PIRMAS miesto dienraĹĄtis
penktADIENIS, GRUODŽIO 14, 2012
www.kl.lt
292 (19 593) 12
pramogĹł
=2;8A.162;6@ 4?B<1 6< !
gidas
Ĺ viesus pasau
lio pabaigos
KU rekÂtoÂrius V.LauÂrÄ&#x2014;Ânas ĹžaÂda perÂmaiÂnĹł uniÂverÂsiÂteÂte.
SuÂsiÂmuÂĹĄÄ&#x2122; UkÂraiÂnos parÂlaÂmenÂtaÂrai visÂgi iĹĄÂrinÂko nauÂjÄ&#x2026; seÂnÄ&#x2026; premÂjeÂrÄ&#x2026;.
Miestas 2p.
Pasaulis 11p.
MuÂziÂkiÂnis teatÂras juoÂkauÂja apoÂkaÂlipÂsÄ&#x2014;s teÂma.
Astrologams ir pranaĹĄams aptarinÄ&#x2014;jant, kaip atrodys gruodĹžio 21-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; neva ÄŻvyksia ti mĹŤsĹł planeto ns valstybinis muzikiapokalipsÄ&#x2014;, KlaipÄ&#x2014;dos cijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Mums pasaulinis teatras paskelbÄ&#x2014; ako pabaiga nebaisi â&#x20AC;&#x153;.
Bilietai â&#x20AC;&#x201C; kone
?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;
scenarijus
perpus pigiau
Ĺ is ĹĄĹŤkis lydi â&#x20AC;&#x17E;Z.Liepinio naujo teatro repertuaro pristatymÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Adataâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tai muzikinÄ&#x2014; drama ir ekstravagantiĹĄko zikinio teatro didÄŻjÄŻ bilietĹł ÄŻ Mu- sinaikinimo surenginius iĹĄpardaviistorija, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo mÄ&#x2026;. Kone perpus spektaklio ÄŻ visus 2013 m. pigesniais bilietais KiekvienÄ&#x2026; reĹžisierius R.Kaubrys. â&#x20AC;&#x201C; pavasario repertuaro dainÄ&#x2026;-monologÄ&#x2026; renginius teatro Ä?ia galima pavadinti noru persiĹžegnot bus prekiaujama kasose ir internete ĹžodĹžiais. Tai rekviem svajoneiâ&#x20AC;&#x153;. i kus dienai iki gruodĹžio 20-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, li2007-aisiais â&#x20AC;&#x17E;pasaulio pabaigosâ&#x20AC;&#x153;. Z.Liepinio â&#x20AC;&#x17E;Adaâ&#x20AC;&#x17E;Pasaulio pabaigos pranaĹĄystÄ&#x2014; ĹĄian- taâ&#x20AC;&#x153; su milĹžiniĹĄku pasisekimu dien gana daĹžnai skambÄ&#x2014;jo Rygos nunacionaliniame interpretuojama. aptariama ir ÄŻvairiai teatre. KlaipÄ&#x2014;dos UĹž ĹĄÄŻ kĹŤrinÄŻ, valstybiniame muzikiniame kuris Latvijoteatre ĹĄiuo metu je buvo vadinamas rokopera, pats darbymetis, pozitorius pelnÄ&#x2014; komprestiĹžinÄŻ Latvijos ď Ž Atnaujins:  VX [\`]N tina tik optimistinÄ&#x2014;todÄ&#x2014;l mums priim- â&#x20AC;&#x17E;MetĹł _[V`Â&#x2022; Ă&#x; `PR[Ă&#x2013; `bT_Ă&#x; ]Na muzikos pasaulio autoriausâ&#x20AC;&#x153; apdopabaigos versija, susijusi \ObYV[aN` V_ `b XVaNV` Na su naujos, sÄ&#x2014;kmingos vanojimÄ&#x2026;. Prie tokio eros pradĹžiaâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻvertinimo, YVXĂ&#x203A;WNV` â&#x20AC;&#x201C; ĹĄmaikĹĄtavo teatro vadovas RamĹŤnas Kaubrys. Jo teigimu, po muzikinio teatro NaujĹłjĹł KlaipÄ&#x2014;dos pildys ÄŻspĹŤdingaisrepertuaras pasisceniniais ÄŻvykiais, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; ir teatro premjera. â&#x20AC;&#x17E;Norime sudaryti galimybÄ&#x2122; ĹĄiuos renginius stebÄ&#x2014;ti ne tik nuolatiniam teatro lankytojams s galbĹŤt naujiems , bet ir kitiems, mĹŤsĹł gerbÄ&#x2014;jams. Taip gimÄ&#x2014; gruodĹžio atyvaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino 20-osios iniciteatro vadovas. ÄŽvairiausiĹł renginiĹł RamĹŤnas Kaubrys ateinantÄŻ pavasarÄŻ Muzikinio : teatro scenoje tiesĹł nestigs. iĹĄ Mums priimtin Vasario mÄ&#x2014;nesÄŻ ď Ž Premjera: rovams ruoĹĄiama aNV] Na_\QĂ&#x203A;  . ĹžiĹŤa tik QNaNÂ&#x2022; $ N ]N`V`RXVZb [ optimistinÄ&#x2014; V`VNV` `b ZVY V zitoriaus Zigmaro latviĹł kompob`XNZOĂ&#x203A;Wb`V [V Xb ď Ž Populiari: pasaulio ?fT\` [NPV\[ Liepinio muziNYV[VNZR aRNa kinÄ&#x2014;s dramos ]bVXVNV ]bOYVX\` pabaigos versija, _R â&#x20AC;&#x17E;Adataâ&#x20AC;&#x153; premjera. [b\aNXNÂ&#x2022; Ob Ă&#x;cR_aV[aN VRZRaĂ&#x203A; Publikai bus ` _\Q\ZN V_  CRY[V\ pristatyta atnaujin XVaĂ&#x2013;ZRa sijusi su naujos, suta J.Strausso sÄ&#x2014;koperetÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ikĹĄnospar mingos eros nisâ&#x20AC;&#x153;, naujos simfoninÄ&#x2014;s pradĹžia. programos, ÄŻvairĹŤs kameriniai projektai. Didelio populiarum o â&#x20AC;&#x17E;Velnio nuotakaâ&#x20AC;&#x153;sulaukÄ&#x2122; miuziklai bei â&#x20AC;&#x17E;Smuikinin kas ant stogoâ&#x20AC;&#x153; pasak taip Z.Liepinio, Ĺžymiai ni teatro repertuare. pat iĹĄliks daĹž- jo spektaklio prisidÄ&#x2014;MaŞųjĹł teatro statytojai lankytojĹł kone kiekvienÄ&#x2026; savaitga- ir Vilniaus â&#x20AC;&#x201C; reĹžisieriusiĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos lÄŻ lauks spektakliai R.Kaubrys, choreografa vaikams. s Aurelijus LiĹĄkauskas, scenografas ArtĹŤras Rengiasi sensacinga tiumĹł dailininkÄ&#x2014; Ĺ imonis ir kosi premjerai Jolanta RimkutÄ&#x2014;. Vasario 9 ir 10 KlaipÄ&#x2014;dos muzikiniam dienomis KlaipÄ&#x2014;dos ď Ž Legendinis muzikinis teatras :  @ZbVXV[V[X e teatre Z.Liepinio N` N[a `a\T ]R_abN_R XN vieno ryĹĄkiausiĹł publikÄ&#x2026; pakvies ÄŻ KĹŤrybinÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;AdatÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; stato irgi \Â&#x2022; V YVX` XVaĂş ZRaĂş _R V] cVR[N` `Ă&#x203A; jie. XZV[TVNb`VĂş grupÄ&#x2122; dar papildÄ&#x2014; ď Ž Vaikams: kompozitoriĹł ĹĄiuolaikiniĹł latviĹł taklio aRNa_\ `]RX  CR_]NYĂş ]N`NXN`Â&#x2022; spek- mindami aNXYVĂş Z.Liepinio muzikinÄ&#x2122; muzikos vadovÄ&#x2014; aRNa_\ N_aV`aĂ&#x203A;` WNb[VNb`VNV ]b koncerto idÄ&#x2014;jÄ&#x2026; dramÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Adataâ&#x20AC;&#x153;. Kristina JatautaitÄ&#x2014;, vaizdo `RX` OYVXNV â&#x20AC;&#x201C; skirtingĹł 8YNV]Ă&#x203A;Q\` ZbgVXV projekcijĹł autorius laikmeÄ?iĹł ir kartĹł integralumÄ&#x2026;, ĹĄiol negirdÄ&#x2014;ta Andros ManfeldÄ&#x2014;s [V\ aRNa_\ [b\a_ instrumentinÄ&#x2014;s statys MaĹžosios jÄ&#x2026; priromano mo- Paulius JuodzeviÄ?ius bei garso tyvais sukurta mu- kio spektakliĹł Lietuvos simfoninio zikos programa. Kovo sierius Kristijonas reĹži- orkestro â&#x20AC;&#x17E;Adataâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tai 24-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; teatro â&#x20AC;&#x201C; iniciatorius scenoje LuÄ?inskas. rinys apie Ĺžmones, kĹŤvÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; pagal Ă storoâ&#x20AC;&#x17E;Kruvinos vestuStanislavas Domarkasir meno vadovas orkestroaidÄ&#x2014;s Lietuvos kariuomenÄ&#x2014; kuriuos kasdien matome s kÄ&#x2026;. Uostamiesty Piazzollos muziatliekama Repertuara bei KlaipÄ&#x2014;dos savo mieste, muzikinio teatro s gausus naujienĹł je parodytas ar gatvÄ&#x2014;je. Ĺ ios rajone BalandĹžio 5-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x17E;Kino muzikaâ&#x20AC;&#x153;. 11-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, orkestro vyriausiajau birĹželÄŻ spektaklis geguĹžÄ&#x2014;s muzikinÄ&#x2014;s istori- 2013-ĹłjĹł pavasarÄŻ KlaipÄ&#x2014;dos sis dirigentas ÄŻvyks pirmasis atnaujintos jos centre â&#x20AC;&#x201C; Dainius iĹĄkeliaus kinio teatro muzijauna mergina J.Strausso operetÄ&#x2014;s ÄŻ gastroles Ukrainoje. Vasario 14-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; Pavilionis. repertuare muzikos Krista, kuri dÄ&#x2014;l ÄŻvairiĹł teatras ĹžiĹŤrovĹł â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ikĹĄnosparnisâ&#x20AC;&#x153; spektaklis. Nuo geguĹžÄ&#x2014;s ir aplinkybiĹł pateku- teatro gerbÄ&#x2014;jĹł laukia 21-osios iki birĹželio tinti ÄŻ teatro si ÄŻ gyvenimo ÄŽverir daugiau in- lauks teatralizuotame koncerte triguojanÄ?iĹł purvÄ&#x2026;, skÄ&#x2122;sta pnai apie BrodvÄ&#x2014;jĹłâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;Sa- patobulintÄ&#x2026; repertuarÄ&#x2026; sugrÄŻĹžusÄŻ 1-osios KlaipÄ&#x2014;dos muzikiniam renginiĹł. jame iki pat dugno. Spektaklyje atre Jame e teJau ir jau naujais sausio KlaipÄ&#x2014;dos 18-Ä&#x2026;jÄŻ muzikinio 15-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; atlikÄ&#x2014;jais papalieÄ?iamos kartÄ&#x2026; vyks tradicinis narkomanijos, JaunĹłjĹł talentĹł mÄ&#x2026;, skirtÄ&#x2026; KlaipÄ&#x2014;dossimfoninÄ&#x2122; progra- dainininkamteatro solistams, choro pildytÄ&#x2026; operetÄ&#x2014;s pastatymÄ&#x2026; alkoholizmo, festivalis. Jo ka pavasarÄŻ turÄ&#x2014;s publinybÄ&#x2014;s degradacijo asme- mo s ir baleto ĹĄokÄ&#x2014;jams metu, prie Lietuvos kraĹĄto prijungi- kins charizmatiĹĄ galimybÄ&#x2122; keturis kaip ĹžadÄ&#x2014;jo rengÄ&#x2014;jai, s, nesugebÄ&#x2014;jim tal- vakarus. keisti ir keistis po ilgos pero nÄ&#x2014;ms, klausytojams 90-osioms metikoji miuziklĹł traukos ÄŻ teatro temos. iĹĄ aktorÄ&#x2014; Ĺ vedijos scenÄ&#x2026; sugrÄŻĹĄ Annelie BalandĹžio 28-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; Lietuvos simfoninis dovanos MaĹžosios naujÄ&#x2026; ĹĄokiĹł pro- talentingiausiĹł uostamiesÄ?i bendras Drauge ĹĄvÄ&#x2122;sti Virkberg. jektÄ&#x2026; ĹžiĹŤrovams orkestras. ÄŽpraso muzikos mokyklĹł pristatys dienÄ&#x2026; publikÄ&#x2026; TarptautinÄ&#x2122; teatro leto pakvies dar viena trupÄ&#x2014;. ÄŽ repertuarÄ&#x2026; teatro ba- dos muzikiniomoksleiviĹł bei KlaipÄ&#x2014;iki vienas teatro simfoninio sugrÄŻĹĄ ir kestro ÄŻspĹŤdingiausiĹł orkoncertas. trupÄ&#x2014;s ĹĄo-
Ĺ iandien priedas
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; inf.
KaÂlÄ&#x2014;ÂdĹł doÂvaÂna â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;ÂmeÂsys
â&#x20AC;&#x17E;TiÂkiu, kad kÄ&#x2026; nors iĹĄÂlauÂĹĄiÂme.â&#x20AC;&#x153; BroÂlis BeÂneÂdikÂtas JurÂÄ?ys neaÂbeÂjoÂjo, jog iĹĄ uĹžÂsieÂnieÂÄ?iĹł gaus paÂraÂmos klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł neÄŻÂgaÂliĹłÂjĹł teÂniÂsui.
5p.
Ĺ˝veÂjai jau traĹĄÂkiÂna pirÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ leÂdÄ&#x2026; AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
Ant ploÂnyÂÄ?io leÂdo ÄŻsiÂtaiÂsÄ&#x2122; pirÂmieÂji ĹžveÂjai jau ĹĄiurÂpiÂna gelÂbÄ&#x2014;ÂtoÂjus. Va kar KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje gelÂbÄ&#x2014;Âta moÂteÂris, vaikĹĄÂÄ?ioÂjuÂsi leÂdu prie JoÂno kalÂne lio. ProgÂnoÂzuoÂjaÂma, kad jau ĹĄÄŻ sa vaitÂgaÂlÄŻ ĹžveÂjai mÄ&#x2014;Âgins ropĹĄÂtis ir ant KurÂĹĄiĹł maÂriĹł. UĹžÂĹĄaÂlo tik paÂkraĹĄÂÄ?iuoÂse
Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽsÂpĹŤÂdĹžiai: vaiÂkĹł gloÂbos naÂmĹł â&#x20AC;&#x17E;SmilÂteÂlÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; aukÂlÄ&#x2014;ÂtiÂniai viÂsus meÂtus lauÂkia gaÂliÂmyÂbÄ&#x2014;s paÂsiÂvaÂĹžiÂnÄ&#x2014;Âti viÂsuÂreiÂgiais.
LauÂkiaÂmiauÂsia doÂvaÂna prieĹĄ diÂdĹžiauÂsias meÂtĹł ĹĄvenÂtes â&#x20AC;&#x201C; neÂtiÂkÄ&#x2014;ÂtuÂmas, dĹžiaugsÂmas, bendÂraÂviÂmas. Tai suÂtarÂtiÂnai tvirÂtiÂna viÂsi vaiÂkĹł ir paÂgyÂveÂnuÂsiĹł ĹžmoÂniĹł gloÂbos na mĹł darÂbuoÂtoÂjai. Nei maisÂto, nei skaÂnu myÂnĹł neÂstoÂkoÂjanÂtys gloÂboÂtiÂniai laÂbiau siai ilÂgiÂsi dÄ&#x2014;ÂmeÂsio bei buÂviÂmo drauÂge.
PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR KRETINGOS Ĺ˝IEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ&#x2026; penktadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x153; iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ&#x2026; vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. PasiĹŤlymas galioja iki gruodĹžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Ĺ˝iemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I â&#x20AC;&#x201C; poilsio diena, II-III-IV-V-VII â&#x20AC;&#x201C; 10.00 â&#x20AC;&#x201C; 18.00, VI â&#x20AC;&#x201C; 10.00 â&#x20AC;&#x201C; 19.00
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
ÄŽ lauÂkus â&#x20AC;&#x201C; viÂsuÂreiÂgiais
IĹĄÂtiÂsus meÂtus vaiÂkĹł gloÂbos naÂmĹł â&#x20AC;&#x17E;SmilÂteÂlÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; aukÂlÄ&#x2014;ÂtiÂniai priÂsiÂmeÂna viÂsuÂreiÂgiĹł kluÂbo â&#x20AC;&#x17E;4x4 paÂjĹŤÂrisâ&#x20AC;&#x153; su rengÂtÄ&#x2026; iĹĄÂvyÂkÄ&#x2026;, kuÂri paÂprasÂtai orÂga niÂzuoÂjaÂma lauÂkiant KaÂlÄ&#x2014;ÂdĹł. KluÂbo preÂziÂdenÂtas AlÂgirÂdas Ri ma jau neÂbeÂsusÂkaiÂÄ?iuoÂja, kiek meÂtĹł bendÂrauÂja su ĹĄiĹł naÂmĹł vaiÂkais. TruÂ
KluÂbo â&#x20AC;&#x17E;4x4 paÂjĹŤÂrisâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
puÂtÄŻ paÂgalÂvoÂjÄ&#x2122;s jis priÂsiÂmiÂnÄ&#x2014;, kaip uĹžÂsiÂmezÂgÄ&#x2014; vyÂriĹĄÂko poÂmÄ&#x2014;Âgio klu bo naÂriĹł ir vaiÂkĹł drauÂgysÂtÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;VieÂno kluÂbo naÂriĹł ĹžmoÂna ĹĄiuoÂse naÂmuoÂse dirÂbo. KaĹžÂkaÂda paÂklauÂsÄ&#x2014;Âme, ar vai kams bĹŤÂtĹł ÄŻdoÂmus bendÂraÂviÂmas su muÂmis ir suÂrenÂgÄ&#x2014;Âme jiems pirÂmÄ&#x2026; jÄ&#x2026; iĹĄÂkyÂlÄ&#x2026;. Nuo taÂda kasÂmet paÂren giaÂme keÂlioÂnÄ&#x2014;s marĹĄÂruÂtÄ&#x2026;, o tai bĹŤÂ na vaÂĹžiÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmas gaÂlinÂgais sporÂtiÂniais viÂsuÂreiÂgiaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂkoÂjo kluÂbo atÂstoÂvas.
4
Nors nakÂtiÂmis paÂspauÂdus ĹĄalÂtuÂkui ant tvenÂkiÂniĹł iĹĄ tieÂsĹł suÂsiÂdaÂrÄ&#x2014; ke liĹł cenÂtiÂmetÂrĹł stoÂrio leÂdas, taÂÄ?iau PrieĹĄÂgaisÂriÂnÄ&#x2014;s gelÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmo tarÂnyÂbos speÂciaÂlisÂtai perÂspÄ&#x2014;Âja, kad sauÂgiai gaÂliÂma lipÂti tik ant 7 cenÂtiÂmetÂrĹł stoÂrio leÂdo. GargĹžÂdĹł prieĹĄÂgaisÂriÂnÄ&#x2014;s gelÂbÄ&#x2014; jiÂmo tarÂnyÂbos virÂĹĄiÂninÂkas ToÂmas TauÂÄ?ius kas ryÂtÄ&#x2026; steÂbi bĹŤÂreÂlÄŻ vy rĹł, ĹžveÂjoÂjanÂÄ?iĹł ant GargĹžÂdĹł karÂje rĹł leÂdo. â&#x20AC;&#x17E;LeÂdas dar nÄ&#x2014;Âra stoÂras, nes paÂĹĄaÂlus iĹĄÂkriÂto snieÂgas, ir jis neÂkie tÄ&#x2014;Âja vieÂnoÂdai. SvarÂbu tai, kad snie gas denÂgia leÂdÄ&#x2026; ir neÂmaÂtyÂti, koÂkio se vieÂtoÂse koks jis yraâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalÂbÄ&#x2014;Âjo T.TauÂÄ?ius.
8
2
penktADIENIS, GRUODŽIO 14, 2012
miestas
Sąskaitos ūgtelėjo Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdiečiai už šildymą lapkritį turėtų sulaukti panašių sąskaitų, kaip ir praėjusių metų tą patį mė nesį. Energijos suvartojimas išau go nežymiai.
Įmonės „Klaipėdos energija“ duo menimis, šilumos suvartojimas šių metų ir praėjusių metų lapkritį bu vo beveik vienodas. Šiemet energi jos patalpų šildymui ir karšto van dens pašildymui sunaudota 0,92 proc. daugiau. Daugiausia – 72 proc. šilumos tradiciškai suvartojo daugiabučių namų gyventojai. Jie patalpų apšil dymui suvartojo 2,2 proc. daugiau energijos nei pernai lapkritį. Vidutiniškai būsto vieno kvadrati nio metro apšildymas jiems kainavo 3,73 lito. Tradiciškai mažiausiai ener gijos šildymui sunaudojo renovuo ti namai. Vidutiniškai jiems vieno kvadratinio metro būsto ploto apšil dymas atsiėjo 1,29 lito. Naujos staty bos namuose būsto vieno kvadratinio metro apšildymas atsiėjo 1,58 lito. Gerokai skiriasi šilumos suvar tojimas namuose, kuriuose yra automatiniai, į lauko temperatūrą reaguojantys šilumos mazgai. Jie energijos šildymui sunaudojo 25 proc. mažiau.
Universitetą sudrebins pokyčiai Sumažinęs studijų programų, sujungęs keletą fakultetų ir orientuotas į jūrinę spacializaciją. Tokią ateitį Klaipėdos uni versitetui regi jo vadovai. Šiems poky čiams pastūmėjo konkurencija ir sparčiai mažėjantis studentų skaičius. Karolis Rupkus k.rupkus@kl.lt
Klaipėdos universiteto (KU) rekto rius Vaidutis Laurėnas pristatė iš samų šios mokslo įstaigos struk tūros projektą ir strategiją. Bus siekiama, jog jis taptų daugiasri
Pagal pateiktus duo menis, per pasta ruosius penkerius metus stojančiųjų skaičius į KU suma žėjo 35 proc.
čiu, tačiau labiau į jūrinę speciali zaciją orientuotu universitetu. „Nemanau, kad kažkam tai bus naujiena. Vis dėlto reikia pripažin
ti, jog pirminė šio universiteto pa skirtis yra tokia – orientuotis į jū rą“, – kalbėjo V.Laurėnas Projekte taip pat siūloma sujung ti Pedagogikos ir Socialinių mokslų bei Menų ir Humanitarinių moks lų fakultetus. Ateityje universitete turėtų likti Tęstinių studijų institutas ir penki fakultetai: Humanitarinių ir meno mokslų, Jūrų aplinkos tyrimų, Jū rų inžinerijos, Socialinių mokslų, Sveikatos mokslų. Pristatydamas projektą V.Laurė nas ypač akcentavo mokslinių tyri mų vystymo svarbą. Pagal pateik tus duomenis, per pastaruosius penkerius metus stojančiųjų skai čius į KU sumažėjo 35 proc. „Mažėjant studentų skaičiui ne galima į universitetą toliau žiūrėti tik kaip į edukacinę įstaigą. Kon kurencingi mes ateityje išliksime, tik jei galėsime pasiūlyti aukšto siomis technologijomis parem
Perspektyva: Klaipėdos universiteto rektorius V.Laurėnas įsitikinęs,
kad mokslo įstaiga konkurencinga išliks, jei galės pasiūlyti aukštosio mis technologijomis paremtus išskirtinius tyrimus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
tus išskirtinius tyrimus. O tam mes turime visas sąlygas“, – teigė V.Laurėnas. Pristatant projektą taip pat bu vo paliestas ir nereikalingų studi jų programų klausimas. Šiuo metu, pasak rektoriaus, KU yra daugiau nei 130 patvirtintų skirtingų stu dijų programų, o dar 8 šiuo me tu laukia akreditacijos. V.Laurėno
teigimu, šis skaičius yra tikrai per didelis ir kai kurios programos bus naikinamos. Susitikimo metu rektorius tei gė, jog jei neatsiras daugiau įžval gų ar pasiūlymų, naująjį projektą jau sausio mėnesį ketinama teikti svarstymui universiteto senate. O kovo mėnesį projektas turėtų būti pateiktas universiteto tarybai.
Į Klaipėdos daugiabučių kiemus pasibels Kalėdos
Susitarimas: pagal ketinimų protokolą savininkai „Meridianą“ įsipa
reigotų į įprastą vietą sugrąžinti iki birželio 1 d., o savivaldybė – sure montuoti prieš burlaivį esančią aikštę. Vytauto Petriko nuotr.
Bendradarbiaus su „Meridiano“ fondu Milda Skiriutė Uostamiesčio valdžia ruošiasi pra dėti oficialiai bendradarbiauti su burlaivio „Meridianas“ gelbėjimo fondu. Rengiamas ketinimų pro tokolas, kurį turėtų pasirašyti abi pusės.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvi kas Dūda tvirtino, kad dokumen tas ruošiamas ir yra derinamas da lyvaujant abiem pusėms. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktorė Judita Si monavičiūtė jį išsiuntė departa mentams, kad šie pateiktų savo pastabas. „Ketinimų protokole bus numa tyta, ką daro fondas ir ką savival dybė, kad ateityje nebūtų pirštais
badoma, jog kažkas kažko nepada rė“, – tvirtino L.Dūda. Pagal ketinimų protokolą „Me ridiano“ savininkai įsipareigotų suremontuotą burlaivį iki birželio 1 d. sugrąžinti prie krantinės. Ta čiau laivo viduje dar vyks remon to darbai. Savivaldybė įsipareigotų iki mi nėtos datos atlikti aikštės prie „Meridiano“ krantinės kosmetinį remontą. Ketinama pakeisti supuvusią suoliukų medieną, juos perdažyti. Atnaujinti ir grindinį. Aikšt ėje prieš „Mer id ian o“ krantinę galvojama pasodinti ir gėlių. Taip pat pagal rengiamą ketini mų protokolą savivaldybė taptų partneriu, jei atsirastų galimybių pritraukti lėšų iš ES fondų.
Gruodžio 15–16 dienomis klaipė diečiai kviečiami į Kalėdų eglučių įžiebimo šventes keturių skirtingų miesto vietų daugiabučių kiemuo se. Eglutes ir renginius gyventojams jau trečius metus iš eilės dovanojan tys daugiabučių administratoriai ra gina nepraleisti progos pasidžiaugti Kalėdų dvasia, renginyje dalyvauti su artimaisiais, kaimynais, draugais ir prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo savo rajone.
„Šiais metais tęsiame tradiciją ir gyventojus kviečiame į kalėdi nį renginį savo arba kaimynų kie me. Taip siekiame šalia namų su kurti šventinę nuotaiką, skatinti kaimynus susipažinti ir jaukiame bendruomenės būryje pajusti Ka lėdų dvasią. Kasmet didėjantis da lyvių skaičius skatina tęsti Kalėdų eglučių įžiebimo švenčių tradici ją ir rodo, kad iniciatyva žmonėms neabejotinai reikalinga“, – sakė „Mano būsto“ Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys. Jis pasakojo, jog švenčių vietos, į kurias dabar susirenka ir linksmi nasi keli šimtai žmonių, dar prieš trejus metus buvo išrinktos pačių gyventojų.
Tradicija: trečius metus iš eilės daugiabučių namų administratorių or
ganizuojama šventė nepalieka abejingųjų.
Renginio programoje – iškilmin ga eglutės įžiebimo ceremonija, šo kiai, žaidimai, konkursai, saldainiai, kitos linksmybės ir, aišku, – Kalėdų Senelis. Organizatoriai kviečia sa vo rajono eglutę puošti savo ran kų darbo žaisliukais. Renginio me tu gražiausio žaisliuko autorius bus apdovanotas saldžiu prizu. Organizatoriai taip pat ragina sa vo sukurtus ir ant eglutės paka bintus žaisliukus fotografuoti, o nuotraukas skelbti „Mūsų kiemo“ puslapyje „Facebook‘e“ (facebook.
com/MusuKiemas). Čia iki gruo džio 17 dienos tęsis gražiausio ran kų darbo Kalėdų eglutės žaisliuko konkursas. Laimėtojų laukia prizai. Daugiabučių namų administra torių organizuojamų Kalėdų eglu čių įžiebimo šventės – iniciatyvos „Mūsų kiemas“ dalis. Šios iniciatyvos tikslas – ben dromis daugiabučių namų gyven tojų ir šiuos namus administruo jančių įmonių pastangomis šalia namų kurti jaukią, tvarkingą ir gy vą aplinką.
Šiemet Kalėdų eglučių įžiebimo šventės vyks šiose vietose: Vieta
Data
Eglutę ir įžiebimo šventę dovanoja
Kauno g. 5 Prie Nidos g. 54 ir 56 namų Debreceno g. 42 Ties Žardininkų ir Reikjaviko g. sankirta
Gruodžio 15 d. 11 val. Gruodžio 15 d. 13 val. Gruodžio 16 d. 11 val. Gruodžio 16 d. 13 val.
„Vėtrungės būstas“ „Jūros būstas“ „Pempininkų būstas“ „Žardės būstas“
3
penktADIENIS, GRUODŽIO 14, 2012
miestas Ambicingas projektas
Vaikams – dovanos
Suks „Ugnies ratus“
Klaipėdos universitetas su valstybės įmone Turto bankas 2013–2015 metais planuo ja įgyvendinti naujo bendrabu čio komplekso studentams bei profesūrai statybos projektą, kurio vertė viršija 20 mln. litų. Projektui įgyvendinti numato ma pasikviesti ir privačius in vestuotojus.
Šiandien 15 val. Klaipėdos regos ugdymo centre regos negalią tu rintiems vaikučiams bus dova nojamos knygos Brailio raštu ir įgarsinta pasaka „Eglė žalčių ka ralienė“. Šia iniciatyva skatina ma regos negalią turinčius vai kus pažinti lietuvių liaudies kūry bą ir suteikti galimybę turėti sa vo knygą.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto Kul tūrinės veiklos katedros 3 kurso studentai kviečia į renginį „Ug nies ratai“, kurio metu bus ga lima susipažinti su senosiomis lietuvių Naujųjų metų sutikimo tradicijomis. Jis vyks gruodžio 28 d. 18 val. Atviros erdvės jauni mo centre.
Dosnios širdys – ligotoms širdutėms Uostamiestyje pirmą kartą surengtas lab daros renginys-auk cionas „Kad plaktų vaiko širdis“, kurį or ganizavo Vaiko šir dies asociacija.
Donorystė. Šiandien 13 val. Klaipėdos koncertų salėje vyks padėkos kraujo donorams popietė. Premjera. Šiand ien 18 val. Žvejų rū mų did žiojoje salėje paskutin įsyk šie met bus rodomas naujausias Klaipė dos dramos teatro spektaklis – šiuolai kinio kroatų dramaturgo Mate’s Mati šićiaus vienaveiksmė drama „Moteris be kūno“, rež isuota Ramunės Kudz manaitės.
Užmojai: D.Jonauskienė (centre) pažadėjo, kad labdaros renginys taps tradiciniu.
Vytauto Petriko nuotr.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Trečiadienio vakarą muzikiniame klube-bare „Luxor“ įvyko labda ros renginys, skirtas paremti šei mas, kuriose auga vaikai, sergan tys širdies ligomis. Daugiau nei šimtui į renginį susi rinkusių žmonių parodytas režisie rės Dalios Kanclerytės filmas „Vaiko širdis“, kuriame jautriai pasakojama apie sergančių vaikų kasdienybę jų pačių bei jų artimųjų lūpomis.
Per labdaros rengi nį surinkta per 16 tūkst. litų.
Koncertas. Klaipėdos koncertų salė je vykstantis festivalis „Salve Musica“ šiandien 18 val. kviečia į Lietuvos na cional in io simfon in io orkestro kon certą visai šeimai „Muz ik inė anima cija“, kur iam dir ig uos Modestas Pit rėnas. Programoje – E.Elgaro, O.Res pigh i’o, P.Duko, P.Čaikovsk io, C.SaintSaënso muzika. Seminaras. Rytoj 12 val. Girulių biblio tekoje-bendruomenės namuose orga niz uojamas sem inaras-prak tik umas 3–10 klasių mok iniams ir jų tėveliams „Obuolių adventas. Žvakidės“, kurį ves lektorė Digna Reminienė. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 7 klaipėdiečių mirtys. Mirė Kostas Du nausk is (g. 1921 m.), Aleksandra Safo nova (g. 1922 m.), Fiodor Kononenko (g. 1925 m.), Pranas Alg irdas Šukel is (g. 1935 m.), Anatolij Limar (g. 1938 m.), Juozas Meškauskas (g. 1938 m.), Sig ita Butkutė (g. 1963 m.).
Pirkinys: vakaro akcentu tapo per aukcioną brangiausiai parduo
tas kalvio dovanotas krėslas.
Vakaro metu vienuolis Bernardas skaitė savo poeziją, vyko patieka lų degustacija-loterija, koncertas. Vaiko širdies asociacijos pagalbi ninkams įteiktos padėkos. Renginio akcentu tapo aukcio nas, kur pagrindiniu prizu tapo kalvio Eitaro Pokvyčio dovanotas autorinis darbas – krėslas. Jis bu
Dienos telegrafas
vo parduotas už didžiausią sumą – 3600 litų. Krėslą įsigijo verslininkė Daina Bosas, kuriai atiteko ir „2012 me tų auksinės vaiko širdies“ vardas. Krėslas nebuvo vienintelis vers lininkės pirkinys. Ji dar įsigijo ir porą paveikslų. Plungiškiui kalviui taip pat buvo suteiktas Vaiko šir
Padėka: D.Bosas atiteko „2012 metų
dies asociacijos garbės nario var das. Per labdaros renginį surink ta per 16 tūkst. litų. Šie pinigai bus skirti vaikams, augantiems po šir dies operacijų, ir Vaiko širdies aso ciacijos veiklai. Vaiko širdies asociacijos pre zidentė Daiva Jonauskienė pasi džiaugė, kad pirmą kartą orga
auksinės vaiko širdies“ vardas.
nizuotas renginys pavyko – tai patvirtino šilti palinkėjimai ir nuo širdūs žmonių veidai. Ji taip pat pažadėjo, kad kitąmet būtinai organizuos labdaringą ren ginį. Mat norima, jog tai taptų gra žia asociacijos tradicija, o gerų žmo nių paramos sulauktų ir sunkiomis širdies ligomis sergantys vaikai.
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Juozapa Jonkienė, Julijonas Algiman tas Leparskas, Lidija Matušova, Jonas Girdenis, Ričardas Gavrilovas. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 5 berniukai. Greitoji. Vakar iki 16.30 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 55 iškvietimų.
4
penktadienis, gruodžio 14, 2012
miestas
Kalėdų dovana – dėmesys 1
Vaikams šios išvykos kur kas brangesnės už bet kokią dovaną. Pernai keturioli kamečiui už prasižengimą auklė tojos neleido važiuoti visureigiu. Paauglys stovėjo atokiai ir ašaro jo, kol draugai sveikinosi su senais pažįstamais. A.Rima iki šiol prisimena, kaip pražydo šio vaiko veidas, kai pa vyko pedagogę įkalbėti atšaukti šią nuobaudą. Pavėžina ir apdovanoja
Šiemet 25 vyresnieji vaikai tilpo į 17 automobilių, kurie važinėjo Prie kulės apylinkėmis. Galingų varik lių gausmas bei nesunkiai jų įvei kiamos kliūtys suteikė mažiesiems daug džiaugsmo. Vyrai tikino, kad stengiasi reng ti neilgus pasivažinėjimus, nes bai minasi sušaldyti vaikus. Po pasiva žinėjimo šiemet jų laukė dar viena staigmena – žirgyne jie galėjo pa jodinėti ant žirgų. „Tą dieną staigmena keitė staig meną. Po šių atrakcijų Vėžaičiuo se, vienoje kaimo turizmo sodyboje laukė pietūs – kareiviškoje virtu vėje išvirta košė. Ten vaikus ap lankė Kalėdų Senelis. Mes visada paruošiame jiems dovanų, Nieko ypatingo, bet širdžiai mielų daly kų, tokių kaip puodelis, rašiklis, ir, aišku, saldumynų. Beveik visi dir bame įmonių vadovais, tad dova noms susimetame pinigus ir jas nuperkame patys. Be to, į tokias iš kylas vežamės ir savo vaikus. Tie siog tam, kad pabendrautų“, – pa sakojo A.Rimas. Visureigių savininkai neskuba girtis pačių rengiamomis links mybėmis globos namų auklėti niams, apie ketinimą pradžiugin ti globotinius skelbiasi tik savo tinklalapyje tam, kad prie jų pri sijungtų ir klubui nepriklausan tys žmonės. „Klaipėdos rajone jau visus ke liukus išvažinėjome. Vaikai jau maudėsi „Lino“ baseine, lankėsi Gintaro muziejuje, elnyne, laivų statykloje. Žinote, mums patiems šios išvykos teikia daug džiaugs mo, nes vaikų akys viską pasa ko. Jie būna tokie laimingi, kad didesnės padėkos net nesugal votum“, – atviravo klubo prezi dentas. Dragūnams – ant kelių
Jau visai nerukus į „Smiltelės“ globos namus atvažiuos nuolati niai čia gyvenančių vaikų draugai
Artumas: vakar „Carito“ senelių globos namuose Mamų klubo narės parodė lėlių spektaklį. Senoliams labiausiai patiko bendrauti su viešnių vaikais.
– kariškiai iš mokomojo dragūnų pulko. Uniformuoti vyrai atveža dova nų, bet ne jos labiausiai pradžiu gina likimo nuskriaustus vaikus. Drauge pažaisti, užsikabaroti ant kelių, pakviesti į savo kambarius, parodyti brangiausius daiktus ir tiesiog paplepėti – tai yra džiu giausios akimirkos. Panašų džiaugsmą šių globos na mų auklėtiniai patiria, kai juos ap lanko rankinio klubo „Dragūnas“ sportininkai. Vyrai šiuose namuo se lankosi nuo 1993 m. Ruošia ypatingą staigmeną
Mini Zoo vadovas Edvardas Legec kas, jau daug metų bendraujan tis su vaikų globos namų „Rytas“ auklėtiniais, ir šiemet rengia staig meną. Panašu, kad kalėdinės šven tės stalui jis šį kartą paruoš ypatin gų vaišių. Šių globos namų direktorė Regina Milašienė džiaugėsi, kad ne pirmus metus į Kalėdų eglutę auklėtinius
Vytauto Liaudanskio nuotr.
pakviečia šokių klubo „Žingsnis“ nariai. Advento vakaronę rengia ir vaikų laisvalaikio centras. Ne visi globos namai turi tokius ypatingus draugus, tačiau džiau giasi kiekvienu bandymu pradžiu ginti vaikus ir suteikti jiems ypa tingų emocijų.
Ginteris Harneris:
Čia gyvena norma lūs žmonės, tik jų gyvenimas yra su lėtėjęs, jiems ak tualūs tie patys džiaugsmai.
Visų uostamiestyje veikian čių vaikų globos namų vadovai geru žodžiu minėjo studentus. Būsimosios kirpėjos prieš šven tes padeda mergaitėms tap ti gražesnėms, o būsimos siu vėjos pamoko, kaip pasipuošti šventėms. Išmokė užsidirbti pinigų
Šiaurinėje miesto dalyje įsikūrę vaikų globos namai „Danė“ daž nai sulaukia kaimynystėje esan čio LCC tarptautinio universiteto studentų. Šiemet jie paragino ma žuosius klaipėdiečius pagamin ti rankdarbių ir priėmė juos į Ad vento mugę. Taip valdiškuose namuose au gantys mažieji klaipėdiečiai ga vo galimybę savo darbu užsidirbti šiek tiek pinigų. Bet, ko gero, ne tai vaikus labiausiai viliojo. Kaip mo kėdami jie bando susikalbėti su iš
tolimiausių kraštų atvykusiais stu dentais. „Šio universiteto studentai yra ne vienkartiniai mūsų draugai. Jaučiame jų artumą ir varge, ir džiaugsme. Vaikai labai stengiasi repetuodami spektaklį, nes žino, kad jo pasižiūrėti ateis bičiuliai iš universiteto“, – pasakojo šių glo bos namų direktoriaus pavaduoto ja Ilona Bubokienė.
„Neseniai turėjome ypač jaut rų renginį, kai universiteto Svei katos fakulteto dėstytoja ir stu dentė skaitė eiles ir grojo pianinu. Prodiuserių Bendžių organizuoti estrados atlikėjų koncertai ilgam įsiminė senoliams. Dažni svečiai būna tradicinės muzikos ansamb lio „Senoliai“ muzikantai“, – pri siminė G.Harneris. Grožio salone – senoliai
Emocijas žadino šuneliai
Advento metu globos namus už plūsta lankytojai. Senelius globo jančių įstaigų vadovai stengiasi su kiekvienu jų pakalbėti iš anksto. „Tikrai ne visus priimame, nes kartais pajuntame, kad žmonės tiesiog nori atlikti kažkokią su sigalvotą pareigą padaryti gerą darbą. Seneliai labai jaučia to kį aplankymą iš pareigos, to dėl mieliau laukiame lankyto jų ir svečių, kurie dovanoja gerą nuotaiką“, – atviravo Klaipė dos miesto globos namų vado vas Ginteris Harneris. Seneliams dažnai groja menų gimnazijų auklėtiniai, H.Zuder mano gimnazijos bei „Versmės“ progimnazijos mokiniai. Kartą Dailės akademijos studen tai pakvietė į piešimo pamokas. Tada santūrius garbaus amžiaus žmones teko paraginti nesivaržyti bendravimo su būsimais meninin kais. Studentai piešė šaržus ir su rengė piešimo pamokas. Daugelis tąkart jose dalyvavusiųjų prisime na šį įvykį iki šiol. Bene labiausiai netikėtas įvy kis buvo gyvūnų globos draugijos darbuotojų apsilankymas. Tada keli ypač jaukūs ir draugiški šune liai, kuriuos jie atsivedė, išjudino senolių emocijas.
„Čia gyvena normalūs žmonės, tik jų gyvenimas yra sulėtėjęs, jiems aktualūs tie patys džiaugsmai. Vieno grožio salono kirpėjos prieš šventes vežėsi mūsų damas pa puošti. Kad žinotumėte, kiek joms buvo džiaugsmo. Mes labiausiai vertiname tuos, kas senelius pri simena ne tik per šventes, bet ku ria jiems gerą nuotaiką ištisus me tus“, – tikino G.Harneris. Net ir paliegę, sunkiai vaikš tantys garbaus amžiaus žmonės nenori užuojautos, jiems kur kas svarbiau, kai gali pasikalbėti, iš sipasakoti, net jeigu tos istorijos kasdien vis tos pačios. Klaipėdos Marijos Taikos Kara lienės parapijos „Carito“ Senelių globos namų vadovė Rasa Senkie nė pasakojo, kad būsimųjų kunigų skaitomos knygos būna įrašomos ir graibstyte graibstomos. „Gulinčio senelio pasaulis susi traukia iki jo kambario sienų, to dėl kiekvienas, kuris pasikalba, paskaito, pasėdi prie lovos yra la bai brangus svečias. Apsimestinis gerumas sukelia priešišką reakci ją“, – teigė R.Senkienė. Gruodį valstybės globojami vai kai bei seneliai priversti švęsti net po kelis kartus per dieną, o sausį tampa panašu, kad pasaulis aplink juos išnyko.
5
penktadienis, gruodžio 14, 2012
miestas
Licėjaus auklėtiniai parvežė bronzą Klaipėdietis iš tarptautinės jaunimo gamtos mokslų olimpiados grįžo su lau rais. Iš Lietuvai atstovavusių trijų mokslei vių du buvo iš Klaipėdos licėjaus. Laima Laukaitytė Parvežė bronzos medalį
Teherane (Iranas) vykusioje tarp tautinėje jaunimo gamtos moks lų olimpiadoje Lietuvos komanda pelnė bronzos medalius. Jais apdo vanoti klaipėdietis Dovydas Drak šas ir kaunietis Marius Kluonis. Kartu su jais Lietuvai atstovavo ir kitas Klaipėdos licėjaus auklėtinis – Jonas Viršilas. Olimpiadoje daly vavo 160 moksleivių iš 33 pasaulio šalių. Ten neužteko būti tik vieno dalyko žinovu – patikrintos che mijos, fizikos ir biologijos žinios. Nors devintokai vos prieš kelias die nas grįžo iš Irano, neslėpė jau pavargę nuo sveikinimų ir klausimų. Santūrus vaikinai mieliau spręstų uždavinius, nei pasakotų savo įspūdžius. Tikėjosi įvertinimo
Tarptautinei olimpiadai gimnazis tus ruošė Klaipėdos licėjaus moky toja ekspertė Rima Grabauskienė, biologijos mokytojas ir Klaipė dos universiteto Gamtos fakulte to prodekanas Antanas Kontautas, fizikos mokytojas metodininkas ir Klaipėdos universiteto dėstytojas Marius Žadvydas. Mokytojai neslepia tikėjęsi, kad auklėtiniai iš Irano negrįš be me dalių.
Puikiai besimokantys 14 metų Jonas ir 15 metų Dovydas pasieki mų turi įvairių dalykų konkursuo se ir olimpiadose. D.Drakšas pernai respublikinėje chemijos olimpia doje įveikė metais už save vyres nius varžovus ir tapo nugalėtoju. „Jie – gabūs, aktyvūs, moty vuoti ir labai taupantys savo lai ką. Dovydas ir Jonas, vadovau jami savo mokytojų, labai daug dirba savarankiškai“, – gerų žo džių abiem negailėjo Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė. Mokykla nuolat turi galimy bę pasidžiaugti savo mokinių lai mėjimais. Kasmet Klaipėdos li cėjaus moksleiviai pelno prizines vietas įvairiose miesto ir respub likos olimpiadose. Tai motyvuotų moksleivių ir mokykloje dirbančių aukščiausios kvalifikacijos moky tojų darbo rezultatas. Pamokos vyksta universitete
Klaipėdos licėjaus specializacija – gabių vaikų ugdymas, tad nenuos tabu, kad jo auklėtiniai skina net tarptautinius laurus. Kaip paaiškino R.Kontautienė, mokymas mokykloje organizuoja mas formuojant mobilias mokinių grupes pagal mokinių pasiekimus ir interesų kryptį.
Planai: bendraklasiai Dovydas ir Jonas svajoja apie studijas garsiausiuose pasaulio universitetuose. Vytauto Petriko nuotr.
Nuo 7 klasės licėjuje mokiniai turi galimybę įvairių mokomųjų dalykų mokytis pagal pagilintas mokymo programas, kurios realizuojamos diferencijuojant mokymo turinį ir metodus pamokose bei skiriant pa pildomus užsiėmimus po pamokų. Moksleiviams sudaryta galimy bė mokytis mažose grupėse, kad jie galėtų augti ir tobulėti toje srityje, kurioje jiems sekasi. Ypatingas dėmesys mokyklo je skiriamas matematikos ir gam
tos mokslams, taip pat pagilintai mokoma anglų kalbos. Šiems da lykams skiriamas didesnis pamokų skaičius, organizuojamos įvairios mokomosios veiklos po pamokų. Mokiniai taip pat turi galimybę lankyti net šeštadienį organizuo jamus užsiėmimus. Gimnazinės pakopos mokslei viams ketvirtadieniais visos pa mokos vyksta Klaipėdos univer sitete, Gamtos ir matematikos fakultete.
Direktorės manymu, tai pui ki galimybė mokiniams pajausti akademinę dvasią, kuri labai mo tyvuoja, pasinaudoti universiteto mokymo baze, specializuotais ka binetais bei su universiteto dėsty tojais dalyvauti mokslinėje tiria mojoje veikloje. Nors Klaipėdos licėjus veikia kaip privati mokykla, puikiai be simokantys mokiniai į gimnazinės pakopos klases priimami be mo kesčio už mokslą.
Klaipėdos neįgalieji nori žaisti tenisą dalyvavo jau keleriose parolimpi nėse žaidynėse, Martinas Vaitas. Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybomis besirūpinan tis brolis Benediktas Jurčys vylėsi, kad Tarptautinė teniso federacija ar kiti užsieniečiai klaipėdiečiams pradėti žaisti neįgaliųjų tenisą pa
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Šalia baigiamo statyti Šv. Pranciš kaus onkologijos centro įrengta me teniso aikštyne treniruotis no rintys judėjimo negalią turintys žmonės pagalbos tikisi sulaukti iš rėmėjų, nes specialus neįgalio jo vežimėlis gali kainuoti ir iki 30 tūkst. litų.
Anot uostamiesčio neįgaliuosius vienijančios viešosios įstaigos „Li kimo laiptai“ direktoriaus Adolfo Ruškio, šiuo metu žaisti tenisą veži mėliuose norėtų aštuoni neįgalieji. „Aikštelių yra keturios, todėl en tuziastų gretos dar gali plėstis, gali prisijungti judėjimo negalią turin tys žmonės iš Palangos, Kretingos, Gargždų“, – teigė A.Ruškys. Lietuvos teniso federacijos vi ceprezidentas Arūnas Grigalauskas konstatavo, kad toks skaičius jau yra pakankamai didelis, jog būtų galima kurti neįgaliųjų teniso klubą. „Daugelyje šalių, kur tenisas uži ma svarbią vietą tarp sporto šakų, neįgalieji nėra atskirti. Jie žaidžia net Didžiojo kirčio turnyruose“, – aiškino A.Grigalauskas. A.Ruškys jau išsistudijavo, kad žaisti tenisą neįgaliesiems nerei kia išskirtinių sąlygų – raketė ir ka muoliukas, aikštelė. Vienintelė bėda
Vienintelė bėda – specialus vežimėlis, kuris gali kainuo ti nuo 4 tūkst. iki 30 tūkst. litų.
Patarimai: vienas geriausių pasaulyje neįgaliųjų tenisininkų F.de Boeras ir klaipėdiečius bandė įtikinti, kad
žaisti gali bet kas.
– specialus vežimėlis, kuris gali kai nuoti nuo 4 tūkst. iki 30 tūkst. litų. „Kol kas norėtume tik turinin gai leisti laisvalaikį. O paskui laikas parodys – gal pasieksime ir rezul tatų, juk galima net parolimpinė
Vytauto Petriko nuotr.
se žaidynėse dalyvauti“, – į ateitį žvelgė „Likimo laiptų“ narys Hen rikas Venclovas. Klaipėdoje vakar lankėsi tarp tautinė delegacija, kuri propaguo ja neįgaliųjų tenisą.
„Mūsų tikslas – vystyti neįgalių jų tenisą, padėti lietuvių žaidėjams sustiprėti, kad jie net galėtų daly vauti parolimpinėse žaidynėse“, – teigė delegacijos vadovas, neį galiųjų treneris, kurio auklėtiniai
dės ir finansiškai. „Gal ką nors iš pešime“, – prieš susitikimą juoka vo B.Jurčys. Klaipėdiečius sportuoti dar la biau įkvėpė itin jaunas olandas Florianas de Boeras. Jis yra vie nas geriausių Olandijos neįgalių jų teniso žaidėjų, o ši šalis yra šios sporto šakos lyderė pasaulyje. Planuojama, kad aikštyne prie Šv. Pranciškaus onkologijos cent ro neįgalieji treniruotis žaisti te nisą pradės jau pavasarį, o pirma sis jų startas galėtų būti kitų metų birželio pabaigoje Klaipėdoje vyk siančiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.
6
penktadienis, gruodžio 14, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Koalicijos likimas Justinas Argustas
A
r trys Darbo part ijos (DP) at stovai, tarp jų – ir part ijos vedlys Viktoras Uspaskichas, vėl atsidurs teisėsaugos ran kose? Dėl to netrukus turės nuspręsti Sei mas. Lem iamas balsav imas dėl teisinės nel iečiamybės panaik in imo parlamente nenumaldomai artėja. Gal i būt i, kad nuo galut in io rez ultato prik lausys ir valdan čiosios koalicijos likimas. V.Uspaskicho, jo šalininkų pajėgos Seime – ne tokios mažos. Prieš teisinės neliečiamy bės naikinimą, kaip aiškėja, balsuotų dalis Valdemaro Tomaševskio Lenkų rinkimų akcijos, su teisėsauga seniai susipykusios Rolando Pakso part ijos atstovai ir Nerin gos Venckienės „Drąsos kelio“ atstovai.
Tikėtis galima visko, nes klausantis A.Butkevi čiaus susidaro įspūdis, kad aiškaus ir principin go sutarimo nėra. Sak ytume, lemiamas balsav imas dėl DP vedl io net gi palaim intas, nes prieš, kaip liudija laikinosios komisijos posėdžio dėl teisinės neliečiamybės naikinimo rezulta tai, balsuotų net kunigas – „Drąsos kelio“ at stovas Jonas Varkala. V.Uspaskichas nuo ryto iki vakaro Seime įrodinėdamas, kad su juo norima politiš kai susidorot i, į savo pusę vis vil ioja šal i ninkus. Besipiktinančių teisėsauga ir nuo jos „nukentėjusių“ Seime – tikrai nemažai. „Laikas parodys“, – atsako naujasis prem jeras Algirdas Butkevičius, paklaustas, ar koalicija neiširs. Taigi, net jis nėra užtikrin tas koalicijos tvarumu. Jau savaitę socialdemokrat ų vedlys kar toja, kad jo partija balsuojant dėl V.Uspas kicho, Vytauto Gapšio ir Vital ijos Vonž u taitės teisinės nel iečiamybės panaik in i mo dalyvaus 100 proc. O kaip balsuos? Vienaip A.Butkevičius ir socialdemokra tai šneka viešojoje erdvėje, kitaip – part i jos tarybos posėdžiuose. Kodėl socialdemokratams teko premje ro ir net 7 ministrų portfeliai, o V.Uspaski chas „lenkams“ geranoriškai atidavė Ener get ikos ministeriją? Žinoma, ne iš meilės šioms part ijoms, o iš išskaičiav imo, kad koalicijos partneriai padės išspręsti jo di džiausią bėdą – bylinėjimąsi. Kaip lem iamą akim irką elgsis socialde mokratai? Dėl koal icijos aukos moralę ir balsuos prieš, balsavime nedalyvaus? Tikėtis galima visko, nes klausantis A.But kevičiaus susidaro įspūdis, kad aiškaus ir principingo sutarimo nėra.
Kaip tapau milijonieriumi
D
ar 2011 m. gruodį Prezi dentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Įstatymo pataisos įveda 1 proc. mokestį brangiam fizinių as menų nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija vieną milijoną litų. Naujas mokestis turėjo užkirsti kelią spekuliacijoms nekilnojamo jo turto kainomis ir padėti išvengti nekilnojamojo turto burbulų susi darymo, kai būsto kaina nepagrįs tai viršija tikrąją jo vertę. Perskaitęs šį naują įstatymą, pra dėjau domėtis savo nekilnojamojo turto verte. Ir štai ką sužinojau. Mano namas, kurį pasistačiau savo laimingai se natvei, yra įvertintas per milijoną litų, nors realiai man jo statyba at siėjo mažiau nei pusę milijono, nes jis pradėtas statyti dar tais laikais, kai nebuvo jokio nekilnojamojo turto bumo. Namas pradėtas statyti 1995 m., užbaigtas 2004-aisiais, o užregist ruotas 2006 m. Tų statybų laiko tarpiu teko palaidoti savo mamą ir gauti jos palikimą seną bakūžę Kaune, kurią reikia griauti ir ku rioje niekas negyvena. Statyta ji praėjusio amžiaus pradžioje ir yra be pamatų, todėl ir parduoti nesi seka. O sklypas – prie kapinių. Ta čiau šį namą Registrų centras įkai nojo per 50 tūkst. litų. Visą gyvenimą (darbo stažas 42 metai jūrų versle) sąžiningai dir bau, mokėjau visus mokesčius, o dabar turiu mokėti mokestį už tur tą, kurio kainą nustatė valstybinė struktūra – Registrų centras. Ir kaip dabar suprasti gerbiamos Prezidentės dalį frazės „kai būsto kaina nepagrįstai viršija tikrąją jo vertę“. Tuo labiau kad regist ruojant šį mano namą Registrų centras nu statė jo rinkos kainą – per 800 tūkst. litų ir tai buvo nekilnojamojo tur to kainų kilimo laikai (2006 m.). Taip pat turiu šio namo indivi dualų vertinimą, atliktą 2009 m. Vertinime nustatyta kaina – taip
Namas, kurį pasista čiau savo senatvei, yra įvertintas per milijoną litų, nors realiai man jo sta tyba atsiėjo mažiau nei pusę milijono.
registro duomenys, apimantys pa statų ir patalpų kiekybines ir ko kybines charakteristikas, parduo tų objektų rinkos kainas ir sandorio sudarymo datas. Į tokias turto charakteristikas, kaip būklė (nusidėvėjimas) ir kt., kurios nėra kadastro ir registro duomenys, atliekant masinį verti nimą, neatsižvelgiama. Kiek aš žinau, mano namo jokių kiekybinių ir kokybinių charakte
ristikų Registrų centras neturi. Tai viena, o kaip suprasti šią fra zę „nekilnojamo turto nusidėvėji mas mažai įtakoja nekilnojamo turto rinkos pokyčius“? Tarsi išei na, kad kuo senesnis namas, tuo jis brangesnis? Tačiau juk fizikos dės niai dar veikia. Galima būtų suprasti, jeigu teig tų, kad kaina priklauso nuo žemės, tai yra nuo vietovės, kurioje yra šis namas, bet, atsiprašau, už žemę aš moku žemės mokestį ir anksčiau šią žemę pirkau iš valstybės. Kiek girdėjau, Šveicarijoje, kad nebūtų tokių nekilnojamojo turto kainų spekuliacijų, valstybė pri siima pareigą išpirkti nekilnoja mojo turto objektą pagal nustaty tą kainą. Aš taip pat norėčiau parduoti savo namą pagal Registrų centro nustatytą kainą. Tokiu atveju ga lėčiau nusipirkti mažą butą ir su žmona laimingai gyventi, nes na mas statytas ne tik sau, bet ir vai kams su anūkais. Tik Lietuvoje jaunimui sunku gyventi, tad vai kai su anūkais išvažinėjo, kas į už sienį, kas kur... O Labrenciškėse pardavimui sto vi daugiau nei 10 namų, tačiau nie kas neperka, nors jų kainos milijo no nesiekia. Ir norisi paklausti, kas kelia kai nų burbulą: žmonės ar registrų centrai? Juolab neaišku, kodėl tie centrai, prieš pat įvedant šį mokes tį, perkainojo nekilnojamąjį turtą tokiomis aukštomis kainomis, kai kainų burbulas jau buvo sprogęs? Kaip sakoma, kas galėtų paneig ti, gal kokie nors nurodymai buvo, ar patys sugalvojo valdžiai įsi teikti? Kaip sąžiningas mo kesčių mokėtojas su mokėjau šį mokestį, tik atsisakau tai deklaruoti, kaip to reikalauja įstaty mas, nes nepripažįstu Re gistrų centro nustatytų kainų, o tik padedu savo praskolintai valstybei. Kęstutis Kravcovas buvęs ilgametis LJL ir „DFDS Seaways“ darbuotojas, dabar pensininkas
Atgarsiai
Rajono valdžia kaltinta nepagrįstai S.M. „Ką mąsto rajono valdžia“, „Klaipėda“, 2012 11 22. Projektas „Pėsčiųjų ir dviračio ta ko valstybinės reikšmės kelyje Nr. 228 „Dauparai-Gargždai-Vėžai čiai ruožo nuo 3,05 km iki 4,1 km projektavimas ir rekonstrukcija“ yra įgyvendintas ne Klaipėdos ra jono savivaldybės, o VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Teiginys, kad „šalia purvyno naujas dviračių takas asfaltuo
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
pat per 800 tūkst. litų, tačiau šis vertinimas Registrų centrui ne tinka. Dėl tokio kainų skirtumo rašiau laišką Klaipėdos registrų centro direktoriui norėdamas išsiaiškin ti, kaip gali namas, stovintis jau 16 metų, kainuoti daugiau nei mili joną. Pasirodo, viskas daroma pagal masinį turto vertinimą ir turto ver tintojas apžiūrėti į vietą nevažiuo ja, o turto vertei nustatyti naudoja mi nekilnojamojo turto kadastro ir
jamas tam, kad rajono valdžia prieš rinkimus galėtų pade monstruoti didelį susirūpinimą gyventojais“ neatitinka tikrovės, kaip ir kiti žeminantys Klaipė dos rajono savivaldybės vadovus ir darbuotojus bei klaidinantys rajono gyventojus straipsnyje „Ką mąsto rajono valdžia?“ iš dėstyti teiginiai, kaip „kokia ti
Vaclovas Dačkauskas Klaipėdos rajono savivaldybės meras
750
reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
397 728
telefonas@kl.lt
Kainos šiurpina
Esu labai garbaus amžiaus, sunkiai vaikštau, turiu sveikatos problemų. Prieš gerą pusmetį įsigijau vaistų nuo sąnarių skausmo. Sumokėjau 20 litų. Neseniai vaistai pasibaigė, labai prastai jaučiuosi, todėl pa prašiau kaimynės, kad toje pačioje vaistinėje nupirktų tų pačių vais tų, tokią pat pakuotę. Grįžo kaimy nė su tais vaistais ir mane pribloš kė. Pasirodo, jie kainuoja nebe 20, o 50 litų. Niekaip nesuprantu, kaip galėjo jie šitaip pabrangti per pu sę metų? Kai tokie dalykai vyksta ir pasaulio pabaigos nebereikia. Klaipėdietė
Yra supratingų žmonių
Dabar yra adventas, todėl noriu pa pasakoti apie „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovo Valdemaro Anužio supratingumą. Labai retas dalykas, kad valdininkai parodytų tokį ge rumą. Į užtarnautą poilsį išėjau dar 2001 m., man tada skyrė tik dali nę pensiją, neva trūko stažo. Da bar, po 11 metų, parašiau prašymą ir paprašiau, kad peržiūrėtų mano atvejį. Atrado, kad vis dėlto dirbau 31 metus. Direktorius labai greitai sureagavo, labai žmogiškai. Atkū rė teisybę. Socialiai jautriose vie tose ir turi dirbti tokie žmonės kaip V.Anužis. Augustinas
Prajuokino reportažas
Viena labai „solidi“ šalies televi zija apsijuokė prieš visą Lietuvą. Mat naujienų laidoje parodė sa vaitės senumo žinią ir ją net anon savo, kad sniegu baisiai užverstos ir neišvažiuojamos Klaipėdos gat vės. Tačiau nenurodė, jog vaizdelis filmuotas prieš 7 dienas. Labai pra juokino ir nuotaiką pataisė. Tik ke lininkams, aišku, ne taip linksma. Jie, kaip žadėjo, kad uostamiesčio gatvės bus švarios kaip vasarą, taip ir padarė. O reporteriai šit ėmė ir viską sugadino, bet labiausiai – sa vo reputaciją. Egidijus
Pas gydytojus – ieškoti ligų
Atsitiktinai pakliuvau į poliklini ką, reikėjo vieno dokumento. Pa mačiau milžiniškas eiles ligonių. Ir negaliu pasakyti, kad jie ten atėjo sportinio intereso vedami. Matau, kad vienų akys paraudu sios, kiti dūsauja, sienas ramsto, kosėja, žodžiu, gana rimtai serga, laukdami savo eilės pas gydytoją. Man, sveikam žmogui, ten pabu vus, susidarė įspūdis, kad būda mi vienoje ligonių minioje jie dar labiau susirgs. Ir labai gerai su prantu tuos, kurie neieškodami nedarbingumo lapelių eina į dar bą ligoti ir bando pasveikti savo jėgomis. Tokios gydyklos sveika tą tik atima. Jonas Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
kimybė, kad šiuo projektu kas nors vėl nepasišildė savo ran kų ilgais pirštais“ arba „nejaugi rajono valdžios funkcionieriams taip sunku suvokti, kad netolie se gyvenantiems žmonėms rei kėjo ne dviračių tako, kuris dar buvo visai geras, o išasfaltuo ti šalia tako nusitiesusią baisios būklės gatvę?“
karštas telefonas
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, GRUODŽIO 14, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Kredito unijos galas Praėjus kiek dau giau nei metams nuo banko „Snoras“ griūties, žlunga dar viena nemenka fi nansų įstaiga – Na cionalinė kredito unija (NKU). Jos in dėlininkai pinigus galės atgauti tik per kelis mėnesius.
iššvaistytas net keturių kredito unijų turtas, be to, klastoti kai ku rių įmonių dokumentai. Šių metų spalio pabaigoje ži niasklaida skelbė, jog teisėsauga pradėjo tyrimą dėl 17 mln. litų už valdymo sukčiavimo būdu iš NKU, – įtarimus pareigūnai tuomet pa reiškė mažiausiai 10 asmenų. Dalyvavo Seimo rinkimuose
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Lauks pasiūlymų
Lietuvos banko (LB) valdyba vakar po vidurdienio pranešė sustabdan ti NKU veiklą, paskirianti laikinąjį administratorių. „Įvertinus papil domus apskaičiuotus specialiuo sius atidėjinius, unijos grynasis turtas būtų mažesnis už įsiparei gojimus. Inspektavimo ataskaitos duomenimis, unija vykdė rizikingų ir neskaidrių projektų kreditavimą. NKU suteiktų paskolų kokybė buvo bloga, o jos finansinėse ataskaitose nebuvo atvaizduota reali finansinė būklė“, – pranešė LB. „Itin sparčiai augant paskolų portfeliui, NKU didelę dalį pasko lų suteikė iš esmės nevertindama prisiimamos rizikos: nebuvo ana lizuojamas kredituojamų įmonių verslo planų realumas, jų įgyven dinimo perspektyvos, netikrinta, ar būsimi skolininkai pateikė tei singus duomenis, būtinus jų rizikai įvertinti, o už paskolas įkeičiamas turtas neužtikrino įsipareigoji mų įvykdymo. Priimti sprendimai dėl paskolų suteikimo dažnai buvo ekonomiškai nepagrįsti ir neskaid rūs“, – teigia LB.
Net ir spalį atlikus ins pektavimą unija to liau skolino dideles sumas juridiniams asmenims, o proble minės paskolos buvo perleidžiamos trečio sioms šalims. Jis iki 2013 m. sausio 31 d. ap ribojo šios įstaigos veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių – bend rovės „Verslo konsultantai“ vado vą Alvydą Mogenį. Pasak LB, net ir spalį atlikus ins pektavimą NKU toliau skolino di deles sumas juridiniams asme nims, o probleminės paskolos buvo perleidžiamos trečiosioms šalims. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba dar lapkritį nurodė unijai nebesko linti sumų, didesnių nei 30 tūkst. litų, ir nebepriimti naujų indėlių. „Veiklos apribojimo metu NKU negalės teikti finansinių paslaugų ir vykdyti kitos veiklos – įskaitant indėlių grąžinimą, nebent tai bus būtina jos veiklai per moratoriumą užtikrinti“, – teigia LB.
Terminai: Lietuvos banko valdybos
narys V.Geralavičius teigia, kad in dėlininkai pinigus iš unijos galės at gauti po kelių mėnesių, galbūt kiek anksčiau.
Dėl unijos veiklos perspektyvų dar bus sprendžiama – bus verti namos laikinojo administratoriaus išvados dėl unijos finansinės būk lės. Iš jo iki šių metų gruodžio 28 d. laukiama pasiūlymų dėl NKU per spektyvų. Įtarimai – dešimtims asmenų
Generalinė prokuratūra įtaria, kad organizuota grupė apgaulės būdu iš kelių kredito unijų galėjo gauti daugiau kaip 60 mln. litų nepag rįstų kreditų. Įtarimai jau pareikš ti per 30 asmenų. „Nusikalstama veikla apima apie dvejus metus, bendra šiandien ti riama žala yra daugiau kaip 60 mln. litų. Tai tikrai ne galutiniai skaičiai, bankroto administrato rius paskui turės nustatyti, kokios ten yra žalos, ir jos, manau, tikrai bus gerokai didesnės“, – pareiškė tyrimui vadovaujantis prokuroras Simonas Minkevičius. Jis sakė, kad atliekant tyrimą teismo sprendimu rudenį buvo suimti penki asmenys, o šiuo me tu 48 valandoms sulaikyti dar trys – NKU vadovai. „Jie visi įtariami gavę kreditus iš NKU ir kelių kitų kredito uni jų. Šiuo metu tikrinama, ar kreditų unijų vadovai yra susiję kaip bend rininkai, ar tai aplaidumas, ar tie siog kitos priežastys“, – teigė pro kuroras. Anot jo, asmenys paskolas iš kredito unijų gavo įkeisdami tur tą, kuris buvo nepagrįstai brangiai įvertintas. „Sistema labai papras ta – įkeičiamas labai pigus tur tas, kuris labai brangiai įvertintas. Įkeistas turtas šiems kreditams už tikrinti yra 10 ar net 100 kartų ma žesnis nei jo reali vertė“, – kalbėjo S.Minkevičius. Prokuroras patvirtino, jog nusi kalstamą veiklą vykdė grupė, ati tinkanti organizuotos grupės po žymius. Įtariama, kad galėjo būti
„Tiriant kredito unijų veiklą gau ta duomenų, kad grupė asmenų, atitinkanti organizuotos grupės požymius, iš NKU galėjo apgau le gauti beveik 25 mln. litų kredi tų, nors turto, kuriam įsigyti buvo išduoti kreditai ir kuris buvo įkeis tas paskoloms užtikrinti, vertė ne siekia nė 800 tūkst. litų“, – prane šė Generalinė prokuratūra. Pasak jos, įtardami didelės vertės kredito unijos turto iššvaistymu, pa reigūnai sulaikė NKU valdybos pir mininką Arnoldą Žviką ir administ racijos vadovą Artūrą Vasiliauską. Taip pat sulaikytas ir trečiasis unijos valdybos narys Žilvinas Put ramentas, kuris buvo finansinėmis machinacijomis įtariamos Dar bo partijos (DP) kandidatas Seimo rinkimuose. Ž.Putramentas par tijos sąraše buvo įrašytas 130 nu meriu, o rinkimuose po reitingo atsidūrė 27 vietoje. Prokurorai pa brėžė, jog nenustatyta, kad NKU pervedinėtų pinigų DP. DP pirmininkas Viktoras Uspaski chas teigė, kad NKU byla nesusijusi su jo partija. Jis tvirtino nieko neži nąs apie atliekamą ikiteisminį tyri mą ir sulaikytą partijos narį Ž.Put ramentą. „Nesidomiu, nieko bendro neturiu. Daug yra sulaikytų iš kon servatorių, socialdemokratų, kitų partijų dėl savo veiklų, veiksmų, gy venimų“, – teigė V.Uspaskichas. Jis tvirtino nepamenąs ir to kio partijos nario: „Man reikia pa žiūrėti į nuotrauką, gal pasakysiu, kad pažįstu. Yra partijoje 17 tūkst. žmonių, visų negaliu atsiminti.“ Rizika padidėjusi
Sustabdžius NKU veiklą, joje in dėlių turintys klientai lėšas galės atgauti per kelius mėnesius. Tai pareiškė LB valdybos narys Vai dievutis Geralavičius. „Šiuo metu jie to daryti negali, bet viską spręs administratorius. Manau, tai bus padaryta pakankamai greitai ir čia problemų nebus, nes indėlius ga rantuoja valstybė. Manau, kad in dėlininkai savo lėšomis galės dis ponuoti per kelis mėnesius, gal net kiek greičiau“, – teigė jis. V.Geralavičius nenorėjo įvardy ti, kiek lėšų įšaldyta kredito uni joje: „Aš nenorėčiau tikslaus skai čiaus minėti.“ Pati NKU skelbė, kad jos turtas šių metų spalio 1 d. buvo 136,4 mln. litų, įsipareigojimai – 112,7 mln. li tų. Tačiau LB, atlikęs patikrinimą unijoje, įtaria, kad turtas yra gero kai mažesnis ir nesiekia įsipareigo jimų dydžio. Tačiau galutines išvadas dėl pa skolų ir viso turto būklės pateiks laikinasis administratorius. V.Geralavičius teigė, kad NKU veikla buvo rizikinga jau nuo 2009 m., bet ta rizika buvo daug mažesnė nei dabar, o priemonės, kurių imta si, buvo adekvačios. „Unijos inspek tavimas parodė, kad jos veiklos rizika yra gerokai padidėjusi“, – sakė jis.
Ceremonija: premjero pareigas A.Butkevičius oficialiai pradėjo eiti
vakar davęs priesaiką Seime.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Valdžių kaita įvyko Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Šįryt Algirdas Butkevičius pirmą syk įžengs į Vyriausybės rūmus kaip premjeras ir surengs pirmąjį posėdį. Vėliau lankys ministerijas ir pristatys savo komandą. Patvirtinta programa
Naujos valdžios formavimas jau baigtas. Vyriausybės programa Seime patvirtinta, ministrai – pri saikdinti. Visus ketverius kadenci jos metus premjero poste išbuvęs Andrius Kubilius jau apleido ir Vy riausybės rūmus, ir ministro pir mininko rezidenciją Turniškėse. Į premjero kėdę sėda socialde mokratų lyderis A.Butkevičius. Jau šiandien popiet vyks pirma sis šešioliktosios Vyriausybės po sėdis. O ryte A.Butkevičius įžengs į Vyriausybės rūmus Vilniaus cent re kaip visateisis jų šeimininkas. Vakar, išsyk po priesaikų ce remonijos Seime, A.Butkevi čius pradėjo lankyti ministerijas. Premjeras pristato naująją ko mandą, tai jis tęs ir šiandien. Linkės kantrybės
Ar pasveikins su naujomis pa reigomis savo vyrą Janina But kevičienė? „Tikrai nebus nie ko ypatinga, tikrai jis vėlai grįš, kiek žinau. Pasveikinsiu papras tai: palinkėsiu sėkmės darbe, nes
žinau, kad laukia sunkus darbas ir atsakomybė. Palinkėsiu stip rybės ir kantrybės“, – vakar po piet dienraščiui kalbėjo A.Butke vičiaus žmona. Ji jau susitaikė su tuo, kad vyrą namie matys dar rečiau: „Ir dabar nelabai galiu džiaugtis, kad daž nai matau, neabejoju, kad maty siu dar rečiau. Politikų žmonoms tenka su daug kuo susitaikyti.“ Sutaupys iždo pinigų?
Premjeras ir jo žmona lieka gyven ti savo bute Justiniškėse. Į Tur niškes, priešingai nei jo pirmtakas A.Kubilius, Butkevičiai nesikraus tys. J.Butkevičienė sako, kad taip valstybei sutaupys ir pinigų. Esą Vadovybės apsaugos de partamentas (VAD) paaiškino, kad tiesiog nėra kur kraustytis – premjero rezidencija vis dar re montuojama, o namas Turniš kėse, kur gyveno A.Kubilius, naudojamas nebus. „Su vyru išsiaiškinome, kad yra galimybė likti savo bute ir visą lai ką, tai valstybei kainuos daug pi giau. Skaičiau, kad premjero gy venimas Tuirniškėse kainuodavo per mėnesį 10 tūkst. litų. Tad ma no vyras sakė, kad jei liekame sa vo bute, už savo komunalines pa slaugas mokame patys, kaip ir visi žmonės, mums viskas turėtų kai nuoti penkis kartus mažiau“, – tvirtino J.Butkevičienė.
Pasikalbės su ekspremjeru? Tik pradėjęs oficialiai eiti naujo sios Vyriausybės vadovo pareigas A.Butkevičius interviu dienraščiui užsiminė galįs kartais pasitarti ir su ekspremjeru A.Kubiliumi.
– Pirmąsyk eisite premjero pa reigas. Ar jau apsipratote su ap sauga – kad nuolat esate stebi mas VAD kamerų ir pareigūnų? – Per kelias savaites nuo paskyrimo premjeru jau apsipratau, kad nuolat esu lydimas apsaugos darbuotojų. Šito nesureikšminu, dirbu savo dar bą, o šie žmonės dirba savo. – Nusprendėte nesikraustyti į Turniškes, o likti gyventi savo bu te.Gal taip norėjo žmona? O ateity gal savo sprendimą pakeisite? – Dar kartą noriu pabrėžti, šiuo metu susidariusi tokia situacija, jog nėra kur kraustytis, – tai vi sai nepriklauso nuo mano norų. VAD teigimu, iki šiol nesuremon tuota premjerui skirta rezidencija, o apartamentai, kuriuos nuomojo premjerui A.Kubiliui, kiek žinau, nebebus nuomojami. Jei situaci
ja pasikeis, laikysiuosi įstatymais reglamentuotos tvarkos. – Ar kviesitės buvusį premjerą A.Kubilių pasitarti, kuriuos dar bus tęsti, pasikalbėti apie tęsti nius projektus? Kol kas tokios iniciatyvos nei vienas, nei kitas, regis, nerodėte. – Po priesaikos Seime nuoširdžiai pa dėkojau buvusiam premjerui. Tikiuo si, kad vyks konstruktyvus nuomonių keitimasis per posėdžius Seime. Jei kils kokių klausimų, visuomet esu pasi ryžęs bendradarbiauti, jei tas bend radarbiavimas yra naudingas šalies gyventojams, jei tai duos teigiamų re zultatų valstybės valdymui. – Netrukus pirmininkausite pir mam Vyriausybės posėdžiui. Yra jaudulio? Nuo ko pradėsite? – Politinio darbo patirtis jau už grūdino, tačiau, žinoma, norisi, kad pirmasis posėdis ir visi kiti būsimieji sektųsi sklandžiai. Svarbiausias už davinys iki Kalėdų – kitų metų biu džetas, tad pirmajame posėdyje dau giausia dėmesio bus skiriama 2013 m. biudžeto projektui.
8
penktadienis, gruodžio 14, 2012
užribis Siautėjo liepsnos
Daužė šaldyta mėsa
Vežėsi naminės degtinės
Šventojoje kilęs gaisras pali ko šeimą be namų. Gaisro me tu sudegė namo medinė dalis, išgriuvo mūrinė siena. Iš pasta to buvo išnešti 5 dujų balionai. Dėl streso dviem name gyvenu sioms moterims prireikė me dikų pagalbos. Kitas gaisras ki lo Klaipėdoje, kur dviejų aukštų name degė sauna.
Klaipėdos rajono policija į areš tinė uždarė prieš žmoną smur tavusį vyrą. Į ligoninę dėl sumu šimo kreipėsi Klaipėdos raj. Gal čių k. gyventoja. Moteris nuro dė, kad ją namuose šaldytos mėsos gabalu sumušė vyras. Kitą dieną policijos pareigūnai sulaikė neblaivų vyriškį. Pradė tas ikiteisminis tyrimas.
Policijos pareigūnai uosta miestyje sulaikė vyrą, gabenu sį naminę degtinę. Vyras įkliu vo Minijos g. esančiame gara žų masyve. Nidos g. gyvento jo automobilyje „VW Sharan“ policijos patruliai aptiko 20 lit rų į naminę degtinę panašaus skysčio. 52-ejų vairuotojas ap klaustas.
Rajone – detektyvas dėl brakonieriaus Klaipėdos rajono miškuose visą šią savai tę virė brakonieriavimu įtariamo vietos gyventojo ginklo paieškos. Paaiškėjo, kad pirmadienio vakarą medžiotojų sučiup tas brakonierius ginklą pernai buvo atė męs iš kaimyno medžiotojo. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Įsitaisė bokštelyje
Detektyvą primenanti istorija prasi dėjo vėlų gruodžio 10-osios vakarą, kai Klaipėdos rajono Pažvelsio kai mo miške vienas medžiotojų ruošėsi ropštis į savo pastatytą bokštelį. Vyrui į akis kažkas pašvietė pro žektoriumi. „Gerai, kad nešovė. Brakonie rius, supratęs, kad yra aptiktas, net nelipo laipteliais, o iššoko iš bokš telio, kuris yra keturių metrų aukš čio“, – pasakojo Kretingos urėdijos Mikoliškių girininkijos girininkas Romas Mažonas. Šiuose miškuose medžioja me džiotojų būrelis „Žvelsa“. Prieš kiekvieną medžioklę vyrai turi už pildyti dokumentus ir užsirašo, kas kokiame bokštelyje tykos žvėrių. „Medžiotojas telefonu pranešė, kad matė brakonierių mūsų terito rijoje. Jam į pagalbą suskubo ir ki ti medžiotojai. Telefonais buvo su kviesti kone 15 vyrų, kurie apsupo mišką“, – pasakojo girininkas. Slėpėsi paniręs į upelį
Brakonierius nuo medžiotojų mė gino bėgti brisdamas upeliu, kad
Iš medžioklės grįžtantis vyras vidurnaktį buvo užpultas keturių kaukėtų vyriškių. „Iki namų buvo gal pusantro ki lometro. Važiavau per miškelį, stabtelėjau ties vieškelių sankry ža“, – tuomet dienraščiui pasako jo nukentėjusysis. Vos spėjus sustoti medžioto jo automobiliui, užpuolikai san kryžoje atplėšė dureles ir ištempė vairuotoją. Mušamas vyras nespėjo atpažin ti užpuolikų. Atsipeikėjęs medžiotojas išvydo, kad nusikaltėliai pagrobė automo bilyje buvusį medžioklinį šautuvą su optiniu prietaisu, prožektorių, šovinius.
neliktų sniege pėdų. „Kaip už speistas žvėris jis puolė į upę, net mėgino gultis į vandenį, o paniręs kvėpavo tik vos iškišęs burną. Ne norėjo, kad pastebėtų medžioto jai, kurie jį vijosi. Čia viskas buvo kaip tikrame trileryje. Lauke spau dė 7 laipsniai šalčio“, – prisiminė R.Mažonas.
Tai ne pirmas inci dentas šiuose miš kuose. Vietos me džiotojams yra tekę išvysti net brakonie rių į juos atstatytus ginklus.
Vis dėlto medžiotojų būrelio nariai su girininkijos darbuotojais sugebėjo užspausti brakonierių į kampą. „Jį sulaikyti buvo labai sunku, tai fiziškai labai stiprus vyras“, – apie grumtynes pasakojo R.Mažonas. Tačiau, sučiupus bėglį, medžio tojai liko nustebę. Paaiškėjo, kad tai gretimo Rūdaičių kaimo gyvento jas 38-erių Egidijus Skuodas.
Sučiupo antrą kartą
Medžioklė: „Žvelsos“ medžiotojų būrelio vyrams teko medžioti ne lau
kinį žvėrį, o miškuose siautėjusį brako nierių.
Ginklą įmetė į vandenį
Sulaikant vyriškis jau neturėjo šau tuvo ir šovinių, todėl medžiotojai įtarė, kad jis juos išmetė į Trumpės upelį, kuriame mėgino slėptis. Antradienį į įvykio vietą buvo iškviesti antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ narai. Kelias va landas jie tyrė upelio dugną, nors šautuvo jiems nepavyko rasti, ta čiau pareigūnai aptiko 23 brako nieriaus išmestus šovinius. Trečiadienį upelį tyrė Priešgais rinės gelbėjimo tarnybos Gargž dų ugniagesiai. Kone tris valandas gaisrininkai rankomis laužė upe lio pakraščiuose susidariusį ledą ir ieškojo šautuvo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Vyrai kone 200 metrų ėjo upe liu ir tik po trijų valandų rado šau tuvą. Tai nebuvo lengva, nes kiek vieną dugne gulėjusią šaką reikėjo apčiupinėti ir ištraukti. Tačiau vy rai pasistengė ir surado šautuvą“, – pasakojo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas To mas Taučius. Užpuolė kaukėti plėšikai
Anksč iau už vag yst ę teistas E.Skuodas į areštinę uždarytas trims mėnesiams. Paaiškėjo, kad upelyje suras tas šautuvas pernai kaukėtų plėši kų buvo atimtas iš Rūdaičių kaimo gyventojo Jono Antano Viršilos.
Tai ne pirmas incidentas šiuose miškuose. Vietos medžiotojams yra tekę išvysti net brakonierių į juos nukreiptus ginklus. „Prieš metus vijomės brako nierius. Tačiau, pribėgus vienam medžiotojų, brakonierius atstatė ginklą ir pasakė, kad šaus“, – pa sakojo Mikoliškių girininkijos giri ninkas R.Mažonas. Brakonierių pasivijusiam be ginkliam medžiotojui nusikaltėlis liepė apsisukti ir eiti iš kur atėjęs. Kitą brakonierių sučiupę me džiotojai stebėjosi jo kvailumu. „Jis buvo nušovęs briedį ir jį bu vo nufotografavęs mobiliuoju te lefonu. Niekas nebūtų įrodęs, kad tai jis nušovė“, – pasakojo R.Ma žonas. Tas pats brakonierius medžioto jams vėl įkliuvo po metų. „Už briedį jis buvo sumokėjęs baudą. Antrą kartą įkliuvo su nušau tu šernu“, – prisiminė girininkas.
Žvejai jau traškina pirmąjį ledą 1
Jo teigimu, vyrai daž niausiai žvejoja po kelis vienoje vietoje, todėl reikia nepa miršti, kad vieną žmogų išlaiko ir plonesnis ledas. „O keliems reikia mažiausiai 10 centimetrų“, – priminė T.Taučius. Viršininkas tikino, kad ant Ket vergių karjerų jis pirmus žvejus matė jau sekmadienį. „Viduryje telkinio dar buvo atvi ras vanduo, o ledas buvo tik iš kraš tų. Ten jau mačiau besėdintį pir mąjį žvejį“, – kalbėjo T.Taučius. Klaipėdos ugniagesiai vakar su laukė praeivio skambučio, ku ris pranešė, kad neblaivi moteris vaikščioja įlankoje prie Jono kal nelio, kur ledas – vos kelių centi metrų.
Pasak ugniagesių, mėginant pa siekti klaipėdietę, įlūžo specialios gelbėtojų rogės, bet moteris sėk mingai iškelta į krantą. Laukia žvejų antplūdžio
Klaipėdoje taip pat žvejai jau tikri na ledo storį ant Trinyčių tvenkinio ir užutėkyje prie Jono kalnelio. Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas tiki no, kad nežino, kokio storio ledas šiuo metu gali būti ant miesto telkinių. „Žmonės sugeba užlipti ir ant vieno centimetro storio ledo, tik klausimas, kiek jie išbūtų. Mačiau šį rytą, kad Vilhelmo kanalas užša lęs, tačiau tai dar nėra tikras, sau gus ledas. Naktimis tebuvo apie 4
laipsnius šalčio. Tai yra per mažai rimtam ledui formuotis“, – kalbėjo civilinės saugos specialistas. Hidrom eteorol og in ė tarnyba skelbia, kad Kuršių mariose ties Vente ir Nida yra 5–6 cm storio ledas. Tikėtina, kad storesnis gali būti tik prie kranto. Tačiau kol kas čia žvejų nebu vo matyti. Spėjama, kad poledinės žūklės mėgėjai plūstelės į marias jau šį savaitgalį. Kontrolė – tik kitąmet
Kiekviena savivaldybė yra patvir tinusi saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo elgesio taisykles, už jų ne silaikymą gresia baudos. Klaipėdos savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus vedėja Kris
Azartas: uostamiestyje pirmieji žvejai pastebėti ant Trinyčių tvenkinio
ledo ir užutėkyje prie Jono kalnelio.
tina Vintilaitė priminė, kad Ad ministracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę už nesaugų elgesį. „Savivaldybė yra patvirtinu si saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo elgesio taisykles dar 2009 m. Pirmą kartą už tokius pažeidimus numatomas įspėjimas arba bau da nuo 50 iki 200 litų. Prasižengus
Vytauto Liaudanskio nuotr.
antrą kartą, numatoma bauda nuo 200 iki 500 litų“, – aiškino vedėja. Tačiau iki šiol niekas uostamies tyje nekontroliavo, kad šių taisyk lių būtų laikomasi. „Taryba mūsų skyriui buvo su teikusi įgaliojimus tikrinti tik 9 taisyklių laikymąsi. Nuo kitų me tų mes prisiimsime ir šių taisyklių kontrolę“, – pridūrė K.Vintilaitė.
9
penktadienis, gruodĹžio 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,16 %
â&#x20AC;&#x201C;0,03 %
871,4 mln. liÂtĹł
ĹĄiĹł meÂtĹł sausÄŻâ&#x20AC;&#x201C;spalÄŻ suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo tieÂsioÂgiÂniĹł uĹžÂsieÂnio inÂvesÂtiÂciÂjĹł srauÂtas ÄŻ LieÂtuÂvÄ&#x2026;.
R
+3,54 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
DeÂfiÂciÂtas suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo
â&#x201A;Ź
LieÂtuÂvos eiÂnaÂmoÂsios sÄ&#x2026;ÂskaiÂtos deÂfiÂciÂtas ĹĄie met sausÄŻâ&#x20AC;&#x201C;spalÄŻ buÂvo 1,5 mlrd. liÂtĹł, o vien spaÂlÄŻ â&#x20AC;&#x201C; 10,1 mln. liÂtĹł. PaÂlyÂginÂti su rugÂsÄ&#x2014; ju, spaÂlÄŻ eiÂnaÂmoÂsios sÄ&#x2026;ÂskaiÂtos deÂfiÂciÂtas su maÂĹžÄ&#x2014;Âjo 416,8 mln. liÂtĹł, o rugÂsÄ&#x2014;ÂjÄŻ sieÂkÄ&#x2014; 475,8 mln. liÂtĹł. PaÂsak centÂriÂnio banÂko, spaÂlÄŻ deÂfiÂci tui ÄŻtaÂkos tuÂrÄ&#x2014;Âjo kiÂtĹł inÂvesÂtiÂciÂjĹł nuÂteÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmas ir paÂdiÂdÄ&#x2014;ÂjuÂsios ofiÂciaÂlioÂsios tarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2014;s at sarÂgos. Per deĹĄimt mÄ&#x2014;nesiĹł einamosios sÄ&#x2026;skaitos deficitas susidarÄ&#x2014; penktÄ&#x2026; kartÄ&#x2026;.
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,0719 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,2583 JAV doÂleÂris 1 2,6387 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,6829 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9573 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,4410 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,6970 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,6177 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8490
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
ValiutĹł kursai
Ĺ iandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
â&#x20AC;&#x201C;0,5182 % â&#x20AC;&#x201C;0,3860 % â&#x20AC;&#x201C;0,6364 % â&#x20AC;&#x201C;0,3898 % â&#x20AC;&#x201C;0,0544 % â&#x20AC;&#x201C;0,0829 % â&#x20AC;&#x201C;0,1021 % â&#x20AC;&#x201C;0,2131 % +0,0035 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
â&#x20AC;&#x17E;StaÂtoilâ&#x20AC;&#x153;
4,76
4,55
2,49
â&#x20AC;&#x17E;Apoilâ&#x20AC;&#x153;
4,69
4,45
2,46
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
â&#x20AC;&#x17E;Brentâ&#x20AC;&#x153; nafÂta
86,60 dol. uĹž 1 brl. 109,18 dol. uĹž 1 brl.
Lietuvos Respublikos socialinÄ&#x2014;s apsaugos ministerija
Darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti â&#x20AC;&#x201C; palankesnÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;lygos Bet kuris darbingo amĹžiaus Ĺžmogus pripaĹžintĹł, kad turÄ&#x2014;ti darbÄ&#x2026;, o tai reiĹĄkia â&#x20AC;&#x201C; ir stabilias pajamas pragyventi, ĹĄiandien ypaÄ? didelÄ&#x2014; vertybÄ&#x2014;. TaÄ?iau neretai ĹĄiÄ&#x2026; galimybÄ&#x2122; riboja objektyvios aplinkybÄ&#x2014;s, susijusios su ÄŻsipareigojimais ĹĄeimai. JustÄ&#x2014; LabutytÄ&#x2014; PlatesnÄ&#x2014;s galimybÄ&#x2014;s
Lietuvoje apstu ĹĄeimĹł, kuriĹł neÄŻgaliems, sunkiai sergantiems, senyviems ar maĹžameÄ?iams nariams bĹŤtina nuolatinÄ&#x2014; globa. Tad aktyvĹŤs darbingi jĹł artimieji nebegali konkuruoti darbo rinkoje. SocialinÄ&#x2014;s apsaugos ir darbo ministerija, pasitelkusi 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. Ĺ˝mogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł plÄ&#x2014;tros veiksmĹł programos priemonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ eimos ir darbo ÄŻsipareigojimĹł derinimasâ&#x20AC;&#x153;, ĹĄalies gyventojams suteikia galimybes sudÄ&#x2014;tingÄ&#x2026; problemÄ&#x2026; sprÄ&#x2122;sti ne pavieniui. Ĺ ios priemonÄ&#x2014;s tikslas â&#x20AC;&#x201C; sudaryti palankias sÄ&#x2026;lygas darbingo amĹžiaus ekonomiĹĄkai aktyviems asmenims derinti ÄŻsipareigojimus ĹĄeimai ir darbui, skatinti palankiĹł ĹĄeimai darbovieÄ?iĹł kĹŤrimÄ&#x2026;si, motyvuoti, konsultuoti ir suteikti galimybÄ&#x2122; mokytis nedirbantiems asmenims, tarpininkauti juos ÄŻdarbinant. Taip pat didinti tvarĹł moterĹł dalyvavimÄ&#x2026; ir paĹžangÄ&#x2026; uĹžimtumo srityje siekiant maĹžinti segregacijÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l lyties darbo rinkoje. AprÄ&#x2014;pia platĹł spektrÄ&#x2026;
PriemonÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2014; grupÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; asmenys, kurie dÄ&#x2014;l ÄŻsipareigojimĹł ĹĄeimai (priĹžiĹŤri vaikus iki 14 metĹł, neÄŻgaliuosius ar senyvo amĹžiaus ĹĄeimos narius), nedirba ar turi sunkumĹł derindami ÄŻsipareigojimus ĹĄeimai ir darbui ir kuriĹł vidutinÄ&#x2014;s ĹĄeimos pajamos, tenkanÄ?ios vienam ĹĄeimos nariui per mÄ&#x2014;nesÄŻ, yra maĹžesnÄ&#x2014;s uĹž valstybÄ&#x2014;s remiamĹł pajamĹł trigubÄ&#x2026; dydÄŻ. UĹžsibrÄ&#x2014;Ĺžtas uĹžduotis padeda pasiekti ÄŻvairiĹł projektĹł veiklĹł ďŹ nan-
savimas, kaip antai paslaugĹł teikimas minÄ&#x2014;tiems asmenims (vaikĹł prieĹžiĹŤra, neÄŻgaliĹłjĹł ar senyvo amĹžiaus asmenĹł socialinÄ&#x2014; prieĹžiĹŤra ar globa), dÄ&#x2014;l ÄŻsipareigojimĹł ĹĄeimai nedirbanÄ?iĹł asmenĹł motyvavimas, konsultavimas bei mokymas, taip pat ĹĄeimai palankios darbovietÄ&#x2014;s kĹŤrimas (darbdaviĹł, darbuotojĹł, savivaldybiĹł atstovĹł mokymai), ÄŻsipareigojimĹł ĹĄeimai pasidalijimo skatinimo priemonÄ&#x2014;s, projektÄ&#x2026; vykdanÄ?io personalo mokymai, studijos bei tyrimai, kuriĹł reikia ÄŻvairioms priemonÄ&#x2014;s veikloms vykdyti.
vus. NetekÄ&#x2122; darbo jie negali iĹĄmokÄ&#x2014;ti paskolĹł ir uĹžtikrinti tinkamos prieĹžiĹŤros maĹžameÄ?iams ar sergantiems ĹĄeimos nariams.
PaĹĄnekovÄ&#x2014;s teigimu, tyrimas atskleidÄ&#x2014;, kad su ÄŻvairiomis ĹĄeimos bei darbo derinimo problemomis susiduriantiems ĹžmonÄ&#x2014;ms socialiniĹł darbuotojĹł, slaugytojĹł pagalba yra be galo vertinga. Be abejo, kaip ir ÄŻgytos gilesnÄ&#x2014;s artimĹłjĹł slaugos, prieĹžiĹŤros Ĺžinios. J.MatikovienÄ&#x2014; pasidĹžiaugÄ&#x2014;, kad projektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Modernus bendruomeninis ĹĄeimos ir darbo ÄŻsipareigojimĹł derinimasâ&#x20AC;&#x153; ÄŻgyvendinantis Lietuvos â&#x20AC;&#x17E;Caritasâ&#x20AC;&#x153; vietoj planuotĹł 900 asmenĹł tokiÄ&#x2026; pagalbÄ&#x2026; suteikÄ&#x2014; per 1,2 tĹŤkst. ĹžmoniĹł. PaĹĄnekovÄ&#x2014;
neatmetÄ&#x2014;, kad jei sulauktĹł ďŹ nansavimo iĹĄ kitĹł ĹĄaltiniĹł, projektas taptĹł tÄ&#x2122;stinis.
SkaiÄ?iai ir faktai ď Ž â&#x20AC;&#x17E;Ĺ eimos ir darbo ÄŻsipareigojimĹł
derinimoâ&#x20AC;&#x153; priemonei ÄŻgyvendinti skirta 48,7 mln. litĹł (Europos socialinio fondo lÄ&#x2014;ĹĄos â&#x20AC;&#x201C; 35,7 mln. litĹł). ď Ž IĹĄ viso finansavimas skirtas 23
projektams ÄŻgyvendinti. ď Ž Projektai bus ÄŻgyvendinti 2013 m.
Tikslinei projekto grupei labiausiai trĹŤksta bĹŤtent socialiniĹł paslaugĹł. NorÄ&#x2014;tĹł tÄ&#x2122;stinumo
Lietuvos â&#x20AC;&#x17E;Caritasâ&#x20AC;&#x153; pagal ĹĄiÄ&#x2026; priemonÄ&#x2122; nuo 2009-ĹłjĹł sÄ&#x2014;kmingai ÄŻgyvendina projektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Modernus bendruomeninis ĹĄeimos ir darbo ÄŻsipareigojimĹł derinimasâ&#x20AC;&#x153;. Jis vykdomas trimis etapais ir aprÄ&#x2014;pia 26 ĹĄalies vietoves. KitĹł metĹł pradĹžioje pasibaigsianÄ?iam projektui ďŹ nansuoti skirta 8 mln. litĹł. Kaip teigÄ&#x2014; Lietuvos â&#x20AC;&#x17E;Caritoâ&#x20AC;&#x153; Slaugos ir globos namĹł skyriaus vadovÄ&#x2014; JĹŤratÄ&#x2014; MatikovienÄ&#x2014;, tikslinei projekto grupei labiausiai trĹŤksta bĹŤtent socialiniĹł paslaugĹł. Tad praktiniams poreikiams stengiamasi skirti didĹžiÄ&#x2026;jÄ&#x2026; projekto lÄ&#x2014;ĹĄĹł dalÄŻ â&#x20AC;&#x201C; apie 70 proc. viso ďŹ nansavimo. EkonominÄ&#x2014; krizÄ&#x2014; labiausiai palietÄ&#x2014; vidurinio sluoksnio atsto-
ď Ž BendrystÄ&#x2014;: 9VRabc\` Â 0N_VaN`Â&#x2022; `NcN[\_Vb` V_ WĂş TY\O\aV[Vb` RVZ\` [N_Vb` ]NXcVRaĂ&#x203A; Ă&#x; WNbXVĂ&#x2013; NQcR[\ ]\]VRaĂ?
9VRabc\` Â 0N_Va\Â&#x2022; N_PUfc\ [b\a_
10
penktadienis, gruodĹžio 14, 2012
ekonomika
PriÂpaÂĹžiÂno KokiĹł iĹĄmokĹł gali tikÄ&#x2014;tis Ĺžemdirbiai? kalÂtais ArtÄ&#x2014;jant naujam Europos SÄ&#x2026;jungos finanTeisÂmas nuÂsprenÂdÄ&#x2014;, kad daÂliÂji moÂsi faiÂlais poÂrtaÂlo linÂkoÂmaÂni ja.net valÂdyÂtoÂja bendÂroÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;N5â&#x20AC;&#x153; ir jos diÂrekÂtoÂrius KÄ&#x2122;sÂtas ErÂma nas proÂgraÂmiÂnÄ&#x2014;s ÄŻranÂgos milÂĹži nei â&#x20AC;&#x17E;MicÂroÂsoftâ&#x20AC;&#x153; priÂvaÂlo suÂmoÂkÄ&#x2014; ti 130 tĹŤkst. liÂtĹł dÄ&#x2014;l auÂtoÂriĹł tei siĹł paÂĹžeiÂdiÂmo.
VilÂn iaus apyÂgarÂd os teisÂm o sprenÂdiÂmu bendÂroÂvÄ&#x2014; tuÂrÄ&#x2014;s uŞ daÂryÂti ir sveÂtaiÂnÄ&#x2122; linÂkoÂmaÂniÂja. net. K.ErÂmaÂnas kol kas neÂĹžiÂno, ar skĹłs teisÂmo sprenÂdiÂmÄ&#x2026;. ÄŽmoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;N5â&#x20AC;&#x153; ir K.ErÂmaÂnas teis mo praÂĹĄÄ&#x2014; kaip atÂsaÂkoÂvus byÂloÂje ÄŻvarÂdyÂti SeiÂĹĄeÂliĹł saÂloÂse reÂgistÂruo tÄ&#x2026; ÄŻmoÂnÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;ViÂtaÂliÂty InÂterÂnaÂtioÂnal InÂvestÂmentâ&#x20AC;&#x153;, nes â&#x20AC;&#x17E;MicÂroÂsoftâ&#x20AC;&#x153; teiÂkiant ieĹĄÂkiÂnÄŻ 2009 m. bend roÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;N5â&#x20AC;&#x153; jau neÂbeÂbuÂvo poÂrtaÂlo linÂkoÂmaÂniÂja.net saÂviÂninÂkÄ&#x2014;. TaÂÄ?iau teisÂmas nuÂtaÂrÄ&#x2014;, kad ÄŻmoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;N5â&#x20AC;&#x153; ir vieÂninÂteÂlis jos akÂciÂninÂkas K.ErÂmaÂnas tuÂri bĹŤÂ ti atÂsaÂkoÂvai byÂloÂje â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ doÂmeÂnĹł varÂdus reÂgistÂruoÂjanÂÄ?iĹł ÄŻmoÂniĹł paÂteikÂtĹł duoÂmeÂnĹł maÂtyÂti, kad iki pat 2010-ĹłjĹł lapkÂriÂÄ?io por talo linÂkoÂmaÂniÂja.net saÂviÂninÂkas buÂvo ÄŻmoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;N5â&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;MicÂroÂsoftâ&#x20AC;&#x153; nuÂroÂdÄ&#x2014;, kad jos teiÂsiĹł paÂĹžeiÂdiÂmas fikÂsuoÂtas 2009 m. geÂguÂĹžÄ&#x2014;s 28 d., kai antÂstoÂlis konsÂtaÂtaÂvo, jog nauÂdoÂjanÂtis pro graÂma â&#x20AC;&#x17E;utorÂrentâ&#x20AC;&#x153; iĹĄ tinkÂlaÂlaÂpio linÂkoÂmaÂniÂja.net gaÂliÂma atÂsiÂsiĹłs ti komÂpiuÂteÂriĹł proÂgraÂmĹł â&#x20AC;&#x17E;Mic roÂsoft Of ÂfiÂce 2007â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;MicÂroÂsoft Of ÂfiÂce 2007 EnÂterpÂriÂseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Mic roÂsoft Of ÂfiÂce 2003 Proâ&#x20AC;&#x153; ir kiÂtĹł. â&#x20AC;&#x17E;MicÂroÂsoftâ&#x20AC;&#x153; dar 2009 m. kreiÂpÄ&#x2014;Âsi ÄŻ teisÂmÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l komÂpenÂsa ciÂjos uĹž paÂĹžeisÂtas auÂtoÂriaus tei ses ir sieÂkÄ&#x2014; priÂsiÂteisÂti 130 tĹŤkst. liÂtĹł bei paÂlĹŤÂkaÂnas. ProgÂraÂmiÂnÄ&#x2014;s ÄŻranÂgos plaÂtinÂtoÂjus ir gaÂminÂto jus vieÂniÂjanÂti tarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2014; aso ciaÂciÂja BSA tuoÂmet teiÂgÄ&#x2014;, kad tai yra beÂpreÂceÂdenÂtÄ&#x2014; byÂla. VilÂniaus apyÂgarÂdos teisÂmas 2010-ĹłjĹł sauÂsÄŻ buÂvo areĹĄÂta vÄ&#x2122;s 130 tĹŤkst. liÂtĹł verÂtÄ&#x2014;s ÄŻmo nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;N5â&#x20AC;&#x153; turÂto ir ÄŻpaÂreiÂgoÂjo nu traukÂti tarÂpiÂninÂkaÂviÂmo paÂslauÂgÄ&#x2026; treÂtieÂsiems asÂmeÂnims. K.ErÂma nas teiÂgÄ&#x2014;, kad nuo to laiÂko ÄŻmo nÄ&#x2014;s veikÂla buÂvo suÂstabÂdyÂta. 2009 m. lieÂpos paÂbaiÂgoÂje su grieĹžÂtiÂnus AdÂmiÂnistÂraÂciÂniĹł tei sÄ&#x2014;s paÂĹžeiÂdiÂmĹł koÂdekÂsÄ&#x2026; uĹž piÂra taÂviÂmÄ&#x2026; LieÂtuÂvoÂje gaÂliÂma bausÂti ne tik sveÂtiÂmĹł kĹŤÂriÂniĹł plaÂtinÂto jus, bet ir juos atÂsiÂsiunÂtuÂsius as meÂnis. â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153;, BNS inf.
siniam 2014â&#x20AC;&#x201C;2020 m. laikotarpiui teikiami siĹŤlymai dÄ&#x2014;l tiesioginiĹł iĹĄmokĹł reglamento. Sutariama, kad tiesioginÄ&#x2014;s iĹĄmokos iĹĄliks, taÄ?iau laukia daug permainĹł.
Saulius Tvirbutas Keisis schemos
Pasak Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos TiesioginiĹł iĹĄmokĹł skyriaus vyriausiojo specialisto AuĹĄriaus KuÄ?insko, kol kas tiesioginiĹł iĹĄmokĹł reglamentavimas naujuoju laikotarpiu yra derybĹł stadijos. â&#x20AC;&#x17E;SiĹŤloma tvarka dar gali keistis vykstant derybomsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino jis. Vis dÄ&#x2014;lto jau galima numatyti kai kurias svarbiausias gaires, kurios dominuos formuojant tiesioginiĹł iĹĄmokĹł tvarkÄ&#x2026;, kai yra rengiama bendrosios ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio politikos reforma. â&#x20AC;&#x17E;Vietoj dabartiniu laikotarpiu, 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m., taikomĹł schemĹł bus privalomos bazinÄ&#x2014;s iĹĄmokos valstybÄ&#x2014;ms ES narÄ&#x2014;ms. Taip pat iĹĄmokos uĹž klimatui ir aplinkai naudingÄ&#x2026; ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio veiklÄ&#x2026; (â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝alinimasâ&#x20AC;&#x153;), jaunĹłjĹł ĹŤkininkĹł ir smulkiĹłjĹł ĹŤkininkĹł schemos bei neprivalomos (valstybÄ&#x2014;s narÄ&#x2014;s gali savanoriĹĄkai pasirinkti, ar jas taikyti, ar ne) su gamyba susietos paramos ir paramos vietovÄ&#x2014;se, kuriose esama gamtiniĹł kliĹŤÄ?iĹł, schemosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo specialistas. Atitinkamai pagal Europos Komi si jos nu sta ty tas mak si malias kiekvienos schemos ribas ir valstybiĹł nariĹł ĹŤkininkĹł poreikius bus paskirstytas visas valstybei narei gaunamas tiesioginiĹł iĹĄmokĹł vokas. Bendrieji reikalavimai
Diskutuojant ir formuojant naujas iĹĄmokĹł schemas pradÄ&#x2014;tas naudoti â&#x20AC;&#x17E;aktyvaus ĹŤkininkoâ&#x20AC;&#x153; terminas. Aktyvus ĹŤkininkas yra asmuo arba asmenĹł grupÄ&#x2014;, kuriĹł ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2122; sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos bĹŤklÄ&#x2014;s natĹŤraliai laikoma ĹžemÄ&#x2014; ir kurie toje ĹžemÄ&#x2014;je vykdo minimaliÄ&#x2026; ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio veiklÄ&#x2026;. SiĹŤloma, kad tik jie nuo 2014 m. gautĹł tiesiogines iĹĄmokas. Paramos galÄ&#x2014;s sulaukti tie Ĺžemdirbiai, kuriĹł deklaruotas plotas, uĹž kurÄŻ praĹĄoma tiesioginÄ&#x2014;s paramos, bus ne maĹžesnis kaip 1 ha. Tokia pati sÄ&#x2026;lyga yra ir dabartiniu laikotarpiu. IĹĄmokas bus galima nuomoti ir pirkti
â&#x20AC;&#x17E;Shutterstockâ&#x20AC;&#x153; nuotr.
â&#x20AC;&#x17E;Vienas pagrindiniĹł bazinÄ&#x2014;s iĹĄmokos schemos elementĹł yra tai, kad vietoj su plotu susietos tiesioginÄ&#x2014;s paramos pirmaisiais schemos taikymo metais bus skirtos teisÄ&#x2014;s ÄŻ iĹĄmokas, kuriĹł ĹŤkininkai turÄ&#x2014;s praĹĄyti paraiĹĄkoje, deklaruodami savo ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio naudmenasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; A.KuÄ?inskas. Ĺ iĹł teisiĹł ÄŻ iĹĄmokas skaiÄ?ius iĹĄreiĹĄkiamas hektarais. 2014 m. paskirtos teisÄ&#x2014;s ÄŻ iĹĄmokas ĹŤkininkams bus visam 2014â&#x20AC;&#x201C;2020 m. laikotarpiui. VÄ&#x2014;lesniais metais ĹŤkininkai gauti teises ÄŻ iĹĄmokas galÄ&#x2014;s iĹĄ Nacio-
nalinio rezervo arba pirkdami ar iĹĄsinuomodami iĹĄ kitĹł ĹŤkininkĹł. Be to, pirkti ar parduoti teises ÄŻ iĹĄmokas bus galima ir su Ĺžeme, ir be jos, taÄ?iau iĹĄsinuomoti teisÄ&#x2122; ÄŻ iĹĄmokas ĹŤkininkas galÄ&#x2014;s tik su atitinkanÄ?iu teisiĹł ÄŻ iĹĄmokas skaiÄ?iĹł ĹžemÄ&#x2014;s plotu. TeisiĹł ÄŻ iĹĄmokas vertÄ&#x2014; kiekvienais atitinkamais metais bus apskai Ä?iuo ja ma ba zi nÄ&#x2014;s iĹĄ mo kos schemos vokÄ&#x2026; padalijant iĹĄ 2014 m. pri skirtĹł tei siĹł ÄŻ iĹĄ mokas, ÄŻskaitant ir teises ÄŻ iĹĄmokas, skirtas iĹĄ Nacionalinio rezervo. Kadangi ne visais bĹŤsimojo tiesioginiĹł iĹĄmokĹł mokÄ&#x2014;jimo laikotarpio metais tiesioginiĹł iĹĄmokĹł vokas bus vienodas, dÄ&#x2014;l to teisiĹł ÄŻ iĹĄmokas vertÄ&#x2014;s skirsis. TeisiĹł ÄŻ iĹĄmokas naudojimas
2014 m. gau tos tei sÄ&#x2014;s ÄŻ iĹĄ mo kas bus automatiĹĄkai aktyvuotos. â&#x20AC;&#x17E;O vÄ&#x2014;lesniais paraiĹĄkĹł teikimo metais ĹŤki nin kai savo pa raiĹĄ ko je tu rÄ&#x2014;s su sie ti iĹĄ mo kas su ati tinka mu tin ka mĹł pa ra mai hek tarĹł skai Ä?iu mi. Svarbu pa mi nÄ&#x2014; ti, kad ĹŤkininkas negalÄ&#x2014;s aktyvuoti daugiau teisiĹł ÄŻ iĹĄmokas negu turi tinkamĹł paramai hektarĹł, o dvejus metus iĹĄ eilÄ&#x2014;s neaktyvuotĹł tei siĹł ÄŻ iĹĄ mo kas su ma grÄŻĹžta ÄŻ na cio na li nÄŻ rezervÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; A.KuÄ?inskas.
IĹĄ ĹžemdirbiĹł bus reikalaujama savo valdose turÄ&#x2014;ti ne maĹžiau kaip 7 proc. ekologiniu poĹžiĹŤriu svarbiĹł vietoviĹł.
Nacionalinis rezervas
Kiekviena valstybÄ&#x2014; narÄ&#x2014; privalÄ&#x2014;s sudaryti nacionalinÄŻ rezervÄ&#x2026; ĹŤkininkams gauti teises ÄŻ iĹĄmokas. â&#x20AC;&#x17E;Svarbu paminÄ&#x2014;ti, kad ĹĄis nacionalinis rezervas bus sudarytas ne iĹĄ nacionaliniĹł lÄ&#x2014;ĹĄĹł, o iĹĄ ES tiesioginÄ&#x2014;ms iĹĄmokoms skiriamos voko dalies ir sudarys iki 3 proc. bazinÄ&#x2014;s iĹĄmokos voko daliesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino A.KuÄ?inskas. Teikti paraiĹĄkas ir gauti teisÄ&#x2122; ÄŻ iĹĄmokas iĹĄ nacionalinio rezervo galÄ&#x2014;s jaunieji ir pradedantieji ĹŤkininkai, taip pat ĹŤkininkai, kurie pradÄ&#x2014;tĹł vykdyti ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio veiklÄ&#x2026; apleistoje ir 2014 m. teisÄ&#x2014;s ÄŻ iĹĄmokÄ&#x2026; negavusioje ĹžemÄ&#x2014;je. Be to, rezerve esanÄ?ios lÄ&#x2014;ĹĄos bĹŤtĹł naudojamos padengiant metinius smulkiĹłjĹł ir jaunĹłjĹł ĹŤkininkĹł poreikius, didinant einamĹłjĹł metĹł teisÄ&#x2014;s ÄŻ iĹĄmokÄ&#x2026; vertÄ&#x2122;. Nacionalinis rezervas bĹŤtĹł papildomas teisÄ&#x2014;mis ÄŻ iĹĄmokas (pinigais), kurios susidaro ĹŤkininkui dvejus metus iĹĄ eilÄ&#x2014;s neatitinkant
ď Ž TaisyklÄ&#x2014;s: . 8bĂ&#x2DC;V[`XN` ]N`aROĂ&#x203A;W\ XNQ [b\ ! Z XRVaĂ&#x203A;`V aVR`V\TV[VĂş
V Z\XĂş Z\XĂ&#x203A;WVZ\ aNV`fXYĂ&#x203A;`
vadinamojo aktyvaus ĹŤkininko reikalavimo, dvejus metus iĹĄ eilÄ&#x2014;s nepanaudotomis teisÄ&#x2014;mis ÄŻ iĹĄmokas, savanoriĹĄkai grÄ&#x2026;Ĺžintomis teisÄ&#x2014;mis ÄŻ iĹĄmokas, nepanaudotomis lÄ&#x2014;ĹĄomis pagal jaunĹłjĹł ĹŤkininkĹł schemÄ&#x2026; bei tais metais neaktyvuotomis teisÄ&#x2014;mis ÄŻ iĹĄmokas ÄŻskaitant ir â&#x20AC;&#x17E;Ĺžalinimoâ&#x20AC;&#x153; iĹĄmokÄ&#x2026;. DÄ&#x2014;mesys aplinkosaugai
Beveik neabejojama, kad naujoje Bendroje ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio politikoje bus daug dÄ&#x2014;mesio aplinkosaugai, vadinamajai Ĺžaliajai Ĺžemdirbystei. SiĹŤloma net 30 proc. iĹĄmokĹł iĹĄ viso TiesioginiĹł iĹĄmokĹł voko valstybÄ&#x2014;ms skirti â&#x20AC;&#x17E;Ĺžalinimuiâ&#x20AC;&#x153;. Tai reikalavimĹł rinkinys Ĺžemdirbiams. ĹŞkininkĹł ariamoje ĹžemÄ&#x2014;je turÄ&#x2014;s bĹŤti auginami bent trys skirtingi pasÄ&#x2014;liai. Pagrindinis â&#x20AC;&#x201C; ne daugiau kaip 70 proc., du pagrindiniai pasÄ&#x2014;liai turÄ&#x2014;s sudaryti ne daugiau 95 proc. ariamos ĹžemÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Svarbu paminÄ&#x2014;ti, kad, pavyzdĹžiui, Ĺžieminiai ir vasariniai kvieÄ?iai bĹŤtĹł laikomi skirtingais pasÄ&#x2014;liaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; A.KuÄ?inskas. IĹĄ ĹžemdirbiĹł bus reikalaujama savo valdose turÄ&#x2014;ti ne maĹžiau kaip 7 proc. ekologiniu poĹžiĹŤriu svarbiĹł vietoviĹł. Jomis negalÄ&#x2014;s bĹŤti daugiametÄ&#x2014;s pievos ir ganyklos. â&#x20AC;&#x17E;EkologiĹĄkai svarbiomis vietovÄ&#x2014;mis galÄ&#x2014;tĹł bĹŤti pĹŤdymai, apsauginÄ&#x2014;s juostos, kuriuose nenaudojamos trÄ&#x2026;ĹĄos ir pesticidai, kraĹĄtovaizdĹžio elementai ir kitos vietovÄ&#x2014;s, objektai, turintys aukĹĄtÄ&#x2026; aplinkosauginÄ&#x2122; vertÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino A.KuÄ?inskas. Ĺ iuo metu Briuselyje ÄŻvairiuose posÄ&#x2014;dĹžiuose intensyviai diskutuojama, kokie dar gali bĹŤti kiti elementai ir ypaÄ? kokios turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti kraĹĄtovaizdĹžio savybÄ&#x2014;s. Ĺ˝emdirbiams gali bĹŤti keliamas reikalavimas iĹĄlaikyti daugiametes ganyklas ir pievas. JĹł nebus galima arti, iĹĄskyrus atvejus, kai po ganyklos ar pievos yra atsÄ&#x2014;jama nauja ĹžolÄ&#x2014;. IĹĄmokos jauniesiems ĹŤkininkams
Jauniesiems ĹŤkininkams Ĺžadama skirti 2 proc. iĹĄmokĹł voko. IĹĄmokÄ&#x2026; galÄ&#x2014;s gauti ďŹ ziniai asmenys, kurie ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio valdÄ&#x2026; kaip valdos valdytojai kuria pirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; arba kurie tokiÄ&#x2026; valdÄ&#x2026; jau ÄŻkĹŤrÄ&#x2014; per penke-
.ba\_VNb` [b\a_
rius metus iki pirmosios paraiĹĄkos pagal bazinÄ&#x2014;s iĹĄmokos schemÄ&#x2026; pateikimo dienos ir paraiĹĄkos pagal bazinÄ&#x2014;s iĹĄmokos schemÄ&#x2026; teikimo metais. Jaunieji ĹŤkininkai gali bĹŤti ne vyresni nei 40 metĹł amĹžiaus. Svarbu pa mi nÄ&#x2014; ti, kad iĹĄ moka kiekvienam ĹŤkininkui skiriama ne il ges niam kaip pen ke riĹł metĹł laikotarpiui. Tas laikotarpis sumaĹžinamas metĹł, praÄ&#x2014;jusiĹł nuo ÄŻsikĹŤrimo iki pirmosios paraiĹĄkos pateikimo, skai Ä?iumi, o ĹŤkininkams ĹĄi iĹĄmoka skiriama kasmet, kai jis aktyvuoja teises ÄŻ iĹĄmokas. SavanoriĹĄkoji susietoji parama
SavanoriĹĄkai susietai paramai ketinama skirti 10 proc. voko. Ji gali bĹŤti teikiama tik tiems valstybÄ&#x2014;s narÄ&#x2014;s sektoriams arba tiems regionams, kurie yra ypaÄ? svarbĹŤs dÄ&#x2014;l ekonominiĹł ir (arba) socialiniĹł, ir (arba) aplinkosaugos prieĹžasÄ?iĹł, ir patiriama tam tikrĹł sunkumĹł. Susietoji parama gali bĹŤti skiriama tiek, kiek reikia siekiant paskatinti iĹĄlaikyti dabartinÄŻ gamybos lygÄŻ. 5 proc. iĹĄmokĹł numatyta uĹž plotus, kuriuose esama gamtiniĹł kliĹŤÄ?iĹł. ValstybÄ&#x2014;s narÄ&#x2014;s gali skirti iĹĄmokÄ&#x2026; ĹŤkininkams, kurie turi teisÄ&#x2122; ÄŻ iĹĄmokÄ&#x2026; ir kuriĹł visa valda arba jos dalis yra plotuose, kuriuose esama gamtiniĹł kliĹŤÄ?iĹł. SmulkiĹł jĹł ĹŤkininkĹł schema
Smulkiesiems ĹŤkininkams bus taikoma atskira schema. Ji yra privaloma taikyti visose ES ĹĄalyse, taÄ?iau ĹŤkininkai patys renksis, dalyvauti joje ar ne. Norintieji dalyvauti schemoje turi turÄ&#x2014;ti teises ÄŻ iĹĄmokas ir iĹĄlaikyti turimĹł teisiĹł ÄŻ iĹĄmokas skaiÄ?iĹł, atitinkantÄŻ ha skaiÄ?iĹł. SmulkiĹłjĹł ĹŤkininkĹł schemoje norintys dalyvauti ĹŤkininkai paraiĹĄkÄ&#x2026; pateikia iki 2014 m. spalio 15 d., vÄ&#x2014;liau ĹŤkininkai prie ĹĄios schemos negalÄ&#x2014;s prisijungti, taÄ?iau galÄ&#x2014;s bet kada pasitraukti, o iĹĄmokÄ&#x2026; nustatys valstybÄ&#x2014; narÄ&#x2014;, bet ji negalÄ&#x2014;s virĹĄyti 1 000 eurĹł vienam ĹŤkiui. Parengta bendradarbiaujant su Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerija UĹžs. 1056145
11
penktADIENIS, gruodžio 14, 2012
pasaulis Atsistojo ant kojų
Istorinis susitarimas
Praranda kontrolę
Graikijos premjeras Antonis Samaras vakar sveikino ilgai lauktą ES finansinės pagal bos išmoką Atėnams ir sakė, kad Graikija atsistojo ant ko jų, o jos žmonių aukos nebu vo veltui. 17 euro zonos ša lių ministrai susitarė nedels dami skirti pirmąją eilinės iš mokos dalį – 34,3 mlrd. eurų.
ES finansų ministrai vakar patvirtino susitarimą sukurti vieną bendrą bankų priežiū ros instituciją, kuri prižiūrės 200 stambiausių bankų ir tu rės įgaliojimus uždaryti kre ditorius visoje euro zonoje. Istoriniu vadinamas susita rimas buvo sudarytas po 14 valandų derybų.
Rusijos užsienio reikalų vice ministras Michailas Bogda novas vakar pripažino, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas praranda ša lies kontrolę. Pareigūnas pri dūrė, kad net opozicijos per galės atveju konfliktas Siri joje tęsis ilgai ir pareikalaus dar daugiau aukų.
Kate slaugytoja rasta pasikorusi Slaugytoja, atsakiusi į Australijos radijo stoties vedėjų skambutį li goninėje, kur buvo gydoma nėš čia princo Williamo žmona Catherine, buvo rasta pasikorusi sa vo kambaryje.
Muštynės: opozicijai apkaltinus valdančiuosius balsuojant už posėdyje nedalyvaujančius kolegas, deputa
tai paleido į darbą kumščius, ėmė spardyti ir netgi smaugti vieni kitus.
AFP nuotr.
Deputatai balsavo kumščiais Susimušę ir apsispardę kojomis naujos kadencijos Ukrainos parlamentarai vakar visgi išrinko Aukščiausiosios Rados ir vy riausybės pirmininkus. Šturmavo tribūną
Prezidento Viktoro Janukovyčiaus vadovaujama Regionų partija po spalio rinkimų, kuriuos Vakarai vadino nesąžiningais, vakar nedi dele persvara užsitikrino daugumą Aukščiausiojoje Radoje. Jos pirmi ninku išrinktas Regionų partijos atstovas Volodymyras Rybakas, o vyriausybės vadovu – iki šiol šias pareigas ėjęs Mykola Azarovas. Antrą dieną iš eilės naujai iš rinktame parlamente į darbą bu vo paleisti kumščiai. Konfliktas kilo opozicijos partijoms „Tėvy nė“ ir „Laisvė“ apkaltinus kole gas iš Regionų partijos balsuojant už posėdyje nedalyvaujančius savo frakcijos narius. Po neilgų barnių opozicija puolė šturmuoti tribūną, bet valdantieji davė atkirtį. Užvi rė muštynės, priešininkai spardė ir smaugė vieni kitus. V.Klyčko pasigailės kolegų
Muštynių dalyvių laimė, kad juose nedalyvavo žinomas boksininkas, partijos „Udar“ lyderis Vitalijus Klyčko. Jis vėliau sakė, kad kumš čių į darbą nepaleis, nors jo par tija palaiko tribūnos blokadą, nes valdantieji nesilaiko reglamento ir laužo susitarimus. „Jungtinėse Valstijose boksinin kų kumščiai prilyginami ginklams. O pasaulio čempiono kumščius ga
lima pavadinti branduoliniu gink lu. Manau, šio ginklo mes kol kas nesiimsime“, – sakė V.Klyčko. Pirmasis naujos Aukščiausio sios Rados posėdis irgi neapsiėjo be muštynių, du deputatai buvo jėga išgrūsti iš posėdžių salės.
Žmonės tikėjo, kad M.Azarovas įvykdys ekonomines refor mas ir tikrai padidins tautos gerovę. Bet vil tys neišsipildė. Ukrainos parlamentarai dažnai sprendžia konfliktus kumščiais – tiek svarstydami itin aštrius klau simus, tiek dėl smulkių dingsčių. Ypač nuožmios kovos parlamen te vyko vasarą, kai buvo svarstomas įstatymas dėl rusų kalbos statuso. Tuomet per muštynes opozicijos deputatui Andrejui Parubui buvo sulaužyti šonkauliai. M.Azarovas nuvylė ukrainiečius
Nors kai kurie politologai premje ro kėdę prognozavo Ukrainos na cionalinio banko vadovui Sergejui Arbuzovui, turinčiam artimų ryšių su prezidento V.Janukovyčiaus šei
ma, pastarasis visgi nusprendė pa likti šiame poste M.Azarovą. Jo pirmą dvejų su puse metų ka denciją ekspertai vertina prastai. Tai patvirtina ir Oleksandro Ra zumkovo centro atliktos apklausos. 2010 m. pavasarį, kai M.Azarovas tik pradėjo eiti ministro pirminin ko pareigas, jo ir jo komandos dar bą palankiai vertino 54 proc. gy ventojų. „Tuomet žmonės tikėjo, kad M.Azarovas įvykdys ekonomines reformas ir tikrai padidins tautos gerovę. Bet viltys neišsipildė“, – teigė O.Razumkovo centro vado vas Andrejus Byčenka. Šiandien beveik pusė ukrainiečių nepasitiki vyriausybe ir nepritaria jos kursui. Pasak A.Byčenkos, tokio reitin gų smukimo vyriausybė nebuvo patyrusi net antrojo Ukrainos pre zidento Leonido Kučmos valdymo laikais. Anot ekonomisto Ildaro Gazizu lino, M.Azarovą galima kritikuoti ir už biudžeto deficitą, ir už spaudi mą verslininkams, ir už susitarimų su Tarptautiniu valiutos fondu ne buvimą, ir už Ukrainai nenaudin gas dujų sutartis su Rusija, kurios taip ir nebuvo peržiūrėtos. Kitaip tariant, už tą patį, už ką M.Azaro vas kritikavo savo pirmtakus. BNS, newsru.com, „Deutsche Welle“ inf.
Tokį faktą vakar išgirdo tyrimą atliekantys pareigūnai. 46 metų Jacintha Saldanha, dviejų vaikų motina, praėjusį penktadienį buvo rasta slaugytojų patalpose netoli Karaliaus Eduar do VII ligoninės Londono centre. Ant vieno moters riešo buvo su žalojimų, be to, prieš mirtį ji pa liko tris raštelius. Detektyvas vyresnysis inspek torius Jamesas Harmanas prane šė: „J.Saldanhą rado kolega ir ap saugos darbuotojas. Deja, ji buvo rasta pasikorusi. Sužeidimų bu vo ir ant jos riešo. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba. Šiuo metu jokių įtartinų aplin kybių nėra.“ Du rašteliai buvo rasti jos kam baryje, o dar vienas – tarp jos daiktų, kaip sakė J.Harmanas ty rėjams Vestminsterio korone rio teisme. Raštelių turinio jis neatskleidė. J.Saldanha atsiliepė į skambutį, kai Mel Greig ir Michaelas Chris tianas iš Sidnėjaus radijo stoties „2Day FM“ apsimetė karalie ne Elžbieta II ir princu Charlesu, nes ankstyvą rytą dar nebuvo jo kio registratoriaus. Slaugytoja sujungė juos su ko lega ir šis atskleidė detales apie besilaukiančios Kate gydymą dėl itin stipraus rytinio pykinimo. J.Saldanhos savižudybė sulau kė didelio atgarsio visuomenė je. Trečiadienį kalbėdamas par
lamente Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė užuojau tą mirusiosios šeimai ir pasakė, kad iš šios tragedijos derėtų pa simokyti. „Ji labai mylėjo savo darbą ir iš gyveno dėl savo pacientų būklės, o tai, kas įvyko, yra tikra tragedi ja“, – sakė vyriausybės vadovas.
Davidas Cameronas:
Ji labai mylėjo sa vo darbą ir išgyve no dėl savo pacien tų būklės, o tai, kas įvyko, yra tikra tra gedija.
Ats isveik in im o cerem on ija įvyks rytoj Vestminsterio kated roje. Australijos komunikacijos ir žiniasklaidos valdyba pradėjo at skirą radijos stoties „2Day FM“ ir jos laidų vedėjų veiklos tyrimą. Pareigūnai patikrins, ar buvo lai komasi radijo transliavimo tai syklių ir licencijos sąlygų. Radijo stotį valdanti bendrovė „Southern Cross Austereo“ pa reiškė, kad visos iki Naujųjų me tų gautos reklamos pajamos bus skirtos J.Saldanhos šeimos pagal bos fondui. Laid ų ved ėjai M.Greig ir M.Christianas anksčiau sakė, kad yra tiesiog sugniuždyti dėl slau gytojos mirties. BNS, BBC inf.
Paslaptis: pareigūnai rado tris J.Saldanhos paliktus raštelius, bet
jų turinio neatskleidė.
AFP nuotr.
12
penktadienis, gruodžio 14, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Šviesus pasaulio pabaigos scenarijus Astrologams ir pranašams aptarinėjant, kaip atrodys gruodžio 21-ąją neva įvyksianti mūsų planetos apokalipsė, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras paskelbė akciją „Mums pasaulio pabaiga nebaisi“. Bilietai – kone perpus pigiau
Šis šūkis lydi naujo teatro repertuaro pristatymą ir didįjį bilietų į Muzikinio teatro renginius išpardavimą. Kone perpus pigesniais bilietais į visus 2013 m. pavasario repertuaro renginius teatro kasose ir internete bus prekiaujama gruodžio 20-ąją, likus dienai iki „pasaulio pabaigos“. „Pasaulio pabaigos pranašystė šiandien gana dažnai aptariama ir įvairiai interpretuojama. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre šiuo metu pats darbymetis, todėl mums priimtina tik optimistinė pasaulio pabaigos versija, susijusi su naujos, sėkmingos eros pradžia“, – šmaikštavo teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. Jo teigimu, po Naujųjų Klaipėdos muzikinio teatro repertuaras pasipildys įspūdingais sceniniais įvykiais, tarp jų – ir teatro premjera. „Norime sudaryti galimybę šiuos renginius stebėti ne tik nuolatiniams teatro lankytojams, bet ir kitiems, galbūt naujiems mūsų gerbėjams. Taip gimė gruodžio 20-osios iniciatyva“, – aiškino teatro vadovas. Įvairiausių renginių ateinantį pavasarį Muzikinio teatro scenoje iš tiesų nestigs. Vasario mėnesį žiūrovams ruošiama latvių kompozitoriaus Zigmaro Liepinio muzikinės dramos „Adata“ premjera. Publikai bus pristatyta atnaujinta J.Strausso operetė „Šikšnosparnis“, naujos simfoninės programos, įvairūs kameriniai projektai. Didelio populiarumo sulaukę miuziklai „Velnio nuotaka“ bei „Smuikininkas ant stogo“ taip pat išliks dažni teatro repertuare. Mažųjų teatro lankytojų kone kiekvieną savaitgalį lauks spektakliai vaikams. Rengiasi sensacingai premjerai
Vasario 9 ir 10 dienomis Klaipėdos muzikinis teatras publiką pakvies į vieno ryškiausių šiuolaikinių latvių kompozitorių Z.Liepinio muzikinę dramą „Adata“. Andros Manfeldės romano motyvais sukurta „Adata“ – tai kūrinys apie žmones, kuriuos kasdien matome savo mieste, rajone ar gatvėje. Šios muzikinės istorijos centre – jauna mergina Krista, kuri dėl įvairių aplinkybių patekusi į gyvenimo purvą, skęsta jame iki pat dugno. Spektaklyje paliečiamos narkomanijos, alkoholizmo, asmenybės degradacijos, nesugebėjimo keisti ir keistis temos.
„Z.Liepinio muzikinė drama „Adata“ – tai ekstravagantiško susinaikinimo istorija, – pasakojo spektaklio režisierius R.Kaubrys. – Kiekvieną dainą-monologą čia galima pavadinti noru persižegnoti žodžiais. Tai rekviem svajonei“. 2007-aisiais Z.Liepinio „Adata“ su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šį kūrinį, kuris Latvijoje buvo vadinamas rokopera, kompozitorius pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą. Prie tokio įvertinimo,
Atnaujins: „Šikšnosparnis“ į sceną sugrįš patobulintas ir su kitais atlikėjais.
Ramūnas Kaubrys:
Mums priimtina tik optimistinė pasaulio pabaigos versija, susijusi su naujos, sėkmingos eros pradžia.
pasak Z.Liepinio, žymiai prisidėjo spektaklio statytojai iš Klaipėdos ir Vilniaus – režisierius R.Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė. Klaipėdos muzikiniame teatre Z.Liepinio „Adatą“ stato irgi jie. Kūrybinę grupę dar papildė spektaklio muzikos vadovė Kristina Jatautaitė, vaizdo projekcijų autorius Paulius Juodzevičius bei garso režisierius Kristijonas Lučinskas. Repertuaras gausus naujienų
2013-ųjų pavasarį Klaipėdos muzikinio teatro repertuare muzikos ir teatro gerbėjų laukia ir daugiau intriguojančių renginių. Jau sausio 15-ąją simfoninę programą, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms, klausytojams dovanos Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras. Įpras-
Premjera: taip atrodė „Adata“, 2007-aisiais su milžinišku
pasisekimu nuskambėjusi Rygos nacionaliniame teatre.
Populiari: puikiai publikos įvertinta šiemetė „Velnio
nuotaka“ bus rodoma ir kitąmet.
Legendinis: „Smuikininkas ant stogo“ išliks kitų metų re- Vaikams: „Verpalų pasakas“ teatro artistės seks
pertuare kaip vienas sėkmingiausių teatro spektaklių.
mindami koncerto idėją – skirtingų laikmečių ir kartų integralumą, ją pristatys Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro iniciatorius ir meno vadovas Stanislavas Domarkas bei Klaipėdos muzikinio teatro orkestro vyriausiasis dirigentas Dainius Pavilionis. Vasario 14-ąją teatras žiūrovų lauks teatralizuotame koncerte „Sapnai apie Brodvėjų“. Jame Klaipėdos muzikinio teatro solistams, choro dainininkams ir baleto šokėjams talkins charizmatiškoji miuziklų aktorė iš Švedijos Annelie Virkberg. Drauge švęsti Tarptautinę teatro dieną publiką pakvies dar viena iki
jauniausiai publikai.
šiol negirdėta instrumentinės muzikos programa. Kovo 24-ąją teatro scenoje aidės Lietuvos kariuomenės orkestro atliekama „Kino muzika“. Balandžio 5-ąją įvyks pirmasis atnaujintos J.Strausso operetės „Šikšnosparnis“ spektaklis. Įvertinti į teatro repertuarą sugrįžusį patobulintą ir naujais atlikėjais papildytą operetės pastatymą publika pavasarį turės galimybę keturis vakarus. Balandžio 28-ąją naują šokių projektą žiūrovams pristatys teatro baleto trupė. Į repertuarą sugrįš ir vienas įspūdingiausių trupės šo-
Klaipėdos muzikinio teatro nuotr.
kio spektaklių – „Kruvinos vestuvės“ pagal Ástoro Piazzollos muziką. Uostamiestyje parodytas gegužės 11-ąją, jau birželį spektaklis iškeliaus į gastroles Ukrainoje. Nuo gegužės 21-osios iki birželio 1-osios Klaipėdos muzikiniame teatre jau 18-ąjį kartą vyks tradicinis Jaunųjų talentų festivalis. Jo metu, kaip žadėjo rengėjai, po ilgos pertraukos į teatro sceną sugrįš bendras talentingiausių uostamiesčio muzikos mokyklų moksleivių bei Klaipėdos muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas. „Klaipėdos“ inf.
13
penktadienis, gruodžio 14, 2012
pramogų gidas Pakelkim mes taurę linksmybių!
Viena ryškiausių Lietuvos operos solisčių sopranas Nomeda Kazlaus su ispanų tenoru Oscaru Marinu sekmadienį dainuos Klaipėdoje. Abu svečiai – pelnę tarptautinį pripažinimą, daug koncertavę su operos legenda Montserrat Caballe. Su pianistu Linu Dužinsku jiedu parengė nuotaikingą naujametinę programą „Pakelkim mes taurę linksmybių!“, kurioje skambės garsiausi, publikos mėgstamiausi kūriniai – dainos, arijos, duetai iš operų, operečių, miuziklų ir sarsuelų (ispaniškų operečių). Koncertą ves klaipėdietis solistas Mindaugas Rojus. KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). KADA? Gruodžio 16 d. 17 val. KAINA? 75–95 Lt.
Šansonus dainuos S.Michailovas
Pirmadienį Klaipėdoje koncertuos vienas žinomiausių Rusijos šansono atlikėjų Stasas Michailovas. Paprastumu ir natūralumu klausytojus žavintis aktorius ir popdainininkas gimė 1969 m. Sočio mieste. 1992 m. atlikėjo karjerą pradėjo dalyvaudamas įvairiuose muzikiniuose konkursuose. Tais pačiais metais įrašė savo pirmąjį kūrinį „Žvakė“, kuris iki šių dienų išliko jo vizitine kortele. Pirmąjį solinį albumą išleido 1997 m., per savo karjerą yra išleidęs 12 albumų, 2009 m. jo nuopelnai estradai įvertinti nacionaline premija „Auksinis gramofonas“. KUR? Klaipėdos „Švyturio“ arenoje (Dubysos g. 10). KADA? Gruodžio 17 d. 20 val. KAINA? 80–200 Lt, platina „Bilietai.lt“.
Klaipėdos koncertų salėje trečiadienį skambės „Vien tik Piazzolla“...
I.Prudnikovaitė ir „4 tango“
Žymaus argentiniečių kompozitoriaus ir atlikėjo, tango novatoriaus Ástoro Piazzollos muziką klaipėdiečiams pristatys solistė Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Džeraldas Bidva (smuikas) ir ansamblis „4 tango“: Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Feliks Zakrevskij (fortepijonas), Birutė Bagdonienė (altas), Donatas Bagurskas (kontrabosas). Koncerto atlikėjai sieks perteikti žanro metamorfozę – kaip kupini laukinės ekspresijos ir erotiški tango virsta kamerinės muzikos šedevrais. Muzikantai ieškos savito skambesio, atverdami sau ir klausytojams negirdėtas erdves. Nenumaldoma aistra išsilies smuiko melodijomis, akordeono atodūsiais, kontraboso ritminėmis žiežirbomis. Fortepijonas ir altas bus tarsi mediumai tarp šio ir įsivaizduojamo tango pasaulio realybės. Kelrode žvaigžde visoje jausmų gelmėje švies aksominis I.Prudnikovaitės balsas. Tęsia dainininkės karjerą
Jau keletą sezonų I.Prudnikovaitė yra Eseno (Vokietija) operos teatro solistė. Tačiau svečioje šalyje dainininkė ilgai neužsibūna. Artimųjų ilgesys ją vis traukia grįžti į tėvynę, kur ji taip pat tęsia dainininkės karjerą.
Kartu: I.Prudnikovaitė su ansambliu „4 tango“ atliks jausmingą, sielą apnuoginančią Á.Piazzollos muziką.
Organizatorių nuotr.
Panardins į geliančios aistros gelmes Ieva sukūrė Carmen vaidmenį to paties pavadinimo G.Bizet operoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dainavo W.A.Mozarto operoje „Užburtoji fleita“, kurią pastatė Bohemiečių trupė, nuo šio rudens prisistatanti kaip Vilniaus operos teatras. Naujausias scenoje įkūnytas I.Prudnikovaitės personažas – Olga P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Jis buvo sukurtas po dukros Veronikos gimimo. „Motinystė visiškai keičia gyvenimą. Buvau tikra, kad į darbus grįšiu po poros mėnesių. Tik tapusi mama įsitikinau, kad vaikas atima ir daug jėgų, ir visą lai-
ką. Dabar reikia save pamiršti“, – teigė dainininkė viename interviu. Užima reikšmingą vietą
Ansamblio „4 tango“ repertuare Á.Piazzollos kūriniai užima reikšmingą vietą. Išleistos dvi jo tango kompaktinės plokštelės. 2002-aisiais ansamblis varžėsi tarptautiniame konkurse „A.Piazzolla Music Award“ Italijoje, kur pateko į finalą, 2006-aisiais su dideliu pasisekimu dalyvavo tarptautiniuose tango festivaliuose Vilniuje ir didžiausiame pasaulyje tango festivalyje Suomijoje, Seinajoki mieste.
Atlikėjai sieks perteikti žanro metamorfozę – kaip kupini laukinės ekspresijos ir erotiški tango virsta kamerinės muzikos šedevrais. Naujausias ansamblio darbas – gražiausios tango dainos, atliekamos su I.Prudnikovaite. Jos bei instrumentiniai tango ir skambės programoje „Vien tik Piazzolla“.
Tarsi sprogdina širdį
Á.Piazzollos muzika užburia ir panardina į geliančios aistros gelmes. Joje slypintis dinaminis užtaisas tarsi sprogdina širdį. Geidulingas šokis apnuogina savo sielą, ir pro laužytus ritmus, rafinuotas melodijas bei širdį veriančias harmonijas išnyra melancholija, liūdesys, nerimas, švelnumas, meilė, skaidrus skausmas, virpulys, vienatvė... Visa tai patirti klaipėdiečiai galės gruodžio 19 d. 18 val. festivalio „Salve Musica“ koncerte „Vien tik Piazzolla“. „Klaipėdos“ inf.
Trombonų choro premjera skambės bažnyčioje Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Sekmadienį Šv. Kazimiero bažnyčioje Klaipėdoje pirmąjį koncertą surengs klaipėdiečių Trombonų choras – pirmasis ir kol kas vienintelis toks Lietuvoje.
Jis prieš du mėnesius susibūrė Stasio Šimkaus konservatorijoje. Kaip pasakojo šio unikalaus kolektyvo vadovas ir dirigentas Jurgis Barakauskas, 15 trombonininkų choru pasivadino todėl, kad taip įdomiau. „Juolab kad mes irgi dainuojam, tik be žodžių. Trombonai skamba labai vyriškai. Ir visiems aišku, ką mes grojam”, – šypsojosi muzikas. J.Barakauskas nuo 1972-ųjų S.Šimkaus konservatorijoje dirba trombono klasės mokytoju. Per keturis dešimtmečius jis išugdė 68 trombonininkus, kai kurie iš jų dabar groja geriausiuose Lietuvos
orkestruose. Ir tie 15-a Trombonų choro narių – moksleiviai, studentai bei absolventai – visi jo mokiniai. „Kilo mintis pagaliau suburti juos, kad pagrotų kartu. Tokių kaip mes Lietuvoje daugiau nėra. Panašių trombonų orkestrų turi belgai ir japonai. Tai kodėl gi neturėti ir mums?!” – kalbėjo klaipėdiečių Trombonų choro vadovas. Naujo kolektyvo prisistatymo koncertas „Belaukiant Kristaus užgimimo” vyks gruodžio 16 d. 11 val., po šv. Mišių, Šv. Kazimiero bažnyčioje. Jame Trombonų choras su savo koncertmeistere Gitana Masiuliene (fortepijonas) gros barokinę, klasikinę, sakralinę muziką. J.Barakausko teigimu, ir ateityje jie norėtų koncertuoti šioje bažnyčioje, nes ten puiki, trombonų skambesiui itin tinkama akustika.
Iniciatyva: Trombonų choro muzikantai susibūrė ir repetuoja S.Šimkaus konservatorijoje.
Algirdo Kubaičio nuotr.
14
penktadienis, gruodžio 14, 2012
pramogų gidas Per stebuklų ir pasakų prizmę
Šiandien uostamiesčio Rūtų galerijoje atidaroma Tamaros Vasiliauskienės tapybos darbų paroda „Pasaulis pro pasakų veidrodį“. Vilniaus dailės akademijoje grafiką studijavusi autorė labiausiai mėgsta piešti ir tapyti. Jos impresionistiniuose paveiksluose susipynę vaikystės, meilės, moteriško subtilumo, gyvenimo paslapties ir stebuklų ilgesio motyvai. Šioje parodoje dailininkė pristatys drobes, kurių vaizdai primena į E.T.A.Hofmano ir H.C.Anderseno pasakas. Savo kūriniuose autorė paprastų žmonių gyvenimo scenas pateikė per stebuklų ir pasakų prizmę. KUR? Klaipėdos Rūtų galerijoje (Danės g. 9). KADA? Atidarymas – gruodžio 14 d. 17.30 val. KAINA? Nemokamai.
(Ne)Matomi – fotoparodoje Danguolė Ruškienė Uostamiesčio Fotografijos galerijoje šiandien atidaroma Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda „(Ne)Matomi“.
„(Ne)Matomi“ – erdvė vizualinėms Klaipėdos fotografų diskusijoms. Šiek tiek melancholijos ir ilgesio, atmiežto asmeniniais gyvenimo potyriais, kur ne kur pamargintais neišsipildžiusių svajonių spalvomis. Šiek tiek įspūdžių iš svetur, aktualizuojančių čionykštes visuomenės problemas, ar priešingai – išryškinančių mūsų santvarkos pranašumą. Kūrybos-darbo mozaika, kur kadais nepastebimi momentai ilgainiui tapo ryškiausiais gyvenimo akcentais. Fotografai tyrinėja ir matymonematymo ribą, regos galimybes (at)pažinti ir identifikuoti, rasti atitikmenį sukauptos informacijos bagaže. (Ne)matoma čia pereina ne tik į matomą, bet ir į nuosekliai (pa)stebimą. Čia akcentuojama tai, kas paprastai praslysta pro žmogaus akis, lieka neužfiksuota dėl nuolat didėjančio gyvenimo tempo, vaizdų pertekliaus ar tiesiog nenoro matyti.
Šurmuliuos kalėdinė knygų mugė
Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje visą dieną šurmuliuos tradicinė kalėdinė knygų mugė. Joje bus galima su nuolaidomis įsigyti uostamiesčio leidyklų ir spaustuvių išleistų knygų, atvirukų, kalendorių. Renginį vainikuos knygų leidėjo ir fotografo Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Armėnija Ararato akyse“ atidarymas, kurį lydės armėnų meilės lyrika bei smuiko melodijos. Poeziją skaitys Klaipėdos universiteto režisūros specialybės trečiojo kurso studentas Vytautas Kairys, grieš smuikininkė Sandra Dirgėlaitė. KUR? Meno bibliotekoje (J.Janonio g. 9). KADA? Gruodžio 19 d. 11–18 val. KAINA? Nemokamai.
Metų tako pabaigtuvės
„(Ne)Matomi“ – savotiškas žaidimas, beveik neturintis jokių taisyklių ir suteikiantis neribotą laisvę improvizacijoms. (Ne)matomais čia tampa ne tik tie, kurie yra kitapus objektyvo, bet ir tie, kurie sąmoningai ar nesąmoningai lieka už kadro. Tie, kurie be mažiausių pastangų užpildo fotografijos lakštą, bet taip ir lieka nepastebėti, ir tie, kurių egzistavimu niekas neabejoja, bet dėl vienų ar kitų priežasčių jų patogiau nematyti. (Ne)matomi – ir tie, kurie yra tarp regimybės ir išnykimo, tarp esamo ir nesamo, tarp prasmės ir beprasmybės. Ir tie, kurie žiūri, bet nemato, arba mato nežiūrėdami. (Ne)matomi – (ne)regimi, (ne) pagaunami ar (ne)gaudomi, (ne) pastebimi ir (ne)stebimi, (ne)suprasti ir (ne)suvokti. Begalė žaidimo variantų skirtingais sąvokų/minčių dėmenimis, filosofinių vingių, šmaikščių, sarkastiškų ar skausmingų apmąstymų. Ir viskas nesunkiai sutelpa į vieną sąvoką – „(Ne)Matomi“... Vernisažas – 18 val. Fotografijos galerijoje (Tomo g. 7), kur paroda veiks iki 2013 m. sausio 17 d. Ją apžiūrėti bus galima I–V 12–17 val.
Klaipėdos etnokultūros centras rytoj kviečia į vilniečių folkloro grupės „Obelija“ koncertą bei akcijos „Metų takas“ pabaigtuves.
Lapkritį prasidėjusi akcija subūrė daugiau nei 100 klaipėdiečių, kurie bendromis jėgomis nuaudė didžiulį audinį – taką, tarsi tiltą į Naujuosius metus. Audinyje galima surasti įaustą ir vaikišką rūpestį, ir brandų tikėjimą, ir meilę bei atgimstančio Kalėdų stebuklo laukimą. Rytoj 16 val. audimo staklės bus sustabdytos, o Metų takas iš Tautinio kostiumo studijos (Bažnyčių g. 4) bus iškilmingai atneštas į Etnokultūros centro salę (Daržų g. 10), kur ir vyks akcijos pabaigtuvės. Vakaro adventinę nuotaiką kurs vilniečių folkloro kolektyvas, pasivadinęs „Obelijos“ vardu. Obeliją dzūkai dar atmena reiškus apleistą obelų sodą. Šios jaunimo grupės tikslas – liaudies dainas, kaip ir tas obelaites, atgaivinti. Grupės nariai melodijų ieško ne tik dainynuose, jie rengia ekspedicijas, siekdami perimti dainavimo tradicijas ir kartu įgauti neįkainojamos patirties bei „pasikrauti“ nuostabios tyrų kaimo žmonių energijos. Liaudies dainas „Obelijos“ nariai paįvairina senovinio būgno skambesiu, kanklėmis, smuiku, dūdele ar skudučiais, taip pat sukurdami
Audinys: dailininkė E.Matulionienė džiaugėsi klaipėdiečių nuaustu taku, į ku-
rį jie įaudė savo mintis, jausmus ir svajones.
daugiau skirtingų balsų. Jos pasirodymuose senų laikų dvasią papildo ansambliečių kostiumai bei aksesuarai, rekonstruoti pagal XIII–XIV a. LDK archeologinius radinius. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia akcijos „Metų takas“ da-
Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.
lyvius bei visus miestiečius pasidžiaugti klaipėdiečius subūrusiu rankdarbiu – nuaustu taku bei stabtelėti besibaigiančiame metų rate, skambant gražiausioms advento dainoms. „Klaipėdos“ inf.
Meno kieme keps šakotį Šiandien uostamiesčio Meno kieme pasklis kepamo šakočio kvapas – bus galima ne tik pamatyti, kaip gimsta šis saldus stebuklas, bet ir jo paragauti. Šmaikščiai: Vyto Karaciejaus fotografija parodai „(Ne)Matomi“.
Rodys klaipėdiečių filmus Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje šiandien bus rodomi vaikų ir jaunimo kino festivalio „Mes – klaipėdiečiai“ filmai.
Kas antri metai uostamiestyje rengiamas festivalis – jau penktasis. Jį organizuoja Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriumi. Festivalis siekia skatinti jaunimą kurti filmus, atspindinčius vietiniame bei pasauliniame kontekste aktualią visuomeninę problematiką, domėtis naujomis technologijomis, bendrauti ir
bendradarbiauti su pavieniais kino kūrėjais bei jų grupėmis. Konkursinėje festivalio programoje su savo sukurtais filmais dalyvauja jaunimas, gyvenantis arba gyvenęs Klaipėdoje ar Klaipėdos apskrityje. Šiuosyk festivalio programoje – 57 pavienių dalyvių ir kolektyvų 2011 ir 2012 m. sukurti įvairių žanrų filmai – dokumentiniai, vaidybiniai, animaciniai, reklaminiai, taip pat vaizdo klipai. Geriausi bus nominuoti, o jų autorių laukia apdovanojimai – diplomai ir prizai. 5-ojo vaikų ir jaunimo kino festivalio „Mes – klaipėdiečiai“ filmai bus rodomi nuo 16 val. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.
„Prisivilioti šakotį“ į Meno kiemą sumanė Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre reziduojanti menininkė, Aizputės meno rezidentūros vadovė iš Latvijos Signė Pucena. Ji mano, kad Lietuvoje šakotis – vienas populiariausių lietuviškojo nematerialaus kultūros paveldo objektų, garsinantis šalį ir kuriantis istorijas. Šakotis yra vokiečių kulinarinio gaminio baumkucheno atmaina, dėl vokiško kepinio pavadinimo kartais ir Lietuvoje vadinamas bankuchenu (vokiečių k. vert. – „medis-pyragas“). Apie šakočio kepimą Europoje žinoma jau XV a. Jį kepdavo vienuoliai ir receptus laikė didelėje paslaptyje. Iš viso žinoma apie 60 šakočio receptų. Šakotis į Lietuvą atkeliavo XX a. pradžioje. Prieš 20–30 metų voleliai sukdavosi kas antroje kaimo lauko virtuvėlėje. Be šakočio neapsieidavo ne tik vestuvės, bet ir kitos didesnės šeimos šventės. Taip pat jau tapo papročiu puošnųjį skanėstą vežti į sve-
Paveldas: šakotis į Lietuvą atkeliavo XX a. pradžioje ir tapo skanėstu, be kurio neap-
sieina didesnės šeimos šventės, bei dovana, reprezentuojančia mūsų šalį svetur.
čias šalis. Deja, Lietuvoje vis rečiau sutinkame dar mokančiųjų kepti šį gardėsį. Išties šakočio „socializacijos“ evoliucija yra nepaprastai įdomi. Nė vienam kitam kulinariniam ar konditeriniam gaminiui Lietuvoje iš nelegalių sovietinių lauko virtuvių nėra pavykę patekti ant nacionalinio pjedestalo ir tapti dovana, reprezentuojančia mūsų šalį svetur. Artėjančių šv. Kalėdų proga Klaipėdos meno kieme bus galima iš-
vysti šakočio kepimą, užuosti saldų kvapą, paragauti paslapties. Kepimo ritualą demonstruos Virgina Bočkienė ir Algimantas Beručka, kurie jau 20 metų kepa šiuos konditerijos šedevrus. Pabaigoje laukia ką tik iškepto šakočio degustacija bei pasidalijimai pasakojimais, receptais, patirtimi. Šis kvapnus ir, kaip tikimasi, gardus renginys vyks nuo 14 iki 18 val. „Klaipėdos“ inf.
19
penktadienis, gruodžio 14, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.
Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 18 d.
Avinas (03 21–04 20). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nevisiškai teisingi, todėl geriau pailsėkite, nusiraminkite, daugiau laiko praleiskite vienumoje. Jautis (04 21–05 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Dvyniai (05 21–06 21). Laikas susirūpinti asmeniniu gyvenimu ir nukreipti energiją įdomesne ir kūrybiškesne kryptimi. Šiandien sutvarkykite neišvengiamus reikalus, o vakarą skirkite maloniam poilsiui. Vėžys (06 22–07 22). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Jaučiate aplinkinių palaikymą. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Liūtas (07 23–08 23). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tiktai sunku. Mergelė (08 24–09 23). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau parengtus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus, kad tinkamai nuspręstumėte. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Skorpionas (10 24–11 22). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Šaulys (11 23–12 21). Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, bet juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Žuvys (02 20–03 20). Laukia įtempta savaitės pabaiga. Bet užtat savaitgalį pasistenkite atsipalaiduoti, skirkite laiko savo namams, artimiesiems ir draugams. Tikėtina išvyka, malonūs susitikimai.
„Menų valgykloje“ pasirodys smagi improvizacijų trupė Į Klaipėdą atvažiuoja trupė, pasiruošusi susprogdinti mūsų pilvus. Uostamiesčio „Menų valgykloje“ rytoj pasirodymą surengs „Logo IMPRO 241“.
Tai gerai organizuoti improvizaciniai žaidimai. Jie atliekami ekspromtu – čia ir dabar, žaibiškai ir spontaniškai reaguojant į diktuojamas aplinky-
bes, nes žiūrovai patys gali siūlyti situacijas, inspiracijas, personažus, o workshopuose – patys išbandyti savo improvizacinius gebėjimus. Šeši jaunieji improvizatoriai – Rokas, Silvija, Benas, Gintaras, Eglė ir Dima yra baigę teatro edukologijos mokslus. Jiems kurti padeda vilniečio režisieriaus Cezario Graužinio tru-
pės aktorius Vytautas Kontrimas. Pasirodymų metu garsais rūpinasi gitaristas Arūnas. „Logo IMPRO 241“ improvizacijų šou – gruodžio 15 d. 20 val. „Menų valgykloje“. Kaip tikino vakaro organizatoriai, neišdildomi potyriai ir iš koto verčianti juoko dozė publikai garantuota. „Klaipėdos“ inf.
Ekspromtu: „Logo IMPRO 241“ nariai improvizuoja čia ir dabar, žaibiš-
kai ir spontaniškai reaguodami į diktuojamas aplinkybes.
Orai
Artimiausios dienos numatomos šaltos, trumpam nustos snigę. Šiandien laikysis 6–7 laipsnių šaltukas. Šeštadienį snigti neturėtų, naktį bus 9–10, dieną – 4–7 laipsniai šalčio. Sekmadienį grįš sniegas – krituliai numatomi visoje Lietuvoje. Bus keliais laipsniais šilčiau, tačiau temperatūra nepakils aukščiau nulio.
Šiandien, gruodžio 14 d.
–8
–6
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–7
Šiauliai
Klaipėda
–7
Panevėžys
–6
Utena
–6
8.33 15.54 7.21
349-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 17 dienų. Saulė Šaulio ženkle.
Tauragė
–7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +2 Brazilija +26 Briuselis +10 Dublinas +7 Kairas +22 Keiptaunas +32 Kopenhaga +3
+8 +9 –11 –8 +11 –6 +11 +5
Praha +1 Ryga –3 Roma +10 Sidnėjus +30 Talinas –7 Tel Avivas +19 Tokijas +13 Varšuva –4
Šiandien
Kičo triumfas Dabar jau turbūt niekas nebeprisimena, kas sugalvojo, kad per Kalėdas privalo ma bent jau giminaičiams ką nors pado vanoti, jau nekalbant apie artimus drau gus ar mylimuosius. Dovanojimo karšt ligė taip paplito, jog švent iniu laikotar piu pas ką nors apsireikšti be kiniško še devro delne tapo prasto skonio ženklu. Tuo labai apsidžiaugė prekybininkai. Ir ėmė vežti sunkvežimiais ir laivais kon teinerius, prikrautus gėrybių iš mums vis artimesne tampančios Kinijos. Besigro žint šiuo pratrūkusiu gausybės ragu, ne gal i atsistebėt i pirštuotomis kojinėmis, mąsl iom is gipsin ių angelėl ių skulpt ū rėlėmis, daužytais spalvotais stikliukais nuklijuotomis eglutės puošmenomis. O kur dar niekam nereikalingos nedegan čios žvakės ir pelais byrančios žvakidės, lietuviškomis spalvomis (ruda ir šviesiai rusva) nutapytos niekur nepritaikomos kalėdinės dekoracijos-smeigtukai. Sąra šas begalinis, jei bandysime vardyti vai kiškus žaislus, kurie suyra iškart už ka sos. Mažieji šitais Rytų auksarankių ste buklais, deja, džiaugsis gal tik iki antro sios Kalėdų dienos. Laik inos dovanos, laikinas džiaugsmas – tarsi žiemos snie gas, kuriuo, labai keista, lig šiol dar niekas neprekiauja ir niekam nedovanoja. O jis juk labiausiai tiktų šitai metų šventei.
Nusivylimas: dėl dovanos, ne vi
sada veidą nutvieskia šypsena.
Pribloškianti reklama Jis kelia daug triukšmo? Jis užima per daug vietos? Nežinote, ką su juo daryti? Atiduokite savo sūnų į armiją! Českos sekretorė (39 77 19, geriausia liga – skle rozė, nieko neskauda ir kasdien – naujienos)
–7
–7
Vėjas
2–10 m/s
orai klaipėdoje
kokteilis
VIKINGŲ LOTO
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
Marijampolė
Vilnius
–6
Alytus
Vardai Alfredas, Fortūnatas, Fredas, Kintvilė, Tarvainas.
gruodžio 14-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-7
-6
-7
-7
7
-6
-4
-3
-3
12
-3
-3
-3
-4
10
rytoj
sekmadienį
1503 m. gimė prancūzų astrologas ir pranaš as Michel is de Nostreda me’as. Mirė 1566 m. 1911 m. poliarinio rato ty rinėtojas norvegas Roal das Amundsenas pirma sis pasiekė Pietų ašigalį. 1918 m. pirmą kartą Di džiojoje Britan ijoje rin kimuose dalyvavo mo terys. 1963 m. Radviliškyje gi mė operos dainininkas, teatro artistas Vytautas Juozapaitis.
1973 m. gimė krepši ninkas Saul ius Štom bergas.
1989 m. mirė SSRS disiden tas Andrejus Sacharovas. 2004 m. Prancūzijos pie tuose iškilmingai atidary tas aukščiausias pasauly je tiltas – įspūdingas inži nerijos kūrinys, kuriuo va žiuodami automobilinin kai pakyla į 270 m aukštį virš Tarno upės slėnio. 2009 m. Prancūzijos pre zidentas Nicolas Sarkozy perdavė Egipto preziden tui Hosn iui Mubarak ui pavogtą senovinį reliktą, laikytą Paryž iaus Luvro muziejuje,.
Chameleonas lėmė sėkmę Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Žaismingas klaipėdietės Melani jos Erciūtės piešinys devynmetei pelnė tarptautinę šlovę. Japonijos sostinėje Tokijuje neseniai vyku siame konkurse, kuriame varžėsi net 15 tūkst. dalyvių iš viso pasau lio, mergaitės darbas pripažintas geriausiu.
UNICEF organizuotam konkur sui gamtosaugos tema Klaipė dos jaunimo centro dailės stu dijos „Varsa“ auklėtinė nutapė ryškiaspalvį chameleoną. Gra finis darbas sukurtas specialiais markeriais. Mažoji tapytoja prisipažino iki šiol negalinti patikėti tokia sėk me. Iš Japonijos Melaniją pasie kė ne tik laureatės vardą liudi jantis diplomas, bet ir pieštukų rinkinys. Kaip pripažino studijos „Var sa“ vadovė – mokytoja eksper tė Loreta Laurinavičienė, tapan
čiam žmogui tai išties vertinga dovana. Turtingos spalvų paletės pieš tukų rinkinys pasižymi ypatin ga kokybe. „Aš tokių labai seniai norėjau, tai tikri japoniški pieš tukai“, – šypsojosi savo dova ną jau išbandžiusi mažoji dali ninkė. „Varsos“ auklėtinių darbai ne tik nuolatos dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, bet ir pelno laurus. L.Laurinavičienė suskaičiavo, jog išsiunčiamoms siuntoms kasmet tenka išleisti maždaug po 1 tūkst. litų. Ir šiais metais studiją lankan čių vaikų darbai sulaukė tarptauti nio įvertinimo. Štai trylikametė Gustė Klimai tė Kinijoje vykusiame piešinių konkurse laimėjo sidabro apdo vanojimą, vienuolikmetė Do minyka Šabanaitė JAV konkurse pelnė taip pat prizinę – antrą ją vietą, o penkiolikmetė Emi lija Kličiūtė – specialų „Octavio Vecchi“ muziejaus Brazilijoje ap dovanojimą.
Įvertinimas: iš Japonijos atkeliavęs diplomas daug džiaugsmo suteikė ne
tik Melanijai, bet ir jos mokytojai L.Laurinavičienei.
Vytauto Petriko nuotr.
Nr. 1031
2012 12 12 AUKSO PUODAS – 8 895 272 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 682 610 Lt 04 06 11 17 36 37 Auksinis skaičius 09 Papildomi skaičiai 20 39 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 82 108 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 9 770 Lt (5 priz.) 4 skaičiai 158 Lt (424 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (7850 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (10770 priz.) Džokeris – bil. nr. 060 271 754 (201507 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 10 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 200 000 Lt
Lab lauksime irai Jūsų džiaugsmu dalysimės re dakcijoje (Naujo „K centras“jo). Sodo g. 1A, S galite dovaanvo gerumą gruodžio 17 oti iki dienos. MECENATAS:
Partneriai:
kartu su projekto Dienraštis „Klaipėda“uskiene skelbia globėja Inga Grublia draugiškas gausiai kalėdinę akciją „Būk visos surinktos dovanos šeimai“, kurios metu ms ir sunkiai bus išdalytos gausioimoms Klaipėdoje. besiverčiančioms še