2012-12-19 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iADIENIS, GRUODĹ˝IO 19, 2012

www.kl.lt

296 (19 597)

A?2š6.162 ;6@ 4?B< 1 6< &

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`X NVaĂ›

RUBRIKA11

Statiniai be

Pus­nys ir ĹĄal­Ä?iai ne­truk­do ÄŻren­gi­nÄ—­ti nau­jas Ĺžai­di­mĹł aikť­te­les vai­kams.

Kri­zÄ—s ÄŻ kam­pÄ… ÄŻva­ry­ti slo­vÄ—­nai jau­Ä?ia­si ap­gau­ti.

Miestas 3p.

Pasaulis 10p.

Su me­nu sÄ…­sa­jÄ… pra­ran­dan­ti ar­chi­tek­tō­ra tam­pa be­vei­dÄ—.

ÄŽspĹŤdingas in ticijas, ÄŻman vestrius sprendimus bei paĹžangiausiĹł technologijĹł trium fÄ… jantys nĹŤdie liudinos visuomeniniai tai neretai pastastokoja to, kas kadai se asocijavosi su iĹĄ tu skoniu, laviniĹĄskirtinumu bei plaÄ?iu akiraÄ?iu. Lina Bieliaus

l.bieliausk

na m a i

meno – be veid

Ĺžiai

kaitÄ—

aite@kl.lt

ĎŞōliai nai

kin

Vyresniosios ti nesunku kartos ar apgailestau ja, kad vie chitektai dygstantys nas po ki to ĹĄiuolaikiniai mojo turto nekilnojaob ir bedvasiai, jektai yra beveidĹžiai rado sÄ…sajÄ… nes architektĹŤra prasu „valdiĹĄkoms“ meno darbais, ku rie erdvÄ—ms su vo ne tik ĹĄi teikdalu ir kurdavo mos, unikalumo, bet pridÄ— Gobelenai, tinÄ™ vertÄ™. batikos dro kos, vitra bÄ—s, fresĹžai, skulp tĹŤri pozicijos – kadaise ĹĄie nÄ—s komir kiti mo-

Architek tĹŤ do sÄ…sajÄ… ra prarasu darbais, ku meno diĹĄkoms rie „val“ erdvÄ—ms suteikda vo lumos, uni ne tik ĹĄikalumo, bet ir kur da dÄ—tinÄ™ ver vo pritÄ™.

ď Ž Paliki

mas: PR[a_V[Ă&#x;

Ă&#x;Ă›WVZĂ– Ă&#x; Z

VR`a\ `aNQV\[Ă– QN

_ YVb QV WN OR a\ [V [

V` ON _RY WR SN` Â @]\

_ aN`•

Ĺ iandien priedas ď Ž Mastai:

8YNV ]Ă› ZR Ă˜Vb` . /N Q\` b[V cR_ `V aR aV [ Ă? YV T\ [f aĂ›` `bXb _aN Ă&#x;`]Ă­ QV[ [V [Ă? ]b\ VN QNb TVNb [RV TN S_R` ]_VR a_

XN  :R QV P no klaipÄ—die V` QR VZa V [N• ď Ž RealybÄ—: Bernardas tis architektas Zigmas ]N `NX G / ? numentalio Rutkauskas. Galiausiai ba XNb` X\ VN[ jo \O WRX aNV aN neatsiejama meno kĹŤriniai bu Ă˜VNb ZR [V ĹĄÄ— „KurĹĄiai“, „Aitvarą“ papuovo [VNZ` NX PR[ QVR[ `aN a\ ZV QV QR YV V_ O_N[ visuomeni daugelio gamybiniĹł, Pradingo tyliai aNZ` ]V [V T TĂ­` „Niekas ĹĄiais Ä?io „Vaidilos“ baseine ĹĄalia tuomeĂş [R _N[ QN niĹł pastatĹł darbais ZN kino teatro eksterjero interjero ar Vieni ÄŻsimintiniau jĹł karaliĹłâ€œ da iĹĄkilo „tri- no, nepaklausÄ—, kur nepasirĹŤpi- kai siĹł skulp jÄ—gas suvie jie jĹł ilgainiui limi. TaÄ?iau nemaĹžai ant buvusios „Ait pavyzdĹžiĹł – la, kai ver nydavo ar „Bet Ĺžlugo tĹŤra. bu tingi kĹŤriniaidingo. Gai- inicia chitektĹł sovietiniai naikinta, su vo beatodairiĹĄkai su- tuvÄ—s fasado pui varo“ parduo- sei tyva. laikai, ba- ti sunykti, juo labiau pasmerknas kavÄ™sis Ed nyko ar te do Malinaus Dirbant ties benyksta. var- jefo iĹĄdĹžiĹŤvo, skulptĹŤrĹł metams jĹł „Verslinin kad bÄ—gant ko Ä…Ĺžuo konkre kai stato ne ir barelvertÄ— tik di brangius didelius ir „KurĹĄiai“ bei neto lo bareljefas ÄŻvar beliko“, – tradicinÄŻ gÄ— Z.B.Rut dÄ—ja“, – tei- bĹŤdavo parenkami Ä?iais projektais objektus, lie di sce kauskas. kĹŤrÄ—jai, su jo se skulp na architek kartu bĹŤda stĹŤk rijĹł taÄ?iau me tĹŤrinÄ— Vio niams akcen kuriais Ir tai tik vo planuoja niletos Skir sojusi Vy res niosiostas. menka da mos erdvÄ—s darbams. gailaitÄ—s nuvylÄ™s ĹĄiantams pinigĹł nÄ—ra. Esu ir Dmitrijaus Jefre pÄ—dsakĹł per lis ty kar tos Z.B.Rutkaus jĹł Ä?iai tu rÄ— tĹł mo dienos uĹž pastaruosius liai, be raĹĄe taip pri si min ti mies tie- lausomy dauguma sakovais – cija „Vaidila. Aitva vo kompozi- die pat puikuo ko darbĹł sÄ…ne prikjĹł ÄŻ tokius bÄ—s ir ras. Bildukas“. Ä?io Re gi man klai jasi de PaĹĄnekovas dalykus neinvestuoja, to Midvi kio pÄ—- kintĹł darbĹł, ĹĄimtmeÄ?ius sunai- kio bendro darbo re ne vienas toprisi kora nes zultatas. graĹžinusiĹł de- mies „Buvusioje poĹžiĹŤris, stin vyrauja primityvus radusÄŻ naujÄ… objek minÄ—, jog atsi- ĹženktyvinÄ™ skulptĹŤrÄ… vieĹĄÄ…sias to erdves. „BÄ— tÄ… deliai“ teko kavinÄ—je „Du gaisimo. AtvirkĹĄga pinigĹł, o gal iĹĄpru- pramogĹł centrÄ… – – prekybos ir ma linusiÄ… Lengvosios gikai“, pro mieste buvo jektuoti atleti nieĹžo ÄŻÄ—jimÄ…, Kartu su ar griaunama Ä?iai – mieliau įŞōliai kiama pagyvinti garsiosios kos Suvienydavo chitektu Ra interjerÄ…. originaliais sie- kavinÄ—s „Du tai, kas bu niniais vaikĹł Pa jÄ— niausku mĹŤnu Krata, nes tai gai deliai“ sak paĹĄneko gas sugalvojo lengviausia“,vo padary- meno akcentais. Buvo ren me- ras, vais ti nÄ™ skulptĹŤme basei vo, tai, dailininkai gia tarybos, su – pripaĹžinÄ—lÄŻ, monumentalista laukta ÄŻvai mos aikĹĄ te ir Her ties Lie tuvi nin kĹł ninÄ—s paskirties ob jog visuome- zas pasiĹŤlymĹł. jektuo riausiĹł Vosylius su kaus Man ÄŻdomiĹł me puo ĹĄu sias Vidu Pinke i Juoto gatve niniĹł inkliu se rastĹłsi sukĹŤ KÄ™stuÄ?i o freskas. Bal Ä?i ko nio nebuvo nurodymas zĹł, anuomet vie rÄ— spalvingas freskas, viÄ?iumi niems Ĺžino „iĹĄ virĹĄaus“ prievolÄ— lai ar Bet tai jos patiko, kitiems ma, kytis kokiĹł dartĹł. EsÄ… – normalu, ÄŻvairiĹł sri nors stan- diskusi menas turi ne. Ä?iĹł menininjas“, kelti josi paĹĄne – ĹĄypsokovas.

Bank­ro­tas – ir­gi vers­las Skelb­ti ÄŻmo­nÄ—s bank­ro­tÄ… ap­si­mo­ka ir net nau­din­ ga. Su­ma­niai vis­kÄ… or­ga­ni­za­vus, ga­li­ma iť­veng­ti su­si­kau­pu­siĹł sko­lĹł iĹĄieť­ko­ji­mo ir net uŞ­dirb­ti, le­ga­li­zuo­jant neaiť­kios kil­mÄ—s pi­ni­gus. To­kias iť­va­das da­ro rin­kas ana­li­ zuo­jan­tys eks­per­tai.

Kaina 1,30 Lt

12

„Tvar­ka – tar­si stul­pas, ga­li­ma apei­ti.“

So­cia­li­niĹł rei­ka­lĹł ko­mi­te­to na­rys Ne­ri­jus ÄŒa­pas aiť­ki­no, jog visos biu­rok­ra­ti­nÄ—s kliō­tys yra ÄŻvei­kia­mos.

2p.

Do­va­na – „Klai­pÄ—­dos“ pre­nu­me­ra­ta Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

ÄŽsi­bÄ—­gÄ—­jus ĹĄven­ti­nio pa­si­ruo­ťi­mo ma­ra­to­nui, ne vie­nas su­ka gal­vÄ…, ko­kia ka­lÄ—­di­ne staig­me­na nu­ste­ bin­ti sa­vo ar­ti­muo­sius.

„„Su­ma­nu­mas: ap­suk­rĹŤs ver­tel­gos su­kō­rÄ— ne vie­nÄ… sche­mÄ…, kaip iĹĄ bank­ro­to iť­gau­ti nau­dos.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Ne­le­ga­lus Şai­di­mas

Bank­ro­tĹł ban­ga ne­slĹŤgs­ta. Ir ne tik dÄ—l eko­no­mi­niĹł ap­lin­ky­biĹł, pa­ste­bi rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tas Rai­mun­das Vai­tie­kō­nas. DÄ—l ko­kios prie­Şas­ties ver­ta ÄŻmo­nei skelb­ti bank­ro­tÄ…? Pa­sau­ly­je esÄ… yra dau­gy­bÄ— neaiť­ kios kil­mÄ—s pi­ni­gĹł, ku­riuos rei­kia

le­ga­li­zuo­ti. Ne pa­slap­tis, kad ÄŻ Lie­ tu­vÄ… vis plĹŤs­te­li ne­men­kos su­mos iĹĄ Ru­si­jos ar Ry­tĹł ĹĄa­liĹł. „Ta­da tik rei­ka­lin­ga sche­ma, kaip tuos pi­ni­gus ÄŻtei­sin­ti, o dar ge­riau – ma­te­ria­li­zuo­ti“, – ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s R.Vai­ tie­kō­nas. Tei­gia­ma, kad tam tai­ko­mos ÄŻmo­ niĹł skai­dy­mo ar su­jun­gi­mo sche­ mos, jĹł pa­grin­du ak­ty­viai ku­ria­mos ri­bo­tos at­sa­ko­my­bÄ—s (offs­ho­re – an­

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR KRETINGOS Ĺ˝IEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… penktadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. PasiĹŤlymas galioja iki gruodĹžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Ĺ˝iemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

gl.) kom­pa­ni­jos uŞ­sie­ny­je, vÄ—­liau ky­la tĹł ofi­cia­liĹł Lie­tu­vo­je vei­kian­Ä?iĹł bend­ro­viĹł bank­ro­tai, pi­ni­gai per­ve­ da­mi ÄŻ ri­bo­tos at­sa­ko­my­bÄ—s ÄŻmo­nes, iĹĄ jĹł – ÄŻ as­me­ni­nes sÄ…­skai­tas, daŞ­ niau­siai uŞ­sie­ny­je. Pi­ni­gai pa­pras­tai in­ves­tuo­ja­mi ÄŻ Ĺže­mÄ™, jach­tas, na­ mus ir taip le­ga­li­zuo­ja­mi. Tei­gia­ ma, kad ÄŻ ĹĄi­to­kius Ĺžai­di­mus ÄŻtrau­ kia­mi rin­kos lo­ťÄ—­jai ir iĹĄ Lie­tu­vos. „Nors pro­ce­sas ga­na bran­gus –

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

rei­kia kur­ti ÄŻmo­nÄ™, ku­rÄŻ lai­kÄ… vyk­ dy­ti veik­lÄ…, pa­skui or­ga­ni­zuo­ti jos bank­ro­tÄ…, bet Ĺžais­ti ap­si­mo­ka“, – iro­ni­za­vo rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tas. Nau­jai at­si­ra­du­sius mo­de­lius jau pa­ste­bÄ—­jo ir bank­ro­to ad­mi­nist­ra­ to­riai. EsÄ… „fe­nik­so“ sind­ro­mo tai­ ky­mas ne­be toks po­pu­lia­rus, kaip anks­Ä?iau, bet at­si­ran­da ki­tos eko­ no­m i­n io su­k Ä?ia­v i­m o sche­mos.

4

Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ pre­nu­me­ra­ta – nea­be­jo­ti­nai pui­kus spren­di­mas tiems, ku­rie ieť­ko pra­smin­gos, ne­ vie­na­die­nÄ—s do­va­nos. Juo la­biau kad di­dĹžių­jĹł me­tĹł ĹĄven­Ä?iĹł iť­va­ka­rÄ—­se pre­nu­me­ra­to­riĹł lau­kia ne tik pa­lan­ kios kai­nos. Iki gruo­dĹžio 31-osios uŞ­si­sa­kiu­sie­ji „Klai­pÄ—­dą“ uĹž 204 li­ tus me­tams gaus ir pa­pil­do­mÄ… do­ va­nÄ… – or­ga­niz­mÄ… stip­ri­nan­tÄŻ vi­ta­ mi­nĹł rin­ki­nÄŻ su Ĺžen­ťe­niu. No­rin­tie­ji dien­rať­tÄŻ ga­li uŞ­si­pre­nu­ me­ruo­ti ir trum­pes­niam lai­kui – pus­ me­Ä?iui (uĹž 102 li­tus), ket­vir­Ä?iui (uĹž 51 li­tÄ…) ar­ba tik ĹĄeť­ta­die­niais – kar­tÄ… per sa­vai­tÄ™ iť­ti­sus me­tus „Klai­pÄ—­da“ karť­Ä?iau­sio­mis mies­to, ĹĄa­lies, pa­sau­ lio ak­tua­li­jo­mis bei iť­sa­mia vi­sos sa­ vai­tÄ—s te­le­vi­zi­jos pro­gra­ma dĹžiu­gins vos uĹž 72 li­tus. Vi­sais at­ve­jais ÄŻ kai­nÄ… ÄŻskai­Ä?iuo­tas ir pri­sta­ty­mas no­ri­mu ad­re­su.

2

2

trečiadienis, GRUODŽIO 19, 2012

miestas

Di­des­nei al­gai – be­veik 5 mln. li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nu­ma­to­mas mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ ni­mas šį­kart Klai­pė­dos biu­dže­tui ne­tu­rė­tų bū­ti toks skau­dus, kaip pa­sta­rą­jį kar­tą.

Kai Vy­riau­sy­bė mi­ni­ma­lią al­gą nuo šių me­tų rugp­jū­čio pa­di­di­no nuo 800 iki 850 li­tų, uos­ta­mies­čio biu­dže­te te­ko ieš­ko­ti pa­pil­do­mų pi­ni­gų, kad bū­tų ga­li­ma biu­dže­ti­ nių įstai­gų dar­buo­to­jams iš­mo­kė­ ti at­ly­gi­ni­mus. Nuo rugp­jū­čio 1-osios iki me­tų pa­bai­gos dėl mi­ni­ma­lios al­gos pa­ di­di­ni­mo sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­ nėms įstai­goms pa­pil­do­mai rei­kė­ jo 600 tūkst. li­tų. „Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, į ku­rią krei­pė­mės, kad skir­tų rei­kia­mą pi­ni­gų su­mą, aiš­kiai pa­sa­kė, kad pi­ni­gų tu­ri­me ieš­ko­ti sa­vo biu­ dže­te, nes į jį su­ren­ka­ma dau­giau pi­ni­gų, nei pla­nuo­ta. Jų ra­do­me ir pro­ble­mą iš­spren­dė­me. Ti­ki­mės, kad dau­giau tai ne­pa­si­kar­tos“, –

tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­ nan­sų sky­riaus ve­dė­ja Rū­ta Kam­ ba­rai­tė. Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė nu­ma­tė nuo ki­tų me­tų pra­džios mi­ni­ma­lią al­gą pa­di­din­ti nuo 850 iki 1 tūkst. li­tų. Dėl to Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų at­ ly­gi­ni­mams ir įmo­koms „Sod­rai“ per me­tus pa­pil­do­mai rei­kės 4,6 mln. li­tų. „Pa­gy­ven­si­me, pa­lauk­si­me, kol pa­tvir­tins ša­lies biu­dže­tą ir pa­ ma­ty­si­me, ar mums tiek pi­ni­gų duos. Bet pri­va­lo duo­ti“, – pa­brė­ žė R.Kam­ba­rai­tė. Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ ci­ja jau anks­čiau krei­pė­si į Fi­nan­ sų mi­nis­te­ri­ją ir pri­mi­nė, kad di­di­ nant mi­ni­ma­lią al­gą, ko­re­guo­jant vals­ty­bės biu­dže­tą, bū­ti­na pa­ko­ re­guo­ti ir sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nius ro­dik­lius. Vals­ty­bės biu­dže­tas Sei­me bus tvir­ti­na­mas ry­toj. Tuo­met ir paaiš­ kės, ar di­dės mi­ni­ma­li al­ga, ar sa­vi­ val­dy­bėms bus skir­ta pi­ni­gų mo­kė­ ti di­des­nius at­ly­gi­ni­mus.

Pert­rau­ka: ne­tru­kus J.Ja­no­nio gat­vės re­mon­tas bus su­stab­dy­tas iki pa­va­sa­rio.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Dėl biu­rok­ra­ti­nių kliū­čių uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li skir­ti pa­tal­pų emo­ci­nę pa­gal­bą po­ten­ cia­liems sa­vi­žu­džiams tei­kian­čiai tar­ny­bai.

21-erius me­tus vei­kian­ti psi­cho­ lo­gi­nės pa­gal­bos tar­ny­ba „Jau­ni­ mo li­ni­ja“ per­nai pa­kei­tė sta­tu­są ir dėl to at­si­dū­rė ne­pa­vy­dė­ti­no­je si­tua­ci­jo­je, kai pa­pra­šė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės skir­ti pa­tal­pas. Val­ di­nin­kai su­rai­tė for­ma­lų at­sa­ky­ mą, kad to pa­da­ry­ti ne­lei­džia tei­ sės ak­tai, nes esą or­ga­ni­za­ci­jai dar nė­ra dve­jų me­tų. „Jau­ni­mo li­ni­ja“ kol kas lai­ki­nai įsi­kū­rė Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ ka­tos cent­re, ta­čiau ki­tų me­tų ko­ vą tu­rės iš­si­kraus­ty­ti. Jei iki to lai­ko ne­bus ras­tos pa­ tal­pos, emo­ci­nės pa­gal­bos tar­ny­ bos veik­la ga­li su­trik­ti. Vi­du­ti­ niš­kai per die­ną jos sa­va­no­riams Klai­pė­do­je pa­skam­bi­na pen­ki po­ ten­cia­lūs sa­vi­žu­džiai, ku­riems tei­ kia­ma psi­cho­lo­gi­nė ir emo­ci­nė pa­ gal­ba.

„Kaž­ko­kia ne­są­mo­nė. Tvar­ka yra tar­si stul­pas ir ją ga­li­ma apei­ ti, tik rei­kia ieš­ko­ti bū­dų. Tar­ny­ba iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to ne­pra­šo nė li­to, o nu­dir­ba mil­ži­niš­ką dar­ bą. Sa­vi­val­dy­bė pa­tal­pų tu­ri gy­ vą ga­ly­bę, da­lį jų net yra iš­nuo­ mo­ju­si kaž­ko­kiems šar­la­ta­nams, o nor­ma­liai or­ga­ni­za­ci­jai, pa­si­ro­ do, ne­ga­li­ma“, – ste­bė­jo­si So­cia­ li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys Ne­ri­ jus Ča­pas. Jam ant­ri­no ir lai­ki­nai šio ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kės pa­rei­gas ei­nan­ti Na­tal­ja Is­to­mi­na. „Jei tu­ri­me ga­li­my­bę pa­dė­ti, pri­ va­lo­me pa­dė­ti“, – kons­ta­ta­vo po­ li­ti­kė. So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­te nu­ spręs­ta kreip­tis į sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ją, kad ši kuo grei­čiau ras­tų bū­dų, kaip „Jau­ni­mo li­ni­jai“ skir­ti ko­kias nors pa­tal­pas. Jas or­ga­ni­za­ci­ja iš­lai­ky­tų pa­ti, nes pi­ni­gų gau­na iš rė­mė­jų. „Jei pa­tal­pos pa­dės or­ga­ni­za­ci­ jai veik­ti ir to­liau, o sa­va­no­riai per me­tus iš­gel­bės nors vie­ną sa­vi­žu­dį, tai jau bus di­džiu­lis lai­mė­ji­mas“, – pa­brė­žė N.Ča­pas.

Per Ka­lė­das klai­pė­die­čiai jau ga­lės va­žiuo­ ti J.Ja­no­nio gat­ve. Jei ne­sut­ruk­dys orai, eis­mas jo­je bus at­nau­jin­tas dar šią sa­vai­tę. m.skiriute@kl.lt

J.Ja­no­nio gat­vė­je jau baig­ti ties­ ti tink­lai. Jie pri­pa­žin­ti tin­ka­mais nau­do­ti. Net­ru­kus va­žiuo­ja­mo­jo­ je da­ly­je ir ant ša­li­gat­vių bus iš­pil­ta bei iš­ly­gin­ta skal­da. Tuo­met, anot bend­ro­vės „Žem­ka­sa“ di­rek­to­riaus Dai­niaus Zo­ko, bus ga­li­ma leis­ti gat­ ve va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liams. „Da­ro­ me vis­ką, kad kuo grei­čiau bū­tų ga­ li­ma pa­leis­ti eis­mą J.Ja­no­nio gat­ve. Jei ne­sut­ruk­dys orai, tai pa­da­ry­si­me dar šią sa­vai­tę. Per Ka­lė­das žmo­nės tik­rai ga­lės va­žiuo­ti J.Ja­no­nio gat­ ve“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas.

O jau ar­tė­jan­čių me­tų pra­ 1 džio­je, sau­sio 5-ąją, dien­ raš­čio pre­nu­me­ra­to­rius pa­sieks tra­di­

ci­nė do­va­na – 2013-ųjų ka­len­do­rius. Be to, ir atei­nan­čiais me­tais pre­ nu­me­ra­to­rių lau­kia ne tik pa­mėg­ti te­mi­niai „Klai­pė­dos“ prie­dai, bet ir gau­sy­bė spe­cia­li­zuo­tų lei­di­nių. Vien šie­met skai­ty­to­jus pa­sie­kė žur­na­lai „Me­tų klai­pė­die­tė“, „Kur stu­di­juo­ ti“, „Vers­las. Ly­de­riai“, „Eu­ro­ly­ga“ ir „Eu­ro 2012“, „Svei­ka­ta“, „Mo­ters trium­fas“, „Va­sa­ros gi­das“, „Į mo­ kyk­lą!“, o šven­čių iš­va­ka­rė­se pra­ džiu­gi­no „Ka­lė­di­nis ka­len­do­rius“.

Už­sip­re­nu­me­ruo­ti „Klai­pė­dą“ ga­li­ma: cent­ras“); „Klai­pė­dos“ sky­riu­je PC „Ak­ro­po­lis“

(Tai­kos pr. 61); in­ter­ne­tu: www.kl.lt, www.pre­nu­

me­ra­ta.lt; na­mie ar biu­re (rei­kė­tų su­si­tar­ti pa­

skam­bi­nus dien­raš­čio pla­ti­ni­mo sky­ riaus tel. 39 77 13 ar­ba 39 77 14); bib­lio­te­ko­se (Deb­re­ce­no g. 22, Kal­

žmo­nėms.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Net­ru­kus va­žiuo­ja­ mo­jo­je da­ly­je ir ant ša­li­gat­vių bus iš­pil­ta bei iš­ly­gin­ta skal­da.

Ša­li­gat­vių ply­te­lės ir va­žiuo­ja­ mo­sios da­lies grin­di­nio ak­me­nys bus klo­ja­mi pa­va­sa­rį. D.Zo­ko tei­ gi­mu, da­bar šių dar­bų at­lik­ti ne­ lei­džia orai. „Jei da­bar pa­klo­tu­me ply­te­les ir ak­me­nis, pa­va­sa­rį dar­bus tu­rė­tu­

me at­lik­ti iš nau­jo. Už­pil­si­me skal­ dos ir žmo­nės ga­lės vaikš­čio­ti, o au­to­mo­bi­liai va­žiuo­ti“, – tvir­ti­no va­do­vas. Jo­niš­kės gat­vė­je dar­bai vyks vi­ są žie­mą. Pa­sak D.Zo­ko, jiems iki 10 laips­ nių šal­tis ne­truk­do. Šiuo me­tu Jo­niš­kės gat­vė­je klo­ ja­mi tink­lai. „Jei la­bai pa­šal­tų, dar­bus tek­tų nu­trauk­ti. Esant 15 laips­nių šal­ čiui plas­ti­ki­niai vamz­džiai pa­ si­da­ro la­bai tra­pūs. Su jais ne­ re­ko­men­duo­ja­ma dirb­ti nuo 10 laips­nių šal­čio. Ta­čiau že­mė dar šil­ta. Ne­ga­lė­si­me dirb­ti, jei su­ si­da­rys įša­las“, – ko­men­ta­vo di­ rek­to­rius. Anot D.Zo­ko, per žie­m ą bus sie­kia­ma pa­dir­bė­ti taip, kad pa­ va­sa­r į re­m on­t uo­ja­m a­m e Joniš­ kės gat­vės ruo­že bū­tų ga­li­ma klo­ ti as­fal­tą.

Do­va­na – „Klai­pė­dos“ pre­nu­me­ra­ta

re­dak­ci­jo­je (Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K

Pas­kir­tis: „Jau­ni­mo li­ni­jos“ sa­va­no­riai pa­de­da emo­ciš­kai su­tri­ku­siems

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ati­da­rys J.Ja­no­nio gat­vę Mil­da Ski­riu­tė

Sa­va­no­riams – biu­rok­ra­ti­nės kliū­tys

nu­pės g. 13, Kau­no g. 49, Kre­tin­gos g. 61, Lau­ki­nin­kų g. 42–18, Tai­kos pr. 81A, Šau­lių g. 3–18, Til­žės g. 9, Vin­gio g. 11–1, Mo­lo g. 60).

3

trečiadienis, GRUODŽIO 19, 2012

miestas Kvie­čia va­ly­ti kie­mus

Įs­tei­gė nau­ją bend­ro­vę

Pra­dės pil­dy­ti bi­lie­tus

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė­je dėl snie­go ga­li­ma skelb­ti ekst­re­ ma­lią si­tua­ci­ją, bet tei­gia­ma, kad vi­sos tar­ny­bos su­si­tvar­ko. Ku­ror­to me­ras An­ta­nas Vin­kus gy­ven­to­jus kvie­čia su­si­telk­ti ir iš­va­ly­ti sa­vo kie­mus bei nuo­ ša­les­nius ta­kus. Tai ke­li­nin­ kams pa­dė­tų ge­riau pri­žiū­rė­ti gat­ves ir ša­li­gat­vius.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ įstei­gė ir įre­gist­ra­vo ant­ri­nę įmo­ nę „Lit­Gas“. Kaip nu­ma­to­ma, ji vyk­dys su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų pre­ky­bos ir/arba tie­ki­ mo veik­lą. Bend­ro­vei „Klai­pė­ dos naf­ta“ pri­klau­so 100 pro­c. „Lit­Gas“ ak­ci­jų. Nau­jo­sios įmo­ nės įsta­ti­nis ka­pi­ta­las sie­kia mi­ li­jo­ną li­tų.

Nuo penk­ta­die­nio bus pra­dė­ti pil­dy­ti elekt­ro­ni­niai ter­mi­nuo­tie­ ji bi­lie­tai. Juos pa­si­pil­dy­ti bus ga­ li­ma nau­jo­mis, ma­žes­nė­mis kai­ no­mis. Praė­ju­sią sa­vai­tę elekt­ ro­ni­niai ter­mi­nuo­tie­ji bi­lie­tai ne­ bu­vo pil­do­mi, nes mies­to ta­ry­ ba dar nė­ra pa­tvir­ti­nu­si jų kai­nų. Tai po­li­ti­kai tu­rė­tų pa­da­ry­ti ket­ vir­ta­die­nį.

Pus­ny­se dygs­ta žai­di­mų aikš­te­lės Nors pus­to ir spau­ džia šal­tu­kas, dau­ gia­bu­čių na­mų kie­ muo­se įren­gi­nė­ja­ mos nau­jos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės. Gy­ven­to­jai ne tik ste­bi­si, kad dar­bai at­lie­ka­mi žie­mą, bet ir pik­ti­na­si, jog to­kie įren­gi­niai mon­tuo­ja­ mi jiems po lan­gais.

Šven­tė. Šian­d ien 16 val. Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Hu­ma­n i­ta­r i­n ių moks­lų fa­k ul­te­te ren­g ia­ma šven­tė „Ka­lė­dos dau­g ia­k ul­t ū­rė­je erd­vė­je“. 16 val. bus pa­s a­ko­ja­ma, kaip Ka­lė­dos šven­č ia­ mos įvai­r io­se ša­ly­se. 17.30 val. vyks ka­lė­di­nė va­lan­dė­lė at­si­nau­ji­nu­sia­me Kal­bų ir kul­tū­r ų cent­re.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sau­lius Lie­kis:

Ma­nė­me, kad biu­rok­ ra­ti­ja bus pa­grin­di­nė pro­ble­ma, bet, pa­si­ro­ do, – gy­ven­to­jai. ni­gai bus skir­ti me­tų pra­džio­je ir vis­ką pa­vyks pa­da­ry­ti anks­čiau. Pa­sak pir­mi­nin­ko, pro­ble­mų, kad

įren­gi­niai mon­tuo­ja­mi žie­mą, ne­ tu­rė­tų kil­ti. „Esant 15 laips­nių šal­čio net na­ mai sta­to­mi. Be­to­nas at­spa­rus šal­ čiui. Tik pa­ts dar­bas nė­ra ma­lo­ nus“, – tvir­ti­no pir­mi­nin­kas. Ta­čiau ne vi­si gy­ven­to­jai pa­ten­ kin­ti kie­me dygs­tan­čio­mis žai­di­mų aikš­te­lė­mis. Ties Alks­ny­nės gat­vės 7 na­mu praė­ju­sią sa­vai­tę įbe­to­nuo­ti įren­gi­niai jau du kar­tus bu­vo iš­rau­ti. „Ba­lan­si­nes sū­py­nes pa­sta­tė­me to­je pa­čio­je vie­to­je, kur anks­čiau bu­vo vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė. Gy­ ven­to­ja iš pir­mo aukš­to bu­vo ne­ pa­ten­kin­ta ir rei­ka­la­vo ne­sta­ty­ ti įren­gi­nių, nes vai­kai triukš­maus po lan­gais“, – pa­sa­ko­jo S.Lie­kis. Pa­sak jo, su pa­na­šio­mis pro­ble­ mo­mis bend­ruo­me­nių ta­ry­bos su­ si­du­ria ir ki­tuo­se kie­muo­se. Gy­ ven­to­jai pra­šo ne­sta­ty­ti vai­kų

žai­di­mo įren­gi­nių ar­ti na­mų. „Se­ niū­nai­čiai de­ri­na vie­tas, kaip tik ga­li. Ma­nė­me, kad biu­rok­ra­ti­ja bus pa­grin­di­nė pro­ble­ma, bet, pa­si­ro­ do, – gy­ven­to­jai“, – tvir­ti­no pir­ mi­nin­kas. Pa­jū­rio bend­ruo­me­nės te­ri­to­ri­ jo­je jau pa­sta­ty­tos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės, tre­ni­ruok­liai, suo­liu­kai, šiukš­lia­dė­žės, nuo­va­ža prie bib­lio­ te­kos Kal­nu­pės gat­vė­je. Dar­bai bai­ gi­nė­ja­mi ir ki­to­se bend­ruo­me­nė­se. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nių pa­slau­gų po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Dia­na Pi­le­lie­nė tvir­ti­ no, kad bend­ruo­me­nės spės pi­ni­ gus pa­nau­do­ti lai­ku. Klai­pė­do­je yra ke­tu­rios bend­ ruo­me­nės – Bal­ti­jos, Da­nės, Ma­rių, Pa­jū­rio. Jos iš­si­da­li­jo 515 tūkst. li­tų. Pa­na­šią su­mą joms skir­ti pla­nuo­ja­ ma ir ki­tą­met.

„Nu­lau­žė“ sve­tai­nę Mil­da Ski­riu­tė Var­to­to­jai maž­daug sa­vai­tę ne­ga­li nau­do­tis Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­ lio­te­kos in­ter­ne­ti­ne sve­tai­ne. Užb­ lo­kuo­ti tink­la­la­pį pri­rei­kė, nes į jį bu­vo įsi­brau­ta.

Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos In­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ir pro­jek­ tų val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Balt­ri­mie­nė pa­sa­ko­jo, kad į sve­ tai­nės tu­ri­nio val­dy­mo sis­te­mą įsi­bro­vę var­to­to­jai iš jos siun­ti­nė­ jo kenks­min­gas pro­gra­mas į ki­tus ser­ve­rius. Dėl to ser­ve­rio tie­kė­jai už­blo­ka­vo tink­la­la­pį. „Da­bar sve­

Sa­v i­val­dy­b ė. Šian­d ien Liu­te­ro­nų evan­ge­li­kų bend­ruo­me­nės pa­tal­po­se mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­si­t iks su uos­ta­m ies­ty­je vei­k ian­čių re­l i­g i­n ių kon­fe­si­jų va­do­vais dėl Klai­ pė­dos mies­to bend­ruo­me­nės Mal­dos pus­ry­čių or­ga­ni­za­vi­mo ki­tais me­tais. Vė­l iau V.Grub­l iaus­ko ka­bi­ne­te bus per­duo­ta Bet­lie­jaus tai­kos ug­nis. Po­sė­dis. Šian­dien sa­vi­val­dy­bė­je vyks Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tri­ša­lės ta­ry­ bos po­sė­dis. Bus pri­sta­ty­ta jos veik­los ata­skai­ta. Taip pat ta­ria­ma­si dėl Tri­ša­ lės ta­r y­bos pir­mo­jo pus­me­čio dar­bo pla­no.

Su­mon­ta­vo: nau­ja vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė įreng­ta ir ties Su­lu­pės gat­vės 10A dau­gia­bu­čiu na­mu.

Klai­pė­dos dau­gia­bu­čių kie­muo­se už bend­ruo­me­nių ta­ry­boms skir­ tas lė­šas ren­gia­mos vai­kų žai­di­ mų aikš­te­lės, sta­to­mi tre­ni­ruok­ liai, suo­liu­kai, šiukš­lia­dė­žės. Pa­jū­rio vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ ry­bos pir­mi­nin­kas Sau­lius Lie­kis su­tin­ka, kad dar­bai vyks­ta neįp­ ras­tu lai­ku. Ta­čiau taip esą nu­ti­ko dėl už­tru­ku­sių pro­ce­dū­rų. „Su­tar­tis dėl pi­ni­gų ga­vi­mo bu­ vo pa­si­ra­šy­ta ge­gu­žę. Mė­ne­sį gy­ ven­to­jams lei­do­me ne­šti pa­raiš­kas, kas ga­lė­tų bū­ti pa­da­ry­ta už skir­ tus pi­ni­gus. Ta­da ta­ry­bos svars­ tė pa­siū­ly­mus. Po to vy­ko kon­kur­ sas. Va­sa­rą sa­vi­val­dy­bė de­rė­jo­si dėl įren­gi­nių kai­nos. Taip vis­kas ir už­ si­tę­sė“, – pa­sa­ko­jo pir­mi­nin­kas. S.Lie­kis vy­lė­si, kad ki­tą­met pi­

Dienos telegrafas

tai­nė tvar­ko­ma. Vis­kas de­ri­na­ma su ser­ve­rio tie­kė­jais. Ti­ki­mės, kad ar­ti­miau­siu me­tu sve­tai­nė vėl pra­ dės veik­ti“, – vy­lė­si ve­dė­ja. Anot J.Balt­ri­mie­nės, var­to­to­jai ne­ri­mau­ja, kad ne­vei­kia bib­lio­te­ kos in­ter­ne­ti­nė sve­tai­nė. „Elekt­ro­ ni­nės pa­slau­gos la­bai po­pu­lia­rios ir rei­ka­lin­gos. Var­to­to­jams ky­la daug ne­pa­to­gu­mų“, – pa­ste­bė­jo ve­dė­ja. Klai­pė­die­čiai bib­lio­te­kos in­ ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je esan­čia­me elekt­ro­ni­nia­me ka­ta­lo­ge ga­li pa­ si­žiū­rė­ti, ko­kios kny­gos yra įstai­ go­je, ku­rios paim­tos. In­ter­ne­tu ga­li­ma ir pra­si­tęs­ti kny­gos grą­ži­ ni­mo lai­ką.

Kon­cer­tas. Šian­dien 17.30 val. I.Si­mo­ nai­t y­tės vie­šo­sios bib­l io­te­kos Ger­la­ cho pa­lė­pė­je vyks ka­lė­d i­n is kon­cer­ tas „Ty­li nak­tis“. Ja­me da­ly­vaus jau­ni­ mo cent­ro ko­lek­ty­vai: tau­ti­nės mu­zi­ kos an­samb­lis „Ra­lio“ ir vo­ka­lo stu­di­ ja „Ve­ga“. Sma­gu­riai. Pa­lan­go­je vie­tos gy­ven­to­ jai ir sve­čiai tu­r i ga­l i­my­bę pa­sma­g u­ riau­t i iš­skir­t i­n iais pa­t ie­ka­lais, ku­r ių ne­siū­lo ki­tų mies­tų res­to­ra­nai. Ku­ror­ te bus ga­li­ma pa­ra­gau­ti skumb­rės tar­ ta­ro su ma­ri­nuo­tais per­si­mo­nais, lie­ žu­vio šaš­ly­ko ar ce­pe­li­nų su span­guo­ lių uo­g ie­nės pa­da­ž u. Pa­ra­gau­t i neįp­ ras­to mais­to ku­ror­te bus ga­l i­ma iki sau­sio 13 d. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Je­le­na Dob­ ry­den (g. 1925 m.), Adol­fas Ma­za­las (g. 1933 m.), Ab­do­nas So­ra­ka (g. 1951 m.), Vi­da Vaš­k ie­nė (g. 1953 m.), Ri­man­tas Dau­gė­nas (g. 1956 m.), Vla­dis­la­vas Be­ lic­k is (g. 1956 m.), Aud­rius Dob­ro­vols­ kis (g. 1988 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ri­man­tas Dau­gė­nas, Ab­do­nas So­ ra­ka, An­ta­nas Ja­r u­š aus­kas, Adol­fas Ma­za­las. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Mir­ja­ma Li­saus­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Ne­vei­kia: jau sa­vai­tę at­si­da­rę Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos sve­tai­

nę var­to­to­jai ma­to to­kį vaiz­dą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 62 iš­k vie­ ti­mų. Jiems vėl dau­g iau­sia rū­pes­čių kė­lė ne­blai­v ūs vie­šo­se vie­to­se gu­l in­ tys be­na­miai. Klai­pė­die­čiai į me­di­kus krei­p ė­si dėl gal­vos svai­g i­mo, psi­chi­ nių li­g ų.

4

treÄ?iadienis, gruodĹžio 19, 2012

miestas

Bank­ro­tas – ir­gi vers­las „Mō­sĹł Ĺžmo­nÄ—s – iť­ra­din­ 1 gi. Da­bar ste­bi­me nau­jÄ…

va­rian­tÄ… – ÄŻ vie­nÄ… jun­gia­mos ke­ lios ÄŻmo­nÄ—s ir jos iĹĄ kar­to bank­ ru­tuo­ja. Dar neiť­siaiť­ki­nau, ko­kia kam iĹĄ to nau­da, bet aki­vaiz­du, kad kaŞ­kas Ä?ia ne taip“, – tei­gÄ— bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rÄ— Vir­gi­ni­ ja Lu­ko­ťie­nÄ—.

Lie­tu­vo­je 119 ÄŻmo­niĹł bu­vo nu­trauk­ tos bank­ro­to pro­ce­dō­ros. Klai­pÄ—­do­ je to­kiĹł bend­ro­viĹł – 15, jos at­si­skai­ tÄ— su kre­d i­to­r iais ar su­da­rÄ— tai­kos su­tar­tÄŻ. ÄŽmo­n iĹł bank­ro­to val­dy­mo de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis, 1993–2011 m. bank­ro­to pro­ce­sai pra­dÄ—­t i 15 ban­ kĹł ir 11583 ÄŻmo­nÄ—ms, iĹĄ jĹł bank­ro­ tai pri­pa­Ş in­ti ty­Ä?i­niais 1 ban­kui (6,7 pro­c.) ir 41 ÄŻmo­nei (0,35 pro­c.). 1 ban­ kui ir 23 ÄŻmo­nÄ—ms ty­Ä?i­nio bank­ro­to pro­ce­sai yra baig­ti, o 18 ÄŻmo­niĹł te­be­ vyk­do­mi. Ty­Ä? i­n io bank­ro­to pro­ce­s ai nuo bank­ro­to by­los iť­kÄ—­li­mo iki ÄŻmo­nÄ—s iť­re­g ist­ra­vi­mo tru­ko nuo pu­sant­r Ĺł iki 10 m. „„Ne­si­se­ka: var­Şy­ti­nÄ—­se dar kar­tÄ… bus mÄ—­gi­na­ma par­duo­ti bank­ru­ta­vu­sios bend­ro­vÄ—s „Klai­pÄ—­dos Sa­tur­nas“

fi­nan­si­nÄŻ tur­tÄ….

gim­do ki­tÄ…. Pas­te­bi­ma, kad, bank­ ru­ta­vus vie­nai bend­ro­vei, pa­skui jÄ… se­ka ki­tĹł, su bank­ru­ta­vu­siÄ…­ja su­si­ ju­siĹł ÄŻmo­niĹł Ĺžlu­gi­mas.

Teis­mai uŞ­vers­ti ieť­ki­niais

Bank­ro­to by­lĹł sta­tis­ti­ka – stul­bi­ nan­ti. 2012 m. spa­lio 1 d. duo­me­ ni­mis, Vil­niaus apy­gar­dos teis­me yra 2 224 bank­ro­to by­los, Kau­no teis­me – 1523 by­los, Klai­pÄ—­do­ je – 808. „Pas mus Klai­pÄ—­dos apy­gar­ dos teis­me da­bar kas tre­Ä?ia by­la – bank­ro­to“, – tvir­ti­no Klai­pÄ—­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­niĹł by­lĹł sky­riaus pir­mi­nin­kÄ— Rim­vi­da Zu­ ber­nie­nÄ—. Bank­ro­to by­lĹł au­gi­mas Klai­pÄ—­ dos apy­gar­dos teis­me pra­si­dÄ—­jo per eko­no­mi­nÄ™ kri­zÄ™. 2009-ai­siais bu­ vo gau­tos 486 bank­ro­to by­los. 2010 m. – 516. Per­nai su­ma­ŞÄ—­jo iki 389. Ĺ ie­met jĹł skai­Ä?ius pa­na­ťus – gau­tos 383 bank­ro­to by­los. Ta­Ä?iau ÄŻro­dy­ti nu­si­kals­ta­mÄ… bank­ro­to po­bō­dÄŻ nÄ—­ra taip leng­va. By­la gim­do by­lÄ…

Pa­sak Ci­vi­li­niĹł by­lĹł sky­riaus pir­ mi­nin­kÄ—s, vie­na bank­ro­to by­la

Ĺ iuo me­t u Lie­t u­vo­je bank­r u­t uo­ja 3856 ÄŻmo­nÄ—s, Klai­pÄ—­dos ap­skri­ty­je – 513, Klai­pÄ—­dos mies­te – 360 bend­ ro­viĹł. Pa­baig­tĹł bank­ro­to pro­ce­dō­rĹł Lie­tu­ vo­je yra 8748, Klai­pÄ—­dos ap­skri­ty­je – 1285, Klai­pÄ—­dos mies­te – 791.

Iťť­vais­tÄ— mi­li­jo­nus li­tĹł

Kai Fi­nan­si­niĹł nu­si­kal­ti­mĹł ty­ri­mĹł tar­ny­ba iĹĄaiť­ki­no ne vie­nÄ… or­ga­ni­ zuo­tÄ… gru­pÄ™, ku­ri, steig­da­ma ÄŻmo­ nes ir veng­da­ma at­si­skai­ty­ti ne tik su ki­tais vers­lo par­tne­riais, bet ir mo­kÄ—­ti vals­ty­bei mo­kes­Ä?ius, iť­ ĹĄvais­tÄ— mi­li­jo­nus li­tĹł, ĹĄio nu­si­kal­ ti­mo mo­de­lio tai­ky­mas ne­be toks daŞ­nas. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad „vers­li­nin­ kai“ nuo­lat kei­tÄ— ÄŻsteig­tĹł ÄŻmo­niĹł pa­va­di­ni­mus, siek­da­mi iť­veng­ti prie­vo­liĹł mo­kÄ—­ti mo­kes­Ä?ius ir at­ si­skai­ty­ti su kre­di­to­riais. Rea­liai gru­puo­tÄ—s na­riai, at­sto­ va­vÄ™ ri­bo­tos at­sa­ko­my­bÄ—s ÄŻmo­ nÄ—ms, pri­si­deng­da­mi uŞ­sie­nio ĹĄa­ liĹł pi­lie­Ä?iĹł var­dais ir pa­var­dÄ—­mis, klas­to­jo su­tar­tis, ku­riĹł pa­grin­du iť­tuť­ti­no ÄŻmo­niĹł sÄ…­skai­tas, dirb­ ti­nai pa­di­di­no ÄŻmo­niĹł fi­nan­si­nius ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mus ir ini­ci­ja­vo fik­ty­ vius bank­ro­tus. Tar­ny­bĹł at­sto­vĹł tei­gi­mu, iť­kÄ—­ lus bank­ro­to by­lÄ… ne vi­sa­da iĹĄ kar­ to paaiť­kÄ—­ja, kad ÄŻmo­nÄ— su­Şlug­dy­ ta ty­Ä?ia.

Bank­ru­tuo­jan­Ä?iĹł ÄŻmo­niĹł sta­tis­ti­ka

Vir­gi­ni­ja Lu­ko­ťie­nÄ—:

Sup­ran­ta­ma, da­lis ĹĄi­tĹł pi­ni­gĹł yra tik po­pie­riuo­se, ta­Ä?iau ne­ma­Şai jĹł – kaŞ­kur „ne ten“ pa­nau­do­ti. Vi­sa ĹĄi gran­di­nÄ— at­si­ran­da to­dÄ—l, kad joms rea­liai neį­ma­no­ma at­gau­ ti pi­ni­gĹł iĹĄ bank­ru­ta­vu­sios bend­ ro­vÄ—s, ku­ri Ĺže­myn pa­skui sa­ve tem­ pia vi­sus kre­di­to­rius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­gal Bank­ro­to ÄŻsta­ty­mÄ…, tur­tÄ… be jo­kios ei­lÄ—s po bank­ro­to pa­sii­ ma tik ÄŻkai­to tu­rÄ—­to­jas, tai yra tas, ku­ris sko­li­no pi­ni­gus, su­tei­kÄ— pre­ kiĹł ar pa­slau­gĹł uĹž ÄŻkeis­tÄ… ne­kil­no­ ja­mÄ…­jÄŻ tur­tÄ…. Tam as­me­niui, ku­ris pa­gal ÄŻsta­ ty­mÄ… iĹĄ anks­to uŞ­si­tik­ri­no ÄŻkei­ti­ mÄ…, leng­viau­sia at­gau­ti sa­vo in­ ves­ti­ci­jas. Ki­tiems lie­ka tai, kas lie­ka. Pir­mos ei­lÄ—s kre­di­to­riai yra dar­ buo­to­jai. Da­bar jie iĹĄ Ga­ran­ti­nio fon­do gau­na at­ly­gi­ni­mus uĹž du mÄ—­ne­sius. Vals­ty­bÄ—, tai yra Mo­kes­Ä?iĹł ins­ pek­ci­ja ir „Sod­ra“, yra ant­ro­ je kre­di­to­riĹł ei­lÄ—­je. Tre­Ä?ios ei­ lÄ—s kre­di­to­riai, tie, ku­rie su­tei­kÄ— pre­kes, pa­slau­gas, ne­re­tai lie­ka be nie­ko. La­bai re­tas at­ve­jis, kad jiems bō­ tĹł su­grÄ…­Şin­tos vi­sos sko­los. To­dÄ—l ĹĄi­tiems kre­di­to­riams taip pat iť­ky­ la bank­ro­to grÄ—s­mÄ—. Sko­lĹł me­dĹžiok­lÄ—

Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rÄ— V.Lu­ko­ ĹĄie­nÄ— tei­gÄ—, kad ÄŻpras­ta yra pirk­ti de­bi­to­ri­nius ÄŻsi­sko­li­ni­mus, tai yra bank­ru­ta­vu­siĹł ÄŻmo­niĹł sko­li­nin­kĹł sko­las. EsÄ… per­ka tie, ku­rie no­ri pa­ge­rin­ ti ÄŻmo­nÄ—s ba­lan­sÄ…. Jie nai­viai ti­ki­si, kad ka­da nors tas sko­las at­gaus.

9A

+

Q\cN[N

„Ir to­kiai ÄŻmo­nei, ku­ri „pa­si­ge­ ri­no“ ba­lan­sÄ…, jau bent for­ma­liai bank­ro­tas ne­gre­sia. DÄ—l to tas sko­ las taip per­ka“, – ÄŻsi­ti­ki­nu­si V.Lu­ ko­ťie­nÄ—. Var­Şy­ti­niĹł vyk­dy­to­jas bend­ro­ vÄ—s „Klai­pÄ—­dos ad­mi­nist­ra­to­riĹł biu­ras“ at­sto­vas To­mas Ma­li­naus­ kas tei­gia, kad nie­kas ne­par­da­vi­nÄ—­ ja sko­lĹł, ku­rios leng­vai iĹĄieť­ko­mos ar su­si­grÄ…­Şi­na­mos. Tei­gia­ma, kad par­duo­da­mos tos sko­los, ku­rios be­vil­tiť­kos ir ma­Şai ti­kÄ—­ti­na jas at­gau­ti. „Tai tik vie­nas iĹĄ ga­li­mĹł bō­ dĹł at­gau­ti bent da­lÄŻ pi­ni­gĹł. Ma­ no pra­kti­ko­je yra pa­si­tai­kÄ™, kai bu­vo par­duo­da­ma ir ke­liĹł mi­li­ jo­nĹł li­tĹł bank­ru­ta­vu­sios ÄŻmo­ nÄ—s sko­la“, – pri­si­mi­nÄ— T.Ma­ li­naus­kas. Var­Şy­ti­nÄ—s – be re­zul­ta­tĹł

Be­v il­t iť­k Ä… sko­l Ĺł iĹĄieť­ko­j i­m Ä… iliust­ruo­ja bend­ro­vÄ—s „Klai­pÄ—­ dos Sa­tur­nas“ at­ve­jis. Ĺ iai bank­ ru­ta­vu­siai ÄŻmo­nei sko­lin­gos li­ko 13 ÄŻmo­niĹł. PrieĹĄ mÄ—­ne­sÄŻ var­Şy­ti­nÄ—­se dar kar­tÄ… bu­vo mÄ—­gin­ta par­duo­ti bank­ ru­ta­vu­sios ÄŻmo­nÄ—s fi­nan­si­nÄŻ tur­tÄ…, tai yra jos sko­li­nin­kĹł sko­las. Jos sie­kia 402 tĹŤkst. li­tĹł. „Klai­pÄ—­dos Sa­tur­nui“ nuo 1 tĹŤkst. iki 139 tĹŤkst. li­tĹł pra­si­sko­li­

ÄŽmo­nÄ—s, ku­r iĹł bank­ro­tas pri­pa­Ş in­ tas ty­Ä?i­niu, iki bank­ro­to sa­vo veik­lÄ… vi­du­ti­niť­kai vyk­dÄ— apie 7 m. Di­dĹžio­ji da­lis ĹĄiĹł ÄŻmo­niĹł (apie 73 pro­c.) ÄŻsteig­ tos 1990–1998 m. 83 pro­c. ty­Ä?i­niĹł bank­ro­tĹł pri­pa­Ş in­ ta uŞ­da­ro­sioms ak­ci­nÄ—ms bend­ro­ vÄ—ms (34), 12 pro­c. – ak­ci­nÄ—ms bend­ ro­vÄ—ms (5), 5 pro­c. – in­di­vi­dua­lioms ÄŻmo­nÄ—ms (2). Klai­p Ä—­do­je ty­Ä? i­n iais pri­p a­Ş in­t i 5 bank­ro­tai. Ĺ al­t i­nis: ÄŽmo­niĹł bank­ro­to val­dy­mo de­par­ta­men­tas

no ir 5 jau bank­ru­ta­vu­sios ÄŻmo­nÄ—s – „AMGS‘, „Da­nÄ—s var­tai“, „Evis­ ko“, „GP EGO“, „Ku­liĹł var­tai“. Dau­giau­sia li­ko sko­lin­ga ne­beeg­ zis­tuo­jan­ti eko­no­mi­nes ir vers­ lo kon­sul­ta­ci­jas tei­ku­si bend­ro­vÄ— „Evis­ko“. Dve­jos var­Şy­ti­nÄ—s jau ÄŻvy­ko, ta­Ä?iau sko­lo­mis nie­kas ne­su­si­ do­mÄ—­jo. Nors jos bu­vo par­da­vi­ nÄ—­ja­mos treÄ?­da­liu pi­giau nei jĹł no­mi­na­li ver­tÄ—. Ĺ iuo me­tu auk­ cio­ne siō­lo­mĹł sko­lĹł kai­nos kri­ to per pu­sÄ™. „Da­bar, kai au­di­tuo­ju ÄŻmo­nes, ma­tau, kad sko­los po bank­ro­tĹł su­da­ro mi­li­jar­dus li­tĹł. Sup­ran­ta­ ma, da­lis ĹĄi­tĹł pi­ni­gĹł yra tik po­pie­ riuo­se, ta­Ä?iau ne­ma­Şai jĹł – kaŞ­kur „ne ten“ pa­nau­do­ti“, – tei­gÄ— V.Lu­ ko­ťie­nÄ—.

5

trečiadienis, GRUODŽIO 19, 2012

miestas

Ka­lė­di­nio spin­de­sio gat­vė­se per ma­žai Klai­pė­die­čius įspū­din­go­mis ka­lė­di­nė­mis eg­lu­tė­mis ir ki­ta puo­šy­ba šie­met sten­gia­ si nu­ste­bin­ti ne tik sa­vi­val­dy­bė, bet ir pre­ky­bos cent­rai, ki­tos įstai­gos.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­to vy­riau­sia­sis dai­li­nin­kas Min­dau­gas Pet­ru­lis ne­slė­pė, kad šie­met jį džiu­gi­na ka­lė­di­nių eg­lu­ čių ir pa­puo­ši­mų gau­sa. „Šven­ti­nius me­de­lius vis daž­ niau sta­to įmo­nės, pre­ky­bos cent­ rai, įstai­gos. Eg­lu­tės įžie­bia­mos ir gy­ve­na­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se. To­ kia gau­sa tik­rai džiu­gi­na. Sma­gu, kad žmo­nės pri­si­de­da prie ka­lė­di­ nės dva­sios kū­ri­mo mies­te“, – pa­ sa­ko­jo M.Pet­ru­lis. Anot me­ni­nin­ko Ana­to­li­jaus Kle­men­co­vo, šven­tiš­kiau­sia mies­ te yra Teat­ro aikš­tė. Ši zo­na – pa­grin­di­nis šven­čių ak­cen­tas mies­te. „Idea­liau­sias va­rian­tas bū­tų, jei mies­to vi­zi­ti­nė­je sto­te­lė­je – se­na­ mies­ty­je – prie kiek­vie­no na­mo bū­tų pa­sta­ty­ta šven­ti­nė eg­lu­tė. Tuo­met jis tap­tų iš­skir­ti­nis ir pri­ trauk­tų dau­giau žmo­nių“, – tei­gė me­ni­nin­kas. A.Kle­m en­co­vas tvir­t i­n o, kad dau­giau pa­puo­ši­mų rei­kė­tų nau­ juo­siuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se ra­ jo­nuo­se. Ten esan­čio­se aikš­te­lė­ se rei­kė­tų pa­sta­ty­ti eg­lu­tes, kad gy­ven­to­jai tu­rė­tų, kur atei­ti su vai­kais. „At­ro­do, kad čia gy­ve­nan­tys žmo­nės yra pa­mirš­ti, o tai yra blo­ gai. Šven­ti­nis ak­cen­tas tu­rė­tų bū­ ti kiek­vie­na­me mies­to ra­jo­ne“, – dės­tė me­ni­nin­kas. A.Kle­men­co­vas tvir­ti­no, kad jo akį pa­trau­kė ir aikš­tė­je, kur anks­ čiau vei­kė pre­ky­bos cent­ras „Ait­ va­ras“, pa­sta­ty­ta eg­lu­tė: „Tai vie­ nas iš įdo­mes­nių spren­di­mų“, – tei­gė me­ni­nin­kas. Dai­li­nin­kė Da­lia Čis­to­vai­tė ap­ gai­les­tau­ja, kad nors mies­tas ir puo­šia­si, ja­me vis dar per ma­žai šven­ti­nės dva­sios. Anot jos, tiek par­duo­tu­vių vit­ri­ nos, tiek gat­vės at­ro­do ny­ko­kai.

Min­dau­gas Pet­ru­lis:

Sma­gu, kad žmo­nės pri­si­de­da prie ka­lė­ di­nės dva­sios kū­ri­mo mies­te.

Gau­sa: klai­pė­die­čiai ga­li pa­si­gro­žė­ti ne tik pa­grin­di­ne, bet ir pri­va­čių įmo­nių pa­sta­ty­to­mis eg­lu­tė­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio ir Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ba­sei­no pro­jek­tas – į po­li­ti­kų ran­kas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nau­jo ba­sei­no Klai­pė­do­je sta­ty­bų pro­jek­tas ju­da pir­myn – pla­nuo­ja­ ma, kad jau ki­tą­met pra­si­dės pro­ jek­ta­vi­mo dar­bai, o dar po ket­ve­ rių me­tų jis jau pra­dės veik­ti.

Po­rei­kis: vi­si pri­pa­žįs­ta, jog Klai­pė­do­je rei­ka­lin­gas dar vie­nas ba­sei­nas. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ čiū­tė ir Vy­riau­sy­bės at­sto­vai pa­ si­ra­šė su­tar­tį, ku­ria Klai­pė­dos ba­sei­nas (50 m) su svei­ka­tin­gu­mo cent­ru yra pri­pa­žįs­ta­mas vals­ty­bei svar­biu eko­no­mi­niu pro­jek­tu. Ta­čiau ši su­tar­tis įsi­ga­lios, kai jai pri­tars Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ ba. Ji tai tu­rė­tų pa­da­ry­ti šią sa­vai­tę. „Tuo­met reikš, kad ba­sei­no sta­ty­

bos yra pri­pa­žin­tos vals­ty­bei svar­ biu eko­no­mi­niu pro­jek­tu ir ga­lė­si­me ti­kė­tis pir­me­ny­bės, kai bus skirs­to­ ma ES pa­ra­ma“, – aiš­ki­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų sky­riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė. Skai­čiuo­ja­ma, kad nau­jo ba­sei­no su svei­ka­tin­gu­mo cent­ru pro­jek­to ver­tė yra 39,5 mln. li­tų. 30 mln. ti­ki­ma­si gau­ti iš ES, 4,2 mln. tu­rė­tų skir­ti Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas, 3,8 mln. li­tų nu­ma­to­ma iš­grieb­ti iš mies­to biu­dže­to, o 1,5 mln. li­tų gau­ti pri­ va­čių lė­šų, už ku­rias bū­tų įreng­tos ko­mer­ci­nės erd­vės. Anot E.Jur­ke­vi­čie­nės, ža­da­ma, kad ki­tą­met pi­ni­gų skirs Kū­no kul­ tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas. Už juos bus pra­dė­tas reng­ti tech­ni­nis

pro­jek­tas. Pa­čių sta­ty­bų pra­džia pla­nuo­ja­ma 2015 m. vi­du­ry­je. Jos tu­rė­tų truk­ti pu­sant­rų me­tų. Skai­čiuo­ja­ma, kad pro­jek­ta­vi­ mo dar­bai ir tech­ni­nė prie­žiū­ra kai­nuos 2,5 mln. li­tų, o sta­ty­bos ir te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mas – 37 mln. li­tų. „Kai bus ren­gia­mas tech­ni­nis pro­jek­tas, ly­giag­re­čiai bus spren­ džia­mi ir ba­sei­no val­dy­mo klau­si­ mai“, – tei­gė E.Jur­ke­vi­čie­nė. Įgy­ven­di­nus pro­jek­tą, Klai­pė­do­ je at­si­ras 50 met­rų mul­ti­funk­ci­nis, mi­ni­ma­lius Tarp­tau­ti­nės plau­ki­ mo fe­de­ra­ci­jos rei­ka­la­vi­mus ati­ tin­kan­tis ba­sei­nas su svei­ka­tin­gu­ mo zo­na. Nau­jas ba­sei­nas bus sta­to­mas prie Klai­pė­dos are­nos.

6

trečiadienis, gruodžio 19, 2012

nuomonės

Ne­rei­kia nei eu­ro, nei ES

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Paau­gin­ta al­ga – pa­na­cė­ja? Stasys Gudavičius

I

ki šiol bu­vęs 850 li­t ų mi­n i­ma­lus mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas (MMA), ko ge­ ro, ne­bea­t i­t in­ka tų eko­no­m i­n ių-so­ cia­li­nių rea­li­jų, ku­rio­se da­bar gy­ve­ na Lie­tu­va. MMA ne­bu­vo lie­čia­mas be­ne ket­ve­r ius me­tus. Val­džia tik nuo­lat kar­to­jo (ne)ma­ giš­ką žo­dį „kri­zė“, ku­riuo ga­li­ma bu­vo pri­ deng­ti bet ko­k į dir­ž ų ver­ž i­mą, bet ko­k į iš­ lai­dų kar­py­mą ir dras­t iš­ką lė­šų, tai­g i, ir ski­ria­mų al­goms, tau­py­mą. Tik šie­met lie­p ą per su­kąs­t us dan­t is cent­ro de­ši­nės Vy­riau­sy­bė su­ti­ko MMA sim­bo­liš­kai kils­te­lė­ti 50 li­tų – nuo 800 iki 850-ies. Ta­čiau jei­g u su­ta­r ia­me, kad tas nau­ja­sis mi­ni­ma­lios al­gos dy­dis vis vien ne­bea­ti­tin­ka rea­li­jų, ma­tyt, aki­vaiz­du, kad jis vėl tu­ri bū­ti pa­kel­tas.

Tad ar tik­rai pro­tin­ga da­bar net iki 1000 li­tų di­din­ti MMA?

M

tą įsi­ves­ti. O ar kas nors klau­sė žmo­nių nuo­ mo­nės? Kiek kal­bė­jau su sa­vo kai­ my­nais, ki­tais pa­žįs­ta­mais, nie­kas ne­no­ri to eu­ro. To­dėl, ma­nau, kad bū­ti­na su­ reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl to­kios va­ liu­tos įve­di­mo, žmo­nėms tu­ri bū­ti su­teik­ta tei­sė pa­reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nę. Žmo­nės tu­ri val­dy­ti sa­vo vals­ty­bę, o ne kaž­ko­kie iš­rink­tie­ji ar Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Ki­ta ver­tus, bai­su, kad už tą nuo­ mo­nę ne­bū­tų ker­ši­ja­ma, kaip jau at­si­ti­ko. Kai lie­tu­viai re­fe­ren­du­me ne­pri­ta­rė ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­boms, val­džia iš­kart at­ker­ši­jo – pa­bran­gi­no elekt­rą. Ma­no nuo­mo­ne, eu­ro Lie­tu­vai tik­rai ne­rei­kia. Pra­ras­ti sa­vo va­liu­ tą reiš­kia pra­ras­ti su­ve­re­ni­te­tą. Kai va­liu­ta bend­ra, tai pi­ni­gus iš­plau­ na di­džio­sios vals­ty­bės, o ma­žo­sios bank­ru­tuo­ja. Jei jau Eu­ro­pos va­liu­ta yra eu­ras, tai tu­ri bū­ti vie­nin­gas ir Azi­jos, ir Af­ri­kos pi­ni­gas. Ma­nau, kad bend­ ra pa­sau­li­nė va­liu­ta bu­vo ir tu­ri bū­ti do­le­ris, nes eu­ras anks­čiau ar vė­liau žlugs. Ir ap­skri­tai aš ne­pa­si­ti­kiu ES. Kai tik įsto­jo­me į šią są­jun­gą, bu­vo su­nai­kin­ta pra­mo­nė, ga­my­ba, lai­ vai su­pjaus­ty­ti į me­ta­lo lau­žą, ma­ tyt, kad ne­be­lik­tų kon­ku­ren­tų di­ džio­sioms vals­ty­bėms.

397 728

telefonas@kl.lt

Ne­rei­kia pik­tin­tis nau­jo­vė­mis

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Te­ko kaž­kur skai­ty­ti, kad dėl to ne­be­li­ko pu­sės mi­li­jo­no dar­bo vie­tų. Kur ma­ty­ta, kad į Lie­tu­vą iš

Kai lie­tu­viai re­fe­ ren­du­me ne­pri­ta­rė ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­boms, val­džia iš­kart at­ker­ši­jo – pa­ bran­gi­no elekt­rą. Vo­kie­ti­jos ve­ža teš­lą duo­nai kep­ti, lyg pa­tys ne­be­mo­kė­tu­me jos pa­si­ ga­min­ti? Jei jau įsto­jo­me į ES, tai ir Lie­tu­ vo­je pen­si­jos, at­ly­gi­ni­mai tu­ri bū­ti to­kie, kaip šio­je są­jun­go­je. Ta­čiau

taip nė­ra – pen­si­jos ir at­ly­gi­ni­mai pa­tys ma­žiau­si. Sup­ran­ta­ma, ES ski­ria Lie­tu­vai fi­nan­si­nę pa­ra­mą. Bet kas ma­to tuos pi­ni­gus? And­ rius Ku­bi­lius, ku­ris ra­gais ir na­gais no­ri su­griau­ti nau­ją­ją Vy­riau­sy­bę ir vėl sto­ti prie jos vai­ro? Pa­ti di­džiau­sia ne­są­mo­nė tai, kad ES skir­ta No­be­lio tai­kos pre­ mi­ja. Už ko­kius nuo­pel­nus? Juk iš tos pa­čios Eu­ro­pos du pa­sau­li­niai ka­rai ki­lo, kiek žmo­nių pra­žu­dy­ta. Vo­kie­ti­ja juk bu­vo la­bai ag­re­sy­vi vals­ty­bė, jos kry­žiuo­čiai ir Lie­tu­ vą pul­di­nė­jo, šim­tus me­tų dras­kė, kol Žal­gi­rio mū­šy­je ga­vo grą­žos. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vai ne­ga­ li­ma ne tik įsi­ves­ti eu­ro, bet rei­kia iš­sto­ti iš ES, nes iš jos tik­rai jo­kios nau­dos, o tik ža­la.

Iš­gir­dę, kad atei­ty­je bus pa­nai­kin­ti po­pie­ri­niai au­to­bu­sų bi­lie­tai, pen­ si­nin­kai pra­dė­jo pu­to­ti. Pa­na­ši si­ tua­ci­ja bu­vo ir ta­da, kai bu­vo įve­di­ nė­ja­mi po­pie­ri­niai bi­lie­tai. Ta­da ir­gi bu­vo daug ne­pa­ten­kin­tų vy­res­nio am­žiaus žmo­nių. Jie bai­mi­no­si, kad ne­ži­nos, kur įsi­gy­ti bi­lie­tė­lių. Bi­jo­ jo, kad bus su­dė­tin­ga sis­te­ma. Ta­ čiau pen­si­nin­kai vis­ką iš­mo­ko. Da­ bar tik­riau­siai net ne­bep­ri­si­me­na tų lai­kų, kai bi­lie­tai bu­vo par­da­vi­nė­ja­mi au­to­bu­suo­se. Iš­moks nau­do­tis pen­ si­nin­kai ir elekt­ro­ni­niais bi­lie­tais. Pa­mirš, kad kaž­ka­da bu­vo po­pie­ri­ niai bi­lie­tė­liai. Tu­rė­da­mi elekt­ro­ni­ nes kor­te­les, jie ne­pa­mes bi­lie­tė­lių, ne­kils pro­ble­mų dėl vie­naip ar ki­taip iš­muš­tų sky­lu­čių. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms pa­tar­čiau to­le­ran­tiš­kiau žiū­rė­ti į vi­sas nau­jo­ves. Dia­na

Rei­kia ve­žio­tis kas­tu­vus

Val­džia mo­ka tik rink­ti mo­kes­čius, ta­čiau pa­si­rū­pin­ti, kad bū­tų pa­to­ gu juos su­mo­kė­ti, neįs­ten­gia. Kal­ bu apie sto­vos skai­tik­lius. Ką val­džia mums pa­tar­tų, kaip prie jų, to­kių ap­snig­tų ir api­pus­ty­tų priei­ti? Gal mums kas­tu­vus ve­žio­tis? Pus­nys – iki ke­lių, bet vis tiek tu­ri bris­ti su­si­ mo­kė­ti. Su­ren­ka to­kius mo­kes­čius, o ne­ran­da pi­ni­gų ta­ke­liams iki tų apa­ra­tų pra­va­ly­ti. Ap­si­lei­di­mas. Al­gi­man­tas

Skai­ty­to­jas Ro­mas

Sis­te­ma – neaiš­ki

Pats svar­biau­sias klau­si­mas – kiek? Iki ko­ kios ri­bos ga­lė­t ų ir tu­rė­t ų bū­t i ke­l ia­mas MMA, kad jis ir ati­tik­tų dir­ban­čių žmo­nių lū­kes­čius, ir ne­tap­tų sun­kia fi­nan­si­ne naš­ ta tiek vers­li­nin­kams, tiek vals­ty­bei? Nau­jo­ji val­d žia pa­si­r y­ž u­si nuo Nau­jų­jų me­tų nu­sta­ty­t i tūks­tan­čio li­tų MMA. Tai ženk­lus šuo­lis, ku­rį, be­je, pa­svei­ki­no ir eko­ no­mi­ką tik­rai ge­rai iš­ma­nan­ti Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Ta­čiau vers­lo bend­ri­ ja ne­ri­mau­ja. Yra ne­ma­žai krai­pan­čių gal­ vas dėl to­kio Vy­riau­sy­bės dos­nu­mo. Bent treč­da­liui vers­lo įmo­nių toks MMA pa­di­di­ ni­mas pri­lyg­tų pei­liui po kak­lu. O ir vals­t y­bės bei sa­v i­val­dy­bių biu­d že­ tams teks pa­si­pur­ty­t i, kaip tiems „auk­si­ niams avi­nė­l iams“ – MMA pa­d i­d i­n i­mas jiems kai­nuos apie po­rą šim­tų mi­li­jo­nų li­ tų. Ar to­kios lais­vos lė­šos biu­dže­tuo­se tik­ rai eg­zis­tuo­ja? Yra ir ki­tų nuo­gąs­ta­vi­mų. Pa­vyz­džiui, kad vers­li­nin­kai ims „šmug­lia­vo­ti“, tai yra tie­ siog ap­gau­d i­nė­t i vals­t y­bę – dek­la­r uo­t i, kad žmo­nės dir­ba ma­ž iau ir gau­na ma­ žes­nes al­gas, bet iš tik­r ų­jų yra pri­ver­čia­ mi dar­buo­tis tas pa­čias 8 va­lan­das. Ne­kal­bant apie tai, kad vi­sai ne­men­ka da­ lis al­g ų ga­li nu­ke­liau­ti į juo­dų­jų ka­sų vo­ ke­lius. Jų po­pu­lis­ti­nis MMA pa­kė­li­mas ga­ li dar pa­gau­sin­ti. Tad ar tik­rai pro­tin­ga da­bar iki tūks­tan­ čio li­t ų di­d in­t i MMA? Gal ver­tė­t ų pir­ miau­sia ap­si­ri­bo­ti at­sar­ges­niais spren­di­ mais – iki 900 ar 950 li­tų? O po pus­me­čio ir apie tūks­tan­čio ri­bos įvei­ki­mą jau bus ga­li­ma gal­vo­ti.

Kar­na­va­lai tam­pa at­gy­ve­na?

P

a­ly­gin­ki­me, koks bū­da­vo me­tų san­dū­ros lau­ki­mas prieš po­rą de­šimt­me­čių ir koks da­bar. Nes­kai­čiuo­ki­me de­fi­ci­ti­nių pre­kių ir per­ka­mų do­va­ nų ver­tės bei kie­kio – pa­si­žval­gy­ki­ me po mo­kyk­las, pa­žiū­rė­ki­me, kaip mo­ki­niai ren­gia­si šven­tėms. Ogi nie­kaip ne­si­ren­gia. Jo­kių kar­na­va­lų, jo­kių „ži­bu­rė­lių“... Na, dėl „ži­bu­rė­lių“, ma­nau, vis­kas aiš­ ku – ne­su­val­dy­tų šiuo­lai­ki­niai mo­ ky­to­jai šiuo­lai­ki­nių mo­ki­nių, nu­ siaub­tų jie kla­ses tiek, kad pa­skui pri­reik­tų to­li gra­žu ne kos­me­ti­nio re­mon­to. Ta­čiau kar­na­va­lai... Aš jau įžen­giau į šeš­tą de­šim­tį, bet pui­kiai pa­me­nu, kad mo­kyk­lo­je spė­ jau pa­bū­ti ir Nykš­tu­ke (vai­di­no­me gar­sią­ją Sa­lo­mė­jos Nė­ries „Se­ne­ lės pa­sa­ką“, o jo­je bu­vo to­kios ei­lės „Pus­ny­nuos nykš­tu­kai mie­ga...“), ir Pū­ga, ir Kiš­kiu mo­ky­to­ju („...mo­ky­ to­jas rai­to su­ka Kiš­kiui Piš­kiui dve­ je­tu­ką“), o ir vė­liau gar­bės rei­ka­las bū­da­vo su­gal­vo­ti ko­kią kau­kę. Pirk­ti jo­kių kau­kių ne­bū­da­vo, siū­da­vo­me prie spor­ti­nių kel­nių kiš­kių ir vel­niu­kų uo­de­gas, lip­dy­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

a­ne jau ner­vi­na vis ne­ ty­lan­čios kal­bos, kad Lie­tu­vai rei­kia eu­ro ir ka­da ji ga­lė­tų šią va­liu­

karštas telefonas

Jo­kū­bas

Mi­nist­ras – tam­suo­lis

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

da­vo­me vi­so­kias kau­kes, mo­ky­da­ vo­mės vaid­me­nų žo­džius. O da­bar mo­kyk­lo­se ap­si­ri­bo­ja­ma vai­kų ma­si­niu nu­vy­ki­mu į teat­rus, su­si­ti­ki­mu su Ka­lė­dų Se­ne­liu, ir tiek. Ka­da gi dau­giau vai­kai pa­vai­ dins pa­čių pa­sta­ty­tuo­se spek­tak­ liuo­se, jei ne vai­kys­tė­je? Ar da­bar vai­din­ti ga­li­ma tik su pirk­tu re­ži­ sie­riu­mi, tik lan­kant ko­kį dra­mos bū­re­lį?

Ma­no anū­kui dar tik pu­sant­rų, bet, bi­jau, kad jam iš­vis ne­be­teks pa­ra­gau­ti vai­di­ni­mo prie Ka­lė­dų eg­lu­tės duo­nos. Jei ir to­liau liks ši ten­den­ci­ja, tur­būt ne­truk­si­me su­ lauk­ti me­to, kai ir vai­kų dar­že­liuo­ se nie­kas ne­be­mo­kys vai­ku­čių nei vai­din­ti, nei ei­lė­raš­čių, ku­riuos jie mai­nais į do­va­nas pa­dek­la­muo­tų Se­ne­liui. Mei­lu­tė V.

Nau­ja­sis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­ man­tas Sin­ke­vi­čius, ma­no nuo­mo­ ne, – ko­kių re­ta. Kaip jam šo­vė į gal­ vą ly­gin­ti Klai­pė­dą su Rad­vi­liš­kiu? Kaip jam ga­li kil­ti min­čių griau­ ti praė­ju­sios Vy­riau­sy­bės pla­nus Klai­pė­dai skir­ti da­lį uos­to pel­no? Juk mes, klai­pė­die­čiai, o ne rad­vi­ liš­kie­čiai gy­vens ša­lia su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo. Mums rei­kia klau­sy­tis iš uos­to sklin­dan­ čio triukš­mo, kvė­puo­ti nuo­dais. Jau ne kar­tą nu­sta­ty­ta, kad uos­tas ter­šia mies­tą, o ja­me gy­ve­na klai­ pė­die­čiai, ne rad­vi­liš­kie­čiai ar ro­ kiš­kė­nai. Be to, Klai­pė­da ir taip jau yra sa­vi­val­dy­bė do­no­rė. Į jos mies­ to biu­dže­tą pa­ten­ka ne 100 pro­c. mies­te su­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ja­ mų mo­kes­čio, o Rad­vi­liš­kis ki­toms sa­vi­val­dy­bėms ne­duo­da nie­ko. Jo­lan­ta Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ar man ga­li kas nors nor­ma­liai paaiš­kin­ti, ko­kia nau­da yra iš tų elekt­ro­ni­nių bi­lie­tų? Juk su po­pie­ ri­niais au­to­bu­sų bi­lie­tė­liais vis­kas aiš­kiau ir pa­pras­čiau. Ma­nau, kad ta elekt­ro­ni­nio bi­lie­to sis­te­ma, ku­ri kai­na­vo ši­tiek mi­li­jo­nų li­tų, ga­li bū­ti tik ei­li­nis bū­das kaž­kam pa­si­pel­ny­ ti. Gal­būt aš klys­tu, to­dėl ir pra­šau, kad kas nors su­pran­ta­mai išaiš­kin­tų, ko­dėl to­kios sis­te­mos rei­kė­jo.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, GRUODŽIO 19, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Biudžeto priėmimas – finišo tiesėje Dėl kitų metų biudžeto priėmimo galutinis Seimo balsavimas vyks rytoj. Socialdemokratai nelabai smarkiai pakoregavo konserva­ torių parengtą biudžetą, tačiau ki­ ti valdantieji norėtų didesnių pa­ taisų projekte.

Nuo­tai­ka: per le­mia­mą Sei­mo po­sė­dį V.Von­žu­tai­tė ir V.Us­pas­ki­chas ban­dė de­monst­ruo­ti olim­pi­nę ra­my­bę. Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Sei­me – pro­ce­dū­rų mū­šiai Nu­kel­ti bal­sa­vi­mą dėl ne­lie­čia­my­bės bet ko­kia kai­na. Sa­vo tiks­lą Dar­bo par­ti­jos (DP) va­das Vik­to­ras Us­pas­ki­chas pa­sie­ kė, bet toks ke­lias ve­da į ak­la­vie­tę. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Gel­bės kon­ser­va­to­riai

Iš­nau­do­ti vi­sas prie­mo­nes, kad bal­sa­vi­mas dėl tei­si­nės ne­lie­čia­ my­bės pa­nai­ki­ni­mo bū­tų ati­to­lin­ tas ar­ba su­žlug­dy­tas. Toks va­kar bu­vo V.Us­pas­ki­cho tiks­las. Sei­ mas, įvel­tas į pro­ce­dū­ri­nius gin­ čus, spren­di­mo dėl tri­jų tei­sia­mų DP na­rių taip ir ne­priė­mė.

Tri­jų DP na­rių tei­si­ nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mas – neiš­ ven­gia­mas. Tai­gi, tri­jų DP na­rių – V.Us­pas­ ki­cho, Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės ir Vy­ tau­to Gap­šio – li­ki­mas bus spren­ džia­mas ry­toj. Tą pa­čią die­ną Sei­mas ke­ti­na ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ti ir dėl biu­dže­to. „Po­li­ti­nis tur­gus“, – daug­maž taip bū­si­mus įvy­kius ver­ti­na Sei­mo opo­zi­ci­ja. Jie įta­ria, kad V.Us­pas­ki­cho par­ ti­ja sie­kia bal­sa­vi­mus dėl biu­dže­ to ir dėl imu­ni­te­to su­sie­ti. Ta­čiau Al­gir­do But­ke­vi­čiaus so­cial­de­ mok­ra­tus pa­si­ry­žę iš­gel­bė­ti kon­ ser­va­to­riai – jie ža­da bal­suo­ti ir dėl ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo, ir dėl biu­dže­to. So­cial­de­mok­ra­tų ir kon­ser­va­to­rių bal­sų už­ten­ka, kad jie abu bū­tų priim­ti. Dar­ni ko­man­da

Va­kar, vie­ną po ki­to par­la­men­ te kel­da­ma pro­ce­dū­ri­nes kliū­tis ir pra­šy­da­ma per­trau­kų, DP frak­ci­ja

vei­kė ne vie­na. DP ved­liui tal­ki­no Ro­lan­do Pak­so Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­ja, Val­de­ma­ro To­ma­ševs­ kio Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja ir trys „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos at­sto­vai – Ne­rin­ga Venc­kie­nė, Val­das Va­ si­liaus­kas ir Jo­nas Var­ka­la. Vi­si jie bal­sa­vo taip, kaip nau­din­ga DP bei jos at­sto­vams. Toks koa­li­ci­jos par­tne­rių el­ge­sys ste­bi­no net pa­tį prem­je­rą A.But­ ke­vi­čių: „Dėl imu­ni­te­to ne­si­ti­kė­ jau to­kios ei­gos. Vi­są lai­ką ma­niau, kad mes atei­na­me bet ko­kio dar­bo dirb­ti Lie­tu­vai ir tar­nau­ti Lie­tu­vos žmo­nėms.“ V.Us­pas­ki­chas taip aiš­kiai ir neat­sa­kė, ko­dėl DP frak­ci­jai pri­rei­ kė klau­si­mą dėl ne­lie­čia­my­bės nu­ kel­ti. „Nė­ra pra­smės. Sa­vai­te anks­ čiau, sa­vai­te vė­liau – vis tiek bus“, – aiš­ki­no tei­sia­mas DP ved­lys.

Komentarai

Lau­ras Bie­li­nis Po­l i­to­lo­gas

D

ar­bo par­t i­ja pa­da­r ys vis­ ką, kad ati­to­l in­tų ar­ba vi­ sai pa­nai­k in­t ų pa­t į imu­ ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo fak­tą, ta­čiau ma­nau, kad Sei­me yra su­si­ for­ma­vu­si to­k ia dau­g u­ma, ku­r i vis­ ką nu­lems. Už ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ ki­n i­mą pa­si­sa­ko so­cial­de­mok­ra­tai, kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai, ir to vi­siš­ kai pa­kan­ka. Ma­nau, šiuo at­ve­ju (dėl ne­lie­čia­my­bės klau­si­mo ati­dė­ji­mo – red. pa­st.) koa­li­ ci­jos klau­si­mas ne­spren­džia­mas. Kai tik bus iš­siaiš­k in­ta dėl imu­n i­te­to, iš­ kart vėl ma­ty­si­me nor­ma­liai dir­ban­ čią val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. Dar­bo par­ti­jos po­zi­ci­ja ir pro­ce­dū­ri­nės ma­ni­pu­lia­ci­jos pa­na­šes­nės į ble­fą.

Bal­sų – pa­kan­ka­mai

Tri­jų DP na­rių tei­si­nės ne­lie­čia­ my­bės pa­nai­ki­ni­mas – neiš­ven­ gia­mas. Dėl to su­ta­ria po­li­to­lo­gai ir po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai. Mat tiek so­cial­de­mok­ra­tai, tiek kon­ser­va­to­ riai ir li­be­ra­lai ža­da bal­suo­ti už. Jų bal­sų vi­siš­kai pa­kan­ka. Ta­čiau V.Us­pas­ki­chas su ko­ man­da ga­li šį klau­si­mą vil­kin­ti ape­liuo­da­mas į Sei­mo sta­tu­te nu­ ma­ty­tas pro­ce­dū­ras. Kai ku­rie de­ ši­nie­ji apo­ka­lip­tiš­kai pra­bi­lo, kad le­mia­mas bal­sa­vi­mas ga­li bū­ti nu­ kel­tas į ki­tus me­tus. Ta­čiau ti­ki­ ma­si, kad A.But­ke­vi­čiui ir V.Us­ pas­ki­chui pa­vyks su­si­tar­ti ir ry­toj di­des­nių staig­me­nų ne­bus. Tuo la­biau kad iš­nau­do­tos be­maž vi­ sos pro­ce­dū­ri­nės ga­li­my­bės vil­ kin­ti klau­si­mą.

Ire­na De­gu­tie­nė

Tė­v y­nės Są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­n ių de­mok­ra­t ų vi­ce­pir­m i­n in­kė

D

žiau­g iuo­s i ma­t y­d a­m a, kad so­cial­de­mok­ra­tai pa­ ro­do sa­ve kaip bran­d žią par­ti­ją ir kol kas šan­ta­žui ne­pa­si­duo­da. Bet, ma­tyt, rei­k ia dar lai­ko. Ga­l i bū­t i, kad DP ban­dys so­cial­de­mok­ra­tus pa­ veik­ti bent po vie­ną. Čia iš­k y­la dar vie­nas la­bai svar­bus klau­si­mas – kaip ši koa­l i­ci­ja ren­g ia­ si dirb­ti ir ar ga­li bū­ti su­ta­ri­mas, jei­gu nuo pir­mų­jų konk­re­čių žings­nių jo ne­ ma­to­me.

Premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius sako esąs įsitikinęs, kad rytoj biudžetas bus priimtas, nors vakar buvo kilęs susipriešinimas tarp valdančiosios koalicijos partnerių. „Viskas bus gerai. Emocijos aprims, pradės veikti protas ir ketvirtadienį biudžetui bus pritarta“, – sakė premjeras žurnalistams, paklaustas, kaip vertina koalicijos partnerių bandymą stabdyti svarbiausiojo metų finansinio dokumento priėmimą. A.Butkevičius žadėjo pasikalbėti su koalicijos partneriais, įtikinti juos balsuoti už biudžetą. Kita vertus, jis neslėpė, kad partnerių elgesys vakar Seimo salėje balsuojant dėl 2013 m. biudžeto priėmimo datos jį nustebino. Juoba kad praėjusį penktadienį Vyriausybėje nė vienas Darbo partijos (DP) bei Tvarkos ir teisingumo partijos deleguotas ministras kritikos neišsakė. „Čia ir buvo didžiausia staigmena“, – sakė Vyriausybės vadovas. Paklaustas, ar DP ir kitų koalicijos partnerių elgesys dėl biudžeto gali būti susijęs su socialdemokratų apsisprendimu balsuoti už teisinio imuniteto panaikinimą trims DP nariams, A.Butkevičius vylėsi, kad tai nesusiję. DP lyderis Viktoras Uspaskichas vakar jau pareiškė, kad jo partijos atstovai balsuos už biudžeto priėmimą. Vakar Seime svarstant 2013 m. biudžeto projektą DP, Tvarkos ir teisingumo partijos bei Lenkų rinkimų akcijos atstovai nepalaikė siūlymo rytoj, gruodžio 20ąją, galutinai balsuoti dėl biudžeto

priėmimo. DP reikalavo projektą dar tobulinti. Už tai, kad biudžetas būtų tvirtinamas jau šią savaitę, vieningai balsavo opozicijai priklausantys konservatoriai, kurie parengė pirminį biudžeto projektą, ir valdantieji socialdemokratai, kurie tik minimaliai pakoregavo pirminį projektą. Daugiausia kritikos biudžetui išsakiusi DP atstovė Virginija Baltraitienė pareiškė, jog teisintis, kad biudžetas iš esmės nekoreguotas dėl laiko stokos, „mažiausiai yra kvaila“: „Nepavyko sugriauti koalicijos formuojant Vyriausybę, tai dabar kuriama užkulisinė koalicija, tik nežinau, kaip ji pasivadins. Turbūt tom dviem raidėm, tik šiek tiek jos bus kitokios, negu buvo 2K. Siūlau neskubėti, dar kartą sėsti prie biudžeto, peržiūrėti, ir tai, ką pažadėjote žmonėms, įvykdyti.“ Parlamentarė piktinosi, kad mokinio krepšelis negrąžintas į tą lygį, kuris buvo anksčiau. V.Baltraitienė taip pat priekaištavo, kad nedidinamas darbo užmokestis valstybės tarnautojams, kad kovoti su korupcija ir kontrabanda trukdo akcizų didinimas. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas DP narys Saulius Bucevičius piktinosi, kad biudžete nebeliko tiesioginėms išmokoms skirtų lėšų, kurias po pirmojo pajamų ir išlaidų plano svarstymo Seime buvo nutarta numatyti. Ekonomikos komiteto narys iš tos pačios partijos Kęstutis Daukšys apgailestavo, kad minimali alga didinama per mažai: „Gaila, kad ne toks didelis algos kėlimas, kokį norėtume matyti.“ Jis taip pat sakė pasigendąs pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pagrindiniams maisto produktams, bet suabejojo dyzelino ir cigarečių akcizo didinimu. „Klaipėdos“, BNS inf.

Naujas vicepirmininkas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Narke­ vičius (nuotr.) paskirtas šeštuoju Seimo pirmininko pavaduotoju.

Už jo paskyrimą vakar per slaptą balsavimą buvo 73 Seimo nariai, prieš balsavo 43. „Mūsų koalicija gana didelė, 86 Seimo nariai, laukia pirmininkavimas ES, programa labai plati, remiantis tuo ir koalicijos susitarimu mes siūlome J.Narkevičių į Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas“, – naujo vicepirmininko reikalingumą aiškino parlamento pirmininkas Vydas Gedvilas. Opozicijos atstovas Andrius Kubilius priminė, kad į Seimo vicepirmininko, atsakingo už ES reikalus, pareigas paskirtas Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. „Manau, kad pavaduotojai yra ne koalicijos, o viso Seimo“, – į V.Gedvilo kalbą replikavo ir Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė. Anot parlamento vadovo, J.Narkevičius galės Seimui atstovauti tautinių mažumų renginiuose, o būdamas Seimo valdybos narys greičiau informuos savo

frakciją apie priimtus sprendimus. Pats politikas prieš pirmininko pavaduotojo rinkimus už jam parodymą pasitikėjimą lietuviškai ir lenkiškai padėkojo koalicijos partneriams, LLRA vyriausiajai tarybai, asmeniškai LLRA pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui. „Patirtis ir kompetencija įgyjama patyrimo keliu. Dirbant keturiolika metų mokyklos vadovu, kartu su jauna valstybe man teko bręsti, teko suvokti ir dalyvauti pertvarkoje. Ta mano ir mano kolegų patirtis bei darbštumas padėjo išspręsti ne vieną problemą ir šešerius metus vadovaujant švietimo sistemai didžiausiame kaimo, be abejo, sudėtingiausiame Vilniaus rajone. Operatyvaus veiklumo reikalavo taip pat administracijos direktoriaus darbas sostinės savivaldybėje“, – prisistatydamas kalbėjo J.Narkevičius. Kad J.Narkevičius taptų parlamento vicepirmininku, Seimas įsteigė septintą pavaduotojo etatą. Dar lieka vienas laisvas vicepirmininko etatas, bet ji pagal Seimo statutą skirta opozicijos atstovui. Juo turėtų tapti Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

trečiadienis, gruodžio 19, 2012

užribis Su­lai­kė nu­si­kal­tė­lį

Pa­mir­šo apie šau­tu­vą

Ap­gau­lę su­pra­to per vė­lai

Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ti­ nės pa­sie­nie­čiai pa­dė­jo su­lai­ ky­ti po­li­ci­jos ieš­ko­tą as­me­nį. 37-erių vy­ras, nuo­lat gy­ve­nan­ tis už­sie­ny­je, su­lai­ky­tas Klai­pė­ dos tarp­tau­ti­nė­je jū­rų per­kė­lo­ je, prie lau­ki­mo sa­lė­je esan­čių ka­sų. Jis įta­ria­mas sun­kiu nu­ si­kal­ti­mu. Ieš­ko­ma­sis ke­ti­no iš­ vyk­ti į Šve­di­ją.

Pie­ti­nė­je g. gy­ve­nan­tis 61 m. vy­ras gruo­džio 8 d. grį­žo iš me­ džiok­lės ir pa­mir­šo prie laip­ti­ nės dėk­lą su šau­tu­vu. Po sa­vai­ tės su­si­ruo­šęs vėl me­džio­ti vy­ ras pri­si­mi­nė, kad pa­li­ko šau­ tu­vą, ta­čiau po­li­ci­jai apie gink­lo pra­ra­di­mą pra­ne­šė dar po po­ ros die­nų. Šau­tu­vas ver­ti­na­mas 400 li­tų.

72 m. klai­pė­die­tė pa­ti­kė­jo te­le­ fo­ni­nių su­kčių me­lu ir at­sklei­dė nu­si­kal­tė­liams tri­jų sa­vo ban­ ko są­skai­tų duo­me­nis. Kad bu­ vo ap­gau­ta, mo­te­ris su­pra­to tik po po­ros sa­vai­čių, kai ne­te­ko 16 tūkst. li­tų. Ki­ta 66 m. mo­te­ris pa­na­šiai pra­ra­do 4,3 tūkst. li­tų. Mo­te­rys ti­kė­jo, kad bend­rau­ja su pa­rei­gū­nais.

Mo­ti­nos žu­di­kas ne­bus tei­sia­mas Dai­va Ja­naus­kai­tė Prieš me­tus žiau­riai nu­žu­džiu­ sį sa­vo mo­ti­ną ir nu­pjo­vu­sį ve­ lio­nei gal­vą Ai­dą Pau­la­vi­čių teis­ mas pa­siun­tė gy­dy­ti į psi­chiat­ri­ jos li­go­ni­nę.

Ka­dan­gi kal­ti­nin­kas bu­vo ne­pa­kal­ ti­na­mas ir ne­su­vo­kė, ką da­ro, net jei pa­sveik­tų, ne­bus tei­sia­mas. Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je 28 me­tų vy­ras bus lai­ko­mas griež­ to ste­bė­ji­mo są­ly­go­mis.

Nu­ken­tė­ju­siai­siais pri­pa­žin­ti ki­ti du nu­žu­dy­to­sios sū­nūs bei se­se­rys. Ta­čiau jų pa­reikš­tas ci­vi­li­nis ieš­ki­ nys li­ko ne­nag­ri­nė­tas, nes kal­ti­nin­ kas ne­pa­kal­ti­na­mas. Nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vų ieš­ko­ti šio­ je by­lo­je – be­pras­miš­ka, nes sa­vo veiks­mus pri­pa­ži­nęs vy­ras jų ne­ga­ li paaiš­kin­ti pa­ts. Juo la­biau jis ne­ ga­li pa­sa­ky­ti, ko­dėl mo­ti­nos gal­vą įme­tė į ma­rias. Praė­jus sa­vai­tei po nu­si­kal­ti­mo, A.Pau­la­vi­čius bu­vo su­lai­ky­tas Vo­ kie­ti­jo­je.

Eis­mas: dėl sli­džių ke­lių va­kar uos­ta­mies­ty­je ne­trū­ko eis­mo įvy­kių.

Ava­ri­jo­se lū­žo kau­lai Klai­pė­do­je au­to­mo­bi­lis pės­čių­jų pe­rė­jo­je va­kar su­ža­lo­jo mo­te­rį. Klai­pė­die­tė dėl lū­ žu­sių kau­lų pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę. Per ki­tą in­ci­den­tą bu­vo ap­ga­din­tas ke­lei­vius ve­ žęs au­to­bu­sas.

Diag­no­zė: spe­cia­lis­tai nu­sta­tė, kad A.Pau­la­vi­čius ne­ga­lė­jo su­vok­ti, ką da­rė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Mokėjo ne­tik­rais eu­rais Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Par­da­vęs au­to­mo­bi­lį ir už jį ga­vęs pluoš­tą ne­tik­rų eu­rų klai­pė­die­tis pa­dirb­tais pi­ni­gais at­si­skai­tė pirk­ da­mas ki­tas ma­ši­nas, bet įkliu­vo ir neiš­ven­gė ne­ma­lo­nu­mų.

24 me­tų klai­pė­die­čiui Hen­ri­kui Šo­nui va­kar pa­skelb­tas nuo­spren­dis – jau penk­ta­sis jo gy­ve­ni­me. Šį kar­tą jau­nas vy­ras nu­teis­tas už tai, jog ži­no­da­mas, kad tu­ri pa­dirb­tų pi­ni­gų, juos pla­ti­no at­si­skai­ty­da­mas už įgy­tus daik­tus. H.Šo­nas va­kar su­lau­kė teis­mo ma­lo­nės, nes pa­skir­to­sios pust­re­čių me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mės jam at­lik­ti ne­teks, jos vyk­dy­mas ati­dė­ tas pu­sant­rų me­tų lai­ko­tar­piui. Išs­kir­ti­na tai, kad šis jau­nas vy­ ras bu­vo su­kū­ręs dvi skir­tin­gas įvy­kių ver­si­jas, to­dėl li­ko neaiš­ku, ka­da jis sa­kė tie­są. Nut­ver­tas pa­rei­gū­nų ir tar­do­mas po­li­ci­jo­je jis aiš­ki­no, kad 2009 m. dir­bo vie­na­me au­to­ser­vi­se vai­ruo­to­ ju-tie­kė­ju. Ten su­si­pa­ži­no su įmo­nės klien­tu Al­giu, ku­rio as­me­ny­bės ta­ da neatsk­lei­dė. Vy­rai drau­ge su­ta­rė pirk­ti ne­va­žiuo­jan­čių ma­ši­nų. H.Šo­no už­duo­tis bū­da­vo par­ga­ ben­ti iš ki­tų mies­tų už ne­tik­rus eu­ rus pirk­tus au­to­mo­bi­lius. Bend­ri­ nin­kas duo­da­vo jam mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nus, ku­riais šis bend­ra­

vo su ma­ši­nų par­da­vė­jais. Jau ki­tą die­ną po san­do­rių šiais nu­me­riais su­si­siek­ti bū­da­vo ne­beį­ma­no­ma. Ta­da H.Šo­nas ti­ki­no ne­ži­no­jęs, kad mo­ka ne­tik­rais pi­ni­gais. Teis­me kal­ti­na­ma­sis aiš­ki­no, kad anks­čiau me­la­vo, o iš tie­sų ne­tik­rais eu­rais su juo Kau­no tur­gu­je at­si­ skai­tė ka­za­chai ar ta­dži­kai, ku­riems jis par­da­vė pa­ties iš už­sie­nio par­vai­ ruo­tą au­to­mo­bi­lį. Esą su­pra­tęs, kad ga­vo pa­dirb­tus pi­ni­gus, nu­spren­dė jais at­si­kra­ty­ti įbruk­da­mas juos ki­ tiems au­to­mo­bi­lius pa­gal skel­bi­mus par­duo­dan­tiems as­me­nims. Taip jis ap­ga­vo ke­tu­ris vy­rus skir­tin­go­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se. Nuo šio vy­riš­kio nu­ken­tė­jo Plun­ gė­je, Jo­na­vos ra­jo­ne Bai­so­ga­lo­je, Jo­na­vos ra­jo­ne gy­ve­nan­tys žmo­ nės. Tie­sa, į teis­mą pa­vy­ko pri­si­ kvies­ti tik vie­ną jų. Ki­ti trys, kad ir kaip bu­vo kvies­ti, neat­vy­ko. Teis­mo nuo­spren­dy­je tei­gia­ma, kad H.Šo­nas tei­sė­jui me­la­vo, o vi­ si įro­dy­mai by­lo­ja, kad jis vei­kė ne vie­nas. Mat 2010 me­tų pa­bai­go­je jis bu­vo nu­tver­tas ir vė­liau nu­teis­ tas už ana­lo­giš­kus nu­si­kal­ti­mus. Ci­vi­li­niai ieš­ki­niai taip pat li­ko ne­nag­ri­nė­ti, nes teis­mas juos pri­ pa­ži­no ne­pa­teik­tais. Jei­gu nu­ken­ tė­ju­sie­ji no­rės, ga­lės dėl pa­tir­tų nuo­sto­lių by­li­nė­tis ci­vi­li­nio pro­ ce­so tvar­ka. Kiek­vie­nas jų ne­te­ko nuo 800 iki 2 tūkst. eu­rų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

a.aleksejunaite@kl.lt

Pir­mo­ji ne­lai­mė nu­ti­ko apie 15.48 val. Au­to­mo­bi­lis „VW Trans­por­ ter“ 48-erių mo­te­rį kliu­dė ties Lie­po­jos 56 nu­me­riu pa­žy­mė­tu na­mu. Nu­ken­tė­ju­si mo­te­ris tvir­ti­no, kad gat­vę mė­gi­no pe­rei­ti pės­čių­ jų pe­rė­ja, kai stai­ga ją ant va­žiuo­ ja­mo­sios ke­lio da­lies nu­bloš­kė at­ skrie­jęs au­to­mo­bi­lis. Mo­te­riai lū­žo vie­nos ko­jos abu blauz­di­kau­liai. Ji nu­ga­ben­ta į Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę ir čia pa­gul­dy­ta gy­dy­ti.

Dėl įvy­kio uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­re pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas. Ka­dan­gi nu­ken­tė­ju­sia­jai pa­gal­bą su­tei­kė Klai­pė­dos grei­to­sios me­ di­ci­ni­nės pa­gal­bos eki­pa­žas, tarp klai­pė­die­čių ėmė sklis­ti gan­dai, kad pe­rė­jo­je pės­čią­ją ta­ra­na­vo pa­ tys me­di­kai. Ta­čiau Klai­pė­dos GMPS vy­riau­ sia­sis gy­dy­to­jas Rim­vy­das Juod­vir­šis in­for­ma­vo, jog me­di­kų au­to­mo­bi­lis tik su­tei­kė pa­gal­bą nuo ki­to au­to­mo­ bi­lio nu­ken­tė­ju­siai mo­te­riai. Per pu­sant­ro mė­ne­sio tai 18-oji au­to­mo­bi­lio pės­čių­jų pe­rė­jo­je su­ ža­lo­ta au­ka Klai­pė­dos mies­te.

Ki­ta ava­ri­ja va­kar nu­ti­ko Nau­ jo­jo So­do ir Her­kaus Man­to gat­ vių san­kry­žo­je. Apie 17.30 val. įvy­ku­sio­je ava­ri­jo­je bu­vo su­dau­ žy­tas ke­lei­vius ve­žęs au­to­bu­sas ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo įmo­nės au­ to­bu­siu­kas. Abu in­ci­den­to da­ly­viai aiš­ki­no, kad va­žia­vo de­gant ža­liam švie­ so­fo­ro sig­na­lui. Kas iš tie­sų su­kė­ lė eis­mo įvy­kį, paaiš­kės tik po po­ li­ci­jos ty­ri­mo. 6 nu­me­riu pa­žy­mė­tas au­to­bu­ sas su ke­lei­viais va­žia­vo Her­kaus Man­to gat­ve, se­na­mies­čio link. O rau­do­nos spal­vos ren­gi­nių or­ga­ ni­za­to­rių mik­roau­to­bu­sas į san­ kry­žą iš­va­žia­vo iš Nau­jo­jo So­do gat­vės. Au­to­bu­so vai­ruo­to­jas pik­ti­no­si, kad „VW Trans­por­ter“ į san­kry­žą įlė­kė de­gant drau­džia­mam švie­so­ fo­ro sig­na­lui. Ava­ri­jo­je nu­ken­tė­jo abu au­to­ mo­bi­liai. Au­to­bu­sas ne­te­ko vie­no ži­bin­to, su­du­žo prie­ki­nis stik­las. Au­to­bu­siu­kas nuo smū­gio li­ko su­ lanks­ty­tu kai­riuo­ju šo­nu.

„Au­to­ri­te­tai“ pel­no­si re­ke­tuo­da­mi Net­ru­kus Klai­pė­dos mies­to apy­lin­ kės teis­mas tu­rė­tų at­vers­ti kla­si­ki­ nę tur­to prie­var­ta­vi­mo by­lą, ku­rio­ je bus kal­ti­na­mi du anks­čiau ne kar­ tą teis­ti su gau­jo­mis sie­ti as­me­nys.

Šį kar­tą abu vy­rai kal­ti­na­mi pa­vo­ gę iš sa­vo pa­žįs­ta­mo bran­gų au­to­ mo­bi­lį, o vė­liau paė­mę už šią ma­ ši­ną ne­men­ką iš­pir­ką. Per­nai lapk­ri­čio mė­ne­sį vie­nas vers­li­nin­kas pra­ne­šė, kad va­gys nu­gvel­bė jo au­to­mo­bi­lio „Toyo­ta Land Crui­ser“ rak­te­lius ir pa­vo­gė šį au­to­mo­bi­lį. Pa­pa­sa­ko­jęs apie ne­lai­mę pa­žįs­ ta­miems Leo­ni­dui K. ir Vi­ta­li­jui M. vy­ras ne­tru­kus su­lau­kė jų pa­siū­ly­mo iš­si­pirk­ti au­to­mo­bi­lį. Pa­ma­nęs, kad

šie jo bi­čiu­liai vi­so la­bo tik tar­pi­nin­ kai, pra­džio­je jis neį­ta­rė klas­tos. Ma­šin­va­gis Vi­ta­li­jus M. ir vie­nai nu­si­kal­tė­lių gau­jai anks­čiau pri­ klau­sęs Leo­ni­das K. pa­ro­dė sa­vi­ nin­kui au­to­mo­bi­lio rak­te­lius, de­rė­ jo­si dėl iš­pir­kos su­mos ir su­ma­ži­no ją nuo 9 tūkst. iki pus­šeš­to tūks­ tan­čio eu­rų. Ga­liau­siai šie du vy­rai nu­si­ve­ dė šei­mi­nin­ką į vie­ną Lie­pų gat­ vė­je esan­tį ga­ra­žą bei pa­ro­dė ja­ me lai­ko­mą pa­grob­tą­jį „Toyo­ta Land Crui­ser“. Ta­da ma­ši­nos šei­ mi­nin­kas ma­tė, kaip šie vy­rai va­ lė nuo au­to­mo­bi­lio pa­vir­šių pirš­tų at­spau­dus. Po to jam ki­lo įta­ri­mas, kad bend­rau­ja ne su drau­gais, o nu­ si­kal­tė­liais.

Leo­ni­do K. žmo­na paė­mė iš nu­ ken­tė­ju­sio­jo ir per­da­vė bend­ri­ nin­kams ne­tei­sė­tai rei­ka­lau­tus pi­ ni­gus. Pa­sak pa­rei­gū­nų, mo­te­ris ne­tei­sė­tuo­se san­do­riuo­se da­ly­va­ vo ne pir­mą kar­tą. Prieš ke­le­tą me­tų nu­skam­bė­ jo vil­ki­ko su šal­dy­to­mis žu­vi­mis va­gys­tės bei iš­pir­kos už šį kro­vi­nį rei­ka­la­vi­mo is­to­ri­ja. Tą­kart bu­vo nu­teis­ti trys klai­pė­die­čiai, o kaip liu­dy­to­jai ap­klaus­ti Leo­ni­das K. ir jo žmo­na. Nors bū­ta duo­me­nų, kad ir jie da­ly­va­vo nu­si­kal­ti­me, įro­dy­ mų jų kal­tei pa­tvir­tin­ti pri­trū­ko. Leo­ni­das K. anks­čiau bu­vo teis­ tas še­šis kar­tus, Vi­ta­li­jus M. – du­ kart, abu vy­rai ofi­cia­liai ne­dir­ba. „Klai­pė­dos“ inf.

9

TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,07 %

–0,11 %

1,97 mlrd. litų siekė vie­nuo­li­kos šių metų mėne­sių „Sod­ros“ de­fi­ci­tas.

Sus­tabd­žius Na­cio­na­linės kre­di­to uni­jos veiklą kre­di­to uni­jo­se jun­ta­ mas tik ne­di­de­ lis indė­lių po­rtfe­lio su­mažė­ji­ mas, o pa­ni­kos iš­veng­ta. Prog­ no­zuo­ja­ma, kad po po­ros sa­vai­čių rin­ka su­grįš į vėžes.

+0,36 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Prog­no­zuo­ja ­ def­lia­ciją

€

Šių metų gruodį, pa­ly­gin­ti su lapk­ri­čiu, ša­ly­je bus už­fik­suo­ta 0,2 pro­c. su­de­ rin­ta mėne­sio def­lia­ci­ja, kaip pro­gno­ zuo­ja sta­tis­ti­kai. Gruodį su­de­rin­ta me­ tinė inf­lia­ci­ja turėtų būti 2,8 pro­c. Tikė­ ti­na, kad did­žiau­sią įtaką gruod­žio var­ to­ji­mo pre­kių ir pa­slaugų kai­noms tu­ rės se­zo­niš­kai pin­gan­tys dra­bu­žiai ir ava­lynė. Kitų pre­kių ir pa­slaugų gru­pių kai­nos, tikė­ti­na, reikš­min­gai ne­kis.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0712 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2495 JAV do­le­ris 1 2,6228 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6653 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9595 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4502 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6748 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4556 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8569

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,5237 % +0,0424 % –0,0610 % +0,1879 % +0,0444 % –0,0142 % +0,1607 % –0,7815 % –0,0350 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,77

4,52

2,49

„Apoil“

4,69

4,45

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

87,75 dol. už 1 brl. 108,31 dol. už 1 brl.

Nuo­tai­kos gerė­ja Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Kai ku­rie eks­per­tai pa­saulį krėtu­siai eko­no­mi­kos kri­zei jau de­da tašką, ta­čiau ki­ti ra­gi­na dar per daug neat­si­pa­lai­duo­ti.

Ap­si­ga­vo: Cent­rinės kre­di­to uni­jos at­sto­vai pri­pažįs­ta, kad Na­cio­na­linės kre­di­to uni­jos veik­los su­stab­dy­mas būtų

su­kėlęs dar ma­žiau bruz­de­sio, jei vi­suo­menė ne­būtų bu­vu­si su­klai­din­ta žod­žio „na­cio­na­linė“. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kre­di­to uni­jos afe­ra vi­sos rin­kos ne­suž­lugdė Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Indė­lių su­mažė­jo ne­smar­kiai

Indė­lių po­rtfe­lių su­mažė­ji­mas Lie­ tu­vos cent­ri­nei kre­di­to uni­jai (LCKU) pri­klau­san­čio­se uni­jo­se su­darė vos 0,79 pro­c. bend­ros indė­lių su­mos. To­kie po­ky­čiai pa­ste­bi­mi 63 kre­di­ to uni­jo­se iš visų 77 Lie­tu­vo­je vei­ kian­čių. Na­cio­na­linė kre­di­to uni­ja LCKU sis­te­mai ne­prik­lau­so. Rem­da­ma­sis šiais duo­me­ni­mis, LCKU val­dy­bos pir­mi­nin­kas For­ tu­na­tas Dir­gin­čius vakar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pra­nešė, kad si­tua­ ci­ja rin­ko­je iš­li­ko ga­na sta­bi­li, o sis­te­mi­nių pro­blemų ne­pas­tebė­ta. „Po Na­cio­na­linės kre­di­to uni­ jos įvy­kių bend­ras 63 kre­di­to uni­ jų indė­lių po­rtfe­lis iki šios die­nos su­mažė­jo per 11 mln. litų, o visą indė­lių po­rtfelį su­da­ro 1,4 mlrd. litų. Pa­na­šaus ly­gio indė­lių po­ rtfe­lio svy­ra­vimų pa­si­tai­ko ir at­ ski­ro­mis metų sa­vaitė­mis, todėl si­tua­ciją ver­ti­na­me kaip sta­bi­lią. Pas­tebė­ta, kad iš visų did­žiųjų ša­lies miestų did­žiau­sias indė­lius at­sii­man­čių na­rių ak­ty­vu­mas bu­ vo sos­tinė­je, o ma­žiau­sias – Kau­ ne“, – sakė jis. F.Dir­gin­čius pa­ti­ki­no, kad per pa­starą­sias die­nas kre­di­to uni­jo­ se sąmy­šis ne­ki­lo. Dau­gu­ma kre­ di­to unijų na­rių tie­siog kreipė­si į jas ir pra­šė paaiš­kin­ti su­si­da­riu­sią si­tua­ciją. Jo tei­gi­mu, Na­cio­na­linės kre­di­to uni­jos veik­los su­stab­dy­mas ma­žiau bruz­de­sio su­kėlė ak­ty­viau vei­kian­čio­se kre­di­to uni­jo­se, ku­ rių na­riai ge­riau su­vo­kia sis­temą. 14 kre­di­to unijų indė­lių po­rtfe­lio

po­ky­čių iš­vengė, o 49-io­se kre­di­ to uni­jo­se jis su­mažė­jo. F.Dir­gin­čius pro­gno­za­vo, kad per po­rą sa­vai­čių kre­di­to unijų indė­lių po­rtfe­lis su­grįš į pra­dinį lygį, o kai ku­rio­se uni­jo­se jau da­bar pa­ste­bi­ mas indė­lių po­rtfe­lio didė­ji­mas. Suk­lai­di­no pa­va­di­ni­mas

Pas­tebė­ta, kad da­lis kre­di­to uni­ jų na­rių Na­cio­na­linę kre­di­to uni­ ją ta­pa­ti­no su LCKU. Aso­cia­ci­jos Lie­tu­vos kre­di­to unijų ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vas Ramū­nas Ston­ kus pa­brėžė, kad dalį kre­di­to unijų na­rių išgąs­di­no klai­di­nan­tis žo­dis „na­cio­na­linė“, nes šis aso­ci­juo­ja­ si su vi­sos ša­lies mas­tu. „Iš kre­di­ to unijų pa­tei­kia­mos in­for­ma­ci­jos apie na­rių ir klientų reak­ciją ma­to­ me aki­vaizdų da­lyką – jei­gu pa­na­ši si­tua­ci­ja būtų su­si­ju­si ne su Na­cio­ na­li­ne kre­di­to uni­ja, ku­rios pa­va­di­ ni­mas tu­ri klai­dingą vi­suo­ti­nu­mo at­spalvį, si­tua­ci­ja būtų bu­vu­si dar ra­mesnė“, – sakė F.Dir­gin­čius. R.Ston­kaus ma­ny­mu, at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos turėtų at­sar­giau iš­duo­ ti lei­di­mus to­kiems pa­va­di­ni­mams, ku­riuo­se esa­ma rak­ti­nių žod­žių „vals­ty­bi­nis“, „na­cio­na­li­nis“ ir kt. Juo la­biau kad uni­jos vei­kia tik tam tik­ro­se api­brėžto­se te­ri­to­ri­jo­se. Au­gi­mas ga­li su­kel­ti pro­blemų

LCKU Ri­zi­kos val­dy­mo grupės va­ do­vas ir fi­nansų ana­li­ti­kas Au­re­li­ jus Cvi­li­kas nu­rodė, kad LCKU sis­ te­mai pri­klau­san­čių unijų tur­tas sie­kia 1,69 mlrd. litų, o prie­š me­ tus jis bu­vo 1,38 mlrd. Indė­lių su­ ma šiuo me­tu sie­kia 1,43 mlrd. li­ tų, o per­nai ji bu­vo 1,16 mlrd. litų.

Jo tei­gi­mu, toks rin­kos au­gi­mas yra sta­bi­lus. Vis dėlto LCKU sis­te­mai ne­ prik­lau­san­čių kre­di­to unijų au­gi­ mas bu­vo ge­ro­kai spar­tes­nis. Jų tur­tas tre­čią šių metų ket­virtį pa­ didė­jo 147 pro­c., o LCKU sis­te­mai pri­klau­san­čių kre­di­to unijų – vos 17,9 pro­c. Indė­liai ati­tin­ka­mai au­ go 124,7 ir 20,3 pro­c. „Iš prin­ci­po au­gi­mas nėra nei­ gia­mas da­ly­kas – svar­biau­sia, kad jis būtų su­ba­lan­suo­tas“, – sa­ kė A.Cvi­li­kas. Anot jo, pri­trauk­ ti indė­lių siū­lant di­de­les palū­ka­ nas ga­na leng­va, ta­čiau svar­bu šias lėšas tin­ka­mai pa­nau­do­ti – iš to už­dirb­ti pel­no ir iš­lai­ky­ti sta­bi­liai veik­lai rei­ka­lin­gus ro­dik­lius. Ta­čiau, kaip pa­brėžė jis, pa­ste­bi­ ma, kad spar­čiai au­gan­čio­se kre­di­ to uni­jo­se grei­čiau­siai au­ga jų in­ ves­ti­ci­jos į Vy­riau­sybės ver­ty­bi­nius po­pie­rius: „Va­di­na­si, uni­jos pri­ trau­kia indė­lių, bet ne­tu­ri kur pa­ nau­do­ti tų lėšų. Tai ir su­ke­lia au­gi­ mo dis­ba­lansą.“ Jei­gu uni­jos ne­su­gebės su­val­dy­ ti fi­nan­si­nių srautų, šis au­gi­mas, anot A.Cvi­li­ko, ga­li su­kel­ti lik­vi­ du­mo ir kitų pro­blemų. Ini­ci­juo­ja tvar­kos griež­ti­nimą

LCKU, siek­da­ma už­tik­rin­ti sis­te­ mos sta­bi­lumą, rinką ste­bi, ta­čiau ga­li kont­ro­liuo­ti tik jai pri­klau­san­ čias kre­di­to uni­jas, kaip pa­brėžė F.Dir­gin­čius. Pas­te­bi­ma, kad nau­jai be­si­stei­ gian­čios kre­di­to uni­jos ga­na daž­nai ne­tu­ri aiš­kiai iš­reikš­to bend­ruo­me­ ninės veik­los pa­grin­do. „Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kas bus po šios si­tua­ci­

jos, ta­čiau no­rin­čių steig­tis kre­di­ to unijų yra. Tai vers­lo gru­puotės, tam tik­ri ban­ki­nin­kai, tur­tin­gi žmonės, ku­rie ne­tu­ri nie­ko bend­ ra su bend­ruo­menė­mis ir bend­ruo­ me­ni­ne veik­la“, – teigė jis. R.Ston­kus pa­ti­ki­no, kad vers­lo stei­gia­mos kre­di­to uni­jos iš esmės nėra blo­gas reiš­ki­nys, ta­čiau svar­ bu, kad to­kios uni­jos ten­kintų ne pa­vie­nių as­menų, o pla­tes­nės na­ rių grupės in­te­re­sus. Anot jo, su Lie­tu­vos ban­ku ta­ ria­ma­si ir jau nu­tar­ta, kad rei­kia griež­tin­ti kre­di­to unijų li­cen­ci­ja­ vimą. Todėl bend­ruo­me­niš­ku­mo sto­ko­jan­čių unijų stei­gi­mo tvar­ ka, kaip ti­ki­ma­si, ar­ti­miau­siu me­ tu bus griež­ti­na­ma.

11

mln. litų

su­mažė­jo kre­di­to unijų indė­lių po­rtfe­lis.

Dau­giau­sia su­mažė­jo sos­tinė­je Bend­ras kre­di­to unijų indė­lių po­rtfe­lio su­mažė­ji­mas did­ž iuo­siuo­se mies­tuo­se Mies­tas Indė­lių po­rtfe­lis (mln. litų) Vil­nius 2,3 Klaipė­da 1,06 Kau­nas 0,61 Šal­ti­nis: Na­cio­na­linė kre­di­to uni­ja

Lie­tu­vos gy­ven­to­jai ti­ki švie­ses­ ne atei­ti­mi – be­veik penk­ta­da­lis vi­lia­si, kad po metų jų fi­nan­sinė pa­dėtis bus šiek tiek ge­resnė, o be­veik pusė ma­no, kad ji bent jau ne­pab­logės. To­k ius duo­m e­n is pa­teikė „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­tas. Jo va­dovės Ode­tos Blo­žienės nuo­mo­ne, 2012-ie­ji ne­bu­vo la­bai sta­bilūs me­tai, ta­ čiau atei­nan­čius me­tus gy­ven­ to­jai pa­si­tin­ka nu­si­teikę ga­na op­ti­mis­tiš­kai.

Var­to­ji­mas, pa­sak eks­pertų, au­go spar­čiau ne­gu kai­nos. La­b iau­s iai pa­gerė­jo kai­m e gy­ve­n an­č ių ir že­m iau­s ią iš­ si­l a­v i­n imą tu­r in­č ių žmo­n ių lūkes­čiai. Pa­sak O.Blo­žienės, op­ti­mis­ ti­niai kai­mo gy­ven­tojų lūkes­ čiai su­si­ję su pla­nais di­din­ti mi­ ni­ma­lią algą ir ki­tais nau­jo­sios vald­žios pa­ža­dais. Nors ru­denį visų ša­lies gy­ ven­tojų atei­ties lūkes­čiai bu­ vo pa­blogėję, tai ne­su­ma­ži­no jų no­ro iš­lai­dau­ti. Mažė­jan­tis ne­ dar­bas ir vos ky­lan­tys at­ly­gi­ ni­mai ska­ti­no gy­ven­to­jus dau­ giau pi­nigų iš­leis­ti prekėms bei pa­slau­goms. Rea­lus namų ūkių var­to­ji­ mo au­gi­mas ša­ly­je šie­met bu­ vo vie­nas did­žiau­sių iš ES ša­ lių. Var­to­ji­mas, pa­sak eks­pertų, au­go spar­čiau ne­gu kai­nos. Vi­ du­tinė mėne­sinė al­ga per me­tus pa­didė­jo 2,4 pro­c., o var­to­ji­mas au­go 3 pro­c. Pa­sak O.Blo­žienės, iš pir­mo žvilgs­nio var­to­ji­mo au­gi­mas ga­ li pa­si­ro­dy­ti pa­ra­dok­sa­lus, nes gy­ven­tojų at­ly­gi­ni­mai per me­ tus be­veik ne­pa­judė­jo iš vie­tos. Ta­čiau ji pri­dūrė, kad var­to­ji­ mui bei per­ka­ma­jai ga­liai įtaką da­ro ne tik at­ly­gi­nimų sta­tis­ti­ ka, bet ir mažė­jan­tis ne­dar­bas, so­cia­linės iš­mo­kos, san­tau­pos, sko­lin­tos lėšos, per­lai­dos iš už­ sie­nio. Per metus pastebimas ir ryš­ kus grynųjų pinigų bei likučių einamosiose bankų sąskaitose augimas.

10

TreČiADIENIS, gruodžio 19, 2012

pasaulis Ne­leis ­ re­vo­liu­ci­jos

Gin­čas ­ dėl žuvų

Pa­tyrė ­ in­sultą

Ru­si­jos sau­gu­mo ta­ry­bos va­ do­vas Ni­ko­la­jus Pat­ru­še­vas per­spėjo, kad Krem­lius ne­leis opo­zi­ci­jos pro­tes­tams tap­ti spal­votą­ja re­vo­liu­ci­ja. Nuo ta­ da, kai Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ta­ po ša­lies va­do­vu tre­čią kartą, pro­testų judė­ji­mai iš­sikvėpė – mi­tin­gai reng­ti re­čiau ir pri­ trauk­da­vo ma­žiau žmo­nių.

Pa­sak Briu­se­lio, Is­lan­di­ja pa­ darė „di­delę pa­žangą“, siek­ da­ma na­rystės ES, nors gin­ čy­ti­nas žve­jy­bos tei­sių klau­si­ mas dar ne­pradė­tas spręsti. Is­lan­di­ja ne­su­ta­ria su ES dėl žve­jy­bos tei­sių. Ma­ža to, 2010 m. pa­bai­go­je Reik­ja­vi­kas vie­ na­ša­liš­kai pa­si­di­di­no lai­mi­kių kvo­tas, ir tai pa­pik­ti­no ES.

Ira­ko pre­zi­den­tas Ja­la­las Ta­ la­ba­ni dėl stai­gaus svei­ka­tos pa­blogė­ji­mo bu­vo pa­gul­dy­tas į Bag­da­do li­go­ninę. Vals­ty­binė te­le­vi­zi­ja „Ira­qiya“ pra­nešė, kad J.Ta­la­ba­ni pa­tyrė in­sultą ir kad me­dikų ko­man­da sten­gia­si sta­bi­li­zuo­ti jo būklę. Vėliau pra­ neš­ta, jog pre­zi­den­to būklė ­ sta­bi­li.

Žu­di­ko šei­mos pa­slap­tys Žu­dy­nes Ko­nek­ti­ku­te narp­lio­ jan­tys eks­per­tai sa­ko, kad ap­lin­ ky­bių ty­ri­mas ga­li truk­ti mėne­ sius. Pa­reigū­nai pa­žadė­jo, kad kruopš­čiai išs­tu­di­juos visą jau­ nuo­lio gy­ve­nimą.

Kodėl 20-me­tis Ada­mas Lan­za nu­žudė mo­tiną? Kodėl jo mo­ti­ na laikė na­mie šau­namųjų gin­ klų? Šie klau­si­mai ke­lia dau­ giau­sia pro­blemų tyrė­jams. Ži­no­ma, kad mo­te­ris buvo iš­ sis­ky­ru­si. Kas­met iš A.Lan­zos tėvo Pe­te­rio mo­te­ris gau­da­vo po 240 tūkst. do­le­rių ali­mentų. Teis­mas po sky­rybų Ada­mo glo­ bos tei­ses bu­vo su­teikęs Nan­cy, ta­čiau P.Lan­za galė­jo ne­kliu­do­ mas sa­vo sūnų lan­ky­ti. Taip pat tėvas bu­vo įsi­pa­rei­gojęs pa­deng­ ti vaikų me­di­ci­ninį drau­dimą ir mokė­jo už Ada­mo moks­lus. Pa­sak šal­ti­nių, abu tėvai la­ bai rūpi­no­si sūnu­mi, net ne­nu­ leis­da­vo nuo Ada­mo akių, nes jis sir­go va­di­na­muo­ju As­per­ge­rio sind­ro­mu. Tai – au­tis­ti­nis vys­ ty­mo­si su­tri­ki­mas, kurį tu­rin­tis as­muo ga­li pa­si­ro­dy­ti keis­tas, ne­pri­tam­pa prie kitų žmo­nių, tu­ri bend­ra­vi­mo, tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mo, emo­ci­nio ry­šio pro­ blemų. As­per­ge­rio sind­romą tu­ rin­tys as­me­nys pa­pras­tai yra vi­ du­ti­nio ar aukš­tes­nio in­te­lek­to. Vis­gi nė vie­nas kal­bin­tas pa­ žįsta­mas ne­sakė, kad Ada­mas būtų buvęs pa­vo­jin­gas. Ta­čiau kodėl mo­te­ris na­muo­ se laikė net ke­lis šau­na­muo­sius gink­lus, jei taip uo­liai rūpi­no­ si sa­vo sūnu­mi? Bu­vu­si Nan­ cy svainė Mars­ha Lan­za kė­ lė ver­siją, kad mo­te­ris „ruošė­si gin­tis nuo ga­limų so­cia­li­nių ne­ra­mumų, jei­gu žlugtų eko­ no­mi­ka“. Ki­ti pa­žįsta­mi sa­ko, kad Nan­cy ne­bu­vo pa­mi­šu­si dėl ginklų ir kad ji bu­vo švel­ni bei rūpes­tin­ga mo­te­ris. „USA To­day“, „Bos­ton He­rald“, „Huf­fing­ton Post“ inf.

Slovė­ni­ja dar vi­sai ne­se­niai bu­vo va­di­na­ ma pa­vyzd­žiu vi­soms ES ša­lims nau­ jokėms. Pas­ ko­los baigė­si ir iliu­zi­jos iš­sisk­laidė. Me­tas pa­žvelg­ti į niū­rią rea­lybę.

Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas: Slovė­ni­jos sos­tinė­je Liub­lia­no­je pro­tes­tai prie­š tau­pymą ke­lis kar­tus vir­to riaušė­mis.

Bal­kanų dei­man­tas ne­bes­pin­di Pri­vers­ti tau­py­ti

Eko­no­mi­kos re­ce­si­ja, di­delės sko­ los ir biud­že­to kar­py­mo pro­gramą ly­din­tys pro­tes­tai – Slovė­ni­jos kas­ die­nybė. Prem­je­ras Ja­ne­zas Jan­ša žod­žių į vatą ne­vy­nio­jo – jei jo kon­ser­va­ to­rių vy­riau­sybės tau­py­mo prie­ monės ne­bus įgy­ven­din­tos, ša­lies lau­kia bank­ro­tas ar­ba, ge­riau­siu at­ve­ju, ša­lis bus pri­vers­ta kreip­tis į tarp­tau­ti­nius kre­di­to­rius fi­nan­sinės pa­gal­bos. To vy­riau­sybė sie­kia iš­ veng­ti. „Bet ku­ri Slovė­ni­jos vy­riau­ sybė bus ge­ro­kai la­biau so­cia­lis­tinė nei va­di­na­mo­ji troi­ka (ES, Eu­ro­ pos cent­ri­nis ban­kas ir Tarp­tau­ti­ nis va­liu­tos fon­das – red. pa­st.)“, – pri­sta­ty­da­mas vy­riau­sybės tau­py­ mo pro­gramą atei­nan­tiems dve­ jiems me­tams Slovė­ni­jos par­la­ men­te įspėjo ša­lies vy­riau­sybės va­do­vas. Gy­ve­no iliu­zi­jo­mis

Klau­si­mas: kodėl A.Lan­zos

mo­ti­na na­mie laikė net ke­lis pa­ vo­jin­gus gink­lus? „Reu­ters“ nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tik įsto­ju­si į ES 2004 m. Slovė­ ni­ja bu­vo va­di­na­ma vie­na pa­ vyz­din­giau­sių naujųjų Bend­ri­jos na­rių. Ša­lis 2007 m. pir­mo­ji iš li­ ku­sių de­vy­nių 2004 m. į ES įsto­ju­ sių Rytų Eu­ro­pos vals­ty­bių įsi­vedė eurą, ma­ža to, pra­mo­ninės ša­lies eko­no­mi­niai ro­dik­liai bu­vo vie­ni sta­bi­liau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je. Slovė­ni­ja vi­suo­met bu­vo vie­na la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sių Ju­gos­la­vi­ jos res­pub­likų. Ta­čiau dar nie­kuo­

met šios ša­lies eko­no­mi­ka neau­ go taip spar­čiai, kaip iš­kart įsto­jus į ES. Vis dėlto stul­bi­na­mas Slovė­ni­jos šuo­lis te­bu­vo iliu­zi­ja. Pa­sak tarp­ tau­tinės eko­no­mi­kos eks­pertės iš Vie­nos ins­ti­tu­to Her­mi­ne Vi­do­ vic, Slovė­ni­jos eko­no­mi­kos bu­mas bu­vo grįstas pi­gio­mis pa­sko­lo­mis, ku­rias pa­vyk­da­vo gau­ti iš tarp­tau­ ti­nių rinkų.

Slovė­nai gy­ve­no iliu­zi­jo­mis. Atė­jo me­tas pa­žiūrė­ti į si­tua­ciją blai­viai.

„Slovė­nai ta­po pri­klau­so­mi nuo kre­ditų, ypač po to, kai įsto­jo į ES. De­ja, sie­kiant fi­nan­suo­ti sta­tybų bumą, bu­vo su­kaup­tos mil­ži­niš­kos sko­los. O sta­tybų bur­bu­las spro­go, ir la­bai stai­giai“, – sakė eks­pertė. Pa­sak jos, jei ne pi­gios pa­sko­los, kai ku­rios Slovė­ni­jos bend­rovės net sap­nuo­ti ne­galė­jo to­kių planų, ku­ riuos įgy­ven­di­no. „Jie žaidė la­bai ri­zi­kin­gai, todėl dau­ge­lis įmo­nių tie­siog bank­ru­ta­ vo, nes ne­galė­jo to­liau fi­nan­suo­ ti pro­jektų. Ne­nuos­ta­bu, kad da­ bar ša­lis skęsta sko­lo­se“, – dėstė H.Vi­do­vic.

Niū­ri rea­lybė

Per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus Slovė­ni­jos na­cio­na­linė sko­la išau­ go be­veik ke­tu­ris kar­tus. Šiuo me­tu ji sie­kia apie 50 pro­c. ša­lies bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to. Ša­lies eko­no­mi­ka skęsta re­ce­si­jo­je. Nau­jau­si duo­me­nys ro­do, kad šiais me­tais eko­no­mi­ka su­si­trauks apie 2 pro­c., o ki­tais me­tais – 1,5 pro­c. Ne­dar­bas taip pat au­ga. Ša­ly­ je dar­bo ne­tu­ri apie 8,6 pro­c. dar­ bingų as­menų. Nors ne­dar­bo ly­gis Slovė­ni­jo­je dar ne­pa­siekė ES vi­dur­ kio, ku­ris sie­kia apie 10 pro­c., pa­ly­ gin­ti su 2008 m., be­dar­bių skai­čius ša­ly­je išau­go be­veik du kar­tus. Kaip sa­ko po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­ kas iš Kroa­ti­jos De­ni­sas Ro­ma­cas, nuo pat 1991 m., kai slovė­nai pa­ skelbė apie sa­vo ne­prik­lau­so­mybę nuo Ju­gos­la­vi­jos, žmonės nie­kuo­ met ne­pa­tyrė to­kios sun­kios krizės. Pa­sak eks­per­to, iki šiol Slovė­ ni­jos gy­ven­to­jai girdė­da­vo tik ge­

ras ži­nias apie sa­vo eko­no­miką, o da­bar jiems te­ko su­si­dur­ti su kar­ čia rea­ly­be. „Metų me­tus slovė­nai bu­vo įsi­ti­ kinę, kad jie yra ge­riau­si iš bu­vu­sių Ju­gos­la­vi­jos res­pub­likų. Kad jų ša­ lies mo­de­lis – pa­ts ge­riau­sias. Da­ bar Slovė­ni­jos gy­ven­to­jai su­vokė smar­kiai klydę“, – kalbė­jo D.Ro­ ma­cas. H.Vi­do­vic pri­tarė: „Slovė­nai gy­ ve­no iliu­zi­jo­mis. Atė­jo me­tas pa­ žiūrė­ti į si­tua­ciją blai­viai. Bu­mas baigė­si, da­bar rei­kia gy­ven­ti vi­sai ki­to­kio­mis sąly­go­mis.“ Kaip ro­do sta­tis­ti­ka, dau­ge­lis jaunų slovėnų pa­lie­ka šalį. „Mes kal­ba­me apie šim­tus žmo­nių, ku­ rie pa­lie­ka šią šalį kiek­vieną mėne­ sį. Dau­gu­ma ke­lia­si į Ka­nadą, ki­ti į Aust­ra­liją. Kal­bant apie to­kią šalį, kaip Slovė­ni­ja, ku­rio­je gy­ve­na apie 2,5 mln. žmo­nių, emig­ra­ci­ja – di­delė pro­ble­ma“, – per­spėjo D.Ro­ma­cas. „Deuts­che Wel­le“ inf.

Po­li­tinė su­maiš­tis ir pro­tes­tai Sun­k i eko­no­m i­kos si­t ua­c i­j a Slovė­ ni­j o­j e su­kėlė ir po­l i­t inę krizę. Mi­ nist­r as pir­m i­n in­k as J.Jan­š a pa­ si­ū lė opo­z i­c i­j ai pir­m a­l ai­k ius rin­ ki­mus kitų metų vi­d u­r y­j e. J.Jan­ šos Slovė­n i­j os de­m ok­r a­t inė par­t i­ ja prie­š tai pa­teikė 11 punktų pla­ ną, kad nu­r imtų gat­v ių pro­tes­t ai.

Jis, be ki­t a ko, nu­m a­to ma­ž o­r i­t a­ rinę rin­k imų sis­temą, taip pat ga­ li­mybę gy­ven­to­j ams nu­š a­l in­t i nuo pa­reigų me­r us. Mėne­s io pra­d žio­ je ke­l iuo­s e Slovė­n i­j os mies­t uo­s e tūkstan­č iai žmo­n ių išė­j o į gat­ves, pro­tes­t uo­d a­m i prie­š vy­r iau­s ybės tau­py­mo po­l i­t iką.

11

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 19, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Sta­ti­niai be meno – be­vei­džiai

Įs­pū­din­gas in­ves­ ti­ci­jas, įmant­rius spren­di­mus bei pa­ žan­giau­sių tech­no­ lo­gi­jų trium­fą liu­di­ jan­tys nū­die­nos vi­ suo­me­ni­niai pa­sta­ tai ne­re­tai sto­ko­ja to, kas ka­dai­se aso­ ci­ja­vo­si su iš­la­vin­ tu sko­niu, iš­skir­ti­ nu­mu bei pla­čiu aki­ ra­čiu.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Įžū­liai nai­kin­ti ne­sun­ku

Vy­res­nio­sios kar­tos ar­chi­tek­tai ap­gai­les­tau­ja, kad vie­nas po ki­to dygs­tan­tys šiuo­lai­ki­niai ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to ob­jek­tai yra be­vei­džiai ir be­dva­siai, nes ar­chi­tek­tū­ra pra­ ra­do są­sa­ją su me­no dar­bais, ku­rie „val­diš­koms“ erd­vėms su­teik­da­ vo ne tik ši­lu­mos, uni­ka­lu­mo, bet ir kur­da­vo pri­dė­ti­nę ver­tę. Go­be­le­nai, ba­ti­kos dro­bės, fres­ kos, vit­ra­žai, skulp­tū­ri­nės kom­ po­zi­ci­jos – ka­dai­se šie ir ki­ti mo­

Ar­chi­tek­tū­ra pra­ra­ do są­sa­ją su me­no dar­bais, ku­rie „val­ diš­koms“ erd­vėms su­teik­da­vo ne tik ši­ lu­mos, uni­ka­lu­mo, bet ir kur­da­vo pri­ dė­ti­nę ver­tę. nu­men­ta­lio­jo me­no kū­ri­niai bu­vo neat­sie­ja­ma dau­ge­lio ga­my­bi­nių, vi­suo­me­ni­nių pa­sta­tų in­ter­je­ro ar eks­ter­je­ro da­li­mi. Ta­čiau ne­ma­žai jų il­gai­niui bu­vo bea­to­dai­riš­kai su­ nai­kin­ta, su­ny­ko ar te­be­nyks­ta. „Vers­li­nin­kai sta­to di­de­lius ir bran­gius ob­jek­tus, ta­čiau me­ni­ niams ak­cen­tams pi­ni­gų nė­ra. Esu nu­sivy­lęs šian­die­nos už­sa­ko­vais – dau­gu­ma jų į to­kius da­ly­kus nein­ ves­tuo­ja, nes vy­rau­ja pri­mi­ty­vus po­žiū­ris, stin­ga pinigų, o gal iš­pru­ si­mo. At­virkš­čiai – mie­liau įžū­liai griau­na­ma tai, kas bu­vo pa­da­ry­ ta, nes tai leng­viau­sia“, – pri­pa­ži­

Pa­li­ki­mas: centrinį įėjimą į miesto stadioną dar liu­di­ja be­to­ni­nis ba­rel­je­fas „Spor­tas“.

Mastai: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę puo­šia dau­giau nei prieš tris de­šimt­

me­čius A.Ba­ny­tės sukurta įspū­din­ga fres­ka „Me­di­ci­na“.

no klai­pė­die­tis ar­chi­tek­tas Zig­mas Ber­nar­das Rut­kaus­kas. Pra­din­go ty­liai

Vie­ni įsi­min­ti­niau­sių pa­vyz­džių – ant bu­vu­sios „Ait­va­ro“ par­duo­ tu­vės fa­sa­do pui­ka­vę­sis Ed­var­ do Ma­li­naus­ko ąžuo­lo ba­rel­je­fas „Kur­šiai“ bei ne­to­lie­se stūk­so­ju­si skulp­tū­ri­nė Vio­le­tos Skir­gai­lai­tės ir Dmit­ri­jaus Jef­re­mo­vo kom­po­zi­ ci­ja „Vai­di­la. Ait­va­ras. Bil­du­kas“. Paš­ne­ko­vas pri­si­mi­nė, jog at­si­ ra­du­sį nau­ją ob­jek­tą – pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­rą – mies­te bu­vo sie­ kia­ma pa­gy­vin­ti ori­gi­na­liais me­ ni­niais ak­cen­tais. Bu­vo ren­gia­mos me­no ta­ry­bos, su­lauk­ta įvai­riau­sių pa­siū­ly­mų.

Ga­liau­siai „Ait­va­rą“ pa­puo­ šė „Kur­šiai“, ba­sei­ne ša­lia tuo­me­ čio „Vai­di­los“ ki­no teat­ro iš­ki­lo „tri­ jų ka­ra­lių“ skulp­tū­ra. „Bet žlu­go so­vie­ti­niai lai­kai, ba­ sei­nas iš­džiū­vo, skulp­tū­rų ir ba­rel­ je­fo ne­be­li­ko“, – tra­di­ci­nį sce­na­ri­jų įvar­di­jo ar­chi­tek­tas. Vy­res­n io­s ios kar­tos mies­t ie­ čiai tu­r ė­t ų pri­s i­m in­t i ir klai­p ė­ die­č io Re­g i­m an­to Mid­v i­k io de­ ko­ra­ty­vi­nę skulp­tū­rą „Bė­gi­kai“, ženk­li­nu­sią Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­žo įė­ji­mą, gar­sio­sios vai­kų ka­vi­nės „Du gai­de­liai“ skulp­tū­ ras, vais­t i­n ę ties Lie­t u­v i­n in­k ų aikš­te ir Her­kaus Man­to gat­v ę puo­š u­s ias Kęstučio Bal­č i­ko­n io fres­kas.

Rea­ly­bė: pa­sak Z.B.Rut­kaus­ko, šian­dien sta­to­mi di­de­li ir bran­gūs

ob­jek­tai, ta­čiau me­ni­niams ak­cen­tams pi­ni­gų ne­ran­da­ma.

„Nie­kas šiais dar­bais ne­pa­si­rū­pi­ no, ne­pak­lau­sė, kur jie din­go. Gai­ la, kai ver­tin­gi kū­ri­niai pa­smerk­ ti su­nyk­ti, juo la­biau kad bė­gant me­tams jų ver­tė tik di­dė­ja“, – tei­ gė Z.B.Rut­kaus­kas. Ir tai tik men­ka da­lis ty­liai, be pėd­sa­kų per pa­sta­ruo­sius ne­prik­ lau­so­my­bės de­šimt­me­čius su­nai­ kin­tų dar­bų, gra­ži­nu­sių vie­šą­sias mies­to erd­ves. Su­vie­ny­da­vo jė­gas

Pa­sak pa­šne­ko­vo, tai, jog vi­suo­me­ ni­nės pa­skir­ties ob­jek­tuo­se ras­tų­si įdo­mių me­ni­nių ink­liu­zų, anuo­met ne­bu­vo nu­ro­dy­mas „iš vir­šaus“ ar prie­vo­lė lai­ky­tis ko­kių nors stan­ dar­tų. Esą įvai­rių sri­čių me­ni­nin­

kai jė­gas su­vie­ny­da­vo ar­chi­tek­tų ini­cia­ty­va. Dir­bant ties konk­re­čiais pro­jek­tais bū­da­vo pa­ren­ka­mi kū­rė­jai, su ku­riais kar­tu bū­da­vo pla­nuo­ja­mos erd­vės jų dar­bams. Z.B.Rut­kaus­ko dar­bų są­ ra­še taip pat pui­kuo­ja­si ne vie­nas to­ kio bend­ro dar­bo re­zul­ta­tas. „Bu­vu­sio­je ka­vi­nė­je „Du gai­ de­liai“ te­ko pro­jek­tuo­ti in­ter­je­rą. Kar­tu su ar­chi­tek­tu Ra­mū­nu Kra­ niaus­ku su­gal­vo­jo­me ba­sei­nė­lį, dailininkai monumentalistai Juo­ zas Vo­sy­lius su Vi­du Pin­ke­vi­čiu­mi su­kū­rė spal­vin­gas fres­kas, ži­no­ma, vie­niems jos pa­ti­ko, ki­tiems – ne. Bet tai nor­ma­lu, me­nas tu­ri kel­ti dis­ku­si­jas“, – šyp­so­ jo­si pa­šne­ko­vas.

12

12

TREČIADIENIS, GRUODŽIO 19, 2012

rubrika namai

Sta­ti­niai be meno – be­vei­džiai Be­je, pa­sta­rą­jį sie­ni­nės 11 ta­py­bos kū­ri­nį tai­p pat iš­ti­ko liūd­nas li­ki­mas – re­mon­tuo­

šian­dien dar ga­li­ma gro­žė­tis iš­li­ ku­siais anuo­me­čiais me­ni­nin­kų dar­bais Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je, Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­ly­je, au­ten­tiš­ko­mis kal­ti­ nė­mis se­na­mies­čio įstai­gų iš­ka­ bo­mis, ne­di­de­liais vit­ra­žo frag­ men­tais. Z.B.Rut­kaus­kas vy­lė­si, jog šiuo me­tu re­konst­ruo­ja­ma „Ža­lio­ ji vais­ti­nė“ pa­te­ko į ge­ras ran­kas ir da­bar­ti­nis jos sa­vi­nin­kas iš­sau­gos uni­ka­lius me­no kū­ri­nius – Al­gir­do Do­vy­dė­no su­kur­tus vit­ra­žus.

da­mi „Dvie­jų gai­de­lių“ pa­tal­pas nau­jie­ji ka­vi­nės šei­mi­nin­kai fres­ kas tie­siog už­da­žė. Dir­bant ties anuomečio „Žal­gi­ rio“ sta­dio­no komp­lek­su, Z.B.Rut­ kaus­kui tal­ki­no skulp­to­rius R.Mid­ vi­kis. „Prie įė­ji­mo su­mąs­tė­me įreng­ ti be­to­ni­nį ba­rel­je­fą, tuo me­tu tai bu­vo kaž­kas to­kio, vie­nin­te­ lis toks dar­bas mies­te“, – no­va­to­ riš­ką spren­di­mą pri­si­mi­nė ar­chi­ tek­tas.

Are­na – ne išim­tis

Tap­da­vo mies­to įvy­kiu

Dar vie­nas bend­ras šio kū­ry­bi­nio tan­de­mo dar­bas, ku­riam pa­si­se­ kė be­ne la­biau­siai, – uos­ta­mies­čio gim­dy­mo na­mus puo­šian­ti skulp­tū­ ra „Že­me, ne­pa­lik mū­sų“. „R.Mid­

Z.B.Rut­kaus­kas:

Gai­la, kai ver­tin­gi kū­ri­niai pa­smerk­ ti su­nyk­ti, juo la­biau kad bė­gant me­tams jų ver­tė tik di­dė­ja.

vi­kis rū­pi­no­si kū­ri­niu, o aš – ar­chi­ tek­tū­ra. Ma­no su­ma­ny­mu, at­si­ra­do „iš­kirp­tas“ dan­gus, kad skulp­tū­ra bū­tų ap­švies­ta iš vir­šaus. Šis dar­bas ap­ke­lia­vo vi­sas Lie­tu­vos pa­ro­das, kol ga­liau­siai at­si­sto­jo į sa­vo nuo­la­ti­nę vie­tą“, – pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tas.

Spren­di­mas: ap­skri­ties li­go­ni­nės an­samb­liui iš­skir­ti­nu­mo su­tei­kė me­ni­niai ak­cen­tai.

Z.B.Rut­kaus­kas pri­si­mi­nė, jog anuo­met me­no kū­ri­nių at­si­ra­di­mas vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties sta­ti­niuo­ se tap­da­vo ir kul­tū­ri­nio mies­to gy­ ve­ni­mo įvy­kiu. „Apie tai ra­šy­da­vo spau­da, pa­ si­ro­dy­da­vo re­cen­zi­jos, o au­to­riai su­lauk­da­vo ne vien pa­gy­rų, bet ir kri­ti­kos, dis­ku­si­jų“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Ar­chi­tek­tas ne­nei­gė, jog jam pa­ čiam tik at­vy­ku­siam gy­ven­ti į Klai­ pė­dą uos­ta­mies­tis pa­si­ro­dė pil­kas ir niū­rus. „Nes iki tol bu­vo tik si­ li­ka­ti­nės ply­tos, tin­kas ir ne­kaip

nu­da­žy­tos sie­nos. Štai ir vi­sas in­ ter­je­ras, vi­sas pa­sta­to įvaiz­dis“, – pri­si­mi­nė ar­chi­tek­tas. Kad gū­džiu so­viet­me­čiu Klai­pė­ da tu­rė­jo ga­li­my­bių gra­žė­ti ir kles­ tė­ti, pa­sak Z.B.Rut­kaus­ko, – nea­ be­jo­ti­nas tuo­me­čio Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Al­fon­so Ža­ lio, ki­tų en­tu­zias­tų nuo­pel­nas. O jau­niems per­spek­ty­viems kū­rė­ jams už­si­de­gi­mo ir idė­jų ne­sti­go. Me­ną įsi­leis­da­vo ir vais­ti­nės

„Tuo­m e­t is far­m a­c i­jos val­dy­ bos vir­ši­nin­kas Vy­tau­tas Se­dels­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kis bu­vo la­bai ini­cia­ty­vus žmo­gus – jo dė­ka įren­gė­me gau­sy­bę vais­ ti­nių in­ter­je­rų su įspū­din­gais me­ ni­niais ak­cen­tais“, – pa­sa­ko­jo pa­ šne­ko­vas. Štai se­na­jai Pa­lan­gos vais­ti­nei bu­vo pri­tai­ky­ti ret­ro bal­dai, ku­ror­ to liau­dies meist­rai pa­gal vo­kiš­kas tra­di­ci­jas su­kū­rė kro­ko­di­lo skulp­ tū­rą, „Pem­pi­nin­kų“ vais­ti­nei įspū­ din­gą fri­zą su­kū­rė klai­pė­die­tis me­ ni­nin­kas J.Vo­sy­lius. Paš­ne­ko­vas pa­si­džiau­gė, kad li­ki­mo dė­ka ar at­sa­kin­gų įstai­gų at­sto­vų, vers­li­nin­kų pa­stan­go­mis

„Kal­bant apie ar­chi­tek­tū­ros ir mo­ nu­men­ta­lio­jo me­no ry­šį tiek in­ter­ je­re, tiek eks­ter­je­re, šian­dien pa­si­ gir­ti nė­ra la­bai kuo“, – ap­gai­les­ta­vo pa­šne­ko­vas. Ar­chi­tek­tas pri­si­pa­ži­no fik­suo­ jąs vos vie­ną ki­tą pa­vie­nį at­ve­jį, kaip an­tai me­ni­niai ak­cen­tai ša­ lia Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nės, naujai kuriama dailininkės An­ge­ li­nos Ba­ny­tės fres­ka Šv. Pran­ciš­ kaus on­ko­lo­gi­jos cent­re ar vit­ra­žo, sie­nų ta­py­bos dar­bai uos­ta­mies­čio bažnyčiose. Z.B.Rut­kaus­ko žo­džiais, šian­ dien tur­būt tik dva­si­nin­kai su­pran­ ta, kas pa­ky­lė­ja žmo­gų. Kū­rė­jo įsi­ti­ki­ni­mu, iš­skir­ti­nių de­ta­lių, ženk­lų, bent jau ak­cen­tuo­ jan­čių pa­ra­di­nį įė­ji­mą, ga­lė­jo ras­tis kad ir ne­se­niai iš­ki­lu­sio­je are­no­je. „Be vi­zua­li­nių ak­cen­tų pa­sta­tai yra ny­kūs. Bet šian­dien tam ne­ bė­ra po­rei­kio. Se­nie­ji ar­chi­tek­tai dir­ba ma­žai, o jau­nie­ji nuo­lan­kūs už­sa­ko­vams ir to­kių da­ly­kų ne­be­ siū­lo, gal ir en­tu­ziaz­mo pri­stin­ga“, – spė­jo pa­šne­ko­vas.

Ret­ro 1972 m. ba­lan­džio 19 die­nos „Klai­pė­da“ ra­šė Praė­jus me­tams nuo pa­sku­ti­nių dai­ lės die­nų, įdo­mu pa­ž velg­t i į pra­bė­ gu­sių me­tų der­l ių. Iki šiol mies­te ne­ bu­vo de­ko­ra­ty­vi­nės skulp­tū­ros. Per­ nai va­sa­rą skve­re prie Da­nės pa­ga­ liau bu­vo pa­sta­ty­tas vil­nie­čio skulp­ to­r iaus S.Ki­sie­l io „Žve­jys“ (ar­chi­tek­ tas P.Ša­daus­kas), su­kur­tas maž­daug prieš de­šim­t į me­tų. Prie „Vai­di­los“ ki­ no teat­ro, aikš­tė­je, pa­sta­ty­ta klai­pė­ die­čių V.Skir­gai­lai­tės ir D.Jef­re­mo­ vo de­ko­ra­t y­v i­n ių skulp­t ū­r ų gru­p ė „Vai­d i­la. Ait­va­ras. Bil­du­kas“ (aikš­tės ar­chi­tek­tas G.T iš­k us). Skulp­t ū­ros la­ bai sti­l i­zuo­tos, de­ko­ra­ty­vios, bet kol

kas sun­ku spręs­ti apie jų ry­šį su aikš­ te bei ap­l in­k i­n iais fa­sa­dais, ka­dan­g i aikš­tė neap­žel­din­ta, ne­baig­tas įreng­ ti ba­sei­nas, ku­ris ne­ma­ža da­li­mi nu­ lems skulp­tū­r ų de­ko­ra­ty­vu­mo įspū­ dį. Ta­me pa­čia­me komp­lek­se esan­ čią „Ait­va­ro“ uni­ver­sa­l ią par­duo­t u­ vę ar­t i­m iau­siu me­t u pa­puoš E.Ma­ li­naus­ko ąžuo­lo ba­rel­je­fas „Kur­šiai“. Rei­k ia pa­ž y­mė­t i, kad dai­l i­n in­k ai sten­g ia­si nau­do­t i pa­pras­tą me­d žia­ gą, to­dėl kom­po­zi­ci­jos pa­si­ž y­mi pa­ pras­tu­mu ir de­ko­ra­ty­v u­mu. V.Jakš­ tys su A.Mar­cin­ke­vi­čiu­mi „Švy­tu­rio“ alaus da­ryk­los de­gus­ta­ci­niam kam­ ba­riui ku­ria te­ra­ko­ti­n į pa­no „Su­ba­tė­ lė“, ku­r is bus su­mon­tuo­tas iki bir­že­ lio mė­ne­sio.

Iš­ga­ra­vo: Klai­pė­dos sim­bo­liu ta­pęs E.Ma­li­naus­ko pa­no „Kur­šiai“ nuo pa­sta­to fa­sa­do din­go prieš de­šim­tį me­tų.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

13

trečiadienis, gruodžio 19, 2012

sportas

Kuriozas: 2012 metais labiausiai Klaipėdą garsinusių sportininkų buvo tiek pat, kiek ir pirmųjų ar dabartinių trenerių.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Čempionė I.Dumbauskaitė – ne klaipėdietė? Miesto geriausiųjų sportininkų rinkimai neišvengė skandalo. Sporto ir kūno kultūros skyriaus (SKKS) funkcionieriai nusprendė, kad 2012-ųjų pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionato nugalėtoja Ieva Dumbauskaitė – ne klaipėdietė.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Treneris patyrė šoką

Be to, garsiojo dviračių specialisto, buvusio miesto vicemero Narsučio Dumbausko anūkė šiais metais Europos jaunimo pirmenybėse gindama Lietuvos rinktinės garbę iškovojo bronzos medalį. Po kiekvienų varžybų I.Dumbauskaitė buvo pristatoma kaip klaipėdietė, o jos partnerė Monika Povilaitytė –iš Tytuvėnų (Kelmės r.). Laikinai SKKS vedėju dirbantis Ignas Pocius daužėsi į krūtinę, kad olimpinės sporto šakos atstovė jau spėjo užmiršti kelią iš Vilniaus, kuriame pastaruoju metu būna, į Klaipėdą. Be to, kaltę vertė miesto tinklininkams, kurie nepateikė sportininkės kandidatūros renkant geriausiuosius miesto sportininkus.

2012-ųjų geriausieji Vieta

Sportininkas

Sporto šaka

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Lina Grinčikaitė Gediminas Bagdonas Ramūnas Navardauskas Žygimantas Stanulis Arnas Butkevičius Natalija Piliušina Ramūnas Vyšniauskas Aleksandra Stepanova Marius Mickevičius

10.

Marius Knystautas

lengvoji atletika dviračių sportas dviračių sportas sunkioji atletika krepšinis lengvoji atletika sunkioji atletika sunkioji atletika sunkioji atletika graikų ir romėnų imtynės

Ignoravimas: I.Dumbauskaitei lyg

kompensacija už akibrokštą pagamintas prizas liko nepaimtas.

Sužinojęs, kad I.Dumbauskaitės nėra tarp geriausiųjų, kone šoką patyrė tinklininkės treneris Valdemaras Piešinas. „Ieva – tikrų tikriausia klaipėdietė. Ji ir šiandien tebėra „Viesulo“ sporto centro, kuriam priklauso tinklininkai, auklėtinė, – niršo V.Piešinas. – I.Dumbauskaitė tik pastaruosius dvejus metus kelia meistriškumą Vilniuje, kartu tarptautinėse varžybose atstovaudama Lietuvai.“ Dešimtuke – kitų miestų atletai

Jei SKKS būtų išlaikiusi savo tvirtą poziciją, tai dešimtuke neturėjo būti pastaruosius mažiausiai dvejus metus sostinėje gyvenančio ir studijuojančio bei Panevėžio „Lietkabelyje“ žaidžiančio krepšininko Arno Butkevičiaus.

Titulas: L.Grinčikaitė, kuriai buvo skirtas didžiulis tortas, tikrai nusipelnė geriausios miesto atletės vardo.

O aukštas – antrą ir trečią poziciją dešimtuke užėmę dviratininkai Gediminas Bagdonas ir Ramūnas Navardauskas vargu ar žino, kad yra Klaipėdos sporto centro auklėtinių sąrašuose. Šiaulietis G.Bagdonas ir iš Kvėdarnos kilęs R.Navardauskas pastaraisiais metais atstovauja užsienio klubams, o su mūsų miestu juos sieja nebent prisiminimai, kai prieš ketverius, o gal net penkerius metus treniravosi uostamiestyje. Šeštąją vietą dešimtuke užėmusi Natalija Piliušina taip pat, pagal SKKS versiją, abejotina klaipėdietė, nes pastaruosius dvejus metus treniruojasi ir studijuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nenuostabu, kad iškilmių vakare nedalyvavo pusė atletų. Nebuvo abiejų dviratininkų, A.Butkevičiaus, N.Piliušinos, R.Vyšniausko.

Antrąkart geriausia – L.Grinčikaitė

Po ketverių metų pertraukos geriausia Klaipėdos sportininke karūnuota lengvaatletė Lina Grinčikaitė. Londono vasaros žaidynėse puikiai pasirodžiusi ir į pusfinalį patekusi Edmundo Norvilo auklėtinė akivaizdžiai aplenkė kitus į dešimtuką patekusius atletus. Tarp geriausiųjų vėl yra sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Geriausiosios žaidybinės sporto šakos komandos vardą antrus metus paeiliui pelnė „Dragūno“ rankininkai, nežaidybinės – „Žuvėdros“ šokėjai. Tarp neolimpinių sporto šakų atstovų pirmavo karatė kiokušin kovotojai Diana Mačiūtė ir Lukas Kubilius bei sambo imtynių atletas Gintaras Katkus.

Geriausieji sportininkai Metai

Sportininkas

Sporto šaka

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

R.Lupeikis E.Žukauskas V.Bestauskas L.Balčiūnas E.Šiaudvytis R.Vyšniauskas T.Vaitkus T.Vaitkus T.Vaitkus R.Vyšniauskas R.Vyšniauskas R.Vyšniauskas R.Vyšniauskas L.Grinčikaitė R.Vyšniauskas A.Didžbalis A.Didžbalis L.Grinčikaitė

dviračių sportas krepšinis buriavimas dviračių sportas irklavimas sunkioji atletika dviračių sportas dviračių sportas dviračių sportas sunkioji atletika sunkioji atletika sunkioji atletika sunkioji atletika lengvoji atletika sunkioji atletika sunkioji atletika sunkioji atletika lengvoji atleetika

19

trečiadienis, gruodžio 19, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaught knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime ketvirtadienį, gruodžio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į aplinkinių žmonių gyvenimą. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės (09 24–10 23). Norėsite išsikalbėti, nes turite daug gerų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Skorpionas (10 24–11 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Šaulys (11 23–12 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Nerieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Ožiaragis (12 22–01 20). Galimi emocijų protrūkiai. Perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Valdykitės ir dažniau šypsokitės, bent jau sau. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius gebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Žuvys (02 20–03 20). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis toliau snigs, spaus šaltis. Tačiau nuo ketvirtadienio snigti turėtų mažiau. Šiandien daug kur snigs. Išsilaikys 6–11 laipsnių šaltis. Ketvirtadienį daug kur truputį pasnigs, temperatūra keisis mažai: naktį bus 10–13, dieną – 7–10 laipsnių šalčio.

Šiandien, gruodžio 19 d.

–8

–10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–10

Šiauliai

Klaipėda

–10

Panevėžys

–11

Utena

–10

8.37 15.55 7.18

354-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 12 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–10

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +3 Brazilija +29 Briuselis +6 Dublinas +9 Kairas +22 Keiptaunas +26 Kopenhaga +2

kokteilis Pė­du­tei – vaš­kas ir va­ze­li­nas Pas­ta­ro­sio­m is die­no­m is su­ne­r i­mu­si vaikš­čio­ja Al­do­na. Ją kan­ki­na ne pra­ ma­ny­to­ji pa­sau­lio pa­bai­ga šią sa­vai­tę ar ki­tą­met tik­rai ar­ti Že­mės pra­skrie­ sian­tys kos­mi­niai ak­me­nys. Mo­te­riai šir­dį skau­da dėl šu­niu­ko var­gų. Jo le­te­ nų pa­gal­vė­lės ta­po la­bai šiurkš­čios. Klai­pė­die­tė spė­ja, jog tai ga­lė­jo nu­tik­ti dėl drus­kos, ku­rios itin ne­gai­li ra­jo­ną pri­žiū­rin­ti va­ly­to­ja. Skai­ty­to­ja sa­kė, kad mie­lai lauks ge­rų pa­ta­ri­mų, kuo tep­ti pė­du­tes. „Vais­ti­nė­se yra spe­cia­laus vaš­ko ko­jy­ tėms“, – tei­gė pa­dė­ti pa­no­ru­si Dai­va. Šu­ne­lį tu­rin­ti mo­te­ris pa­ta­rė au­gin­ti­nio le­te­nų pa­gal­vė­les tep­t i ve­te­r i­na­r i­jos vais­ti­nė­se ga­li­mu įsi­gy­ti ne­bran­giu va­ ze­li­nu su me­det­ko­mis, skir­tu ark­liams. „Ne tik šu­niui, bet ir vi­siems šei­mos na­ riams pė­das juo te­pu žie­mą“, – tvir­ti­no ji.

Londonas +7 Madridas +11 Maskva –18 Minskas –13 Niujorkas +6 Oslas –8 Paryžius +7 Pekinas +2

Šiandien

Ano­kia nau­jie­na, kad pa­sta­rai­siais me­ tais žmo­nės ve­te­r i­na­r i­jos vais­t i­nė­se ieš­ko gy­vū­nams skir­tų, bet ir žmo­nėms tin­kan­čių įvai­rių te­pa­lų bei bal­za­mų. Tai „Kok­tei­liui“ pa­tvir­ti­no ir pri­si­sta­ty­ti ne­ pa­no­ru­si vais­ti­nės ve­dė­ja. Ji pri­si­pa­ži­no, kad pa­ti daug me­tų šiuos vais­tus nau­do­ ja ir džiau­gia­si jų veiks­min­gu­mu. Anot ve­dė­jos, gy­vu­liams skir­tus vais­tus žmo­nės per­ka ir to­dėl, kad jie ga­mi­na­mi tik iš na­tū­ra­lių pro­duk­tų ir žo­le­lių, vi­sai ne­nau­do­jant che­mi­ka­lų, ku­rių la­bai daug de­da­ma į žmo­nėms skir­tus vais­tus.

Links­mie­ji tirš­čiai Vai­ki­nai, jei pa­kvie­čia­te mer­gi­ną pa­šok­ ti, ir ji su­tin­ka, ne­si­džiau­ki­te iš anks­to. Iš pra­džių jums vis vien teks pa­šok­ti. Čes­ka (397 719; ir dar kaž­kas drįs­ta sa­ky­ti, kad pla­ne­to­je – at­ši­li­mas)

5–10 m/s

Marijampolė

Vilnius

–10

Alytus

Vardai Darijus, Gerdvilas, Lėja, Nemezijus, Rimantė, Urbonas.

gruodžio 19-ąją

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-11

-10

-10

-11

5

-11

-11

-12

-13

5

-14

-14

-15

-16

6

rytoj

penktadienį

1842 m. JAV pri­pa­ži­no Ha­ va­jų ne­prik­lau­so­my­bę. 1848 m. mi­rė bri­tų ra­šy­to­ ja ir poe­tė Emi­ly Bron­te. 1863 m. ang­las Fre­de­ri­ kas Wal­to­nas už­pa­ten­ta­ vo li­no­leu­mą. 1906 m. gi­mė SSRS ly­de­ ris Leo­ni­das Brež­ne­vas. 1915 m. gi­mė pran­cū­z ų dai­n i­n in­kė Edith Piaf. Mi­rė 1963 m. 1926 m. An­ta­nas Sme­ to­na ta­po Lie­tu­vos pre­ zi­den­tu (iki 1940 m. bir­ že­lio 15 d.)

1964 m. Kau­ne gi­mė Lie­ tu­vos krep­ši­nio žvaigž­ dė Ar­vy­das Sa­bo­nis.

1984 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir Ki­ni­ja pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą, ku­riuo Hon­kon­gas 1997 m. bu­vo per­duo­tas Ki­ni­jai. 1995 m. Ang­l i­jos ka­ra­ lie­nė Eli­za­beth pa­pra­šė prin­co Char­le­so ir prin­ ce­sės Dia­nos iš­si­skir­ti. 2005 m. bri­t ų po­pmu­ zi­kos žvaigž­dė El­to­nas Joh­nas su­si­tuo­kė su sa­ vo il­ga­me­čiu par­t ne­r iu Da­vi­du Fur­nis­hu. 2010 m. Eu­ro­po­je dėl gau­saus snie­go su­t ri­ko oro uos­tų dar­bas ir eis­ mas ke­liuo­se.

Paskelbti geriausiųjų trejetai Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla vakar paskelbė sausio 11 d. vyksiančių muzikos apdovanojimų „M.A.M.A. 2012“ nominantų trejetukus.

Tik­ro­ji rea­ly­bė

Vėjas

Rytas

i.pepceviciute@diena.lt

nu­kams“ ne­bai­sūs jo­kie šal­čiai.

–10

–9

orai klaipėdoje

Indrė Pepcevičiūtė

Tvir­ty­bė: lie­tu­viš­kiems „kie­mi­

Praha +4 Ryga –12 Roma +11 Sidnėjus +27 Talinas –15 Tel Avivas +20 Tokijas +6 Varšuva –5

Trijose kategorijose nominuotas Donatas Montvydas džiaugėsi šiuo įvertinimu ir teigė, kad sunkus metų darbas pasiteisino. Dukart nominuota ir grupė „The Perfect Pill“. Jos narys Germanas Skoris neslėpė, kad deda daug pa-

stangų ir atsakingai ruošiasi sausio 11-ajai. Šiuos nominantus, M.Tylos teigimu, išrinko 66 komisijos nariai. Beje, šie trejetukai vėl bus atiduoti į žiuri rankas. „Šie nominantai bus pateikti komisijos nariams. Tik šįkart nusprendėme jiems pateikti dar daugiau informacijos apie kiekvieną atlikėją, kad susipažintų su jų veikla, kas ką yra nuveikęs. Ir vertinti komisijos narių paprašysime labai atsakingai“, – sakė „Metų muzikos apdovanojimų“ asociacijos pirmininkas.

Pretendentas: vienas ryškiausių nominantų – atlikėjas D.Montvydas. Mindaugo Ažušilio nuotr.

Nominantai Metų atlikėjas Donatas Montvydas Gytis Paškevičius Mantas Jankavičius

Metų elektroninės muzikos grupė ar Metų roko grupė ar atlikėjas(-a) atlikėjas(-a) „The Perfect Pill“ „Golden Parazyth“ „Biplan“ Virus J Mario Basanov „Freaks On Floor“ „Happyendless“

Metų popmuzikos grupė ar Metų koncertinė grupė ar atlikėjas(-a) atlikėjas(-a) Markas Palubenka „Sel“ Gytis Paškevičius „The Perfect Pill“ Donatas Montvydas „Sel“ Mantas Jankavičius Nota Andrius Mamontovas Metų hiphopo grupė ar atlikėjas(-a) Metų alternatyviosios muzikos grupė Pushaz ar atlikėjas(-a) Metų muzikos albumas Alekna Mario Basanov „Journey“ Markas Palubenka „G&G Sindikatas“ Linas Adomaitis „Floating To You“ „Liūdni slibinai“ Metų atlikėja Donatas Montvydas „Donny Montell“ Jurga „Rasabasa“ Metų proveržis

Rūta Ščiogolevaitė Jazzu Metų muzikos prodiuseris Linas Adomaitis Leon Somov Mario Basanov Metų muzikos vaizdo klipas Pushaz „Jazz’as gydo“ Jurga „So Blue“ GJan – „Not afraid“ Metų grupė „G&G Sindikatas“ „Liūdni slibinai“ „Sel“

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.