ak­ci­ją „Kont­ra­ban­dą per­ki – iš vai­kų va­gi“. Ak­ci­jos me­tu ap­ lin­ki­niai gy­ven­to­jai tik­rai pa­lai­kė ir iš­sa­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl vys­tan­ čių da­ly­kų ir ro­mų tam­py­mo už skver­nų. Gai­la, kad ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų to­le­ruo­ja ne­le­ga­lią pre­ ky­bą, pa­tys ne­su­vok­da­mi da­ro ža­lą vals­ty­bei. Ma­nau, jog bend­ruo­me­ nė, ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai ga­li bū­ti stip­ri jė­ga spren­džiant šią pro­ble­ mą. Pi­lie­ti­nę ak­ci­ją pla­nuo­ju kar­ to­ti ir atei­ty­je. Gal­būt ji taps net tra­di­ci­nė. Žmo­nės ga­li pa­ro­dy­ti, kad jie nė­ra abe­jin­gi tam, kas vyks­ ta ša­lia jų na­mų. Sau­lius Lie­kis Su­lu­pės se­niū­nai­tis

Pa­ža­di­no va­ly­to­jų triukš­mas

Skir­tu­mai: Ply­ti­nės gat­vė (viršuje) – vi­sa­da nu­va­ly­ta ir šva­ri, ta­čiau Pak­

ruo­jo gat­vė­je vaiz­de­lis vi­siš­kai ki­toks.

Vai­do Mar­čiu­lai­čio nuo­tr.

liai na­mai, tiek jiems, tiek elekt­ros skai­tik­liams jau po 50 me­tų. Vie­ niems gy­ven­to­jams jie su­ka ki­lo­va­ tus kaip pa­šė­lę, ki­tiems me­tų me­ tus vos po ke­lis ki­lo­va­tus įsu­ka. Na­mai pri­klau­so įvai­rioms bend­ ri­joms, šios at­si­skai­to elekt­ros tie­ kė­jams, ir vėl ge­rai. Bet juk taip yra su­kčiau­ja­ma: vie­ni ki­tų elekt­rą va­gia, pyks­ta­si kai­my­nai, o pa­si­skųs­ti lyg ir nė­ra

kam. Tie, ku­rie šau­kia­si bend­ri­ jų pir­mi­nin­kų pa­gal­bos, va­di­na­ mi „de­juo­to­jais“ ar­ba skun­di­ kais, o tie, ku­rie su­kčiau­ja, tri­na ran­kas. Juk kaž­ka­da Ro­lan­das Pak­sas sa­ kė: „Jei bi­jai, ne­da­ryk, jei da­rai, ne­ bi­jok“. Ar ne pui­ki po­li­ti­ka, kaip ma­no elekt­ros tie­kė­jų bend­ro­vė? Ja­ni­na

Atgarsiai

Bū­ti­na per­žiū­rė­ti žu­vi­nin­kys­tės stra­te­gi­ją V.Ma­tu­tis. „Žve­jai Sei­me pra­šė per­vers­mo“, „Klai­pė­da“, 2012 12 10. ***

Ma­nau, kad nau­jo­ji val­džia tu­ri iš es­mės per­žiū­rė­ti na­cio­na­li­nę žu­ vi­nin­kys­tės stra­te­gi­ją. Kai ant pre­ kys­ta­lių bus pa­kan­ka­mai pi­gių žu­ vų, ta­da ga­li­ma bus jų da­lį par­duo­ti už­sie­ny­je. Da­bar žu­vys, ku­rių ne­ rei­kia nei au­gin­ti, nei puo­se­lė­ti, tik pa­si­gau­ti, yra bran­ges­nės už viš­tie­ ną ir kiau­lie­ną. Kai val­džia su­re­gu­ liuos žu­vų kai­nas ir jų par­da­vi­mus už­sie­niui, da­liai mais­to pro­duk­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Žmo­nės, ne­bū­ki­te abe­jin­gi!

Ste­bi­na elekt­ros tie­kė­jų uo­lu­mas

S

tų ne­be­rei­kės jo­kių PVM leng­va­tų. Var­guo­liai mėgs­ta pi­gias ir švie­ žias žu­vis. ***

Keis­ta ir ne­sup­ran­ta­ma si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je, kai su­gau­tos žu­vys iš­ ve­ža­mos į už­sie­nį ir per­dir­ba­mos į žu­vų mil­tus. Po to tais mil­tais še­ ria­mos nor­ve­gų fer­mo­se au­gi­na­ mos la­ši­šos, gal ir mo­di­fi­kuo­tos. Jos tik­riau­siai at­ve­ža­mos ir į Lie­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

tu­vą. Jas per­ka­me bran­giai. Ko­dėl vie­na žve­jų bend­ro­vė Lie­tu­vo­je tu­ri lob­ti ir ko­dėl mes ne­ma­to­me pi­gių žu­vų. Net­var­ka, ir dau­giau nie­ko. Pas­ta­ba

***

Ko čia zy­zia­te, juk no­rė­jo­te lais­vės. Tad pir­myn sa­vo ku­rė­nais iš mu­ zie­jaus, plas­ti­ki­nė­mis val­ti­mis iš pre­ky­bos cent­rų, žu­vų daug Klai­ pė­dai ne­rei­kia. Se­nas jū­ri­nin­kas Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Penk­ta­die­nio ry­tą Klai­pė­dos se­ na­mies­čio gy­ven­to­jai tu­rė­jo kel­tis 6 va­lan­dą. Snie­go bu­vo tik kai kur, bet tech­ni­ka, sklei­džian­ti siau­bin­gą gar­są, ne­lei­do il­giau mie­go­ti. Vien Ke­pė­jų ir Kur­pių gat­vė­je va­lė ly­giai va­lan­dą, iki 7-os. Bu­vo gir­dė­ti pro lan­gus gy­ven­to­jų šūk­čio­ji­mai, ban­ dan­tys su­stab­dy­ti uo­lų vai­ruo­to­ją. Bet, su­pran­ta­ma, jis iš­girs­ti ne­ga­ lė­jo, nes ma­ši­nos va­rik­lio gar­sas bu­vo ge­ro­kai stip­res­nis. Sup­ran­ ta­ma, jog įmo­nė, lai­mė­ju­si snie­go va­ly­mo dar­bų kon­kur­są, no­ri pa­ ro­dy­ti, kad ge­rai dir­ba. Bet ar bu­ vo pa­tik­rin­ta, ko­kia bus nau­do­ja­ma tech­ni­ka? Ši nak­ti­niam dar­bui gy­ ve­na­ma­ja­me ra­jo­ne ne­tin­ka. Ir ar rei­kė­jo va­ly­ti tą nak­tį, kai snie­gas tik kai kur den­gė grin­di­nį. Ra­sa

Pa­pik­ti­no tvar­ka

Kas ga­lė­jo su­gal­vo­ti to­kią ne­ są­mo­nę, kad, no­rint pa­pil­dy­ ti elekt­ro­ni­nį au­to­bu­so bi­lie­tą, rei­kia pirk­ti de­šimt bi­lie­tų? Kas ma­ne ga­li įpa­rei­go­ti taip da­ry­ ti? Aš, pa­vyz­džiui, no­rė­čiau nu­ si­pirk­ti tik vie­ną ar du bi­lie­tus. O gal aš pi­ni­gų ne­tu­riu? Ne­sup­ran­ tu to­kios tvar­kos. Ry­te apė­jau ke­ lis kios­kus ir tei­ra­vau­si, vi­sur iš­ gir­dau tą pa­tį at­sa­ky­mą – rei­kia pirk­ti 10 bi­lie­tų, ir vis­kas. Ma­no ma­ny­mu, nie­kas ne­ga­li žmo­gui nu­ro­dy­ti kiek ir ko jam pirk­ti. Pet­ras iš Sau­sio 15-osios gat­vės

Ve­džio­ja už no­sies?

Prieš dau­ge­lį me­tų gat­vė­je ma­nęs vie­na te­le­vi­zi­ja klau­sė, ką aš gal­ vo­ju apie Vik­to­rą Us­pas­ki­chą. Ta­ da dar Al­gir­das Bra­zaus­kas bu­vo gy­vas. Ma­no ma­ny­mu, V.Us­pas­ ki­chas yra gud­rus ir vi­sus ve­džio­ja už no­sies. Vi­są Sei­mą ir Vy­riau­sy­ bę ap­ves ap­link sta­lą ke­lis kar­tus ir vėl su­grįš į tą pa­čią vie­tą. Sta­sys Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Vai­das Mar­čiu­lai­tis

e­niai ste­biuo­si elekt­rą tie­ kian­čios bend­ro­vės uo­lu­ mu. Šios įmo­nės dar­buo­ to­jai pri­si­sta­to ne­kvies­ti ir kei­čia gy­ven­to­jams elekt­ros skai­ tik­lius, nors pa­sta­rie­ji nei su­ge­dę, nei su­tri­kę ne­bu­vo. Tie­siog taip rei­kia. Na­mas se­ nas – skai­tik­liai se­ni, pa­keis, blo­ giau ne­bus. Vis­kas ge­rai. Bet štai M.Maž­vy­do alė­jo­je sto­vi se­nu­tė­

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, gruodžio 11, 2012

užribis

Moters by­lo­je – po­stū­mis Nuo va­sa­ros klai­pė­die­tės ieš­kan­tiems pa­ rei­gū­nams pa­vy­ko nu­sta­ty­ti kai ku­rias jos din­gi­mo ap­lin­ky­bes, ta­čiau vis dar rei­ka­lin­ga liu­di­nin­kų pa­gal­ba. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne­ti­kė­tu­mas: va­kar val­di­nin­kai aiš­ki­no­si, kas tu­ri pri­žiū­rė­ti til­to švie­

so­fo­rus.

Ka­ro­lio Rup­kaus nuo­tr.

Švie­so­fo­ras „už­drau­dė“ va­žiuo­ti per til­tą Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Pir­ma­die­nio po­pie­tę prieš pat Bir­ žos til­tą įreng­tas švie­so­fo­ras vai­ ruo­to­jus pa­si­ti­ko nuo­lat de­gan­čia rau­do­na švie­sa.

Rau­do­nos švie­sos sig­na­las prieš pa­ke­lia­mą­jį til­tą daž­niau­siai įspė­ja vai­ruo­to­jus, jog dėl tam tik­rų prie­ žas­čių per til­tą va­žiuo­ti ne­ga­li­ma. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus dėl ne­ti­kė­tai įsi­žie­bu­sio švie­so­fo­ro nu­ro­dė kreip­tis į bend­

ro­vę „Gat­vių ap­švie­ti­mas“. O šios bend­ro­vės va­do­vas Al­gi­man­tas An­ta­nas Lau­ri­na­vi­čius tei­gė, jog prie til­tų įreng­tų švie­so­fo­rų ad­ mi­nist­ra­vi­mas bend­ro­vei ne­prik­ lau­so. „Šių švie­so­fo­rų mes ne­re­gu­liuo­ ja­me. Už juos at­sa­kin­ga kaž­ku­ri ki­ ta bend­ro­vė, bet ku­ri tiks­liai, įvar­ dy­ti ne­ga­liu. Gal­būt jie da­ro ko­kius nors ban­dy­mus, sun­ku pa­sa­ky­ti“, – tei­gė A.A.Lau­ri­na­vi­čius. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis tvir­ ti­no, kad vai­ruo­to­jai to­kį švie­so­fo­ rą tu­rė­tų ver­tin­ti kaip ne­vei­kian­tį.

Po va­gys­tės – ava­ri­ja Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ieš­ko de­ga­li­nės vaiz­do ka­me­rų už­ fik­suo­to as­mens, ku­ris ga­li bū­ti su­ si­jęs su au­to­mo­bi­lio va­gys­te.

Lapk­ri­čio 1-ąją klai­pė­die­tis pa­si­ ge­do Lau­ki­nin­kų gat­vės 38 na­mo kie­me lai­ky­to mik­roau­to­bu­so „Re­ nault Mas­ter“. Ma­ši­na pa­ga­min­ta 1998 me­tais. Tos pa­čios die­nos ry­tą, apie 8 val., kaž­koks as­muo, vai­ruo­da­mas pa­grob­tą­ją ma­ši­ną, ne­to­li de­ga­li­ nės „Tre­ve­na“ už ke­lių šim­tų met­ rų nuo po­sū­kio į Di­tu­vą nu­va­žia­vo nuo ke­lio ir ap­si­ver­tė.

Net­ru­kus į de­ga­li­nę atė­jo vy­ras, kaip įta­ria­ma, vai­ra­vęs šį au­to­mo­ bi­lį. Jį už­fik­sa­vo vaiz­do ka­me­ros. Tai apie 25–35 me­tų am­žiaus, apie 180 cm ūgio vy­ras, jis tu­rė­jo di­de­ lę mė­ly­ną ran­ki­nę su už­ra­šu „Ma­ xi­ma“. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, ti­rian­tys nu­si­kal­ti­mą, pra­šo at­si­liep­ti as­ me­nis, pa­ži­nu­sius nuo­trau­ko­se už­fik­suo­tą žmo­gų. Gal­būt jis ga­lė­ tų paaiš­kin­ti lapk­ri­čio 1-osios įvy­ kius. Pa­ži­nu­sius nuo­trau­kų de­ši­nia­ ja­me kam­pe už­fik­suo­tą žmo­gų pra­šo­ma pa­skam­bin­ti tel. ty­rė­jai Guo­dai Zap­ku­tei tel. 354 337 ar­ba pa­ra­šy­ti elekt­ro­ni­niu pa­štu guo­da. zapkute@policija.lt.

56 me­tų Li­nos Bal­čai­tie­nės din­gi­ mas, praė­jus ke­tu­riems mė­ne­siams po to, kai pa­si­ges­ta šios mo­ters, vis dar gau­bia­mas pa­slap­ties. Ta­čiau pa­rei­gū­nai nea­be­jo­ja, kad mo­te­ris nu­žu­dy­ta.

Ga­li bū­ti, kad į au­to­ mo­bi­lį mo­te­ris bu­vo įso­din­ta jė­ga, o prieš tai ga­lė­jo konf­lik­ tuo­ti su at­vy­ku­siais as­me­ni­mis. Šiuo me­tu vie­nas as­muo, teis­mui san­kcio­na­vus, yra suim­tas. Vie­na ty­ri­mo ver­si­jų su­si­ju­si su L.Bal­ čai­tie­nės šei­mos na­rių ne­san­tai­ka dėl šiai mo­te­riai pri­klau­san­čio ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to. Mo­te­ris dir­bo bu­hal­te­re Gi­ru­ liuo­se esan­čia­me sa­vai­ti­nia­me vai­ kų lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Gi­liu­kas“. Šie­met lie­pos 31 die­ną ji su­si­ruo­šė į bu­hal­te­ri­ją vež­ti do­ku­men­tus. Tą­

dien apie 14 val. L.Bal­čai­tie­nė išė­jo iš dar­bo­vie­tės, ta­čiau į bu­hal­te­ri­ją ne­nu­vy­ko ir din­go be ži­nios. Drau­ ge su ja din­go ir do­ku­men­tai. Da­bar nea­be­jo­ti­nai ži­no­ma, kad išė­ju­sią iš dar­že­lio ją pa­si­ti­ko as­ me­nys, at­va­žia­vę į Gi­ru­lius bal­tu leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu. Spė­ja­ma, kad tai bu­vo „Ford Ga­la­xy“ mar­ kės ma­ši­na. Ga­li bū­ti, kad į au­to­mo­bi­lį mo­ te­ris bu­vo įso­din­ta jė­ga, o prieš tai ga­lė­jo konf­lik­tuo­ti su at­vy­ku­siais as­me­ni­mis. Gal­būt ki­vir­čas, ga­lė­ jęs pa­trauk­ti žmo­nių dė­me­sį, vy­ko ne­to­li su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­ kių na­mų ar­ba ar­čiau gy­ve­na­mų­ jų na­mų. Prieš mi­nė­tus įvy­kius L.Bal­čai­ tie­nė pa­ste­bė­jo ir pa­pa­sa­ko­jo ar­ ti­mie­siems, kad yra se­ka­ma, o ją per­se­kio­ję žmo­nės va­ži­nė­da­vo iš pa­skos bal­tu au­to­mo­bi­liu. Ga­li bū­ti, kad ne­to­li dar­že­lio ar ku­rio­je ki­to­je vie­to­je žmo­nės ga­ lė­jo ras­ti iš­mė­ty­tus do­ku­men­tus, ku­riuo­se ga­li bū­ti mi­ni­mas lop­še­ lis-dar­že­lis „Gi­liu­kas“ ar­ba L.Bal­ čai­tie­nės pa­var­dė. Tą­dien apie 160 cm ūgio, mė­ly­nų akių, tam­siai ru­dai da­žy­tų plau­kų

Įta­ri­mai: L.Bal­čai­tie­nės din­gi­mą

kol kas gau­bia pa­slap­tis, to­dėl pra­šo­ma vi­suo­me­nės pa­gal­bos.

klai­pė­die­tė vil­kė­jo švie­sią su­kne­lę su tam­siais žir­ne­liais, ne­šė­si seg­tu­ vą su do­ku­men­tais ar­ba bu­vo juos su­si­dė­ju­si į mai­še­lį ar ran­ki­nę. Nors pa­rei­gū­nai įta­ria, koks bu­vo nu­si­kal­ti­mo sce­na­ri­jus, lau­kia­ma klai­pė­die­čių pa­gal­bos aiš­ki­nan­tis vi­sas nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes. Pra­šo­ma at­si­liep­ti, kas tą­dien ma­tė L.Bal­čai­tie­nę. Gal­būt mo­te­ ris su kaž­kuo kal­bė­jo­si ge­ruo­ju ar blo­guo­ju, gal­būt sa­vo no­ru li­po į bal­tą ar ki­to­kį au­to­mo­bi­lį. Pra­šo­mi at­si­liep­ti ir tie, kas tą die­ną gal­būt ma­tė ne­to­li lop­še­liodar­že­lio bal­tą „Ford Ga­la­xy“. Ti­riant žmog­žu­dys­tės by­lą svar­bi kiek­vie­na de­ta­lė, iš pir­mo žvilgs­ nio at­ro­dan­ti net ne­reikš­min­ga. Ką nors ži­nan­čius pra­šo­ma pa­skam­ bin­ti tel. 354 040.

Už rin­kė­jų pa­pirkimą – bau­dos As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Už rin­kė­jų bal­sų pir­ki­nė­ji­mą dviem „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos kan­di­da­to Kęs­to Koms­kio ša­li­nin­ kėms Ši­lu­tės ra­jo­no teis­mas sky­rė bau­das.

Bau­džia­mo­ji by­la iš­kel­ta po to, kai 36-erių Ri­ta Šert­vy­tie­nė ir 26-erių Ša­rū­nė Mi­šins­kai­tė įkliu­vo pa­rei­gū­ nams ant­ro­jo rin­ki­mų į Sei­mą tu­ro me­tu vien­man­da­tė­je Ši­lu­tės-Pa­gė­ gių rin­ki­mų apy­gar­do­je. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu bu­ vo nu­sta­ty­ta, jog abi šios ši­lu­tiš­kės ant­ra­ja­me rin­ki­mų į Sei­mą tu­re pa­ pir­ko 25 rin­kė­jus su­mo­kė­ju­sios po 20 li­tų. Pa­pirk­tų­jų pra­šy­ta, kad sa­ vo bal­sus ati­duo­tų už K.Koms­kį. Teis­mas bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu „Ši­lu­tės bal­dų“ įmo­nės dar­buo­to­jai R.Šert­vy­tie­nei ir nie­kur ne­dir­ban­ čiai Š.Mi­šins­kai­tei sky­rė 5,2 tūkst.

li­tų bau­dą. Š.Mi­šins­kai­tei teks su­ mo­kė­ti 4 680 li­tų bau­dą, nes bu­vo įskai­čiuo­ta vie­na su­lai­ky­mo pa­ra, pra­leis­ta areš­ti­nė­je. Ši bau­džia­mo­ji by­la praė­ju­sią sa­ vai­tę teis­me bu­vo baig­ta bau­džia­ muo­ju įsa­ky­mu, ka­dan­gi abi mo­ te­rys pri­si­pa­ži­no kal­tos ir su­ti­ko su baus­me. Bau­džia­ma­sis įsa­ky­mas Lie­tu­vo­je pri­lygs­ta ap­kal­ti­na­ma­jam nuo­spren­džiui. Mo­te­rys pri­pa­ži­no kal­tę ir su­ti­ko su baus­me. Iki šiol Ši­lu­tės ra­jo­no apy­lin­ kės teis­mą yra pa­sie­ku­sios trys by­ los, ku­rio­se pen­kiems „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos kan­di­da­ to K.Koms­kio ša­li­nin­kams ink­ri­mi­ nuo­ja­ma ta pa­ti vei­ka – rin­kė­jų pa­ pir­ki­nė­ji­mas. Rus­niš­kis Vik­to­ras Mer­tin­sas jau nu­teis­tas 5,2 tūkst. li­tų bau­da, o ši­ lu­tiš­kiai Dar­bo par­ti­jos na­riai 46erių Ni­jo­lė Ži­kie­nė ir 48-erių Al­gi­ man­tas Vi­du­tis teis­mo spren­di­mą tu­rė­tų dar iš­girs­ti.

Ta­čiau by­los nag­ri­nė­ji­mas už­ truks dėl to, kad A.Vi­du­tis pa­si­slė­ pė nuo teis­mo. Pro­ku­ro­rų ži­nio­mis, jis iš­vy­ko į už­sie­nį. A.Vi­du­čiui bu­vo pa­skir­tas ra­šy­ti­nis pa­si­ža­dė­ji­mas neiš­vyk­ ti, jis pa­žei­dė kar­do­mo­sios prie­mo­ nės są­ly­gas. Ši by­la taip pat ne­baig­ ta. Ka­dan­gi din­go kal­ti­na­ma­sis, jos per­duo­ti teis­mui da­bar ne­ga­li­ma, pro­ce­sas be kal­ti­na­mo­jo vyk­ti ne­ga­ li. N.Ži­kie­nės by­la jau bu­vo per­duo­ ta teis­mui, ta­čiau tei­sė­jai jos ne­ga­ lė­jo nag­ri­nė­ti, nes mo­te­ris į po­sė­dį at­vy­ko ne­blai­vi. Iš vi­so rin­ki­mų į Sei­mą me­tu vi­ so­je Lie­tu­vo­je bu­vo pra­dė­ti 34 iki­ teis­mi­niai ty­ri­mai, iš jų 22 pra­dė­ti dėl ga­li­mo bal­sų pir­ki­mo, ra­gi­nant bal­suo­ti už konk­re­čių par­ti­jų kan­ di­da­tus. Dar vie­nas as­muo nu­teis­ tas Za­ra­sų ra­jo­no apy­lin­kės teis­me, jam skir­ta de­šim­ties mė­ne­sių ke­tu­ rių šim­tų va­lan­dų truk­mės vie­šų­jų dar­bų baus­mė.

Vagišiai gro­bia įjung­tas ma­ši­nas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Au­to­mo­bi­lių va­gys ieš­ko ir ran­da ga­ li­my­bių pa­grob­ti įjung­tas ma­ši­nas. Taip jau pa­grob­ti dvie­jų klai­pė­die­ čių au­to­mo­bi­liai.

Įra­šai: de­ga­li­nės vaiz­do ka­me­ra už­fik­sa­vo vy­rą, ku­ris ga­li bū­ti su­si­jęs

su au­to­mo­bi­lio va­gys­te.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Sek­ma­die­nį jau­na šei­ma par­va­žia­vo na­mo į Kre­tin­gos gat­vės 56 na­mą. Ne­ši­na vai­ku mo­te­ris nuė­jo na­mo. Kie­me su­sto­ju­sio­je ma­ši­no­je li­ko šei­mos gal­va, ta­čiau pri­spir­tas gam­

ti­nio rei­ka­lo vy­ras taip pat nu­bė­go na­mo. 2000-ai­siais pa­ga­min­tą au­ to­mo­bi­lį „Re­nault Me­ga­ne Sce­nic“ jis pa­li­ko kie­me įjung­tą. Ta­čiau kai po ke­lių mi­nu­čių vy­ras išė­jo į kie­mą, ma­ši­nos ne­be­ra­do. Sa­vi­nin­kas din­ gu­sią trans­por­to prie­mo­nę įver­ti­no 18 tūkst. li­tų. Šeš­ta­die­nį Ku­ku­liš­kių kai­me ne­to­li Klai­pė­dos įvyk­dy­tas dar įžū­les­nis nu­si­kal­ti­mas. Tą­dien po pie­tų au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je 46 me­tų mo­te­ris bu­vo ša­lia sa­vo įjung­tos ma­ši­nos „Toyo­

ta“. Stai­ga kaž­koks vy­ras par­grio­vė ją ant že­mės, pa­ts sė­do prie vai­ro ir nu­va­žia­vo. Mo­te­ris ne­te­ko 26 tūkst. li­tų įver­ tin­to 2006 me­tais pa­ga­min­to au­to­ mo­bi­lio „Toyo­ta“. Pa­rei­gū­nai įspė­ja, kad pa­na­šių at­ve­jų ga­li bū­ti ir dau­ giau, – įjun­gus au­to­mo­bi­lį šal­ty­je rei­kia bū­ti ati­des­niems. Sek­ma­die­nį Klai­pė­do­je, Tai­kos pr. 82 na­mo kie­ me, pa­si­ges­ta „Toyo­ta Rav4“, pa­ga­ min­tos 2007 me­tais. Ši ma­ši­na ver­ ti­na­ma 40 tūkst. li­tų.

8

antrADIENIS, gruodĹžio 11, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

â‚Ź

ValiutĹł kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1097 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2902 JAV do­le­ris 1 2,6774 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7112 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9573 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3675 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7076 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6642 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8600

pokytis

+0,3226 % +0,1704 % +0,3222 % +0,7132 % –0,0121 % +0,1436 % –0,0594 % +0,5256 % +0,0945 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,79

4,56

2,47

„Apoil“

4,71

4,45

2,46

„Brent“ naf­ta

–0,56 %

12,9

Lapk­ri­tÄŻ ĹĄa­ly­je uŞ­fik­suo­ta 0,2 pro­c. mÄ—­ne­sio def­lia­ci­ja. Var­to­ji­mo pre­kiĹł ir pa­slau­gĹł kai­nos ma­ŞÄ—­ja ant­rÄ… mÄ—­ne­sÄŻ iĹĄ ei­lÄ—s. Var­to­ji­mo pre­kiĹł kai­nos praÄ—­ ju­sÄŻ mÄ—­ne­sÄŻ, pa­ly­gin­ti su spa­liu, su­ men­ko 0,1 pro­c., pa­slau­gĹł kai­nos – 0,2 pro­c. Lapk­ri­tÄŻ me­ti­nÄ—, pa­ly­gin­ti su 2011-ĹłjĹł lapk­ri­Ä?iu, inf­lia­ci­ja sie­kÄ— 2,8 pro­c., o vi­du­ti­nÄ— me­ti­nÄ— inf­lia­ci­ja bu­ vo 3,1 pro­c.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–1,47 %

Kai­nos ­ kri­to

De­ga­lų kai­nos

Ĺ iandien Valiuta

–0,27 %

86,31 dol. uĹž 1 brl. 107,90 dol. uĹž 1 brl.

proc.

ĹĄie­met pa­di­dÄ—­jo Lie­tu­vos eks­por­tas.

Ko­rup­ci­ja iĹĄ ĹĄa­lies ne­pa­sit­rau­kÄ— Li­na Mra­zaus­kai­tÄ—

l.mrazauskaite@diena.lt

Be­veik kas ant­ra ÄŻmo­nÄ— ĹĄa­ly­je pa­ ty­rÄ— spau­di­mÄ… duo­ti ky­ťį ar at­si­dÄ—­ ko­ti uĹž pa­slau­gas. Vers­li­nin­kĹł ma­ ny­mu, sprÄ™s­ti ko­rup­ci­jos pro­ble­mÄ… rei­kia tik­ri­nant ne tik vers­lo, bet ir vie­ťo­jo sek­to­riaus skaid­ru­mÄ….

„„DÄ—­me­sys: dau­giau­sia kri­ti­kos dÄ—l an­ti­ko­rup­ci­jos prie­mo­niĹł ÄŻgy­ven­di­

ni­mo spau­dos kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai pa­ŞÄ—­rÄ— svei­ka­tos ap­sau­gos sis­ te­mai. Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

R

Va­kar, mi­nint praÄ—­ju­siÄ… Tarp­tau­ti­ nÄ™ an­ti­ko­rup­ci­jos die­nÄ…, spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo ap­Şvelg­ta ĹĄa­ lies pa­Şan­ga ko­vo­jant su ne­skaid­ria veik­la. Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­gi­ man­tas Aks­ti­nas pri­pa­Şi­no, kad ÄŻgy­ven­di­nant iki 2014 m. vyk­do­ mÄ… Na­cio­na­li­nÄ—s ko­vos su ko­rup­ ci­ja pro­gra­mÄ… dar rei­kia nu­dirb­ti daug dar­bĹł. Mat 31 pro­c. ĹĄios pro­ gra­mos prie­mo­niĹł neį­vyk­dy­tos, 43 pro­c. – ÄŻvyk­dy­tos tik iĹĄ da­lies. Pa­gal pla­nuo­tas, ta­Ä?iau neį­gy­ven­

din­tas prie­mo­nes pra­sÄ?iau­sia si­ tua­ci­ja, anot A.Aks­ti­no, pa­ste­bi­ ma svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je. Kal­bant apie sle­pia­mus ko­rup­ci­ jos ele­men­tus ji mi­ni­ma be­ne daŞ­ niau­siai. Be to, ĹĄio­je sis­te­mo­je taip pat neat­lik­ta daug dar­bĹł die­giant e. pa­slau­gas, ku­rios uŞ­tik­ri­na veik­ los skaid­ru­mÄ…. Ĺ ie­met aso­cia­ci­jos „Investors’ Fo­rum“ ir ini­cia­ty­vos „Bal­to­ji ban­ ga“ na­riai ver­ti­no, ar Lie­tu­vos eko­ no­mi­nÄ—, po­li­ti­nÄ— ap­lin­ka yra pa­lan­ ki skaid­riam vers­lui. Paaiť­kÄ—­jo, kad be­veik kas ant­ra ÄŻmo­nÄ— – 43 pro­c. – pa­ty­rÄ— spau­di­mÄ… duo­ti ky­ťį ar at­si­ dÄ—­ko­ti uĹž pa­slau­gas. Skaid­raus vers­ lo ini­cia­ty­vÄ… pa­lai­kan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s Lie­tu­vos vers­lo ap­lin­kos skaid­ru­mÄ… ÄŻver­ti­no vos 5,5 ba­lo iĹĄ 10 ga­li­mĹł. Kaip tei­gÄ— ty­ri­mĹł bend­ro­vÄ—s „SIC“ vy­riau­sio­ji pro­jek­tĹł va­do­vÄ— Edi­ta Jur­kie­nÄ—, ap­klau­sos re­zul­ta­tai ro­do, kad veik­ti skaid­riai ÄŻmo­nÄ—ms

ver­ta dÄ—l il­ga­lai­kiĹł per­spek­ty­vĹł ir re­pu­ta­ci­jos bei dar­buo­to­jĹł lo­ja­lu­mo. O eko­no­mi­nÄ—s nau­dos ar ma­Şes­nÄ—s biu­rok­ra­ti­nÄ—s nať­tos skaid­ri veik­la, kaip tei­gÄ— ÄŻmo­nÄ—s, joms neat­ne­ťÄ—. E.Jur­kie­nÄ— pa­brÄ—­ŞÄ—, kad dÄ—l aukť­to ko­rup­ci­jos ly­gio ÄŻmo­nÄ—s iĹĄ vals­ty­bÄ—s ti­ki­si ne vien vers­lo, bet ir vie­ťo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jĹł pa­tik­ri­ni­mĹł. Mat anks­tes­nis ty­ri­ mas pa­ro­dÄ—, kad vers­las su­si­du­ria su dviem pa­grin­di­nÄ—­mis pro­ble­ mo­mis: ne­le­ga­liais at­ly­gi­ni­mais ir vals­ty­bÄ—s ins­ti­tu­ci­jĹł ko­rup­ci­ja, kai uĹž tam tik­rĹł spren­di­mĹł priÄ—­mi­mÄ… iĹĄ vers­lo ti­ki­ma­si pa­dÄ—­kos. Vis dÄ—l­to „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­ tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Mu­rav­jo­vas pa­si­dĹžiau­gÄ—, kad Lie­tu­vo­je po tru­pu­tÄŻ at­si­ran­da mo­kes­Ä?io mo­kÄ—­to­jo men­ta­li­te­tas – Ĺžmo­nÄ—s su­pran­ta, kad, su­si­mo­kÄ—­ jÄ™ vie­nÄ… kar­tÄ…, to da­ry­ti ant­rÄ… kar­ tÄ… jie ne­pri­va­lo.

DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa

SÄ—kminga renovacija prasideda nuo ĹĄilumos punkto atnaujinimo Lina JauniĹĄkÄ— Pagrindinis argumentas, kodÄ—l gyventojai imasi atnaujinti savo daugiabuÄ?ius, – noras sutaupyti. Tam, kad renovacija maksimaliai sumaĹžintĹł energijos sÄ…naudas, reikia tinkamai pasirinkti technologinius sprendimus ir priĹžiĹŤrÄ—ti patÄŻ renovacijos procesÄ…. IĹĄklausyti specialistus

„PrieĹĄ pradedant atnaujinti namÄ…, pravartu paĹĄonÄ—je turÄ—ti kompetentingÄ… asmenÄŻ, kuris galÄ—tĹł ramiai ir profesionaliai atsakyti ÄŻ visus klausimus“, – svarbĹł daugiabuÄ?iĹł renovavimo aspektÄ… ÄŻvardijo architektĹł ÄŻmonÄ—s „Panprojektas“ vadovÄ— Elvyra KlimaviÄ?ienÄ—. Anot E.KlimaviÄ?ienÄ—s, prieĹĄ ruoĹĄiant renovacijos investicijĹł planÄ… ir techninÄŻ projektÄ…, reikia Ĺžinoti, ÄŻ kuriuos darbus pirmiausia orientuotis. „Per 70 proc. visĹł darbĹł paprastai sudaro stogo, sienĹł, cokolio ir langĹł atnaujinimas. PamirĹĄus atnaujinti bent vienÄ… iĹĄ ĹĄiĹł sudedamĹłjĹł daliĹł, renovacija nebebus tokia sÄ—kminga“, – sakÄ— architektÄ—. Antroje vietoje pagal svarbumÄ… yra ĹĄilumos punktas ir ĹĄildymo sistema. „Tarybiniais laikais jie buvo suprojektuoti ne visuomet atsiĹžvelgiant ÄŻ ĹžmoniĹł poreikius, tad dar tais laikais gyventojai patys keitÄ—si radiatorius, atliko kitus darbus. Rezultatas – kraĹĄtuti-

numas, kai kraĹĄtiniai butai ĹĄÄ…la, o esanÄ?iĹł per vidurÄŻ gyventojai priversti ĹžiemÄ… atsiverti langus. TodÄ—l prieĹĄ imantis atnaujinti ĹĄildymo sistemÄ… bĹŤtina ÄŻvertinti, ar ji iĹĄties tokia, kokia numatyta namo projekte, ar nÄ—ra iĹĄbalansuota“, – patarÄ— paĹĄnekovÄ—.

Per 70 proc. visĹł darbĹł turi sudaryti stogo, sienĹł, cokolio ir langĹł atnaujinimas. SistemÄ… modernizuoti bĹŤtina

Ĺ ildymo sistemos svarbÄ… renovacijai pabrėŞė ir UAB „Danfoss“ pardavimo vadovas Darius Gagys. Jis teigÄ—, kad gyventojai neretai akcentuoja tik iĹĄorÄ—s atnaujinimÄ…. „Palikus senus didĹžiulius radiatorius ir tik apĹĄildĹžius sienas, butai ĹžiemÄ… ÄŻkaista, o gyventojai priversti vÄ—dinti namus atsidarÄ™ langus. MĹŤsĹł skaiÄ?iavimai rodo, kad nebĹŤtina keisti visos sistemos ir vamzdynĹł – vien jÄ… subalansavus, ÄŻrengus termostatinius ventilius ant radiatoriĹł, prie bendrĹł sutaupymĹł galima pridÄ—ti net iki 20 proc.“, – sakÄ— jis. Pasak BĹŤsto ir urbanistinÄ—s plÄ—tros agentĹŤros VieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł ir informavimo skyriaus vedÄ—jos DanguolÄ—s MikutienÄ—s, daugiausia

ĹĄilumos energijos sutaupoma daugiabuÄ?ius atnaujinant kompleksiĹĄkai, t. y. apĹĄiltinant sienas ir stogÄ…, pakeiÄ?iant langus ir ÄŻstiklinant balkonus, pertvarkant ir modernizuojant ĹĄildymo sistemÄ…. Tikslingas ĹĄilumos paskirstymas

DaugiabuÄ?iĹł gyventojai daĹžniausiai pasirenka namÄ… renovuoti etapais. Tuomet specialistai pataria, kad tikslingiausia energijÄ… taupanÄ?ias priemones diegti pradedant nuo ĹĄilumos punkto renovacijos ir ĹĄildymo sistemos subalansavimo, vÄ—liau apĹĄiltinti namo iĹĄorines sienas, galiausiai imtis ĹĄildymo sistemos pertvarkos ÄŻ dvivamzdÄ™ arba kolektorinÄ™, ĹĄilumos reguliavimo priemoniĹł ir ÄŻrengti individualiÄ… ĹĄilumos apskaitÄ…. DaĹžniausiai atnaujinant daugiabuÄ?ius sena vienvamzdÄ— ĹĄildymo sistema keiÄ?iama ÄŻ dvivamzdÄ™, ant kiekvieno radiatoriaus kiekviename bute tvirtinami termoreguliatoriai, kurie leidĹžia gyventojams patiems reguliuoti ĹĄilumos kiekÄŻ butuose, ir ĹĄilumos dalikliai, kurie leidĹžia apskaiÄ?iuoti mokestÄŻ uĹž ĹĄildymÄ… netiesioginio energijos matavimo principu. Esant tokiai individualiai ĹĄilumos reguliavimo sistemai gyventojai gali sumaĹžinti ĹĄildymo iĹĄlaidas ÄŻvairiais bĹŤdais: galima nustatyti atskirĹł kambariĹł temperatĹŤrÄ… pagal savo ďŹ nansines galimybes ir poreikius, galima termoregulia-

toriumi sumaĹžinti ÄŻ radiatoriĹł tiekiamo vandens temperatĹŤrÄ…, kad jis iĹĄspinduliuotĹł maĹžiau ĹĄilumos, o sumaŞėjusÄŻ kiekÄŻ uĹžďŹ ksuotĹł daliklis, galima virtuvÄ—s radiatoriaus temperatĹŤrÄ… sumaĹžinti iki minimumo – virtuvÄ—je naktÄŻ nieko nebĹŤna, o dienÄ… ĹĄi patalpa priĹĄyla nuo joje vykstanÄ?ios veiklos ir t. t. ÄŽvertinus kainÄ… ir kaip greitai atsiperka investicija, optimaliausia

yra atnaujinti ĹĄilumos punktÄ… ir subalansuoti ĹĄildymo sistemÄ…. Kaip teigia ĹĄilumos tiekÄ—jai, ÄŻdiegus ĹĄiÄ… priemonÄ™ sumaŞėja skundĹł dÄ—l ĹĄildymo ar karĹĄto vandens kokybÄ—s. Daugiau informacijos apie daugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimÄ… – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

ď Ž Pinigai: QNbTVNb`VN VYbZ\` R[R_TVW\` `baNb]\ZN QNbTVNObĂ˜Vb` Na[Nb

WV[N[a X\Z]YRX`V XNV

/B=. N_PUfc\ [b\a_

9

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 11, 2012

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Die­tų sko­nį pa­žįs­ta ir vy­rai Ne tik paaug­lės ir jau­nos mo­te­rys ser­ ga ner­vi­ne ano­rek­ si­ja. To­bu­lo kū­no paieš­koms vis daž­ niau pa­si­duo­da ir vy­rai, ta­pę gro­žio kul­to au­ko­mis.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

At­le­tai ne­be­ma­din­gi

Dau­giau nei 1,80 m ūgio 21 me­tų vai­ki­nas svė­rė vos 38 ki­log­ra­mus. Gir­di­mi bal­sai jam ne­lei­do val­gy­ ti, tad pa­lin­kęs virš lėkš­tės li­go­ni­ nės val­gyk­lo­je vai­ki­nas pra­leis­da­ vo apie po­rą va­lan­dų, ta­čiau prie mais­to taip ir ne­pri­si­lies­da­vo. Gy­dy­to­jų pa­stan­gos pa­dė­ti ner­ vi­ne ano­rek­si­ja ser­gan­čiam vai­ki­ nui bu­vo bergž­džios. Jo li­ki­mas su­ si­klos­tė tra­giš­kai. Pa­sak Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­ dos li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos fi­lia­lo Psi­cho­so­ma­ti­nio sky­riaus ve­dė­ jos Jo­lan­tos Ba­liū­nie­nės, dau­gu­ ma įsi­vaiz­duo­ja, kad ano­rek­si­

Net pa­la­to­je to­kie pa­cien­tai spor­tuo­ ja – da­ro at­si­spau­ di­mus po tūks­tan­tį kar­tų, grei­tai vaikš­ čio­ja. Liga: sergantieji anoreksija dažnai veidrodyje mato iškreiptą savo atvaizdą.

ja už­klum­pa tik paaug­les ir jau­nas mo­te­ris. Ta­čiau per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus sky­riu­je dau­gė­ ja ir vy­rų. Tie­sa, ne vi­sų jų si­tua­ ci­jos su­si­klos­to taip liūd­nai, kaip ap­ra­šy­to­ji. J.Ba­liū­nie­nė spė­jo, kad tam įta­ kos tu­ri ma­da, so­cia­li­nis bei kul­tū­ ri­nis gy­ve­ni­mas, pa­si­kei­tęs po­žiū­ ris į žmo­gaus kū­ną. „Vy­rai mo­te­riš­kė­ja, o mo­te­rys vy­riš­kė­ja. Mū­sų pe­čiai vis pla­tė­ja, di­dė­ja“, – iro­ni­za­vo gy­dy­to­ja. Tad gro­žio stan­dar­tai kei­čia­si: jei anks­čiau pa­trauk­lūs at­ro­dy­da­

vo pla­čia­pe­čiai bei tvir­ti vy­rai, da­ bar stip­rio­ji ly­tis la­biau ly­giuo­ja­ si „į vė­jy­je blaš­ko­mas nend­re­les“, o at­le­tiš­ki kū­nai tam­pa ne­be­ma­ din­gi. Psi­cho­te­ra­peu­tė neat­me­ tė ga­li­my­bės, kad gro­žio stan­dar­ to po­ky­čius le­mia ir dra­bu­žius ant po­diu­mo de­monst­ruo­jan­čių vy­rų fi­gū­ros. Ba­dau­ja sa­vai­tė­mis

J.Ba­liū­nie­nė pa­ste­bi, kad ner­vi­ne ano­rek­si­ja daž­niau­siai ser­ga­ma nuo paaug­lys­tės iki 30 me­tų. Ta­čiau ši li­ga ga­li per­se­kio­ti iki pat se­nat­

vės. Vai­ki­nams, kaip ir mer­gi­noms, ano­rek­si­ja ga­li pra­si­dė­ti nuo 13–14 me­tų ar­ba ke­le­riais me­tais vė­liau. Ta­čiau Psi­cho­so­ma­ti­nia­me sky­riu­ je pa­cien­tai gy­do­mi tik nuo 18 me­ tų, tad bū­tent nuo to­kio am­žiaus jie ir at­si­du­ria me­di­kų ran­ko­se. Pa­sak ve­dė­jos, į li­go­ni­nę jie pa­ ten­ka jau iš­se­kę, ban­dę gy­dy­tis pas ki­tus psi­cho­te­ra­peu­tus, šei­mos gy­ dy­to­jus. Šie pa­cien­tai bū­na itin su­ ly­sę, ta­čiau pa­ten­kin­ti sa­vo iš­vaiz­ da. Nors ap­lin­ki­niai ne­sle­pia, kad bū­na net ne­jau­ku žiū­rė­ti į per­ka­ru­ sius vai­ki­nus.

„Jie tiks­lin­gai ba­dau­ja sa­vai­tė­ mis, ne­val­go ar­ba mais­to po­rci­jos bū­na itin ma­žos. Tai nė­ra mi­ty­bos su­tri­ki­mas dėl pa­to­lo­gi­jos ar ko­ kios so­ma­ti­nės li­gos“, – paaiš­ki­ no gy­dy­to­ja. Įp­ras­tai pa­gal­bos ieš­ko ne pa­tys jau­nuo­liai, o jų tė­vai, su­si­rū­pi­nę vai­ko svei­ka­ta. J.Ba­liū­nie­nė ne­pri­ si­mi­nė nė vie­no at­ve­jo, kad pa­gal­ bos ieš­ko­tų pa­ts ser­gan­ty­sis ner­vi­ ne ano­rek­si­ja. „Jie daž­niau­siai žiū­ri į veid­ro­dį ir ma­to sa­vo „to­bu­lą“ fi­gū­rą“, – pa­ ste­bi psi­cho­te­ra­peu­tė.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pak­laus­ta, ar dau­gė­ja ser­gan­ čių ano­rek­si­ja pa­cien­tų, D.Ba­liū­ nie­nė pa­ste­bi, kad gat­vė­se vaikš­to ge­ro­kai dau­giau to­kių jau­nuo­lių, ku­riems li­gos po­žy­miai yra aki­ vaiz­dūs, nei krei­pia­si pa­gal­bos į me­di­kus. Mo­te­ris pa­vei­kia la­biau

Psi­cho­so­ma­ti­nio sky­riaus ve­dė­ja pa­mi­nė­jo, kad ser­gan­tiems ner­ vi­ne ano­rek­si­ja kar­tais per gy­ve­ ni­mą iš­ryš­kė­ja ir ko­kia psi­chi­nė li­ga. Pa­vyz­džiui, ši­ zof­re­ni­ja.

10

10

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 11, 2012

rubrika sveikata

Didesnis dėmesys geros kokybės pirminei sveikatos priežiūrai Klaipėdos universiteto kartu su kolegomis iš kitų šalių įgyvendintas projektas atskleidė, kaip reikėtų sustiprinti pirminę sveikatos priežiūrą. Laima Laukaitytė Sujungė pajėgas

Kaip paaiškino Klaipėdos universi­ teto Sveikatos mokslų fakulteto Vi­ suomenės sveikatos katedros vedė­ jas prof. Arnoldas Jurgutis, projektas „ImPrim“ siekia geresnės gyvento­ jų sveikatos, gerinant pirminės svei­ katos priežiūros kokybę. Jį inicijavo Šiaurės matmens partnerystės pir­ minės sveikatos priežiūros ekspertų grupė, kurią nuo 2008 metų koor­ dinuoja A.Jurgutis. Moksliniai tyri­ mai patvirtina, kad pirminė sveika­ tos priežiūra tampa vis svarbesnė. Nors Pasaulinė sveikatos organiza­ cija pirmą kartą pirminės sveikatos priežiūrą sureikšmino daugiau nei prieš 30 metų, tačiau tuomet ne vi­ sos šalys į tai įsiklausė ir pirminėje sveikatos priežiūroje skiria nepakan­ kamai dėmesio ligų profilaktikai. Pasak A.Jurgučio, Lietuva, paly­ ginti su Estija, kuri sveikatos refor­ mą padarė greičiau ir sėkmingiau, šioje srityje nėra tarp lyderių. Latvi­ joje taip pat pastebimi didžiuliai pir­ minės sveikatos priežiūros kokybės netolygumai. Dar didesnės problemos – Rusijo­ je ir Baltarusijoje. Su savitomis bė­ domis susiduria Švedija ir Suomija. Tad visos šios šalys sujungė pajėgas ir įgyvendino „ImPrim“ projektą. Jis finansuojamas iš ES Baltijos jū­ ros regiono programos lėšų. Parengė tobulinimo strategiją

Klaipėdos universiteto, kaip vieno iš 11 partnerių, užduotis buvo pa­ rengti Baltijos jūros regionui pir­ minės sveikatos priežiūros spe­

Partneriai: Klaipėdos universiteto atstovai A.Jurgutis (centre) ir Sveikatos fakulteto dekanas Artūras Raz-

badauskas reikalus aptaria kartu su vienu iš projekto partnerių – Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadove Rolanda Valinteliene. Vytauto Petriko nuotr.

cialistų tobulinimo strategiją ir prisidėti prie naujų pirminės svei­ katos priežiūros kokybės indikato­ rių diegimo. Klaipėdiečiai dėl profesinio ren­ gimo daug bendradarbiavo su Suo­ mijos eksperte – Turku universiteto profesore Paula Vainiomaki. Kartu su ja parengta profesinio rengimo stra­ tegija. Joje akcentuojami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais dabar dažniausiai susiduria šalys ir pirminės sveika­ tos priežiūra visame regione. Vienas svarbiausių iššūkių – daugėja pacien­ tų, sergančių lėtinėmis ligomis. 30 proc. įvairių šalių, tarp jų ir Lie­ tuvos, gyventojai serga lėtinėmis li­ gomis. Daug pacientų turi ne vieną ligą. Tokių pacientų priežiūra tam­ pa labai brangi ir neefektyvi, jei jie kreipiasi tik į atskirų sričių gydytojus specialistus, neturėdami tinkamos šeimos gydytojo kompetencijos. „Būtina sustiprinti pirminę svei­ katos priežiūrą, kuri būtų orientuo­ ta ne į diagnozę, o į patį pacientą“, – pastebi profesorius. Dalis krūvio – slaugytojoms

Projekto metu Lietuvoje ir Latvijo­ je atlikti tyrimai parodė, kad paci­ entai tampa vis labiau informuoti ir reikalaujantys. „Tai ne visada yra blogai, nes pa­ cientas turi žinoti apie savo ligą. Bet

jų turima informacija ne visada yra moksliškai pagrįsta“, – galimus pa­ vojus įžvelgia katedros vedėjas. Tad šeimos gydytojas, esantis ar­ čiausiai paciento, turi būti kompe­ tentingas ir padėti jam susigaudy­ ti informacijos sraute. Jis turi žinoti socialinius ir psichologinius pacien­

Ar­nol­das Jur­gu­tis:

Bū­ti­na su­stip­rin­ti pir­ mi­nę svei­ka­tos prie­ žiū­rą, ku­ri bū­tų orien­ tuo­ta ne į diag­no­zę, o į pa­tį pa­cien­tą.

to aspektus, išlaikyti ryšį, matyti vi­ są jo šeimą ir bendruomenę. Profesorius sutinka, kad vienam gydytojui su šia užduotimi susidoro­ ti sunku. Tad Lietuvai siūloma pasi­ naudoti Skandinavijos šalių patirti­ mi ir sustiprinti slaugytojos poziciją. Ji turėtų dirbti ne tame pačiame ka­ binete kartu su gydytoju, bet dau­ giau – bendruomenėje, bendradar­ biaujant su visuomenės sveikatos specialistais, socialiniais darbuoto­ jais, paaiškinant apie susirgimus.

„ImPrim“ projekto metu parengta slaugytojų motyvacinio konsultavi­ mo metodika, kad slaugytojos po gy­ dytojo apžiūros savarankiškai galė­ tų konsultuoti pacientus, sergančius lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nors Sveikatos apsaugos ministe­ rija pritarė, kad šios paslaugos bū­ tų finansiškai skatinamos iš Ligo­ nių kasų, bet nerado tam lėšų. Teko ieškoti savanorių. Jais tapo Gargždų pirminės sveikatos priežiūros cen­ tras ir bendrovė „Mano šeimos gy­ dytojas“, kur tokias paslaugas teikia po dvi slaugytojas. Pilotinis projektas pradėtas įgy­ vendinti nuo liepos pradžios. Pirmi­ niai jo rezultatai – puikūs. Pastebėta, kad pacientai po papildomų konsul­ tacijų teisingiau vartoja gydytojo pa­ skirtus vaistus, geriau suvokia savo ligą, galimas grėsmes, keičia gyven­ senos įpročius. Nepalanki ligų prevencijai

Kaip pasakojo A.Jurgutis, bendra­ darbiaujant su Klaipėdos teritori­ ne ligonių kasa, projekto metu bu­ vo vertinama pirminės sveikatos priežiūros kokybė. Stebėtas arte­ rinės hipertenzijos, cukrinio dia­ beto, astmos paplitimas ir hospi­ talizacija. Jei šie susirgimai išaiškinami laiku ir pirminės sveikatos priežiūros ko­

manda, bendradarbiaudama su gy­ dytojais specialistais, užtikrina gerą ligos kontrolę, hospitalizacijos gali­ ma išvengti. Tyrimo rezultatai paro­ dė labai didelius priežiūros kokybės netolygumus tarp atskirų Klaipėdos apskrities pirminės sveikatos prie­ žiūros įstaigų. Labiausiai nustebino rezultatai dėl cukrinio diabeto, arterinės hi­ pertenzijos. Kai kurios gydymo įs­ taigos labai mažai skiria dėmesio, kad laiku būtų nustatyti šie susirgi­ mai kontrolei. Tad sergantys šiomis ligomis pacientai, patys šito neži­ nodami, į gydytoją kreipiasi gerokai pavėluotai, jau prasidėjus komplika­ cijoms. Tokių blogiau dirbančių įs­ taigų aptarnaujamose bendruome­ nėse pastebima mažiau sergančiųjų, bet žymiai daugiau žmonių dėl kom­ plikacijų gydosi ligoninėje. Pacientai dėl nepakankamos pir­ minės sveikatos priežiūros prevenci­ jos atsiduria ligoninėje, nors toks gy­ dymas kainuoja gerokai brangiau. Profesorius pastebi, kad šiuo me­ tu Ligonių kasų taikoma pirminės sveikatos priežiūros įstaigų finansa­ vimo sistema nėra palanki ligų pre­ vencijai. Gydymo įstaigai finansiškai nau­ dingiau pacientą siųsti antrinio ly­ gio specialisto konsultacijai. Būtent dėl šios priežasties eilės pas specia­ listus tik ilgėja. Nors pas juos turė­ tų pakliūti tik tie pacientai, kuriems iš tikro šito reikia. Vykdytas pilotinis projektas parodė, kad siuntimų daž­ numas, lyginant skirtingas pirmines sveikatos priežiūros įstaigas, skiriasi net keturis kartus. „Nuo šito kenčia sveikatos ap­ saugos sistemos kišenė, gydymo re­ zultatai ne visada būna geri, o šei­ mos gydytojų kompetencija tampa nebe tokia svarbi“, – konstatuoja A.Jurgutis. Tikimasi, kad šio projekto rezul­ tatai ir jų sklaida pasitarnaus ge­ resnei gyventojų sveikatos priežiū­ rai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.

Die­tų sko­nį pa­žįs­ta ir vy­rai 9

Kaip pa­ste­bi gy­dy­to­ ja, vi­suo­me­nė­je su­si­ for­ma­vu­sios to­bu­los fi­gū­ros daž­ niau­siai vai­ko­si ne­bran­džios ar­ba li­guis­tos as­me­ny­bės. Jos la­biau pa­si­duo­da vi­suo­me­nės spau­di­mui, tad daž­niau su­ser­ga ano­rek­si­ja. „Bet pa­s i­tai­ko, kad at­s i­ran­ da ha­liu­ci­na­ci­jos, klie­de­siai, ne­ tei­s in­gas sa­vo kū­n o for­m ų su­ vo­ki­mas, tad pa­ti li­ga tu­ri įta­kos svo­rio kri­ti­mui“, – pa­sa­ko­jo psi­ cho­te­ra­peu­tė. J.Ba­liū­nie­nė pa­ste­bi, kad mo­te­ rys sun­kiau ser­ga ner­vi­ne ano­rek­ si­ja nei vy­rai. Li­ga joms daž­niau pa­žei­džia en­dok­ri­ni­nę sis­te­mą. Jei mer­gai­tė su­ser­ga paaug­lys­tė­je, jai su­trin­ka bren­di­mas, tad pa­sek­ mės ga­li at­si­liep­ti vi­są li­ku­sį gy­ ve­ni­mą. Pa­sak gy­dy­to­jos, nors vy­rams taip pat su­trin­ka hor­mo­nų pu­ siaus­vy­ra, bet di­des­nių pa­sek­mių li­ga ne­pa­lie­ka.

Ne­pai­sant ši­to, ner­vi­nė ano­rek­ si­ja ne­prik­lau­so­mai nuo pa­cien­to ly­ties sun­kiai pa­si­duo­da gy­dy­mui. Šis pro­ce­sas pa­pras­tai bū­na il­gas, ly­di­mas at­kry­čių. Spor­tuo­ja net pa­la­to­je

Kai ku­rie pa­cien­tai gy­do­mi po ke­ le­rius me­tus, ta­čiau net tuo­met gy­dy­to­jai ne­ga­li pa­si­džiaug­ti sėk­ min­gais re­zul­ta­tais. Nors li­go­ni­ nė­je, griež­tai pri­žiū­rint me­di­kams, ku­riam lai­kui su­si­tvar­ko kū­no ma­ sė, bet iš­leis­tas na­mo žmo­gus vėl grįž­ta prie se­nų įpro­čių. Vy­rai ir mo­te­rys ne tik stip­riai ri­bo­ja mais­tą, bet ir se­ki­na kū­ ną spor­tu. J.Ba­liū­nie­nė pa­sa­ko­ jo, kad net pa­la­to­je to­kie pa­cien­tai spor­tuo­ja – da­ro at­si­spau­di­mus po tūks­tan­tį kar­tų, grei­tai vaikš­čio­ja. „Šie pa­cien­tai ne­ga­li nu­styg­ ti vie­no­je vie­to­je. Kar­tais taip ir no­ri­si juos pri­riš­ti prie lo­vos, kad taip in­ten­sy­viai ne­de­gin­tų ka­lo­ri­

jų“, – pa­sa­ko­jo gy­dy­to­ja. Ser­gan­tys ano­rek­si­ja li­go­ni­nė­je mai­ti­na­mi po 5–6 kar­tus per die­ną. Jiems tai­ko­ ma tam tik­ra el­ge­sio te­ra­pi­ja, ski­ ria­mas me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas. Ne­pai­sant pa­stan­gų, vė­liau šis su­si­rgi­mas įpras­tai pe­rei­na į bu­li­ mi­ją, kai per­si­val­gy­mą kei­čia vė­ mi­mas.

Kas yra ano­rek­si­ja Tai psi­chi­nio po­bū­d žio su­tri­k i­mas, kai žmo­g us są­mo­n in­gai ma­ž i­n a mais­to nor­mą, ba­dau­ja no­rė­da­mas pa­lai­k y­t i ma­žą kū­no svo­r į. Pa­to­lo­ giš­kai bi­jo­ma­si pa­sto­rė­t i. Ser­gan­t is žmo­g us bū­na ne­pa­ten­k in­tas sa­vo iš­vaiz­da, vis sie­k ia ją „pa­to­bu­l in­t i“, lai­k y­da­ma­sis die­t ų, pikt­nau­d žiau­ da­mas įvai­r iais vais­tais ar­ba pa­si­ rink­da­mas per­ne­lyg di­de­l ius fi­z i­ nius krū­vius.

Įta­ka: J.Ba­liū­nie­nė pa­ste­bi, kad gro­žio stan­dar­tai nuo­ša­ly­je ne­pa­li­ko

ir vy­rų.

11

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 11, 2012

sveikata

Svei­kiau­sias – juo­da­sis šo­ko­la­das Kuo šo­ko­la­das ski­ria­si nuo sal­džio­sios ply­te­lės? Ko­dėl šo­ko­la­das pa­bą­la? Šie klau­si­mai iš­ky­la ne tik sma­li­žiams. Iš­ty­rė 38 to­nas

Lie­tu­vo­je pa­ga­min­ti šo­ko­la­do ga­ mi­niai, sal­dai­niai ir ki­ti ska­nės­tai – sau­gūs ir ko­ky­biš­ki. To­kias iš­va­das pa­da­rė Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai. Na­cio­na­li­nia­me mais­to ir ve­te­ ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­ tu­te tir­ti įvai­rūs lie­tu­viš­ki pie­niš­ ko ir juo­do­jo šo­ko­la­do ga­mi­niai, šo­ko­la­di­niai sal­dai­niai su vai­sių įda­rais, ze­fy­rai, chal­va ir ki­ti ska­ nės­tai. Nus­ta­ty­ta, kad vi­si tir­ti mė­ gi­niai ati­ti­ko įmo­nių stan­dar­tų, re­ cep­tū­rų rei­ka­la­vi­mus. Klai­di­na pir­kė­jus

Ko­ky­bė: kuo di­des­nė ka­ka­vos ma­sės da­lis, tuo šo­ko­la­das yra ver­tin­

ges­nis.

BFL nuo­tr.

LIGŲ UŽKARDAI – PREVENCINĖS PROGRAMOS Net jei jaučiatės gerai, visada neprošal pasirūpinti savo sveikata, ligų prevencija. Tai primygtinai pabrėžia gydytojai, sveikatos specialistai. Prevencinės programos – tai daugelio žmonių galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Dėl to pirmiausia reikia kreiptis, tartis su šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje numatytos paslaugos šiuo metu teikiamos vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieni metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas įgalina išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršys normą, šeimos gydytojas išduos siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atliks tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto nuspėti priešinės liaukos vėžį, o jos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Iš PSDF biudžeto apmokamos programos paslaugos taikomos vieną kartą per metus. Šeimos gydytojas patikros metu nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus. Su pacientu kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patariama, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą, įteikiamas informacinis pranešimas, taip pat nustatomas gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje, atliekama elektrokardiograma. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad pacientas priskirtinas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, jis siunčiamas į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Paskatinti pasyvesniuosius tikrintis gali ir turėtų ne tik gydytojai, šių programų organizatoriai, bet ir šeimos nariai, taip pat – žiniasklaida. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf.

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos Mais­to sky­riaus vy­ riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Vi­dos Ja­ro­ šie­nės tei­gi­mu, ver­ti­nant ka­ka­vos, šo­ko­la­do ir cuk­raus ska­nės­tų ženk­ li­ni­mą, bu­vo nu­sta­ty­ta ke­le­tas at­ve­ jų, kai var­to­to­jams ne­bu­vo su­teik­ta iš­sa­mi in­for­ma­ci­ja apie ga­mi­nį. Pa­ vyz­džiui, prieš pa­va­di­ni­mą bu­vo ra­ šo­mas žo­dis „rū­ši­nis“, nors šo­ko­

la­das į rū­šis ir kla­ses ne­skirs­to­mas. Tad var­to­to­jai ne­tu­rė­tų bū­ti klai­di­ na­mi. Be to, nu­sta­ty­ta, kad šio pro­ duk­to ga­my­bo­je nau­do­ja­mi da­žik­ liai E120, E161b, to­dėl jis ne­ga­li bū­ti va­di­na­mas šo­ko­la­du. To­kiam ga­mi­ niui tik­tų pa­va­di­ni­mas „šo­ko­la­do ply­te­lė“ ar­ba „sal­džio­ji ply­te­lė“.

Ma­žiau­siai aler­gi­ nių reak­ci­jų su­ke­lia juo­da­sis šo­ko­la­das. Ga­li su­kel­ti aler­gi­ją

Pa­sak V.Ja­ro­šie­nės, var­to­to­jai daž­ nai krei­pia­si į spe­cia­lis­tus, no­ rė­da­mi iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl kar­tais šo­ko­la­das pa­bą­la, kuo ski­ria­si šo­ ko­la­das nuo šo­ko­la­do ply­te­lės ar­ ba ko­kių aler­ge­nų ga­li bū­ti šia­me sal­du­my­ne. Spe­cia­lis­tė paaiš­ki­no, kad, lai­ kant ne­san­da­rio­je pa­kuo­tė­je, drėg­ no­je ar la­bai šil­to­je pa­tal­po­je, šo­

ko­la­das ar­ba šo­ko­la­di­niai sal­dai­niai pa­bą­la – pa­si­den­gia plo­nu cuk­raus kris­ta­lų sluoks­niu, ta­čiau tai ne­ reiš­kia kad toks ga­mi­nys yra su­ge­ dęs ar ne­tin­ka­mas var­to­ti. Nu­ken­ čia tik pre­ki­nė pro­duk­to iš­vaiz­da. V.Ja­ro­šie­nė įspė­ja, kad dau­ge­ lis šo­ko­la­do ga­mi­nių ga­li su­kel­ti įvai­rias aler­gi­jas. Ma­žiau­siai aler­ gi­nių reak­ci­jų su­ke­lia juo­da­sis šo­ ko­la­das, ku­ris ga­mi­na­mas tik iš ka­ka­vos mil­te­lių, ka­ka­vos svies­to ir cuk­raus. Pag­rin­das – ka­ka­va

Var­to­to­jus daž­nai klai­di­na ir sal­ du­my­nų, va­di­na­mų „sal­džią­ja ply­te­le“ ar­ba „šo­ko­la­do ply­te­le“, pa­va­di­ni­mai. Pa­sak spe­cia­lis­tės, pro­duk­tai, va­di­na­mi „šo­ko­la­do ply­te­le“, sa­vo sa­vy­bė­mis ski­ria­si nuo tik­ro šo­ko­la­do. Tik­ro­jo šo­ko­la­do pa­grin­das – jo su­dė­ty­je esan­ti ka­ka­va. Kuo di­des­ nė ka­ka­vos ma­sės da­lis, tuo šo­ko­ la­das yra ver­tin­ges­nis sa­vo sko­niu, mais­tin­gu­mu. Vie­na pa­grin­di­nių tik­ro­jo šo­ ko­la­do su­de­da­mų­jų da­lių yra ka­ ka­vos svies­tas ir ka­ka­vos sau­sų­jų me­džia­gų kie­kis – to­kia­me šo­ko­ la­de vi­suo­met yra ma­žiau cuk­raus, taip pat ir ka­lo­ri­jų. „Klai­pė­dos“ inf.

Įgyvendinus projektą – kokybiškesnės paslaugos ligonių kasose Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), gerindama viešųjų paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams, 2011 m. pradėjo įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“. Projekto tikslas – vadovaujantis visuotinės kokybės principais, sukurti ir įdiegti efektyvią, šiuolaikinius gyventojų poreikius atitinkančią viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemą. Įgyvendinant projektą siekiama pagerinti gyventojų aptarnavimo kokybę, didinti darbuotojų, teikiančių gyventojų aptarnavimo paslaugas, kompetenciją,

užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose, tobulinti VLK ir teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos ir informacinių technologijų paslaugas. Projektą sudaro dvi dalys: vieno langelio principo diegimas ligonių kasose ir visuotinės kokybės valdymo sistemos diegimas. Diegiant vieno langelio principą, nuo šiol gyventojai gali naudotis nauju aptarnavimo telefonu. Pasak VLK Kokybės vadybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Bernotienės, besirūpinantiems privalomuoju sveikatos draudimu numeriu 8 700 88 888 teikiama visa aktuali informacija. „Šiuo numeriu gyventojai gali sužinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą, Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo tvarką, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir jų apmokėjimą, taip pat atsakoma į kitus rūpimus klausimus“, – pasakoja V.Bernotienė. Dauguma vieno langelio principo diegimo veiklų jau įgyvendintos. Baigiamuosius darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos. Iki šiol savo veikloje taikiusios ISO 9001:2008 standartą, įdiegus visuotinės kokybės valdymo sistemą, VLK ir TLK sertifikuotos pagal du naujus – ISO 27001:2006 ir ISO 20000:2011 – standartus. Siekiama, kad profesionalios rizikos valdymo

ir informacinių technologijų paslaugų kokybės sistemos sumažintų kokybės neatitikčių organizacijoje skaičių ir pagerintų veiklos tęstinumo bei komunikavimo kokybę. Kaip teigia VLK Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų skyriaus vyriausioji specialistė Vanda Židonienė, VLK ir TLK keliami labai aukšti duomenų saugos ir patikimumo reikalavimai. „Labai svarbu užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose. VLK siekia nuolat gerinti informacinių technologijų paslaugų kokybę, nuo kurios priklauso gydymo įstaigų ir vaistinių informacinių sistemų veikla“, – pasakoja V.Židonienė. Specialistės teigimu, VLK ir TLK, kaip ypatingų asmens duomenų tvarkytojoms, įdiegti standartai padės tinkamai planuoti ir koreguoti teikiamas paslaugas, jas teikti greičiau ir kokybiškiau. Projektas „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007– 2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-01-V-01-026. Bendra projekto vertė 2 998 400 litų. Užs. 1049879

12

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 11, 2012

sveikata

Ge­res­nei vai­kų svei­ka­tai – so­cia­li­niai klou­nai Ser­gan­čių vai­kų kas­die­ny­bę li­go­ni­nės pa­la­to­se pla­nuo­ja pra­ skaid­rin­ti so­cia­li­niai klou­nai iš uos­ta­mies­čio.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vie­ta: imp­ro­vi­zuo­ti vai­di­ni­mai kar­tais su­ren­gia­mi tie­siog pa­la­tos tarp­

du­ry­je.

R

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je jau ne kar­tą lan­kė­si so­cia­li­niai klou­nai. Pas­ta­rą­jį kar­tą su di­des­nę pa­tir­tį tu­rin­čiais ko­le­go­mis į pa­la­tas pas vai­kus ėjo ir du klai­pė­die­čiai sa­va­ no­riai, ne­se­niai praė­ję spe­cia­lius ap­mo­ky­mus. Mer­gi­na ir vai­ki­nas tu­ri pa­tir­ties sce­no­je. Prie šių sa­ va­no­rių ne­tru­kus tu­rė­tų pri­si­jung­ ti dar vie­na mer­gi­na. Aso­cia­ci­jos „Bal­ta sce­na“ va­ do­vė Vil­tau­tė Že­me­ly­tė ti­ki­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu ap­mo­ky­ti klai­ pė­die­čiai nuo­lat ga­lės reng­ti imp­ ro­vi­zuo­tus vai­di­ni­mus li­go­ni­nės pa­la­to­se. So­cia­li­niai klou­nai kar­tą per sa­ vai­tę ruo­šia­si lan­ky­tis Klai­pė­dos

vai­kų li­go­ni­nė­je ir Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Tu­ber­ku­lio­ zės fi­lia­lo vai­kų sky­riu­je.

Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad juo­kas ir at­si­ pa­lai­da­vi­mas bend­ rau­jant su klou­nais vai­kams pa­de­da at­ si­kra­ty­ti ne­ri­mo prieš ope­ra­ci­ją.

Užė­ję į pa­la­tas ar­ba jų tarp­du­ ry­je ne­ti­kė­ti sve­čiai su­ren­gia imp­ ro­vi­zuo­tus vai­di­ni­mus. Klou­nai pa­ste­bi, kad gy­dy­mo įstai­go­se vai­

kams trūks­ta žais­mės. Tad jie kom­ pen­suo­ja šį trū­ku­mą ir tam­pa sa­ vo­tiš­kais vie­ny­to­jais tarp me­di­kų, ma­žų­jų pa­cien­tų, tė­vų ir pa­la­tų kai­my­nų. Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad juo­kas ir at­si­pa­lai­da­vi­mas bend­rau­jant su klou­nais vai­kams pa­de­da at­si­kra­ ty­ti ne­ri­mo prieš ope­ra­ci­ją. Klou­nų te­ra­pi­ja efek­ty­viai gelbs­ ti vai­kams, pa­ty­ru­siems psi­cho­ lo­gi­nes trau­mas ar tu­rin­tiems emo­ci­nių su­tri­ki­mų. Jie pa­de­da su­ švel­nin­ti ma­žų­jų san­ty­kį su suau­ gu­siai­siais. So­cia­li­nės klou­na­dos pro­gra­ma Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo 2010 me­tais nuo ap­si­lan­ky­mo vie­no­je Vil­niaus li­go­ni­nė­je. Ši pra­kti­ka taip pat pla­ čiai tai­ko­ma Eu­ro­po­je, JAV ir ki­to­ se ša­ly­se.

AB „Pieno žvaigždės“

Natūralus sveikatos ir energijos šaltinis – sviestas Rita Alejūnaitė Lietuvių liaudies patarlė byloja, kad šaukštas sviesto košės nepagadina. Šiuo metu šis pieno produktas nebėra vien košių ar sumuštinių sudedamoji dalis, nes jo dedama ir į įvairius kulinarinius kepinius, troškinius, padažus. Didesnį sviesto vartojimą lemia ne tik skoninės savybės, bet ir dietologų vertinimai. Medikai teigia, kad saikingas kiekis šviežio ir natūralaus sviesto yra naudinga žmogaus organizmui.

Sviestas pagerina kalcio, magnio ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K – įsisavinimą. Be to, šis pieno produktas yra natūralaus beta karotino, kuris suteikia sviestui geltoną atspalvį, šaltinis. „Sviestas suteikia maistui juslines savybes – skonį, kvapą, o dėl savo maistingumo – ilgesnį sotumo jausmą. Jame esantys pieno riebalai yra lengvai ir greitai įsisavinami bei atlieka termoreguliacinę, apsauginę funkciją, nes įeina į visų ląstelių membranos sudė-

tį ir aprūpina organizmą hormonais. Dar viena naudinga sviesto savybė yra jame esanti cholesterolio kiekio kraujyje nedidinanti oleino rūgštis, kuri sudaro apie 40 proc. šio pieno produkto sudėties“, – apie sviesto naudą žmogaus organizmui pasakoja Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

Pusryčiams valgomi sumuštinis ar košė, pagardinti natūraliu sviestu, suteikia daug energijos dienos pradžiai. Sviesto organizmas pasisavina 97 proc., o jame esančių neriebiųjų medžiagų – baltymų ir angliavandenių – 94 proc., tad mitybos požiūriu jis labai vertingas. „Natūralaus sviesto paros norma sveikam žmogui yra iki 10 g dienai. Pusryčiams valgomi su-

muštinis ar košė, pagardinti natūraliu sviestu, suteikia daugiau energijos dienos pradžiai ir papildo organizmą lengvai įsisavinamais riebalais bei vitaminais. O kitus riebalų gaminius, į kuriuos dedama tam tikrų priedų, organizmas įsisavina sunkiau, bet kilokalorijų juose dažnai yra beveik tiek pat kaip svieste“, – sakė E.Kliukaitė Pasak dietologės, saikingai vartojamas natūralus sviestas yra naudingas maisto produktas, kuris papildo mūsų organizmą įvairiomis maisto medžiagomis, todėl jam turėtų atsirasti vietos žmogaus maisto racione. Atsargiau jį naudoti turėtų tik širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės, nes jiems rekomenduojama vengti visų produktų, kuriuose yra nemažas cholesterolio kiekis. Tačiau vaikų mityboje sviestas yra ypač svarbus, nes jame esantys riebalai būtini kaip statybinė augančio organizmo ląstelių medžiaga. Šiuo pieno produktu pagardinta košė, blyneliai ar sriuba

ne tik paskanins vaikų mėgstamus patiekalus, bet ir suteiks jų organizmui reikalingų medžiagų. Didžiausia Baltijos šalyse pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ sviesto mėgėjams siūlo išskirtinės kokybės „Dvaro“ svies-

tą. Jis gaminamas iš aukščiausios kokybės šviežios saldžios grietinėlės ir yra ypač turtingo sodraus skonio, be to, lengvai tepamas. Šiame svieste išsaugotos maisto medžiagos ir natūralumas garantuoja išskirtinį skonį ir tikro sviesto kokybę. Ne veltui „Dvaro“ sviestas buvo įvertintas autoritetingo Vokietijos maisto produktų kokybės instituto „LUFA Nord West“ ir gavo sertifikatą, įrodantį, kad atitinka aukščiausius kokybinius parametrus.

97 proc.

sviesto pasisavina organizmas.

13

antrADIENIS, gruodžio 11, 2012

pasaulis At­nau­jins ­ san­ty­kius

Pa­vo­jaus ­ nė­ra

Iš­lai­kė ­ val­džią

Gru­zi­ja ir Ru­si­ja su­rengs pir­ mą­sias dip­lo­ma­ti­nes de­ry­bas. Tai pra­ne­šė Gru­zi­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rė Ma­ja Pan­dži­ ki­dzė. Abi ša­lys dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių ne­pa­lai­ko nuo 2008 m. Ta­čiau prem­je­ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis san­ty­kių su Ru­si­ja nor­ma­li­za­vi­mą lai­ko už­sie­nio po­li­ti­kos prio­ri­te­tu.

Me­di­kai tvir­ti­na, kad pa­si­li­ go­ju­sio bu­vu­sio Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos (PAR) pre­zi­den­ to Nel­so­no Man­de­los gy­vy­bei tie­sio­gi­nio pa­vo­jaus nė­ra, bet ke­ti­na­ma at­lik­ti dau­giau me­ di­ci­ni­nių ty­ri­mų. Va­kar N.Man­ de­lą li­go­ni­nė­je ap­lan­kė už jo svei­ka­tos ap­sau­gą at­sa­kin­gas PAR gy­ny­bos mi­nist­ras.

Ru­mu­ni­jos val­dan­čio­ji koa­li­ ci­ja lai­mė­jo įvy­ku­sius par­la­ men­to rin­ki­mus. So­cia­li­nė li­ be­ra­lų są­jun­ga, ku­riai va­do­ vau­ja prem­je­ras Vic­to­ras Pon­ ta, ga­vo be­veik 60 pro­c. bal­sų. Koa­li­ci­jos ne­su­tai­ko­mam prie­ ši­nin­kui pre­zi­den­tui Traia­nui Băses­cu ar­ti­mos par­ti­jos nuo lai­mė­to­jų smar­kiai at­si­li­ko.

In­ter­ne­tas: iš­šū­kis ko­mu­nis­tų re­ži­mui Kaip įti­kin­ti žmo­nes, kad jie gy­ve­na ro­ju­ je, o už sie­nos – su­pu­vęs pa­sau­lis? Šiau­ rės Ko­rė­jos ly­de­riams vie­šo­sios erd­vės kont­ro­lė to­kia pat svar­bi, kaip ka­ri­niai rau­me­nys. Vis­gi, tech­no­lo­gi­jų am­žius bel­ džia­si į šios ša­lies du­ris.

Po­ky­čių be­lau­kiant

Šiau­rės Ko­rė­jos žmo­nėms vir­tua­li erd­vė – ne­ži­no­mas pa­sau­lis. Tie­ sa, priei­ga prie in­ter­ne­to ko­mu­ nis­ti­nė­je vals­ty­bė­je, ži­no­ma, yra, tik tei­sę nar­šy­ti ja­me tu­ri tik „eli­ to“ na­riai. Ar ga­li bū­ti taip, kad varž­tai Šiau­ rės Ko­rė­jo­je pa­ma­žu at­si­lei­džia ir in­ter­ne­tas grei­tai bus pa­sie­kia­mas di­des­nei da­liai vi­suo­me­nės? Eks­per­tai sa­ko, kad tech­no­lo­ gi­jų am­žius vis gar­siau bel­džia­si į vie­nos už­da­riau­sių pa­sau­lio ša­lių var­tus. „Re­ži­mas lai­kui bė­gant ne­be­ga­ lės vi­siš­kai kont­ro­liuo­ti vi­sų ko­ mu­ni­ka­ci­jų ša­ly­je taip, kaip tai da­ rė anks­čiau“, – pro­gno­za­vo Scot­tas Tho­mas Bruce’as, Šiau­rės Ko­rė­jos eks­per­tas. – Ma­nau, in­ter­ne­tas ga­li su­kel­ti reikš­min­gų po­ky­čių.“ „Rau­do­no­ji žvaigž­dė“

Šiau­rės Ko­rė­jos sos­ti­nė­je Pchen­ja­ ne da­bar vei­kia vos vie­na in­ter­ne­ to ka­vi­nė. Vie­toj įpras­tų ope­ra­ci­nių sis­te­mų, to­kių kaip „Win­dows“, mė­ly­nuo­se kom­piu­te­rių lan­guo­se švie­čia rau­do­nas už­ra­šas ko­rė­jie­ čių kal­ba „Rau­do­no­ji žvaigž­dė“. Tai ša­ly­je su­kur­tos ope­ra­ci­nės sis­te­mos pa­va­di­ni­mas. „Rau­do­no­ sios žvaigž­dės“ kū­ri­mą, kaip kal­

ba­ma, as­me­niš­kai ku­ra­vo pa­ts ve­ lio­nis bu­vęs ša­lies va­do­vas Ki­mas Jong-ilas. Ji pa­na­ši į ope­ra­ci­nę sis­ te­mą „Li­nux“.

Vy­riau­sy­bė lai­kui bė­gant ne­be­ga­lės vi­ siš­kai kont­ro­liuo­ti vi­sų ko­mu­ni­ka­ci­jų ša­ly­je taip, kaip tai da­rė anks­čiau. At­si­da­rius pa­grin­di­nį dar­ba­lau­ kį į akis krin­ta tai, kad me­tai ka­ len­do­riu­je – ne 2012, o 101. Ki­taip sa­kant, me­tai skai­čiuo­ja­mi nuo pir­mo­jo ša­lies di­džio­jo va­do Ki­mo Il-sun­go gi­mi­mo me­tų. Vaiz­das in­ter­ne­to ka­vi­nė­je – kiek neįp­ras­tas. Prie kom­piu­te­rių čia sė­di ne paaug­liai, atė­ję pa­žais­ti kom­piu­te­ri­nių žai­di­mų, o kos­tiu­ mais vil­kin­tys vy­rai. Daž­niau­siai ka­vi­nė­je lan­ko­ si moks­li­nin­kai ar­ba vals­ty­bės tar­ nau­to­jai, ku­riems leis­ta nau­do­tis vir­tua­lia erd­ve aka­de­mi­niais ar dar­ bo tiks­lais. Tie­sa, ga­li­my­bės nar­šy­ti – ri­bo­tos. Priei­na­mos tik tos sve­tai­ nės, ku­rios prieš tai bu­vo kruopš­čiai

Cen­zū­ra: Šiau­rės Ko­rė­jos re­ži­mas kruopš­čiai pri­žiū­ri vir­tua­lią erd­vę, kad ša­lies gy­ven­to­jai ne­gau­tų kenks­

min­gos in­for­ma­ci­jos.

at­rink­tos cen­zū­ros prie­vaiz­dų. Ki­ taip sa­kant, in­ter­ne­tas Šiau­rės Ko­ rė­jo­je vei­kiau pri­me­na ko­kios nors įmo­nės vi­di­nį in­ter­ne­ti­nį ry­šį (int­ ra­ne­tą), nė­ra ga­li­my­bės pa­tek­ti į pa­sau­li­nę vir­tua­lią erd­vę. Tech­no­lo­gi­jų am­žius

Žur­na­lis­tas Chri­sas Gree­nas pa­sa­ ko­jo, kad griež­tą in­ter­ne­to cen­zū­ rą ban­do­ma vi­saip apei­ti. Pa­vyz­džiui, lai­dant į Šiau­rės Ko­ rė­ją ba­lio­nė­lius su USB laik­me­no­

mis. Daž­niau­siai to­kie ba­lio­nė­liai Šiau­rės Ko­rė­ją pa­sie­kia iš gre­ti­mos Pie­tų Ko­rė­jos. Į jas įra­šo­mos ke­ lios Pie­tų Ko­rė­jo­je su­kur­tos mui­ lo ope­ros, taip pat „Vi­ki­pe­di­ja“ ko­ rė­jie­čių kal­ba, kad žmo­nės Šiau­rės Ko­rė­jo­je ga­lė­tų su­si­pa­žin­ti su pa­ sau­liu. Ki­ni­jo­je eg­zis­tuo­jan­ti in­ ter­ne­to cen­zū­ra, pa­šai­piai va­di­ na­ma „Great fi­re­wall“ (Di­džią­ja už­kar­da), ri­bo­ja in­ter­nau­tų priė­ ji­mą prie kai ku­rių „kenks­min­gų“ in­ter­ne­to sve­tai­nių. O Šiau­rės Ko­

„Reu­ters“ nuo­tr.

rė­jos cen­zū­ros sis­te­ma juo­kais va­ di­na­ma tink­le­liu nuo uo­dų – pro jį ne­pa­ten­ka be­veik nie­kas, ko ne­no­ ri ma­ty­ti ir gir­dė­ti ko­mu­nis­tų re­ ži­mas. Pre­ky­ba mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais Šiau­rės Ko­rė­jo­je taip pat kont­ro­ liuo­ja­ma. Ofi­cia­liai rin­ko­je par­ duo­da­mi mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai ne­tu­ ri da­lies funk­ci­jų. Pa­vyz­džiui, jais net ne­ga­li­ma at­lik­ti tarp­tau­ti­nių skam­bu­čių. BBC inf.

D.Medvedevas ir vėl pri­si­kal­bė­jo Ru­si­jos prem­je­ras Dmit­ri­jus Med­ ve­de­vas už­li­po ant to pa­ties grėb­ lio. Šį kar­tą esant neiš­jung­tam mik­ ro­fo­nui jis Ru­si­jos tei­sė­sau­gos dar­ buo­to­jus pa­va­di­no ožiais.

Žvaigž­dė: D.Med­ve­de­vo pa­sa­ky­

mas ta­po in­ter­ne­to sen­sa­ci­ja.

AFP nuo­tr.

Dar bū­da­mas Ru­si­jos pre­zi­den­tu per po­kal­bį Seu­le su JAV pre­zi­den­ tu Ba­rac­ku Oba­ma D.Med­ve­de­vas ko­le­gai pra­si­ta­rė, kad tai, ką su­ži­ no­jo iš JAV pre­zi­den­to, bū­ti­nai per­ duos tuo me­tu prem­je­rui Vla­di­mi­ rui Pu­ti­nui. „Sup­ran­tu. Per­duo­siu šią in­for­ ma­ci­ją Vla­di­mi­rui“, – ta­da sa­kė D.Med­ve­de­vas, pri­va­čiai kal­bė­da­ ma­sis su B.Oba­ma. Ta­da Krem­liaus kri­ti­kai juo­kė­si, kad D.Med­ve­de­vas be sa­vo glo­bė­jo ži­nios ne­prii­ma jo­ kių spren­di­mų.

Da­bar D.Med­ve­de­vas, ma­ny­da­ mas, kad jo nie­kas ne­klau­so, Ru­ si­jos tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nus iš­va­ di­no ožiais, nes šie anks­ty­vą ry­tą su­ren­gė rei­dą prieš fil­mų kū­rė­ ją Pa­ve­lą Kos­to­ma­ro­vą, ku­ris kū­ rė in­ter­ne­ti­nį do­ku­men­ti­nį fil­mą apie Ru­si­jos opo­zi­ci­ją pa­va­di­ni­mu „Srok“ („Ter­mi­nas“). Per ne­rū­pes­tin­gą po­kal­bį D.Med­ ve­de­vas ge­ra­šir­diš­kai juo­ka­vo įvai­ rio­mis te­mo­mis, pra­de­dant ran­ki­ niais laik­ro­džiais ir bai­giant tuo, ar yra Se­ne­lis Šal­tis, kaip Ru­si­jo­je va­di­na­mas Ka­lė­dų Se­ne­lis. Ta­čiau taip pat jis sar­kas­tiš­kai su­kri­ti­ka­vo Ru­si­jos sau­gu­mo pa­jė­gų įpro­čius. „Ožiai ty­rė­jai, kad atei­na aš­tun­ tą ry­to“, – pra­si­ta­rė D.Med­ve­de­ vas. Pa­tiks­lin­tas, kad ty­rė­jai atė­jo

7, ne 8 val. ry­to, jis iš­rė­žė: „Sep­ tin­tą? Na, sta­čiai... Iš tik­rų­jų tai įpro­čių rin­ki­nys. La­bai daug žmo­ nių, dir­ban­čių tei­sė­sau­gos or­ga­ nuo­se, <...> iš tik­rų­jų taip ir ma­ no – kad jei­gu ateis sep­tin­tą ry­to, gaus vi­sa, taip sa­kant, aukš­čiau­ sios ko­ky­bės.“

Ožiai ty­rė­jai, kad atei­na aš­tun­tą ry­to. Bet ty­ri­mų ko­mi­te­to, ku­ris įvyk­ dė tą rei­dą, at­sto­vas Vla­di­mi­ras Mar­ki­nas at­rė­žė, kad rei­das bu­ vo vi­siš­kai tei­sė­tas, ir pa­smer­kė prem­je­ro ko­men­ta­rus.

„La­bai keis­ta gir­dė­ti ko­men­ta­ rus, ku­rie ne tik įžei­džia Ru­si­jos ty­rė­jus, bet ir ken­kia vi­soms ša­ lies sau­gu­mo pa­jė­goms“, – pik­ti­ no­si V.Mar­ki­nas. „Rus­sia To­day“ at­sto­vai tvir­ ti­no, kad neo­fi­cia­lus po­kal­bis su D.Med­ve­d e­v u ne­t u­r ė­jo pa­tek­ ti į in­ter­ne­tą. „Ži­no­ma, mes ap­ gai­les­tau­ja­me, kad bu­vo pa­ro­dy­ta tech­ni­nė trans­lia­ci­jos da­lis, ne­ skir­ta vie­šai ro­dy­ti“, – laik­raš­čiui „Kom­mer­sant“ sa­kė ka­na­lo vy­ riau­sio­ji re­dak­to­rė Mar­ga­ri­ta Si­ mo­nian. D.Med­ve­de­vo at­sto­vė Na­ta­li­ ja Ti­ma­ko­va at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti, tai pa­va­di­nu­si slap­ta nu­klau­sy­tais po­kal­biais. BNS inf.

14

antradienis, gruodžio 11, 2012

sportas

„Žu­vėd­ros“ si­dab­ras spin­di kaip auk­sas Vo­kie­ti­jo­je vy­ku­sia­ me pa­sau­lio čem­ pio­na­te „Žu­vėd­ros“ pel­ny­tas si­dab­ras par­ke­lia­vo na­mo. Va­kar iš Brė­me­no grį­žu­sių „si­dab­ri­nių“ čem­pio­nų lau­kė ne aud­rin­gos su­tik­tu­ vės, o re­pe­ti­ci­jų ma­ ra­to­nas – „Žu­vėd­ra“ ruo­šia­si nau­ja­me­ti­ nių pa­si­ro­dy­mų tu­ rui per di­džiau­sias ša­lies are­nas.

Tra­di­ci­jos: iš Brė­me­no vi­ce­čem­pio­nai ir vėl grį­žo ty­liai.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Iš­le­pi­no lai­mė­ji­mais

Nors ir kiek pa­var­gę po il­gos ke­lio­ nės au­to­bu­su prie Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to va­kar vi­ dur­die­nį pa­bi­rę „žu­vėd­rie­čiai“ bu­vo links­mai nu­si­tei­kę, da­li­jo­ si įspū­džiais, džiau­gė­si me­da­liais bei tra­di­ciš­kai su­si­bū­rė įsiam­žin­ti bend­rai nuo­trau­kai. Tiek šo­kė­jai, tiek va­do­vai įsi­ti­ ki­nę, jog Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­ ti­nių šo­kių an­samb­lių čem­pio­na­te lai­mė­tas „Žu­vėd­ros“ si­dab­ras pri­ lygs­ta auk­sui, nors juo ir pa­si­puo­šė čem­pio­na­to šei­mi­nin­kai – Brė­me­ no „Gruen Gold Club“ at­sto­vai.

Ant­ro­ji „Žu­vėd­ros“ ko­man­da su kom­po­zi­ci­ja „Vi­va Es­pa­na!“ taip pat pa­puo­lė į fi­na­lą ir užė­mė šeš­ tą­ją vie­tą. Tei­sė­jui dre­bė­jo ran­kos

„Brė­me­ne rei­kia bū­ti pir­mam, kad gau­tum ant­rą vie­tą. Po­li­ti­ka la­bai aiš­ki. Ob­jek­ty­viai ver­ti­nant, pir­ mą­ją vie­tą pel­nę mū­sų var­žo­vai bu­vo jos ne­ver­ti. Klu­bui – de­šimt me­tų. Be to, tarp­tau­ti­nės aso­cia­ ci­jos, ku­riai mes pri­klau­so­me, ir pre­zi­den­tas, ir vi­cep­re­zi­den­tas – vo­kie­čiai. Ir jie dėl sa­vo ša­lies gar­bės, šlo­vės da­ro ne­są­ži­nin­gą dar­bą, pa­ren­ka tuos tei­sė­jus, ku­ rie vi­siš­kai ne­dir­ba su an­samb­ liais. Vie­nam jų, kai kė­lė vie­tas,

net ran­kos dre­bė­jo“, – pri­si­mi­ nė „Žu­vėd­ros“ va­do­vė Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė. Ji pri­pa­ži­no, jog to­kios me­tai iš me­tų be­si­kar­to­jan­čios is­to­ri­ jos anaip­tol ne­ke­lia ūpo. „Pa­vyz­ džiui, mol­da­vų šo­kė­jai ne­be­šo­ka, nes jiems tai nu­si­bo­do. Nors bu­ vo tik­rai ge­ra gru­pė“, – ydin­gos si­tua­ci­jos pa­sek­mes įvar­di­jo va­ do­vė. „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jas Jus­tas Ba­rei­ šis taip pat pri­pa­ži­no, jog tiek šo­ kė­jai, tiek va­do­vai pa­da­rė vis­ką, kad pa­si­ro­dy­mas bū­tų aukš­čiau­ sio ly­gio. „La­bai sten­gė­mės, ana­li­za­vo­ me sa­vo klai­das, ieš­ko­jo­me bū­dų, kaip iš­spręs­ti vie­nas ar ki­tas pro­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ble­mas, ir fi­na­le pa­si­ro­dė­me pui­ kiai“, – tei­gė šo­kė­jas. Lau­kia pra­ra­di­mai

Dar ne­spė­jus nu­slūg­ti džiu­gioms emo­ci­joms „žu­vėd­rie­čiai“ jau va­ kar sku­bė­jo į re­pe­ti­ci­ją – šo­kė­jų lau­kia su­pla­nuo­ti šven­ti­niai ka­lė­ di­niai pa­si­ro­dy­mai, į ku­riuos bi­lie­ tai tie­siog šluo­te šluo­ja­mi. Dėl šios prie­žas­ties kiek anks­čiau į Klai­pė­dą grį­žo ir S.Idze­le­vi­čie­nė – kar­tu su sep­ty­niais šo­kė­jais ji į Lie­ tu­vą par­skri­do jau sek­ma­die­nį. Va­do­vė ne­pa­nei­gė vis gar­siau skam­ban­čių kal­bų, jog bū­si­ma­ sis Eu­ro­pos čem­pio­na­tas „Žu­vėd­ rai“ ga­li bū­ti pa­sku­ti­nis ar­ba ja­me ge­riau­siu at­ve­ju da­ly­vaus tik vie­

na ko­man­da. Va­do­vės tei­gi­mu, to prie­žas­tys – ne vien fi­nan­si­nės. „Pir­miau­sia – nė­ra kam šok­ti, sun­ku su­rink­ti kon­tin­gen­tą. Jau­ni­ mas ne­no­ri dirb­ti, lan­ky­ti re­pe­ti­ci­ jų, jos vyks­ta vė­lai va­ka­rais, o vi­si stu­den­tai dir­ba, ei­na „pa­si­duo­ne­ liau­ti“. Žmo­nės pa­vargs­ta, nu­lei­ džia ran­kas. Šo­kė­jai pa­ti­ria ir la­bai daug trau­mų“, – kal­bė­jo S.Idze­le­ vi­čie­nė. Kaip pri­pa­ži­no „Žu­vėd­ros“ va­ do­vas Ro­mal­das Idze­le­vi­čius, jau vi­siš­kai aiš­ku, jog po šio čem­pio­ na­to ko­man­da ne­teks vie­no šo­ kė­jo, ku­ris ke­ti­na iš­vyk­ti į Ame­ri­ ką. Ta­čiau tre­ne­ris neat­me­ta, kad an­samb­lį ga­li pa­lik­ti ir dar ke­le­tas „žu­vėd­rie­čių“.

Latviai nepasipriešino klaipėdiečiams Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai iškovojo lengvą pergalę Baltijos rankinio lygos (BHL) pirmenybė­ se, Latvijoje net 40:24 įveikę Do­ belės „Tenax“ komandą.

Į paskutiniąsias šių metų rungtynes su BHL autsaideriais klaipėdiečiai vyko neramūs – namie liko išoperuotas vartininkas Aistis Pažemeckas, traumuoti pagrindiniai žaidėjai Tadas Stankevičius ir Jonas Truchanovičius. Prasidėjus susitikimui nerami nuotaika beregint išgaravo. Nesužaidus nė pusės kėlinio klaipėdiečiai pirmavo 9:3. Vėliau „Dragūno“ žaidėjai suteikė šeimininkams daugiau laisvės, todėl vienu metu komandas skyrė vos 3 įvarčiai – 16:13. Tačiau dar kartą panaudoję geležinę gynybą, klaipėdiečiai ilsėtis išėjo turėdami solidų 7 įvarčių skirtumą – 19:12. Po pertraukos Lietuvos čempionai buvo dar labiau pranašesni. Ypač latviai nieko negalėjo padaryti gindami savo vartus. Tarp klaipėdiečių rezultatyvumu išsiskyrė po 9 įvarčius pelnę Karolis

Stropus ir Edvinas Vorobjovas, 7 – Evaldas Griežė, 6 – Benas Petreikis. „Dragūno“ komandos treneris Artūras Juškėnas prisipažino, kad baiminosi, jog bus sunku žaisti. „Laimė, pavyko išsiveržti į priekį nuo pirmųjų minučių, o toliau vargo neturėjome“, – pasidžiaugė strategas. Po pirmojo BHL rato pirmauja baltarusiai – Minsko ASK rankininkai turintys 12 taškų. Jų persvara prieš persekiotojus būtų dar įspūdingesnė, jei ne netikėtas pralaimėjimas šį turą, kai Kaune juos 27:26 nugalėjo „Granitas-Gaja-Karys“. Po 10 taškų turi suomių „Riihimäen Cocks“ ir estų „Polva Serviti“, „Granitas-Gaja-Karys“ su 8 taškais – ketvirtas. „Dragūnas“ ir „Kehra-Daisy“ iš Estijos iškovojo po 7 taškus. Mūsų rankininkai dėl geresnio įvarčių skirtumo – penkti. Į finalines varžybas pateks keturios ekipos. „Dragūno“ septynetukas turi geras galimybes kovoti dėl aukščiausių vietų, nes antrojo rato penkerias rungtynes iš septynerių žais namie. „Klaipėdos“ inf.

Aktyvumas: vis dažniau tarp rezultatyviausių „Dragūno“ žaidėjų būna K.Stropus (mėlyni marškinėliai).

Vytauto Petriko nuotr.

19

antradienis, gruodžio 11, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Namai dar toli antradienis – Likimo pirŠtas trečiadienis – Dainorėlis ketvirtadienis – Traktorius penktadienis – Linoleumas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite priešiškai nusiteikęs kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo tikslus ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Stenkitės vengti konfliktų. Galbūt patirsite nuoskaudų ar pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Liūtas (07 23–08 23). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite vėliau. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Klausyti kitų žmonių patarimų, ar ne – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Šaulys (11 23–12 21). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui praplėsti. Ožiaragis (12 22–01 20). Maloniai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Tai jus padarys laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 18 d.

Parodoje – architekto akvarelių „Aqua retro“ Rytoj klaipėdietis architektas Zigmas Bernardas Rutkauskas atidarys savo akvarelių parodą, kuria uostamiesčio meno gerbėjai ir miesto svečiai galės pasigrožėti visą mėnesį.

Architektas Z.B.Rutkauskas akvarele pradėjo domėtis dar studijų laikais 1958–1964 m. tuomečiame Kauno politechnikos institute. Paskatintas dėstytojų – dailinin-

kų J.Vaičio, A.Žmuidzinavičiaus, A.Janulio, taip pat domėdamasis bei studijuodamas to meto akvarelininkų A.Lukšo, A.Keturkos, I.Budrio ir kitų darbus, kaprizingos akvarelės meno technikos jis nepamiršo ligi šiol. Autorius yra dalyvavęs akvarelininkų parodose Klaipėdoje ir kituose miestuose. Parodoje „Aqua retro“ bus pristatyta tik dalis Z.B.Rutkausko

darbų, sukurtų ankstyvuoju kūrybos periodu. Architekto akvarelių paroda „Aqua retro“ įsikurs Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos būstinėje (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4, III aukšte). Vernisažas – gruodžio 12 d. 17.30 val. Paroda veiks iki 2013 m. sausio 11 d. „Klaipėdos“ inf.

Peizažas: Z.B.Rutkausko akvarelė „Miškas“.

Orai

Šiandien daug kur pasnigs, tempera­ tūra bus 1–6 laipsniai šalčio. Trečiadienio naktį žymesnio sniego nenu­ matoma, o dieną daug kur pasnigs. Naktį šals iki 10 laipsnių šalčio, die­ ną bus 3–7 laipsniai šalčio.

Šiandien, gruodžio 11 d.

–5

–5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–5

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–2

Utena

–5

8.29 15.54 7.23

346-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 20 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –1 Brazilija +26 Briuselis +1 Dublinas +6 Kairas +19 Keiptaunas +28 Kopenhaga –1

kokteilis Kal­bos „ke­bek­nė“ „Kok­tei­lis“ pa­ste­bė­jo, kad val­diš­ka duo­ na min­tan­tys dy­ka­duo­niai sa­vo ap­gai­lė­ ti­ną eg­zis­ta­vi­mą mas­kuo­ja pla­čio­sioms ma­sėms ne­sup­ran­t a­mu žo­dy­nu, tuo įpras­min­da­mi sa­vo bu­v i­mą ir tar­si ap­ si­draus­da­mi: „Jūs, kvai­liai, ne­sup­ran­ta­ te, ko­kie mes svar­būs, rei­ka­lin­gi ir reikš­ min­g i“. Tai­g i ant val­d iš­kos kė­dės nu­t ū­ pu­sio smar­k uo­l io tiks­las – kal­bė­t i kuo įmant­r iau. Ne­d i­de­l is pa­vyz­dys. Jau­nu­ tė funk­cio­n ie­rė for­mu­l ia­rais iš­va­go­t u vei­du drėb­te­li: „Įt­rauk­ti į pa­rei­gy­bių ap­ ra­šy­mus, kad bū­t ų pri­va­lo­mai at­l ie­ka­ mas kiek­v ie­nas vi­z uo­t i­nas tei­sės ak­ to pro­jek­tas“.Ką nors su­pra­to­te? Bū­tent. Bet skam­ba la­bai iš­ki­liai ir ne­tgi pro­tin­ gai. Ar­ba štai dar vie­nas: „Pla­nuo­ja­mos 2013–2015 m. spe­cia­lio­sios ap­lin­kos ap­ sau­gos rė­mi­mo pro­gra­mos prie­mo­nės“. Kas yra prie­mo­nė? Štai ką apie tai ra­šo „Da­bar­ti­nis lie­tu­vių kal­bos žo­dy­nas“: „Prie­mo­nė – tai daik­tas, įran­kis, prie­tai­sas, rei­ka­lin­gas kam nors at­l ik­t i, pa­da­r y­t i“. Dar ga­l i bū­t i me­n i­nės iš­raiš­kos prie­mo­nės. Tai čia tur­būt apie tai ir kal­ba­ma. Sup­rask, pa­dai­nuos už pi­ ni­gus, ir oras mies­te bus svei­kes­nis.

Iš­min­tis: pri­pra­ti­mas – blo­ges­

nis už pri­gi­mi­mą.

Po­li­ti­kų sva­jo­nė

Londonas +4 Madridas +10 Maskva –3 Minskas 0 Niujorkas +9 Oslas –6 Paryžius +4 Pekinas –1

Praha –2 Ryga –1 Roma +9 Sidnėjus +24 Talinas –1 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva –4

Vėjas

2–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-6

-5

-6

-6

2

-6

-6

-7

-6

5

rytoj

ketvirtadienį

-2

Marijampolė

Vilnius

–3

Alytus

-2

-6

3

1798 m. mi­rė Lau­ry­nas Stuo­ka-Gu­ce­v i­čius, lie­ tu­v ių ar­c hi­tek­t as, žy­ miau­sias Lie­tu­vos bran­ džio­jo kla­si­ciz­mo at­sto­ vas. Gi­mė 1753 m. 1843 m. gi­mė žy­mus vo­ kie­čių bak­te­rio­lo­gas, at­ ra­dęs tu­ber­ku­lio­zę, cho­ le­rą ir juod­li­gę su­ke­lian­ čias bak­te­r i­jas, No­b e­ lio fi­zio­lo­gi­jos ir me­di­ci­ nos pre­m i­jos lau­rea­tas (1905 m.) Ro­bert Koch. Mi­rė 1910 m.

Klai­pė­do­je, S.Nė­ries gat­vė­je bu­vu­sio­je KGB būs­ti­nė­je, bai­ gia­mas įreng­ti Ge­ no­ci­do mu­zie­jus. Idė­ja to­kiam mu­zie­ jui dar prieš ke­le­ tą me­tų ki­lo uos­ta­ mies­čio po­li­ti­niams trem­ti­niams ir ka­li­ niams.

nin­ko ma­ne­ke­nas – šiur­pios praei­ties liu­di­nin­kas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šven­ti­nis de­tek­ty­vas Pir­ma­die­nio ry­tą į sa­vi­val­dy­bės, tos, ku­ ri yra Lie­pų gat­vė­je, vi­di­n į kie­mą at­rie­ dė­jo di­de­l is sunk­ve­ž i­mis, skli­di­nas eg­ lių ša­ke­l ių. Ir pa­ž i­ro, su­g u­žė­jo prie tų eg­li­ša­kių ka­bi­ne­ti­niai darbš­tuo­liai. Kas na­mus pa­puoš, kas ant dar­bas­ta­l io pa­ si­merks. Juk Ka­lė­dos ar­ti­na­si, o be eg­lu­ tės ša­ke­lių šven­tė – ne šven­tė. „Kok­tei­lio“ agen­tui gra­žu bu­vo žiū­rė­ti, kaip sku­ba ir tem­pia tas ša­ke­les į sa­vo ur­ve­lius tie ka­ bi­ne­tų žmo­ge­liai tar­si ko­kie be­brai rąs­ tus nau­jai už­tvan­kai. Ūmai pa­r ū­po, kas čia toks ge­ras tas ša­ke­les da­li­ja, bet kur be­klau­si, nie­ko ne­gau­si. Nie­kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kas jas do­va­no­jo. Sa­ko, ša­ke­lių klau­si­mu ge­riau­siai in­for­muo­ta Ša­ka­lie­ nė. Bet mies­to ūkio ve­dė­jai va­kar la­biau rū­pė­jo snie­gas gat­vė­se. To­dėl eg­li­ša­kė­ mis mies­te­lio val­dy­to­jus api­py­lęs me­ce­ na­tas li­ko ne­ž i­no­mas. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, už­mo­kė­jęs mo­kes­čius, ga­li ra­miai mie­go­ti: va­gys nea­teis)

a.dykoviene@kl.lt

Men­ka sping­su­lė vos ap­švie­čia kam­pe sė­din­tį uni­for­muo­tą vy­rą. Nors tai tik ma­ne­ke­nas, ta­čiau ir su juo vie­nu­mo­je ne­jau­ku. Vos ke­ tu­rių kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to ir nė 2 m aukš­čio ne­sie­kian­ti pli­kų be­to­ ni­nių sie­nų ka­ma­rė­lė mui­ti­nės rū­ sy­je pa­vers­ta tuo, kuo ir bu­vo prieš ge­rą pus­šim­tį me­tų – tar­dy­mo ir kan­ki­ni­mų kam­ba­riu. Da­bar­ti­nio Klai­pė­dos mui­ti­nės pa­sta­to S.Nė­ries gat­vė­je rū­sy­je yra ke­lios au­ten­tiš­kos pa­tal­pos, ku­rios bu­vo nau­do­ja­mos KGB tar­dy­mams. Šia te­ma­ti­ka eks­po­zi­ci­jos uos­ta­ mies­ty­je iki šiol ne­bu­vo. „Min­tis steig­ti mu­zie­jų bu­vu­sio so­vie­ti­nio sau­gu­mo pa­tal­po­se bu­ vo ge­ra ga­li­my­bė grįž­ti prie šios te­ mos. Bet tai ne­bu­vo pa­pras­ta, rei­ kė­jo ne­ma­žai lai­ko, rei­kė­jo gau­ti mui­ti­nės su­ti­ki­mą“, – pa­sa­ko­jo Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­

Dangoraižiaišiltnamiai

CNN inf., AFP nuotr.

At­kū­rė: Ge­no­ci­do mu­zie­jaus tar­dy­mo kam­ba­ry­je pa­so­din­tas KGB ka­ri­

As­ta Dy­ko­vie­nė

1967 m. pir­mą kar­tą bu­ vo vie­š ai pa­de­monst­ ruo­tas virš­gar­si­nis ang­ lų ir pran­cū­zų ke­lei­vi­nis lėk­tu­vas „Con­cor­de“. 1972 m. JAV kos­m i­n io lai­vo „Apol­lo 17“ ast­ro­ nau­tai sėk­m in­gai nu­si­ lei­do Mė­nu­ly­je. 1981 m. nuo šal­čio su­ sto­jo Lon­do­no Big Be­no laik­ro­dis. 1991 m. 12-os Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­t y­bių ly­ de­r iai su­ta­rė 1999 me­ tais įves­ti vie­nin­gą pi­ni­ gi­nį vie­ne­tą.

Singapūre planuojamas ambicingas projektas – dangoraižis-šiltnamis. Pasak idėjos iniciatorių, pastate, kurio aukštis siektų apie 100 m, būtų auginamos daržovės ir vaisiai. Pastatas būtų aprūpintas dienos šviesos technologijomis, taip pat būtų įrengta speciali drėkinimo sistema. Kol kas Singapūre užauginama tik 7 proc. visų čia suvartojamų daržovių, kita dalis yra importuojama iš Kinijos. Tikimasi, kad pastačius stiklinius šiltnamius šis procentas išaugtų bent 50 proc. Iki šiol į daržovių auginimą miestuose žiūrėta gana skeptiškai, tačiau vadinamosios dienos šviesos technologijos leido pigiai ir efektyviai aprūpinti augalus dienos šviesa.

Nau­jos par­t i­jos rin­k i­mų šū­k is: Lie­t u­ vos pi­lie­čiai tu­ri tei­sę ne­mo­ka­mai mo­ ky­t is, ne­mo­ka­mai gy­dy­t is ir ne­mo­ka­ mai dirb­ti!

Dar­bas iš be­ždžio­nės pa­da­rė žmo­g ų. Skruz­dės ir­g i plu­ša lyg iš­pro­tė­ju­sios, bet Die­vo ke­l iai ne­ž i­no­mi.

Aistis, Aistė, Damazas, Dovydas, Lauksvydė, Tautvaldė

1918 m. gi­mė No­be­l io pre­mi­jos lau­rea­tas ru­ sų ra­šy­to­jas Alek­sand­ ras Sol­že­ni­cy­nas.

Mui­ti­nė­je – sau­gu­mo tar­dy­to­jas

Di­džio­ji ne­tei­sy­bė

Vardai

gruodžio 11-ąją

Rytas

-5

–3

–4

zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys. Šie­met pri­tai­ky­tos jau dvi pa­tal­ pos – vie­no­je yra au­ten­tiš­ka ka­li­ni­ mo ka­me­ra, ki­to­je įreng­tas tar­dy­ mo ir kan­ki­ni­mo kam­ba­rys. 2013 m. ti­ki­ma­si gau­ti lė­šų, už ku­rias įrengs tre­čią­ją mu­zie­jaus pa­tal­pą, pri­tai­ky­tą edu­ka­ci­jai. Šiais

Rū­sy­je yra ke­lios au­ten­tiš­kos pa­tal­ pos, ku­rios bu­vo nau­do­ja­mos KGB tar­dy­mams.

me­tais pa­tal­pų įren­gi­mas ir pri­ tai­ky­mas mu­zie­jui, ku­rį fi­nan­sa­vo Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė, kai­ na­vo 20 tūkst. li­tų. Li­ku­siai pa­tal­ pai rei­kės 60 tūkst. li­tų. Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jaus is­to­ri­kas Sau­lius Ka­ra­

lius tei­gė, kad šio­se pa­tal­po­se bu­ vo tar­dy­ta ir ka­li­na­ma dau­giau nei 8 tūkst. žmo­nių. Ant bu­vu­sios ka­ me­ros sie­nų eks­po­nuo­ja­ma 400 au­kų pa­var­džių. „Sau­gu­mie­čiai čia juos tar­dy­da­ vo ir ka­lin­da­vo nuo ke­lių mė­ne­sių iki pu­sės me­tų. Vė­liau, kai jiems bū­da­vo su­ku­ria­ma by­la, juos iš­ vež­da­vo į Klai­pė­dos ka­lė­ji­mą ar į baus­mės at­li­ki­mo vie­tą“, – pa­sa­ ko­jo S.Ka­ra­lius. Ne­pat­vir­tin­tais duo­me­ni­mis, yra pa­sa­ko­ja­ma, kad Klai­pė­do­je, vi­di­ nia­me bu­vu­sio KGB kie­me, bau­ dė­jai vyk­dė ir eg­ze­ku­ci­jas, ta­čiau to do­ku­men­tais is­to­ri­kai pa­tvir­ tin­ti kol kas ne­ga­li. S.Nė­ries gat­vė­je so­vie­ti­nio sau­ gu­mo struk­tū­ra vei­kė nuo 1945 me­ tų va­sa­ros iki praei­to am­žiaus 9-o de­šimt­me­čio vi­du­rio. Kai pa­sta­ tė nau­jas pa­tal­pas Tai­kos pro­spek­ te (da­bar ten vei­kia 2-asis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas ir Mig­ra­ci­jos tar­ny­ba), KGB struk­tū­ra iš­si­kė­lė ten.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.