2012-12-15 Klaipeda

Page 1

8

10p. ke – Mins

disku

Ya VR[N `-Q ]N`NbYV \_Vb` N[`XV` ?RQNXa ` 4NYV 7bYVWN[N

sijos

dÄ—l cen

zĹŤros.

2 A.1 62;6@ 4 ?B<1 6< "

ulis pasa

idÄ… io ve

ul pasa

cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[ aN 7b XRc

eiÄ?ia Ä?iai k

VĂ˜VR[Ă›

AS – ie„ŠARs KĂ•â€œ TIKSLALĂ‘ NET 38 VILNIUI Ĺ TI PERG

did JAmI ipRO TV KaHE

KaPROGRAMOS rali

IĹ PLĂ“

kaip kito, s po s, Viena i po lietau gryba lyje dygs u pasa tai milŞies ta mi rs gyveni- tikje nai. No miesty did klo mas roŞėmis nerai ne onių tai tas, Şm do. sustab

Turintys kraujo karaliĹĄko – cientai nereti pane Londo didelÄ—je no cen stĹŤksa tre n ninÄ—je. Ä?ioje ligoTuome gydymo t ĹĄiai ka sustip ÄŻstaigai tenir iĹĄorÄ—s rinti vidaus je dirbanapsaugÄ…. Jotruput tys lietuviai ÄŻ praskle paslap idÄ— ties kuri den ĹĄirmÄ…, nÄ—s gy gÄ— ligonive joje gul nimÄ…, kai Ä— Williamojo princo Kate Mid Ĺžmona dleton .

tis di-

mies tas? mies kuris did tai Ĺ an Gal lis, Kas yra statyti, toje? jasis De nu

Kaip sias plane jas, Nau ar MekdĹžiau gal Toki Paulas chajus, o gal San dĹžiaula, kad di niMani koma, – Japo ssikas? ciĹĄkai sa stas mie Tradi 36 lio mie Ĺ iame pasau Tokijas. vena net sĹł sias se gy iĹĄ tie tinÄ— jos sos miesÄ?iuo ar Tokijas jei (rete ir prie niĹł. Bet miestas, iĹĄ tiesĹł Ĺžmo mln. usias Ĺ˝emÄ—sstatistika) tojĹł. ven didĹžia oďŹ cialia 8 mln. gy miestĹł, tis mian vena tik laikiniĹł ĹžmoniĹł gy jame tatyti ĹĄiuo daugiau bÄ—je, rivena Nus valsty ra jose gy NÄ— dĹžio kuriuo tinio dy uĹžduotis. kuriais du nei vi nelengva standartĹł, bas – tautiniĹł kiĹł tarp

vakarÄ— p

ai taip 15 d.

Nr. 293 (19 594)

www.kl.lt 13

at serg a

2012 m. gruodĹžio

6< " B<1 @ 4? 162;6 2 A.

gruodĹžio 15, 2012

TAIKIKLYJE

– TV3 SVAJONÓ

PILNI NAMAI \ a_

Vai­kĹł glo­bos na­mĹł „Ry­tas“ di­rek­to­rei R.Mi­la­ťie­nei dar­bas – lyg diag­no­zÄ—. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

aN` NT [R

]Ve• [b  @PN[

ja. nezi Indo to spor karta, ventojĹł. ď Ž DĹža su tran mies to gy chao mln. 18,9 sÄ—ja me sys to gatta gar kas dÄ— N Ă˜VNb Z mies lija. DĹža kar je. Men dau gelis pa neBrazi ditemo kad niĹł tam pastaPaulas,ventojĹł. centras,ja iĹĄ sis lÄ—mÄ—, Per potvy ď Ž San gy litĹŤros raci plÄ—t rai liĹŤÄ?iĹł ir upÄ—mis. mln. ir kul do mi 18,8 po mis tas. Imig jĹł kasnansĹł uĹž plĹŤ jos salijos fi lies mies gyvento sius viĹł Ĺžiuoja mo miestÄ… zi Brazi done ĹĄa iĹĄva sias staruo metus vietos dija. so In meÄ?ius dĹžiau kina le per pa nojamo- ruosius niĹł iĹĄ vi lis, In ventojĹł. ĹĄimt De sun ď Ž de gy ranPau kilo nekil atsiramo Ĺžmo mln. kelis tÄ… nai imig In- kai jonai pa 18,6 bÄ™. San lis ruosius do milijo [f [NV dieny rekordiĹĄkai linkui mies to gy- ly no. Dauge pasta plĹŤ mies ka: YĂ­ ja. Kini - Per miestÄ… uĹž vietoviĹł. neturi van- metus kainos. Ap 35 proc. bos. ri ď Ž Trau jus, Ĺžmo do lio mo jĹł. to nĹł. ĹĄiol . Apcha vento 6 mln. to De ĹĄalies kai rajonĹł iki sistemos lis jo tur nynĹł rajo miau skur ď Ž Ĺ an . gy veno De kĹł lĹŤĹĄ na Ĺže je gy mieste nuo jus tĹł iĹĄ sostinÄ—s 16,7 mln nuote nĹł rajonai. - do tojĹł gyve chaju cha jos spĹŤs ros ir m. Ĺ an jĹł skaiÄ?ius tu Ĺ an - di ven elekt plyti lĹŤĹĄny porto , me to mies 1980 nai. ven Ĺ iuo nĹł Filipi saulio ti di- dens miestÄ… ĹžiniĹĄkĹł trans porto. Fi lipi nila, ventojĹł. niĹł. Gy trigubÄ—jo. usiĹł pa veik linkui ka ro ď Ž Ma dÄ—l mil pa ĹĄojo trans Azi. gy te Ä—mÄ— tÄ… didĹžia li nio laiko mina- Ĺžinomas dyto vie nama 16,3 mln jo pasau pil m. miesteineriĹł ter vadi rkiai su- uĹžima 9 vie ro dĹžiau- Ä?iĹł ir per 2010 buvo kon kia di Ä—mÄ— vo sma Po Ant Ma ni la sÄ…raĹĄe. pasaulio je vei nÄ— nes bu miestas nynĹł tĹł sias chaju ma. sosti denu, Po ka ro dĹžiau lĹŤĹĄ pat Ĺ an ro siste plyti roliuojos Dres duota. nilÄ… las. Taip lyje met bar kui Ma kuriÄ… kont 1,6 mln. sia pasau bom Aplin joje, yra vos aug ti. Teritori dybÄ—, rajonai. to savival ja mies tojĹł. gyven

V] Z

XVN XN

a_Nb Z\ [R`

VR` aNV

Ă˜VĂş XN QVQ ZVR`

]í` af` “

_N` aN` \ b aR_

Mies

tai mi

i– lŞina

]\_ a\ ` a_N[`

kiek

?

da

gs r jie au

OĂ› a ` QVR [f

KA BIBLIOTE akys AtsivĂ rusios

RIJA KULINA gas Spalvin l�ťiâ Şygis

Stasys

s.guda GudaviÄ?ius vicius @dien a.lt

Bakin gamo

rĹŤma

Karaliaus i – ne privati Eduardo VII toli gy globÄ—ja dymo ÄŻstai ligoninÄ— yra ga, bieta II. – pati Jos Di taÄ?iau jos ninÄ— yra Tai reiĹĄkia, denybÄ— ElĹžgydyti iĹĄskirtinÄ—, tu kad ĹĄi ligoaukĹĄÄ?iau ri raliĹĄko sio ran privilegijÄ… sios kitas mÄ—ly ĹĄeimos na go britĹł karius, taip ÄŽ jÄ… pateks nojo kraujo pat pilietis, ne kiekvie asmenybes. nas pa ne bent prastas rokai pa bus pa kratyti si piniginÄ™.rengÄ™s gePresti do rajo Ĺžiniame Lon dono Vest ne vos uĹž keliĹł Bakinga Enki – nedi mo rĹŤmĹł vei lometrĹł nuo kianti li dukÄ—. Jo go tos. Ta Ä?iau ÄŻstaije yra vos 58 ninÄ— jausia ga aprĹŤpin palame ta nauaukĹĄtos dicinine ÄŻran pareng klasÄ—s gydyto ga, Ä?ia dirba tas aptar jai ir spe jantis per cialiai nausonalas.

ď Ž Pora:

IĹĄ beprotnamio – Ăœ ĹĄokiâ salĂ?

Nuo bau­dĹł gelbs­ti Ĺženk­las No­ras iť­veng­ti rink­ lia­vos uĹž au­to­mo­bi­ lio sto­vÄ—­ji­mÄ… klai­pÄ—­ die­Ä?iams stip­res­nis uĹž gÄ—­dos jaus­mÄ…. Uos­ta­mies­Ä?io gy­ ven­to­jai drÄ…­siai ant au­to­mo­bi­lio kli­juo­ ja neį­ga­lio­jo Ĺženk­ lÄ… ir nau­do­ja­si ne­ ÄŻgaliesiems skir­to­ mis vie­to­mis au­to­ mo­bi­liui ar net ne­ mo­ka uĹž sto­vÄ—­ji­mÄ… mies­to cent­re.

Z\ [\` 8 N aR Na cf X\ ]N `VVZ aV cf_N

` ]_V[P N` DV Y YVN ZN`

 @PN[ ]Ve• [b\

a_

„Tei­sÄ—­jĹł klai­dĹł bu­vo daug – krau­jai tať­kÄ—­si.“ „Nep­tō­no“ klu­bo di­rek­to­rius Os­val­das Ku­raus­kas ne­gai­lÄ—­jo kri­ti­kos dra­ma­tiť­kĹł var­Şy­bĹł ar­bit­rams.

11p.

Lo­jan­tis emig­ra­ci­jos at­spin­dys Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Klai­pÄ—­dos gy­vō­nĹł prie­glau­do­se ne­be­tel­pa gy­vō­nai. To­kio reiť­ki­ nio prie­Şas­tis – ne Ĺžie­ma ir gy­ven­ to­jĹł gai­les­tin­gu­mas, o vis di­dÄ—­jan­ ti emig­ra­ci­ja. Iť­vyk­da­mi gy­ven­ti ÄŻ sve­Ä?iÄ… ĹĄa­lÄŻ, Ĺžmo­nÄ—s re­tai ka­da kar­ tu pa­sii­ma net ir daug me­tĹł iť­ti­ki­ mai jiems tar­na­vu­sius gy­vō­nÄ—­lius.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Iť­pir­ko lip­du­kus „Neį­ga­lu­sis“

6

Kaina 1,60 Lt

V YV T\ [V[Ă›` V _N f a\` [Ă› Ă˜V\`

TiraĹžas 35 350

Nuo ki­tĹł me­tĹł ÄŻve­dus rink­lia­vÄ… dau­ gia­bu­Ä?iĹł kie­muo­se, to­kiĹł su­kÄ?ia­vi­ mo at­ve­jĹł ga­li pa­dau­gÄ—­ti. Jau vien per ĹĄiuos me­tus nu­sta­ty­ta 15,5 tĹŤkst. at­ve­jĹł, kai bu­vo veng­ta su­si­mo­kÄ—­ ti uĹž au­to­mo­bi­lio sto­vÄ—­ji­mÄ… mies­to cent­re. Pa­tys neį­ga­lie­ji tvir­ti­na, kad jau da­bar pre­ky­bo­je sun­ku ÄŻsi­gy­ ti neį­ga­lu­mÄ… Ĺžy­min­tÄŻ Ĺženk­lÄ…, skirtÄ… au­to­mo­bi­liui. Du li­tus kai­nuo­jan­Ä?io lip­du­ko klai­pÄ—­die­tis ne­ga­lÄ—­jo ras­ti Lie­po­jos plen­to pa­bai­go­je esan­ Ä?ia­me pre­ky­bos cent­re.

KINO FOTELIS

Ĺ iandien priedai 14

„„Mo­kes­tis: to­kÄŻ vaiz­dÄ… iĹĄÄ—­jÄ™ iĹĄ laip­ti­nÄ—s ga­li iť­vys­ti klai­pÄ—­die­Ä?iai, kai nuo ki­tĹł me­tĹł ÄŻsi­ga­lios rink­lia­va uĹž auto-

mobiliĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… kie­muo­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­Şas

Pa­sak gy­vō­nĹł prie­glau­dos „Au­mu­ ra“ ad­mi­nist­ra­to­rÄ—s Auť­ros Ĺ˝al­ty­ tÄ—s, ĹĄiuo me­tu prie­glau­do­je ypaÄ? trĹŤks­ta vie­tos. „Jei la­bai bai­siai pa­ sa­kius, tai ĹĄiuo me­tu tam, kad ga­ lÄ—­Ä?iau priim­ti nau­jÄ… ĹĄu­nÄŻ, tu­rÄ—­Ä?iau vie­nÄ… prie­glau­do­je esan­tÄŻ uŞ­mig­ dy­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Ĺ˝al­ty­tÄ—. Ta­Ä?iau, prie­glau­dos ad­mi­nist­ra­to­ rÄ—s tei­gi­mu, to­kiĹł dras­tiť­kĹł prie­mo­ niĹł im­tis ne­ke­ti­na­ma. Gy­vō­nai mig­ do­mi tik ta­da, jei yra la­bai ag­re­sy­vĹŤs ir jĹł ne­ga­li­ma ati­duo­ti ki­tiems ĹĄei­mi­ nin­kams ar­ba su­ser­ga ne­ pa­gy­do­mo­mis li­go­mis.

2

2

šeštADIENIS, GRUODŽIO 15, 2012

miestas Li­go­ni­nei – me­ni­nin­kų dar­bai

Atė­mė daug pi­ni­gų

Išk­ri­to per lan­gą

Va­kar Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ ni­nė­je su­reng­tas tra­di­ci­nis ad­ ven­to ren­gi­nys „Ant ge­ru­mo spar­nų“. Klai­pė­dos kraš­to me­ ni­nin­kai pra­tę­sė jau sep­ty­nio­ lik­tus me­tus trun­kan­čią ak­ci­ją, ku­rios me­tu li­go­ni­nei do­va­no­ ja­mi me­no kū­ri­niai. Šį­kart gy­ dy­mo įstai­ga su­lau­kė per 20 dar­bų.

Penk­ta­die­nį į po­li­ci­ją krei­pė­si 1948 me­tais gi­męs Ni­ko­la­jus. Jis ti­ki­no, kad apie 20 val. prie 19ojo Lau­ki­nin­kų gat­vės na­mo jį už­puo­lė du ne­pa­žįs­ta­mi vai­ki­nai. Už­puo­li­kai iš vy­ro atė­mė te­le­fo­ ną bei pi­ni­gi­nę. Jo­je, pa­sak pa­ reiš­kė­jo, bu­vo 1 200 JAV do­le­rių, 8 500 eu­rų bei 300 li­tų. Bend­ra ža­la ver­ti­na­ma 35 tūkst. li­tų.

Ket­vir­ta­die­nį va­ka­re iš Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės pa­sta­ to 5-ojo aukš­to per lan­gą iš­kri­ to ir žu­vo 78 me­tų klai­pė­die­tė. Nea­be­jo­ja­ma, kad prieš mo­te­ rį nie­kas ne­smur­ta­vo, mir­tį ji pa­ si­rin­ko pa­ti. Klai­pė­die­tė at­si­svei­ ki­ni­mo raš­te­lio ne­pa­li­ko, spė­ja­ ma, kad jos ap­si­spren­di­mą lė­mė sun­ki li­ga.

Lo­jan­tis emig­ra­ci­jos at­spin­dys „Au­mu­ra“ prie­glau­dos 1 ad­m i­n ist­ra­to­r ės tei­ gi­mu, pa­gal tu­ri­mus sta­tis­ti­nius

duo­me­nis per pa­rą čia at­ve­ža­ma vi­du­ti­niš­kai 10 gy­vū­nų. Pa­sak A.Žal­ty­tės, daž­niau­sia žmo­nių įvar­di­ja­ma prie­žas­tis, ko­ dėl jie at­si­sa­ko gy­vū­no, – emig­ra­ ci­ja. Prieg­lau­dos ad­mi­nist­ra­to­rė taip pat su­ti­ko su tei­gi­niu, jog pa­ gal pa­lie­ka­mų gy­vū­nų skai­čių ga­ li­ma ves­ti ir neo­fi­cia­lią sta­tis­ti­ką, kiek gy­ven­to­jų il­ges­niam lai­kui iš­ vyks­ta iš ša­lies. Dar­buo­to­jos tei­gi­mu, il­ga­me­tė pa­tir­tis jau su­tei­kia ga­li­my­bę at­ skir­ti ir tuos gy­vū­nų šei­mi­nin­kus, ku­rie to­kią prie­žas­tį pa­pras­čiau­siai iš­gal­vo­ja. To­kių žmo­nių, A.Žal­ty­ tės tei­gi­mu, ga­li­ma su­skai­čiuo­ti net 30 pro­c. „Bū­na, kad me­luo­ja, jog gy­vū­ną kaž­kur su­ra­do, nors iš gy­vū­no el­ ge­sio aiš­kiai ma­ty­ti, jog jis pri­klau­ so tam žmo­gui, ku­ris jį at­ve­žė. Taip pat žmo­nės daž­nai au­gin­ti­nius ati­ duo­da ir dėl to, jog ne­no­ri ar ne­ga­ li mo­kė­ti už jo gy­dy­mą, nors tik­rai dar bū­na ga­li­my­bių gy­vū­nui pa­dė­ ti“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si A.Žal­ty­tė. Ki­tos Klai­pė­dos gy­vū­nų prie­ glau­dos „5 pė­du­tės“ di­rek­to­rė Na­ ta­li­ja Zukh­ba­ja taip pat tei­gė, jog šiuo me­tu si­tua­ci­ja yra su­dė­tin­ga. „Praė­ju­siais me­tais per lapk­ ri­čio ir gruo­džio mė­ne­sį į mū­sų prie­glau­dą bu­vo at­vež­ta 30 gy­vū­ nų. Šie­met per pa­na­šų lai­ko­tar­pį mes jau su­lau­kė­me 48 nau­jų, nors gruo­dis dar ne­si­bai­gė. Tad dėl vie­ tų tik­rai su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja“, – kal­bė­jo di­rek­to­rė. Pa­sak N.Zukh­ba­jos, daž­niau­ sia prie­žas­tis, ko­dėl į „5 pė­du­tes“ žmo­nės at­ve­ža gy­vū­nus, – ta pa­ti. „Žmo­nės iš­va­žiuo­ja gy­ven­ti į ki­ tą ša­lį. Taip daž­niau­siai įvar­di­ja­ma prie­žas­tis, ko­dėl at­vež­tas gy­vū­nė­ lis“, – tei­gė prie­glau­dos di­rek­to­rė.

Va­do­vau­ti spor­tui – iš pa­vel­do Klai­pė­dos spor­to bend­ruo­me­nė tu­ri nau­ją va­do­vą – va­ kar kon­kur­są Spor­ to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo pa­ rei­goms užim­ti lai­ mė­jo vals­ty­bės tar­ nau­to­jas Man­tas Ba­go­čius. Ta­čiau int­ri­gos dėl šių pa­ rei­gų ne­si­bai­gia, nes į jas sie­kia su­grįž­ti bu­vęs ve­dė­jas.

Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės ad­m i­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė džiau­gė­si, jog kon­kur­ se da­ly­va­vo daug pre­ten­d en­t ų. Ta­čiau pa­brė­žė, kad tarp jų tik­ rai ne­bu­vo to­kių spor­to au­to­ri­te­ tų, kaip, pa­vyz­džiui, Ar­vy­das Sa­ bo­nis. „Bet gal to­kio au­to­ri­te­to ir ne­ rei­k ia. Žmo­g us, ku­r is lai­m ė­jo kon­kur­są, tu­ri vie­šo­jo ad­mi­nist­ ra­vi­mo iš­si­la­vi­ni­mą, dar­bo vals­ ty­bės tar­ny­bo­je pa­tir­ties, tad su ja jam ne­rei­kės pa­žin­din­tis. O spor­ to spe­ci­fi­ka yra iš­moks­ta­ma, tai tik lai­ko klau­si­mas“, – tei­gė J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė. Ji pa­brė­žė, jog vi­si pre­ten­den­ tai bu­vo ly­gia­ver­čiai, ne­bu­vo fa­ vo­ri­to. „Jei spor­to vi­suo­me­nė no­rė­ jo ki­to ve­dė­jo, tai tu­rė­jo jį at­va­ry­ti – pri­vers­ti pa­si­ruoš­ti, kad lai­mė­ tų kon­kur­są“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė. I.Za­lec­kis ne­rims­ta

Pa­t ir­t is: M.Ba­go­čius tvir­ti­no, kad spor­tas jam nė­ra sve­ti­mas, nes

pa­ts yra spor­ta­vęs. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Da­ly­va­vo ir E.Skar­ba­lius

Pa­raiš­kas da­ly­vau­ti kon­kur­se Spor­ to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­goms užim­ti bu­vo pa­tei­kę de­ vy­ni pre­ten­den­tai. Ta­čiau vie­nas jų – Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės jau­ni­ mo rei­ka­lų koor­di­na­to­rius Mo­des­ tas Vit­kus – va­kar į kon­kur­są neat­ vy­ko. Tarp at­vy­ku­sių­jų į kon­kur­są bu­ vo ir Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­bos na­ rys Egi­di­jus Skar­ba­lius, ir ži­no­mas uos­ta­mies­čio fut­bo­li­nin­kas bei tre­ ne­ris Ri­man­tas Žvin­gi­las. Ta­čiau ge­riau­siai pa­si­ro­dė – tes­ tą iš­spren­dė ir eg­za­mi­ną žo­džiu

Laba lauksime ir i Jūsų d dalysimės režiaugsmu (Naujojo So dakcijoje „K centras“). do g. 1A, Sa galite dova vo gerumą gruodžio 1 noti iki 7 dienos. MECENATAS:

Fa­vo­ri­to ne­bu­vo

Partneriai:

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Jei spor­to vi­suo­me­ nė no­rė­jo ki­to ve­ dė­jo, tai tu­rė­jo jį at­ va­ry­ti – pri­vers­ti pa­si­ruoš­ti, kad lai­ mė­tų kon­kur­są.

iš­lai­kė M.Ba­go­čius. Jis šiuo me­tu dir­ba Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­ men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­ li­nio vy­res­niuo­ju vals­ty­bi­niu ins­ pek­to­riu­mi.

„Vi­si kan­di­da­tai bu­vo stip­rūs, to­dėl tik­rai rei­kė­jo pa­si­steng­ti, kad lai­mė­čiau kon­kur­są. Tie­sa, jo re­ zul­ta­tai dar ne­pat­vir­tin­ti, nes per tris die­nas juos ga­li­ma ap­skųs­ti“, -– pa­brė­žė M.Ba­go­čius. Pak­laus­tas, ko­dėl iš pa­vel­do­sau­ gos pa­su­ko į spor­to sri­tį, val­di­nin­ kas tei­gė, kad spor­tas jam tik­rai nė­ra sve­ti­mas. „Ir pa­ts spor­ta­vau, ir sis­te­ma man ži­no­ma. Rei­ka­la­vi­mus, ku­ rie bu­vo ke­lia­mi kan­di­da­tui, ati­ ti­kau, to­dėl ir pa­tei­kiau pa­raiš­ ką da­ly­vau­ti kon­kur­se. Kal­bė­ti apie Klai­pė­dos spor­to vi­zi­ją, ma­ nau, ga­lė­siu, kai pra­dė­siu dirb­ti“, – su­si­jau­di­nęs po kon­kur­so bu­vo M.Ba­go­čius.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­rius be ve­dė­jo – nuo šių me­tų pa­va­sa­rio. Tuo­met po kas­me­tės vals­ty­bės tar­nau­to­jų ates­ta­ci­jos pa­rei­go­se bu­vo pa­že­min­tas tuo­me­tis ve­dė­jas Ire­ni­jus Za­lec­kis. Jis per­kel­tas dirb­ti Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­res­niuo­ju spe­ cia­lis­tu. I.Za­lec­kis Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės įsa­ky­mą, ku­riuo val­di­nin­kas bu­vo pa­že­min­tas pa­rei­go­se, bu­vo ap­ skun­dęs teis­mui ir pra­šė šį tei­sės ak­tą pa­nai­kin­ti, o jį grą­žin­ti į pa­ rei­gas. Ta­čiau pir­mos ins­tan­ci­jos teis­ mas I.Za­lec­kio skun­dą at­me­tė. Šis to­kį spren­di­mą ap­skun­dė aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui, nes vis dar sie­kia su­grįž­ti dirb­ti Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ju.

kartu su projekto Dienraštis „Klaipėda“uskiene skelbia globėja Inga Grublia draugiškas gausiai kalėdinę akciją „Būk visos surinktos dovanos šeimai“, kurios metu ms ir sunkiai bus išdalytos gausioimoms Klaipėdoje. besiverčiančioms še

3

šeštADIENIS, GRUODŽIO 15, 2012

miestas

Centrinė kredito unija: apsivalymas nuo prasižengusių žaidėjų tik sustiprins kredito unijų rinką Lietuvos banko sprendimas laikinai apriboti Nacionalinės kredito unijos veiklą – aiškus signalas visai rinkai, kad finansiniai pažeidimai ir rizikinga veikla nebus toleruojami. Taip teigia Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kurios narys yra ir „Mėmelio taupomoji kasa“. Nacionalinė kredito unija ir dar 13 pavieniui veikiančių unijų nepriklauso LCKU sistemai.

„LCKU šiuo metu vienija 63 kredito unijas, kurios užima 80 proc. visos kredito unijų rinkos. Lietuvos banko sprendimas lai­ kinai apriboti Nacionalinės kre­ dito unijos veiklą – labai aiškus signalas kredito unijoms, jų na­

riams ir klientams, kad rizikos normatyvus pažeidžianti vei­ kla nebus toleruojama“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius. Pasak F.Dirginčiaus, pavieniai veikiančių kredito unijų agresy­ vus augimas jau buvo seniai pa­ stebėtas ir akcentuojamas, šiuo tikslu Centrinė kredito unija pri­ mygtinai siūlo apriboti nau­ jų kredito unijų steigimąsi ir su­ griežtinti nepriklausančių vienai sistemai bei rizikingai augančių kredito unijų veiklą. Šios sistemai nepriklausančios kredito unijos neturi sukaupusios stabilizacijos

ir likvidumo fondų, jų neprižiūri Centrinė kredito unija. „Apgailestaujame, kad pavienių unijų, nepriklausančių LCKU tin­ klui, neatsakinga veikla gali mes­ ti šešėlį ant visos rinkos. Bendra­ darbiaudami su Lietuvos banku, jau kurį laiką įgyvendiname LC­ KU priklausančių unijų veiklos kontrolės stiprinimo ir rizikos mažinimo priemones“,– pabrė­ žė F.Dirginčius. Kredito unijų veiklos kontrolę stiprina ir Lietuvos bankas, ku­ rio sprendimu nuo lapkričio 1 d. įvestas privalomas kredito uni­ jų vadovų egzaminavimas, o nuo 2013 m. pradžios unijos privalės

laikytis padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio. Seniausiai veikiančios Klaipė­ dos regione kredito unijos „Mė­ melio taupomoji kasa“ vadovas Henrikas Čepas taip pat teigia­ mai vertina Lietuvos banko kri­ terijų griežtinimą: „Tarp unijų susiformavo patikimas ir profe­ sionalus branduolys, tačiau pas­ taruoju metu naujos, smulkios ar Centrinei kredito unijai ne­ priklausančios unijos naudojasi

žmonių nepakankamu išprusi­ mu ir vykdydamos neatsakingą veiklą meta šešėlį ant pavyzdin­ gai veikiančių unijų. Tačiau mes gerai pažįstame unijos narius, o nariai mūsų patikimumu įsitiki­ no ne tik ilgamečio darbo metu, bet ir sunkiais krizės metais. To­ dėl manome, kad šis atvejas tik sustiprins į Centrinę kredito uni­ jų sistemą įeinančių unijų patiki­ mumą ir valdymą.“

Užs. 1056930

Dienos telegrafas Žu­vie­nė. Šian­dien nuo 12 iki 14.30 val. Teat­ro aikš­tė­je vyks lab­da­ros ren­g i­ nys. Jo me­tu klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi pa­ra­gau­ti žu­vie­nės, ka­rei­viš­kos ko­šės, su­šil­ti prie šven­ti­nio lau­žo. Se­mi­na­ras. Šian­d ien 12 val. Gi­r u­l ių bib­l io­te­ko­je-bend­r uo­me­nės na­muo­ se or­ga­ni­zuo­ja­mas se­mi­na­ras-pra­kti­ ku­mas 3–10 kla­sių mo­k i­niams ir tė­ve­ liams „Obuo­l ių ad­ven­tas. Žva­k i­dės“, ku­r į ves lek­to­rė Dig­na Re­mi­nie­nė.

In­ten­sy­vu­mas: ke­li­nin­kai tvir­ti­no, jog dir­bo be su­sto­ji­mo – vi­su pa­jė­gu­mu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gam­ta ke­li­nin­kams siun­čia iš­ban­dy­mą Gau­sūs kri­tu­liai nu­gink­la­vo ke­li­nin­kus. Už­va­kar pra­dė­jus gau­siai snig­ti ke­li­nin­kai ne­spė­jo va­ly­ti gat­vių. Kai ku­rios jų bu­vo sli­džios. Sa­vait­ga­lį pra­na­šau­ja­ma pū­ga dar kar­tą pa­tik­rins, kaip ke­li­nin­kams se­ ka­si dirb­ti ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Snie­go dan­ga uos­ta­mies­ty­je per nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ta­die­ nį pa­di­dė­jo 7 cen­ti­met­rais. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys tvir­ti­no, kad iš­kri­tęs toks kie­ kis kri­tu­lių per aš­tuo­nias va­lan­das pri­ski­ria­mas prie pa­vo­jin­gų reiš­ ki­nių. Už­va­kar va­ka­re snie­gas ne­tru­ko nu­klo­ti uos­ta­mies­čio. Pag­rin­di­ nės mies­to gat­vės pa­si­den­gė sto­ru snie­go sluoks­niu. Nus­to­jus snig­ti, vie­to­mis ta­po sli­du. Vai­ruo­to­jams bu­vo su­dė­tin­ga su­stab­dy­ti ma­ši­nas prie san­kry­žų.

Iš­kri­tęs toks kie­kis kri­tu­lių per aš­tuo­ nias va­lan­das pri­ ski­ria­mas prie pa­ vo­jin­gų reiš­ki­nių. Bu­vo ir skau­džių eis­mo įvy­ kių. Ket­vir­ta­die­nį apie 22 val. ties Man­to gat­vės 84 na­mu 26 me­ tų klai­pė­die­tė ne­pa­si­rin­ko sau­ gaus grei­čio sli­džia­me ke­ly­je, ne­ su­val­dė vai­ruo­ja­mo au­to­mo­bi­lio „Toyo­ta“, iš­va­žia­vo į prieš­prie­ši­ nę eis­mo juos­tą ir su­si­dū­rė su at­ va­žiuo­jan­čiu au­to­mo­bi­liu „Ford Fo­cus“. Ava­ri­jos me­tu nu­ken­tė­jo kal­ti­nin­kė.

Mo­te­ris gy­do­ma Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Tiek pie­ti­nę, tiek šiau­ri­nę mies­ to da­lį va­lan­tys ke­li­nin­kai į mies­ to gat­ves iš­va­žia­vo vos pra­dė­jus snig­ti. Jie tvir­ti­no, kad tiek va­ka­ re, tiek nak­tį dir­bo vi­su pa­jė­gu­mu – va­lė ir bars­tė drus­ka pa­grin­di­ nes gat­ves. Drus­ka ne­tru­ko su­veik­ti ir ant gat­vių su­si­da­rė ko­šė. Ke­li­nin­kai ją nuo gat­vių va­lė penk­ta­die­nį. „Ka­dan­gi gau­siai ir be su­sto­ji­mo sni­go, dirb­ti bu­vo sun­ku. Nu­va­lai ir vėl už­snin­ga. Kol grįž­ta­me prie tos pa­čios gat­vės, praei­na trys va­lan­ dos“, – tvir­ti­no įmo­nės „Žem­ka­ sa“ di­rek­to­rius Dai­nius Zo­kas. Penk­ta­die­nį po pie­tų ke­li­nin­kai tu­rė­jo pra­dė­ti va­ly­ti ir ber­ti ša­lu­ ti­nes gat­ves. Jos bars­to­mos drus­ kos ir žvy­ro mi­ši­niu. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad ke­li­ nin­kai, esant to­kioms oro są­ly­go­ mis, dir­ba kaip ga­li. Jis pa­ti­ki­no, kad ke­li­nin­kai pui­ kiai ži­no, koks oras ža­da­mas sa­ vait­ga­lį, ir tu­rė­tų bū­ti tin­ka­mai pa­ si­ren­gę ko­vo­ti su ke­lias die­nas šėl­ti ža­dan­žia pū­ga.

Ta­kas. Šian­d ien 16 val. Klai­pė­dos et­ no­kul­tū­ros cent­re – ka­lė­di­nės ak­ci­jos „Me­tų ta­kas“ pa­baig­tu­vės ir vil­nie­čių folk­lo­ro gru­p ės „Obe­l i­ja“ kon­cer­tas. Jis vai­ni­kuos be­veik mė­ne­sį vy­ku­sią ak­ci­ją, ku­r i su­bū­rė dau­g iau nei 100 klai­pė­d ie­čių. Jie bend­ro­m is jė­go­m is nuau­dė di­d žiu­l į au­di­n į – ta­ką.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­ re­gist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Jo­nas Ga­ra­daus­kas (g. 1929 m.), Ivan Ta­ra­sov (g. 1939 m.), Jad­vy­ga Šal­kaus­ kie­nė (g. 1943 m.), Vi­da Se­de­ra­vi­čie­nė (g. 1948 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Jo­sif Kir­ko, Alek­sand­ra Sa­fo­no­va, Kos­tas Du­naus­k is, ry­toj – Juo­zas Meš­ kaus­kas, Ivan Ta­ra­sov, Vi­da Se­de­ra­vi­ čie­nė, Jad­vy­ga Šal­kaus­k ie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Fio­dor Ko­no­nen­ko, Al­g ir­das Dim­gai­ la, Jo­nas Ga­ra­daus­kas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir ber­niu­kas.

4

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

miestas PRO MEMORIA

Jo­nas Ga­ra­daus­kas

1929 05 30–2012 12 13 Ty­lus ad­ven­tas. Lau­ki­mo me­tas. Lau­kia­me par­grįž­tant Švie­sos... Leng­vu snie­go ap­klo­tu nu­klo­ti Lie­ tu­vos lau­kai... Tar­si mū­sų Lau­ki­mas ei­tų tuo pa­reng­tu bal­tu ke­liu... Tar­si ei­tų pa­si­tik­ti Švie­są... De­ja, kai kam šis taip gra­žiai spin­din­čiu snie­gu pa­ deng­tas ir pa­reng­tas Ke­lias ve­da į Am­žin­tą­ją Švie­są... Į Ją, į tą Am­ži­ną­ ją Švie­są, šian­die­ną pa­ly­di­me žy­mų klai­pė­die­tį, kil­nų pe­da­go­gą, žur­na­ lis­tą, sa­vo me­to spor­ti­nin­ką ir spor­ ti­nės veik­los mies­te glo­bė­ją, mies­ to laik­raš­čio „Klai­pė­da“ ve­te­ra­ną, va­do­vą, vi­suo­me­ni­nin­ką, itin ge­rą, kuk­lų ir nuo­šir­dų žmo­gų Jo­ną Ga­ ra­daus­ką. Po sun­kios li­gos jis mi­rė 2012 me­tų gruo­džio 13 d., ei­da­mas 84-uo­sius. J.Ga­ra­daus­ko as­me­ny­bė au­go kar­tu su at­si­gau­nan­čia, at­gims­tan­ čia po­ka­rio Klai­pė­da. Į uos­ta­mies­ tį še­šio­lik­me­tis Jo­nas kar­tu su tė­ ve­liais at­vy­ko 1945-ai­siais. Tė­ve­liai bu­vo gar­bin­gi, do­ri dar­bi­nin­kai va­ di­na­ma­ja­me Šiau­lių „fren­ke­ly­ne“, odos fab­ri­ke. Ta­čiau ka­ras vis­ką su­ nio­ko­jo. Bu­vo su­griau­ti, net su­de­gė Ga­ra­daus­kų na­mai. Ne­li­ko nei dar­ bo, nei na­mų. Vis­ko ne­te­ku­si šei­ma ir pa­trau­kė į Klai­pė­dą. Ir čia šei­mai te­ko pa­ba­dau­ti, anks­ti lik­ti be tė­vo, be mai­tin­to­jo... Ga­ra­daus­kai la­biau­siai bran­gi­no... šei­mą ir žmo­niš­ku­mą. Tai bu­vo žmo­ nės, į ku­riuos bet kas bet ku­rią va­ lan­dą ga­lė­jo kreip­tis pa­gal­bos, ir ta pa­gal­ba bū­da­vo su­tei­kia­ma iš vi­sos ge­riau­sios šir­dies. Vi­sa tai dar di­ des­niu laips­niu bu­vo pa­vel­dė­jęs sū­ nus Jo­nas. Verž­lus, tei­sin­gas, vi­sa­da dis­cip­li­nuo­tas. Kai Jo­nui bu­vo dvi­de­ šimt, 4 me­tus Lie­tu­vo­je ir net 22 me­ tus Klai­pė­do­je nie­kas ne­pra­len­kė jo kaip bė­gi­ko, pa­sie­ku­sio ge­riau­sią re­zul­ta­tą 100 met­rų dis­tan­ci­jo­je. Jo lau­kė tuo­me­tis Kū­no kul­tū­ros ins­ti­ tu­tas, jam bu­vo pra­na­šau­ja­ma di­di spor­ti­nin­ko kar­je­ra. Ta­čiau Jo­nas, iš tė­ve­lio pa­vel­dė­jęs di­džią at­sa­ko­ my­bę, pir­miau­sia už šei­mą, už sa­ viš­kius, ne­si­ry­žo pa­lik­ti ma­mos ir se­sers vie­nų. Mo­kė­si Klai­pė­dos mo­ ky­to­jų ins­ti­tu­te, vi­saip steng­da­ma­ sis ir duo­ne­lės na­mams už­dirb­ti. Pa­ti­ko ir ne­sun­ku bu­vo už­dirb­ti ra­ šant ži­nu­tes, o vė­liau ir straips­nius į mies­to laik­raš­tį. Taip siau­ru pra­džios ta­ke­liu Jo­nas atė­jo į pla­tų žur­na­lis­ ti­kos ke­lią, prieš tai dir­bęs mo­ky­to­ ju. Nuo 1956-ųjų net 34-erius me­tus Jo­nas Ga­ra­daus­kas bu­vo ke­lių vie­ nas ki­tą kei­tu­sių „Klai­pė­dos“ laik­ raš­čio (anks­čiau „Ta­ry­bi­nė Klai­pė­ da“) re­dak­to­rių pa­va­duo­to­jas. Tai­gi

il­gus de­šimt­me­čius Jo­no šir­dis pla­ kė vie­nu rit­mu su tuo­met vie­nin­te­ lio mies­te laik­raš­čio re­dak­ci­ja. Su­si­ kū­rus Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gai, Jo­nas bu­vo il­ga­me­tis šios są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus va­do­vas. Jis bu­vo ne­nu­mal­do­mas žve­jys, gam­to­je at­gai­vi­nan­tis dva­sią ir sa­ vi­jau­tą. Drau­gų ra­te­ly­je bu­vo ar­tis­ tiš­kas anek­do­tų ka­ra­lius... Ta­čiau šį jo ta­len­tą ži­no­jo tik la­bai siau­ras ko­ le­gų ir drau­gų bū­re­lis. Jo­nas bu­vo at­si­da­vęs šei­mai. Pir­ miau­sia – šei­mai. Dar­be Jo­nas bu­vo san­tū­rus, pui­ kios vi­di­nės kul­tū­ros ko­le­ga ir va­do­ vas. Kad ir ko­kiu rei­ka­lu kas užei­da­ vo į jo ka­bi­ne­tą, vi­sa­da pa­si­tik­da­vo ma­lo­nus, pa­drą­si­nan­tis žvilgs­nis. Jis la­bai žmo­niš­kai įver­tin­da­vo re­dak­ci­ jos dar­buo­to­jų klai­das ir pra­žan­gas, ku­rios tuo­met ga­lė­jo su­ga­din­ti ko­ res­pon­den­to gy­ve­ni­mą il­gam ar net vi­sam lai­kui. Užau­gu­siai nau­jai kar­tai ten­ ka pri­min­ti, kad ta­ry­bi­niais me­tais spau­da ne­bu­vo sa­va­ran­kiš­ka. Vi­si tuo­me­tės vie­nin­te­lės par­ti­jos nu­ro­ dy­mai bu­vo be­są­ly­giš­kai pri­va­lo­mi. Par­ti­ja ga­lė­jo ir su­ga­din­ti, ir pra­ tur­tin­ti gy­ve­ni­mą. Jo­nas Ga­ra­daus­ kas per sa­vo įta­kin­gą to me­to ga­lią nie­kam nė­ra su­ga­di­nęs gy­ve­ni­mo, o pa­dė­jęs yra ne de­šim­tims, o gal net šim­tams te­be­san­čių ir jau ne­be­ san­čių klai­pė­die­čių. Gy­ve­ni­mas ge­ rie­siems vi­sa­da at­sei­kė­ja skaus­mo: nuo šir­dies smū­gio kri­to jau­nas Jo­ no sū­nus in­ži­nie­rius Ka­zi­mie­ras Ga­ ra­daus­kas. Ir tai mū­sų ko­le­ga iš­gy­ ve­no san­tū­riai, la­biau guos­da­mas ir ra­min­da­mas ki­tus, nei guos­da­ma­sis pa­ts. Ir tik at­si­tik­ti­nu­mo dė­ka ga­lė­ jai pa­ste­bė­ti, kaip ant bal­to la­po, pa­si­dė­to ei­li­niam straips­niui ra­šy­ti, kri­to ty­lios my­lin­čio Tė­vo aša­ros... Jau nu­ti­lo ir šio Tė­vo šir­dis. Kaž­kur bib­lio­te­kų len­ty­no­se gu­li de­šimt­ me­čių se­nu­mo laik­raš­čių komp­lek­ tai. Ten lyg gy­vy­bės gys­le­lės yra ir tūks­tan­čių tūks­tan­čiai ei­lu­čių, pa­ra­ šy­tų Jo­no Ga­ra­daus­ko ran­ka ir šir­di­ mi. Da­bar ki­tas lai­kas, ki­to­kie laik­ raš­čiai... Ir ant bal­to la­po ra­ša­lo plunks­ne­le se­niai žur­na­lis­tai ne­be­ ra­šo... Ta­čiau Jo­no va­lin­gu­mas, pa­ rei­gos jaus­mas, nuo­šir­du­mas te­gu lie­ka lyg pa­mo­ka vi­siems, kas dir­ ba, ra­šo, ku­ria Klai­pė­dai. At­jau­čia­me šei­mą, ar­ti­muo­sius. Ta­čiau ne­rau­do­ki­te ir ne­liū­dė­ki­te, ar­ti­mie­ji! Nie­kas nė­ra am­ži­nas, iš­ sky­rus pa­čią Am­ži­ny­bę. Šis Žmo­gus nu­gy­ve­no il­gą, di­džiai pra­smin­gą ir Mei­lės žmo­nėms ku­pi­ną gy­ve­ni­mą. Žmo­niš­ku­mas, Mei­lė – nie­kuo­met ne­si­baig­sian­tis Jo­no pa­lik­tas tur­tas ir jo už­tek­si­me tol, kol gy­vas bū­si­me bent vie­nas mū­sų, pa­ži­no­ju­sių Jo­ną. Te­gul ad­ven­to snie­go švie­sa nu­tie­sia Jam kuo gra­žiau­sią ke­lią į Am­ži­ny­ bę, ku­rios da­lis mes esa­me vi­si. Leng­vos Tau že­me­lės, mie­la­sis Jo­nai. Il­gai il­gai mies­te prie jū­ros liks įspaus­tos tei­sin­gų Ta­vo žings­ nių pė­dos. Bu­vę ko­le­gos, dien­raš­čio „Klai­pė­da“ dar­buo­to­jai Ur­na su ve­lio­nio pa­lai­kais bus pa­ šar­vo­ta šian­dien, gruo­džio 15 d., 12 val. Jo­niš­kės lai­do­ji­mo na­mų Bal­to­ jo­je sa­lė­je. Lai­do­tu­vės vyks tą pa­čią die­ną 15 val. Jo­niš­kės ka­pi­nė­se.

Or­di­nas ir pa­dė­kos – to­kio iš­skir­ti­nio dė­me­sio su­lau­kė klai­pė­die­čiai, ku­ rie ne kar­tą au­ko­jo krau­jo, gel­bė­da­mi ki­tų žmo­nių gy­vy­bes.

Or­di­nas: R.Šu­ky­tę su gar­bin­gu ap­do­va­no­ji­mu pa­svei­ki­no Na­cio­na­li­nio

krau­jo cent­ro va­do­vas Vy­te­nis Ka­li­ba­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Krau­jo do­no­rams – pa­dė­kos Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Va­kar Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­ je bu­vo pa­gerb­ti Klai­pė­dos kraš­to neat­ly­gin­ti­ni krau­jo do­no­rai ir rė­ mė­jai, pro­pa­guo­jan­tys neat­ly­gin­ti­ ną do­no­rys­tę sa­vo įmo­nė­se. Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro dar­ buo­to­jai dar kar­tą pa­ger­bė klai­pė­ die­tę Ri­tą Šu­ky­tę, ku­riai kiek anks­ čiau sos­ti­nė­je bu­vo įteik­tas Gar­bės do­no­ro ženk­las. Ji ta­po be­ne pir­mą­ ja neat­ly­gin­ti­na krau­jo do­no­re uos­ ta­mies­ty­je, su­lau­ku­si to­kio gar­bin­go ap­do­va­no­ji­mo. Šis ženk­las su­tei­kia­ mas už 40 krau­jo do­na­ci­jų ir ak­ty­vią veik­lą pro­pa­guo­jant neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­tę. Tai aukš­čiau­sias įma­no­ mas ap­do­va­no­ji­mas šio­je sri­ty­je. Kaip pa­ste­bė­jo Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­pė­dos fi­lia­lo va­

do­vė Ra­sa Ogins­kie­nė, Gar­bės do­ no­ro ženk­las su­tei­kia­mas itin re­tai. Dar še­šiems klai­pė­die­čiams do­no­

Šis ženk­las su­tei­ kia­mas už 40 krau­jo do­na­ci­jų ir ak­ty­vią veik­lą pro­pa­guo­jant neat­ly­gin­ti­ną do­no­ rys­tę. rams sa­va­no­riams įteik­ti nu­si­pel­ niu­sių do­no­rų ar do­no­rų žy­mū­nų pa­žy­mė­ji­mai. Pa­dė­kų su­lau­kė ir sep­ty­ni ak­ty­viau­si įstai­gos pa­gal­bi­ nin­kai, vi­sa­da no­riai at­si­lie­pian­tys į kvie­ti­mą au­ko­ti trūks­ta­mos gru­ pės krau­jo. Jų is­to­ri­jo­se – po ke­lias de­šim­tis do­no­rys­tės at­ve­jų.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas taip pat įtei­kė pa­dė­kas įmo­nėms, ku­rios pro­pa­guo­ja neat­ ly­gin­ti­ną krau­jo do­no­rys­tę. Pa­sak R.Ogins­kie­nės, do­no­rų do­va­no­to krau­jo dė­ka bu­vo iš­gel­ bė­ta ne vie­no žmo­gaus gy­vy­bė. Tad do­no­rai sa­va­no­riai tu­rė­tų bū­ti tei­ sin­gai su­vok­tos žmo­giš­ko­sios pa­ rei­gos pa­vyz­dys. Pa­dė­kos do­no­rams po­pie­tė­ je šven­tės da­ly­viams kon­cer­ta­vo jau­nie­ji ta­len­tai iš Eduar­do Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos ir Sta­sio Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos. Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ras sie­ kia ska­tin­ti neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­ tę, ta­čiau Lie­tu­vo­je be už­mo­kes­čio su­ren­ka­ma tik da­lis gy­dy­mo įstai­ goms bū­ti­nų krau­jo re­sur­sų. Vis­ gi pa­ste­bi­ma, kad kas­met si­tua­ci­ja kei­čia­si į ge­ra.

Prieš šventes teatras nušvis

Do­va­na: Nau­jų­jų me­tų nak­tį Dra­mos teat­rą tu­rė­tų ap­švies­ti nau­ji švies­tu­vai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­si­tin­kant Nau­juo­sius me­tus uos­ ta­mies­čio gy­ven­to­jai tu­rės ga­li­ my­bę pa­si­gro­žė­ti nau­jai ap­švies­to Klai­pė­dos dra­mos teat­ro vaiz­du.

Ant­ra­die­nį, gruo­džio 18 die­ną, ti­ ki­ma­si su­lauk­ti į Klai­pė­dą ga­be­ na­mų švies­tu­vų, ku­rie bai­gus re­ konst­ruk­ci­ją nuo­lat ap­švies teat­ro pa­sta­tą. Jei­gu nie­kas ne­sut­ruk­dys, iki Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rių jie tu­rė­tų bū­ti su­mon­tuo­ti, o šven­ti­nę nak­

tį ap­švies­ti teat­ro fa­sa­dą. Tai bus Klai­pė­dos dra­mos teat­rą re­konst­ ruo­jan­čios bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ do­va­na mies­tie­ čiams. Pa­gal pla­ną nau­jie­ji švies­ tu­vai tu­rė­tų bū­ti įjung­ti tik bai­gus re­konst­ruk­ci­ją, o tai įvyks ne anks­ čiau kaip 2014 me­tų ge­gu­žę. „Kol mes esa­me teat­re, ap­tar­to­ mis ypa­tin­go­mis die­no­mis ga­lė­tu­ me įžieb­ti ži­bin­tus ir pro­žek­to­rius. Jie tu­rė­tų ap­švies­ti ir iš­ryš­kin­ti gra­žiau­sias pa­sta­to de­ta­les. Tai bū­ tų da­ro­ma mū­sų kaš­tais“, – pra­ne­ šė bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­ rius“ va­do­vas Al­das Kliu­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ši do­va­na nu­džiu­gi­no mies­to me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką. Jis ža­ dė­jo tar­pi­nin­kau­ti de­ri­nant tech­ ni­nę šio rei­ka­lo pu­sę su gat­vių ap­ švie­ti­mu be­si­rū­pi­nan­čia įmo­ne. „Ma­no nuo­sta­ta bū­tų pa­pras­ta: jei­gu tu­ri­me kuo džiaug­tis ir ką ro­ dy­ti, tai ir da­ry­ki­me. Kuo dau­giau švie­sos bus mies­te, tuo, ko ge­ro, dau­giau švie­sos at­si­ras ir mu­my­se. Da­bar pa­si­džiau­ki­me, o pa­skui, kai jau tu­rė­si­me skai­čia­vi­mus, kiek tai kai­nuos ir ko­kios yra tech­ni­nės ga­ li­my­bės, ap­si­sprę­si­me, ka­da įjung­ si­me teat­ro ap­švie­ti­mą“, – kons­ta­ ta­vo mies­to me­ras.

5

šeštADIENIS, GRUODŽIO 15, 2012

šeštadienio interviu

Dar­bas glo­bos na­muo­se – lyg diag­no­zė

N

ei so­tus gy­ve­ni­mas Ame­ ri­ko­je, nei pui­kus dar­bas Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jo­je ne­sus­tab­dė nuo avan­tiū­ros – dar­bo vai­kų glo­ bos na­muo­se „Ry­tas“. Bū­tent taip sa­vo va­do­va­vi­mo pra­džią api­bū­di­ no šių na­mų di­rek­to­rė Re­gi­na Mi­ la­šie­nė.

– Duk­ra, dar bū­da­ma gim­na­zis­tė, glo­bos na­muo­se mo­kė šok­ti. Ma­ no vai­kai taip pat įsi­lie­jo į šią šei­ mą. Tik jiems bū­da­vo gai­la ma­ mos, ku­ri grįž­ta pa­var­gu­si. Ši­tas dar­bas – kaip diag­no­zė. Anks­čiau šei­mai la­bai daug pa­sa­ko­da­vau apie sa­vo dar­bą. Pas­kui pa­gal­vo­ jau, kad juos ap­krau­nu. Tad nu­ spren­džiau na­muo­se ne­be­kal­bė­ti apie dar­bą.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

At­vi­ri ir bend­rau­jan­tys

– Ar ar­tė­jan­čių Ka­lė­dų nuo­tai­ kos glo­bos na­muo­se kuo nors ski­ria­si nuo ki­tų me­tų lai­ko? – Ver­da įpras­tas gy­ve­ni­mas, nors šven­tės at­ne­ša dau­giau džiu­ge­sio, pa­si­tem­pi­mo, dau­giau ge­rų dar­bų. Jei per me­tus, kaip ir kiek­vie­no­je šei­mo­je, pa­si­tai­ko vis­ko, tai prieš šven­tes la­biau su­si­vie­ni­ja­me. Mes esa­me pa­ti di­džiau­sia mies­to šei­ ma, ku­rio­je au­ga 64 vai­kai ir dir­ ba 50 dar­buo­to­jų. Sve­čių pas mus nie­ka­da ne­trūks­ ta. Esa­me at­vi­ri ir bend­rau­jan­tys. Tu­ri­me ne­ma­žai bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­čių, pa­vie­nių žmo­nių, no­rin­ čių pa­dė­ti. Pa­ga­liau ir tų pa­čių vai­ kų atei­na kas nors ap­lan­ky­ti: drau­ gai, ar­ti­mie­ji, gi­mi­nės. Nors iš tė­vų gal tik ko­kius tris lan­ko tė­vai, ir tai kar­tais pa­tiems vai­kams bū­na dėl jų gė­da. Kiek­vie­nas mū­sų vai­kas tu­ri sa­ vo dra­ma­tiš­ką is­to­ri­ją. Jos ne­ga­li tie­siog per­skai­ty­ti. Vai­ką tu­ri pri­ si­jau­kin­ti: vie­ną pa­glos­ty­ti žo­džiu, ki­tą ap­ka­bin­ti ar pa­bar­ti. Tre­čiam rei­kia vis­ko iš kar­to. Nė­ra taip, kad si­tua­ci­ją ga­li ati­dė­ti, – vis­ką rei­kia spręs­ti čia ir da­bar. Kai dir­bi to­kio­je įstai­go­je, ne­ga­li pa­mirš­ti rū­pes­čių vos už­da­ręs du­ ris. Čia nė­ra ra­mių lais­va­die­nių ar ato­sto­gų, nes ga­li bū­ti pa­kel­tas vi­ du­ry nak­ties ar iš­kvies­tas sa­vait­ga­ lį. Tai ne va­go­nai, ku­riuos iš­kro­vei, su­skai­čia­vai to­nas ir tu­ri dar­bo re­ zul­ta­tą. Šiuo at­ve­ju po dar­bo die­nos ar net me­tų re­zul­ta­to ne­pa­ma­ty­si. – Kaip su sa­vo auk­lė­ti­niais ran­ da­te bend­rą kal­bą, ypač pra­ džio­je? – Pir­mie­ji žings­niai glo­bos na­muo­ se vai­kui bū­na pa­tys sun­kiau­si. Vai­kai bū­na pa­si­me­tę ir iš­si­gan­dę, pik­ti ant vi­so pa­sau­lio. Pas­ta­ruo­ju me­tu di­dė­ja to­kia ten­den­ci­ja, kai jie grįž­ta iš glo­bė­jų šei­mų. Jie ne­ten­ka dar vie­nos šei­mos. Tai bū­na skau­ džiau­sia. Kar­tais tie­siog tu­ri pa­ jaus­ti, ką rei­kia da­ry­ti. Nė­ra for­ mu­lės ar tai­syk­lės, ką tu­ri da­ry­ti, kai atei­na nau­jas vai­kas. Paaug­lių nie­kas ne­no­ri glo­bo­ ti. Jei jų at­si­sa­ko vie­ni glo­bė­jai, ki­ ti, pa­skui pa­tys vai­kai ne­be­no­ri bū­ ti mė­to­mi iš vie­nos šei­mos į ki­tą. Kai ku­rie ka­te­go­riš­kai at­si­sa­ko gy­ven­ti pas glo­bė­jus ir pa­gei­dau­ja aug­ti čia. Džiau­giuo­si, kai jie ne­no­ri kar­to­ti tė­vų klai­dų ir ga­liu jiems pa­dė­ti. – Kai jū­sų auk­lė­ti­niai pa­lie­ka glo­bos na­mus, ar se­ka­te jų gy­ ve­ni­mą? – Aš tu­riu lyg dvi šei­mas. Ma­no tik­ro­ji šei­ma ne­gau­na tiek dė­me­sio, kiek ši­ta, esan­ti glo­bos na­muo­se.

Kryptys: pa­sak R.Mi­la­šie­nės, vai­kui ne­ga­li įduo­ti gy­ve­ni­mo že­mė­la­pio, kur pa­žy­mė­ti tei­sin­gi ke­liai ir klyst­

ke­liai.

Kiek­vie­nas iš­leis­da­mas į gy­ve­ni­mą sa­vo vai­ką juo pa­si­rū­pi­na­me, kiek ga­li­me. Kaip iš­leis­ti ši­tą vai­ką, kai ne­ga­li nie­ko įduo­ti? Bet sten­gia­mės iš bend­ro ka­ti­lo su­ruoš­ti lauk­ne­šė­ lį, kad jis nei­šei­tų į gat­vę. Pa­si­tai­kė ne vie­nas at­ve­jis, kai sa­vo auk­lė­ti­ niams ga­lė­jo­me nu­pirk­ti ko­kį nors bu­tą. Ir da­bar vie­nai 18-me­tei ga­ lė­si­me tai pa­da­ry­ti. Kai lie­ka koks nors tė­vų tur­tas, ko­vo­ja­me su gi­mi­ nai­čiais, kad ga­lė­tu­me nors šiek tiek pa­dė­ti tam vai­kui.

Re­gi­na Mi­la­šie­nė:

Po pir­mo grį­ži­mo iš Ame­ri­kos iš­bu­čia­vau vi­sas na­mų du­rų ran­ ke­nas iš lai­mės, kad grį­žau na­mo.

– Nors ir kiek steng­tu­mei­si, ge­ nai da­ro sa­vo – to­kių pa­ste­bė­ji­ mų te­ko gir­dė­ti apie glo­bos na­mų auk­lė­ti­nius. Jie ne­re­tai pa­si­ren­ ka tė­vų ke­lią, su­si­dū­rę su sun­ku­ mais. Kiek čia yra tie­sos? – Taip nu­tin­ka vie­nam ki­tam. Kaip ir šei­mo­je: au­gi­ni ke­lis vai­kus, o vie­ nas ima ir pa­slys­ta. Vai­kui ne­ga­ li įduo­ti že­mė­la­pio, kur nu­brai­žy­ti tei­sin­gi gy­ve­ni­mo ke­liai ir klyst­ke­ liai. Bet ko­kiu at­ve­ju sten­gie­si pa­ dė­ti, kuo ga­li: pa­ta­ri­mu, do­ku­men­ tų su­tvar­ky­mu ar tie­siog pa­do­va­no­ti ba­tus, jei ma­tai, kad jis ba­so­mis ko­ jo­mis. Ne­ga­li vai­kui už­dė­ti ant­spau­ do, kad jei jis au­ga vai­kų na­muo­se, ne­tu­ri tvir­to pa­grin­do po ko­jo­mis. Pi­ni­gai mai­nais už ap­ka­bi­ni­mą

– Nuo­lat iš­gy­ven­ti dra­ma­tiš­kas is­to­ri­jas nė­ra leng­va. Kaip su­si­ tvar­ko­te su to­kiu krū­viu?

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Kar­tais svy­ra ran­kos, bet pa­sa­kau sau, kad ne­ga­liu bū­ti silp­na. Ne­tu­ riu ki­to pa­si­rin­ki­mo. Kai esi šia­me ke­ly­je, at­lė­kęs ry­te tu­ri įjung­ti va­ rik­lį, kad kiek­vie­nas sraig­te­lis pra­ dė­tų su­ktis. Gal ne kiek­vie­na mo­te­ ris ryž­tų­si tu­rė­ti ant­rą to­kią šei­mą, nes rei­kia bū­ti psi­cho­lo­giš­kai la­bai stip­riai, tu­rė­ti tvir­tus pe­čius, pa­ si­ryž­ti la­bai daug kar­tų ri­zi­kuo­ti ir ne­gai­lė­ti sa­vęs. – Kaip at­si­dū­rė­te glo­bos na­ muo­se? – Nep­la­nuo­tai. Tu­rė­jau ge­rą dir­bą KLAS­CO so­cia­li­nė­je tar­ny­bo­je, kur ma­no ži­nio­je bu­vo 2,5 tūkst. žmo­ nių. Įmo­nė sky­rė di­džiu­lį dė­me­sį dar­buo­to­jams. Ma­no san­ty­kiai su jais bu­vo pui­kūs. At­si­tik­ti­nai laik­raš­ty­je pa­ma­čiau skel­bi­mą. Nusp­ren­džiau da­ly­vau­ti kon­kur­se. Nei na­muo­se, nei dar­be ne­ži­no­jo, kad ry­žau­si to­kiai avan­ tiū­rai. Ki­ti pen­ki kon­kur­so da­ly­viai man pa­si­ro­dė to­kie pa­si­ti­kin­tys, o aš to­ kia nai­vuo­lė, glo­bos na­muo­se iki tol bu­vu­si tik su įmo­nės pa­ra­ma. Kai pa­skel­bė, kad lai­mė­jau kon­kur­są – lyg ak­me­nį ant gal­vos už­dė­jo. Pap­ ra­šiau leis­ti pa­gal­vo­ti. Dar­be ne iš­ kart no­rė­jo iš­leis­ti. Iš pra­džių bu­vo la­bai sun­ku. Na­ mu­čiai bu­vo pa­sken­dę sko­lo­se, be ga­lo pra­stos są­ly­gos, vi­sur tam­ sios spal­vos, daug pro­ble­mų. Ma­ žais žings­ne­liais pra­dė­jo­me lip­ti iš sko­lų, pil­kų spal­vų ir niū­rių nuo­ tai­kų. Da­bar tu­ri­me jau­kias ir ge­ ras są­ly­gas čia gy­ve­nan­tiems žmo­ ge­liu­kams ir dar­buo­to­jams. Nors ne vi­sa­da jų dar­bas įver­ti­ni­mas taip, kaip tu­rė­tų bū­ti. – Spė­ju, kad anks­tes­nė­je dar­ bo­vie­tė­je už­dir­bo­te dau­giau nei čia? – Taip, dirb­da­ma KLAS­CO jau­čiau mo­ra­li­nį ir ma­te­ria­li­nį pa­si­ten­ki­ ni­mą. Kai ėjau čia, net ne­pak­lau­

siau, koks at­ly­gi­ni­mas. Gal­vo­jau, kad už sun­kų dar­bą tu­ri ati­tin­ka­ mai ir mo­kė­ti. Vis­kas pa­si­ro­dė ki­ taip. Bet kai atė­jęs vai­kas ap­si­ka­ bi­na ir pa­dė­ko­ja, kad au­go čia, ta­da pi­ni­gų ne­bes­kai­čiuo­ji. Tie­siog iš­ moks­ti gy­ven­ti pa­gal ga­li­my­bes. – Jū­sų glo­bos na­mai iš­skir­ti­niai tuo, kad dir­ba net 11 vy­rų. Ug­ dy­mo įstai­gai – tai di­džiu­lis pa­ sie­ki­mas. Kaip pa­vy­ko juos pri­ si­kvies­ti? – Taip, pas mus dir­ba jau­ni šau­nūs vy­ru­kai. Vi­si jie tu­ri šei­mas. Vai­ kams tai di­džiu­lis pa­vyz­dys. Mū­ sų įstai­gai ne­rei­kia rek­la­mos, bet iš lū­pų į lū­pas sklin­da, kad čia dir­ba šau­ni ko­man­da. Jei dirb­tų vien mo­ te­rys, bū­tų la­bai sun­ku. Vy­rai duo­ da la­bai daug, ypač ber­niu­kams. Sū­nus tar­na­vo Af­ga­nis­ta­ne

– Pri­si­pa­ži­no­te, kad dėl di­džio­ sios šei­mos ken­čia jū­sų na­miš­ kiai. Ar jie ne­pra­šy­da­vo ten ir pa­lik­ti dar­bo rū­pes­čius? – Kas ry­tą ke­liuo­si 5 val., 7 val. jau bū­nu dar­be. Na­mo išei­nu ta­da, kai jau­čiuo­si ra­mi. Kai au­go vai­kai, bu­vo prie­kaiš­tų, kad ski­riu per ma­ žai dė­me­sio. Da­bar šei­ma užau­go. Su vy­ru užau­gi­no­me sū­nų Ša­rū­ną ir duk­rą Rū­tą. Kiek­vie­nas jau tu­ ri sa­vo gy­ve­ni­mą. Vy­ro daž­nai ne­ bū­na na­muo­se. Tad vi­są sa­vo lai­ką da­bar ga­liu skir­ti ši­tiems na­mams. Po dar­bo il­siuo­si dirb­da­ma. Gy­ve­nu kai­me vie­na, tu­riu drau­gę – vo­kie­ čių avi­ga­nę Mo­ną, tad rei­kia pa­čiai žo­lę nu­si­pjau­ti, snie­gą nu­si­kas­ti. No­ri­si, kad ši­tie na­mai taip pat bū­tų jau­kūs, kur ga­lė­tų su­grįž­ti vy­ras, at­ va­žiuo­ti anū­kė. Kar­tais pa­juo­kau­ju, kad la­bai lau­kiu pen­si­jos. Ta­da daug skai­ty­siu, nes tu­rė­siu daug lai­ko. Jau da­bar to­kias kny­gas de­du į krū­vą. – Kaip vai­kai rea­guo­da­vo į jū­sų dar­bą, kol bu­vo ma­ži?

– Ko­kį gy­ve­ni­mo ke­lią pa­si­rin­ ko jū­sų atžalos? – 24 me­tų duk­ra iš­kart bai­gė du uni­ver­si­te­tus: cho­reog­ra­fi­ją ir spor­ ti­nius šo­kius Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te. Pa­si­rin­ko dar­bą, su­si­ju­sį su šo­ kiais. 31 me­tų sū­nus tu­rė­jo sa­vo vers­lus, bet ne­pa­si­se­kė. Pas­kui bu­ vo skau­dus iš­gy­ve­ni­mas – tre­jiems me­tams pa­gal kont­rak­tą iš­vy­ko į Af­ga­nis­ta­ną. Jis bu­vo la­bai karš­ ta­me taš­ke – Kan­da­ha­ro­je, pa­gal kont­rak­tą dir­bo ame­ri­kie­čių ka­ri­ nė­je ba­zė­je. Kai per ži­nias ma­tai, kad ten kaž­kas spro­go, žu­vo... Įsi­ vaiz­duo­ki­te, ką tu­ri iš­gy­ven­ti ma­ mos šir­dis. Apie tar­ny­bą sū­nus ne­ga­lė­jo daug kal­bė­ti, nes ri­bo­jo su­tar­tis. Ži­nau, kad bu­vo su­dė­tin­gų si­tua­ci­jų. Šį ru­de­nį grį­žo, pa­si­bai­gus kont­rak­ tui. Ban­dė­me tar­tis, kad jis dau­ giau ten ne­va­žiuos ir ne­skau­dins ar­ti­mų­jų. – Pa­pa­sa­ko­ki­te dau­giau apie sa­vo vy­rą. – Ma­no vy­ras Al­gi­man­tas – kla­jok­ lis. Pen­ke­riems me­tams bu­vo iš­vy­ kęs į Ame­ri­ką. Bu­vo ga­li­my­bės ten įsi­kur­ti vi­sai šei­mai. Va­žia­vau ten adap­tuo­tis du kar­tus po ke­lis mė­ ne­sius. Ne­ga­lė­jau ten gy­ven­ti. Bu­vo ne­priim­ti­na ap­lin­ka, bend­ra­vi­mas, at­stu­mai. Bu­vo skau­du pa­lik­ti tuo­ met dar gy­vus tė­vu­kus. Po pir­mo grį­ži­mo iš Ame­ri­kos iš­bu­čia­vau vi­sas na­mų du­rų ran­ ke­nas iš lai­mės, kad grį­žau na­mo. Ant­rą kar­tą bu­vo dar blo­giau. Pa­ sa­kiau, kad nie­kur ne­va­žiuo­siu. Vy­ras grį­žo na­mo. Jam čia bu­vo sun­ku adap­tuo­tis. 50 me­tų vy­ras il­gai ne­ga­lė­jo ras­ti dar­bo, nes grį­ žo vos įsi­bė­gė­jus kri­zei. Iki tol jis bu­vo dir­bęs KLAS­CO ir to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­ju, tad vėl pa­si­rin­ ko to­kią duo­ną. Da­bar dau­giau­ sia lai­ko pra­lei­džia Nor­ve­gi­jo­je, na­muo­se jo ne­bū­na po mė­ne­sį ir dau­giau.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1958 m. rugp­jū­č io 13 die­n ą gi­mė Skuo­do ra­jo­ne. 1975 m. bai­gė Mo­sė­d žio vi­du­r i­nę mo­kyk­lą. Tais pa­čiais me­tais įsto­jo į Šiau­lių pe­ da­go­g i­n į ins­ti­tu­tą. 1980 m. pra­dė­jo dirb­ti Klai­pė­dos lop­ še­ly­je-dar­že­ly­je „Šal­ti­nė­lis“. 1986 m. pra­dė­jo dirb­ti KLAS­CO. 2001 m. ta­po vai­kų glo­bos na­mų „Ry­ tas“ di­rek­to­re. 2002 m. įsto­jo į Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­tą.

6

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

miestas

Nuo bau­dų gelbs­ti ženk­las 1

Lip­du­kais ne­pre­kiau­ta ir ki­to pre­ky­bos tink­lo par­ duo­tu­vė­je Her­kaus Man­to gat­vė­ je. Ženk­lo ne­bu­vo įma­no­ma įsi­gy­ti ir spau­dos kios­kuo­se šio­je cent­ri­ nė­je uos­ta­mies­čio ir Nau­jo­jo So­do gat­vė­je. „To­kia pat si­tua­ci­ja pa­ste­bė­ta ir tuo­met, kai tik bu­vo įves­ta rink­lia­ va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mies­ to cent­re. Kas no­rė­jo, tas pir­ko šiuos ženk­liu­kus ir kli­ja­vo ant au­to­mo­bi­ lių. Esu su­lau­kęs skam­bu­čio, kai skam­bi­nęs žmo­gus tei­ra­vo­si, kur nu­si­pirk­ti šį ženk­liu­ką, nes pre­ky­bo­ je jo ne­beį­ma­no­ma ras­ti“, – ste­bė­jo­ si vie­šo­sios įstai­gos „Li­ki­mo laip­tai“ di­rek­to­rius Adol­fas Ruš­kys. Tai pa­tvir­ti­no ir vie­no au­to­mo­ bi­lių de­ta­lė­mis pre­kiau­jan­čio pre­ ky­bos cent­rų tink­lo at­sto­vai, ku­ rie pri­si­mi­nė, kaip prieš ke­lis me­tus vos spė­jo už­sa­ki­nė­ti šiuos mė­ly­nus įspė­ja­muo­sius ženk­lus. „Šiais me­tais vi­so­je Lie­tu­vo­je par­da­vė­me be­veik 300 to­kių lip­du­ kų, ta­čiau jais pre­kiau­ja­ma ir ki­tur. Mū­sų cent­rai įsi­kū­rę tik di­džiuo­ siuo­se mies­tuo­se“, – pa­sa­ko­jo par­ duo­tu­vės at­sto­vas. Tei­ses su­tei­kia kor­te­lė

Paaiš­kė­jo, ko­dėl uos­ta­mies­čio vai­ ruo­to­jai grei­tai suuo­dė ga­li­my­bę pa­ si­nau­do­ti sve­ti­mo­mis pri­vi­le­gi­jo­mis

Skaičiai: G.Ne­niš­kis ti­ki­no, kad per 11 šių me­tų mė­ne­sių mies­te nu­

fo­tog­ra­fa­vo 15,5 tūkst. pa­žei­dė­jų au­to­mo­bi­lių, ku­rių vai­ruo­to­jai ven­ gė su­si­mo­kė­ti rink­lia­vą.

– iki šiol nie­kas do­rai ne­kont­ro­lia­vo, ar spe­cia­liu ženk­lu au­to­mo­bi­lį pa­ žy­mė­jęs as­muo tu­ri neį­ga­lių­jų au­to­ mo­bi­lių kor­te­lę. „Vil­niu­je ir Kau­ne ati­džiai kont­ ro­liuo­ja­ma, ar vai­ruo­to­jas ją tu­ri, o Klai­pė­do­je nie­kas to ne­se­ka. To­dėl mies­te pen­kis kar­tus pa­dau­gė­jo to­ kių ženk­lin­tų au­to­mo­bi­lių“, – aiš­ ki­no A.Ruš­kys. Leng­va­tą ne­mo­kė­ti rink­lia­vos ar ma­ši­ną pa­lik­ti neį­ga­lie­siems skir­to­ je vie­to­je su­tei­kia ne lip­du­kas, o neį­ ga­lių as­me­nų au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo

kor­te­lė, ku­ri yra var­di­nė, su as­mens nuo­trau­ka. „Man pa­čiam yra te­kę ste­bė­ti, kaip iš pa­žiū­ros svei­ki žmo­nės pa­ si­sta­to au­to­mo­bi­lius neį­ga­lie­siems skir­to­se vie­to­se. Mė­gi­nau su­gė­dy­ti, bet iš­vy­dau tik ne­pa­do­rų ges­tą prieš no­sį. Žmo­nės tik už­ki­ša lip­du­ką už stik­lo, o iš­va­žiuo­da­mi nu­sii­ma“, – pa­sa­ko­jo A.Ruš­kys. Tvar­ka – be kont­ro­lės

Klai­pė­do­je nuo me­tų pra­džios bu­vo iš­duo­ta net 600 neį­ga­lių as­me­nų

au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo kor­te­lių. „Mes tik nuo šių me­tų pra­džios pra­dė­jo­me jas iš­da­vi­nė­ti. Anks­čiau to­kių kor­te­ lių iš vi­so ne­bu­vo. Se­niau neį­ga­lie­ji nu­si­pirk­da­vo pre­ky­bos cent­re mė­ ly­ną ženk­liu­ką – kas no­rė­jo, tas kli­ ja­vo­si. Kli­ja­vo ir to­kie, ku­rie ne­tu­ri tei­sės“, – aiš­ki­no Neį­ga­lu­mo ir dar­ bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos Klai­ pė­dos do­ku­men­tų re­gist­ra­vi­mo sky­ riaus ve­dė­jas Min­dau­gas Gy­lys. Įmo­nės „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ va­do­vas Gin­ta­ras Ne­ niš­kis ti­ki­no, kad vie­nu me­tu iš tie­sų uos­ta­mies­ty­je bu­vo pa­ste­bė­tas neį­ ga­lio­jo ženk­lu pa­žy­mė­tų au­to­mo­bi­ lių bu­mas. „Kol kas dar ne­pas­te­bė­jo­me to­ kių ženk­lin­tų au­to­mo­bi­lių ant­plū­ džio. Ta­čiau nuo sau­sio ne­be­pa­kaks tu­rė­ti vien ženk­liu­ko, taip pat tu­rės bū­ti ir neį­ga­lio­jo kor­te­lė“, – aiš­ki­no G.Ne­niš­kis. Ko­dėl ne­bu­vo iki šiol tik­ri­na­ ma, kas iš tie­sų tu­ri to­kias kor­te­ les, G.Ne­niš­kis aiš­ki­no pa­si­kei­tu­ sia tvar­ka. „Sa­vi­val­dy­bė rink­lia­vos nuo­sta­ tų pa­kei­ti­mus priė­mė tik šių me­tų bir­že­lį. O tvar­ka įsi­ga­lios nuo sau­ sio 1-osios“, – ti­ki­no G.Ne­niš­kis. Įmo­nės „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ va­do­vas spė­jo, kad daug kas ga­lė­jo su­kčiau­ti ir mė­gi­no veng­ti mo­kė­ti rink­lia­vą už au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mą. „Ga­li­ma juk net ne­pirk­ti lip­du­ko, o ženk­lą at­si­spaus­din­ti pa­tiems, ra­ dus nuo­trau­ką in­ter­ne­te. Įta­ria­me, kad ga­lė­jo bū­ti pikt­nau­džiau­ja­ma, bet nie­ko ne­ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti“, – pri­pa­ži­no G.Ne­niš­kis. Leng­va­tos – ne vi­siems

Iki šiol rink­lia­va ap­mo­kes­tin­tų zo­ nų kont­ro­lie­riai ga­lė­da­vo tik iš to­lo pa­si­gro­žė­ti mė­ly­nos spal­vos ženk­ liu­kais ir net ne­tik­rin­da­vo, ar vai­ ruo­to­jas iš tie­sų tu­ri neį­ga­lio­jo pa­ žy­mė­ji­mą. „Kont­ro­lie­rius, ma­ty­da­mas to­kius ženk­lus, juk ne­lauks dvi va­lan­das vai­ruo­to­jo, no­rė­da­mas pa­tik­rin­ti, ar tei­sė­tai žmo­gus nau­do­ja­si iš­ly­ go­mis. Tie, ku­rie šiek tiek su­pran­ta šią sis­te­mą, gal tru­pu­tė­lį ir pa­pikt­ nau­džiau­da­vo. Teo­riš­kai tai įma­no­ ma, bet pa­tik­rin­ti mes to ne­ga­li­me“, – tei­gė G.Ne­niš­kis. Ne kiek­vie­nas neį­ga­lio­jo pa­žy­mė­ ji­mas su­tei­kia leng­va­tas. „Žmo­nės gud­rau­ja ir kar­tais ne­ tu­rė­da­mi neį­ga­lių as­me­nų au­to­mo­ bi­lių sta­ty­mo kor­te­lių, mė­gi­na pa­ teik­ti sa­vo neį­ga­lių­jų pa­žy­mė­ji­mus ar dar­bin­gu­mo ly­gį nu­ro­dan­čius do­ ku­men­tus. Ne kiek­vie­nas pa­žy­mė­ji­ mas su­tei­kia tei­sę ne­mo­kė­ti rink­lia­ vos“, – tvir­ti­no G.Ne­niš­kis.

Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė:

Pir­mą kar­tą bau­ džiant, kai tai­ko­ ma pu­sė mi­ni­ma­lios bau­dos su­mos, ten­ ka su­mo­kė­ti 40 li­tų. Ant­rą kar­tą jau bau­ džia­ma 110 li­tų.

pa­žei­dė­jų, ku­rie ven­gė su­si­mo­ kė­ti rink­lia­vą“, – aiš­ki­no G.Ne­ niš­kis. Apie klai­pė­die­čių sa­vi­va­lia­vi­mus pra­bi­lo ir sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. „Mes bu­vo­me pa­ste­bė­ję, kad klai­pė­die­čiai, už po­rą li­tų įsi­gi­ję neį­ga­lio­jo ženk­lus, įsi­gud­rin­da­vo ne­mo­kė­ti rink­lia­vos. Ta­čiau esu pa­ste­bė­jęs, kad bu­vo no­rin­čių­ jų dau­gia­bu­čių kie­muo­se įsi­reng­ti neį­ga­lie­siems skir­tą au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mo vie­tą. Kai tik pa­pra­šy­ da­vau at­neš­ti ne­ga­lią liu­di­jan­čius do­ku­men­tus, jie ant­rą kar­tą ne­pa­ si­ro­dy­da­vo“, – ti­ki­no R.Moc­kus. Nuobaudų – už 800 tūkst. li­tų

Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė pa­ brė­žė, kad iš 15,5 tūkst. su­ra­šy­tų ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lų, 10–15 pro­c. bu­vo su­ra­ šy­ta tiems pa­tiems as­me­nims. „Tai ro­do di­de­lį pa­si­kar­to­ja­mu­ mą. Pir­mą kar­tą bau­džiant, kai tai­ ko­ma pu­sė mi­ni­ma­lios bau­dos su­ mos, daž­niau­siai ten­ka su­mo­kė­ti 40 li­tų. Ant­rą kar­tą jau bau­džia­ma 110 li­tų“, – kal­bė­jo K.Vin­ti­lai­tė. Per šiuos me­tus Klai­pė­do­je su­ rink­ta per 910 tūkst. li­tų bau­dų. „Ta­čiau šį skai­čių su­da­ro bau­dos už ne­le­ga­lią rek­la­mą, ne vie­to­je sta­ to­mus au­to­mo­bi­lius, ki­tus pa­žei­di­ mus. Už rink­lia­vos tai­syk­lių ne­pai­ sy­mą su­rink­ta apie 800 tūkst. li­tų bau­dų“, – ne­slė­pė K.Vin­ti­lai­tė. Bau­dos gre­sia ir neį­ga­lie­siems

Per me­tus – pa­žei­di­mų re­kor­das

G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, gy­ven­to­jai gud­rau­ja ir ki­tais bū­dais – pa­vyz­ džiui, klas­to­da­mi gy­ven­to­jų lei­di­ mus, su­tei­kian­čius tei­sę ne­mo­ka­ mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį. „Ga­vę tik­rą lei­di­mą, jie su­ge­bė­jo jį nu­si­ko­pi­juo­ti ir pa­si­ga­mi­no klas­to­ tę. Ta­čiau mes ži­no­me, kaip at­skir­ti, kur tik­ras lei­di­mas, o kur ne, – yra tam tik­ri ap­sau­gos ly­giai“, – aiš­kio G.Ne­niš­kis. Klai­pė­do­je pa­vy­ko išaiš­kin­ti du to­kius gy­ven­to­jų lei­di­mų klas­to­to­ jus. Pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. „Per 11 šių me­tų mė­ne­sių mū­sų dar­buo­to­jai už­fik­sa­vo 15,5 tūkst.

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos vir­ši­nin­ kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis pa­ste­bė­jo, kad ke­lių eis­mo tai­syk­lės nu­ma­to daug išim­čių neį­ga­lie­siems. „Jiems lei­džia­ma su­sto­ti ir sto­ vė­ti ties drau­džian­čiu ženk­lu. Lei­ džia­ma va­žiuo­ti, net jei yra eis­mą drau­džian­tis ženk­las. Ta­čiau jie tu­ ri tu­rė­ti neį­ga­lu­mo pa­žy­mė­ji­mus ir bū­ti au­to­mo­bi­lius pa­ženk­li­nę įspė­ ja­mai­siais ženk­lais“, – pri­mi­nė R.Ši­dei­kis. Ma­ši­nos prie­kis ir ga­las tu­ri bū­ti pa­žy­mė­ti ženk­lu „Neį­ga­lu­sis“. Jei neį­ga­lu­sis ne­pa­žy­mės ženk­lu sa­vo au­to­mo­bi­lio, jam gre­sia įspė­ji­ mas ar­ba bau­da nuo 20 iki 40 li­tų.

7

šeštADIENIS, GRUODŽIO 15, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pir­ma­sis spren­di­mas Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė pir­ma­me sa­vo po­ sė­dy­je ap­svars­tė ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­tą ir pa­tvir­ti­ no jį, ati­da­vė par­la­ men­tui svars­ty­ti. Ki­ tą sa­vai­tę biu­dže­tas tu­rė­tų bū­ti Sei­mo priim­tas.

Su­pa­žin­di­no: fi­nan­sų mi­nist­ras R.Ša­džius (de­ši­nė­je) pir­ma­me nau­jos

Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je prem­je­rui A.But­ke­vi­čiui ir ki­tiems ka­bi­ne­to na­ riams pri­sta­tė kos­me­ti­nius ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­to pa­kei­ti­mus.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ket­vir­ta­die­nį pri­sie­ku­si ir dar­bą pra­dė­ju­si so­cial­de­mok­ra­to Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma ke­tu­ rių cent­ro kai­rės par­ti­jų Vy­riau­sy­ bė va­kar po­piet su­si­rin­ko į pir­mą­jį po­sė­dį. At­vy­ko vi­si nau­jie­ji mi­nist­ rai. Kai ku­rie jų sun­kiai orien­ta­vo­si Vy­riau­sy­bės rū­muo­se, ta­čiau po­sė­ džiui bu­vo pa­si­ren­gę – mi­nis­te­ri­jų val­di­nin­kai sa­vo vir­ši­nin­kams pa­ ren­gė iš­sa­mią me­džia­gą apie 2013 m. vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tą. Po be­veik dvi va­lan­das tru­ku­sio po­sė­džio pra­neš­ta, kad pri­tar­ta so­ cial­de­mok­ra­tų de­le­guo­to Ri­man­to Ša­džiaus va­do­vau­ja­mos Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pa­to­bu­lin­tam biu­dže­ to pro­jek­tui ir jis pa­teik­tas Sei­mui. Jau ant­ra­die­nį pro­jek­tą par­la­men­ ta­rai svars­tys, o ket­vir­ta­die­nį, ti­ki­ ma­si, ga­lu­ti­nai priims.

Pa­ly­gin­ti su anks­ tes­niuo­ju pro­jek­tu, biu­dže­to ro­dik­liai kin­ta ne­daug. Pa­sak R.Ša­džiaus, pro­jek­tas bu­ vo pa­tai­sy­tas, įver­ti­nus at­nau­jin­ tas ir pa­ge­rin­tas mak­roe­ko­no­mi­ kos pro­gno­zes, nu­ma­to­mą iki 1000 li­tų di­din­ti mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ ly­gi­ni­mą, api­bend­rin­tus Sei­mo na­ rių, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų siū­ly­mus bei at­si­žvel­gus į Vals­ty­bės kont­ro­ lės pa­sta­bas. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­ niuo­ju, And­riaus Ku­bi­liaus va­do­ vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės pa­teik­tuo­ju pro­jek­tu, vals­ty­bės biu­dže­to ro­dik­ liai kin­ta ne­daug. Vi­sos vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­ mos (be ES ir ki­tos pa­ra­mos lė­šų) su­da­rys 18,2 mlrd. li­tų, su pa­ra­mos lė­šo­mis – 25,7 mlrd. li­tų. Pa­ly­gin­ ti su anks­tes­niuo­ju pro­jek­tu, pa­ja­ mos ma­žė­ja 0,4 mln. li­tų. Pa­to­bu­lin­ta­me pro­jek­te vals­ty­ bės biu­dže­to asig­na­vi­mai iš­lai­doms ir tur­tui įsi­gy­ti su­da­rys 26,4 mlrd. li­tų – 42,4 mln. li­tų dau­giau, pa­ly­ gin­ti su anks­tes­niuo­ju pro­jek­tu. Nu­ma­to­ma, kad ki­tų me­tų na­ cio­na­li­nio biu­dže­to pa­ja­mos (be ES ir ki­tos pa­ra­mos lė­šų) su­da­rys be­ veik 21,4 mlrd. li­tų. Kar­tu su ES ir ki­tos tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­ra­ mos lė­šo­mis na­cio­na­li­nio biu­dže­to pa­ja­mos su­da­rys 28,9 mlrd. li­tų. Pla­nuo­ja­mas vi­sų vie­šų­jų fi­nan­ sų de­fic­ i­tas – apie 2,5 pro­c. bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to.

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Leis­ta suim­ti Teis­mas pa­ten­ki­no pro­ku­ro­ ro pra­šy­mą dviem mė­ne­siams suim­ti vie­ną iš bu­vu­sių Na­cio­na­ li­nės kre­di­to uni­jos (NKU) va­do­ vų ir Dar­bo par­ti­jos at­sto­vą Žil­vi­ ną Put­ra­men­tą.

Uni­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ką Ar­ nol­dą Žvi­ką teis­mas lei­do suim­ ti mė­ne­siui. Bet NKU ad­mi­nist­ra­ci­jos va­ do­vas Ar­tū­ras Va­si­liaus­kas teis­ mo spren­di­mu bu­vo iš­vis pa­leis­ tas į lais­vę, nors pro­ku­ro­rai siū­lė jį, kaip ir Ž.Put­ra­men­tą, suim­ti dviem mė­ne­siams. Tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nai neat­ me­tė, kad pa­skirs A.Va­si­liaus­kui ki­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę – pa­ si­ža­dė­ji­mą neiš­vyk­ti ar net na­ mų areš­tą.

Pats Ž.Put­ra­men­tas ne­bu­vo kal­bus, ta­čiau žur­na­lis­tams tvir­ ti­no ne­pri­pa­žįs­tan­tis kal­tės. Ar skųs teis­mo spren­di­mą, jis neat­ sa­kė. Pro­ku­ro­ras Si­mo­nas Min­ke­ vi­čius va­kar krei­pė­si į Vil­niaus 2-ąjį apy­lin­kės teis­mą su pra­šy­ mu suim­ti tris ma­chi­na­ci­jo­mis įta­ria­mus NKU va­do­vus. Lie­tu­vos ban­kas ket­vir­ta­die­ nį lai­ki­nai su­stab­dė uni­jos veik­lą, o tei­sė­sau­gi­nin­kai su­lai­kė tris jos va­do­vus, ku­rie įta­ria­mi iš­švais­tę apie 25 mln. li­tų. Su šio­mis ma­chi­na­ci­jo­mis su­ si­ju­sios dar trys kre­di­to uni­jos, o įta­ri­mai iš­švais­čius dau­giau nei 60 mln. li­tų pa­reikš­ti iš vi­so 30 as­me­nų. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

10p.

Mins­ke – dis­ku­si­jos dėl cen­zū­ros.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kaip di Vie­nas po ki­to, kaip gry­bai po lie­taus, pa­sau­ly­je dygs­ ta mies­tai mil­ži­ nai. Nors gy­ve­ni­ mas did­mies­ty­je tik­ rai ne ro­žė­mis klo­ tas, žmo­nių tai ne­ sus­tab­do.

Kas yra mies­tas?

Trau­ka: lūš­ny­nai, už­terš­tas oras, trans­por­to spūs­tys – did­mies­čių kas­die­ny­bė, ta­čiau mies­tai žmo­nes trau­kia kaip mag­ne­tas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Kaip nu­sta­ty­ti, ku­ris did­mies­tis di­ džiau­sias pla­ne­to­je? Gal tai Šan­ cha­jus, gal To­ki­jas, Nau­ja­sis De­lis, Ma­ni­la, o gal San Pau­las ar Mek­ si­kas? Tra­di­ciš­kai sa­ko­ma, kad di­džiau­ sias pa­sau­lio mies­tas – Ja­po­ni­ jos sos­ti­nė To­ki­jas. Šia­me mies­ te ir prie­mies­čiuo­se gy­ve­na net 36 mln. žmo­nių. Bet ar To­ki­jas iš tie­sų di­džiau­sias Že­mės mies­tas, jei (re­ mian­tis ofi­cia­lia sta­tis­ti­ka) iš tie­sų ja­me gy­ve­na tik 8 mln. gy­ven­to­jų. Nus­ta­ty­ti šiuo­lai­ki­nių mies­tų, ku­riuo­se gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei vi­du­ti­nio dy­džio vals­ty­bė­je, ri­ bas – ne­leng­va už­duo­tis. Nė­ra jo­ kių tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų, ku­riais

Mies­tai mil­ži­nai – kiek dar jie augs? Ma­ni­la, Fi­li­pi­nai.

Šan­cha­jus, Ki­ni­ja.

De­lis, In­di­ja.

San Pau­las, Bra­zi­li­ja.

Dža­kar­ta, In­do­ne­zi­ja.

16,3 mln. gy­ven­to­jų.

16,7 mln. gy­ven­to­jų.

18,6 mln. gy­ven­to­jų.

18,8 mln. gy­ven­to­jų.

18,9 mln. gy­ven­to­jų.

Po Ant­ro­jo pa­sau­l i­n io ka­ro Fi­l i­pi­nų sos­t i­nė Ma­n i­la bu­vo va­d i­na­ma Azi­ jos Dres­de­nu, nes bu­vo smar­k iai su­ bom­bar­duo­ta. Po ka­ro mies­tas ėmė aug­t i. Ap­l in­kui Ma­ni­lą ply­t i lūš­ny­nų ra­jo­nai. Te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią kont­ro­liuo­ ja mies­to sa­vi­val­dy­bė, yra vos 1,6 mln. gy­ven­to­jų.

1980 m. Šan­cha­ju­je gy­ve­no 6 mln. žmo­ nių. Gy­ven­to­jų skai­čius mies­te nuo to lai­ko pa­tri­gu­bė­jo. Šiuo me­tu Šan­cha­jus uži­ma 9 vie­tą di­džiau­sių pa­sau­lio mies­ tų są­ra­še. 2010 m. mies­te ėmė veik­ti di­ džiau­sias pa­sau­lio kon­tei­ne­rių ter­mi­na­ las. Taip pat Šan­cha­ju­je vei­kia di­džiau­ sia pa­sau­ly­je met­ro sis­te­ma.

Per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius De­lio mies­tą už­plū­do mi­li­jo­nai imig­ran­ tų iš ša­lies kai­mo vie­to­vių. Dau­ge­lis In­ di­jos sos­ti­nės ra­jo­nų iki šiol ne­tu­ri van­ dens, elekt­ros ir nuo­te­kų sis­te­mos. Ap­ lin­kui mies­tą ply­ti lūš­ny­nų ra­jo­nai. De­lis ži­no­mas dėl mil­ži­niš­kų trans­por­to spūs­ čių ir per­pil­dy­to vie­šo­jo trans­por­to.

Bra­zi­li­jos fi­nan­sų ir kul­tū­ros cent­ras, di­ džiau­sias ša­lies mies­tas. Imig­ra­ci­ja iš kai­mo sun­ki­na vie­tos gy­ven­to­jų kas­ die­ny­bę. San Pau­le per pa­sta­ruo­sius me­tus re­kor­diš­kai pa­ki­lo ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to kai­nos. Ap­lin­kui mies­tą at­si­ra­ do lūš­ny­nų ra­jo­nų. 35 pro­c. mies­to gy­ ven­to­jų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos.

Dža­kar­ta gar­sė­ja chao­su trans­por­to sis­te­mo­je. Men­kas dė­me­sys mies­to plėt­rai lė­mė, kad dau­ge­l is mies­to gat­ vių po liū­č ių ir po­t vy­n ių tam­pa ne­ iš­va­ž iuo­ja­mo­m is upė­m is. Per pa­sta­ ruo­sius me­t us mies­t ą už­plū­do mi­l i­ jo­nai žmo­n ių iš vi­so In­do­ne­z i­jos sa­ ly­no.

9

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

pasaulis Nu­tei­sė ­ žu­di­ką

Suž­lug­dė ­ są­moks­lą

Sus­tip­ri­no ­ sau­gu­mą

Mask­vos teis­mas va­kar 11 me­tų ka­lė­ti nu­tei­sė bu­vu­ sį po­li­ci­nin­ką Dmit­ri­jų Pav­liu­ čen­ko­vą, da­ly­va­vu­sį 2006 m. nu­žu­dant žur­na­lis­tę ir Krem­ liaus kri­ti­kę Aną Po­lit­kovs­ka­ ją. Nu­teis­ta­jam taip pat nu­ro­ dy­ta su­mo­kė­ti 3 mln. rub­lių (260 tūkst. li­tų) A.Po­lit­kovs­ ka­jos šei­mai.

JAV po­li­ci­ja pra­ne­šė su­žlug­ džiu­si są­moks­lą nu­žu­dy­ti paaug­lių po­pmu­zi­kos die­vai­tį Jus­ti­ną Bie­be­rį ir gal­būt kast­ ruo­ti jį ge­nė­ji­mo žirk­lė­mis. Tei­sė­sau­gos do­ku­men­tuo­se taip pat sa­ko­ma, kad įta­ria­ mam žu­di­kui bu­vo pa­ža­dė­ ta po 2,5 tūkst. do­le­rių (6,6 tūkst. li­tų) už sėk­li­dę.

51 mln. Egip­to rin­kė­jų šį ir ki­ tą šeš­ta­die­nį bal­suos re­fe­ ren­du­me dėl is­la­miš­kų jė­gų ir pre­zi­den­to Mo­ha­me­do Mur­si re­mia­mo, bet pa­sau­lie­tiš­kos opo­zi­ci­jos smer­kia­mo kons­ti­ tu­ci­jos pro­jek­to. Sie­kiant už­ tik­rin­ti sau­gu­mą Egip­to ar­mi­ jai lai­ki­nai bu­vo su­teik­ti po­li­ ci­jos įga­lio­ji­mai.

id­mies­čiai kei­čia pa­sau­lio vei­dą re­mian­tis bū­tų ga­li­ma api­brėž­ti mies­tų „sie­nas“. An­tai To­ki­jo ag­ lo­me­ra­ci­jai pri­klau­so ne tik pa­ts To­ki­jas, ta­čiau ir gre­ta esan­tis Jo­ ko­ha­mos mies­tas, ku­rio gy­ven­to­jų skai­čius – 3,6 mln., bei dar apie 86 mies­tus ir mies­te­lius. Tai di­džiu­lė ur­ba­ni­zuo­ta te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je tik­ rai sun­ku at­sek­ti mies­tų ri­bas. Moks­li­nin­kai sa­ko, jog di­die­ji pa­ sau­lio mies­tai to­kie skir­tin­gi, kad daž­nai juos pa­ly­gi­ni kaip „obuo­ lius su per­si­kais“. Ri­c har­d as Greene’as, Šiau­ rės Ili­no­jaus uni­ver­si­te­to Jung­ti­ nė­se Vals­ti­jo­se geog­ra­fi­jos pro­fe­ so­rius, pa­brė­žė: „Tra­di­ciš­kai yra trys mies­tų kon­cep­ci­jos. Pir­ma­ sis – sa­vi­val­dy­bė. Tai yra tei­siš­kai api­brėž­ta mies­to te­ri­to­ri­ja. Ant­ra­ sis – ur­ba­ni­zuo­ta te­ri­to­ri­ja; tai už­ sta­ty­ta te­ri­to­ri­ja. Tre­čio­ji – met­ro­ po­lio zo­na; tai – po­vei­kio ko­kiam nors mies­tui zo­na. Tar­ki­me, ga­li­me sa­ky­ti, kad po­vei­kis pa­si­reiš­kia per tai, kiek žmo­nių kas­dien iš met­ro­ po­lio zo­nos at­vyks­ta į mies­tą dirb­ ti“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rius. Pa­vyz­džiui, To­ki­jas daž­nai va­di­ na­mas di­džiau­siu pa­sau­lio mies­tu ne tik dėl gy­ven­to­jų skai­čiaus met­ ro­po­lio zo­no­je, ta­čiau ir dėl to, kad ur­ba­ni­zuo­ta zo­na čia yra di­džiau­ sia pa­sau­ly­je. Čong­čin­go fe­no­me­nas

Čong­čin­gas Ki­ni­jo­je – kiek ki­toks mies­tas nei To­ki­jas. 2005 m. „Ti­mes“ žur­na­las iro­ niš­kai pa­brė­žė: „Vos per nak­tį Čong­čin­gas ta­po di­džiau­siu mies­ tu ne tik Ki­ni­jo­je, ta­čiau ir pa­sau­ ly­je.“ Kaip? Pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių, ku­ris sie­kia be­veik 30 mln., Čong­čin­gas kar­tu su De­liu ir Mum­ba­ju­mi In­ di­jo­je pa­grįs­tai ga­li bū­ti lai­ko­mas vie­nu di­džiau­sių pa­sau­lio mies­

tų. Ta­čiau rea­ly­bė­je jis nė­ra nei di­ džiau­sias pa­sau­ly­je, nei pa­čio­je Ki­ ni­jo­je. Pro­fe­so­rius Kam Wing Cha­nas iš Va­šing­to­no uni­ver­si­te­to paaiš­ ki­no: „Ki­ni­jo­je mies­to sa­vi­val­dy­bė daž­nai su­vo­kia­ma kaip pro­vin­ci­ja. Dau­ge­lis iš 30 mln. mies­to gy­ven­ to­jų iš tie­sų yra že­mės ūkio dar­bi­ nin­kai iš gre­ti­mų kai­mų re­gio­nų. Fak­tiš­kai šio mies­to te­ri­to­ri­ja to­ kia di­de­lė, kad jo­je tilp­tų Aust­ri­ ja“, – juo­kė­si pro­fe­so­rius.

1980 m. Šan­cha­ju­ je ne­bu­vo nė vie­no dan­go­rai­žio, da­bar jų du kar­tus dau­giau nei Niu­jor­ke.

Jis pri­dū­rė: „Įdo­mu tai, kad no­ rė­da­mas nu­vyk­ti iš Čong­čin­go cent­ro į mies­to pa­kraš­tį ga­li su­ gaiš­ti net dvi die­nas. Su­si­sie­ki­mas čia la­bai pra­stas. Tad ne­ma­nau, kad to­kį da­ri­nį ga­li­me va­din­ti mies­tu. Juk kai kal­ba­me apie mies­tą, tu­ri­ me gal­vo­je konk­re­čią zo­ną su tam tik­ro­mis konk­re­čio­mis jung­ti­ mis.“ Pa­sak Kam Wing Cha­no, iš tie­sų Čong­čin­ge gy­ve­na 6–7 mln. žmo­nių. Pro­fe­so­rius pri­dū­rė, kad di­ džiau­sias Ki­ni­jos mies­tas – Šan­ cha­jus. Vis dėl­to nors ofi­cia­liai sa­ko­ma, kad šia­me mies­te gy­ve­ na apie 20 mln. žmo­nių, rea­liai šis skai­čius sie­kia apie 16 mln. Kam Wing Cha­nas pa­brė­žė, jog daž­nai mėgs­ta­ma Ki­ni­jos mies­tus lai­ky­ti di­des­niais, nei iš tie­sų yra. „Daž­nai ma­no ko­le­gos pa­tei­kia la­bai iš­kreip­tą vaiz­dą apie Ki­ni­ jos mies­tus, ku­riuo­se gy­ve­na 20–

30 mln. žmo­nių. Mies­to api­brėž­tis dau­ge­liui šių mies­tų vi­sai ne­tin­ka“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rius. Kad ir kaip bū­tų, sta­tis­ti­ka ro­do, jog iki 2025 m. net de­šimt di­džiau­ sių pa­sau­lio mies­tų bus Azi­jo­je. An­tai vien Ki­ni­jo­je iš pro­vin­ci­jos į mies­tus per pa­sta­ruo­sius tris de­ šimt­me­čius per­si­kraus­tė ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų žmo­nių. Ši be­pre­ce­den­tė vi­di­nė mig­ra­ci­ja lė­mė, kad šiuo me­ tu šio­je ša­ly­je yra net 102 mies­tai, tu­rin­tys dau­giau nei mi­li­jo­ną gy­ ven­to­jų. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: 1992 m. to­kių mies­tų Ki­ni­jo­je bu­vo 46. Ir, pa­sak moks­li­nin­kų, tai – tik pra­džia. Šiuo me­tu tik 40 pro­c. ki­nų gy­ve­na mies­tuo­se. Toks skai­ čius žmo­nių Ame­ri­kos mies­tuo­se gy­ve­no tik gū­džiais 1885-ai­siais. Skai­čiuo­ja­ma, kad iki 2025 m. mies­to gy­ven­to­jais taps dar 350 mln. ki­nų, tad mies­tai ša­ly­je augs, ir spar­čiai. Pa­vyz­džiui, 1980 m. Šan­cha­ju­ je ne­bu­vo nė vie­no dan­go­rai­žio, o da­bar jų yra du kar­tus dau­giau nei Niu­jor­ke. Nuo 1990 iki 2004 m. mies­te iš­dy­gę ko­mer­ci­nės pa­ skir­ties pa­sta­tai uži­ma to­kį plo­tą, kad ja­me bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti 334 „Em­pi­re Sta­te“ tipo dan­go­rai­žius. Sta­ty­bų sek­to­riu­je Ki­ni­jo­je dir­ba 37 mln. žmo­nių. Ki­ni­jo­je su­nau­do­ ja­ma be­veik pu­sė vi­sa­me pa­sau­ly­je sta­ty­boms rei­ka­lin­go plie­no ir ce­ men­to.

žas­tis, ko­dėl mies­tai trau­kia žmo­ nes kaip mag­ne­tas. Pir­ma, anot moks­li­nin­kės, žmo­ nes kel­tis į mies­tus ver­čia pra­stos gy­ve­ni­mo są­ly­gos kai­me. Ypač tai ak­tua­lu be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se. Ant­ra, per pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus pa­sau­ly­je bu­vo su­pirk­ta apie 220 mln. hek­ta­rų že­mės. To­ dėl daug žmo­nių bu­vo pri­vers­ti iš­ si­kel­ti iš gim­tų­jų vie­tų. Tre­čia, ne­ ma­ža da­lis že­mės ta­po ne­tin­ka­ma ūki­nin­kau­ti ir net gy­ven­ti. Pa­vyz­ džiui, yra daug re­gio­nų pa­sau­ly­je, ku­riuo­se nė­ra net van­dens. Tie­sa, S.Sas­sen pri­dū­rė, kad ir mies­tuo­se gy­ve­ni­mas pa­ma­žu komp­li­kuo­ja­si, nes did­mies­čiai tam­pa to­kie di­de­li, jog žmo­nėms vis sun­kiau ras­ti dar­ bą ne­to­li gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Tie­sa, anot S.Sas­sen, dar­bo vie­tų veiks­nys tu­ri ir tei­gia­mą as­pek­tą. „Tar­ki­me, San Pau­las Bra­zi­li­jo­je ir Mek­si­kas nei­šau­go tiek, kiek bu­vo pro­gno­zuo­ta. Ti­kė­ti­na, kad dar­bo

vie­tų klau­si­mas su­vei­kė kaip sa­vo­ tiš­kas pu­siaus­vy­ros iš­lai­ky­mo me­ cha­niz­mas“, – aiš­ki­no eks­per­tė. Ki­ta da­lis eks­per­tų nuo­gąs­tau­ja, kad jei nau­ja­ku­riai ims gy­ven­ti taip, kaip šių die­nų mies­tie­čiai, Že­mė iš­seks. Eks­per­tas Pau­las Gil­din­gas per­spė­jo, kad jei, pa­vyz­džiui, kiek­ vie­nas Ki­ni­jos gy­ven­to­jas im­tų gy­ ven­ti taip, kaip daž­nas ame­ri­kie­tis, vien au­to­mo­bi­lių skai­čius pa­sau­ly­ je išaug­tų mi­li­jar­du. „Jau da­bar pa­sau­lio eko­no­mi­ ka vir­ši­ja ga­li­my­bes. Bu­vo lai­kai, kai švais­tė­me, atė­jo lai­kas, kai rei­ kia sau­go­ti“, – tvir­ti­no eks­per­tas, tu­rė­da­mas ome­ny­je Ki­ni­ją. Lai­mė, Ki­ni­jos vy­riau­sy­bė ne­ma­žai in­ves­ tuo­ja į at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos šal­ti­nius. Nuo 2005 iki 2009 m. ki­ nai į va­di­na­mą­ją šva­rią­ją ener­ge­ti­ ką in­ves­ta­vo apie 34,6 mlrd. do­ le­rių – tai du kar­tus dau­giau, nei in­ves­ta­vo JAV. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Gy­ven­to­jų prieau­gį bū­ti­na ri­bo­ti

Did­mies­čių epo­cha

Ko­dėl pa­sau­ly­je per pa­sta­ruo­ sius po­rą de­šimt­me­čių kaip gry­ bai po lie­taus ėmė dyg­ti mil­ži­niš­ki mies­tai? Vos prieš šimt­me­tį pa­ sau­ly­je tik 20 pro­c. žmo­nių gy­ve­ no mies­tuo­se, šiuo me­tu – dvi­gu­ bai dau­giau. So­cio­lo­gi­jos pro­fe­so­rė iš Niu­jor­ko Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­te­ to Sas­kia Sas­sen iš­sky­rė tris prie­

Jung­ti­nių Tau­tų eks­per­tai per­spė­ jo, kad ne­siė­mus ri­bo­ti gims­ta­mu­ mo 2100 m. pla­ne­to­je gy­vens 14 mlrd. žmo­nių. Pa­gal pa­lan­kes­nį sce­na­ri­jų 2070 m. pa­sau­lio gy­ven­to­jų skai­čius

pa­sieks 9,4 mlrd. ir ims ma­žė­ti. Bet jei prieau­gis iš­liks 2,2–2,3 vai­ko vie­nai mo­te­riai, ti­kė­ti­nas blo­ga­sis sce­na­ri­ jus – gy­ven­to­jų skai­čius iki 2300 m. iš­ augs iki 30 mlrd.

Mum­ba­jus, In­di­ja.

Niu­jor­kas, JAV.

Mek­si­kas, Mek­si­ka.

Seu­las, Pie­tų Ko­rė­ja.

To­ki­jas, Ja­po­ni­ja.

19,2 mln. gy­ven­to­jų.

19,8 mln. gy­ven­to­jų.

20,5 mln. gy­ven­to­jų.

20,6 mln. gy­ven­to­jų.

32,5 mln. gy­ven­to­jų.

Mum­ba­jus – In­d i­jos fi­nan­sų sos­t i­nė. Ta­čiau net 60 pro­c. vi­sų mies­to gy­ ven­to­jų gy­ve­na lūš­ny­nuo­se. Mies­ to val­d žia sie­k ia lūš­ny­nus nu­g riau­t i. Vie­toj jų no­r i­ma sta­t y­t i dau­g iaaukš­ čius gy­ve­na­muo­sius na­mus. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai prie­š i­na­si iš­kel­d i­ ni­mui.

Niu­jor­kas lai­ko­mas pir­muo­ju pa­sau­ Mies­to gy­ven­to­jų skai­čius smar­kiai au­ ly­je me­ga­mies­tu. Niu­jor­kas ir jo prie­ go pa­sta­ruo­sius še­šis de­šimt­me­čius. mies­čiai – tan­kiau­siai ap­gy­ven­ta JAV 1950 m. Mek­si­ke gy­ve­no vos 2,9 mln. te­ri­to­ri­ja. 2010 m. mies­te ap­si­lan­kė net žmo­nių. Di­džiau­sia Mek­si­ko pro­ble­ 50 mln. tu­r is­tų. Niu­jor­kas yra ant­ras ma – oro tar­ša. Pasaulio banko finan­ tur­tin­g iau­sias mies­tas pa­sau­ly­je. Čia suojama programa padėjo kiek patai­ gyvena žmonės iš įvairiausių pasaulio syti padėtį, bet smogo atsikratyti nepa­ šalių, jie kalba maždaug 800 kalbų. vyksta.

Seu­las – vie­nas la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sių mies­tų pa­sau­ly­je, iki 2015 m. viešosio­ se vietose įvesiantis nemokamą belai­ dį internetą. Ta­čiau trans­por­to sis­te­ma mies­te per­krau­ta, be to, Seu­lą nuo­la­t ka­ muo­ja oro tar­šos pro­ble­ma, kanalizaci­ jos sistema neatlaiko milžiniško krū­ vio, trūksta prieinamo būsto.

To­ki­jas lai­ko­mas di­džiau­siu pa­sau­lio mies­t u. Sos­t i­nė – Ja­po­n i­jos fi­nan­sų, kul­tū­ros ir po­li­ti­nis cent­ras. Kas­dien į To­ki­ją iš ap­lin­ki­nių re­gio­nų dirb­ti ir mo­ky­tis at­vyks­ta apie 2 mln. žmo­nių. Mies­te itin ge­rai iš­vys­ty­ta trans­por­to sis­te­ma. „Ti­me“ inf.

10

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

pasaulis Mins­ke sa­vai­tės pra­džio­je vy­ku­ sio Eu­ra­zi­jos ži­ niask­lai­dos fo­ru­ mo da­ly­viai dis­ku­ ta­vo dėl šiais lai­ kais te­be­gy­vuo­jan­ čio reiš­ki­nio – cen­ zū­ros.

Nutildė: Rusijos teismo sprendimas tinklaraštininko V.Dunajevo tekstą pripažinti ekstremistiniu ir propagandiniu įžiebė daug diskusijų.

„Scanpix“ nuotr.

Mins­ke vi­rė dis­ku­si­jos dėl cen­zū­ros And­re­jus Žu­kovs­kis Mins­kas (Bal­ta­r u­si­ja)

Vie­toj pre­mi­jos – teis­mas

Vie­no­je per ren­gi­nį vy­ku­sių dis­ku­ si­jų „In­ter­ne­tas: be­ri­bė in­for­ma­ci­ja ir lais­vės ri­bos“ daug dė­me­sio skir­ ta cen­zū­ros Ru­si­jo­je pro­ble­mai. Šią dis­ku­si­ją įkvė­pė Ru­si­jos Če­ re­po­ve­co teis­mo spren­di­mas vie­ no Ru­si­jos tink­la­raš­ti­nin­ko Vi­ta­ li­jaus Du­na­je­vo teks­tą pri­pa­žin­ti ekst­re­mis­ti­niu ir pro­pa­gan­di­niu. Po teis­mo spren­di­mo tink­la­la­pis, į ku­rį ra­šė dau­giau nei 56 tūkst. au­ to­rių, bu­vo už­da­ry­tas. Teis­mo iš­va­do­je bu­vo tvir­ti­na­ ma: „Pa­teik­tos me­džia­gos au­to­ rius V.Du­na­je­vas kri­ti­kuo­ja bend­ ro­vės „Se­vers­tal“, vie­tos, sri­ties ir fe­de­ra­li­nę val­džią. Vi­sa tink­la­ la­py­je pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja yra nei­gia­ma, at­sklei­džian­ti amo­ra­ lius ir ne­tei­sė­tus mi­ni­mų as­me­nų veiks­mus. Ši­tie teks­tai yra pro­pa­ gan­di­niai.“ Ši teis­mo iš­va­da su­kė­ lė į fo­ru­mą su­si­rin­ku­sių žur­na­lis­ tų juo­ką. Vie­nas dis­ku­si­jos da­ly­vių, Ru­ si­jos in­ter­ne­to lei­dė­jų aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tas Iva­nas Za­surs­kis, skai­ty­da­mas teis­mo iš­va­dą, tvir­ti­

no, kad „tai juo­kas pro aša­ras, pa­ ro­dan­tis liūd­nas ten­den­ci­jas“. „Jei­gu ne pa­sku­ti­nis sa­ki­nys, mes ga­lė­tu­me ma­ny­ti, kad tai pa­ gi­ria­mo­ji kal­ba prieš įtei­kiant žur­ na­lis­tui ap­do­va­no­ji­mą už at­lik­tą ty­ri­mą. Ta­čiau taip nė­ra. Pa­si­ro­ do, vi­sus šiuos fak­tus ga­li­ma in­ terp­re­tuo­ti ir ki­taip“, – sa­kė I.Za­ surs­kis.

Nubaudus vieną autorių nustojo funkcionuoti visas tinklalapis, kuriame savo tekstus publikavo net 56 tūkst. žmonių. Uk­rai­nos dien­raš­čio „Ki­jevs­ka­ ja pra­vda“ vy­riau­sią­jį re­dak­to­rių Va­di­mą Dol­ga­no­vą pa­pik­ti­no tai, kad nu­bau­dus vie­ną au­to­rių nu­ sto­jo funk­cio­nuo­ti vi­sas tink­la­la­ pis, ku­ria­me sa­vo teks­tus pub­li­ka­ vo net 56 tūkst. žmo­nių. „Tai man pri­min­tų si­tua­ci­ją, jei­ gu vie­na­me ra­jo­ne bū­tų pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas. Ar­ba, tar­kim, atei­

na po­li­ci­ja ir sa­ko: „Jū­sų ra­jo­ne pas ku­rį vie­ną yra nar­ko­ti­kų, da­ bar mes ap­sup­si­me jū­sų ra­jo­ną ir ne­pa­lei­si­me nie­ko. Sė­dė­si­te kaip ka­lė­ji­me. Be to, tai ne pro­ku­ro­ro kom­pe­ten­ci­ja“, – pik­ti­no­si V.Dol­ ga­no­vas. So­viet­me­čio dvelks­mas

Tai­kant pa­na­šią pra­kti­ką, pa­sak da­ly­vių, dėl vie­no vaiz­do kli­po bū­ tų ga­li­ma už­da­ry­ti ir vi­są „You­tu­ be“ sve­tai­nę ar­ba ko­kį nors so­cia­ li­nį tink­lą. Dis­ku­si­jos da­ly­viai su­ta­rė, kad ne­di­de­liuo­se Ru­si­jos mies­te­liuo­ se, ypač ten, kur sto­vi di­de­lės ga­ myk­los ir yra su­si­klos­tę stip­rūs val­džios bei vers­lo ry­šiai, ob­jek­ty­ vi kri­ti­ka be­veik neį­ma­no­ma. Tie­sa, in­ter­ne­tas iš­lie­ka vie­nin­ te­lė ter­pė, kur vis dar ga­li­ma lais­ vai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. „Ma­nau, kad to­kiuo­se mies­tuo­ se apie as­me­ni­nės nuo­mo­nės reiš­ ki­mą lei­di­niuo­se ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. In­ter­ne­tas – tai vie­nin­te­lė ter­pė. Ki­ta ver­tus, ar tai cen­zū­ra?“ – re­to­riš­kai klau­sė I.Za­surs­kis. Da­ly­viai pri­si­mi­nė, kaip so­viet­ me­čiu, prieš iš­spaus­di­nant straips­ nį, vi­suo­met tek­da­vo su­si­dur­ti su

cen­zo­riu­mi. Vie­nas dis­ku­si­jos da­ ly­vių pri­si­mi­nė, kaip jis 1985 m. pa­ra­šė sa­vo pir­mą­jį straips­nį apie Ze­le­nog­ra­do mies­tą. „Straips­ny­je pa­mi­nė­jau pen­kias ga­myk­las, nu­ne­šiau re­dak­to­riui. Jis pa­si­ti­ko iš­skės­to­mis ran­ko­mis. O pa­skui, sa­ko, eik pas cen­zo­rių. Cen­zo­rius kaž­ko­dėl kiek­vie­no­je re­dak­ci­jo­je sė­dė­da­vo ne kur nors rū­sy­je, o pa­čia­me aukš­čiau­sia­me aukš­te. Nuei­nu, o ten sė­di to­kia te­ta pil­ko­mis aki­mis ir var­to kny­ gą, kur są­ra­šas įmo­nių, ku­rių ne­ ga­li­ma mi­nė­ti spau­do­je. Straips­nį te­ko per­ra­šy­ti. Štai čia yra cen­zū­ ra“, – pa­sa­ko­jo vie­nas dis­ku­si­jos da­ly­vių. Vi­si da­ly­viai su­ta­rė, kad da­bar Ru­si­jo­je to­kios cen­zū­ros kaip so­ viet­me­čiu nė­ra, nes kiek­vie­nas ra­ šo ką no­ri. „Cen­zū­ros nė­ra, ta­čiau per­se­kio­ ja­ma už tai, ką pa­ra­šei. Ir tai nė­ra ge­rai. Tai bau­gi­nan­tis reiš­ki­nys“, – tei­gė I.Za­surs­kis. Kliu­vo ir ame­ri­kie­čiams

Kal­bė­da­mi apie in­ter­ne­to lais­vę fo­ ru­mo da­ly­viai pa­brė­žė, kad JAV iš­ ras­tas in­ter­ne­tas tė­ra šios vals­ty­bės įran­kis, skir­tas pa­sau­li­niams in­

Fo­ru­mas ta­po tra­di­ci­ja Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ros „RIA No­vos­ ti“ su­reng­tas fo­ru­mas Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ko gruo­džio 10 ir 11 d. Ja­me da­ly­va­vo dau­ giau kaip 200 ži­niask­lai­dos at­sto­vų iš Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­gos (NVS) , Bal­ti­jos ša­lių ir Gru­zi­jos. Iš Lie­tu­vos šiais me­tais į ren­gi­nį at­vy­ ko ne tik lie­tu­viš­kų, bet ir ru­siš­kų bei len­kiš­kų Lie­tu­vo­je lei­džia­mų lei­di­nių at­sto­vai. Ren­gi­nio te­mos – „Ži­niask­lai­dos vaid­ muo in­teg­ra­ci­jos pro­ce­suo­se“, „Nes­ta­ bi­lus pa­sau­lis. Glo­ba­li­za­ci­jos pro­ce­sai ir me­di­jos erd­vė“, „Nau­jas tra­di­ci­nės ži­ niask­lai­dos gy­ve­ni­mas“, taip pat dis­ku­ si­ja „In­ter­ne­tas: ne­ri­bo­ta in­for­ma­ci­ja ir lais­vės ri­bos“.

Pir­mą­jį Eu­ro­pos ir Azi­jos ži­niask­lai­dos fo­ru­mą agen­tū­ra „RIA No­vos­ti“ su­ren­ gė 2006 m. Ren­gi­nio tiks­las bu­vo su­ vie­ny­ti bu­vu­sių So­vie­tų Są­jun­gos res­ pub­li­kų žur­na­lis­tus. Or­ga­ni­za­to­riai tvir­ti­na, kad fo­ru­mas skir­tas ži­niask­lai­dos at­sto­vams iš NVS, Bal­ti­jos ša­lių ir Gru­zi­jos keis­tis pa­tir­ti­ mi, nors daž­nai per šį ren­gi­nį daug dė­ me­sio ski­ria­ma ir ne­for­ma­liai bend­ rau­ti. Pir­mie­ji ke­tu­ri su­si­ti­ki­mai, ku­riuos tra­ di­ciš­kai ve­da gar­sūs po­so­vie­ti­nių res­ pub­li­kų žur­na­lis­tai, vy­ko Mask­vo­je. 2010 m. fo­ru­mo da­ly­viai ­rin­kosi Uk­ rai­nos sos­ti­nė­je Ki­je­ve, o per­nai – Ka­ zachs­ta­no sos­ti­nė­je As­ta­no­je.

Antono Denisovo („RIA Novosti“) nuotr.

for­ma­ci­jos srau­tams kont­ro­liuo­ti. Vie­nas žur­na­lis­tas iš Pie­tų Ose­ti­jos skun­dė­si, kad nuo Gru­zi­jos at­si­ sky­ru­siai vals­ty­bei lig šiol ne­su­tei­ kia­mas ša­lies do­me­nas. Kal­bė­to­jas įžvel­gė kai ku­rių vals­ty­bių „pik­tus kės­lus“. Ne­ga­vęs konk­re­taus at­sa­ky­mo, jis pa­tei­kė dar vie­ną pa­vyz­dį, kaip JAV ban­do kont­ro­liuo­ti in­ter­ne­ to erd­vę. „Kai bu­vo ka­ras Ju­gos­la­vi­jo­je, vi­so­je ša­ly­je din­go in­ter­ne­tas. Ma­ nau, neat­si­tik­ti­nai. Tai, ma­nau, tu­ rė­jo įta­kos ka­ro baig­čiai“, – svars­ tė ose­ti­nas. Ta­čiau ši są­moks­lo teo­ri­ja su­kė­ lė šyp­se­ną dis­ku­si­jos ve­dė­jui, gar­ siam Ru­si­jos žur­na­lis­tui ir lai­dų ve­dė­jui An­to­nui Chre­ko­vui. „Ar ju­gos­la­vų prieš­lėk­tu­vi­nė gy­ ny­ba bū­tų nu­mu­šu­si vi­sus ame­ri­ kie­čių lėk­tu­vus, jei­gu bū­tų bu­ vęs in­ter­ne­tas. Gal­būt Slo­bo­da­nas Mi­lo­še­vi­čius įsi­jung­tų kom­piu­te­ rį ir „Goog­le“ paieš­kos sis­te­mo­je įves­tų už­klau­są „koks li­ki­mas lau­ kia dik­ta­to­rių“, – juo­kė­si A.Chre­ ko­vas. Es­tai fo­ru­mą ig­no­ra­vo

Šie­met vy­ku­sia­me žur­na­lis­tų fo­ru­ me da­ly­va­vo 14 po­so­vie­ti­nių vals­ ty­bių ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Tarp de­le­ga­ci­jų ne­bu­vo Turk­ mė­ni­jos at­sto­vų, o es­tams at­ sto­va­vo tik ru­sa­kal­biams Es­ti­jos gy­ven­to­jams skir­tų lei­di­nių dar­ buo­to­jai. Per­nai fo­ru­me tarp Es­ti­jos de­ le­ga­ci­jo­je bu­vu­sių ru­sų ir es­tų ki­ lo konf­lik­tas. Es­tai ap­kal­ti­no Es­ti­ jos tink­la­la­pio err.ee ap­žval­gi­nin­ką Igo­rį Ku­la­kaus­ką iš­da­vus sa­vo ša­ lies in­te­re­sus ir pa­reiš­kė, kad jo tei­ gi­niai fo­ru­me neats­pin­di vi­sų es­tų nuo­mo­nės. Per­nai daug kri­ti­kos Es­ti­jai ir jos spren­di­mui įsto­ti į ES pa­žė­ ręs I.Ku­la­kaus­kas šie­met kal­bė­ jo at­sar­giau ir net pa­brė­žė, kad Ru­si­jos po­li­ti­ka Es­ti­jos at­žvil­giu daž­nai ken­kia vie­tos ru­sa­kal­ biams.

11

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

sportas

Po kru­vi­no pra­lai­mė­ji­mo – pro­tes­tas Tri­le­rio ver­to­se rung­ty­nė­se, ku­rio­se pri­ rei­kė net dvie­jų pra­tę­si­mų, „Nep­tū­nas“ na­muo­se pra­lai­mė­jo pa­sku­ti­nią­sias pir­mo­ jo ra­to VTB Vie­nin­go­sios ly­gos var­žy­bas. Ta­čiau iš­kart po jų uos­ta­mies­čio klu­bo va­ do­vai pa­tei­kė pro­tes­tą dėl tei­sė­jo klai­dos. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Do­mi­na­vo aikš­te­lė­je

Pas­ku­ti­nio­sio­se pir­mo­jo ra­to Vie­ nin­go­sios ly­gos var­žy­bo­se uos­ ta­mies­čio „Nep­tū­nas“ na­muo­se priė­mė sve­čius iš Ru­si­jos – Kras­ no­jars­ko „Eni­sey“ ko­man­dą. Klai­pė­die­čiai pir­ma­vo ko­ne vi­sas var­žy­bas ir jau at­ro­dė, kad ant­ro­ ji per­ga­lė Vie­nin­go­jo­je ly­go­je ran­ ka pa­sie­kia­ma, ta­čiau la­bai grei­tai vis­kas pa­si­kei­tė. Įpu­sė­jus ket­vir­ta­jam kė­li­niui „Nep­tū­nas“ įgi­jo net dvi­ženk­lį skir­tu­mą – 65:55. Ta­čiau ga­na grei­tai jį iš­bars­tė – li­kus žais­ti kiek dau­giau nei 4 mi­ nu­tes „Nep­tū­nas“ pir­ma­vo jau tik dviem taš­kais, o po aki­mir­kos re­ zul­ta­tas ta­po ly­gus 65:65. „Eni­sey“ už­kur­ta ma­ši­na ne­sto­jo ir sve­čiai iš­si­ver­žė į prie­kį. „Nep­tū­no“ žai­dė­jai at­si­bu­do tik ta­da, kai vi­siš­kai pa­lei­do žai­di­ mo va­džias iš ran­kų. Jie ėmė vy­tis var­žo­vus. Tri­taš­kį me­ti­mą pa­tai­kė Ma­rius Run­kaus­kas, pa­skui pri­dė­ jo dar du taš­kus ir re­zul­ta­tą iš­ly­gi­ no – 70:70. Var­žo­vai pa­tei­kė do­va­ną – pra­ si­žen­gė pul­da­mi, o tai su­tei­kė tei­sę Eval­dui Dai­niui pel­ny­ti du leng­vus taš­kus nuo bau­dų me­ti­mo li­ni­jos. Ne­pa­tai­kė bau­dų me­ti­mų

Li­kus žais­ti 11,5 sek. ko­man­das sky­rė vos vie­nas taš­kas – 73:72, ta­čiau ka­muo­lys pri­klau­sė „Nep­ tū­nui“. Sve­čiai grie­bė­si tak­ti­kos pra­si­ ženg­ti, ta­čiau Mar­ty­nas Ma­žei­ka pa­tai­kė vos vie­ną bau­dos me­ti­ mą, o var­žo­vai at­sa­kė dviem taš­ kais, taip iš­plėš­da­mi pra­tę­si­mą – 74:74.

Jį sėk­min­giau pra­dė­jo „Eni­sey“ eki­pa. Skir­tu­mą dviem bau­dų me­ ti­mais ga­lė­jo iš­ly­gin­ti M.Ma­žei­ka, bet pa­tai­kė tik vie­ną. Ko­man­dos drau­gą iš­gel­bė­jo Rai­ mun­das Da­nys, pa­tai­kęs iš po krep­ šio, pri­ver­tęs pra­si­ženg­ti var­žo­vą ir dar sėk­min­gai rea­li­za­vęs bau­dos me­ti­mą – 82:82. Li­kus 1,8 se­kun­dės var­žo­vai pa­ tai­kė fan­tas­tiš­ką dvi­taš­kį ir „Nep­ tū­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ka­zys Maks­vy­tis grie­bė­si ne tik už gal­ vos, bet ir pa­pra­šė mi­nu­tės per­ trau­kė­lės. Po jos M.Ma­žei­ka iš­pir­ko vi­sas sa­vo klai­das – pa­tai­kė dvi­taš­kį ir iš­plė­šė ant­rą pra­tę­si­mą – 84:84. Žai­dė ant­rą pra­tę­si­mą

Ja­me per pu­sant­ros mi­nu­tės taš­kų ne­pel­nė nė vie­na ko­man­da. Ty­lą nu­trau­kė M.Ma­žei­ka „Nep­tū­ną“

Nors į tei­sė­jus dar bu­vo ban­do­ma ape­ liuo­ti, kad ata­ka­vęs žai­dė­jas su­žings­nia­ vo, tai ne­pa­dė­jo, o „Nep­tū­nui“ li­ko tik 0,9 se­kun­dės.

vėl iš­ve­dęs į prie­kį 86:84. Per li­ku­ sias po­rą mi­nu­čių ko­man­dos ap­si­ kei­tė taik­liais me­ti­mais, ta­čiau li­ kus žais­ti 47 se­kun­des „Nep­tū­nas“ dar tu­rė­jo pra­na­šu­mą – 88:87, o var­žo­vas, verž­da­ma­sis krep­šio link, su­žings­nia­vo. Skir­tu­mas bu­ vo ne­pa­ki­tęs ir li­kus 6 se­kun­dėms, ta­čiau ka­muo­lys jau bu­vo var­žo­vų ran­ko­se.

Ko­va: „Nep­tū­no“ krep­ši­nin­kai (mė­ly­na ap­ran­ga) ir sve­čiai iš Ru­si­jos aikš­te­lė­je ko­vo­jo iš vi­sų jė­gų.

Sve­čiai šį lai­ką iš­nau­do­jo ir pa­ kei­tė re­zul­ta­tą sa­vo nau­dai 88:89. Nors į tei­sė­jus dar bu­vo ban­do­ ma ape­liuo­ti, kad ata­ka­vęs žai­dė­ jas su­žings­nia­vo, tai ne­pa­dė­jo, o „Nep­tū­nui“ li­ko tik 0,9 se­kun­dės. Per jas uos­ta­mies­čio krep­ši­ nin­kai jau nie­ko ne­be­su­ge­bė­ jo pa­da­ry­ti. Klai­pė­die­čių gre­to­se re­zul­ta­ty­viau­siai žai­dė Dei­vi­das Gai­lius, pel­nęs 21 taš­ką, 17 taš­kų pri­dė­jo M.Ma­žei­ka, 14 – Ma­rius Run­kaus­kas. Pa­ty­rė ne­tek­čių

„Dar ne­pa­si­bai­gus var­žy­boms bu­ vau už jų ko­mi­sa­ro nu­ga­ros ir rei­ ka­la­vau, kad bū­tų per­žiū­rė­tas pa­ sku­ti­nių se­kun­džių vaiz­do įra­šas, ta­čiau iš­gir­dau nei­gia­mą at­sa­ky­mą. To­dėl ir pa­ra­šė­me pro­tes­tą Vie­nin­ go­sios ly­gos va­do­vy­bei, kad ji įver­ tin­tų tei­sė­jų klai­dą. Aiš­ku, no­rė­tų­si,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jog re­zul­ta­tas bū­tų anu­liuo­tas ir rei­ kė­tų per­žais­ti var­žy­bas, ta­čiau ne­la­ bai tuo ti­kiu. Grei­čiau bus nu­baus­tas tik gru­bią klai­dą pa­da­ręs tei­sė­jas“, – at­vi­rai kal­bė­jo „Nep­tū­no“ klu­ bo di­rek­to­rius Os­val­das Ku­raus­kas. „Nep­tū­nas“ šio­se var­žy­bo­se pa­ty­rė ir ne­tek­čių. Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je su­ si­ža­lo­jo ir ko­man­dos drau­gų iš aikš­ tės ko­ne iš­neš­tas bu­vo eki­pos aukš­ taū­gis Vy­tau­tas Ša­ra­kaus­kas. „Jo trau­mos sun­ku­mas paaiš­ kės, kai at­lik­si­me vi­sus me­di­ci­ni­ nius ty­ri­mus. Ta­čiau vie­na aiš­ku, kad jis tik­rai ne­ga­lės žais­ti ke­lias ar­ti­miau­sias sa­vai­tes“, - kons­ta­ ta­vo O.Ku­raus­kas. Išvyko M.And­riuš­ke­vi­čius

„Nep­tū­nas“ ne­be­tu­ri ir dar vie­ no aukš­taū­gio – ne­se­niai abi­pu­siu su­ta­ri­mu bu­vo nu­trauk­ta su­tar­tis su Mar­ty­nu And­riuš­ke­vi­čiu­mi.

„Aiš­ku, to­kio spren­di­mo prie­ žas­tis yra pi­ni­gai, nes mū­sų biu­ dže­tas nė­ra iš­pūs­tas. Be to, vis dar neišsp­ręs­ti fi­nan­sa­vi­mo iš mies­ to biu­dže­to klau­si­mai. Ta­čiau pi­ ni­gai ne­bu­vo le­mia­ma prie­žas­tis. Gal­būt jis ne­pa­tei­si­no mū­sų lū­ kes­čių, o ir jam ne­la­bai ti­ko žais­ti mū­sų ko­man­do­je“, – la­ko­niš­kas bu­vo O.Ku­raus­kas. Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na „Nep­tū­ no“ pa­si­ro­dy­mą Vie­nin­go­jo­je ly­go­ je, pa­šne­ko­vas tei­gė, jog gal­būt ne­ si­ti­kė­jo nė vie­nos per­ga­lės, o vie­ną pa­vy­ko iš­plėš­ti, dar ke­lių bū­ta la­ bai ar­ti. „Mums žai­di­mas šio­je ly­go­je yra neį­kai­no­ja­ma pa­tir­tis. Ir, kaip sa­ko vie­nas nau­jas mū­sų rė­mė­jas, pi­ni­ gų ga­li­ma skir­ti jau vien už tai, kad šis „Nep­tū­nas“ pir­mą kar­tą is­to­ri­ jo­je ofi­cia­liai žai­dė su Mask­vos CS­ KA“, – pa­brė­žė O.Ku­raus­kas.

R.Mei­lu­ty­tės pra­na­šu­mas – ne vien se­kun­dės Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

„Ma­no spor­ti­nė for­ma ge­ra“, – prieš pa­sau­lio plau­ki­mo trum­pa­me ba­ sei­ne (25 m) čem­pio­na­tą Stam­bu­ le kuk­liai kal­bė­jo Rū­ta Mei­lu­ty­tė. Šią sa­vai­tę auk­si­nė Lie­tu­vos mer­ gai­tė dar kar­tą įro­dė, kad į pla­ne­tos plau­ki­kų eli­tą įsi­ver­žė il­gam.

Jė­ga: R.Mei­lu­ty­tė mū­sų ša­lies plau­ki­mo spor­tui su­tei­kė nau­ją im­pul­są. get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Nors Auk­si­ne žu­ve­le pa­krikš­ty­tai kau­nie­tei dar tik pen­kio­li­ka me­ tų, bran­dos ir kryp­tin­go po­žiū­rio į dar­bą jai ga­lė­tų pa­vy­dė­ti dau­ge­lis suau­gu­sių­jų. Stam­bu­le pa­sau­lis dar kar­tą plo­jo mer­gai­tei iš Ši­lai­nių ir bu­vo pri­vers­ tas kons­ta­tuo­ti: sprin­to dis­tan­ci­jo­ se krū­ti­ne šiuo me­tu už ją nė­ra ge­ res­nės plau­ki­kės vi­so­je pla­ne­to­je.

Po pa­sau­lį su­dre­bi­nu­sio trium­ fo Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, R.Mei­lu­ty­tė spa­lį pa­sau­lio plau­ki­ mo tau­rės eta­pe Šve­di­jos sos­ti­nė­je Stok­hol­me iš­ko­vo­jo du auk­so me­ da­lius (50 ir 100 m krū­ti­ne rung­ty­ se) ir vie­ną bron­zos (100 m plau­ki­ mo komp­lek­si­niu bū­du). „Tai nuo­sta­bus pa­sie­ki­mas. Di­ džiuo­juo­si Rū­ta ir esu la­bai lai­min­ gas“, – po sa­vo auk­lė­ti­nės trium­fo emo­ci­jų ne­tvar­dė tre­ne­ris Jo­nat­ha­ nas Rud­das. Spe­cia­lis­tas san­ty­kius su di­ džiau­siu sa­vo per­lu grin­džia abi­ pu­sio pa­si­ti­kė­ji­mo prin­ci­pais ir ne­ sle­pia, kad lie­tu­vė – ypa­tin­ga ne tik ba­sei­ne, ta­čiau ir gy­ve­ni­me. „Ji ži­no, kad yra ypa­tin­ga. Vis­kas, ką Rū­ta pri­va­lo pa­da­ry­ti, tai su­si­ tvar­ky­ti su sa­vo ner­vais“, – prie

svai­gi­na­mų R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lių vis la­biau pri­pran­ta J.Rud­das. Bri­tas pa­žy­mė­jo, kad švie­siap­ lau­kė paaug­lė sa­vo ta­len­to vel­tui ne­švais­to ir tre­ni­ruo­ja­si la­bai no­ riai ir at­sa­kin­gai. Ji kruopš­čiai ren­ ka­si mais­tą, ver­ti­na mie­gą, ne­su­si­ gun­do ki­to­mis spor­to ša­ko­mis, taip siek­da­ma ap­sau­go­ti sa­vo ke­lius ir al­kū­nes. Bend­raam­žių va­ka­rė­liuo­se R.Mei­lu­ty­tė – re­ta vieš­nia, ta­čiau tai ne­truk­do jai iš­sau­go­ti pui­kų hu­ mo­ro jaus­mą ir pa­sau­lio ži­niask­lai­ dą pa­verg­ti iš­skir­ti­nė­mis bū­do sa­ vy­bė­mis. J.Rud­das drau­džia plau­ki­kei prieš star­tus nar­šy­ti in­ter­ne­te, ra­ šy­ti ži­nu­tes so­cia­li­niuo­se tink­luo­ se, o nak­tį prieš auk­si­nį trium­fą Lon­do­no olim­pia­do­je net bu­vo už­ drau­dęs bend­rau­ti su šei­ma.

12

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

sportas

Eu­ro­ly­go­je li­ko tik „Žal­gi­ris“

Lem­tis: J.Blū­mas ga­lė­jo iš­plėš­ti per­

ga­lę, bet ne­pa­tai­kė iš po krep­šio.

Eli­ti­nia­me vy­rų krep­ši­nio klu­bų tur­ny­re – Eu­ro­ly­go­je – li­ko tik vie­ na Lie­tu­vos ko­man­da – Kau­no „Žal­ gi­ris“. Re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną tarp aut­ sai­de­rių bai­gė Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kai.

Va­kar pa­sku­ti­nes 10-ojo tu­ro rung­ ty­nes žai­dė tik vie­nos gru­pės – C – eki­pos, tarp jų – ir „Žal­gi­ris“ su Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“, ta­čiau Eu­ro­ly­gos ant­ro­jo eta­po – „Top 16“ – aš­tun­tu­kai jau bu­vo be­veik aiš­kūs. Į nau­ją E gru­pę pa­te­ko Mad­ri­do „Real“, Ma­la­gos „Uni­ca­ja“, Mask­ vos CSKA, Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­ kos“, Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“, Ber­ly­no AL­BA ir Bam­ber­go „Bro­ se Bas­kets“, į F – Tel Avi­vo „Mac­ ca­bi Elect­ra“, „Bar­ce­lo­na Re­gal“, Mask­vos sri­ties „Chim­ki“, Sie­nos „Mon­te­pas­chi“, Stam­bu­lo „Be­ sik­tas JK“ ir Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­ ce Ul­ker“. Li­ku­sias vie­tas va­kar prieš pu­ siau­nak­tį už­pil­dė „Žal­gi­ris“, Pi­ rė­jo „Olym­pia­cos“ ir 4-ąją vie­tą C gru­pė­je užė­męs klu­bas. Nau­juo­sius kau­nie­čių var­žo­vus lė­mė ga­lu­ti­nė C gru­pės ri­kiuo­tė: už 1-ąją vie­tą – ke­lia­la­pis į E gru­pę, už 2-ąją – F, į ku­rią kė­lė­si ir ket­vir­to­ji C gru­pės eki­pa (Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­ bo­ral“, Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ ma­ni“ ar­ba Zag­re­bo „Ce­de­vi­ta“). Už „Top 16“ bor­to li­ko Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nas „Lie­tu­vos ry­tas“, Eu­ro­ly­gos re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną bai­ gęs taip, kaip ir pra­dė­jo, – pra­lai­ mė­ji­mu. Vil­nie­čiai Stam­bu­le 65:66 nu­si­ lei­do „Be­sik­tas JK“ krep­ši­nin­kams. Iki dvi­ko­vos pa­bai­gos li­kus 12 se­ kun­džių, „Lie­tu­vos ry­to“ snai­pe­ris Ja­nis Blū­mas be­veik ne­truk­do­mas įsi­ver­žė į var­žo­vų bau­dos aikš­te­lę, at­si­dū­rė po krep­šiu, ta­čiau me­ti­ mas kai­re ran­ka bu­vo ne­tiks­lus. Vis dėl­to net ir per­ga­lė ne­bū­tų ga­ran­ta­vu­si Vil­niaus ko­man­dai ke­ lia­la­pio į „Top 16“, nes Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ 92:90 įvei­kė Belg­ ra­do „Par­ti­zan mt:s“ klu­bą. Vo­ kie­ti­jos ir Lie­tu­vos eki­pų dvi­ko­vų re­zul­ta­tas pa­lan­kes­nis „Bro­se Bas­ kets“ – 84:78 (+6) ir 62:67 (-5). „Klai­pė­dos“ inf. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

vakarė Ka­ra­liai taip pat serga vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Tu­rin­tys ka­ra­liš­ko krau­jo – ne­re­ti pa­ cien­tai ne­di­delė­je Lon­do­no cent­re stūksan­čio­je li­go­ ninė­je. Tuo­met šiai gy­dy­mo įstai­gai ten­ ka su­stip­rin­ti vi­daus ir išo­rės ap­saugą. Jo­ je dir­ban­tys lie­tu­viai tru­putį pra­skleidė pa­slap­ties širmą, ku­ri dengė li­go­ninės gy­ve­nimą, kai jo­je gulė­jo prin­co Wil­lia­mo žmo­na Ka­te Midd­le­ton.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ba­kin­ga­mo rūmai – ne­to­li

Ka­ra­liaus Eduar­do VII li­go­ninė yra pri­va­ti gy­dy­mo įstai­ga, ta­čiau jos globė­ja – pa­ti Jos Di­de­nybė Elž­ bie­ta II. Tai reiš­kia, kad ši li­go­ ninė yra išs­kir­tinė, tu­ri pri­vi­le­giją gy­dy­ti aukš­čiau­sio ran­go britų ka­ ra­liš­ko­sios šei­mos na­rius, taip pat ki­tas mėly­no­jo krau­jo as­me­ny­bes. Į ją pa­teks ne kiek­vie­nas pa­pras­tas pi­lie­tis, ne­bent bus pa­si­rengęs ge­ ro­kai pa­kra­ty­ti pi­ni­ginę. Pres­ti­ži­nia­me Lon­do­no Vest En­ do ra­jo­ne vos už ke­lių ki­lo­metrų nuo Ba­kin­ga­mo rūmų vei­kian­ti li­go­ninė – ne­di­dukė. Jo­je yra vos 58 pa­la­ tos. Ta­čiau įstai­ga ap­rūpin­ta nau­ jau­sia me­di­ci­ni­ne įran­ga, čia dir­ba aukš­tos klasės gy­dy­to­jai ir spe­cia­liai pa­reng­tas ap­tar­nau­ jan­tis per­so­na­las.

14

Po­ra: iš li­go­ninės iš­ra­šy­tos nėščios žmo­nos Ka­te at­vy­ko pa­siim­ti vyras prin­cas Wil­lia­mas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

14

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

vakarė

Ka­ra­liai taip pat serga Tarp tų, ku­rie ap­tar­ 13 nau­ja Eduar­do VII li­ go­ninės kil­min­guo­sius pa­cien­

tus, yra ir lie­tu­vių. Vie­na jų su­ti­ko su dien­raš­čiu pa­si­kalbė­ti apie tai, kaip at­ro­do li­go­ninės gy­ve­ni­mas, kai jo­je gy­do­mi ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos na­riai. Li­go­ninės mai­ti­ni­mo blo­ke dir­ ban­ti Mo­ni­ka (var­das pa­keis­tas – red. pa­st.) įspėjo, kad yra da­vu­si prie­saiką ne­pa­sa­ko­ti apie pa­cien­ tus, neatsk­leis­ti jų pri­va­taus gy­ve­ ni­mo de­ta­lių. Ta­čiau šį tą įdo­maus ir int­ri­guo­jan­čio pa­sa­ky­ti ji vis dėl­ to galė­jo. Ap­gu­la žur­na­lis­tai

Mo­ni­kai te­ko dirb­ti, kai jo­je ke­ lias die­nas dėl ke­lio sąna­rio skaus­ mų prie­š ke­le­rius me­tus gulė­jo pa­ti ka­ra­lienė Elž­bie­ta II, šie­met va­sarą, kai dėl šla­pi­mo pūslės už­de­gi­mo pa­ cien­tu ta­po ka­ra­lienės vy­ras prin­cas Phi­li­pas. Taip pat pa­starąją sa­vaitę, kai li­go­ninė­je stiprų ry­tinį py­ kimą gydėsi Kemb­rid­žo her­co­gienė K.Midd­le­ton, ku­ri kitų metų vi­du­ ry­je tau­tai turėtų pa­do­va­no­ti būsi­ mą ka­ra­lių ar­ba ka­ra­lienę. „To­kiais at­ve­jais li­go­ninę ap­gu­ la dau­gybė žur­na­listų, fo­tog­rafų, te­le­vi­zi­jos ope­ra­to­rių. Jie jau ži­ no bendrą­sias tai­syk­les, todėl ne­ si­ver­žia į pa­tį li­go­ninės pa­statą, o tvar­kin­gai iš­si­ri­kiuo­ja ki­to­je gatvės pusė­je, prie­šais pa­grin­dinį li­go­ninės įėjimą, kur pa­sta­to­ma spe­cia­li ap­ sau­ginė tvo­relė. Ta­čiau li­go­ninė­je ir ap­link ją vis vien su­stip­ri­na­mas sau­gu­mas – dir­ba ne­ma­žai po­li­ci­ ninkų bei ka­ra­liš­ko­sios šei­mos ap­ sau­gi­nių. Prie pa­grin­di­nio įėji­mo nuo­lat budė­jo bent du trys po­li­ci­jos pa­reigū­nai“, – pa­sa­ko­jo Mo­ni­ka. Anot jos, aukš­tas, ku­ria­me pa­la­to­ je gu­li ka­ra­liš­ko­sios šei­mos at­sto­vas, pa­pras­tai neuž­da­ro­mas ap­tar­nau­jan­ čiam per­so­na­lui. „Ta­čiau prie pa­čios pa­la­tos bu­di vie­nas ar­ba du ap­sau­gos vy­ru­kai, o į ją įei­ti ga­li tik li­go­ninės va­do­vai, gy­dan­tys me­di­kai ir tik tam tik­ri, spe­cia­liai pa­rink­ti bei pa­tik­rin­ti ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo žmonės“, – sakė lie­tuvė. Ji ne­slėpė, kad ke­lis kar­tus te­ko pa­tiek­ti maistą aukš­to ran­go ka­ra­ liš­kie­siems as­me­nims: „Pa­vyzd­žiui, prin­cui Phi­li­pui. Kai dir­bi tokį dar­ bą, tu­ri at­ro­dy­ti ir elg­tis ne­prie­ kaiš­tin­gai – įėjus į pa­latą būti­ na pri­tūpus pa­si­svei­kin­ti, kreip­tis į ap­tar­nau­jamą pa­cientą jo ti­tu­lu, ne­kal­bin­ti, tik at­sa­kinė­ti į už­duo­ da­mus klau­si­mus, ne­suirz­ti, jei­gu

reiš­kia­mos ko­kios nors pre­ten­zi­jos, o ra­miai jas fik­suo­ti, priim­ti ir ne­ del­siant išspręs­ti pro­blemą.“ „Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad prin­cas vi­sai ma­lo­nus ir pa­pras­tas žmo­gus. Jo­kių pre­ten­zijų jis ne­reiškė“, – pa­brėžė Mo­ni­ka. Dėl sau­gu­mo ir ap­tar­na­vi­mo būna ki­taip, kai li­go­ninė­je gy­do­ma ka­ra­ lienė. „Tuo­met į aukštą, kur ji gu­li, taip pa­pras­tai ne­pa­tek­si, tik su spe­ cia­liai tam kar­tui iš­ra­šy­tais lei­di­ mais. Ka­ra­lie­ne as­me­niš­kai rūpi­ na­si tik ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo va­dovė, taip pat ke­li iš ka­ra­liškųjų rūmų at­vykę tar­nai, ku­rie ap­gy­ven­ di­na­mi gre­ti­mo­se pa­la­to­se“, – tei­ gė Mo­ni­ka.

Li­go­ninė­je ir ap­link ją su­stip­ri­na­mas sau­ gu­mas – dir­ba ne­ma­ žai po­li­ci­ninkų bei ka­ra­liš­ko­sios šei­mos ap­sau­gi­nių. Pa­gim­dys ka­ra­lišką vaiką

Šią sa­vaitę bu­vo ofi­cia­liai pa­tvir­ tin­ta, kad prin­co Wil­lia­mo žmo­na K.Midd­le­ton yra jau ke­lias sa­vai­tes nėščia. Tai reiš­kia, kad britų ka­ra­ lie­ne ka­da nors tap­sian­ti Kemb­rid­žo her­co­gienė kitų metų vi­du­ry­je tu­ rėtų pa­gim­dy­ti vaiką, ku­ris taps tre­čiuo­ju sos­to pa­veldė­ji­mo eilė­ je – po Elž­bie­tos II sūnaus prin­ co Char­le­so ir pa­čios K.Midd­le­ton vy­ro. Tuo­jau po šių džiu­gių bri­ tams ži­nių sekė nau­jie­na apie tai, kad Kemb­rid­žo her­co­gienė pa­gul­ dy­ta į Eduar­do VII li­go­ninę gy­dy­ ti dėl nėštu­mo at­si­ra­du­sio stip­raus ry­ti­nio py­ki­ni­mo. „Kad prin­cesė gul­do­ma į mūsų li­go­ninę, su­ži­no­jau tik iš in­ter­ne­to, nes tądien ne­dir­bau. Bet kitą die­ ną at­vy­ku­si dar­ban pa­ma­čiau, kad gre­ta li­go­ninės ir jo­je pa­čio­je – tas įpras­tas to­kiais at­ve­jais su­ju­di­mas: bu­din­tys žur­na­lis­tai, su­stip­rin­ta ap­ sau­ga. Va­do­vybė iš­kart įspėjo mus apie aukš­to ran­go pa­cientę“, – pri­ si­minė Mo­ni­ka. „Man pa­čiai į pa­latą, kur gulė­ jo nėščia her­co­gienė, ne­te­ko ei­ti. Ją ap­tar­na­vo ki­ti ma­no ko­le­gos“, – teigė lie­tuvė. Ta­čiau jai te­ko ma­ty­ ti K.Midd­le­ton, kai ši ket­vir­ta­dienį iš­vy­ko iš li­go­ninės. „Jos at­vy­ko pa­ siim­ti pa­ts vy­ras, prin­cas Wil­lia­mas. Kaip tik turė­jau laisvą mi­nutėlę,

Pa­pa­ra­cai: kai tik į li­go­ninę pa­gul­do­mas ka­ra­liš­ko­sios šei­mos at­sto­vas, tuo­jau gre­ta jos iš­si­ri­kiuo­ja pul­kai

tad nu­ėjau į pirmą aukštą dirs­telė­ ti į juos abu. Prin­cesė išei­da­ma ta­ rė ke­letą pa­dėkos žod­žių li­go­ninės gy­dy­to­jams, ap­tar­nau­jan­čiam per­ so­na­lui už gerą rūpi­nimą­si ja to­mis ne­ga­la­vi­mo die­no­mis. Ji at­rodė ne­ prie­kaiš­tin­gai, bu­vo pui­kios nuo­tai­ kos, šyp­so­jo­si. O prin­cas, kaip man pa­si­rodė, kaž­kodėl tru­putį jau­di­no­ si, rau­do­na­vo. Jis te­pa­sakė „ačiū“ ir „vi­so ge­ro“, tik tru­putį il­giau ty­liai pa­si­kalbė­jo su li­go­ninės va­do­vu“, – pa­sa­ko­jo Mo­ni­ka. Ji ne­ži­no, ar Ka­te į Eduar­do VII li­ go­ninę at­vyks ir gim­dy­ti. Ne­pa­sakė, ką už­si­sa­ko val­gyt

Pres­ti­žinė­je li­go­ninė­je dir­ban­ti lie­ tuvė tvir­ti­no, kad tiek her­co­gienė K.Midd­le­ton, tiek ki­ti aukš­to ran­ go ka­ra­liš­ko­sios šei­mos at­sto­vai ir net pa­ti ka­ra­lienė vi­suo­met už­si­sa­ ko mais­to tik iš li­go­ninės vir­tuvės. „Val­go jie mūsų maistą ir var­ go ne­ma­to. Bet ką konk­re­čiai už­si­

sa­ko, ne­py­kit, neatsk­lei­siu – tai jau pri­va­tu. Tik ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ko­ kių nors ypa­tingų už­gaidų pa­pras­ tai ne­būna. Ta­čiau net jei­gu jų bū­ tų, pa­da­ry­tu­me viską, kad no­rai būtų įgy­ven­din­ti, – sakė Mo­ni­ka ir pri­dūrė: – Tam yra su­da­ry­tos ga­li­ mybės už­sa­ky­ti ir pri­sta­ty­ti į li­go­ ninės vir­tuvę viską, ko rei­kia.“ Pak­laus­ta, ar kil­mingųjų pa­ cientų pa­la­tos yra kuo nors ypa­tin­ gos, lie­tuvė at­sakė nei­gia­mai: „Jos, ži­no­ma, tvar­kin­gos, su­re­mon­ tuo­tos, bet ko­kių nors ypa­tingų, išs­kir­ti­nių da­lykų ten nėra – ta tra­ di­cinė li­go­ninės lo­va, ke­le­tas kė­ džių, sta­le­lių ir spin­te­lių, te­le­vi­ zo­rius ant sie­nos ka­bo. Be abe­jo, vi­sa­da pa­mer­kia­ma gėlių. Ka­ra­ liškųjų pa­latų nėra. Vi­sos vie­no­ dos. Tie­sa, vi­sos – vie­nvietės. Pa­ ti, kai sykį te­ko sun­kiau ap­si­rgti, esu gulė­ju­si to­je pa­la­to­je, kur da­ bar her­co­gienė ir anks­čiau prin­cas Phi­li­pas yra gulėjęs.“

Išs­kir­tinė: Ka­ra­liaus Eduar­do VII li­

go­ninė – pres­ti­žinė gy­dy­mo įstai­ga Lon­do­no cent­re, ku­rią glo­bo­ja pa­ti britų mo­narchė Elž­bie­ta II.

Kas bus, jei gims dvy­nu­kai? Bri­tai jau lau­kia būsi­mo ka­ra­liaus ar­ba ka­ra­l ienės gi­m i­mo. Tra­d i­ciš­kai, kaip Did­ž io­jo­je Bri­ta­n i­jo­je priim­ta, la­ž ybų punk­tai siū­lo la­ž in­t is dėl dau­g ybės da­lykų – gims mer­gaitė ar ber­niu­kas, koks bus būsi­mo prin­co (prin­cesės) svo­r is ir ūgis, kaip jį (ją) pa­va­dins, net ko­k ios spal­vos dra­bu­že­l iais bus ap­ reng­tas (ap­reng­ta), kai pirmą­syk bus pa­ro­dy­tas (pa­ro­dy­ta) pub­li­kai. La­ž y­bi­n in­k ai pro­g no­z uo­ja, kad po­ ra kūdikį pa­va­d ins ar­t i­mo gi­m i­nai­ čio var­du. Anot jų, jei gims mer­gaitė, tikė­t i­na, kad ji bus pa­va­d in­ta Dia­na,

Wil­l ia­mo ve­l ionės mo­t i­nos gar­b ei. Tarp po­pu­lia­riau­sių ber­niukų vardų – Joh­n as, George’as ir Char­le­s as. Ta­ čiau links­mai nu­si­teikę in­ter­ne­to var­ to­to­jai siūlė ir sa­vo va­r ian­t us. Vie­nas jų – Aus­te­r i­t y (Tau­py­mas). Toks var­ das esą at­spindėtų iš re­ce­si­jos be­si­ rop­š ian­č ios Did­ž io­sios Bri­ta­n i­jos vi­ suo­menės nuo­tai­kas. Ki­t i bu­vo už že­ miš­kesnį vardą, ku­r is priar­t intų mo­ nar­c hiją prie žmo­n ių, pa­v yzd­ž iui, Ke­v i­nas.

li­niuo­se tink­luo­se spro­g i­mu, ku­rio­se – ir džiaugs­min­g i svei­k i­ni­mai, ir mal­ da­vi­mai ži­niask­lai­dai jau baig­ti šią te­ mą plėto­ti.

Praė­j us vos ke­l ioms mi­nutėms po to, kai nau­jie­na bu­vo pra­neš­t a, ka­ra­ liš­k a­s is kūdi­k is jau turė­jo ke­l ias ne­ tik­ras pa­s ky­ras tink­l a­raš­t y­j e „Twit­ ter“ ir ži­nu­tes siuntė tie­s io­g iai iš ka­ ra­l iš­ko­sios gim­dos. „Da­bar­t i­n is sta­t u­ sas: čia tam­s u. Lau­k i­te at­n au­ji­n i­mo“, – rašė @RoyalFoetus, tu­r in­t is 6 tūkst. Nau­j ie­n a apie K.Midd­le­ton nėštu­ sekėjų. Jo kon­k u­ren­tas @RoyalFetus, mą bu­vo su­t ik­ta tik­r u ži­nu­čių so­cia­ tu­r in­t is 9 tūkst. sekėjų, pri­dūrė: „Gal­

būt dar ne­t u­r iu kaulų, ta­č iau jau esu svar­b es­n is nei vi­s i, ku­r ie tai skai­to.“

gels­v as sa­vo dėdės prin­c o Har­r y gar­b a­n as.

Žy­m a „#royalbaby“ (ka­r a­l iš­k a­s is kūdi­k is) tuoj pat at­s i­d ūrė po­p u­l ia­ riau­s ių jų sąra­š e. Su­s i­d omė­j i­m as bu­vo toks did­ž iu­l is, kad ofi­c ia­l us Kemb­r id­ž o her­co­g o ir her­co­g ienės in­ter­n e­to pus­l a­p is ne­b eat­l aikė did­ žiu­l io lan­k y­tojų skai­č iaus. Tuo me­ tu in­ter­n e­te bu­vo gvil­d e­n a­m os pa­ čios įvai­r iau­s ios su ka­r a­l iš­k uo­j u kūdi­k iu su­s i­j u­s ios te­m os: ga­l i­m i var­d ai, krikš­t atė­v iai ir ti­k i­m ybė, kad jis pa­veldės žy­m ią­s ias raus­v ai

Ko­men­ta­to­riai rea­ga­vo į pra­ne­ši­mus, kad ga­li lauk­tis dvy­nukų. Ka­ra­liš­ka­jai šei­mai, anot jų, tai būtų dvi­gu­ba kons­ ti­t u­cinė bėda. „Jei Ka­te lau­k ia­si dvy­ nukų ir jai pa­da­ro­mas Ce­za­rio pjūvis, gy­dy­to­jui teks nu­spręsti, ku­ris jų eilė­ je prie sos­to bus pir­mes­nis?“ – rašė vie­ nas „Twit­ter“ var­to­to­jas. „O jei tai dvy­ nu­kai, ku­r ie gims­ta tuo pat me­t u po Ce­za­rio pjūvio? Tuo­met bus įpėdi­nių po­ra?“ – spėlio­jo ki­tas. AFP inf.

15

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

vakarė

Įsi­min­ti­nos žiemos šventės Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Nak­tis, pūga, iš­sik­rovęs au­to­mo­bi­ lio aku­mu­lia­to­rius. Kūčiukų val­ gy­mas li­go­ninė­je mir­ties aki­vaiz­ do­je. Ap­siš­la­pi­ni­mas dek­la­muo­ jant eilė­raštį Kalėdų Se­ne­liui. Vi­ sa tai yra nu­tikę gar­siau­sioms Lie­ tu­vos po­psce­nos žvaigždėms. Tai­ky­sis prie M.Jam­pols­kio

žur­na­listų.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Pa­čios įsi­min­ti­niau­sios ir gra­ žiau­sios Kalė­dos – vai­kystė­je, kai at­si­kel­da­vau rytą ir bėgda­vau prie eg­lutės ieš­ko­ti do­vanų. Paau­gus pra­si­dėjo dar­by­me­tis, kon­cer­tai ir jau se­niai be­pa­ty­riau ypa­tingų emo­cijų, – pri­si­pa­ži­no dai­ni­ninkė Irū­na ir vil­tin­gai šyp­telė­jo. – Šie­ met or­ga­ni­zuo­ja­me Kalė­das gra­ žio­je so­dy­bo­je Dzūki­jo­je ir, ti­kiuo­si, jos bus nuo­sta­bios. Te­ma – Vie­nos po­ky­lis, vi­si kei­simės do­va­no­mis, su­si­rinks ar­ti­miau­si žmonės.“ Irū­na pa­me­na ir vie­nas niū­rias, lie­tin­gas, dumb­li­nas, kaip ji pa­va­ di­no, Kalė­das. Ir vie­nas iš vai­kystės, kai su se­se su­laukė do­vanų – išs­va­ jotų lėlių: rytą ra­do vie­no­das lėly­tes skir­tin­go­mis su­knelė­mis. Šiuo me­tu Irū­na ruo­šia­si ren­ gi­niui „Kai žvaigždės sap­nuo­ja Kalė­das, iš am­ži­no mie­go pa­bun­ da pa­sa­ka“. „Ži­nau, kad tai bus nuo­sta­bus ren­gi­nys, pa­sakų rūmai, o ren­gi­ nio he­ro­jai virs prin­cesė­mis, ka­ ra­lienė­mis... – Irū­na šyp­telė­jo. – Kuo aš vir­siu, dar ne­ži­nau. Ren­ gi­nio vedė­jas – Jam­pols­kis, tad tai­ ky­siuos prie jo.“ Ma­rius Jam­pols­kis, pa­klaus­tas apie įsi­min­ti­niau­sias Kalė­das, ne­

Iš­si­pildė: E.Sa­šen­ko

su­laukė pėdkel­nių su ani­ma­ci­nio fil­mo „Liū­tas ka­ra­lius“ per­so­na­žais.

Vai­kystė: ma­ža­sis Rad­ži gau­

Konfū­z as: vai­kystė­je M.Jam­

Kont­ras­tai: V.Ge­ny­tei įsi­minė ir

daug­žod­žia­vo: „Tai bu­vo dar­že­ly­ je. Kai at­ėjo Kalėdų Se­ne­lis, aš jam dek­la­ma­vau eilė­raštį, bet iš stre­so ma­ne nu­vylė šla­pi­mo pūslė... O vi­ sos ki­tos Kalė­dos bu­vo ge­ros.“

– bal­so in­to­na­ciją pa­keitė E.Sa­šen­ ko. – Ir kiek­vie­nais me­tais būda­ vo tas pa­ts.“ Įsi­min­ti­niau­sia ir la­biau­siai lauk­ ta do­va­na – pėdkelnės su gar­saus ani­ma­ci­nio fil­mu­ko „Liū­tas ka­ra­ lius“ per­so­na­žais. „Kaip šian­dien pa­me­nu... – nu­ si­kva­to­jo Eve­li­na. – Neapsakomai norė­jau to­kių pėdkel­nių. Ir per Kalė­das jas ga­vau!“

pols­kis Kalėdų Se­ne­lio aki­vaiz­ do­je pa­tyrė ir ne­ma­lo­numų.

Gy­vybė ir mir­tis

Kiek­vie­nos Kalė­dos yra ne­pa­kar­ to­ja­mos, jos skir­tin­gos ir pa­na­ šios. Vai­dai Ge­ny­tei be­ne la­biau­ siai įstri­go dve­jos, skir­tin­gos ir kartu susijusios, su nau­ja gy­vy­be ir al­suo­jant mir­čiai. „Prieš de­vy­ne­rius me­tus mes jau bu­vo­me tri­se – did­žiąją metų šventę pa­si­ti­kau su sūnu­mi Ai­niu­ mi, – įsi­min­tiną šventę pri­si­minė V.Ge­nytė. – Kalė­dos prie­š 15 me­ tų bu­vo la­bai liūd­nos, Kūčių va­ka­ rienę valgė­me li­go­ninė­je pas mo­ čiutę. Bu­vo sun­ku, nes ži­no­jo­me, kad ne­tru­kus teks at­si­svei­kin­ti su my­li­mu žmo­gu­mi. Mo­čiutė mirė sausį.“ Dar vie­nas ren­gi­nio „Kai žvaigž­ dės sap­nuo­ja Kalė­das, iš am­ži­no mie­go pa­bun­da pa­sa­ka“ da­ly­vis Rad­ži Alek­sand­ro­vi­čius la­biau­ siai išs­kyrė Kalė­das vai­kystė­je. „Tuo­met gau­da­vau daug šo­ko­la­ di­nių sal­dai­nių ir man­da­rinų. Pa­ augęs jau gau­da­vau mo­de­liukų – juos ko­lek­cio­na­vau. O kai suau­ gau, do­vanų per Kalė­das be­veik ne­gau­nu...“ „Liū­to ka­ra­liaus“ pėdkelnės

Eve­li­na Sa­šen­ko kiek­vie­nas Kalė­ das su­tin­ka šei­mo­je. Kaip įpras­ta, Rūdiškė­se pas mo­čiutę. „Taip su­pla­nuo­ju dar­bus, kad ši die­na būtų lais­va, o vi­sas ki­tas šven­tes par­duo­du“, – nu­si­juokė Eve­li­na. „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­so da­ly­vei la­biau­siai įsi­min­ti­nos vai­kystės Kalė­dos: vi­si gi­mi­nai­čiai sėdėda­vo di­de­lia­me kam­ba­ry­je, tėvai kažką veik­da­vo ki­ta­me, kaž­kas pa­stuk­ sen­da­vo į langą. „Kalėdų Se­ne­lis...

da­vo daug sal­dai­nių ir man­da­ rinų.

liūd­niau­sios, ir džiaugs­min­giau­ sios Kalė­dos.

Pu­siau­kelė naktį pūgo­je

Na­ta­li­jai Bun­kei la­biau­siai įsi­minė ekst­re­ma­lios Kalė­dos pir­mai­siais grupės „Yva“ gy­va­vi­mo me­tais. Da­bar pri­si­mi­ni­mai ke­lia šyp­ seną, o tuo­met ji su drau­gu ir dviem grupės šokė­jais vy­ko į Ma­ ri­jam­polę se­nu tėčio au­to­mo­bi­liu „Au­di 80“. Pa­ke­liui su­strei­ka­ vo ge­ne­ra­to­rius, bet au­to­mo­bi­lis šiaip taip nu­va­žia­vo iki Ma­ri­jam­ polės. Ten aku­mu­lia­to­rius iš­sik­ rovė. „Po kon­cer­to lau­ko sce­no­je mums į ge­ne­ra­to­rių įdėjo ang­ liukų, įkrovė aku­mu­lia­to­rių ir iš­ va­žia­vo­me na­mo, – šyp­so­da­ma­ si ne­įpras­tas Kalė­das pri­si­minė Na­ta­li­ja. – De­ja, pu­siau­kelė­je iki Kau­no au­to­mo­bi­lis su­sto­jo ir – nė iš vie­tos. Pir­ma va­lan­da nak­ties, siau­čia pūga, ma­no mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nas iš­sik­rovęs, Kalėdų naktį ne­va­žiuo­ja nė vie­nas au­to­ mo­bi­lis.“ Tuo­met per pūgą du vai­ki­nai pus­ni­mis nu­bri­do į trobą, ku­ rią matė to­lu­mo­je. Pas­kam­bi­no į Kauną. Vie­nas drau­gas galė­jo vai­ ruo­ti, at­va­žia­vo ži­gu­liu­ku ir ati­ tempė „Au­di“ į Kauną. „Tai bu­ vo la­bai ekst­re­ma­lu, nes per pūgą nie­ko ne­si­matė. Mūsų gelbė­to­ jas vis pra­da­ry­da­vo ži­gu­liu­ko du­ ris pa­žiūrė­ti, ar mes dar tem­pia­mi. Bu­vo šal­ta, ne­turė­jo­me jo­kio mais­ to ir gėri­mo, todėl juo­ka­vo­me, kad ko­kio­je nors tro­bo­je rei­kia pa­pra­ šy­ti bent na­mi­nukės.“

16

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

vakarė

Pom­pas­tiš­kas tur­čių ra­jo­nas Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Di­d in­g i pa­s ta­t ai, iš­s i­p ustę gy­ ven­t o­j ai, vieš­b u­č iuo­s e ap­s i­s to­ jan­čios žvaigždės, su­si­ras­ti tur­ tingų vyrų už­s u­k an­č ios mo­t e­ rys. Pres­t i­ž i­n is Seu­l o Gang­n a­ mo ra­jo­nas ku­pi­nas pra­ban­gos ir po­mpas­ti­kos. Nuo­lat ver­dan­tis gy­ve­ni­mas

Pra­ban­ga: Gang­na­mas – tur­tingų vers­li­ninkų ir Pietų Korė­jos mu­zi­kos žvaigžd­žių dar­bo bei pra­mogų vie­ta.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Va­sarą pa­si­rodęs Pietų Korė­jos at­ likė­jo PSY (Par­ko Jae-san­go) sing­ las „Gang­nam Sty­le“ aki­mirks­niu vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­gar­si­no ne tik dai­ni­ninką, bet ir pra­bangųjį Seu­ lo ra­joną. Iš­po­pu­liarė­jus šiai dai­nai į ra­joną plūsta būriai tu­ristų. Pus­me­čiui į Pietų Korė­jos sos­ tinę stu­di­juo­ti iš­vykęs lie­tu­vis Vi­ lin­tas Ber­no­tas teigė, kad tiek pa­ts mies­tas, tiek Gang­na­mas iš­sis­ki­ria sa­vo di­dy­be. Pa­sak jo, Gang­na­mas yra vie­nas gar­siau­sių ra­jonų vi­sa­me mies­te, galbūt net ir pa­ts gar­siau­sias. Vis­ kas čia dvel­kia pra­ban­ga. Gau­sybė pra­ban­gių ma­šinų, daž­ni at­ve­jai, kai jo­se sėdi ir vai­ruo­to­jai, mil­ži­ niškų, mo­der­nių pa­statų, gar­siau­ sių prekės ženklų par­duo­tu­vių. V.Ber­no­to pa­sa­ko­ji­mu, šia­me ra­ jo­ne gau­su vers­lo, pre­ky­bos, pra­ mogų centrų, vieš­bu­čių. Gy­ve­ni­ mas čia nie­kad ne­sus­to­ja: gatvė­se dau­gybė žmo­nių, nuo­la­tinės ma­ šinų spūstys. „Čia gy­ve­ni­mas ver­da ne tik dieną, bet ir naktį. Be­je, tam­siuo­ ju pa­ros me­tu čia tik­riau­siai net įdo­miau, nes yra daug klubų, ba­ rų ir ki­to­kių pa­si­links­mi­ni­mo vie­ tų. Ta­čiau kai­nos to­se vie­to­se ge­ ro­kai aukš­tesnės, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis po­pu­lia­rio­mis pa­si­links­ mi­ni­mo vie­to­mis Seu­le“, – teigė V.Ber­no­tas. Čia ap­si­sto­ja žvaigždės

Seu­le, lie­tu­vio pa­sa­ko­ji­mu, ne­ kil­no­ja­ma­sis tur­tas la­bai bran­gus. Ta­čiau no­rin­tys įsi­kur­ti Gang­na­ me vei­kiau­siai mo­ka net ke­lis kar­ tus dau­giau. Paš­ne­ko­vo pa­žįsta­mi korė­jie­čiai, gy­ve­nan­tys Gang­na­

me, kaip jis pa­ts sakė, – iš tur­ tingų šeimų. Šį pres­ti­žinį ra­joną V.Ber­no­tas va­di­na ku­pi­nu po­mpas­ti­kos, vers­lo žmo­nių ra­jo­nu. „Išs­kir­ti­nis jis yra dėl sa­vo di­dybės. Čia be­si­lan­kan­ tys žmonės vi­sa­da at­ro­do ne­prie­ kaiš­tin­gai. Esu girdėjęs kalbų, kad vie­tos mo­te­rys į ši ra­joną va­ka­rais at­vyks­ta su vie­nu tiks­lu – su­si­ras­ ti la­bai tur­tingą vyrą. Taip pat čia nuo­lat ga­li pa­ma­ty­ti vie­ti­nių te­ le­vi­zi­jos ar po­pmu­zi­kos žvaigž­ dūnų. Pa­sau­li­nio gar­so žvaigždės, at­vy­ku­sios į Seulą, vi­sa­da ap­si­sto­ja būtent Gang­na­mo vieš­bu­čiuo­se“, – ra­jo­no vaizdą piešė lie­tu­vis. Į Seu­lo Kyung Hee uni­ver­si­tetą at­vykęs stu­di­juo­ti tau­tie­tis Gang­ na­me tik­rai ne­gy­ve­na. Lankė­si ten ke­letą kartų, kad su­si­pa­žintų su mies­tu. Jam gy­ve­namąją vietą par­ ūpi­no uni­ver­si­te­tas, tai­gi už ją daug mokė­ti ne­ten­ka. Ta­čiau bran­gia­me mies­te kas­dienėms iš­lai­doms rei­kia apie pu­sant­ro kar­to dau­giau pi­nigų nei Lie­tu­vo­je. Kuklūs ir la­bai šil­ti

Į Seulą at­vy­kusį V.Ber­notą pri­ bloškė mies­to di­dybė, žmo­nių gau­ sa. Ta­čiau su­žavė­jo Pietų Korė­jos gy­ven­to­jai. Pa­sak jo, jie ne­pap­ras­ tai šil­ti žmonės. Nors ang­liš­kai kal­ ba ne­dau­ge­lis, lie­tu­vio tei­gi­mu, jie pa­slaugūs ir vi­sa­da sten­gia­si pa­dėti sve­tim­ša­liui. „Jei ma­to, kad tau kas nors ne­ge­rai, esi su­trikęs, vi­sa­da prieis ir pa­dės, pa­si­domės, kas nu­ ti­ko. Vie­ti­niai la­bai kuklūs ir san­ tūrūs, re­tai ka­da iš­gir­si piktų šūks­ nių ar ką nors pa­na­šaus, o vy­res­ni žmonės ne­gai­li sa­vo šyp­senų“, – korė­jie­čius gyrė pa­šne­ko­vas. Šal­ta­sis se­zo­nas Pietų Korė­jo­ je la­bai pa­na­šus į Lie­tu­vos, ta­čiau ten šil­tas ru­duo tęsia­si kur kas il­ giau. Paš­ne­kovą nu­ste­bi­no res­to­ ranų gau­sa, o štai tra­di­ci­nis mais­ tas lie­tu­vio skrand­žiui pa­si­rodė per ašt­rus. Gyrė jis ir ne­prie­kaiš­tin­ gai iš­vys­tytą Seu­lo inf­rast­ruktūrą, bet baisė­jo­si vai­ra­vi­mo kultū­ra. „Ji siau­bin­ga! Jiems dar rei­kia la­bai to­ bulė­ti, kad pa­siektų Eu­ro­pos lygį“, – sakė V.Ber­no­tas.

Re­kor­dus pa­siekęs sing­las „Gang­nam Sty­le“ – Pietų Korė­jos at­ likė­jo PSY (Par­ko Jae-san­go) 2012 m. lie­pos 15 d. iš­leis­tas sing­las, iš­po­pu­ liarėjęs vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Gang­nam Sty­le“ pa­pras­tai ver­ti­na­mas dėl sa­vo hu­mo­ro, leng­vai at­min­ty­je įstrin­gan­ čio rit­mo, ne­įprastų ir ab­sur­diškų šo­ kio ju­de­sių vaiz­do kli­pe. Tik iš­leis­ta dai­na ta­p o po­pu­l ia­r iau­sia Gao­ne. Jos vaiz­do kli­pas „You­t u­be“ jau bu­ vo per­ž iūrė­tas per 628 mln. kartų, tai yra po­pu­l ia­r iau­s ias korė­jie­č ių po­pmu­zi­kos vaiz­do kli­pas. Va­ka­ruo­se jo per­k ūri­nius iš­lei­do ke­ li at­likė­jai, tarp jų Nel­ly Fur­ta­do ir „Ma­ roon 5“, su­laukė dėme­sio iš kitų mu­zi­ kos žvaigžd­žių ir bu­vo ap­tar­tas to­kiuo­ se ži­niask­lai­dos lei­di­niuo­se kaip „The Fi­nan­cial Ti­mes“, „The Wall Street Jour­ nal“, „CNN In­ter­na­tio­nal“ ir kt. 2012 m. rugsėjį „Gang­nam Sty­le“ sti­liu­mi šo­ka­mi flash­mo­bai pra­dėjo po­pu­liarė­ti įvai­riuo­ se pa­sau­lio mies­tuo­se. Yra iš­leis­ta daug skir­tingų kūri­nio pa­ro­dijų. Jo ele­men­tai nau­do­ti „Sam­sung“ rek­la­mo­se, įvai­riuo­ se te­le­vi­zi­jos šou, ki­tuo­se ren­gi­niuo­se. 2012 m. rugsė­jo 17 d. „Gang­nam Sty­ le“ no­m i­nuo­tas MTV Eu­ro­pos mu­z i­ kos ap­do­va­no­ji­muo­se kaip ge­r iau­ sias vaiz­do kli­p as. Ap­do­va­no­jimų

ce­re­mo­n i­jo­je lapk­r i­č io 11 d. Frank­ fur­te, Vo­k ie­t i­jo­je, jis bu­vo iš­r ink­t as ge­r iau­siu Metų vaiz­do kli­pu. 2012 m. rugsė­jo 20 d. „Gang­nam Sty­le“ vaiz­do kli­pas „You­t u­be“ įtrauk­tas į Guin­nes­ so re­kordų knygą kaip mėgsta­m iau­ sias vaiz­do kli­pas „You­tu­be“ is­to­ri­jo­je (myg­tu­kas „Pa­tin­ka“ nu­spaus­tas 2 141 758 kar­tus).

Orai

Savaitgalį Lietuvoje snigs ir pustys, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien kai kur truputį pasnigs ir pustys, pūs gūsingas vėjas. Temperatūra bus 3–8 laipsniai šalčio. Sekmadienį vėjas dar sustiprės, snigs gausiau. Temperatūra naktį sieks 5–8, dieną – 3–6 laipsnius šalčio.

Šiandien, gruodžio 15 d.

–4

–4

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–4

Šiauliai

Klaipėda

–6

Panevėžys

–6

Utena

–4

8.34 15.54 7.19

350-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 16 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +6 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +22 Keiptaunas +30 Kopenhaga +8

kokteilis Pa­vyz­dys vi­siems „Kok­tei­lis“ sprogs­ta iš pa­vy­do. Ap­mau­ du, kad uk­rai­nie­čiai vėl mus pra­len­kė. Kaip tik­r i vy­rai su­si­plie­kė Ra­do­je, bu­ vo ką pa­ž iū­rė­t i. Gai­la, kad ko­vo­je ne­ da­ly­va­vo gar­su­sis bok­so did­meist­ris V.Klič­ko. Tur­būt ne jo svo­r io ka­te­go­ ri­ja. Ta­čiau, ne­pai­sant to, kad ko­vos meist­r ų Uk­rai­nos par­la­men­to rin­ge ir ne­bu­vo, peš­ty­nės pa­l i­ko įspū­d į sa­ vo nuo­šir­du­mu bei sen­ti­men­ta­liu pa­ trio­t iz­mu. Ko ne­pa­ma­t y­si mū­sų Sei­ me, jau ne­kal­bant apie mies­to ta­r y­ bą. Na, ka­da pa­sku­t i­n į kar­tą re­gė­jo­ te, kad dėl Klai­pė­dos gar­bės kas nors kam nors kib­tų į at­la­pus? Kai ke­li ašt­ ria­dan­čiai po­li­ti­kie­riai pa­kė­lė spar­nus į Vil­n ių, mū­sų mies­te­l io ta­r y­bos sa­lė pri­t i­lo ir ap­snū­do. Ap­ker­pė­jo ir už­si­ bal­za­ma­vo. Ir jiems pa­t iems tik beat­ ro­do, kad yra gy­vi. O kai ak­li­nai už­si­ sklęs nuo vi­so­k ių įky­ruo­lių iš gat­vės, ap­mirs vi­sai. Nei muš­ty­nių, nei gū­ž y­ nių, jau ne­kal­bant apie sa­g ų dras­k y­ mą ar mo­ja­vi­mą kė­dė­mis virš gal­vos. Nie­ko, vi­siš­kai nie­ko. Gai­la, bet mei­lės tė­vy­nei, to­k ios kaip uk­rai­nie­čiai, mes ne­tu­r i­me.

Po­mė­gis: vi­si la­bai mėgs­ta žiū­rė­

ti bok­są vien dėl to, kad pa­tin­ka, kai mu­ša ne juos.

Pa­vo­jin­ga te­ma – Ko­dėl tu su kir­pė­ju vi­suo­met kal­bi tik apie orą? – O ką, gal no­rė­t um, kad kal­b ė­č iau apie po­li­ti­ką su žmo­gu­mi, ku­ris brau­ ko skus­tu­vu man per kak­lą?

Ro­vė ro­pę? Jei­g u jums ke­l ią per­bė­go juo­da ka­tė, po to juo­da ka­ly­tė, po to juo­da pe­ly­tė, po to juo­da mer­gai­tė, o po to ir juo­da mo­čiu­tė, va­d i­na­si, se­ne­l is iš­ro­vė ne ro­pę, o aukš­tos įtam­pos ka­be­l į. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19 ne pi­ni­guo­se lai­ mė, bet jų tu­rint tie­siog links­miau liū­dė­ti)

Londonas +9 Madridas +11 Maskva –14 Minskas –7 Niujorkas +8 Oslas +2 Paryžius +10 Pekinas +3

Praha +6 Ryga –4 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –8 Tel Avivas +18 Tokijas +15 Varšuva +3

Vėjas

5–9 m/s

Marijampolė

Vilnius

–5

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

-4

-1

-2

12

-2

-1

-1

-2

10

rytoj

pirmadienį

-1

Šiandien: Gaudenė, Gaudenis, Justas, Justina, Kristijonas, Paula

gruodžio 15-ąją

Rytas

-3

Vardai

Rytoj: Adas, Albina, Alina, Audronė, Vygaudas

orai klaipėdoje Šiandien

–7

–4

-1

0

9

1832 m. gi­mė pran­ cū­z ų in­ž i­n ie­r ius Ale­ xand­re-Gus­ta­ve Eif­fel. Mi­rė 1923 m.

1854 m. pir­mo­ji gat­v ių va­ly­mo ma­š i­n a bu­vo pir­mą kar­tą iš­ban­dy­ta Fi­la­del­fi­jo­je. 1891 m. ka­na­d ie­t is Ja­ mes Nais­m ith iš­ra­do krep­ši­nį. 1916 m. I pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais pran­cū­zai su­ mu­šė vo­k ie­čius Ver­de­ no mū­šy­je. 1964 m. Ka­na­dos par­la­ men­t as pa­t vir­t i­no da­ bar­ti­nės vals­ty­bi­nės vė­ lia­vos sim­bo­l i­ką – rau­ do­ną kle­vo la­pą bal­ta­ me fo­ne.

1991 m. už­plau­kęs ant ri­f ų, ne­to­l i Egip­to Sa­fa­ gos uos­to nu­sken­do ke­ lei­vi­nis kel­tas: žu­vo 474 žmo­nės. 1994 m. Šve­d i­jos vy­ riau­sy­bė at­si­sa­kė iš­kel­ ti žu­vu­sių­jų ke­lei­vių kū­ nus iš nu­sken­du­sio kel­to „Es­to­nia“. 2006 m. baig­t as „Ma­ žei­k ių naf­tos“ par­da­v i­ mo Len­k i­jos kom­pa­n i­ jai „PKN Or­len“ san­do­ ris.Vy­r iau­sy­bė ga­vo 2,2 mlrd. Lt.

Lau­kia įtū­žu­sios žie­mos iš­ban­dy­mas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sa­vait­ga­lį si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja stip­rų snie­gą ir pū­gas, ku­rios ne­si­ liaus ke­lias die­nas. O ki­tos sa­vai­tės ant­ro­je pu­sė­je spus­tels tik­ros žie­ mos šal­tu­kas.

Pa­sak si­nop­ti­kų, šeš­ta­die­nį po pie­ tų orai pa­blo­gės. Bus de­be­suo­ta, pro­gno­zuo­ja­mas gau­sus snie­gas, pū­ga, ku­ri truks iki ki­tos sa­vai­tės pra­džios. Pa­že­miu pus­ty­ti pra­dės jau šeš­ ta­die­nį die­ną, o pa­skui įsi­smar­kaus ir stip­riau. Me­teo­ro­lo­gų tei­gi­mu, di­de­lis iš­ ban­dy­mas lau­kia ke­li­nin­kų ir vai­ ruo­to­jų, nes pū­ga už­si­tęs ke­le­tą die­nų. Pūs piet­ry­čių vė­jas, šeš­ta­ die­nį – 10–15 m/s, sek­ma­die­nį vė­jo grei­tis sieks 15–20 m/s. Oro tem­ pe­ra­tū­ra nak­ti­mis nu­kris iki 3–6 laips­nių šal­čio, die­no­mis bus mi­ nus 1–4 laips­niai. Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je bus ne­ pas­to­viai de­be­suo­ta, vė­jas silp­nės. Kri­tu­lių ti­ki­my­bė ne­di­de­lė, pūs piet­ry­čių 7–12 m/s stip­ru­mo vė­ jas. Nak­ti­mis oras šals iki 13–16, o die­no­mis – iki 10–13 laips­nių. Šal­tu­kas iš­si­lai­kys, ki­to­je Lie­tu­ vos da­ly­je jis bus dar stip­res­nis – kai kur net iki 25 laips­nių. Tai esą ti­piš­kas gruo­džio mė­ne­ sio oras.

Pers­pė­ji­mas: si­nop­ti­kai pa­ta­ria sa­vait­ga­lio ke­lio­nes ge­riau ati­dė­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.