2012-12-22 Karoliniskes

Page 1

Karoliniškės Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, gruodžio 22 d., 2012 m.

Tiražas 9000

Ka­ro­li­niš­kių dovana – lais­vė

Reikš­mė: so­viet­me­čiu su­kles­tė­jęs Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­nas prieš dau­giau nei du de­šimt­me­čius ta­po nau­jo­sios ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos lais­vės pa­mink­lu.

Se­no­ji Lie­tu­vos is­to­ri­ja neap­len­kia Vil­ niaus se­na­mies­čio, o nau­jo­ji ke­lia­si į Ka­ ro­li­niš­kes, kur be­veik prieš 22 me­tus Lie­tu­va žen­gė krau­ju nu­žy­mė­tu lais­ vės ke­liu.

Ka­ro­li­niš­kių ­ bend­ruo­me­nės ­ pir­mi­nin­kas K.Tu­ro­ nis džiau­gia­si ge­rai va­lo­mo­mis ra­jo­no gat­vė­mis. 2p.

Kaip ir kiek­vie­nas Vil­niaus mik­ ro­ra­jo­nas, Ka­ro­li­niš­kės tu­ri sa­vo le­gen­dą: vie­ta taip im­ta va­din­ti, kai čia bu­vu­sį tur­tin­go dva­ri­nin­ ko dva­rą pa­vel­dė­jo vie­na jo duk­ te­rų – Ka­ro­li­na. Dva­ras neiš­li­kęs. Ta­čiau čia ap­stu ki­tų ženk­lų. Lie­ tu­viš­ka­sis Pa­ry­žiaus Ei­fe­lio bokš­ to va­rian­tas – te­le­vi­zi­jos bokš­tas, pra­džio­je skir­tas te­le­vi­zi­jos ir ra­di­ jo trans­lia­ci­joms il­gai­niui jis ta­po ir XX a. mo­der­nio­jo Vil­niaus sim­bo­ liu. Dar vie­ną – lais­vės – reikš­mę

jis įgi­jo kru­vi­ną­jį 1991-ųjų sau­sį. Da­bar čia at­vy­ku­siems pa­si­žval­ gy­ti po Vil­niaus pa­no­ra­mą ten­ka kirs­ti Lo­re­tos Asa­na­vi­čiū­tės, Da­ riaus Ger­bu­ta­vi­čiaus, Vir­gi­ni­jaus Drus­kio ir ki­tų čia žu­vu­sių lais­vės gy­nė­jų var­dais pa­va­din­tas ap­lin­ki­ nes gat­ves. Vie­na jų, be­je, ka­dai­se va­din­ta Žvaigž­džių. Šia­me ra­jo­ne išau­go ir daug ki­tų, jau iš­si­lais­vi­nu­sių da­bar­ti­nės Lie­ tu­vos žvaigž­džių, nuo te­le­vi­zi­jos bokš­to ke­lią pra­si­sky­nu­sių iki pa­

Sei­mo na­riui L.Bal­siui Ka­ro­li­ niš­kių var­das ­ su­ke­lia vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mus.­ 4p.

Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

čių te­le­vi­zi­jos, ra­di­jo, po­li­ti­kos ar vers­lo vir­šū­nių. Kal­bant apie ke­lius, Ka­ro­li­niš­ kės – vie­nas pa­sku­ti­nių­jų Vil­niaus ra­jo­nų, per ku­rį be­si­drie­kian­tis vis dar sta­to­mas va­ka­ri­nis ap­link­ke­ lis jau ne­tru­kus leis bent šiek tiek iš­si­va­duo­ti mies­tui nuo du­si­nan­ čių grūs­čių ir su­trum­pin­ti ke­lio­ nės lai­ką. Pa­žin­čiai su šia mies­to dė­lio­nės da­li­mi vis dėl­to ge­riau­sia rink­tis lė­tą ke­lio­nę. Pėsčiomis ar­ ba dviračiu.

Ru­sų tan­kai prie te­le­vi­zi­jos bokš­to va­žia­vo pro ­ ka­ro­li­niš­kie­čių lan­gus.­ 6p.

2

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

gyvenimas

Bjau­ru­sis an­čiu­kas virsta gulbe – Ka­ro­li­niš­kės, kai tik bu­vo pa­sta­ty­ tos, pra­džio­je bu­vo vie­nas ne­gra­žiau­ sių Vil­niaus ra­jo­nų. Tuš­čia­me lau­ke ap­sta­ty­ti 440 hek­ta­rų... Ta­čiau vė­ liau bu­vo pa­so­din­ta daug me­de­lių ir per tuos 40 me­tų Ka­ro­li­niš­kės, ma­ny­ čiau, pa­gra­žė­jo. Da­bar at­si­ra­do vie­ nas ki­tas ak­cen­tas – nau­jų pa­sta­tų. Be to, Ka­ro­li­niš­kės, ma­no ma­ny­mu, – ra­jo­nas, ku­ria­me vis­kas yra: tu­ri­ me bib­lio­te­ką, di­de­lę po­lik­li­ni­ką, dvi šei­mos po­lik­li­ni­kas. Fak­tiš­kai trūks­ ta vie­nin­te­lio da­ly­ko. Kai bend­rau­ ja­me su Joen­sū, žiū­ri­me į šiuo­lai­ki­nį iš­si­vys­ty­mo ly­gį, ma­to­me, kad mums rei­kė­tų bend­ruo­me­nės na­mų, kur ga­ lė­tu­me vys­ty­ti vi­suo­me­ni­nę veik­lą.

Ka­ro­li­niš­kės, kai tik bu­vo pa­sta­ty­tos, bu­vo tar­si mies­to bjau­ru­sis an­čiu­kas. Ta­čiau pa­ma­žu ap­ so­di­nant ra­jo­ną me­ džiais pa­si­ro­dė, kad ir čia vi­sai mie­la gy­ven­ti. Nuo pat ra­ jo­no įkū­ri­mo čia gy­ ve­nan­tis Ka­ro­li­niš­ kių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Kęs­ tu­tis Tu­ro­nis ypač džiau­giau­si, kad čia Ka­lė­doms puo­šia­ mos ne­kirs­tos eg­lės.

– Gy­ven­to­jams ne­trūk­tų ini­cia­ ty­vos to­kiai veik­lai? – Prieš ke­le­tą die­nų la­bai sma­giai nu­tei­kė darbš­čių mo­te­rų ini­cia­ty­va. Jos suor­ga­ni­za­vo rank­dar­bių pa­ro­ dą: mez­gi­nių, siu­vi­nių, ki­to­kių rank­ dar­bių. Su ak­ty­vis­tė­mis nu­spren­dė­ me, kad prie bend­ruo­me­nės įkur­si­me darbš­čių­jų ran­kų klu­bą.

Vė­liau bu­vo pa­so­ din­ta daug me­de­lių, ir per tuos 40 me­tų Ka­ro­li­niš­kės, ma­ny­ čiau, pa­gra­žė­jo.

Pa­gy­ros: K.Tu­ro­nis džiau­gė­si, kad šią žie­mą ra­jo­no gat­vės ir kie­mai va­lo­mi vi­sai ne­blo­gai.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

– Ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis da­bar gy­ve­na Ka­ro­li­niš­kių gy­ven­to­jai? – Kaip ir vi­sas mies­tas, Ka­ro­li­niš­ kės da­bar gy­ve­na ar­tė­jan­čių Ka­lė­ dų ir Nau­jų­jų me­tų lau­ki­mu. Kas links­miau, kas liūd­niau, bet vi­si lau­kia šven­čių. – Ar tu­ri­te pa­si­puo­šę ra­jo­no eg­ lę, puo­šė­te Ka­ro­li­niš­kes? – Eg­lę A.J.Po­vi­lai­čio gat­vė­je pa­ puo­šė „Ka­ro­li­niš­kių būs­tas“. Ji čia spin­di kiek­vie­nais me­tais. Ki­ta eg­lė puo­šia­ma ki­ta­me ra­jo­no ga­le. Kar­tais at­ski­ros or­ga­ni­za­ci­jos taip pat pa­da­bi­na Ka­lė­dų eg­lu­tes. Ka­ ro­li­niš­kė­se puo­šia­me ne kirs­tas, o na­tū­ra­liai au­gan­čias eg­les. Prieš maž­daug 35-erius ar dau­giau me­ tų ini­ci­ja­vau to­kią tra­di­ci­ją ir pa­ skel­biau straips­nį, kad žmo­nės

ne­kirs­tų eg­lių, o so­din­tų ir tu­rė­ tų jų atei­ty­je. Mies­te tuo­met bu­vo toks va­jus, ir Ka­ro­li­niš­kė­se pra­dė­ tos so­din­ti eg­lės. Pir­ma­sis na­mas Ka­ro­li­niš­kė­se pa­sta­ty­tas prieš 40 me­tų, nuo ta­da ir eg­lės so­di­na­mos. Pri­so­din­ta bu­vo ne­ma­žai, bet kai ku­rios nu­džiū­vo. – Ko­kia ra­jo­ne si­tua­ci­ja dėl snie­ go? Gal­būt gy­ven­to­jai or­ga­ni­ zuo­ja snie­go va­ly­mo tal­kas? – Kai iš­kri­to daug snie­go, iš tie­sų bu­vo sun­ku, bet, ka­dan­gi esu taip pat ir V.Vait­kaus gat­vės se­niū­nai­ tis, kiem­sar­giu, ku­ris pri­žiū­ri kie­ mus ir ša­li­gat­vius, esu pa­ten­kin­tas, ga­na ope­ra­ty­viai nu­va­lo. Prieš me­ tus tik­rai bu­vau ne­pa­ten­kin­tas, nes fak­tiš­kai nie­kas ne­žiū­rė­jo, ne­va­lė, atei­da­vo kar­tą per dvi sa­vai­tes pa­ va­ly­ti, bet da­bar si­tua­ci­ja daug ge­ res­nė. Ta­čiau, kad bū­tų idea­lu, kol kas neį­ma­no­ma.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

– Ar bend­ruo­me­nė pla­nuo­ ja bend­rus ka­lė­di­nius, Nau­jų­jų me­tų ren­gi­nius? – Į mū­sų bend­ruo­me­nės ta­ry­bą įei­ na Lie­tu­vos sen­jo­rų są­jun­gos „Bo­ čiai“ pir­mi­nin­kė, prie bend­ruo­me­nės vei­kia klu­bas „Kar­la­ja“, lie­tu­viš­ kai „Ka­re­li­ja“, or­ga­ni­zuo­ja­me ren­ gi­nius su jais. Be­je, no­riu pa­mi­nė­ti, kad Ka­ro­li­niš­kė­se, L.Asa­na­vi­čiū­ tės gat­vė­je esan­čia­me skve­re, sto­ vi auk­si­nė „Ka­re­li­jos ge­gu­tė“, ku­rią 35 me­tų Vil­niaus ir Suo­mi­jos mies­to Joen­sū gi­mi­nia­vi­mo­si pro­ga su­kū­ rė me­ni­nin­kė Mar­jo Pau­lii­na Rii­he­ lae. Vil­niaus mies­to ad­mi­nist­ra­ci­ja bu­vo pa­siū­liu­si 20 vie­tų sos­ti­nė­je, kur bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti šią suo­ mių do­va­ną, ir, šiems ap­žiū­rė­jus vi­ sas vie­tas, pa­si­rink­tos Ka­ro­li­niš­kės. Skulp­tū­ra la­bai sa­vo­tiš­ka, sche­ma­ tiš­ka, su kiau­ši­nu­kais, o žiū­rė­da­mi iš vie­nos pu­sės ma­to­me Ka­ro­li­niš­kių sim­bo­lį – te­le­vi­zi­jos bokš­tą.

Švę­si­me gruo­džio 28 d., da­ly­vaus mū­sų sen­jo­rų cho­ras, ku­ris vei­kia še­še­rius me­tus, ateis at­sto­vų iš ki­ to Ka­ro­li­niš­kių se­niū­ni­jos cho­ro „Lib­ro“. Taip pat vie­tos bend­ruo­ me­nės ta­ry­ba, ku­ri šiais me­tais su­ kur­ta tam, kad iš ski­ria­mų 2 pro­c., ku­rių su­rink­ta be­veik 107 tūkst. li­ tų, su­žiū­rė­tų, kaip įvyk­dy­ti nu­ma­ ty­tus pla­nus. Ma­nau, kad kaip tik šian­dien vi­si su­si­rink­si­me pa­kal­bė­ti apie praė­ju­sių me­tų dar­bus ir atei­ nan­čių me­tų sėk­mes jau se­niū­ni­ jos sa­lė­je. Se­niū­ni­jo­je tu­ri­me ir va­ di­na­mą­ją bend­ruo­me­nės sa­lę, nes jau prieš ke­le­tą me­tų ak­ty­vių žmo­ nių dė­ka įsi­ren­gė­me pu­siau po­že­ mi­nį rū­sį po­sė­džiams ir įvai­rioms pro­goms, su­si­ti­ki­mams, gi­mi­mo die­noms švęs­ti ir taip to­liau. – Kal­bant ne­be apie žie­mą, bet ap­skri­tai – kuo Ka­ro­li­niš­kės pa­trauk­lios gy­ven­to­jams?

Ra­jo­ne gy­ve­na apie 20 dai­li­nin­ kų, ka­ri­ka­tū­ris­tų. Ba­lan­džio 1-ajai, Juo­kų die­nai, bu­vo­me suor­ga­ni­za­ vę ka­ri­ka­tū­rų kon­kur­są, bib­lio­te­ko­ je eks­po­na­vo­me jų dar­bus. Pie­šė ir mo­ki­niai, ir pro­fe­sio­na­lai. Bib­lio­te­ko­je vy­res­ni žmo­nės mo­ ko­si dirb­ti kom­piu­te­riu, bū­na la­ bai pa­ten­kin­ti, kad ga­li bend­rau­ ti in­ter­ne­tu su sve­tur iš­vy­ku­siais ar ki­ta­me Lie­tu­vos pa­kraš­ty­je gy­ve­ nan­čiais bran­giais žmo­nė­mis. Tu­ ri­me du vai­kų klu­bus – „Me­teo­rą“ ir „Žvaigž­du­tę“. Gy­ven­to­jai pa­ro­do daug ir gra­ žių ini­cia­ty­vų. Ži­no­te, kas no­ri, tas vi­suo­met ran­da veik­los ir ja džiau­ gia­si, bet juk vi­suo­met at­si­ran­da niurgz­lių, ku­rie no­ri vis­kuo skųs­ tis. Toks gy­ve­ni­mas.

Apie ry­šius su Ka­re­li­ja Karoliniškėse stovinti skulptūra „Karelijos gegutė“ – Vilniaus ir Joen­ sū (Suomija) miestų bendradarbia­ vimo simbolis. Ši skulptūra 2005-ai­ siais buvo atidengta minint miestų bendradarbiavimo 35-metį. Joen­sū yra Šiau­rės Ka­re­l i­jos, Suo­ mi­jos re­gio­no, cent­ras ir di­džiau­sias mies­tas.

Ko­man­da: Ka­ro­li­niš­kių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas K.Tu­ro­nis (tre­čias

iš dešinės) džiau­gia­si ak­ty­viais kai­my­nais, su ku­riais ga­li­ma įgy­ven­ din­ti įvai­riau­sias idė­jas. Pet­ro Mus­tei­kio nuo­tr.

Gro­žis: Ka­ro­li­niš­kių gy­ven­to­jos

prie sa­vo laip­ti­nių au­gi­na gė­lių. Kam­pe­lis prie V.Vait­kaus g. 9 na­ mo. Kęs­tu­čio Tu­ro­nio nuo­tr.

2007 m. gruo­džio 6 d. prie skulp­tū­ ros iš­kil­min­gai pa­mi­nė­tas Suo­mi­jos ne­prik­lau­so­my­bės 90-me­tis, už­deg­ ta žva­ku­čių žu­vu­siems už Suo­mi­jos lais­vę, mi­nė­ji­mas bai­gė­si fe­jer­ver­ku. Klu­bas „Kar­la­ja“ bend­ra­dar­biau­ja su Suo­mi­jos Ka­re­li­jos kraš­to Joen­sū Do­ ne­lai­čio drau­gi­ja, ku­rio­je – 300 na­rių ir or­ga­ni­za­ci­jų.

3

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

gyvenimas

Bokš­tas vėl pa­virs di­džiau­sia eg­le Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tas šie­ met vėl taps sti­li­zuo­ta Ka­lė­dų eg­le ir džiu­gins sos­ti­nės gy­ven­ to­jų bei sve­čių šir­dis.

Li­ki­mas: dar so­viet­me­čiu Ka­ro­li­niš­kės bu­vo tech­ni­kos pa­žan­gos pa­vyz­dys vi­sai Lie­tu­vai. Šio sta­tu­so ra­jo­nas ne­pra­ra­do iki šiol. Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­viš­ka­sis si­li­cio slė­nis

Pa­žan­giau­sias in­ter­ne­tas, ne­mo­ka­mi skam­bu­čiai iš už­sie­nio, į la­ga­mi­nė­lį tel­pan­ti te­ les­tu­di­ja. Vi­sa tai gims­ta iš pir­mo žvilgs­nio nie­kuo neiš­sis­ki­rian­čia­me Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­ne, čia stūk­san­čio te­le­vi­zi­jos bokš­to pa­pė­dė­je. And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pra­na­ša­vo ge­rą au­rą

Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos cent­ ro, trum­piau va­di­na­mo Te­le­cent­ru, dar­buo­to­jai vie­ni ki­tiems pa­sa­ko­ja le­gen­dą (o gal ir tik­rą is­to­ri­ją) apie tai, kaip bu­vo ras­ta vie­ta Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tui sta­ty­ti. Kal­ba­ma, kad po Laz­dy­nų kal­vas be­vaikš­tan­čiam ar­chi­tek­tui vė­jas iš ran­kų iš­plė­šė jo brė­ži­nius. Be­si­gai­ nio­da­mas la­pus jis at­si­dū­rė maž­ daug to­je vie­to­je, kur da­bar sto­ vi bokš­tas, bet tuo­met ten bu­vo tik pie­vos, o jo­se vais­ti­nes žo­le­les rin­ko mo­te­riš­kė. Sa­ko­ma, kad vė­ liau ji ta­po vie­na gar­siau­sių Lie­tu­ vos žo­li­nin­kių. Tai­gi, ta mo­te­ris pa­klau­sė ar­chi­ tek­to, ko jis čia bė­gio­ja. Tas at­sa­ kė, kad dai­ro­si tin­ka­mos vie­tos la­ bai svar­biam sta­ti­niui – te­le­vi­zi­jos bokš­tui. O ši pa­ti­ki­no ar­chi­tek­tą, kad jie kaip tik sto­vi la­bai ge­ro­je vie­to­je, – čia vais­ti­niai au­ga­lai au­ ga, čia au­ra ge­ra, to­dėl bet kas šio­ je vie­to­je sėk­min­gai gy­vuos, tu­rės ge­ras per­spek­ty­vas ir ga­ran­tuo­tą gra­žią atei­tį. Ar­chi­tek­tas ir ap­si­spren­dė. Po ke­le­rių me­tų to­je vie­to­je iš­ki­lo Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tas, Ka­ ro­li­niš­kės tuo­met ta­po tech­ni­niu po­žiū­riu pa­žan­giau­sia vie­ta Lie­tu­ vo­je. Pa­žan­ga iš Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to sklin­da iki šiol – čia die­gia­

mos mo­der­niau­sios tech­no­lo­gi­jos, ku­ria­mi ir įgy­ven­di­na­mi pa­tys įvai­ riau­si pro­jek­tai, čia dir­ba ga­biau­si Lie­tu­vos pro­tai. Ieš­ko­jo nau­jų idė­jų

Gal­būt ta ge­ro­ji vie­tos au­ra iki šiol ska­ti­na Te­le­cent­ro dar­buo­to­jų kū­ ry­bin­gu­mą? Jie nuo­lat ieš­ko nau­jų idė­jų, vis ver­žia­si į prie­kį ir drą­siai ima­si nau­jų pro­jek­tų.

Čia vais­ti­niai au­ga­ lai au­ga, čia au­ra ge­ ra, to­dėl bet kas šio­ je vie­to­je sėk­min­gai gy­vuos. „Prieš ge­rą de­šimt­me­tį mes pra­ dė­jo­me mąs­ty­ti ne tik apie tai, kaip pa­si­ruoš­ti te­le­vi­zi­jos skait­me­ni­za­ ci­jai, bet ir kuo už­pil­dy­ti iš­jun­gus ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę te­le­vi­zi­ją at­ si­ver­sian­čią ni­šą. No­rė­jo­me im­tis ko nors, kas pri­trauk­tų ge­riau­sius spe­cia­lis­tus, kas bū­tų pa­žan­gu ir mo­der­nu“, – mo­bi­lio­jo 4G in­ter­ ne­to „Me­zon“ gi­mi­mą pri­si­mi­nė tech­ni­nės plėt­ros di­rek­to­rius Ge­ di­mi­nas Būd­vy­tis. Da­ly­vau­da­mi Pa­sau­li­nia­me Wi­ MAX fo­ru­me Te­le­cent­ro spe­cia­ lis­tai už­si­krė­tė pa­žan­gos idė­jo­mis ir pa­si­ry­žo Lie­tu­vo­je įdieg­ti vi­siš­

kai nau­ją mo­bi­lio­jo ry­šio tech­no­lo­ gi­ją. Ki­tais prin­ci­pais nei 2G ar 3G vei­kian­tis nau­jos kar­tos (4G) mo­ bi­lu­sis ry­šys ta­da at­ro­dė kaip tik­ ras per­vers­mas pa­sau­lio te­le­ko­mu­ ni­ka­ci­jų rin­ko­je. „Tuo me­tu tai bu­vo vi­siš­ka nau­ jo­vė. 2009 m. mes pir­mie­ji ES įdie­gė­me ir pra­dė­jo­me nau­do­ti „Wi­MAX“ tech­no­lo­gi­ją. Pa­sau­ly­je bu­vo­me pir­mų­jų de­šim­tu­ke – po Pie­tų Ko­rė­jos, JAV, Ru­si­jos, gal dar ku­rios ša­lies“, – pa­brė­žė G.Būd­ vy­tis.

rai su­by­rė­jo pra­dė­jus kal­bė­ti apie tai, kad lie­tu­viams ypač ži­no­mas ir la­bai svar­bus Seu­lo mies­tas, nes 1988 m. čia vy­ku­sio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se net ke­tu­ri lie­tu­viai krep­ ši­nin­kai, bū­da­mi, de­ja, dar ne Lie­ tu­vos, o So­vie­tų Są­jun­gos rink­ti­nės ly­de­riai, lai­mė­jo auk­so me­da­lius. Ko­rė­jie­čiai tuo­met pa­pa­sa­ko­jo pa­na­šią is­to­ri­ją, kaip jų ma­ra­to­no bė­gi­kas olim­pia­do­je lai­mė­jo auk­so me­da­lį, bū­da­mas Ja­po­ni­jos rink­ti­ nės na­rys.

Lem­pu­čių gir­lian­dos bus įžieb­ tos gruo­džio 25 d. 17 val. Bend­ ras jų il­gis sieks 6 km, bus pa­ nau­do­ta 6 tūkst. lem­pu­čių. Įžie­biant gir­lian­das nuo bokš­to pa­si­pils fe­jer­ver­kų lie­tus. Bend­ro­vės „Šven­čių stu­di­ ja“ kū­ry­bi­nė idė­ja pir­mą kar­tą bu­vo įgy­ven­din­ta pa­si­tin­kant 2000-uo­sius. Tra­di­cinį pro­jek­tą fi­nan­suo­ja Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bė, elekt­rą tie­kia ir gir­lian­ das ka­bi­na Te­le­cent­ras. „Pra­dė­jus ka­bin­ti pir­mą gir­ lian­dą Te­le­cent­re pa­sklin­da šven­ti­nė nuo­tai­ka, ta­čiau kiek­ vie­nas stip­res­nis vė­jo gū­sis at­ ne­ša ne­ri­mo – ar ne­sut­ruk­dys oro są­ly­gos te­le­vi­zi­jos bokš­tą įžieb­ti lai­ku? Pu­čiant stip­riam vė­jui, bokš­to vir­šu­je dirb­ti ne­ ga­li­ma“, – pa­sa­ko­jo Te­le­cent­ro eksp­loa­ta­ci­jos di­rek­to­rius Vi­lius Zlot­kus. Ta­čiau su­dė­tin­gą dar­bą at­ per­ka ne­pap­ras­to gro­žio re­gi­ nys eg­lę įžie­bus. „Šven­čių stu­di­jos“ va­do­vės Jo­lan­tos Tū­rai­tės tei­gi­mu, tai pa­ts įspū­din­giau­sias šios bend­ ro­vės ka­lė­di­nis pro­jek­tas. „Net ir 13-ą kar­tą puo­šiant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tą su­ vir­pa šir­dis – reiš­kia, kad me­ tų ra­tas dar kar­tą ap­si­su­ko...“ – pri­si­pa­ži­no J.Tū­rai­tė. Žyb­sin­čio­mis sti­li­zuo­tos Ka­ lė­dų eg­lės švie­so­mis bei nuo vir­šū­nės žy­ran­čiais fe­jer­ver­kais ga­lės pa­si­džiaug­ti ir tie, ku­rie Nau­juo­sius me­tus pa­si­tiks Vil­ niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to res­to­ra­ ne „Paukš­čių ta­kas“. VD inf.

Siū­lo nau­jo­vių

Ry­šius už­mez­gė per spor­tą

La­bai reikš­min­gas bu­vo Te­le­cent­ ro bend­ra­vi­mas su Pie­tų Ko­rė­jos te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų gi­gan­te – įmo­ ne „Sam­sung“. Tink­lui dieg­ti lie­ tu­viai nau­do­jo „Sam­sung“ įren­ gi­nius, pir­mie­ji mo­bi­lio­jo 4G in­ter­ne­to „Me­zon“ USB duo­me­nų per­da­vi­mo mo­de­mai ir­gi bu­vo ga­ min­ti „Sam­sung“. „Tuos san­ty­kius rei­kė­jo su­kur­ti, juos rei­kė­jo pel­ny­ti. Ir da­bar dar už­sie­nio ko­le­gos ma­nęs pa­klau­sia, kaip mums pa­vy­ko į Lie­tu­vą pri­si­ kvies­ti mil­ži­niš­ką bend­ro­vę“, – at­ vi­ra­vo G. Būd­vy­tis. Jo pa­sa­ko­ji­mas at­sklei­džia, koks svar­bus yra nuo­šir­dus bend­ra­vi­ mas, ir dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad spor­ti­nin­kai tik­rai yra sa­vo ša­lių am­ba­sa­do­riai. Anot Te­le­cent­ro tech­ni­nės plėt­ ros di­rek­to­riaus, kul­tū­ri­niai bar­je­

„Gal ne­la­bai ge­rai taip sa­ky­ti, ta­ čiau nu­vy­kęs į sve­čius pas ko­rė­jie­ čius pa­ma­tai, kad tech­no­lo­gi­jo­mis jie, pa­ly­gin­ti su pri­snū­du­sia Eu­ro­ pa, pir­mau­ja. Ne tik ga­min­to­jai, bet ir nau­do­to­jai – juk jie žings­nio ne­ ga­li ženg­ti be in­ter­ne­to. Ne­ži­nau, kaip jie ne­su­si­du­ria vie­nas su ki­tu gat­vė­je, nes vi­si ei­na akis į iš­ma­ niu­osius te­le­fo­nus su­smei­gę...“ – juo­ka­vo G.Būd­vy­tis. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad lie­tu­ viai taip pat grei­tai prii­ma nau­ jo­ves ir kad idė­ja dieg­ti ket­vir­tos kar­tos tech­no­lo­gi­ją mū­sų ša­ly­ je pa­si­tei­si­no. Mo­bi­lu­sis 4G in­ter­ ne­tas „Me­zon“ nau­do­ja­mas ne tik as­me­ni­niams po­rei­kiams, bet ir tie­sio­gi­niams TV re­por­ta­žams per­ duo­ti ir įvai­riems vi­suo­me­ni­niams pro­jek­tams įgy­ven­din­ti. Te­le­cent­ro dar­buo­to­jai ir pa­tys ku­ria bei mo­ de­liuo­ja nau­jus įren­gi­nius.

Tra­di­ci­ja: per žie­mos šven­tes

te­le­vi­zi­jos bokš­tas Vilnių puo­šia­ jau dau­giau kaip de­šimt­me­tį. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

4

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

Žmonės

L.Bal­sys ste­bė­jo ra­jo­no po­ky­čius Nors Ka­ro­li­niš­kė­se gy­ve­no tik sep­ty­ne­rius me­tus, Lie­tu­vos ra­ di­jo ir te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­tas, bu­vęs Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­ baus­kai­tės at­sto­vas spau­dai, prieš pu­sant­rų me­tų įkur­to Ža­lio­ sios po­li­ti­kos ins­ti­tu­to pre­zi­den­tas Li­nas Bal­sys sa­ko, kad šis ra­jo­nas jam bu­vo pa­žįs­ta­mas nuo vai­kys­tės, tik vi­sai ki­toks. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ei­da­vo su tė­čiu sli­di­nė­ti

Jis au­go Vil­niaus cent­re, kaip pa­ts sa­kė, bu­vo mies­to cent­ro vai­kas ir mo­kyk­lą lan­kė ten pat. Ta­čiau Ka­ ro­li­niš­kės L.Bal­sio at­min­ty­je įstri­ gu­sios nuo vai­kys­tės – kaip sli­di­ nė­ji­mo vie­ta.

ky­t is Ka­ro­l i­n iš­k ė­se, pa­m a­č iau, ko­kie di­de­li tie me­džiai per ke­ tu­r ias­d e­š imt me­t ų užau­go. Jie su­ku­ria ge­rą, jau­kią gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką ir iš tik­rų­jų pa­ge­ri­na vi­ są mik­ro­ra­jo­no ko­ky­bę“, – ver­ti­ no L.Bal­sys. Na, me­džių ten nie­kad ne­trū­ko. Ir da­bar, ir anks­čiau ten bu­vo di­ džiu­liai miš­kų ma­sy­vai, kraš­to­

Ma­no po­ žiū­riu, Ka­ ro­li­niš­kės yra dau­gia­ tau­tis, dau­ gia­kul­tū­ris, – o tai man pa­tin­ka, – mik­ro­ra­jo­ nas.

„Vai­kys­tė­je man jos ir­gi bu­vo la­ bai ge­rai pa­žįs­ta­mos. Ma­no vai­ kys­tė­je, – gi­miau 1961 m., tai tuo lai­ko­tar­piu, iki ko­kių 1973 m., – Ka­ro­li­niš­kių ne­bu­vo. Ten bu­vo kai­me­liai, miš­kai, ir tė­vas ma­ne su bro­liu ves­da­vo­si sli­di­nė­ti. Bu­ vo pui­kios sli­di­nė­ji­mo tra­sos, jos iš da­lies ir da­bar iš­li­ku­sios ta­me par­ke“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si žur­na­lis­tas. Vė­liau jis ten lan­ky­da­vo­si sa­ vo drau­gų ir bendraklasių na­muo­ se, ku­rių tė­vai ten dar so­vie­ti­niais lai­kais ga­vo bu­tus. Ta­čiau jam ta­da nau­ji di­de­li mū­rai la­bai šil­tų jaus­ mų ne­kė­lė. „At­si­me­nu, va­žiuo­da­vo­me pas vie­ną ma­no bendraklasį pa­si­sve­ čiuo­ti į ta­da dar ką tik pa­sta­ty­tus Ka­ro­li­niš­kių na­mus. Cent­ro vai­kui, aiš­ku, tru­pu­tį tas na­mų dy­dis, vi­ sas tas sti­lius bu­vo neįp­ras­ti, ne­ la­bai jau­kūs, nes tuo me­tu ne­bu­ vo nei me­džių, nei nie­ko ki­ta. Man iš vai­kys­tės Ka­ro­li­niš­kės bu­vo su gam­ta su­si­ju­sios dėl sli­di­nė­ji­mo, ir pa­skui toks keis­tas vaiz­das, nes la­ bai pa­si­kei­tė kraš­to­vaiz­dis, kai ten kaip gry­bai po lie­taus pra­dė­jo dyg­ ti gy­ve­na­mie­ji na­mai“, – pa­sa­ko­ jo L.Bal­sys. Gam­ta – di­de­lė ver­ty­bė

Ka­ro­li­niš­kė­se pas uoš­vius juo­du su žmo­na ap­si­gy­ve­no 1982-ai­siais ir, iki ga­vo ki­tą bu­tą, sep­ty­ne­rius me­ tus ten ir pra­gy­ve­no. Jau tais me­ tais mik­ro­ra­jo­no vaiz­das, pa­šne­ko­ vo pa­sa­ko­ji­mu, la­bai kei­tė­si. Dy­go gy­ve­na­mie­ji na­mai, jų kie­muo­se pra­dė­jo aug­ti me­džiai. Be­je, bū­tent jie L.Bal­sį ir ste­bi­na la­biau­siai. „Da­bar, kai aš kan­di­da­tuo­da­ mas daug daž­niau pra­dė­jau lan­

vaiz­džio draus­ti­nis. L.Bal­sio tei­gi­ mu, ten ir pui­kiau­sias par­kas yra, miš­ko ta­kas žmo­nėms pa­si­vaikš­ čio­ti. Vi­sa tai, anot pa­šne­ko­vo, yra di­džiu­lis mik­ro­ra­jo­no pra­na­šu­mas, nes ga­li­ma ir pail­sė­ti, ir su vai­kais išei­ti. „Ir, aiš­ku, tai pa­ke­lia pa­ties mik­ ro­ra­jo­no, būs­to ver­tę. Ypač tų na­ mų, ku­rie yra va­di­na­mo­sios nau­jos sta­ty­bos, pra­si­dė­ju­sios de­vin­ta­ja­ me de­šimt­me­ty­je ir vė­liau. Tų na­ mų ver­tė dar di­des­nė, nes mik­ro­ ra­jo­nas trans­por­to at­žvil­giu yra ge­ro­je vie­to­je, ge­rai iš­vys­ty­tas par­ duo­tu­vių tink­las, vie­nas gar­siau­sių mies­te Ka­ro­li­niš­kių tur­gus“, – sa­ kė L.Bal­sys. Jo ver­ti­ni­mu, ka­dan­gi šis ra­jo­ nas yra vie­nas se­niau­sių Vil­niu­je – jam dau­giau kaip 40 me­tų, na­mai jau pra­šo­si re­no­va­ci­jos, bet iš ki­ tos pu­sės, jis jau tu­ri sa­vo tra­di­ci­ ją ir kul­tū­ri­nę dva­sią. Ją, pa­šne­ko­ vo tei­gi­mu, ku­ria ir pa­lai­ko to­kios ins­ti­tu­ci­jos kaip Ka­ro­li­niš­kių mu­ zi­kos mo­kyk­la ar­ba vai­kų ir jau­ni­ mo klu­bas „Me­teo­ras“. Gy­ve­na įvai­rūs žmo­nės

Pa­sak L.Bal­sio, Ka­ro­li­niš­kės tu­ ri dar vie­ną stip­rų bruo­žą, su­si­ju­ sį su tra­giš­kais Sau­sio 13-osios so­ vie­ti­nės oku­pa­ci­jos įvy­kiais. Čia gy­ve­nan­tys žmo­nės da­ly­va­vo tuo­ se įvy­kiuo­se, gar­siau­sių jų da­ly­vių pa­var­dė­mis pa­va­din­tos gat­vės. „Ir tai Ka­ro­li­niš­kėms su­tei­kia tam tik­ rą iš­skir­ti­nu­mą, ir žmo­nių iden­ti­ te­tas yra su­si­jęs su mū­sų lais­vės ko­vo­mis. Tai­gi, ma­no po­žiū­riu, Ka­ro­li­niš­kės yra dau­gia­tau­tis, dau­ gia­kul­tū­ris, – o tai man pa­tin­ka, – mik­ro­ra­jo­nas“, – sa­kė Sei­mo de­ pu­ta­tas.

Pak­laus­tas, ko­dėl ne­li­ko ja­me gy­ ven­ti, pa­šne­ko­vas įvar­di­jo pa­pras­ tas prie­žas­tis. So­vie­ti­niais lai­kais, kaip jis sa­kė, ne­la­bai ga­lė­jai rink­ tis, kur gy­ven­ti. Jo uoš­viai ten tu­ rė­jo bu­tą, to­dėl su žmo­na ku­rį lai­ką pas juos ir ap­si­gy­ve­no. Pas­kui jau­ na šei­ma pra­lau­ku­si ei­lė­je ga­vo bu­ tą, tad ir iš­si­kė­lė. „Tais lai­kais di­de­lio pa­si­rin­ki­mo ne­bu­vo. Čia yra es­mi­nis da­ly­kas, bet dėl to ir ge­rai, ir blo­gai. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties Ka­ro­li­niš­kė­se ga­li­ma ras­ti gy­ve­nan­tį ar gy­ve­nu­sį ir žy­mų ra­šy­to­ją, ir gar­sų skulp­to­ rių, ir žmo­nių, dir­bu­sių ga­myk­lo­ se, ir bu­vu­sių ka­riš­kių bei jų šei­mų, ir trem­ti­nių, ir da­bar­ti­nių po­li­ti­nių ka­li­nių. Kai ta­ry­bų val­džia da­ly­da­ vo tuos bu­tus, jie ati­te­ko įvai­riems žmo­nėms. Gal tai nė­ra blo­gai, nes so­cia­li­niu po­žiū­riu įvai­rių žmo­nių bu­vi­mas kad ir vie­na­me na­me tu­ ri ge­rą pra­smę“, – tei­gė L.Bal­sys ir pa­si­da­li­jo Ai­ri­jos pa­vyz­džiu. Ten yra ra­jo­nas, ku­ria­me gy­ve­na pa­sau­li­nės ro­ko gar­se­ny­bės. Ta­čiau ta­me ra­jo­ne sta­to­mi so­cia­li­niai na­ mai bū­tent to­dėl, kad ne­bū­tų, kaip L.Bal­sys sa­kė, toks gar­se­ny­bių re­ zer­va­tas ir jie pa­ma­ty­tų, kad ap­link vyks­ta ir pa­pras­tas gy­ve­ni­mas bei ne vi­si žmo­nės yra mi­li­jo­nie­riai.

Įspūdis: vaikystėje L.Bal­siui Karoliniškių daugiabučiai atrodė neįpras­

ti ir nelabai jaukūs.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Žai­di­mų vie­ta –miš­kai Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Žur­na­lis­tas, pro­diu­se­ris, lai­dų ve­ dė­jas, LNK pro­gra­mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ma­ri­jus Gra­daus­ kas Ka­ro­li­niš­kė­se pra­lei­do sa­vo vai­kys­tę. Pa­siu­tęs vai­kas ne­bu­ vo, bet links­mų, kar­tais ir skau­ džių nuo­ty­kių tik­rai ne­trū­ko.

Į Ka­ro­li­niš­kes iš An­ta­kal­nio M.Gra­daus­kas su tė­vais per­si­kė­ lė, kai jam bu­vo tre­ji, ir gy­ve­no iki pat stu­den­ta­vi­mo me­tų. Pu­sė jų dar taip pat pra­bė­go šia­me mik­ro­ ra­jo­ne. „O pa­skui jau su bū­si­mą­ja Gra­daus­kie­ne ap­si­gy­ve­no­me An­ ta­kal­ny­je“, – sa­kė M.Gra­daus­kas. Kaip pa­ts pa­sa­ko­jo, Ka­ro­li­niš­ kės jam sie­ja­si su vai­kys­te, tai­gi į tuos me­tus ir pa­pra­šė­me trum­pai su­grįž­ti.

Praei­tis: M.Gra­daus­kas dar pri­

si­me­na lai­kus, kai Ka­ro­li­niš­kės bu­vo tik „lau­kai ir klo­niai“.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

– Ma­ri­jau, ko­kius jaus­mus, pri­si­mi­ni­mus ke­lia Ka­ro­li­niš­ kės? Koks šis mik­ro­ra­jo­nas bu­vo jū­sų vai­kys­tė­je? – At­sik­raus­čiau čia bū­da­mas tre­jų. Dar ne pa­ts są­mo­nin­giau­sias am­ žius, bet tai reiš­kia, kad vis­kas ir at­si­ra­do Ka­ro­li­niš­kė­se. Čia ir są­ži­ nin­gai at­lan­ky­tas dar­že­lis, ir dvy­ li­ka kla­sių mo­kyk­lo­je. Kai bu­vau vai­kas, Pi­lai­tės dar ne­bu­vo, vi­sur bu­vo miš­kai miš­ke­liai, Gi­lu­žio, Sa­ lo­tės eže­rai bu­vo kaip ir ka­ro­li­niš­ kie­čių. Ta­da bu­vo la­bai fai­na – tie­ siog lau­kai ir klo­niai (juo­kia­si).

– Tai tie miš­kai ir bu­vo mėgs­ ta­miau­sia vie­ta? Gal tu­rė­jo­te ir ki­tų? – Kad ir pa­ti mo­kyk­la, ji bu­vo Ka­ ro­li­niš­kių pa­kraš­ty­je, prie to­kių ma­sy­vių ga­ra­žų. Mil­ži­niš­ki plo­tai – tūks­tan­čiai skar­di­nių ga­ra­žų, dar ir tė­vai ten vie­ną tu­rė­jo. Bu­ vo ab­sur­do vir­šū­nė. Žmo­nės ei­da­ vo po po­rą ki­lo­met­rų, kad ga­ra­že pa­lik­tų sa­vo ži­gu­liu­ką. – Ką veik­da­vo­te su drau­gais, kuo už­siim­da­vo­te, kaip leis­

da­vo­te lai­ką? Gal pri­si­me­na­te ko­kį sma­gų nuo­ty­kį? – Daug tų nuo­ty­kių bu­vo. Vai­kys­ tė­je daug be­pro­tys­čių. La­bai mėg­ da­vo­me pa­tys ga­min­tis pi­ro­tech­ ni­ką, kaip ir tur­būt vi­si so­vie­ti­niai vai­kai, nes tų ki­niš­kų fe­jer­ver­kų ne­bu­vo. Ka­lė­doms bū­da­vo pra­de­ da­ma ruoš­tis jau iš anks­to, pa­vyz­ džiui, net va­sa­rą rei­kė­da­vo ką nors sprog­din­ti. Bu­vo­me už­tai­sę to­kį vie­ną sprog­me­nį, bet jis ne­spro­go. Aš jį išar­džiau, ta­da no­rė­jau pri­ deg­ti deg­tu­ku, nes jis tu­rė­jo pa­ na­šiai kaip šal­to­ji ug­ne­lė už­si­deg­ ti. Deg­tu­kas už­ge­so, ta­da paė­miau ki­tą ir ki­šau du de­gan­čius deg­tu­ kus. Ir jis taip sprog­te­lė­jo, kad iš­ ke­piau du pirš­tus (juo­kia­si). Ša­lia bu­vo kal­niu­kai, ei­da­vo­ me ant jų su ro­gu­tė­mis. At­si­me­ nu, dar­že­ly­je esu žan­dą į me­ta­li­nę tvo­rą pra­si­kir­tęs. Da­bar jos ki­taip at­ro­do, o anks­čiau bu­vo to­kios že­mos. Ta­da grįž­tant nuo kal­ne­ lio už­si­ka­bi­no ro­gių vir­vė už tvo­ ros, slys­te­lė­jau ir dė­jau­si į tvo­ros kam­pą. Tvo­ra bu­vo vai­ko vei­do ly­gy­je. Pra­si­kir­tau žan­dą, bet ka­ dan­gi bu­vo be pro­to šal­ta, tie žan­ dai su­le­dė­ję, nie­ko ne­jau­čiau. Tik ma­čiau klai­kias į ma­ne žiū­rin­ čių drau­gų akis. Bet nie­kas ne­sa­ kė, kad žliau­gia per žan­dą krau­jas (juo­kia­si). Ta­da, pa­me­nu, auk­lė­ to­ja ve­žė tak­si į An­ta­kal­nio kli­ni­ kas siū­ti žaiz­dos. Tai va to­kie tie nuo­ty­kiai.

5

Ĺ eĹĄtADIENIS, gruodĹžio 22, 2012

veidas ir pilki rĹŤmai bĹŤna graŞōs Nors KaroliniĹĄkÄ—s ir negali pasigirti architektĹŤros lobiais, taÄ?iau ir ĹĄis sostinÄ—s rajonas gali bĹŤti graĹžus. Net labai. TÄ… ÄŻrodinÄ—ja ÄŻ feisbuko grupÄ™ susibĹŤrÄ™ karoliniĹĄkieÄ?iai, kurie joje dalijasi savo darytomis KaroliniĹĄkiĹł nuotraukomis.

R

Lietuvos radijo ir televizijos centras

Telecentras kvieÄ?ia kaimynus ÄŻ MEZON salonÄ… Mobilusis 4G internetas MEZON – puiki dovana, bet gali bĹŤti dar geriau. MEZON salonuose prieĹĄ KalÄ—das galima ÄŻsigyti ir iĹĄmaniĹłjĹł telefonĹł „Samsung Galaxy S3“, „Samsung Galaxy Ace2“, „Samsung Galaxy S2“ ir be papildomo mokesÄ?io juose naudotis neribojamu 4G MEZON internetu.

Mobiliuoju 4G internetu MEZON galima naudotis ÄŻsigijus USB duomenĹł perdavimo modemÄ…, kuris jungiamas ÄŻ kompiuterÄŻ. Bet galima ÄŻsigyti ir kiĹĄeninÄŻ marĹĄruto parinktuvÄ… MEZON YZI. Jis toks pat stilingas ir maĹžas, jÄŻ patogu neĹĄiotis, o naudojimo galimybÄ—s – dar platesnÄ—s. UĹžsisakius bet kurÄŻ 4G MEZON planÄ… ir jungiantis per MEZON YZI, mobiliuoju internetu galima naudotis ne tik kompiuteryje, bet ir iĹĄmaniajame telefone. Ir be jokiĹł papildomĹł mokesÄ?iĹł, neskaiÄ?iuojant bei neribojant siunÄ?iamĹł duomenĹł kiekio.

Mobiliuoju 4G internetu MEZON galima naudotis ir iĹĄmaniajame telefone. Mokant tik uĹž vienÄ… pasirinktÄ… planÄ…, internetu gali naudotis visi, kam patikite savo ÄŻrenginÄŻ. Be to, per MEZON YZI prie interneto gali jungtis keli asmenys vienu metu (mokama taip pat tik uĹž vienÄ… pasirinktÄ… planÄ…). Ar tikrai sÄ…skaitos nedidÄ—ja?

Telecentras be jokiĹł iĹĄlygĹł neriboja mobiliuoju internetu siunÄ?iamĹł duomenĹł srauto, todÄ—l nesvarbu, kad ir kiek duomenĹł siĹłstumÄ—te ir kiek ĹžmoniĹł jĹŤsĹł ÄŻrenginiu naudotĹłsi, kaina iĹĄliks ta pati – mokÄ—site ďŹ ksuotÄ… mÄ—nesinÄŻ mokestÄŻ uĹž pasirinktÄ… planÄ…. KodÄ—l verta rinktis 4G MEZON?

RyĹĄiĹł reguliavimo tarnybos 2011 m. atlikto nepriklausomo mobiliojo interneto prieigos tyrimo duomenimis, mobiliuoju 4G internetu MEZON greiÄ?iausiai buvo atverÄ?iami tinklalapiai, didĹžiausia vidutine sparta buvo gaunami ir siunÄ?iami duomenys. Laukiame jĹŤsĹł

UĹžsukite ÄŻ MEZON salonÄ… Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje. Vilniuje jĹŤsĹł laukiame ir MEZON salonuose prekybos centruose „Akropolis“, „Panorama“, „Ozas“. Telecentras visus gyventojus konsultuoja tel. 19 100 (0,49 Lt/ min.), www.mezon.lt.

ď Ž Patogu: 8N_\YV[V XĂ›`R Z\OVYVb\Wb !4 V[aR_[Rab :2G<; TNYV [NbQ\aV` QNbTbZN TfcR[a\WĂş ?f V\ ]_VRV[NZbZĂ– X\[X_RĂ˜V\WR TNacĂ›WR V_ X\[X_RĂ˜VN

ZR [NZR TNYVaR ]N`VaVX_V[aV V[aR_[Rab' Uaa]' ddd ZRg\[ Ya 8b_LCRVXVN GRZRYN]V` 8N_\YV[V XÛ`R @Nb`V\ \`V\` T CVY[Vb` QV_ON[af` cN QfOV[V[XNV Wb` ZNY\[VNV ]NX\[`bYab\` “ b `bXVaR QN_O\ QVR[\ZV` [b\ % VXV & cNY

6

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

istorija

Lais­vę ap­gy­nė prie bokš­to Ka­ro­li­niš­kė­se esan­tis te­le­vi­zi­jos bokš­tas lai­ko­mas ir Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės sim­bo­liu. Bū­tent ša­lia jo 1991 m. sau­sio 11–13 d. su­si­rė­mi­muo­se su so­vie­tų ka­riuo­ me­ne žu­vo 14 lais­vės ko­vo­to­jų.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ren­ka­si pa­mi­nė­ti kas­met

Kas­met sau­sio 13 d. iš­va­ka­rė­se te­ le­vi­zi­jos bokš­to pa­pė­dė­je šim­tai žmo­nių ren­ka­si pri­si­min­ti žu­vu­sių lais­vės gy­nė­jų. Tuo­met so­vie­tų ka­riuo­me­nė štur­ma­vo be­gink­lių žmo­nių sau­go­mą te­le­vi­zi­jos bokš­ tą. 14-ai bokš­to gy­nė­jų 1991 m. nak­tis į sau­sio 13-ąją ta­po pa­sku­ ti­nės jų gy­ve­ni­me. Prie Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­ to pri­s i­m in­t i tra­g iš­k ų Sau­s io 13-osios įvy­kių atei­na dau­giau­ sia ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jai. Kai ku­rie prie lau­žo at­si­ve­da sa­ vo ma­žus vai­kus. Tra­di­ciš­kai gė­ lių prie pa­mink­lo Sau­sio 13-osios au­koms pa­de­da aukš­čiau­si vals­ ty­bės ir mies­to va­do­vai. Vil­niaus me­rai, Vy­riau­sy­bės va­do­vai, pre­ zi­den­tai – vi­si jie da­ly­vau­ja ne tik ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, bet ir bent trum­pam už­su­ka į Ka­ro­ li­niš­kes.

Pra­va­žiuo­jan­tys tan­ kai dar pur­vais ap­ drabs­tė, o vi­sai ne­ to­li po jų vikš­rais mer­gi­na žu­vo. Trūks­ta žmo­nių vie­ny­bės

Anų die­nų liu­di­nin­kai kas­met rink­ da­mie­si prie te­le­vi­zi­jos bokš­to ti­ ki­na, kad sau­sį čia vis­kas bū­na ly­ giai kaip 1991 m. Trūks­ta tik vie­no – žmo­nių vie­ny­bės. Pen­ke­rius me­ tus prie te­le­vi­zi­jos bokš­to per mi­ nė­ji­mą lan­ky­da­mie­si „Vil­niaus die­ nos“ žur­na­lis­tai daž­nai su­tik­da­vo tuos pa­čius žmo­nes. Vi­sus tuos me­tus tra­di­ciš­kai į ren­gi­nį atei­da­ vo Juo­zas ir Ve­ro­ni­ka – Ka­ro­li­niš­ kių gy­ven­to­jai, sa­vo aki­mis ma­tę, kaip į mie­ga­mą­jį ra­jo­ną vi­dur­nak­tį įva­žia­vo tan­kai. „Bu­vo la­bai pa­na­šus oras, o štai at­mos­fe­ra vi­sai ki­to­kia. Kaž­ko­ kia vie­ny­bė bu­vo ir žmo­nės jau­tė, kad yra jė­ga. O kas da­bar? Atei­na­ me tie pa­tys, ku­rie 1991 m. atei­da­ vo, tik vis ma­žiau mū­sų, o jau­ni­mo nė­ra. Šie­met iš vi­so žmo­nių ma­žai. Nie­kad tiek ma­žai ne­bu­vo“, – ap­ gai­les­ta­vo vy­riš­kis.

Ve­ro­ni­ka pa­sa­ko­jo anks­tes­niais me­tais bu­vu­si ir prie Lie­tu­vos ra­di­ jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­to, ir prie Sei­ mo. „Jau­nes­ni bu­vom, tad va­žiuo­ da­vom vi­sur, o da­bar atei­nam čia – ar­čiau na­mų. Atei­ni, at­gy­ja pri­ si­mi­ni­mai. Sto­vė­jom to­je pa­čio­je vie­to­je, pra­va­žiuo­jan­tys tan­kai dar pur­vais ap­drabs­tė, o vi­sai ne­to­li po jų vikš­rais mer­gi­na žu­vo“, – pri­si­ mi­nė mo­te­ris. Su­kir­ši­no ka­ro­li­niš­kie­čius

Nors Ka­ro­li­niš­kė­se vy­ko dau­ge­lis pa­grin­di­nių ko­vų už Lie­tu­vos lais­ vę, ša­liai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­ bę įam­žin­ti did­vy­rių ne­sus­kub­ta. Idė­ja ant dau­gia­bu­čių na­mų už­ka­ bin­ti len­te­les apie čia gy­ve­nu­sius lais­vės ko­vo­to­jus pir­miau­sia pra­ dė­ta įgy­ven­din­ti gre­ti­ma­me Laz­ dy­nų ra­jo­ne, o tik pa­skui Ka­ro­li­ niš­kė­se. Pas­ta­ro­sio­se taip pat nu­spręs­ ta per­va­din­ti ir gat­ves – su­teik­ ti joms žu­vu­sių­jų lais­vės ko­vo­to­jų pa­var­des. Dien­raš­čio kal­bin­tas Sei­ mo na­rys Al­gis Strel­čiū­nas taip pat pri­si­dė­jo prie šių pa­ki­ti­mų ir tai la­ bai pa­lai­kė. „Tai tur­būt bu­vo 1995 m. Man pa­skam­bi­no kaž­kas iš tuo­me­ tės mies­to val­džios ir kaip tuo­ me­čio Laz­dy­nų se­niū­no pa­klau­sė, kaip rea­guo­tų į to­kius pa­kei­ti­mus žmo­nės. Ar tai ge­ra idė­ja. Aš jai pri­ta­riau, ta­čiau iki šiol ma­nau, kad ji bu­vo pa­vė­luo­ta“, – pa­sa­ko­jo A.Strel­čiū­nas. Po skam­bu­čio iš aukš­čiau Laz­ dy­nuo­se ant pen­kių dau­gia­bu­čių fa­sa­dų at­si­ra­do at­mi­ni­mo len­te­ lės Vi­dui Ma­ciu­le­vi­čiui, Vy­tau­tui Vait­kui, Vir­gi­ni­jui Drus­kiui, Apo­ li­na­rui Juo­zui Po­vi­lai­čiui, Ro­lan­ dui Jan­kaus­kui. Len­te­lės at­si­ra­do ir gre­ti­ma­me Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­ ne. Be to, čia žu­vu­sių­jų gar­bei bu­ vo per­va­din­tos ke­lios gat­vės. Ši­taip at­si­ra­do L.Asa­na­vi­čiū­tės, V.Drus­ kio ir dar sep­ty­nios gat­vės. „Gat­vių pa­va­di­ni­mų kei­ti­mas – ryš­kiau­sias pa­vyz­dys, kad veiks­ mų im­ta­si per vė­lai. Rei­kė­jo tai da­ry­ti tais pa­čiais ar­ba ki­tais me­ tais, o ne po pen­ke­rių me­tų. Na­ tū­ra­lu, kad įvy­kiai šiek tiek iš­blu­ ko at­min­ty­je ir žmo­nės pik­ti­no­si, maiš­ta­vo prieš gat­vių per­va­di­ni­ mą. Ka­ro­li­niš­kė­se bu­vo vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gų aist­rų ir pyk­čio“, – dės­tė A.Strel­čiū­nas.

Siau­bas: Ka­ro­li­niš­kių gy­ven­to­jai sa­vo aki­mis re­gė­jo, kaip į jų ra­jo­ną vi­dur­nak­tį įva­žia­vo tan­kai. Ri­čar­do Gri­go (BFL) nuo­tr.

At­mi­ni­mą įam­ži­no pa­va­di­ni­mais

Sau­sio 13-oji

Ka­ro­li­niš­kės – vie­na svar­biau­sių 1991 m. sau­sio 13 d. įvy­kių vie­tų. Daug­maž 1995 m. de­vy­nios iš ke­tu­rio­li­kos Ka­ro­ li­niš­kių gat­vių per­va­din­tos au­kų pa­ var­dė­mis. Dar vie­nai gat­vei su­teik­tas Sau­sio 13-osios var­das. Pag­rin­di­nei Ka­ro­li­niš­kių gat­vei, bu­vu­siam Kos­ mo­nau­tų pro­spek­tui, su­teik­tas Lais­ vės var­das. Šiuo me­tu Ka­ro­li­niš­kė­se yra Lo­re­tos Asa­na­vi­čiū­tės, Vir­gi­ni­

1.25 val. tan­kai Ka­ro­li­niš­kė­se, va­

jaus Drus­kio, Da­riaus Ger­bu­ta­vi­čiaus, Ro­lan­do Jan­kaus­ko, Al­gi­man­to Pet­ro Ka­vo­liu­ko, Vi­do Ma­ciu­le­vi­čiaus, Apo­ li­na­ro Juo­zo Po­vi­lai­čio, Ig­no Ši­mu­lio­ nio, Vy­tau­to Vait­kaus. Ant dau­gia­bu­ čių na­mų, ku­riuo­se gy­ve­no Sau­sio 13-osios au­kos, pri­tvir­tin­tos at­mi­ni­ mo len­tos. Ki­tų ko­vos už ša­lies ne­prik­ lau­so­my­bę au­kų var­dais gat­vės pa­va­ din­tos ki­to­se Lie­tu­vos mies­tuo­se.

žiuo­da­mi te­le­vi­zi­jos bokš­to link, ties „Ko­me­tos“ par­duo­tu­ve pra­de­ da šau­dy­ti tuš­čiais šo­vi­niais. 1.50 val. tan­kai ima su­pti te­le­vi­zi­

jos bokš­tą, prieš juos ei­nan­tys au­to­ ma­ti­nin­kai ko­vi­niais šo­vi­niais šau­ do į že­mę, o vė­liau ir į bokš­tą, kur ap­link ap­sto­ję žmo­nės. Tan­kai ir de­san­ti­nin­kai siau­tė­ja apie dvi va­ lan­das. 2 val. šar­vuo­čiai ir tan­kai ap­su­pa

Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­ sta­tą, pra­de­da šau­dy­ti į pa­sta­tą ir bu­din­čius žmo­nes, uži­ma Ko­mi­te­ to rū­mus ir stu­di­jas. Ka­riš­kiai truk­ do paim­ti žu­vu­sių­jų la­vo­nus ir su­ žeis­tuo­sius. Užė­mus te­le­vi­zi­jos bokš­tą, vie­

nas LKP (SSKP) va­do­vų J.Jer­ma­la­ vi­čius iš ka­ri­nės ma­ši­nos per gar­ sia­kal­bį skel­bia: „Bro­liai lie­tu­viai, na­cio­na­lis­tų ir se­pa­ra­tis­tų Vy­riau­ sy­bė, ku­ri prieš­pas­ta­tė sa­ve liau­ džiai, nu­vers­ta. Ei­ki­te pas sa­vo tė­ vus, vai­kus...“

Ne­bi­jo ir neig­ti Kai ku­rie prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mi po­ li­ti­kai, kaip an­tai bu­vęs so­cial­de­mok­ ra­tas, po­li­ti­nės jė­gos Fron­to ly­de­ris Al­g ir­das Pa­lec­k is, Sau­sio 13-osios įvy­kius nei­g ia. Dėl to jam skir­ta be­ veik 11 tūkst. li­tų bau­da. Ta­čiau teis­mų ma­ra­to­nas ne­si­bai­gia. A.Pa­lec­kis pra­šo Lie­tu­vos Aukš­čiau­ sio­jo Teis­mo (LAT) jį iš­tei­sin­ti. „Pra­šau pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­

Per šią kru­vi­ną ak­ci­ją žu­vo 14 ci­

dos teis­mo nuo­spren­d į, ku­riuo esu pri­pa­ž in­tas kal­tu dėl to, kad TV lai­ do­je pa­sa­kiau, jog per Sau­sio 13-osios įvy­k ius sa­viš­k iai šau­dė į sa­vus. Sa­ kiau ne sa­vo žo­d žius, o ci­ta­vau iš­ trau­kas iš pub­li­ka­ci­jų. Esu ap­kal­tin­ tas ir nu­teis­tas be jo­kio pa­grin­do“, – ti­ ki­no teis­mą po­li­ti­kas. LAT sa­vo ver­d ik­tą skelbs 2013 m. sau­sio 22 d.

vi­lių gy­ven­to­jų, dau­giau kaip 500 žmo­nių su­žeis­ta. Štur­muo­jant Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos

ko­mi­te­to pa­sta­tą kul­ka į nu­ga­rą sa­ vų­jų nu­šau­tas SSRS de­san­ti­nin­kas V.Šac­ki­chas. Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tus už­

gro­bu­si tan­kų ko­lo­na va­žiuo­ja prie Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos rū­mų; čia su­si­rin­kę apie 20 tūkst. par­la­men­ to gy­nė­jų; mi­nios pul­ti ka­riuo­me­ nė ne­si­ry­žo.

7

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

istorija

Var­dą Ka­ro­li­niš­kėms pa­do­va­no­jo mo­te­ris Ak­ty­viai gy­nė gam­tą

And­re­jus Žu­kovs­kis Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­nas – ti­piš­ kas so­viet­me­čio kū­ri­nys. Pil­ki dau­ gia­bu­čiai, ma­ži kie­mai. Ta­čiau po as­fal­tu sle­pia­si ir ki­to­kia is­to­ri­ja, sie­kian­ti XVIII a.

Praė­ju­sią va­sa­rą Ka­ro­l i­n iš­k ių gy­ ven­to­jai drau­ge su Lie­tu­vos ža­lių­ jų są­jū­d žiu prie sos­t i­nės sa­v i­val­ dy­bės pro­tes­ta­vo prieš neaiš­kaus sta­t i­n io konst­ra­v i­mą Ka­ro­l i­n iš­k ių kraš­to­vaiz­d žio draus­ti­ny­je.

Gi­mė trys ra­jo­nai

Bend­ros Len­ki­jos ir Lie­tu­vos Vals­ ty­bės lai­kais XVIII a., kai dar ne­ bu­vo pa­n ai­k in­ta bau­d žia­va, o ša­liai va­do­va­vo ba­jo­rai, da­bar­ti­ nių Ka­ro­li­niš­kių te­ri­to­ri­jo­je bu­ vo dva­ras. Jo šei­mi­nin­kas tu­rė­jo tris duk­te­ris – Jus­ti­ną, Ka­ro­li­ ną ir Ur­šu­lę. Ka­dan­gi jis ne­tu­rė­ jo sū­nų, po mir­ties dva­rą su že­ mė­mis ly­gio­mis da­li­mis pa­si­da­li­jo duk­ros. Kiek­vie­na pa­vel­dė­jo po da­lį dva­ ro te­ri­to­ri­jos ir taip šios da­lys ga­vo vie­to­var­džius – Jus­ti­niš­kė, Ka­ro­ li­niš­kė ir Vir­šu­liš­kė. Kiek­vie­na se­ se­rų taip pat pa­vel­dė­jo po ke­lias­ de­šimt bau­džiau­nin­kų. Pa­nai­ki­nus bau­džia­vą 1861 m. bu­vę vals­tie­čiai bau­džiau­nin­kai taip ir li­ko gy­ven­ ti sa­vo kai­muo­se, ku­rie iš­li­ko ir tar­pu­ka­riu, ir so­viet­me­čiu. XX a. 8 de­šimt­me­tį Vil­niu­je pra­dė­jus sta­ ty­ti gy­ve­na­muo­sius ra­jo­nus ir nu­ grio­vus kai­mus, pa­va­di­ni­mai li­ko. Taip sos­ti­nė­je at­si­ra­do Jus­ti­niš­kių, Ka­ro­li­niš­kių ir Vir­šu­liš­kių mik­ro­ ra­jo­nai. Taip pat yra ir ki­ta var­do kil­mės ver­si­ja. Kal­bi­nin­kas Jo­nas Jurkš­tas vie­to­var­dį kil­di­na iš XIX a. čia bu­ vu­sios Ka­ro­li­nų kar­čia­mos. Šio­je vie­to­je kaž­ka­da bu­vo dva­ras, XIX a. pra­džio­je sto­vė­jo Ka­ro­li­nų kar­ čia­ma, o kai­me­ly­je – tik trys so­dy­ bos. Ša­lia – ke­lios Šal­tū­nų kai­mo

Su­si­rin­ku­sie­ji reiš­kė pa­si­pik­ti­ni­mą, kad ne­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie jų pa­šo­nė­je ky­lan­tį na­mą. Be to, pra­si­ dė­jus sta­ty­boms ak­ty­viai nai­k i­na­ mas kraš­to­vaiz­d žio draus­t i­ny­je esan­t is šlai­tas. Pro­tes­t uo­to­jai su­ ren­gė pan­to­m i­mos ak­ci­ją, ku­r ios tiks­las bu­vo pa­ra­g in­t i val­d i­n in­ kus bū­ti at­vi­res­nius ir su gy­ven­to­ jais da­ly­tis sa­vo pla­nais.

Gam­ta: tai, kad ka­dai­se ra­jo­nas bu­vo miš­kų ap­sup­tas kai­mas, pri­me­na iki šiol iš­li­kęs draus­ti­nis. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

so­dy­bos. Ant­ro­je XIX a. pu­sė­je čia vei­kė ply­ti­nė. Pas­ta­tė la­bai grei­tai

1971-ai­siais bu­vo griau­na­mos šio­je vie­to­je bu­vu­sios ko­lū­kio fer­mos ir pra­dė­tos ties­ti pir­mo­sios ko­mu­ni­ ka­ci­jos bū­si­mo­jo gy­ve­na­mo­jo mik­ ro­ra­jo­no sta­ty­boms. Mik­ro­ra­jo­ną pro­jek­ta­vo ar­chi­tek­tas Ka­zi­mie­ras Ri­man­tas Ba­lė­nas. Ka­ro­li­niš­kėms bu­vo su­teik­tas „kos­mi­nis“ įvaiz­ dis. Pag­rin­di­nis pro­spek­tas, be­je, ei­nan­tis ir per ki­tus ra­jo­nus, pa­va­ din­tas Kos­mo­nau­tų var­du. Iki šiol Ka­ro­li­niš­kė­se iš­li­ko ir ki­tų su kos­ mo­su su­si­ju­sių pa­va­di­ni­mų: Sie­ty­ no, Mė­nu­lio gat­vė.

Ir, ži­no­ma, pa­ts „kos­miš­kiau­ sias sta­ti­nys“ – te­le­vi­zi­jos bokš­tas, pra­dė­tas sta­ty­ti 1974 m., o vei­kian­ tis nuo 1981 m. ir iki šiol lai­ko­mas vie­nu aukš­čiau­sių sta­ti­nių Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­po­je. Mik­ro­ra­jo­nas bu­vo pa­sta­ty­tas la­ bai grei­tai – nuo rea­lios dar­bų pra­ džios per be­veik pen­ke­rius me­tus. 1977 m. į Ka­ro­li­niš­kes ėmė kel­tis pir­mie­ji nau­ja­ku­riai. Bu­vo ap­skai­ čiuo­ta, kad Ka­ro­li­niš­kė­se gy­vens 45 tūkst. gy­ven­to­jų, kiek­vie­nam jų skir­ta po 9 kv. m gy­ve­na­mo­jo plo­ to. Taip pat bu­vo nu­ma­ty­ta, kad 1 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rės iki 10 au­to­ mo­bi­lių. Tie­sa, vė­liau pro­jek­tuo­ jant gat­ves ir kie­mus šis skai­čius

bu­vo pa­di­din­tas 10 kar­tų. Pla­nuo­ jant į atei­tį, vos pa­sta­čius Ka­ro­ li­niš­kes bu­vo nu­ma­ty­tas via­du­ kas tarp da­bar­ti­nių J.Ši­mu­lio­nio ir Č.Su­gi­ha­ros (Vir­šu­liš­kė­se) gat­vių bei ke­lias įva­žiuo­ti į mi­nė­tas gat­ ves iš T.Nar­bu­to gat­vės. Ti­pi­nė ar­chi­tek­tū­ra

Ka­ro­li­niš­kės lai­ko­mos vie­nu gra­ žiau­sių iš mi­nė­tų tri­jų mik­ro­ra­jo­ nų. Nors vy­rau­ja dau­gia­bu­čiai gy­ ve­na­mie­ji na­mai (5, 9, 12 aukš­tų), su­jung­ti į ke­tu­rių pen­kių kor­pu­sų blo­kus, čia ne­trūks­ta ir na­tū­ra­lios gam­tos. Ka­ro­li­niš­kė­se tarp Su­der­vės upe­lio slė­nio ir Ne­ries skar­džio Pli­

Per ak­ci­ją praei­v iams bu­vo siū­lo­ ma at­si­ger­t i skaid­raus van­dens ir ši­taip pa­lai­k y­t i skaid­r ius spren­d i­ mus.

ka­kal­nio ato­dan­gos iki šiol iš­li­kęs na­tū­ra­lus gam­tos kam­pe­lis – Ka­ ro­li­niš­kių kraš­to­vaiz­džio draus­ti­ nis. Taip pat įkur­tas ir Pa­sa­kų par­ kas, ku­rį puo­šia me­di­nės pa­sa­kų vei­kė­jų skulp­tū­ros.

5

me­tus už­tru­ko Ka­ro­li­niš­kių ra­jo­no sta­ty­bos.

8

Ĺ eĹĄtADIENIS, gruodĹžio 22, 2012

ÄŻvairenybÄ—s Ka­ro­li­niť­kes pa­mÄ—­go Ĺžy­gei­viai

NEKILNOJAMASIS TURTAs =.4.9/. Ă @6@8<96;6:Ă? .?2 AĂ? .AC27.6@ =?<32@6<;.9B@ 1<8B:2;AĂ? AC.?8F:.@

KONSULTACIJOS 17 metĹł patirtis

AVYa\ T CVY[Vb` ARY ' % " ! "## % # & "!

Tra­di­ci­niĹł „Snai­gÄ—s“ Ĺžy­giĹł sli­dÄ—­ mis ir pÄ—s­Ä?io­mis or­ga­ni­za­to­riai kiek­vie­nÄ… Ĺžie­mÄ… bent ke­le­tÄ… kar­ tĹł uŞ­su­ka ir ÄŻ Ka­ro­li­niť­kes. Ĺ ia­ me ra­jo­ne esan­tis miť­ke­lis, ro­ dos, spe­cia­liai su­kur­tas Ĺžy­gei­ viams. Ja­me ke­liau­to­jai ÄŻvei­kia 4–12 ki­lo­met­rĹł marť­ru­tus, o ge­ ros nuo­tai­kos pa­si­se­mia ne vie­ nai die­nai. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Moks­lei­vius ap­lan­kÄ— ka­riai

Ka­ti­nas lau­kia Ĺžmo­niĹł pa­gal­bos Ka­ro­li­niť­kie­Ä?ius pa­ťiur­pi­no pik­ ta­va­liĹł el­ge­sys su ĹĄia­me ra­jo­ne be­si­glau­dĹžian­Ä?iu be­na­miu ka­ti­ nu. Su ĹĄiuo gy­vō­nÄ—­liu bu­vo pa­ sielg­ta itin Ĺžiau­riai.

Anot Ka­ro­li­niť­kiĹł gy­ven­to­jĹł, ka­ ti­nÄ—­lis ra­jo­ne at­si­ra­do prieĹĄ pus­ me­tÄŻ. Tai ding­da­vo, tai vÄ—l pa­ si­ro­dy­da­vo. Ĺ io­mis die­no­mis jis pa­ste­bÄ—­tas su di­dĹžiu­liu pli­ku gum­bu – aug­liu ant nu­ga­ros, su­ si­gō­ŞÄ™s dÄ—­ŞÄ—­je po bal­ko­nu. Gy­vō­ nÄ—­lis de­hid­ra­ta­vÄ™s. Be ĹĄi­tos ne­lai­mÄ—s, Ĺžmo­nÄ—s pa­ sa­ko­jo, kad be­jÄ—­gÄŻ ir ser­gan­tÄŻ gy­ vō­nÄ… nak­tÄŻ kaŞ­ko­kie pik­ti gir­ti Ĺžmo­nÄ—s ne­va ban­dÄ— „sa­vais bō­ dais“ iť­kast­ruo­ti. Kaip tai vy­ko ir kas bu­vo pa­da­ry­ta, ga­lÄ—s pa­sa­ky­ ti tik ve­te­ri­na­rai. Da­bar ka­Ä?iu­kas jau lau­kia vi­zi­ to pas ve­te­ri­na­rÄ…. Tie­sa, ne­Şi­no­ma tiks­li su­ma, kiek kai­nuos ne­lai­mÄ—­ lio gy­dy­mas. Ma­no­ma, kad jam bus rei­ka­lin­ga ope­ra­ci­ja ir sta­cio­na­ras. Ka­ti­no bĹŤk­le su­si­rō­pi­no vie­ťo­ ji ÄŻstai­ga „Rai­niu­kas“, ta­Ä?iau be gy­ven­to­jĹł pa­gal­bos ge­rus dar­bus da­ry­ti sun­ku. „La­biau­siai uĹž vis­kÄ… pa­sau­ly­je ĹĄiam nu­skriaus­tam gy­vō­nui rei­ ka­lin­ga glo­ba. Rō­pes­tin­gas Ĺžmo­

gus ir mei­lÄ— da­ro ste­buk­lus – ka­ ti­nÄ—­lis la­bai grei­tai at­si­gaus tiek fi­ziť­kai, tiek mo­ra­liť­kai. At­si­ liep­ki­te, kas ga­li­te pa­dÄ—­ti ka­ti­nu­ kui lai­ki­na glo­ba! Taip pat ieť­ko­ me ga­lin­Ä?iĹł pa­rem­ti varg­ťiu­kÄ…. Po ap­Şiō­ros bus aiť­ku, ar ka­ti­nu­ kÄ… ga­lÄ—­si­me lai­ky­ti sta­cio­na­re. Pa­ dÄ—­ki­te mums iť­gel­bÄ—­ti ĹĄÄŻ li­go­niu­ kÄ…. Jei pri­si­dÄ—­si­te prie gy­dy­mo ir gel­bÄ—­ji­mo, ra­ťy­ki­te „Ka­ro­li­niť­kiĹł ka­ti­nÄ—­liui“. SÄ…s­kai­tos, ÄŻ ku­riÄ… ga­ li­te au­ko­ti, rek­vi­zi­tus ra­si­te „Rai­ niu­ko“ in­ter­ne­to pus­la­py­je“, – sa­kÄ— „Rai­niu­ko“ at­sto­vÄ— Edi­ta. VD inf.

Anot spe­cia­lis­tĹł, Ĺžie­mÄ… rō­siuo­se ka­tÄ—s ap­si­gy­ve­na tuo­se na­muo­ se, ĹĄa­lia ku­riĹł ĹĄil­tuo­ju me­tu bu­vo ĹĄe­ria­mos. ÄŽp­ra­tu­sios nuo­lat gau­ ti mais­to jos ĹĄal­tuo­ju me­tu ieť­ko ir ĹĄil­tes­nio uŞ­kam­pio. O ĹĄi­lu­mos punk­tai tam – idea­li vie­ta. Pa­gal Vil­niaus mies­to tai­syk­les rō­sy­je ka­Ä?iĹł lai­ky­ti ne­ga­li­ma, ta­ Ä?iau per­ne­lyg bai­min­tis, kad jos pla­ti­na pa­vo­jin­gas li­gas, taip pat ne­rei­kÄ—­tĹł. Juk iť­nai­ki­nus rō­sy­ je ap­si­gy­ve­nu­sias ka­tes ÄŻ jĹł vie­tÄ… ateis Ĺžiur­kÄ—s ir pe­lÄ—s. Ĺ ios pla­ti­na pa­vo­jin­ges­nes li­gas ne­gu ka­tÄ—s. Beg­lo­biĹł gy­vō­nĹł gel­bÄ—­ji­mo tar­ ny­bĹł at­sto­vai pa­brÄ—­Şia, kad Ĺžie­mÄ… glo­bo­ti ka­tes rō­sy­je ga­li­ma tik tuo at­ve­ju, jei lai­ko­ma­si sa­ni­ta­ri­niĹł sÄ…­ly­gĹł ir tam ne­prieť­ta­rau­ja kai­ my­nai. Prie­ťin­gu at­ve­ju uĹž to­kiÄ… glo­bÄ… gre­sia pi­ni­gi­nÄ— bau­da. „Ka­ro­li­niť­kie­Ä?iai tik­rai ne­tu­rÄ—­ tĹł bai­min­tis, kad jĹł rō­siuo­se Ĺžie­ mÄ… glau­dĹžia­si ka­tÄ—s. Tai tik­rai ge­ riau uĹž pe­les ar juo­lab Ĺžiur­kes,

Nie­ko pa­na­ťaus. Pa­si­ro­do, Ka­ro­ li­niť­kiĹł gim­na­zi­jo­je lan­kÄ—­si Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nÄ—s Krať­to ap­sau­ gos sa­va­no­riĹł pa­jÄ—­gĹł ka­riai, ku­rie gim­na­zis­tams pri­sta­tÄ— Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jo­je ir tar­ny­bos Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nÄ—­je ga­li­my­bes bei per­spek­ty­vas. Ka­riō­nai ne tik pa­sa­ko­jo apie kar­je­rÄ… ka­ri­nÄ—­se ins­ti­tu­ci­jo­se, bet ir su­pa­Şin­di­no moks­lei­vius su Lie­tu­ vos ka­riuo­me­nÄ—s gink­luo­te. Gink­ lai ne­pa­li­ko abe­jin­gĹł – juos no­riai ir smal­siai ap­Şiō­ri­nÄ—­jo tiek vai­ki­ nai, tiek mer­gi­nos.

„„Simpatijos: kariĹŤnĹł vizitas sudomino ir KaroliniĹĄkiĹł gimnazijos mer­

ginas.

„IĹĄ tie­sĹł jo­kios pro­vo­ka­ci­jos ne­bu­ vo – tie­siog Lie­tu­vos ka­riō­nai mō­sĹł gim­na­zi­jos moks­lei­viams pri­sta­tÄ— kar­je­ros ga­li­my­bes. Su­si­do­mÄ—­ji­mas ren­gi­niu bu­vo tik­rai di­de­lis, mo­ki­niai

Bend­ruo­me­nÄ—s nuo­tr.

no­riai klau­sÄ—­si ir klau­si­nÄ—­jo ka­riō­ nĹłâ€œ, – dĹžiau­gÄ—­si Ka­ro­li­niť­kiĹł gim­ na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ug­dy­mui Si­gi­tas And­rai­kÄ—­nas. VD inf.

ÄŽsi­gy­ti eg­lu­tÄ™ dar ne vÄ—lu „„Vil­tis: ĹĄiuo me­tu ka­Ä?iu­kas lau­

kia vi­zi­to pas ve­te­ri­na­rÄ….

„Rai­niu­ko“ nuo­tr.

Kas gy­ve­na rō­siuo­se? Ka­ro­li­niť­kiĹł gy­ven­to­jai pa­ste­ bÄ—­jo, kad nu­kri­tus ter­mo­met­ro stul­pe­liui dau­gia­bu­Ä?iĹł rō­siuo­se pa­dau­gÄ—­jo be­na­miĹł ka­Ä?iĹł. Ĺ˝mo­ nÄ—s bai­mi­na­si, kad rō­siuo­se ap­si­ gy­ve­nu­sios be­glo­bÄ—s ke­tur­ko­jÄ—s ga­li pla­tin­ti pa­vo­jin­gas li­gas.

Tvir­to su­dÄ—­ji­mo ka­riō­nai su gink­ lais ran­ko­se tre­Ä?ia­die­nÄŻ vaikť­ti­nÄ—­ jo po Ka­ro­li­niť­kiĹł gim­na­zi­jos pa­ tal­pas. Kas tai – ka­ri­nÄ—s pra­ty­bos, pro­vo­ka­ci­ja, o gal ka­rei­viai ieť­ko­ jo tau­tos prie­ťų?

ku­rios pla­ti­na kur kas pa­vo­jin­ ges­nes li­gas. Ĺ˝i­no­ma, ge­riau­sia, jei ki­ti kai­my­nai ne­prieť­ta­rau­ ja, rō­siuo­se gy­ve­nan­Ä?ias ka­tes ne tik pa­ťer­ti, bet ir pa­si­rō­pin­ti sa­ni­ ta­ri­ja – pa­dÄ—­ti spe­cia­liÄ… dÄ—­ŞÄ™, kur jos ga­lÄ—­tĹł tuť­tin­tis. Dar ge­riau, jei to­kios ka­tÄ—s bō­tĹł ste­ri­li­zuo­tos. O li­gos rō­sy­je glo­bo­jant ka­tes ga­li plis­ti tik kon­tak­to bō­du, to­dÄ—l ne­ rei­kÄ—­tĹł pul­ti to­kiĹł ka­Ä?iĹł Ä?iu­pi­nÄ—­ti ir glos­ty­ti“, – sa­kÄ— gy­vō­nĹł glo­bos or­ga­ni­za­ci­jos „Le­sė“ va­do­vÄ— Ves­ ta Auť­kal­nie­nÄ—. VD inf.

Tie, ku­rie dar gruo­dĹžio pra­dĹžio­ je sa­vo na­muo­se no­rÄ—­jo pa­jus­ti ĹĄven­ti­nÄ™ dva­siÄ…, ma­si­nÄ—s eg­lu­Ä?iĹł pre­ky­bos pra­dĹžios ne­lau­kÄ—. Jie Ĺža­ lias­ka­res ÄŻsi­gi­jo par­duo­tu­vÄ—­se ar­ ba par­si­ga­be­no iĹĄ me­de­ly­nĹł. Tie­sa, uĹž jas pre­ky­bos cent­ruo­se ar in­ter­ ne­to par­duo­tu­vÄ—­se te­ko pa­klo­ti ne vie­nÄ… de­ťim­tÄŻ li­tĹł.

Ta­Ä?iau tik­ro­ji ma­si­nÄ— pre­ky­ba Ka­ lÄ—­dĹł eg­lu­tÄ—­mis Vil­niu­je pra­si­de­da prieĹĄ pat ĹĄven­tes. Jo­mis lei­dĹžia­ ma pre­kiau­ti prie sos­ti­nÄ—s se­niō­ ni­jĹł, sos­ti­nÄ—s sa­vi­val­dy­bÄ—s nu­sta­ ty­to­se vie­to­se. Ĺ iais me­tais eg­lu­tÄ™ Ka­lÄ—­doms ga­li­ma ÄŻsi­gy­ti ĹĄa­lia pre­ ky­bos cent­rĹł, kios­kĹł, de­ga­li­niĹł, prie gat­viĹł san­kir­tĹł, tur­ga­vie­tÄ—­se, au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mo aikť­te­lÄ—­se, dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se. Sos­ti­nÄ—s sa­vi­val­dy­bÄ—s duo­me­ni­ mis, Ka­ro­li­niť­kÄ—­se Ĺža­lias­ka­rÄ—­mis

na, kad ka­tÄ— rō­sy­je bet ku­riuo at­ve­ju yra ge­riau nei ten ÄŻsi­kō­ ru­sios Ĺžiur­kÄ—s. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

nuo gruo­dĹžio 10 d. pre­kiau­ja­ma ĹĄa­lia tur­ga­vie­tÄ—s L.Asa­na­vi­Ä?iō­tÄ—s g. 35 ir au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mo aikť­te­ lÄ—­je ĹĄa­lia par­duo­tu­vÄ—s A.J.Po­vi­lai­ Ä?io g. 20. Kiek anks­Ä?iau bu­vo skelb­ta, kad

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ—s nuo­tr.

ĹĄiais me­tais Ka­lÄ—­dĹł eg­lu­Ä?iĹł kai­nos bus to­kios pat kaip per­nai. Tai­gi, uĹž jas ĹĄie­met teks su­mo­kÄ—­ti vi­du­ti­niť­ kai bent 10–25 li­tus, ta­Ä?iau ma­Şam me­de­liui pa­kaks ir 5 li­tĹł. VD inf.

Kvie­Ä?ia fik­suo­ti pa­Şei­dÄ—­jus Fik­suo­ti eis­mo pa­Şei­dÄ—­jus ir su­ rink­tÄ… me­dĹžia­gÄ… per­duo­ti po­li­ci­ jai da­bar ga­li kiek­vie­nas ka­ro­li­ niť­kie­tis. Juo­lab kad uĹž tai bus ga­ li­ma gau­ti ver­tin­gĹł pri­zĹł: spe­cia­lĹł vaiz­do fik­sa­to­riĹł, po­li­ci­jos ge­ne­ ra­li­nio ko­mi­sa­ro dip­lo­mus ir su­ ve­ny­rĹł.

„„Pra­na­ťu­mas: spe­cia­lis­tai ra­mi­

„„Kainos: uŞ eglutes ťiemet teks mokėti panaťiai kaip pernai.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas ir Lie­tu­ vos ke­liĹł po­li­ci­jos tar­ny­ba kvie­Ä?ia Ka­ro­li­niť­kiĹł gy­ven­to­jus da­ly­vau­ ti kon­kur­se „UŞ­fik­suok ke­liĹł eis­ mo tai­syk­liĹł pa­Şei­dÄ—­ją“. Kon­kur­ sas vyks­ta iki sau­sio. In­for­ma­ci­jÄ… teik­ti ga­li ne jau­nes­ni kaip 18 me­ tĹł as­me­nys, ku­rie ne tik dek­la­ruo­ ja, bet ir pa­tys vyk­do sau­gaus el­ge­ sio ke­ly­je rei­ka­la­vi­mus. Kon­kur­se

ne­ga­li da­ly­vau­ti po­li­ci­jos sis­te­mos dar­buo­to­jai. Vaiz­do me­dĹžia­ga, ku­rio­je uŞ­fik­ suo­tas Ke­liĹł eis­mo tai­syk­liĹł pa­ Ĺžei­di­mas, ke­lian­tis grÄ—s­mÄ™ eis­mo sau­gu­mui, chu­li­ga­niť­ko vai­ra­vi­ mo at­ve­jai, pa­tei­kia­mi per po­li­ci­ jos elekt­ro­ni­niĹł pa­slau­gĹł po­rta­lÄ… www.epo­li­ci­ja.lt. Da­ly­viai, teik­da­ mi fil­muo­tÄ… me­dĹžia­gÄ…, tu­ri nu­ro­dy­ ti uŞ­fik­suo­to pa­Şei­di­mo da­tÄ…, lai­kÄ…, vie­tÄ…, taip pat pri­va­lo ÄŻra­ťy­ti Ĺžo­dÄŻ „kon­kur­sui“. Kon­kur­sui ga­li bō­ti pa­tei­kia­ ma tik ko­ky­biť­ka vaiz­do me­dĹžia­ga (rink­me­nos dy­dis ne di­des­nis kaip 10 Mb). Rei­kia jÄ… trum­pai ap­ra­ťy­ti, kad bō­tĹł ga­li­ma kons­ta­tuo­ti Ke­liĹł eis­mo tai­syk­liĹł pa­Şei­di­mÄ…. Vaiz­do

me­dĹžia­gos siun­tÄ—­jas tu­ri nu­ro­dy­ti sa­vo var­dÄ…, pa­var­dÄ™, am­ŞiĹł, kon­ tak­ti­nius duo­me­nis. Ne­bus ver­ti­na­ma vaiz­do me­ dĹžia­ga, uŞ­fik­suo­ta ne Lie­tu­vo­je, per var­Şy­bas, ki­tus ren­gi­nius, par­ si­siĹłs­ta iĹĄ in­ter­ne­to, taip pat uŞ­da­ ro­se ir pri­va­Ä?io­se val­do­se uŞ­fik­suo­ti pa­Şei­di­mai, spe­cia­lių­jĹł trans­por­ to prie­mo­niĹł vai­ruo­to­jĹł veiks­mai, au­to­mo­bi­liĹł su­sto­ji­mo ir sto­vÄ—­ji­ mo tvar­kos pa­Şei­di­mai prie pre­ky­ bos cent­rĹł, par­duo­tu­viĹł, ÄŻstai­gĹł, po­Şe­mi­nÄ—­se au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mo aikť­te­lÄ—­se. Ne­bus ver­ti­na­ma ta in­ for­ma­ci­ja, ku­riĹł au­to­riai per kon­ kur­so lai­ko­tar­pÄŻ bu­vo nu­baus­ti uĹž Ke­liĹł eis­mo tai­syk­liĹł pa­Şei­di­mus. VD inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.