TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Tikros sostinės naujienos
antradienis, gruodžio 11 d., 2012 m.
Seimas tik pa tarė Vyriausybei ieškoti atominės elektrinės alter natyvų. Lietuva 5p.
Nr. 289 (1488)
Šalies verslinin kai dėl aukšto ko rupcijos lygio kal tina ir viešąjį sek torių. Ekonomika 7p.
diena.lt
Armija neapsau gos Šiaurės Korėjos re žimo nuo in terneto? Pasaulis 12p.
Čigonų taboro elektrikai
1,30 Lt
Premijos negaliu matuo ti koncertais – ją galiu ma tuoti tiktai savo gyvenimu. Dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas Modestas Pitrėnas
13p.
Miestas
2p.
Namas griūva, o niekam nerūpi Namo Vingrių g. 1 / J.Basanavičiaus g. 8 gyventojai baiminasi, kad vie na namo siena nugrius. Ją iš gatvės pusės laiko tik metalinės konstruk cijos. Tačiau norint rasti atsakingus asmenis atsimušama į keistas savi valdybės valdininkų barikadas. Tie sa, šiuo paslaptingu reikalu jau susi domėjo statybų inspektoriai.
Miestas Ryžtas: septynis vaikus auginanti Z.Čubrevič tikino, kad elektros vagystės tabore – kasdienybė, tačiau dievagojosi, kad tai daryti verčia pats gy
venimas.
Televizoriai, elektriniai šildytuvai, skalbi mo mašinos ir daugybė kitokios buitinės technikos. Šių buitinių prietaisų yra kiek viename čigonų taboro name. Lemputės šviečia net tose taboro trobose, kuriose teoriškai nėra elektros.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Atjungė 30 namų
Tabore praėjusią savaitę į kovą su vėjo malūnais vėl pakilo energeti kai. Bendrovės „Lesto“ darbuoto jai įprastai tikrino ir karpė elektros laidus, kuriuos nelegaliai prisijungė taboro gyventojai. Iš viso nelegalus elektros tiekimas buvo nutrauktas
30-iai, daugiausia nelegaliai sto vinčių, namų. Čigonai kaip įprasta niršo, puolė ginti vieni kitų, slėpėsi ir dievago josi, kad elektros nevartoja. Panaši situacija čia kartojasi jau ne pirmą kartą. Išvažiavus „Lesto“ specia listams ir policijai taboro gyven tojai vėl suskubo rausti griovių ir jungtis atgal nukar pytų laidų.
2
3p.
Sniegas miestą skandino chaose
2
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
miestas
9p.
Ką daryti, kad šventės netaptų išbandymu pilvui?
Griūvančios Namo Vingrių g. 1 / J.Basanavičiaus g. 8 gy ventojai baiminasi, kad viena namo siena nugrius. Ją iš gatvės pusės laiko tik metali nės konstrukcijos. Tačiau norint rasti atsa kingus asmenis atsimušama į keistas savi valdybės valdininkų barikadas. Tiesa, rei kalu jau susidomėjo statybų inspektoriai.
Niršta: taboro gyventojai piktinasi, kad su nelegaliais elektros vartotojais kovoti pradedama žiemą.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Čigonų taboro elektrikai 1
Kiekvienas iš taip be sielgiančių turi tam svarių priežasčių: maži vaikai, se ni tėvai, šaltis ir t. t. „Gal ir negerai darome, bet jie irgi Dievo nebijo. Prieš pat šven tes, prieš Naujuosius metus, atva žiuoti ir nukarpyti laidus. Juk vai kai, norisi pasipuošti, pasikabinti kokią girliandą“, – skundėsi ta boro gyventojas Andrejus. Nori mokėti legaliai?
Be elektros po energetikų vizi to liko ir kita taboro gyventoja – daugiavaikė mama Zarina Čub revič. Septynis vaikus auginanti nė 30 metų neturinti moteris tei gė pasirengusi sąžiningai mokėti už elektrą arba net palikti taborą ir persikelti gyventi į miestą. „Aš be elektros negaliu. Vai kams reikia šilumos, šviesos. Ir aš vėl prisijungsiu, jei reikės – net šimtą kartų. Mokėsiu baudas, jei reikia, esu pasirengusi ir sąži ningai mokėti. Noriu pasirašyti sutartį, bet kaip tai padaryti?“ – rankomis skėsčiojo moteris. Jaučiasi diskriminuojami
Z.Čubrevič skundėsi, kad jau ne pirmus metus mina valdžios įstaigų slenksčius ir prašo legaliai
Komentaras
Ernestas Naprys
„Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene
P
er iod iškai vykdom i pat ik rinimai ir per juos nustato mi pažeid imai, suraš om i neapskaitinio elektros ener gijos vartojimo aktai. Bendradarbiaujant su policija 2012 m. buvo organ iz uot i ketur i reidai, per juos iš viso buvo surašyta tryl ika
įvesti elektrą. Tačiau kadangi na mas, kuriame ji šiuo metu gyvena su vaikais, yra nelegalus, elektros jame negali būti.
Gal ir negerai daro me, bet jie irgi Die vo nebijo. Prieš pat šventes, prieš Nau juosius metus, atva žiuoti ir nukarpyti laidus.
ir todėl negali nieko gauti. „Kiti jau seniausiai būtų gavę, bet kai čigonas, tai iškart niekas nenori, kad jis būtų tavo kaimynas. O aš nenoriu gyventi tabore. Čia nėra normalių sąlygų nei man, nei ma no vaikams. Noriu gyventi mies te, kad mano vaikai eitų į mokyk lą, kad ko nors pasiektų gyvenime. Tačiau man niekas tokio būsto neduoda. Gal jūs man padėsite“, – sielvartavo moteris. Savų pagalbos nesulaukia
„Aš moku baudas, kai skiria už nelegaliai įvestą elektrą. Manote, saugiau jaučiuosi, kai visa ši ins taliacija išvedžiota po medinį na mą ir bet kada gali kilti gaisras? Aišku, kad taip nenoriu gyventi. Noriu legaliai – sudaryti sutartį, kad ateitų normalus specialistas, įvestų elektrą, pastatytų skaitiklį ir aš pagal jį mokėčiau. Bet namas yra tetos, ir dar nelegaliai pastaty tas“, – teigė Z.Čubrevič. Moteriškė prašė žurnalistų pa galbos, siekiant gauti sociali nį būstą. Pasak jaunos mamos, ji diskriminuojama pagal tautybę
Z.Čubrevič teigė, kad vogti elekt rą, gyventi nelegaliuose būstuose verčia ir tabore vyraujanti korup cija. Pasak moters, taboro valdžia puikiai sutaria su miesto valdžia, vykdo įvairius projektus, gauna paramą, tačiau eilinių gyvento jų nei pinigai, nei labdarai duo dami drabužiai ar maistas nepa siekia. „Net neimu to, ką jie ten duo da, nes duoda tai, ko patys neišgrobsto. Turėjo būti malkų, bet jos vėluoja. Jeigu nepirkčiau mal kų už savo pinigus, visi sušaltu me. Pažiūrėkit, kokiom mašinom jie važinėja, kokius milijoninius projektus stumia, o žmonės gy vena baisiai, sąlygos siaubingos“, – piktinosi Zarina.
ATPK protokolų. Per pirmą reidą at jungta 16 nelegaliai prie skirstomojo tinklo prijungtų objektų, antrą – 25, trečią – 10, ketvirtą – 30. Tabore yra 21 objektas, kuriems įreng ti elektros energijos apskaitos prietai sai, pagal kuriuos už elektros energi ją atsiskaitoma. „Lesto“ yra numačiusi artimiausiu me tu įdiegti papildomų apsaugos prie monių, kurios apsunkintų galimybes minimoje vietovėje neleistinai prisi jungti prie skirstomojo tinklo. Bendrovė netoleruoja jokių neleistinų veiksmų, kuriais siekiama pasipelnyti iš kitų gyventojų, be to, sukeliama grės mė elektros energijos tiekimo patiki mumui, keliama grėsmė aplinkinių gy ventojų saugumui. „Lesto“ susiduria su
vagysčių problema, tačiau nuosekliai su ja kovojant pavyko pasiekti reikš mingų rezultatų. Aktyviai bendradar biaudama su teisėsauga ir bendruo menėmis, per tris šių metų ketvirčius bendrovė išaiškino jau 67 vagysčių iš elektros tinklo įrenginių atvejus. Šiuo laikotarpiu praradimai dėl vagysčių buvo 30 proc. mažesni nei prieš me tus ir sudarė 750 tūkst. litų. Kai išaiškinami nelegaliai elektros energiją vartojantys grobstytojai, jie tu ri kompensuoti padarytą žalą. Šiemet per tris ketvirčius „Lesto“ išaiškinti ne legaliai prie elektros tinklo prisijungę energijos grobstytojai turės kompen suoti 790,5 tūkst. litų – ši suma yra 20 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (660 tūkst. litų).
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
priestato projektą vykdo „Ektor net“, atsakyta neigiamai.
Kenčia nepatogumus
Informacija – po užraktu?
1940 m. statytame name gyvena dvi šeimos, kurios nuomojasi čia įrengtus Vilniaus miesto savival dybei priklausančius socialinius būstus. Namas yra ypatingas sta tinys, kultūros paminklas. Pasak vienos namo gyventojų, pastato sienai padaryta žala vasa rą pradėjus naujo priestato staty bas. „Siena griūva, dažnai būna van dens tiekimo sutrikimų, – pasa kojo moteris. – Kadangi pastatas priklauso savivaldybei, iš jos kaž koks bankas nusipirko šį visiškai varganą sandėliuką tarp mūsų bu to ir to naujai statomo. Dėl statybų niekas nei mūsų leidimo, nei ap skritai nuomonės neklausė. Anks čiau namas buvo pripažintas avari nės būklės, dabar jau vėl tinkamas gyventi. Už butus prašo milijono. Nėra ką kalbėti, žinoma, kad mes jo neturime.“ Dalį pastato parduoda
Dalis pastato taip pat priklau so įmonei „Ektornet“. Savo da lį ji mėgina parduoti, bet patikino, kad su naujomis statybomis nesu sijusi. Įmonė savo interneto puslapyje skelbia, kad parduoda pastatą ir dvi patalpas Vingrių gatvėje su valsty binio žemės sklypo dalies nuomos teise 30-iai metų. Bendras patalpų plotas yra 326,27 kv. m. Nurodoma kaina – 330 tūkst. litų ir pridėtinės vertės mokestis. Kontaktiniu asmeniu norint pirkti patalpas pristatomai Jurgitai Žagunytei tarpininkaujant, įmonė netrukus pateikė atsakymą. Bend rovė su savivaldybe nesudariusi jo kių susitarimų: atsakyme teigiama, kad įmonė parduoda tik jai priklau santį turtą. Pasiteiravus, ar yra be sidominčių pirkiniu, taip pat tai fiziniai ar juridiniai asmenys, at sakyta, kad yra keletas potencia lių pirkėjų, analizuojančių gali mybes įsigyti objektą. Paklausus, ar iš kiemo pusės statomo naujo
Išsiuntus klausimus apie galbūt griūvančią sieną ir statybas savi valdybei, atsakymų reikėjo lauk ti beveik savaitę. Beje, į daugiau nei dešimt klausimų atėjo tik po ra glaustų atsakymų, iš esmės nie ko ir neatsakančių. Nors kiek vėliau miesto valdi ninkai tapo kalbesni, jų pateik ta informacija vis tiek suglumino. „Jeigu žala atsirado dėl statytojo kaltės, jis turi ją ir atlyginti, o kas statytojas – nesakysime“, – maž daug taip galima reziumuoti gau tą informaciją. Ir nors pastatas yra kultūros paminklas, esą tik pats statytojas vykdo darbų priežiūrą.
Artūras Blotnys:
Jeigu žala atsira do dėl statytojo kal tės, ją turėtų atlygin ti statytojas. Statybų priežiūrą vykdo ne savivaldybė, o pats statytojas.
51 tūkst. litų už sandėliuką
„Statybos leidimas nebūtų bu vęs išduotas 2007 m., jeigu nebū tų buvę gauti visi reikalingi doku mentai. Jeigu pagal to laikotarpio teisinį reglamentavimą to pastato rekonstrukcijai buvo būtinas gy ventojų sutikimas, be jo leidimas statyti nebūtų buvęs išduotas, be to, prieš statybą buvo atliekama ekspertizė“, – aiškino savivaldy bės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys. Pasak savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direk toriaus Vytauto Griniaus, sandė liuko patalpa privatizuota 2003 m. už 51 tūkst. litų. Sprendimą pri vatizuoti tvirtino miesto taryba ir Vyriausybė, toliau privatizavi
Užribis: socialinio būsto nuomininkai teigia, kad niekas jų nuomonės
apie statybas neklausė.
3
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
sienos detektyvas
Sniegas mieste sukėlė chaosą Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Naktį gausiai pasnigus, vilniečių kelionė į darbą vakar tapo ne tik didesniu, nei įprasta, kantrybės išbandymu – dažnam net teko re petuoti, ką pasakys viršininkui.
„Čia šiaip žiema ar aš prabudau gruodžio 21 d.? Sėdžiu spūsty je, kur jos dar niekad nebuvo“, – portalui diena.lt sakė vilnietis Robertas. „Tokią dieną beveik legalu vėluo ti“, – šypsotis bandė Linas, dėl iš kritusio sniego pavėlavęs į darbą. Vilnietė Giedrė taip pat smar kiai vėlavo į biurą. Darbą ji pra deda 8 val. Iš Pilaitės rajono auto mobiliu ji išvyksta maždaug 7.30 val. ir į biurą atvažiuoja per 20–25 minutes. Didelę įprastos kelionės dalį sudaro spūstis Pilaitės pro spekte, tačiau Giedrė prie to jau pratusi. Vis dėlto pirmadienio ry tas moterį šokiravo.
„Šįryt spūstis prasidėjo vos iš sukus iš mikrorajono gatvelės į Pilaitės prospektą. Automobi liai susispaudę lėtai judėjo per jį, o paskui ir per visą T.Narbu to gatvę. Spūstyje prastovėjau 1,5 valandos ir darbe buvau tik po 9 val.“, – jaudinosi vilnietė. Skaitytojas Petras pasidalijo sa vo kelionės iš Santariškių centro link įspūdžiais. Įprastai po 9 val. Kalvarijų gatvėje būna nebent spūsties liekanos ties Kalvarijų, Kareivių ir Ozo gatvėmis. „Kai tik galiu, stengiuosi iš Santariškių važiuoti vėliau, nes prieš 8 ir 9 val. spūstis praside da nuo Kalvarijų ir Ateities gat vių sankryžos ir tai yra labai ilga, brangi ir sekinanti kelionė. O po 9 val. kelionė trunka daug greičiau. Tačiau šiandien vis tiek teko vilk tis ilgoje automobilių vilkstinėje. 9.30 val. mano autobusas buvo vos pasiekęs Kalvarijų ir Didlau kio gatvių sankryžą“, – nervino si vilnietis.
Sprendimas: siena paremta metalinėmis konstrukcijomis. Atrodo, kad be jų namas iškart sugriūtų.
mas vyko pagal numatytas proce dūras: pradedant turto vertinimu, baigiant privatizavimo komisijos sprendimais. Sandėliuko patalpą privatizavo fizinis asmuo. „Jeigu žala atsirado dėl statyto jo kaltės, ją turėtų atlyginti staty tojas. Statybų priežiūrą vykdo ne savivaldybė, o pats statytojas. Gy ventojai, turintys skundų, turė tų kreiptis į Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri vyk do statybų kontrolę“, – atsakė A.Blotnys. Į klausimą, kokia įmonė vykdo statybas, pirmiausia atkeliavo toks atsakymas: „Leidimas daugiabučio namo statybai J.Basanavičiaus g. 8 buvo išduotas 2007 m. Įstatymu numatyta, kad įmonė, kuriai iš
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
duotas leidimas statyti, negali bū ti įvardijama. Statybos leidimas išduodamas, jeigu pareiškėjas ati tinka įstatymų reikalavimus, turi visus reikiamus dokumentus.“ Paprašius patikslinti, kokiu įsta tymu remiantis atsisakoma teik ti informaciją, atsakyta: „Įmonė, vykdanti statybas, per jas turi pa skelbti informaciją. Kam išduoda mas statybos leidimas, neskelbia ma remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu“, – ci tuojamas A.Blotnys. Paklausus, ar, prireikus sutvir tinti sieną, buvo peržiūrėta, tik rinta, ar projektas tinkamai vyk domas, atsakyta trumpai: „Tai ne savivaldybės kompetencija.“ Ly giai tas pats atsakyta ir į klausimus,
kokių per statybų laiką fiksuota pa žeidimų, ar jie buvo pašalinti? Atliks tyrimą
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė patikino, kad rūpintis senojo pastato būkle yra savivaldybės prievolė. Pačios ins pekcijos reikalas būtų naujo pastato statybos. „Dėl šio pastato inspekci ja iki šiol nėra gavusi jokio skundo ar užfiksavusi pažeidimų.Visgi mū sų specialistai nuvažiavo pažiūrėti tos sienos ir pamatė, kad reikės at likti išsamų tyrimą. Tam neužteks ir savaitės, bet jį atlikę tikrai pra nešime gautą informaciją“, – sakė inspekcijos atstovė ryšiams su vi suomene Vida Aliukonienė.
Net ne tas leidimas? Savivaldybė, paklausus, kur rasti re gistruotą statybų leidimą, nurodė lei dimų statybai registracijos numerį. Ja me išties nurodytas adresas: J.Basana vičiaus g. 8, statybos kampinė gatvė – Vingrių g. 1. Leidimo išdavimo data – 2007 m. kovo 5 d., leidimas galioja iki 2017 m. kovo 5 d.
pas Vaicekauskas, statybos projekto vykdymo priež iūros vadovas – Artū ras Asauskas. Stat ybų leid imą išda vė Valdas Klimantav ičius, tuomet is sav ivaldybės adm in istracijos direk tor ius. But ų skaičius statomame pa state – 19.
projektų vadovas sakė: „Šito namo ne žinau, aš dariau tik naują.“
Perklausus, ar jis sujungtas su senuoju namu, A.Asauskas paneigė: „Ne, jūs mai šote, ne tą namą žiūrite. Jeigu savivaldy bė taip sakė, tai ji klysta. Tuo adresu yra du namai: tą, kur stato, aš visai ne auto Susisiekę su A.Asausku išg irdome, rius. Tas namas Vingrių g. / J.Basanavi Leidime nurodoma, kad projekto ren kad savivaldybė suklydo. „Seno pa čiaus g. buvo pastatytas jau prieš penke gėja ir vadovė – „Vilniaus architektū stato ten nėra. Apie kokį jūs šnekate?“ rius metus ir jis eksploatuojamas, ir tur ros stud ija“, statybos techn inės prie – klausė A.Asauskas. Pakartojus adre būt ten naują namą stato. Ten visai ne žiūros vadovas – Alg ird as Juoz a są ir jo statybos metus – 1940-uosius, dalyvauju. Kas jo statytojas – nežinau.“
Netikėtumas: vakar vilniečiai strigo spūstyse net tose vietose, kur
jų paprastai nebūna.
Skaitytojos nuotr.
Susidarė eilės Praėjusią savaitę dėl kyšininka vimo sulaikius apie trečdalį Me dininkų pasienio kontrolės punk to pareigūnų, Baltarusijos pasie nyje ties Medininkais pirmadienį eilėse laukė daugiau nei 1 tūkst. vilkikų.
Tačiau Muitinės departamento atstovai teigė, kad pagrindinė ei lių augimo priežastis – padidėjęs vilkikų srautas. „Medininkuose iš Baltarusijos pusės laukia apie 700 vilkikų. Tai maždaug 25 kilometrų ilgio eilė. Iš Lietuvos pusės laukia apie 350 vilkikų“, – BNS sakė „Linavos“ atstovas spaudai Gytis Vincevi čius. Jis teigė, kad viena priežas čių, kodėl ties Medininkais išau go eilės, yra mažesnis muitininkų skaičius. G.Vincevičius teigė, kad sa vaitgalį įvažiuojantiems iš Balta rusijos pusės Medininkuose te
ko laukti iki dviejų parų. Panašiai turėjo užtrukti ir vakar laukę vai ruotojai. „Sumažėjęs muitininkų skai čius nėra pagrindinė eilių prie žastis. Sniegas, padidėjęs auto mobilių srautas prieššventiniu laikotarpiu augino eiles“, – BNS sakė Muitinės departamento at stovė spaudai Gintarė Vitkauskai tė. Pasak jos, Medininkuose dirba papildomos pajėgos iš kitų postų, o lengvuosius automobilius tikri na muitinės mobiliosios grupės. Pasak muitinės atstovės, Medi ninkuose gali trūkti nebent vieno dviejų pareigūnų. „Medininkų pralaidumas nėra sumažėjęs. Jei žiūrėtume į per va landą praleidžiamų sunkvežimių skaičių, tai praleidžia ir 22, ir 26. Tiesiog šiuo laikotarpiu visada padidėja srautas“, – sakė G.Vit kauskaitė. VD, BNS inf.
4
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
miestas
Gyvūnų teises gynė kirviu Pasauliui minint Žmogaus teisių dieną, iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“ vakar protesto akcija siekė atkreipti dėmesį ir į gyvūnų teises. Akciją papildė akibrokštas – per aikštę bėgantį gy vūnu persirengusį žmogų kitas asmuo nusivijo su kirviu. Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiulevičiūtė@diena.lt
Vinco Kudirkos aikštėje, prie Vy riausybės, protesto akciją surengu sios iniciatyvinės grupės narė Auš rinė Skirmantė priminė, kad 1948 m. gruodžio 10-ąją buvo pasirašy ta Visuotinė žmogaus teisių dekla racija, tad šią dieną minima Žmo gaus teisių diena. „O juk ne taip seniai kai kurie žmonės neturėjo teisių taip, kaip jų dabar neturi gyvūnai. Gyvūnų tei sių aktyvistai tą pačią dieną sugal vojo surengti ir Gyvūnų teisių die nos minėjimą, nes suvokiama, kad gyvūnų teisės yra žmogaus teisių tąsa. Gyvūnui turi būti užtikrintos laisvės, kurios atitiktų to gyvūno poreikius“, – kalbėjo mergina.
Ji tiki, kad net tokia dėmesį at kreipianti akcija gali padėti page rinti gyvūnų likimą.
Kai žmonės nebe pirks kailinių ir odi nių drabužių, niekas jų nebegamins.
„Kai žmonės nebepirks kailinių ir odinių drabužių, niekas jų nebega mins. Tad, jeigu tampi veganu, iš kart atsisakai kelių pramonės šakų, o tai jau yra neblogas efektas. Ge rai, kai pokytis ateina iš visuome nės apačios, o nėra nuleidžiamas iš viršaus“, – savo viltimis dalijo
si akcijos dalyvė. Taip pat iniciaty vinė grupė tikisi ir įstatymų leidė jų pagalbos. „Yra įvairių būdų padėti: subsidi jos pieno, mėsos produktams. Da bar pieno ir mėsos produktai gana pigūs, o daržovės brangios. Pavyz džiui, dabar norima PVM mėsai su mažinti. Arba, pavyzdžiui, cirkai su gyvūnais. Graikija visiškai uždrau dė cirką su gyvūnais. Tą patį yra padariusi Austrija. Tad galima gy vūnų teises reguliuoti įstatymais. Tik, aišku, reikia rasti politikų, ku rie būtų suinteresuoti ginti gyvūnų teises“, – kalbėjo A.Skirmantė. Akcijoje dalyvavę žmonės laikė plakatus su užrašais, primenan čiais, kad gyvūnai kenčia ne tik dėl žmonių mitybos, bet ir dėl pramo gų: „Už pasaulį be gyvūnų išnau
Sutapimas: protestuotojų minioje netikėtai atsidūrė ir vyriškis su kir
viu, besivejantis gyvūnu persirengusią merginą. Tik vėliau paaiškėjo, kad jie su protesto akcija nesusiję. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
dojimo“, „Gyvūnų vieta laisvėje“, „Pusė tiesos – melas“, „Mama, o reklamoje rodė kitaip...“ „Žiauru mas – ne pramoga“. Visiškas sutapimas, bet kol ak cijos dalyviai bendravo su žurna listais, per Vinco Kudirkos aikštę šaukdamas ir iškėlęs kirvį perbėgo
vaikinas. Jis vijosi merginą, kuri vil kėjo meškino ar kiškio kostiumą. „Mes visiškai nesusiję su gyvūnų teisių gynėjais. Mes čia tik kalėdi nį sveikinimą filmuojame“, – sakė vienos aktorių trupės nariai ir ne trukus pasuko ieškoti kitos vietos filmuoti.
Pasaulio pabaigą tolins apeigomis Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Jeigu žmogus bus nusiteikęs pa saulio pabaigai, ši jam ir ateis. Nuo tokios individualios pasaulio pa baigos išgelbėti esą gali atsidavi mas savai tradicijai ir apeigos.
Apie pasipriešinimą pasauly je eskaluojamai pasaulio pabai gos temai vakar kalbėjo lietuviš kųjų tradicijų puoselėtojai. Anot jų, daugelis dalykų priklauso nuo vidinio nusiteikimo, o jį sukurti ir atitolinti pabaigą padeda apeigos. Spaudos konferencijoje „Kalen doriaus magijos ritualas: 12 metų 12 mėnesio 12 dienos 12 valandą Blukvilkių akcija Vilniaus Lukiš kių aikštėje prieš visuotinai skel biamą pasaulio pabaigą“ dalyvavo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ vadovė Eglė Plioplienė ir lietuvių prigimtinės kultūros entuziastas verslininkas Jonas Sabeckas. „Jeigu pasaulio pabaigos gruo džio 21-ąją nebus, galėsime sakyti, kad mums pavyko“, – sakė J.Vaiš kūnas ir toliau pasakojo, kokia yra suplanuotų apeigų prasmė. 2012-12-12 12.12 val. tradici nės lietuvių kultūros puoselėto jai, pasitelkę senus lietuviškus papročius, paskelbs visų neišsi pildžiusių lūkesčių ir sunkmečių pabaigos pradžią. Lukiškių aikš tėje bus Kalėdų šventės ženklas – Didžioji Kaladė, žemaičių va dinama Bluku, o aukštaičių – Ug nies Mituliu. Vilniečiai galės jai perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuo skaudas, pyktį ir kitas neigiamas emocijas. Gruodžio 21-ąją ši ka ladė bus sudeginta ir taip bus su naikintas visas blogis ir pyktis bei išvaduotas gėris ir šviesa. „Krikščioniškojoje tradicijoje būtina prieš Kūčias ir Velykas at
likti išpažintį, o mes turime savą tradiciją, ir ji veikia panašiai. Ke letą šimtelių metų buvome nukly dę į šoną, bet dabar laikas grįžti prie savo tradicijų, laiko patikrin tų dalykų“, – sakė J.Sabeckas. E.Plioplienė patikino, kad kiek vienas gali turėti savo Bluką – rąstgalį, kelmą, trinką – ir su deginti jį, pavyzdžiui, židinyje. Pasak lietuvių tradicijų sergėto jų, kuo daugiau žmonių dalyvaus viešose apeigose miesto aikštėje, tuo geriau. „Jeigu Naujuosius metus sutik sime tokie patys, neapsivalę, ko kia tuomet jų prasmė? Mes, taip pat kaip ir majai, kurie supyko dėl taip materialiai interpretuojamų jų tradicijų ir žinių, sakome: tai yra dvasinių pokyčių metas, o ne materialaus pasaulio pabaiga“, – sakė J.Vaiškūnas. Beje, konferencijoje taip pat diskutuota, kodėl Kalėdų Senelis visada vaikšto su jauna snieguo le. Anot J.Sabecko, ši pora sim bolizuoja praeinančius ir būsimus metus. J.Vaiškūnas kalbėdamas apie švenčių simbolį – eglę – ap gailestavo, kad tai palyginti nese na tradicija, kuri pavirto į eglučių žudynes, ir siūlė vietoj vienos nu kirstos pasodinti dvi naujas.
Apsivalymas: sudeginant Blu
ką, ugnyje sunaikinamas visas blogis ir pyktis bei išvaduoja mas gėris ir šviesa.
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
5
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
lietuva
Referendumo dilema permesta Vyriausybei Ką daryti su referendumo dėl atominės rezultatais? Šis klausi mas – jau išspręstas. Naujajam Ministrų kabinetui tiesiog siūlo ma sugalvoti naują apsirūpinimo elektra strategiją. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nieko neįpareigoja
Referendumo dėl atominės elekt rinės statybų baigtis – nieko neį pareigojantys Seimo patarimai naujajai Vyriausybei. Seimo pir mininko Vydo Gedvilo suburta darbo grupė, svarsčiusi, ką dary ti su patariamojo referendumo dėl atominės statybų rezultatais, nu sprendė: Seimo vardu Vyriausybei tereikia pateikti rezoliuciją. Minė tas dokumentas – tik patariamojo pobūdžio, tad Vyriausybė į tai ga li numoti ranka. Parlamentarų parengtame rezo liucijos projekte Vyriausybei siū loma parengti ir pateikti Seimui ekonomiškai optimalią ir vartoto jams palankią apsirūpinimo elekt ros energija strategiją. Vyriausybė raginama atitinkamus teisės aktus ar jų pakeitimus pateikti Seimui iki kitų metų gegužės vidurio. Rezoliucijoje kartojami tie patys užkeikimai apie „būtinumą laiku priimti ir įgyvendinti sprendimus, užtikrinant saugumą, konkuren cingumą ir darnią plėtrą, patikimą energijos tiekimą bei konkurencin gas elektros kainas vartotojams“. Dėl rezoliucijos Seimas turėtų bal suoti jau šią savaitę. Patinka ir dešiniesiems
Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą stūmusiems dešiniesiems toks referendumo rezultatų Seime „įvertinimas“, regis, priimtinas. Jų požiūriu, gerai bent tai, kad Seimas nepuola atšaukti dėl VAE priimtų įstatymų.
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas ir rezoliuciją rengusios darbo grupės narys Jurgis Razma mano, kad galutinius sprendimus dėl VAE turėtų priimti būtent nau joji Vyriausybė, ne Seimas.
Nors kairieji VAE pro jektą vadina nerealiu, Vyriausybės progra mos projekte nebe liko nuostatos, kad VAE nebus statoma. „Iš tiesų, dėl tokių daugiami lijardinės apimties projektų Vy riausybė turi jausti atsakomy bę už priimamus sprendimus. Čia jau buvo pasiūlymų, kad gal Sei mas ims atšaukti įstatymus. Ne būtų solidu taip ekspromtu naikin ti ar keisti įstatymus. Rezoliucija ir pasiūlymas – racionalus sprendi mas. Tiesiog leidžiama Vyriausy bei įvertinti susiklosčiusią situaci ją“, – komentavo J.Razma. Jis teigė manantis, kad į rezoliuciją Vyriau sybė atsižvelgs. Beje, toks rezoliucijos tekstas buvo priimtinas visų Seimo frak cijų nariams. Jai nepritarė tik ža liasis, Mišrios Seimo grupės narys Linas Balsys. Jis įrodinėja, kad jo kios atominės energetikos Lietu voje apskritai plėtoti nereikia. Galvos iš naujo
VAE projektą kairieji ir jų lyde ris, paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius vadina nerealiu. Ta
čiau kaip konkrečiai elgsis – lig šiol neatsako. A.Butkevičius šiuo klau simu nuomonę keitė ne kartą. Pavyzdžiui, Seime registruota me Vyriausybės programos pro jekte nebeliko nuostatos, numa tančios, kad VAE projektas nebus tęsiamas. Dokumente, į kurį taip pat dažniausiai numojama ranka, tik pabrėžiama, kad Nacionalinė energetikos strategija bus peržiū rima. Esą bus įvertinamos „ir ato minės energetikos perspektyvos“. „Pateiksime ekonomiškai nau dingiausią ir vartotojams priim tiniausią valstybės savarankiško apsirūpinimo energijos ištekliais strategiją, kurioje įvertinamos ir atominės energetikos perspekty vos“, – dokumente teigia kairieji, tačiau kas bus siūloma – nedeta lizuojama. Nuomonės pokyčiai
Kairieji nuolat pabrėžia, esą jie – už atominę energetiką, tik ne tokią, kokią siūlo dešinieji. Tačiau jokios konkrečios alternatyvos A.Butke vičiaus komanda lig šiol taip ir ne pasiūlė. Verta prisiminti, kad dar 2007 m. šalį valdę kairieji tais pačiais metais patvirtintoje Nacionalinėje energe tikos strategijoje patys samprotavo apie naujos atominės statybas. „Lietuvoje reikia pastatyti nau ją atominę elektrinę (investici jos apie 10 mlrd. litų). Kartu bū tina išspręsti branduolinių atliekų tvarkymo ir galutinio palaidoji mo problemą“, – rašoma kairiųjų Seimo 2007 m. spalį patvirtinto je Nacionalinės energetikos stra tegijoje.
Taikos premijos nauda Lietuvai Vakar Norvegijos sostinėje Osle ES atstovams buvo įteikta Nobelio tai kos premija. Ceremonijoje dalyva vusi Prezidentė Dalia Grybauskai tė rado progą su ES lyderiais pakal bėti ir apie Lietuvos reikalus.
ES lyderiai vakar rinkosi Oslo rotu šėje, kur atsiėmė diplomus bei 1,5 mln. eurų (5,2 mln. litų) vertės ap dovanojimą, skirtą ES. Organiza cijai atstovavo Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barro so, ES Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. Iškilmėse taip pat dalyvavo Lie tuvos Prezidentė Dalia Grybauskai tė. Interviu iš Oslo naujienų agen tūrai BNS davusi šalies vadovė tvirtino, kad šis apdovanojimas la bai svarbus Lietuvai, kuri sugebėjo taikiai iškovoti nepriklausomybę ir vystytis kaip europietiška šalis. „Manau, kad mes taip pat esame europinis pavyzdys, kai šalis gali ir atkovoti savo nepriklausomybę, ir vystytis, ir tai daryti be karinių priemonių, o taikingai, dainuo jant, dainuojančia revoliucija“, – sakė Prezidentė.
D.Grybauskaitė nesureikšmino kelių ES šalių vadovų sprendimo neatvykti į renginį. Anot jos, krizės sukrėsta Europa išliko gana vienin ga, nepaisant sustiprėjusių nacio nalistinių tendencijų. „Yra kelios euroskeptiškai nu siteikusios valstybės, jos dėl sa vų priežasčių įvairiai vertina, bet net ir jos atsiuntė labai aukšto ly gio atstovus, pavyzdžiui, Jungti nė Karalystė atsiuntė vicepremje rą. Visos šalys turi savo atstovus, tik šešios – žemesnio negu vado vų lygmens“, – pabrėžė šalies va dovė. Prezidentė, paklausta, kaip verti na kalbas apie galimą Europos ski limą į šiaurę ir pietus, į euro zonos ir už jos esančias šalis, tikino, kad net ir kilus ekonominių išbandymų Europa išlieka gana vieninga. Beje, D.Grybauskaitė dar vakar rytą atskleidė, kad vizito Norve gijoje tikslas – ne tik oficiali No belio taikos premijos įteikimo ce remonija. „Per oficialius pietus sėdėsiu ša lia Europos Vadovų Tarybos pir mininko H.Van Rompuy. Be jokios abejonės, teks pašnekėti apie vasa rio derybas dėl finansinės perspek
Padariniai: įvykusio referendumo dėl atominės elektrinės statybų
rezultatas – nieko neįpareigojantis Seimo dokumentas.
Vytauto Petriko nuotr.
Tame pačiame dokumente rašo ma, kad naują atominę elektrinę planuojama pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2015 m. Kairieji ta da taip pat samprotavo, kad staty ti atominės vieniems neapsimo
Įtarimai „Vičiūnams“ Vakar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) prane šė, kad „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovių vadovams pateikti įta rimai dėl stambaus masto sukčia vimo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų.
Diplomatija: vakar Osle viešė
jusi D.Grybauskaitė per oficia lius ES viršūnių pietus su ES Va dovų Tarybos pirmininku H.Van Rompuy šnektelėjo ir apie būsi mą Lietuvos projektų iš ES biu džeto finansavimą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
tyvos. Turėsime laiko pabendrau ti su visais vadovais“, – vakar sakė D.Grybauskaitė. VD, BNS inf.
ka. „Šiuos strateginius uždavinius galima lengviau išspręsti tik glau džiai bendradarbiaujant su kitomis Baltijos šalimis – Estija, Latvija ir Lenkija“, – rašoma minėtame do kumente.
Kaip pranešė FNTT atstovai, nei pagrindiniam „Vičiūnų“ grupės akcininkui Kauno miesto savi valdybės tarybos nariui Visval dui Matijošaičiui, nei jo sūnums Dainiui bei Šarūnui įtarimai ne pareikšti. Tai BNS vakar patvir tino FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė. FNTT pareigūnai, bendradar biaudami su Valstybine mokesčių inspekcija ir Vilniaus apygardos prokuratūra, teigia išaiškinę pri dėtinės vertės mokesčio grobsty mo schemą, kurioje nusikalstamą veiklą maskavusi nusikalstama 14 asmenų grupuotė į valstybės biu džetą nesumokėjo daugiau nei 2 mln. litų. „Vičiūnų“ įmonių gru pei priklausančių bendrovių va dovai yra vieni iš įtariamųjų. Praėjusią savaitę sulaikius įta riamuosius atlikta daugiau kaip 20 kratų jų gyvenamosiose ir
darbo vietose. Rastas neteisė tai laikomas šaunamasis ginklas su šoviniais, šešių realios veiklos nevykdančių priedangos įmonių antspaudai, bankų čekių knyge lės, elektroninės bankininkystės sąskaitų valdymo slaptažodžių generatoriai, suklastoti dvie jų Lietuvoje registruotų įmonių apskaitos dokumentai, kiti tyri mui reikšmingi daiktai ir doku mentai. Pirminiais skaičiavimais, nau dojant mokesčių slėpimo ir grobstymo schemą per pasta ruosius dvejus metus nusikals tama grupuotė į valstybės biu džetą nesumokėjo daugiau kaip 2 mln. litų pridėtinės vertės ir pel no mokesčių. Vien „Vičiūnų“ restoranų gru pės pardavimo pajamos pernai išaugo 46,6 proc., iki 53,583 mln. litų, kaip nurodoma įmonės ata skaitoje, pateiktoje Registrų cent rui. Spaudoje skelbta, kad Mati jošaičių turtas vertinamas 195 mln. litų, verslo imperiją sudaro 47 įmonės, kuriose yra 6,5 tūkst. darbo vietų. VD, BNS inf.
6
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Magnickio šmėkla Valentinas Beržiūnas
P
as aul į valdo pin ig ai? Ban alus klaus im as, ban alus ir ats ak y mas. Taip. Štai, vad inamasis Magn ick io są rašas. Iš paž iūros, Magnickio sąrašo atsira dimo istor ija iš tiesų panaši į kovą už žmo gaus teises, demokratiją ir t. t. Juk į šį sąrašą, pasak jį sudariusių, pakliuvo tie Rusijos pa reigūnai, kurie prisidėjo prie advokato Ser gejaus Magnick io mirties. Teisininkas, atstovavęs vienai britų inves ticijų bendrovei, buvo patupdytas į kalėji mą po to, kai ėmė domėtis korupcija aukš čiausiuose Rusijos vald in ink ijos sluoks niuose. Vėl iau jis tame pačiame kalėjime mirė. Visg i, šio sąraš o suk ūr imo tiksl as yra kiek kitoks. Jame įrašyt i kel i svarbūs žo džiai: „Teisės aktas (Magn ick io sąraš as – red. past.) reikalauja, kad JAV vyr iausybė įšaldytų sąskaitas ir uždraustų atvykti vi siems, susijusiems su Rusijos teisin inko S.Magn ick io, kovojusio su kor upcija, mir timi kalėjime 2009 m.“
Ko nesitikėti iš švietimo ministro?
P
irma – didesnio mokinių skaičiaus. Tenka pripažinti akivaizdžius lietu viškos tikrovės pokyčius. Gyventojų skaičius mažėja dėl pasaulinės eko nomikos recesijos, visuomenės senėjimo, emigracijos. Kol kas močiutės kepami blynai, verdami barščiai yra rimčiausias argumen tas grįžti namo ir pagalvoti apie šeimos pa gausėjimą. Bet kokie svarstymai apie švieti mo ateitį primena sėdėjimą prie suskilusios geldos ir graudžius padūsavimus optimizmo tema, žvelgiant į pustuštę klasę. Piketų bus mažiau
Kokius politinius žingsnius galime numatyti? Pirma – mokytojų piketų, mitingų ir strei kų dėl švietimo sistemos žlugdymo tikrai bus gerokai mažiau, nes valdančiąją daugumą ir Vyriausybę suformavo kairiosios partijos, o dešiniesiems dėl pagiežingo požiūrio į profsąjungas ir dirbančius asmenis teks įgyti naujų bendravimo įgūdžių, norint patraukti į savo pusę mokytojus, mokinius ir jų tėvus, kurių ateityje toliau mažės. Tikėtis, kad šalia programos „Renkuosi mokyti“ atsiras pro grama „Renkuosi kitą profesiją“, yra naivu. Antra – mokinio krepšelio panaikinimo. Mokinio krepšelis atskleidė, kaip Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas veikia mo kyklos finansavimą. Mokyklų tinklo pertvar kos plano įgyvendinimas privertė dar labiau susiveržti diržus ir kovoti dėl kiekvieno mo kinio. Pripažinkime akivaizdų pokytį. Buvo laikai, kai antra pamaina mokykloje buvo ne tinkamos ugdymosi aplinkos pavyzdys. Šian dien dauguma mokytojų tai įvertintų kaip pranašumą. Diskutuojant apie mokinio krepšelio likimą būtina prisiminti laikus, kai nebuvo mokinio krepšelio ir savivaldybės švietimui skirtus pi nigus naudojo kitoms reikmėms, o mokyto jams atlyginimų ir atostoginių reikėdavo ge rokai palūkėti. Būtina įvertinti ir konkrečios savivaldybės pajamas, skolas ir išlaidas. Atlygis – už kokybišką ugdymą
Trečia – užmokesčio mokytojams už dar bą tvarkos pakeitimo. Pastudijavus Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių dar buotojų apmokėjimo tvarkos aprašą, mo kytojo darbą galima suskirstyti į tris dalis:
pamokų vedimą, papildomus darbus, vado vavimą klasei. Viskas būtų idealu, jei ne mo kinio krepšelis, „žirklės“ ir didėjantis mo kyklų savarankiškumas. Nesvarbu, mokytojas dirba gerai ar blogai, jo atlyginimas gali ma žėti dėl mažo mokinių skaičiaus mokykloje, dėl Vyriausybės sumažinto mokinio krepše lio, dėl „žirklių“ panaudojimo kiekvienoje mokykloje atskirai. Šiuo metu mokytojo darbo logiką galima apibūdinti taip: veikla turi apimti kuo dau giau sričių, kuo daugiau pasiekimų miesto ar šalies mastu, o apie visa kita pagalvosime vė liau. Dėl to neaišku, kas yra svarbu valstybei. Kokybiškos pamokos, mokytojų atliekami papildomi darbai ar vadovavimas klasei. Jeigu vadovautumės Nacionalinės mokyklų verti nimo agentūros išvadomis, pirmenybė tenka pamokos kokybei. Jei mokyklų savarankišku mo idėja – pirmenybė suteikiama mokytojų papildomiems darbams ir vadovavimui kla sei, nes kaip kitaip sutvarkysi reikiamus po pierius popierizmo mažinimo epochoje, ku rie leistų kalbėti apie mokyklos pasiekimus ir jų poveikį vietos bendruomenei.
Kūrybiškas mokytojas – motyvuotas mokinys. Pasa ka. Tik po to nesistebėkime, kad mokiniai nežino, kaip atrodo Lietuvos trispalvė.
Reikia konkurencijos
Ketvirta – direktorių rotacijos. Pasidalysiu kai kuriomis prielaidomis. Už nuopelnus ko kiai nors partijai energingam ir švietimo spe cifiką išmanančiam žmogui pasiūloma daly vauti konkurse mokyklos direktoriaus vietai užimti. Konkursą jis laimi. Kas įvyksta po to? Mokykloje prasideda kadrų kaita. Pama žu įdarbinami pažįstami arba giminės, po to pažįstamų pažįstami ir t. t. Mokyklos mo kytojų bendruomenė pasidalija į „savus“ ir „svetimus“. Akivaizdžiai suveikia vasaliniai santykiai, kai „savi“ besąlygiškai įgyvendina bet kokias naujojo mokyklos vadovo vizijas: dalyvauja ir kuria įvairius projektus, rengi
nius ir t. t. Už tai atsidėkojama aukštesnėmis kvalifikacinėmis kategorijomis, didesnėmis išmokomis už papildomus darbus ir t. t. Vi sa tai nėra blogai, tačiau ką daryti, jei „savi“ pavargsta ir išsisemia. Spausti „svetimus“ ir kaltinti juos blogu darbu, kad stengtųsi, bi jotų ir gerbtų. Tuomet ir prasideda pasvars tymai apie tai, kad mokykla nėra feodalinė tėvonija, kad ji turi būti atvira įvairioms idė joms ir požiūriams. Penkta – žinių reabilitavimo. Šiandien „kalimas“, arba „kalimo kultūra“, prieši nama kūrybiškumui ir gyvenimo problemų sprendimui. Viskas vėl atrodo gerai. Kūry biškas mokytojas – motyvuotas mokinys. Pasaka. Tik po to nesistebėkime, kad moki niai nežino, kaip atrodo Lietuvos trispalvė, giedant „Tautišką giesmę“ nesugeba patylė ti, o mokytojui pasakius, kad ką nors reikia žinoti, kaip „Tėve mūsų“, nuskamba klau simas: „O kas tas „Tėve mūsų“? Nuolatinis dejavimas dėl didelio mokinių mokymosi krūvio subliūkšta prieš vienos močiutės nu sistebėjimą: „Mano anūkai visiškai nesimo ko. Nesuprantu, kaip jie atėjo iki vienuolik tos klasės.“ Keistas pramonininkų pasiūlymas
Pakartokime burtažodį „Kūrybiškas moky tojas – motyvuotas mokinys“ ir patylėkime apie tai, kaip mokytojai dėl aukštų mokyk los ugdymo pasiekimų surašo bent ketvertus. Kokia tokių mokinių dalis keliauja iš klasės į klasę? Bandykime spėti. Trečdalis ar pusė. Jokiu būdu nedrįskime taip kalbėti, tiesiog pažvelkime į pirmūnų nuotraukas mokyklos fojė, pagyrimo raštus, laimėtas taures. Maža raščiai tyliai triumfuoja kaip gerais vėlyvojo stalinizmo laikais. Taigi, pasvarstykime, kaip dera priešybės Seimo narys ir atsakomybė. Ką ir kaip moky tojas turės kalbėti apie demokratiją, kai Sei mo narys vėl girtas padarys avariją? Suor ganizuoti edukacinę išvyką į ligoninę, kur mokiniai gyvai pamatytų, kaip tautos atsto vas vengia atsakomybės, arba surengti eks kursiją „Tautos atstovų pasitraukimo į užsienį keliais“. Reikia tikėtis, kad švietimo ministru taps ne vakarėlių liūtas, boulingo meistras, o švietimo problemas išmanantis žmogus. Mokytojas Juozas Mackonis
Veikdami Rusijos valdžios vertikalę Vakarai netiesiogiai veikia ir aukščiausią Rusijos valdžią. Ne paslaptis, kad Vakar ų finansinės sankcijos Rusijos elito nariams – labai nemalo nios: jų sąskaitos – Vakar ų bank uose, ne kilnojamasis turtas – Vakaruose, studijuo jančios atžalos – Vakar ų universitet uose ir t. t. Nemalon ios šios sankcijos ir Kreml iui. Vlad im iro Put ino suk urt a Rus ijos val džios vert ikalė rem iasi vald in ink ų para ma Kremliui, o pastarieji (kaip ką tik minė ta) tiek finansiškai, tiek ekonomiškai susi ję su Vakarais. Taig i, veikdami Rusijos val džios vertikalę Vakarai netiesiog iai veik ia ir aukščiausią Rusijos vald žią. Schema pa prasta, kaip dukart du. Žinoma, nereikėt ų sureikšm int i Magn ic kio sąrašo. Nuo to, yra šis sąraš as ar ne, Kreml ius nev irto Vakar ų mar ionete. Ta čiau, akivaizdu, Rusija bent reik iamu mo mentu gali tapti sukalbamesnė kai kuriais klausimais... Senovės Kinijos generolas ir karybos filo sofas Sun Dzi yra sakęs: „Paž ink savo prie šą ir save, tada tavo pergalė bus neabejoti na... Venk atakuoti stipriąsias, pulk silpną sias priešininko vietas.“ Kremliaus hipertrofuota reakcija į Magnic kio sąrašą puikiai parodo, kad paliesta jaut ri vieta.
Realybė: mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimas privertė ugdymo įstaigas dar labiau susiveržti diržus ir kovoti dėl kiekvieno mokinio.
Vytauto Petriko nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
antrADIENIS, gruodĹžio 11, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,27 %
12,9 proc.
ĹĄieÂmet paÂdiÂdÄ—Âjo LieÂtuÂvos eksÂporÂtas.
–1,47 %
–0,56 %
KaiÂnos  kriÂto
diena.lt/naujienos/ekonomika
â‚Ź
ValiutĹł kursai
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien
LapkÂriÂtÄŻ ĹĄaÂlyÂje uĹžÂfikÂsuoÂta 0,2 proÂc. mÄ—ÂneÂsio defÂliaÂciÂja. VarÂtoÂjiÂmo preÂkiĹł ir paÂslauÂgĹł kaiÂnos maÂŞėÂja antÂrÄ… mÄ—ÂneÂsÄŻ iĹĄ eiÂlÄ—s. VarÂtoÂjiÂmo preÂkiĹł kaiÂnos praÄ—Â juÂsÄŻ mÄ—ÂneÂsÄŻ, paÂlyÂginÂti su spaÂliu, su menÂko 0,1 proÂc., paÂslauÂgĹł kaiÂnos – 0,2 proÂc. LapkÂriÂtÄŻ meÂtiÂnÄ—, paÂlyÂginÂti su 2011-ĹłjĹł lapkÂriÂÄ?iu, infÂliaÂciÂja sieÂkÄ— 2,8 proÂc., o viÂduÂtiÂnÄ— meÂtiÂnÄ— infÂliaÂciÂja bu vo 3,1 proÂc.
Valiuta
kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,1097 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,2902 JAV doÂleÂris 1 2,6774 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,7112 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9573 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,3675 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,7076 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,6642 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8600
pokytis
+0,3226 % +0,1704 % +0,3222 % +0,7132 % –0,0121 % +0,1436 % –0,0594 % +0,5256 % +0,0945 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
„StaÂtoil“
4,79
4,56
2,47
„KvisÂtiÂja“
4,69
4,54
2,46
„VaÂkoil“
4,73
4,59
2,49
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
„Brent“ nafÂta
86,31 dol. uĹž 1 brl. 107,90 dol. uĹž 1 brl.
KoÂrupÂciÂja iĹĄ ĹĄaÂlies neÂpaÂsitÂrauÂkÄ— LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ—
l.mrazauskaite@diena.lt
BeÂveik kas antÂra ÄŻmoÂnÄ— ĹĄaÂlyÂje pa tyÂrÄ— spauÂdiÂmÄ… duoÂti kyÂĹĄÄŻ ar atÂsiÂdÄ—Â koÂti uĹž paÂslauÂgas. VersÂliÂninÂkĹł ma nyÂmu, sprÄ™sÂti koÂrupÂciÂjos proÂbleÂmÄ… reiÂkia tikÂriÂnant ne tik versÂlo, bet ir vieÂĹĄoÂjo sekÂtoÂriaus skaidÂruÂmÄ….
„„DÄ—ÂmeÂsys: dauÂgiauÂsia kriÂtiÂkos dÄ—l anÂtiÂkoÂrupÂciÂjos prieÂmoÂniĹł ÄŻgyÂvenÂdiÂ
niÂmo spauÂdos konÂfeÂrenÂciÂjos daÂlyÂviai paÂŞėÂrÄ— sveiÂkaÂtos apÂsauÂgos sis teÂmai. GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
R
VaÂkar, miÂnint praÄ—ÂjuÂsiÄ… TarpÂtauÂti nÄ™ anÂtiÂkoÂrupÂciÂjos dieÂnÄ…, spauÂdos konÂfeÂrenÂciÂjoÂje buÂvo apÂĹžvelgÂta ĹĄa lies paÂĹžanÂga koÂvoÂjant su neÂskaidÂria veikÂla. LieÂtuÂvos versÂlo konÂfeÂdeÂra ciÂjos geÂneÂraÂliÂnis diÂrekÂtoÂrius AlÂgi manÂtas AksÂtiÂnas priÂpaÂĹžiÂno, kad ÄŻgyÂvenÂdiÂnant iki 2014 m. vykÂdo mÄ… NaÂcioÂnaÂliÂnÄ—s koÂvos su koÂrup ciÂja proÂgraÂmÄ… dar reiÂkia nuÂdirbÂti daug darÂbĹł. Mat 31 proÂc. ĹĄios pro graÂmos prieÂmoÂniĹł neÄŻÂvykÂdyÂtos, 43 proÂc. – ÄŻvykÂdyÂtos tik iĹĄ daÂlies. PaÂgal plaÂnuoÂtas, taÂÄ?iau neÄŻÂgyÂvenÂ
dinÂtas prieÂmoÂnes praÂsÄ?iauÂsia si tuaÂciÂja, anot A.AksÂtiÂno, paÂsteÂbi ma sveiÂkaÂtos apÂsauÂgos sisÂteÂmoÂje. KalÂbant apie sleÂpiaÂmus koÂrupÂci jos eleÂmenÂtus ji miÂniÂma beÂne daŞ niauÂsiai. Be to, ĹĄioÂje sisÂteÂmoÂje taip pat neatÂlikÂta daug darÂbĹł dieÂgiant e. paÂslauÂgas, kuÂrios uĹžÂtikÂriÂna veik los skaidÂruÂmÄ…. Ĺ ieÂmet asoÂciaÂciÂjos „Investors’ FoÂrum“ ir iniÂciaÂtyÂvos „BalÂtoÂji ban ga“ naÂriai verÂtiÂno, ar LieÂtuÂvos eko noÂmiÂnÄ—, poÂliÂtiÂnÄ— apÂlinÂka yra paÂlan ki skaidÂriam versÂlui. PaaiĹĄÂkÄ—Âjo, kad beÂveik kas antÂra ÄŻmoÂnÄ— – 43 proÂc. – paÂtyÂrÄ— spauÂdiÂmÄ… duoÂti kyÂĹĄÄŻ ar atÂsi dÄ—ÂkoÂti uĹž paÂslauÂgas. SkaidÂraus vers lo iniÂciaÂtyÂvÄ… paÂlaiÂkanÂÄ?ios ÄŻmoÂnÄ—s LieÂtuÂvos versÂlo apÂlinÂkos skaidÂruÂmÄ… ÄŻverÂtiÂno vos 5,5 baÂlo iĹĄ 10 gaÂliÂmĹł. Kaip teiÂgÄ— tyÂriÂmĹł bendÂroÂvÄ—s „SIC“ vyÂriauÂsioÂji proÂjekÂtĹł vaÂdoÂvÄ— EdiÂta JurÂkieÂnÄ—, apÂklauÂsos reÂzulÂtaÂtai roÂdo, kad veikÂti skaidÂriai ÄŻmoÂnÄ—ms
verÂta dÄ—l ilÂgaÂlaiÂkiĹł perÂspekÂtyÂvĹł ir reÂpuÂtaÂciÂjos bei darÂbuoÂtoÂjĹł loÂjaÂluÂmo. O ekoÂnoÂmiÂnÄ—s nauÂdos ar maÂĹžesÂnÄ—s biuÂrokÂraÂtiÂnÄ—s naĹĄÂtos skaidÂri veikÂla, kaip teiÂgÄ— ÄŻmoÂnÄ—s, joms neatÂneÂĹĄÄ—. E.JurÂkieÂnÄ— paÂbrÄ—ÂŞė, kad dÄ—l aukĹĄÂto koÂrupÂciÂjos lyÂgio ÄŻmoÂnÄ—s iĹĄ valsÂtyÂbÄ—s tiÂkiÂsi ne vien versÂlo, bet ir vieÂĹĄoÂjo sekÂtoÂriaus darÂbuoÂtoÂjĹł paÂtikÂriÂniÂmĹł. Mat anksÂtesÂnis tyÂri mas paÂroÂdÄ—, kad versÂlas suÂsiÂduÂria su dviem paÂgrinÂdiÂnÄ—Âmis proÂble moÂmis: neÂleÂgaÂliais atÂlyÂgiÂniÂmais ir valsÂtyÂbÄ—s insÂtiÂtuÂciÂjĹł koÂrupÂciÂja, kai uĹž tam tikÂrĹł sprenÂdiÂmĹł priÄ—ÂmiÂmÄ… iĹĄ versÂlo tiÂkiÂmaÂsi paÂdÄ—Âkos. Vis dÄ—lÂto „TransÂpaÂrenÂcy InÂterÂna tioÂnal“ LieÂtuÂvos skyÂriaus vaÂdoÂvas SerÂgeÂjus MuÂravÂjoÂvas paÂsiÂdĹžiauÂgÄ—, kad LieÂtuÂvoÂje po truÂpuÂtÄŻ atÂsiÂranÂda moÂkesÂÄ?io moÂkÄ—ÂtoÂjo menÂtaÂliÂteÂtas – ĹžmoÂnÄ—s suÂpranÂta, kad, suÂsiÂmoÂkÄ—Â jÄ™ vieÂnÄ… karÂtÄ…, to daÂryÂti antÂrÄ… kar tÄ… jie neÂpriÂvaÂlo.
DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa
Ĺ ildymo sistema – neatsiejama renovacijos dalis Lina JauniĹĄkÄ— Pagrindinis argumentas, kodÄ—l gyventojai imasi atnaujinti savo daugiabuÄ?ius, – noras sutaupyti. PatyrÄ™ specialistai teigia, kad ĹĄildymo sistemos modernizacijai taupyti nereikÄ—tĹł. Pasak jĹł, tik tinkamai atnaujinta ĹĄildymo sistema leidĹžia tikÄ—tis geriausiĹł atnaujinimo rezultatĹł.
peratĹŤrÄ… pagal savo finansines galimybes ir poreikius, galima termoreguliatoriumi sumaĹžinti ÄŻ radiatoriĹł tiekiamo vandens temperatĹŤrÄ…, kad jis iĹĄspinduliuotĹł maĹžiau ĹĄilumos, o sumaŞėjusÄŻ kiekÄŻ uĹžďŹ ksuotĹł daliklis, galima virtuvÄ—s radiatoriaus temperatĹŤrÄ… sumaĹžinti iki minimumo – virtuvÄ—je naktÄŻ nieko nebĹŤna, o dienÄ… ĹĄi patalpa priĹĄyla nuo joje vykstanÄ?ios veiklos ir t. t.
Pertvarkyti ĹĄildymo sistemÄ…
Pasak BĹŤsto ir urbanistinÄ—s plÄ—tros agentĹŤros VieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł ir informavimo skyriaus vedÄ—jos DanguolÄ—s MikutienÄ—s, daugiausia ĹĄilumos energijos sutaupoma daugiabuÄ?ius atnaujinant kompleksiĹĄkai, t. y. apĹĄiltinant sienas ir stogÄ…, pakeiÄ?iant langus ir ÄŻstiklinant balkonus, pertvarkant ir modernizuojant ĹĄildymo sistemÄ…. Atnaujinti rekomenduojama pradÄ—ti nuo ĹĄilumos punkto pertvarkos bei ĹĄildymo sistemos modernizavimo. DaĹžniausiai atnaujinant daugiabuÄ?ius sena vienvamzdÄ— ĹĄildymo sistema keiÄ?iama dvivamzde, ant kiekvieno radiatoriaus kiekviename bute tvirtinami termoreguliatoriai, kurie leidĹžia gyventojams patiems reguliuoti ĹĄilumos kiekÄŻ butuose, ir ĹĄilumos dalikliai, kurie leidĹžia apskaiÄ?iuoti mokestÄŻ uĹž ĹĄildymÄ… netiesioginio energijos matavimo principu. Esant tokiai individualiai ĹĄilumos reguliavimo sistemai gyventojai gali sumaĹžinti ĹĄildymo iĹĄlaidas ÄŻvairiais bĹŤdais: galima nustatyti atskirĹł kambariĹł tem-
Daugiau dėmesio – daugiau naudos
Specialistai pataria, kad, norint taupyti ne tik ĹĄilumos energijÄ…, bet ir savo pinigus, bĹŤtina tinkamai modernizuoti ĹĄildymo sistemÄ…. Pasak UAB „Danfoss“ atstovo Dariaus Gagio, ĹĄilumÄ… taupyti padeda individualus ĹĄilumos reguliavimas. „ApĹĄiltinus daugiabutÄŻ, ĹĄilumÄ… reguliuoti bĹŤtina, nes radiatoriĹł skleidĹžiama ĹĄiluma kartais sudaro ĹĄilumos pertekliĹł, ypaÄ? jei paliekami seni radiatoriai, kurie pagal dydÄŻ pritaikyti neapĹĄiltintam pastatui. Tokiu atveju lieka vienintelis bĹŤdas reguliuoti ĹĄilumÄ… – atidaryti langus ir iĹĄleisti brangiÄ… ĹĄilumÄ…. Kur kas racionalesnis ir ekonomiĹĄkesnis bĹŤdas yra ant radiatoriĹł sumontuoti termostatinius ventilius, kurie leidĹžia patalpoje palaikyti norimÄ… temperatĹŤrą“, – tikina specialistas. D.Dagys taip pat pabrÄ—Ĺžia, kad, norint iĹĄ atnaujinimo gauti maksimaliÄ… naudÄ…, bĹŤtina subalansuoti ĹĄildymo sistemas – tai leidĹžia sutaupyti iki 12 proc. ĹĄilumos energijos.
„Sumontavus automatinius srauto ribotuvus, galima reguliuoti du dalykus – vandens kiekÄŻ (srautÄ…) sistemoje ir temperatĹŤrÄ…. Jei vamzdĹžiais iĹĄ mĹŤsĹł butĹł grÄŻĹžta per karĹĄtas vanduo, automatiniai srauto ribotuvai jÄŻ sustabdo ir vandens ĹĄilumÄ… iĹĄnaudoja optimaliai“, – teigia „Danfoss“ atstovas. D.Gagys pabrėŞė, kad atnaujinant daugiabuÄ?ius ĹĄilumos sistemai modernizuoti kartais skiriama nepakankamai lÄ—ĹĄĹł. „Reikia atkreipti dÄ—mesÄŻ, kad reguliatoriai turi bĹŤti sumontuoti kiekviename bute ant kiekvieno radiatoriaus. Kartais nutinka taip, kad tinkamai modernizuoti ĹĄildymo sistemÄ… nÄ—ra galimybiĹł, nes tam neskirta pinigĹł. TodÄ—l planuojant atnaujinti savo daugiabuÄ?ius reikia jau investicijĹł plane numatyti pakankamai lÄ—ĹĄĹł ĹĄildymo sistemai modernizuoti“, – pataria D.Gagys. Daugiau informacijos apie daugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimÄ… – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
12
proc.
ĹĄilumos energijos sutaupoma subalansavus ĹĄildymo sistemos srautus.
ď Ž Naudinga: [\_V[a aNb]faV [R aVX VYbZ\` R[R_TVWĂ– ORa V_ `Nc\ ]V[VTb`
OĂaV[N aV[XNZNV Z\QR_[Vgb\aV VYQfZ\ `V`aRZĂ–
/B=. N_PUfc\ [b\a_
8
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
sveikata
Galvos skausmas pagimdė ve Jaunas vilnietis – vaistų išradėjas. Lietuvis, per trejus metus su kūręs preparatą nuo skausmo. Neįtikima? Bet tai tiesa, išskyrus vieną detalę: šis preparatas parduodamas ne kaip vaistas, o kaip maisto papildas. Kaip atskirti viena nuo kito – Lietuvoje dar te besivadovaujama džiunglių įstatymais. Marijana Jasaitienė m.jasaitiene@diena.lt
Kas yra kas?
„Tam, kad šis produktas būtų įre gistruotas kaip vaistas, reikia 30– 40 tūkst. litų, o aš tiek neturiu“, – sako jo išradėjas Andrius Kava liauskas. Tiek lėšų reikia vaistažolių pre paratui pavadinti vaistu? Ar pa pirkti tuos, kurie šį vardą suteikia? „Ne ne, – įtarimus skuba pa neigti A.Kavaliauskas. – Tokią sumą sudaro oficialūs mokesčiai Valstybinei vaistų kontrolės tar nybai. Ji atlieka vidinius vaistų ty rimus, įveda juos į duomenų bazes, patvirtina, kad jie yra saugūs var toti, apibrėžia indikacijas, kont raindikacijas, žodžiu, atlieka di delį darbą.“ Ar tai reiškia, kad vaistai, įre gistruoti kaip maisto papildai, ne saugūs? Apskritai kaip jie gali bū ti vadinami vaistais, jei yra maisto papildai, kurie apibūdinami kaip produktai, papildantys žmogaus mitybą? Kita vertus, kaip maisto papildai gali malšinti skausmą? Konkrečių atsakymų į klausimus dėl šio preparato nepavyko gauti nei Vilniaus visuomenės sveikatos centre, notifikuojančiame maisto papildus, nei Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kontro liuojančioje prekybą jais. „Yra identiškos sudėties prepa ratų, kurių vieni registruoti kaip vaistai, kiti – kaip papildai“, – tvirtina A.Kavaliauskas. Jo teiginį patvirtina ne vienas medikas. Mintis atsirado netikėtai
Kaip jaunam žmogui kilo mintis kurti vaistus? „Dažniausiai geros idėjos šauna netikėtai“, – pusiau juokais atsa ko A.Kavaliauskas. Jam 28-eri. Yra baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą,
Komentarai Viktorija Belousovaitė
Viln iaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyr iaus vyr iausioji special istė
A
smenys, pateikdami mais to papildą į Lietuvos rinką, privalo pranešti (notifikuo ti) Viln iaus visuomenės sveikatos centrui apie maisto papildus, importuojamus iš ne ES šalių. Maisto papildas yra maisto produktas, skir tas įprastam maisto racionui papildy ti ir kuris vienas arba derinamas su ki tomis medžiagomis yra koncentruotas maisto ar kitų medžiagų, turinčių mity binį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus, nė vienam iš jų netu ri būti priskiriamos gydomosios ar pro
bet ne farmacijos, o visuomenės sveikatos specialybę. „Rinkdamasis profesiją ilgai svarsčiau, kuo būti: gydytoju ar farmacininku kaip sesuo Ieva. Pa sirinkau tai, kas, mano nuomone, aprėpia plačiausiai – visą žmonių sveikatą, jos išsaugojimą, sveika tos sistemos supratimą“, – aiški na Andrius. Kaip žmonių sveikatą saugo ti, dirbant farmacijos arba, kitaip sakant, vaistų gamintojų, suinte resuotų juos platinti, bendrovėje? Būtent ji tapo pirmąja Andriaus darboviete. Neabejotina tai, kad susirgus vaistai sveikatai susigrą žinti yra neišvengiami.
Gluosnio žievę seno liai dėdavo ant skau damo danties, iš šio medžio žievės buvo išgautas salicinas. Gimęs Alytuje, vaikystėje daug laiko praleidęs gamtoje ir dabar Andrius jaučiasi esąs gamtos vai kas. Kartą, kai labai skaudėjo galvą, jam kilo mintis: kodėl nėra vaista žolinių vaistų nuo skausmo? Yra tik homeopatinių, bet jie, anot vi suomenės sveikatos specialisto, la biau tinka profilaktikai, organizmo atsparumui didinti ir šiek tiek lėti niams skausmams malšinti. „Ūmiam skausm ui malš in ti žmonės įpratę vartoti analgeti kus, geria juos didelėmis dozėmis ir taip kankina organizmą. Aš pats buvau ne išimtis – vartodavau vie ną iš cheminių analgetikų“, – pa sakoja jaunas vyras, kuris dėl pa tirtų sporto traumų ne kartą buvo susidūręs su skausmu. Iš darbo patirties farmacijos bendrovėje Andrius žino, kad Lie tuvoje per vieną mėnesį suvarto
filaktikos ypatybės arba daroma nuo roda į jas. Teiginiai apie sveikatingumą pagrindžiami ir įrodomi visuotinai pri pažintais moksliniais tyrimais. Maisto papildams ženklinti naudojami sveika tingumo teiginiai nuo šių metų gruodžio 14 d. turės būti įtraukti į leidžiamų naudo ti teiginių sąrašą, vadovaujantis Europos Komisijos reglamentu dėl tam tikrų lei džiamų vartoti teiginių apie maisto pro duktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vys tymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo. Maisto papildai iš ES šalių šiuo metu į Lietuvos rinką įvežami laisvojo prekių judėjimo principu, jų notifikuoti pagal šiuo metu galiojančią tvarką nereikia. Tačiau numatomi šios tvarkos pakeiti mai, kuriais remiantis pranešti (notifi kuoti) reikės apie visus į Lietuvos rin ką pateikiamus maisto papildus.
jama pusė milijono pakuočių ne receptinių analgetikų, vienoje paprastai būna 10 tablečių. Vadi nasi, per mėnesį išgeriame 5 mln. tablečių nuo skausmo. Atrado neįtikimų dalykų
„Kai kas manytų: jei vaistažoli nių vaistų nuo skausmo nėra, va dinasi, neįmanoma jų pagaminti. Bet man taip neatrodė. Pripulda mas prie tos minties ir atitolda mas nuo jos, idėja gyvenau trejus metus“, – į pradžių pradžią grįžta A.Kavaliauskas. Beje, visa tai buvo palyginti ne seniai, prieš trejus metus. Studi juodamas vaistažolių ypatybes ir sužinojęs daug naujų bei įdomių dalykų Andrius už jų užsikabino. Metė darbą, nes suprato, kad jis trukdo atsiduoti idėjai. Pasinėręs į informacijos, moks linės literatūros paieškas ir studijas sužinojo, kad gluosnio žievę seno liai dėdavo ant skaudamo danties, iš šio medžio žievės buvo išgau tas salicinas. Tai yra žaliava, iš ku rios vėliau buvo susintetintas mū sų naudojamas aspirinas. Vaistažolių, kurios galėtų būti tin kamos vaistams nuo skausmo ga minti, A.Kavaliauskas iš pradžių at sirinko net 30. Išsamiau patyrinėjus, šis sąrašas sutrumpėjo iki aštuonių. „Tiek vaistažolių nuvežiau į vie ną laboratoriją Prancūzijoje“, – sa ko vaistų kūrėjas. Tai buvo 2011-ųjų spalį. Idėją pavertė tabletėmis
A.Kavaliausko idėją tabletėmis pa vertė vienos Prancūzijos fitotera pijos gamyklos specialistai. „Tai pagal pažangiausias tech nologijas dirbanti įmonė, kurioje iš vaistažolių išgaunamas maksi malus veikliųjų medžiagų kiekis“, – džiaugiasi lietuvis. Pusmetį tyrę ir testavę A.Kava liausko pasiūlytas vaistažoles spe cialistai padėjo atrinkti tris.
Jonas Milius
Valstybinės maisto ir veter inar ijos tarnybos direktor ius
P
apildų Lietuvoje yra tūkstan čiai. Ne mažiau ir jų ženklini mo problemų. Netrukus bus sug riežt int i sveikat ing umo ženklinimo reikalavimai. Maisto papildus notifikuojame ne mes, tai daro Vilniaus visuomenės sveika tos centras. Buvo siūloma perduot i maisto papildų notifikavimą ir jų pre kybos kontrolę į vienas rankas, bet Sveikatos apsaugos ministerija, į kurią ne kartą kreipėmės dėl visų šių proble mų, jų nesprendė. Todėl 30 proc. raš tų, kuriuos pasirašau, yra raštai apie maisto papildų reklamos pažeidimus, vartotojų klaidinimą. Reng iamės išleist i rekomendacijas,
Svarbu: artimiausia Andriaus svajonė – surasti lėšų preparatui registruot
„Iš jų pagaminta žalioji tabletė“, – neslepia pasigėrėjimo vaistų iš radėjas. Vienas šių vaistinių augalų – gluosnis. Vaistams panaudotas jo žievės ekstraktas. Antrasis augalas – skaistenis. „Tai labai graži gėlė, senovė je lietuviai ją augino darželiuo se. Skaistenis malšina uždegimus ir turi analgetinių ypatybių, todėl vaistams panaudojome jo ekstrak tą“, – aiškina A.Kavaliauskas. Tre čia panaudota vaistažolė Lietuvoje neauga. Jos pavadinimas – šliau žiantysis inkaruotis, liaudiškai vadinamas velnio letena. A.Kava liauskui pasisekė, kad visos šios vaistažolės auginamos Prancūzijo je vaistų gamybos reikmėms. „Tad nereikėjo inkaruočio ieškoti dyku
mose, nes natūraliomis sąlygomis jis auga tik ten. Šis augalas malši na uždegimus, todėl tinka sąnarių skausmams slopinti“, – žino vais tų išradėjas. Pirmoji skausmą malšinančio prepataro tablečių partija Lietuvą pasiekė šį rudenį. „Jų pagaminta tiek, kad užteks mažiausiai pusmečiui. Dvejų trejų metų reikės įeiti į rinką, nes lietu viai nepatiklūs. Iš dalies tai gerai, kad nepasikliauja reklama, juo lab kalbant apie vaistus“, – pata ria A.Kavaliauskas. Jis tikina, kad iš trijų vaistinių augalų pagamintos tabletės tin ka daugelio priežasčių sukeltam skausmui malšinti. Greičiausiai įveikia sutrikusios kraujotakos dėl dehidratacijos, streso ir krau
kurių maisto papildų tiekėjai privalėtų laikytis arba įrodyti tai, ką reklamuo ja. Kol kas yra labai daug neatsakytų klausimų, žmonės labai klaid inam i. Tai Lietuvos silpnoji vieta jau ne vie nus metus.
tuvoje galima. Tačiau to niekas nere gistruoja, todėl yra palaida bala. Šiuo klausimu disk usijos vyksta, Sveika tos apsaugos min ister ija sprend imo nepriima. Kai kur ie maisto papildai savo veik liosiomis med žiagomis prilygsta net ir receptiniams vaistams. Tokie papil dai buvo išimti iš mūsų šalies rinkos. Kitos šalys šią problemą sprend žia – nurodo iki minimumo sumaž inti pa pildų dozes. Augal in ius preparat us reik ia reg ist ruoti kaip vaistus. Jei produktas įvar dytas kaip maisto papildas, jis netu rėtų būt i vaistas, jei tai preparatas iš vaistažolių skausmui malšinti – netu rėtų būti vadinamas maisto papildu. Gydytojai turi žinoti, kuo jų pacientai gydosi, kad ir savarankiškai įsigiję pre paratų vaistinėje.
Liutauras Labanauskas
Lietuvos gydytojų sąjungos prez identas
E
S direktyva sako: maisto pa pildai yra maistas, produk tai, kurie papildo organizmą jam reikal ing ų med žiag ų. Kalbant apie skausmo maž inimą, tai turėtų būti vaistai, cheminiai, homeo patiniai arba augalinės kilmės. Vaistai turi būti registruoti Valstybinėje vais tų kontrolės tarnyboje. Jei maisto papildai pagaminti ir regist ruot i Prancūz ijoje, prek iaut i jais Lie
9
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
erslo idėją
5
mln. tablečių
nuo skausmo Lietuvoje suvartojama per mėnesį.
Švenčiame ir lieknėjame Ne paslaptis, kad nemenką švenčių dalį praleidžiame prie stalo į skran džius kimšdami pačias įvairiausias gėrybes, o paskui save keikiame dėl priaugusių kilogramų. Ką dary ti, kad šventės netaptų išbandymu pilvams ir drabužių siūlėms? Švarūs namai
Iškuopti užkampius – tai kiekvie nų švenčių preliudija. Juolab pasi tinkant metų sandūrą. Puikus mo tyvas griebtis šių darbų – galimybė sudeginti kalorijų. Valanda namų ruošos padės sudeginti 120 kcal, jei dar ir dainuosite – sudeginsite papildomai dar 180 kcal. Tapti gurmanu
Dauguma iš mūsų valgo ne tol, kol pasisotina, bet kol išragauja visus šeimininkės eksperimentus, pra dedant mišrainėmis, baigiant sil kėmis ir sumuštiniais, o vaka rą užbaigia visų ant stalo esančių tortų degustavimu. Kas būna pa skui, mums primena vaistų rek lamą – pilve arba atsiranda plyta, arba jis virsta balionu. Ką daryti? Laiku sustoti, kuo daugiau patie kalų, tuo mažesnius kiekius jų ra gauti (būtent – ragauti, degustuoti, o ne kimšti tiek, tarsi ruoštumėtės galimoms bado akimirkoms).
prasme – šildykitės bendravimu, o kūnui leiskite deginti kalorijas. Kuo vėsesnė aplinka, tuo daugiau orga nizmas turi pasistengti, kad sušiltų, vadinasi, tuo daugiau sunaudoja ir energijos. Vos pora laipsnių mažes nė patalpos temperatūra paspartins medžiagų apykaitą ir palengvins pa pildomų gramų, galinčių virsti ir ki logramais, naštą. Grožio miegas
Šventines dienas išnaudokite ir miegui. Miegokite, kiek širdis gei džia, – be kita ko, tai daug geriau, nei spoksoti į televizorių ir ką nors kramsnoti. Šviesa – pilvo draugas
Žvakių šviesa – romantiškai nusi teikusių įsimylėjėlių draugas, bet slaptas manekenių priešas. Įsimy lėjėliams rūpi ne maistas, o visi ki ti, švenčiantys žvakių prieblandoje, rizikuoja sustorėti. Jaukus, prislo pintas apšvietimas užmigdo mūsų budrumą, valgantys praranda savi kontrolę ir atsiduoda Bakcho malo nei. Tą patį galima pasakyti ir apie muziką: ramios Kalėdų giesmės gal ir įkyri, bet užtat daug palankesnės besilaikantiesiems dietos nei Lady Gaga ar „Rolling Stones“. Kvapai atstoja saldumynus
Šaltis tirpdo riebalus
Jei tik yra techninių galimybių, šven tes švęskite kuo vėsiau. Tiesiogine
ti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje.
jagyslių spazmų sukeltą skaus mą.“ „Vis dėlto, jei gelia dantį, šie vaistai nėra tinkamiausi, – nuo širdžiai pripažįsta Andrius. – Stipraus skausmo atveju gali ma išgerti net keturias tabletes iš karto, o įprastos šių vaistų do zės pakanka nuo lengvo ar vidu tinio skausmo, lengvo peršalimo ar pakilus temperatūrai.“
Artūro Morozovo nuotr.
neatsirado. „Tie, kurių paramos prašiau, sakė, mesk utopinius planus, grįžk dirbti į farmacijos bendrovę ir būsi laimingas. Bet aš, ačiū Dievui, pagaliau radau priva tų investuotoją, kuris manimi pa tikėjo ir į gamybą investavo savo asmeninius pinigus“, – net ir pa sakodamas lengviau atsikvepia Andrius. Genialu, kas paprasta
Jaunystė – didžiausia problema
„Buvo dienų, kai maniau, kad ne pavyks“, – ir sunkių akimirkų ne pamiršta A.Kavaliauskas. Didžiausių problemų kilo dėl vaistų gamybos finansavimo. Laboratorinius tyrimus prancū zai atliko nemokamai, bet gamy bai, kuri buvo paskutinis svajonės išsipildymo etapas, jau reikėjo fi nansinių investicijų. „Bandžiau naudotis jauno vers lo paramos fondais, tam vers lui asocijuotomis programomis, bankų pasiūlymais, bet atsaky mai buvo vienareikšmiški: ne, ne ir dar kartą ne“, – cituoja A.Ka valiauskas. Dabar jis puikiai supranta jau nus žmones, kurie neturi nei na mo, nei brangaus, 100 tūkst. litų kainuojančio, automobilio, ku riuos galėtų užstatyti pradėda mi verslą. „Valstybė jaunam verslininkui siūlo padengti tik kredito palū kanas. Ne tos pagalbos jaunam žmogui reikia“, – dėl visų išgy vena A.Kavaliauskas. Jam bu vo labai apmaudu, nes prancūzai juo patikėjo, darbas laboratorijo je buvo baigtas, sutarta, kad vais tai gali būti gaminami, o rėmėjų
Iš kur jis turi tiek užsispyrimo, išmonės ir tikėjimo? Andrius sa ko, kad tereikia turėti svajonę ir jos siekti. Mokyklą pradėjęs lan kyti šešerių jis nebuvo mokslo pirmūnas. Gerai mokėsi to, kas jam patiko: matematikos, fizi kos, ir, kad ir kaip būtų paradok salu, chemijos. „Nesu gudrus, viskas šiame pa saulyje genialu, kas paprasta“, – įsitikinęs Andrius, o tai jį drąsina puoselėti naujas svajones. Jos sukasi apie vaistų gamybą. Ne cheminių, nors čia pat jaunas verslininkas prisimena posakį: niekada nesakyk niekada. A.Ka valiauskas akcentuoja, kad me dicina neabejotinai suka į natū ralizmą. „Naujausi atradimai net ir su dėtingiausioms ligoms, tokioms kaip onkologinės, gydyti atlie kami su augalinio pagrindo vais tais, aišku, taikant ir bioinžineri ją. Gamta yra sukūrusi natūralių antibiotikų, kuriems bakterijos netampa atsparios“, – dar stu dijuodamas mediciną sužinojo Andrius. Artimiausi A.Kavaliausko pla nai – įregistruoti savo produktą kaip vaistą.
ją, vėliau paskanina ir taip gardžias šventes. Ką daryti, jei be saldumy nų Kalėdos – ne Kalėdos? Papras čiausia griebtis saldumynų bičiulių – kvapiųjų prieskonių, kurie sėk mingai draugauja su cukrumi dau gelyje kulinarijos šedevrų. Anyžiai, imbieras, vanilė, kardamonas, ci namonas – visi jie pakelia seroto nino lygį kraujyje ir yra geriausias skanėstas prie arbatos.
Tamsioji metų dalis gausina kon diterijų apyvartą – saldumynai padeda išgyventi rudens depresi
Stiklinė po stiklinės
Vanduo – kasdien jo turime išgerti bent porą litrų, juolab per šventes. Tai nealkoholinis troškulio malšin tojas, kuris, be kita ko, mažina lais vas erdves skrandyje ir užmigdo alkio jausmą. 4–5 stiklinės vandens prieš valgį paskatina medžiagų apykai tą ir padeda be papildomų pastangų iškart sudeginti bent 100 kcal. Desertui – grynas oras
Pasivaikščiojimas gryname ore – geriausias šventinės vakarienės patiekalas. Tiekti galima prieš de sertą. Arba vietoj jo. Šaltas oras ir bent minimali fizinė apkrova ska tina medžiagų apykaitą. Rokenrolas ar bent polka
Neatsispirkite galimybei pašok ti. Net jei jus kviečiantis partne ris – ne jūsų skonio, galvokite apie tas 300 kcal, kurias sudeginsite per valandą šokių. VD inf.
Įgyvendinus projektą – kokybiškesnės paslaugos ligonių kasose Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), gerindama viešųjų paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams, 2011 m. pradėjo įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“. Projekto tikslas – vadovaujantis visuotinės kokybės principais, sukurti ir įdiegti efektyvią, šiuolaikinius gyventojų poreikius atitinkančią viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemą. Įgyvendinant projektą siekiama pagerinti gyventojų aptarnavimo kokybę, didinti darbuotojų, teikiančių gyventojų aptarnavimo paslaugas, kompetenciją,
užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose, tobulinti VLK ir teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos ir informacinių technologijų paslaugas. Projektą sudaro dvi dalys: vieno langelio principo diegimas ligonių kasose ir visuotinės kokybės valdymo sistemos diegimas. Diegiant vieno langelio principą, nuo šiol gyventojai gali naudotis nauju aptarnavimo telefonu. Pasak VLK Kokybės vadybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Bernotienės, besirūpinantiems privalomuoju sveikatos draudimu numeriu 8 700 88 888 teikiama visa aktuali informacija. „Šiuo numeriu gyventojai gali sužinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą, Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo tvarką, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir jų apmokėjimą, taip pat atsakoma į kitus rūpimus klausimus“, – pasakoja V.Bernotienė. Dauguma vieno langelio principo diegimo veiklų jau įgyvendintos. Baigiamuosius darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos. Iki šiol savo veikloje taikiusios ISO 9001:2008 standartą, įdiegus visuotinės kokybės valdymo sistemą, VLK ir TLK sertifikuotos pagal du naujus – ISO 27001:2006 ir ISO 20000:2011 – standartus. Siekiama, kad profesionalios rizikos valdymo
ir informacinių technologijų paslaugų kokybės sistemos sumažintų kokybės neatitikčių organizacijoje skaičių ir pagerintų veiklos tęstinumo bei komunikavimo kokybę. Kaip teigia VLK Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų skyriaus vyriausioji specialistė Vanda Židonienė, VLK ir TLK keliami labai aukšti duomenų saugos ir patikimumo reikalavimai. „Labai svarbu užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose. VLK siekia nuolat gerinti informacinių technologijų paslaugų kokybę, nuo kurios priklauso gydymo įstaigų ir vaistinių informacinių sistemų veikla“, – pasakoja V.Židonienė. Specialistės teigimu, VLK ir TLK, kaip ypatingų asmens duomenų tvarkytojoms, įdiegti standartai padės tinkamai planuoti ir koreguoti teikiamas paslaugas, jas teikti greičiau ir kokybiškiau. Projektas „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007– 2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-01-V-01-026. Bendra projekto vertė 2 998 400 litų. Užs. 1049879
10
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
sportas
Sunkmetis nepakirto „Sakalų“ kovingumo Vilniaus „Sakalų“ krachas atideda mas – kad ir kamuo jama finansinio ne pritekliaus, sosti nės ekipa vis dar grumiasi Lietuvos krepšinio lygos (BE KO-LKL) čempiona te ir iškovojo įspū dingą pergalę.
Statistika „Sak al ai“–„Lietk ab el is“ 74:52
(20:15, 22:17, 17:11, 15:9). Rezultaty viausi žaidėjai: E.Baniulis 25 taškai (11 atkovotų kamuolių), J.Sinica 12 (7 atkovoti kamuoliai), E.Jezukevi čius 11/V.Ginevičius ir A.Butkevi čius po 12. Uten os „Juv ent us“–„Prien ai“
72:88 (17:26, 20:21, 18:32, 17:9). A.Če pulis 17, K.Petrukonis 14 (11 atkovotų kamuolių), N.Varnelis 10/G.Orelikas 20, A.Milaknis 19, A.Labuckas 13. „Šiauliai“–Kauno „LSU-Baltai“
90:70 (32:13, 24:18, 20:27, 14:12). L.Sa mėnas 17, A.Kieža 14, Ch.Simonas 14/M.Stašys 20, Š.Vingelis 15. „Pien o žvaigžd ės“–„Nev ėž is“
70:76 (13:19, 19:21, 19:17, 19:19). G.Si rutavičius 18, Y.Gatesas 16, T.Hug hesas 14/A.Aleksandrovas 17, V.Ja sikevičius 16, M.Girdžiūnas ir D.Ši linskis po 10. Ištikimieji: „Sakalų“ sirgaliai irgi nesudeda ginklų.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
„Sakalai“ nutraukė keturių pra laimėjimų seriją – namuose 74:52 nepaliko šansų Panevėžio „Liet kabelio“ krepšininkams. Pasta rieji per šias rungtynes suklydo net 29 kartus. Dvikovai su panevėžiečiais „Sa kalai“ registravo vos aštuonis krep šininkus, tačiau tai nesutrukdė lai mėti. „Į aikštę žengėme šešiese bei
su dviem moksleiviais Jokūbu Gint vainiu ir Edvinu Šeškumi, bet bu vome labai susitelkę ir laimėjome“, – po mačo kalbėjo „Sakalų“ vyriau siasis treneris Romualdas Petronis. Vilniaus komandą į pergalę vedė sėkmingiausias sezono rungtynes sužaidęs Evaldas Baniulis. Jis per 34 minutes pelnė 25 taškus ir at kovojo 11 kamuolių. Toliau be kluptelėjimų žygiuoja „Prienų“ klubas. Virginijaus Šeš kaus kariauna 88:72 svečiuose už
Vilniaus komandą į pergalę vedė sėk mingiausias sezono rungtynes sužaidęs E.Baniulis. tikrintai įveikė Utenos „Juventus“ ekipą. Lūžis įvyko trečiajame kėli nyje, kai prieniškiai laimėjo atkar pą net 25:3.
sakalai-ultras.lt nuotr.
„Žaidėjams sakėme, kad prie niškiai labai gerai žaidžia trečiuo sius kėlinius, per kuriuos įmeta 25–30 taškų, tačiau mano žodžių niekas neišgirdo. Tokio lygio var žovai baudžia už mažiausias klai das“, – teigė „Juventus“ strategas Rytis Vaišvila. Į ketv irt ąj ą turnyro lentel ės vietą sugrįžo „Šiaulių“ krepši ninkai, savo aikštėje 90:70 pri vertę kapituliuoti Kauno „LSUBaltus“.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Prienai“ 2. „Žalgiris“ 3. „Liet. rytas“ 4. „Neptūnas“ 5. „Šiauliai“ 6. „Nevėžis“ 7. „Juventus“ 8. „Lietkabelis“ 9. „Pien.žvaigždės“ 10. „LSU-Baltai“ 11. „Sakalai“ 12. „Palanga“
Perg.
Pral.
Proc.
8 4 3 5 5 5 4 4 3 2 2 0
0 0 1 3 3 4 4 4 5 6 6 9
100 100 75 63 63 56 50 50 38 25 25 0
Tinklininkai pasirengę Tritaškiai – į tikslą, naujiems iššūkiams dvitaškiai – pro šalį Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) 2013-aisiais laukia ne ma žesni iššūkiai nei per pastaruosius kelerius metus. Tai pabrėžė ir LTF prezidentu dar vienai kadencijai perrinktas Marius Vasiliauskas.
LTF ataskaitų ir rinkimų konfe rencijoje už M.Vasiliauską bal savo 24 delegatai, vienas susi laikė. Viceprezidentais išrinkti Darius Čerka ir Paulius Mačiule vičius rūpinsis atitinkamai salės ir paplūdimio tinkliniu, generali niu sekretoriumi perrinktas Juo zas Lapeika. „Mano siekis – tinklinio popu liarinimas ir olimpinis medalis. Pirmiausia reikia ugdyti jaunus sportininkus. Šiuo metu daugėja perspektyvių vaikų. Tikimės, kad ateityje subursime stiprias nacio nalines moterų ir vyrų rinktines. Norime, kad jos ne tik egzistuo tų, bet ir būtų pajėgios laimėti. Viliuosi, kad federacijos biudže tas išaugs dvigubai. Planuojame 2016 m. olimpiadoje turėti vie ną paplūdimio tinklinio koman dą, o 2020 m. tikėsimės ir olim pinio medalio“, – planais dalijosi M.Vasiliauskas. Pastaraisiais metais aukštų re zultatų pasiekė paplūdimio tink linio žaidėjai: 2011 m. Europos jaunių čempionėmis Vilniuje tapo Ieva Dumbauskaitė ir Monika Po
vilaitytė, šiemet jos iškovojo pa saulio jaunimo čempionato aukso ir Europos jaunimo čempionato bronzos medalius, o pasaulio jau nimo čempionate penktąją vietą užėmė Arnas Rumševičius ir Gil bertas Kerpė.
Marius Vasiliauskas:
Planuojame 2016 m. olimpiadoje turė ti vieną paplūdimio tinklinio komandą, o 2020 m. tikėsimės ir olimpinio medalio. Kitąmet Vilniuje bus surengtas Europos jaunimo (iki 20 m.) pa plūdimio tinklinio čempionatas. Problemų nestokoja salės tink linis. Mūsų šalies moterų ekipos dalyvauja bendrame Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Lietu vos čempionate, rengiami šalies čempionatai, tačiau tarptautinėse arenose nematyti moterų ir vyrų rinktinių. Joms, be kita ko, būti nas ir solidus finansavimas, o LTF biudžeto galimybės – ribotos. Artimiausiu metu LTF vykdo masis komitetas spręs, kokį pasi rinkti suaugusiųjų rinktinių atgai vinimo būdą: pasikliauti turimu rezervu ar pradėti nuo jaunių ir auginti naują žaidėjų kartą.
Linas Kleiza pagerino savo tritaš kių taiklumo šį NBA sezoną rekor dą, bet to nepakako, kad Lietuvos krepšininko atstovaujama Toron to „Raptors“ komanda iškovotų pergalę.
14-ąją vietą Rytų konferencijo je užimantis „Raptors“ (4 pergalės ir 17 pralaimėjimų) klubas išvykoje 83:102 (21:25, 26:19, 26:33, 10:25) turėjo pripažinti 4-ojoje pozicijo je Vakarų konferencijoje esančios Los Andželo „Clippers“ (14 perga lių ir 6 pralaimėjimai) ekipos pra našumą. L.Kleiza, „Raptors“ starto penke te pakeitęs traumą patyrusį Mickaelį Pietrusą, pelnė 17 taškų (5/6 tritaš kių, 0/5 dvitaškių, 2/3 baudų), at kovojo 3 ir perėmė 1 kamuolį, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, bloka vo varžovo metimą, kartą suklydo ir keturissyk prasižengė.
Jonas Valančiūnas į „Clippers“ krepšį įmetė 1 tašką, atkovojo 3 kamuolius, atliko rezultatyvų per davimą, kartą suklydo ir surinko 5 pražangas. „Raptors“ gretose rezultatyviai žaidė DeMaras DeRozanas, pel nęs 24 taškai. „Clippers“ koman dą į pergalę vedė Blake’as Grif finas, surinkęs 19 taškų. Šį NBA sezoną Toronto krep šininkai svečiuose pralaimėjo jau dešimtąjį reguliariojo sezono ma čą iš eilės bei 10 paskutiniųjų rung tynių iš 11. Vakarų konferencijoje pirmau jantį absoliutų čempionato lyderį San Antonijaus „Spurs“ klubą (17 pergalių ir 4 pralaimėjimai) pasivi jo Oklahomos „Thunder“ koman da, 104:93 (25:22, 32:34, 27:18, 20:19) nugalėjusi Indianos „Pa cers“. VD inf.
Grėsm ė: „Clipp ers“
žaid ėj ai L.Kleizą stabdė ir šiurkščiomis pražangomis. „Reuters“ nuotr.
Pralaimėjo olandams ir vengrams Dviem pralaimėjimais šešių ko mandų pasaulio jaunimo (iki 20 metų) 2-ojo diviziono A grupės le do ritulio čempionatą Rumunijoje pradėjo Lietuvos rinktinė.
Mūsiškiai 1:2 (0:1, 0:0, 1:1) pralaimė jo Nyderlandų atstovams ir 1:3 (0:2, 1:1, 0:0) – vengrams. Įvartį olan dams įmušė Danielius Bogdziulis, vengrams – Edgaras Procenka. Trečiadienį Lietuvos rinkti
nės varžovė bus Rumunijos ekipa, ketvirtadienį – Ispanijos ledo ri tulininkai, o šeštadienį – Japoni jos komanda. Pirmajame ture vengrai 2:7 (1:1, 1:0, 0:6) pralaimėjo japonams, o rumunai 6:3 (1:1, 1:1, 4:1) privertė kapituliuoti ispanus. Stipriausia turnyro ekipa pakils į 1-ojo diviziono A grupę, o silpniau sia iškris į 2-ojo diviziono B grupę. VD inf.
11
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Žuvėdra“ jaučiasi nuskriausta teisėjų
Prieš rytoj Stambule prasidedantį pasau lio plaukimo trum pajame (25 m) ba seine čempionatą Lietuvos rinktinės pažiba Rūta Meilu tytė pripažinta ge riausia 2012-ųjų Europos jaunąja sportininke.
Lina Bieliauskaitė, Romas Poderys Klaipėdos „Žuvėdros“ ansambliui nepavyko apginti Lotynų Ameri kos šokių pasaulio čempiono ti tulo, o kolektyvo vadovai pareiš kė: pažiūrėkime, kas teisėjavo.
Trofėjai: tarp šiemečių R.Meilutytės apdovanojimų – ir keli Didžiosios
Britanijos, kur ji gyvena ir mokosi, prizai.
activedevon.org nuotr.
Gimtinėje R.Meilutytės laukia dar vienas prizas Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Trofėjus ir stipendija
Londono olimpiados čempionę R.Meilutytę aukštai įvertino Eu ropos olimpinių komitetų (EOK) asamblėja. Penkiolikametė mū sų šalies plaukikė aplenkė 20 kitų sportininkų, kuriuos buvo atrin kę Senojo žemyno šalių olimpiniai komitetai. Tarp penkių finalininkų taip pat buvo Rumunijos gimnastė Larisa Iordache, Prancūzijos plau kikė Charlotte Bonnet, Austrijos kalnų slidininkas Marco Schwar zas ir Ukrainos gimnastas Olegas Stepko. Geriausio Europos jaunojo spor tininko rinkimai organizuoti ant rąkart. Pernai pirmasis titulas bu vo skirtas Lenkijos dviratininkui Tobiaszui Lisui. R.Meilutytė apdovanojimų ce remonijoje nedalyvavo, nes ruošė si planetos pirmenybėms. Lietuvei
atiteko Europos olimpinių komite tų įsteigtas Piotro Nurowskio pri zas ir 12 000 eurų stipendija. P.Nurowskio prizas buvo įsteig tas pernai, siekiant atminti lėktuvo katastrofoje prie Smolensko 2010 m. balandį žuvusį tuometį Lenkijos olimpinio komiteto prezidentą. R.Meilutytės prizą atsiėmė Lie tuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzi nevičiūtė. Pasveikino telefonu
„Tikiuosi, kad jos fantastiška per galė Londono olimpinėse žaidynė se ir šis įvertinimas įkvėps ir Lie tuvos, ir kitų šalių jaunimą siekti aukštumų sporte bei kitose gyve nimo srityse“, – pranešime cituo jama LTOK prezidentė. D.Gudzinevičiūtė nugalėtoją pa sveikino telefonu, o prizą įteiks po pasaulio pirmenybių arba prieš gruodžio 20–22 d. Anykščiuose vyksiantį Lietuvos plaukimo čem
pionatą, kuriame R.Meilutytė ža da dalyvauti. 41-ojoje EOC asamblėjoje taip pat nuspręsta 2015 m. pirmą kartą surengti Europos žaidynes. Jos vyks Azerbaidžano sostinėje Baku. Dalyvavimas nekainuos
Didelius pinigus ir daug dėmesio sportui pastaruoju metu skirian čio Azerbaidžano atstovai paža dėjo, kad surengs solidų renginį. Planuojama, kad žaidynėse spor tininkai varžysis 15-oje sporto ša kų. Šeimininkai visiems 49-iems EOC nariams pažadėjo, kad daly vauti žaidynėse nieko nekainuos. Anot EOC prezidento Patric ko Hickey, Baku kandidatūra buvo tokia stipri, kad apie kitus varian tus beveik nediskutuota. Ši EOC sesija turėjo būti sureng ta Izraelio mieste Eilate, tačiau dėl karinio konflikto šioje šalyje ren ginys buvo perkeltas į Italijos sos tinę.
Vokietijos mieste Brėmene įvyku siose planetos pirmenybėse „Žu vėdros“ 1-asis ansamblis, atlikęs naują programą „Rio“, iškovojo sidabro medalius, o 2-asis finale užėmė šeštąją vietą. Pagrindinę klaipėdiečių trupę aplenkė šeimininkai – Brėme no „Gruen-Gold-Club“ šokėjai. Bronzą pelnė Tiumenės „Vera“ ansamblis. Romaldo ir Skaistutės Idzele vičių auklėtiniai „Žuvėdros“ šo kėjai pasaulio čempionais buvo 1999, 2002, 2003, 2004, 2005, 2008 ir 2011 m. Šį kartą „Žuvėdros“ 1-ajam an sambliui pirmąsias vietas skyrė Baltarusijos ir Lietuvos arbitrai, antrąsias – Rusijos, Nyderlandų ir Belgijos teisėjai, trečiąją – Vo kietijos atstovas, o vos ketvirtąją – vertintojas iš Austrijos Peteris Steinbergeris. Lietuvai atstovavo tarptautinės kategorijos teisėjas vilnietis Vir ginijus Visockas. „Gruen-Gold-Club“ grupei teisėjai skyrė net keturias 1-ąsias vietas: tai padarė saviškis – arbit ras iš Vokietijos ir ištikimi gerie ji kaimynai – Nyderlandų, Aust rijos ir Belgijos atstovai. „Tik atvykęs į Brėmeną ir pa matęs teisėjus pasakiau: mums šansų laimėti nėra. Viskas iškart buvo aišku, nereikėjo nė varžy bų“, – pareiškė vienas „Žuvėd ros“ vadovų R.Idzelevičius. Pasaulio sportinių šokių fede racijos (WDSF) vadovai ir čem pionato teisėjų štabui vadovavęs buvęs šios organizacijos spor to direktorius vokietis Heinzas Spaekeris eilinį kartą nesivargi no dėl objektyvumo pasirūpinti neutraliais arbitrais. Vakar pasaulio vicečempionė „Žuvėdra“ autobusu grįžo į na mus – sutiktuvės įvyko įprasto
je vietoje, prie Klaipėdos univer siteto Menų fakulteto. Miesto valdininkų dėmesio šo kėjai nesulaukė. „Brėmene reikia būti pirmam, kad užimtum antrąją vietą. Galė jome būti ir ketvirti. Politika labai aiški. Objektyviai vertinant, auk so medalius pelnę mūsų varžovai vokiečiai jų neverti. Be to, Pasau lio sportinių šokių federacijos, kuriai mes priklausome, prezi dentas ir viceprezidentas – vo
Skaistutė Idzelevičienė:
WDSF prezidentas ir viceprezidentas – vo kiečiai. Jie dėl savo šalies garbės, šlovės atlieka nesąžiningą darbą. kiečiai. Jie dėl savo šalies garbės, šlovės atlieka nesąžiningą darbą, parenka tuos teisėjus, kurie ne dirba su ansambliais. Vienam jų, kai atėjo metas skelbti rezultatus, net rankos drebėjo“, – papasako jo S.Idzelevičienė. „Žuvėdros“ vadovė nepaneigė vis garsėjančių kalbų, kad 2013ųjų gegužę Vilniuje vyksiantis Europos čempionatas „Žuvėd rai“ gali būti paskutinis. S.Idze levičienės teigimu, priežastys – ne vien finansinės. „Pirmiausia, nėra kam šokti, sunku surinkti ansamblį. Jauni mas nenori dirbti, lankyti repe ticijų, jos vyksta vėlai vakarais, o dauguma studentų dirba. Žmo nės pavargsta, nuleidžia rankas. Šokėjai patiria ir labai daug trau mų“, – kalbėjo trenerė.
Žemaičių rankos – tvirčiausios Vilniuje surengtą penktąjį rankų lenkimo turnyrą „Vilnius 2012“ laimėjo Klaipėdos atstovas Man tas Ašmonas.
Varžybos vyko svorio kategorijo se iki 100 kg ir daugiau nei 100 kg. Rungtyniaujama buvo kiekviena ranka atskirai – pradedama kaire, po to – dešine. Turnyro kulmina cija tapo kova dėl absoliutaus nu galėtojo titulo, sėkmė lydėjo vieną tituluočiausių šalies tvirtarankių M.Ašmoną. Rankų lenkimo varžybos Lie tuvoje vis labiau populiarėja. Jau
kitų metų gegužę Druskininkuo se planuojama surengti Euro pos rankų lenkimo čempionatą, o 2014-ųjų rugsėjį – ir pasaulio
pirmenybes, kuriose turėtų ko voti apie pusantro tūkstančio da lyvių iš 50 šalių. VD, BNS inf.
Rezultatai Absoliuti įskaita. Dešinė ranka: 1.
M.Ašmonas, 2. D.Petkus, 3. E.Petkus. Kairė ranka: 1. M.Ašmonas (Klaipė da), 2. E.Petk us (Kuršėnai), 3. D.Pet kus (Kuršėnai). Iki 100 kg. Dešinė ranka: 1. D.Pet
kus, 2. A.Kriksč iūnas (Viln ius), 3.
V.Mik il ion is (Viln ius). Kairė ranka: 1. D.Petkus, 2. A.Kriksčiūnas. Daugiau nei 100 kg. Dešinė ran ka: 1. E.Petkus, 2. J.Musvicas (Kuršė nai), 3. M.Juodk ūnait is (Klaip ėda). Kairė ranka: 1. E.Petkus, 2. J.Musvi cas, 3. M.Juodk ūnaitis.
Vertintojas: teisėjui iš Austrijos pasirodė, kad naujoji septyniskart
pasaulio čempionės „Žuvėdros“ programa „Rio“ šįkart verta tik 4-osios vietos. Vytauto Liaudanskio nuotr.
12
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
pasaulis Atnaujins santykius
Pavojaus nėra
Išlaikė valdžią
Gruzija ir Rusija surengs pir mąsias diplomatines derybas. Tai pranešė Gruzijos užsienio reikalų ministrė Maja Pandži kidzė. Abi šalys diplomatinių santykių nepalaiko nuo 2008 m. Tačiau premjeras Bidzina Ivanišvilis santykių su Rusija normalizavimą laiko užsienio politikos prioritetu.
Medikai tvirtina, kad pasili gojusio buvusio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) preziden to Nelsono Mandelos gyvybei tiesioginio pavojaus nėra, bet ketinama atlikti daugiau me dicininių tyrimų. Vakar N.Man delą ligoninėje aplankė už jo sveikatos apsaugą atsakingas PAR gynybos ministras.
Rumunijos valdančioji koali cija laimėjo įvykusius parla mento rinkimus. Socialinė li beralų sąjunga, kuriai vado vauja premjeras Victoras Pon ta, gavo beveik 60 proc. balsų. Koalicijos nesutaikomam prie šininkui prezidentui Traianui Băsescu artimos partijos nuo laimėtojų smarkiai atsiliko.
Internetas: iššūkis komunistų režimui Kaip įtikinti žmones, kad jie gyvena roju je, o už sienos – supuvęs pasaulis? Šiau rės Korėjos lyderiams viešosios erdvės kontrolė tokia pat svarbi, kaip kariniai raumenys. Visgi, technologijų amžius bel džiasi į šios šalies duris.
Pokyčių belaukiant
Šiaurės Korėjos žmonėms virtuali erdvė – nežinomas pasaulis. Tie sa, prieiga prie interneto komu nistinėje valstybėje, žinoma, yra, tik teisę naršyti jame turi tik „eli to“ nariai. Ar gali būti taip, kad varžtai Šiau rės Korėjoje pamažu atsileidžia ir internetas greitai bus pasiekiamas didesnei daliai visuomenės? Ekspertai sako, kad technolo gijų amžius vis garsiau beldžiasi į vienos uždariausių pasaulio šalių vartus. „Režimas laikui bėgant nebega lės visiškai kontroliuoti visų ko munikacijų šalyje taip, kaip tai da rė anksčiau“, – prognozavo Scottas Thomas Bruce’as, Šiaurės Korėjos ekspertas. – Manau, internetas gali sukelti reikšmingų pokyčių.“ „Raudonoji žvaigždė“
Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenja ne dabar veikia vos viena interne to kavinė. Vietoj įprastų operacinių sistemų, tokių kaip „Windows“, mėlynuose kompiuterių languose šviečia raudonas užrašas korėjie čių kalba „Raudonoji žvaigždė“. Tai šalyje sukurtos operacinės sistemos pavadinimas. „Raudono sios žvaigždės“ kūrimą, kaip kal
bama, asmeniškai kuravo pats ve lionis buvęs šalies vadovas Kimas Jong-ilas. Ji panaši į operacinę sis temą „Linux“.
Vyriausybė laikui bėgant nebegalės vi siškai kontroliuoti visų komunikacijų šalyje taip, kaip tai darė anksčiau. Atsidarius pagrindinį darbalau kį į akis krinta tai, kad metai ka lendoriuje – ne 2012, o 101. Kitaip sakant, metai skaičiuojami nuo pirmojo šalies didžiojo vado Kimo Il-sungo gimimo metų. Vaizdas interneto kavinėje – kiek neįprastas. Prie kompiuterių čia sėdi ne paaugliai, atėję pažaisti kompiuterinių žaidimų, o kostiu mais vilkintys vyrai. Dažniausiai kavinėje lanko si mokslininkai arba valstybės tar nautojai, kuriems leista naudotis virtualia erdve akademiniais ar dar bo tikslais. Tiesa, galimybės naršyti – ribotos. Prieinamos tik tos svetai nės, kurios prieš tai buvo kruopščiai
Cenzūra: Šiaurės Korėjos režimas kruopščiai prižiūri virtualią erdvę, kad šalies gyventojai negautų kenks
mingos informacijos.
atrinktos cenzūros prievaizdų. Ki taip sakant, internetas Šiaurės Ko rėjoje veikiau primena kokios nors įmonės vidinį internetinį ryšį (int ranetą), nėra galimybės patekti į pasaulinę virtualią erdvę. Technologijų amžius
Žurnalistas Chrisas Greenas pasa kojo, kad griežtą interneto cenzū rą bandoma visaip apeiti. Pavyzdžiui, laidant į Šiaurės Ko rėją balionėlius su USB laikmeno
mis. Dažniausiai tokie balionėliai Šiaurės Korėją pasiekia iš gretimos Pietų Korėjos. Į jas įrašomos ke lios Pietų Korėjoje sukurtos mui lo operos, taip pat „Vikipedija“ ko rėjiečių kalba, kad žmonės Šiaurės Korėjoje galėtų susipažinti su pa sauliu. Kinijoje egzistuojanti in terneto cenzūra, pašaipiai vadi nama „Great firewall“ (Didžiąja užkarda), riboja internautų priė jimą prie kai kurių „kenksmingų“ interneto svetainių. O Šiaurės Ko
„Reuters“ nuotr.
rėjos cenzūros sistema juokais va dinama tinkleliu nuo uodų – pro jį nepatenka beveik niekas, ko neno ri matyti ir girdėti komunistų re žimas. Prekyba mobiliaisiais telefonais Šiaurės Korėjoje taip pat kontro liuojama. Oficialiai rinkoje par duodami mobilieji telefonai netu ri dalies funkcijų. Pavyzdžiui, jais net negalima atlikti tarptautinių skambučių. BBC inf.
D.Medvedevas ir vėl prisikalbėjo Rusijos premjeras Dmitrijus Med vedevas užlipo ant to paties grėb lio. Šį kartą esant neišjungtam mik rofonui jis Rusijos teisėsaugos dar buotojus pavadino ožiais.
Žvaigždė: D.Medvedevo pasaky
mas tapo interneto sensacija.
AFP nuotr.
Dar būdamas Rusijos prezidentu per pokalbį Seule su JAV preziden tu Baracku Obama D.Medvedevas kolegai prasitarė, kad tai, ką suži nojo iš JAV prezidento, būtinai per duos tuo metu premjerui Vladimi rui Putinui. „Suprantu. Perduosiu šią infor maciją Vladimirui“, – tada sakė D.Medvedevas, privačiai kalbėda masis su B.Obama. Tada Kremliaus kritikai juokėsi, kad D.Medvedevas be savo globėjo žinios nepriima jo kių sprendimų.
Dabar D.Medvedevas, manyda mas, kad jo niekas neklauso, Ru sijos teisėsaugos pareigūnus išva dino ožiais, nes šie ankstyvą rytą surengė reidą prieš filmų kūrė ją Pavelą Kostomarovą, kuris kū rė internetinį dokumentinį filmą apie Rusijos opoziciją pavadinimu „Srok“ („Terminas“). Per nerūpestingą pokalbį D.Med vedevas geraširdiškai juokavo įvai riomis temomis, pradedant ranki niais laikrodžiais ir baigiant tuo, ar yra Senelis Šaltis, kaip Rusijoje vadinamas Kalėdų Senelis. Tačiau taip pat jis sarkastiškai sukritikavo Rusijos saugumo pajėgų įpročius. „Ožiai tyrėjai, kad ateina aštun tą ryto“, – prasitarė D.Medvede vas. Patikslintas, kad tyrėjai atėjo
7, ne 8 val. ryto, jis išrėžė: „Sep tintą? Na, stačiai... Iš tikrųjų tai įpročių rinkinys. Labai daug žmo nių, dirbančių teisėsaugos orga nuose, <...> iš tikrųjų taip ir ma no – kad jeigu ateis septintą ryto, gaus visa, taip sakant, aukščiau sios kokybės.“
Ožiai tyrėjai, kad ateina aštuntą ryto. Bet tyrimų komiteto, kuris įvyk dė tą reidą, atstovas Vladimiras Markinas atrėžė, kad reidas bu vo visiškai teisėtas, ir pasmerkė premjero komentarus.
„Labai keista girdėti komenta rus, kurie ne tik įžeidžia Rusijos tyrėjus, bet ir kenkia visoms ša lies saugumo pajėgoms“, – pikti nosi V.Markinas. „Russia Today“ atstovai tvir tino, kad neoficialus pokalbis su D.Medved ev u net ur ėjo patek ti į internetą. „Žinoma, mes ap gailestaujame, kad buvo parodyta techninė transliacijos dalis, ne skirta viešai rodyti“, – laikraščiui „Kommersant“ sakė kanalo vy riausioji redaktorė Margarita Si monian. D.Medvedevo atstovė Natali ja Timakova atsisakė komentuoti, tai pavadinusi slapta nuklausytais pokalbiais. BNS inf.
13
antrADIENIS, gruodĹžio 11, 2012
menas ir pramogos
LauÂreaÂtai neÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; galÂvoÂsĹŤÂkio 2012 m. LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjos lau reaÂtais taÂpo skulpÂtoÂrius VlaÂdas VilÂdĹžiĹŤÂnas, liÂteÂraÂtĹŤÂroÂloÂgas KÄ&#x2122;s tuÂtis NasÂtopÂka, sceÂnogÂraÂfas ViÂtaÂliÂjus MaÂzĹŤÂras, arÂchiÂtekÂtas EuÂge niÂjus MiÂliĹŤÂnas, viÂzuaÂlioÂjo meÂno kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjas Ĺ˝ilÂviÂnas KemÂpiÂnas, diÂri genÂtas MoÂdesÂtas PitÂrÄ&#x2014;Ânas.
LaiÂma Ĺ˝eÂmuÂlieÂnÄ&#x2014; l.zemuliene@diena.lt
PaÂtyÂrÄ&#x2014; ir cenÂzĹŤÂros gaÂliÄ&#x2026;
Kas nuÂlÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;, kad bĹŤÂtent miÂnÄ&#x2014;Âti me niÂninÂkai taÂpo NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s preÂmiÂjos lauÂreaÂtais? â&#x20AC;&#x17E;KoÂmiÂsiÂjos sprenÂdiÂmai ir eksÂperÂtai, â&#x20AC;&#x201C; paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014; NaÂcioÂnaÂliÂniĹł kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjĹł koÂmiÂsiÂjos pirÂmiÂninÂko paÂvaÂduoÂtoÂjas foÂtoÂmeÂni ninÂkas StaÂnisÂloÂvas Ĺ˝virgĹžÂdas. â&#x20AC;&#x201C; Ko miÂsiÂja ne vien poÂsÄ&#x2014;ÂdĹžiaÂvo, bet pa siÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âjo, kas kÄ&#x2026; suÂkĹŤÂrÄ&#x2014;. NuoÂmoÂnÄ&#x2014;s maÂĹžai iĹĄÂsiÂskyÂrÄ&#x2014;.â&#x20AC;&#x153; 79 meÂtĹł skulpÂtoÂrius V.VilÂdĹžiĹŤÂnas garÂbinÂgÄ&#x2026; preÂmiÂjÄ&#x2026; pelÂnÄ&#x2014; uĹž moÂder nios naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s kulÂtĹŤÂros viÂziÂjos ÄŻkĹŤÂniÂjiÂmÄ&#x2026; ir laisÂvos dvaÂsios kulÂtĹŤÂ ros ĹžiÂdiÂnio puoÂseÂlÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026;. TiksÂliau, ĹĄi preÂmiÂja meÂniÂninÂkui skirÂta uĹž viÂso gyÂveÂniÂmo kĹŤÂryÂbÄ&#x2026;. MeÂniÂninÂko kĹŤÂryÂbos kraiÂtÄ&#x2014;Âje â&#x20AC;&#x201C; dauÂgyÂbÄ&#x2014; skulpÂtĹŤÂriÂniĹł poÂrtreÂtĹł, taip pat paÂminkÂliÂniĹł, moÂnuÂmen taÂliĹłÂjĹł deÂkoÂraÂtyÂviÂniĹł, kaÂmeÂriÂniĹł skulpÂtĹŤÂrĹł. VilÂniĹł puoÂĹĄia V.VilÂdĹžiĹŤÂ no paÂminkÂliÂnÄ&#x2014; SaÂloÂmÄ&#x2014;Âjos NÄ&#x2014;Âries skulpÂtĹŤÂra, o DrusÂkiÂninÂkus â&#x20AC;&#x201C; Mi kaÂloÂjaus KonsÂtanÂtiÂno Ä&#x152;iurÂlioÂnio. KuÂris kĹŤÂriÂniĹł iĹĄ meÂniÂninÂko pa reiÂkaÂlaÂvo dauÂgiauÂsia darÂbo? â&#x20AC;&#x17E;ViÂsi darÂbai paÂreiÂkaÂlaÂvo truÂpuÂtÄŻ dauÂgiau, neÂgu gaÂlÄ&#x2014;Âjau paÂdaÂryÂti, â&#x20AC;&#x201C; neÂslÄ&#x2014;ÂpÄ&#x2014; V.VilÂdĹžiĹŤÂnas. â&#x20AC;&#x201C; VieÂnas angÂlĹł iĹĄÂ minÂÄ?ius paÂsaÂkÄ&#x2014;, kad suÂdÄ&#x2014;ÂtinÂgi da lyÂkai reiÂkaÂlauÂja laÂbai daug paÂstan gĹł, laiÂko, o neÄŻÂmaÂnoÂmi daÂlyÂkai â&#x20AC;&#x201C; tik truÂpuÂtÄŻ dauÂgiau.â&#x20AC;&#x153; SkulpÂtoÂrius priÂsiÂmiÂnÄ&#x2014;, kad so vieÂtĹł laiÂkais yra teÂkÄ&#x2122; suÂsiÂdurÂti su cenÂzĹŤÂra. KarÂtÄ&#x2026; jis daÂlyÂvaÂvo Kau no IX forÂto paÂminkÂlo konÂkurÂse. Jo proÂjekÂtas buÂvo priÂpaÂĹžinÂtas geÂriau siu. â&#x20AC;&#x17E;TaÂÄ?iau trĹŤÂko kaĹžÂkoÂkios reÂvo liuÂciÂnÄ&#x2014;s idÄ&#x2014;Âjos â&#x20AC;&#x201C; suÂgniauĹžÂtĹł kumĹĄÂ Ä?iĹł, dar kaĹžÂko. KaÂdanÂgi atÂsiÂsaÂkiau tai daÂryÂti, nuÂplauÂkÄ&#x2014; tas darÂbasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalÂbÄ&#x2014;Âjo paÂĹĄneÂkoÂvas.
PreÂmiÂjÄ&#x2026; maÂtuoÂja saÂvo gyÂveÂniÂmu
JauÂniauÂsias lauÂreaÂtas 38 meÂtĹł di riÂgenÂtas M.PitÂrÄ&#x2014;Ânas NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; preÂmiÂjÄ&#x2026; pelÂnÄ&#x2014;, kaip skelÂbiaÂma, â&#x20AC;&#x17E;uĹž plaÂtĹł kĹŤÂryÂbiÂnÄŻ mosÂtÄ&#x2026; inÂterpÂreÂtuo jant klaÂsiÂkiÂnÄ&#x2122; ir ĹĄiuoÂlaiÂkiÂnÄ&#x2122; muÂziÂkÄ&#x2026; bei lieÂtuÂviĹĄÂkos muÂziÂkiÂnÄ&#x2014;s kulÂtĹŤÂros sklaiÂdÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. KuÂrie ypaÂtinÂgi jo konÂcer tai suÂguÂlÄ&#x2014; ÄŻ NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; preÂmiÂjÄ&#x2026;?
VlaÂdas VilÂdĹžiĹŤÂnas:
SuÂdÄ&#x2014;ÂtinÂgi daÂlyÂkai rei kaÂlauÂja laÂbai daug pa stanÂgĹł, laiÂko, o neÄŻÂ maÂnoÂmi daÂlyÂkai â&#x20AC;&#x201C; tik truÂpuÂtÄŻ dauÂgiau. â&#x20AC;&#x17E;NeÂpaÂsaÂkyÂÄ?iau, kad tik konÂcer tai. DiÂriÂgenÂto proÂfeÂsiÂja reiÂkaÂlauÂja dauÂgiau nei aĹĄÂtuoÂniĹł darÂbo vaÂlan dĹł per dieÂnÄ&#x2026;. Ji paÂsiÂglemÂĹžia ir lais vaÂlaiÂkÄŻ, ir buiÂtÄŻ. ToÂdÄ&#x2014;l tos preÂmiÂjos neÂgaÂliu maÂtuoÂti konÂcerÂtais â&#x20AC;&#x201C; jÄ&#x2026; ga liu maÂtuoÂti tikÂtai saÂvo gyÂveÂniÂmu. Tai â&#x20AC;&#x201C; maÂno gyÂveÂniÂmo, maÂno gy veÂniÂmo bĹŤÂdo ÄŻverÂtiÂniÂmasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; diÂriÂgenÂtas ir apÂgaiÂlesÂtaÂvo, kad pre miÂjÄ&#x2026; gaÂvo daÂbar. PaÂsiÂtiksÂliÂnus, galÂbĹŤt NaÂcioÂna liÂnÄ&#x2014; preÂmiÂja jam skirÂta per anksÂti, diÂriÂgenÂtas uĹžÂtikÂriÂno, kad ne. EsÄ&#x2026; tik gaiÂla, kad viÂsa, kas geÂriauÂsia suÂgalÂvoÂta LieÂtuÂvoÂje, jo gyÂveÂniÂme jau yra ÄŻvyÂkÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝iÂnoÂma, juoÂkauÂju, â&#x20AC;&#x201C; paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014; muÂziÂkas. â&#x20AC;&#x201C; NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014; preÂmiÂja â&#x20AC;&#x201C; diÂdĹžiauÂsias maÂno gyÂve niÂmo ÄŻverÂtiÂniÂmas.â&#x20AC;&#x153; Jei jau gyÂveÂniÂmo, tai galÂbĹŤt ÄŻ ĹĄÄŻ ÄŻverÂtiÂniÂmÄ&#x2026; diÂriÂgenÂtas ÄŻskaiÂÄ?iuoÂja ir paÂtirÂtas avaÂriÂjas skuÂbant iĹĄ LatÂviÂjos naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s opeÂros teatÂro ÄŻ VilÂniĹł? â&#x20AC;&#x17E;Ir avaÂriÂjas, ir neÂmieÂgoÂtas nakÂtis, ir ĹĄeiÂmyÂniÂnes neÂsuÂtarÂtis. VisÂkÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo
poÂziÂtyÂviauÂsios daÂleÂlÄ&#x2014;s iki neÂgaÂty viauÂsios â&#x20AC;&#x201C; gaÂli suÂtaÂpaÂtinÂti su pre miÂja. Nors laÂbai stenÂgiuoÂsi, kad proÂfeÂsiÂja neÂlaÂbai inÂtenÂsyÂviai sie tĹłÂsi su asÂmeÂniÂniu gyÂveÂniÂmu. Bet tai ne viÂsaÂda paÂvyksÂtaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;sÂtÄ&#x2014; M.PitÂrÄ&#x2014;Ânas.
2012 m. LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjos lauÂreaÂtai
Â&#x201E;Â&#x201E;SkulpÂtoÂrius VlaÂdas VilÂdĹžiĹŤÂnas
Â&#x201E;Â&#x201E;ArÂchiÂtekÂtas EuÂgeÂniÂjus MiÂliĹŤÂnas
Â&#x201E;Â&#x201E;LiÂteÂraÂtĹŤÂroÂloÂgas KÄ&#x2122;sÂtuÂtis NasÂtopÂka
Â&#x201E;Â&#x201E;ViÂzuaÂlioÂjo meÂno kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjas Ĺ˝ilÂviÂnas
LieÂtuÂvio kĹŤÂriÂnys â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaÂlia P.PiÂcasÂso
SceÂnogÂraÂfui, lÄ&#x2014;ÂliÂninÂkui 78 me tĹł V.MaÂzĹŤÂrui NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014; preÂmiÂja ÄŻteikÂta uĹž lÄ&#x2014;ÂliĹł teatÂro virsÂmÄ&#x2026; ryĹĄÂkiu LieÂtuÂvos kulÂtĹŤÂros reiĹĄÂkiÂniu, uĹž kĹŤÂ ryÂbos sÄ&#x2026;ÂsaÂjas su etÂniÂne lieÂtuÂviĹł pa sauÂlÄ&#x2014;ÂjauÂta. HaÂb iÂl iÂt uoÂtas huÂm aÂn iÂtaÂr iÂn iĹł moksÂlĹł dakÂtaÂras 72 meÂtĹł K.Nas topÂka NaÂcioÂnaÂliÂne preÂmiÂja, kaip paaiĹĄÂkiÂno S.Ĺ˝virgĹžÂdas, buÂvo ÄŻver tinÂtas uĹž liÂteÂraÂtĹŤÂroÂloÂgo ir liÂteÂra tĹŤÂros kriÂtiÂko darÂbÄ&#x2026;, taÂÄ?iau ne uĹž moksÂliÂnÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;K.NasÂtopÂkÄ&#x2026; verÂtiÂno me uĹž kĹŤÂriÂniĹł suÂvoÂkiÂmo meÂnÄ&#x2026;. Jis ĹžiĹŤÂri ÄŻ liÂteÂraÂtĹŤÂrÄ&#x2026; laÂbai plaÂÄ?iai, jÄ&#x2026; lyÂgiÂna su kiÂtoÂmis meÂno sriÂtiÂmis. Tai â&#x20AC;&#x201C; reÂtas atÂveÂjisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂtiksÂliÂno S.Ĺ˝virgĹžÂdas. ArÂchiÂtekÂtas EuÂgeÂniÂjus MiÂliĹŤÂ nas ÄŻverÂtinÂtas uĹž konÂcepÂtuaÂlĹł ar chiÂtekÂtĹŤÂros erdÂviĹł suÂvoÂkiÂmÄ&#x2026;, uĹž ĹĄiuoÂlaiÂkiÂniĹł viÂsuoÂmeÂnei reikĹĄÂmin gĹł paÂstaÂtĹł suÂkĹŤÂriÂmÄ&#x2026;. NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; preÂmiÂjÄ&#x2026; 60 meÂtĹł arÂchiÂtekÂtui nuÂlÄ&#x2014; mÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝alÂgiÂrioâ&#x20AC;&#x153; ir Ĺ iauÂliĹł areÂnos. NiuÂjorÂke gyÂveÂnanÂtis 43 meÂtĹł Ĺ˝ilÂviÂnas KemÂpiÂnas paÂgerbÂtas uĹž miÂniÂmaÂlisÂtiÂnÄ&#x2014;s ĹĄiuoÂlaiÂkiÂnio me no kalÂbos ÄŻtaiÂgÄ&#x2026; ir jos tarpÂtauÂtiÂnÄŻ reÂzoÂnanÂsÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Jau vien tai, kad uŞ sieÂnyÂje jo darÂbas yra ĹĄaÂlia Pab lo PiÂcasÂso kĹŤÂriÂnio, daÂro ÄŻspĹŤÂdÄŻ. Ĺ˝.KemÂpiÂnas ĹžiÂnoÂmas uĹžÂsieÂnyÂjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; S.Ĺ˝virgĹžÂdas. NaÂcioÂnaÂliÂnes preÂmiÂjas lauÂrea tams ÄŻteiks PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014; DaÂlia Gry bausÂkaiÂtÄ&#x2014; VaÂsaÂrio 16-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;. Na cioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s preÂmiÂjos dyÂdis â&#x20AC;&#x201C; 104 tĹŤkst. liÂtĹł.
KemÂpiÂnas
Â&#x201E;Â&#x201E;SceÂnogÂraÂfas ViÂtaÂliÂjus MaÂzĹŤÂras
Â&#x201E;Â&#x201E;DiÂriÂgenÂtas MoÂdesÂtas PitÂrÄ&#x2014;Ânas
.RPSOHNVLQLV Ă&#x2026;Ĺ?HLPRV´ ELOLHWDV
*UXRGĹŞLR G
$Ă˝,Ĺ&#x2014; 0$5*2 VXDXJXVLHPV ELOLHWDL
*UXRGĹŞLR G
LU
0252=.2 YDLNDPV ELOLHWDL
6SHFLDOXV SDVLĹ&#x2DC;O\PDV Ĺ&#x17D;HLPDL ² ELOLHWDL WLN XĹŞ /W UXVXGUDPD OW
%LOLHWXV SODWLQD
14
antrADIENIS, gruodžio 11, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 10–180 litų.
KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 57–107 litai.
KUR? „Forum Cinemas Akropolyje“, Ozo g. 25. KADA? Rytoj 17.30, 20.45 val. KIEK? 15–18 litų.
Magiškasis spragtukas
Gruzijos žavesys
Debesų žemėlapis
Kokios šventės be nuostabios Kalėdų pasakos – Piotro Čaikovs kio „Spragtuko“? Tai baletas, kupinas paslapties ir stebuklų, poe zijos ir grožio, nuostabių svajonių, išsipildančių tik Kalėdų naktį šalia žaliaskarės eglės. Jei nespėsite šiandien, „Spragtuko“ sean sai laukia visą gruodį.
1885 m. įkurtas ansamblis „Erisioni“ vadinamas folkloro muzieju mi. 2005 m. paminėjęs 120 metų jubiliejų, šiandien kolektyvas vie nija apie 100 skirtingų kartų artistų. Nuostabus gruziniškos muzi kos ir šokio šou jau aplankė daugybę pasaulio valstybių sostinių, tad šįkart stabtels ir Vilniuje.
XIX a. rašytas jūrininko dienoraštis, kompozitoriaus laiškai drau gui, žmogžudystė atominėje elektrinėje, leidėjo nuotykiai senelių namuose, maištingas klonas ateities Korėjoje ir postapokaliptinė gentis Havajų salose – šios tarsi nesusijusios istorijos staiga tampa vieno pasakojimo linijomis.
KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Trakų g. 9 / 1. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 44 litai.
KUR? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1 / 13. KADA? Iki 2013 sausio 3 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 12–25 litai.
Netikėtas Atsakymams reikia avangardo atgimimas klausimų
Lietuvių tradicijas prisimenant
Visuomenės priešas
Lietuvių perkusininkas Vladimiras Tarasovas (nuotr.) bei pianistas iš Rusijos Aleksejus Liubi movas, minėdami kompozitoriaus eksperimen tuotojo Johno Cage’o 100-ąsias gimimo metines, parengė jo kūrinių programą.
Tamsius žiemos vakarus Vilniaus mokytojų na mai siūlo praskaidrinti su Veronika Povilionie ne. Šįkart svečiuose – Mykolo Romerio univer siteto folkloro ansamblis „Ritingo“ (vadovas Ar vydas Kirda).
Prieš pusantro šimtmečio Henriko Ibseno para šytą pjesę režisavęs Jonas Vaitkus tvirtina, kad joje minimos problemos šiais laikais tik sustip rėjo. Tad kodėl visuomenę reformuoti pasišovę idealistai tampa jos priešais?
Kai kuriems atsakymams nėra žodžių, nes kai kurie klausimai yra be žodžių. Taip mano pa rodos autorius Romualdas Balinskas. Lankyto jų laukia pačioje parodoje nutapyti ir vienas pa rašytas paveikslas.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projekto teikimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.40 Sportas. Orai. 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. Orai. 21.15 Stilius. Jausmai. 21.45 Pinigų karta. 22.00 Loterija „Perlas“. 22.05 Pinigų karta. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Namai (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LRT 19.45 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.20 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Romantinė komedija „Amžinai jaunas“ (JAV, 1992 m.) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vakaro seansas. Drama „Kovos klubas“ (JAV, Vokietija, 1999 m.) (N-14). 1.35 „V. Vizitas“ (5) (N-7).
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45, 15.40 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“.
LNK 15.55 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Naisių vasara“. 11.00 „Motina ir sūnus“. 11.30 Realybės šou „Pilis“ (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 12.30 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.40 Komedija „Šeimos reikalai“ (1) (Kanada, 2009 m.). 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40, 14.55 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 „Pilis“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tėvynė“ (2). 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Amerikietiška siaubo istorija“. 1.00 „Anarchijos vaikai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 Tauro ragas (N-7) (k).
TV3 19.20 val.
8.30 „Milijonieriai“ (k). 9.00 „Ekstrasensai detektyvai“ (N-7) (k). 10.00 Alibi. „Raudonoji orchidėja“ (N-7). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 Atsargiai – moterys! Humoro laida. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane (N-7). 21.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 22.25 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14). 23.25 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 0.25 „Laukinis“ (N-7) (k) 1.25 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 „Kas nužudė Staliną?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena.
BTV 19.25 val.
13.00 Mokausi gaminti. 14.00 Gyvenimo būdas. 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „K-19. Nepagražinta versija“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 „SOS Beringo jūroje“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 23.35 Reporteris. 0.27 Orai. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Samaros „Krasnyje Krylja“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–„Minsk“. 18.30 Sportas LT. Penktasis Lietuvos kendo čempionatas. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nymburk“–Krasnojarsko „Enisey“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Mariupolio „Azovmaš“. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 18.45 val.
g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt . Su parengtu antradienis, gruodžio 11, 2012 detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo Siūlo darbą tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teiReikalingi santechnikai su darbo patirtimi kiami projekto rengėjui arba organizatoriui dirbti Vilniaus regione. Tel. 8 683 60 846. raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Plana1053268 vimo sprendinių UAB dokumentų B&L Santechnika ieško pasiūlymų santechnikųapir skundimas: gautą atsakymą, kad į suvirintojų.asmenys Darbas Vokietijoje. Atlyginimas jųsutartinis. pasiūlymusTel. neatsižvelgta pla8 616 88 parengtame 086 (8-17 val.). Statybos įmonei reikalingi kelio darbininkai www.blsantechnika.lt. navimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 2311047490 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8UAB 663 52500. B&L Santechnika ieško statybos darbų prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų vadovo darbui Vokietijoje. Privalumas975124 voplanavimo ir statybosnebūtina. valstybinės kiečių kalba.Patirtis Tel. priežiūros 8 616dar88 UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 086. www.blsantechnika.lt. bą šeimos gydytojams ir bendrosios prak1055334 mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į tikos slaugytojams. Informacija 8 618 pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel.valymo Valymo firmai reikalingi valytojai 960590 37darbams. 721. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 975626 45) 510 021, 8APIE 659TERITORIJŲ 37 460. INFORMACIJA PLANAVIMĄ. 1054899 Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklyPaslaugos po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stuTechnikos dija“, Pamėnkalnio g.remonto 28-2, Vilnius. Pareng-
pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
15
960851
skelbimai
Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie 261že-3653, 261 3655, 261 3659 Žemės ūkio ministerijos VilniausTel. rajono mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl skelbimai@vilniausdiena.lt žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. TeParduoda ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas Maisto prekes effectivus@gmail.com. Parduoda žąsų skerdieną. Tel. 8 698 10 233. 961170 1054399 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com. Perka 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno KelmiUAB „BESTpoilsiautojus COMPANY“ Varėnos r. perka: ver- į Vežame iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13. 1. Veiklos šelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. MoPalangą, Šventąją (irDarbotvarkė: atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita tvirtinimas. 2. Revizoriaus ataskame Tel. 88613 8 613 70 803. 8 699PVM. 99 ir965, 6127022805, 227. 1025784 kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6.Įvairūs Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei Kitabendrijos narių, pakartotinis susirinkimas busgruodžio šaukiamas 06Vilniaus 24 11 val. toje Kita 2012 m. 12 d.2012 10 val. rajopačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). Bendrino savivaldybės didžiojoje salėje šaukiamas BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėda atsargasrajono (įvairias kanceliarines 960769 dis. Vilniaus savivaldybės merėprekes) Mauž didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę rija UABRekst. „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlie1055544 iki neikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami ka matavimus Vilniaus r. sav., Vadovaujantis 2012 m. birželio 251.05.06:2010 d. imtinai uždaruose voSudervės sen.,STR Rastinėnų SB„Statinio „Vilma”, projektavimas“ VIII skyriumi k., „Visuomenės kuose bankroto administratoriui, UAB „SBS skl. Nr. 148 (skl. Nr. 4184/0934:0148), informavimas apiekad. visuomenei staLegale“, Ukmergės g.teritorijų 369A, svarbių Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklytinių ir statinių, kuriems planavimo giau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 įstatymo atvejais nerengiamas po Nr.informacijos 147nustatytais savininką birželio 8 d. 10 51 518. detalusis planas, projektavimo pradžią“ in- ir val. atvykti prie jums priklausančio sklypo 971990 formuojame, kad pabaigti stoginių statybos, dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslaparduotuvių rekonstravimo į turto prekybos pavil-suVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom jonus, Kalvarijų Š. g. 61, Vilniuje, projektavimo jų dėmesiui. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju darbai. Su parengtu projektu galima susipaadresu r., Pagirių sen., vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 žinti nuo Vilniaus gruodžio 18 d. projektuotojo UAB79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. „Unitectus” buveinėje, Lukiškių g. 3, Vilniu960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. je, darbo dienomis 10-16 val. Projekto vadovas architektas Tauras Paulauskas, tel. (8 5) Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauKelionių 261 e. paštas tauras@unitectus.lt . Vie-LinUAB0147, „Baltijos Matavimų Organizacija”, dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, susirinkimas vyks 2013 07 71 17 112. val. VilIš/įskalbykles, Londoną saugiai, vežametechsiun- šas kmenų g.13, Vilnius. Tel. 801601 virykles, greitai kompiuterinę tinius. pristatomeprietaisus. iki durų. Tel. 976256 niką Lietuvoje ir kitus elektronikos Tel. 8 niaus m. savivaldybės administracijos Šnipiš-
siūlo darbą
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. Kelionių organizatorius 1052981
kių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje.
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
1055679
Tel. (8 5)pasiūlymai 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi kelionių
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ŽIEMĄ GERAI. ypatingą kainą. ŽIEMA VASAROS ATOSTOGOS KAINUOJA PIGIAU!!! Užsisakykite skrydį iki gegužės dienos,nuo irvaJoninių kruizas „Novaturas” irRyga–Stokholmas–Ryga „Teztour” siūlo15 didžiausią saros pasirinkimą: leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 Lt kelionių Bulgarija, Varna nuo 829 Lt 01–2013 21 į trumpiausios Kviečiame Jus Turkija, 03 Antalija nuo 949 Lt nakties vaNiujorkas Lt Lt Graikija, nuo Kreta2226 nuo 959 karėlį! Turkija, Bodrumas nuoLt1059 Lt Vašingtonas nuo 2526 Baltijos jūroje disko,Ltir linksmybės iki Graikija, Kosasbus nuoir 1069 Bostonas 2588 ryto! Kroatija,nuo Rijeka nuoLt1189 Lt Graikija, Rodas nuo 1159 Lt
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 262 9120 Torontas nuo3314. 2382Faks. Lt (8 5) www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt www.krantas.lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Egiptas, Hurgada nuo 1299 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125Kosta Lt Brava nuo 1229 Lt Ispanija, Ispanija, Barselona nuo 1229 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaItalija, Riminis nuo 1489 Kaina pateikta į abi pusesLtjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt kesčiais. Mėgaukitės saule,nuo vėju ir gera Ispanija, Maljorka 1609 Lt nuotaika. Rezervacijos Italija, Sicilijamokestis nuo 1659ikiLt100 Lt mokamas paPortugalija, Algarvė nuo 1899 Lt pildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas.apie Daugiau informacijos keliones www. Daugiau informacijos www.krantas.lt krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt Naujieji metai Pekine, Kinijoje KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU 2012 12 26–2013 01 04. 1680 Lt + skrydis Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Šventinė kelionė į Stokholmą, autobusu, Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Skansen keltu, aplankant parką 12.28–12.30 Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt nuo 370naktis Lt Varšuvoje Muziejų (05.19/20) KALĖDOMS: sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 – Lt 577 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas1197 – 437 nuo Lt Lt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Dunojaus vingis–Budapeštas – 627 Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Europos Praha–Viena–Budapeštas–žaviosios Kroatija nuo 990 Lt sostinės –IŠ627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt NAUJIEMS METAMS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt LiuksemParyžius–Disneilendas (Bambergas, burgas, Niurnbergas) – 1397Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) IŠ VARŠUVOS Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, – 647 LtHurgada nuo 935LtLt Gaujos prkas–Talinas–Tartu Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999–Lt377 Lt Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarIspanija, Alikantė – Šri Lanka nuo 3500 Lt lovy Varai) – 667 Lt1108 Graikija, sala Saksonijos Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 Lt SLIDINĖJIMAS Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Tunisas nuo 770 lėktuvu Bulgarija, – 1199 Lt Lt Bulgarija Burgas (Bansko) nuo 1194 Andora –Rijeka 1290 Kroatija, –Lt1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) Turkija, Marmaris 1289LtLt Kruizas – 1490Nilu Lt nuo 2038 Italija (Vialattea) 1650LtLtnuo 2423 Lt Bulgarija, Burgas –– 1199 Izraelis–Jordanija–Egiptas autobusu Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Lt Marokas nuo 2634 Lt Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Italija (Livinjo) – 1490 Lt(poilsinės) Austrija,Hurgada Šveicarija – 1890 Lt Egiptas, nuo 995 Lt Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina (Bukovelis) POILSIS lėktuvu Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt iš Vilniaus Egiptas nuo 1499 Lt; ŠriTenerifė Lanka –– 1719 3500LtLt IŠ VILNIAUS: Indija Kreta – (Goa) 1170 Lt– 3419 Lt JAE (Dubajus) Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770 Lt– 3729 Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilPOILSIS 2013 m. Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt
Graikija, – 99 Lt lėktuvu išKreta Vilniaus Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt Holivudo akademija 599 LtLt Portugalija, Algarvė – 2239 Graikija, Kreta – 959 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, sala – 1069 Lt ŽaidimųKos galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai atkeliauja Pasaka nuoVarna 550 –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Bulgarija, Kroatija, Rijeka Lt 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Raganė – 550 Lt– 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! Lt600 Lt Laimingas žmogus – tai Portugalija, Algarvė – 1899 Aplink Egiptas 1299 Top Fun –pasaulį 640 Lt Ltper 7 dienas 499 Lt POISIS Varšuvos Mano lėktuvu pasaulisiš595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija Lt Estijoje 1790 Lt Dodi kalbos 550 Lt– 1633 Anglų stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Lt Šri Lanka – 5072 PAŽINTINĖS lėktuvu Varšuvos Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt iš„Pribrežnyj“ Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; 60 Lt dienai Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt Baku nuo 1050 Lt; Bulgarijoje 1699 LtMaljorka nuo 500 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; TaliJuodkalnijoje 1899Talinas–Helsinkis; Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Spec. pasiūlymai: Ryga–Stokholmas Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos rengiTalinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85 kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt
e j u i n l i V AS O
N KO
S A V
T FO
KA
S UR
AS
A R A K
, I S A S I N K
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
T A S R
AN DA !
Orai
Šiandien daug kur pasnigs, temperatūra bus 1–6 laipsniai šalčio. Trečiadienio naktį žymesnio sniego nenumatoma, o dieną daug kur pasnigs. Naktį šals iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus 3–7 laipsniai šalčio.
Šiandien, gruodžio 11 d.
–5
–2
–5
Telšiai
Šiauliai
–3
Klaipėda
Panevėžys
–2
Utena
–5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.31 15.52 7.21 5.51 14.24
346-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 20 dienų. Saulė Šaulio ženkle.
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –1 Brazilija +26 Briuselis +1 Dublinas +6 Kairas +19 Keiptaunas +28 Kopenhaga –1
Londonas +4 Madridas +10 Maskva –3 Minskas 0 Niujorkas +9 Oslas –6 Paryžius +4 Pekinas –1
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–3
Alytus
2–5 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–4
–3
–5
–8
3
–6
–3
–5
–7
5
–5
–4
–9
6
Tarptautinė kalnų diena Pasaulinė tango diena 1843 m. gimė vokie- tų disidentas Aleksančių gydytojas, bakte- dras Solženycinas. riologas, Nobelio pre- 1930 m. gimė prancūmijos laureatas Ro- zų aktorius Jean-Louis bertas Kochas, jis at- Trintignant’as. rado juodligės, tuber- 1946 m. JTO Generakuliozės ir choleros linė asamblėja įsteigė bacilas. Tarptautinį vaikų fon1912 m. gimė italų ki- dą UNICEF, kurio tiksno prodiuseris, akto- las buvo padėti karo rės Sophios Loren vy- nusiaubtų šalių vairas Carlo Ponti. kams. 1918 m. gimė rusų ra- 1988 m. atkurtas Liešytojas, Nobelio pre- tuvos tautinis olimpimijos laureatas, sovie- nis komitetas.
ketvirtadienį 1803 m. gimė prancūzų kompozitorius Hectoras Berliozas.
prizas Šią savaitę laimėkite Jacqueline Raoul-Duval knygą „Kafka, amžinasis sužadėtinis“.
1955 m. Felicė Bauer, viena iš Franco Kafkos mylėtų moterų, patikėjo leidėjams daug metų seife saugotus rašytojo meilės laiškus. Įdomiausios laiškų ištraukos pateikiamos šioje knygoje. F.Kafkos – vieno žymiausių XX a. autorių – gyvenimas knygoje atskleidžiamas per jo santykius su keturiomis moterimis. Pasakojimas prasideda 1912 m. ir baigiasi rašytojo mirtimi 1924-aisiais. Tai mūšis tarp meilės ir santuokos baimės, ir viską užgožiančio troškimo rašyti.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
gruodžio 18 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Gabrielė Čepulytė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: namai dar toli (pirmadienis), likimo pirštas (antradienis), dainorėlis (trečiadienis), traktorius (ketvirtadienis), linoleumas (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Aistis, Aistė, Damazas, Dovydas, Lauksvydė, Tautvaldė
horoskopai
trečiadienį
–6
–3
–4
Praha –2 Ryga –1 Roma +9 Sidnėjus +24 Talinas –1 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva –4
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite priešiškai nusiteikęs kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo tikslus ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Stenkitės vengti konfliktų. Galbūt patirsite nuoskaudų ar pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Liūtas (07 23–08 23). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite vėliau. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Klausyti kitų žmonių patarimų, ar ne – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Šaulys (11 23–12 21). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui praplėsti. Ožiaragis (12 22–01 20). Maloniai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Tai jus padarys laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.