TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gruodžio 27 d., 2012 m. Nr. 300 (1499) Jau ir ministras J.Olekas pinigų sraigtasparniams ieško Aplinkos ministerijoje. Lietuva 5p.
Ar nuo 2013-ųjų didė siantis minimalus atlyginimas smulkia jam verslui reiškia pasaulio pabaigą? Tema 8p.
diena.lt
Sveikindamas pasaulį Kalėdų proga popiežius Benediktas XVI linkėjo taikos. Pasaulis 12p.
Pavojingas malonumas
1,30 Lt
Jei jie pamatys, kad V.Us paskichas jiems nenau dingas, jie galbūt pradės mąstyti savo galva ir mąstys, kas jiems naudinga. Politologas Vytautas Dumbliauskas apie Darbo partiją
6p.
Miestas
3p.
Tūkstančius dalijo išradingai Vilniaus miesto savivaldybės pa teikti duomenys rodo, kad savival dybės rezervo lėšų šiemet teko ir su politikais susijusioms organiza cijoms, ir žiniasklaidai. Iš viso iš re zervo padalyti 626 tūkst. litų. Kai ku rie tarybos nariai, galėję savo nuo žiūra padalyti 10 tūkst. litų, juos sky rė ir mokyklų stalo futbolo stalui ar Kalėdų eglutei.
Riba: ar verta dėl laimikio eiti kone į ežero vidurį, sprendžia patys žvejai, neretai neįvertindami, kad juoduojančios properšos kelia grėsmę jų gy
vybei. Gedimino Bartuškos nuotr.
Net penkios laisvos šventinės dienos šie met dovanojo permainingus orus. Tad vil niečiai su slidėmis, rogutėmis ir meš kerėmis traukė žiemos pramogų net ne visuomet pasverdami riziką: čiuožė nuo kalno kone į gatvę, o ant plono ledo lipo net po atodrėkio.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vos paspaudus pirmam šaltukui vilniečiai žvejai ėmė nekantrau ti – solidus šaltis prieš didžią sias šventes jiems buvo palankus, nes ledo storis jau praėjusią sa vaitę vietomis pasiekė 10 cm. Ant Balsio ežero keli netoli gyvenan tys vilniečiai sekmadienį leido su vadinamosiomis balalaikomis –
specialiomis meškerėmis žiemos žūklei. „Nesu didelis žvejybos žiemą mė gėjas, bet ką daugiau veikti? Su sūnu mi atėjome, jis taip pat štai turi savo eketę, tačiau jam jau pabodo, tad nu ėjo su kitais žaisti“, – rodydamas į le do ritulį ant ežero žaidžiančią kompa niją kalbėjo žvejys. Pasak vyro, beveik niekas ir nekimba – pavyko ištrauk ti vos kelis ešeriukus, ir tuos pačius tik šeštadienį.
2
Menas
15p.
J.Meką sveikino Prezidentė
2
KetvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Šventinis miesto žavesys Didžiąsias metų šventes – Kūčias ir Kalėdas – miestiečiai pasitiko ne tik prie 12 valgių nukrautų stalų, dalyvaudami šv. mišiose, tačiau ir grožė damiesi naktiniu kalėdiniu Vilniumi: tradiciškai įžiebta didžiausia Europos eglė – televizijos bokš tas, prie Katedros aikštės ypač mažųjų akis džiu gino nuostabi prakartėlė, o K.Sirvydo skverą pa puošė menininkų šviesos instaliacijos – įspūdingi įvairiaspalviai ledinukai. Tiesa, nevalgomi. Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Pavojingas malonumas „Štai ten, kur vidury 1 je ežero tamsuoja, le das, matyt, nėra gerai užsitraukęs,
bet arčiau kranto tikrai yra bent 10 centimetrų“, – ramino laiką gam toje leidžiantys vyrai, pastebėję, kad į ledą žvelgiu be menkiausio pasitikėjimo. Tiesa, kai kurie solidesniu laimi kiu susigundę vietiniai nepabūgo gręžti ekečių ir toliau nuo kranto, kur ledo storis tikrai nesiekia reko menduojamų 7 centimetrų, kai lip ti žmogui jau saugu. Jie tikino gerai pažįstantys ežerą, žinantys, kur į jį įteka šaltiniai, tad įlūžti nebijantys. Beje, dalis šių drąsuolių net ir Ka lėdų pirmąją bei antrąją dienomis temperatūrai pakilus iki +2 laips nių grįžo ant pažliugusio ežero le do, nepaklausę viešai išsakytų pa reigūnų perspėjimų to nedaryti. Ne mažiau pramogų lauke mė gėjų dieną buvo susirinkę ir vieto se, kur miestiečiai gali leistis nuo kalnelių. Rogėmis, snieglentėmis, čiuožynėmis čiuožė ir vaikai, ir
jaunimas, ir vyresni žmonės. Beje, tik vienas kitas – su šalmu. Tiesa, Tauro kalno papėdėje prie automobilių aikštelės esantis tink las, kuris turi sulaikyti besileidžian čius nuo kalno, pastatytas daugiau dėl akių. Kadangi jis – ne pačios ge riausios būklės, daugelis nuo kalno lekiančių vaikų tiesiog pračiuožia pro jo apačią ir tik sėkmės atveju spėja sugriebti už tinklo, kuris neva ir turėtų sulaikyti pramogaujančius mažuosius, kad šie neiščiuožtų į apačioje esančią automobilių stovė jimo aikštelę ar net judrią Pamėn kalnio gatvę. „Žinoma, susidaužė me, ir ne kartą, ir aš, ir va štai tas vaikas, – išsišiepęs pasakojo apie 12 metų berniukas. – Bet juk nieko to kio, man nebaisu.“ Visą savaitgalį ir net Kūčių dieną, pirmadienį, vilniečiai buvo tiesiog apgulę ir kitas labiausiai pamėgtas sostinės slidinėjimo trasas: Sapie ginės kalną Antakalnyje, Laimio kalną Liepkalnyje (kur, beje, veikia ir keltuvai).
Adrenalinas: rogutėmis nuo Tauro
atsiduria už jo ir vos spėja sustabdyti
Žiemiška pažintis su Vilniumi Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Speiguotą ir saulėtą prieškalėdinį savaitgalį į žygį lygumų slidėmis arba pėsčiomis rinkosi šimtai šal čio nepabūgusių vilniečių ir mies to svečių. Neturintys slidžių per pusnis brido pėsčiomis. Pirmasis išbandymas
Jau 50-us metus vykstantys „Snai gės“ žygiai ir toliau traukia žiemos sporto ir gamtos mylėtojus. Prie vieno jų pirmąkart prisijungusią portalo diena.lt žurnalistę nuste bino gausus žiemos žygių aistruo lių būrys. Daugiausia dalyvių pa
suko į slidžių trasą, kurioje buvo keli maršrutai – nuo 4 iki 12 kilo metrų, o vienuolika žmonių ir šuo nuėjo pėsčiomis paskui vedlį Ma rių Trapnauską. Teko pasigrožėti dailiais šal tinėliais, ištryškusiais iš po snie go, grožėtis Neries vingiais, stebėti dangų skrodžiančias gulbes, skai tyti naiviai juokingus eilėraštu kus ant trasoje įrengtų informaci nių lentelių. Žygeiviai dažnai ėjo tiesiog tylė dami, sustodami tik trumpam pa laukti atsilikusių dalyvių. Į žygį pa siimtas karštas gėrimas taip ir liko neišgertas. Buvo šalta, tačiau kelionė mišku truko bemaž dvi valandas.
Suaugusiuosius įkvėpė darželinukė
Pirmąkart į žiemos žygį išsiruo šusiems dalyviams net ir tos dvi valandos buvo nemenkas iššūkis: šalo kojų pirštai, trynė nauji ba tai, speigas prie kojų prikaustė žy giams neskirtus džinsus. Tačiau niekas neketino pasiduoti, o ypač įkvėpimą kėlė pusseptintų metukų žygio dalyvė Jovilė. Mergaitė kartu su mama Jolanta žygyje dalyvavo pirmąkart. „Buvo sunku eiti, nes daug sniego“, – įvei kusi trasą per pusnis sakė darželi nukė ir patikino, kad jai nešalo nei nosytė, nei kojytės, nei rankytės. Jos mama kartu su dukrele į žygį ėjo pėsčiomis, o tėtis stojo ant slidžių. Visiems tai buvo pirmas kar tas ir, greičiausiai, ne paskutinis. Atgaiva mintims
Populiarumas: jau 50 metų organizuojami žiemos žygiai kasmet pri
traukia vis didesnį ir įvairesnį dalyvių būrį.
Zitos Voitiulevičiūtės nuotr.
„Šis žygis pranoko mano lūkesčius. Ėjau nusiteikęs gana skeptiškai, tik dėl draugijos, bet greit pakeičiau nuomonę. Tai šauni fizinė veikla, be to, gaivus oras, raminantys vaiz dai. Gera pakeisti aplinką, ištrūk ti iš buities. Man šis žygis padėjo išsivalyti mintis. Tai buvo netikė ta maloni patirtis“, – sakė kitas žy gio dalyvis Linas. Jau penkerius metus „Snaigės“ žygiuose dalyvaujanti Jūratė tikino, kad tokie pasivaikščiojimai suburia žmones, kuriuos vienija meilė gam tai. „Dažniausiai žygius veda Algi
3
KetvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
miestas
5p.
Į Seimo viešbutį kraustytis panoro 28 naujosios kadencijos parlamentarai.
Paskirstė rezervo lėšas Viln iaus miest o sav iv ald ybės pat eikt i duom en ys rod o, kad sav iv ald ybės rez erv o lėšų šie met tek o ir su pol it ik ais sus i jus ioms org an iz ac ij oms, ir ži niasklaidai.
Iš viso iš rezervo padalyti 626 tūkst. litų. Kiekvienas miesto tary bos narys turi teisę savo nuožiūra paskirstyti 10 tūkst. litų iš savival dybės administracijos direktoriaus rezervo. Tarybos kolegijos nariai, frakcijų seniūnai, komitetų pirmi ninkai, meras ir vicemerai dispo nuoja dvigubai didesne suma. Darbo partijos narys kultūros ministras Šarūnas Birutis 5 tūkst. pasiūlė skirti jaunimo organizaci jos „Darbas“ veiklai paremti. 5 tūkst. litų iš Tadeušo Lavry novičiaus „kvotos“ skirta ir Lietu vos lenkų sąjungos Vilniaus mies to skyriui Kalėdų eglutės šventei organizuoti. Tarybos narys galiūnas Žydrū nas Savickas 4,5 tūkst. litų sky
Prioritetai: tarybos narei R.Va
nagaitei šiemet pasirodė, kad be jos 1,5 tūkst. litų paramos stalo futbolo stalui Salomėjos Nėries gimnazijos mokinių taryba neiš sivers. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
rė VšĮ Vilniaus kultūrizmo ir fit nio klubų sąjungai Lietuvos jėgos trikovės čempionato varžyboms
organizuoti, 3,5 tūkst. – Lietu vos svarsčių kilnojimo federaci jai rinktinės nariams pasiruošti Lietuvos čempionatui ir federa cijos interneto tinklalapio prie žiūrai. Tarybos narė Rūta Vanagaitė 1,5 tūkst. litų skyrė Vilniaus Salomė jos Nėries gimnazijos mokinių ta rybai stalo futbolo stalui įsigyti. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė Vanda Kravčionok dar eida ma tarybos nario pareigas inicija vo, kad 2,5 tūkst. litų būtų skirta bendrovės „Znad Wilii radijo sto tis“ veiklai paremti. Politikė BNS aiškino rėmusi visuomenei svarbų projektą – laidų ciklo apie Czes ławą Miłoszą rengimą. Finansų ministerija apie rezer vo lėšų naudojimą savivaldybėje teigė galinti pasakyti tą patį, ką pernai, kad jos turėtų būti nau dojamos toms reikmėms, kurių negalima suplanuoti rengiant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą. VD, BNS inf.
Gaisrai pasiglemžė gyvybių kaime. O.J., gimusios 1939 m., na me kilo gaisras, kaip pranešė Poli cijos departamentas. Per jį pasta tas visiškai sudegė. Gaisravietėje rasti apdegę dviejų asmenų lavo nai. Įtariama, kad tai namo šeimi ninkė ir M.Š., gimęs 1957 m. Gruodžio 24 d. Bendrasis pagal bos centras (BPC) 16.39 val. gavo
Statistika: daugiausia nelaimių per šventes įvyko dėl gaisrų, nors Vil
pranešimą, kad Vilniuje, Verkių g. 59, dega medinio namo palėpė. Laimė, gaisras netrukus buvo už gesintas, o apie nukentėjusiuosius nepranešta. Tos pačios dienos vakarą Vilniuje užsidegė butas. 17.14 val. BPC su laukė pranešimo, kad Žėručio g. 12 atvira liepsna dega butas. Ugnia gesiams užgesinus gaisrą, rastas 81 metų buto šeimininkas B.M. Jis pakeliui į ligoninę mirė. Pir miniais duomenimis, gaisras ki lo dėl neatsargaus rūkymo lovoje. Antradienį apie 20 val. Vilniu je, Juodajame kelyje, aidėjo šū viai. Policijos departamentas pra nešė, kad iš nenustatyto ginklo buvo sužalotas 33 metų V.K. Vy ras, anot pareigūnų, teigia, kad į jį šovė namo kieme stovinčiame au tomobilyje sėdintis asmuo. Poli cijai nurodyta, kad automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Vilnietis dėl šautinės riešo žaizdos gydo mas ambulatoriškai.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
VD, BNS inf.
Per šventines dienas sostinėje ir Vilniaus rajone neišvengta nelai mių: kilo gaisrų, trys žmonės per juos nukentėjo mirtinai. Šauna muoju ginklu buvo sužalotas vyras.
Naktį į pirmadienį per gaisrą Vil niaus rajone žuvo du žmonės. Ne laimė įvyko 0.45 val. Vibrantiškių
kalno besileidžiančių vaikų ir jaunuolių ištiestas tinklas negelbsti – daugelis prieš judrią gatvę. Gedimino Bartuškos nuotr.
traukia mases mantas Jucevičius arba Nijolė Bal čiūnienė. Tai jie daro jau apie dešimt metų. Čia susipažįsti su žmonėmis, draugų susirandi. Tokie artimi pasi darome, nes mus vienija meilė gam tai, – šypsojosi vilnietė. – Visada mėgau vaikščioti, mėgau gamtą. Esu laisvamanė. Tad nors mano amžiaus močiutės traukia į bažnyčią, aš – į gamtą. Ji man atstoja Dievą.“
4 kilometrų distanciją įveikė aš tuonmetė Ūla. Mergaitei tai buvo pirmas žygis slidėmis, nors ji sli dinėja jau dvejus metus. Ūla ir jos tėtis Laurynas po finišo buvo kupi ni energijos ir jau svarstė, kada vėl dalyvaus kur nors panašaus. „4 ki lometrai man buvo mažai. Kitąmet vėl dalyvausiu, tik jau gal 8 kilo metrus čiuošiu“, – šypsojosi Ūla.
Aštuonmetei 4 kilometrai – per maža
Į kelionę lydi augintiniai
Į žygį slidėmis susiruošęs žiemos sporto mėgėjas Darius, įveikęs aš tuonis kilometrus, po finišo tryško gera nuotaika.
4 kilometrai man buvo mažai. Kitąmet vėl dalyvausiu, tik jau gal 8 kilometrus čiuošiu. „Snaigės“ žygiuose dalyvauju jau gal ketverius metus. Stengiuosi dalyvauti visuose. Šiemet tai – jau antras mano žygis. Man patinka sli dinėti, o „Snaigės“ žygis – vienas iš būdų save išjudinti. Labai gera pa sportuoti, gera čiuožiant slidėmis jausti greitį, stebėti gražią gamtą, atsigauti“, – žiemos pramogų pra našumus vardijo Darius.
Vilnietė Jolita „Snaigės“ žygiuose dalyvauja nuo paauglystės ir jau tu ri surinkusi kolekciją ženklelių, ku rie dalyviui įteikiami surinkus tam tikrą skaičių lipdukų. Lipduką gau na kiekvienas bet kurio žygio fi nišą pasiekęs dalyvis. „Nors žiemos nemėgstu, šiuose žygiuose visada stengiuosi dalyvauti. Kiek tos snie guotos žiemos mes teturime? La bai mažai. O dar pataikyti reikia, kad sniego būtų sekmadienį“, – atkreipė dėmesį moteris. Žygiuose ji dalyvauja iš meilės gamtai: joje ji atitrūksta nuo kasdienybės, grožisi apsnigtu mišku. Masiniai turistiniai sveikatingu mo renginiai savaitgaliais, organi zuojami miestų, rajonų keliautojų klubų, vyksta slidėmis ir pėsčio mis gražiausiose miestų apylinkė se, miškingose vietose pažymėto se trasose. Po praėjusio savaitgalio žygių Antakalnyje, o antrąją Kalėdų dieną – ir Vingio parke, paskutiny sis laukia gruodžio 30-ą Pilaitėje.
niuje būta net ir susišaudymo.
Skaitmeninio Senelio pasakos Šiemet per Kalėdas vilniečiai pirmąkart galėjo pabendrauti su interaktyviu 3D animuotu Kalė dų Seneliu.
Kalėdų vakarą šalia Vilniaus ka tedros varpinės bokšto miestie čiai ir jų svečiai išvydo didelį ani muotą Kalėdų Senelį, kuris nuo Katedros varpinės vaikams konfe rencijas rengs visą šventinį laiko tarpį. Miesto savivaldybės užsa kymu sukurta kalėdinė instaliacija iki pat gruodžio 30 d. suteiks ga limybę gyvai pabendrauti su nuo taikingu Kalėdų Seneliu. Jis kiek vieną šventinės savaitės vakarą su atėjusiais ne tik pasikalbės, bet ir šoks, dainuos karaokę, leis žvilg telėti į savo pasakiškos kelionės akimirkas. 3D projekcijoje matomas ani muotas Kalėdų Senelio atvaizdas su praeiviais bendrauja pasitelkus „motion capture“ (judesio fiksa
vimo – angl.) technologiją. Nors projektuojamas ant sienos, Ka lėdų Senelis sudaro iškilios figū ros įspūdį. Norintys pasižiūrėti pirmą vir tualaus Kalėdų Senelio konferen ciją vėlų pirmos Kalėdų dienos vakarą vos tilpo Katedros aikštėje, kur, be šios atrakcijos, laukė dau gybė kitų kalėdinių renginių. Beje, iki gruodžio 30 d. pa grindinėje senamiesčio arterijo je – Pilies gatvėje iki Rotušės – tam tikromis valandomis įsižiebs Kalėdų prospektas, kuris kvies miestiečius ir sostinės svečius ieškoti kalėdinių nuotykių. Be projekcijų ir instaliacijų, šven tiniais gardumynais vilios Kalė dų miestelis, įsikūręs prie miesto Rotušės. Jis veiks iki pat Trijų ka ralių. O pasipuošusią sostinę iki sausio 13 d. aprodys po senamiestį kursuojantis Kalėdų traukinukas. VD inf.
Nauj ovė: animuotas Senelio
atvaizdas Kalėdų vakarą ne tik kalbėjo ir pokštavo, bet ir atsa kinėjo į susirinkusiųjų klausimus.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
4
ketvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Europos centro nereikia Išnuomoti Europos geografinio centro, esančio netoli Vilniaus, nepavyko – ministerija informa vo, kad ilgalaikės nuomos kon kursas žlugo, nes dalyvių neat sirado.
„Ūkio ministerija tęsia Euro pos geografin io centro priežiūrą. Ūkio ministerijos iniciatyva Eu ropos geografinis centras įtrauk tas į lankytinų objektų Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai są rašą“, – teigiama BNS atsiųsta me ministerijos atsakyme. Kaip buvo skelta žiniasklaidoje, konkursas Europos geografiniam centrui išnuomoti buvo paskelb tas rugsėjį. Ministerija ketino išnuomoti centrą dešimtmečiui ir per mė nesį iš nuomininko prašyti po 3 tūkst. litų. Buvo siūloma išsinuomoti ren ginių ir turistų aptarnavimo pa status, Lietuvos stojimo į ES pa žymėjimo aikštelę ir ženklą bei įvairų kitą kilnojamąjį ir nekil nojamąjį turtą. Paklausta, kodėl paskelbtas nuomos konkursas, Ūkio minis terijos atstovė Rūta Mikėnienė tuomet sakė, kad norima Europos centrą padaryti patrauklų turis tams, pasiūlant įvairių paslaugų, pramogų ištisus metus, panau dojant esamus statinius ir aplin ką, kurti darbo vietas ir gauti pa jamų į biudžetą.
Europ os geograf in io cent ro kompleksas yra Girijos kaime, Vilniaus rajone, 26 kilometrų nuo sostinės atstumu. Europos geografinio centro vie tą 1989 m. nustatė Prancūzijos nacionalinio geografijos institu to mokslininkai. Ter itor ija apl ink geograf i nį centrą 1992 m. buvo pažymė ta kaip draustinis. Jam priklauso Girijos ežeras, Bernotų piliakal nis, alkakalnis, gretimas miškas ir kitų vietovių. VD, BNS inf.
Jau trečius metus asiliukas Valentinas ir kelios avelės Ka lėdų šventėms iš sa vo namų Jaunųjų gamtininkų stotyje persikelia į Bernar dinų bažnyčią. Numylėtiniai: trečius metus į Bernardinų bažnyčią Kalėdoms sugrą
žinamas asiliukas Valentinas džiaugiasi ir vaikų dėmesiu, ir puikia ave lių draugija. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Bažnyčia – lyg sanatorija Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Neprireikė: neįvykus Europos
geografinio centro nuomos konkursui, jo priežiūra liko Ūkio ministerijos rankose.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Nepaisydamas siaučiančios pūgos ir žvarbaus vėjo asilas Valentinas Kūčių dieną drąsiai žengė į antruo sius namus – Bernardinų bažnyčią. Čia gyvūnėliai vėl tapo gyvais ak toriais primindami tikintiesiems daugiau nei 2 tūkst. metų senumo įvykius, kai Betliejuje gimė kūdi kėlis Jėzus, paskelbęs naujos eros pradžią žmonijai. Trečius metus iš eilės per šven tes bažnyčioje atsiduriantis Valen tinas jau pripratęs prie žmonių dė mesio ir ūmai pagerėjusio maisto. Belaukiant gyvosios prakartėlės dalyvio, parapijiečiai asiliukui tra diciškai sunešė nemažai skanėstų – nuo paprasto šieno iki sultingų
morkų ir obuolių. Bažnyčioje asi liukas ir jį lydinčios avelės iš vi so praleis bemaž dvi savaites – iki Trijų karalių šventės. Per tą laiką gyvūnėliams nebus lemta sužinoti, ką reiškia žodis „dieta“. Ypač keturkojais džiau gėsi mažieji bažnyčios lankytojai. Būtent jie labiausiai džiaugiasi da lydami skanėstus asilui ir avelėms. Tad žoliaėdžiams teks paragauti ir saldainių, ir pyragų. „Vilniaus dienos“ žurnalistų kal binti parapijiečiai teigiamai įverti no bažnyčios vadovų sprendimą. Vyresni žmonės vylėsi, kad tai kai kuriems „nekrikštams“ padės at sigręžti į tikėjimą. „Gal bent asilas padės suprasti, kad reikia vaikščioti į bažnyčią. Jei gu nenori melstis, tegul bent į asi
lą pasižiūri, o ten gal ir į Dievą at sigręš“, – pusiau juokais, pusiau rimtai tvirtino senyvo amžiaus vil nietė. Juozu prisistatęs vilnietis taip pat tvirtino nematantis nieko blogo, kad asiliukas laikinai apgyvendin tas šventovėje. „Net Jėzus yra įjo jęs ant asilo į bažnyčią, tad nema nau, kad čia koks nors įžeidimas ar Dievo namų pažeminimas, greičiau atvirkščiai – istorijos priminimas. Be to, mums labai trūksta origina lių prakartėlių. Kadaise Žvėryno bažnyčioje buvusi prakartėlė atro dė kaip stebuklas, su čiurlenančiu vandeniu. Sovietmečiu visi važiuo davo ten pasižiūrėti. Dabar Bernar dinų prakartėlė, ko gero, pati gra žiausia ir tikriausia“, – dėstė savo nuomonę pašnekovas.
5
KetvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
lietuva
Kaulys pinigų naujiems sraigtasparniams Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino tikįs, kad Valentino Mazuronio va dovaujama Aplinkos ministerija sutiks sa vo nepanaudotų europinių lėšų skirti kariuomenei. Šis tokio pritarimo kol kas nepareiškė. Nedetalizavo, iš kurių fondų
Neseniai darbą pradėjusios Vy riausybės ministru tapęs J.Olekas pabrėžė, kad šiam tikslui neturėtų būti naudojamos pastatams re novuoti skirtos lėšos. Ankstesnės Krašto apsaugos ministerijos vado vybės planai paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniams pirkti panaudo ti stringančios daugiabučių reno vavimo programos lėšas sulaukė prieštaringų vertinimų. Sraigtas parniams buvo numatoma skirti 138 mln. litų ES lėšų. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad tai buvo realus ir neblogas planas, kaip efektyviai panaudoti ilgą laiką ne naudojamus pinigus, tačiau apgai lestavo, kad dėl visuomenėje su kelto ažiotažo šio plano nepavyko įgyvendinti. Ministras J.Olekas tvirtina ma tąs alternatyvių, tačiau gana rea
138 mln. litų
buvo numatyta skirti trims naujiems sraigtasparniams įsigyti.
listiškų galimybių įsigyti reikia mus sraigtasparnius, nenaudojant namų renovacijai numatytų lėšų. „Jeigu mums pavyks iki galo su tarti su Aplinkos ministerija, kad dalį skraidymo laiko mes paskirsi me ir šios ministerijos funkcijoms atlikti, tada, manau, galėsime pa sinaudoti europiniais pinigais. Ne skirtais renovacijai, bet kitais. Aš kol kas su ministru neturėjau rim to pokalbio, kad abu įsigilintume, nes ir jam, ir man nauja situaci ja. Bet ateinančių metų pradžioje mes susėsime ir tuos dalykus ap tarsime“, – sakė J.Olekas. Tačiau jis nedetalizavo, iš kurių kitų fondų galėtų būti skirta pinigų sraigtasparniams įsigyti. Apsiriboti vienu negalima
Aplinkos ministras V.Mazuro nis yra sakęs, kad jeigu turės gali mybę, lėšų sraigtasparniams pirkti neskirs iš renovacijos programos. Buvusi centro dešinės Vyriau sybė baigdama darbą numatė fi nansavimą vienam naujam sraig tasparniui įsigyti, tačiau iš viso kariuomenei pavestoms funkci joms vykdyti reikia bent trijų. Tai, kad vieno naujo sraigtasparnio neužteks, pabrėžė ir naujasis Kraš to apaugos ministerijos vadovas. „Mes planuojame atnaujinti parką. Dabar paskelbtas konkur sas, kuris nukreiptas į sraigtaspar
Nuostata: aplinkos ministras V.Mazuronis (dešinėje) skeptiškai atsiliepė apie galimybę pirkti sraigtaspar
nius už ES lėšas, nors Krašto apsaugos ministerijos vadovas J.Olekas ir tikisi teigiamų kolegos veiksmų da lijantis parama. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
nių keitimo pradžią. Vienas sraig tasparnis negali būti visas parkas, nes reikalingas ir mokymas, ir pa sikeitimas, ir einamasis remontas. Vienu tikrai negalima apsiriboti“, – teigė jis. „Manau, kad sraigtasparnių pa keitimas neabejotinai yra viena rimtesnių programų aviacijos sri tyje“, – pridūrė ministras J.Ole kas. Šiuo metu kariškiai naudoja si rusų gamybos sraigtasparniais Mi-8, tačiau jų eksploatacijos lai kas baigiasi 2016 m. Pasak J.Oleko, norint jį pratęsti „reikia investuoti visai nemažai, o ir jų priežiūra ga na brangi“.
Gerai vertinami Afganistane
Kita vertus, krašto apsaugos mi nistras tvirtino, kad darbas su rusų gamybos technika turi ir teigiamų aspektų, nes Lietuvos sraigtaspar nių instruktoriai Afganistane moko vietos pilotus valdyti ir prižiūrėti MIL konstruktorių biuro pagamin tus orlaivius, kuriuos iš Rusijos jiems nupirko amerikiečiai. „Mes gerai vertinami Afganistane su savo mokymo misija, per kurią mokome afganistaniečių pilotus, tobulinan čius Mi tipo sraigtasparnių valdy mo įgūdžius“, – kalbėjo J.Olekas. Gruodžio pradžioje buvusi Vyriau sybė darkart patvirtino, kad vienam paieškos ir gelbėjimo sraigtaspar
niui įsigyti iš ES lėšų turi būti skir ta 50 mln. litų. Buvusi Krašto apsau gos ministerijos vadovybė planavo už ES lėšas įsigyti tris vidutinės kla sės sraigtasparnius, kurie turėtų būti skirti civilinėms užduotims vykdyti. Pirmasis iš jų turėtų būti pristatytas iki 2015 m. balandžio, kiti du – iki tų pačių metų rugsėjo. Rugsėjį buvo paskelbta, kad pa raiškas sraigtasparnių įsigijimo konkurse pateikė Prancūzijos ir Italijos bendrovės „Eurocopter“ ir „Agusta Westland“. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, „kitų metų pradžioje vyks derybos dėl pirki mo–pardavimo sutarties“. VD, BNS inf.
Seimo viešbutyje – 28 naujokai Pradėjus dirbti naujos kadencijos parlamentui, pastogės sostinės cent re esančiame Seimo viešbutyje pa prašė beveik trys dešimtys naujokų.
Seimo kanceliarijos duomenimis, pradėjus dirbti 11-ajam Seimui, ji gavo 28 naujų Seimo narių prašy mus dėl apsigyvenimo jai priklau sančiame viešbutyje Gedimino prospekte. Kaip BNS teigė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, visi pateikti prašymai bus įvykdyti. Tiesa, nors kol kas nepranešama, dalis praėjusios kandencijos parla
mento narių Seimo viešbutyje vis dar gyveno. Pavyzdžiui, skanda lais išgarsėjęs buvęs parlamenta ras Vincas Babilius iki paskutinės akimirkos tvirtino nespėjantis iš sikraustyti. Seimo statutas nustato, kad pir miausia gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje suteikiama parlamento nariui, neturinčiam ir per pasta ruosius penkerius metus iki prašy mo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjusiam gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savival dybės teritorijoje ir ne toliau kaip
Kaita: visi 28 nauji parlamentarai, pareiškę norą būti apgyvendinti Sei
mo viešbutyje, bus čia priimti, nors senieji išsikraustyti neskuba.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
25 km nuo Vilniaus miesto savival dybės administracinės ribos. Prieš ketverius metus Seimo kan celiarija sulaukė panašaus skaičiaus – 29 – naujų prašymų dėl apsigy venimo parlamento viešbutyje. Išsikrausčius buvusiems par lamentarams Seimo kanceliari ja viešbutyje atliko kosmetinį re montą, nupirko keletą baldų. Tam išleista apie 20 tūkst. litų. Iš viso Seimo viešbutyje gyvena daugiau nei pusšimtis parlamen tarų. Nei už būsto nuomą, nei už ko munalines paslaugas jie nemoka. Praėjusios kadencijos Seimo na riai ne kartą reiškė norą pakeisti šią tvarką – įpareigoti išrinktuo sius mokėti bent už komunalines paslaugas, tačiau iniciatyvos ne sulaukdavo didesnio parlamentarų palaikymo. Speciali Seimo sudaryta darbo grupė taip pat svarstė ir kitą idėją – vietoj šiuo metu suteikia mo valdiško buto skirti nuompini gių, už kuriuos parlamentaras ga lėtų savo nuožiūra nuomotis būstą Vilniaus mieste. Taip pat svarstyta patį viešbutį perduoti Turto ban kui, kuris jį pardavęs sukauptas lė šas skirtų Seimo rūmams atnaujin ti. Tačiau kol kas visi šie ketinimai taip pat nerealizuoti. VD, BNS inf.
Pakartos: H.Van Rompuy Lietuvoje su Prezidente D.Grybauskaite
pastarąjį kartą susitiko 2011-ųjų vasarį.
AFP nuotr.
Atvyksta H.Van Rompuy Prezidentūra patvirtino, kad va sarį į Lietuvą ketina atvykti gar bingas svečias – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.
Per svečio iš Belgijos vizitą daug dėmesio turėtų būti skiriama artėjančiam Lietuvos pirminin kavimui ES. Apie rengiamą įtakingo bel gų politiko vizitą BNS patvirtino Prezidentės spaudos tarnyba. „Taip, rengiantis pirmininka vimui ES Tarybai Lietuvoje va sarį ketina apsilankyti Europos Vad ovų Taryb os pirm in inkas H.Van Romp uy. Data der in a
ma“, – rašoma BNS pateiktame atsakyme. Lietuva ES Tarybai pirminin kaus kitų metų antrą pusmetį. Lietuvoje vyks apie 180 pirminin kavimo renginių, tarp jų – 16 mi nistrų lygio susitikimų. Didžiausias renginys numatomas lapkri čio 28 ir 29 d., kai Vilniuje turėtų susitikti ES narių ir Rytų partne rystės šalių vadovai. Europos Komisija turėtų lan kytis Lietuvoje liepos 5 d. Pirmininkaujanti šalis įparei gota vadovauti darbo grupėms, kuriose visų valstybių narių at stovai aptaria ES klausimus. VD, BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Po pabaigos eina pradžia Stasys Gudavičius
P
unkt yr u brėž iant svarbiaus ius 2012 m. įvyk ius Liet uvoje būt ų gal ima išskirti kelis. Šiemet išsirinkome naują Seimą, kuriame suformuota labai stipri pagal turi mą balsų skaičių centro kairės keturių par tijų valdančioji koalicija. Vyriausybę suda ryti šiek tiek užtruko, tačiau galų gale vis kas baigėsi sėkmingai. Naujai daugumai jau teko pirmieji išbandy mai – kitų metų biudžeto priėmimas ir trijų Darbo partijos atstovų teisinės neliečiamy bės panaikinimas. Abu iššūkiai buvo įveik ti, nors ir su tam tikrais politinės sumaišties elementais. Nepaisant jų, atrodo, kad naujai Vyriausy bei pav yks bent art im iausiu met u išsilai kyti pol itiškai audr ingo vandenyno pavir šiuje. Kartu su Seimo rink imais įvyko ir pataria masis referendumas dėl atominės elektri nės. Reg is, jo rezultatai tapo galvos skaus mu naujiesiems valdantiesiems. Nutrauk ti Visag ino atom inės elektr inės projektą gal i pernelyg brang iai kainuot i Liet uvos energet inės nepriklausomybės užt ikr in i mo perspektyvos atž vilg iu. Tačiau jo tęsti irg i nelabai gal ima – tauta nebenor i. Kaip bus šiuo atveju pasielgta, išvysime jau ki tąmet.
Kas lems valdžios gyvybingumą?
P
olitologų nuomone, valdančiojoje koalicijoje galima tikėtis permainų. Tiesa, jos nebus staigios. Koalicija turi galimybių išsilaikyti valdžioje gana il gai, gal net visą ketverių metų kadenciją, ta čiau beveik neabejojama, kad Darbo partijai (DP) ateityje nepavyks išlikti vieningai.
tų finansinis dokumentas buvo patvirtintas ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir daugu mos opozicijos narių balsais. Vėliau surengti ir trys iš eilės sėkmingi balsavimai dėl teisi nio imuniteto panaikinimo. Socialdemokratai laikėsi duoto žodžio – pasisakė už neliečia mybės panaikinimą, nebijodami, kad tai gali jau dabar sužlugdyti valdančiąją koaliciją. Ar tokia įvykių eiga įrodo, kad valdantieji, nors ir turi labai daug balsų Seime, vis dėlto yra nepatvarūs, o ateityje galima tikėtis dar ne vieno akmenėlio, kuris grasintų išversti visą koalicinį vežimą?
Nesiejo dviejų dalykų
DP lyderiui Viktorui Uspaskichui praėjusią savaitę ir vėl nepavyko įrodyti, kad jo byla politinė. Dabar jau teismas turės progą įro dyti, kad tai politinės korupcijos byla. Įtampa dėl V.Uspaskicho, taip pat kitų DP veikėjų Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutai tės neliečiamybės panaikinimo į antrą planą nustūmė labai svarbų visai valstybei klausi mą – biudžeto priėmimą. Biudžetas taip pat buvo tapęs DP gynybos plano dalimi. Ku rį laiką paskui DP buvo pasukusios ir Rolan do Pakso, ir Valdemaro Tomaševskio partijos. Socialdemokratams šįkart pagelbėjo opozici ja ir pirmiausia konservatoriai, savo balsais parėmę biudžeto priėmimo datą.
DP gali suskilti
Vytautas Dumbliauskas:
DP jau seniai viešojoje erd vėje yra pripažinta verslo projektu. DP lyderis viešai neigė, kad mėginimas nu kelti balsavimą už biudžetą vėlesniam laikui su teisinės neliečiamybės atėmimu nesusijęs, tačiau skubiai sušauktas koalicijos posėdis, atrodo, tokias kalbas paneigė. Posėdyje vy kusios diskusijos buvo tokios audringos, kad jos net buvo girdėti už uždarų durų. V.Uspas kichas įnirtingai įtikinėjo socialdemokratus balsuoti už jam palankų sprendimą. Nepavyko. Socialdemokratai laikėsi lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus gintos pozicijos – DP byla nėra politinė, ji negali ir neturi būti siejama su kitų metų biudžeto priėmimu. Galų gale DP teko nusileisti. Šios partijos atstovai balsavo už biudžetą, nors ir griež dami dantimis, kad nepavyko valdančiosios koalicijos partnerių įtikinti neparemti nelie
Prognozė: V.Uspaskicho vadovaujamai DP
gali anksčiau ar vėliau iškilti pavojus su skilti. Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
čiamybės panaikinimo. V.Uspaskichas aiš kino, jog pirmą kartą biudžeto neparėmė ne todėl, kad siekė koalicijos partnerių paklus numo neliečiamybės klausimu. DP esą neįtiko Valstybės investicijų programos lėšų paskirs tymas. „Mes nesiejame jokių kitų dalykų su biudžetu. Jis neturi būti konservatoriškas. Kai konservatoriai sukuria biudžetą, DP nenori jo palaikyti. Jeigu socialdemokratai norėjo pa laikyti, tai tegul ir laiko“, – aiškino jis. Ruošiasi dirbti toliau
Po to, kai koalicijos partneriai gana aštriai pa sikalbėjo, premjeras A.Butkevičius sakė, kad kai kurie valdantieji nebuvo supažindinti su biudžeto formavimo principais, todėl esą ir ki lo neaiškumų. Socialdemokratų lyderis tikino, kad koalicija tvirta ir ruošiasi dirbti toliau. Esą tai ir įrodė prieš savaitę vykęs balsavi mas Seime dėl biudžeto – svarbiausias me
Politologai sako, kad biudžeto priėmimo ir neliečiamybės panaikinimo klausimais bu vo galima tikėtis tokio veiksmų scenarijaus, koks ir buvo įgyvendintas. Esą DP pirminin ko elgesį paveikė ne sveikas protas, o emo cijos ir įniršis, kad koalicijos partneriai ne va jį išdavė. „DP yra žmonių grupė, kuri atėjo vedama savų tikslų ir interesų. Švelniai galiu sau leisti pasakyti, kad ji neatėjo tarnauti piliečiams ir valstybei. Tiesiog DP jau senai viešojoje erd vėje pripažinta verslo projektu“, – konstata vo politologas Vytautas Dumbliauskas. Neatmetama, kad anksčiau ar vėliau Seimo DP frakcija ir visa partija suskils. Nes bend ražygiai DP lyderio paiso tiek, kiek jis nau dingas. „Jei jie pamatys, kad V.Uspaskichas jiems nenaudingas, jie galbūt pradės mąsty ti savo galva ir mąstys, kas jiems naudinga. Tai jiems, aišku, naudinga glaustis prie so cialdemokratų, jeigu nori jie būti valdžioje“, – svarstė V.Dumbliauskas. Esą realiausias scenarijus – dalis DP mi nistrų perbėga pas socialdemokratus. Taip jie išlaikytų Vyriausybę ir užsitikrintų rei kiamą balsų daugumą Seime. Kita vertus, neabejojama, kad esama koa licija išliks bent kurį laiką. Esą kol kas social demokratų suburtai valdančiajai daugumai alternatyvų nėra. Politologai tvirtina, kad koalicija laikysis „krebždėdama ir girgždėda ma“, nors daug kas priklausys ne tik nuo DP tolesnių veiksmų, bet ir nuo socialdemokratų kantrybės bendradarbiaujant su tokiu partneriu koalicijoje. VD, lrt.lt inf.
Atgarsiai Atrodo, kad naujai Vyriausy bei pavyks bent artimiausiu metu išsilaikyti politiškai aud ringo vandenyno paviršiuje. 2012-ieji, gal ima sak yt i, užb aigė vien ą prieštar ing iausių nepriklausomoje Lietu voje, vieną labiausiai visuomenę skaldžiu sių istorijų – menamos pedofilijos bylą. Mer gaitė atiduota teisėtai motinai, pagrindinis kaltinamasis šioje byloje išteisintas, šeima, sugalvojusi šią demon išką istor iją, pralai mi visuose teisiniuose ir visuomenės nuo monės frontuose. Dar 2012-ieji atnešė Londono olimpines žaidynes – sėkmingiausias Lietuvai per vi są istor iją. Rūtos Meilutytės ir Lauros Asa dauskaitės auksas, dar kel i medal iai ir ki ti olimpin iai laimėjimai pagelbėjo pakelt i Lietuvos autor itetą, mūsų savigarbą. Prie svarbių šių metų įvyk ių dar būtų gali ma priskirti švediškai lietuvišką pliušinių mešk iuk ų „desantą“ kaimynėje Baltar usi joje, per ipet ijas dėl Finansin ių nusikalt i mų tyr imo tarnybos vadovybės, priimtus sprend imus dėl Dujų term inalo statybos, nepasisekusius bandymus grąž inti Rolan dą Paksą į lietuviškąją politiką, skaitmeni nės televiz ijos įdieg imą, minimalios algos pakėl imą po ketverių metų pertraukos. Pagal iau kart u su visa žmon ija išvengė me išpranašautos pasaul io pabaigos. Gal tai reišk ia, kad gimsta nauja prad žia?
Ar buvo galima minimalų mė nesinį atlyginimą (MMA) didin ti nuo 850 iki 1 tūkst. litų? Kaip tai atsilieps paprastiems šalies piliečiams ir verslo subjektams bei valstybės biudžetui? Apie tai svarsto naujienų portalo diena.lt skaitytojai.
CK Jau dabar Lietuva yra pensininkų ir ubagų šalis. Jeigu ir toliau taip tęsis, Lietuvoje liks vien pensininkai ir in validai. Nebebus kam jiems mokėti pensijas ir socialines išmokas. Reikia visą sistemą pertvarkyti, kad darbo jėga būtų skatinama, kad būtų įveik ta korupcija.
RK Nematau jokių prielaidų didėti MMA. Nuo tada, kai priešpaskutinį kart MMA padidintas, vidutinis at lyginimas Lietuvoje ne tik kad ne padidėjo, bet sumažėjo. Todėl labai keista, kad mažėjant algoms kelia mas MMA – atlyginimas už patį ne kvalifikuočiausią darbą. Taip bus niveliuojami geri specialistai su pa dieniais darbininkais, o tai visiškai demotyvuoja pirmuosius.
Aš Prieš rinkimus prisimelavo „rau donieji“, apkvailino naivius lietu vius. Dabar nebėr iš ko tuos nerea lius pažadus vykdyti. Net ir 1 tūkst.
litų MMA sunkiai bepasiekia. Iš tik rųjų situacija dabar valstybėje tokia, kad nelabai iš ko yra tą pakeltą MMA mokėti, – valstybė pinigų nelabai tu ri, nemenka dalis verslininkių, ypač smulkiųjų, irgi. Vargu ar čia labai pro tingai pasielgta taip smarkiai keliant tą algą. Gal reikėjo pirmiausia kiek mažiau, bet protingiau apskaičiavus, o ne populistiškai pakelti?
KS MMA turėjo didėti kiekvienais me tais pagal infliaciją ir net šiek tiek ap lenkdamas ją. Dabar viskas bran go, o MMA ketverius metus išliko
toks pat. Žmonės buvo kelis kartus nuskriausti. Per maža ir 1 tūkst. litų MMA, nes iš jo oriai niekaip negali ma pragyventi.
Reketas MMA turi būti 1 tūkst. litų į rankas, o ne popieriuje, kaip dabar nusta tyta. Nuo MMA neturi būti nuskai čiuojamas nė vienas centas, kitaip tariant, reikia nustatyti, kad 1 tūkst. litų yra ir neapmokestinamasis dy dis. Nes tai skurdo riba. Dabar mū sų mokesčių sistema yra neteisin ga ir absurdiška. Tai įteisintas vals tybinis reketas.
Minimalaus atlyginimo pakėlimo pliusai ir minusai.
8p.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
ekonomika
Kredito unijoms matuojamas apynasris Skandalams purtant Nacionalinę kredito uniją (NKU), kurios va dovai įtariami finansinėmis aferomis, Lietuvos bankas gniaužia kumštį: įspėjamos ir kitos kredito unijos, jų veiklai žadama papil domų saugiklių. Įtariamieji paleisti
Atsižvelgusi į NKU laikinojo ad ministratoriaus pateiktą prašy mą, Lietuvos banko (LB) valdy ba iki sausio 25 d. pratęsė terminą pateikti išvadą dėl unijos finansi nės būklės. Gavus pasiūlymus, bus spren džiama dėl unijos veiklos perspek tyvų, kaip pranešė centrinis ban kas. Anksčiau buvo nustatyta, kad savo išvadas NKU administratorius – bendrovės „Verslo konsultantai“ vadovas Alvydas Mogenis – pateiks iki gruodžio 28 d. Unijos veikla dėl jos vadovų, kaip įtariama, nusi kalstamų finansinių sandorių su stabdyta gruodžio 13 d. ir apribota iki 2013-ųjų sausio 31 d. NKU ta po pirmąja kredito unija šalyje, ku rios veikla apribojama, jos įtartinus sandorius tiria Finansinių nusikal timų tyrimo tarnyba. Teisėsaugininkai sulaikė tris NKU vadovus, kurie įtariami iš švaistę apie 25 mln. litų. Su šiomis machinacijomis susijusios dar trys kredito unijos, o įtarimai iššvais čius daugiau nei 60 mln. litų pa reikšti iš viso 30 asmenų. Tiesa, jau penktadienį vieną pa grindinių įtariamų milijoninėmis aferomis asmenų – buvusį NKU valdybos pirmininką Arnoldą Žvi ką – Vilniaus apygardos teismas paleido į laisvę. Su juo išleisti dar du įtariami asmenys – verslininkė
Paulina Guostė Grigaliūnaitė ir tei sininkas Skirmantas Nikštelė. NKU administracijos vadovas Artūras Vasiliauskas, beje, net ne buvo sulaikytas – jis liko laisvėje. Tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, anot teismo, yra teisėta.
Spartus kredito uni jų augimas gali kel ti grėsmę jų veiklos tvarumui – gyvento jų indėliai investuo jami į paskolas, ku rių rizika didesnė. LB tonas griežtėja
Po šių įvykių LB ėmėsi net kelių priemonių. LB Priežiūros tarnyba patikrino Panevėžio kredito uni ją. Ji įspėta, duoti nurodymai pa rengti per inspektavimą nustaty tų teisės aktų pažeidimų ir kredito unijos veiklos trūkumų pašalini mo priemonių planą ir jį įgyven dinti iki 2013 m. kovo 31 d. Be to, dėl padarytų pažeidimų kredito unijos vadovai privalės lai kyti LB prižiūrimo finansų rinkos dalyvio vadovo kvalifikacijos ir pa tirties egzaminą. Be to, LB valdy ba penktadienį patvirtino naujas taisykles, pagal kurias itin sparčiai augančios unijos privalės laikytis
griežtesnių kapitalo, likvidumo ir paskolos dydžio reikalavimų. Ti kimasi, jie leis geriau valdyti uni jų veiklos riziką bei augimą. „Pastaruoju metu pastebimas itin spartus kredito unijų augimas gali kelti grėsmę jų veiklos tvaru mui, nes neretais atvejais iš gy ventojų pritraukti indėliai inves tuojami į paskolas, kurių rizika didesnė. Siekiant šią riziką suma žinti, keičiamas likvidumo nor matyvas – jo dydis priklausys nuo metinio indėlių augimo tempo. Unijos privalės palaikyti pakan kamą aukštos kokybės likvidžiojo turto kiekį, negalės tų pinigų grei tai ir neatsakingai skolinti“, – ra šoma LB pranešime. Pavadėlis augantiems
Unijų, kurių turtas neviršija 15 mln. litų arba metinis indėlių augimas sudaro iki 15 proc., likvidumas lie ka nepakitęs – ne mažiau kaip 30 proc. o jei turtas viršija 15 mln. litų – nuo kitų metų balandžio likvidu mas turės siekti ne mažiau kaip 40 proc. (kai indėliai per metus augs nuo 15 iki 25 proc.), 50 proc. (nuo 25 iki 50 proc.) arba 60 proc. (dau giau kaip 50 proc.). „Pastaruoju metu didėjantis skolinimas asocijuotiems nariams, ypač juridiniams asmenims, susi jęs su padidėjusia rizika. Spartus kreditavimo augimas sumažina kredito unijų galimybes tinkamai
Įtarimai: NKU veiklą tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir pro
kurorai, tačiau teismas nesiryžo ilgesniam laikui apriboti laisvės net keliems unijoje dirbusiems įtariamiesiems. Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
įvertinti riziką ir vadovautis atsa kingojo kreditavimo principais, to dėl tos unijos, kurios juridiniams asmenims skolins daugiau, pri valės turėti daugiau kapitalo ga limiems nuostoliams padengti –
normatyvo dydis priklausys nuo asocijuotiems nariams suteiktų paskolų ir visų kredito unijos su teiktų paskolų santykio“, – paaiš kino LB atstovai. VD, BNS inf.
Elektra brangs mažiau Kainų komisija sumažino šiemet spalį patvirtintas visuomeninių elektros kainų viršutines ribas 2013 m. apie 1,7 cento su PVM. Tiesa, palyginti su šiuo metu ga liojančia kaina, kitąmet elektra vis tiek brangs 7–8,4 proc.
Praėjusį penktadienį komisija skubos tvarka patvirtino bend rovės „Lesto“ visuomeninės kai nos viršutinę ribą žemos įtampos tinklais – 40,323 cento už 1 kWh (šiemet – 37,65 cento), vidutinės įtampos tinklais – 34,104 cen to (31,24 cento). Palyginti su šių metų ribomis, jos didėja atitinka mai 7 ir 8,4 proc. „Galutinis rezultatas toks, kad viršutinė kainos riba, skaičiuo jant su PVM, mažėja 1,7 cen to, be PVM – 1,4 cento. Tai lei do padaryti, nes buvo sumažinta viešuosius interesus atitinkan čių paslaugų sudedamoji dalis ir įsigijimo kaina“, – apie kainų ri bų pakeitimus, palyginti su spa liu, kalbėjo Kainų komisijos pir mininkė Diana Korsakaitė. Pasak jos, preliminariai skai čiuojama, kad mėnesio elektros energijos sąskaitos kitąmet var totojams bus maždaug trečdaliu mažesnės, nei anksčiau progno zuota. Anot jos, „Lesto“ valdyba šian dien turėtų patvirtinti tarifų tai
kymo tvarkų pakeitimus, dėl ku rių komisija spręs rytoj, gruodžio 28-ąją. „Tie pakeitimai bus susiję su tuo, kad viršutinė kainos riba di ferencijuojama jau žinomoms vartotojų grupėms“, – sakė Kai nų komisijos vadovė. Tikimasi, kad galutiniai spren dimai dėl kitų metų elektros energijos kainos vartotojams bus priimti gruodžio 31 d. Elektros kainą sudaro jos įsi gijimo kaina, perdavimo aukštos įtampos tinklais kaina, sisteminių paslaugų kaina, skirstymo pa slaugos vidutinės ir žemos įtam pos tinklais kaina, tiekimo kaina ir viešuosius interesus atitinkan čių paslaugų kaina. Kainų komisijos atstovai pra nešime tikino, kad dabartinis kainų ribų pakoregavimas kitų metų bendrovės „Lesto“ finan siniams rodikliams turės tik ne didelę įtaką. Tačiau, vadovaujantis galiojan čiais teisės aktais, 2013 m. fakti nės elektros energijos įsigijimo kainos ir prognozuotos elektros energijos kainos skirtumas turėtų būti kompensuotas 2015 m., per „NASDAQ OMX Vilniaus“ bir žą, kaip pranešė Lietuvos elekt ros skirstomųjų tinklų bendrovė „Lesto“. VD, BNS inf.
Ligonių kasos didina veiklos efektyvumą Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kartu su teritorinėmis ligonių kasomis įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų veiklos valdymo tobulinimas“, kurio tikslas – tobulinti ligonių kasų vidaus administravimą, pasitelkiant informacines technologijas. Projektas apima penkias institucijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo sritis: strateginį planavimą, personalo valdymą, finansų valdymą, projektų valdymą, informacines technologijas. „VLK keliami uždaviniai bei reikalavimai nuolat auga, o tai lemia būtinybę tobulinti institucijos vidaus administravimą. Šis projektas suteikė galimybę padidinti veiklos valdymo efektyvumą, užtikrinant kokybiškesnį viešojo intereso įgyvendinimą“, – teigia projekto koordinatorius, VLK Strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Kvietkauskas. Optimizuojant strateginio planavimo procesą, buvo parengta ilgalaikė ligonių kasų plėtros studija ir sukurta informacinė sistema (IS), kuria analizuojami duomenys ir pateikiamos
jų prognozės ateinantiems 20 metų. IS apdoros duomenis, kurie yra būtini skaičiuojant bei vertinant, kaip plėtosis privalomojo sveikatos draudimo sistema ateityje. Moksliškai pagrįstais metodais atliekama duomenų analizė bus greitesnė bei tikslesnė. Tobulinant personalo išteklių valdymo sistemą, pasiektas kryptingas darbuotojų kompetencijų ugdymas, kokybiška jų atranka, adaptacija bei motyvacija. Ilgainiui tai leis padidinti darbuotojų darbo našumą ir mažins personalo kaitą. VLK atliktas finansų valdymo sistemos auditas, pagal kurio rekomendacijas ši sistema buvo patobulinta. Finansų valdymo procesai tapo išsamiai ir aiškiai reglamentuoti, darbuotojams efektyviai paskirstytos funkcijos, racionalizuotas ataskaitų srautas ir jose pateikiami duomenys. Tai suteikia galimybę finansus valdyti racionaliau ir efektyviau. Taip pat šioje veiklos srityje buvo atlikta privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ilgalaikė prognozė. Įgyvendinant projektą VLK buvo sukurta ir įdiegta projektų valdymo sistema: aprašyti projektų valdymo proce-
sai, įdiegta projektų valdymo IS, taip pat parengta 10 projektų valdymo specialistų. Projektų valdymo sistema sudarys sąlygas geriau valdyti ligonių kasose vykdomus projektus, nustatyti ir valdyti projektų riziką, žmogiškuosius išteklius, išlaidas projektams. VLK sukūrė ir pradėjo naudoti informacinių technologijų (IT) ir IS pagalbos sistemą, kurios paskirtis – rinkti ir teikti informaciją apie IT ir IS sutrikimus, jų šalinimo būdus ir sudaryti sąlygas naudotojams kreiptis į vieną centralizuotą pagalbos tarnybą. Pastaroji užtikrins kokybiškas IT paslaugas, geresnį darbo našumą bei sklandesnę komunikaciją tarp organizacijos darbuotojų. Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“. Bendra projekto vertė – 2 999 912 Lt. Trejų metų trukmės projektą užbaigti numatyta 2013 m. kovo 23 d. Užs. 1058385
8
KetvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
tema
Dvi minimalaus atlyginimo pak Pastarąjį kartą taip drastiškai – net 150 litų išsyk – minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo keliamas prieš daugiau kaip 16 metų. Politikai ir verslo visuomenė nesutaria, ar MMA pakėlimas nuo 2013 m. pradžios iki 1000 litų turės daugiau teigiamos ar neigiamos įtakos valstybės ir atskirų verslo grupių finansams, ekonominei padėčiai šalyje. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Ėmėsi tuoj po rinkimų
Apie tai, kad prieš kelerius metus pastarąjį kartą keltą MMA reikėtų vėl bent truputį padidinti, Lietu voje intensyviau kalbėta nuo per nykščio rudens. Buvusi Andriaus Kubiliaus va dovaujama Vyriausybė leido sau tik šių metų liepą priimti spren dimą MMA padidinti nuo 800 iki 850 litų. Dešinieji leido suprasti, kad pakėlimas gali būti ir solides nis, pavyzdžiui, iki 900 litų, jeigu bus susitarta dėl kai kurių priemo nių, liberalizuojančių darbo rinką. Tačiau sutarimo šiuo klausimu pa siekti nepavyko. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau šių metų pradžioje užsiminė, kad atėjo laikas kelti MMA, tačiau Vyriausybei paliko spręsti, kiek tai konkrečiai gali būti padaryta. Prieš rudenį įvykusius Sei mo rinkimus ne viena partija kė lė MMA didinimo klausimą. Ypač įsiminė Darbo partija, kuri popu listiškai žadėjo, kad MMA gali būti pakeltas net iki 1509 litų. Atėjusi į valdžią centro kairės Vyriausybė, kurioje yra ir Dar bo partija, tuojau pat ėmėsi MMA klausimo ir pakėlė jį iki 1000 litų. Tačiau į šį sprendimą šalies visuo menėje sreaguota prieštaringai. Vykdo rinkimų pažadus?
Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius gina Ministrų
kabineto sprendimą. „Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi baigtis. Žmonės nėra vergai, jie turi gauti di desnes pajamas. O kai jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui. Tie verslinin kai, kurie orientuoti į vidaus rinką, po trijų keturių mėnesių pamatys, kad ekonominis procesas pradėjo greitėti, perkamumas auga, o didė jant jam, auga ir pajamos bei gamy ba“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Skaičiuojama, kad MMA pakelti iki 1 tūkst. litų nuo kitų metų pradžios vals tybės ir savivaldy bių biudžetams reikės 160 mln. litų.
Paklaustas, ar mano, jog, žmo gui uždirbant tik „ant pravalgy mo“, dirbama vergovės sąlygomis, ministras pirmininkas atsakė tei giamai: „Taip, tai yra nemalonus gyvenimas – susimoki už šilumą ir galvoji, ar dar liko pinigų būti nam pragyvenimui.“ A.Butkevičiaus teigimu, su smul kiaisiais verslininkais sutarta ir dėl finansinės naštos palengvinimo. „Pavyko susitarti su smulkiaisiais verslininkais. Buvo aiškiai pasakyta, kad žiūrėsime geranoriškai į tų įmo nių finansinę būklę, kurios pareikš
perspėjimus, kad gali bankrutuoti. Bet jos turės pateikti visus skaičius, visą informaciją Valstybinei mo kesčių inspekcijai (VMI), kad jiems šiek tiek ta finansinė situacija bū tų palengvinta, atidedant tam tikrų mokesčių mokėjimą gal vėlesniam laikui, bus galima tartis dėl visų mo kesčių mokėjimo atidėjimo tam tik ram laikotarpiui, sutarus su VMI“, – kalbėjo ministras pirmininkas. „Pradedame dirbti įgyvendin dami rinkėjams duotus įsiparei gojimus. MMA padidinimas pa dės naikinti socialinę atskirtį, kuri sparčiai augo pastaraisiais metais“, – pabrėžė A.Butkevičius. Pritarė su išlygomis
Trišalė taryba taip pat pritarė, kad didėtų MMA, tačiau įvertinusi ga limus padarinius smulkiojo ir vidu tinio verslo įmonėms – darbuotojai gali būti atleisti iš darbo, sutrum pinamas jų darbo laikas, privers tinės nemokamos atostogos, dalis darbo užmokesčio mokama voke lyje – nutarė sudaryti darbo grupę, kuri iki 2013 m. vasario 1 d. pateiktų pasiūlymus dėl mažesnio MMA tai kymo tokioms įmonėms. Todėl, anot Trišalės tarybos, kurią sudaro darbdavių, verslo, valdžios ir profsąjungų atstovai, MMA kitą met didės ne visiems. Jei darbda vys įrodys, kad toks sprendimas smaugia jo verslą, pavaldiniai dau giau neuždirbs. „Prašantys išimties turės įrodyti, kad jų padėtis blogėja būtent dėl algos didėjimo, o ne dėl kitų priežasčių“, – sakė Trišalei
„NORDIA Baublys & Partners“
P
rognozuojamas ekonomikos augimas pagal biudžeto pro jektą – 3 proc., tai siejama ir su nedarbo mažėjimu – tikė tinas naujų darbo vietų kūrimas. Vis dėlto padidinus MMA, kalbant apie ne kvalifikuotos darbo jėgos įdarbinimą, kur iai dažniausiai mokamas MMA, gali daugėti žmonių, negalinčių lega liai įsidarbinti dėl darbdaviams pa didėjusių išlaidų, susijusių su MMA pakėlimu, – įvertinę sukuriamo dar bo vertę ir išlaidas darbdaviai dažnai nesuinteresuoti kurti naujos legalios darbo vietos. Kita vertus, jei darbuotojai patys ren kasi nelegalų darbą, kartais ir neturė dami legalios alternatyvos, ir sutinka su tokiomis sąlygomis, „teisinė gyny ba“ šiuo atveju dažnai neaktuali jiems patiems, nes taip išlieka galimybė ne teisėtai naudotis dar ir darbo išmoko
tarybai priklausančios profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmi ninkė Aldona Jašinskienė. Ji abejo jo, ar atsiras daug prašytojų palik ti senąją algą. Tiesa, gali būti, kad išimtimi stengsis pasinaudoti ap sukruoliai, paprasčiausiai šykštė dami didesnių algų pavaldiniams. Skaičiuojama, kad MMA padidi nimas palies apie 200 tūkst. žmo nių, tarp jų apie 50 tūkst. biudže tinių įstaigų darbuotojų. Reikia pasikalbėti su visais
Komentaras
Giedrė Tomkevičiūtė
Pragyvenimas: MMA gauna daugiausia nekvalifikuoti darbininkai, bet tokių
mis. Kalbant apie tuos, kurie jau dir ba už MMA, pabrėžtina, kad galimas variantas, kai darbdaviai dėl ekono minio apsunkinimo iš tikrųjų siūlys darbuotojui dirbti trumpiau arba ini cijuos darbuotojo atleidimą. Žinotina, kad teisę inicijuoti darbo sutarties są lygų pakeitimą, šiuo atveju – darbo lai ko trukmę, darbdavys turi, tačiau to kie veiksmai turi būti pagrįsti – tokiu pag rindu gal i būti keičiamas gamy bos mastas, darbo organizavimas, ki ti gamybinio būtinumo atvejai. Jei darbuotojas nesut inka dirbt i pa keistom is darbo sąlygom is, jis ga li būti atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį – darbo sutar ties nut rauk imas darbdav io inicia tyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Šis straipsnis nustato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežas čių – aptariamu atveju sutartis gali bū ti nutraukta motyvuojant ekonomine darbdavio padėtimi, jei iš tikrųjų nėra galimybės išlaikyti darbo vietą. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei nega lima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Be to, darbdavys turi tei sę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos tik ypatingais
atvejais, jei negalima darbuotojo per kelti jo sutikimu į kitą darbą, arba su mokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį dar bo užmokestį. Tačiau pastaraisiais atvejais akt ua lu tai, kad dėl ekonom in ių priežas čių siekdamas atleisti darbuotoją, ku riam mokamas MMA, darbdavys gali ir neturėti kitų darbo alternatyvų dar buotojui, nes tokiu atveju vis tiek pri valėtų mokėti MMA. Yra galimas ir va riantas, kai darbdavys vis dėlto siektų išvengti padidėjusio MMA mokėjimo savo darbuotojams, siekdamas išlai kyti tokį patį pajėgumą. Bene akivaizdžiausia „išeitis“ yra su trumpinti darbo laiką – realiai visą dar bo dieną dirbančio asmens darbo su tartyje gali būti neteisėtai siekiama oficialiai įtvirtinti 6 valandų ar panašią darbo dienos trukmę. Nors realios dar bo sutarties pakeitimo priežastys skiria si, kaip minėta, jei darbuotojas nesutin ka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys gali inicijuoti darbuotojo at leidimą nesant darbuotojo kaltės. Vis dėlto darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, esant realiam pagrindui, o tokio nesant darbuotojas atleidimą ar darbo sutarties pakeitimą gali ginčyti.
Prezidentė D.Grybauskaitė šiomis dienomis pareiškė, kad jau atėjo lai kas Lietuvoje didinti MMA. Tačiau valstybės vadovė pridūrė, kad prieš jį didinant reikia teisingai įvertinti verslo galimybes kelti atlyginimus, nes gali padaugėti atvejų, kai jie bus mokami vokeliuose. „Taip, Lietuvoje pribrendome, kad pamažu reikia pradėti kelti MMA. Bet kiek – ar iš karto 150 li tų, ar palaipsniškiau, aš manau, kad ši Vyriausybė turi dėl to kalbėtis su visais. Tą, kuris moka mokesčius, reikia gerbti, negalima jo stum dyti ir nesiskaityti su jo nuomone, mes čia kalbame pirmiausia ne apie stambųjį, bet apie smulkųjį ir vidu tinį verslą, kuriam bus sunkiausia išgyventi didesnį atlyginimo kėli mą“, – sakė D.Grybauskaitė. „Bet koks toks stūmimas sukelia, saky čiau, atgalinę reakciją – mes galime tik padidinti vokelių skaičių, tai yra verslas gali paprasčiausiai nemokėti už visą etatą, o mokės, pavyzdžiui, už 0,75 etato ir vėl viskas bus tas pats“, – kalbėjo Prezidentė. Norėtų didinti pamažu
Prekybininkai skaičiuoja, kad, MMA pakėlus iki 1 tūkst. litų, la biausiai nukentės kaimų ir mažųjų
miestelių verslininkai. Jei prekybi ninkai nuo Naujųjų metų nesulauks didesnio vartojimo, dalis jų žada mažinti darbuotojų užimtumą ar atsisakyti dalies žmonių. „Numatyta 1 tūkst. litų padidini mo riba yra ženkli, nes per trumpą laikotarpį bus apie 25 proc. padi dintas MMA reikalavimas. Kalbant apie prekybos sektorių apskritai, MMA jame daugiau yra išimtis nei taisyklė, nes prekyboje atlyginimai konkurencingi ir diktuojami rin kos. Tačiau, kita vertus, atsiranda smulkiųjų, t. y. kaimo ir regiono, verslininkų interesų, o šiame sek toriuje, be abejo, atlyginimai daž nai būna ir minimalūs. Todėl toks smarkus padidinimas esant tokiai pat apyvartai ir stabiliam, bet ne dideliam įmonių apyvartumui bus gana skausmingas. Masinių bank rotų ar skausmingų padarinių ne numatoma, tačiau pavieniais atve jais gali būti ir mažinamos darbo vietos, ir galbūt ne visos įmonės atlaikys tą reikalavimą padidin ti MMA ir galės rinkoje išlikti, tu riu omenyje kaimus ir regionus“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direkto rius Laurynas Vilimas. Smulkiųjų verslininkų ir preky bininkų asociacijos pirmininkė Zi ta Sorokienė dėstė, kad MMA padi dinimą ypač pajus kaimų ir rajonų verslininkai. „Didžiuosiuose mies tuose tie, kurie moka tuos viduti nius atlyginimus arba didesnius, MMA didinimo net nepajus, ta čiau mažuose miesteliuose, kai muose ir rajonuose, kur ekonominė situacija gana prasta, verslui tai at silieps: gali būti darbuotojų atlei dimų, mažinamas užimtumas. Nuo Naujųjų metų nepadidės apyvarta, nepaaugs vartojimas ir verslininkui
9
KetvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
tema
kėlimo pusės
Komentarai
Aleksandras Izgorodinas
Lietuvos pramon in inkų konfederacijos Ekonom ikos ir finansų departamento anal it ikas
M
MA did in imas gal i pa daryti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką. Kalbant apie teigiamus dalykus, gali pagerėti gyventojų finansinė pa dėtis, ypač tų, kurie dabar gauna MMA, nes dabar 20 proc. visų dirbančių ir gauna minimalią algą. Dalies jų perka moji galia padidės, ir tai yra gerai, nes pastar uoju met u brangsta būtin iau si produktai: dujos pabrango penkta dal iu, šildymo sezonas bus rekord i
Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos inst ituto prez identas
M
ų Lietuvoje – šimtai tūkstančių.
didesniems MMA reikės uždirbti, o esant tokiai ekonominei situacijai tai padaryti bus sunku“, – teigė ji. Anot Z.Sorokienės, smulkie ji verslininkai pasisakė už tai, kad MMA iki 1 tūkst. litų būtų didina mas ne iš karto, o pamažu, be to, kai kuriems rajonams galėtų bū ti numatyti diferencijuoti MMA, taip pat turėtų didėti ir neapmo kestinamasis pajamų dydis. Reikės dešimčių milijonų
Daugiau nei 500 regionų parduotu vių vienijančios Lietuvos koopera tyvų sąjungos generalinis direkto rius Raimondas Koreiva patvirtino, kad smulkieji prekybininkai svars to apie parduotuvių uždarymą ar ba darbo laiko sutrumpinimą, ta čiau stiprūs kooperatyvai pokyčio nepajus. „Padėtis priklauso nuo to, kaip kooperatyvui sekėsi išgyventi iki šiol. Yra stiprių kooperatyvų, ku
Gedimino Bartuškos nuotr.
rie nelabai pajus MMA padidinimą. Tačiau suprantama, kad MMA gauna žemiausios kvalifikacijos, be patirties darbuotojai, todėl pa didinus minimalų atlyginimą teks pakelti atlyginimus ir tiems, kurie jau yra užsidirbę didesnius. Nega lima sulyginti ką tik atėjusio dirbti žmogaus atlyginimo su ilgai išdir busio“, – kalbėjo jis. „Tačiau tose parduotuvėse, ku rios dar nespėjo atsigauti po kri zės ar turi rimtesnių parduotuvių, teks ir atleisti žmonių, ir darbo va landas sutrumpinti. Kaimo vieto vių parduotuvėse bandėme dirbti turėdami du darbuotojus pamai nomis, dabar gauname žinių, kad bus palikta pusantro ar vienas eta tas ir žmogus dirbs be savaitgalių“, – teigė R.Koreiva. Skaičiuojama, kad MMA pakel ti iki 1 tūkst. litų nuo kitų metų pradžios valstybės ir savivaldybių biudžetams reikės 160 mln. litų.
MMA kadaise siekė vos 40 litų MMA didinimo dinamika Data MMA dydis (litais) 1993 10 01 40 100 1995 02 01 150 1995 07 01 300 1996 09 01 330 1997 02 01 400 1997 05 01 430 1998 06 01 450 2003 09 01 500 2004 05 01 550 2005 07 01 600 2006 07 01 700 2007 07 01 800 2008 01 01 850 2012 07 01 2013 01 01
MA kėlimas maž iausiai uždirbantiems gyvento jams negarantuos dides nių pajamų. MMA did i nimas gali atsigręžti prieš žmones, nes privačiojo sektoriaus įmonės gali būti priverstos sutrumpinti darbo laiką ar net atleisti darbuotojų. O neapmokes tinamojo pajamų dydžio (NPD) padidi nimas užt ikr intų, kad padidės MMA gaunančių gyventojų pajamos į ran kas. Todėl geriau būtų pakelti NPD. Pad id inus NPD iki dabart in io MMA
dydžio (850 litų), darbuotojo pajamos į rankas išaugtų nuo 715 iki 774 litų, o mokesčių našta sumažėtų. Tad laimė tų visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viešajame sektoriuje MMA pakelti rei kiamų lėšų tikimasi gauti iš mokesčių mokėtojų kišenės. O iš kur paimti pi nigų smulkiesiems verslininkams? Kel ti kainas? Jei valdžia nori didinti atlygini mus vien viešajame sektoriuje, ji tai gali daryti tiesiogiai, o ne keldama MMA ir iš balansuodama ūkį. Padidinus MMA Fi nansų ministerija tikisi surinkti daugiau mokesčių iš atlyginimų, tačiau neatsiž velgiama į galimus neigiamus šio spren dimo padarinius darbo rinkai: etatų ma žinimą, atleidimus ar įmonių bankrotą. Kai atlyginimai kyla, nes ekonomika au ga po 8–9 proc., mokesčių surenkama daugiau. Tačiau jei ūkiui beatsigaunant po krizės atlyginimai dirbtinai didinami, galima tikėtis ne daugiau mokestinių pa jamų, o išaugusio bankrotų skaičiaus ir didesnės šešėlinės ekonomikos.
prog nozuojama. Be to, dėl padidinto MMA valstybė gali surinkti mažiau pi nigų į biudžetą, nes įmonės, kurios ne galės mokėti MMA ir tai įrodys Mokes čių inspekcijai, galės tikėtis tam tikrų mokesčių išlygų. Tikrai dalis įmonių, ypač tos, kur ios dirba reg ionuose ir yra smulkios, negalės mokėti 1 tūkst. litų MMA. Dal is tikrai pretenduos ir gaus lengvatas. Teoriškai kalbant, įplaukos į biudžetą gali padidėti, nes vartojimas gali išaug ti, tačiau eksporto rod ikl iai gal i pa blogėt i, o Liet uvos vartojimo būklė tiesiogiai priklauso nuo eksporto. Au gantis eksportas sukuria naujų darbo vietų vidaus rinkoje, o tai ir lemia didė jantį vartojimą. Jeigu eksportui ir pra monei bus neigiamas efektas, didelis klausimas, ar kitąmet vartojimas augs. Tačiau tikruosius padarinius galėsime pamatyti tik kitais metais, kai paaiškės pirmo ir antro ketvirčio rodikliai.
Odeta Blož ienė
„Swedbank“ Asmen in ių finansų inst ituto vadovė
M
MA did in imas gal i pa skat int i ne vartojimą, o mažesnį naujų darb o vietų kūrimą. Tas 1 tūkst. litų galbūt išgrynins daugiau nelegalių pajamų ir šešėlio. Tačiau realios paska tos vartoti neturėtų atsirasti. Smulkių reg ioninių įmonių, – nekalbame apie stambųjį verslą, kur nefigūruoja tokie dalykai kaip MMA ir darbo užmokestis yra kelis kartus didesnis negu MMA, – galimybės kurti naujas darbo vietas, plėstis ateityje bus mažesnės.
Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*
* Iki 2012 m. gruodžio 20 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.
T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB
PAVADINIMAS VERSLO FABRIKAS VERSLO FORMULĖ TRADE & LOGISTICS SERVICES MOLESTA KITLITA LEVIOTI IGNALINOS STATYBA DARTUS SPECIALISTS ZETA RETICULI HAUSTATA VENTIKA GASTERMA GEOSTATYBA AR TRANSPORT&LOGISTICS ROBERTO SANTECHNIKA INKOMSTA MORENGA BONUS OSTIUM
VŠĮ SINTRA SISTEMOS
1000
nis, kuras per metus pabrango 8 proc. MMA padidėjimas bent daliai žmonių atneš palengvėjimą. Antras teigiamas dalykas – gali šiek tiek sumažėti šešė linės ekonomikos mastas. Kalbant apie neig iamus padar in ius, gali susilpnėti įmonių konkurencingu mas, ypač tarptautiniu mastu, o tai nei giamai atsilieps eksporto rodikliams. Kitas dalykas – dėl didėjančio MMA augs ir įmonių sąnaudos, bet ne tik to dėl, kad įmonės turės didinti atlygini mus tiems, kurie gauna minimalų, bet ir todėl, kad algos greičiausiai bus didi namos ir likusiai darbo jėgai, kad būtų išlaikyta ekonominė motyvacija dirbti – kad išliktų toks pat skirtumas tarp at lyginimo, kurį gauna nekvalifikuota ir kurį – kvalifikuota darbo jėga. Įmonių sąnaudos didės, o tai gali pa skatinti įmones didinti kainas. Dėl to kitais metais infl iacija gal i didėt i, o kainos augti sparčiau, negu šiuo metu
KODAS 302620939 141965258 302432809 167553831 302653113 302632749 155550585 302346922 302545130 125053314 302719403 145893482 135501876 122899298 302650932 300961532 141774897 302657656 300817642
VADOVAS Marius Buivydas Simas Šatkauskas Algimantas Breikštas Vaidotas Ulinskas Dainius Aniulis Inga Zakarianienė Artūras Kološinskas Darius Tamošiūnas Modestas Žalpys Vladimir Sokolov Miroslav Korvin Raimondas Poškus Žydrūnas Žižys Sigita Astraukienė Gediminas Kyzelis Robertas Sudeikis Petras Černeckas Renata Slipiko Egidijus Linka Hugo Miguel Da Silva 302650583 Sanchez Bermejo
UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt
UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis 3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 4. Skolų pirkimas
10
ketvirtadienis, gruodžio 27, 2012
sportas Lūžo pirštas
Suklupo pusfinalyje
Pakartojo pasiekimą
NBA čempionate Toronto „Rap tors“ klubas 93:90 nugalėjo Or lando „Magic“, tačiau šis mačas nesėkmingai susiklostė starto penkete žaidusiam Jonui Valan čiūnui, kuris po puspenktos žai dimo minutės susilaužė deši nįjį bevardį pirštą. Kiek užtruks vidurio puolėjo traumos gydy mas, kol kas neprognozuojama.
Tarptautiniame badmintono turnyre Turkijoje („Turkiye In ternational 2012“) pralaimėji mą vienetų varžybų pusfinalyje patyrė ir į finalą nepateko 94ąją vietą pajėgiausių planetos badmintonininkų reitinge uži mantis Kęstutis Navickas. Lie tuvis 9:21, 12:21 nusileido uk rainiečiui Dmytrui Zavadskiui.
„Manchester City“ klubo ir Dramblio Kaulo Kranto rinkti nės saugas Yaya Toure (nuotr.) antrus metus iš eilės pripa žintas geriausiu Afrikos futbo lininku, aplenkęs savo šalies vienuolikės kapitoną puolė ją Didier Drogbą. Trečias rinki muose – „Barcelonos“ kame rūnietis saugas Alexas Songas.
Sezoną pradės Australijoje
Vilniečiai liko be atostogų Rezultatai
Pajėgiausias Lietuvos tenisinin kas Ričardas Berankis Jungti nėse Amerikos Valstijose sėk mingai baigė pasirengimą nau jam sezonui ir jau artėjantį sa vaitgalį pradės kovas Australi joje ATP serijos „Brisbane Inter national“ turnyro Brisbane kva lifikacijoje.
Lietuviui naujojo sezono kovoms padėjo ruoštis ir 14-oji pasaulio raketė amerikietis Johnas Isneris. R.Berankio treneris Remigijus Balžekas pasirengimą naujoms kovoms vertina puikiai. „Komanda dirbo labai ge rai. Ričardo sveikata labai gera. Treniravomės su J.Isneriu, Ti mu Smyczeku (ATP-124) ir ki tais aukštos klasės žaidėjais, – apie pasirengimo etapą pasakojo specialistas. – Akcentavome fi zinį pasirengimą, taip pat kai ku riuos taktinius elementus. Buvo prie mūsų prisidėjęs ir J.Isnerio treneris Craigas Boyntonas. Jis mums nemažai pagelbėjo ir nau jovių papasakojo. Praktiškai pla ną, mes taip galvojame su Ričar du, įvykdėme 100 procentų.“ R.Berankio tikslas 2013 m. se zoną užimti kuo aukštesnę vietą ATP reitinge ir išvengti didžiau sių pasaulio turnyrų kvalifika cijos etapų. Sezono pabaigo je R.Berankis pasaulio reitinge užėmė 113-ą vietą. R.Balžekas tokį rezultatą vertina teigiamai. „Žinant, kad jis startavo po traumos ir žaidė tik keturis su puse, penkis mėnesius iš dvyli kos, ši vieta jam labai, labai ge ra“, – teigė R.Balžekas. Treneris patvirtino, kad su R.Berankiu vasario pradžioje atvyks į Šiaulius ir padės Lietu vos teniso rinktinei Deviso tau rės kovoje su Kipro komanda, kurios garbę gina 36-a pasaulio raketė Marcosas Baghdatis, tie sa, pastarasis suabejojo, ar jam pavyks atvykti į Lietuvą. „Dėl mūsų rinktinės lyderio abejonių nėra, nes mes nuspren dėme žaisti pirmą mačą su Kip ru, – pareiškė R.Balžekas. – Visu pajėgumu, visa komanda. Kaip tik gavau sveikinimą ir patvir tinimą iš Lauryno Grigelio tre nerio. Žinoma, gaila būtų, jeigu neatvažiuotų M.Baghdatis. Nes ir mes ruošiamės, ir žiūrovams būtų daug smagiau. Bet aš ma nau, kad nuvykę į Australiją mes jį prikalbinsime atvažiuoti.“ Deviso taurės mačas tarp Lie tuvos ir Kipro rinktinių vasario 1–3 d. vyks Šiauliuose. VD, BNS inf.
Kauno „LSU-Baltai“–Kauno „Žal gir is“ 71:121 (16:32, 16:28, 19:26, 20:35). Š.Vingel is 11 tašk ų, Š.Ben iu šis 10 (7 atk. kam.), T.Tamošiūnas 10 (5 kl.)/M.Kuzm inskas 25 (6 atk. kam., 4 per. kam.), V.Lipkevičius (4 per. kam.) ir K.Lavrinovičius (4 rez. perd., 3 per. kam.) po 16, J.Foote‘as 15 (6 atk. kam.), I.Jaaberas 14 (4 per. kam.), R.Kaukėnas 13, A.Juškev i čius 10 (5 rez. perd.), M.Delašas 8 (8 atk. kam.), O.Lafayette‘as ir T.Dar denas po 2. „Prienai“–Vilniaus „Lietuvos ry tas“ 82:76 (24:16, 25:19, 9:22, 24:19) G.Kad žiulis 20, G.Orelikas 18 (14/15 baudų), S.S.Vene 12/R.Seibut is 14, J.Blūmas 13, S.Buterlevičius 12. Vilniaus „Sakalai“–„Palanga Trio bet“ 82:62 (12:12, 29:15, 17:16, 24:19). Ž.Šeštokas ir P.Dambrauskas po 19/ P.Brownas 19, J.Porteris 17. Kėdainių „Nevėž is“–Klaip ėdos „Neptūnas“ 67:74 (24:20, 16:21, 21:13, 6:20). V.Jasikevičius 22, M.Girdžiūnas 14/D.Gailius 27, L.Mikalauskas 15.
Bausmė: netikėtai pralaimėję „Prienams“ Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai per šventes buvo priversti
lieti prakaitą per papildomas treniruotes.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Lietuvos krepšinio grandai didžiąsias metų šventes pasitiko skirtingos nuotaikos. Kauno „Žalgiris“, pagerinęs šio sezono Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rezultatyvumo rekordą, laimėjo laikinosios sostinės derbį, o Vilniaus „Lietuvos rytas“ gavo stiprų antausį Prienuose. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Sugrįžimas į sporto halę
Į legendinę Kauno sporto halę trumpam sugrįžę žalgiriečiai įtei kė puikią Kalėdų dovaną ne tik sau, bet ir vakar 49-ąjį gimtadie nį šventusiam savo vyriausiajam treneriui Joanui Plazai. Prieš ry toj Atėnuose vyksiantį Eurolygos „Top 16“ startą su vietos „Panat hinaikos“ klubu Lietuvos čempio nai lengvai pasitreniravo rungty nėse su „LSU-Baltais“ 121:71. Titulą ginantis „Žalgiris“ su žaidė rezultatyviausias rungtynes šiemet ir pagerino šio sezono LKL rekordą. Nors šiame mače svečiams ne padėjo Marko Popovičius ir Dar jušas Lavrinovičius, o rungtynes „Žalgiris“ pradėjo tradiciškai jau nu starto penketu (Vytenis Lip kevičius, Mario Delašas, Mindau gas Kuzminskas, Adas Juškevičius ir Jeffas Foote’as), tai nesutrukdė jiems be didesnių problemų įveikti vienus čempionato autsaiderių.
Iki šio mačo „Žalgiris“ šį sezo ną per rungtynes daugiausia bu vo pelnęs 106 taškus – tai kaunie čiams pavyko padaryti Eurolygos rungtynėse Zagrebe su vietose „Cedevita“.
Joanas Plaza:
Žinau, kad ši halė yra legendinė, komanda čia pasiekė istorines pergales. Jėgų santykis – skirtingas
„Norėčiau pagirti varžovų koman dos trenerį ir žaidėjus. „LSU-Bal tai“ kovojo, stengėsi, nesibaimino mūsų ekipos. Manau, kad šis su sitikimas turėjo patikti komandų gerbėjams. Net ir šiose rungtynėse mes mokėmės, laukia kovos Euro lygoje, mums svarbu tinkamai pa keisti traumuotus žaidėjus. Žinau, kad ši halė yra legendinė, komanda čia pasiekė istorines pergales, todėl
nenorėjome nuvilti gerbėjų“, – po pergalės kalbėjo J.Plaza. Nesulaikomai rungtyniavęs ir 25 taškus nugalėtojams pelnęs M.Kuz minskas nesureikšmino milžiniškos persvaros. „Nemanau, kad viskas buvo paprasta. Varžovai stengė si, kovojo. Mums tai buvo geros rungtynės prieš svarbias Eurolygos rungtynes“, – tikino puolėjas. „Mums garbė žaisti su tokia ko manda. Pamatėme, kaip ginasi viena geriausių Eurolygos ekipų. Žaidėjams buvo sunku, kiekviena ataka kainavo daug jėgų. Nudžiu gino Šarūno Beniušio žaidimas. Tikiuosi, kad kitose dvikovose pa rodysime, kad mūsų žaidimas ge rėja“, – kalbėjo „LSU-Baltų“ stra tegas Darius Dikčius. Vilniečiai pažeminti Prienuose
Tai buvo jau penktoji žalgiriečių pergalė šalies čempionate. Lygiai taip pat be pralaimėjimų žengia ir dešimtą kartą laimėję „Prienai“. Prieniškiai antrą sezoną iš eilės prieš pat Naujuosius metus sugebėjo nugalėti Vilniaus „Lietuvos rytą“. Iš
Uten os „Juv ent us“–„Šiaul iai“ 86: 83 (23:19, 14:22, 21:13, 28:29). L.Ki sielius 15, D.Leonardas 14/ L.Samė nas 24, S.Kuzminskas 14.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Prienai“ 2. „Žalgiris“ 3. „Neptūnas“ 4. „Liet. rytas“ 5. „Šiauliai“ 6. „Lietkabelis“ 7. „Nevėžis“ 8. „Juventus“ 9. „P.žvaigždės“ 10. „Sakalai“ 11. „LSU-Baltai“ 12. „Palanga Triobet“
Perg.
Pral.
Proc.
10 5 7 4 5 5 5 5 4 3 2 0
0 0 3 2 4 5 5 5 6 7 8 10
100 100 70 67 56 50 50 50 40 30 20 0
Eurolygos jau po reguliariojo sezo no pasitraukęs sostinės klubas blaš kosi ir vietiniame fronte. Po pralai mėjimo 76:82 Dariaus Maskoliūno auklėtiniai LKL turnyro lentelėje nukrito net į 4-ąją poziciją – pagal laimėtų dvikovų procentą juos ap lenkė ir Klaipėdos „Neptūnas“. Pernai gruodžio 17-ąją Prienų klubas taip pat buvo pateikęs sen saciją, kai namuose nukovė „Lie tuvos rytą“ 90:88. Po šiemetės nesėkmės šalies vi cečempionų strategas D.Maskoliū nas neslėpė įniršio ir pareiškė, kad, užuot per didžiąsias metų šventes gavę poilsio, jo auklėtiniai bus pri versti treniruotis. Šypseną savo veide sunkiai su tvardęs „Prienų“ strategas Virgi nijus Šeškus gyrė savo auklėtinius už agresyvų žaidimą, šaunią perga lę ir skyrė jiems kelias papildomas dienas poilsio.
11
ketvirtadienis, gruodžio 27, 2012
sportas
Antplūdis: Lietuvos plaukimo čempionatas Anykščiuose sulaukė didžiulio žiniasklaidos ir plaukimo sirga Žvaigždė: čempionatas Lietuvos plaukikėms buvo puiki proga pasivar
lių susidomėjimo.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
žyti su olimpine čempione R.Meilutyte.
Treniruotė – rekordiniu greičiu Olimpinė ir pasaulio čempionė Rūta Meilutytė atidavė duoklę Lietuvos žmonėms. Penkiolikametė plaukimo žvaigždė ištesė jo savo pažadą ir dalyvavo Anykščiuose vykusiose atvirose ša lies plaukimo pirmenybėse. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Sulaukė ažiotažo
Lietuvos čempionatas 25 m basei ne pirmą kartą sulaukė tokio di džiulio žiniasklaidos ir plaukimo sirgalių ažiotažo, o to priežastis labai paprasta – olimpinės čem pionės pasirodymas. Į planetos plaukimo elitą lyg strėlė šiemet šovusi R.Meilutytė savo meist riškumą pademonstravo ir Anykš čiuose. 200 m kompleksiniu būdu plau kusi kaunietė distanciją įveikė per 2 min. 9,55 sek., užtikrintai pelnė Lietuvos čempionės titulą ir net aštuoniomis sekundėmis pageri
no jai pačiai priklausiusį naciona linį rekordą. Vos atvykusi į Lietuvą R.Meilu tytė neslėpė, kad startas Anykš čiuose yra padėka gerbėjams ir proga susitikti su senais draugais bei bičiuliais. „Turbūt galėjau atplaukti ir dar greičiau, tačiau šis mano rezultatas taip pat pakankamai geras. Prisi pažinsiu, kad 200 m kompleksiniu būdu plaukiau jau senokai“, – po finišo surengtoje spaudos konfe rencijoje teigė Lietuvos plaukimo žvaigždė. Krito 32 metų pasiekimas
Iš viso Anykščiuose startavo 17 klubų priklausantys 266 plauki
kai. Su mūsų šalies sportininkais atvirame čempionate varžėsi 19 svečių iš Baltarusijos, dvi lietu vės iš JAV ir viena viešnia iš Ko lumbijos. Raminta Dvariškytė pagerino 32 metų senumo Lietuvos moterų re kordą 200 m krūtine nuotolyje – 2:26,84 min. Ankstesnis rekor das priklausė olimpinei čempionei Linai Kačiušytei (2:27,54 min.). Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Kučins kas džiaugėsi, kad Ramintai pavy ko pakartoti pasaulio čempionate pasiektą rezultatą, kuris dėl abe jotino teisėjų sprendimo tąsyk ne buvo įskaitytas. LPF protestas liko nepatenkintas.
Apie šį ilgaamžį L.Kačiušytės pasiekimą kalbėjo ir R.Meilutytė. Paklausta, ar yra toks rekordas, ku rį jaunoji plaukikė norėtų pasiekti, olimpinė čempionė per daug ne svarsčiusi atsakė, jog norėtų, kad jos įmintas pėdsakas šalies plau kimo metraštyje išliktų ilgai.
Rūta Meilutytė:
Visada siekiu pasi rodyti kuo geriau, ta čiau norėčiau pasiek ti tokį rekordą, kuris laikytųsi taip ilgai, kaip laikėsi L.Kačiu šytės pasiekimas. „Nėra jokio išskirtinio rekordo, kurį norėčiau bet kokia kaina pa gerinti. Visada siekiu pasirody ti kuo geriau, tačiau norėčiau pa siekti tokį rekordą, kuris laikytųsi taip ilgai, kaip laikėsi L.Kačiušy
tės pasiekimas“, – teigė R.Mei lutytė. Sėkmingiausias čempionatas
Lietuvos plaukimo žvaigždė taip pat pasidžiaugė, kad pirmą kartą šalies pirmenybės sulaukė tokio didžiulio dėmesio ir pagyrė dabartinius plau kimo federacijos vadovus. „Manau, kad nors ir nedideliais žingsneliais, tačiau judame į priekį. Matosi, kad naujieji federacijos vadovai su pre zidentu T.Kučinsku tikrai stengia si, tačiau pagalius į ratus, žinoma, kad kaišioja bazių stygius“, – mū sų dienraščiui sakė plaukikė. Visi bilietai į Anykščiuose vy kusias varžybas buvo išpirkti dar prieš keletą dienų, o tribūnose bu vo galima pamatyti visą būrį aukš čiausių Lietuvos sporto ir valstybės asmenų. „Siek iam e plauk im o varž y bas Lietuvoje pakelti į naują ly gį, didinti žiūrovų susidomėjimą, pritraukti visuomenės dėmesį ir prisidėti prie šio puikaus sporto populiarinimo“, – teigė federaci jos prezidentas T.Kučinskas.
Lietuvos specialistui – svarbus postas Rusijos krepšinio federacijos (RKF) vykdomajame komitete naujuoju šios šalies moterų krepšinio rink tinės vyriausiuoju treneriu paskir tas Alfredas Vainauskas.
Sutartis su 51 metų Lietuvos krep šinio specialistu pasirašyta visam ketverių metų olimpiniam ciklui, tačiau finansinės kontrakto sąly gos neskelbiamos. Be to, RKF neprieštarauja, kad A.Vainauskas darbą rinktinėje de rintų su darbu Kursko „Dinamo“ komandoje, kurią lietuvis treni ruoja. A.Vainauskas Rusijos mote rų krepšinio rinktinės vyriausiojo Įvertinimas: Rusijos moterų ir vyrų krepšinio rinktinėms vadovaus užsieniečiai – lietuvis A.Vainauskas (nuotr. trenerio poste pakeitė Borisą So kairėje) ir graikas F.Katsikaris. „Scanpix“ nuotr. kolovskį, kurio vadovaujama ko
manda Londono olimpiadoje liko ketvirta. Rusijos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu patvirtintas graikas Fotsis Katsikaris, kuris pa keis Davidą Blattą. 1996 m. baigęs žaidėjo karje rą A.Vainauskas įsiliejo į Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos trenerių štabą, o nuo 2004 m. perėjo į mo terų krepšinį. Ilgą laiką buvęs Al girdo Paulausko asistentu Vilniaus „Lietuvos telekomo“ (vėliau TEO) ir Kursko „Dinamo“ komandose bei Lietuvos moterų rinktinėje, A.Vai nauskas 2012 m. tapo vyriausiuoju Kursko „Dinamo“ ekipos treneriu ir 2012 m. padėjo šiai komandai laimėti Europos taurės krepšinio turnyrą. VD, BNS inf.
12
ketvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
pasaulis Rekordinis geležinkelis
Naujas premjeras
Kritika politikams
Kinijoje atidarytas ilgiausias pasaulyje greitųjų traukinių geležinkelio ruožas, jungian tis Pekiną ir Guangdžou mies tą. Atidarius 2298 km ruožą iš sostinės į pietinį šalies ko mercinį centrą vykstantiems keleiviams kelionė užtruks 8 valandas vietoj anksčiau gaištų 22 valandų.
Japonijos žemieji parlamento rūmai naujuoju premjeru iš rinko Shinzo Abe, kuris į val džią atėjo žadėdamas laikytis griežtos diplomatijos ir ska tinti šalies ekonomikos augi mą. Sh.Abe yra septintas Ja ponijos premjeras per ma žiau nei septynerius metus. Jis pakeis Yoshihiko Nodą.
Buvęs Tarybų Sąjungos prezi dentas Michailas Gorbačiovas įsitikinęs, kad partija „Vienin goji Rusija“ paveldėjo blogiau sius buvusios Komunistų par tijos bruožus. Pasak jo, per tvarkos nuotaikų ir judėjimų atsiranda tuomet, kai politinė sistema ir valdantysis elitas atsilieka nuo visuomenės.
Žudymas buvo pramoga JAV šokiravusias ugniagesių žu dynes Niujorko valstijoje suren gęs vyras laiške tvirtino, kad žu dyti žmones jam pramoga.
Šiurpus incidentas įvyko Niujorko valstijos Vebsterio miestelyje, ne toli Ročesterio priemiesčio Onta rijo ežero pakrantėje. 62 metų Williamas Spengle ris tyčia padegė savo namus, o kai į pagalbą atvyko ugniagesiai, ėmė į juos šaudyti. Pasak policijos, W.Spengleris buvo gerai pasiruo šęs užpuolimui. Žudikas turėjo tris šaunamuosius ginklus ir daug amunicijos. Žudiko namuose rasti .38 kalibro revolve ris „Smith & Wesson“, šautuvas „Mossberg“ ir .223 kalibro šautu vas „Bushmaster“ – šio tipo šau tuvą turėjo ir neseniai pradinėje mokykloje Konektikute skerdynes surengęs Adamas Lanza. Du ugniagesiai žuvo iškart. Už puolikas nusišovė, kai jį apsupo policijos pareigūnai. Dar du jų pa reigūnai buvo sunkiai sužeisti. Jie buvo operuoti. Vienam sužeistam policijos pareigūnui ligoninėje bu vo suteikta medikų pagalba. Pasak pareigūnų, W.Spengle ris paliko dviejų ar trijų puslapių spausdintą laišką, kuriame rašė: „Man dar reikia pasiruošti ir pa žiūrėti, kokią dalį rajono galiu su deginti, ir daryti tai, ką labiausiai mėgstu, – žudyti žmones.“ Vebsterio policijos viršininkas Geraldas Pickeringas sakė: „Aki vaizdi pasala pirmiesiems į gaisrą reagavusiems žmonėms. Iš esmės tai buvo kovos aktas. Buvo šauta į keturis mūsų ugniagesius. Du mi rė, o du buvo nuvežti į rajono ligo nines.“ Per gaisrą sudegė keli namai, nes dėl šaudymo nebuvo įmano ma suvaldyti ugnies. W.Spengleris 1980 m. jau buvo nuteistas kalėti 17 metų dėl savo senelės nužudymo. BNS inf.
Prisipažino: žudynių organizato
rius W.Spengleris paliktame laiš ke tvirtino, kad žudyti – jo laisva laikio pramoga. „Reuters“ nuotr.
Dėmesys: Benediktas XVI, sveikindamas pasaulio tikinčiuosius šv. Kalėdų proga, ypatingą dėmesį skyrė Sirijai.
„Reuters“ nuotr.
Popiežiaus troškimas – taika Sveikindamas pasaulį popiežius Benediktas XVI paragino nutraukti kraujo lieji mą Sirijoje ir siekti politinio sprendimo šioje pilietinio karo draskomoje Artimųjų Ry tų šalyje. Ragino nutraukti smurtą
85 metų popiežius, vilkintis iškil mingus raudonus drabužius, į ti kinčiuosius kreipėsi iš Šv. Petro bazilikos balkono. Prieš baziliką esančioje aikštėje kalėdinio svei kinimo klausėsi apie 40 tūkst. maldininkų. Tradicinį sveikinimą „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) po piežius pradėjo melsdamas taikos Sirijoje. „Pasaulyje yra viltis, <...> net sunkiausiais laikais ir sunkiau siose situacijose. Teatsiranda tai ka Sirijos liaudžiai, smarkiai su žeistai ir suskaldytai konflikto, kuris nesigaili net bejėgių ir kurio aukomis tampa nekaltieji, – sakė Romos katalikų bažnyčios vado vas. – Dar kartą kreipiuosi ir ra ginu nutraukti kraujo liejimą, (su daryti) lengvesnę prieigą pagalbai pabėgėliams bei iš namų išvary tiems žmonėms ir (pradėti) dialo gą siekiant šio politinio konflikto sprendimo.“ Benediktas XVI taip pat pabrė žė, kad smurtas turi liautis ne tik Sirijoje, tačiau ir kituose pasau lio kraštuose – Afrikoje, Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose. „Meldžiu, kad izraeliečiams ir palestiniečiams (būtų suteik ta) drąsos užbaigti ilgus konflikto
bei susiskaldymo metus ir ryžtin gai pradėti žengti derybų keliu“, – sakė Benediktas XVI. Pereidamas prie Afrikos temos, jis apgailestavo dėl „žiaurių tero rizmo aktų“, kurių taikiniais daž nai tampa krikščionių bažnyčios Nigerijoje.
Nors piktnaudžia vimas religija ne paneigiamas, ne tiesa, kad Dievo neigimas gali at vesti prie taikos. Popiežius taip pat meldėsi už „pagalbą ir paguodą pabėgėliams iš Kongo Demokratinės Respubli kos rytų“, kur dėl sukilėlių kam panijos savo namus turėjo palik ti dešimtys tūkstančių gyventojų, ir už taiką Kenijoje, „kur brutalūs išpuoliai smogė civiliams gyven tojams bei maldos vietoms“. Be nediktas XVI taip pat ragino siek ti taikos Malyje. Pagarba religijoms
Užsimindamas apie Kiniją, Bene diktas XVI pabrėžė, kad šios ša
lies valdžia privalo „gerbti religi jų indėlį“. Jis išreiškė viltį, kad naujieji Ki nijos lyderiai „padės kurti brolišką visuomenę tai didžiai tautai ir vi sam pasauliui“. Kinija ir Vatikanas nutraukė diplomatinius santykius 1951 m., kai Vatikanas pripažino kinų na cionalistų vyriausybę Taibėju je, kuri konkuruoja su komunisti niu režimu Pekine. Nors Pekinas ir Vatikanas pastaraisiais metais sa vo santykius pagerino, šalys nesu taria, kuri turi įgaliojimus šven tinti į kunigus. Oficialiajai Kinijos katalikų baž nyčiai, kuri remia valdžią, pri klauso maždaug 5,7 mln. kinų, tačiau, nepriklausomais duome nimis, dar apie 12 mln. kinų kata likų meldžiasi nesankcionuotose bažnyčiose. Tikėjimas – kelias į taiką
Kalbėdamas tikėjimo klausimais, 1,1 mlrd. katalikų bendruomenės dvasinis vadovas atmetė kritikų teiginius, kad „Dievo buvimo nei gimas atvestų prie taikos“. „Tiesa, kad religija gali būti su gedusi, <...> kai žmonės mano, kad turi į savo pačių rankas paimti Die vo reikalą, paversdami Dievą savo privačia nuosavybe. Monoteiz
mas, tikėjimas vieną Dievą, kaip kalbama, yra arogancija, netole rancijos priežastis, nes savo es me, su savo pretenzija į vieninte lės tiesos turėjimą siekia primesti save kiekvienam. Nors piktnau džiavimas religija nepaneigiamas, netiesa, kad Dievo neigimas ga li atvesti prie taikos“, – sakė Be nediktas XVI. Popiežius taip pat sukritikavo naujas šeimos koncepcijas ir per spėjo, kad „kovoje už šeimą ant kortos pastatyta pati žmonija“. Taip pat Benediktas XVI užsimi nė apie lyčių teorijų klaidingumą. „Kovoje už šeimą ginčijama pati buvimo sąvoka – ką iš tikrųjų reiš kia būti žmogumi, – kalbėjo pontifikas. – Šeimos klausimas <...> yra klausimas dėl to, ką reiškia bū ti žmogumi ir ką būtina daryti, kad būtum tikras žmogus.“ Pontifikas sukritikavo lyčių teo retikės Simone de Beauvoir nuo monę, kad moterimi ne gimsta ma, bet tampa, kad lytis jau yra ne prigimties elementas, o socia linis vaidmuo, kurį žmonės pasi renka. „Visiškas šios teorijos ir joje sly pinčios antropologinės revoliuci jos klaidingumas yra akivaizdus“, – tvirtino popiežius. BNS, AFP, CNN, BBC, „New York Daily News“ inf.
13
KetvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
menas ir pramogos Liepsnojantis Kalėdų ledas Kaip daugeliui rimtosios muzikos gerbėjų Kalėdos tapo neatsiejamos nuo operos „Spragtukas“, taip įspūdingą ledo šokį vertinantys tautiečiai kasmet gruodžio pabaigoje laukia „Liepsnojančio Kalėdų le do“ pasirodymų. Pirmąją ir antrąją Kalėdų dienomis grandiozinis renginys, kuriame pasirodė ir Lietuvos dailiojo čiuožimo meistrai Margarita Drobiazko su Povilu Vanagu, vyko Kaune ir Klaipėdoje, o šiandien vakare jis atkeliauja į Vilniaus pramogų areną. Tomo Raginos nuotr.
Nusavins kurhauzą? Griūvančio Palangos kurhauzo pa stato reikalai gali pajudėti iš mir ties taško – pastato dalis, anot pa veldosaugininkų, gali būti paimta valstybės reikmėms.
Kultūros paveldo departamen tas ruošiasi valstybės reikmėms paimti verslininkams priklausan čią medinę Palangos miesto sim bolio – kurhauzo – dalį. Kaip žiniasklaidai teigė depar tamento atstovai, medinė pastato dalis nerestauruojama, nors mūri nės jo dalies atstatymo darbai pa judėjo. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė teigė, kad verslininkai vengia restauruoti pa statą – susigalvoja įvairių kliūčių, todėl pastatas neįgauna istorinio autentiškumo. Ji tvirtino, kad po Naujųjų metų departamentas ini cijuos pastato paėmimą valstybės reikmėms. Kurhauzo medinės dalies savi ninkas verslininkas Gediminas Jac ka teigė, kad neaišku, kuri pastato dalis yra jų, o kuri – valstybės. Be to, pasak verslininko, būtent de partamentas ir neleidžia restau ruoti pastato. „Mes nesame kalti, jeigu jie ne leidžia. Mes esame kalti vien dėl to, kad nusipirkome kurhauzą“, – tra diciškai gynėsi G.Jacka. Palangos kurhauzas, XIX a. sta tytas grafų Tiškevičių, sudegė 2002-ųjų rugpjūtį. Po ilgai trukusių savivaldybės ginčų su pastato bendraturčiais 2011 m. prie kurhauzo buvo su formuotas 52,7 aro sklypas, o šiais metais prasidėjo pastato mūrinės dalies restauracija. Ją baigti pla nuota kitais metais. BNS inf.
Ginčas: kol verslininkai ginčijasi
su savivaldybe, vangiai restauruo jamas kurorto simbolis griūva.
Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.
14
ketvirtADIENIS, gruodžio 27, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Gruodžio 28–30 d. 18.30 val. KIEK? 30–100 litų.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Gruodžio 28 d. 17.30 val, 29 d. 15 val. KIEK? 8–12 litų.
KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. KADA? Gruodžio 29 d. 20 val. KIEK? 52–92 litai.
Tikėjimo pamatai
Neregių žemė
„Queen“ atgimsta
Ilgai lauktas Oskaro Koršunovo spektaklis „Katedra“ dar lapkričio premjerose sužavėjo daugelį žiūrovų, teatralų ir teatro kritikų. Čia kūrėjo ir jo aplinkos santykio konfliktą aštrina puiki scenos sen buvių ir kylančių teatro žvaigždžių vaidyba bei intriguojantys re žisieriaus sprendimai.
Jubiliejiniais filmo „Neregių žemė“ metais nuspręsta restauruo ti ir skaitmeniniu formatu parodyti filmą tokį, kokį jį matė žiūro vai prieš 20 metų. „Neregių žemės“ pasaulio erdvė, garsai, žmo nės kviečia stabtelti, įsiklausyti, savaip įvertinti žmogų ir jo būtį susvetimėjusio pasaulio nuojautoje.
Mantas Jankavičius, choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras parengė įstabų pasirodymą „Queen Show“, kuriame visiškai gyvai bus atliekami brandžiausi Freddie Mercury hitai: „Barcelona“, „Bo hemian Rhapsody“, „Radio Ga Ga“, „We Are the Champions“, „The Show Must Go On“ ir kt.
KUR? Rotušės aikštėje. KADA? Iki sausio 13 d. 8–22 val. KIEK? Iki 4 litų.
KUR? Klube „Propaganda“, V.Mykolaičio-Putino g. 5. KADA? Gruodžio 29 d. 19 val. KIEK? 35 litai.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Gruodžio 29 d. 19 val. KIEK? 41–51 litas.
KUR? Planetariume, Konstitucijos pr. 12A. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 38–43 litai.
Stebuklingas Velniop tuos Kalėdų traukinukas 2012-uosius!
Naujoviškas senasis tango
Bardai tarp žvaigždžių
Didžiulio populiarumo sulaukęs elfų vairuoja mas Kalėdų traukinukas dar gerokai po Trijų karalių vežios mažuosius nuo Rotušės aikštės Pilies gatve, Gedimino prospektu ir vėl grįš į Ro tušės aikštę.
Spektaklis „Tango Salon“ – naujas Gyčio Iva nausko teatro kūrėjų darbas, nauja improviza cija, dar vienas bandymas išgelbėti pasaulį – šį kart moters grožiu ir aistringuoju argentinietiš kuoju tango.
Koncertų ciklas „Bardai tarp žvaigždžių“ 2012 m. baigs su bardu, Keistuolių teatro aktoriumi And riumi Kaniava. Jo autoriniame vakare išgirsite ne tik lyriškų autorinių dainų, bet ir ironiškos, pašė lusios kūrybos.
Palydint senuosius ant Tauro kalno gerai pašėlti kviečia rokenrolo mėgėjai „Sraigės efektas“, postfolkloro ansamblis „Marga muzika“, avangardo meistrai „Rumunija“, OBŠRR, „Vilkduja“ ir DJ ko manda.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 Dok. f. „Mes už... Lietuvą!“ (Lietuva, 2012 m.) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 12.30 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 13.00 LRT radijo žinios. 13.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 14.00 LRT radijo žinios. 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 14.40 Žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Mūsų dienos – kaip šventė. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. Orai. 21.15, 22.05 Didysis žvaigždžių koncertas „Siemens“ arenoje. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas.
LRT 9.00 val.
23.35 Orai. 23.40 Kalėdų dainų popuri.
LNK
6.20 Anim. f. „1001 Kiškio Kvankos pasaka“ (JAV, 1982 m.). 7.40 Anim. f. „Ragai ir kanopos“ (JAV, Vokietija, 2006 m.). 9.10 Nuotykių komedija „Naminukai“ (D.Britanija, JAV, 1997 m.). 10.50 Nuotykių f. „Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės“ (JAV, Naujoji Zelandija, Vokietija, 2002 m.) (N-7). 14.25 Veiksmo f. „Laukiniai laukiniai Vakarai“ (JAV, 1999 m.) (N-7). 16.30 Veiksmo komedija „Didžiosios motušės namai. Obuolys nuo obels…“ (JAV, 2011 m.) (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 Melodrama „Šaltasis kalnas“ (JAV, D.Britanija, Rumunija, Italija, 2003 m.) (N-7). 0.05 Komedija „Sėkmės džentelmenai“ (Rusija, 1971 m.) (k). 1.55 Romantinė komedija „Jis sako „Taip!“ (Australija, JAV, 2008 m.) (N-7) (k).
TV3 6.30 6.45 7.15 8.00
Teleparduotuvė. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Nusivylusios namų šeimininkės“.
LNK 16.30 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 „X faktorius“. 13.50 Anim. f. „Heraklis“ (JAV, 1997 m.). 15.40 „Simpsonai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Nuodėmių dešimtukas. 20.00 Patys pačiausi. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Kobra 11“. 23.00 Romantinė komedija „Vaikinai Kalėdų kalendoriui“ (JAV, 2009 m.). 0.55 Komiškas trileris „Melas vardan tiesos“ (JAV, 1994 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.05 Nuotykių f. „Artūras ir dviejų pasaulių karas“ (Prancūzija, 2010 m.). 10.00 „Šuns namai“ (N-7). 11.00 Drama „Žmogus, išgelbėjęs Kalėdas“ (JAV, Kanada, 2002 m.). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7).
TV3 0.55 val.
16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.16 Sportas. 18.19 Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.20 „Muzikinė kaukė“. 22.30 Miuziklas „Čikaga“ (JAV, Vokietija, 2002 m.) (N-14). 0.45 „Laukinis“ (N-7) (k). 1.45 Brydės (k). 2.15 Statybų TV (k). 2.45 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Girių takais. 10.55 Dok. f. „Kaip kyla žemės drebėjimai“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 13.20 TV parduotuvė. 14.00 Negaliu tylėti. 15.00 Žinios. 15.07 Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45 Dok. f. „Kaip išsiveržia ugnikalniai“ (N-7). 16.00 Žinios. Orai.
BTV 11.00 val.
16.10 Dok. f. „Kaip išsiveržia ugnikalniai“ (N-7). 17.00 Žinios. Orai. 17.20 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 18.00 Žinios. Orai. 18.30 Super L.T. Metų apžvalga (N-7). 19.55 Dok. f. „Šunys kosmonautai“ (N-7). 21.00 Žinios. Orai. 21.30 Retro vakaras. Fantastinė komedija „Nematomo žmogaus išpažintis“ (JAV, 1992 m.) (N-14). 23.35 Super L.T. Metų apžvalga (N-7). 0.50 Mados ir grožio šėlsmas „Victoria’s Secret 2012“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00 Sportas LT. „Vilnius Dance Festival 2011“. 14.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Krasnojarsko „Enisey“–Kauno „Žalgiris“. 15.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–„Donetsk“. 17.35 Automoto. 18.00 Sportas LT. „Ateities CUP 2012“ 2002 m. vaikų futbolo turnyras. 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Žiemos ledo pasaka. Dailiojo čiuožimo žvaigždės. 20.15 Sportas LT. Penktasis Lietuvos kendo čempionatas. 20.45, 22.45 Sporto metraštis. 21.15 Futbolo dievai. Ronaldo. 21.45 Sportas LT. „Ateities CUP 2012“ 1999 m. vaikų futbolo turnyras. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 21.30 val.
?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A
' -+ & * , -
- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ Technikos remonto ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; 3653, ?0@4=6B> O4<\A A:;F Tel. 261 261 3655 ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ % ' $ ! " G( H 8/8+> M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 skelbimai@vilniausdiena.lt ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< ! 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; @@@ 5+>8+53/73< 6= Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I Lietuvos ÄŻmonÄ&#x2014; ieĹĄko;<448= lygintojĹł darbui*4794,?= Vokie:9/4>0<45:= O8:9S O /,<-N ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> tijoje. Tel. 8 659 31 272. 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; ?;0=> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 1056555 A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 =8C94 M0;68@8> 6 B4; " B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 EEE ?2 74;? ;B
PERKA B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ÄŽmonÄ&#x2014; perka miĹĄkus visoje Lietuvoje: malki,@>94:B> @4=6\90A % J- eglynus, 0@278B4:B[ ABC nius (1 ha â&#x20AC;&#x201C; 5 000I Lt), senus berĹžyKelioniĹł nus, ,0<\=:0;=8> puĹĄynus (1 ha â&#x20AC;&#x201C;6 10 000 8;=8CA Lt). Atsiskaito iĹĄ 3890H ,0@4=6 N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= karto. Tel. 8 688 82 727. 995112 KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; UAB â&#x20AC;&#x17E;BEST COMPANYâ&#x20AC;&#x153; VarÄ&#x2014;nos r. perka: =5>@<028 J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 verĹĄelius, galvijus, avis. Sumokame iĹĄ kar90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 to. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613
+738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
ketvirtADIENIS, gruodĹžio 27, 2012
0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 15 Kita ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / %0G4 @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
ÄŽVAIRĹŞS
skelbimai
LieÂtuÂvoÂje atÂgims tanÂÄ?ios seÂnų jĹł amaÂtĹł traÂdiÂci jos doÂmiÂna ir mĹŤÂ sĹł kaiÂmyÂnus â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ amaÂtiÂninÂkĹł naÂmus DzĹŤÂkiÂjoÂje vis daŞ niau uĹžÂsuÂka tu risÂtĹł iĹĄ kaiÂmyÂnÄ&#x2014;s BalÂtaÂruÂsiÂjos.
PASLAUGOS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
Kitos 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; viai, moÂkyÂtoÂjai, stuÂdenÂtai Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽdoÂmu: mĹŤÂsĹł kaiÂmyÂnĹł balÂtaÂruÂsiĹł moksÂleiÂ
vis daĹžÂniau renÂgia eksÂkurÂsiÂjas ÄŻ LieÂtuÂvÄ&#x2026; ir Ä?ia noÂriai doÂmiÂsi lieÂtuÂviĹł amaÂtais. AlÂgirÂdo KuÂbaiÂÄ?io (BFL) nuoÂtr.
PARDUODA
BalÂtaÂruÂsiams ÄŻdoÂmus lieÂtuÂviĹł paÂvelÂdPERKA as NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;
,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
DoÂmiÂsi DzĹŤÂkiÂjos amaÂtais
ÄŽĹženÂgus ÄŻ XXI a. EuÂroÂpoÂje itin su siÂrĹŤÂpinÂta kuÂliÂnaÂrijos paÂvelÂdo tra diÂciÂjĹł iĹĄÂsauÂgoÂjiÂmu. LieÂtuÂvoÂje ak tyÂviauÂsi dzĹŤÂkai ir aukĹĄÂtaiÂÄ?iai, priÂsiÂjunÂgÄ&#x2122; prie bendÂro EuÂroÂpos kuÂliÂnaÂrijos paÂvelÂdo tinkÂlo. GarÂdiÂno sriÂties moksÂleiÂviams, moÂkyÂtoÂjams ir stuÂdenÂtams vyks tant per sieÂnÄ&#x2026; gaÂlioÂja beÂviÂzis reÂĹži mas, tad jie Ä?ia â&#x20AC;&#x201C; daĹžÂni sveÂÄ?iai. ÄŽ ĹĄaÂlia DrusÂkiÂninÂkĹł esanÂÄ?ius RoÂmualÂdo ViÂsocÂko amaÂtiÂnin kĹł naÂmus beÂveik kasÂdien atÂvyks ta moksÂleiÂviĹł eksÂkurÂsiÂjos. Ĺ ieÂmet soÂdyÂboÂje daĹžÂniauÂsi sveÂÄ?iai buÂvo iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos. PaÂsak ĹĄeiÂmiÂninÂko, balÂtaÂruÂsiai itin doÂmiÂsi DzĹŤÂkiÂjos reÂgioÂno amaÂtais, sveiÂka miÂtyÂba. â&#x20AC;&#x17E;DaÂbar vaiÂkams, moÂkyÂtoÂjams ir stuÂdenÂtams gaÂlioÂja beÂviÂzis re ŞiÂmas. DauÂgiauÂsia ÄŻ eduÂkaÂciÂnes proÂgraÂmas vaÂĹžiaÂvo vaiÂkĹł iĹĄ BalÂta ruÂsiÂjos. AtÂvaÂĹžiuoÂja ir iĹĄ LieÂtuÂvos, bet vis dÄ&#x2014;lÂto diÂdĹžioÂji daÂlis â&#x20AC;&#x201C; kai myÂnaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; AmaÂtiÂninÂkĹł naÂmĹł saÂviÂninÂkas R.ViÂsocÂkas. SoÂdyÂbos ĹĄeiÂmiÂninÂkas, dauÂge lÄŻ meÂtĹł rinÂkÄ&#x2122;s DzĹŤÂkiÂjos reÂgio no liauÂdies buiÂtiÂnius reikÂmeÂnis, perÂnai atiÂdaÂrÄ&#x2014; etÂnogÂraÂfiÂnÄŻ muÂzie jĹł ir meÂdĹžio droÂĹžiÂniĹł eksÂpoÂziÂciÂjÄ&#x2026;. Ä&#x152;ia vyksÂta tauÂtoÂdaiÂliÂninÂkĹł pleÂne rai, puoÂseÂlÄ&#x2014;ÂjaÂmas traÂdiÂciÂnis dzĹŤÂkĹł kuÂliÂnaÂriÂjos paÂvelÂdas.
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 GaÂli suÂmuĹĄÂti sviesÂtÄ&#x2026; kuÂÄ?iams leiÂdĹžiaÂme paÂforÂmuo â&#x20AC;&#x17E;VaiÂkams atoÂstoÂgos, toÂdÄ&#x2014;l nuÂta :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> ti. TaÂda liÂĹže ÄŻĹĄauÂnaÂme ÄŻ iĹĄÂkĹŤÂrenÂtÄ&#x2026; rÄ&#x2014;Âme praÂplÄ&#x2014;sÂti vaiÂkĹł akiÂraÂtÄŻ. Lie 4; krosÂnÄŻ ir keÂpaÂme joÂje. DuoÂna â&#x20AC;&#x201C; su tuÂviĹł amaÂtai mums ÄŻdoÂmĹŤs, nes jie ĹĄiek tiek paÂnaÂĹĄĹŤs ÄŻ mĹŤÂsĹł, sla vĹł. Ir pas mus sviesÂtas buÂvo mu ťaÂmas taip pat. Mums paÂtiÂko, kad kiekÂvieÂnas vaiÂkas gaÂlÄ&#x2014;Âjo paÂbanÂdy ti jÄŻ muĹĄÂtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dĹžiauÂgÄ&#x2014;Âsi BalÂtaÂruÂsi jos GarÂdiÂno gimÂnaÂziÂjos moÂkyÂtoÂja EleÂna StaÂsiuÂkeÂviÄ?.
EleÂna StaÂsiuÂkeÂviÄ?:
LieÂtuÂviĹł amaÂtai mums ÄŻdoÂmĹŤs, nes jie ĹĄiek tiek paÂnaÂĹĄĹŤs ÄŻ mĹŤÂsĹł, slaÂvĹł.
GaÂminÂtoÂjai paiÂso reiÂkaÂlaÂviÂmĹł
ÄŽVAIRĹŞS
KiekÂvieÂna paÂsauÂlio valsÂtyÂbÄ&#x2014;, tau ta, etÂniÂnÄ&#x2014; gruÂpÄ&#x2014; gaÂli diÂdĹžiuoÂtis sa Kita vo traÂdiÂciÂniu maisÂtu, skiÂriaÂsi jĹł naÂcioÂnaÂliÂniai miÂtyÂbos ypaÂtuÂmai. 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> TaÂÄ?iau gloÂbaÂliÂzaÂciÂja ir gyÂvenÂtoÂjĹł 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> migÂraÂciÂja keiÂÄ?ia ĹžmoÂniĹł miÂtyÂbos 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> ÄŻproÂÄ?ius. ToÂdÄ&#x2014;l ÄŻĹženÂgus ÄŻ XXI a. itin @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - suÂsiÂrĹŤÂpinÂta traÂdiÂciÂjĹł iĹĄÂsauÂgoÂjiÂmu.
- R- / & * 0A<C> PrieĹĄ 14 meÂtĹł& - suÂkurÂtU60;8>B0A as bend ras I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 EuÂroÂpos kuÂliÂnaÂriÂjos paÂvelÂdo tink < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> las, prie jo priÂsiÂjunÂgÄ&#x2122; ir DzĹŤÂkiÂjos @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 bei AukĹĄÂtaiÂtiÂjos reÂgioÂnai. 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 O SeiÂmas, skaÂtinÂdaÂmas skleisÂti 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= inÂforÂmaÂciÂjÄ&#x2026; apie traÂdiÂciÂnius ama Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA tus?0B ir ?@0N>< kuÂliÂnaÂ=C@>3FB8 riÂjos paÂ0@ vel dÄ&#x2026;, prieĹĄ
08? N8[ @48:0;0D8<[ penÂkeÂrius meÂtus priÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; TauÂti XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C nio paÂvelÂdo proÂdukÂtĹł ÄŻstaÂtyÂmÄ&#x2026;. B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = Ir nors kol kas valsÂtyÂbÄ&#x2014;s paÂraÂma 5>@<02890 B4; 50:A mais traÂdiÂciÂjas puoÂseÂlÄ&#x2014;ÂjanÂtiems to gaÂminÂtoÂjams neÂdiÂdeÂlÄ&#x2014;, Ĺ˝eÂmÄ&#x2014;s ' -+ & * ,
-
- *T , ĹŤkio miÂnisÂteÂriÂja priÂpaÂŞįsÂta, kad +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> atÂsiÂranÂda vis dauÂgiau gaÂminÂtoÂjĹł, 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F atiÂtinÂkanÂÄ?iĹł kuÂliÂnaÂriÂjos paÂvel ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A do serÂtiÂfiÂkaÂto gaÂvÄ&#x2014;Âjams keÂliaÂmus 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 reiÂkaÂla 8;=80CA viÂmus.<84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 6@8=30A!
AmaÂtiÂninÂkĹł naÂmuoÂse gaÂliÂma ne tik paÂbanÂdyÂti suÂmuĹĄÂti sviesÂtÄ&#x2026;, bet ir jo paÂraÂgauÂti. AmaÂtiÂninÂkĹł naÂmĹł ĹĄeiÂmiÂninÂkas saÂko, kad tauÂtiÂnÄŻ ku liÂnaÂriÂjos paÂvelÂdÄ&#x2026; puoÂseÂlÄ&#x2014;Âti ne lengÂva. TaÂÄ?iau traÂdiÂciÂniĹł gaÂmiÂniĹł serÂtiÂfik  aÂtĹł gauÂti neÂsiÂverÂĹžia. â&#x20AC;&#x17E;DuoÂnÄ&#x2026; praÂdÄ&#x2014;ÂjoÂme kepÂti vÄ&#x2014;Âliau nei banÂdas. VaÂĹžiaÂvoÂme po kaiÂmus, iĹĄÂmoÂkoÂme jas kepÂti auÂtenÂtiĹĄÂkai â&#x20AC;&#x201C; su laÂĹĄiÂnuÂkĹł uĹžÂpiÂlais, grieÂtiÂne. O LRT inf. duoÂnyÂtÄ&#x2122;, kai bĹŤÂna ĹĄilÂÄ?iau, ir vai =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9>
XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
J.MeÂkui â&#x20AC;&#x201C; PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014;s sveiÂkiÂniÂmai PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014; DaÂlia GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2014; pirÂmaÂdieÂnÄŻ paÂsveiÂkiÂno vieÂnÄ&#x2026; gar siauÂsiĹł lieÂtuÂviĹł kilÂmÄ&#x2014;s meÂniÂnin kĹł JoÂnÄ&#x2026; MeÂkÄ&#x2026;, ĹĄvenÂÄ?ianÂtÄŻ 90 me tĹł juÂbiÂlieÂjĹł.
â&#x20AC;&#x17E;ViÂsu kĹŤÂryÂbiÂniu gyÂveÂniÂmu JĹŤs liu diÂjaÂte tieÂsÄ&#x2026;, kad avanÂgarÂdas neat sieÂjaÂmas nuo kiekÂvieÂno jautÂraus apÂlinÂkai ir gyÂveÂniÂmui ĹžmoÂgaus. ToÂkÄŻ avanÂgarÂdÄ&#x2026;, kuÂris viÂsaÂda ĹĄa lia, JĹŤs saÂvo kĹŤÂryÂba ÄŻprasÂmiÂnaÂte mums ir paÂsauÂliui. Ĺ˝aÂvi JĹŤÂsĹł kĹŤÂ ryÂbiÂnÄ&#x2014; raiĹĄÂkos laisÂvÄ&#x2014;, bĹŤÂdinÂga vi siems JĹŤÂsĹł kĹŤÂriÂniamsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgia ma ĹĄaÂlies vaÂdoÂvÄ&#x2014;s sveiÂkiÂniÂme. PaÂsak PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014;s, J.MeÂkas â&#x20AC;&#x201C; vieÂna ryĹĄÂkiauÂsiĹł LieÂtuÂvos iĹĄei viÂjos asÂmeÂnyÂbiĹł, ir tai paÂtvirÂtiÂna pelÂnyÂti tarpÂtauÂtiÂniai apÂdoÂvaÂnoÂjiÂ
mai, LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014; kulÂtĹŤÂ ros ir meÂno preÂmiÂja, J.MeÂko var diÂnio viÂzuaÂliĹłÂjĹł meÂnĹł centÂro ir fonÂdo veikÂla. D.GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2014; meÂniÂninÂkui pa linÂkÄ&#x2014;Âjo iĹĄÂlikÂti toÂkiam pat noÂvaÂto riĹĄÂkam, kĹŤÂryÂbinÂgam, neÂprikÂlau soÂmam ir dĹžiuÂginÂti paÂsauÂlÄŻ saÂvo kĹŤÂriÂniais. J.MeÂkÄ&#x2026; paÂsveiÂkiÂnÄ&#x2122;s uĹžÂsieÂnio reiÂkaÂlĹł miÂnistÂras LiÂnas LinÂkeÂvi Ä?ius paÂdÄ&#x2014;ÂkoÂjo kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjui uĹž LieÂtuÂvos varÂdo garÂsiÂniÂmÄ&#x2026;. J.MeÂkas giÂmÄ&#x2014; 1922 m. gruoÂdĹžio 24 d. Jis â&#x20AC;&#x201C; vieÂnas garÂsiauÂsiĹł lie tuÂviĹł meÂniÂninÂkĹł, filÂmĹł kĹŤÂrÄ&#x2014;ÂjĹł, daĹžÂnai vaÂdiÂnaÂmas ameÂriÂkieÂtiĹĄÂ koÂjo avanÂgarÂdo kiÂno krikĹĄÂtaÂtÄ&#x2014;Âviu. Ĺ iuo meÂtu gyÂveÂna ir dirÂba Niu jorÂke. LieÂtuÂvoÂje meÂniÂninÂko nuoÂ
1025786
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683><
&/6
+5< KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
>@>=B0A =C> B vilnius@vilnius.krantas.lt, ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B www.krantas.lt ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Ĺ˝IEMÄ&#x201E; GERAI. Ĺ˝IEMA VASAROS ATOSTOGOS Egiptas, Hurgada nuo 1299 Lt F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> KAINUOJA PIGIAU!!! Ispanija, Kosta Brava nuo 1229 Lt OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: â&#x20AC;&#x17E;Novaturasâ&#x20AC;? ir â&#x20AC;&#x17E;Teztourâ&#x20AC;? siĹŤlo didĹžiausiÄ&#x2026; vaIspanija, Barselona nuo 1229 Lt %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, saros kelioniĹł pasirinkimÄ&#x2026;: Italija, Riminis nuo 1489 Lt ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 Bulgarija, Varna nuo 829 Lt Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, Turkija, Antalija nuo 949 Lt Ispanija, Maljorka nuo 1609 Lt 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 Graikija, Kreta nuo 959 Lt Italija, Sicilija nuo 1659 Lt 6,<S7O Turkija, Bodrumas nuo 1059 Lt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; nuo 1899 Lt 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: Graikija, Kosas nuo 1069 Lt %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: Kroatija, Rijeka nuo 1189 Lt Daugiau informacijos apie keliones www. ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Graikija, Rodas nuo 1159 Lt
% KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
pelÂnai garÂsiÂnant ĹĄaÂlies varÂdÄ&#x2026; 2003 m. ÄŻverÂtinÂti orÂdiÂno â&#x20AC;&#x17E;UĹž nuoÂpel nus LieÂtuÂvaiâ&#x20AC;&#x153; DiÂdĹžiuoÂju kryÂĹžiu mi. 1995 m. J.MeÂkas pelÂnÄ&#x2014; LieÂtu vos naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjÄ&#x2026;. Pats J.MeÂkas neÂseÂniai duoÂtaÂme inÂterÂviu tvirÂtiÂna, kad jo filÂmai Lie tuÂvoÂje daĹžÂniauÂsiai suÂlauÂkia ne ap loÂdisÂmenÂtĹł, bet juoÂko. PrieÂĹĄinÂgai nei poeÂziÂja, kuÂriÄ&#x2026; lieÂtuÂviai verÂtiÂna. â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂva, skirÂtinÂgai nei AmeÂriÂka ar PranÂcĹŤÂziÂja, neÂtiÂki maÂno kiÂnu. Jei gimÂtiÂnÄ&#x2014;Âje kur nors ir paÂroÂdo maÂno filÂmus, tik toÂdÄ&#x2014;l, kad ne roÂdyÂti jau lyg ir neÂpaÂdoÂru. Bet vis tiek iĹĄ jĹł juoÂkiaÂsi. Na, teÂgu juoÂkia si. JuokÂtis sveiÂkaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vieÂnam nau jieÂnĹł poÂrtaÂlui tvirÂtiÂno J.MeÂkas. VD, BNS inf.
krantas.lt
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683><
PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius &/6 79, Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
naÂtĹŤÂ raÂliu & +, .H rauÂgu, joÂkiĹł mieÂliĹł. Ki % J% 0@\=>A @ ?4@:0! li m o pro c e s as trun k a dvi die n asâ&#x20AC;&#x153;, D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂkoÂjo AmaÂtiÂninÂkĹł naÂmĹł sa +>:0<4 , + 4; viÂninÂkas.
% 70 803.
Naujieji metai Pekine, Kinijoje "!P% '&" '%' $"$ 2012 F" $# 12 26â&#x20AC;&#x201C;2013 01 04. 1680 Lt + skrydis ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ĺ ventinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; ÄŻ StokholmÄ&#x2026;, autobusu, T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Skansen parkÄ&#x2026; 12.28â&#x20AC;&#x201C;12.30 keltu, aplankant 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> nuo 370 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B KALÄ&#x2013;DOMS: &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Melkasâ&#x20AC;&#x201C;Zalcburgas â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= VarĹĄuvaâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;enstachovaâ&#x20AC;&#x201C;Krokuvaâ&#x20AC;&#x201C;OsvenciLD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B mas â&#x20AC;&#x201C; 437 Lt 9?:
!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Dunojaus vingisâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B AmĹžinoji Roma â&#x20AC;&#x201C; 1327 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtasâ&#x20AC;&#x201C;Ĺžaviosios Europos @>0B890 =C> B sostinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B NAUJIEMS METAMS: =;,945, :=>, <,@, 9?: !> ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Disneilendas (Bambergas, Liuksemburgas, Niurnbergas) â&#x20AC;&#x201C; 1397Lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A AristokratiĹĄkoji Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Ĺžavusis BudapeĹĄtas <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 647 Lt Gaujos prkasâ&#x20AC;&#x201C;Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Tartu â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt =;,945, :=>, :<,/, E !> %C;60@890 =C> B Praha (Melnikasâ&#x20AC;&#x201C;Deteniceâ&#x20AC;&#x201C;KarlĹĄteinasâ&#x20AC;&#x201C;Kar =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B lovy Varai) â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt <,4645, := =,7, E
!> Saksonijos Ĺ veicarijaâ&#x20AC;&#x201C;Berlynas â&#x20AC;&#x201C; 567 Lt @4B0 =C> B SLIDINÄ&#x2013;JIMAS (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B lÄ&#x2014;ktuvu ?72,<45, ?<2,= E
!> Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014;nis) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B autobusu %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1470 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Italija (Livinjo) â&#x20AC;&#x201C; 1490" ;:47=49S= Lt Austrija, Ĺ veicarija â&#x20AC;&#x201C; 1890 Lt 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 890 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 850 Lt POILSIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> Egiptas nuo 1499 Lt; H<4 !,96, E !> TenerifÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt G ( ! '% Indija (Goa) â&#x20AC;&#x201C; 3419 Lt <0>, E
!> JAE (Dubajus) â&#x20AC;&#x201C; 3729 Lt B 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> Tailandas (Bankokas) â&#x20AC;&#x201C; 3629 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47 POILSIS 2013 m.
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
(@08:890 @4B0 I lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus B ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> Ispanija, Kosta Brava, Kosta %C;60@890 0@=0 I B Dorada nuo 1279 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 959 Lt "0= 5S2, !> Ispanija, Kosta Brava â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1069 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 969 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Bulgarija, Varna â&#x20AC;&#x201C; 929 Lt Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1189 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Turkija, Marmaris 1029 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !> Egiptas â&#x20AC;&#x201C; 1299 Lt
>? 'C= B POILSIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ VarĹĄuvos ",9: ;,=,?74= !> Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Portugalija :/4 !>â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 5072 Lt PAĹ˝INTINÄ&#x2013;S lÄ&#x2014;ktuvu '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B iĹĄ VarĹĄuvos Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis â&#x20AC;&#x201C; 2252 Lt; !> /409,4 Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt; Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt <B80 F',74?>D !> ( & AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> (yra ir pigios aviakompanijos) :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> KELTAI Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Tali ?:/6,7945:50 !> nasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> Spec. pasiĹŤlymai: -F60I B>:7>;<0A KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis; % # KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas
0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> Konferencijos ir kiti JĹŤsĹł kompanijos rengi 0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> niai Baltijos jĹŤroje! KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> KruizinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; su naujametine programa ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A 2012 12 31â&#x20AC;&#x201C;2013 01 02 nuo 570 Lt ,96:6,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> (spec. kaina)
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A KaribĹł jĹŤroje 7 d. nuo 960 Lt/asm. (spec. 6,49:= O ,-4 ;?=0= kaina) # VIZOS ( *"% ÄŽ :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> &B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Šiandien numatomi krituliai, daug kur šlapdriba. Temperatūra dieną bus iki 3 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį numatomas lietus, šlapdriba, temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio. Dieną numatoma teigiama temperatūra, bus mažai debesuota.
Šiandien, gruodžio 27 d.
+2
+3
+1
Telšiai
Šiauliai
+2
Klaipėda
Panevėžys
+1
Utena
+1
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.41 15.58 7.17 15.30 7.33
362-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 4 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +10 Brazilija +31 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +22 Keiptaunas +22 Kopenhaga +3
Londonas +7 Madridas +7 Maskva +2 Minskas +2 Niujorkas +4 Oslas –6 Paryžius +10 Pekinas –2
orai vilniuje Šiandien
Praha +2 Ryga +2 Roma +11 Sidnėjus +23 Talinas +1 Tel Avivas +18 Tokijas +7 Varšuva +3
+1
+3
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+1
Alytus
4–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+1
+1
0
6
+1
+1
–3
–6
8
–4
–2
–2
–4
8
šeštadienį
nierius Gustave’as Eiffelis. 1945 m. įkurtas Tarptautinis valiutos fondas. 1959 m. gimė dainininkė (mecosopranas) Judita Leitaitė. 1978 m. Pietų ašigalyje užfiksuota aukščiausia temperatūra – 13,6 laipsnių šalčio. 1981 m. gimė australų aktorė Emilie de Ravin. 2007 m. nužudyta Pakistano premjerė Benazir Bhutto.
1948 m. gimė prancūzų aktorius Gérard’as Depardieu.
prizas Šią savaitę laimėkite Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ DVD.
Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“, pastatytas pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, pasakoja apie Moniką, pasiturinčią penkiasdešimtmetę moterį, ištekėjusią už jaunesnio vyro. Jų gyvenime viskas atrodo idealu. Tačiau nedidelė avarija, į kurią papuola Monika ir jos vyras Linas, apnuogina šeimoje tvyrančią įtampą. Monika ieško paguodos labdaringoje veikloje – savo dvare moteris priglaudžia tris iš Vokietijos sugrąžintas prostitutes. Šios šilto ir šalto ragavusios merginos parodo Monikai purviną, suluošintą gyvenimo pusę.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius.
Praėjusios savaitės nugalėtoja – Danutė Deksnienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: gravitacija (pirmadienis), gobtuvas (antradienis), galerija (trečiadienis), tarakonas (ketvirtadienis), gamtosauga (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Dautartas, Eglė, Fabijolė, Gedvinė, Nikaretė
horoskopai
1571 m. gimė vokiečių astronomas ir matematikas Johannesas Kepleris. 1822 m. gimė Louis Pasteras, prancūzų bakteriologas ir chemikas. 1901 m. gimė vokiečių aktorė Marlene Dietrich. 1918 m. Vilniuje Martyno Kuktos spaustuvėje išleistas pirmasis Lietuvos pašto ženklas. 1923 m. mirė prancūzų architektas ir inži-
penktadienį
Vardai
5
6
7
8
9
10
11
12
13
Avinas (03 21–04 20). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, neišplepėkite to, ko nereikia. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Jautis (04 21–05 20). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Daug bendrausite su aplinkiniais. Tačiau pernelyg nesipuikuokite ir primygtinai nekiškite kitiems savo tiesų. Šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Vėžys (06 22–07 22). Galimas emocijų protrūkis, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Liūtas (07 23–08 23). Iškils tam tikrų problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl tapsite labai jautrus. Šiandien tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Gerai būtų aplankyti parodą, prezentaciją, tai, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų paties interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais žmonėmis. Pasistenkite nesusikivirčyti su aplinkiniais. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite apsirikti, nes būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius. Vandenis (01 21–02 19). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų mąstymas, idėjos, siekis tobulėti gali keistis. Daug lengviau susikaupti ir užsiimti svarbiais reikalais. Nesigriebkite visko iš karto.