2012-12-28 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012

www.kl.lt

301 (19 602)

=2;8A.162;6@ 4?B<1 6< %

11 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

Atvirukai gaivina

ÄŽ Sei­mÄ… dar kar­tÄ… mÄ—­gins pra­si­brau­ti ir V.Ĺ us­taus­kas.

Ar V.Pu­ti­nas su B.Oba­ma ras komp­ro­mi­sÄ… dÄ—l Si­ri­jos?

UostamiesÄ?io salÄ—se – ĹĄventiniai muzikos ir ĹĄokio fejerverkai.

Ilgametis Gamtos apsaugos draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, nusipelnęs Lietu-

pramogĹł

gidas

ĹĄiltus prisiminimu

jau nebėra, trōkinėja socialiniai ryťiai... Kita vertus, per ilgus darbo kloje metus uŞsimezgęs mokydvasinis ryťys su mokiniais iťliko iki ťiol.

Benediktas GaiĹžauskas: Rita BoÄ?iulytÄ— Ne tik graŞōs

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

s

vos pedagogas, 50 metĹł dirbÄ™s KlaipÄ—dos Vytauto DidĹžiojo gimnazijoje biologijos mokytoju ekspertu, joje ÄŻkĹŤrÄ™s vienintelÄŻ ĹĄalyje mokyklos gamtos muziejĹł Benedikta s GaiĹžauskas ir dabar nenuobodĹžiauja. Jis neseniai iĹĄleido knygÄ… „PrisiminimĹł pasaulis“, ÄŻ kuriÄ… sudÄ—jo graĹžiausius at- ď Ž Knyga: / 4NV Nb`XN` O_N [TV[N ]_V`VZV[VZb ` a\QĂ›Y X\YRXPV\[b\WN NacV_bXb` Xb virukus iĹĄ per dau_Vb\` `bQĂ›W\ Ă&#x; `]RPVNYĂş YRVQV[Ă&#x; gel metĹł sukauptos kus siuntÄ™ dvasia artimi pusÄ—s tĹŤkstanÄ?io jĹł ĹžmonÄ—s. DraugiĹĄkumo ir dÄ—mesingumo ĹĄiluma neiĹĄblÄ—so, nors kolekcijos. dalies siuntÄ—jĹł tarp mĹŤsĹł

NeÄŻtikÄ—tina – atvirukas daĹžnai byloja apie neblÄ—stanÄ?iÄ… ÄŻtampÄ… tarp laikinĹłjĹł ir amĹžinĹłjĹł vertybiĹł.

Kaip ir pirmoji knyga „Gamtos paĹžinimo keliu“, sulaukusi dviejĹł leidimĹł, ĹĄioji taip pat iĹĄleista au- nutÄ—s. toriaus lÄ—ĹĄomis. Leidinys Jam seni atvirukai kelia ne lapĹł sudĹžiĹŤvusi gausiai tik estetinÄŻ iliustruotas atvirukĹł gÄ—lytÄ—, atvirukas, reprodukci- skleidĹžia pasigÄ—rÄ—jimÄ… – jie at- kvietimas ÄŻ renginÄŻ ar asmeninÄ™ Spaudos paminklas jomis. daug ÄŻdomios informaciMus vis dar sieja bendri „VienÄ… pavasario vakarÄ… ĹĄventÄ™... Tuomet, kai jos apie praÄ—jusÄŻ laikmetÄŻ, interesai Ĺ iuosyk Ĺžymus gamtininkas ĹžiĹŤrinÄ—- ir pomÄ—giai, buvo dovatuo metu nojami ĹĄie vienija ekologinÄ— paitin gyvenusius Ĺžmones mieli daiktai, jĹł funkci- damas ĹĄiuos laiko paĹženklintus ĹĄiltai ir vaizdingai ir jĹł vertybes. saulÄ—ĹžiĹŤra.“ pasakoja apie PieĹĄiniĹł „dokumentus“, staiga paĹĄtu gautus atvirukus motyvai, temos, uĹžraĹĄai ja buvo aiĹĄki – iĹĄreikĹĄti asmens ar suvokiau: Savo knygoje B.GaiĹžauskas juk tai ne tik mano bei bendrijos pagarbÄ…, gyvenimo mus, kurie jam anuomet kvieti- paskatino pasidalyti savo padraugiĹĄkumÄ…. lis, paste- Laikas juos suteikda- bÄ—jimais bet ir tam tikras spaudos da- teikia duomenĹł apie istorinÄ™ ÄŻprasmino savaip“, vo ne tik geros nuotaikos su kitais. atpa- viruko raidÄ…, dalijosi mintimis B.GaiĹžauskas. – minklas, atskleidĹžiantis to aptaria gamtinÄ—s nÄŻ, bet ir tarsi ÄŻpareigodavopliĹŤpsmeto pasaulÄ—jautos estetines, kartais siekti ÄŽprasmino atspindĹžius atviJis turi surinkÄ™s daugiau vis geresniĹł rezultatĹł nei pusÄ™ ĹžmoniĹł paĹžiĹŤras, net ekologines rukuose, pasakoja profesinÄ—je „Likimas laikas tĹŤkstanÄ?io atvirukĹł apie proginiĹł dÄ—mesio raiĹĄkos atvirukĹł ir visuomeninÄ—je veikloje. lÄ—mÄ— nugyventi ilgÄ… ir, ĹĄv. KalÄ—dĹł, NaujĹłjĹł – sveikinimĹł bĹŤdus. NeÄŻtikÄ—tina simbolius, dalijasi ÄŻĹžvaltikiuosi, prasmingÄ… – atvirukas Pasak autoriaus, ant metĹł, ĹĄv. Vely- daĹžnai gyvenimÄ…, ĹĄa- kĹł ir kitomis atvirukĹł lia nuolat byloja apie neblÄ—stanÄ?iÄ… gomis apie suvenyrinius atviruprogomis. Tai mokiuĹžraĹĄyti sveikinimai buvo artimieji, kurie kus ir ĹĄiuose, sakytumei, – tai ÄŻtampÄ… tarp laikinĹłjĹł ne- niĹł, giminiĹł, ÄŻvairiĹł kultĹŤros vertybÄ—, kuriÄ… praeities gailÄ—dami dovanojo man savo maĹžir amĹžinĹł- moĹžiuose dva- nizacijĹł sveikinimai ÄŻstaigĹł ir orga- jĹł vertybiĹł, – teigÄ— iĹĄ mĹŤsĹł gy- sios ĹĄilumÄ…. knygos auto- aktualijas. ÄŻamĹžintas visuomenÄ—s venimo vis sparÄ?iau Tad per daugelÄŻ metĹł iĹĄ Lietuvos bei rius. stumia elek- namuose Leidinio pabaigoje pu– NorÄ—Ä?iau, kad vartydami uĹžsienio. Spalvingi troniniai laiĹĄkai ir trumposios susikaupÄ— vaizdeliai, blikuojami atvirukai, Ĺži- loniĹł smulkmenÄ—liĹł:nemaĹžai ma- keliavÄ™ iĹĄ tolimosios Amerikos, at- ĹĄiÄ… kukliÄ… atvirukĹł kolekcijÄ…, parsiveĹžti iĹĄ pa- 48 pasaulio ĹĄaliĹł, tarp knygos zotiĹĄkos eg- tirtumÄ—te bent kurias Australijos, kitĹł kraĹĄtĹł. dalelÄ™ to dĹžiaugsper savo ilgÄ… ir graŞų autorius mo, kurÄŻ man suteikÄ— gyvenimÄ… tuos atviru- yra aplankÄ™s.

Ĺ iandien priedas

UĹž teat­ro ku­li­sĹł – ti­ro­ni­ja?

Kaina 1,30 Lt

„Jei skau­dan­Ä?io dan­ties ne­ tai­sy­si, juk po pu­sÄ—s me­tĹł dar la­biau skau­dÄ—s.“ Vi­ce­me­ras Ar­tō­ras Ĺ ul­cas ra­do paaiť­ki­ni­mÄ…, ko­dÄ—l rink­lia­va uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… kie­muo­se bus ren­ka­ma nuo sau­sio, o ne pus­me­Ä?iu vÄ—­liau, kaip bu­vo Ĺža­dÄ—­ta.

Klai­pÄ—­dos dra­mos teat­ro ak­to­rÄ— Ni­jo­ lÄ— Sa­bu­ly­tÄ— jau­Ä?ia­si ÄŻskau­din­ta ir pa­Şe­ min­ta. Sa­vo teat­re jau 24 me­tus jÄ… ig­no­ ruo­ja vy­riau­sia­sis re­Şi­sie­rius Po­vi­las Gai­dys, nuo 1988ĹłjĹł sa­vo sta­to­muo­ se spek­tak­liuo­se jai ne­sky­rÄ™s net men­ kiau­sio vaid­mens.

3p.

2012-ie­ji bu­vo dos­nes­ni Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Be­si­bai­gian­tys me­tai uos­ta­mies­ty­ je bu­vo ge­res­ni nei prieĹĄ tai bu­vu­ sie­ji – sta­bi­li­za­vo­si gims­ta­mu­mas, pa­dau­gÄ—­jo san­tuo­kĹł, su­ma­ŞÄ—­jo iť­ tuo­kĹł ir mir­Ä?iĹł. TÄ—­vai ne­pra­ran­da iť­ra­din­gu­mo ir rink­da­mi var­dus vai­kams. As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Po­pu­lia­riau­si var­dai iť­lie­ka

Ak­to­rÄ— be sce­nos

ÄŽs­pō­din­go bal­so ir tem­pe­ra­men­ to ak­to­rÄ— 2013-ai­siais ĹĄvÄ™s 70 me­ tĹł ju­bi­lie­jĹł. Per 46 kō­ry­bi­nio dar­ bo me­tus sce­no­je ji su­kō­rÄ— dau­giau nei 100 cha­rak­te­rin­gĹł vaid­me­nĹł. Ta­Ä?iau Klai­pÄ—­dos dra­mos teat­rui N.Sa­bu­ly­tÄ— ne­rei­ka­lin­ga. Be­veik ket­vir­tÄŻ am­Şiaus ak­to­rÄ— vaikť­to ÄŻ dar­bÄ… ir vis ti­ki­si vaid­mens spek­ tak­ly­je. Ta­Ä?iau teat­ro vy­riau­sia­sis re­Şi­sie­rius to tar­si ne­ pas­te­bi.

4

„„MÄŻs­lÄ—s: N.Sa­bu­ly­tÄ— jau be­veik ket­vir­tÄŻ am­Şiaus iĹĄ vy­riau­sio­jo Klai­pÄ—­dos dra­mos teat­ro re­Şi­sie­riaus P.Gai­dĹžio

ne­su­lau­kia pa­siō­ly­mo jo­kiam vaid­me­niui.

9A

+

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Q\cN[N

Ĺ iais me­tais iki gruo­dĹžio 27 d. Klai­ pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ci­vi­li­nÄ—s met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je į­re­gist­ruo­ti 2208 nau­ja­gi­miai. Toks pa­ts jĹł skai­Ä?ius bu­vo ir per­ nai tuo pa­Ä?iu me­tu. Po­pu­lia­riau­si vai­kĹł var­dai iť­li­ko pa­na­ťōs kaip ir praÄ—­ju­siais me­tais. Sa­vo sō­nums klai­pÄ—­die­Ä?iai ĹĄie­met daŞ­niau­siai su­tei­kÄ— Da­nie­liaus, Jo­ no, Lu­ko, Man­to, Ma­to var­dus. Net ke­tu­ri iĹĄ jĹł bu­vo ir praÄ—­ju­siĹł me­tĹł po­pu­lia­riau­siĹł var­dĹł uos­ ta­mies­ty­je pen­ke­tu­ke.

3

2

PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012

miestas Kvie­čia pa­ly­dė­ti me­tus

Ati­da­rė J.Ja­no­nio gat­vę

Pa­ro­do­je – at­vi­ru­kai

Bal­ti­jos vie­tos bend­ruo­me­nė kvie­čia kar­tu pa­ly­dė­ti me­tus ir da­ly­vau­ti „Žie­mos ar­ba­tė­lė­se“. Penk­ta­die­nį 15 val. vi­si lau­kia­mi skve­re tarp Kau­no gat­vės ir Tai­ kos pro­spek­to, šeš­ta­die­nį 13 val. – aikš­tė­je prie „Vai­kų pa­sau­lio“, sek­ma­die­nį 13 val. – skve­re prie „Pem­pi­nin­kų“. Atė­ju­sie­ji bus vai­ši­na­mi ir karš­ta ko­še.

J.Ja­no­nio gat­vė jau at­vi­ra au­ to­mo­bi­liams. Eis­mas nuo Man­ to gat­vės pu­sės ja ati­da­ry­tas prieš Ka­lė­das. Po Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vių gat­vė­je ke­ti­na­ma pa­ ly­gin­ti skal­dą. Da­bar šių dar­bų ne­ga­li­ma at­lik­ti, nes yra įša­lu­ si že­mė. Gat­vės grin­di­nys ir ša­ li­gat­vių ply­te­lės bus klo­ja­mos pa­va­sa­rį.

Klai­pė­die­čiai tu­ri ga­li­my­bę pa­ si­gro­žė­ti ka­lė­di­niais at­vi­ru­kais ir svei­ki­ni­mais. Jų vir­tua­lią pa­ ro­dą pa­ren­gė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no sky­rius. Ją ga­li­ma ras­ ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www. bib­lio­te­ka.lt. Iš vi­so pa­tei­kia­mi 23 at­vi­ru­kai ir ka­lė­di­niai svei­ ki­ni­mai.

Dienos telegrafas Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­ je už­re­gist­ruo­tos 20 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Jad­vy­ga Sob­lie­nė (g. 1920 m.), Ve­ro­ni­ka Gri­gai­tie­nė (g. 1920 m.), An­ta­ni­na Dzin­dze­lė­ tie­nė (g. 1923 m.), Ni­ko­laj Ko­no­pel­čev (g. 1925 m.), Zig­man­tas Vaš­kys (g. 1925 m.), Ona Še­ me­tie­nė (g. 1925 m.), Vy­tau­tas Jaz­daus­kas (g. 1929 m.), Pau­li­na Eger­tie­nė (g. 1932 m.), Jad­ vy­ga Bi­ru­tė Dap­kū­nie­nė (g. 1934 m.), Eval­ das Tra­kis (g. 1936 m.), Do­mi­ce­lė Mi­nei­kie­ nė (g. 1938 m.), Jev­ge­nij Ti­tov (g. 1941 m.), Ro­ mual­das Pu­kys (g. 1942 m.), Ri­man­tas Ju­li­jo­ nas Pam­pa­ras (g. 1942 m.), Vac­lo­vas Ja­ke­liū­ nas (g. 1943 m.), Ze­no­nas Al­ber­tas Žul­pa (g. 1945 m.), Ire­na Jakš­tie­nė (g. 1949 m.), Zo­ja Bri­ jū­nie­nė (g. 1960 m.), Je­le­na Šve­do­va (g. 1961 m.), Na­ta­li­ja Jo­naus­kie­nė (g. 1977 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Vik­to­ras Juš­ka, Ni­ko­laj Ko­no­pel­čev, Ire­na Jakš­tie­nė, Je­le­na Šve­do­va, Vac­lo­vas Ja­ke­ liū­nas, Ri­man­tas Ju­li­jo­nas Pam­pa­ras, Ona Še­me­tie­nė. Jo­n iš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Čes­lo­vas Teo­fi ­l is Žą­sy­t is, Ni­ko­laj Cha­tov, Zig­man­tas Vaš­kys, Rū­ta Či­gie­nė, Ro­mual­ das Pu­kys, Vy­tau­tas Jaz­daus­kas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Du­jų ter­mi­na­lui – ne­ti­kė­ta kliū­tis Stra­te­gi­niu lai­ko­mas Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­ na­lo sta­ty­bų pro­jek­tas ga­li pra­dė­ti strig­ti. Dėl jo atei­ties su­si­rū­ pi­nęs nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės va­do­vas Al­gir­das But­ke­vi­čius bei ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius va­kar lan­kė­si Klai­pė­do­je. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Už­da­ra­me po­sė­dy­je daug dė­me­sio skir­ta šio ter­mi­na­lo sta­ty­boms iš­ ki­lu­sioms grės­mėms. „Ko­mer­ci­niams ban­kams esa­ me už­tik­ri­nę, kad nau­jo­ji Vy­riau­ sy­bė rems SGD ter­mi­na­lo sta­ty­ bas. Mū­sų tiks­las yra vie­nas – tą ob­jek­tą pa­sta­ty­ti iki 2014 m. Su­si­ ti­ki­me Klai­pė­do­je kal­bė­jo­mės apie grės­mes ter­mi­na­lui, dar­bus, ku­ riuos rei­kė­tų lai­ku at­lik­ti“, – už­si­ mi­nė Vy­riau­sy­bės va­do­vas A.But­ ke­vi­čius. Pag­rin­di­nė grės­mė ky­la dėl to, kad gru­pė pri­va­čių skly­pų sa­vi­ nin­kų ap­skun­dė Klai­pė­dos mies­to

pie­ti­nio ap­link­ke­lio sta­ty­bos de­ta­ lų­jį pla­ną. Teis­me jų skun­das bu­vo pa­ten­kin­tas. De­ta­lia­ja­me pla­ne ne­bu­vo nu­ ma­ty­tos nuovažos nuo pie­ti­nio

Už­da­ra­me po­sė­dy­ je daug dė­me­sio skir­ ta šio ter­mi­na­lo sta­ ty­boms iš­ki­lu­sioms grės­mėms.

ap­link­ke­lio į pri­va­čių sa­vi­nin­kų skly­pus. Pie­ti­nis ap­link­ke­lis SGD ter­mi­na­lui svar­bus tuo, kad pa­gal

Kler­kų al­goms pri­trū­ko li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos val­di­nin­kų al­goms iki me­tų pa­bai­gos pri­trū­ko dau­giau nei 50 tūkst. li­tų, to­dėl sky­rių ve­ dė­jų bu­vo pa­pra­šy­ta tar­puš­ven­ čiu ne­grįž­ti į dar­bą, o ne­mo­ka­mai paa­tos­to­gau­ti.

„Ir aš ei­siu ne­mo­ka­mų ato­sto­gų gruo­džio 31 d., o ma­no pa­va­duo­ to­jai jau išė­jo po dvi die­nas. Mū­sų al­goms su­mo­kė­ti trū­ko apie tūks­ tan­čio li­tų, tad ti­kiuo­si, kad per ne­mo­ka­mas ato­sto­gas tas trū­ku­ mas dings“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ji skai­čia­vo, kad vi­sų sa­vi­val­ dy­bės sky­rių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­ mams iš­mo­kė­ti iki me­tų pa­bai­gos trūks­ta apie 56 tūkst. li­tų. Vie­ nuo­se sky­riuo­se dar­bo už­mo­kes­ čio fon­das la­biau iš­tuš­tė­jęs, o ki­ tuo­se – vis­kas ge­rai. Pi­ni­gų, anot J.Si­mo­na­vi­čiū­tės, la­biau­siai trūks­ta Švie­ti­mo sky­ riaus dar­buo­to­jų al­goms – maž­ daug 27 tūkst. li­tų. „Tik­rai ne­ži­nau, ar dar­bo už­ mo­kes­čio fon­dą su­ba­lan­suo­si­me, ta­čiau sky­rių ve­dė­jų tik­rai bu­vo pa­pra­šy­ta pa­si­nau­do­ti ne­mo­ka­mo­ mis ato­sto­go­mis – vie­ną, dvi ar tris die­nas. Pas mus žmo­nės įpra­tę ei­ti die­nos ar dvie­jų die­nų kas­me­ti­nių ato­sto­gų, kai nor­ma­lio­se įstai­go­se

jį nuo Kiau­lės Nu­ga­ros bu­vo nu­ ma­ty­ta ties­ti du­jo­tie­kio tra­są. „Šian­dien dar ne­siim­čiau sa­ ky­ti, kad dėl ne­ko­ky­biš­kai pa­da­ ry­to pie­ti­nio ap­link­ke­lio de­ta­lio­jo pla­no tik­rai strigs SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bos. Ta­rė­mės, kad kuo grei­ čiau rei­kė­tų iš nau­jo reng­ti pie­ti­ nio ap­link­ke­lio de­ta­lų­jį pla­ną. Sei­ me sku­biai rei­kia keis­ti įsta­ty­mus, ku­rie leis­tų grei­čiau reng­ti de­ta­ liuo­sius pla­nus“, – ti­ki­no Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Jei nau­jo pie­ti­nio ap­link­ke­lio de­ ta­lio­jo pla­no ren­gi­mo pro­ce­dū­ra to­liau strig­tų, nu­ma­ty­tas ir al­ter­ na­ty­vus va­rian­tas. Du­jo­tie­kio tra­sa ga­lė­tų bū­ti tie­sia­ma per vals­ty­bei pri­klau­san­čius Kai­rių miš­kus.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja jau po mė­ne­sio tu­rės nau­ ją va­do­vą, ku­ris bus iš­rink­tas kon­ kur­se. Ja­me esą ga­lės da­ly­vau­ti vi­ si no­rin­tys ir ati­tin­kan­tys ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

mo­ka­mai pail­sė­ti.

tai ne­prak­ti­kuo­ja­ma. Ma­nau, kad jei už­ten­ka die­nos ar dvie­jų die­nų ato­sto­gų, ga­li­ma pa­si­nau­do­ti ga­ li­my­be pa­siim­ti ne­mo­ka­mas, kad ne­bū­tų pikt­nau­džia­vi­mo“, – nuo­ mo­nę reiš­kė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vės pra­šy­mą ne­mo­ ka­mai paa­tos­to­gau­ti ir su­tau­py­ ti pi­ni­gų dar­bo už­mo­kes­čio fon­de, re­gis, iš­gir­do tik ne­di­de­lė da­lis val­ di­nin­kų. Dvi die­nas – ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį – ne­mo­ka­mai il­sė­sis tik trys vals­ty­bės tar­nau­to­jai, tris die­ nas – ket­vir­ta­die­nį, penk­ta­die­nį ir pir­ma­die­nį – ke­tu­ri kler­kai, tik pir­ ma­die­nį, Nau­jų­jų iš­va­ka­rė­se, į dar­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bą neis ir už tai al­gos ne­gaus trys sa­ vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai, tarp ku­rių yra ir pa­ti J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Skai­čiuo­ja­ma, kad dėl šių ne­mo­ ka­mų ato­sto­gų sa­vi­val­dy­bės dar­bo už­mo­kes­čio fon­de pa­vyks su­tau­ py­ti apie 2 tūkst. li­tų. „Fon­dą no­ri­me su­ba­lan­suo­ti, kad ne­lik­tų sko­lų ki­tiems me­tams. To­dėl dar­buo­to­jams ne­be­mo­ka­mos jo­kios prie­mo­kos, o bu­vo at­ve­jų, kai sky­rių ve­dė­jai ne­klau­sy­da­vo ir ne­skelb­da­vo kon­kur­so užim­ti lais­ vą eta­tą, o jo pi­ni­gus pa­da­ly­da­vo ki­tiems dar­buo­to­jams. Ne pre­mi­ jas ir prie­dus duo­si­me, o ne­mo­kė­ si­me prie­mo­kų“, – tvir­ti­no J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė.

grėsmes stra­te­gi­niam pro­jek­tui.

Uosto va­do­vą rinks kon­kur­se Vid­man­tas Ma­tu­tis

Va­do­vė: J.Si­mo­na­vi­čiū­tė ro­do pa­vyz­dį sa­vo pa­val­di­niams ir pa­ti eis ne­

Bė­dos: A.But­ke­vi­čius aiškinosi

Prieš ke­lias sa­vai­tes Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo pa­rei­gų sa­vo no­ru at­si­sa­ kė Sei­mo na­riu ta­pęs Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Kaip kan­di­da­tai į Uos­ to di­rek­ci­jos va­do­vo pa­rei­gas tarp klai­pė­die­čių neo­fi­cia­liai mi­ni­mi Vy­tau­tas Rin­ke­vi­čius ir Ar­vy­das Vait­kus. Kal­bin­tas A.Vait­kus nei pa­nei­gė, nei pa­tvir­ti­no, kad ne­bus Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vu. Ša­lies prem­je­ras ir So­cial­de­mok­ ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius ti­ki­no, kad kal­bos apie mi­nė­tus du kan­di­da­tus į Uos­to di­ rek­ci­jos va­do­vus yra tik kal­bos. „Pa­si­ren­kant ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­ rių bus at­si­žvel­gia­ma į kan­di­da­to kom­pe­ten­ci­ją“, – tvir­ti­no A.But­ ke­vi­čius. Nau­ja­sis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad jau pa­si­ra­šė įsa­ky­mą dėl Uos­ to di­rek­ci­jos va­do­vo kon­kur­so nuo­ sta­tų. „Kon­kur­sas vyks po Nau­jų­

jų me­tų. Svar­biau­sias rei­ka­la­vi­mas nau­jam uos­to va­do­vui – kom­pe­ ten­ci­ja, va­do­va­vi­mo pa­tir­tis, uos­to rei­ka­lų su­pra­ti­mas. Aš nie­ko ne­tu­ riu nei prieš V.Rin­ke­vi­čių, nei prieš A. Vait­kų ir jei no­rės, jie ga­lės da­ly­ vau­ti kon­kur­se, kaip ir ki­ti klai­pė­ die­čiai“, – aiš­ki­no R.Sin­ke­vi­čius. Jis pro­gno­za­vo, kad nau­jas Uos­

Kaip kan­di­da­tai į Uos­to di­rek­ci­jos va­ do­vo pa­rei­gas tarp klai­pė­die­čių neo­fi­ cia­liai mi­ni­mi Vy­ tau­tas Rin­ke­vi­čius ir Ar­vy­das Vait­kus. to di­rek­ci­jos va­do­vas bus ži­no­mas maž­daug po mė­ne­sio. A.But­ke­vi­čius ne­slė­pė, kad gir­ dė­jo pa­ta­ri­mų keis­ti „Klai­pė­dos naf­tos“ va­do­vą Ro­ką Ma­siu­lį. „Mes ne­si­ren­gia­me keis­ti žmo­ nių, ku­rie dir­ba at­sa­kin­gai, su­pran­ta val­dy­mą, yra kom­pe­ten­tin­gi. Sau­sio 7 d. pla­nuo­ju su­si­tik­ti su ener­ge­ti­ kos sis­te­mo­je dir­ban­čiais žmo­nė­ mis, iš­klau­sy­ti jų siū­ly­mus, ką rei­kia stip­rin­ti“, – ti­ki­no A.But­ke­vi­čius.

3

=2;8A.162;6@ 4?B<1 6< % PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012

MIESTAS miestas

2012-ie­ji bu­vo dos­nes­ni

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS NERINGOS VENCKIENĖS PADĖJĖJAS EDVARDAS ŠALKAUSKAS

1

Per­nai daž­niau­siai vai­ kai bu­vo krikš­ti­ja­mi Ma­tu, Lu­ku, Jo­nu, Jo­kū­bu, Da­nie­ liu­mi. Šie­met šiek tiek pa­si­kei­tė po­pu­ lia­riau­sių mer­gai­čių var­dų pen­ke­ tu­kas. Po­pu­lia­riau­si var­dai – Emi­ li­ja, Gab­rie­lė, Ga­bi­ja, So­fi­ja, Ma­ri­ja. Per­nai daž­niau­siai mer­gai­tėms bu­ vo su­tei­kia­mi Ga­bi­jos, Gab­rie­lės, Ug­nės, Ka­mi­lės ir Emos var­dai. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­ vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ jos Gra­ži­nos Mi­se­vi­čie­nės, kai ku­ rių var­dų po­pu­lia­ru­mas neišb­lės­ta jau ke­le­rius me­tus iš ei­lės. „Ant spe­cia­lis­tės, ku­ri įre­gist­ ruo­ja nau­ja­gi­mius, sta­lo yra vi­ sa­da pa­dė­tas po­pu­lia­riau­sių var­ dų są­ra­šas. Ta­čiau pa­pras­tai tė­vai jau atei­na ap­si­spren­dę ir nuo­mo­ nės ne­kei­čia. Jiems pa­tin­ka vie­nas ar ki­tas var­das, ne­svar­bu, ar jis po­ pu­lia­rus, ar ne. Ki­ti pa­brė­žia, kad bū­tent šis var­das tin­ka vai­ke­liui“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja. Mer­gai­tę pa­va­di­no Gel­me

Šie­met ne­trū­ko ir la­bai re­tų ar net neįp­ras­tų var­dų. Kai ku­riuos iš jų net su­dė­tin­ga iš­tar­ti. Ber­niu­kams tė­vai su­tei­kė Ti­mo, Pu­ti­no, Nei­to, Ro­ma­ri­jaus, Sko­ man­to, Nei­da­no, Erd­vi­lo, Ni­ko­no, Na­ta­nie­liaus, Sa­jaus var­dus. Mer­gai­tės pa­va­din­tos Ama­dė­ja, Amal­tė­ja, Imel­da, Abi­ge­le, Geis­te, Ar­mi­le, Ama­ja, Gaud­ri­me, Gel­me, Vėt­ra, Ju­ni­ta, Or­ne­la, Une. „Tė­vai, ku­rie vai­kui iš­ren­ka re­tą var­dą, ma­tyt, no­ri iš­skir­ti­nu­mo. Šie var­dai su­tei­kia­mi ir kū­di­kiams, ku­rie gi­mė už­sie­ny­je, o įre­gist­ ruo­ja­mi Klai­pė­do­je. To­kie at­ve­jai daž­ni. Gal tas var­das, ku­ris mums neįp­ras­tas, re­gio­ne, ku­ria­me gy­ve­ na vai­kas, yra po­pu­lia­rus, leng­vai

Piliečius priima: antradieniais nuo 08 val. iki 12 val. penktadieniais nuo 13 val. iki 16 val. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos būstinėje adresu: S. Dariaus ir S. Girėno g. 21-21, LT-92254 Klaipėda, durų kodas 38 Tel. (8-46) 411019, 217825, (8-686) 17406 El. paštas: kmapsp@gmail.com

Prie lei­di­mų – ei­lės Sa­vi­val­dy­bė­je – su­ju­di­mas, nes klai­pė­die­ čiai ma­siš­kai su­sku­bo pirk­ti lei­di­mus, kad au­to­mo­bi­lius mies­to cent­re esan­čių dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se ga­lė­tų sta­ ty­ti ne­mo­ka­mai. Sta­tis­ti­ka: šie­met am­ži­ną mei­lę pri­sie­kė šim­tu dau­giau po­rų nei per­nai.

iš­ta­ria­mas vie­tos gy­ven­to­jams“, – svars­tė G.Mi­se­vi­čie­nė. San­tuo­ka – prie kel­tų

Šie­met be­veik šim­tu išau­go san­ tuo­kų skai­čius. Iki gruo­džio 27 d.

Gra­ži­na Mi­se­vi­čie­nė:

Tė­vai, ku­rie vai­kui iš­ ren­ka re­tą var­dą, ma­ tyt, no­ri iš­skir­ti­nu­mo.

15,7x15.6

jų įre­gist­ruo­ta 1203. Per­nai tuo pa­ čiu me­tu san­tuo­kų bu­vo 1106. Dau­giau po­rų žie­dus su­mai­nė ir sa­vo pa­si­rink­to­se vie­to­se. Šie­met to­kių bu­vo 60, per­nai – 55.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Dau­giau­sia am­ži­na mei­lė bu­ vo pri­sie­ki­nė­ja­ma pi­lia­vie­tė­je. Čia tuo­kė­si 24 po­ros. San­tuo­kos vy­ ko ir prie jū­ros, ka­vi­nė­se, ant Jo­no kal­ne­lio, jach­to­je. Neįp­ras­tų san­tuo­kų vie­tos – Šiau­rės ra­gas ir mies­to me­ro ka­ bi­ne­tas. „Jau­na­ve­džiams lei­džia­me rink­ tis. Svar­biau­sia, kad tai ne­bū­tų ore ar po van­de­niu – ne­grės­tų pa­vo­jus. Sa­ko­me, kad pa­tys pa­mąs­ty­tų, ko­ kia tu­ri bū­ti ce­re­mo­ni­ja. Jie ne­re­tai klau­sia ir mū­sų dar­buo­to­jų pa­ta­ri­ mo“, – pa­sa­ko­jo G.Mi­se­vi­čie­nė. Iš­tuo­kų šie­met už­re­gist­ruo­ta aš­tuo­nio­mis ma­žiau nei per­nai. Iš vi­so jų bu­vo 676. Be­veik pus­šim­ čiu ma­žiau už­re­gist­ruo­ta ir mir­ čių. Šie­met jų bu­vo 2 106, per­nai – 2151.

Uostamiesčio statybos statybos Uostamiesčio inžinieriams įteikti įteikti Garbės Garbės ženklai ženklai inžinieriams

 Lietuvos 9VRabc\` `aNafOú V[ V[VR_Vú `ÖWb[T\` 8YNV]ÛQ\` XYbO\ TN_OÛ` YR[aN' TN_OÛ` R[XYNV` V_ ]NQÛX\` _N aNV` N]Q\ statybų inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo garbės lenta: garbės ženklais ir padėkos raštais apdo-

cN[\aV NXafcVNb`V XYbO\ [N_VNV ORV _ÛZÛWNV vanoti aktyviausi klubo nariai bei rėmėjai

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) Klaipėdos klubas bemetais Garsibaigiančiais 2012-ais 2012-aisiais metais bės ženklais įvertino keturių kluGarbės ženklais įvertino keturių bo narių profesinę ir ir visuomeniklubo narių profesinę visuomenę veiklą, ninę veiklą,pagerbė pagerbė organizacijos rėmėjus.

Paskutiniame šių metų Klaipėdos klubo susirinkime aukščiausi LSIS pagarbos ženklai įteikti klaipėdiečiams statybos inžinieriams - Arvydui Juozaičiui, Artūrui Tekoriui, dr. Laimučiui Jonui Vaicekauskui ir Julijai Rakevičienei. Už paramą

Lietuvoje surengiant Europos statybos inžinierių tarybos konferenciją, šių metų gegužę vykusią Vilniuje, įteiktos padėkos gausiam uostamiesčio statybos bendrovių vadovų būriui. Klaipėdos inžinierių-statybininkų profesinės bendruomenės pasveikinti atvykęs LSIS pirmininkas doc. Algirdas Vapšys šalies inžinieriams linkėjo vis labiau globalėjančioje verslo aplinkoneprarastisavitumo savitumo– – gerbje neprarasti gerbti ir ti ir saugoti lietuviškas statybos saugoti lietuviškas statybos tratradicijas, technologijas bei medicijas, technologijas bei medžia-

džiagas, puoselėti garbingą inžigas, puoselėti garbingą inžinienieriaus vardą. Organizacijos variaus vardą. Organizacijos vadovo dovo teigimu, inžinieriaus vardas teigimu, inžinieriaus vardas vivisuomenėje turėtųturėti turėt platesnę platesnę suomenėje turėtų prasmę nei dabar priimta, nes tai vienas iš reikšmingiausių ir reikalingiausių amatų. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubas vienija devynias dešimtis šios profesijos atstovų, jam vadovauja Tautvydas Petras Tubis. Susirinkusieji plojimais pasveikino dar du klubą papildžiusius naujus narius. Užs. 1059146 1059146 Užs.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mai­ti­no pa­ža­dais

Uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai iš­siim­ ti lei­di­mų su­sku­bo tik da­bar, nes prieš ku­rį lai­ką žmo­nės dar bu­ vo mai­ti­na­mi pa­ža­dais, kad tvar­ ka, jog teks mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se, įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų lie­pos. Praė­ju­sią sa­vai­tę mies­to ta­ry­ba ga­lu­ti­nai ap­si­spren­dė, kad rink­lia­ va bus ren­ka­ma nuo sau­sio 2 d. „Nu­kel­ti tvar­kos įsi­ga­lio­ji­mo da­ tos ne­bu­vo jo­kios pra­smės. Tai tas pa­ts, kas skau­dan­tis dan­tis – jei jo ne­tvar­ky­si­me, juk po pus­me­čio skau­dės ne ma­žiau, o dar la­biau. Tvar­ka tu­ri pra­dė­ti funk­cio­nuo­ti, o ta­da pa­ma­ty­si­me jos mi­nu­sus ir ga­lė­si­me juos iš­tai­sy­ti“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas. Dir­ba vie­na spe­cia­lis­tė

Mies­to cent­re dau­gia­bu­čiuo­se na­ muo­se gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai ga­li nu­si­pirk­ti du lei­di­mus, ku­ riuos tu­rė­da­mi ne­mo­ka­mai au­to­ mo­bi­lius ga­lės sta­ty­ti ne tik kie­me, bet 200 met­rų spin­du­liu ap­link na­ mą. Lei­di­mus ga­li įsi­gy­ti ne tik tie gy­ven­to­jai, ku­rie tu­ri nuo­sa­vus bu­ tus, bet ir tie, ku­rie būs­tą le­ga­liai nuo­mo­ja­si. Lei­di­mas pir­ma­jam au­to­mo­bi­liui me­tams kai­nuo­ja 5 li­tus, ant­ra­jam – 250 li­tų. To­kia pat lei­di­mų su­tei­ki­mo tvar­ka ga­lio­ja ir mies­to cent­re pa­

tal­pas nuo­sa­vy­bės tei­se tu­rin­tiems ar jas be­si­nuo­mo­jan­tiems vers­li­ nin­kams. Ta­čiau gau­ti lei­di­mą nė­ra la­bai pa­pras­ta, nes rei­kia ne­ma­žai lai­ ko gaiš­ti ei­lė­se. „Jau ir prieš šven­ tes žmo­nės ma­siš­kai plū­do pri­sta­ ty­ti do­ku­men­tus gau­ti lei­di­mus. Da­bar dar blo­giau, nes Vie­no lan­ ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­ riu­je in­te­re­san­tus ap­tar­nau­ja tik vie­na spe­cia­lis­tė, nes ki­tos ser­ga. To­dėl tik­rai rei­kės vers­tis per gal­ vą, kad lei­di­mus iš­duo­tu­me per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną“, – tei­gė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­ di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas. Ne­baus tris mė­ne­sius

Nu­ma­ty­ta, kad lei­di­mas ne­mo­ka­ mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį vai­ruo­to­jui tu­ri bū­ti iš­duo­tas ne vė­liau kaip per 15 dar­bo die­nų po pa­raiš­kos pa­tei­ ki­mo. A.Šul­cas gy­ven­to­jus ra­gi­no ne­ si­stum­dy­ti ei­lė­se, o iš­siim­ti lei­di­ mo atei­ti šiek tiek vė­liau. „Pe­rei­ na­ma­sis lai­ko­tar­pis, kol vi­si įpras prie nau­jos tvar­kos, bus pir­ma­sis ki­tų me­tų ket­vir­tis. Tris mė­ne­sius tik­rai nie­kas ne­puls į kie­mus baus­ti už sto­vė­ji­mą ne­su­si­mo­kė­ju­sių vai­ ruo­to­jų“, – ti­ki­no vi­ce­me­ras. Jis tei­gė, kad toks nu­ro­dy­mas duo­tas vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­ dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ dar­ buo­to­jams, ku­rie kont­ro­liuo­ja, kaip vai­ruo­to­jai mo­ka rink­lia­vą už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą.

4

penktadienis, gruodžio 28, 2012

miestas

Už teat­ro ku­li­sų – ti­ro­ni­ja? 1

„La­bai il­gai lau­kiau, ka­da ry­šiuo­si apie tai pra­bil­ti. Ki­tais me­tais bus si­dab­ri­nis ju­bi­ lie­jus, kai aš pas re­ži­sie­rių P.Gai­dį ne­gau­nu vaid­mens. Nors bu­vau ve­ dan­čio­ji teat­ro ar­tis­tė“, – kar­tė­lio ne­slė­pė N.Sa­bu­ly­tė. Mo­te­ris pri­pa­ži­no, kad ji nie­ka­da nė­jo pas me­no va­do­vą ir ne­klau­sė, ko­dėl yra ne­rei­ka­lin­ga. Tik esą, kai pri­reik­da­vo ves­ti ren­gi­nį, Teat­ro die­ną, pa­ties re­ži­sie­riaus ju­bi­lie­jų, ją stai­ga pri­si­min­da­vo. „Kai tiek me­tų ne­tu­ri vaid­mens, tai tu tar­si ne­be­dir­bi šia­me teat­re. Kaip čia yra? Va­di­na­si, yra kaž­koks nu­si­sta­ty­mas. Jis ma­ne kaip ak­to­ rę lyg ir ger­bia, ir su­pran­ta, bet esu nu­stum­ta. Bet jis tu­ri su­vok­ti, kad aš – ak­to­rė“, – ne­be­sit­var­dė N.Sa­ bu­ly­tė.

Sce­no­je: N.Sa­bu­ly­tė su ak­to­riu­mi A.Vens­kū­nu V.Šuk­ši­no pje­sė­je „Ener­gin­gi žmo­nės“. Tai vie­nas iš dau­giau

nei šim­to jos su­kur­tų vaid­me­nų.

Ni­jo­lė Sa­bu­ly­tė:

Ki­tais me­tais bus si­ dab­ri­nis ju­bi­lie­jus, kai aš pas re­ži­sie­ rių P.Gai­dį ne­gau­nu vaid­mens.

Kal­ta re­konst­ruk­ci­ja

Pats vy­riau­sia­sis teat­ro re­ži­sie­ rius P.Gai­dys ta­ry­tum nu­ste­bo, kad N.Sa­bu­ly­tė tiek me­tų ne­gau­ na vaid­mens jo sta­to­muo­se spek­ tak­liuo­se. „N.Sa­bu­ly­tė re­per­tua­re lyg ir užim­ta. Bet no­ras dirb­ti dau­giau yra di­de­lis. Ypač mo­te­rų kū­ry­bi­nis no­ras – ne­pa­so­ti­na­mas. Ka­dan­gi jos bū­na dau­giau nu­skriaus­tos nei ak­ to­riai vy­rai“, – paaiš­ki­no P.Gai­dys.

Re­ži­sie­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, ak­to­ riams nei­gia­mą įta­ką da­ro tai, kad teat­ras dėl sta­ty­bų ne­tu­ri sa­vo pa­ tal­pų. Dar trum­pes­nį lai­ką esą bū­ tų ga­li­ma pa­kęs­ti, bet il­gai­niui to­ kia bū­se­na kū­ry­bi­nius žmo­nes iš­se­ki­na. Dar­bo są­ly­gos esą vi­siš­kai ne­ nor­ma­lios. Žmo­nės ne­be­si­ma­to vie­ni su ki­tais iš­ti­sus mė­ne­sius. „Tai la­bai vei­kia, at­si­ran­da apa­ ti­ja, kū­ry­bi­nis en­tu­ziaz­mas nyks­ ta. Čia dir­bu be­veik pu­sę am­žiaus, o tai – jau tre­čia teat­ro re­konst­ ruk­ci­ja, kiek me­tų yra iš­brauk­ta iš nor­ma­laus kū­ry­bi­nio gy­ve­ni­mo“, – guo­dė­si P.Gai­dys. Re­ži­sie­rius ti­ki­no su­pran­tan­tis, kad ak­to­riui ne­tu­rė­ti vaid­mens – di­de­lė dra­ma, tra­ge­di­ja, jis tuo­met jau­čia­si ne­be­rei­ka­lin­gas. Ge­riau­sie­ji pa­si­trau­kia

Klai­pė­dos dra­mos teat­re ofi­cia­ liai dir­bo 44 ak­to­riai. Trys iš jų –

Vy­tau­tas Anu­žis, Ne­lė Sa­vi­čen­ko, Mo­ni­ka Vai­čiu­ly­tė – išė­jo. Vi­si jie pri­pa­žin­ti di­džio­sio­se ša­lies teat­ ro sce­no­se. 12 ar­tis­tų iš li­ku­sios Klai­pė­dos dra­mos teat­ro tru­pės tu­ri vos po vie­ną-tris nau­jus vaid­me­nis. Ki­ ti lai­min­gie­ji jų ko­le­gos – po ke­ lio­li­ka. Vy­riau­sy­bės me­no ir kul­tū­ros pre­mi­jos, Auk­si­nio sce­nos kry­žiaus ir „Si­dab­ri­nės ger­vės“ lau­rea­tę N.Sa­vi­čen­ko iš Klai­pė­dos dra­mos teat­ro į Vil­nių iš­vyk­ti pri­ver­tė as­ me­ni­nio gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bės. Ta­čiau ki­ti ar­tis­tai pa­li­ko uos­ta­ mies­čio sce­ną neap­si­ken­tę įtam­ pos, be­lau­kiant vaid­mens. „Kad mes ži­no­tu­me, ko­dėl vie­ ni ak­to­riai gau­na vaid­me­nis, o ki­ti me­tų me­tus sė­di be dar­bo. Aš įsi­ vaiz­duo­ju, kaip tie, ku­rie ne­gau­na vaid­mens, kan­ki­na­si. Ko­dėl taip yra? Klau­si­mas re­ži­sie­riams“, – tei­gė N.Sa­vi­čen­ko.

Ne­li­ko: ti­tu­luo­ta aktorė N.Sa­vi­čen­ko uos­ta­mies­čio teat­rą taip pat iš­kei­tė į sce­ną sos­ti­nė­je.

Pi­lies teat­ro ar­chy­vo nuo­tr.

N.Sa­bu­ly­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­sak N.Sa­bu­ly­tės, išei­tų ir ji, jei bū­tų jau­nes­nė. Ta­čiau per tuos me­tus ak­to­rė be veik­los ne­ sė­dė­jo. „Žmo­nės ma­ne dar ži­no, nes aš vie­šai skai­tau Mai­ro­nio, J.Mar­ cin­ke­vi­čiaus, R.Ta­go­rės ei­les. Va­ ži­nė­jau, skai­čiau jas baž­ny­čio­se, kai ga­lė­jau bū­ti teat­re“, – ne­slė­ pė nuo­skau­dos ak­to­rė. „Žmo­gus – kaip žu­vis“

Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas Vy­tau­tas Paukš­tė įsi­ti­ki­nęs, kad iš uos­ta­mies­čio teat­ro per­spek­ty­ vūs ak­to­riai pa­si­trau­kia to­dėl, kad klai­pė­die­čiai teat­ra­lai li­ko be sa­ vo pa­tal­pų. „Be to, vi­sa­me pa­sau­ ly­je yra ly­giai tas pa­ts, di­die­ji teat­ rai yra sos­ti­nė­se, jie vi­lio­ja ak­to­rius iš ki­tų mies­tų di­des­nė­mis per­spek­ ty­vo­mis. Kaip sa­ko­ma, žu­vis ieš­ ko kur gi­liau, o žmo­gus – kaip ta žu­vis. Tai na­tū­ra­lus reiš­ki­nys“, – tvir­ti­no V.Paukš­tė.

Komentaras Vy­tau­tas Anu­ž is Ak­to­r ius

S

u N.Sa­bu­ly­te esu la­bai ar­t i­ mai bend­ra­dar­bia­vęs sce­no­ je ir ne­blo­gai ją pa­ž įs­tu kaip žmo­gų. Ji yra ypač ta­len­tin­ga ar­tis­tė, to­kių nė­ra daug. Ji – kie­ta pro­ fe­sio­na­lė ir jai gam­tos bei Die­vo duo­ ta la­bai tur­tin­ga as­me­ny­bė. To­kiai ak­ to­rei rei­k ia jos re­per­tua­ro. Jai rei­k ia at­ski­ro re­ži­sie­riaus. Vy­riau­sia­sis re­ži­ sie­rius teat­re daž­nu at­ve­ju – funk­cio­ nie­rius. To­kių as­me­ny­bių kaip N.Sa­bu­ ly­tė ne tik Klai­pė­dos, bet vi­sos ša­lies teat­ro sce­no­je yra di­de­l is sty­g ius. Kiek­gi ak­to­rių pas mus yra di­džių, to­ kio ly­gio kaip Do­na­tas Ba­nio­nis, Re­gi­ man­tas Ado­mai­t is, Juo­zas Bud­rai­t is, Bro­nius Bab­kaus­kas? Juk to­kių ne­bė­ ra. Per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius tie žmo­nės, ku­rie krei­pė teat­ro rai­dą, per di­de­l į dė­me­sį bu­vo su­kon­cent­ra­vę į di­de­lius eks­pe­ri­men­tus ir at­ra­di­mus re­ž i­sū­ro­je, o ak­to­r iai bu­vo už­m irš­t i. Da­bar Lie­t u­vo­je iš­k i­lęs „re­ž i­sie­r iaus teat­ras“. Ir to­kio ly­gio ak­to­rė kaip N.Sa­ bu­ly­tė li­ko nuo­ša­lė­je. Tai – di­d žiu­l is nuo­sto­lis teat­rui. N.Sa­bu­ly­tės at­lik­tas Aman­dos Ving­fild vaid­muo T.Vil­jam­ so „Stik­li­nia­me žvė­ry­ne“ įžen­gia į ga­ le­r i­ją vi­sų Lie­t u­vos ak­to­r ių-mo­te­r ų su­kur­tų vaid­me­nų kaip vie­nas pa­čių stam­biau­sių ak­to­ri­nių lai­mė­ji­mų. Vien šiuo vaid­me­niu ji į Lie­tu­vos teat­ro is­to­ ri­ją pa­ten­ka kaip žvaigž­dė. Šian­die­ni­ nia­me „re­ži­sie­riaus teat­re“ do­mi­nuo­ja re­ži­sie­rius. O ką da­ry­ti, jei ak­to­riaus as­ me­ny­bė stip­res­nė? Ta­da kar­tais re­ži­ sie­riai apei­na tą ak­to­rių. Aš ti­kiu, kad N.Sa­bu­ly­tė dar vai­dins ir vai­dins stip­ rius vaid­me­nis.

Pa­sak ak­to­riaus, re­ži­sie­riui neį­ ma­no­ma nu­ro­dy­ti, ką im­ti vaid­me­ niui į spek­tak­lį. „Il­gai­niui su­si­klos­to to­kia nuo­ mo­nė, kad be to ak­to­riaus tar­si ga­ li­ma ir ap­siei­ti. Ši­tos pro­ble­mos yra vi­so pa­sau­lio teat­ruo­se. Ypač mo­ te­rys jaut­riai rea­guo­ja ne­gau­da­mos vaid­me­nų, nors tą pa­tį jau­čia ir vy­ rai“, – pri­pa­ži­no V.Paukš­tė. Pa­sak V.Paukš­tės, bė­da, kad re­ži­ sie­riai sta­to spek­tak­lius, kur užim­ti tik 3–4 žmo­nės, o vi­sa ki­ta tru­pė il­ si­si. „Juk ak­to­rius atei­na į dar­bą, kad vai­din­tų, bet kai jis ne­gau­na vaid­ mens, api­ma ne­vil­tis. O sens­tant ši­ ta bė­da paašt­rė­ja, nes vi­siems rei­kia jau­nų vei­dų. Ne­ži­nau, kaip iš to iš­ bris­ti“, – tei­gė ži­no­mas ar­tis­tas.

Išvyko: Klai­pė­dos dra­mos teat­re ne­be­dir­ba du Auk­si­nio sce­nos kry­žiaus lau­rea­tai

M.Vai­čiu­ly­tė ir V.Anu­žis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012

aktualijos

Uosto vilties žygis į naujuosius metus Per pastaruosius metus tarp rytinės Baltijos šalių Klaipėdos uostas padarė vieną ryškiausių šuolių.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Jį lėmė investicijos į Klaipėdos uostą. Didėjo gyliai, pastatytos krantinės, atsirado naujų terminalų. Dar vienas naujas Klaipėdos uosto kokybinis šuolis bus pasiektas 2013 metų pavasarį, kai olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ baigs gilinti uosto laivybos kanalą nuo 10 krantinės iki Jūrų perkėlos. Jo gylis bus 14,5 m, o kanalas praplatės nuo 125 iki 150 metrų. Bus įvestas dvipusis laivų eismas. Į visą Klaipėdos uostą galės įplaukti „Postpanamax“ tipo laivai su 13 metrų gramzda.

Tendencija: nuo 2012 m. balandžio vykdomas Klaipėdos uosto gilinimas, kurį atlieka olandų kompanija „Van Oord“ ir viena didžiausių pasauly-

je jos žemsiurbė „Utrecht“, atvers naujas krovos galimybes.

Vidmanto Matučio nuotr.

Pasiekimas: netgi Malkų įlankos krovos bendrovėse pradėti krauti di-

Išskirtinis: net per didžiausius šalčius neužšąlantis Klaipėdos uostas

niais 2011 metais, išlaikė pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, metalo konstrukcijų, statybinių medžiagų, rūdos, konteinerinių krovinių, jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Po kelerių metų kritimo 2012-aisiais šoktelėjo į Klaipėdos uostą atplaukusių konteinerinių laivų skaičius. 2011 metais jų buvo 36, o šiemet – 43. Daugiau – net 5291 lankėsi ir kruizinių laivų keleivių. Iš viso jų buvo 26769.

dos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad puoselėti tokius planus yra daug priežasčių. Tai ir pradėsiantys veikti nauji terminalai, ir pasirašytos sutartys dėl Baltarusijos trąšų gamintojo „Belkalis“ trąšų. Jų Klaipėdos uoste kitąmet turėtų būti kraunama daugiau nei šiemet. Naują žemės ūkio produktų terminalą pradėjo eksploatuoti jūrų

Šiemet nepasiekus naujo uosto krovos rekordo, jo galima tikėtis 2013-aisiais, o 2014-aisiais – tai jau tikrai. Klaipėdos uostui išskirtinai sėkmingi buvo 2011-ieji, kai krauta per 36,6 mln. tonų krovinių. 2012 metais bus pasiektas antras visų laikų Klaipėdos uosto krovos rezultatas. Planuojama, kad bus perkrauta 35 mln. 300 tūkst. tonų krovinių. Ypač sėkminga Klaipėdos uostui buvo 2012 metų antra pusė. Gerokai augo žemės ūkio produktų, pirmiausia grūdų krova. Per 2012 metus teigiamą krovos balansą, palyginti su rekordi-

desni laivai.

Maždaug 6 procentais padaugėjo ir jūrų keltais į Klaipėdos uostą plaukiančių keleivių. Iš viso uoste lankėsi per 350 tūkst. keltų keleivių. 2013 metais Klaipėdos uoste laukiama panašių krovos rezultatų kaip 2011 metais. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąmatą planuojama 36 mln. tonų metinė krova. Realiai laukiama 3-4 proc. didesnės krovos nei 2012 metais. Klaipė-

turi pranašumų prieš kitus rytinės Baltijos uostus.

krovinių kompanija „Bega“. „Birių krovinių terminalas turėtų baigti terminalą kitų metų rudenį. Žemės ūkio produktų krovos terminalai plėsis ir Malkų įlankoje. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) dar ketina plėsti birių krovinių krovą. Dar ryškesnis Klaipėdos uosto krovos šuolis planuojamas nuo 2014 metų. Tuomet dabar gerokai pagilintas Klaipėdos uostas jau duos apčiuopiamus teigiamus veiklos rezultatus.

Pa­jū­rio kurortai lau­kia sve­čių ant­plū­džio Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­jū­rio ku­ror­tai per Nau­jų­jų me­ tų su­tik­tu­ves lau­kia poil­siau­to­jų ant­plū­džio. Da­lis Pa­lan­gos vieš­bu­ čių jau už­pil­dy­ti. Ne­rin­go­je su­ras­ti vie­tą, kur įsi­kur­ti per Nau­jų­jų metų šventę, dar nė­ra su­dė­tin­ga.

Pa­lan­gos vieš­bu­čiai spar­čiai už­ sa­ko­mi Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ vėms. Ku­ror­to Tu­riz­mo in­for­ma­ci­ jos cent­ro di­rek­to­rė Ala Va­lu­žie­nė tvir­ti­no, kad kai ku­riuo­se iš jų jau ne­bė­ra vie­tų. Pat­rauk­liau­si bu­vo vieš­bu­čiai, ku­riuo­se yra vi­sa inf­ rast­ruk­tū­ra – ne tik su­tei­kia­mi pus­ry­čiai, va­ka­rie­nė, bet yra ir pra­ mo­gų: ba­sei­nų, įvai­rių pro­ce­dū­rų. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pen­kių, ke­ tu­rių ir kai ku­rių tri­jų žvaigž­du­čių

vieš­bu­čiuo­se užim­tu­mas Nau­jų­jų me­tų nak­tį yra ne­blo­gas“, – tei­gė di­rek­to­rė. Anot A.Va­lu­žie­nės, šie­met į Pa­ lan­gą su­tik­ti Nau­jų­jų me­tų dau­ giau­sia at­va­žiuos ki­tų ša­lies mies­tų gy­ven­to­jai. Už­sie­nie­čių ne­si­ti­ki­ma daug su­lauk­ti. Ta­čiau į di­džiau­sią ša­lies ku­ror­tą už­suks poil­siau­to­jų iš Ka­li­ning­ra­do, Bal­ta­ru­si­jos. „Pa­lan­go­je nė­ra taip, kaip Drus­ ki­nin­kuo­se, kad vieš­bu­čiuo­se ne­ bū­tų vie­tų. Ta­čiau pas mus ir to­ kių įstai­gų yra ke­lias­de­šimt kar­tų dau­giau. Pa­lan­ga šie­met la­bai gra­ žiai pa­puoš­ta. At­vy­ku­sie­siems tik­ rai ne­trūks pra­mo­gų. Ti­ki­mės, kad Nau­jų­jų su­tik­tu­vė­se žmo­nių, kaip ir kas­met, bus la­bai daug“, – vy­ lė­si A.Va­lu­žie­nė. Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ tu­riz­mo

Pa­puo­ši­mai: poil­siau­to­jus J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je pa­si­tiks ka­lė­di­nių eg­lu­čių alė­ja.

in­for­ma­ci­jos va­dy­bi­nin­kė Kris­ti­na Vai­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad Ne­rin­go­je pro­ble­mų dėl ap­gy­ven­di­ni­mo per Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ves ne­ky­la.

„Pri­va­čia­me sek­to­riu­je yra daug lais­vų vie­tų. Vieš­bu­čiai po tru­pu­ tį už­si­pil­do. La­bai lau­kia­me poil­ siau­to­jų. Per Nau­jų­jų me­tų su­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tik­tu­ves Ne­rin­go­je bus pra­mo­gų – ne­mo­ka­mas šven­ti­nis kon­cer­ tas, fe­jer­ver­kas“, – kvie­tė K.Vai­ čie­nė.

6

penktadienis, gruodžio 28, 2012

nuomonės

Pel­no šal­ti­nis – Lie­tu­va

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

D

Iš­vai­ky­ti tuš­ty­bių mu­gę Violeta Juodelienė

A

tš­ven­tę tra­d i­ci­nes šven­tes, pa­ten­k i­nę smal­s u­m ą, kas šie­met pa­slėp­ta Ka­lė­dų Se­ ne­l io mai­š e, žvel­g ia­me į prie­k į. At­sa­kę sau su kuo, kur, kaip ap­si­ ren­gę, ką val­gy­da­mi ir ger­da­mi per­ženg­ si­me Nau­jų­jų slenks­t į, ima­me kur­t i su 2013-ai­siais su­si­ju­sias vi­zi­jas. Net kie­čiau­si vers­l i­n in­kai šir­d ies kam­ pu­ty­je už­siau­g i­na ste­buk­lus ir lin­k i sau ne­bū­ti­nai pa­grįs­tos vers­lo sėk­mės, sa­vo bend­ro­v ių ak­ci­joms – kai­nų šuo­l ių, dar­ buo­to­jams – Pe­ne­lo­pės lo­ja­lu­mo, kon­ku­ ren­tams – ne­ti­kė­to bank­ro­to. Dar­bo emig­ ran­t ų žmo­nos ti­k i­si iš­sau­go­t i san­tuo­ką, pa­sko­lo­se sken­d in­čios šei­mos – ūmaus pra­tur­tė­ji­mo, paaug­lės – nu­si­ž iū­rė­to kla­ sės drau­go dė­me­sio, pa­sta­rie­ji – už­ka­riau­ ti jau­nos pra­kti­kan­tės mo­ky­to­jos šir­dį. Pi­l ie­t i­nė pa­rei­ga rei­ka­lau­tų kaž­ką po­z i­ty­ vaus nu­ma­ty­ti ir sa­vo ša­liai. Po­li­ti­kams, ma­

Vi­siems drau­ge no­rė­tų­si pa­lin­kė­ti nu­sto­ti gar­bin­ti tuš­ty­bes – 2012-ai­siais jų ir vėl bu­vo dau­giau nei pa­kan­ka­mai. tyt, ge­riau­sia bū­tų lin­kė­ti iš­min­ties ir lai­ko pa­skai­ty­ti rim­tas kny­gas, vers­li­nin­kams – so­cia­l i­nės at­sa­ko­my­bės, jau­nes­n ie­siems moks­lo bend­ra­dar­biams – pa­siek­ti pa­sau­ li­nio ly­gio vir­šū­nių ir orių al­gų, me­di­kams – pri­pa­ži­ni­mo ne sve­tur, o sa­vo ša­ly­je. Ta­čiau vi­siems drau­ge no­rė­tų­si pa­lin­kė­ti nu­sto­ti gar­bin­ti tuš­ty­bes – 2012-ai­siais jų ir vėl bu­vo dau­giau nei pa­kan­ka­mai. Tū­las lie­t u­v ių pro­d iu­se­r is jau ne­beieš­ ko mi­nio­se pa­si­slė­pu­sių ta­len­tų – tie­siog eks­pe­r i­men­tuo­ja su sce­nos pro­jek­tais – pu­čia vie­ną įvaiz­d žio bur­bu­lą po ki­to. Kad pri­min­tų apie sa­ve, pra­sti vers­li­nin­ kai ir me­n i­n in­kai par­da­v i­nė­ja sa­vo šei­ mos is­to­ri­jas ir šven­tes. Įvaiz­dis svar­bes­nis už tu­ri­nį ir tie­są ta­po net so­l i­d žio­sios kul­t ū­ros at­sto­vams, ne­ bed­rįs­tan­tiems de­mas­kuo­ti tarp sa­viš­kių esan­čių nuo­g ų ka­ra­lių – pre­mi­jų fon­dus jie pa­ver­tė puo­dais rie­baus vi­ra­lo, ku­rio it ko­kios lab­da­ros sriu­bos paei­liui at­sei­kė­ja tai vie­nam se­niai ne­be­ku­rian­čiam bi­čiu­ liui, tai ki­tam. No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad 2013-ai­siais vi­sų mū­ sų gy­ve­ni­me bus ma­žiau dirb­ti­nai su­kur­ tų įvaiz­džių, ne­pag­rįs­tų liaup­sių, įver­ti­ni­ mų už var­dą, ne dar­bus, ir sto­vė­da­mi ant 2014-ųjų slenks­čio ga­lė­si­me džiaug­t is: nau­ja­me­čiai ste­buk­lai pil­do­si.

ien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ per­ skai­čiau, kad „Hi­ta­chi“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Hi­ roa­kis Na­ka­nis­his spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pa­reiš­kė, kad de­ry­ bos dėl nau­jo­sios AE Lie­tu­vo­je ne­ bu­vo vi­siš­kai su­stab­dy­tos. Ką tai reiš­kia? Ar tai, kad tos de­ ry­bos da­bar vir­to slap­to­mis? Ar kad tau­tai sa­ko­ma, jog pro­jek­to ne­bus, o iš tie­sų ieš­ko­ma bū­dų, kaip šį afe­ra dvel­kian­tį rei­ka­lą vis tiek pra­suk­ti? Re­gis, čia vi­sai nie­kam ne­svar­ bu įvy­kęs re­fe­ren­du­mas, ku­rį bu­ vę vals­ty­bės va­do­vai kaž­ko­dėl su­ ge­bė­jo pa­vers­ti pa­ta­ria­muo­ju. Taip jau Lie­tu­vo­je yra, kad tau­tos va­lia val­dan­tie­siems – pa­sku­ti­nė­ je vie­to­je. Nu­sisp­jau­ti. O juk žmo­ nės aiš­kiai pa­sa­kė: nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės ne­rei­kia! Ir taš­kas. Ko­ kios čia dar ga­li bū­ti de­ry­bos? Ir ja­ po­nų kon­cer­nas čia ne­kal­tas, kal­ti tie Lie­tu­vos at­sto­vai, ku­rie vis dar pud­ruo­ja ja­po­nams sme­ge­nis. Jei yra ko­kių nors iš­lai­dų dėl šio rei­ka­lo, vals­ty­bei pa­da­ry­ta ža­la dėl to, kad su „Hi­ta­chi“ pra­dė­ta de­rė­tis ne­su­lau­kus ži­nios apie tau­tos va­lią šiuo klau­si­mu, tu­ri at­sa­ky­ti kal­tie­ji. Tai­gi – bu­vu­si Vy­riau­sy­bė ir jos na­ riai, ku­rie be­są­ly­giš­kai sa­vo tur­tu ir san­tau­po­mis tu­rė­tų at­ly­gin­ti pa­da­ ry­tą ma­te­ria­li­nę ža­lą vals­ty­bei. Tai bū­tų pa­mo­ka vi­soms ki­toms vy­riau­sy­bėms, kad ne­ga­li­ma ri­zi­ kuo­ti biu­dže­to pi­ni­gais, o to­kie di­ de­li pro­jek­tai vyk­do­mi tik pri­ta­rus vi­sai tau­tai, o ne nuo rea­laus gy­ve­ ni­mo nu­to­lu­siems vei­kė­jams, ku­ riems svar­bi tik jų pa­čių ge­ro­vė. Ki­tas svar­bus klau­si­mas yra tai, ko­dėl vi­sos par­ti­jos taip no­ri, kad ta elekt­ri­nė bū­tų sta­to­ma, nors vi­si su­pran­ta, kad bū­tų pa­da­ry­tas di­de­ lis nu­si­kal­ti­mas atei­ties kar­toms? Šis klau­si­mas yra ypač svar­bus, nes, ma­no nuo­mo­ne, tai su­si­ję su ko­rup­ci­ nė­mis sche­mo­mis, ku­rios jau ant­ras de­šimt­me­tis tai­ko­mos Lie­tu­vo­je cir­ ku­liuo­jan­tiems vie­šie­siems pi­ni­gams. Čia pa­ts ge­riau­sias pa­vyz­dys, re­gis, yra va­di­na­mo­ji Dar­bo par­ti­jos by­la. Kaip tam­pa aiš­ku iš kai ku­rių šios by­los me­džia­gą ty­ru­sių Sei­mo na­

Dėl lo­te­ri­jos – klau­si­mai

Man la­bai įdo­mu, kas at­si­tin­ka su lo­te­ri­jos bi­lie­tais, ku­rie bū­na su­dė­ ti prie ka­sų pre­ky­bos cent­ruo­se, bet jų neiš­per­ka iki žai­di­mo. Vie­na par­ da­vė­ja aiš­ki­no, kad jie anu­liuo­ja­mi. O kaip iš tie­sų tai vyks­ta? Kur jie dings­ta? Jei juos ga­li­ma anu­liuo­ti, va­di­na­si, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų lai­kais ga­li­ma ir už­sa­ky­ti nu­me­rius, ku­rie iš­kris, at­si­žvel­giant į tuos anu­ liuo­ja­mus bi­lie­tus. Ir jei jie yra anu­ liuo­ja­mi, ko­dėl tai da­ro­ma pa­slap­čia, nein­for­muo­jant vi­suo­me­nės? Li­nas

Šu­nys ir to­liau ter­šia

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

rių pa­si­sa­ky­mų, par­ti­jai ga­lė­jo ati­ tek­ti nuo 5 iki 15 pro­c. ES ski­ria­ mų lė­šų, ku­rias ad­mi­nist­ra­vo tos pa­čios par­ti­jos į val­diš­kas įstai­gas de­le­guo­ti pa­rei­gū­nai, val­di­nin­kai ir pro­jek­tus ren­gę spe­cia­lis­tai.

Dar sy­kį įsi­ti­ki­na­ me, kad iš tie­sų į val­ džią ko­pian­tiems rū­pi ne Lie­tu­va, o pi­ ni­gai. Nes ta Lie­tu­va jau se­niai ta­po ne tė­ vy­ne, o pa­si­pel­ny­ mo šal­ti­niu. ES ski­ria­mi pi­ni­gai, pa­ly­gin­ti su tais, ku­rie bū­tų skir­ti AE sta­ty­bai, yra ge­ro­kai di­des­ni. Štai čia ir rei­kė­ tų ieš­ko­ti prie­žas­ties, ko­dėl par­ti­jos taip no­ri šio pro­jek­to. Jei elekt­ri­nė kai­nuo­tų 40 mlrd. li­tų, tai kiek gau­tų šias sta­ty­bas ku­ruo­jan­ti par­ti­ja ir jos pa­ran­ki­niai, jei „at­plau­na­ma“ su­ma siek­tų bent 10 pro­c. skir­tų lė­šų? Be­je, da­lis šio pro­ce­so bū­tų le­ga­ lus, nes val­diš­kų pi­ni­gų bū­tų ski­ria­ ma už dar­bus, ku­riuos nau­jo­jo­je AE

at­lik­tų įmo­nės – par­ti­jų do­no­rės. Ne­šio­ti to­kias su­mas gry­nai­siais bū­tų per­ne­lyg ri­zi­kin­ga, o ir to­kio dy­džio po­rtfe­lių nie­kas ne­ga­mi­na. Apie di­de­lę ope­ra­ci­jų gry­nai­siais ri­zi­ką by­lo­ja ir su­kčia­vi­mui pri­ly­gi­ na­mos par­ti­jos by­la. Kai paaiš­kė­ja, kad nau­da iš nau­jo­ sios AE bū­tų šim­tai mi­li­jo­nų li­tų, tam­ pa aiš­ku, jog mū­sų par­ti­jos gal­vo­ja ne apie pi­ges­nę elekt­rą, ku­rios, jau se­niai aiš­ku, ne­bus, o apie sa­vo ki­še­nes. Štai kur es­mė. Ne vel­tui dau­gy­bė žmo­nių tie­siog rėk­te rė­kė, kad šis pro­jek­tas yra di­ de­lė afe­ra, prieš ku­rią „Wil­liam­so“ ir naf­tos per­dir­bi­mo komp­lek­so pri­va­ti­za­ci­jos rei­ka­lai at­ro­do nie­ ki­niai. Ir tau­ta re­fe­ren­du­me, kad ir pa­ta­ria­muo­ju pa­vers­ta­me, aiš­kiai pa­sa­kė, kad elekt­ri­nė ne­rei­ka­lin­ga. Ta­čiau iš už­ku­li­sių kart­kar­tė­mis vis gir­di­me, kad AE ne­ži­nia ko­kiais bū­ dais vis tiek bus sta­to­ma, nes vyks­ta de­ry­bos, šio pro­jek­to pla­na­vi­mas, o vi­so to rei­ka­lo nu­trau­ki­mas la­bai jau bran­giai kai­nuo­tų Lie­tu­vai. Taip tik dar sy­kį įsi­ti­ki­na­me, kad iš tie­sų į val­džią ko­pian­tiems ir įko­ pu­siems rū­pi ne Lie­tu­va, o pi­ni­gai. Nes ta Lie­tu­va jau se­niai ta­po ne tė­ vy­ne, o pa­si­pel­ny­mo šal­ti­niu. R.Mi­chai­lo­vas

Pir­kė­jai kar­tais taip pat pikt­nau­džiau­ja M.Ski­riu­tė. „Pink­lės do­va­nų pir­kė­jams“, „Klaipėda“, 2012 12 27. Ir iš kur pas mus tiek pri­vi­so vi­ so­kių ne­pa­ten­kin­tų pir­kė­jų, ku­ rie tik ir gal­vo­ja, kaip pa­si­nau­ do­ti daik­tu ir jį su triukš­mu grą­žin­ti į par­duo­tu­vę. Juk taip da­ry­ti nee­tiš­ka. Jei jau nu­si­pir­ kai daik­tą, tai už jį to­liau esi pa­ ts at­sa­kin­gas. Juk rei­kia žiū­rė­ti, ką per­ki. Ma­no bū­tų va­lia, nie­ ko par­duo­tu­vės at­gal ne­priim­tų, pir­kai ir tu­rė­kis.

Aš ir­gi bu­vau nu­pir­kęs to­kią pat vaikš­ty­nę. Bet kai par­si­ve­žęs na­mo iš­pa­ka­vau, vi­siš­kai nu­si­vy­liau. Ki­ tą die­ną nu­ve­žiau į pre­ky­bos cent­ rą grą­žin­ti, o par­da­vė­jos man ėmė aiš­kin­ti, kad žais­lų ne­prii­ma, tai­ gi te­ko pa­kel­ti vė­ją. Ta­da jau pa­ siė­mė tą daik­tą at­gal. Gra­žiuo­ju elg­da­mie­si Lie­tu­vo­je nie­ko ne­pa­ siek­si­te.

Vai­nius

Aš

***

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

***

Na, taip, tik leisk mū­sų „bu­du­ liams“ vis­ką grą­žin­ti, tai pra­dės ne­ šti į par­duo­tu­vę nu­val­gy­tus tor­tus, iš­grai­by­tus agur­kų stik­lai­nius. Apie ki­tas pre­kes net ne­kal­bu. Pir­miau mes, žmo­nės, tu­ri­me pa­si­keis­ti. Val­dis

***

Da­bar la­bai po­pu­lia­ri pre­ky­ba pa­ čių įvai­riau­sių daik­tų mu­lia­žais, skir­tais tik ap­stum­ti pir­kė­ją. GG Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Da­bar, kai snie­gas nu­tir­po, šu­nų šei­ mi­nin­kai pa­tys tu­rė­tų su­si­pras­ti ir ne­pa­lik­ti au­gin­ti­nių iš­ma­tų. Jei jau taip šlykš­tu jas rink­ti, tai nors snie­ gu anks­čiau ga­lė­jo už­kas­ti. Bjau­ru, kai ant ta­ko ne­ma­tai nie­ko ki­to, kaip gy­vū­no eksk­re­men­tus. Apsk­ri­tai paė­mus, jau se­niai lai­kas iš­mok­ti su­ tvar­ky­ti ne tik tai, ką pa­tys pri­šiukš­ li­na­me, bet ir ką gy­vū­nai pa­da­ro. Ta­das

Nu­lū­žu­si ša­ka lau­kia au­kų

Da­nės gat­vė­je nu­lū­žo vie­no me­džio ša­ka. Ji kol kas ne­kren­ta to­dėl, kad įsi­rė­mė į ki­to me­džio ša­kas. Bet vie­ną die­ną pa­pūs stip­res­nis vė­jas ir ją nu­neš kam nors ant gal­vos ar­ ba ant au­to­mo­bi­lio. O ta­da jau bus blo­gai. Gal mies­to tvar­ky­to­jai ga­lė­ tų už­bėg­ti šiai ne­lai­mei už akių? Kris­ti­na

Pas­por­tuo­ti ne­spė­jau

Mū­sų kie­me prie Kre­tin­gos 1-ojo na­mo snie­go bu­vo ne ma­žiau nei ki­tuo­se. Jau bu­vau su­si­ruo­šu­si išei­ti ir iš pe­ties pa­mo­juo­ti kas­tu­vu, bet at­va­žia­vo trak­to­riu­kas ir nu­stū­mė snie­gą. Gra­žu, šva­ru da­bar. Ačiū už rū­pes­tį, vi­sai dėl to ne­pyks­tu, o pa­ spor­tuo­ti tik­rai ra­siu kur. Si­mo­na

Siųs laiš­kus į Vil­nių

Spa­lį už tri­jų kam­ba­rių bu­to šil­dy­ mą su­mo­kė­jau 100 li­tų. O už lapk­ ri­tį, kai vi­są mė­ne­sį lai­kė­si pliu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra, at­siun­tė 327 li­tų są­ skai­tą. Mes ne­ty­lė­si­me, ne­pa­kei­ čia­mų žmo­nių nė­ra. Jei čia nie­kas ne­pa­dės, sių­siu laiš­kus į Vil­nių. Te­ gu ko­re­guo­ja tas kai­nas už šil­dy­mą, jei ne­bu­vo šal­čių. Sup­ran­ta­ma, aš su­mo­kė­siu, ne­lik­siu sko­lin­gas, bet to­kios kai­nos ma­nęs ne­ten­ki­na. Jo­nas

Ras­ti rak­tai

Už Alks­ny­nės ei­nant Smil­te­lės gat­ vės link yra ga­ra­žai. Prie jų var­te­ lių ne­se­niai ra­dau įdėk­lą su bu­to ir pa­što dė­žu­tės rak­tais. Tur­būt ko­ kia nors mo­te­ris pa­me­tė, trauk­da­ ma ga­ra­žo rak­tus, nes įdėk­las at­ro­ do mo­te­riš­kas. Dėl ra­di­nio rei­kė­tų skam­bin­ti tel. 8 630 32 868. Ade­lė Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012

lietuva

OMON va­dus temps į teis­mą Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Dėl nu­si­kal­ti­mų, įvyk­dy­tų 1991 m., bus tei­sia­mi bu­vę so­vie­tų smo­gi­ kų bū­rio OMON va­do­vai Bo­les­la­ vas Ma­ku­ty­no­vi­čius ir Vla­di­mi­ras Taz­vo­do­vas – Lie­tu­vos pro­ku­ro­rai pa­ga­liau per­duo­da jų by­lą į teis­mą. Ta­čiau pri­pa­žįs­ta­ma, kad nu­teis­ti įta­ria­muo­sius bus sun­ku – OMON vei­kė­jai slaps­to­si Ru­si­jo­je.

Šiuo­lai­kiš­kai: jau ku­rį lai­ką pri­va­čių­jų in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jos pil­do­mos elekt­ro­ni­niu bū­du.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Vie­šins ne vi­sas dek­la­ra­ci­jas Vi­sų vals­ty­bės tar­nau­to­jų pri­va­čių­jų in­te­ re­sų dek­la­ra­ci­jos ne­bus vie­ši­na­mos. Taip nu­spren­dė Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK). Šį mė­ne­sį ko­mi­si­ja pa­kei­tė lie­pą pa­tvir­tin­tas tai­syk­les, ku­rio­se bu­ vo nu­ma­ty­ta vie­šin­ti vi­sų vals­ty­ bės tar­nau­to­jų pri­va­čių­jų in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jas. „Vi­si pri­va­lo pa­teik­ti elekt­ro­ni­ nes dek­la­ra­ci­jas, ta­čiau vie­ši­na­mos tik tų as­me­nų, ku­rių pa­rei­gy­bės im­pe­ra­ty­viai nu­ma­ty­tos įsta­ty­me“, – sa­kė VTEK sek­re­to­ria­to va­do­vas To­mas Čap­lins­kas. Grą­ži­nus se­ną­ją tvar­ką, vie­ši bus po­li­ti­kų, vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, tei­ sė­jų, par­la­men­to par­ti­jų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų, vals­ty­bės ar sa­ vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų ir jų pa­va­duo­to­jų, po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­jų, ei­ nan­čių ins­ti­tu­ci­jų ar įstai­gų struk­ tū­ri­nių pa­da­li­nių va­do­vų pa­rei­gas, pri­va­čių­jų in­te­re­sų duo­me­nys. Lie­pą tar­ny­bi­nės eti­kos sar­gai bu­vo nu­spren­dę, kad pa­vie­šin­ti rei­kia be­veik vi­sų dek­la­ruo­jan­čių­ jų duo­me­nis, tai yra maž­daug 100

tūkst. as­me­nų. Vi­suo­me­nei ne­ priei­na­mos bū­tų tik li­ku­sios ope­ ra­ty­vi­nių, spe­cia­lių­jų tar­ny­bų dar­ buo­to­jų dek­la­ra­ci­jos. Bet me­tų pa­bai­go­je ko­mi­si­ja pa­ kei­tė to­kią nuo­sta­tą. Da­bar tei­gia­ ma, kad tik „ko­mi­si­jos pa­tvir­tin­

100 tūkst. pa­rei­ gū­nų tap­tų ak­tua­ li nau­ja tvar­ka, jei­ gu bū­tų nu­spręs­ta skelb­ti vi­sas pri­va­ čių­jų in­te­re­sų dek­ la­ra­ci­jas. ta­me pa­rei­gy­bių są­ra­še nu­ro­dy­tų vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je dir­ban­čių as­me­nų pri­va­čių­jų in­te­re­sų dek­la­ ra­ci­jų duo­me­nys yra vie­ši“. Lai­ki­nai VTEK pir­mi­nin­ko pa­rei­ gas ei­nan­ti vy­riau­sia pa­gal am­žių

ko­mi­si­jos na­rė Gra­ži­na Imb­ra­sie­ nė tei­gė, kad dėl spren­di­mo pa­vie­ šin­ti be­veik vi­sų as­me­nų dek­la­ra­ci­ jas ne tik ki­lo įvai­rių ne­sklan­du­mų, pa­si­pik­ti­ni­mų, bet ir su­lauk­ta ke­lių ieš­ki­nių teis­muo­se. Anot jos, VTEK ma­no, kad dėl pri­va­čių­jų in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jų vie­ ši­ni­mo tu­rė­tų pa­si­sa­ky­ti Kons­ti­tu­ ci­nis Teis­mas. Spren­di­mas pri­stab­dy­ti vi­sų dek­la­ra­ci­jų vie­ši­ni­mą priim­tas at­ si­žvel­giant į Sei­mo Vals­ty­bės val­ dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­ te­ri­jos, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­jos ir Vals­ty­bės sau­gu­mo de­ par­ta­men­to „iš­reikš­tas pa­grįs­tas abe­jo­nes“. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja tei­ gė, kad dek­la­ra­ci­jų vie­ši­ni­mas prieš­ta­rau­ja įsta­ty­mams. Tuo­me­ tis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ ro­nius Ažu­ba­lis aiš­ki­no, jog dip­lo­ ma­ti­nės tar­ny­bos spe­ci­fik ­ a lė­mė tai, kad šios tar­ny­bos na­rių, kaip ir ki­tų sta­tu­ti­nių pa­rei­gū­nų, dek­la­ra­ ci­jų duo­me­nys ne­ga­li bū­ti vie­ši­na­ mi. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė yra pa­reiš­ku­si, kad dip­lo­ma­tai tu­ rė­tų vie­šai dek­la­ruo­ti pri­va­čiuo­sius in­te­re­sus. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ver­žia­si gau­ti man­da­tą Per rin­ki­mus pa­va­sa­rį į ne­se­niai ka­den­ci­ją pra­dė­ju­sį Sei­mą pa­tek­ti ban­dys bu­vęs Kau­no me­ras Vy­tau­ tas Šus­taus­kas ir bu­vęs par­la­men­ ta­ras An­ta­nas Ne­dzins­kas.

A.Ne­dzins­kas Vy­riau­sio­jo­je rin­ ki­mų ko­mi­si­jo­je (VRK) jau re­gist­ ra­vo­si kaip po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vis, kaip pre­ten­den­tas kan­di­ da­tuo­ti į Sei­mą. Kad ga­lė­tų da­ly­ vau­ti ko­vo 3 d. vyk­sian­čiuo­se rin­ki­ muo­se, A.Ne­dzins­kas tu­rės su­rink­ti 1 tūkst. jo kan­di­da­ta­vi­mą re­mian­čių apy­gar­dos rin­kė­jų pa­ra­šų. Ko­vo­to­jų už Lie­tu­vą są­jun­ga kaip po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vį Uk­mer­gės apy­gar­do­je re­gist­ra­vo V.Šus­taus­ką, kaip va­kar per VRK po­sė­dį pra­ne­šė ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas. Par­ti­ jos ke­lia­mam kan­di­da­tui pa­ra­šų dėl kan­di­da­ta­vi­mo rink­ti ne­rei­kia. Taip pat kaip pre­ten­den­tai kan­ di­da­tuo­ti rin­ki­muo­se Uk­mer­gės apy­gar­do­je re­gist­ruo­ti Lie­tu­vos san­tar­vės fon­do va­do­vas Ju­lius

Ka­zė­nas ir ka­den­ci­ją bai­gu­sio pre­ zi­den­to Val­do Adam­kaus pa­ta­rė­ju bu­vęs, šiuo me­tu Sei­mo Par­la­men­ ti­nių ty­ri­mų de­par­ta­men­te dir­ban­ tis Min­dau­gas Kluo­nis. Kaip sa­va­ran­kiš­kos po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vės jau re­gist­ra­vo­ si vie­nuo­li­ka par­ti­jų: De­mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­bės par­ti­ja, „Drą­sos ke­lias“, Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga, Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja, Li­be­ra­lų są­jū­dis, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­ jų są­jun­ga, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja, Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja, tau­ ti­nė par­ti­ja „Lie­tu­vos ke­lias“, Tė­ vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­ nys de­mok­ra­tai. Šian­dien bai­gia­si ter­mi­nas, kai rin­ki­muo­se Bir­žų-Ku­piš­kio, Za­ ra­sų-Vi­sa­gi­no ir Uk­mer­gės apy­ gar­d o­se kan­d i­d a­t us kel­s ian­č ios par­t i­jos ar pre­ten­d en­tai į kan­ di­da­tus ga­li už­si­re­gist­ruo­ti kaip sa­va­ran­kiš­ki po­li­ti­nės kam­pa­ni­ jos da­ly­viai. „Klaipėdos“, BNS inf.

De­šim­tys nu­ken­tė­ju­sių­jų

B.Ma­ku­ty­no­vi­čius bei V.Raz­vo­ do­vas kal­ti­na­mi dėl veiks­mų prieš Lie­tu­vą nuo 1991 m. sau­sio 11-osios iki 1991 m. rugp­jū­čio 25 d. Va­kar paaiš­kė­jo, kad bu­vu­sių Vil­niaus OMON va­do­vų bau­džia­ mo­jo­je by­lo­je yra dau­giau nei trys de­šim­tys nu­ken­tė­ju­sių­jų. Iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas šio­je by­lo­je baig­tas. Po 21-ų me­tų. „Nu­ken­tė­ju­sių­jų ši­to­je by­lo­ je yra dau­giau ne­gu 30. Tarp jų – mū­sų vals­ty­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos: Mui­ti­nė, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­ gos tar­ny­ba ir pa­na­šiai“, – tei­gė pro­ku­ro­ras. Ko­men­tuo­da­mas baig­tą iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą R.Jan­ce­vi­čius žur­na­ lis­tams taip pat at­sklei­dė, kad tir­ da­mi OMON veik­lą pro­ku­ro­rai į at­ski­rą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą iš­sky­rė by­lą, ku­rio­je įta­ria­mi lie­tu­viai. Au­sys – ir Sau­sio 13-osios by­lo­je

Pa­sak pro­ku­ro­ro, tuo­me­čio So­ vie­tų Są­jun­gos vi­daus rei­ka­lų mi­ nis­te­r i­jos vi­d aus ka­r iuo­m e­n ės Vil­niaus ypa­tin­go­sios pa­skir­ties mi­li­ci­jos pa­da­li­nio (OMON) va­ do­vai B.Ma­ku­ty­no­vi­čius ir V.Raz­ vo­do­vas įta­ria­mi pa­da­rę 15 nu­si­ kal­ti­mų. Jie, pa­sak R.Jan­ce­vi­čiaus, fi­gū­ruo­ja ir Sau­sio 13-osios by­los fo­ne, ir įvai­riuo­se pa­sie­nio po­stų už­puo­li­muo­se. „Iš vi­so mū­sų pro­ku­ro­rai šiems dviem as­me­nims ink­ri­mi­nuo­ja 15 nu­si­kals­ta­mų vei­kų. Tai su­si­ję su mū­sų pa­sie­nio po­stų už­puo­li­mais, taip pat su gink­lų gro­bi­mais, žmo­ nių su­ža­lo­ji­mais, ap­šau­dy­mais“, – žur­na­lis­tams sa­kė jis. Prieš per­duo­dant by­lą teis­mui, dar nu­ma­to­ma su jos me­džia­ga su­ pa­žin­din­ti kal­ti­na­muo­sius. R.Jan­ce­vi­čius sa­kė nea­be­jo­jan­tis, kad teks bend­rau­ti su kal­ti­na­mų­jų ad­vo­ka­tais, o ne su jais pa­čiais. „Be jo­kios abe­jo­nės, mes pa­gal ga­lio­ jan­čias tei­sės nor­mas pri­va­lė­si­me pa­teik­ti vi­są bau­džia­mo­sios by­los me­džia­gą su­si­pa­žin­ti šiems dviem as­me­nims, bet grei­čiau­siai tai teks da­ry­ti jų ad­vo­ka­tams, nes, be jo­ kios abe­jo­nės, šie as­me­nys tik­rai neat­vyks į Lie­tu­vą ir ne­su­si­pa­žins su bau­džia­mo­sios by­los me­džia­ ga“, – kal­bė­jo pro­ku­ro­ras. Iš vi­so by­lo­je – ne ma­žiau kaip 20 to­mų me­džia­gos. Teis­mą pa­sieks ki­tą­met

Ban­dy­mas: bu­vęs Sei­mo na­rys

A.Ne­dzins­kas sieks dar sy­kį pra­ si­brau­ti į nau­ją­jį par­la­men­tą.

„No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad to­kia by­ la, toks pro­ce­sas – as­mens per­da­ vi­mas į teis­mą jam ne­sant – yra ko­ne vie­nas pir­mų­jų mū­sų ša­ly­je, tad tie­siog ne­drįs­čiau da­bar ap­si­ ri­bo­ti lai­ku, ka­da konk­re­čiai teis­mą pa­sieks ši by­la, nes iš­lai­ky­ti pro­ce­ dū­rą užims lai­ko“, – sa­kė R.Jan­ce­

Pa­bai­ga: pro­ku­ro­ras R.Jan­ce­vi­

čius pri­pa­ži­no, jog pri­rei­kė dau­ giau kaip dvie­jų de­šim­čių me­tų, kad tei­sė­sau­ga iš­tir­tų omo­ni­nin­ kų siau­tė­ji­mo by­lą.

vi­čius, iš­reikš­da­mas vil­tį, kad su­ pa­žin­di­ni­mo pro­ce­sas ne­bus toks be­ga­li­nis ir by­la pir­mą 2013-ųjų pus­me­tį pa­sieks teis­mą. R.Jan­ce­vi­čius taip pat nu­ro­dė, kad įta­r ia­m ie­j i slaps­to­s i. „Pro­ ku­ro­rams ži­n o­m a, kad jų bu­v i­ mo vie­ta yra Ru­si­ja. Į mū­sų ne­ vien­kar­t i­n ius pra­š y­m us ši ša­l is pa­tei­k ia nei­g ia­m us at­sa­k y­m us, – tei­g ė jis, taip pat pri­d ū­r ė: – Jiems kaip kar­d o­m o­j i prie­m o­n ė yra pa­s kir­tas ka­l i­n i­m as. Yra iš­ duo­tas Eu­ro­p os areš­to or­d e­r is, tad jei­g u jie kirs Ru­s i­jos vals­ ty­bės sie­ną, jie ne­są­ly­giš­kai bus su­lai­ky­ti ir suim­ti.“ BNS inf.

V.Lands­ber­gis: pro­ ku­ro­rai pa­vė­la­vo Pir­ma­sis po ne­prik­lau­so­my­bės at­ kū­ri­mo Lie­tu­vos va­do­vas Vy­tau­tas Lands­ber­g is pa­svei­k i­no pa­skelb­tą pro­ku­ro­r ų spren­di­mą teis­mui per­ duo­t i bu­v u­sių Vil­n iaus omo­n i­n in­ kų by­lą, ta­čiau tei­g ia, kad pro­ku­ro­ rai vė­la­vo aiš­kin­da­mie­si 1991 m. pa­ da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus. „Jis tur­būt la­bai pa­vė­luo­tas, bet vis tiek ge­r iau vė­l iau ne­g u nie­kad. Jei tai bu­vo nuo­sek­liai pa­ruoš­ta ir pa­ grįs­ta, tai yra ge­rai, kad tai pa­da­ry­ ta. Nes tie žmo­nės yra pa­da­rę nu­si­ kal­t i­mus ir pa­l ik­t i nu­si­kal­t i­mą net neiš­kel­tą, net ne­pa­teik­tą, ne­su­for­ mu­luo­tą bū­t ų vi­siš­kai ne­ge­rai. Tai už­gau­na pa­t į tei­sin­g u­mą“, – sa­kė V.Lands­ber­g is. Anot jo, OMON va­do­v ų B.Ma­k u­ty­ no­vi­čiaus ir V.Raz­vo­do­vo veiks­mai ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mi kaip va­do­va­vi­ mas nu­si­kals­ta­mai gau­jai ar te­ro­ris­ tų gru­pei. „Apie tai vi­si ži­no, tik gal­būt ne apie vi­s us nu­s i­k al­t i­mus pa­k an­k a­mai kal­ba­ma. Daž­n iau­siai kal­ba­ma tik apie vie­ną – Me­d i­n in­k ų žu­dy­n ių nu­si­kal­t i­mą, o tai yra žmo­nės, ku­ rie va­do­va­vo, ga­l i­ma sa­k y­t i, nu­si­ kals­ta­mai gau­jai, pa­gal kri­m i­na­l i­ nę ter­m i­no­lo­g i­ją – nu­si­kals­ta­mam su­si­v ie­n i­ji­mui ar­ba or­ga­n i­za­ci­jai, gink­luo­tai“, – sa­kė V.Lands­ber­g is.

8

penktadienis, gruodžio 28, 2012

užribis Ra­do ne­gy­vą žmo­gų

Sprog­muo – po til­tu

Pa­vo­gė nau­ją te­le­vi­zo­rių

Ne­to­li Pauos­čio ge­le­žin­ke­lio sto­ties dar­bi­nin­kai ap­ti­ko ne­gy­ vą žmo­gų. Apie la­vo­ną po­li­ci­jai pra­neš­ta gruo­džio 27 d. po pie­ tų. Ge­le­žin­ke­lio meist­ras ti­ki­no, kad kū­nas api­ręs, ta­čiau ne­nu­ ro­dė nei mi­ru­sio­jo am­žiaus, nei ly­ties. Ve­lio­nis ap­tik­tas miš­ke ne­to­li bė­gių, tik­riau­siai jis mi­rė prieš pa­snin­gant.

Va­kar iš ry­to po via­du­ku virš ge­le­žin­ke­lio bė­gių pa­ke­liui į tarp­tau­ti­nę per­kė­lą klai­pė­die­ tis at­si­tik­ti­nai ra­do sprog­me­nį. Kaip šio­je vie­to­je at­si­dū­rė Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų mi­ nos­vai­džio mi­na, ne­ži­no­ma. Iš­ mi­nuo­to­jai iš­ga­be­no pa­vo­jin­gą ra­di­nį ir su­nai­ki­no jį Kai­rių po­ li­go­ne.

Gruo­džio 26-osios va­ka­re Tai­ kos pr., aikš­te­lė­je prie grei­tojo mais­to res­to­ra­no, bu­vo ap­vog­ tas au­to­mo­bi­lis. Kol ma­ši­nos šei­mi­nin­kas vaikš­ti­nė­jo po pre­ ky­bos cent­rą, iš jos pa­grob­ tas nau­jas te­le­vi­zo­rius. Pir­ki­nys kai­na­vo 1,4 tūkst. li­tų. Au­to­mo­ bi­lis bu­vo pa­lik­tas įjun­gus sig­ na­li­za­ci­ją.

Pa­rei­gū­nai „iš­ri­šo“ se­ną by­lą Pra­bi­lus nu­si­kal­tė­lių pa­sau­lio at­sto­vui po 12 me­tų uos­ta­mies­ty­je išaiš­kin­ta dras­ tiš­ka žmog­žu­dys­tė. Net­ru­kus du iš tri­jų įta­ria­mų­jų tu­rė­tų sto­ti prieš teis­mą. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šau­dė švie­siu me­tu

Iki šiol vie­šas bu­vu­sio fut­bo­li­nin­ ko Al­gir­do Ur­mo­no su­šau­dy­mas 2000-ųjų bir­že­lio 8 d. bu­vo ap­ gaub­tas pa­slap­ties skrais­te, o kal­ ti­nin­kai – neį­var­dy­ti. Tą­kart pa­va­ka­re pa­da­ry­tas nu­si­ kal­ti­mas bu­vo itin įžū­lus, nes tris šau­lius ma­tė ne vie­nas klai­pė­die­ tis. Jie šau­dė iš dvie­jų pis­to­le­tų ir nu­pjau­ta­vamz­džio šau­tu­vo. Su­var­ py­tas kul­kų vy­ras mi­rė iš­kart. Ka­dan­gi A.Ur­mo­nas bu­vo ne tik spor­ti­nin­kas, ban­ko ap­sau­gi­nin­ kas, bet ir bu­vo sie­ja­mas su Vy­tau­ tu Ar­ba­čiaus­ku, va­din­tu Ar­ba­ti­niu, to­dėl ga­li­mų įta­ria­mų­jų pra­džio­je ieš­ko­ta tarp šio au­to­ri­te­tą tais lai­ kais tu­rė­ju­sio as­mens prie­šų. Ti­ki­no ta­pęs at­pir­ki­mo ožiu

Po kiek lai­ko teis­mą pa­sie­kė by­la, ku­rio­je kal­ti­na­muo­ju ta­po Re­mi­ gi­jus Mi­nei­kis. Ta­da teig­ta, kad jo bend­ri­nin­kas bu­vęs toks Val­de­ma­ ras Ma­ce­vi­čius, o tre­čia­sis as­muo bu­vo ne­nus­ta­ty­tas. Pa­rei­gū­nai bu­vo su­for­mu­la­vę ir mo­ty­vą. Tai ne­va bu­vęs kerš­tas už

Jis at­lie­ka baus­mę už tai, kad 1999 m. rug­sė­jo 8-osios ry­tą prie nak­ ti­nio klu­bo „Ka­li­for­ni­ja“ su­mu­šė bei su­spar­dė 25 me­tų vai­ki­ną, ku­ ris nuo gal­vos su­ža­lo­ji­mų ki­tą die­ ną li­go­ni­nė­je mi­rė. Pa­rei­gū­nai tu­ri duo­me­nų, kad A.Ur­mo­nas R.Jan­kaus­ką ne kar­ tą bu­vo su­mu­šęs bei atė­mė te­le­ fo­ną. To­dėl šis, ta­da gar­sė­jęs ne­ prog­no­zuo­ja­mais veiks­mais, esą su­pla­na­vo kerš­to ak­ci­ją. Jam tal­ ki­no bro­liai Ser­ge­jus ir Dmit­ri­jus Ša­ra­pa­je­vai, prieš 12 me­tų sie­ti su Sto­ri­nių gau­ja. Teis­mas san­kcio­na­vo šio įta­ria­ mo­jo suė­mi­mą dviem mė­ne­siams.

1996 m. spa­lio 10 d. dvie­jų gau­jų su­si­šau­dy­mo prie „Lie­tu­vos te­le­ ko­mo“ me­tu su­žeis­tus drau­gus. Prieš teis­mo po­sė­džius R.Mi­nei­ kis karš­tai ti­ki­no pro­ce­są ste­bė­ju­ sius žur­na­lis­tus, kad pa­rei­gū­nai jį pa­da­rė at­pir­ki­mo ožiu.

Pa­va­ka­re pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas bu­vo itin įžū­lus, nes tris šau­lius ma­tė ne vie­ nas klai­pė­die­tis. Su­ var­py­tas kul­kų vy­ ras mi­rė iš­kart.

Pa­sie­nie­čiai tal­ki­na po­li­ci­jai

Pa­gal­ba: tarp­tau­ti­nė­je per­kė­lo­je dir­ban­tys pa­rei­gū­nai su­lai­kė ne vie­

ną po­li­ci­jos ieš­ko­tą įta­ria­mą as­me­nį.

Net­ru­kus teis­mas grą­ži­no by­ lą pro­ku­ro­rams ir nu­ro­dė pa­pil­dy­ ti ty­ri­mą. Ta­da vie­nas di­džiau­sių kliu­vi­nių bu­vo teis­me vis ne­pa­si­ro­ dan­čios dvi kir­pė­jos. Iš sa­vo dar­bo vie­tos jos ma­tė žu­di­kus ir ty­ri­mo me­tu liu­di­jo ka­te­go­riš­kai pa­ži­nu­ sios ta­da įta­ria­mus R.Mi­nei­kį ir V.Ma­ce­vi­čių. Ta­čiau teis­me šios mer­gi­nos ne­ pa­si­ro­dė, iš­siaiš­kin­ta, kad abi emig­

ra­vo į Ai­ri­ją. Vė­liau, kai by­la bu­vo grą­žin­ta pro­ku­ro­rams, jos ne­be­bu­ vo to­kios ka­te­go­riš­kos, to­dėl pa­rei­ gū­nai ne­be­ga­lė­jo jo­mis rem­tis. Pra­bi­lo kaž­ku­ris sa­viš­kis

Il­gą lai­ką A.Ur­mo­no nu­žu­dy­mas bu­vo lai­ko­mas tam­sia by­la, kol gau­ta nau­jų, kaip ti­ki­na pa­rei­gū­ nai, la­bai sva­rių įro­dy­mų apie tik­ ruo­sius kal­ti­nin­kus.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Nors gar­siai ne­kal­ba­ma, aki­ vaiz­du, kad apie tik­ruo­sius žu­di­ kus jiems pa­pa­sa­ko­jo kaž­ku­ris iš uos­ta­mies­čio kri­mi­na­li­nio pa­sau­ lio at­sto­vų. Tei­gia­ma, kad šį kar­tą įkal­čiai la­bai sva­rūs ir kal­ti­nin­kai ne­beiš­si­suks. Vie­nas pa­grin­di­nių įta­ria­mų­jų už nu­žu­dy­mą 15 me­tų nu­teis­tas ir baus­mę at­lie­kan­tis Ra­mū­nas Jan­ kaus­kas, pra­var­džiuo­tas Čiom­biu.

Kur yra D.Ša­ra­pa­je­vas, pa­rei­gū­nai kol kas ne­ži­no. Esa­ma spė­ji­mų, kad jis gy­ve­na kaž­ku­rio­je Va­ka­ rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­je ir, su­ži­no­jęs apie bro­lio areš­tą, ga­li pa­si­steng­ ti ding­ti. D.Ša­ra­pa­je­vas anks­čiau bu­vo teis­ tas už ža­gi­ni­mą, o drau­ge su R.Jan­ kaus­ku jie bu­vo nu­teis­ti už tur­to prie­var­ta­vi­mą bei su­kčia­vi­mą. S.Ša­ra­pa­je­vas prieš pu­sant­ros sa­vai­tės pa­sie­nio pa­rei­gū­nų bu­vo su­lai­ky­tas tarp­tau­ti­nė­je per­kė­lo­je. 37 me­tų vy­ras ke­ti­no vyk­ti į Šve­ di­ją, ant­ran­kiai jam už­seg­ti ke­lei­ vių lau­ki­mo sa­lė­je prie ka­sų. Pa­na­šiai prieš daug me­tų pa­sie­ nie­čiai su­lai­kė ta­da pa­grin­di­niu įta­ria­muo­ju ta­pu­sį R.Mi­nei­kį. Jis pa­rei­gū­nams bu­vo pri­sta­ty­tas iš­li­ pęs iš kel­to, ku­ris į Klai­pė­dos uos­tą at­plau­kė iš Vo­kie­ti­jos.

Mo­kyk­lo­se – nar­ko­ti­kų pėd­sa­kai Ap­tik­ta ko­kai­no pėd­sa­kų

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nar­ko­ti­kai ir to­liau skver­bia­si į jau­ni­mo gy­ve­ni­mą, jų pėd­sa­kų ap­tin­ka­ma ne­tgi mo­kyk­lo­se. Tai paaiš­kė­jo po jo­se at­lik­tų pa­tik­rų. Ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad po­ pu­lia­riau­sios tarp mo­ki­nių – ka­ na­pės. Tik­ri­no 24 įstai­gas

Nau­do­jant spe­cia­lius tes­tus uos­ ta­mies­čio mo­kyk­lų ap­lin­ko­je bu­vo at­lik­tos nar­ko­ti­nių me­džia­gų pa­ tik­ros. Pa­sak Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro va­do­vės Ine­tos Pa­ čiaus­kai­tės, juos at­lik­ti ne­su­dė­tin­ ga. Pir­miau­sia spe­cia­liu la­pe­liu rei­ kia per­brauk­ti per pa­si­rink­tą vie­tą. Ant la­pe­lio pa­kan­ka už­pil­ti spe­cia­ laus skys­čio – in­di­ka­to­riaus. La­pe­ ly­je iš­ryš­kė­ju­si spal­va pa­ro­do, ar

Re­zul­ta­tai: daž­niau­siai mo­kyk­lo­se bu­vo ap­tik­ta ka­na­pių pėd­sa­kų.

yra nar­ko­ti­nių me­džia­gų pėd­sa­kų ir ko­kia tai me­džia­ga. To­kios pa­tik­ros bu­vo at­lik­tos ke­lio­se uos­ta­mies­čio gim­na­zi­jo­ se, pro­gim­na­zi­jo­se, pa­grin­di­nė­se mo­kyk­lo­se, pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­ je ir vai­kų glo­bos na­muo­se. Iš vi­ so bu­vo pa­tik­rin­tos to pa­gei­da­vu­ sios 24 įstai­gos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­sak I.Pa­čiaus­kai­tės, ar nė­ra nar­ko­ti­nių me­džia­gų, daž­niau­siai bu­vo tik­ri­na­ma ant įstai­gos įė­ji­ mo, mer­gi­nų ir vai­ki­nų tua­le­tų du­ rų ran­ke­nų, per­si­ren­gi­mo kam­ba­ riuo­se, ko­ri­do­riuo­se, vie­to­se, kur dau­giau­sia bū­riuo­ja­si mo­ki­niai, ap­link įstai­gą esan­čio­se mo­ki­nių rū­ky­mo vie­to­se.

Pa­tik­rų me­tu nar­ko­ti­nių me­džia­gų ap­tik­ta 14-oje įstai­gų. Dau­giau­sia – 21 at­ve­jis – tai bu­vo ka­na­pės. Ta­ čiau ap­tik­ta ir sun­kes­nių nar­ko­ti­ nių me­džia­gų pėd­sa­kų – po vie­ ną at­ve­jį am­fe­ta­mi­no ir ke­ta­mi­no (ko­kai­no). Dau­giau­sia nar­ko­ti­nių me­džia­gų pėd­sa­kų ap­tik­ta vai­ki­ nų tua­le­tuo­se. Jų bu­vo už­fik­suo­ta ir ant suo­lo, kom­piu­te­rio kla­via­tū­ ros, du­rų ran­ke­nos. I.Pa­čiaus­kai­tė pa­brė­žė, kad duo­me­nys yra pa­ti­ki­ mi. Šie tes­tai – vie­ni ge­riau­sių, sie­ kiant nu­sta­ty­ti nar­ko­ti­nes me­džia­ gas ap­lin­ko­je. Ga­li kar­to­ti ty­ri­mus

Nar­ko­ti­kų kont­ro­lės ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kė Na­tal­ja Is­to­mi­na pa­ste­ bė­jo, kad re­zul­ta­tai nė­ra pra­sti. 50 pro­c. ty­ri­me da­ly­va­vu­sių mo­kyk­ lų nė­ra ap­tik­ta nar­ko­ti­nių me­džia­ gų pėd­sa­kų.

Anot I.Pa­čiaus­kai­tės, su kiek­ vie­na mo­kyk­la, ku­rio­je bu­vo ap­ tik­ta nar­ko­ti­nių me­džia­gų, re­ zul­ta­tai bus ap­tar­ti at­ski­rai. Bus

14

– tiek mo­kyk­lų ap­tik­ ta nar­ko­ti­nių me­džia­gų pėd­sa­kų. kal­ba­ma, ko­kių pre­ven­ci­jos prie­ mo­nių rei­kia im­tis, kaip kont­ro­ liuo­ti si­tua­ci­ją, kad nar­ko­ti­kai ne­plis­tų. Kar­tu su mo­kyk­lo­mis bus to­liau spren­džia­ma, ar rei­kia tęs­ti to­kias pa­tik­ras. Tes­tai sa­vi­val­dy­bei at­siė­ jo 10 tūkst. li­tų.

9

PenktADIENIS, gruodžio 28, 2012

OMX Vilnius

+0,59 %

OMX Riga

+0,23 %

6,8 pro­c.

per me­tus pa­didė­jo žemės ūkio pro­duktų su­pir­ki­mo kai­nos.

Per po­rą mėne­sių gy­ ven­tojų, no­rin­čių nau­ do­tis pa­slau­ga „Ne­pa­ gei­dau­ju grei­to­jo kre­ di­to“, at­si­ra­do dau­ giau nei tūkstan­tis. Dau­giau­sia tarp jų – tų, ku­rie sie­kia ap­si­sau­ go­ti nuo su­kčių, iman­ čių pa­sko­las sve­ti­ mais var­dais.

+0,95 %

€

De­šimt Lie­tu­vo­je vei­kian­čių ko­mer­ci­nių bankų ir už­sie­nio bankų sky­rių lapk­ri­čio pa­bai­go­je bu­vo su­kaupę 76,563 mlrd. litų tur­to – 2,2 pro­c., ar­ba 1,758 mlrd. litų, ma­žiau nei 2011-ųjų pa­bai­go­je. Vien per lapk­ritį bankų tur­tas su­men­ko 140,171 mln. litų, ar­ba 0,2 pro­c. Bend­ ras bankų pa­skolų po­rtfe­lis per vie­nuo­ li­ka šių metų mėne­sių pa­didė­jo 1 pro­c., iki 54,361 mlrd. litų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0370 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2061 JAV do­le­ris 1 2,6058 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6255 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9577 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4187 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6695 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5461 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8549

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,7549 % –1,0539 % –0,4051 % –0,5944 % –0,0625 % –0,9390 % –0,4159 % +0,4289 % –0,2062 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas Du­jos

„Sta­toil“

4,73

4,53

2,49

„Apoil“

4,66

4,42

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

91,33 dol. už 1 brl. 110,96 dol. už 1 brl.

Atos­to­gos su­trum­pi­no ei­les Prieš artė­jan­čias ato­sto­gas Ru­si­ jo­je vil­kikų eilės prie Bal­ta­ru­si­jos sie­nos ge­ro­kai su­mažė­jo, kaip pra­ nešė na­cio­na­linės vežėjų au­to­mo­ bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ at­sto­ vas spau­dai Gy­tis Vin­ce­vi­čius.

Ri­zi­ka: gy­ven­to­jai, bi­jan­tys, kad jų var­du ap­ga­vi­kai ga­li pa­siim­ti pa­ „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ap­sau­ga nuo su­kčių – sa­va­no­riš­kas re­gist­ras Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

nuo su­kčių, be­si­sko­li­nan­čių sve­ti­ mais var­dais.

Ne­no­ri klimp­ti į sko­las

Atšaukti galima bet kada

Pa­si­nau­do­ti pa­slau­ga „Ne­pa­gei­ dau­ju grei­to­jo kre­di­to“ gy­ven­to­jai ga­li at­vykę į kre­ditų biurą ar­ba pri­ si­jungę in­ter­ne­tu per sa­vo e. ban­ ki­nin­kystės sis­temą. Pat­vir­ti­nus, kad žmo­gus ne­no­ri gau­ti grei­to­jo kre­di­to, at­šauk­ti to­ kį sa­vo spren­dimą ga­li­ma bet ka­da. Ta­čiau įra­šas ga­lios dar 90 dienų ir bend­rovės pa­sko­los to­kiam žmo­gui kurį laiką neiš­duos. Apgavikų daugė­ja

A.Ki­sie­lis teigė, jog spren­di­mas už­si­re­gist­ruo­ti yra ga­ran­ti­ja vie­ nam metų ket­vir­čiui, kad pa­sko­ los ne­bus iš­duo­da­mos. Jei­gu vis­ gi norė­si­te pa­sko­los, reikės la­bai stip­riai įti­kinė­ti kre­ditų bend­ro­ ves, kad už­si­re­gist­ra­vo­te ne­ty­čia,

re­gist­ruo­da­mie­si pa­darė­te klai­ dą. „Kur­da­mi re­gistrą siekė­me išspręs­ti dvi pro­ble­mas: gy­ven­tojų bri­di­mo į sko­las neat­sa­kin­gai sko­ li­nan­tis ir kre­di­ti­nio su­kčia­vi­mo. Abi šios pro­ble­mos itin ak­tua­lios ir tai iliust­ruo­ja kas­die­niai gy­ven­ tojų klau­si­mai, kaip ap­si­sau­go­ti, kad ne­būtų ima­mi grei­tie­ji kre­di­ tai, taip pat su­kčia­vi­mo sta­tis­ti­ka“, – sakė kre­ditų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius And­rius Bog­da­no­vi­čius. Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos duo­ me­ni­mis, tre­čią šių metų ket­virtį Lie­tu­vo­je už­re­gist­ruo­ti 3559 su­kčia­vi­mo at­ve­jai, tai yra 2,8 kar­to dau­giau nei per pir­mus tris metų mėne­sius. Vie­na iš ša­ly­je šiuo me­tu spar­čiau­siai plin­tan­čių su­kčia­vi­mo formų: ap­gau­le iš­vi­lio­jus as­mens duo­me­nis ir e. ban­ki­nin­kystės pri­ si­jun­gi­mo ko­dus, ki­to as­mens var­ du pai­ma­mi grei­tie­ji kre­di­tai.

Kitų metų biud­že­tas pa­si­ra­šy­tas Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė (nuo­tr.) pa­si­rašė 2013 m. vals­ tybės biud­že­to įsta­tymą, ku­ria­ me nu­ma­to­mas 2,5 pro­c. viešųjų fi­nansų de­fi­ci­tas.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

kl.lt/naujienos/ekonomika

Ban­kai nu­skur­do

skolų, jau ga­li re­gist­ruo­tis spe­cia­lia­me re­gist­re.

Kre­ditų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ ne­pa­ gei­dau­jan­čių grei­to­jo kre­di­to as­ menų re­gist­ras pra­dėjo veik­ti spa­ lį. Ja­me ga­li re­gist­ruo­tis tie, ku­rie no­ri, kad jų duo­me­nys pa­siektų bend­ro­ves, iš­duo­dan­čias greitą­ sias pa­sko­las. Iki šiol šia­me re­gist­re norą, kad jiems ne­būtų iš­duo­da­mos pa­sko­ los, iš­reiškė 1054 gy­ven­to­jai. Tarp jų – tie, ku­rie su­pran­ta tu­rin­ tys pro­blemą ir ne­be­no­ri klimp­ ti į sko­las im­da­mi pa­sko­las, ir tie, ku­riuos už­si­re­gist­ruo­ti pa­ska­ti­no ar­ti­mie­ji. Ta­čiau, pa­sak kre­ditų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ tei­si­nin­ko Ana­to­li­ jaus Ki­sie­lio, dau­giau­sia tarp be­si­ re­gist­ruo­jan­čių yra tų žmo­nių, ku­ rie no­ri ap­sau­go­ti sa­vo duo­me­nis

ekonomika

OMX Tallinn

Ša­lies va­dovės tei­gi­mu, pa­tvir­tin­ tas kitų metų vals­tybės biud­že­tas ati­tin­ka at­sa­kin­gos fi­nansų po­li­ti­ kos už­da­vi­nius. „Lie­tu­va tu­ri to­liau lai­ky­tis fi­nan­sinės drausmės ir už­ tik­rin­ti ša­lies sta­bi­lumą bei pa­ti­ ki­mumą tarp­tau­tinė­se rin­ko­se“, – teigė D.Gry­baus­kaitė. Sei­mas pra­ėju­sią sa­vaitę ab­so­ liu­čia balsų dau­gu­ma pa­tvir­ti­no bu­vu­sios kon­ser­va­to­riaus And­ riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mos Vy­ riau­sybės pa­rengtą ir da­bar­ti­nio prem­je­ro so­cial­de­mok­ra­to Al­gir­

do But­ke­vi­čiaus Mi­nistrų ka­bi­ne­ to tik šiek tiek pa­ko­re­guotą 2013 m. biud­žetą. Vals­tybės biud­že­to pa­ja­mos be ES ir ki­tos pa­ra­mos lėšų kitą­met, pla­ nuo­ja­ma, sieks 18,2 mlrd. litų, su ES pa­ra­ma – 25,7 mlrd. litų. 2013-ai­siais vals­tybės biud­že­to de­fi­ci­tas bus 740 mln. litų, ar­ba 0,6 pro­c. bend­ro­ jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Nu­ma­ to­ma, kad kitų metų na­cio­na­li­nio biud­že­to iš­lai­dos (be ES ir ki­tos pa­ ra­mos lėšų) bus be­veik 21,4 mlrd. li­ tų. Kar­tu su ES ir ki­tos tarp­tau­tinės fi­nan­sinės pa­ra­mos lėšo­mis na­cio­ na­li­nio biud­že­to pa­ja­mos su­da­rys 28,9 mlrd. litų. Bend­ras na­cio­na­li­nio biud­že­to de­fi­ci­tas kitą­met sieks apie 3,2 mlrd. litų, tai yra 2,5 pro­c. BVP. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­sak jo, pa­sie­nio po­ste ties Me­ di­nin­kais įva­žiuo­ti į Lie­tuvą lau­ kia 20 sunk­ve­ži­mių, į Bal­ta­ru­siją – 10 sunk­ve­ži­mių, o ties La­vo­ riškė­mis – ati­tin­ka­mai 30 ir 10 kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių. „Šie rei­sai yra pa­sku­ti­niai prie­š Nau­juo­sius me­tus. Pas­kui Ru­si­ jo­je pra­si­de­da ato­sto­gos ir ma­žai kas dir­ba, todėl vi­sos bend­rovės

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

sten­gia­si rei­sus su­dėlio­ti, kad vai­ruo­to­jai su­si­suktų iki Naujųjų metų“, – sakė G.Vin­ce­vi­čius. Ta­čiau, pa­sak jo, prie­š pat Nau­ jųjų metų šven­tes eilės Lie­tu­vos pa­sie­ny­je ga­li vėl išaug­ti, nes iš Ru­si­jos grįš Lie­tu­vos vežė­jai. „Pir­ma­dienį bu­vo 10 ki­lo­metrų eilė į Bal­ta­ru­siją. Tad tas srau­tas dar tu­ri grįžti. Kaip mus in­for­ ma­vo, pa­reigūnų yra pa­kan­ka­mai, todėl ti­kimės, kad vai­ruo­to­jams il­gai lauk­ti ne­teks“, – teigė „Li­ na­vos“ at­sto­vas G.Vin­ce­vi­čius. Pas­tarą­sias ke­lias sa­vai­tes Bal­ ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je bu­vo nu­tįsu­ sios 15 ir dau­giau ki­lo­metrų sunk­ ve­ži­mių eilės. Pa­sak spe­cia­listų, pa­na­šios eilės vi­sa­da nu­si­drie­ kia prie­š did­žią­sias metų šven­ tes, kai bal­ta­ru­sių mui­ti­nin­kai ir pa­sie­nie­čiai ge­ro­kai ap­ma­ži­na sa­ vo pa­reigūnų, dir­ban­čių Lie­tu­vos pa­sie­ny­je, skai­čių. Be to, šie­met pa­dėtį prie Bal­ ta­ru­si­jos sie­nos komp­li­ka­vo tai, kad lapk­ritį įta­riant ko­rup­ci­ja bu­ vo su­lai­ky­ta ke­lios de­šim­tys lie­ tu­vių mui­ti­ninkų, dir­ban­čių Me­ di­ninkų po­ste. „Klaipėdos“, BNS inf.

Kai­nos pa­didė­jo Lie­tu­vos eks­por­tuotų pre­kių kai­nos šių metų spalį, pa­ly­gin­ti su 2011-ųjų spa­liu, pa­didė­jo 3,6 pro­c., im­por­tuotų pre­kių – 4 pro­c.

Per mėnesį – spalį, pa­ly­gin­ti su rugsė­ju, – eks­por­tuotų pre­kių kai­nos smuk­telė­jo 1,3 pro­c., im­ por­tuotų pre­kių – 0,3 pro­c., kaip pra­nešė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ tas. Per me­tus iš eks­por­tuotų pre­ kių dau­giau­sia pa­bran­go žemės ūkio dau­gia­me­čiai ir vien­me­čiai au­ga­lai – ati­tin­ka­mai 20,3 ir 14,4 pro­c., va­rik­linės trans­por­to prie­ monės – 13,9 pro­c., ra­fi­nuo­ti naf­ tos pro­duk­tai – 11,3 pro­c., o at­pi­ go per­dirb­ti ir kon­ser­vuo­ti vai­siai, uo­gos ir dar­žovės – 28,6 pro­c., pa­da­rinė me­die­na – 15,6 pro­c., ta­ba­ko ga­mi­niai – 10,1 pro­c.

20,3 pro­c.

per me­tus pa­bran­go žemės ūkio dau­gia­me­čiai au­ga­lai.

Iš im­por­tuotų pre­kių per me­tus dau­giau­sia pa­bran­go gy­vi gyvū­nai ir gyvū­ninės kilmės pro­duk­tai – 14,1 pro­c., žemės ūkio vien­me­čiai au­ga­ lai – 11,7 pro­c., kon­ser­vuo­ta mėsa ir mėsos pro­duk­tai – 10,7 pro­c., o at­ pi­go op­ti­niai prie­tai­sai ir fo­tog­ra­fi­ jos įran­ga – 8,3 pro­c., per­dirb­ta ir kon­ser­vuo­ta žu­vis, vėžia­gy­viai ir mo­lius­kai – 6,5 pro­c., konst­ruk­ci­ niai me­ta­li­niai ga­mi­niai – 6,4 pro­c. Bend­ra­jam eks­por­tuotų pre­ kių kainų po­ky­čiui per mėnesį did­žiau­sią įtaką, pa­sak sta­tis­tikų, turė­jo 4,4 pro­c. su­mažė­ju­sios ra­ fi­nuotų naf­tos pro­duktų ir 3 pro­c. pa­didė­ju­sios žemės ūkio pro­duktų kai­nos. Bend­ra­jam im­por­tuotų pre­kių kainų po­ky­čiui did­žiau­sią įtaką turė­jo 1,8 pro­c. su­mažė­ju­sios naf­tos ir gam­ti­nių dujų bei 1,9 pro­c. pa­didė­ju­sios che­mi­kalų ir che­mi­jos pra­monės ga­mi­nių, 2,1 pro­c. – ra­fi­ nuotų naf­tos pro­duktų kai­nos. Iš im­por­tuotų pre­kių per mė­ nesį la­biau­siai at­pi­go naf­ta – 2,1 pro­c., va­rik­li­nių trans­por­to prie­ mo­nių da­lys bei pa­gal­bi­niai reik­ me­nys ir bend­ro­sios pa­skir­ties ma­ši­nos – po 1,8 pro­c., o pa­bran­ go pie­no ga­mi­niai ir megz­ti ar­ba ner­ti dra­bu­žiai – po 4,2 pro­c., pa­grin­di­niai che­mi­ka­lai, trąšos ir azo­to jun­gi­niai – 2,7 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

penktADIENIS, gruodžio 28, 2012

pasaulis Lat­viai ­ op­ti­mis­tai

Spro­gi­mas ­ uni­ver­si­te­te

Gy­rė ­ kons­ti­tu­ci­ją

Lat­vi­jos eko­no­mi­kos būk­lę šį ru­de­nį blo­gai ver­ti­no 54 pro­c. žmo­nių, ta­čiau to­kių bu­vo ge­ ro­kai ma­žiau ne­gu prieš pu­ sant­rų me­tų. Tei­gia­mai ver­ti­ nan­čių Lat­vi­jos eko­no­mi­kos būk­lę per­nai pa­va­sa­rį bu­vo 6 pro­c., o šių me­tų ru­de­nį – 24 pro­c. Pa­dė­tį blo­giau­siai ver­ti­ na ap­klaus­ti be­dar­biai.

Uk­rai­no­je per spro­gi­mą vie­ na­me Čer­niv­cių me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kor­pu­sų žu­vo vie­nas žmo­gus, du su­žeis­ti ir nu­vež­ti į li­go­ni­nę. Ty­ri­mas pa­ ro­dė, kad vei­kiau­siai spro­go ko­vi­nė gra­na­ta, dėl to ir žu­ vo vy­riš­kis. Dėl šio įvy­kio Uk­ rai­nos pro­ku­ro­rai iš­kė­lė bau­ džia­mą­ją by­lą.

Egip­to pre­zi­den­tas Mo­ha­me­ das Mur­si gy­rė is­la­miš­kų jė­ gų pa­lai­ko­mą nau­ją­ją ša­lies kons­ti­tu­ci­ją, ku­rią jis pra­stū­ mė, ne­pai­sy­da­mas įnir­tin­gų opo­zi­ci­jos pro­tes­tų. Jis nau­ ją­jį ša­lies pa­grin­di­nį įsta­ty­mą pa­va­di­no nau­ja auš­ra ir pa­ reiš­kė, kad da­bar im­sis tai­sy­ ti šlu­buo­jan­čią eko­no­mi­ką.

Vi­du­rio Af­ri­ko­je bręs­ta ka­ras? Su­ki­lė­liai per­spė­jo Cent­ri­nės Af­ ri­kos Res­pub­li­kos (CAR) vy­riau­ sy­bę su­dė­ti gink­lus, o re­ži­mą pa­ lai­kan­tys ša­lies gy­ven­to­jai už­ puo­lė pran­cū­zų am­ba­sa­dą ir rei­ ka­la­vo ap­sau­gos.

CAR sos­ti­nė­je Ban­gy­je – ne­ri­mo die­nos. Iš es­mės šis mies­tas li­ko be­ne vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rią dar kont­ro­liuo­ja ša­lies vy­riau­sy­bė. JAV ir Jung­ti­nės Tau­tos (JT) nu­ro­ dė per­so­na­lui ir pi­lie­čiams ne­del­ siant pa­lik­ti ša­lį, nes su­ki­lė­lių pa­ jė­gos priar­tė­jo prie pat sos­ti­nės.

Lai­ki­nas per­kė­li­ mas yra at­sar­gos prie­mo­nė, sie­kiant su­ma­žin­ti mū­sų įsi­ trau­ki­mą, jei­gu sau­ gu­mo pa­dė­tis Ban­ gy­je dar la­biau pa­blo­gė­tų. O Pran­cū­zi­jos, ku­rios ko­lo­ni­ja anks­čiau bu­vo CAR, ka­ri­nės pa­ jė­gos užė­mė po­zi­ci­ją ne­to­li am­ ba­sa­dos, kad ap­sau­go­tų čia dir­ ban­tį per­so­na­lą nuo sos­ti­nės gy­ven­to­jų, rei­ka­lau­jan­čių ap­sau­ gos nuo su­ki­lė­lių. De­monst­ra­ci­ ja pra­si­dė­jo prie JAV am­ba­sa­dos, kur pro­tes­tuo­to­jai skan­da­vo šū­ kius už tai­ką, o prie Pran­cū­zi­jos at­sto­vy­bės pra­si­ver­žė smur­tas: žmo­nės dau­žė lan­gus ir nu­plė­šė Pran­cū­zi­jos vė­lia­vą. Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­do­rius Ser­ ge’as Mu­cet­ti pa­reiš­kė, kad iš­puo­

lis prieš am­ba­sa­dą – ne­priim­ti­nas, o ša­lies va­do­vas Fran­çois Hol­lan­ de’as pa­ra­gi­no gy­ny­bos mi­nist­rą Jea­ną Yves’ą Le Dria­ną už­tik­rin­ti apie 1200 pran­cū­zų, esan­čių to­je Af­ri­kos ša­ly­je, sau­gu­mą. JT at­sto­vas Mar­ti­nas Ne­sir­ ky sa­kė, kad JT dar­buo­to­jams kol kas bu­vo nu­ro­dy­ta lai­ki­nai pa­lik­ ti ša­lį, kol pa­dė­tis sta­bi­li­zuo­sis: „Lai­ki­nas per­kė­li­mas yra at­sar­ gos prie­mo­nė, sie­kiant su­ma­žin­ti mū­sų įsi­trau­ki­mą, jei­gu sau­gu­mo pa­dė­tis Ban­gy­je dar la­biau pa­blo­ gė­tų.“ Jis pri­dū­rė, jog „su­ki­lė­lių ka­ri­nis puo­li­mas ro­do, kad jie ga­li bū­ti nu­si­tei­kę užim­ti Ban­gį“. Tie­sa, pa­tys su­ki­lė­liai pa­reiš­kė, kad kol kas ne­ke­ti­na užim­ti sos­ti­ nės, nes CAR va­do­vy­bė jau ir taip pra­ra­do ša­lies kont­ro­lę. Pre­zi­den­to Fran­çois Bo­zizé vy­ riau­sy­bė šiuo me­tu kont­ro­liuo­ja be­veik vien tik Ban­gį, to­dėl Ča­ do ka­riai, pa­siųs­ti praei­tą sa­vai­ tę į pa­gal­bą braš­kan­čiam re­ži­mui, da­bar yra vie­nin­te­lė rea­li kliū­ tis su­ki­lė­lių pa­jė­goms, šiuo me­ tu esan­čioms už maž­daug 300 km nuo sos­ti­nės. Ta­čiau su­ki­lė­liai per­spė­jo CAR ka­riuo­me­nę, kad ši su­dė­tų gink­ lus. „Ra­gi­na­me vi­sus CAR sū­nus ir duk­ras, vi­sas gy­ny­bos ir sau­ gu­mo pa­jė­gas, vis dar iš­ti­ki­mas F.Bo­zizé re­ži­mui, <...> ne­del­siant su­dė­ti gink­lus“, – bu­vo sa­ko­ma su­ki­lė­lių koa­li­ci­jos „Se­le­ka“ pra­ ne­ši­me. Su­ki­lė­liai kal­ti­na vy­riau­ sy­bę, kad ši ne­si­lai­kė tai­kos su­si­ ta­ri­mų, pa­si­ra­šy­tų 2007–2011 m. Pa­gal tas su­tar­tis bu­vo ža­da­ma fi­ nan­si­nė ir ki­to­kia pa­gal­ba gink­lus su­dė­ju­siems ko­vo­to­jams. BNS, AFP inf.

Pa­gal­ba: kai­my­no Ča­do ka­riai ruo­šia­si ko­voms su CAR su­ki­lė­liais.

AFP nuo­tr.

Su­si­ti­ki­mas: Mek­si­ko­je V.Pu­ti­nas ir B.Oba­ma su­si­tiks pir­mą­syk po tre­jų me­tų per­trau­kos ir tik­riau­siai kal­

bė­sis apie Si­ri­ją.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Krem­lius su­kal­ba­mes­nis? Ne­gi Ru­si­ja ir JAV su­kir­to ran­ko­mis dėl Si­ri­jos? Ar tie­sa, kad yra slap­tas Va­šing­to­no ir Mask­vos su­si­ta­ri­mas, ku­rį Ru­si­jos pa­rei­gū­nai nei­gia? Dip­lo­ma­ti­nis Ru­si­jos ir JAV žai­di­ mas vyks­ta, ta­čiau lie­ka neaiš­ku, ar Krem­lius ryž­tų­si keis­ti ka­te­go­riš­ ką lai­ky­se­ną Si­ri­jos klau­si­mu ir jei taip, ko­dėl? Ru­si­jos pa­rei­gū­nai kol kas ka­te­ go­riš­kai nei­gia, kad Mask­va su Va­ šing­to­nu su­kir­to ran­ko­mis dėl Bas­ha­ro al As­sa­do. Esą nu­tar­ta, kad Si­ri­jos pre­zi­den­tas 2014 m. at­si­ sta­ty­dins iš pa­rei­gų. „Ne­bu­vo ir nė­ra to­kio pla­no, jis neap­ta­ri­nė­ja­mas“, – at­rė­žė pa­ klaus­tas apie ga­li­mą su­si­ta­ri­mą Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ jos at­sto­vas Alek­sand­ras Lu­ka­še­vi­ čius. Pa­sak jo, Ru­si­jos po­li­ti­ka Si­ ri­jos klau­si­mu pa­grįs­ta dar bir­že­lį su­da­ry­tu su­si­ta­ri­mu dėl po­li­ti­nio dia­lo­go pa­čio­je Si­ri­jo­je. Ru­si­ja pa­brė­žė, kad ne­pa­lai­kys B.al As­sa­do re­ži­mo, bet ir ne­si­ stengs įti­kin­ti Si­ri­jos pre­zi­den­ to at­si­sta­ty­din­ti, nes tik Si­ri­jos žmo­nės tu­ri pa­tys nu­spręs­ti ša­ lies atei­tį.

Nors leng­vo komp­ro­mi­so dėl Si­ ri­jos nie­kas ne­si­ti­ki, Mask­va pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­ro­dė, kad jos ka­te­go­ riš­ka lai­ky­se­na Da­mas­ko at­žvil­giu ga­li švel­nė­ti. O JAV va­do­vui dis­ ku­si­ja dėl Si­ri­jos ak­tua­li sie­kiant at­rem­ti res­pub­li­ko­nų kri­ti­ką dėl nuo­sai­kaus to­no Ru­si­jos at­žvil­giu. Juo­lab kad res­pub­li­ko­nai, tarp jų bu­vęs šios par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Mit­tas Rom­ney, ne sy­ kį žė­rė kri­ti­ką B.Oba­mos „per­kro­ vi­mo“ po­li­ti­kai. An­tai se­na­to­rius res­pub­li­ko­ nas Joh­nas McCai­nas pa­brė­žė, kad B.Oba­mos lai­ky­se­na Ru­si­jos at­ žvil­giu – nai­vi. „Pre­zi­den­tas ne sy­kį pa­ro­dė sa­vo nai­vu­mą“, – ne­ tuščia­žo­džia­vo J.McCai­nas. Dmit­ri­jus Si­me­sas, tarp­tau­ti­ nių san­ty­kių eks­per­tas iš Va­šing­ to­no, pa­brė­žė, kad B.Oba­mai teks bū­ti „švel­niam su V.Pu­ti­nu, ta­čiau ne per daug švel­niam, kad neuž­ rūs­tin­tų res­pub­li­ko­nų, ku­rie pre­ zi­den­tą kal­ti­na nuo­lai­džia­vi­mu Krem­liui“.

Su­si­ti­ki­mas Mek­si­ko­je

De­ry­bos tę­sia­si

Slap­tas san­do­ris?

Si­ri­jos klau­si­mas – vie­nas opiau­sių Ru­si­jai ir JAV. Va­šing­to­nas kal­ti­na Mask­vą, kad ši gink­luo­ja re­ži­mą, o Ru­si­ja kal­ti­na JAV, kad Va­šing­ to­nas kurs­to konf­lik­tą rem­da­mas opo­zi­ci­ją. Abie­jų ša­lių ly­de­riai Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ir Ba­rac­kas Oba­ma vei­ kiau­siai Si­ri­jos klau­si­mą ap­tars per ar­tė­jan­tį Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko su­si­ti­ki­mą Mek­si­ko­je. Tai bus pir­ mas B.Oba­mos ir V.Pu­ti­no su­si­ti­ ki­mas po tre­jų me­tų per­trau­kos.

Pra­ne­ši­mas apie ga­li­mą JAV ir Ru­ si­jos su­si­ta­ri­mą pa­si­ro­dė bū­tent tuo me­tu, kai į Mask­vą de­rė­tis dėl kri­zės spren­di­mo at­vy­ko Si­ri­jos de­le­ga­ci­ja, va­do­vau­ja­ma už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro pa­va­duo­to­jo Fai­ sa­lo Muq­da­do. Tarp­tau­ti­nis tai­kos pa­siun­ti­nys Lakh­da­ras Bra­hi­mi prieš de­ry­bas pa­ra­gi­no im­tis rea­lių po­ky­čių, o ne ap­si­ri­bo­ti kos­me­ti­niais. „Po­ky­čiai ne­tu­rė­tų bū­ti kos­me­ ti­niai. Si­ri­jos žmo­nėms rei­kia ir jie

rei­ka­lau­ja rea­lių po­ky­čių, ir vi­si su­pran­ta, ką tai reiš­kia. Mums rei­ kia su­for­muo­ti vy­riau­sy­bę su vi­ sais įga­lio­ji­mais, <...> ku­ri pe­rim­ tų val­džią pe­rei­na­muo­ju pe­rio­du. Tas pe­rė­ji­mo pe­rio­das baig­sis rin­ ki­mais“, – sa­kė L.Bra­hi­mi. Tie­sa, pa­siun­ti­nys ne­sa­kė, ka­da ga­lė­tų įvyk­ti rin­ki­mai ir kas lauk­ tų da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo B.al As­sa­do, ku­rio ka­den­ci­ja baig­sis 2014 m.

B.Oba­mai teks bū­ ti švel­niam su V.Pu­ ti­nu, ta­čiau ne per daug švel­niam, kad neuž­rūs­tin­tų res­ pub­li­ko­nų. „Lai­ki­na­sis pe­rio­das ne­tu­rė­tų nu­ves­ti prie vals­ty­bės ir jos ins­ti­tu­ ci­jų žlu­gi­mo. Tei­kia­me pir­me­ny­bę pro­jek­tui, dėl ku­rio koor­di­na­vi­mo ša­lys su­si­ta­rė, o jei ne, nau­jau­sias spren­di­mas eis į JT Sau­gu­mo Ta­ ry­bą, ku­ri gal­būt priim­tų re­zo­liu­ ci­ją“, – sa­kė L.Bra­hi­mi ir pri­dū­rė, kad kon­sul­ta­vo­si su B.al As­sa­du ir re­ži­mo to­le­ruo­ja­mų opo­zi­ci­jos gru­pių at­sto­vais, taip pat bu­vu­siu JT va­do­vu Ko­fiu An­na­nu, ku­ris iš šio po­sto at­si­sta­ty­di­no rugp­jū­tį. Tie­sa, vie­nas neį­var­dy­tas dip­lo­ ma­tas tei­gė, kad L.Bra­hi­mi pla­nas konf­lik­tuo­jan­čių Si­ri­jos pu­sių per­ ne­lyg ne­su­ža­vė­jo. BNS, „Reu­ters“, „Press TV“ inf.

11

penktadienis, gruodžio 28, 2012

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Atvirukai gaivina šiltus prisiminimus Ilgametis Gamtos apsaugos draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, nusipelnęs Lietuvos pedagogas, 50 metų dirbęs Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje biologijos mokytoju ekspertu, joje įkūręs vienintelį šalyje mokyklos gamtos muziejų Benediktas Gaižauskas ir dabar nenuobodžiauja. Jis neseniai išleido knygą „Prisiminimų pasaulis“, į kurią sudėjo gražiausius atvirukus iš per daugel metų sukauptos pusės tūkstančio jų kolekcijos.

Knyga: B.Gaižauskas brangina prisiminimus, todėl kolekcionuoja atvirukus, kuriuos sudėjo į specialų leidinį.

kus siuntę dvasia artimi žmonės. Draugiškumo ir dėmesingumo šiluma neišblėso, nors dalies siuntėjų tarp mūsų jau nebėra, trūkinėja socialiniai ryšiai... Kita vertus, per ilgus darbo mokykloje metus užsimezgęs dvasinis ryšys su mokiniais išliko iki šiol.

Benediktas Gaižauskas:

Neįtikėtina – atvirukas dažnai byloja apie neblėstančią įtampą tarp laikinųjų ir amžinųjų vertybių.

Rita Bočiulytė Ne tik gražūs

Kaip ir pirmoji knyga „Gamtos pažinimo keliu“, sulaukusi dviejų leidimų, šioji taip pat išleista autoriaus lėšomis. Leidinys gausiai iliustruotas atvirukų reprodukcijomis. Šiuosyk žymus gamtininkas itin šiltai ir vaizdingai pasakoja apie paštu gautus atvirukus bei kvietimus, kurie jam anuomet suteikdavo ne tik geros nuotaikos pliūpsnį, bet ir tarsi įpareigodavo siekti vis geresnių rezultatų profesinėje ir visuomeninėje veikloje. Pasak autoriaus, ant atvirukų užrašyti sveikinimai – tai praeities kultūros vertybė, kurią iš mūsų gyvenimo vis sparčiau stumia elektroniniai laiškai ir trumposios ži-

nutės. Jam seni atvirukai kelia ne tik estetinį pasigėrėjimą – jie atskleidžia daug įdomios informacijos apie praėjusį laikmetį, tuo metu gyvenusius žmones ir jų vertybes. Piešinių motyvai, temos, užrašai paskatino pasidalyti savo pastebėjimais su kitais. Įprasmino laikas

„Likimas lėmė nugyventi ilgą ir, tikiuosi, prasmingą gyvenimą, šalia nuolat buvo artimieji, kurie negailėdami dovanojo man savo dvasios šilumą. Tad per daugelį metų namuose susikaupė nemažai malonių smulkmenėlių: tarp knygos

lapų sudžiūvusi gėlytė, atvirukas, kvietimas į renginį ar asmeninę šventę... Tuomet, kai buvo dovanojami šie mieli daiktai, jų funkcija buvo aiški – išreikšti asmens ar bendrijos pagarbą, draugiškumą. Laikas juos įprasmino savaip“, – dalijosi mintimis B.Gaižauskas. Jis turi surinkęs daugiau nei pusę tūkstančio atvirukų – sveikinimų šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų ir kitomis progomis. Tai mokinių, giminių, įvairių įstaigų ir organizacijų sveikinimai iš Lietuvos bei užsienio. Spalvingi vaizdeliai, atkeliavę iš tolimosios Amerikos, egzotiškos Australijos, kitų kraštų.

Spaudos paminklas

„Vieną pavasario vakarą žiūrinėdamas šiuos laiko paženklintus „dokumentus“, staiga suvokiau: juk tai ne tik mano gyvenimo dalis, bet ir tam tikras spaudos paminklas, atskleidžiantis to meto estetines, kartais net ekologines žmonių pažiūras, dėmesio raiškos būdus. Neįtikėtina – atvirukas dažnai byloja apie neblėstančią įtampą tarp laikinųjų ir amžinųjų vertybių, – teigė knygos autorius. – Norėčiau, kad vartydami šią kuklią atvirukų kolekciją, patirtumėte bent dalelę to džiaugsmo, kurį man suteikė tuos atviru-

Mus vis dar sieja bendri interesai ir pomėgiai, vienija ekologinė pasaulėžiūra.“ Savo knygoje B.Gaižauskas pateikia duomenų apie istorinę atviruko raidą, aptaria gamtinės pasaulėjautos atspindžius atvirukuose, pasakoja apie proginių atvirukų simbolius, dalijasi įžvalgomis apie suvenyrinius atvirukus ir šiuose, sakytumei, mažmožiuose įamžintas visuomenės aktualijas. Leidinio pabaigoje publikuojami atvirukai, parsivežti iš 48 pasaulio šalių, kurias autorius per savo ilgą ir gražų gyvenimą yra aplankęs.

12

penktadienis, gruodžio 28, 2012

pramogų gidas Klaipėdoje dainuos Olegas Dolgovas

Paskutinį besibaigiančių metų savaitgalį uostamiesčio Muzikiniame teatre viešės vienas ryškiausių ir perspektyviausių jaunosios kartos rusų vokalo mokyklos atstovų, „saulėto balso“ tenoru vadinamas Maskvos Didžiojo teatro solistas Olegas Dolgovas. Šeštadienį „Naujametiniame Operissimo“ koncerte drauge su Klaipėdos muzikinio teatro solistais ir orkestru jis atliks gražiausių pasaulio operų arijas. Sekmadienį G.Verdi operoje „Traviata“ O.Dolgovas pasirodys Alfredo, kilmingo jaunuolio, kurio širdį pavergė žavinga kurtizanė, vaidmenyje. KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). KADA? Gruodžio 29, 30 d. 18.30 val. KAINA? 77 Lt.

Tarptautinis trijų tenorų koncertas

Sekmadienį uostamiesčio klasikinės muzikos gerbėjų laukia tarptautinis naujametinis trijų tenorų koncertas. Jame dainuos pasaulio scenose pripažinimą pelnę operos solistai Hektoras Palacio (Meksika), Gediminas Varna-Tiškevičius (Lietuva) ir Telmanas Guzhevsky’s (Izraelis). Programą praturtins jaunosios kartos smuikininkė Augustė Emilija Janonytė, pianistai prof. Raminta Lampsatytė (Vokietija) bei Andrius Vasiliauskas. Skambės populiariausi muzikiniai kūriniai fortepijonui, smuikui bei operų arijos iš auksinio klasikos repertuaro. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Gruodžio 30 d. 18 val. KAINA? 25–73 Lt.

Kur slypi virtuoziškumo žavesys Klaipėdos koncertų salės festivalyje „Salve Musica“ melomanų laukia ypatingas renginys: šįvakar 18 val. koncerte „Virtuoziškumo žavesys“ su Lietuvos kameriniu orkestru muzikuos jo meno vadovas ir solistas Sergejus Krylovas (smuikas, Italija).

S.Krylovas publiką visada žavi savo demonišku virtuoziškumu. Kritikai dažnai pabrėžia atlikėjo savitumą, stebinančią techniką, kreminį garsą ir stulbinamą muzikos pojūtį. „Muzika – sritis be pabaigos, joje visada kažką matai priekyje“, – teigė smuiko virtuozas. Užaugęs Maskvos muzikų šeimoje S.Krylovas šešerių metų pradėjo koncertuoti, o dešimties debiutavo su orkestru. Jis mokėsi Centrinėje muzikos mokykloje prie Maskvos konservatorijos, o vėliau – Italijoje pas pasaulinio garso atlikėją S.Accardo, išstudijavusį ir pagrojusį visą N.Paganini kūrybą. Mokytojo patirtis S.Krylovui suteikė galimybę perprasti žymiojo virtuozo grojimo subtilybes, įvaldyti daug jo muzikos.

Netrukus smuikininkas pelnė pirmąsias premijas A.Stradivari konkurse Kremonoje ir prestižiniame F.Kreislerio konkurse Vienoje. Po šių pergalių jam atsivėrė plati muzikinės karjeros magistralė. S.Krylovas griežė garsiausiose Berlyno ir Miuncheno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Paryžiaus „Radio France Auditorium“, Atėnų „Megaron Centre“, Briuselio „Bozar“, Tokijo „Suntory Hall“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Venecijos „Teatro la Fenice“, Milano „Teatro alla Scala“ salėse bei Santandero, Granados, „Prahos pavasario“ ir kituose festivaliuose. Kaip solistas jis pasirodė su įžymiausiais pasaulio kolektyvais – Vienos,

S.Krylovas griežia Antonio Stradivari 1734 m. pagamintu smuiku.

Kartu: Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo smuikininko S.Krylovo (pirmas iš de-

šinės) pasirodymas atskleis stulbinamą muzikos pojūtį.

Sankt Peterburgo, Čekijos, Hamburgo, Kopenhagos filharmonijų, NHK Tokijo simfoniniu, Milano „Giuseppe Verdi“, Parmos „Filarmonica Toscanini“, Anglijos kameriniu, Zalcburgo „Camerata Academica“ orkestrais. Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovu S.Krylovas dirba nuo 2008-ųjų gruodžio. Kasmet su kolektyvu jis parengia po kelias programas, kurios visada skamba sau-

sakimšoje Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje. Vilniaus publika be galo mėgsta ir vertina šį atlikėją. „Jo technika, muzikalumas, bachiškas-balzakiškas racionalumas genialiai dera kartu, sukurdami išskirtinai begalinės įtampos ir vidinės jėgos kupiną muzikos tėkmę. Ji veda klausytoją virtuoziškais smuiko pasažais išbaigtos formos didingos kūrinio esmės link“, –

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

dalijosi įspūdžiais Lietuvos kamerinio orkestro direktorius Egidijus Mikšys. Beje, smuikininkas griežia Antonio Stradivari 1734 m. pagamintu smuiku „Škotijos universitetas“. S.Krylovo ir Lietuvos kamerinio orkestro koncerte „Virtuoziškumo žavesys“ skambės A.Corelli, A.Vivaldi, J.Haydno, N.Paganini kūriniai. „Klaipėdos“ inf.

Maskvos miesto baletas šoks „Gulbių ežerą“ 150 kostiumų, 50 šokėjų ir trys valandos klasikinio baleto – daugiausia pasaulyje gastrolių rengianti Maskvos miesto baleto trupė didžiųjų metų švenčių proga Klaipėdoje parodys P.Čaikovskio „Gulbių ežerą“.

Maskvos miesto baletas Lietuvoje surengs net penkis pasirodymus. Gruodžio 29 d. 18 val. jis šoks Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. „Lietuvos baleto gerbėjams galime pažadėti itin aukštos kokybės spektaklius. Vien spektaklio dieną šokame apie septynias valandas. Prieš pat spektaklį trupė intensyviai treniruojasi keturias valandas, spektaklis trunka maždaug tris valandas, valandą skiriame grimui ir sceniniam pasiruošimui. Vienos balerinos turi tradiciją šokti su tais pačiais puantais, kitos spektaklio metu keičia po dvi tris jų poras. Vienam spektakliui naudojame maždaug 150 kostiumų“, – pasakojo maskviečių baleto trupės vadovas Viktoras Smirnovas-Golovanovas.

Ilgaamžis: P.Čaikovskio „Gulbių ežerą“ Maskvos miesto baletas šoka jau daugiau nei du dešimtmečius. Organizatorių nuotr.

Pasak jo, „Gulbių ežeras“, atliekamas Maskvos baleto trupės, iš kitų šio baleto pastatymų išsiskiria ypatingai stipriu aktoriniu meistriškumu. „Mums svarbus ir muzikinis, ir techninis, ir aktorinis baleto šokėjų pasiruošimas. Atvirai pasakysiu, kad kai kuriuose kolegų baleto spektakliuose retai matau

stiprų aktorinį įdirbį. Mes norime prieš šventes paliesti žiūrovų širdis, taigi leidžiame į spektaklį ateiti neskaičius libreto. Apie viską, kas vyksta „Gulbių ežere“, sužinosite žiūrėdami į sceną“, – žadėjo V.Smirnovas-Golovanovas. 2012-ieji Maskvos baleto trupei buvo itin intensyvūs. Pradė-

jusi gastroles Liuksemburge sausį, sezoną ji ketina baigti tik 2013 m. kovą. Šiemet trupė pirmąkart viešėjo Ispanijoje – penkias savaites praleido Madride, taip pat pirmą kartą aplankė Jungtinius Arabų Emyratus, tris savaites gastroliavo Pietų Korėjoje. Aplankiusi Angliją, Belgiją ir Lenki-

ją, trupė atvyko į Lietuvą, o savo sezono pabaigoje gastroliuos Didžiojoje Britanijoje. 1988-aisiais įkurtas Maskvos miesto baletas yra pirmoji privati baleto trupė Rusijoje, atsiradusi žlungant tarybiniam režimui. Tai viena iš sėkmingiausių ir daugiausia gastroliuojanti baleto meistrų trupė pasaulyje. Dauguma jos šokėjų – iš geriausių Rusijos ir Ukrainos baleto mokyklų, o įkvėpimo trupė semiasi iš rusų klasikinio baleto mokyklos. Maskvos miesto baletas šoko daugelio šalių publikai, o Didžiojoje Britanijoje parodė rekordinį spektaklių skaičių – daugiau nei 800. Nuo 1991-ųjų, kai Maskvos miesto baletas pristatė „Gulbių ežerą“ keliolikoje Didžiosios Britanijos scenų, jis ten praleidžia daugiau laiko negu Maskvoje. Trupės repertuare taip pat yra baleto klasikos spektakliai „Karas ir taika“, „Žizel“, „Don Kichotas“, „Pelenė“, „Romeo ir Džiuljeta“, „Miegančioji gražuolė“. „Klaipėdos“ inf.

13

penktadienis, gruodžio 28, 2012

pramogų gidas „Žuvėdra“ rengia naujametę fiestą

Varpai sveikins švenčiantį miestą

Daugkartinis Europos ir pasaulio čempionas Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“ publikai parengė grandiozinį naujametį šou. Kone dviejų valandų programą papildė naujais šokiais ir pasikvietė svečių. „Žuvėdrai“ gyvai akompanuos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“. Koncerte dainuos Vaida Genytė ir Merūnas Vitulskis, muzikuos šiaulietis akordeonistas, Londono karališkosios muzikos akademijos studentas, 2011-ųjų televizijos projekto „Lietuvos talentai“ nugalėtojas Martynas Levickis. KUR? Klaipėdos „Švyturio“ arenoje (Dubysos g. 10). KADA? Gruodžio 31 d. 17 val. KAINA? 56–143 Lt.

Klaipėdos miesto garsiniam peizažui ypatingo savitumo suteikia ne tik laivų sirenos, žuvėdrų klyksmas, bet ir Klaipėdos karilionas. Ypatingai jis skamba per didžiąsias metų šventes. Sutinkant Naujuosius kariliono garsai vėl sklis po švenčiantį miestą ir sveikins jo žmones. Klaipėdos karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius visiems skambins klasikinių kūrinių aranžuotes ir kalėdines giesmes. Klaipėdos koncertų salės festivalis „Salve Musica“ linki varpų gaudesyje pajusti ramybės harmoniją ir vilties skambesį. KUR? Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12). KADA? Gruodžio 31 d. 23.30 val. KAINA? Nemokamai.

Į operetės sūkurį – tarp paveikslų

Paskutinį metų vakarą Klaipėdos koncertų salę užlies „Naujametinis garsų fejerverkas“.

Žėrės garsų fejerverkas Į kerinčio grožio aukštumas kils dangiškas Merūno Vitulskio balsas ir krištolinė Marijos Fedotovos fleita. Klaipėdos kamerinis orkestras žavės spalvingu ir aistringu muzikavimu. Visa tai vyks gruodžio 31ąją 18 val., likus tik kelioms valandoms iki vidurnakčio, kai padangę nušvies šviesų fejerverkas. 20-metis orkestras

Klaipėdos kameriniam orkestrui 2012-ieji pažymėti kūrybinės veiklos 20-mečio ženklu. Ypatingo kamerinio orkestro garso ir savito braižo jau ketvirtus metus ieško jo meno vadovas Mindaugas Bačkus. Tie ieškojimai kartais pateikia ir malonių atradimų, kai koncertuose įtikinamai suskamba sudėtingos orkestrinės partitūros. Klaipėdiečių programose vis dažniau pasitaikantys didelio meistriškumo ir ištvermės reikalaujantys kūriniai liudija akivaizdų kolektyvo profesinį augimą. Ateityje M.Bačkus norėtų išskleisti savo kolektyvo potencialą iki maksimalių kūrybinių galių aukštumų. Vienas populiariausių

M.Vitulskis šiuo metu yra vienas populiariausių jaunosios kartos solistų. Jis dainuoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose – G.Verdi „Traviatoje“, G.Donizetti „Meilės eleksyre“, P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Dainininko meistriškumas buvo įvertintas net keliuose tarptautiniuose konkursuose. Pastaruoju metu jam vis plačiau veriasi pasaulio scenų durys. Štai šiemet Merūnas dainavo Ispanijoje, nacionalinėje Bilbao operoje, kur atliko Alfredo vaidmenį G.Verdi operoje „Traviata“. Naujausia solisto pripažinimą liudijanti žinia: M.Vitulskiui skirtas LNOBT paramos fondo „Orfėjaus lyra“ įsteigtas „Metų debiuto“ apdovanojimas už debiutą Lenskio vaidmeniu operoje „Eugenijus Oneginas“, Alfredo – operoje „Traviata“.

Šeštadienį 15 val. Prano Domšaičio galerija kviečia į naujametinį operetės koncertą, kuriame dalyvaus vokalinio projekto „RedVita“ alikėjai Vitalija Trinkė (sopranas) , Vitalijus Muravjovas (tenoras) , Vytautas Bytautas (baritonas) , Tomas Vilaniškis (baritonas) ir Aurelija Kržanavičienė (fortepijonas).

Vokalinio projekto „RedVita“ atlikėjai – profesionalūs muzikantai, paruošę įvairių žanrų koncertinių programų ir atlikę jas skirtingose Klaipėdos salėse – S.Dacho namuose, I.Simonaitytės viešosios bibliotekos salėse, Prano Domšaičio galerijoje, Gintaro muziejuje Palangoje ir kitur. Muzikantų kredo – įvairių epochų klasikų kūrybos šedevruose atskleisti naujus muzikinius aspektus, siekti atlikimo meistriškumo. Teatralizuotoje programoje skambės arijos ir duetai iš pamėgtų

operečių: J.Strausso „Vienos kraujas“, „Šikšnosparnis“, F.Leharo „Linksmoji našlė“, „Džiudita“, I.Kalmano „Cirko princesė“, „Čardašo karalienė“, „Marica“, J.Bocko miuziklo „Smuikininkas ant stogo“, G.Gershwino „Porgis ir Besė“. Jaunatviško žavesio kupini vokalinio projekto „RedVita“ atlikėjai baigiantis metams kviečia pasinerti į švytinčios margaspalvės operetės sūkurį. Įsimintiną gyvos muzikos šventę sukurti padės veržlūs, aistringi, šmaikštūs, o kartais ir nostalgiški operečių personažai. Jų lengvos, melodingos, ilgesio kupinos arijos nuteiks klausytojus svajingai, o herojų romantiniai muzikiniai dialogai ir meilės lyrika alsuojantys duetai pakerės net pačių reikliausių melomanų širdis, žadėjo atlikėjai. Koncertas nemokamas. „Klaipėdos“ inf.

Finalinis: paskutiniame savo 20-ųjų kūrybos metų ir baigiamajame

festivalio „Salve Musica“ koncerte Klaipėdos kamerinis orkestras pasirodys su fleitininke M.Fedotova ir operos solistu M.Vitulskiu.

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

Groja fleita

M.Fedotova gimė muzikų šeimoje: jos senelis ir tėvas buvo žymūs fleitininkai, močiutė – violončelininkė. Marija yra P.Čaikovskio didžiojo simfoninio orkestro (dirigentas Vladimiras Fedosejevas) bei Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistė.

Merūnas Vitulskis:

Norisi, kad mano kuriama muzika šildytų žmones. Ji koncertavo su daug garsių orkestrų, tarp jų – Sankt Peterburgo filharmonijos, orkestrais „Musica Viva“, „Klassik Philarmonie Hamburg“, „Kremerata Baltica“, „Maskvos virtuozai“, simfoninis orkestras „Metropolitana de Lisboa“ ir kiti. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, vedė meistriškumo kursus, grojo ansamblyje su G.Kremeriu, J.Bašmetu, T.Grindenko ir kitais.

Ne kartą fleitininkė muzikavo ir su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Sauliui Sondeckiui. Garbusis profesorius dirigavo ir Marijos pasirodymui su Klaipėdos kameriniu orkestru 2010-ųjų Klaipėdos muzikos pavasaryje. Pakilia gaida

Merūnas jau ne kartą yra dainavęs Klaipėdos koncertų salėje, tačiau su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos pirmąkart. „Norisi, kad mano kuriama muzika šildytų žmones, tad tikiuosi į ją sudėti kuo daugiau gerų jausmų ir išgyvenimų“, – sakė jis prieš koncertą. „Naujametinio garsų fejerverko“ programoje – G.F.Handelio, W.A.Mozarto, G.Verdi, P.Karmanovo, J.Strausso ir kitų autorių kūriniai. Renginį ves ir šventišką nuotaiką taip pat kurs aktorė Inga Jankauskaitė. Šiuo koncertu, pakilia jo gaida baigsis tradicinis Klaipėdos koncertų salės šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“. „Klaipėdos“ inf.

Duetas: V.Trinkė su V.Muravjovu dainuos ištraukas iš operečių.

14

penktadienis, gruodžio 28, 2012

sportas

„Kirų“ ekipos pergalė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate pirmąją pergalę iškovojo paskutiniąją vietą užimantys Klaipėdos „Kirai“. Uostamiesčio vyrai sugebėjo palaužti turnyrinės rikiuotės kaimynus – Kretingos „Grifo“ ledo ritulininkus 8:4 ir kartu atsirevanšuoti už nesėkmę 1:4 pirmajame rate. Klaipėdiečiai visą laiką žaidimo gijas turėjo savo rankose ir nuolat pirmavo. „Kirų“ pozicijos susvyravo antrąjį kėlinį, kai po Sergejaus Jakutos ir Jono Gorelio įvarčių kretingiškiai sumažino rezultatą iki 4:5. Tačiau prasidėjus trečiajam kėliniui Maksimas Fediukinas, pelnęs įvartį, nuramino aistras aikštelėje. Vėliau uostamiesčio ledo

ritulininkai padidino pranašumą iki trijų įvarčių, o tašką susitikime padėjo puikiai rungtyniavęs Deividas Matula – 8:4.

Rungtynių statistika „Kirai“ – „Grifai“ 8:4 (2:1, 3:3, 3:0). M.Fediukinas 3, R.Adomaitis, D.Matula po 2, L.Radžius 1/I.Kuzminovas, S.Gorelis, S.Jakuta, J.Gorelis po 1.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Klaipėdos „Baltija“ 2. Šiaulių „Ledo linija“ 3. Kaliningrado „Delovaja Rusj-2“ 4. Kretingos „Grifai“ 5. Klaipėdos „Kirai“

Rungt. Taškai

6 8 6 6 8

16 16 12 4 3

Finišas: būrelis taikliausių klaipėdiečių po paskutiniųjų metų varžybų.

Apdovanoti smiginio žaidėjai Česlovas Kavarza „Honolulu smiginio taurės–2012“ turnyro, vykusio kiekvieną mėnesį, paskutinį etapą laimėjo Ričardas Balčiūnas. Per metus surinkęs 238 taškus, taikliarankis iškovojo didžiąją taurę.

Vos 13 taškų nuo nugalėtojo atsiliko Aidas Petkelis, 20 – Darius Petkelis. Kai buvo išdalinti turnyro prizai, taikliausiųjų laukė dar viena apdovanojimo ceremonija. Taurės ir dovanos buvo įteiktos absoliučiai geriausiems šių metų Įvykiai: klaipėdiečiams (geltoni marškiniai) tik paskutiniajame kėliny-

je pavyko palaužti kretingiškius.

T.Krinicko nuotr.

Rankinis. Šiandien sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks tarptautinis rankinio turnyras Regimantui Avižoniui atminti. Varžysis jaunieji rankininkai, gimę 1997–2000 metais, iš Lietuvos, Baltarusijos ir Latvijos. Varžybų pradžia 9.30 val., apdovanojimai – 17.30 val. Futbolas. Šiandien Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) vyks salės futbolo turnyras, kuriame varžysis „Klaipėdos universiteto“, „Klarksono-Plikių“, „Baltų“ ir LCC penketukai. Turnyras dėl KU taurės prasidės 18 val. Legionierius. Profesionalaus krepšininko karjerą pradedantis 213 cm amerikietis Ryanas Olanderis sutiko pasirašyti sutartį iki sezono pabaigos su visus dešimt mačų Lietuvos krepšinio lygoje pralaimėjusiu Palangos „Palangos Triobet“ klubu. Finansinės vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniaujančio krepšininko kontrakto sąlygos oficialiai neskelbiamos. Šiemet R.Olanderis, kurio atvykstant į Lietuvą laukiama jau savaitgalį, baigė Ferfildo universitetą JAV. Studentų krepšinio čempionato antrajame divizione amerikietis per 33 pastarąsias rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 8,8 taško. Artimiausias ir baigiamąsias pirmojo rato LKL rungtynes „Palanga

Triobet“ sausio 5 d. namuose žais su dešimt pergalių iš eilės iškovojusiais „Prienų“ krepšininkais.

„Honolulu smiginio taurės“ penketukas Vieta Sportininkas

Taškai

1.Ričardas Balčiūnas 2.Aidas Petkelis 3.Darius Petkelis 4.Arūnas Ceplys 5.Audra Petkelienė

238 225 218 154 114

rius. Trečias dešimtuke buvo R.Balčiūnas – 514 taškų.

Geriausiųjų dešimtukas Vieta Sportininkas

Taškai

1.Aidas Petkelis 2.Darius Petkelis 3.Ričardas Balčiūnas 4.Vilius Obolevičius 5.Audra Petkelienė 6.Arvydas Baublys 7.Algimantas Baltūsis 8.Kęstutis Mikalauskas 9.Andrius Mikaločius 10.Rimas Dobilinskas

573 523 514 352 351 291 251 218 189 182

Pranašiausios – Klaipėdos gimnastės Česlovas Kavarza

Sporto telegrafas

Klaipėdos smiginio žaidėjams. Taikliausio strėlytes mėčiusio sportininko vardą iškovojo A.Petkelis, pelnęs 573 taškus. 50 taškų nuo jo atsiliko brolis Da-

Atvirose „Viesulo“ sporto centro meninės gimnastikos pirmenybėse, kuriose varžėsi 5–10 metų mergaitės, akivaizdžiai pranašesnės buvo šeimininkės – klaipėdietės.

Jos iškovojo aštuonis medalius. Savo amžiaus grupėse pergales šventė 6-metė Ksenija Kusaitė – 9,20 balo, 7-metė Žemyna Stočkutė – 11,00 ir 8-metė Anastasija Kolesnik – 8,67. Sidabro medaliais apdovanotos Paula Budriky-

tė (gimusi 2006 m.) – 8,80, Paulina Jočytė (g. 2005 m.) – 10,43 ir Julija Liuliukova (g. 2003 m.) – 11,00. Trečiąsias vietas užėmė 6-metė Evelina Žadeikytė – 8,43 ir 7-metė Gabija Jonikaitė – 9,07.

NBA. Dvidešimtą nesėkmę NBA čempionate – po penkių pergalių iš eilės – patyrė Toronto „Raptors“ klubas su dviem lietuviais. Mažiausiai mėnesiui dėl traumos netekusi Jono Valančiūno, Toronto ekipa išvykoje 80:100 turėjo pripažinti San Antonijaus „Spurs“ krepšininkų pranašumą. Linas Kleiza svečiams pelnė 5 taškus, gynyboje atkovojo 2 kamuolius. Penktą pergalę iš eilės iškovojo Hjustono „Rockets“ ekipa su Donatu Motiejūnu. Trečiadienį Minesotoje „Rockets“ komanda 87:84 įveikė „Timberwolves“ žaidėjus. Lietuvis mačui buvo registruotas, tačiau nerungtyniavo. Anglijoje. Penkioliktąją pergalę Anglijos futbolo čempionate iškovojo „Manchester United“ klubas, namuose 4:3 (1:2) palaužęs triskart pirmavusią „Newcastle United“ vienuolikę. Po pergalės „MU“ futbolininkai surinko 46 taškus ir iki septynių taškų padidino persvarą prieš „Manchester City“ klubą, kuris svečiuose 0:1 (0:0) nusileido „Sunderland“ vienuolikei. Trečiojoje pozicijoje su 35 taškais lieka Londono „Chelsea“ futbolininkai, išvykoje 1:0 (1:0) įveikę „Norwich City“ komandą.

Prizininkės: geriausiai pasirodžiusios jaunosios mūsų miesto sportininkės.

L.Galuškinienės nuotr.

19

penktadienis, gruodžio 28, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Linda Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime ketvirtadienį, sausio 3 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Jautis (04 21–05 20). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsų jausmams. Galima ginčytis su aplinkiniais, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai. Dvyniai (05 21–06 21). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite, kaip pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius bei nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Vėžys (06 22–07 22). Jausite tiek šeimos, tiek draugų bei pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su uždaru žmogumi. Jūsų mintys ir idėjos bus priešingos jo elgesiui, bet nebijokite atkreipti jo dėmesį į iškilusius prieštaravimus. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant gali išsirutulioti naujų idėjų. Šaulys (11 23–12 21). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Ožiaragis (12 22–01 20). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Vandenis (01 21–02 19). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Žuvys (02 20–03 20). Jaučiate aistrą. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, vadinasi, ir elgtis reikia atitinkamai: spręsti sudėtingas problemas, judėti pirmyn.

Orai

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 šilumos. Šeštadienį šiek tiek atšals, oro temperatūra naktį kai kur nukris iki 6–7 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Sekmadienį vėl prognozuojama šlapdriba, naktį bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – iki 4 laipsnių šilumos.

Šiandien, gruodžio 28 d.

–1

0

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

–2

Utena

0

8.40 16.00 7.20

363-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 3 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +2 Brazilija +29 Briuselis +8 Dublinas +12 Kairas +19 Keiptaunas +25 Kopenhaga +2

kokteilis Do­va­na – dar­bi­nė lie­me­nė Va­kar „Kok­tei­l is“ klau­sė skai­ty­to­jų, ar juos ap­lan­kė dos­nus Ka­lė­dų Se­ne­lis? Gal at­ne­šė ver­tin­gų, o gal ne­ti­kė­tų, su­ bti­l ių do­va­nų? „Mes su­lau­kė­me „kie­t ų“ do­va­nų, – nuo anks­taus ry­to sku­bė­jo pa­si­g ir­t i Pra­nas, dir­ban­t is trak­to­r i­n in­k u vie­ no­je Klai­pė­dos bend­ro­vė­je. – Ne tik man, bet ir ki­t iems vy­rams va­do­vai pa­do­va­no­jo ne sal­dai­n ių, deš­ros, o dar­bi­nes, švie­s ą at­spin­d in­č ias lie­ me­nes.“ To­l iau iro­n i­z uo­da­mas vy­r iš­k is ap­ gai­les­ta­vo, kad ant jų bu­vo už­ra­šy­tas bend­ro­vės pa­va­di­ni­mas. „Man ir dau­ge­l iui bend­ra­dar­bių dėl to­k ių do­va­nų akys ant kak­tos iš­šo­ko, – juo­ka­vo Pra­nas. – Jei ne­bū­t ų už­ra­ šo, tai dar bent į mies­tą bū­t ų ga­l i­ma išei­ti vil­kint lie­me­nę. O da­bar ne­bent bend­ro­vės te­r i­to­r i­jo­je ga­lė­si­me stai­ py­t is.“

Londonas +12 Madridas +9 Maskva +3 Minskas +3 Niujorkas +5 Oslas –5 Paryžius +11 Pekinas –1

Praha +3 Ryga +2 Roma +15 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +20 Tokijas +9 Varšuva +1

Vėjas

9–20 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

0

–1

Vilnius

Marijampolė

0

Alytus

Vardai Daumantė, Ema, Kamilė, Vaidilutė, Vidas.

gruodžio 28-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

0

+1

-1

10

-1

-1

+2

+2

6

+1

+2

+2

+4

6

rytoj

sekmadienį

1694 m. nuo rau­pų mi­rė Ang­li­jos ka­ra­lie­nė (nuo 1689 m.) Ma­ry II. 1863 m. Kau­ne įvyk­dy­ ta mir­t ies baus­mė ku­ ni­g ui, vie­nam iš 1863 m. su­k i­l i­mo va­dų An­ ta­nui Mac­ke­v i­čiui. Gi­ mė 1828 m. 1869 m. ame­r i­k ie­t is Wil­lia­mas Semp­le’is už­ pa­ten­ta­vo kram­to­mą­ją gu­mą. 1923 m. mi­rė pran­cū­ zų ar­c hi­tek­t as Ale­ xand­re’as Gus­ta­ve’as

Eif­fe­l is, su­pro­jek­ta­vęs Ei­fe­l io bokš­t ą Pa­r y­ žiu­je. 1937 m. mi­rė pran­cū­z ų kom­p o­z i­to­r ius Mau­r i­ ce’as Ra­ve­lis. 1947 m. mi­rė pa­sku­ti­ny­ sis Ita­l i­jos mo­nar­chas – ka­ra­l ius (1900–1946 m.) Vic­to­r as Em­m a­nue­lis III. 1981 m. gi­mė pir­ma­sis dirb­t i­n io ap­vai­s i­n i­mo bū­du pra­dė­tas kū­d i­k is – ame­r i­k ie­tė Eli­za­beth Jor­dan Carr.

2010 m. aust­ra­lė „Os­ka­ ro“ lau­rea­tė ak­to­rė Ni­co­ le Kid­man ir jos vy­ras kant­ri mu­zi­kos žvaigž­dė Keit­has Ur­ba­nas su­si­lau­ kė duk­re­lės, ku­rią pa­gim­ dė su­ro­ga­ti­nė mo­ti­na.

La­žy­bos bai­gė­si ne­lai­me Vie­nas jau­nas tu­ni­sie­tis mi­rė po to, kai lai­mė­jo la­žy­bas, per ku­rias vie­ nu mau­ku iš­gė­rė 28 ža­lius kiau­ši­ nius, pra­ne­šė ra­di­jas „Shems FM“.

20-me­tis Dhaou Fat­nas­si (Za­vus Fat­na­sis), gy­ve­nęs cent­ri­nio re­ gio­no mies­te­ly­je Kair­va­ne, iš­gė­ rė be­veik tris de­šim­tis ža­lių kiau­ ši­nių, su­si­la­ži­nęs su vie­nu drau­gu iš neį­var­dy­tos su­mos. Vė­liau jau­nuo­liui pra­dė­jo smar­ kiai skau­dė­ti pil­vą, to­dėl jis bu­vo iš­vež­tas į li­go­ni­nę, ta­čiau mi­rė pa­ ke­liui.

Vil­tis: Pra­nas ti­kė­jo­si, jog bend­

ro­vė pa­do­va­nos nau­ją ki­li­mą trak­to­riui ap­šil­tin­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne­sis­k ųs­k i­te gy­ve­n i­mu, ga­lė­jo ir to­ kio ne­bū­ti.

BNS, „Klai­pė­dos“ inf.

Nau­jau­sios ži­nios apie ko­fei­ną Dau­giau­sia ko­fei­no tu­ri Ama­zo­nės au­ ga­las gua­ra­na. Jos sėk­lo­se yra 5 pro­c. ko­fei­no. Ar­ba­tos la­puo­se yra 2–5 pro­c. ko­fei­no, ma­tės la­puo­se – 3 pro­c., ko­los rie­šu­tuo­se – 1,5–2,5 pro­c., o ka­vos pu­ pe­lė­se – 0,6–2,8 pro­c. Ko­fei­no kie­kis gė­ri­muo­se pri­klau­so ir nuo pa­ruo­ši­mo (už­pli­ky­mo) bū­do, to­ dėl, pa­vyz­d žiui, vie­na­me ka­vos puo­ de­ly­je yra du kar­t us dau­g iau ko­fei­ no ne­g u to­k ia­me pa­č ia­me kie­k y­je ar­ba­tos, nors pa­čio­se ka­vos pu­pe­lė­ se ko­fei­no yra ma­ž iau ne­g u ar­ba­tos la­puo­se. Mir­t i­na ko­fei­no do­zė yra 200 mg kū­ no ma­sės ki­log­ra­mui. Vi­du­ti­nis vy­ras, sve­rian­tis 70 kg, vie­nu me­tu tu­rė­tų su­ var­to­t i 14 kg šio al­ka­loi­do (140 ka­vos puo­de­l ių, 200 ar­ba­tos puo­de­lių, 200 ko­los skar­di­nių).

Nu­girs­tas po­kal­bis – Atei­k i­te su žmo­na pas mus su­t ik­t i Nau­jų­jų me­tų. – Ačiū, bet mes ne­ga­lė­si­me... – O, tai la­bai mie­la iš jū­sų pu­sės. Čes­ka (397 719; jei­gu jums at­si­bo­do ant sie­ nos ka­ban­tis laik­ro­dis su ge­gu­te, tai jį at­su­ki­te į sie­ną. Bus laik­ro­dis su ge­niu)

Pat­rauk­lu­mas: N.Port­man ir K.Ste­wart pro­diu­se­riams yra pel­nin­ga in­ves­ti­ci­ja.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Holivudo ak­to­rės ne­ša pel­ną Ak­to­rės Na­ta­lie Port­man (Na­ta­li Port­man) ir Kris­ten Ste­wart (Kris­ ten Stiuart) yra pel­nin­giau­sios Ho­ li­vu­do žvaigž­dės – fil­mai, ku­riuo­ se jos fil­muo­ja­si, at­ne­ša ki­no stu­ di­joms di­džiau­sią pel­ną, skel­bia For­bes.com.

„Os­ka­ro“ lau­rea­tė N.Port­man at­si­ dū­rė pel­nin­giau­sių­jų ak­to­rių są­ra­ šo vir­šū­nė­je – kiek­vie­nas jai su­mo­ kė­tas JAV do­le­ris stu­di­joms grą­ži­no maž­daug po 42,7 JAV do­le­rio. „Juo­do­ji gul­bė“ už vaid­me­nį, dėl ku­rio ji bu­vo pri­pa­žin­ta ge­riau­ sia ak­to­re, pro­diu­se­riams at­siė­ jo maž­daug 13 mln. JAV do­le­rių, o už par­duo­tus bi­lie­tus su­rin­ko 329 mln. JAV do­le­rių. „Mū­sų skai­čia­vi­mais, kiek­vie­ nas do­le­ris, ku­rį ki­no stu­di­ja su­ mo­ka N.Port­man, at­ne­ša 42,7 JAV

do­le­rio. Jei pa­ly­gin­si­me su Ed­die Murp­hy (Edžiu Mer­fiu), ku­ris yra bran­giau­siai ap­mo­ka­ma žvaigž­dė, kiek­vie­nas jam su­mo­kė­tas do­le­ris su­grą­ži­na 2,3 JAV do­le­rio“, – ra­šo For­bes.com. Ne­daug nuo N.Port­man at­si­lie­ ka „Sau­lė­ly­džio“ žvaigž­dė K.Ste­ wart, ku­rios kiek­vie­nas do­le­ris at­ne­ša 40,6 JAV do­le­rio. Be to, ši ak­to­rė yra dau­giau­sia už­dir­ban­čių ak­to­rių „For­bes“ są­ra­še. 2012 m. ji už­dir­bo 34,5 mln. JAV do­le­rių. „Per pa­sta­ruo­sius me­tus K.Ste­ wart su­ge­bė­jo už­dirb­ti įspū­din­gą su­mą ir at­neš­ti di­de­les pa­ja­mas „Sau­lė­ly­džio“ dė­ka, – skel­bia For­bes.com. – Nors jai už vai­ di­ni­mą pa­sku­ti­nė­se dvie­jo­se fil­ mo da­ly­se bu­vo su­mo­kė­ta 25 mln. JAV do­le­rių, ji tik­rai bu­vo ver­ta tų pi­ni­gų.“

Skai­čiuo­da­ma ki­no stu­di­jų pa­ja­ mas For­bes.com pa­ly­gi­no per tre­ jų me­tų lai­ko­tar­pį pa­sta­ty­tuo­se fil­ muo­se vai­di­nu­sioms žvaigž­dėms iš­mo­kė­tus at­ly­gi­ni­mus ir bi­lie­tų į tuos fil­mus par­da­vi­mus. Iš­va­dos ro­do, kad pel­nin­giau­sios žvaigž­ dės fil­muo­ja­si di­džiau­sias pa­ja­mas at­ne­šan­čiuo­se fil­muo­se. Ki­ti du K.Ste­wart par­tne­riai „Sau­lė­ly­dy­je“ taip pat yra ne­ blo­ga fil­mų sta­ty­to­jų in­ves­ti­ci­ja. Ro­ber­tas Pat­tin­so­nas (Ro­ber­tas Pa­tin­so­nas) pel­nin­giau­sių ak­to­ rių są­ra­še uži­ma ket­vir­tą vie­tą, kiek­vie­nas jam su­mo­kė­tas do­le­ ris su­grą­ži­na 31,70 JAV do­le­rio, o Tay­lo­ras Laut­ne­ris (Tei­lo­ras Lot­ ne­ris), su­grą­ži­nan­tis 29,5 kar­to di­des­nę už jam su­mo­kė­tą su­mą, – šeš­tą­ją. BNS, „Klai­pė­dos“ inf.

Ne­ti­kė­tu­mas: jau­nuo­lio mir­ties

prie­žas­ti­mi ta­po iš­ger­ti 28 ža­li kiau­ši­niai.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1033

2012 12 26 AUKSO PUODAS – 11 248 496 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 166 944 Lt 05 08 10 24 30 33 Auksinis skaičius 43 Papildomi skaičiai 28 40 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 168 820 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 5 849 Lt (9 priz.) 4 skaičiai 157 Lt (461 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (8399 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (11108 priz.) Džokeris - bil. nr. 080 244 291 (217167 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 12 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 200 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.