PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 27, 2012
www.kl.lt
300 (19 601)
12
82AC6?A.162; 6@ 4?B<1 6< $
turtas
ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` @aN`f` 4bQNcVĂ&#x2DC;Vb`
Dvi minimala us
MeÂro V.GrubÂliausÂko bendÂraÂĹžyÂgiai noÂrÄ&#x2014;ÂtĹł, kad jis daÂlyÂvauÂtĹł rinÂkiÂmuoÂse ÄŻ EuÂroÂpos ParÂlaÂmenÂtÄ&#x2026;.
Miestas 2p.
SveiÂkinÂdaÂmas paÂsauÂlÄŻ poÂpieÂĹžius BeÂneÂdikÂtas XVI linÂkÄ&#x2014;Âjo taiÂkos.
NeÂsuÂtaÂriaÂma, koÂkios ÄŻtaÂkos valsÂtyÂbei tuÂrÄ&#x2014;s miÂniÂmaÂlios alÂgos paÂkÄ&#x2014;ÂliÂmas.
Pasaulis 11p.
PastarÄ&#x2026;jÄŻ kartÄ&#x2026; taip drastiĹĄkai â&#x20AC;&#x201C; net 150 litĹł iĹĄsyk â&#x20AC;&#x201C; minima lus (MMA) buvo ke mÄ&#x2014;nesinis atlyginimas liamas prieĹĄ dau 16 metĹł. Politi kai ir verslo vi giau kaip suomenÄ&#x2014; nesutaria, ar MMA pakÄ&#x2014;limas m. pradĹžios iki nuo 2013 1000 litĹł turÄ&#x2014;s giamos ar nei giamos ÄŻtakos daugiau teivalstybÄ&#x2014;s ir atskirĹł verslo gru piĹł finansams, nei padÄ&#x2014;Ä?iai ĹĄa ekonomilyje.
Stasys Guda viÄ?ius
s.gudavicius@
ministras pirmi ninkas atsakÄ&#x2014; teigiamai: â&#x20AC;&#x17E;Taip, tai yra nemalo Ä&#x2013;mÄ&#x2014;si tuoj po nus gyvenimas â&#x20AC;&#x201C; rinkimĹł susi Apie tai, kad ir galvoji, ar dar moki uĹž ĹĄilumÄ&#x2026; prie liko pinigĹł bĹŤtipastarÄ&#x2026;jÄŻ kartÄ&#x2026; ĹĄ kelerius metus nam pra gyvenimui.â&#x20AC;&#x153; keltÄ&#x2026; MMA reikÄ&#x2014;tĹł vÄ&#x2014;l bent truputÄŻ pa voje intensyviau didinti, LietuSkaiÄ?iuojama, nykĹĄÄ?io rudens. kalbÄ&#x2014;ta nuo perkad MMA pakelti Buvusi Andriaus ď Ž Pragyveni iki Kubiliaus vamas: ::. TNb dovaujama Vy [N QNb TVNb `VN [R 1 tĹŤkst. litĹł nuo riausybÄ&#x2014; leido XcN YV SV Xb\ aV QN_ tik ĹĄiĹł metĹł sau kitĹł OV [V[ XNV ORa a\ liepÄ&#x2026; priimti metĹł XVĂş 9VR ab c\ WR Â&#x201C; VZ sprenpradĹžios valsdimÄ&#x2026; MMA pa aNV aĂX`aN[ Ă&#x2DC;VĂş didinti nuo 800 850 litĹł. DeĹĄi tybÄ&#x2014;s ir savival iki 4R QV ZV [\ /N_ nie ab X\` [b\ a_ dykad pakÄ&#x2014;limas ji leido suprasti, biĹł biudĹžetams ga nis, pavyzdĹžiui, li bĹŤti ir solidesreiiki 900 litĹł, jei kÄ&#x2014;s 160 mln. bus susitarta dÄ&#x2014;l gu litĹł. kai kuriĹł priemoniĹł, liberalizuo jan TaÄ?iau sutarimo Ä?iĹł darbo rinkÄ&#x2026;. ĹĄiuo klausimu pasiekti nepavyko. A.ButkeviÄ?iaus teigimu, su PrezidentÄ&#x2014; Da lia GrybauskaitÄ&#x2014; kiaisiais verslininkais sutar smuljau ĹĄiĹł metĹł ta ir dÄ&#x2014;l finansinÄ&#x2014;s naĹĄ pra ! * ) tos paleng kad atÄ&#x2014;jo laikas dĹžioje uĹžsiminÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x17E;Pavyko susitarti su smul vinimo. kelti MMA, ta &A ,-+#*+3>. Ä?iau Vy kiai riausybei paliko /!%* */%!) sprÄ&#x2122;sti, kiek tai verslininkais. Buvo aiĹĄkiai pa siais * , +-+. 0+)!*%. . )!/A . % C %!#/ ,-+&!'/ konkreÄ?iai gali saky kad ĹžiĹŤrÄ&#x2014;sime '0-%! 2- @/% bĹŤti padaryta. A 1 ( ( ! ) *% .' %=%0+& geranoriĹĄkai ÄŻ tĹł ta, , / , -!*#/ ,-+&!'/A 12)+ / %, PrieĹĄ rudenÄŻ */ !% 1!-/%* ÄŻmoniĹł ďŹ nansinÄ&#x2122;
' *& ÄŻvy # ' bĹŤklÄ&#x2122;, ku ( 2)+ .,! sius /+.%. ,-%1 (+)+&+ .1!%' /+.*/ ' %, ,(> % (%./A -+&! ku rios pareikĹĄ Sei- perspÄ&#x2014;ji mo rinkimus ' % ) .%./!) /!%/ ne viena parti mus, kad gali - 0 %)+ -2. .B(2# . #'/A 1 ( 2)+ .%./!) .0 ) ! ja kÄ&#x2014;- Bet jos bankrutuoti. lÄ&#x2014; MMA didini 2&! +'.(%:' % , #-C./ %. !-% 0 1 ( 2/% (%#+*%A ' turÄ&#x2014;s pateikti vi mo klausimÄ&#x2026;. $ " )!/+ %. /(%!' ) sus skaiÄ?ius, YpaÄ? visÄ&#x2026; in ÄŻsiminÄ&#x2014; Darbo ) ) 0+)!*A * (%3> .+.! 12' +)0. ,-+&!'/0. *0./ /2/ formacijÄ&#x2026; Vals par
tybinei mo1 ( 2/% ,-+&!'/A % %- listiĹĄkai ĹžadÄ&#x2014;jo, tija, kuri popu- kesÄ?iĹł ins ' 0. #-!%/!.*> !% /%'.(!.*> -%3%'B ;)+#% kad MMA gali pekcijai (VMI), + 0(%* */ ,!-.+* (+ bĹŤti ĹĄiek tiek %:/!'(%0. %:( % . ,-+&!'/ ) :'0+.%0. pakeltas net iki kad jiems ta ďŹ nansinÄ&#x2014; si 1509 litĹł. . 2)+ .%./!)B , .%!'/ . %:/!'(%A 1 ( tuacija bĹŤ .0'@-> %- ,- AtÄ&#x2014;jusi ÄŻ vald ĹžiÄ&#x2026; centro kairÄ&#x2014;s tĹł palengvinta, atidedant >&+ * 0 +/% %*"+- -+&!'/ . ,%) ,!*'% . % - 0+/+&A '+),!/!* %& '-2,/%*# . ) %*%A /! $*+(+#%&A VyriausybÄ&#x2014;, ku tam tikrĹł rioje yra ir Dar- mokesÄ?iĹł mokÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; gal A 0# 2) . %- , # ( 0. )%*%./- 1%)+ *./%/0 %&+. 1% '+'2 %:' +. .%./!)B '0-%+. , .'% bo partija, tuo vÄ&#x2014;lesniam &A laikui, bus galima jau pat Ä&#x2014;mÄ&#x2014;si )+ .-%/%. ./- /!#%*C %- 1!%'(+. 1 ( 2 )+/21 %& /- *' ,/ %& !% /!%'/% -/%. 6 -%*'/% %- tartis dÄ&#x2014;l visĹł moMMA kesÄ?iĹł klau si %*"+-) %&B (# %*%0% mo ,( * 1%)B ir pakÄ&#x2014;lÄ&#x2014; mokÄ&#x2014; / % (!%. , % %* ,%! %- .0/-%'% ,!- /% - 0+/+&A .+* (+ 1 ( 2)B )0. &A : (%* TaÄ?iau ÄŻ ĹĄÄŻ spren jÄŻ iki 1000 litĹł. ram laiko jimo atidÄ&#x2014;jimo tam tik5* *.A tarpiui, su dimÄ&#x2026; ĹĄalies visuo,-+&!'/A 1 ( 2)B %*"+-) 1 ( 2)B ,!-.+* (+ ' - + * :0)B %- ) ;%*. (2# . * 0 %)+ @ 0. %- .0 -2/% .B menÄ&#x2014;je sreaguo %/B kalbÄ&#x2014;jo ministras tarus su VMIâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; +/+& ). '-!%, ta prieĹĄtaringai. *+(+#%& . 7 '!(% )% 0; %*!. /! $ pirmininkas. /(%'/ . 5* *.A /- (%30+/B , # ( +. / -*2/%. C 1%!*B !* â&#x20AC;&#x17E;Pradedame 1 ( 2)+ .%./! -!%' ( 1%) % *0+( / 0# 1%*% % !% )+. 0 %/ . , # ( '0 dirbti ÄŻgyven 0;/%'-%*. '+'2 %:' . , B ./ -+&% Vykdo rinkimĹł dindami rinkÄ&#x2014;jams + / % (!)% -%+ -!'+)!* pa @/%*2 ? /+ 0(%*/% .( 0# . #! Premjeras social Ĺžadus? %*./%/0 %&+. 1% 0. %& . :% .%./!) 01+ , /+ 0(%*/ -!.*C - + * :0)B gojimus. MMA duotus ÄŻsipareidemokratĹł lyde )%*%./- 1%)B !% .'( * !.*? padidinimas Algirdas Butke ris dÄ&#x2014;s naikin 8%. ,-+&!'/ . .0/!%'> * *.A 1 ( 2)+ ,-+ !. % / ,+ %:. )% % '+)0*%' %&B / -, paviÄ?ius gina Mi +-# *%3 %&+. # (%)2 ? , % %- %:'% % -!#( % 0+/+&A nistrĹł sparÄ?iai ti socialinÄ&#x2122; atskirtÄŻ, kuri kabineto spren - %*/% 1!%'(+. 1 ( au dimÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Lietu 2)+ !"!'/21% % , )!*/0+/% - 0+/+& ). !"!'/210)B 0;/%'-%* */ voje â&#x20AC;&#x201C; pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014; go pastaraisiais metaisâ&#x20AC;&#x153;, vergavimo lai -+&!'/ . "%* *.0+& ) .'%-./2/+. "0*' %&+. - %+ kotar A.ButkeviÄ?ius. 1%!:+&+ %*/!-!.+ C#21!* '+'2 %:'!.*C * (%30+/ . / Ĺ˝monÄ&#x2014;s nÄ&#x2014;ra ver pis turi baigtis. .' %/A .- 0/ . %- &+.! , ) 9)+#%:'A&A . , # ( %*%)B4 6 /!% gai, jie turi gau #% ,-+&!'/+ '++ti di- PritarÄ&#x2014; /-+. 1!%'.)A ,-+#- )+. %:/!'(%A ,(> desnes pajamas. %* /+-%0. /- /!%'% )% 0+)!*2. % .0/!%'% su iĹĄlygomis O /!#%&+. .'2-% 0. ,-%+-%/!/+ # (% 7 )%*%./- %*%A truputÄŻ didesnes kai jie gaus nors TriĹĄalÄ&#x2014; 12-% 0.% .%. .,! % (%. )2 ? 5* *.0. 1 ( 2/% - %+* (% 0 ta #! >&%)A ./% ry pa ba ja / . 0(%0. 1%!/' 0.' . taip pat pritarÄ&#x2014;, mas, jas iĹĄleis !"!'/21% 0 %, , / :%+&! ,-%*%) . %- %- 1%!:+&+ vidaus vartoji didÄ&#x2014;tĹł MMA, kad )%*%./- 1%)+ !"!'/210)+ mui. Tie vers 1!%'(+. .-%/2 taÄ?iau ÄŻvertinu ,/%)%30+& */ linin- limus kai, kurie orien % %*%) .4 si ga./- /!#%*%+ ,( * 1% &! 01+ /(%'/ ,-%1 (+)+&+ padari tuo )+ ,-+ !.B 01+ .1!%' /+. C#21!* %*%)+ ,-%!)+*? - 0 %)+ "+* + %0 po trijĹł keturiĹł ti ÄŻ vidaus rinkÄ&#x2026;, tinio vers nius smulkiojo ir vidu, -!*#/ %(# ( %'> 7 %!:+& ;!/+ , & )A lo ÄŻmonÄ&#x2014;ms â&#x20AC;&#x201C; mÄ&#x2014;nesiĹł pama (%#+*%A ' .A ,(>/-+. ./0 + )%*%./- %- %: 1%)+ .0 &!'/ ( % A %(# ( %'> ,darbuotojai kad ekonominis tys, +#*+3> A .%./!)+. /+ 0(%*%) .4 procesas pradÄ&#x2014;jo gali bĹŤti atleisti iĹĄ darbo, %*"+-) %*> .%./!) %& %- .0'0-/ <#21!* %* */ ,-+&!'/ !* - ,-+&!'/+ 1 greitÄ&#x2014;ti, perka sutrumpinamas jĹł dar mumas auga, o B 01+ .0 !-/> 6 / (%30+& )% 0+)!*2. '0-% * '0-/ %- C bo laikas, priversdidÄ&#x2014;- tinÄ&#x2014;s -!&A )!/A /-0')>. jant jam, auga %!#/ ,-+&!'/A 1 ( %- , /!%'% )+. ne ir pajamos bei ,-+&!'/B 0; %#/% ) ,- :2/% ,-+&!'/A 1 ( 2)+ .%./! *0) /2/ gamy- darbo mokamos atostogos, dalis baâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo ) '+1+ uĹžmokesÄ?io mo A.ButkeviÄ?ius. 2)+ ,-+ ! kama vokePaklaustas, ar mano, jog, Ĺžmo- lyje â&#x20AC;&#x201C; nutarÄ&#x2014; sudaryti dar gui uĹždirbant bo grupÄ&#x2122;, kuri iki 2013 tik â&#x20AC;&#x17E;ant praval gy- pasiĹŤlymus m. vasario 1 d. pateiktĹł moâ&#x20AC;&#x153;, dirbama vergovÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;lygo dÄ&#x2014;l maĹžesnio MMA mis, kymo to taikioms ÄŻmonÄ&#x2014;ms.
! '
Ĺ iandien priedas
Ĺ venÂtiÂnio pirÂkiÂmo karĹĄÂtiÂnÄ&#x2014;s uĹžÂvalÂdy ti klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai neÂre tai paÂkliĹŤÂva ÄŻ pre kyÂbiÂninÂkĹł pinkÂles â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂgyÂja daikÂtĹł, ku rie viÂsiĹĄÂkai neaÂtiÂtin ka lĹŤÂkesÂÄ?iĹł. Jie lie ka dulÂkÄ&#x2014;Âti paÂÄ?iĹł pir kÄ&#x2014;ÂjĹł ar ĹžmoÂniĹł, ku riems skirÂta doÂva na, naÂmuoÂse. Prie ťinÂgai nei uĹžÂsieÂny je, grÄ&#x2026;ÂĹžinÂti dauÂge lio neÂtiÂkuÂsiĹł daikÂtĹł LieÂtuÂvoÂje fakÂtiĹĄÂkai neÄŻÂmaÂnoÂma.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;UĹžkÂris ant taÂvÄ&#x2122;s kas nors irÂgi vieÂnÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026;, paÂmaÂtyÂsi.â&#x20AC;&#x153;
ValÂdiÂninÂkas IreÂniÂjus ZaÂlecÂkis dienÂraĹĄÂÄ?io ĹžurÂnaÂlisÂtei leiÂdo neÂdvipÂrasÂmiĹĄÂkai suÂprasÂti, kad jam neÂpaÂtinÂka, kai juo doÂmiÂmaÂsi.
2p.
Ĺ venÂtÄ&#x2014;s atÂneÂĹĄÄ&#x2014; ne tik dĹžiaugsÂmo DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
IlÂgaÂsis KaÂlÄ&#x2014;ÂdĹł saÂvaitÂgaÂlis atÂneÂĹĄÄ&#x2014; dĹžiaugsÂmo ne viÂsiems. BĹŤÂta ĹžuÂvu siĹłÂjĹł bei nuÂĹžuÂdyÂtĹł, ĹĄeiÂmoÂse smur tauÂta, vÄ&#x2014;l siauÂtÄ&#x2014;Âjo vaÂgys. ŽōÂtys â&#x20AC;&#x201C; ant bÄ&#x2014;ÂgiĹł ir laipÂtiÂnÄ&#x2014;Âje
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
PaÂveiksÂlÄ&#x2014;Âlis neaÂtiÂtiÂko ĹžaisÂlo
4
diena.lt
)
PinkÂlÄ&#x2014;s doÂvaÂnĹł pirÂkÄ&#x2014;Âjams
Kad rinkÂtis doÂvaÂnas reiÂkia ypaÄ? atiÂdĹžiai, ÄŻsiÂtiÂkiÂno 25 meÂtĹł klaiÂpÄ&#x2014; dieÂtÄ&#x2014; SiÂgiÂta AliÂĹĄausÂkieÂnÄ&#x2014;. NuÂpir kuÂsi kaÂlÄ&#x2014;ÂdiÂnÄ&#x2122; doÂvaÂnÄ&#x2026; deÂvyÂniĹł mÄ&#x2014; neÂsiĹł dukÂreÂlei moÂteÂris paÂsiÂjuÂto apÂgauÂta. Sigita paÂsaÂkoÂjo, kad maÂĹžyÂlei, kuÂri ĹĄvenÂtÄ&#x2014; pirÂmÄ&#x2026;Âsias saÂvo KaÂlÄ&#x2014;Âdas, no rÄ&#x2014;Âjo nuÂpirkÂti â&#x20AC;&#x17E;stumÂduÂkÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; Ĺžais lÄ&#x2026;, ÄŻ kuÂrÄŻ ÄŻsiÂkiÂbÄ&#x2122;s vaiÂkas gaÂli eiÂti.
atlyginimo pa kÄ&#x2014;limo pusÄ&#x2014;s
Â&#x201E;Â&#x201E;SiurpÂriÂzas: iĹĄÂvyÂnioÂjus ĹĄvenÂtiÂnÄ&#x2122; doÂvaÂnÄ&#x2026;, neÂmaÂloÂniai nuÂsteÂbinÂtas gaÂli likÂti ne tik jÄ&#x2026; gaÂvÄ&#x2122;s, bet ir doÂvaÂnoÂjÄ&#x2122;s
ĹžmoÂgus.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
9A
+
Q\cN[N
PirÂmoÂsios KaÂlÄ&#x2014;ÂdĹł dieÂnos vaÂka re KreÂtinÂgoÂje ant geÂleÂĹžinÂkeÂlio bÄ&#x2014; giĹł buvo mirtinai suĹžalotas prieĹĄ trauÂkiÂnÄŻ iĹĄÂbÄ&#x2014;ÂgÄ&#x2122;s vyÂras. NeÂlaiÂmÄ&#x2014; ÄŻvyÂko apie 21.10 val. PrieĹĄ ĹĄiÂlumÂveÂŞį geÂleÂĹžinÂkeÂlio per vaÂĹžoÂje staiÂga iĹĄÂbÄ&#x2014;Âgo 1963 m. giÂmÄ&#x2122;s kreÂtinÂgiĹĄÂkis ir parÂtrenkÂtas ĹžuÂvo. PaÂreiÂgĹŤÂnai aiĹĄÂkiÂnaÂsi, ar vyÂras ĹžuÂvo per neatÂsarÂguÂmÄ&#x2026;, ar taip nuÂsiÂĹžuÂdÄ&#x2014;. DÄ&#x2014;l neÂlaiÂmÄ&#x2014;s buÂvo suÂtrikÂdyÂtas trauÂkiÂniĹł eisÂmas. GreiÂtaÂsis trau kiÂnys Vilniusâ&#x20AC;&#x201C;KlaipÄ&#x2014;da KreÂtin goÂje lauÂkÄ&#x2014; apie 20 min. Dar vieÂnas ĹžmoÂgus miÂrÄ&#x2014; liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;Âje gruoÂdĹžio 24 d. Kol kas neÂnusÂtaÂtyÂtos asÂmeÂny bÄ&#x2014;s vyÂras greiÂtoÂsios paÂgalÂbos meÂdi kĹł atÂveĹžÂtas ÄŻ liÂgoÂniÂnÄ&#x2122; iĹĄ DerÂcekÂliĹł kaiÂmo.
8
2
ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 27, 2012
miestas Klaipėdiečiai šventė Kalėdas Pirmąją Kalėdų dieną klaipėdie čiai traukė į Teatro aikštę pažiū rėti šventinio renginio – piro technikos ir muzikos šou. Nema čiusieji šio šou, juo galės pasi grožėti ir paskutinį šių metų šeš tadienį – gruodžio 29-ąją nuo 18 val. Klaipėdiečiai ne tik grožėjo si įspūdingu renginiu, bet smal siai apžiūrinėjo kalėdinės mugės prekes, vieni kitus sveikino su gražiausiomis metų šventėmis.
Planai: V.Grubliauskas tikino, kol kas negalvojantis apie rinkimus į EP,
tačiau veikiausiai juose dalyvaus. Vytauto Petriko nuotr.
Mero pavardė – rinkimuose į EP Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas neatmeta galimybės, jog bandys sėkmę rinkimuose į Euro pos Parlamentą (EP). Jie vyks, kai iki uostamiesčio vadovo kadencijos pa baigos bus likę mažiau nei metai.
Politikos kuluaruose jau kurį lai ką šnabždamasi, jog V.Grubliaus ko pavardė bus Liberalų sąjūdžio partijos rinkimų į ES sąraše. „Pla nų tiek toli į ateitį nedėlioju ir net nežinau, kuriais metais tie rinkimai vyks“, – teigė V.Grubliauskas. Jis pripažino, kad iš partijos ko legų sulaukė pastebėjimų, leng vų priekaištų, kad jo pavardės ne buvo partijos sąraše rinkimuose į Seimą. „Sąžiningai laikiausi duoto žodžio, kad rinkimuose į Seimą ne dalyvausiu. Tačiau tikrai išgirdau pasvarstymų, jog galbūt būtų bu vę geriau, jei mano pavardė sąra še, nors ir paskutinėje vietoje, būtų buvusi“, – kalbėjo Klaipėdos me ras. Jis svarstė, kad su tokiais pa stebėjimais gali būti susijusios ir
kalbos, kad uostamiesčio vadovas dalyvaus rinkimuose į EP. Jie vyks 2014 m., o V.Grubliausko kadencija baigiasi 2015-ųjų balandį. „Mano pavardė gal ir gali atsi rasti nominantų į EP sąraše, bet asmeniškai tokios ambicijos, tiks lo bent jau garsiai tai tikrai nekė liau. Partijoje kalbėta, kad per atei
Nemažas sumas už mėgstamų atlikėjų pasirodymą pakloję klaipėdiečiai uosta miesčio arenos ad ministracijai bėrė priekaištus, jog ši negerbia savo lan kytojų. Esą šventiš kai nusiteikusi ir pa sipuošusi publika priversta šalti ne tik hole, bet ir pačioje salėje.
Išimtys: arenos valdytojai tikino, kad žemesnė temperatūra salėje pa
laikoma tik ledo renginiuose.
Publikai arenoje per šalta Lina Bieliauskaitė
Jis pripažino, kad iš partijos kolegų su laukė pastebėjimų, lengvų priekaištų, kad jo pavardės ne buvo partijos sąraše rinkimuose į Seimą.
nančius rinkimus, o artimiausi yra rinkimai į EP, reikia mobilizuoti vi są potencialą, kuris duotų optima lų rezultatą. Matyt, aš esu viena iš pozicijų to potencialo optimizavi me“, – svarstė V.Grubliauskas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
l.bieliauskaite@kl.lt
Klaipėdietė Lidija dienraščiui pa sakojo, jog neseniai vykusiame garsaus Rusijos atlikėjo Staso Mi chailovo koncerte bemaž pusė žiū rovų salėje sėdėjo su paltais bei striukėmis, o kai kurie žmonės jau prasidėjus renginiui ėmė migruoti į rūbinę, kad pasiimtų viršutinius drabužius. „Ir tikrai ne todėl, kad publi ka stokojo elementarios kultūros, o todėl, kad salėje buvo šalta, jau nekalbant apie holą. Bilietai į ren ginius nepigūs, todėl, manau, mes juose turime būti laukiami, o su sidarė visiškai priešingas įspūdis. Viena laimė, kad koncertas buvo nuostabus“, – kalbėjo dienraščio
skaitytoja, už pigiausią bilietą į šį koncertą sumokėjusi 86 litus. Bendrovės „Klaipėdos arena“ direktorė Jolita Krickė patikino, jog tiek S.Michailovo, tiek kituose renginiuose palaikoma ne žemes nė nei 20 laipsnių šilumos tempe ratūra – tai yra tiek, kiek reikalauja higienos normos. Ir tai esą fiksuoja patalpose esantys termometrai. „Žmonių specialiai tikrai nešal dome. Vieninteliai renginiai, ku riuose temperatūra žemesnė, bet kiek įmanoma komfortiška, yra le do renginiai“, – aiškino J.Krickė. Pasak „Klaipėdos arenos“ vado vės, nereikėtų užmiršti, jog arenos patalpos yra didelės, neprilygsta namų aplinkai, be to, šiluma turi sa vybę kilti į viršų. „Viešosiose erdvė se, ypač pirmajame aukšte, gali būti
kiek vėsiau, nes ten įrengtas pagrin dinis įėjimas, darinėjamos visos du rys, nors ir yra įrengtos vadinamo sios šildomosios užuolaidos. Tačiau salėje temperatūra yra pakankamai aukšta“, – neabejojo J.Krickė. Pašnekovė pripažino, jog vienin telis trūkumas yra tas, kad areno je neįmanoma užtikrinti tolygaus temperatūros palaikymo. „Nuo gegužės iki šiol nevei kia pastato valdymo sistema, ku ri leisdavo kompiuteriu nustatyti atitinkamą patalpų temperatūrą ir ją palaikyti. Dabar tai turime dary ti rankiniu būdu pagal termometrų rodmenis“, – kalbėjo J.Krickė. „Klaipėdos arenos“ direktorės teigimu, apie defektą savivaldybė buvo informuota, tačiau problema iki šiol neišspręsta.
Valdininkas darbe nesirodo jau beveik metus Virginija Spurytė Iš Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo kėdės išmestas ir į vyriau siojo specialisto Viešosios tvarkos skyriuje pareigas perkeltas Ireni jus Zaleckis viršija nesirodymo darbe rekordus. Naujose pareigo se jis dar nedirbo nė dienos, nors pažemintas buvo kovo 2-ąją.
I.Zaleckis buvo perkeltas į žemes nes pareigas, nes per kasmetinį valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimą komisija jo veiklą įver
tino nepatenkinamai ir Klaipėdos savivaldybės administracijos di rektorei Juditai Simonavičiūtei pa siūlė valdininką paskirti į žemes nes pareigas. Darbą jis turėjo pradėti balandžio 18 d., kai baigėsi jo nedarbingumo laikotarpis. Tačiau Viešosios tvar kos skyriuje jis dar nedirbo nė die nos. „Kaip taip išėjo? Niekaip nei šėjo. Ketverius ar penkerius metus neatostogavau, todėl pasiėmiau vi sas man priklausančias atostogas, paskui vaikas sirgo, reikėjo slau gyti, pats sirgau, taip pat paprašiau
leisti mane nemokamų atostogų“, – aiškino I.Zaleckis. Anot Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, jos pavaldinys darbe turėtų pasirody ti sausio 7 d. „Jis nemokamų atostogų papra šė motyvuodamas šeiminėmis ap linkybėmis. Manau, kad tai abipu siai naudinga situacija, nes prieš Naujuosius metus sunku naujam žmogui skirti pakankamai dėme sio, kad jis greitai įsivažiuotų į vi siškai naują darbą“, – nuomonę reiškė K.Vintilaitė.
Paklaustas, ar sausio 7 d. jis pasi rodys darbe, I.Zaleckis nepatvirtino. „Nežinau, pirmiausia juk reikia išgy venti iki tos dienos. Dabar žiema, sli du, pilna varveklių, maža, kas gali nu tikti, gal koks ledo gabalas ant galvos užkris“, – samprotavo valdininkas. Savivaldybės administracijos di rektoriaus įsakymą jį perkelti į žemes nes pareigas I.Zaleckis yra apskundęs teismui. Jis prašo, kad įsakymas bū tų panaikintas, jis grąžintas į buvu sias Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pareigas ir iš savivaldybės rei kalauja 10 tūkst. litų atlyginti mora
linę žalą. Pirmosios instancijos teis mas I.Zaleckio skundą atmetė. Jis tokį sprendimą apskundė aukštes niosios instancijos teismui. Paklaustas, ar grįžtų dirbti Spor to ir kūno kultūros skyriaus vedėju, I.Zaleckis taip pat nieko konkretaus neatsakė. „Pirmiausia, reikia su laukti. O gal man patiks Viešosios tvarkos skyriuje protokolus spaus dinti“, – svarstė pašnekovas. Jis pasiguodė tik tuo, kad Vie šosios tvarkos skyriuje jo alga bus perpus mažesnė, nei jis uždirbdavo Sporto ir kūno kultūros skyriuje.
3
ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 27, 2012
miestas
Klaipėdiečiai šventė Kalėdas
Dovana aklai senolei – viryklė Šventės – dovanų metas. Jos įgauna ki tokią prasmę, kai ne tikėtų dovanų su laukia tie, kuriems jų reikia labiausiai. Ge rų žmonių dėka per šventes akla mote ris galėjo paragauti šilto maisto. Kvapai: kai samdoma darbuotoja senolei gamindavo maistą, dujomis prasmirsdavo visa laiptinė.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Žingsnis iki nelaimės
Praėjusį penktadienį dienraštyje „Klaipėda“, skaitytojų pamėgtoje skiltyje „Karštas telefonas“ buvo išspausdintas vienos daugiabučių namų bendrijos pirmininkės pra šymas padėti aklai garbaus am žiaus moteriai. Tuomet žmonių prašyta padova noti naudotą dujinę viryklę, nes ne mažai gyventojų prieš šventes sten giasi pasikeisti buitinę techniką. 90 metų akla moteris gyvena viena. Valgį jai paruošia į namus ateinanti samdoma moteris. Kai ji gamindavo maistą, po visą laiptinę pasklisdavo nemalonus dujų kva pas. Jį užuosdavo visi kaimynai. Kaip pasakojo bendrijos „Sena miesčio varpas“ pirmininkė Jani
Vytauto Liaudanskio nuotr.
na Šukienė, paskutinį kartą atėjusi nurašyti skaitiklių rodmenų, ji pa stebėjo, kad senolė per mėnesį „iš naudojo“ 39 kub. m dujų. Kilus įtarimų, pirmininkė iškvie tė dujininkus. Šie patikrinę patiki no, kad skaitikliai yra tvarkingi, o
Tačiau pati gerada rė atsisakė viešintis. Moteris minėjo, kad geriausia padėka – šilti žodžiai. štai nuo namo pastatymo pradžios tarnaujanti viryklė – sena, susidė vėjusi ir netinkama naudoti. Tad dujininkai ją tiesiog atjun gė, nes ir taip iki nelaimės buvo vos vienas žingsnis.
Atsiliepė geradarė
Sausio 15-osios gatvėje gyvenan ti senolė artimųjų Lietuvoje beveik neturi. Vokietijoje gyvenantis jos sū nus yra pensininkas. Aplankyti ma mos jis atvažiuoja kartą per metus. Vilniuje įsikūręs anūkas atsisakė pri žiūrėti garbaus amžiaus močiutę. Akla kaimyne dažnai pasirūpina patys daugiabučio gyventojai: kas uogienės ar obuolių atneša, padeda susitvarkyti buityje iškilusius rū pesčius. Tad ir šįkart bendrija neli ko nuošalyje, kai protinga, šviesaus proto senolė liko be galimybės pa valgyti šilto maisto. Į pagalbos šauksmą atsilie pė dienraščio „Klaipėda“ skaity toja Olga. Jau prasidėjusį šventinį savaitgalį moters nuo noro padėti neatbaidė ir gana sudėtinga seno lės ir bendrijos pirmininkės telefo nų numerių paieška.
Padėka – šilti žodžiai
Buvusi klaipėdietė Olga pasišovė aklai senolei padovanoti naują du jinę. Į pagalbą išrinkti dovaną pre kybos centre „Avitela“ ji pasikvietė bendrijos pirmininkę. Abi moterys išrinko viryklę. J.Šukienė pastebėjo, kad gera darė norėjo išrinkti gerokai bran gesnę, tačiau pasirinktas optima lus variantas. Ji taip pat sumokėjo ir pirkinio pristatymo į namus iš laidas. Tačiau pati geradarė atsisakė viešintis. Moteris minėjo, kad jai geriausia padėka – šilti žodžiai. Nauja padovanota viryklė senolei tapo ir puikia gimtadienio dovana. Šiomis dienomis jai kaip tik suka ko 90 metų. Jos pasveikinti garbingo jubilie jaus proga buvo užsukę ir karo ve teranai.
Dienos telegrafas Trad ic ij os. Klaip ėdos valst ybinės koleg ijos Socialinių mokslų fakulteto Kult ūr inės veiklos katedros 3 kurso studentai kviečia į reng in į „Ugnies ra tai“. Gruodžio 28 dieną 18 val., „Atviros erdvės“ jaunimo centras (I.Simonaity tės g. 24) atvers dur is visiems, nor in tiems susipaž inti su senosiomis lietu vių Naujųjų met ų sut ik imo trad icijo mis, pasil inksm int i, nuspėt i ateinan čių metų sėkmę, įdomiai praleist i žie mos vakarą draug ų būryje. Mirt ys. Šešt ad ien į Klaip ėdos sav i valdyb ės Civ il inės metr ik ac ijos sky riuj e užreg istr uotos 12 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Vas a Belova (g. 1923 m.), Antanas Zelepūga (g. 1924 m.), Liudas Žyvat ausk is (g. 1929 m.), Jurg is Alg i mant as Strauk as (g. 1929 m.), Leon id Sutk in (g. 1931 m.), Jul ijon a Ivan aus kienė (g. 1932 m.), Pran as Simon ai tis (g. 1933 m.), Ign ac as Bed auk as (g. 1937 m.), Mar ija Virg in ija Šidl ausk ie nė (g. 1943 m.), Rūt a Morkel iūnaitė (g. 1953 m.), Tatjana Zaiceva (g. 1953 m.), Andrej Mic hailov (g. 1984 m.). Pirma dien į Klaip ėdos sav ivaldyb ės Civ il i nės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg ist ruotos 11 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Jevgen ija Mal inausk ienė (g. 1923 m.), Elena Sav ick ienė (g. 1928 m.), Mar ija Paalksn ienė (g. 1932 m.), Irena Pace vič ienė (g. 1937 m.), Juoz ap as Bagdo nav ič ius (g. 1938 m.), Ant anas Čėsna (g. 1940 m.), Bron islovas Liauč ius (g. 1942 m.), Alg irdas Riauk a (g. 1947 m.), Viktor as Jušk a (g. 1952 m.), Rom as Varnel is (g. 1959 m.), Aleks andr Sur i kov (g. 1979 m.). Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 6 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 2 berniukai.
Autobusai veš iki Tauralaukio pabaigos Nuo sausio 1-osios Klaipėdoje ko reguojami kelių miesto autobusų maršrutai ir tikslinami jų kursavi mo grafikai.
Pokyčiai: 14-asis maršrutas nuo kitų metų pradžios bus ilgesnis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Įrengus būtinąją autobusams inf rastruktūrą, 14-ojo autobuso BIG– Tauralaukis maršrutas pratęsiamas iki Tauralaukio kvartalo pabaigos, galinė stotelė – Debesų, esanti ša lia Pajūrio ir Žvaigždžių gatvių san kryžos. Ženkli maršrutų pertvarka atlie kama pietinėje miesto dalyje – kei čiasi 1, 1A, 2A, 12 maršrutų trasos. Pirmojo maršruto autobusas į stotį važiuos Naikupės, Debrece no gatvėmis, Šilutės plentu tiesiai per Mokyklos gatvės viaduką. 1A maršruto autobusas taip pat važiuos šia nauja 1-ojo maršruto tra sa iki Taikos prospekto ir Debrece no gatvių sankryžos, toliau iki galo – senąja savo trasa Taikos prospektu. Šiek tiek keičiasi 12-ojo maršruto
autobuso trasa, nuo Upelio stote lės jis suks į Smiltelės gatvę, Taikos prospekto pradžią ir į senąją trasą grįš Debreceno gatvėje. Taip žymiai pagerinus transpor tinę Debreceno gatvės jungtį su miesto centru, joje trumpinamas 2A autobuso maršrutas iki Debre ceno ir Gedminų gatvių sankryžos, galutinė stotelė bus – Draugystės. Tačiau dieną šis mažasis autobusas važiuos dažniau. Per keturis mėnesius nuo marš rutų pertvarkos išryškėjo realūs keleivių srautai mažos talpos au tobusuose, praktinis maršruti nis jų važiavimo greitis. Todėl nuo sausio pirmosios taip pat tikslina mi jų grafikai. 2B maršruto autobusėlis savait galiais ir švenčių dienomis dėl per nelyg mažo keleivių skaičiaus ne bevažiuos. 11A mažosios talpos autobusas, išryškėjus didesniam poreikiui, dažniau važiuos nuo 16
iki 18 val. 21-ojo maršruto reisų skaičius dieną sumažinamas. Nauju penktadienio grafiku va žiuos 16-ojo maršruto autobusas dėl trumpesnės darbo dienos dau gelyje įmonių ir įstaigų. Rytinės automobilių spūstys verčia koreguoti 9 ir 15 maršrutų tvarkaraščius. Nauji grafikai, tiki masi, leis šiems autobusams nuo metų pradžios visiškai tiksliai lai kytis tvarkaraščio. Detali informacija apie pasikei timus, maršrutų schemos, naujie ji grafikai yra „Klaipėdos keleivi nio transporto“ tinklalapyje www. klaipedatransport.lt. Keleiviams nuo kitų metų pra džios mažėja terminuotųjų miesto autobusų bilietų kainos. Naujosios kainos, taip pat ir skaičiuoklė, pa dedanti pagal poreikį išsirinkti tau piausią bilieto rūšį, irgi yra tinkla lapyje www.klaipedatransport.lt. „Klaipėdos“ inf.
4
ketvirtadienis, gruodžio 27, 2012
miestas
Pinklės dovanų pirkėjams
Nekeičiamos ir negrąžinamos prekės Lietuvoje: parfumerija, kosmetika ir tualeti
niai preparatai; fotografijos ir kinematografijos
prekės; knygos, reprodukcijos ir kiti polig
rafijos gaminiai; audiniai; kiliminės grindų dangos, išskyrus
kilimus ir kilimėlius; apatiniai drabužiai; naktiniai marškiniai, pižamos ir pa
našūs gaminiai; kūdikių drabužėliai; pėdkelnės, kojinės, puskojinės; Apgavo: dukrai kalėdinę dovaną nupirkę tėvai pasipiktino, kad žaislas buvo kitoks, nei pavaizduotas ant dėžės.
1
Pastarasis taip pat ga lėjo būti permontuotas į staliuką. „Viename prekybos centre radau tokį žaislą. Ant dėžės buvo pavaiz duota, kad „stumduką“ galima pa versti staliuku. Man net mintis ne kilo, kad žaislas gali būti kitoks, nei pavaizduota ant pakuotės. Tad be jokių dvejonių jį ir nupirkau“, – pasakojo klaipėdietė. Praėjus kelioms dienoms moteris nusprendė geriau apžiūrėti dukre lei skirtą dovaną. Išpakavus žais lą, kuris kainavo apie 100 litų, teko nusivilti. Paaiškėjo, kad jis skiriasi nuo pavaizduotojo ant pakuotės. S.Ališauskienės teigimu, tai bu vo tik „stumdukas“. Staliuko iš jo nebuvo galima sumontuoti. Trūko ir kai kurių kitų ant pakuotės pa vaizduotų dalių. Prekę atsisakė pakeisti
Klaipėdietė bandė grąžinti žaislą į parduotuvę, bet jo nepriėmė. Pir kėjai iš karto buvo pasakyta, kad žaislai pagal Lietuvoje galiojančią tvarką nėra keičiami. „Parodžiau prekybos centro dar buotojams dėžę ir paklausiau, kas, jų nuomone, yra viduje. Jie man pasakė, kad „stumdukas“, kuris virsta staliuku. Ištraukus žaislą, darbuotojai patys nustebo“, – pa sakojo moteris. Anot jaunos mamos, darbuotoja guodėsi, kad dažnai tenka aiškin tis dėl gamintojų kaltės. Ant dėžių būna nurodytos vienos funkcijos, o smulkiomis raidėmis parašyta, kad jos gali keistis. Grįžusi namo S.Ališauskienė ge riau apžiūrėjo žaislo dėžę. Ji rado smulkiu šriftu užrašytus kodus su žaislų paveikslėliais. Ant dėžės taip pat buvo užrašas nedidelėmis raidėmis anglų kalba, kad žaislo modifikacija gali keistis. „Tikrai pikta, kad perki vieną daiktą, o gauni kitą“, – teigė mo teris. Įsigijo netinkamą girliandą
Ruošiantis šventėms nusvilti teko ir klaipėdietei Vaidai. Moteris pir ko girliandą eglutei. „Kai pirkau, atrodė, jog papuo šimas tiks eglutei, bet paaiškėjo, kad jis per trumpas. Buvo paliktas tik ilgas laidas be lempučių įjung ti į elektros tinklą“, – tvirtino klai pėdietė. Moteris girliandą taip pat bandė grąžinti, bet nesėkmingai. Jos taip
pat nekeičiamos ir negrąžinamos. „Keista, kad negali pasikeisti pa prasčiausios girliandos. Juk daiktas nesugadintas“, – pastebėjo moteris. Nereikia pildyti anketų
Svečiose šalyse gyvenantys klaipė diečiai vienbalsiai tvirtina, kad ne patikusį daiktą galima grąžinti vi siškai paprastai. JAV įsikūrusi Ingrida pasakojo, kad į parduotuvę galima grąžinti ir keisti faktiškai visas prekes. Parda vėjai net nepaklausia, kodėl pirkė jas taip elgiasi. „Kartą grąžinau kelis mėnesius dėvėtus batelius, nes jie buvo ne patogūs. Jokių problemų nekilo. Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai pa vyktų padaryti Lietuvoje“, – tvir tino mergina.
Grąžinti JAV galima ir nešiotą prabangią suknelę, ir šiek tiek naudotus kvepalus ar keptuvę, ir bui tinę techniką. Kei čiami net nepatikę maisto produktai. Anot Ingridos, grąžinti ar pasi keisti JAV galima ir nešiotą pra bangią suknelę, ir šiek tiek naudo tus kvepalus ar keptuvę, ir buitinę techniką. Keičiami net nepatikę maisto produktai. „Niekam net nekyla klausimų, kodėl grąžini daiktą. Nereikia ra šyti pasiaiškinimo ar pildyti anke tų. Siekiama, kad klientas būtų pa tenkintas“, – pasakojo mergina. JAV grąžinti galima ir nepanau dotą kosmetiką. Brangūs gaminiai priimami atgal ir šiek tiek panau doti. Grąžinti ar pakeisti galima ir dovanas. Joms išrašomas specia lus kvitas, kuriame nenurodoma kaina. „Kiek girdėjau, JAV įstatymuo se nėra numatyta, kad parduotu vė turi priimti ar pakeisti netiku sią prekę. Tai pirkėjo ir pardavėjo reikalas“, – dėstė Ingrida. Priėmė atgal kremą
Grąžinti prekes paprasta ir Vaka rų Europos šalyse. Anglijoje, Ai rijoje, Norvegijoje yra nustatytas ilgesnis laikas, per kurį galima tai
padaryti, – 30, o ne 14 dienų kaip Lietuvoje. Šiose šalyse jau kuris laikas gy venantys klaipėdiečiai tvirtino, kad ši procedūra labai paprasta, jei turi čekį. Daiktas turi būti nenaudotas. Keičiami ne tik rūbai ir batai, bet ir buitinė technika, kiti daiktai. Anot Londone gyvenančios Jo lantos, Anglijoje tam tikrais atve jais keičiama ir kosmetika. Mergi na tvirtino, kad prieš kelias dienas įsigijo kremą, bet neveikė purškik lis. Pardavėjai daiktą pakeitė. „Kadangi prekė brokuota, ją tu ri pakeisti ar grąžinti pinigus visos parduotuvės“, – pabrėžė Jolanta. Taip pat mergina pasakojo, kad Anglijoje keičiama ir naudota kai kurių firmų brangi kosmetika, jei ši netinka odai. Tai padaryti gali ma per 1–2 mėnesius. Tačiau tokia tvarka galioja ne visose įstaigose. Pailgino grąžinimo terminą
Dubline įsikūrusi Giedrė pasakojo, jog, įrodžius prekės netinkamumą, pavyzdžiui, kad batai labai nepato gūs, o buvo reklamuojami kaip iš skirtinai patogūs, galima atgauti pinigus ir už dėvėtą daiktą. Anot jos, galima grąžinti ir ne naudotas elektrotechnikos prie mones, reikia tik turėti pirkimo kvitą. „Daiktų grąžinimas ar keitimas Airijoje įprastas dalykas. Kalėdiniu laikotarpiu kai kurios parduotuvės net pratęsia prekių grąžinimo ter miną iki pusantro mėnesio ir dau giau“, – pasakojo Giedrė. Norvegijos parduotuvių persi rengimo kabinose net kabo įspėji mai: „Neskubėk, parsinešk namo. Jei netiks, grąžinsi“. Šioje šaly je gyvenanti Simona tvirtino, kad problemų nekyla ir dėl buitinės technikos. „Net pametus pirkimo čekį yra galimybė atsiimti, pinigus už ne tinkamą daiktą ar pasikeisti jį ki tu. Pirkimo kvitą galima gauti per banką. Be to, ir pačios parduotu vės užregistruoja pirkėjo duome nis. Kilus rūpesčių dėl čekio, ga lima atsekti, ar pirkėjas čia įsigijo prekę“, – tvirtino Simona. Mergina prisiminė, kad pernai nusipirko virtuvės kombainą, par sinešė namo, o šis neveikė. „Grįžau į parduotuvę. Man pa siūlė jį pakeisti, tačiau aš tokio pat jau nebenorėjau. Pardavėja man paaiškino, kad pinigų negrąžins, bet išrašė čekį, suteikiantį teisę už
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tą sumą apsipirkti parduotuvėje“, – pasakojo Simona. Vokietijos mažesniuose mieste liuose daiktą galima grąžinti net tais atvejais, jei pigiau jį radai kitoje parduotuvėje. Pardavėjai arba taiko nuolaidas, arba grąžina pinigus. Atsiranda ir sukčiaujančiųjų
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus ve dėja Vijoleta Budriuvienė pabrėžė, kad kiekviena šalis turi savo tvar ką, kokios ir kaip keičiamos ar grą žinamos prekės. „Būna, kad žmonės aiškina, kad Vokietijoje ar Anglijoje yra ki ta tvarka, bet Lietuva turi savo“, – tvirtino vedėja. Ji sutiko, kad Lietu voje prekių, kurių negalima grąžinti ar pasikeisti, sąrašas – labai ilgas. Pasak V.Budriuvienės, po šven čių paprastai padaugėja skundų, kad pardavėjas nenori priimti vie nos ar kitos prekės. Dažniausiai kreipiamasi dėl rūbų, batų. Tai vienos pagrindinių prekių, kurias galima grąžinti ar pasikeis ti Lietuvoje. Tą reikia padaryti per 14 dienų. Drabužiai ar batai netu ri būti dėvėti. Pirkėjas taip pat pri valo turėti čekį. „Žmonės nusiperka rūbą ar ba tus, pabūna šventėje, o po jos no ri grąžinti. Aiškina, kad daiktas nedėvėtas, bet jaučiamas prakai to kvapas ar yra nutrinti padai“, – pasakojo vedėja.
liemenėlės, korsetai; perlai, brangakmeniai, taurieji me
talai ir jų dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją; mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros mašinos ir įrenginiai; garso įrašymo ir atkūrimo bei tele
vizijos vaizdo ir garso įrašymo ir at kūrimo aparatai; antžeminio transporto prie
monės; laivai, valtys ir plaukiojantys įren
giniai; optikos, fotografijos, kinematogra
fijos, matavimo, kontrolės, medici nos arba chirurgijos prietaisai ir apa ratai; laikrodžiai; muzikos instrumentai; ginklai ir šaudmenys; baldai, patalynės reikmenys, švies
tuvai; žaislai, žaidimai, išskyrus sporto ir
meškeriojimo reikmenis.
Pasak vedėjos, daug nesusiprati mų kyla ir dėl to, kad pirkėjai ne perskaito ilgų instrukcijų, kurios pridedamos prie sudėtingesnių elektrotechnikos prekių. „Kai žmogus kreipiasi į mus, paaiškėja, kad viskas buvo aprašy ta“, – akcentavo V.Budriuvienė.
Instrukcijos – ilgos ir sudėtingos
Prieš įsigyjant prekę, V.Budriuvie nė pirkėjams pataria įsitikinti, kad gaminys veikia. „Nemažai skundų gauname dėl televizorių. Žmonės piktinasi, kad parsivežė namo, o šio ekranas įski lęs ar įlinkęs korpusas. Mes negali me nustatyti, kada buvo padarytas pažeidimas. Todėl pirkėjams pa tariame patiems gerai apsižiūrėti daiktą“, – pabrėžė vedėja. Būtent dėl neapsižiūrėjimo, ve dėjos nuomone, nusiperkami žais lai, kurie neatitinka lūkesčių. „Per išpardavimus visi grie bia, kas pasitaiko po ranka. Nežiū ri, kas yra dėžėje. Nėra nustatyta, kokio dydžio raidėmis turi būti nu rodyta, kad žaislo modifik acija ga li kisti“, – aiškino vedėja. Žaislus galima grąžinti tik tuo at veju, jei jie neveikia taip, kaip apra šyta. Rašoma, kad pulteliu valdo ma mašina turi apsiversti, o ši to nedaro.
Žvelgia geranoriškai
Anot prekybos tinklo „Norfa“ at stovo Dariaus Ryliškio, po švenčių visada sulaukiama daugiau prašy mų pakeisti prekę ar grąžinti pini gus. Dažniausiai kreipiamasi dėl žaislų. Nors šie įtraukti į nekeičiamų ir negrąžinamų daiktų sąrašą, įmonė į prašymus reaguoja geranoriškai. „Vertiname kiekvieną atvejį at skirai. Jei žmogus turi čekį, žaislas nesugedęs, o pakuotė tvarkinga, priimame jį. Grąžinimo priežas tys – įvairios. Paprastai aiškina ma, kad vaikas gavo dovanų du vienodus žaislus“, – teigė D.Ry liškis. Įmonės „Maxima LT“ atstovė Olga Malaškevičienė tikino, kad prašymų priimti atgal daiktą po švenčių nepadaugėja. Ji spėjo, kad taip yra todėl, kad Lietuvoje nėra įprasta prie dovanos pridėti pirki mo čekio.
5
ketvirtadienis, gruodžio 27, 2012
miestas
Sodininkams bėdų kelia atostogos Keli šimtai sodininkų jau mėnesį gaudo bendrijos pirmininkę, kad susimokėtų mokesčius. Neatsiskaičiusiesiems iki me tų pabaigos, kitąmet teks pakloti kur kas daugiau pinigų.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Iš mūsų sodininkų nario mokes čių išlaikome ir bendrijos pirmi ninkę, ir buhalterę, ir kitus dar buotojus. Tačiau problema tai, kad jau visą mėnesį negalime jų rasti – visi darbuotojai kažkodėl nuspren dė kartu gruodį išeiti atostogų“, – guodėsi „Vaitelių“ sodų bendrijos sodininkai. Nario mokestis – 100 litų už sklypą per metus. „Jį sumokėtu me kitų metų pradžioje ir nebūtų problemos, tačiau esmė tai, kad bus skaičiuojami delspinigiai. Jei mokesčio nesumokėsiu iki metų pabaigos, kitąmet jau reikės mo kėti nebe 100 litų už sklypą, o 150 litų. Turiu du sklypus, esu pensi ninkė, todėl tas papildomas 100 litų man tikrai bus didelė našta“,
– problemas vardijo sodininkė Irena. Ji spėjo, kad darbuotojai gruodį atostogų išėjo tyčia ir į darbą grįš
Žmonės pirminin kės ieško ir mobi liuoju telefonu, ta čiau ragelyje išgirs ta įrašytą balsą, kad visi darbuotojai gruodį atostogauja.
tik po Naujųjų metų. Taip esą sie kiama iš sodininkų surinkti kuo daugiau pinigų. Žmonės pirmininkės ieško ir mobiliuoju telefonu, tačiau rage
lyje išgirsta įrašytą balsą, kad visi darbuotojai gruodį atostogauja. Sodininkai kone kasdien atvyks ta ir prie bendrijos būstinės, bet tik pasižiūri į pakabintą skelbimą, kad darbuotojai atostogauja, ir kiūtina atgal. „Ar sodų bendrijos vadovybė tu ri teisę taip elgtis? Juk galėjo nors viena – pirmininkė ar buhalterė – pasilikti ir neatostogauti, tuomet ir nebūtų problemos susimokėti mo kesčius“, – nuomonę reiškė sodi ninkai. Jie pripažino, kad nario mokestį buvo galima mokėti visus metus, o ne paskutinį mėnesį. Tačiau esą vi sada trūksta pinigų, todėl prievolė mokėti mokesčius ir paliekama pa skutinei akimirkai. „Gal vienas kitas ir susimokėjo anksčiau, tačiau dabar minia sodi ninkų laksto ir ieško pirmininkės. „Vaiteliuose“ yra apie 300 sodinin kų, tai pusė jų tikrai dabar nežino, kaip susimokėti nario mokestį“, – teigė sodininkai. Dienraščio „Klaipėda“ žurna listai taip pat bandė susisiekti su sodų bendrijos „Vaiteliai“ pirmi ninke. Tačiau nurodytu mobiliuo ju telefonu iš pradžių niekas neat siliepė, o vėliau pasigirdo įrašytas balsas, kad visi bendrijos darbuo tojai gruodį atostogauja.
Pastatas: mūrinės Kurhauzo dalies išorė jau restauruota, numatoma su
tvarkyti ir jos vidų, kad galėtų vykti įvairūs renginiai.
Vytauto Petriko nuotr.
Atiteks valstybei? Kultūros paveldo departamentas ketina valstybės reikmėms paim ti verslininkams priklausančią medinę Palangos miesto simbolio – Kurhauzo – dalį.
Pasak departamento atstovų, me dinė pastato dalis yra nerestauruo jama. Kultūros paveldo departamen to direktorė Diana Varnaitė teigė, kad verslininkai vengia restauruo ti pastatą, susigalvodami įvairių kliūčių, todėl pastatas neįgauna istoriško autentiškumo. Ji tvirti no, kad po Naujųjų metų departa mentas inicijuos pastato paėmimą valstybės reikmėms. Tuo tarpu Kurhauzo medinės dalies savininkas verslininkas Ge diminas Jacka teigė, kad neaišku,
kuri pastato dalis yra jų, o kuri – Palangos savivaldybės. Be to, pasak verslininko, būtent Kultūros pavel do departamentas ir neleidžia res tauruoti pastato. „Mes nesame kalti, jeigu jie ne leidžia. Mes esame kalti vien dėl to, kad nusipirkome Kurhauzą“, – sa kė G.Jacka. Palangos Kurhauzas, XIX a. sta tytas grafų Tiškevičių, sudegė 2002-ųjų rugpjūtį. Po ilgai trukusių Palangos sa vivaldybės ginčų su pastato bendrasavininkiais 2011 m. prie Kurhauzo buvo suformuotas 52,7 aro sklypas, o šiais metais prasi dėjo pastato mūrinės dalies res tauracija. Ją baigti planuota ki tais metais. BNS inf.
6
ketvirtadienis, gruodžio 27, 2012
nuomonės
Kalėdos virto balaganu?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Po pabaigos – pradžia
K
iek teko skaityti internete ar žiūrėti televiziją, pasta rosiomis dienomis vis bu vo keliamas klausimas: ką daryti su tais, kurie nešvenčia nei Kūčių, nei Kalėdų. Didžiausiomis metų šventėmis įvardytos dienos kažkodėl priki
Tai yra krikščioniš ka šventė ir ją turė tų švęsti tikintys ir krikščioniškų reika lavimų besilaikan tys žmonės, o ne tie, kurie tik mano, kad jie tiki.
Stasys Gudavičius
P
unktyru brėžiant svarbiausius 2012 m. įvykius Lietuvoje būtų galima išskirti kelis. Šiemet išsir inkome naują Sei mą, kuriame suformuota stipri pagal bal sų skaičių centro kairės ket ur ių part ijų valdančioji koalicija. Naujai daugumai jau teko pirmieji išban dymai – kitų metų biudžeto priėmimas ir trijų Darbo partijos atstovų teisinės nelie čiamybės panaikinimas. Abu iššūkiai bu vo įveikti, nors ir su politinės sumaišties elementais. Nepaisant jų, regis, naujai Vyriausybei pa vyks bent artimiausiu metu išsilaikyti po litiškai audringo vandenyno paviršiuje. Kartu su Seimo rinkimais įvyko ir pataria masis referendumas dėl atominės elekt
Regis, naujai Vyriau sybei pavyks bent arti miausiu metu išsilaikyti politiškai audringo van denyno paviršiuje. rinės. Jo rezultatai tapo galvos skausmu naujies iems valdant ies iems. Nutrauk ti Visag ino atom inės elektr inės projek tą gal i pernelyg brang iai kainuot i Lietu vos energet inės nepriklausomybės už tikr in imo perspekt yvos atž vilg iu. Ta čiau jo tęsti irgi negalima – tauta nebeno ri. Kaip bus šiuo atveju pasielgta, išvysi me jau kitąmet. 2012-ieji, gal ima sak yt i, užbaigė vieną prieštar ing iausių nepriklausomoje Lie tuvoje, vieną labiausiai visuomenę skal džiusių istorijų – pedofilijos bylą. Mergaitė atiduota teisėtai motinai, pagrindinis kal tinamasis šioje byloje išteisintas. Dar 2012-ieji atnešė Londono olimpines žaidynes – sėkm ing iausias Lietuvai per visą istor iją. Rūtos Meilut ytės ir Lauros Asadauskaitės auksas, dar keli medaliai ir kiti olimpiniai laimėjimai pagelbėjo pakel ti Lietuvos autoritetą, mūsų savigarbą. Prie svarbių šių metų įvykių dar būtų ga lima priskirt i šved iškai lietuv išką „pliu šinių meškiukų desantą“ kaimynėje Bal tarusijoje, peripet ijas dėl Finansinių nu sikalt imų tyr imo tarnybos vadov ybės, priimtus sprendimus dėl Dujų terminalo statybos, nepasisekusius bandymus grą žinti Rolandą Paksą į lietuviškąją politiką, skaitmeninės televiz ijos įdieg imą, mini malios algos pakėlimą po ketverių metų pertraukos. Pagal iau kartu su visa žmonija išvengė me išpranašautos pasaulio pabaigos. Gal tai ir reiškia, kad gimsta nauja pradžia.
šamai verčiamos švęsti. Paga liau ir koks kieno reikalas, ką aš, pavyzdžiui, švenčiu, o ko nešvenčiu. Na, gal nusispjauti man į tas Ka lėdas ir Kūčias. Gal aš laikausi ra madano priesakų. Arba iš principo nešvenčiu jokių švenčių. Vien tik pagalvojimas apie tas apsirijėlių dienas, kai visi kemša tas mišraines užsikąsdami „šliži kais“ ir užsigerdami vynu ar deg tine, kelia šleikštulį. Kokios čia Kalėdos? Čia apsirijė lių ir apsigėrusiųjų šventė. O tas idiotiškas dovanų pirki nėjimas! Juk tai nesąmonė, ponai, tikra nesąmonė. Prisimenu, Kalėdų proga gimi naičiai vienam pažįstamam pa
dovanojo plastikinį falą iš sekso reikmenų parduotuvės. Išvynio jęs „dovaną“ tas žmogus net su triko, o giminaičiai juokėsi susiė mę už pilvų, esą sąmojingiausias siurprizas žmogui atiteko. Ir nie kam nebuvo svarbu, kad apdova notasis įsižeidė, nors ir stengėsi to neparodyti. Taigi mūsų šventės seniai išsigi mė į kažkokį cirką ar agitbrigadinį šou, kurį šlykštu stebėti. Bet baisiausia, kad visi kaip susi tarę nori įtraukti į tą savo balaganą tuos, kurie nuo jo laikosi atokiau.
Tokie žmonės pas mus tapo baltomis varnomis, į ku riuos žiūrima kaip į iškrypėlius. „Neš venti Kalėdų?! Tai tu ne katalikas!“ – tokias isteriškas pastabas tenka iš girsti. Ir visi nori tokį nesusip ratėlį atvesti į „doros“ kelią. O juk tai iš tiesų yra krikščio niška šventė ir ją turėtų švęsti nuoširdžiai tikintys ir krikščio niškų tradicijų bei reikalavimų be silaikantys žmonės, o ne tie, kurie tik mano, kad jie tiki. Kai Kalėdas ima švęsti girtuokliai, į smurtą ir anarchiją linkę veikėjai, ta šventė tampa sudegusio teatro spektak liu. Kitaip tariant, nesąmone. Būtent taip, mano nuomone, at sitiko ir su Kalėdomis Lietu voje. Vieni iš to darosi didelį biznį, kitiems tai proga pasidemonst ruoti savo finansinę „jėgą“, tre tiems tai paprasčiausia proga deg raduoti arba prisigerti iki žemės graibymo. Net šiai šventei skir tose populiariose dainose skamba žodžiai, garbinantys besaikį gir tuokliavimą: „Ir ateina kaimynas su dideliu buteliu vyno, tai žinai, mes Kalėdas sutikom gerai“. Vadinasi, jei kaimynas ateitų be vyno arba su mažu jo buteliu, tai Kalėdos būtų jau prastos? Kas čia per kliedesys? Va, taip visa Lietuva ir pusgalvė ja. Ir šventės joje tampa pusgalviš komis. R.R.
Kai valdžiai nerūpi piliečiai
N
aujoji šalies Vyriausybė deklaruoja, kad atėjo lai kas atsigręžti į paprastą žmogų ir jo interesus. Tai labai teisingas požiūris, bylojantis, kad naujoji valdžia vis dar suvo kia, kam ji turi dirbti. Iki tol buvusi A.Kubiliaus Vyriausybė užsiiminė jo tik betiksliu taupymu, nors kaž kodėl pinigai vis tiek buvo mėtomi vėjais. Pavyzdžiui, rusiškomis du jomis gaminant brangią lietuvišką elektrą, kai ją galima buvo gerokai pigiau nusipirkti iš tos pačios Ru sijos. Taigi galima manyti, kad anks tesnioji valdžia labiau užsiiminėjo savo strateginiais politiniais reika lais, nei rūpinosi piliečių gerove. Todėl galima reziumuoti, kad būtent dėl to tie valdžios pamirš ti piliečiai ėmė masiškai apsipirki nėti Lenkijoje, o ne Lietuvoje, kur maisto produktų kainos ir dabar yra pernelyg aukštos. Tai vis anos Vyriausybės „gerų darbų“ rezul tatas. Lietuvos žmonės Lenkijo
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Andriaus Deltuvos karikatūra
karštas telefonas
Valdininkai užsibarikadavo
Klaipėdos valdininkams vis nega na. Jie dar nusprendė nuo žmonių atsiriboti ir užsibarikaduoti. Kas dien valdininkai vis labiau įžūlėja ir priima tokius sprendimus, kad pa prastiems žmonėms būtų kuo blo giau ir kuo sunkiau. Raminta
Grįžtame į caro laikus
Noriu pritarti skaitytojo Romo išsa kytai nuomonei „Nereikia nei euro, nei ES“ („Klaipėda“, 2012 12 19). Pa ti kaip „pablūdusi“ laksčiau po mi tingus, stovėjau Baltijos kelyje, kartu su kitais kovojau, kad būtų atkurta Nepriklausoma Lietuva. Bet tuomet negalėjau nė pagalvoti, kad gyvensi me šalyje, kur baigia išnykti nacio nalumas. Visur vis dažniau skamba anglų kalba, dabar norima atsisakyti dar vieno nacionalinio atributo – li to. Grįžtame į caro laikus. Prisime nu, kaip mano močiutė kalbėjo lietu viškai, bet jos kalboje buvo itin daug iš rusų kalbos atėjusių žodžių. Dabar po truputį virstame į „amerikonus“. Baisu, kai „Dainų dainelėje“ arba paramos koncerte neskamba lietu viškos dainos pagal Maironio teks tus. Sielojausi ne dėl tokios Lietuvos, kuri neišsaugo savo savasties. Milda
Mums euras nereikalingas
Mane piktina finansų analitiko Gita no Nausėdos pasvarstymai apie tai, kad Lietuva turėtų suskubti į nuva žiuojantį traukinį ir 2014 m. įsivesti eurą. Niekam nereikia to euro. Mūsų kaimynų estų pavyzdys tai patvirti na. Prisimenu, kaip jiems įsivedus eurą stipriai pakilo kainos, o algos išliko nepakitusios. Manau, kad lie tuviai negyvena taip gerai, kad ga lėtų būti pasiruošę dar vienam kai nų šuoliui. Kai tokie analitikai šneka apie būtinybę įsivesti eurą, susida ro įspūdis, kad jie atitrūkę nuo rea laus gyvenimo ir nežino, kaip gyve na paprasti žmonės. Regimantas
Apmokestinti reikia spekuliantus
Andriaus Deltuvos karikatūra
je ėmė pirkti ne tik maistą, bet ir statybines medžiagas, namų apy vokos daiktus. Taip iš Lietuvos buvo išvežta de šimtys milijonų eurų. Ne išimtis ir Kaliningrado sri tis, kur mūsiškiai ir dabar važi nėja pirkti benzino ar dyzelino, kurio kainos pas mus pasiekė to kias aukštumas, jog paprastam piliečiui nuvažiuoti 100 kilo
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
telefonas@kl.lt
metrų atstumą tapo didele pra banga. Jei apskaičiuotume, kiek dyzelino už minimalią algą gali nupirkti vokietis ir Lietuvos pi lietis, akimirksniu suvoktume, kad vis dar gyvename tarsi vi duramžiais. Todėl naujosios Vyriausybės sie kis dirbti žmogaus gerovei yra labai sveikintinas. Vytautas Bisikirskas
Mano įsitikinimu, mokesčiai kie muose laikomiems automobiliams įvesti siekiant sužlugdyti prekybą. Juk negalėdami privažiuoti prie par duotuvių žmonės mažiau pirks. Te gu geriau uždeda mokesčius tiems, kas turi ne vieną būstą ir gyvena juos nuomodami. Jie – tikri speku liantai. Nuomininkai laiptinės ne valo, bendros tvarkos nežiūri, nes moka šeimininkui ir niekaip nėra susisaistę su namu. Šeimininkai gy vena be vargo, pinigus už nieką gau na, nė dirbti jiems nereikia. Va, kur pinigų šaltinis valstybei ir miestui. O ne vargšai, kurie turi po vieną au tomobilį. Nei prie ligoninės nepri važiuosi, nei prie parduotuvės. Len kijoje tokių „stebuklų“ nėra. Jadvyga Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 27, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Lietuvoje lankysis ES vadovas
Krašto apsaugos mi nistras Juozas Ole kas tikisi, kad su Ap linkos ministerija pavyks sutarti, jog kariuomenei reika lingiems sraigtas parniams įsigyti bū tų galima panaudoti ir Europos Sąjungos lėšas.
Vasario mėnesį į Lietuvą ketina atvykti Europos Vadovų Tary bos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Jo vizito metu daug dė mesio turėtų būti skirta artėjan čiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES).
Nuostata: J.Olekas (dešinėje) tvirtina, kad sraigtasparnių parko keiti
mas yra viena rimtesnių programų.
Apie rengiamą įtakingo belgų po litiko vizitą BNS patvirtino Lie tuvos Prezidentės spaudos tar nyba. „Reng iant is pirm in inkav i mui ES Tarybai Lietuvoje va sario mėnesį ketina apsilankyti Europos Vadovų Tarybos pir mininkas H.Van Rompuy. Data derinama“, – rašoma BNS pa teiktame atsakyme. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus kitų metų antrąjį pusmetį. Lietuvoje vyks apie 180 pirmininkavimo rengi nių, tarp jų – 16 ministrų lygio susitikimų. Didžiausias renginys numato mas lapkričio 28–29 d., kai Vil
Vizitas: H.Van Rompuy turėtų
atvykti į Lietuvą.
EPA nuotr.
niuje turėtų susitikti ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovai. Europos Komisija turėtų lanky tis Lietuvoje liepos 5 d. Pirmininkaujanti šalis įpareigo ta vadovauti darbo grupėms, ku riose visų valstybių narių atstovai aptaria ES klausimus. BNS inf.
Redo Vilimo (BFL) nuotrauka
Sraigtasparnius vis tik pirks Prezidentė ketina J.Olekas pažymi, kad tai neturėtų būti pastatų renovavimui skirtos lėšos. Ankstesnės Krašto apsau gos ministerijos vadovybės planai panaudoti stringančios daugiabu čių renovavimo programos lėšas paieškos ir gelbėjimo sraigtaspar niams įsigyti sulaukė prieštarin gų vertinimų. Sraigtasparnių įsi gijimui buvo numatoma skirti 138 mln. litų ES lėšų. „Jeigu mums pavyks sutar ti su Aplinkos ministerija, kad dalį skraidymo laiko mes paskirsime ir Aplinkos ministerijos funkcijų atli kimui, tada, manau, galėsime pasi naudoti ES pinigais. Ne skirtais re novavimui, bet kitais. Aš kol kas su ministru neturėjau rimto pokalbio, kad abu įsigilintume, nes ir jam, ir man nauja situacija. Bet ateinan čių metų pradžioje mes susėsime ir tuos dalykus aptarsime“, – BNS teigė J.Olekas. Aplinkos ministerijai vadovau ti paskirtas Valentinas Mazuronis yra sakęs, kad neskirs lėšų sraig
tasparnių pirkimui iš renovavimo programos. Buvusi centro-dešinės Vyriausy bė baigdama darbą numatė finan savimą vieno naujo sraigtasparnio įsigijimui, tačiau iš viso kariuome nei pavestoms funkcijoms vykdy ti reikia bent trijų. Tai, kad vieno naujo sraigtasparnio neužteks, pa žymėjo ir naujasis KAM vadovas. „Mes planuojame atnaujinti par ką. Dabar paskelbtas konkursas, kuris nukreiptas į sraigtasparnių keitimo pradžią. Vienas sraigtas parnis negali būti visas parkas, nes reikalingas ir mokymas, ir pasi keitimas, ir einamasis remontas“, – tvirtino jis. Šiuo metu kariškiai naudojasi rusų gamybos sraigtasparniais Mi8, tačiau jų tarnybos laikas baigia si 2016 m. Pasak J.Oleko, norint jį pratęsti reikia investuoti gana ne mažai. Tačiau ministras pažymėjo, kad darbas su rusų gamybos technika turi ir teigiamų aspektų, nes Lie
tuvos sraigtasparnių instruktoriai Afganistane moko vietos pilotus valdyti ir aptarnauti MIL konst ruktorių biuro pagamintus orlai vius, kuriuos iš Rusijos jiems nu pirko amerikiečiai. Gruodžio pradžioje buvusi Vy riausybė dar kartą patvirtino, kad vieno paieškos ir gelbėjimo sraig tasparnio įsigijimui iš ES lėšų tu ri būti skirta 50 mln. litų. Buvusi KAM vadovybė planavo už ES lėšas įsigyti tris vidutinės klasės sraig tasparnius, kurie turėtų būti skirti civilinių užduočių vykdymui. Pir masis iš jų turėtų būti pateiktas iki 2015 m. balandžio, kiti du – iki tų pačių metų rugsėjo. Rugsėjį buvo paskelbta, jog pa raiškas sraigtasparnių įsigijimo konkurse pateikė Prancūzijos ir Italijos kompanijos „Eurocopter“ ir „Agusta Westland“. Pasak Kraš to apsaugos ministerijos, kitų me tų pradžioje vyks derybos dėl pir kimo sutarties. BNS inf.
Europos centras niekam neįdomus Ūkio ministerijai nepavyko išnuo moti Europos geografinio centro, esančio netoli Vilniaus. Centro il galaikės nuomos konkursas neį vyko, nes neatsirado dalyvių.
„Ūkio ministerija tęsia Europos geografinio centro priežiūrą. Ūkio ministerijos iniciatyva Europos geografinis centras įtrauktas į lan kytinų objektų Lietuvai pirminin kaujant ES tarybai sąrašą“, – tei giama BNS atsiųstame ministerijos atsakyme. Kaip buvo skelbta žiniasklaido je, konkursas Europos geografi niam centrui išnuomoti buvo pa skelbtas rugsėjį. Ministerija ketino išnuomoti centrą dešimtmečiui ir per mėnesį iš nuomininko prašyti po 3 tūkst. litų. Buvo siūloma išsinuomoti ren ginių ir turistų aptarnavimo pa
status, Lietuvos stojimo į ES pa žymėjimo aikštelę ir ženklą bei įvairų kitą kilnojamąjį ir nekilno jamąjį turtą.
Europos geografinį centrą ketinta išnuo moti dešimčiai metų.
Pakl austa, kod ėl pas kelbtas nuomos konkursas, Ūkio minis terijos atstovė Rūta Mikėnienė tuomet sakė, kad norima Europos centrą padaryti patrauklų turis tams, pasiūlant įvairių paslaugų, pramogų ištisus metus, panau dojant statinius ir aplinką, kurti darbo vietas ir gauti pajamų į biu džetą. Europos geografinio cent
ro kompleksas yra Girijos kaime, Vilniaus rajone, už 26 km nuo sos tinės. Europos geografinio centro vietą 1989 m. nustatė Prancūzijos nacio nalinio geografij os instituto moks lininkai. Ūkio ministerija parėmė geog rafinio centro turistinį paženklini mo projektą. 1997 m. gegužės 24ąją atidengtas Europos geografinį centrą žymintis akmuo, 2004-ai siais buvo pastatytas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas pa minklas – baltojo granito kolona su žvaigždžių karūna viršūnėje. Teritorija aplink geografinį cent rą 1992 m. buvo pažymėta kaip draustinis. Jam priklauso Girijos ežeras, Bernotų piliakalnis, alka kalnis, gretimas miškas ir kitų vie tovių. BNS ir „Klaipėdos“ inf.
vykti į Daniją
Kitų metų pradžioje Lietuvos Pre zidentė Dalia Grybauskaitė pirmo jo vizito turėtų vykti į Daniją, BNS patvirtino Prezidentės atstovai.
Išv yks: pirm as is kit ų met ų
D.Grybauskaitės vizitas – į Da niją. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Sausio 22 d. Prezidentė vyks ofi cialaus vizito į Daniją“, – infor mavo Prezidentės spaudos tarny ba. Šalies vadovės darbotvarkėje sausio mėnesį taip pat numato mas kasmetis susitikimas su Lie tuvoje reziduojančiais užsienio šalių ambasadoriais. 2011 m. spalį Lietuvoje su dar bo vizitu lankėsi Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt. BNS inf.
Derybos dėl AE tebesitęsia? „Hitachi“ tebesidera su Lietuva dėl planų statyti šalyje naują ato minę elektrinę, pareiškė Japoni jos korporacijos vadovas.
„Derybos nebuvo visiškai su stabdytos“, – užvakar vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė „Hitachi“ generalinis direktorius Hiroakis Nakanishis. Naujoji Lietuvos centro kairių jų Vyriausybė pažymėjo ketinan ti persvarstyti naujos atominės elektrinės projektą. Ankstesnė centro dešiniųjų Vyriausybė pasi rašė išankstinį susitarimą dėl nau jos atominės elektrinės Lietuvoje statybos, tačiau spalio mėnesį vy kusiame patariamajame referen dume apie 63 proc. rinkėjų išreiš kė nepritarimą šiam projektui. H.Nakanishis taip pat pareiškė nemanąs, kad pasaulio atominės energetikos rinka smuktų, tačiau pažymėjo, kad „Hitachi“ atomi nės energetikos verslo pardavimų prognozes bus galima nustatyti,
Poz ic ij a: H.Nakanishis teigė,
kad derybos dėl naujosios AE Lietuvoje nebuvo sustabdytos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
tik kai bus galutinai suformuluo ta Japonijos energetikos politika. Korporacija anksčiau teigė siek sianti iki 2020 finansinių metų pa didinti atominės energetikos vers lo pardavimus iki 360 mlrd. jenų (4,25 mlrd. JAV dolerių). BNS inf.
8
ketvirtadienis, gruodžio 27, 2012
užribis
Šventės atnešė ne tik džiaugsmo 1
Apie 50 metų vyrui buvo sužalota galva. Smiltelės gatvėje vieno daugia bučio namo laiptinėje gruodžio 23-iosios vakare tarp benamių ki lęs konfliktas baigėsi vieno jų žū timi. Žuvo 1969 m. gimęs vyras. Jo nužudymu įtariamas metais vy resnis jo likimo brolis uždarytas į areštinę. Tramdė sutuoktinius
Policijos patruliai, kaip įprasta per šventes, plušo tramdydami mu šeikas, apkartinusius Kalėdas sa vo namiškiams. Klaipėdos ir Kretingos areštinėse Dievo gimimo šventę praleido ne mažai vyrų, mušusių žmonas, su gyventines bei mamas. Skuode 19-metę žmoną sumu šė pora metų vyresnis sutuoktinis. O Klaipėdoje gruodžio 26-osios naktį pareigūnai važiavo aiškintis, ar tikrai mama muša savo nepilna metį sūnų. Mat 13 metų berniukas trumpąja žinute pasiskundė tėčiui, kad mama muša jį per veidą. Berniukas iškeliavo pas tėvą, o motina liko namie viena.
Norėjo telefonų ir piniginių
Netrūko smurto ir viešose vieto se. Daugeliu atvejų nukentėjo plė šikų aukos. Šeštadienį paryčiais grįžtantį namo su drauge jauną klaipėdietį pasekė būrys jaunuolių. Kaip spė
Dėl nelaimės buvo sutrikdytas trauki nių eismas. Greitasis traukinys Vilnius– Klaipėda Kretingoje laukė apie 20 min.
jama, į butą Tomo gatvėje įsiveržė 10 vaikinų ir keturios merginos. Jie ne tik sumušė porą, bet ir išnešė iš buto vertingų daiktų. Nukentėjusysis pasigedo krep šio, kuriame buvo nešiojamasis kompiuteris, MP3 grotuvas, mote riški kvepalai ir 500 litų. Pagrobti daiktai vertinami 3180 litų. Dar kelis jaunus klaipėdiečius plėšikai sumušė ir apiplėšė gatvė
se. Visi nukentėjusieji prarado te lefonus bei pinigines. Vagims – darbų metas
Didžiosios šventės, kai daugybė žmonių išvyksta į svečius, yra va gių darbų metas. Tai skaudžiai pajuto Dubysos gatvėje gyvenantis klaipėdietis. Kūčių dieną jis aptiko, kad namuo se darbavosi butų vagys. Iš namo dingo seifas, pistoleto šoviniai, du televizoriai, aukso pa puošalai, valties variklis bei nema žai kitų vertingų daiktų. Vyras patirtą žalą įvertino 30 tūkst. litų. Tą pačią dieną priekuliškė pa sigedo komodos stalčiuje laiky tų 1100 litų. Vagis įlindo į butą pro vonioje esantį langą. Prieš šventes į klaipėdiečių butus brovėsi esą maisto prašantys asme nys. Galima spėti, kad tai buvo ne išbadėję varguoliai, o vagių paran kiniai, pasiųsti sužinoti, kur nėra šeimininkų. Tikėtina, kad daugiau pranešimų apie apvogtus butus po licininkai sulauks šiandien. Ankstų gruodžio 26-osios rytą Rambyno gatvėje prie 45 namo pa
Darbymetis: kol dauguma klaipėdiečių šventė, policijos pareigūnai
juos saugojo nuo chuliganų.
sigesta BMW X5. Automobilis pri klausė bendrovei. Mašina vertina ma 60 tūkst. litų. Norėjo atsipirkti kyšiais
Neblaivūs vairuotojai ir per šven tes bandė išsisukti nuo nema lonumų siūlydami pareigūnams kyšius. Pirmąją Kalėdų dieną prieš 17 val. Dragūnų gatvėje prie 1 namo
Vytauto Petriko nuotr.
Kelių policijos pareigūnai sustab dė „Audi 80“. Policininkams įtarimų sukėlė 49 metų vairuotojo būklė. Vyras bu vo girtas ir pasiūlė pareigūnams 400 litų. Kyšiais bandė atsipirkti du Skuo do rajone Kelių eismo taisyklių pa žeidėjai. Tiesa, ten policininkams pasiūlytos sumos buvo kuklesnės – 80 ir 100 litų.
Iš avarijų vietų bėgo švęsti Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Šventinį įkarštį apkartino ir skau dūs eismo įvykiai. Net keli avarijas sukėlę vairuotojai pabėgo iš įvykio vietų. Mirtis po mašinos ratais
Išeina: V.Kazlauskas ir D.Smatavičius šiandien atsisveikina su bend
radarbiais.
Vytauto Kazlausko nuotr.
Klaipėdos policija atsisveikina su vadais Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Šiandien uostamiesčio policinin kai atsisveikins su dviem ilgus metus policijos padaliniams va dovavusiais pareigūnais, Klaipė dos apskrities policijos viršinin ko pavaduotojais Dainiumi Sma tavičiumi ir Vytautu Kazlausku.
Ne vieną dešimtmetį dirbę parei gūnai išlydimi užtarnauto poilsio ir Policijos departamento bus ap dovanoti aukščiausiais šios tarny bos apdovanojimais – Angelo sar go aukso žvaigždėmis. Klaipėdoje tokį apdovanojimą yra gavęs tik legendinis Smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriaus vadas Aleksas Siutilas. Apibūdindamas kolegas apskri ties policijos viršininkas Benonas Ivanauskas teigė, jog D.Smatavi čius ir V.Kazlauskas buvo patikimi ir išmanantys savo darbą kolegos.
Po metų kadencija baigsiantis B.Ivanauskas bandė derėtis su de partamento vadovais, kad šiems pareigūnams būtų leista padirbė ti dar metus. „Gavau atsakymą, kad reikala vimai visiems vienodi. Dabar rei kalaujama, kad pavaduotojai tu rėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą. Nors D.Smatavičius ir V.Kazlaus kas tokio neturi, kompetencijos dirbti jiems tikrai netrūko. Abu apsisprendė į pensiją išeiti patys. Kol įvyks konkursas ir bus atrink tas naujas pavaduotojas tarnybai, dirbsiu pats bei skyrių vadovai“, – pasakojo komisariato viršininkas. Per metus B.Ivanauskas turės paruošti naujai paskirtą pavaduo toją darbui visą Vakarų Lietuvą apimančiame vyriausiajame poli cijos komisariate. „Išeinu iš tarnybos nenusiminęs. Dirbau 31 metus, o tai tikrai nema žai. Manau, atsisveikinti ateisiu gerai nusiteikęs“, – teigė V.Kazlauskas.
Klaipėdos rajone automobilis mirtinai sužalojo magistralė je buvusį jaunuolį, kitas vyriš kis patyrė traumą, kai Šilutėje ropojo važiuojamąja kelio da limi. Pirmoji mirtį atnešusi nelaimė nutiko šeštadienį, apie 1.30 val., magistralėje Kaunas–Klaipėda ties Gargždais. 31-erių „Volvo S60“ vairuoto jas Vytautas S. pirmąja eismo juos ta važiavo Klaipėdos link, kai staiga kaire mašinos puse kliudė kone ma gistralės viduryje buvusį vyriškį. Po smūgio automobilis vy rą sviedė į orą ir kūnas žnektelėjo priešais kitą mašiną, kuri važiavo antrąja eismo juosta. Įvykio vietoje žuvo 20-metis P.S. Neaišku, kur jaunuolis ga lėjo traukti tamsią naktį, vienoje magistralės pusėje veikia naktinis baras, kitoje – degalinė. Avarijoje nukentėjo pėsčiąjį kliu džiusio „Volvo“ vairuotojas, kuriam pažirusios priekinio stiklo duženos sužalojo veidą ir akis. Vyras vaira vo blaivus. Ropomis – keliu
Sekmadienio vakarą Šilutėje, Sodų gatvėje, automobilis „VW Passat“ kliudė ir sužalojo keliu ropojusį ne blaivų vyriškį. Slidžiame kelyje stabdomas au tomobilis slydo ir priekiu kliudė pėsčiajam galvą. Vyras po smūgio buvo praradęs sąmonę. Sužeista sis gydyti pervežtas į uostamies čio ligoninę.
Netektis: spėliojama, kur naktį žingsniavo autostradoje staiga pa
sirodęs jaunuolis, kuris vėliau žuvo po automobilio ratais.
Gintaro Vaičekausko nuotr.
Spėjama, kad šilutiškis paslydo ir griuvo prieš pat gatvėje pasirodant automobiliui. Slidūs keliai ir pavo jingos vairavimui sąlygos lėmė ne mažai avarijų. Sekmadienio vidurdienį Klai pėdos rajone, Derceklių kaime, kelyje Šilutė–Klaipėda, 59 me tų vyras, vairuodamas „Opel Astra“, nesuvaldė automobi lio ir šis nuslydęs į griovį vertė si ant stogo. Spruko kuo toliau
Ilgąjį savaitgalį pirmasis praneši mas apie iš avarijos vietos pabė gusį vairuotoją buvo gautas šeš tadienį. Paaiškėjo, kad prie vieno preky bos centro taksi vairuotojas kliudė stovintį automobilį ir nuvažiavo. Surastas bėglys policijos pareigū nams aiškino, jog skubėjo į Palan gą, kur turėjo nuvežti klientą. Sekmadienį kitas klaipėdietis, neturėdamas teisės vairuoti au tomobilį, mašina trenkėsi į stulpą. Truktelėjęs automobilį atgal, vy ras nuvairavo iš įvykio vietos sa vais keliais.
Tačiau netrukus išaiškėjo, kad Sportininkų gatvėje „Opel Vect ra“ automobiliu stulpą taranavo 18-metis. Tą pačią dieną uostamiestyje Vil ties gatvėje, važiuodamas atbuli ne eiga, klaipėdietis kliudė stovėjusį automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos. Paaiškėjo, kad 47-erių vyras neturė jo civilinės atsakomybės draudimo. Kūčių vakarą, apie 21 val. Liepo jos gatvėje buvo suknežinti du sto vintys automobiliai. Paaiškėjo, kad 27-erių Mindaugas nesuvaldė sa vo „Opel Vectra“, o kliudęs „Peu geot“ ir „Renault“, pabėgo iš įvy kio vietos. Kliudė stirną
Pirmadienį kelyje Kretingos link įvyko avarija, kurioje ant stogo į pakelės griovį nuslydo „Hyundai“ automobilis. Naktį į trečiadienį Liepojos plente „Ford Galaxy“ taksi auto mobilis kliudė į kelią staiga išbė gusią stirną. Traumuotas žvėris nugaišo iš kart. 52 metų taksi vairuotojas Vy tautas per avariją nenukentėjo.
9
ketvirtADIENIS, GRUODŽIO 27, 2012
klaipėdos verslas Bankrutavo staliai
Pagalba bedarbiams
Vietinis turizmas
Klaipėdos teritorinė darbo bir ža gavo pranešimą, kad teismo nutartimi iškelta bankroto byla bendrovei „Baltų namai“. Pag rindinė įmonės veikla – staty binių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, gruodžio 19 d. įmonėje dirbo 2 darbuotojai.
Klaipėdos Jaunimo darbo cent re šiandien vyks praktinis užsiė mimas, kuriame bus teikiama individuali pagalba Darbo biržo je registruotiems asmenims ir Jaunimo darbo centro lankyto jams, norintiems pasirengti sa vo gyvenimo aprašymą ir pa skelbti internetinėje darbo duo menų bazėje.
Statistikos departamento duo menimis per tris šių metų ket virčius daugiausia vietinių turis tų lankėsi Klaipėdos (37 proc.) apskrityje. 2012 m. III ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, Lietuvos gyvento jai 4 kartus dažniau vyko į vie nadienes keliones nei į keliones su nakvyne.
Žiemos pramogos pajūrį aplenkia Druskininkuo se žiemos pramo gomis galima pa sidžiaugti ir vasa rą, o pajūrio kuror tuose, taip pat ir uostamiestyje, sli dinėjimo trasų bei čiuožyklų po atvi ru dangumi vers lininkai neskuba įrenginėti net žie mos metu.
Išradingumas: ir be verslininkų pagalbos mažieji klaipėdiečiai atranda žiemos
Klimatas: uostamiestyje čiuožykloms ir slidžių trasoms –
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
džiaugsmų.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Liūdna patirtis
Lygiai prieš 10 metų, 2002 m. žie mą prieš pat Kalėdas Klaipėdos teatro aikštėje buvo išlieta čiuo žykla po atviru dangumi ir įreng tas žiemos pramogų centras su pa čiūžų nuoma. Tada tikėtasi, kad čiuožykla žiemą gražiausioje miesto aikš tėje taps kalėdine tradicija. Buvo planuota, kad čia bus galima ne tik pačiuožinėti, bet vyks ir įvai rūs renginiai vaikams bei suaugu siesiems. Žiemos pramogų centro idėja buvo įgyvendinta su klaipėdiečio verslininko Antano Sadausko pa galba. Tačiau paaiškėjo, kad gražus su manymas neatsipirko, čiuožykla nebuvo itin populiari. Todėl tai buvo vienintelis ir kol kas paskutinis bandymas žiemos pramogas įdiegti Teatro aikštėje. Klaipėdoje čiuožyklos tirpsta
Apie čiuožyklą Klaipėdoje savival dybės valdininkai vėl prabilo prieš pat šias Kalėdas. Tačiau teigiama, kad miestas neturi lėšų investuo ti į čiuožyklų įrengimus. Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vado vo Liudviko Dūdos, pernai namų valdos viename rajone buvo įren gusios čiuožyklą. Bet greitai pra sidėjo atlydys, ledas daugiau ne beužšalo, ir čiuožykla pasidžiaugti nespėta. Kad Klaipėda nėra palankus miestas natūralioms čiuožykloms, puikiausiai įrodė ir šios savaitės pavyzdys, kai pirmadienį oro tem peratūra per kelias valandas nuo –12 pakilo iki +4 laipsnių, ir snie
gas ėmė tirpti. Savivaldybės valdi ninkai siūlys čiuožyklas įrengti na mų valdoms. „Mes nesame skaičiavę, kiek tai kainuoja. Tačiau bet kuriuo atve ju, neturime tam lėšų. O ir žiemos mūsų nelepina“, – apie nuolatinius atlydžius pajūryje kalbėjo L.Dūda.
Palangos sporto centro direkto riaus Romaldo Kazlausko teigimu, dviračių takuose slidinėjimo tra sų rengti nepraktikuoja, nes šal čius nuolat keičia atlydys ir snie gas nutirpsta. „Pamatėme prognozes ir pa tiems nesmagu pasidarė, kad vėl teks ne slidžių imtis, bet gumi
Ir kaimynams pačiūžų nereikia
Ledo čiuožyklų Neringoje taip pat nėra. Pernai vyko miesto šventė, todėl prie mokyklos buvo išlieta čiuožykla. Didelė čiuožykla yra ir pačios marios, bet jų ledas ne visada būna lygus ir tinkamas čiuožinėti. Todėl žiemos pramogas dažnai tenka ati dėti. Pasak Palangos komunalinio ūkio bendrovės direktoriaus pava duotojo Stepo Šepučio, šiemet ir Palangoje lieti čiuožyklos taip pat neplanuojama. Prieš dvejus metus čiuožyk lą palangiškiai buvo įrengę miesto centre, kur dabar papuošta eglutė. Ji buvo įrengta po sausio 15 d., kai gerokai pašalo. „Čiuožyklą įrengti brangu, rei kia lieti šiltą vandenį, tai tenka da ryti kelis kartus. Kol kas ir vietos viešai čiuožyklai nėra. Galvojome tai padaryti Jūratės gatvės skve re, bet tai tik galvojimai“, – teigė S.Šeputis. Su slidėmis po Palangą
Čiuožinėti po atviru dangumi pa jūrio miestuose beveik nėra kur, o slidinėjimo trasos vienur kitur įrengiamos. Kai oro sąlygos pasitaikydavo pa lankios, Palangoje bėgimo take nuo Jūratės gatvės iki poilsio na mų „Guboja“ per žiemą žmonės išslidinėdavo maždaug 4 km ilgio takus.
ne pati geriausia vieta.
„Mes jau antrus metus įrengia me slidinėjimo trasas. Šiemet buvo labai didelis vėjas ir kai kur miške nebuvo sniego, vienur supūsti kal nai, kitur – žolė kyšojo, o dabar ge rokai aptirpo“, – pasakojo Nerin gos sporto mokyklos direktorius Vidmantas Razutis. Tiesa, Palangoje kai kurie poilsio namai turi slidžių ir jas duoda poil siautojams. „Bet pajūryje nieko negali pla nuoti, atrodo, gražu, o vėjas pa sis uko, ir viskas paž liugo. Bet slidinėjančių žmonių yra nema žai, matome pušyne, parke slidi nėja. Tačiau apšviestų trasų pas mus nėra“, – pasakojo R.Kaz lauskas. Problema – vėžės
Romena Savickienė:
Kodėl to nepadaro verslas, sudėtinga at sakyti. Gal prisibijo nepastovios žiemos, neprognozuojamo oro pajūryje.
niais batais vaikščioti. O dar gal vojome slidinėjimo šventę prieš Naujuosius metus žmonėms su rengti“, – apgailestavo R.Kaz lauskas. Ne tik Klaipėdoje, bet ir Palan goje verslininkai nesidomi žiemos pramogomis. Išsinuomoti slidžių kurorte nė ra kur. Tas pats ir Neringoje. Atvy kėliams slidžių irgi niekas nenuo moja, o trasomis rūpinasi tik vietos sporto entuziastai.
Orientav im os i sporto tren er is klaipėdietis Ričardas Tėvelis, mo kantis vaikus slidinėti, pats savo jėgomis ruošia slidinėjimo trasas mieste. Tačiau jis sako, kad vien entu ziastų dėka žiemos pramogos il gai neišsilaikys, reikia ir verslo pa ramos. „Bet nelabai kam tai rūpi. Tai nėra labai brangu. Reikėtų tik sniego motociklo, o jį galima ir iš sinuomoti. Motociklas suspaustų sniegą ir paliktų vėžes, tai ir būtų slidinėjimo trasa“, – tikino R.Tė velis. Esą pas mūsų kaimynus latvius tokių vėžių sniege – daugybė. Ten ir patys klaipėdiečiai važiuoja sli dinėti, nors visa tai būtų galima įrengti ir pas mus. Treneris R.Tėvelis teigia ne vieną žiemą pats savo jėgomis daręs vė žes slidėmis orientavimosi varžy boms. Ir tai – titaniškas darbas. Motociklu būtų gerokai lengviau. Miške, Vasaros estradoje tų slidžių
vėžių yra, ten – slidinėjančių entu ziastų pilna. Manoma, kad Klaipėdoje žie mos pramogų tradicijos nėra, nes pastaruosius keliolika metų snie go pajūryje buvo nedaug. Tačiau dar ne taip seniai žmonės turėjo slidžių, jų būdavo ir mokyk lose, per fizinio lavinimo pamokas slidinėdavo vaikai. Dabar tai beveik pamiršta. Slidinėti – į užsienį
Klaipėdos turizmo ir informaci jos centro vadovės Romenos Sa vickienės teigimu, žiemos pramo gos gal ir prigytų, bet niekas tuo neužsiima. „Pas mus slides nuomoja tik kai kurios sporto įranga prekiaujan čios parduotuvės. Norint jas iš sin uom ot i, reik ia užs isak yt i iš anksto. Dažniausiai slidinėti klai pėdiečiai važiuoja į Austriją, Če kiją, Slovakiją ar kur kitur. Bet – ne Lietuvoje“, – pabrėžė R.Sa vickienė. Verslininkai teigia, kad šiuo metu klaipėdiečiai perka daugiau slidžių nei ankstesniais metais. Tačiau slidinėjimo trasos – ga nėtinai toli. Arčiausiai yra prie Gargždų ir prie Plungės. Žiemos pramogoms ir be verslo pagalbos gyventojai išnaudoja pa jūrio kopas, nusileidinėja snieglen tėmis, rogutėmis. „Žmonės patys ieško žiemos pra mogų, o kodėl to nepadaro verslas, sudėtinga atsakyti. Gal prisibi jo nepastovios žiemos, neprogno zuojamo oro pajūryje. Be to, spe ciali įranga – sniego patrankos ir keltuvai daug kainuoja. Turbūt nenorima investuoti į tai, kas ne žinia ar atsipirks“, – svarstė R.Sa vickienė.
10
ketvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika
Elektra brangs mažiau Permainos: Lietuvai atsisakius analoginės televizijos, dalies pajamų netekęs Telecentras reikalavo treč
daliu pakelti transliacijų kainas, tačiau pagaliau sutiko to nedaryti.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Kare dėl kainos – paliaubos Valstybės valdoma telekomunikacijų bendrovė Lietuvos radi jo ir televizijos centras (Telecentras) po Ryšių reguliavimo tar nybos (RRT) išvadų žada nebranginti televizijos transliaci jų, tačiau įmonė dėl to gali dirbti nuostolingai. Vertino pagal analoginę TV
„Telecentras privalo laikytis RRT įpareigojimų“, – BNS sakė Tele centro vadovas Gediminas Stir bys. Anot jo, išj ung us anal og in es transl iac ijas įmon ė dar nepa dengė didelės dalies Telecentro infrastr ukt ūros išl aik ym o są naudų. „Žiūrint formaliai, pagal RRT gal iojanč ias taisykl es kain os grindžiamos istorinėmis sąnau dom is, tom is, kur ios jau bu vo patirtos ankstesniais metais. O mes sąnaudas grindėme atsi žvelgdami į pasikeitusią situaci ją išjungus analoginę antžemi nę televiziją – argumentavome, kad didelė Telecentro infrast ruktūros išlaikymo sąnaudų da lis liko, ir ji turėtų būti padengta. Remdamiesi prognozėmis, siekė me užtikrint bendrovės veiklos tęstinumą realiomis sąlygomis, kuriomis bus teikiamos skait men in ės antž em in ės tel ev iz i jos siuntimo paslaugos“, – sakė G.Stirbys.
Reikalavo branginti trečdaliu
G.Stirbio nuomone, reguliavimas pagal istoriškai sukauptų sąnau dų vertinimą neatitinka pasikei tusios situacijos rinkoje ir turėtų būti peržiūrėtas. „Analoginės antžeminės tele vizijos išjungimas buvo neeilinis ir neišvengiamas pokytis, jis ne turėtų užgulti Telecentro tokia našta, kuri verstų bendrovę dirbti nuostolingai“, – teigė G.Stirbys. RRT praėjusį penktadienį pa skelbė, kad Telecentro pateikta informacija apie sąnaudas nesu teikia pagrindo branginti skait meninės antžeminės televizijos transliacijų perdavimo paslaugų. RRT direktorius Feliksas Dobro volskis BNS sakė, kad Telecentras nuo 2013 m. sausio 1 d. siekė sig nalų siuntimo paslaugas brangin ti maždaug trečdaliu. Sukilo transliuotojai
Didieji televizijos kanalai praėju sią savaitę jau antrą kartą kreipėsi į valdžią su prašymu įvertinti Te lecentro veiklą. Bendrovių „Lais
vas ir nepriklausomas kanalas“, „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, „Tele-3“, „Pūkas“, taip pat telekomunikacijų bend rovių „SATV Network“ ir „Teo LT“ vadovų pasirašytuose raštuo se stebėtasi Telecentro ketinimais „neadekvačiai ir be realaus pa grindo“ nuo 2013 m. didinti sig nalo siuntimo kainas. Rinkos dalyviai taip pat pikti nosi ir didinamomis įrangos įren gimo kainomis. F.Dobrovolskis BNS teigė, kad RRT vertino tik re guliuojamų signalų siuntimo pa slaugų įkainius. Rinkos dalyviai anksčiau įtarė, kad pelningai veikiantis Telecentras šiuo kainų didinimu siekė kompensuoti dėl analoginės televizijos išjungimo patiriamą pajamų mažėjimą. Telecentras teikia antžeminės televizijos, radijo signalų siun timo paslaugas, siūlo mobilio jo interneto „WiMax“ paslaugas. Kai kuriose srityse Telecentras yra bendrovių „Teo LT“ ir „SATV Network“ konkurentas. „Klaipėdos“, BNS inf.
Kainų komisija sumažino šiemet spalį patvirtintas visuomeninių elektros kainų viršutines ribas 2013 m. apie 1,7 cento su PVM. Tie sa, palyginti su šiuo metu galiojan čia kaina, kitąmet elektra vis tiek brangs 7–8,4 proc.
Praėjusį penktadienį komisija sku bos tvarka patvirtino bendrovės „Lesto“ visuomeninės kainos vir šutinę ribą žemos įtampos tinklais – 40,323 cento už 1 kWh (šiemet – 37,65 cento), vidutinės įtampos tinklais – 34,104 cento (31,24 cen to). Palyginti su šių metų ribomis, jos didėja atitinkamai 7 ir 8,4 proc. „Galutinis rezultatas toks, kad viršutinė kainos riba, skaičiuojant su PVM, mažėja 1,7 cento, be PVM – 1,4 cento. Tai leido padaryti, nes buvo sumažinta viešuosius intere sus atitinkančių paslaugų sudeda moji dalis ir įsigijimo kaina“, – apie kainų ribų pakeitimus, palyginti su spaliu, kalbėjo Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė. Pasak jos, preliminariai skaičiuo jama, kad mėnesio elektros energi jos sąskaitos kitąmet vartotojams bus maždaug trečdaliu mažesnės, nei anksčiau prognozuota. Anot jos, „Lesto“ valdyba šian dien turėtų patvirtinti tarifų taiky mo tvarkų pakeitimus, dėl kurių ko misija spręs rytoj, gruodžio 28-ąją. „Tie pakeitimai bus susiję su tuo, kad viršutinė kainos riba diferen cijuojama jau žinomoms vartoto jų grupėms“, – sakė Kainų komi sijos vadovė. Tikimasi, kad galutiniai sprendi mai dėl kitų metų elektros energi jos kainos vartotojams bus priimti gruodžio 31 d. Elektros kainą sudaro jos įsi gijimo kaina, perdavimo aukštos įtampos tinklais kaina, sistemi
nių paslaugų kaina, skirstymo pa slaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kaina, tiekimo kaina ir vie šuosius interesus atitinkančių pa slaugų kaina. Kainų komisijos atstovai praneši me tikino, kad dabartinis kainų ribų pakoregavimas kitų metų bendro vės „Lesto“ finansiniams rodik liams turės tik nedidelę įtaką. „Tačiau, vadovaujantis galiojan čiais teisės aktais, 2013 m. faktinės elektros energijos įsigijimo kainos ir prognozuotos elektros energijos kainos skirtumas turėtų būti kom pensuotas 2015 m., per „NASDAQ OMX Vilniaus“ biržą, kaip prane šė Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų bendrovė „Lesto“. „Klaipėdos“, BNS inf.
Įžvalgos: pasak Kainų komisijos,
elektros tiekėjas „Lesto“ kitąmet dėl kainų ribų sumažinimo patirs tik nedidelių nuostolių, nors var totojai už elektrą mokės bent 7 proc. brangiau nei šiemet.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Dujotiekio statytojų jau yra Paaiškėjo, kad statyti maždaug 150 mln. litų vertės suskystintųjų gam tinių dujų (SGD) terminalo dujotie kį pretenduoja „Kauno dujotiekio statyba“ ir Vokietijos koncernas „PPS Pipeline Systems“.
Planai: „Kauno dujotiekio statyba“ kartu su partneriais pareiškė keti
nimus įgyvendinti 150 mln. litų vertės projektą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Kauno dujotiekio statybos“ ge neralinis direktorius Henrikas Bar tusevičius patvirtino, kad apie to kius planus galvoja jo vadovaujama bendrovė kartu su partnere bend rove „Šiaulių dujotiekių statyba“ bei Vokietijos vamzdynų projek tavimo ir statybos koncernu „PPS Pipeline Systems“. „Konkurse dalyvaujame konsor ciume su bendrove „Šiaulių dujo tiekių statyba“. Mes esame vado vaujantis partneris. Konkurse taip pat dalyvauja „PPS Pipeline Sys
tems“, – sakė H.Bartusevičius. Jis nenurodė „Kauno dujotiekio sta tybos“ pasiūlytos kainos, tačiau sakė, kad darbų vertė gali siek ti maždaug 150 mln. litų. Pasak jo, „Klaipėdos nafta“ su konkurso lai mėtoju sutartį gali pasirašyti sau sį ar vasarį. Anot jo, sudėtingiausia projekto darbų dalis – 3 kilomet ro ilgio dujotiekio tiesimas Kuršių marių dugnu. Naftos produktų krovos bendro vė „Klaipėdos nafta“ praėjusį ket virtadienį oficialiai patvirtino, kad gavo du pasiūlymus konkursui, ta čiau jo dalyvių kol kas neskelbia. Jungiamasis dujotiekis nuo SGD terminalo krantinės iki „Lietuvos dujų“ skirstymo stoties bus viena svarbiausių SGD projekto infrast ruktūros dalių.
Konkurso laimėtojas turės per 27 mėnesius suprojektuoti ir nuties ti maždaug 17 kilometrų ilgio du jotiekį nuo terminalo krantinės iki „Lietuvos dujų“ skirstymo stoties. Be to, jis turės įrengti dujų įrangą prieplaukoje, dujų apskaitos sto tį, telekomunikacijas ir kitas sis temas. Lietuva iki 2014 m. pabaigos Klaipėdoje ketina pastatyti ter minalą, kuris bus alternatyva ru siškoms „Gazprom“ dujoms. Taip tikimasi sukurti pigesnę alternaty vą vietoj brangstančių Rusijos dujų koncerno tiekiamų dujų, kurių Lie tuva daug naudoja šilumos ūkyje. „Klaipėdos naftos“ akcijos ko tiruojamas biržos papildomajame prekybos sąraše. „Klaipėdos“, BNS inf.
11
ketvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
pasaulis Rekordinis geležinkelis
Naujas premjeras
Kritika politikams
Kinijoje atidarytas ilgiausias pasaulyje greitųjų traukinių geležinkelio ruožas, jungian tis Pekiną ir Guangdžou mies tą. Atidarius 2298 km ruožą iš sostinės į pietinį šalies ko mercinį centrą vykstantiems keleiviams kelionė užtruks 8 valandas vietoj anksčiau gaištų 22 valandų.
Japonijos žemieji parlamento rūmai naujuoju premjeru iš rinko Shinzo Abe, kuris į val džią atėjo žadėdamas laikytis griežtos diplomatijos ir ska tinti šalies ekonomikos augi mą. Sh.Abe yra septintas Ja ponijos premjeras per ma žiau nei septynerius metus. Jis pakeis Yoshihiko Nodą.
Buvęs Tarybų Sąjungos prezi dentas Michailas Gorbačiovas įsitikinęs, kad partija „Vienin goji Rusija“ paveldėjo blogiau sius buvusios Komunistų par tijos bruožus. Pasak jo, per tvarkos nuotaikų ir judėjimų atsiranda tuomet, kai politinė sistema ir valdantysis elitas atsilieka nuo visuomenės.
Žudymas buvo pramoga JAV šokiravusias ugniagesių žu dynes Niujorko valstijoje suren gęs vyras laiške tvirtino, kad žu dyti žmones jam pramoga.
Dėmesys: Benediktas XVI, sveikindamas pasaulio tikinčiuosius šv. Kalėdų proga, ypatingą dėmesį skyrė Sirijai.
„Reuters“ nuotr.
Popiežiaus troškimas – taika Sveikindamas pasaulį popiežius Benediktas XVI paragino nutraukti kraujo lieji mą Sirijoje ir siekti politinio sprendimo šioje pilietinio karo draskomoje Artimųjų Ry tų šalyje. Ragino nutraukti smurtą
85 metų popiežius, vilkintis iškil mingus raudonus drabužius, į ti kinčiuosius kreipėsi iš Šv. Petro bazilikos balkono. Prieš baziliką esančioje aikštėje kalėdinio svei kinimo klausėsi apie 40 tūkst. maldininkų. Tradicinį sveikinimą „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) po piežius pradėjo melsdamas taikos Sirijoje. „Pasaulyje yra viltis, <...> net sunkiausiais laikais ir sunkiau siose situacijose. Teatsiranda tai ka Sirijos liaudžiai, smarkiai su žeistai ir suskaldytai konflikto, kuris nesigaili net bejėgių ir kurio aukomis tampa nekaltieji, – sakė Romos katalikų bažnyčios vado vas. – Dar kartą kreipiuosi ir ra ginu nutraukti kraujo liejimą, (su daryti) lengvesnę prieigą pagalbai pabėgėliams bei iš namų išvary tiems žmonėms ir (pradėti) dialo gą siekiant šio politinio konflikto sprendimo.“ Benediktas XVI taip pat pabrė žė, kad smurtas turi liautis ne tik Sirijoje, tačiau ir kituose pasau lio kraštuose – Afrikoje, Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose. „Meldžiu, kad izraeliečiams ir palestiniečiams (būtų suteik ta) drąsos užbaigti ilgus konflikto
bei susiskaldymo metus ir ryžtin gai pradėti žengti derybų keliu“, – sakė Benediktas XVI. Pereidamas prie Afrikos temos, jis apgailestavo dėl „žiaurių tero rizmo aktų“, kurių taikiniais daž nai tampa krikščionių bažnyčios Nigerijoje.
Nors piktnaudžia vimas religija nepa neigiamas, netiesa, kad Dievo neigimas gali atvesti prie taikos. Popiežius taip pat meldėsi už „pagalbą ir paguodą pabėgėliams iš Kongo Demokratinės Respubli kos rytų“, kur dėl sukilėlių kam panijos savo namus turėjo palik ti dešimtys tūkstančių gyventojų, ir už taiką Kenijoje, „kur brutalūs išpuoliai smogė civiliams gyven tojams bei maldos vietoms“. Be nediktas XVI taip pat ragino siek ti taikos Malyje. Pagarba religijoms
Užsimindamas apie Kiniją, Bene diktas XVI pabrėžė, kad šios ša
lies valdžia privalo „gerbti religi jų indėlį“. Jis išreiškė viltį, kad naujieji Ki nijos lyderiai „padės kurti brolišką visuomenę tai didžiai tautai ir vi sam pasauliui“. Kinija ir Vatikanas nutraukė diplomatinius santykius 1951 m., kai Vatikanas pripažino kinų na cionalistų vyriausybę Taibėju je, kuri konkuruoja su komunisti niu režimu Pekine. Nors Pekinas ir Vatikanas pastaraisiais metais sa vo santykius pagerino, šalys nesu taria, kuri turi įgaliojimus šven tinti į kunigus. Oficialiajai Kinijos katalikų baž nyčiai, kuri remia valdžią, pri klauso maždaug 5,7 mln. kinų, tačiau, nepriklausomais duome nimis, dar apie 12 mln. kinų kata likų meldžiasi nesankcionuotose bažnyčiose. Tikėjimas – kelias į taiką
Kalbėdamas tikėjimo klausimais, 1,1 mlrd. katalikų bendruomenės dvasinis vadovas atmetė kritikų teiginius, kad „Dievo buvimo nei gimas atvestų prie taikos“. „Tiesa, kad religija gali būti su gedusi, <...> kai žmonės mano, kad turi į savo pačių rankas paimti Die vo reikalą, paversdami Dievą savo privačia nuosavybe. Monoteiz
mas, tikėjimas vieną Dievą, kaip kalbama, yra arogancija, netole rancijos priežastis, nes savo es me, su savo pretenzija į vieninte lės tiesos turėjimą siekia primesti save kiekvienam. Nors piktnau džiavimas religija nepaneigiamas, netiesa, kad Dievo neigimas ga li atvesti prie taikos“, – sakė Be nediktas XVI. Popiežius taip pat sukritikavo naujas šeimos koncepcijas ir per spėjo, kad „kovoje už šeimą ant kortos pastatyta pati žmonija“. Taip pat Benediktas XVI užsimi nė apie lyčių teorijų klaidingumą. „Kovoje už šeimą ginčijama pati buvimo sąvoka – ką iš tikrųjų reiš kia būti žmogumi, – kalbėjo pontifik as. – Šeimos klausimas <...> yra klausimas dėl to, ką reiškia bū ti žmogumi ir ką būtina daryti, kad būtum tikras žmogus.“ Pontifikas sukritikavo lyčių teo retikės Simone de Beauvoir nuo monę, kad moterimi ne gimsta ma, bet tampa, kad lytis jau yra ne prigimties elementas, o socia linis vaidmuo, kurį žmonės pasi renka. „Visiškas šios teorijos ir joje sly pinčios antropologinės revoliuci jos klaidingumas yra akivaizdus“, – tvirtino popiežius. BNS, AFP, CNN, BBC, „New York Daily News“ inf.
Šiurpus incidentas įvyko Niujorko valstijos Vebsterio miestelyje, ne toli Ročesterio priemiesčio Onta rijo ežero pakrantėje. 62 metų Williamas Spengle ris tyčia padegė savo namus, o kai į pagalbą atvyko ugniagesiai, ėmė į juos šaudyti. Pasak policijos, W.Spengleris buvo gerai pasiruo šęs užpuolimui. Žudikas turėjo tris šaunamuosius ginklus ir daug amunicijos. Žudiko namuose rasti .38 kalibro revolve ris „Smith & Wesson“, šautuvas „Mossberg“ ir .223 kalibro šautu vas „Bushmaster“ – šio tipo šau tuvą turėjo ir neseniai pradinėje mokykloje Konektikute skerdynes surengęs Adamas Lanza. Du ugniagesiai žuvo iškart. Už puolikas nusišovė, kai jį apsupo policijos pareigūnai. Dar du jų pa reigūnai buvo sunkiai sužeisti. Jie buvo operuoti. Vienam sužeistam policijos pareigūnui ligoninėje bu vo suteikta medikų pagalba. Pasak pareigūnų, W.Spengle ris paliko dviejų ar trijų puslapių spausdintą laišką, kuriame rašė: „Man dar reikia pasiruošti ir pa žiūrėti, kokią dalį rajono galiu su deginti, ir daryti tai, ką labiausiai mėgstu, – žudyti žmones.“ Vebsterio policijos viršininkas Geraldas Pickeringas sakė: „Aki vaizdi pasala pirmiesiems į gaisrą reagavusiems žmonėms. Iš esmės tai buvo kovos aktas. Buvo šauta į keturis mūsų ugniagesius. Du mi rė, o du buvo nuvežti į rajono ligo nines.“ Per gaisrą sudegė keli namai, nes dėl šaudymo nebuvo įmano ma suvaldyti ugnies. W.Spengleris 1980 m. jau buvo nuteistas kalėti 17 metų dėl savo senelės nužudymo. BNS inf.
Prisipažino: žudynių organizato
rius W.Spengleris paliktame laiš ke tvirtino, kad žudyti – jo laisva laikio pramoga. „Reuters“ nuotr.
12
turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius
KetvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
turtas
Dvi minimalaus atlyginimo pak Pastarąjį kartą taip drastiškai – net 150 litų išsyk – minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo keliamas prieš daugiau kaip 16 metų. Politikai ir verslo visuomenė nesutaria, ar MMA pakėlimas nuo 2013 m. pradžios iki 1000 litų turės daugiau tei giamos ar neigiamos įtakos valstybės ir at skirų verslo grupių finansams, ekonomi nei padėčiai šalyje. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Ėmėsi tuoj po rinkimų
Pragyvenimas: MMA gauna daugiausia nekvalifikuoti darbininkai, bet tokių Lietuvoje – šimtai tūkstančių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Ligonių kasos didina veiklos efektyvumą Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kartu su teritorinėmis ligonių kasomis įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų veiklos valdymo tobulinimas“, kurio tikslas – tobulinti ligonių kasų vidaus administravimą, pasitelkiant informacines technologijas. Projektas apima penkias institucijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo sritis: strateginį planavimą, personalo valdymą, finansų valdymą, projektų valdymą, informacines technologijas. „VLK keliami uždaviniai bei reikalavimai nuolat auga, o tai lemia būtinybę tobulinti institucijos vidaus administravimą. Šis projektas suteikė galimybę padidinti veiklos valdymo efektyvumą, užtikrinant kokybiškesnį viešojo intereso įgyvendinimą“, – teigia projekto koordinatorius, VLK Strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Kvietkauskas. Optimizuojant strateginio planavimo procesą, buvo parengta ilgalaikė ligonių kasų plėtros studija ir sukurta informacinė sistema (IS), kuria analizuojami duomenys ir pateikiamos
jų prognozės ateinantiems 20 metų. IS apdoros duomenis, kurie yra būtini skaičiuojant bei vertinant, kaip plėtosis privalomojo sveikatos draudimo sistema ateityje. Moksliškai pagrįstais metodais atliekama duomenų analizė bus greitesnė bei tikslesnė. Tobulinant personalo išteklių valdymo sistemą, pasiektas kryptingas darbuotojų kompetencijų ugdymas, kokybiška jų atranka, adaptacija bei motyvacija. Ilgainiui tai leis padidinti darbuotojų darbo našumą ir mažins personalo kaitą. VLK atliktas finansų valdymo sistemos auditas, pagal kurio rekomendacijas ši sistema buvo patobulinta. Finansų valdymo procesai tapo išsamiai ir aiškiai reglamentuoti, darbuotojams efektyviai paskirstytos funkcijos, racionalizuotas ataskaitų srautas ir jose pateikiami duomenys. Tai suteikia galimybę finansus valdyti racionaliau ir efektyviau. Taip pat šioje veiklos srityje buvo atlikta privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ilgalaikė prognozė. Įgyvendinant projektą VLK buvo sukurta ir įdiegta projektų valdymo sistema: aprašyti projektų valdymo proce-
sai, įdiegta projektų valdymo IS, taip pat parengta 10 projektų valdymo specialistų. Projektų valdymo sistema sudarys sąlygas geriau valdyti ligonių kasose vykdomus projektus, nustatyti ir valdyti projektų riziką, žmogiškuosius išteklius, išlaidas projektams. VLK sukūrė ir pradėjo naudoti informacinių technologijų (IT) ir IS pagalbos sistemą, kurios paskirtis – rinkti ir teikti informaciją apie IT ir IS sutrikimus, jų šalinimo būdus ir sudaryti sąlygas naudotojams kreiptis į vieną centralizuotą pagalbos tarnybą. Pastaroji užtikrins kokybiškas IT paslaugas, geresnį darbo našumą bei sklandesnę komunikaciją tarp organizacijos darbuotojų. Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“. Bendra projekto vertė – 2 999 912 Lt. Trejų metų trukmės projektą užbaigti numatyta 2013 m. kovo 23 d. Užs. 1058385
Apie tai, kad prieš kelerius metus pastarąjį kartą keltą MMA reikėtų vėl bent truputį padidinti, Lietu voje intensyviau kalbėta nuo per nykščio rudens. Buvusi Andriaus Kubiliaus va dovaujama Vyriausybė leido sau tik šių metų liepą priimti spren dimą MMA padidinti nuo 800 iki 850 litų. Dešinieji leido suprasti, kad pakėlimas gali būti ir solides nis, pavyzdžiui, iki 900 litų, jeigu bus susitarta dėl kai kurių priemo nių, liberalizuojančių darbo rinką. Tačiau sutarimo šiuo klausimu pa siekti nepavyko. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau šių metų pradžioje užsiminė, kad atėjo laikas kelti MMA, tačiau Vyriausybei paliko spręsti, kiek tai konkrečiai gali būti padaryta. Prieš rudenį įvykusius Sei mo rinkimus ne viena partija kė lė MMA didinimo klausimą. Ypač įsiminė Darbo partija, kuri popu listiškai žadėjo, kad MMA gali būti pakeltas net iki 1509 litų. Atėjusi į valdžią centro kairės Vyriausybė, kurioje yra ir Dar bo partija, tuojau pat ėmėsi MMA klausimo ir pakėlė jį iki 1000 litų. Tačiau į šį sprendimą šalies visuo menėje sreaguota prieštaringai. Vykdo rinkimų pažadus?
Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius gina Ministrų kabineto sprendimą. „Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi baigtis. Žmonės nėra vergai, jie turi gauti di desnes pajamas. O kai jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui. Tie verslinin kai, kurie orientuoti į vidaus rinką, po trijų keturių mėnesių pamatys, kad ekonominis procesas pradėjo greitėti, perkamumas auga, o didė jant jam, auga ir pajamos bei gamy ba“, – kalbėjo A.Butkevičius. Paklaustas, ar mano, jog, žmo gui uždirbant tik „ant pravalgy mo“, dirbama vergovės sąlygomis,
ministras pirmininkas atsakė tei giamai: „Taip, tai yra nemalonus gyvenimas – susimoki už šilumą ir galvoji, ar dar liko pinigų būti nam pragyvenimui.“
Skaičiuojama, kad MMA pakelti iki 1 tūkst. litų nuo kitų metų pradžios vals tybės ir savivaldy bių biudžetams rei kės 160 mln. litų. A.Butkevičiaus teigimu, su smul kiaisiais verslininkais sutarta ir dėl finansinės naštos palengvinimo. „Pavyko susitarti su smulkiaisiais verslininkais. Buvo aiškiai pasakyta, kad žiūrėsime geranoriškai į tų įmo nių finansinę būklę, kurios pareikš perspėjimus, kad gali bankrutuoti. Bet jos turės pateikti visus skaičius, visą informaciją Valstybinei mo kesčių inspekcijai (VMI), kad jiems šiek tiek ta finansinė situacija bū tų palengvinta, atidedant tam tikrų mokesčių mokėjimą gal vėlesniam laikui, bus galima tartis dėl visų mo kesčių mokėjimo atidėjimo tam tik ram laikotarpiui, sutarus su VMI“, – kalbėjo ministras pirmininkas. „Pradedame dirbti įgyvendin dami rinkėjams duotus įsiparei gojimus. MMA padidinimas pa dės naikinti socialinę atskirtį, kuri sparčiai augo pastaraisiais metais“, – pabrėžė A.Butkevičius. Pritarė su išlygomis
Trišalė taryba taip pat pritarė, kad didėtų MMA, tačiau įvertinusi ga limus padarinius smulkiojo ir vidu tinio verslo įmonėms – darbuotojai gali būti atleisti iš darbo, sutrum pinamas jų darbo laikas, privers tinės nemokamos atostogos, dalis darbo užmokesčio mokama voke lyje – nutarė sudaryti darbo grupę, kuri iki 2013 m. vasario 1 d. pateiktų pasiūlymus dėl mažesnio MMA tai kymo tokioms įmonėms.
13
KetvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
turtas Pataisų nesvarstė
Viliasi, kad prisitaikys
Seimas atsisakė į darbotvarkę įtraukti konser vatoriaus Jurgio Razmos pataisas, leidžiančias kai kurioms įmonėms mokėti mažesnį negu 1 tūkst. litų MMA. Siūlyta mažesnį MMA leis ti mokėti toms įmonėms, kurios finansiškai ne bus pajėgios mokėti visos sumos. J.Razmos teiktomis pataisomis, detalią tvarką, kuriais at vejais mokesčių administratorius daliai įmonių nustatytų iki 20 proc. mažesnį valandinį atlygį bei MMA, siūlyta apibrėžti finansų ministrui.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia vi liąsis, kad, valdžiai priėmus sprendimą didin ti MMA, verslas prisitaikys prie naujųjų sąly gų. „Turiu vilties, kad tie žmonės, kurie gauna MMA, gaus didesnį nuo sausio, kaip ir supla nuota. Jeigu įmonės vadovas gyvena pilaitėje, o savo darbuotojams moka tik MMA, verčia dirbti ne 8, o 12 valandų, manau, tokias įmo nes turime išsiaiškinti ir atsakingus asmenis nubausti“, – teigė R.Šadžius.
ėlimo pusės Todėl, anot Trišalės tarybos, kurią sudaro darbdavių, verslo, valdžios ir profsąjungų atstovai, MMA kitą met didės ne visiems. Jei darbda vys įrodys, kad toks sprendimas smaugia jo verslą, pavaldiniai dau giau neuždirbs. „Prašantys išimties turės įrodyti, kad jų padėtis blogėja būtent dėl algos didėjimo, o ne dėl kitų priežasčių“, – sakė Trišalei tarybai priklausančios profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmi ninkė Aldona Jašinskienė. Ji abejo jo, ar atsiras daug prašytojų palik ti senąją algą. Tiesa, gali būti, kad išimtimi stengsis pasinaudoti ap sukruoliai, paprasčiausiai šykštė dami didesnių algų pavaldiniams. Skaičiuojama, kad MMA padidi nimas palies apie 200 tūkst. žmo nių, tarp jų apie 50 tūkst. biudže tinių įstaigų darbuotojų. Reikia pasikalbėti su visais
Prezidentė D.Grybauskaitė šiomis dienomis pareiškė, kad jau atėjo lai kas Lietuvoje didinti MMA. Tačiau valstybės vadovė pridūrė, kad prieš jį didinant reikia teisingai įvertinti verslo galimybes kelti atlyginimus, nes gali padaugėti atvejų, kai jie bus mokami vokeliuose. „Taip, Lietuvoje pribrendome, kad pamažu reikia pradėti kelti MMA. Bet kiek – ar iš karto 150 li tų, ar palaipsniškiau, aš manau, kad ši Vyriausybė turi dėl to kalbėtis su visais. Tą, kuris moka mokesčius, reikia gerbti, negalima jo stum dyti ir nesiskaityti su jo nuomone, mes čia kalbame pirmiausia ne apie stambųjį, bet apie smulkųjį ir vidu tinį verslą, kuriam bus sunkiausia išgyventi didesnį atlyginimo kėli mą“, – sakė D.Grybauskaitė. „Bet koks toks stūmimas sukelia, saky čiau, atgalinę reakciją – mes galime tik padidinti vokelių skaičių, tai yra verslas gali paprasčiausiai nemokėti už visą etatą, o mokės, pavyzdžiui, už 0,75 etato ir vėl viskas bus tas pats“, – kalbėjo Prezidentė.
MMA kadaise siekė vos 40 litų MMA didinimo dinamika Data MMA dydis (litais) 1993 10 01 40 1995 02 01 100 1995 07 01 150 1996 09 01 300 1997 02 01 330 1997 05 01 400 1998 06 01 430 2003 09 01 450 2004 05 01 500 2005 07 01 550 2006 07 01 600 2007 07 01 700 2008 01 01 800 2012 07 01 850 2013 01 01
Giedrė Tomkevičiūtė
„NORDIA Baublys & Partners“
P
rognoz uoj am as ekonom i kos aug im as pag al biud žeto proj ektą – 3 proc ., tai siej am a ir su ned arb o mažėj imu – tikėt in as naujų darb o vietų kūrim as. Vis dėlto pad id inus MMA, kalb ant apie nek val if ik uotos darb o jėgos įdarbin imą, kur iai daž niausiai mokamas MMA, gal i daugė ti žmon ių, negal inč ių legal iai įsidar bint i dėl darbd av iams pad idėjus ių išlaidų, sus ijus ių su MMA pakėlimu, – įvert inę suk ur iamo darb o vertę ir išl aid as darbd av iai dažn ai nes uin teres uot i kurt i nauj os leg al ios dar bo vietos. Kit a vert us, jei darbuotoj ai pat ys renk as i neleg alų darbą, kart ais ir net urėd am i leg al ios altern at yvos, ir sut ink a su tok iom is sąlygom is, „teis inė gynyb a“ šiuo atveju dažnai neakt ual i jiems pat iems, nes taip išl iek a gal imybė neteisėt ai naudo tis dar ir darb o išmokom is. Kalbant
darbuotojų palies MMA padidinimas.
apie tuos, kur ie jau dirb a už MMA, pabrėžtin a, kad gal im as var iant as, kai darbdav iai dėl ekonom in io ap sunk in imo iš tikrųjų siūlys darbuo tojui dirbt i trumpiau arb a inic ijuos darbuotojo atleid imą. Žinot ina, kad teisę inic ijuot i darb o sut art ies sąly gų pakeit imą, šiuo atveju – darbo lai ko trukmę, darbdav ys tur i, tačiau to kie veiksmai tur i būti pag rįsti – tok iu pag rindu gal i būti keič iamas gamy bos mastas, darbo organizavimas, ki ti gamybin io būtinumo atvejai. Jei darbuotojas nesut inka dirbt i pa keistom is darb o sąlygom is, jis gal i būti atleist as iš darb o pagal Darb o kodekso 129 straipsnį – darb o sutar ties nut rauk imas darbd av io inic ia tyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Šis straipsn is nus tato, kad darbd av ys gal i nut raukt i neterm inuotą darb o sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priež asč ių – aptar iamu atveju sutar tis gal i būti nut raukt a mot yv uojant ekonom ine darbdav io padėtim i, jei iš tikrųjų nėra gal imybės išl aik yt i darbo vietą. Atleist i darbuotoją iš darb o, kai nė ra darbuotoj o kaltės, leidž iam a, jei neg al im a darbuotoj o perkelt i jo su tik imu į kitą darbą. Be to, darbd a vys tur i teisę nut raukt i term inuotą darb o sut artį iki jos term ino pab ai gos tik ypat ing ais atvej ais, jei ne
gal im a darb uotoj o perkelt i jo sut i kimu į kitą darbą, arb a sum okėjęs darb uotoj ui už lik usį darb o sut ar ties gal ioj im o laiką vidut inį darb o užmokestį. Tač iau pas tarais iais atvejais akt ua lu tai, kad dėl ekonom in ių priež as čių siekd am as atleist i darbuotoją, kur iam mok amas MMA, darbdav ys gal i ir net urėt i kitų darb o altern a tyvų darbuotojui, nes tok iu atveju vis tiek privalėtų mokėt i MMA. Yra gal imas ir var iant as, kai darbdav ys vis dėlto siektų išvengt i pad idėj u sio MMA mokėjimo savo darbuoto jams, siekd am as išl aik yt i tokį pat į paj ėgumą. Bene akivaizdž iausia „išeitis“ yra su trumpint i darbo laiką – real iai visą darbo dieną dirbančio asmens darbo sutartyje gali būti neteisėtai siekiama oficialiai įtvirtinti 6 valandų ar pana šią darbo dienos trukmę. Nors realios darbo sutarties pakeitimo priežastys skiriasi, kaip minėta, jei darbuotojas nesut inka dirbt i pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys gal i inicijuot i darbuotojo atleidimą nesant darbuo tojo kaltės. Vis dėlto darbdav ys ga li nutraukti darbo sutartį su darbuo toju tik dėl svarbių priežasčių, esant realiam pagrindui, o tokio nesant, dar buotojas atleidimą ar darbo sutarties pakeitimą gali ginčyti.
Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*
* Iki 2012 m. gruodžio 20 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.
T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB
PAVADINIMAS VERSLO FABRIKAS VERSLO FORMULĖ TRADE & LOGISTICS SERVICES MOLESTA KITLITA LEVIOTI IGNALINOS STATYBA DARTUS SPECIALISTS ZETA RETICULI HAUSTATA VENTIKA GASTERMA GEOSTATYBA AR TRANSPORT&LOGISTICS ROBERTO SANTECHNIKA INKOMSTA MORENGA BONUS OSTIUM
VŠĮ SINTRA SISTEMOS
1000
tūkst.
Komentaras
Norėtų didinti pamažu
Prekybininkai skaičiuoja, kad, MMA pakėlus iki 1 tūkst. litų, labiausiai nukentės kaimų ir mažųjų miestelių verslininkai. Jei prekybininkai nuo Naujųjų metų nesulauks didesnio vartojimo, dalis jų žada mažinti dar buotojų užimtumą ar atsisakyti da lies žmonių. „Numatyta 1 tūkst. litų padidinimo riba yra ženkli, nes per trumpą laikotarpį bus apie 25 proc. padidintas MMA reikalavimas. Kal bant apie prekybos sektorių apskri tai, MMA jame daugiau yra išimtis nei taisyklė, nes prekyboje atlygi nimai konkurencingi ir diktuojami rinkos. Tačiau, kita vertus, atsiran da smulkiųjų, t. y. kaimo ir regiono, verslininkų interesų, o šiame sek toriuje, be abejo, atlyginimai daž nai būna ir minimalūs. Todėl toks smarkus padidinimas esant tokiai pat apyvartai ir stabiliam, bet nedi deliam įmonių apyvartumui bus ga na skausmingas. Masinių bankrotų ar skausmingų padarinių nenuma toma, tačiau pavieniais atvejais ga li būti ir mažinamos darbo vietos, ir galbūt ne visos įmonės atlaikys tą reikalavimą padidinti MMA ir galės rinkoje išlikti, turiu omenyje kaimus ir regionus“, – sakė Lietuvos pre kybos įmonių asociacijos vykdo masis direktorius Laurynas Vilimas. Smulkiųjų verslininkų ir preky bininkų asociacijos pirmininkė Zi ta Sorokienė dėstė, kad MMA padi dinimą ypač pajus kaimų ir rajonų verslininkai. „Didžiuosiuose mies tuose tie, kurie moka tuos viduti nius atlyginimus arba didesnius, MMA didinimo net nepajus, ta čiau mažuose miesteliuose, kai muose ir rajonuose, kur ekonominė situacija gana prasta, verslui tai at silieps: gali būti darbuotojų atlei dimų, mažinamas užimtumas. Nuo Naujųjų metų nepadidės apyvarta, nepaaugs vartojimas ir verslininkui didesniems MMA reikės uždirbti, o esant tokiai ekonominei situacijai tai padaryti bus sunku“, – teigė ji.
200
KODAS 302620939 141965258 302432809 167553831 302653113 302632749 155550585 302346922 302545130 125053314 302719403 145893482 135501876 122899298 302650932 300961532 141774897 302657656 300817642
VADOVAS Marius Buivydas Simas Šatkauskas Algimantas Breikštas Vaidotas Ulinskas Dainius Aniulis Inga Zakarianienė Artūras Kološinskas Darius Tamošiūnas Modestas Žalpys Vladimir Sokolov Miroslav Korvin Raimondas Poškus Žydrūnas Žižys Sigita Astraukienė Gediminas Kyzelis Robertas Sudeikis Petras Černeckas Renata Slipiko Egidijus Linka Hugo Miguel Da Silva 302650583 Sanchez Bermejo
UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt
UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis 3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 4. Skolų pirkimas
14
ketvirtadienis, gruodžio 27, 2012
sportas
Sporto telegrafas Nusivylimas. Ispanijos sporto dienraštis AS surengė Madrido „Real“ futbolo klubo sirgalių apklausą, pasiūlęs įvertinti „Karališkojo klubo“ pasirodymą 2012 metais. „55 procentai respondentų, nepaisant laimėto Ispanijos čempionato bei rugpjūčio pergalės prieš „Barcelonos“ ekipą dėl supertaurės, 2012 metus pavadino nenusisekusiais ar tiesiog sužlugdytais“, – rašė dienraštis. Leidinio duomenimis, tik 7 proc. iš 30 tūkst. apklaustųjų futbolininkų pasirodymą besibaigiančiais metais įvertino gerai. Šiuo metu „Real“ klubas Ispanijos čempionate užima tik trečiąją vietą ir nuo pirmaujančios „Barcelonos“ komandos atsilieka net 16 taškų.
Kalėdinė „dovana“ gerbėjams „Neptūno“ krepšininkai pateikė nemalonų kalėdinį siurprizą klubo vadovybei, sirgaliams, iškritę iš Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro.
NBA. Ketvirtą pergalę iš eilės NBA čempionate iškovojo Hjustono „Rockets“ klubas su Donatu Motiejūnu. Antradienį svečiuose „raketos“ 120:97 (27:22, 31:19, 36:27, 26:29) sutriuškino Čikagos „Bulls“ krepšininkus, kuriems tai buvo skaudžiausias pralaimėjimas šiame sezone. Lietuvis nugalėtojams per pustrečios minutės pelnė 2 taškus. 26 taškais prie pergalės prisidėjo Jamesas Hardenas, 23 – Chandleris Parsonsas, po 20 – Omeras Ašikas ir Jeremy’is Linas. „Rockets“ krepšininkai laimėjo šeštąsias rungtynes iš pastarųjų septynerių.
„Atlanto“ pergalė Česlovas Kavarza Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai, ruošdamiesi naujajam sezonui, surengė pirmąją repeticiją – Marijampolėje žaidė kontrolines rungtynes, kurias sudarė du kėliniai po 40 min., su Lietuvos 19-mečių rinktine.
Klaipėdiečiai 2:1 įveikė Rusijoje vyksiančiam Valentino Granatkino turnyrui besirengiančią šalies komandą. Pirmieji įvartį pasiekė varžovai, tačiau baigiantis kėliniui rezultatą išlygino klaipėdiečių puolėjas Evaldas Razulis. Likus žaisti apie 10 min. pergalingą įvartį įmušė „Atlanto“ peržiūroje esantis Gargždų „Bangos“ komandos senbuvis Aurelijus Staponka. Klaipėdos komandai vadovavęs Konstantinas Sarsanija išbandė 23 žaidėjus. Pirmąjį kėlinį vartus gynė Osvaldas Kniukšta, gynyboje rungtyniavo Kazimieras Gnedojus, Edgaras Žarskis, Markas Beneta ir Andrius Jokšas, saugų grandyje – Gediminas Kruša, Arvydas Veikutis, Emilijus Grabys ir Artiomas Jerošenka, puolime – Evaldas Razulis ir Karolis Laukžemis. Po pertraukos aikštėje pasirodė vartininkas Martynas Matuzas (įpusėjus kėliniui jį pakeitė Mantas Galdikas), gynėjai Andrius Bartkus, Karolis Atutis, Simas Juška ir Aurimas Skurdelis, saugai – Ernestas Razonas, Rokas Janilionis, Dmitrijus Šiškinas ir Paulius Juška, puolėjai Valdas Trakys ir A.Staponka. Anot K.Sarsanijos, repeticija pavyko – komanda stengėsi, turėjo akivaizdžią iniciatyvą, galima buvo labiau matyti, koks yra vienas ar kitas pretendentas į „Atlantą“.
Susitikimas: M.Girdžiūnas (su kamuoliu) per abejas taurės turnyro rungtynes buvo pavojingas buvusiems
komandos draugams.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Uostamiesčio penketukas abu susitikimus pralaimėjo ne kuriam nors šalies pirmaujančiam klubui, o pagal finansus ir žaidėjus kukliam Kėdainių „Nevėžiui“. Namie kėdainiečiai įveikė „Neptūną“ 70:69, Klaipėdoje – po pratęsimo – 75:74. Uoliausiu mūsų penketuko duobkasiu buvo klaipėdietis Mindaugas Girdžiūnas. Klaipėdos klubui priklausantis žaidėjas, paskolintas „Nevėžiui“, per dvejas rungtynes pelnęs 36 taškus – daugiausia tarp kėdainiečių. Po pirmosios kovos šalies agurkų sostinėje, kurią šeimininkai laimėjo, buvo mažai abejojančių, jog namie Kazio Maksvyčio auklėtiniai
pasieks nesunkų revanšą. Tą viltį sustiprino ir tarp taurės rungtynių vykusių Lietuvos krepšinio lygos čempionato varžybų baigtis, kai „Neptūnas“ įveikė „Nevėžį“ 74:67. Atsakomoji dvikova buvo itin įtempta – nė vienai iš ekipų nepavyko įgyti didesnės persvaros. Po 40 min. kovos švieslentėje žibėjo „Neptūno“ pergalę liudijantis rezultatas – 63:62. Tačiau susumavus abejų rungtynių baigtis, galutinis rezultatas buvo lygus. Teko žaisti papildomas penkias minutes. Iki pratęsimo pabaigos likus 3 sek. ir „Nevėžiui“ pirmaujant 75:73, baudų mesti stojo klaipėdiečių kapitonas Martynas Mažeika. Pataikęs pirmąją baudą, jis tyčia netaikliai metė antrąją. Išsigelbėjimo planas kone buvo įgy-
V.Matkaus nuotr.
vendintas, atšokusį kamuolį pirmasis nustvėrė Simas Galdikas, tačiau „Neptūno“ puolėjo iš po krepšio mestas kamuolys neskrodė tinklelio. „Nevėžis“ kitame etape susitiks su „Prienų“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ poros laimėtoju. Klaipėdiečių t re n e r i s K.Maksvytis po pralaimėjimo neslėpė nusivylimo. „Tikslas buvo vienintelis – patekti į kitą etapą, – sakė jis, – tačiau to neįgyvendinome. Apmaudu ir gaila. Žaidėjų atsipalaidavimas jautėsi nuo pat dvikovos pradžios, kad ir kaip bandžiau juos nuteikti rimtai dvikovai, tai nepavyko. Su „Nevėžiu“ per keletą dienų žaidėme trejas rungtynes. Žaidėjai vienas kitą pažįsta kaip nuluptus. Galbūt koją pakišo ir tai, kad prieš
tai varžovus nugalėjome jų arenoje, mūsų žaidėjai turbūt mąstė, kad Klaipėdoje įveiks dar lengviau. Susiklostė viskas visai kitaip.“ Kitas rungtynes uostamiesčio ekipa žais sausio 3 d. Klaipėdiečių varžovais Lietuvos krepšinio lygos čempionate bus Utenos „Juventus“ krepšininkai.
Rungtynių statistika „Neptūnas“ - „Nevėžis“ 74:75 (11:16, 16:7, 24:27, 12:12, 11:13). D.Gailius 18, L.Mikalauskas 15, M.Mažeika 12, M.Runkauskas 10, E.Dainys, R.Broadusas po 8, S.Galdikas 2, R.Danys 1/D.Šilinskis 21, M.Girdžiūnas 18, R.Jakštas 14.
Pergalės P.Eigmino turnyre Česlovas Kavarza Vilniuje surengtame tarptautiniame Pranciškaus Eigmino jaunių sambo turnyre prizininkais tapo trys klaipėdiečiai.
Geriausiai sekėsi svorio iki 52 kg grupėje rungtyniavusiam Aleksandrui Kravčenkai. Jono Tilviko auklėtinis įveikė visus varžovus ir tapo turnyro laimėtoju. Lemiamam žingsniui žengti jėgų pritrūko Dmitrijaus Čelpanovo ir Arsenijaus Jefišovo treniruojamam Aleksandrui Medveckiui (iki 100 kg). Jis, pralaimėjęs finale, turėjo tenkintis antrosios vietos prizais. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė Vytautas Šeirys. Mindaugo Railos auklėtinis prizininku tapo svorio iki 68 kg grupėje. Šeštąjį kartą surengtame turnyre varžėsi 16–19 metų atletai iš 10 šalių.
Laureatai: prizines vietas sostinėje užėmė A.Kravčenka, A.Medveckis ir V.Šeirys.
19
ketvirtadienis, gruodžio 27, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Linda Lael Miller knygą „Ten ir čia“.
Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Gravitacija antradienis – Gobtuvas trečiadienis – Galerija ketvirtadienis – Tarakonas penktadienis – Gamtosauga Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime ketvirtadienį, sausio 3 d.
Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale
www.KL.lt/konkursai
Avinas (03 21–04 20). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, neišplepėkite to, ko nereikia. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Jautis (04 21–05 20). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Daug bendrausite su aplinkiniais. Tačiau pernelyg nesipuikuokite ir primygtinai nekiškite kitiems savo tiesų. Šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Vėžys (06 22–07 22). Galimas emocijų protrūkis, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Liūtas (07 23–08 23). Iškils tam tikrų problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl tapsite labai jautrus. Šiandien tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Gerai būtų aplankyti parodą, prezentaciją, tai, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų paties interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais žmonėmis. Pasistenkite nesusikivirčyti su aplinkiniais. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite apsirikti, nes būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius. Vandenis (01 21–02 19). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų mąstymas, idėjos, siekis tobulėti gali keistis. Daug lengviau susikaupti ir užsiimti svarbiais reikalais. Nesigriebkite visko iš karto.
Orai
Šiandien numatomi krituliai, daug kur šlapdriba. Temperatūra dieną bus iki 3 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį numatomas lietus, šlapdriba, temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio. Dieną numatoma teigiama temperatūra, bus mažai debesuota.
Šiandien, gruodžio 27 d.
+2
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+1
Šiauliai
Klaipėda
+2
Panevėžys
+1
Utena
+1
8.40 15.59 7.19
362-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 4 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
Tauragė
+1
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +10 Brazilija +31 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +22 Keiptaunas +22 Kopenhaga +3
kokteilis Karas nepraslinko pro šalį
Kaunas Londonas +7 Madridas +7 Maskva +2 Minskas +2 Niujorkas +4 Oslas –6 Paryžius +10 Pekinas –2
Praha +2 Ryga +2 Roma +11 Sidnėjus +23 Talinas +1 Tel Avivas +18 Tokijas +7 Varšuva +3
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+1
Alytus
4–8 m/s
Vardai Dautartas, Eglė, Fabijolė, Gedvinė, Nikaretė.
gruodžio 27-ąją
orai klaipėdoje Šiandien
+1
+3
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+3
+5
+1
7
-2
-2
0
-2
8
-2
-2
+1
+1
6
1831 m. laiv u „Beagle“ Čarlzas Darvinas leidosi į kelionę aplink pasaulį, kurioje suformavo evo liucijos teoriją. 1901 m. gimė vok iečių aktorė Marlena Dytrich – Marija Magdalena fon Loš. Mirė 1992 m. 1918 m. Vilniuje išleistas pirmasis Lietuvos pašto ženklas. 1945 m. Vaš ington e (JAV) įkurtas Tarptau tin is val iutos fond as (TVF).
1949 m. Oland ijos mo narchė karal ienė Jul ia na suteikė nepriklauso mybę Indonezijai. 1979 m. mirties bausmė įvykdyt a Afg an ist ano prezidentui Hafizulahui Aminui. 1990 m. Lietuvos banke atidaryta pirmoji valiuti nė sąskaita. 2007 m. skandal ingo sios grupės „Tatu“ voka listė Jul ija Volkova su silaukė antrojo vaiko – sūnaus.
Iki gruodžio vidurio Klaipėdoje nesigir dėjo petardų švilpesio, cypesio, sprogi mų. Piet inėje miesto dalyje gyvenant i Elena vylėsi, jog šiemet nepasikartos pastaraisiais metais žmones gąsd inę ir erz inę sprog inėjimai. Tačiau moters mintys buvo sudaužytos į šipulius artė jant Kalėdoms. Ypač petardos ėmė po škėti, kai pradėjo jomis prekiauti dides nėse parduotuvėse. „Ech, vien dėl tų sprog inėjimų kiemuo se, gatvėse, po langais noriu, kad šventės greičiau praeitų“, – guodėsi skaitytoja. Anot Elenos, miesto vald žia galėt ų iš leisti potvarkį, kuriuo draustų sprogdin ti petardas gyvenamuosiuose kvarta luose, o sprogdintojams nurodytų, kad jie galėtų mėgautis petardomis atokes nėse miesto ar užmiesčio vietose.
Per žiemos šventes – stebėti paukščių
„Kokteilio“ pozicija
Asta Aleksėjūnaitė
Nėra nieko „malon iau“, kai petarda net i kėtai sprogsta netoliese. Nenuostabu, kad tūlas pilietis net pašoka iš džiaugsmo.
Pasigirkite, nesikuklinkite Ar jus, miel i „Kokteil io“ skait ytojai, ap lankė geras, o svarbiausia, dosnus Kalė dų Senelis? Na, papasakokite, gal kokių verting ų, o gal netikėtų dovanų gavote.
rytoj
šeštadienį
a.aleksejunaite@kl.lt
Lietuvos ornitologų draugija kvie čia gamtos mylėtojus prisijungti prie šventinio paukščių stebėjimo maratono, kurio tikslas – iki gruo džio 31-osios vidurnakčio paste bėti ir užfiksuoti kuo daugiau rū šių sparnuočių.
Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys tiki no, kad iki šiol dar registruojami į žiemojimo vietas išskrendantys paukščiai.
Pamaryje atodrėkis nuvilio jo sparnuočius į pievas, kuriose jie ieško maisto. „Sugrįžtančių paukš čių sulauksime tik sausio pabaigoje, jei bus tinkami orai ir nespaus šal tukas“, – pastebėjo ornitologas. V.Jusio teigimu, šiais metais Lietuvoje buvo pastebėtas nieka da žiemą anksčiau neužfiksuotas paukštis. „Vilniuje pirmą sykį žie mą pastebėta raiboji devynbalsė. Ji žiemoti išskrenda dar rugpjūtį. Bū tų įvykis, jei šis paukštis būtų pa stebėtas rugsėjį, o štai net gruodžio mėnesį sparnuotis užfiksuotas“, – aiškino ornitologas.
1948 m. gimė prancū zų aktorius Žeraras De pardjė.
Įvykis: pirmą kartą žiemą Lietuvoje pastebėta raiboji devynbalsė, ku
ri žiemoti išskrenda dar rugpjūtį.
Simono Minkevičiaus nuotr.
teleloto Nr. 872
Svečias: „Kokteilis“ Klaipėdoje
buvo sutikęs šį Kalėdų Senį.
Linksmieji tirščiai Petriukas parašė Kalėdų Seneliui: „Pra šau atsiųsti man broliuką“. Kalėdų Senelis parašė atsakymą: – Tai nesudėt inga. Atsiųsk man savo mamytę. Česka (397 719; švęsdami neužmirškite – nuo 5,0 promilės alkoholio koncentracijos kraujyje žmogus miršta. Būkite atsargūs)
§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (3 x 33 333) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 8 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 04 07 61 68 54 71 31 14 56 75 26 28 69 38 39 03 36 73 09 63 62 35 16 50 48 32 12 19 08 46 37 47 20 59 01 §§§ 23 67 49 74 42 §§ §§§ 25 58 15 66 27 §§§ §§§ §§§ 18 57 72 30 24 29 Papildomi prizai: Pretendentas į butą – 1161673 „Mercedes-Benz A180“ – 1264242 „Subaru XV“ – 1183322 „Nissan Juke“ – 1405616
2012 12 23 „Dacia Duster“ – 0853244 „Hyundai i20“ – 0147539 „Renault Thalia“ – 0923091 „VW Jetta“ – 0551039 „Kia Rio“ – 0325846 „Citroen C3“ – 1450817 „Ford Fiesta“ – 1172288 LED televizoriai „Orion“ – 014*171, 012*783, 111*837, 035*088, 057*320, 007*013 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 096*816, 034*921, 102*795 Planš. kompiuteriai „Lark“ (7 colių) – 017*990, 123*491, 110*477 Kavos aparatai „Delonghi“ – 140*643, 049*665, 098*960 Skalbimo mašinos „Beko“ –
069*326, 073*020, 065*834 Šaldytuvai „Beko“ – 060*701, 098*188, 116*075 Židiniai „Dimplex Club“ – 068*351 Planš. kompiuteriai „Lark“ (10 colių) – 037*796, 084*515, 048*592 GPS navigatoriai „Manta“ – 064*643, 054*952, 125*097 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 098*316, 107*109 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 11**302 Greitpuodžiai „Abert“ – 05**533 Cikloninės krosnelės „LR“ – 14**980 Satino patalynės komplektai – 13**537 Fotoaparatai „Samsung“ – 04**483 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 06**195 Krištolo taurės „Longchamp“ – 13**186
Kvietimai į TV: 060*457, 128*315, 127*852. 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) – Dainys Arūnas iš Rokiškio 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) – Lina Gudaitytė iš Jonavos raj. 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) – Vidas Papirtis iš Naujosios Akmenės 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) – Danguolė Kaminskienė iš Varėnos 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) – Eugenija Kripienė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) – Antanas Valikonis iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) – Stanislava Buivydienė iš Utenos raj. Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt