2012-12-13 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 13, 2012

www.kl.lt

291 (19 592)

12

ab_aN`QVR[N Y ?RQNXa\_Vb` a @aN`f` 4bQ NcVĂ˜Vb`

turtas

82AC6?A. 162;6@ 4 ?B<1 6<

Prasisk olinusi u

A.But­ke­vi­Ä?ius ti­ki­na, kad jo­kiĹł uŞ­ku­li­si­niĹł su­si­ta­ri­mĹł dÄ—l tei­sia­mĹł DP na­riĹł nÄ—­ra.

Iki bran­duo­li­nÄ—s ra­ke­tos Ĺ iau­rÄ—s Ko­rÄ—­jai te­li­ko vie­nas Ĺžings­nis.

Lietuva 7p.

Pasaulis 11p.

ÄŽsi­ga­lio­sian­tis as­me­nĹł bank­ro­to ÄŻsta­ty­mas sko­li­nin­kams grÄ…­Şins vi­sa­ver­tÄŻ gy­ve­ni­mÄ….

s gyven tojus ge lbÄ—s

Daugumo ventojai je VakarĹł Euro pos ĹĄaliĹł jau gyskelbti sa anksÄ?iau turÄ— Lina Mra jo galimy vo – fizinio zauskai tÄ— lietuviai bÄ™ pa- l.mrazauskaite@d iena.lt savo gim asmens – bank ĹĄalyje bĹŤ tĹł ti galÄ—s ro tojoje ĹĄa Paskati valstybÄ—s galima vykdyti no sunk tik nuo lyje tai pa tÄ…, o Nau uĹžsienio me mÄ… dÄ—l ďŹ teismo priimtÄ… ki priimtu tis tus, dÄ—l dary- bankjai sprendi- bus tenkinami zinio as FiziniĹł mens ďŹ zinio as naujo ÄŻsta tĹł metĹł kovo. ro ÄŻsta „To ditoriĹł mens krerei tymu sie asmenĹł iĹĄieĹĄ dÄ—l kreditoriai bankroto. Kita ver- daryti sÄ…tolygas tymo ving liojama, galÄ— jo moku kalavimai ir at kiama sukojimÄ… ÄŻ ku mas. atkurti Lietuvoje jo nukreipti veikla uĹž ar jiems asmens rybiĹł te indivi doma, kaip Plane turi bĹŤ riamas esantÄŻ ďŹ turtÄ…, ir zi ti bankru kumÄ…, taipsiimanÄ?iĹł asme dualia kos ir eiliĹĄku nepaisydami nio cesÄ…, ne re per visÄ… bankro nuronĹł pat uĹžtik tuoti sve toliau nebus pa bespÄ—- suo tvarto proÄ?iau mo, rinti su mo- to uĹžsie tÄ… kre tur. togiau nio ĹĄalies kuriuos numa- metĹł, kiekvie kaip kartÄ… per kinimÄ…. ditoriĹł reikalavi balan- iĹĄieĹĄ pusÄ™ nam kre ÄŻstaty mo ko mĹł Ti

kamos lÄ— mai. Be jimas ga ditoriui ten- ÄŻ bankrutuo kimasi, kad to, lÄ—jo bĹŤti ĹĄos. bus Lietu ga linÄ?iĹł at ti paskatins ne limybÄ— ÄŻgytÄ… voje esantÄŻ turtÄ…, nukreiptas Ad si jau mi verslumÄ… skaityti su kre beiĹĄga- teismas po to, kai uĹž skolininko Ĺ˝mo nistratorius ste sienio di bÄ—s aky gaus ryĹž priÄ—mÄ— mercinÄ™ – sugrÄ…Ĺžins juos toriais bank lai nutartÄŻ dÄ—l ĹĄalies nuslo tÄ… roto veiklÄ… ir pinti prie bankrutuoti asmens savertÄŻ ekonomiĹĄ ÄŻ ko- prieĹžas proceso pabai gali volÄ— at savo gy gos. DÄ—l ministeri venimÄ…, kaip tei kai vi- je ryĹž Ä?iĹł bankrutuo ĹĄiĹł mi turtÄ… ir aktyvus skleisti visÄ… ti uĹžsie da nistrato jos riaus ÄŻsi bankroto adny- ve jĹł pirkimĹł ÄŽmoniĹł teisÄ—s gÄ— ĹŞkio nusprÄ™s vosi tik tie lie kiĹĄimas tu nimÄ…. ir ÄŻ jo gyNemoku politikos depar vieĹĄĹł- sĹł bu davo savo tur viai, kurie ti Ad vei mo ta dÄ—jas Ĺ˝yd politikos sky mento nio vals nÄ™ ilgainiui per niĹł intere- Ser vokatĹł kontoros riaus kelti ÄŻ uĹž rĹŤ tybÄ™ ir jo sie- vos vice Company“ „AAA Baltic Pirmieji nas PaĹĄkauskas. ve- – sakÄ— je ÄŻsi kur advokatÄ—s K.Baranaus UĹĄins ti ilgam“, to ÄŻstaty FiziniĹł asmenĹł Daikas. gimu, pa kaitÄ—s-Filonovie mo projek bankroreiĹĄkime nÄ—s teigerokai los iĹĄkÄ— anksÄ?iau tai pasirodÄ— dar Administ limo ďŹ zi dÄ—l bankroto byguŞę, kai nei ĹĄiĹł me nis vi siĹĄ as ra bu kai tĹł gemuo at projektas. vo priimtas nos visus torius Ĺžito ir sko skleisti savo tu privalo ÄŻstatymo rimo turlĹł mÄ…, kaip TodÄ—l ÄŻstatymo rodyti jamduomenis, iĹĄsa tuojanÄ?io bankruat miai nuros „So svarstÄ— advokatĹł siradiskolingus asmens jo paties rai asmenis gyveni sudarytas, ir bankro nen“ restruktĹŤ kontoir vykdyti mo ri to prakti bet ne su vas teisi kos grupÄ—szavimo susijusius aspektus, reikalavi tartis. Ji pabrėŞė, baigtas nin mas kad ĹĄis reikÄ—tĹł sie kas Mantas Pet vadoke ne padÄ— su jo turti- somai nuo ďŹ zitaikomas neprik jĹł metĹł ti visĹł pirma su viÄ?ius, launio asmens timi. ar turtinÄ—s eko pasta statuso pa „Per jÄŻ nominiu sunkme rĹłJei bank dÄ—ties. Ĺžai ÄŻmo nukentÄ—jo ne tik Ä?iu. trauktis rutuojantis as niĹł, bet muo ima ÄŻ nĹł – visĹł ir ďŹ ziniĹł nema- Pasinau pia savo ĹĄeĹĄÄ—lÄŻ, t. y. slÄ—pÄ— tur tam tikru pirma tĹł, kurie asme- M.Pet dos tik sÄ…Ĺžinin bankroto tÄ… ar pajamas, ar slegi keviÄ?iaus jei jis iki bylos savo bÄ—s nebu verslu. Bankroto uĹžsiima bank teigimu, kitiems ru vi ga asmenims turtÄ… „perraĹĄÄ—â€œ asmenĹł mas daliai tokiĹł limy- Ĺžmonestuoti nebuvimas galimybÄ—s at siskaitymo ga ir taip iĹĄ kai ďŹ ziniĹł atgraso tik tai, kad lÄ—jo reikĹĄti ne vengÄ— nuo min kuriuos roto su kredi ti savo kÄ… privalÄ—s visÄ… likusÄŻ gyve kita, o verslo verslÄ…, ypaÄ? smulÄ?iĹł pradÄ—- ga procesas nutrau toriais, banklimĹł pada mo kiamas. ni kĹłjÄŻ. Nes Be ditoriams kÄ—ti skolas sa mÄ… jie skolas idÄ—jai nesulau ri ki niĹł, tĹł dĹžia pavyzdĹžiui, kus sÄ—k mojo pro mÄ—s iĹĄvengti arba ieĹĄkoti bĹŤ vo kre- venimÄ….gali tekti grÄ…Ĺžin bausko dĹł, kaip ti visÄ… gy- asmuo netenceso inicijavimo, dĹžiui, slaps lĹł grÄ…Ĺžinimo, toks ka bank Pateikti statuso rutuojan pareiĹĄki ir pan.“, – tytis, slÄ—pti pa pavyz- roto Ä?io mÄ… iĹĄ juoti kito net 10 metĹł ne by sa ja gali inicisavo bank brėŞė, kad kÄ— M.PetkeviÄ?ius mas ir met, lÄ… ďŹ zinis asmuo kelti bank„Toks pa ro ga kai nega bankroto nesant ďŹ ziniĹł ir pa- ÄŻsipa darinys to. li ÄŻvykdy li tik tuo- as rei kiekvienÄ… me as gyvento reguliavimo mĹŤ menĹł mĹł mo gojimĹł – kai ti skoliniĹł kiĹł nÄŻ turÄ—tĹł atgra ÄŻsipareigo jai paten syti nuo ďŹ zinÄŻ sĹł ĹĄalies gudravi kÄ—jimo bet ka dÄ—tÄŻ nei kitĹł ĹĄaliĹł ÄŻ prastesnÄ™ pa- ir kai jĹł suma terminai pasibai ji- legalaus darmĹł, turto slÄ—pimo, kovirĹĄija 25 gyvento bo ir pan. gÄ™ pro nemÄ—nesiniĹł jai. cesas ga mi IĹĄvykda li duoti no Tad bankroto apie 21 250 algĹł dydÄŻ (ĹĄiuo nimaliĹł tik ta vo rimÄ… da, Anot jo, bankrutuoti sve ri bĹŤti ne litĹł). Fizinis as metu – tvirtai kai jo siekiantis rezultatÄ… ap mokus muo tupasiry asmuo yra ieĹĄkoti ga sukresni asme tur nys Ä—mÄ— nesÄŻ iki dienos, ne maĹžiau nei mÄ—- turtinÄ™ padÄ— Şęs atskleisti vi sÄ… savo gyvenimÄ… limybiĹł grÄŻĹžti ÄŻ tÄŻ ir neke vykstant normalĹł pareiĹĄkimÄ… iĹĄ kai teismui patei ti ir na vers jos bank kel lÄ…, pasiekti slÄ—pti kÄ— tiki ti bankro Ĺ˝.PaĹĄkaus ĹĄiuos tiks o vienas bĹŤdĹł no D.UĹĄin roto procesui“, to bylÄ…. kas ti. TodÄ—l lus Anot jos, skaitÄ—-Filonovie– papasigirdo – bankrutuo- limybÄ— bank pabrėŞė, kad apie Lat rutuoti ga- ce vykstant nÄ—. nemaĹžai tik sÄ…Ĺži vi sui admi suteikia bankroto ningam kalbĹł bankrutuo joje ar kitose ma nist proniui, ku fi ES ĹĄa jan ris atsa ziniam asme- nami visi ďŹ zi ratoriui bus priei„Akivaiz Ä?ius lietuvius. lyse turtÄ…, kingai val nio pagal sa do savo ti dokumentai, asmens suda blemĹł ka du, jog emigra vo ba arba rycijos muojamai aktyviai galimybes dir- ir duomenĹł ba valstybÄ—s regist ieĹĄkoti bĹŤ Lietuvai pro- ti, taip siekia rai zÄ—s, admi rius nist kai liktĹł dĹł, kad mĹŤsĹł versreikÄ—jo moka pat bando susi ÄŻsidarbin- ru taip pat galÄ—s apĹžiĹŤrÄ— ratotuojanÄ?io mÄ… darbÄ…: rasti geriau Lietuvo lininti bankje iĹĄ ĹĄalies asmens patal bandytĹł ir neiĹĄvykdami rÄ—s pajamĹł, ne „Jei asmuo ne gy naujo“, tu- vi pas: „Administ venamÄ…sias dirbs ir viskÄ… pra ÄŻmanoma – sa sus bank nesieks ratorius dÄ— kiek ve ru Ta Ä?iau kÄ— M.PetkeviÄ?ius. ti iĹĄ ditoriams,sumaĹžinti nuo nimo as tuojanÄ?io asmensĹžinos sto pektus, bendrijos advo ka tĹł pro gyÄŻstatymo jis negalÄ—s pa liĹł kre- turti susi ne sinaudo suteikia ners“ ad „Nordia Baublys fe si nÄ—s kurti ti tomis, padÄ—timi, sko jusius su jo ma ga mo vo & limybe atlomis ď Ž IĹĄeitys: kumÄ….“ Partkatas KÄ™s gau nauskas Vb\ ZR Teisme tutis gauti pa namomis ar ga ir gautei ab `X\ Y\` ON[X _b iĹĄkÄ—lus jamo limomis rotas Jung gÄ—, kad lietuviĹł Bara- bank ab\ aV cfX ďŹ zinio ro Teisinin mis.“ QN c\ Ă&#x; b [N a\` [R OR ] asmens kÄ— taip Latvijoje tinÄ—je Karalys bank- sÄ™ pa to bylÄ…, kredito N XR YVN[ `VR [V\ N ďŹ pat zi skir tÄ— riai nio ne af` je pa tam bu turi YV` ]N cfg as arba to brėŞė, kad N YVR` Tf vo Q VbV 9 riui pareikĹĄbankroto admi tei- santuo mens skolai atsi cR[ a\ WNV lema, pavyzdĹžiui,visuotinÄ— pro Na cV WĂ– radus koje at nistrabti asmenĹł bankroto kaip juridiniĹł atsiradusius savo reikalavimus, prastai pri sakomybÄ™ uĹž sko esant  @Uba aR_` sii Lietuvo iki lÄ… atveju. a\PX• [b\ je Anot jo, bankroto bylos fizinio asmens TodÄ—l reikÄ— ma abu sutuok paa_ mentuo tiesiog nebuvo tĹł svars tiniai. iĹĄkÄ—limo Teismui ta proce dienos. roto kÄ—limÄ… abiem tyti apie bankdĹŤra, pa regla- ďŹ zinis reikalavimus „Jei sko gal kuriÄ… patvirti asmuo bank lĹł atsira sutuoktiniams. nus ratoriui turi pateikroto administ- sutuoktinis uĹž do iki santuo kos, jas neat ti planÄ…, bus kaip nio iĹĄieĹĄkoma iĹĄ sko sakys, taÄ?iau lingo su turto da tuoktilies“, – aiĹĄkino ji.

Ĺ iandien priedas

Tur­tas tirps­ta auk­cio­nuo­se

bankro ta

is

Kaina 1,30 Lt

„Juk ne­su vi­siť­kai lais­vas priim­ti sa­vo spren­di­mus.“ Ĺ vie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ru ke­ti­nan­tis tap­ti Dai­nius Pa­val­kis ne­slÄ—­pÄ—, kad lai­ky­sis Vy­riau­sy­bÄ—s pro­gra­mos.

7p.

Klai­pÄ—­die­Ä?iai ne­sto­ko­ja ge­ru­mo Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Iki tre­Ä?ius me­tus dien­rať­Ä?io „Klai­ pÄ—­da“ or­ga­ni­zuo­ja­mos ge­ru­mo ak­ ci­jos pa­bai­gos li­ko vos ke­lios die­ nos. Ak­ci­ja su­lau­kÄ— iť­skir­ti­nio ge­ ra­da­riĹł dÄ—­me­sio. Po­Şiō­ris kei­Ä?ia­si

„„Ver­tÄ—: vals­ty­bÄ—s ÄŻmo­nÄ—s „Klai­pÄ—­dos re­gio­no ke­liai“ ne­nau­do­ja­mo tur­to auk­cio­ne sun­kio­ji tech­ni­ka iť­par­duo­ta uĹž li­ku­ti­nÄ™ ver­tÄ™. Spe­cia­lis­tai pa­

ste­bi, jog ÄŻmo­nÄ— ga­lÄ—­jo gauti ge­ro­kai dau­giau.

MÄ—­gi­ni­mai iť­par­duo­ti vals­ty­bÄ—s ÄŻstai­gĹł san­dÄ—­liuo­se dō­lan­tÄŻ tur­tÄ… vie­niems ke­lia ĹĄyp­se­nÄ…, ki­tiems – rim­tĹł klau­si­mĹł. Pa­vyz­ dĹžiui, kam ke­li­nin­kams bu­vo rei­ka­lin­gi ať­tuo­ni mie­ga­mų­jĹł komp­lek­tai, so­foslo­vos ar­ba sto­ma­to­lo­gi­nÄ— ÄŻran­ga.

Vy­tau­to Pet­ri­ko montaŞas

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ty­Ä?io­ja­si iĹĄ tur­to?

Vals­ty­bÄ—s ÄŻmo­nÄ— „Klai­pÄ—­dos re­ gio­n o ke­l iai“ pa­s kel­b Ä— par­d uo­ dan­t i ne tik ÄŻvai­r iÄ… ne­b e­n au­d o­ ja­m Ä… sun­k iÄ…­j Ä… tech­n i­k Ä…, bet ir ne­m a­Ş ai mie­ga­m o­j o komp­l ek­ tĹł bei sto­ma­to­logo kÄ—­dÄ™, uĹž ku­

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR KRETINGOS Ĺ˝IEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… penktadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. PasiĹŤlymas galioja iki gruodĹžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Ĺ˝iemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

riÄ… pa­n o­r Ä—­jo gau­t i 2 tĹŤkst. li­t Ĺł. ÄŽmo­n Ä— no­r i 3 tĹŤkst. li­t Ĺł uĹž vi­ sÄ… sto­m a­to­l o­g i­n ÄŻ ÄŻren­g i­n ÄŻ, kai uĹž bul­d o­ze­r ÄŻ „Sta­l i­n as“ – vos 5 tĹŤkst. li­tĹł. „Juk tai 14 t sve­rian­ tis bul­d o­ze­r is „Sta­l i­n as“. Kiek­ vie­nas me­ta­lo su­pir­kÄ—­jas su­pras, kad tai – per ma­Şa kai­na“, – aiť­ ki­no kon­kur­se da­ly­va­ vÄ™s Al­gis.

4

Dien­rať­Ä?io or­ga­ni­zuo­ja­ma ge­ru­ mo ak­ci­ja „BĹŤk drau­giť­kas gau­siai ĹĄei­mai“ su­lau­kÄ— didelio bō­rio klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł, no­rin­Ä?iĹł pri­si­dÄ—­ti prie gau­ses­niĹł ir so­tes­niĹł ne­tur­tin­gai gy­ve­nan­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł ĹĄven­Ä?iĹł. Pa­vie­niai gy­ven­to­jai ir ÄŻmo­nÄ—s ÄŻ re­dak­ci­jÄ… sku­bÄ—­jo ne­ťi­ni do­va­no­ mis, ku­rios tu­rÄ—­tĹł pra­skaid­rin­ ti nuo­tai­kÄ… dau­gia­vai­kÄ—ms ĹĄei­ moms. „Jau da­bar dĹžiau­gia­mÄ—s ak­ci­jos re­zul­ta­tais ir tuo, kad ge­ ru­mo ir dos­nu­mo ku­pi­ni klai­pÄ—­ die­Ä?iai da­li­ja­si su gau­sio­mis ĹĄei­ mo­mis“, – su dĹžiugesiu kalbÄ—jo dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ— Mi­la­na Ma­Ä?i­jaus­kie­nÄ—.

2

2

ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 13, 2012

miestas

Už­rak­tai pa­dės ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Jau ki­tą sa­vai­tę klai­pė­die­čiai ne­ ga­lės vaikš­čio­ti po sa­vi­val­dy­bę kur no­ri. Ant­ra­die­nį bus tes­tuo­ja­ ma įreng­ta elekt­ro­ni­nio rak­to sis­ te­ma.

Sa­vi­val­dy­bę pa­sie­kė 280 kor­te­lių – elekt­ro­ni­nių rak­tų, ta­čiau jų neuž­ te­ko. Te­ko už­sa­ky­ti dar 150. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jo Via­čes­la­vo Kar­ma­no­vo, pa­sta­ro­sios bus iš­da­ly­tos biu­dže­ti­ nių įstai­gų va­do­vams.

Pla­nuo­ja­ma, kad nau­ ja elekt­ro­ni­nio rak­to sis­te­ma sa­vi­val­dy­bė­ je pra­dės veik­ti nuo sau­sio 2 d.

„Ki­tą ant­ra­die­nį tes­tuo­si­me, kaip vei­kia sis­te­ma. No­ri­me tin­ ka­mai pa­si­ruoš­ti“, – sa­kė pa­va­ duo­to­jas. Sa­vi­val­dy­bės pir­ma­me aukš­ te tre­čia­die­nį jau bu­vo pa­sta­ty­ tas in­te­re­san­tams ap­tar­nau­ti skir­ tas ter­mi­na­las ir mo­ni­to­rius. Ja­me žmo­nės ga­lės pa­si­spaus­ti no­ri­mą pa­slau­gą ir bus nu­kreip­ti pas spe­ cia­lis­tą.

Pa­sak V.Kar­ma­no­vo, ka­dan­gi vi­ sos pa­slau­gos in­te­re­san­tams bus su­teik­tos pir­ma­me aukš­te, jiems ne­be­bus ko vaikš­čio­ti po li­ku­sius pa­sta­to aukš­tus. Be to, dau­ge­lį pa­slau­gų bus pra­ dė­ta teik­ti in­ter­ne­tu. Ruo­šia­ma tvar­ka, kaip mies­tie­ čiams bus ga­li­ma pa­tek­ti į mies­to ta­ry­bos po­sė­džius, pas ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rių. Anot V.Kar­ma­no­vo, nau­ja sis­te­ ma pa­dės už­tik­rin­ti sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų sau­gu­mą. „Šie­met jau bu­vo ke­le­tas ne­ma­ lo­nių at­ve­jų. Vie­na dar­buo­to­ja bu­ vo te­ro­ri­zuo­ja­ma pie­tų per­trau­kos me­tu. Bu­vo įvyk­dy­tos ir dvi va­gys­ tės“, – pa­sa­ko­jo pa­va­duo­to­jas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė pa­brė­žė, kad nau­ja už­ rak­to sis­te­ma – ir an­ti­ko­rup­ci­nė prie­mo­nė. „Gy­ven­to­jai vi­sus rei­ka­lus ga­lės su­si­tvar­ky­ti pir­ma­me aukš­te. Tie­ sio­giai su spe­cia­lis­tais jiems nė­ra ko bend­rau­ti“, – pri­dū­rė di­rek­to­rė. Pla­nuo­ja­ma, kad nau­ja elekt­ro­ ni­nio rak­to sis­te­ma sa­vi­val­dy­bė­je pra­dės veik­ti nuo sau­sio 2 d. Ki­lus ne­sklan­du­mams, šis ter­mi­nas ga­ li nu­si­kel­ti ir il­ges­niam lai­kui – iki va­sa­rio 1 d. V.Kar­ma­no­vas ak­cen­ta­vo, kad to­kia tvar­ka jau ga­lio­ja ki­tų mies­ tų sa­vi­val­dy­bė­se. Nau­jos sis­te­ mos įren­gi­mas at­siė­jo 13 tūkst. 300 li­tų.

Įtei­kė: TO­PO CENT­RO ati­da­ry­mo me­tu Klai­pė­do­je net trys lai­min­gos klai­pė­die­čių šei­mos bu­vo ap­do­va­no­

tos bui­ti­ne tech­ni­ka ir kom­piu­te­riu.

Klai­pė­die­čiai ne­sto­ko­ja ge­ru­mo 1

Pa­ra­mos ak­ci­jos glo­bė­ ja gau­sių šei­mų aso­cia­ ci­jos pir­mi­nin­kė In­ga Grub­liaus­ kie­nė pa­si­džiau­gė, kad žmo­nės kei­čia nei­gia­mą po­žiū­rį į dau­gia­ vai­kes šei­mas. Ne­be­gal­vo­ja­ma, kad bū­rį vai­kų ga­li au­gin­ti tik aso­ cia­lūs. Daug gra­žių gau­sių šei­mų rū­pi­ na­si sa­vo at­ža­lo­mis, ta­čiau ne vi­ sa­da iš­ga­li pa­si­rū­pin­ti ma­te­ria­lia jų ge­ro­ve. Tad, pa­sak I.Grub­liaus­kie­ nės, no­ri­si, kad vi­suo­me­nė to­kias šei­mas pa­lai­ky­tų ir pa­dė­tų. Pra­džiu­gins ren­gi­niais

Permainos: sa­vi­val­dy­bės pir­ma­me aukš­te jau pakeistos durys ir įdieg­

ta elektroninio rakto sistema.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pri­si­de­dan­ti prie ge­ru­mo ak­ci­ jos „Švy­tu­rio“ are­na pa­kvie­tė dvi šei­mas ap­si­lan­ky­ti nuo­tai­kin­guo­ se ka­lė­di­niuo­se ren­gi­niuo­se. Vie­ na šei­ma ga­lės pa­si­klau­sy­ti įspū­ din­go Man­to ir Kau­no sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­to, o ki­ta – pa­si­ džiaug­ti Mask­vos ba­le­tu „Gul­bių eže­ras“. „Džiau­g ia­m ės nors ne­d i­d e­l e da­le­le ga­lė­da­mi pri­si­dė­ti prie šios nuo­šir­džios ge­ru­mo ak­ci­jos. Ma­ lo­nu, jog ke­lios šei­mos ga­lės pa­ bū­ti drau­ge bei iš­vys­ti pa­sau­li­ nio ly­gio pa­si­ro­dy­mus“, – tei­gė „Švy­tu­rio“ are­nos di­rek­to­rė Jo­li­ ta Kric­kė. 24 kvie­ti­mais į ren­gi­nius prie ge­ru­ mo ak­ci­jos pri­si­dė­jo ir Žve­jų rū­mai.

Vai­kams – šil­tos ko­ji­nės

Bend­ro­vė „Ja­vi­nė“ vai­kams pa­do­va­ no­jo me­duo­lių. Pa­sak bend­ro­vės di­ rek­to­rės Vi­ta­li­jos Frei­ta­kai­tės, įmo­nė vi­sa­da pa­lai­ko so­cia­li­nę at­sa­ko­my­ bę ir šven­čių pro­ga pa­re­mia ge­ru­mo ak­ci­jas sa­vo pro­duk­ci­ja. „No­ri­me in­ ves­tuo­ti į vai­kus, ku­rie yra mū­sų vi­sų atei­tis“ – kal­bė­jo V.Frei­ta­kai­tė. Do­va­no­da­mi šil­tų ko­ji­nių vai­kams į ak­ci­ją įsi­trau­kė ir re­li­gi­nė bend­ruo­ me­nė „Iš­ga­ny­mo ar­mi­ja“ Lie­tu­vo­je. Į re­dak­ci­ją ne­ši­ni do­va­no­mis at­ gu­žė­jo lop­še­lio-dar­že­lio „Žu­vėd­ ra“ me­ni­nio ug­dy­mo mo­ky­to­ja Dai­ va Ši­lins­kie­nė su gau­sia pa­lai­ky­mo ko­man­da. Vi­so dar­že­lio tė­vų ir vai­ kų su­neš­tus žais­liu­kus „Žu­vėd­ros“ bend­ruo­me­nė nu­spren­dė pa­da­ly­ti į ke­lias da­lis ir do­va­no­ti tiems, ku­ riems la­biau­siai jų rei­kia. Dau­gia­vai­kis tė­vas Rus­la­nas Schnei­de­rat šei­moms do­va­no­ jo žais­lų. Jis sa­kė pui­kai su­pran­tąs dau­gia­vai­kių šei­mų gy­ve­ni­mą, tad la­bai pa­lai­ko gra­žią ini­cia­ty­vą. Ak­ci­jos da­ly­vė Ire­na Pau­laus­kie­nė pa­ti užau­go 12 vai­kų šei­mo­je. Ši ge­ru­ mo ak­ci­ja, at­gai­vi­nu­si vai­kys­tės pri­ si­mi­ni­mus, pa­ska­ti­no pri­si­dė­ti prie pa­ra­mos dau­gia­vai­kėms šei­moms. Prie ak­ci­jos sal­dai­niais, at­švai­ tais, krep­šiais ir ki­tais rei­ka­lin­gais daik­tais pri­si­dė­jo ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis.

Ap­rū­pi­no bui­ti­ne tech­ni­ka

TO­PO CENT­RAS, ta­pęs pro­jek­ to „Būk drau­giš­kas gau­siai šei­mai“ me­ce­na­tu, uos­ta­mies­ty­je vei­kian­ čiam In­for­ma­ci­jos ir pa­ra­mos gau­ siai šei­mai cent­rui pa­do­va­no­jo tai, kas šiuo me­tu rei­ka­lin­giau­sia – eko­no­miš­kų inf­ra­rau­do­nų­jų spin­ du­lių šil­dy­tu­vų. „Pri­va­lo­me da­ly­tis ir pa­gel­bė­ti tiems, ku­rie vyk­do kil­ nią gy­ve­ni­mo mi­si­ją – au­gi­na gau­ sią šei­mą. Ge­ra su­teik­ti šei­moms džiaugs­mo aki­mir­kų ir dar la­biau pra­skaid­rin­ti šven­ti­nę ka­lė­di­nę nuo­ tai­ką“, – tei­gė „To­po gru­pės“ bend­ ra­sa­vi­nin­kė Au­re­li­ja Rus­tei­kie­nė. Uos­ta­mies­ty­je įkur­di­nęs di­ džiau­sią na­mų tech­ni­kos ir elekt­ro­ ni­kos par­duo­tu­vę Lie­tu­vo­je TO­PO CENT­RAS įsi­jun­gė į klai­pė­die­čių bend­ruo­me­nę kaip so­cia­liai at­sa­ kin­gas in­ves­tuo­to­jas. Tik­ras ka­lė­di­nis ste­buk­las nu­švi­ to net trims dau­gia­vai­kėms pa­ra­ mos ir at­jau­tos rei­ka­lin­goms klai­ pė­die­čių šei­moms – iš ką tik du­ris at­vė­ru­sio pre­ky­bos cent­ro į lai­min­ gų šei­mų na­mus iš­ke­lia­vo nau­ja bui­ties ir kom­piu­te­ri­nė tech­ni­ka. Nes­pė­ju­sie­ji ir dar no­rin­tie­ji pri­ si­dė­ti prie ge­ru­mo ak­ci­jos ši­tai ga­ li pa­da­ry­ti iki gruo­džio 17 d. Ak­ci­ją vai­ni­kuos šven­ti­nis ren­gi­nys gruo­ džio 19 d. Žve­jų rū­muo­se, kur bus iš­da­ly­tos paau­ko­tos do­va­nos.

Ko­mi­te­tuo­se – po­ky­čiai Mil­da Ski­riu­tė Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos ko­mi­te­ tuo­se – ro­ki­ruo­tės. Nau­ji ta­ry­bos na­riai pa­keis į Sei­mą iš­ke­lia­vu­sius ko­le­gas. Ko­mi­te­tus pa­keis­ti pa­no­ ro ir ki­ti ta­ry­bos na­riai.

Mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rė Vai­da Žvi­kie­nė tvir­ti­no, kad šiuo me­ tu ren­gia­mas ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tas dėl nau­jų ko­mi­te­tų su­ dė­čių, ku­rias tvir­tins mies­to ta­ ry­ba. Da­bar­t i­n is So­c ia­l i­n ių rei­ka­l ų ko­mi­te­to na­rys Vy­gan­tas Va­rei­ kis pa­no­ro pe­rei­ti į Sa­vi­val­dy­bės tur­to ko­mi­te­tą. Vie­ta ja­me at­si­ lais­v i­n o, kai Eu­ge­n i­j us Gent­v i­

las pa­si­trau­kė iš mies­to ta­ry­bos. Dirb­ti So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­ te vie­to­je V.Va­rei­kio pa­no­ro Aud­ ro­nė Bal­nio­nie­nė. Ji dir­bo Stra­ te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­te. Mies­to ta­ry­bo­je ji pa­kei­tė Ro­lan­dą Bra­ žins­ką. A.Bal­nio­nie­nę Stra­te­gi­nės plėt­ ros ko­mi­te­te pa­keis bend­ra­par­tie­ tė Li­na Skrups­ke­lie­nė. Iš ta­ry­bos pa­si­trau­ku­sią Iri­ną Ro­zo­vą, ku­ri dir­bo So­cia­li­nių rei­ ka­lų ko­mi­te­te, pa­keis vie­to­je jos atė­ju­si Ju­li­ja Pliu­tie­nė. L.Skrups­ke­lie­nė ir J.Pliu­tie­nė dar ne­bu­vo pa­skir­tos dirb­ti ko­mi­ te­tuo­se. Jos į mies­to ta­ry­bą atė­jo ir pri­sie­kė lapk­ri­tį vy­ku­sio po­sė­džio me­tu.

Nuo­tai­ka: dar­že­lio „Žu­vėd­ra“ bend­ruo­me­nės at­sto­vai at­ne­šė ne tik do­va­nų, bet ir už­trau­kė dai­ną.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 13, 2012

miestas Už­de­gė me­no­rą

Be­dar­bių atė­jo ma­žiau

Dis­ku­ta­vo apie paukš­čius

Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je bu­vo už­ deg­tas žy­dų tau­tos sim­bo­lis – Di­džio­ji me­no­ra. Taip Klai­pė­dos žy­dų bend­ruo­me­nė tra­di­ciš­kai pra­dė­jo šven­ti­nį Cha­nu­kos lai­ ko­tar­pį, ku­ris trun­ka 8 die­nas. Per Cha­nu­ką, be re­li­gi­nių apei­gų, įpras­ta links­min­tis, žais­ti, dai­ nuo­ti tra­di­ci­nes dai­nas, val­gy­ti aly­vų alie­ju­je kep­tus pa­tie­ka­lus.

Lapk­ri­tį į Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nę dar­bo bir­žą krei­pė­si 3,3 tūkst. be­dar­bių – 8 pro­c. ma­žiau nei spa­lį. Tarp be­dar­biais ta­pu­sių as­ me­nų mo­te­rys su­da­rė 45 pro­c., jau­ni­mas iki 25 me­tų – 22 pro­c., vy­res­ni nei 50 me­tų – 21 pro­c. Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo iš­ mo­ka pa­skir­ta 1107 as­me­nims – 3 pro­c. ma­žiau nei spa­lį.

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ini­cia­ty­ va ap­tar­tos Bal­ti­jos jū­ro­je prie Kur­šių ne­ri­jos kran­tų žie­mo­jan­ čių van­dens paukš­čių ap­sau­gos pro­ble­mos. Pa­si­ta­ri­mas or­ga­ni­ zuo­tas at­si­žvel­giant į pa­vie­šin­tą at­ve­jį, kai jū­ro­je ties Juodk­ran­ te žve­jų tink­luo­se bu­vo pa­ste­bė­ ta dau­gy­bė žu­vu­sių an­čių nuo­ dė­gu­lių.

Ke­lei­vių lau­kia nau­jo­vės

Nuo sau­sio uos­ta­mies­ty­je ne tik pigs da­ lis mies­to au­to­bu­sų bi­lie­tų, bet bus pa­ teik­ta ir ki­tų nau­jo­vių. Ke­lei­viai bus ska­ti­ na­mi rink­tis elekt­ro­ni­nius bi­lie­tus. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pigs nuo 7 iki 30 pro­c.

Nuo sau­sio 1 d. mies­to au­to­bu­sų elekt­ro­ni­niai ter­mi­nuo­tie­ji bi­lie­ tai, ku­riais nau­do­ja­si 63 pro­c. ke­ lei­vių, pigs nuo 7 iki 30 pro­c. pri­ klau­so­mai nuo jų rū­šies. Au­to­bu­sų bi­lie­tų kai­nas su­ma­ žin­ti lei­džia nuo sau­sio 12 pro­c. šiai pa­slau­gai ma­žė­jan­tis pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­tis bei įgy­ven­din­ tos trans­por­to per­tvar­kos.

Gintaras Neniškis:

Prie po­pie­ri­nių bi­lie­ tų pa­nai­ki­ni­mo Klai­ pė­do­je ei­na­ma pa­ leng­va. Skai­čiuo­jant kai­nas įver­tin­ta su­ ma, ku­rią rei­kės su­mo­kė­ti už nau­jus au­to­bu­sus, pa­di­dė­siąs ku­ro ak­ci­zas. La­biau­siai kai­nos ma­žė­ji­mą pa­ jus die­nos ar sa­vai­tės bi­lie­tų tu­ rė­to­jai. „Klai­p ė­d os ke­l ei­v i­n io trans­por­to“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis pa­brė­žė, kad to­kiu bū­du sie­kia­ma pa­ska­tin­ti klai­pė­die­čius jais nau­do­tis. Po­pie­ri­nių ir elekt­ro­ni­nių kar­ti­ nių bi­lie­tų kai­na iš­liks to­kia pa­ti – 2 ir 1,80 li­to ati­tin­ka­mai. Ne­si­keis ir marš­ru­ti­nių tak­si ke­lio­nės kai­ na. Ji iš­liks 2,50 li­to die­ną ir 3,40 li­to nak­tį. Aiš­kin­ta, kad su­ma­žin­ti marš­ru­ ti­nių tak­si bi­lie­tų kai­nos ne­ga­li­ma, nes nuo sau­sio di­dės mi­ni­ma­li al­ga, o ji mo­ka­ma be­veik vi­siems „mik­ riu­kų“ vai­ruo­to­jams. Dėl bi­lie­tų kai­nų su­ma­ži­ni­mo „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ ne­teks 8 pro­c., tai yra 2,5 mln. li­ tų pa­ja­mų. Po­pie­ri­nių bi­lie­tų ne­liks

Nuo sau­sio 1 d. mies­to au­to­bu­sų ke­lei­vių lau­kia ne­ma­žai nau­jo­vių.

G.Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad ke­lei­viai bus ska­ti­na­mi nau­do­tis elekt­ro­ni­ niais kar­ti­niais bi­lie­tais. Jų po­pu­ lia­ru­mas au­ga ne­ženk­liai. Per me­tus elekt­ro­ni­nių kar­ti­nių bi­lie­tų par­duo­ta vi­du­ti­niš­kai tik 10 pro­c. dau­giau nei per­nai, nors jų kai­na ir ma­žes­nė nei po­pie­ri­nių. „Rei­kia dė­ti kuo dau­giau pa­stan­ gų, kad jie tap­tų po­pu­lia­res­ni. Atei­ ty­je po­pie­ri­nių bi­lie­tų ne­be­liks“, – tvir­ti­no G.Ne­niš­kis. Sie­kiant, kad elekt­ro­ni­niai kar­ ti­niai bi­lie­tai bū­tų po­pu­lia­res­ ni, po­pie­ri­niai ne­be­bus pla­ti­na­mi „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­ to“ ka­so­se. Jų bus ga­li­ma įsi­gy­ti tik kios­ke. Taip pat bus pa­nai­kin­ti ap­ri­bo­ ji­mai elekt­ro­ni­niams kar­ti­niams bi­lie­tams. Da­bar kor­te­lę bu­vo ga­ li­ma pa­pil­dy­ti nuo 10 iki 100 bi­ lie­tų. Nuo sau­sio šių ap­ri­bo­ji­mų ne­liks. Au­to­bu­suo­se ne­bus par­da­vi­nė­ ja­mi leng­va­ti­niai bi­lie­tai, ku­riems tai­ko­ma 50 ar 80 pro­c. nuo­lai­da, o tik vi­sos kai­nos. Taip sie­kia­ma su­ma­žin­ti trans­ por­to prie­mo­nių pra­sto­vas. „Prie po­pie­ri­nių bi­lie­tų pa­nai­ki­ ni­mo Klai­pė­do­je ei­na­ma pa­leng­va. Kau­ne po­pie­ri­nių bi­lie­tų, iš­sky­rus par­duo­da­mų au­to­bu­se, at­si­sa­ky­ta jau va­sa­rą. Vil­nius vėl pra­dė­jo dis­ ku­si­ją apie tai. Pas mus tai vyks­ ta pa­laips­niui“, – tvir­ti­no G.Ne­ niš­kis. Ra­jo­nas ne­pri­si­dė­jo

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei ne­pa­vy­ ko su­si­tar­ti su ra­jo­no val­džia, kad ši pri­si­dė­tų prie ke­lių gy­ven­vie­čių gy­ven­to­jų ve­žio­ji­mo į uos­ta­mies­tį, tad kai kur ke­lio­nė ne tik kad ne­ pigs, o dar­gi brangs. 11A ma­žo­jo au­to­bu­so ke­lei­viai, gy­ve­nan­tys už Lė­bar­tų, už vien­kar­ti­nį bi­lie­tą mo­ kės 2,40 li­to. Tiek pat ke­lio­nė kai­nuos ir Klai­ pė­dos ra­jo­no te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­ tiems 7 au­to­bu­so ke­lei­viams.

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­d ien 9 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas da­ly­ vaus As­mens ir vi­suo­me­nės sau­g u­ mo, so­cia­li­nių rei­ka­lų ir svei­ka­tos sri­ ties dar­bo gru­pės po­sė­dy­je, ren­g iant Klai­p ė­dos mies­to stra­te­g i­n į plėt­ros pla­ną 2013–2020 m. 15 val. jis da­ly­vaus sa­vi­val­dy­bė­je vyk­sian­čia­me su­si­ti­k i­ me, ku­r io me­tu bus ap­tar­tas sa­v i­val­ dy­b ės ir Lie­t u­vos ar­chi­tek­t ų są­jun­ gos Klai­pė­dos ap­skri­t ies or­ga­n i­za­ci­ jos bend­ra­dar­bia­vi­mas. Kon­fe­ren­ci­ja. Šian­dien 13.30 val. Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Ma­žo­jo­je au­lo­je – VI kor­pu­se pra­si­dės kon­fe­ren­ci­ja – so­cia­l i­n is fo­r u­mas „Klai­pė­dos vers­lo die­na“, ku­r i uos­ta­m ies­t y­je ren­g ia­ma tre­čią kar­tą. Šie­met ren­g i­ny­je ypa­tin­ gas dė­me­sys bus ski­ria­mas bend­ruo­ me­nių da­ly­va­vi­mui vys­tant smul­k ų­ jį ir vi­du­ti­n į vers­lą. Pas­kai­ta. Šian­d ien 18 val. Že­mai­t i­jos dai­l i­n in­k ų są­jun­gos ga­le­r i­jo­je (Žve­jų g. 1/2). Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­ tė Es­lan­da Vai­tie­ku­tė ir Kau­no Vy­tau­ to Di­d žio­jo uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas Si­ gi­tas Lū­ž ys dis­k u­tuos te­ma „Per­lo­jos res­pub­li­ka: 1918–1919 (1923)“. Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas. Kon­cer­tas. Ry­toj 17 val. Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­k ul­te­to kon­cer­ tų sa­lė­je vyks kon­cer­tas „Ka­lė­dų be­ lau­k iant“. Jo me­tu pa­si­ro­dys Me­nų fa­ kul­te­to at­li­kė­jai. Žu­vie­nė. Šeš­ta­d ie­n į nuo 12 iki 14.30 val. Teat­ro aikš­tė­je vyks lab­da­ros ren­ gi­nys. Jo me­tu klai­pė­d ie­čiai kvie­čia­ mi pa­ra­gau­ti žu­vie­nės, ka­rei­viš­kos ko­ šės, su­šil­ti prie šven­ti­nio lau­žo. Ren­gi­ nį 11 me­tus or­ga­ni­zuo­ja Va­ka­r ų Lie­tu­ vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­ de­ra­ci­ja ir Lie­t u­vos ka­r i­nės jū­r ų pa­ jė­gos.

Spren­di­mas: ke­lei­viai bus ska­ti­na­mi nau­do­tis elekt­ro­ni­niais bi­lie­tais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

20 cen­tų pigs ke­lio­nės marš­ru­ ti­niais tak­si į Pa­lan­gą ir Ai­sę. Į pa­ sta­rą­ją gy­ven­vie­tę ma­žiau kai­nuos ir bi­lie­tas au­to­bu­su. Dėl bi­lie­tų kai­nų dar tu­ri ap­ si­spręs­ti mies­to ta­ry­ba. Po­li­ti­ kai sa­vo ver­dik­tą iš­sa­kys gruo­džio 20-ąją. Dėl šios prie­žas­ties nuo gruo­ džio 15 iki 20 d. ne­bus pil­do­mi ter­ mi­nuo­tie­ji bi­lie­tai.

30

– tiek pro­c. dau­giau­sia pigs kai ku­rių rū­šių ter­mi­nuo­tie­ji au­to­bu­sų bi­lie­tai.

Mė­ne­si­nių ter­mi­nuo­tų­jų bi­lie­tų kai­nos (Lt)

Dienos telegrafas

Mė­ne­sio ter­mi­nuo­tie­ji var­di­niai vi­sų sa­vai­tės die­nų (spau­dos kios­kuo­se)

Se­na kai­na 95

89

Mė­ne­sio ter­mi­nuo­tie­ji var­di­niai (įmo­nės „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ ka­so­je)

93

87

Mė­ne­sio ter­mi­nuo­tie­ji var­di­niai (pil­dant in­ter­ne­tu)

90

Nau­ja kai­na

84

Me­ti­nis var­di­nis ter­mi­nuo­ta­sis vi­sų sa­vai­tės die­nų (spau­dos kios­ke)

998

890

Sa­vai­tės ter­mi­nuo­ta­sis bi­lie­tas

50

35

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 8 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ja­n i­na Bal­se­vi­čie­nė (g. 1923 m.), Ag­nė Ja­ni­na Jag­mi­nie­nė (g. 1926 m.), Jo­sif Knyr­ko (g. 1935 m.), Juo­zas Gir­tas Bi­ta­ra­vi­čius (g. 1935 m.), Ju­l i­jo­nas Al­g i­man­tas Le­ pars­kas (g. 1937 m.), Juo­za­pa Jon­k ie­ nė (g. 1937 m.), Juo­zas Ku­bi­lius (g. 1951 m.), Jo­nas Gir­de­nis (g. 1943 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­g ir­das Juš­ke­v i­čius, Bro­nė Do­mar­ kie­nė, Ag­nė Ja­n i­na Jag­mi­n ie­nė, Juo­ zas Gir­tas Bi­ta­ra­v i­čius, Ja­n i­na Bal­se­ vi­čie­nė, Ala Go­lov­ko. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 60 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, pil­vo ir gal­vos skaus­ mais, krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais.

4

ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012

miestas

Tur­tas tirps­ta auk­cio­nuo­se 1

Auk­cio­ne pa­mė­gi­nęs da­ ly­vau­ti vy­riš­kis ti­ki­no, jog už to­kią tech­ni­ką bu­vo ga­li­ma gau­ti ne­ma­žą su­mą. „Val­džia ty­čio­ja­si iš sa­vo tur­to. Už 20 t sve­rian­tį eks­ka­va­to­rių auk­ cio­ne gau­ti tik 5 tūkst. li­tų. Ta­čiau tik­ras „me­ta­lis­tas“ bū­tų mo­kė­jęs 12–13 tūkst. li­tų. Ar nie­kas ne­no­ ri už­dirb­ti ir kuo dau­giau lė­šų gau­ ti į vals­ty­bės įmo­nės ka­są?“ – įta­ ri­nė­jo vy­riš­kis.

Perž­vel­gus par­duo­da­mo tur­ to įkai­nius, spe­cia­lis­tui neužk­liu­ vo leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių kai­nos. Ta­čiau A.Sa­ka­laus­kas pa­ste­bė­jo, kad už trak­to­rių DT-75 pra­šo­ma 2 tūkst. li­tų kai­na aiš­kiai yra per ma­ža, gal net per­pus. „Na taip, gal ir 4 tūkst. li­tų bū­tų ver­ta mo­kė­ti, tik rei­kia ži­no­ti vi­sus niuan­sus. Ne­bu­vau ta­me auk­cio­ ne, ne­ži­nau vi­sos in­for­ma­ci­jos“, – pa­ste­bė­jo A.Sa­ka­laus­kas.

Ką galima nupirkti už 1 li­tą?

At­si­sa­ko poil­sio na­mų tur­to

„Klai­pė­dos re­gio­no ke­lių“ skel­bia­ ma­me auk­cio­ne pa­teik­tas 131 par­ duo­da­mo daik­to są­ra­šas. Tarp sta­lų ir kė­džių, par­duo­da­ mų už 1 li­tą 21 cen­tą, – už to­kią pat su­mą siū­lo­mi kom­piu­te­riai mo­ni­ to­riai, vi­ryk­lės. Kiek bran­giau, už be­veik 5 li­tus, ga­li­ma įsi­gy­ti te­le­ vi­zo­rių. O ki­še­nė­je tu­rint 6 li­tus, bū­tų ga­li­ma pirk­ti net ir šal­dy­tu­vą. Įvai­rūs elekt­ri­niai sta­ty­bų ar so­ do įran­kiai par­duo­da­mi už 10 li­tų. O štai „Au­di 100 Avant“, pa­ga­ min­tą 1999 m., siū­ly­ta įsi­gy­ti už 500 li­tų. „Ta­čiau ko­dėl už 20 t sve­rian­ tį eks­ka­va­to­rių, ku­riuo ka­sa­mi ka­ na­lai, pra­šo­ma 5 tūkst. li­tų? Su­ma yra aki­vaiz­džiai per ma­ža“, – kal­ bė­jo įvy­ku­sio auk­cio­no da­ly­vis. Paš­ne­ko­vas ti­ki­no, kad už iš­ komp­lek­tuo­tą sun­kias­vo­rę tech­ ni­ką pra­šy­ta 2 tūkst. li­tų, o me­ta­lo su­pir­ki­nė­to­jai už ją bū­tų at­sei­kė­ję nuo 3 tūkst. iki 3,5 tūkst. li­tų. Au­to­mo­bi­lis GAZ, pa­ga­min­tas 2001 m., esą kai­mo dar­bams ga­lė­ jo bū­ti nu­pirk­tas už 2,5 tūkst. li­tų. „Auk­cio­ne pra­šy­ta už jį tūks­tan­ čio li­tų, o tai juk sa­vi­var­tis“, – kai­ nos ne­ga­lė­jo su­pras­ti vy­ras. Me­ta­lo kai­ną re­gu­liuo­ja bir­ža

Me­ta­lo su­pir­ki­mu be­si­ver­čian­čios įmo­nės „Kuu­sa­kos­ki“ at­sto­vas And­rius Sa­ka­laus­kas ti­ki­no, kad šiuo me­tu už to­ną me­ta­lo įmo­nė yra pa­si­ruo­šu­si su­mo­kė­ti 830 li­tų ir dar pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį. „Pui­kiai ži­nau, kas yra bul­do­ ze­ris „Sta­li­nas“. Jei jis neiš­komp­ lek­tuo­tas ir sve­ria tiek, kiek pa­ra­ šy­ta jo tech­ni­nia­me pa­se, mes už jį

Įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ di­rek­to­rius Pet­ras Kau­či­kas aiš­ki­ no, kad ke­liais be­si­rū­pi­nan­ti įmo­nė iš tie­sų sa­vo san­dė­liuo­se tu­ri sto­ ma­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­to įran­gą. „Mums anks­čiau pri­klau­sė poil­ sio na­mai Pa­lan­go­je. Ten nuo se­nų lai­kų bu­vo sto­ma­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­

Pel­nas: įmo­nės va­do­vas P.Kau­či­kas džiau­gia­si auk­cio­nu, nors ja­me

išau­go tik grei­de­rio kai­na.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

su­mo­kė­tu­mė­me 11 tūkst. 620 li­tų. Ta­čiau tik to­kiu at­ve­ju, jei klien­tas jį pa­ts at­vež­tų į mū­sų įmo­nę“, – ti­ ki­no A.Sa­ka­laus­kas. Me­ta­lo kai­na kei­čia­si kas sa­vai­ tę, to­dėl praė­ju­sią sa­vai­tę už me­ ta­lo to­ną įmo­nė bū­tų mo­kė­ju­si bran­giau. „Yra daug fak­to­rių, ku­rie le­mia me­ta­lo kai­ną. Ją re­gu­liuo­ja bir­ža“, – kal­bė­jo A.Sa­ka­laus­kas. Įmo­nės at­sto­vas aiš­ki­no, kad, per­kant me­ta­lo lau­žą, ku­rį rei­kė­tų pa­tiems par­si­ga­ben­ti, įmo­nė tu­ri ap­skai­čia­vu­si sa­vo įkai­nius už ki­ lo­met­ra­žą. „Mū­sų įmo­nė­je ki­lo­met­ras kai­ nuo­ja 3,15 li­to, o kro­vi­nio pa­kro­vi­ mas – 100 li­tų“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

„Rei­kia žiū­rė­ti, ko­kia pre­kė. Gal ga­mi­nius sten­gia­ma­si įsi­gy­ ti to­les­niam nau­do­ji­mui, ne kaip me­ta­lo lau­žą“, – kal­bė­jo A.Sa­ka­ laus­kas. Pa­sak pa­šne­ko­vo, ne vi­suo­met pi­gu­mu vi­lio­jan­tis me­ta­lo lau­žo iš­par­da­vi­mas ga­li bū­ti pel­nin­gas. „Gal ten bus rei­ka­lin­gas kra­nas, teks vež­tis dar­bi­nin­kų bri­ga­dą, kad bū­tų ga­li­ma su­pjaus­ty­ti ga­ mi­nį. Ta­da teks jį pa­krau­ti ir iš­si­ vež­ti. Mes ga­li­me ga­ben­ti iki 1,5 t sve­rian­čius ga­mi­nius. 14 t bul­do­ ze­rio taip pa­pras­tai neiš­si­ga­ben­ si, rei­kės tra­lo“ – ti­ki­no A.Sa­ka­ laus­kas. Iš­gir­dęs, ko­kių su­mų pra­šo­ma už ne­nau­do­ja­mą vals­ty­bi­nį tur­ tą, A.Sa­ka­laus­kas pir­miau­sia pa­ si­do­mė­jo, ar tai ne­bu­vo pa­kar­to­ ti­nis kon­kur­sas. „Gal nie­kas ne­pir­ko, to­dėl te­ ko ma­žin­ti kai­ną“, – spė­jo spe­ cia­lis­tas.

Pra­šo per­pus ma­žiau?

Ats­to­vas aiš­ki­no, kad jei tik pa­ vyks­ta su­ži­no­ti apie ge­rus auk­cio­ nus, įmo­nė sten­gia­si juo­se da­ly­ vau­ti.

Už 20 t sve­rian­tį eks­ ka­va­to­rių auk­cio­ ne bu­vo gau­ti tik 5 tūkst. li­tų. Ta­čiau tik­ras „me­ta­lis­tas“ bū­tų mo­kė­jęs 12–13 tūkst. li­tų. tas, mes jį re­konst­ra­vo­me, įtei­si­ no­me ir iš­nuo­mo­jo­me pa­tal­pas. Įran­ga bu­vo mū­sų“, – apie keis­tus pir­ki­nius iš vals­ty­bės įmo­nės ki­še­ nės pa­sa­ko­jo įmo­nės va­do­vas. P.Kau­či­kas pri­si­mi­nė, kad poil­ sio na­mai val­džios spren­di­mu bu­ vo ati­duo­ti val­dy­ti Pa­lan­gos sa­vi­ val­dy­bei. „Pa­tal­pas atė­mė, o įran­ga pa­si­ li­ko. Įran­ga yra nu­ver­tė­ju­si, to­dėl nu­spren­dė­me par­duo­ti. Jei pir­ ma­me auk­cio­ne mums ne­pa­vyks vi­so tur­to par­duo­ti, pra­šy­si­me, kad leis­tų jį nu­ra­šy­ti“, – aiš­ki­no P.Kau­či­kas. Iš poil­sio na­mų par­duo­da­ma dau­gy­bė bal­dų, švies­tu­vų, bui­ti­ nės tech­ni­kos. „Ta­me auk­cio­ne par­da­vė­me ko­ne vis­ką. Li­ko tik nau­jes­ni ir bran­ges­ni bal­dai“, – ne­slė­pė P.Kau­či­kas.

Skai­čiai ir fak­tai Už pra­di­nę kai­ną auk­cio­ne bu­vo par­ duo­ta: Krau­tu­vas TO-7A (iš­komp­lek­tuo­

tas) – 2 tūkst. Lt; Eks­ka­va­to­rius EO-5111 – 5 tūkst. Lt; Grei­de­ris DZ-198 – 15 tūkst. Lt; Trak­to­rius (bul­do­ze­ris) T-130 – 5

tūkst. Lt; Trak­to­rius DT-75 – 2 tūkst. Lt.

Auk­cio­ne pa­ki­lo tik grei­de­rio DZ-122 A kai­na, vie­to­je pra­šy­tų 5,8 tūkst. Lt, įmo­nė už­dir­bo 16 tūkst. Lt.

Ati­da­vė per pi­giai

Ta­čiau P.Kau­či­kas pri­pa­ži­no, kad pa­skli­du­sios kal­bos, jog už sun­ kias­vo­rę tech­ni­ką įmo­nė ga­lė­jo už­ dirb­ti dau­giau, tu­ri pa­grin­do. „Už eks­ka­va­to­rių bu­vo ga­li­ma gau­ti dau­giau. Čia mū­sų vy­rai pa­ da­rė klai­dą. Jį va­di­na­mie­ji me­ta­ lis­tai nu­pir­ko, su­mo­kė­ję pra­di­nę su­mą – 5 tūkst. li­tų, kai ga­lė­jo­me gau­ti 8–9 tūkst. li­tų“, – pri­pa­ži­no P.Kau­či­kas. Pus­vel­čiui į pir­kė­jų ran­kas pa­te­ ko apie 20 t sve­rian­tis tro­si­nis eks­ ka­va­to­rius, ku­ris sto­vi Kre­tin­go­je esan­čio­je aikš­te­lė­je. „Tai yra di­džiu­lis tro­si­nis eks­ka­ va­to­rius. Ne­la­bai jau yra žmo­nių, ku­rie mo­kė­tų juo dirb­ti“, – kal­bė­ jo P.Kau­či­kas. Džiau­gia­si pel­nu

Įmo­nės Ko­mer­ci­jos ir tur­to val­dy­ mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Ze­no­nas Ka­da­gis tvir­ti­no, kad dėl įvy­ku­sio auk­cio­no jis džiau­gia­si ir skai­čiuo­ ja pel­ną. „Sto­ma­to­lo­go kė­dę ir ki­tą įran­ gą ka­žin ar par­duo­si­me, nes ten yra di­de­lė li­ku­ti­nė ver­tė. Tur­būt teks nu­ra­šy­ti“, – svars­tė Z.Ka­da­gis. Z.Ka­da­gis aiš­ki­no, kad par­duo­ dant vie­ną iš grei­de­rių įmo­nė už­ dir­bo tris­kart dau­giau, nei bu­vo ti­ kė­ta­si. „Kai­na nuo 5,8 tūkst. li­tų šok­te­ lė­jo tris kar­tus. Nors ne kiek­vie­nas auk­cio­nas bū­na toks sėk­min­gas. Šį kar­tą iš­si­va­lė­me nuo dau­ge­lio daik­ tų. O juk bū­na, kad auk­cio­no da­ly­ viai tik su­ke­lia kai­nas, o daik­tai lie­ka ne­nu­pirk­ti“, – tvir­ti­no Z.Ka­da­gis.

Politikai ne­su­ta­ria dėl rink­lia­vos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Aist­ros dėl mo­ka­mo sto­vė­ji­mo kie­muo­se, esan­čiuo­se cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, ne­rims­ta. Nors rink­ lia­va juo­se tu­ri bū­ti pra­dė­ta rink­ti nuo sau­sio 1 d., pa­siū­ly­mai, kaip pa­to­bu­lin­ti tvar­ką, plūs­ta. Nu­ma­tė leng­va­tas vers­li­nin­kams

Dėl mo­kes­čių už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą rin­ki­mo dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, esan­čiuo­se cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­ja mies­to ta­ry­bai teiks pro­ jek­tą, ku­ria­me mi­nė­to­je te­ri­to­ri­ jo­je įsi­kū­ru­siems vers­li­nin­kams nu­ma­to­mos to­kios pat leng­va­tos, kaip ir gy­ven­to­jams. Ju­ri­di­niams as­me­nims, ku­rie tu­ri pa­tal­pas, pri­klau­san­čias nuo­

sa­vy­bės tei­se, lei­di­mas me­tams sta­ty­ti pir­mam au­to­mo­bi­liui kai­ nuo­tų 5 li­tus, ant­ram – 100 ar 250 li­tų pri­klau­so­mai nuo zo­nos. Sus­kai­čiuo­ta, kad cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je iš vi­so yra per 800 ju­ri­di­nių as­me­nų. „Ta­ry­bos pa­ve­di­mą įvyk­dė­me, pa­ren­gė­me spren­di­mo pro­jek­tą ir teik­si­me jį svars­ty­ti. Spren­di­mas dėl rink­lia­vos yra priim­tas ir ma­ no­me, kad jis tu­ri pra­dė­ti ga­lio­ti nuo nu­sta­ty­tos da­tos“, – tvir­ti­ no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė. Gy­ven­to­jams rei­kia lai­ko

Sa­vo pa­siū­ly­mus dėl rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo kie­muo­ se tvar­kos taip pat pa­tei­kė ta­ry­bos na­riai Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius ir Li­li­ja Pet­rai­tie­nė.

Bu­vęs mies­to me­ras siū­lo nu­kel­ti rink­lia­vos įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­ną. Mo­kes­tį už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, esan­čiuo­se cent­ri­nė­je mies­to da­ ly­je, pra­dė­ti rink­ti ne nuo sau­sio 1, o nuo lie­pos 1 d. „Per šį lai­ką gy­ven­to­jai ga­lė­tų įsi­ tei­sin­ti sa­vo kie­mus ir tap­ti jų šei­ mi­nin­kais. Pa­da­ry­ti taip, kad kie­ mas pri­klau­sy­tų tik jiems. Kol vy­ko dis­ku­si­jos, gy­ven­to­jai tuo ne­la­bai rū­pi­no­si. Ma­nė, kad gal kie­muo­ se rink­lia­va ne­bus ren­ka­ma“, – ko­ men­ta­vo R.Ta­raš­ke­vi­čius. Pa­sak ta­ ry­bos na­rio, se­na­mies­čio gy­ven­to­jai tu­ri daug ga­li­my­bių pri­si­skir­ti kie­ mus prie dau­gia­bu­čio na­mo. Šiai zo­nai yra pa­reng­ti de­ta­lie­ji pla­nai. Klau­si­mas – po­li­ti­nis

L.Pet­rai­tie­nė siū­lo, kad rink­lia­ va ne­bū­tų ren­ka­ma dau­gia­bu­

čių na­mų kie­muo­se, ne­svar­bu, ar jis įtei­sin­tas, ar vals­ty­bi­nė že­ mė. „Kol nė­ra įreng­ta pa­pil­do­mų aikš­te­lių, siū­lau kie­mų neap­mo­ kes­tin­ti, o mo­kes­tį rink­ti tik aikš­ te­lė­se, gat­vė­se“, – aiš­ki­no ta­ry­ bos na­rė. Anot J.Si­mo­na­vi­čiū­tės, tai, jog ta­ry­bos na­riai pa­ren­gė at­ski­rus spren­di­mo pro­jek­tus su pa­siū­ly­ mais, ro­do, kad šis klau­si­mas yra po­li­ti­nis. „Pat­vir­tin­ta tvar­ka vis­ką reg­la­ men­ta­vo. Gal ta­ry­bos na­riai, priim­ da­mi spren­di­mą, ne­la­bai įsi­gi­li­no“, – ko­men­ta­vo di­rek­to­rė. J.Si­mo­na­vi­čiū­tės tei­gi­mu, rink­ lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą tvar­ko­je nė­ra są­vo­kos „kie­mas“. Ją vi­si tu­ri tik min­ty­je. „Kal­ba­ma tik apie vals­ty­bi­nę že­ mę, ku­ri nė­ra su­tvar­ky­ta, įre­gist­ ruo­ta. Kie­mai, ku­rie yra įre­gist­

Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius:

Rei­kia duo­ti lai­ko, kad gy­ven­to­jai su­si­ vok­tų ir su­si­tvar­ky­tų.

ruo­ti, pri­klau­so žmo­nėms ir juo­se joks mo­kes­tis ne­bus ren­ka­mas“, – pa­brė­žė di­rek­to­rė. Ko­kius pa­kei­ti­mus dėl rink­lia­ vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą tvar­ kos priim­ti, ki­tą ket­vir­ta­die­nį tu­rės nu­spręs­ti mies­to ta­ry­ba.

5

ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 13, 2012

miestas R

Valstybinė mokesčių inspekcija

Nuo 2013 m. – mokesčių administravimo naujovės Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad nuo 2013 m. sausio 1-osios šalyje įsigalios Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimai ir papildymai.

Naujovės palies tiek gyventojus, tiek bendroves. Gyventojai jau kitais metais privalės deklaruoti tam tikrus didelės vertės neregistruotus sandorius, „užmaršiems“ mokesčių mokėtojams administratorius pats galės suformuoti mokestinę prievolę, komercinę veiklą vykdantiems, bet sukčiaujantiems mokesčių mokėtojams VMI galės uždrausti atsiskaityti grynaisiais, o nesumokėtus mokesčius administratorius turės teisę išieškoti jau kitą dieną po sumokėjimo termino. VMI taip pat primena, kad jau nuo šių metų paprasčiau sudaryti mokestinės paskolos sutartis. Mažiau dokumentų

Nors didžioji dalis MAĮ pakeitimų įsigalios kitų metų sausio 1 d., palengvinimas mokesčių mokėtojams sudaryti mokestinės paskolos sutartis galioja nuo metų vidurio, t. y. birželio 30 d. VMI primena, kad atsisakyta reikalavimo visais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo), pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (MAĮ 88 str.). Pagal papildytą MAĮ mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas ne tik nuo baudų ir delspinigių, bet ir nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies už suteiktą mokestinę paskolą. Šiam atleidimui taikomi tie patys pagrindai, kaip ir atleidimui nuo delspinigių. Informacija apie sandorius

Jau kitais metais kai kurie gyventojai mokesčių administratorių turės informuoti apie tam tikrus sudarytus sandorius. Prievolė gyventojams pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sudarytus sandorius atsiras tuomet (MAĮ – 42¹ str.), kai: - gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš nuolatinių Lietuvos gyventojų arba užsienio fizinių ar juridinių asmenų; - gyventojo per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais gauta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija penkiasdešimt tūkstančių litų; - sandoriai nėra notarinės formos; - gyventojo pagal sandorius gautos pajamos nedeklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad informaciją pateikti reikia tik tuo atveju, jei atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Informacija turi būti

pateikiama mokesčių administratoriui apie 2012 m. ir vėlesniais metais sudarytus sandorius, užpildant ir pateikiant Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius formą PRC907. Gyventojai pranešimą mokesčių administratoriui turės pateikti iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 d., t. y. už 2012 m. pranešimas turės būti pateiktas iki 2013 metų gegužės 1 d. Jeigu gyventojas teisingos informacijos apie sudarytus sandorius nepateiks laiku, jis ateityje tokiais sandoriais negalės pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinio.

Sukčiaujantiems mokesčių mokėtojams VMI galės uždrausti atsiskaityti grynaisiais. Laiku nepateikus deklaracijos, mokestinę prievolę suformuos mokesčių administratorius. Siekiant užtikrinti nedeklaruotos mokestinės prievolės įvykdymą, sumažinti tokios prievolės nustatymo ir išieškojimo išlaidas, MAĮ papildytas 104¹ straipsniu, suteikiančiu teisę mokesčių administratoriui pačiam suformuoti mokestinę prievolę mokesčių mokėtojui, jeigu jis nustatyta tvarka laiku nepateikia mokesčio deklaracijos. Mokestinė prievolė mokesčių administratoriaus sprendimu bus nustatoma pagal pastarosios prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos to paties mokesčio deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą, duomenis. Jeigu prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktoje mokesčio deklaracijoje nebuvo nurodyta mokėtina mokesčio suma, mokestinė prievolė bus nustatoma pagal kitą vėliausiai pateiktą to mokesčio deklaraciją, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą. Būtina pabrėžti, kad ir suformavus mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus sprendimu, asmenims išlieka pareiga apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio deklaraciją. Pateikus deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė bus tikslinama pagal mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis. Mokesčių administratoriaus sprendimu suformuota mokestinė prievolė gali būti išieškoma bendra MAĮ nustatyta tvarka. Negalės atsiskaityti grynaisiais

Siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ papildytas nauju 1042 straipsniu), mokesčių administratoriui suteikiama teisė duoti nurodymą mokesčių

mokėtojui atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Toks nurodymas gali būti duodamas nustačius, kad: - mokesčių mokėtojas arba jo (juridinio asmens) vadovas ar įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs, nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieneri metai; - patikrinimo, mokestinio tyrimo metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Pabrėžtina, kad minėtas nurodymas gali būti duodamas tik dėl atsiskaitymų su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis. Atsiskaitymų apribojimai mokesčių mokėtojui gali būti taikomi iki vienų metų, taip pat gali būti panaikinti nepasibaigus nustatytam terminui, jei išnyksta aplinkybės, dėl kurių toks nurodymas buvo duotas. Jeigu mokesčių mokėtojas dėl objektyvių priežasčių negalėtų įvykdyti duoto nurodymo, jis nedelsdamas, t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo, apie tai privalės raštu informuoti mokesčių administratorių ir nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus bei aplinkybes. Sutrumpintas išieškojimo laikas

Siekiant skatinti mokesčių mokėtojus laiku vykdyti mokestines prievoles, sutrumpintas mokestinės nepriemokos išieškojimas – paankstinta mokesčių administratoriaus teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo data. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką (MAĮ 105 str. 2 d.) įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas termiNaudojimui ant balto fono/ nas, o jeigu nesiunčiaFor use oneraginimas white background mas – kitą dieną po mokesčio sumokėjimo termino pabaigos.

Už gausų sniegą sugrąžins pusę pinigų 50 proc. pirkinio vertės grynais už įsigytas „Samsung“ prekes – tiek savo pirkėjams pažada grąžinti naujausias prekybos buities technika ir elektronika tinklas „Technorama“. Su viena sąlyga – jog per Tris Karalius, t.y. sausio 6 d., bet kurioje Lietuvos teritorijos vietoje iškris ne mažiau kaip 20 mm kritulių.

Remiantis meteorologine statistika, kiekvienas pirkėjas turi itin didelę tikimybę laimėti ir susigrąžinti net pusę pirkinių vertės. 2003 metų žiemą vien Vilniuje buvo iškritę 31 mm sniego, o 2001 metais Telšiuose – 25,4 mm. „Sniego turime jau dabar, tad labai tikėtina, kad per Trijų karalių šventę, sausio 6-ąją, prisnigs dar daugiau. Mes esame pasiruošę išmokėti visiems, nuo gruodžio 12 iki 25 d. pirkusiems „Samsung“ prekių, pusę pirkinių vertės grynaisiais arba į banko korteles“,- pažadėjo vienas iš „Technoramos“ savininkų Mindaugas Skalandžiūnas. Draudimo garantijos

Toks „Technoramos“ pažadas realus, apskaičiuotas ir jau patikrintas praktiškai. Juolab kad vykdomas kartu su didžiausiu pasaulyje elektronikos gamintoju „Samsung“ ir bendrove „Colemont draudimo brokeris“, kuri atstovauja specializuotai Didžiosios Britanijos draudimo kompanijai „Lloyds of London“. Vilniuje ir Kaune šią savaitę naujas parduotuves atidarantis prekybos tinklas šią kritulių akciją yra apdraudęs. Todėl jei sausio 6-ąją Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos bent vienoje Lietuvos vietoje užfiksuos ne mažiau kaip 20 mm kritulių, visi pirkėjai, iki sausio 22 d. pateikę įsigijimo dokumentus, atgaus pusę sumokėtų pinigų.

Sėkminga patirtis skatina pabandyti

Tokios draudimo garantijas turinčios akcijos yra naujovė Lietuvoje, tuo tarpu Vakaru Europoje ir JAV tai gana plačiai naudojama priemonė. Prekybos tinklą „Technorama“ valdanti bendrovė „Topo technika“ šią vasarą vykdė akciją, kuri skelbė, jog Lietuvos sportininkams laimėjus bent du aukso medalius, už pirktus „Samsung“ televizorius bus grąžinta net 50 proc. sumos. Lietuvos rinktinei laimėjus 3 aukso medalius, klientai susigrąžino apie 400 tūkst. litų. Pirmąją tokio pobūdžio sėkmingą akciją UAB „Topo technika“ kartu su draudimo bendrove surengė prieš dvejus metus, kai Turkijoje vyko pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Tada taip pat 6 parduotuvių pirkėjams buvo grąžinta 50 proc. „Samsung“ televizorių vertės. Didelė pridėtinė vertė pirkėjui

Akcijų draudimas – naujovė Lietuvoje, o Vakarų Europoje ir JAV tai gana plačiai naudojama priemonė. Ji suteikia galimybę verslui organizuoti ir pasiūlyti vartotojams plataus masto kampanijas, turinčias itin didele pridėtinę vertę. Pasak bendrovės „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus Giedriaus Čiurinsko: „Pirmųjų realiai įgyvendintų akcijų sėkmė paskatino prekybininkus surizikuoti ir šioms šventėms pasiūlyti dar platesnį prekių asortimentą. Kitų tokių akcijų, kai pirkėjams išmokama tokia didelė pirkinių vertė, tiesiog nėra“. Prekybos tinklo „Technorama“ parduotuvės Vilniuje PC „Europa“ ir Kaune PC „Prisma“ (Jonavos g.) atidaromos jau šį savaitgalį. Visa informacija www. technorama.lt. Užs. 1056262

6

ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012

nuomonės

Ko­lum­bie­tis ne­ga­li ne­vė­luo­ti

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

So­vie­ti­nės nos­tal­gi­jos dvelks­mas Iman­tas Ber­no­tas

Spe­cia­l iai „Klai­pė­dai“ iš Ko­lum­bi­jos

Stasys Gudavičius

Š

ią sa­vai­tę Mins­ke vy­kęs Eu­ra­zi­ jos ži­niask­lai­dos fo­ru­mas – vie­ nos vals­ty­bi­nės Ru­si­jos nau­jie­ nų agen­t ū­ros kas­met or­ga­n i­ zuo­ja­mas ren­gi­nys, į ku­r į kvie­čia­mi bu­ vu­sių So­v ie­t ų Są­jun­gos res­pub­l i­k ų ži­ niask­lai­dos at­sto­vai. Tad tarp fo­r u­mo da­ly­v ių vi­sa­da yra Lie­tu­vos, Lat­v i­jos ir Es­ti­jos de­le­ga­ci­jos. Ren­g i­nys skir­tas pro­fe­sio­na­l iems klau­ si­mams ap­tar­ti. Bet su­si­rin­kę žur­na­lis­tai vi­sa­da pra­de­da po­li­ti­kuo­ti. Tad ir šiuo­se fo­ru­muo­se ne­trūks­ta dis­ku­si­jų apie žmo­ gaus tei­ses, de­mok­ra­ti­ją, bend­ra­vi­mą su po­li­ti­kais ir val­džia. Kas­met žur­na­lis­tus iš Bal­ti­jos ša­lių ste­bi­ na so­v ie­t i­ne nos­tal­g i­ja dvel­k ian­čių kal­ bų gau­sy­be, paai­ma­na­vi­mų, kaip blo­gai, kad su­griu­vo SSRS.

Kas­met žur­na­lis­tus iš Bal­ti­jos ša­lių ste­bi­na so­ vie­ti­ne nos­tal­gi­ja dvel­ kian­čių kal­bų gau­sy­be, paai­ma­na­vi­mų, kaip blo­ gai, kad su­griu­vo SSRS. To­kie ko­le­g ų iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ka­ zachs­ta­no ir ki­t ų pa­r y­pa­v i­mai ke­l ia ne tik nuo­sta­bą, bet ir iro­niš­ką šyp­se­ną. Bal­ ti­jos ša­lių žur­na­lis­tai se­niai nu­sto­jo juos įti­k i­nė­t i, kad pa­reiš­k i­mai apie bū­t i­ny­bę „su­grą­žin­ti tau­tų drau­gys­tę“, pa­rem­tą so­ vie­ti­ne in­teg­ra­ci­ja, yra ne­pers­pek­ty­vūs. Fo­r u­mai tu­r i ir dar vie­ną svar­bią de­ta­ lę – ren­g i­ny­je da­ly­vau­jan­čių ži­n iask­lai­ dos at­sto­vų su­si­ti­ki­mus su ša­lies, kur jis vyks­ta, va­do­vais. Šį­kart fo­ru­mas su­reng­ tas Bal­ta­ru­si­jo­je, tad įvy­ko šios ša­lies pre­ zi­den­to Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos po­kal­ bis su žur­na­lis­tais. Pla­nuo­ta, kad jis truks pu­sant­ros va­lan­ dos. Bet vy­ko be­veik tri­gu­bai il­giau. Mat A.Lu­ka­šen­ka mėgs­ta pla­čiai at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mus. Ne­re­tai jo at­sa­k y­mai ne­tu­r i nie­ko bend­ro su rea­ly­be. Štai kad ir paaiš­k i­ni­mas, ko­dėl ne­vei­k ia su­si­ta­ri­mas su Lie­tu­va dėl su­pap­ras­tin­to sie­nos kir­ti­mo pa­sie­nio gy­ven­to­jams. Esą Lie­tu­vos pa­sie­n io ra­jo­nuo­se ne­men­kas nu­si­kals­ta­mu­mas, esą bal­ta­ru­siai čia su­ lai­ko ne­ma­žai ne­le­ga­lių mig­ran­tų ir nu­si­ kal­tė­lių. Sta­tis­ti­nio pa­grin­di­mo šioms in­ si­nua­ci­joms nė­ra. Bet iš A.Lu­ka­šen­kos lū­ pų skam­ba efek­tin­gai – lie­tu­viai ne­va pa­ tys kal­t i, kad ne­su­sit­var­ko su ban­d i­tais, siau­tė­jan­čiais pa­sie­ny­je, to­dėl ir ne­t u­r i su­pap­ras­tin­to sie­nos kir­ti­mo re­ž i­mo. Prie pa­na­šių Bal­ta­ru­si­jos ly­de­rio tei­gi­nių jau se­niai esa­me įpra­tę. Ma­tyt, ir atei­ty­je jų neiš­veng­si­me.

V

i­są praė­ju­sią sa­vai­tę man te­ko gar­bė sirg­ti pa­slap­ tin­ga ko­lum­bie­tiš­ka li­ga be pa­va­di­ni­mo. La­bai ti­ kė­jau­si, kad man leis ją kaip nors pa­va­din­ti, bet vil­tys ir li­ko vil­ti­mis. Sirg­da­mas tu­rė­jau iš­skir­ti­nę ga­ li­my­bę pa­ts įsi­ti­kin­ti, ko­kios są­ ly­gos yra su­tei­kia­mos pa­cien­tams Ko­lum­bi­jo­je. Ga­liu nuo­šir­džiai pa­ sa­ky­ti – są­ly­gos tik­rai iš­skir­ti­nės. Pir­miau­sia, už­sie­nie­čiai tu­ri pir­ me­ny­bę prieš vie­ti­nius, jiems pir­ miems yra su­tei­kia­ma me­di­ci­ni­nė pa­gal­ba. Ant­ra, kiek­vie­nas už­sie­nie­tis, tu­rin­tis drau­di­mą, fak­tiš­kai yra VIP klien­tas, – jam ne­rei­kia lauk­ ti bend­ra­me lau­kia­ma­ja­me su ki­ tais, jis tu­ri ga­li­my­bę mė­gau­tis ra­my­be pri­va­čia­me kam­ba­ry­ je, ku­ria­me yra minkš­tų krės­lų ir te­le­vi­zi­ja. Jei jums rei­kia ver­tė­jo iš is­pa­nų kal­bos į ang­lų – jo­kių pro­ble­mų. Ki­tų kal­bų mo­kė­ji­mo at­ve­jais li­ go­ni­nė taip pat pa­da­rys vis­ką, jog ras­tų tin­ka­mą ver­tė­ją, tik ga­li bū­ ti, kad rei­ka­lin­ga kal­ba šne­kan­čių­ jų tie­siog ta­me re­gio­ne ne­bus. Prieš ke­le­tą mė­ne­sių bu­vo si­tua­ci­ja, kai uk­rai­nie­tis pa­ty­rė in­sul­tą ir bu­vo at­vež­tas į li­go­ni­nę Ko­lum­bi­jo­je. Jis ne­šne­kė­jo nei is­pa­niš­kai, nei ang­ liš­kai. Vie­nas ma­no stu­den­tų bu­vo me­di­kas to­je li­go­ni­nė­je, to­dėl su­si­ sie­kė su ma­ni­mi. Taip, ste­reo­ti­pas, kad vi­si Ry­tų eu­ro­pie­čiai kal­ba ru­siš­kai, yra vis dar iš­li­kęs vi­sa­me pa­sau­ly­je. Aš ru­siš­kai ga­liu šne­kė­ti, bet tik la­ bai ri­bo­tai, ta­čiau čia tu­riu drau­gą iš Uk­rai­nos. Tai­gi vis­kas iš­si­spren­dė kuo nuo­sta­biau­siai. Trum­pai ta­riant,

Žmo­nės čia yra vel­ niš­kai kant­rūs ir ne­svar­bu, kiek pri­ ver­si juos lauk­ti, jie ne­si­skųs ir ne­prie­ kaiš­taus. Pir­miau­sia, šiek tiek apie trans­ por­to eis­mo ypa­tu­mus. Kaž­ka­ da gir­dė­jau anek­do­tą: „Jei mo­te­ris ro­do po­sū­kio ženk­lą į kai­rę, dar ne­ reiš­kia, kad ji pa­suks į de­ši­nę, ji ga­ li nu­va­žiuo­ti ir tie­siai“. Ko­lum­bi­jo­je šis anek­do­tas ga­lio­ ja ne tik mo­te­rims. Čia vai­ruo­to­jai, mirk­sint po­sū­kio sig­na­lui, ga­li nu­ va­žiuo­ti ir pen­kis kvar­ta­lus tie­siai, o ta­da pa­suk­ti vi­sai į ki­tą pu­sę. Taip pat čia be­veik nė­ra pės­čių­jų pe­rė­ jų, o mo­to­cik­lų – dau­giau ne­gu au­ to­mo­bi­lių. Tai­gi eis­mas čia yra ga­na pa­dri­ kas, ta­čiau ga­li­ma prie jo pri­pras­ ti. Ir jei­gu klau­sia­te, ar vai­ruo­to­jai daž­nai nau­do­ja gar­so sig­na­lą, at­ sa­ky­mas yra: „Taip, la­bai daž­nai“. Pa­vyz­džiui, įsi­jun­gus ža­liam švie­ so­fo­ro sig­na­lui vai­ruo­to­jai pra­dės pyp­sin­ti, kad ju­dė­tum pir­myn, ar­ ba esant spūs­ty­je jie taip pat pyp­ sins be per­sto­jo. Ta­čiau kad ir kaip bū­tų keis­ta, tai ne­pa­de­da ju­dė­ti į prie­kį. Taip pat va­žiuo­jant au­to­mo­bi­ liu mies­te ga­li­ma nu­si­pirk­ti be­veik

bet ką. Vai­siai, gu­ma, rankš­luos­ čiai, no­si­nės, net tua­le­ti­nis po­pie­ rius yra par­da­vi­nė­ja­mi prie švie­ so­fo­ro sto­vin­tiems vai­ruo­to­jams. Jū­sų prie­ki­nis lan­gas pur­vi­nas, rei­ kia jį nu­va­ly­ti? No­ri­te pa­tik­rin­ti slė­gį pa­dan­go­ se? Ne bė­da! Už kuk­lų maž­daug 40 cen­tų mo­kes­tį tai už jus pa­da­ rys vie­ti­niai be­na­miai, ku­rių čia yra ap­sčiai. Tik­riau­siai dėl ge­ro kli­ma­to ir tre­čio­jo pa­sau­lio vals­ty­bės sta­ tu­so be­na­mių čia ga­li­ma su­tik­ ti ant kiek­vie­no kam­po. Jie daž­ niau­siai mie­ga sa­vo kar­to­ni­nė­se dė­žė­se kaip ka­čiu­kai ar­ba tai da­ ro tie­siog ant že­mės, ku­ri čia vi­ sa­da šil­ta. Ma­tant be­na­mius ir jų užim­ tu­mą, ga­li­ma su­pras­ti ir vie­ti­ nius, ku­riems sam­pra­ta „ma­ ña­na“ (jei ga­li­ma pa­da­ry­ti ry­toj, ne­da­ry­ki­me to šian­dien) yra tar­ si dei­vė. Di­džio­ji da­lis ko­lum­bie­čių tu­ri gran­dio­zi­nių pla­nų sa­vo atei­čiai, ta­čiau dau­gy­bė gy­ven­to­jų tie­siog ne­ga­li pri­si­vers­ti jų siek­ti. Be to, dėl ne­sėk­mių vi­sa­da ga­li­ma ap­ kal­tin­ti ką nors ki­tą. Tas pa­ts ir dėl vė­la­vi­mo. Ko­lum­ bie­čiai yra tie­siog su­kur­ti vė­luo­ti. Ke­le­tą kar­tų sa­vo kla­sė­se pa­ste­bė­ jau, kaip stu­den­tas atei­na pa­vė­la­vęs 45 mi­nu­tes, at­si­sė­da ir pra­de­da žais­ ti su te­le­fo­nu. Be jo­kio at­si­pra­šy­mo – su­prask, jis tu­rė­jo prie­žas­tį. Ta­čiau vi­sur vė­luo­jan­tys ko­lum­ bie­čiai iš­siug­dė ir vie­ną la­bai svar­ bią sa­vy­bę – kant­ry­bę. Žmo­nės čia yra vel­niš­kai kant­ rūs ir ne­svar­bu, kiek pri­ver­si juos lauk­ti, jie ne­si­skųs ir ne­prie­kaiš­ taus – su­pras, kad tur­būt te­ko su­ si­dur­ti su ko­kia nors pro­ble­ma, dėl ku­rios ne­bu­vo įma­no­ma ne­ vė­luo­ti. Šian­die­nos ra­ši­nys tu­rė­jo tiek ne­ga­ty­vių as­pek­tų apie šią nuo­ sta­bią ša­lį. Ki­tą sa­vai­tę pa­ban­ dy­siu pa­ro­dy­ti gra­žią­ją žmo­nių pu­sę, ku­ri yra tik­rai spal­vin­ga ir nuo­sta­bi. www.twit­ter.com­/i­man­tas­ber­no­tas

Vers­lą iš­gel­bė­jo ne pre­mi­jos, o tau­pu­mas A.Dy­ko­vie­nė. „Ka­lė­dos bus be pre­mi­jų“, „Klai­pė­da“, 2012 12 12. Pers­kai­čiau žur­na­lis­tės pa­reng­ tą ra­ši­nį apie tai, kad val­di­nin­kai ir sa­vi­val­dy­bės įstai­gų dar­buo­to­jai ne­gaus šven­ti­nių iš­mo­kų. Esą pa­ sta­ro­sios bu­vo tik 2006 me­tais, kai mies­tui vadovavo Ri­man­tas Ta­raš­ ke­vi­čius. To­dėl, ma­tyt, ir jo nuo­ trau­ka įdė­ta į laik­raš­tį. Tie­sa, apie tai, kad 2007-ai­siais pra­si­dės bai­si kri­zė, nie­kas ne­ži­ no­jo ir jai ne­si­ren­gė. Ypač val­diš­ kos įstai­gos.

Va, čia ir yra bė­da, kad val­diš­kų įstai­gų va­do­vams nie­ka­da ne­bu­vo svar­bu tau­py­ti. Vi­sai ki­ta si­tua­ci­ja yra pri­va­ čio­se įstai­go­se, vers­lo įmo­nė­se. Čia ne­tau­pių va­do­vų nė­ra, to­ dėl net cen­tas neiš­by­rės iš įmo­ nės ki­še­nės. Vers­las dar 2007–2008 me­tais at­si­sa­kė per­tek­li­nių eta­tų, op­ti­mi­ za­vo iš­lai­das. Kas to ne­spė­jo pa­da­ ry­ti, bank­ru­ta­vo.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Prie po­lik­li­ni­kos – sli­du

Šio­mis die­no­mis te­ko ap­si­lan­ky­ ti vie­no­je Klai­pė­dos po­lik­li­ni­ko­ je. Juo­kas pro aša­ras, bet kol pa­li­pi ap­sni­gu­siais gy­dy­mo įstai­gos laip­ tais, ga­li ir gal­vą nu­si­suk­ti. Ta­čiau juk jo­kios bė­dos – ša­lia dir­ba gy­dy­ to­jai, tad, iš­ti­kus bė­dai, tik­rai su­ teiks pa­gal­bą. Gal ir trau­ma­to­lo­gas iš­kart at­sku­bės į įvy­kio vie­tą. Taip ir no­ri­si pa­siū­ly­ti, kad prie šių laip­ te­lių nuo­lat bu­dė­tų grei­to­ji ir su­ skub­tų iš­ti­kus bė­dai. Ne­rin­ga

Pli­kos blauz­dos – iš­ties blo­gai

Va­kar „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ po­nia Ele­na siū­lė at­ves­ti į pro­tą tas jau­ nas mer­gai­tes, per šal­čius vaikš­ tan­čias pli­ko­mis ko­jo­mis. Mat ta klai­pė­die­tė pa­ke­liui į dar­bą kas ry­tą pra­si­len­kia su į mo­kyk­lą ei­nan­čio­ mis jau­nuo­lė­mis, ku­rios iš­si­ski­ria trum­pais si­jo­nas ir iš to­lo švie­čian­ čio­mis be­veik nuo­go­mis blauz­do­ mis. Ele­na klau­sė: ar jų ma­mos ne­ ma­to, kaip jų duk­ros ap­si­ren­gu­sios į mo­kyk­lą išei­na? Iš tie­sų la­bai ne­ ge­rai, kai nuo to­kių jau­nų die­ nų mer­gai­tės vi­siš­kai ne­sau­go sa­ vo svei­ka­tos. Juk pa­si­vaikš­čio­jus nuo­go­mis „kiš­ko­mis“ po lau­ką, kai vy­rau­ja 6 laips­nių šal­čio tem­ pe­ra­tū­ra, pūs­lės už­de­gi­mas – ga­ ran­tuo­tas. Ir dėl to bū­tų kal­ti tė­ vai, ku­riems, ma­tyt, nu­si­spjau­ti į duk­te­rų svei­ka­tą. Ma­nau, dėl to­ kios prie­žas­ties ap­si­rgu­sios mer­ gi­nos tu­rė­tų bū­ti gy­do­mos ne už vals­ty­bės, o už jų tė­vų pi­ni­gus. Juk nie­kas ki­tas, tik tė­vai yra pa­tys kal­ čiau­si šio­je si­tua­ci­jo­je. Ma­ri­na

Pik­ti­na ne­va­ly­ti kie­mai

Ko­dėl Kre­tin­gos gat­vė­je ne­va­lo­mi kie­mai? Net ta­ke­liai ne­pa­bars­to­mi, tad tik­rai ei­nant ne­sun­ku pa­slys­ti ir pa­tir­ti trau­mą. Jei­gu da­bar ne­va­lo­ mas snie­gas, tai kas bus vė­liau, kai jis su­le­dės? Ta­da tik­rai bus neį­ma­ no­ma nu­va­ly­ti. Ne­jau­gi gy­ven­to­jai vėl tu­rės or­ga­ni­zuo­ti tal­kas ir pa­tys va­ly­ti kie­mus?

O vals­ty­bi­nėms įstai­goms bank­ ro­tas ne­gre­sia, to­dėl nie­kas jo­se ne­gal­vo­ja nei apie op­ti­mi­za­vi­mą, nei tau­py­mą. Tik jau­čia­mas nuo­la­ti­nis no­ras de­juo­ti, kad nė­ra pi­ni­gų pre­mi­ joms. Pri­va­tus sek­to­rius pre­mi­jo­mis jau se­niai ne­si­mė­to, bet ten nie­kas dėl to ne­rau­da. To­dėl ty­lus kler­kų ne­pa­si­ten­ki­ ni­mas, kad ne­bus pre­mi­jų, yra juo­ kin­gas. Ri­man­tas Mu­šins­kas

Pa­gar­ba ke­li­nin­kams

Kiek­vie­ną kar­tą, kai tik pa­snin­ga, pra­si­de­da bur­no­ji­mai prieš ke­lių va­ly­to­jus. Kiek­vie­nais me­tais tas pa­ts. O ar jūs, am­ži­nai vis­kuo ne­ pa­ten­kin­ti po­nai, ži­no­te, kaip tie snie­go va­ly­to­jai dir­ba? Ten­ka bu­ dė­ti nak­ti­mis, lauk­ti, kol bus duo­ tas nu­ro­dy­mas iš­stum­dy­ti ir iš­ kuop­ti to­nas snie­go, žmo­nės ne­ga­li nė mi­nu­tei akių su­merk­ti. Juk tai be­pro­tiš­kai sun­kus dar­bas. Ta­čiau nie­kam tai ne­rū­pi. Rū­pi tik rėk­ti: „Ne­va­ly­ta, ne­va­ly­ta!“, nors va­ly­ mo ma­ši­na tik ką pro pat no­sį pra­ va­žia­vo. Rei­kia gerb­ti ki­tų dar­bą, ypač to­kį sun­kų, ko­kį dir­ba mū­sų ke­li­nin­kai. Pa­gar­ba jiems. Pra­nas Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

Ilo­na

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

li­go­ni­nė pa­da­rys vis­ką, kad jūs jaus­tu­mė­tės pa­to­giai – it na­ muo­se. Ta­čiau ga­na apie svei­ka­tą. Šian­ dien no­rė­čiau dau­giau pa­pa­sa­ko­ti apie ko­lum­bie­tiš­ką gy­ve­ni­mo bū­ dą ir kul­tū­rą. Tai bus pir­ma­sis iš ra­ši­nių apie kul­tū­rą, nes ji šio­je ša­ly­je ga­li bū­ti api­bū­din­ta mi­li­jo­nu skir­tin­gų bū­ dų, ir kiek­vie­nas jų bus tei­sin­gas. Aš pa­si­steng­siu bū­ti kiek įma­no­ma ob­jek­ty­vus, ta­čiau tik­riau­siai neiš­ veng­siu ir sa­vo su­bjek­ty­vios nuo­ mo­nės.

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 13, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Eks­per­tai pa­sa­kys, ar rei­kia VAE Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­ las (nuo­tr.) va­kar vie­šė­da­mas Lat­ vi­jo­je pa­reiš­kė, kad Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės (VAE) per­spek­ ty­vą tu­ri įver­tin­ti eks­per­tai.

Vi­zi­tai: A.Pa­be­dins­kie­nė ir D.Pa­val­kis pre­zi­den­tū­ro­je va­kar ry­tą lan­kė­si kaip kan­di­da­tai į mi­nist­rus, ta­čiau

iki die­nos pa­bai­gos Pre­zi­den­tė pa­si­ra­šė dek­re­tą dėl jų sky­ri­mo mi­nis­te­ri­jų va­do­vais.

And­riaus Ufar­to ir To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Li­ko tik for­ma­lu­mai Pas­ku­ti­nė kliū­tis įveik­ta – du nau­ji mi­nist­rai ras­ti ir nau­jos val­ džios žir­gas jau pa­bal­no­tas. Al­gir­do But­ke­vi­čiaus ve­da­mai koa­li­ci­jai be­li­ko su­tvar­ky­ti for­ma­lu­mus Sei­me: pa­si­tvir­tin­ti Vy­ riau­sy­bės pro­gra­mą ir pri­siek­ti. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ne­ri­mas iš­si­sklai­dė

Ku­rį lai­ką koa­li­ci­jo­je tvy­ro­ju­ si įtam­pa jau nu­slū­gu­si. Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­ga­liau pa­ tvir­ti­no li­ku­sius du Dar­bo par­ti­jos (DP) kan­di­da­tus į mi­nist­rus. Tad Vy­riau­sy­bės for­ma­vi­mas iš es­mės baig­tas. Šian­dien Sei­me bus pa­tvir­tin­ ta ka­bi­ne­to pro­gra­ma ir mi­nist­rai pri­sieks, pra­dės ofi­cia­liai ei­ti pa­ rei­gas. Jau ry­toj pla­nuo­ja­mas pir­ma­sis nau­jos Vy­riau­sy­bės po­sė­dis. A.But­ke­vi­čiaus su­bur­tos cent­ro kai­rės koa­li­ci­jos pa­jė­gos Sei­me – gau­sios: dau­giau nei 85 bal­sai, tad jo­kių ne­ti­kė­tu­mų šian­dien par­la­ men­te bal­suo­jant dėl pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo ne­tu­rė­tų bū­ti. Tie­sa, va­ka­rykš­tė die­na pa­skir­ ta­jam prem­je­rui bu­vo itin karš­ ta – jis iki pat va­ka­ro ne­ži­no­jo, ar Pre­zi­den­tei tiks DP kan­di­da­tū­ ros į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ ri­jos (ŠMM) bei So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) va­do­vus. Ta­čiau va­ka­rop ne­ri­mas iš­si­ sklai­dė – D.Gry­baus­kai­tė iš­ta­rė „taip“. Da­vė sal­dai­nį

Die­ną Pre­zi­den­tė su­si­ti­ko su abiem DP siū­lo­mais kan­di­da­tais į mi­nist­ rus, pa­bend­ra­vo, ap­da­li­jo juos sal­ dainiais. „Su Pre­zi­den­te kal­bė­jo­me apie švie­ti­mo pro­ble­mas, vi­so­kias ky­ lan­čias pro­ble­mas, su­si­ju­sias su pir­mi­nin­ka­vi­mu ES. Pre­zi­den­tė

ma­ne pa­svei­ki­no ant­ro anū­ko gi­ mi­mo pro­ga, įtei­kė sal­dai­nį. Ir vis­ kas“, – ket­vir­tį va­lan­dos tru­ku­sį po­kal­bį su ša­lies va­do­ve re­ziu­ma­ vo D.Pa­val­kis. Jis kar­to­jo, kad ta­pęs mi­nist­ru tie­siog lai­ky­sis Vy­riau­sy­bės pro­ gra­mos. „Juk ne­su vi­siš­kai lais­vas priim­ ti sa­vo spren­d i­m us“, – aiš­k i­ no bū­si­ma­sis mi­nist­ras. D.Pa­ val­kis – nau­jo­kas po­li­ti­ko­je, bet ne moks­le. Jis – me­di­kas, Lie­tu­ vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­ to pro­fe­so­rius.

A.But­ke­vi­čiaus su­ bur­tos cent­ro kai­rės koa­li­ci­jos pa­jė­gos Sei­me – gau­sios: dau­ giau nei 85 bal­sai. Be­je, dir­bęs Lon­do­ne, tad ang­lų kal­bos eg­za­mi­no jam D.Gry­baus­ kai­tė, kaip paaiš­kė­jo, ne­ren­gė. Pas­kir­ta­sis prem­je­ras D.Pa­val­kį įvar­di­jo kaip kom­pe­ten­tin­gą, tu­ rin­tį pro­fe­so­riaus laips­nį, pa­ra­ šiu­sį daug moks­li­nių straips­nių. Kan­di­da­tė ne­daug­žo­džia­vo

O ki­tai kan­di­da­tei į mi­nist­rus – bū­ si­mai SADM va­do­vei – Al­gi­man­tai Pa­be­dins­kie­nei šne­ku­čiuo­tis su Pre­zi­den­te, re­gis, ne­bu­vo taip ma­ lo­nu kaip D.Pa­val­kiui. Po su­si­ti­ki­ mo pre­zi­den­tū­ro­je, ku­ris už­tru­ko maž­daug pu­sę va­lan­dos, ji ne­ daug­žo­džia­vo. „Bu­vo da­ly­ki­nis po­kal­bis apie so­cia­li­nes pro­ble­mas“, – paaiš­

ki­no A.Pa­be­dins­kie­nė. Da­lis po­ kal­bio su Pre­zi­den­te vy­ko ang­ lų kal­ba. Bū­si­ma mi­nist­rė sa­vo an­ke­to­je nu­ro­do, kad jos pa­grin­di­nės dar­ bo­vie­tės lig šiol bu­vo Ma­ri­jam­ po­lės ko­le­gi­ja ir Kau­no pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų Ma­ri­ jam­po­lės fi­lia­las – ji šiam va­do­ va­vo. Po­li­ti­kė aiš­ki­no, kad so­cia­li­nė sri­tis jai ar­ti­ma. „Ka­dan­gi at­sto­ vau­ju ir vers­lui, ir jau­ni­mui, šios dvi sri­tys tik­rai la­bai su­si­ju­sios su so­cia­li­ne po­li­ti­ka“, – aiš­ki­no DP bū­si­ma mi­nist­rė. „A.Pa­b e­d ins­k ie­n ė, sa­k y­č iau, ga­n a ak­ty­v i po­l i­t i­k ė, anks­č iau bu­vo že­mes­nio ly­gio, taip pat ak­ ty­vi vi­suo­me­ni­nin­kė. Ji taip pat sė­m ė­s i ži­n ių so­c ia­l i­n ės ap­sau­ gos sri­ty­je. Ma­nau, kad žmo­gus smal­sus, kom­pe­ten­tin­gas ir su­ si­tvar­kys su sa­vo pa­rei­go­mis“, – va­kar, be ki­ta ko, aiš­ki­no A.But­ ke­vi­čius. Pa­kei­tė kan­di­da­tę

S.Pa­b e­d ins­k ie­n ė kiek ne­t i­k ė­ tai pa­kei­tė į šį po­stą siū­ly­tą ki­ tą DP at­sto­vę Svet­la­ną Kau­zo­nie­ nę. A.But­ke­vi­čius apie ją at­si­lie­pė tei­gia­mai, ta­čiau Pre­zi­den­tei jos kan­di­da­tū­ros taip ir ne­pa­tei­kė. Mat paaiš­kė­jo, kad ši mo­te­ris 2005 m. dir­bo tuo­me­čio ūkio mi­ nist­ro Vik­to­ro Us­pas­ki­cho pa­ta­ rė­ja ir ku­ra­vo ES pa­ra­mos klau­ si­mus. Dėl ES pa­ra­mos skirs­ty­mo tuo­ me­tė­je Vy­riau­sy­bė­je bu­vo ki­lę ne­ men­kų skan­da­lų. Jų at­gar­siai – ir va­di­na­mo­jo­je juo­do­sios bu­hal­te­ ri­jos by­lo­je.

Dar­bo par­ti­jai at­sto­vau­jan­tis po­ li­ti­kas tei­gė, kad dėl šio klau­si­mo tu­ri bū­ti tę­sia­mos de­ry­bos, nors di­džio­ji da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų re­fe­ren­du­me ir ne­pri­ta­rė elekt­ri­ nės sta­ty­bai. „Dar kar­tą rei­kia sės­ti prie de­ ry­bų sta­lo, ir čia tu­rė­tų kal­bė­ tis eks­per­tai, kal­bė­tis spe­cia­lis­ tai pa­čiu aukš­čiau­siu lyg­me­niu. Ir tie­siog rei­kia lai­ko. Ne­ga­liu šian­dien pa­sa­ky­ti, ar rei­kia sta­ ty­ti ato­mi­nę elekt­ri­nę, ar ne­rei­ kia sta­ty­ti ato­mi­nės“, – žur­na­lis­ tams Ry­go­je sa­kė V.Ged­vi­las. Po su­si­ti­ki­mo su Lat­vi­jos par­ la­men­to va­do­ve Sol­vi­ta Abuol­ ti­nia su­reng­to­je spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je V.Ged­vi­las sa­kė ją in­for­ma­vęs, kad po re­fe­ren­du­ mo dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės bu­ vo su­da­ry­ta par­la­men­ti­nė dar­ bo gru­pė. „Aš pri­sta­čiau mū­sų re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tus. Da­bar yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ ri priims tam tik­rus spren­di­mus, ko­kiais žings­niais mes ei­si­me į prie­kį spręs­da­mi ato­mi­nės elekt­ ri­nės sta­ty­bos klau­si­mus“, – tei­ gė V.Ged­vi­las. Sei­mo pir­mi­nin­ko įvar­dy­ ta gru­pė jau bai­gė dar­bą. Ji siū­ lo par­la­men­ta­rams priim­ti neį­ pa­rei­go­jan­tį tei­si­nį do­ku­men­tą – re­zo­liu­ci­ją, ku­ria bū­tų kreip­

ta­si į Vy­riau­sy­bę ir jai pa­ve­da­ma priim­ti „eko­no­miš­kai op­ti­ma­ lią bei var­to­to­jams pa­lan­kią ap­si­ rū­pi­ni­mo elekt­ra stra­te­gi­ją“. To­ kios re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas Sei­me tu­rė­tų bū­ti svars­to­mas ar­ti­miau­ siu me­tu. Sei­mo pir­mi­nin­kas Ry­go­je taip pat tei­gė, kad ener­ge­ti­kos klau­si­ mus tu­rė­tų ne­tru­kus ap­tar­ti ir abie­ jų ša­lių prem­je­rai bei mi­nist­rai. Anot V.Ged­vi­lo, Lie­tu­vos val­ džia iki šiol ne­pa­kan­ka­mai išaiš­ ki­no vi­suo­me­nei elekt­ri­nės per­ spek­ty­vas: „Jei ta elekt­r i­n ė nau­din­ga, rei­kė­jo su­ge­bė­ti išaiš­ kin­ti žmo­nėms, kad įgau­tų pa­si­ ti­kė­ji­mo ir bal­suo­tų už.“ Spa­lio 14 d. prieš ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bas bal­sa­vo be­ veik 63 pro­c. kon­sul­ta­ci­nio re­fe­ ren­du­mo da­ly­vių. Par­la­men­to rin­ki­mus lai­mė­ję so­cial­de­mok­ra­tai ža­dė­jo at­si­sa­ ky­ti VAE pro­jek­to. Ūkio mi­nist­re pa­tvir­ti­na Bi­ru­tė Vė­sai­tė praei­tą mė­ne­sį pa­reiš­kė, kad „to­kiai ma­ žai vals­ty­bei kaip Lie­tu­va šis pro­ jek­tas per­ne­lyg bran­gus ir ri­zi­kin­ gas“. Ta­čiau Sei­me re­gist­ruo­ta­me cent­ro kai­rės Vy­riau­sy­bės pro­ gra­mos pro­jek­te ne­li­ko nuo­sta­tos, nu­ma­tan­čios, kad VAE pro­jek­tas ne­bus tę­sia­mas. Do­ku­men­te pa­ brė­žia­ma, kad bus per­žiū­ri­ma Na­cio­na­li­nės ener­ge­ti­kos stra­te­ gi­ja, ku­rio­je bus įver­ti­na­mos „ir ato­mi­nės ener­ge­ti­kos per­spek­ ty­vos“. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nei­gia ne­šva­rius su­si­ta­ri­mus Pas­kir­ta­sis prem­je­ras so­cial­de­ mok­ra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius tvir­ti­na, kad nė­ra jo­kių už­ku­li­si­ nių su­si­ta­ri­mų dėl tri­jų įta­kin­gų Dar­bo par­ti­jos (DP) na­rių tei­si­nio imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo.

„Už­ku­li­si­nių kal­bų nė­ra, jo­kių są­sa­jų nė­ra“, – va­kar Ži­nių ra­di­ jui sa­kė jis. Sei­mo lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos, ti­rian­čios pro­ku­ra­tū­ros pra­šy­mą leis­ti tris DP at­sto­vus Sei­me pa­ trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­ bėn, na­rys kon­ser­va­to­rius Kęs­ tu­tis Ma­siu­lis tei­gia įta­riąs, kad ko­mi­si­jos po­sė­dis iš šios die­nos po­pie­tės į ry­tą at­kel­tas gal­būt bal­sa­vi­mą dėl re­zo­liu­ci­jos pro­ jek­to sie­jant su šian­dien ry­tą nu­ ma­ty­tu Sei­mo bal­sa­vi­mu dėl Vy­ riau­sy­bės pro­gra­mos. „Nei iš šio, nei iš to po­sė­dis nu­kel­tas į de­vin­tą ry­to. Įž­vel­ giu, jog tai yra ban­dy­mas pa­ro­ dy­ti, kad vi­si val­dan­tie­ji ko­mi­si­ jo­je so­li­da­riai ir gra­žiai bal­suo­ja DP nau­dai, dar prieš bal­sa­vi­mą dėl Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos“, – sa­kė K.Ma­siu­lis. Praė­ju­sią sa­vai­tę po­sė­džia­vu­ sios lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos na­riai bu­vo su­ta­rę sa­vo po­sė­dį reng­ti ket­vir­ta­die­nį per ple­na­ri­nio po­ sė­džio per­trau­ką, bet už­va­kar pa­ skelb­ta, kad jis at­ke­lia­mas į ry­tą, įvyks dar prieš ple­na­ri­nį po­sė­dį.

Ko­mi­si­jos na­riai jau ry­tą pla­nuo­ ja bal­suo­ti, ar teik­ti Sei­mui re­zo­ liu­ci­ją su pa­ta­ri­mu pa­nai­kin­ti DP na­rių Vik­to­ro Us­pas­ki­cho, Vy­tau­ to Gap­šio ir Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę. A.But­ke­v i­č ius tei­g ė ne­t u­r įs in­for­m a­c i­j os, kad bal­s a­v i­m as dėl Vy­r iau­sy­b ės pro­g ra­m os ir bal­sa­vi­mas dėl DP at­sto­vų tei­si­ nio imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo bū­ tų su­si­ję. Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja iki gruo­džio 21 d. tu­ri pa­siū­ly­ti re­zo­liu­ ci­jos pro­jek­tą, ar ten­kin­ti ge­ne­ra­li­ nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio pra­šy­mą leis­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn pa­trauk­ti mi­nė­tus DP at­sto­vus ar ki­taip su­var­žy­ti jiems lais­vę. Jei­gu re­zo­liu­ci­jos pro­jek­te nu­ma­to­ma pa­ ten­kin­ti ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro tei­ki­ mą, jis ga­li bū­ti priim­tas, kai už pro­ jek­tą bal­suo­ja dau­giau kaip pu­sė vi­sų Sei­mo na­rių. V.Us­pas­ki­chas, V.Gap­šys ir V.Von­žu­tai­tė Vil­niaus apy­gar­ dos teis­me tei­sia­mi, kad ei­da­mi va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas DP nuo 2004 iki 2006 m. Vil­niu­je or­ga­ ni­za­vo ap­gau­lin­gą par­ti­jos bu­hal­ te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­mą. Nuo vals­ty­bės par­ti­ja kal­ti­na­ma nu­ slė­pu­si dau­giau kaip 20 mln. li­tų pa­ja­mų ir iš­lai­dų. DP at­sto­vai ka­te­go­riš­kai at­me­ ta kal­ti­ni­mus. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012

aktualijos Per tvo­rą lė­kė nar­ko­ti­kai

Tė­vas gra­si­no duk­rai

Va­gys pa­ma­tė kom­piu­te­rį

Ant­ra­die­nį va­ka­re Klai­pė­do­ je, Jū­ros g. per tvo­rą į po­li­ci­jos areš­ti­nės kie­mą kaž­kas per­me­ tė ci­ga­re­čių pa­ke­lį. Pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo šį ne­tei­sė­tą siun­ti­ nį ir jį paė­mė anks­čiau nei areš­ tan­tas. Vi­du­je bu­vo me­džia­ gos, pa­na­šios į he­roi­ną. Kvai­ša­ lai bu­vo skir­ti 33 m. suim­ta­jam Ne­ri­jui A.

Gruo­džio 11 d. po­li­ci­nin­kai sku­ bė­jo į Gro­piš­kių k., kur sa­vo na­ muo­se smur­ta­vo vie­tos gy­ven­ to­jas Ka­zys. Jį te­ko tram­dy­ti, nes vy­ras su­mu­šė sa­vo paaug­ lę duk­rą. Ma­ža to, jis gra­si­no mer­gai­tę nu­žu­dy­ti. Vy­ras pa­te­ ko į areš­ti­nę, pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas dėl smur­to ar­ti­mo­ je ap­lin­ko­je.

Klai­pė­do­je, I.Si­mo­nai­ty­tės g. 17 na­mo kie­me aky­las va­gis pa­ ste­bė­jo au­to­mo­bi­ly­je „Toyo­ta“ pa­lik­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­ rį. Į ma­ši­ną bu­vo įsi­brau­ta, ta­ čiau įsi­lau­ži­mo žy­mių pa­rei­gū­ nai neap­ti­ko. Din­go 2,3 tūkst. li­ tų kai­na­vęs kom­piu­te­ris. 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si ap­lin­ky­bes.

Il­gas ty­ri­mas – nau­da ma­ši­nų va­gims Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­dos ma­šin­va­gių gau­dy­to­ jų gre­tos itin re­tos jau be­veik me­ tai. Jau de­vy­nis mė­ne­sius nuo pa­ rei­gų nu­ša­lin­ti du šio sky­riaus pa­ rei­gū­nai vis dar lau­kia, ar bus grą­ žin­ti į dar­bą, ar pa­so­din­ti į kal­ti­na­ mų­jų suo­lą. Krė­tė ir dar­bo vie­tas

Šie­met va­sa­rio pir­mo­mis die­no­mis Klai­pė­dą su­krė­tė ži­nia, kad dar­ bo vie­to­je su­lai­ky­ti Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mų ty­ri­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Ed­mun­das Tau­ta­vi­čius ir jo pa­val­di­nys Žyd­rū­nas Ukoc­kis. Jų dar­bo vie­to­se at­lik­tos kra­tos, paim­ti gink­lai, pa­tik­rin­ti sei­fai. Abu vy­rai iš pa­rei­gū­nų per aki­mir­ ką ta­po įta­ria­mai­siais ir kaip nu­si­ kal­tė­liai bu­vo iš­vež­ti ap­klau­soms į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą. Pa­rei­ gū­nų bend­ri­nin­ku įvar­dy­tas bu­vęs Ši­lu­tės ra­jo­no Kri­mi­na­li­nės po­li­ ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ar­tū­ras Rim­kus. Vi­si trys vy­rai įtar­ti ins­ce­ni­za­ vę au­to­mo­bi­lių va­gys­tes, gau­da­vę drau­di­mo iš­mo­kas, o au­to­mo­bi­lius ati­duo­da­vę išar­dy­ti. Il­giau­siai trun­ka eks­per­ti­zės

Po po­ros pa­rų nuo su­lai­ky­mo teis­ mas ne­lei­do jų il­giau lai­ky­ti už gro­ tų, ta­čiau įta­ri­mai jiems ne­bu­vo pa­nai­kin­ti. Iki šiol abu pa­rei­gū­nai te­bė­ra nu­ša­lin­ti nuo tar­ny­bos. Per de­vy­nis ty­ri­mo mė­ne­sius teis­mas tris kar­tus lei­do pra­tęs­ ti po­li­ci­nin­kų nu­ša­li­ni­mo nuo pa­ rei­gų ter­mi­ną. Vi­sus tris kar­tus ar­ gu­men­tuo­ta, kad by­la yra di­de­lės apim­ties, be to, lau­kia­ma ne vie­ nos eks­per­ti­zės iš­va­dos. Pro­ku­ro­ras Do­na­tas Blinst­ru­ bis tei­gė, kad by­los ty­ri­mas įžen­gė į bai­gia­mą­ją sta­di­ją ir ne­tru­kus po

Nau­jų­jų me­tų ji bus ati­duo­ta Klai­ pė­dos apy­gar­dos teis­mui. Pro­ku­ro­ro tei­gi­mu, už­tru­ko su­ lauk­ti spe­cia­lis­tų iš­va­dų, mat bu­ vo paim­ti tir­ti įta­ria­mų­jų dar­bo bei as­me­ni­niai kom­piu­te­riai, o jų duo­ me­nis iš­nag­ri­nė­ti ne­trum­pai už­ trun­ka. Tuo tar­pu įta­ria­mų­jų gy­nė­jai pra­šė pa­nai­kin­ti nu­ša­li­ni­mą nuo pa­rei­gų ir įpa­rei­go­ti pro­ku­ro­rą nu­ ro­dy­ti ter­mi­ną, iki ku­rio bus baig­ tas ty­ri­mas. Ta­čiau šie pra­šy­mai nė kar­to ne­bu­vo pa­ten­kin­ti. Įsi­ti­ki­nęs, kad bus iš­tei­sin­tas

E.Tau­ta­vi­čius tei­gė esąs įsi­ti­ki­nęs, kad by­la su­bliūkš, ir vi­si trys vy­rai bus iš­tei­sin­ti. „Pro­ku­ro­ras ža­dė­jo, kad by­la bus baig­ta iki Nau­jų­jų, da­bar jau kal­ba­ ma apie ki­tų me­tų pra­džią. Kol esu nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gų, be dar­bo ne­sė­džiu, nes gy­ven­ti rei­kia. Kaip gy­ve­na ko­le­ga Ž.Ukoc­kis, ne­ži­nau, nes mums už­draus­ta bend­rau­ti. Jei­gu bū­siu iš­tei­sin­tas, grį­šiu į tar­ ny­bą. Šir­dy­je vi­są lai­ką bū­siu po­li­ ci­nin­kas, nes bu­vu­sių po­li­ci­nin­kų nė­ra“, – tei­gė E.Tau­ta­vi­čius. Kol nė­ra teis­mo spren­di­mo dėl šių dvie­jų pa­rei­gū­nų, po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to va­do­vy­bė ne­ga­li jų at­ leis­ti iš pa­rei­gų ir priim­ti į lais­vas vie­tas ki­tų dar­buo­to­jų. Sky­riu­je, ku­ria­me jie dir­bo, li­ko du ope­ra­ty­ vi­niai dar­buo­to­jai. Nors sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad šie­met au­to­mo­bi­lių pa­grob­ta ma­žiau nei per­nai, ta­čiau nu­si­kal­ti­mų išaiš­ kin­ta taip pat ma­žiau nei praė­ju­ siais me­tais. Ak­ty­vių ma­šin­va­gių gau­dy­to­ jų trū­ku­mas mies­te – aki­vaiz­dus. Pas­ta­ruo­ju me­tu bū­ta at­ve­jų, kai va­gys nu­va­žiuo­ja įjung­tu au­to­mo­ bi­liu, ne­si­bai­min­da­mi ne­to­lie­se esan­čių sa­vi­nin­kų.

Tiks­las: prieš pus­me­tį pra­dė­jęs dia­lo­gą su po­li­ci­jos vir­ši­nin­ku B.Iva­naus­ku, bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“

ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius R.Ma­siu­lis (de­ši­nė­je) va­kar dėl pa­ra­mos pa­si­ra­šė su­ tar­tį.

Po­li­ci­jai – ne­ti­kė­ta pa­ra­ma Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ nu­spren­dė pa­rem­ti uos­ta­mies­čio po­li­ci­ją, kad ši gau­tus pi­ni­gus skir­tų ar­ti­miau­sių įmo­nės kai­ my­nų sau­gu­mui bei nu­si­kal­ti­mų pre­ven­ci­jai. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nus­te­bi­no no­ru pa­dė­ti

„Tai la­bai re­tas at­ve­jis, kai bend­ro­ vė ne­pra­šo­ma nu­spren­džia pa­rem­ti po­li­ci­ją. To­dėl esa­me ma­lo­niai nu­ ste­bin­ti to­kia „Klai­pė­dos naf­tos“ ini­cia­ty­va. Ne­daug kas su­pran­ta, o ir mes ne­la­bai lin­kę guos­tis, kad vie­ša­jai tvar­kai už­tik­rin­ti trūks­ta ne tik žmo­nių, bet ir ma­te­ria­li­nių iš­tek­lių. To­dėl esa­me la­bai dė­kin­gi už su­pra­ti­mą bei pa­ra­mą“, – tei­gė Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ ši­nin­kas Be­no­nas Iva­naus­kas. Bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Ro­kas Ma­siu­lis ir B.Iva­naus­kas va­kar pa­si­ra­šė su­tar­tį, ku­ria po­li­ci­ jai ski­ria­ma 20 tūkst. li­tų. Kam bus skir­ti šie pi­ni­gai, ap­tar­ta iš anks­to. Pa­ra­ma bus skir­ta Meln­ ra­gės ir Gi­ru­lių sau­gu­mui už­tik­rin­ ti, nes šios gy­ven­vie­tės va­sa­rą tam­ pa po­li­ci­jos dė­me­sio cent­ru. Ti­ki­si dau­giau sau­gu­mo

Lau­ki­mas: grei­tai bus me­tai, kai ma­šin­va­gius gau­dęs E.Tau­ta­vi­čius yra nu­ša­lin­

tas nuo pa­rei­gų, o į jo vie­tą ki­tas pa­rei­gū­nas ne­pas­kir­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nors pa­jū­ry­je la­bai sun­kių nu­si­kal­ ti­mų daž­niau­siai ne­bū­na, ta­čiau čia itin daug vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­ mo at­ve­jų, va­gys šluo­ja poil­siau­to­jų as­me­ni­nius daik­tus ir dvi­ra­čius. To­dėl itin svar­bu, kad čia šil­tuo­ ju me­tų lai­ku dirb­tų kuo dau­giau po­li­ci­jos pa­tru­lių, o jų dar­bo lai­kas truk­tų kuo il­giau. „Mū­sų įmo­nė pir­miau­sia sten­ gia­si pri­si­dė­ti prie įvai­rių so­cia­li­ nių pro­jek­tų, vys­to­mų ar­ti­miau­ sio­je kai­my­nys­tė­je. Šis su­si­ti­ki­mas su an­ge­lais sar­gais su­si­jęs su vie­

šo­sios tvar­kos pa­lai­ky­mu bei eis­ mo sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu ar­ti­ miau­sio­je ap­lin­ko­je. Ti­kiuo­si, kad taip pri­si­dė­si­me prie ge­ros kai­my­ nys­tės pro­gra­mos, ku­rią pra­dė­jo­ me vyk­dy­ti jau anks­čiau. Ti­kiuo­si, kad toks bend­ra­dar­bia­vi­mas bus ne vien­kar­ti­nis, o tę­sis nuo­lat“, – kal­ bė­jo R.Ma­siu­lis. Įmo­nės skir­ta pa­ra­ma bus pa­ nau­do­ta po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lių de­

Įmo­nės skir­ta pa­ra­ ma bus pa­nau­do­ta po­li­ci­jos au­to­mo­bi­ lių de­ga­lams pirk­ti, ti­kin­tis, kad pa­tru­ liai va­sa­rą pa­jū­ry­je dirbs il­giau, nei bu­ vo nu­ma­ty­ta.

ga­lams pirk­ti, ti­kin­tis, kad pa­tru­ liai va­sa­rą pa­jū­ry­je dirbs il­giau, nei bu­vo nu­ma­ty­ta iki šiol. Be to, nu­ ma­to­ma nu­pirk­ti ir ke­lis dvi­ra­čius, ku­riais va­ži­nės va­sa­rą pa­jū­ry­je dir­ ban­tys po­li­ci­nin­kai. Ska­ti­nant sau­gią vie­tos gy­ven­ to­jų kai­my­nys­tę, ke­ti­na­ma įreng­ti in­for­ma­ci­nius sten­dus. Da­lis pi­ni­gų bus pa­nau­do­ta ka­lė­ di­niam krep­ši­nio tur­ny­rui su­reng­ ti. Jau ži­no­ma, kad krep­ši­nio aikš­ te­lė­je su­si­tiks įmo­nės „Klai­pė­dos naf­ta“, po­li­ci­jos vie­tos gy­ven­to­jų ko­man­dos.

Su kai­my­nais no­ri bū­ti ge­ruo­ju

„Sa­vo biu­dže­te fak­tiš­kai ne­tu­ri­me ga­li­my­bių nu­ma­ty­ti vie­šų pre­ven­ ci­nių prie­mo­nių. To­dėl to­kia pa­ra­ ma mums yra be ga­lo svar­bi. Su­ mo­kė­da­mi už bū­ti­nas pre­kes bei pa­slau­gas su­nau­do­ja­me vi­sas lė­ šas, o kar­tais net lie­ka­me sko­lin­ gi“, – at­vi­ra­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to vir­ši­nin­kas. Min­tis apie pa­ra­mą po­li­ci­jai ki­lo pri­va­taus po­kal­bio tarp R.Ma­siu­ lio ir B.Iva­naus­ko me­tu. Kal­bė­da­ mi apie po­li­ci­jos už­da­vi­nius ir rū­ pes­čius bei įmo­nės no­rą vyk­dy­ti so­cia­li­nę mi­si­ją abu va­do­vai priė­ jo prie bend­ros nuo­mo­nės. B.Iva­naus­kas at­vi­ra­vo, jog ke­ ti­ni­mą su­da­ry­ti su­tar­tį su vers­lo įmo­ne te­ko de­rin­ti su Po­li­ci­jos de­ par­ta­men­tu. Meln­ra­gė­je įsi­kū­ru­sios bend­ro­ vės va­do­vas ti­ki­no, kad vie­tos gy­ ven­to­jai įmo­nei ne­ke­lia jo­kių pro­ ble­mų. „Sten­gia­mės kiek įma­no­ma pri­si­ dė­ti prie vie­tos bend­ruo­me­nės ge­ro­ vės. Gal vai­kai vie­ną ki­tą kar­tą per­ spy­rė ka­muo­lį per tvo­rą, bet ir šią pro­ble­mą iš­spren­dė­me. Tie­siog nu­ pir­ko­me de­šimt ka­muo­lių ir kas­kart, kai vie­nas jų nu­krin­ta mū­sų te­ri­to­ri­ jo­je, ap­sau­gi­nin­kai ma­žie­siems duo­ da nau­ją. No­rint su kai­my­nais ge­ rai su­tar­ti, rei­kia gra­žiai bend­rau­ti. To­dėl pa­re­mia­me vai­kų lais­va­lai­kio cent­rą, Ak­lų­jų kom­bi­na­tą, SOS vai­kų kai­mą, no­ri­me, kad ar­ti­miau­si kai­ my­nai taip pat bū­tų pa­ten­kin­ti mū­sų kai­my­nys­te“, – pa­sa­ko­jo bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ va­do­vas.

9

ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 13, 2012

klaipėdos verslas Vers­lo ge­ni­jai

Ko­va su „še­šė­liu“

Darb­da­vių ap­klau­sa

Na­cio­na­li­nio moks­lei­vių vers­lu­ mo kon­kur­so „Vers­lo ge­ni­jus“ fi­ na­le pir­mą­sias dvi vie­tas užė­mė jau­nie­ji klai­pė­die­čiai – „Au­ku­ ro“ gim­na­zi­jos ko­man­da „Ult­ra H“ ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos ko­ man­da „313“. Ko­man­dos lai­mė­ jo 1,5 tūkst. ir 1 tūkst. li­tų. Fi­na­ le su­si­run­gė 21 ko­man­da iš vi­ sos Lie­tu­vos.

Šian­dien uos­ta­mies­ty­je ren­gia­ ma kon­fe­ren­ci­ja – so­cia­li­nis fo­ ru­mas „Klai­pė­dos vers­lo die­ na“. Ren­gi­ny­je dė­me­sys bus ski­ria­mas bend­ruo­me­nių da­ly­ va­vi­mui vys­tant smul­kų­jį ir vi­ du­ti­nį vers­lą. Kar­tu su tei­sė­sau­ gi­nin­kais ir po­li­ti­kais į ini­cia­ty­vą „Klai­pė­da – mies­tas be še­šė­lio“ įsi­lie­jo ir vers­lo at­sto­vai.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ ža, siek­da­ma tiks­liau nu­ma­ty­ti pro­fe­si­jų po­rei­kį darb­da­viams, ap­si­rū­pi­nant kva­li­fi­kuo­ta dar­ bo jė­ga, pra­dė­jo jų ap­klau­są. Jo­ je kvie­čia­mi da­ly­vau­ti vers­li­nin­ kai, ku­riems trūks­ta kva­li­fi­kuo­ tos dar­bo jė­gos ir jie pa­si­ren­gę įdar­bin­ti pro­fe­si­nį mo­ky­mą bai­ gu­sius as­me­nis.

Iki šven­ti­nio star­ to li­kus vos dau­giau nei sa­vai­tei, mies­te iš vi­sų pa­slau­gų tei­ kė­jų kir­pė­jai be­ne pa­klau­siau­si. Nors jų mies­te dau­giau nei pu­sė tūks­tan­čio, ta­čiau gruo­dį no­ rint pa­kliū­ti į kir­pyk­ lą ten­ka lauk­ti 10 ir dau­giau die­nų.

Prieš paukš­čius – gar­sia­kal­biais As­ta Dy­ko­vie­nė Uos­te vei­kian­čios stam­bios kro­vos kom­pa­ni­jos prieš paukš­čius grie­ bė­si gar­si­nių bai­dyk­lių. Taip sie­ kia­ma at­si­kra­ty­ti spar­nuo­čių, der­ gian­čių pa­sta­tų sto­gus ir šei­mi­nin­ kau­jan­čių grū­dų san­dė­liuo­se.

At­bai­do ne vi­sus

Sau­go­ja sto­gus

Ruo­šia­si: Ka­lė­dos ir Nau­jie­ji me­tai – vie­nin­te­lės me­tų šven­tės, kai kir­

pė­jų pa­slau­gų mies­te pri­rei­kia ko­ne kiek­vie­nam.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Miesto kir­pyk­lo­se – šven­ti­nis dar­by­me­tis As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ei­lės prieš Ka­lė­das

Dau­giau nei 20 me­tų kir­pė­ja dir­ ban­ti klai­pė­die­tė Si­gi­ta ti­ki­no, kad šiuo me­tu toks lai­kas, kai kir­pė­jų rei­kia „vi­siems ir da­bar“. Žmo­nės ruo­šia­si šven­tėms. Vien šį penk­ta­ die­nį vyk­sian­čių dar­bo­vie­čių va­ka­ rė­liams šu­kuo­se­nas už­si­sa­kė šim­ tai mo­te­rų. Toks ant­plū­dis bū­na tik prieš Ka­lė­das. Po to lau­kia šti­lis, sau­sį į kir­pyk­ las ateis tik tie, ku­rie pa­sta­rą­jį kar­ tą čia lan­kė­si lapk­ri­čio mė­ne­sį. Pa­ sak kir­pė­jų, kei­čia­si kir­pi­mo ma­dos ir taip daž­nai kir­pyk­lo­je, kaip anks­ čiau, lan­ky­tis ne­be­rei­kia. Kir­pė­jai tik­rą auk­so am­žių, kai jų bu­vo ne tiek jau daug, iš­gy­ve­no prieš 20 me­tų. Ta­da esą ne­la­bai kas pai­sy­da­vo, kad pa­kliu­vo pas pra­ kti­kan­tą. Da­bar re­tas ku­ris drįs­ta sės­tis į neį­gu­du­sio spe­cia­lis­to kė­ dę, nors kai ku­rie kir­pė­jų mo­ki­niai ker­pa už sim­bo­li­nį mo­kes­tį. O vien tik kir­pi­mas pas meist­rą kai­nuo­ja nuo 30 iki 300 li­tų, pri­ klau­so­mai, kiek jis sa­ve ver­ti­na ir kur yra įreng­ta kir­pyk­la – se­na­ mies­ty­je, pre­ky­bos cent­re ar dau­ gia­bu­ty­je. Kir­pė­jų gil­di­ja vėl au­ga

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­ me­ni­mis, Klai­pė­dos mies­te yra 687 gro­žio pa­slau­gų tei­kė­jai, tarp jų – ir kir­pė­jai. Vers­lo liu­di­ji­mus kir­pyk­lų, kos­me­ti­kos ka­bi­ne­tų ir sa­lo­nų bei so­lia­riu­mų veik­lai šie­met yra įsi­gi­ ję 549 Klai­pė­dos mies­to gy­ven­to­jai, t.y. šeš­ta­da­liu dau­giau nei praė­ju­ siais me­tais (473). 2010 m. to­kios rū­šies vers­lo liu­ di­ji­mus bu­vo įsi­gi­ję 445, o 2009 m. – 634 klai­pė­die­čiai.

im­tų pe­rė­ti. Sie­kiant ši­to iš­veng­ti, įdieg­ta bai­dy­mo sis­te­ma“, – tvir­ ti­no G.Gu­da­vi­čius. Gar­sia­kal­biai nuo­la­tos trans­liuo­ja ba­lan­džių bal­sus, ku­rie sig­na­li­zuo­ja, kad paukš­tis pa­kliu­vo į bė­dą. Toks gar­sas at­bai­do ki­tus jo gen­tai­nius.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­ jos duo­me­ni­mis, in­di­vi­dua­lią veik­ lą su pa­žy­ma šiuo me­tu vyk­do 140 kir­pė­jų, iš jų 60 šią veik­lą re­gist­ ra­vo šie­met. Kir­pyk­los pa­slau­gas taip pat ga­li­ma teik­ti įstei­gus įmo­ nę. To­kių Klai­pė­do­je yra 57. Su­lau­kia ir skun­dų

Pa­sak vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jos As­tos Šle­pe­tie­nės, kas­met pa­tik­ri­na­ma 30 pro­c. lei­di­mus-hi­gie­nos pa­sus tu­rin­čių gro­žio pa­slau­gų tei­kė­jų, tarp jų ir kir­pyk­lų. Šie­met tik­rin­to­jų su­lau­kė 231 pa­ slau­gos tei­kė­jas. Iš vi­so 2012 m. at­ lik­ta 260 pa­tik­ri­ni­mų, 39-iais at­ ve­jais (15 pro­c. vi­sų pa­tik­ri­ni­mų) bu­vo nu­sta­ty­ti hi­gie­nos nor­mų rei­ ka­la­vi­mų pa­žei­di­mai. Tai yra, kir­pyk­lo­se nau­do­ti kos­ me­ti­kos ga­mi­niai ne­si­lai­kant tin­ ka­m u­m o ga­ran­t i­n ių ter­m i­n ų, ne­tin­ka­mai de­zin­fe­kuo­ja­mi ir ste­ ri­li­zuo­ja­mi įran­kiai, pa­slau­gų tei­ kė­jai dir­bo pro­fi­lak­tiš­kai ne­pa­si­ tik­ri­nę svei­ka­tos, ne­tin­ka­mai bu­vo lai­ko­mi šva­rūs skal­bi­niai. Šiais me­tais Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos cent­ras dėl tei­kia­mų ne­sau­gių gro­žio pa­slau­gų ga­vo 5 skun­dus. Klai­pė­die­čiai bu­vo ne­pa­ ten­kin­ti, kad ne­tin­ka­mai įreng­tos ir pri­žiū­ri­mos pa­tal­pos, pa­slau­gų tei­ ki­mui nau­do­ti ne­de­zin­fe­kuo­ti, ne­ ste­ri­lūs įran­kiai, kad pa­slau­gos tei­ kia­mos ne­tu­rint lei­di­mo-hi­gie­nos pa­so. Vi­si skun­dai, pa­sak hi­gie­nis­ tų, bu­vo pa­grįs­ti. Vers­lo liu­di­ji­mai brangs

Ne­pai­sant nuo­la­ti­nės tar­ny­bų kont­ ro­lės, kir­pyk­lų nuo Nau­jų­jų me­ tų lau­kia ir fi­nan­si­nės per­mai­nos. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos nu­

sta­ty­tas mo­kes­tis už vers­lo liu­di­ji­ mą „Kir­pyk­lų, kos­me­ti­kos ka­bi­ne­ tų ir sa­lo­nų, so­lia­riu­mų veik­la“ 2012 m. kai­na­vo 1 440 li­tų me­tams, 2013 m. pa­brangs iki 1 530 li­tų me­tams. Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Edi­ta Ci­bie­nė pri­me­na, kad gy­ ven­to­jai, vyk­dan­tys in­di­vi­dua­lią veik­lą, taip pat tu­ri mo­kė­ti pri­va­ lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas, nuo šių me­tų rugp­jū­čio 1 d. ši įmo­ ka yra 77 Lt. Po Nau­jų­jų me­tų pa­ kė­lus mi­ni­ma­lią al­gą, šis mo­kes­tis išaugs ket­vir­ta­da­liu. Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos na­rys, smul­kių­jų ir vi­ du­ti­nių vers­li­nin­kų at­sto­vas Do­ na­tas Bo­ty­rius pa­ste­bė­jo, kad po Nau­jų­jų me­tų in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­tiems žmo­nėms fi­nan­si­ nė si­tua­ci­ja vėl blo­gės. „Per mė­ne­sį su­si­da­rys ne­ma­žos mo­kes­čių su­mos, sie­kian­čios 200 li­ tų. Toks fi­nan­si­nis ne­sta­bi­lu­mas jau­ di­na ir kir­pyk­lo­se dir­ban­čius žmo­ nes. Ta­čiau jie šios veik­los kol kas neat­si­sa­ko“, – tei­gė D.Bo­ty­rius. Pa­sak smul­kių­jų vers­li­nin­kų at­ sto­vo, Klai­pė­do­je yra vers­lų, ku­rie neat­lai­kė įtam­pos rin­ko­je. Vi­sai ne­be­li­ko ba­tų va­ly­to­jų, nes tai bu­ vo ne­po­pu­lia­ru. Kai ku­rios smul­ kios pa­slau­gos stip­riai su­men­ko. Bet at­si­ra­do nau­jų – ark­lių kaus­ ty­to­jų, snie­go va­ly­mo, na­mų ruo­ šos pa­slau­gos. Žmo­nės no­ri pri­si­dur­ti prie pa­ grin­di­nės al­gos, o vers­lo liu­di­ji­mas – pa­ts pa­pras­čiau­sias bū­das tai pa­ da­ry­ti. „Su­si­mo­ki mo­kes­čius ir ban­dai. Nei­šė­jo, ką pa­da­ry­si, bet nors jau vals­ty­bei ne­si sko­lin­gas. O in­di­vi­dua­lio­je įmo­nė­je ki­taip. Dau­gu­mą to­kie įsi­pa­rei­go­ji­mai at­ bai­do“, – pa­sa­ko­jo D.Bo­ty­rius.

Vie­na pir­mų­jų gar­si­nes paukš­čių bai­dyk­les sa­vo te­ri­to­ri­jo­je įren­gė Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los bend­ro­vė. Čia gar­si­nės paukš­čių bai­dyk­lės ant ke­lių pa­sta­tų įreng­tos maž­daug prieš ket­ve­rius me­tus. P a­sak Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los bend­ro­vės Ko­mu­ni­ka­ci­jų ir rek­la­ mos va­do­vės Jo­lan­tos To­liu­šy­tės, žu­vėd­ros ir ki­rai stip­riai ap­der­gia pa­sta­tų sto­gus. Ka­dan­gi jų iš­ma­ tos tu­ri rūgš­ties, su­ga­di­na­ma sto­ go dan­ga. „Paukš­čiai der­gė ma­ši­nas, pa­ sta­tus, pa­čią įmo­nės te­ri­to­ri­ją. Kol ne­bu­vo­me įsi­gi­ję tos gar­si­nės bai­ dyk­lės, sto­gus tek­da­vo va­ly­ti tris kar­tus per me­tus, da­bar už­ten­ka tik vie­no“, – tei­gė J.To­liu­šy­tė. Di­džiau­sias prie­šas – ba­lan­džiai

Gar­si­nių paukš­čių bai­dyk­lių pri­rei­ kė ir jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jo­je „Be­ ga“, kai bu­vo pa­sta­ty­tas nau­jas že­ mės ūkio pro­duk­tų ter­mi­na­las ir 20 tūkst. kv. m dy­džio san­dė­lis. Ta­da, pa­sak bend­ro­vės at­sto­ vo Ge­di­mi­no Gu­da­vi­čiaus, at­si­ra­ do paukš­čių pro­ble­ma. Krau­na­mi ir san­dė­liuo­ja­mi grū­dai pri­vi­lio­ja tun­tus ba­lan­džių. Jie nuo­lat ban­ do pa­tek­ti į to san­dė­lio vi­dų. „Di­džiau­sias prie­šas – ba­ lan­džiai. Blo­giau­sia bū­tų, jei tie paukš­čiai įsi­kur­tų san­dė­liuo­se ir

Gar­si­nės paukš­čių bai­dyk­lės pa­ sau­ly­je pla­čiai nau­do­ja­mos di­de­ lė­se at­vi­ro­se vie­to­se. Daž­niau­siai sklei­džia­mas tos pa­čios paukš­čių rū­šies na­tū­ra­lus stre­so bal­sas, nu­

Gar­si­nės paukš­čių bai­dyk­lės pa­sau­ly­ je pla­čiai nau­do­ja­ mos di­de­lė­se at­vi­ro­ se vie­to­se.

sa­kan­tis – čia „pa­vo­jin­ga zo­na“, ar­ba plėš­rių­jų paukš­čių bal­sai, ku­ rie bai­do vi­sų rū­šių paukš­čius. Jos vei­kia iki 12 ha plo­te. „Bet paukš­čiai pri­pran­ta prie to gar­so. Kal­bė­jo­me su or­ni­to­lo­ gais, jie sa­kė, kad kaip ir tarp žmo­ nių, taip ir tarp žu­vėd­rų ar ki­rų, yra kur­čių ar šiaip kvai­lų, ku­rie ne­gir­ di ir ne­sup­ran­ta, ką tas gar­sas reiš­ kia“, – tvir­ti­no J.To­liu­šy­tė. „Kol kas vyks­ta ste­bė­ji­mas. Ar prie­tai­sas veiks­min­gas, paaiš­kės vė­liau. Ša­lia to rei­kia im­tis ki­tų prie­mo­nių, už­da­ri­nė­ti du­ris, už­ dangs­ty­ti įvai­rius ply­šius. Pa­sau­ ly­je daug kur vers­li­nin­kai nau­do­ ja tas gar­si­nes paukš­čių bai­dyk­les, va­di­na­si, in­ves­ti­ci­jos pa­si­tvir­ti­na“, – tei­gė G.Gu­da­vi­čius.

Nau­jo­vės: uos­to kom­pa­ni­jos sa­vo vers­lą nuo paukš­čių gi­na gar­si­nė­

mis bai­dyk­lė­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

10

ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0879 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2748 JAV do­le­ris 1 2,6556 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6934 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9600 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4480 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7018 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6361 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8489

+0,58 %

pokytis

–0,7042 % –0,3218 % –0,4722 % –0,4104 % –0,0181 % +0,4292 % –0,0064 % –0,4553 % –0,1507 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,81

4,55

2,49

„Apoil“

4,71

4,55

2,46

Ma­žos ir vi­du­ti­nės Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos ir Es­ti­jos įmo­nės ti­ki­si, kad par­ da­vi­mas ir eks­por­tas 2013-ai­siais augs. 23 pro­c. to­kių ša­lies įmo­nių ki­tą­met pla­nuo­ja priim­ti ir nau­jų dar­buo­to­jų. 21 pro­c. pla­nuo­ja ir di­ des­nes nei 100 tūkst. li­tų in­ves­ti­ci­ jas. Tie­sa, 40 pro­c. Lie­tu­vos vers­ li­nin­kų atei­nan­čiais me­tais ne­pla­ nuo­ja jo­kių in­ves­ti­ci­jų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+1,76 %

Lū­kes­čiai – ­ op­ti­mis­ti­niai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,44 %

97,90 dol. už 1 brl. 107,93 dol. už 1 brl.

1,3 proc.

di­die­siems var­to­to­jams lapk­ri­tį pi­go gam­ti­nės du­jos.

R.Ša­džius: įsi­ves­ti eu­rą ap­si­mo­kės Pas­kir­ta­sis fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­ man­tas Ša­džius tvir­ti­na, kad Lie­ tu­vai ap­si­mo­kė­tų eu­rą įsi­ves­ti, kai tik vals­ty­bė ati­tiks Mast­rich­to rei­ ka­la­vi­mus.

„Jei­gu eu­ro įve­di­mas pri­klau­sy­tų tik nuo mū­sų, bū­tų la­bai ge­rai, bet jis pri­klau­so nuo tų da­ly­kų, ku­rių tie­sio­giai vals­ty­bė ne­kont­ro­liuo­ja, pa­vyz­džiui, inf­lia­ci­jos ly­gio. Bet kai tik ati­tik­si­me Mast­rich­to kri­ te­ri­jus, ma­no su­pra­ti­mu, Lie­tu­vai ap­si­mo­ka iš kar­to ap­li­kuo­ti ir įsi­ ves­ti eu­rą“, – va­kar Sei­mo Biu­dže­ to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te sa­kė pa­skir­ ta­sis mi­nist­ras.

60 pro­c. BVP, inf­lia­ci­jos ro­dik­lis ne­ga­li dau­giau nei 1,5 pro­cen­ti­nio punk­to vir­šy­ti tri­jų že­miau­sią inf­ lia­ci­ją tu­rin­čių ša­lių vi­du­ti­nio ro­ dik­lio. Lie­tu­vai dėl per di­de­lės inf­lia­ ci­jos ne­pa­vy­ko įsi­ves­ti eu­ro 2007 m. pra­džio­je. Nuo 2011 m. pra­ džios prie eu­ro zo­nos pri­si­jun­gė Es­ti­ja. R.Ša­džius Sei­me taip pat pra­ne­ šė, kad iki ki­tų me­tų pir­mo pus­me­ čio nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė ap­si­spręs, ko­kios pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­ čio (PVM) leng­va­tos ga­lė­tų bū­ ti tai­ko­mos. „Vi­sus ta­ri­fus no­ri­me per tuos še­šis mė­ne­sius per­žiū­rė­ti,

Iki ki­tų me­tų pir­mo pus­me­čio nau­jo­ji Vy­riau­ sy­bė ap­si­spręs, ko­kios pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­ kes­čio leng­va­ tos ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mos.

Pa­sak jo, fi­nan­si­nė sis­te­ma, ku­ rio­je da­bar Lie­tu­va gy­ve­na, „per bran­giai kai­nuo­ja“. Pas­kir­ta­sis prem­je­ras so­cial­de­ mok­ra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius šią sa­vai­tę yra pa­reiš­kęs, kad Lie­tu­ va eu­rą ga­li įsi­ves­ti 2015 m., ta­čiau neat­me­tė ga­li­my­bės, jog prie eu­ro zo­nos ša­lis pri­si­jungs su Lat­vi­ja jau 2014-ai­siais. Ša­lims lei­džia­ma įsi­ves­ti eu­rą, kai jos ati­tin­ka šiuos Mast­rich­to kri­te­ri­jus: vie­šų­jų fi­nan­sų de­fic­ i­ tas ne­vir­ši­ja 3 pro­c. bend­ro­jo vi­ daus pro­duk­to (BVP), bend­ra vals­ ty­bės sko­la sie­kia ne dau­giau nei

Pa­gal kro­vos apim­tį sausį–lapkritį Klai­pė­dos uos­tas Bal­ti­jos vals­ty­bė­ se nu­si­lei­do tik Ry­gos uos­tui. Per 11 šių me­tų mė­ne­sių Klai­pė­ dos uos­te krau­ta 32,194 mln. to­ nų kro­vi­nių – 4,4 pro­c. ma­žiau nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Bu­tai – bran­giau­sias tur­tas Nors kai ku­rie že­mės ūkio pa­skir­ties skly­pai Lie­tu­vo­je pa­sta­ ruo­ju me­tu bran­go, bend­ra ša­lies ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) ver­tė šie­met, pa­ly­gin­ti su per­nai, smuk­te­lė­jo. At­pi­go ne­smar­kiai

kad iki jų įsi­ga­lio­ji­mo die­nos lik­tų lai­ko“, – tei­gė jis. Pa­sak pa­skir­to­ jo mi­nist­ro, tie leng­va­ti­niai ta­ri­fai, ku­rie da­bar ga­lio­ja, tu­rė­tų iš­lik­ti. Šiuo me­tu leng­va­ti­niai PVM ta­ ri­fai ga­lio­ja vais­tams, šil­dy­mui, kny­goms ir ne­pe­rio­di­niams in­for­ ma­ci­niams lei­di­niams, o nuo ki­tų me­tų įsi­ga­lios ir ke­lei­vių ve­ži­mui, laik­raš­čiams, žur­na­lams ir ki­tiems pe­rio­di­niams lei­di­niams, neį­ga­ lių­jų tech­ni­nės pa­gal­bos prie­mo­ nėms. Įp­ras­tas PVM ta­ri­fas šiuo me­tu yra 21 pro­c. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Uos­tas – tarp Bal­ti­jos ly­de­rių Nors praė­ju­sį mė­ne­sį Klai­pė­dos uos­to kro­vos apim­tis bu­vo ma­žes­ nė nei per­nai tuo pa­čiu me­tu, pa­gal Bal­ti­jos uos­tų pa­skelb­tus duo­me­ nis jis len­kia dau­ge­lį kai­my­nų.

Po­ky­tis: nors ir ne­smar­kiai, būs­tai, skly­pai ir ki­ti NT ob­jek­tai šie­met at­pi­go.

Re­gist­rų cent­ro kas­met at­lie­ka­mo NT ma­si­nio ver­ti­ni­mo duo­me­nys ro­do, kad bend­ra Lie­tu­vos NT ver­ tė šiais me­tais, pa­ly­gin­ti su 2011ai­siais, su­ma­žė­jo 0,25 pro­c., ar­ba 616,5 mln. li­tų, iki 245,6 mlrd. li­tų. Bend­ra vi­sų 851 tūkst. ša­ly­je įver­tin­tų bu­tų rin­kos ver­tė šiuo me­tu yra apie 74,9 mlrd. li­tų, vi­si ša­lies pa­sta­tai, ku­rių skai­čius sie­ kia be­veik 2,3 mln., bend­rai įver­ tin­ti 72,3 mlrd. li­tų. Bend­ra ki­tų sta­ti­nių – ry­šių ko­ mu­ni­ka­ci­jų, ke­lių ir pa­tal­pų – rin­ kos ver­tė sie­kia 37,6 mlrd. li­tų.

su­da­ro 2,1 mln. že­mės skly­pų, rin­ kos kai­no­mis įver­tin­tas 60,7 mlrd. li­tų – 6,8 pro­c. ma­žiau, nei at­li­kus per­nykš­tį ma­si­nį ver­ti­ni­mą. Ta­čiau įvai­rios pa­skir­ties že­mės skly­pų ver­tė skir­tin­go­se vie­to­vė­ se pa­sta­rai­siais me­tais ki­to ne­to­ ly­giai. Re­gist­rų cent­ro ver­tin­to­jai šie­met kons­ta­ta­vo, kad že­mės ūkio pa­skir­ties skly­pai bran­go žem­dir­ bys­tei pa­lan­kiuo­se ša­lies ra­jo­nuo­ se. Tuo pat me­tu už­fik­suo­tas že­ mės ūkio pa­skir­ties skly­pų ver­tės smu­ki­mas prie­mies­čiuo­se, liu­di­ jan­tis mąž­tan­čias gy­ven­to­jų am­ bi­ci­jas in­ves­tuo­ti į šių te­ri­to­ri­jų pri­tai­ky­mą in­di­vi­dua­liai sta­ty­bai.

Ak­tua­lu že­mės sa­vi­nin­kams

Nau­jau­si ma­si­nio ver­ti­ni­mo duo­ me­nys ypač ak­tua­lūs že­mės sa­vi­ nin­kams, nes nuo atei­nan­čių me­tų pa­gal Re­gist­rų cent­ro nu­sta­ty­tas vi­du­ti­nes rin­kos ver­tes bus skai­ čiuo­ja­mas že­mės mo­kes­tis. Lie­tu­ vos že­mės fon­das, ku­rį šiuo me­tu

Įsi­ga­lios ki­tais me­tais

Tra­di­ciš­kai ge­ro­kai bran­ges­nės prie­mies­čių že­mės pi­gi­mas bend­ ro­je ma­si­nio ver­ti­ni­mo re­zul­ta­tų sta­tis­ti­ko­je už­go­žė pi­ges­nių žem­ dir­bys­tei skir­tų skly­pų bran­gi­mą ir lė­mė bend­rą ša­lies že­mės fon­do

ver­tės su­ma­žė­ji­mą. Že­mės fon­do ver­tė su­da­ro ket­vir­ta­da­lį vi­so Lie­ tu­vos NT ver­tės. NT ma­si­nis ver­ti­ ni­mas kas­met at­lie­ka­mas vals­ty­bės už­sa­ky­mu. Tuo me­tu nu­sta­to­ma vi­ sų ša­lies te­ri­to­ri­jo­je esan­čių ob­jek­ tų vi­du­ti­nė rin­kos ver­tė ir su­da­ro­ mi ver­čių že­mė­la­piai. Jie nau­do­ja­mi ap­skai­čiuo­jant NT mo­kes­tį, vals­ty­ bi­nės že­mės nuo­mos ir par­da­vi­mo kai­ną, tai­kant so­cia­li­nę pa­ra­mą. Šių­me­čio ma­si­nio ver­ti­ni­mo re­ zul­ta­tai įsi­ga­lios po Nau­jų­jų me­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

0,25 proc.

šie­met su­ma­žė­jo bend­ra Lie­tu­vos NT ver­tė.

Gau­ta dau­giau, nei pro­gno­zuo­ta

Kro­va Ry­gos uos­te pa­di­dė­jo 6,9 pro­c., iki 33,115 mln. to­nų, Vents­ pi­lio uos­te – 9 pro­c., iki 28,2 mln. to­nų, o Lie­po­jos – 50,7 pro­c., iki 6,715 mln. to­nų. Ta­li­no jung­ti­nio uos­to kro­vi­nių apy­var­ta šie­met 19,3 pro­c. kuk­les­ nė – 27,05 mln. to­nų. Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­las šie­ met sausį–lapkritį per­py­lė 7,816 mln. to­nų naf­tos – 6 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pat me­tu. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Į na­cio­na­li­nį biu­dže­tą per vie­nuo­ li­ka šių me­tų mė­ne­sių įplau­kė 18,934 mlrd. li­tų – 317,6 mln. li­tų, ar­ba 1,7 pro­c., dau­giau, nei pro­gno­zuo­ta, ir 1,239 mlrd. li­tų, ar­ba 7 pro­c., dau­giau nei per­nai tuo pat lai­ku.

Prog­no­zuo­ta, kad į na­cio­na­li­ nį biu­dže­tą per šį lai­ką įplauks 18,616 mlrd. li­tų, kaip pra­ne­šė Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ja. Vals­ty­bės biu­dže­tas per vie­nuo­ li­ka šių me­tų mė­ne­sių ga­vo 15,983 mlrd. li­tų pa­ja­mų – 65,1 mln. li­tų, ar­ba 0,4 pro­c., dau­giau, ne­gu pro­g-

no­zuo­ta, ir 1,102 mlrd. li­tų, ar­ba 7,4 pro­c., dau­giau nei per­nai tuo pat me­tu. Dau­giau­sia pa­ja­mų šie­met gau­ ta iš pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio – 8,292 mlrd. li­tų, ar­ba 0,4 pro­c. ma­žiau, ne­gu pla­nuo­ta (8,326 mlrd. li­tų). Iš ak­ci­zų gau­ta 3,033 mlrd. li­tų, ar­ba 1,6 pro­c. ma­žiau, pel­no mo­kes­čio – 1,127 mlrd. li­tų, ar­ba 8,8 pro­c. dau­giau. Na­cio­na­li­nis biu­dže­tas (su sa­ vi­val­dy­bė­mis) pa­ja­mų iš gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ga­vo 3,496 mlrd. li­tų – 6,9 pro­c. dau­giau, nei pla­nuo­ta.

Dau­giau­sia vals­ty­bės biu­dže­to (be sa­vi­val­dy­bių, „Sod­ros“, Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do ir ES) lė­šų šie­met skir­ta švie­ti­mui – 3,341 mlrd. li­tų, so­cia­li­nei ap­sau­gai – 2,72 mlrd. li­tų, eko­no­mi­kai – 1,998 mlrd. li­tų, svei­ka­tos ap­sau­gai – 1,492 mlrd. li­ tų, vie­ša­jai tvar­kai ir vi­suo­me­nės ap­sau­gai – 1,33 mlrd. li­tų. Pat­vir­tin­ta­me 2012 m. vals­ty­bės biu­dže­to pla­ne (be 7,131 mlrd. li­ tų ES ir ki­tos tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­ nės pa­ra­mos lė­šų) nu­ma­ty­ta gau­ti 18,016 mlrd. li­tų pa­ja­mų, iš­lai­dos sieks 18,624 mlrd. li­tų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

11

ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012

pasaulis Vi­rė ­ aist­ros

Pri­pa­ži­no ­ su­ki­lė­lius

Šal­čio ­ au­kos

Uk­rai­nos mo­te­rų ju­dė­ji­mo „Fe­men“ ak­ty­vis­tės va­kar ap­ si­nuo­gi­nu­sios su­ren­gė an­ti­ ko­rup­ci­nį pro­tes­tą prie nau­ jai iš­rink­to par­la­men­to rū­mų, o juose į įžan­gi­nę se­si­ją su­si­ rin­kę de­pu­ta­tai su­si­grū­mė ir iš­grū­do iš sa­lės du ko­le­gas, kal­tin­da­mi juos per­bė­gus į ki­ tą sto­vyk­lą.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma (nuo­tr.) ne­se­niai per­ for­muo­tą Si­ri­jos opo­zi­ci­ ją ant­ra­die­nį pa­skel­bė tei­sė­ ta Si­ri­jos liau­dies at­sto­ve. Tai reikš­min­giau­sias JAV įsi­ki­ši­ mas į šį žiau­rų pi­lie­ti­nį ka­rą, Va­šing­to­nui di­di­nant spau­di­ mą Si­ri­jos pre­zi­den­tui Bas­ ha­rui al As­sa­dui.

Že­miau nu­lio nu­kri­tu­si oro tem­pe­ra­tū­ra ir snie­gas Len­ki­ jo­je nu­si­ne­šė dar ke­tu­rių žmo­ nių gy­vy­bę. Iš vi­so nuo gruo­ džio 1 d. ša­ly­je mir­ti­nai su­ša­lo 30 žmo­nių. Praė­ju­siais me­tais 38 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio­je Len­ki­jo­je nuo hi­po­ter­mi­jos mi­ rė maž­daug 200 žmo­nių, dau­ gu­ma jų – be­na­miai.

Pchen­ja­nas iš­gąs­di­no ne juo­kais Prieš aš­tuo­nis mė­ne­sius tarp­tau­ti­nė bend­ ruo­me­nė ban­dė su­lai­ky­ti juo­ką, kai iš­gir­to­ ji Šiau­rės Ko­rė­jos ra­ke­ta spro­go ore. Da­bar Pchen­ja­nas džiau­gia­si sėk­min­gu ra­ke­tos ban­dy­mu ir nie­kam jau ne­be­juo­kin­ga. Iš­kė­lė pa­ly­do­vą

Šiau­rės Ko­rė­ja va­kar sėk­min­gai pa­ lei­do ra­ke­tą „Un­ha-3“ – ji nu­skrie­ jo į pie­tus per Gel­to­ną­ją jū­rą, Pie­ tų Ki­ni­jos jū­rą, Fi­li­pi­nus ir, pa­sak Pchen­ja­no, iš­ve­dė į or­bi­tą kos­mi­nį pa­ly­do­vą „Kwang­myong­song-3“. Ra­ke­tos pa­lei­di­mą ati­džiai ste­ bė­jo Ja­po­ni­ja. Ša­lis bai­mi­no­si, kad ji nu­kris ant Oki­na­vos sa­los. Pa­lei­di­mas iš­pro­vo­ka­vo reng­ti neei­li­nę se­si­ją Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je, ku­ri kol kas be di­de­lės nau­dos skelb­da­vo vis nau­ jas san­kci­jas bran­duo­li­nį gink­lą tu­ rin­čiai Šiau­rės Ko­rė­jai. Pchen­ja­nas tvir­ti­no, kad ši mi­si­ja bu­vo ne drau­džia­mas tarp­že­my­ni­ nės ra­ke­tos ban­dy­mas, bet moks­ li­nio pa­ly­do­vo iš­kė­li­mas į or­bi­tą ir kad vi­si mi­si­jos tiks­lai bu­vo pa­ siek­ti. Bet Baek Seung-joo iš Pie­tų Ko­ rė­jos gy­ny­bos ana­li­zės ins­ti­tu­to sa­ kė, kad šis pa­lei­di­mas įro­dė Pchen­ ja­no ryž­tą va­do­vau­jant nau­jam ly­de­riui Kim Jong-unui „už­baig­ ti vi­sa­pu­siš­ką bran­duo­li­nių gink­ lų sis­te­mą“. „Šiau­rės Ko­rė­ja aiš­kiai ban­do įti­kin­ti sa­vo žmo­nes, kad ša­lis lie­ka ne­pa­lau­žia­ma su nau­ją­ja va­do­vy­be ir nie­ka­da ne­žlugs“, – sa­kė jis. De­ri­no prie me­ti­nių

Kim Jong-unas, kaip ma­no­ma, la­ bai no­rė­jo, kad ra­ke­tos pa­lei­di­mas maž­daug su­tap­tų su pir­mo­sio­mis jo tė­vo ir bu­vu­sio Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­rio Kim Jong-ilo mir­ties me­ ti­nė­mis gruo­džio 17 d. Anks­tes­nis to­kios pa­čios ra­ke­tos „Un­ha-3“ pa­lei­di­mas ba­lan­dį bu­

vo ne­sėk­min­gas – ne­šan­čio­ji ra­ke­ta spro­go ne­tru­kus po star­to. Šį kar­tą pa­siek­tas re­zul­ta­tas tu­ ri di­de­lių pa­da­ri­nių sau­gu­mui – tai ro­do di­de­lę Šiau­rės Ko­rė­jos pa­žan­ gą, kal­bant apie ga­li­my­bes tarp­že­ my­ni­nių ba­lis­ti­nių ra­ke­tų pa­jė­gu­ mus su­jung­ti su jos bran­duo­li­nių gink­lų pro­gra­ma. Spa­lį Šiau­rės Ko­rė­ja pa­skel­ bė, kad jau tu­ri ra­ke­tas, ga­lin­čias smog­ti JAV že­my­ni­nei da­liai. Dau­ ge­lis ana­li­ti­kų tą pa­reiš­ki­mą tuo me­tu va­di­no tik gąs­di­ni­mu.

Jei­gu tech­no­lo­gi­ jos bus iš­to­bu­lin­tos, pa­sku­ti­nė už­duo­tis bus su­ma­žin­ti gal­vu­ tę tiek, kad ji ga­lė­tų bū­ti už­dė­ta ant ra­ke­ tos „Un­ha-3“.

Žings­nis į prie­kį

„Sėk­min­gas pa­lei­di­mas, ku­rį dau­ gu­ma eks­per­tų lai­ko ne­tei­sė­tu ra­ ke­tos ban­dy­mu, lei­do Šiau­rės Ko­ rė­jai ženg­ti dar vie­ną žings­nį į prie­kį ir pa­de­monst­ruo­ti, kad ji tu­ri pa­ti­ki­mą tarp­že­my­ni­nę ra­ke­ tą bran­duo­li­nei gal­vu­tei, – sa­kė Aust­ra­li­jos „La Tro­be“ uni­ver­si­ te­to po­li­ti­kos ir tarp­tau­ti­nių san­ ty­kių eks­per­tas Ben­ja­mi­nas Ha­bi­ bas. – Jei­gu ra­ke­ti­nės tech­no­lo­gi­jos bus iš­to­bu­lin­tos, pa­sku­ti­nė už­duo­ tis bus su­ma­žin­ti bran­duo­li­nę gal­ vu­tę tiek, kad ji ga­lė­tų bū­ti už­dė­ta

Trium­fas: Šiau­rės Ko­rė­ja sėk­min­gą ra­ke­tos pa­lei­di­mą liaup­si­no skam­biais žo­džiais, šo­kiais ir dai­no­mis.

ant ra­ke­tos „Un­ha-3“. Su ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lų pli­ti­mu ko­vo­jan­ čio fon­do „Ploughs­ha­res Fund“ va­ do­vas ir bu­vęs JAV vy­riau­sy­bės pa­ ta­rė­jas Phi­li­pas Yu­nas ra­mi­no, kad pa­sau­lis dar ne­griū­va, bet pa­grin­ do ne­ri­mau­ti, anot jo, yra. „Jei­gu jie iš tie­sų ruo­šia­si įtai­ sy­ti bran­duo­li­nį už­tai­są ant ra­ke­ tos, rei­kės at­lik­ti dar daug dar­bo. Ge­ra nau­jie­na tai, kad mes dar tu­ ri­me pa­kan­ka­mai lai­ko. Bet jei­gu ne­siim­si­me ak­ty­vių veiks­mų ir ne­ ra­si­me bū­dų, kaip pa­ža­bo­ti Šiau­rės Ko­rė­jos bran­duo­li­nes am­bi­ci­jas, jie to­liau dirbs, dau­giau iš­moks, ir bus ge­ro­kai su­dė­tin­ges­nė si­tua­ci­ja“, – aiš­ki­no Ph.Yu­nas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Anot jo, sėk­min­gas ra­ke­tos pa­ lei­di­mas ga­li įkvėp­ti Pchen­ja­ną at­ lik­ti dar vie­ną bran­duo­li­nį ban­dy­ mą. Pir­mie­ji du bu­vo at­lik­ti 2006 ir 2009 m. Ap­gai­les­ta­vo ir smer­kė

Va­šing­to­nas kol kas, re­gis, ne­ver­ ti­na ra­ke­tos pa­lei­di­mo pa­da­ri­nių. Vie­nas ad­mi­nist­ra­ci­jos aukš­to ran­ go pa­rei­gū­nas sa­kė, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos pa­ma­tė šį pa­lei­di­mą ir ste­bi si­tua­ci­ją. Ki­ni­ja, ku­ri yra vie­nin­te­lė svar­ bi Šiau­rės Ko­rė­jos są­jun­gi­nin­kė ir jos di­džiau­sia pre­ky­bos par­tne­rė bei pa­gal­bos jai tei­kė­ja, at­sa­kė neįp­ras­tai grei­tai pa­reiš­ki­mu, ku­ria­me

ra­gi­na Pchen­ja­ną laikytis JT Sau­ gu­mo Ta­ry­bos re­zo­liu­ci­jų. Pa­gal JT re­zo­liu­ci­jas, ku­rias iš­ pro­vo­ka­vo Pchen­ja­no 2006 ir 2009 m. įvyk­dy­ti bran­duo­li­niai ban­dy­ mai, Šiau­rės Ko­rė­jai drau­džia­ma vyk­dy­ti ra­ke­tų ban­dy­mus. Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bė pa­reiš­kė, kad „ne­ga­li to­le­ruo­ti“ šio „itin ap­ gai­les­tau­ja­mo“ pa­lei­di­mo, o Di­ džio­ji Bri­ta­ni­ja pa­smer­kė Šiau­rės Ko­rė­jos spren­di­mą įvyk­dy­ti ban­ dy­mą. „Tai grės­mė tai­kai Ko­rė­jos pu­sia­ sa­ly­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – sa­kė Pie­tų Ko­rė­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras Kim Sung-hwa­nas. BNS, CNN inf.

Šiau­rės Ko­rė­jos bran­duo­li­nė pro­gra­ma Aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je

Šiau­rės Ko­rė­ja pra­dė­jo konst­ruo­ti ma­ žo­jo nuo­to­lio ra­ke­tas, nau­do­da­ma­si so­vie­ti­nių ra­ke­tų „Scud“ tech­no­lo­gi­ja. 1980–1987 m. iš­ban­dy­tos ra­ke­tos

kė­lė di­de­lį ne­ri­mą, nes po­ten­cia­liai ga­ lė­jo ne­šti bran­duo­li­nes gal­vu­tes. De­vin­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je

Pchen­ja­nas pri­sta­tė ra­ke­tas „Tae­podong“, ku­rios bu­vo ke­lių pa­ko­pų ir ge­ ro­kai di­des­nio nuo­to­lio.

„Hwa­song-5“ ir „Hwa­song-6“, ku­rios ga­lė­jo nu­skrie­ti ati­tin­ka­mai 300 ir 500 km ir pa­ 1999 m. Šiau­rės Ko­rė­ja su­ti­ko su siek­ti tai­ki­nius Pie­tų Ko­rė­jos gi­lu­mo­je. JAV pa­siū­ly­tu nu­si­gink­la­vi­mo pla­nu. 1987–1995 m. konst­ruo­tos to­bu­les­ Va­šing­to­nas mai­nais su­švel­ni­no eko­ nės „Scud“ ver­si­jos – ra­ke­tos „No-dong“, no­mi­nes san­kci­jas, o JAV va­do­vau­ja­ ku­rių nuo­to­lis sie­kė 1300 km ir ku­rios mas tarp­tau­ti­nis kon­sor­ciu­mas su­ti­ ga­lė­jo ne­šti di­des­nį ko­vi­nį už­tai­są. Nors ko pa­si­ra­šy­ti 4,6 mlrd. do­le­rių su­tar­tį pro­jek­tą ly­dė­jo tech­ni­nės pro­ble­mos, o ir Šiau­rės Ko­rė­jo­je pa­sta­ty­ti du bran­ pa­čios ra­ke­tos bu­vo ne­tiks­lios, jos su­ duo­li­nius reak­to­rius.

2001 m. ne­pa­ten­kin­ta tuo, kad pa­ža­

das dėl reak­to­rių vil­ki­na­mas, Šiau­rės Ko­rė­ja pa­gra­si­no at­nau­jin­ti bran­duo­ li­nių gink­lų pro­gra­mą, o JAV žval­gy­ba pra­ne­šė, jog Pchen­ja­nas iš­ban­do va­rik­ lį ra­ke­tai „Tae­po-dong-1“. 2002 m. sau­sį JAV pre­zi­den­tas

George’as W.Bus­has me­ti­nė­je kal­bo­je „Apie pa­dė­tį ša­ly­je“ Šiau­rės Ko­rė­ją, Ira­ ną ir Ira­ką pa­va­di­no blo­gio aši­mi: „Siek­ da­mi tu­rė­ti ma­si­nį nai­ki­ni­mo gink­lą, šie re­ži­mai ke­lia di­de­lę grės­mę.“ 2003 m. Šiau­rės Ko­rė­ja pa­si­trau­kė iš

Bran­duo­li­nio gink­lo ne­pla­ti­ni­mo su­tar­

ties, vėl ak­ty­vi­no bran­duo­li­nius reak­ to­rius ir pra­dė­jo ra­ke­tų ban­dy­mus. Tų pa­čių me­tų ba­lan­dį Pchen­ja­nas pa­si­ skel­bė bran­duo­li­ne vals­ty­be.

ją, drau­džian­čią Šiau­rės Ko­rė­jai at­lik­ ti bran­duo­li­nio gink­lo ir ba­lis­ti­nių ra­ ke­tų ban­dy­mus. Pchen­ja­nas re­zo­liu­ ci­ją at­me­tė.

2006 m. lie­pą Pchen­ja­nas iš­ban­dė

2007 m. Pchen­ja­nas su­ti­ko pra­dė­ti

še­šias ra­ke­tas, tarp jų ir di­de­lio nuo­to­lio „Tae­po-dong-2“, ku­ri ga­li pa­siek­ti JAV te­ri­to­ri­ją. Nors pa­sta­ro­ji ra­ke­ta su­ge­do vos po 40 se­kun­džių skry­džio, JAV pa­ smer­kė šį ban­dy­mą kaip pro­vo­ka­ci­ją.

bran­duo­li­nį nu­si­gink­la­vi­mą ir įsi­leis­ti JAV ins­pek­to­rius.

2006 m. Šiau­rės Ko­rė­ja sėk­min­gai

iš­ban­dė bran­duo­li­nį gink­lą po­že­mi­ nė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je. Rea­guo­da­ma į tai, JT Sau­gu­mo Ta­ry­ba priė­mė re­zo­liu­ci­

2008 m. Šiau­rės Ko­rė­ja pa­gra­si­no

vėl įjung­ti bran­duo­li­nius reak­to­rius, jei­gu JAV ne­pa­ša­lins jos iš vals­ty­bių, re­mian­čių te­ro­riz­mą, są­ra­šo. Va­šing­ to­nas ne­tru­kus taip ir pa­da­rė. 2009 m. Pchen­ja­nas at­li­ko ant­rą

bran­duo­li­nį ban­dy­mą.

12

turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius

ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012

turtas

Pra­sis­ko­li­nu­sius gy­ven­to­jus ge Dau­gu­mo­je Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių gy­ ven­to­jai jau anks­čiau tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­ skelb­ti sa­vo – fi­zi­nio as­mens – bank­ro­tą, o lie­tu­viai sa­vo gim­to­jo­je ša­ly­je tai pa­da­ry­ ti ga­lės tik nuo ki­tų me­tų ko­vo. Ki­ta ver­ tus, dėl nau­jo įsta­ty­mo ving­ry­bių te­bes­pė­ lio­ja­ma, ar jiems ir to­liau ne­bus pa­to­giau bank­ru­tuo­ti sve­tur.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pas­ka­ti­no sunk­me­tis

Nau­jai priim­tu Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mu sie­kia­ma su­ da­ry­ti są­ly­gas at­kur­ti in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­čių as­me­nų mo­ ku­mą, taip pat už­tik­rin­ti su­ba­lan­ suo­tą kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mų ten­ ki­ni­mą. Ti­ki­ma­si, kad ga­li­my­bė bank­ru­tuo­ti pa­ska­tins ne­beiš­ga­ lin­čių at­si­skai­ty­ti su kre­di­to­riais vers­lu­mą – su­grą­žins juos į ko­ mer­ci­nę veik­lą ir eko­no­miš­kai vi­ sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, kaip tei­gė Ūkio mi­nis­te­ri­jos Įmo­nių tei­sės ir vie­šų­ jų pir­ki­mų po­li­ti­kos de­par­ta­men­to Ne­mo­ku­mo po­li­ti­kos sky­riaus ve­ dė­jas Žyd­rū­nas Paš­kaus­kas. Pir­mie­ji Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­ to įsta­ty­mo pro­jek­tai pa­si­ro­dė dar ge­ro­kai anks­čiau nei šių me­tų ge­ gu­žę, kai bu­vo priim­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas. To­dėl įsta­ty­mo at­si­ra­di­ mą, kaip svars­tė ad­vo­ka­tų kon­to­ ros „So­rai­nen“ rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo ir bank­ro­to pra­kti­kos gru­pės va­do­ vas tei­si­nin­kas Man­tas Pet­ke­vi­čius, rei­kė­tų sie­ti vi­sų pir­ma su pa­sta­rų­ jų me­tų eko­no­mi­niu sunk­me­čiu. „Per jį nu­ken­tė­jo ne tik ne­ma­ žai įmo­nių, bet ir fi­zi­nių as­me­ nų – vi­sų pir­ma tų, ku­rie už­sii­ma tam tik­ru vers­lu. Bank­ro­to ga­li­my­ bės ne­bu­vi­mas da­liai to­kių fi­zi­nių as­me­nų ga­lė­jo reikš­ti ne ką ki­ta, o tik tai, kad vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą jie pri­va­lės mo­kė­ti sko­las sa­vo kre­ di­to­riams ar­ba ieš­ko­ti bū­dų, kaip iš­veng­ti sko­lų grą­ži­ni­mo, pa­vyz­ džiui, slaps­ty­tis, slėp­ti pa­ja­mas ir pan.“, – sa­kė M.Pet­ke­vi­čius ir pa­ brė­žė, kad ne­sant fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to re­gu­lia­vi­mo mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai pa­ten­ka į pra­stes­nę pa­ dė­tį nei ki­tų ša­lių gy­ven­to­jai. Iš­vyk­da­vo bank­ru­tuo­ti sve­tur

Išei­tys: šiuo me­tu sko­los naš­tos ne­be­pa­ke­lian­tys ša­lies gy­ven­to­jai

bank­ru­tuo­ti vyk­da­vo į už­sie­nio ša­lis, pa­vyz­džiui, Lat­vi­ją.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Anot jo, ap­suk­res­ni as­me­nys ėmė ieš­ko­ti ga­li­my­bių grįž­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą ir vers­lą, o vie­nas bū­dų pa­siek­ti šiuos tiks­lus – bank­ru­tuo­ ti. To­dėl pa­si­gir­do ne­ma­žai kal­bų apie Lat­vi­jo­je ar ki­to­se ES ša­ly­se bank­ru­tuo­jan­čius lie­tu­vius. „Aki­vaiz­du, jog emig­ra­ci­jos pro­ ble­mų ka­muo­ja­mai Lie­tu­vai rei­kė­jo ieš­ko­ti bū­dų, kad mū­sų vers­li­nin­ kai lik­tų Lie­tu­vo­je ir neiš­vyk­da­mi iš ša­lies ban­dy­tų vis­ką pra­dė­ti iš nau­jo“, – sa­kė M.Pet­ke­vi­čius. Ta­č iau ad­vo­ka­t ų pro­fe­s i­n ės bend­ri­jos „Nor­dia Baub­lys & Part­ ners“ ad­vo­ka­tas Kęs­tu­tis Ba­ra­ naus­kas tei­gė, kad lie­tu­vių bank­ ro­tas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ar­ba Lat­vi­jo­je ne­bu­vo vi­suo­ti­nė pro­ble­ma, pa­vyz­džiui, kaip ju­ri­di­nių as­me­nų bank­ro­to at­ve­ju. Anot jo, Lie­tu­vo­je tie­siog ne­bu­vo reg­la­ men­tuo­ta pro­ce­dū­ra, pa­gal ku­rią

ša­ly­je bū­tų ga­li­ma vyk­dy­ti už­sie­nio vals­ty­bės teis­mo priim­tą spren­di­ mą dėl fi­zi­nio as­mens bank­ro­to. „To­dėl kre­di­to­riai ga­lė­jo nu­kreip­ti išieš­ko­ji­mą į Lie­tu­vo­je esan­tį fi­zi­nio as­mens tur­tą, ne­pai­sy­da­mi tvar­ kos ir ei­liš­ku­mo, ku­riuos nu­ma­ to už­sie­nio ša­lies įsta­ty­mai. Be to, išieš­ko­ji­mas ga­lė­jo bū­ti nu­kreip­tas į Lie­tu­vo­je esan­tį tur­tą, sko­li­nin­ko įgy­tą jau po to, kai už­sie­nio ša­lies teis­mas priė­mė nu­tar­tį dėl as­mens bank­ro­to pro­ce­so pa­bai­gos. Dėl šių prie­žas­čių bank­ru­tuo­ti už­sie­ny­ je ryž­da­vo­si tik tie lie­tu­viai, ku­rie nu­spręs­da­vo sa­vo tur­ti­nių in­te­re­ sų bu­vei­nę il­gai­niui per­kel­ti į už­sie­ nio vals­ty­bę ir jo­je įsi­kur­ti il­gam“, – sa­kė K.Ba­ra­naus­kas.

Ad­mi­nist­ra­to­rius ži­ nos vi­sus bank­ru­ tuo­jan­čio as­mens gy­ve­ni­mo as­pek­tus, su­si­ju­sius su jo tur­ti­ ne pa­dė­ti­mi. Pa­si­nau­dos tik są­ži­nin­gi

M.Pet­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, ga­li­my­bės bank­ru­tuo­ti ne­bu­vi­mas kai ku­riuos žmo­nes at­gra­so nuo min­čių pra­dė­ ti sa­vo vers­lą, ypač smul­kų­jį. Nes vers­lo idė­jai ne­su­lau­kus sėk­mės sko­las ga­li tek­ti grą­žin­ti vi­są gy­ ve­ni­mą. Pa­teik­ti pa­reiš­ki­mą iš­kel­ti bank­ ro­to by­lą fi­zi­nis as­muo ga­li tik tuo­ met, kai ne­ga­li įvyk­dy­ti sko­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų – kai įsi­pa­rei­go­ji­ mų mo­kė­ji­mo ter­mi­nai pa­si­bai­gę ir kai jų su­ma vir­ši­ja 25 mi­ni­ma­lių mė­ne­si­nių al­gų dy­dį (šiuo me­tu – apie 21 250 li­tų). Fi­zi­nis as­muo tu­ ri bū­ti ne­mo­kus ne ma­žiau nei mė­ ne­sį iki die­nos, kai teis­mui pa­tei­kė pa­reiš­ki­mą iš­kel­ti bank­ro­to by­lą. Ž.Paš­kaus­kas pa­brė­žė, kad ga­ li­my­bė bank­ru­tuo­ti su­tei­kia­ma tik są­ži­nin­gam fi­zi­niam as­me­ niui, ku­ris at­sa­kin­gai val­do sa­vo tur­tą, pa­gal sa­vo ga­li­my­bes dir­ ba ar­ba ak­ty­viai sie­kia įsi­dar­bin­ ti, taip pat ban­do su­si­ras­ti ge­riau mo­ka­mą dar­bą: „Jei as­muo ne­tu­ rės pa­ja­mų, ne­dirbs ir ne­sieks kiek įma­no­ma su­ma­žin­ti nuo­sto­lių kre­ di­to­riams, jis ne­ga­lės pa­si­nau­do­ti įsta­ty­mo su­tei­kia­ma ga­li­my­be at­ kur­ti mo­ku­mą.“ Teis­me iš­kė­lus fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­lą, kre­di­to­riai tu­ri tei­ sę pa­skir­tam bank­ro­to ad­mi­nist­ra­ to­riui pa­reikš­ti sa­vo rei­ka­la­vi­mus, at­si­ra­du­sius iki fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­los iš­kė­li­mo die­nos. Teis­mui rei­ka­la­vi­mus pa­tvir­ti­nus fi­zi­nis as­muo bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­riui tu­ri pa­teik­ti pla­ną, kaip

bus ten­ki­na­mi fi­zi­nio as­mens kre­ di­to­rių rei­ka­la­vi­mai ir at­ku­ria­mas jo mo­ku­mas. Pla­ne tu­ri bū­ti nu­ro­ do­ma, kaip per vi­są bank­ro­to pro­ ce­są, ne re­čiau kaip kar­tą per pu­sę me­tų, kiek­vie­nam kre­di­to­riui bus mo­ka­mos lė­šos. Ad­mi­nist­ra­to­rius ste­bės aky­lai

Žmo­gaus ryž­tą bank­ru­tuo­ti ga­li nu­slo­pin­ti prie­vo­lė at­skleis­ti vi­są sa­vo tur­tą ir ak­ty­vus bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­to­riaus įsi­ki­ši­mas į jo gy­ ve­ni­mą. Ad­vo­ka­tų kon­to­ros „AAA Bal­tic Ser­vi­ce Com­pa­ny“ ad­vo­ka­tės Dai­ vos Ušins­kai­tės-Fi­lo­no­vie­nės tei­ gi­mu, pa­reiš­ki­me dėl bank­ro­to by­ los iš­kė­li­mo fi­zi­nis as­muo pri­va­lo vi­siš­kai at­skleis­ti sa­vo tu­ri­mo tur­ to ir sko­lų duo­me­nis, iš­sa­miai nu­ ro­dy­ti jam sko­lin­gus as­me­nis ir jo pa­ties su­da­ry­tas, bet ne­baig­tas vyk­dy­ti su­tar­tis. Ji pa­brė­žė, kad šis rei­ka­la­vi­mas tai­ko­mas ne­prik­lau­ so­mai nuo fi­zi­nio as­mens sta­tu­so ar tur­ti­nės pa­dė­ties. Jei bank­ru­tuo­jan­tis as­muo ima trauk­tis į še­šė­lį, t. y. slė­pė ar sle­ pia sa­vo tur­tą ar pa­ja­mas, jei jis iki bank­ro­to by­los sa­vo tur­tą „per­ra­šė“ ki­tiems as­me­nims ir taip iš­ven­gė at­si­skai­ty­mo su kre­di­to­riais, bank­ ro­to pro­ce­sas nu­trau­kia­mas. Be ki­tų ga­li­mų pa­da­ri­nių, pa­vyz­džiui, bau­ džia­mo­jo pro­ce­so ini­ci­ja­vi­mo, toks as­muo ne­ten­ka bank­ru­tuo­jan­čio sta­tu­so ir net 10 me­tų ne­ga­li ini­ci­ juo­ti ki­to sa­vo bank­ro­to. „Toks pa­da­ri­nys kiek­vie­ną fi­zi­nį as­me­nį tu­rė­tų at­gra­sy­ti nuo bet ko­ kių gud­ra­vi­mų, tur­to slė­pi­mo, ne­ le­ga­laus dar­bo ir pan. Tad bank­ro­to pro­ce­sas ga­li duo­ti no­ri­mą re­zul­ta­tą tik ta­da, kai jo sie­kian­tis as­muo yra tvir­tai pa­si­ry­žęs at­skleis­ti vi­są sa­vo tur­ti­nę pa­dė­tį ir ne­ke­ti­na jos slėp­ti vyks­tant bank­ro­to pro­ce­sui“, – pa­ ti­ki­no D.Ušins­kai­tė-Fi­lo­no­vie­nė. Anot jos, vyks­tant bank­ro­to pro­ ce­sui ad­mi­nist­ra­to­riui bus priei­ na­mi vi­si fi­zi­nio as­mens su­da­ry­ ti do­ku­men­tai, vals­ty­bės re­gist­rai ir duo­me­nų ba­zės, ad­mi­nist­ra­to­ rius taip pat ga­lės ap­žiū­rė­ti bank­ ru­tuo­jan­čio as­mens gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas: „Ad­mi­nist­ra­to­rius ži­nos vi­sus bank­ru­tuo­jan­čio as­mens gy­ ve­ni­mo as­pek­tus, su­si­ju­sius su jo tur­ti­ne pa­dė­ti­mi, sko­lo­mis ir gau­ to­mis, gau­na­mo­mis ar ga­li­mo­mis gau­ti pa­ja­mo­mis.“ Tei­si­nin­kė taip pat pa­brė­žė, kad fi­zi­nio as­mens sko­lai at­si­ra­dus esant san­tuo­ko­je at­sa­ko­my­bę už sko­lą pa­ pras­tai pri­sii­ma abu su­tuok­ti­niai. To­dėl rei­kė­tų svars­ty­ti apie bank­ ro­to kė­li­mą abiem su­tuok­ti­niams. „Jei sko­lų at­si­ra­do iki san­tuo­kos, su­tuok­ti­nis už jas neat­sa­kys, ta­čiau bus išieš­ko­ma iš sko­lin­go su­tuok­ti­ nio tur­to da­lies“, – aiš­ki­no ji.

13

ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012

turtas Ne taip del­sė

Mi­li­jar­di­nės sko­los

Pra­dė­tų – ma­žiau

Šių me­tų spa­lį ša­lies gy­ven­ to­jų pra­dels­tos sko­los su­da­rė 3,18 mlrd. li­tų ir bu­vo 22 mln. li­tų ma­žes­nės nei anks­tes­ nį mė­ne­sį. Šiuo me­tu pra­dels­ tų sko­lų tu­rė­jo dau­giau nei 245 tūkst. fi­zi­nių as­me­nų. Gy­ ven­to­jų pra­dels­tos sko­los per spa­lį su­ma­žė­jo ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų ir fi­nan­sų įmo­nėms.

Pa­gal kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­ fo“ sta­tis­ti­ką šių me­tų gruo­ džio pra­džio­je Lie­tu­vo­je 21,25 tūkst. li­tų vir­ši­jan­čią sko­lą, kai jau ga­li­ma kel­ti fi­zi­nių as­me­ nų bank­ro­tą, tu­rė­jo 14,7 tūkst. fi­zi­nių as­me­nų, ku­rių 69 pro­c. – vy­rai. Bend­rai šie as­me­nys yra pra­del­sę 2,52 mlrd. li­tų ver­tės mo­kė­ji­mų.

2012 m. pir­mą pus­me­tį, pa­ly­ gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, pra­dė­tų įmo­nių bank­ ro­to pro­ce­sų skai­čius su­ma­ žė­jo 8,6 pro­c. ir sie­kė 618 įmo­nių. Pag­rin­di­niai bank­ro­ to pro­ce­so ini­cia­to­riai bu­vo įmo­nių ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­ vai (18,9 pro­c.), įmo­nių dar­ buo­to­jai (11 pro­c.).

gel­bės bank­ro­tais Kai­na dar nežinoma

Nors Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ ty­mas dar neį­si­ga­lė­jo, tei­si­nin­kų kon­to­ros jau ėmė­si teik­ti šio po­ bū­džio bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­slau­gas. Nar­šant po šių kon­to­rų in­ter­ne­to sve­tai­nes ma­ty­ti, kad vien bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus at­ly­gi­ ni­mas yra 60–70 li­tų už va­lan­dą, ta­čiau esa­ma ir dau­gy­bės ki­tų įkai­ no­tų pa­slau­gų: pa­reiš­ki­mo teis­mui iš­kel­ti bank­ro­to by­lą pa­ren­gi­mas (100–150 li­tų), fi­zi­nio as­mens tur­ to ap­žiū­ra (100–150 li­tų), fi­zi­nio as­ mens mo­ku­mo at­kū­ri­mo pla­no pa­ ren­gi­mas (nuo 400–500 li­tų) ir kt.

Gy­tis Ma­li­naus­kas:

Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta bank­ro­to pro­ce­dū­ra yra per­ne­lyg su­dė­ tin­ga, il­ga, be to, ji ga­ li bū­ti ga­na bran­gi. Kiek iš vi­so bank­ru­tuo­jan­čiam as­me­niui ga­li at­siei­ti bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­to­riaus pa­slau­gos, Na­cio­ na­li­nės bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Gin­ta­ras Gri­nius ne­prog­no­za­vo. Anot jo, dar per anks­ti at­sa­ky­ti ir kaip bank­ru­tuo­jan­tis žmo­gus at­si­ skai­tys už bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riaus pa­slau­gas, kai šis val­dys vi­ sas jo pa­ja­mas. „La­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­slau­gos ga­li kai­nuo­ti per vi­są bank­ ro­to pro­ce­są, nes fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­tas ga­li bū­ti ir la­bai stam­

bus, pa­vyz­džiui, kai bank­ru­tuo­ ja daug tur­to tu­rin­tis ūki­nin­kas, ir smul­kus, kai bank­ru­tuo­ja būs­to pa­sko­lą pa­siė­męs žmo­gus“, – sa­ kė G.Gri­nius. Nors klau­si­mų iš­lie­ ka ne­ma­žai, gy­ven­to­jai, kaip pa­ti­ ki­no pa­šne­ko­vas, jau tei­rau­ja­si apie ga­li­my­bę bank­ru­tuo­ti. To­dėl, anot jo, ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, kad bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­slau­gų pa­klau­sos kon­to­ros su­lauks. Kre­di­to­riai pra­ras da­lį sko­lų

Kre­di­to­riai, ku­rių sie­kis – kiek įma­no­ma dau­giau bei ope­ra­ty­ viau at­gau­ti sa­vo rei­ka­la­vi­mus, tu­ rės su­si­tai­ky­ti ir su tam tik­rais dėl bank­ro­to pa­ti­ria­mais pra­ra­di­mais. Bai­gus iki pen­ke­rių me­tų trun­kan­ tį fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­ce­są li­kę pla­ne nu­ma­ty­ti, ta­čiau ne­pa­ ten­kin­ti kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai su tam tik­ro­mis išim­ti­mis bus nu­ra­ šo­mi, kaip dės­tė Ž.Paš­kaus­kas. Ta­čiau „So­rai­nen“ tei­si­nin­kas Gy­tis Ma­li­naus­kas pa­brė­žė, kad bank­ro­to įsta­ty­mas kur kas pa­ lan­kes­nis kre­di­to­riams, o ne sko­ li­nin­kams: „Pats sko­lų išieš­ko­ji­mo pro­ce­sas bus pa­pras­tes­nis dėl ke­ le­to prie­žas­čių. Pir­ma, bank­ru­tuo­ ti no­rin­tis as­muo pa­ts tu­rės są­ži­ nin­gai ban­dy­ti grą­žin­ti sko­las, o tai reiš­kia, kad kre­di­to­riui ne­be­rei­kės ieš­ko­ti be­si­slaps­tan­čio sko­li­nin­ko. Ant­ra, kre­di­to­rių in­te­re­sams at­sto­ vaus bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius. To­dėl kre­di­to­riui ne­rei­kės su ant­ sto­lio pa­gal­ba ieš­ko­ti sko­li­nin­ko tur­to ir po to kiek­vie­ną kar­tą ban­ dy­ti iš to tur­to iš­siieš­ko­ti sko­lą.“ Sie­kiant ap­sau­go­ti kre­di­to­rių tei­ses ir in­te­re­sus, nu­sta­to­mi dis­ po­na­vi­mo as­mens tur­tu ap­ri­bo­ji­ mai: drau­džia­ma par­duo­ti tur­tą,

Komentaras

ki­taip per­leis­ti ar su­da­ry­ti ki­to­ kius san­do­rius. Atei­tis neaiš­ki

Ka­dan­gi Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mas jau priim­tas, ky­la klau­si­ mas, ar da­bar­ti­nė įsta­ty­mo re­dak­ ci­ja leis pa­siek­ti ke­lia­mus tiks­lus, kaip svars­tė G.Ma­li­naus­kas. Anot jo, skai­tant įsta­ty­mo re­dak­ci­ją ky­ la ne­ma­žai abe­jo­nių, ar bank­ro­to įsta­ty­mas tik­rai veiks, o jei veiks – kaip daž­nai jis bus tai­ko­mas. „Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta bank­ro­to pro­ce­dū­ra yra per­ne­lyg su­dė­tin­ga, il­ga, be to, ji ga­li bū­ti ga­na bran­gi. Tai reikš­tų, kad in­te­re­są bank­ru­tuo­ti tu­rės tik la­bai di­de­lių sko­lų tu­rin­tys as­me­nys“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Be to, kaip pa­brė­žė jis, esa­ma ri­ zi­kos, kad bank­ro­to pro­ce­dū­ra bus nu­trauk­ta, sko­li­nin­ko pa­dė­čiai pa­ ge­rė­jus. To­dėl iš­lie­ka ne­ma­ža ti­ki­ my­bė, kad, užuo­t rin­kę­si ga­li­my­bę bank­ru­tuo­ti Lie­tu­vo­je, fi­zi­niai as­ me­nys mie­liau pa­si­nau­dos ga­li­my­ be bank­ru­tuo­ti ki­to­se ša­ly­se – ten, kur bank­ro­to pro­ce­dū­ros daug aiš­ kes­nės ir pa­lan­kes­nės sko­li­nin­kui. Pa­vyz­džiui, kur bank­ro­to ter­mi­nai trum­pes­ni, o jis tai­ko­mas ne vie­ nus me­tus.

21,25 tūkst. litų

viršijančių skolų turintys fiziniai asmenys galės išsikelti bankrotą.

Kęs­tu­tis Ba­ra­naus­kas „Nor­d ia Baub­lys & Part­ners“

R

ei­kia ak­cen­tuo­ti, kad Lie­tu­vo­ je įsi­tei­sė­jus Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mui nau­dos gaus tik sko­li­nin­kai ir bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai. Pir­mie­ji tu­rės ga­ li­my­bę at­si­kra­ty­ti di­de­lių sko­lų naš­tos, o ant­rie­ji iš to da­rys vers­lą. Kre­di­to­riams toks įsta­ty­mas nė­ra ir ne­ga­li bū­ti nau­ din­gas, nes po bank­ro­to pro­ce­dū­ros pa­bai­gos, ku­ri ne­ga­li truk­ti il­giau kaip 5 me­tus, bus nu­ra­šo­mi li­kę ne­pa­deng­ ti įsi­pa­rei­go­ji­mai kre­di­to­riams. Pra­dė­jus veik­ti bank­ro­to pro­ce­dū­rai Lie­tu­vo­je, kre­di­to­riai ga­li su­lauk­ti sko­ li­nin­kų pikt­nau­džia­vi­mo at­ve­jų, bet rei­kia pa­brėž­ti, kad įsta­ty­mas nu­ma­to ne­ma­žai sau­gik­lių. Kaip vie­nas svar­

biau­sių pa­mi­nė­ti­na ga­li­my­bė kre­di­ to­riams kreip­tis į teis­mą su pra­šy­mu nu­trauk­ti fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­ ce­dū­rą, jei­gu bank­ru­tuo­jan­tis as­muo nu­sle­pia nuo kre­di­to­rių pa­ja­mas, ku­ rios vir­ši­ja vie­ną ba­zi­nės so­cia­li­nės iš­ mo­kos dy­dį per mė­ne­sį. Įs­ta­ty­mas nu­ ma­to ir teo­ri­nę ga­li­my­bę kre­di­to­riams kreip­tis į teis­mą su pra­šy­mu nu­trauk­ ti fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­ce­dū­rą, jei­gu bank­ru­tuo­jan­tis as­muo ne­vyk­do bank­ro­to pla­no, ku­ria­me jis yra nu­ro­ dęs, ko­kias pa­ja­mas gaus per atei­nan­ čius pen­ke­rius me­tus. Ta­čiau neaiš­ku, ar pra­kti­ko­je to­kius kre­di­to­rių veiks­ mus to­le­ruos teis­mai. Tik lai­kas pa­ro­ dys, ar įsta­ty­mo lei­dė­jo su­dė­tais sau­gik­ liais kre­di­to­riai su­ge­bės pa­si­nau­do­ti. Jei­gu kre­di­to­riai bank­ro­to pro­ce­dū­ro­ se ak­ty­viai gins sa­vo tei­ses, o teis­mai ati­tin­ka­mai griež­tai aiš­kins įsta­ty­mo nor­mas, fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­tai ne­ tu­rė­tų tap­ti di­de­le eko­no­mi­ne ir so­cia­ li­ne pro­ble­ma. Prie­šin­gu at­ve­ju, fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­tai, kaip ir da­bar­ti­niai ju­ri­di­nių as­me­nų bank­ro­tai, bus tik for­ ma­li pro­ce­dū­ra at­si­kra­ty­ti sko­lų.

As­me­nų, ku­rių sko­lų su­ma vir­ši­ja 21 250 li­tų, skirs­ty­mas pa­gal ly­tį Ly­tis

As­me­nų skai­čius

Sko­lų su­ma (mlrd. li­tų)

Vy­rai

10 152

1,84

4574

0,67

Mo­te­rys

Sko­li­nin­kų po­žy­miai Ly­tis As­me­nų skai­čius Tu­rin­tys są­sa­jų su verslu* 3395 Tu­rin­tys są­sa­jų su 1068 bank­ru­ta­vu­sio­mis įmo­nė­mis Anks­čiau tu­rė­ję vers­lo są­sa­jų 427 Li­kę as­me­nys 10 904 * Ak­ci­nin­kai, val­dy­bos na­riai, va­do­vai

Sko­lų su­ma (mlrd. li­tų) 1,28 0,45 0,11 1,12 Šal­ti­nis: „Cre­di­tin­fo“

Ga­li­my­bė pra­ras­ti ska­tins ban­kus pa­si­temp­ti Li­na Mra­zaus­kai­tė Ma­no­ma, kad dėl ne­ma­žų bank­ro­ to pro­ce­dū­ros iš­lai­dų bank­ru­tuo­ti ry­šis tik smar­kiai pra­si­sko­li­nę as­ me­nys. To­dėl ga­li­my­bė bank­ru­ tuo­ti fi­zi­niam as­me­niui įta­kos tu­ rės tik imant di­de­lius kre­di­tus.

Ato­veiks­mis: ban­kai ne­sle­pia,

kad ūg­te­lė­ju­sios pa­lū­ka­nos yra rea­lus Fi­zi­nių as­menų bank­ro­to įsta­ty­mo pa­da­ri­nys.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

At­siž­vel­gus į nau­jo Fi­zi­nių as­me­ nų bank­ro­to įsta­ty­mo pa­skir­tį ir jo įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nes ti­kė­ti­ na, kad ban­kai bus at­sar­ges­ni ne­ gu anks­čiau, kaip svars­tė Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo de­par­ ta­men­to Mak­rop­ru­den­ci­nės ana­ li­zės sky­riaus vy­riau­sia­sis eko­no­ mis­tas Vir­gi­li­jus Rut­kaus­kas. „Kre­di­to­rius at­sar­giau elg­tis sko­li­nant pir­miau­sia vers ta ap­ lin­ky­bė, kad su­men­kus sko­li­nin­ko ga­li­my­bėms grą­žin­ti tu­ri­mus fi­

nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ti­ki­my­ bė pa­tir­ti dėl to nuo­sto­lių pa­di­dės. Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­me nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė nu­ra­šy­ti ne­ pa­ten­kin­tus kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­ mus“, – sa­kė jis. Anot pa­šne­ko­vo, teik­da­mi pa­ sko­las ban­kai tai įver­tins ir sieks ap­si­draus­ti nuo ga­li­mų nuo­sto­lių. To­dėl po­ten­cia­lūs sko­li­nin­kai grei­ čiau­siai su­si­durs su ūg­te­lė­ju­sio­mis sko­li­ni­mo mar­žo­mis, t. y. bus di­ des­nės pa­lū­ka­nos, ar reik­les­nė­mis sko­li­ni­mo są­ly­go­mis, pa­vyz­džiui, bus ma­žes­nis pa­sko­los ir už­sta­ to san­ty­kis, trum­pes­nis sko­li­ni­mo ter­mi­nas ir pan. „Ta­čiau em­pi­riš­kai įver­tin­ti bend­rą pa­sko­lų pa­lū­ka­nų nor­mų ar sko­li­ni­mo są­ly­gų kai­tą yra sun­ ku, nes pa­sko­lų ga­vė­jai, jų fi­nan­ si­nė pa­dė­tis, sko­li­ni­mo­si po­rei­kis,

įkei­čia­mas tur­tas ir ki­ti veiks­niai taip pat ga­li reikš­min­gai skir­tis“, – pri­dū­rė jis.

Vir­gi­li­jus Rut­kaus­kas:

Su­men­kus sko­li­nin­ ko ga­li­my­bėms grą­ žin­ti tu­ri­mus fi­nan­si­ nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ti­ki­my­bė pa­tir­ti dėl to nuo­sto­lių pa­di­dės. Ban­ko „Swed­bank“ vy­riau­sio­jo eko­no­mis­to Ne­ri­jaus Ma­čiu­lio tei­ gi­mu, nea­be­jo­ti­nai bus la­biau di­ fe­ren­ci­juo­ja­mi klien­tai. Nie­ka­da ne­vė­la­vę vyk­dy­ti fi­nan­si­nių įsi­pa­ rei­go­ji­mų, tu­rin­tys ge­rą kre­di­to is­

to­ri­ją ir nuolatines pa­ja­mas sko­lin­ sis pi­giau, nes jų ne­mo­ku­mo ri­zi­ka ma­ža. O pra­stes­nę kre­di­to is­to­ri­ją tu­rin­tys as­me­nys, N.Ma­čiu­lio tei­ gi­mu, dėl at­si­ra­du­sios ga­li­my­bės bank­ru­tuo­ti tik­riau­siai tu­rės mo­ kė­ti šiek tiek di­des­nę kai­ną. „Ka­dan­gi bank­ro­to pro­ce­dū­ra ne­bus pi­gi, ji tu­rės įta­kos tik di­de­ liems kre­di­tams. O var­to­ji­mo kre­ di­ta­vi­mo pa­lū­ka­nų nor­mos ban­ kuo­se ne­tu­rė­tų keis­tis. Būs­tui kre­di­tuo­ti fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­ tas taip pat ne­tu­rė­tų di­de­lės įta­ kos, nes vi­si nau­ji būs­to kre­di­tai ban­kuo­se iš­duo­da­mi lai­kan­tis at­ sa­kin­go sko­li­ni­mo nuo­sta­tų, pa­gal ku­rias pri­va­lo­ma klien­to nuo­sa­vų lė­šų da­lis, o tai ma­ži­na bank­ro­to pa­trauk­lu­mą“, – sa­kė Ūkio ban­ko Ko­mer­ci­jos tar­ny­bos va­do­vas Jus­ tas Ba­bars­kas.

14

ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012

sportas R.Meilutytė – greičiausia

Staigmena D.Britanijoje

Suklupo lyderiai

Trečiadienį Stambule (Turkija) prasidėjo pasaulio plaukimo trumpame (25 m) baseine pirmenybės. Vakar Rūta Meilutytė 50 m nuotolį plaukdama krūtine įveikė per 29,56 sek. 15-metė pasiekė čempionato ir Lietuvos rekordą. Pusfinalio varžybos vyko vakar, o lemiama kova dėl medalių vyks šiandien.

Anglijoje užfiksuota sensacija – ketvirto pagal pajėgumą futbolo diviziono „Bradford“ ekipa Lygos taurės turnyre po 11 m baudinių 4:3 eliminavo „Premier“ lygoje žaidžiantį Londono „Arsenal“ klubą, kuris kovojo stipriausios sudėties. Po 90 min. rezultatas buvo lygus 1:1. Jis nepakito ir po pratęsimo.

Klaipėdos salės futbolo 2-osios lygos čempionate nesėkmę patyrė „Futbolo mokyklos“ penketukas. Jį penktajame ture 5:4 įveikė lygos vidutiniokai – „Kranto“ žaidėjai. Pirmauja visas penkerias rungtynes laimėję „Bočiai“ (15 taškų). 13 taškų turi „Sarema“, 12 – „Futbolo mokykla“, 10 – „Klaipėda city“.

Europos prizininkams – mero pagyros Iš Latvijos sostinėje Rygoje vykusių atvirų Europos K-1 taurės varžybų Klaipėdos kovotojai grįžo su šešiais medaliais.

Mūsų sportininkai iškovojo po du aukso, sidabro ir bronzos žetonus. Geriausiai sekėsi vyrų grupėje kovojusiam Tadui Jonkui (svorio iki 71 kg grupėje). Klaipėdietis, finale įveikęs moldavą Mihailą Culeacą, užėmė pirmąją vietą. Ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė ir jaunučių (iki 14 metų) varžybose pergalę šventęs Edgaras Tkačenka. Jis svorio iki 70 kg finale gana greitai įveikė vilnietį Ugnių Olišauską. Lemiamų žingsnių nežengė Rokas Vitkus ir Gediminas Gentvainis. Jaunučių (iki 14 m.) svorio iki 60 kg grupėje R.Vitkus nusileido Latvijos atstovui Šandarui Skorodumovui ir turėjo tenkintis sidabro medaliu.

Vicečempiono titulą pelnė ir mažiausias Klaipėdos komandos narys G.Gentvainis. Tarp jaunučių iki 12 metų svorio iki 32 kg grupėje kovojęs sportininkas finale pralaimėjo anglui Dylanui Boothui. Vyrų varžybose rungtyniavęs Martynas Šikšnius (iki 67 kg) ir tarp jaunių (iki 18 m.) dalyvavęs Osvaldas Kavaliauskas namo grįžo su bronzos medaliais. Trečiadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priėmė prizininkus ir jų trenerius Vadimą Chromychą, Vitalijų Nečepurenką ir Zigmą Baitį. „Jūsų pergalės – graži dovana miesto 760 metų jubiliejui“, – džiaugėsi miesto galva.

Pagerbimas: meras V.Grubliauskas pasveikino iš Latvijos su medaliais grįžusios Klaipėdos komandos narius.

„Klaipėdos“ inf.

Karolio Rupkaus nuotr.

Derbį laimėjo „Baltija“ Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate susirėmė abi Klaipėdos komandos – „Kirai“ ir „Baltija“.

„Kirų“ žaidėjai bandė priešintis čempionams, tačiau jėgų jie turėjo tik pirmajam kėliniui, kuris baigėsi lygiosiomis 2:2. Antrąjį kėlinį „Baltijos“ vyrai padėjo šturmu – per 30 sek. pelnė du įvarčius. Iki antrosios pertraukos pasiekę keturis „sausus“ įvarčius, jie išsklaidė mintis apie galimą staigmeną. Diviziono čempionai stabtelėjo tik tuomet, kai skirtumas pasiekė 6 įvarčių ribą. Tuomet vėl gavo progos pasireikšti ir „Kirai“, kurie sušvelnino rezultatą iki 4:8. „Kirų“ ekipa ir toliau lieka be pergalių šiame sezone. „Klaipėdos“ inf.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Šiaulių „Ledo linija“ 2. Klaipėdos „Baltija“ 3. Kaliningrado „Delovaja Rusj-2“ 4. Kretingos „Grifai“ 5. Klaipėdos „Kirai“

Rungt. Taškai

6 5 4 3 6

14 13 6 3 0

Treniruotė: „Baltijos“ ledo ritulininkai (balti marškiniai) su „Kirų“ eki-

pa žaidė lyg katė su pele.

T.Krinicko nuotr.

Rungtynių statistika „Baltija“ – „Kirai“ 8:4 (2:2, 4:0, 2:2). M.Cvetkovas 3, A.Konovalovas, J.Novikovas, A.Novikas, J.Merkutovas, V.Strazdas po 1/E.Pavliukovas, J.Balachoncevas, A.Kalašnikovas, A,Kondratjevas po 1.

19

ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 18 d.

Avinas (03 21–04 20). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinamų minčių ir idėjų. Tai sunkus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Šiandien geriau užsisklęsti savyje. Jautis (04 21–05 20). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Dvyniai (05 21–06 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Nesilaikykite nagais ir dantimis įsikibęs savo išvadų. Liūtas (07 23–08 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų bei motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius. Svarstyklės (09 24–10 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien įžvelgsite savo vidinio pasaulio ir emocijų pokyčius. Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Gali kilti gerų idėjų ir minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.

Bibliotekoje – E.Karnauskaitės esė knygos sutiktuvės Šiandien uostamiestyje rengiamos palangiškės poetės Elenos Karnauskaitės naujos esė knygos „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“ sutiktuvės.

E.Karnauskaitė – poetė ir pedagogė, kilusi iš Kretingos rajono. Baigusi vidurinę mokyklą, studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas Vilniaus universitete. Studijų metais jaunoji poetė dalyvavo universiteto literatų būrelio veikloje, kuriam tada vadovavo poetas Marcelijus Martinaitis. 1987 m. baigusi universitetą dirbo mokytoja Jokūbavo pagrindinėje mokykloje. Nuo 1989 m. poetė gyvena Palangoje.

E.Karnauskaitė yra išleidusi penkias eilėraščių knygas: „Briedė jūroj“ (1990), „Tiltas iš pelenų“ (2000), „Iš smilčių“ (2004), „Pasaulio krašte“ (2008), „Ahrenshoopo sąsiuvinis“ (2009). Nuo 2001ųjų – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2005-ųjų „Poezijos pavasario“ nominantė, už kūrybą pelniusi Kauno miesto televizijos ir savaitraščio „Nemunas“ skaitytojų prizus, šiemet apdovanota I.Simonaitytės literatūrine premija. „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“ – šeštoji E.Karnauskaitės knyga. Šiuosyk – ne poezijos, o esė rinkinys, parašytas šmaikščiu

ir lengvu stiliumi. Knygą sudaro pagrindinės veikėjos Ievos papasakotos istorijos apie patirtis keliaujant po pasaulį – tiek tolimą, tiek artimą. Knygos pasakotoja Ieva, bendraudama su žmonėmis, lankydamasi kultūriniuose renginiuose, tiek į kitus, tiek į save pačią žvelgia kritišku, kartais ironišku žvilgsniu. Anot poeto ir kritiko R.Stankevičiaus, autorei pavyksta apie save, o tiksliau – apie mus visus (šiuolaikinius lietuvius) pasakyti labai daug plika akimi nepastebimų, tačiau esminių dalykų. Puslapiuose kategoriškai apsispręsta atsisakyti bet kokios po-

zos, bet kokio madingo snobiško požiūrio ar kalbėjimo „dėl akių“. Su E.Karnauskaitės poetine kūryba, ypač su rinkiniu „Pasaulio krašte“, šią knygą labiausiai susietų kelionės motyvas. Esė knygos „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“ pristatymas – 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje. Dalyvaus autorė E.Karnauskaitė, literatūros kritikas Marijus Šidlauskas, redaktorė-moderatorė Gitana Gugevičiūtė, skaitytoja Indrė Globienė, skaitovė Akvilė Eglinskaitė. „Klaipėdos“ inf.

Istorijos: E.Karnauskaitės esė

knygą sudaro pagrindinės veikėjos Ievos kelionių pasakojimai.

Orai

Šią savaitę Lietuvoje toliau šals, naktimis – iki 12 laipsnių šalčio, pasnigs. Šiandien daug kur snigs. Temperatūra dieną bus nuo 6 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių. Penktadienį kritulių nenumatoma. Naktį bus 6–10, dieną – 2–5 laipsniai šalčio.

Šiandien, gruodžio 13 d.

–5

–2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–7

Šiauliai

Klaipėda

–6

Panevėžys

–5

Utena

–4

8.32 15.54 7.22

348-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 18 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas –1 Brazilija +24 Briuselis +3 Dublinas +1 Kairas +21 Keiptaunas +30 Kopenhaga –5

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+2 +8 –4 –7 +8 –9 +7 +3

Praha –4 Ryga –5 Roma +8 Sidnėjus +25 Talinas –5 Tel Avivas +16 Tokijas +11 Varšuva –5

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis

Šiandien

Au­to­bu­sų ple­pū­nai Sma­g u ke­l iau­t i vie­šuo­ju trans­por­t u, ypač ry­tais, kai dau­g iau žmo­n ių va­ žiuo­ja. Ir sku­ba jie kas kur: vai­kai – mo­ ky­tis, jų tė­vai – dirb­ti, o bo­čiai – šiaip pa­ si­žmo­nė­ti, jų ne­re­tai bū­na dau­giau­sia. Bet jie – pa­tys įdo­miau­si. Ypač kai ke­ liau­ja ne po vie­ną, o ke­l ie­se. Ta­da iš­ vys­to dis­k u­si­ją, ver­tą no­ve­lės meist­ ro plunks­nos. O dar įdo­mes­nis šal­ti­nis jie tu­rė­tų bū­ti psi­cho­lo­gams ar so­cio­lo­ gams. Tai­gi kar­tu pa­si­va­ži­nė­jęs su ne­ nu­ty­lan­čiais sen­jo­rais bent 6 sto­te­les, su­ž i­no­si iš­sa­mią An­ta­no diag­no­zę ir pro­ble­mas, ko­dėl jis da­bar at­gu­lęs į li­ go­ni­nę. Iš­gir­si, ko­kiu mau­dy­mo­si kos­ tiu­mė­liu Eg­lu­tė (tur­būt anū­kė­lė) su­si­ ruo­šė į ba­sei­ną, ka­da iš Ang­li­jos ir kiek už­dir­bu­si su­grįš Gre­ta (gal duk­tė). Ga­li­ ma su­ži­no­ti ir di­des­nių pa­slap­čių, kas ko­kią pen­si­ją gau­na ir ka­da ją iš ban­ko at­sii­ma. Tik­ros „žą­sys“ pa­sa­ky­tų spyg­ liuo­to už­tvo­rio ber­niu­kai, tie, kur skam­ bi­nė­ja „iš­tik­ti ne­lai­mės, ava­ri­jos ar šiaip ko­kios bė­dos“, už ku­rią grei­tai tūks­tan­ čius su­mo­ka to­kie ar pa­na­šūs au­to­bu­ sų ple­pu­čiai. Kar­tais keis­ta, pa­si­žiū­ri – vei­das so­li­dus, no­rė­tų­si dau­giau iš­min­ ties, ta­čiau kle­ke­tuo­ja tar­si vie­ni ki­tų po ato­sto­gų iš­siil­gę dar­že­li­nu­kai.

Prik­lau­so­my­bė: yra žmo­nių, ku­

rie ne­ga­li ne­kal­bė­ti, ypač jei kas nors juos gir­di.

Už­ra­šas ant marš­ki­nė­lių „Dė­me­sio, aš – iš­mi­nuo­to­jas. Jei pa­ma­ tė­te ma­ne bė­gan­tį, neat­si­li­ki­te.

Skel­bi­mas pa­ra­pi­jo­je Va­sa­ros mė­ne­siais pen­si­nin­kų cho­ras pa­mal­do­se ne­g ie­dos. Pa­ra­pi­ja jiems dė­kin­ga. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19, blo­gam bok­si­nin­ kui dan­tų pa­stos ne­rei­kia)

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-5

-2

-4

-7

3

-9

-7

-8

-7

8

rytoj

šeštadienį

–5

Alytus

Vardai Eiviltė, Kastytis, Liucija, Odilija, Orestas.

-2

-3

11

1570 m. Da­n i­ja pri­pa­ž i­ no Šve­d i­jos ne­prik­lau­ so­my­bę. 1797 m. gi­mė vo­k ie­čių ra­šy­to­jas, poe­tas Hein­ri­ chas Hei­ne. Mi­rė 1856 m. 1816 m. gi­mė vo­k ie­čių iš­ra­dė­jas Erns­tas Wer­ ne­r is von Sie­men­sas – vie­nas gar­sio­jo kon­cer­ no įkū­rė­jų. 1916 m. snie­go griū­t ies Al­p ė­se au­ko­m is ta­p o be­veik 9 tūkst. Aust­r i­ jos-Veng­r i­j os ar­m i­j os ka­rių.

1982 m. Ute­no­je gi­mė pro­fe­sio­na­li Lie­tu­vos tre­ ko dvi­ra­ti­nin­kė, pa­sau­lio tre­ko čem­pio­nė (2009 m.) Si­mo­na Kru­pec­kai­tė.

1991 m. Ka­z achs­t a­no, Kir­gi­zi­jos, Ta­dži­kis­ta­no, Turk­mė­nis­ta­no ir Uz­be­ kis­ta­no ly­de­r iai su­t i­ko pri­si­jung­ti prie NVS. 1997 m. Če­ki­ja, Es­ti­ja, Len­ ki­ja, Slo­vė­n i­ja ir Veng­r i­ja ofi­cia­liai pa­kvies­tos pra­dė­ ti de­ry­bas dėl sto­ji­mo į ES. 1998 m. JAV pre­z i­den­tas Bil­las Clin­to­nas, ne­pai­sy­ da­mas ap­kal­tos pro­ce­so dėl san­t y­k ių su bu­v u­sia Bal­t ų­jų rū­mų sta­ž uo­to­ja Mo­ni­ca Le­wins­ky, pa­reiš­kė ne­ke­ti­nąs at­si­sta­ty­din­ti.

Dž.But­ku­tė iš­ta­rė lem­tin­gą­jį „taip“ 44 me­tų dai­ni­nin­kė Džor­da­na But­ku­tė tre­čia­die­nį iš­te­kė­jo už me­tais vy­res­nio my­li­mo­jo Ele­gi­ jaus Stra­se­vi­čiaus. Po­ra lem­tin­ gą­jį „taip“ iš­ta­rė Kau­ne, Vy­tau­ to Di­džio­jo baž­ny­čio­je. Po dvie­jų va­lan­dų jie san­tuo­ką įre­gist­ra­vo Kau­no ro­tu­šė­je.

Su šven­ti­niu ma­kia­žu ir ge­ro­kai pail­gė­ju­siais, su­gar­ba­no­tais rus­ vais plau­kais dai­ni­nin­kė at­ro­dė tik­rai ki­to­kia – taip, kaip ji ir no­ rė­jo. Ves­tu­vi­nę su­kne­lę jai pa­siu­vo di­zai­ne­rė Ra­mu­nė Pie­kau­tai­tė. Be­ne svar­biau­siai sa­vo gy­ve­ni­ mo šven­tei po­ra pra­dė­jo ruoš­tis iš anks­to. Iki ves­tu­vių du mė­ne­sius jie kar­tą per sa­vai­tę po ke­lias va­ lan­das pra­leis­da­vo su­ža­dė­ti­nių pa­ mo­ko­se. Tre­čia­die­nį po­piet prie baž­ny­ čios, ku­rio­je vy­ko san­tuo­kos ce­ re­mo­ni­ja, iš anks­to su­kio­jo­si ap­ sau­gos dar­buo­to­jai, iš­si­ri­kia­vo 12 juo­dų „Mer­ce­des“ au­to­mo­bi­lių. Pra­ban­giu S kla­sės mer­se­de­su iki baž­ny­čios at­rie­dė­jo ir pa­ti jau­no­ ji. Čia jau bū­ria­vo­si jau­na­ve­džių drau­gai ir ar­ti­mie­ji. „Jau­du­lio bu­vo“, – išė­ję iš baž­ ny­čios žur­na­lis­tams sa­kė abu jau­ nie­ji.

Laba lauksime ir i Jūsų d dalysimės režiaugsmu (Naujojo dakcijoje „K centras“). Sodo g. 1A, Sa galite dova vo gerumą gruodžio 1 noti iki 7 dienos. MECENATAS:

Diena

-3

Marijampolė

Vilnius

gruodžio 13-ąją

Rytas

-5

–6

–5

Partneriai:

Su­si­tuo­kė: Dž.But­ku­tė po san­tuo­kos su E.Stra­se­vi­čiu­mi pa­si­rin­ko dvi­gu­bą pa­var­dę. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Dž.But­ku­tė yra sa­kiu­si, kad ves­ tu­vės at­sieis ma­žiau­siai 50 tūkst. li­tų. „Iki šiol neį­si­vaiz­da­vau, kiek ga­li kai­nuo­ti ves­tu­vės, bet kai vis­ ką su­su­ma­vom, išė­jo ap­va­li su­

ma“, – ži­niask­lai­dai yra tei­gu­si dai­ni­nin­kė. Su Ele­gi­ju­mi Dž.But­ku­tė su­si­ pa­ži­no prieš ket­ve­rius me­tus. Tai bu­vo at­si­tik­ti­nė pa­žin­tis tak­si au­

to­mo­bi­ly­je. Vy­ras tuo me­tu dir­bo tak­si vai­ruo­to­ju. Dž.But­ku­tei ši san­tuo­ka pir­mo­ji, o E.Stra­se­vi­čiui – ant­ro­ji. „Klai­pė­dos“ inf.

kartu su projekto Dienraštis „Klaipėda“uskiene skelbia globėja Inga Grublia draugiškas gausiai kalėdinę akciją „Būk visos surinktos dovanos šeimai“, kurios metu ms ir sunkiai bus išdalytos gausioimoms Klaipėdoje. besiverčiančioms še

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.