TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, gruodžio 19 d., 2012 m. Nr. 296 (1495)
Išnaudotos visos pro cedūrinės galimybės atidėti V.Uspaskicho neliečiamybės panai kinimo klausimą. Lietuva 5p.
Sustabdžius konkurentės veiklą kredito unijos prarado 11 mln. litų indėlių. Ekonomika 8p.
diena.lt
Finansų krizės į kampą įvaryti Slovėnijos gyventojai jaučiasi apgauti. Pasaulis 12p.
Svarbiausias yra žmogus
1,30 Lt
Verslininkai perrašys dar buotojų darbo sutartis, kad bus dirbama už tuos pa čius 850 litų, bet ne aštuo nias valandas, o mažiau. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas
6p.
Miestas
2p.
Koncertuose – tyrimai dėl ŽIV „Šiand ien ŽIV nėra mirt in a liga“, – teig ia akc ij os „Užteks bij ot i“ inic ia toriai ir kviečia visus atsakingai pa žiūrėt i į savo bei apl ink in ių svei katą. Prie šios soc ial iai ats ak ingos akcij os pris ided a ir Mant as Janka vič ius, per kur io proj ektą „Queen Show“ sostinės „Siemens“ arenoje bus galima nemokamai pas it ikrin ti dėl ŽIV. Misija: N.Dirsienė taip atsidėjusi savo veiklai, kad, kaip pati sako, kartais nebesusigaudo, gyvena darbu ar dirba savo gyvenime. Ronaldo Grizicko (BFL) nuotr.
Šįvakar Vilniaus rotušėje miestas padėkos dešimčiai labiausiai nusipelniusių vilnie čių. Jiems iškilmingai bus įteikti vieni gar bingiausių miesto apdovanojimų – Šv. Kris toforo statulėlės. Už pagalbą sostinės šei moms įvertinta Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Tai nebe pirmas N.Dirsienės apdo vanojimas. Moters ir jos komandos veikla jau buvo įvertinta „Gerumo žvaigžde“ už nuopelnus socialinės apsaugos ir darbo srityse, už rea lius darbus ginant smurtą patirian čias moteris N.Dirsienei buvo skir ta „Lietuvos metų moters 2010“ nominacija „Nematomas darbas“. Šiemet ji apdovanota atminimo
ženklu už nuopelnus Vilniaus savi valdai. „Aš tiesiog pamąstau: pade di visoms toms šeimoms, tad ir tavo šeima bus laimingesnė, nes aplin ka bus saugesnė, ramesnė, geresnė, nuoširdesnė“, – sakė laureatė. Apie visų žmogiškųjų savybių reikalaujantį darbą, šaunią ko mandą, didelių rūpesčių turin čias vilniečių šeimas, dalykus, ku rie džiugina ir gąsdina, N.Dirsienė papasakojo „Vilniaus dienai“.
2
Miestas
2p.
Kupinas gerumo Kalėdų karavanas
2
TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
miestas
6p.
Konstitucijos sargai narstys, kas yra genocidas.
Svarbiausias yra žmogus 1
– Šiandien jūsų rankose ats id urs vienas garbingiausių miesto apdovanojimų. Ką jums reiškia ši Šv. Kristoforo statulėlė? – Šį įvertinimą gavau per kolek tyvą, darbinę veiklą, patirtį. Pen sionui kitąmet jau bus penkiolika metų. Taigi tikriausiai dirbame tinkamai, einame tinkama linkme ir tenkiname bendruomenės po reikius. Žinote, socialinis darbas yra as meninis darbas. Šeima, namai yra 24 valandas per parą: nesupranti, kur dirbi, kur gyveni. Gyveni dar bu arba dirbi savo gyvenime (juo kiasi). Tai labai glaudžiai susieta. Labai dėkoju savo kolektyvui, kad jis leidžia pasiekti tokias profesi nes aukštumas. Ne tik man, bet ir mums visoms darbuotojoms. Tai yra mūsų visų įvertinimas. Labai dėkoju ir pačiai savivaldybei, kad ji leidžia mums įgyvendinti savo profesines ambicijas. Aišku, sten giamės, kad tos paslaugos pasitei sintų, būtų kokybiškos, efektyvios, atitiktų šeimos poreikius, o ne mū sų galimybes. – Kalbant apie tas šeimas, ku rioms reikalinga pagalba, – kokia yra bendra padėtis Vil niuje? – Na, pirmiausia turime kalbėti apie demografinę situaciją. Gana sparčiai sensta visuomenė, daug vaikų gimsta šeimose, kuriose nė ra vieno iš tėvų. Nerimą kelia tai, kad daug vaikų reikia nustatyti tėvystę, taip pat migracija. Aiš ku, išvažiuoja darbingi žmonės, kurie gali kurti nacionalinį pro duktą. Tačiau pagyvenusiems tė vams jie palieka auginti vaikus, o vaikui reikia jaunesnio žmogaus – mamos, tėčio. Nerimą kelia švietimo klausi mas. Manau, kad valstybėje šei ma stovi ant keturių kertinių ak menų: teisės, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos. Švietimas yra konstitucinė teisė mokytis iki še šiolikos metų. Man atrodo, turėtų būti prievolė įgyti pagrindinį de šimties klasių išsilavinimą. Tada gali patekti į profesinio orientavi mo, parengimo sistemą, turėti ge rą amatą, iš kurio gali pragyventi,
ne aukštojo mokslo iš karto siek ti. Atradęs save kokioje nors kito je profesinėje srityje gali studijuoti bakalaurą, magistrą ir pan. Kita problema – seksualinių santykių daugėja tarp vis jaunes nių asmenų, jie dažniau tampa tė vais, ypač kilę iš socialinės rizikos šeimų. Nerimą kelia tų jaunų šei mų gebėjimas derinti šeimos, mo kymosi ir darbo įsipareigojimus. Našlaites kviečiame ateiti pas mus, padėsime visa tai suderinti. Na, čia švietimo sistema turė tų būti socialiai jautresnė. Žino ma, daug yra gerų institucijų, so cialinių darbuotojų, pedagogų, bet iš principo bendroji politika turėtų padėti jaunai šeimai auginti vai ką, o ne atiduoti į laikinąją globą, kol sustiprėsiu, kol nuvažiuosiu į užsienį pinigų užsidirbti ir pan. Ta vaiko globa tampa kaip sana torija: noriu lankau, noriu nelan kau. Vaikas turi jausti, matyti sa vo mamą, o ne po metų ją išvydęs žiūrėti kaip į svetimą moterį. Šei moms reikia padėti, o ne jas kont roliuoti. Džiaugiuosi, kad einame prie valstybinės vaikų globos naikini mo ir ieškome naujų formų saugios vaikų globos.
Padedi visoms toms šeimoms, tad ir ta vo šeima bus lai mingesnė, nes ap linka bus saugesnė, ramesnė, geresnė, nuoširdesnė.
– Apdovanojimas teikiamas už pagalbą Vilniaus šeimoms. Gal galėtumėte įvardyti, ko kios konkrečiai pagalbos joms reikėjo, reikia? – Vienoms reikėjo padėti susi kalbėti, kitiems reikėjo padėti kar tu auginti vaikus, kai tėvai nebe gyveno santuokoje. Dar kitiems pagalba buvo reikalinga, kai šei moje buvo smurto. Buvo šeimų, kurios atėjo paprašyti pagalbos, nes neturėjo pinigų vaikui suruoš
ti į mokyklą. Buvo ir tokių, ku riose vienam iš tėvų diagnozuo ta psichinė negalia ir pan. Kitaip tariant, mes laukiame visų Lietu vos piliečių, teikiame pagalbą ir vyrams, kurie smurtauja, bet ne supranta, kodėl su jais niekas ne nori gyventi, ir pan. – Kokį liūdniausią atvejį, su kuriuo teko susidurti, prisi menate? – Vienas liūdniausių buvo, kai moteris porą kartų mėgino išei ti, palikti smurtaujantį vyrą, bet jis vis sugebėdavo ją įkalbėti. Ga liausiai ji susirgo onkologine liga. Net kai prieš mirtį gulėjo slaugos ligoninėje, vyras sugebėdavo ten ateiti ir viską išdraskyti, išdaužy ti. Tai buvo prieš ketverius metus, tais metais ji buvo pirma moteris, kuri iš pensiono išėjo kaip mirusi. Buvo labai didelis sukrėtimas. Vi sada kviečiu moteris nelaukti, kol liga privers spręsti problemą, bū ti stipriai, atvirai, pasakyti ir tam žmogui, kad tai, ką jis daro, jums nepatinka ir taip daugiau nebe norite gyventi. Daugelis jų gyve na neva iš meilės. Ne iš meilės, o iš baimės. – Kur semiatės optimizmo šiems geriems darbams? – Tikriausiai turiu gerą kolektyvą. Tada visos tos negandos nebaisios, mūsų tarnyba dirba visą parą be išeiginių. Padeda, kad galiu sa vaitgalį laisvai kvėpuoti ir nebijoti skambučių iš darbo, kad kas nors nežinos ką daryti. Padeda puikus bendradarbiavimas su savival dybe, jos palaikymas. Aišku, sava šeima, vaikai, anūkai. – Artėja gražiausia metų šven tė – šv. Kalėdos. Ko šia proga palinkėtumėte vilniečiams? – Sutarimo, nuoširdumo, sveika tos, daugiau būti su savais žmonė mis. Galbūt penktadienio vakarais prisėsti ir įvertinti, ką gero per sa vaitę padarėme, kas nesisekė, ką veiksime per išeigines. Niekad ne pamiršti savęs, nes pamiršęs save negali tinkamai rūpintis kitu žmo gumi. Ir gerumo bei šypsenų. Šyp sokimės vieni kitiems, sėkime ge rumą, nes ką duosi, tai ir grįš.
ŽIV testas –
„Šiandien ŽIV nėra mirtina liga“, – tei gia akcijos „Užteks bijoti“ iniciatoriai ir kviečia visus atsa kingai pažiūrėti į savo bei aplinkinių sveikatą. Prie šios socialiai atsakingos akcijos prisideda ir Mantas Jankavičius su didžiuliu projek tu „Queen Show“.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Šou – metinių proga
Šią savaitę prasidedančio Manto ir Kauno miesto simfoninio orkestro „Queen Show“ turo kartu su cho ru „Jauna muzika“ organizatoriai neliko abejingi faktui, kad „Que en“ lyderio pasaulis neteko dėl tuo metu dar beveik negydytos ŽIV su keltos ligos. „Tai buvo sena mintis – padaryti labai didelį, gražų šou. Šiemet mi nimos Freddie Mercury dvidešim tosios mirties metinės. Viskas la bai sutapo. Ši akcija taip pat. 1991 m. Freddie mirė, po metų jam at minti buvo surengtas koncertas, 70 tūkst. žmonių pirmą kartą pa naudojo šį ženklą – raudoną kas pinėlį, kuris tapo tarptautiniu. La bai džiaugiuosi, kad prisidedu prie šios akcijos, nes visa tai susiję“, – vakar sostinėje surengtoje spau dos konferencijoje sakė F.Mercu ry įkūnysiantis M.Jankavičius ir kalbėdamas apie šį „Queen Show“ projektą pridūrė, kad tai yra labai didelės jo svajonės išsipildymas.
Rūpestis: projekto „Queen Show“ o
atlikti ŽIV testo.
Prieš „Queen Show“ visose Lie tuvos arenose bus vykdoma svar bi socialinė akcija „Užteks bijoti“, per kurią visi koncertų lankyto jai kviečiami nemokamai atlikti ŽIV testo. „Jei medicina būtų buvusi tiek išsivysčiusi tuo metu, kai gyveno F.Mercury, galbūt jis būtų dainavęs iki šiol“, – apie garsų atlikėją vakar surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M.Jankavičius. Siekia, kad žmonės nebebijotų
Akcija „Užteks bijoti“ yra per Eu ropos krepšinio čempionatą Lietu voje pristatytos socialinės kampa nijos „Užteks tylėti“ tęsinys. Kaip aiškino viena jo organiza torių Agnė Grigaliūnienė, projek tas kinta. „Užteks tylėti“ buvo tuo
Kalėdų karavaną Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Vakar nuo Vilniaus Rotušės aikštės kelionę po Lietuvos miestus pra dėjo tradicinis Kalėdų karavanas.
Globa: Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensione pagalbą rado daugybė moterų. Gedimino Bartuškos nuotr.
Tris vilkikus dovanų prikraus miestų, kuriuose lankysis karava nas, valstybės tarnautojai ir gyven tojai. Savo dovanėles į jį įdėjo ir ka denciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adam kiene. Širvintų, Alytaus, Anykščių, Ukmergės mokyklų ir vaikų globos namų vaikams jie padovanojo tris kamuolius. „Labai džiaugiuosi, kad mūsų dėmesys niekada nenukrypo nuo vaikų. Parodėme savo šilumą, rū pestį dėl ateities. Manau, kad vai kai turi gauti visas galimybes pa sidžiaugti aplinka. Tikiuosi, kad
nuoširdumas, kurį žmonės pa rodo, dar ilgai bus tradicija ir ne nutrūks“, – kalbėjo V.Adamkus. A.Adamkienė pabrėžė vienintelį dalyką: „Labai norėčiau, kad kalė dinė nuotaika, gerumas, kurį žmo nės jaučia šiuo metu, tęstųsi tru pučiuką ilgiau, ne vien per Kalėdas. Norėčiau, kad žmonės neužmirštų, jog yra ir kitų švenčių, kitų progų parodyti savo nuoširdumą ir savo meilę vaikams.“ Kalėdų karavanas rengiamas jau 13-us metus iš eilės. Jo misi ja – paremti A.Adamkienės lab daros ir paramos fondo veiklą. Tai vienas ilgiausių be pertraukos Lie tuvoje vykdomų labdaros projektų. Bendrovė „Coca-Cola“ kartu su A.Adamkienės fondu dėmesį ski ria kaimo mokyklų sporto bazių re konstrukcijai. Taip siekiama vaikams suteikti geresnes sąlygas sportuoti.
3
TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
koncerte
Nemokamas tyrimas Per Manto ir Kauno miesto simfo nin io orkestro „Queen Show“ kon certą gruodž io 29 d. 20 val. „Sie mens“ arenoje Vilniuje.
Kiti adresai Vilniuje VšĮ Centro poliklinikos Vytenio
filialas, Kauno g. 37 / 59, tel. (8 5) 213 6240 ir (8 5) 233 0741. Nacionalinė visuomenės
sveikatos priežiūros laboratorija, Gėlių g. 9, tel. (8 5) 212 2718. Infekcinių ligų ir tuberkuliozės li
goninė, VšĮ Vilniaus universiteto li goninės Santariškių klinikų filialas, Bir utės g. 1, tel. (8 5) 275 3162. VšĮ Naujosios Vilnios polikli
nika, V.Sir ok omlės g. 8, tel. (8 5) 205 5381. ŽIV ir AIDS paveiktų moterų
bei jų artimųjų asociacija, Kauno g. 6-1, tel. (8 5) 233 2533.
Žalioji: L.Kalpokaitė prieš šventes ragina pagalvoti apie gamtą, ne
kirsti eglučių ir pasitenkinti papuoštomis jų šakomis.
organizatoriai ir akcijos „Užteks bijoti“ iniciatoriai visus kviečia nemokamai Gedimino Bartuškos nuotr.
met, kai pradėjome garsiai apie tai kalbėti. Dėl to toks šūkis ir buvo, kad nebetylėtume ir pripažintu me, jog ta problema yra. „Užteks bijoti“ atsirado, nes organizuodami prieš tai buvusią akciją pamatėme, kiek visuomenėje yra realių stigmų, kalbant apie ŽIV problemą“, – sa kė A.Grigaliūnienė. Moteris pridūrė, kad yra du pagrindiniai šio projekto akcentai, dvi pagrindinės žinutės visuomenei. Pirma, siekiama mažinti netoleran ciją ŽIV infekuotiems žmonėms ir norima parodyti, kad tai toli gražu nėra visuomenės atskirtų žmonių problema. Antra, žmonių baimė. Kodėl jie bijo? Atsakymas papras tas – niekas nenori mirti. „Visi mano, kad ŽIV yra mirtina liga. Tad sakome, kad ŽIV nebėra
mirtina liga šiandien. Užtat reikia labai skatinti visuomenę sužino ti savo ŽIV statusą dėl savo ir savo artimo saugumo“, – teigė A.Griga liūnienė. Stabdo klaidingas mąstymas
Kol kas reali situacija tebėra tokia, kad žmonės vis dar bijo. Bijo kalbė ti, bijo tirtis. Kaip teigė ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos prezidentė Svetlana Kulšis, žmonės baiminasi, nes vis dar mano, kad tai yra mirtina liga. „ŽIV infekuotas žmogus Lietu voje gauna gydymą, kai jam to rei kia. Pastebėjome, kad žmonės apie ŽIV sužino daugiau – kad tai nė ra mirtina liga, vis aktyviau tik rinasi, bet vis dar netoleruoja tų, kurių testas yra teigiamas“, – sa
kė S.Kulšis ir pridūrė, kad besigy dančio žmogaus gyvenimas gali sutrumpėti tik pora metų. Pasak jos, pas mus ŽIV infekcija koncentruojama tarp rizikos gru pės žmonių, bet iš čia ji patenka į bendrą populiaciją. Pastaruosius trejus metus užsikrėtimas ŽIV in fekcija, S.Kulšis teigimu, auga ly tiniu būdu. Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 134 nau ji ŽIV infekcijos atvejai. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, tai beveik dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šie skaičiai, žinoma, verčia sunerimti. Tačiau medicina progresuoja, ir laiku nu stačius ŽIV virusą žmogus gali gy venti ilgą bei visavertį gyvenimą. „Žmonės neturėtų gėdytis ar bi joti atlikti ŽIV testo. Tai turėtų tap ti įprastos sveikatos patikros dali mi, todėl visus kviečiu pasinaudoti proga, kad niekur specialiai nerei kia važiuoti ir mokėti pinigų, atlik ti ŽIV testą Lietuvos arenose prieš „Queen Show“, – savo ir „Que en“ gerbėjus ragino dainininkas M.Jankavičius.
išlydėjo Adamkų šeima Keliaujant Kalėdų karavanui su rinktomis lėšomis jau atnaujintos penkios A.Adamkienės fondo glo bojamų mokyklų sporto bazės, o daugiau nei pusšimčiui mokyklų padovanota sporto reikmenų, ku riuos paaukojo valstybės tarnau tojai ir geros valios žmonės. Šiemet surinktos lėšos bus ski riamos Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos sporto bazės rekonstrukcijai. Prie Kalėdų kara vano tikslo – surinkti lėšų fizinio lavinimo sąlygoms gerinti – gali prisidėti kiekvienas. Iš Vilniaus Rotušės aikštės kara vanas patraukė prie prezidentūros, po kelių minučių – prie Vyriau sybės, vėliau – Seimo ir vaka rykštę kelionę po Vilnių baigė prie Vilniaus miesto savivaldybės. Tą pačią dieną karavanas iškeliavo į Širvintas.
Tikslas: keliaujant Kalėdų karavanui surinktos lėšos bus panaudotos
tam, kad kuo daugiau vaikų galėtų sportuoti.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Šventei sukurti viso medžio nereikia Jau poryt miškininkai nemoka mai dalys eglių šakas. Į eilutę prie jų stos žinoma aktorė Larisa Kal pokaitė, kurios namuose pasta ruoju metu puošiama tik eglės šaka, o ne visas medis.
Aktorė L.Kalpokaitė prisimena, kad vaikystėje šeima puošdavo didelę Kalėdų eglę, tačiau pasta raisiais metais šventinę dvasią ak torės namuose skleidžia eglės ša kelė. „Vaikystėje prieš pat Kalėdas tėvas parnešdavo didelę eglę, ku rią puošdavome visa šeima. Pusę eglės papuošdavo tėvai, o kitą – žemesniąją dalį – šeimos atžalos, – prisiminė L.Kalpokaitė. – Me delį puošdavome ir žaisliukais, ir saldainiais, tačiau pastarieji neil gai užsilaikydavo ant žaliaskarės šakų – trys dukros padarydavo savo darbą.“ Tiesa, išsikrausčius sūnui Kalė dų nuotaikos aktorės namams su teikia ne didžiulis medis, o eglės šaka. Dėl to ji ir sutiko dalyvauti akcijoje „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, per kurią gruodžio 21 d. nuo 14 val. visoje Lietuvoje miš kininkai išdalys daugiau nei 100 tūkst. eglių šakų.
Vilniuje eglių šakos bus dalija mos Rotušės aikštėje. „Gaivaus miško kvapo ir Ka lėdų dvelksmo namus pripildo ir viena šaka, tad kam kirsti visą eglutę? Ir per šventes reikia su simąstyti apie gamtą“, – kalbė jo L.Kalpokaitė. Aktorė teigia, kad didžiausias Kalėdų malonumas yra būti su šeima. „Kai buvau maža, prie Kūčių ir Kalėdų stalo susėsdavome visa šeima. Ant stalo buvo visų tradi cinių šventinių patiekalų: aguon pienio, kisieliaus, kūčiukų ir kitų. Visuomet puoselėdavome tradi cijas – iš po staltiesės traukda vome šiaudą, su sesėmis bur davome iš vaško. Dabar taip pat stengiamės susirinkti visa šei ma“, – pasakojo aktorė. Ji džiaugėsi, kad šiais metais per šventes nereikės lipti ant sce nos, ir prasitarė, kad laisvą laiką išnaudos ne tik bendraudama su šeimos nariais, bet ir sukdama si virtuvėje – kaip ir kiekvienais metais ant stalo ketina patiek ti tradicinį šeimos Kalėdų patie kalą – veršienos kumpį. VD inf.
4
TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Bilietai galios ilgiau Vilniaus miesto taryba jau šian dien planuoja vienkartinių bi lietų įsigijimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams – iki kovo 31-osios.
Be to, juos pagal svarstomą tary bos projektą bus galima išnaudoti dar per šešis mėnesius – iki bir želio 30 d. Vienkartinių popieri nių bilietų kaina nesikeis, ji sieks 2 litus be nuolaidos (taikant 50 proc. nuolaidą – 1 litą). Nuo sau sio 1 d. 30 ir 60 minučių bilietai bus 30 centų pigesni – be nuolai dos 30 minučių bilietas kainuos 2,2 lito, 60 minučių – 3,2 lito. „Atsižvelgdami į gyventojų prašymus, kad viešojo transporto keleiviai geriau išmoktų naudo tis vilniečio kortele, kreipiamės į sostinės tarybą ir prašome pra tęsti vienkartinių bilietų galioji mo laiką. Be to, norėčiau priminti:
tikrindami ar aktyvindami bilie tus, prilietę juos prie komposterio ekrano visada atkreipkite dėme sį į ekrane pateikiamą informaciją – ten matysite ne tik iki kada ga lioja aktyvintas bilietas, bet ir in formaciją apie lėšų likutį“, – sakė savivaldybės įmonės „Susisieki mo paslaugos“ direktorius Gin tas Bliuvas. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat informuoja, kad pasitik rinti, ar vilniečio kortelėje esan tis bilietas yra aktyvintas, galima ir internetu. Užsiregistravus specialioje e. bilieto interneto svetainėje gali ma pasitikslinti, koks lėšų likutis ir iki kada galioja vilniečio kor telėje esantis aktyvintas bilietas. Informacija atnaujinama kas 24 valandas, t. y. jeigu bilietas pa pildytas ar aktyvintas šiandien, informaciją interneto svetainėje bus galima matyti rytoj. Artimiausiu metu internetu taip pat bus galima papildyti vil niečio kortelę norima pinigų su ma, nusipirkti pageidaujamus viešojo transporto bilietus. Ak tyvinti bilietą kaip ir iki šiol bus galima viešojo transporto prie monėje vilniečio kortele palietus komposterio ekraną. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad naują bilietą galima aktyvinti tik pasibaigus seno bi lieto galiojimo laikui. Pavyzdžiui, jeigu bilietas galioja iki gruodžio 19 d., naują bilietą bus galima ak tyvinti tik gruodžio 20 d. VD inf.
12.25
20val.
KALĖDINIS ORKESTRO
,,
,,NI&CO
KONCERTAS
12.26 20val.
Pavadinimai: bevardžių gatvių esama kone visuose sostinės rajonuose. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Vilniui nusipelnė ir vikingai? Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Bevardžių gatvių nemažai
Vilniaus miesto savivaldybės ta rybai šiandien bus teikiamas siū lymas suteikti pavadinimus be vardėms sostinės gatvėms. Antakalnio seniūnijoje turėtų atsirasti Žiemos ir Mikalojaus Hu soviano gatvės, Fabijoniškių se niūnijoje – Nesvyžiaus gatvė, Se namiesčio – Vilnios Tako gatvė, Panerių – Mykolės Krinickaitės, Janinos Umiastovskienės ir Salpos gatvės, Pilaitės – Cintų ir Papiškių gatvės, Naujininkų – Sartų ir Vi kingų gatvės, Naujosios Vilnios – Juozo Ereto, Keltų, Germanų, Bas kų, Lyvių, Galindų gatvės, Verkių – Sietuvos gatvė, Vilkpėdės seniū nijoje – Naujoji Riovonių, Skaist vario ir Varžos gatvės. Gatv ių pavad in im us prieš sprendžiant savivaldybės tarybai
svarsto ir sprendimus priima Vil niaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija.
Vilniuje vienai gatvei siūloma suteikti ir bu vusio Rusijos prezi dento B.Jelcino vardą. Duoklė Rusijos prezidentui
Vilniuje vienai gatvei siūloma su teikti ir buvusio Rusijos preziden to B.Jelcino vardą. B.Jelcinas (1931–2007 m.) – pir masis nepriklausomos Rusijos Fe deracijos prezidentas. Jo įsaku 1994 m. pabaigoje įvedus kariuo menę pradėtas pirmasis Čečėnijos karas. Vienas iš Nepriklausomų valstybių sandraugos iniciatorių. Dėl B.Jelcino vardo įamžini mo į Vilniaus miesto savivaldybę
kreipėsi Seimo Užsienio reikalų komitetas. Vardo įamžinimo vie ta Vilniaus mieste dar neparinkta. Kokie argumentai pateikti gatvei Vilniuje suteikti šį vardą, savival dybė neatskleidžia. Pavadinimai dubliuojasi
Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracijos Miesto plėtros de partamento Žemės duomenų sky riaus Geodezijos ir kartografijos poskyrio vedėja Rimutė Beniu lienė papasakojo, kodėl kai kurioms gatvėms norima suteikti konkre čius vardus. Pasak R.Beniulienės, Vilnios Ta ko gatvė bus vietoj Kranto gatvės. Kranto gatvės pavadinimas Vil niaus mieste panaikinamas, nes Kranto gatvė yra Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių mieste. Bevardės gatvės, R.Beniulienės teigimu, pavadintos nusipelniusių asmenų vardais.
Pateikė argumentus
COMING HOME FOR CHRISTMAS SU
SKAMP
12.29
20val.
TABAMI GOES
JIM MORRISON (PREMJERA)
Renginio naujienų portalas:
Draugai: Su „Laisv alaikio“ ko
-20 %
rtele
nuolaida Bilietus platina:
Keliolika be vardžių sos tinės gatvių šiandien turė tų gauti pava dinimus. Nors tikinama, kad gatvėms bus suteikiami nusipelniusių asmenybių vardai, sos tinėje gali atsi rasti ir Boriso Jelcino, Baskų ar Vikingų gatvės.
Informaciniai partneriai:
2 bilietam
s
Nors sav iv aldybės ats tov ai ir tik i jaunojo žiūrovo teatro lėlių teatro tru na, kad gatvėms suteik iam i nus i pės vadovė. peln ius ių asmenyb ių vard ai, visg i Markgrafienė J.Umiastovskienė sunk u suvokt i, kuo Liet uvai ar juo (1860–1941 m.) rūpinosi Barboros Ža lab Viln iui nus ip elnė, pav yzdž iui, garietės kanonizavimo reikalais, au vik ing ai. Tol iau pat eik iam e sav i kojo labdarai, rėmė mokslą, Vilniaus vald ybės ats tovų arg um ent us, ko universitetui padovanojo kelis žemės dėl gatvėms siūlom i vien ok ie ar ki sklypus su pastatais ir t. t. tok ie vard ai. M.Hus ov ian as – lot yn išk ai ra Pavyzdžiui, M.Krinickaitė-Astaš kienė (1908 m. spalio 19 d. Rygoje – šęs poet as hum an ist as, gyv en im u 1954 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje) – Lietu ir kūryb a ties iog iai sus ij ęs su Lie vos teatro aktorė, režisierė, drama tuva, Apie jo kilmę ir gyvenimą ne turgė. 1929 m. baigė Vilniaus moky daug kas žinoma. M.Husovianas bu tojų seminariją, mokytojavo pradžios vo daugiatautės Lietuvos Didžiosios mokyklose. 1930 m. su kitais įkūrė Vil Kunigaikštystės pilietis, jos patriotas. niaus lietuvių scenos mėgėjų kuopą Remiantis poema apie stumbrą, ga (nuo 1936 m. – Vilniaus lietuvių teat lima manyti, kad poetas buvo gimęs ras, nuo 1939 m. – Vilniaus skrajojan LDK, nes tame kūrinyje Lietuvą jis tis teatras „Vaidila“). 1931–1944 m. šio vadina savo kraštu ir savo tėvyne. teatro aktorė ir režisierė, 1941–1944 m. Spėjama, kad apie 1492 m. jis atvyko vadovavo teatro lėlių trupei, režisa į Vilnių. Čia jį globojo Vilniaus kated vo jos spektaklius. 1936 m. eksternu ros kanauninkas, Lietuvos didžiojo baigė Varšuvos teatro institutą. 1944– kunigaikščio Aleksandro sekretorius 1948 m. Vilniaus lėlių teatro meno va Erazmas Vitelijus (Ciolekas). Drauge dovė ir režisierė. 1949–1952 m. Kauno su juo M.Husovianas 1518–1522 m. gy
veno Romoje, ten susipažino su po piežiaus Leono X globojamais poe tais humanistais ir jų kūryba. Poema išleista Krokuvoje 1523 m. Vikingai – buvusi skandinavų tau
ta. Žinomiausias skandinavų ir baltų genčių susidūrimo faktas yra Apuo lės (Skuodo rajonas) puolimas 854 m. Iš tikro buvo du puolimai, išsamiau aprašytas antrasis. Per jį Apuolės pi lyje nuo švedų vikingų antpuolio be siginantys kuršiai atsipirko sumokė dam i išp irką. Balt ij os jūros reg ion e vikingų žygių, t. y. ginkluotų antpuo lių jūra, tradiciją perėmė kuršiai – pa tys ėmė puldinėti Skandinavijos pa krantes. Naujausiuose lietuvių isto rikų darbuose keliama hipotezė, kad kuršių galėjo būti ir tikrųjų vikingų būriuose. Baltų genčių gyvenamose teritorijose buvo įkurta normanų ko lonijų ar bent jau vasaros stovyklų. Archeologai spėja, kad skandinavai nuol at inę aps is toj im o vietą galėjo turėti ir Palangos apylinkėse.
5
TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Seime – procedūrų mūšiai Nukelti balsavimą dėl neliečiamybės bet kokia kaina. Savo tikslą Darbo partijos (DP) vadas Viktoras Uspaskichas pasiekė, bet toks kelias veda į aklavietę. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Gelbės konservatoriai
Išnaudoti visas priemones, kad bal savimas dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų atitolintas ar ba sužlugdytas. Toks vakar buvo V.Uspaskicho tikslas. Seimas, įvel tas į procedūrinius ginčus, sprendi mo dėl trijų teisiamų DP narių taip ir nepriėmė. Taigi, trijų DP narių – V.Uspaskicho, Vitalijos Vonžu taitės ir Vytauto Gapšio – likimas bus sprendžiamas rytoj. Tą pačią dieną Seimas ketina galutinai ap sispręsti ir dėl biudžeto. „Politinis turgus“, – daugmaž taip būsimus įvykius vertina Seimo opozicija. Jie įtaria, kad V.Uspaskicho parti ja siekia balsavimus dėl biudžeto ir dėl imuniteto susieti. Tačiau Algir do Butkevičiaus socialdemokratus pasiryžę išgelbėti konservatoriai – jie žada balsuoti ir dėl neliečiamybės panaikinimo, ir dėl biudžeto. Social demokratų ir konservatorių balsų už tenka, kad jie abu būtų priimti. Darni komanda
Vakar, vieną po kito parlamen te keldama procedūrines kliūtis ir
prašydama pertraukų, DP frakcija veikė ne viena. DP vedliui talkino Rolando Pak so Tvarkos ir teisingumo parti ja, Valdemaro Tomaševskio Len kų rinkimų akcija ir trys „Drąsos kelio“ frakcijos atstovai – Nerin ga Venckienė, Valdas Vasiliaus kas ir Jonas Varkala. Visi jie bal savo taip, kaip naudinga DP bei jos atstovams. Toks koalicijos partnerių elgesys stebino net patį premjerą A.But kevičių: „Dėl imuniteto nesitikė jau tokios eigos. Visą laiką maniau, kad mes ateiname bet kokio darbo dirbti Lietuvai ir tarnauti Lietuvos žmonėms.“ V.Uspask ic has taip aišk iai ir neatsakė, kodėl DP frakcijai pri reikė klausimą dėl neliečiamybės nukelti. „Nėra prasmės. Savai te anksčiau, savaite vėliau – vis tiek bus“, – aiškino teisiamas DP vedlys. Balsų – pakankamai
Trijų DP narių teisinės neliečia mybės panaikinimas – neišven giamas. Dėl to sutaria politologai ir politikos apžvalgininkai. Mat tiek socialdemokratai, tiek konservato
riai ir liberalai žada balsuoti už. Jų balsų visiškai pakanka. Tačiau V.Uspaskichas su koman da gali šį klausimą vilkinti apeliuo damas į Seimo statute numaty tas procedūras. Kai kurie dešinieji apokaliptiškai prabilo, kad lemia mas balsavimas gali būti nukel tas į kitus metus. Tačiau tikimasi, kad A.Butkevičiui ir V.Uspaskichui pavyks susitarti ir rytoj didesnių staigmenų nebus. Tuo labiau kad išnaudotos bemaž visos procedū rinės galimybės vilkinti klausimą.
Komentarai Lauras Bielinis Pol itologas
D
arbo part ija padar ys vis ką, kad atitolintų arba visai panaik intų pat į imuniteto panaik in imo faktą, tačiau manau, kad Seime yra susiformavusi tokia dauguma, kuri viską nulems. Už neliečiamybės panaikinimą pasisako socialdemokratai, konservatoriai ir li beralai, ir to visiškai pakanka. Manau, šiuo atveju (dėl neliečiamybės klausimo atidėjimo – red. past.) koali cijos klausimas nesprendž iamas. Kai tik bus išsiaišk inta dėl imun iteto, iš kart vėl matysime normaliai dirban čią valdančiąją koaliciją. Darbo partijos pozicija ir procedūrinės manipuliacijos panašesnės į blefą.
Irena Degutienė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščion ių demokratų vicepirm in inkė
D Nuotaika: per lemiamą Seimo posėdį V.Vonžutaitė ir V.Uspaskichas
bandė demonstruoti olimpinę ramybę.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
žiaugiuosi matydama, kad socialdemokratai parodo save kaip brandžią partiją ir kol kas šantažui nepasi duoda. Bet, matyt, reikia dar laiko. Ga li būti, kad DP bandys socialdemokra tus paveikti bent po vieną. Čia išk yla dar vienas labai svarbus klausimas – kaip ši koal icija reng ia si dirbti ir ar gali būti sutarimas, jeigu nuo pirmųjų konkrečių žingsnių jo ne matome.
Gyvsidabris išvijo teisėjus Sveikatos specialistams nustačius, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pastate gyvsidabrio garų koncentracija normą viršija dau giau nei dešimt kartų, nuspręsta stabdyti teismo darbą ir teisėjus perkelti dirbti į kitas patalpas.
komisijos posėdis. Nuspręsta, kad teismo darbuotojai bus perkelti į Ukmergės jaunimo mokyklos pa talpas, kaip pranešė šiame posėdy je dalyvavęs savivaldybės civilinės saugos vyresnysis specialistas Val das Rabazauskas.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedė ja Elena Mirinavičienė sakė, kad vakar gauti pirminiai tyrimų duo menys ir imtasi veiksmų. „Yra ga rų, iš kur garuoja, sunku pasaky ti, reikės nuodugnesnių tyrimų“, – sakė E.Mirinavičienė. Specia listė teigė nepamenanti tokio at vejo Ukmergėje, kad dėl nustatytų gyvsidabrio garų darbuotojus būtų tekę iškelti iš pastato. Vakar vyko Ukmergės rajono sa vivaldybės Ekstremalių situacijų
Edita Zarembienė:
Mes tiek, turbūt, prisikvėpavome! Laikinoji Ukmergės rajono apy linkės teismo pirmininkė Edita Zarembienė tvirtino, kad darbuo tojams pateiktos Visuomenės svei katos centro rekomendacijos, kaip dera elgtis susidariusiomis aplin kybėmis.
„Darbuotojams rekomenduo ta palikti patalpas“, – sakė E.Za rembienė ir pridūrė, kad šiandien bylos teismo pastate nagrinėja mos nebus, kuriam laikui teismo darbas sutriks. „Mes tiek, turbūt, prisikvėpavome, didžiausia kon centracija salėse – jos uždarytos, vėdinamos ir į jas niekas neįeina“, – sakė E.Zarembienė. Anot jos, kai aptikta gyvsidab rio garų, posėdžių salėse niekas nevyko. Praėjusią savaitę Ukmergės teis mo pastate ugniagesiai gelbėtojai surinko apie du kilogramus gyv sidabrio. Jis aptiktas vykdant re monto darbus teismo pastate Kęstučio aikštėje. Gelbėtojai atli ko cheminę ir mechaninę demer kurizaciją. VD, BNS inf.
Vadas atvežė kūčiukų Afganistane viešintis Lietuvos kariuomenės vadas generolas lei tenantas Arvydas Pocius (nuotr.) šioje šalyje tarnaujantiems Lie tuvos kariams nuvežė šventinių lauktuvių, o su tarptautinės ope racijos vadovybe aptarė pasitrau kimo planus.
„Kariuomenės vadas Afganistane tarnaujantiems Lietuvos kariams nuvežė šventinių lauktuvių – kū čiukų, lietuviškos duonos ir mė sos gaminių. Kariams taip pat iš Lietuvos atskraidinta ir namus priminsianti Kalėdų eglutė“, – pranešė Krašto apsaugos minis terija. Pirmadienį vizitą pradėjęs ka riuomenės vadas Afganistano sostinėje Kabule susitiko su NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) jungtinės vado vybės vado pavaduotoju generolu majoru Javieru Cabeza Taberné, ISAF Specialiųjų operacijų pa jėgų vadovybe ir aptarė pasiren gimą išvesti pajėgas 2013-ųjų pa baigoje. Su NATO vadovybės atstovais A.Pocius taip pat kalbėjo apie Lietuvos karių dalyvavimą mo kant Afganistano nacionalinės armijos ir policijos pajėgas, iššū kius, laukiančius tarptautinių pa jėgų karių, baigiantis ISAF ope racijai. Kabule kariuomenės vadas ir jį lydinti delegacija susitiko su Lie tuvos specialiosios misijos Afga nistane vadovu Gintaru Bagdonu. Kartu su kariuomenės vadu
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Afganistane lankosi Lietuvos ka riuomenės Jungtinio štabo vir šininkas brigados generolas Vil mantas Tamošaitis, JAV gynybos atašė Lietuvoje pulkininkas leite nantas Jeffrey L.Jennette ir kiti. Planuojama, kad Lietuvos ka riuomenės vado vizitas Afganis tane vyks iki šios savaitės pabai gos. Krašto apsaugos sistemos vadovybė užsienyje dislokuo tus karius lanko keletą kartų per metus. Šiuo metu ISAF operacijoje da lyvauja apie 260 Lietuvos karių, kurie atlieka tarnybą Goro pro vincijos atkūrimo grupėje Čagča rane, Oro pajėgų mokymo grupėje Kandaharo provincijoje ir Specia liųjų operacijų eskadrone Afganis tano pietuose. Keli Lietuvos kariai vykdo užduotis Afganistano Va karų regiono vadavietėje. Logis tinį aprūpinimą Lietuvos kariams Afganistane užtikrina Nacionali nis paramos elementas. VD, BNS inf.
Naujas vicepirmininkas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Narke vičius (nuotr.) paskirtas šeštuoju Seimo pirmininko pavaduotoju.
Už jo paskyrimą vakar per slaptą balsavimą buvo 73 Seimo nariai, prieš balsavo 43. „Mūsų koalicija gana didelė, 86 Seimo nariai, laukia pirmininka vimas ES, programa labai plati, remiantis tuo ir koalicijos susi tarimu mes siūlome J.Narkevičių į Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas“, – naujo vicepirmininko reikalingumą aiškino parlamento pirmininkas Vydas Gedvilas. Opozicijos atstovas Andrius Kubilius priminė, kad į Seimo vi cepirmininko, atsakingo už ES reikalus, pareigas paskirtas Eu ropos reikalų komiteto pirminin kas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. „Manau, kad pavaduo tojai yra ne koalicijos, o viso Sei mo“, – į V.Gedvilo kalbą replika vo ir Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė. Anot parlamento vadovo, J.Narkevičius galės Seimui atstovau ti tautinių mažumų renginiuose, o būdamas Seimo valdybos narys greičiau informuos savo frakciją apie priimtus sprendimus. Pats politikas prieš pirminin ko pavaduotojo rinkimus už jam parodymą pasitikėjimą lietuviš kai ir lenkiškai padėkojo koalici jos partneriams, LLRA vyriau siajai tarybai, asmeniškai LLRA pirmininkui Valdemarui Toma ševskiui.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
„Patirtis ir kompetencija įgyja ma per patyrimą. Dirbant keturio lika metų mokyklos vadovu, kartu su jauna valstybe man teko bręs ti, teko suvokti ir dalyvauti per tvarkoje. Ta mano ir mano kolegų patirtis bei darbštumas padėjo išspręsti ne vieną problemą ir še šerius metus vadovaujant švieti mo sistemai didžiausiame kaimo, be abejo, sudėtingiausiame Vil niaus rajone. Operatyvaus veik lumo reikalavo taip pat admi nistracijos direktoriaus darbas sostinės savivaldybėje“, – prisi statydamas kalbėjo J.Narkevičius. Kad J.Narkevičius taptų par lamento vicepirmininku, Seimas įsteigė septintą pavaduotojo eta tą. Dar lieka vienas laisvas vice pirmininko etatas, bet jis pagal Seimo statutą skirta opozicijos atstovui. Juo turėtų tapti Libe ralų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius. VD, BNS inf.
6
TRečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Paauginta alga – panacėja?
MMA padidėjimas gali nieko nereikšti
P
arlamento Finansų ir biudžeto komi teto narys liberalas Kęstutis Glaveckas prognozuoja, kad, nuo sausio padidi nus minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1 tūkst. litų, versle nepadaugės darbuotojų, uždirbsiančių daugiau negu iki šiol. Jis mano, kad yra labai nedidelė tikimybė, jog žmonės gaus didesnę MMA. K.Glaveckas prognozuoja, kad tie versli ninkai, kurie nenorės didinti darbuotojams MMA, galės be vargo tai padaryti. „Jie pa sikvies darbuotoją, pasiūlys perrašyti darbo sutartį, kad bus dirbama už tuos pačius 850 litų, bet ne aštuonias darbo valandas, o ma žiau“, – sakė K.Glaveckas.
Rimantas Šadžius:
Stasys Gudavičius
E
samas 850 litų dydžio minimalus mėnesin is atlyg in imas (MMA), ko gero, nebeat it inka tų ekono minių ir socialinių realijų, kurio mis dabar gyvena Lietuva. Prim insime, kad MMA nebuvo liečiamas bene ketver ius met us. Valdž ia tik nuolat kartojo (ne)magišką žodį „krizė“, kuriuo bu vo galima pridengti bet kokį diržų veržimą, bet kokį išlaidų karpymą ir drastišką lėšų, taig i, ir skiriamų algoms, taupymą. Tik šiemet liepą pro sukąstus dantis centro dešinės Vyriausybė sutiko MMA simboliš kai kilstelėti 50 litų – nuo 800 iki 850. Tač iau jeig u sutar iam, kad tas naujasis MMA dyd is vis vien nebeat it inka real ijų, matyt, akivaizdu, kad jis vėl tur i būti šiek tiek pakeltas. Pats svarbiausias klausimas – kiek? Iki ko kios ribos galėtų ir turėtų būti kel iamas MMA, kad jis ir atitiktų dirbančių žmonių lūkesčius, ir netaptų sunk ia finansine naš ta tiek versl ininkams, tiek valstybei?
MMA padidinti savivaldy bių biudžetuose numatyta 98 mln. litų, valstybės biudžete – 62 mln. litų. Liberalų frakcijos vadovas Eligijus Masiulis sakė, kad nuo MMA didinimo labiausiai nu kentės provincija ir smulkusis verslas: „Jiems šitas pakėlimas gali labiausiai atsiliepti. Did žiuosiuose miestuose ir didelėse įmonėse to kių atlyginimų, kurie lygūs MMA, jau nebėra. Ir valdžios sprendimas didinti MMA neturės įtakos.“ Skaičiuojama, kad MMA pakelti iki 1 tūkst. litų nuo kitų metų pradžios reikės 160 mln. litų. Dabar MMA yra 850 litų – nuo šių metų liepos ji padidinta 50 litų. Finansų ministras Rimantas Šadžius sa kė, kad naujoji valdžia kitų metų biudže te numatė lėšų vieninteliam rinkimų ir Vy riausybės programoje numatytam pažadui
pakeltos MMA.
Gedimino Bartuškos nuotr.
įgyvendinti, – ji siūlo padidinti valstybės biudžeto išlaidas 66,3 mln. litų, iš kurių be veik 62 mln. litų yra asignavimai MMA pa kelti iki 1 tūkst. litų. „Dėl MMA padidinimo Finansų ministe rijos Fiskalinės politikos departamentas lai kosi nuostatos, kad kitais metais būtų galima vienu procentiniu punktu padidinti vidutinės mėnesinės algos augimo prognozes šalies ūkyje ir atitinkamai padidinti gyventojų pa jamų mokesčio surinkimo prognozę beveik 166 mln. litų“, – sakė R.Šadžius.
Pasak R.Šadžiaus, MMA padidinti iki 1 tūkst. litų savivaldybių biudžetuose numatyta 98 mln. litų, o valstybės biudžete – 62 mln. litų. Ministro teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose darbuotojų, kurie dabar gauna MMA, atlygi nimams padidinti iki 1 tūkst. litų prireiks 22 mln. litų, Švietimo ir mokslo – 14 mln. litų, švietimo, mokslo ir kultūros įstaigose bei or ganizacijose – 8 mln. litų, vidaus reikalų sis temoje – 7 mln. litų. VD, BNS inf.
Konstitucijos sargai narstys „genocido“ apibrėžtį
K
Tad ar tikrai protinga dabar net iki 1000 litų didinti MMA? Naujoji valdž ia, žinia, pasiryž usi nuo Nau jųjų metų nustatyti 1000 litų MMA. Tai ga na didel is šuol is, kurį, beje, pasveik ino ir ekonom iką tikrai gerai išmanant i Prez i dentė Dal ia Grybauskaitė. Tačiau verslo bendrija nerimauja. Yra ne mažai kraipančių galvas dėl tok io Vyriau sybės dosnumo. Bent trečdal iui verslo įmon ių toks MMA pad id in imas prilygtų peiliui po kaklu. O ir valst ybės bei sav ivaldybių biudže tams teks pasipurt yt i kaip tiems auksi niams avinėl iams – MMA pad id in imas jiems kainuos apie porą šimtų milijonų li tų. Ar tok ios laisvos lėšos biudžetuose tik rai egz istuoja? Yra ir kitų nuogąstavimų. Pavyzdž iui, kad versl in inkai ims šmugl iavot i , tai yra tie siog apgaudinėti valstybę – deklaruoti, kad žmonės dirba maž iau ir gauna mažesnes algas, bet iš tikrųjų yra priverčiami darbuo tis tas pačias 8 valandas. Ką ir kalbėti apie tai, kad visai nemenka da lis algų gali nukeliauti į juodųjų kasų voke lius. Jų kiek is ir taip nemenkas, o toks po pul ist in is MMA pakėlimas gal i jų dar pa gausinti. Tad ar tikrai protinga dabar net iki 1000 li tų didinti MMA? Gal vertėtų pirmiausia ap sir iboti atsargesniais sprendimais – iki ko kių 900 ar 950 litų? O po kok io pusmečio ir apie 1000 litų ribos įveik imą jau bus ga lima galvoti?
Būdai: liberalas K.Glaveckas įsitikinęs, kad verslininkai ras galimybių nemokėti formaliai
Gedimino Bartuškos nuotr.
onstitucinis Teismas (KT) priėmė Kauno apygardos teismo, nagrinė jančio partizanų vado Adolfo Rama nausko-Vanago suėmimo bylą, pra šymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Baudžiamajame kodekse numatyta „genoci do“ apibrėžtis. Kauno teismas teigia, kad Lietuvoje „ge nocido nusikaltimo sudėtis reglamentuoja ma plačiau nei pagal tarptautines normas“. Tai vakar pranešė KT. Tai jau šeštas KT priimtas prašymas, ku riuo prašoma aiškintis, ar Baudžiamojo ko dekso pataisos pagrįstai numatė, kad genoci du laikomas asmenų, priklausančių socialinei ar politinei grupei, naikinimas. Pagal tarp tautinę teisę genocidu laikomi veiksmai prieš žmones, kurie priklauso bet kuriai nacionali nei, etninei, rasinei, religinei grupei. Kauno teismo nuomone, nustačius pla tesnę genocido nusikaltimo sudėtį buvo nu krypta nuo tarptautinių sutarčių nuostatų. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje by loje Ilja Vorobojus kaltinamas tuo, kad sovietų okupacijos metais padėjo sovietų specialiajai
tarnybai KGB parengti tuo metu nuo jų besi slapsčiusių A.Ramanausko-Vanago ir jo žmo nos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą.
Su sovietų okupacija Lietu voje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų. Suimtas A.Ramanauskas buvo įkalin tas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teis mo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapk ričio 29 d. Vilniuje. Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario me tais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar va dintų miško broliais. Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
treÄ?iadienis, gruodĹžio 19, 2012
lietuva
BiuÂdĹžeÂto priÄ—ÂmiÂmas – fiÂniÂĹĄo tieÂsÄ—je ti, ir tai, kÄ… paÂĹžaÂdÄ—ÂjoÂte ĹžmoÂnÄ—ms, ÄŻvykÂdyÂti.“ ParÂlaÂmenÂtaÂrÄ— pikÂtiÂnoÂsi, kad mo kiÂnio krepÂĹĄeÂlis neÂgrÄ…ÂĹžinÂtas ÄŻ tÄ… lyÂgÄŻ, kuÂris buÂvo anksÂÄ?iau. V.BaltÂraiÂtie nÄ— taip pat prieÂkaiĹĄÂtaÂvo, kad neÂdi diÂnaÂmas darÂbo uĹžÂmoÂkesÂtis vals tyÂbÄ—s tarÂnauÂtoÂjams, kad koÂvoÂti su koÂrupÂciÂja ir kontÂraÂbanÂda trukÂdo akÂciÂzĹł diÂdiÂniÂmas.
DÄ—l kiÂtĹł meÂtĹł biuÂdĹžeÂto priÄ—ÂmiÂmo gaÂluÂti nis SeiÂmo balÂsaÂviÂmas vyks ryÂtoj. SoÂcial deÂmokÂraÂtai neÂlaÂbai smarÂkiai paÂkoÂreÂga vo konÂserÂvaÂtoÂriĹł paÂrengÂtÄ… biuÂdĹžeÂto pro jektÄ…, taÂÄ?iau kiÂti valÂdanÂtieÂji noÂrÄ—ÂtĹł diÂdes niĹł paÂtaiÂsĹł.
AlÂgirÂdas ButÂkeÂviÂÄ?ius: PremÂjeÂras soÂcialÂdeÂmokÂraÂtĹł vaÂdo vas AlÂgirÂdas ButÂkeÂviÂÄ?ius saÂko esÄ…s ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ™s, kad ryÂtoj biuÂdĹžeÂtas bus priimÂtas, nors vaÂkar buÂvo kiÂlÄ™s val danÂÄ?ioÂsios koaÂliÂciÂjos parÂtneÂriĹł su siÂprieÂĹĄiÂniÂmas. „VisÂkas bus geÂrai. EmoÂciÂjos ap rims, praÂdÄ—s veikÂti proÂtas ir ket virÂtaÂdieÂnÄŻ biuÂdĹžeÂtui bus priÂtarÂta“, – saÂkÄ— premÂjeÂras ĹžurÂnaÂlisÂtams, paÂklausÂtas, kaip verÂtiÂna koaÂliÂciÂjos parÂtneÂriĹł banÂdyÂmÄ… stabÂdyÂti svar biauÂsioÂjo meÂtĹł fiÂnanÂsiÂnio doÂku menÂto priÄ—ÂmiÂmÄ…. A.ButÂkeÂviÂÄ?ius ĹžaÂdÄ—Âjo paÂsiÂkalÂbÄ—Â ti su koaÂliÂciÂjos parÂtneÂriais, ÄŻtiÂkinÂti juos balÂsuoÂti uĹž biuÂdĹžeÂtÄ…. KiÂta verÂtus, jis neÂslÄ—ÂpÄ—, kad parÂtneÂriĹł elÂgeÂsys vaÂkar SeiÂmo saÂlÄ—Â je balÂsuoÂjant dÄ—l 2013 m. biuÂdĹžeÂto priÄ—ÂmiÂmo daÂtos jÄŻ nuÂsteÂbiÂno. Juo ba kad praÄ—ÂjuÂsÄŻ penkÂtaÂdieÂnÄŻ Vy riauÂsyÂbÄ—Âje nÄ— vieÂnas DarÂbo parÂti jos (DP) bei TvarÂkos ir teiÂsinÂguÂmo parÂtiÂjos deÂleÂguoÂtas miÂnistÂras kriÂtiÂ
kos neiĹĄÂsaÂkÄ—. „Čia ir buÂvo diÂdĹžiau sia staigÂmeÂna“, – saÂkÄ— VyÂriauÂsyÂbÄ—s vaÂdoÂvas. PakÂlausÂtas, ar DP ir kiÂtĹł koaÂliÂci jos parÂtneÂriĹł elÂgeÂsys dÄ—l biuÂdĹžeÂto gaÂli bĹŤÂti suÂsiÂjÄ™s su soÂcialÂdeÂmokÂra tĹł apÂsiÂsprenÂdiÂmu balÂsuoÂti uĹž tei siÂnio imuÂniÂteÂto paÂnaiÂkiÂniÂmÄ… trims DP naÂriams, A.ButÂkeÂviÂÄ?ius vyÂlÄ—Âsi, kad tai neÂsuÂsiÂjÄ™. DP lyÂdeÂris VikÂtoÂras UsÂpasÂkiÂchas vaÂkar jau paÂreiĹĄÂkÄ—, kad jo parÂtiÂjos atÂstoÂvai balÂsuos uĹž biuÂdĹžeÂto priÄ—Â miÂmÄ…. VaÂkar SeiÂme svarsÂtant 2013 m. biuÂdĹžeÂto proÂjekÂtÄ… DP, TvarÂkos ir teiÂsinÂguÂmo parÂtiÂjos bei LenÂkĹł rin kiÂmĹł akÂciÂjos atÂstoÂvai neÂpaÂlaiÂkÄ— siĹŤÂlyÂmo ryÂtoj, gruoÂdĹžio 20-Ä…jÄ…, ga luÂtiÂnai balÂsuoÂti dÄ—l biuÂdĹžeÂto priÄ—Â miÂmo. DP reiÂkaÂlaÂvo proÂjekÂtÄ… dar toÂbuÂlinÂti. UĹž tai, kad biuÂdĹžeÂtas bĹŤÂtĹł tvir tiÂnaÂmas jau ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™, vieÂnin gai balÂsaÂvo opoÂziÂciÂjai priÂklauÂsanÂ
VisÂkas bus geÂrai. Emo ciÂjos apÂrims, praÂdÄ—s veikÂti proÂtas.
„„PoÂĹžiĹŤÂris: dauÂgiauÂsia kriÂtiÂkos biuÂdĹžeÂtui iĹĄÂsaÂkÄ— valÂdanÂÄ?ioÂsios DP atÂstoÂ
vÄ— V.BaltÂraiÂtieÂnÄ—.
tys konÂserÂvaÂtoÂriai, kuÂrie paÂrenÂgÄ— pirÂmiÂnÄŻ biuÂdĹžeÂto proÂjekÂtÄ…, ir val danÂtieÂji soÂcialÂdeÂmokÂraÂtai, kuÂrie tik miÂniÂmaÂliai paÂkoÂreÂgaÂvo pirÂmi nÄŻ proÂjekÂtÄ…. DauÂgiauÂsia kriÂtiÂkos biuÂdĹžeÂtui iĹĄÂ saÂkiuÂsi DP atÂstoÂvÄ— VirÂgiÂniÂja Balt raiÂtieÂnÄ— paÂreiĹĄÂkÄ—, jog teiÂsinÂtis, kad biuÂdĹžeÂtas iĹĄ esÂmÄ—s neÂkoÂreÂguoÂ
Ĺ aÂrĹŤÂno MaÂĹžeiÂkos (BFL) nuoÂtr.
tas dÄ—l laiÂko stoÂkos, „maÂĹžiauÂsiai yra kvaiÂla“: „NeÂpaÂvyÂko suÂgriauÂti koaÂliÂciÂjos forÂmuoÂjant VyÂriauÂsyÂbÄ™, tai daÂbar kuÂriaÂma uĹžÂkuÂliÂsiÂnÄ— koa liÂciÂja, tik neÂĹžiÂnau, kaip ji paÂsiÂva dins. TurÂbĹŤt tom dviem raiÂdÄ—m, tik ĹĄiek tiek jos bus kiÂtoÂkios, ne gu buÂvo 2K. SiĹŤÂlau neÂskuÂbÄ—Âti, dar karÂtÄ… sÄ—sÂti prie biuÂdĹžeÂto, perÂĹžiĹŤÂrÄ—Â
KaiÂmo reiÂkaÂlĹł koÂmiÂteÂto pirÂmi ninÂkas DP naÂrys SauÂlius BuÂceÂvi Ä?ius pikÂtiÂnoÂsi, kad biuÂdĹžeÂte neÂbe liÂko tieÂsioÂgiÂnÄ—ms iĹĄÂmoÂkoms skirÂtĹł lÄ—ÂĹĄĹł, kuÂrias po pirÂmoÂjo paÂjaÂmĹł ir iĹĄÂlaiÂdĹł plaÂno svarsÂtyÂmo SeiÂme bu vo nuÂtarÂta nuÂmaÂtyÂti. EkoÂnoÂmiÂkos koÂmiÂteÂto naÂrys iĹĄ tos paÂÄ?ios parÂtiÂjos KÄ™sÂtuÂtis Dauk ťys apÂgaiÂlesÂtaÂvo, kad miÂniÂmaÂli al ga diÂdiÂnaÂma per maÂĹžai: „GaiÂla, kad ne toks diÂdeÂlis alÂgos kÄ—ÂliÂmas, ko kÄŻ noÂrÄ—ÂtuÂme maÂtyÂti.“ Jis taip pat saÂkÄ— paÂsiÂgenÂdÄ…s priÂdÄ—ÂtiÂnÄ—s verÂtÄ—s moÂkesÂÄ?io lengÂvaÂtĹł paÂgrinÂdiÂniams maisÂto proÂdukÂtams, bet suaÂbeÂjo jo dyÂzeÂliÂno ir ciÂgaÂreÂÄ?iĹł akÂciÂzo di diÂniÂmu. VD, BNS inf.
Parama skatina kaimÄ… atsinaujinti ir plÄ—stis Greta GruodytÄ— ES paramÄ… gavÄ™ ĹŤkininkai jau dĹžiaugiasi rezultatais. TaÄ?iau neĹžinojÄ™, kaip ja pasinaudoti, ar nespÄ—jÄ™ pateikti paraiĹĄkĹł dar gali suspÄ—ti ÄŻ nuvaĹžiuojantÄŻ traukinÄŻ. ParaiĹĄkĹł laukia ĹĄÄŻ mÄ—nesÄŻ Lietuvos kaimo plÄ—trai iĹĄ Europos ĹžemÄ—s ĹŤkio fondo ir Lietuvos Respublikos biudĹžeto 2007–2013 m. iĹĄ viso numatyta skirti daugiau kaip 7,8 mlrd. litĹł. ES parama galÄ—jo pasinaudoti tradicinio ĹžemÄ—s ĹŤkio atstovai, aplinkosaugos, ekologinÄ—s ĹžemdirbystÄ—s puoselÄ—tojai ir tie, kurie siekÄ— kaimuose investuoti ÄŻ alternatyvias veiklas ir jose ÄŻkurti darbo vietĹł. Nors didĹžioji dalis paramos jau paskirstyta, Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos Kaimo plÄ—tros departamento direktorÄ— Jurgita StakÄ—nienÄ— teigÄ—, kad ĹĄÄŻ mÄ—nesÄŻ dar priimamos paraiĹĄkos gauti paramÄ… pagal kai kurias priemones. MiĹĄkĹł savininkai ir ĹŤkininkai dar gali kreiptis ir pasinaudoti ÄŻvairiomis konsultavimo paslaugomis. Laukiamos ir paraiĹĄkos iĹĄ norinÄ?iĹł tvarkyti melioracijos griovius, konsoliduoti ĹžemÄ—s sklypus. Gauti ES paramÄ… dar gali pretenduoti ir tie ĹŤkininkai, kurie nori gaminti iĹĄskirtinÄ—s, aukĹĄtos kokybÄ—s produktus. „Parama galÄ—tĹł bĹŤti skirta tiems, kurie, pavyzdĹžiui, nori auginti viĹĄtas laisvÄ—je. JĹł mÄ—sa ar kiauĹĄiniai bĹŤtĹł brangesni. Vartotojai negalÄ—tĹł brangiai mokÄ—ti uĹž kokybiĹĄkus produktus, todÄ—l kokybiĹĄkus produktus gaminanÄ?iĹł ĹŤkininkĹł veiklÄ… ir remia ES“, – sakÄ— J.StakÄ—nienÄ—.
ď Ž Z\[Ă›Z` VXV ! ZRaĂş `XV_aN ]_VRZ\[Ă› ]NQĂ›` Ă&#x;`VXb_aV XNVZR V_ ]_NQĂ›
aV ĂXV[V[XNbaV
7NZVR ?\NPU\ `UbaaR_`a\PX P\Z [b\a_
ÄŽ kaimÄ… kvieÄ?ia jaunimÄ… Labai populiari priemonÄ— – „ŽemÄ—s ĹŤkio valdĹł modernizavimas“. Ĺ i priemonÄ—, pasak J.StakÄ—nienÄ—s, ĹŤkininkams labai
naudinga, nes gavÄ™ paramÄ… ir, pavyzdĹžiui, pasikeitÄ™ senus traktorius naujais, jie gali darbuotis naĹĄiau. Apie didelÄŻ priemonÄ—s populiarumÄ… liudija ir skaiÄ?iai. Pagal ĹĄiÄ… priemonÄ™ gauta paraiĹĄkĹł gerokai daugiau, nei buvo skirta lÄ—ĹĄĹł visam laikotarpiui. Iki 2012 m. gruodĹžio 6 d. iĹĄmokÄ—ta net 87 proc. visĹł ĹĄiai priemonei skirtĹł lÄ—ĹĄĹł.
Jurgita StakÄ—nienÄ—:
TikimÄ—s, kad jaunieji ĹŤkininkai bus remiami ir ateityje. Daug dÄ—mesio sulaukÄ— ir priemonÄ—, pagal kuriÄ… ÄŻ kaimÄ… atsigręŞti buvo skatinami jauni ĹžmonÄ—s. „PriemonÄ— „JaunĹłjĹł ĹŤkininkĹł ÄŻsikĹŤrimas“ skirta ĹžmonÄ—ms iki 40 metĹł, kurie pirmÄ… kartÄ… gyvenime nori uĹžsiimti ĹŤkininkavimu ir ÄŻsikurti kaime. Nors ĹžemÄ—s ÄŻsigijimas neremiamas, ĹĄiÄ… priemonÄ™ ÄŻgyvendinti gana paprasta. TikimÄ—s, kad jaunieji ĹŤkininkai bus remiami ir ateityje, kai nuo 2014 m. prasidÄ—s naujas paramos skirstymo kaimo plÄ—trai etapas“, – sakÄ— J.StakÄ—nienÄ—.
IĹĄ priemoniĹł, skirtĹł aplinkai ir kraĹĄtovaizdĹžiui gerinti, daugiausia paraiĹĄkĹł buvo sulaukta iĹĄ ĹŤkininkĹł, kurie veiklÄ… vykdo vietovÄ—se su kliĹŤtimis, kitaip tariant, nenaĹĄiose ĹžemÄ—s ĹŤkio naudmenose. „Pajamos iĹĄ to paties ploto KÄ—dainiĹł rajone ir DzĹŤkijos smÄ—lynuose skiriasi, todÄ—l ĹŤkininkai, dirbantys ne tokiose palankiose ĹŤkininkauti vietovÄ—se, ir gali gauti paramą“, – teigÄ— J.StakÄ—nienÄ—. Ji pasakojo, kad remiami ir tie, kurie apsisprendĹžia saugoti aplinkÄ…, t. y. ĹŤkininkauja ekologiĹĄkai arba neaparia raĹžienĹł, kad jose iĹĄliktĹł ÄŻvairĹŤs ekosistemai svarbĹŤs organizmai. EkologiĹĄkai ĹŤkininkaujantys iĹĄ savo ĹžemiĹł taip pat gauna maĹžesnes pajamas, todÄ—l ir gali tikÄ—tis paramos. Jungiasi ÄŻ tinklÄ… ES paramÄ… gali gauti ir tie, kurie uĹžsiima kaimo turizmu. TaÄ?iau neseniai jiems keliamĹł reikalavimĹł sÄ…raĹĄas buvo papildytas. „Remiamos jau veikianÄ?ios kaimo turizmo sodybos. Jeigu jos tik dabar kuriasi, reikalavimas joms toks – kaimo turizmÄ… turi organizuoti ĹŤkininkas, besiverÄ?iantis ĹžemÄ—s ĹŤkio veikla, pvz., turintis galvijĹłâ€œ, – pabrėŞė J.StakÄ—nienÄ—. Gauti lÄ—ĹĄĹł veiklai gali ir kaimuose gyvenantys ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł amatininkai ar norintys naujais pakeisti asbestinius stogus. Kaimuose gyvenantiems ir dirbantiems ĹžmonÄ—ms galimybiĹł bendradarbiauti bei keistis patirtimi suteikia ir ÄŻkurtas Lietuvos kaimo tinklas. Jis vienija su Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos ÄŻgyvendinimu susijusias ir prie kaimo, ĹŤkio, miĹĄkininkystÄ—s prisidedanÄ?ias institucijas bei organizacijas.
8
TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0712 DB svaras sterlingų 1 4,2495 JAV doleris 1 2,6228 Kanados doleris 1 2,6653 Latvijos latas 1 4,9595 Lenkijos zlotas 10 8,4502 Norvegijos krona 10 4,6748 Rusijos rublis 100 8,4556 Šveicarijos frankas 1 2,8569
+0,07 %
+0,5237 % +0,0424 % –0,0610 % +0,1879 % +0,0444 % –0,0142 % +0,1607 % –0,7815 % –0,0350 %
Nuotaikos gerėja Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Kai kurie ekspertai pasaulį krėtusiai ekonomikos krizei jau deda tašką, tačiau kiti ragina dar per daug neatsipalaiduoti.
Lietuvos gyventojai tiki švieses ne ateitimi – beveik penktadalis viliasi, kad po metų jų finansinė padėtis bus šiek tiek geresnė, o beveik pusė mano, kad ji bent jau nepablogės. Tok ius duom en is pateikė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas. Jo vadovės Odetos Bložienės nuomone, 2012-ieji nebuvo labai stabilūs metai, ta čiau ateinančius metus gyven tojai pasitinka nusiteikę gana optimistiškai. Labiausiai pagerėjo kaime gy venančių ir žemiausią išsilavi nimą turinčių žmonių lūkesčiai.
Vartojimas, pasak ekspertų, augo sparčiau negu kainos.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,77
4,52
2,49
„Kvistija“
4,67
4,49
2,42
„Vakoil“
4,71
4,53
2,49
„Brent“ nafta
87,75 dol. už 1 brl. 108,31 dol. už 1 brl.
Sustabdžius Nacionalinės kredito unijos veiklą kredito unijose junta mas tik nedide lis indėlių portfelio sumažėji mas, o panikos išvengta. Prog nozuojama, kad po poros savaičių rinka sugrįš į vėžes.
1,97 mlrd. litų
siekė vienuolikos šių metų mėnesių „Sodros“ deficitas.
Apsigavo: Centrinės kredito unijos atstovai pripažįsta, kad Nacionalinės kredito unijos veiklos sustabdymas būtų
sukėlęs dar mažiau bruzdesio, jei visuomenė nebūtų buvusi suklaidinta žodžio „nacionalinė“. Gedimino Bartuškos nuotr.
Kredito unijos afera visos rinkos nesužlugdė Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Indėlių sumažėjo nesmarkiai
Pasak O.Bložienės, optimis tiniai kaimo gyventojų lūkes čiai susiję su planais didinti mi nimalią algą ir kitais naujosios valdžios pažadais. Nors rudenį visų šalies gy ventojų ateities lūkesčiai bu vo pablogėję, tai nesumažino jų noro išlaidauti. Mažėjantis ne darbas ir vos kylantys atlygi nimai skatino gyventojus dau giau pinigų išleisti prekėms bei paslaugoms. Realus namų ūkių vartoji mo augimas šalyje šiemet bu vo vienas didžiausių iš ES ša lių. Vartojimas, pasak ekspertų, augo sparčiau negu kainos. Vi dutinė mėnesinė alga per metus padidėjo 2,4 proc., o vartojimas augo 3 proc. Pasak O.Bložienės, iš pirmo žvilgsnio vartojimo augimas ga li pasirodyti paradoksalus, nes gyventojų atlyginimai per me tus beveik nepajudėjo iš vietos. Tačiau ji pridūrė, kad vartoji mui bei perkamajai galiai įtaką daro ne tik atlyginimų statisti ka, bet ir mažėjantis nedarbas, socialinės išmokos, santaupos, skolintos lėšos, perlaidos iš už sienio. Per metus pastebimas ir ryš kus grynųjų pinigų bei likučių einamosiose bankų sąskaitose augimas.
Šių metų gruodį, palyginti su lapkričiu, šalyje bus užfiksuota 0,2 proc. sude rinta mėnesio defliacija, kaip progno zuoja statistikai. Gruodį suderinta me tinė infliacija turėtų būti 2,8 proc. Tikė tina, kad didžiausią įtaką gruodžio var tojimo prekių ir paslaugų kainoms tu rės sezoniškai pingantys drabužiai ir avalynė. Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, tikėtina, reikšmingai nekis.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,36 %
Prognozuoja defliaciją
Degalų kainos pokytis
–0,11 %
Indėlių portfelių sumažėjimas Lie tuvos centrinei kredito unijai (LCKU) priklausančiose unijose sudarė vos 0,79 proc. bendros indėlių sumos. Tokie pokyčiai pastebimi 63 kredi to unijose iš visų 77 Lietuvoje vei kiančių. Nacionalinė kredito unija LCKU sistemai nepriklauso. Remdamasis šiais duomenimis, LCKU valdybos pirmininkas For tunatas Dirginčius vakar spaudos konferencijoje pranešė, kad situa cija rinkoje išliko gana stabili, o sisteminių problemų nepastebėta. „Po Nacionalinės kredito uni jos įvykių bendras 63 kredito uni jų indėlių portfelis iki šios dienos sumažėjo per 11 mln. litų, o visą indėlių portfelį sudaro 1,4 mlrd. litų. Panašaus lygio indėlių po rtfelio svyravimų pasitaiko ir at skiromis metų savaitėmis, todėl situaciją vertiname kaip stabilią. Pastebėta, kad iš visų didžiųjų šalies miestų didžiausias indėlius atsiimančių narių aktyvumas bu vo sostinėje, o mažiausias – Kau ne“, – sakė jis. F.Dirginčius patikino, kad per pastarąsias dienas kredito unijo se sąmyšis nekilo. Dauguma kre dito unijų narių tiesiog kreipėsi į jas ir prašė paaiškinti susidariusią situaciją. Jo teigimu, Nacionalinės kredito unijos veiklos sustabdymas mažiau bruzdesio sukėlė aktyviau veikiančiose kredito unijose, ku rių nariai geriau suvokia sistemą. 14 kredito unijų indėlių portfelio
pokyčių išvengė, o 49-iose kredi to unijose jis sumažėjo. F.Dirginčius prognozavo, kad per porą savaičių kredito unijų indėlių portfelis sugrįš į pradinį lygį, o kai kuriose unijose jau dabar pastebi mas indėlių portfelio didėjimas. Suklaidino pavadinimas
Pastebėta, kad dalis kredito uni jų narių Nacionalinę kredito uni ją tapatino su LCKU. Asociacijos Lietuvos kredito unijų administ racijos vadovas Ramūnas Ston kus pabrėžė, kad dalį kredito unijų narių išgąsdino klaidinantis žodis „nacionalinė“, nes šis asocijuoja si su visos šalies mastu. „Iš kredi to unijų pateikiamos informacijos apie narių ir klientų reakciją mato me akivaizdų dalyką – jeigu panaši situacija būtų susijusi ne su Nacio naline kredito unija, kurios pavadi nimas turi klaidingą visuotinumo atspalvį, situacija būtų buvusi dar ramesnė“, – sakė F.Dirginčius. R.Stonkaus manymu, atsakingos institucijos turėtų atsargiau išduo ti leidimus tokiems pavadinimams, kuriuose esama raktinių žodžių „valstybinis“, „nacionalinis“ ir kt. Juo labiau kad unijos veikia tik tam tikrose apibrėžtose teritorijose. Augimas gali sukelti problemų
LCKU Rizikos valdymo grupės va dovas ir finansų analitikas Aureli jus Cvilikas nurodė, kad LCKU sis temai priklausančių unijų turtas siekia 1,69 mlrd. litų, o prieš me tus jis buvo 1,38 mlrd. Indėlių su ma šiuo metu siekia 1,43 mlrd. li tų, o pernai ji buvo 1,16 mlrd. litų.
Jo teigimu, toks rinkos augimas yra stabilus. Vis dėlto LCKU sistemai ne priklausančių kredito unijų augi mas buvo gerokai spartesnis. Jų turtas trečią šių metų ketvirtį pa didėjo 147 proc., o LCKU sistemai priklausančių kredito unijų – vos 17,9 proc. Indėliai atitinkamai au go 124,7 ir 20,3 proc. „Iš principo augimas nėra nei giamas dalykas – svarbiausia, kad jis būtų subalansuotas“, – sa kė A.Cvilikas. Anot jo, pritrauk ti indėlių siūlant dideles palūka nas gana lengva, tačiau svarbu šias lėšas tinkamai panaudoti – iš to uždirbti pelno ir išlaikyti stabiliai veiklai reikalingus rodiklius. Tačiau, kaip pabrėžė jis, pastebi ma, kad sparčiai augančiose kredi to unijose greičiausiai auga jų in vesticijos į Vyriausybės vertybinius popierius: „Vadinasi, unijos pri traukia indėlių, bet neturi kur pa naudoti tų lėšų. Tai ir sukelia augi mo disbalansą.“ Jeigu unijos nesugebės suvaldy ti finansinių srautų, šis augimas, anot A.Cviliko, gali sukelti likvi dumo ir kitų problemų. Inicijuoja tvarkos griežtinimą
LCKU, siekdama užtikrinti siste mos stabilumą, rinką stebi, tačiau gali kontroliuoti tik jai priklausan čias kredito unijas, kaip pabrėžė F.Dirginčius. Pastebima, kad naujai besistei giančios kredito unijos gana dažnai neturi aiškiai išreikšto bendruome ninės veiklos pagrindo. „Negaliu pasakyti, kas bus po šios situaci
jos, tačiau norinčių steigtis kredi to unijų yra. Tai verslo grupuotės, tam tikri bankininkai, turtingi žmonės, kurie neturi nieko bend ra su bendruomenėmis ir bendruo menine veikla“, – teigė jis. R.Stonkus patikino, kad verslo steigiamos kredito unijos iš esmės nėra blogas reiškinys, tačiau svar bu, kad tokios unijos tenkintų ne pavienių asmenų, o platesnės na rių grupės interesus. Anot jo, su Lietuvos banku ta riamasi ir jau nutarta, kad reikia griežtinti kredito unijų licencija vimą. Todėl bendruomeniškumo stokojančių unijų steigimo tvar ka, kaip tikimasi, artimiausiu me tu bus griežtinama.
11
mln. litų
sumažėjo kredito unijų indėlių portfelis.
Daugiausia sumažėjo sostinėje Bendras kredito unijų indėlių portfelio sumažėjimas didž iuosiuose miestuose Miestas Indėlių portfelis (mln. litų) Vilnius 2,3 Klaipėda 1,06 Kaunas 0,61 Šaltinis: Nacionalinė kredito unija
9
TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Motinos žudikas – nepakaltinamas nei, negali dalyvauti teismo proce se, jam reikalingas gydymas griežtai stebint. 27 metų Aidas Paulavičius, kaip pranešė teismas, bus privers tinai gydomas specializuotoje psi chinės sveikatos įstaigoje – Rokiš kio psichiatrijos ligoninėje. Dar per bylos tyrimą įtariamam klaipėdiečiui paskyrus staciona
Nuosprendis: A.Paulavičius bus priverstinai gydomas Rokiškio psi
rinę teismo psichiatrijos eksper tizę ekspertai gavo išvadas, kad jis jau darydamas nusikaltimą sirgo, negalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmų ir dabar serga psichikos liga, todėl jį būtina priverstinai gydyti specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje griežto reži mo stebėjimo sąlygomis. 2011 m. gruodžio 16 d. vakarą savo buto vonioje viename Klaipė dos Naujakiemio gatvės daugia bučių buvo rasta negyva 48 metų moteris. Moters palaikai buvo iš niekinti. Aukos galva, paslėpta ke lioniniame krepšyje, aptikta vasa rio 20 d. Kuršių marių dugne ties Tarptautine jūrų perkėla. Motinos nužudymu įtarus jos sū nų, paskelbta tarptautinė jo paieš ka. Pagal išduotą Europos areš to orderį praėjusių metų pabaigoje A.Paulavičius sulaikytas Vokietijo je ir pargabentas į Lietuvą. Jis prisi pažino nužudęs savo motiną, išnie kinęs jos palaikus ir ją apvogęs.
Vytauto Petriko nuotr.
VD, BNS inf.
Klaipėdos apygardos teismas va kar nusprendė, kad savo motiną nužudęs ir jos palaikus išniekinęs klaipėdietis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl negali atsakyti už savo nusikaltimą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad vy ras yra ypač pavojingas visuome
chiatrijos ligoninėje.
Siautėjo girtas pareigūnas licijos departamentas. Eismo ne laimė įvyko pirmadienio pavakarę apie 16.50 val. Telšių rajone, kelio Telšiai–Žarėnai–Tverai–Laukuva 9-ajame kilometre. Automobilis „Audi A8“, pirmi niais duomenimis, vairuojamas ne tarnyboje buvusio Kelių poli cijos skyriaus Kelių patrulių būrio
Pašventė: avariją sukėlusiam policininkui nustatytas sunkus girtumo
patrulio 33 metų T.V., išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susi dūrė su priešais atvažiuojančiu au tomobiliu VW LT 35, vairuojamu 36 metų D.B. Automobilio VW LT 35 vairuoto jas D.B. dėl kojos blauzdikaulio lū žio, daugybinių kūno sužalojimų paguldytas į ligoninę. Kartu va žiavęs 36 metų S.S. dėl daugybi nių kūno nubrozdinimų gydomas ambulatoriškai. Automobilio „Audi“ vairuotojas T.V. dėl veido nubrozdinimo nuvež tas į ligoninę ir ten jam nustatytas 2,86 promilės girtumas. T.V. iš li goninės pasišalino. Kartu su polici ninku važiavęs 31 metų V.V. dėl gal vos traumos, hematomos, smegenų edemos, nosies kaulo lūžio pervežtas ir paguldytas į Klaipėdos ligoninę. Po vidurnakčio antradienį T.V. vėl kreipėsi į Telšių ligoninę – dėl galvos smegenų sukrėtimo jis pa guldytas gydyti.
Gintauto Vaičekausko nuotr.
VD, BNS inf.
Telšių apskrities vyriausiojo polici jos komisariato Kelių patrulių bū rio patrulis įtariamas neblaivus su kėlęs avariją, per kurią nukentėjo keturi žmonės, tarp jų ir pats poli cininkas.
Pareigūnui nustatytas 2,86 pro milės girtumas, kaip skelbia Po
laipsnis.
Įkalino mergaitės prievartautojus vakar pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra. Nukentėjusiosios dėdei, aštuo nis kartus siekusiam patenkinti savo aistrą su mažamete mergai te, prokuroras prašė skirti dvejais metais griežtesnę – dešimties me tų laisvės atėmimo – bausmę. Ma žamete pasinaudojusį nepilnametį siūlyta nuteisti šešerių metų trijų
Žiaurumas: mergaitė alkoholio nevengiančioje šeimoje buvo išnaudo
mėnesių laisvės atėmimu, o baus mę atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Alkoholio nevengiančioje šeimo je augusi nukentėjusi mergaitė nuo 8 metų namuose buvo seksualiai iš naudojama tėvų giminaičio, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdavo su mažamete patenkinti savo aistrą. Nors ir žinodamas, kad mergaitė yra mažametė, giminai tis nevengdavo pasinaudoti jos be jėgiška būkle – jis pripažintas kaltu aštuonis kartus santykiavęs su nu kentėjusiąja ir ją prievartavęs. Kartą 12-metę mergaitę, pasi naudojęs jos dėl mažametystės be jėgiška būkle, prieš nukentėjusio sios valią, neveikiančios gamyklos pastate išžagino neblaivus pažįsta mas nepilnametis. Už mažamečio asmens seksua linį prievartavimą baudžiama lais vės atėmimu iki trylikos metų, už išžaginimą – iki penkiolikos metų.
Vytauto Petriko nuotr.
VD, BNS inf.
Panevėžio apygardos teismas už mažametės seksualinį prievarta vimą aštuonerius metus nelaisvės skyrė Utenos miesto 45 metų gy ventojui R.Ž.
Nepilnametis uteniškis už jos išža ginimą nuteistas ketveriems me tams nelaisvės, o bausmės vykdy mas atidėtas dvejiems metams. Tai
jama ketverius metus.
Aukos: nuo šalčio šią žiemą Lietuvoje jau mirė bent penki žmonės.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Šaltis kando mirtinai Utenoje ir Vilniaus rajone sušalo du vyrai. Dar vienas negyvas su šalęs vyras rastas Kaune, bet me dikai teigia negalintys pasakyti, ar tai tikrai buvo šalčio auka.
Utenoje pirmadienį nenustatytos tapatybės apie 40–50 metų vyriš kis rastas daržuose prie šiltnamio. Kaip informavo Policijos departa mentas, jis mirė vežamas į ligoninę. Sušalęs vyresnio amžiaus vyras pirmadienį rastas Vilniaus rajo no Valčiūnų kaime, kaip BNS sa kė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. Dar vienas vyras mirė Kaune, Baltų prospekte. Jo kūnas bu vo rastas statomame name. Ta čiau Kauno greitosios medicinos pagalbos medikai BNS teigė, kad neaišku, jis mirė nuo šalčio ar dėl kitos priežasties. Klaipėdoje pirmadienį į ligo ninę buvo pristatyti penki nuo
šalčio nukentėję vyrai. Vienas jų – ranką nušalęs kiemsargis, kasęs sniegą, kiti – neblaivūs benamiai, kaip BNS sakė uos tam iesč io greitos ios med ic i nos pagalbos stotyje. Keturiems nukentėjusiesiems – per 50 me tų, vienas – jaunesnis, gimęs 1988-aisiais. Penki neblaivūs nuo šalčio nu kentėję benamiai į gydymo įstai gą pastarąją parą pateko ir Pa nevėžyje. Visi jie – apie 50 metų vyrai. Nuo šalčio šią žiemą Lietuvo je mirė bent penki žmonės. Praei tą savaitę pranešta apie mirusius sušalusius žmones Kaune, Alytu je ir Vilkaviškyje. Šią savaitę naktimis temperatū ra Lietuvoje nukrinta žemiau 10 laipsnių šalčio. Sinoptikai progno zuoja, kad kitos savaitės pradžioje gali atšalti ir iki 25 laipsnių. VD, BNS inf.
Sėkmė: daugiausia įvairių teisėsaugos institucijų ieškomų asmenų
šiemet sulaikė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose budintys pasieniečiai. Gedimino Bartuškos nuotr.
Nuo teisingumo pasislėpti nepavyko Pasieniečiams Vilniaus oro bei Klaipėdos jūrų uostuose įkliuvo du nuo teisingumo besislapstan tys vyrai.
Pirmadienį Vilniaus oro uoste bu dintiems pasieniečiams reisu iš Ko penhagos atskridusio orlaivio įgula perdavė voką. Jame buvo iš Danijos už šioje šalyje padarytus teisės nu sižengimus išsiųsto 25 metų Tau ragės rajono gyventojo dokumentai. Informaciją apie vyrą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai patikrino turimose duomenų bazėse ir išsiaiškino, kad jis ieškomas Lietuvos teisė saugininkų. Nusikaltimo pada rymu įtariamo tauragiškio paiešką nuo šių metų spalio pabaigos yra paskelbęs Tauragės apskrities vy riausiasis policijos komisariatas. Apie sulaikymą pasieniečiai pranešė paieškos iniciatoriui ir tą pačią dieną vyrą perdavė atvyku siam policijos konvojui. Uostamiestyje Pakrančių ap saugos rinktinės pasieniečiai pa
dėjo sulaikyti ieškomą asmenį, įtariamą sunkaus nusikaltimo pa darymu. VSAT operatyvininkai bei Uos to užkardos pasieniečiai kartu su Klaipėdos policijos Asmenų paieškos skyriaus pareigūnais Klaipėdos tarptautinėje jūrų per kėloje, prie keleivių laukimo salė je esančių kasų, sulaikė 37-erių vyriškį. Jis ketino keltu vykti į Švedijos Karlshamno uostą. Pasak VSAT, nustatyta, kad sunkaus nusikaltimo padarymu įtariamo ir nuolat užsienyje gy venančio lietuvio paiešką uos tamiesčio teisėsaugininkai buvo paskelbę gruodžio pradžioje. Vy ras uždarytas į areštinę. Šiemet pasieniečiai iš viso su laikė 590 asmenų, kurių už pada rytus nusikaltimus ar pažeidimus ieškojo įvairios teisėsaugos ins titucijos. Daugiausia tokių ieš komųjų – 232 – sulaikė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose budintys pasieniečiai. VD, BNS inf.
10
Trečiadienis, gruodžio 19, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
Strategai susitiko tik su dviem NBA lietuviais
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentui Arvydui Sa boniui ir vyrų krepšinio rinktinės vyriausiajam treneriui Jonui Kazlauskui per viešnagę Kanadoje nepavyko pasiekti visų planuotų tikslų. Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Kalbėjosi akis į akį
Vaidoto Grigo nuotr.
Paremti „Žalgirį“ gali ir jo gerbėjai Vladimiras Romanovas
„Žalgirio“ krepšinio klubo savininkas
Malonu, kad „Žalgiris“ užėmė pir mąją vietą Eurolygos C grupėje ir turi visus šansus kovoti dėl čem piono titulo. Tačiau tam reikia pi nigų krepšininkų algoms ir pre mijoms.
Visi tik deklaruoja meilę „Žalgi riui“ ir žada paramą, bet niekas nepadeda. Todėl matau galimy bę spręsti finansų problemas tik taip: kiekvienas „Žalgirio“ aist ruolis galėtų investuoti ne ma žiau kaip po 100 litų. Priešingu atveju reikės pardavinėti žaidė jus ir atsisakyti rimtai kovoti dėl aukštos vietos. Prieš porą savaičių startavo projektas „Mes su „Žalgiriu“, kurio dalimi gali tapti visi norin tieji padėti garsiam klubui. Jiems tereikia paramos sumą pervesti į viešosios įstaigos Kauno Žalgirio klubo sąskaitą Ūkio banke, įmo
kos kodas Nr. 1944. Paramą „Žal giriui“ gali skirti ir „Omnitel“ mobiliojo ryšio klientai, skam bindami arba siųsdami trumpąją žinutę numeriu 1402 (5 Lt).
„Žalgiris“ yra vi sos Lietuvos kultū ros dalis ir prie šios brangenybės egzis tavimo galėtų pri sidėti visi Lietuvos žmonės.
J.Valančiūnas tobulėja
„Žalgiris“ yra visos Lietuvos kultūros dalis ir prie šios bran genybės egzistavimo galėtų pri sidėti visi Lietuvos žmonės. Bū tų malonu ir per didžiąsias metų šventes stebėti, kaip žalgiriečiai toliau šauniai kovoja dėl pergalių aukščiausio rango varžybose.
Ušu kovos meistrai iškovojo medalius Rygoje vykusiose 3-iosiose atvi rose Latvijos sostinės ušu taurės varžybose šeši lietuviai pateko tarp prizininkų.
Lietuvos tradicinio ušu asociaci jos „Shaolin“ atstovai jėgas išmė gino tradicinių ušu stilių katego rijoje. Moterų grupėje aukso meda lį iškovojo Raminta Vėžytė, vy rų grupėje – Arūnas Baliukonis ir Karolis Lapienis, o bronza tenki nosi Dominykas Baliukonis ir To mas Vosylius. Tradicinių ginklų rungtyje antrąją vietą užėmė Ka rolis Lapienis. Šiais metais tai jau antros var žybos, kuriose Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ atsto vai užėmė prizines vietas. Pasak trenerio Tomo Lapinsko, mū sų šalies atstovai meistriškumu nenusileidžia kaimyninių šalių sportininkams.
Mūsų krepšinio strategai ketino susitikti su NBA rungtyniaujan čiais Lietuvos krepšininkais – Jonu Valančiūnu, Linu Kleiza ir Dona tu Motiejūnu, bet akis į akį pasi kalbėjo tik su Toronto „Raptors“ žaidėjais, o apie D.Motiejūną šiek tiek informacijos suteikė Hjustono „Rockets“ klubo atstovai. „Raptors“ ekipa su J.Valančiūnu ir L.Kleiza NBA čempionato Rytų konferencijoje yra 13-oje vietoje – 6 pergalės ir 19 pralaimėjimų. Toronto komandoje J.Valančiū nas pagal rezultatyvumą yra sep tintas (vid. 8 tšk. per rungtynes), ketvirtas – pagal atkovotus ka muolius (vid. 5,4) ir pirmas – pa gal blokuotus varžovų metimus (vid. 1,24). L.Kleiza – aštuntas pa gal rezultatyvumą (vid. 7,9 tšk.) ir trečias pagal tritaškių taiklumą (34 proc.). D.Motiejūnas antrą kartą šį sezo ną yra išsiųstas į „Rockets“ rezer vinę komandą „Rio Grande Valley Vipers“, kuri dalyvauja žemesnės lygos – NBDL – varžybose.
„Tiek tradicinis, tiek sportinis ušu Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kol kas Lietuvos tra dicinio ušu asociacija „Shaolin“ vienintelė gina mūsų šalies garbę tarptautinėse varžybose, tačiau re zultatai jau džiugina. Sunku pasa kyti, kodėl Lietuvoje ši sporto šaka nesulaukia tiek dėmesio, kaip pas kaimynus, tačiau lietuvių pasieki mai leidžia tikėtis permainų. Todėl jau kitų metų rudenį planuojame surengti tokias varžybas ir mūsų šalyje“, – sakė T.Lapinskas. Tarptautinėse varžybose Rygo je dalyvavo 70 sportininkų iš Lat vijos, Lietuvos ir Rusijos. Ušu – bendrinis terminas, skir tas apibūdinti visiems kinų kovos menams. Šiuolaikinis (sportinis) ušu visiškai skiriasi nuo senojo – tradicinio, todėl varžybose šių dviejų pakraipų atstovai varžosi skirtingose kategorijose. VD, BNS inf.
Prieš „Raptors“ ir „Rockets“ rung tynes A.Sabonis įteikė J.Valančiū nui geriausiojo 2012 metų Lietuvos krepšininko diplomą. Vakar Vilniuje LKF vadovas tei gė, kad jaunasis vidurio puolėjas tobulėja. „Manau, kad Jonas eina į prie kį. Be to, juk vieno geriausių per lygos istoriją „centrų“ pamokos jam tikrai pravers – Hakeemas Olajuwonas pamokys Joną įvai rių judesiukų. Nežinau, kam buvo lengvesni debiutiniai metai NBA – man ar jam. J.Valančiūnui sa
Nauda: A.Sabonio ir J.Kazlausko nuomone, karjerą NBA pradėjęs J.Va
lančiūnas sparčiai tobulėja.
Gedimino Bartuškos nuotr.
kiau, kad aš atėjau į NBA būda mas trisdešimties, o jis – dvide šimties. Jonui dar šio to trūksta, kad galėtų iš karto kalnus nuvers ti. Juk iš jo visi laukia stebuklų, iš manęs niekas nieko nesitikėjo“, – sakė A.Sabonis.
tačiau manau, kad J.Valančiūnas tikrai tobulėja. L.Kleiza teigė, kad neturi didelių sveikatos problemų. Puolėjas paža dėjo atvykti į rinktinę ir jai padėti tiek, kiek tik leis jo galimybės. Apmaudžiausia – D.Motiejūno padėtis. Jeigu ji ir toliau bus tokia kritiška, tuomet visiems būtų ge riau, jeigu Donatas būtų likęs Eu ropoje. Juk Eurolygoje jis žaisdavo stabiliai ir galingai. „Rockets“ klu bo vadovai bandė išsisukti – atsi prašinėjo, apeliavo į susiklosčiusias aplinkybes. Gaila, kad nepavy ko pasikalbėti su pačiu krepšinin ku. Reikia pagaliau visiems laikams išsiaiškinti situaciją ir Donato po žiūrį į Lietuvos rinktinę“, – kalbė jo J.Kazlauskas.
L.Kleiza padės rinktinei
„Pažiūrėjome, kaip sekasi mūsų Lietuvos vaikams. J.Valančiūnas sėkmingai įsikūręs Toronte. Su juo daugiausia kalbėjomės apie patį žaidimą, pasidalijome praktiniais patarimais, padrąsinome. Jonas sakė, kad netrukus jį turė tų aplankyti mama, tad turbūt pa gerės ir jo buities reikalai. Sunku ką nors spręsti iš dvejų rungtynių, kurias matėme per šią viešnagę,
Pokštas: G.Einikis – žaidėjų biržoje Sensacijos nėra – trijų olimpinių žaidynių prizininkas Gintaras Ei nikis nesirengia grįžti į krepšinį ir neieško naujos komandos.
Šiomis dienomis įvairiais žiniask laidos kanalais buvo išplatinta in formacija, esą buvęs Lietuvos rink tinės vidurio puolėjas Gintaras Einikis nusprendė dalyvauti Re gionų krepšinio lygos (RKL) žai dėjų biržoje. Neva 43-ejų metų 208 cm ūgio vyras, Barselonos, Atlantos ir Sid nėjaus olimpiadų bronzos medalių laimėtojas, 1995 m. Europos vi cečempionas ir devyniskart Lie tuvos čempionas, siūlo savo pa slaugas RKL klubams ir kelia savo sąlygas – sumokėti jo gyvenimo ir maitinimo išlaidas bei skirti 1 000 litų per mėnesį atlyginimą.
G.Einikis profesionalo karjerą baigė 2006-aisiais, tačiau po to dar kelis kartus mėgino grįžti į krepši nį. Vis dėlto pastaruoju metu bu vęs sportininkas labiausiai išgarsė jo konfliktais su teisėsauga. Vakar RKL oficialiai pareiškė, kad panešimai, jog G.Einikis šioje ly goje ieško komandos, yra klaidin ga. Žaidėjų biržoje pateikta anketa buvo kažkieno nevykęs pokštas. Susisiekus su pačiu krepšininku paaiškėjo, kad jis pats neieško eki pos ir apie tai net negalvojantis. RKL atsiprašė G.Einikio už klai dingą informaciją. Didysis krepšinis suviliojo G.Ei nikio sūnų Aidą, kuris šiemet at stovavo Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) rinktinei ir dalyvavo Euro pos čempionate. VD inf.
Gandas: G.Einikis nesirengia grįž-
ti į krepšinį.
Vytauto Petriko nuotr.
11
Trečiadienis, gruodžio 19, 2012
Sportas
L.Grigelis: pasimokysiu iš nesėkmių Lietuvos tenisinin kas Laurynas Gri gelis naujo sezono pamatus kloja Ita lijoje ir viliasi, kad 2013-ieji jam bus ge rokai sėkmingesni.
kuriais kartu treniravausi praė jusių metų pabaigoje, mus ir vėl kvietė prisijungti prie jų Dubajuje. Deja, mano varžybų kalendoriuje nėra atvirojo Australijos čempio nato, todėl su treneriu nutarėme likti Italijoje. Intensyvios treni ruotės vyks dar kelias savaites.
L.Grigelio atstovaujama Trento „ATA Battisti“ komanda Italijos vyrų teniso klubų „Serie A1“ čem pionato finale 1:4 pralaimėjo Forte dei Marmio „Italia“ ekipai.
– Kokiuose turnyruose žaisi 2013-ųjų pradžioje? – Naujuosius metus pradėsiu „Fu tures“ serijos turnyruose Europo je. Nuo sausio 14-osios numatytos dvejos varžybos, tik kol kas nežinau, kuriose dalyvausiu – Didžiojoje Bri tanijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Iš karto po jų vyksiu į Šiaulius – pa dėti Lietuvos rinktinei Deviso tau rės turnyro mače prieš Kipro ko mandą.
– Laurynai, ko pritrūko fina le? – doublefault.lt paklausė Lie tuvos tenisininko. – Tai buvo mano debiutas „Serie A“ varžybose. Apmaudu pralaimė ti finale. Mūsų komandos trečiasis ir ketvirtasis žaidėjai, visą turny rą pelnę taškus, finalo mače paty rė nesėkmes. Jų taškų ir pritrūko. Šiek tiek pristigo ir sėkmės. Pavyz džiui, dvejetų susitikime su Andrea Stoppini pirmavome 9:6, tačiau to paskutinio lemiamo taško taip ir neiškovojome. Asmeniškai man šis čempionatas klojosi neprastai. Pra laimėjau tik du vienetų mačus, abu – ATP reitinge 84-ąją vietą uži mančiam italui Simone Bolelli. Na, ir tą nelemtą dvejetų susitikimą.
Kad ir kokie prasti man buvo 2012-ie ji, tikiu, kad pada rysime tinkamas išvadas ir pasimoky sime iš klaidų.
Titulas: L.Grigelis tapo Italijos vicečempionu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
vimo šiose varžybose aspektas, nes galiu papildomai užsidirbti. Anks čiau prieš sezoną maždaug du mė nesius nedalyvaudavau jokiose var žybose, todėl pirmuose naujų metų turnyruose man būdavo gana sunku pagauti ritmą. Tikiuosi, kad šį kar tą pavyks to išvengti.
– Ne sezonas, o siaubas. Nei aš, nei treneris tikrai nesitikėjome nieko panašaus. Vis dėlto, kad ir kokie prasti man buvo 2012-ieji, tikiu, kad padarysime tinkamas išvadas ir pasimokysime iš klaidų.
– Ar dėl šių varžybų negriūva tavo pasirengimo kitiems me tams planai? Atrodo, panašiu laiku jau vykdavo fizinio pasi rengimo stovyklos? – Trukdžiai minimalūs. Tiesiog sek madieniais lyg ir norėtųsi pailsėti nuo krūvių, tačiau reikia atstovauti klubui. Vis dėlto teigiamų dalykų – daugiau. Pirmiausia žaidžiau kelis įtemptus mačus su stipriais varžo vais. Svarbus ir finansinis dalyva
– Grįžkime į 2012-uosius. Tur būt ne tie metai, kuriuos norė si ilgai prisiminti?
Vilniaus biliardo klube sėkmė lydėjo kauniečius Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@diena.lt
Vilniaus biliardo žaidėjams nepa vyko trečius metus iš eilės tapti Lietuvos pulo komandų čempio nais – sostinėje surengtų varžybų finale kovėsi kauniečiai. Varžėsi 13 komandų
Sostinės biliardo klube „Pool Mas ters“ trylika ekipų iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Šiaulių varžėsi keturiose disciplinose – pulo-8, 9, 10 ir 14+1. Lemiamame mače Kauno „Ent ry-1“ klubas 3:0 nugalėjo kitą savo miesto komandą „Club9“. Pulo-8 rungtyje Mindaugas Gedvygas 6:2 įveikė Vilardą Zumarą, pulo 14+1 – Mindaugas Šalkauskas 50:31 pri vertė pasiduoti Evaldą Juknevičių, o pergalingą tašką „Entry 1“ eki pai iškovojo Mantas Nedzvieckas, kontrolinėje pulo-9 partijoje įvei kęs Haroldą Nevidauską. Pulo-10 rungtyje „Club9“ narys Žilvinas Cemnolonskis pirmavo prieš var žovą iš „Entry 1“ Daumantą Dieni nį, tačiau jų kova buvo nutraukta, kai „Entry 1“ persvara tapo 3:0. Pusfinalyje „Entry 1“ 3:0 įveikė antrąją savojo klubo sudėtį, o Kau
Prizininkai: Vilniaus „Pool Masters“ ekipos žaidėjai (iš kairės) R.Ka
valnis, L.Kalnutis, P.Labutis ir T.Vaitkienė tenkinosi bronzos medaliais.
no „Club9“ 3:0 – vilniečių „Pool Masters“ ketvertuką. Konkurencija didėja
„Čempionų taurė grįžta namo“, – po varžybų džiaugėsi „Entry“ ko mandos kapitonas M.Gedvygas. Jo nuomone, visi finalo daly viai turėjo vienodai šansų laimėti, bet sėkmė šį kartą šypsojosi bū tent „Entry“. „Kitais metais kvie sime visus Lietuvos biliardo klubus
Organizatorių nuotr.
į Kauną ir mėginsime apginti titu lą“, – sakė M.Gedvygas. „Club9“ klub o prez id entas H.Nevidauskas tvirtino, kad ap maudu pralaimėti, tačiau antroji vieta – geras pasiekimas, nes pulo žaidėjai vis labiau tobulėja, o kon kurencija – didėja. Naujos taisyklės
Šiem et varž yb ų organ izator iai įved ė vien ą esm in ę naujov ę –
– Ar jau pradėjai rengtis nau jam sezonui? – Taip, jau prieš geras šešias sa vaites. Šiemet nestovyklausiu sve tur. Kazachstano tenisininkai, su
Čempionai 1999 m. „Tete-a-tete“ (Kaunas), 2000 m. „Trys kampai“ (Kaunas), 2001 m. „Trys kampai“, 2002 m. „Bil iardai“ (Kaunas), 2003 m. „Piram idė“ (Vil nius), 2004 ir 2005 m. varž ybos nevyko, 2006 m. „Entry“ (Kaunas), 2007 m. „Club9“ (Kaunas), 2008 m. „Entr y“, 2009 m. „Club9“, 2010 m. „ProClub“ (Viln ius), 2011 m. „ProC lub“, 2012 m. „Entry“.
esant rezultatui 2:2, lemiamą su sitikimą žaisti privalėjo visi keturi komandos nariai. Iki šiol Lietu vos pulo istorijoje nebuvo atvejo, kad prie biliardo stalo vienu me tu žaistų net 8 sportininkai. Per varžybas Vilniuje įvyko trys to kie mačai. „Tai – labai sudėtingas išban dymas, nes žaidėjų stiliai – skir ting i. Vis dėlto steb ėt i tok ias varžybas – didelis malonumas“, – kalbėjo pulo mėgėjai. Ilgametė tradicija
Lietuvos pulo komandų varžybos pradėtos rengti 1999 m., jų inicia torė – Snieguolė Klioštoraitienė, tuo metu dirbusi Kauno „Tete-atete“ klube ir aktyviai propagavu si moterų biliardą. Iki šiol nugalėtojams įteikia ma ta pati 1999 m. sukurta taurė. Pernai ji buvo restauruota.
– Deviso taurės turnyre esi su žaidęs nemažai gerų mačų. Ar galėtum pažadėti, kad Kip ro rinktinės lyderiui Marcosui Baghdačiui tikrai nebus lengva? – Susitikimo favoritas bus M.Bagh datis, bet aš tikrai nežengsiu į aikš tę su balta vėliava. Be to, mūsų sir galiai – visada nuostabūs. Tikiuosi vasarį Šiauliuose pamatyti pilnu tėles tribūnas. VD, doublefault.lt inf.
Čempionė garsina kariuomenę Geriausiąja 2012 m. Lietuvos ka riuomenės sportininke išrinkta Londono olimpiados ir Europos čempionė Laura AsadauskaitėZadneprovskienė.
Šiuolaikinės penkiakovės meist rė L.Asadauskaitė-Zadneprovs kienė yra Krašto apsaugos sava norių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinkti nės eilinė. Į geriausiųjų penketuką taip pat išrinkti: KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės eili nis, Londono olimpiados ir Euro pos čempionato graikų-romėnų imtynių bronzos medalių laimė tojas Aleksandras Kazakevičius, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko inst ruktorius, Europos dziudo čem pionato prizininkas Marius Paš kevičius, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariū nas, pasaulio svarsčių kilnojimo vicečempionas Andrius Kubilius ir Karaliaus Mindaugo motori zuoto pėstininkų bataliono eili nė, lengvaatletė Rasa Drazdaus kaitė. VD inf.
12
TreČiADIENIS, gruodžio 19, 2012
pasaulis Neleis revoliucijos
Ginčas dėl žuvų
Patyrė insultą
Rusijos saugumo tarybos va dovas Nikolajus Patruševas perspėjo, kad Kremlius neleis opozicijos protestams tapti spalvotąja revoliucija. Nuo ta da, kai Vladimiras Putinas ta po šalies vadovu trečią kartą, protestų judėjimai išsikvėpė – mitingai rengti rečiau ir pri traukdavo mažiau žmonių.
Pasak Briuselio, Islandija pa darė „didelę pažangą“, siek dama narystės ES, nors gin čytinas žvejybos teisių klausi mas dar nepradėtas spręsti. Islandija nesutaria su ES dėl žvejybos teisių. Maža to, 2010 m. pabaigoje Reikjavikas vie našališkai pasididino laimikių kvotas, ir tai papiktino ES.
Irako prezidentas Jalalas Ta labani dėl staigaus sveikatos pablogėjimo buvo paguldytas į Bagdado ligoninę. Valstybinė televizija „Iraqiya“ pranešė, kad J.Talabani patyrė insultą ir kad medikų komanda stengiasi stabilizuoti jo būklę. Vėliau pra nešta, jog prezidento būklė stabili.
Žudiko šeimos paslaptys Žudynes Konektikute narplio jantys ekspertai sako, kad aplin kybių tyrimas gali trukti mėne sius. Pareigūnai pažadėjo, kad kruopščiai išstudijuos visą jau nuolio gyvenimą.
Kodėl 20-metis Adamas Lanza nužudė motiną? Kodėl jo moti na laikė namie šaunamųjų gin klų? Šie klausimai kelia dau giausia problemų tyrėjams. Žinoma, kad moteris buvo iš siskyrusi. Kasmet iš A.Lanzos tėvo Peterio moteris gaudavo po 240 tūkst. dolerių alimentų. Teismas po skyrybų Adamo glo bos teises buvo suteikęs Nancy, tačiau P.Lanza galėjo nekliudo mas savo sūnų lankyti. Taip pat tėvas buvo įsipareigojęs padeng ti vaikų medicininį draudimą ir mokėjo už Adamo mokslus. Pasak šaltinių, abu tėvai la bai rūpinosi sūnumi, net nenu leisdavo nuo Adamo akių, nes jis sirgo vadinamuoju Aspergerio sindromu. Tai – autistinis vys tymosi sutrikimas, kurį turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampa prie kitų žmonių, turi bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio ryšio pro blemų. Aspergerio sindromą tu rintys asmenys paprastai yra vi dutinio ar aukštesnio intelekto. Visgi nė vienas kalbintas pa žįstamas nesakė, kad Adamas būtų buvęs pavojingas. Tačiau kodėl moteris namuo se laikė net kelis šaunamuosius ginklus, jei taip uoliai rūpino si savo sūnumi? Buvusi Nan cy svainė Marsha Lanza kė lė versiją, kad moteris „ruošėsi gintis nuo galimų socialinių neramumų, jeigu žlugtų eko nomika“. Kiti pažįstami sako, kad Nancy nebuvo pamišusi dėl ginklų ir kad ji buvo švelni bei rūpestinga moteris. „USA Today“, „Boston Herald“, „Huffington Post“ inf.
Slovėnija dar visai neseniai buvo vadina ma pavyzdžiu visoms ES šalims nau jokėms. Pas kolos baigėsi ir iliuzijos išsisklaidė. Metas pažvelgti į niūrią realybę.
Nepasitenkinimas: Slovėnijos sostinėje Liublianoje protestai prieš taupymą kelis kartus virto riaušėmis.
Balkanų deimantas nebespindi Priversti taupyti
Ekonomikos recesija, didelės sko los ir biudžeto karpymo programą lydintys protestai – Slovėnijos kas dienybė. Premjeras Janezas Janša žodžių į vatą nevyniojo – jei jo konserva torių vyriausybės taupymo prie monės nebus įgyvendintos, šalies laukia bankrotas arba, geriausiu atveju, šalis bus priversta kreiptis į tarptautinius kreditorius finansinės pagalbos. To vyriausybė siekia iš vengti. „Bet kuri Slovėnijos vyriau sybė bus gerokai labiau socialistinė nei vadinamoji troika (ES, Euro pos centrinis bankas ir Tarptauti nis valiutos fondas – red. past.)“, – pristatydamas vyriausybės taupy mo programą ateinantiems dve jiems metams Slovėnijos parla mente įspėjo šalies vyriausybės vadovas. Gyveno iliuzijomis
Klausimas: kodėl A.Lanzos
motina namie laikė net kelis pa vojingus ginklus? „Reuters“ nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Tik įstojusi į ES 2004 m. Slovė nija buvo vadinama viena pa vyzdingiausių naujųjų Bendrijos narių. Šalis 2007 m. pirmoji iš li kusių devynių 2004 m. į ES įstoju sių Rytų Europos valstybių įsivedė eurą, maža to, pramoninės šalies ekonominiai rodikliai buvo vieni stabiliausių visoje Europoje. Slovėnija visuomet buvo viena labiausiai išsivysčiusių Jugoslavi jos respublikų. Tačiau dar niekuo
met šios šalies ekonomika neau go taip sparčiai, kaip iškart įstojus į ES. Vis dėlto stulbinamas Slovėnijos šuolis tebuvo iliuzija. Pasak tarp tautinės ekonomikos ekspertės iš Vienos instituto Hermine Vido vic, Slovėnijos ekonomikos bumas buvo grįstas pigiomis paskolomis, kurias pavykdavo gauti iš tarptau tinių rinkų.
Slovėnai gyveno iliuzijomis. Atėjo metas pažiūrėti į situaciją blaiviai.
„Slovėnai tapo priklausomi nuo kreditų, ypač po to, kai įstojo į ES. Deja, siekiant finansuoti statybų bumą, buvo sukauptos milžiniškos skolos. O statybų burbulas sprogo, ir labai staigiai“, – sakė ekspertė. Pasak jos, jei ne pigios paskolos, kai kurios Slovėnijos bendrovės net sapnuoti negalėjo tokių planų, ku riuos įgyvendino. „Jie žaidė labai rizikingai, todėl daugelis įmonių tiesiog bankruta vo, nes negalėjo toliau finansuo ti projektų. Nenuostabu, kad da bar šalis skęsta skolose“, – dėstė H.Vidovic.
Niūri realybė
Per pastaruosius ketverius metus Slovėnijos nacionalinė skola išau go beveik keturis kartus. Šiuo metu ji siekia apie 50 proc. šalies bend rojo vidaus produkto. Šalies ekonomika skęsta recesijoje. Naujausi duomenys rodo, kad šiais metais ekonomika susitrauks apie 2 proc., o kitais metais – 1,5 proc. Nedarbas taip pat auga. Šaly je darbo neturi apie 8,6 proc. dar bingų asmenų. Nors nedarbo lygis Slovėnijoje dar nepasiekė ES vidur kio, kuris siekia apie 10 proc., paly ginti su 2008 m., bedarbių skaičius šalyje išaugo beveik du kartus. Kaip sako politikos apžvalginin kas iš Kroatijos Denisas Romacas, nuo pat 1991 m., kai slovėnai pa skelbė apie savo nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, žmonės niekuo met nepatyrė tokios sunkios krizės. Pasak eksperto, iki šiol Slovė nijos gyventojai girdėdavo tik ge
ras žinias apie savo ekonomiką, o dabar jiems teko susidurti su kar čia realybe. „Metų metus slovėnai buvo įsiti kinę, kad jie yra geriausi iš buvusių Jugoslavijos respublikų. Kad jų ša lies modelis – pats geriausias. Da bar Slovėnijos gyventojai suvokė smarkiai klydę“, – kalbėjo D.Ro macas. H.Vidovic pritarė: „Slovėnai gy veno iliuzijomis. Atėjo metas pa žiūrėti į situaciją blaiviai. Bumas baigėsi, dabar reikia gyventi visai kitokiomis sąlygomis.“ Kaip rodo statistika, daugelis jaunų slovėnų palieka šalį. „Mes kalbame apie šimtus žmonių, ku rie palieka šią šalį kiekvieną mėne sį. Dauguma keliasi į Kanadą, kiti į Australiją. Kalbant apie tokią šalį, kaip Slovėnija, kurioje gyvena apie 2,5 mln. žmonių, emigracija – didelė problema“, – perspėjo D.Romacas. „Deutsche Welle“ inf.
Politinė sumaištis ir protestai Sunk i ekonom ikos sit uac ij a Slovė nij oj e sukėlė ir pol it inę krizę. Mi nistr as pirm in ink as J.Janš a pa siū lė opoz ic ij ai pirm al aik ius rin kimus kitų metų vid ur yj e. J.Jan šos Slovėn ij os dem okr at inė part i ja prieš tai pateikė 11 punktų pla ną, kad nur imtų gatv ių protest ai.
Jis, be kit a ko, num ato maž or it a rinę rink imų sistemą, taip pat ga limybę gyventoj ams nuš al int i nuo pareigų mer us. Mėnes io prad žio je kel iuos e Slovėn ij os miest uos e tūkstanč iai žmon ių išėj o į gatves, protest uod am i prieš vyr iaus ybės taupymo pol it iką.
13
TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
„Operos švyturius“ gavo nauja artistų karta Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) išdalijo „Operos švyturių“ apdovanojimus. Šiemet jie įteikti jau vienuoliktą kartą. Baigiantis metams įvertinus vi sų metų pastatymus ir sukurtus vaidmenis LNOBT scenoje, bu vo išrinkti geriausi metų operos ir baleto solistai. „Operos švyturių“ statulėlės ir piniginiai prizai šiemet įteikti trims laureatams. Geriausia tarp 2012 m. operos solistų išrinkta Sandra Ja nušaitė (už Tatjanos vaidmenį operoje „Eugenijus Oneginas“), geriausia iš baleto solistų pripa žinta Inga Cibulskytė (už Izoldos vaidmenį balete „Tristanas ir Izol da“, Barboros Radvilaitės – balete „Barbora Radvilaitė“). Merūn ui Vit ulsk iui skirtas LNOBT paramos fondo „Orfėjaus lyra“ įsteigtas Metų debiuto ap dovanojimas (už debiutą Lens kio vaidmeniu operoje „Eugeni jus Oneginas“, Alfredo – operoje „Traviata“). Šie apdovanojimai – tai padėka operos ir baleto artistams už ryš kiausius besibaigiančių metų dar bus. „Šie apdovanojimai per savo gyvavimo dešimtmetį jau per žengė vienos artistų kartos ribas. Jei pažvelgtume, kas buvo pir mieji „Operos švyturių“ laurea tai (ne kartą buvo apdovanoti Eglė Špokaitė, Vytautas Juozapaitis ir daugelis kitų iškilių menininkų) ir kam šie apdovanojimai teikia mi šiandien, pamatytume, kad „Operos švyturiai“ žymi jau ki
tos, jaunesnės, menininkų kartos pasiekimus. Šį kartą apsiribojome trimis apdovanojimais – be kitų aplinkybių, labiausiai tokį spren dimą lėmė noras iškelti pačius ryš kiausius metų solistų darbus“, – sakė Gintautas Kėvišas, LNOBT generalinis direktorius.
Gintautas Kėvišas:
Apsiribojome trimis apdovanojimais – la biausiai tokį spren dimą lėmė noras iškel ti pačius ryškiausius solistų metų darbus. Nominantai renkami autorite tingos ekspertų komisijos, verti nančios visų metų pastatymus ir sukurtus vaidmenis LNOBT sce noje. „Operos švyturiai“ pradėti
teikti 2002 m. Nuo to laiko šį gra žų apdovanojimą pelnė visas bū rys scenos meistrų: operos solistai Irena Milkevičiūtė, V.Juozapai tis, Joana Gedmintaitė, Dainius Stumbras, Laimonas Pautienius, Julija Stupnianek, Viktoras Aleš kovas (Rusija), S.Janušaitė, Sigutė Stonytė, Egidijus Dauskurdis, Ire na Zelenkauskaitė, Jovita Vaškevi čiūtė, Kęstutis Alčauskis, Ramūnas Urbietis, Vladimiras Prudnikovas, Rafailas Karpis, Ieva Prudniko vaitė, Kostas Smoriginas ir Vaidas Vyšniauskas. „Operos švyturius“ yra pelnę baleto solistai E.Špokaitė, Nerijus Juška, Olga Konošenko, Takasi Ao ki (Japonija), Aurimas Paulauskas ir Miki Hamanaka, Eligijus Butkus, I.Cibulskytė, Nailia Adigamova, Martynas Rimeikis, Andrius Žuž žalkinas, Romas Ceizaris, Anasta sija Čumakova. Kai kurie solistai kaip ryškiausi metų scenos artistai „Operos švy turius“ yra pelnę net keletą kartų. Kai kurie iš jų iš pradžių pelnė Me tų operos vilties arba Metų baleto vilties apdovanojimą, o tik vėliau – „Operos švyturius“. Per vienuolika „Operos švyturių“ gyvavimo metų keitėsi nominacijų skaičius. 2007 m. įteiktas Mažosios operos vilties apdovanojimas ope ros vaikams „Mažasis princas“ at likėjui Rimantui Žaldokui. 2009 m. LNOBT paramos fondas „Orfėjaus lyra“ įsteigė prizą už profesionaliai sukurtus antraplanius vaidmenis, šiuos apdovanojimus pelnė Arūnas Malikėnas ir R.Karpis. 2011 m. „Orfėjaus lyra“ įsteigė prizą už ryškiausią metų debiutą, jį pelnė Kipras Chlebinskas. VD inf.
Laureatai: apdovanojimai už ryškiausius šių metų darbus operos ir baleto scenose įteikti S.Janušaitei, I.Ci
bulskytei ir M.Vitulskiui.
BFL nuotr.
14
trečiadienis, gruodžio 19, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Rytoj 19.30 val. KIEK? 43 litai.
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas“. KADA? Nuo gruodžio 21 d. KIEK? 13–20 litų.
KUR? Klube „Galaxy“, Konstitucijos pr. 26. KADA? Gruodžio 26 d. 20 val. KIEK? 80–160 litų.
Kalėdų belaukiant
Sugrįžimas į XiX a. londoną
Ramios metų palydėtuvės
Įsimintino balso savininkė, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė (sopranas) drauge su instrumentine grupe SUBTILU–Z kviečia į nuotaikingą ir smagų koncertą. Kalėdų vakaro programa bus pripildyta emocingų, šiltų, žaismingų skaidrios nuotaikos kūrinių.
Britų režisierius Michaelas Newellas į kino ekranus sugrąžina Charleso Dickenso romaną „Didieji lūkesčiai“. Ištaigingi kostiumai, pribloškianti scenografija, vaizdo efektų stebuklai, įtikinama režisūra, puikūs aktoriai vizualizuoja nemirtingą romaną apie našlaičio meilę nepasiekiamai damai ir juos supančių žmonių manipuliacijas.
Antrą Kalėdų dieną į muzikinį susitikimą kviečia Andrius Mamontovas: „Visus praeitus metus su savo grupe labai daug koncertavau Lietuvoje, užsienyje, aplankėme labai daug miestų, festivalių, grojom visur, bet metų pabaigoje norėtųsi ramaus, tylaus, šilto akustinio vakaro.“
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39/6. KADA? Gruodžio 21 d. 19 val. KIEK? 15 litų.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Gruodžio 21 d. 19 val. KIEK? 33–73 litai.
KUR? Klube „Soulbox“, Vilniaus g. 33 / Palangos g. 4. KADA? Gruodžio 27 d. 20 val. KIEK? 27–32 litai.
KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KADA? Gruodžio 23 d. 12, 15 val. KIEK? 12–22 val.
Akustinis koncertas
Velniava Paudruvės krašte
Debiutinio V.Bareikio Nuostabių albumo pristatymas atradimų metas
Domanto Razausko repertuaras apima nuo regio, bliuzo, džiazo, liaudies muzikos ir net iki noise stiliaus kūrinių. Autoriniai tekstai, vidinė energija ir profesionalus grojimas gitara – koncerte „Ruduo, žiema, pasaulio pabaiga ir vėl pavasaris“.
Populiariausias visų laikų lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“ vėl scenoje pasakos jaudinančią istoriją apie amžiną gėrio ir blogio kovą, tragikomiškas laimės paieškas, kuriose realybė pinasi su mistika.
Aktorius, režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis pristato pirmąjį solinį albumą „Panda“. Koncerte atlikėjas pakvies publiką į intymų ir energingą muzikinį ratą, kuriame dalysis ne tik naujausiomis, bet ir puikiai pažįstamomis dainomis.
Spektaklio „Mama katinas“ herojus storas ir tingus katinas Zorbas išdrįsta nusispjauti į savo gerovę, prisiima atsakomybę už kitą ir tik pradėjęs dalytis gyvenimu su kitu atranda savyje nuostabių charakterio savybių.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 „Prisikėlęs faras“ (N-7) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.40 Sportas. Orai. 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. Orai. 21.15 Teisė žinoti. 22.00 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Stilius. Veidai. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. 23.35 Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Jausmai (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LRT 15.00 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.20 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.45 „Specialioji Los Andželo policija“ (7) (N-7) (k). 11.40 „Nikita“ (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Diagnozė: valdžia (2013 m.). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vakaro seansas. Kriminalinis trileris „Voratinklis“ (JAV, Kanada, Vokietija, 2001 m.) (N-7). 0.45 „Įstatymas ir tvarka“ (4) (N-7). 1.40 „V. Vizitas“ (9) (N-7).
LNK 0.45 val.
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45, 15.40 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30, 18.10 „Naisių vasara“. 11.00 Beatos virtuvė. 12.00 Ką manai? 13.00 Akistata. 13.40 „Šeimos reikalai“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 Anim. s. „Baili voverytė“ (1) (Kanada, 2010 m.). 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Akistata. 20.00 „Motina ir sūnus“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Tikrasis teisingumas“. 1.05 „Anarchijos vaikai“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3 20.00 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 Prajuokink mane (N-7) (k). 10.00 „Svotai“ (N-7) (k). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Taip. Ne. 21.25 „Sąmokslo teorija“ (N-7). 22.25 „Mentai“ (N-7). 23.25 „Jūrų velniai“ (N-7) (k). 0.25 „Laukinis“ (N-7) (k). 1.25 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gyvenimo būdas. 10.15 Namų daktaras.
BTV 20.25 val.
10.55 „Meksikos narkotikų karai“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00, 18.45 Negaliu tylėti. 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 19.45 „Paskutinė Geringo paslaptis“ (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris. 21.52, 0.27 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 „Negaliu tylėti“. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Talino „Kalev“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–„Minsk“. 18.30 Futbolo dievai. Zico. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. „Ateitis CUP 2012“. Vaikų futbolo turnyras (2003 m.). 22.45 Sporto metraštis. 23.15 Sportas LT. Ving tsun kung fu dvikovos seminaras Kaune.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
lingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.
TrečiADIENIS, gruodžio 19, 2012
959483
Senutei „Skalvijai“ – nauja technika Kitąmet 50-metį minėsiantis „Skalvijos“ kino centras Naujuo sius metus pasitiks atsinaujinęs ir pasiruošęs rodyti filmus skait meniniu formatu.
Penktadienį kino centre sumon tuotas naujas skaitmeninis ki no projektorius, kuris ne tik už tikrins aukščiausią rodomų filmų vaizdo bei garso kokybę, bet ir leis „Skalvijos“ žiūrovams mėgautis filmais, kurie kitaip nebūtų pa siekę „Skalvijos“ ekrano. Pasak kino centro vadovės Vil mos Levickaitės, šiuos pokyčius padiktavo technologinės naujovės kino pramonėje: visame pasaulyje 35 mm kino juostos formatą spar čiai keičia skaitmeninės laikme nos, todėl kino teatrai priversti įsigyti skaitmenines filmų rody mo sistemas. „Jau dabar dauguma filmų ku riami skaitmeniniu būdu, po kele rių metų visa kino gamyba pereis prie skaitmeninio formato. Norė dami pasivyti technologinį šuolį, svarbiausi pasaulio kino archyvai restauruoja ir sparčiai skaitme nina kino klasikos filmus. Kino teatrai, kurie neturės skaitme ninės kino rodymo įrangos, bus priversti užsidaryti“, – įsitiki nusi „Skalvijos“ vadovė.
Skaitmeninę filmų rodymo technologiją įdiegusi „Skalvija“ žada parodyti daugiau šiuolaiki nių nekomercinių ir pasaulinės kino klasikos juostų. Ta proga jau nuo gruodžio 26 d. „Skalvijoje“ bus rodomas lietuvių režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Nar cizas“, pelnęs daugiausia žiūrovų simpatijų Tarptautiniame Kauno kino festivalyje. Atsinaujinusios „Skalvijos“ re pertuare netrukus taip pat suksis naujausi lietuvių režisierių filmai: Linos Lužytės „Igruški“, Oksa nos Burajos „Liza, namo!“, Ma rato Sargsyano „Tėvas“, Giedrės Beinoriūtės „Pokalbiai rimtomis temomis“. Ypatingais repertuaro akcen tais taps po dvidešimtmečio į kino ekranus sugrįžtanti Aud riaus Stonio „Neregių žemė“, į skaitmeninį formatą perkel ta VšĮ „Meno avilys“ iniciatyva ir apdovanojimus užsienio fil mų festivaliuose šluojanti Kris tinos Buožytės „Aurora“. Dau gumą seansų lydės susitikimai su jų autoriais. Įsigyti skaitmeninę filmų ro dymo sistemą „Skalvijos“ kino centrui padėjo Kultūros ministe rija ir Europos Komisija. VD inf.
UAB „IRDAIVA” Vilniuje: Tel. reikalingi 261 3653,dirbti 261 3655 betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, skelbimai@vilniausdiena.lt fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.
siūlo darbą
959171
Reikalingi pardavėjai Halės, KalvarijųdarturguVerpimo įmonei Vilniuje reikalingi je prekiauti rūkytais mėsos gaminiais. Tel. 8 bininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 683 67 387. 1057350 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis 9 iki 16 val. UAB B&Lnuo Santechnika ieško santechnikų ir
961027 suvirintojų. Darbas Vokietijoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086 (8–17 val.). www.blsantechnika.lt.
paslaugos
1047492
statybos ir remonto paslaugos Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, 20 000 skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje,sveikatos Žalgirio g. 131,irtel. (8 5) 275 4665; grožio www.pc-help.lt. Lapkričio-gruodžio mėnesiais dantų im933624
plantavimui ir estetiniam plombavimui – 15 % nuolaida! Vilnius, Gynėjų g. 4. Tel. 8 686 12 157, (8 5) 249 6990.
Kelionių
1037012
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius.perKa Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci„BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: ja –UAB www.lietuvalondonas.com . veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš kar959526
to. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi70 803. 1025785 ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
Įvairūs
952525
pamesta
Kitos UAB „MAKVEŽA“, įmonės kodas 161621777,
PVM mokėtojo LT616217716, inforNestandartinių baldųkodas gamyba. Aukšta kokykad dingę nepanaudoti PVM sąsbė –muoja, žema kaina. www.guobosbaldai.lt . Tel. kaitų faktūrų blankai serija MAK nume8 656 69 099. riai: 1188704, 1214764, 1214797, 1214798, 760904
1215123, 1215366, 1215606, 1220177, 1220224, 1234240, 1234414, 1241397, 1241405, 1241457 (14 blankų vienetai) laikomi negaliojančiais.
parduoda
nekilnojamąjį turtą
1057491
Parduodamas Kita dviejų kambarių butas Palangos2013 centre, g. 1A.sklypo, Tel. 01 už 03 bažnyčios, 10 val. busS.Nėries ženklinamos kad.62Nr. 4117/0300:5188, Vilniaus r., Paši8 603 096.
955765 lių k., ribos. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, kad. Nr. 4117/0300:0006, savininkus. Neatvykus į matavimus per 30 d. galima susipažinti su žemės sklypo planu ir pareikšti pretenzijas. UAB Geodezijos centras, Brangiai perkame mišką su žeme arba53išsiPašilaičių g. 17-38, Vilnius. Tel. 8 623 171; kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. info@geocentras.lt.
perKa
Tel. 8 676 41 155.
Modernumas: skaitmeninę filmų rodymo technologiją įdiegusi
„Skalvija“ žada parodyti daugiau šiuolaikinių nekomercinių ir pa saulinės kino klasikos juostų. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Prieš didžiausias žiemos šventes žinomas muzikantas ir kompo zitorius Andrius Kulikauskas iš leidžia savo gražiausių dainų rin kinį – „Visas aš (beveik)“.
Rinkinyje A.Kulikausko sukurtos dainos pateikiamos CD ir DVD formatais. Rinkinį sudaro du diskai: DVD formatu pateikiamos 27, CD – 22 dainos, kurių daugumą atlieka pats kompozitorius. „Į rinkinį sudėjau širdžiai bran giausias dainas, kurios skambėjo per gražiausius koncertus. Pažįs tami ir draugai jau seniai nedavė ramybės prašydami, kad į vieną rinkinį sudėčiau savo kūrinius. Padedant rėmėjams stebuklas įvyko, ir šiandien džiaugiuosi pa
Informacija apie parengtą poveikio929896 visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaiUABtą.„BEST COMPANY“ Varėnos perka:orPlanuojamos ūkinės veiklosr.(PŪV) veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.g. ganizatorius UAB „VAATC“, T.Ševčenkos Mokame PVM. Tel. 8tel. 613(8705)805, 613 faks. 70 18, 03111 Vilnius, 213 8 0397, 3254. ataskaitos 803,(88 5) 601233 71 558, (8 PVSV 310) 48 323. rengė953105 jas UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, e. p. info@sweco.lt. PŪV pavadinimas, vieta (adresas): komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba ir eksploatacija, Jočionių g. 13, Panerių sen., Vilniaus m. sav., Vilniaus 2012apsk. 04 20 VilniausPŪV apygardos teismoPlanuojanutarTrumpas aprašymas. timimuose UAB „Joanos avialinijos“ iškeltaapdorojimo bankroto mechaninio biologinio įrenginiuose bus tvarkoma didžiobyla(MBA) (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuoji dalis 250avialinijos“ 000 t/m.) administratoVilniaus regiojančios UAB(apie „Joanos susidarančių atliekų.VALDYMO Atliekų tvarkymas, riumine paskirta UAB VERSLO IR RESrūšiavimas ir apdorojimas MBA įrenginiuoTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. se apims šiuos etapus: Įgaliotas 1) atliekųasmuo priėmi– V.Česonis, 8 686mechaninis 83 541. Prašom iki 2012 mas; 2)tel. atliekų (mechaninės, automatinės priemonės ir rankinis rūšiavim. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditomas) ir biologinis apdorinius reikalavimus 2012(biodžiovinimas) m. gegužės 2 dienai rojimas; 3) atliekų perdavimas tolesniam (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu priapdorojimui, perdirbimui arba galutiniam dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinanšalinimui; 4) tarpinis sandėliavimas. Atliečių dokumentų įformintus nuorašus. kų rūšiavimotinkamai metu bus atskiriami: juodiespalvotieji ir kartonas, Taipji,pat prašom metalai, nurodyti,popierius ar šių reikalavimų plastikai HDPE, LDPE, PE, PVC), stiklas. įvykdymas yra(PET, užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu MBA įrenginių eksploatavimo metu iš mišrių tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikkomunalinių atliekų bendrojo srauto atskirti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Intos perdirbimui tinkamos atliekos (antrinės formacija tel./faks. (8 37) 229 886. žaliavos) ir vertingos medžiagos (medie961016 nos atliekos, smulki elektros ir elektronikos įranga ir kt.)APIE bus perduodamos atliekas INFORMACIJA TERITORIJŲ šias PLANAVIarba perdirbančioms įmoMĄ.naudojančioms Parengtas žemės sklypo, skaidžių esančio Lvovo nėms. Likusių biologiškai atliekų g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyapdorojimo metu numatomas biodžiovinipo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas mo procesas - aerobinis bioskaidžių atliekų apdorojimo procesas, ir komposta0,2419 ha, detalusis planas.kaip Planavimo pavimas,Vilniaus tačiau šio proceso metu biologiškai grindas: miesto savivaldybės admiskaidžių atliekų degradavimo metu susidanistracijos direktoriaus pavaduotojo riusi šiluma yra naudojama atliekose2011 esan07 13 įsakymas Nr. pašildyti AD30-1732, 01 čiam vandeniui tam,2011 kad 08 intensydetaliojo teritorijųatliekų planavimo organizatoviai aeruojant masę būtų sumažinta
Kita
vykusiu rinkiniu, naujam gyveni mui prikeltomis dainomis“, – sa kė A.Kulikauskas. „Visas aš (beveik)“ – jau tre čiasis A.Kulikausko CD ir pirma sis DVD, kuriame išleista kon certų vaizdo medžiaga, surinkta iš LRT archyvų. Jame – 2009 m. vykęs Motinos dienai skirtas aktoriaus Sauliaus Bareikio ir A.Kulikausko koncer tas, 2010 m. tarptautiniame dai nuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš“ kartu su Šv. Kristo foro kameriniu orkestru atliktos dainos, 2010 m. surengtas auto rinių dainų koncertas „Būn tep“ su „Atviro rato“ aktoriais, muzi ka iš 2011 m. pastatyto LRT vaiz do filmo „Inteligentai“. VD inf.
riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
tarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto 15 pranešimo įteikimo dienos.
skelbimai Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie
960851
Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų. Parengsen., Vilarba e. paštu henzuk@gmail.com niaus r. sav., planas formavimo ir pertvarkymo protas detalusis eksponuojamas Naujininkų seniūnijos patalpose 201210 11 d. 19Tejekto patvirtinimo 2012 m.nuo gegužės iki 2012 12 17. Viešasdokumento aptarimas 2012 12 17 11 ritorijų planavimo rengėjas UAB val. Naujininkų seniūnijos patalpose (Kau„EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas no g. 3/Aguonų g. 26, Vilnius). Planavimo effectivus@gmail.com. pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu 961170 ir 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacitelefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų Sodininkų bendrijos METALURGAS nariams! www.lietuvalondonas.com . ja – planavimo pareiškėjai ataskaitinisdetaliojo 2012 06 10pasiūlymų 11 val. šaukiamas 974465 plano sprendinius ir viešo svarstymo procerinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks Kelmidūras gali poilsiautojus apskųsti Valstybinei teritorijųKauno pla- į Vežame iš Vilniaus, jos sodųir 20-oji g. 13. 1. Veiklos navimo statybos inspekcijai Palangą, Šventąją (irDarbotvarkė: atgal),prie nuoAplinkos 35 Lt. Tel. ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizoriaus atasministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mė8 699 99 965, 8 612 22 227. nesį pareiškėjams3.registruoto pranešikaitanuo ir tvirtinimas. Sąmatos tvirtinimas. 975416 mo įteikimoklausimai. dienos. 5. Pirmininko rinkimas. 4. Įvairūs 1057408 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus Sveiki, kviečiame gruodžio 26 d. mažiau važiuotinei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkiautobusu į šventinį koncertą bei apsilankytimas V.Kita irbus I.Veis parodoje 2012 Užutrakyje. laisvų šaukiamas 06 24Yra 11 val. toje vietų. Gidė Birutė. 676 25 571, e.Bendripašpačioje vietoje (taTel. pati8 darbotvarkė). BIĮluskevicieneb@gmail.com. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduotas jos pirmininkė. da atsargas (įvairias kanceliarines 1056876 prekes) 960769 Vilniaus apygardos teismas 2012 m. mažesnę lapkriuž didžiausią pasiūlytą, bet ne UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atliečio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (civ. neikadastrinius 35 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki bylos Nr.730 B2-6276-115/2012) UAB „Nycomeka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vodas“, juridinio asmens kodas 125381994, Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, registracijos adresas Vilniaus m. sav. kuose administratoriui, UABVil„SBS skl. Nr.m.bankroto 148 (skl. kad. Nr.Administratoriumi 4184/0934:0148), niaus sav. teritorija. Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Dauprašom gretimo (neprivatizuoto sodo) sklypaskyrė UAB „ATENERGO”, įmonės kodas giau informacijos tel. (8 5) 206 0799, 8 po Nr. 147 savininką 8 d.611 10 179404329, buveinė 2012 Tilto m. g. birželio 36, LT-72315 51 518. Tauragė, tel.prie 8 689 256, tel./faks. (8 ir val. atvykti jums73priklausančio sklypo 971990 446) 71 192, e. paštasriboženkliais atenergo@gmail. dalyvauti ženklinant Boguslacom . Kreditorių finansiniusturto reikalavimus Vladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom supriimame iki 2013 m. sausio jų dėmesiui. Š. m. birželio26 27d. Gedimid. 16Bazeval. sisiekti suLT-72282 darbų vykdytoju Jaroslavu no g. 31-1, Tauragė. UAB „Nycomeadresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 79 das“ direktorius netenka savosen., įgaliojimų. nų k., SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. Nutraukiamos visos galiojančios sutartys 348, e. paštas topomatik@gmail.com ).suNr. 960926 UAB „Nycomedas“. Visi sandoriai,matavimai. sudaryti 4167/1002:0027 kadastriniai mo pobūdį – prekybos paslaugų ir pramogų po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjiKviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Kelionių statybos statinių statybos bei nustatyti sta- mo dienos, bus pripažinti neteisėtais ir anuUAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, tybinius reglamentus. Planavimo organiza- liuoti. Šis skelbimas yra laikomas tinkamuLinIš/į Londoną saugiai, greitai vežameg.siunkmenų g.13,įpareigojančiu Vilnius. Tel. 8bendrovės 601 71 112. torius - UAB NeoRent, M.Sleževičiaus 13, pranešimu, direktinius. pristatome iki durų. Tel. 8 torių per 15 dienų bankroto administrato976256 Vilnius,Lietuvoje tel. 8 627 33 333. Plano rengėjas
siūlo darbą
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
– UAB „H&I“, Pušų g. 9, LT-08120 Vilnius, Kelionių organizatorius PV H.Žukauskas. Inf. teikiama tel. 213 7568
riui perduoti turtą ir dokumentus.
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
1057453
Tel. (8 5)pasiūlymai 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi Kelionių
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Tel. (8 5) 231 262 9120 Torontas nuo3314. 2382Faks. Lt (8 5) www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt www.krantas.lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ŽIEMĄ GERAI. Egiptas, Hurgada nuo 1299 Lt ypatingą kainą. ŽIEMA VASAROS ATOSTOGOS Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125Kosta Lt Brava nuo 1229 Lt KAINUOJA PIGIAU!!! Ispanija, Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir Joninių kruizasirRyga–Stokholmas–Ryga „Novaturas” „Teztour” siūlo didžiausiąnuo vaIspanija, Barselona nuo 1229 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipasaros pasirinkimą: Italija, Riminis nuo 1489 leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 Kaina pateikta į abi pusesLtjūroje! su oro uostų mo110 Lt kelionių laiduokite laive Baltijos Bulgarija, Varna nuo 829 Lt Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt 01–2013 21 į trumpiausios kesčiais. Kviečiame Jus Mėgaukitės saule,nuo vėju1609 ir gera Turkija, 03 Antalija nuo 949 Lt nakties vaIspanija, Maljorka Lt nuotaika. Niujorkas Lt Lt Rezervacijos Graikija, nuo Kreta2226 nuo 959 Italija, Sicilijamokestis nuo 1659ikiLt100 Lt mokamas pakarėlį! Turkija, Bodrumas nuoLt1059 Lt Portugalija, Algarvė nuo 1899 Lt Vašingtonas nuo 2526 pildomai. Baltijos disko,Ltir linksmybės iki Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Graikija,jūroje Kosasbus nuoir 1069 Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas.apie ryto! Kroatija, Rijeka nuo 1189 Lt Daugiau informacijos keliones www. Daugiau informacijos www.krantas.lt Graikija, Rodas nuo 1159 Lt
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt
1057451
Įvairūs
Beveik visas A.Kulikauskas
g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo vandens išgarinimui reikalinga energija. Šio plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 metu visa atliekų masė, taip pat ir m.proceso birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., biodegraduojančios atliekos, yra išdžiovinaVilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo mos, pašalinant iki 70–80 % atliekose esantvarka: planavimotokiu pasiūlymai ir pastabos teičios drėgmės, būdu likutinis atliekų masėje esantisrengėjui vandensarba kiekisorganizatoriui sudaro makiami projekto žiau iki kaip 20 % bendros masės. Taip Planavisoje raštu viešo susirinkimo pabaigos. atliekų masėje praktiškai sustabdomi biolovimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apginiai degradacijos procesai (puvimas, rūgiskundimas: asmenys atsakymą,kvapų, kad į mas ir pan.), atliekosgautą nebeskleidžia jųyra pasiūlymus neatsižvelgta jas parengtame plaiš dalies stabilizuotos, galima transStatybos įmonei reikalingi kelio darbininkai portuoti ir sandėliuoti. Biodžiovinimo pronavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės ircesas apželdintojai. Kreiptis tel. PVSV (8 5)inspekcijos 231 6179, trunka 7–15 dienų. ataskaita teritorijų planavimo ir statybos eksponuojama nuo 2012 12 19 iki 2013 8bus 663Aplinkos 52500.ministerijos prie Vilniaus teritorijų 01 09 imtinai darbo dienomis (7.30–16.30 975124 planavimo ir statybos val.) Vilniaus miesto valstybinės savivaldybėspriežiūros Panerių UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo seniūnijoje, Žalioji a. 3, Vilnius, (8 5)dar211 skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, tel. Vilnius, per bą šeimos gydytojams ir bendrosios prak-į 2949, ir UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo g. 1, slaugytojams. 08200 Vilnius,gavimo tel. (8 dienos. 5) 262tel. 2621. Vitikos Informacija 8 618 pateiktą pasiūlymą) supažindinimo su ataskaita960590 su37suomenės 721. sirinkimas vyks 2013 m. sausio 9 d. 18975626 val. INFORMACIJA TERITORIJŲkultūros PLANAVIMĄ. Trakų Vokės APIE bendruomenės centre (Žaliojiapie a. 3, Trakų Vokė, Vilnius).inforIki Pranešame kartojamą visuomenės viešo visuomenės supažindinimo su atasĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklykaita susirinkimo pasiūlymus ataskaitos po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Nr. Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650 91 klausimais raštu teikti UAB „Sweco Lietu0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. va“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, faks. 973725 detaliojo pagrindas – 2012 (8 5) 261plano. 7507,Planavimo arba e. p. info@sweco.lt. 1057456 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planaviParengtas žemėsteisių sklypo S.Dariaus ir mo organizatoriaus ir pareigų perdaviTransportas, logistika S.Girėno g. 53 (kad. Nr. 0101/0079:1423) mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas Naujininkų sen., Vilniuje, detalusis planas.– Konditerijos įmonė į pagal darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemės tikslinępriims paskirtį 2012 12 14. Planavimo pagrindas – 2012 regione vairuotoją-ekspeditorių, 10 24sprendinius, detaliojo teritorijų orgaplano padalyti planavimo sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių agentą. nizatoriaus teisiųir irprekybos perdavimo su-8 teritorijos naudojimo irpareigų tvarkymo režimą.Tel.Detartis Nr. 042160 A615-108-(2.15.1.7-AD4). 611 45 000. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, 976056 Planavimo tikslas – nekeičiant bendrojo A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, 8 698naudoji20 198. plano sprendinių pakeistitel.žemės Projekto rengėjas UAB „RV architektų stumo paskirtį į kitą,–naudojimo būdą –komercinėsPamėnkalnio paskirties objektų teritorijos, dija“, g. 28-2, Vilnius.naudojiPareng-
Naujieji metai Pekine, Kinijoje KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU 2012 12 26–2013 01 04. 1680 Lt + skrydis Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Šventinė kelionė į Stokholmą, autobusu, Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Skansen keltu, aplankant parką 12.28–12.30 Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt nuo 370naktis Lt Varšuvoje Muziejų (05.19/20) KALĖDOMS: sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 –Lt 577 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas1197 – 437 Lt nuo Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – –377 Dunojaus vingis–Budapeštas 627Lt Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Europos Praha–Viena–Budapeštas–žaviosios Kroatija nuo 990 Lt sostinės –IŠ627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt NAUJIEMS METAMS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt LiuksemParyžius–Disneilendas (Bambergas, burgas, Niurnbergas) – 1397Lt – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, – 647 LtHurgada nuo 935LtLt Gaujos prkas–Talinas–Tartu Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999–Lt377 Lt Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarIspanija, Alikantė Šri Lanka nuo– 3500 Lt lovy Varai) 667 –Lt1108 Graikija, sala Saksonijos Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 Lt SLIDINĖJIMAS Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Tunisas nuo 770 lėktuvu Bulgarija, – 1199 Lt Lt Bulgarija Burgas (Bansko) nuo 1194 Andora –Rijeka 1290 –Lt1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) Turkija, Marmaris 1289LtLt Kruizas – 1490Nilu Lt nuo 2038 Italija (Vialattea) 1650LtLtnuo 2423 Lt Bulgarija, Burgas –– 1199 Izraelis–Jordanija–Egiptas autobusu Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Lt Marokas nuo 2634 Lt Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Kuba nuo 5853 Lt– 1490 Lt(poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Italija (Livinjo) Austrija,Hurgada Šveicarijanuo – 1890 Lt Egiptas, 995 Lt Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt IŠBulgarija RYGOS:(Bukovelis) – 995 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina POILSIS lėktuvu Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt iš Vilniaus Egiptas nuo 1499 Lt; ŠriTenerifė Lanka –– 1719 3500LtLt IŠKreta VILNIAUS: Indija – (Goa) 1170 Lt– 3419 Lt JAE (Dubajus) Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770 Lt– 3729 Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Ispanija, Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilPOILSISMaljorka 2013 m. – 1499 Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt
Graikija, – 99 Lt lėktuvu išKreta Vilniaus Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt akademija 599 Lt Holivudo Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, Kos sala – 1069 Žaidimų galaktika 450 LtLt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Rijeka – Lt 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Raganė – 550 Lt 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! Lt600 Lt Laimingas Portugalija,žmogus Algarvė––tai 1899 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Egiptas – 1299 Lt Top Fun 640 Lt POILSIS lėktuvu iš Varšuvos Mano pasaulis 595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija – 1633 Lt Estijoje 1790 Lt Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 LtLt Šri Lanka – 5072 PAŽINTINĖS lėktuvu Varšuvos Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt iš„Pribrežnyj“ Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; 60 Lt dienai Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* AVIABILIETAI www.lek.lt Pirkti internetu: Baku nuo 1050 Lt; Bulgarijoje 1699 LtMaljorka nuo 500 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; TaliJuodkalnijoje 1899Talinas–Helsinkis; Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas KELTŲ BILIETAI Anglųpasiūlymai: kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Spec. Ryga–Stokholmas Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos rengiTalinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10(spec. d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis toliau snigs, spaus šaltis. Tačiau nuo ketvirtadienio snigti turėtų mažiau. Šiandien daug kur snigs. Išsilaikys 6–11 laipsnių šaltis. Ketvirtadienį daug kur truputį pasnigs, temperatūra keisis mažai: naktį bus 10–13, dieną – 7–10 laipsnių šalčio.
Šiandien, gruodžio 19 d.
–8
–7
–10
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
–10
Panevėžys
–11
Utena
–10
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.38 15.53 7.14 11.36 0.08
354-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 12 dienų. Saulė Šaulio ženkle.
–10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +3 Brazilija +29 Briuselis +6 Dublinas +9 Kairas +22 Keiptaunas +26 Kopenhaga +2
Londonas +7 Madridas +11 Maskva –18 Minskas –13 Niujorkas +6 Oslas –8 Paryžius +7 Pekinas +2
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
–10
Alytus
5–10 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–13
–10
–12
–13
9
–12
–10
–14
–16
9
–14
–12
–14
–16
7
1741 m. mirė Aliaskos atradėjas, danų keliautojas Vitusas Beringas. 1848 m. mirė britų rašytoja ir poetė Emily Brontë. 1863 m. gimė pedagogas ir rašytojas Pranas Mašiotas. 1892 m. gimė Petras Tarasenka, archeologas, rašytojas, kultūros veikėjas. 1915 m. gimė prancūzų dainininkė Édith Piaf. 1926 m. Antanas Sme-
penktadienį 1980 m. gimė amerikiečių aktorius Jake’as Gyllenhaalas.
prizas Šią savaitę laimėkite Roberto Betzo knygą „Nori būti normalus ar laimingas?“
Kiekvieną rytą pabusti su džiaugsminga šypsena ir įsitikinus „Gyvenimas yra gražus, ir aš gyvenu“ neturi būti jokia utopija. Visada turime pasirinkimą: galime jausti lengvumą, užuot jautę sunkumą ir įtampą, galime save realizuoti, užuot prisitaikydami ir aukodamiesi. Reikia tik paimti gyvenimą į savo rankas ir suteikti jam visiškai naują kryptį – dabar! Kas būtent dabar pradės susitaikyti su praeitimi ir atrasti meilę sau, tas sukurs pagrindą dideliems pokyčiams.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime ketvirtadienį, gruodžio 27 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Darijus, Gerdvilas, Lėja, Nemezijus, Rimantė, Urbonas
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
–10
–9
Praha +4 Ryga –12 Roma +11 Sidnėjus +27 Talinas –15 Tel Avivas +20 Tokijas +6 Varšuva –5
3
4
5
6
7
8
tona tapo Lietuvos prezidentu. 1937 m. gimė kompozitorius Osvaldas Balakauskas. 1963 m. gimė vokiečių aktorius Tilis Schweigeris. 1964 m. gimė Lietuvos krepšinio žvaigždė Arvydas Sabonis. 1977 m. gimė ispanų krepšininkas Jorge Garbajosa. 1987 m. gimė prancūzų futbolininkas Karimas Benzema.
Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į aplinkinių žmonių gyvenimą. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės (09 24–10 23). Norėsite išsikalbėti, nes turite daug gerų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Skorpionas (10 24–11 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Šaulys (11 23–12 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Nerieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Ožiaragis (12 22–01 20). Galimi emocijų protrūkiai. Perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Valdykitės ir dažniau šypsokitės, bent jau sau. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius gebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Žuvys (02 20–03 20). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena.