2012-12-18 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 18, 2012

www.kl.lt

295 (19 596) .;A?.162;6@ 4?B<1 6<

%

9

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

KalÄ—dos prarado savo dĹžiaugsmÄ…

Tei­si­nin­kai kri­ti­kuo­ja Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sÄ…, at­ver­sian­Ä?iÄ… du­ris R.Pak­sui ÄŻ Sei­mÄ….

ÄŽ Bel­gi­jÄ… iť­si­ke­lian­tis G.De­par­dieu sa­vÄ™s tÄ—­vy­nÄ—s iť­da­vi­ku ne­lai­ko.

Ka­lÄ—­dos: vie­toj ty­laus lau­ki­mo – triukť­min­ga eu­fo­ri­ja.

ď Ž Maratonas: ]_VR cR[aV[VNZR b

_ZbYfWR Z\[Ă›` ]Nc N_T`aN YNOVNb [RV Ă&#x;]_N`aNV' Q\cN[Ăş ]NVR XN XNYĂ›QV[VNV cNXN_Ă›

Kad ĹĄventÄ—s bĹŤtĹł dĹžiu gios, reikia mokÄ—ti jĹł laukti. Taip mananti medicinos psichologÄ— Stanislava GailiĹŤ naitÄ— pastebi, kad prieĹĄĹĄventiniu laikotar piu kartais vietomis supainiojame lau kimÄ… su ĹĄventimu.

YVNV cNVXĂş RTYbaĂ›` V_ [Ă› X_b\]RYfaĂ›` YNVX\

`Nb

Tamsiuoju metĹł laiku bĹŤna ma- eis. Tad kam nuolat apie tai praĹžiau energijos, sulÄ—tÄ—ja tempas. Juk neĹĄti? ĹžmogĹł. PirktinÄ— dovana Tai ĹžmoniĹł dirginimas neatsitiktinai kai kurie nÄ—ra bloir gai, jei jÄ… rinkdami gyvĹŤnai uĹž- dÄ—mesio galvojame apie nukreipimas ÄŻ kitus da miega Ĺžiemos miegu. Ĺ iuo ly- tÄ… ĹžmogĹł, Bet jei lai dovanos ÄŻteikimas piu reikÄ—tĹł labiau ÄŻsiklau kotar- kus. Klausimas, kiek tam pasiduosyti ÄŻ sa- dame. tÄ—ra formalumas, bend rumo jausve, pakelti akis ÄŻ dangĹł, pasijausti mas perauga ÄŻ formalu Laikotarpis prieĹĄ KalÄ— mÄ…. gamtos dalimi, pabĹŤti das yra ne su tais, ku- tik gilini Ĺ vieÄ?iantys prekybos cent mosi ÄŻ save, bet ir da rie yra ĹĄalia. rai nÄ—ra liji- blogai. Kai aplin kui tamsu, jĹł ĹĄvieTai savotiĹĄkas apmÄ…s tymĹł arba sa praskaidrina nuotai kÄ…. Bet per metĹł apibendrinimĹł Niekas kitas negali laikotarpis, tai nereikÄ—tĹł pamirĹĄti ĹĄviesos, kuri tylaus dĹžiaugsmo me ta saulÄ—, iĹĄ religiniĹł – tas, ateina iĹĄ dangaus. Jei kylanatneĹĄti ĹĄito dĹžiaugsgimsta Kris- tis iĹĄ to, per adventÄ… kad gyvenu harmonijo tus. Tad iki KalÄ—dĹł nÄ— matysime tik tai, kas yra je su ra ko mo. Mes patys turiant dĹžiaugsmo. Neadekvatus ieĹĄkoti pasauliu, artimaisiais. Niekas kitas ÄŽsiklausymo ÄŻ save me ĹĄvenÄ?iĹł laukimas bus silp ĹžemÄ—s, laukimas negali atneĹĄ tas nas. ti ĹĄito dĹžiaugsmo. Mes nuvilia. DĹžiaugsmas me jÄŻ at ras Ĺ ven ti. Ä?iĹł laukimas akcentuo turÄ—tĹł atei- patys tu ja ne rime jÄŻ atrasti. ti per KalÄ—das, nes tai – NemaĹžai ĹžmoniĹł skun bendrumÄ… su minia, o naujo ciklo su artimaidĹžiasi, pradĹžia. kad artÄ—jant KalÄ—doms siais. – Bet juk aplinka per ne Iki KalÄ—dĹł nereikÄ—tĹł jo Ä?ia jokio ĹĄventinio dĹžiaugsjauĹĄa vi sai mosi metas. Ĺ˝monÄ—ms, kiĹł ypa- kitokias mo. tingĹł dĹžiaugsmĹł nuotaikas. Ĺ˝ybsintys kurie man Per ĹĄventes Kas mums nutiko: ne ar linksmybiĹł. Tai ÄŻvai – kaip po pagiriĹł yra svarbĹŤs, noriu paro bemoka- laukimo lai riomis ĹĄviesomis pre dyti dÄ—mekotarpis, susijÄ™s su tyla, me dĹžiaugtis ar Ka kybos sÄŻ, prisiriĹĄimÄ…. lÄ—dos pasi- ÄŻsiklau centrai skatina mus NebĹŤtina laukti Kasymu. Mes esame gyvos pirkti, pa- lÄ—dĹł, kad keitÄ—? – Ĺ˝monÄ—s skundĹžia bĹŤ- siduoti ĹĄventi si, kad per galÄ—tum ÄŻteikti dovanÄ…. tybÄ—s. Taip Gamtos ar nei euforijai. – KalÄ—dos – kalendo gruodÄŻ pavargsta KĹŤrÄ—jo su- – Kiekvie Arba jÄ… galima sukurti rinÄ— ĹĄventÄ—, kurta, labiau nei nam laukimas yra indi iki ĹĄventÄ—s ÄŻprastai: kad turime gyventi har susijusi su metĹł pabai vi- ir ÄŻteik dovanĹł paieĹĄka, rĹŤpimo- dualus. Nors glo ga, dienos nijoje su balinis orientavi- dies ti per KalÄ—das. Juk ir liau- nimasis ĹĄven gamtos dÄ—sniais. Nori ir nakties ritmo kitimu. tÄ—mis, renginiai dainoje bernelis siuva me masis ÄŻ prekybÄ…, IĹĄ gamtos ĹĄito ar ne, mergai- darbe, mo pinigus provokuo- tei bet ĹĄiam ritmui paklĹŤspozicijĹł vertinant tuo kykloje ir darĹželykamaĹĄÄ—lius, nesvarbu, met sugrÄŻĹž- ta ir mĹŤ ja. Kokia gali bĹŤti KalÄ— mylÄ—s ji sĹł organizmas. dĹł reklama? ar nemy lÄ—s, bet vis tiek prisimins. je. Kaip atsispirti nuolatiniam Juk visi Ĺžinome, kad jos vis tiek at- Dalijima bÄ—gimui ir rasti laisis yra galvojimas apie kitÄ… ko sau?

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Sandra LukoĹĄiĹŤtÄ—

Ĺ iandien priedas s.lukosiute@kl.lt

Lietuva 5p.

Pasaulis 12p.

Kaina 1,30 Lt

10

Val­diť­kas bu­tas – it bom­ba

„Pri­pil­si­me tiek drus­kos ant gat­viĹł, kad snai­gÄ—s su­sprog­tĹł ore.“ Pie­ti­nÄ™ mies­to da­lÄŻ pri­Şiō­rin­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s va­do­vas Dai­nius Zo­kas pa­sa­ko­jo, kaip bus dir­ba­ma, pra­si­dÄ—­jus pro­gno­zuo­ja­miems ĹĄal­Ä?iams.

Emig­ran­tams val­ diť­kÄ… bu­tÄ… iť­nuo­ mo­ju­sios val­dĹžios abe­jin­gu­mas ver­Ä?ia ken­tÄ—­ti ki­tus klai­pÄ—­ die­Ä?ius. Val­diť­ka­me bu­te nuo va­sa­ros at­vi­rus lan­gus pa­ li­kÄ™ iť­vy­kÄ—­liai ĹĄal­ do ki­tus dau­gia­bu­ Ä?io na­mo gy­ven­to­ jus, ta­Ä?iau val­di­nin­ kai at­ker­ta, kad jĹł ran­kos su­riť­tos, nes ne­ga­li verŞ­tis ÄŻ pri­ va­Ä?iÄ… nuo­sa­vy­bÄ™.

3p.

Mi­nist­rui Klai­pÄ—­da – Rad­vi­liť­kis? As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bÄ— ne­ma­no, kad uĹž pa­vo­jin­gÄ… ob­jek­tÄ… – su­skys­tin­ tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­mi­na­lÄ… Klai­ pÄ—­dai pri­klau­so kom­pen­sa­ci­ja. Su­ si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ ke­vi­Ä?ius ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, jog skir­ti mies­ tui uos­to pel­no da­lÄŻ ne­bō­tĹł tei­sin­ ga, ta­Ä?iau tei­gia, kad to­kia jo po­zi­ ci­ja nÄ—­ra ka­te­go­riť­ka. Nus­te­bi­no poĹžiĹŤris

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ĺ il­do orÄ…

„AĹĄ net ne­be­Şi­nau, kuo ap­si­reng­ti, kai na­muo­se taip ĹĄal­ta. Dar la­biau ĹĄal­do val­di­nin­kĹł abe­jin­gu­mas mō­ sĹł pro­ble­mai. Ne­sup­ran­ta­ma, kaip sa­vi­val­dy­bÄ— ga­li taip ne­si­rō­pin­ti sa­vo tur­tu“, – ir guo­dÄ—­si, ir py­ko Vy­tu­rio g. 9 na­me gy­ve­ nan­ti klai­pÄ—­die­tÄ— Ele­na.

4

„„Šą­la: dÄ—l val­diť­ka­me tuť­Ä?ia­me bu­te pa­lik­tĹł pra­vi­rĹł lan­gĹł ken­Ä?ia kai­my­nai – jĹł bĹŤs­tuo­se tÄ—­ra ke­lio­li­ka laips­

nių ťi­lu­mos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

9A

+

Q\cN[N

Klai­pÄ—­dos va­do­vus nu­ste­bi­no nau­ jo­jo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro vie­ťai iť­ sa­ky­tos min­tys dÄ—l uos­ta­mies­ty­je se­niai lau­kia­mos Vals­ty­bi­nio jō­rĹł uos­to ÄŻsta­ty­mo pa­tai­sos. Pa­gal jÄ… da­lis Klai­pÄ—­dos mies­ to vie­ťo­sios pa­skir­ties so­cia­li­niĹł ir eko­no­mi­niĹł pro­jek­tĹł tu­rÄ—­tĹł bō­ti fi­ nan­suo­ja­mi iĹĄ kas­met per­ve­da­mos Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nio jō­ rĹł uos­to pel­no da­lies.

2

2

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 18, 2012

miestas

Mi­nist­rui Klai­pė­da – Rad­vi­liš­kis?

Iš savivaldybei priklausančių patalpų lauk varomas Seimo narys Naglis Puteikis įsitikinęs, kad taip Klaipėdos val­ dantieji jam kerš­ tauja. Tačiau išties parlamentarą į gatvę meta jo partijos kolegos.

Lankytojai: N.Puteikis tvirtino, kad patalpos reikalingos ne jam, o jo

rinkėjams.

Vytauto Petriko nuotr.

Seimūną varo į gatvę Virginija Spurytė Po­zi­ci­ja: su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ke­vi­čius tei­gia ne­ži­nan­tis, kuo iš­

skir­ti­nė Klai­pė­da, kad jai tu­rė­tų ati­tek­ti uos­to pel­no da­lis.

Pa­tai­sa dar ru­de­nį bu­ 1 vo pa­teik­ta Sei­mui, ta­ čiau iki šiol ne­priim­ta. O nau­ja­sis

mi­nist­ras pa­si­sa­ky­me ži­niask­lai­ dai tei­gė, jog to­kia įsta­ty­mo pa­ tai­sa bū­tų ne­tei­sin­ga ki­tų Lie­tu­vos mies­tų, pa­vyz­džiui, Rad­vi­liš­kio ar Jo­na­vos at­žvil­giu. „Tai jo­kiu bū­du ne švais­ty­ma­sis kumš­čiais ar ruo­ši­ma­sis ka­rui, bet ge­ra­no­riš­ka, ope­ra­ty­vi reak­ci­ja į tam tik­rą in­for­ma­ci­ją, ku­ri vie­šu­mo­je nu­skam­bė­jo, kal­bant apie mi­nist­ ro po­zi­ci­ją Uos­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­ mo at­žvil­giu“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, uos­ta­mies­ty­je si­ tua­ci­ja šiuo po­žiū­riu ski­ria­si, pa­ ly­gin­ti su ki­tais mies­tais. V.Grub­ liaus­ko tei­gi­mu, klai­pė­die­čiai tik­rai ne­si­ruo­šia ste­ken­ti uos­to kaž­kie­no ki­to są­skai­ta.

Vy­gan­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­vo­je esą pa­vo­jin­gų ir gy­ven­ to­jams ne­pa­to­gu­mų su­ke­lian­čių ob­jek­tų yra ne vie­nas – ir Ma­žei­ kiuo­se, ir Jo­na­vo­je, ir Kė­dai­niuo­se, ir Ak­me­nė­je. „Kal­bant apie su­s kys­t in­t ų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, jei­ gu jį sta­ty­ti lei­džia po­vei­kio ap­ lin­kai ver­ti­ni­mas ir pro­gra­ma, tai jo pa­vo­jin­gu­mo lė­šos mies­to inf­ rast­ruk­tū­rai tvar­ky­ti neat­per­ka“, – tvir­ti­no R.Sin­ke­vi­čius. Mi­nist­ras tei­gė, kad ši­to konf­ lik­to ne­rei­kė­tų la­bai gi­lin­ti. Esą Vals­ty­b i­n is jū­r ų uos­tas ir to­ liau ga­lė­tų rem­ti mies­to ren­gi­ nius, kai ku­rių inf­rast­ruk­tū­ri­nių ob­jek­tų įren­gi­mą. Tei­gia­ma, kad tam tu­rė­tų bū­ti su­da­ry­ta ko­kia nors bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis ar kaž­kas pa­na­šaus. „Bet įtvir­tin­ti įsta­ty­mu, kad Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas pri­va­lo pa­rem­ti mies­to inf­rast­ruk­ tū­rą, neaiš­ku, ko­kiems ob­jek­tams ar ren­gi­niams ir dar pri­va­lo­ma tvar­ka, ma­nau, kad bū­tų ne­tei­sin­ ga“, – sa­kė mi­nist­ras. Ta­čiau pri­dū­rė, kad to­kia jo po­ zi­ci­ja nė­ra ka­te­go­riš­ka.

v.spuryte@kl.lt

Vakar buvo ta diena, iki kurios Klaipėdos savivaldybė N.Puteikiui buvo davusi laiko išsikelti iš patal­ pų, esančių Liepų g. 3. Beveik 37 kv. m ploto patalpos N.Puteikiui buvo išnuomotos per­ nai jam tapus Seimo nariu. Miesto taryba patalpas politikui suteikė iki tada, kol baigsis jo, kaip Seimo na­ rio, įgaliojimai. Tačiau jo įgaliojimai tęsiasi, nes N.Puteikis yra išrinktas ir į naujos kadencijos Seimą. „Spėju, kad tai yra politinis abie­ jų liberalų partijų, kurios suda­ ro valdančios koalicijos pagrindą Klaipėdos miesto taryboje, kerštas už jų jungtinio kandidato pralai­ mėjimą Danės vienmandatėje apy­ gardoje per Seimo rinkimus“, – są­ mokslo teoriją dėstė N.Puteikis. Jis kreipėsi į Seimo pirminin­ ką Vydą Gedvilą ir Seimo valdybą, kad būtų užtikrinta jo teisė nemo­ kamai gauti savivaldybei priklau­ sančias patalpas, kuriose galėtų priiminėti rinkėjus.

„N.Puteikio paprašėme išsikel­ ti, nes sugrąžinti patalpas papra­ šė konservatorių partija“, – pati­ kino Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Pauli­ kienė. Visos patalpos, esančios Liepų g. 3, panaudos sutartimi yra suteiktos konservatorių partijai.

Vakar buvo ta die­ na, iki kurios Klai­ pėdos savivaldybė N.Puteikiui buvo da­ vusi laiko išsikelti iš patalpų, esančių Liepų g. 3. Tačiau pernai, kai N.Puteikis pakartotiniuose Seimo rinki­ muose Danės apygardoje bu­ vo išrinktas į Seimą, konserva­ toriai sutiko, kad dalis patalpų būtų suteiktos politikui kaip Sei­ mo nariui, kur jis galėtų priimi­ nėti rinkėjus.

„Metus padirbome ir pamatė­ me, kad mums dabar turimų pa­ talpų yra per mažai, todėl ir krei­ pėmės į savivaldybę, kad ji mums grąžintų likusią jų dalį“, – paaiš­ kino konservatorių partijos Klai­ pėdos skyrių sueigos pirmininkas Arūnas Barbšys. Jis patikino, kad jokių intrigų ieškoti nereikia, nes uostamiesčio konservatoriai skilo į tris skyrius, padaugėjo narių, todėl esą ir reikia didesnių patalpų. N.Puteikis vakar turėjo išsi­ kraustyti, tačiau to nepadarė. Ar savivaldybė imsis kokių nors sank­ cijų? „Mes tapome savotiškais įkaitais. Partija viduje turi susitar­ ti, kaip pasidalyti šias patalpas“, – pabrėžė G.Paulikienė. A.Barbšys patikino, jog N.Puteikis prieš metus pats tvirti­ no, kad patalpos jam reikalingos tik metams, tad dabar turėtų ne prie­ šintis, o geranoriškai išsikraustyti. N.Puteikis dievagojosi, kad jam staigmena, jog būtent jo partija sa­ vivaldybei pateikė prašymą grąžin­ ti patalpas, kuriose yra parlamen­ taro biuras.

Biu­dže­tui – nau­ja in­jek­ci­ja Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Tęs­ti­nu­mo ne­bus?

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Jei­gu da­bar po­zi­ci­ ja kei­čia­si iš es­mės, tai rei­kė­tų per­žiū­rė­ ti anks­čiau bu­vu­sius su­si­ta­ri­mus.

„Ta­čiau mies­tie­čiai pa­ti­ria tie­ sio­gi­nį uos­te vyks­tan­čios veik­ los po­vei­kį. Kal­bant apie bu­vu­sios vy­riau­sy­bės įsi­pa­rei­go­ji­mus, bu­vo su­si­ta­ri­mas, ku­ris bu­vo fik­suo­tas ir ap­ro­buo­tas. Jei­gu da­bar po­zi­ci­ ja kei­čia­si iš es­mės, tai rei­kė­tų per­ žiū­rė­ti anks­čiau bu­vu­sius su­si­ta­ri­ mus“, – įsi­ti­ki­nęs me­ras. Ne­ma­to iš­skir­ti­nu­mo

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ke­vi­ čius dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ va­kar sa­kė iš tie­sų ne­ži­nan­tis mo­ty­vų, ko­dėl Klai­pė­dai rei­kė­tų skir­ti uos­ to pel­no da­lį.

Bu­vęs Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas, Sei­ mo na­rys Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las tei­gė ne­no­rin­tis ver­tin­ti, ką pa­sa­kė mi­ nist­ras apie kom­pen­sa­ci­jas Klai­pė­ dai dėl ypa­tin­gai pa­vo­jin­go ob­jek­to at­si­ra­di­mo uos­ta­mies­ty­je. „Kiek­vie­na­me mies­te vei­kia ob­ jek­tai, ku­rie ter­šia ap­lin­ką, ir žmo­nės ga­lė­tų rei­ka­lau­ti kom­pen­sa­ci­jų. Čia bū­tų ga­li­ma sa­ky­ti, kad Jo­na­vo­je yra trą­šų fab­ri­kas, Klai­pė­do­je – uos­tas, Rad­vi­liš­ky­je – ge­le­žin­ke­lio maz­gas ir taip to­liau. Bet toks pa­ly­gi­ni­mas ne­ tei­sin­gas“, – ma­no E.Gent­vi­las. Ko­ kia ga­li­my­bė, kad nau­jo­ji Vy­riau­sy­ bė vyk­dys bu­vu­sios įsi­pa­rei­go­ji­mus, jū­rų uos­to eks­di­rek­to­rius ne­si­ry­žo spė­ti, tik pa­tei­kė Lie­tu­vos po­li­ti­kai bū­din­gą pa­vyz­dį. „2001 me­tais bu­vau lai­ki­na­sis mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Su­kir­to­ me ran­ko­mis su bū­si­muo­ju prem­ je­ru Al­gir­du Bra­zaus­ku dėl „Lie­tu­ vos du­jų“ pri­va­ti­za­vi­mo mo­de­lio. Kar­tu da­ly­va­vo­me spau­dos kon­fe­ ren­ci­jo­je, kur A.Bra­zaus­kas pa­sa­kė, kad vis­kas bus taip, kaip su­tar­ta. Įvy­ko ki­taip. Ką aš ga­liu pa­sa­ky­ ti?“ – tei­gė E.Gent­vi­las.

Klai­pė­dos biu­dže­tas bus per­skai­ čiuo­ja­mas jau tre­čią kar­tą, nes pa­ ja­mos vis di­dė­ja. Šį­kart į mies­to pi­ ni­gi­nę pa­pil­do­mai įkris apie pust­ re­čio mi­li­jo­no li­tų.

Mies­to po­li­ti­kai dar iki me­tų pa­ bai­gos tu­ri spė­ti pa­ko­re­guo­ti Klai­ pė­dos biu­dže­tą, nes pi­ni­gų pa­pil­ do­mai sky­rė Vy­riau­sy­bė, tad rei­kia juos iš­da­ly­ti, kad ne­rei­kė­tų grą­ žin­ti. Vy­riau­sy­bė tiks­li­nėms reik­mėms Klai­pė­dai sky­rė 2,521 mln. li­tų ir iš­ kart nu­ro­dė, kaip juos pa­skirs­ty­ti. Di­džio­ji da­lis šių pi­ni­gų – 1,762 mln. li­tų – bus skir­ta mo­kė­ti so­cia­ li­nėms iš­mo­koms bei kom­pen­sa­ci­ joms už šil­dy­mą ir van­de­nį. Be­veik 454 tūkst. li­tų bus skir­ ta so­cia­li­nėms pa­slau­goms, o 248 tūkst. li­tų ati­duo­ta mo­kyk­loms, ku­rioms striu­ka su pi­ni­gais, kad dar­buo­to­jams bū­tų su­mo­kė­ti at­ ly­gi­ni­mai. „Jei ne­bū­tu­me ga­vę šių pi­ni­gų, bū­tų pa­di­dė­ję kre­di­to­ri­niai sa­vi­ val­dy­bės įsi­sko­li­ni­mai. Jų tu­ri­me ir da­bar, ta­čiau ne­tu­ri­me pra­dels­ tų sko­lų“, – aiš­ki­no Biu­dže­to for­

Pas­kir­tis: di­džio­ji da­lis į mies­to biu­dže­tą įplauk­sian­čių pa­pil­do­mų pi­

ni­gų ati­teks so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jams.

ma­vi­mo po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Jurk­šie­nė. Pa­tiks­lin­tos mies­to biu­dže­to pa­ ja­mos sieks 380,7 mln. li­tų. Pra­di­nės biu­dže­to pa­ja­mos, kai va­sa­rį jas pa­tvir­ti­no po­li­ti­kai, sie­ kė be­veik 370 mln. li­tų. „Jei gruo­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dis ne­pa­teiks staig­me­nų, me­tus baig­si­me sėk­min­gai – gal­būt ne tik pa­gal pla­ną, bet su­rink­si­me ir dau­giau pi­ni­gų“, – pro­gno­za­vo V.Jurk­šie­nė. Ki­tų me­tų mies­to biu­dže­to pa­ja­ mos to­kios pat, kaip ir šie­met.

3

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 18, 2012

miestas Gel­bė­jo jū­ri­nin­ką

Ser­gan­čių­jų tik dau­gė­ja

Kios­kuo­se – pa­štas

Jū­rų gel­bė­ji­mo koor­di­na­ci­nis cent­ras va­kar ga­vo pa­gal­bos pra­šy­mą iš jū­ro­je esan­čio Len­ ki­jos lai­vo „He­rak­les“, kad vie­ nam įgu­los na­riui pa­ki­lo krau­ jo spau­di­mas, pa­daž­nė­jo pul­ sas, da­ro­si silp­na. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­siųs­tas sraig­tas­par­nis MI8. Juo li­go­nis nu­skrai­din­tas prie Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­šu­ ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­ mis su­si­rgo 1020 klai­pė­die­čių, iš jų – 857 vai­kai iki 17 me­tų. Nus­ ta­ty­ti ke­tu­ri gri­po at­ve­jai, du iš jų – vai­kams. Prieš po­rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­je sir­go 926 gy­ven­ to­jai, iš jų – 778 vai­kai. Bu­vo nu­ sta­ty­ti ke­tu­ri gri­po at­ve­jai, vie­ nas jų – vai­kui.

Va­kar bu­vu­siuo­se ban­ko „Sno­ ras“ kios­ke­liuo­se pra­dė­jo veik­ti pir­mie­ji Lie­tu­vos pa­što fi­nan­si­ nių pa­slau­gų sky­riai „Pay­Post“. Iš vi­so du­ris klien­tams at­vė­rė 23 „Pay­Post“ sky­riai Lie­tu­vo­je. Vie­nas jų – Klai­pė­do­je. Iki me­ tų pa­bai­gos „Pay­Post“ sky­riuo­ se ša­ly­je tu­rė­tų dirb­ti apie 100 nau­jų dar­buo­to­jų.

Ke­li­nin­kai pri­trū­ko drus­kos Po snie­gin­gos praė­ ju­sios sa­vai­tės ke­ li­nin­kai pil­do drus­ kos at­sar­gas. Per dvi sa­vai­tes iš­ šluo­ti vi­so mė­ne­ sio iš­tek­liai. m.skiriute@kl.lt

Sąs­kai­tos bus di­de­lės

Pi­ni­gų va­ly­mui už­teks

Už dar­bą lapk­ri­tį sa­vi­val­dy­bė pie­ ti­nę ir šiau­ri­nę da­lį pri­žiū­rin­tiems ke­li­nin­kams su­mo­kė­jo 18 tūkst. li­ tų. To­kia su­ma su­si­da­rė už įkal­nių, nuo­kal­nių, til­tų, via­du­kų bars­ty­ mą, bu­dė­ji­mus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

Laivas. Į Klaipėdos uostą vakar atplaukė konteinerinis laivas „Conti Singa“, kurio ilgis 241,95 m, plotis – 32,24 m. Pirmą kartą jis čia buvo atplaukęs praėjusių metų gruodžio 1 dieną. Žurnalas. Šiandien 17 val. I.Simonaitytės viešosios bibliotekos konferencijų salėje klaipėdiečiams bus pristatytas naujas istorijos ir kultūros žurnalas „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Dalyvaus jo redaktorius Romualdas Ozolas, klaipėdietis Dionyzas Varkalis ir kiti, prisidedantys prie šio leidinio gimimo bei jį skaitantys. Bus pristatyti pirmieji du žurnalo numeriai ir ateities planai.

Mil­da Ski­riu­tė

Per šiek tiek dau­giau nei dvi sa­vai­ tes pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je ke­li­nin­ kai gat­vė­se iš­py­lė 600 t drus­kos, o ant til­tų, via­du­kų, įkal­nių ir nuo­ kal­nių – apie 100 t smė­lio ir drus­ kos mi­ši­nio. „Per praė­ju­sią sa­vai­tę ir šį sa­ vait­ga­lį su­nau­do­jo­me vi­sus re­sur­ sus. Pla­na­vo­me, kad to­kio kie­kio drus­kos už­teks vi­sam gruo­džiui. Sa­vait­ga­lį pra­dė­jo­me pil­dy­ti at­ sar­gas. Nu­si­pirk­si­me ir į san­dė­ lius at­si­ve­ši­me 2 tūkst. t drus­kos“, – pa­sa­ko­jo pie­ti­nę mies­to da­lį pri­ žiū­rin­čios įmo­nės di­rek­to­rius Dai­ nius Zo­kas. Anot va­do­vo, daug drus­kos pri­ reiks, jei iš­si­pil­dys me­teo­ro­lo­gų pro­gno­zės ir pra­si­dės šal­čiai. „Ta­da pri­pil­si­me tiek drus­kos ant gat­vių, kad snai­gės iš­si­gąs­ tų ir sprog­tų ore. Drus­ka vei­kia, kai oro tem­pe­ra­tū­ra yra ne di­ des­nė nei 12 laips­nių šal­čio. Ta­ čiau per­nai, kai vy­ra­vo 30 laips­ nių šal­čio, jos pri­py­lė­me tiek, kad gat­vės bu­vo šla­pios“, – pri­si­mi­ nė D.Zo­kas. Jau da­bar ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, kad sa­vi­val­dy­bė už gat­vių va­ly­mą gruo­dį su­lauks di­de­lių są­skai­tų. Vien pie­ti­nės mies­to da­lies prie­žiū­ra penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­ nį ir sek­ma­die­nį, anot D.Zo­ko, at­ siė­jo 80 tūkst. li­tų. Prog­no­zuo­ja­ ma, kad bend­ra są­skai­ta už dar­bus gruo­dį šio­je da­ly­je sieks apie 250 tūkst. li­tų. „Drus­kos iš­pil­ta už 120 tūkst. li­ tų, o kur dar tech­ni­ka, de­ga­lai. Už­ dirb­ti ne­si­ti­ki­me. Gal­vo­ja­me, kad tik pi­ni­gų už­tek­tu­me. Ar bus koks pel­nas, paaiš­kės pa­va­sa­rį“, – tvir­ ti­no va­do­vas.

Dienos telegrafas

Koncertas. Rytoj 17. 30 val. I.Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks kalėdinis koncertas „Tyli naktis“. Jame dalyvaus jaunimo centro kolektyvai: tautinės muzikos ansamblis „Ralio“ ir vokalo studija „Vega“.

Situacija: užpustyti klai­pė­die­čiai la­biau­siai keiks­no­jo kie­mų va­ly­to­jus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

80 – tiek tūkst. li­tų kai­na­vo sa­vait­ga­lį nu­va­ly­ti ir pa­bars­ty­ti pie­ti­nę mies­to da­lį. Liud­vi­kas Dū­da ne­si­ry­žo pro­gno­ zuo­ti, ko­kia bus są­skai­ta už gruo­ dį, ta­čiau ti­ki­no, kad pi­ni­gų gat­vių va­ly­mui už­teks. Šie­met šiems dar­ bams bu­vo skir­ta pa­pil­do­mai 150 tūkst. li­tų. „Va­ly­si­me gat­ves tiek, kiek rei­ kia. Dėl pi­ni­gų ra­mu, bet ne dėl snie­go“, – dės­tė va­do­vas. Ma­ši­nos klim­po kie­muo­se

Va­kar ry­tą klai­pė­die­čiai la­biau­siai keiks­no­jo kie­mų va­ly­to­jus. Ma­ši­ nos vie­na po ki­tos klim­po, dėl ne­ nu­va­ly­tų kie­mų vai­ruo­to­jai pa­gal­ bos ieš­ko­jo net po­li­ci­jo­je. Kai ku­rių dau­gia­bu­čių na­mų gy­ ven­to­jai pa­tys ban­dė at­si­kas­ti kie­ mus ar įva­žia­vi­mus į juos. Pa­si­tai­kė ir ypač su­dė­tin­gų si­ tua­ci­jų. Vie­nas vai­ruo­to­jas, ban­ dęs iš­temp­ti ki­to klai­pė­die­čio au­ to­mo­bi­lį, bu­vo su­ža­lo­tas. Nut­rū­kęs kab­lys pra­kir­to gal­vą ir iš­dau­žė au­ to­mo­bi­lio lan­gą. Yra ir to­kių au­to­mo­bi­lių, ku­rie pus­ny­se įstri­gę jau ke­lias die­nas. Šeš­ta­die­nį iš per­kė­los Smil­ty­nė­ je nuo kal­no va­žia­vęs au­to­mo­bi­ lis nu­sly­do į kelk­raš­tį. Va­kar jis dar ne­bu­vo iš­trauk­tas.

Mugė. Rytoj nuo 11 iki 18 val. Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriuje šurmuliuos tradicinė kalėdinė knygų mugė. Joje bus galima su nuolaidomis įsigyti uostamiesčio leidyklų ir spaustuvių išleistų knygų, atvirukų kalendorių. Renginį vainikuos knygų leidėjo ir fotografo Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Armėnija Ararato akyse“ atidarymas. Tradicijos. Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto Kultūrinės veiklos katedros 3 kurso studentai kviečia į renginį „Ugnies ratai“, kurio metu bus galima susipažinti su senosiomis lietuvių Naujųjų metų sutikimo tradicijomis. Renginys vyks gruodžio 28 dieną 18 val. Atviros erdvės jaunimo centre.

Ne­pa­to­gu­mai: va­kar kie­mai bu­vo sun­kiai iš­va­žiuo­j a­mi.

Po­li­ci­ja su­lau­kia ir dau­giau pra­ ne­ši­mų dėl smul­kių įvy­kių. Vai­ruo­ to­jai ne­su­ta­ria, kas kal­tas dėl ap­ga­ din­to veid­ro­dė­lio, įbrė­ži­mo šo­ne. Į po­li­ci­ją krei­pia­si kelk­raš­ty­je pa­ lik­tų ir ke­li­nin­kų snie­gu už­ba­ri­ka­ duo­tų ma­ši­nų sa­vi­nin­kai. Anot L.Dū­dos, na­mų val­dos pir­ ma­die­nį pra­ne­šė, kad po sa­vait­ga­ lio pra­dė­jo va­ly­ti kie­mus spe­cia­lia tech­ni­ka. „Kur nė­ra au­to­mo­bi­lių, nu­va­ly­ ti ne­su­dė­tin­ga. Ta­čiau ne­ma­žai jų pa­lik­ta kie­muo­se“, – pa­sa­ko­jo va­ do­vas. Au­to­bu­sai trum­pi­no marš­ru­tus

Sun­kios eis­mo są­ly­gos rū­pes­čių ke­lia ir prie­mies­ti­niams au­to­bu­ sams. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos au­

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

to­bu­sų par­kas“ di­rek­to­rė Je­li­za­ ve­ta Dau­gi­nin­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad pro­ble­mų ky­la marš­ru­te Klaipė­ da–Šimkai. „Be­veik kiek­vie­ną die­ną tu­ri­ me va­žiuo­ti ir trauk­ti už­klim­pu­ sius au­to­bu­sus. Ten­ka trum­pin­ti ir marš­ru­tą. Dėl sun­kių eis­mo są­ ly­gų ne­va­žiuo­ja­me į Šim­kus, o tik iki Ra­dai­lių. Va­kar iki pa­sku­ti­nės sto­te­lės ne­nu­va­žia­vo ir au­to­bu­sas, vyks­tan­tis į Jo­kū­ba­vą“, – pa­sa­ko­ jo va­do­vė. Anot J.Dau­gi­nin­kie­nės, mies­te pro­ble­mų ky­la dėl pra­stai nu­va­ly­ tų sto­te­lių. Yra to­kių, kur ke­lei­viai iš­li­pa tie­siai į pus­nis. Pir­ma­die­nį mies­te bu­vo at­ve­jų, kai au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai pa­tys nu­ ka­sė snie­gą sto­te­lė­se.

Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 10 klaipėdiečių mirtys. Mirė Irena Bukontaitė (g. 1920 m.), Jonas Gendvilas (g. 1921 m.), Kazys Bučys (g. 1922 m.), Albinas Šaučiūnas (g. 1925 m.), Mirjama Lisauskienė (g. 1924 m.), Stanislava Anužienė (g. 1930 m.), Stanislava Teresė Pinigienė (g. 1934 m.), Piotr Jančuk (g. 1940 m.), Laurynas Ivanovas (g. 1942 m.), Antanas Jarušauskas (g. 1950 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Stanislava Anužienė, Kazys Bučys, Stanislava Teresė Pinigienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 8 moterys. Gimė 7 mergaitės ir berniukas. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 62 iškvietimų. Daugiausia medikams rūpesčių kėlė viešose vietose gulintys neblaivūs asmenys.

4

antradienis, gruodžio 18, 2012

miestas

Val­diš­kas bu­tas – it bom­ba

Komentaras

Ne­ri­jus Ča­pas

Klai­pė­dos mies­to ta­r y­bos So­cia­l i­n ių rei­ka­lų ko­m i­te­to na­r ys

T

o­k ios si­tua­ci­jos, apie ku­r ią kal­b a­me, tik­rai ne­t u­rė­t ų bū­t i, ta­čiau sun­k u ką nors pa­sa­k y­t i, ne­ž i­nant tiks­l ių ap­l in­k y­bių. Jei iš­t ies abi nuo­m i­n in­ kės yra suau­g u­sios, ne­tu­r i ma­ža­me­ čių vai­k ų ir emig­ra­vo, tai ne­su­vo­kia­ ma, ko­dėl joms vis dar nuo­mo­ja­mas so­cia­li­nis būs­tas. To­kia pa­dė­tis ne­su­ vo­kia­ma ir ypač ži­nant, kad val­diš­ko bu­to lau­k ia tūks­tan­čiai žmo­n ių. Tik­ rai ne­pa­tei­si­na­ma, kad jei žmo­gui su­ tei­kia­mas so­cia­li­nis būs­tas, jis iš­vyks­ ta ir apie tai ne­pra­ne­ša, val­diš­ko tur­to ne­grą­ži­na. Be to, kaip su­pran­tu, jo dar ir ne­pri­ž iū­r i, nors pri­va­lo tai da­r y­t i. Ma­nau, kad šis klau­si­mas tik­rai tu­r i bū­t i spren­d žia­mas. Ir sku­bos tvar­ka. Vie­nas pir­mų­jų šio rei­ka­lo tu­rė­tų im­ tis Tur­to sky­rius, nes jis at­sa­kin­gas už tur­tą, ku­ris pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei

Fak­tas: ir va­kar Vy­tu­rio g. 9 na­me esan­čio sa­vi­val­dy­bės bu­to lan­gai bu­vo pra­vi­ri.

ve­n a ket­v ir­ta­ja­ 1 Jime gy­ pen­kiaaukš­čio na­mo

aukš­te, o virš jos yra sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­san­čios gy­ve­na­mo­ sios pa­tal­pos, ku­rios iš­nuo­mo­ tos 1954 m. gi­mu­siai mo­te­riai ir 37 me­tų duk­rai. Abi jos, anot na­mo gy­ven­to­jų, jau ke­le­rius me­tus dir­ba už­sie­ny­ je – Vo­kie­ti­jo­je ar­ba Švei­ca­ri­jo­je. Į Klai­pė­dą, val­diš­ką bu­tą, mo­te­rys par­vyks­ta tik ret­kar­čiais. Pas­ta­rą­jį kar­tą emig­ran­tės bu­ vo grį­žu­sios šie­met va­sa­rą, o iš­va­ žiuo­da­mos pa­li­ko vi­sus bu­to lan­gus pra­vi­rus. Ne­ži­nia, ar taip pa­siel­gė ty­čia, ar tie­siog pa­mir­šo. „Mes jau prieš šil­dy­mo se­zo­no pra­džią ieš­ko­jo­me pa­gal­bos, kad kas nors pa­tek­tų į tą bu­tą ir už­da­ ry­tų lan­gus. Ta­čiau nie­kas ne­rea­ ga­vo. Pra­si­dė­jo šil­dy­mas, lan­gai at­vi­ri, šil­do­me orą, pa­tys bu­tuo­se šą­la­me, o už šil­dy­mą, ma­tyt, gau­ si­me kos­mi­nes są­skai­tas“, – pe­si­ mis­tiš­kai į atei­tį žvel­gė Vy­tu­rio g. 9 na­mo gy­ven­to­jai.

se pa­tal­po­se tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip 18 laips­nių ši­lu­mos. Šą­lan­tys klai­pė­die­čiai pir­miau­sia ėmė min­ti na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ čios bend­ro­vės „Lau­ki­nin­kų val­ da“ slenks­tį. Ta­čiau iš­gir­do paaiš­ki­ni­mą, kad ad­mi­nist­ra­to­rius nie­kuo ne­ga­li pa­ dė­ti. „Jei ga­lė­tu­me, tik­rai iš­spręs­tu­me pro­ble­mą. Man ne­su­vo­kia­ma, kad iki šiol šio bu­to lan­gai yra at­vi­ri. Šei­mi­nin­kas juk aiš­kus – sa­vi­val­dy­ bė. Ji ir tu­ri rū­pin­tis sa­vo tur­tu. Dar ge­rai, kad nė­ra di­de­lių šal­čių. Jei dar la­biau at­šal­tų, tuo­met bu­te sprog­ tų ra­dia­to­riai ir vi­sas na­mas lik­tų be šil­dy­mo“, – tei­gė „Lau­ki­nin­kų val­ dos“ di­rek­to­rė Re­gi­na Uz­nie­nė. Gy­ven­to­jai krei­pė­si ir į po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, kad šie iš­lauž­tų du­ris ar iš­kvies­tų ug­nia­ge­sius, ku­rie ga­ lė­tų pa­tek­ti į bu­to vi­dų ir už­da­ry­tų lan­gus. Ta­čiau iš­gir­do tą pa­tį at­sa­ ky­mą – sa­vo tur­tu tu­ri rū­pin­tis sa­ vi­val­dy­bė. Tarp­du­ry­je pa­li­ko raš­te­lį

Ga­li lik­ti be šil­dy­mo

Bu­te po val­diš­ku būs­tu yra vos 16 laips­nių ši­lu­mos, kai hi­gie­nos nor­ mo­se nu­ma­ty­ta, jog gy­ve­na­mo­sio­

Ken­čian­tys klai­pė­die­čiai krei­pė­si ir į sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nius bu­tus pri­žiū­rin­čią vie­šą­ją įstai­gą „Klai­ pė­dos bu­tai“.

„Kaž­kas at­va­žia­vo, už­ki­šo raš­te­lį už du­rų ir iš­va­žia­vo. Bet tas raš­te­lis juk lan­gų neuž­da­rys! Jau mė­ne­sį jis įkiš­tas tarp­du­ry­je, ir nie­ko“, – pik­ ti­no­si gy­ven­to­jai. „Klai­pė­dos bu­tų“ di­rek­to­rė Po­ lė Mas­ke­liū­nie­nė bu­vo ka­te­go­riš­ka: „Į tą bu­tą tik­rai nei­siu. Nes­var­bu,

Re­gi­na Uz­nie­nė:

Ge­rai, kad nė­ra di­de­ lių šal­čių. Jei dar la­ biau at­šal­tų, tuo­met bu­te sprog­tų ra­dia­ to­riai ir vi­sas na­mas lik­tų be šil­dy­mo.

kad jis val­diš­kas, ta­čiau tai juk pri­ va­ti erd­vė, yra pa­lik­ti daik­tai. Ma­ nau, kad gy­ven­to­jai be rei­ka­lo ke­lia pro­ble­mą. Jų bu­tuo­se šal­ta ne nuo pa­lik­tų pra­vi­rų lan­gų, o nuo įša­lu­ sių sie­nų“. Toks po­žiū­ris pa­pik­ti­no ne tik gy­ven­to­jus, bet ir „Lau­ki­nin­kų val­ dos“ di­rek­to­rę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Tai aki­vaiz­dus at­sai­nu­mas ir at­ si­kal­bi­nė­ji­mas. Sup­ran­ta­ma, kad dėl pra­vi­rų lan­gų ki­tų žmo­nių bu­ tuo­se yra že­mes­nė tem­pe­ra­tū­ra, aiš­ku, kad tai tu­ri įta­kos“, – pa­ brė­žė R.Uz­nie­nė. Jos nuo­mo­ne, išei­tis yra, te­rei­ kia val­džios no­ro spręs­ti pro­ble­ mą. Esą ga­li­ma iš­si­kvies­ti spy­nų at­ra­kin­to­jus, ant­sto­lį, ku­ris vis­ką fik­suo­tų, pa­tek­ti į bu­tą ir už­da­ry­ ti lan­gus. To­kia pro­ce­dū­ra kai­nuo­ ja apie 2 tūkst. li­tų ir iš­lai­das tu­rė­tų pa­deng­ti tur­to nau­do­to­jai – emig­ ra­vu­sios mo­te­rys. „Ma­tyt, rei­kia, kad bu­te sprog­tų ra­dia­to­riai, gal­būt ta­da sa­vi­val­dy­ bės po­žiū­ris pa­si­keis­tų“, – svars­ tė R.Uz­nie­nė. P.Mas­ke­liū­nie­nės tei­gi­mu, pro­ ble­ma grei­tai bus iš­spręs­ta. „Su­ra­do­me tų mo­te­rų gi­mi­nai­ čius, jie bu­to rak­tų ne­tu­ri, ta­čiau pra­ne­šė, kad jos grįš gruo­džio 19 d.“, – tei­gė „Klai­pė­dos bu­tų“ di­ rek­to­rė. Sko­lin­ga už nuo­mą

Gy­ven­to­jai iš­kė­lė ne tik sa­vi­val­dy­ bės abe­jin­gu­mo sa­vo tur­tui pro­ble­ mą, bet ir klau­si­mą, ko­dėl val­diš­kas būs­tas nuo­mo­ja­mas emig­ran­tams,

kai ei­lės ja­me įsi­kur­ti lau­kia tūks­ tan­čiai Klai­pė­do­je gy­ve­nan­čių žmo­nių. „Žmo­nės iš­va­žiuo­ja ir par­va­ žiuo­ja, jiems rei­kia kaž­kur gy­ven­ ti. Ne­ga­li­ma atim­ti bu­to tik dėl to, kad nuo­mi­nin­kai kaž­kur iš­va­žia­ vo. Pa­gal lan­gus, užuo­lai­das ma­ ty­ti, kad bu­tas yra tvar­kin­gas, pri­ žiū­rė­tas, mo­kes­čiai mo­ka­mi, to­dėl tik­rai ne­tu­ri­me pa­grin­do ka­bi­nė­ tis“, – aiš­ki­no P.Mas­ke­liū­nie­nė. Ta­čiau vė­liau pa­tiks­li­no, kad bu­ to nuo­mi­nin­kė už du mė­ne­sius nė­ ra su­mo­kė­ju­si nuo­mos. „Kai tik jos grįš, bū­ti­nai ap­si­lan­ ky­si­me ta­me bu­te. Ta­čiau su­da­ry­ta nuo­mos su­tar­tis yra ne­ter­mi­nuo­ ta. Bu­tas yra ne so­cia­li­nis, o sa­vi­ val­dy­bės gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos, ku­rios dėl kaž­ko­kių prie­žas­čių ne­ bu­vo pri­va­ti­zuo­tos“, – tei­gė „Klai­ pė­dos bu­tų“ di­rek­to­rė. Būsto lau­kia tūks­tan­čiai

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nio būs­to sky­riaus ve­dė­ja Dan­guo­lė Ne­tik­šie­nė pa­tvir­ti­no, kad su pro­ ble­mi­nio bu­to Vy­tu­rio g. 9 na­me nuo­mi­nin­ke yra su­da­ry­ta ne­ter­ mi­nuo­ta nuo­mos su­tar­tis. „Duo­me­nų apie tai, kad nuo­mi­ nin­kės yra emig­ra­vu­sios, sa­vi­val­dy­ bė ne­tu­ri – iš­vy­ki­mas iš ša­lies nė­ ra dek­la­ruo­tas. Pra­šy­mo nu­trauk­ti nuo­mos su­tar­tį nuo­mi­nin­kė nė­ra pa­tei­ku­si. Kreip­tis į teis­mą dėl jos iš­kel­di­ni­mo iš bu­to sa­vi­val­dy­bė ne­ tu­ri pa­grin­do, nes nuo­mi­nin­kė už nuo­mą ir su­teik­tas pa­slau­gas ne­ sko­lin­ga, bu­tas ne­per­nuo­mo­ja­mas“, – fak­tus dė­lio­jo D.Ne­tik­šie­nė. Su val­diš­kų bu­tų nuo­mi­nin­kais, ku­riems būs­tai iš­nuo­mo­ti iki 2003 m., su­da­ro­mos su­tar­tys yra ne­ter­ mi­nuo­tos, o nuo 2003-ių­jų so­cia­ li­nio būs­to nuo­mi­nin­kai kas tre­jus me­tus tu­ri dek­la­ruo­ti sa­vo tur­tą ir pa­ja­mas. Bu­tas Vy­tu­rio g. dau­gia­bu­čia­me na­me nuo­mi­nin­kei bu­vo su­teik­tas 1984 m. Šių me­tų pra­džio­je Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės įsa­ ky­mu pa­tvir­tin­tuo­se są­ra­šuo­se yra įra­šy­ti 2 348 as­me­nys, tu­rin­tys tei­ sę į so­cia­li­nio būs­to nuo­mą.

5

antradienis, GRUODŽIO 18, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pa­bend­ra­vo su Vy­riau­sy­be Kri­ti­kuo­ja pa­tai­są Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė vie­ na ran­ka pa­glos­tė nau­ją Vy­riau­sy­bę, ki­ta – pa­svai­dė jai ak­me­nų.

Sei­mo tei­si­nin­kams ke­lia abe­jo­ nių gru­pės par­la­men­ta­rų pa­reng­ ta Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa, ku­ri per ap­kal­tą iš pre­zi­den­to pa­rei­gų nu­ ša­lin­tam Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ly­de­riui Ro­lan­dui Pak­sui at­ver­tų ke­lią į Sei­mo rin­ki­mus.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Nau­jie­ji Mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­riai ir prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius va­ kar ap­si­lan­kė pre­zi­den­tū­ro­je. Po su­si­ti­ki­mo su 16-osios Vy­riau­ sy­bės na­riais D.Gry­baus­kai­tė žen­gė prieš ka­me­ras ir iš la­pe­lio per­skai­tė, jos žo­džiais, už­duo­tis Mi­nist­rų ka­ bi­ne­tui. Be ki­ta ko, ji lin­kė­jo A.But­ ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bei ne­tap­ti oli­

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Ti­kiuo­si, kad bend­ ra­dar­bia­vi­mas bus sklan­dus.

gar­chų įkai­te. Ir įspė­jo, kad ste­bės, ar oli­gar­chi­niai in­te­re­sai šios Vy­ riau­sy­bės ne­pa­vers įkai­te. Jos Eks­ce­len­ci­ja po su­si­ti­ki­mo su nau­jo­jos Vy­riau­sy­bės na­riais iš­var­ di­jo pa­grin­di­nes už­duo­tis, ku­rias ši tu­rės vyk­dy­ti. „Tu­ri­me vyk­dy­ti sa­ vo pa­čių pri­siim­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus ir fi­nan­si­nės draus­mės nuo­sta­tas per­kel­ti į na­cio­na­li­nę tei­sę kons­ti­

Su­si­ti­ki­mas: D.Gry­baus­kai­tė, su­si­ti­ku­si su mi­nist­rais ir prem­je­ru, pa­

reiš­kė, kad Vy­riau­sy­bę tvir­ti­no „su tam tik­ru pa­si­ti­kė­ji­mo avan­su“.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

tu­ci­niu lyg­me­niu“, – pa­brė­žė ša­ lies va­do­vė. Dar vie­na D.Gry­baus­kai­tės įvar­dy­ ta už­duo­tis su­si­ju­si su mo­kes­čiais. „Ge­res­nis mo­kes­čių su­rin­ki­mas, o tai reiš­kia ko­vos su mo­kes­čių su­ rin­ki­mu ir su še­šė­liu stip­ri­ni­mą“, – sa­kė ji ir nu­ro­dė, kad rei­kia ruoš­ tis įsi­ves­ti eu­rą. Jos tei­gi­mu, tai ga­ lė­tų įvyk­ti 2015 ar­ba 2016 m. „Lie­tu­va tu­rė­tų iš­lik­ti miš­rios ener­ge­ti­kos ša­lis. Tai reiš­kia, kad bū­ti­na su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bą už­baig­ti jau šios Vy­riau­sy­bės lai­ko­tar­piu“, – kar­to­ jo D.Gry­baus­kai­tė. Ta­čiau ji ne­pra­lei­do pro­gos da­ly­ti ir po­pu­lis­tiš­kus pa­ža­dus. „Elekt­ra ir ši­lu­ma Lie­tu­vo­je žmo­gui tu­ri bū­ ti įper­ka­ma“, – prieš ka­me­ras aiš­ ki­no Pre­zi­den­tė.

O kal­bė­da­ma apie ko­vą su ko­ rup­ci­ja D.Gry­baus­kai­tė sa­kė: „Tre­ čia už­duo­čių gru­pė – tai rea­li ko­va su po­li­ti­ne ir eko­no­mi­ne ko­rup­ci­ja. Vy­riau­sy­bė ne­tu­ri tap­ti oli­gar­chi­ nių ar kri­mi­na­li­nių in­te­re­sų įkai­te. Rea­li ko­va su ko­rup­ci­ja ir ne­bau­ džia­mu­mu. Tai reiš­kia, kad pa­nau­ do­ti bū­ti­na jau su­kur­tus tei­si­nius įran­kius, ku­rie ša­ly­je yra priim­ti.“ A.But­ke­vi­čius ša­lies va­do­vės kal­bas pa­si­ti­ko itin ra­miai. „Ti­ kiuo­si, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas bus sklan­dus, ir ma­nau, kad vals­ty­bė­ je bus spren­džia­mos pir­miau­sia tos pro­ble­mos, ku­rios rū­pi mū­sų žmo­ nėms. Lie­tu­vos žmo­nės tu­ri kuo grei­čiau pa­ma­ty­ti tam tik­rus po­ ky­čius sie­kiant kuo ge­res­nio, po­ zi­ty­vaus re­zul­ta­to“, – dip­lo­ma­tiš­ kai re­ziu­ma­vo prem­je­ras.

Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to spe­ cia­lis­tai ke­lia klau­si­mą, „ar tei­ kia­mas pro­jek­tas ati­tin­ka kons­ti­ tu­ci­nė­je dokt­ri­no­je su­for­mu­luo­tą Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tos prie­sai­ kos ap­rėp­tį ir reikš­mę“. Pa­sak Tei­sės de­par­ta­men­to di­ rek­to­riaus And­riaus Ka­bi­šai­čio, rei­kė­tų ge­rai pa­svars­ty­ti, ar pa­ reng­tas Kons­ti­tu­ci­jos pa­pil­dy­mas yra pa­kan­ka­mas. Anot jo, priė­mus pro­jek­tą lik­tų iki ga­lo neaiš­ku, ar per ap­kal­tą iš pa­rei­gų pa­ša­lin­tas as­muo ga­lė­tų ei­ti ki­tas pa­rei­gas, ku­rių ėji­mo pra­džia su­si­ju­si su Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tos prie­ sai­kos da­vi­mu. Gru­pės dar bu­vu­sios ka­den­ci­jos par­la­men­ta­rų re­gist­ruo­tas Kons­ ti­tu­ci­jos 56 straips­nio pa­pil­dy­mo pro­jek­tas kal­ba tik apie to­kių as­ me­nų ga­li­my­bę tap­ti Sei­mo na­ riais, ta­čiau ne­nu­ma­to, ar per ap­kal­tą pa­ša­lin­tas as­muo ga­li ei­ ti, pa­vyz­džiui, vals­ty­bės kont­ro­ lie­riaus pa­rei­gas. Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­ta, kad vals­ty­bės kont­ro­ lie­rius pra­dė­da­mas ei­ti pa­rei­gas pri­sie­kia.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra kons­ ta­ta­vęs, kad as­muo, ku­ris per ap­ kal­tą bu­vo pa­ša­lin­tas iš pre­zi­den­to, Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko ir tei­sė­jo, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko ir tei­sė­jo, Ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ko ir tei­sė­jo pa­rei­ gų ar ku­riam bu­vo pa­nai­kin­tas Sei­ mo na­rio man­da­tas, nie­ka­da ne­ga­li ei­ti to­kių Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ro­dy­tų pa­rei­gų, ku­rių ėji­mo pra­džia su­si­ ju­si su Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tos prie­sai­kos da­vi­mu. 42 praė­ju­sios ka­den­ci­jos par­ la­men­ta­rai siū­lo Kons­ti­tu­ci­ją pa­ pil­dy­ti dviem nuo­sta­to­mis – kad Sei­mo na­riu ne­ga­li bū­ti ren­ka­ mas as­muo, ku­rį Sei­mas ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka pa­ša­li­no iš pa­rei­ gų ar ku­riam pa­nai­ki­no Sei­mo na­ rio man­da­tą, jei­gu nuo spren­di­mo pa­ša­lin­ti iš pa­rei­gų ar pa­nai­kin­ ti Sei­mo na­rio man­da­tą įsi­ga­lio­ ji­mo die­nos ne­praė­jo ket­ve­ri me­ tai, ir kad Sei­mo na­riu ne­ga­li bū­ti ren­ka­mas as­muo, ku­rį Kons­ti­tu­ ci­nis Teis­mas pri­pa­ži­no su­lau­žius prie­sai­ką, jei­gu nuo šio pri­pa­ži­ ni­mo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos ne­praė­ jo ket­ve­ri me­tai. Kad pa­grin­di­nis ša­lies įsta­ty­ mas bū­tų pa­keis­tas, už tai du kar­ tus tu­ri bal­suo­ti ne ma­žiau kaip 94 par­la­men­ta­rai. R.Pak­sas pre­zi­den­to pa­rei­gų ne­te­ko 2004 m. ba­lan­dį. „Klaipėdos“,, BNS inf.

Tikslas: R.Pakso bendražygiai tiesia jam kelią į Seimą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

LNK per­ka BTV Bend­ro­vė „Lais­vas ir ne­prik­lau­ so­mas ka­na­las“, val­dan­ti vie­ną po­pu­lia­riau­sių te­le­vi­zi­jos ka­na­ lų LNK, va­kar iš kon­cer­no „Ache­ mos gru­pė“ įsi­gi­jo bend­ro­vę „Bal­ ti­jos TV“, trans­liuo­jan­čią ka­na­lą BTV.

Apie san­do­rį pra­ne­šė pa­ti LNK. 100 pro­c. „Bal­ti­jos TV“ ak­ci­jų įsi­gi­ji­mo san­do­rio ver­tė ne­nu­ro­ do­ma. „Iš vi­sų, iš­reiš­ku­sių no­rą įsi­gy­ ti bend­ro­vės „Bal­ti­jos TV“ ak­ci­ jų pa­ke­tą, „Lais­vo ir ne­prik­lau­so­ mo ka­na­lo“ pa­siū­ly­ta kai­na bu­vo aukš­čiau­sia. To­dėl, va­do­vau­jan­tis eko­no­mi­niais in­te­re­sais, šis pir­kė­

jas ir bu­vo pa­si­rink­tas“, – pra­ne­ ši­me spau­dai ci­tuo­ja­mas „Ache­ mos gru­pės“ pre­zi­den­tas Arū­nas Lau­ri­nai­tis. „Lais­vo ir ne­prik­lau­so­mo ka­ na­lo“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Zi­ta Sa­ra­kie­nė tei­gė, kad nors san­do­ ris pa­si­ra­šy­tas iki Nau­jų­jų me­tų, jis bus baig­tas tik ga­vus Kon­ku­ ren­ci­jos ta­ry­bos ir ki­tų ins­ti­tu­ci­ jų lei­di­mus. „Bal­ti­jos TV“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Liu­tau­ras El­ki­ma­vi­čius tei­ gė ne­sąs in­for­muo­tas apie san­ do­rį. Ta­čiau, jo nuo­mo­ne, bent ar­ti­miau­siu lai­ko­tar­piu po­ky­čių bend­ro­vė­je ne­tu­rė­tų bū­ti. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

antradienis, gruodžio 18, 2012

nuomonės

Apie pa­gar­bą Tė­vy­nei

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Žvilgs­nis į veid­ro­dį

V

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

K

o­k ią pa­mo­ką JAV iš­moks po vie­nos bai­s iau­s ių tra­ge­d i­jų ša­l ies mo­k yk­lų is­to­r i­jo­je? Ar mo­ky­mo įstai­go­se bus įreng­ ti ne­per­šau­na­mi lan­gai ir pri­sta­ty­ta gink­ luo­t ų ap­sau­g i­n in­k ų, o mo­k y­to­jams su­ reng­ti an­ti­te­ro­riz­mo kur­sai? Ar įsta­ty­mų lei­dė­jai pa­ga­liau ry­šis su­griež­tin­ti gink­lų pre­ky­bą? O gal ši krau­pi tra­ge­di­ja ame­ri­ kie­čiams taps veid­ro­džiu, į ku­rį pa­si­žiū­rė­ ję jie įžvelgs gi­les­nių pro­ble­mos šak­nų? Tei­sė tu­rė­ti gink­lą nuo se­nų lai­kų yra ame­ ri­k ie­t iš­ko gy­ve­n i­mo bū­do da­l is. Jos ša­l i­ nin­kai tvir­ti­na, kad jei­gu kiek­vie­nas ame­ ri­kie­tis tu­rė­tų gink­lą ir ga­lė­tų pa­ts ap­si­gin­ ti, kru­vi­nų tra­ge­di­jų, ko­kių daž­nai nu­tin­ka JAV uni­ver­si­te­tuo­se, pre­ky­bos cent­ruo­se

Prob­le­mos neišsp­rę­si vien pa­kei­tęs įsta­ty­mus. Juk gink­lų lai­ky­mo ša­li­ nin­kai ir­gi yra tei­sūs sa­ ky­da­mi, kad gink­las be žmo­gaus neiš­šau­na. ar ki­no teat­ruo­se, bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Bet Niu­tau­no mo­kyk­los at­ve­ju šis ar­gu­men­tas yra nie­ki­nis – vai­kai pa­gal api­brėž­tį ne­ga­ li tu­rė­ti gink­lų. Pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, per pir­mą­ ją ka­den­ci­ją kuk­l iai už­si­m i­nęs apie pre­ ky­bos gink­lais su­griež­ti­ni­mą, da­bar ga­lės elg­t is ryž­t in­g iau, nes jam ne­be­rei­k ia rū­ pin­tis dėl per­rin­ki­mo. Ryž­tin­gą ša­lies va­ do­vo pa­reiš­ki­mą „šios tra­ge­di­jos tu­ri liau­ tis“ pa­lai­kė jau 123 tūkst. žmo­nių, ku­rie per pir­mas tris die­nas po ne­lai­mės Bal­tų­jų rū­ mų tink­la­la­py­je pa­si­ra­šė pe­ti­ci­ją, rei­ka­lau­ jan­čią per­žiū­rė­ti lais­vą pre­ky­bą gink­lais. Bet pro­ble­mos neišsp­rę­si vien pa­kei­tęs įsta­ty­mus. Juk gink­lų lai­ky­mo ša­li­nin­kai ir­g i yra tei­sūs sa­k y­da­m i, kad gink­las be žmo­gaus neiš­šau­na, o ma­si­n ių žu­dy­n ių pa­si­tai­ko ir ki­to­se ša­ly­se: Nor­ve­gi­jo­je, Vo­ kie­ti­jo­je, Ki­ni­jo­je. Kai ku­rie eks­per­tai kons­ ta­tuo­ja diag­no­zę, kad ame­ri­kie­čių vi­suo­ me­nė sun­kiai ser­ga. Žu­di­ko mo­ti­na, nors bu­vo ge­rai ma­te­ria­liai ap­r ū­pin­ta, vis tiek jau­tė­si to­k ia ne­sau­g i, kad su­si­k ro­vė na­ muo­se vi­są gink­lų ar­se­na­lą. O psi­chiš­kai ne­svei­kas jos sū­nus taip neap­ken­tė vi­suo­ me­nės, kad nu­spren­dė at­ker­šy­ti jai pa­čiu žiau­riau­siu bū­du. Tai­g i ame­r i­k ie­čiams de­rė­t ų pa­gal­vo­t i ir apie tai, kaip pa­dė­t i psi­chi­kos li­go­n iams bei tiems, ku­rie pyks­ta ant ap­lin­ki­nio pa­ sau­l io, o nu­spręs­da­m i ker­šy­t i ir rink­da­ mie­si tarp kru­v i­no su­si­do­ro­ji­mo ir sa­v i­ žu­dy­bės pa­si­ren­ka ir vie­na, ir ki­ta.

ie­ną ad­ven­to va­ka­rą ARD te­le­vi­zi­jos ka­na­las Vo­kie­ ti­jo­je iš Leip­ci­go trans­lia­ vo žy­maus is­pa­nų te­no­ro José Car­re­ro bai­gia­mą­jį lab­da­ros kon­cer­tą, ku­ris bu­vo skir­tas ko­vai su krau­jo vė­žiu. Sun­ku bu­vo pa­ti­ kė­ti, kai po ke­lių die­nų paaiš­kė­jo, jog tik vie­no to­kio lab­da­ros kon­ cer­to me­tu bu­vo paau­ko­ta per 7 mln. eu­rų. Be­je, J.Car­re­ro įkur­tam fon­dui 18 lab­da­ros kon­cer­tų me­tu paau­ko­ta per 100 mln. eu­rų. Žy­mus dai­ni­nin­kas, ku­riam prieš 20 me­tų bu­vo nu­sta­ty­tas krau­jo vė­žys, pa­svei­kęs jau 18 me­tų sten­ gia­si pa­gel­bė­ti šios ne­gai­les­tin­gos li­gos pri­spaus­tie­siems. Dai­ni­nin­ko įkur­tas fon­das dau­ ge­liui lai­min­gų­jų pa­dė­jo, o kai ku­rie pa­čia­me jė­gų žy­dė­ji­me išė­jo am­ži­ ny­bėn su neį­gy­ven­din­ta sva­jo­ne pa­svei­kus ap­lan­ky­ti... Niu­jor­ką. To­kiam že­miš­kam no­rui, de­ ja, ne­bu­vo lem­ta iš­si­pil­dy­ti. Me­ di­ci­na ir dai­ni­nin­ko įkur­tas fon­ das, kad ir kiek mi­li­jo­nų žiū­ro­vų au­ko­tų pi­ni­gų, ne vi­sa­da da­ro ste­ buk­lus. Pas­ta­ruo­sius da­ro žmo­nės, įsi­ti­ki­nę sa­vo dar­bo svar­ba. To­kius žmo­nes kil­nių tiks­lų siek­ti ska­ti­na žmo­niš­ku­mo su­vo­ki­mas: pa­dė­ti, ne­pai­sant tau­ty­bės ir ra­sės. Ne­ži­nau, ar kas nors šį įžy­mų dai­ni­nin­ką ti­tu­la­vo kaip ki­taip nei ope­ros žvaigž­de? Šio už­tar­nau­ to ti­tu­lo dau­giau nei pa­kan­ka pra­ smin­giems dar­bams da­ry­ti. Če­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras Ka­re­las Schwar­zen­ber­gas šie­met pel­nė vie­nos sa­vait­raš­ čio „Die Zeit“ stei­gė­jų Ma­rio­nos Dönhoff var­do pre­mi­ją. Ši žur­ na­lis­tė gi­mė bu­vu­siuo­se Rytp­

rū­siuo­se, ku­rie da­bar pa­da­ly­ti ir iš­trin­ti iš Eu­ro­pos že­mė­la­pio. Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui bai­ gian­tis, M.Dönhoff šei­ma pa­ li­ko Fryd­richš­tei­no pi­lį, sta­ty­ tą 1709–1714 m. Po­ka­rio me­tais su bend­ra­min­čiais M.Dönhoff

Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei pa­ skir­tas Ka­ro­lio Di­ džio­jo pri­zas. Vo­ kie­čiai pa­grįs­tai di­džiuo­ja­si, jog tai – pres­ti­ži­nis ap­do­va­ no­ji­mas Eu­ro­po­je. įstei­gė sa­vait­raš­tį. Prieš de­šimt­ me­tį žur­na­lis­tei išė­jus ana­pi­lin, įsteig­ta jos var­do pre­mi­ja. Ši pre­mi­ja bu­vo įteik­ta Ham­bur­ ge, ten, kur lei­džia­mas šis sa­vait­ raš­tis, Ak­to­rių na­muo­se. Kil­min­gas aukš­tuo­me­nės vy­ras K.Schwar­ zen­ber­gas, iš­gy­ve­nęs šal­tą­jį ka­rą ir 1977 m. sau­sį Če­kos­lo­va­ki­jo­je įkū­ ręs pro­tes­to ju­dė­ji­mą „Char­ta 77“, griu­vus Ber­ly­no sie­nai, li­ko iš­ti­ki­ mas su­vo­ki­mui, jog lais­vė ir gar­bė yra tai, kas vi­sa­da vie­ni­jo gar­bin­ gus pi­lie­čius.

Atgarsiai

Dar­bo lai­kas – ne pra­mo­goms V.Spu­ry­tė. „Kler­kų dar­be – pra­mo­gos“, „Klai­pė­da“, 2012 12 17. Nor­ma­lio­se įmo­nė­se so­cia­li­niai tink­lai nė­ra blo­kuo­ja­mi, nes nor­ ma­lio­se įmo­nė­se dir­ba žmo­nės, ku­rie mo­ty­vuo­ti sa­vo dar­bui, ku­ rie ver­ti­na įmo­nės pa­si­ti­kė­ji­mą ir pa­gar­bą. Kiek­vie­nas drau­di­mas – ne­pa­si­ti­kė­ji­mas, prie­var­ta. R.K.

*** Nor­ma­lio­se įmo­nė­se to nė­ra. Nor­ ma­lio­se įmo­nė­se feis­bu­kas ir skai­ pas yra blo­kuo­ja­mi, kaip ir dar vi­ so­kio tu­ri­nio tink­la­la­piai. Ky­la tik klau­si­mas: kuo jie to­kie iš­skir­ti­ niai? Ma­žiau val­di­nin­kai „sė­dė­tų“ feis­bu­ke, dau­giau pa­dirb­tų, ir val­ diš­ko­je įstai­go­je ei­lių ne­bū­tų. RK

*** Kai pa­gal­vo­ji, la­bai ge­rai, kad sa­ vi­val­dy­bė­je yra toks žmo­gus kaip

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

Įvai­rių kal­bų bu­vo ga­li­ma iš­ girs­ti, kai Nor­ve­gi­jos sos­ti­nė­je bu­vo įteik­ta No­be­lio tai­kos pre­ mi­ja Eu­ro­pos Są­jun­gai. Ne­ži­nau, ar ten bu­vo pri­si­min­tas pran­cū­ zas de Saint-Pier­re’as, ku­ris 1712 m. pir­ma­sis pa­siū­lė Eu­ro­pos vals­ ty­bes pa­va­din­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga. Da­bar­ti­niai šios są­jun­gos va­do­ vai, lai­kui bė­gant, ko ge­ro, nueis už­marš­tin, ta­čiau juk tu­rė­tu­me džiaug­tis, jog gy­ve­na­me tai­ko­je. Bū­da­ma Vo­kie­ti­jo­je ma­tau ga­na daug ka­ro pa­bė­gė­lių. Jie ne­sku­ba grįž­ti į tė­vy­nę. Ne­ga­liu jų smerk­ ti. Prie­žas­čių yra įvai­rių. Tik kas tu­ri sa­vo tė­vy­nei pa­dė­ti, jei ne jos pi­lie­čiai? Ži­no­te, kas la­biau­siai nu­ste­bi­no šį ad­ven­to me­tą? Kai ant­ro­jo ad­ ven­to sek­ma­die­nio iš­va­ka­rė­se pa­ grin­di­nė Vo­kie­ti­jos te­le­vi­zi­jos ži­ nių lai­da pa­skel­bė, jog Lie­tu­vos Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­ tei (o pa­var­dė ir var­das bu­vo la­bai tai­syk­lin­gai su­kir­čiuo­ti) pa­skir­ tas Ache­no mies­to pi­lie­čių įsteig­ tas Ka­ro­lio Di­džio­jo pri­zas. Vo­kie­ čiai pa­grįs­tai di­džiuo­ja­si, jog tai – pres­ti­ži­nis ap­do­va­no­ji­mas Eu­ ro­po­je. O mes, lie­tu­viai, ar di­džiuo­ja­mės to­kiu mū­sų vals­ty­bės ir jos va­do­vės dar­bo pa­ger­bi­mu? Man at­ro­do, jog ir Lie­tu­vos pi­ lie­čių pa­stan­gų čia yra pa­kan­ka­ mai. Ko­dėl tuo ne­si­džiaug­ti? Tie žmo­nės, apie ku­riuos da­bar pa­sa­ko­jau, sa­vo ge­bė­ji­mais pa­kė­lė ap­do­va­no­ji­mų ver­ti­ni­mų kar­te­lę. Ne­gir­dė­jau, kad jie bū­tų sten­gę­si sa­ve vie­šai va­din­ti iš­skir­ti­niais eu­ ro­pie­čiais. Dirb­ti vals­ty­bės ir pi­lie­ čių la­bui yra di­de­lė gar­bė. Tai yra pel­ny­tas ap­do­va­no­ji­mas.

J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ji dar su­ge­ba su­ val­dy­ti tą val­di­nin­kų ar­mi­ją, ku­ri tik ir žiū­ri, kad kuo grei­čiau dar­bo va­lan­dos pra­bėg­tų. O vie­nas ge­ riau­sių lai­ko „ma­ri­na­vi­mo“ bū­dų ir yra bu­vi­mas ta­me vir­tua­lių nu­ si­kal­tė­lių su­gal­vo­ta­me feis­bu­ke. Tai yra bai­sus žmo­nių kū­ri­nys, iš ku­rio slen­ka tik di­de­lė ža­la žmo­ nių sme­ge­nims, įpro­čiams ir vi­sai vi­suo­me­nei. Sli­mas

*** Lan­džio­ja jie ten vi­si po tuos so­ cia­li­nius tink­lus ir ko­men­ta­rus skai­to. Klai­pė­die­tis

*** Te­gul ge­riau pa­si­rū­pi­na gat­vių va­ ly­mu, o ne feis­bu­ke sė­di.

Va

*** Jei­gu dar­be ne­rei­ka­lin­gas so­cia­li­nis tink­las, tai ir priė­ji­mo prie jo ne­rei­ kia, kad vi­so­kių pa­gun­dų ne­kil­tų. Jei val­di­nin­kams at­ly­gi­ni­mą mo­kė­ tų už pa­da­ry­tus dar­bus, o ne už lai­ ką, pra­leis­tą dar­be, tai to­kių klau­ si­mų, ko­kie ke­lia­mi straips­ny­je, net neiš­kil­tų. Iš po­nų pa­si­sa­ky­mų la­bai aiš­ku tam­pa tik tai, kad ne­mėgs­ta jie kont­ro­lės sa­vo dar­be.

SSS

jgh Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Ačiū už suo­liu­kus

No­riu pa­dė­ko­ti tiems žmo­nėms, ku­rie ke­liu­ke, ve­dan­čia­me į Dra­ gū­nų gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lą, pa­sta­tė suo­liu­kus, ta­čiau ne­ži­nau kam. Ma­my­tės su vai­ku­čiais pa­ va­sa­rį tu­rės kur pri­sės­ti. Vi­si la­bai džiau­gia­mės ir dė­ko­ja­me. Ste­pas

Aikš­te­lė­se – ka­ras

Tiek pri­sni­gus, sa­vo au­to­mo­bi­lius bai­su pa­lik­ti ne tik dau­gia­bu­čių na­ mų kie­muo­se, bet ir pre­ky­bos cent­ rų aikš­te­lė­se. Vie­no­je jų, esan­čio­je prie pre­ky­bos cent­ro, te­ko ma­ty­ ti ma­ši­ną, ku­rios vi­sų pa­dan­gų oras iš­leis­tas. Au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­sta­ ty­tas šva­riai nu­va­ly­to­je vie­to­je. Gal ką nors pa­pik­ti­no, kad čia bu­vo pa­ lik­ta ma­ši­na. Ki­to­je aikš­te­lė­je ma­ čiau au­to­mo­bi­lį nu­brū­žin­tu šo­nu. Aki­vaiz­du, kad vai­ruo­to­jai ma­ši­nas tu­ri sta­ty­ti la­bai at­sar­giai, kad vė­ liau ne­kil­tų pro­ble­mų. Dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se si­tua­ci­ja – dar ašt­ res­nė. Šiukš­tu ma­ši­nos ne­ga­li­ma pa­sta­ty­ti į kai­my­no nu­va­ly­tą vie­ tą. Taip pa­siel­gu­sio as­mens ma­ši­ na ga­li lik­ti ne tik be pa­dan­gų, bet ir be lan­gų. Sup­ran­tu ir žmo­nes, ku­ rie vargs­ta pu­sę ry­to, kad at­si­kas­tų vie­tą sa­vo au­to­mo­bi­liui, o kaž­koks gud­ru­tis pai­ma ir pa­sta­to jo­je sa­vo au­to­mo­bi­lį. Ti­kiu, kad ta­da var­gu­ siam žmo­gui tik­rai no­ri­si ge­rai to­ kiam gud­ruo­liui už­va­žiuo­ti. Ig­nas

Eg­lu­tės šie­met ne­bran­go

Prieš ke­lias die­nas pre­ky­bos cent­ re nu­si­pir­kau eg­lu­tę. Džiau­giuo­si, kad šven­ti­niai me­de­liai per me­tus ne­pab­ran­go, kaip dau­ge­lis pre­kių. Už eg­lu­tę su­mo­kė­jau 20 li­tų. Tiek pat ji kai­na­vo ir per­nai. Sma­gu, kad nors šio šven­ti­nio at­ri­bu­to kai­na iš­li­ko sta­bi­li. Dai­va

Skulp­tū­ros ke­lia šiur­pą

Lan­kiau­si Teat­ro aikš­tė­je, ku­ri yra vir­tu­si ma­žu ka­lė­di­niu mies­te­liu. Vis­kas ten la­bai gra­žu. Eg­lu­tė pa­ pras­ta, bet la­bai gra­ži. Pre­ky­bi­nin­ kų na­me­liai ir siū­lo­mos pre­kės taip pat su­ku­ria šven­ti­nę nuo­tai­ką. Ne­ sup­ra­tau tik vie­no da­ly­ko, kas ten per skulp­tū­ros šo­nuo­se sto­vi ir kaip jos su Ka­lė­do­mis su­si­ju­sios? Ma­no vai­kas net krūp­te­lė­jo jas pa­ ma­tęs. Vie­to­je tų neaiš­kių pa­da­rų bu­vo ga­li­ma pa­sta­ty­ti gra­žius an­ ge­liu­kus. Ma­nau, kad jie tik­rai bū­tų su­tei­kę dau­giau ka­lė­di­nės dva­sios. Vai­da

Bend­ruo­me­niš­ku­mas ža­vi

Gy­ve­nu Bu­del­kie­mio gat­vės 15 na­me. Sek­ma­die­nį mū­sų kai­my­nai su­si­tel­ kė ir nu­si­ka­sė da­lį kie­mo. Sma­gu, kad mū­sų na­me gy­ve­na bend­ruo­ me­niš­ki žmo­nės, ku­rie ne­bi­jo dar­ bo, su­si­tel­kia bend­ram tiks­lui. Vi­da Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

*** Tik­rai pa­ste­bė­jau, kad me­ras dar­ bo me­tu ne­bū­na feis­bu­ke, jis tik­ rai ten at­si­ran­da tik po dar­bo ar­ba prieš dar­bą. Val­di­nin­kai ga­lė­tų pa­ si­žiū­rė­ti į me­rą kaip į pa­vyz­dį ir ne­ da­ry­ti taip ne­gra­žiai, kaip jie da­bar da­ro. Dar­bo va­lan­dos yra dar­bui, o ne pra­mo­goms.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, gruodžio 18, 2012

užribis Va­kar uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai ap­snig­ to­se Že­mai­čių Nau­ mies­čio apy­lin­kė­ se gau­dė prieš po­ rą die­nų Klai­pė­do­ je try­li­ka­me­tę iš­ža­ gi­nu­sį as­me­nį. Ne­ se­niai iš įka­li­ni­mo pa­leis­tas nu­si­kal­tė­ lis spru­ko nuo po­li­ ci­nin­kų be ba­tų.

Įmonės nuo­te­kos pa­tvin­dė gat­vę As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Trū­kus įmo­nės „Klai­pė­dos kar­to­ nas“ nuo­te­kų vamz­džiui, Mi­ni­jos gat­vę už­tvin­dė ne­va­ly­tas kar­to­no ga­my­bo­je nau­do­tas van­duo. Ter­ša­lai lie­jo­si nuo nak­ties

Ieš­ko: prieš tre­jus me­tus R.Kri­vi­čius pa­te­ko į areš­ti­nę, o vė­liau bu­vo

nu­teis­tas už plė­ši­mus.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Pe­do­fi­las per snie­gą spru­ko ba­sas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

nes jo tė­vų na­muo­se ras­tas mer­gai­ tės te­le­fo­nas.

Gra­si­no nu­suk­ti spran­dą

Ga­li pra­šy­tis prie­globs­čio

Penk­ta­die­nį apie 19 val. pie­ti­nė­je Klai­pė­dos pu­sė­je mer­gai­tė ėjo na­ mo po už­siė­mi­mų bū­re­ly­je. Jau­nas nu­si­kal­tė­lis ją su­grie­bė už kak­lo ge­rai ap­švies­to­je gat­vė­je. Pag­ra­si­nęs nu­suk­ti spran­dą, jei au­ka prie­šin­sis, už­puo­li­kas pa­ rei­ka­la­vo ati­duo­ti, ką ji tu­ri bran­ ges­nio. Mer­gai­tė ati­da­vė sa­vo mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną bei vi­sus tu­rė­tus pi­ ni­gus – 10 li­tų. Ta­čiau pa­ža­do pa­ les­ti vai­ką jau­nas vy­ras ne­te­sė­jo. Vis dar gra­sin­da­mas jis nu­si­ve­dė mer­gai­tę Liu­be­ko gat­ve į lau­kus už pre­ky­bos cent­ro. Ten nu­si­kal­tė­lis ją iš­ža­gi­no. Pas­ kui pe­do­fi­las par­ve­dė au­ką iš Smil­ te­lės gat­vės ir Tai­kos pro­spek­to san­kry­žos ir pa­bė­go. Ra­do atim­tą te­le­fo­ną

Nu­si­kal­tė­lio as­me­ny­bė va­kar Klai­ pė­dos po­li­ci­jos Smur­ti­nių nu­si­kal­ ti­mų sky­riaus pa­rei­gū­nams jau bu­ vo ži­no­ma. Tai 21 me­tų Ra­mū­nas Kri­vi­čius, anks­čiau gy­ve­nęs Klai­ pė­do­je. Prieš tre­jus me­tus nu­teis­tas už plė­ši­mus vai­ki­nas grį­žo ne į gim­ tą­jį uos­ta­mies­tį, o į tė­vų na­mus Že­mai­čių Nau­mies­ty­je. Uos­ta­ mies­ty­je bu­tą pra­ra­du­si šei­ma čia per­si­kė­lė prieš ke­le­tą me­tų. To­dėl po­li­ci­nin­kai jo ieš­ko­ti iš­ va­žia­vo į šį Ši­lu­tės ra­jo­ne esan­ tį mies­te­lį. Die­ną abe­jo­nių, kad nu­si­kal­ti­mą įvyk­dė bū­tent R.Kri­vi­čius, ne­li­ko,

Kai pa­rei­gū­nai įė­jo į R.Kri­vi­čiaus mo­ti­nos ir pa­tė­vio bu­tą ir pra­dė­jo kal­bin­ti įta­ria­mą­jį, šis su­kė­lė konf­ lik­tą, nes pa­ži­no pa­rei­gū­ną. Net­ru­ kus iš kam­ba­rio išė­jo ap­gir­tu­si įta­ ria­mo­jo mo­ti­na ir pa­tė­vis.

Abe­jo­nių, kad nu­si­ kal­ti­mą įvyk­dė bū­ tent R.Kri­vi­čius, ne­ li­ko, nes jo tė­vų na­muo­se ras­tas mer­ gai­tės te­le­fo­nas. Vi­si trys puo­lė pa­rei­gū­ną ir par­ grio­vė jį. Tuo me­tu R.Kri­vi­čius iš­ šo­ko pro lan­gą ir nu­rū­ko lau­kais Vai­nu­to link. Pa­ke­liui jam bu­vo vie­tos pro­fe­si­nė mo­kyk­la, ta­čiau ten bėg­lio ne­ras­ta. Nu­si­kal­tė­lis skuo­dė per gy­ven­ to­jų kie­mus, jo ne­spė­jo su­lai­ky­ti nė kiem­sar­giai šu­nys. Ma­no­ma, kad vien su ko­ji­nė­mis, be ba­tų nu­si­kal­tė­lis to­li ne­pa­bėgs. Švie­siais rū­bais vil­kin­tis bėg­lys su­ ge­bė­jo pa­si­slėp­ti. Jo mo­ti­na ti­ki­no, kad vai­ki­nas pa­ts ateis į po­li­ci­ją. Spė­ja­ma, kad įta­ria­ma­sis ga­ li pra­šy­tis prie­globs­čio pas vie­tos gy­ven­to­jus. Kad su­kel­tų žmo­nių gai­les­tį, jis ga­li me­luo­ti apie jį iš­ ti­ku­sią ne­lai­mę ar su­gal­vo­ti ko­kią ki­tą grau­džią is­to­ri­ją.

Vie­tos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai va­ kar lan­kė­si Že­mai­čių Nau­mies­čio apy­lin­kė­se ir įspė­jo vi­sų so­dy­bų gy­ven­to­jus apie pa­vo­jin­gą nu­si­ kal­tė­lį. Ma­čiu­sius R.Kri­vi­čių, ži­nan­čius apie jo bu­vi­mo vie­tą ar tu­rin­čius su juo kon­tak­tų, pra­šo­ma pra­neš­ti po­li­ci­jai te­le­fo­nu 112. Į lais­vę po at­lik­tos už plė­ši­mus baus­mės R.Kri­vi­čius bu­vo pa­leis­tas šie­met lapk­ri­čio 26 d. Anks­čiau jis su pei­liu ran­ko­se api­plė­ši­nė­jo vai­ kus, daž­niau­siai iš mo­ki­nu­kų atim­ da­vo te­le­fo­nus. Praė­ju­sią sa­vai­tę į uos­ta­mies­ tį R.Kri­vi­čius at­si­bas­tė ap­lan­ky­ti bu­vu­sių drau­gų ar drau­gių.

Komentaras

Va­kar ava­ri­jos vie­to­je ap­lin­ko­sau­ gi­nin­kai paė­mė nuo­te­kų mė­gi­nius. Skai­čiuo­ja­ma, ko­kia ža­la pa­da­ry­ ta gam­tai dėl į ap­lin­ką pa­te­ku­sių ter­ša­lų. In­ci­den­tas nu­ti­ko nak­tį į sek­ma­ die­nį. Pa­sak Klai­pė­dos mies­to ap­ lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros va­do­vo Ro­mual­do Du­ži­no, ne­va­ly­tos ga­ my­bi­nės nuo­te­kos į ap­lin­ką ver­žė­ si pu­sę pa­ros. „Ga­my­bi­nės nuo­te­kos iš­si­lie­jo trū­kus slė­gi­nei li­ni­jai. Jū­ros ap­lin­ kos ap­sau­gos agen­tū­ros spe­cia­lis­ tai paė­mė mė­gi­nius įvy­kio vie­to­je“, – tei­gė R.Du­ži­nas. Ty­ri­mų re­zul­ta­tai bus tik po sa­ vai­tės ir tik tuo­met bus ži­no­ma, ko­kie ter­ša­lai ga­lė­jo pa­sklis­ti kar­ tu su van­de­niu. „To­kio­se nuo­te­ko­se ga­li bū­ti ran­ da­ma fos­fo­ro, azo­to, ki­tų che­mi­nių me­džia­gų“, – var­di­jo R.Du­ži­nas. Įvy­kio vie­to­je dir­ba įmo­nės „Klai­pė­dos kar­to­nas“ dar­buo­to­jai ir mė­gi­na lik­vi­duo­ti ava­ri­ją. „Iš­si­lie­ju­sios nuo­te­kos nu­te­kė­jo į lie­taus ka­na­li­za­ci­jos tink­lus, esan­ čius Mi­ni­jos gat­vė­je. Kol kas ne­ži­ no­me, kiek ter­ša­lų iš­si­lie­jo į ap­ lin­ką. Įmo­nė tu­ri pa­teik­ti tiks­lius duo­me­nis, ta­da ži­no­si­me, koks kie­kis pa­te­ko į lie­taus ka­na­li­za­ci­ ją“, – tvir­ti­no R.Du­ži­nas.

Gi­na Le­vic­kie­nė

LCC tarp­tau­t i­n io uni­ver­si­te­to Psi­cho­lo­g i­jos ka­ted­ros dės­ty­to­ja

J

au ir 19 val. va­ka­ro mer­gai­tėms vaikš­čio­ti mies­to gat­vė­mis ne­ sau­gu – to­kia yra rea­ly­bė. Nors ži­nau, kad to­kių bai­sių da­ly­kų kas­dien neat­si­tin­ka, bet tai tik­rai bai­ su. Vai­kai tu­ri ži­no­ti, jog to­kios si­tua­ci­ jos at­si­tin­ka, kad jie įgy­tų sa­vi­sau­gos. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tė­vai tu­ri mo­ky­ti at­ ža­las, kaip elg­tis su­te­mus. Pir­miau­sia tu­rė­tu­me aiš­kin­ti, kad su­te­mus jie ne­ tu­ri vaikš­čio­ti po vie­ną. Rei­kia įver­tin­ ti ir konk­re­čias ap­lin­ky­bes. Jei­gu vai­ kas su­vo­kė, kad yra iš­ki­lu­si grės­mė jo gy­vy­bei, var­gu ar ga­li­me ra­gin­ti prie­ šin­tis. Bet šiaip vi­sa­da rei­kė­tų mo­ky­ti vai­kus pra­šy­ti praei­vių pa­gal­bos. Tė­ vai tu­rė­t ų ne­per­ver­t in­t i vai­k ų sa­va­ ran­kiš­ku­mo, net jei jie ei­na iš mo­kyk­ los, ypač žie­mą.

Pa­tirs nuo­sto­lių

Įmo­nės „Klai­pė­dos kar­to­nas“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­nas Pas­ vens­kas ti­ki­no, kad dėl ava­ri­jos ga­my­bos pro­ce­sas įmo­nė­je ne­bu­ vo nu­trauk­tas. „Mes tu­ri­me dvi ga­

my­bi­nių nuo­te­kų li­ni­jas. Šiuo me­tu ga­my­bos pro­ce­se pa­nau­do­tas van­ duo yra nu­kreip­tas ki­ta, at­sar­gi­ne, li­ni­ja“, – ti­ki­no A.Pas­vens­kas. Ava­ri­jos me­tu trū­ku­si li­ni­ja yra už­da­ry­ta, ta­čiau jo­je su­si­kau­pęs van­duo dar ku­rį lai­ką te­ka. „Van­duo sa­vi­ta­ka dar ku­rį lai­ką bėgs, nes į šią vie­tą yra nuo­ly­dis. Bet spau­di­mo šio­je li­ni­jo­je jau nė­ ra“, – tei­gė įmo­nės va­do­vas. A.Pas­vens­kas aiš­ki­no, kad kol kas ne­ži­no­ma, ko­kius nuo­sto­lius dėl ava­ri­jos pa­ty­rė įmo­nė. „Ta­čiau jų bus. Ne­ži­no­me, dėl ko­kios prie­žas­ ties trū­ko nuo­te­kų li­ni­ja, ta­čiau vis­ kas paaiš­kės, kai bus at­kas­tas vamz­ dis“, – kal­bė­jo įmo­nės va­do­vas. Ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius bai­mi­no­ si, kad įmo­nės iš­lai­das dėl ava­ri­jos pa­di­dins gre­sian­ti bau­da už nuo­te­ kų iš­si­lie­ji­mą į ap­lin­ką. „Į ap­lin­ką iš­si­lie­jo ga­my­bi­nis van­duo, ku­ria­me yra po­pie­riaus plau­šo at­lie­kų. Me­die­na ar po­pie­ rius yra or­ga­ni­nė me­džia­ga, kai ji il­gą lai­ką pa­bū­na šil­ta­me van­de­ ny­je, pra­si­de­da rū­gi­mo pro­ce­sas. Iš to ga­li at­si­ras­ti kva­pas“, – aiš­ki­no „Klai­pė­dos kar­to­no“ va­do­vas. Ter­ša­lus nu­krei­pė

Nusp­ręs­ta po ava­ri­jos iš­si­lie­ju­sias nuo­te­kas nu­kreip­ti įmo­nės „Klai­ pė­dos van­duo“ tink­lais. „To­kia ga­li­my­bė yra. Ša­lia ga­ my­bi­nių nuo­te­kų li­ni­jos drie­kia­ si spe­cia­lios ka­me­ros, tam tik­ro­ se vie­to­se ga­li­ma pri­si­jung­ti prie van­den­tie­ki­nin­kų spe­cia­lių vamz­ dy­nų“, – aiš­ki­no R.Du­ži­nas. Ava­ri­ja įvy­ko nuo­te­kų tra­sos ruo­že iki va­ly­mo įren­gi­nių. „Klai­pė­dos kar­to­nas“ tu­ri ga­ my­bo­je nau­do­to van­dens va­ly­mo įren­gi­nius. „Ava­ri­jos prie­žas­tys paaiš­kės tik po ty­ri­mo. Gal įvy­ ko hid­rau­li­nis smū­gis, o gal vamz­ džiai su­si­dė­vė­jo – nie­ko nė­ra am­ ži­no“, – tvir­ti­no R.Du­ži­nas.

Ava­ri­ja: kar­to­no ga­my­bo­je nau­do­ja­mas ne­va­ly­tas van­duo pa­tvin­dė

Mi­ni­jos gat­vę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dau­giau­sia su­žeis­tų­jų – pėsčiųjų pe­rė­jo­se As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro pa­rei­gū­nai skai­čiuo­ja, kad per pu­sant­ro mė­ne­sio uos­ta­ mies­čio gat­vė­se įvy­ko 36 eis­mo įvy­kiai, ku­riuo­se bu­vo su­ža­lo­ti žmo­nės.

„Šiuo­se įvy­kiuo­se nu­ken­tė­jo net 22 pės­tie­ji. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad si­tua­ci­ja mies­to gat­vė­se yra su­ dė­tin­ga, nes dau­giau­sia pės­tie­ji

ne­lai­mes pa­ty­rė pės­čių­jų pe­rė­jo­ se“, – tei­gė Klai­pė­dos ke­lių po­li­ ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis. Pen­ki žmo­nės au­to­mo­bi­lių bu­vo su­žeis­ti ne pės­čių­jų pe­rė­jo­je. „Nuo lapk­ri­čio 1-osios iš ava­ri­jo­ se su­žeis­tų 22 pės­čių­jų net 17 klai­ pė­die­čių bu­vo par­trenk­ta pės­čių­jų pe­rė­jo­se“, – aiš­ki­no R.Ši­dei­kis. Pa­rei­gū­nai pri­me­na, kad tam­siu pa­ros me­tu vai­ruo­to­jai tu­rė­tų bū­ ti ati­des­ni.

„Jie tu­ri ži­no­ti sa­vo pa­rei­gas. Ar­ tė­da­mas prie ne­re­gu­liuo­ja­mos pės­ čių­jų pe­rė­jos, vai­ruo­to­jas pri­va­lo su­lė­tin­ti grei­tį. Pri­va­žia­vęs ke­lio ženk­lą „Pės­čių­jų pe­rė­ja“, vai­ruo­ to­jas pri­va­lo pra­leis­ti į va­žiuo­ja­mą­ ją ke­lio da­lį išė­ju­sį pės­čią­jį“, – aiš­ ki­no R.Ši­dei­kis. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad ypač pa­blo­gė­jus eis­ mo są­ly­goms ir ne­re­tai sli­džio­ se gat­vė­se vai­ruo­jan­tys žmo­nės neį­ver­ti­na, ka­da pės­čia­sis ga­li

įženg­ti į gat­vę. „Mies­te yra daug pra­stai ap­švies­tų pės­čių­jų pe­rė­jų. Pės­tie­ji tam­siu pa­ros me­tu ne­re­ tai ne­dė­vi jo­kių švie­są at­spin­ din­čių ele­men­tų, vil­ki tam­sius rū­bus, o ir pa­tys neį­ver­ti­na pa­vo­ jin­gų si­tua­ci­jų“, – kal­bė­jo Klai­ pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­ nin­kas. Pa­rei­gū­nai, ana­li­zuo­da­mi eis­ mo įvy­kių me­džia­gas, nu­sta­to, kad daž­nai pa­tys pės­tie­ji per­žen­gia pe­ rė­jų ri­bas.

„Žmo­nės gat­vę ker­ta įstri­žai. Trum­pin­da­mi ke­lią, klai­pė­die­ čiai mėgs­ta pa­suk­ti į gat­vę ne pe­ rė­jo­je, bet, pa­vyz­džiui, vos iš­li­pę iš au­to­bu­so. Žmo­nės tin­gi paė­jė­ti ke­lis met­rus iki pės­čių­jų pe­rė­jos. Juk į gat­vę ga­li­ma ženg­ti tik įver­ti­ nus si­tua­ci­ją ke­ly­je“, – sa­kė R.Ši­ dei­kis. Ava­ri­jo­se bu­vo su­žeis­ti įvai­ raus am­žiaus klai­pė­die­čiai – nuo mo­kyk­li­nu­kų iki se­ny­vo am­žiaus žmo­nių.

8

AntrADIENIS, gruodžio 18, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0552 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2477 JAV do­le­ris 1 2,6244 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6603 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9573 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4514 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6673 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5222 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8579

–0,04 %

–0,3717 % –0,0494 % –0,3720 % –0,6795 % –0,0444 % +0,3050 % –0,6027 % –0,7280 % +0,0245 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,73

4,52

2,47

„Apoil“

4,69

4,45

2,46

„Brent“ naf­ta

87,02 dol. už 1 brl. 107,87 dol. už 1 brl.

Žada at­pi­ginti elektrą So­cial­de­mok­ra­to Al­gir­do But­ ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma Vy­riau­ sybė ren­gia­si pri­stab­dy­ti elekt­ros ener­gi­jos bran­gimą – Mi­nistrų ka­ bi­ne­tas jau at­šaukė nu­ta­rimą, ku­ riuo pa­tvir­tin­ti pa­grin­di­niai re­ mia­mos elekt­ros ga­my­bos apim­ ties nu­sta­ty­mo prin­ci­pai.

Šią sa­vaitę Vy­riau­sybė dar tu­ rės su­ma­žin­ti Lie­tu­vos elekt­ri­nei nu­sta­tytą ga­my­bos kvotą ki­tiems me­tams – tai ga­lu­ti­nai at­vers ke­ lią per­žiūrė­ti vie­šuo­sius in­te­re­ sus ati­tin­kan­čių pa­slaugų (VIAP) biud­žetą ir su­ma­žin­ti jau nu­sta­ tytą ir nuo sau­sio įsi­ga­lio­sian­čią elekt­ros kainą. Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, ki­ti spren­di­mai, ku­rie leistų pri­stab­dy­ ti elekt­ros kai­nos au­gimą, bus prii­ ma­mi ry­toj Vy­riau­sybės po­sėdy­je. „Tai leis tvar­ky­ti elekt­ros ener­gi­ jos kai­nos klau­simą šiais me­tais“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius (nuotr.).

Kainų ko­mi­si­jos at­sto­vai anks­ čiau sakė, kad nuo 2013 m. sau­ sio įsi­ga­lio­sian­ti elekt­ros ener­ gi­jos kai­na būtų per­skai­čiuo­ta iš kar­to, jei Vy­riau­sybė priimtų tam būti­nus spren­di­mus. Tikė­ti­ na, kad Kainų ko­mi­si­ja dėl kai­nos spręstų dar šią sa­vaitę.

Nuo Naujųjų me­ tų elekt­ra var­to­to­ jams vi­du­ti­niš­kai brangs­ta 6 centais.

Re­mia­mos elekt­ros ga­my­bos apim­ties nu­sta­ty­mo me­to­diką And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sybė pa­tvir­ti­no pa­sku­ti­ nia­me sa­vo po­sėdy­je gruod­žio 12 d. Bet nau­ja, A.But­ke­vi­čiaus, Vy­riau­sybė jau pir­ma­me sa­vo po­ sėdy­je gruod­žio 14-ąją šį spren­ dimą at­šaukė. Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius anks­ čiau sakė, kad reikėtų nu­sta­ty­ti ma­žesnę ga­my­bos kvotą Lie­tu­ vos elekt­ri­nei. Skai­čiuo­ja­ma, kad kvo­ta elekt­ri­nei galėtų būti su­ ma­žin­ta nuo 1,53 iki 1,1 te­ra­vat­ va­landės, – tiek elekt­ros ji ga­mi­ no pa­sta­rai­siais me­tais. Šiuo me­t u nu­s ta­ty­ta, kad nuo sau­sio elekt­ra var­to­to­jams brangs vi­d u­t i­n iš­kai be­veik 6 cen­tais – dau­giau­sia dėl brangs­ tan­čių dujų ir pa­didė­ju­sio VIAP mo­kes­čio.

Pa­siūlė ori­gi­na­lių ter­minų

Anks­čiau Len­ki­jos fi­nansų mi­nis­ te­ri­jai ir cent­ri­niam ban­kui va­ do­vavęs eko­no­mis­tas naują ter­ miną siū­lo kaip kont­rastą PIGS ša­lių api­būdi­ni­mui, ku­ris tai­ko­ mas Por­tu­ga­li­jai, Ita­li­jai, Grai­ki­ jai ir Is­pa­ni­jai. „Pigs“ ang­liš­kai reiš­kia „kiaulės“. „L.Bal­ce­ro­wic­zius įsi­ti­kinęs, kad per­tvar­kas ge­riau­sia įgy­ven­ din­ti kaip įma­no­ma grei­čiau. Eu­ ro­pos PIGS – Por­tu­ga­li­ja, Ita­li­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja – veikė iš lė­ to. Ki­to­je pusė­je L.Bal­ce­ro­wic­zius siū­lo BELL: Bul­ga­riją, Es­tiją, Lat­ viją ir Lie­tuvą“, – ra­šo ame­ri­kie­čių laik­raš­tis „Wall Street Jour­nal“. In­ter­ne­to sve­tainė­je pa­skelb­ ta­me straips­ny­je pri­me­na­ma,

1,26 tūkst. litų

Vy­riau­sybė kitą­met siū­lo skir­ti in­ves­ti­ci­joms į ke­lių inf­rast­ruktūrą.

Pra­bangų ne­kil­no­ jamąjį turtą (NT) dek­la­ra­vo vos treč­ da­lis turė­ju­sių tai pa­da­ry­ti fi­zi­nių as­ menų. Ta­čiau van­ giai ša­lies gy­ven­to­jai nau­do­jo­si ir ga­li­my­ be už­gin­čy­ti nu­sta­ tytą jų tur­to vertę. Re­zul­ta­tai: mo­kestį už pra­bangų NT su­mokė­jus vos treč­da­liui tai pa­

da­ry­ti įpa­rei­gotų as­menų, tikė­ti­na, kad vals­tybė pla­nuotų 17 mln. litų ne­su­rinks. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Ži­no­mas Len­ki­jos eko­no­mis­tas Les­ze­kas Bal­ce­ro­wic­zius siū­lo BELL ter­miną, ku­ris į lie­tu­vių kal­ bą ga­li būti ver­čia­mas kaip „var­ pas“, api­būdin­ti Bul­ga­ri­jai, Es­ti­ jai, Lat­vi­jai ir Lie­tu­vai, be­si­ėmu­ sioms griežtų tau­py­mo prie­mo­ nių užk­lu­pus kri­zei.

Me­ti­nis dar­bo jėgos kai­nos au­gi­mas ­ Lie­tu­vo­je liepą–rugsėjį bu­vo ket­vir­tas ­ did­žiau­sias iš 27-ių ES ša­lių. Va­lan­dos dar­bo sąnau­dos tre­čią ket­virtį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, pa­didė­jo 5,4 pro­c. Vien dar­bo už­mo­kes­čio ir at­ly­gi­nimų iš­lai­dos Lie­tu­vo­je pa­didė­jo 4,9 pro­c., ki­tos iš­ lai­dos (so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos ir t. t.) – ­ 6,7 pro­c. Dar­bo jėgos kai­na spar­čiau­siai – 5,4 pro­c. – ki­lo sta­tybų sek­to­riu­je.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–1,07 %

Bran­go ­ dar­bo jėga

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,98 %

kad šio­se vals­tybė­se prie­š ke­ le­rius me­tus spro­go ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to bur­bu­las, eko­no­mi­ka su­si­traukė ke­lio­li­ka pro­centų, o vy­riau­sybės ėmėsi griež­tes­nių prie­mo­nių nei Grai­ki­ja, karpė iš­lai­das. „Ko­re­ga­vi­mas bu­vo skau­dus, bet 2010 m. at­si­gau­ta. BELL bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to po­ky­čiai yra V for­mos. PIGS nuo­smu­kis bu­vo ne toks sta­tus, bet jis už­sitęsė“, – ra­šo straipsnį apie L.Bal­ce­ro­wic­ ziaus terminus pa­rengęs „The Wall Street Jour­nal“. L.Bal­ce­ro­wic­zius pa­brėžė, kad ra­di­ka­lios per­mai­nos BELL ša­ly­ se pa­dėjo su­si­grąžin­ti rinkų pa­ si­tikė­jimą, dėl ku­rio sko­li­ni­mo­si kai­na nu­kri­to. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka 2009 m. smu­ko 14,8 pro­c. Au­gi­mas grįžo 2010-ai­siais, kai bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas pa­didė­jo 1,4 pro­c. Per­ nai Lie­tu­vos eko­no­mi­ka paau­go 6 pro­c., šie­met Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja pro­gno­zuo­ja 3,5 pro­c. au­gimą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Dėl pra­ban­gaus tur­to ne­si­plėšo Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Lūkes­čių nea­ti­ti­ko

Ša­lies gy­ven­to­jai, tu­rin­tys NT, ku­ rio vertė vir­ši­ja 1 mln. litų, iki va­ kar pri­valė­jo pa­teik­ti dek­la­ra­ci­jas ir su­mokė­ti 1 pro­c. mo­kestį. Ta­ čiau, pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, tai pa­darė vos 29,6 pro­c. šio tur­ to sa­vi­ninkų. Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) pra­nešė, kad pir­ma­die­nio va­ karą elekt­ro­ni­nes dek­la­ra­ci­jas bu­vo pa­teikę 800 gy­ven­tojų. Ta­čiau, kaip tvir­ti­no ins­pek­ci­jos at­sto­vas spau­ dai Da­rius Bu­ta, dar yra po­pie­rinės dek­la­ra­ci­jos. „Jos dar pil­do­mos ir bus su­skai­čiuo­tos, kai pa­sieks dek­

Apeliacijas pateikė: Mies­tas, ra­jo­nas Vil­nius Vil­niaus r. Klaipė­da Klaipė­dos r. Kau­nas

Gy­ven­tojų sk. 71 6 12 4 7

Šal­ti­nis: VĮ Re­gistrų cent­ras

la­ra­cijų tvar­ky­mo centrą iš visų ša­ lies re­gionų“, – sakė jis. Pas­ku­tinę nu­sta­ty­to ter­mi­no die­ ną gy­ven­to­jai dek­la­ruo­ti sa­vo tu­ rimą pra­bangų turtą su­sku­bo ypač spar­čiai. Va­kar rytą dek­la­ra­cijų bu­ vo dar 720, iš jų 96 pro­c. gy­ven­to­ jai pa­teikė elekt­ro­ni­niu būdu. D.Bu­tos tei­gi­mu, va­kar ap­skri­čių vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (AV­MI) su­laukė ne­ma­žai asmenų, no­rin­čių pil­dy­ti šio mo­kes­čio dek­ la­ra­ci­jas. Jiems pa­dėti ėmėsi AV­MI spe­cia­lis­tai. Pabrėž­ti­na, kad, re­mian­tis VMI tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja ir Re­gistrų cent­ro lie­pos duo­me­ni­mis, dek­la­ruo­ti mi­li­ jo­ninį turtą ir už jį su­mokė­ti mo­kes­ čius turė­jo per 2,7 tūkst. gy­ven­tojų, iš jų – apie 1,6 tūkst. šeimų. Lėšų dar ne­sus­kai­čia­vo

D.Bu­tos tei­gi­mu, šiuo me­tu gy­ven­ tojų pa­teik­tos dek­la­ra­ci­jos dar neap­ do­ro­tos. Todėl esą neaiš­ku, kiek šis NT mo­kes­tis pa­pildė vals­tybės biud­žetą. Anot jo, tiks­lus skai­čius paaiškės tik po gruod­žio 17 d. Iš vi­so NT mo­kes­čio Fi­nansų mi­ nis­te­ri­ja šie­met pla­na­vo su­rink­ti apie 17 mln. litų. „Kaip ir vi­sais at­ ve­jais, mo­kes­čio ne­su­mokė­ju­siems

gy­ven­to­jams ga­li būti siun­čia­mi pri­ mi­ni­mai, nors pri­mi­ni­mai su­mokė­ti mo­kestį ir pa­teik­ti dek­la­ra­ci­jas bu­ vo siun­čia­mi ir iš anks­to. Taip pat ga­li būti skam­bi­na­ma, su­si­sie­kia­ ma ki­tais būdais. Bet ku­riuo at­ve­ ju pa­ts gy­ven­to­jas pri­va­lo vyk­dy­ti sa­vo mo­kes­ti­nes prie­vo­les, o mo­ kes­čių ad­mi­nist­ra­to­rius tu­ri teisę iš ne­pa­rei­gingų gy­ven­tojų mo­kes­čius išieš­ko­ti“, – sakė D.Bu­ta. Ape­lia­cijų bu­vo ma­žiau

Gy­ven­to­jai sto­ko­jo ak­ty­vu­mo ne tik mokė­ti už pra­bangų NT, jie šie­ met pa­sy­viai nau­do­jo­si ir ga­li­my­be už­gin­čy­ti tur­to įver­ti­nimą. Re­gistrų cent­ro at­sto­vo Ai­do Pet­ ro­šiaus tei­gi­mu, dėl NT mo­kes­ tinės vertės per­skai­čia­vi­mo šie­met kreipė­si 118 fi­zi­nių as­menų. Ma­no­ ma, kad da­lis nu­sta­tytą mo­kes­tinę vertę skund­žian­čių fi­zi­nių as­menų jau anks­čiau mokė­jo NT mo­kestį, tai­kytą ko­mer­ci­niais tiks­lais nau­ do­ja­mam tur­tui. Nors šie­met NT mokė­tojų būrys pa­si­pildė fi­zi­niais as­me­ni­mis, no­rin­čių skųsti mo­kes­ tinę vertę su­mažė­jo. Iš vi­so per ap­ skųsti skirtą ter­miną Re­gistrų cent­ras iš fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­menų su­laukė 183 to­kių pra­šymų, o per­nai – 250.

MMA di­di­nimą ver­ti­na skep­tiš­kai Vy­riau­sybės pro­gra­mo­je dek­la­ruo­ ja­mas sie­kis mi­ni­ma­lios mėne­sinės al­gos (MMA) ir vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­ mo san­tykį pa­di­din­ti iki 50 pro­c. pri­me­na grai­kišką sce­na­rijų ir ga­ li su­ma­žin­ti ša­lies kon­ku­ren­cin­ gumą. Tai tei­gia Lie­tu­vos pra­mo­ ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai.

Pa­sak jų, jau MMA pa­didė­ji­mas iki 1 tūkst. litų treč­da­liui pra­ monės įmo­nių su­kels fi­nan­si­nių sun­kumų. „Tos nuo­sta­tos, ku­rio­ se kal­ba­ma apie mi­ni­ma­lios ir vi­ du­tinės al­gos san­ty­kio di­di­nimą iki 50 pro­c., iš tikrųjų šiek tiek pri­me­ na grai­kišką sce­na­rijų. Toks sce­na­

ri­jus ga­liau­siai pri­ve­da prie la­bai skaud­žių pa­da­ri­nių ir tai reikėtų turė­ti ome­ny­je“, – pa­reiškė Lie­ tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­ jos Eko­no­mi­kos ir fi­nansų de­par­ ta­men­to ana­li­ti­kas Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas. Pa­sak jo, da­bar MMA ir vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo san­ty­kis sie­kia 41 pro­c. ir vi­siš­kai ati­tin­ka ES vi­durkį. Šį san­tykį pa­di­di­nus iki 50 pro­c., nu­ kentėtų vals­tybės kon­ku­ren­cin­ gu­mas. „Per krizę at­kur­tas vers­lo kon­ku­ren­cin­gu­mas yra vie­na prie­ žas­čių, kodėl Lie­tu­vos pra­monė ir eks­por­tas spar­čiai au­ga. Ir tai vie­na prie­žas­čių, kodėl eko­no­mi­kos au­

gi­mas pa­spartė­jo. Mums šiuo me­ tu būtų la­bai ne­pa­lan­ku pra­ras­ti tą kon­ku­ren­cin­gumą“, – sakė A.Iz­ go­ro­di­nas. Jo tei­gi­mu, MMA di­di­ni­mas iki 1 tūkst. litų ne­turės įta­kos 68 pro­c. did­žiųjų Lie­tu­vos ga­min­tojų. Ta­ čiau, pa­sak jo, mais­to, teks­tilės ir me­die­nos ga­min­to­jai šį didė­jimą pa­jus ir tai ga­li su­kel­ti fi­nan­si­nių sun­kumų. „Nei­giamą įtaką pa­justų kas tre­čias ga­min­to­jas“, – tvir­ti­no ana­li­ti­kas. Jis taip pat at­kreipė dėmesį, kad MMA pa­didė­ji­mas ga­li su­kel­ti inf­ lia­ciją. „Klaipė­dos“, BNS inf.

9

ANTRADIENIS, GRUODŽIO 18, 2012

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Ka­lė­dos pra­ra­do savo džiaugs­mą

Maratonas: prieššventiniame šurmulyje žmonės pavargsta labiau nei įprastai: dovanų paieška, kalėdiniai vakarėliai, vaikų eglutės ir nė kruopelytės laiko sau.

Kad šven­tės bū­tų džiu­gios, rei­kia mo­kė­ti jų lauk­ti. Taip ma­nan­ti me­di­ci­nos psi­cho­ lo­gė Sta­nis­la­va Gai­liū­nai­tė pa­ste­bi, kad prieš­šven­ti­niu lai­ko­tar­piu kar­tais su­pai­nio­ja­me lau­ki­mą su šven­ti­mu. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Įsik­lau­sy­mo į sa­ve me­tas

– Ne­ma­žai žmo­nių skun­džia­si, kad ar­tė­jant Ka­lė­doms ne­jau­ čia jo­kio šven­ti­nio džiaugs­mo. Kas mums nu­ti­ko: ne­be­mo­ka­ me džiaug­tis ar Ka­lė­dos pa­si­ kei­tė? – Ka­lė­dos – ka­len­do­ri­nė šven­tė, su­si­ju­si su me­tų pa­bai­ga, die­nos ir nak­ties rit­mo ki­ti­mu. Iš gam­tos po­zi­ci­jų ver­ti­nant tuo­met su­grįž­

ta sau­lė, iš re­li­gi­nių – gims­ta Kris­ tus. Tad iki Ka­lė­dų nė­ra ko ieš­ko­ti džiaugs­mo. Nea­dek­va­tus lau­ki­mas nu­vi­lia. Džiaugs­mas tu­rė­tų atei­ ti per Ka­lė­das, nes tai nau­jo cik­lo pra­džia. Iki Ka­lė­dų ne­rei­kė­tų jo­kių ypa­ tin­gų džiaugs­mų ar links­my­bių. Tai lau­ki­mo lai­ko­tar­pis, su­si­jęs su ty­la, įsi­klau­sy­mu. Mes esa­me gy­vos bū­ ty­bės. Taip Gam­tos ar Kū­rė­jo su­ kur­ta, kad tu­ri­me gy­ven­ti har­mo­ ni­jo­je su gam­tos dės­niais. No­ri­me ši­to ar ne, bet šiam rit­mui pa­klūs­ ta ir mū­sų or­ga­niz­mas.

Tam­siuo­ju me­tų lai­ku bū­na ma­ žiau ener­gi­jos, su­lė­tė­ja tem­pas. Juk neat­si­tik­ti­nai kai ku­rie gy­vū­nai už­ mie­ga žie­mos mie­gu. Šiuo lai­ko­tar­ piu rei­kė­tų la­biau įsi­klau­sy­ti į sa­ ve, pa­kel­ti akis į dan­gų, pa­si­jaus­ti gam­tos da­li­mi, pa­bū­ti su tais, ku­ rie yra ša­lia. Tai sa­vo­tiš­kas ap­mąs­ty­mų ar­ba me­tų api­bend­ri­ni­mų lai­ko­tar­pis, ty­laus džiaugs­mo me­tas, ky­lan­ tis iš to, kad gy­ve­nu har­mo­ni­jo­je su pa­sau­liu, ar­ti­mai­siais. Nie­kas ki­tas ne­ga­li at­neš­ti ši­to džiaugs­mo. Mes pa­tys tu­ri­me jį at­ras­ti.

eis. Tad kam nuo­lat apie tai pra­ neš­ti? Tai žmo­nių dir­gi­ni­mas ir dė­me­sio nu­krei­pi­mas į ki­tus da­ly­ kus. Klau­si­mas, kiek tam pa­si­duo­ da­me. Lai­ko­tar­pis prieš Ka­lė­das yra ne tik gi­li­ni­mo­si į sa­ve, bet ir da­li­ji­

– Bet juk ap­lin­ka per­ša vi­sai ki­to­kias nuo­tai­kas. Žyb­sin­tys įvai­rio­mis švie­so­mis pre­ky­bos cent­rai ska­ti­na mus pirk­ti, pa­ si­duo­ti šven­ti­nei eu­fo­ri­jai. – Kiek­vie­nam lau­ki­mas yra in­di­vi­ dua­lus. Nors glo­ba­li­nis orien­ta­vi­ ma­sis į pre­ky­bą, pi­ni­gus pro­vo­kuo­ ja. Ko­kia ga­li bū­ti Ka­lė­dų rek­la­ma? Juk vi­si ži­no­me, kad jos vis tiek at­

mo­si me­tas. Žmo­nėms, ku­rie man yra svar­būs, no­riu pa­ro­dy­ti dė­me­ sį, pri­si­ri­ši­mą. Ne­bū­ti­na lauk­ti Ka­ lė­dų, kad ga­lė­tum įteik­ti do­va­ną. Ar­ba ją ga­li­ma su­kur­ti iki šven­tės ir įteik­ti per Ka­lė­das. Juk ir liau­ dies dai­no­je ber­ne­lis siu­va mer­gai­ tei ka­ma­šė­lius, ne­svar­bu, my­lės ji ar ne­my­lės, bet vis tiek pri­si­mins. Da­li­ji­ma­sis yra gal­vo­ji­mas apie ki­tą

Nie­kas ki­tas ne­ga­li at­neš­ti ši­to džiaugs­ mo. Mes pa­tys tu­ri­ me jį at­ras­ti.

„Shutterstock“ nuotr.

žmo­gų. Pirk­ti­nė do­va­na nė­ra blo­ gai, jei ją rink­da­mi gal­vo­ja­me apie tą žmo­gų, Bet jei do­va­nos įtei­ki­mas tė­ra for­ma­lu­mas, bend­ru­mo jaus­ mas pe­rau­ga į for­ma­lu­mą. Švie­čian­tys pre­ky­bos cent­rai nė­ra blo­gai. Kai ap­lin­kui tam­su, jų švie­ sa pra­skaid­ri­na nuo­tai­ką. Bet per tai ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti švie­sos, ku­ri atei­na iš dan­gaus. Jei per ad­ven­tą ma­ty­si­me tik tai, kas yra ant že­mės, šven­čių lau­ki­mas bus silp­nas. Šven­čių lau­ki­mas ak­cen­tuo­ja ne bend­ru­mą su mi­nia, o su ar­ti­mai­ siais. Per šven­tes – kaip po pa­gi­rių

– Žmo­nės skun­džia­si, kad per gruo­dį pa­vargs­ta la­biau nei įpras­tai: do­va­nų paieš­ka, rū­pi­ ni­ma­sis šven­tė­mis, ren­gi­niai dar­be, mo­kyk­lo­je ir dar­že­ly­ je. Kaip at­si­spir­ti nuo­la­ti­niam bė­gi­mui ir ras­ti lai­ ko sau?

10

10

ANTRADIENIS, gruodžio 18, 2012

rubrika sveikata

Li­go­ni­nei – me­ni­nin­kų do­va­nos Prieš di­džią­sias me­tų šven­tes Klai­pė­dos jū­ ri­nin­kų li­go­ni­nė­je – iš­skir­ti­nės nuo­tai­kos. Tra­di­ciš­kai su do­va­no­mis čia su­gu­ža Klai­pė­dos kraš­to dai­li­nin­kai. Lai­ma Lau­kai­ty­tė Su­lau­kė per 500 kū­ri­nių

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį Klai­pė­dos jū­ ri­nin­kų li­go­ni­nė­je su­reng­tas tra­ di­ci­nis ad­ven­to ren­gi­nys „Ant ge­ ru­mo spar­nų“. Su­si­rin­ku­siems me­di­kams ir me­ni­nin­kams pa­jus­ti ypa­tin­gą ar­tė­jan­čių šven­čių dva­sią pa­dė­jo li­go­ni­nės ka­pe­lio­nas Sau­ lius Stumb­ra. Ad­ven­to ren­gi­nį pra­skaid­ri­no daž­nos li­go­ni­nės vieš­nios – dai­ ni­nin­kė, tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­rea­tė Gied­rė Zei­cai­tė, pia­nis­ tė Edi­ta Zi­zai­tė ir ak­to­rė Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­tė. Klai­pė­dos kraš­to me­ni­nin­kai pra­ tę­sė sa­vo il­ga­me­tę tra­di­ci­ją – jau sep­ty­nio­lik­tus me­tus li­go­ni­nei do­ va­no­jo sa­vo su­kur­tus me­no kū­ri­nius. Šį­kart gy­dy­mo įstai­gos me­no ga­le­ri­ją pa­pil­dys per 20 nau­jų dar­bų. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Jo­nas Są­ly­ ga pa­si­džiau­gė, jog dai­li­nin­kai su­ pran­ta – pa­cien­tams rei­kia ne tik vais­tų ir ko­ky­biš­ko gy­dy­mo. Tam, kad jie grei­čiau pa­sveik­tų, bū­ti­nas pe­nas sie­lai ir gra­ži ap­lin­ka. Šiuo me­tu li­go­ni­nę puo­šia per 500 me­no kū­ri­nių. Be­veik vi­si jie yra do­va­no­ti per me­ni­nin­kų su­ reng­tą ak­ci­ją. Tad gy­dy­mo įstai­ga

20

– tiek naujų meno kūrinių papuoš Jūrininkų ligoninę. neat­si­tik­ti­nai kar­tais pa­va­di­na­ma tie­siog gy­va me­no ga­le­ri­ja, ku­rios žiū­ro­vais tam­pa me­di­kai, pa­cien­ tai ir lan­ky­to­jai. Pa­de­da grei­čiau pa­sveik­ti

J.Są­ly­ga pri­si­mi­nė, kad star­tą ak­ci­ jai da­vė at­si­tik­ti­nis su­si­ti­ki­mas su se­niai pa­žįs­ta­ma dai­li­nin­ke So­fi­ja Ka­na­vers­ky­te 1996-ųjų pa­va­sa­rį. Tuo­met vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas pa­si­guo­dė dėl tuš­čių nau­jos li­go­ ni­nės sie­nų. S.Ka­na­vers­ky­tė ra­do išei­tį – ne­tru­kus li­go­ni­nę už­plū­do dai­li­nin­kai su sa­vo dar­bais. Tad J.Są­ly­ga pa­dė­ko­jo idė­jos su­ ma­ny­to­jai S.Ka­na­vers­ky­tei ir Klai­ pė­dos kraš­to dai­li­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kui Arū­nui Sa­ka­laus­kui, ku­ris pa­sta­rai­siais me­tais su di­ džiu­liu en­tu­ziaz­mu su­bu­ria ak­ci­ jo­je da­ly­vau­jan­čius dai­li­nin­kus. Li­go­ni­nės va­do­vas pa­lin­kė­jo

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: kas­met prieš šven­tes A.Sa­ka­laus­kas ko­le­gų do­va­nas per­duo­da J.Są­ly­gai.

jiems di­de­lių kū­ry­bi­nių pla­nų atei­ ty­je, kad jie ir to­liau sa­vo uni­ka­liais kū­ri­niais pa­dė­tų li­gos pa­lauž­tiems pa­cien­tams. „Gal­būt ne­tie­sio­giai, bet jie pri­ si­de­da prie to, kad pa­cien­tai grei­ čiau pa­sveik­tų“, – ma­no vy­riau­ sia­sis gy­dy­to­jas. Ju­bi­lie­jui – dar vie­nas al­bu­mas

Tai, kad ak­ci­ja gy­vuo­ja jau ant­rą de­šimt­me­tį, va­do­vo ma­ny­mu, pa­ de­da bū­tent glau­dus bend­ra­dar­bia­ vi­mas su dai­li­nin­kais bei jų ro­do­ma

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ini­cia­ty­va. Kas­met, li­kus mė­ne­siui iki ren­gi­nio, A.Sa­ka­laus­kas pra­ne­ ša, kad Klai­pė­dos kraš­to me­ni­nin­ kai ir vėl tu­rės kuo pra­džiu­gin­ti li­ go­ni­nės bend­ruo­me­nę. Di­džiau­sią sa­vo kū­ry­bos da­lį šiai gy­dy­mo įstai­gai yra ati­da­vę Juo­ zas Vo­sy­lius, Gra­ži­na Ož­ki­ny­tėEi­man­ta­vi­čie­nė, Vla­di­mi­ras Kal­ ni­nis, Liud­vi­kas Na­ta­le­vi­čius, Ona Ši­mai­ty­tė-Rač­kaus­kie­nė ir ki­ti. J.Są­ly­ga pa­ste­bė­jo, kad bū­tų net sun­ku iš­var­dy­ti vi­sus me­ni­nin­ kus, per tuos me­tus pri­si­dė­ju­sius

prie li­go­ni­nės gra­ži­ni­mo. Kai ak­ci­ ja skai­čia­vo 10-uo­sius sa­vo gy­va­ vi­mo me­tus, li­go­ni­nė sa­vo lė­šo­mis iš­lei­do ga­na sto­rą fo­tog­ra­fi­jų al­bu­ mą „Ars Vi­tae“, į ku­rį bu­vo su­dė­ ti vi­si per tą lai­ką me­ni­nin­kų do­va­ no­ti dar­bai. Pla­nuo­ja­ma, kad jei­gu ak­ci­ja iš­ liks ir iki 20-me­čio, bus iš­leis­tas ant­ras šio al­bu­mo to­mas. Ar gy­dy­mo įstai­ga ne­pris­tigs sie­ nų do­va­no­tiems dar­bams? J.Są­ly­ ga pa­ti­ki­no, kad li­go­ni­nė vie­tos tu­ ri pa­kan­ka­mai.

Ka­lė­dos pra­ra­do sav – To­kia pro­ble­ma yra, 9 nors bio­lo­giš­kai šis lai­ kas skir­tas pa­snin­kui, ap­si­va­ly­mui,

Po­žiū­ris: S.Gai­liū­nai­tė pa­ste­bi, kad san­ty­kiai da­bar daž­nai ma­tuo­ja­

mi ne jaus­mi­niais da­ly­kais, o ma­te­ria­liais pa­ra­met­rais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

gy­vy­bi­nių jė­gų su­ba­lan­sa­vi­mui bei at­ga­vi­mui. Na­tū­ra­lus il­ges­nis mie­ go po­rei­kis, nes nak­tis bū­na il­ges­nė. Tai vie­no lai­ko­tar­pio už­bai­gi­mas ir jė­gų kau­pi­mas ki­tam. Į nau­ją gy­ve­ ni­mo rit­mą tu­ri­me atei­ti su nau­jo­ mis jė­go­mis, min­ti­mis, tiks­lais. Bet įsi­su­kę į ren­gi­nių ma­ra­to­ną, vis­ką su­pai­nio­ja­me vie­to­mis. Ren­gi­niai, links­my­bės tu­rė­tų bū­ti po šven­čių, kai džiaugs­mas jau bū­na atė­jęs. Triukš­min­gas pa­di­din­tas ren­gi­nių bu­mas žmo­nes su­dir­gi­na. Mu­my­se tar­si už­prog­ra­muo­tas tam tik­ras ra­my­bės po­rei­kis, o čia – nuo­la­ti­ nis dir­gi­ni­mas. Tad na­tū­ra­lu, kad žmo­gus la­biau pa­vargs­ta, nors vi­ sos šven­tės su­tei­kia šiek tiek stre­ so. Praė­ju­sią die­ną iš­gir­dau, kaip po­pdai­ni­nin­kai apie gruo­dį aiš­ki­ no kaip apie pa­čią di­džiau­sią ru­ giap­jū­tę. Gruo­dį ru­giap­jū­tė? Ap­gai­lė­ti­na. Ne­sa­kau, kad ne­rei­ kia ren­gi­nių. Bet jie tu­rė­tų bū­ti la­ biau ka­me­ri­niai, at­pa­lai­duo­jan­tys, ska­ti­nan­tys su­si­mąs­ty­ti, duo­dan­ tys at­gai­vą sie­lai. Šis lai­kas la­biau tin­ka pa­si­rū­pi­ni­mui sa­vi­mi, sa­vo kū­nu. Gal rei­kė­tų pa­si­le­pin­ti ma­ sa­žu ar pa­spor­tuo­ti. Man ne­priim­ti­nas Kū­čių ar Ka­lė­dų šven­ti­mas po ke­lis kar­tus, kol atei­ na tik­ro­ji die­na. Bū­na da­ly­kų, ku­rie ne­ga­li vyk­ti ke­lis kar­tus. Šios šven­tės

yra vie­ne­ti­nės. Jei žmo­gus tu­ri šei­ mą, jis šven­čia su ja, o ne dar­be. Gal ga­li­ma su­reng­ti pa­si­ruo­ši­mo, šven­ čių lau­ki­mo va­lan­dė­les? Mes su­ pai­nio­jo­me ve­ži­mą su ark­liu. Jei­gu džiaugs­mo ieš­kai iki šven­tės, tik­rą­

Jei­gu džiaugs­mo ieš­ kai iki šven­tės, tik­ rą­ją die­ną atei­na nu­ si­vy­li­mas. Tai kaip pa­gi­rios po links­my­ bių, kai nė­ra jė­gų ir vis­kas bjau­ru.

ją die­ną atei­na nu­si­vy­li­mas. Tai kaip pa­gi­rios po links­my­bių, kai nė­ra jė­gų ir vis­kas bjau­ru. – Kuo gre­sia tas nuo­la­ti­nis sa­vo dva­sios prie­var­ta­vi­mas? – Ne­ga­li bū­ti nuo­la­ti­nės šven­tės. Ne­ga­li­ma nuo­lat links­min­tis ar nuo­lat bū­ti džiaugs­mo sklei­dė­ju. Kar­tais žmo­gus nuo­lat le­kia ir pa­ts ne­be­su­ge­ba su­sto­ti, pa­bū­ti ty­lo­je. Kai žmo­gus ne­be­ga­li pa­bū­ti vie­nas pa­ts su sa­vi­mi, pa­jaus­ti sa­vęs ir sa­ vo vie­tos pa­sau­ly­je, tai jau pro­ble­ ma. Tai ro­do, kad žmo­gus pra­ra­do svar­bius sai­tus, o tai silp­ni­na vi­ di­nę har­mo­ni­ją. Ją ga­li­ma pa­jaus­ti

tuo­met, kai jau­čia­mės kaž­ko di­des­ nio su­dė­ti­ne da­li­mi. Kai pa­jau­čia­ me ry­šį su Die­vu, kos­mo­su, gam­ta, pa­jun­ta­me pil­nat­vę. Tai vi­sai ki­to­ kia dva­si­nė bū­se­na. Bū­tent ji su­ ke­lia džiaugs­mą. Bet tam ne­bū­ti­na šo­ki­nė­ti ir išo­riš­kai ro­dy­ti links­ mu­mą. Ta­da ir per Ka­lė­das jau­tie­si vi­sai ki­taip. Tuo­met išauš­ta nau­jų vil­čių, nau­jo cik­lo pra­džia. Tie­sa apie Ka­lė­dų Se­ne­lį

– Da­bar dau­ge­liui Ka­lė­dos neat­sie­ja­mos nuo do­va­nų. Mei­ lę, dė­me­sį sten­gia­ma­si iš­reikš­ ti do­va­nos bran­gu­mu. Jei žmo­ gus neį­per­ka bran­gios do­va­nos, blo­gai jau­čia­si. Kaip jūs ver­ti­ na­te do­va­nų su­reikš­mi­ni­mą ar no­rą jaus­mus ma­tuo­ti pi­ni­ gais? – Tai ver­ty­bių da­ly­kai. Tam tik­ra­ me is­to­ri­nia­me eta­pe ver­ty­bės pa­si­ slen­ka į vie­ną ar­ba į ki­tą pu­sę. Mes dek­la­ruo­ja­me, kad mū­sų san­ty­kiai vie­nas ki­tam yra svar­būs, bet daž­ nai ši­tai pra­de­da­me ma­tuo­ti ma­ te­ria­liais da­ly­kais: kas kiek kar­tų pa­dė­jo, su­tei­kė pri­vi­le­gi­jų. Ma­tuo­ ja­ma ne jaus­mi­niais da­ly­kais, o ma­te­ria­liais pa­ra­met­rais. Tad kai jaus­mai ma­tuo­ja­mi konk­re­čio­mis pi­ni­gų su­mo­mis, do­va­nos įgau­na ki­to­kią pra­smę. Do­va­na – mei­lės pla­čią­ja pra­sme pa­ro­dy­mas ki­tam žmo­gui. Su mei­

11

ANTRADIENIS, gruodžio 18, 2012

sveikata

Šven­ti­nės mi­ty­bos pri­va­lu­mas – sai­kas Šven­ti­nė mi­ty­ba ne­re­tai iš­pro­vo­kuo­ja li­gas ar jų paū­mė­ji­mus. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties, sė­dant prie val­giais nu­krau­to sta­lo, die­to­lo­gė pa­ta­ria ne­pa­mirš­ti sai­ko. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ra­gau­ti, o ne per­si­val­gy­ti

Ar­tė­jant Ka­lė­doms gy­dy­to­ja die­ to­lo­gė Lau­ra Ro­me­rai­tė pa­ta­rė, kaip mai­tin­tis per di­džią­sias me­tų šven­tes, kad jų neap­kar­tin­tų ne­ga­ la­vi­mai. „Pir­miau­sia rei­kė­tų ne­per­si­val­ gy­ti ir pri­si­min­ti svei­kos mi­ty­bos prin­ci­pus“, – siū­lė gy­dy­to­ja. L.Ro­me­rai­tė at­krei­pė dė­me­ sį, kad nors lie­tu­viams nuo se­no įpras­ta per Kū­čias pa­ruoš­ti 12 val­ gių, ta­čiau jie ne­ken­tė­da­vo dėl per­ si­val­gy­mo. Pas­lap­tis pa­pras­ta – vi­ sų pa­tie­ka­lų jie tie­siog ra­gau­da­vo. Die­to­lo­gė šven­ti­niam sta­lui pa­ ta­rė rink­tis svei­kus pro­duk­tus: žu­ vis, vai­sius, dar­žo­ves, grū­dus, sėk­ las, rie­šu­tus. Sė­dint prie gau­saus šven­ti­nio sta­lo ne­rei­kė­tų pa­mirš­ ti ge­rai su­kram­ty­ti mais­to, ne­sku­ bė­ti val­gy­ti, kad grei­čiau pa­jus­tu­ me so­ties jaus­mą. Die­to­lo­gė taip pat pa­ta­rė ne­sku­bė­ti iš­ra­gau­ti vi­sų pa­tie­ka­lų iš kar­to. Pa­ra­ga­vus vie­ no mėgs­ta­mo pa­tie­ka­lo, pa­ta­ria­ma pa­da­ry­ti ke­lių va­lan­dų per­trau­ką. Ge­riau rei­kė­tų veng­ti miš­rai­nių, sa­lo­tų, gar­din­tų rie­biais pa­da­žais, rie­baus, gau­saus so­čių­jų rie­ba­lų mais­to, ne­pa­dau­gin­ti al­ko­ho­lio. L.Ro­me­rai­tė per šven­tes pa­ta­rė ne­pa­mirš­ti gurkš­no­ti van­dens tarp

Lau­ra Ro­me­rai­tė:

Nors lie­tu­viai nuo se­ no per Kū­čias pa­ruo­ šia 12 val­gių, ta­čiau jie ne­ken­tė­da­vo dėl per­si­val­gy­mo.

val­gy­mų – tai ypač svar­bu ser­gan­ tie­siems po­dag­ra, inks­tų li­go­mis. Pa­kan­ka­mas skys­čių kie­kis su­ma­ ži­na per­si­val­gy­mo ti­ki­my­bę. Die­to­lo­gė at­krei­pė dė­me­sį, kad ger­ti van­de­nį rei­kė­tų ne val­gio me­ tu. Van­de­nį pa­tar­ti­na gurkš­no­ti po tru­pu­tė­lį vi­są die­ną. Pa­sak gy­dy­to­jos, no­rint ne­per­ si­val­gy­ti ne­rei­kė­tų il­gai sė­dė­ti prie sta­lo, o už­siim­ti ak­ty­via veik­la. Išp­ro­vo­kuo­ja li­gas

L.Ro­me­rai­tė įspė­jo, kad gy­vū­ni­ nės kil­mės mais­tas kar­tu su di­de­

liu kie­kiu al­ko­ho­lio ga­li iš­pro­vo­ kuo­ti to­kias li­gas, kaip ūmus ka­sos už­de­gi­mas, po­dag­ra. At­sar­giau per šven­tes tu­rė­tų mai­tin­tis ser­gan­tie­ji tul­žies pūs­lės li­go­mis, cuk­ri­niu dia­be­tu, nes gau­ sus mais­tas ga­li iš­pro­vo­kuo­ti prie­ puo­lius. Ser­gan­tie­ji po­dag­ra tu­rė­tų veng­ ti rie­bių mė­sos pa­tie­ka­lų, su­bpro­ duk­tų (šir­de­lių, lie­žu­vių), al­ko­ho­lio, ypač alaus, bren­džio bei deg­ti­nės, ir dau­ge­lio žu­vų. Iš jų ge­riau rink­ tis kar­pį ir men­kę be odos. Ser­gan­čių­jų po­dag­ra val­gia­raš­ ty­je tu­rė­tų vy­rau­ti svei­kai mi­ty­bai bū­din­gi pro­duk­tai: pie­nas, kiau­ši­ niai, vai­siai, dar­žo­vės, kruo­pos. Die­to­lo­gės tei­gi­mu, bū­tent po šven­čių daž­niau­siai už­klum­pa ūmus pank­rea­ti­tas. Jį daž­nai iš­pro­ vo­kuo­ja rie­bus mais­tas, al­ko­ho­lis, per­si­val­gy­mas. Ser­gan­tie­ji cuk­ri­ niu dia­be­tu taip pat tu­rė­tų va­do­ vau­tis die­tos prin­ci­pais. L.Ro­me­rai­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad ser­gan­tie­siems po­dag­ra, cuk­ ri­niu dia­be­tu, virš­ki­ni­mo li­goms idea­liai tin­ka Kū­čių mais­tas. Siū­lė nau­do­ti prie­sko­nius

„Pa­ra­gau­ti ga­li­ma vis­ko, ta­čiau tai ne­tu­rė­tų bū­ti gau­su“, – tiek svei­ kų­jų, tiek ser­gan­čių­jų mi­ty­bą per šven­tes api­bū­di­no die­to­lo­gė. Pa­ sak L.Ro­me­rai­tės, esa­ma daug re­

Įpročiai: kasmetinis švenčių palydovas – persivalgymas.

cep­tų, kaip mais­tą pa­ruoš­ti svei­kai bei ska­niai. Gar­din­ti pa­tie­ka­lams ji siū­lė nau­do­ti prie­sko­nius, ku­rie mais­tą paį­vai­ri­na ir pa­da­ro pi­kan­ tiš­kes­nį. Gy­dy­to­ja pa­ste­bė­jo, kad per Ka­ lė­das mais­to de­ri­ni­mas gal nė­ra pa­ts svar­biau­sias da­ly­kas, ta­čiau

„Shutterstock“ nuotr.

rei­kė­tų pa­si­steng­ti neapk­rau­ ti skran­džio sun­kiais, rie­ba­luo­se kep­tais pa­tie­ka­lais, pa­da­žais, miš­ rai­nė­mis su ma­jo­ne­zu. Tiems, ku­rie lai­kė­si pa­snin­ko, per šven­tes re­ko­men­duo­ja­ma or­ ga­niz­mo iš­kart neapk­rau­ti di­de­liu mais­to kie­kiu.

vo džiaugs­mą le nu­pirk­tas ar pa­da­ry­tas nie­ku­tis ga­li su­teik­ti dau­giau džiaugs­mo nei di­džiu­lė ne­rei­ka­lin­ga do­va­na. Daug žmo­nių per šven­tes su­lau­kia ne­rei­ ka­lin­gų do­va­nų, ku­rios vė­liau grą­ ži­na­mos par­duo­tu­vėms. Kar­tais žmo­gui sun­ku at­si­spir­ti pir­ki­mo bei do­va­no­ji­mo ma­ni­jai. Bet do­va­no­ti ga­li­ma dar iki Ka­lė­ dų – su­si­ti­ki­mą, ma­lo­nų pa­si­sė­dė­ ji­mą prie ar­ba­tos puo­de­lio, pa­bu­ vi­mą gam­to­je. Nu­si­ve­di­mas į ko­kį ren­gi­nį taip pat yra do­va­na. Juk do­ va­na ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti ma­te­ria­li. Do­va­na yra bu­vi­mas kar­tu. Mes per anks­ti na­mus pa­puo­šia­ me Ka­lė­doms. Per tą mė­ne­sį pa­skui tai ne­be­vei­kia. Juk anks­čiau bū­da­ vo, kad il­gai ruo­šia­ma­si, bet ga­lu­ ti­nis re­zul­ta­tas bū­na tik per Kū­čias. Čia kaip ves­tu­vė­se, kai or­ga­ni­zuo­ ja­mos net re­pe­ti­ci­jos su žie­dų mai­ ny­mu. Bet vis­kas bū­na ne­be taip. Anks­čiau do­va­nas la­biau do­va­ no­da­vo vai­kams, ku­rios bū­da­vo kaip pa­slap­tis. Ka­lė­dų Se­ne­lis bu­ vo kaip pa­slap­tin­ga bū­ty­bė, ku­ ri slap­čia at­ne­ša do­va­nas. Bet jos pri­klau­sys nuo vai­ko el­ge­sio vi­sus me­tus. Da­bar ne­be­li­ko tos pa­slap­ties. Suau­gu­sie­ji pra­de­da klau­si­nė­ti, ką nu­pirk­ti. Vai­kai ga­li už­si­sa­ky­ ti ar net iš­si­rei­ka­lau­ti Ka­lė­dų Se­ ne­lio do­va­ną kaip ka­ta­lo­ge. O kur pa­slap­tis? Jei šei­mo­je yra ge­ri san­ ty­kiai, tė­vai jau­čia, ko rei­kia vai­kui.

Kai vai­kas gau­na tai, ko jis no­rė­tų nie­kam nie­ko ne­sa­kęs, jį api­ma pa­ slap­ties džiaugs­mas: „Kaž­kas pa­ ju­to, ko aš no­riu“. – Daug dis­ku­tuo­ja­ma apie tai, ka­da vai­kui rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad Ka­lė­dų Se­ne­lio nė­ra. Ar yra am­žiaus ri­ba, kai vai­kai tu­rė­tų su­ži­no­ti tie­są? – O kas čia blo­go, kad ti­ki­ma Ka­ lė­dų Se­ne­liu? Vi­si mes kaž­kuo ti­ki­ me. Ka­lė­dų Se­ne­lis – tik sim­bo­li­nė fi­gū­ra. Mes kar­tais per daug pra­de­ da­me gi­lin­tis, aiš­kin­tis, de­ta­li­zuo­ ti, užuo­t tuos da­ly­kus tie­siog iš­jau­ tę. Kar­tais ne­rei­kia nie­ko aiš­kin­ti ar per­ne­lyg ap­ta­ri­nė­ti. Gal mums pa­ pras­čiau­siai rei­kė­tų la­biau pa­si­ti­ kė­ti vai­kais? Kar­tais jie pa­tys nu­ jau­čia tie­są, bet jiems sma­gu ti­kė­ti. Kar­tais kai ku­riuos klau­si­mus rei­ kia pa­lik­ti neat­sa­ky­tus. – Ko pa­l in­k ė­t u­m ė­te skai­ ty­to­jams, kad Ka­lė­dos bū­ tų džiaugs­mo šven­te ir neiš­si­ bars­ty­tu­me jos be­lauk­da­mi? – Mo­kė­ti tin­ka­mai lauk­ti, au­gi­ nant sa­ve ir ge­rus san­ty­kius su ap­lin­ki­niu pa­sau­liu. Lauk­ti ge­ro­ je džiaugs­mo at­mos­fe­ro­je, pa­bran­ din­ti sa­ve nau­jam cik­lui, nau­jai pra­džiai, kad pa­jaus­tu­me džiaugs­ mą. Kai jau­čia­mės tik­res­ni sa­vi­mi ir ra­mes­ni, priim­ti ki­tų me­tų iš­šū­kius yra leng­viau.

Įgyvendinus projektą – kokybiškesnės paslaugos ligonių kasose Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), gerindama viešųjų paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams, 2011 m. pradėjo įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“. Projekto tikslas – vadovaujantis visuotinės kokybės principais, sukurti ir įdiegti efektyvią, šiuolaikinius gyventojų poreikius atitinkančią viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemą. Įgyvendinant projektą siekiama pagerinti gyventojų aptarnavimo kokybę, didinti darbuotojų, teikiančių gyventojų aptarnavimo paslaugas, kompetenciją, užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose, tobulinti VLK ir teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos ir informacinių technologijų paslaugas. Projektą sudaro dvi dalys: „Vieno langelio“ principo diegimas ligonių kasose ir Visuotinės kokybės valdymo sistemos diegimas. Diegiant vieno langelio principus, nuo šiol gyventojai gali naudotis nauju aptarnavimo telefonu. Pasak VLK Ko-

kybės vadybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Bernotienės, besirūpinantiems privalomuoju sveikatos draudimu numeriu 8 700 88 888 teikiama visa aktuali informacija. „Šiuo numeriu gyventojai gali sužinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą, Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo tvarką, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir jų apmokėjimą, taip pat atsakoma į kitus rūpimus klausimus“, – pasakoja V.Bernotienė. Dauguma vieno langelio principo diegimo veiklų jau įgyvendintos. Baigiamuosius darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos. Iki šiol savo veikloje taikiusios ISO 9001:2008 standartą, įdiegus visuotinės kokybės valdymo sistemą, VLK ir TLK sertifikuotos pagal du naujus – ISO 27001:2006 ir ISO 20000:2011 – standartus. Siekiama, kad profesionali rizikos valdymo ir informacinių technologijų paslaugų kokybės sistemos sumažintų kokybės neatitikčių organizacijoje skaičių ir pagerintų veiklos tęstinumo bei komunikavimo kokybę. Kaip teigia VLK Informacinių technologijų departamento Informacinių

sistemų skyriaus vyriausioji specialistė Vanda Židonienė, VLK ir TLK keliami labai aukšti duomenų saugos ir patikimumo reikalavimai. „Labai svarbu užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose. VLK siekia nuolat gerinti informacinių technologijų paslaugų kokybę, nuo kurios priklauso gydymo įstaigų ir vaistinių informacinių sistemų veikla“, – pasakoja V.Židonienė. Specialistės teigimu, VLK ir TLK, kaip ypatingų asmens duomenų tvarkytojoms, įdiegti standartai padės tinkamai planuoti ir koreguoti teikiamas paslaugas, jas teikti greičiau ir kokybiškiau. Projektas „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-01-V-01-026. Bendra projekto vertė 2 998 400 litų. Užs. 1049879

12

antradienis, gruodžio 18, 2012

pasaulis Krau­pus ra­di­nys

Draus gink­lus?

Mir­ties me­ti­nės

Ry­ti­nia­me Uk­rai­nos Char­ko­ vo mies­te vie­nas gi­mi­nai­tis ra­ do tei­sė­jo Vla­di­mi­ro Tro­fi­mo­ vo, jo žmo­nos Iri­nos, sū­naus Ser­ge­jaus ir jo mer­gi­nos Ma­ ri­nos Zu­je­vos kū­nus. Au­koms bu­vo šal­tak­rau­jiš­kai nu­kirs­tos gal­vos. Ma­no­ma, kad tai ga­lė­ jo bū­ti kerš­to iš­puo­lis, su­si­jęs su tei­sė­jo pro­fe­si­ne veik­la.

Įta­kin­ga JAV de­mok­ra­tų se­na­ to­rė Dian­ne Feins­tein po krau­ paus in­ci­den­to Ko­nek­ti­ku­ to vals­ti­jo­je pa­ža­dė­jo pa­teik­ ti Kong­re­sui įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ria­me siū­lo­ma už­draus­ti ko­ vi­nius šau­na­muo­sius gink­lus. D.Feins­tein sa­kė esan­ti įsi­ti­ki­ nu­si, kad pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­lai­kys jos ini­cia­ty­vą.

Šiau­rės Ko­rė­ja va­kar pa­mi­nė­ jo Kim Jong-ilo mir­ties me­ti­ nes. Kim Jong-ilas mi­rė 2011 m. gruo­džio 17 d. nuo šir­dies smū­ gio. Šim­tai tūks­tan­čių žmo­ nių, ci­vi­lių gy­ven­to­jų ir ka­riš­kių, spau­džiant šal­čiui, ra­miai sto­ vė­jo ri­kiuo­tė­je prie Sau­lės mau­ zo­lie­jaus Kum­su­sa­no rū­mų Pchen­ja­ne tris ty­los mi­nu­tes.

Nau­ja drau­gė Bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni ne tik ke­ti­na grįž­ti į di­džią­ją po­li­ti­ką. Jis pri­si­pa­ži­no esąs su­si­ža­dė­jęs su be­veik 50 me­tų už jį jau­nes­ne mo­te­ri­mi.

76-erių ži­niask­lai­dos mag­na­tas pa­reiš­kė, kad jo su­ža­dė­tu­vės su 28 me­tų Fran­ces­ca Pas­ca­le, pri­ klau­san­čia pa­lai­ky­mo ju­dė­ji­mui „Sil­vio, mes ta­vęs pa­si­gen­da­ me“, yra ofi­cia­lios. S.Ber­lus­co­ni ant­ro­ji žmo­na jį pa­li­ko 2008 m. dėl tuo­me­čio prem­je­ro ro­ma­nų su jau­no­mis mo­te­ri­mis. Mag­na­tas tei­sia­mas už pikt­ nau­džia­vi­mą val­džia ir sek­są su ne­pil­na­me­te pro­sti­tu­te. Ki­tą mė­ ne­sį teis­me pa­ro­dy­mus duos pa­ grin­di­nė šios by­los vei­kė­ja Ma­ro­ ke gi­mu­si eg­zo­tiš­kų šo­kių šo­kė­ja Ka­ri­ma El Mah­roug, ži­no­ma sce­ ni­niu var­du Ru­by Šir­džių Dau­žy­ to­ja (Ru­by Ru­ba­cuo­ri). Nors Ita­li­jo­je ly­ti­niai san­ty­ kiai abie­jų par­tne­rių su­ti­ki­mu lei­džia­mi nuo 14 me­tų ir pro­sti­tu­ci­ja taip pat yra le­ga­li, ly­ti­ niai san­ty­kiai už at­ly­gį su as­me­ niu iki 18 me­tų drau­džia­mi pa­gal įsta­ty­mą. K.El Mah­roug ne­liu­di­jo anks­ tes­niuo­se dvie­juo­se teis­mo po­ sė­džiuo­se, nes, pa­sak jos, ta­da bu­vo Mek­si­ko­je. Pro­ku­ro­rai sa­ ko, kad nau­do­da­ma to­kią stra­ te­gi­ją gy­ny­ba mė­gi­na nu­kel­ti by­los nag­ri­nė­ji­mo da­tą po rin­ ki­mų, ku­rie tu­rė­tų vyk­ti va­sa­ rio 17 d. Pa­sak pro­ku­ro­rės Il­dos Boc­ cas­si­ni, tai yra vil­ki­ni­mo tak­ti­ka ir jai šis K.El Mah­roug „stai­gus spren­di­mas“ vyk­ti į Mek­si­ką at­ ro­do įtar­ti­nas. Ta­čiau mer­gi­nos ad­vo­ka­tė Pao­la Boc­car­di pa­reiš­ kė, kad K.El Mah­roug iš Mek­si­ kos grįš sau­sio 12 d. ir ga­lės duo­ ti pa­ro­dy­mus. BNS inf.

Sen­sa­ci­ja: ką tik pa­reiš­kęs,

kad grįš į po­li­ti­ką, S.Ber­lus­ co­ni pa­skel­bė apie sa­vo su­ ža­dė­tu­ves. „Reu­ters“ nuo­tr.

Gin­čas: Pran­cū­zi­jos prem­je­ras J.M.Ay­rault (nuotr. dešinėje) ak­to­riaus G.De­par­dieu spren­di­mą iš­vyk­ti į Bel­gi­ją pa­va­di­no ap­gai­lė­ti­nu, o šis at­rė­

žė, kad ap­gai­lė­ti­na yra so­cia­lis­tų po­li­ti­ka.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Turtuoliams įgri­so so­cia­liz­mas So­cia­lis­tų po­li­ti­ka pran­cū­zų tur­tuo­liams ke­lia šleikš­tu­lį. Žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jan­ tis Pran­cū­zi­jos ki­no gran­das Gérard’as De­par­dieu įsiu­to su­ži­no­jęs, kad so­cia­lis­ tai jį lai­ko tė­vy­nės iš­da­vi­ku. Prem­je­ro pa­reiš­ki­mas

G.De­par­dieu pyk­tį su­kė­lė Pran­ cū­z i­jos prem­je­ro Jea­n o Mar­co Ay­rault pa­reiš­ki­mas, ku­riuo jis pa­smer­kė tur­tin­gus Pran­cū­zi­jos gy­ven­to­jus, bė­gan­čius iš ša­lies ir taip no­rin­čius iš­veng­ti di­des­nių mo­kes­čių. 63 me­tų G.De­par­dieu spren­di­mą per­si­kel­ti į Bel­gi­ją J.M.Ay­rault ap­ skri­tai pa­va­di­no ap­gai­lė­ti­nu žings­ niu. „Man tai at­ro­do ap­gai­lė­ti­na, – pa­reiš­kė J.M.Ay­rault. – Jį (G.De­ par­dieu – red. pa­st.) vi­si my­li kaip me­ni­nin­ką, ta­čiau mo­kė­ti mo­kes­ čius yra so­li­da­ru­mo ir pa­trio­tiz­mo ak­tas.“ Po­li­ti­kas tę­sė: „Bė­gan­tys į už­sie­ nį yra vi­sai ne tie, ku­rie bai­mi­na­si nu­skurs­ti. Jie no­ri dar la­biau pra­ tur­tė­ti. Bet mes ne­ga­li­me ko­vo­ti su skur­du, jei­gu tu­rin­tys dau­giau­ sia ar­ba daug ne­pa­ro­dys so­li­da­ru­ mo ir tru­pu­čio dos­nu­mo. Lai­mei, tik ke­li as­me­nys bė­ga iš ša­lies, kad at­leis­tų sa­ve nuo so­li­da­ru­mo su ki­ tais pran­cū­zais.“ Pa­sak J.M.Ay­rault, 2002 m. ne­ pri­tek­lių jau­tė 12,9 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų, o 2010 m. šis skai­čius išau­go iki 14,1 pro­c. To­dėl, anot jo, vy­riau­sy­bės priim­tas spren­di­mas ap­mo­kes­tin­ti di­des­nes nei 1 mln.

eu­rų pa­ja­mas 75 pro­c. me­ti­niu mo­ kes­čiu – so­li­da­rus. G.De­par­dieu taps bel­gu

Ta­čiau vy­riau­sy­bės va­do­vo pa­reiš­ ki­mas, nu­skam­bė­jęs ne­tru­kus po to, kai apie sa­vo iš­si­kė­li­mą į Bel­gi­ją pra­ne­šė ak­to­rius G.De­par­dieu, su­ kė­lė ki­no gran­do pa­si­pik­ti­ni­mą.

Iš­vyks­tu, nes jūs ma­ no­te, kad už sėk­mę, kū­ry­bą, ta­len­tą – bet ko­kį iš­skir­ti­nu­mą – tu­ri bū­ti bau­džia­ma.

Ak­to­rius pra­ne­šė, kad Pran­cū­ zi­jos vy­riau­sy­bės va­do­vui pa­siun­ tė laiš­ką, ku­ria­me iš­dės­tė sa­vo mo­ ty­vus. Pa­sak Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­dos, ja­me G.De­par­dieu tvir­ti­no, kad J.M.Ay­rault pa­reiš­ki­mai jį žei­džia, nes jis per 45 me­tus tru­ku­sią kar­ je­rą ki­ne ir vers­le Pran­cū­zi­jos iž­dui su­mo­kė­jo 145 mln. eu­rų. Ga­liau­siai G.De­par­dieu pa­reiš­kė, kad at­si­sa­kys ir Pran­cū­zi­jos pa­so, nes da­bar­ti­nė val­džia va­ro iš ša­lies ta­len­tin­gus žmo­nes.

„Nep­ra­šau bū­ti tei­si­na­mas, ta­ čiau bent jau ga­lė­čiau bū­ti ger­ bia­mas. Vi­si ki­ti, pa­li­kę Pran­cū­ zi­ją, ne­bu­vo įžei­di­nė­ja­mi kaip aš. Iš­vyks­tu, nes jūs ma­no­te, kad už sėk­mę, kū­ry­bą, ta­len­tą – bet ko­kį iš­skir­ti­nu­mą – tu­ri bū­ti bau­džia­ ma“, – sa­kė ak­to­rius. G.De­par­dieu, ku­ris tu­ri di­de­lių vers­lo in­te­re­sų, įskai­tant ke­lis vy­ no ūkius ir tris res­to­ra­nus Pa­ry­žiu­ je, pri­dū­rė, kad so­cia­lis­tai va­ro iš ša­lies ta­len­tin­giau­sius vei­kė­jus. „Aš nie­ka­da ne­ven­giau vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gų. Is­to­ri­niai fil­mai, ku­ riuo­se da­ly­va­vau, liu­di­ja ma­no mei­ lę Pran­cū­zi­jai ir jos is­to­ri­jai. Kas jūs toks, kad teis­tu­mėt ma­ne, – klau­ siu jū­sų, po­ne Ay­rault, po­no Hol­ lan­de’o prem­je­re? Ne­pai­sant ma­ no eks­ce­sų, ma­no ape­ti­to ir ma­no mei­lės gy­ve­ni­mui, esu lais­vas žmo­ gus“, – tvir­ti­no ak­to­rius. Kri­ti­ka vy­riau­sy­bei

Gar­saus ak­to­riaus ir vy­riau­sy­bės vai­du su­sku­bo pa­si­nau­do­ti opo­zi­ ci­jo­je esan­tys Pran­cū­zi­jos de­ši­nie­ji. UMP par­ti­jos, ku­riai anks­čiau va­do­va­vo Ni­co­las Sar­ko­zy, ly­de­ris Jea­nas Fran­çois Copé pa­reiš­kė, kad pre­zi­den­tas, ku­ris yra pa­sa­kęs, jog „ne­mėgs­ta tur­čių“, griau­na ša­lį. „La­biau­siai gai­liuo­si, kaip so­cia­ lis­tų vy­riau­sy­bė spau­džia ša­lį prie že­mės, – sa­kė J.F.Copé. – Jis stu­ mia mū­sų ša­lį at­gal.“ Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas ir­gi ne­ pa­si­kuk­li­no įgel­ti pran­cū­zams. Jis pa­reiš­kė, kad „pa­ts as­me­niš­ kai pa­ties rau­do­ną ki­li­mą vi­siems pran­cū­zams, ku­rie ke­ti­na sa­vo ša­ ly­je veng­ti mo­kes­čių“. Bel­gi­jos, ku­rio­je prie­globs­čio pra­

šo­si pran­cū­zų tur­tuo­liai, dip­lo­ma­ ti­jos va­do­vas Di­dier Reyn­der­sas taip pat pa­reiš­kė, kad „Pran­cū­zi­ja ga­li kal­tin­ti tik sa­vo mo­kes­čių po­ li­ti­ką“. „Bel­gi­ja ne­da­rė jo­kių žings­nių, kad pri­trauk­tų ku­rį nors Pran­ cū­zi­jos pi­lie­tį. Pran­cū­zi­jo­je vy­ ko mo­kes­čių sis­te­mos evo­liu­ci­ja, ku­ri ga­lė­jo su­kel­ti pa­da­ri­nių. Rei­ kia žvelg­ti į prie­žas­tis, ko­dėl pi­lie­ čiai pa­lie­ka sa­vo ša­lį, net jei­gu tos prie­žas­tys yra mo­kes­čiai“, – tvir­ ti­no D.Reyn­der­sas. Jis pri­dū­rė, kad dau­ge­lis Bel­gi­jos spor­to žvaigž­džių per­si­kė­lė į Mo­ na­ką, ta­čiau ša­lies val­džia su tuo su­si­tai­kė. RTL, AFP, „Le Jour­nal du Di­man­che“ inf.

Tur­tuo­liai bė­ga iš ša­lies G.De­par­dieu – ne vie­nin­te­lis pran­ cū­zų tur­tuo­lis, ku­ris pa­trau­kė į Bel­ gi­ją, kad iš­veng­tų di­des­nių mo­kes­ čių. Tur­tin­giau­sias Pran­cū­zi­jos vy­ ras Ber­nard’as Ar­nault rug­sė­jį bu­ vo kri­t i­k uo­ja­mas paaiš­kė­jus, kad jis pa­s i­pra­š ė Bel­g i­jos pi­l ie­t y­b ės. Tie­s a, B.Ar­n ault, va­do­vau­j an­t is pra­ban­gos pre­k ių kong­lo­me­ra­t ui LVMH, nei­gė ke­t i­nan­t is tap­t i mo­ kes­čių trem­t i­n iu ir sa­kė, kad Bel­ gi­jos pi­l ie­t y­bė jam rei­ka­l in­ga dėl as­me­n i­n ių prie­ž as­čių. Ki­taip nei Pran­c ū­z i­jo­je, Bel­g i­jo­je tur­to mo­ kes­tis ne­tai­ko­mas nuo 1830 m. Šio­ je ša­ly­je pa­ja­mų ir pa­vel­dė­ji­mo mo­kes­čiai taip pat ma­žes­ni. Ta­čiau Ne­še­ne – Bel­g i­jos mies­te­ly­je ne­to­li sie­nos su Pran­cū­zi­ja – gy­ve­na daug tur­tin­g ų Pran­cū­zi­jos pi­lie­čių, ven­ gian­čių mo­kes­čių.

13

antradienis, gruodžio 18, 2012

sportas

Kėdainiuose pralaimėta Česlovas Kavarza Klaipėdos „Neptūnas“ Kėdainiuose žaidė pirmąsias Lietuvos krepšinio federacijos taurės ketvirtfinalio rungtynes su „Nevėžio“ komanda.

Šeimininkai buvo pajėgesni 70:69. Jiems pergalę lėmė Šarūno Kulevičiaus taiklus baudos metimas, kai iki susitikimo pabaigos buvo likusios vos kelios sekundės. Kėdainiečius į priekį vedė varžovams prieš sezoną „Neptūno“ paskolintas Mindaugas Girdžiūnas. Jis pelnė 18 taškų. 13 taškų pridėjo Vytenis Jasikevičius, po 10 – Rolandas Jakštas (13 atkovotų kamuolių) ir Darius Šilinskis. Planai: R.Jonaitis (kairėje) su K.Sarsanijos atvykimu į Klaipėdą sieja gražią ateitį.

„Neptūnui“ 16 taškų pelnė Laurynas Mikalauskas, 13 – Deividas Gailius, 10 – Martynas Mažeika, 8 – Rashaunas Broadusas. Atsakomąsias rungtynes uostamiestyje komandos žais gruodžio 23 d. Šiandien „Neptūnas“ namie Lietuvos krepšinio lygos čempionato varžybas žais su Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipa. Krepšinio aistruoliai išvys į komandą grįžusį 25erių Simą Galdiką. 203 cm puolėjas su Klaipėdos klubu sudarė sutartį iki sezono pabaigos. Sutartis su klaipėdiečiu buvo pasirašyta po to, kai „Neptūnas“ atsisveikino su aukštaūgiu Martynu Andriuškevičiumi ir traumą patyrė kitas vidurio puolėjas Vytautas Šarakauskas.

Vytauto Petriko nuotr.

„Atlanto“ komandą treniruos K.Sarsanija „Atlanto“ futbolo klubo savininkas Romualdas Jonaitis žiniasklaidai pristatė būsimą uostamiesčio komandos vyriausiąjį trenerį Konstantiną Sarsaniją. Tiesa, parašai sutartyje dar nėra suraityti. Anot R.Jonaičio, tikimybė, kad garsusis specialistas iš Rusijos treniruos klaipėdiečius – 99 procentai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Gruzinų kraujo turintis rusas Klaipėdoje viešės savaitę, po to išvyks į namus švęsti švenčių. Sausiui prasidėjus K.Sarsanija grįš į Lietuvą, kad su „Atlantu“ vyktų į treniruočių stovyklą, nuo sausio 5-osios prasidėsiančią Turkijoje. Šioje šalyje iki sezono pradžios žadama surengti dvi stovyklas. K.Sarsanija jau yra numatęs pagalbininkus – Sergejų Savčenkovą, 2006-aisiais jau treniravusį „Atlantą“, ir klaipėdietį Rimantą Žvingilą, daugelį metų žaidusį gimtajame klube. Anot būsimo naujojo vyriausiojo trenerio, „Atlanto“ pagrindą naujajame čempionate sudarys klaipėdiečiai ir kitų Lietuvos komandų žaidėjai. Gali būti, jog į klubą bus pakviesti ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. „Komandoje bus nemažai pokyčių, – sakė R.Jonaitis. – Manau viskas bus – į gera.“ Savininkas pasidžiaugė, kad 2012-aisiais pavyko nutraukti bankroto bylą, išsaugoti komandą A lygoje, iškovoti teisę žaisti Lietuvos futbolo taurės pusfinalyje.“

„Dabar laukia 2013-ieji. Paruošta klubo 3-5 metų klestėjimo programa, kuriai įgyvendinti pakviesti patyrę futbolo specialistai“, – į ateitį žiūrėjo R.Jonaitis. 44-erių K.Sarsanija pajuokavo, kad pradėjęs dirbti Klaipėdoje, jis tiki, jog su žiniasklaidininkais galės bendrauti lietuviškai. „Kalbu anglų, prancūzų kalbomis. Kažkiek suprantu lietuviškai, tačiau kalbėti dar sunku“, – atviravo svečias. Anot stratego, „Atlanto“ vienuolikės pagrindą turi sudaryti Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtiniai. Į pagrindinę miesto ekipą pateks vaikinai, kurių meistriškumas bus aukšto lygio. „Kurie pranoks Lietuvos futbolo lygį, ir norės didesnių iššūkių – pasistengsiu sudaryti jiems sąlygas tobulėti Rusijos, Ukrainos arba Vakarų Europos klubuose, – sakė specialistas. – Neturime tikslo pasiekti momentinę pergalę. Pirmiausia, reikia suburti gerą komandą.“ Maskvos „Dinamo“, Ordžonikidzės „Spartak“, Prancūzijos 2-osios lygos klubuose gynėju žaidęs K.Sarsanija dėl sunkios traumos anksti – 25 metų baigė sportinę karjerą.

Nuo 1994-ųjų tapo futbolininkų agentu, po ketverių metų – UEFA licencijuotu agentu. 2006-aisiais pradėjo trenerio karjerą. Kartu jam buvo pasiūlytas Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo sporto direktoriaus postas. Dirbdamas išvien su olandu Dicku Advokaatu triumfavo, kai „Zenit“ laimėjo Rusijos čempionatą, UEFA taurę, UEFA ir Rusijos supertaures. „Manau, kad Rusijoje nėra kito tokio sporto direktoriaus, pelniusio tiek titulų“, – gera nuotaika spindėjo svečias. K.Sarsanija prisipažino, kad prieš atvykdama į Lietuvą, sulaukė ne vieno Rusijos klubo pasiūlymo. „Klaipėdą pasirinkau dėl to, jog čia laukia naujas iššūkis. Man patinka ir įdomu pradėti darbą kone nuo nulio, – kalbėjo treneris. – Be to, su komandos vadovais sutampa vizijos. Ugdysime jaunimą ir dėsime pamatus gerai ekipai bei sieksime ilgalaikių tikslų.“ Specialistas iš Rusijos sakė, kad sausio mėnesį vyks intensyvi futbolininkų peržiūra. Komandoje liks žaidėjai iš įvairių Lietuvos vienuolikių. „Vėliau „Atlantą“ stiprinsime legionieriais iš Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos“, – planų neslėpė rusas, prisipažinęs, kad turi patirties dirbdamas su lietuviais. Būdamas agentu K.Sarsanija dirbo su Edgaru Jankausku, Tomu Danilevičiumi, Andriumi Skerla, Irmantu Stumbriu, Vidu Dančenka, Tomu Ražanausku, R.Žvingilu. „Su jais buvo malonu dirbti, žinau lietuvių mentalitetą“, – pasidžiaugė iš Maskvos atvykęs specialistas. Šeštadienį kandidatai į „Atlanto“ komandą jau žais kontrolines rungtynes. Marijampolėje klaipėdiečių varžovais bus šalies jaunimo rinktinė.

Atsisveikino: nuo sezono pradžios S.Galdikas rungtyniavo Dnepro-

petrovsko „Dnipro“ (Ukraina) klube, su kuriuo abipusiu sutarimu nutraukė kontraktą. Vytauto Petriko nuotr.

19

antradienis, gruodžio 18, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaught knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Karalaitė antradienis – Biznierius trečiadienis – Sporto salė ketvirtadienis – Stebuklas penktadienis – Legali veikla Praėjusios savaitės laimėtoja – Žiedūna Vilikanskytė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime ketvirtadienį, gruodžio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien atrasite savo vidinių resursų, pastebėsite emocijų kaitą. Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Jautis (04 21–05 20). Nesutiksite su artimais žmonėmis arba autoritetingais asmenimis dėl požiūrio į vertybes. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Pats laikas pravėdinti galvą, tad imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog šiandien ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Galvokite, ką kalbate. Šaulys (11 23–12 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Vandenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos.

Orai

Ateinančiomis dienomis pietryčių vėjai pamažu rims, tačiau šiandien ir rytoj jie dar gali sukelti trumpas pūgas. Šią savaitę dar nemažai snigs, ims stiprėti šaltis. Šiandien dieną vi­ soje šalyje laikysis 6–11 laipsnių šal­ čio, tik pajūryje bus truputį šilčiau. Temperatūra trečiadienio naktį sieks 15–20 laipsnių, dieną bus 8–14 laipsnių šalčio.

Šiandien, gruodžio 18 d.

–9

–8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–8

Šiauliai

Klaipėda

–9

Panevėžys

–10

Utena

–9

8.36 15.54 7.18

353-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 13 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–8

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +29 Briuselis +7 Dublinas +6 Kairas +21 Keiptaunas +30 Kopenhaga +4

kokteilis Kuo tep­ti tak­so le­te­nas? Pa­sau­l io pa­bai­gos ar pro Že­mę pra­ skrie­sian­tys kos­mi­niai ak­me­nys yra nie­kas, pa­ly­g in­t i su mū­s ų au­g in­t i­ niais – šu­niu­kais, ku­rių le­te­nų pa­gal­ vė­lės pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis ta­po la­ bai šiurkš­čios. Dėl ke­tur­ko­jo ko­jų itin su­ne­ri­mu­si Al­ do­na spė­ja, jog tai ga­lė­jo nu­t ik­t i dėl drus­kos, ku­r ia bars­to­mas snie­gas. Drus­kos, anot mo­ters, ra­jo­ną pri­ž iū­ rin­ti va­ly­to­ja tik­rai ne­gai­li. Al­do­na in­ten­sy­viai do­mė­jo­si, kaip pa­ leng­vin­ti šu­niui gy­ve­ni­mą. Ji su­ž i­no­ jo, kad le­te­nų pa­gal­vė­lių ne­ga­li­ma tep­ ti mi­ne­ra­li­zuo­tais kre­mais. Ir kaž­ko­dėl „pa­ta­rė­jai“, lyg su­si­ta­rę, die­va­go­jo­si, kad bū­ti­na au­gin­ti­niui pirk­ti ba­tu­kus. „Na, ne­su tiek nu­pu­šu­si, kad šu­n iui pirk­čiau ava­ly­nę, – juo­kė­si klai­pė­die­ tė, – ta­čiau mie­lai lauk­siu ge­rų pa­ta­ri­ mų, kuo tep­ti pė­du­tes.“

Londonas +6 Madridas +11 Maskva –11 Minskas –16 Niujorkas +13 Oslas –1 Paryžius +9 Pekinas –1

Praha +6 Ryga –11 Roma +13 Sidnėjus +27 Talinas –12 Tel Avivas +20 Tokijas +14 Varšuva –2

Vėjas

5–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–9

–10

Marijampolė

Vilnius

–10

Alytus

Vardai Eivilė, Girdvilas, Gracijus, Vykantas.

gruodžio 18-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-8

-8

-9

-10

8

-10

-9

-10

-10

5

-10

-10

-11

-12

4

rytoj

ketvirtadienį

1737 m. mi­rė gar­su­sis Ita­li­jos smui­kų meist­ras An­to­nio Stra­di­va­ri. 1865 m. JAV pa­nai­kin­ta ver­gi­ja. 1903 m. dvi­ša­le su­tar­ti­ mi Pa­na­mos ka­na­lo zo­ na už kas­me­ti­nį nuo­mos mo­kes­tį ati­te­ko JAV. 1969 m. Ang­li­jo­je bu­vo pa­ nai­kin­ta mir­ties baus­mė. 1946 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ki­no re­ž i­sie­r ius ir pro­d iu­se­r is, „Os­ka­ro“ lau­rea­tas Ste­ve­nas Spiel­ ber­gas.

1963 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rius Bra­das Pit­tas.

1970 m. ne­pai­sant Ka­ta­li­ kų baž­ny­čios pro­tes­tų, Ita­ li­jo­je įtei­sin­tos sky­ry­bos. 1978 m. gi­mė ame­r i­k ie­ čių ak­to­rė Ka­tie Hol­mes. 1980 m. gi­mė po­pdai­ ni­nin­kė Chris­ti­na Agui­ le­ra. 2011 m. mi­rė Vac­la­vas Ha­ve­las, dra­ma­tur­gas ir di­si­den­tas, ku­r is pa­dė­ jo tai­kiai nu­vers­ti ko­mu­ niz­mą bu­vu­sio­je Če­kos­ lo­va­ki­jo­je ir ta­po epi­nės, šal­tą­jį ka­rą už­bai­gu­sios ko­vos did­vy­riu.

Sen­sa­ci­ja: ma­mu­tas vir­to ban­gi­niu Se­niau­sia­me Lie­tu­vos mu­zie­ju­je Baub­ liuo­se te­bė­ra dar jo įkū­rė­jo Dio­ni­zo Poš­ kos ap­ra­šy­ti, prieš 200 me­tų esą iš dur­py­no iš­kas­ti kau­lai. Iki šiol ma­ny­ta, kad tai bu­vo ma­mu­to šon­kau­lis, ta­čiau pro­f. Li­nas Daug­no­ra nu­sta­tė, jog iš­ka­se­ na – apa­ti­nis ban­gi­nio žan­di­kau­lis.

Biz­nis: vers­li­nin­kai už ge­rus pi­ni­

gus šu­niu­kus ap­rengs nuo au­sy­ čių iki uo­de­gos.

Tik­ras at­ve­jis Vie­na mo­te­ris nuo­lat pai­nio­jo kont­ra­ cep­t i­nius vais­tus su ra­mi­na­mai­siais. Da­bar ji tu­ri de­vy­nis vai­kus, bet dėl to vi­sai ne­si­jau­di­na.

Pri­žiū­rė­ki­me kros­nis Anot gar­saus ug­nia­ge­sio Kęs­tu­čio, kad kū­re­na­ma kros­n is ne­su­kel­t ų gais­ro, pa­kan­ka tai­syk­lin­gai ją įreng­ti ir sau­ giai eksp­loa­tuo­ti. Ta­čiau bū­ti­na ne re­čiau kaip kar­tą per 3 mė­ne­sius iš dūmt­rau­kių ir kros­nių iš­va­ ly­ti suo­džius. Kęs­tu­tis griež­tai už­drau­dė kū­ren­ti kros­nis ne­pri­tai­ky­tu ku­ru. Mat dėl ne­tin­ka­mo ku­ro dūmt­rau­ky­je daug grei­čiau ren­ka­si suo­d žiai, ku­r ie esant aukš­tai tem­pe­ra­tū­rai ga­li už­si­deg­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Pas­ky­rė zui­k į miš­ke dirb­ti tar­dy­to­ju. Tas iš­kart pri­sto­jo prie la­pės: – Kie­no kai­lį ne­šio­ji? – Sa­vo. – Me­luo­ji, pa­vo­gei. Pa­so­d i­no la­pę į ka­lė­ji­mą. Sė­d i la­pė, nuo­bo­džiau­ja. Po kiek lai­ko į tą pa­čią ka­me­rą įve­da žą­sį. La­pė nu­ste­bu­si: – O ta­ve už ką? – Zui­kis pra­dė­jo klau­si­nė­ti, už ko­kias lė­šas aš kiek­vie­nais me­tais į pie­tus skrai­dau. Čes­ka (397 719; aną­dien pa­ste­bė­tas skel­bi­ mas: „Din­go šu­niu­kas tri­mis ko­jo­mis. Ypa­tin­ gas po­žy­mis: kai šla­pi­na­si – griū­va)

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ši sen­sa­cin­ga nau­jie­na paaiš­kė­jo, kai zooar­cheo­lo­go L.Daug­no­ros bu­vo pa­pra­šy­ta įver­tin­ti se­niau­ sia­me Lie­tu­vos mu­zie­ju­je Baub­ liuo­se eks­po­nuo­ja­mą se­no­vi­nio gy­vū­no maž­daug 2 m il­gio kau­ lą. Mu­zie­ji­nin­kai il­gą lai­ką bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad jų tu­ri­mas kau­las – ma­mu­to. To­kios iš­va­dos bu­vo pa­

Kad tai esąs ban­gi­ nio žan­di­kau­lis, pa­ dė­jo iš­siaiš­kin­ti ko­le­gos iš Ky­lio bio­ lo­gi­jos mu­zie­jaus.

da­ry­tos re­mian­tis D.Poš­kos laiš­ kais, ku­riuo­se ra­šy­to­jas tei­gia, kad jo įkur­ta­me mu­zie­ju­je yra ma­mu­ to šon­kau­lis. Iš­ty­rus paaiš­kė­jo, kad tai vi­sai ne ma­mu­to, o mė­ly­no­jo ban­gi­nio apa­ ti­nio žan­di­kau­lio frag­men­tas. „Yra ver­si­ja, kad tas žan­di­kau­lio frag­men­tas iš­kas­tas dur­py­ne ša­lia Bi­jo­tų, Ši­la­lės ra­jo­ne. Jei ši­tai yra

tie­sa, Lie­tu­vo­je – tai bū­tų pir­mas at­ve­jis, kai ran­da­mas jū­rų žin­duo­ lio kau­las“, – sa­kė L.Daug­no­ra. Ar­cheo­lo­gas pro­f. Al­gir­das Gi­ ri­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Že­mai­ti­ jos dur­py­nuo­se mė­ly­no­jo ban­gi­ nio lie­ka­nų ras­ti neį­ma­no­ma. „Jis ne­ga­li bū­ti iš­kas­tas iš dur­ py­no. Iš­kas­ti to­kio daik­to dur­py­ne, bū­ki­me są­ži­nin­gi, ne­ga­lė­jo nie­kas. Kaip mes ga­li­me iš­kas­ti ban­gi­nio, ku­ris plau­kio­ja jū­ro­se, lie­ka­nas? Jis grei­čiau­siai at­vež­tas iš ki­tur kaip koks su­ve­ny­ras“, – tei­gė A.Gi­ri­ nin­kas. Ver­si­jų esą ga­li­ma su­gal­vo­ti įvai­ rių. D.Poš­ka bu­vo pir­ma­sis žmo­gus Lie­tu­vo­je, ku­ris įkū­rė vi­suo­me­ni­ nį mu­zie­jų. Sa­vo laiš­kuo­se jis mi­ nė­jo iš­kas­tus ma­mu­to kau­lus, bet ar tai – tas pa­ts žan­di­kau­lis, in­for­ ma­ci­jos nė­ra. Kau­lo am­žiaus nu­sta­ty­ti moks­li­ nin­kai kol kas ne­ga­li. Kad tai esąs ban­gi­nio žan­di­kau­ lis, pa­dė­jo iš­siaiš­kin­ti ko­le­gos iš Ky­lio bio­lo­gi­jos mu­zie­jaus. „Yra mu­zie­juo­se ne­ma­žai da­ly­kų, kai su­pai­nio­ja­ma kas yra kas. Ne­ ži­nau, ar tai da­ro­ma iš blo­gos va­ lios, ar iš ne­ži­no­ji­mo. Svar­biau­sia, neap­si­juok­ti“, – ma­no pro­f. Vla­ das Žul­kus.

At­ra­di­mas: pro­f. L.Daug­no­ra ti­ki­na, kad de­šimt­me­čius ma­mu­to šon­

kau­liu va­din­ta iš­ka­se­na yra mė­ly­no­jo ban­gi­nio žan­di­kau­lis.

Vi­dos Daug­no­rie­nės nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.