2012-12-17 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, GRUODŽIO 17, 2012

www.kl.lt

294 (19 595)

=6?:.162;6@ 4? B<1 6< $

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Susikirto uosto ir miesto intere sai

A.But­ke­vi­Ä?ius iĹĄ opo­zi­ci­jos ti­ki­si 100 die­nĹł be kri­ti­kos.

Lietuva 7p.

NekaltĹł ĹžmoniĹł ĹžudynÄ—s Amerikoje tampa epidemija.

ÄŽ Klai­pÄ—­dÄ… vis daŞ­niau uŞ­su­ka ir di­deli lai­vai.

Pasaulis 13p.

Uosto paĹĄonÄ—je subrendo ir jau pusmetÄŻ vyksta konfliktas, kurio ÄŻkaitais tapo gyventojai. ProblemÄ… sprÄ™s ti verÄ?iama Uosto direkcija, nors jos interesai toje zono je – maĹžiausi.

Vidmantas Ma

v.matutis@kl.lt

tutis

Namai netrukdo

PraÄ—jusiÄ… savai tÄ™ Nemuno gatvÄ—s 113 ir 133 namĹł gyventojai prie Uosto direkcijos surengÄ— piketÄ…. Taip ji verÄ?iama atidaryti piniginÄ™ ir kompensuoti gy ventojams uĹž tai, kad ĹĄalia jĹł namĹł yra ÄŻrengtas geleĹžinkelis, planuo jama rekonstruoti Nemuno gatvÄ™, ď Ž Vieta: ;R Z b [\ T [N Z netoli namo veiN` f_N ]_VR ]Na  8YNV kia konteineriĹł ter ]Ă› Q\` @ZRY aĂ›`• `R mina [\ W\ V cN VN cV Z „Man yra keista, las. \ XRYV\ aNĂ˜VNb QNbT ZR kad ĹžmonÄ—s aĂş QĂ›Y a\ W\ XVĂş ]_\ pretenzijas reiĹĄ OYR ZĂş [R XVY QN c kia Uosto direk- gal Uosto ÄŻstatymÄ… mes galime \ iĹĄcijai, nors jais keldinti gyvento turÄ— jus, kai tai ďŹ ziĹĄCVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜V\ [b\ a_ ti savivaldybÄ—. Tie jo pasirĹŤpin- kai trukdo plÄ—to noma gyventi, ÄŻvai ti uos namai, kuriuos rioms institucipraĹĄoma nugriau norime ÄŻrengti dvie tÄ…. Dabar, kai joms pradÄ—tos reikĹĄ tÄ™ nemaĹžai insti ti ir uĹž juos komjĹł eismo juostĹł tuci ti nuo ĹĄiĹł mepensuoti, statyti gatvÄ™, gyvenamie tĹł geguŞės. nÄ—s sveikatos cent jĹł. Visuome1926 ir 1930 meji namai ďŹ ziĹĄkai ras yra pareiĹĄkÄ™s tais. Gali bĹŤti ir netrukdo“, – taip pozicijÄ…, kad ribos DidĹžiausia preten taip, kad atlikus aiĹĄkino R.MutraukiniĹł vaĹžiazija yra dÄ—l nupaveldosauginÄ™ tiestos naujos ge ekspertizÄ™ niekas ĹĄeckienÄ—. leĹžinkelio linijos. vimÄ… ÄŻ uostÄ… naktimis. Jei bĹŤtĹł taitĹł namĹł neleis griauti“, Ji skirta aptarnau Ji tikino, kad Uos komas traukiniĹł to direkcija ir laeismo ti uos – svarstÄ— Roma MuĹĄeckie „KlaipÄ—dos SmeltÄ—s“, te esanÄ?ias ÄŻ „KlaipÄ—dos SmeltÄ—s“,apribojimas nÄ—, l.e. Uosto di- bai norÄ—dama negalÄ—tĹł ÄŻrengti tri„Begos“ ir Bi rekcijos genera BiriĹł kroviniĹł terminalo riĹł kroviniĹł terminalo„Begos“ ir linio direktoriaus jĹł eismo juostĹł gatvÄ—s, nes tuomet bendrobendropareigas. jai tektĹł prisijung ves. PavyzdĹžiui, ti da pernai ÄŻ „KlaipÄ—- ves maĹždaug treÄ?dalÄŻ paros – nuo kurioje vyksta bent lÄŻ teritorijos, Nemuno gatvÄ™ dos Smeltę“ per metus buvo atga- 22 iki 6 val., krova ĹĄiose bendrovÄ—planuojanÄ?iai keli teisminiai rekonstruoti di benta 134 tĹŤkst. rekcijai ir nerei- ginÄ?ai. Kol ginÄ?ai nebaigti, nebĹŤvagonĹł, o ĹĄiemet se per metus sumaŞėtĹł maĹždaug kia griauti tĹł na tĹł derinamas Ne jĹł bus apie 116 tĹŤkst. dviem milijonais mĹł. Ji ketina to muno gatvÄ—s re- Roma Mu tonĹł. je gatvÄ—je nutiesti ĹĄeckienÄ—: Kaip tik ĹĄiemet „Lietuvos geleĹžinkeliĹłâ€œ dvi eismo juostas. konstrukcijos techninis projektas. sumaŞėjo geleatstoJoms tiesti namai KlaipÄ—dos savival Ĺžinkeliais gabena vai iĹĄ principo ne dybÄ— neketina de- Uosto direk netrukdo. mĹł kroviniĹł, tasutinka, kad dÄ—l cijai yra rinti ir dviejĹł eis TaÄ?iau savivaldy Ä?iau gyventojĹł mo juostĹł Nemu- su pretenzijĹł mastai traukiniĹł judÄ—jimo kyla didĹžiaubÄ— iĹĄ Uosto dikinÄ—jamos ran rekcijos reikalau no gatvÄ—s, nes iĹĄaugo net kelis sios problemos. ja, kad ji Nemudetaliajame plane kartus. kos – gre Traukiniai ruono gatvÄ—je ÄŻrengtĹł numatytos trys sija stebÄ—josi ir Klai Tokia pro- Ĺže gali vaĹžiuoti 40 juostos. Ji taip pat reikalaujama ÄŻreng tris eismo juoskilometrĹł per pÄ—dos mies- va tas. Tuomet dÄ—l re ti neketina Uosto di to meras Vytautas landÄ… greiÄ?iu, o konstrukcijos jau rekcijai perduoti trijĹł eismo Grub juda vos 20 kitektĹł iĹĄkeldinti juostĹł kelomet Gyventojai tikina, liauskas. gyventojus, ir tai ir dalies Nemuno gatvÄ—s projekto, kad nuo ge- ma rĹł per valandÄ…. Kai buvo liÄ…, nors mums savo lÄ—ĹĄomis turÄ— nors tai daryti bu leĹžinkelio sklinda tuojamas trauki tĹł padaryti Uosvo paĹžadÄ—ta. uĹžten- mas, smarvÄ—, triukĹĄniĹł keliamas to direkcija. „Uosto direkcijai triukĹĄmas ir vib vibracija. VaĹžiuo racija, „Lietuvos yra sukinÄ—ja- ka ir dviejĹł. mos rankos. No KlaipÄ—dos savival nio sÄ…statui, butuo jant trauki- geleĹžinkeliĹłâ€? at rime ÄŻrengti dviedybÄ—s atstovai stovai visai nebuse esÄ… ĹĄokinÄ—ja mano, kad direk daiktai, byra tinkas, vÄ™ pakviesti. cija ir taip turÄ—tĹł jĹł eismo juostĹł gatvÄ™, nes daugiau skyla sienos. iĹĄkeldinti gyven „Kas atsakys, tojus. Pagal sude- ir nereikia. Tas kelias ves tik ÄŻ krojei rintÄ… detalĹłjÄŻ pla SkundĹł daugÄ—ja ÄŻgrius, Ĺžus gyventojai“,seni namai Uostas ir taip „nu nÄ… Nemuno g. 113 viniĹł patikros postÄ…. TaÄ?iau mĹŤ skausmintas“ – ĹĄÄŻ klau- Klai sĹł Nemuno gat ir 133 namai paten reikalauja ÄŻrengti simÄ… nuolat kelia pÄ— dos mies to po vÄ—s 113 ir trijĹł eismo juostĹł ka ÄŻ uosto plÄ—tklaipÄ—dieÄ?iai. li ti kai vieros zonÄ…. Gyven keliÄ…. NeturÄ—dami gyventojai gyveno 133 namuose nareikĹĄmiai tvir IeĹĄkoma iĹĄeiÄ?iĹł. tojai poreikio, privatina, kad gyvennuo seno. PrieĹĄ Viena jĹł yra ĹĄais detaliajam pla pritarÄ— para- lÄ—tume ĹĄvaistyti valstybÄ—s lÄ—ĹĄas iĹĄ- 113 namÄ… daug metĹł buvo Ĺ˝vejybos sprendimas prie Nemuno gat- tojus iĹĄ Nemuno gatvÄ—s 113 ir nui 133 kad jiems bus kom tikÄ—damiesi, pirkinÄ—dami pri vÄ—s 113 ir 133 na vaÄ?ias teritorijas“, uosto pagrindinÄ— ÄŻvaĹža. pensuota. „PamĹł ÄŻrengti sienu- namĹł turÄ—tĹł iĹĄkeldinti Uosto di– skundÄ—si R.Mu tes. Jos apsaugo rekcija. Ĺ iandien Pretenzijos dÄ—l to, ĹĄeckienÄ—. tĹł nuo triukĹĄmo, situacija yra tokia, kad Nemuno gatvÄ—s 113 ir 133 namuose neÄŻma- taÄ?iau abejojama, ar saugotĹł nuo kad realiai net neĹžinoma, kiek gyvibracijos. Proble ventojĹł yra tuose mÄ… jau yra svarsnamuose.

Ĺ iandien priedas

Kler­kĹł dar­be – pra­mo­gos Klai­pÄ—­dos val­di­nin­ kĹł verks­mai, kad jĹł dar­bo krō­vis yra ne­pa­ke­lia­mas, tÄ—­ ra vai­dy­ba. Uos­ta­ mies­Ä?io sa­vi­val­ dy­bÄ—s dar­buo­to­jai ran­da lai­ko dar­bo me­tu nar­dy­ti so­ cia­li­niuo­se tink­ luo­se – da­ly­tis sa­vo emo­ci­jo­mis, as­me­ ni­nÄ—­mis nuo­trau­ko­ mis. Ki­tos val­diť­kos ÄŻstai­gos jau uŞ­blo­ ka­vo priei­gas prie to­kiĹł pus­la­piĹł, kad no­ras juo­se nar­ťy­ti ne­truk­dy­tĹł dar­bui.

„Kas tĹł pi­ni­gĹł duos?“ Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Vid­man­ tas PleÄ?­kai­tis ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad gar­sio­ji re­ga­ta mō­sĹł mies­tui – lyg pra­ban­gos pre­kÄ—, ku­riÄ… pirk­ti da­bar – ne lai­kas.

SekmadienÄŻ va­ly­to­jai tau­pÄ— jÄ—­gas Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Pus­ty­mas ir nuo­la­ti­nis sny­gis va­ ly­to­jĹł dar­bÄ… sa­vait­ga­lÄŻ pa­ver­tÄ— nie­kais. PÄ—s­tie­ji, pa­mir­ťÄ™ apie sau­ gu­mÄ…, gat­ves da­li­jo­si su au­to­mo­ bi­liais, mat ĹĄa­li­gat­viais paei­ti bu­ vo neį­ma­no­ma. PÄ—s­tie­ji Ä—jo gat­vÄ—­mis

v.spuryte@kl.lt

Pa­ti­ko pus­nuo­gÄ—s mer­gi­nos

4

12

6p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ—

Po­p u­l ia­r iau­s ia­m e so­c ia­l i­n ia­m e tink­le „Fa­ce­book“ yra uŞ­si­re­gist­ ra­vÄ™ ko­ne pu­sÄ— uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­ val­dy­bÄ—s val­di­nin­kĹł. Jie ne­si­bo­di ĹĄia­me in­ter­ne­to pus­ la­py­je lai­kÄ… leis­ti ir dar­ bo me­tu.

Kaina 1,30 Lt

„„Pir­mō­nÄ—: Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ—s pavaduotoja A.Ve­ly­kie­nÄ— yra vie­na ak­ty­viau­

sių so­cia­li­nių tink­lų nau­do­to­jų.

9A

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

+

Q\cN[N

Su­dÄ—­tin­gos oro sÄ…­ly­gos uos­ta­mies­ Ä?io vai­ruo­to­jams va­kar ge­ro­kai ap­ sun­ki­no eis­mÄ…. Pie­ti­nÄ—­je mies­to da­ly­je kai ku­rios gat­vÄ—s bu­vo be­ veik ne­va­ly­tos, sli­dĹžios. Ĺ iek tiek ge­res­nÄ— si­tua­ci­ja bu­vo ĹĄiau­ri­nÄ—­je mies­to da­ly­je, ypaÄ? pa­ grin­di­nÄ—­se gat­vÄ—­se. Vai­ruo­to­jai skun­dÄ—­si, kad sun­ ku vai­ruo­ti ne tik dÄ—l sli­dĹžiĹł ke­liĹł, bet ir juo­se Ĺžy­giuo­jan­Ä?iĹł pÄ—s­Ä?ių­ jĹł. Pas­ta­rie­ji, uĹžuo­t klam­po­jÄ™ per snie­gÄ… ne­nu­va­ly­tais ĹĄa­li­ gat­viais, Ä—jo gat­vÄ—­mis.

3

2

pirmadienis, GRUODŽIO 17, 2012

miestas Klai­pė­dos sa­vait­ga­lis pū­gos rit­mu Sa­vait­ga­lį šė­lu­si pū­ga ko­re­ga­vo klai­pė­die­čių gy­ ve­ni­mo rit­mą. Nors šeš­ta­die­nio vi­dur­die­nį ne­ ma­lo­nus oras ne­sut­ruk­dė mies­te­lė­nams Teat­ro aikš­tė­je pa­ska­nau­ti žu­vie­nės ir ka­rei­viš­kos ko­ šės, pa­si­šil­dy­ti karš­ta ar­ba­ta, ta­čiau va­ka­ro pra­ mo­gas te­ko ko­re­guo­ti. Teat­ro aikš­tė­je tu­rė­ju­ si vyk­ti ug­nies fies­ta dėl stip­raus vė­jo bu­vo ati­ dė­ta. Sek­ma­die­nį pra­mo­gau­ti no­rė­jo­si dar ma­ žiau – vai­ruo­to­jams ir pės­tie­siems rū­pes­čių kė­ lė sun­kiai pra­va­žiuo­ja­mi ke­liai ir ne­nu­va­ly­ti ša­ li­gat­viai. Sand­ros Lu­ko­šiū­tės ir Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­re­por­ta­žas

Verslo pulsas Už­s iė­m i­mas. Gruo­d žio 17 d. 10 val. Klai­p ė­dos te­r i­to­r i­nės dar­b o bir­žos Klai­p ė­dos sky­r iaus Jau­n i­mo dar­bo cent­re (Aukš­to­ji g. 12, Klai­pė­da) vyks pir­ma­sis dar­bo pro­g ra­mos už­siė­m i­ mas Klai­p ė­dos dar­bo bir­žo­je re­g ist­ ruo­t iems ab­sol­ven­tams te­ma „Dar­bo rin­kos ten­den­ci­jos. Kar­je­ros pla­na­vi­ mas. Dar­bo bir­ža in­ter­ne­te. Ta­len­t ų ban­kas“. Da­ly­viai su­si­pa­ž ins su si­tua­ ci­ja dar­bo rin­ko­je, dar­bo paieš­kos bū­ dais, vyks pra­k ti­n iai mo­k y­mai, kaip pa­si­reng­ti po­kal­biui su darb­da­viu, fil­ mo „Pro­jek­tas: dar­bas“ per­ž iū­ra ir ap­ ta­ri­mas. Sau­ga. Vals­ty­bi­nei dar­bo ins­pek­ci­jai ti­r iant ne­lai­m in­g us at­si­t i­k i­mus dar­ be, vis dar ten­ka skai­čiuo­ti dėl ne­blai­ vu­mo nu­ken­tė­ju­sias au­kas. Iki šių me­ tų gruo­džio pra­džios dar­be žu­vo 6 (15 pro­c. vi­sų žu­v u­sių­jų dar­be), sun­k iai su­ža­lo­t i 14 (13 pro­c. vi­sų sun­k ių ne­ lai­min­g ų at­si­ti­k i­mų dar­be) ne­blai­v ūs dar­buo­to­jai. Per­nai be­veik to­kiu pa­čiu lai­ko­tar­piu ne­blai­vių žu­vu­sių­jų dar­be pro­cen­tas bu­vo toks pat. Pla­nai. 2014 me­tais krui­z i­nės lai­v y­ bos se­zo­nu at­vyk­ti į Klai­pė­dą jau už­si­ re­gist­ra­vo 11 lai­ne­rių. Pir­ma­sis jų, plau­ kio­jan­tis su Mal­tos vė­lia­va 214 m il­g io „Thom­son Ce­leb­ra­tion“, į mū­sų uos­ta­ mies­t į at­vyks 2014 m. ge­gu­žės 13 d. Di­ des­nis už jį – 230 m il­g io su Ber­mu­dų vė­l ia­va plau­k io­jan­t is „Ar­ta­n ia“ į Klai­ pė­dą at­plauks bir­že­lio 22 d. 2013 me­ tais į mū­sų mies­tą pla­nuo­ja at­plauk­ ti 31 krui­zi­nis lai­vas, tarp jų – jū­r ų mil­ ži­nas – 290 m il­g io su Ita­l i­jos vė­l ia­va plau­k io­jan­tis „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“. Jis ki­tą­ met Klai­pė­do­je lan­ky­sis 6 kar­tus. Per šių me­tų krui­z i­nių lai­v ų se­zo­ną ap­si­ lan­kė 43 lai­ne­rai. Pel­n in­g u­m as. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­p ar­t a­m en­to duo­me­n i­m is, 2012 m. tre­č ią­j į ket­v ir­t į ša­l ies ne­fi ­n an­s i­ nių įmo­n ių pa­ja­mos už par­duo­t as pre­kes ir su­teik­tas pa­slau­gas su­da­rė 57,8 mlrd. li­t ų, ar­ba 17,5 pro­c. dau­g iau nei tą pa­t į 2011 m. ket­v ir­t į ir 12,4 pro­c. dau­g iau nei ant­rą­jį šių me­t ų ket­v ir­t į. Tre­čią­jį šių me­t ų ket­v ir­t į įmo­n ių pel­ nas su­da­rė 2,4 mlrd. li­t ų. Pa­ly­g in­t i su praė­ju­sių me­t ų ati­t in­ka­mu lai­ko­tar­ piu, įmo­nių pel­nas pa­di­dė­jo 18,4 pro­c., ta­čiau pa­ly­g in­t i su šių me­t ų anks­tes­ niu ket­v ir­čiu – su­ma­žė­jo be­veik 23,9 pro­c. Dau­g iau­sia pel­no už­d ir­bo did­ me­n i­nės pre­k y­b os (437,4 mln. Lt) ir san­dė­l ia­v i­mo, trans­p or­to pa­slau­g ų (231,8 mln. Lt) įmo­nės, o di­d žiau­sius nuo­sto­l ius pa­t y­rė pa­g rin­d i­n ių bu­vei­ nių ir kon­sul­ta­ci­nės veik­los įmo­nės (357,8 mln. Lt). Sus­tab­dė. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba dėl pa­tik­r ų me­tu nu­sta­ty­tų gru­bių pa­žei­di­mų su­ stab­dė ba­ro „Se­nas na­mas“ (Spor­ti­nin­ kų g.) veik­lą. Sa­vi­nin­kui su­ra­šy­tas ad­ mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ ko­las, skir­ta bau­da

Nau­jo­mis spal­vo­ mis nu­švi­tęs Klai­pė­ dos dra­mos teat­ro pa­sta­tas kol kas at­ gims­ta, kaip ir bu­vo pla­nuo­ta, ne­si­vė­lin­ da­mas. Ta­čiau ne­ ra­mi­na ke­ti­ni­mas ki­tais me­tais skir­ ti ma­žiau nei pu­ sę sta­ty­boms baig­ti rei­kia­mos su­mos.

Pla­nai: jei­gu ki­tais me­tais teat­ro re­konst­ruk­ci­jai bus skir­ta per­pus ma­žiau pi­ni­gų nei rei­kia, ati­da­ry­mo iš­

kil­mės ga­li nu­si­kel­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Teat­rui pra­šys dau­giau li­tų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Teat­ro re­konst­ruk­ci­ją at­lie­kan­čios bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­ rius“ va­do­vas Al­das Kliu­kas, kal­ bė­da­mas su Klai­pė­dos me­ru Vy­ tau­tu Grub­liaus­ku, mi­nė­jo, jog kol kas vi­si dar­bai at­lie­ka­mi neat­si­lie­ kant nė die­nos. Pas­ta­tas po re­konst­ruk­ci­jos tu­ rė­tų sto­vė­ti šimt­me­čius, jam ne­ be­bai­sus ir ne­sta­bi­lus grun­tas, nes sta­ti­nį lai­ko be­veik 7 ki­lo­met­rai po­lių.

Žie­mą pa­sta­to išo­rei ne­ke­ti­na­ma nie­ko da­ry­ti, už­tat vi­du­je bus kli­ juo­ja­mos ply­te­lės, klo­ja­mos grin­ dys, tvar­ko­mos sie­nos, mon­tuo­ja­ mos du­rys. „Jei­gu vals­ty­bė skirs pi­ni­gų, kaip nu­ma­ty­ta, 2014 me­tų ge­gu­žės mė­ ne­sį mes baig­si­me dar­bus“, – ti­ki­ no A.Kliu­kas. To­kiam pla­nui įgy­ven­din­ti rei­ kės dar 9 mi­li­jo­nų li­tų, ta­čiau ki­ tų me­tų ša­lies biu­dže­te uos­ta­mies­ čio teat­rui res­tau­ruo­ti nu­ma­ty­ti tik 4 mi­li­jo­nai li­tų. Ne­ma­žai pa­tir­ties dir­bant su di­de­liais ob­jek­tais tu­

rin­tis A.Kliu­kas bai­mi­na­si, kad lai­ ku ne­ga­vus rei­kia­mos su­mos re­ konst­ruk­ci­jos dar­bai ga­li už­si­tęs­ti, o kar­tu kur kas vė­liau nei nu­ma­ty­ta į teat­rą bus pa­kvies­ti žiū­ro­vai. Mies­to me­ras pa­ti­ki­no, jog teat­ ro re­konst­ruk­ci­jos fi­nan­sa­vi­mas bus vie­na pir­mų­jų po­kal­bio te­mų su­si­ti­kus su nau­juo­ju kul­tū­ros mi­ nist­ru. Be to, V.Grub­liaus­kas ke­ti­na apie šią pro­ble­mą ak­ty­viai kal­bė­ti su vi­ sais klai­pė­die­čiais Sei­mo na­riais ir vi­lia­si, kad jie pa­si­stengs dėl sa­vo mies­to ge­ro­vės.

9

– tiek mln. Lt reikia, kad Dramos teatro rekonstrukcija būtų baigta 2014 m. gegužę.

KRATC INFORMACIJA DĖL ATLIEKŲ IŠVEŽIMO TVARKOS Dėl iškritusio gausaus sniego atliekų vežėjams kyla sunkumų surenkant komunalines atliekas bei antrines žaliavas. Primename, kad namų administratoriai, daugiabučių namų savininkų bendrijų, įstaigų, įmonių, organizacijų vadovai, individualių namų valdų bei sodų savininkai privalo užtikrinti ne tik privažiavimą iki konteinerių, bet ir nukasti sniegą bei pašalinti ledą konteinerių stovėjimo vietose, kad atliekas būtų galima surinkti laikantis numatytų išvežimo grafikų. Kad išvengtume netvarkos, atliekų turėtojų prašome laikytis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo taisyklių. Primename, kad atliekų turėtojams, nesilaikantiems šių taisyklių, gresia administracinės nuobaudos iki 2 000 litų. KRATC administracija

3

pirmadienis, GRUODŽIO 17, 2012

miestas

Klai­pė­dos sa­vait­ga­lis pū­gos rit­mu

Sekmadienį va­ly­to­jai tau­pė jė­gas 1

„Klai­pė­dos žel­di­nių“ va­do­vas Ge­di­mi­nas Va­ la­ši­nas tei­si­no­si, kad nu­va­ly­tus ša­li­ gat­vius ne­tru­kus už­vers­da­vo pra­va­ žiuo­jan­čių gat­vių va­ly­to­jų sun­kio­ji tech­ni­ka ir nuo­la­ti­nis sny­gis. „Mes nu­va­lo­me, pa­si­da­ro toks lo­vys, o jį pa­skui vėl už­pus­to. Kol grįž­ta­me at­gal, ša­li­gat­viai at­ro­do lyg ne­nu­va­ly­ti „, – va­do­vas paaiš­ ki­no, ko­dėl pės­tie­ji no­riau ėjo gat­ vė­mis, nei ša­li­gat­viais. Ša­li­gat­vių va­ly­to­jai pa­grin­di­nį dė­me­sį sky­rė cent­rui, ma­gist­ra­li­ niams ke­liams ir pro­spek­tams. Va­ kar į mies­tą bu­vo iš­leis­ta vi­sa tu­ri­ ma įmo­nės tech­ni­ka ir dar­buo­to­jai – 18 va­ly­tu­vų ir 70 žmo­nių. Pa­sak G.Va­la­ši­no, žmo­nės dir­bo vi­są šeš­ta­die­nio nak­tį, tad sek­ ma­die­nį po pie­tų jiems bu­vo leis­ ta trum­pai at­si­pūs­ti, o nak­tį vėl bu­vo kim­ba­ma į dar­bą, kad pir­ ma­die­nio ry­tą į dar­bą su­si­ruo­šu­ siems klai­pė­die­čiams ša­li­gat­viai bū­tų šva­rūs. Truk­dė snie­gas ir vė­jas

Už pie­ti­nės mies­to da­lies va­ly­mą at­sa­kin­gos bend­ro­vės „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas tei­gė, kad gat­vės bu­vo va­lo­mos be per­trau­kų nuo šeš­ta­die­nio ry­to. Nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­ die­nį gat­vės bu­vo nu­va­ly­tos kiek įma­no­ma šva­riau, ta­čiau sek­ma­ die­nio ry­tą dar­bo są­ly­gas ap­sun­ ki­no snie­gas, nuo­la­ti­nis pus­ty­mas pa­že­me bei stip­rus vė­jas. Tad jau po va­lan­dos gat­vės vėl bu­vo už­ pus­ty­tos. Pa­sak va­do­vo, sek­ma­die­nį į dar­ bą pa­leis­tos ne vi­sos bend­ro­vės tu­ ri­mos pa­jė­gos. D.Zo­kas paaiš­ki­no, kad tuo­met žmo­nės ma­žiau va­ži­ nė­ja, dau­giau lai­ko pra­lei­džia na­ muo­se, tad bu­vo tau­po­mos jė­gos. Vi­sos pa­jė­gos iš­leis­tos nak­tį, prieš dar­bo sa­vai­tės pra­džią. „Žem­ka­sos“ at­sto­vas taip pat pa­ste­bė­jo, kad žmo­nės vaikš­to gat­ vė­mis, o ne ša­li­gat­viais.

„Va­di­na­si, gat­vės nu­va­ly­tos ge­ riau nei ša­li­gat­viai – ma­žiau sli­ du ir sau­giau ei­ti gat­ve“, – ma­no D.Zo­kas. Klai­pė­dos re­gio­ne ke­li­nin­kai, užuo­t va­lę ke­lius, pir­miau­sia į pa­gal­bą sku­bė­jo už­klim­pu­sių au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams. Dėl ne­nu­va­ly­tų bei sli­džių ke­lių pus­ny­se at­si­dū­rė ne vie­na ma­ši­na.

Žy­g is. Sa­vait­ga­l į ak­t y­vaus lais­va­lai­ kio mė­gė­jai Pa­lan­go­je da­ly­va­vo ka­ lė­di­nia­me žy­gy­je pės­čio­mis „Ja­mam pa­jū­r į“. Klai­p ė­dos fi­z i­n io ak­t y­v u­mo cent­ras or­ga­n i­za­vo ėji­mą pės­čio­m is nuo Pa­lan­gos Jū­ra­tės ir Kas­ty­čio skve­ ro iki Meln­ra­gės Klai­pė­do­je, tarp ku­ rių at­stu­mas yra maž­daug 20 km. Gais­ras. Šeš­t a­d ie­n į I.Si­mo­n ai­t y­tės gat­vė­je, 17 na­mo vie­no­je iš laip­t i­n ių bu­vo pa­deg­tos bu­to du­rys. Per gais­rą nie­kas ne­nu­ken­tė­jo. Nuos­to­liai. „Mit­su­bis­h i Ga­lant“ vai­ ruo­to­jas pa­ste­bė­jo, kad su­pjaus­ty­tos vi­sos prie Tai­kos pr. 66A na­mo pa­lik­ to au­to­mo­bi­l io pa­dan­gos. Šei­m i­n in­ kas nu­ro­dė pa­ty­ręs 1 600 li­tų ža­lą.

Dai­nius Zo­kas:

Va­di­na­si, gat­vės nu­ va­ly­tos ge­riau nei ša­li­gat­viai – ma­žiau sli­du ir sau­giau ei­ti gat­ve.

„Dir­ba­me vi­su pa­jė­gu­mu. Tru­pu­ tė­lį ap­va­lo­me, vėl už­pus­to, at­si­ran­ da snie­go lie­žu­vių, tad vėl va­lo­me „, – apie su­dė­tin­gas eis­mo ir dar­ bo są­ly­gas kal­bė­jo Žie­mos tar­ny­bos bu­dė­to­jas Gin­ta­ras Ra­ma­naus­kas. Va­kar eis­mo są­ly­gos bu­vo vi­sur vie­no­dai su­dė­tin­gos, ta­čiau pra­ stes­nė si­tua­ci­ja pa­ste­bė­ta ra­jo­ no ke­liuo­se, kur va­ly­mui ski­ria­ mas ma­žes­nis dė­me­sys. Tad ten dau­giau pri­pus­ty­ta snie­go, ma­žiau pra­va­ži­nė­ta. Bu­dė­to­jas paaiš­ki­no, kad pir­miau­sia bu­vo va­lo­mos tos vie­tos, kur au­to­mo­bi­liai ne­be­ga­lė­ jo pra­va­žiuo­ti. Į tar­ny­bą pa­gal­bos

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Gau­sus snie­gas rū­pes­čių ke­lia ne tik gat­vių ir ke­lių va­ly­to­jams ar vai­ruo­to­jams. Di­de­lių vi­suo­me­ ni­nių pa­sta­tų ar pre­ky­bos cent­rų val­dy­to­jams snie­gą ten­ka va­ly­ti ir nuo sto­gų. Jais su­si­rū­pin­ti tu­rė­tų ir pri­va­čių na­mų sa­vi­nin­kai.

tik kie­muo­se ir gat­vė­se, bet ir nuo pa­sta­tų sto­gų.

Ne­tek­t is. Vė­lų šeš­t a­d ie­n io va­k a­rą Poil­sio gat­vė­je, vie­no na­mo laip­t i­nė­ je bu­vo ap­tik­tas vy­ro la­vo­nas be išo­ ri­n ių smur­to žy­m ių. 1956 me­tais gi­ męs vy­ras gy­ve­no vie­na­me iš tos laip­ ti­nės bu­tų.

Trau­kė įklim­pu­sias ma­ši­nas

Ne­lai­mė. Sek­ma­die­nio nak­tį Klai­pė­dos ra­jo­ne, Sud­man­tų kai­me, ras­tas ne­gy­ vas vy­ras su žaiz­da pa­kau­šy­je. 37 me­tų vy­ro la­vo­nas gu­lė­jo ūki­nio pa­sta­to gy­ ve­na­mo­jo­je pa­tal­po­je. Mir­ties prie­žas­ tis ir ap­lin­ky­bės nu­sta­ti­nė­ja­mos.

Sun­ku­mai: pės­tie­ji ša­li­gat­viais klam­po­jo lyg per pus­nų lau­ką.

krei­pė­si įklim­pę vai­ruo­to­jai, pra­ ne­ši­mų taip pat su­lauk­ta bend­ruo­ ju pa­gal­bos te­le­fo­nu. Ke­lių va­ly­to­jai, pa­si­tel­kę vi­są tu­ ri­mą tech­ni­ką, dir­bo nuo sek­ma­ die­nio 4 val. ry­to. „Bars­ty­ti da­bar ne­ga­li­ma, nes dar la­biau pa­blo­gin­si­me si­tua­ci­ją – drus­ka su­šla­pins dan­gą, snie­gas pri­lips, tad pri­siau­gin­si­me tiek le­do, kad pa­skui ne­be­nug­ram­dy­si­me“, – paaiš­ki­no G.Ra­ma­naus­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vie­nas di­džiau­sių vi­suo­me­ni­nių pa­sta­tų Klai­pė­do­je – are­na, pa­ sta­ty­tas pa­gal mo­der­nias tech­ no­lo­gi­jas. To­dėl, pa­sak Klai­pė­dos are­n os di­rek­to­r ės Jo­l i­tos Kric­

kės, ant šio pa­sta­to sto­go, net la­ bai gau­siai snin­gant, snie­go be­ veik ne­bū­na. „Pas­ta­to sto­gas yra šil­do­mas, tad snie­gas nu­tirps­ta. O jei jo pa­ si­tai­ko dau­giau ir jis ne­spė­ja tirp­ ti, nu­va­lo­me. Praei­tą žie­mą dėl to jo­kių rū­pes­čių ne­tu­rė­jo­me“, – sa­ kė J.Kric­kė. Uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­ rų val­dy­to­jai tei­gia, kad snie­gą nuo plokš­čių pa­sta­tų sto­gų, ku­rių plo­ tas ne­re­tai pri­lygs­ta fut­bo­lo aikš­tei, ten­ka va­ly­ti. Šiais me­tais snie­go nuo sto­gų dar ne­rei­kė­jo va­ly­ti, nes kol kas jis yra

Puo­šy­ba. Šven­ti­niu lai­ko­tar­piu Ne­rin­ ga sie­kia iš­si­skir­ti šiam kraš­tui bū­din­ gais puo­šy­bos ele­men­tais, tad švies­tu­ vus čia puo­šia žu­vėd­ros, švy­tin­tys brie­ džiai, lai­vų si­lue­tai, pa­ma­ry­je gir­lian­do­ mis ap­raiz­gy­ti me­džiai. Šven­tiš­kai pa­ puoš­tas Alks­ny­nės kont­ro­lės po­stas.

Vė­jas nu­rims

Lie­tu­vos me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus bu­din­ ti me­teo­ro­lo­gė mi­nė­jo, kad iš­kri­tęs snie­gas kri­ti­nės ri­bos dar ne­pa­sie­ kė. Nors sni­go be per­trau­kų, ta­čiau jo kie­kis nė­ra di­de­lis. Pa­sak bu­din­čios si­nop­ti­kės, sa­ vai­tės pra­džio­je snie­go tu­rė­tų ma­ žė­ti, šiek tiek nu­rims ir vė­jas, ta­ čiau sa­vai­tės vi­du­ry­je spus­te­lės šal­tu­kas.

Kas­ti snie­go – ant sto­go

Rū­pes­tis: snie­gą teks va­ly­ti ne

Dienos telegrafas

pu­rus. Sto­gais bū­ti­na su­si­rū­pin­ti po at­ly­džio, kai snie­gas pa­žliun­ga ir tam­pa la­bai sun­kus. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ti­nių prie­žiū­ros po­sky­rio vy­ riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Lo­re­tos Gra­no­vie­nės, pa­sta­tų tech­ni­nės prie­žiū­ros tai­syk­lė­se pa­ra­šy­ta, kad kiek­vie­na pa­pil­do­ma sto­go ap­kro­ va, taip pat ir snie­gas, tu­ri bū­ti pa­ ša­li­na­ma. Per­nai bu­vo ke­li at­ve­jai, kai se­ nes­nių pa­sta­tų sto­gai lū­žo nuo snie­go svo­rio. Sta­ti­nių sto­gus pri­ va­lo va­ly­ti ir tvar­ky­ti pa­tys pa­sta­ tų nau­do­to­jai.

Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 2 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Va­le­ri­ja Še­ ma­tuls­k ie­nė (g. 1929 m.), Alek­sand­ra Va­sil­ko­va (g. 1933 m.). Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 3 ber­niu­kai ir 4 mer­gai­tės, tarp jų – dvy­nės. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 46 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si pil­vo, gal­vos skaus­mais. Gat­vė­je ap­ tik­ti ke­li gu­lin­tys ne­blai­v ūs as­me­nys. Grei­to­sios dar­bą ge­ro­kai ap­sun­k i­no už­pus­t y­t i kie­mai bei sun­k iai pra­va­ žiuo­ja­mos gat­vės.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, gruodžio 17, 2012

miestas

Kler­kų dar­be – pra­mo­gos

Komentarai

dir­bę tie­sio­gi­nį dar­bą, 1 Užuot val­di­nin­kai „Facebook‘e“

lie­ja sa­vo emo­ci­jas, kaip tą die­ną jau­ čia­si, ko­kie yra lai­min­gi, pa­sa­ko­ja, kaip jų vai­kams se­ka­si dar­že­liuo­se. Kler­kai, bū­da­mi dar­be, so­cia­li­nia­me tink­le taip pat da­li­ja­si sa­vo as­me­ni­ nė­mis nuo­trau­ko­mis iš įvai­rių va­ka­ rė­lių, ke­lio­nių. Vie­nas vals­ty­bės tar­nau­to­jas net bu­vo įni­kęs reikš­ti pa­si­mė­ga­vi­mą ap­si­nuo­gi­nu­sių mer­gi­nų nuo­trau­ ko­mis ir jo­mis da­ly­tis su sa­vo in­ ter­ne­ti­niais drau­gais. Ko­ne pa­ti ak­ty­viau­sia tarp Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės kler­kų so­cia­li­nia­me tink­le yra ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė. Ji dar­bo me­tu ko­men­tuo­ja įvai­ rias nau­jie­nas, da­li­ja­si pa­ta­ri­mais, pa­sa­ko­ja apie sa­vo vai­kus, vis įde­ da nau­jų sa­vo nuo­trau­kų. „Kiek lai­ko dar­bo me­tu pra­lei­džiu „Facebook‘e“? Įvai­riai. Tai pri­klau­ so nuo mies­to ak­tua­li­jų. So­cia­li­nis tink­las yra in­for­ma­ci­jos per­tei­ki­ mo for­ma, to­dėl juo ir nau­do­juo­si in­for­muo­ti apie mies­to ak­tua­li­jas.

Pet­ras Gra­žu­lis Sei­mo na­r ys

T

u­rė­jau „Facebook‘e“ sa­vo pro­fi ­l į, bet jį ap­tar­na­vo sek­ re­to­rė. Ta­č iau ga­l iau­s iai jo at­si­sa­k iau, nes tai lai­ko gai­ši­n i­mas. Man su­si­da­rė toks įspū­ dis, kad so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ra­šo žmo­nės, tu­rin­tys tam tik­rų pro­ble­mų. „Facebook‘as“ ati­ma la­bai daug lai­ko, to­dėl tik­rai blo­gai, jei vals­ty­bės tar­nau­ to­jas so­cia­li­nia­me tink­le nar­šo dar­bo me­tu. Juk tai ir di­džiu­lis iš­si­blaš­ky­mas, ir sa­vo tie­sio­gi­nių pa­rei­gų neat­li­ki­mas. Ma­nau, kad so­cia­li­niai tink­lai, „Sky­pe“ da­ro la­bai di­de­lę ža­lą ko­ky­biš­kam val­ di­nin­kų dar­bui. Ži­nau, kad kai ku­rio­se pri­va­čio­se kom­pa­ni­jo­se už­blo­kuo­ja­mi pri­si­jun­gi­mai prie to­kių in­ter­ne­to pus­la­ pių. La­bai ge­ra min­tis bū­tų tai pa­da­ry­ti ir vi­so­se val­diš­ko­se įstai­go­se. Bet kol kas ne­ži­nau, kaip tą min­tį įgy­ven­din­ti.

Fak­tas: A.Ve­ly­kie­nė tvir­ti­no, jog dar­bo me­tu „Fa­ce­book’u“ ne­si­nau­do­ja, nors prie­šin­gos tie­sos įro­dy­mai –

aki­vaiz­dūs.

ne­ga­lė­jo at­si­to­kė­ti Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės va­do­vė. Pa­de­da jaus­ti pul­są

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Už­da­vė­te klau­si­mą ir tik­rai pa­si­do­mė­ siu, kiek ma­no pa­ val­di­niai dar­bo me­ tu lai­ko ski­ria ne dar­bui. Ta­čiau daž­niau­siai dar­bo me­tu prie so­cia­li­nio tink­lo ne­si­jun­giu“, – ti­ki­ no A.Ve­ly­kie­nė. Nedarbinė veik­la pa­pik­ti­no

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė, su­ži­no­ju­si, kad jos pa­val­di­niai dar­ bo lai­ką ski­ria ir bend­ra­vi­mui so­cia­ li­nia­me tink­le, pa­si­pik­ti­no. „Tai tik­rai la­bai blo­gai, nes dar­ bo me­tu tech­ni­nės prie­mo­nės tu­ ri bū­ti nau­do­ja­mos tik dar­bui. „Fa­ ce­book’as“ ar ki­ti so­cia­li­niai tink­lai yra už­kla­si­nė veik­la ir ja dar­bo me­ tu tik­rai ne­rei­kė­tų už­sii­mi­nė­ti. Pa­ti to­kiais da­ly­kais ne­si­nau­do­ju, to­dėl ir ne­ži­nau, kas nau­do­ja­si. Už­da­vė­te klau­si­mą ir tik­rai pa­si­do­mė­siu, kiek ma­no pa­val­di­niai dar­bo me­tu lai­ko ski­ria ne dar­bui“, – ža­dė­jo J.Si­mo­ na­vi­čiū­tė. Ji tik ste­bė­jo­si, kad val­di­nin­kai ran­da lai­ko dar­bo me­tu nar­šy­ti so­ cia­li­niuo­se tink­luo­se. „Dar­bo lai­ kas yra skir­tas dar­bui, o so­cia­li­niai tink­lai yra bend­ra­vi­mo prie­mo­nė. Jei bend­rau­ja­ma, va­di­na­si, žmo­nės ne­tu­ri dar­bo ir ne­pag­rįs­tai ver­kia, kad jų krū­viai di­de­li, o at­ly­gi­ni­mai ma­ži. Man tik­rai ne­su­vo­kia­ma, kaip jie ran­da lai­ko už­kla­si­nei veik­lai“, –

„Facebook‘u“ nau­do­ja­si ir Klai­ pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas, ta­čiau pa­brė­žė, jog tik ne dar­ be. „Šią pa­mo­ką iš­mo­kau dar Sei­me. Sa­vo pro­fi­lį pil­dau pa­ts, to­dėl tik­rai ne­su ak­ty­vus nau­do­to­jas. Ta­čiau „Facebook‘as“ man nau­din­gas jaus­ ti mies­to pul­są įvai­riais klau­si­mais – ir dėl gat­vių va­ly­mo, ir dėl šu­nų ve­džio­ji­mo“, – tei­gė uos­ta­mies­čio va­do­vas. Jis bu­vo itin ka­te­go­riš­kai nu­si­ tei­kęs tų vals­ty­bės tar­nau­to­jų, ku­ rie so­cia­li­nia­me tink­le bend­rau­ja dar­bo me­tu, at­žvil­giu. „Lai­kas vi­ siems su­vok­ti, kad dar­bo me­tu rei­ kia dirb­ti tie­sio­gi­nį dar­bą“, – ak­ cen­ta­vo V.Grub­liaus­kas. Ta­čiau pa­klaus­tas, ar sa­vi­val­dy­ bė­je ne­rei­kė­tų blo­kuo­ti pri­si­jun­gi­mo prie so­cia­li­nių tink­lų ar ki­tų pus­la­ pių, ku­rie ne­su­si­ję su val­di­nin­kų dar­bu, Klai­pė­dos me­ras tvir­ti­no, jog drau­di­mais tik­rai nie­kas neišsp­ren­ džia­ma. „Žmo­nės iš­ra­din­gi, vis tiek su­ras bū­dų, kaip pri­si­jung­ti prie so­ cia­li­nių tink­lų. To­dėl pir­miau­sia rei­ kia ape­liuo­ti į są­mo­nin­gu­mą ir ne­ ge­ro­ves vie­šin­ti, nes tai la­bai ge­ras vais­tas. Ma­nau, kad val­di­nin­kai, ku­ rie dar­bo me­tu as­me­ni­niams tiks­ lams nau­do­ja so­cia­li­nį tink­lą, el­gia­si neat­sa­kin­gai ir to­kį el­ge­sį rei­kia ver­ tin­ti adek­va­čiai“, – nuo­mo­nę reiš­kė Klai­pė­dos me­ras. Dar­bui ne­truk­do

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas pri­si­pa­ži­no, kad dar­be nau­do­ja­si „Facebook‘u“ ir tai ne tik ne­truk­do, bet net pa­de­da. „Tu­riu per 2 tūkst. va­di­na­mų­ jų drau­gų, to­dėl per die­ną su­lau­ kiu ke­lių pra­ne­ši­mų apie ne­vie­to­je pa­sta­ty­tus au­to­mo­bi­lius, neiš­vež­ tas šiukš­les. Man so­cia­li­nis tink­las yra kaip elekt­ro­ni­nis pa­štas, te­le­fo­ nas, bet ko­kia ki­ta ry­šio prie­mo­nė“, – ne­slė­pė vi­ce­me­ras. Jis ne­smer­kė ir tų val­di­nin­kų, ku­ rie dar­bo me­tu nau­do­ja­si so­cia­li­ niais tink­lais, ta­čiau ma­no, jog tai rei­kė­tų da­ry­ti dar­bo tiks­lais ir ne­ pikt­nau­džiau­ti.

„Aiš­ku, jei vals­ty­bės tar­nau­to­jai dar­bo me­tu so­cia­li­nia­me tink­le ra­šo anek­do­tus, kelia dai­nas, ap­ta­ria mo­ te­riš­ką apa­ti­nį tri­ko­ta­žą ar au­to­mo­ bi­lio ge­di­mą, tai yra ma­žų ma­žiau­sia nee­tiš­ka“, – pa­brė­žė A.Šul­cas. Jo, kaip ir V.Grub­liaus­ko, nuo­mo­ ne, val­di­nin­kams priei­gos prie dar­ bui ne­rei­ka­lin­gų in­ter­ne­to pus­la­pių ne­rei­kė­tų ri­bo­ti. „Ma­ny­čiau, už­tek­ tų ge­ro po­kal­bio su tais, ku­rie pikt­ nau­džiau­ja. Žmo­nės nė­ra kvai­li ir po vie­no įspė­ji­mo tik­rai su­pras­tų, o jei ne, tai yra draus­mi­nės prie­mo­ nės“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ro pa­va­ duo­to­jas. Duo­me­nis tik­ri­na

Ki­to­se val­diš­ko­se įstai­go­se pro­ble­ mų, kad dar­buo­to­jai dar­bo me­tu lai­ką lei­džia ne tie­sio­gi­niam dar­bui dirb­ti, nė­ra, nes jie tie­siog ne­ga­ li pri­si­jung­ti prie so­cia­li­nių tink­lų, pa­žin­čių sve­tai­nių, ki­tų pra­mo­gi­nių pus­la­pių. „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­riaus di­ rek­to­rius Val­de­ma­ras Anu­žis pa­ tvir­ti­no, kad jų įstai­go­je dar­buo­to­ jams yra už­blo­kuo­tos priei­gos prie tų pus­la­pių, ku­rie ne­rei­ka­lin­gi dar­bui.

„Aiš­ku, pa­si­skai­ty­ti, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je, dar­buo­to­jai ga­li, ta­čiau apie so­cia­li­nius tink­lus ar „Sky­pe“ nė kal­bos ne­ga­li bū­ ti. To­kia „Sod­ros“ po­li­ti­ka. Be to, mes ir ne­tu­ri­me lai­ko to­kiems da­ ly­kams“, – tei­gė V.Anu­žis. Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­ nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­ nin­ko Aud­riaus Mor­kū­no tei­gi­mu, ga­li­my­bė nau­do­tis so­cia­li­niais tink­lais yra, ta­čiau ja pa­si­nau­do­ti ga­li tik tam tik­ri dar­buo­to­jai ir tik dar­bo tiks­lais. Pa­vyz­džiui, vie­šų­ jų ry­šių spe­cia­lis­tai. „Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je lai­ko­ma­si nuo­sta­tos, kad dar­bo me­tu dar­buo­to­jai tu­ri dirb­ti sa­vo dar­bą, o ne pra­mo­gau­ ti lan­ky­da­mie­si so­cia­li­niuo­se in­ ter­ne­to tink­la­la­piuo­se. Tai api­ brė­žia ir Kom­piu­te­ri­nės įran­gos, sis­te­mi­nės ir stan­dar­ti­nės pro­ gra­mi­nės įran­gos nau­do­ji­mo tai­ syk­lės, ku­rių pri­va­lu lai­ky­tis dar­ buo­to­jams. Vi­si duo­me­nų srau­tai yra fik­suo­ja­mi ap­sau­gos sis­te­mų, tai lei­džia įver­tin­ti, ko­kiu tiks­lu bu­vo lan­ky­ta­si so­cia­li­niuo­se in­ ter­ne­to tink­la­la­piuo­se“, – paaiš­ ki­no A.Mor­kū­nas.

Aras Mi­leš­ka

Klai­pė­dos ap­skri­t ies darb­da­v ių aso­cia­ci­jos va­do­vas

S

o­cia­li­nius tink­lus ga­li­ma ver­ tin­t i dve­jo­pai – ir kaip dar­bo prie­mo­nę, ir kaip lai­ko švais­ ty­mą. Kaip dar­bo prie­mo­nė so­cia­l i­n iai tink­lai yra vie­nas rin­ko­ da­ros ka­na­lų, pa­de­dan­čių rek­la­muo­ ti įmo­nę, for­muo­ti jos įvaiz­dį, pri­sta­ty­ ti nau­jas pre­kes. O kai žmo­gus dar­be so­cia­li­niais tink­lais nau­do­ja­si as­me­ni­ niais tiks­lais – tai jau lai­ko švais­ty­mas. To­k ia pro­ble­ma eg­z is­tuo­ja val­d iš­ko­ se įstai­go­se ir stam­bio­se kom­pa­ni­jo­ se, kur žmo­nės neapk­rau­ti dar­bu. Jei nor­ma­lus dar­bo krū­vis, tai dar­buo­to­ jas tik­rai ne­ras lai­ko pri­si­jung­ti prie so­ cia­li­nių tink­lų. Eg­zis­tuo­ja ir pra­kti­ka, jog dar­bo­v ie­tė­se blo­k uo­ja­mos priei­ gos prie so­cia­li­nių tink­lų. Ma­nau, tai tik­rai yra ban­k uo­se, ki­to­se di­de­lė­se bend­ro­vė­se, kur sun­ku su­kont­ro­liuo­ ti, ką žmo­nės dar­bo me­tu vei­k ia. Ta­ čiau es­mi­nis da­ly­kas yra dar­bo krū­ vis, o ne drau­di­mai.

5

pirmadienis, gruodžio 17, 2012

miestas

Pa­lan­gą pa­puo­šė aukš­taū­gių eg­lių alė­ja

Baig­ta: re­konst­ruo­ta­me Kur­hau­ze tu­rė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mi kul­tū­ri­

niai mies­to ren­gi­niai.

Puo­šy­ba: de­šimt eg­lių alė­jo­je bu­vo pa­puoš­tos moks­lei­vių rank­dar­biais.

Akro

Sa­vait­ga­lį Pa­lan­ga sve­čius ir vie­tos gy­ ven­to­jus vi­lio­jo at­ rak­ci­jo­mis – mies­to sim­bo­lio Kur­hau­zo at­gi­mi­mu ir įžieb­ta Ka­lė­dų eg­lių alė­ja.

Kalė

s.lukosiute@kl.lt

Ka­lė­dų eg­lių alė­ja pa­grin­di­nė­je ku­ror­ to gat­vė­je – il­ga­me­tė Pa­lan­gos tra­di­ci­ja. Šią va­sa­rą bu­vo pra­dė­ta res­tau­ ruo­ti Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­ bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­ ti mū­ri­nė su­de­gu­sio pa­sta­to da­lis. Iki šiol bu­vo su­tvar­ky­tas Kur­hau­zo fa­sa­das, vė­liau pla­nuo­ja­ma at­lik­ti rei­kia­mus dar­bus pa­sta­to vi­du­je. Res­tau­ruo­tą pa­sta­tą ke­ti­na­ma per­duo­ti vi­suo­me­nei. Čia bus or­ga­ ni­zuo­ja­mi kul­tū­ri­niai mies­to ren­gi­ niai. Va­ka­re pa­grin­di­nė­je J.Ba­sa­na­ vi­čiaus gat­vė­je Pa­lan­gos moks­lei­viai įžie­bė ka­lė­di­nių eg­lių alė­ją. Čia pa­ sta­ty­tos tri­jų met­rų eg­lės bu­vo pa­ puoš­tos ran­kų dar­bo de­ko­ra­ci­jo­mis, ku­rios at­spin­dė­jo Pa­lan­gos mies­tų par­tne­rių sim­bo­li­ką. Šven­ti­nio spin­de­sio Ka­lė­dų alė­jai su­tei­kė ir įvai­rias­pal­vės švie­čian­ čios gir­lian­dos. Ka­lė­dų eg­lių alė­ja pa­grin­di­nė­je ku­ror­to gat­vė­je – il­ga­me­tė Pa­lan­ gos tra­di­ci­ja. Anks­čiau ža­lias­ka­rių puo­ši­mu rū­pin­da­vo­si Bal­ti­jos jū­ ros ša­lių re­gio­no dip­lo­ma­ti­nės at­ sto­vy­bės. Šie­met Ka­lė­dų alė­jos de­ko­ra­ ci­jas nu­tar­ta pa­ti­kė­ti jau­nie­siems pa­lan­giš­kiams.

p��yj�

do�!

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Šeš­ta­die­nį Pa­lan­ga gy­ve­no ar­tė­ jan­čių šven­čių nuo­tai­ko­mis. Ku­ ror­to sve­čiai ir pa­lan­giš­kiai rin­ko­si prie at­nau­jin­to Kur­hau­zo, kur ga­ lė­jo pa­si­gro­žė­ti sim­bo­li­nio ku­ror­ to pa­sta­to fa­sa­do po­ky­čiais ir ug­ nies fon­ta­nais. Pas­ta­rie­ji pa­skel­bė, kad baig­tas pir­ma­sis is­to­ri­nio pa­sta­to res­tau­ ra­ci­jos eta­pas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gruodžio 10-14 d. KALĖDINĖ TAUTODAILININKŲ MUGĖ 12:00-20:00 val., vyks prekyba mediniais šaukštais, moliniais indais ir kitais rankų darbo gaminiais.

Gruodžio 13-22 d.

Gruodžio 15 d. ir 22 d. PIEŠIMAS ANT VEIDELIŲ 13:00-16:00 val., profesionali piešėja jūsų

EGLUČIŲ AKCIJA

mažyliui ant veiduko nupieš jo mylimą personažą.

Perkant AKROPOLIO dovanų čekį už 100 Lt dovanojame tikrą lietuvišką eglutę!

Gruodžio 14-16 d. Gruodžio 21-24 d.

Gruodžio 19-23 d. SNIEGO KUPOLAS Nuo 12:00 val., patekite į žiemos pasaką „Sniego kupole“ ir gaukite nemokamą įrėmintą nuotrauką dovanų.

KALĖDŲ SENELIO VIZITAS 13:00-19:00 val., Kalėdų Senelis alėjose bendraus su vaikais, fotografuosis su lankytojais, o lauke prie Kalėdinės eglės kvies vaikus pasisvečiuoti savo namelyje.

Gruodžio 22 d. KALĖDINĖ DISKOTEKA ANT LEDO 18:30-20:30 val., linksmybės ant ledo ir planšetinio

Gruodžio 14-16 d. Gruodžio 21-23 d.

kompiuterio laimėtojo paskelbimas. Aprangos kodas karnavalinės domino kaukės.

Gruodžio 27 d.

DEKUPAŽO PAMOKOS Gruodžio 14 d. ir 21 d. Gruodžio 15-16 d. ir 22-23 d. 11:00-14:00 val. 14:00-17:00 val. Kviečiame dekoruoti dovanėles, pasimokyti dekupažu puošti atvirutes.

SPECIALUS ČIUOŽĖJŲ NUMERIS ANT LEDO 16:00 val., dailiojo čiuožimo klubo SPEIGAS auklėtiniai bandys įkūnyti cirko žvėrelius, jų prižiūrėtojus ir klounus ant ledo.

KLAIPĖDA TEL. 1588 (2 Lt/min.), DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.AKROPOLIS.LT

6

pirmadienis, gruodžio 17, 2012

nuomonės

Re­ga­ta miestui – per bran­gi?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Nu­pirk­tos Ka­lė­dos

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

io­mis die­no­mis jau tu­rė­tų paaiš­kė­ti, ar Klai­ pė­dai bus su­teik­ta ga­li­my­bė 2015 me­tais tap­ ti pres­ti­ži­nės re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ fi­ni­ šo uos­tu. Nors dau­gu­ma po­li­ti­kų bal­sa­vo už tai, jog Klai­pė­da tu­rė­tų priim­ti to­kią re­ga­tą, kai ku­riuos vis

Š

dar gąs­di­na bū­si­mos iš­lai­dos. Skai­čiuo­ja­ma, kad priim­ ti re­ga­tą kai­nuos apie 12 mln. li­tų, o kol kas ne­ži­no­ma, ar pi­ni­gų skirs Vy­riau­sy­bė. Ar to­kiu ne­leng­vu laik­me­čiu rei­kia Klai­pė­dai priim­ti to­kį ga­lin­gą fi­nan­si­nį iš­šū­kį – su­reng­ti „Vol­vo Ocean Ra­ce“ re­ga­tos fi­ni­šo eta­pą?

Už

Prieš

V

Ka­lė­dos se­niai jau ne­bė­ ra šven­tė, o tik rink­lia­ vų me­tas, kai vi­si sma­ giai rū­pi­na­si vai­kų na­mų auk­lė­ti­niais, se­ne­lių na­ mais ir dau­gia­vai­kė­mis šei­mo­mis. kil­n iai pra­ne­š ė, kad biu­rok­ra­t ams ir biu­dže­ti­nin­kams al­gos ne­kils, nes nė­ra iš ko jas kel­ti. Pa­ga­liau aiš­kė­ja arit­me­ti­ nė tie­sa apie biu­d že­tą. Dar vie­na praė­ ju­sios sa­vai­tės „idė­ja fiks“ bu­vo įtvir­tin­ta sa­vo­tiš­ku pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vės Gra­ž i­nu­tės pa­siū­ly­mu: jei vers­las ne­su­ ge­ba mo­kė­ti tūks­tan­čio li­tų al­gos, tai gal to­kio vers­lo vi­sai ne­rei­kia. Vi­sa tai by­lo­ ja – ge­nia­lių žmo­nių to­je iš pir­mo žvilgs­ nio ap­dul­kė­ju­sio­je Lie­tu­vo­je vis dar yra. Ta­čiau kaip be­žvelg­si, vis­kas čia vis tiek vie­naip ar ki­taip at­si­re­mia į pi­ni­gus. Už kil­nių tiks­lų, ap­lip­dy­tų dai­liais žo­džiais, vis tiek sly­pi tas pra­keik­tas vel­nio ska­ti­ kas, dėl ku­rio ir vyks­ta skan­da­lai, ku­ria­ mi ju­dė­ji­mai, par­ti­jos ir lau­žo­mi li­ki­mai. Ir Ka­lė­dos se­niai jau ne­bė­ra tik­ra šven­tė, o tik spal­vin­gas rink­lia­vų me­tas, kai vi­ si sma­giai rū­pi­na­si vai­k ų na­mų auk­lė­ti­ niais, se­ne­lių na­mais ir dau­gia­vai­kė­mis šei­mo­mis. Kur tik pa­si­suk­si – vis iš­ties­ta ran­ka siū­lo­si vai­kams ar se­no­liams per­ duo­ti mo­ne­to­mis skam­ban­čią šir­dies ši­ lu­mą, ma­si­na­ma siųs­ti SMS už pen­kis li­ tus, mes­ti li­tą į dė­ž u­tę pre­ky­bos cent­re, o ir gat­vė­je duok­l ių su­r in­kė­jai ne­snau­ džia. Iš kur čia toks ka­lė­di­nis alt­ruiz­mas ir lai­ki­nai neiš­sen­kan­tis ge­ru­mas? Tie­ sa čia pa­pras­ta – dau­gu­ma tų šven­ti­nių tar­pi­nin­kų iš to už­dir­ba – at­si­rie­kia sa­vo pro­cen­tą. Už rū­pes­t į ir ge­rus no­rus ir­gi rei­kia mo­kė­ti.

No­si­nai­čių ne­par­duo­da

Žie­ma įsi­siau­tė­jo, o su ja – ir per­ša­li­mo li­gos. Dau­gy­bė žmo­ nių trau­ko no­sis. To­dėl rei­kia vi­ są lai­ką bū­ti pa­si­ruo­šu­siems nu­ brauk­ti ne­ti­kė­tai pa­si­ro­džiu­sius la­šus. Aną die­ną užė­jau į ar­ti­ miau­sią par­duo­tu­vę Pa­ne­vė­žio ir Kre­tin­gos gat­vių san­kry­žo­je nu­si­ pirk­ti vien­kar­ti­nių no­si­nai­čių. Ir bu­vau ne­pap­ras­tai nu­ste­bin­ta bei nu­liū­di­na – par­duo­tu­vė ne­tu­rė­jo nė vie­no pa­ke­lio jo­kios rū­šies no­ si­nai­čių. Neap­dai­ru taip pre­ky­bi­ nin­kams elg­tis. Mo­ni­ka

No­riu po­pie­ri­nių bi­lie­tė­lių

Si­mo­nas Gent­vi­las, Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas: – Klai­pė­dai vie­na­reikš­miai rei­kia to­kios re­ga­tos. Esa­ me jū­ri­nis mies­tas ir jū­ri­nį iden­ti­te­tą ge­riau­sia ska­ tin­ti per ci­vi­lius jū­ri­nius ren­gi­nius. Be to, tai glo­ba­lus ren­gi­nys ir jį su­ren­gu­si Klai­pė­da tap­tų ne­be re­gio­ni­ niu, o glo­ba­liu mies­tu. To­kie ren­gi­niai įpras­tai tu­ri ir la­bai di­de­lį eko­no­mi­nį nau­din­gu­mą. Per dvi sa­vai­tes, kiek truks re­ga­tos fi­ni­šo eta­pas, mies­te tu­rė­tų ap­si­ lan­ky­ti nuo 300 iki 800 tūkst. žmo­nių. Aki­vaiz­du, kad jie pa­liks pi­ni­gų, to­dėl eko­no­mi­ka ir­gi dik­tuo­ja, jog to­kį ren­gi­nį mies­te rei­kia tu­rė­ti. Aiš­ku, ky­la klau­si­ mas, kas tu­ri pa­deng­ti iš­lai­das, ku­rios su­si­da­rys prii­ mant re­ga­tą. Mies­tas lyg ir ne­tu­rė­tų fi­nan­suo­ti glo­ ba­laus ren­gi­nio, ta­čiau Klai­pė­da, nu­spren­du­si priim­ti to­kį iš­šū­kį, įro­do, kad Lie­tu­va nė­ra tik že­mės ūkio ir trans­por­to tran­zi­to ša­lis. Tai taip pat sa­vo­tiš­kas pri­ mi­ni­mas Vil­niui, kad Lie­tu­va tu­ri bū­ti iden­ti­fi­kuo­ja­ ma ir kaip jū­ri­nė vals­ty­bė. Mies­tas tu­ri ro­dy­ti am­bi­ci­ jas ir sa­vo po­ten­cia­lą. Į Klai­pė­dą, jei jo­je vyk­tų re­ga­ta, su­gu­žė­tų ir 4 tūkst. „vi­pi­nių“ sve­čių, tarp ku­rių bū­ tų ir Šve­di­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma. Sut­rauk­da­ma to­kius sve­čius Klai­pė­da ga­lė­tų pa­si­ro­dy­ti, jog to­kia yra, o ir vers­las ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be už­megz­ti nau­ din­gus kon­tak­tus.

Vid­man­tas Pleč­kai­tis, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ bos na­rys: – Klai­pė­dai to­kia re­ga­ta yra pra­ban­gos pre­kė. Kiek te­ko ma­ty­ti, pas mus fi­ni­šuo­tų tik še­šios jach­tos, to­dėl to­kio vaiz­do, kaip per „Tall Ships Ra­ces“ re­ga­tą, tik­rai ne­bū­ tų. Aiš­ku, tos jach­tos įspū­din­gos, jos va­ro lyg „For­mu­lė 1“ bo­li­dai, ta­čiau van­de­ny­ne. To mes tik­rai ne­pa­ma­ty­ si­me. Pas mus jos bus nu­leis­to­mis bu­rė­mis, to­dėl ma­ nau, kad vaiz­das tik­rai ne­bus įspū­din­gas. Be to, gąs­di­na ir pi­ni­gų su­ma, ku­rios rei­kia re­ga­tai su­reng­ti, ir įvai­rios ga­ran­ti­jos. Kas tų pi­ni­gų duos? Jei Vy­riau­sy­bė duo­da, tai aš vi­so­mis ke­tu­rio­mis esu už to­kią re­ga­tą. Da­bar tik žo­džiu pa­sa­kė, kad duos. O kiek duos – mi­li­jo­ną, du? Be to, ne­su įsi­ti­ki­nęs, kad Vy­riau­sy­bė skirs pi­ni­gų. Po­ li­ti­kai nu­sta­tė, kad iš biu­dže­to re­ga­tai or­ga­ni­zuo­ti bus skir­ti 5 mln. li­tų. Iš kur juos paim­si­me? Sa­ko­ma, kad iš spor­to sri­ties, bet jai ir taip trūks­ta fi­nan­sa­vi­mo. Ma­ nau, jog 5 mln. li­tų še­šioms jach­toms yra tik­rai per di­ de­li pi­ni­gai. Klai­pė­dą kaip jū­ri­nį mies­tą ga­li­ma gar­sin­ti ir ki­tais bū­dais, ku­rie ne­kai­nuo­ja to­kių mi­li­jo­nų. „Vol­vo Ocean Ra­ce“ re­ga­ta Klai­pė­dai tik­rai yra per bran­gi ir tai dar ža­lias pro­duk­tas. Re­ga­tai „Tall Ships Ra­ces“ uos­ta­ mies­tis ruo­šė­si ke­lio­li­ka me­tų, o šią re­ga­tą, apie ku­rią kal­ba­me, no­ri­ma pri­si­kvies­ti per pus­me­tį.

***

Po­nai val­di­nin­kai, užuo­t dis­ku­ta­ vę, pa­kel­kit už­pa­ka­lius nuo kė­džių ir tvar­ky­ki­tės. Juo­kin­ga klau­sy­ tis, koks kur ženk­las tu­rė­tų bū­ ti. Dau­ge­lis, at­va­žia­vę į neį­ga­lių­jų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tas, tik pa­de­da ant ma­ši­nų prie­tai­sų sky­ de­lio neį­ga­lio­jo ženk­lą, ir vis­kas. Prie vie­no pre­ky­bos cent­ro pra­ ban­giu au­to­mo­bi­liu at­va­žia­vo dvi pa­ne­lės, ku­rių neį­ga­lu­mo po­žy­ mių ne­pas­te­bė­jau, pa­sta­tė au­to­

mo­bi­lį neį­ga­lia­jam skir­ton vie­ton, pa­dė­jo neį­ga­lio­jo ženk­lą ant prie­ tai­sų sky­de­lio ir nuė­jo į par­duo­tu­ vę. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ar neį­ma­ no­ma išaiš­kin­ti to­kių pa­žei­dė­jų? Juk per ke­le­tą mi­nu­čių ga­li­ma su­ rink­ti vi­sus duo­me­nis. Juo­zas

***

Pri­ta­riu Juo­zui. Ar da­bar­ti­niais lai­ kais rei­kia ko­kių nors ypa­tin­gų pa­ stan­gų pa­tik­rin­ti, ar tik­rai au­to­mo­

Ko­dėl val­džia mus skriau­džia?

Mies­to val­džia ža­dė­jo, kad į Tau­ ra­lau­kį už­suks 9-ojo marš­ru­to au­to­bu­sas. Tai tu­rė­jo bū­ti men­ka kom­pen­sa­ci­ja už 7-ojo marš­ru­to mik­roau­to­bu­so pa­nai­ki­ni­mą. Bet tik­riau­siai šį pa­ža­dą val­džios žmo­ nės bus pa­mir­šę. Ža­dė­ta­sis au­to­ bu­sas, kaip ir anks­čiau, va­žiuo­ja tik iki li­go­ni­nės. Da­bar la­bai šal­ ta styp­so­ti sto­te­lė­je. Kas­kart, kai lau­kia­me ko­kios nors trans­por­to prie­mo­nės, ko­ne­vei­kia­me pa­sku­ ti­niais žo­džiais val­džią. Ka­žin ar ji tai jau­čia? Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­ja

Grei­tai ne­liks kam švęs­ti Kū­čias

Ro­mas

Da­rius

***

Rea­liai tu­rė­da­mas ne­ga­lią ir tai pa­ tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus, taip pat ir tu­rė­da­mas tei­sę nau­do­tis ženk­lu „Neį­ga­lu­sis“, sten­giuo­si kuo re­čiau tai da­ry­ti. Taip jau­čiuo­si stip­res­nis, tvir­tes­nis, svei­kes­nis. Ir dar la­biau gai­la tų, ku­rie pikt­nau­džiau­ja. Vai­das Por­ta­lo www.kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Pa­si­ro­do, mo­ka dirb­ti

Gra­žu žiū­rė­ti, kaip pui­kiai nu­va­ly­ ti ša­li­gat­viai, sto­te­lė­se net pa­bars­ ty­ta smė­liu. O aš jau ma­niau, kad mū­sų va­ly­to­jai tie­siog ne­be­mo­ ka dirb­ti. Pa­si­ro­do, vis­ką jie ga­ li ir su­ge­ba, tik rei­kia no­ro ir ge­ ro prie­vaiz­do. Tik va kie­muo­se vis dar trūks­ta tvar­kos. Ma­tyt, vėl teks pa­tiems gy­ven­to­jams sa­vo kie­mų aikš­te­les kuop­ti. Dai­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Bi­ru­tė

bi­lio sa­vi­nin­kas tu­ri neį­ga­lu­mą? Se­kun­džių rei­ka­las.

Ap­ga­vi­kus leng­va iden­ti­fi­kuo­ti A.Alek­sė­jū­nai­tė. „Nuo bau­dų gelbs­ti ženk­las“, „Klai­pė­da“, 2012 12 15.

Jau vi­sa bur­na kal­ba­ma apie po­ pie­ri­nių mies­to bi­lie­tė­lių nai­ki­ ni­mą. Gal man ga­lė­tų kas nors paaiš­kin­ti, kam iš to bus nau­da? O ko­dėl ne­ga­li­ma pa­lik­ti mo­kė­ ji­mo už va­žia­vi­mą mies­to trans­ por­tu įvai­ro­vės? Man ne­pa­tin­ka tie pyp­sin­tys elekt­ro­ni­niai bi­lie­ tai. Aš no­riu ne nu­jaus­ti, o tik­rai ži­no­ti, kad tu­riu bi­lie­tą, o kai jį pa­ žy­miu ir pa­si­nau­do­ju pa­slau­ga, iš­ mes­ti. Rei­ka­lau­ju ga­li­my­bės pa­si­ rink­ti mo­kė­ji­mo for­mą.

Ma­no ži­nio­mis, vi­si, kas tik ga­li, per Ka­lė­dų lais­va­die­nius va­žiuos sli­di­nė­ti į kal­nus. Te­ko gir­dė­ti, kad net ke­lia­la­pių jau neį­ma­no­ma gau­ ti. Da­lis mū­siš­kių jau iš­vy­ko dar­ buo­tis į už­sie­nį, ki­ta da­lis iš­va­žiuos sli­di­nė­ti. Kas liks per šven­tes, kas plot­ke­lį lau­žys ir į baž­ny­čią eis? Ne­be­li­ko kam švęs­ti to­kios gra­žios tra­di­ci­nės šven­tės.

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

Saulius Pocius

ie­n i lau­k ia Ka­lė­dų, ki­t i – di­ des­nės mi­n i­ma­l ios al­gos. Žo­d žiu, vi­si tu­r i pa­si­rpu­sių rei­ka­lų. Štai prieš pat spro­gi­ mą „Sno­ras-2“ V.Us­pas­ki­chas bu­vo už­su­ kęs į Na­cio­na­l i­nę kre­d i­to uni­ją (pa­si­ra­ šy­ti žmo­gus užė­jo), Vy­riau­sy­bė pra­dė­jo sa­vo mįs­lin­gus dar­bus, o R.Mei­lu­ty­tė iš­ ko­vo­jo dar vie­ną auk­so me­da­lį. Taip pat paaiš­kė­jo, kad vals­ty­bė už 7,4 mln. li­t ų kiek­v ie­nam pi­l ie­čiui su­teiks po elekt­ ro­n i­n į pa­štą, ku­r iuo bus siun­t i­nė­ja­m i biu­rok­ra­ti­niai val­diš­k ų ins­ti­tu­ci­jų opu­ sai. Va­di­na­si, dar vie­na „pui­ki“ nau­jie­na – vėl ge­ro­kai dau­gės eta­tų, tu­rė­sian­čių ap­ tar­nau­ti ši­tą pro­pa­gan­dos ma­ši­ną. Lyg pa­ju­tęs įta­r i­mus dėl iš­lai­da­v i­mo, nau­ja­sis fi­nan­s ų mi­n ist­ras R.Ša­d žius

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, gruodžio 17, 2012

lietuva

Vie­nas džiū­gau­ja, ki­tas dū­sau­ja Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius skun­ džia­si, kad Vy­riau­ sy­bė nė ne­pra­dė­ ju­si dirb­ti jau yra smar­kiai kri­ti­kuo­ ja­ma, o koa­li­ci­jos par­tne­ris Ro­lan­ das Pak­sas džiū­gau­ ja, nes dar vie­ną ka­ den­ci­ją va­do­vaus Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­jai.

rus Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos at­sto­vui Ju­liui Ve­sel­kai, so­cial­ de­mok­ra­tai ke­lia Ka­zio Gry­baus­ko kan­di­da­tū­rą. Mi­nė­to­se apy­gar­do­se jau aiš­kūs taip pat Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos kan­di­da­tai. Bir­žų-Ku­piš­kio apy­gar­do­je dėl Sei­mo na­rio man­ da­to var­žy­sis Vy­tau­tas Gal­vo­nas, Uk­mer­gės – vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­ kas, Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no – Al­gi­man­ tas Dumb­ra­va. R.Pak­sas per­rink­tas

Ne­si­kei­čia: R.Pak­sas ir to­liau va­do­vaus sa­vo įsteig­tai Tvar­kos ir tei­sin­

gu­mo par­ti­jai.

Ne­pa­ten­kin­tas kri­ti­ka

Mus jau kri­ti­kuo­ja, nors mes nė ne­pra­dė­jo­me dirb­ti! Taip sa­vait­ ga­lį Tra­kuo­se su­reng­ta­me So­cial­ de­mok­ra­tų par­ti­jos ta­ry­bos po­ sė­dy­je dū­sa­vo nau­ja­sis prem­je­ras A.But­ke­vi­čius. Esą de­mok­ra­ti­nė­ se vals­ty­bė­se priim­ta, kad nau­ja Vy­riau­sy­bė iš­ven­gia kri­ti­kos bent 100 die­nų, ta­čiau Lie­tu­vo­je, anot A.But­ke­vi­čiaus, tai neį­ma­no­ma. „Šį kar­tą po rin­ki­mų mū­sų vals­ ty­bė­je bu­vo ki­to­kia si­tua­ci­ja. Aš ju­tau, kad ne­su­for­ma­vus dar nei val­dan­čio­sios dau­gu­mos, nei Vy­ riau­sy­bės, tas šim­tas die­nų bu­vo su­pras­ta taip, kad rei­kia ne­lauk­ti ir jau pra­dė­ti kri­ti­kuo­ti Vy­riau­sy­ bę, dar net iki jos pa­tvir­ti­ni­mo“, – kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. Opo­zi­ci­jo­je at­si­dū­rę kon­ser­va­ to­riai iš­syk at­si­kir­to. Jur­gis Raz­ma, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­ nas Sei­me, pa­reiš­kė, kad šim­tą die­

nų rei­kia skai­čiuo­ti ki­taip. „Šim­tą die­nų rei­kia pra­dė­ti skai­čiuo­ti tik nuo praė­ju­sio ket­vir­ta­die­nio, kai pri­sie­kė Vy­riau­sy­bė. Prieš tai neiš­

Jur­gis Raz­ma:

Da­bar aš bū­čiau už tai, kad šim­tą die­nų rei­ kė­tų su­si­lai­ky­ti nuo ak­ty­vios Vy­riau­sy­bės kri­ti­kos.

ven­gia­mai tu­rė­jo bū­ti ak­ty­vi dis­ ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės for­ma­vi­mo ir jos pro­gra­mos. Da­bar aš bū­čiau už tai, kad šim­tą die­nų rei­kė­tų su­ si­lai­ky­ti nuo ak­ty­vios Vy­riau­sy­bės kri­ti­kos, steng­tis jai ge­ra­no­riš­kai pa­tar­ti, at­kreip­ti dė­me­sį į svar­bius mo­men­tus“, – aiš­ki­no J.Raz­ma.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ki­ta ver­tus, jis pri­mi­nė, kad prieš ket­ve­rius me­tus su­da­ry­ta And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė ir­gi neiš­ven­ gė stip­rios kri­ti­kos, vos pra­dė­ju­ si dirb­ti. Pat­vir­ti­no kan­di­da­tus

Be ki­ta ko, kai­rie­ji ap­si­spren­dė, ku­riuos as­me­nis kels kan­di­da­tais į tris lais­vas Sei­mo na­rio vie­tas rin­ki­muo­se atei­nan­čių me­tų ko­ vo 3-ią­ją. Bir­žų-Ku­piš­kio apy­gar­do­je, kur Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tai bu­vo pri­ pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais, ke­lia­mas Alek­sand­ras Zel­ti­nis, ku­ris jau bu­ vo lai­mė­jęs rin­ki­mus šio­je apy­gar­ do­je. Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no apy­gar­do­je, ku­ rio­je taip pat bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais dėl ga­ li­mo bal­sų pir­ki­mo, kai­rie­ji iš­kė­ lė Ni­ko­la­jaus Gu­se­vo kan­di­da­tū­ rą. O Uk­mer­gė­je, kur lais­va Sei­mo na­rio vie­ta at­si­ra­do ne­ti­kė­tai mi­

Po šių Sei­mo rin­ki­mų val­dan­čią­ ja ta­pu­si Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja šeš­ta­die­nį gre­ta Vil­niaus su­ren­gė su­va­žia­vi­mą. Par­ti­jos pir­mi­nin­ku per­rink­tas eu­ro­par­ la­men­ta­ras Ro­lan­das Pak­sas. Jis bu­vo vie­nin­te­lis kan­di­da­tas į šias pa­rei­gas. Kaip pra­ne­šė pa­ti par­ti­ ja, pir­mi­nin­ku jis per­rink­tas ab­so­ liu­čia bal­sų dau­gu­ma. „Tik šian­dien pra­si­de­da pa­ts sun­kiau­sias par­ti­jos dar­bas – tu­rė­ da­mi vie­no­kias ar ki­to­kias val­džios prie­mo­nes, tu­ri­me įgy­ven­din­ti sa­ vo pro­gra­mą“, – par­ti­jos na­riams aiš­ki­no nu­ša­lin­ta­sis pre­zi­den­tas. „Šie rin­ki­mai mums su­tei­kė ga­li­ my­bę for­muo­ti vals­ty­bės po­li­ti­ką bei įgy­ven­din­ti sa­vo sie­kius. Lau­ kia svar­būs ir nea­ti­dė­lio­ti­ni dar­ bai: mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mas ir dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mo su­ ma­ži­ni­mas, konk­re­tūs spren­di­mai dėl re­no­va­ci­jos vals­ty­bės mas­tu, dis­ku­si­jos ir to­les­ni spren­di­mai dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ bos“, – pri­dū­rė jis. Su­va­žia­vi­me ne­bu­vo iš­vys­ty­ta pla­ti dis­ku­si­ja apie tai, kaip tei­siš­ kai už­tik­rin­ti, kad R.Pak­sas ga­lė­tų da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se. Tik kai ku­rie ora­to­riai už­si­mi­nė ti­kin­ tys, kad nau­jo­ji val­dan­čio­ji dau­gu­ ma priims Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas, ku­rios at­ver­tų to­kią ga­li­my­bę. „Klaipėdos“, BNS inf.

Siū­lo leis­ti at­si­sa­ky­ti ne­lie­čia­my­bės Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos at­sto­ vai įre­gist­ra­vo Sei­mo sta­tu­to pa­ tai­sų pro­jek­tą, nu­ma­tan­tį, kad ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn trau­kia­mas Sei­mo na­rys pa­ts ga­ lė­tų at­si­sa­ky­ti tei­si­nės ne­lie­čia­ my­bės, ne­sii­mant svars­ty­mo pro­ ce­dū­rų Sei­me.

Pa­gal pa­tai­sas, jei Sei­mo na­rys trau­kia­mas ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ ko­my­bėn, kai už pa­žei­di­mą nu­ma­ to­mas ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas, jis tu­rė­tų tei­sę raš­tu per pen­kias die­ nas nuo pro­to­ko­lo su­ra­šy­mo Sei­ mui pa­teik­ti pa­reiš­ki­mą dėl Sei­mo na­rio ne­lie­čia­my­bės at­si­sa­ky­mo. Tuo­met krei­pu­sis ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui Sei­mas bal­suo­tų dėl par­la­men­ta­ro ne­lie­čia­my­bės pa­ nai­ki­ni­mo. Ne­lie­čia­my­bė bū­tų atim­ta, jei už tai bal­suo­tų dau­giau kaip pu­sė vi­sų Sei­mo na­rių. Tuo at­ve­ju, jei­gu Sei­mo na­rys ne­pa­teik­tų pa­reiš­ki­mo dėl imu­ni­ te­to at­si­sa­ky­mo, klau­si­mas dėl jo ne­lie­čia­my­bės bū­tų svars­to­mas, kaip nu­ma­ty­ta Sta­tu­te. Pa­tai­sęs įre­gist­ra­vę li­be­ra­lai pa­ brė­žia, kad ne­lie­čia­my­bės klau­si­

mo svars­ty­mas, kai pa­žei­di­mas – ad­mi­nist­ra­ci­nis, trun­ka ne­ma­žai lai­ko, o ne­re­tai Sei­mo na­rys iš­reiš­ kia su­ti­ki­mą dėl jo ne­lie­čia­my­bės atė­mi­mo. Sei­mas tu­ri duo­ti su­ti­ki­mą trauk­ti par­la­men­ta­rą ad­mi­nist­ra­ ci­nėn at­sa­ko­my­bėn, kai už pa­da­ ry­tą pa­žei­di­mą ga­li bū­ti tai­ko­mas lais­vės su­var­žy­mas – pvz., areš­ tas. Praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­mas svars­tė ke­lių par­la­men­ta­rų ne­lie­ čia­my­bės klau­si­mą dėl eis­mo tai­ syk­lių pa­žei­di­mo. Imu­ni­te­tas bu­vo pa­nai­kin­tas li­ be­ra­lui Al­giui Ka­šė­tai sie­kiant jį pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn dėl di­de­ lio grei­čio vir­ši­ji­mo, li­be­ral­cent­ ris­to Vin­co Ba­bi­liaus ne­lie­čia­my­ bė pa­nai­kin­ta no­rint nag­ri­nė­ti by­lą dėl jo pa­da­ry­tos ava­ri­jos. Kon­ser­ va­to­riaus Ry­to Kup­čins­ko ne­lie­ čia­my­bė dėl pe­rė­jo­je par­trenk­tos dvi­ra­ti­nin­kės ne­bu­vo pa­nai­kin­ta, ne­su­rin­kus pa­kan­ka­mai bal­sų. Sei­mo sta­tu­tas nu­ma­to, kad ge­ ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui krei­pu­sis į Sei­mą su pra­šy­mu pa­nai­kin­ti par­ la­men­ta­ro tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę su­ da­ro­ma lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja. Ji

Pa­tir­tis: Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­

me J.Pra­pies­tis dir­ba nuo 2005 m. lie­pos.

Teikia antrai ka­den­ci­jai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė Lie­ tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­ džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ ku ant­rai ka­den­ci­jai siū­lo skir­ti Jo­ ną Pra­pies­tį.

Ša­lies va­do­vė dek­re­tu krei­pė­si į Tei­ sė­jų ta­ry­bą pa­ta­ri­mo dėl tei­ki­mo J.Pra­pies­tį at­leis­ti iš Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gų, pa­si­bai­gus ka­ den­ci­jai. Ta­čiau tuo pa­čiu dek­re­ tu ji pra­šo pa­tar­ti ir dėl pa­kar­to­ti­ nio J.Pra­pies­čio sky­ri­mo į tas pa­čias pa­rei­gas. Tei­sė­jų ta­ry­ba jau pra­ne­šė pa­ta­ rian­ti J.Pra­pies­tį skir­ti Aukš­čiau­ sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ku ant­rai ka­den­ ci­jai. To­dėl ar­ti­miau­siu me­tu ga­li­ ma ti­kė­tis vals­ty­bės va­do­vės dek­ re­to dėl siū­ly­mo J.Pra­pies­tį vėl pa­skir­ti Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­ džia­mų­jų by­lų sky­riaus va­do­vu. 60-me­tis tei­sės pro­fe­so­rius J.Pra­pies­tis yra Ko­vo 11-osios Nep­rik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­ to sig­na­ta­ras, 1992–1996 m. jis ėjo tei­sin­gu­mo mi­nist­ro pa­rei­gas, 1996–2005 m. bu­vo Kons­ti­tu­ci­ nio Teis­mo tei­sė­jas. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­ me J.Pra­pies­tis dir­ba nuo 2005 m. lie­pos, o Bau­džia­mų­jų by­lų sky­ riaus pir­mi­nin­ku bu­vo pa­skir­tas 2007 m. gruo­dį. J.Pra­pies­tis bu­vo kan­di­da­tas į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ kus, kai vals­ty­bės va­do­vas bu­vo Val­das Adam­kus. Ta­čiau tuo­met Sei­mas ne­su­ti­ko iš šio teis­mo va­ do­vų at­leis­ti ka­den­ci­ją bai­gu­sio Vy­tau­to Grei­čiaus. Jis iš pa­rei­gų bu­vo at­leis­tas tik kai į pre­zi­den­to po­stą atė­jo D.Gry­baus­kai­tė. To­dėl J.Pra­pies­tis taip ir ne­ta­po Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ ku. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus ir šio teis­mo sky­rių pir­mi­nin­kus ski­ria Sei­mas pre­zi­den­to tei­ki­mu. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pert­var­ka: Sei­me at­si­ran­da pa­tai­sa, lei­džian­ti pa­čiam par­la­men­ta­rui

at­si­sa­ky­ti sa­vo tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės.

kvie­čia­si par­la­men­ta­rą, ku­rio ne­ lie­čia­my­bę pra­šo­ma pa­nai­kin­ti, tei­sė­sau­gos at­sto­vus ir Sei­mui tei­ kia re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, ar ten­kin­ ti ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pra­šy­mą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Jei re­zo­liu­ci­jos pro­jek­te siū­lo­ma pa­nai­kin­ti Sei­mo na­rio ne­lie­čia­ my­bę, jam priim­ti rei­kia ne ma­ žiau kaip 71 bal­so. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

pirmaDIENIS, gruodžio 17, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Nacionalinė kredito unija pas­ko­las grin­dė iš­pūs­tu tur­tu Na­cio­na­li­nė kre­di­to uni­ja (NKU) iš­duo­da­vo mi­li­jo­ni­nes pa­sko­las įmo­nėms, ku­rios ne­vyk­dė jo­kios veik­los, jų biu­rai bu­vo įkur­ti ga­ra­ žuo­se, o juo­se dirb­da­vo vos po vie­ ną žmo­gų. Tai pra­ne­šė TV3.

jos va­do­vų, suim­ti dar pen­ki as­me­ nys. Pa­sak Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nų, kai ku­ rie iš jų vie­ni pir­mų­jų Lie­tu­vo­je bu­ vo teis­ti už pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­čio grobs­ty­mą.

Įmo­nės ne­gau­da­vo jo­kių pa­ja­mų, jos uni­jai įkeis­da­vo ma­žos ver­tės tur­tą – so­viet­me­čiu sta­ty­tas fer­ mas, že­mės skly­pus, san­dė­lius ir ga­ra­žus. TV3 re­por­ta­že už­fik­suo­tas Tra­ kų ra­jo­ne, Aukš­tad­va­rio se­niū­ni­ jo­je, esan­tis vi­siš­kai ap­leis­tas, be lan­gų so­vie­ti­nių lai­kų fer­mos pa­ sta­tas, ku­rį NKU įver­ti­no 4 mln. li­tų, nors, Re­gist­rų cent­ro duo­me­ ni­mis, pa­sta­to ver­tė – tik 50 tūkst. li­tų. Ne­pai­sant to, bu­vo iš­duo­ta 4 mln. li­tų pa­sko­la. Vien ke­tu­rioms įmo­nėms bu­ vo iš­duo­ta 17 mln. li­tų pa­sko­lų, o įkeis­to tur­to ver­tė – tik apie pu­sę mi­li­jo­no. Iš vi­so by­lo­je yra apie 30 įta­ria­ mų­jų. Be penk­ta­die­nį suim­tų uni­

Vien ke­tu­rioms įmo­ nėms bu­vo iš­duo­ta 17 mln. li­tų pa­sko­lų, o įkeis­to tur­to ver­ tė – tik apie pu­sę mi­ li­jo­no. Iš uni­jos gau­tos pa­sko­los daž­ niau­siai bū­da­vo iš­gry­ni­na­mos ar­ba pi­ni­gai bū­da­vo per­ve­da­mi į neap­ mo­kes­ti­na­mas bend­ro­ves už­sie­ ny­je, pa­vyz­džiui, Kip­re. Ti­ria­ma, ar šie pi­ni­gai nu­ke­lia­vo ir iki Dar­bo par­ti­jos (DP) ka­sos, nes bu­vęs vie­ nas uni­jos va­do­vų Žil­vi­nas Put­ra­ men­tas bu­vo šios par­ti­jos kan­di­da­

tas į Sei­mą. Be to, pa­ts DP ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas pri­pa­žįs­ta, kad ėmė kre­di­tą iš uni­jos. Jo dy­džio ir pa­skir­ties po­li­ti­kas neį­var­di­ja. V.Us­pas­ki­chas taip pat tei­gia, kad NKU by­la ne­su­si­ju­si su jo va­ do­vau­ja­ma po­li­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ket­vir­ ta­die­nį tei­gė, kad kol kas nė­ra jo­ kių duo­me­nų, jog su nu­si­kals­ta­ mos gru­puo­tės veik­la, kai iš kre­di­to uni­jų ap­gau­lin­gai bu­vo gau­ta dau­ giau nei 60 mln. li­tų pa­sko­lų, ga­ li bū­ti su­si­ju­si DP, ku­ri įta­ria­ma fi­ nan­si­nė­mis ma­chi­na­ci­jo­mis. Vil­niaus teis­mas penk­ta­die­nį lei­ do suim­ti du fi­nan­si­nė­mis ma­chi­ na­ci­jo­mis įta­ria­mus bu­vu­sius NKU va­do­vus, nors pro­ku­ro­ras pra­ šė teis­mo dviem mė­ne­siams leis­ti suim­ti vi­sus tris uni­jos va­do­vus. Lie­tu­vos ban­kas ket­vir­ta­die­nį lai­ki­nai su­stab­dė uni­jos veik­lą, o tei­sė­sau­gi­nin­kai su­lai­kė tris jos va­ do­vus, ku­rie įta­ria­mi iš­švais­tę apie 25 mln. li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Skir­tu­mai: no­rint gy­dy­mo įstai­goms kom­pen­suo­ti vi­są su­teik­tų pa­

slau­gų kai­ną, PSDF biu­dže­tui rei­kė­tų pa­pil­do­mų lė­šų.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Lai­ko spra­goms iš­tai­sy­ti dar yra Vy­riau­sy­bė grą­ži­na Sei­mui pa­to­bu­lin­ tą ki­tų me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) biu­dže­to pro­ jek­tą. Už biu­dže­to vyk­dy­mą at­sa­kin­ga Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa (VLK) ti­ki­si, kad prii­mant 2013-ųjų PSDF biu­dže­tą bus iš­ tai­sy­tos pa­ste­bė­tos fi­nan­si­nės spra­gos. Atei­nan­čių me­tų PSDF biu­dže­ to pa­ja­mos iš vi­so tu­rė­tų bū­ti apie 4, 089 mlrd. li­tų. Tai yra 2,57 pro­c. dau­giau, ne­gu bu­vo nu­ma­ ty­ta 2012-ųjų PSDF biu­dže­te. Ta­ čiau, pa­ly­gin­ti su šių me­tų pro­ gno­zuo­ja­mu fak­ti­niu biu­dže­tu, 2013-ųjų PSDF biu­dže­to pro­jek­ tas yra 4 pro­c., ar­ba 164 mln. li­ tų, ma­žes­nis. PSDF biu­dže­to struk­tū­ra iš es­ mės ne­si­kei­čia – di­džią­ją pa­ja­mų da­lį, apie 90 pro­c., su­da­ro drau­ di­kų ir ap­draus­tų­jų mo­ka­mos svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kos. Di­ džią­ją iš­lai­dų da­lį, dau­giau nei 70 pro­c., – lė­šos, skir­tos su­mo­kė­ti gy­dy­mo įstai­goms už ap­draus­tie­ siems su­teik­tas pa­slau­gas. Li­ku­ sią iš­lai­dų da­lį su­da­ro kom­pen­ sa­ci­jos už vais­tus ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nes, me­di­ci­ni­nės rea­bi­li­ta­ci­jos, or­to­pe­di­jos tech­ni­ kos įsi­gi­ji­mas ir cent­ra­li­zuo­ti pir­ ki­mai. Pa­sak VLK Biu­dže­to pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jos Si­mo­nos Adam­ ke­vi­čiū­tės, svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų fi­nan­sa­vi­mui di­de­lę įta­ ką tu­rė­jo eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­ nės kri­zės pa­da­ri­niai. „Kas­met nuo 2009 m. bu­vo ma­ži­na­mas me­ti­nis PSDF biu­ dže­tas, dėl to te­ko ma­žin­ti fi­ nan­sa­vi­mą be­ne vi­soms svei­ka­ tos prie­žiū­ros sri­tims. Tad jei­gu 2013 m. PSDF biu­dže­tas bū­tų nors kiek pa­di­din­tas, dau­giau lė­ šų pir­miau­sia bū­tų ga­li­ma skir­ ti su­mo­kė­ti už as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas. Nors rea­ liai fi­nan­sa­vi­mą rei­kė­tų di­din­ti vi­soms svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ tims“, – tei­gė S.Adam­ke­vi­čiū­tė.

Ji pa­brė­žė, kad PSDF biu­dže­tas yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je, kai su­ ba­lan­suo­jant pa­ja­mas ir iš­lai­das bu­vo pri­tai­ky­ta su­ma­žin­ta mo­kė­ ji­mo už pa­slau­gas ba­lo ver­tė, ta­ čiau to pa­ties ne­pa­ty­rė nė vie­na ki­ta sri­tis. „VLK ver­ti­ni­mu, ba­zi­nę mo­ kė­ji­mo už pa­slau­gas ba­lo ver­ tę rei­kia spar­čiai ar­tin­ti prie 1 li­ to už 1 ba­lą. Šiuo me­tu, kal­bant apie dau­gu­mą pa­slau­gų, šis ba­ las sie­kia 0,89 li­to, o tai reiš­kia, kad su­tei­ku­sioms pa­slau­gų už 1 li­tą gy­dy­mo įstai­goms me­tų pa­ bai­go­je kom­pen­suo­ja­ma 0,89 li­to iš­lai­dų – kom­pen­suo­ja­ma ne vi­sa su­teik­tos pa­slau­gos kai­na“, – sa­ kė S.Adam­ke­vi­čiū­tė. Sie­kiant iš­lai­ky­ti 2012-ųjų iš­ lai­dų ly­gį, ki­tų me­tų PSDF biu­ dže­tui bū­ti­na pa­pil­do­mai skir­ ti 215 mln. li­tų, o jei­gu ba­lo ver­tę bū­tų ga­li­ma pa­di­din­ti iki 1 li­to, tuo­met pa­pil­do­mai rei­kė­tų skir­ti dar 342 mln. li­tų. „Dar vie­na pro­ble­ma yra ta, kad vals­ty­bės lė­šo­mis drau­džia­ mų so­cia­liai pa­žei­džia­mų as­me­ nų, ku­rių yra net 19 ka­te­go­ri­jų ir pri­skai­čiuo­ja­ma ar­ti 1,8 mln., me­ti­nė drau­di­mo įmo­ka yra ke­ lis kar­tus ma­žes­nė už dir­ban­čių su­mo­ka­mas pri­va­lo­mo­jo svei­ka­ tos drau­di­mo įmo­kas, nors drau­ džia­mų vals­ty­bės lė­šo­mis as­me­ nų gy­dy­mui ten­ka di­džio­ji bend­rų iš­lai­dų da­lis. Ge­rai, kad Svei­ka­ tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas į tai at­krei­ pė Vy­riau­sy­bės dė­me­sį grą­žin­ da­mas to­bu­lin­ti 2013-ųjų PSDF biu­dže­to pro­jek­tą“, – įsi­ti­ki­nu­si S.Adam­ke­vi­čiū­tė. „Klaipėdos“ inf.

9

pirmADIENIS, GRUODŽIO 17, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Su­si­kir­to uos­to ir mies­to in­te­re­sai Uos­to pa­šo­nė­je su­ bren­do ir jau pus­ me­tį vyks­ta konf­ lik­tas, ku­rio įkai­ tais ta­po gy­ven­to­ jai. Prob­le­mą spręs­ti ver­čia­ma Uos­to di­ rek­ci­ja, nors jos in­ te­re­sai to­je zo­no­je – ma­žiau­si.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Na­mai ne­truk­do

Praė­ju­sią sa­vai­tę Ne­mu­no gat­ vės 113 ir 133 na­mų gy­ven­to­jai prie Uos­to di­rek­ci­jos suren­gė pi­ke­tą. Taip ji ver­čia­ma ati­da­ry­ti pi­ni­gi­nę ir kom­pen­suo­ti gy­ven­to­jams už tai, kad ša­lia jų na­mų yra įreng­tas ge­ le­žin­ke­lis, pla­nuo­ja­ma re­konst­ruo­ ti Ne­mu­no gat­vę, ne­to­li na­mo vei­ kia kon­tei­ne­rių ter­mi­na­las. „Man yra keis­ta, kad žmo­nės pre­ten­zi­jas reiš­kia Uos­to di­rek­ ci­jai, nors jais tu­rė­jo pa­si­rū­pin­ ti sa­vi­val­dy­bė. Tie na­mai, ku­riuos pra­šo­ma nu­griau­ti ir už juos kom­ pen­suo­ti, sta­ty­ti 1926 ir 1930 me­ tais. Ga­li bū­ti ir taip, kad at­li­kus pa­vel­do­sau­gi­nę eks­per­ti­zę nie­kas tų na­mų ne­leis griauti“, – svars­tė Ro­ma Mu­šec­kie­nė, l.e. Uos­to di­ rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas. Ne­mu­no gat­vę pla­nuo­jan­čiai re­konst­ruo­ti di­rek­ci­jai ir ne­rei­ kia griau­ti tų na­mų. Ji ketina to­je gat­vė­je nu­ties­ti dvi eis­mo juos­tas. Joms ties­ti na­mai ne­truk­do. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bė iš Uos­to di­ rek­ci­jos rei­ka­lau­ja, kad ji Ne­mu­ no gat­vė­je įreng­tų tris eis­mo juos­ tas. Tuo­met dėl re­konst­ruk­ci­jos jau tek­tų iš­kel­din­ti gy­ven­to­jus, ir tai sa­vo lė­šo­mis tu­rė­tų pa­da­ry­ti Uos­ to di­rek­ci­ja. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ma­no, kad di­rek­ci­ja ir taip tu­rė­tų iš­kel­din­ti gy­ven­to­jus. Pa­gal su­de­ rin­tą de­ta­lų­jį pla­ną Ne­mu­no g. 113 ir 133 na­mai pa­ten­ka į uos­to plėt­ ros zo­ną. Gy­ven­to­jai pritarė para­ šais de­ta­liajam pla­nui ti­kė­da­mie­si, kad jiems bus kom­pen­suo­ta. „Pa­

Vie­ta: Ne­mu­no g. 113 na­mas yra prie pat „Klai­pė­dos Smel­tės“ se­no­jo iš­va­žia­vi­mo kelio, tačiau daug me­tų dėl to jo­kių pro­ble­mų ne­kil­da­vo. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

gal Uos­to įsta­ty­mą mes ga­li­me iš­ kel­din­ti gy­ven­to­jus, kai tai fi­ziš­ kai truk­do plė­to­ti uos­tą. Da­bar, kai no­ri­me įreng­ti dvie­jų eis­mo juos­tų gat­vę, gy­ve­na­mie­ji na­mai fi­ziš­kai netrukdo“, – taip aiš­ki­no R.Mu­ šec­kie­nė. Ji ti­ki­no, kad Uos­to di­rek­ci­ja ir la­ bai no­rė­da­ma ne­ga­lė­tų įreng­ti tri­ jų eis­mo juos­tų gat­vės, nes tuo­met jai tek­tų pri­si­jung­ti da­lį te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je vyks­ta bent ke­li teis­mi­niai gin­čai. Kol gin­čai ne­baig­ti, ne­bū­ tų de­ri­na­mas Ne­mu­no gat­vės re­ konst­ruk­ci­jos tech­ni­nis pro­jek­tas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ne­ke­ti­na de­ rin­ti ir dvie­jų eis­mo juos­tų Ne­mu­ no gat­vės, nes de­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ma­ty­tos trys juos­tos. Ji taip pat ne­ke­ti­na Uos­to di­rek­ci­jai per­duo­ti ir da­lies Ne­mu­no gat­vės projekto, nors tai da­ry­ti bu­vo pa­ža­dė­ta. „Uos­to di­rek­ci­jai yra su­ki­nė­ja­ mos ran­kos. No­ri­me įreng­ti dvie­ jų eis­mo juos­tų gat­vę, nes dau­giau ir ne­rei­kia. Tas ke­lias ves tik į kro­ vi­nių pa­tik­ros po­stą. Ta­čiau mū­sų rei­ka­lau­ja įreng­ti tri­jų eis­mo juos­tų ke­lią. Ne­tu­rė­da­mi po­rei­kio, pri­va­ lė­tu­me švais­ty­ti vals­ty­bės lė­šas iš­ pir­ki­nė­da­mi pri­va­čias teritorijas“, – skun­dė­si R.Mu­šec­kie­nė.

Ro­ma Mu­šec­kie­nė:

Uos­to di­rek­ci­jai yra su­ki­nė­ja­mos ran­kos – rei­ka­lau­ja­ma įreng­ti tri­jų eis­mo juos­tų ke­ lią, nors mums už­ten­ ka ir dvie­jų. Skun­dų dau­gė­ja

Ne­mu­no gat­vės 113 ir 133 na­muo­se gy­ven­to­jai gy­ve­no nuo se­no. Prieš 113 na­mą daug me­tų bu­vo Žve­jy­bos uos­to pa­grin­di­nė įva­ža. Pre­ten­zi­jos dėl to, kad Ne­mu­no gat­vės 113 ir 133 na­muo­se neį­ma­

no­ma gy­ven­ti, įvai­rioms ins­ti­tu­ci­ joms pra­dė­tos reikš­ti nuo šių me­ tų ge­gu­žės. Di­džiau­sia pre­ten­zi­ja yra dėl nu­ ties­tos nau­jos ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos. Ji skir­ta ap­tar­nau­ti uos­te esan­čias „Klai­pė­dos Smeltės“, „Begos“ ir Bi­rių kro­vi­nių terminalo bend­ro­ ves. Pa­vyz­džiui, per­nai į „Klai­pė­ dos Smeltę“ per me­tus bu­vo at­ga­ ben­ta 134 tūkst. va­go­nų, o šie­met jų bus apie 116 tūkst. Kaip tik šie­met su­ma­žė­jo ge­le­ žin­ke­liais ga­be­na­mų kro­vi­nių, ta­ čiau gy­ven­to­jų pre­ten­zi­jų mas­tai išau­go net ke­lis kar­tus. To­kia pro­ gre­si­ja ste­bė­jo­si ir Klai­pė­dos mies­ to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Gy­ven­to­jai ti­ki­na, kad nuo ge­ le­žin­ke­lio sklin­da smar­vė, triukš­ mas, vib­ra­ci­ja. Va­žiuo­jant trau­ki­ nio są­sta­tui, bu­tuo­se esą šokinėja daik­tai, by­ra tin­kas, sky­la sie­nos. „Kas at­sa­kys, jei se­ni na­mai įgrius, žus gyventojai“, – šį klau­ si­mą nuo­lat ke­lia klai­pė­die­čiai. Ieš­ko­ma išei­čių. Vie­na jų yra spren­di­mas prie Ne­mu­no gat­ vės 113 ir 133 na­mų įreng­ti sie­nu­ tes. Jos ap­sau­go­tų nuo triukš­mo, ta­čiau abe­jo­ja­ma, ar sau­go­tų nuo vib­ra­ci­jos. Prob­le­mą jau yra svars­

tę ne­ma­žai ins­ti­tu­ci­jų. Vi­suo­me­ nės svei­ka­tos cent­ras yra pa­reiš­kęs po­zi­ci­ją, kad ri­bos trau­ki­nių va­žia­ vi­mą į uos­tą nak­ti­mis. Jei bū­tų tai­ ko­mas trau­ki­nių eis­mo ap­ri­bo­ji­mas į „Klai­pė­dos Smeltės“, „Begos“ ir Bi­rių kro­vi­nių terminalo bend­ro­ ves maž­daug treč­da­lį pa­ros – nuo 22 iki 6 val., kro­va šio­se bend­ro­vė­ se per me­tus su­ma­žė­tų maž­daug dviem mi­li­jo­nais to­nų. „Lie­tu­vos geležinkelių“ at­sto­ vai iš prin­ci­po ne­su­tin­ka, kad dėl trau­ki­nių ju­dė­ji­mo ky­la di­džiau­ sios pro­ble­mos. Trau­ki­niai ruo­ že ga­li va­žiuo­ti 40 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu, o ju­da vos 20 ki­ lo­met­rų per va­lan­dą. Kai bu­vo ma­tuo­ja­mas trau­ki­nių ke­lia­mas triukš­mas ir vib­ra­ci­ja, „Lie­tu­vos geležinkelių” at­sto­vai vi­sai ne­bu­ vę pa­kvies­ti. Uos­tas ir taip „nu­skaus­min­tas“

Klai­p ė­d os mies­to po­l i­t i­kai vie­ na­reikš­miai tvir­ti­na, kad gy­ven­ to­jus iš Ne­mu­no gat­vės 113 ir 133 na­mų tu­rė­tų iš­kel­din­ti Uos­to di­ rek­ci­ja. Šian­dien si­tua­ci­ja yra to­kia, kad rea­liai net ne­ži­no­ma, kiek gy­ ven­to­jų yra tuo­se na­ muo­se.

12

10

pirmADIENIS, gruodžio 17, 2012

rubrika JŪRA Bu­riuo­to­jų va­das

Klai­pė­da – ne kon­ku­ren­tė

Bal­ti­jos lai­vy­ba

Vie­to­je Ro­ber­to Dar­gio Lie­tu­ vos bu­riuo­to­jų są­jun­gai va­do­ vaus vers­li­nin­kas Nag­lis Nas­vy­ tis. Jis bu­vo at­sa­kin­gas už krei­ se­ri­nį bu­ria­vi­mą, re­ga­tas. Į są­ jun­gą pla­nuo­ja­ma pri­trauk­ti jau­ nų, ak­ty­vių bu­riuo­to­jų. Svar­biau­ sias iš­šū­kis – „Vol­vo Ocean Ra­ ce“ re­ga­tos or­ga­ni­za­vi­mas Klai­ pė­do­je ir uos­te.

Ru­si­jos Ust Lu­gos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo bend­ro­vės ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius And­re­jus Bog­da­ no­vas at­vi­rai pri­pa­ži­no, kad sa­ vo kon­ku­ren­te ne­lai­ko Klai­pė­ dos uos­to, nes jis per to­li. Direk­ torius ne­slė­pė, kad nu­si­tai­kė į maž­daug 300 tūkst. TEU ru­siš­ kų kon­tei­ne­rių, ku­rie da­bar ke­ liau­ja per Ta­li­no ir Ry­gos uos­tus.

Ofi­cia­liai skel­bia­ma, kad nuo 2015 me­tų Bal­ti­jos jū­ro­je bus smar­kiai su­griež­tin­tos su­de­gu­ sio ku­ro sie­ros ir ang­lia­van­de­ni­ lių iš­me­ti­mo nor­mos. „Hel­com“ dar ne­da­vė ga­lu­ti­nio su­ti­ki­mo. Ją dėl ga­li­mų eko­no­mi­nių nuo­sto­lių smar­kiai spau­džia Bal­ti­jos jū­ros ša­lių va­do­vai. Ga­lu­ti­nį at­sa­ky­mą pla­nuo­ja­ma pa­teik­ti 2013 m.

Koo­pe­ra­ci­ja uos­te ge­ri­na grū Šie­me­ti­nis grū­dų ant­plū­dis pa­ro­dė, kad Klai­pė­dos uos­tas ga­li iš­ si­lai­ky­ti iš Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jų, o grū­dus ga­li krau­ti nau­jos kom­pa­ni­jos ir ne­tgi koo­pe­ruo­tis, kad ir ma­žes­ni kro­vė­jai krau­ tų di­de­lius lai­vus. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kon­ku­ren­tai su­si­ta­ria

Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­le iki šiol grū­dai ma­žais lai­vais po 5–7 tūkst. to­nų bū­da­vo pluk­do­mi tik į Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ša­lis. Ke­tu­riais grū­ dų pro­duk­tų bokš­tais po 5 100 to­ nų Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las pui­ kiai ga­lė­jo ap­tar­nau­ti ma­žes­nius lai­vus. Grū­dai krau­na­mi spe­cia­liu hid­ rau­li­niu grei­fe­ri­niu kra­nu. Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo iš­šū­kiu ta­po ban­do­ma­sis rei­sas pa­krau­ ti 180 met­rų il­gio „Han­dy­max“ 30 tūkst. to­nų tal­pos lai­vą, ku­ris iš­ pluk­dys lie­tu­viš­kus grū­dus į Li­bi­ją. Piet­ry­čių Azi­jos ir Šiau­rės Af­ri­kos ša­lys – Li­bi­ja, Egip­tas, Sau­do Ara­ bi­ja, Ira­nas ir Ira­kas ver­ti­na ir no­ riai per­ka lie­tu­viš­kus grū­dus. Tik rei­kia juos pluk­dy­ti ne ma­žes­niais kaip 25 tūkst. to­nų tal­pos lai­vais. Klai­pė­dos uos­to kro­vos kom­ pa­ni­jos, tokios kaip Klai­pė­dos jū­ rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO), ne­sun­kiai ga­li pa­krau­ti ir di­des­ nius lai­vus. Mal­kų įlan­kos ter­mi­ na­lo bend­ro­vėms iki šiol tai bu­ vo neį­ma­no­ma dėl gy­lių sty­giaus. Ka­dan­gi ak­va­to­ri­ja bu­vo pa­gi­lin­ta, bend­ro­vė Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­ las praė­ju­sią sa­vai­tę į lai­vą „Orient Al­lia­na­ce“ pa­kro­vė 22 tūkst. to­nų grū­dų. Iš Klai­pė­dos uos­to lai­vas iš­ plauks pa­krau­tas per 30 tūkst. to­ nų grū­dų. Jis baig­tas krau­ti ki­to­je uos­to kro­vos kom­pa­ni­jo­je. „Toks lai­vo pa­kro­vi­mas yra pui­ kus tiek grū­dų tie­kė­jų, tiek kro­ vos kom­pa­ni­jų bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dys. Mū­sų bend­ro­vė kau­ pė grū­dus dvie­jo­se Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo tal­pyk­lo­se, ku­rių bend­ ra tal­pa – 10 tūkst. to­nų. Ki­tus 10 tūkst. to­nų tal­pyk­lų val­do ki­ tas grū­dų su­pir­kė­jas. Kro­vos me­ tu dar 5 tūkst. to­nų at­ve­ža­mos. Tai lei­džia krau­ti į lai­vus apie 25 tūkst. to­nų“, – aiš­ki­no bend­ro­vės „Scan­ dag­ra“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ju­ lius Puo­džiu­ve­lis. Anot jo, kon­ku­ruo­da­mos dėl grū­dų su­pir­ki­mo, grū­dų eks­por­to kom­pa­ni­jos jau iš­mo­ko de­rin­ti sa­ vo veiks­mus tam, kad iš­veng­tų ge­ le­žin­ke­lių ir lai­vų pra­sto­vų, nes tai su­da­ro pa­pil­do­mų iš­lai­dų. Kro­vi­nių eks­pe­di­to­riaus at­sto­vo bend­ro­vės „Bal­ti­jos per­ve­ži­mai“

va­do­vas Arū­nas Jan­kaus­kas pa­ste­ bė­jo, kad Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo at­si­ra­di­mas Klai­pė­dos uos­to grū­dų kro­vos rin­ko­je pa­di­dins ge­le­žin­ke­ lio va­go­nų apy­var­tu­mą, su­ma­žins ga­li­mas lai­vų pra­sto­vas. Au­to­mo­bi­liams pa­lan­ki vie­ta

Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las, įver­ti­ nęs, kad grū­dų kro­va yra per­spek­ ty­vus vers­las, įsi­ren­gė tin­ka­mą inf­rast­ruk­tū­rą. Daug ką lė­mė ir tai, kad par­tne­riu ta­po grū­dų pre­ky­bos rin­ko­je spar­čiai ky­lan­ti „Scan­dag­ ra“ bend­ro­vė.

Arū­nas Jan­kaus­kas:

Lie­tu­vos ūki­nin­kai yra pa­jė­gūs užau­gin­ ti to­kius kie­kius grū­ dų, ku­rių uos­tas kol kas ne­pa­jė­gia per­ krau­ti.

pė­die­čiams, di­de­lę da­lį grū­dų ga­li­ ma at­ga­ben­ti au­to­mo­bi­liais. „Apie 80 pro­c. grū­dų ga­be­na­me au­to­mo­bi­liais. Taip yra ­dėl to, kad ne­tu­ri­me pa­kan­ka­mo kie­kio ele­va­ to­rių ir da­lį grū­dų ve­ža­me tie­siai iš ūki­nin­kų san­dė­lių. Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­le yra pa­kan­ka­mai vie­tos au­to­mo­bi­liams su­kaup­ti ir lauk­ ti“, – ti­ki­no „Scan­dag­ra“ va­do­vas J.Puo­džiu­ve­lis. Pas­ta­čius Mal­kų įlan­kos ter­mi­ na­le nau­ją 33 tūkst. to­nų tal­pos san­dė­lį, „Scan­dag­ra“ pla­nuo­ja ir dar vie­ną pa­slau­gą – su­rink­ti da­lį grū­dų tie­siai iš ūki­nin­ko lau­kų. At­ vež­ti į uos­tą jie čia bū­tų spe­cia­lio­je la­bo­ra­to­ri­jo­je ti­ria­mi ir iš kar­to pi­ la­mi į tal­pyk­las. Taip ki­tais me­tais pla­nuo­ja­ma priim­ti apie 50 tūkst. to­nų grū­dų. Anot J.Puo­džiu­ve­lio, vers­li­nin­kai ga­li pa­pra­šy­ti atei­ty­je Mal­kų įlan­ kos ter­mi­na­le įreng­ti ne­tgi grū­dų džio­vyk­las. To­kiu prin­ci­pu „Scan­dag­ra“ jau dir­ba Lie­po­jos uos­te, kur val­do grū­dų ter­mi­na­lą, tu­rin­tį ke­tu­rias tal­pas po 15 tūkst. to­nų. Tie­sio­giai pa­sii­mant grū­dus lau­kuo­se, iš Lat­ vi­jos ūki­nin­kų per me­tus su­per­ka­ ma apie 100 tūkst. to­nų. Per Lie­po­jos ter­mi­na­lą kas­met eks­por­tuo­ja­ma dau­giau kaip 500 tūkst. to­nų lie­tu­viš­kų grū­dų. Pra­ dė­ju­si vyk­dy­ti ir di­din­sian­ti veik­ los apim­tis Klai­pė­dos uos­te „Scan­ dag­ra“ pla­nuo­ja ma­žin­ti lie­tu­viš­kų grū­dų eks­por­to kie­kį per Lat­vi­jos uos­tus. Grū­dų tik dau­gės

„Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las“ pa­ da­rė di­de­lį na­mų dar­bą. Jis pa­si­ sta­tė bokš­ti­nes grū­dų tal­pyk­las ir pri­trau­kė pui­kų klien­tą – grū­dų su­pir­kė­ją „Scan­dag­ra“. Taip ter­ mi­na­las už­si­tik­ri­no kro­vi­nių srau­ tą ir per­spek­ty­vą. O ji iš tie­sų yra. Jau šie­met nu­ma­ty­ta, kad prie 142 kran­ti­nės ga­lės at­plauk­ti lai­vai iki 225 met­rų il­gio. Ki­tais me­tais bend­ro­vė pa­baigs sta­ty­ti nau­ją 33 tūkst. to­nų tal­pos san­dė­lį“, – tei­gė Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo generali­ nis di­rek­to­rius Ju­lius Kir­šis. Bend­ro­vė „Scan­dag­ra“ eks­por­ tuo­ja grū­dus ir per ki­tus Klai­pė­dos uos­to ter­mi­na­lus. Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las jai pa­trauk­lus tuo, kad į jį, ne­su­ke­liant ne­pa­to­gu­mų klai­

Pas­ta­rai­siais me­tais Klai­pė­dos uos­te grū­dų kro­vos įren­gi­nių plėt­ ra bu­vo ypač pa­ste­bi­ma. Nau­ jas pa­pil­do­mas tal­pyk­las pa­si­sta­tė KLAS­CO, „Be­ga“, į grū­dų kro­vė­ jų gre­tas įsi­lie­jo „Va­ka­rų kro­va“, jau mi­nė­tas Mal­kų įlan­kos ter­mi­ na­las. Ar ne­prit­rūks grū­dų? „Nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad di­dė­jant grū­dų kro­vos pa­jė­gu­mams Klai­pė­ dos uos­te su­si­da­rys grū­dų eks­por­to „kak­liu­kas“. Lie­tu­vos ūki­nin­kai yra pa­jė­gūs užau­gin­ti to­kius kie­kius grū­dų, ku­rių uos­tas kol kas ne­pa­ jė­gia per­krau­ti. Prob­le­ma ne vien tik uos­te, bet ir grū­dų ga­be­ni­mo sis­te­mo­je. Prob­le­ma ir ta, kad Lie­ tu­vo­je trūks­ta grū­dų sau­gyk­lų“, – pa­ste­bė­jo bend­ro­vės „Bal­ti­jos per­

Pro­ce­sas: grū­dai į triu­mą krau­na­mi spe­cia­liu grei­fe­ri­niu kra­nu.

Komentarai Julius Kiršis

al­k ų įlan­kos ter­m i­n a­lo bendrovės Bi­r ių kro­v i­ nių ter­m i­n a­l o pir­m o­j o eta­p o sta­t y­b os baig­tos 2012 m. ba­l an­d į. Ter­m i­n a­l e įreng­t i ke­t u­r i bokštai bi­r iems kro­v i­n iams (grū­d ai, alie­j i­n ės kul­t ū­ros, įvai­r ios gra­n u­l ės) san­d ė­l iuo­t i. Kiek­v ie­n a­ me iš jų ga­l i­m a san­d ė­l iuo­t i iki 5 100 to­n ų kro­v i­n ių. Bokštuose įreng­t a kro­v i­n io tem­p e­r a­t ū­ros mo­n i­to­r in­ go sis­te­m a bei spe­c ia­l ūs sraig­t i­n iai trans­p or­t e­r iai, skir­t i ga­l u­t i­n iam bokštų iš­k ro­v i­m ui. Pir­m a­m e eta­ pe įreng­t i va­g o­n ų ir au­tot­r ans­p or­ to iš­k ro­v i­m o po­s tas, bun­k e­r i­n ės srau­t i­n ės svars­t yk­l ės, skir­tos į lai­ vus krau­n a­m o kro­v i­n io ko­m er­c i­ niam svė­r i­m ui, au­t ot­r ans­p or­t o ir ge­l e­ž in­k e­l io va­g o­n ų svars­t yk­l ės. Mo­d er­n ūs ter­m i­n a­l o tech­n o­l o­g i­

niai įren­g i­n iai lei­d žia vie­n u me­t u tiek iš­k rau­t i kro­v i­n ius iš ge­l e­ž in­ ke­l io va­g o­n ų ar­b a au­tot­r ans­p or­to į pa­s i­r ink­t ą bokštą, tiek vyk­d y­t i lai­ vo pa­k ro­v ą iš ki­t ų bokštų, o ky­l ant sau­g o­j a­m o kro­v i­n io tem­p e­r a­t ū­r ai at­vė­s i­nti jį ga­l i­m a per­k rau­n ant kro­ vi­n į iš bokšto į tą pa­t į ar ki­t ą bokš­ tą. Ge­le­ž in­ke­l io va­g o­nų svars­t yk­l ių įren­g i­m as va­g o­n ų iš­k ro­v i­m o po­s te lei­d žia iš­veng­t i pa­p il­d o­m o va­g o­n ų ma­n ev­r a­v i­m o ir ma­ž i­n a va­g o­n ų bu­v i­m o ter­m i­n a­l e lai­k ą. Vi­s as ter­ mi­n a­l o val­d y­m as kom­p iu­t e­r i­z uo­ tas, vi­s as ope­r a­c i­j as ga­l i val­d y­t i vie­n as žmo­g us. Ki­t ų me­t ų der­l iaus se­z o­nui pla­nuo­j a­me už­b aig­t i ant­r ą­ jį bi­r ių kro­v i­n ių ter­m i­n a­l o sta­t y­b os eta­p ą – 33 tūkst. to­n ų tal­p os ar­k i­n į san­d ė­l į su trans­p or­te­r ių ga­l e­r i­j a iki kran­t i­n ės bei lai­vo pa­k ro­vė­j u (ship loa­d er). Bend­r a in­ves­t i­c i­j ų su­m a į Bi­r ių kro­v i­n ių ter­m i­n a­l ą su­d a­r ys apie dvi­d e­š imt mi­l i­j o­n ų li­t ų.

ve­ži­mai“ va­do­vas A.Jan­kaus­kas. Ši bend­ro­vė jau 15 me­tų už­sii­ma me­ ta­lų, grū­dų, pa­ša­rų, kon­tei­ne­ri­zuo­ tų pre­kių eks­pe­di­ci­ja ir lo­gis­ti­ka. Bend­ro­vės „Scan­dag­ra“ va­do­ vas J.Puo­džiu­ve­lis ne­ma­no, kad šie me­tai bu­vo ko­kie nors iš­skir­ti­niai ir atei­ty­je grū­dų bus ma­žiau. „Kiek­vie­nais me­tais yra grū­dų per­tek­lius. Su­pir­ki­mo kai­nos yra la­bai aukš­tos, ūki­n in­kai tik di­ dins tiek der­lin­gu­mą, tiek au­gi­ na­mų ja­vų plo­tus. Šie­met Lie­tu­ vo­je užau­gin­ta apie 5 mln. to­nų

grū­d ų. Maž­d aug pu­s ė to kie­k io eks­p or­t uo­ja­m a, apie du mi­l i­jo­ nai to­nų – per Klai­pė­dos uos­tą. Lie­t u­vo­je ja­v ų der­l in­g u­m as yra 5–6 to­nos iš hek­ta­ro, Da­ni­jo­je – 7–8 to­nos. Lie­tu­vo­je dar yra daug dir­vo­ nuo­jan­čių že­mių. Stam­būs ūki­ nin­kai jas su­p ir­k i­n ė­ja, di­d i­n a grū­di­nių kul­tū­rų plo­tus. Ma­nau, jau grei­tai Lie­t u­vo­je per me­t us bus užau­g in­t i ir še­š i mi­l i­jo­n ai to­n ų grū­d ų. Si­t ua­c i­ja yra to­k ia, kad kiek grū­d ų ūki­n in­kai išau­

Mal­k ų įlan­kos ter­m i­na­lo bendrovės generalinis di­rek­to­r ius

M

11

pirmADIENIS, gruodžio 17, 2012

JŪRA Nau­jo­vė Lat­vi­jo­je

Jū­rei­vių am­žius

Žu­vų sty­gius

Lat­vi­jos ka­ri­nis lai­vy­nas jau nau­ do­ja grei­taei­gį mo­der­nų pa­tru­li­nį ka­te­rį „Skrun­da“. Dar du sta­to­ mi Vo­kie­ti­jo­je. Iki 21 maz­go grei­ tį ga­lin­tys pa­siek­ti lai­vai plau­ kia nau­do­da­mi ypač ma­žą są­ly­ tį su van­de­niu. Lai­vas ga­li ne tik pa­tru­liuo­ti, bet ir vyk­dy­ti ka­ri­nes ope­ra­ci­jas, moks­li­nius ty­ri­mus, nu­leis­ti na­rus.

Vi­du­ti­nis jū­rei­vių am­žius pa­sau­ li­nia­me lai­vy­ne yra apie 43 me­ tai. Nors į lai­vus atei­na ir ne­ma­ žai jau­nų žmo­nių, jū­rei­vių am­ žius ne­jau­nė­ja. Pa­ren­gi­mo pro­ ble­mos yra jun­ta­mos vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jau­nuo­liai ne­tgi iš gi­ lias jū­ri­nes tra­di­ci­jas tu­rin­čių kraš­tų ne­be­no­ri bū­ti jū­ri­nin­kais. Ni­šą už­pil­do azi­jie­čiai.

Es­ti­jo­je, kaip ir Lie­tu­vo­je, ka­tast­ ro­fiš­kai trūks­ta pi­gių švie­žių žu­ vų. Es­ti­jo­je ku­ria­mas nau­jas spe­ cia­li­zuo­tas žu­vų pre­ky­bos par­ duo­tu­vių tink­las „Briis“, kuris va­ di­na­mas so­cia­li­niu pro­jek­tu. Juo sie­kia­ma ap­rū­pin­ti žmo­nes pi­ gio­mis žu­vi­mis. Iš vi­so Es­ti­jo­ je bus 16 šios kom­pa­ni­jos par­ duo­tu­vių.

ū­dų kro­vą

Šiems me­tams bai­ gian­tis, Klai­pė­dos uos­te fik­suo­ja­mi ne tik ge­res­ni mė­ne­ sio kro­vos re­zul­ta­ tai, bet ir at­plau­kia dau­giau ir di­des­nių lai­vų.

Re­zul­ta­tas: į Mal­kų įlan­ką jau plau­kia di­de­li bal­ke­ri­niai lai­vai.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Dėl gy­lio uos­te – nau­ji po­ky­čiai Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt Vidmanto Matučio nuotr.

Ju­lius Puo­džiu­ve­lis

end­ro­vė „Scan­dag­ra“ veik­l ą Lie­t u­vo­je pra­dė­jo 2006 me­ tais. Įmo­nė pri­k lau­so dviem di­d žiau­s iems Skan­d i­n a­v i­ jos ūki­n in­k ų koo­p e­ra­t y­vams: Da­n i­ jos DLG ir Šve­d i­j os „Lant­m an­n en“. Pag­r in­d i­nė įmo­nės veik­la – did­me­n i­ nė pre­k y­b a že­mės ūkio pro­duk­c i­j a. Rin­k ai siū­lo­me aukš­č iau­s ios ko­k y­ bės ser­t i­f i­k uo­t us ga­m i­n ius: sėk­l as, trą­š as, au­g a­lų ap­s au­gos prie­mo­nes. Iš ūkių su­p er­k a­m e ir eks­p or­t uo­j a­ me pa­p ras­t us ir eko­l o­g iš­k us grū­ dus. Įmo­nės cent­r as – Kė­d ai­n iuo­s e, kur įsi­k ū­ręs pa­g rin­d i­n is biu­ras, grū­ dų ir trą­š ų san­dė­l iai. „Scandagra” tu­ ri fi­l ia­lus Rad­v i­l iš­k y­je, Pas­va­ly­je, Pil­ viš­k iuo­s e, Kre­ke­n a­vo­j e, Bir­ž uo­s e ir Kre­t in­go­j e. Kad už­t ik­r in­t u­me grei­t ą ir pa­t i­k i­m ą pre­k ių pri­s ta­t y­m ą klien­ tams, bend­r a­d ar­b iau­j a­me su lo­g is­

ti­kos įmo­n ė­m is. Šiuo me­t u įmo­n ė­ je dir­b a 53 dar­buo­to­j ai. „Scan­d ag­ra“ su­per­ka iš ūki­n in­k ų grū­dus ir rap­sus bei eko­lo­g iš­k us grū­dus. Esa­me su­da­ rę su­t ar­t is su dau­g e­l iu ele­v a­to­r ių, kad mū­s ų klien­t ams sa­vo užau­g in­ tą pro­duk­c i­j ą bū­t ų ga­l i­m a pri­s ta­t y­t i kuo ar­č iau. Taip pat di­de­l ius kie­k ius grū­dų iš­si­ve­ž a­me tie­s iai iš ūkių sam­ dy­t u trans­p or­t u. No­rė­da­m i pa­siū­ly­t i pa­l an­k iau­s ią kai­n ą sa­vo klien­t ams, sten­g ia­mės ras­t i ge­r iau­s ią būdą su­ pirk­t iems grū­d ams parduoti. Praė­ ju­s iais me­t ais di­d žio­ji da­l is su­pirk­t ų grū­dų bu­vo eks­p or­t uo­j a­m a į Da­n i­j ą, Šve­d i­j ą, Vo­k ie­t i­j ą, Len­k i­j ą. Taip pat ak­t y­v iai dir­b a­me su vie­t i­n iais per­ dir­b ė­j ais, ku­r ie pa­s ta­rai­s iais me­t ais la­b ai di­d i­n a sa­vo ga­my­b os apim­t is. Šie 2012 me­t ai įmo­nei bu­vo re­kor­d i­ niai grū­dų pre­k y­b os atžvilgiu. Per me­t us nu­p irk­t ų ir par­duo­t ų grū­dų bei rap­s ų kie­k is sie­k ia be­veik 200 tūks­t an­č ių to­nų.

tiek jų bū­t ų nu­p irk­ta“, – dės­t ė J.Puo­d žiu­ve­l is, ak­cen­ta­v ęs, jog dėl pro­duk­ci­jos rea­li­za­vi­mo Lie­ tu­vos ūki­nin­kai ne­tu­ri jo­kių pro­ ble­mų. Jei Klai­pė­dos uos­te di­dė­tų grū­dų kro­vos pa­jė­gu­mai, Lie­tu­vos grū­dų eks­por­tuo­to­jai dau­giau pri­trauk­ tų grū­dų iš Ru­si­jos, Ka­zachs­ta­no, Uk­rai­nos. Da­bar tų ša­lių grū­dais ne­si­do­mi­ ma, ne­bent vė­liau, kai rei­kės iš­ly­ gin­ti lie­tu­viš­kų grū­dų kro­vos ne­ to­ly­gu­mus. Tran­zi­ti­niai grū­dai

Klai­pė­dos uos­te ga­li at­si­ras­ti va­ sa­rio, ko­vo mė­ne­siais. Tiek Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las be bai­mės sta­to, tiek „Scan­dag­ra“ no­ riai su­tin­ka nau­do­tis nau­ju grū­dų ter­mi­na­lu, ku­ris at­si­ras ki­tų me­tų lie­pos 1 die­ną. Pla­nuo­ja­ma, kad jis per pa­rą į lai­vą ga­lės krau­ti dau­giau kaip 10 tūkst. to­nų grū­dų. Nau­ja­ja­me ter­ mi­na­le į kran­ti­nes bus nu­ties­ta kro­vos li­ni­ja. Taip pat grū­dai bus krau­na­mi ir da­bar nau­do­ja­mu grei­ fe­ri­niu kra­nu.

Bend­ro­vės „Scan­dag­ra“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

B

Įve­da ir di­de­lius lai­vus

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ka­pi­to­nas Ado­mas Alek­na pa­ste­ bė­jo, kad lapk­ri­tį uos­te loc­ma­nai į uos­tą įve­dė ir iš jo iš­ve­dė net 778 lai­vus. Tai di­džiau­sias vie­no mė­ne­ sio fik­suo­tas loc­ma­nų dar­bų kie­kis per pa­sta­ruo­sius še­šis me­tus. „Bu­vo daug „Pa­na­max“ lai­vų, ku­rių il­gis – apie 230 met­rų, plo­tis – 32 met­rai, iš­lei­do­me ar­ba priė­ mė­me juos uos­te, kur yra 13 met­rų grimz­lė“, – pa­ste­bė­jo A.Alek­na. Uos­to ka­pi­to­nas mi­nė­jo lapk­ri­ tį ap­si­lan­kiu­sius di­de­lius lai­vus – į „Klai­pė­dos Smel­tės“ kon­tei­ne­ rių ter­mi­na­lą at­plau­ku­sį 275 met­rų il­gio „MSC Nu­ria“, Klai­pė­dos jū­ rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jo­je (KLAS­ CO) ap­si­lan­kiu­sius di­de­lius grū­ do­ve­žius, to­kius, kaip „To­nic Sea“, į ku­rį bu­vo pa­krau­ta 58 tūkst. to­nų grū­dų, „Or­le­ta Lwows­kie“ – 228 met­rų il­gio lai­vas, ku­ris iš­pluk­dė 63 tūkst. to­nų gū­dų. Šie lai­vai iš­plau­ kė iš uos­to su mak­si­ma­liai lei­džia­ ma dau­giau kaip 13 met­rų grimzlė. Per še­še­rius me­tus, nuo lai­ko­ tar­pio, kai Klai­pė­dos uos­te fik­suo­ tas di­des­nis loc­ma­nų dar­bų kie­kis nei šie­met lapk­ri­tį, įvy­ko žy­mių po­ ky­čių. Uos­to šiau­ri­nė­je da­ly­je prieš še­še­rius me­tus gy­lis sie­kė 13,5 met­ ro, o da­bar jis šiau­ri­nė­je da­ly­je jau 14,5–15 met­rų. Pie­ti­nė­je da­ly­je gy­lis bu­vo 12,5 met­ro, o da­bar da­ly­je lai­ vy­bos ka­na­lo jau sie­kia 14,5 met­ro. Po­ky­čiai – Mal­kų įlan­ko­je

Da­bar ir į Mal­kų įlan­ką ga­li įplauk­ti pa­kan­ka­mai di­de­li lai­vai. Pa­vyz­dys – praė­ju­sią sa­vai­tę čia lan­kę­sis ir prie 142 kran­ti­nės pri­švar­tuo­tas „han­dy­max“

ti­po 180 met­rų il­gio lai­vas „Orient Al­ lian­ce“. Są­ly­gos priim­ti to­kį lai­vą prie Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo su­da­ry­tos vi­ sai ne­se­niai, kai iš­va­ly­tas Mal­kų įlan­ kos lai­vy­bos ka­na­las ir iš­gi­lin­ta ak­va­ to­ri­ja prie 142 kran­ti­nės. Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo ben­ drovės at­sto­vai ti­ki­si, kad toks di­ džiu­lis lai­vas pas juos – ne pa­sku­ ti­nis. Jau svars­to­ma ga­li­my­bė, kaip

Di­des­nių lai­vų įve­ di­mas į Mal­kų įlan­ ką jau yra tam tik­ras pasiekimas. priim­ti „Pa­na­max“ lai­vą. Nau­jos kro­vos ga­li­my­bės at­si­vers ir Klai­ pė­dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lui. Uos­to ka­pi­to­nas jau lei­do prie šio ter­mi­na­lo nau­do­ja­mos 143 kran­ti­ nės švar­tuo­ti 225 met­rų il­gio lai­ vą, ku­ris pa­gal sa­vo pa­ra­met­rus bus di­džiau­sias iki šiol Mal­kų įlan­ ko­je ap­suk­tas lai­vas. Jis iš Mal­kų įlan­kos ga­lės iš­plauk­ti su 10 met­ rų grimz­le. To­kį lai­vą ti­ki­ma­si priim­ti ki­tų me­tų sau­sį. Jį įve­dant bus tam tik­ rų ap­ri­bo­ji­mų dėl pa­ros lai­ko, vė­jo. Ne­pai­sant to, di­des­nių lai­vų įve­ di­mas į Mal­kų įlan­ką jau yra tam tik­ras pasiekimas. Iki šiol į Mal­kų įlan­ką bu­vo ga­li­ma įves­ti ir ap­suk­ti di­džiau­sią 216 met­rų il­gio lai­vą. Jo leis­ti­na grimz­lė bu­vo iki 9,9 met­ro. Iš­va­lius Mal­kų įlan­ko­je esan­ čių do­kų duo­bes, pla­nuo­ja­mas jos gi­li­ni­mas iki 13 met­rų. Po ke­le­rių me­tų tai at­vers dar ge­res­nes šio­je įlan­ko­je vei­kian­čių kom­pa­ni­jų per­ spek­ty­vas.

Šuo­lio ti­ki­ma­si 2014-ai­siais

Uos­te to­liau tę­sia­mi lai­vy­bos ka­na­ lo gi­li­ni­mo dar­bai. Vi­są lai­ką dir­ bo žem­ka­sės „Go­liath“, „Ge­fion“. Gi­li­ni­mo dar­bus tęs ir efek­ty­vio­ji „Ut­recht“. Per va­sa­rą ji dir­bo Ru­ si­jos šiau­rės jū­rų ke­lio ra­jo­ne. Su nau­jais gi­li­ni­mais sie­ja­mas Klai­pė­dos uos­to kro­vos šuo­lis ki­ tais, o ypač 2014 me­tais. Šie­met Klai­pė­dos uos­tas pla­nuo­ ja krau­ti per 35 mln. to­nų kro­vi­nių. Tikimasi, kad 2013 me­tais kro­va per­kops per 36 mln. to­nų. Manoma, kad 2013-ai­siais ne­ bus tam tik­ros rū­šies kro­vi­nių kie­ kio svy­ra­vi­mų kaip 2012 me­tais. Šių me­tų pra­džio­je sun­kiai įsi­bė­ gė­jo bal­ta­ru­siš­kų trą­šų kro­va. Bal­ ta­ru­si­ja su klien­tais ne­bu­vo pa­si­ra­ šiu­si su­tar­čių. Ki­tų me­tų pra­džia bus ki­to­kia. „Be­lo­rus­ka­lij“ su Klai­pė­dos uos­to kro­vos kom­pa­ni­jo­mis jau pa­si­ra­šė ka­lio trą­šų kro­vos su­tar­tis. Nu­ma­ ty­ti krau­ti kie­kiai 2013 me­tais bus di­des­ni nei šie­met. Dėl da­bar vyks­tan­čio uos­to gi­ li­ni­mo stai­ges­nis šuo­lis pla­nuo­ja­ mas 2014 me­tais. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ros ir ad­mi­ nist­ra­v i­m o di­rek­to­r ius Ar­t ū­ras Drun­gi­las svars­tė, kad 2013 me­ tais vi­su pajėgumu pra­dės dirb­ti „Be­gos“, Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­ lo, KLAS­CO „Klai­pė­dos Smel­tės“, Klai­pė­dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­ lo, Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo, Mal­kų įlan­kos bei ki­ ti nau­ji kro­vos komp­lek­sai, o 2014 me­tais rin­kos jau bus su­rea­ga­vu­ sios į 2013-aisiais me­tais pla­ nuo­ja­mą už­baig­ti di­dį­jį lai­vy­bos ka­na­lo gi­li­ni­mo ir pla­ti­ni­mo pro­ jek­tą.

12

pirmADIENIS, gruodžio 17, 2012

JŪRA

Šiuo­lai­ki­niai žval­gy­bos lai­vai Nors šal­to­jo ka­ro lai­kai lyg ir bai­gė­ si, pa­sau­ly­je dar vis sta­to­mi lai­vai, ku­ rių tiks­lai – žval­gy­ bi­niai.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Mo­der­niau­sias žval­gas

Nors kai ku­rie lai­vai re­gist­ruo­ja­mi kaip ke­lei­vi­niai, ku­rių tiks­las at­ lik­ti moks­li­nius ty­ri­mus, ne­trun­ka paaiš­kė­ti, kad tik­ro­ji lai­vų pa­skir­ tis – ka­ri­nė žval­gy­ba. Iš­šif­ruo­ta, kad Pran­cū­zi­jos ka­ ri­nio jū­rų lai­vy­no lai­vo „Du­puy de Lo­me“ pa­skir­tis – žval­gy­bi­nė, nors jis re­gist­ruo­tas kaip moks­li­nio ty­ ri­mo lai­vas. Ir pa­sta­ty­tas jis kaip ci­vi­li­nis, ku­rio tiks­las rū­pin­tis jū­ ri­ne ap­lin­ka. Žval­gy­bi­nio lai­vo sta­ty­ba yra ge­ ro­kai bran­ges­nė nei įpras­tų lai­vų. Juo­se įmon­tuo­ta įvai­riau­sios įran­ gos, ku­ri kar­tais ne­tgi bran­ges­nė nei pa­ts lai­vas. Lai­ve „Du­puy de Lo­me“ Pran­cū­ zi­jos ka­ri­nė pra­mo­nė taip pat įdie­ gė daug nau­jo­vių. Jis bu­vo sta­to­ mas net pen­ke­rius me­tus. Įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai ja­me su­mon­ta­vo dau­gy­bę žval­gy­bi­nės įran­gos. Lai­ vas „Du­puy de Lo­me“ ap­rū­pin­ tas sis­te­mo­mis, ku­rios at­vi­ruo­se van­de­ny­se lei­džia vyk­dy­ti įvai­rias žval­gy­bi­nes už­duo­tis net 350 pa­rų neuž­su­kant į uos­tą. Lai­ve įreng­ta su­dė­tin­ga ra­dioe­ lekt­ro­ni­nė gink­luo­tė, ke­lios na­vi­ ga­ci­nės ir iden­ti­fi­ka­ci­nės sto­tys. Iš „Du­puy de Lo­me“ ga­li­ma klau­sy­ tis ne tik tai, kas vyks­ta van­de­ny­ nuo­se, bet ir pe­rim­ti ra­dio­lo­ka­ci­nių sto­čių ar ne­tgi pa­ly­do­vų sig­na­lus. Iš išo­rės lai­vas iš­si­ski­ria dviem ru­tu­li­niais įren­gi­niais ant vir­šu­ti­ nio de­nio. Juo­se už­mas­kuo­tos pa­ ly­do­vi­nio ry­šio an­te­nos. Ant aukš­tų stie­bų su­mon­tuo­tos ra­da­rų sto­čių in­for­ma­ci­jos priė­mė­jai, pa­si­klau­ sy­mo ir hid­roa­kus­ti­nės an­te­nos.

Maskuojasi: laivo „Dupuy de Lome“ paskirtis žvalgybinė, nors jis registruotas kaip mokslinio tyrimo laivas.

Ru­si­jai lai­vas ne­rei­ka­lin­gas

Pa­gal elekt­ro­ni­nės žval­gy­bos įran­ gos ga­li­my­bes 2004 me­tais sta­ty­ tas „Du­puy de Lo­me“ pra­len­kė iki tol ži­no­mus lai­vus žval­gy­bi­nin­kus „Mar­ja­ta“ ir „Ural“. „Mar­ja­ta“ – 1992 me­tais sta­ty­ tas Nor­ve­gi­jos ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no žval­gy­bos lai­vas. Jis nuo­lat pa­tru­ liuo­da­vo Ba­ren­co jū­ro­je. Tai neįp­ ras­tas 81,5 met­ro il­gio ir 40 met­rų plo­čio lai­vas. Jo įgu­lą su­da­rė 14 jū­ri­nin­kų ir 31 žval­gas-in­ži­nie­rius. Ru­si­jos po­ van­de­ni­nio lai­vo „Kursk“ žū­ties me­tu „Mar­ja­ta“, ku­rią ru­sai va­di­ no „Ma­ru­sia“, bu­vo už 19 ki­lo­met­ rų ir už­fik­sa­vo du spro­gi­mus. Ta­ry­bų Są­jun­gos žval­gy­bi­nis ato­mi­nis lai­vas „Ural“ bu­vo nu­ leis­tas 1988 me­tais. Jis sta­ty­tas net 7 me­tus. Iki jo Ta­ry­bų Są­jun­go­je žval­gy­bi­nių lai­ vų funk­ci­jas at­li­ko kos­mo­so pro­ gra­moms vyk­dy­ti skir­ti lai­vai „Kos­mo­navt Ju­rij Ga­ga­rin“, „Aka­ de­mik Ser­gej Ko­ro­liov“ ir „Kos­mo­ navt Vla­di­mir Ko­ma­rov“. Ta­čiau jie ne­bu­vo žval­gy­bos lai­vai, to­dėl

su­ma­ny­ta su­kur­ti spe­cia­lų žval­ gy­bos lai­vą. Lai­vas „Ural“ ga­vo „CCB-33“ nu­me­rį, ku­ris reiš­kė, kad tai yra ry­ šių lai­vas. Ku­riant jį da­ly­va­vo net 18 SSRS mi­nis­te­ri­jų at­sto­vai.

Iš „Dupuy de Lome“ galima klausytis ne tik tai, kas vyksta vandenynuose, bet ir perimti radiolokacinių stočių ar netgi palydovų signalus.

Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne šni­pi­nė­ti ame­ri­kie­čių pa­slap­tis. Žval­gy­bi­nis lai­vas už­fik­sa­vo JAV kos­mi­nio lai­ vo „Ko­lum­bi­ja“ skry­dį, dvie­jų JAV pa­ly­do­vų iš­ve­di­mą į or­bi­tą pa­gal tuo­met bu­vu­sią „Žvaigž­džių ka­ rų“ pro­gra­mą. Taip pat bu­vo už­ ra­šy­ti kai ku­rių NA­TO ka­ri­nių ba­ zių, lai­vų ir lėk­tu­vų ra­dio­lo­ka­ci­nių sto­čių pa­ra­met­rai. „Ural“ tar­na­vo neil­gai. Po SSRS žlu­gi­mo jis bu­vo pa­sta­ty­tas prie kran­ti­nės Vla­di­ vos­to­ke. Pras­to­vė­jęs 19 me­tų, iš­ vo­gus žval­gy­bi­nę apa­ra­tū­rą, „Ural“ 2008-aisiais me­tais bu­vo su­pjaus­ ty­tas į me­ta­lo lau­žą. Šni­pai ša­lia ne­pa­gei­dau­ja­mi

Tai bu­vo di­de­lis 265 met­rų il­gio, 30 met­rų plo­čio lai­vas, ku­rio įgu­ lą kar­tu su žval­gy­bi­nin­kais su­da­rė 923 žmo­nės. Au­to­no­mi­niu re­ži­mu lai­vas ga­lė­jo dirb­ti 180 pa­rų. Le­ning­ra­de (da­bar Sankt Pe­ter­ bur­gas) pa­sta­ty­tas „Ural“ bu­vo iš­ pluk­dy­tas į To­li­mų­jų Ry­tų re­gio­ ną. Pag­rin­di­nė jo už­duo­tis bu­vo

Kam mū­sų die­no­mis rei­ka­lin­gas žval­gy­bi­nis lai­vas? Nor­ve­gų „Mar­ ja­ta“ iki šiol plau­kio­ja Nor­ve­gi­jos šiau­ri­nė­se jū­ro­se. Jis ne tik se­ka tai, ką Ba­ren­co jū­ro­je vei­kia Ru­si­ jos lai­vai, bet ir da­ly­vau­ja įvai­rio­ se Ark­ties jū­ros dug­no geo­lo­gi­nių ty­ri­mų eks­pe­di­ci­jo­se. Lai­vas yra pri­tai­ky­tas dirb­ti sun­kio­mis šiau­ rės są­ly­go­mis. Pran­cū­zų žval­gy­ bos lai­vo „Du­puy de Lo­me“ daž­

„Korabley. ru“” nuotr.

niau­sia dis­lo­ka­ci­jos vie­ta – In­di­jos ir Ra­mu­sis van­de­ny­nas. Iš šio lai­ vo klau­so­ma­si, ką vei­kia ar ren­gia­ si da­ry­ti pi­ra­tai, ko­kias ope­ra­ci­jas pla­nuo­ja te­ro­ris­tai. „Du­puy de Lo­me“, ku­rio il­gis yra 102, o plo­tis – 15,8 met­ro, nuo­lat dir­ba 30 įgu­los na­rių ir 78 žval­gy­ bi­nin­kai. Jų su­rink­tais duo­me­ni­mis nau­do­ja­si 78 įvai­rios Pran­cū­zi­jos ir NA­TO ži­ny­bos. Pa­gal gau­tą in­for­ma­ci­ją pla­nuo­ ja­mos įvai­rios spe­cia­lių­jų tar­ny­bų ope­ra­ci­jos. Lai­vo žval­gy­bi­nė įran­ga nuo­lat at­nau­ji­na­ma. Ne­se­niai ja­me su­ mon­tuo­ta ga­lin­ga buk­sy­ruo­ja­ma 300 met­rų aukš­čio an­te­na. Jos vir­ šū­nė pri­tvir­tin­ta prie oro ba­lio­no. Jis lei­džia­mas nuo lai­vo sraig­tas­ par­nio aikš­te­lės. To­kia an­te­na ge­ ro­kai pa­di­di­na pa­si­klau­sy­mo ga­li­ my­bes. Spe­cia­lios pa­skir­ties žval­gy­bi­ nis lai­vas at­vi­ruo­se van­de­ny­se yra ge­rai ma­to­mas. Ta­čiau jo bu­vi­ mo ša­lia ne­pa­gei­dau­ja ne tik nu­ si­kals­ta­mos struk­tū­ros, bet ir de­ mok­ra­ti­nės vals­ty­bės.

Su­si­kir­to uos­to ir mies­to in­te­re­sai Sa­vi­val­dy­bės duo­me­ 9 ni­mis, rei­kė­tų iš­kel­din­ ti 27 šei­mas. Uos­to di­rek­ci­ja tu­ri duo­

Pers­pek­ty­va: jei ties Ne­mu­no g. 133 na­mu bū­tų tie­sia­ma tri­jų eis­mo

juos­tų gat­vė, na­mo gyventojus rei­kė­tų iš­kel­din­ti, bet Uos­to di­rek­ci­ja no­ri ki­to spren­di­mo. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

me­nų, kad abie­juo­se na­muo­se yra 16 sa­vi­val­dy­bės bu­tų ir 14 pri­va­čių. Uos­to di­rek­ci­jos at­sto­vai ke­lia pre­ten­zi­jas, kad abie­juo­se na­muo­ se pri­dek­la­ruo­ta daug žmo­nių, ku­ rie čia rea­liai ne­gy­ve­nan­tys. Jie at­ si­ra­dę ti­kin­tis pi­ni­gų iš uos­to. Uos­to di­rek­ci­jos ir kro­vos kom­ pa­ni­jų at­sto­vai lan­kė­si 113 na­me ir ma­tė, kad ja­me yra to­kių bu­tų, kur ir kriauk­lės, ir tua­le­tų įran­ga iš­lup­ ta. Ar tuo­se bu­tuo­se kas nors gy­ ve­na, ar tie­siog lau­kia­ma kom­pen­ sa­ci­jų? Sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ ros de­par­ta­m en­to di­rek­to­r ius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas prie­kaiš­tus reiš­kė pa­čiai Uos­to di­rek­ci­jai, kad

ji jau se­niai ga­lė­ju­si pe­rim­ti Ne­ mu­no gat­vę ir tvar­ky­tis rei­ka­lus su gy­ven­to­jais, o ne dels­ti ke­le­ rius me­tus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­ kai nu­spren­dė da­lį Ne­mu­no gat­ vės, ku­ri dar yra mies­to nuo­sa­vy­ bė, Uos­to di­rek­ci­jai ati­duo­ti tik kai ši įsi­pa­rei­gos pa­si­rū­pin­ti gy­ven­to­ jų iš­kel­di­ni­mu. Tai kai­nuo­tų apie 5 mln. li­tų. Bent jau da­bar­ti­nė lai­ki­na Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vy­bė pa­ža­dų iš­kel­ din­ti gy­ven­to­jus ne­ke­ti­na da­ly­ti. Uos­to di­rek­ci­ja ir taip yra „nu­ skaus­min­ta“ – iš jos per­ves­ti be­ veik 35 mln. li­tų į vals­ty­bės biu­dže­ tą, už­krau­tas di­de­lis įpa­rei­go­ji­mas sa­vo­mis lė­šo­mis sta­ty­ti su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo inf­ rast­ruk­tū­rą.

Pi­n i­g ų stigs to­l es­n ei uos­to plėt­rai, o ką jau kal­bė­ti apie gy­ ven­to­jų iš­kel­di­ni­mą iš te­ri­to­ri­jų, ku­rios pri­klau­so mies­to sa­vi­val­ dy­bei? „Pui­kiai ži­no­me, kiek kai­nuo­ ja gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mas. Uos­ to di­rek­ci­ja nė vie­no ob­jek­to ant gy­ve­na­mo­jo na­mo ne­pas­ta­tė. Iš­ kė­l ė­m e gy­ven­to­j us ir sta­tydami Klai­p ė­d os ke­l ei­v ių ir kro­v i­n ių ter­mi­na­lą, ir tie­sdami ke­lius, ge­ le­žin­ke­lius. Ne­mu­no gat­vė­je ieš­ ko­si­me spren­di­mų, kaip pa­leng­ vin­t i fi­n an­s i­n ę naš­t ą. Di­rek­c i­ja ga­l ė­t ų iš­kel­d in­t i ir Ne­m u­n o, ir Žal­gi­rio gat­vės gy­ven­to­jus, ku­rie yra ar­ti uos­to, ta­čiau to­kiu at­ve­ ju pa­čia­me uos­te nie­ko ne­be­ga­ lė­tu­me sta­ty­ti“, – aiš­ki­no R.Mu­ šec­kie­nė.

13

pirmADIENIS, gruodžio 17, 2012

pasaulis Per­ga­lė ­ rin­ki­muo­se

Baus­mė ­ po­li­ti­kui

Ri­zi­kin­gas ­ lo­ši­mas?

Ja­po­ni­jos kon­ser­va­ty­vio­ ji Li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­ja (LDP) lai­mė­jo par­la­men­to rin­ ki­mus. LDP vei­kiau­siai tu­rės 275–310 man­da­tų 480 vie­tų Že­mu­ti­niuo­se par­la­men­to rū­ muo­se, o 55–77 vie­tos ati­teks da­bar­ti­nio prem­je­ro Yos­hi­hi­ko No­dos va­do­vau­ja­mai Ja­po­ni­ jos de­mok­ra­tų par­ti­jai.

Veng­ri­jo­je bu­vo suim­tas ult­ ra­de­ši­nių­jų pa­žiū­rų Veng­ri­jos par­la­men­to na­rys Baláz­sas Len­hard­tas. Po­li­ti­kas suim­tas už Iz­rae­lio vė­lia­vos su­de­gi­ni­ mą per de­monst­ra­ci­ją prieš žy­dus. B.Len­hard­tas ne­se­niai pa­si­trau­kė iš ult­ra­de­ši­nio­sios par­ti­jos „Job­bik“ sa­ky­da­mas, kad ji per­ne­lyg nuo­sai­ki.

Iš Iz­rae­lio dip­lo­ma­ti­jos va­do­vo po­sto dėl kal­ti­ni­mų su­kčia­vi­ mu pa­si­trau­kęs Avig­do­ras Lie­ ber­ma­nas ti­ki­si grįž­ti į vy­riau­ sy­bę. Ta­čiau Iz­rae­lio ži­niask­ lai­da pa­brė­žia, kad ga­li ne­pa­ vyk­ti sėk­min­gai baig­ti by­los. Jei bū­tų pri­pa­žin­tas kal­tu, po­ li­ti­kas į vy­riau­sy­bę ga­lė­tų su­ grįž­ti tik po sep­ty­ne­rių me­tų.

Žu­dy­nių epi­de­mi­ja Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se Neat­si­pei­kė­ju­sius po kru­vi­nų sker­dy­ nių ki­no teat­re Oro­ ros mies­te, Ko­lo­ra­ do vals­ti­jo­je, ame­ri­ kie­čius pri­bloš­kė ži­ nia iš Ko­nek­ti­ku­to. Šį kar­tą ne­val­do­mo žu­di­ko au­kos – ma­ ža­me­čiai.

Iš­puo­liai Ame­ri­kos ug­dy­mo įstai­go­se Tra­ge­di­ja Niu­tau­ne yra ant­ras pa­gal au­kų skai­čių šau­dy­mas per vi­są JAV is­to­ri­ją ir vie­nos kru­vi­niau­sių ma­si­ nių žu­dy­nių pa­sau­ly­je. Per pa­sta­ruo­ sius 20 me­tų tik šau­dy­mas Vir­dži­ni­jos tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te ir 2011 m. žu­dy­nės Nor­ve­gi­jo­je, kai žu­vo 77 žmo­ nės, nu­si­ne­šė dau­giau gy­vy­bių. Vir­dži­ni­jos tech­no­lo­gi­jos uni­

ver­si­te­tas. 2007-ųjų ba­lan­dį 23 me­ tų stu­den­tas Seung Hui-cho nu­žu­ dė 32 žmo­nes ir nu­si­šo­vė. Ko­lum­bai­no vi­du­ri­nė mo­kyk­la.

1999-ai­siais 18 me­tų Eri­cas Har­ri­sas ir 17 me­tų Dy­la­nas Kle­bol­das nu­šo­ vė 13 žmo­nių. Žu­di­kai nu­si­šo­vė mo­ kyk­los bib­lio­te­ko­je. Siaubas: iš­puo­lis su­krė­tė ne tik San­di Hu­ko pra­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nius, mo­ky­to­jus, Niu­tau­no mies­te­lio

Ajo­v os uni­v er­s i­t e­t as. 1991-

„Reu­ters“ nuo­tr.

ai­siais 27 me­tų Gang Lu nu­žu­dė pen­kis žmo­nes, nes jo dak­ta­ro di­ ser­ta­ci­ja ne­bu­vo no­mi­nuo­ta aka­ de­mi­niam pri­zui.

bend­ruo­me­nę, bet ir vi­są ša­lį.

Ne­pa­si­gai­lė­jo net mo­ti­nos

Iš­puo­lio žiau­ru­mas iš­ver­tė iš ko­to net daug ko ma­čiu­sius. Niu­tau­no gy­ven­to­jas Ada­mas Lan­za iš pra­ džių sa­vo na­muo­se nu­šo­vė mo­ti­ną Nan­cy, o vė­liau pa­čiu­pęs iš na­mų gink­lų nu­si­ga­vo į San­di Hu­ko pra­ di­nę mo­kyk­lą ir čia šal­tak­rau­jiš­kai nu­žu­dė 20 vai­kų bei še­šis suau­gu­ siuo­sius. Kai žu­di­kas įsi­ver­žė į mo­kyk­lą, jo­je tvy­ro­jo džiu­gi ka­lė­di­nė nuo­tai­ ka. Tai, kas nu­ti­ko vė­liau, su siau­ bu pri­si­mins vi­sa ša­lis. O tra­ge­di­jos ty­rė­jams teks at­sa­ ky­ti į daug mįs­lin­gų klau­si­mų. Kaip šau­lys su­ge­bė­jo pra­smuk­ti į mo­ kyk­lą, ku­rio­je yra sau­gu­mo po­stas? Ko­kie šio nu­si­kal­ti­mo mo­ty­ vai? Ko­dėl tra­ge­di­jai nie­kas neuž­ kir­to ke­lio? Did­vy­riai mo­ky­to­jai

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad iš­puo­lis bu­vo ne­ti­kė­tas. Da­lis mo­ky­to­jų per in­ci­den­tą da­ly­va­vo mo­ky­to­jų su­si­ rin­ki­me, ki­ta da­lis ve­dė pa­mo­kas. Stai­ga ėmė ai­dė­ti šū­viai. Theo­do­re’as Var­ga, ket­vir­to­kų mo­ky­to­jas, kal­bė­jo: „Bu­vo gra­ži die­na. Vi­si džiau­gė­si ir bu­vo links­ mi. Bai­gė­me sa­vai­tę pa­ki­lia gai­da. Stai­ga ėmė ai­dė­ti šū­viai. Net ne­ga­ liu pri­si­min­ti, kiek. Kaž­kas įjun­gė

gar­sia­kal­bį, kad vi­si gir­dė­tų, kas vyks­ta. Kad ir kas tai pa­da­rė, (jis) iš­gel­bė­jo daug žmo­nių. Vi­si mo­ kyk­lo­je klau­sė­si.“ Mo­kyk­los gy­dy­to­ja Dia­ne Day pa­sa­ko­jo, kad per in­ci­den­tą su di­ rek­to­re Dawn Hochsp­rung ir psi­ cho­lo­ge Ma­ry Sher­lach kal­bė­jo su vie­no ant­ro­ko tė­vais.

Da­bar čia yra blo­gų žmo­nių. Mums rei­ kia pa­lauk­ti ge­rų žmo­nių.

„Kal­bė­jo­mės ko­kias pen­kias mi­nu­tes ir iš­gir­do­me: „Pop! Pop! Pop!“ Pa­lin­dau po sta­lu. Di­rek­to­rė ir psi­cho­lo­gė iš­bė­go į ko­ri­do­rių. Jos ne­dve­jo­jo, kad ga­li su­si­dur­ti su pa­ vo­ju­mi. Joms rū­pė­jo pa­žiū­rė­ti, kas vyks­ta“, – pa­sa­ko­jo me­di­kė. Vė­liau pra­neš­ta, kad di­rek­to­rė ir psi­cho­lo­gė bu­vo nu­šau­tos, kai ban­ dė ap­sau­go­ti mo­ki­nius. Pir­mo­kų auk­lė­to­ja Kait­lin Roig už­ba­ri­ka­da­vo 15 sa­vo moks­lei­vių ma­žy­čia­me tua­le­te. Mo­te­ris už­ stū­mė du­ris kny­gų len­ty­na ir jas už­ra­ki­no.

„Pa­sa­kiau vai­kams: „Da­bar čia yra blo­gų žmo­nių. Mums rei­kia pa­lauk­ti ge­rų žmo­nių“, – pa­sa­ko­ jo ji. Ki­ti mo­ky­to­jai už­ba­ri­ka­da­vo vai­kus spor­to sa­lė­je. De­šimt­me­ čio Phi­li­po Mak­ri­so ma­ma Me­lis­ sa sa­kė, kad mo­ky­to­jai el­gė­si did­ vy­riš­kai. „Sū­nus sa­kė, kad gir­dė­jo di­de­lį triukš­mą, o ta­da – spie­gi­mą. Tuo­ met kūno kultūros mo­ky­to­jai ne­ dels­da­mi su­rin­ko vai­kus į kam­pą ir juos sau­go­jo“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Vie­nas aš­tuon­me­tis pa­pa­sa­ko­jo, kaip mo­ky­to­ja jį iš­gel­bė­jo. „Ma­ čiau, kaip per ho­lą, ša­lia ku­rio bu­ vau, skrie­ja kul­kos, o ta­da mo­ky­ to­ja įsi­trau­kė ma­ne į sa­vo kla­sę“, – sa­kė ber­niu­kas. Liu­di­nin­kai sakė, kad už­puo­li­kas neiš­ta­rė nė žo­džio. At­vy­kus po­li­ci­ jai šau­dy­mas bu­vo pa­si­bai­gęs, ta­ čiau ne­bu­vo aiš­ku, ar už­puo­li­kas gy­vas. Ga­liau­siai pa­rei­gū­nai su­ra­ do A.Lan­zos la­vo­ną. Jis bu­vo nu­ si­šo­vęs. Vaiz­das mo­kyk­lo­je bu­vo krau­ pus, to­dėl iš­ve­da­miems iš pa­sta­to vai­kams bu­vo nu­ro­dy­ta už­si­merk­ti. Ver­kian­tys moks­lei­viai vo­re­le, lai­ ky­da­mie­si vie­nas ki­tam už pe­čių, bu­vo nu­ly­dė­ti per mo­kyk­los au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę.

Per šias žu­dy­nes gy­vy­bės ne­te­ ko 16 še­šia­me­čių ir 4 sep­tyn­me­čiai – 12 mer­gai­čių ir 8 ber­niu­kai. Taip pat A.Lan­za nu­šo­vė še­šias suau­gu­ sias mo­te­ris, dir­bu­sias mo­kyk­lo­je. Šo­ki­ruo­jan­tis vaiz­das

Iš­puo­lis šo­ki­ra­vo ne tik au­kų tė­vus, ar­ti­muo­sius bei mies­te­lio bend­ ruo­me­nę, ta­čiau net ir daug ko ma­ čiu­sius pa­rei­gū­nus. Ko­nek­ti­ku­to teis­mo me­di­ci­nos vy­riau­sia­sis ty­rė­jas H.Way­ne’as Car­ve­ris spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­ je pri­pa­ži­no, kad „tai – bai­siau­sias in­ci­den­tas, ku­rį jam ir jo ko­le­goms te­ko ka­da nors ma­ty­ti“. Eks­per­tas sa­kė, kad į au­kas žu­di­ kas pa­lei­do po ke­lis šū­vius. Kai ku­ rie la­vo­nai, pa­sak jo, bu­vo per­šau­ ti 3–11 kar­tų. A.Lan­za vei­k iau­s iai nau­d o­ jo gink­lus, re­gist­ruo­tus jo mo­ti­ nos. Pa­rei­gū­nai sa­kė, kad žu­di­ko na­muo­se ga­lė­jo bū­ti apie pen­kis gink­lus. Pa­rei­gū­nai taip pat pri­dū­rė, kad nu­si­kal­ti­mo vie­to­je bu­vo „ras­ta ge­ rų, la­bai ge­rų įro­dy­mų ty­ri­mui“. Ta­ čiau jie ne­pat­vir­ti­no, kad šau­lys bū­ tų pa­li­kęs ko­kį nors at­si­svei­ki­ni­mo laiš­ką, elekt­ro­ni­nių laiš­kų ar ki­to­kių užuo­mi­nų apie sa­vo mo­ty­vus. „Dai­ly Mail“, BBC, CNN, BNS inf.

Ari­zo­nos uni­ver­si­te­tas. 2002-

ai­siais 40 me­tų Ro­ber­tas Flo­re­sas nu­ šo­vė tris žmo­nes, o vė­liau nu­si­žu­dė. Fak­tai apie su­si­šau­dy­mą Ko­nek­ti­ku­te Au­kų skai­čius. 28 žu­vę žmo­

nės, tarp jų – nu­si­šo­vęs už­puo­li­kas A.Lan­za, jo mo­ti­na N.Lan­za, mo­ kyk­los di­rek­to­rė D.Hochsp­rung ir 20 moks­lei­vių. Žu­vu­sie­ji. Dau­gu­ma žu­vu­sių­

jų bu­vo su­ras­ti dvie­jo­se kla­sė­se. A.Lan­zos mo­ti­na Nan­cy bu­vo ras­ ta ne­gy­va sa­vo na­muo­se. Žu­vu­sių vai­kų am­žius yra 5–10 me­tų. Gink­lai. Mo­kyk­lo­je bu­vo ras­ti

du pis­to­le­tai „Glock“ ir „Sig Sauer“. Au­to­mo­bi­lio, ku­riuo A.Lan­za pri­ va­žia­vo prie mo­kyk­los, ba­ga­ži­nė­ je dar bu­vo 5,56 mm ka­lib­ro šau­tu­ vas. A.Lan­zos mo­ti­na bu­vo le­ga­liai įre­gist­ra­vu­si pen­kis gink­lus, o tė­vas – du. Po­li­ci­ja taip pat su­ra­do šau­tu­ vus „Hen­ry“ ir „En­field“. Mies­te­lis. 300 me­tų is­to­ri­ją tu­rin­tis

Niu­tau­nas – Nau­jo­sios Ang­li­jos mies­ te­lis tar­si iš at­vi­ru­ko. Prieš ke­lis de­šimt­ me­čius prie šia­me mies­te­ly­je esan­čio eže­ro bu­vo fil­muo­ja­ma Spen­ce­rio Tra­cy ir Kat­ha­ri­ne Hep­burn ko­me­di­ ja „Ado­mo šon­kau­lis“ („Adam’s Rib“). Mies­te gy­ve­na 27 tūkst. žmo­nių.

Šaulio mo­ty­vai pa­rei­gū­nams už­mi­nė mįs­lę Ada­mas Lan­za už­mi­nė daug mįs­ lių ty­rė­jams. Ko­dėl jis nu­šo­vė sa­vo mo­ti­ną, ko­dėl pa­kė­lė ran­ką prieš ma­ža­me­čius? Klau­si­mų – dau­giau nei at­sa­ky­mų.

A.Lan­za mo­kyk­lo­je bu­vo gar­bės mo­ki­nys, tačiau kla­sės drau­gai jį lai­kė nu­to­lu­siu. Jis bu­vo va­di­na­ mas ta­len­tin­gu, bet iš­lai­kan­čiu at­

stu­mą. A.Lan­za gy­ve­no su mo­ti­na. Ma­no­ma, kad jau­nuo­lis tu­rė­jo ko­kį nors as­me­ny­bės su­tri­ki­mą. A.Lan­za mo­kė­si Niu­tau­no vi­ du­ri­nė­je. Jo mo­ti­na to­je mo­kyk­ lo­je bu­vo pa­va­duo­jan­ti mo­ky­to­ja, ta­čiau jos pa­var­dės dar­buo­to­jų są­ ra­šuo­se nė­ra. A.Lan­zos vy­res­ny­ sis bro­lis, 24 me­tų Rya­nas Lan­za, ku­ris gy­ve­na Nau­ja­ja­me Džer­sy­

je, bu­vo ap­klaus­tas, bet, kaip tei­gė pa­rei­gū­nai, ne­ma­no­ma, kad jis ga­li bū­ti su­si­jęs su žu­dy­nė­mis. A.Lan­za ir jo mo­ti­na gy­ve­no kles­tin­čia­me Niu­tau­ne, esan­čia­me už 95 km į šiau­rės ry­tus nuo Niu­ jor­ko. Jų kai­my­nai yra gy­dy­to­jai ar aukš­tus po­stus to­kio­se bend­ro­vė­ se kaip „Ge­ne­ral Elect­ric“, „Pep­si“ ir IBM uži­man­tys žmo­nės.

A.Lan­zos tė­vai 2008 m. pa­da­vė sky­ry­bų pra­šy­mą. Įta­ria­mo­jo tė­vas Pe­te­ris Lan­za gy­ve­na Stam­for­de, Ko­nek­ti­ku­te, ir dir­ba va­do­vu mo­ kes­čių tar­ny­bo­je, įmo­nė­je „Ge­ne­ ral Elect­ric“. Už­puo­li­ko te­ta Mars­ ha Lan­za sa­kė, kad jo sū­nė­ną au­gi­no mie­li, rū­pes­tin­gi tė­vai, ku­rie ne­dve­ jo­da­mi bū­tų pra­šę psi­cho­lo­gų pa­ gal­bos sū­nui, jei­gu bū­tų rei­kė­ję.

Niu­tau­no gy­ven­to­ja Cat­he­ri­ne Ur­so sa­kė, kad jos sū­nus žu­di­ką pri­ si­me­na dėl jo sa­vi­to sti­liaus. Jos­hua Mi­las, bai­gęs Niu­tau­no vi­du­ri­nę mo­kyk­lą 2009 m., kar­tu su A.Lan­ za pri­klau­sė mo­kyk­los tech­no­lo­gi­ jų klu­bui. Pa­sak jo, Ada­mas ap­skri­ tai bu­vo lai­min­gas vai­ki­nas, bet šio jis ne­ma­tęs jau ke­le­rius me­tus. BNS inf.

14

pirmadienis, gruodžio 17, 2012

sportas K.Kem­zū­ra – be­dar­bis

Nau­jas pre­zi­den­tas

Šo­kė­jų pa­si­ro­dy­mas

Bu­vęs Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­ris Kęs­tu­tis Kem­ zū­ra pa­lie­ka Gdy­nės „Pro­kom“ eki­pą. Ofi­cia­li klu­bo sve­tai­nė in­ ter­ne­te pa­tvir­ti­no, kad „Pro­kom“ abi­pu­siu su­si­ta­ri­mu nu­trau­ kė su­tar­tį su 42 me­tų krep­ši­nio spe­cia­lis­tu iš Lie­tu­vos. K.Kem­ zū­ra „Pro­kom“ tre­ne­riu dir­bo nuo šio se­zo­no pra­džios.

Lie­tu­vos fut­bo­lo tei­sė­jų aso­cia­ ci­jai (LFTA) ket­ve­rius me­tus va­ do­vaus 55 me­tų Ser­ge­jus Sli­ va. Jis pa­keis dvy­li­ka me­tų LFTA va­do­va­vu­sį Jo­ną Bra­gą. Įga­lio­ti­ nių su­si­rin­ki­me bu­vo iš­rink­tas ir nau­ja­sis pre­zi­diu­mas – Ed­mun­ das Zie­nius, Ger­cas Ža­kas, Pau­ lius Mal­žins­kas, Auš­ra Kan­cė, Ro­mas Els­ne­ris, Aud­rius Žu­ta.

Zag­re­be (Kroa­ti­ja) bai­gė­si tarp­ tau­ti­nės dai­lio­jo čiuo­ži­mo var­žy­ bos „45th Gol­den Spin of Zag­ reb“. Lie­tu­vos šo­kių ant le­do at­ sto­vai Isa­bel­la To­bias ir Dei­vi­das Stag­niū­nas bend­ro­je įskai­to­je užė­mė 4-ą vie­tą. Jie trum­po­sios pro­gra­mos me­tu pa­ro­dė šeš­tą re­zul­ta­tą, o lais­vo­jo­je pro­gra­mo­je lie­tu­vių po­ra užė­mė tre­čią vie­tą.

Ir lai­mė­jo, ir pra­lai­mė­jo Rūtos de­biu­tas – stul­bi­nan­tis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ne itin sėk­min­gai šių­me­čia­me Na­ cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos čem­pio­ na­te rung­ty­niau­jan­čiai Klai­pė­dos „Naf­tos-Uni­ver­si­te­to“ ko­man­dai per­mai­nin­gai se­kė­si ir sa­vait­ga­lį. Klai­pė­die­čiams pa­vy­ko iš­ko­vo­ti per­ga­lę, ta­čiau jie ga­vo ir an­tau­sį.

Ga­na re­tai per­ga­lės sko­nį šį se­zo­ ną pa­ti­rian­tys „Naf­tos-Uni­ver­si­ te­to“ krep­ši­nin­kai jį ga­lė­jo pa­jus­ti, kai na­muo­se įvei­kė Vil­niaus „Sta­ ty­bą“. Klai­pė­die­čiai pir­ma­vo vi­sas var­ žy­bas ir jas lai­mė­jo re­zul­ta­tu 77:62 (22:16, 18:12, 22:19, 15:15). Prie uos­ta­mies­čio ko­man­dos per­ga­lės sva­riau­siai pri­si­dė­jo Ta­ das Ma­že­lis, pel­nęs 21 taš­ką. Re­ zul­ta­ty­viai žai­dė ir 19 taš­kų pel­nęs Va­len­tas Ta­ro­lis bei 17 taš­kų įme­ tęs Dei­vi­das Anu­žis. Ta­čiau per­ga­lę klai­pė­die­čiams ge­ro­kai ap­kar­ti­no triuš­ki­na­mas pra­lai­mė­ji­mas iš­vy­ko­je Ša­kių „Za­ na­vy­ko“ eki­pai. Ji Klai­pė­dos krep­ši­nin­kus su­try­ pė re­zul­ta­tu 92:72 (34:13, 22:24, 17:16, 19:19). „Naf­tos-Uni­ver­si­te­to“ gre­to­ se re­zul­ta­ty­viau­sias bu­vo Do­na­tas

Sėk­mė: klai­pė­die­čių per­ga­lių są­

skai­ta po su­si­ti­ki­mo su „Sta­ty­ ba“ šiek tiek pa­pil­nė­jo.

Nor­kus, pel­nęs 24 taš­kus, V.Ta­ ro­lis įme­tė 16, Da­nie­lius Jo­ku­bai­ tis – 15. Šia­me Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­te „Naf­tos-Uni­ ver­si­te­to“ ko­man­dai kol kas pa­vy­ ko iš­ko­vo­ti vos pen­kias per­ga­les, o pra­lai­mė­ji­mų – tris kar­tus dau­giau. Tu­rė­da­ma 25 taš­kus uos­ta­mies­ čio ko­man­da tarp 18 pir­me­ny­bė­se da­ly­vau­jan­čių eki­pų 15-17 vie­to­ mis da­li­ja­si su „Ši­lu­te“ ir „Rad­vi­ liš­kiu-Juo­de­liais“.

Du auk­so ir si­dab­ ro me­da­lis, du nau­ ji pla­ne­tos čem­pio­ na­tų ir du Eu­ro­pos bei ke­tu­ri Lie­tu­vos re­kor­dai – toks Rū­ tos Mei­lu­ty­tės tro­ fė­jų der­lius Stam­ bu­le vy­ku­sio­se 11osio­se pa­sau­lio plau­ki­mo trum­pa­ me (25 m) ba­sei­ne pir­me­ny­bė­se.

Per­ga­lės: iš­kal­bin­gas R.Mei­lu­ty­tės ges­tas: jau du auk­so me­da­liai – ma­no!

Už me­da­lius – pre­mi­jos

Prie pir­mo­jo auk­so me­da­lio, iš­ko­ vo­to 50 m plau­ki­mo krū­ti­ne fi­na­ le, R.Mei­lu­ty­tė dar pri­dė­jo 100 m komp­lek­si­nio plau­ki­mo si­dab­rą ir ga­liau­siai vėl auk­są – 100 m krū­ ti­ne var­žy­bo­se. 100 m komp­lek­si­nio plau­ki­mo fi­na­le olim­pi­nė čem­pio­nė su­gai­šo 58,79 sek. ir, 0,36 sek. pa­ge­ri­nu­ si pa­čiai pri­klau­siu­sį Lie­tu­vos re­ kor­dą, vos 0,30 sek. nu­si­lei­do Eu­ ro­pos čem­pio­nei veng­rei Ka­tin­kai Hoss­zu. Tre­čią­ją vie­tą užė­mė ki­nė Jin Zhao – 58,80 sek. 100 m krū­ti­ne R.Mei­lu­ty­tė įvei­kė per 1 min. 3,52 sek. – tai nau­jas Eu­ ro­pos, Lie­tu­vos bei pla­ne­tos čem­ pio­na­tų re­kor­das. 0,28 sek. kau­ nie­tei pra­lai­mė­jo Ja­mai­kos at­sto­vė Alia At­kin­son, o bron­zą pel­nė Eu­ ro­pos čem­pio­nė da­nė Rik­kė Moel­ ler Pe­der­sen – 1 min. 04,05 sek. Už pri­zi­nes vie­tas Lie­tu­vos plau­ ki­kei te­ko ir Tarp­tau­ti­nės van­dens spor­to fe­de­ra­ci­jos (FI­NA) skir­ tos pre­mi­jos – iš vi­so 13 tūkst. JAV do­le­rių. Pas­vei­ki­no ir Pre­zi­den­tė

„Šią va­sa­rą Lon­do­ne ste­bė­jau ta­vo per­ga­lin­gą pa­si­ro­dy­mą. Stam­bu­le – ta pa­ti rung­tis ir vėl – auk­sas! Rū­ te­le, tu esi Lie­tu­vos džiaugs­mas.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis, kaip ir va­sa­rą, vi­sus lie­tu­vius vie­ni­ja džiu­ge­sys dėl ta­vo sėk­min­gų pa­ si­ro­dy­mų ir per­ga­lių. Lin­kiu tau ne­sus­to­ti šia­me nuo­sta­bia­me ke­ ly­je ir to­liau gar­sin­ti sa­vo ša­lies var­dą pa­sau­ly­je. Vi­sa Lie­tu­va tau lin­ki per­ga­lių, ryž­to, at­kak­lu­mo ir sėk­mės!“ – sa­vo svei­ki­ni­me R.Mei­lu­ty­tei ra­šė Lie­tu­vos Pre­ zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. „Pa­sie­kiau tai, dėl ko pa­sta­ruo­ ju me­tu daug dir­bau. Var­žy­boms 50 m krū­ti­ne spe­cia­liai ne­si­ruo­ šiau, pa­grin­di­nį dė­me­sį sky­riau 100 m rung­čiai. Šį­kart jo­je lai­mė­ tas auk­so me­da­lis – pir­mas kar­tas, kai iš tik­rų­jų esu la­bai pa­ten­kin­ ta sa­vo plau­ki­mu ir ap­skri­tai tuo, kaip vis­kas se­kė­si. Net jei bū­čiau fi­ni­ša­vu­si pa­sku­ti­nė, vis tiek bū­ čiau lai­min­ga, kaip ir da­bar“, – po per­ga­lės 100 m krū­ti­ne fi­na­le sa­kė R.Mei­lu­ty­tė. Da­ly­da­ma­si įspū­džiais apie iš­ban­ dy­mus Si­nan Er­dem ba­sei­ne, Lie­tu­ vos plau­ki­kė tei­gė: „Esu vis­kuo pa­ ten­kin­ta. Ne­ži­nau, ar ga­lė­jau ką nors pa­da­ry­ti ge­riau, ati­da­viau vi­sas jė­ gas. Sa­vai­tė bu­vo pui­ki. Pa­tir­tis – neį­ti­kė­ti­na, nes tai bu­vo ma­no pir­ ma­sis pa­sau­lio čem­pio­na­tas.“ Iš Tur­ki­jos R.Mei­lu­ty­tė iš­skri­ do į Lon­do­ną, ta­čiau ne­tru­kus

„Reu­ters“ nuo­tr.

grįš į Lie­tu­vą ir da­ly­vaus gruo­ džio 20-22 die­no­mis Anykš­ čiuo­se ren­gia­ma­me ša­lies plau­ ki­mo trum­pa­me (25 m) ba­sei­ne čem­pio­na­te. Pa­si­ro­dė pa­gal ga­li­my­bes

Iš ki­tų Lie­tu­vos plau­ki­kų pa­sau­lio čem­pio­na­to pus­fi­na­liuo­se ko­vo­jo ir 16-ąsias vie­tas užė­mė as­me­ni­ nius re­kor­dus pa­ge­ri­nęs Min­dau­ gas Sa­daus­kas. Jis 100 m lais­vuo­ju sti­liu­mi įvei­ kė per 48,50 sek., o 100 m komp­ lek­si­niu plau­ki­mu – per 54,85 sek. At­ran­kos var­žy­bo­se lie­tu­vis plau­kė grei­čiau – ati­tin­ka­mai 47,82 sek. ir 54,473 sek. Gied­rius Ti­te­nis 50 m krū­ti­ ne at­ran­kos eta­pe pa­ge­ri­no Lie­ tu­vos re­kor­dą – 27,37 sek., ta­čiau į pus­fi­na­lį ne­pa­te­ko ir užė­mė 20ąją vie­tą. 200 m krū­ti­ne anykš­tė­ nas įvei­kė per 2 min. 09,95 sek. – 17-oji vie­ta. Sėk­min­giau­sias Da­no Rap­šio pa­si­ro­dy­mas – 23-io­ji vie­ta 200 m nu­ga­ra (1 min. 56,49 sek.), Ra­ min­tos Dva­riš­ky­tės – 25-oji vie­ta 100 m krū­ti­ne (1 min. 07,97 sek. ir as­me­ni­nis re­kor­das), Vai­do­to Bla­ žio – 29-oji vie­ta 200 m krū­ti­ne (2 min. 14,76 sek.). „Klai­pė­dos“ inf.

L lauks abai Jūsų im dalysi e ir džiaug m sm (Nauj ės redakci u joje ojo „K cen Sodo g. 1A , gerum tras“). Sa v ą o iki gru galite do va odžio 17 die noti nos.

rojekto p u s “ kartu skelbia a d ė p i „Kla kiene s gausiai s s i t u š a i a l r anos Grub draugiška Dien v a o g d n I s a to k globėj ę akciją „Bū visos surink i n kalėdi kurios metu s ir sunkia doje. ė i“, om šeima lytos gausi moms Klaip a i bus išd iančioms še rč besive

MECENATAS:

Partneriai:

23

pirmadienis, gruodžio 17, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaught knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 18 d.

Avinas (03 21–04 20). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Šiandien verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Daug ginčysitės. Galbūt nesutiksite su aplinkinių nuomone arba sunkiai bendrausite. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Šiandien svarbu susitvardyti. Vėžys (06 22–07 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Galite sulaukti gero patarimo. Mergelė (08 24–09 23). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Svarstyklės (09 24–10 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite, nepraleiskite galimybės šiandien padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Vandenis (01 21–02 19). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Žuvys (02 20–03 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną.

Orai

Anot sinoptikų, šiandien šalyje snigs, daug kur tęsis pūga. Vėjo gūsiai sieks 15–18 m/sek. Šaltis dar sustiprės. Dieną bus iki 7 laipsnių šalčio. Antradienio naktį temperatūra nukris iki 11 laipsnių šalio, dieną bus iki 9 laipsnių šalčio.

Šiandien, gruodžio 17 d.

–4

–2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–6

Šiauliai

Klaipėda

–8

Panevėžys

–8

Utena

–2

8.35 15.54 7.17

352-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 14 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +4 Brazilija +27 Briuselis +9 Dublinas +8 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga +4

kokteilis Gąs­di­ni­mo te­ra­pi­ja Yra to­k ie moks­li­nin­kai – et­no­lo­gai. Jie ty­r i­nė­ja liau­d ies kū­r y­bą. Tai štai tie pa­sa­k ų, dai­nų, le­gen­dų ir pa­da­v i­mų ty­rė­jai jau se­no­kai at­ra­do ofi­cia­liai dar ne­pri­pa­žin­tą nau­ją tau­to­sa­kos žan­rą – šiur­pes. Šiur­pė ki­lo iš žo­d žio šiur­pin­ ti, bau­g in­ti, gąs­din­ti. Tai to­k ie trum­pi bai­sūs pa­sa­ko­ji­mai, juos mėgs­ta kur­ ti ma­ž i vai­kai. Ta­čiau šiur­pes mie­lai kur­pia ir suau­gu­sie­ji. Ypač bai­g ian­tis mis­t i­niams 2012 me­tams. Ko tik ne­te­ ko gir­dė­t i. Ži­n ia apie pa­sau­l io pa­bai­ gą – dau­g iau nei ba­na­l i, to­dėl vi­sai ne­ se­n iai gar­būs NA­SA kos­mo­so ži­no­ vai lyg tarp kit­ko už­si­mi­nė, kad ne­ty­ čia „pa­ste­bė­jo“ ne­to­li mū­sų žyd­ro­sios pla­ne­tos pra­skri­du­sį 40 m skers­mens vi­sa­to­je pa­k ly­du­sį ak­me­nu­ką. Gar­bė Aukš­č iau­s ia­jam, neuž­ka­bi­no. Žmo­ nės gąs­d i­na­m i ir že­m iš­kes­n iais da­ ly­kais, pa­v yz­d žiui, pra­si­dės šal­č iai, vi­sos žiur­kės ir ki­ti grau­ž i­kai su sa­vo gau­sio­mis gen­ti­mis ims plūs­ti iš sa­vo ur­vų, užims žmo­nių na­mus, oku­puos val­d žios rū­mus, uzur­puos pre­k y­bos cent­rus, ne­be­l iks mums čia vie­tos po sau­le. O kur dar bau­g i­n i­mas bai­sio­ mis kai­no­m is, są­skai­to­m is už tą šil­ dy­mą, dėl ku­rio mus iš sa­vo tvir­to­vių tu­rė­tų iš­g in­ti žiur­kės? Ta­čiau „Kok­tei­ lis“ ši­to­k į nuo­la­ti­n į gąs­di­ni­mą ver­ti­na kaip žmo­nių val­dy­mo me­to­dą ar tie­ siog vi­suo­me­nės gy­dy­mo te­ra­pi­ją. Nu­ si­ra­min­ki­te. Ka­da nors ateis pa­va­sa­ris ir mū­sų gąs­din­ti ne­be­bus kuo.

Inst­ruk­ci­ja praei­viui Kny­g y­nuo­se pa­si­ro­dė nau­ja kny­ga „Ko­vi­nė sa­vi­gy­na“ – pui­k i do­va­na, pa­ dė­s ian­t i jums at­s a­k y­t i į klau­s i­mus: „Ug­nies tu­r i?“, „Iš ko­k io tu ra­jo­no?“ ir į pa­t į po­pu­l ia­r iau­sią – „Kas yra?“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

sa­vi­gy­nos inst­ruk­ci­jų ne­be­rei­kia.

Kal­nų sli­di­nė­ji­mo kur­sai 1. Sli­d i­n in­ko ap­ran­ga ir sli­d žių tvir­t i­ ni­mas. 2. Grei­tas nu­si­lei­di­mas. 3. Vaikš­čio­ji­mas su ra­men­tais.

Ra­di­jo skel­bi­mas „Ger­bia­mi mies­tie­čiai, iš mies­to zoo­lo­gi­jos so­do pa­bė­go bar­su­kas. Vi­si, ku­rie ma­tė šį gy­vū­nė­lį, pra­šo­me sku­biai su­mo­kė­ti į zoo­ lo­gi­jos so­do ka­są po 5 li­tus.“ Čes­kos sek­re­to­rė (397 719 tik­tai kant­rus kas­ die­nis dar­bas ga­li be­ždžio­nę pa­vers­ti šeš­to­sios ka­te­go­ri­jos šalt­kal­viu)

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+1 –7 +14 +22 –9 +20 +8 +2

Vėjas

Šiandien

Drovydė, Jolanta, Jolita, Mantgailas, Nemira, Olimpija, Rachelė

–5

gruodžio 17-ąją

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-2

-2

-2

-3

9

-5

-5

-7

-8

7

-9

-8

-9

-9

5

rytoj

trečiadienį

Ku­ni­gas taps tė­vu

„Tai ma­no pa­sku­ti­nės mi­ šios. Esu įsi­my­lė­jęs mo­te­rį ir po ke­lių mė­ne­sių tap­siu tė­vu“, – 33 me­tų ku­ni­gas Vi­to Lom­bar­do pa­reiš­kė ti­ kin­tie­siems Tra­pa­nio mies­ te­ly­je šiau­rės va­ka­rų Si­ci­li­jo­ je, nu­ro­dė vie­tos laik­raš­čiai. Šis ro­ma­nas tę­sė­si jau il­go­kai, ta­čiau ku­ni­gas apie sa­vo pa­si­ trau­ki­mą pa­skel­bė tik tuo­met, kai jo par­tne­rė bu­vo jau penk­tą mė­ne­sį nėš­čia, sa­ko­ma pra­ne­ ši­muo­se. Kaip penk­ta­die­nį ra­ šė dien­raš­tis „Gior­na­le di Si­ ci­lia“, V.Lom­bar­do apie sa­vo spren­di­mą su­si­tuok­ti in­for­ ma­vo Va­ti­ka­ną, prieš pa­skelb­ da­mas tai ti­kin­tie­siems.

Vilnius Alytus

7–16 m/s

Rytas

Vie­nas Si­ci­li­jos ku­ni­gas ap­stul­bi­ no sa­vo pa­ra­pi­jos ti­kin­čiuo­sius, per mi­šias pa­skel­bęs, jog grei­tai taps tė­vu ir pa­si­trauks iš ku­ni­gys­ tės, kad ga­lė­tų su­si­tuok­ti su sa­ vo par­tne­re, pra­ne­šė Ita­li­jos ži­niask­lai­da.

Marijampolė

Vardai

–7

–5

orai klaipėdoje

BNS inf.

Įvaiz­dis: taip pa­si­puo­šus, jo­kių

+9 +12 –15 –12 +11 +3 +10 –1

1770 m. gi­mė vo­k ie­čių kom­po­z i­to­r ius Lud­w ig van Beet­ho­ven. Mi­rė 1827 m. 1866 m. gi­mė spau­dos bend­r a­d ar­b is, vie­n as „Var­p o“ bei „Ūki­n in­ko“ stei­gė­jų, tre­čia­sis Lie­tu­ vos pre­z i­den­tas Ka­z ys Gri­nius. Mi­rė 1950 m. Či­ ka­go­je (JAV). 1926 m. Lie­tu­vo­je įvyk­dy­ tas ka­ri­nis per­vers­mas. 1933 m. Dot­nu­vo­je gi­ mė Klai­p ė­dos dra­mos teat­ro ak­to­rė Ele­na Gai­ ga­lai­tė.

1975 m. gi­mė ak­to­rė Mil­la Jo­vo­vich.

1991 m. Bo­r i­s as Jel­c i­ nas ir Mi­chai­las Gor­ba­ čio­vas su­ta­rė pa­nai­kin­ti SSRS ir kur­ti nau­ją vals­ ty­bių san­drau­gą. 2010 m. Luv­ro mu­zie­jui pa­v y­ko iš au­ko­to­jų su­ rink­ti mi­li­jo­ną eu­r ų vo­ kie­čių dai­li­nin­ko Lu­cas Cra­nach der Älte­re pa­ veiks­lui „Trys gra­ci­jos“ įsi­g y­t i. Pa­veiks­las „Trys gra­ci­jos“ bu­vo nu­ta­py­tas 1531 me­tais ir vaiz­duo­ja cha­r i­tes ar­ba gra­ci­jas – tris se­no­sios grai­k ų mi­ to­lo­g i­jos links­my­bių ir džiaugs­mo dei­ves.

teleloto Nr. 871

2012 12 16

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (1 x 100 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 17 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 21 01 51 60 54 33 31 49 58 50 73 07 75 11 48 20 39 38 44 71 47 08 59 43 55 69 06 72 70 30 62 52 25 66 41 §§§ 16 53 68 32 13 §§ §§§ 28 35 36 14 42 §§§ §§§ §§§ 74 22 46 26 15 27 Papildomi prizai: Pretendentas į butą – 0124621 „Renault Thalia“ (TV) – Vilius Grikinas „Ford Fiesta“ (TV) – Gitas Smirnovas „Subaru XV“ – 0642764 „Mercedes-Benz A180“ – 0095681 „Nissan Juke“ – 0643323 „Dacia Duster“ – 0787042 „Hyundai i20“ – 0431605 „VW Jetta“ – 0821559 „Kia Rio 0854679 „Citroen C3“ – 0590258 LED televizoriai „Orion“ – 036*585, 116*143, 035*276 073*766, 070*583, 115*920 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 076*002, 096*512, 116*980 Planš. kompiuteriai „Lark“ (7 colių) – 070*222, 061*735, 058*207 Kavos aparatai „Delonghi“ – 068*692, 094*211, 037*171

Skalbimo mašinos „Beko“ – 071*330, 096*112, 078*154 Šaldytuvai „Beko“ – 013*347, 106*386, 057*790 Židiniai „Dimplex Club“ – 039*005 Planš. kompiuteriai „Lark“ (10 colių) – 009*883, 076*547, 053*895 GPS navigatoriai „Manta“ – 058*946, 059*950, 027*328 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 087*020, 074*101 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 02**815 Greitpuodžiai „Abert“ – 03**625 Cikloninės krosnelės LR – 09**893 Satino patalynės komplektai – 00**054 Fotoaparatai „Samsung“ – 02**070 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 01**367 Krištolo taurės „Longchamp“ – 11**893 Kvietimai į TV: 093*806, 079*792, 002*982 . 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) – Adomas Taurinskas iš Mažeikių 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) – Aldona Paulauskienė iš Skuodo 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) – Ritonė Sabaliauskienė iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) – Remigija Stepšienė iš Šakių raj. 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) – Birutė Lekavičienė iš Šilalės 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) – Algirdas Kuprėnas iš Karmėlavos 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) – Lidija Lebionkienė iš Vilniaus Prognozė: Aukso puode bus – 700 000

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.