2012-12-15 Kauno diena

Page 1

miestas Žve­jai jau ver­žia­si ­ ant le­do, ug­nia­ge­siai ­ per­spė­ja – tai ­ ke­lia pa­vo­jų ­ gy­vy­bei.

3p.

pasaulis Kaip grybai po lietaus ­ dygstantys miestai ­ milžinai ­ keičia ­ pasaulio ­ veidą.

10p.

sportas

14p.

Pa­sau­lio plau­ki­mo čem­pio­na­te ­ R.Mei­lu­ty­tė sa­vo tro­fė­jų ko­lek­ci­ją ­ va­kar pa­pil­dė sidabro ­ me­da­liu.

Šeštadienio

Gruodžio 15, 2012 Nr. 293 (19852) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Lie­tu­vių vy­rai, lai­mę ra­dę azi­jie­čių glė­by­je

Vi­ce­me­ro į ko­le­gi­ją nekviečia Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Nau­­ja­sis Kau­no vi­ce­me­ras so­cial­ de­mok­ra­tas Va­si­li­jus Po­po­vas grei­čiau­siai ne­taps mies­to ta­ry­ bos ko­le­gi­jos na­riu, nors ki­ti me­ro pa­va­duo­to­jai da­ly­vau­ja jos veik­lo­ je. V.Po­po­vą už ko­le­gi­jos bor­to pa­ li­ko sa­viš­kiai.

Dar pir­ma­die­nį mies­to ta­ry­bos sek­ re­to­ria­te bu­vo už­re­gist­ruo­tas spren­ di­mo pro­jek­tas, ku­riuo vi­ce­me­ras V.Po­po­vas bu­vo siū­lo­mas į ta­ry­ bos ko­le­gi­ją. Tre­čia­die­nį ne­ti­kė­tai at­si­ra­do nau­jas pro­jek­tas, ku­ria­me vie­toj V.Po­po­vo į ko­le­gi­ją de­le­guo­ ja­mas ar­ti­mas Vil­niaus me­ro Ar­tū­ ro Zuo­ko bi­čiu­lis Žid­rū­nas Garš­va. Jis yra jung­ti­nės so­cial­de­mok­ra­tų ir par­ti­jos „Taip“ frak­ci­jos mies­to ta­ry­bo­je na­rys.

2

Dienos citata „Sau­gu­mo po­žiū­riu nie­kas ne­si­kei­čia. Dėl to ne­rei­kia bai­min­tis“, –

Lai­min­gi: M.Gu­dė­nas ir B.Tu­lad­har sau­sį mi­nės ves­tu­vių me­ti­nes, ta­čiau prieš tai po­ra drau­ga­vo apie de­šimt me­tų.

Jos rū­pes­tin­gos, švel­nios, kuk­lios ir pui­ kios – sa­ko su in­de, ne­pa­lie­te, fi­li­pi­nie­ te šei­mas su­kū­rę lie­tu­viai. Skir­tin­gos kul­ tū­ros ir tem­pe­ra­men­tas jiems ne­truk­do. Svar­biau­sia – abi­pu­sė pa­gar­ba, domėjimą­ sis kitų šalių papročiais.

Programuotojas And­rius Mar­ke­ vi­čius su fi­li­pi­nie­te Ma­ri­ja Te­re­sa de la Cruz Uba­sa Mar­ke­vi­čius su­ si­tuo­kę jau 12 me­tų. Kaip juo­kau­ ja A.Mar­ke­vi­čius, jis – fi­li­pi­nie­tis bal­ta­me kū­ne, o jo žmo­na – lie­tu­ vė rus­va­me. „In­dų pa­pro­čiai la­bai pa­na­šūs į se­no­vės lie­tu­vių“, – pa­ste­bi per Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą

Am­be­rį vai­di­nęs ak­to­rius Vy­tau­ tas Kont­ri­mas, vedęs indę. Ne­pa­lie­tę Bars­hą Tu­lad­har vedęs Kauno miesto tarybos nario Vygan­ to Gu­dė­no sūnus Mindaugas įsi­ti­ ki­nęs, kad šei­mo­je svar­bu gerb­ti ir do­mė­tis vie­nas ki­to kul­tū­ra. „To­dėl mes kar­tu šven­čia­me ir ne­pa­lie­čių Švie­sos šven­tę, ir mū­sų Ka­lė­das“, – sa­ko M.Gu­dė­nas. 20p.

Eu­ro­pos do­no­rams lai­ki­nai su­stab­žius fi­nan­sa­vi­mą Ig­na­li­nos ato­mi­nės­ elekt­ri­nės už­da­ry­mo pro­jek­tui, ra­mi­na jė­gai­nės va­do­vas Žil­vi­nas Jurk­šus.

9p.

2

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

48 50mg/m

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

3,19

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

51

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Vi­ce­me­ro į ko­le­gi­ją nekviečia Ž.Garš­va į mies­to ta­ 1 ry­bą pa­te­ko su par­ti­jos „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mas“ są­ra­šu,

Idė­ja: pir­mą­ją vie­tą kon­kur­se lai­mė­ju­sio dar­bo au­to­riai ma­no, kad nau­ji na­mai ne­tu­ri kon­ku­ruo­ti su Se­na­

mies­čiu, į ku­rį bus ga­li­ma žvelg­ti iš pės­čių­jų pro­me­na­dos.

Pro­jek­to au­to­rių iliust­ra­ci­ja

Prie­šais San­ta­ką driek­sis dau­gia­bu­čių kvar­ta­las Vi­li­jam­po­lė­je 2014 m. tu­rė­tų pra­dė­ti kil­ti nau­jas gy­ve­na­ma­sis kvar­ta­las. Pak­ran­tė­je at­si­ras nau­ja vie­šo­ji erd­vė – pės­čių­jų pro­ me­na­da, iš jos at­si­vers vaiz­das į Kau­no pi­lį. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Bras­tos gat­vė­je, at­si­ve­rian­čio­je į Ne­ries upę, 5,4 ha plo­to skly­pe, ga­ li bū­ti pa­sta­ty­ta 18 įvai­raus dy­džio, 2–9 aukš­tų na­mų, ku­rie tal­pin­tų iki 700 bu­tų. Taip pa­siū­lė ar­chi­ tek­tū­ros kon­kur­są lai­mė­ju­sio pro­ jek­to au­to­riai – kau­nie­čių bend­ro­ vė „Ant­ra kryp­tis“, va­do­vau­ja­ma ar­chi­tek­to To­mo Kriau­čiū­no. Ar­chi­tek­tų įsi­ti­ki­ni­mu, kvar­ta­lo pa­sta­tai ne­tu­rė­tų su­si­lie­ti į vien­ti­ są mo­no­li­tą, to­dėl na­mai – įvai­rių aukš­čių, upės link že­mė­ja. Be to, dau­gia­bu­čiai į upę orien­tuo­ti kie­ mais. De­ri­nan­tis prie Se­na­mies­čio, pa­si­rink­ti šlai­ti­niai sto­gai. Nau­ją gy­ve­na­mą­jį kvar­ta­lą pla­ nuo­jan­čios sta­ty­ti bend­ro­vės „YIT Kaus­ta“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Va­na­gas „Kau­no die­nai“

sa­kė, kad anks­čiau reng­tas de­ta­ lu­sis pla­nas ir spren­di­niai, ku­riuos pa­siū­lė kon­kur­są lai­mė­ję ar­chi­tek­ tai, dar bus ko­re­guo­ja­mi.

Bras­tos gat­vė­je, at­ si­ve­rian­čio­je į Ne­ ries upę, 5,4 ha plo­to skly­pe, ga­li bū­ti pa­ sta­ty­ta 18 įvai­raus dy­džio, 2–9 aukš­tų na­mų. Įmo­nės va­do­vas pa­ti­ki­no, kad už­mo­jai ne­liks tik žo­džiai – jau 2014 m. tu­rė­tų pra­dė­ti kil­ti pir­ mie­ji na­mai. To­kio­je uni­ka­lio­je mies­to vie­to­je, K.Va­na­go tei­gi­mu, bu­tai bus aukš­tes­nės nei eko­no­mi­

nė kla­sės. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, ge­ros ko­ ky­bės būs­tų Kau­ne stin­ga. Mi­nė­tas kvar­ta­las užims tik da­ lį neužs­ta­ty­tos kran­ti­nės. Ma­no­ma, už­duo­to to­no pir­ma­ja­me kvar­ta­le tu­rės lai­ky­tis ir gre­ti­mų skly­pų sa­vi­ nin­kai, jei su­ma­nys ką nors sta­ty­ti. Iš vi­so ur­ba­nis­ti­kos ir ar­chi­ tek­tū­ros kon­kur­sui bu­vo pa­siū­ ly­ta 10 dar­bų. Ket­vir­ta­die­nį dar­ bus ver­ti­nu­si ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no, kad du iš jų nea­ti­ti­ko rei­ka­la­vi­mų. Be to, kons­ta­tuo­ta, kad vi­si dar­ bai, įskai­tant pri­zi­nes vie­tas, tu­ rė­jo trū­ku­mų. Nu­ma­ty­ta, kad dėl tech­ni­nio pro­jek­to ren­gi­mo bus de­ra­ma­si su pir­mo­sios vie­tos lai­mė­to­ju, o ne­ pa­vy­kus – su ant­rą­ją vie­tą užė­mu­ sio dar­bo au­to­riais. Šio­je po­zi­ci­jo­je li­ko įmo­nė „Dvie­jų gru­pė“. Pi­ni­ gi­nės pre­mi­jos bu­vo skir­tos trims pir­mo­sioms vie­toms.

o vė­liau per­bė­go į so­cial­de­mok­ra­ tų frak­ci­ją. „Frak­ci­ja vie­to­je Orin­tos Lei­ pu­tės nu­spren­dė pa­tvir­tin­ti ma­ ne. Bu­vo toks su­si­ta­ri­mas. V.Po­ po­vas tik­rai jo­kių pre­ten­zi­jų dėl to ne­reiš­kė. Jis lais­vai ga­li da­ly­vau­ti ko­le­gi­jos po­sė­džiuo­se – tik tiek, kad ne­tu­rės bal­so tei­sės“, – stai­ga pa­si­kei­tu­sią frak­ci­jos po­zi­ją ban­ dė aiš­kin­ti Ž.Garš­va. Ki­ti du vi­ce­me­rai – Sta­nis­lo­vas Buš­ke­vi­čius ir Vy­tau­tas Va­si­len­ ka – vi­sa­tei­siai ko­le­gi­jos na­riai, tu­rin­tys bal­so tei­sę. To­kį sta­tu­ są tu­rė­jo ir ki­ti du bu­vę so­cial­ de­mok­ra­tų vi­ce­me­rai – Kęs­tu­tis Kriš­čiū­nas ir Orin­ta Lei­pu­tė. Tai pa­tvir­ti­no ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos sek­re­to­rius Min­dau­gas Ši­vic­kas. Jo tei­gi­mu, iki šiol eg­zis­ta­vo ne­ for­ma­lus su­si­ta­ri­mas, kad į ko­le­ gi­ją vi­sa­da pa­ten­ka me­ras, vi­ ce­me­rai ir frak­ci­jų na­riai pa­gal su­tar­ti­nes pro­por­ci­jas. „Vi­si vi­ce­me­rai įei­na į ko­le­gi­ją be bal­sa­vi­mo tei­sės. O to bal­sa­ vi­mo per tą ko­le­gi­ją ne kaž­kiek ir te­bu­vę. O.Lei­pu­tė į ko­le­gi­ją pa­te­

ko kaip frak­ci­jos se­niū­nė, ne kaip vi­ce­me­rė. Taip bu­vo nu­tar­ta koa­ li­ci­jo­je, to­dėl ji tu­rė­jo bal­so tei­sę. Kai ji išė­jo, dar ne­tu­rė­jo­me se­niū­ no, ją pa­va­da­vo Ž.Garš­va, to­dėl jis ir yra siū­lo­mas“, – ga­na pai­niai si­tua­ci­ją aiš­ki­no So­cial­de­mok­ra­ tų par­ti­jos ir par­ti­jos „Taip“ frak­ ci­jos se­niū­nas Va­lys Vens­lo­vas.

Židrūnas Garšva:

Jis lais­vai ga­li da­ly­ vau­ti ko­le­gi­jos po­sė­ džiuo­se – tik tiek, kad ne­tu­rės bal­so tei­sės. V.Po­po­vas ti­ki­no, kad dėl to­kio frak­ci­jos spren­di­mo nuo­skau­dos ne­jau­čia. „Tas su­si­ta­ri­mas, kad į ko­le­gi­ją pa­ten­ka vi­ce­me­rai, nie­kur neuž­ fik­suo­tas. Aš pri­ta­riau frak­ci­jos pa­siū­ly­tam va­rian­tui. Juk ne­ga­li bū­ti vi­so­se vie­to­se vie­nu me­tu“, – sa­kė V.Po­po­vas. Dėl ga­lu­ti­nės ko­le­gi­jos su­dė­ties ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­je tu­rės ap­ si­spręs­ti mies­to ta­ry­ba.

Ko­rup­ci­jos by­los šie­met neat­vers

Tei­sia­ma­sis: E.Ba­la­se­vi­čius kal­ti­na­mas ky­ši­nin­ka­vi­mu. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Kau­no švie­ti­mo ir kul­tū­ros rei­ka­ lams va­do­va­vu­sį Ed­mun­dą Ba­la­ se­vi­čių ir dar ke­lis tar­nau­to­jus iš po­stų iš­ver­tu­si ko­rup­ci­jos by­ la šie­met teis­me ne­bus pra­dė­ta nag­ri­nė­ti.

Va­kar po­sė­dis neį­vy­ko, nes Kau­ no mies­to apy­lin­kės teis­me ne­ pa­si­ro­dė tei­sia­mo­ji Ni­jo­lė Sta­sė Gry­bė­nie­nė. Teis­mą pa­sie­kė gy­ dy­to­jo pa­si­ra­šy­ta pa­žy­ma, ku­rio­ je tei­gia­ma, kad vie­na pa­grin­di­nių ko­rup­ci­jos by­los he­ro­jų su­si­rgo. Tei­sė­jas pa­žy­mė­jo, kad apie li­ gą pra­neš­ta ne­tin­ka­mu bū­du, to­ dėl ga­li­ma įtar­ti, kad pro­ce­sas ga­ li bū­ti stab­do­mas spe­cia­liai. Už tai gre­sia san­kci­jos. Pir­mą kar­tą by­lą teis­me ban­ dy­ta at­ver­ti rug­sė­jį, ta­čiau ir ta­da to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko, nes į po­sė­ dį neat­vy­ko ky­šio da­vi­mu kal­ti­

na­mas Da­rius Juk­na, pro­ku­ro­rė ir ke­li ad­vo­ka­tai. Ki­tas po­sė­dis su­ pla­nuo­tas tik sau­sį. Pag­rin­di­niai šios ko­rup­ci­jos by­ los he­ro­jai yra bu­vęs Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius E.Ba­ la­se­vi­čius bei Švie­ti­mo ir kul­tū­ ros įstai­gų ūkio ir fi­nan­sų sky­riaus Ūkio po­sky­rio ve­dė­ja N.S.Gry­ bė­nie­nė. By­los duo­me­ni­mis, per 2010–2011 m. jos paim­tų ky­šių su­ ma su­da­ro 70 tūkst. li­tų. Šiuo gro­ biu bu­vu­si tar­nau­to­ja da­li­jo­si su sa­vo vir­ši­nin­ku E.Ba­la­se­vi­čiu­mi. Ant to pa­ties tei­sia­mų­jų suo­lo vie­tos at­si­ra­do dar dviem tar­nau­ to­jams: Švie­ti­mo ir kul­tū­ros de­ par­ta­men­to Švie­ti­mo ir kul­tū­ros sky­riaus ūkio ir fi­nan­sų po­sky­rio ve­dė­jui Va­len­tui Ra­žans­kui ir to pa­ties sky­riaus Ūkio po­sky­rio vyr. spe­cia­lis­tui Pet­rui Ast­rai­čiui. Pro­ku­ro­rai tar­nau­to­jus pri­ čiu­po dau­giau nei prieš pu­sant­ rų me­tų.

3

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

miestas

Kau­no van­dens tel­ki­nius pra­dė­jęs kaus­ty­ti le­das at­gi­ nė pir­muo­sius žve­ jus. Gel­bė­to­jai per­ spė­ja, kad šiuo me­ tu šis po­mė­gis ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas.

Ri­zi­ka­vo: Alek­sand­ras džiau­gė­si pir­muo­ju po­le­di­nės žūk­lės lai­mi­kiu, bet pri­pa­ži­no, kad žve­jo­ti dar pa­vo­jin­ga.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ant plo­no le­do jau li­pa žve­jai Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ge­ras ki­bi­mas

Prie Kau­no ma­žes­ni van­dens tel­ ki­niai jau su­kaus­ty­ti le­do. Kol kas žie­m ai dar ne­pa­s i­d uo­d a upės, Kau­no ma­rios, o štai Lam­pė­džių kar­je­ras ne­vil­ni­ja. Čia pa­si­ro­dė ir pir­mie­ji po­le­di­nės žūk­lės mė­ gė­jai. „Kaip tik šiuo me­tu ge­riau­siai kim­ba eše­riai, o po Nau­jų­jų jie bus van­ges­ni“, – tvir­ti­no il­ga­me­tis žve­jys Alek­sand­ras. Jį va­kar su­ti­ko­me prie Lam­pė­ džių kar­je­ro po žve­jy­bos. „Per ke­ lias va­lan­das pri­gau­džiau apie 20 eše­rių. Neb­lo­gas lai­mi­kis. Po ke­lių sa­vai­čių bus ga­li­ma pa­gau­ti kuo­jų, kar­šių“, – kal­bė­jo žve­jys. Ne­di­de­lis bū­rys

Alek­sand­ras sa­kė, kad kol kas žve­ jų atei­na ne­daug. „Ry­te, be ma­ nęs, prie ki­to kran­to bu­vo trys vy­ rai. Le­das dar plo­nas, to­dėl atei­na tik ne­kant­riau­sie­ji“, – sa­kė Alek­ sand­ras. Pa­gal iš­gręž­tą sky­lę žve­ jys pa­skai­čia­vo, kad da­bar Lam­

pė­džių kar­je­rą den­gia 5 cm sto­rio dan­ga. Jis ti­ki­no žve­jo­jan­tis prie pat kran­to. „Dar bai­su ei­ti to­lyn. Rei­ kia vie­nos ar dvie­jų šal­tes­nių nak­ tų ir ta­da kar­je­ras bus vi­siš­kai sau­ gus“, – pro­gno­za­vo Alek­sand­ras. Taip pat žve­jys ro­dė Suo­mi­jo­ je įsi­gy­tą žie­mi­nei žve­jy­bai tin­ ka­mą ap­ran­gą. „Jo­je esan­tis oro sluoks­n is ne tik pui­k iai sau­go nuo šal­čio, bet ir, įkri­tus į van­ de­nį, lai­ky­tų kū­ną virš van­dens bei ne­leis­tų ja­me su­šal­ti“, – kal­ bė­jo kau­nie­tis.

viau iš­si­ropš­ti iš eke­tės“, – kal­bė­ jo vir­ši­nin­kas. V.Jok­šas mi­nė­jo, kad šiuo me­ tu le­das ga­li bū­ti itin klas­tin­gas. „Jį grei­tai pa­den­gė snie­gas, to­dėl dan­ga ne taip spar­čiai sto­rė­ja net ir nuo­lat spau­džiant šal­tu­kui“, – sa­kė V.Jok­šas.

Daug le­mia ne tik sto­ris, bet ir vie­ta, kur su­si­for­ma­vo le­ das: tai pri­klau­so nuo sro­vių.

Pa­vo­jin­gas lai­kas

Kau­n o ap­s kri­t ies prieš­gais­r i­ nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos Ope­ra­ci­ nio va­do­va­vi­mo sky­riaus vir­ši­ nin­kas Vy­tau­tas Jok­šas sa­kė, kad to­kių žve­jų, ku­rie ap­si­rū­pi­na tin­ ka­ma žie­mos žve­jy­bai amu­ni­ci­ja, re­ta. „Blo­gai, kai žve­jai vil­ki vien tam­siais dra­bu­žiais – prie­te­mo­je, ar ūka­no­tą die­ną žmo­gų sun­kiau pa­ma­ty­ti, jei jis įlūž­ta. Taip pat yra ki­to­kios nau­din­gos ir ne­bran­ gios įran­gos, pa­vyz­džiui, spe­cia­lūs spyg­liai, ku­riuos nau­do­jant, leng­

Le­das lai­ko­mas tvir­tu, kai jo sto­ ris yra dau­giau kaip 7 cm. Toks le­ das ga­li iš­lai­ky­ti žmo­gų. Kad jis iš­ lai­ky­tų gru­pę žmo­nių, sto­ris tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis nei 12 cm. „Daug le­mia ne tik sto­ris, bet ir vie­ta, kur su­si­for­ma­vo le­das: tai pri­klau­so nuo sro­vių, pa­kran­tės rel­je­fo, au­ga­li­jos, už­ša­li­mo są­ly­ gų, to­dėl vie­nur ir sto­ras le­das ga­ li kel­ti pa­vo­jų, o ki­tur – at­virkš­čiai, sau­gus net ir plo­nes­nis“, – aiš­ki­no

V.Jok­šas. To­dėl šiuo me­tu le­do dar ge­riau ne­lip­ti.

Pa­ta­ri­mai

Gel­bė­jo stir­nas

Pra­dė­jus traš­kė­ti ar link­ti le­dui, lū­

Kol kas di­des­nių in­ci­den­tų Kau­no re­ gio­no ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai neuž­re­ gist­ra­vo. „Bet ne­nus­teb­čiau, kad šiuo me­tu ga­lė­jo bū­ti įlū­žu­sių­jų, bet ne­ kvie­tu­sių­jų gel­bė­to­jų, o iš­si­ka­pa­no­ ju­sių­jų sa­vo­mis jė­go­mis ar pa­de­dant drau­gams“, – svars­tė V.Jok­šas. Praė­ju­sią sa­vai­tę gel­bė­to­jams te­ ko vyk­ti į Kė­dai­nius, kur tven­ki­ny­je ka­pa­no­jo­si dvi stir­nos. „Kai at­vy­ ko­me, vie­na jau bu­vo nu­sken­du­ si, o ki­tą iš­gel­bė­jo­me“, – pa­sa­ko­ jo vir­ši­nin­kas. Pa­sak jo, da­bar le­das pa­vo­jin­gas ir tuo, kad yra ašt­rus lyg stik­las. „Ir stir­na grei­čiau­siai žu­vo ne tiek nuo van­dens, kiek nuo žaiz­dų“, – ver­ ti­no V.Jok­šas. Kau­ne gel­bė­to­jus daž­niau­siai kvie­čia pa­va­sa­rį. „Dau­giau­sia in­ ci­den­tų įvyks­ta Kau­no ma­rio­se, nes ten le­das klas­tin­gas, ne­vie­no­ dai su­ša­lęs: vie­no­je vie­to­je ga­li bū­ ti 30 cm, o ša­li­mais – vos ke­li cen­ ti­met­rai, nes apa­čio­je te­ka sro­vė“, – aiš­ki­no pa­rei­gū­nas.

ži­mo ga­li­te iš­veng­ti pa­di­di­nę at­ra­ mos plo­tą, to­dėl at­si­rem­ki­te į le­dą ran­ko­mis (pa­nau­do­ki­te laz­dą, meš­ ke­rę ar ki­tą daik­tą) ir at­si­gu­lę šliauž­ ki­te į kran­tą. Jei įlū­žo­te, iš­skės­ki­te ran­kas pla­

čiai virš gal­vos ant le­do ir ris­ki­tės šo­nu ropš­da­mie­si ant le­do ly­ties, at­si­spir­da­mi ko­jo­mis į prie­šin­gą le­ do ly­ties kraš­tą. Nep­ra­ras­ki­te sa­vit­ var­dos, vis­ką da­ry­ki­te lė­tai ir at­sar­ giai. Ži­no­ki­te, kad dra­bu­žiuo­se li­kęs oras il­go­kai pa­dės iš­si­lai­ky­ti van­ dens pa­vir­šiu­je ir šauk­tis pa­gal­bos. Gel­bė­da­mi ki­tus, pa­nau­do­ki­te

at­ra­mos plo­tą di­di­nan­čius daik­tus (kar­tis, lent­ga­lius ir ki­tas ša­lia esan­ čias prie­mo­nes) ir sten­ki­tės pri­si­ šauk­ti kuo dau­giau žmo­nių. Išt­rau­ kę sken­duo­lį ne­dels­da­mi pra­dė­ki­ te gai­vi­ni­mo veiks­mus: dirb­ti­nį kvė­ pa­vi­mą ir šir­dies ma­sa­žą. Pak­vie­tę ug­nia­ge­sius gel­bė­to­jus ar ki­tą gel­ bė­ji­mo tar­ny­bą, ne­pa­mirš­ki­te pa­si­ tik­ti jų ma­ši­nų – tai pa­dės grei­čiau ras­ti ne­lai­mės vie­tą.

4

ĹĄeĹĄtadienis, gruodĹžio 15, 2012

miestas

Teis­mas atmetÄ— Ir­mos skundÄ… Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar at­me­tÄ— uĹž va­gys­tes nu­teis­tos dai­ni­ nin­kÄ—s Ir­mos Jur­ge­le­vi­Ä?iō­tÄ—s ape­ lia­ci­nÄŻ skun­dÄ….

Po ĹĄios nu­tar­ties bir­Şe­lÄŻ at­li­kÄ—­jai pa­skelb­tas nuo­spren­dis ÄŻsi­tei­sÄ—­jo – I.Jur­ge­le­vi­Ä?iō­tei teks su­mo­kÄ—­ti 10,5 tĹŤkst. li­tĹł bau­dÄ…. Pas­kelb­ta, kad Ĺže­mes­nÄ—s ins­tan­ ci­jos teis­mas, iť­ty­rÄ™s by­los ÄŻro­dy­ mus, tin­ka­mai juos ÄŻver­ti­no, to­dÄ—l I.Jur­ge­le­vi­Ä?iō­tÄ—s kal­tÄ— abe­jo­niĹł ne­ ke­lia.

R

Bir­Şe­lio 8 d. Vil­niaus mies­ to 2-asis apy­lin­kÄ—s teis­mas dai­ni­ nin­kÄ™ pri­pa­Şi­no kal­ta dÄ—l va­gys­Ä?iĹł iĹĄ TV3 pro­jek­to „Šok su ma­ni­mi“ da­ly­viĹł ir sky­rÄ— bau­dÄ…. Ka­dan­gi, prieĹĄ ke­le­rius me­tus iĹĄaiť­ki­nus nu­si­kal­ti­mus, I.Jur­ge­le­ vi­Ä?iō­tÄ— pra­lei­do dvi pa­ras uĹž gro­tĹł, baus­mÄ— nuo dau­giau nei 11 tĹŤkst. su­ma­Şin­ta iki 10 tĹŤkst. 530 li­tĹł. I.Jur­ge­le­vi­Ä?iō­tÄ— vi­sÄ… lai­kÄ… nei­ gÄ— ÄŻta­ri­mus, kad ji vo­gÄ— iĹĄ po­pu­lia­ raus ĹĄo­kiĹł kon­kur­so da­ly­viĹł. KD, BNS inf.

„„Fi­na­las: I.Jur­ge­le­vi­Ä?iō­tei ne­pa­vy­ko at­si­kra­ty­ti va­gi­lÄ—s eti­ke­tÄ—s.

TEO

Kauno gyventojams – naujų galimybių internetas

Ĺ ilainiĹł ug­nia­ge­sys ÄŻta­ri­mĹł ne­kÄ—­lÄ— Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Ĺ viesolaidinÄ—s technologijos iĹĄ esmÄ—s pakeitÄ— interneto sampratÄ…: jos ne tik leidĹžia naudotis gerokai spartesniu internetu, bet ir suteikia galimybÄ™ ĹžiĹŤrÄ—ti interaktyviÄ…jÄ… televizijÄ… ir naudotis kitomis papildomomis galimybÄ—mis.

Kau­no ug­nia­ge­siĹł bend­ruo­me­nÄ— iki ĹĄiol ne­ga­li at­si­gau­ti nuo pa­tir­ to ĹĄo­ko, kad Ĺ i­lai­niuo­se ÄŻsi­kō­ru­ sios ko­man­dos vir­ťi­nin­kui pul­ ki­nin­kui lei­te­nan­tui Vai­dui Ve­ liÄ?­kai pa­reikť­ti ÄŻta­ri­mai dÄ—l dvy­ li­ka­me­tÄ—s prie­var­ta­vi­mo.

Varinius laidus pakeitÄ™s ĹĄviesolaidis pakeitÄ— ir interneto kaip paslaugos sampratÄ…. Tuo jau spÄ—jo ÄŻsitikinti ir tĹŤkstanÄ?iai Kauno daugiabuÄ?iĹł bei individualiĹłjĹł namĹł gyventojĹł.

UŞ­va­kar V.Ve­liÄ?­kos ka­bi­ne­te Ĺ i­ lai­niĹł gais­ri­nÄ—­je lan­kÄ—­si jo bu­vu­ si Ĺžmo­na – mo­te­ris su­rin­ko vy­ro daik­tus. Po­ra iť­si­sky­ru­si, kar­tu au­gi­na duk­rÄ…. „Kau­no die­na“ pa­ban­dÄ— dar kar­tÄ… iĹĄ jo bend­ra­Şy­giĹł pa­sa­ko­ji­ mĹł su­dÄ—­lio­ti jo po­rtre­tÄ… ir iť­siaiť­ kin­ti, ar iĹĄ tie­sĹł ne kar­tÄ… uĹž ge­rÄ… tar­ny­bÄ… ska­tin­tas ug­nia­ge­sys ne­ kÄ—­lÄ— jo­kiĹł ÄŻta­ri­mĹł. Kal­bin­ti ug­nia­ge­siai tei­gÄ—, kad bend­ruo­se va­ka­rÄ—­liuo­se 39 me­tĹł pul­ki­nin­kÄ… lei­te­nan­tÄ… jie ne kar­ tÄ… ma­tÄ— su pa­na­ťaus am­Şiaus mo­ te­ri­mis. Dau­gy­bÄ™ ap­do­va­no­ji­mĹł ga­vÄ™s ir nuo­lat kva­li­fik ­ a­ci­jÄ… ke­lian­tis V.Ve­liÄ?­ka rugp­jō­tÄŻ grį­Şo iĹĄ Gru­ zi­jos, kur da­ly­va­vo tarp­tau­ti­nÄ—­ se gel­bÄ—­ji­mo ko­man­dos pra­ty­ bo­se. Vie­na iĹĄ nuo­sek­liai kar­je­ros laip­tais ki­lu­sio V.Ve­liÄ?­kos sto­te­ liĹł – Kau­no ap­skri­ties prieť­gais­

Naujas greiÄ?io suvokimas

Savo laiku viena pirmĹłjĹł Lietuvoje vario kabelius pakeitusi ĹĄviesolaidĹžiu TEO ĹĄiuo metu gali pasiĹŤlyti net 300 Mb/s sparta veikiantÄŻ internetÄ… ZEBRA, nors sklandĹžiam darbui visiĹĄkai pakanka ir 100 Mb/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto. Anot telekomunikacijĹł bendrovÄ—s TEO Kauno regiono vadovÄ—s Loretos IvaĹĄauskienÄ—s, dauguma interneto tiekÄ—jĹł ĹĄviesolaidinÄŻ kabelÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius kabelius. Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ—s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio. BĹŤtent tokiÄ… galimybÄ™ klientams suteikia TEO. Individualieji namai ĹĄviesolaidÄŻ gali iĹĄnaudoti ir kitiems namĹł ĹŤkio prieĹžiĹŤros reikalams, pavyzdĹžiui, iĹĄmaniĹłjĹł namĹł sistemai ÄŻrengti, kuri leidĹžia valdyti duris, vartus, garso ir vaizdo aparatĹŤrÄ…, patalpĹł mikroklimatÄ…, stebÄ—ti aplinkÄ… vaizdo kameromis ir pan. Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ—je www.internetas. zebra.lt/ suvedÄ™ savo gyvenamosios vietos adresÄ… arba paskambinÄ™ mokamu telefonu 1817. Daugiau nei televizija

Ko gero, galima iĹĄvardyti daugybÄ™ prieĹžasÄ?iĹł ir situacijĹł, kai praleidĹžiame svarbius televizijos transliacijĹł momentus. PavyzdĹžiui, uĹžtrunkame darbe ir nepamatome pirmĹłjĹł ĹžiniĹł reportaŞų ar pamÄ—gtos pokalbiĹł laidos pradĹžios. Arba dar blogiau – tik kelioms sekundÄ—ms pasitraukiame nuo ekrano, ir lyg tyÄ?ia – ÄŻmuĹĄtas ÄŻvartis...

ď Ž Patogu: ]N`NX 9 6cN Nb`XVR[Ă›` cVR`\YNVQV` YRVQ VN [NbQ\aV` [R aVX

`]N_Ă˜Vb V[aR_[Rab ORa V_ V `XV_aV[Ă›ZV` aRYRcVgVW\`  6[aR_NXafcV\WV 4.9.• ]N`YNbT\ZV` A2< N_PUfc\ [b\a_

Nepraleisti svarbiĹł akimirkĹł leidĹžia „Interaktyviosios GALA“ siĹŤloma paslauga „ŽiĹŤrÄ—ti nuo pradĹžiĹłâ€œ. JÄ… uĹžsisakÄ™ klientai (paslauga veikia tik su interaktyviosios televizijos priedÄ—liu „Motorolla VIP 1003“, kuris paprastai suteikiamas visiems naujiems ĹĄios televizijos klientams) galÄ—s jau prasidÄ—jusias laidas ar ďŹ lmus atsukti nuo pradĹžiĹł, sustabdyti vaizdÄ… ir pasukti jÄŻ ÄŻ priekÄŻ. Dar viena papildoma funkcija – meniu skiltyje „Mano TV ÄŻraĹĄai“ pasirinkus punktÄ… „ĎraĹĄyti laidĹł kategorijas“, be papildomos ÄŻrangos galima ÄŻraĹĄyti visas mÄ—gstamai kategorijai priskirtas televizijos programas ir perĹžiĹŤrÄ—ti jas per 14 dienĹł. „Interaktyviosios GALA“ klientai gali matyti ir „Viasat“ sporto bei ďŹ lmĹł kanalus, tarp kuriĹł tokie kanalai kaip „Viasat sportas“, „Viasat Motor“, „TV1000 Ruskoje Kino“. KanalĹł paketai „Viasat sportas“ bei „Viasat ďŹ lmai“ kainuoja po 12 litĹł per mÄ—nesÄŻ, kaina iĹĄ karto ÄŻsigyjant abu paketus – 20 litĹł per mÄ—nesÄŻ. UĹžsisakÄ™ vienÄ… ar abu kanalĹł paketus pusei metĹł, ĹĄeĹĄtÄ… mÄ—nesÄŻ klientai kanalus gali ĹžiĹŤrÄ—ti nemokamai. InternetinÄ— saugykla

ZEBRA vartotojams siĹŤloma virtuali saugykla padÄ—s iĹĄvengti nemaloniĹł situacijĹł, kai sugedus kompiuteriui iĹĄsitrina duomenys. Be to,

specialiai internete sukurtoje duomenĹł talpykloje jĹŤsĹł informacija bus ne tik saugi, bet ir turÄ—site galimybÄ™ laisvai ja keistis. Saugykloje galima laikyti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ… medĹžiagÄ…, kitÄ… svarbĹł turinÄŻ. Joje leidĹžiama laikyti iki 300 GB duomenĹł. Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ—l kompiuterio gedimo, vagystÄ—s ar kitĹł nelaimiĹł, o prie failĹł prisijungiama tik ÄŻvedus asmeninÄŻ slaptaĹžodÄŻ, failĹł kopijos saugomos keliose skirtingose vietose. Ĺ i paslauga teikiama jÄ… uĹžsisakius savitarnos svetainÄ—je www.manoteo.lt.

Gedimino BartuĹĄkos nuotr.

ri­nÄ—s gel­bÄ—­ji­mo val­dy­bos Gar­lia­ vos ko­man­da. Iki tol Ä—jÄ™s vir­ťi­nin­ko pa­va­ duo­to­jo pa­rei­gas ÄŻvai­rio­se ko­ man­do­se, 2008 m. V.Ve­liÄ?­ka bō­ tent Gar­lia­vo­je pir­mÄ… kar­tÄ… ta­po vir­ťi­nin­ku. ÄŒia jis pra­dir­bo tre­ jus me­tus, o nuo praÄ—­ju­siĹł me­ tĹł per­si­kÄ—­lÄ— ÄŻ Ĺ i­lai­niĹł ko­man­dÄ…. Gar­lia­vo­je su V.Ve­liÄ?­ka dir­bÄ™ ko­ le­gos, kaip ir Ĺ i­lai­niĹł ko­man­dos na­riai, ti­ki­na, kad vir­ťi­nin­kas jo­ kiĹł ÄŻta­ri­mĹł ne­kÄ—­lÄ—. Vie­na po­li­ci­jos pa­rei­gō­nĹł ti­ria­ mĹł ver­si­jĹł – aukť­to ran­go ug­nia­ ge­sys su dvy­li­ka­me­te ga­lÄ—­jo su­si­ pa­Şin­ti in­ter­ne­tu. „Kau­no die­na“ pa­ban­dÄ— per­ Ĺžvelg­ti V.Ve­liÄ?­kos in­ter­ne­ti­nÄ™ veik­ lÄ…. Jis bu­vo uŞ­si­re­gist­ra­vÄ™s ke­liuo­se so­cia­li­niuo­se po­rta­luo­se – fa­ce­ book.com, one.lt ir ne­tlog.com. Jo an­ke­to­se ne­nu­ro­do­ma, kad vy­ras ieť­ko­jo ko­kiĹł nors pa­Şin­Ä?iĹł – jÄŻ do­mi­no mu­zi­ka, au­to­mo­bi­liai, ke­lio­nÄ—s. In­ter­ne­to drau­gĹł jis tu­ rÄ—­jo ne­daug. Nors tarp jĹł ga­li­ma ras­ti ir po­rÄ… mo­kyk­li­nio am­Şiaus mer­gai­Ä?iĹł, tai ga­li bō­ti jo drau­gĹł at­Şa­los. 39 me­tĹł pul­ki­nin­kui lei­te­nan­ tui V.Ve­liÄ?­kai Klai­pÄ—­dos tei­sÄ—­ sau­gi­nin­kai pa­reiť­kÄ— ÄŻta­ri­mus dÄ—l dvy­li­ka­me­tÄ—s Ĺža­gi­ni­mo ir sek­sua­ li­nio prie­var­ta­vi­mo, ĹĄiuo me­tu jis suim­tas mÄ—­ne­siui.

Rinkiniai – galimybė sutaupyti

TEO privatiems klientams siĹŤlo uĹžsisakyti interaktyviÄ…jÄ… televizijÄ… GALA su internetu ZEBRA paslaugĹł rinkinyje „Namai 1“. PasirinkÄ™ tokiÄ… galimybÄ™ ne tik sutaupys, bet taip pat galÄ—s lengviau administruoti paslaugĹł mokesÄ?ius. Dar daugiau galimybiĹł siĹŤlo paslaugĹł rinkiniai „Namai 2“ ir „Namai 3“, su kuriais papildomai gaunamos tokios paslaugos kaip televizija antram televizoriui, failĹł saugykla internete, papildomi TV kanalĹł rinkiniai ir kt. Daugiau informacijos apie paslaugas galite gauti ir jas uĹžsisakyti mokamu telefonu 1817 bei interneto svetainÄ—je www.teo.lt. TEO inf.

„„Tar­ny­ba: iki pa­rei­gō­no pen­si­jos V.Ve­liÄ?­kai te­bu­vo li­kÄ™ dve­ji me­tai. fa­ce­book.com nuo­tr.

6

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

Savaitė

Kitoks žvilgsnis

Savo įvaiz­dį su­si­ga­di­no­me patys

Jų laiš­kai

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

N

au­jo­sios val­džios prin­ ci­pai dėl ener­ge­ti­kos per­tvar­kos ge­ri, ta­čiau sun­kiai įgy­ven­di­na­mi. Taip tvir­ti­na Ro­mas Šve­das, ne­ prik­lau­so­mas kon­sul­tan­tas, bu­ vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras.

Poetas Kęstutis Navakas

P

rie Ža­lia­kal­nio gim­na­zi­jos ra­dau la­pą po­pie­riaus, ku­ria­me ket­vir­to­ko ran­ka ka­lig­ra­fiš­kai ke­lias­de­šimt kar­tų pa­ra­ šė vie­ną fra­zę: „Po mo­kyk­lą bė­giot ne­ ga­li­ma per­trau­kos me­tu.“ Štai kur ma­žo žmo­ gaus dra­ma, štai kur nu­si­kal­ti­mas ir baus­mė, at­pūs­ti man po ko­jom gruo­džio vė­jų. O juk to­ kių rank­raš­ti­nių dra­mų esu ra­dęs dau­gy­bę, mėgs­tu rink­ti gat­vė­se be­si­mė­tan­čius raš­te­lius – vi­so ko ten bū­na. De­ja, rank­raš­ti­nė ci­vi­li­za­ci­ ja jau mer­di, smau­gia­ma nau­jų­jų tech­no­lo­gi­jų, ta­čiau kar­tais pa­vyks­ta ką nors ras­ti, ypač ša­ lia mo­kyk­lų. Štai ke­li pa­vyz­džiai.

Po mo­kyk­lą bė­giot ne­ga­ li­ma per­trau­kos me­tu. Skel­bi­mas ant stul­po: „Ieš­kau mer­gi­nos, ku­ri 08/08 va­žia­vo tro­lei­bu­su, iš­li­po Ute­nos sto­te­ lėj, tu­ri ran­dą ant kai­rės ran­kos pirš­to ir bu­vo ap­si­ri­šus ska­ra kak­lą. Taip pat bu­vo be­pro­tiš­ kai gra­ži. Pas­kam­bink: tel. nr...“ Už­ra­šas žy­mek­ liu ki­to­je tro­lei­bu­sų sto­te­lė­je: „Man la­bai nu­si­bo­ do laukt au­to­bu­so. Te­gu grei­čiau at­va­žiuo­ja, ba ai­siu na­mo.“ La­bai mįs­lin­gas raš­te­lis ka­bo­jo pri­ seg­tas prie me­džio ša­lia au­to­bu­sų sto­ties (kal­ba ne­tai­sy­ta): „Agur­kia Min­dau­ga gi­mi­nia iš val­di­ bos tu­ri nia­lia­ga­lias kar­tū­vias su Dak­ta­ru ka­ria ir už­mū­ši­nia­ja žmuo­nias bia val­džios ir dar ira tris niaaiš­ku pas ka skai­čio­ja val­džia.“ Tik­rai kū­ ry­bin­ga, sa­vaip aist­rin­ga, nors to­kių raš­te­lių pa­ si­tai­ko itin re­tai. Yra te­kę ras­ti moks­lei­vės su­si­ ra­šy­tą die­not­var­kę ei­nant į drau­gės gim­ta­die­ nį – su­ži­no­jau, ką neš do­va­nų, kur kirp­sis, iš ko sko­lin­sis kel­nes, o iš ko pen­kio­li­ka li­tų. Prie vie­ nos mo­kyk­los gu­lė­jo griež­tas paaug­lio raš­te­lis sa­vo mer­gi­nai: „Ka­ro­li­na, užp**o jau ma­ne tie ta­ vo le­dai. Jei ne­no­ri drau­gau­ti, tai ir ne­drau­gau­ kim. Ar­ba at­va­ryk šeš­tą va­lan­dą prie šū­lės.“ Ma­ nau, at­va­rė. Su le­dais. Yra te­kę ras­ti su­plė­šy­tą laiš­ką mer­gi­nai iš ka­ lė­ji­mo (su­si­kli­ja­vau): „Net ne­ži­nau ką tau Vil­ muk pa­ra­šius, ne­ži­nau ar pa­sieks šis laiš­ku­tis.“ Bu­vo ir at­virkš­čias va­rian­tas – mo­ti­nos laiš­kas sū­nui į ka­lė­ji­mą: „Pas mus blo­gai, Val­das par­ da­vė BMW, bet ga­vo ma­žai.“ Vie­ną įsta­biau­sių laiš­kų ra­dau Lais­vės alė­jo­je – mei­lės, iš­si­sky­ ri­mo ir ne­vil­ties laiš­ką. Il­gą, ci­tuo­ju tik jo pa­ bai­gą: „My­lėk ma­ne, kuo­met pa­kils mė­nu­lis ir my­lėk tol, kol pa­kils sau­lė. Nes aš išei­nu. Išei­nu tam, kad nie­ka­da ne­ras­čiau ke­lio na­mo.“ Kaip ge­rai, kad dar ne vis­kas vir­to SMS. Jie iš­ nyks­ta, rank­raš­čiai ne. Jei ku­rį nors pa­me­tė­ te, gal ra­dau. Pa­ra­šy­ki­te, ko­kiu ad­re­su grą­žin­ ti, ir pa­mes­ki­te. Aš bū­ti­nai ra­siu ad­re­są ir juo grą­žin­siu tai, ką pa­ra­šė­te ir pa­me­tė­te. Ar­ba ne. Nes man to ir­gi rei­kia. informacija:

302 250

– Kaip ver­ti­na­te nau­ją Vy­ riau­sy­bės pro­gra­mą, ku­rios ne­ma­žą da­lį uži­ma ir pla­nai dėl ener­ge­ti­kos? Tie­sa, kol kas la­bai abst­rak­tūs. – Ma­no ver­ti­ni­mu, to­kio­se pro­ gra­mo­se yra svar­bu prin­ci­pai. Nors daž­niau­siai yra ko­men­ tuo­ja­mos de­ta­lės. Tai – tik prie­ mo­nės prin­ci­pams įgy­ven­din­ ti. Svar­biau­sia, kad Vy­riau­sy­bė lai­ky­tų­si nu­sta­ty­tų prin­ci­pų. Mū­sų ener­ge­ti­kos bė­da, kad mes esa­me pri­klau­so­mi nuo vie­ nin­te­lio tie­kė­jo. Ir di­džiau­sia bė­da – vi­sos Lie­tu­vos ener­ge­ti­ kos pri­klau­so­my­bė, mat ir elekt­ ros daug im­por­tuo­ja­me iš vie­no išo­ri­nio tie­kė­jo, taip pat ir du­jų – 100 pro­c. im­por­tuo­ja­me iš vie­ no tie­kė­jo. Skai­ty­da­mas pro­gra­mą, aš fik­ sa­vau bū­tent prin­ci­pus. Ir svar­ biau­sia man pa­si­ro­dė tai, kad ši Vy­riau­sy­bė sieks įtvir­tin­ti rin­ ką. Sieks rea­lios, kon­ku­ren­cin­ gos rin­kos ener­ge­ti­kos sek­to­riu­ je: tai yra ir elekt­ros, ir du­jų, ir ši­lu­mos. Svar­biau­sia ir yra tai, kad ši Vy­riau­sy­bė siek­tų įtvir­ tin­ti rea­lią kon­ku­ren­cin­gą rin­ką ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je. – Ly­giai to pa­ties sie­kė ir And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­ sy­bė. – Taip, ir tai yra svar­biau­ sia. Bū­tent siek­ti rin­kos, ir da­ bar svar­biau­sias da­ly­kas, kad tų prin­ci­pų Vy­riau­sy­bė lai­ky­tų­ si ir juos įgy­ven­din­tų, kad nuo jų neat­si­ri­bo­tų. Du­jų ir ši­lu­mos klau­si­mas da­bar yra ak­tua­lus. – Ne vi­si val­dan­tie­ji, kal­bė­ da­mi apie ener­ge­ti­nę ne­prik­ lau­so­my­bę, vie­nin­gi. Kai kas sa­ko, kad svar­biau­sias tiks­las – gau­ti ener­gi­jos už priim­ti­ ną kai­ną. – Taip, bet ener­gi­jos rei­kia gau­ ti iš al­ter­na­ty­vių šal­ti­nių. Jei­gu mes gau­si­me pi­giau iš vie­no ir to pa­ties šal­ti­nio, tai anoks čia ener­ge­ti­nis sau­gu­mas? Mes ta­da ne­pa­siek­si­me rin­kos. Rin­ką pa­ siek­si­me tuo­met, kai bus ener­gi­ jos šal­ti­niai, kai tie­kė­jai tieks iš skir­tin­gų šal­ti­nių ir to­kiu bū­du kon­ku­ruos dėl kai­nos. Tik ta­da lai­mės var­to­to­jas, o ener­gi­jos ga­ min­to­jai tu­rės dirb­ti efek­ty­viau. – Vy­riau­sy­bė taip pat kal­ba ir apie nau­ją Na­cio­na­li­nę ener­ reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404. „Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Taip, kaip el­gia­mės mes, yra tie­siog ne­ siel­gia­ma. Nei pro­ gno­zuo­ja­ mu­mo, nei tęs­ti­nu­mo.

Prob­le­ma: vie­na Lie­tu­vos veiks­mų tarp­tau­ti­nė­je are­no­je blo­gy­bių, anot R.Šve­do,

tęs­ti­nu­mo sto­ka.

ge­ti­kos stra­te­gi­ją. To­kių jau bu­vo ne vie­na. – Tai yra de­ta­lės. Ten pil­na vi­ so­kių dek­la­ra­ty­vių da­ly­kų. Prie jų ne­si­ka­bi­nė­ju. Ma­nau, svar­biau­ sias da­ly­kas – kon­ku­ren­ci­ja: ir du­jų, ir ši­lu­mos sek­to­riu­je. – Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius jau pra­kal­bo apie tarp­ vals­ty­bi­nę dar­bo gru­pę. Esą su Ru­si­ja bus mė­gi­na­ma de­ rė­tis dėl pi­ges­nių du­jų. Kaip tai ver­ti­na­te? Ar tai pa­sie­kia­ mas ir adek­va­tus su­si­klos­ čiu­siai si­tua­ci­jai tiks­las? – Da­bar­ti­nis prem­je­ras yra daug pa­ža­dė­jęs įvai­rių dar­bo gru­pių. Du­jas juk per­ka „Lie­tu­vos du­ jų“ įmo­nė iš „Gazp­rom“ įmo­nės. „Gazp­rom“ dar kont­ro­liuo­ja­mas Ru­si­jos vy­riau­sy­bės. „Lie­tu­vos du­jų“ Vy­riau­sy­bė ne­kont­ro­liuo­ja. Už du­jas mo­ka „Lie­tu­vos du­jos“. Tai ko­kie sver­tai bū­tų per de­ry­ bas iš mū­sų Vy­riau­sy­bės pu­sės? Nes iš Ru­si­jos pu­sės – du­jų kai­ na. O iš Lie­tu­vos pu­sės be po­li­ti­ kos ne ka­žin ką ga­li­me pa­siū­ly­ ti. Pi­ni­gai ir kai­na yra „Lie­tu­vos du­jų“ ran­ko­se. Ir spren­džia tuos klau­si­mus įmo­nės val­dy­ba, kur iš pen­kių na­rių Vy­riau­sy­bė tu­ri tik vie­ną na­rį. Ne­no­riu at­sa­ky­ti į tą klau­si­mą nei taip, nei ne. Bet rei­ kia pa­mąs­ty­ti, ko­kie Vy­riau­sy­bės sver­tai? Klau­si­mas at­vi­ras. – Kaip ver­ti­na­te nau­jo­sios val­džios pa­reiš­ki­mus dėl Vi­ sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­to? Gal ne­rei­kės lauk­ti konk­re­čių spren­di­mų? Gal stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas, ma­tąs, kaip po­li­ti­kai ne­su­si­ ta­ria, tie­siog pa­si­trauks? Platinimo tarnyba: 302

242

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

– Gy­ve­ni­me vis­ko ga­li bū­ti. Čia yra vi­sas liū­de­sys, kad mes, lie­ tu­viai, sa­vo el­ge­siu la­bai smar­ kai su­ga­di­no­me sa­vo re­pu­ta­ci­ją. Nes­var­bu, ko­kį pro­jek­tą įgy­ven­ di­na­me: ar bran­duo­li­nį, ar že­mės ūkio, ar ko­kį nors pra­mo­ni­nį pro­ jek­tą, ar pa­slau­gų tei­ki­mo. Pri­me­nu, kad mes prieš 6 me­ tus Sei­mo ly­giu (ir, be­je, prieš 6 me­tus bu­vo kaip tik šian­die­ nė dau­gu­ma) prii­ma­me spren­ di­mą sta­ty­ti ato­mi­nę, su­si­kvie­ čia­me kai­my­nus, pa­si­kvie­čia­me stra­te­gi­nį in­ves­tuo­to­ją, pa­si­ža­ da­me, kad tik­rai sta­ty­si­me, kad įgy­ven­din­si­me pro­jek­tą. O po 6 me­tų sa­ko­me – ap­si­gal­vo­jo­me. Tai čia yra mū­sų pa­ti­ki­mu­mo klau­si­mas, mū­sų re­pu­ta­ci­jos. Ir re­pu­ta­ci­ją mes jau su­si­ga­di­no­ me. Juk mes aiš­kiai ži­no­me, kad nei lat­viai, nei es­tai, nei ja­po­nai iš to pro­jek­to ne­pa­sit­rau­kė. Kons­ta­tuo­ki­me fak­tą, kaip mes el­gia­mės pa­tys ir kaip el­gia­ si mū­sų par­tne­riai. Taip, kaip el­gia­mės mes, yra tie­siog ne­siel­ gia­ma. Nei pro­gno­zuo­ja­mu­mo, nei tęs­ti­nu­mo. Čia jau pa­da­ry­ta di­džiu­lė ža­la. O kaip ga­li bū­ti su ja­po­nais, ne­spė­lio­ki­me. – Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja iki 2013 m. stab­do Ig­na­li­nos ato­mi­nei elekt­ri­nei skir­tą fi­nan­sa­vi­mą pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ ro sau­gyk­lai sta­ty­ti. Tai ir­gi liu­di­ja, kad ne­su­ge­ba­me vyk­ dy­ti pro­jek­tų. Ka reiš­kia toks spren­di­mas Lie­tu­vai? – Vie­nas ver­ti­ni­mas: šį pro­ce­ są rei­kia ana­li­zuo­ti per tai, ar mes su­ge­ba­me įgy­ven­din­ti pro­ jek­tus. Ga­li­me kons­ta­tuo­ti, kad mums pa­ts svar­biau­sias yra bū­ Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

LIETUVA: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

tent tas pa­nau­do­tų bran­duo­li­ nio ku­ro sau­gyk­lų pro­jek­tas. Mes pa­si­ra­šė­me, pa­rin­ko­me ge­ne­ra­ li­nį ran­go­vą, jis pa­si­ra­šė su­tar­tį, Lie­tu­va pra­šo da­bar, kad ge­ne­ ra­li­nis ran­go­vas įgy­ven­din­tų tai, kas yra su­tar­ty­je ir kas tu­rė­jo bū­ ti se­niai pa­da­ry­ta. Ir tai ne­pa­da­ ry­ta. Pro­jek­tas vė­luo­ja pra­ktiš­kai ket­ve­rius me­tus! Iš­va­da – iš vie­ nos pu­sės už­sa­ko­vas, ma­tyt, nė­ ra reik­lus ran­go­vui. Iš ki­tos pu­sės su­si­da­ro įspū­dis, kad ran­go­vas ne­va pikt­nau­džiau­ja su­si­da­riu­ sia si­tua­ci­ja, ka­dan­gi ter­mi­nai ati­de­da­mi, biu­dže­tai pa­di­di­na­ mi. At­ro­dy­tų, kad ran­go­vas ne­ la­bai no­ri pa­baig­ti to pro­jek­to. Ir da­bar Lie­tu­va ta­po ran­go­vo įkai­te. Ši­tas pro­jek­tas yra ker­ti­ nis. Ne­tu­ri­me sau­gyk­los, ne­ga­li­ me krau­ti ku­ro, ne­ga­li­me ar­dy­ti ato­mi­nės. Štai taip. Mus ke­le­ tą kar­tų įspė­jo: ne­su­sit­var­ky­si­ te, nu­trauks fi­nan­sa­vi­mą. Da­ bar jį įšal­dė. Ne­rei­kia dai­ry­tis, kas bū­tų, jei­ gu bū­tų, ir ma­ty­ti blo­gus sce­na­ ri­jus. Aš ma­ny­čiau, kad jei­gu jis yra su­stab­dy­tas, rei­kia įver­tin­ ti si­tua­ci­ją ir ją kuo sku­biau iš­ spręs­ti, at­gau­ti tą fi­nan­sa­vi­mą. Ki­ta pro­ble­mos da­lis – kaip vi­sa ta si­tua­ci­ja su­si­ju­si su nau­ ju fi­nan­sa­vi­mu. Esu sa­kęs: ne­su­ sit­var­ky­mas ir nee­fek­ty­vus lė­ šų nau­do­ji­mas at­si­lieps mums nau­jo­je fi­nan­si­nė­je per­spek­ty­ vo­je. IAE už­da­ry­mui pra­šė­me 700 mln. eu­rų, siū­lo­ma tris­kart ma­žiau. Tai, kad mes ne­su­ge­ba­ me su­si­tvar­ky­ti su pro­jek­to įgy­ ven­di­ni­mu, su ran­go­vu, tai yra jau vis­kas. Tai jau tu­rė­jo įta­kos. Jau ga­vo­me ge­ro­kai ma­žiau, nei pra­šė­me. http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 350.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

8

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

ekonomika

Jau­ni vers­li­nin­kai ša­lį pa­ver­gė bly­nais Vie­na ka­vi­nė jau vei­kia Vil­niaus cent­re, ki­tą pla­nuo­ja­ma ati­da­ ry­ti, pa­va­sa­rį ke­ti­na­ma plės­tis į ki­tus mies­tus. tačiau 26-erių El­ vy­ra Šiukš­tai­tė prieš ke­le­rius me­tus Beb­ro bly­nų vers­lą pra­dė­ jo nuo rąs­ti­nio kios­ke­lio jud­ria­me plen­te pa­jū­ry­je. Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Pa­ti ke­pa tik na­mie

E.Šiukš­tai­tę ke­pan­čią bly­nus da­bar ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­bent na­muo­se, kai pa­si­sve­čiuo­ti at­vyks­ta bi­čiu­liai ar­ba ar­ti­mie­ji, – vi­si no­ri pa­ra­gau­ti šios mer­gi­nos Lie­tu­vo­je iš­po­pu­lia­ rin­tų Beb­ro bly­nų. Tie­sa, per­nai va­ sa­rą jai dar te­ko prie kep­tu­vės sto­ti ir klien­tus ap­tar­nau­ti pa­čiai – vie­ na dar­buo­to­ja nu­vy­lė, o vers­li­nin­kė stai­giai ne­ra­do jai pa­mai­nos. Nors E.Šiukš­tai­tė da­bar tik va­ do­vau­ja ke­pė­jams ir par­da­vė­jams, ku­rių bly­nų tur­būt ra­ga­vo kiek­vie­ nas, kas va­sa­rą lan­kė­si pa­jū­ry­je ar­ ba ko­kia­me nors mu­zi­kos ir me­nų fes­ti­va­ly­je, jos vers­lo pra­džia bu­vo vi­sai ki­to­kia. Prieš pen­ke­rius me­ tus pa­ti ne tik ke­pė bly­nus, bet ir

2

tūkst. li­tų vers­lo pra­džiai tu­rė­jo Beb­ro bly­ni­nės bend­ra­tur­tė.

R

pir­ko jiems pro­duk­tus, o iš­kep­tus par­da­vi­nė­jo klien­tams. „Nors spe­cia­liai į ki­tas ša­lis ieš­ ko­ti idė­jų ne­va­žia­vau, min­tį kep­ti bly­nus par­si­ve­žiau bū­tent iš už­sie­ nio. Su drau­gu bu­vo­me Pa­ry­žiu­ je, ten už­kliu­vo, kad ant kiek­vie­no kam­po bu­vo bly­ni­nės – nuo gat­vė­ je sto­vin­čių ir prie vie­no sta­lo bly­ nus ke­pan­čių žmo­nių iki nor­ma­lių ka­vi­nių. Pa­bu­vo­me Pa­ry­žiu­je, pri­ si­ra­ga­vo­me bly­nų, pa­ti­ko, o grį­žę į Lie­tu­vą tai pa­mir­šo­me“, – pri­si­ mi­nė E.Šiukš­tai­tė. Grį­žu­si iš ke­lio­ nės mer­gi­na to­liau stu­di­ja­vo vers­lo va­dy­bą ir dar­ba­vo­si vie­no­je įmo­nė­ je, vi­siš­kai ne­su­si­ju­sio­je su mais­ tu. Pa­ry­žiu­je ra­gau­tų bly­nų sko­nį E.Šiukš­tai­tė pri­si­mi­nė tik po ke­lių mė­ne­sių, kai ne­te­ko dar­bo. Pi­ni­gų sko­li­no­si iš ma­mos

E.Šiukš­tai­tė tu­rė­jo so­dy­bą jud­ria­ me Lie­po­jos plen­te vi­sai ša­lia Pa­ lan­gos. Kar­tu su bi­čiu­liu Ar­tū­ru Žda­no­vi­čiu­mi, da­bar Beb­ro bly­ni­ nės be­dra­tur­čiu, to­je vie­to­je ji nu­ ta­rė ati­da­ry­ti ka­vi­nę – ta­čiau ne bet ko­kią, o to­kią, ku­rio­je klien­ tams bū­tų siū­lo­mi bly­nai, pa­na­šūs į ke­pa­mus Pa­ry­žiu­je. Vers­lo pra­džiai jau­nuo­liai pa­sko­ lų neė­mė – vis­ką sten­gė­si įreng­ti iš tu­ri­mų lė­šų. Už tu­rė­tus 2 tūkst. li­tų jau­nie­ji vers­li­nin­kai nu­si­pir­ko rąs­tų

ir iš jų ša­lia so­dy­bos su­si­ren­tė kios­ ke­lį. 800 li­tų bly­nų ke­pi­mo apa­ra­tui E.Šiukš­tai­tė sko­li­no­si iš ma­mos. Dar da­bar mer­gi­na pri­si­me­na ir pir­mą­jį sa­vo klien­tą – tai bu­vo vy­ ras, už­si­sa­kęs bly­nų su kum­pio, sū­rio ir pie­vag­ry­bių įda­ru. „Man vi­sa­da sa­ky­da­vo, kad jei­ gu pir­mas klien­tas bus vy­ras, vis­ kas ei­sis la­bai ge­rai. Bly­ną dre­ ban­čio­mis ran­ko­mis su­pa­ka­vau, vy­ras tą bly­ną pa­siė­mė ir iš­va­žia­ vo, net ne­ži­nau, ar jis jam pa­ti­ko. Bet prie­ta­ras pa­si­tvir­ti­no“, – juo­ kė­si E.Šiukš­tai­tė. Pra­dė­ję kep­ti bly­nus bend­ra­min­ čiai ne­ma­nė, kad jų veik­la taip įsi­ va­žiuos. „Pra­džio­je ne­bu­vo­me la­ bai pe­si­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę, bet kad taip grei­tai mū­sų bly­nai iš­ po­pu­lia­rės ir su­lauks sėk­mės, ir­gi ne­si­ti­kė­jo­me – juk net ne­tu­rė­jo­ me konk­re­čios stra­te­gi­jos bei pla­ nų, žiū­rė­jo­me tik į ne­to­li­mą atei­ tį – pa­dirb­si­me, už­si­dirb­si­me, o ki­tą va­sa­rą bus ma­ty­ti“, – tei­gė E.Šiukš­tai­tė. Ta­čiau jau ki­tą va­sa­rą jie pra­dė­ jo sam­dy­tis pa­pil­do­mų dar­buo­to­jų ir su sa­vo kios­ke­liais pra­dė­jo va­ži­ nė­ti po įvai­rius Lie­tu­vo­je vyks­tan­ čius fes­ti­va­lius. Pir­mas fes­ti­va­lis, per ku­rį lie­tu­viai ga­lė­jo pa­ra­gau­ ti E.Šiukš­tai­tės bly­nų, – 2009-ai­ siais vy­ku­si „Tund­ra“.

Įp­ra­ti­no: E.Šiukš­tai­tės su­gal­vo­ti bly­nai iš­po­pu­lia­rė­jo pa­jū­ry­je ir per

fes­ti­va­lius, ta­čiau da­bar jų pa­val­gy­ti ga­li­ma ir tik­ro­je bly­ni­nė­je.

„Kai pa­čią pir­mą die­ną fes­ti­va­ ly­je prie sa­vo kios­ke­lio pa­ma­tė­me nu­tį­su­sią ei­lę, nu­ste­bo­me pa­tys. Su­siž­val­gė­me su Ar­tū­ru ir sa­ko­me: kaž­ką mes čia ge­rai pa­da­rė­me“, – šyp­te­lė­jo E.Šiukš­tai­tė. Į prie­kį ve­dė ar­ti­mie­ji

Mer­gi­na pri­si­pa­ži­no, kad prieš ke­ le­rius me­tus mo­men­tų, kai vis­ką no­rė­jo­si mes­ti, bu­vo ne vie­nas. Ta­ čiau į prie­kį E.Šiukš­tai­tę la­biau­siai ve­dė ti­kė­ji­mas tuo, ką da­ro, ir ap­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

lin­ki­nių pa­lai­ky­mas. „Esu dė­kin­ga Ar­tū­rui, bū­da­vo, kad su­pa­ni­kuo­ da­vau, ap­si­verk­da­vau, o jis vi­są lai­ ką bu­vo ra­cio­na­lus pro­tas. Kar­tais jam at­si­ras­da­vo duo­bių, aš jį stum­ da­vau. Bet vie­nas ki­tą pa­lai­kė­me ir dėl to pa­vy­ko ju­dė­ti į prie­kį“, – sa­ kė E.Šiukš­tai­tė. Pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams ji pa­lin­kė­jo iš­tver­mės, nes me­tas, kai už­plūs­ta min­tys, kad nie­ko ne­pa­ vyks ir rei­kia vis­ką nu­trauk­ti, už­ klum­pa be­veik vi­sus nau­jo­kus.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerija

Padės derinti darbą ir šeimą Justė Labutytė Su iššūkiais derinant įsipareigojimus darbdaviui ir šeimai susiduria daugelis. Norint užtikrinti šeimos gerovę, tenka vis daugiau dėmesio skirti darbui, tačiau tuomet lieka mažiau laiko pareigoms šeimai atlikti.

Dar sudėtingiau derinti įsipareigojimus šeimai ir darbui yra vienišiems žmonėms, auginantiems mažamečius vaikus ar slaugantiems sergantį artimąjį, – Lietuvoje darbdavių požiūris į didesnius įsipareigojimus šeimai turinčius darbuotojus dažnai nėra palankus. Šioms problemoms palengvinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2007–2013 m. įgyvendina Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“. Priemonei įgyvendinti vykdomi įvairūs projektai, tarp kurių – 2009 m. pradėtas Lietuvos „Carito“ projektas „Modernus bendruomeninis šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“. Reikalingiausi darbuotojai

Pasak Lietuvos „Carito“ Slaugos ir globos namų skyriaus vadovės Jūratės Matikovienės, projekte dalyvaujantiems gyventojams labiau-

siai reikia socialinių paslaugų – jos leidžia dalį mažamečių, senyvo amžiaus ar ligotų artimųjų priežiūros perduoti socialinių darbuotojų bei slaugytojų atsakomybei, o patiems daugiau dėmesio skirti darbui, padedančiam išlaikyti šeimą. Būtent tai ir buvo pagrindinis projekto tikslas bei uždavinys – šioms paslaugoms skirta apie 70 proc. viso projekto biudžeto. „Tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie susiduria su šeimos bei darbo derinimo problemomis, vertingiausia ir yra socialinių darbuotojų bei slaugytojų pagalba. Jiems taip pat naudingos gilesnės žinios, kaip slaugyti, prižiūrėti artimuosius“, – pabrėžia J.Matikovienė. Pagalba ieškant ir išlaikant darbą

Įgyvendinant projektą „Modernus bendruomeninis šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“ taip pat rengiami grupiniai ir individualūs mokymai, kuriuose gyventojams ne tik teikiamos žinios apie rūpinimąsi šeima ir gerinami socialiniai įgūdžiai, bet ir tobulinamos kompetencijos, padėsiančios išlaikyti arba susirasti darbo vietą, tokios kaip kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų įgūdžiai. Taip pat sukuriamos galimybės teorines žinias įtvirtinti praktinio mokymo bazėse arba partnerių organizacijose.

Įgyvendinant projektą daug dėmesio skiriama palankiai žmonėms, turintiems įsipareigojimų šeimai, darbinei aplinkai kurti: leidžiami informaciniai leidiniai, organizuojami seminarai darbdaviams ir savivaldybių atstovams. Parama sėkmingam projektui

Pasak J.Matikovienės, Lietuvos „Caritas“ vykdydamas projektą „Modernus bendruomeninis šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“, vietoj planuotų 900 asmenų tokią pagalbą suteikė per 1,2 tūkst. žmonių. Išsilaikyti darbo vietose ar susirasti darbą šiems žmonėms padėjo įgyvendinant projektą teikiama pagalba – 650 vaikų buvo prižiūrimi teikiant lanksčias ir mobilias priežiūros paslaugas, apie 750 neįgalių šeimos narių buvo prižiūrima dienos centruose ar namuose. „Šiuo metu projektas trimis etapais vykdomas 26 šalies vietovėse. Kitų metų pradžioje pasibaigsiančiam projektui finansuoti skirta 8 mln. litų. Jeigu šis projektas sulauktų finansavimo iš kitų šaltinių, jis galėtų būti tęstinis, o specialistai pagelbėtų dar didesniam skaičiui Lietuvos šeimų“, – teigia pašnekovė. Parama Lietuvos „Carito“ projektui buvo suteikta pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų pro-

gramos priemonę „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“. Ši priemonė skirta padėti gyventojams, kurie prižiūri vaikus iki 14 metų, neįgaliuosius ar senyvo amžiaus šeimos narius, taip pat nedirba, turi sunkumų derindami įsipareigojimus šeimai ir darbui, o vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį. Priemone „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“ besinaudojančioms šeimoms ir pavieniams asmenims teikiamos pagrindinės vaikų, neįgaliųjų, senyvo amžiaus šeimos narių priežiūros paslau-

Skaičiai ir faktai  „Šeimos ir darbo įsipareigojimų

derinimo“ priemonei įgyvendinti skirta 48,7 mln. litų (Europos socialinio fondo lėšos – 35,7 mln. litų).  Iš viso finansavimas skirtas 23

projektams įgyvendinti.  Projektai bus baigti 2013 m.

gos, jie motyvuojami ir konsultuojami, o nedirbantiems žmonėms suteikiama galimybė mokytis ir tarpininkaujama juos įdarbinant. Skatinant šeimai palankių darboviečių kūrimąsi, šviečiami, mokomi ir konsultuojami darbdavių, darbuotojų ir savivaldybių atstovai. Šia priemone taip pat skatinamas didesnis moterų užimtumas bei siekiama mažinti segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. Iš viso pagal priemonę buvo finansuoti 23 projektai, kurių vertė siekia 48,7 mln. litų, iš jų ES dalis sudaro 35,7 mln. litų, likusi dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto.

23

projektai

buvo finansuoti pagal priemonę „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“.

9

ĹĄeĹĄtADIENIS, gruodĹžio 15, 2012

lietuva Ap­mo­kes­tins pa­ťal­pÄ…?

Pre­zi­den­tÄ—s ÄŻĹžvalgos 2013 m.

Teis­mas lei­do suim­ti

TÄ—­vys­tÄ—s pa­ťal­pa, mo­ka­ma mÄ—­ne­sÄŻ po vai­ko gi­mi­mo, tu­ ri bō­ti ap­mo­kes­ti­na­ma pa­ja­mĹł mo­kes­Ä?iu, nu­ta­rÄ— Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas. Va­kar KT pri­pa­Şi­no, kad Kons­ti­tu­ci­jai prieť­ta­ra­vo Gy­ven­to­jĹł pa­ja­mĹł mo­kes­Ä?io ÄŻsta­ty­mo nuo­sta­ta, pa­gal ku­riÄ… ĹĄi pa­ťal­pa ne­pri­skir­ta ap­mo­ kes­ti­na­mo­sioms pa­ja­moms.

ES 2013-ie­ji bus tru­pu­tÄŻ leng­ ves­ni, bet sunk­me­tis dar vi­siť­ kai ne­pa­sit­rauks, va­kar pa­reiť­ kÄ— Pre­zi­den­tÄ— Da­lia Gry­baus­ kai­tÄ—. „Rin­kĹł spau­di­mas ir di­ die­ji su­krÄ—­ti­mai grei­Ä?iau­siai liks ĹĄiems me­tams. 2013-ie­ji bus tru­pu­tÄŻ ge­res­ni, tru­pu­tÄŻ ne to­kie sun­kĹŤs, bet kri­zÄ— dar vi­siť­kai ne­pa­sit­rauks“, – sa­kÄ— ji.

Teis­mas pa­ten­ki­no pro­ku­ro­ ro pra­ťy­mÄ… dviem mÄ—­ne­siams suim­ti vie­nÄ… iĹĄ bu­vu­siĹł Na­cio­ na­li­nÄ—s kre­di­to uni­jos (NKU) va­do­vĹł Ĺ˝il­vi­nÄ… Put­ra­men­ tÄ…. NKU val­dy­bos pir­mi­nin­ kÄ… Ar­nol­dÄ… Ĺ˝vi­kÄ… teis­mas lei­ do suim­ti mÄ—­ne­siui. NKU ad­ mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Ar­tō­ras Va­si­liaus­kas pa­leis­tas ÄŻ lais­vÄ™.

ES pi­ni­gai nu­sto­jo kap­sÄ—­jÄ™

UĹž mo­kes­Ä?ius at­sa­kin­gas Lie­tu­vos de­le­guo­tas eu­ro­ko­mi­sa­ras Al­ gir­das Ĺ e­me­ta tei­gia, kad lai­ki­nai su­stab­dy­tÄ… fi­nan­sa­vi­mÄ… di­dĹžiau­ siam Ig­na­li­nos ato­mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s (IAE) uŞ­da­ry­mo pro­jek­tui ga­ li­ma ver­tin­ti kaip pa­pil­do­mÄ… spau­di­mÄ… ÄŻgy­ven­din­ti pro­jek­tÄ….

Ter­mi­nai ne­ten­ki­na Kont­rak­tas su „Nukem/GNS“ pa­si­ ra­ťy­tas 2005 m. – pa­gal jÄŻ sau­g yk­ la tu­rÄ—­jo bō­t i pa­sta­t y­ta iki 2009ĹłjĹł, ta­Ä?iau dÄ—l abie­jĹł pu­siĹł kal­tÄ—s pro­jek­tas bu­vo vil­k i­na­mas, nuo­lat bran­go, be to, paaiť­kÄ—­jo, kad GNS ga­m i­na­m i kon­tei­ne­r iai nea­t i­t i­ko tech­n i­n iĹł sÄ…­ly­g Ĺł. Da­bar pa­sku­t i­ nÄ— Ĺžo­d Ĺžiu su­tar­ta pro­jek­to pa­bai­ gos da­t a, pa­s ak Ĺ˝.Jurk­ť aus, yra 2013-ĹłjĹł pa­bai­ga, ta­Ä?iau rea­lu kal­ bÄ—­t i apie 2014 m.

R

„Tas su­stab­dy­mas yra lai­ki­nas – kol bus su­si­tar­ta. O jei­gu vis dÄ—l­to ne­pa­ vyk­tĹł su­si­tar­ti, tai pro­ce­dō­ros nu­ ma­to, kad lÄ—­ťos – jei, pa­vyz­dĹžiui, bō­tĹł nu­trauk­tas kont­rak­tas – ga­ lÄ—­tĹł bō­ti pa­nau­do­tos ki­tiems pro­ jek­tams IAE uŞ­da­ry­mo pro­gra­mos rÄ—­muo­se fi­nan­suo­ti. Ĺ iuo at­ve­ju ĹĄÄŻ su­stab­dy­mÄ… ga­li­ma in­terp­re­tuo­ti kaip pa­pil­do­mÄ… spau­di­mÄ… su­si­tar­ti ir ÄŻgy­ven­din­ti pro­jek­tą“, – va­kar po su­si­ti­ki­mo su prem­je­ru Al­gir­du But­ ke­vi­Ä?iu­mi sa­kÄ— A.Ĺ e­me­ta (nuotr.). Ket­vir­ta­die­nÄŻ va­ka­re pra­neť­ta, kad do­no­rĹł kon­fe­ren­ci­ja nu­spren­dÄ— su­ stab­dy­ti fi­nan­sa­vi­mÄ… Ig­na­li­nos ato­ mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s uŞ­da­ry­mo pro­jek­tui B1, ku­rÄŻ ÄŻgy­ven­di­na Ru­si­jos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos ÄŻmo­nÄ— „Nu­kem“.

Sau­gu­mo po­Şiō­riu nie­kas ne­si­kei­Ä?ia. DÄ—l to ne­rei­kia bai­ min­tis. Anot eu­ro­ko­mi­sa­ro, lÄ—­ťų lai­ki­nas su­stab­dy­mas reiť­kia, kad ne­bus fi­ nan­suo­ja­mi „nau­ji veiks­mai“. Eu­ ro­ko­mi­sa­ras aiť­ki­no, kad spren­di­mÄ… lai­ki­nai stab­dy­ti fi­nan­sa­vi­mÄ… do­no­ rai priÄ—­mÄ— uŞ­si­tÄ™­sus pro­jek­tui. Pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­los pro­jek­tas B1 yra di­dĹžiau­ sias IAE uŞ­da­ry­mo pro­ce­se, jo ver­tÄ— sie­kia 193 mln. eu­rĹł. DÄ—l jo ne kar­tÄ… ki­lo gin­Ä?Ĺł tarp „Nu­kem“ ir Lie­tu­ vos Vy­riau­sy­bÄ—s, ku­ri ne­pa­ten­kin­ta

„Tele2“

Kaune atidarytas moderniausias „Tele2“ salonas Kaune prekybos centre „Savas“ atidarytas naujas „Tele2“ salonas. Lankytojus jis pasitinka naujoviĹĄku dizainu ir suteikia galimybÄ™ patiems iĹĄbandyti iĹĄmaniuosius telefonus. Dabar apsilankius salone galima pasinaudoti ir kalÄ—diniais „Tele2“ pasiĹŤlymais. Modernus naujo dizaino salonas

Apsilankyti ĹĄviesiame ir spalvingame salone esamiems ir potencialiems klientams bus ne tik smagu, bet ir naudinga. ÄŒia jie visada gaus naudingos informacijos apie mobiliojo ryĹĄio naujienas. Tam pravers „Tele2“ salonĹł naujovÄ— – interaktyvi siena su didĹžiuliais ekranais. Juose bus pateikiama informacija apie „Tele2“ pasiĹŤlymus ir pristatomi naujausi mobilieji telefonai. Dar svarbiau tai, kad salone siĹŤlomus iĹĄmaniuosius telefonus bus galima asmeniĹĄkai iĹĄbandyti ir iĹĄsirinkti sau tinkamiausiÄ…. IĹĄ viso iĹĄbandyti dabar galima net 12 telefonĹł „Nokia“, LG, „Samsung“ ir „Huawei“ modeliĹł. Salone naudinga apsilankyti dar iki KalÄ—dĹł ir pasinaudoti ĹĄventiniais gerĹł kainĹł pasiĹŤlymais. KalÄ—diniai pasiĹŤlymai kiekvienam

„Tele2“ artÄ—janÄ?iĹł ĹĄvenÄ?iĹł proga paruoĹĄÄ— staigmenĹł tiek mÄ—gs-

„Nu­kem“ su­bran­go­vo – Vo­kie­ti­jos bend­ro­vÄ—s GNS – pa­siō­ly­tais ku­ro sau­go­ji­mo kon­tei­ne­riais. Eu­ro­pos do­no­rams nu­ta­rus lai­ ki­nai su­stab­dy­ti fi­nan­sa­vi­mÄ… IAE uŞ­da­ry­mo pro­jek­tui, Lie­tu­va iki ki­ tĹł me­tĹł ko­vo pa­bai­gos pri­va­lo ras­ti spren­di­mÄ…, kaip iĹĄ ant­ro­jo reak­to­ riaus bus iť­krau­tas ku­ras. Pa­sak jÄ—­gai­nÄ—s va­do­vo Ĺ˝il­vi­no Jurk­ťaus, jei spren­di­mĹł ne­bus ras­ta, Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­jos ir plÄ—t­ros ban­kas pa­gra­si­no vi­siť­kai su­stab­ dy­ti kont­rak­to su „Nu­kem“ fi­nan­ sa­vi­mÄ…. Ĺ˝.Jurk­ťus pa­brÄ—­Şia, kad dÄ—l nuo 2010 m. ne­be­vei­kian­Ä?ios jÄ—­gai­ nÄ—s sau­gu­mo bai­min­tis ne­rei­kia: „Sau­gu­mo po­Şiō­riu nie­kas ne­si­kei­ Ä?ia. DÄ—l to ne­rei­kia bai­min­tis. Vie­nas

treÄ?­da­lis ku­ro iĹĄ ant­ro­jo reak­to­riaus jau iť­krau­ta ÄŻ lai­ki­nus ba­sei­nus. Jo­ kios kri­ti­nÄ—s si­tua­ci­jos bō­ti ne­ga­li.“ Anot jo, kal­ba­ma apie maŞ­daug 100 mln. eu­rĹł (apie 345 mln. li­ tĹł) lai­ki­nÄ… fi­nan­sa­vi­mo su­stab­dy­ mÄ… pro­jek­tui, ku­rio bend­ra ver­tÄ— yra apie 193 mln. eu­rĹł (apie 666,4 mln. li­tĹł). Pa­sak Ĺ˝.Jurk­ťaus, iki ĹĄiol ap­mo­kÄ—­ta apie 60 pro­c. pro­ jek­to dar­bĹł ver­tÄ—s, di­dĹžio­ji jĹł da­lis yra uŞ­mo­kes­tis uĹž 77 kon­tei­ne­rius, ku­riĹł pa­ga­min­ta 146 iĹĄ 190-ies. IAE va­do­vas sa­kÄ—, kad do­no­rĹł spren­di­mas ne­reiť­kia, kad ku­rui su­tvar­ky­ti pi­ni­gai ne­bus duo­da­mi. „Tos lÄ—­ťos nÄ—­ra ati­ma­mos, jos lie­ ka uŞ­da­ry­mo fon­de. Iki ko­vo 31-o­ sios nau­jĹł mo­kÄ—­ji­mĹł ran­go­vams ne­bus at­lie­ka­ma. Jei su­si­tar­si­me anks­Ä?iau, bus leis­ta juos at­nau­jin­ ti anks­Ä?iau“, – aiť­ki­no Ĺ˝.Jurk­ťus. Jo tei­gi­mu, spren­di­mas stab­dy­ti fi­nan­sa­vi­mÄ… bu­vo do­no­rĹł ini­cia­ty­ va, ta­Ä?iau Lie­tu­va jÄ… pa­lai­ko: „Lie­ tu­va pa­lai­ko tÄ… spren­di­mÄ…. Ini­cia­ ty­va bu­vo iĹĄ jĹł pu­sÄ—s.“ KD, BNS inf.

Prem­je­ras bu­ria ko­man­dÄ… Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­riu pa­ skir­tas 51 me­tĹł so­cial­de­mok­ra­tas Al­mi­nas Ma­Ä?iu­lis (nuotr.), pa­sta­ ruo­ju me­tu dir­bÄ™s Trans­por­to in­ ves­ti­ci­jĹł di­rek­ci­jos va­do­vu.

Prem­je­ro at­sto­ve spau­dai pa­skir­ ta Eve­li­na But­ku­tÄ—-Laz­daus­kie­nÄ— pa­tvir­ti­no, kad kanc­le­rio pa­rei­gas A.Ma­Ä?iu­lis pra­dÄ—­jo ei­ti va­kar. Ĺ iuo me­tu mi­nist­ro pir­mi­nin­ko va­do­vÄ— bus DĹžul­je­ta Ĺ˝iugŞ­die­nÄ—, o kanc­le­rio pa­rei­gy­bÄ— yra po­li­ti­nio pa­si­ prem­je­ro pa­ta­rÄ—­ja ry­ťiams su Sei­mu ti­kÄ—­ji­mo. Prem­je­ras so­cial­de­mok­ra­tas pa­skir­ta Auk­sÄ— Kont­ri­mie­nÄ—. Al­gir­das But­ke­vi­Ä?ius ke­ti­na at­si­sa­ky­ti Ki­ti pa­ta­rÄ—­jai tu­rÄ—­tĹł paaiť­kÄ—­ti ki­ pirm­ta­ko And­riaus Ku­bi­liaus pa­tvir­ tos sa­vai­tÄ—s pra­dĹžio­je. tin­to mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos I.Ur­bo­na­vi­Ä?iō­tÄ— yra bu­vu­si Lie­ mo­de­lio ir vÄ—l su­grÄ…­Şin­ti Vy­riau­sy­bÄ—s tu­vos so­cial­de­mok­ra­tĹł par­ti­jos kan­ce­lia­ri­jÄ…. To­kiu at­ve­ju ÄŻ kanc­le­rio frak­ci­jos re­fe­ren­tÄ—, va­do­va­vo Vy­ vie­tÄ… tek­tĹł skelb­ti kon­kur­sÄ…. riau­sy­bÄ—s Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sĹł „Pa­gal da­bar ga­lio­jan­Ä?ius tei­sÄ—s de­par­ta­men­tui. ď Ž Dovana:  ARYR • cR[aV[VNV ]N`VĂ­YfZNV “ QcRWV ZRaNV [RZ\XNZĂş ]\XNY ak­tus mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­rio T.Ge­ra­si­ma­vi­Ä?ius iki ĹĄiol va­do­ OVĂş `b  ARYR • V_  =VYQfX• ]N`YNbTĂş cN_a\a\WNV` [RZ\XNZĂş @:@ pa­rei­gy­bÄ— yra po­li­ti­nio pa­si­ti­kÄ—­ji­mo. va­vo Ener­ge­ti­kos agen­tō­ros Dar­

V[bĂ˜VĂş Ă&#x; cV`b` 9VRabc\` aV[XYb` V_ V ZN[VRWV aRYRS\[NV c\` [b\ YVa\ Jei­gu si­tua­ci­ja pa­si­keis, elg­si­mÄ—s pa­ nios ener­ge­ti­kos plÄ—t­ros sky­riui.  ARYR • [b\a_ gal tei­sÄ—s ak­tus ir ga­li bō­ti, kad A.Ma­ Ad­vo­ka­tas R.Bak­ťys 2011 m. ÄŻkō­ Ä?iu­liui teks da­ly­vau­ti kon­kur­se“, – rÄ— ad­vo­ka­tĹł kon­to­rÄ… „Lex Cor­pus“, tantiems kalbÄ—ti, tiek raĹĄantiems pokalbiai „Tele2“ tinkle“ bei 1000 sa­kÄ— E.But­ku­tÄ—-Laz­daus­kie­nÄ—. prieĹĄ tai va­do­va­vo Na­cio­na­li­nei trumpÄ…sias Ĺžinutes. nemokamĹł SMS. Pas­kir­da­mas kanc­le­rÄŻ ir at­sto­vÄ™ teis­mĹł ad­mi­nist­ra­ci­jai, yra bu­vÄ™s Dabar galimybÄ— iki dvejĹł metĹł Norintys save ar artimuosius per spau­dai prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos Teis­mĹł nemokamai kalbÄ—ti „Tele2“ tinkle ĹĄventes pradĹžiuginti nauju iĹĄma- vi­Ä?ius pra­dÄ—­jo for­muo­ti sa­vo pa­ta­rÄ—­ de­par­ta­men­to di­rek­to­rius. ir siĹłsti 1000 nemokamĹł SMS Ĺži- niuoju telefonu nesunkiai jÄŻ iĹĄsi- jĹł ko­man­dÄ…. Prem­je­rui eko­no­mi­kos D.Jar­man­ta­vi­Ä?ius bu­vo A.But­ nuÄ?iĹł ÄŻ visus Lietuvos tinklus su- rinks bendrovÄ—s salonuose – pasi- klau­si­mais pa­tars Iri­na Ur­bo­na­vi­Ä?iō­ ke­vi­Ä?iaus pa­ta­rÄ—­jas, kai pa­sta­ra­sis teikiama naujiems ir esamiems raĹĄius 24 mÄ—nesiĹł sutartÄŻ, daugybÄ— tÄ—, ener­ge­ti­kos klau­si­mais – To­mas bu­vo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras, nuo klientams, pratÄ™susiems ar suda- modeliĹł dabar kainuos vos nuo Ge­ra­si­ma­vi­Ä?ius, tei­sÄ—s klau­si­mais – 2008 m. bu­vo A.But­ke­vi­Ä?iaus pa­ riusiems sutartÄŻ metams arba dve- vieno lito. Rai­mon­das Bak­ťys, su­si­sie­ki­mo – dÄ—­jÄ—­jas-sek­re­to­rius. jiems bei pasirinkusiems vienÄ… iĹĄ KalÄ—diniais „Tele2“ pasiĹŤlymais Da­rius Jar­man­ta­vi­Ä?ius. Sek­re­to­ria­to KD, BNS inf. siĹŤlomĹł planĹł (taikomas mÄ—nesio galÄ—s pasinaudoti ir visi apsilanmokestis – nuo 20 litĹł). kÄ™ naujajame „Tele2“ salone KauPREKYBA KIETUOJU KURU: Galima rinktis planÄ… „500 mi- ne, adresu SavanoriĹł pr. 346. SaÄŠ Akmens anglys, medĹžio pjuvenĹł briketai, durpiĹł briketai. nuÄ?iĹłâ€œ, „Plius“ arba „Skambink!“. lonas dirba visÄ… savaitÄ™, nuo 10 iki ÄŠ MedĹžio pjuvenĹł granulÄ—s, malkos. Kartu su ĹĄiais planais vartotojams 21 val. A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419. „Tele2“ inf. suteikiama paslauga „Nemokami

10

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

12p.

Mins­ke – dis­ku­si­jos dėl cen­zū­ros.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kaip di Vie­nas po ki­to, kaip gry­bai po lie­taus, pa­sau­ly­je dygs­ ta mies­tai mil­ži­ nai. Nors gy­ve­ni­ mas did­mies­ty­je tik­ rai ne ro­žė­mis klo­ tas, žmo­nių tai ne­ sus­tab­do.

Kas yra mies­tas?

Trau­ka: lūš­ny­nai, už­terš­tas oras, trans­por­to spūs­tys – did­mies­čių kas­die­ny­bė, ta­čiau mies­tai žmo­nes trau­kia kaip mag­ne­tas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Kaip nu­sta­ty­ti, ku­ris did­mies­tis di­ džiau­sias pla­ne­to­je? Gal tai Šan­ cha­jus, gal To­ki­jas, Nau­ja­sis De­lis, Ma­ni­la, o gal San Pau­las ar Mek­ si­kas? Tra­di­ciš­kai sa­ko­ma, kad di­džiau­ sias pa­sau­lio mies­tas – Ja­po­ni­ jos sos­ti­nė To­ki­jas. Šia­me mies­ te ir prie­mies­čiuo­se gy­ve­na net 36 mln. žmo­nių. Bet ar To­ki­jas iš tie­sų di­džiau­sias Že­mės mies­tas, jei (re­ mian­tis ofi­cia­lia sta­tis­ti­ka) iš tie­sų ja­me gy­ve­na tik 8 mln. gy­ven­to­jų. Nus­ta­ty­ti šiuo­lai­ki­nių mies­tų, ku­riuo­se gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei vi­du­ti­nio dy­džio vals­ty­bė­je, ri­ bas – ne­leng­va už­duo­tis. Nė­ra jo­ kių tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų, ku­riais

Mies­tai mil­ži­nai – kiek dar jie augs? Ma­ni­la, Fi­li­pi­nai.

Šan­cha­jus, Ki­ni­ja.

De­lis, In­di­ja.

San Pau­las, Bra­zi­li­ja.

Dža­kar­ta, In­do­ne­zi­ja.

16,3 mln. gy­ven­to­jų.

16,7 mln. gy­ven­to­jų.

18,6 mln. gy­ven­to­jų.

18,8 mln. gy­ven­to­jų.

18,9 mln. gy­ven­to­jų.

Po Ant­ro­jo pa­sau­l i­n io ka­ro Fi­l i­pi­nų sos­t i­nė Ma­n i­la bu­vo va­d i­na­ma Azi­ jos Dres­de­nu, nes bu­vo smar­k iai su­ bom­bar­duo­ta. Po ka­ro mies­tas ėmė aug­t i. Ap­l in­kui Ma­ni­lą ply­t i lūš­ny­nų ra­jo­nai. Te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią kont­ro­liuo­ ja mies­to sa­vi­val­dy­bė, yra vos 1,6 mln. gy­ven­to­jų.

1980 m. Šan­cha­ju­je gy­ve­no 6 mln. žmo­ nių. Gy­ven­to­jų skai­čius mies­te nuo to lai­ko pa­tri­gu­bė­jo. Šiuo me­tu Šan­cha­jus uži­ma 9 vie­tą di­džiau­sių pa­sau­lio mies­ tų są­ra­še. 2010 m. mies­te ėmė veik­ti di­ džiau­sias pa­sau­lio kon­tei­ne­rių ter­mi­na­ las. Taip pat Šan­cha­ju­je vei­kia di­džiau­ sia pa­sau­ly­je met­ro sis­te­ma.

Per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius De­lio mies­tą už­plū­do mi­li­jo­nai imig­ran­ tų iš ša­lies kai­mo vie­to­vių. Dau­ge­lis In­ di­jos sos­ti­nės ra­jo­nų iki šiol ne­tu­ri van­ dens, elekt­ros ir nuo­te­kų sis­te­mos. Ap­ lin­kui mies­tą ply­ti lūš­ny­nų ra­jo­nai. De­lis ži­no­mas dėl mil­ži­niš­kų trans­por­to spūs­ čių ir per­pil­dy­to vie­šo­jo trans­por­to.

Bra­zi­li­jos fi­nan­sų ir kul­tū­ros cent­ras, di­ džiau­sias ša­lies mies­tas. Imig­ra­ci­ja iš kai­mo sun­ki­na vie­tos gy­ven­to­jų kas­ die­ny­bę. San Pau­le per pa­sta­ruo­sius me­tus re­kor­diš­kai pa­ki­lo ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to kai­nos. Ap­lin­kui mies­tą at­si­ra­ do lūš­ny­nų ra­jo­nų. 35 pro­c. mies­to gy­ ven­to­jų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos.

Dža­kar­ta gar­sė­ja chao­su trans­por­to sis­te­mo­je. Men­kas dė­me­sys mies­to plėt­rai lė­mė, kad dau­ge­l is mies­to gat­ vių po liū­č ių ir po­t vy­n ių tam­pa ne­ iš­va­ž iuo­ja­mo­m is upė­m is. Per pa­sta­ ruo­sius me­t us mies­t ą už­plū­do mi­l i­ jo­nai žmo­n ių iš vi­so In­do­ne­z i­jos sa­ ly­no.

11

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

pasaulis Nu­tei­sė ­ žu­di­ką

Suž­lug­dė ­ są­moks­lą

Sus­tip­ri­no ­ sau­gu­mą

Mask­vos teis­mas va­kar 11 me­tų ka­lė­ti nu­tei­sė bu­vu­ sį po­li­ci­nin­ką Dmit­ri­jų Pav­liu­ čen­ko­vą, da­ly­va­vu­sį 2006 m. nu­žu­dant žur­na­lis­tę ir Krem­ liaus kri­ti­kę Aną Po­lit­kovs­ka­ ją. Nu­teis­ta­jam taip pat nu­ro­ dy­ta su­mo­kė­ti 3 mln. rub­lių (260 tūkst. li­tų) A.Po­lit­kovs­ ka­jos šei­mai.

JAV po­li­ci­ja pra­ne­šė su­žlug­ džiu­si są­moks­lą nu­žu­dy­ti paaug­lių po­pmu­zi­kos die­vai­tį Jus­ti­ną Bie­be­rį ir gal­būt kast­ ruo­ti jį ge­nė­ji­mo žirk­lė­mis. Tei­sė­sau­gos do­ku­men­tuo­se taip pat sa­ko­ma, kad įta­ria­ mam žu­di­kui bu­vo pa­ža­dė­ ta po 2,5 tūkst. do­le­rių (6,6 tūkst. li­tų) už sėk­li­dę.

51 mln. Egip­to rin­kė­jų šį ir ki­ tą šeš­ta­die­nį bal­suos re­fe­ ren­du­me dėl is­la­miš­kų jė­gų ir pre­zi­den­to Mo­ha­me­do Mur­si re­mia­mo, bet pa­sau­lie­tiš­kos opo­zi­ci­jos smer­kia­mo kons­ti­ tu­ci­jos pro­jek­to. Sie­kiant už­ tik­rin­ti sau­gu­mą Egip­to ar­mi­ jai lai­ki­nai bu­vo su­teik­ti po­li­ ci­jos įga­lio­ji­mai.

id­mies­čiai kei­čia pa­sau­lio vei­dą re­mian­tis bū­tų ga­li­ma api­brėž­ti mies­tų „sie­nas“. An­tai To­ki­jo ag­ lo­me­ra­ci­jai pri­klau­so ne tik pa­ts To­ki­jas, ta­čiau ir gre­ta esan­tis Jo­ ko­ha­mos mies­tas, ku­rio gy­ven­to­jų skai­čius – 3,6 mln., bei dar apie 86 mies­tus ir mies­te­lius. Tai di­džiu­lė ur­ba­ni­zuo­ta te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je tik­ rai sun­ku at­sek­ti mies­tų ri­bas. Moks­li­nin­kai sa­ko, jog di­die­ji pa­ sau­lio mies­tai to­kie skir­tin­gi, kad daž­nai juos pa­ly­gi­ni kaip „obuo­ lius su per­si­kais“. Ri­c har­d as Greene’as, Šiau­ rės Ili­no­jaus uni­ver­si­te­to Jung­ti­ nė­se Vals­ti­jo­se geog­ra­fi­jos pro­fe­ so­rius, pa­brė­žė: „Tra­di­ciš­kai yra trys mies­tų kon­cep­ci­jos. Pir­ma­ sis – sa­vi­val­dy­bė. Tai yra tei­siš­kai api­brėž­ta mies­to te­ri­to­ri­ja. Ant­ra­ sis – ur­ba­ni­zuo­ta te­ri­to­ri­ja; tai už­ sta­ty­ta te­ri­to­ri­ja. Tre­čio­ji – met­ro­ po­lio zo­na; tai – po­vei­kio ko­kiam nors mies­tui zo­na. Tar­ki­me, ga­li­me sa­ky­ti, kad po­vei­kis pa­si­reiš­kia per tai, kiek žmo­nių kas­dien iš met­ro­ po­lio zo­nos at­vyks­ta į mies­tą dirb­ ti“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rius. Pa­vyz­džiui, To­ki­jas daž­nai va­di­ na­mas di­džiau­siu pa­sau­lio mies­tu ne tik dėl gy­ven­to­jų skai­čiaus met­ ro­po­lio zo­no­je, ta­čiau ir dėl to, kad ur­ba­ni­zuo­ta zo­na čia yra di­džiau­ sia pa­sau­ly­je. Čong­čin­go fe­no­me­nas

Čong­čin­gas Ki­ni­jo­je – kiek ki­toks mies­tas nei To­ki­jas. 2005 m. „Ti­mes“ žur­na­las iro­ niš­kai pa­brė­žė: „Vos per nak­tį Čong­čin­gas ta­po di­džiau­siu mies­ tu ne tik Ki­ni­jo­je, ta­čiau ir pa­sau­ ly­je.“ Kaip? Pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių, ku­ris sie­kia be­veik 30 mln., Čong­čin­gas kar­tu su De­liu ir Mum­ba­ju­mi In­ di­jo­je pa­grįs­tai ga­li bū­ti lai­ko­mas vie­nu di­džiau­sių pa­sau­lio mies­

tų. Ta­čiau rea­ly­bė­je jis nė­ra nei di­ džiau­sias pa­sau­ly­je, nei pa­čio­je Ki­ ni­jo­je. Pro­fe­so­rius Kam Wing Cha­nas iš Va­šing­to­no uni­ver­si­te­to paaiš­ ki­no: „Ki­ni­jo­je mies­to sa­vi­val­dy­bė daž­nai su­vo­kia­ma kaip pro­vin­ci­ja. Dau­ge­lis iš 30 mln. mies­to gy­ven­ to­jų iš tie­sų yra že­mės ūkio dar­bi­ nin­kai iš gre­ti­mų kai­mų re­gio­nų. Fak­tiš­kai šio mies­to te­ri­to­ri­ja to­ kia di­de­lė, kad jo­je tilp­tų Aust­ri­ ja“, – juo­kė­si pro­fe­so­rius.

1980 m. Šan­cha­ju­ je ne­bu­vo nė vie­no dan­go­rai­žio, da­bar jų du kar­tus dau­giau nei Niu­jor­ke.

Jis pri­dū­rė: „Įdo­mu tai, kad no­ rė­da­mas nu­vyk­ti iš Čong­čin­go cent­ro į mies­to pa­kraš­tį ga­li su­ gaiš­ti net dvi die­nas. Su­si­sie­ki­mas čia la­bai pra­stas. Tad ne­ma­nau, kad to­kį da­ri­nį ga­li­me va­din­ti mies­tu. Juk kai kal­ba­me apie mies­tą, tu­ri­ me gal­vo­je konk­re­čią zo­ną su tam tik­ro­mis konk­re­čio­mis jung­ti­ mis.“ Pa­sak Kam Wing Cha­no, iš tie­sų Čong­čin­ge gy­ve­na 6–7 mln. žmo­nių. Pro­fe­so­rius pri­dū­rė, kad di­ džiau­sias Ki­ni­jos mies­tas – Šan­ cha­jus. Vis dėl­to nors ofi­cia­liai sa­ko­ma, kad šia­me mies­te gy­ve­ na apie 20 mln. žmo­nių, rea­liai šis skai­čius sie­kia apie 16 mln. Kam Wing Cha­nas pa­brė­žė, jog daž­nai mėgs­ta­ma Ki­ni­jos mies­tus lai­ky­ti di­des­niais, nei iš tie­sų yra. „Daž­nai ma­no ko­le­gos pa­tei­kia la­bai iš­kreip­tą vaiz­dą apie Ki­ni­ jos mies­tus, ku­riuo­se gy­ve­na 20–

30 mln. žmo­nių. Mies­to api­brėž­tis dau­ge­liui šių mies­tų vi­sai ne­tin­ka“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rius. Kad ir kaip bū­tų, sta­tis­ti­ka ro­do, jog iki 2025 m. net de­šimt di­džiau­ sių pa­sau­lio mies­tų bus Azi­jo­je. An­tai vien Ki­ni­jo­je iš pro­vin­ci­jos į mies­tus per pa­sta­ruo­sius tris de­ šimt­me­čius per­si­kraus­tė ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų žmo­nių. Ši be­pre­ce­den­tė vi­di­nė mig­ra­ci­ja lė­mė, kad šiuo me­ tu šio­je ša­ly­je yra net 102 mies­tai, tu­rin­tys dau­giau nei mi­li­jo­ną gy­ ven­to­jų. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: 1992 m. to­kių mies­tų Ki­ni­jo­je bu­vo 46. Ir, pa­sak moks­li­nin­kų, tai – tik pra­džia. Šiuo me­tu tik 40 pro­c. ki­nų gy­ve­na mies­tuo­se. Toks skai­ čius žmo­nių Ame­ri­kos mies­tuo­se gy­ve­no tik gū­džiais 1885-ai­siais. Skai­čiuo­ja­ma, kad iki 2025 m. mies­to gy­ven­to­jais taps dar 350 mln. ki­nų, tad mies­tai ša­ly­je augs, ir spar­čiai. Pa­vyz­džiui, 1980 m. Šan­cha­ju­ je ne­bu­vo nė vie­no dan­go­rai­žio, o da­bar jų yra du kar­tus dau­giau nei Niu­jor­ke. Nuo 1990 iki 2004 m. mies­te iš­dy­gę ko­mer­ci­nės pa­ skir­ties pa­sta­tai uži­ma to­kį plo­tą, kad ja­me bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti 334 „Em­pi­re Sta­te“ tipo dan­go­rai­žius. Sta­ty­bų sek­to­riu­je Ki­ni­jo­je dir­ba 37 mln. žmo­nių. Ki­ni­jo­je su­nau­do­ ja­ma be­veik pu­sė vi­sa­me pa­sau­ly­je sta­ty­boms rei­ka­lin­go plie­no ir ce­ men­to.

žas­tis, ko­dėl mies­tai trau­kia žmo­ nes kaip mag­ne­tas. Pir­ma, anot moks­li­nin­kės, žmo­ nes kel­tis į mies­tus ver­čia pra­stos gy­ve­ni­mo są­ly­gos kai­me. Ypač tai ak­tua­lu be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se. Ant­ra, per pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus pa­sau­ly­je bu­vo su­pirk­ta apie 220 mln. hek­ta­rų že­mės. To­ dėl daug žmo­nių bu­vo pri­vers­ti iš­ si­kel­ti iš gim­tų­jų vie­tų. Tre­čia, ne­ ma­ža da­lis že­mės ta­po ne­tin­ka­ma ūki­nin­kau­ti ir net gy­ven­ti. Pa­vyz­ džiui, yra daug re­gio­nų pa­sau­ly­je, ku­riuo­se nė­ra net van­dens. Tie­sa, S.Sas­sen pri­dū­rė, kad ir mies­tuo­se gy­ve­ni­mas pa­ma­žu komp­li­kuo­ja­si, nes did­mies­čiai tam­pa to­kie di­de­li, jog žmo­nėms vis sun­kiau ras­ti dar­ bą ne­to­li gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Tie­sa, anot S.Sas­sen, dar­bo vie­tų veiks­nys tu­ri ir tei­gia­mą as­pek­tą. „Tar­ki­me, San Pau­las Bra­zi­li­jo­je ir Mek­si­kas nei­šau­go tiek, kiek bu­vo pro­gno­zuo­ta. Ti­kė­ti­na, kad dar­bo

vie­tų klau­si­mas su­vei­kė kaip sa­vo­ tiš­kas pu­siaus­vy­ros iš­lai­ky­mo me­ cha­niz­mas“, – aiš­ki­no eks­per­tė. Ki­ta da­lis eks­per­tų nuo­gąs­tau­ja, kad jei nau­ja­ku­riai ims gy­ven­ti taip, kaip šių die­nų mies­tie­čiai, Že­mė iš­seks. Eks­per­tas Pau­las Gil­din­gas per­spė­jo, kad jei, pa­vyz­džiui, kiek­ vie­nas Ki­ni­jos gy­ven­to­jas im­tų gy­ ven­ti taip, kaip daž­nas ame­ri­kie­tis, vien au­to­mo­bi­lių skai­čius pa­sau­ly­ je išaug­tų mi­li­jar­du. „Jau da­bar pa­sau­lio eko­no­mi­ ka vir­ši­ja ga­li­my­bes. Bu­vo lai­kai, kai švais­tė­me, atė­jo lai­kas, kai rei­ kia sau­go­ti“, – tvir­ti­no eks­per­tas, tu­rė­da­mas ome­ny­je Ki­ni­ją. Lai­mė, Ki­ni­jos vy­riau­sy­bė ne­ma­žai in­ves­ tuo­ja į at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos šal­ti­nius. Nuo 2005 iki 2009 m. ki­ nai į va­di­na­mą­ją šva­rią­ją ener­ge­ti­ ką in­ves­ta­vo apie 34,6 mlrd. do­ le­rių – tai du kar­tus dau­giau, nei in­ves­ta­vo JAV. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Gy­ven­to­jų prieau­gį bū­ti­na ri­bo­ti

Did­mies­čių epo­cha

Ko­dėl pa­sau­ly­je per pa­sta­ruo­ sius po­rą de­šimt­me­čių kaip gry­ bai po lie­taus ėmė dyg­ti mil­ži­niš­ki mies­tai? Vos prieš šimt­me­tį pa­ sau­ly­je tik 20 pro­c. žmo­nių gy­ve­ no mies­tuo­se, šiuo me­tu – dvi­gu­ bai dau­giau. So­cio­lo­gi­jos pro­fe­so­rė iš Niu­jor­ko Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­te­ to Sas­kia Sas­sen iš­sky­rė tris prie­

Jung­ti­nių Tau­tų eks­per­tai per­spė­ jo, kad ne­siė­mus ri­bo­ti gims­ta­mu­ mo 2100 m. pla­ne­to­je gy­vens 14 mlrd. žmo­nių. Pa­gal pa­lan­kes­nį sce­na­ri­jų 2070 m. pa­sau­lio gy­ven­to­jų skai­čius

pa­sieks 9,4 mlrd. ir ims ma­žė­ti. Bet jei prieau­gis iš­liks 2,2–2,3 vai­ko vie­nai mo­te­riai, ti­kė­ti­nas blo­ga­sis sce­na­ri­ jus – gy­ven­to­jų skai­čius iki 2300 m. iš­ augs iki 30 mlrd.

Mum­ba­jus, In­di­ja.

Niu­jor­kas, JAV.

Mek­si­kas, Mek­si­ka.

Seu­las, Pie­tų Ko­rė­ja.

To­ki­jas, Ja­po­ni­ja.

19,2 mln. gy­ven­to­jų.

19,8 mln. gy­ven­to­jų.

20,5 mln. gy­ven­to­jų.

20,6 mln. gy­ven­to­jų.

32,5 mln. gy­ven­to­jų.

Mum­ba­jus – In­d i­jos fi­nan­sų sos­t i­nė. Ta­čiau net 60 pro­c. vi­sų mies­to gy­ ven­to­jų gy­ve­na lūš­ny­nuo­se. Mies­ to val­d žia sie­k ia lūš­ny­nus nu­g riau­t i. Vie­toj jų no­r i­ma sta­t y­t i dau­g iaaukš­ čius gy­ve­na­muo­sius na­mus. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai prie­š i­na­si iš­kel­d i­ ni­mui.

Niu­jor­kas lai­ko­mas pir­muo­ju pa­sau­ Mies­to gy­ven­to­jų skai­čius smar­kiai au­ ly­je me­ga­mies­tu. Niu­jor­kas ir jo prie­ go pa­sta­ruo­sius še­šis de­šimt­me­čius. mies­čiai – tan­kiau­siai ap­gy­ven­ta JAV 1950 m. Mek­si­ke gy­ve­no vos 2,9 mln. te­ri­to­ri­ja. 2010 m. mies­te ap­si­lan­kė net žmo­nių. Di­džiau­sia Mek­si­ko pro­ble­ 50 mln. tu­r is­tų. Niu­jor­kas yra ant­ras ma – oro tar­ša. Pasaulio banko finan­ tur­tin­g iau­sias mies­tas pa­sau­ly­je. Čia suojama programa padėjo kiek patai­ gyvena žmonės iš įvairiausių pasaulio syti padėtį, bet smogo atsikratyti nepa­ šalių, jie kalba maždaug 800 kalbų. vyksta.

Seu­las – vie­nas la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sių mies­tų pa­sau­ly­je, iki 2015 m. viešosio­ se vietose įvesiantis nemokamą belai­ dį internetą. Ta­čiau trans­por­to sis­te­ma mies­te per­krau­ta, be to, Seu­lą nuo­la­t ka­ muo­ja oro tar­šos pro­ble­ma, kanalizaci­ jos sistema neatlaiko milžiniško krū­ vio, trūksta prieinamo būsto.

To­ki­jas lai­ko­mas di­džiau­siu pa­sau­lio mies­t u. Sos­t i­nė – Ja­po­n i­jos fi­nan­sų, kul­tū­ros ir po­li­ti­nis cent­ras. Kas­dien į To­ki­ją iš ap­lin­ki­nių re­gio­nų dirb­ti ir mo­ky­tis at­vyks­ta apie 2 mln. žmo­nių. Mies­te itin ge­rai iš­vys­ty­ta trans­por­to sis­te­ma. „Ti­me“ inf.

12

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

pasaulis Ves­tu­vių bu­mas 2012 m. gruo­džio 12-ąją jau­na­ve­džiai už­tvin­dė baž­ny­čias bei san­tuo­ kų rū­mus ne tik Lie­tu­ vo­je, bet ir dau­ge­ly­je ki­ tų pa­sau­lio ša­lių. Nors re­gist­ruo­tų san­tuo­kų skai­čius ge­ro­kai šok­te­ lė­jo, ši ma­giš­ka da­ta vis tiek at­si­li­ko nuo anks­ tes­nių – 2007 m. lie­ pos 7-osios ir 2008 m. rugp­jū­čio 8-osios.

Mins­ke sa­vai­tės pra­džio­je vy­ku­ sio Eu­ra­zi­jos ži­ niask­lai­dos fo­ru­ mo da­ly­viai dis­ku­ ta­vo dėl šiais lai­ kais te­be­gy­vuo­ jan­čio reiš­ki­nio – cen­zū­ros.

Nutildė: Rusijos teismo sprendimas tinklaraštininko V.Dunajevo tekstą pripažinti ekstremistiniu ir propagandiniu įžiebė daug diskusijų.

Mins­ke vi­rė dis­ku­si­jos dėl cen­zū And­re­jus Žu­kovs­kis Mins­kas (Bal­ta­r u­si­ja)

Vie­toj pre­mi­jos – teis­mas

Vie­no­je per ren­gi­nį vy­ku­sių dis­ku­ si­jų „In­ter­ne­tas: be­ri­bė in­for­ma­ci­ja ir lais­vės ri­bos“ daug dė­me­sio skir­ ta cen­zū­ros Ru­si­jo­je pro­ble­mai. Šią dis­ku­si­ją įkvė­pė Ru­si­jos Če­ re­po­ve­co teis­mo spren­di­mas vie­ no Ru­si­jos tink­la­raš­ti­nin­ko Vi­ta­ li­jaus Du­na­je­vo teks­tą pri­pa­žin­ti ekst­re­mis­ti­niu ir pro­pa­gan­di­niu. Po teis­mo spren­di­mo tink­la­la­pis, į ku­rį ra­šė dau­giau nei 56 tūkst. au­ to­rių, bu­vo už­da­ry­tas. Teis­mo iš­va­do­je bu­vo tvir­ti­na­ ma: „Pa­teik­tos me­džia­gos au­to­ rius V.Du­na­je­vas kri­ti­kuo­ja bend­ ro­vės „Se­vers­tal“, vie­tos, sri­ties ir fe­de­ra­li­nę val­džią. Vi­sa tink­la­

la­py­je pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja yra nei­gia­ma, at­sklei­džian­ti amo­ra­ lius ir ne­tei­sė­tus mi­ni­mų as­me­nų veiks­mus. Ši­tie teks­tai yra pro­pa­ gan­di­niai.“ Ši teis­mo iš­va­da su­kė­ lė į fo­ru­mą su­si­rin­ku­sių žur­na­lis­ tų juo­ką. Vie­nas dis­ku­si­jos da­ly­vių, Ru­ si­jos in­ter­ne­to lei­dė­jų aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tas Iva­nas Za­surs­kis, skai­ty­da­mas teis­mo iš­va­dą, tvir­ti­ no, kad „tai juo­kas pro aša­ras, pa­ ro­dan­tis liūd­nas ten­den­ci­jas“. „Jei­gu ne pa­sku­ti­nis sa­ki­nys, mes ga­lė­tu­me ma­ny­ti, kad tai pa­ gi­ria­mo­ji kal­ba prieš įtei­kiant žur­ na­lis­tui ap­do­va­no­ji­mą už at­lik­tą ty­ri­mą. Ta­čiau taip nė­ra. Pa­si­ro­ do, vi­sus šiuos fak­tus ga­li­ma in­ terp­re­tuo­ti ir ki­taip“, – sa­kė I.Za­ surs­kis.

Uk­rai­nos dien­raš­čio „Ki­jevs­ka­ ja pra­vda“ vy­riau­sią­jį re­dak­to­rių Va­di­mą Dol­ga­no­vą pa­pik­ti­no tai, kad nu­bau­dus vie­ną au­to­rių nu­ sto­jo funk­cio­nuo­ti vi­sas tink­la­la­ pis, ku­ria­me sa­vo teks­tus pub­li­ka­ vo net 56 tūkst. žmo­nių. „Tai man pri­min­tų si­tua­ci­ją, jei­ gu vie­na­me ra­jo­ne bū­tų pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas. Ar­ba, tar­kim, atei­ na po­li­ci­ja ir sa­ko: „Jū­sų ra­jo­ne pas ku­rį vie­ną yra nar­ko­ti­kų, da­ bar mes ap­sup­si­me jū­sų ra­jo­ną ir ne­pa­lei­si­me nie­ko. Sė­dė­si­te kaip ka­lė­ji­me. Be to, tai ne pro­ku­ro­ro kom­pe­ten­ci­ja“, – pik­ti­no­si V.Dol­ ga­no­vas. So­viet­me­čio dvelks­mas

Tai­kant pa­na­šią pra­kti­ką, pa­sak da­ly­vių, dėl vie­no vaiz­do kli­po bū­

tų ga­li­ma už­da­ry­ti ir vi­są „You­tu­ be“ sve­tai­nę ar­ba ko­kį nors so­cia­ li­nį tink­lą. Dis­ku­si­jos da­ly­viai su­ta­rė, kad ne­di­de­liuo­se Ru­si­jos mies­te­liuo­ se, ypač ten, kur sto­vi di­de­lės ga­ myk­los ir yra su­si­klos­tę stip­rūs val­džios bei vers­lo ry­šiai, ob­jek­ty­ vi kri­ti­ka be­veik neį­ma­no­ma. Tie­sa, in­ter­ne­tas iš­lie­ka vie­nin­ te­lė ter­pė, kur vis dar ga­li­ma lais­ vai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. „Ma­nau, kad to­kiuo­se mies­tuo­ se apie as­me­ni­nės nuo­mo­nės reiš­ ki­mą lei­di­niuo­se ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. In­ter­ne­tas – tai vie­nin­te­lė ter­pė. Ki­ta ver­tus, ar tai cen­zū­ra?“ – re­to­riš­kai klau­sė I.Za­surs­kis. Da­ly­viai pri­si­mi­nė, kaip so­viet­ me­čiu, prieš iš­spaus­di­nant straips­ nį, vi­suo­met tek­da­vo su­si­dur­ti su

Fo­ru­mas ta­po tra­di­ci­ja Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ros „RIA No­vos­ ti“ su­reng­tas fo­ru­mas Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ko gruo­džio 10 ir 11 d. Ja­me da­ly­va­vo dau­ giau kaip 200 ži­niask­lai­dos at­sto­vų iš Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­gos (NVS) , Bal­ti­jos ša­lių ir Gru­zi­jos. Iš Lie­tu­vos šiais me­tais į ren­gi­nį at­vy­ ko ne tik lie­tu­viš­kų, bet ir ru­siš­kų bei len­kiš­kų Lie­tu­vo­je lei­džia­mų lei­di­nių at­sto­vai. Ren­gi­nio te­mos – „Ži­niask­lai­dos vaid­ muo in­teg­ra­ci­jos pro­ce­suo­se“, „Nes­ta­ bi­lus pa­sau­lis. Glo­ba­li­za­ci­jos pro­ce­sai ir me­di­jos erd­vė“, „Nau­jas tra­di­ci­nės ži­ niask­lai­dos gy­ve­ni­mas“, taip pat dis­ku­ si­ja „In­ter­ne­tas: ne­ri­bo­ta in­for­ma­ci­ja ir lais­vės ri­bos“.

Pir­mą­jį Eu­ro­pos ir Azi­jos ži­niask­lai­dos fo­ru­mą agen­tū­ra „RIA No­vos­ti“ su­ren­ gė 2006 m. Ren­gi­nio tiks­las bu­vo su­ vie­ny­ti bu­vu­sių So­vie­tų Są­jun­gos res­ pub­li­kų žur­na­lis­tus.

Kliu­vo ir ame­ri­kie­čiams

Or­ga­ni­za­to­riai tvir­ti­na, kad fo­ru­mas skir­tas ži­niask­lai­dos at­sto­vams iš NVS, Bal­ti­jos ša­lių ir Gru­zi­jos keis­tis pa­tir­ti­ mi, nors daž­nai per šį ren­gi­nį daug dė­ me­sio ski­ria­ma ir ne­for­ma­liai bend­ rau­ti. Pir­mie­ji ke­tu­ri su­si­ti­ki­mai, ku­riuos tra­ di­ciš­kai ve­da gar­sūs po­so­vie­ti­nių res­ pub­li­kų žur­na­lis­tai, vy­ko Mask­vo­je. 2010 m. fo­ru­mo da­ly­viai rin­kosi Uk­ rai­nos sos­ti­nė­je Ki­je­ve, o per­nai – Ka­ zachs­ta­no sos­ti­nė­je As­ta­no­je.

cen­zo­riu­mi. Vie­nas dis­ku­si­jos da­ ly­vių pri­si­mi­nė, kaip jis 1985 m. pa­ra­šė sa­vo pir­mą­jį straips­nį apie Ze­le­nog­ra­do mies­tą. „Straips­ny­je pa­mi­nė­jau pen­kias ga­myk­las, nu­ne­šiau re­dak­to­riui. Jis pa­si­ti­ko iš­skės­to­mis ran­ko­mis. O pa­skui, sa­ko, eik pas cen­zo­rių. Cen­zo­rius kaž­ko­dėl kiek­vie­no­je re­dak­ci­jo­je sė­dė­da­vo ne kur nors rū­sy­je, o pa­čia­me aukš­čiau­sia­me aukš­te. Nuei­nu, o ten sė­di to­kia te­ta pil­ko­mis aki­mis ir var­to kny­ gą, kur są­ra­šas įmo­nių, ku­rių ne­ ga­li­ma mi­nė­ti spau­do­je. Straips­nį te­ko per­ra­šy­ti. Štai čia yra cen­zū­ ra“, – pa­sa­ko­jo vie­nas dis­ku­si­jos da­ly­vių. Vi­si da­ly­viai su­ta­rė, kad da­bar Ru­si­jo­je to­kios cen­zū­ros kaip so­ viet­me­čiu nė­ra, nes kiek­vie­nas ra­ šo ką no­ri. „Cen­zū­ros nė­ra, ta­čiau per­se­kio­ ja­ma už tai, ką pa­ra­šei. Ir tai nė­ra ge­rai. Tai bau­gi­nan­tis reiš­ki­nys“, – tei­gė I.Za­surs­kis.

Antono Denisovo („RIA Novosti“) nuotr.

Kal­bė­da­mi apie in­ter­ne­to lais­vę fo­ ru­mo da­ly­viai pa­brė­žė, kad JAV iš­ ras­tas in­ter­ne­tas tė­ra šios vals­ty­bės įran­kis, skir­tas pa­sau­li­niams in­for­ ma­ci­jos srau­tams kont­ro­liuo­ti. Vie­nas žur­na­lis­tas iš Pie­tų Ose­ ti­jos skun­dė­si, kad nuo Gru­zi­jos at­si­sky­ru­siai vals­ty­bei lig šiol ne­ su­tei­kia­mas ša­lies do­me­nas. Kal­ bė­to­jas įžvel­gė kai ku­rių vals­ty­bių „pik­tus kės­lus“. Ne­ga­vęs konk­re­taus at­sa­ky­mo, jis pa­tei­kė dar vie­ną pa­vyz­dį, kaip JAV ban­do kont­ro­liuo­ti in­ter­ne­ to erd­vę.

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

13

pasaulis Ves­tu­vių bu­mas

Nubaudus vieną autorių nustojo funkcionuoti visas tinklalapis, kuriame savo tekstus publikavo net 56 tūkst. žmonių.

„Scanpix“ nuotr.

ū­ros „Kai bu­vo ka­ras Ju­gos­la­vi­jo­je, vi­so­je ša­ly­je din­go in­ter­ne­tas. Ma­ nau, neat­si­tik­ti­nai. Tai tu­rė­jo įta­ kos ka­ro baig­čiai“, – svars­tė ose­ ti­nas. Ta­čiau ši są­moks­lo teo­ri­ja su­kė­ lė šyp­se­ną dis­ku­si­jos ve­dė­jui, gar­ siam Ru­si­jos žur­na­lis­tui ir lai­dų ve­dė­jui An­to­nui Chre­ko­vui. „Ar ju­gos­la­vų prieš­lėk­tu­vi­nė gy­ ny­ba bū­tų nu­mu­šu­si vi­sus ame­ri­ kie­čių lėk­tu­ vus, jei­gu bū­tų bu­vęs in­ter­ne­tas. Gal­būt Slo­bo­da­nas Mi­ lo­še­vi­čius įsi­jung­tų kom­piu­te­rį ir „Goog­le“ paieš­kos sis­te­mo­je įves­ tų ­klau­simą „koks li­ki­mas lau­kia dik­ta­to­rių“, – juo­kė­si A.Chre­ko­ vas. Es­tai fo­ru­mą ig­no­ra­vo

Šie­met vy­ku­sia­me žur­na­lis­tų fo­ru­ me da­ly­va­vo 14 po­so­vie­ti­nių vals­ ty­bių ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Tarp de­le­ga­ci­jų ne­bu­vo Turk­ mė­ni­jos at­sto­vų, o es­tams at­ sto­va­vo tik ru­sa­kal­biams Es­ti­jos gy­ven­to­jams skir­tų lei­di­nių dar­ buo­to­jai. Per­nai fo­ru­me tarp Es­ti­jos de­ le­ga­ci­jo­je bu­vu­sių ru­sų ir es­tų ki­ lo konf­lik­tas. Es­tai ap­kal­ti­no Es­ti­ jos tink­la­la­pio err.ee ap­žval­gi­nin­ką Igo­rį Ku­la­kaus­ką iš­da­vus sa­vo ša­ lies in­te­re­sus ir pa­reiš­kė, kad jo tei­ gi­niai fo­ru­me neats­pin­di vi­sų es­tų nuo­mo­nės. Per­nai daug kri­ti­kos Es­ti­jai ir jos spren­di­mui įsto­ti į ES pa­žė­ ręs I.Ku­la­kaus­kas šie­met kal­bė­ jo at­sar­giau ir net pa­brė­žė, kad Ru­si­jos po­li­ti­ka Es­ti­jos at­žvil­giu daž­nai ken­kia vie­tos ru­sa­kal­ biams.

14

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

R.Mei­lu­ty­tės pra­na­šu­mas – ne vien se­

„Ma­no spor­ti­ nė for­ma ge­ra“, – prieš pa­sau­lio plau­ki­mo trum­pa­ me ba­sei­ne (25 m) čem­pio­na­tą Stam­ bu­le kuk­liai kal­bė­jo Rū­ta Mei­lu­ty­tė.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Už­mo­jai: R.Mei­lu­ty­tės pla­nuo­se – ir 2020-ųjų olim­pi­nės žai­dy­nės.

Liaup­sės ir pa­vy­das

ta­čiau jos troš­ki­mas iš­keis­ti lie­tu­ viš­ką tris­pal­vę į rau­do­nos ir mė­ ly­nos spal­vų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vė­lia­vą su And­riaus kry­žiu­mi yra ly­gus nu­liui. „Bri­tams tu­rė­tų bū­ ti ap­mau­du, bet ji apie pi­lie­ty­bės pa­kei­ti­mą ne­gal­vo­ja“, – ra­šė „The In­de­pen­dent“. „Mū­sų Rū­ta yra pa­sau­lio vir­šū­ nė­je“, – su­si­ža­vė­ji­mo pen­kio­li­ka­ me­tės pa­si­ro­dy­mu ne­slė­pė dien­ raš­tis „This is Ply­mouth“.

Auk­si­nė Lie­tu­vos mer­gai­tė jau įro­dė, kad į plau­ki­kų eli­tą įsi­ver­ žė il­gam: prie ket­vir­ta­die­nį 50 m plau­ki­mo krū­ti­ne var­žy­bo­se iš­ko­ vo­to auk­so me­da­lio va­kar ji pri­dė­ jo ir 100 m komp­lek­si­nio plau­ki­mo rung­ties si­dab­rą. Nors kau­nie­tei dar tik pen­kio­li­ ka me­tų, bran­dos ir kryp­tin­go po­ žiū­rio į dar­bą jai ga­lė­tų pa­vy­dė­ti dau­ge­lis suau­gu­sių­jų. Sa­vo ener­ gi­jos R.Mei­lu­ty­tė į kai­rę ir de­ši­nę ne­taš­ko – var­žy­bas ir čem­pio­na­tus ren­ka­si la­bai kruopš­čiai, at­sa­kin­gai ir to­dėl vi­sur lai­mi. Abi­pus Bos­fo­ro są­siau­rio įsi­ kū­ru­sia­me di­džiau­sia­me Tur­ki­ jos mies­te pa­sau­lis dar kar­tą plo­jo mer­gai­tei iš Ši­lai­nių ir bu­vo pri­ vers­tas kons­ta­tuo­ti: sprin­to dis­ tan­ci­jo­se krū­ti­ne šiuo me­tu už ją nė­ra ge­res­nės plau­ki­kės vi­so­je pla­ ne­to­je. Po pa­sau­lį su­dre­bi­nu­sio trium­ fo Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, R.Mei­lu­ty­tė spa­lį pa­sau­lio plau­ki­ mo tau­rės eta­pe Šve­di­jos sos­ti­nė­je Stok­hol­me iš­ko­vo­jo du auk­so me­ da­lius (50 ir 100 m krū­ti­ne rung­ty­ se) ir vie­ną bron­zos (100 m plau­ki­ mo komp­lek­si­niu bū­du). „Pli­mu­to jau­no­ji žvaigž­dė prie olim­pi­nio auk­so pri­dė­jo ir pa­sau­ lio čem­pio­nės ti­tu­lą, – la­ko­niš­kai, ta­čiau la­bai iš­kal­bin­gai vi­sa tai, kas šią sa­vai­tę jau vy­ko „Si­nan Er­dem“ are­no­je įreng­ta­me ba­sei­ne, įvar­di­jo vie­nas di­džiau­sių Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos dien­raš­čių „The In­de­pen­ dent“. – Trium­fas Lon­do­ne bu­vo šo­ki­ruo­jan­tis, o Stam­bu­le lie­tu­vė plau­kė tar­si tik­ra žvaigž­dė.“ Bri­tai dar kar­tą pa­brė­žė: plau­ ki­kė jau be­veik ket­ve­rius me­tus gy­ve­na ir tre­ni­ruo­ja­si Pli­mu­te,

Li­na Ka­čiu­šy­tė:

Nors spor­ti­nin­kė dar jau­na, ti­kiuo­ si, kad ne­per­degs. Aš ne­per­de­giau, tad ko­dėl ji tu­rė­tų per­deg­ti? Tre­ne­ris ra­mus

„Tai nuo­sta­bus pa­sie­ki­mas. Di­ džiuo­juo­si Rū­ta ir esu la­bai lai­min­ gas“, – po sa­vo auk­lė­ti­nės trium­fo emo­ci­jų ne­tvar­dė tre­ne­ris Jo­nat­ha­ nas Rud­das. Spe­cia­lis­tas san­ty­kius su di­ džiau­siu sa­vo per­lu grin­džia abi­

pu­sio pa­si­ti­kė­ji­mo prin­ci­pais ir ne­ sle­pia, kad lie­tu­vė – ypa­tin­ga ne tik ba­sei­ne, bet ir gy­ve­ni­me. „Ji ži­no, kad yra ypa­tin­ga. Vis­kas, ką Rū­ta pri­va­lo pa­da­ry­ti, tai su­si­ tvar­ky­ti su sa­vo ner­vais“, – prie svai­gi­na­mų R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lių vis la­biau pri­pran­ta J.Rud­das. Bri­tas pa­žy­mė­jo, kad švie­siap­ lau­kė paaug­lė sa­vo ta­len­to vel­tui ne­švais­to ir tre­ni­ruo­ja­si la­bai no­ riai ir at­sa­kin­gai. Ji kruopš­čiai ren­ ka­si mais­tą, ver­ti­na mie­gą, ne­su­si­ gun­do ki­to­mis spor­to ša­ko­mis, taip siek­da­ma ap­sau­go­ti sa­vo ke­lius ir al­kū­nes. Bend­raam­žių va­ka­rė­liuo­se R.Mei­lu­ty­tė – re­ta vieš­nia, ta­čiau tai ne­truk­do jai iš­sau­go­ti pui­kų hu­ mo­ro jaus­mą ir pa­sau­lio ži­niask­lai­ dą pa­verg­ti iš­skir­ti­nė­mis bū­do sa­ vy­bė­mis. Ge­riau­sias 2012-ųjų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos plau­ki­mo tre­ne­ris taip pat ne­ma­žai pri­si­de­da prie lie­tu­vės sėk­mės. J.Rud­das drau­džia plau­ki­ kei prieš star­tus nar­šy­ti in­ter­ne­te, ra­šy­ti ži­nu­tes so­cia­li­niuo­se tink­ luo­se, o nak­tį prieš auk­si­nį trium­ fą Lon­do­no olim­pia­do­je net bu­vo už­drau­dęs bend­rau­ti su šei­ma. Trium­fas – ne vie­na­die­nis

„Pri­si­pa­žin­siu, kad po pui­kaus pa­ si­ro­dy­mo Lon­do­ne iš Rū­tos šia­ me pa­sau­lio čem­pio­na­te vi­sa mū­ sų plau­ki­kų šei­ma ti­kė­jo­si me­da­lio. Ma­nau, kad 50 m krū­ti­ne iš­ko­vo­tas me­da­lis pir­ma­sis, bet ne pa­sku­ti­ nis. Pa­gal spor­ti­nin­kės re­zul­ta­tus ga­li­me spręs­ti, kad jos spor­ti­nė for­ma šiuo me­tu la­bai ge­ra. Svar­ biau­sia – pa­čios Rū­tos akys de­ga, spor­ti­nin­kė no­ri lai­mė­ti“, – va­kar sa­kė Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos (LPF) pir­mo­ji vi­cep­re­zi­den­tė Ilo­na Zuo­zie­nė.

AFP nuotr.

Vir­šū­nė: Rū­tos iš­ko­vo­tas pa­sau­lio čem­pio­na­to auk­so me­da­lis 25 m

ba­sei­ne – nau­jas pus­la­pis Lie­tu­vos plau­ki­mo is­to­ri­jo­je.

Pa­sak jos, la­bai svar­b u, kad R.Mei­lu­ty­tės trium­fas – ne vie­ na­die­nis, o re­zul­ta­tai nuo­lat ge­ rė­ja. Vis dėl­to svar­biau­sias nau­jo­ jo se­zo­no star­tas yra ki­tą­met lie­pą Bar­se­lo­no­je (Is­pa­ni­ja) vyk­sian­tis pa­sau­lio čem­pio­na­tas 50 m ba­ sei­ne. „Jau se­zo­no pra­džio­je R.Mei­lu­ ty­tė yra pa­si­ry­žu­si siek­ti tik aukš­ čiau­sių tiks­lų. Po ga­na sun­kių ir var­gi­na­mų olim­pi­nių žai­dy­nių ji la­bai grei­tai at­si­ga­vo. Re­zul­ta­ tai ge­rė­ja, spor­ti­nin­kė plau­kia vis grei­čiau ir Bar­se­lo­no­je ga­li­me ti­ kė­tis dar įspū­din­ges­nių pa­sie­ki­ mų“, – nea­be­jo­jo I.Zuo­zie­nė. Le­gen­dos pė­do­mis

Fe­no­me­na­lūs R.Mei­lu­ty­tės re­zul­ ta­tai Stam­bu­lo ba­sei­ne ne­nus­te­bi­

no ir le­gen­di­nės mū­sų ša­lies plau­ ki­kės Li­nos Ka­čiu­šy­tės. Mask­vos olim­pi­nių žai­dy­nių čem­pio­nė 1978 m. tuo­me­čia­me Va­ka­rų Ber­ly­ne taip pat ta­po pa­ sau­lio čem­pio­ne rung­ty­niau­da­ma 200 m krū­ti­ne dis­tan­ci­jo­je, ta­čiau ne 25 m, o 50 m ba­sei­ne. Pa­sau­lio čem­pio­na­tai trum­pa­ja­me ba­sei­ne ren­gia­mi nuo 1993-ių­jų. Tuo me­tu L.Ka­čiu­šy­tei, kaip da­ bar ir Rū­tai, bu­vo vos 15 me­tų. „Rū­te­lė su tre­ne­riu ža­dė­jo mums me­da­lį ir sa­vo pa­ža­dą iš­te­sė­jo. Nors spor­ti­nin­kė dar jau­na, ti­kiuo­si, kad ne­per­degs. Aš ne­per­de­giau, tad ko­dėl ji tu­rė­tų per­deg­ti?“ – ge­ros nuo­tai­kos ne­sto­ko­jo L.Ka­čiu­šy­tė. Anot jos, re­zul­ta­tai ro­do rim­tas R.Mei­lu­ty­tės am­bi­ci­jas il­gam įsi­ tvir­tin­ti plau­ki­mo pa­sau­lio eli­te.

15

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

sportas star­tuos ­ Ang­li­jo­je

Di­dy­sis fut­bo­las užsuks į Ru­si­ją

Įvei­kė is­pa­nus ­ ir iš­si­gel­bė­jo

Pres­ti­žiš­kiau­sios dau­gia­die­ nės dvi­ra­čių lenk­ty­nės „Tour de Fran­ce“ 2014-ai­siais star­ tuos ne Pran­cū­zi­jo­je, bet Ang­ li­jos mies­te Lid­se. 2007-ai­ siais šios var­žy­bos taip pat pra­si­dė­jo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je – tą­kart pro­lo­go lenk­ty­ nes Lon­do­ne lai­mė­jo Fa­bia­nas Can­cel­la­ra.

Tarp­tau­ti­nė fut­bo­lo aso­cia­ ci­jų fe­de­ra­ci­ja (FI­FA) pa­skel­ bė, kad 2017-ai­siais Kon­fe­de­ ra­ci­jų tau­rės tur­ny­ro rung­ty­ nės vyks Ru­si­jo­je – Mask­vos, Sankt Pe­ter­bur­go, Ka­za­nės ir So­čio are­no­se, o 2018-ųjų pa­ sau­lio čem­pio­na­to fi­na­lo ma­ čas – Mask­vos „Luž­ni­kų“ sta­ dio­ne.

Po tri­jų iš ei­lės ne­sėk­mių per­ ga­lę pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 20 me­tų) 2-ojo di­vi­zio­no A gru­ pės le­do ri­tu­lio pir­me­ny­bė­ se Ru­mu­ni­jo­je iš­ko­vo­jo Lie­tu­ vos rink­ti­nė – ji 6:3 įvei­kė Is­ pa­ni­jos eki­pą ir, ne­prik­lau­so­ mai nuo pa­sku­ti­nio ma­čo su ja­po­nais, iš­sau­go­jo vie­tą šia­ me di­vi­zio­ne.

­kun­dės Reak­ci­ja ir fi­zi­nė jė­ga

„Plau­k i­m as krū­t i­n e tech­n i­n iu po­žiū­riu yra vie­na su­dė­tin­giau­ sių rung­čių. La­bai svar­bi koor­ di­na­ci­ja. Daž­nai pa­si­tai­ko, kad, vys­tan­tis spor­ti­nin­ko or­ga­niz­mui ir kin­tant fi­zio­lo­gi­jai, ga­li­mi tei­ sin­gos tech­ni­kos su­tri­ki­mai. Kol kas Rū­ta su tre­ne­riu J.Rud­du ei­na la­bai kryp­tin­gai, fi­zi­nio ren­gi­mo tre­ne­riai dir­ba pa­gal šiuo­lai­ki­nes me­to­di­kas, to­dėl ir spor­ti­nin­kės tech­n i­ka yra la­bai su­ba­l an­s uo­ ta“, – tei­gė I.Zuo­zie­nė. Anot LPF pir­mo­sios vi­cep­re­zi­ den­tės, R.Mei­lu­ty­tė iš sa­vo var­ žo­vių iš­si­ski­ria uni­ka­lia reak­ci­ja. „Rū­ta pui­kiau­siai rea­guo­ja į star­ to sig­na­lą, pui­kiai at­lie­ka ju­de­sius po van­de­niu, yra grei­ta, stai­gi“, – gy­rė I.Zuo­zie­nė. Jai pri­ta­rė ir L.Ka­čiu­šy­tė. „Mū­ sų spor­ti­nin­kė iš­si­ski­ria fi­zi­ne jė­ ga ir tuo nau­do­ja­si. Džiu­gu, kad ir Rū­tos reak­ci­ja la­bai ge­ra. No­rint lai­mė­ti aukš­čiau­sio ly­gio var­žy­ bo­se rei­kia, kad į vi­su­mą su­kris­tų ne vie­na ap­lin­ky­bė. Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir pa­sau­lio čem­pio­na­ tuo­se nu­ga­lė­to­ją le­mia se­kun­dės da­lys. Lai­mė, kad sėk­mė Rū­tos taip pat kol kas neap­len­kia“, – sa­kė le­gen­di­nė plau­ki­kė. Abie­j ų pa­š ne­k o­v ių tei­g i­ mu, trum­pa­me ba­sei­ne ap­lenk­ti R.Mei­lu­ty­tę var­žo­vėms dar su­ dė­tin­giau nei olim­pi­nia­me 50 m. „Rū­ta – sprin­te­rė, tad, ko ge­ro, 25 m ba­sei­ne jai plauk­ti net leng­ viau. Ji sa­kė, kad 200 m dis­tan­ci­ja jai yra per il­ga“, – kal­bė­jo I.Zuo­ zie­nė. „25 m ba­sei­n e plauk­t i leng­ viau, nes po­sū­kio me­tu ga­li­ma bent aki­mir­ką pail­sė­ti“, – rung­ ties niuan­sus paaiš­ki­no L.Ka­čiu­ šy­tė. Pa­sau­lio re­kor­do štur­mas

Po svai­g i­n a­m ų re­z ul­ta­t ų olim­ pia­d o­je ir pa­sau­l io čem­p io­n a­ te R.Mei­lu­ty­tė iš­li­ko to­kia pa­ti ir no­sies per daug ne­rie­čia. Lie­t u­v ė pa­ty­l iu­kais nu­s i­tai­k ė į dar vie­ną tiks­lą – pa­sau­lio re­ kor­dą. Jis nuo 2009-ųjų pri­klau­ so ame­ri­kie­tei Jes­si­cai Har­dy (1 min. 4,45 sek.), ta­čiau „Ply­mouth Lean­der Swim­ming“ klu­bo auk­ lė­t i­n ė pa­s i­ren­g u­s i mes­t i iš­š ū­ kį ir jai, ne­kreip­da­ma dė­me­sio į tai, kad anks­čiau plau­ki­kai lenk­ ty­niau­da­vo vil­kė­da­mi spe­cia­lius po­liu­re­ta­no kos­tiu­mus. „Spor­te ga­li­mi įvai­rūs ne­ti­kė­tu­ mai, ta­čiau, ma­ty­da­mi Rū­tos mo­ ty­va­ci­ją ir no­rą, ti­ki­mės, kad iki Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­ nių re­zul­ta­tai tik ge­rės. Rū­ta puo­ se­lė­ja dar am­bi­cin­ges­nius tiks­lus – ji gal­vo­ja ir apie 2020-ųjų olim­ pi­nes žai­dy­nes“, – R.Mei­lu­ty­tės tiks­lus at­sklei­dė I.Zuo­zie­nė.

16

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

sportas

„Žal­gi­rio“ lau­kė nau­ji var­žo­vai Eli­ti­nia­me vy­rų krep­ši­nio klu­bų tur­ny­re – Eu­ro­ly­ go­je – li­ko tik vie­ na Lie­tu­vos ko­ man­da – Kau­no „Žal­gi­ris“. Re­gu­lia­ rų­jį se­zo­ną tarp aut­sai­de­rių bai­gė Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kai.

Mad­r i­d o „ Real“–Liublianos „Union Olim­p i­j a“ 91:60 (22:15, 26:12, 20:19, 23:14). J.Car­rol­las 17, S.Llul­las 14, N.Mi­ro­t i­čius ir M.Be­g i­ čius po 11/A.Bay­ne­sas 13, D.Mu­r i­ čius 11.

Pa­baig­tu­vės: „Žalgiris“ ir „Anadolu Efes“ klubai prieš paskutinį reguliariojo sezono mačą jau buvo užsitikri-

Va­kar pa­sku­ti­nes 10-ojo tu­ro rung­ ty­nes žai­dė tik vie­nos gru­pės – C – eki­pos, tarp jų – ir „Žal­gi­ris“ su Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“, ta­čiau Eu­ro­ly­gos ant­ro­jo eta­po – „Top 16“ – aš­tun­tu­kai jau bu­vo be­veik aiš­kūs. Į nau­ją E gru­pę pa­te­ko Mad­ri­do „Real“, Ma­la­gos „Uni­ca­ja“, Mask­ vos CSKA, Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­ kos“, Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“, Ber­ly­no AL­BA ir Bam­ber­go „Bro­ se Bas­kets“, į F – Tel Avi­vo „Mac­ ca­bi Elect­ra“, „Bar­ce­lo­na Re­gal“, Mask­vos sri­ties „Chim­ki“, Sie­nos „Mon­te­pas­chi“, Stam­bu­lo „Be­ sik­tas JK“ ir Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­ çe Ül­ker“. Li­ku­sias vie­tas va­kar prieš pu­ siau­nak­tį už­pil­dė „Žal­gi­ris“, Pi­ rė­jo „Olym­pia­cos“ ir 4-ąją vie­tą C gru­pė­je užė­męs klu­bas. Nau­juo­sius kau­nie­čių var­žo­vus lė­mė ga­lu­ti­nė C gru­pės ri­kiuo­tė: už 1-ąją vie­tą – ke­lia­la­pis į E gru­pę, už 2-ąją – F, į ku­rią kė­lė­si ir ket­vir­to­ji C gru­pės eki­pa (Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­ bo­ral“, Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ ma­ni“ ar­ba Zag­re­bo „Ce­de­vi­ta“).

A gru­pė Mask­vos sri­ties „Chim­ki“–Atėnų „Pa­nat­hi­nai­kos“ 78:77 (21:14, 25:25, 15:20, 17:18). Re­zul­ta­ty­viau­si žai­dė­ jai: Z.Pla­n i­n i­č ius 16 taš­k ų, V.Fri­ dzo­nas 13, K.Ri­ver­sas 12/S.Las­me 19, J.Ma­čiu­l is ir M.Bank­sas po 15, D.Dia­man­ti­dis 14. Stam­bu­lo „Fe­ner­b ahçe Ül­ker“– Kantu „Ma­p oo­ro“ 77:69 (18:22, 25:16, 17:17, 17:14). B.McCa­leb­b as 19, O.Ona­nas ir O.Sa­va­š as po 12/ M.Mar­koiš­v i­l is 20, M.Cu­si­nas 16, P.Ara­do­ris 12.

Ro­mas Po­de­rys, Ba­lys Šmi­gels­kas Paaiš­kė­jo aš­tun­tu­kai

Sta­tis­ti­ka

nę vietas „Top 16“ etape.

Ne­pa­tai­kė net snai­pe­ris

Už „Top 16“ bor­to li­ko Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nas „Lie­tu­vos ry­tas“, Eu­ro­ly­gos re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną bai­ gęs taip, kaip ir pra­dė­jo, – pra­lai­ mė­ji­mu. Vil­nie­čiai Stam­bu­le 65:66 nu­si­ lei­do „Be­sik­tas JK“ krep­ši­nin­kams. Iki dvi­ko­vos pa­bai­gos li­kus 12 se­ kun­džių, „Lie­tu­vos ry­to“ snai­pe­ris Ja­nis Blū­mas be­veik ne­truk­do­mas įsi­ver­žė į var­žo­vų bau­dos aikš­te­lę, at­si­dū­rė po krep­šiu, ta­čiau me­ti­ mas kai­re ran­ka bu­vo ne­tiks­lus. Vis dėl­to net ir per­ga­lė ne­bū­tų ga­ran­ta­vu­si Vil­niaus ko­man­dai ke­ lia­la­pio į „Top 16“, nes Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ 92:90 įvei­kė Belg­ ra­do „Par­ti­zan mt:s“ klu­bą. Vo­ kie­ti­jos ir Lie­tu­vos eki­pų dvi­ko­vų re­zul­ta­tas pa­lan­kes­nis „Bro­se Bas­ kets“ – 84:78 (+6) ir 62:67 (-5). „Su­žai­dė­me ge­rai 39 mi­nu­tes, ta­čiau ma­čo pa­bai­go­je vėl pri­trū­ ko dis­cip­li­nos. Ne­pa­tai­kė­me lais­ vų me­ti­mų. Per tre­ni­ruo­tes pa­ tai­ko­me la­bai ge­rai. Gal­būt mū­sų krep­ši­nin­kus su­ra­ki­no ma­čo svar­

ba?“ – po rungtynių kal­bė­jo vil­ nie­čių vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Da­rius Mas­ko­liū­nas. „Tur­būt įta­kos tu­rė­jo ir meist­riš­ ku­mo sto­ka. „Lie­tu­vos ry­tui“ pri­ trū­ko aiš­kaus ly­de­rio. Le­mia­mais mo­men­tais toks krep­ši­nin­kas ga­lė­ tų vie­nas nu­lem­ti rung­ty­nių baig­tį. Be to, ko­man­do­je tu­rint to­kį ly­de­ rį, ki­ti žai­dė­jai taip pat la­biau pa­si­ ti­kė­tų sa­vi­mi“, – komentuodamas Vilniaus komandos pasirodymą Eurolygoje sakė krepšinio ekspertas Šarūnas Sakalauskas. Trink­te­lė­jo du­ri­mis

Tai, kas ne­pa­vy­ko Vil­niaus ko­ man­dai, pa­da­rė Kęs­tu­čio Kem­zū­ ros tre­ni­ruo­ja­ma Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ eki­pa – vy­riš­kai trink­te­ lė­jo du­ri­mis Ita­li­jo­je. Len­ki­jos rep­re­zen­tan­tai po pra­ tę­si­mo pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ – 95:88, nors po dvie­jų kė­li­nių bu­vo at­si­li­kę 28:51. „Neį­ti­ki­mos rung­ty­nės. Per di­ džią­ją per­trau­ką su vy­rais kal­ bė­jo­mės, kad dar rei­kė­tų pa­mė­

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

16

komandų

kovos antrajame Eurolygos turnyro etape. gin­ti kib­ti var­žo­vams į at­kla­pus. Iš es­mės pa­kei­tė­me žai­di­mo sti­ lių ir pui­kiai fi­ni­ša­vo­me. Di­džiuo­ juo­si sa­vo krep­ši­nin­kais“, – tei­gė K.Kem­zū­ra. Dra­ma­tiš­kai su­si­klos­tė Ri­mo Kur­ti­nai­čio tre­ni­ruo­ja­mos „Chim­ ki“ ko­man­dos ir Eu­ro­ly­gos gran­do Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ akis­ta­ta. Per pa­sku­ti­nę dvi­ko­vos mi­nu­tę „Pa­nat­hi­nai­kos“ už­si­dir­bo vie­ną ne­spor­ti­nę ir dvi tech­ni­nes pra­žan­ gas, o „Chim­ki“ le­gio­nie­riai Kre­ši­ mi­ras Lon­ča­ras ir Kel­vi­nas Ri­ver­sas bau­dų me­ti­mais iš­plė­šė per­ga­lę – 78:77.

B gru­pė Tel Avi­vo „Mac­c a­b i Elect­ra“– Berlyno AL­BA 78:62 (23:13, 25:11, 12:25, 18:13). R.Hick­ma­nas 17, D.Lo­ ga­nas 15, Y.Ohayo­nas 14/D.Thomp­ so­nas 16, N.Dje­do­vi­čius 13, D.Byar­ sas 12. Ma­la­gos „Uni­ca­ja“–Šalono „Elan Cha­lon“ 86:62 (24:11, 22:12, 21:20, 19:19). J.Gis­tas 11, S.Vi­da­lis ir L.Zo­ri­ čius po 10/C.Bank­sas 13, C.Ca­pe­la ir B.Schil­bas po 12. Sie­nos „Mon­te­p as­c hi“–Gdynės „As­s e­co Pro­kom“ 88:95 (26:13, 25:15, 12:24, 13:24, 12:19). B.Brow­ nas 23, M.Jan­nin­gas 11/J.Blas­sin­ga­ me’as 26, L.Kos­za­re­kas 20, R.Ma­ hal­ba­ši­čius 18. D gru­pė Stam­bu­lo „Be­sik­tas JK“–Vilniaus „Lie­tu­vos ry­tas“ 66:65 (15:19, 18:20, 18:15, 15:11). D.Ewin­gas 14, S.Ce­ti­nas 12, G.Vid­ma­ras, P.Chris­top­he­r is ir C.Jer­rell­s as po 10/D.Iva­no­vas 16, L.Ra­do­še­vi­čius 11 (10 at­ko­vo­tų ka­ muo­lių). Bam­b er­g o „Bro­s e Bas­k ets“– Belgrado „Par­t i­z an mt:s“ 92:90 (25:13, 22:22, 21:27, 12:18, 12:10). B.Nach­b a­r as 23, A.Ga­ve­l as 16, Sh.For­das 12/V.Lu­či­čius 19, L.Wes­ ter­man­nas 16. „Bar­c e­l o­n a Re­g al“–Maskvos CSKA 75:78 (19:24, 28:17, 11:14, 17:23). J.C.Na­var­ro 17, A.To­m i­č ius 12, M.Huer­tas, E.Lor­be­kas ir P.Mic­ kae­las po 11/N.Krsti­čius 15, A.Kau­ nas 14, M.Teo­do­si­čius 13.

A gru­pė Komanda

1. „Real“ 2. „Chim­ki“ 3. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 4. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 5. „Union Olim­pi­ja“ 6. „Ma­poo­ro“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

7 6 6 5 3 3

3 4 4 5 7 7

832:738 753:754 748:722 727:738 722:808 708:730

Perg.

Pral.

Taškų sant.

8 8 5 4 3 2

2 2 5 6 7 8

810:708 762:715 879:844 722:748 782:843 704:801

Perg.

Pral.

Taškų sant.

9 9 5 3 2 2

1 1 5 7 8 8

774:636 783:709 699:749 740:807 670:724 731:772

B gru­pė Komanda

1. „Mac­ca­bi“ 2. „Uni­ca­ja“ 3. „Mon­te­pas­chi“ 4. AL­BA 5. „Elan Cha­lon“ 6. „As­se­co Pro­kom“

D gru­pė Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. CSKA 3. „Be­sik­tas JK“ 4. „Bro­se Bas­kets“ 5. „Lie­tu­vos ry­tas“ 6. „Par­ti­zan mt:s“

17

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Čempionų čempionai – S.Williams ir U.Boltas

Prob­le­ma: M.And­riuš­ke­vi­čius (kairėje) per bran­gus „Nep­tū­nui“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Nep­tū­nas“ at­si­svei­ki­no su M.And­riuš­ke­vi­čiu­mi 26 me­tų 218 cm ūgio vi­du­rio puo­ lė­jas Mar­ty­nas And­riuš­ke­vi­čius šį se­zo­ną ne­be­vil­kės Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ eki­pos marš­ki­nė­lių – uos­ta­mies­čio klu­bas su­tar­tį su juo nu­trau­kė abi­pu­siu su­ta­ri­mu.

Įvertino: „L’Equipe“ nuomone, S.Williams ir U.Boltas – 2012-ųjų čempionų čempionai.

Vienas autoritetingiausių pasaulio sporto leidinių – Prancūzijos dien­ raštis „L'Equipe“ – Metų sportinin­ kais pripažino tenisininkę Sereną Williams ir sprinterį Usainą Boltą.

S.Williams šiemet Londono olimpiadoje laimėjo vienetų ir dvejetų (su seserimi Venus Wiiliams) varžybas bei Vimbldono turnyrą ir atvirąjį JAV čempionatą. Jamaikos lengvaatletis U.Boltas

šiemet įvykusiose Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo tris aukso medalius. Metų atletu „L'Equipe“ jį buvo išrinkęs ir 2008-aisiais bei 2009-aisiais. „Sezonas buvo puikus. Daug dirbu, kad galėčiau vėl laimėti. „L'Equipe“ įvertinimas yra stimulas apginti titulus, kuriuos jau esu iškovojęs. Stengsiuosi, kad Rio de Žaneiro olimpiadoje padovanočiau naujų rekordų“, – sakė U.Boltas.

AFP nuotr.

Pasaulio „Čempionų čempionus“ prancūzų dienraštis renka nuo 1980-ųjų. Tris kartus laureatu tapo Carlas Lewisas (JAV lengvoji atletika), Roger Federeris (Šveicarija, tenisas) ir Michaelis Schumacheris (Vokietija, automobilių sportas). Pernai „L'Equipe“ redakcija Metų sportininku buvo išrinkusi futbolininką Lionelį Messi. KD inf.

M.And­riuš­ke­vi­čius praė­ju­sią sa­ vai­tę ne­vy­ko į Ru­si­ją rung­ty­niau­ti su Liu­ber­cų „Triumf“ ko­man­da, taip pat ne­bu­vo re­gist­ruo­tas ki­tai VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos dvi­ko­vai Klai­pė­do­je su Kras­no­da­ ro „Je­ni­sej“ krep­ši­nin­kais. „Mū­sų fi­nan­si­nės ga­li­my­bės yra ri­bo­tos, iš­vy­kos į VTB Vie­ nin­go­sios ly­gos rung­ty­nes pa­ rei­ka­la­vo daug lė­šų. Žiū­rė­da­mi į prie­kį ir ban­dy­da­mi su­ba­lan­suo­ ti fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, priė­mė­ me to­kį spren­di­mą. Ge­ra­no­riš­kai iš­si­sky­rė­me. Mar­ty­nas sten­gė­ si, dir­bo pa­pil­do­mai ir ma­nau, kad at­si­stos ant ko­jų“, – kal­bė­ jo „Nep­tū­no“ eki­pos di­rek­to­rius Os­val­das Ku­raus­kas.

Per dvi­ko­vą su „Je­ni­sej“ eki­ pa vie­nin­te­lis „Nep­tū­no“ vi­du­ rio puo­lė­jas Vy­tau­tas Ša­ra­kaus­kas pa­ty­rė ko­jos trau­mą. Neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad 204 cm ūgio žai­dė­ jui ga­lė­jo plyš­ti blauz­dos rau­muo. „Nep­tū­no“ vy­riau­sio­jo tre­ne­ rio Ka­zio Maks­vy­čio tei­gi­mu, ko­ man­da ieš­ko nau­jo aukš­taū­gio. M.And­riuš­ke­vi­čių, 2002-ai­ siais pra­dė­ju­sį kar­je­rą Kau­no „Žal­gi­rio“ dub­le­rių eki­po­je, 2005 m. NBA nau­jo­kų bir­žo­je pa­kvie­tė Or­lan­do „Ma­gic“ klu­bas, bet po mai­nų lie­tu­vis at­si­dū­rė Kliv­lan­do „Ca­va­liers“ eki­po­je, o iš jos bu­vo pa­siųs­tas į že­mes­nę ly­gą – NBDL. 2006 m. M.And­riuš­ke­vi­čius bu­vo pa­te­kęs į Či­ka­gos „Bulls“. 2007-ai­siais vi­du­rio puo­lė­jas grį­žo į Eu­ro­pą, kur at­sto­va­vo Is­ pa­ni­jos ir Grai­ki­jos ko­man­doms. 2010-ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­te su Lie­tu­vos rink­ti­ne M.And­riuš­ke­ vi­čius iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lį. KD, kknep­tu­nas.lt inf.

18

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

20p.

aukštyn žemyn Lietuvio žmona – kitatautė: gerai ar blogai?

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

V.Vil­džiū­nas: sun­ku pa­sa­ky­ti, Atk­rei­ piau dė­me­ sį, kad mū­ sų liau­dies skulp­tū­ra la­bai ski­ ria­si nuo mek­si­kie­ čių. Liūd­ na, grau­ di, iš me­ džio. Ta­da pra­dė­jau vi­sai ki­ taip ma­ty­ ti ir su­pra­ tau, kad tai – mū­sų sa­ vas­tis, šak­ nys, ke­lias.

Skulp­to­rius Vla­das Vil­džiū­nas nie­ka­ da ne­bu­vo už­si­sklen­dęs nuo pa­sau­lio. Dau­gy­bė drau­gų ži­no ke­lią į jo na­mus. Na­ cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja, ku­rią jis šie­met gavo, paa­ki­no me­ni­nin­ką per­ bėg­ti min­ti­mis vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą. Ap­si­me­tė: „Vaiz­da­vau, kad man vi­siš­kai ne­svar­bu: gau­siu tą pre­mi­ją ar ne­gau­siu. Iš tik­rų­jų šir­dy­je džiau­giuo­si. La­bai“, – ne­slė­pė skulp­to­rius V.Vil­džiū­nas, prieš ke­

lias die­nas įver­tin­tas Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Bar­bo­ra“ at­si­dū­rė prie Niu­jor­ko

Po­kal­bis su V.Vil­džiū­nu trūk­čio­ja. „Vla­dai, skam­bi­na profesorius…“ – Ma­ri­ja iš­ta­ria ži­no­mą pa­var­ dę, ei­li­nį kar­tą at­si­lie­pu­si nuo­ lat skam­ban­čiu te­le­fo­nu. Se­niems drau­gams, ko­le­goms lau­rea­tą no­ ri­si pa­svei­kin­ti. Ket­vir­ta­die­nį, gruo­džio 20-ąją, šiuo­se na­muo­se vyks ki­ta šven­tė – V.Vil­džiū­nui su­kaks 80 me­tų. „Py­ra­go tik­rai bus, – už­tik­ri­no skulp­to­riaus žmo­na kny­gų iliust­ ra­to­rė Ma­ri­ja La­di­gai­tė-Vil­džiū­ nie­nė. – Švę­si­me šei­my­niš­kai.“ – Ger­bia­mas Vla­dai, prieš ke­lias die­nas Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne kul­

tū­ros ir me­no pre­mi­ja jūs įver­tin­ tas už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus. Ar ti­kė­jo­te, kad gau­si­te tą pre­mi­ ją, ar tai jums bu­vo staig­me­na? – pa­klau­siau V.Vil­džiū­no. – Čia bu­vo taip: tre­čias kar­tas ne­ me­luo­ja. Vaiz­da­vau, kad man vi­ siš­kai ne­svar­bu: gau­siu ar ne­gau­ siu. Kaip sa­ko­ma, ne­si­džiauk ra­dęs, ne­verk pa­me­tęs. Iš tik­rų­jų šir­dy­je džiau­giuo­si. La­bai. – O žmo­nės gal­vo­ja ra­cio­na­liai: gar­bė yra gar­bė, bet svar­biau­sia – pi­ni­gai. – Tai la­bai svar­bu, nes vi­sa mū­sų šei­my­na – me­ni­nin­kų. Mū­sų biu­ dže­tas vi­są lai­ką sky­lė­tas. Juo­ kiuo­si, kad pi­ni­gais la­biau džiau­ gia­si vai­kai ir anū­kai, lyg jie bū­tų lai­mė­ję tą pre­mi­ją, o ne aš.

– Pas­ta­rai­siais me­tais ne­ma­žai dir­bo­te. Su sū­nu­mi skulp­to­riu­ mi Ku­no­tu lan­kė­tės Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, su­ren­gė­ te pa­ro­das pri­va­čio­se ga­le­ri­jo­se Ka­li­for­ni­jo­je ir prie Niu­jor­ko. Par­ke ne­to­li Niu­jor­ko pa­sta­ ty­ta jū­sų skulp­tū­ra „Bar­bo­ra“. Kaip nu­ti­ko, kad ji taip to­li nu­ ke­lia­vo? – Su „Bar­bo­ra“ – nuo­ty­kis. Kaž­ kas į mū­sų so­dą at­ve­dė Van­ku­ve­rio šiuo­lai­ki­nio me­no bie­na­lės ku­ra­to­ rių. Jis, ei­da­mas per so­dą, pa­ma­tė ma­no „Bar­bo­rą“ ir pa­sa­kė: „Man rei­ka­lin­gas ši­tas dar­bas.“ Iš­si­rei­ ka­la­vo, kad tą dar­bą pri­sta­ty­tu­ me į Van­ku­ve­rį. O ten – vie­na gar­ siau­sių pa­sau­ly­je bie­na­lių. Jiems iš ne­rū­di­jan­čio plie­no su­kū­riau nau­ją „Bar­bo­rą“, ši­ta jau bu­vo nu­ken­tė­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ju­si. Po­rą me­tų ji Van­ku­ve­ry­je pa­ bu­vo, da­bar per­kel­ta į par­ką ne­to­ li Niu­jor­ko. – Kaip min­ty­se ri­k iuo­ja­s i skulp­tū­ros idė­jos, for­mos? Ar dir­ba­te kaip geo­met­ras, vis­ ką ra­cio­na­liai ap­skai­čiuo­da­ mas, ar lau­kia­te įkvė­pi­mo? Kaip kū­rė­te, pa­vyz­džiui, Mi­ ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­ nio pa­mink­lą, esan­tį Drus­ki­ nin­kuo­se? – Su Čiur­lio­niu man bu­vo ne taip pa­pras­ta. Sa­vo­tiš­ką duok­lę jam jau bu­vau ati­da­vęs – Kau­ne, prie ga­ le­ri­jos, jau bu­vau tuos „Tris ka­ra­ lius“ pa­da­ręs. M.K.Čiur­lio­nio so­ na­to­se – žvilgs­nis nuo aukš­to kal­no į erd­ves. Tai ir bu­vo pa­grin­di­nė tos skulp­tū­ros idė­ja.

„Bar­bo­rą“ už­sa­kė Lent­va­rio par­ kas. Kal­bė­ta, kad jis bu­vęs Bar­bo­rai Rad­vi­lai­tei do­va­no­tas. Ir man gi­mė idė­ja pa­da­ry­ti abst­ra­huo­tą vi­du­ ram­žių da­mą, bet iš kar­to neį­var­ di­jau, kad tai – Bar­bo­ra. Jo­nas Ju­ ra­šas ta­da Kau­ne bu­vo pa­sta­tęs tą Juo­zo Gru­šo dra­mą. Kai mū­sų so­ de at­si­ra­do gip­si­nis mo­de­lis, atė­ję drau­gai at­pa­ži­no, kad čia – Bar­bo­ ra Rad­vi­lai­tė. Nuk­ry­žiuo­ta­sis be kry­žiaus

Vaiz­din­ga­me Je­ru­za­lės kam­pe­ly­je Vil­džiū­nai ap­si­gy­ve­no be­ne prieš 50 me­tų, pa­bė­gę iš Vil­niaus se­na­ mies­čio. Čia bu­vo kai­mas, ku­ria­ me gy­ve­no tu­tei­šiai. Įsi­gi­ju­si pa­ pras­t ą na­m ą, me­n i­n in­k ų šei­m a čia su­si­kū­rė gy­ve­ni­mo ir kū­ry­ bos oa­zę.

19

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

aukštyn žemyn M.Žie­das – dau­gia­vai­kis tė­vas

D.Bi­le­vi­čiū­tė my­li ap­si­šau­kė­lį?

Il­ga­me­tis Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos lai­dos „Pa­no­ra­ma“ ve­dė­jas, dik­to­ rius, fil­mų gar­sin­to­jas ir fi­lo­so­fas Ma­ri­jus Žie­das ant­ra­die­nį tre­ čią kar­tą ta­po tė­vu. Ma­ri­jaus žmo­na Ie­va pa­gim­dė ma­žy­lę, ku­ riai tė­vai dar ren­ka var­dą. LRT te­le­vi­zi­jo­je ves­da­mas lab­da­rin­ gą va­ka­rą vy­ras kuk­liai nu­ty­lė­jo šią džiu­gią nau­jie­ną, ta­čiau po trans­lia­ci­jos Ma­ri­jų svei­ki­no ir aud­rin­gų plo­ji­mų ne­pa­gai­lė­jo vi­ sa fil­ma­vi­mo ko­man­da. 2006 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­tą bai­gęs ir še­ še­rius me­tus bu­vęs žai­di­mo „Te­le­lo­to“ ve­dė­jas, „Ži­nių ra­di­jo“ ap­žval­gi­nin­kas, da­bar LTV ži­nių ve­dė­jas ir dik­to­rius M.Žie­das su žmo­na dar au­gi­na sū­nų Pi­jų Va­ka­rį ir duk­re­lę El­zę.

Dai­ni­nin­kė ir šou pa­sau­lio at­sto­vė Dai­na Bi­le­vi­čiū­tė pa­sta­ruo­ju me­tu nu­si­tei­ku­si la­bai ro­man­tiš­kai – ji įsi­my­lė­jo. „Kol vy­ko teis­mai dėl so­dy­bos, bu­vau už­mir­šu­si as­me­ni­nį gy­ ve­ni­mą. Ta­čiau dau­giau tai ne­pa­si­kar­tos“, – te­le­vi­zi­jo­je sa­ko D.Bi­le­vi­čiū­tė. Ir at­sklei­džia pa­slap­tį, kad la­bai grei­tai Lie­tu­vai pri­sta­tys iš Ho­li­vu­do pas ją at­vyk­sian­tį my­li­mą­jį. Tai pro­diu­se­ris ir dai­ni­nin­kas Char­le­sas Armst­ron­gas. D.Bi­ le­vi­čiū­tė tei­gia, kad jis yra le­gen­di­nio džia­zo vir­tuo­zo Loui­so Armst­ron­go anū­kas. Keis­ta, nes 69 me­tų mi­ręs gar­sus tri­mi­ti­ nin­kas ir dai­ni­nin­kas, nors ir bu­vo ve­dęs ke­tu­ris kar­tus, ta­čiau sa­vo at­ža­lų... ne­su­si­lau­kė.

kas per daik­tas tas įkvė­pi­mas Vla­das ir Ma­ri­ja užau­gi­no tris vai­kus. Jų duk­tė Liud­vi­ka Po­ciū­ nie­nė – žur­na­lis­tė, Ku­no­tas Vil­ džiū­nas – skulp­to­rius, iliust­ ra­to­rius, Do­man­tas Vil­džiū­nas – do­ku­men­ti­nio ki­no re­ži­sie­rius ir ope­ra­to­rius. Į Vla­do dirb­tu­vę lyg į ko­kį pa­sa­ kų bokš­tą ve­da sraig­ti­niai laip­tai. Jo dirb­tu­vė tur­būt pa­ti ma­žiau­ sia vi­sa­me Vil­niu­je – apie 2 m x 2 m. Stog­lan­giai be­veik už­snig­ti, ta­ čiau va­sa­rą pro juos at­si­ve­ria pui­ kus vaiz­das į so­dą. Ar me­ni­nin­kas lau­kia įkvė­pi­mo da­bar, ar lauk­da­vo to ste­buk­lin­go mo­men­to jau­nys­tė­je? „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kas per daik­ tas tas įkvė­pi­mas. Kar­tą atei­ nu pas Vy­tau­tą Še­rį į dirb­tu­vę. Jis sė­di prie di­džiu­lio lan­go ir žiū­ri į Šv.Onos ir Ber­nar­di­nų baž­ny­čias. Klau­siu, kaip se­ka­si, ką da­ro. Sa­ ko, kad du mė­ne­sius ga­lė­jęs tik­ tai sė­dė­ti ir žiū­rė­ti į tą mū­sų go­ti­ ką. Ne­si­dir­bo. O va­kar, sa­ko, po tų dvie­jų mė­ne­sių pir­mą sy­kį paė­męs kal­tą, įrė­męs į ak­me­nį ir su­da­vęs“, – apie ko­le­gos įkvė­pi­mą pa­sa­ko­jo V.Vil­džiū­nas. Ir pri­si­pa­ži­no, kad sa­ve tin­gi­niu va­di­na. Į gal­vą idė­jų daž­nai atei­na be­dryb­sant. Ar įkvė­pi­mu tai ga­li­ ma pa­va­din­ti, ar iš dy­ko bu­vi­mo ky­la no­ras ką nors da­ry­ti, ne­ži­no. Jei per die­ną dvi tris va­lan­das, o jei kar­tais net ke­tu­rias pa­vyks­ta prie dar­bo pa­si­krapš­ty­ti – tai, ver­ti­na sa­ve skulp­to­rius, jau ge­rai. „Vla­do mąs­ty­mas ma­te­ma­ti­nis, konst­ruk­ty­vus, – pa­gy­rė vy­rą Ma­ ri­ja. – Jis tu­ri ir vi­zi­jų – kai pa­ma­ to, tai pa­ma­to. Ir ta­da tas vi­zi­jas il­ gai ru­tu­lio­ja. Kai su­si­kon­cent­ruo­ja į dar­bus, vi­sos smulk­me­nos jam at­krin­ta.“ Ji vi­są gy­ve­ni­mą sten­gė­si su­da­ ry­ti są­ly­gas, kad vy­ras ga­lė­tų dirb­ ti. Kai skulp­tū­ra sta­to­ma, kai rei­ kia ko­pė­čio­mis prie jos aukš­tyn že­myn mi­li­jo­nus kar­tų lai­pio­ti, – ne­leng­va. Per at­stu­mą Ma­ri­ja Vla­ dui pa­dė­da­vo su­sty­guo­ti kai ku­rias skulp­tū­ros li­ni­jas, de­ta­les. O vai­kai kar­tais gip­są mai­šy­da­vo. La­biau­siai jai pa­tin­ka Vla­do su­ kur­tas „Pri­si­kė­li­mas“, esan­tis Pa­ ne­vė­žio ka­pi­nė­se. Tai – Nuk­ry­ žiuo­ta­sis be kry­žiaus. Akis at­vė­rė mek­si­kie­čių pa­ro­da

– Vla­dai, mi­nė­jo­te, kad jau­nys­ tė­je su drau­gais sva­jo­jo­te bū­ti ro­de­nais. Ko iš ku­rio skulp­to­ riaus mo­kė­tės? – Kai iš Va­ka­rų Eu­ro­pos per Len­ ki­ją mus pa­sie­kė ži­nios apie skulp­ to­rių Hen­ry Moore’ą, su­si­do­mė­jau jo dar­bais. Mask­vo­je pa­na­šiu me­ tu bu­vo su­reng­ta se­no­jo Mek­si­kos me­no pa­ro­da. H.Moore’as ins­pi­

ra­ci­jų sem­da­vo­si iš tų se­nų­jų ak­ me­ni­nių Mek­si­kos skulp­tū­rų. Mek­ si­kos ci­vi­li­za­ci­ja – žiau­ri, žmo­nės – ka­rin­gi. Bu­vo su­kur­tas net sa­vo­ tiš­kas mir­ties kul­tas – jie žu­dy­da­vo be­lais­vius. Žiau­rios tos jų skulp­tū­ ros. O H.Moo­re’as tą mek­si­kie­tiš­ką žiau­ru­mą su­šil­dė. Man, kaip jau­ nam žmo­gui, bu­vo pa­vo­jaus, – Ry­ tų Eu­ro­po­je daug skulp­to­rių bu­vo H.Moore’o epi­go­nai. Ta mek­si­kie­čių pa­ro­da man at­ vė­rė akis į mū­sų liau­dies skulp­ tū­rą. Atk­rei­piau dė­me­sį, kad mū­ sų liau­dies skulp­tū­ra la­bai ski­ria­si nuo mek­si­kie­čių. Liūd­na, grau­di, iš me­džio. Ta­da pra­dė­jau vi­sai ki­taip ma­ty­ti ir su­pra­tau, kad tai – mū­sų sa­vas­tis, šak­nys, ke­lias.

M.K.Čiur­lio­nio so­ na­to­se – žvilgs­nis nuo aukš­to kal­no į erd­ves. Tai ir bu­ vo pa­grin­di­nė ma­no skulp­tū­ros idė­ja. Vie­nas me­no­ty­ri­nin­kas aiš­ki­ no, kad ma­no skulp­tū­ros su­pra­ti­ mas la­bai ar­ti­mas Jacques’ui Lip­ chit­zui. Nuo ta­da juo su­si­do­mė­jau. Bet iš Va­ka­rų au­to­rių man ar­ti­ miau­sias, ga­li sa­ky­ti, abst­rak­čio­ sios skulp­tū­ros pra­di­nin­kas ru­mu­ nų kil­mės skulp­to­rius Cons­tan­ti­no Bran­cu­si. Sva­jo­jo iš­va­žiuo­ti į Va­ka­rus

– Jū­sų na­mus puo­šia ke­lios Teo­do­ro Va­lai­čio skulp­tū­ros. Jau­nys­tė­je bu­vo­te trys bi­čiu­liai skulp­to­riai: jūs, T.Va­lai­tis ir Al­ fon­sas Amb­ra­ziū­nas. Juk daug nak­tų bu­vo ne­mie­go­ta ir sva­jo­ ta apie kū­ry­bą, sa­vą ke­lią, mo­ te­ris, pri­pa­ži­ni­mą? – O, Teo­do­ras Valaitis… Ar­tis­ tiš­ka na­tū­ra. Mes vi­si trys – kur­ so drau­gai, gar­sūs pie­šė­jai. Pie­ši­ nys – skulp­tū­ros pra­džia, vis­kas pra­si­dė­da­vo nuo pie­ši­nių. Bu­vo­me įsi­tai­sę di­džiu­les pa­pkes, vaikš­čio­ da­vo­me po Vil­nių ir pieš­da­vo­me. O Va­lai­tis, kaip aukš­čiau­sias, ran­kos il­giau­sios, tai pa­gal sa­vo ran­ką dar di­des­nį ap­lan­ką pa­si­da­rė. Pieš­da­vo­me va­ka­rais ir Dai­li­ nin­kų są­jun­go­je. Bū­da­vo, mu­du su A.Amb­ra­ziū­nu sė­di­me ir pie­ šia­me mo­de­lį iš to­liau, o Va­lai­ tis su sa­vo di­džiuo­ju ap­lan­ku sė­ di prie­ky­je ir da­ro di­džiu­lį pie­ši­nį vie­na li­ni­ja. Mes mo­kė­mės iš Au­ gus­te’o Ro­di­no pie­ši­nių. Mask­vo­ je an­tik­va­ria­te bu­vau ga­vęs kny­gą apie Ro­di­ną. Ten bu­vo jo pie­ši­nių – mo­men­ti­nių, pa­da­ry­tų per mi­nu­

tę. Mes jais ža­vė­jo­mės ir ban­dė­me bū­ti ro­de­nais. Va­lai­tis bu­vo aukš­ čiau mū­sų. Nes­lė­pė sa­vo pra­na­ šu­mo, man ir Amb­ra­ziū­nui sa­ky­ da­vo: „Jūs gal­būt bū­si­te Lie­tu­vos mas­tu ge­riau­si, o aš išei­siu į pa­ sau­li­nę are­ną.“ – Ma­no­ma, kad pla­čių už­mo­jų, į komp­ro­mi­sus ne­lin­ku­sį pui­kų skulp­to­rių ir iš­vaiz­dų vy­rą T.Va­ lai­tį lik­vi­da­vo sau­gu­mie­čiai. – Jam bu­vo 40 me­tų. Esą žmo­gus mie­go­da­mas už­du­so nuo smal­kių kaž­ko­kia­me me­di­nia­me na­me­ly­je Smil­ty­nė­je. Jo ma­ma po tos žū­ties dau­ge­lį da­ly­kų iš­šif­ra­vo. Teo­do­ro dra­bu­žiai bu­vo su­lais­ty­ti kaž­ko­kiu de­giu skys­čiu. Jis sva­jo­jo iš­vyk­ti į Va­ka­rus. Kū­rė pa­sau­li­nėms pa­ro­doms (Lie­tu­vos ir So­vie­tų Są­jun­gos pa­vil­jo­nams tarp­ tau­ti­nė­se pa­ro­do­se – red. pa­st.). Vie­nam fab­ri­kan­tui pa­ti­ko Teo­do­ro dar­bai, tai at­siun­tė jam iš­kvie­ti­mą. O čia vi­siems – siau­bas. Sau­gu­mie­ čiai se­kio­da­vo kiek­vie­ną jo žings­nį. Jis juos iš­šif­ruo­da­vo, pri­kul­da­vo – tvir­tas vy­ras bu­vo. Jis bu­vo rai­te­lis, jo­di­nė­da­vo žir­ gais. Iš Rie­šės žir­gy­no at­jo­da­vo į mū­sų so­dą. Esu nu­fil­ma­vęs, kaip jis ap­su­ka ra­tą apie „Bar­bo­rą“ lyg Žy­gi­man­tas Au­gus­tas.

at­ro­do juo­kin­gai, – sa­kė Ma­ri­ja ir pri­si­mi­nė, kaip dai­li­nin­kė Ka­zė Zimb­ly­tė jų so­de iš­ka­bi­nė­jo ry­žių po­pie­riaus juos­tas. – Ar­gi tai – ne per­for­man­sas?“ Vla­das ta­da ant 16 mm juos­ tos fil­ma­vo ki­ną „Ke­lio­nė į Pa­ry­ žių“ pa­gal po­pu­lia­rų so­vie­tų lai­ kų anek­do­tą, o J.Ju­ra­šas re­ži­sa­vo. Kur­da­ma fil­mą šai­ka su­si­py­ko. „J.Ju­ra­šas pa­reiš­kė, kad mud­ vi su Auš­ra (J.Ju­ra­šo žmo­na – red.

pa­st.) kaip ar­tis­tės nie­kam ti­ku­ sios, mus nu­ra­šė. Pa­li­ko vai­din­ ti tik ma­no 95 me­tų te­tu­ly­tę. Sa­ kė, va čia – pa­ti ge­riau­sia ar­tis­tė, – pa­sa­ko­jo M.La­di­gai­tė-Vil­džiū­ nie­nė. – Bet tą fil­mą vi­siems bu­ vo la­bai įdo­mu žiū­rė­ti.“ Va­ka­rė­lių dva­sią V.Vil­džiū­nas api­bend­ri­no trum­pai drū­tai: „Čia neeg­zis­ta­vo jo­kia par­ti­nė val­ džia. Čia bu­vo už­mirš­ta­ma, kas yra kas.“

Patriotas: V.Vildžiūnas itin vertina mūsų liaudies skulptūrą.

Kū­rė fil­mą pa­gal anek­do­tą

Vil­džiū­nai su il­ge­siu pri­si­mi­nė nuo­sta­bius jau­nys­tės lai­kų va­ka­rė­ lius sa­vo na­muo­se. Į juos su­plauk­ da­vo dau­gy­bė Vil­niaus me­ni­nin­kų. Čia sklan­dė Lie­tu­vos lais­vės idė­jos, bū­da­vo ren­gia­mi pir­mie­ji Vil­niu­je per­for­man­sai. Išė­jęs iš la­ge­rių, pas Vil­džiū­nus at­va­žiuo­da­vo ir bu­vęs „Nau­jo­sios Ro­mu­vos“ bei ki­tų lei­di­nių re­dak­ to­rius di­si­den­tas Juo­zas Ke­liuo­ tis. Į tuo­me­tį Vil­niaus uni­ver­si­te­ tą iš Pran­cū­zi­jos at­vy­kęs lek­to­rius kaž­ko­kiu ste­buk­lin­gu bū­du bu­vo at­vež­tas pas Vil­džiū­nus, kur sa­vo pa­skai­tą tu­rė­jo pa­kar­to­ti. Čia ke­lią ras­da­vo ir dai­lė­ty­ri­nin­kai iš Mask­ vos. „Bal­ti­jos ša­lys mask­vė­nams bu­ vo Va­ka­rai. At­va­žiuo­da­vo į Lie­tu­vą pa­žiū­rė­ti, ko­kios pa­ro­dos vyks­ta. Apie ma­ne, pa­vyz­džiui, Mask­vo­ je pa­ra­šė pir­miau nei Lie­tu­vo­je. Štai, mū­sų šai­ka, – ro­dė V.Vil­džiū­ nas fo­tog­ra­fi­ją, ku­rio­je drau­gai su kau­kė­mis. – Lė­lių spek­tak­lį su­vai­ di­no­me eksp­rom­tu, be re­pe­ti­ci­jų. Štai Rū­ta Sta­li­liū­nai­tė su Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės kos­tiu­mu po mū­sų so­ dą vaikš­čio­ja.“ „Per­for­man­sus žais­da­vo­me so­de prieš 40 me­tų. Pa­dur­na­vo­da­vo­me – to rei­kia me­ni­nin­kams. Bet kai tuos da­ly­kus da­bar da­ro rim­tai, su­ rau­kę kak­tas, fi­lo­so­fuo­da­mi, mums

Da­ma: nuo šlo­vės ir lai­ko naš­tos su­stin­gu­si „Bar­bo­ra“. Vie­na skulp­tū­

ra įkur­din­ta Vil­džiū­nų so­de, ki­ta – par­ke prie Niu­jor­ko.

20

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

aukštyn žemyn

Azi­jie­tes ve­dę lie­tu­viai ge­re In­dė, ne­pa­lie­tė, fi­li­pi­nie­tė. Šių tau­ty­bių mo­te­ris ve­dę lie­tu­viai ne­no­ri su­men­ kin­ti sa­vo tau­tie­čių, bet la­bai gi­ria sa­vo žmo­nas. Jos rū­pes­tin­gos, švel­nios, kuk­ lios ir pui­kios žmo­nos – tai ne mi­tas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Mo­te­rys yra mo­te­rys

Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas, „Ce­za­rio gru­pės“ ak­to­ rius, 33 me­tų Vy­tau­tas Kont­ri­mas, ži­no­mas ir kaip 2011 m. Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to Lie­tu­vo­je ta­ lis­ma­nas Am­be­ris, su in­de žmo­na Ma­li­ni su­si­tuo­kę dau­giau nei tre­ jus me­tus. My­li­mie­ji au­gi­na duk­re­lę Šrė­ją. Jai greit bus pu­sant­rų me­tų. „Lie­tu­va smar­kiai mo­der­nė­ja, bet mo­te­riš­ku­mo, gro­žio dar yra, šei­ma te­be­lai­ko­ma di­džiau­sia ver­ ty­be, – ne­kri­ti­ka­vo Lie­tu­vos mo­ te­rų V.Kont­ri­mas. – Ir, ti­kiuo­si, kad šiuo­lai­ki­nis mo­der­niz­mas to neuž­goš.“ Ne­se­niai ke­lis mė­ne­sius su žmo­ na ir duk­ra po In­di­ją ke­lia­vęs Vy­ tau­tas pri­pa­ži­no, kad šio­je ša­ly­je smar­kiai jun­ta­mas mo­te­riš­ku­mas. „Nors In­di­ja mo­der­nė­ja, daug mo­te­rų tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, va­žiuo­ja dirb­ti į už­sie­nio ša­lis, ta­ čiau is­to­riš­kai, kul­tū­riš­kai smar­kiai jun­ta­mos tūks­tant­me­čių tra­di­ci­jos. Mo­te­ris yra mo­te­ris, mo­ti­na, na­mų šei­mi­nin­kė, kuk­li, švel­ni, rū­pes­tin­ ga, – pa­ste­bė­jo Vy­tau­tas. – Mo­te­ riš­ku­mas, sva­jin­gu­mas, kuk­lu­mas, minkš­tu­mas, švel­nu­mas, jaut­ru­ mas, pa­žei­džia­mu­mas, rū­pes­tin­ gu­mas šio­je kul­tū­ro­je yra ne silp­ ny­bė, bet ver­ty­bė.“ Pri­sie­kė ne­kel­ti bal­so

Komp­li­men­tai: duk­rą Šrė­ją su in­de Ma­li­ni au­gi­nan­tis V.Kont­ri­mas iš­sky­rė žmo­nos ver­ty­bes.

Vy­tau­to Kont­ri­mo, Min­dau­go Gu­dė­no, And­riaus Mar­ke­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Ne­to­li Mi­la­no, Pje­mon­to re­gio­ne, pro­vin­ci­jo­je, – pa­klaus­tas, kur su­ si­ti­ko jo ir Ma­li­ni šir­dys, šyp­so­jo­ si Vy­tau­tas. – Nuos­ta­bio­je vie­to­ je tarp kal­nų upių, iš ku­rių ga­li­ma ger­ti van­de­nį, kur se­nu­kai ry­tais val­go per­si­kus.“ Ten vy­ku­sia­me jo­gos se­mi­na­ re vil­nie­tis ir su­ti­ko tris mė­ne­sius Niu­jor­ke dir­bu­sią ir į tė­vy­nę grįž­ tan­čią Ma­li­ni. „Po to Ma­li­ni ne­ma­čiau pus­me­tį. Bend­ra­vo­me elekt­ro­ni­niais laiš­kais ir per skai­pą, – nuo­šir­džiai pa­sa­ ko­jo Vy­tau­tas-Am­be­ris. – Į In­di­ ją skri­dau tvir­tai nu­spren­dęs pa­ si­pirš­ti.“ Tuok­tu­vių šven­tė­je bu­vo la­bai daug ri­tua­lų. Vy­tau­tas nea­be­jo­ja: kuo dau­giau prie­sai­kų, tuo la­biau žmo­gus tai su­reikš­mi­na ir tai ne­ bū­na ei­li­nis šven­ti­nis va­ka­rė­lis. V.Kont­ri­mas pa­ste­bė­jo, kad sau­ gant šei­mos san­ty­kius la­bai svar­bu priim­ti ki­tą kul­tū­rą, bū­ti smal­siam. Per ves­tu­ves jis pri­sie­kė ei­da­mas ap­link lau­žą, pa­si­ža­dė­jo val­gy­ ti tik žmo­nos pa­ga­min­tą mais­tą, o jei taip at­si­tik­tų, kad mai­tin­tų­si ki­ tur, žmo­na tai ži­no­tų. „At­si­da­viau rū­pin­tis ma­ni­mi žmo­nai. Pri­sie­kiau, kad nie­ka­da ne­kel­siu bal­so aiš­ki­nan­tis san­ty­ kius ar per ne­su­ta­ri­mus“, – pa­ko­ men­ta­vo vy­ras.

Kū­nas yra ver­ty­bė

At­vy­ku­si į Lie­tu­vą kom­piu­te­rių in­ži­nie­rė, pro­gra­muo­to­ja Ma­li­ ni iš­kart pa­ste­bė­jo, kad čia vy­rai ne­do­mi­nuo­ja, o mo­te­rys nė­ra iš­ nau­do­ja­mos. Vy­tau­tas įsi­ti­ki­nęs, kad mū­sų ša­ly­je ne­rei­kia di­des­nio fe­mi­niz­mo. Be­je, iš pra­džių in­dė ne­mo­kė­jo vi­sų na­mų ruo­šos dar­bų, nes to jai ne­rei­kė­jo: tė­vai dė­jo vi­sas pa­stan­ gas, kad duk­ra gau­tų iš­si­la­vi­ni­mą. Kuo in­dės ski­ria­si nuo lie­tu­vių? Iš pir­mo žvilgs­nio aki­vaiz­du, kad, kaip ir ki­to­se Piet­ry­čių Azi­jos ša­ly­ se, mo­te­rys el­gia­si ir ren­gia­si daug kuk­liau. „Ne tik žmo­na, kiek­vie­na mo­te­ris tu­ri tu­rė­ti pa­slap­tį ir vie­šai ne­de­ monst­ruo­ti kū­no, – aiš­ki­no V.Kont­ ri­mas. – Gra­ži, es­te­tiš­ka, kve­pian­ti, tvar­kin­ga – taip. Bet kū­nas yra ver­ ty­bė, ku­rią rei­kia tau­so­ti.“ In­di­jo­je mo­te­ris ne­ga­li smar­kiai lįs­ti į vy­ro, o jis – į jos pa­sau­lį. „Ve­ži­mas ne­va­žiuos tik su dviem kai­riai­siais ar de­ši­niai­siais ra­tais. Bū­ti­na pu­siaus­vy­ra. Mo­ters ne­že­ mi­na na­mų ruo­ša, jau­ku­mas, gro­ žis, rū­pi­ni­ma­sis vai­kais. Vy­ras la­ biau at­sa­kin­gas už fi­nan­sus.“ Ap­len­kia rū­ka­lius

Ak­to­rius ne­slė­pė, kad jo žmo­na pa­ ty­rė šo­ką pa­ma­čiu­si, kiek Lie­tu­vo­ je, ypač vie­šo­se vie­to­se, var­to­ja­ma al­ko­ho­lio. „Ma­li­ni nie­ka­da ne­val­gė, ne­tgi ne­si­lan­kė šei­mo­je, kur var­to­ja­mas al­ko­ho­lis. Taip el­gia­si dau­ge­lis in­ dų“, – paaiš­ki­no Vy­tau­tas. Jis neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo žmo­nos var­to­jan­čios al­ko­ho­lį ir rū­kan­čios. Be­je, ei­da­ma su duk­re­le Šrė­ja ir iš­ vy­du­si rū­kan­tį žmo­gų in­dė ap­su­ ka di­de­lį ra­tą. „Kar­tais man šmėkš­te­lė­da­vo min­ tis, kad, grei­tai praė­jus, nie­ko neat­si­ tiks, bet jai tas svar­bu“, – ir šį žmo­ nos spren­di­mą Vy­tau­tas ger­bia. Au­gin­da­ma duk­rą Ma­li­ni ne­ si­jau­čia už­da­ry­ta na­mie, tvar­ky­ ma­sis jai nė­ra kan­čia. Mo­ti­nys­tė, mo­te­riš­ku­mas Ma­li­ni, kaip ir dau­ gu­mai Azi­jos mo­te­rų, už­ko­duo­tas la­bai stip­riai. „Mes lan­ko­mės ren­gi­niuo­se. Ma­ li­ni tė­tis – ži­no­mas kla­si­ki­nės in­dų mu­zi­kos kom­po­zi­to­rius, to­dėl mū­ sų na­muo­se skam­ba mu­zi­ka, o man nuo­sta­bu, kad vai­kas jau pa­tai­ko į na­tą, už­mie­ga prie lop­ši­nių ir aukš­ čiau­sio ly­gio kla­si­ki­nės mu­zi­kos.“ Ra­mus dėl iš­ti­ki­my­bės

Ma­li­ni šo­ki­ra­vo ne tik kai ku­rių lie­ tu­vių mo­te­rų pro­vo­kuo­jan­ti ap­ran­ ga, bet ir tai, kad lie­čia­si, bu­čiuo­ja­ si sve­ti­mi žmo­nės. „Jau per ves­tu­ves po­zuo­jant nuo­trau­kai už al­kū­nės vos pa­lie­ čiau ki­tas mo­te­ris ir jos ap­stul­bo, – pri­si­pa­ži­no Vy­tau­tas. – Kuo la­biau iš­lai­ko­mas at­stu­mas, tuo di­des­nė

21

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

aukštyn žemyn

es­nių žmo­nų neį­si­vaiz­duo­ja

Ne­nu­si­vy­lė: jau de­šimt me­tų su ne­pa­lie­te Bars­ha pa­žįs­ta­mas M.Gu­dė­nas žmo­na džiau­

gia­si ir po ves­tu­vių.

trau­ka. Gal dėl to, kad nuo vai­kys­ tės ži­no­me la­bai daug, ir at­si­ran­ da asek­sua­lu­mas, pri­rei­kia pa­pil­ do­mų, dirb­ti­nių dir­gik­lių.“ V.Kont­ri­mas pa­ste­bė­jo, kad tarp ki­tų žmo­nių su­tuok­ti­niai el­gia­si san­tū­riai. Ne­ži­nan­tie­ji net ne­sup­ ras, kad jie yra vy­ras ir žmo­na – jo­kių glaus­ty­mų­si, ap­si­ka­bi­ni­mų. Nors In­di­jo­je iš dra­bu­žių aiš­ku, ar mo­te­ris, vy­ras yra su­si­tuo­kę. Vy­tau­tas ra­mus dėl žmo­nos iš­ti­ ki­my­bės. Ši ver­ty­bė In­di­jo­je la­bai stip­riai įdie­gia­ma ir ver­ti­na­ma. Ne vie­na mo­te­ris nu­si­žu­dė jaus­da­ma pa­vo­jų sa­vo ty­ru­mui.

Mo­te­riš­ku­mas, sva­ jin­gu­mas, kuk­lu­mas, minkš­tu­mas, švel­nu­ mas, jaut­ru­mas, pa­ žei­džia­mu­mas, rū­ pes­tin­gu­mas šio­je kul­tū­ro­je yra ne silp­ ny­bė, bet ver­ty­bė. „Ke­lio at­gal ne­bū­tų, nes pa­si­ti­ kė­ji­mas ir iš­ti­ki­my­bė mū­sų šei­mo­je uži­ma vie­ną pir­mų­jų vie­tų“, – pa­ klaus­tas, ko­kia bū­tų žmo­nos reak­ ci­ja, jei jis pa­slys­tų, nors In­di­jo­je vy­rams lei­džia­ma šiek tiek dau­giau nei mo­te­rims, at­sa­kė Vy­tau­tas. Žmo­nai nu­plo­vė ko­jas

„Oi, ne, ne­nuo­bo­du. Po ves­tu­vių ir gi­mus vai­ke­liui me­daus sko­nis ta­ po dar ki­toks. Juk yra miš­ko, lie­pų, gri­kių me­dus, – šyp­te­lė­jo Vy­tau­tas. – San­ty­kiai pe­rau­go į dar aukš­tes­nį ly­gį. Be­je, se­no­vės lie­tu­vių kul­tū­ ro­je iki vai­ko gi­mi­mo po­ra bū­da­vo lai­ko­ma tik su­tuok­ti­niais, o jam gi­ mus tap­da­vo vy­ru ir žmo­na.“ Šrė­ja ne­bus auk­lė­ja­ma in­diš­kai ar lie­tu­viš­kai. Bend­ros di­džio­sios

ver­ty­bės, do­ros pa­grin­dai yra vi­ sur vie­no­di. „Mes kar­tu lan­ko­me jo­gą, me­di­ tuo­ja­me. In­dų pa­pro­čiai la­bai pa­ na­šūs į se­no­vės lie­tu­vių, – aiš­ki­no edu­ko­lo­gi­ją uni­ver­si­te­te dės­tan­tis V.Kont­ri­mas. – Ta­čiau kai su­si­lie­ja dvi upės, tre­čia bū­na šiek tiek ki­to­ kia, nes van­duo su­si­mai­šo.“ V.Kont­ri­mas at­vi­ras: ne­rei­kia tu­ rė­ti iliu­zi­jų, kad san­ty­kiai tarp skir­ tin­gų kul­tū­rų žmo­nių bus idea­lūs. Jiems rei­kia reng­tis, no­rė­ti pa­žin­ti ki­tą žmo­gų, bū­ti smal­siam. Ar lie­tu­viui daž­nai žmo­na in­dė plau­na ko­jas? Vy­tau­tas nu­si­juo­ kė: „Tai bu­vo vie­ną kar­tą, per ves­ tu­ves, pa­gal ri­tua­lą. Tie­sa, jau po ves­tu­vių nu­plo­viau ko­jas žmo­nai. Bu­vo daug juo­ko, bet ma­lo­nu.“ Mei­lę ra­do baž­ny­čio­je

Vil­niu­je gy­ve­nan­tis bu­vęs kau­nie­tis 37 me­tų pro­gra­muo­to­jas And­rius Mar­ke­vi­čius su dve­jais me­tais vy­ res­ne fi­li­pi­nie­te Ma­ri­ja Te­re­sa de la Cruz Uba­sa Mar­ke­vi­čius su­si­tuo­kę jau 12, o kar­tu – jau 13 me­tų. And­rius ir Ma­ri­ja, ku­rią jau­ nas vy­ras va­di­no kaip įpras­ta Fi­ li­pi­nuo­se ne var­du, bet pra­var­de Ma­tet, anks­čiau bu­vo pro­tes­tan­tų baž­ny­čios bend­ruo­me­nės „Vy­nuo­ gy­nas“ na­riai. Jie su­si­pa­ži­no Ma­ri­jos tė­vy­nė­je, baž­ny­čio­je. 1994 m. pa­ma­tęs CNN te­le­vi­zi­jos siu­že­tą apie po­tvy­nį Fi­ li­pi­nuo­se, tuo­met Vo­kie­ti­jo­je stu­ di­ja­vęs evan­ge­li­za­ci­ją And­rius iš­ kart pa­no­ro tap­ti mi­sio­nie­riu­mi. Po sep­ty­ne­rių me­tų iš Fi­li­pi­nų sos­ti­nės Ma­ni­los į gim­tą­jį mies­tą vy­ras grį­žo ne vie­nas, o su žmo­na. Lai­min­ga po­ra tu­ri du vai­kus – 7 me­tų duk­rą Am­ber Sa­tya ir 6 me­ tų sū­nų Ni­ge­lį. Ren­gia­si kuk­liau nei lie­tu­vės

„2000 m. įvy­ku­sio­se mū­sų ves­ tu­vė­se da­ly­va­vo ne­daug, apie 80

Lai­min­gas: prieš 12 me­tų su­si­tuo­kęs su fi­li­pi­nie­te A.Mar­ke­vi­čius tu­ri du vai­kus, Am­ber

Sa­tya ir Ni­ge­lį.

žmo­nių, – šyp­te­lė­jo And­rius. – Fi­li­pi­nuo­se įpras­ta, kad ves­tu­vė­se da­ly­vau­ja apie 200–300 žmo­nių, jos vyks­ta iš dvie­jų da­lių: iš pra­ džių tė­vams ir ar­ti­mie­siems, o po to drau­gams ir sve­čiams.“ Per ce­re­mo­ni­ją And­rius ir Ma­ri­ ja už­ge­si­no dvi, po to už­de­gė vie­ną žva­kę, ku­ri sim­bo­li­za­vo nau­ją gy­ ve­ni­mą. Po to buvo su­ri­štos jau­na­ ve­džių ran­kos ir api­pi­ltos alie­ju­mi. At­ne­šta pa­gal­vė­lė, ant ku­rios pa­ dė­ta smul­kių mo­ne­tų, sim­bo­li­zuo­ jan­čių tur­tin­gą gy­ve­ni­mą. „Tai pra­smin­ga, bent jau ma­ no at­ve­ju, – nu­si­juo­kė A.Mar­ke­ vi­čius. Jis pa­ste­bi, kad azi­jie­tės el­gia­si ir ren­gia­si daug kuk­liau nei lie­tu­vės. Fi­li­pi­nų vi­suo­me­nė ga­na kon­ser­ va­ty­vi, la­bai ga­jos se­no­sios ka­ta­li­ kų ver­ty­bės, pa­brė­žia­mas ne sek­ sua­lu­mas, bet kuk­lu­mas. Nie­ka­da ne­si­gai­lė­jo ve­dęs

Vis dėl­to Fi­li­pi­nuo­se mo­te­rys ak­ ty­vios, vis­kas su­ka­si ap­link jas. Jau se­niai šio­je ša­ly­je mo­te­ris bu­vo iš­ rink­ta pre­zi­den­te. Dau­gu­mo­je šei­mų do­mi­nuo­ja mat­riar­cha­tas. Vy­rai už­dir­ba pi­ni­ gus, bet mo­te­rys tvar­ko fi­nan­sus, va­do­vau­ja ir bui­ty­je, ir šei­mo­je. Ne­pai­sant to, fi­li­pi­nie­tės kuk­les­ nės nei lie­tu­vės, ne­vaikš­to į so­lia­ riu­mus, 30 laips­nių karš­ty­je nuo sau­lės sle­pia­si po skė­čiais. And­riaus ir Ma­ri­jos šei­mo­je skir­ tin­gos kul­tū­ros sėk­min­gai su­si­pi­ na. Kaip juo­kau­ja A.Mar­ke­vi­čius, jis – fi­li­pi­nie­tis bal­ta­me kū­ne, o jo žmo­na – lie­tu­ vė rus­va­me. Per ke­l io­l i­ka me­ tų su­tuok­ti­niai su­pa­na­šė­jo. „Kuk­li, pa­ pras­ta, rū­pes­ tin­ga ir nuo­sta­bi ma­ma, – nuo­šir­

džiai gy­rė sa­vo žmo­ną A.Mar­ke­vi­ čius ir nu­si­kva­to­jo iš­gir­dęs klau­si­mą, ar ne­si­gai­li, kad jo žmo­na – fi­li­pi­nie­ tė. – Oi, ne, ne. Prie­šin­gai, aš la­bai džiau­giuo­si sa­vo žmo­na.“ Rau­do­na su­kne­lė ir auk­sas

De­šimt me­tų drau­ga­vęs ir sau­sį ves­tu­vių me­ti­nes su bend­raam­že žmo­na ne­pa­lie­te Bars­ha Tu­lad­har mi­nė­sian­tis 30 me­tų Min­dau­gas Gu­dė­nas nie­ka­da ne­bu­vo Azi­jos mo­te­rų ger­bė­jas. Vy­ras ti­ki­no, kad tau­ty­bė, švie­ ses­nis ar tam­ses­nis gy­mis jam ne­ svar­bu, vis­ką le­mia dva­si­nės ver­ ty­bės. Jam pa­ti­ko, kad ne­pa­lie­tei, kaip ir vi­soms azi­jie­tėms, la­bai svar­bi šei­ma, kad jos spin­du­liuo­ja mo­te­riš­ku­mu. „Tai įdie­gia­ma nuo vai­kys­tės. Bars­hos drau­gai ne­pa­lie­čiai taip pat la­bai šil­ti, drau­giš­ki ir švel­nūs žmo­nės“, – įsi­ti­ki­no Min­dau­gas. Jam ne­pa­lie­tes ly­gin­ti su lie­tu­vė­ mis sun­ku, nes jau 11 me­tų gy­ve­na JAV Sent Lui­so mies­te. Jųd­vie­jų ves­tu­vės vy­ko Ne­pa­lo sos­ti­nė­je Kat­man­du ne sa­vait­ga­lį, o pir­ma­die­nį, nes ten taip įpras­ta. Šven­tė­je da­ly­va­vo apie 600 žmo­ nių. Bu­dis­tų vie­nuo­lio mal­dos bu­vo skir­tos Min­dau­go ir jo my­li­mo­sios Bars­hos Tu­lad­har, ku­ri pa­si­rin­ ko Tu­lad­har-Gu­dė­nie­nės pa­var­dę, san­tuo­kai lai­min­ti. „Ves­tu­vė­se bu­vo la­bai daug ri­tua­ lų. Vie­nas jų – Bars­ha ma­no žmo­na ta­po ne už­mo­vus ant pirš­to žie­ dą, bet tris

kar­tus apė­ju­si ap­link ma­ne. Mes neat­si­sa­kė­me ir pas mus įpras­tos pa­si­kei­ti­mo žie­dais ce­re­mo­ni­jos“, – pa­sa­ko­jo Min­dau­gas. Ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ja, per ku­rią jau­no­ji vil­kė­jo rau­do­na su­kne­le ir bu­vo pa­si­puo­šu­si auk­so pa­puo­ša­ lais, tru­ko tik die­ną, o ne tris, kaip įpras­ta Ne­pa­le. Švie­sos šven­tė ir Ka­lė­dos

Tai ne­bu­vo mei­lė iš pir­mo žvilgs­nio. M.Gu­dė­nas apie gy­ve­ni­mą ir jaus­ mus kal­ba nuo­šir­džiai ir at­vi­rai. Su­si­pa­ži­nus Vebs­te­rio uni­ver­si­ te­te, kur kar­tu vyk­dė bend­rą pro­ jek­tą, jau­nus žmo­nes iš pra­džių sie­jo tik dar­bo san­ty­kiai. Ro­man­ tiš­ki jaus­mai už­si­mez­gė vė­liau, po me­tų per­trau­kos dėl stu­di­jų skir­ tin­guo­se uni­ver­si­te­tuo­se. „Kai su­si­ti­ko­me po me­tų, pra­dė­ jo­me bend­rau­ti, – „Per­fic­ ient Inc.“ kom­pa­ni­jo­je in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų va­dy­bi­nin­ku dir­ban­čiam M.Gu­dė­nui mo­te­ry­se svar­biau­sia ne išo­ri­nis gro­žis. – Bars­ha – in­ te­li­gen­tiš­ka, pro­tin­ga ir kar­tu la­bai mo­te­riš­ka, švel­ni.“ Min­dau­gas, kaip ir ki­ti pa­šne­ko­ vai, su­si­tuo­kę su azi­jie­tė­mis, pa­ brė­žė, kad jos at­vi­rai ne­de­monst­ ruo­ja kū­nų kaip lie­tu­vai­tės. „Ir ne­vaikš­to po ba­rus ir nak­ti­ nius klu­bus“, – pri­dū­rė. Lie­tu­vo­je ap­si­lan­kiu­si ne­pa­lie­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad čia žmo­nės var­to­ja la­bai daug al­ko­ho­lio. Ne­ pa­le bu­te­lį vis­kio iš­ge­ria ne du, o 6–8 žmo­nės. Vie­nam pa­kan­ka bu­ te­lio alaus. Klau­sia­mas, ar po ves­tu­vių ne­ nu­si­vy­lė žmo­na ne­pa­lie­te, Min­ dau­gas nu­si­juo­kė: „Ne, ne, ne. La­bai džiau­giuo­si sa­vo žmo­na. Tau­so­jant ge­rus san­ty­kius la­bai svar­bu gerb­ti ir do­mė­tis vie­nas ki­to kul­tū­ra. To­dėl mes kar­tu šven­čia­ me ir ne­pa­lie­čių, pa­vyz­džiui, Švie­ sos šven­tę, ir mū­sų Ka­lė­das.“

22

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

aukštyn žemyn

Pom­pas­tiš­kas tur­čių ra­jo­nas vi­lio­ja žv Kai­nos to­ se vie­to­ se ge­ro­kai aukš­tes­ nės, pa­ly­ gin­ti su ki­ to­mis po­ pu­lia­rio­ mis pa­si­ links­mi­ni­ mo vie­to­ mis Seu­le.

Vertė: čia apstu mo­der­nių pa­sta­tų, gar­siau­sių pre­kės ženk­lų par­duo­tu­vių.

Di­din­gi pa­sta­tai, pra­ban­gūs au­to­mo­bi­liai, iš­si­pus­tę gy­ven­to­jai, vieš­bu­čiuo­se ap­si­sto­jan­čios žvaigž­dės, die­ną nak­tį ver­dan­tis ak­ty­vus gy­ve­ni­mas. To­kia pres­ti­ži­nio Seu­lo Gang­na­mo ra­jo­ no vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Nuo­lat ver­da gy­ve­ni­mas

Va­sa­rą pa­si­ro­dęs Pie­tų Ko­rė­jos at­ li­kė­jo PSY (Par­ko Jae-san­go) sing­ las „Gang­nam Sty­le“ aki­mirks­niu vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­gar­si­no ne tik dai­ni­nin­ką, bet ir pra­ban­gų­jį Seu­lo ra­jo­ną. Iš­po­pu­lia­rė­jus šiai dai­nai, į ra­jo­ną plūs­ta bū­riai tu­ris­tų. Pus­me­čiui į Pie­tų Ko­rė­jos sos­ ti­nę stu­di­juo­ti iš­vy­kęs lie­tu­vis Vi­ lin­tas Ber­no­tas tei­gė, kad tiek pa­ts mies­tas, tiek Gang­na­mas iš­si­ski­ria sa­vo di­dy­be. „Ly­gin­ti Seu­lą su Vil­niu­mi tik­rai la­bai sun­ku, nes šis mies­tas ku­pi­nas kont­ras­tų, di­dy­bės. Vie­nas at­ski­ras Seu­lo ra­jo­nas man at­ro­do di­des­nis už vi­są Vil­nių, bet kar­tais to kuk­ lu­mo ir pa­siilgs­tu“, – sa­kė ke­tu­ris mė­ne­sius ten gy­ve­nan­tis lie­tu­vis.

Pa­sak jo, Gang­na­mas yra vie­nas gar­siau­sių ra­jo­nų vi­sa­me mies­te, gal­būt net ir pa­ts gar­siau­sias. Vis­ kas čia dvel­kia pra­ban­ga. Gau­sy­bė pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių, daž­ni at­ ve­jai, kai jo­se sė­di ir per­so­na­li­niai vai­ruo­to­jai, mil­ži­niš­kų, mo­der­nių pa­sta­tų, gar­siau­sių pre­kės ženk­ lų par­duo­tu­vių. Pa­sak V.Ber­no­to, šia­me ra­jo­ne gau­su vers­lo, pre­ky­ bos, pra­mo­gų cent­rų, vieš­bu­čių. Gy­ve­ni­mas čia nie­ka­da ne­sus­to­ja: gat­vė­se dau­gy­bė žmo­nių, nuo­la­ ti­nės au­to­mo­bi­lių spūs­tys. „Čia gy­ve­ni­mas ver­da ne tik die­ ną, bet ir nak­tį. Be­je, tam­siuo­ju pa­ ros me­tu čia tik­riau­siai net įdo­ miau, nes yra daug klu­bų, ba­rų ir ki­to­kių pa­si­links­mi­ni­mo vie­tų. Kai­nos to­se vie­to­se ge­ro­kai aukš­ tes­nės, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis po­pu­ lia­rio­mis pa­si­links­mi­ni­mo vie­to­mis Seu­le“, – tei­gė V.Ber­no­tas.

s a n O u z

O an, taam! miekvien k

DovanŲ kuponas ozonoterapijai

iš www.mirameDa.lt geriausia Dovana kalėDoms! Įvesk žoDĮ Diena ir už

100 lt vertės

„mirameDa“ DovanŲ čekĮ mokėk

tik 75 lt!

Vilnius: tel. (8 5) 212 5566; 8 676 07 774; Kaunas: tel. (8 37) 333 557; 8 606 91 120; Klaipėda: tel. (8 46) 315 111; 8 606 91 183.

Čia ap­si­sto­ja žvaigž­dės

Seu­le, lie­tu­vio pa­sa­ko­ji­mu, ne­ kil­no­ja­ma­sis tur­tas la­bai bran­gus. No­rin­tie­ji įsi­kur­ti Gang­na­me vei­ kiau­siai mo­ka net ke­lis kar­tus dau­ giau. Paš­ne­ko­vo pa­žįs­ta­mi ko­rė­jie­ čiai, gy­ve­nan­tys Gang­na­me, – iš tur­tin­gų šei­mų. Šį pres­ti­ži­nį ra­jo­ną V.Ber­no­tas va­di­na ku­pi­nu po­mpas­ti­kos, vers­ lo žmo­nių ra­jo­nu. „Išs­kir­ti­nis jis yra dėl sa­vo di­dy­ bės. Čia be­si­lan­kan­tys žmo­nės vi­ sa­da at­ro­do ne­prie­kaiš­tin­gai. Esu gir­dė­jęs kal­bų, kad vie­tos mo­te­rys į ši ra­jo­ną va­ka­rais at­vyks­ta su vie­nu tiks­lu – su­si­ras­ti la­bai tur­tin­gą vy­ rą. Čia nuo­lat ga­li pa­ma­ty­ti vie­ti­ nių te­le­vi­zi­jos ar po­pmu­zi­kos įžy­ my­bių. Pa­sau­li­nio gar­so žvaigž­dės, at­vy­ku­sios į Seu­lą, vi­sa­da ap­si­sto­ja bū­tent Gang­na­mo vieš­bu­čiuo­se“, – ra­jo­no vaiz­dą pie­šė lie­tu­vis.

Pra­ban­ga: Gang­na­mas – tur­tin­gų vers­li­nin­kų ir Pie­tų

Į Seu­lo Kyung Hee uni­ver­si­te­tą at­vy­kęs stu­di­juo­ti Vi­lin­tas Gang­ na­me tik­rai ne­gy­ve­na. Lan­kė­si ten ke­le­tą kar­tų, kad sa­vo aki­mis pa­ ma­ty­tų įžy­mų­jį ra­jo­ną. Gy­ve­na­mą­ją vie­tą lie­tu­viui pa­rū­ pi­no uni­ver­si­te­tas, tai­gi už ją daug mo­kė­ti ne­ten­ka. Vis dėl­to bran­gia­ me mies­te kas­die­nėms iš­lai­doms rei­kia apie pu­sant­ro kar­to dau­giau pi­ni­gų nei Lie­tu­vo­je.

jaunystės eliksyras, stipriausias natūralus antibiotikas, grožio šaltinis, energijos generatorius – tai tik keletas ozonui skirtų apibūdinimų. gyvybinis oro elementas – ozonas – šiandien naudojamas daugelyje pasaulio medicinos ir grožio terapijos klinikų. pasaulinė ozonoterapijos asociacija bei mokslininkai tiria vis naujas ozono panaudojimo galimybes. Mūsų klinika, ozonoterapijos pradininkė Lietuvoje, sukaupė didžiulę gydymo ozonu patirtį. Sutelkėme ir parengėme aukštos kvalifikacijos kosmetologus, šeimos ir kitų specialybių gydytojus, kurie dalyvauja tarptautinėse ozonoterapeutų konferencijose ir turi patirties, kaip panaudoti ozoną. Ši patirtis ir įranga, leidžianti atomo tikslumu apskaičiuoti konkrečiai procedūrai būtiną ozono kiekį, siekiant geriausių rezultatų, – tai svarbiausi, mūsų klientų vertinami dalykai. Per aštuonerius ozono panaudojimo mūsų klinikose „Mirameda“ metus šį gyvybės elementą pamėgo daugelis – nuo pensininkų ir namų šeimininkių iki politikų bei verslininkų. Daugelis jų tapo nuolatiniais mūsų klientais ir gerais draugais. Tarp jų – madų dizaineris Juozas Statkevičius, televi-

zijos laidų prodiuseris bei vedėjas Edvardas Žičkus, kultūros veikėja, muzikologė Tatjana Rinkevičienė ir daugelis kitų. Šiandien ir mūsų klientai, ir visas kolektyvas tvirtai įsitikino ozono unikalumu. Vieni džiaugiasi, kad ozonas – tikras grožio šaltinis, dėl kurio išnyko raukšlelės, oda tapo stangri ir jauna, dingo aknė ir psoriazė. Ozonas padėjo sumažinti vadinamąjį alaus pilvuką ar galų gale atsikratyti įgrisusio celiulito... Kitiems mūsų klientams ozonas – tai imuniteto garantas, užtikrinantis stiprią, ilgalaikę apsaugą nuo bet kokių virusų ar žiemos ligų. Tretiems tai – sveikatos eliksyras. Malonu, kai mūsų specialistų pastangomis pagerėja žmogaus kraujotaka, liaujasi šalti galūnės, sumažėja cukraus kiekis kraujyje,

kraujospūdis tampa normalus. Arba kai paciento nebekamuoja migreniniai galvos skausmai, užsitraukia negyjančios žaizdos, kai žmogus vėl lyg niekur nieko gali nebeuždusdamas kopti laiptais – tarsi jaunystėje... Kai kuriems ozonas tapo energijos generatoriumi – sustiprėjo žmonių darbingumas, dingo lėtinis nuovargis, vėl atgimė stiprus ir pozityvus gyvenimo džiaugsmas. O daugeliui ozonas išsyk išsprendė net keletą sveikatos ir savijautos problemų. Apsilankykite pas mus, medicinos klinikose „Mirameda“, ir atraskite gyvastingą ozono galią – sau ir savo šeimai! Linkiu Jums gražių, energingų ir sveikų šv. Kalėdų bei Naujųjų metų! Mark Kocas medicinos klinikų “Mirameda” direktorius

Kuk­lūs ir la­bai šil­ti

V.Ber­no­tą Seu­le pri­bloš­kė žmo­ nių gau­sa, bet su­ž a­v ė­jo Pie­t ų Ko­rė­jos gy­ven­to­jų nuo­šir­du­mas. Pa­s ak jo, jie ne­p ap­ras­tai šil­ ti žmo­n ės. Nors ang­l iš­kai kal­ba ne­dau­ge­lis, vi­sa­da sten­gia­si pa­ dė­ti sve­tim­ša­liui. „Jei ma­to, kad tau kas nors ne­ ge­rai, esi su­tri­kęs, vi­sa­da prieis ir pa­dės, pa­si­do­mės, kas nu­ti­ko. Vie­ti­niai la­bai kuk­lūs ir san­tū­rūs, re­tai ka­da iš­gir­si pik­tų šūks­nių, o vy­res­ni žmo­nės ne­gai­li šyp­se­nų“, – ko­rė­jie­čius gy­rė pa­šne­ko­vas. Šal­ta­sis se­zo­nas Pie­tų Ko­rė­jo­je la­bai pa­na­šus į Lie­tu­vos, ta­čiau ten šil­tas ru­duo tę­sia­si kur kas il­giau. Vi­lin­tą nu­ste­bi­no res­to­ra­nų gau­ sa, o štai tra­di­ci­nis mais­tas lie­tu­ vio skran­džiui pa­si­ro­dė per ašt­rus. Gy­rė jis ir ne­prie­kaiš­tin­gai iš­plė­to­ tą Seu­lo inf­rast­ruk­tū­rą, bet bai­sė­ jo­si vai­ra­vi­mo kul­tū­ra. „Ji siau­bin­ga! Jiems dar rei­kia la­ bai to­bu­lė­ti, kad pa­siek­tų Eu­ro­pos ly­gį“, – sa­kė V.Ber­no­tas. Sup­ran­ta­ma, kad ly­gin­ti Lie­tu­ vą ir Pie­tų Ko­rė­ją la­bai sun­ku, bet, pa­ste­bė­jo Vi­lin­tas, vie­nu as­pek­tu ga­li­ma tai pa­da­ry­ti. Lie­tu­viai, pa­ bu­vę ten, su­si­ža­vi ta ša­li­mi, o ko­ rė­jie­čiai, ap­lan­kę mū­sų ma­žy­tę, ne vi­siems ži­no­mą Lie­tu­vą, apie ją at­ si­lie­pia tik ge­riau­siais žo­džiais. „Gy­ve­ni­mas čia tik­rai pa­kei­tė ma­no po­žiū­rį į pa­sau­lį, ypač į Azi­ jos kul­tū­rą. Die­vi­nu Ko­rė­ją ir ga­liu teig­ti, kad ne tik Seu­las ta­po ma­ no ant­rai­siais na­mais“, – šyp­so­jo­ si V.Ber­no­tas.

23

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

aukštyn žemyn

vaigž­des ir vy­rų ieš­kan­čias mo­te­ris

Ko­rė­jos mu­zi­kos žvaigž­džių dar­bo ir pra­mo­gų vie­ta.

Re­kor­dus pa­sie­kęs sing­las „Gang­nam Sty­le“ – Pie­t ų Ko­rė­jos at­ li­kė­jo PSY (Par­ko Jae-san­go) 2012 m. lie­pos 15 d. iš­leis­tas sing­las, iš­po­ pu­l ia­rė­jęs vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Gang­ nam Sty­le“ pa­pras­t ai ver­t i­n a­mas dėl sa­vo hu­mo­ro, leng­vai at­min­ty­je įstrin­gan­čio rit­mo, neįp­ras­t ų ir ab­ sur­diš­k ų šo­k io ju­de­sių vaiz­do kli­pe. Tik iš­leis­ta dai­na ta­po po­pu­l ia­r iau­ sia Gao­ne. Jos vaiz­do kli­pas „You­ Tu­be“ jau bu­vo per­ž iū­rė­tas per 628 mln. kar­t ų, tai yra po­pu­l ia­ riau­sias ko­rė­jie­čių po­pmu­zi­kos vaiz­do kli­pas. Va­ka­r uo­se jo per­k ū­r i­n ius iš­ lei­do ke­l i at­l i­kė­jai, tarp jų Nel­ ly Fur­ta­do ir „Ma­roon 5“, su­lau­ kė dė­me­sio iš ki­t ų mu­z i­kos žvaigž­d žių ir bu­vo ap­ tar­t as to­k iuo­s e ži­n iask­l ai­d os l e i ­d i ­n i u o ­s e kaip „The Fi­ nan­c ial Ti­ mes“, „The Wall Stre­ et Jour­nal“, „CNN In­ter­ na­t io­n a l “ ir kt. 2012 m. rug­s ė­ jį „Gang­ nam Sty­ le“ sti­l iu­ mi šo­ka­m i žai­biš­k i sam­ bū­r iai pra­dė­jo po­ pu­l ia­rė­t i įvai­r iuo­ se pa­sau­l io mies­

tuo­se. Yra iš­leis­ta daug skir­tin­g ų kū­ ri­nio pa­ro­di­jų. Jo ele­men­tai nau­do­ti „Sam­sung“ rek­la­mo­se, įvai­riuo­se te­ le­vi­zi­jos šou, ki­tuo­se ren­g i­niuo­se. 2012 m. rug­sė­jo 17 d. „Gang­nam Sty­ le“ no­mi­nuo­tas MTV Eu­ro­pos mu­zi­ kos ap­do­va­no­ji­muo­se kaip ge­r iau­ sias vaiz­do kli­pas. Ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­n i­jo­je lapk­r i­čio 11 d. Frank­fur­te, Vo­kie­ ti­jo­je, jis bu­vo iš­r ink­ tas ge­r iau­s iu Me­t ų vaiz­do kli­pu. 2012 m. rug­sė­jo 20 d. „Gang­n am Sty­ le“ vaiz­do kli­p as „You­T u­b e“ įtrauk­t as į Guin­nes­s o re­kor­dų kny­gą kaip mėgs­ta­ miau­sias vaiz­do kli­pas „You­T u­ be“ is­to­r i­j o­j e ( m y g ­t u ­k a s „Pa­tin­ka“ nu­ s p a u s ­t a s 2 141 758 kar­tus).

„Scan­pix“ nuo­tr.

24

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

aukštyn žemyn

Jansono pagunda ant Kalėdų stalo Vir­g i­n i­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Tradicinė: Kalėdų valgis visur –

sil­kė sal­džia­rūgš­čia­me pa­da­že.

Tinka: prie silkės patiekiamas

sū­ris su pe­lė­siais ir traš­ki duo­na.

Drau­giš­kai: D.Leo­na­vi­čie­nė (kairėje) no­riai da­li­jo­si šve­dų vir­tu­vės pa­

slap­ti­mis su „Kau­no“ vieš­bu­čio vir­tu­vės va­do­ve Onu­te Or­lin­gie­ne.

Bū­ti­na: šve­dai neį­si­vaiz­duo­ja Ka­

lė­dų be im­bie­ri­nių sau­sai­nių.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Jei Ka­lė­dų Se­ne­lis gy­ve­na Skan­di­ na­vi­jo­je, kaip jis ten šven­čia Ka­lė­ das? Ką per šven­tes val­go jis ir jo kraš­tie­čiai? Tai ži­no ir skan­di­na­ viš­kais Ka­lė­dų pa­tie­ka­lų re­cep­ tais da­li­ja­si Šve­di­jos ir jos am­ba­ sa­dos Lie­tu­vo­je at­sto­vės. Gal­būt jie bū­tų ska­nūs ir mums?

„Šve­di­jo­je ka­lė­di­nis me­tas ir ka­ ra­liš­ka­jai po­rai, ir ei­li­niams žmo­ nėms pra­si­de­da gruo­džio 13-ąją, Šv.Liu­ci­jos die­ną. Anks­ti ry­tą bal­ta su­kne­le ap­si­ren­gu­si, su de­ gan­čiu žva­kių vai­ni­ku ant gal­vos vy­riau­sio­ji duk­ra at­ne­ša tėvams pus­ry­čius į lo­vą“, – Šiau­rės ša­lies tra­di­ci­jas pui­kiai iš­ma­no Šve­di­jos gar­bės kon­su­lė Kau­ne Jur­gi­ta Gri­ gie­nė. Be­je, tą die­ną, žy­min­čią ka­lė­ di­nio lai­ko­tar­pio pra­džią, Stok­ hol­me ren­gia­mas Šven­tų­jų Liu­ci­ jų pa­ra­das, val­go­mos ban­de­lės su šaf­ra­nu, im­bie­ri­niai sau­sai­niai, ge­ria­mas karš­tas vy­nas. Šven­tė, ga­li­ma sa­ky­ti, pra­si­de­da anks­čiau nei pas mus. Gruo­džio 24-ąją, kai lie­tu­viai sė­da prie Kū­čių sta­lo, šve­dai liu­ te­ro­nai pra­de­da švęs­ti Ka­lė­das. Na­mai bū­na iš­puoš­ti šiau­di­nė­mis de­ko­ra­ci­jo­mis, sta­las gau­siai nu­ krau­tas vai­šė­mis. Ka­lė­dų eg­lu­tė ir pas juos yra tra­di­ci­nis sim­bo­lis. Šve­diš­ko Ka­lė­dų sta­lo pri­va­ lo­mas me­niu – bul­vių ir an­čiu­ vių ap­ke­pas „Jan­so­no pa­gun­da“, ma­ri­nuo­tos sil­kės, mė­sos ku­ku­liai,

sū­dy­ta la­ši­ša, troš­kin­ti rau­do­nie­ ji ko­pūs­tai ir dar kai ku­rie ki­ti pa­ tie­ka­lai. Svar­biau­sias šven­ti­nio sta­lo ak­ cen­tas – vir­tas ir or­kai­tė­je skru­ din­tas kiau­lie­nos kum­pis, ap­ tep­tas gars­ty­čių, džiū­vė­sė­lių ir kiau­ši­nio pla­ki­niu. Per šias gau­ sias vai­šes ge­ria­mas alus, deg­ti­ nė su prie­sko­niais ir karš­tas vy­nas „Glögg“. Ma­no­ma, kad pa­sta­ro­jo pa­va­di­ni­mas ki­lęs iš gar­so, ku­ris sklin­da šį vy­ną ge­riant.

Anks­ti ry­tą bal­ta su­ kne­le ap­si­ren­gu­si, su de­gan­čiu žva­kių vai­ni­ku ant gal­vos vy­riau­sio­ji duk­ra at­ ne­ša tėvams pus­ry­ čius į lo­vą.

De­ser­tui ruo­šia­mas įspū­din­ go sko­nio ry­žių pu­din­gas su va­ ni­le, im­bie­ri­niai sau­sai­niai. Be­je, ti­ki­ma, kad žmo­gus, ku­ris val­gy­ da­mas ry­žių pu­din­gą ap­tiks ja­me spe­cia­liai įmai­šy­tą ne­smul­kin­tą mig­do­lą, atei­nan­čiais me­tais su­ kurs šei­mą. Šve­di­jos pa­pro­čius ir re­cep­tus mū­sų ša­ly­je pri­tai­ko Šve­di­jos am­ ba­sa­dos Lie­tu­vo­je vir­tu­vės va­do­vė Dai­va Leo­na­vi­čie­nė. Ji Skan­di­na­ vi­jo­je be­veik kas­met pa­pil­do sa­vo ku­li­na­ri­jos ži­nių ba­ga­žą, ku­riuo mie­lai da­li­ja­si su tau­tie­čiais.

„Jan­so­no pa­gun­da“ Aš­t uo­n ioms šio bul­v ių ir an­čiu­v ių ap­ke­po po­rci­joms rei­kės vie­no ki­log­ ra­mo šiau­de­liais su­pjaus­ty­tų bul­vių, dvie­jų di­de­lių ku­be­liais su­pjaus­ty­tų ir pa­ke­pin­tų svies­te svo­g ū­nų, 200 g an­čiu­vių fi­lė (ga­li­ma nu­si­pirk­ti skar­ di­nė­je pa­k uo­tė­je), 300 ml 35 pro­c. rie­bu­mo grie­t i­nė­lės, šaukš­to džiū­ vė­sė­lių, drus­kos, pi­pi­r ų pa­gal sko­n į. Į aukš­t ą ke­ra­m i­nę ke­pi­mo for­mą sluoks­n iuo­ja­mos bul­vės, svo­g ū­nai, an­čiu­v ių fi­lė. Pas­k u­t i­n is sluoks­n is tu­ri bū­ti bul­vių. Li­kęs nuo an­čiu­vių skys­t is su­mai­šo­mas su grie­t i­nė­le ir

už­pi­la­mas ant ap­ke­po, vir­šus api­ bars­to­mas džiū­vė­s ė­l iais. Ke­pa­ma 175° C or­kai­tė­je ne ma­ž iau kaip 1 val.

Ka­lė­di­nis pu­din­gas De­šim­čiai šven­t i­n io ry­ž ių pu­d in­go su mig­do­lais ir apel­si­nų sa­lo­to­m is po­rci­jų rei­kės 240 g de­ser­t i­n ių ry­ žių, 250 ml van­dens, 1,5 l pie­no (2,5 pro­c. rie­bu­mo), 100 g nu­va­ly­t ų su­ smul­k in­t ų mig­do­lų, dvie­jų šaukš­ tų cuk­raus, še­šių šaukš­te­l ių va­n i­l i­ nio cuk­raus, 600 ml grie­t i­nė­lės (35 pro­c. rie­bu­mo). Ry­ž ius rei­k ia vir­t i nuo­lat mai­šant. Į iš­v ir­tą šil­tą ko­šę de­da­ma cuk­raus, mig­do­lų, va­n i­l i­n io cuk­raus. At­vė­ sus su­mai­šo­ma su plak­ta grie­t i­nė­ le, po to ma­sė lai­ko­ma dvi va­lan­das šal­dy­t u­ve. Prieš pa­t ie­k iant į sta­lą, pu­din­go vir­šus pa­puo­šia­mas pjaus­

ty­to­m is apel­s i­nų skil­te­lė­m is. Prie šio pu­din­go tin­ka vyš­nių ar­ba avie­ čių uo­g ie­nė.

25

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

menas ir pramogos

Pir­ma­jam prem­je­rui – pa­gar­bos sim­bo­lis

Ženk­las: pir­ma­sis Lie­tu­vos prem­je­ras pa­gerb­tas ir šū­vių sal­vė­mis.

Sargyba: Pet­ra­šiū­nų ka­pi­nių pu­šys sau­gos dar vie­nos iš­ki­lios Lie­tu­vos as­me­ny­bės – A.Vol­de­ma­ro – at­mi­ni­mą.

Va­kar Pet­ra­šiū­nų ka­pi­nių pan­teo­ne ati­ deng­tas ke­no­ta­fas Au­gus­ti­nui Vol­de­ ma­rui. Tai – sim­bo­li­nis ant­ka­pi­nis pa­ mink­las, skir­tas mi­ru­sia­jam, ku­rio ka­pas ar­ba pa­lai­do­ji­mo vie­ta ne­ži­no­ma.

Sim­bo­li­nis at­mi­ni­mo ženk­las, skir­ tas tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos po­li­ti­niam vei­kė­jui, is­to­ri­kui, ver­tė­jui, pir­mo­ sios Vy­riau­sy­bės va­do­vui, už­sie­nio rei­ka­lų ir kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ rui, pa­sta­ty­tas gre­ta sa­va­no­rio Ka­ zio Škir­pos ka­po. At­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo ce­re­mo­ ni­jo­je da­ly­va­vo Šau­lių są­jun­gos at­sto­vai. „Aš ne is­to­ri­kas, aš esu ka­rys. A.Vol­de­ma­ras yra ma­no šir­ dy­je. Jo sie­kiai ir dar­bai man la­bai ar­ti­mi, jo pa­trio­tiz­mas – pa­vyz­dys da­bar­ties ir bū­si­moms kar­toms“, – sa­kė Šau­lių są­jun­gos va­das An­ta­ nas Plies­kis.

Jis spal­vin­giau­sias iš tų, ku­rie bu­vo val­ džio­je. Be abe­jo­nės, tai bu­vo neei­li­nių ga­bu­mų žmo­gus. Lie­tu­vos są­jū­džio Kau­no sky­ riaus pir­mi­nin­kas so­cia­li­nių moks­ lų dak­ta­ras Rai­mun­das Ka­mins­kas yra A.Vol­de­ma­ro at­mi­ni­mo įam­ži­ ni­mo ini­cia­to­rius ir kny­gos „Pro­ fe­so­riaus A.Vol­de­ma­ro li­ki­mo ke­ liais“ au­to­rius. „A.Vol­de­ma­ras kū­rė vals­ty­bės pa­ ma­tus, jis pa­si­ra­šė įsa­ky­mą dėl Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nės įkū­ri­mo, užė­mė at­sa­kin­gas pa­rei­gas pir­mai­siais at­ kur­tos vals­ty­bės me­tais. Tai drą­sus, su­ma­nus po­li­ti­nis vei­kė­jas, at­sto­va­ vęs Lie­tu­vai svar­biais mo­men­tais. Net ir ka­li­na­mas neiš­si­ža­dė­jo sa­vo pa­žiū­rų, prieš mir­tį pa­skel­bė ba­do strei­ką“, – kal­bė­jo R.Ka­mins­kas. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo A.Vol­de­ma­ro gi­mi­nės – Mil­da Ja­sai­ty­tė, vai­kai­

Spal­vin­ga as­me­ny­bė A.Vol­de­ma­ras po 1926-ųjų per­vers­ mo bu­vo ar­ti­mas pre­zi­den­to An­ta­ no Sme­to­nos bend­ra­žy­gis, ėjo prem­ je­ro ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro pa­ rei­gas. Po tre­jų me­tų jų ke­liai iš­si­sky­ rė, ir pre­zi­den­to spren­di­mu A.Vol­de­ ma­ras buvo iš­trem­tas, gy­ve­no Za­ra­ suo­se pri­žiū­ri­mas po­li­ci­jos. Is­to­ri­kas ir dip­lo­ma­tas Al­fon­sas Ei­ din­tas sa­ko, kad A.Vol­de­ma­ras ver­ ti­na­mas ne­vie­na­reikš­miš­kai, bet jis nea­be­jo­ti­nai bu­vo ge­riau­siai ži­no­ mas lie­tu­v is Eu­ro­po­je po Pir­mo­jo pa­sau­l i­n io ka­ro, Lie­t u­vai at­k ū­r us sa­va­ran­k iš­ką vals­ty­bę. „Ma­nau, kad jis spal­v in­g iau­sias iš tų, ku­r ie bu­vo val­d žio­je. Be abe­ jo­nės, tai bu­vo neei­l i­n ių ga­bu­mų žmo­g us, – sa­kė A.Ei­d in­tas. – Kaip už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui ir prem­ je­r ui, mes jam tu­r i­me ir la­bai gra­ žių, ir la­bai kri­t iš­k ų epi­te­t ų. Net ir da­bar jį sun­ku įver­tin­ti.“ So­vie­tų Są­jun­gai oku­pa­vus Lie­tu­ vą, A.Vol­de­ma­ras 1940-ųjų bir­že­l į grį­žo į Lie­tu­vą iš už­sie­nio, kur bu­ vo ne­se­niai iš­trem­tas, ir iš­kart bu­ vo suim­tas ko­mu­n is­t ų val­d žios. A.Vol­de­ma­ras iš­se­kęs mi­rė Mask­ vos Bu­tyr­kų ka­lė­ji­me 1942 m. gruo­ džio 16 d.

čiai Ri­man­tas Vol­de­ma­ras ir Au­ gus­ti­nas Vol­de­ma­ras. Pas­ta­ra­sis pa­dė­ko­jo už A.Vol­de­ma­ro at­mi­ni­ mo įam­ži­ni­mą: „Mes ne­ži­no­me, kur pa­lai­do­tas mū­sų gi­mi­nai­tis, ne­tu­rė­jo­me, kur už­deg­ti žva­kių. Da­bar atei­si­me čia.“ KD, BNS inf.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

26 2

šeštaDIENIS, gruodžio 15, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Padėkos ���������������������������������������������������� 26 Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ���������������������������������������� 27, 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � �����������������������������������������������28, 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������29, 30 Rasta ������������������������������������������������������������ 28 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

UAB B&L Santechnika ieško statybos darbų vadovo dirbti Vokietijoje. Privalumas – vokiečių kalba. Patirtis nebūtina. Tel. 8 616 88 086. www.blsantechnika.lt.

padėkos

1055330

Noriu padėkoti Kauno rajono Lapių seniūnijos socialinio darbo organizatorei Linai ŠAVIRIENEI už rūpestį ir priežiūrą, už paguodžiančius žodžius ir širdies šilumą šiuo sunkiu metu ir per šventes. Su pagarba Marijona Lisovskaja

UAB TERRA ANIMALIS reikalingas prekių surinkėjas (darbas su skeneriu, pamainomis), krautuvo vairuotojas (pageidautina su pažymėjimais). Darbo vieta – Zapyškis, Kauno r. Kreiptis tel. 8 698 58 066 arba e. paštu saulena.marcineniene@kika.lt.

1055977

1056136

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

Nuoširdžiai dėkoju Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo padėjėjai Jolitai PAJARKOVIENEI už rūpestingą globą ir priežiūrą, už nuoširdžius ir paguodžiančius žodžius šiuo man sunkiu metu. Su pagarba Marijona Lisovskaja

1038747

Ieško darbo

1055971

Su didele meile ir pagarba nuoširdžiai dėkoju Kauno rajono Lapių sen. seniūnui Rimantui STANKUI už nuolatinį rūpestį, ištartą nuoširdų žodį ir visokeriopą pagalbą. Su pagarba Marijona Lisovskaja 1055972

DARBo skelbimai

Įmonė, teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas, šiuo metu ieško BUHALTERĖS (-IO). Darbo pobūdis: darbas su pirminiais dokumentais, buhalterinių operacijų atlikimas, finansinė apskaita. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (pageidautina ekonomikos srityje); buhalterinio darbo patirtis (pageidautina gamybinėje, prekybinėje įmonėje); geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (privalumas buhalterinė programa PRAGMA 3, PRAGMA 4, LABBIS); atsakingumas, savarankiškumas, kruopštumas, komunikabilumas, sąžiningumas. Mes jums siūlome: atsakingą darbą, kvalifikacijos kėlimo galimybes, geras darbo sąlygas. CV iki gruodžio 31 d. siųsti e.paštu info@rinkosfinansai.lt. 1055378

Išvykimas sausio mėn. Anglijoje – fabrikai, narcizai, paukštynas. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt. 1056469

Logistikos transporto įmonė ieško C kat. vairuotojų išvežioti duonos gaminius. Reikalinga panašaus darbo patirtis. Slankusis grafikas. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 8 613 09 799. 1056616

Maisto prekių parduotuvėje reikalinga (-as) pardavėjai (-as) dirbti slankiuoju grafiku Aleksote (16 autobusas). Tel. 8 687 52 790. 1056533

Reikalingas vairuotojas, turintis Rusijos vizą ir CE kategoriją. Reisai – pastovūs. Tel. 393 232, e. paštas atranka@erdves.lt. 1054641

Reikalingi žmonės dirbti Anglijoje – parduotuvių sandėliuose. Darbas prasideda sausio antrojoje pusėje. Tel. 8 639 54 925.

1055897

Restoranui Kaune (Jonavos g. 62A) reikalingi kvalifikuoti virėjai (-os) ir valytojos. Tel. 8 614 82 307, 8 614 82 304. 1055708

Restoranui reikalinga indų plovėja. Daugiau inf. tel. 8 678 80 880. 1056403

42 m. moteris (be žalingų įpročių) ieško namų tvarkytojos darbo. Tel. 8 652 79 895. 1056771

Paslaugos Medikų

SIŪLOME DARBUS VYRAMS IR MOTERIMS (IŠVYKIMAS SAUSIO MĖN.). ANGLIJOJE: NARCIZŲ PAKAVIMAS FABRIKE. 9 GBP/VAL. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. ALGA 17 EUR /VAL. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. ALGA 9 EUR/VAL. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com, www.karjerosbiuras.lt. 1056463

Metalo apdirbimo įmonei reikalingi šaltkalvis-suvirintojas ir pagalbinis darbininkas. Tel. 8 612 12 796, 8 611 44 558. 1047677

Prancūziška kepyklėlė “Mon Ami boulangerie” Kaune ieško pardavėjų. Darbo patirtis nebūtina. Darbas visą darbo dieną arba dalį dienos. Priimsime į draugišką kolektyvą darbščią, sąžiningą ir kultūringą merginą. Atlyginimas nuo 1 200 Lt plius visi mokesčiai. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu info@monamikepyklele.lt, tel. 8 615 85 436. 1056871

Tekstilės gamybos įmonė ieško lygintojos (-o). Teirautis tel. 8 672 53 888.

1056104

Tekstilės gamybos įmonė ieško siuvėjų. Teirautis tel. 8 672 53 888.

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1056881

Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Psichiatro konsultacija + kodavimas – tik 299 Lt. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1051035

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1050788

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1050798

MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – puikus būdas, norint išvengti ligų. Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs! Ištyrus net apie 200 maisto produktų ir gėrimų nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1014831

1056106

Tekstilės gamybos įmonė plečia savo veiklą Samyluose ir priims darbuotojas (-us) dirbti prie siuvimo automatų. Patirtis nebūtina, apmokome. Teirautis tel. 8 672 53 888. 1056108

1052790

PRADŽIUGINK ARTIMUOSIUS PER KALĖDAS! KINEZITERAPIJA: gydomieji, taškiniai, aromaterapiniai masažai, manualinė terapija, Hakim masažas, limfodrenažiniai-vakuuminiai veido ir kūno masažai LPG aparatu – nuolaida iki 35 %. „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis; tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt. 1056836

1056880

Siūlo darbą

PADOVANOK ARTIMUI SVEIKATĄ! ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Maisto netoleravimo testas. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 1055784

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751. 1050822

SKUBIAI! Konsultuoja gydytojai specialistai, atliekami ultragarsiniai, laboratoriniai tyrimai, neskausminga neinvazinė diagnostika UBT Helicobacter pylori bakterijai nustatyti. Šv. Kalėdų nuolaida – net iki 50 %! „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis; tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt. 1056837

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1046081

Automobilių bamperių taisymas, radiatorių remontas ir keitimas, žibintų remontas, poliravimas. Islandijos plentas 171, Kaunas. Tel. 8 614 40 012. 1053667

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1053923

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1054603

Buitinės technikos remonto Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1052175

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1054520

Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1051788

Nukelta į 27 p.

27 3

šeštaDIENIS, gruodžio 15, 2012

klasifikuoti skelbimai Buitinės technikos remonto

1050470

Dengiame plokščius ir šlaitinius stogus, atliekame vidaus ir išorės apdailos darbus. AUTOKRANO NUOMA. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 1053659

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760. 1055290

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1056914

Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1052151

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1052278

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1051758

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1002361

Statybos, remonto

Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006. 1053191

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 1044778

Kokybiškai, nebrangiai remontuoju butus. Glaistau, dažau, tapetuoju, klijuoju parketą, plyteles, montuoju gipskartonį. Tel. 8 614 30 566. 1055087

Kokybiški ir nebrangūs apdailos darbai: tinkavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelių klojimas, parketo, laminato klojimas, gipskartonio montavimas, elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 670 25 676. 1055964

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979. 1055844

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162. 1056726

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1052927

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1049957

1056709

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

8 608 66111

Apdailos, remonto darbai. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, grindų įrengimas. Tel. 8 620 93 471. 1051686

Ardome, išvežame statybines atliekas. Betonavimas, grindų klojimas, GKP montavimas, dažymas. Elektra, santechnika. Rašome sąskaitas. Tel. 8 686 44 993. 1055303

Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881. 1054912

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1044804

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1046539

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

1055020

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1050751

Baldžių Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu taikomos nuolaidos: virtuvės komplektams – 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 %. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt. 1049758

Gaminame kietuosius nestandartinius baldus. Turime ilgametę patirtį. Kokybę garantuojame. Tel. 8 602 56 055. Andrius.

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1055478

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1053009

Santechnikos darbai Jums patogiu laiku. Tel. 8 691 85 440, 711 659. 1053855

Vidaus apdaila. Gipskartonio montavimas. Glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas. Santechnika. Langai, durys. Parketas. Laminatas. Tel. 8 678 37 395.

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1055244

Šventėms Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantas-švenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021. 1055887

Nuomojame sodybą šeimos šventėms, pobūviams, konferencijoms. Jūsų laukia pirtis, pobūvių salės, sporto aikštynas. www.turizmaskaimo.lt. Tel. 8 640 30 900.

1049864

www.meistras24.lt. Atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos, ventiliacijos, kondicionierių montavimo darbus. Suteikiame darbams garantiją. Tel. 8 699 49 955, (8 37) 223 311, e. paštas info@agiris.lt. 1052498

Vidaus įrangos

1056257

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1032344

Gyv. namą M. Lapėse (rekonstruotas 2011 m., šildomo pl. 94 kv. m, galima įrengti mansardą, 13,5 a žemės, miesto komunikacijos, rami vieta, akligatvis). Kaina 360 000 Lt. Tel. 8 685 03 159. 1055871

Keičiu dviejų kambarių butą Šilainiuose į vieno kambario butą. Arba parduodu. Tel. 8 652 89 953. 1054491

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1050337

Mūrinį namą su garažu SB „Ajeras“, Aukštojoje Panemunėje, yra 8 a sklypas. Graži vieta, netoli upelis. Tel. 8 656 04 902, 8 618 56 876. 1056322

Kitos 30 Lt PERKRAUSTYMO, PERVEŽIMO PASLAUGOS KAUNE, senų daiktų IŠVEŽIMAS UTILIZUOTI. Malonūs krovikai, dirbame visą savaitę! 8–22 val. Tel. 8 625 89 980. 1056386

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1025505

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1056251

parduoda

Parduodamas metalinis apšiltintas namelis 3x9 m. Be ratų. Kaina sutartinė. Tel. 8 677 57 684.

1050780

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

2 kambarių butą Žaliakalnyje, mediniame name (b. pl. 39 kv. m, su garažu, šildymas malkomis, visi patogumai, 1,65 a žemės). Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 698 50 555. 1054856

2 kambarių vidinį butą Centre, Laisvės al. (bendr. pl. 45 kv. m, 4/4 a., vieta automobiliui, nedideli mokesčiai, šiltas). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.

1 k. butą Elektrėnuose, Rungos g., bendr. pl. 22 kv. m, tvarkingas. Pradinė kaina 22 800 Lt (aukcionas). Tel. 8 698 20 630. 1049791

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas KEITIMAS į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1050315

Parduodami sklypai namų statybai, su komunikacijomis, prie vandens, Labūnavoje. 1 a kaina nuo 3 400 Lt. www.sklypailabunavoje.lt. Tel. 8 699 36 614. 1053357

Žemės sklypus: 1,1 ha – Kalotėje; 55 a – Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga–Klaipėda; 30 a – netoli Karklės. Tel. 8 675 11 551. 1056069

Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 1047045

Gydomasis WOOLMARK čiužinys. Kaina sutartinė. Tel. 8 651 34 191.

1055993

Statybinės medžiagos Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1042487

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1051257

Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605. 1051247

Maisto prekės

1056934

1055893

Kitos prekės Džiovintos džiovykloje beržinės malkos židiniui, griliui, pirtelei, namams apšildyti. 1 vnt. kaina 9 Lt (supakuoti po 15 kg, drėgmė 18–20 proc.). Tel. 8 686 33 048. Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (102 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845. 1042898

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736. 1055669

Parduodame įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis, skaldytas (gali būti sudėtos į konteinerius po 2 m). Parduodame stambias atraižas ir sausas medienos atliekas. Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992, 8 685 78 626. 1054592

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1051869

Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692. 1049641

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. KALĖDINĖ AKCIJA: skalbyklėms, viryklėms, šaldytuvams, integruojamai technikai. NUOLAIDOS iki 30 %. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt. 1045752

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029465

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazė elektra, arti dujos, galimybė prijungti kanalizaciją, sklypą galima dalyti). Tel. 8 699 83 228.

Nauji nukainoti SONY, SAMSUNG, TOSHIBA, PHILIPS televizoriai. Apie 2000 originalių, žinomų firmų, vokiškų, prancūziškų pigesnių prekių – jūsų namams ir vaikams. UAB ELEKTROGAMA, Draugystės g. 17, Kaunas, tel. 332 117.

1053992

1054079

1055381

1055694

1055753

1055662

1056070

1055734

1041474

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

„Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403 (kaina 1000 Lt). Tel. 8 675 11 551.

Parduodu triušius ir skerdieną. Tel. 8 614 97 920.

1052867

1055981

1056071

1056040

1056397

Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

„Audi A6“ Allroad Quattro (2001 m. 12 mėn., 2,5 TDI, tamsiai žalias perlamutras, oda, automatas). Tel. 8 675 11 551.

Kalėdų stalui parduodame kaimišką rūkytą kalakutieną. 1 kg – 20 Lt. Tel. 8 655 40 147.

Parduodamos 26 kv. m komercinės patalpos Kaune, Draugystės g. Tel. 8 682 25 723.

Teisinės paslaugos

Automobiliai ir detalės

Naujos statybos kotedžą ir 2, 3 kambarių butus Noreikiškėse. Dalinė apdaila, visos komunikacijos. Patogus susisiekimas. Tel. 8 656 47 866.

1051841

1055500

www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt.

1056323

6 a sodo sklype 70 kv. m namą. Grindinis šildymas, vietinė kanalizacija, vandentiekis. 14 km nuo Garliavos, Byliškių k., SB „Giluma“. Tel. 8 685 60 392.

Patyręs Kalėdų Senelis ves šventes, atvyks į darželius, mokyklas, įmones ir namus. Tel. 8 650 47 507, 8 616 37 264.

1056720

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

3 kambarių tvarkingą butą Žaliojoje g., Garliavoje (5/3 a., plytų name, b. pl. 62 kv. m, plastikiniai langai). Be tarpininkų. Kaina 115 000 Lt. Tel. 8 656 04 902, 8 618 56 876.

1046160

1049114

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus: vamzdyno išvedžiojimas, boilerių, tualeto, vonios prijungimas ir kt. Garantija. Tel. 8 646 03 025.

www.kalga.lt

Dalį namo prestižinėje vietoje Metelių g. (mūrinis, b. p. 156 kv. m, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, autonominis šildymas). Tel. 8 687 79 361.

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Paslaugos

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1045496

Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731. 1049817

Sekso prekės. Kalėdinis išpardavimas. Vytauto pr. 17/Šiaulių g. 25 (tarp Autobusų ir Geležinkelio stočių). Tel. 8 614 31 901. 1056242

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 118,58 Lt, juodalksnio – 84,70 Lt, drebulės, liepos, eglės – 78,65 Lt. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu – 14,52 Lt, nuo 11 iki 35 km atstumu – 21,78 Lt. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426. 1048592

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, gruodžio 15, 2012

klasifikuoti skelbimai Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais ir jo likučius. Mokame iki 2 Lt už l. Pasiimame. Tel. 8 684 01 145.

parduoda

1055740

Skubiai ir brangiai perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116. 1054753

Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666. 1018058

Superku aukso laužą, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantų karūnėles (gali būti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuvių autorių paveikslus, įvairių šalių karinę atributiką. Tel. 8 681 17 830.

perka

1052089

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1055933

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1055942

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1022625

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1051946

1036702

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1022541

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1022795

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 1022440

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1022876

Norvegijos įmonė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526. 1054584

Perka visoje Lietuvoje mišką, žemę žemdirbystei, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

1022354

1056634

Keturių kambarių butą Rasytės g. (langai pakeisti). Nuomos kaina – mokesčių dydžio. Tel. 8 659 27 087. 1055284

Gabenimai Krovinių pervežimas su aukštintu mikroautobusu. Vežame ir į (iš) kitus Lietuvos miestus. Tel. 8 637 09 129. 1051559

Reikalingas transportas nameliui (3x9 m) pervežti. Tel. 8 677 57 684. 1056400

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1041100

Vežame keleivius, automobilius ir siuntinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

1051137

Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399

PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336.

1041111

1047450

Vizos

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 620 99 000. www.kaunakiemis.lt

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1053002

1031540

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

Paskolos

1053463 1015080

1047517

Perku automobilį „Mazda 626“ (1987-1991 m., 2 l benzinas) arba „Mitsubishi Galant“ (1988-1996 m., benzinas). Išrašome pažymas išregistravimui, galime pasiimti patys. Tel. 8 655 28 037. 1053224

Perku mišką, malkinį mišką, žemės ūkio paskirties žemę, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com. Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1054327

Ieškau moters ar merginos, turinčios ar laimėjusios žaliąją kortą. Atsilyginsiu. Tel. 8 620 26 154, e. paštas linelis86@yahoo.com. 1054359

Informacija apie parengtą „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – AB „Lietuvos geležinkeliai“, Mindaugo g. 12, LT-03603 Vilnius, tel. (8 5) 296 2888 ir (8 5) 269 2058, faks. (8 5) 269 2665. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas – UAB „Infraplanas“, K.Donelaičio g. 55–2, LT-44245 Kaunas, tel. (8 37) 407 548, faks. (8 37) 407 549. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija, įrengiant sugretinto 1435/1520 mm vėžės pločio kelią arba tiesiant papildomo 1435 mm vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kauno miesto savivaldybės, Petrašiūnų, Šančių, Panemunės, Dainavos, Žaliakalnio, Centro, Gričiupio seniūnijų teritorijos ir Kauno rajono savivaldybės, Karmėlavos, Neveronių, Rokų seniūnijų teritorijos. PAV subjektai, pagal kompetenciją nagrinėjantys PAV dokumentus, teikiantys išvadas: Kauno miesto savivaldybės administracija; Kauno rajono savivaldybės administracija; Kauno visuomenės sveikatos centras; Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Atsakinga institucija, priimsianti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo – Aplinkos apsaugos agentūra. Su programa susipažinti ir pasiūlymus pateikti galima: PAV dokumentų rengėjo internetiniame puslapyje www.infraplanas.lt, adresu UAB „Infraplanas“, K.Donelaičio g. 55–2, LT-44245 Kaunas, tel. (8 37) 407 548, faks. (8 37) 407 549; e. paštas info@infraplanas.lt. Taip pat susipažinti su programa galima galimybių studijos rengėjo Ardanuy Ingenieria S. A. ir užsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ internetiniuose puslapiuose www.ardanuy.com ir www.rail–baltica.lt. Pasiūlymus PAV dokumentų rengėjui galima pateikti per 10 darbo dienų nuo paskelbimo dienos, pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai. 1056633

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

1043617

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.

1 kambario butą prie „Telekomo“. Tel. 8 612 02 797.

Vežame keleivius, siuntas/krovinius šiais maršrutais: Anglija, Airija, Olandija, Danija, Norvegija, Švedija. Pasiūlysime geriausią kelionės ar siuntinio pristatymo variantą ir kainą. Laiku ir saugiai pristatysime Jus ir Jūsų siuntą į sutartą vietą. Tel. 8 672 97 228, e. paštas egidijus@eurosiunta.lt ir kestutis@eurosiunta.lt.

1050245

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

Nuomoja

1045239

1034044

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

Kiti

Įvairūs

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1051272

rasta Kau­no cen­tre ras­tas vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­žy­mė­ji­mas, iš­duo­tas To­mui Vaz­giui. Tel. 8 687 85 101. Ras­tas stu­den­to pa­žy­mė­ji­mas, iš­duo­tas To­ mui Va­liū­nui, ga­lio­jan­tis iki 2015 m. Tel. 8 619 75 211.

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1050203

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 iki 3000 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. UAB „Euro Providus“.

Sodininkų bendrija „Rūta“ (Kaunas) 2013 m. sausio 21 d. 19 val. skelbia visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuris vyks Prancūzų g. 142, Kaune. Dienotvarkėje – bendrijos įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas. SB „Rūta“ pirmininkas 1056639

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

1046298

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1050222

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Patys pasiimame. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

1052138

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1053234

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1041895

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1051995

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913491

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

29 3

šeštaDIENIS, gruodžio 15, 2012

klasifikuoti skelbimai kviečia Gruodžio 19 d., trečiadienį, 18 val. kviečiame žaliakalniečius į advento vakaronę Gedimino sporto ir sveikatinimo mokykloje (Aukštaičių g. 78). Svečiuosis Kauno šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas kun. Vytenis Vaškelis. Dalyvaus etnografinis ansamblis „Jotija“ ir mokyklos moksleiviai su programa. Vaišinsimės advento valgiais. Žaliakalnio bendruomenės centras „Žaliasis Ąžuolynas“. 1056440

Privačiuose globos namuose „Senjorų vila“ (Žalioji g. 19B, Garliava) visą gruodžio mėn. vyksta atvirų durų dienos! Kviečiame senjorus atvykti aplankyti jau apsigyvenusius senjorus, susipažinti su apgyvendinimo tvarka šiuose namuose. Dar turime keletą laisvų vietų. Pasirūpinkite savo artimųjų kokybiška senatve! Tel. 8 652 93 111, 552 258. 1055251

Šiaurietiškojo ėjimo trenerio paslaugos. Individualios ir grupinės treniruotės, www.visadaaktyvus.lt. Tel. 8 698 37 100, e. paštas laimontas@visadaaktyvus.lt.

1055423

Slidinėti! Autobusu į Slovakiją sausio 2–7 d. ir vasario 13–18 d. Kaina 459 Lt (kelionė, nakvynė privačiame kotedže, papildomai – pusryčiai, vakarienė). Tel. 8 686 82 818, 222 936, 8 652 81 888. 1052629

Įvairūs

Jeigu Jūs neabejingi tėvų globos netekusiems vaikams ir manote, kad galite jiems padėti, kreipkitės į Vaikų gerovės centrą ,,Pastogė“ P.Plechavičiaus g. 21, Kaunas, tel. (8 37) 314 390, 8 602 36 607.

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.

30 2

šeštaDIENIS, gruodžio 15, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

kviečia

Mokymai Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės ir individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose. 1055279

KVIEČIA MOKYTIS SKRAIDYTI! Rengiami šie pilotų kursai: pilotų mėgėjų (PPL) licencijai gauti; ultralengvų lėktuvų pilotų (ULO) licencijai gauti. Aviacinės teorijos kursai vyksta Kęstučio g. 27, Kaunas, KTU, 213 auditorija. Laukiame jūsų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. www.aerokaunas.lt. Tel. (8 37) 391 400, 8 687 45 132, 8 680 48 187, 8 687 15 895. 1052601

Karščiausi kelionių pasiūlymai

EUROPOS DARBO DIENOS 2012 Gal domina darbo ir gyvenimo sąlygos Europos šalyse? Gal turite klausimų dėl Europos Sąjungos migrantų socialinės apsaugos (nedarbo draudimo išmokų eksportas, stažo patvirtinimas)? Gal ieškote naujų iššūkių? Europos darbo dienos – galimybė sutikti naujų žmonių ir daugiau sužinoti apie Europos darbo rinkos teikiamas galimybes. 2012 m. gruodžio 19 d. EURES Lietuva tarnyba organizuoja Europos darbo dienas. Europos darbo dienos – tai puiki vieta: ĩ susitikti su Europos darbo rinką išmanančiais EURES konsultantais ĩ gauti individualių patarimų, kaip ieškoti darbo Europoje ĩ sužinoti apie gyvenimo ir darbo sąlygas kitose Europos šalyse ĩ nepamiršti atsinešti savo CV kopijų ir parengti klausimų EURES konsultantams. Jie su malonumu padės rasti jūsų judumo Europoje poreikius tenkinančius sprendimus. Renginys vyks 2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienį, nuo 11 iki 13 val. ir nuo 14 iki 16 val. Kauno teritorinėje darbo biržoje (E.Ožeškienės g. 37, Kaunas)

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt ŽIEMĄ GERAI. ŽIEMĄ VASAROS ATOSTOGOS KAINUOJA PIGIAU! „Novaturas” ir „Teztour” siūlo didžiausią vasaros kelionių pasirinkimą: Bulgarija, Varna – nuo 829 Lt Turkija, Antalija – nuo 949 Lt Graikija, Kreta – nuo 959 Lt

Renginyje konsultacijas teiks EURES konsultantai iš: ČEKIJOS, BULGARIJOS, LENKIJOS, NYDERLANDŲ, SLOVĖNIJOS, SUOMIJOS.

LAUKSIME JŪSŲ ATVYKSTANT!

Turkija, Bodrumas – nuo 1059 Lt Graikija, Kosas – nuo 1069 Lt Kroatija, Rijeka – nuo 1189 Lt Graikija, Rodas – nuo 1159 Lt Egiptas, Hurgada – nuo 1299 Lt Ispanija, Kosta Brava – nuo 1229 Lt Ispanija, Barselona – nuo 1229 Lt Italija, Riminis – nuo 1489 Lt Kipras, Larnaka – nuo 1619 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1609 Lt Italija, Sicilija – nuo 1659 Lt Portugalija, Algarvė – nuo 1899 Lt

informuoja Gruodžio 16 d. (sekmadienį) 13 val. viešbučio „Daniela“ (A.Mickevičiaus g. 28) konferencijų salėje vyks nemokama paskaita „Ir vėl ateina Pasaulio pabaiga?“ www.biblijosradijas-tv.lt.

1056235

ADVENTO PAMALDOS Kvie­čia­me į nuo­šir­džias ir jau­kias ad­ven­to pa­mal­das evan­ge­li­kų-liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je kiek­vie­ną sek­ma­die­nį 10 val. iki gruo­džio 23 d. Ad­re­sas Mui­ti­nės g. 8A (įė­ji­mas per Vil­niaus uni­ver­si­te­to hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­ to kie­me­lį).

Daugiau informacijos apie keliones www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „Kelionių centras“

A.Mickevičiaus g. 2A, Šiauliai, Tel. (8 41) 399 544, 8 698 07 197, e. paštas travel@splius.lt KALĖDINĖS ir NAUJAMETĖS KELIONĖS

12 22 Kalėdos Krokuvoje (Varšuva–Velička–Čenstakava), 3 d./2 n. – 355 Lt (iš Kauno). 12 30 kruizas Ryga–Stokholmas–Run­ dalė–Naujieji metai laive „Romanti­ ka“, 3 d./2 n. – 795 Lt (iš Šiaulių). 12 30 Helsinkis–Talinas. Naujieji metai

Taline, 3 d./2 n. – 535 Lt (iš Šiaulių). 12 30 Naujieji metai Berlyne (Potsdamas –Berlynas), 3 d./2 n. – 399 Lt (iš Kauno). 12 30 Naujieji metai Minske. Lietuvos pilys–Minskas, 2,5 d./1 n. – 275 Lt (iš Vilniaus). 12 31 Naujieji metai Taline (Talinas–Tartu), 2 d./1 n. – 230 Lt (iš Šiaulių). 12 31 Naujieji metai Taline (Tartu –Alatskivi pilis–Talinas), 2 d./1 n. – 230 Lt (iš Šiaulių). 12 31 Naujieji metai Rygoje (Jaunpilio pilis–Ryga–Jūrmala), 2 d./1 n. – 170 Lt (iš Šiaulių). Apie „Kelionių centrą“ ir keliones www.travelcentre.lt

Gruodžio 16 d., sekmadienį, 17 val. ADVENTO VALANDA Valstybinės kultūros ir meno premijos laureatas KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas) Dalia Terminaitė (II smuikas) Eglė Lapinskė (altas) Saulius Bartulis (violončelė) Solistas – tarptautinių konkursų laureatas MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras) Programoje – kompozitorių F.Schubert, E.Grieg kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt(aptarnavimomokestisKaunofilharmonijoskasojenetaikomas,„Tiketos“sistemoje+3Lt/bilietui,+5Ltužsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Elenos Kniūkštaitės tapybos darbų paroda „Angelai“. Filharmonijos partneriai:

Kelionių AgentūrA „RM Travel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės: Maljorka, 3* RO – 882 Lt, AI – 1155 Lt Alikantė, 3* RO – 966 Lt, AI – 1250 Lt Malta, 3* RO – 805 Lt, AI – 1077 Lt Barselona/Costa Brava, 3* RO – 930 Lt, AI – 1260 Lt Barselona/Costa Dorada, 3* RO – 953 Lt, AI – 1397 Lt Kelionių ir vietų skaičius ribotas.

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

ŠV. MATO GIMNAZIJA Vaidoto g. 11 Gruodžio 18 d. 18 val. atėję į Panemunės bendruomenės vakarojimą sužinosite, kaip mūsų protėviai, rengdamiesi sutikti ir švęsti Kūčias, dengdami šventinį stalą, ruošdami valgius bei valgydami Kūčių vakarienę, priimdavo Kūčių simbolius, kokių stebuklų sulaukdavo, kaip gebėjo prisikviesti sveikatą, sėkmę, pažvelgti į ateitį. Organizatoriai – Panemunės bendruomenės centras, Žolinčių akademija, Šv. Mato gimnazija. VšĮ KOLPINGO KOLEGIJOS Teisės katedros dėstytojai gruodžio 20 d., ketvirtadienį, nuo 9.30 iki 13 val. šv. Kalėdų proga organizuoja LABDARINGĄ TEISINĘ KONSULTACIJĄ miesto visuomenei. Išanks­ tinė registracija tel. (8 37) 220 030, e. paštu info@kolping.lt. Adresas Raguvos g. 7, Kaunas. ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS

Filharmonijos dienraštis

Gruodžio 20 d. 17.30 val. kviečia į nemoka­ mą seminarą „Sunkūs jausmai: kaip padė­ ti vaikui išmokti valdyti pyktį?” (trukmė 1,5 val.). Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 750 935. ŽYGIS „APEIKIM LIETUVĄ“ Gruodžio 22 d. 10 val. – adventinis žygis APEIKIM LIETUVĄ. Renkamės Vaidilos g. 27. Numatoma 10 km atkarpa šiaurietišku ėjimu. Nunešime lesalų paukšteliams. Po žygio atsigersime žolinčių arbatos, pabendrausime prie laužo, pasimokysime kvėpavimo pratimų. Registruotis tel. 8 615 72 600, Danutė.

SEZONO NAUJIENA! Kviečiame į legendomis apipintą Sardinijos salą – tiesiogiai iš Kauno gegužės mėn. – 8 d., 3* su pusryčiais – Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 8–18 val.

1350 Lt (asm.).

ŽIEMĄ VASAROS KELIONĖS KAINUOJA MAŽIAU.

Įskaičiuota: skrydis, apgyvendinimas, de-

Bulgarija liepos mėn. – 8 d., 4* „viskas įskaičiuota“ – 3 990 Lt (4 asm. šeimai). tali kelionės programa.

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Rau­dond­va­rio pl. 150, UAB „Pir­mas žings­nis” kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je Gruodžio 20 d. 16–17.30 val. – prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius, Kauno Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio reguliavimo centro konsultantas. METABOLINIS SINDROMAS IR JO PROFILAKTIKOS GALIMYBĖS. Metabolinis sindromas – 21-ojo amžiaus rykštė. Kas tai: nauja liga ar kylantis „siaubukas” žmonėms gąsdinti? Jau tre­jus me­tus vi­si ren­gi­niai yra ne­mo­ ka­mi!

31

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

kas, kur, kada Jonas Ramanauskas (1912–1996) Neeilinė asmenybė Lietuvos cirko istorijoje – vienas profesionalaus lietuviško cirko pradininkų, sportininkas, artistas, vadovas, aktyvus saviveiklinio cirko rėmėjas, profesionalaus cirko meno entuziastas, cirko vertybių puoselėtojas ir skleidėjas. Profesionalią artisto karjerą pradėjo 1929 m. cirke „Aušra“, tačiau didžiąją kūrybinio kelio dalį nuėjo profesionaliame cirko kolektyve „Vilnius“.

Kilnojamoji paroda „Cirko legendos: Jonui Ramanauskui 100“ skirta cirko artisto 100-osioms gimimo metinėms. Lietuvos cirko meno asmenybių veikla yra atspindėta labai mažai, galima sakyti, kad šiai sričiai iki šiol nebuvo skirta deramo dėmesio jokiais aspektais, kartu ir istoriniu. Šis projektas planuojamas būti tęstinis, vienas didelių skyrių būtų „Cirko legendos“. Puiki data šiai serijai pradėti yra J.Ramanausko 100-metis. J.Ramanauskas yra išskirtinė lietuviško cirko bendruomenės asmenybė. Jaunystėje sportavo, buvo sunkumų kilnotojų čempionas. Profesionalaus artisto karjera prasidėjo 1930-aisiais, įkūrus lietuvišką profesionalų cirką. Jis buvo vienas tų žmonių, kurie kūrė ir garsino Lietuvą profesionalaus cirko kolektyvo „Vilnius“ gretose Lietuvoje ir toli už gimtosios šalies ribų. Visą savo gyvenimą skyręs cirko menui, lietuviško cirko puoselėjimui, išėjęs į pensiją liko atsidavęs cirkui. Daug dėmesio skyrė cirko saviveiklai, jau-

nosios kartos ugdymui. Rinko ir saugojo istorinius įvykius patvirtinančius faktus. Įkūrė privatų Jadvygos ir Jono Ramanauskų cirko muziejų, kurio ekspozicija po J.Ramanausko mirties buvo perduota valstybei. Palaikė glaudžius ryšius su užsienio kolegomis. Įkūrė ir rūpinosi cirko artistų kapinėmis, į kurias jo pastangomis iš skirtingų Lietuvos vietų buvo surinkti pasaulyje žymių cirko veikėjų palaikai. J.Ramanauskas buvo be galo inteligentiškas, diplomatiškas, išsilavinęs žmogus. Jautrus ir užjaučiantis, gebantis rasti bendrų temų pokalbiui tiek su pradedančiu atlikėju, tiek didelę patirtį turinčiu profesionalu. Mokėjo sudominti ir įtaigiai pateikti savo poziciją. Turėjo labai platų bendravimo ratą, rašė straipsnius laikraščiams, bendradarbiavo su enciklopedijų leidėjais. Jo įnašas į lietuviško cirko raidą yra ypač svarus. J.Ramanauskas darė didelę įtaką profesiniams jo sūnėno, Petro Variakojo, įgūdžiams ir moralinėms nuostatoms. Deja, vienintelė svajonė liko neįgyvendinta. J.Ramanauskas, kaip tikras cirko meno žinovas, išskirtinis artistas ir kūrėjas, suprato, jog Lietuvai reikia stacionaraus cirko pastato. Šio dalyko jam nepavyko pasiekti, tačiau tai nemenkina jo nuopelnų Lietuvos cirko menui. Projektas skirtas atskleisti šios iškilios asmenybės gyvenimo ir veiklos paslaptis Lietuvos žmonėms ir užsienio kolegoms. Taip parodant, kokia turtinga yra lietuviško cirko istorija. Jau kurį laiką mums pasiekiamoje aplinkoje skleidžiame šią informaciją, tačiau esame tikri, jog yra būtina, pasitelkiant ir Kultūros rėmimo fondą, rimčiau pasirengus, paskleisti turimas žinias platesniu mastu. Cirko menas buvo, yra ir bus mūsų kultūros, visuomenės dalis, puošianti ir turtinanti mūsų bendrą identitetą.

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1051574

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1035567

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJAME: Jonavos g. 40A, S.Žukausko g. 3A, Radvilėnų pl. 15A ir kitose parapijų šarvojimo salėse, kremavimas, platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas. Jonavos g. 40A šarvojimo salės nemokamai (prie „Undinės“, Senamiestis, Kaunas). Tel. (8 37) 208 366, 8 699 40 723. 1053559

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Žiemą pirkti apsimoka! Iki 30 % nuolaida. 1050354

teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Gruodžio 15 d. 15 val. – Inesa Paliulytė. LIŪDNAS DIEVAS. 18 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. 19 val. – ROLAND TCHAKOUNTE KONCERTAS. Gruodžio 16 d. 15 val. – Inger Hagerup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vienos dalies komedija. 18.30 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Gruodžio 15 d. 18 val. – Francas Leharas. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiksmų operetė. Gruodžio 16 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 dalių baleto spektaklis vaikams. 18 val. – Giuseppe Verdi. ATILA. 2 dalių opera.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Gruodžio 15, 16, 22, 23, 26, 29, 30 d. 12 val. – naujametė premjera Didžiojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu! BALTA SNIEGO ŽMOGELIUKŲ KELIONĖ. Gruodžio 15, 16 d. 11 val.; 22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val.; 26 d. 13 val.; 29, 30 d. 11 val. – naujametė premjera Mažojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu Lėlių muziejuje! NAUJAMETĖ PASAKA.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Amžinąjį atilsį Mirus tėvui, nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Darių Gailių ir artimuosius. Elektroninių ir matavimo sistemų katedros ir Metrologijos instituto bendradarbiai Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia KTU Elektroninių ir matavimo sistemų katedros profesorių Darių GAILIŲ ir jo šeimą mirus mylimam tėveliui. Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto darbuotojai

Žodžiai nepaguos, nenuramins, gal tik tyliai primins, kad esame kartu liūdesio valandą... Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai Mamai, nuoširdžiai užjaučiame Vytauto Didžiojo karo muziejaus biudžeto vyriausiąją specialistę Violetą STONYTĘ. Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai

Gruo­džio 15 d., 16 d. 12, 14 val. – PREMJERA! KAIP ATPAŽINTI RAGANĄ? Spek­tak­lis vai­kams. Gruo­džio 15, 16 d. 18 val. – ŠVENTINIS SPEKTAKLIS! D.Če­paus­kai­tė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Gruo­džio 15 d. 18 val. – KATYTĖ P. Pa­gal E.En­sler pje­sę „Va­gi­nos mo­no­lo­gai”. N-18

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt

Gruo­džio 15 d. 17 val. – KAMASUTRA (vi­zu­a­ li­nis spek­tak­lis su­au­gu­sie­siems, N-18).

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas

Gruodžio 15 d. 19 val. – vyrų vokalinės muzikos QUORUM koncertas. Gruodžio 16 d. 19 val. – komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Bilietus platina „Tiketa”.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

Dėkoja Nuoširdžiai dėkojame draugams, kolegoms, bendradarbiams už pagalbą ir užuojautą, išlydint į paskutinę kelionę mylimą Vytautą DAUGĖLĄ. Giminaičiai

Iki gruodžio 29 d. – kalėdinis spektaklis mažiems ir dideliems KALĖDŲ SENELIO SAPNAI. Režisierius Arvydas Lebeliūnas. Po spektaklio – linksmybės, pokštai prie eglutės su Kalėdų Seneliu. DOMINO TEATRAS Gruodžio 16 d. 18 val. – komedija STRIPTIZO ERELIAI. Režisierius A.Jakubikas.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Gruodžio 16 d. 12 val. – PARŠELIŲ NUOTYKIAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

renginiai XX tarptautinis chorų festivalis CANTATE DOMINO 2012 Gruodžio 15 d. 11 val. – konkursas dėl Didžiojo prizo apdovanojimo. 13 val. – „Singapūro chorinis stebuklas”. Ban Sheng Toh (Singapūras). 14.30 val. – grigališko giedojimo meistriškumo kursai „Cantate Domino Ad Fontes”. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia (Aleksoto g. 3) 18 val. – festivalio svečių koncertas. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Didžioji Aula (Gimnazijos g. 7). 19 val. – iškilmingi Mišparai. Gruodžio 16 d. 10 val. – šv. Mišios. Kauno kunigų seminarijos Švč. Trejybės bažnyčia (A.Jakšto g. 1). 12 val. – iškilmingosios giedamosios šv. Mišios lotynų k., senuoju Romos ritualu. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia (Aleksoto g. 3). 16 val. – šv. Mišios. Kauno šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia (Gedimino g. 1). 18 val. – festivalio svečių koncertas. Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras (Vytauto pr. 38).

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje

Gruodžio 16 d. 12 val. – projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva” advento ciklo „BELAUKIANT KALĖDŲ...” renginys. Įėjimas nemokamas.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Gruodžio 16 d. 13 val. – XX ir XXI a. kompozitorių adventinės muzikos koncertas.

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO ARKIKATEDRA BAZILIKA Kau­no re­li­gi­nės mu­zi­kos cen­tras kvie­čia į kon­cer­tų cik­lą NUO ADVENTO IKI TRIJŲ KARALIŲ. Gruo­džio 16 d. 17 val. – tre­čia­sis šio cik­lo kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja J.Gruo­džio kon­ser­ va­to­ri­jos sty­gi­nių in­stru­men­tų or­kest­ras, di­ri­gen­tas Sta­sys Do­mar­kas, so­lis­tai Gau­ das Kriš­ta­po­nis (vio­lon­če­lė) ir Min­dau­gas Jan­kaus­kas (te­no­ras). Ren­gi­nio ve­dė­jas ak­to­rius Min­dau­gas An­ce­vi­čius.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS K.Donelaičio g. 64, tel. 320 939, 321 248

Gruodžio 17 d. 14 val. Didžiojoje salėje atidaroma Petro Tarasenkos (1892–1962), Lietuvos karininko, archeologo, muziejininko ir prozininko, 120-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Petrui Tarasenkai – 120”. Lankytojus sudomins P.Tarasenkos tyrinėtų Vosgėlių, Velikuškių, Maniuliškių, Pakačinės ir kt. piliakalnių kasinėjimų medžiaga, eksponuojamos piliakalnių, asmeninės, Rusijos kariuomenės ir Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės laikotarpius atspindinčios nuotraukos. Parodoje pristatomos P.Tarasenkos parašytos knygos.

DATOS (gruodžio 15 d.) 1975 m. mirė olandų tapytojas Johannesas Vermeeris. 1832 m. gimė prancūzų inžinierius ir architektas Gustave’as Eiffelis. 1859 m. gimė lenkas esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas. 1942 m. gimė britų muzikantas Dave’as Clarkas. 1949 m. gimė amerikiečių aktorius Donas Johnsonas. 1966 m. mirė amerikiečių animatorius Waltas Disney.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei nepaisysite prietarų ir baimių, susijusių su praeitimi. Jautis (04 21–05 20). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes, nes jos prieštaraus jūsų dvasinėms vertybėms. Dabartiniame gyvenime neliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate. Dvyniai (05 21–06 21). Aplinkiniai padės įgyvendinti jūsų ambicijas ir tobulinti vidinį pasaulį. Pavyks atmesti nesvarbius dalykus ir pasinerti į darbą. Taip pat galimi ypatingi santykiai su autoritetingu žmogumi. Vėžys (06 22–07 22). Jaučiate, kaip keičiasi jūsų jausmai, emocijos ir pagrindiniai gyvenimo poreikiai. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, tad judėkite pirmyn. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti sprendimus. Su draugais ir bičiuliais apsvarstykite ateities planus. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kuris bendraudamas su jumis bus labai užsidaręs. Pasistenkite atidėti susitikimą, nespręsti svarbių reikalų, nes vėliau viskas seksis daug lengviau. Svarstyklės (09 24–10 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia nuspręsti, apie ką norite kalbėtis. Skorpionas (10 24–11 22). Dabar tinkamas laikas įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Šiandien venkite alkoholio. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti mintis žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Skirkite laiko sau, apmąstykite savo kelią ir ateities planus. Vakare pasistenkite atsipalaiduoti, leiskite, kad jumis pasirūpintų. Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti.

Orai

SavaitgalÄŻ Lietuvoje snigs ir pustys, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Ĺ iandien kai kur truputÄŻ pasnigs ir pustys, pĹŤs gĹŤsingas vÄ—jas. TemperatĹŤra bus 4–7 laipsniai ĹĄalÄ?io. SekmadienÄŻ vÄ—jas dar sustiprÄ—s, snigs gausiau. TemperatĹŤra naktÄŻ sieks 5–8, dienÄ… – 2–6 laipsnius ĹĄalÄ?io.

Ĺ iandien, gruodĹžio 15 d.

–4

–4

TelĹĄiai

–4

Ĺ iauliai

KlaipÄ—da

–6

PanevÄ—Ĺžys

–6

SaulÄ— teka SaulÄ— leidĹžiasi Dienos ilgumas MÄ—nulis (jaunatis) teka MÄ—nulis leidĹžiasi

350-oji metĹł diena. Iki NaujĹłjĹł metĹł lieka 16 dienĹł. SaulÄ— Ĺ aulio Ĺženkle.

Utena

–4

TauragÄ—

–6

Kaunas

Pasaulyje AtÄ—nai +11 Berlynas +6 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +22 Keiptaunas +30 Kopenhaga +8

Londonas +9 Madridas +11 Maskva –14 Minskas –7 Niujorkas +8 Oslas +2 ParyŞius +10 Pekinas +3

orai kaune ĹĄiandien

Praha +6 Ryga –4 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –8 Tel Avivas +18 Tokijas +15 Varťuva +3

–7

–4

MarijampolÄ—

VÄ—jas

5–9 m/s

Vilnius

–5

Alytus

Vardai Ĺ iandien:

GaudenÄ—, Gaudenis, Justas, Justina, Kristijonas, Paula. Rytoj:

Adas, Albina, Alina, AudronÄ—, Vygaudas.

Ma­Şo­ji gam­tos plas­ti­ka

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

VÄ—jas (m/s)

–5

–6

–2

–6

9

–3

–2

–2

–5

8

–3

–1

–1

–3

6

rytoj

poryt

Snie­go kris­ta­lai for­muo­ja­si uŞ­ťa­lus ma­Şiems le­do la­ťe­liams. Pa­sau­lio Gui­ nnes­so re­kor­dĹł kny­go­je yra ap­ra­ťy­ta di­dĹžiau­sia snie­go kruo­pa (gniu­tu­las), ku­rios dia­met­ras sie­kÄ— 38 cm – ji iť­kri­ to 1887 m. JAV. Snai­gÄ—s for­mÄ… dau­giau­ siai nu­le­mia for­muo­jan­tis snai­gei esan­ ti tem­pe­ra­tō­ra ir ap­lin­kos drÄ—g­nu­mas. Plo­ni ir plokť­ti kris­ta­lai su­si­da­ro esant 0–3 laips­niams ĹĄal­Ä?io. Orui at­vÄ—­sus iki 8 laips­niĹł, for­muo­ja­si ada­tos, pri­zmÄ—s ar­ ba pail­gos for­mos kris­ta­lai. Tem­pe­ra­tō­ rai nu­kri­tus iki 22 laips­niĹł, snai­gÄ—s for­ ma vÄ—l tam­pa plokť­Ä?ia, daŞ­niau­siai su ĹĄa­ko­ta, kar­py­ta kris­ta­lo struk­tō­ra. KD inf.

Kauno pirkÄ—jai plĹŤstelÄ—jo ÄŻ „Technoramą“ Naujos koncepcijos ir draugiĹĄkas vartotojui prekybos tinklas „Technorama“ nuo ĹĄiol pasiekiamas kiekvienam kaunieÄ?iui.

Pirmoji „Technoramos“ parduotuvÄ— vakar triukĹĄmingai atidaryta PC „Prisma“ Kaune, Jonavos g. 60. Pirmieji 50 pirkÄ—jĹł ÄŻsigijo norimas prekes su 50 proc. nuolaida, dar kitĹł pirkÄ—jĹł laukÄ— „Technoramos“ mygtukas, kurÄŻ paspaudus buvo sugeneruotos nuolaidos iki 99 proc. Taip pat vyko ÄŻvairĹŤs konkursai ir Ĺžaidimai, kuriĹł metu moteris, atitikusi ĹĄaldytuvo svorÄŻ, jÄŻ ir laimÄ—jo. Iki pat ĹĄv. KalÄ—dĹł visĹł „Technorama“ klientĹł laukia ne tik ypatingos nuolaidos, bet ir unikali akcija. Visi iki ĹĄv. KalÄ—dĹł pirkÄ™ „Samsung“ prekes vasario mÄ—n. galÄ—s atgauti net pusÄ™ pirkinio vertÄ—s, jei per TrijĹł karaliĹł ĹĄventÄ™ sausio 6-Ä…jÄ… iĹĄkris ne maĹžiau kaip 20 mm krituliĹł. „Technorama“ pristato ir pirmÄ…jÄ… Lietuvoje lojalumo programÄ… „Technoramos piniginė“, ÄŻ kuriÄ… kiekvienam lojaliam klientui bus sumokami 5 proc. pirkinio vertÄ—s. VÄ—liau sukaupta suma bus galima apmokÄ—ti net 100 proc. pirkiniĹł vertÄ—s. Ĺ iandien „Technoramos“ parduotuvÄ— atidaroma ir Vilniuje. Visa informacija: www.technorama.lt UĹžs. 1056774

8.35 15.52 7.17 9.58 18.53

ď Ž  ARPU[\_NZ\`• XYVR[aNV `XbON Ă&#x;`VTfaV ]_RXVĂş `b [b\YNVQ\ZV` V_ QNYfcNbaV VXV c 8NYĂ›QĂş cfX`aN[Ă˜V\WR NXPVW\WR

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.