2012-12-12 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, GRUODĹ˝IO 12, 2012

www.kl.lt

290 (19 591)

A?2š6.162;6@ 4?B<1 6<

11

RUBRIKA

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Ar statysime me

A.Lu­ka­ťen­ka: „JĹŤs mō­sĹł ne­smau­ki­te, nes mō­sĹł jums dar pri­reiks“.

Lietuva 7p.

D.Straus­sas-Kah­nas uĹž by­los nu­trau­ki­mÄ… pa­klos 6 mln. do­le­riĹł?

Pasaulis 10p.

Ste­bi­nan­tis spren­di­mas – me­di­nis dau­gia­bu­tis.

dinius daugia buÄ?ius?

Jei KlaipÄ—dos ĹĄirdyje iĹĄkiltĹł me dĹžiu aptaisytas stati nys, reakcija bĹŤtĹł prieĹĄtaringa. Bet tik dÄ—l to, kad atsilieka me. Pasaulio archi tektai didĹžiuojasi ÄŻ mĹŤrinÄ™ aplinkÄ… ÄŻter pÄ™ medinukÄ…. Me dis – ne tik apdailos medĹžiaga, bet ir lai kanÄ?ioji konstrukci ja. Vereta Rupei

v.rupeikaite@

kaitÄ—

diena.lt

Dera mĹŤrinÄ—je

aplinkoje

Turtingi kraĹĄtai, nesibaimina at kaip Norvegija, rodyti provincia lĹŤs ir natĹŤralĹł me dÄŻ pagarbiai eks ponuoja ĹĄalia mĹŤri niĹł statiniĹł. Ne tik Skandinavijos, bet Ä?iusiĹł ĹĄaliĹł archi ir kitĹł iĹĄsivystek medinis ar medĹžiu tai ÄŻrodo, kad dekoruotas pastatas gali bĹŤti modernus, ĹĄiuo laikiĹĄkas, estetika ste tektĹŤros kĹŤrinys. binantis archiNorvegijos mies te Sandnese, kai ď Ž DrÄ…sa: X\ aV W\` ]N_ YN ZR[ a \ SN`NQbV ]N[NbQ\aN [ ĹĄis buvo paskelb tas RZN NV ZRQ V\ RYRZR ros sostine, pasta Europos kultĹŤ- tarsi Ĺžaliu [aĂş zÄ—s gali tyta masyvi „stoginė“ iĹĄ medĹžio fasadÄ… arba atver visiĹĄkai dengti Ĺ iuolaikiniai taĹĄĹł. Tarsi suve ti da nyras iĹĄ degtukĹł namai, MedĹžiu vis labiau lÄŻ jo. atro kuriuos statant pasitiki iĹĄ dalies dengtas dantis pastatas Lietuvoje. Ĺ arĹŤno KiaunÄ—s ma ir pastiklu, jis tarnauprojekja ÄŻvairiems ren tavimo studijos sitelkiamos nau giniams. Architek architektai nese jotĹł nudĹžiugino biuro „Atelier Os niai Za sios medienos lo“ suprojektuo to taku. Naujo raso eĹžero apĹžvalgos objekto misija – apjo statinio laikan ne dirbimo tech Ä?iosios stogÄ™, bet ir rek tik suteikti pa- konstrukci nologijos – iĹĄ metalo, lamuoti medie o laiptai nos ir pats ta svarbÄ… ir galimy jos, galbĹŤt sto kas – mediniai. bes architektĹŤro vÄ—s je. ilArchitektĹŤros Ĺ is kĹŤrinys ne kataloguose puigiau net uĹž gelĹž truko tapti Za kuojasi net ir rasĹł simboliu, pel bestambĹŤs visuo nÄ— ne vienÄ… apdo me- nojimÄ…. toninius namus. ninÄ—s paskirties vaPasak mediniai objek tai. pasirinktas Ĺ .KiaunÄ—s, takui buvo Kanados mies te Kvebeke ÄŻmo Si nÄ—s diena savai biro maumedis. Ĺ i me„Daoust Lesta me yra „riebi“ ir ge“ komanda ilgaamŞė, nant, prie todÄ—l, pa upÄ—s suprojek sak kad gyventojai tavo iĹĄtisÄ… me me dinÄ™ kaip neap architekto, daugiau nie- dojo promenadÄ… su dorota. Architek dÄ—l lÄ—ĹĄĹł trĹŤkumo. dienÄ… naustatiniais ir ma tas mano, su Ĺžo- kad tinka MĹŤsĹł ĹĄalyje sios architektĹŤ siformavÄ™s mi mai priĹžiĹŤrima ros elementais. tas, ĹĄi mediena na tarnaus bent 20 mas – trumpaam kad medinis metĹł. ZarasĹł take – kai tikina, kad nau Ĺžis. Mokslininmaumedis jos technologijos Medis – vis dar viskÄ… verÄ?ia aukĹĄ ď Ž PaklausĹŤs: neiĹĄsemta deko- Gali pakeisti plienÄ… tyn kojomis. 9\[ Q\ [R WNb `aN ro medĹžiaga, dai Tiesa, anksÄ?iau a\ ZV ZR QV [VNV QNb „Nepaisant to, ly Lietuvoje mediekad tĹŤkstantmeTVN Ob Ă˜VNV [N ZNV na iĹĄ daugybÄ—s lentÄ— – tik vie- na buvo pri Ä?ius gyvename paŞįstama kaip me su mediena, lygia- sakyti, PrancĹŤzijos sos dienos formĹł. teisÄ— staty binÄ— medĹžiaga kad pradeda brÄ—kĹĄ galima tinÄ—je ParyĹžiuir mies- nos je vieno stati ti medieto aplinkoje. laikai. Ateityje ji nio fasadas de bus labiau prikoruotas itin uni PajĹŤrio ku taikoma ir ilga versaliai panau laikė“, – nedve do- liarios bu rortuose ypaÄ? popu- KTU jamais europa joja vo medinÄ—s vilos. Medienos techno dÄ—klais. IĹĄ plokĹĄ logijos katedÄ?iĹł mediniĹł konst MedinÄ—s archi rukcijĹł suformuotektĹŤros pavel- ros vedÄ—jas Antanas BaltruĹĄai ta „dygliuota“ tis. do specialistĹł Jo duo plokĹĄtuma laiko me pa ni ste mis, bÄ—jimu, kaimo 90 ma trobesiai, itin moderniu statĹł yra mediniai, proc. JAV pamedinÄ—s baĹžny sprendimu tra tik didmiesÄ?iuodici- seno bu Ä?ios nuo se vy nÄ—s klasikinÄ—s vo ger rauja kitokia ar archi chitektĹŤra. EuropadÄ—klai pri tektĹŤros fone. tyrinÄ—jami, biami ir specialistĹł „UĹž Atlanto medie o ÄŻ medinius mies tvirtinti taip, kad nos inĹžineritĹł na- niai pro mus ĹžiĹŤrÄ—ta ne duk taip palankiai, ma- bai iĹĄtobu tai yra lalinti.

Ĺ iandien priedas

Ka­lÄ—­dos bus be pre­mi­jĹł

Kaina 1,30 Lt

„Ne­tau­py­si­me nei sa­vi­val­ dy­bÄ—s pi­ni­gĹł, nei re­sur­sĹł.“ 12

Pie­ti­nÄ™ Klai­pÄ—­dos da­lÄŻ pri­Şiō­rin­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s va­do­vas Dai­nius Zo­kas pa­brÄ—­ŞÄ—, kad gat­vÄ—s bus va­lo­mos tiek, kiek rei­kia sau­gu­mui uŞ­tik­rin­ti.

3p.

Ma­giť­ka da­ta ma­si­na tuok­tis

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

„„Rea­ly­bÄ—: vie­toj ka­lÄ—­di­niĹł pre­mi­jĹł ir do­va­nĹł ĹĄie­met val­di­nin­kams siō­lo­ma ato­sto­gau­ti sa­vo sÄ…­skai­ta.

Be­si­bai­gian­tys me­tai Klai­pÄ—­dos val­di­nin­ kams – liĹŤd­ni. Ĺ ie­met iĹĄ sa­vo darb­da­vio jie ne­su­lauks jo­kiĹł ka­lÄ—­di­niĹł pre­mi­jĹł ar prie­mo­kĹł. Ma­Şa to, sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­ nist­ra­ci­ja pa­gei­dau­ja, kad dar­buo­to­jai iĹĄei­ tĹł neap­mo­ka­mĹł ato­sto­gĹł.

Laba lauksime ir i JĹŤsĹł d dalysimÄ—s reĹžiaugsmu (Naujojo So dakcijoje „K centras“). do g. 1A, Sa galite dova vo gerumÄ… gruodĹžio 1 noti iki 7 dienos. MECENATAS:

Partneriai:

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Bai­gÄ—­si ge­ri lai­kai

ÄŽs­pō­din­giau­sia – be­veik pu­sÄ—s mi­ li­jo­no li­tĹł – su­ma ka­lÄ—­di­nÄ—ms pre­ mi­joms ir prie­mo­koms Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s val­di­nin­kams bu­vo iť­mo­kÄ—­ta 2006 me­tais. Tuos lai­kus sa­vi­val­dy­bÄ—s dar­ buo­to­jai jau ka­dai­se pa­mir­ťo. Duo­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

me­nĹł, kad kam nors ĹĄie­met bus mo­ka­mos to­kios pi­ni­gi­nÄ—s do­va­ nos, nÄ—­ra. At­virkť­Ä?iai, ĹĄie­met ad­mi­nist­ra­ci­ jos dar­bo uŞ­mo­kes­Ä?io fon­de trĹŤks­ ta 50 tĹŤkst. li­tĹł, jau ne­kal­bant apie ĹĄven­ti­nes prie­mo­kas. „LiĹŤd­na. La­bai nu­si­pel­niu­sioms per­so­noms – tik pa­dÄ—­kos, o pi­ni­ gais do­va­nĹł ĹĄiais metais nie­kas ne­gaus.

4

Su­si­tuok­ti iť­skir­ti­nÄ™ ĹĄiĹł me­tĹł da­ tÄ… uos­ta­mies­ty­je pa­no­ro re­kor­di­ nis skai­Ä?ius po­rĹł, koks tik ga­li bō­ ti ne se­zo­no me­tu. Ĺ ian­dien Ĺžie­dus su­mai­nys net 15 po­rĹł. Pra­ťy­mus pa­tei­kÄ— va­sa­rÄ…

2012 12 12 – ĹĄiÄ… da­tÄ… san­tuo­kos re­ gist­ra­ci­jai pa­si­rin­ko ne­ma­Şai klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł, ne­pai­sant to, kad dar­bo die­nÄ… ĹĄiai iť­kil­min­gai pro­gai ski­ ria ne tiek daug jau­na­ ve­dĹžiĹł.

5

kartu su projekto DienraĹĄtis „KlaipÄ—da“uskiene skelbia globÄ—ja Inga Grublia draugiĹĄkas gausiai kalÄ—dinÄ™ akcijÄ… „BĹŤk visos surinktos dovanos ĹĄeimai“, kurios metu ms ir sunkiai bus iĹĄdalytos gausioimoms KlaipÄ—doje. besiverÄ?ianÄ?ioms ĹĄe

2

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 12, 2012

miestas Be ­ga­lo nuo­šir­dus ir kuk­lus žmo­gus, jaut­rus ir dė­me­sin­gas pe­da­go­gas, ta­len­tin­gas ir ga­bus me­ni­nin­kas – ir vi­sa tai apie vie­ną as­me­nį. Vie­ną as­me­ny­bę... ... Juo­zas Ku­bi­lius... Ne­gai­les­tin­ga lem­tis šį skam­ban­tį Klai­pė­dos gin­ta­rė­lių gin­ ta­rą iš­plė­šė iš mū­sų skau­džiau­sia gai­da, pa­lik­da­ma gi­liau­sią žaiz­dą vi­so uos­ta­mies­čio kul­tū­ros gy­ve­ni­me. Mies­to, ku­rio var­dą jis ne­nuils­da­mas gar­si­no pa­sau­ly­je pa­čia skam­biau­sią­ ja, jau­nat­viš­ka dai­na. Kaip bu­vęs „gin­ta­rė­lis“, kaip mies­to va­do­vas reiš­kiu nuo­šir­ džią užuo­jau­tą ve­lio­nio šei­mai ir jo ar­ti­mie­siems, lin­kė­da­mas jiems dva­si­nės stip­ry­bės sun­kią ne­tek­ties va­lan­dą. Vy­tau­tas Grub­liaus­kas Klai­pė­dos m. me­ras

Prieš triukšmą – popieriais

At­sis­vei­kins su pe­da­go­gu

Ne­ti­kė­tai mi­ręs Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to pe­da­go­gas Juo­zas Ku­bi­lius bus pa­šar­vo­tas gruo­džio 12 d. Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to kon­cer­tų sa­lė­je (K.Do­ne­lai­čio g. 4.). Lan­ky­mas gruo­džio 12 d. 14–22 val.; gruo­džio 13 d. 9–12 val. At­sis­vei­ki­ ni­mas gruo­džio 13 d. 12 val. Lai­do­ tu­vės vyks Kar­te­nos ka­pi­nė­se.

Mi­sio­nie­riui pa­gerb­ti – ba­rel­je­fas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ži­no­mo ku­ni­go Her­ma­no Šul­co at­ mi­ni­mo įam­ži­ni­mu be­si­rū­pi­nan­ti pe­da­go­gė pra­šo uos­ta­mies­čio val­ džios pri­si­dė­ti prie mi­sio­nie­riaus ba­rel­je­fo at­si­ra­di­mo.

Pe­da­go­gų švie­ti­mo cent­ro III am­ žiaus uni­ver­si­te­to at­sto­vė Vi­da Pau­ laus­kie­nė su pra­šy­mu krei­pė­si į Klai­ pė­dos me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką. Mo­te­ris vy­lė­si, kad uos­ta­mies­čio val­džia skirs lė­šų šiam pro­jek­tui. „Juk ku­ni­go įkur­to­je Jau­ni­mo so­ dy­bo­je Kėkš­tų kai­me vie­ši ir Klai­ pė­dos vai­kai. Ga­lė­tų ir mies­to val­ džia pri­si­dė­ti prie gra­žios idė­jos. So­dy­ba įkur­ta ant Kre­tin­gos ir Klai­pė­dos ra­jo­no ri­bos“, – mo­ty­ vus dės­tė V.Pau­laus­kie­nė. Mo­ters skai­čia­vi­mais ba­rel­je­fui rei­kė­tų apie 11 tūkst. li­tų, o jį kur­ tų jau­nas me­ni­nin­kas – V.Pau­laus­ kie­nės sū­nus.

„Ba­rel­j e­f ą no­r i­m e įkur­d in­ ti prie H.Šul­co pla­nuo­ja­mų pa­ sta­ty­ti mal­dos na­mų Kėkš­tų kai­ me, – pa­sa­ko­jo V.Pau­laus­kie­nė. – Ti­ki­mės, kad prie idė­jos pri­si­ dės Kre­tin­gos ir Klai­pė­dos ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bės. Lė­šų ti­ki­mės su­ lauk­ti ir iš Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos ski­r ia­m os pa­ra­m os jau­n ie­s iems me­ni­nin­kams.“ Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­ kas ti­ki­no, kad ba­rel­je­fo at­si­ra­di­ mo idė­ja yra pui­ki, ta­čiau su Klai­ pė­da ją sie­ja la­bai tra­pi są­sa­ja. „Jei ba­rel­je­fas bū­tų sta­to­mas uos­ta­mies­ty­je ar­ba skulp­to­rius bū­tų klai­pė­die­tis, mies­tas prie to ga­lė­tų pri­si­dė­ti. Pa­siū­ly­mą tu­rės ap­svars­ty­ti mū­sų eks­per­tai, ir ne­ ži­nau, ar šie ar­gu­men­tai juos įti­ kins. Vil­ties pa­lie­ku, nors ir ne­ daug“, – sa­kė me­ras. Pats H.Šul­cas dar nė­ra ma­tęs ba­ rel­je­fo pro­jek­to. Mi­sio­nie­rius šiuo me­tu yra Ruan­do­je ir į Lie­tu­vą ža­da su­grįž­ti su­tik­ti Nau­jų­jų me­tų.

Nuo­mo­nė: kai ku­rie po­li­ti­kai sua­be­jo­jo gar­są slo­pi­nan­čių sie­ne­lių nau­da.

Mies­to ta­ry­bai bus tei­kia­mas tvir­tin­ti pa­ reng­tas triukš­mo pre­ven­ci­nių zo­nų že­ mė­la­pis. Ta­čiau uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai sua­be­jo­jo, ar jis tu­rės ko­kios nau­dos. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Triukš­mo pre­ven­ci­jos zo­nų že­mė­ la­pis bu­vo pri­sta­ty­tas mies­to ta­ry­ bos So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­ riams. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Re­na­ta Choc­ke­vi­čie­nė aiš­

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jai at­si­sa­ko tar­ny­bi­nių bu­tų. Aiš­ki­ na­ma, kad taip yra dėl per di­de­lės nuo­mos. Ne­be­rei­ka­lin­gus bu­tus siū­lo­ma pa­vers­ti so­cia­li­niais.

Mies­to ta­ry­bos So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­te ant­ra­die­nį bu­vo spren­ džia­ma, ar iš­brauk­ti tris bu­tus iš tar­ny­bi­nių bu­tų są­ra­šo. Nuo­mi­ nin­kai at­si­sa­kė juo­se gy­ven­ti. Mi­nė­ti bu­tai yra Vin­gio, Liu­be­ko, Su­ki­lė­lių gat­vė­se. Pir­mų­jų dvie­ jų būs­tų nuo­mi­nin­kai sa­vo no­ru nu­trau­kė nuo­mos su­tar­tis. Bu­to, esan­čio Su­ki­lė­lių gat­vė­je, gy­ven­ to­jos šei­ma dėl blo­gų gy­ve­ni­mo są­ ly­gų per­kel­ta į ki­tą tar­ny­bi­nį bu­tą, esan­tį Tur­gaus aikš­tė­je. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nio būs­to sky­riaus ve­dė­ja Dan­guo­lė Ne­tik­šie­nė aiš­ki­no, kad iš­brau­kus bu­tus iš tar­ny­bi­nių są­ra­šo juos bū­ tų ga­li­ma su­re­mon­tuo­ti ir pa­vers­ ti so­cia­li­niais. Išau­go nuo­mos mo­kes­tis gos raj.) no­ri­ma ati­deng­ti mi­sio­nie­riaus ba­rel­je­fą.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kia bus nau­da iš nu­sta­ty­tų zo­nų. R.Choc­ke­vi­čie­nė aiš­ki­no, kad, pa­ tvir­ti­nus jas, bus ren­gia­mas pre­ ven­ci­jos prie­mo­nių pla­nas, ku­ris bus įgy­ven­di­na­mas. Nu­ma­ty­to­se zo­no­se esan­čios įmo­nės, no­rė­da­mos plės­tis, tu­rės įgy­ven­din­ti prie­mo­nes, ku­rios ma­ žin­tų triukš­mą. „Gy­ve­nu Spor­ti­nin­kų ra­jo­ne. Ten pri­sta­ty­ta gar­so slo­pi­ni­mo sie­ne­ lių, ta­čiau na­mie vis­kas gir­di­si ir iš uos­to, ir iš gat­vės“, – tvir­ti­no ta­ry­ bos na­rys Ne­ri­jus Ča­pas. Po­sė­džio me­tu nu­ro­dy­ta, kad triukš­mą ma­ži­na ne tik sie­ne­lės, bet ir me­džiai, švie­so­fo­rų „ža­lio­ ji ban­ga“.

Val­di­nin­kai at­si­sa­ko tar­ny­bi­nių bu­tų

At­si­sa­kė tri­jų bu­tų

At­mi­ni­mas: ku­ni­go H.Šul­co įkur­to­je so­dy­bo­je Kėkš­tų kai­me (Kre­tin­

ki­no, kad rei­kia pa­tvir­tin­ti zo­nas, ku­rio­se triukš­mas vir­ši­ja ri­bi­nius dy­džius, ir jo­se rei­kia im­tis triukš­ mo pre­ven­ci­jos. Ri­bos nu­sta­ty­tos at­li­kus spe­cia­ lų ty­ri­mą. Pas­ta­ra­sis pa­ro­dė, kad dau­giau­ sia triukš­mo sklei­džia uos­to įmo­ nės, ge­le­žin­ke­lio sto­ties te­ri­to­ri­ja. Ko­mi­te­to na­riai do­mė­jo­si, ko­

Ta­ry­bos na­rys Vy­gan­tas Va­rei­kis abe­jo­jo, ar sa­vi­val­dy­bei tik­rai nė­ra rei­ka­lin­gi tar­ny­bi­niai bu­tai.

„No­rė­si­me įdar­bin­ti spe­cia­lis­ tą iš ki­to mies­to. Bū­tų ga­li­my­bė jį ap­gy­ven­din­ti. Jei žmo­gus gau­na 1 tūkst. 500 li­tų at­ly­gį, ko­dėl jam ne­su­teik­ti būs­to. Sun­ku su­si­ras­ti ir iš­lai­ky­ti bu­tą, kai gau­ni to­kį at­ ly­gį“, – dės­tė V.Va­rei­kis. D.Ne­tik­šie­nė aiš­ki­no, kad tar­ ny­bi­niuo­se bu­tuo­se gy­ve­nan­ tys as­me­nys mo­ka nuo­mą. Me­tų pra­džio­je, pa­si­kei­tus šio mo­kes­ čio skai­čia­vi­mo tvar­kai, jis išau­ go as­me­nims, ku­riems ne­prik­lau­ so leng­va­tos. „Tar­ny­bi­nių bu­tų nuo­ma nė­ ra ma­ža. Mo­kes­čio dy­dis pri­klau­ so nuo dau­ge­lio ro­dik­lių. Kuo nau­ jes­nis na­mas, tuo di­des­nė nuo­ma. Pa­vyz­džiui, dvie­jų kam­ba­rių bu­to su ho­lu Kun­cų gat­vė­je nuo­ma yra apie 300 li­tų. Dėl to žmo­nės ir at­ si­sa­ko tar­ny­bi­nių bu­tų“, – aiš­ki­ no ve­dė­ja. Būs­to su­tei­ki­mas – ne prie­vo­lė

Anot D.Ne­tik­šie­nės, at­si­sa­kius mi­ nė­tų būs­tų, sa­vi­val­dy­bė dar tu­rės 12 tar­ny­bi­nių bu­tų. Anks­čiau to­kių būs­tų bu­vo dau­giau, ta­čiau ne­ma­ ža da­lis jų bu­vo per­duo­ta Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tui, Mu­zi­ki­niam teat­rui. Be to, ve­dė­ja pa­brė­žė, kad sa­vi­ val­dy­bei pri­klau­san­čiuo­se bu­tuo­se gy­ve­na tik ke­tu­ri jos dar­buo­to­jai.

12

– tiek tarnybinių butų turės Klaipėdos savivaldybė. Li­ku­siuo­se įsi­kū­rę ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, to­kių kaip po­li­ci­ja, mui­ti­nė, dar­ buo­to­jai. Tar­ny­bi­niuo­se bu­tuo­se jie gy­ ven­ti ga­li tol, kol dir­ba vie­no­je ar ki­to­je ins­ti­tu­ci­jo­je. Išė­ję iš dar­bo jie tu­ri iš­si­kraus­ty­ti. D.Ne­tik­šie­nė pa­sa­ko­jo, kad kai ku­rie ap­skun­džia iš­kel­di­ni­mą teis­mui. By­lų baig­tis bu­vo įvai­ri – vie­nas sa­vi­val­dy­bė lai­mė­jo, ki­tas pra­lai­mė­jo. Pa­sak D.Ne­tik­šie­nės, pri­rei­kus mies­to ta­ry­ba sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jui ga­li skir­ti tar­ny­bi­nį bu­tą. Jis ga­li bū­ti iš­rink­ tas iš esan­čių lais­vų pa­tal­pų. „Su­teik­ti tar­ny­bi­nį bu­tą ga­li­ma, bet tai nė­ra sa­vi­val­dy­bės prie­vo­lė. Lais­vų bu­tų tik­rai yra. Mes ne­spė­ ja­me jų su­re­mon­tuo­ti, kad juo­se ga­lė­tų ap­si­gy­ven­ti lau­kian­tys so­ cia­li­nio būs­to“, – pa­brė­žė ve­dė­ja. Ko­mi­te­to na­riai pri­ta­rė tri­jų bu­ tų iš­brau­ki­mui iš tar­ny­bi­nių bu­ tų są­ra­šo.

3

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 12, 2012

miestas Kvie­čia žu­vie­nės

Laik­ro­džių dirb­tu­vės

Pa­siū­lė įpras­min­ti

Vie­nuo­lik­tus me­tus Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­ dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ja kar­tu su Lie­tu­vos ka­ri­nė­mis jū­rų pa­ jė­go­mis šeš­ta­die­nį 12–14.30 val. Teat­ro aikš­tė­je or­ga­ni­zuo­ ja lab­da­ros ren­gi­nį. Klai­pė­die­ čiai kvie­čia­mi pa­ra­gau­ti žu­vie­ nės, ka­rei­viš­kos ko­šės, su­šil­ti prie šven­ti­nio lau­žo.

Gruo­džio 18 d. 16 val. Laik­ro­ džių mu­zie­jus vi­sus klai­pė­die­ čius kvie­čia į tra­di­ci­nį šven­ti­ nį ren­gi­nį „Ka­lė­di­nės laik­ro­ džių dirb­tu­vės“. Čia siū­lo­ma pa­tiems pa­si­ga­min­ti ori­gi­na­ lų vei­kian­tį laik­ro­dį, ku­ris ga­ li tap­ti pui­kia Ka­lė­dų do­va­na. Bū­ti­na išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja tel. (8 46) 410 413.

Va­kar Sei­mas po pa­tei­ki­mo pri­ ta­rė Gargž­dų apy­gar­do­je iš­rink­ to par­la­men­ta­ro Pet­ro Gra­žu­lio siū­ly­mui 2013-uo­sius pa­skelb­ti Klai­pė­dos kraš­to at­ga­vi­mo me­ tais. Dėl pro­jek­to priė­mi­mo pla­ nuo­ja­ma bal­suo­ti ket­vir­ta­die­nį. 2013 me­tų sau­sio 15 die­ną bus mi­ni­mos 90-osios Klai­pė­dos kraš­to at­ga­vi­mo me­ti­nės.

Ke­li­uose ban­dys su­grą­žin­ti va­sa­rą Po pa­si­ta­ri­mo mies­ to me­ro ka­bi­ne­te ke­ li­nin­kai nu­spren­ dė ne­be­tau­py­ti sa­ vi­val­dy­bės pi­ni­gų ir va­ly­ti gat­ves taip, kad jų būk­lė pri­min­ tų va­sa­rą. Nei po­li­ ci­ja, nei sa­vi­val­dy­ bė va­kar ke­lių va­ly­ to­jams prie­kaiš­tų ne­ tu­rė­jo. Ta­čiau pės­tie­ ji kei­kė ša­li­gat­vių ir kie­mų pri­žiū­rė­to­jus. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vyk­dys me­ro rei­ka­la­vi­mą

Uos­ta­mies­čio gat­ves va­lan­tys ke­ li­nin­kai tvir­ti­no va­kar dir­bę vi­ su pa­jė­gu­mu. Pie­ti­nę mies­to da­ lį va­lė ir bars­tė 8 ma­ši­nos, šiau­ri­nę – 6. Snin­gant mies­to gat­ves den­gė snie­go sluoks­nis, ta­čiau įdie­no­jus jos bu­vo šla­pios. „Dir­bo­me be su­sto­ji­mo. Va­lė­me ir bė­rė­me drus­ką. Jei rei­kės, gat­ ves die­ną bars­ty­si­me 4-5 kar­tus. To­kiu rit­mu, jei snigs, dirb­si­me ir nak­tį. Esa­me pa­si­ry­žę nu­va­ly­ ti gat­ves taip, kad jos bū­tų šva­rios kaip va­sa­rą. To­kio rei­ka­la­vi­mo už­ va­kar su­lau­kė­me iš me­ro“, – va­kar tvir­ti­no įmo­nės „Žem­ka­sa“ di­rek­ to­rius Dai­nius Zo­kas. Anot va­do­vo, tai nė­ra pi­gu. Sąs­ kai­tos, ku­rios pa­tei­kia­mos sa­vi­ val­dy­bei, ga­li išaug­ti du, tris ar net ke­tu­ris kar­tus. „Anks­čiau pa­grin­di­nes gat­ves va­ly­da­vo­me po du kar­tus nak­tį ir die­ną. Sa­vi­val­dy­bei tai kai­nuo­da­vo apie 10 tūkst. li­tų. Da­bar va­ly­si­me du ar net tris kar­tus dau­giau. Ati­ tin­ka­mai išaugs ir są­skai­tos. Rei­ka­ la­vi­mai di­de­li, o jų įgy­ven­di­ni­mas kai­nuo­ja“, – įspė­jo di­rek­to­rius.

Se­mi­na­ras. Šian­dien 9 val. Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ke vyks pro­ jek­to „Mar Chain“ se­m i­na­ras apie ža­ lio­sios lai­vy­bos per­spek­ty­vas ir nau­ jas ga­l i­my­bes. Se­mi­na­re bus ap­ta­r ia­ mi ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mai, ak­tua­ lūs Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne dir­ban­čioms lai­vy­bos bend­ro­vėms, ga­li­mos išei­tys bei įma­no­mos iš­lai­dų ma­ž i­ni­mo ga­li­ my­bės lai­vy­bo­je. Me­no­ra. Šian­dien 17 val. Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je vyks Di­d žio­sios me­no­ros už­ de­g i­mo ce­re­mo­ni­ja.

Pa­jė­gos: ke­li­nin­kai va­kar dir­bo vi­su pa­jė­gu­mu.

Di­de­lių prie­kaiš­tų va­kar ke­li­ nin­kams ne­tu­rė­jo nei po­li­ci­ja, nei sa­vi­val­dy­bė. Ta­čiau eis­mo įvy­kių, nors ir ne­sun­kių, neiš­veng­ta. „Gat­vė­se yra sli­du. Vai­ruo­to­ jai tu­ri su­pras­ti ir su­si­tai­ky­ti, kad yra žie­ma. Rei­kia pa­si­rink­ti sau­ gų grei­tį, at­stu­mą, nu­ma­ty­ti stab­ dy­mo ke­lią. Vai­ruo­to­jai po tru­pu­ tį pri­pran­ta prie pa­si­kei­tu­sių eis­mo są­ly­gų ir va­žiuo­ja lė­čiau“, – pa­brė­ žė Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis.

gat­vė­je dar ten­ka at­si­lik­ti 15–20 min. Tam įta­kos tu­ri ir sli­di dan­ga, ir in­ ten­sy­vus eis­mas, ir pa­di­dė­jęs ke­lei­ vių srau­tas. Tai­kos pro­spek­te pro­ ble­mų ne­ky­la“, – tei­gė G.Ne­niš­kis. Anot va­do­vo, pro­ble­mų ki­lo ir dėl ne­nu­va­ly­tų įva­žų au­to­bu­sams. Jos bu­vo už­vers­tos snie­gu. „Au­to­bu­sai jį su­spau­džia ir su­ si­da­ro le­das. Pra­šė­me, kad bū­ tų skir­tas di­des­nis dė­me­sys sto­ te­lėms“, – ko­men­ta­vo va­do­vas. Pa­sak jo, neiš­veng­ta ir eis­mo įvy­ kių, į ku­riuos pa­kliu­vo au­to­bu­ sai. To­kių bu­vo du. Pra­dė­jus snig­ti mies­to au­to­bu­suo­se pa­dau­gė­jo ke­ lei­vių. Į vie­šą­jį trans­por­tą per­sė­do da­lis klai­pė­die­čių, ku­rie anks­čiau va­žiuo­da­vo sa­vo au­to­mo­bi­liais. Pės­tie­ji pa­ty­rė trau­mų

Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas:

Tau­py­ti ir va­ly­ti re­čiau ga­li­ma ta­da, kai ne­ snin­ga. Ta­čiau kai pra­ de­da kris­ti kri­tu­liai, tai rei­kia da­ry­ti kas­ dien. Juk žmo­nės į par­ duo­tu­vę, baž­ny­čią ei­ na ir sek­ma­die­nį.

Eis­mo įvy­kių neiš­veng­ta

Pa­sak D.Zo­ko, ki­taip dirb­ti įmo­ nė ne­be­ga­li: „Jei pra­stai dirb­si­me, mus kas­dien ža­da baus­ti ir po­li­ci­ ja, ir sa­vi­val­dy­bė. To­dėl ne­tau­py­ si­me nei pi­ni­gų, nei re­sur­sų, nei tech­ni­kos“. Įmo­nės „Eco­ser­vi­ce“ at­sto­vo Klai­pė­do­je bend­ro­vės „Spe­cia­lus au­tot­rans­por­tas“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Ra­mū­nas Bal­čiaus­kas pa­sa­ko­jo, kad gat­vės bu­vo va­lo­ mos nak­tį, o vė­liau – ry­te. Jas vėl ke­tin­ta ber­ti prieš va­ka­rą.

Dienos telegrafas

Per­sė­do į au­to­bu­sus

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­ vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ ta­ras Ne­niš­kis sa­kė, kad pa­sta­ro­sio­ mis die­no­mis gat­vė­se si­tua­ci­ja kur kas ge­res­nė nei praė­ju­sią sa­vai­tę. Tuo­met au­to­bu­sai nuo gra­fi­ko at­ si­li­ko 20–30 mi­nu­čių. Ypač pro­ ble­miš­kos bu­vo Mi­ni­jos, Nau­jo­sios Uos­to gat­vės, Mo­kyk­los via­du­kas. „Da­bar si­tua­ci­ja ge­res­nė. Mi­ni­jos

Va­kar kai ku­rie pės­tie­ji kei­kė ša­li­ gat­vių ir kie­mų va­ly­to­jus. Ant da­lies ša­li­gat­vių bu­vo pil­na snie­go ir sli­du. Sun­kiai iš­bren­da­mi bu­vo ir kai ku­rie dau­gia­bu­čių na­mų kie­mai. Neiš­veng­ta trau­mų. Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai va­kar dau­giau nei 10 kar­tų sku­bė­jo į pa­gal­bą gat­ vė­je pa­sly­du­siems ir trau­mas pa­ty­ ru­siems žmo­nėms. Pės­tie­ji skun­ dė­si ir su­tren­ki­mais, ir lū­žiais. „Vi­si kaip su­si­ta­rę aiš­ki­no, kad ėjo gat­ve, pa­sly­do, vir­to ir su­si­ tren­kė“, – pa­sa­ko­jo me­di­kai. Ta­čiau to­kia si­tua­ci­ja ne­ste­bi­na. Anot įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­rek­to­riaus Ge­di­mi­no Va­la­ši­no, šie­met ša­li­gat­viai dėl sa­vi­val­dy­bės tau­py­mo va­lo­mi ir bars­to­mi re­čiau nei anks­čiau. „Pa­gal su­tar­tį ša­li­gat­vius tu­ri­me nu­va­ly­ti kar­tą ir lauk­ti ki­tos die­nos. Ži­no­ma, kai snin­ga, pra­va­žiuo­ja­ma dau­giau. Yra nu­sta­ty­tas ir pe­rio­ diš­ku­mas. Pag­rin­di­nius ša­li­gat­vius tu­ri­me va­ly­ti ir bars­ty­ti še­šis kar­tus per sa­vai­tę. Ta­čiau yra ir to­kių gat­ vių – Šau­lių, J.Ka­ro­so – kur va­lo­ me ke­tu­ris kar­tus, – sa­kė G.Va­la­ši­ nas. Tau­py­ti ir va­ly­ti re­čiau ga­li­ma ta­da, kai ne­snin­ga. Ta­čiau kai pra­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

de­da kris­ti kri­tu­liai, tai rei­kia da­ry­ti kas­dien. Juk žmo­nės į par­duo­tu­vę, baž­ny­čią ei­na ir sek­ma­die­nį.“ Klai­pė­die­čiai skun­džia­si ir ne­va­ly­ tais kie­mais. Kai ku­rios na­mų val­dos be­si­do­min­tie­siems aiš­ki­na, kad sa­vi­ val­dy­bė dar ne­su­tei­kė lei­di­mo at­lik­ ti šiuos dar­bus. Ta­čiau, pa­sak Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, lei­di­mas bu­vo iš­duo­tas, kai pra­si­dė­jo kri­tu­liai. Ji pa­ža­dė­jo, kad sa­vi­val­dy­bė tik­rins, kaip va­lo­mi kie­mai.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nė Do­ mar­kie­nė (g. 1933 m.), Al­gir­das Dim­gai­ la (g. 1939 m.), Ala Go­lov­ko (g. 1939 m.), Al­gir­das Jo­nas Ur­bai­tis (g. 1942 m.), Ja­ ni­na Mi­ku­žai­tie­nė (g. 1957 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Bi­r u­tė Kal­nu­t ie­nė, Mag­da­le­na So­ dy­tė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 72 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si šir­ dies pro­ble­mo­mis.

4

trečiadienis, gruodžio 12, 2012

miestas

Ka­lė­dos bus be pre­mi­jų 1

Tie­sa, dar siū­lo­ma „do­ va­na“, kas no­ri išei­ti ato­sto­gų sa­vo są­skai­ta“, – ne­slė­pė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­ šių sky­riaus ve­dė­ja Ri­ma Bei­no­ra­vi­ čie­nė. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­ no­vas pa­tvir­ti­no, jog jo­kių ska­ti­ni­ mų ar pre­mi­jų ir šie­met ne­bus.

Ri­ma Bei­no­ra­vi­čie­nė:

La­bai nu­si­pel­niu­ sioms per­so­noms – tik pa­dė­kos, o pi­ni­ gais do­va­nų nie­kas ne­gaus.

„Pas­ku­ti­nį kar­tą pu­sė dar­buo­to­ jų bu­vo pa­ska­tin­ta 2008 m., o po to ne­tu­rė­jo­me nei pre­mi­jų, nei prie­ mo­kų, nei try­lik­tų, nei ke­tu­rio­lik­tų at­ly­gi­ni­mų“, – ti­ki­no V.Kar­ma­no­ vas. Už­tai esą di­rek­to­rė be pro­ ble­mų šie­met iš­leis neap­mo­ka­mų ato­sto­gų. V.Kar­ma­no­vas sa­kė pa­ ts svars­tąs ato­sto­gau­ti sa­vo są­skai­ ta dvi die­nas tarp Ka­lė­dų ir Nau­jų­ jų me­tų. Tei­gia­ma, kad jau du mė­ne­sius sa­vi­val­dy­bė­je nie­ko ne­mo­ka­ma ir už pa­va­da­vi­mą.

Pa­sau­lio pa­bai­gai – 30 li­tų

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja šie­met šven­ti­niams svei­ki­ni­mams taip pat ne­skirs nė vie­no cen­to. „Ge­rai­ siais“ lai­kais at­vi­ru­kams skir­da­vo po 2 tūkst. li­tų. Ma­žes­ni sky­riai iš­siun­ti­nė­da­vo po 10 at­vi­ru­kų. Tarp­tau­ti­nių ry­ šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­ rius, In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­ par­ta­men­tas, Švie­ti­mo sky­rius iš­siųs­da­vo iki 100 at­vi­ru­kų. „Ruo­šia­me elekt­ro­ni­nę ka­lė­di­nio pa­svei­ki­ni­mo ver­si­ją, ku­rią iš­siun­ ti­nė­si­me elekt­ro­ni­niu pa­štu. Taip tau­po­me lė­šas, nes ši­tiems da­ly­ kams šie­met nė­ra pi­ni­gų“, – tei­gė R.Bei­no­ra­vi­čie­nė. Ta­čiau me­ras šioms reik­mėms tu­ri rep­re­zen­ta­ci­nį fon­dą, ja­me me­tams nu­ma­ty­ta 25 tūkst. li­tų. Iš jų me­ras iš­siun­ti­nės ir ka­lė­di­nius svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kus. Ne­pai­sant pra­stos fi­nan­si­nės si­tua­ci­jos, sa­vi­ val­dy­bės val­di­nin­kai ir šie­met rink­ sis į ka­lė­di­nį va­ka­rė­lį. Jis vyks Me­ ni­nin­kų kie­me­ly­je gruo­džio 21 d., per pla­nuo­ja­mą pa­sau­lio pa­bai­gą. „Tam ren­ka­me po 30 li­tų, jų, ži­ no­ma, neuž­teks. Dar­buo­to­jų va­ka­ rė­liams pa­pil­do­mai pi­ni­gų val­džia ne­skir­da­vo, vi­sa­da bu­vo ran­da­ma rė­mė­jų“, – tei­gė R.Bei­no­ra­vi­čie­nė. Įteiks po ka­la­ku­tą

Kur kas links­miau nei val­di­nin­kai šven­čių lau­kia sa­vi­val­dy­bės bend­ ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ dar­buo­ to­jai. Kiek­vie­nam įmo­nės dar­buo­ to­jui darb­da­vys šie­met įteiks po ka­la­ku­tą. Ka­la­ku­tai bend­ro­vei kai­ nuos apie 30 tūkst. li­tų. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Leo­nas Ma­ kū­nas ti­ki­no, kad pre­mi­jų ir prie­ mo­kų šie­met dar­buo­to­jai ne­gaus. Pas­ku­ti­nį kar­tą ka­lė­di­niai prie­dai ir pre­mi­jos mo­kė­tos prieš kri­zę.

Kles­tė­ji­mas: pa­ly­dint 2006 me­tus, sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jams bu­vo dos­niai at­sei­kė­ta pre­mi­jų.

„Pre­mi­jų jau ne­bu­vo 2008-ai­ siais, o Ka­lė­dų šven­tė bu­vo. 2009– 2010 m. ne­bu­vo nie­ko. 2011 me­tais bu­vo šven­tė ir ka­la­ku­tai. Šie­met taip pat bus va­ka­rė­lis ir ka­la­ku­tai“, – pa­tvir­ti­no L.Ma­kū­nas. Iš tų, ku­rie da­ly­vaus va­ka­rė­ly­ je, ren­ka­ma po 50 li­tų, bet jų ne­ pa­kaks. Esą li­ku­sią da­lį teks deng­ti įmo­nės lė­šo­mis. Kiek – di­rek­to­rius neatsk­lei­dė. Dar­buo­to­jai gaus do­va­nų

Do­va­nų prieš Ka­lė­das su­lauks ir ki­ tos sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vės – Klai­ pė­dos au­to­bu­sų par­ko dar­buo­to­jai. Įmo­nės di­rek­to­rė Je­li­za­ve­ta Dau­ gi­nin­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad, kaip ir kas­met, kiek­vie­nas dar­buo­to­jas gaus maž­daug 60 li­tų ver­tės do­ va­nė­lę. „Įmo­nė­je dir­ba 300 žmo­nių, do­ va­noms pri­reiks be­veik 18 tūkst. li­ tų. Taip pat bus ka­lė­di­nis ren­gi­nys dar­buo­to­jų vai­kams. Ta­čiau bend­ ro ka­lė­di­nio va­ka­rė­lio ne­bus, pre­ mi­jų taip pat ne­mo­kė­si­me“, – tei­gė J.Dau­gi­nin­kie­nė. Do­va­nė­les Klai­ pė­dos au­to­bu­sų par­ke sten­gia­ma­ si įteik­ti kiek­vie­nam dar­buo­to­jui. Tei­gia­ma, kad pi­ni­gi­nių pre­mi­jų bend­ro­vė nie­ka­da ne­mo­kė­da­vo. „No­rint pa­ska­tin­ti pi­ni­gais, rei­ kė­tų duo­ti ne ma­žiau kaip 100 li­tų, su­si­da­ry­tų di­de­lė su­ma, to­kių pi­ni­ gų mes ne­tu­ri­me“, – ti­ki­no J.Dau­ gi­nin­kie­nė. Ap­do­va­nos tik vai­kus

Klai­pė­dos re­gio­ni­nio at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­ro va­do­vas Ša­rū­nas Rei­

ka­las tei­gė, kad pa­sta­rą­jį kar­tą pre­ mi­jas mo­kė­jo per­nai – po 400–500 li­tų. Šie­met pre­mi­jų dar­buo­to­jams ne­mo­kės, nes, pa­sak Š.Rei­ka­lo, „si­tua­ci­ja pra­šo­si per­žiū­ri­ma“. Ka­lė­di­nis ren­gi­nys įmo­nių dar­ buo­to­jų vai­kams jau bu­vo gruo­džio 10 d. Vai­kai žiū­rė­jo cir­ko pa­si­ro­dy­ mą. Bi­lie­tas į ren­gi­nį kai­na­vo 60– 70 li­tų. Klai­pė­dos re­gio­ni­nio at­ lie­kų tvar­ky­mo cent­re dir­ba 40 žmo­nių. Pre­mi­jų šiais me­tais ne­gaus ir bend­ro­vės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ dar­buo­to­jai. Ta­čiau už maž­daug 3 tūkst. li­tų bus su­reng­tas ren­gi­nys ir nu­pirk­tos do­va­nė­lės dar­buo­to­jų at­ža­loms. Ka­lė­di­nio va­ka­rė­lio ši­lu­ mi­nin­kai ne­rengs, bet pa­da­li­niuo­se dar­buo­to­jai į šven­ti­nius po­bū­vius rink­sis už sa­vo pi­ni­gus. Skir­tin­gos tra­di­ci­jos

Skir­tin­gos šven­čių ir do­va­nų tei­ ki­mo tra­di­ci­jos su­si­klos­tė abie­ juo­se sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čiuo­ se mies­to tur­guo­se. Lai­ki­nai ei­nan­ti bend­ro­vės „Nau­ ja­sis tur­gus“ di­rek­to­rės pa­rei­gas Zi­nai­da Kar­pa­lo ti­ki­no, kad dėl ka­ lė­di­nio šven­ti­mo dar neap­sisp­ren­ dė, esą tu­rės pa­si­tar­ti su bend­ro­ vės val­dy­ba. „Per­nai bu­vo mo­ka­mos šven­ti­ nės prie­mo­kos, bet la­bai sim­bo­liš­ kos – po 300 li­tų. Bend­ro­vė­je dir­ba apie 40 žmo­nių“, – ne­slė­pė Z.Kar­ pa­lo. Vi­sai ki­to­kia si­tua­ci­ja su­si­klos­ tė įmo­nė­je „Se­na­sis tur­gus“. Di­ rek­to­rė Ra­mu­tė Ku­bi­lie­nė ti­ki­no,

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

kad šven­čių įmo­nės dar­buo­to­jams neor­ga­ni­zuo­ja, ka­dan­gi per Ka­lė­ das tur­gu­je yra pa­ts dar­by­me­tis. „Mes dir­ba­me net Kū­čių die­ ną. Po Ka­lė­dų tar­pu­sa­vy­je kei­čia­ mės do­va­nė­lė­mis. Bet vi­sa tai ne iš įmo­nės lė­šų. Kaž­ka­da, kai bu­vo iš ko mo­kė­ti, mo­kė­da­vo­me dar­buo­ to­jams ir ka­lė­di­nes pre­mi­jas“, – pri­si­mi­nė R.Ku­bi­lie­nė. Va­do­vės tei­gi­mu, so­cia­li­nis ly­gis ir per­ka­mo­ji ga­lia krin­ta. Žmo­nės skurs­ta, tau­po, tad tur­gaus dar­ buo­to­jai pre­mi­joms neuž­dir­ba. Sunk­me­tis iš­sun­kė

Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čios bend­ ro­vės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ di­rek­ to­rius Al­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad šie­met prieš šven­ tes nie­ko ypa­tin­go tik­rai ne­rengs. „Mū­sų si­tua­ci­ja ne ge­rė­ja, o blo­ gė­ja, tai apie šven­tes gal­vo­ti nė­ra ka­da. Tas sunk­me­tis mus sun­kia, kiek tik ga­li. Ne­tu­ri­me jo­kių ga­li­ my­bių nei do­rai dar­buo­to­jų pa­svei­ kin­ti. Šven­čių lau­kia­me kuk­liai“, – tei­gė A.Lau­ri­na­vi­čius. Apie pre­mi­jas bend­ro­vė­je esą net ne­sva­jo­ja­ma. Pas­ku­ti­nį kar­tą tuo prieš Ka­lė­das džiau­gė­si prieš eko­ no­mi­nę kri­zę. Kai pra­si­dė­jo nuo­smu­kis, bend­ ro­vei fi­nan­sa­vi­mą la­bai stip­riai su­ ma­ži­no, o, be to, įmo­nė „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ dir­ba ne­pel­nin­gai. „Val­dy­bos spren­di­mu jo­kių pre­ mi­jų skir­ti ne­ga­li­me. Fak­tiš­kai pel­ no ne­bus, lauk­si­me ge­res­nių me­tų, svar­bu, kad tik blo­giau ne­bū­tų“, – tei­gė A.Lau­ri­na­vi­čius.

Kiek už­dir­ba šie­met pre­mi­jų ne­gau­sian­tys val­di­nin­kai ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių dar­buo­to­jai Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė

Bend­ro­vė „Gat­vių ap­švie­ti­mas“

Sky­rių va­do­vai – 4 146 Lt

Me­ras – 5 236 Lt

Va­do­vai – 4 705 Lt

Spe­cia­lis­tai – 2 790 Lt

Me­ro pa­va­duo­to­jai – 4 696 Lt

Sky­rių va­do­vai – 3 241 Lt

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius – 5 852 Lt Spe­cia­lis­tai – 2 795 Lt

Di­rek­to­riai ir jų pa­va­duo­to­jai – 7 166 Lt

Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jai – 5 200 Lt

Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas

Pa­da­li­nių va­do­vai – 3 967 Lt

Ta­ry­bos sek­re­to­rius – 4 010 Lt

Va­do­vai – 5 283 Lt

Meist­rai, dis­pe­če­riai – 3 517 Lt

De­par­ta­men­tų di­rek­to­riai – 4 699 Lt

Vi­si dar­buo­to­jai – 2 422 Lt

Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­

Sky­rių ve­dė­jai – 3 850 Lt

Bend­ro­vė „Nau­ja­sis tur­gus“

mo cent­ras

Pos­ky­rių ve­dė­jai – 3 052 Lt

Va­do­vai – 6 797 Lt

Di­rek­to­rius ir jo pa­va­duo­to­jai – 8 294 Lt

Sky­rių ve­dė­jų pa­va­duo­to­jai – 3 120 Lt

Tar­nau­to­jai – 1 733 Lt.

Pa­da­li­nių va­do­vai – 6 140 Lt

Vy­riau­sie­ji spe­cia­lis­tai – 2 530 Lt

Ins­pek­to­riai – 1 316 Lt

Spe­cia­lis­tai – 4 185 Lt

Vy­res­nie­ji spe­cia­lis­tai – 2 153 Lt

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos van­duo“

Spe­cia­lis­tai – 1 975 Lt

Vy­riau­sie­ji va­do­vai – 9 381 Lt

Su­mos – per mė­ne­sį, neats­kai­čius mo­kes­čių.

5

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 12, 2012

miestas

Ma­giš­ka da­ta ma­si­na tuok­tis Pir­mo­sios po­ros, pa­no­ 1 ru­sios tuok­tis šią die­ną, pra­šy­mus san­tuo­kos re­gist­ra­ci­jai

pa­tei­kė dar va­sa­rą. Vie­na pa­sku­ti­ nių­jų po­rų tai pa­da­rė li­kus vos mė­ ne­siui iki ves­tu­vių. Pra­šy­mą įre­gist­ruo­ti san­tuo­ką pri­va­lo­ma pa­teik­ti ne vė­liau kaip li­kus mė­ne­siui. Pa­no­rė­ję su­si­tuok­ti sim­bo­li­ nę die­ną jau­na­ve­džiai juo­ka­vo, jog taip bus leng­viau ne­pa­mirš­ti ves­ tu­vių da­tos. Tuo la­biau kad, kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Mi­se­vi­čie­nė, vy­rai lin­kę ši­tai pa­ mirš­ti. Iš pra­džių su­si­tuok­ti šią sim­bo­li­ nę die­ną pa­gei­da­vo 16 po­rų, ta­čiau vie­na jų, ne­paaiš­ki­nu­si ap­lin­ky­bių, pra­šy­mą tuok­tis at­siė­mė. Sep­ty­niu­kės lai­mės neat­ne­šė

Pa­sak G.Mi­se­v i­č ie­n ės, su­t uok­ ti 15 po­rų dar­bo die­ną yra tik­rai ne­ma­žai. Šis tre­čia­die­nis šie­met

yra vie­nas gau­siau­sių pa­gal su­ si­tuo­kian­čių­jų skai­čių ne se­zo­ no me­tu. Įp­ras­tai san­tuo­kos re­gist­ra­ci­jai lapk­ri­tį ar gruo­dį dau­giau­sia pa­

Iš pra­džių su­si­tuok­ ti šią sim­bo­li­nę die­ ną pa­gei­da­vo 16 po­ rų, ta­čiau vie­na jų, ne­paaiš­ki­nu­si ap­ lin­ky­bių, pra­šy­mą tuok­tis at­siė­mė. si­ren­ka iki še­šių po­rų. Tre­čia­die­ niais kar­tais su­lau­kia­ma vos vie­ nos po­ros. Re­gist­ruo­da­ma pra­šy­mus san­ tuo­kai ve­dė­ja pri­si­pa­ži­no ne iš­kart su­pra­tu­si, ko­dėl jau­na­ve­džiai taip ver­žia­si su­si­tuok­ti bū­tent gruo­ džio 12-ąją, kol vie­na po­ra paaiš­

ki­no šią da­tą pa­si­rin­ku­si dėl įsi­ min­ti­nu­mo. G.Mi­se­vi­čie­nės ma­ny­mu, įsi­ min­ti­nos da­tos ne­rei­kė­tų su­reikš­ min­ti. Kaip ji pa­ste­bi iš sa­vo dar­bo pra­kti­kos, šei­my­ni­niam gy­ve­ni­mui reikš­mės tai ne­tu­ri. Ne­se­niai ve­dė­ja pa­si­ra­šė iš­tuo­kos do­ku­men­tą po­rai, ku­ri taip pat su­si­ tuo­kė ypa­tin­gą da­tą – 2007 07 07. Sa­vait­ga­lio ne­be­lau­kia

Ne­pai­sant to, Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je pa­ste­bi­ma, kad jau­na­ve­džių no­ras su­mai­ny­ti žie­dus iš­skir­ti­nė­mis die­no­mis pa­ sta­rai­siais me­tais ne­ma­žė­ja. Tik per­nai ma­giš­ka da­ta su­si­vi­ lio­jo vos vie­na klai­pė­die­čių po­ra, lapk­ri­čio 11 die­ną (2011 11 11) san­ tuo­ką įre­gist­ra­vu­si Klai­pė­dos pi­ lia­vie­tė­je. „Džiu­gu, jei tik da­tos įsi­min­ti­ nu­mas nu­le­mia ves­tu­ves, o spren­ di­mas tuok­tis ir taip bu­vo“, – pri­ dū­rė ve­dė­ja.

Da­ta: su­si­tuok­ti 2011 11 11 uos­ta­mies­ty­je pa­gei­da­vo vos vie­na po­ra.

G.Mi­se­vi­čie­nė pa­ste­bi, jog po­ ros ne­be­pai­so, ko­kią sa­vai­tės die­ ną tuok­tis. Anks­čiau bu­vo įpras­ta, kad dar­ bo die­no­mis žie­dus su­mai­no ne

pir­mą kar­tą be­si­tuo­kian­čios po­ ros. Da­bar su­vie­no­di­nus vals­ty­bės rink­lia­vą vi­so­mis die­no­mis, po­ros ren­ka­si sau pa­to­ges­nę die­ną, ne­bū­ ti­nai šeš­ta­die­nį.

Iš čiau­po bėgs karš­tes­nis van­duo At­si­su­kę karš­to van­dens čiau­pą klai­pė­ die­čiai tu­rė­tų bū­ti bud­res­ni. Iš jo ga­li pra­ dė­ti bėg­ti karš­tes­nis van­duo nei įpras­tai. Pri­žiū­rė­to­jai jį už­kai­tins, kad sis­te­mo­je ne­si­kaup­tų bak­te­ri­jos, ku­rių su­kel­ta li­ga ga­li bū­ti mir­ti­na. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kad vamz­dy­nuo­se ne­si­kaup­tų le­ gio­ne­lės bak­te­ri­jos, van­duo tu­ri bū­ti už­kai­ti­na­mas iki 60 laips­nių. To­kios tem­pe­ra­tū­ros jis bėgs 20 mi­nu­čių. Pap­ras­tai karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ra bū­na 55 laips­niai. Bend­ro­vės „Lam­ber­ta“ di­rek­to­ rius Jo­nas Kond­ra­tas pa­sa­ko­jo, kad le­gio­ne­lio­zės pro­fi­lak­ti­ka dau­gia­ bu­čiuo­se na­muo­se at­lie­ka­ma pa­gal pla­ną du kar­tus per me­tus. „Klai­pė­do­je le­gio­ne­lio­zė nė­ ra pro­ble­ma. Nep­ri­si­me­nu at­ve­ jo, kad kas bū­tų ja su­si­rgęs. Ši pro­ ble­ma ak­tua­les­nė vieš­bu­čiams, kur da­lis vamz­dy­nų žie­mą yra be van­ dens. Le­gio­ne­lės ne­si­vys­to, kai van­duo nuo­lat bė­ga“, – aiš­ki­no J.Kond­ra­tas. Ta­čiau va­do­vas pa­brė­žė, kad pro­fi­lak­ti­ką bū­ti­na at­lik­ti. Tai nu­ ma­to tei­sės ak­tai. „Ir šau­tu­vas, ka­ban­tis ant sie­ nos, kar­tą per me­tus ga­li iš­šau­ti. No­ri­me to iš­veng­ti“, – tvir­ti­no di­ rek­to­rius. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja As­ta Šle­pe­tie­nė aiš­ki­no, kad le­gio­ne­lio­ ze žmo­gus ga­li už­si­krės­ti įkvė­pęs van­dens, ku­ria­me yra mi­nė­tų bak­ te­ri­jų, ae­ro­zo­lio. Tuo­met su­ser­ga­ ma plau­čių už­de­gi­mu. „Jei ši li­ga lai­ku ne­diag­no­zuo­ ja­ma, žmo­gus ga­li mir­ti. Lie­tu­vo­ je yra bu­vę to­kių at­ve­jų“, – pa­sa­ ko­jo ve­dė­ja.

Rei­ka­la­vi­mas: kad ne­si­kaup­tų le­

gio­ne­lės, van­duo už­kai­ti­na­mas iki 60 laips­nių.

Pa­sak A.Šle­pe­tie­nės, iš pra­džių le­gio­ne­lio­zės po­žy­miai ga­li pri­min­ ti gri­po. Šia li­ga už­si­krė­tęs žmo­gus karš­čiuo­ja, jam skau­da gal­vą, rau­ me­nis, kan­ki­na sau­sas ko­su­lys, pa­ sun­kė­ja kvė­pa­vi­mas. Le­gio­ne­lio­zė gy­do­ma an­ti­bio­ti­kais. „Už­sik­rės­ti šia li­ga la­biau ga­li­ma ba­sei­nuo­se, vieš­bu­čiuo­se, ypač se­ zo­ni­niuo­se. Se­zo­ni­niai vieš­bu­čiai, prieš vėl pra­dė­da­mi sa­vo veik­lą, pri­va­lo at­lik­ti mik­ro­bio­lo­gi­nį van­ dens ty­ri­mą ir iš­siaiš­kin­ti, ar ja­ me nė­ra mi­nė­tų bak­te­ri­jų“, – sa­ kė ve­dė­ja.

6

trečiadienis, gruodžio 12, 2012

nuomonės

Sė­dė­ji­mas prie se­nos gel­dos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K

Am­ži­no­ji po­duk­ra Violeta Juodelienė

V

ar­gais ne­ga­lais bū­si­mo­ji Vy­ riau­sy­bė su­ra­do žmo­gų, ku­ riam ke­t i­na pa­t i­kė­t i rak­tus nuo Kul­t ū­ros mi­n is­te­r i­jos. Kad ir kiek pra­šė me­no bend­ruo­me­nė, ras­ta­sis kan­di­da­tas su kul­tū­ra tu­ri ypač ma­žai są­ly­čio taš­k ų. Ne­bent tai, kad dir­ bęs teat­ro ūkio sky­riu­je, sto­vė­jo prie vie­ nos lei­dyk­los iš­ta­kų ir tarp po­mė­gių nu­ ro­do et­nog­ra­fi­ją. Pa­sie­ki­mai (ar­ba jų sto­ ka) kul­tū­ros sri­ty­je ne vis­ką pa­sa­ko apie žmo­gaus ge­bė­ji­mą bū­ti kul­tū­ros mi­nist­ ru. Šia­me po­ste rei­kia iš tie­sų ge­ro stra­ te­go, ta­čiau svar­biau­sias rei­ka­la­v i­mas kom­pe­ten­ci­jai – ku­r uo­ja­mos sri­t ies iš­ ma­ny­mas. Kul­tū­ra, ku­rią mū­sų po­li­ti­kai ne­pel­ny­tai lai­ko po­duk­ros vie­to­je, yra ypa­tin­ga sri­tis. Jos žmo­nės ypač jaut­rūs, ne­pap­ras­tai leng­vai pa­žei­d žia­m i vi­so­

Pas­ta­ro­sios Vy­riau­sy­ bės kul­tū­ros mi­nist­ras ant­rą­jį šių me­tų pus­me­ tį vie­na ran­ka tu­rės di­ ri­guo­ti ir ES kul­tū­ros po­li­ti­kai. mis pra­smė­mis, am­bi­cin­g i, o sy­k iu ku­ rian­t ys ri­ša­mą­ją me­d žia­gą, ku­r ios dė­ ka iš ki­tų mi­nist­r ų ku­ruo­ja­mų sri­čių ga­ li­ma su­mū­ry­ti vals­ty­bės na­mą. Lais­vo­se ci­vi­li­zuo­to­se vals­ty­bė­se ap­stu pa­vyz­džių, įro­dan­čių, kad kul­tū­ra ga­li su­ kur­ti ne tik dva­si­nį ka­pi­ta­lą, bet ir pri­dė­ ti­nę ver­tę eko­no­mi­kai. In­ves­ti­ci­ja į kul­tū­ rą neat­si­per­ka per nak­tį, bet kant­riau­sie­ji su­lau­kia daug. Ta­čiau tam rei­kia ma­žiau­ siai dvie­jų są­ly­g ų – idė­jų ir ter­pės, tin­ka­ mos joms su­ve­šė­t i. Kul­t ū­ros mi­n is­te­r i­ja kaip tik ir yra ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri tu­ri tei­sę, pa­rei­gą ir ga­li­my­bių pa­dė­ti at­si­ras­ti tiek idė­joms, tiek tin­ka­mam mik­rok­l i­ma­t ui. Ne­ga­na to, pa­sta­ro­sios Vy­riau­sy­bės kul­ tū­ros mi­nist­ras ant­rą­jį šių me­tų pus­me­ tį vie­na ran­ka tu­rės di­ri­guo­ti ir ES kul­tū­ ros po­li­ti­kai: pir­mi­nin­kaus ES kul­tū­ros ir au­dio­vi­zua­li­nių rei­ka­lų mi­nist­rų ta­ry­bai, at­sto­vaus vi­sos bend­ri­jos kul­tū­ros in­te­re­ sams Są­jun­gos struk­tū­ro­se ir už ES sie­nų. Tam tik­rai pri­reiks dau­giau nei pui­kių už­ sie­nio kal­bos ži­nių ir do­mė­ji­mo­si et­nog­ ra­fi­ja. Dar 2010 m. pa­t vir­t in­to­se „Lie­t u­ vos kul­t ū­ros po­l i­t i­kos kai­tos gai­rė­se“ vi­ sų po­li­ti­nių par­ti­jų su­ta­ri­mu kul­tū­ra ap­ skri­tai įvar­dy­ta kaip vals­ty­bės pa­ma­tas. Teo­riš­kai šią nuo­sta­tą tu­ri pai­sy­ti ir bū­si­ mo­ji Vy­riau­sy­bė. Tik ar ji tu­ri ke­ti­ni­mų tą da­ry­ti ir pra­ktiš­kai? Bent jau des­pe­ra­tiš­ki po­li­ti­kų žai­di­mai su kul­tū­ros mi­nist­ro po­ rtfe­liu ne­nu­tei­kia vil­tin­gai.

o ga­li­ma ne­si­ti­kė­ti iš nau­ jo­jo švie­ti­mo mi­nist­ro? Pir­ma – di­des­nio mo­ ki­nių skai­čiaus. Gy­ven­ to­jų skai­čius ma­žė­ja dėl pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos re­ce­si­jos, vi­suo­me­ nės se­nė­ji­mo, emig­ra­ci­jos. Bet ko­ kie svars­ty­mai apie švie­ti­mo atei­tį pri­me­na sė­dė­ji­mą prie su­ski­lu­sios gel­dos ir grau­džius pa­dū­sa­vi­ mus op­ti­miz­mo te­ma, žvel­giant į pus­tuš­tę kla­sę. Ko­kius po­li­ti­nius žings­nius ga­li­me nu­ma­ty­ti? Mo­ky­ to­jų pi­ke­tų, mi­tin­gų ir strei­kų dėl švie­ti­mo sis­te­mos žlug­dy­mo tik­rai bus ge­ro­kai ma­žiau dėl to, kad val­dan­čią­ją dau­gu­ mą ir Vy­riau­sy­bę su­for­ ma­vo kai­rio­sios par­ti­jos, o de­ši­nie­siems dėl pa­gie­žin­ go po­žiū­rio į pro­fsą­jun­gas ir dir­ ban­čiuo­sius teks mo­ky­tis nau­jų bend­ra­vi­mo įgū­džių, no­rint pa­ trauk­ti į sa­vo pu­sę mo­ky­to­jus. Ant­ra – mo­ki­nio krep­še­lio pa­nai­ ki­ni­mo. Mo­ki­nio krep­še­lis at­sklei­ dė, kaip Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skai­ čiaus ma­žė­ji­mas vei­kia mo­kyk­los fi­nan­sa­vi­mą. Mo­kyk­lų tink­lo per­ tvar­kos pla­no įgy­ven­di­ni­mas pri­ ver­tė dar la­biau su­si­verž­ti dir­žus ir ko­vo­ti dėl kiek­vie­no mo­ki­nio. Pri­ pa­žin­ki­me aki­vaiz­dų po­ky­tį. Bu­vo lai­kai, kai ant­ra pa­mai­na mo­kyk­lo­ je bu­vo ne­tin­ka­mos ug­dy­mo­si ap­ lin­kos pa­vyz­džiu. Šian­dien dau­ gu­ma mo­ky­to­jų tai įver­tin­tų kaip pra­na­šu­mą. Dir­bant praė­ju­siai Vy­riau­sy­bei, mo­ki­nio krep­še­lis su sa­vo „žirk­lė­ mis“ ta­po mo­kyk­lų sa­va­ran­kiš­ku­mo sim­bo­liu. Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad Vy­riau­sy­bė ir vie­tos sa­vi­val­da pa­ si­ryš nai­kin­ti mo­ki­nių krep­še­lį tam, kad at­ski­ra vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­to iš­lai­dų ei­lu­tė iš­lai­ky­ tų pus­tuš­tes mo­kyk­las ir ke­lis mo­ki­ nius be­mo­kan­čius mo­ky­to­jus. Tre­čia – mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­ kė­ji­mo tvar­kos pa­kei­ti­mo. Pas­tu­ di­ja­vus „Švie­ti­mo įstai­gų dar­buo­ to­jų ir ki­tų pe­da­go­gi­nių dar­buo­to­jų ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos ap­ra­šą“, mo­ ky­to­jo dar­bą ga­li­ma su­skirs­ty­ti į tris da­lis: pa­mo­kų ve­di­mą, pa­pil­ do­mus dar­bus, va­do­va­vi­mą kla­sei. Vis­kas bū­tų idea­lu, jei ne mo­ki­nio krep­še­lis, „žirk­lės“ ir di­dė­jan­tis mo­kyk­lų sa­va­ran­kiš­ku­mas. Nes­ var­bu, ar mo­ky­to­jas dir­ba ge­rai, ar blo­gai, jo at­ly­gi­ni­mas ga­li ma­žė­ ti dėl ma­žo mo­ki­nių skai­čiaus mo­ kyk­lo­je, dėl Vy­riau­sy­bės su­ma­žin­ to mo­ki­nio krep­še­lio, dėl „žirk­lių“ pa­nau­do­ji­mo kiek­vie­no­je mo­kyk­ lo­je at­ski­rai. Kol kas ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad da­bar­ti­nė mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­ kė­ji­mo tvar­ka ne­lei­džia su­telk­ti ge­ riau­sių spe­cia­lis­tų mo­kyk­lo­je. Ket­vir­ta – di­rek­to­rių ro­ta­ci­jos įve­di­mo. Pa­si­da­ly­siu kai ku­rio­mis prie­lai­do­mis. Už nuo­pel­nus ko­kiai nors par­ti­jai ener­gin­gam ir švie­ti­ mo spe­ci­fi­ką iš­ma­nan­čiam žmo­gui

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Prie ban­ko­ma­to – rū­kyk­la

Pa­si­pik­ti­nau, kai mies­to cent­re ša­ lia prie ban­ko esan­čio ban­ko­ma­to įren­gė rū­ky­mo vie­tą. Šiukš­lia­dė­ žė su nuo­rū­ko­mis įreng­ta taip ar­ ti, kad kol pa­sii­mi pi­ni­gus, pri­si­ kvė­puo­ji šios smar­vės. Ne­ži­nau, kam šo­vė to­kia „ge­nia­li“ idė­ja to­ kio­je vie­to­je įreng­ti rū­kyk­lą. Ta­čiau aki­vaiz­džiai ne­pa­gal­vo­ta, kad pi­ni­ gų pa­siim­ti ar at­lik­ti ki­tas ope­ra­ci­ jas čia atei­na ir ne­rū­kan­tys žmo­nės. O kai toks esi, nuo­rū­kų smar­vė ke­ lia dar di­des­nį šleikš­tu­lį. Ki­tą kar­tą no­ri­si ge­riau paė­jė­ti to­liau iki ki­to ban­ko, nei vėl sto­vė­ti to­kio­je smir­ dan­čio­je kai­my­nys­tė­je. Jū­ra­tė

Nė­ra kam va­do­vau­ti sky­riui?

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

pa­siū­lo­ma da­ly­vau­ti kon­kur­se mo­ kyk­los di­rek­to­riaus vie­tai užim­ ti. Kon­kur­są jis lai­mi. Mo­kyk­lo­je pra­si­de­da kad­rų kai­ta. Pa­laips­niui įdar­bi­na­mi pa­žįs­ta­mi ar­ba gi­mi­ nės, po to – pa­žįs­ta­mų pa­žįs­ta­mi. Mo­ky­to­jų bend­ruo­me­nė pa­si­da­li­ ja į „sa­vus“ ir „sve­ti­mus“. Su­vei­ kia va­sa­li­niai san­ty­kiai, kai „sa­vi“

Rei­kia ti­kė­tis, kad švie­ti­mo mi­nist­ ru taps ne va­ka­rė­ lių liū­tas, bou­lin­go meist­ras, o švie­ti­mo pro­ble­mas iš­ma­nan­ tis žmo­gus.

be­są­ly­giš­kai įgy­ven­di­na bet ko­kias nau­jo­jo mo­kyk­los va­do­vo vi­zi­jas: da­ly­vau­ja ir ku­ria įvai­rius pro­jek­ tus, ren­gi­nius. Už tai at­si­dė­ko­ja­ ma aukš­tes­nė­mis kva­li­fi­ka­ci­nė­mis ka­te­go­ri­jo­mis, di­des­nė­mis iš­mo­ ko­mis už pa­pil­do­mus dar­bus. Vi­ sa tai nė­ra blo­gai, ta­čiau ką da­ry­ti, jei „sa­vi“ iš­si­se­mia? Spaus­ti „sve­ ti­mus“ ir kal­tin­ti juos blo­gu dar­bu, kad steng­tų­si, bi­jo­tų ir gerb­tų? Penk­ta – ži­nių rea­bi­li­ta­vi­mo. Šian­dien „ka­li­mas“ ar­ba „ka­li­mo kul­tū­ra“ prie­ši­na­ma kū­ry­biš­ku­mui ir gy­ve­ni­mo pro­ble­mų spren­di­mui. Vis­kas vėl at­ro­do ge­rai. Kū­ry­biš­kas mo­ky­to­jas – mo­ty­vuo­tas mo­ki­nys. Pa­sa­ka. Tik po to ne­si­ste­bė­ki­me, kad mo­ki­niai ne­ži­no, kaip at­ro­ do Lie­tu­vos tris­pal­vė, o mo­ky­to­ jui pa­sa­kius, kad ką nors rei­kia ži­ no­ti kaip „Tė­ve mū­sų“, nu­skam­ba klau­si­mas: „O kas tas „Tė­ve mū­ sų“? Nuo­la­ti­nis de­ja­vi­mas dėl di­

de­lio mo­ki­nių mo­ky­mo­si krū­vio su­bliūkš­ta prieš vie­nos mo­čiu­tės nu­si­ste­bė­ji­mą: „Ma­no anū­kai vi­ siš­kai ne­si­mo­ko. Ne­sup­ran­tu, kaip jie atė­jo iki vie­nuo­lik­tos kla­sės“. Pa­kar­to­ki­me bur­ta­žo­dį: „Kū­ry­biš­ kas mo­ky­to­jas – mo­ty­vuo­tas mo­ki­ nys“ ir pa­ty­lė­ki­me apie tai, kaip mo­ ky­to­jai dėl aukš­tų mo­kyk­los ug­dy­mo pa­sie­ki­mų su­ra­šo ket­ver­tus. Ko­kia to­kių mo­ki­nių da­lis ke­liau­ja iš kla­ sės į kla­sę? Ban­dy­ki­me spė­ti. Treč­ da­lis ar pu­sė. Ne ne, ne­drįs­ki­me taip kal­bė­ti, tie­siog pa­žvel­ki­me į pir­mū­ nų nuo­trau­kas mo­kyk­los fo­jė, pa­gy­ ri­mo raš­tus, lai­mė­tas tau­res. Ma­ža­ raš­čiai ty­liai trium­fuo­ja kaip ge­rais vė­ly­vo­jo sta­li­niz­mo lai­kais. Šeš­ta – iš­ki­lių pi­lie­tiš­ku­mo, tau­ tiš­ku­mo ir vi­suo­me­niš­ku­mo pa­ vyz­džių. Jų mo­ky­to­jams teks pa­ siieš­ko­ti anks­tes­niuo­se Lie­tu­vos is­to­ri­jos lai­ko­tar­piuo­se ir sau­sai sam­pro­tau­ti apie tai, ko ga­li­ma pa­ si­mo­ky­ti iš is­to­ri­jos, ar­ba pa­gal­vo­ti, kaip nu­ver­ti­na­mos lie­tu­vių tau­tos per­ga­lės. Teks di­džiuo­tis mo­kyk­los ne­klau­ža­do­mis, ku­rie me­tų me­tus de­monst­ruo­ja pui­kius at­sa­ko­my­ bės ven­gi­mo įgū­džius. Jei ne­pa­da­ rei na­mų dar­bų ir ko nors ne­ži­nai, va­di­na­si, kaž­ka­da sir­gai ir tu­ri tai įro­dan­čią gy­dy­to­jo pa­žy­mą. Pas­vars­ty­ki­me, kaip de­ra prie­ šy­bės: Sei­mo na­rys ir at­sa­ko­my­bė. Ką ir kaip mo­ky­to­jas tu­rės kal­bė­ ti apie de­mok­ra­ti­ją, kai dar kar­ tą Sei­mo na­rys gir­tas su­kels ava­ri­ ją? Suor­ga­ni­zuo­ti edu­ka­ci­nę iš­vy­ką į li­go­ni­nę, kur mo­ki­niai gy­vai pa­ ma­ty­tų, kaip tau­tos at­sto­vas ven­ gia at­sa­ko­my­bės? Rei­kia ti­kė­tis, kad švie­ti­mo mi­ nist­ru taps ne va­ka­rė­lių liū­tas, bou­lin­go meist­ras, o švie­ti­mo pro­ ble­mas iš­ma­nan­tis žmo­gus. Juo­zas Mac­ko­nis Mo­ky­to­jas

Ma­ne pa­pik­ti­no, kad Že­mai­čių par­ti­jos at­sto­vas ver­žia­si va­do­vau­ ti Klai­pė­dos spor­to sky­riui. Jis juk ra­jo­no gy­ven­to­jas ir ra­jo­no po­li­ti­ kas. Aš esu šo­ki­ruo­ta. Jei jau spor­ tui pra­dės va­do­vau­ti to­kie žmo­nės, tai ka­žin kiek čia to ge­ro bus. Bu­ vo jis ir Sei­mo na­rys, mė­gi­no vers­ lą kur­ti. Jau bu­vo vie­nas toks, ku­ ris va­do­va­vo spor­tui ir ne­tu­rė­jo su­pra­ti­mo. Ne­jau­gi jau vi­sai nė­ra žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų to­kias pa­rei­ gas užim­ti? Ne­jau­gi iš­ties nė­ra iš­ si­la­vi­nu­sių spor­to spe­cia­lis­tų? Da­nu­tė

„Žu­vėd­rai“ – dau­giau pa­gar­bos

Pa­si­pik­ti­nau, kaip vie­na te­le­vi­zi­jos ži­nių lai­da pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją apie spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­ vėd­ra“ pa­si­ro­dy­mą pa­sau­lio čem­ pio­na­te Vo­kie­ti­jo­je. Ve­dė­ja pa­sa­kė, kad klai­pė­die­čiai ne­su­ge­bė­jo ap­gin­ ti auk­so me­da­lių nu­ga­lė­to­jų ti­tu­lo. Ap­mau­du dėl to­kio ne­tak­to. Šo­kė­ jai sten­gia­si, au­ko­ja sa­vo ener­gi­ją ir lai­ką, daug me­tų iš ei­lės uži­ma tik pri­zi­nes vie­tas. Rei­kė­tų tik džiaug­ tis jų lai­mė­ji­mais, o ne taip ne­pel­ ny­tai prie­kaiš­tau­ti. Tuo la­biau kad jie tik­rai ver­ti pa­gy­rų – pri­sta­tė įdo­mią nau­ją pro­gra­mą, kos­tiu­mus ir lai­mė­jo gar­bin­gą ant­rą­ją vie­tą. Vi­da

Šiur­pi­na pli­kos blauz­dos

Gal ga­li­te kaip nors at­ves­ti į pro­ tą tas jau­nas mer­gai­tes, ku­rios per šal­čius vaikš­to pus­nuo­gės? Pa­ke­ liui į dar­bą kas ry­tą pra­si­len­kiu su į mo­kyk­lą ei­nan­čio­mis jau­nuo­lė­ mis. Kai pa­si­žiū­riu į jų trum­pus si­jo­nus ir iš to­lo švie­čian­čias be­ veik nuo­gas blauz­das, net ne­ge­ ra tam­pa. Ne­sup­ran­tu, ar jos ma­ mų ne­tu­ri, ar šios ne­ma­to, kaip jų duk­ros ap­si­ren­gu­sios į mo­kyk­lą išei­na? Sup­ran­tu, kad jau­nos mer­ gai­tės no­ri sa­vo gra­žias ko­jas ber­ niu­kams pa­ro­dy­ti, bet juk da­bar yra di­džiu­lis įdo­mių, įvai­rias­pal­ vių ir įvai­raus sto­rio pėd­kel­nių pa­ si­rin­ki­mas. Tad tik­rai ga­li­ma su­de­ rin­ti ši­lu­mą su gro­žiu. Ele­na Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, gruodžio 12, 2012

lietuva

A.Lu­ka­šen­kos pi­pi­rai Lie­tu­vai Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­ den­tas Aliak­sand­ ras Lu­ka­šen­ka ti­ki­ na, kad la­bai rim­tai svars­to­mas klau­si­ mas dėl bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­nių tran­zi­to per Klai­pė­dos uos­ tą su­ma­ži­ni­mo ir laips­niš­ko jo per­kė­li­ mo į Ru­si­jos uos­tus.

Azer­bai­dža­ne, Ve­ne­sue­lo­je, iš­nau­do­ si­me uk­rai­nie­čių ga­li­my­bes. Bet aš to ne­no­rė­čiau, nes su Ru­si­ja vis tiek vis­ kas daug pa­pras­čiau.

Sta­sys Gu­da­vi­čius Mins­kas (Bal­ta­ru­si­ja)

Va­kar A.Lu­ka­šen­ka, Mins­ke bend­ ra­vęs su gru­pe žur­na­lis­tų, tarp ku­rių bu­vo ir ži­niask­lai­dos at­sto­vų iš Lie­ tu­vos, tvir­ti­no, jog da­bar eks­per­tai skai­čiuo­ja, kiek eko­no­miš­kai pa­grįs­ tas ga­lė­tų bū­ti bent treč­da­lio tran­ zi­to, ke­liau­jan­čio per Bal­ti­jos ša­lių uos­tus, per­kė­li­mas į Ru­si­ją. „Mie­lai bend­rau­ju su žur­na­lis­tais. Taip pat ir su ži­niask­lai­dos at­sto­vais iš Va­ka­rų vals­ty­bių, iš ES. Lai­kau­si tos nuo­mo­nės, kad tu­ri vyk­ti at­vi­ras, bet są­ži­nin­gas dia­lo­gas, tu­ri­me su­ ge­bė­ti įsi­klau­sy­ti ir gir­dė­ti vie­ni ki­ tus, – taip dau­giau ne­gu dvie­jų va­ lan­dų po­kal­bį su žur­na­lis­tais pra­dė­jo au­to­ri­ta­ri­nis vals­ty­bės kai­my­nės ly­ de­ris. – Taip, ne­slėp­siu, ne­pa­tin­ka, kai žmo­gus atei­na su ko­kio­mis nors išanks­ti­nė­mis nei­gia­mo­mis nuo­sta­ to­mis. Pir­miau­sia – dia­lo­gas, ge­ra­no­ riš­kas nu­si­sta­ty­mas, ar­gu­men­tuo­ta kal­ba, o emo­ci­jas ir išanks­ti­nį nu­si­ sta­ty­mą rei­kė­tų pa­lik­ti už du­rų.“ – Ko­kius ma­to­te Bal­ta­ru­si­jos san­ty­kius su ES? Ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ne, jie ne­si­vys­to taip, kaip de­rė­tų? Kas dėl to kal­tas? – ES tie­siog ne­pa­si­ren­gu­si nor­ma­li­ zuo­ti sa­vo san­ty­kių su Bal­ta­ru­si­ja, nes ši ša­lis tu­ri prin­ci­pin­gą va­do­vy­bę, ne­lei­džian­čią pri­va­ti­zuo­ti vi­sos vals­ ty­bi­nės nuo­sa­vy­bės. Tai, ma­tyt, yra es­mė, kad Briu­se­lis ne­no­ri nor­ma­lių san­ty­kių su mu­mis. Pli­ka aki­mi ma­ty­ti, kad ES bus nu­ si­tei­ku­si pa­ge­rin­ti sa­vo san­ty­kius su Bal­ta­ru­si­ja, kai čia ne­liks A.Lu­ka­ šen­kos, kai čia bus pa­keis­ta vals­ty­ bi­nė san­tvar­ka ir kai vi­sas tur­tas bus pra­dė­tas iš­par­duo­ti, pa­gei­dau­ti­na, kad pir­kė­jai bū­tų tik iš Va­ka­rų. Pa­ti­ kė­kit, aš tu­riu pa­kan­ka­mai in­for­ma­ ci­jos šiuo klau­si­mu. Ten Briu­se­ly­ je tie­siog toks lau­ki­mo re­ži­mas – štai pa­si­keis val­džia, ta­da ne­va bus ga­li­ ma ką nors nor­ma­li­zuo­ti. Ne­ži­nau, ar toks lau­ki­mas yra vai­ sin­gas ir nau­din­gas pir­miau­sia pa­ čiai ES. Dau­gu­ma ES vals­ty­bių ir ap­skri­ tai Va­ka­rų vals­ty­bių lyg ir pri­si­sta­ to esan­čios la­bai jau de­mok­ra­tiš­kos, žmo­gaus tei­sių gy­nė­jos. Jie mums ener­gin­gai prie­kaiš­tau­ja, kad mes ne­ va pa­žei­džiam tas tei­ses. Bet mes per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus neuž­mu­ šėm nė vie­no žmo­gaus nei ša­lies vi­du­ je, nei už­sie­ny­je. O ES vals­ty­bės, pri­ si­deng­da­mos žmo­gaus tei­sių gy­ni­mu, gau­sy­bę iš­ti­sų vals­ty­bių nu­ka­ma­vo. Tu­riu gal­vo­je pi­lie­ti­nius konf­lik­tus

Prie­kaiš­tai: „Duo­dam Bal­ti­jos ša­lims už­dirb­ti. O jos bal­suo­ja už san­kci­jų įve­di­mą Bal­ta­ru­si­jai“, – kri­ti­kos

Lie­tu­vai ir ki­toms re­gio­no ša­lims va­kar ne­gai­lė­jo A.Lu­ka­šen­ka.

Af­ga­nis­ta­ne, Ira­ke, Li­bi­jo­je, Si­ri­jo­ je, ki­to­se ša­ly­se. Ar­gi ten bu­vo ge­riau pa­da­ry­ta? Ar­gi tei­gia­mų re­zul­ta­tų pa­siek­ta? Tai­gi ten tūks­tan­čiai žmo­ nių nu­ma­rin­ta! Ko­kios čia žmo­gaus tei­sės ir jų gy­ny­ba? ES tai­ko­mais dve­jo­pais stan­dar­ tais įsi­ti­ki­nau po 2010 m. pre­zi­den­ to rin­ki­mų Bal­ta­ru­si­jo­je. Ta­da mums

Lie­tu­viai lei­do skris­ ti tam lėk­tu­vė­liui, iš­ mė­ty­ti čia žais­liu­ kus. Tik­rai kaž­koks vai­kų žai­di­mas. Ne­ ga­li­ma taip elg­tis. Mes juk kai­my­nai. bu­vo ža­da­mi auk­so kal­nai, jei­gu įgy­ ven­din­sim kai ku­riuos rei­ka­la­vi­mus, kai ku­rias są­ly­gas. Pag­rin­di­nis mums reikš­tas prie­kaiš­tas – esą mes su­lai­ kė­me gru­pes žmo­nių po Mins­ke su­kel­ tų riau­šių tų me­tų gruo­džio 19-ąją, tuo­jau po rin­ki­mų. Bet mes žmo­nių ne­nuo­di­jam aša­ri­nė­mis du­jo­mis, kaip da­ro­ma kai ku­rio­se ne­va ci­vi­li­zuo­to­se Va­ka­rų vals­ty­bė­se, gu­mi­nė­mis kul­ko­ mis į juos ne­šau­do­me. Pas mus ne­tgi van­dens pa­tran­kos nė kar­to ne­bu­vo nau­do­ja­mos prieš de­monst­ran­tus. Bet kai kas Va­ka­ruo­se to ne­no­ri ma­ty­ti. Vis dėl­to vi­liuo­si, kad svei­ kas pro­tas vie­ną gra­žią die­ną nu­ga­ lės ir ES san­ty­kiai su Bal­ta­ru­si­ja nor­ ma­li­zuo­sis. – Ko­kią įta­ką Bal­ta­ru­si­jos san­ty­ kiams su ES, Šve­di­ja bei Lie­tu­va tu­rė­jo ir tu­rės va­di­na­ma­sis pliu­ ši­nių meš­kiu­kų de­san­tas? – Tas ne­sank­cio­nuo­tas šve­dų lėk­tu­ vė­lio skry­dis iš Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos į Bal­ta­ru­si­jos ir žais­lų iš­mė­ty­mas pa­ na­šus į kaž­ko­kį vai­kų žai­di­mą. Ne­ sup­ran­tu, kam Lie­tu­vai rei­kė­jo siųs­ti ar­ba pra­leis­ti čia šve­dų lėk­tu­vą, ku­ris iš­mė­tė čia kaž­ko­kius pliu­ši­nius meš­ ku­čius? O jei­gu mū­sų prieš­lėk­tu­vi­nė gy­ny­ba nu­si­tai­ky­tų į tą lėk­tu­vė­lį? Kas iš jo lik­tų? Nė šla­pios vie­tos ne­lik­tų. Bet lie­tu­viai kaž­ko­dėl lei­do skris­ti tam lėk­tu­vė­liui, kirs­ti sie­ną su Bal­ ta­ru­si­ja, iš­mė­ty­ti čia žais­liu­kus. Tik­ rai kaž­koks vai­kų žai­di­mas. Ne­ga­li­ ma taip elg­tis. Mes juk kai­my­nai. Tuo

la­biau kad Lie­tu­va ir Lat­vi­ja šian­dien sa­ko, jog nie­kaip ne­ga­lės ap­siei­ti be Bal­ta­ru­si­jos, be eko­no­mi­nio, kul­tū­ ri­nio ir ki­to­kio bend­ra­dar­bia­vi­mo su ja. Tai ko­dėl ta­da taip el­gia­ma­si, kad san­ty­kiai tik komp­li­kuo­tų­si? – Bal­ta­ru­si­ja tik­rai pla­nuo­ja dėl po­li­ti­nių mo­ty­vų per­kel­ti vi­sus sa­vo tran­zi­ti­nius kro­vi­nius iš Bal­ti­jos ša­lių į Ru­si­jos uos­tus? Ko­dėl? – Bal­ta­ru­si­ja svars­to ga­li­my­bę di­ver­ si­fi­kuo­ti sa­vo kro­vi­nių tran­zi­to marš­ ru­tus. Į Ru­si­jos uos­tus ga­li bū­ti pe­ro­ rien­tuo­ta maž­daug 20 mln. to­nų per me­tus. Da­bar kaip tik svars­tom to­kią ga­li­my­bę su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­ mi­ru Pu­ti­nu. Nus­ta­to­mi ta­ri­fai, ren­ gia­mi uos­tai. O ta­da bus ga­li­ma per­ kel­ti, pra­džio­je – 20 mln. to­nų. Per Bal­ti­jos ša­lių uos­tus tran­zi­ tu ga­be­na­me apie 60 mln. to­nų per me­tus. Ga­be­nam, duo­dam Bal­ti­ jos ša­lims už­dirb­ti. O jos bal­suo­ja už san­kci­jų įve­di­mą Bal­ta­ru­si­jai. Apie treč­da­lį sa­vo biu­dže­tų Lie­tu­va ir Lat­ vi­ja for­muo­ja iš eko­no­mi­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo su Bal­ta­ru­si­ja. Tai kam ta­da su mu­mis ka­riau­ja­ma? Ta­čiau aš pa­brėž­čiau, kad kro­vi­ nių pe­ro­rien­ta­vi­mo klau­si­mas tik­rai ne po­li­ti­nis, o tie­siog pra­gma­tiš­kas, eko­no­mi­nis. Tai gry­nai pra­kti­nė pro­ ble­ma. Mes no­rė­tu­me sa­vo kro­vi­nių tran­zi­tą di­ver­si­fi­kuo­ti, tu­rė­ti daug ir įvai­rių kro­vi­nių ga­be­ni­mo marš­ru­tų – ir per Lie­tu­vą, ir per Lat­vi­ją, ir per Ru­si­ją, ir per Uk­rai­ną. Šian­dien ta­ria­mės su eks­per­tais. Prii­mant ga­lu­ti­nį spren­di­mą bus svars­ to­ma gry­nai iš eko­no­mi­nių pa­ska­tų. Po­li­ti­ka pra­si­dė­tų tuo­met, kai ne­pai­ sy­tu­me eko­no­mi­nių są­ly­gų, o veik­tu­me ne­tgi kenk­da­mi sa­vo eko­no­mi­kai. Po­li­ti­ka šiuo klau­si­mu vie­na: jūs mū­sų ne­smau­ki­te, nes mū­sų jums dar pri­reiks. Ir ma­žiau šo­ki­te pa­gal Briu­ se­lio dū­de­lę. Esa­te ly­gia­tei­siai ES na­ riai, to­dėl tu­ri­te tei­sę rei­ka­lau­ti ne­ pa­žeis­ti jū­sų in­te­re­sų. O su Ru­si­ja dar dis­ku­tuo­si­me, kad mums bū­tų su­da­ry­tos tam tik­ros tran­ zi­tui pa­lan­kios są­ly­gos, ge­ri ta­ri­fai. Jau ar­ti­miau­sia­me Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­ si­jos va­do­vų su­si­ti­ki­me ga­li bū­ti de­ta­ liai dis­ku­tuo­ja­ma šiuo klau­si­mu. – Ko­dėl vis neį­si­ga­lio­ja jau prieš dve­jus me­tus pa­si­ra­šy­tas su­si­ta­

ri­mas su Lie­tu­va dėl pa­pras­tes­ nių ke­lio­nių abie­jų ša­lių pa­sie­ nio gy­ven­to­jams? – Lie­tu­va pa­ti pir­miau­sia tu­ri su­si­ tvar­ky­ti. Taip, Lie­tu­va jau pra­ne­šė, kad yra pa­si­ren­gu­si pra­dė­ti įgy­ven­ din­ti tą su­si­ta­ri­mą. Bet tu­ri­me in­for­ ma­ci­jos, kad jos pa­sie­ny­je su mū­sų ša­li­mi yra la­bai ne­men­kas nu­si­kals­ ta­mu­mas. Tu­ri­me įsi­ti­kin­ti, kad tai ne­per­si­mes į mū­sų pu­sę. Ir tu­ri­me pa­si­ruoš­ti ko­ky­biš­kai, o ne pa­vir­šu­ ti­niš­kai įgy­ven­din­ti tą su­si­ta­ri­mą. – Su Ru­si­ja jau dau­giau kaip de­ šimt me­tų tu­ri­te są­jun­gi­nę vals­ ty­bę, ku­rios in­teg­ra­ci­jos laips­nis vis dėl­to nė­ra la­bai aukš­tas. Da­ bar po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je ban­ do­ma bur­ti Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­ nę są­jun­gą. Gal ku­riant ją ver­tė­tų iš­kart pra­dė­ti nuo kuo di­des­nės in­teg­ra­ci­jos? Pa­vyz­džiui, įstei­ giant bend­rą są­jun­gos par­la­ men­tą, kaip ES eg­zis­tuo­ja Eu­ro­ pos Par­la­men­tas? – Ne­ma­nau, kad dėl to rei­kė­tų sku­bė­ ti. Gal ka­da ir priei­si­me prie to, kad Eu­ra­zi­jos są­jun­gai bus rei­ka­lin­gas par­la­men­ti­nis mat­muo. Bet šian­dien ne tai svar­biau­sia. Ne­rei­kia per­šok­ti per ki­tus svar­bius in­teg­ra­ci­jos žings­ nius. Rei­kia tie­siog ra­miai ir nuo­sek­ liai dirb­ti ta link­me. Mes gal­būt ga­lė­tu­me įsteig­ti ko­ kį nors tarp­par­la­men­ti­nį da­ri­nį, koks eg­zis­tuo­ja Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­go­je. Bet pir­miau­sia rei­kia sau at­sa­ky­ti, ką mums duo­tų nau­ja biu­ rok­ra­ti­nė ins­ti­tu­ci­ja. Kol kas nie­ko. Mes ne­tgi ne­svars­to­me to klau­ si­mo. Esu griež­tai prieš ko­kių nors ins­ti­tu­ci­jų kū­ri­mą, ku­rios tu­rė­tų bū­ ti gau­siai fi­nan­suo­ja­mos, bet var­ gu ar duo­tų ko­kį nors efek­tą. Eu­ra­zi­ jos są­jun­gos pa­grin­di­nis in­teg­ra­ci­nis veiks­nys tu­rė­tų bū­ti eko­no­mi­ka. – Kas, jei­gu Ru­si­ja im­tų ir už­ suk­tų naf­tos kra­ne­lį Bal­ta­ru­si­ jai? Kiek ši iš­gy­ven­tų? – Esant rei­ka­lui ga­li­me pri­sta­ty­ ti naf­tos ir iš ki­tų šal­ti­nių, ne­bū­ti­nai iš Ru­si­jos. Sy­kį jau esa­me im­por­ta­vę naf­tos iš Azer­bai­dža­no, pa­nau­do­da­ mi naf­to­tie­kį Odesa–Brodai, tai yra ne per Ru­si­jos te­ri­to­ri­ją. Jei­gu ru­sai mums pa­gai­lės ko­kių 3–4 mln. pa­pil­do­mų to­nų naf­tos, ra­ sim iš kur jos at­si­vež­ti. Nu­si­pirk­sim

– At­ro­do, mėgs­ta­te so­cia­liz­mą, ne­tgi ko­mu­nis­ti­nę ideo­lo­gi­ją. Ko­dėl? Tai nos­tal­gi­ja? – Anaip­tol. Nes­lėp­siu, aš no­rė­čiau Bal­ta­ru­si­jo­je pa­sta­ty­ti so­cia­liz­mą ge­ rą­ja to žo­džio pra­sme. Ne to­kį so­cia­ liz­mą, koks bu­vo So­vie­tų Są­jun­go­je, o to­kį, ku­ris bū­tų žmo­niš­kas. Man, pa­ vyz­džiui, im­po­nuo­ja Pran­cū­zi­jos so­ cia­lis­tų par­ti­ja ir jos puo­se­lė­ja­mos idė­jos. Pran­cū­zi­jo­je – ne­blo­gai iš­vys­ ty­to­je vals­ty­bė­je – tam tik­ru po­žiū­riu vei­kia so­cia­liz­mas. Taip, rin­kos eko­no­ mi­ka, bet so­cia­liai orien­tuo­ta, ne lau­ ki­nis ka­pi­ta­liz­mas, o į žmo­gų nu­kreip­ ta eko­no­mi­ka. Žmo­gus vi­sa­da tu­ri bū­ti dė­me­sio cent­re. Mes sta­to­me so­cia­liai orien­tuo­tą eko­no­mi­ką. Bent jau ban­do­ me sta­ty­ti. Tai ne­leng­va, nes esa­me ap­ sup­ti lais­vo­sios rin­kos eko­no­mi­kų, ku­ rios nė­ra taip jau smar­kiai orien­tuo­tos į žmo­gų. De­ja. Ten­ka kar­tais ir pri­si­ tai­ky­ti prie tų ap­lin­ky­bių, prie­šin­gu at­ ve­ju mus tie­siog su­spaus ir su­nai­kins. – Sa­vo jau­niau­sią­jį sū­nų Ni­ko­la­ jų daug kur pa­sii­ma­te su sa­vi­mi į ofi­cia­lius ren­gi­nius. Po tru­pu­tį ruo­šia­te jį į sa­vo įpė­di­nius? – Ab­so­liu­ti ne­są­mo­nė ir iš­si­gal­vo­ji­ mai. Pa­sa­ky­siu at­vi­rai – aš, ma­tyt, jau ne­be­gy­ven­čiau tuo­met, kai ma­no sū­nus Ni­ko­la­jus stai­ga im­tų ir už­si­ ma­ny­tų tap­ti pre­zi­den­tu. Ar­ba bent pra­dė­tų rea­lis­tiš­kai svars­ty­ti to­kią ga­li­my­bę. To­dėl tos kal­bos apie įpė­di­nį – nie­ ko ver­tos, tuš­čios. Ni­ko­la­jui dar tik 8-eri. Įsi­vaiz­duo­kit – dar 30 me­tų rei­kia, kad tap­tum pre­ zi­den­tu. Man po 30-ies me­tų jau bus apie 90. Aš jau ana­me pa­sau­ly­je bū­siu, pa­ti­kė­kit. Tiek lai­ko pra­dir­bus pre­zi­ den­tu, kur kas­dien ner­vai... Neį­si­vaiz­ duo­ju, kad iš­gy­ven­čiau iki 90-ies. Na, jei­gu iš­gy­ven­čiau, – ačiū Vieš­pa­čiui, duok Die­ve. Bet ne­ti­kiu aš tuo. Tai įpras­tas iš­si­gal­vo­ji­mas tų, ku­ rie sa­ko, kad ne­va A.Lu­ka­šen­ka jau vi­siems at­si­bo­do, kad jis lau­kia, kol Ko­lia paaugs, ir ta­da jį pa­da­rys pre­zi­ den­tu. Gel­to­nio­sios spau­dos iš­si­gal­ vo­ji­mai, ne ki­taip. Ir penk­to­sios ko­lo­ nos, ku­ri fi­nan­suo­ja­ma dau­giau­sia ES ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų. Va ta ko­lo­na gąs­di­na – štai, ne­va Ni­ko­la­jus jau įpė­di­nis. Jei­gu jau ma­ne kal­tin­tų, kad vy­res­ny­sis ar vi­du­ri­ny­sis sū­nus bus įpė­di­nis, tai dar bū­tų šiek tiek lo­ giš­ka. Bet nė vie­no jų ne­su pa­sky­ręs prem­je­ru ar ko­kiu ki­tu la­bai aukš­tu pa­rei­gū­nu. Ma­ža to, pa­klaus­ki­te ma­ nęs, ar aš no­rė­čiau sa­vo sū­nums pre­ zi­den­to per­spek­ty­vos? Nie­ka­da gy­ ve­ni­me! No­riu, kad jie ra­miai dirb­tų, gy­ven­tų, au­gin­tų sa­vo vai­kus. – Ko­dėl ne­šio­ja­te laik­ro­dį ant de­ ši­nės ran­kos? Taip mėg­džio­ja­te Ru­si­jos pre­zi­den­tą V.Pu­ti­ną? – Ne­juo­kin­kit. Jo­kio čia mėg­džio­ji­mo nė­ra. Dar V.Pu­ti­no ne­bu­vo val­džio­ je, o aš jau ne­šio­jau laik­ro­dį ant de­ ši­nės ran­kos. Laik­ro­dį ne­šio­ju nuo vai­kys­tės. O vai­kys­tė­je mo­kiau­si mu­zi­kos mo­ kyk­lo­je, akor­deo­no kla­sė­je. Kai gro­ji akor­deo­nu, tuo­met laik­ro­dis ant kai­ rės ran­kos truk­do. Be­veik vi­si akor­ deo­nis­tai ne­šio­ja laik­ro­dį ant de­ši­ nės ran­kos. Vė­liau ban­džiau pa­keis­ti tą įpro­tį, bet ne­sėk­min­gai.

8

trečiadienis, gruodžio 12, 2012

užribis

Va­gišiui pa­rū­po viš­tos ir an­tys Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kams teks tir­ti viš­tų ir an­čių va­gys­tę, nes Klai­ pė­dos pa­kraš­ty­je gy­ve­nan­ti mo­te­ ris anks­tų pir­ma­die­nio ry­tą ūki­ nia­me pa­sta­te, kur lai­kė gy­vu­lius ir paukš­čius, pa­si­ge­do še­šių spar­ nuo­čių.

Į uos­ta­mies­čio po­li­ci­ją krei­pė­si 73 me­tų Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­ja. Klai­ pė­dos gat­vė­je na­mą tu­rin­ti mo­ te­ris au­gi­na kar­vę, po­rą kiau­lių ir pul­ką viš­tų bei an­čių. Šiuos gy­vu­ lius ir paukš­čius ji lai­ko ke­lių vie­ tos gy­ven­to­jų nau­do­ja­ma­me ūki­ nia­me pa­sta­te už pus­ki­lo­met­rio nuo na­mų. Pir­ma­die­nį apie 5 val. ry­to mo­te­ rį šer­ti gy­vu­lių au­to­mo­bi­liu nu­ve­žė jos sū­nus. Jie ra­do iš­dauž­tą tvar­to lan­gą ir pa­si­ge­do ke­tu­rių viš­tų bei

po­ros an­čių. Va­gis tam­so­je pa­me­ tė vie­ną an­tį, ku­riai bu­vo nu­pjo­ vęs gal­vą. Šei­mi­nin­kė pa­grob­tus paukš­čius įver­ti­no 400 li­tų. Mo­te­ris yra įsi­ti­ki­nu­si, kad su viš­tų va­gys­te ga­li bū­ti su­si­jęs jos bu­vu­sios mar­čios su­gy­ven­ti­nis. Va­sa­rą iš viš­tų ap­tva­ro esą jis nu­ gvel­bė aliu­mi­nio du­be­nį, į ku­rį šei­mi­nin­kė pil­da­vo le­sa­lus. Pen­ si­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad šis vy­ras ne kar­tą yra paė­męs net jos ga­mi­na­ mą mais­tą. Šei­mi­nin­kė nea­be­jo­ja, kad jos paukš­čius va­gis ne pa­ts val­gė, o par­da­vė. Pen­si­nin­kė ti­ki­no, kad gau­na­mos pen­si­jos jai iš­gy­ven­ti neuž­tek­tų, jei neuž­siau­gin­tų gy­ vu­lių. 16 viš­tų pul­kas jai kas­dien pa­de­da ke­lis kiau­ši­nius, kar­vė duo­da pie­no, o per me­tus užau­ gi­na­mos ke­lios kiau­lės yra mė­sos šal­ti­nis.

Ūkis: kai ku­rie klai­pė­die­čiai vis dar au­gi­na viš­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­rą mir­tis pa­si­glem­žė ve­džio­jant šu­nį Dai­va Ja­naus­kai­tė Pir­ma­die­nį ta­po ži­no­ma apie ne­ ti­kė­tą Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to dės­ty­to­jo, cho­ro „Gin­ta­rė­lis“ va­do­vo Juo­zo Ku­bi­ liaus mir­tį.

61 me­tų J.Ku­bi­liaus dar­be pa­si­ges­ ta pir­ma­die­nį. Ka­dan­gi vy­ras sa­ vait­ga­lį bu­vo iš­vy­kęs į Ka­lo­tės kai­ mą, kur tu­rė­jo so­dy­bą, jo ieš­ko­ti su­skub­ta ten. Esa­ma pa­ti­ki­mų duo­me­nų, kad sek­ma­die­nio po­pie­tę mu­zi­kas dar bu­vo gy­vas. J.Ku­bi­liaus šei­ma so­dy­bo­je lai­kė di­de­lį šu­nį, ku­rį šei­mos gal­va at­va­ žiuo­da­vo pa­mai­tin­ti ir pa­ve­džio­ti. Už­va­kar so­dy­bo­je din­gu­sio chor­ ve­džio ieš­ko­ję žmo­nės ėjo sek­da­mi jo ir šuns pė­do­mis. Pėd­sa­kai nu­ve­ dė srau­naus Cy­pos upe­lio link. Ant sta­taus ke­lių met­rų šlai­ to pa­ste­bė­tos ryš­kios sly­di­mo žy­ mės, o apa­čio­je ne­gi­lia­me upe­ly­je ras­tas J.Ku­bi­liaus kū­nas. Bu­vo aki­vaiz­du, kad vy­ras pa­sly­ do ir nu­gar­mė­jo že­myn.

Spė­ja­ma, kad griū­da­mas jis bu­vo ne­te­kęs są­mo­nės ir nu­sly­do į le­di­ nį van­de­nį, o at­si­ga­vęs ban­dė gel­ bė­tis, ta­čiau di­džiu­lių fi­zi­nių jė­gų pa­rei­ka­la­vęs iš­šū­kis bu­vo per sun­ ki už­duo­tis li­go­tai jo šir­džiai. Mi­ru­sio­jo kū­ną iš van­dens iš­ trau­kė ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai. Ne­ži­no­ma, ar J.Ku­bi­lius nu­sly­ do nuo šlai­to truk­te­lė­tas ne­pak­ lus­naus šuns, ar jį vy­da­ma­sis pa­ ts pa­sly­do. Na­mi­niai gy­vū­nai, tei­kian­tys daug džiaugs­mo šei­mi­nin­kams, kar­tais tam­pa jų žū­ties kal­ti­nin­ kais. Prieš ke­le­tą me­tų karš­tą va­ sa­ros die­ną klai­pė­die­tė au­to­bu­su ve­žė­si ka­tę. Vai­ruo­to­jas neuž­da­rė prie­ki­nių du­rų, kad ke­lei­viai gau­ tų dau­giau gai­vaus oro. Kai au­to­ bu­sas su­ko Ja­kų žie­di­ne san­kry­ža, ka­tė iš­šo­ko. Šei­mi­nin­kė ban­dė ją su­grieb­ti, bet pa­ti iš­kri­to pro at­vi­ ras du­ris ir žu­vo. Ne kar­tą skau­džios ava­ri­jos ke­ liuo­se įvy­ko, kai ke­ly­je pa­si­pai­nio­ jus ka­tei ar šu­niui vai­ruo­to­jai ban­ dy­da­vo stab­dy­ti ar pa­suk­ti vai­rą į šo­ną, taip su­ža­lo­da­mi žmo­nes.

Kau­no ug­nia­ge­siai šo­ki­ruo­ti – jų ko­le­ gai pul­ki­nin­kui lei­ te­nan­tui Vai­dui Ve­ lič­kai uos­ta­mies­čio tei­sė­sau­gi­nin­kai pa­reiš­kė įta­ri­mus dėl dvy­li­ka­me­tės ža­gi­ni­mo ir sek­sua­ li­nio prie­var­ta­vi­mo. Įk­liu­vo: V.Ve­lič­ka ne kar­tą bu­vo ska­tin­tas už ge­rą tar­ny­bą, to­dėl, iš­gir­dę apie

jam pa­reikš­tus įta­ri­mus ir suė­mi­mą, ko­le­gos tuo sun­kiai ga­lė­jo pa­ti­kė­ti.

Ug­nia­ge­sį klam­pi­na pe­do­fi­li­ja Dai­va Ja­naus­kai­tė Man­tas La­pins­kas Ne­su­lau­kė dar­be

Ne kar­tą ap­do­va­no­tas Kau­no ug­ nia­ge­sys – 39 me­tų vi­daus tar­ny­ bos pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas V.Ve­ lič­ka praė­ju­sią sa­vai­tę ne­pa­si­ro­dė dar­be, to­dėl net bu­vo pra­dė­tas vi­ daus ty­ri­mas. Tik vė­liau paaiš­kė­jo, kad pul­ki­ nin­kas lei­te­nan­tas suim­tas ir jam pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl ma­ža­me­čio as­mens ža­gi­ni­mo ir sek­sua­li­nio prie­var­ta­vi­mo. Kau­no ap­skri­ties prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 5-osios ko­man­dos, įsi­kū­ru­sios Ši­lai­niuo­ se, vir­ši­nin­kas V.Ve­lič­ka Plun­gė­je įkliu­vo praė­ju­sią sa­vai­tę. Tai pa­tvir­ti­no Kau­no ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos at­sto­vė spau­dai Džiu­gin­ta Vait­ke­ vi­čie­nė. „Ap­lin­ky­bių kol kas ne­ži­no­me, iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­ka Klai­pė­ dos po­li­ci­jos Vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas. Bu­vo­me pra­dė­ję vi­ daus ty­ri­mą, ko­dėl vir­ši­nin­kas ne­ pa­si­ro­dė dar­be. Jį su­stab­dė­me ga­vę pra­ne­ši­mą, kad V.Ve­lič­ka su­lai­ky­ tas“, – ti­ki­no Dž.Vait­ke­vi­čie­nė. Už­da­ry­tas areš­ti­nė­je

Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Gied­rius Da­nė­lius pa­ tvir­ti­no, kad jo pa­val­di­niai at­lie­ka ty­ri­mą dėl sek­sua­li­nio prie­var­ta­vi­

mo ma­ža­me­čio as­mens at­žvil­giu. Pro­ku­ro­ras ne­pa­nei­gė, kad su­ lai­ky­tas įta­ria­ma­sis yra Kau­no ap­ skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 5-osios ko­man­dos vir­ ši­nin­kas pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas V.Ve­lič­ka.

V.Ve­lič­ka praė­ju­sią sa­vai­tę ne­pa­si­ro­dė dar­be, to­dėl net bu­ vo pra­dė­tas vi­daus ty­ri­mas.

lai­ko­mi be­jė­giais ir jų ap­si­spren­ di­mas to­kio­se by­lo­se nei­ma­ mas do­mėn, o suau­gu­sio as­mens veiks­mai trak­tuo­ja­mi kaip nu­si­ kal­ti­mas“, – tei­gė G.Da­nė­lius. Pa­sak pro­ku­ro­ro, pri­reiks ke­ lių mė­ne­sių, kol bus ga­li­ma įvar­ dy­ti, ko­kius nu­si­kal­ti­mus įvyk­dė įta­ria­ma­sis, kiek lai­ko jie tru­ko ir ki­tas nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes. Kol kas ug­nia­ge­sys lai­ko­mas Klai­pė­ dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to areš­ti­nė­je. Tar­dy­mui jis daž­ niau­siai ve­ža­mas į Plun­gę. Ko­le­gos ap­stul­bę

Nu­ken­tė­ju­sio­ji – Plun­gė­je su tė­ vais gy­ve­nan­ti mer­gai­tė. Ji gi­mi­ nys­tės ry­šiais su įta­ria­muo­ju ne­ su­si­ju­si. At­ro­do, kad po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nams apie nu­si­kals­ta­mą ug­nia­ge­ sio el­ge­sį pra­ne­šė mer­gai­tės ar­ti­ mie­ji. Neat­me­ta­ma ver­si­ja, kad ma­ ža­me­tė su suau­gu­siu vy­ru iš pra­ džių bend­ra­vo in­ter­ne­tu. Kiek kar­ tų ji bu­vo su­si­ti­ku­si su įta­ria­muo­ju, ko­kių veiks­mų jis ėmė­si prieš vai­ ką, kol kas te­be­ti­ria­ma. „To­kio ty­ri­mo fak­tą neig­ti bū­tų be­pras­miš­ka. Yra su­lai­ky­tas vie­ nas as­muo. Nuo nu­ken­tė­ju­sio­sios po­žiū­rio į šiuos san­ty­kius tei­si­nis įta­ria­mo­jo veiks­mų ver­ti­ni­mas ne­si­kei­čia. Iki 14 me­tų as­me­nys

„V.Ve­lič­ką pa­žįs­tu, jis la­bai ko­le­ giš­kas. Jo va­do­vau­ja­ma ko­man­da da­ly­vau­ja dau­ge­ly­je ren­gi­nių, vi­ suo­me­ni­nė­je veik­lo­je. Ne­sup­ran­ta­ me, kaip čia vis­kas įvy­ko“, – tei­gė Dž.Vait­ke­vi­čie­nė. 1995 m. kaip pa­pras­tas ug­nia­ge­ sys kar­je­rą pra­dė­jęs V.Ve­lič­ka bu­ vo ne kar­tą ap­do­va­no­tas. Nie­ka­da ne­ga­vęs tar­ny­bi­nės nuo­bau­dos, tik ska­tin­tas pi­ni­gi­nė­mis pre­mi­jo­mis, V.Ve­lič­ka 2006 m. ga­vo Lie­tu­vos po­ li­ci­jos Ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro var­di­nį ap­do­va­no­ji­mą. 2012 m. ap­do­va­no­tas ir Ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo žvaigž­de. Už ma­ža­me­čio as­mens ža­gi­ni­ mą bau­džia­ma lais­vės atė­mi­mu nuo 5 iki 15 me­tų, o už ma­ža­me­čių sek­sua­li­nį prie­var­ta­vi­mą – nuo 3 iki 13 me­tų. Lie­tu­vo­je ma­ža­me­ čiu lai­ko­mas as­muo, ne­su­lau­kęs 14 me­tų.

Kont­ra­ban­da – Uk­rai­nos gin­ta­rai Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės Mo­ bi­lių­jų gru­pių sky­riaus pa­rei­gū­nai ke­ly­je tarp Šer­nų ir Do­vi­lų su­lai­kė au­to­mo­bi­lį, ku­riuo ne­le­ga­liai ga­ ben­ta di­de­lė gin­ta­ro siun­ta.

Vai­ruo­to­jas au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nė­je ve­žė apie 70 ki­log­ra­mų gin­ta­ro ža­ lia­vos, ku­rios ver­tė, pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, sie­kia 50 tūkst. li­tų. Iš Vil­niaus į Klai­pė­dą va­žia­ vęs vil­nie­tis su­lai­ky­tas pir­ma­die­ nio po­pie­tę. Pa­tik­ri­nę au­to­mo­bi­ lį, mui­ti­nin­kai jo ba­ga­ži­nė­je ra­do ne­pas­lėp­tus po­lie­ti­le­no mai­šus su gin­ta­ro ža­lia­va. Gin­ta­rai svė­rė 68,8 ki­log­ra­mo. Vai­ruo­to­jas ne­ga­lė­jo pa­teik­ti pa­ rei­gū­nams kro­vi­nio įsi­gi­ji­mo do­ ku­men­tų, tad jam bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo

pro­to­ko­las už pre­kių ga­be­ni­mą be do­ku­men­tų. Ne­le­ga­liai ga­ben­tus gin­ta­rus mui­ti­nin­kai paė­mė. Pa­ rei­gū­nų ma­ny­mu, su­lai­ky­tas gin­ ta­ras at­vež­tas iš Uk­rai­nos. Pas­ta­ruo­ju me­tu iš­ryš­kė­jo nau­ja gin­ta­ro kont­ra­ban­dos ten­den­ci­ja: pra­dė­jus gin­ta­rą kas­ti Uk­rai­no­je, pa­daž­nė­jo ir mė­gi­ni­mai uk­rai­nie­ tiš­ką gin­ta­rą ne­le­ga­liais bū­dais įvež­ti į Lie­tu­vą. Šie­met Lie­tu­vos mui­ti­nės pa­rei­ gū­nai jau su­lai­kė 204 ki­log­ra­mus ne­le­ga­liai vež­tų gin­ta­rų, ku­rių ver­ tė 227 tūkst. li­tų. Anot eks­per­tų, gin­ta­ro ver­tė la­ bai pri­klau­so nuo jo ko­ky­bės. Pir­ ma­die­nį su­lai­ky­ta ne­le­ga­laus gin­ ta­ro siun­ta pri­skir­ti­na aukš­tes­nės ko­ky­bės gin­ta­ro ža­lia­vai. „Klai­pė­dos“ inf.

Ža­lia­va: Uk­rai­no­je ka­sa­mi gin­ta­rai ta­

po pa­klau­siu kont­ra­ban­dos ob­jek­tu.

Mui­ti­nės nuo­tr.

9

trečiADIENIS, gruodžio 12, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,01 %

3,7

+0,07 %

+0,94 %

Emig­ran­tų ­ per­lai­dos išau­go Už­sie­ny­je dir­ban­čių Lie­tu­vos emig­ ran­tų per­siųs­tos į ša­lį per­lai­dos per­ nai, pa­ly­gin­ti su 2010-ai­siais, išau­ go 1,9 kar­to – iki 659 mln. li­tų. 297 mln. li­tų iš jų siųs­ta iš ES ša­lių, 366 mln. li­tų – iš ne Bend­ri­jos ša­lių. Es­ti­ jos emig­ran­tai į ša­lį 2011 m. per­siun­tė vos 3 mln. eu­rų (10 mln. li­tų), Lat­vi­jos duo­me­nys ty­ri­me nu­ro­dy­ti kaip kon­fi­ den­cia­lūs.

proc.

šie­met išau­go bank­ru­tuo­jan­čių įmo­nių skai­čius ša­ly­je.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1098 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2886 JAV do­le­ris 1 2,6682 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7045 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9609 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4119 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7021 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6756 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8532

pokytis

+0,0032 % –0,0373 % –0,3436 % –0,2471 % +0,0726 % +0,5306 % –0,1168 % +0,1316 % –0,2378 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,82

4,56

2,49

„Apoil“

4,71

4,45

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

85,66 dol. už 1 brl. 107,90 dol. už 1 brl.

Į kon­fe­ren­ci­jas ar pa­ro­das at­vy­kę už­ sie­nie­čiai Lie­tu­vo­ je pa­lie­ka ge­ro­kai dau­giau pi­ni­gų nei pa­pras­ti ke­liau­to­jai su kup­ri­nė­mis. Dėl to ša­lies did­mies­čiai kiek įma­ny­da­mi sten­gia­si plė­to­ti šios rū­šies tu­riz­mą, po­ pu­lia­rų vi­sa­me pa­ sau­ly­je.

Pel­nas: į kon­fe­ren­ci­jas už­sie­ny­je iš­vy­kę da­ly­viai no­ri ne tik konst­ruk­ty­vaus dar­bo, bet ir ko­ky­biš­ko lais­va­lai­kio.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kon­fe­ren­ci­jų tu­riz­mas – pel­nin­ges­nis Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Vil­nius – ly­de­ris

Iš ša­lies mies­tų kon­fe­ren­ci­jų tu­ riz­mo sri­ty­je ly­de­riau­ja Vil­nius. Kau­nas dar tik da­bar pra­de­da dar­ buo­tis, kad į mies­tą pri­trauk­tų kon­fe­ren­ci­jų ir pa­ro­dų ren­gė­jų iš už­sie­nio. O Klai­pė­da kol kas pi­ni­ gin­gus už­sie­nie­čius vi­lio­ja že­mo­ mis kai­no­mis ir uni­ka­lia gam­ta. „Tarp­tau­ti­nių kon­fe­ren­ci­jų įta­ ka mies­to eko­no­mi­kai ir biu­dže­ tui aki­vaiz­di. Ana­li­zė ro­do, kad 50 tūkst. jų da­ly­vių per­nai Vil­niui pa­ li­ko 155 mln. li­tų. Da­ro­me prie­lai­ dą, kad in­for­ma­ci­ja su­rink­ta tik apie treč­da­lį Vil­niu­je vy­ku­sių ren­ gi­nių, to­dėl ti­kė­ti­na, kad 2011 m. kon­fe­ren­ci­jų tu­riz­mas į Vil­nių iš vi­so pri­trau­kė 465 mln. li­tų“, – tei­gė Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­ jos cent­ro ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ro di­ rek­to­rė Jo­lan­ta Be­niu­lie­nė. Apie 60 pro­c. tarp­tau­ti­nio tu­riz­ mo ren­gi­nių per­nai sos­ti­nė­je su­ da­rė aso­cia­ci­jų bei moks­lo įstai­gų kon­fe­ren­ci­jos, li­ku­sią da­lį – pri­va­ čių įmo­nių ren­gi­niai, dar va­di­na­ mi kor­po­ra­ci­niais. Vi­du­ti­nė ren­gi­ nių apy­var­ta bu­vo 73,5 tūkst. li­tų. Aso­cia­ci­jų ren­gi­nių vi­du­ti­nė apy­ var­ta bu­vo net ke­tu­ris kar­tus di­ des­nė nei kor­po­ra­ci­nių ir sie­kė 122 tūkst. li­tų. Duo­me­nų ana­li­zė ro­do, kad tarp­ tau­ti­nių kon­fe­ren­ci­jų da­ly­viai per die­ną vi­du­ti­niš­kai iš­lei­džia apie 900 li­tų – tris kar­tus dau­giau nei lais­va­lai­kio tu­ris­tai. Sos­ti­nė­je jie daž­niau­siai pra­lei­džia tris su pu­se pa­ros ir pa­lie­ka dau­giau nei 3000 li­tų.

Pa­sak J.Be­niu­lie­nės, į kon­fe­ren­ ci­jas ar pa­ro­das at­vy­kę už­sie­nie­čiai už­si­sa­ko nak­vy­nę vieš­bu­čiuo­se, ne­ma­žai pi­ni­gų iš­lei­džia mai­ti­ni­ mui, tak­si pa­slau­goms, o, be rim­tų po­sė­džių, jiems svar­bios ir ko­ky­ biš­kos pra­mo­gos. To­dėl jų iš­lai­dos daž­niau­siai ir bū­na ge­ro­kai di­des­ nės ne­gu lais­va­lai­kiu sos­ti­nę lan­ kan­čių tu­ris­tų. Vyksta vi­sus me­tus

Vil­niu­je or­ga­ni­zuo­ja­muo­se tarp­ tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se vi­du­ti­ niš­kai da­ly­vau­ja apie 200 žmo­nių, to­dėl vieš­bu­čiams, res­to­ra­nams ar kon­fe­ren­ci­jų cent­rams priim­ti to­ kią gru­pę bū­na pel­nin­ga. Kaip dar vie­ną kon­fe­ren­ci­jų tu­riz­mo pra­ na­šu­mą J.Be­niu­lie­nė nu­ro­dė tai, kad jis vyks­ta iš­ti­sus me­tus, nė­ra toks se­zo­niš­kas kaip įpras­tas, to­ dėl sve­čių mies­te ga­li­ma su­lauk­ti ne tik va­sa­rą. „Nors kon­fe­ren­c i­j ų se­zo­n as pra­si­de­da ko­vą, jos or­ga­ni­zuo­ja­ mos ir sau­sį. Žiū­rint pa­gal mė­ ne­sius, kon­fe­ren­ci­jų tu­riz­mo pa­ si­s kirs­ty­m as to­ly­ges­n is ne­g u pa­pras­to. Dėl to kon­fe­ren­ci­jų tu­ riz­mas ga­li pra­plės­ti tu­riz­mo se­ zo­no Vil­niu­je ri­bas“, – įsi­ti­ki­nu­si J.Be­niu­lie­nė. 2013 m. Vil­niu­je lau­kia­ma dar ak­ty­ves­nio kon­fe­ren­ci­jų tu­riz­mo – dėl Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai ant­rą pus­me­tį sos­ti­ nė­je jau su­pla­nuo­ta apie 280 įvai­ rių ren­gi­nių. Ta­čiau nors sos­ti­nė­je šios rū­šies tu­riz­mas spar­čiai vys­ to­si, J.Be­niu­lie­nė įžvel­gia ir mi­nu­ sų, ga­lin­čių jį pri­stab­dy­ti. Nors skry­džių tarp Eu­ro­pos mies­tų ir Vil­niaus dau­gė­ja, su­si­

sie­ki­mas iš­lie­ka ga­na pra­stas. Be to, sos­ti­nės cent­re trūks­ta ir vie­ tų kon­fe­ren­ci­joms, pa­ro­doms bei pra­ban­gioms va­ka­rie­nėms or­ga­ ni­zuo­ti.

Jo­lan­ta Be­niu­lie­nė:

Da­ro­me prie­lai­dą, kad 2011 m. kon­fe­ren­ ci­jų tu­riz­mas į Vil­nių iš vi­so pri­trau­kė 465 mln. li­tų. „Idea­liu at­ve­ju kon­fe­ren­ci­jų cent­rai tu­ri bū­ti pa­sie­kia­mi per 20 mi­nu­čių pės­čio­mis nuo vieš­bu­čių ir mies­to cent­ro. Vil­niaus cent­re nė­ ra di­de­lio kon­fe­ren­ci­jų cent­ro. Di­ de­lėms pa­ro­doms or­ga­ni­zuo­ti tu­ri­ me tik „Li­tex­po“ erd­vę, ma­žes­nes tu­ri vieš­bu­čiai, ta­čiau ir­gi ne vi­ si yra mies­to cent­re. Se­na­mies­ty­ je taip pat trūks­ta vie­tų, kur bū­tų ga­li­ma reng­ti va­ka­rie­nes prie ap­va­ lių sta­lų 300–400 de­le­ga­tų. Tie­sa, vi­du­ti­niš­kai kon­fe­ren­ci­jo­se Vil­niu­ je da­ly­vau­ja apie 200 žmo­nių, tad šis trū­ku­mas nė­ra pa­grin­di­nis“, – pa­sa­ko­jo J.Be­niu­lie­nė. Trū­ku­mus ver­čia pra­na­šu­mais

Ki­tas Vil­niaus mi­nu­sas – mies­tas dar ne­pa­kan­ka­mai ži­no­mas už­sie­ nie­čiams. Ta­čiau tai kon­fe­ren­ci­ jų ren­gė­jai ban­do pa­vers­ti pra­na­ šu­mu. Pa­sak J.Be­niu­lie­nės, di­die­ji Eu­ ro­pos mies­tai pa­sau­ly­je jau yra pa­žįs­ta­mi, to­dėl Vil­nius ga­li tap­ ti trau­kos cent­ru tiems, kas ieš­ko

nau­jos ir iš­skir­ti­nės vie­tos ren­gi­ niui or­ga­ni­zuo­ti. „Kon­fe­ren­ci­joms yra bū­din­ga ro­ ta­ci­ja, jos ne­vyks­ta to­se pa­čio­se vie­ to­se, kar­tais ren­gi­nių vie­ta ro­tuo­ja­ ma ne­tgi pa­gal že­my­nus. To­dėl jei­gu ieš­ko­ma vie­tos, pa­vyz­džiui, Bal­ti­jos ša­ly­se, mes tu­ri­me de­le­ga­tų ban­dy­ ti pri­trauk­ti į Vil­nių. Nes jei­gu kon­ fe­ren­ci­ja jau vy­ko kur nors Bal­ti­jos ša­ly­se, ke­le­rius me­tus jos čia ne­be­ bus“, – paaiš­ki­no J.Be­niu­lie­nė. Ji pri­dū­rė, kad maž­daug penk­ta­ da­lis per­nai Vil­niu­je su­reng­tų kon­ fe­ren­ci­jų bu­vo me­di­ci­nos te­ma, 17 pro­c. – eko­no­mi­kos, 12 pro­c. – tech­no­lo­gi­jų. Sie­kiant į Vil­nių pri­ trauk­ti dar dau­giau pel­nin­gų kon­ fe­ren­ci­jų va­sa­rį sos­ti­nė­je pir­mą kar­tą Bal­ti­jos ša­ly­se vyks spe­cia­li­ zuo­ta tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­jų tu­ riz­mo kon­tak­tų mu­gė „Con­ve­ne“. Erd­vių yra pa­kan­ka­mai

Kau­nas ak­ty­viau do­mė­tis kon­fe­ ren­ci­jų tu­riz­mo ga­li­my­bė­mis pra­ dė­jo tik per­nai. No­rė­da­ma pri­ trauk­ti da­ly­vių ir mai­ny­da­ma­si kon­tak­ti­niais duo­me­ni­mis Kau­ no sa­vi­val­dy­bė jau da­ly­va­vo tri­jo­ se tarp­tau­ti­nė­se šio tu­riz­mo pa­ro­ do­se Bar­se­lo­no­je. Kaip tei­gė Kau­no tu­riz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­ro ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Min­ dau­gas Žie­de­lis, dar­bai šio­je sri­ty­je dar tik pra­dė­ti, to­dėl re­zul­ta­tų, kiek pel­no mies­tui at­ne­šė kon­fe­ren­ci­jos, teks pa­lauk­ti bent iki ki­tų me­tų pra­ džios. „Mies­tui kon­fe­ren­ci­jos nau­din­ gos, nes jų da­ly­viai tur­tin­ges­ni ne­ gu tie, ku­rie ke­liau­ja tik su kup­ri­ nė­mis“, – kal­bė­jo M.Žie­de­lis.

Kaip pa­grin­di­nį Kau­no pra­na­šu­ mą kon­fe­ren­ci­jų ren­gė­jams M.Žie­ de­lis iš­sky­rė mies­to geog­ra­fi­nę pa­ dė­tį – iš jo pa­to­giau­sia su­si­siek­ti su ki­to­mis ša­lies vie­to­vė­mis. M.Žie­de­lis tei­gė, kad Kau­ne šiuo me­tu yra pa­kan­ka­mai vieš­bu­čių, ku­riuo­se ga­li ap­si­gy­ven­ti kon­fe­ ren­ci­jų da­ly­viai. Vie­tų ren­gi­niams or­ga­ni­zuo­ti – taip pat už­tek­ti­nai, o „Žal­gi­rio“ are­na ren­giant pa­ro­ das ne­tru­kus ga­li tap­ti pa­grin­di­ ne Vil­niu­je esan­čio cent­ro „Li­tex­ po“kon­ku­ren­te. Vi­lios kai­no­mis ir gam­ta

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ ma­ci­jos cent­ras kol kas skai­čiuo­ja tik pa­vie­nius tu­ris­tus, o sta­tis­ti­kos apie at­vyks­tan­čius į kon­fe­ren­ci­jas už­sie­nie­čius taip pat ne­ve­da. „Užk­lau­sų dėl ga­li­mo kon­fe­ren­ ci­jų or­ga­ni­za­vi­mo su­lau­kia­me ga­ na re­tai, bet jų bū­na. Nau­jau­sia už­ klau­sa bu­vo iš Briu­se­lio ir ru­de­nį Klai­pė­do­je vy­ko di­de­lė kon­fe­ren­ ci­ja“, – sa­kė Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro va­dy­ bi­nin­kė Jur­gi­ta Ne­niš­kie­nė. Ji tei­gė, jog Klai­pė­dai plė­to­ ti kon­fe­ren­ci­jų tu­riz­mą truk­do tai, kad mies­te nė­ra nė vie­nos erd­vės, tin­ka­mos di­de­lėms tarp­tau­ti­nė­ mis pa­ro­doms reng­ti, o kon­fe­ren­ ci­jų sa­les tu­ri tik vieš­bu­čiai. Tie­sa, J.Ne­niš­kie­nė įsi­ti­ki­nu­ si, kad už­sie­nie­čiams, no­rin­tiems su­reng­ti kon­fe­ren­ci­ją uos­ta­mies­ ty­je, ga­li bū­ti pa­trauk­lios ma­žes­nės ne­gu Vil­niu­je čia esan­čios nak­vy­ nės vie­tos bei sa­lių nuo­mos kai­nos ir po dar­bų or­ga­ni­zuo­ja­mas lais­ va­lai­kis uni­ka­lią gam­tą tu­rin­čio­je Ne­rin­go­je.

10

trečiADIENIS, gruodžio 12, 2012

pasaulis Kri­ti­ka­vo ­ Eu­ro­pą

Le­ga­li­za­vo ­ „žo­lę“

Slė­pė ­ nuo­sto­lius?

Iz­rae­lio už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras Avig­do­ras Lie­ber­ma­ nas skun­dė­si, kad Eu­ro­pa su žy­dų vals­ty­be el­gia­si kaip ho­ lo­kaus­to me­tais. A.Li­ber­ma­ nui ne­pa­ti­ko tai, kad Eu­ro­pa pa­smer­kė Iz­rae­lį dėl at­nau­ jin­tų prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mų žy­dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­čių sta­ty­bos pla­nų Va­ka­rų Kran­te.

Ko­lo­ra­das ta­po ant­ra Ame­ri­ kos vals­ti­ja, le­ga­li­za­vu­sia ma­ri­ hua­ną pra­mo­gai. Vals­ti­jos gy­ ven­to­jai 64-ąją pa­tai­są, ku­ ria le­ga­li­zuo­ja­mas ma­ri­hua­ nos var­to­ji­mas, pa­rė­mė lapk­ ri­čio 6-ąją per re­fe­ren­du­mą. Ma­ri­hua­nos var­to­ji­mas me­di­ ci­ni­niais tiks­lais jau yra le­ga­lus maž­daug 20-yje JAV vals­ti­jų.

Ži­niask­lai­da tvir­ti­na, kad Vo­ kie­ti­jos ban­kas „Deuts­che Bank“ slė­pė fi­nan­si­nius nuo­ sto­lius. Apie tai esą pra­kal­bo vie­nas bu­vęs ban­ko dar­buo­to­ jas. Pa­sak jo, jei ban­kas ne­bū­ tų nu­slė­pęs nuo­sto­lių, jis bū­ tų bu­vęs pri­vers­tas pra­šy­ti vy­ riau­sy­bės pa­gal­bos. „Deuts­ che Bank“ pa­nei­gė kal­ti­ni­mus.

Su kam­ba­ri­ne su­kir­to ran­ko­mis Bu­vęs Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) bo­ sas Dominique’as Straus­sas-Kah­nas Niu­jor­ ko vieš­bu­čio kam­ba­ri­nei, ku­ri jį ap­kal­ti­no ly­ ti­ne prie­var­ta, su­mo­kės ke­lis mi­li­jo­nus do­ le­rių. Re­gis, ra­my­bė bran­giai kai­nuo­ja.

Sek­so skan­da­las

Po ga­na mįs­lin­go skan­da­lo, į ku­rį praė­ju­siais me­tais įsi­vė­lė D.Straus­ sas-Kah­nas, ki­lo daug klau­si­mų. Kam jis bu­vo nau­din­gas? Gal­būt tai bu­vo po­li­ti­nis su­si­do­ro­ji­mas? O gal po­li­ti­kas iš tie­sų pa­sly­do. At­sa­ky­mų į šiuos klau­si­mus, ži­ no­ma, nie­kas ne­pa­tei­kė. Kad ir kaip bu­vo, bu­vu­sio TVF va­do­vo mun­ du­ras bu­vo kaip rei­kiant iš­ter­lio­tas ir pur­vi­nas li­ko iki šiol. 63 me­tų po­li­ti­kui te­ko pa­lik­ti ne tik TVF va­do­vo po­stą, ta­čiau ir at­si­ svei­kin­ti su vil­ti­mi tap­ti Pran­cū­zi­jos So­cia­lis­tų par­ti­jos kan­di­da­tu pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se, ku­riuo­se, kaip spė­ja­ma, jis bū­tų įvei­kęs bu­vu­sį ša­ lies va­do­vą Ni­co­las Sar­ko­zy. Pap­ras­tų pran­cū­zų nuo­mo­nė apie jį taip pat ne­ką te­pa­si­kei­tė. Dau­ge­lis ma­no, kad D.Straus­sasKah­nas to­li gra­žu ne­bu­vo au­ka. Slap­tas su­si­ta­ri­mas

D.Straus­so-Kah­no ir 33 me­tų Niu­ jor­ko vieš­bu­čio „So­fi­tel“ kam­ba­ri­ nės Na­fis­sa­tou Dial­lo, be­raš­tės mig­ ran­tės iš Gvi­nė­jos, tai­kos su­ta­ri­mo de­ta­lių teis­mas ne­lei­do skelb­ti. Juo­dao­dė kam­ba­ri­nė kal­ti­no D.Straus­są-Kah­ną, kad šis vieš­ bu­čio nu­me­ry­je, ku­rį ji va­lė, nuo­ gas išė­jo iš vo­nios kam­ba­rio ir pri­ ver­tė ją at­lik­ti ora­li­nio sek­so ak­tą. Po­li­ti­kas tei­gė, kad tai įvy­ko abie­jų ša­lių su­ti­ki­mu.

Vis­gi, by­la kė­lė ne­ma­žai įta­ri­mų ty­rė­jams. Ypač daug abe­jo­nių su­ kė­lė N.Dial­lo pa­ro­dy­mai apie tai, kas nu­ti­ko iš kar­to po jos nu­pa­sa­ ko­to už­puo­li­mo. Mo­te­ris ke­lis kar­ tus kei­tė pa­ro­dy­mus, kol ga­liau­siai pro­ku­ro­rai nu­ta­rė, kad N.Dial­lo pa­sa­ko­ji­mas – ne­pa­ti­ki­mas.

D.Straus­sas-Kah­nas kam­ba­ri­nei pa­ža­dė­ jo su­mo­kė­ti apie 6 mln. do­le­rių.

San­do­ris: kal­ba­ma, kad D.Straus­sas-Kah­nas jį sek­sua­li­niu prie­ka­bia­vi­mu ap­kal­ti­nu­siai kam­ba­ri­nei N.Dial­

lo (nuo­tr.) su­mo­kės 6 mln. do­le­rių.

Kri­mi­na­li­nio po­bū­džio įta­ri­mai D.Straus­sui-Kah­nui 2011 m. bu­vo pa­nai­kin­ti, ta­čiau kam­ba­ri­nė to­liau tei­sė­si su bu­vu­siu TVF va­do­vu pa­ gal ci­vi­li­nį ieš­ki­nį. Pats D.Straus­ sas-Kah­nas šių me­tų pa­va­sa­rį kam­ba­ri­nei iš­kė­lė mi­li­jo­no do­le­rių ver­tės prie­šieš­ki­nį už šmeiž­tą. Ta­čiau šių me­tų ru­de­nį abi ša­ lys pa­sie­kė su­si­ta­ri­mą. Pran­cū­zi­ jos dien­raš­tis „Le Mon­de“ ra­šė, jog D.Straus­sas-Kah­nas kam­ba­ri­nei pa­ža­dė­jo su­mo­kė­ti 6 mln. do­le­rių, kad vi­si ne­su­ta­ri­mai bū­tų pa­mirš­ti. Tie­sa, D.Straus­so-Kah­no ad­vo­ ka­tai pra­ne­ši­mus apie duok­lę kam­ ba­ri­nei pa­nei­gė, nors bu­vęs JAV pro­ku­ro­ras Matt­hew Gal­luz­zo pa­ brė­žė, kad ši su­ma – ti­kė­ti­na. Pa­

sak jo, su­ma, ku­rią gaus kam­ba­ri­ nė, ga­li siek­ti apie 5 mln. do­le­rių. Ne­ma­lo­nu­mai tė­vy­nė­je

Vis­gi, šiuo skan­da­lu D.Straus­soKah­no ne­ma­lo­nu­mai ne­si­bai­gė. Gruo­džio 19-ąją buvęs TVP vado­ vas su­ži­nos, ar jo at­žvil­giu Pran­cū­ zi­jo­je vyks ty­ri­mas dėl kal­ti­ni­mų są­va­da­vi­mu, su­si­ju­sių su įta­ri­mais, kad jis pa­dė­da­vo tur­tin­giems vy­ rams or­ga­ni­zuo­ti sek­so va­ka­rė­lius su pro­sti­tu­tė­mis vie­na­me pra­ban­ gia­me vieš­bu­ty­je Li­lio mies­te. D.Straus­s ui-Kah­n ui kal­t i­n i­ mus prie­ka­bia­vi­mu bu­vo pa­reiš­ ku­si ir pran­cū­zė ra­šy­to­ja Tris­ta­ne Ba­non. Mo­te­ris ne­tru­kus po to, kai D.Straus­sas-Kah­nas bu­vo su­lai­ky­ tas Niu­jor­ke, vie­šai pa­sa­kė, kad bu­

vęs TVF bo­sas per vie­ną iš in­ter­viu 2003 m. ban­dė ją iš­prie­var­tau­ti. Vis dėl­to by­la 2003 m. ne­pa­sie­ kė teis­mo, nes, kaip ra­šo Pran­cū­zi­ jos ži­niask­lai­da, T.Ba­non, įkal­bė­ta mo­ti­nos, ne­si­ry­žo pa­teik­ti kal­ti­ni­ mų, o vė­liau nu­spren­du­si tai pa­da­ ry­ti su­lau­kė pro­ku­ro­rų at­sa­ky­mo, kad by­lai, jei ji bū­tų bu­vu­si iš­kel­ta, bū­tų suė­jęs se­na­ties ter­mi­nas. Tie­sa, ty­rė­jai pri­pa­ži­no, kad pa­ grin­do pa­reikš­ti įta­ri­mus dėl iš­prie­ var­ta­vi­mo yra. Įdo­mu tai, kad T.Ba­ non mo­ti­na, pri­klau­san­ti So­cia­lis­tų par­ti­jai, vė­liau pri­si­pa­ži­no pa­ti tu­ rė­ju­si ly­ti­nių san­ty­kių su D.Straus­ su-Kah­nu, nors tvir­ti­no, kad po­li­ ti­kas jos ne­ver­tė san­ty­kiau­ti su juo. „Reu­ters“, „The New York Ti­mes“, AFP, AP, BNS inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Są­moks­lo teo­ri­jos Ži­niask­lai­da po ki­lu­sio skan­da­lo

tvir­ti­no, kad su­si­do­ro­ti su D.Straus­ su-Kah­nu bu­vo pa­ran­ku tuo­me­ čiam ša­lies pre­zi­den­tui Ni­co­las Sar­ ko­zy. Esą N.Sar­ko­zy bai­mi­no­si, kad So­cia­lis­tų par­ti­jos na­rys D.Straus­ sas-Kah­nas įveiks jį per pre­zi­den­to rin­ki­mus. Šią ver­si­ją pa­lai­kė ir pa­ts D.Straus­sas-Kah­nas. Ki­ta są­moks­lo teo­ri­ja tvir­ti­na, kad

D.Straus­su-Kah­nu no­rė­jo at­si­kra­ ty­ti Jung­ti­nės Vals­ti­jos. Ame­ri­kie­ čiams itin ne­pa­ti­ko tuo­me­čio TVF bo­so siū­ly­mai pa­keis­ti do­le­rį nau­ ja pa­sau­li­ne va­liu­ta ir ban­dy­mai re­ for­muo­ti TVF – jį pa­vers­ti pa­sau­li­ niu ban­ku.

Ar su­ge­bės iš­skalb­ti su­tep­tą mun­du­rą? „Po­li­ti­ne sa­vo atei­ti­mi jis ne­ti­ki, ta­ čiau no­rė­tų su­si­grą­žin­ti pro­fe­sio­ na­laus eko­no­mis­to var­dą“, – tvir­ ti­no Do­mi­ni­que’o Straus­so-Kah­no biog­ra­fė Phi­lip­pe Mar­ti­nat.

Dar­buo­ja­si: D.Straus­sas-Kah­nas

dir­ba vie­no­je kon­sul­ta­ci­jų bend­ ro­vė­je ir kar­tais skai­to pa­skai­tas tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se.

„Reu­ters“ nuo­tr.

P.Mar­ti­nat biog­ra­fi­nė kny­ga apie bu­vu­sį Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­ do (TVF) va­do­vą D.Straus­są-Kah­ ną bu­vo iš­leis­ta li­kus me­tams iki skan­da­lo „So­fi­tel“ vieš­bu­ty­je, kai ta­da dar įta­kin­gas po­li­ti­kas bu­vo ap­kal­tin­tas sek­sua­li­niu prie­ka­bia­ vi­mu prie kam­ba­ri­nės. Po skan­da­lo D.Straus­sas-Kah­ nas ven­gė vie­šu­mos. Šių me­tų spa­ lį duo­da­mas in­ter­viu Pran­cū­zi­jos lei­di­niui „Le Point“ jis lei­do su­

pras­ti, jog no­rė­tų, kad žur­na­lis­tai pa­lik­tų jį ra­my­bė­je. „Dau­giau ne­ su vie­šas as­muo, ne­su kie­no nors kan­di­da­tas, to­dėl ne­tu­rė­čiau bū­ ti ži­niask­lai­dos dė­me­sio ob­jek­tas. <...> No­riu, kad ma­ne pa­lik­tu­mė­te ra­my­bė­je“, – tvir­ti­no jis in­ter­viu. Kaž­ka­da vie­na įta­kin­giau­sių pa­ sau­lio as­me­ny­bių va­din­tas po­li­ ti­kas įsi­dar­bi­no vie­no­je Pa­ry­žiu­ je esan­čio­je kon­sul­ta­ci­jų įmo­nė­je, ėmė sa­ky­ti kal­bas tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se. D.Straus­sas-Kah­nas šiais me­ tais iš­si­sky­rė su sa­vo žmo­na An­ne Sinc­lair. Mo­te­ris pa­lai­kė sa­vo vy­ rą per skan­da­lą, ta­čiau pa­si­ro­džius nau­jų kal­ti­ni­mų po­ra nu­spren­dė

Kaip vi­suo­me­nė in­ terp­re­tuos šį su­si­ta­ ri­mą – at­ski­ras klau­ si­mas, ta­čiau šis klau­si­mas la­bai jau­di­ na D.Straus­są-Kah­ną. pa­suk­ti sa­vais ke­liais. Ki­ta ver­tus, vie­nas D.Straus­sas-Kah­nas il­gai ne­bu­vo. Ži­niask­lai­da vi­sai ne­se­niai iš­pla­ti­no fo­tog­ra­fi­jas, ku­rio­se ma­ ty­ti, kaip bu­vęs TVF bo­sas Ve­ne­ci­ jo­je die­nas lei­džia su nau­ja drau­ge My­riam Aouf ­fi r.

Rap­haël­le Bac­qué, ki­ta D.Straus­ so-Kah­no biog­ra­fė, „Le Mon­ de“ sa­kė, kad D.Straus­sas-Kah­ nas, aki­vaiz­du, nuo­gąs­tau­ja dėl to, ką apie jo su­si­ta­ri­mą su kam­ba­ri­ne pa­ma­nys Pran­cū­zi­jos vi­suo­me­nė. „Kaip vi­suo­me­nė in­terp­re­tuos šį su­si­ta­ri­mą – at­ski­ras klau­si­mas, ta­čiau šis klau­si­mas la­bai jau­di­na D.Straus­są-Kah­ną“, – sa­vo nuo­ mo­nę iš­sa­kė ra­šy­to­ja. De­ja, pran­cū­zų nuo­mo­nė apie D.Straus­są-Kah­ną iš­lie­ka nei­gia­ma. „Jis tu­ri pi­ni­gų, to­dėl iš­si­su­ko. Jei tai bū­tų bu­vęs ne DSK, ma­nau, by­la bū­ tų pa­kry­pu­si ki­ta link­me“, – pik­ti­ no­si 25 me­tų elekt­ri­kas Bas­tie­nas. „Dai­ly Mail“, „Reu­ters“ inf.

11

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 12, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Ar sta­ty­si­me me­di­nius dau­gia­bu­čius? Jei Klai­pė­dos šir­ dy­je iš­kil­tų me­džiu ap­tai­sy­tas sta­ti­nys, reak­ci­ja bū­tų prieš­ ta­rin­ga. Bet tik dėl to, kad at­si­lie­ka­me. Pa­sau­lio ar­chi­tek­ tai di­džiuo­ja­si į mū­ ri­nę ap­lin­ką įter­pę me­di­nu­ką. Me­dis – ne tik ap­dai­los me­ džia­ga, bet ir lai­kan­ čio­ji konst­ruk­ci­ja. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

De­ra mū­ri­nė­je ap­lin­ko­je

Tur­tin­gi kraš­tai, kaip Nor­ve­gi­ja, ne­si­bai­mi­na at­ro­dy­ti pro­vin­cia­lūs ir na­tū­ra­lų me­dį pa­gar­biai eks­po­ nuo­ja ša­lia mū­ri­nių sta­ti­nių. Ne tik Skan­di­na­vi­jos, bet ir ki­tų iš­si­vys­ čiu­sių ša­lių ar­chi­tek­tai įro­do, kad me­di­nis ar me­džiu de­ko­ruo­tas pa­ sta­tas ga­li bū­ti mo­der­nus, šiuo­lai­ kiš­kas, es­te­ti­ka ste­bi­nan­tis ar­chi­ tek­tū­ros kū­ri­nys. Nor­ve­gi­jos mies­te Sand­ne­se, kai šis bu­vo pa­skelb­tas Eu­ro­pos kul­tū­ ros sos­ti­ne, pa­sta­ty­ta ma­sy­vi „sto­ gi­nė“ iš me­džio ta­šų. Tar­si su­ve­ny­ ras iš deg­tu­kų at­ro­dan­tis pa­sta­tas iš da­lies deng­tas stik­lu, jis tar­nau­ ja įvai­riems ren­gi­niams. Ar­chi­tek­tų biu­ro „Ate­lier Os­lo“ su­pro­jek­tuo­to ob­jek­to mi­si­ja – ne tik su­teik­ti pa­ sto­gę, bet ir rek­la­muo­ti me­die­nos svar­bą ir ga­li­my­bes ar­chi­tek­tū­ro­je. Ar­chi­tek­tū­ros ka­ta­lo­guo­se pui­ kuo­ja­si net ir stam­būs vi­suo­me­ ni­nės pa­skir­ties me­di­niai ob­jek­tai. Ka­na­dos mies­te Kve­be­ke įmo­nės „Daoust Les­ta­ge“ ko­man­da prie upės su­pro­jek­ta­vo iš­ti­są me­di­nę pro­me­na­dą su sta­ti­niais ir ma­žo­ sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tais.

tar­si ža­liu­zės ga­li vi­siš­kai deng­ti fa­sa­dą ar­ba at­ver­ti da­lį jo. Me­džiu vis la­biau pa­si­ti­ki­ma ir Lie­tu­vo­je. Ša­rū­no Kiau­nės pro­jek­ ta­vi­mo stu­di­jos ar­chi­tek­tai ne­se­niai nu­džiu­gi­no Za­ra­so eže­ro ap­žval­gos ta­ku. Nau­jo­jo sta­ti­nio lai­kan­čio­sios konst­ruk­ci­jos – iš me­ta­lo, o laip­tai ir pa­ts ta­kas – me­di­niai. Šis kū­ri­nys ne­tru­ko tap­ti Za­ra­ sų sim­bo­liu, pel­nė ne vie­ną ap­do­va­ no­ji­mą. Pa­sak Š.Kiau­nės, ta­kui bu­vo pa­si­rink­tas Si­bi­ro mau­me­dis. Ši me­ die­na sa­vai­me yra „rie­bi“ ir il­gaam­žė, to­dėl, pa­sak ar­chi­tek­to, dau­giau nie­ kaip neap­do­ro­ta. Ar­chi­tek­tas ma­no, kad tin­ka­mai pri­žiū­ri­ma ši me­die­na tar­naus bent 20 me­tų.

Za­ra­sų ta­ke – mau­me­dis

Ga­li pa­keis­ti plie­ną

Me­dis – vis dar neiš­sem­ta de­ko­ ro me­džia­ga, dai­ly­len­tė – tik vie­ na iš dau­gy­bės me­die­nos for­mų. Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė­je Pa­ry­žiu­ je vie­no sta­ti­nio fa­sa­das de­ko­ ruo­tas itin uni­ver­sa­liai pa­nau­do­ ja­mais eu­ro­pa­dėk­lais. Iš plokš­čių me­di­nių konst­ruk­ci­jų su­for­muo­ ta „dyg­liuo­ta“ plokš­tu­ma lai­ko­ma itin mo­der­niu spren­di­mu tra­di­ci­ nės kla­si­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros fo­ne. Eu­ro­pa­dėk­lai pri­tvir­tin­ti taip, kad

Drą­sa: Ško­ti­jos par­la­men­to fasadui panaudota nemažai medžio elementų.

Tie­sa, anks­čiau Lie­tu­vo­je me­die­ na bu­vo pri­pa­žįs­ta­ma kaip ly­gia­ tei­sė sta­ty­bi­nė me­džia­ga ir mies­ to ap­lin­ko­je. Pa­jū­rio ku­ror­tuo­se ypač po­pu­ lia­rios bu­vo me­di­nės vi­los. Me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­vel­ do spe­cia­lis­tų pa­ste­bė­ji­mu, kai­mo tro­be­siai, me­di­nės baž­ny­čios nuo se­no bu­vo ger­bia­mi ir spe­cia­lis­tų ty­ri­nė­ja­mi, o į me­di­nius mies­tų na­ mus žiū­rė­ta ne taip pa­lan­kiai, ma­

Šiuo­lai­ki­niai na­mai, ku­riuos sta­tant pa­ si­tel­kia­mos nau­jo­ sios me­die­nos ap­ dir­bi­mo tech­no­lo­gi­ jos, gal­būt sto­vės il­ giau net už gelž­be­ to­ni­nius na­mus. nant, kad gy­ven­to­jai me­die­ną nau­ do­jo dėl lė­šų trū­ku­mo. Mū­sų ša­ly­je su­si­for­ma­vęs mi­tas, kad me­di­nis na­mas – trum­paam­žis. Moks­li­nin­ kai ti­ki­na, kad nau­jos tech­no­lo­gi­jos vis­ką ver­čia aukš­tyn ko­jo­mis. „Ne­pai­sant to, kad tūks­tant­me­ čius gy­ve­na­me su me­die­na, ga­li­ma sa­ky­ti, kad pra­de­da brėkš­ti me­die­ nos lai­kai. Atei­ty­je ji bus la­biau pri­ tai­ko­ma ir il­ga­lai­kė“, – ne­dve­jo­ja KTU Me­die­nos tech­no­lo­gi­jos ka­ted­ ros ve­dė­jas An­ta­nas Balt­ru­šai­tis. Jo duo­me­ni­mis, 90 pro­c. JAV pa­ sta­tų yra me­di­niai, tik did­mies­čiuo­ se vy­rau­ja ki­to­kia ar­chi­tek­tū­ra. „Už At­lan­to me­die­nos in­ži­ne­ri­ niai pro­duk­tai yra la­ bai iš­to­bu­lin­ti.

12

Pak­lau­sūs: Lon­do­ne jau sta­to­mi me­di­niai dau­gia­bu­čiai na­mai.

12

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 12, 2012

rubrika namai

Ban­do­ma­sis lai­ko­tar­pis – ne kliū­tis tė­vys­tės ato­sto­goms Ar ga­li nau­ja­gi­mio tė­tis pa­si­ nau­do­ti tė­vys­tės ato­sto­go­mis iki vai­kui sueis vie­nas mė­nuo, jei jis nė­ra iš­dir­bęs tri­jų mė­ne­ sių ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio? Rū­ta D.

Kot­ry­na Ja­ka­vi­čiū­tė

Akcentai: uostamiesčio centre stūksančio naujos statybos daugiabučio eksterjerui projektuotojai taip pat

pasitelkė medžio detales.

Vytauto Petriko nuotr.

Ar sta­ty­si­me me­di­nius dau­gia­bu­čius? 11

Me­die­na – ne tik de­ko­ ra­ty­vi­nė, bet ir konst­ ruk­ci­nė me­džia­ga, ku­ri ga­li bū­ti pri­tai­ko­ma sta­tant ir ma­sy­vius pa­ sta­tus“, – pa­brė­žė moks­li­nin­kas. Pa­sak jo, per­dirb­tos me­die­nos sa­vy­bės ge­res­nės nei tos, ku­ri tie­ siog iš­pjau­ta ir iš­džio­vin­ta. Iš me­ die­nos su­kur­tas in­ži­ne­ri­nis pro­ duk­tas – tai ap­kro­vas iš­lai­kan­tis ele­men­tas, ga­lin­tis pa­keis­ti plie­ ni­nes si­jas, gelž­be­to­nį. Pa­ži­ba – me­di­nis par­la­men­tas

2004 m. ati­da­ry­tas nau­ja­sis Ško­ti­ jos par­la­men­to Edin­bur­ge pa­sta­tas pa­sta­ty­tas iš me­di­nių konst­ruk­ci­jų. „Ško­ti­ja pa­su­ko į tau­so­jan­čias, ža­ lią­sias tech­no­lo­gi­jas. Vi­sa Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, ga­li­ma sa­ky­ti, yra pir­ mau­jan­ti vals­ty­bė šio­je sri­ty­je“, – ko­men­ta­vo A.Balt­ru­šai­tis. Pa­sak jo, jau nuei­ta la­bai to­li. Per ke­lias die­nas tar­si iš me­di­nių nar­ve­lių ga­li bū­ti su­mon­tuo­ja­mas 4–5 bu­tų na­mas. Iš me­di­nio kar­ ka­so ga­li bū­ti sta­to­mi nors ir 6–9 aukš­tų na­mai. Konst­ruk­ci­jos ga­na pa­tva­rios, o svar­biau­sia – leng­vos. Dar vie­nas me­die­nos pri­va­lu­mas yra tas, kad sta­ty­ti iš jos yra daug pa­pras­čiau, ga­li­ma ap­siei­ti be kra­nų ir kai ku­ rių ki­tų bran­gių įren­gi­nių. Moks­li­nin­kai at­krei­pė dė­me­ sį, kad me­dis nė­ra švais­ty­ti­na me­ džia­ga. Tik pra­šmat­nus na­mas ga­li bū­ti vien iš šios me­džia­gos. Pa­vyz­ džiui, kar­ka­so tar­pai už­pil­do­mi pi­ ges­ne šil­ti­ni­mo me­džia­ga. Pas­ta­to ap­dai­la taip pat ga­li bū­ti įvai­ri, ne­ bū­ti­nai me­di­nė. Pap­ras­tas, na­tū­ra­lus rąs­tas, pa­ sak A.Balt­ru­šai­čio, du­kart bran­ ges­nis už in­ži­ne­ri­nį, su­kli­juo­tą rąs­ tą. Vien na­tū­ra­laus iš­ti­si­nio rąs­to iš­džio­vi­ni­mas su­da­ro apie 80 pro­c. jo ap­dir­bi­mo ener­gi­jos. Me­dis pui­ kiai de­ra su ki­to­mis me­džia­go­mis, tad sta­ti­nio ap­dai­lo­je ga­li vy­rau­ti ke­lios fak­tū­ros. Moks­li­nin­kas nea­be­jo­ja, kad šiuo­lai­kiš­kas me­di­nis na­mas tik­rai pa­puoš­tų did­mies­tį. Kū­ren­ti mal­kas – pra­ban­ga

Šiuo­lai­ki­niai na­mai, ku­riuos sta­ tant pa­si­tel­kia­mos nau­jo­sios me­ die­nos ap­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jos,

gal­būt sto­vės il­giau net už gelž­be­ to­ni­nius na­mus. Moks­li­nin­kai ti­ki­na, kad, at­ si­žvel­giant į me­die­nos tan­kio ir stan­du­mo san­ty­kį, ge­res­nės me­ džia­gos dar nie­kas ne­su­kū­rė. Pa­ vyz­džiui, pa­siek­ti, kad si­jos bū­tų to­kios leng­vos ir pa­tva­rios, įma­no­ ma tik jas ga­mi­nant iš me­die­nos. „Aps­kai­čiuo­ta, kad plie­ni­nei si­ jai rei­kia še­šis kar­tus, gelž­be­to­ni­ nei – pen­kis kar­tus dau­giau ener­ gi­jos, nei to­kio pa­ties at­spa­ru­mo me­di­nei si­jai pa­ga­min­ti“, – pa­ly­ gi­no A.Balt­ru­šai­tis. Ma­ža to, me­die­na yra ne tik na­ tū­ra­li, bet ir at­si­nau­ji­nan­ti me­ džia­ga, ku­rią rei­kė­tų iš­nau­do­ ti efek­ty­viau. Spe­cia­lis­tai su­ta­ria, jog kū­ren­ti mal­kas yra nuo­dė­min­ ga, ku­rui ga­li­ma nau­do­ti ne­bent me­džių ša­ke­les ir žie­vę. Net drož­ lės ir pju­ve­nos ga­li virs­ti nau­din­ gais me­die­nos ga­mi­niais. „Mū­sų ša­ly­je kas­met nu­ker­ta­ma 7 mln. kub. m me­die­nos, o prieau­gis yra apie 13 mln. kub. m. Nu­ker­ta­ me ma­žiau nei yra ES vi­dur­kis. Di­ dė­ja tiek miš­kų tū­ris, tiek plo­tas“, – skai­čius pa­tei­kė A.Balt­ru­šai­tis. Jo ži­nio­mis, apie 2 mln. kub. m me­die­nos Lie­tu­va eks­por­tuo­ ja. „Jos ne­pa­nau­do­ja­me pri­dė­ti­nei ver­tei su­kur­ti Lie­tu­vo­je“, – prie­ kaiš­tau­ja moks­li­nin­kas. Ša­ly­je li­ku­si me­die­na virs­ta bal­ dais ir ki­to­kiais in­ter­je­ro ga­mi­niais, sta­ty­bi­nė­mis me­džia­go­mis, pa­vyz­ džiui, len­to­mis. Ap­de­gin­tas me­dis – il­gaam­žis

Me­die­ną mėgs­ta ne tik žmo­gus – ja min­ta mi­li­jar­dai mik­roor­ga­niz­mų. Moks­li­nin­kai su­ka gal­vas, kaip pa­ siek­ti, kad žmo­gaus nau­do­ja­ma me­ die­na mik­roor­ga­niz­mų ne­vi­lio­tų. Dar pro­pro­tė­viai ži­no­jo, kad ap­ de­gin­tas me­dis ne­gen­da, ne­be­pū­ va. La­biau sta­ty­bo­je tai pri­tai­ko­ma tik da­bar. Pa­kai­ti­nus me­die­ną su­de­gi­na­ mos tos me­džia­gos, ku­rio­mis mai­ ti­na­si gry­bai, va­ba­lai, ne­ma­to­dai, bak­te­ri­jos. Ant to­kios me­die­nos už­la­šin­tas van­dens la­še­lis at­ro­do tar­si gyv­si­dab­ris – jis ne­su­si­ge­ria. Hid­ro­ter­miš­kai ap­do­ro­ta me­die­ na pra­dė­ta nau­do­ti pla­čiai, taip pat ir Lie­tu­vo­je: lau­ko te­ra­soms, pa­sta­

tų ap­dai­lai, ma­ža­jai ar­chi­tek­tū­rai. Ka­dan­gi hid­ro­ter­mi­nio ap­dir­bi­ mo tech­no­lo­gi­ja yra bran­gi, to­kia mo­di­fik ­ uo­ta me­die­na ne vi­siems įper­ka­ma. Ki­ta ver­tus, at­si­žvel­ giant į tai, kad jos prie­žiū­ra ne­rei­ ka­laus pa­pil­do­mų iš­lai­dų, jos ne­ rei­kės per­da­žy­ti, ji bus il­gaam­žė, in­ves­ti­ci­jos at­si­per­ka. Nea­be­jo­ja­ ma, kad il­gai­niui nau­jo­viš­ka me­ die­na pigs ir taps kas­die­ny­be. Yra ir ant­ras laz­dos ga­las. Pa­kai­ tin­ta me­die­na ne­su­ge­ria drėg­mės, jos neį­ma­no­ma nu­da­žy­ti, tad rei­ kia ten­kin­tis na­tū­ra­lia spal­va. Tad moks­li­nin­kai ieš­ko bū­dų, kaip pa­ša­ lin­ti šį trū­ku­mą, dir­ba­ma na­no­da­ le­lių ly­giu. Yra ir dau­giau niuan­sų. Kai­ti­na­ma me­die­na šiek tiek pra­ ran­da tvir­tu­mą. To­dėl, pa­vyz­džiui, išo­rės ap­dai­lai ji kai­ti­na­ma dau­giau, o konst­ruk­ci­joms – ma­žiau. Me­die­nos pa­vir­šius taip pat ga­li bū­ti pa­den­gia­mas spe­cia­lia na­no­ dan­ga, ku­ri ne­bi­jo drėg­mės, me­ die­nos pa­vir­šius pa­ts nu­si­plau­na, vei­kia­mas ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­ lių ney­ra, ne­kei­čia spal­vos, į me­dį neį­si­su­ka ken­kė­jai. Taip ap­do­ro­ta me­die­na nė­ra kenks­min­ga žmo­gui ir ap­lin­kai. Ap­dai­los me­džia­gos to­bu­lė­ja

Šiuo­lai­kiš­kai neap­do­ro­tos me­die­ nos prie­žiū­ros va­rian­tų da­bar yra dau­gy­bė. Be hid­ro­ter­mi­nio ap­do­ ro­ji­mo, įmir­ky­mo, ga­li­ma pa­si­ telk­ti ge­riau­siai ži­no­mus – alie­jus, imp­reg­nan­tus, da­žus. Me­die­nos prie­žiū­ros me­džia­gos, ku­rios nuo­ lat to­bu­lė­ja, yra pa­kan­ka­mai na­tū­ ra­lios ir pa­ti­ki­mai tar­nau­ja. Jei rei­kia ap­do­ro­ti sto­go konst­ruk­ ci­ją, ku­ri ne­gaus kri­tu­lių, nuo bio­ lo­gi­nių ken­kė­jų už­ten­ka ap­sau­go­ti prie­mo­ne, pa­ga­min­ta van­dens pa­ grin­du. Jei me­dį rei­kia ap­sau­go­ti nuo nuo­la­ti­nės drėg­mės, bū­ti­na įmir­ky­ ti spe­cia­lio­mis prie­mo­nė­mis. Dau­ ge­lį jų ga­li­ma įsi­gy­ti par­duo­tu­vė­se. Po ke­lių de­šim­čių me­tų me­dį vis tiek ga­li tek­ti šiek tiek at­nau­jin­ti. Tie­sa, me­die­nos prie­žiū­ros prie­ mo­nės, skir­tos nau­jai me­die­nai, ga­li ne­tik­ti se­niems na­mams, ku­ rie jau se­niau bu­vo pa­deng­ti to lai­ ko me­džia­go­mis. Tad, at­nau­ji­nant se­nus me­di­nu­kus, ga­li tek­ti šauk­tis pa­vel­do spe­cia­lis­tų pa­gal­bos.

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Ko­mu­n i­ka­ci­jos sky­r iaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja

V

y­rams su­tei­kia­mos tė­vys­ tės ato­sto­gos lai­ko­tar­piui nuo vai­ko gi­mi­mo die­ nos iki tol, kol vai­kui su­ kaks vie­nas mė­nuo. Už šį ato­sto­gų lai­ką mo­ka­ma Li­gos ir mo­ti­nys­ tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta pa­šal­pa (Dar­bo ko­dek­so 179-1 straips­nis). Įs­ta­ty­mai ne­nu­ ma­to ap­ri­bo­ji­mų pa­si­nau­do­ti tei­se į tė­vys­tės ato­sto­gas tuo pa­grin­du, kad nė­ra pa­si­bai­gęs ban­do­ma­sis lai­ko­tar­pis pa­gal as­mens su­da­ry­ tą dar­bo su­tar­tį. Šiuo lai­ko­tar­piu dar­buo­to­jui tai­ko­mi vi­si dar­bo įsta­ ty­mai (Dar­bo ko­dek­so 105 straips­ nio 2 da­lis). Ire­na Kniukš­tai­tė

„Sodros“ Klai­pė­dos pa­šal­pų ir ne­dar­bin­g u­mo kont­ro­lės sky­r iaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja

V

a­do­vau­jan­tis Li­gos ir mo­ ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­ di­mo įsta­ty­mo nuo­sta­ to­m is, ap­d raus­ta­jam as­me­niui tė­vys­tės ato­sto­gų lai­ko­ tar­piu nuo vai­ko gi­mi­mo die­nos iki jam su­kan­ka vie­nas mė­nuo mo­ ka­ma tė­vys­tės pa­šal­pa. Tei­sę gau­ ti so­cia­li­nio drau­di­mo tė­vys­tės pa­šal­pą už tė­vys­tės ato­sto­gų lai­ ko­tar­pį tu­ri tė­vas, ku­ris drau­džia­ mas li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­niu drau­di­mu, iki pir­mos tė­vys­tės ato­ sto­gų die­nos tu­ri ne trum­pes­nį kaip 12 mė­ne­sių per pa­sku­ti­nius 24 mė­ ne­sius li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­ li­nio drau­di­mo sta­žą (to­liau – sta­žas), dėl tė­vys­tės ato­ sto­gų ne­dir­ba ir pra­ran­ da dar­bo pa­ja­mas (tu­rint pa­ja­mų, ma­žes­nių už pa­ skir­tą pa­šal­pą, mo­ka­mas pa­skir­tos pa­šal­pos ir pri­ skai­čiuo­tų drau­džia­mų­jų pa­ja­mų skir­tu­mas). Sta­ žo rei­ka­la­vi­mas ne­tai­ko­mas ap­draus­tie­siems as­me­ nims, ku­riems iki tė­vys­ tės ato­sto­gų pra­džios dar ne­bu­vo su­ka­kę 26 me­tai ir iki šių ato­sto­gų pra­džios neį­gi­jo sta­žo dėl to, kad sta­žo skai­čia­vi­

mo lai­ko­tar­piais mo­kė­si nu­sta­ty­ta tvar­ka įre­gist­ruo­to­se bend­ro­jo la­ vi­ni­mo ar pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se pa­gal die­ni­nę mo­ky­mo for­mą bei aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se pa­gal die­ni­ nę ar­ba nuo­la­ti­nę stu­di­jų for­mą, ir per­trau­ka nuo moks­lo pa­bai­gos, kol jie ta­po ap­draus­tai­siais as­me­ni­mis, ne­vir­ši­ja 3 mė­ne­sių (pa­gal moks­lo bai­gi­mą įro­dan­tį do­ku­men­tą), taip pat ap­draus­tie­siems, ku­rie iki tė­ vys­tės ato­sto­gų pra­džios neį­gi­jo rei­ka­lau­ja­mo sta­žo dėl to, kad nu­ ro­dy­tuo­ju lai­ko­tar­piu bu­vo drau­ džia­mi kaip pa­rei­gū­nai, ir per­trau­ka nuo jų sta­tu­so pa­si­kei­ti­mo iki kol jie ta­po ap­draus­tai­siais ne­vir­ši­ja 3 mė­ ne­sių. Tė­vys­tės pa­ šal­pa mo­ka­ma 100 pro­c. pa­šal­pos ga­vė­ jo kom­pen­suo­ja­mo­ jo už­dar­bio dy­džio bei iš­mo­ka­ma, pa­si­bai­gus tė­ vys­tės ato­sto­ goms.

13

trečiadienis, gruodžio 12, 2012

sportas

J.Kazlauskas subūrė asistentų komandą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas oficialiai pristatė savo štabą.

kad geriau viską bus pamatyti per dvejas rungtynes. Pirmąsias „Raptors“ žais su Dalaso „Mavericks“, antrąsias – su Hjustono „Rockets“. Susitiksime su vyrais, pakalbėsime ir tuomet galėsime daugiau papasakoti, kokia iš tiesų yra situacija. Pirmieji darbai – pradėti

Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Teko ieškoti kitų kandidatų

Kaip ir tikėtasi, 58-erių specialistas padėjėjais pasirinko gerai patikrintus kolegas, su kuriais perėjo ir ugnį, ir vandenį. Jam talkins Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas ir ilgametis Kauno „Žalgirio“ žaidėjas bei treneris Gintaras Krapikas. Rinktinėje taip pat darbuosis Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas ir Maskvos CSKA skautas Benas Matkevičius. Anot J.Kazlausko, visas kitas personalas – gydytojai, masažuotojai ir kiti asmenys – federacijos reikalas. „Jei iki šiol tas darbas buvo atliekamas gerai, vadinasi, tie specialistai liks savo vietose ir toliau“, – pažadėjo iš Panevėžio kilęs specialistas. Paklaustas, ar buvo sunku išsirinkti padėjėjus, J.Kazlauskas neatviravo, nes nenorėjo, kad kas nors iš paminėtųjų įsižeistų. „Kažkas galbūt netiko man, kažkas kitiems, – šiek tiek apie rinki-

Pertrauka: J.Kazlauskas prie rinktinės vairo grįžo po 11 metų.

mosi niuansus sakė naujasis rinktinės treneris. – Visais pasirinktais vyrais pasitikiu, esu patenkintas jų darbu ir tobulėjimu. Su kažkuriais teko dirbti anksčiau. Kol kas neteko darbuotis tik su S.Kavaliausku, tačiau atsiliepimai tiek iš žaidėjų, tiek iš kitų kolegų apie jį – patys geriausi. Fizinio pasirengimo specialistai Evaldas Kondratavičius ir S.Kavaliauskas yra to paties specialisto mokiniai. Jų metodika labai panaši. Kandidatų buvo daug. Visus peržvelgiau. Visi, kurie dirbs su jaunimo rinktinėmis, buvo tarp pretendentų. Manau, kad buvo pasirinktas optimaliausias variantas.“

Kodėl nepasirinko E. Kandratavičiaus, kurį J.Kazlauskas pakvietė kartu dirbti į Maskvos CSKA klubą, strategas apgailestavo, jog nesutapo rinktinės ir Rusijos komandos rengimosi laikas. „Europos čempionatas prasidės labai vėlai, todėl ir nepavyko susitarti su Maskvos klubu“, – priežastį įvardijo Kinijos ir Graikijos nacionalinėms rinktinėms vadovavęs treneris. Į užatlantę – pas žaidėjus

Netrukus J.Kazlauskas, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis ir vykdomasis direktorius Paulius Mo-

Medaliai iš jaunučių čempionato

Pamaina: jaunieji klaipėdiečiai – kikbokso pirmenybių prizininkai su treneriais.

Alytuje vykusiose atvirose Lietuvos jaunučių kikbokso pirmenybėse aštuonis medalius iškovojo klaipėdiečiai – „Titaniko“ sporto klubo jaunieji atletai.

Geriausiai sekėsi 14-mečiui Rokui Vitkui, rungtyniavusiam svorio iki 60 kg grupėje. Uostamiesčio sportininkas įveikęs visus varžovus iškovojo čempiono titulą. Lemiamo žingsnio finale nežengė ir sidabro medalius iškovojo 15-me-

čiai Danilas Nevolia (iki 57 kg) ir Artiomas Kuzmičiovas (iki 60 kg). Abu jie pralaimėjo alytiškiams Karoliui Karpuškai ir Aldui Sakalauskui. Bronzos medaliais pasidabino jauniausias Klaipėdos komandos narys – 11-metis Danilas Rusakovas (iki 40 kg), 12-mečiai Gediminas Gentvainis (iki 32 kg), Kevinas Nosovas (iki 40 kg), Augustinas Genutis (iki 78 kg) ir metais vyresnis Rustamas Bridžinskas (iki 55 kg). Dzūkijos sostinėje jėgas su lietuviais panoro išmėginti

sportininkai iš Rusijos, Estijos ir Lenkijos. Auklėtinių rezultatais patenkintas Vasilijus Nevolia prisipažino, kad „Titaniko“ sportininkai būtų pasirodę kukliau, jei ne būrys specialistų, rengusių kovotojus įvairiapusiškai. Zigmas Baitis mokė savigynos, Pavelas Nečiporenka kikbokso subtilybių, Mindaugas Kulikauskas ir Vytas Teišerskas suteikė bokso pamokų, Zenonas Bertulis perdavė graikų ir romėnų imtynių žinias. „Klaipėdos“ inf.

Tomo Raginos nuotr.

tiejūnas išvyks į Kanadą, Toronto miestą. „Kelionės tikslas – susitikti su mūsų rinktinės žaidėjais, – sakė J.Kazlauskas. – Donatas Motiejūnas negauna žaisti visiškai. Linas Kleiza tai žaidžia, tai nežaidžia, tai yra traumuotas. Jonas Valančiūnas gauna savo minutes, tačiau nuolat yra atgarsių ir gąsdinimų, kad gali prarasti vietą starto penkete. Pagrindinis rinktinės įžaidėjas taip pat yra traumuotas ir gauna žaisti nedaug. Kad nebūtų bereikalingų spekuliacijų, geriausia viską pažiūrėti vietoje. Iš pradžių svarstėme galimybę vykti į NBA „Visų žvaigždžių dieną“, tačiau nusprendėme,

Paklaustas apie pirmuosius darbus, J.Kazlauskas prisipažino, kad yra nuolat stebimi kandidatai, tvarkomi įvairūs reikalai: „Žiūrime, kaip žaidžia pretendentai. Apie rinktinę kalbėti dar anksti. Skautui taip pat duotos užduotys po truputį analizuoti varžovus, kad vėliau vienu metu nesupultų visi darbai. Yra sudarytas preliminarus rinktinės tvarkaraštis. Negalime pasakyti visų varžovų, su kuriais žaisime, tačiau jau esame išsakę norus, su kuo norėtume išmėginti jėgas, kokiuose turnyruose dalyvauti. Derinimas turbūt užtruks iki Naujųjų metų. Kai kurios komandos jau sutiko.“ Anot stratego, pirmoji stovykla planuojama Druskininkuose, antroji – Kaune, trečioji – Vilniuje. Tačiau viskas – preliminaru. Mat stovyklos Druskininkuose metu, dėl mieste vyksiančių renginių, žaidėjai turėtų dvi dienas išsikelti į viešbučio. O tai netenkina rinktinės vadovų. Pasiteiravus, ar su žaidėjais teko kalbėtis, treneris neslėpė, kad buvo susitikęs su keliais krepšininkais, kalbėjosi, kas buvo rinktinėje blogai, kas gerai. „Reikia išrinkti optimaliausią variantą. Visuomet yra ir geresnių, ir blogesnių dalykų. Komanda yra šeima. Nenoriu kalbėti, kas buvo blogai. Viskas yra subjektyvu. Vieno nuomone, tai gali būt gerai, kito – blogai“, – sakė J.Kazlauskas.

19

trečiadienis, gruodžio 12, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 18 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Jautis (04 21–05 20). Išsiskirs jūsų ir artimų žmonių ar autoritetingų asmenų nuomonės dėl vertybių. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai. Dvyniai (05 21–06 21). Jums nepatiks supantys dalykai. Tačiau nepulkite konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite žalos. Griebkitės jau išbandytų būdų atsipalaiduoti. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės (09 24–10 23). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikia jūsų nuoširdžios paramos. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Šaulys (11 23–12 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ši diena tikrai puiki. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe, ir šiandien prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti. Vandenis (01 21–02 19). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Vilniečio juvelyrikos paroda – iš mamuto kaulo ir perlų „Klaipėdos galerijoje“ šiandien išskirtinis įvykis – pirmąkart uostamiestyje savo kūrinių parodą atidarys vienas garsiausių ir originaliausių Lietuvos juvelyrų Sigitas Virpilaitis.

Jaunesniems kolegoms jis yra kokybės etalonas, kritikams – konceptualumo ir profesionalumo įsikūnijimas, o žiūrovams pamatyti S.Virpilaičio (g. 1961) darbus – reta, todėl nepaprastai trokštama šventė. Autorius – savitas, ironiškas, jo kūriniai nepaprastai kokybiški ir pasižymi tik šiam juvelyrui būdingu stiliumi.

„Parodoje Klaipėdoje pristatysiu papuošalus, sukurtus iš mamuto kaulo ir perlų. Retai naudoju šias medžiagas savo kūriniuose, tad ir man pačiam buvo smalsu, kas iš to išeis. Lyg paimtum seniai nenaudojamus muzikinius instrumentus, dulkančius orkestrinės duobės kampe, ir bandytum jais išgauti visus įmanomus garsus“, – mintimis dalijosi autorius. S.Virpilaičiui gerą gabalą mamuto ilties prieš keletą metų padovanojo Lietuvoje viešėjęs Amerikoje gyvenantis ir kuriantis juvelyras Aleksandras Šepkus. Dailininkas kruopščiai, be jokių gudrybių, pasitelkęs tik sa-

vo talentą ir amato išmanymą, rankų miklumą ir kantrybę, išgraviravo perregimus mamuto kaulo ažūrus, iš kurių „nuaudė“ koljė, seges ir auskarus. Kiekviename objekte autoriui buvo svarbi formos ir spalvų dermė: smulkus šviesiai gelsvo kaulo ažūro ir visais atspalviais žėrinčių pilkų perlų sąskambiai liudija apie kūrėjo meistrystę ir subtilumą. Vernisažas – gruodžio 12 d. 17.30 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale Herkaus Manto gatvėje, kur S.Virpilaičio juvelyrikos paroda „Mamuto kaulas ir perlai“ veiks iki 2013 m. sausio 17 d. „Klaipėdos“ inf.

Segės: S.Virpilaitis Klaipėdoje pristatys juvelyrikos kolekciją, sukurtą

iš mamuto kaulo ir perlų.

Orai

Šiandien vietomis pasnigs. Tempera­ tūra bus 2–7 laipsniai šalčio. Ketvirtadienį taip pat daug kur galimas snie­ gas. Temperatūra naktį 5–10, dieną 2–7 laipsniai šalčio.

Šiandien, gruodžio 12 d.

–6

–4

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–5

Šiauliai

Klaipėda

–5

Panevėžys

–4

Utena

–5

8.31 15.54 7.21

347-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 19 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas –4 Brazilija +27 Briuselis –3 Dublinas +3 Kairas +21 Keiptaunas +30 Kopenhaga –5

kokteilis Pa­si­ruo­šė apo­ka­lip­sei Kai­my­ni­nės Ru­si­jos ra­di­jo sto­tis su leng­ va pa­v y­do gai­de­le pra­ne­šė, kad vie­nas olan­dų in­ž i­nie­rius pa­ga­mi­no tiks­lią No­ jaus ar­kos ko­pi­ją (ne­ž i­nan­tiems, tai toks se­no­v i­n is lai­vas, ku­r ia­me ka­dai­se su­t il­ po vi­si že­mės gy­viai ir iš­si­gel­bė­jo per pir­ mą­jį pa­sau­lio tva­ną). Tai­gi tas lai­va­dir­bys olan­das il­gai var­tė Bib­li­ją, anų lai­k ų ma­ tus ver­tė met­rais ir sta­tė lai­vą. Kal­ba­ma, kad nau­jo­ji No­jaus ar­ka-mu­zie­jus skir­tas vi­suo­me­nės švie­ti­mui, esą lan­ky­da­mi lai­ vą ne­ž i­nan­tys la­biau su­si­do­mės re­li­gi­ja. „Kok­tei­lio“ agen­tui te­ko vie­na au­si­mi nu­ girs­ti, kad per die­ną lai­vą ga­lės ap­ž iū­rė­ti bent 3 tūkst. smal­suo­lių. Ta­čiau tik­ro­ji No­ jaus ar­kos dvy­nio su­kū­ri­mo prie­žas­tis to­ li gra­žu ne edu­ka­ci­nė. Aki­vaiz­du, su­ma­ nu­sis olan­das pui­kiai pa­si­ruo­šė dar vie­ nam žmo­n i­jos iš­ban­dy­mui, gruo­d žio 21 die­nos pa­sau­lio pa­bai­gai, ku­rią iš­pra­na­ ša­vo ma­jai. Ta­čiau tik­riau­siai apo­ka­lip­sė šį kar­tą mus ap­lenks. Prie­šin­gu at­ve­ju lai­ vą bū­tų sta­tęs tik­rai ne olan­das.

Ne­ti­kė­ki­te gan­dais „Kok­tei­l iui“ ten­ka rim­t a mi­s i­ja nu­ra­ min­t i aist­ras dėl ar­tė­jan­čios apo­ka­l ip­ sės. Nu­g ir­do­me, kad lau­k iant pa­sau­l io pa­bai­gos pa­n i­ka apė­mė vi­sus mies­te­ lius, kur se­ny­vos mo­te­rė­lės per­ka žva­ kes, ne­ša jas į baž­ny­čią šven­t in­t i, nes esą nuo gruo­d žio 21 die­nos ke­t u­r ias pa­ras rei­kės jas be per­sto­jo de­g in­t i ir mels­t i Vieš­pa­t ies at­lei­d i­mo, kad kaž­ ko­k ie neiš­ma­nė­l iai in­dė­nai sa­vo prie­ ta­rais kaž­ka­da už­prog­ra­ma­vo že­mės kom­piu­te­r į per­si­k ro­v i­mui. No­r i­me už­ tik­r in­t i, kad apo­ka­l ip­sė ateis ir praeis, kaip bet ku­ri ki­ta ne­gan­da. O štai Ka­lė­ dos, jos neiš­ven­gia­mos, pa­si­ruoš­ti joms bū­ti­na, rei­kia iš­si­kuop­ti jei ne dū­šią, tai bent tro­bą. Ir taip ap­si­va­lius lauk­ti nau­ jų iš­ban­dy­mų nau­juo­se me­tuo­se.

Abe­jo­nė: pa­sau­lio pa­bai­gos bai­mė

vis la­biau pri­me­na aud­rą stik­li­nė­je.

Pra­gaiš­tin­gas sap­nas Žą­sis pra­bun­da Ka­lė­dų ry­tą ir klau­sia kai­my­nės viš­ti­dė­je: – Įdo­mu, ko­dėl vi­są nak­tį obuo­lius sap­ na­vau?

Al­gos vė­luos „Bes­me­ge­n iams al­gas iš­mo­kė­siu va­ sa­rą“, – pa­reiš­kė Ka­lė­dų Se­ne­lis.

Skel­bi­mas laik­raš­ty­je Vi­du­ti­nio am­ž iaus vy­riš­kis, iš­si­la­vi­ni­ mas – aukš­ta­sis, be ža­lin­gų įpro­čių, tu­ rin­tis ge­rą dar­bą, ma­te­ria­liai ap­si­rū­pi­ nęs, par­duo­da iš­d žio­vin­tą par­ke­tą. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, ar ka­da nors klau­ so­tės są­ži­nės bal­so? O per ku­rią ra­di­jo sto­tį jis trans­liuo­ja­mas?

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+3 +5 –5 –5 +5 –5 +2 +2

Praha –4 Ryga –4 Roma +7 Sidnėjus +24 Talinas –5 Tel Avivas +20 Tokijas +10 Varšuva –1

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

-3

-6

-6

4

-6

-3

-2

-5

1

rytoj

penktadienį

-6

-7

-8

6

Padovanokite savo artimiesiems stebuklingų akimirkų su

„National Golf Resort“ ir „National Hotel“:

 Nakvynė jaukiame viešbučio kambaryje;  Romantiška vakarienė;  Naujųjų metų sutikimo pasiūlymas;  Golfo žaidimas bei pamokos su profesionaliu treneriu;  Golfo akademija.

Susisiekite su mumis ir mes padėsime nustebinti Jūsų artimuosius! Gražių švenčių ir neišsenkamų idėjų visiems! National Golf Resort www.nationalgolf.lt info@nationalgolf.lt 8 655 22 222

National Hotel www.nationalhotel.lt info@nationalhotel.lt 8 46 211 111

Šal­čio au­kos Bal­ka­nus sa­vait­ga­l į už­k lu­pęs ne­t i­kė­ tas šal­tis ir snie­gas nu­si­ne­šė ma­ž iau­ siai 10 žmo­n ių gy­v y­bę, dau­ge­l io sa­ vi­val­dy­bių gy­ven­to­jai li­ko be elekt­ ros. Bos­ni­jo­je oro tem­pe­ra­tū­ra nu­kri­ to iki 24 laips­nių šal­čio. Ša­ly­je su­ša­lo 2 žmo­nės. Dar 3 žmo­nės su­ša­lo Ser­bi­ jo­je, kur pū­gos ir stip­r ūs vė­jai be­veik pa­ra­ly­ž ia­vo šiau­r i­nę ša­l ies da­l į. Užs­ nig­tuo­se ke­liuo­se įstri­gu­sius ir eis­mą

Marijampolė

Vilnius

–6

Alytus

Vardai Joana, Dagmara, Gilmintas, Vaingedė, Vainius, Vainė, Žana

gruodžio 12-ąją

Rytas

-6

–3

–7

blo­ka­vu­sius kro­vi­ni­nius au­to­mo­bi­lius stum­dė ka­riš­k ių at­siųs­ti tan­kai. Kroa­ ti­jo­je gel­bė­to­jai miš­ke ra­do ne­g y­vai su­ša­lu­sį 40-me­t į, ku­r is anks­čiau bu­ vo pa­skelb­tas din­gu­siu. Re­mian­tis šal­ ti­niais Kroa­ti­jos li­go­ni­nė­se sa­vait­ga­l į mi­rė dar ke­tu­ri chro­niš­ko­mis li­go­mis sir­gę žmo­nės, ka­dan­gi dėl blo­go oro jų būk­lė pa­blo­gė­jo. BNS inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

1792 m. Lud­w ig van Beet­ho­ven, su­lau­kęs 22 me­t ų am­ž iaus, Vie­no­ je ga­vo pir­mą­ją mu­z i­ kos pa­mo­ką iš Franz Jo­ seph Haydn. 1896 m. Lon­do­ne bu­ vo pir­mą kar­t ą pa­de­ monst­r uo­tas ita­lų iš­ra­ dė­jo Gug­l iel­mo Mar­co­ ni ra­di­jo apa­ra­tas. 1913 m. Flo­ren­ci­jo­je bu­ vo ras­tas 1911 m. iš Pa­ry­ žiaus Luv­ro me­no mu­ zie­jaus pa­vog­t as Leo­ nar­do da Vin­ci še­dev­ ras „Mo­na Li­za“.

1915 m. gi­mė JAV dai­ ni­n in­kas ir ki­no ak­ to­r ius, „Os­ka­ro“ ap­do­ va­n o­j i­m o lau­rea­t as Frank Si­n at­ra. Mi­rė 1998 m.

2006 m. ei­da­mas 78-uo­ sius me­tus mi­rė Nep­rik­ lau­so­my­bės ak­to sig­na­ ta­ras Al­fon­sas Ža­lys. 2008 m. ei­da­mas 66-uo­ sius me­tus Vil­niu­je mi­rė na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­m i­jos lau­rea­ tas poe­tas Si­gi­tas Ge­da. 2010 m. JAV na­cio­na­li­nė Ka­lė­dų eg­lu­čių aso­cia­ ci­ja ofi­cia­l iai pri­pa­ž i­no, kad pir­mą kar­tą pa­sau­ ly­je eg­lė bu­vo pa­nau­do­ ta ren­gian­tis švęs­ti Ka­lė­ das 1510 me­tais Ry­go­je.

Į Pa­lan­gą – at­nau­jin­ti įža­dų Di­džiau­sia­me ša­lies ku­ror­te šven­ti­ne tra­di­ci­ja tam­pa Šven­to­sios šei­mos die­na. Jos me­tu san­ tuo­kos prie­sai­ką ga­lės at­nau­jin­ti su­ tuok­ti­niai iš vi­sos Lie­tu­vos. Pa­lan­gos baž­ny­čio­je gruo­džio 30ąją po Mi­šių po­ros kar­tos jau anks­ čiau sa­ky­tus prie­sai­kos žo­džius, po ku­rių joms bus su­teik­tas pa­lai­mi­ ni­mas. Per­nai kle­bo­nas Ma­rius Vens­kus Šei­mos die­nos pro­ga iš nau­jo pa­lai­mi­no 77 po­ras. „Jau ir šie­met su­lau­kia­me ne­ ma­žai skam­bu­čių tų žmo­nių, ku­rie do­mi­si ga­li­my­be at­nau­jin­ti prie­ sai­ką. Lau­kia­me vi­sų, nors ma­nau, kad svar­bu ne skai­čius, o prie­sai­ kos nuo­šir­du­mas“, – tvir­ti­no Pa­ lan­gos kle­bo­nas. Tą pa­čią die­ną po su­si­kau­pi­mo šei­mos kvie­čia­mos ir to­liau kar­ tu leis­ti lai­ką. Jū­ra­tės ir Kas­ty­čio skve­re vi­siems su­si­rin­ku­siems pa­ si­ro­dy­mą do­va­nos ži­no­mų Lie­tu­ vos at­li­kė­jų šei­my­ni­nė po­ra – Dei­ vis ir Re­na­ta. Kon­cer­to me­tu sce­na bus su­teik­ ta vi­siems, ga­lin­tiems su­reng­ti pa­ si­ro­dy­mą – kar­tu šok­ti, dai­nuo­ti, dek­la­muo­ti ar ki­taip pra­džiu­gin­ ti pub­li­ką. No­rin­tie­ji pa­de­monst­ ruo­ti sa­vo ge­bė­ji­mus kvie­čia­mi re­gist­ruo­tis e. pa­štu svie­sos.miestas@gmail.com. „Klai­pė­dos“ inf.

Dva­sia: po­rų prie­sai­kos skam­bės

vie­no­je gra­žiau­sių ša­lies baž­ny­čių.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.