TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
ketvirtadienis, gruodžio 13 d., 2012 m. Nr. 291 (1490)
D.Pavalkis iš Preziden tės dovanų gavo saldai nį bei švietimo ir moks lo ministro portfelį. Lietuva 5p.
diena.lt
Abejojama, ar šalies gyventojai suskubs pasinaudoti nauja ga limybe bankrutuoti. Tema 8p.
1,30 Lt
Iki branduolinės raketos Šiau rės Korėjai teliko vienas žingsnis. Pasaulis 12p.
Traukinukas – ne kiekvienam
Rusijos, kaip grėsmės šal tinio Lietuvai ir Aljansui, neįvardijimas ir ES iškėli mas aukščiau NATO – du nerimą keliantys aspektai.
Gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis
6p.
Miestas
2p.
Tuoktis viliojo skaičių magija Vienodų skaičių trijulė – 2012 m. gruodžio 12 d. – sužavėjo net 32 po ras, kurios vakar tuokėsi Vilniaus miesto santuokų rūmuose. Pasak sostinėje poras tuokiančios Zitos Tomaševičienės, šis trečiadienis tik rai ypatingas. Šiuo metų laiku darbo dienomis įprastai žiedus sumaino vos kelios poros.
Miestas Strategija: siekdami sumažinti keleivių srautus Kalėdų traukinuke, viešojo transporto vadai nusprendė pabranginti bilietus.
Ar viešasis transportas gali būti nenuosto lingas? Pasirodo, gali, tačiau tik kartą per metus – per Kalėdas. Nors savivaldybė už Kalėdų traukinuko nuomą moka ne mažai, norinčių juo pasivažinėti skaičius atperka išlaidas.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Džiugins šventine nuotaika
Artėjant šventėms į sostinės gat ves vėl išriedėjo elfų vairuoja mas Kalėdų traukinukas. Jį savi valdybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ konkurso būdu jau antrus metus nuomojasi iš bend rovės „Vilniaus altas“. Ši – vie
Gedimino Bartuškos nuotr.
nintelė konkurso dalyvė, atitikusi keliamus reikalavimus ir galėjusi pasiūlyti traukinuką. Šiemet jau antrus metus šven tinę nuotaiką kelianti transpor to priemonė kainuoja brangiau nei pernai. Bilietų kainos pakilo nuo trijų iki keturių litų. Nuolaidomis galės pasinaudoti tik patys ma žiausi keleiviai. Vy resniems nei 7 metų
2
3p.
Kino kūrėjai jau atsisveikino
2
ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012
miestas AE kaimynystė nedžiugina Vakar vidurdienį prie Rusijos ir Bal tarusijos ambasadų susirinkę žmo nės protestavo prieš atominių elekt rinių statybas šalyse kaimynėse. Ne pirmą kartą prie ambasadų susirinkę protesto dalyviai žadėjo savo akcijas paversti tradicinėmis. Praeiviai bu vo raginami prie protestuotojų prisi jungti kiekvieno mėnesio pirmą tre Tomo Urbelionio (BFL) nuotr. čiadienį.
Kviečia atsikratyti pykčio
Traukinukas – ne kiekvienam
Etninės kultūros puoselėto jai Lukiškių aikštėje vilniečius vakar ragino atsikratyti blogų emocijų simboliškai medinė je trinkoje paliekant visus susi kaupusius pykčius.
vo Gintaro Nakučio, taip nuspręsta pasielgti siekiant šiek tiek sumažin ti norinčių pasivažinėti skaičių. „Pernai ši pramoga sulaukė di delės sėkmės ir buvo labai daug norinčių pasivažinėti. Todėl šiemet mes nusprendėme pakelti kainas ir šitaip reguliuoti žmonių srautus. Be to, traukinukas važinės ilgiau – anksčiau pradės darbą ir vėliau baigs. Į pirmą reisą jis išvažiuos jau 8 val.“, – dėstė G.Nakutis.
Daugiau nei dviejų metrų aukš čio kelmas, vadinamas Bluku, ku rį runomis išrašė tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, aikštėje stovės iki gruodžio 21 d. Trenkus per jį pagal senovės lietuvių pa pročius prieš Kūčias atsikratoma blogų emocijų, pykčių, neišsipil džiusių lūkesčių ir nuodėmių. Lietuviškasis Kalėda susirin kusius vilniečius 2012-12-12 12.12 val. skatino 12 kartų sušukti „mes laimingi“ ir taip pasiruošti artėjančioms šventėms. „Stebuklingu laiku Lietuvos sostinės Lukiškių aikštėje įkūni jame Kalėdų šventės ženklą – Di džiąją Kaladę, žemaičių dar va dinamą Bluku. Ši trinka įkūnija gyvatę, slibiną, drakoną ir jų įka lintą saulę. Save apvalyti, Blukui palikti tai, kas mums trukdo gy venti, dabar galima trinktelint per Bluką lazda ir galvojant apie tai, kas neišsipildė, kas trikdo ir pyk do mus viduje. Tam, kad viskas, kas mus griauna ir marina, paga liau baigtųsi“, – susirinkusiems žmonėms iškilmingai kalbėjo Ka lėda. Apeigose dalyvavo ir kelių Vilniaus gimnazijų moksleiviai, persirengę lietuviškais zodiako ženklais, kurių kostiumus sukū rė dizainerė Nijolė Stunskaitė.
Save apvalyti, Blu kui palikti tai, kas mums trukdo gy venti, galima da bar trinktelint per Bluką lazda. Gruodžio 21 d. visoje Lietu voje 16 val. susirinkę blukvil kiai atliks baltiškas apeigas ir sudeginus Bluką bus sudegin tos ir jame slypinčios blogybės, nepritekliai. Viena akcijos organizatorių viešosios įstaigos „Ugnis ir kau kė“ vadovė Eglė Plioplienė pir madienį spaudos konferencijoje sakė, kad netylant kalboms apie pasaulio pabaigą buvo prisimin tas lietuvių paprotys pabaigti metus. Pasak E.Plioplienės, Blu kai prieš Kalėdas taip pat stovės Panevėžyje ir Anykščiuose. VD, BNS inf.
vaikams teks mokė 1 ti visą kainą. Pasak „Vilniaus viešojo transporto“ vado
Gintaras Nakutis:
Jau pernai, kai bilie tai buvo po tris litus, jis nebuvo nuostolin gas. Šiemet bilietai brangesni. Mokės iš savo biudžeto
Kiek už traukinuką teks paklo ti skolose skendinčiam „Vilniaus viešajam transportui“, įmonės di rektorius atskleisti nepanoro. Pa sak jo, tai – komercinė paslaptis. Neoficialiomis dienraščio ži niomis, už vieną traukinuko nuo mos dieną savivaldybė atseikės per 2 tūkst. litų.
Paskirtis: šventinis traukinukas skiriamas pramogai, tačiau neretai žmonės juo naudojasi kaip paprasta
viešojo transporto priemone.
„Galiu tik patikinti, kad nuomos kaina šiemet labai panaši į per nykštę. Tad šiuo atžvilgiu niekas nesikeičia. Konkursą skelbė savi valdybė, o traukinukas finansuo jamas iš mūsų įmonės biudžeto“, – teigė G.Nakutis. Pasak jo, papildomų nuostolių dėl traukinuko įmonė nepatirs. Bi lietų kainos turės su kaupu atpirkti visas išlaidas. „Jau pernai, kai bilietai buvo po tris litus, jis nebuvo nuostolingas. Šiemet bilietai brangesni. Nuos tolių tikrai neturėtų būti“, – tiki no dienraščio pašnekovas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Nelaiko transporto priemone
Kalėdų traukinuko grafiką ir marš rutą galima rasti viešojo transporto tinklalapyje, tačiau G.Nakutis tiki na, kad tai nėra transporto priemo nė. Pasak įmonės direktoriaus, tai tik pramoga. „Žinoma, jeigu žmogus norės išlipti ten, kur jam patinka, mes jį išleisime, tačiau tai nėra viešo jo transporto priemonė. Traukinu kas važiuos ratu nuo Rotušės aikš tės, toliau Gedimino prospektu iki Seimo. Ten apsisuks ir grįš. Tai gi žmonės išlips ten, kur įlipo“, – kalbėjo pašnekovas.
Maršrutas ir kainos Kursuoja nuo gruod žio 12-osios iki 2013 m. sausio 13 d. maršr ut u Rotušė–Gedimino prospektas–Nepriklausomybės aikštė. Juda nuo Rotušės aikštės ir apsukęs ratą Pi lies gatve, Gedimino prospektu pro Seimą tuo pačiu maršrutu grįžta į Rot ušės aikštę. Pakel iui keleiv iai gali išlipti pasirinktose stotelėse. Visiems, kam daugiau nei septyneri, traukinuko bilietas kainuoja 4 litus.
Tuoktis skubėjo net užsieniečiai Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Vienodų skaičių trijulė 2012 m. gruodžio 12 d. datoje sužavėjo net 32 poras. Jos vakar tuokėsi Vil niaus miesto santuokų rūmuose.
Pasak Vilniuje poras tuokiančios Zitos Tomaševičienės, šis trečia dienis buvo tikrai ypatingas. Šiuo metų laiku darbo dienomis įprastai tuokiasi vos keli žmonės. Net šeš tadieniais žiedus sumaino maž daug po 15 porų. „Gal žmonės mano, kad tai jų laimingoji diena. Gal ji tokia ir taps, jeigu žmonės tuo tikės“, – žmonių pasirinkimu nesistebėjo Z.Toma ševičienė. Tarnautoja sakė, kad jaunavedžių antplūdis Vilniuje nebuvo labai di delis. Vakar ji sutuokė Rusijos pi lietę, kuri pasakojo, kad Maskvoje 2012 m. gruodžio 12-ajai jau prieš metus nebuvo galima rasti vietos tuoktuvėms. Vidurdienį Vilniaus santuokų
rūmuose ir šalia jų sukiojosi pen kios jaunavedžių poros. Vieni portalo diena.lt kalbinti sutuoktiniai nenorėjo prisistatyti ir prašė jų ne fotografuoti, nes tikino, kad trečia dienį pasirinko siekdami susituok ti slapta. Tai, kad trečiadienis turi dailiai atrodančią datą, jie susi mąstė tik po to, kai priėmė spren dimą tuoktis šią dieną. Kitos kalbintos poros tikino, kad 2012 m. gruodžio 12-osios nesirin ko dėl kokios nors magijos. „Jis norėjo žiemą tuoktis, o man buvo nesvarbu kada. Tiesiog vieną dieną papokštavome, kad galima tuoktis 2012-12-12, o paskui taip ir išėjo“, – šypsojosi Laura. Kartu su sutuoktiniu ir artimiau siais draugais vestuves jie šventė taip pat vakar. Beje, net ir pasirin kę tokią datą jaunieji apie tuoktu ves nesakė tėvams ir tikėjosi susi tuokti slapta. Ką tik susituokę Edita ir Aure lijus taip pat sakė, kad vestuvių datą sumanė kaip pokštą, kuris virto labai rimtu dalyku. „Pajuo
Pokštai: kai kurie jaunavedžiai juokavo, kad šią datą pasirinko ne dėl
ypatingo skaičiaus derinio, o tik tam, kad spėtų susituokti iki pasaulio pabaigos. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
kavome, o tada pagalvojome, ko dėl gi ne. Juk paskui tokia data bus tik po tūkstančio metų“, – šypso josi Edita. Jaunavedžiai sakė, kad net ir ves tuvių puotos nereikėjo atidėti sa vaitgaliui – visi artimieji ir gimi naičiai galėjo atsiprašyti iš darbų ir dalyvaus vestuvėse. „Mūsų artimieji net dėkingi
mums, kad tuokiamės šiandien, – kvatojosi kita jaunoji. – Mes išei ginę turime kiekvieną trečiadienį, tad ši data mums puikiai tiko, o gi minaičiai dėl to dar vieną papildo mą išeiginę pasidarė.“ Jos vyras tikino, kad tuoktis 2012 m. gruodžio 12-ąją sumanė dėl gra žios datos ir dėl to, kad spėtų susi tuokti iki pasaulio pabaigos.
3
ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012
miestas
Filmo kūrėjai išvažiavo, o čiuožykla liko Italų kino bendrovė „Lux Vide“, filmuo janti „Aną Kareniną“, vakar baigė darbus mūsų šalyje – paskutinės scenos buvo sukamos čiuožykla virtusioje Vilniaus Lukiškių aikštėje.
Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Lietuvoje „Ana Karenina“ filmuo jama nuo spalio pabaigos. Vakar filmo kūrėjams buvo ypatinga die na – tai paskutinė filmavimų diena Lietuvoje, be to, pagaliau sulaukta puikaus oro ledo čiuožyklai. Miesto širdyje esančioje Lukiš kių aikštėje nuo ryto ant ledo ratus suko XIX a. kostiumais vilkinčios damos, jų kavalieriai, šalia važi nėjo karietos. Filme tai – Mask vos aikštė. Specialiai dėl šios scenos pagrin dinei filmo aktorei Lou De Laâ ge teko mokytis čiuožinėti. Kitas aktorius Maxas von Thunas sa vo malonumui čiuožia jau 15 me tų. Su jais ant ledo čiuožinėjo dar aštuoni žmonės. Dėl filmo scenos, kuri truks apie tris minutes, filmo kūrėjai dar pir
madienį Lukiškių aikštėje išlie jo plono ledo čiuožyklą. Visas tas dienas ji buvo saugoma.
Labai daug žmo nių brovėsi ant ledo, daug kas teiravosi, ar galima pačiuožinėti, kiek tai kainuoja.
„Labai daug žmonių brovėsi ant ledo, daug kas teiravosi, ar gali ma pačiuožinėti, kiek tai kainuoja, – sakė filmo prodiuserė Lietuvoje Milda Leiputė. – Bet iki filmavimų mes negalėjome žmonėms to leis ti, nes gero ledo reikėjo filmui, be to, negalėjome prižiūrėti žmonių. „Anos Kareninos“ kūrėjai už savo lėšas išliejo čiuožyklą, sumokėjo už
Vamzdžiui nutiesti duobės nereikėjo Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Geležinio Vilko ir A.Goštauto gat vių sankirtoje statomo viaduko vietoje požeminis vamzdis ties tas Lietuvoje nauju būdu.
Po Savanorių prospektu besidrie kiantis 200 metrų ilgio vamzdis įtaisytas nenutraukus, o tik apri bojus automobilių eismą. „Jeigu būtume keitę vamzdį įprastu būdu, būtų reikėję uždaryti eismą, viską iškasti – tai būtų tru kę kelis mėnesius, o kainavę pana šiai. Dirbant šiuo metodu tyrimas ir diagnostika trunka apie savaitę, o patys vamzdžio įtiesimo darbai – vieną darbo dieną“, – kalbėjo danų įmonės „Aarsleff“ Lietuvoje pada linio vadovas Aidas Butkus.
Jis pasakojo, kad vamzdis į se nąjį įvelkamas tarsi rankovė. Iš Danijos atvežta medžiaga įpu čiama į senąjį vamzdį ir įgauna jo kontūrus. Tuomet paleidžiamas karštas vanduo arba karšti garai, ir medžiaga sukietėja. Specialistų teigimu, ji neskyla, nepasiduoda korozijai, o garan tija suteikiama 100-ui metų. „Ir mums, ir mūsų vaikams užteks, ir dar ilgai stovės“, – tikino dar bams besiruošdami specialistai. Danai šią technologiją pradė jo taikyti 1990-ųjų pradžioje ir dabar dirba objektuose daugelyje Europos šalių, net Afrikoje. „Lietuviai kiek konservatyvūs, jie sunkiai apsipranta su naujo vėmis, tačiau mūsų rezultatai ir darbo kokybė viską pasako ir įti kina“, – sakė A.Butkus.
Sparta: „Tokie vamzdžio įtiesimo darbai užtrunka vieną darbo die
ną“, – pasakojo A.Butkus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Scena: vakar miesto širdyje esančioje Lukiškių aikštėje nuo ryto ant ledo ratus suko XIX a. kostiumais vil
kinčios damos, jų kavalieriai, šalia važinėjo karietos.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
mai baigti vakar iki pietų, ir jeigu žmonės vaikščios per ledą arba jis bus užsnigtas, ledas bus negrįžta mai sugadintas. Filmo kūrėjai jau nuo lapkričio laukė tinkamos temperatūros le dui išlieti. Ji turėjo būti žemesnė nei 7 laipsniai šalčio. Taip sutapo, kad būtent paskutinioji filmavimo diena ir buvo tam tinkama. Vis dėl to jie turėjo ir planą B. „Jeigu nebūtų buvę šalčio, buvo me suplanavę, kad filmuosime ne
čiuožyklą, o turgelį“, – sakė pro diuserė. Šiandien „Anos Kareninos“ kū rėjai išvyksta į Latviją – Runda lės pilyje bus filmuojamos puotos scenos. Kol kas „Anos Kareninos“ kūrėjų išlieta čiuožykla – vienintelė Vil niuje. Vakar savivaldybė pranešė, kad ji bus palikta vilniečiams pra mogauti. Praėjusiais metais čiuožyklų bu vo prie septynių seniūnijų.
erdvę per filmavimus, todėl nori me palikti ledą miestiečiams. Kaip ja bus naudojamasi, priklauso nuo miesto savivaldybės.“ Vilniaus miesto savivaldybės at stovė Daiva Savickienė sakė, kad, kai baigsis juostos filmavimas, čiuožyklą ketinama palikti. „Kol kas tebėra derinamas klausimas dėl jos priežiūros, pačiūžų nuomos“, – sakė D.Savickienė. Tačiau, anot M.Leiputės, delsti šiuo klausimu negalima. Filmavi
4
ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012
miestas Sulaikė su narkotikais
Mirtis po traukiniu
Užduso gaisro dūmuose
Vilniaus čigonų tabore Kirti muose antradienį sulaikytas vyras, turintis 10 gramų he roino. Sostinės policijos parei gūnai pradėjo ikiteisminį tyri mą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Už tokį nusi kaltimą gresia iki dvejų metų nelaisvės.
Antradienį Vilniuje keleivi nis traukinys mirtinai sužalo jo pėsčiąjį. Nelaimė įvyko apie 18.25 val. Pramonės ir Mickū nų gatvių sankryžoje esančio je geležinkelio pervažoje. Ke leivinis traukinys partrenkė ir mirtinai sužalojo per pervažą einantį nenustatytos tapaty bės 50–55 metų vyrą.
Trečiadienio naktį sostinė je gaisras kilo daugiabučia me name, per jį žuvo žmogus. Bendrasis pagalbos centras 1.09 val. gavo pranešimą, kad Antakalnio gatvėje uždūmin tas butas ketvirtame aukšte. Nuo dūmų užduso buto šei mininkas A.G., gimęs 1959 m. Gaisro priežastis nustatoma.
Vagystės istoriją sukūrė pats Vilniaus rajono policija nustatė, kad vyras inscenizavo savo pa ties apiplėšimą.
Lapkričio 24 d. į Vilniaus rajo no policijos komisariato parei gūnus kreipėsi 29 metų vilnietis E.Š. Jis pranešė, kad tądien apie 18.40 val. netoli Skaisterių kai mo, Mickūnų seniūnijoje, au tomobilis „VW Passat“ užtvėrė kelią jo vairuojamam automobi liui „Isuzu Trooper“. Kaip pranešė policija, vyras pasakojo, kad į saloną įsiveržę du vyrai pripurškė dujų, ištem pė jį ir pavogė automobilį „Isuzu Trooper“ bei 30 tūkst. litų. Tirdami šį nusikaltimą Krimi nalinės policijos skyriaus parei gūnai išsiaiškino, kad nuo plėši kų neva nukentėjęs E.Š. iš savo pažįstamo paėmė pinigų auto mobiliui pirkti. Tačiau greitai persigalvojo – nebenorėjo nei pirkti automobilio, nei grąžin ti pinigų, todėl inscenizavo sa vo paties apiplėšimą. Atlikdami tyrimą pareigūnai atskleidė dar vieną šio vyro pa darytą nusikaltimą – E.Š., įgijęs Baltarusijos piliečio pasitikėji mą, padėjo šiam Lietuvoje įsigyti automobilį, bet jį vėliau apgau lės būdu pasisavino ir pardavė. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Policija teigia, kad sukčiauto jui už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikal timą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už sukčiavimą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areš tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. VD, BNS inf.
Pasaka: vyras aiškino, kad už
puolikai automobilį iš jo atė mė tiesiog vidury kelio. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
5
ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Paskutinė kliūtis įveikta – du nau ji ministrai rasti ir naujos valdžios žir gas jau pabalno tas. Algirdo Butkevi čiaus vedamai koa licijai beliko sutvar kyti formalumus Seime: pasitvirtinti Vyriausybės programą ir prisiekti.
Ekspertai pasakys, ar reikia VAE Seimo pirmininkas Vydas Ged vilas vakar viešėdamas Latvijoje pareiškė, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) perspektyvą tu ri įvertinti ekspertai.
Vizitai: A.Pabedinskienė ir D.Pavalkis prezidentūroje vakar rytą lan
kėsi kaip kandidatai į ministrus, tačiau iki dienos pabaigos Prezidentė pasirašė dekretą dėl jų skyrimo ministerijų vadovais.
Andriaus Ufarto ir Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Liko tik formalumai Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nerimas išsisklaidė
Kurį laiką koalicijoje tvyrojusi įtampa jau nuslūgusi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagaliau pa tvirtino likusius du Darbo partijos (DP) kandidatus į ministrus. Tad Vyriausybės formavimas iš esmės baigtas. Šiandien Seime bus patvirtin ta kabineto programa ir ministrai prisieks, pradės oficialiai eiti parei gas. Jau rytoj planuojamas pirma sis naujos Vyriausybės posėdis. A.Butkevičiaus suburtos centro kairės koalicijos pajėgos Seime – gausios: daugiau nei 85 balsai, tad jokių netikėtumų šiandien parla mente balsuojant dėl programos patvirtinimo neturėtų būti. Tiesa, vakarykštė diena paskir tajam premjerui buvo itin karš ta – jis iki pat vakaro nežinojo, ar Prezidentei tiks DP kandidatūros į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vado vus. Tačiau vakarop nerimas iš sisklaidė – D.Grybauskaitė išta rė „taip“. Davė saldainį
Dieną Prezidentė susitiko su abiem DP siūlomais kandidatais į minist rus, pabendravo, apdalijo juos sal dainiais. „Su Prezidente kalbėjome apie švietimo problemas, visokias ky lančias problemas, susijusias su pirmininkavimu ES. Prezidentė
mane pasveikino antro anūko gi mimo proga, įteikė saldainį. Ir vis kas“, – ketvirtį valandos trukusį pokalbį su šalies vadove reziuma vo Dainius Pavalkis. Jis kartojo, kad tapęs ministru tiesiog laikysis Vyriausybės programos. „Juk nesu visiškai laisvas priimti savo sprendimus“, – aiš kino būsimasis ministras. D.Pa valkis – naujokas politikoje, bet ne moksle. Jis – medikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pro fesorius.
A.Butkevičiaus su burtos centro kairės koalicijos pajėgos Seime – gausios: dau giau nei 85 balsai. Beje, dirbęs Londone, tad anglų kalbos egzamino jam D.Grybaus kaitė, kaip paaiškėjo, nerengė. Paskirtasis premjeras D.Pavalkį įvardijo kaip kompetentingą, tu rintį profesoriaus laipsnį, parašiu sį daug mokslinių straipsnių. Kandidatė nedaugžodžiavo
O kitai kandidatei į ministrus – bū simai SADM vadovei – Algimantai Pabedinskienei šnekučiuotis su Prezidente, regis, nebuvo taip ma lonu kaip D.Pavalkiui. Po susitiki mo prezidentūroje, kuris užtruko maždaug pusę valandos, ji nedaug žodžiavo. „Buvo dalykinis pokal
bis apie socialines problemas“, – paaiškino A.Pabedinskienė. Dalis pokalbio su Prezidente vyko ang lų kalba. Būsima ministrė savo anketoje nurodo, kad jos pagrindinės dar bovietės lig šiol buvo Marijam polės kolegija ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijam polės filialas – ji šiam vadovavo. Politikė aiškino, kad socialinė sritis jai artima. „Kadangi atsto vauju ir verslui, ir jaunimui, šios dvi sritys tikrai labai susijusios su socialine politika“, – aiškino DP būsima ministrė. „A.Pab ed insk ien ė, sak yč iau, gana aktyvi politikė, anksčiau bu vo žemesnio lygio, taip pat aktyvi visuomenininkė. Ji taip pat sėmė si žinių socialinės apsaugos srity je. Manau, kad žmogus smalsus, kompetentingas ir susitvarkys su savo pareigomis“, – vakar, be kita ko, aiškino A.Butkevičius.
Darbo partijai atstovaujantis po litikas teigė, kad dėl šio klausimo turi būti tęsiamos derybos, nors didžioji dalis Lietuvos gyventojų referendume ir nepritarė elektri nės statybai. „Dar kartą reikia sėsti prie de rybų stalo, ir čia turėtų kalbėtis ekspertai, kalbėtis specialistai pa čiu aukščiausiu lygmeniu. Ir tie siog reikia laiko. Negaliu šiandien pasakyti, ar reikia statyti atominę elektrinę, ar nereikia statyti ato minės“, – žurnalistams Rygoje sakė V.Gedvilas. Po susitikimo su Latvijos parla mento vadove Solvita Abuoltinia surengtoje spaudos konferenci joje V.Gedvilas sakė ją informa vęs, kad po referendumo dėl ato minės elektrinės buvo sudaryta parlamentinė darbo grupė. „Aš pristačiau mūsų referendumo rezultatus. Dabar yra sudary ta darbo grupė, kuri priims tam tikrus sprendimus, kokiais žings niais mes eisime į priekį spręsda mi atominės elektrinės statybos klausimus“, – teigė V.Gedvilas. Seimo pirmininko įvardyta gru pė jau baigė darbą. Ji siūlo parla mentarams priimti neįpareigojan tį teisinį dokumentą – rezoliuciją, kuria būtų kreiptasi į Vyriausybę ir jai pavedama priimti „ekono miškai optimalią bei vartotojams palankią apsirūpinimo elekt ra strategiją“. Tokios rezoliucijos projektas Seime turėtų būti svars tomas artimiausiu metu.
Seimo pirmininkas Rygoje taip pat teigė, kad energetikos klausi mus turėtų netrukus aptarti ir abie jų šalių premjerai bei ministrai.
Birutė Vėsaitė:
Tokiai mažai valsty bei kaip Lietuva šis projektas pernelyg brangus ir rizikin gas. Anot V.Gedvilo, Lietuvos val džia iki šiol nepakankamai išaiš kino visuomenei elektrinės per spektyvas: „Jei ta elektrinė naudinga, reikėjo sugebėti išaiš kinti žmonėms, kad įgautų pasi tikėjimo ir balsuotų už.“ Spalio 14 d. prieš atominės elektrinės statybas balsavo be veik 63 proc. konsultacinio refe rendumo dalyvių. Parlamento rinkimus laimė ję socialdemokratai žadėjo atsi sakyti VAE projekto. Ūkio minist re patvirtina Birutė Vėsaitė praeitą mėnesį pareiškė, kad „tokiai mažai valstybei kaip Lietuva šis projektas pernelyg brangus ir rizikingas“. Tačiau Seime registruotame centro kairės Vyriausybės pro gramos projekte neliko nuostatos, numatančios, kad VAE projektas nebus tęsiamas. Dokumente pa brėžiama, kad bus peržiūrima Nacionalinės energetikos strate gija, kurioje bus įvertinamos „ir atominės energetikos perspek tyvos“. VD, BNS inf.
Pakeitė kitą
A.Pabedinskienė kiek netikėtai pa keitė į šį postą siūlytą kitą DP at stovę Svetlaną Kauzonienę. A.But kevičius apie ją atsiliepė teigiamai, tačiau Prezidentei jos kandidatūros taip ir nepateikė. Mat paaiškėjo, kad ši moteris 2005 m. dirbo tuomečio ūkio mi nistro Viktoro Uspaskicho patarė ja ir kuravo ES paramos klausimus. Dėl ES paramos skirstymo tuome tėje Vyriausybėje buvo kilę nemen kų skandalų. Jų atgarsiai – ir vadi namojoje juodosios buhalterijos byloje.
Stygius: Seimo pirmininkas V.Gedvilas įsitikinęs, kad valdžia nepa
kankamai išaiškino žmonėms atominės elektrinės būtinumą.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Neigia bet kokius užkulisinius susitarimus Paskirtasis premjeras socialde mokratas Algirdas Butkevičius (nuotr.) tvirtina, kad nėra jokių už kulisinių susitarimų dėl trijų įta kingų Darbo partijos (DP) narių tei sinio imuniteto panaikinimo.
„Užkulisinių kalbų nėra, jokių są sajų nėra“, – vakar Žinių radijui sa kė jis. Seimo laikinosios komisijos, ti riančios prokuratūros prašymą leisti tris DP atstovus Seime pa traukti baudžiamojon atsakomy bėn, narys konservatorius Kęs tutis Masiulis teigia įtariąs, kad komisijos posėdis iš šios dienos popietės į rytą atkeltas galbūt bal
savimą dėl rezoliucijos projekto siejant su šiandien rytą numatytu Seimo balsavimu dėl Vyriausybės programos. „Nei iš šio, nei iš to posėdis nu keltas į devintą ryto. Įžvelgiu, jog tai yra bandymas parodyti, kad vi si valdantieji komisijoje solidariai ir gražiai balsuoja DP naudai, dar prieš balsavimą dėl Vyriausybės programos“, – sakė K.Masiulis. Praėjusią savaitę posėdžiavusios laikinosios komisijos nariai bu vo sutarę savo posėdį rengti ket virtadienį per plenarinio posėdžio pertrauką, bet užvakar paskelbta, kad jis atkeliamas į rytą, įvyks dar prieš plenarinį posėdį. Komisijos
nariai jau rytą planuoja balsuoti, ar teikti Seimui rezoliuciją su pa tarimu panaikinti DP narių Vikto ro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinę nelie čiamybę. A.Butkevičius teigė neturįs in formacijos, kad balsavimas dėl Vy riausybės programos ir balsavimas dėl DP atstovų teisinio imuniteto panaikinimo būtų susiję. Seimo laikinoji tyrimo komisi ja iki gruodžio 21 d. turi pasiūly ti rezoliucijos projektą, ar tenkin ti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti baudžiamo jon atsakomybėn patraukti minė tus DP atstovus ar kitaip suvaržyti
jiems laisvę. Jeigu rezoliucijos pro jekte numatoma patenkinti gene ralinio prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą bal suoja daugiau kaip pusė visų Sei mo narių. V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė Vilniaus apygardos teisme teisiami, kad eidami vadovaujamas pareigas DP nuo 2004 iki 2006 m. Vilniuje organizavo apgaulin gą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nuo valstybės partija kaltinama nuslėpusi daugiau kaip 20 mln. litų pajamų ir išlaidų. DP atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus. VD, BNS inf.
6
ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Sovietinės nostalgijos dvelksmas Stasys Gudavičius
Š
ią savaitę Minske vyko Euraz ijos žin iasklaidos for umas. Tai vie nos valstybinės Rusijos naujienų agent ūros kasmet organ iz uoja mas renginys, į kurį kviečiami buvusių So vietų Sąjungos respublikų žiniasklaidos at stovai. Tad tarp forumo dalyvių visada yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijos. Reng inys skirtas aptart i profesional iems klausimams – iššūkiams žiniasklaidai šiuo laik in iame pasaulyje. Bet į krūvą susir in kę žurnal istai visada pradeda pol it ik uot i. Tad ir šiuose forumuose netrūksta disku sijų apie žmogaus teises, demokratijos lyg į atskirose valstybėse, bendravimą su poli tikais ir vald žia.
Neretai Batkos atsakymai ne turi nieko bendro su realybe. Kasmet žurnal ist us iš Balt ijos šal ių stebi na gausus kiek is sovietine nostalg ija dvel kiančių kalbų, paaimanavimų, kaip blogai, kad sug riuvo SSRS, užkeik imų apie neva „būtinybę kuo glaud žiau integruotis“. Tok ie koleg ų iš Rusijos, Baltar usijos, Ka zachstano ir kit ų posov iet in ių valst ybių par ypav imai kel ia ne tik nuostabą, bet ir ironišką šypseną. Baltijos šalių žurnalistai sen iai nustojo juos įtik inėt i, kad pareišk i mai apie būt inybę „sug rąž int i tautų drau gystę“, paremtą sov iet ine integracija, yra tiesiog neperspektyv ūs. For umai tur i ir dar vieną svarbią detalę – reng inyje dalyvaujančių žin iasklaidos at stov ų susitik imus su šalies, kur jis vyksta, vadovais. Šįkart forumas surengtas Balta rusijoje, tad įvyko šios šal ies prez idento Aliaksandro Lukašenkos pokalbis su žur nal istais. Planuota, kad jis truks pusantros valandos. Bet vyko beveik trig ubai ilg iau. Mat A.Lu kašenka mėgsta plačiai atsak inėti į klausi mus. Neretai Batkos atsakymai neturi nie ko bendro su realybe. Daug iau su ta pačia nostalg ija praeičiai, taip pat su jo emocijo mis ir nuotaikomis. Štai, kad ir paaiškinimas, kodėl neveikia su sitar imas su Lietuva dėl supaprastinto sie nos kirtimo pasienio gyventojams. Esą Lie tuvos pasienio rajonuose nemenkas nusi kalstamumas, esą baltarusiai šalia sienos sulaiko nemažai nelegalių migrantų ir nu sikaltėl ių. Statistinio pag rindimo šioms in sinuacijoms nėra. Bet iš A.Lukašenkos lū pų skamba efektyv iai – lietuv iai neva pa tys kalt i, kad nesusitvarko su band itais, siautėjančiais pasienyje, todėl ir neturi su paprastinto sienos kirtimo rež imo. Prie panašių nepagr įstų Baltarusijos lyde rio teig inių jau seniai esame pripratę. Ma tyt, ir ateityje jų neišvengsime.
Gynybos ekspertai kritikuoja Vyriausybės planus
G
ynybos ekspertai teigia, kad nau josios Vyriausybės veiklos progra moje, kalbant apie krašto apsaugą, nedaug dėmesio skiriama šalies te ritorinei gynybai, neįvardijamos grėsmės iš Rusijos, mažiau reikšmės, palyginti su ES, tei kiama NATO ir neužsimenama apie kariuo menės prieštankinių bei priešlėktuvinių pa jėgumų plėtojimą. Seime svarstomoje naujoje Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama „ak tyviai prisidėti prie taikos ir saugumo pasau lyje, euroatlantinį bendradarbiavimą plėtoti kaip esminę nacionalinio saugumo sąlygą“, svarbiausiomis organizacijomis bus laikomos ES bei NATO ir bus stiprinami ryšiai gynybos srityje tarp Europos valstybių. Bet karinis bendradarbiavimas su JAV šia me dokumente apskritai neminimas.
Deividas Šlekys:
Naujoji valdžia kur kas ma žiau šneka apie Lietuvos valstybės teritorinę gynybą.
Gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis komentuodamas valdančiųjų pla nus krašto apsaugos ir nacionalinio saugu mo srityje sakė, kad jų programa šiuo atžvil giu yra „politiškai korektiškų frazių rinkinys, kuriam iš pirmo žvilgsnio neturėtų ką prikišti nei NATO sąjungininkai, nei vyriausioji gink luotųjų pajėgų vadė Prezidentė“. A.Matoniui pirmiausia užkliuvo tai, kad, kitaip nei darbą baigiančios Vyriausybės pro gramoje, dokumente nebeįvardijama Rusija ir jos keliama grėsmė. Taip, pasak jo, „pašali nama svarbi gairė, nustatanti gynybos orien tacijos kryptį“. Taip pat, anot eksperto, „nerimą kelia aki vaizdus pokrypis į neefektyvių ES saugumo mechanizmų stiprinimą“. „Ši idėja, kurią smarkiai palaiko ir stumia eurobiurokratai bei gynybos žemyne aktua lijų nesuvokiantys euroentuziastai, yra tiek perspektyvi, kiek ir atšalusio negyvėlio rea nimavimas. Kyla reali grėsmė, kad Lietuvos pirmininkavimo ES kontekste gynybos srityje gali būti priimta brangiai kainuojančių taria mai europietiškai solidarių, tačiau Lietuvos gynybai realios naudos nenešančių sprendi mų, pvz., aktyvesnis dalyvavimas ES kovinė se grupėse, pajėgų siuntimas į ES misijas“, – sakė A.Matonis. „Rusijos, kaip grėsmės šaltinio Lietuvai ir Aljansui, neįvardijimas ir ES iškėlimas aukš čiau NATO – du nerimą keliantys aspektai, dėl kurių naująją Vyriausybę turėtų gerai paegzaminuoti tiek NATO, tiek ir jos akty viausios narės – mūsų sąjungininkės“, – tei gė jis. Pasak A.Matonio, nerimą kelia ir planai į krašto apsaugos ministro postą grįžus social
demokratui Juozui Olekui imti „gaivinti“ ka riuomenės transformacijos procesą. Pasak jo, nueinanti konservatorių vadovybė „vargais negalais neutralizavo per ankstesnį J.Oleko ministravimą įgyvendintos transformacijos padarinius“. A.Matonio tvirtinimu, transformacijos procesas kariuomenę paliko be strateginio lygmens vadovavimo štabo. „Lietuvoje įgy vendintas transformacijos procesas atliepė tuometes NATO tendencijas, tačiau nebuvo būtinas dėl mažo Lietuvos ginkluotųjų pajė gų dydžio. Po transformacijos užtruko daug laiko, kol buvo suderintas kariuomenės me chanizmas“, – sakė A.Matonis. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis Deivi das Šlekys sakė, jog „naujoji valdžia kur kas mažiau šneka apie Lietuvos valstybės teri torinę gynybą“. Tačiau, anot jo, „konserva torių palikimas gali likti dėl egzistuojančių dokumentų, kuriuos nėra taip lengva pakeis ti“. „Yra patvirtinta slapta valstybės gynybos koncepcija, kurios taip lengvai nepakeisi, ir čia būtinas Prezidentės pritarimas. Šiemet patvirtintos naujos strategijos – Nacionali nio saugumo ir Karinė. Šių dokumentų nie kas nekeis, nes jie nauji“, – teigė D.Šlekys. Ir jis, ir A.Matonis pabrėžė, kad Lietuvai svarbu įgyti priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos pajėgumų, tačiau centro kairės Vy riausybės programoje apie tai nekalbama. „Dėl ginkluotės – sraigtasparnių tikrai rei kia ir jų bus perkama, tik neaišku, kiek. Taip pat reikia atnaujinti šarvuočių parką, tam rei kės didelių lėšų. Prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė taip pat, manau, turėtų būti plėto jama, nes tai vienas efektyvesnių būdų ma
žos valstybės kariuomenei pasirengti atremti konvencinį puolimą“, – teigė D.Šlekys. „Dokumente nekalbama apie svarbiausius reikalus – priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos stiprinimą ir atitinkamų priemonių įsigijimą“, – akcentavo A.Matonis. Pasak D.Šlekio, programoje nieko nekal bama apie bazinius karinius mokymus, kurie buvo viena svarbiausių konservatorių vado vybės darbo krypčių siekiant formuoti gink luotųjų pajėgų rezervą. O A.Matonis pabrėžė, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų atžvil giu programos nuostatos yra kone nusirašy tos nuo konservatorių. Vertindami naujos Vyriausybės galimybes ir pasiryžimą didinti krašto apsaugos siste mos finansavimą ekspertai išsakė skeptišką požiūrį. „Dėl finansų didėjimo sunku saky ti, bet Lietuva atrodo nekaip NATO konteks te, todėl didinimas bus būtinas. Bet bijau, kad nelabai didelis“, – teigė D.Šlekys. „Dar viena susirūpinimo priežastis – do kumente neminimi krašto apsaugos biudže tas ir jo procentinė dalis nuo bendrojo vidaus produkto. Atrodo, kad dar nepradėjusi veikti naujoji Vyriausybė jau „įjungė atbulinę pava rą“ dėl savo ankstesnių viešai paskelbtų įsi pareigojimų didinti lėšas gynybai“, – sakė A.Matonis. Kaip nurodoma naujosios Vyriausybės pro gramoje, visų rūšių ginkluotosios pajėgos bus plėtojamos laikantis „ribotų finansinių ištek lių efektyviausio naudojimo principo“. Nauja Vyriausybė dirbti pradės po to, kai Seimas patvirtins jos programą, o ministrai duos priesaiką. Prognozuojama, kad tai įvyks šiandien. VD, BNS inf.
Skeptikai: abejojama, ar naujoji Vyriausybė sugebės užtikrinti pakankamai efektyvų ka
riuomenės vystymą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,44 %
1,3
+0,58 %
+1,76 %
Lūkesčiai – optimistiniai Mažos ir vidutinės Lietuvos, Latvi jos ir Estijos įmonės tikisi, kad par davimas ir eksportas 2013-aisiais augs. 23 proc. tokių šalies įmonių kitąmet planuoja priimti ir naujų darbuotojų. 21 proc. planuoja ir di desnes nei 100 tūkst. litų investici jas. Tiesa, 40 proc. Lietuvos vers lininkų ateinančiais metais nepla nuoja jokių investicijų.
proc.
didiesiems vartotojams lapkritį pigo gamtinės dujos.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0879 DB svaras sterlingų 1 4,2748 JAV doleris 1 2,6556 Kanados doleris 1 2,6934 Latvijos latas 1 4,9600 Lenkijos zlotas 10 8,4480 Norvegijos krona 10 4,7018 Rusijos rublis 100 8,6361 Šveicarijos frankas 1 2,8489
pokytis
–0,7042 % –0,3218 % –0,4722 % –0,4104 % –0,0181 % +0,4292 % –0,0064 % –0,4553 % –0,1507 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,81
4,55
2,49
„Kvistija“
4,67
4,50
2,46
„Vakoil“
4,73
4,59
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
86,65 dol. už 1 brl. 109,35 dol. už 1 brl.
Gauta daugiau, nei prognozuota Į nacionalinį biudžetą per vienuo lika šių metų mėnesių įplaukė 18,934 mlrd. litų – 317,6 mln. litų, arba 1,7 proc., daugiau, nei prognozuota, ir 1,239 mlrd. litų, arba 7 proc., daugiau nei pernai tuo pat laiku.
Pokytis: nors ir nesmarkiai, būstai, sklypai ir kiti NT objektai šiemet
atpigo.
Tomo Raginos nuotr.
Butai – brangiausias šalies turtas Nors kai kurie žemės ūkio paskirties sklypai Lietuvoje pastaruoju metu bran go, bendra šalies nekilnojamojo turto (NT) vertė šiemet, palyginti su pernai, smuktelėjo. Atpigo nesmarkiai
Registrų centro kasmet atliekamo NT masinio vertinimo duomenys rodo, kad bendra Lietuvos NT ver tė šiais metais, palyginti su 2011aisiais, sumažėjo 0,25 proc., arba 616,5 mln. litų, iki 245,6 mlrd. litų. Bendra visų 851 tūkst. šalyje įvertintų butų rinkos vertė šiuo metu yra apie 74,9 mlrd. litų, visi šalies pastatai, kurių skaičius sie kia beveik 2,3 mln., bendrai įver tinti 72,3 mlrd. litų. Bendra kitų statinių – ryšių ko munikacijų, kelių ir patalpų – rin kos vertė siekia 37,6 mlrd. litų. Aktualu žemės savininkams
Naujausi masinio vertinimo duo menys ypač aktualūs žemės savi ninkams, nes nuo ateinančių me tų pagal Registrų centro nustatytas vidutines rinkos vertes bus skai čiuojamas žemės mokestis. Lietu vos žemės fondas, kurį šiuo metu sudaro 2,1 mln. žemės sklypų, rin kos kainomis įvertintas 60,7 mlrd. litų – 6,8 proc. mažiau, nei atlikus pernykštį masinį vertinimą. Tačiau įvairios paskirties že mės sklypų vertė skirtingo se vietovėse pastaraisiais metais kito netolygiai. Registrų cent ro vertintojai šiemet konstatavo, kad žemės ūkio paskirties skly pai brango žemdirbystei palan kiuose šalies rajonuose. Tuo pat metu užfiksuotas žemės ūkio pa skirties sklypų vertės smukimas priemiesčiuose, liudijantis mąž
tančias gyventojų ambicijas in vestuoti į šių teritorijų pritaiky mą individualiai statybai. Įsigalios kitais metais
Tradiciškai gerokai brangesnės priemiesčių žemės pigimas bend roje masinio vertinimo rezultatų statistikoje užgožė pigesnių žem dirbystei skirtų sklypų brangimą ir lėmė bendrą šalies žemės fondo vertės sumažėjimą. Žemės fon do vertė sudaro ketvirtadalį vi so Lietuvos NT vertės. NT masi nis vertinimas kasmet atliekamas valstybės užsakymu. Tuo metu nustatoma visų šalies teritorijo je esančių objektų vidutinė rinkos vertė ir sudaromi verčių žemėla piai. Jie naudojami apskaičiuo jant NT mokestį, valstybinės že mės nuomos ir pardavimo kainą, taikant socialinę paramą. Šiųmečio masinio vertinimo re zultatai įsigalios po Naujųjų metų. VD, BNS inf.
0,25 proc.
šiemet sumažėjo bendra Lietuvos NT vertė.
Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per šį laiką įplauks 18,616 mlrd. litų, kaip pranešė Finansų ministerija. Valstybės biudžetas per vienuo lika šių metų mėnesių gavo 15,983 mlrd. litų pajamų – 65,1 mln. litų, arba 0,4 proc., daugiau, negu pro gnozuota, ir 1,102 mlrd. litų, arba
7,4 proc., daugiau nei pernai tuo pat metu. Daugiausia pajamų šiemet gau ta iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,292 mlrd. litų, arba 0,4 proc. ma žiau, negu planuota (8,326 mlrd. litų). Iš akcizų gauta 3,033 mlrd. litų, arba 1,6 proc. mažiau, pelno mokesčio – 1,127 mlrd. litų, arba 8,8 proc. daugiau. Nacionalinis biudžetas (su sa vivaldybėmis) pajamų iš gyven tojų pajamų mokesčio gavo 3,496 mlrd. litų – 6,9 proc. daugiau, nei planuota. Daug iaus ia valstyb ės biud že to (be sav ivaldyb ių, „Sodros“,
Privalomojo sveikatos draudimo fond o ir ES) lėš ų šiem et skirta švietimui – 3,341 mlrd. litų, so cialinei apsaugai – 2,72 mlrd. li tų, ekonomikai – 1,998 mlrd. li tų, sveikatos apsaugai – 1,492 mlrd. lit ų, vieš ajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1,33 mlrd. litų. Patvirtintame 2012 m. valsty bės biudžeto plane (be 7,131 mlrd. litų ES ir kitos tarptautinės fi nansinės paramos lėšų) numa tyta gauti 18,016 mlrd. litų paja mų, išlaidos sieks 18,624 mlrd. litų. VD, BNS inf.
8
ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012
tema
Prasiskolinusius gyventojus ge Daugumoje Vakarų Europos šalių gyventojai jau anksčiau turė jo galimybę paskelbti savo – fizinio asmens – bankrotą, o lietu viai savo gimtojoje šalyje tai padaryti galės tik nuo kitų metų kovo. Kita vertus, dėl naujo įstatymo vingrybių tebespėliojama, ar jiems ir toliau nebus patogiau bankrutuoti svetur.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Paskatino sunkmetis
Naujai priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiama su daryti sąlygas atkurti individualia veikla užsiimančių asmenų mo kumą, taip pat užtikrinti subalan suotą kreditorių reikalavimų ten kinimą. Tikimasi, kad galimybė bankrutuoti paskatins nebeišga linčių atsiskaityti su kreditoriais verslumą – sugrąžins juos į ko mercinę veiklą ir ekonomiškai vi savertį gyvenimą, kaip teigė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešų jų pirkimų politikos departamento Nemokumo politikos skyriaus ve dėjas Žydrūnas Paškauskas. Pirmieji Fizinių asmenų bankro to įstatymo projektai pasirodė dar gerokai anksčiau nei šių metų ge gužę, kai buvo priimtas įstatymo projektas. Todėl įstatymo atsiradi mą, kaip svarstė advokatų konto ros „Sorainen“ restruktūrizavimo ir bankroto praktikos grupės vado vas teisininkas Mantas Petkevičius, reikėtų sieti visų pirma su pastarų jų metų ekonominiu sunkmečiu. „Per jį nukentėjo ne tik nema žai įmonių, bet ir fizinių asme nų – visų pirma tų, kurie užsiima tam tikru verslu. Bankroto galimy bės nebuvimas daliai tokių fizinių asmenų galėjo reikšti ne ką kita, o tik tai, kad visą likusį gyvenimą jie privalės mokėti skolas savo kre ditoriams arba ieškoti būdų, kaip išvengti skolų grąžinimo, pavyz džiui, slapstytis, slėpti pajamas ir pan.“, – sakė M.Petkevičius ir pa brėžė, kad nesant fizinių asmenų bankroto reguliavimo mūsų šalies gyventojai patenka į prastesnę pa dėtį nei kitų šalių gyventojai. Išvykdavo bankrutuoti svetur
Išeitys: šiuo metu skolos naštos nebepakeliantys šalies gyventojai bankrutuoti vykdavo į užsienio šalis, pa
vyzdžiui, Latviją.
„Shutterstock“ nuotr.
Anot jo, apsukresni asmenys ėmė ieškoti galimybių grįžti į normalų gyvenimą ir verslą, o vienas būdų pasiekti šiuos tikslus – bankrutuo ti. Todėl pasigirdo nemažai kalbų apie Latvijoje ar kitose ES šalyse bankrutuojančius lietuvius. „Akivaizdu, jog emigracijos pro blemų kamuojamai Lietuvai reikėjo ieškoti būdų, kad mūsų verslinin kai liktų Lietuvoje ir neišvykdami iš šalies bandytų viską pradėti iš naujo“, – sakė M.Petkevičius. Tač iau advokat ų profes in ės bendrijos „Nordia Baublys & Part ners“ advokatas Kęstutis Bara nauskas teigė, kad lietuvių bank rotas Jungtinėje Karalystėje arba Latvijoje nebuvo visuotinė problema, pavyzdžiui, kaip juridinių asmenų bankroto atveju. Anot jo, Lietuvoje tiesiog nebuvo regla mentuota procedūra, pagal kurią šalyje būtų galima vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą sprendi mą dėl fizinio asmens bankroto. „Todėl kreditoriai galėjo nukreipti išieškojimą į Lietuvoje esantį fizinio asmens turtą, nepaisydami tvar kos ir eiliškumo, kuriuos numa to užsienio šalies įstatymai. Be to, išieškojimas galėjo būti nukreiptas į Lietuvoje esantį turtą, skolininko įgytą jau po to, kai užsienio šalies teismas priėmė nutartį dėl asmens bankroto proceso pabaigos. Dėl šių priežasčių bankrutuoti užsieny je ryždavosi tik tie lietuviai, kurie
nuspręsdavo savo turtinių intere sų buveinę ilgainiui perkelti į užsie nio valstybę ir joje įsikurti ilgam“, – sakė K.Baranauskas.
Administratorius ži nos visus bankru tuojančio asmens gyvenimo aspektus, susijusius su jo turti ne padėtimi. Pasinaudos tik sąžiningi
M.Petkevičiaus teigimu, galimybės bankrutuoti nebuvimas kai kuriuos žmones atgraso nuo minčių pradė ti savo verslą, ypač smulkųjį. Nes verslo idėjai nesulaukus sėkmės skolas gali tekti grąžinti visą gy venimą. Pateikti pareiškimą iškelti bank roto bylą fizinis asmuo gali tik tuo met, kai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų – kai įsipareigoji mų mokėjimo terminai pasibaigę ir kai jų suma viršija 25 minimalių mėnesinių algų dydį (šiuo metu – apie 21 250 litų). Fizinis asmuo tu ri būti nemokus ne mažiau nei mė nesį iki dienos, kai teismui pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą. Ž.Paškauskas pabrėžė, kad gali mybė bankrutuoti suteikiama tik sąžiningam fiziniam asmeniui, ku ris atsakingai valdo savo turtą, pa gal savo galimybes dirba arba akty viai siekia įsidarbinti, taip pat bando susirasti geriau mokamą darbą: „Jei asmuo neturės pajamų, nedirbs ir nesieks kiek įmanoma sumažinti nuostolių kreditoriams, jis negalės pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe atkurti mokumą.“ Teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi tei sę paskirtam bankroto administra toriui pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismui reikalavimus patvirtinus fizinis asmuo bankroto administ ratoriui turi pateikti planą, kaip bus tenkinami fizinio asmens kre ditorių reikalavimai ir atkuriamas jo mokumas. Plane turi būti nuro doma, kaip per visą bankroto pro cesą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų, kiekvienam kreditoriui bus mokamos lėšos. Administratorius stebės akylai
Žmogaus ryžtą bankrutuoti gali nuslopinti prievolė atskleisti visą savo turtą ir aktyvus bankroto ad ministratoriaus įsikišimas į jo gy venimą. Advokatų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatės Dai vos Ušinskaitės-Filonovienės tei gimu, pareiškime dėl bankroto by los iškėlimo fizinis asmuo privalo visiškai atskleisti savo turimo tur to ir skolų duomenis, išsamiai nu rodyti jam skolingus asmenis ir jo paties sudarytas, bet nebaigtas vykdyti sutartis. Ji pabrėžė, kad šis reikalavimas taikomas nepriklau somai nuo fizinio asmens statuso ar turtinės padėties. Jei bankrutuojantis asmuo ima trauktis į šešėlį, t. y. slėpė ar sle pia savo turtą ar pajamas, jei jis iki bankroto bylos savo turtą „perrašė“ kitiems asmenims ir taip išvengė
9
ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012
tema
gelbės bankrotais atsiskaitymo su kreditoriais, bank roto procesas nutraukiamas. Be kitų galimų padarinių, pavyzdžiui, bau džiamojo proceso inicijavimo, toks asmuo netenka bankrutuojančio statuso ir net 10 metų negali inici juoti kito savo bankroto. „Toks padarinys kiekvieną fizinį asmenį turėtų atgrasyti nuo bet ko kių gudravimų, turto slėpimo, ne legalaus darbo ir pan. Tad bankroto procesas gali duoti norimą rezultatą tik tada, kai jo siekiantis asmuo yra tvirtai pasiryžęs atskleisti visą savo turtinę padėtį ir neketina jos slėpti vykstant bankroto procesui“, – pa tikino D.Ušinskaitė-Filonovienė. Anot jos, vykstant bankroto pro cesui administratoriui bus priei nami visi fizinio asmens sudary ti dokumentai, valstybės registrai ir duomenų bazės, administrato rius taip pat galės apžiūrėti bank rutuojančio asmens gyvenamąsias patalpas: „Administratorius žinos visus bankrutuojančio asmens gy venimo aspektus, susijusius su jo turtine padėtimi, skolomis ir gau tomis, gaunamomis ar galimomis gauti pajamomis.“ Teisininkė taip pat pabrėžė, kad fizinio asmens skolai atsiradus esant santuokoje atsakomybę už skolą pa prastai prisiima abu sutuoktiniai. Todėl reikėtų svarstyti apie bank roto kėlimą abiem sutuoktiniams. „Jei skolų atsirado iki santuokos, sutuoktinis už jas neatsakys, tačiau bus išieškoma iš skolingo sutuokti nio turto dalies“, – aiškino ji. Kaina dar nežinoma
Nors Fizinių asmenų bankroto įsta tymas dar neįsigalėjo, teisininkų kontoros jau ėmėsi teikti šio po būdžio bankroto administratoriaus paslaugas. Naršant po šių kontorų interneto svetaines matyti, kad vien bankroto administratoriaus atlygi nimas yra 60–70 litų už valandą, tačiau esama ir daugybės kitų įkai notų paslaugų: pareiškimo teismui iškelti bankroto bylą parengimas (100–150 litų), fizinio asmens tur
to apžiūra (100–150 litų), fizinio as mens mokumo atkūrimo plano pa rengimas (nuo 400–500 litų) ir kt. Kiek iš viso bankrutuojančiam as meniui gali atsieiti bankroto admi nistratoriaus paslaugos, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Gri nius neprognozavo. Anot jo, dar per anksti atsakyti ir kaip bankrutuojan tis žmogus atsiskaitys už bankroto administratoriaus paslaugas, kai šis valdys visas jo pajamas.
Gytis Malinauskas:
Įstatyme numatyta bankroto procedūra yra pernelyg sudė tinga, ilga, be to, ji ga li būti gana brangi. „Labai sunku pasakyti, kiek bankroto administratoriaus paslaugos gali kainuoti per visą bank roto procesą, nes fizinių asmenų bankrotas gali būti ir labai stam bus, pavyzdžiui, kai bankrutuo ja daug turto turintis ūkininkas, ir smulkus, kai bankrutuoja būsto paskolą pasiėmęs žmogus“, – sa kė G.Grinius. Nors klausimų išlie ka nemažai, gyventojai, kaip pati kino pašnekovas, jau teiraujasi apie galimybę bankrutuoti. Todėl, anot jo, galima prognozuoti, kad bank roto administratoriaus paslaugų paklausos kontoros sulauks. Kreditoriai praras dalį skolų
Kreditoriai, kurių siekis – kiek įmanoma daugiau bei operaty viau atgauti savo reikalavimus, tu rės susitaikyti ir su tam tikrais dėl bankroto patiriamais praradimais. Baigus iki penkerių metų trunkan tį fizinio asmens bankroto procesą likę plane numatyti, tačiau nepa tenkinti kreditorių reikalavimai su tam tikromis išimtimis bus nura
šomi, kaip dėstė Ž.Paškauskas. Ta čiau „Sorainen“ teisininkas Gytis Malinauskas pabrėžė, kad bank roto įstatymas kur kas palankesnis kreditoriams, o ne skolininkams: „Pats skolų išieškojimo procesas bus paprastesnis dėl keleto prie žasčių. Pirma, bankrutuoti norintis asmuo pats turės sąžiningai ban dyti grąžinti skolas, o tai reiškia, kad kreditoriui nebereikės ieškoti besislapstančio skolininko. Antra, kreditorių interesams atstovaus bankroto administratorius. Todėl kreditoriui nereikės su antstolio pagalba ieškoti skolininko turto ir po to kiekvieną kartą bandyti iš to turto išsiieškoti skolą.“ Siekiant apsaugoti kreditorių teises ir interesus, nustatomi dis ponavimo asmens turtu apriboji mai: draudžiama parduoti turtą, kitaip perleisti ar sudaryti kito kius sandorius. Ateitis neaiški
Kadangi Fizinių asmenų bankroto įstatymas jau priimtas, kyla klausi mas, ar dabartinė įstatymo redak cija leis pasiekti keliamus tikslus, kaip svarstė G.Malinauskas. Anot jo, skaitant įstatymo redakciją ky la nemažai abejonių, ar bankroto įstatymas tikrai veiks, o jei veiks – kaip dažnai jis bus taikomas. „Įstatyme numatyta bankroto procedūra yra pernelyg sudėtinga, ilga, be to, ji gali būti gana brangi. Tai reikštų, kad interesą bankrutuoti turės tik labai didelių skolų turintys asmenys“, – sakė pašnekovas. Be to, kaip pabrėžė jis, esama ri zikos, kad bankroto procedūra bus nutraukta, skolininko padėčiai pa gerėjus. Todėl išlieka nemaža tiki mybė, kad, užuot rinkęsi galimybę bankrutuoti Lietuvoje, fiziniai as menys mieliau pasinaudos galimy be bankrutuoti kitose šalyse – ten, kur bankroto procedūros daug aiš kesnės ir palankesnės skolininkui. Pavyzdžiui, kur bankroto terminai trumpesni, o jis taikomas ne vie nus metus.
Komentaras
Kęstutis Baranauskas „Nord ia Baublys & Partners“
R
eikia akcentuoti, kad Lietuvo je įsiteisėjus Fizinių asmenų bankroto įstatymui naudos gaus tik skolininkai ir bank roto administratoriai. Pirmieji turės ga limybę atsikratyti didelių skolų naštos, o antrieji iš to darys verslą. Kred itor iams toks įstatymas nėra ir negal i būt i naud ingas, nes po bank roto procedūros pabaigos, kuri nega li trukti ilgiau kaip 5 metus, bus nura šomi likę nepadengt i įsipareigojimai kreditoriams. Latv ijoje ši procedūra maksimal iai trunka 3,5 met ų, o Jungt inėje Kara lystėje – metus, todėl Fizinių asmenų bankroto įstatymas yra griežtas skoli nink ų atžvilg iu, palyg inti su atitinka mais Latvijos ar Jungtinės Karalystės teisės aktais, bet ne toks griežtas kaip Pranc ūz ijoje, kur procedūra trun ka iki 9 metų, ar Lenk ijoje, kurioje fi zinio asmens skolos gali būti nurašo mos tik tais atvejais, jei fizinis asmuo tapo nemokus dėl išimtinių ir neprik lausančių nuo asmens val ios apl in kybių: ligos, nelaim ingo atsit ik imo,
darbo netekimo ir panašiai. Pradėjus veikt i bankroto procedūrai Lietuvo je, kreditoriai gali sulaukti skolininkų piktnaudžiavimo atvejų, bet reikia pa brėžti, kad įstatymas numato nemažai saugiklių. Kaip vienas svarbiausių pam inėt i na gal imybė kred itor iams kreipt is į teismą su prašymu nut raukt i fiz in io asmens bankroto procedūrą, jeig u bankrutuojantis asmuo nuslepia nuo kreditorių pajamas, kurios viršija vie ną baz inės social inės išmokos dyd į per mėnesį. Įstatymas numato ir teorinę galimybę kreditoriams kreiptis į teismą su pra šymu nutraukti fizinio asmens bank roto procedūrą, jeig u bankr utuojan tis asmuo nev ykdo bankroto plano, kuriame jis yra nurodęs, kokias paja mas gaus per ateinančius penkerius metus. Tačiau neaišk u, ar prak tikoje tok ius kreditorių veiksmus toleruos teismai. Tik laikas parodys, ar įstatymo leidė jo sudėtais saugikliais kreditoriai suge bės pasinaudoti. Jeigu kreditoriai bankroto procedūro se aktyviai gins savo teises, o teismai atitinkamai griežtai aiškins įstatymo normas, fizinių asmenų bankrotai ne turėtų tapti didele ekonomine ir socia line problema. Priešingu atveju, fizinių asmenų bank rotai, kaip ir dabart iniai jur idinių as menų bankrotai, bus tik formali pro cedūra atsikratyti skolų.
Asmenų, kurių skolų suma viršija 21 250 litų, skirstymas pagal lytį Lytis Vyrai Moterys
Asmenų skaičius
Skolų suma (mlrd. litų)
10 152
1,84
4574
0,67
Skolininkų požymiai Lytis Asmenų skaičius Turintys sąsajų su verslu* 3395 Turintys sąsajų su 1068 bankrutavusiomis įmonėmis Anksčiau turėję verslo sąsajų 427 Likę asmenys 10 904 * Akcininkai, valdybos nariai, vadovai
Skolų suma (mlrd. litų) 1,28 0,45 0,11 1,12 Šaltinis: „Creditinfo“
Galimybė prarasti skatins bankus pasitempti Lina Mrazauskaitė Manoma, kad dėl nemažų bankro to procedūros išlaidų bankrutuoti ryšis tik smarkiai prasiskolinę as menys. Todėl galimybė bankru tuoti fiziniam asmeniui įtakos tu rės tik imant didelius kreditus.
Atoveiksmis: bankai neslepia,
kad ūgtelėjusios palūkanos yra realus Fizinių asmenų bankroto įstatymo padarinys.
„Shutterstock“ nuotr.
Atsižvelgus į naujo Fizinių asme nų bankroto įstatymo paskirtį ir jo įgyvendinimo priemones tikėti na, kad bankai bus atsargesni ne gu anksčiau, kaip svarstė Lietuvos banko Finansinio stabilumo depar tamento Makroprudencinės ana lizės skyriaus vyriausiasis ekono mistas Virgilijus Rutkauskas. „Kreditorius atsargiau elgtis sko linant pirmiausia vers ta aplinkybė, kad sumenkus skolininko galimy bėms grąžinti turimus finansinius įsipareigojimus tikimybė patirti dėl to nuostolių padidės. Fizinių asme nų bankroto įstatyme numatyta ga limybė nurašyti nepatenkintus kre ditorių reikalavimus“, – sakė jis. Anot pašnekovo, teikdami pa skolas bankai tai įvertins ir sieks
apsidrausti nuo galimų nuostolių. Todėl potencialūs skolininkai grei čiausiai susidurs su ūgtelėjusiomis skolinimo maržomis, t. y. bus di desnės palūkanos, ar reiklesnėmis skolinimo sąlygomis, pavyzdžiui, bus mažesnis paskolos ir užsta to santykis, trumpesnis skolinimo terminas ir pan.
Virgilijus Rutkauskas:
Sumenkus skolinin ko galimybėms grą žinti turimus finansi nius įsipareigojimus tikimybė patirti dėl to nuostolių padidės. „Tačiau empiriškai įvertinti bend rą paskolų palūkanų normų ar sko linimo sąlygų kaitą yra sunku, nes paskolų gavėjai, jų finansinė padė tis, skolinimosi poreikis, įkeičiamas turtas ir kiti veiksniai taip pat gali reikšmingai skirtis“, – pridūrė jis.
Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio tei gimu, paskolų palūkanų dydis pri klauso nuo kelių dalykų. Anot jo, pirmiausia palūkanas lemia bazi nė pinigų kaina arba tai, kiek patys bankai turi mokėti skolindamie si arba priimdami indėlius. Antras svarbus paskolos palūkanas lemian tis veiksnys, kaip vardijo pašneko vas, – paskolos užstato vertė. „Galiausiai nustatant palūkanas yra rizika, kad ta paskola bus ne grąžinta. Fizinių asmenų bankro to įstatymas turi esminį poveikį tik pastarajam veiksniui – atsiradu si galimybė bankrutuoti ir grąžinti tik dalį paskolos verčia įvertinti to kio įvykio tikimybę ir ją atspindė ti paskolos palūkanų normoje. Vis dėlto tikėtina, kad asmens bank roto galimybės egzistavimas dide lio poveikio vidutinei skolinimosi kainai neturės. Tokią prielaidą lei džia daryti ir kitų šalių, įteisinusių bankroto galimybę, patirtis“, – sa kė N.Mačiulis. Tačiau, kaip pabrėžė ekonomis tas, neabejotinai bus labiau diferen
cijuojami klientai. Niekada nevėlavę vykdyti finansinių įsipareigojimų, turintys gerą kredito istoriją ir nuo latines pajamas skolinsis pigiau, nes jų nemokumo rizika maža. O pra stesnę kredito istoriją turintys as menys, N.Mačiulio teigimu, dėl at siradusios galimybės bankrutuoti tikriausiai turės mokėti šiek tiek didesnę kainą: „Kitaip sakant, ga lima teigti, kad asmens bankroto įstatymas tiesiog padidino asme ninės kredito istorijos svarbą, sie kiant mažesnių palūkanų.“ „Kadangi bankroto procedūra nebus pigi, ji turės įtakos tik dide liems kreditams. O vartojimo kre ditavimo palūkanų normos ban kuose neturėtų keistis. Būstui kredituoti fizinių asmenų bankro tas taip pat neturėtų didelės įta kos, nes visi nauji būsto kreditai bankuose išduodami laikantis at sakingo skolinimo nuostatų, pagal kurias privaloma kliento nuosavų lėšų dalis, o tai mažina bankroto patrauklumą“, – sakė Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas Jus tas Babarskas.
10
ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Studentų medaliai – dovana jubiliejui Kaune pagerbti geriausi 2012-ųjų Lietuvos studentai sportininkai, jų treneriai ir komandos bei pa minėtas šalies akademinio jau nimo sporto 90-asis jubiliejus.
puošė sidabru, o šio universiteto krepšininkės iškovojo bronzą“, – sakė Lietuvos studentų spor to asociacijos (LSSA) preziden tas Česlovas Garbaliauskas.
Dauguma – olimpiečiai
Ištakos – 1922-ieji
Į geriausiųjų dešimtuką šiemet iš rinkti Londono olimpiados vice čempionas irkluotojas Jevgenijus Šuklinas, olimpinių bronzos me dalių laimėtojai – imtynininkas Aleksandras Kazakevičius ir bok sininkas Evaldas Petrauskas, Eu ropos dviračių treko čempionė ir pasaulio vicečempionė Simona Krupeckaitė, pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čem pionate bronzą iškovojusi Austra Skujytė, Europos irklavimo čem pionai Donata Vištartaitė ir Min daugas Griškonis, Europos vice čempionas lengvaatletis Raivydas Stanys, Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionas Tomas Ga deikis ir Europos lengvosios atle tikos čempionato bronzą pelniusi sprinterė Lina Grinčikaitė.
Česlovas Garbaliauskas:
Londono olimpi nėse žaidynėse ke turis iš penkių me dalių mūsų šaliai iškovojo būtent stu dentai. Naujosios kartos olimpiečių sėkme pasidžiaugė ir buvę stu dentai – olimpiniai čempio nai Virgilijus Alekna, Gintautas Umaras, Romas Ubartas, Daina Gudzinevičiūtė, Arminas Nar bekovas. „Šiais metais akademinis jau nimas į Lietuvos sporto istori ją įrašė daug gražių ir prasmingų puslapių. Londono olimpinėse žaidynėse keturis iš penkių me dalių mūsų šaliai iškovojo bū tent studentai. Svarus ir trenerių, mokslininkų, medikų, organiza torių indėlis. Kitas svarbus me tų įvykis – Europos universitetų žaidynės Ispanijoje, kur Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkai tapo čempionais, Lietuvos spor to universiteto rankininkės pasi
Mūsų šalies akademinio jauni mo sportinis judėjimas prasidėjo 1922-aisiais, kai Lietuvos univer sitete įsteigta studentų ateitininkų sporto sekcija, kuri 1922 m. lapk ričio 14-ąją buvo pavadinta Kauno studentų sporto klubu „Achilas“. 1930–1937 m. studentų spor tui vadovavo Akademinis sporto klubas (ASK), po to – Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS). 1990 m. įkurta LSSA, nuo įkūri mo pradžios jai vadovauja Č.Gar baliauskas. LSSA vienija Lietuvos aukštų jų mokyklų sporto klubus, fizinio auklėjimo katedras ir centrus, jos iniciatyva buvo įkurta Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL), Lietuvos studentų futbolo lyga (LSFL) ir Respublikinė studentų tinklinio lyga (RSTL). LSSA ren gia ir koordinuoja 25 šalies stu dentų sporto šakų čempionatus.
Lygis: atrankos ir pusfinalio varžybose R.Meilutytė (dešinėje) nustelbė pasaulio rekordininkę amerikietę
J.Hardy.
Olimpinė čempionė startavo rekordais Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė siekia naujų trofėjų – va kar Lietuvos sportininkė užtikrintai pateko į Stambule startavu sio 11-ojo pasaulio plaukimo trumpame (25 metrų) baseine čem pionato pirmąjį savo finalą.
Garsina Lietuvą
Nuo 1993 m. LSSA yra Tarptau tinės universitetų sporto federa cijos (FISU) narė, o nuo 1999 m. – Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA) narė. Nuo 1993-iųjų Lietuvos stu dentai dalyvavo šešiolikoje pa saulio universiadų – aštuoniose žiemos ir aštuoniose vasaros. Sėkmingiausia buvo 2011 m. Šenženio (Kinija) vasaros uni versiada, kurioje lietuviai iško vojo net 13 medalių – 5 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos bei užėmė 13-ąją vietą tarp daugiau negu 150 šalių. VD, LSSA inf.
16
universiadų
nuo 1993-iųjų jau dalyvavo Lietuvos studentai.
Bendražygiai: per studentų sporto 90-mečio jubiliejaus iškilmes
Kaune susitiko 1987-ųjų vasaros universiados futbolo čempionai A.Narbekovas (kairėje) ir S.Baranauskas. Žilvino Slauskio nuotr.
morshus.photostream nuotr.
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Pirmiausia 15-metė kaunietė lai mėjo 50 m plaukimo krūtine at rankos varžybas, distanciją įveikusi per 29,56 sek. ir pagerinusi pasau lio trumpo baseino čempionatų bei Lietuvos rekordą. Šios rungties pasaulio rekor dininkė 25 m ir 50 m baseinuo se, Londono olimpiados čempionė kombinuotoje estafetėje 4 po 100 m amerikietė Jessica Hardy buvo trečia – 29,74 sek., į priekį pralei dusi ir jamaikietę Allą Atkinson – 29,72 sek. Pusfinalyje R.Meilutytė plau kė greičiau ir dar kartą pagerino ne vien pasaulio čempionatų bei
Lietuvos rekordus, bet pasiekė ir naują Europos rekordą – 29,51 sek. Antruoju rezultatu į finalą pateko A.Atkinson – 29,62 sek., trečiuoju – 29,82 sek. – J.Hardy. Šiand ien vakare R.Meil uty tė dalyvaus 50 m krūtine finale, o priešpiet startuos 100 m laisvuo ju stiliumi bei 100 m kompleksinio plaukimo atrankos varžybose. Atrankos barjerų vakar neįvei kė ir į pusfinalių 16-ukus nepate ko keturi Lietuvos plaukikai. Nepasisekė kitam mūsų šalies rinktinės lyderiui Giedriui Tite niui. Jis 100 m krūtine nuplaukė per 59,40 sek. ir bendroje įskaitoje bu vo 23-ias, o Vaidotas Blažys užėmė 33-iąją vietą – 1 min. 00,26 sek. Raminta Dvariškytė 50 m krū
tine įveikė per 32,04 sek. – 29oji vieta. Jai iki pusfinalio pritrū ko 0,96 sek. Danas Rapšys 100 m nugara nu plaukė per 55,08 sek. ir buvo 39-as tarp 64 plaukikų. Šiandien pirmojoje rungtyje iš numatytų penkių jėgas išmėgins Mindaugas Sadauskas – jis lais vuoju stiliumi plauks 50 m. „Šis čempionatas mums labai svarbus kaip pasirengimas olimpi nių rungčių pasaulio čempionatui 50 metrų baseine, kuris ateinančią vasarą vyks Barselonoje. Be to, tai puiki proga mūsų jauniems plauki kams priprasti prie aukščiausio ly gio tarptautinių varžybų“, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Kučinskas.
Sambo kovotojai pagerbė P.Eigminą Šeštą kartą surengtame tarptau tiniame sambo imtynių turnyre Pranciškui Eigminui atminti Lie tuvos sportininkai iškovojo 17 me dalių, iš jų 7 – aukso.
Vilniuje įvykusiose varžybose daly vavo 133 jaunieji atletai iš Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Esti jos, Latvijos, Olandijos ir Prancūzi jos. Lietuvos sambo kovotojai iško vojo 7 aukso ir 10 sidabro medalių. Prizines vietas užėmę M.Blažaity tė, A.Šlapelytė ir A.Bondorovas šie met gerai pasirodė pasaulio jaunių ir jaunimo čempionate Bulgarijoje. „Medalių gausa mums nebu vo staigmena – auga pajėgi sambo kovotojų karta, ypač merginų, ta čiau Lietuvos sportininkų pergalės – puikus reginys“, – sakė Lietuvos sambo federacijos (LSF) preziden tas Eduardas Rudas. Parodomąją kovinio sambo dviko vą surengė daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas Sergejus Greči chas ir planetos ir Europos pirmeny bių prizininkas Viktoras Tomaševi
čius. „Manau, svarbu, kad jaunuosius sportininkus, galbūt būsimuosius Europos ar pasaulio čempionus, pa laiko vyresnieji meistrai. Tai, kad at vyko Sergejus ir Viktoras – puikus pavyzdys, – komentavo E.Rudas. – Kartų bendravimas įkvepia. Sten giamės pastebėti ir padrąsinti jau nuosius sambo imtynininkus, todėl šiame turnyre įsteigėme specialų prizą „Už valią siekiant pergalės“ ir jį įteikėme Rojui Ražaičiui.“ Prizais „Už geriausią debiutą“ apdovanoti Prancūzijos atstovė Marine Girot ir lenkas Orestas Re kovskis. Parterio karaliumi pripa žintas tris skausmingus veiksmus atlikęs latvis Dmitrijus Aniska. P.Eigminas (1936–2006) – bu vęs žinomas Lietuvos imtyninin kas, daugkartinis šalies čempionas, ilgametis LSF prezidentas, Tarp tautinės sambo federacijos (FIAS) generalinis sekretorius, Europos sambo federacijos (ESF) viceprezi dentas, Lietuvos neolimpinių spor to šakų federacijos prezidentas. VD, sambo.lt inf.
Finalininkai Merginos. Svorio kategorija iki
56 kg – 1. A.Michailova (Vilnius), 2. G.Macytė (Šiauliai); iki 64 kg – 1. K.Žu kavec (Baltarusija), 2. R.Zeniauskai tė (Panevėžys); daugiau nei 64 kg – 1. A.Šlapelytė (Rokiškis), 2. S.Prūsai tė (Jurbarkas). Vaikinai. Svorio kategorija iki 48
kg – 1. E.Sakas (Ukmergė), 2. N.V.Veg tas (Olandija); iki 52 kg – 1. A.Krav čenka (Klaipėda), 2. K.Stankus (Šiau liai); iki 57 kg – 1. K.Sidorenka (Rusi ja), 2. D.Donskichas (Vilnius); dau giau nei 60 kg – 1. D.Gilys (Ukmer gė), 2. R.Ražaitis; iki 62 kg – 1. R.Du šalovas (Rusija), 2. M.Dubovskis (Vilnius); iki 68 kg – 1. E.Tukačiaus kas (Vilnius), 2. A.Bondorovas (Vil nius); iki 74 kg – 1. A.Simianas (Rusi ja), 2. L.Masiulevičius (Ukmergė); iki 82 kg – 1. I.Borokas (Rusija), 2. E.Kan guras (Estija); daugiau nei 82 kg – 1. R.Tarasevičius (Vilnius), 2. E.Macke vičius (Vilnius).
11
ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012
sportas
R.Berankis atsisakė R.Federerio pasiūlymo Pajėgiausią Lietuvos tenisininką Ričar dą Berankį, naujajam sezonui besiren giantį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), padirbėti kartu kvietė ir Roger Fe dereris. 113-ąją vietą Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitinge užiman tis R.Berankis naują sezoną ketina pradėti jau gruodžio pabaigoje. Floridoje sportininkui tenka di deli krūviai – dvi fizinio rengimo treniruotės su treneriu Sauliumi Astrausku, viena teniso treniruo tė su Remigijumi Balžeku, o dienos pabaigoje daugiau nei dvi valan das su juo dirba kineziterapeutas iš Prancūzijos Olivieris Mouraille’as.
Šiek tiek apmaudu, kad negalėsime tre niruotis su Roger, tačiau šį kartą ne sutampa mūsų tvar karaščiai. „Komanda sukomplektuota. Nuo taika puiki. Oras labai geras, – treni ruočių sąlygomis džiaugėsi R.Beran kio treneris R.Balžekas. – Šią savaitę pagrindinis dėmesys skiriamas fi ziniam pasirengimui. Viskas vyksta labai intensyviai. Per dieną Ričardas dirba beveik septynias valandas.“ R.Berankį ruoštis naujo sezono kovoms kvietė žinomi pasaulio te
ATP reitingas Žaidėjas
Šalis
Taškai
1. N.Džokovičius 2. R.Federeris 3. A.Murray 4. R.Nadalis 5. D.Ferreras 6. T.Berdychas 7. J.M.Del Potro 8. J.W.Tsonga 9. J.Tipsarevičius 10. R.Gasquet
Serbija Šveicarija D.Britanija Ispanija Ispanija Čekija Argentina Prancūzija Serbija Prancūzija
12920 10265 8000 6690 6505 4680 4480 3490 2990 2515
113. R.Berankis 413. L.Grigelis 1450. G.Sabeckis 1568. D.Šakinis
Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva
501 90 2 1
nisininkai – R.Federeris, Marco sas Baghdatis ir Ernestas Gulbis, tačiau kvietimų teko atsisakyti. „Gan a ankst i prad ės im e nau ją sezoną, todėl buvome privers ti taip pas ielgt i, – teig ė R.Bal žekas. – Šiek tiek apmaudu, kad negalėsime treniruotis su Roger, tač iau šį kart ą nes utampa mū sų tvarkarašč iai. Kita vert us, ir Floridoje yra puiki bazė. Johnas Isn er is, Robby Ginn epr is, Bob by Reyn oldsas ir daugel is kit ų – su skirt ingo stil iaus žaid ėjais galime tobulinti įvairiausius ele
Krūvis: pasak R.Balžeko (kairėje), R.Berankis per dieną treniruojasi po septynias valandas. Gedimino Bartuškos nuotr.
mentus. Su mumis prakaitą lieja ir du jaunuoliai – Almantas Ože lis ir Tadas Babelis. Vaikinai dir ba iš peties. Tikiu, kad vieną die ną jie papildys Lietuvos rinktinės gretas.“
Po kelių savaičių treniruočių R.Be rankis vyks į Australiją ir pradės nau jo sezono kovas. „Floridoje būsime iki gruodžio 22-osios. Tada kelsime sparnus į Brisbaną, kur jau 29 d. pra dėsime turnyro kvalifikacijos varžy
bas. Po to – „Australian Open“ tur nyras, – apie artimiausių varžybų grafiką pasakojo R.Balžekas. – Vė liau grįšime į Europą ir ruošimės De viso taurės varžyboms.“ VD inf.
Ledo ritulininkai susikibo dėl NHL kontraktų Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) vadovybė dėl nepasirašy tos kolektyvinės sutarties su žai dėjų profsąjunga oficialiai atšau kė visas gruodžio mėnesio rung tynes. Lokautas tęsiasi
Šią savaitę derybos turėtų būti at naujintos. Jei pavyktų susitarti, 2012–2013 m. sezonas greičiausiai prasidėtų sausio pabaigoje ir ko mandoms tektų sužaisti po 48 re guliariojo čempionato rungtynes. Jei iki metų pabaigos nepavyks susitarti dėl kolektyvinės sutar ties, NHL sezonas bus atšauktas visiškai. Lokautas prasidėjo rugsėjo 16 d., kai baigė galioti sutartis tarp lygos ir žaidėjų profsąjungos. Jai galio jant NHL ir žaidėjų pajamos, kartu sudėjus, išaugo nuo 2,1 iki 3,3 mln. JAV dolerių. Šiuo metu NHL ir jos vadovai spaudžia žaidėjų profsą jungą sumažinti pelno dalį bei le do ritulininkų atlyginimo dalį. NHL vadovybė ir žaidėjų profsą junga derybų pradžioje sutarė dėl dopingo kontrolės ir žaidėjų sau gumo klausimų, tačiau nebuvo pa liesti svarbiausi ekonomikos klau simai. Vėliau derybos įstrigo.
Po susitikimo Vašingtone dery bininkai neatrodė labai patenkinti. Ir žaidėjai, ir lygos vadovai džiau gėsi bent dėl vieno sutarimo, ta čiau žaidėjai tvirtina, kad dopingo klausimas šiuo metu nėra pats ak tualiausias. Šiuo sprendimu labiausiai nepa tenkinti lygos klubų vadovai, kurie nuolat rūpinasi komandos reputa cija. Daugiausiai dopingo medžio tojų dėmesio dabar sulauks ko mandos, kurios savo gretose turi mušeikų. „Lyga keičiasi, tokie žai dėjai – lygos praeitis“, – pripaži no ledo ritulininkai, nė kiek nesu reikšminę naujojo susitarimo. NHL komisaras Garry Bettma nas iškėlė klausimą apie žaidė jų saugumą aikštėje. Buvo kalba ma apie sportininkų reabilitaciją ir nuoseklią medicininę priežiūrą. Žaidėjų profsąjungos atstovus nu stebino klausimas, kiek laiko le do ritulininkai gali naudotis klubo sportiniu inventoriumi. NHL valdybos narys Billas Da ly prisipažino, kad šiomis dieno mis vykusių susitikimų negalima vadinti derybomis. „Pavargau jau kiekvieną dieną kartoti, kad susi tarimas nėra pasiektas. Jaučiuo si tarsi sena plokštelė“, – sakė B. Daly.
Tarsi sena plokštelė
Nemažai laiko buvo skirta diskusi jai dopingo reikalai. Lyga nuspren dė, kad nuo šiol ledo ritulininkai turėtų būti tikrinami kur kas daž niau ir atsakingiau.
Kyla daug prieštaravimų
„Mes turime teisę apsiginti ir aš pasitikiu tais žmonėmis, kurie vis ką organizuoja. Pats buvau keliuose susitikimuose, o tai, kad gali tekti
teikę lokauto pradžioje, derybose būtume pasistūmėję daug toliau, nei esame dabar. Yra daug opes nių klausimų, nei pajamų pasida lijimas“, – neabejojo 34-erių lie tuvis. Sutartys turės apribojimus?
Patirtis: D.Zubrus (dešinėje) nesinervina, jeigu tektų šį sezoną išvis
nerungtyniauti.
praleisti sezoną, manęs nė kiek ne gąsdina. Tai ne pirmas lokautas per mano karjerą“, – apie sąstingį kal bėjo vienintelis NHL rungtyniau jantis lietuvis Dainius Zubrus. Konfliktas įsiplieskė po to, kai NHL klubų savininkai pareiškė, kad nenusileis žemiau 50 proc. ri bos dalijantis lygos uždarbį, nors iš pradžių kalbėjo apie 54 proc. Naujoji sutartis galiotų ateinan
Gedimino Bartuškos nuotr.
čius šešis sezonus. Žaidėjai, ku rie iki šiol gaudavo 57 proc. visų pajamų, su tokiu pasiūlymu su tikti nepanoro. Ledo ritulininkų taip pat netenkina klubų savinin kų siūlymas sumažinti maksima laus kontrakto trukmę iki penke rių metų ir apriboti žaidėjų laisvę rinktis klubus. „Jeigu klubų vadovai pasiūlymą pajamas dalytis pusiau būtų pa
Dabar bene opiausia problema – lygos vadovų siekis apriboti mak simalią kontraktų trukmę. NHL vadovai tvirtina, kad žaidėjų pro fsąjungos nepasitenkinimas yra vi siškai be pagrindo, nes ilgesnes nei 5 metų sutartis turi vos 20 proc. vi sų lygos žaidėjų. Tokie penkerių metų maksima laus kontrakto apribojimai taiko mi tiek krepšinio NBA, tiek ameri kietiško futbolo NFL profesionalų lygose. Kai kuriais skaičiavimais, ledo ritulininkams net labai apsi mokėtų sudaryti iki 5 metų sutar tis ir vėliau derėtis dėl naujų kont raktų. Į šį 148 NHL ledo ritulininkų, ku rie turi ilgesnes nei 5 metų sutartis, sąrašą patenka ir D.Zubrus. Lietu vis su praėjusio sezono NHL fina lininke Naujojo Džersio „Devils“ turi šešerių metų 3,4 mln. JAV do lerių vertės kontraktą. Be lietuvio, „Devils“ turi dar tris ilgalaikes sutartis pasirašiusius žaidėjus – Ilją Kovalčiuką, Patriką Eliasą ir Antoną Volčenkovą. Lokautas stipriausią planetos le do ritulio lygą stingdo jau ketvirtą kartą per pastaruosius 20 metų. VD inf.
12
ketvirtADIENIS, gruodžio 13, 2012
pasaulis Virė aistros
Pripažino sukilėlius
Šalčio aukos
Ukrainos moterų judėjimo „Femen“ aktyvistės vakar ap sinuoginusios surengė anti korupcinį protestą prie nau jai išrinkto parlamento rūmų, o juose į įžanginę sesiją susi rinkę deputatai susigrūmė ir išgrūdo iš salės du kolegas, kaltindami juos perbėgus į ki tą stovyklą.
JAV prezidentas Barackas Obama (nuotr.) neseniai per formuotą Sirijos opozici ją antradienį paskelbė teisė ta Sirijos liaudies atstove. Tai reikšmingiausias JAV įsikiši mas į šį žiaurų pilietinį karą, Vašingtonui didinant spaudi mą Sirijos prezidentui Bas harui al Assadui.
Žemiau nulio nukritusi oro temperatūra ir sniegas Lenki joje nusinešė dar keturių žmo nių gyvybę. Iš viso nuo gruo džio 1 d. šalyje mirtinai sušalo 30 žmonių. Praėjusiais metais 38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje nuo hipotermijos mi rė maždaug 200 žmonių, dau guma jų – benamiai.
Pchenjanas išgąsdino ne juokais Prieš aštuonis mėnesius tarptautinė bend ruomenė bandė sulaikyti juoką, kai išgirto ji Šiaurės Korėjos raketa sprogo ore. Dabar Pchenjanas džiaugiasi sėkmingu raketos bandymu ir niekam jau nebejuokinga. Iškėlė palydovą
Šiaurės Korėja vakar sėkmingai pa leido raketą „Unha-3“ – ji nuskrie jo į pietus per Geltonąją jūrą, Pie tų Kinijos jūrą, Filipinus ir, pasak Pchenjano, išvedė į orbitą kosminį palydovą „Kwangmyongsong-3“. Raketos paleidimą atidžiai ste bėjo Japonija. Šalis baiminosi, kad ji nukris ant Okinavos salos. Paleidimas išprovokavo rengti neeilinę sesiją Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, kuri kol kas be didelės naudos skelbdavo vis nau jas sankcijas branduolinį ginklą tu rinčiai Šiaurės Korėjai. Pchenjanas tvirtino, kad ši misija buvo ne draudžiamas tarpžemyni nės raketos bandymas, bet moks linio palydovo iškėlimas į orbitą ir kad visi misijos tikslai buvo pa siekti. Bet Baek Seung-joo iš Pietų Ko rėjos gynybos analizės instituto sa kė, kad šis paleidimas įrodė Pchen jano ryžtą vadovaujant naujam lyderiui Kim Jong-unui „užbaig ti visapusišką branduolinių gink lų sistemą“. „Šiaurės Korėja aiškiai bando įtikinti savo žmones, kad šalis lieka nepalaužiama su naująja vadovybe ir niekada nežlugs“, – sakė jis. Derino prie metinių
Kim Jong-unas, kaip manoma, la bai norėjo, kad raketos paleidimas maždaug sutaptų su pirmosiomis jo tėvo ir buvusio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-ilo mirties me tinėmis gruodžio 17 d. Ankstesnis tokios pačios raketos „Unha-3“ paleidimas balandį bu
vo nesėkmingas – nešančioji raketa sprogo netrukus po starto. Šį kartą pasiektas rezultatas tu ri didelių padarinių saugumui – tai rodo didelę Šiaurės Korėjos pažan gą, kalbant apie galimybes tarpže myninių balistinių raketų pajėgu mus sujungti su jos branduolinių ginklų programa. Spalį Šiaurės Korėja paskel bė, kad jau turi raketas, galinčias smogti JAV žemyninei daliai. Dau gelis analitikų tą pareiškimą tuo metu vadino tik gąsdinimu.
Jeigu technologi jos bus ištobulintos, paskutinė užduotis bus sumažinti galvu tę tiek, kad ji galėtų būti uždėta ant rake tos „Unha-3“.
Žingsnis į priekį
„Sėkmingas paleidimas, kurį dau guma ekspertų laiko neteisėtu ra ketos bandymu, leido Šiaurės Ko rėjai žengti dar vieną žingsnį į priekį ir pademonstruoti, kad ji turi patikimą tarpžemyninę rake tą branduolinei galvutei, – sakė Australijos „La Trobe“ universi teto politikos ir tarptautinių san tykių ekspertas Benjaminas Habi bas. – Jeigu raketinės technologijos bus ištobulintos, paskutinė užduo tis bus sumažinti branduolinę gal vutę tiek, kad ji galėtų būti uždėta
Triumfas: Šiaurės Korėja sėkmingą raketos paleidimą liaupsino skambiais žodžiais, šokiais ir dainomis.
ant raketos „Unha-3“. Su masinio naikinimo ginklų plitimu kovojan čio fondo „Ploughshares Fund“ va dovas ir buvęs JAV vyriausybės pa tarėjas Philipas Yunas ramino, kad pasaulis dar negriūva, bet pagrin do nerimauti, anot jo, yra. „Jeigu jie iš tiesų ruošiasi įtai syti branduolinį užtaisą ant rake tos, reikės atlikti dar daug darbo. Gera naujiena tai, kad mes dar tu rime pakankamai laiko. Bet jeigu nesiimsime aktyvių veiksmų ir ne rasime būdų, kaip pažaboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas, jie toliau dirbs, daugiau išmoks, ir bus gerokai sudėtingesnė situacija“, – aiškino Ph.Yunas.
„Reuters“ nuotr.
Anot jo, sėkmingas raketos pa leidimas gali įkvėpti Pchenjaną at likti dar vieną branduolinį bandy mą. Pirmieji du buvo atlikti 2006 ir 2009 m. Apgailestavo ir smerkė
Vašingtonas kol kas, regis, never tina raketos paleidimo padarinių. Vienas administracijos aukšto ran go pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos pamatė šį paleidimą ir stebi situaciją. Kinija, kuri yra vienintelė svar bi Šiaurės Korėjos sąjungininkė ir jos didžiausia prekybos partnerė bei pagalbos jai teikėja, atsakė neįprastai greitai pareiškimu, kuriame
ragina Pchenjaną laikytis JT Sau gumo Tarybos rezoliucijų. Pagal JT rezoliucijas, kurias iš provokavo Pchenjano 2006 ir 2009 m. įvykdyti branduoliniai bandy mai, Šiaurės Korėjai draudžiama vykdyti raketų bandymus. Japonijos vyriausybė pareiškė, kad „negali toleruoti“ šio „itin ap gailestaujamo“ paleidimo, o Di džioji Britanija pasmerkė Šiaurės Korėjos sprendimą įvykdyti ban dymą. „Tai grėsmė taikai Korėjos pusia salyje ir visame pasaulyje“, – sakė Pietų Korėjos užsienio reikalų mi nistras Kim Sung-hwanas. BNS, CNN inf.
Šiaurės Korėjos branduolinė programa Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje
Šiaurės Korėja pradėjo konstruoti ma žojo nuotolio raketas, naudodamasi sovietinių raketų „Scud“ technologija. 1980–1987 m. išbandytos raketos
kėlė didelį nerimą, nes potencialiai ga lėjo nešti branduolines galvutes. Devintojo dešimtmečio pabaigoje
Pchenjanas pristatė raketas „Taepodong“, kurios buvo kelių pakopų ir ge rokai didesnio nuotolio.
„Hwasong-5“ ir „Hwasong-6“, kurios galėjo nuskrieti atitinkamai 300 ir 500 km ir pa 1999 m. Šiaurės Korėja sutiko su siekti taikinius Pietų Korėjos gilumoje. JAV pasiūlytu nusiginklavimo planu. 1987–1995 m. konstruotos tobules Vašingtonas mainais sušvelnino eko nės „Scud“ versijos – raketos „No-dong“, nomines sankcijas, o JAV vadovauja kurių nuotolis siekė 1300 km ir kurios mas tarptautinis konsorciumas suti galėjo nešti didesnį kovinį užtaisą. Nors ko pasirašyti 4,6 mlrd. dolerių sutartį projektą lydėjo techninės problemos, o ir Šiaurės Korėjoje pastatyti du bran pačios raketos buvo netikslios, jos su duolinius reaktorius.
2001 m. nepatenkinta tuo, kad paža
das dėl reaktorių vilkinamas, Šiaurės Korėja pagrasino atnaujinti branduo linių ginklų programą, o JAV žvalgyba pranešė, jog Pchenjanas išbando varik lį raketai „Taepo-dong-1“. 2002 m. sausį JAV prezidentas
George’as W.Bushas metinėje kalboje „Apie padėtį šalyje“ Šiaurės Korėją, Ira ną ir Iraką pavadino blogio ašimi: „Siek dami turėti masinį naikinimo ginklą, šie režimai kelia didelę grėsmę.“ 2003 m. Šiaurės Korėja pasitraukė iš
Branduolinio ginklo neplatinimo sutar
ties, vėl aktyvino branduolinius reak torius ir pradėjo raketų bandymus. Tų pačių metų balandį Pchenjanas pasi skelbė branduoline valstybe.
ją, draudžiančią Šiaurės Korėjai atlik ti branduolinio ginklo ir balistinių ra ketų bandymus. Pchenjanas rezoliu ciją atmetė.
2006 m. liepą Pchenjanas išbandė
2007 m. Pchenjanas sutiko pradėti
šešias raketas, tarp jų ir didelio nuotolio „Taepo-dong-2“, kuri gali pasiekti JAV teritoriją. Nors pastaroji raketa sugedo vos po 40 sekundžių skrydžio, JAV pa smerkė šį bandymą kaip provokaciją.
branduolinį nusiginklavimą ir įsileisti JAV inspektorius.
2006 m. Šiaurės Korėja sėkmingai
išbandė branduolinį ginklą požemi nėje laboratorijoje. Reaguodama į tai, JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuci
2008 m. Šiaurės Korėja pagrasino
vėl įjungti branduolinius reaktorius, jeigu JAV nepašalins jos iš valstybių, remiančių terorizmą, sąrašo. Vašing tonas netrukus taip ir padarė. 2009 m. Pchenjanas atliko antrą
branduolinį bandymą.
13
ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012
menas ir pramogos Mados žmones suvienijo gerumas Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ prekybos centre „Europa“ surengė kūrybinę labdaros iniciaty vą – žymūs mados pasaulio žmo nės kūrė stilingiausių Kalėdų eglu čių alėją. Tarp akcijos dalyvių buvo galima išvysti Mantą Petruškevičių, Seržą Gandžiumianą, Astą Valentai tę, Sandrą Straukaitę ir kitų žinomų Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr. žmonių.
Pati didžiausia Kalėdų dovana Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Gruodžio 26 d. vilniečiai – ir maži, ir dideli – kviečiami gražiausios me tų šventės švęsti kalėdiniame ren ginyje „Didžiausia dovana“. Vaikų laukia muzikinis spektaklis, o tė velių – operos solistų ir populiario sios muzikos atlikėjų koncertas.
13 val. muzikiniame spektaklyje „Tėvas Martynas“ per batsiuvio istoriją mažiesiems bus papasa kota apie tikrąją Kalėdų prasmę. Po spektaklio vaikai išgirs Kalė dinų dainų, o paskui jų laukia di džioji staigmena – 15 tūkst. į Lie tuvą atkeliavusių dovanėlių. „Šio renginio tikslas – padova noti didelę šventę ir gerą nuotaiką, vaikams – dovanų. Taip pat prisi minti, kad prieš daug metų gimė
Kristus. Esame krikščioniška ša lis, todėl švenčiame Kalėdas“, – trumpai apie renginio sumany mą kalbėjo operos solistas Vaidas Vyšniauskas. Į šventę kviečiami visų mokyk lų vaikai, taip pat vaikų namų glo botiniai. Dovanėlės bus teikiamos vaikams iki 14 metų. Susirinkusie ji akis galės paganyti į menininkės iš Sankt Peterburgo Marinos Sos ninos piešinius iš smėlio. Pasibaigus labdaringam kalė diniam vaikų renginiui, į vakarinį šventinį koncertą (19 val.) kviečia mi suaugusieji. Scenoje pasirodys būrys operos solistų: Virgilijus No reika, Sigutė Stonytė, V.Vyšniaus kas, Liudas Mikalauskas, Ona Ko lobovaitė, Mantas Jarašūnas ir kiti. Dalyvaus ir populiariosios muzi kos atlikėjai Gintautas Tautkus, Ovidijus Vyšniauskas, Rosita Či
vilytė. Dalyviai žada, kad klausy tojai išgirs dar niekur neskambėju sių kūrinių, bus naujų aranžuočių. Kaip teigė vakarinio koncerto di rigentas ir meno vadovas Vytau tas Lukočius, programa bus soli di ir gana įvairi. Daugybėje kalėdinių koncertų per savo karjerą dalyvavęs maest ro V.Noreika juokavo, kad visų jų ir neprisiminsi. O paklaustas, kaip nutiko, kad vėl grįžta į didžią ją sceną, atsakė: „Noriu pasakyti, kad pirmiausia skiriu didžiąją sce ną, didįjį meną nuo didelių scenų ir didelio meno. Einu čia dainuoti todėl, kad ir didelėj scenoj gali pa sitaikyti didžiojo meno, ir atvirkš čiai. Sąvoka aprėpia individualią kūrybą. Ir publika į tokius koncer tus ateina klausyti didžio meno.“ Renginiai vyks „Siemens“ are noje.
Šio rengi nio tiks las – pa dovanoti didelę šventę ir gerą nuo taiką, vai kams – dovanų.
Džiaugsmas: V.Vyšniausko teigimu, Kalėdų renginy
je mažųjų laukia kalnas dovanų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
14
ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 20–200 litų.
KUR? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Gruodžio 15 d. 12 val. KIEK? 7–12 litų.
KUR? Prie Vilniaus arkikatedros centrinio įėjimo. KADA? Gruodžio 15 d. 14 val. KIEK? 39 litai.
Meilės legendos
Buratino nuotykiai
Didingasis Vilnius
Anželikos Cholinos balete „Barbora Radvilaitė“ – šokiu papasako ta prieštaringai vertinama, bet vis dėlto garsiausia lietuvių meilės istorija. „Man teatre svarbu ne moderni spektaklio forma, o būtent pats veiksmas, kuriame pasakojama apie žmonių likimus“, – apie spektaklį sako A.Cholina.
Istorija apie medinį žmogeliuką ir jo nuotykius šįkart papasako ta muzikos kalba Lietuvos vaikų mėgstamiausioje operoje (libre tas – poeto Anzelmo Matučio). Spektaklyje vaikų laukia linksma sis Buratinas, gerasis tėtė Karlas, gudrieji apgavikai Katinas ir La pė, rūpestingoji Malvina ir kiti veikėjai.
Ekskursijoje sužinosite, kaip sumaniai didysis kunigaikštis Gedi minas rūpinosi savo sostinės gerove, kokių naujovių į Lietuvą at nešė karalienė Bona, kodėl Vladislovo Vazos širdis visiems lai kams liko Vilniuje, koks Stepono Batoro indėlis į Vilniaus švieti mą ar kodėl kasmet vis sugrįžta Kaziuko mugė.
KUR? Galerijoje „Šofar“, Mėsinių g. 3A. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 27–62 litai.
KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 52–92 litai.
KUR? Genocido aukų muziejuje, Aukų g. 2A. KADA? Rytoj 12 val. KIEK? Nemokamai.
Susikurk koliažą
A.Vivaldi orkestrui ir fleitai
Dramblių cirkas atvažiavo
Lietuvos laisvės kovos
Susitikime su parodos „Jausmų labirintai“ au tore Jolanta Rulevičiene turėsite galimybę ne tik susipažinti su meninio koliažo technikos įmantrybėmis, bet ir patys susikurti originalų koliažą.
Kuris kūrinys yra populiarus jau 300 metų, o girdėtas bent jau kaip mobiliojo telefono melo dija? Tai Antonio Vivaldi „Metų laikai“, atlieka mi fleitininko Vytauto Sriubikio ir Šv. Kristofo ro orkestro.
Vieni juo piktinasi, kiti žavisi, tačiau abejingų pa saulyje garsus Indijos dramblių cirkas nepalie ka. Šiaip jau nerangūs gyvūnai čia atliks neįtiki mus triukus: suks piruetus ant vienos kojos, šoks ir net pabandys žaisti futbolą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras bei Genocido aukų muziejus, minėda mi 20-metį, kviečia visus į muziejaus parodą ir filmų apie Nijolę Sadūnaitę (nuotr.) bei Antaną Terlecką peržiūras.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projekto svarstymas ir priėmimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 13.30, 14.05 Laba diena, Lietuva. 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 14.50, 18.50, 21.10, 23.30 Sportas, orai. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 19.00 Pasaulio plaukimo čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Pusfinaliai. Finalai (gali dalyvauti R.Meilutytė, G.Titenis). Tiesioginė transliacija iš Stambulo. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 20.05 Tautos aikštė. Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida. 23.25 Vakaro žinios. 23.40 Keliai. Mašinos. Žmonės (k). 0.10 Stilius. Veidai (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.
LRT 16.00 val.
7.20 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Valanda su Rūta (k). 12.10 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.16 Mes – europiečiai (2012 m.). 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Visa menanti“ (N-7). 23.35 „Agentai“ (N-7). 0.30 „Įstatymas ir tvarka“ (2). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3 6.30 6.45 7.15 8.00
Teleparduotuvė. „Simpsonai“. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Nusivylusios namų šeimininkės“.
LNK 19.55 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Naisių vasara“. 11.00 „X faktorius“. 12.40 „Gyvenimas“. 13.10 Patys pačiausi. 13.40 „Šeimos reikalai“ (3). 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40, 14.55 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.40 „Simpsonai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Nuodėmių dešimtukas. 20.00 Patys pačiausi. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Kobra 11“ (12). 23.00 Kriminalinė drama „Ieškotojas“ (1) (JAV, 2011 m.). 0.00 „Amerikietiška siaubo istorija“. 1.00 „Anarchijos vaikai“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k).
TV3 23.00 val.
9.00 „Taip. Ne“ (k). 10.00 Žmogus prieš gamtą. Ramiojo vandenyno sala (N-7) (k). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 12.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.16 Sportas. 18.19 Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Muzikinė kaukė“. Muzikinis šou. 22.25 Kriminalinis f. „Vagių pasaulis“ (N-14). 0.25 „Laukinis“ (N-7) (k). 1.25 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gimnazistai. 10.15 Girių takais. 10.55 „SOS Beringo jūroje“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00 „Negaliu tylėti“. 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
BTV 20.25 val.
15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Čingischanas“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.50 VTB jungtinė lyga. Klaipėdos „Neptūnas“ (Lietuva)–Krasnojarsko „Jenisej“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. 21.00, 23.35 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. Pramoginė laida (N-7). 0.27 Orai. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Donetsk“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nymburk“–Krasnojarsko „Enisey“. 16.45 Sportas LT. Žirgų konkūras Vazgaikiemyje. 17.45 Sporto metraštis. 17.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Krasnojarsko „Enisey“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – „Žinios +“). 19.45 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. 20.40, 20.50 Sporto metraštis. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–„Minsk“. 23.15 Futbolo dievai. Bobby Charltonas.
lietuvos ryto tv 6.30 val.
,/=98>9=94+3 =385>9=94+3 <=+63+3 .+363.N< 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6
4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 ?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 ketvirtadienis, gruodĹžio 13, 2012 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> (/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; ,38385+3 :79597/ &/6 BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48
<5+7,38=3 .+;,9 :80<8 ?@>94:B> @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 Tel. 261 3653, 261 3655 .3/8973< 8>9 353 ?+6 D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0? skelbimai@vilniausdiena.lt A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A 4< ,;K07/49>:5,4 <04;>4= >07 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; Statybos ir remonto ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ UAB B&L Santechnika ieĹĄko santechnikĹł ir ?;0=0D8<> AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A +738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> suvirintojĹł.8@ Darbas Vokietijoje. Atlyginimas $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 8;=8CA val.). ?4@ ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 sutartinis. Tel. 8 616 886 086 (8â&#x20AC;&#x201C;17 )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 www.blsantechnika.lt. 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 1047491 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6= / :+I=+< Du jauÂni ir taÂlenÂtinÂgi atÂliÂkÄ&#x2014;Â UAB B&L Santechnika ieĹĄko statybos darbĹł
jai, vilÂnieÂtÄ&#x2014; daiÂniÂninÂkÄ&#x2014; NoÂta ir vadovo darbui Vokietijoje. Privalumas vo ' -+ & * ,
-
- *T , +S kieÄ?iĹł kalba.Patirtis nebĹŤtina. Tel. 8 616 88 ĹĄiauÂlieÂtis akorÂdeoÂnisÂtas MarÂty ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ 086. www.blsantechnika.lt. Technikos nas LeÂvicÂkis,remonto LieÂtuÂvos pubÂliÂkai ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A 1055335 A:;F priÂstaÂto bendÂrÄ&#x2026; kĹŤÂriÂnÄŻ â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiuoÂlai Valymo ďŹ rmai reikalingi valytojai valymo ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ % ' $ ! " G( H 8/8+> M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 kiĹĄÂkÄ&#x2026; tanÂgo verÂsiÂjÄ&#x2026;, daiÂnÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ darbams. Darbas slankiuoju graďŹ ku. Tel. (8 A4=8]=89>94 8;=8C94 .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< ! 45) 510 021, 8 ,0=4@8[ 659 37 460. noÂriuâ&#x20AC;&#x153;. 1054900 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 Iki tol vieÂnas apie kiÂtÄ&#x2026; maÂĹžai Ĺži PASLAUGOS <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 @@@ 5+>8+53/73< 6= Transportas, logistika noÂjÄ&#x2122; atÂliÂkÄ&#x2014;Âjai pirÂmuoÂju bend <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I Statybos ir remonto :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ru darÂbu liÂko paÂtenÂkinÂti ir su ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 dĹžiaugsÂmu jÄŻ teiÂkia klauÂsyÂtoÂjĹł bei ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y granulÄ&#x2014;=CAB0BFB8 Ekovata, termoputa, poliuretanu, =8C94 6 B4; Tiek vie nam, " B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 ĹžiĹŤÂM0;68@8> roÂvĹł teis mui. mis. 1 kv. m â&#x20AC;&#x201C; nuo 7 Lt. Konsultuojame. Ga- EEE ?2 74;? ;B
rantuojame. Dirbame visojeI Lietuvoje. Tel. B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA % J -40;H tiek kiÂtam ĹĄio neÄŻpÂrasÂto due to 8 689 68 528. 8;=8CA B4; (>NB0CB> 6 naÂriui jĹł bendÂras kĹŤÂriÂnys â&#x20AC;&#x201C; gaÂli 1052253 ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC myÂbÄ&#x2014; atÂsiÂskleisÂti kiÂtoÂkiu ampÂlua: KelioniĹł 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6 tuÂvos taÂlenÂtu tiÂtuÂluoÂjaÂmam Technikos remonto N X Lie >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= M.Le v ic k iui tai pir m as Ĺžings n is KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; SKUBIAI IR NEMOKAMAI IĹ VEĹ˝A nenauÄŻ poÂpmuÂziÂkos paÂsauÂlÄŻ, dai niÂnin buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; @0K,80 ĹĄaldytuvus, =5>@<028 J O dojamÄ&#x2026; !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 =4?9 karÂjeÂrÄ&#x2026; praÂdeÂdanÂÄ? iai NoÂtai skalbykles, virykles, kompiuterinÄ&#x2122; tech90 I kÄ&#x2014;s EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 nikÄ&#x2026; ir kitus elektronikos prietaisus. Tel.
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
PASLAUGOS
NeÂtiÂkÄ&#x2014;Âtas tanÂgo
PASLAUGOS
<\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> XA0:F<0A 3\; O4<\A A:;F?> :03 @ ! 4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8; =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> 94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 @8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % J '' & H 4; 4 ?0NB0A 4P42B8DCA$6<08; 2>< 91:<8,.4 >38=8=:[ 14=3@89>A + -( =0@80<A 5, E AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 D0; N0C:80<0A 0B0A:08B8=8A @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A 4;<8 *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= ,?9: O Sveikatos ir groĹžio 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A %,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 LapkriÄ?io-gruodĹžio mÄ&#x2014;nesiais dantĹł im0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A plantavimui ir estetiniam plombavimui â&#x20AC;&#x201C; :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A 15 % nuolaida! Vilnius, GynÄ&#x2014;jĹł g. 4. Tel. 8 UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A 686 12 157, (8 5) 249 6990. 1037011 -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 PARDUODA Kita ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 Maisto prekes M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ Parduoda ĹžÄ&#x2026;sĹł O@,4<4,= skerdienÄ&#x2026;.6,9.074,<490= Tel. 8 698 10 233. /, ,>=,<2,= ;<060= 1054397 ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D Kitas prekes 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K BUAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus pastataiâ&#x20AC;&#x153; parduoda reika6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! lavimo teisÄ&#x2122; ÄŻ A.DoroĹžnikovÄ&#x2026;. Daugiau !02,70D )680<2S= 2 *4794?= in ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F formacijos teirautis bankroto administrato24,? 491:<8,.45:= >07
riaus A.Gedeikio. Tel. 8 687 16 832. ?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 1055966 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 ÄŽVAIRĹŞS *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / %0G4 @,7 Kita A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; Informuojame, kad sklypo, kad. Nr. 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 8503/0005:0016, Ĺ alÄ?ininkĹł r. sav., Ĺ auliĹł 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
8,>,@48,4 k., ButrimoniĹł sen., 6,/,=><494,4 ribos bus Ĺženklinamos vietovÄ&#x2014;je gruodĹžio 22 d. 11.30 val. Gretimo @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 8503/0005:0016, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 savininkai kvieÄ?iami atvykti arba kreiptis ÄŻ 6809Q 2 *4794?= (07
UAB â&#x20AC;&#x17E;NEKILNOJAMOJO TURTO PROJEKTAIâ&#x20AC;?,
Kitos
AtÂsaÂkyÂdaÂmi ÄŻ klau 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F EEE 6C>1>A10;308 ;B 1\ I O4<0 :08=0 siÂmÄ&#x2026;, ar vieÂnai dai 4; nai suÂsiÂbĹŤÂrÄ&#x2122;s due tas plaÂnuoÂja ir kiÂtĹł PARDUODA bendÂrĹł proÂjekÂtĹł, NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ NoÂta ir MarÂturtÄ&#x2026; tyÂnas ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= paÂĹžaÂdĹł neÂĹžarsÂtÄ&#x2014;.
6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
DÄ&#x2014;l to prieĹĄ KaÂlÄ&#x2014;Âdas LieÂtuÂvo je inÂtenÂsyÂviai konÂcerÂtuoÂjanÂÄ?iam LonÂdoÂno kaÂraÂliĹĄÂkoÂsios muÂziÂkos %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 moÂkykÂlos abÂsolÂvenÂtui M.LeÂvic :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> kiui teÂko koÂreÂguoÂti saÂvo darÂbotÂ
4; varÂkÄ&#x2122; ir net auÂkoÂti saÂvaitÂga lÄŻ. KlaiÂpÄ&#x2014; doÂje pra % TaÄ?iau J% keliĹł & +, .H 0@\=>A @ leis ?4@:0! tĹł die n Ĺł re z ul t a t as â&#x20AC;&#x201C; jaus min D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> gas muÂziÂkiÂnis kĹŤÂriÂnys, kuÂriaÂme +>:0<4 , + 4; uĹžÂbuÂrianÂÄ?ios MarÂtyÂno akorÂdeo no muÂziÂkos foÂne NoÂta paÂsaÂko ja meiÂlÄ&#x2014;s isÂtoÂriÂjÄ&#x2026;. DaiÂnos vaizÂdo kliÂpe nuÂsiÂfilÂma vo abu atÂliÂkÄ&#x2014;Âjai, o aistÂrinÂgÄ&#x2026; tan Kita go prieĹĄ kaÂmeÂras suÂĹĄoÂko Klai pÄ&#x2014;Âdos muÂziÂkiÂnio teatÂro baÂleÂto 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> truÂpÄ&#x2014;s ĹĄoÂkÄ&#x2014;ÂjĹł poÂra â&#x20AC;&#x201C; AuĹĄÂra Kra 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> sausÂkaiÂtÄ&#x2014; ir DaÂrius BeÂruÂlis. Tiek 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> NoÂta, tiek MarÂtyÂnas, kad ir kaip @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - mÄ&#x2014;gÂtĹł iĹĄÂĹĄĹŤÂkius, ĹĄokÂti neÂsiÂryÂ
- R- / & * 0A<C> Ĺžo. 15-meÂtÄ&#x2014; & - daiÂniÂninÂU60;8>B0A kÄ&#x2014; juoÂka vo, I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 jog groÂĹžiÂsi tanÂgo, ypaÄ? kai jÄŻ ĹĄoÂka < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> kiÂti. MarÂtyÂnas atÂviÂraÂvo, kad bent @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 jau kol kas mieÂliau sceÂnoÂje ĹĄoÂka 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 su iĹĄÂtiÂkiÂmuoÂju sceÂnos parÂtneÂriu 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= â&#x20AC;&#x201C; akorÂdeoÂnu. Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA AtÂ?@0N>< saÂkyÂdaÂ=C@>3FB8 mi ÄŻ klauÂ0@ siÂm ar vieÂ
08? ?0B N8[ Ä&#x2026;,@48:0;0D8<[ nai daiÂnai suÂsiÂbĹŤÂrÄ&#x2122;s dueÂtas pla XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C nuoÂja ir kiÂtĹł bendÂrĹł proÂjekÂtĹł, B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = NoÂta ir MarÂtyÂnas paÂĹžaÂdĹł neÂĹžars 5>@<02890 B4; 50:A tÄ&#x2014;. ArÂtiÂmiauÂsiu meÂtu jĹł kĹŤÂriÂnys bus priÂstaÂtyÂtas keÂliuoÂse konÂcer ' -+ & * tuoÂse LieÂt , uÂvoÂje, -
- *T taÂÄ?iau po, Nau +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> jĹłÂjĹł meÂtĹł M.LeÂvicÂkis jau renÂgia 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F si ĹĄuoÂliui ÄŻ tarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2122; muÂziÂkos ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A rinÂkÄ&#x2026;. TaÂlenÂtinÂgam LonÂdoÂno 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 ka raÂl 8;=80CA iĹĄÂkoÂsios<84AB> muÂziÂA0D8D0;3F1\A kos moÂkykÂ03<8 los 6@8=30A! aukÂlÄ&#x2014;ÂtiÂ38@4:B>@80CA niui vaÂdyÂbiÂn?0D03C>B>9> inÂkai ĹžaÂda in =8AB@0289>A tenÂXA0:F<0A syÂvĹł gast liĹł graÂfiÂkÄ&#x2026;. @ ro NauÂB4@8B>@89[ jam muÂ?;0=0D8<> ziÂkiÂniam >@60=8G0B> proÂjekÂ34B0;8>9> tui LieÂtuÂvoÂje reÂperÂtuaÂrÄ&#x2026; bei idÄ&#x2014; @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ jas branÂdiÂna ir NoÂta. MerÂgiÂna atÂskleiÂdĹžia tik tiek, kad nauÂjas muÂziÂkiÂnis proÂjekÂtas bus daiÂnĹł ir ĹĄoÂkiĹł spekÂtakÂlis. KuÂriant sceÂni nÄŻ daiÂnĹł vaizÂdÄ&#x2026; jauÂnai daiÂniÂnin kei talÂkins proÂfeÂsioÂnaÂlĹŤs muÂzi kanÂtai ir ĹĄoÂkÄ&#x2014;Âjai.
PERKA
ÄŽVAIRĹŞS
VD inf.
% 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
1052983
Žalgirio g. 131, Vilnius, renatas@ntprojektai.lt. Tel. 8 605 70 770.
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683><
1056077
&/6
+5< KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# vilnius@vilnius.krantas.lt, +>=@40;8A =C> B www.krantas.lt ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Ĺ˝IEMÄ&#x201E; GERAI. Ĺ˝IEMA VASAROS ATOSTOGOS Egiptas, Hurgada nuo 1299 Lt F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> KAINUOJA PIGIAU!!! Ispanija, Kosta Brava nuo 1229 Lt OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: â&#x20AC;&#x17E;Novaturasâ&#x20AC;? ir â&#x20AC;&#x17E;Teztourâ&#x20AC;? siĹŤlo didĹžiausiÄ&#x2026; vaIspanija, Barselona nuo 1229 Lt %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, saros kelioniĹł pasirinkimÄ&#x2026;: Italija, Riminis nuo 1489 Lt ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 Bulgarija, Varna nuo 829 Lt Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, Turkija, Antalija nuo 949 Lt Ispanija, Maljorka nuo 1609 Lt 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 Graikija, Kreta nuo 959 Lt Italija, Sicilija nuo 1659 Lt 6,<S7O Turkija, Bodrumas nuo 1059 Lt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; nuo 1899 Lt 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: Graikija, Kosas nuo 1069 Lt %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: Kroatija, Rijeka nuo 1189 Lt Daugiau informacijos apie keliones www. ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Graikija, Rodas nuo 1159 Lt
% KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
skelbimai
ÄŽVAIRĹŞS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
â&#x20AC;&#x201C; nauÂjas poÂtÄ&#x2014;Âpis dar tik beÂsi forÂmuoÂjanÂÄ?iai jos muÂziÂkos sti 4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 lisÂtiÂkai. 4 ?0NB0A JauÂnuoÂsius kĹŤÂrÄ&#x2014; jus su 9Y 4; ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2>< vieÂniÂjo simÂpaÂtiÂja tanÂgo muÂziÂkai ir noÂras iĹĄÂbanÂdyÂti kÄ&#x2026; nors nauÂja.
15
NEMOKAMI SKELBIMAI
T AS R
KASSI,
AN DA !
SA I KN
krantas.lt
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683><
PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius &/6 79, Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6= Naujieji metai Pekine, Kinijoje "!P% '&" '%' $"$ 2012 F" $# 12 26â&#x20AC;&#x201C;2013 01 04. 1680 Lt + skrydis ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ĺ ventinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; ÄŻ StokholmÄ&#x2026;, autobusu, T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Skansen parkÄ&#x2026; 12.28â&#x20AC;&#x201C;12.30 keltu, aplankant 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> nuo 370 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B KALÄ&#x2013;DOMS: &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Melkasâ&#x20AC;&#x201C;Zalcburgas â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= VarĹĄuvaâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;enstachovaâ&#x20AC;&#x201C;Krokuvaâ&#x20AC;&#x201C;OsvenciLD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B mas â&#x20AC;&#x201C; 437 Lt 9?:
!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Dunojaus vingisâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B AmĹžinoji Roma â&#x20AC;&#x201C; 1327 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtasâ&#x20AC;&#x201C;Ĺžaviosios Europos @>0B890 =C> B sostinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B NAUJIEMS METAMS: =;,945, :=>, <,@, 9?: !> ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Disneilendas (Bambergas, Liuksemburgas, Niurnbergas) â&#x20AC;&#x201C; 1397Lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A AristokratiĹĄkoji Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Ĺžavusis BudapeĹĄtas <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 647 Lt Gaujos prkasâ&#x20AC;&#x201C;Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Tartu â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt =;,945, :=>, :<,/, E !> %C;60@890 =C> B Praha (Melnikasâ&#x20AC;&#x201C;Deteniceâ&#x20AC;&#x201C;KarlĹĄteinasâ&#x20AC;&#x201C;Kar =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B lovy Varai) â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt <,4645, := =,7, E
!> Saksonijos Ĺ veicarijaâ&#x20AC;&#x201C;Berlynas â&#x20AC;&#x201C; 567 Lt @4B0 =C> B SLIDINÄ&#x2013;JIMAS (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B lÄ&#x2014;ktuvu ?72,<45, ?<2,= E
!> Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014;nis) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B autobusu %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1470 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Italija (Livinjo) â&#x20AC;&#x201C; 1490" ;:47=49S= Lt Austrija, Ĺ veicarija â&#x20AC;&#x201C; 1890 Lt 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 890 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 850 Lt POILSIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> Egiptas nuo 1499 Lt; H<4 !,96, E !> TenerifÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt G ( ! '% Indija (Goa) â&#x20AC;&#x201C; 3419 Lt <0>, E
!> JAE (Dubajus) â&#x20AC;&#x201C; 3729 Lt B 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> Tailandas (Bankokas) â&#x20AC;&#x201C; 3629 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47 POILSIS 2013 m.
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
(@08:890 @4B0 I lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus B ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> Ispanija, Kosta Brava, Kosta %C;60@890 0@=0 I B Dorada nuo 1279 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 959 Lt "0= 5S2, !> Ispanija, Kosta Brava â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1069 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 969 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Bulgarija, Varna â&#x20AC;&#x201C; 929 Lt Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1189 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Turkija, Marmaris 1029 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !> Egiptas â&#x20AC;&#x201C; 1299 Lt
>? 'C= B POISIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ VarĹĄuvos ",9: ;,=,?74= !> Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Portugalija :/4 !>â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 5072 Lt PAĹ˝INTINÄ&#x2013;S lÄ&#x2014;ktuvu '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B iĹĄ VarĹĄuvos Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis â&#x20AC;&#x201C; 2252 Lt; !> /409,4 Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt; Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt <B80 F',74?>D !> ( & AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> (yra ir pigios aviakompanijos) :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> KELTAI Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Tali ?:/6,7945:50 !> nasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> Spec. pasiĹŤlymai: -F60I B>:7>;<0A KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis; % # KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas
0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> Konferencijos ir kiti JĹŤsĹł kompanijos rengi 0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> niai Baltijos jĹŤroje! KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> KruizinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; su naujametine programa ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A 2012 12 31â&#x20AC;&#x201C;2013 01 02 nuo 570 Lt ,96:6,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> (spec. kaina)
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A KaribĹł jĹŤroje 7 d. nuo 960 Lt/asm. (spec. 6,49:= O ,-4 ;?=0= kaina) # VIZOS ( *"% ÄŽ :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> &B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
e j u i n l i V
A R A
S A V
$ # " !
Orai
Šią savaitę Lietuvoje toliau šals, naktimis – iki 12 laipsnių šalčio, pasnigs. Šiandien daug kur snigs. Temperatūra dieną bus nuo 6 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių. Penktadienį kritulių nenumatoma. Naktį bus 6–10, dieną – 2–5 laipsniai šalčio.
Šiandien, gruodžio 13 d.
–5
0
–7
Telšiai
Šiauliai
–6
Klaipėda
Panevėžys
–5
Utena
–4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.34 15.52 7.18 8.20 16.16
348-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 18 dienų. Saulė Šaulio ženkle.
–6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas –1 Brazilija +24 Briuselis +3 Dublinas +1 Kairas +21 Keiptaunas +30 Kopenhaga –5
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+2 +8 –4 –7 +8 –9 +7 +3
Praha –4 Ryga –5 Roma +8 Sidnėjus +25 Talinas –5 Tel Avivas +16 Tokijas +11 Varšuva –5
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–4
–6
–8
–11
3
–5
Alytus
1–6 m/s
–8
–7
–9
–10
10
šeštadienį
–7
–7
–7
15
1982 m. gimė treko dviratininkė, pasaulio treko čempionė Simona Krupeckaitė.
Šventoji Liucija, Šviesos diena 1797 m. gimė vokiečių ninkas Andrius Rirašytojas, poetas Hein- miškis. richas Heine. 1999 m. mirė literatū1816 m. gimė vokiečių ros tyrinėtojas Alberinžinierius, išradėjas, tas Zalatorius. pramonininkas Erns- 2002 m. mirė poetas, tas Werneris von Sie- vertėjas, eseistas, ramensas, vienas garsio- šytojas Jurgis Kunčijo koncernų įkūrėjų. nas. 1930 m. gimė prozi- 2011 m. mirė Vilniaus ninkė humoristė Vy- praeities tyrinėtojas, tautė Žilinskaitė. senųjų sostinės vieto1979 m. gimė Slovėni- vardžių gaivintojas, rajos krepšininkas Ma- šytojas, kolekcininkas tjažas Smodišas. ir mecenatas Antanas 1986 m. gimė daini- Rimvydas Čaplinskas.
prizas Šią savaitę laimėkite Jacqueline Raoul-Duval knygą „Kafka, amžinasis sužadėtinis“.
1955 m. Felicė Bauer, viena iš Franco Kafkos mylėtų moterų, patikėjo leidėjams daug metų seife saugotus rašytojo meilės laiškus. Įdomiausios laiškų ištraukos pateikiamos šioje knygoje. F.Kafkos – vieno žymiausių XX a. autorių – gyvenimas knygoje atskleidžiamas per jo santykius su keturiomis moterimis. Pasakojimas prasideda 1912 m. ir baigiasi rašytojo mirtimi 1924-aisiais. Tai mūšis tarp meilės ir santuokos baimės, ir viską užgožiančio troškimo rašyti.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 18 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Eiviltė, Kastytis, Liucija, Odilija, Orestas
horoskopai
penktadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vilnius
DATOS
Rytas
–8
–6
–5
3
4
5
6
7
8
9
Avinas (03 21–04 20). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinamų minčių ir idėjų. Tai sunkus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Šiandien geriau užsisklęsti savyje. Jautis (04 21–05 20). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Dvyniai (05 21–06 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Nesilaikykite nagais ir dantimis įsikibęs savo išvadų. Liūtas (07 23–08 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų bei motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius. Svarstyklės (09 24–10 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien įžvelgsite savo vidinio pasaulio ir emocijų pokyčius. Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Gali kilti gerų idėjų ir minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.