2012-12-29 Kauno diena

miestas Kau­no ža­lias­ka­rė ­ ket­vir­tus ­ me­tus iš ei­lės ­ iš­rink­ta ­ gra­žiau­sia ­ Lie­tu­vo­je.

4p.

lietuva

9p.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ­ pra­šo Sei­mo ­ pa­nai­kin­ti ­ N.Venc­kie­nės ­ tei­si­nę ­ ne­lie­čia­my­bę.

pasaulis

Laiš­ko Ka­lė­dų­ Se­ne­liui­ kon­kur­so­ ato­maz­ga:­ kas va­žiuos­ į Ma­ro­ką?

10p.

Ką pasauliui ­ atnešė ­ Drakonas ­ ir ką ­ atneš­ Gyvatė?

25p.

Šeštadienio

Gruodžio 29, 2012 Nr. 302 (19861) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Po sve­ti­mu dan­gum, bet su Lie­tu­vos vė­lia­va

Ko­kie Kau­nui bu­vo 2012-ie­ji? „Kau­no die­na“ ap­žvel­gia, kas šie­ met kau­nie­čius ver­tė džiaug­tis, liū­ dė­ti ar juok­tis.

2012-ai­siais Kau­ne dar la­biau įsi­ tvir­ti­no nau­jas trau­kos taš­kas – „Žal­gi­rio“ are­na. Į ją trau­kė ir kla­ si­ki­nės, ir po­pmu­zi­kos ar ro­ko ger­bė­jai. Ir, ži­no­ma, krep­ši­nio aist­ ruo­liai, ku­riems „Žal­gi­ris“ šie­met pa­do­va­no­jo tris tro­fė­jus - tarp jų ir LKL čem­pio­nų žie­dus.

Be­si­bai­gian­tys me­tai Kau­ne bu­vo pa­ženk­lin­ti ne tik per­ga­lė­mis, bet ir gais­rais. Tur­būt dar dau­ge­lis pri­si­ me­na dra­mą Ši­lai­niuo­se, kai ug­nies įkai­tais ta­pę žmo­nės bu­vo pri­vers­ ti iš sep­tin­to aukš­to šok­ti že­myn.

Vė­liau pleš­kė­jo Paš­tu­vos ir Ku­lau­ tu­vos baž­ny­čios. Guos­tis ga­li­ma bent tuo, kad po­li­ci­ja su­lai­kė pa­ de­gė­ją. 2p.

Dienos citata „Jei­gu ko­kį kar­tą na­mų dar­ bų ne­pa­ren­giu, tai at­lei­džia.

Po pa­mo­kų dar nie­ka­da ne­ bu­vau pa­lik­ta“, – apie moks­lus Pli­mu­te sa­kė ge­riau­sia Lie­tu­vos plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė.

Pre­mi­ja: bu­vu­siam Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to rek­to­riui A.Avi­žie­niui Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė įtei­kė „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ap­do­va­no­ji­mą už

vi­so gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mus.

Pui­kių re­zul­ta­tų jie pa­sie­kė ne tė­vy­nė­je, o už­sie­ny­je, bet šie lie­tu­viai į vi­sas per­ga­ les ko­pė su Lie­tu­vos vė­lia­va ran­ko­se. Jie – Lie­tu­vos da­lis, kad ir kur bū­tų iš­si­bars­tę pa­sau­lio pla­ty­bė­se. Sa­vo tė­vy­nės jie nie­ ka­da neuž­mir­šo.

Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Sva­jo­nės iš­si­pil­dė už­sie­ny­je

Ar plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė bū­tų pa­sie­ku­si to­kių re­zul­ta­tų, tre­ni­ ruo­da­ma­si gim­to­jo Kau­no ba­sei­ nuo­se? Ar šią va­sa­rą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lon­do­ne bū­tų pel­niu­ si auk­so me­da­lį, o pa­sau­lio trum­

po ba­sei­no čem­pio­na­te Tur­ki­jo­je – du auk­so ir vie­ną si­dab­ro me­ da­lius? Nors spor­ti­nin­kė ku­ris lai­kas gy­ve­na Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­ tė­je, Pli­mu­te, tre­ni­ruo­ja­si „Ply­ mouth Lean­der“ plau­ki­mo klu­be, o da­bar­ti­nis jos tre­ne­ris – bri­ tas Jo­nat­ha­nas Rud­das, mi­nė­to­ se var­žy­bo­se ji at­sto­va­ vo Lie­tu­vai.

5

14p.

Kitas „Kauno dienos“ numeris išeis sausio 3 dieną, ketvirtadienį.

2

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

17

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,42

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

43

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Kau­nas 2012: nuo auk­si­nės mer­gai­tė Iki 2012-ųjų pa­bai­ gos li­ko vi­sai ne­ daug. „Kau­no die­na“ ap­žvel­gia, ką šie­met ra­šė­me pir­muo­ siuo­se pus­la­piuo­ se ir apie ką kal­bė­ jo kau­nie­čiai. Tai tik ma­ža da­lis įvy­kių, ku­rie ver­tė mies­ tie­čius džiaug­tis ar verk­ti, pik­tin­tis val­ di­nin­kų el­ge­siu ar juok­tis iš jų spren­di­ mų.

Ug­nis: ko­vo 25-ąją vie­no Ši­lai­nių dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai įsi­mi­nė il­gam.

De­gan­čiu fa­ke­lu vir­tęs vai­ki­nas, pro bal­ko­ną iš sep­tin­to aukš­to šo­ki­ nė­jan­tys žmo­nės, iš­gel­bė­tas kū­di­kis. Ug­nia­ge­siai kons­ta­ta­vo, kad bu­ tas bu­vo pa­deg­tas ty­čia, o po­li­ci­ja ne­tru­ko su­lai­ky­ti ir dau­gu­mą įta­ ria­mų­jų pa­de­gė­jų.

Ant­ran­kiai: sau­sio 16 d. pa­ke­liui į dar­bą Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba

su­lai­kė vi­ce­me­rą Kęs­tu­tį Kriš­čiū­ną. Kal­bė­ta apie mi­li­jo­ni­nę ko­rup­ci­ją, ta­čiau ga­liau­siai paaiš­kė­jo, kad aukš­to ran­go po­li­ti­kas įkliu­vo dėl ke­ lių tūks­tan­čių li­tų ver­tės au­to­mo­bi­lio re­mon­to, nau­jų pa­dan­gų ir sta­ ty­bi­nių me­džia­gų. By­la per­duo­ta teis­mui, ta­čiau dar ne­pra­dė­ta nag­ ri­nė­ti iš es­mės.

Tra­ge­di­ja: ba­lan­džio 6-ąją Kau­no kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je, kaip įta­ria­ma,

su­mai­šius vais­tus, mi­rė 11 mė­ne­sių kū­di­kis. Įta­ri­mai pa­reikš­ti 30 me­ tų sta­žą tu­rin­čiai slau­gy­to­jai.

Kla­si­ka: sau­sio 13-ąją „Žal­gi­rio“ are­no­je su­si­rin­kę dau­giau nei 6 tūkst. klau­sy­to­jų iš­vy­do vie­no gar­siau­sių

pa­sau­lio di­ri­gen­tų Va­le­ri­jaus Ger­gi­je­vo ir Ma­ri­jos teat­ro or­kes­to pa­si­ro­dy­mą. Prieš kon­cer­tą ty­los mi­nu­te bu­vo pa­gerb­tos Sau­sio 13-osios au­kos.

Vė­jas: ge­gu­žės 27 d. ša­lia Kau­no nu­kri­to dvy­li­ka pra­mo­gau­to­jų skrai­

di­nęs oro ba­lio­nas. Lai­mei, au­kų pa­vy­ko iš­veng­ti, ta­čiau po šio įvy­kių su­si­rū­pin­ta to­kių skry­džių sau­gu­mu.

Se­ri­ja: ge­gu­žės 9 d. Paš­tu­vo­je su­pleš­kė­jo Šv.Bar­bo­ros baž­ny­čia (nuotr. kairėje). Tai bu­vo krau­pių iš­puo­lių prieš baž­ny­čia pra­džia. Rug­sė­jo 24 d. bu­vo pa­si­kė­sin­ta pa­deg­ti Ku­lau­tu­vos

Švč.Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čią. Sa­vo tiks­lą pa­de­gė­jas pa­sie­kė spa­lio 4 d. Dėl abie­jų baž­ny­čių pa­de­gi­mo pri­si­pa­ži­nu­siam Rau­dond­va­rio gy­ven­to­jui 31 me­tų Da­riui Bur­nei­kiui pa­skir­ ta sta­cio­na­ri psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­zė.

3

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

miestas

ės trium­fo iki pleš­kan­čių baž­ny­čių

Links­my­bės: Kau­no po­li­ti­kai šie­met iš­gar­sė­jo ne tik įvai­rio­mis int­ri­

Štur­mas: 240 pa­rei­gū­nų, kly­kian­ti mer­gai­tė – to­kį vaiz­dą ge­gu­žės 17 d. anks­tų ry­tą iš­vy­do­me Gar­lia­vo­je,

Klo­nio gat­vė­je. Nors šis įvy­kis pa­krau­pi­no dau­ge­lį, kaip ir bu­vo ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, po ofi­cia­lių ty­ri­mų pa­ skelb­ta, kad pa­rei­gū­nai vei­kė tei­sė­tai.

go­mis ar nu­veik­tais dar­bais. Kai ku­riuo­se mies­to ta­ry­bos po­sė­džiuo­ se bu­vo ga­li­ma pa­si­jus­ti tar­si at­si­dū­rus ko­kio nors nau­jo sa­lo­no ati­da­ ry­me, kur mo­te­rys vy­rų dė­me­sį ban­do pa­trauk­ti gi­lio­mis iš­kirp­tė­mis, trum­pais si­jo­nais ir aukš­ta­kul­niais. Šia­me fron­te šie­met ypač pa­si­žy­ mė­jo ad­vo­ka­tė Auš­ra Ru­čie­nė.

Objek­tas: „Žal­gi­rio“ are­na ta­po di­džiau­siu Kau­no trau­

Trium­fas: ge­gu­žės 13 d. „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai, sa­vo prie­ši­nin­kams iš Vil­niaus ne­pa­li­kę jo­kių vil­čių, vėl ta­po Lie­tu­vos krep­ši­

nio ly­gos čem­pio­nais. „Krep­ši­nio sos­ti­nė yra Kau­ne, ir nie­kam tau­rės mes nea­ti­duo­si­me“, – kel­da­mas čem­pio­nų tro­fė­jų sa­ kė „Žal­gi­rio“ sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas.

Dra­ma: rugp­jū­čio 8 d. iš Vi­li­jam­po­lės vai­kų dar­že­lio din­

go pen­kia­me­tė. Įtam­pa tru­ko pu­sę pa­ros, kol paaiš­kė­jo, kad tai ne­bu­vo pa­gro­bi­mas, o vie­nas se­no­lis tie­siog su­ mai­šė vai­kus. Po šio įvy­kio bu­vo su­griež­tin­ta vai­kų pa­ siė­mi­mo iš dar­že­lių tvar­ka. Pen­kia­me­tės ma­ma Gied­rė J. pa­sa­ko­jo, kad po šio įvy­kio duk­ra už­si­sklen­dė sa­vy­je.

Ne­tek­tis: lapk­ri­čio 21 d. Ana­pi­lin iš­ke­lia­vo Kau­

no gar­bės pi­lie­tis, Rin­go džen­tel­me­nu va­din­tas Al­gir­das Šo­ci­kas. „Jis už­ge­so ty­liai ir ra­miai. Mi­ rė kaip tik­ras vy­ras, koks ir bu­vo vi­są gy­ve­ni­mą“, – apie pa­sku­ti­nes aki­mir­kas, pra­leis­tas su tė­vu, pa­sa­ko­jo Gin­tau­tas Šo­ci­kas.

kos taš­ku. Tai pa­tvir­ti­no ir rugp­jū­tį su­reng­tas are­nos vie­nų me­tų gim­ta­die­nis. Per me­tus are­no­je su­reng­ta dau­giau nei 140 ren­gi­nių. Nors prieš ati­da­ry­mą pro­ gno­zuo­ta, kad per pir­mus me­tus jo­je tu­rė­tų ap­si­lan­ ky­ti apie 300 tūkst. lan­ky­to­jų, šis skai­čius bu­vo vir­ šy­tas ke­lis kar­tus.

Sup­leš­kė­jo: lapk­ri­čio 29 d. su­pleš­kė­jo ša­lia greit­ke­lio vei­kęs „Ba­jor­

kie­mio“ res­to­ra­nas. Šis gais­ras su­kė­lė pa­grįs­tų įta­ri­mų, nes pa­sta­tai iki pa­va­sa­rio tu­rė­jo bū­ti įtei­sin­ti ar­ba nu­griau­ti. Tur­tas bu­vo įkeis­tas ban­kui. Tad iš­kart pa­si­gir­do kal­bų, kad kaž­kam ug­nis ga­lė­jo su­kel­ti džiaugs­mo. At­sa­ky­mų dar teks pa­lauk­ti, nes ty­ri­mas tę­sia­si.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo, And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus, To­mo Ra­gi­nos, Vaidoto Grigo, Evaldo Butkevičiaus nuo­tr.

4

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Kau­no pi­lis pa­si­puoš vėt­run­ge Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Lau­kia­ma pa­lan­kaus oro, kad ant Kau­no pi­lies bokš­to bū­tų ga­li­ma už­kel­ti tri­jų met­rų plo­čio ir to­kio paties aukš­čio vėt­run­gę.

Sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mu pa­ga­ min­ta įspū­din­ga vėt­run­gė šiuo me­tu yra sau­go­ma res­tau­ra­to­rių dirb­tu­vė­se. „Vėt­run­gė su­kur­ta iš plie­no ir žal­va­rio, kar­tu su stie­bu ji sve­ria apie 100 ki­log­ra­mų. Dar res­tau­ ruo­da­mi Kau­no pi­lį kal­bė­jo­me, kad rei­kia ak­cen­to ant jos bokš­to.

To­dėl ant smai­ga­lio ir bu­vo pa­ ruoš­ta spe­cia­li vie­ta vė­lia­vai ar­ ba vėt­run­gei“, – sa­kė bend­ro­vės „Res­tau­ra­ci­ja“ Me­ta­lo ir me­džio res­tau­ra­vi­mo dirb­tu­vių va­do­vas Rai­mon­das Bri­di­kis.

Vėt­run­gė su­kur­ ta iš plie­no ir žal­va­ rio, kar­tu su stie­bu ji sve­ria apie 100 ki­ log­ra­mų.

Pa­sak jo, Kau­no pi­lies vėt­run­ gė sa­vo tech­no­lo­gi­ja yra ana­lo­ giš­ka puo­šian­čiai ro­tu­šę. Ji su­ mon­tuo­ta ant uni­ka­laus smai­laus guo­lio. Pas­ta­ra­sis – be­veik am­ ži­nas, ne­rei­ka­lau­jan­tis su­te­pi­mo ir di­des­nės prie­žiū­ros, tad nau­ ja­sis sim­bo­lis su­ki­nė­sis neuž­si­ kirs­da­mas.

Ka­da vėt­run­gė bus pa­ka­bin­ta, pri­klau­sys nuo kli­ma­to – šiuo me­tu šal­ta, sli­do­ka, o į ne­ma­

žą aukš­tį iš­kel­ti vėt­run­gę dar­ bi­nin­kams ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga.

Pats ne vie­ną vėt­run­gę mon­ ta­vęs res­tau­ra­to­rius R.Bri­di­kis sa­kė, kad, ko ge­ro, bus lau­kia­ma šil­tes­nio oro.

Ant vėt­run­gės, pri­me­nan­čios sti­li­zuo­tą kir­vį, pa­vaiz­duo­ti ke­li sim­bo­liai. Čia iš­kal­ta Kau­no pi­ lies pa­sta­ty­mo da­ta – 1361 m., mies­to pa­va­di­ni­mas ir sti­li­zuo­ tas ri­te­ris.

Pas­ta­ra­sis, sa­vi­val­dy­bės Kul­ tū­ros pa­vel­do sky­riaus ve­dė­jo Rim­gau­do Mi­liukš­čio tei­gi­mu, – ko­pi­ja at­spau­do, nau­do­to ku­ni­ gaikš­čio Kęs­tu­čio do­ku­men­tuo­ se. Kau­no pi­lis pa­sta­ty­ta bū­tent šio ku­ni­gaikš­čio val­dy­mo lai­ko­ tar­piu – XIV a. „Bu­vo pla­nuo­ja­ma pa­vaiz­duo­ ti vėt­run­gė­je sti­li­zuo­tus tau­ro ra­gus, Ge­di­mi­no stul­pus, ta­čiau ko­mi­si­ja, su­da­ry­ta iš skulp­to­rių ir pa­vel­do eks­per­tų, nu­spren­dė, kad mies­tie­čiai ga­li jo­je neįž­velg­ti są­sa­jų su Kau­no her­bu ar mies­tu.

So­vie­ti­niais me­tais bokš­tą puo­ šė vė­lia­va, ta­čiau ji greit nu­si­dė­ vė­da­vo. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar ka­da nors pi­lis tu­rė­jo vėt­run­gę, ta­čiau ana­lo­giš­ki šio lai­ko­tar­pio sta­ti­ niai Slo­va­ki­jo­je, Če­ki­jo­je vėt­run­ ges tu­ri, tad ji čia ga­lė­jo bū­ti“, – aiš­ki­no R.Mi­liukš­tis.

Ve­dė­jas pa­sa­ko­jo, kad vėt­run­gę no­rė­ta iš­kel­ti dar iki Nau­jų­jų, ta­ čiau ko­ją pa­ki­šo orai. Šiuo me­tu pa­rink­ti da­tą nu­spręs­ta pa­ti­kė­ti Kau­no ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­rui Kęs­tu­čiui Ig­na­ta­vi­čiui. Neat­me­ ta­ma ga­li­my­bė, kad tai ga­lė­tų bū­ti Va­sa­rio 16-oji ar Ko­vo 11-oji.

Sa­vi­val­dy­bei vėt­run­gės pro­ jek­ta­vi­mas, ga­my­ba ir už­kė­li­mas kai­nuos apie 10 tūkst. li­tų.

Rin­ki­mai: Kau­no ža­lias­ka­rė ge­ro­kai ap­len­kė kon­ku­ren­tes iš ki­tų ša­lies mies­tų.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Auk­si­nė eg­lė – gra­žiau­sia!

Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės Kau­no ža­lias­ka­rei nė­ra ly­gių Lie­tu­vo­je.

Taip nu­spren­dė po­rta­lo del­fi.lt skai­ty­to­jai, gra­žiau­sios eg­lės kon­ kur­se dau­giau­sia bal­sa­vę už auk­su tvis­kan­čią lai­ki­no­sios sos­ti­ nės ža­lias­ka­rę.

Iš vi­so sa­vo nuo­mo­nę pa­reiš­kė per 25 tūkst. skai­ty­to­jų. Kau­no eg­lė su­ lau­kė 42,4 pro­c. bal­sų, Ma­žei­kių – 29,6 pro­c., o Vil­niaus – 11,1 pro­c. sim­pa­ti­jų. „Kau­no eg­lė kas­met pa­puo­šia­ ma la­bai kū­ry­biš­kai. Ma­nau, čia yra pa­slap­tis“, – sa­kė dai­li­nin­kė-vit­ ra­žis­tė, Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­ gos pir­mi­nin­kė Edi­ta Uta­rie­nė, at­ krei­pu­si dė­me­sį, kad į Kau­no eg­lės kū­ri­mą įdė­ta daug ran­kų dar­bo.

Pag­rin­di­nę Kau­no puoš­me­ną su­ kū­ru­si me­ni­nin­kė Jo­lan­ta Šmid­tie­ nė ne­slė­pė, kad toks pri­pa­ži­ni­mas la­bai pa­ma­lo­ni­na šir­dį. „La­bai džiu­gi ži­nia, – va­kar „Kau­no die­nai“ sa­kė J.Šmid­tie­nė.

– Ka­lė­dos – toks lai­kas, kai vi­si kau­nie­čiai su­si­vie­ni­ja, jau­čia bend­ ru­mo sai­tus. Auk­si­nė eg­lė yra ne ma­no vie­nos, o vi­sų kau­nie­čių.“

Tri­jų aukš­tų eg­lė iš­puoš­ta dviem ki­lo­met­rais spin­din­čių lem­pu­ čių gir­lian­dų ir tūks­tan­čiais kan­ ko­rė­žių, ku­riems pa­ruoš­ti pri­rei­ kė mė­ne­sio. Stu­den­tai pa­dė­jo juos nu­purkš­ti auk­so dul­kė­mis ir prie kiek­vie­no pri­ka­bin­ti siū­le­lį, ku­ris bu­vo už­riš­tas ant eg­lės.

Edi­ta Uta­rie­nė:

Kau­no eg­lė kas­met pa­puo­šia­ma la­bai kū­ ry­biš­kai. Ma­nau, čia yra pa­slap­tis.

Aš­tuo­nis ap­link Ka­lė­dų eg­lę šo­ kan­čius an­ge­lus kū­rė Kau­no me­ni­ nin­kai – teks­ti­li­nin­kė Li­na Jo­ni­kė,

ta­py­to­ja Mig­lė Ko­sins­kai­tė, gra­ fi­kas Ro­mual­das Čar­na, dai­li­nin­ kas Mo­des­tas Ma­li­naus­kas, gra­fi­ kas Egi­di­jus Ru­dzins­kas, dai­li­nin­kė Gai­la Ake­lie­nė, ta­py­to­ja Ele­na Bal­ siu­kai­tė-Braz­džiū­nie­nė. „Bu­vo su­gal­vo­ta, kad tai tu­ri bū­ti an­ge­las, ku­ris kaž­ką sa­ko ar da­ro“, – pra­džią pri­si­mi­nė J.Šmid­tie­nė.

Ji pa­ti su­kū­rė an­ge­lą „Do­va­no­jan­ tis lais­vę“. Prie jo ko­jų, nar­ve­ly­je, įtup­dy­ti paukš­te­liai. An­ge­lo ran­ko­ se iš­kel­ta tar­si au­reo­lė, ku­rio­je tie paukš­te­liai jau lais­vi ir ga­li skris­ti. „Nuo lais­vės la­bai daug kas pri­ klau­so. Lie­tu­vių tau­tai ir bet ku­ riai ki­tai tau­tai la­bai svar­bu lais­ vė. Lais­vė dirb­ti tai, ką no­ri, lais­vė vaikš­čio­ti, val­gy­ti ką no­ri, lais­ vė my­lė­ti tai, ką no­ri“, – pa­sa­ko­ jo J.Šmid­tie­nė.

KD inf.

Traumatologams – darbymetis Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Ter­mi­nas: R.Bri­di­kio va­do­vau­ja­mi res­tau­ra­to­riai, ga­min­da­mi vėt­

run­gę, už­tru­ko apie sa­vai­tę.

Informuojame, kad 2013 m. sausio 1 dieną atliekos bus vežamos įprastu grafiku.

Daugiabučių namų gyventojų prašytume rasti galimybę neužstatyti privažiavimo kelių prie bendrai naudojamų buitinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių.

Ne­pa­bars­ty­tas gat­ves nuo anks­ty­ vo ry­to kei­kė ne tik vai­ruo­to­jai. Sli­ dūs ša­li­gat­viai pės­tie­siems taip pat ta­po sun­kiai įvei­kia­ma kliū­ti­s, to­ dėl į me­di­kus krei­pė­si dau­giau gat­ vė­je su­si­ža­lo­ju­sių žmo­nių.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Trau­ ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Rai­ mon­das Ku­nic­kas pa­tvir­ti­no, kad penk­ta­die­nis trau­ma­to­lo­gams pa­ si­tai­kė ne iš leng­vų­jų. „Nuo anks­ty­vo ry­to li­go­ni­nė­je bu­vo pa­cien­tų ant­plū­dis – du­kart dau­giau nei įpras­tą die­ną. Dar­bo tik­rai ne­trūks­ta“, – si­tua­ci­ją ko­ men­ta­vo R.Ku­nic­kas.

Pa­sak gy­dy­to­jo, pa­pras­tai per pa­rą Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je su­lau­kia­ ma apie 70–80 pa­cien­tų, iš jų apie penk­ta­da­lis bū­na su­si­žei­dę dėl sli­

džių gat­vių. Trau­mos, ku­rias žmo­ nės pa­ti­ria griū­da­mi ant le­do, bū­ na rim­tos, tik kai ku­rių pa­da­ri­niai skau­des­ni, nes ten­ka ope­ruo­ti. „Daž­niau­siai apie 20 pro­c. pa­ cien­tų pri­rei­kia ope­ra­ci­jos“, – tei­ gė trau­ma­to­lo­gas.

Kau­no kli­ni­kų at­sto­vė spau­dai Aus­tė Alek­sand­ra­vi­čiū­tė-Švia­žie­ nė in­for­ma­vo, kad čia, prie­šin­gai nei Kau­no kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je, di­des­ nio li­go­nių ant­plū­džio ne­su­lauk­ta.

Mies­to sa­vi­val­dy­bė ti­ki­na, kad už gat­vių prie­žiū­rą at­sa­kin­ga bend­ro­ vė „Kau­no šva­ra“ ša­li­gat­vius smė­ liu pra­dė­jo bars­ty­ti nuo 6 val. ry­to, vė­liau pa­bars­tė vie­šo­jo trans­por­to aikš­te­les, po­že­mi­nes pe­rė­jas. „Ke­li­nin­kai bars­tė 220 ša­li­gat­ vių. Plo­tas tik­rai ne­ma­žas – apie 1 mln. kv. m“, – tvir­ti­no Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ ky­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Jo­lan­ta Mi­liaus­kie­nė.

Le­das: spus­te­lė­jęs šal­tu­kas ša­

li­gat­vius pa­ver­tė sun­kiai įvei­kia­ mo­mis zo­no­mis. Tomo Raginos nuotr.

5

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

tema

Po sve­ti­mu dan­gum, bet su Lie­tu­vos vė­lia­va Ar Niu­jor­ke gy­ve­nan­tis 1 vi­zua­lių­jų me­nų kū­rė­ jas Žil­vi­nas Kem­pi­nas bū­tų pa­da­

ręs tarp­tau­ti­nę kar­je­rą, eks­po­na­vęs sa­vo dar­bus gar­siau­sio­se pa­sau­lio ga­le­ri­jo­se, jei­gu bū­tų li­kęs Lie­tu­ vo­je? „Ne, tik­rai ne. Lie­tu­vo­je nė­ra to­ kio kon­teks­to, ku­ria­me ma­no dar­ bai bū­tų bu­vę įdo­mūs. Lie­tu­vo­je nė­ra daug šiuo­lai­ki­nio me­no žiū­ ro­vų, ver­tin­to­jų, kad ga­lė­tum su­ kel­ti re­zo­nan­są. Rei­ka­las tas, kad Lie­tu­vo­je sa­vęs ne­bū­čiau ga­lė­jęs rea­li­zuo­ti, nes tai – tie­siog ma­ža ša­lis. Ko­kiam pro­cen­tui iš tų tri­ jų mi­li­jo­nų bent kiek rū­pi me­nas ir koks pro­cen­tas iš tų žmo­nių ga­li ver­tin­ti ir su­pras­ti šiuo­lai­ki­nį vaiz­ duo­ja­mą­jį me­ną? Vie­ne­tai“, – kal­ bė­jo Ž.Kem­pi­nas.

Dalia Grybauskaitė:

Mū­sų vals­ty­bė nie­ka­ da ne­bu­vo už­da­ra. Žy­ mių lie­tu­vių pa­var­dės jau nuo se­nų lai­kų įra­ šy­tos gar­siau­sių pa­ sau­lio uni­ver­si­te­tų met­raš­čiuo­se, vals­ty­ bių is­to­ri­jo­se.

Nors gy­ve­na už jū­rų ma­rių, Žil­ vi­nas iki šiol – Vil­niaus „Var­tų“ ga­le­ri­jos dai­li­nin­kas. Su šia ga­le­ ri­ja jis at­sto­vau­ja Lie­tu­vai tarp­ tau­ti­nė­se me­no mu­gė­se, o 2009 m. sėk­min­gai at­sto­va­vo Ve­ne­ci­jos bie­na­lė­je Ita­li­jo­je.

Ni­šą ra­do Ang­li­jo­je

Lais­vą vers­lo ni­šą – ver­ti­mus – bu­ vu­si kau­nie­tė Jur­ga Ži­lins­kie­nė at­ ra­do Lon­do­ne. Jau­na emig­ran­tė 2001 m. čia įkū­rė pa­sau­li­nę ver­ti­mų bend­ro­vę „To­day Trans­la­tions“.

Jos biu­ras – pa­čia­me Lon­do­ no fi­nan­sų cent­re, Ang­li­jos ban­ko kai­my­nys­tė­je, o Jur­ga štur­muo­ja vers­lo aukš­tu­mas ge­riau už dau­ ge­lį vy­rų.

Bend­ro­vė­je plu­ša net 2,5 tūkst. ver­tė­jų 106-io­se pa­sau­lio ša­ly­se.

Teks­tus iš ang­lų jie ver­čia į 20 pa­ grin­di­nių kal­bų.

Apie to­kį ver­ti­mų fab­ri­ką Kau­ no Lais­vės alė­jo­je tur­būt ga­li­ma tik pa­sva­jo­ti?

mas? Ku­rio­je sri­ty­je – spor­to, kul­ tū­ros, moks­lo – mes, lie­tu­viai, esa­ me stip­riau­si ir ga­li­me ge­riau­siai pa­si­ro­dy­ti pa­sau­liui?

Daž­nas stu­di­juo­ti ir dirb­ti į už­ sie­nį iš­vyks­tan­tis lie­tu­vis at­sa­ko, kad jį vi­lio­ja nau­ja kom­pe­ten­ci­ja, nau­ja stu­di­jų ko­ky­bė, jis no­ri ge­rų ži­nių ir tu­ri­nio. Ant­ra, juos vi­lio­ ja pla­tus ho­ri­zon­tas, skry­džio ar­ba dan­gaus aukš­tis.

čia esan­tiems lie­tu­viams. Jos tiks­ las – su­kur­ti žmo­nių tink­lą, ku­ rie keis­tų­si in­for­ma­ci­ja, pa­tir­ti­ mi ir kon­tak­ti­niais duo­me­ni­mis, kad ga­lė­tų kur­ti nau­jus pro­jek­tus, nau­ją vers­lą, pri­sta­ty­ti nau­jas idė­ jas“, – pa­sa­ko­jo ad­vo­ka­tas Ir­man­ tas Nor­kus – ak­ty­vus šios or­ga­ni­ za­ci­jos da­ly­vis. „Lie­tu­vis, – tę­sė jis, gy­ve­nan­ tis Vil­niu­je ar Kau­ne, ga­li pa­ra­šy­ ti, pa­skam­bin­ti sa­vo ko­le­gai Lon­ do­ne ir pa­si­da­ly­ti sa­vo idė­jo­mis. O šis ga­li pa­sa­ky­ti: „Ži­nai, aš pa­žįs­tu žmo­gų, ku­riam tai bus įdo­mu.“

Da­bar Lie­tu­va sta­ to sa­vo pa­ma­tus – eko­no­mi­nius, po­li­ti­ nius, kul­tū­ri­nius. Po 50 me­tų tie pa­ma­tai bus pa­sta­ty­ti.

Jų ne­ga­li­ma pra­ras­ti

„Glo­ba­lios Lie­tu­vos ly­de­riai“ – kaip feis­bu­kas, tik lie­tu­vių. Ta­me tink­le yra ban­ki­nin­kų, tei­si­nin­kų, in­ži­nie­rių, švie­ti­mo spe­cia­lis­tų, me­di­kų, stu­den­tų ir pen­si­nin­kų.

Anot I.Nor­kaus, jų ne­ga­li­ma pra­ ras­ti, to­dėl juos jun­gi į tink­lą, pa­ lai­kai su jais ry­šį. Juos kvie­ti į Lie­ tu­vą ar­ba va­žiuo­ji pas juos. Vyks­ta bend­ra­vi­mas. Žmo­nės no­riai jun­ gia­si į tink­lą, no­riai bend­rau­ja. „Da­li­ja­mės jų ži­nio­mis, pa­tir­ti­mi, kon­tak­ti­niais duo­me­ni­mis, kad bū­tų ga­li­ma stip­rin­ti Lie­tu­vos tarp­tau­ti­ nes po­zi­ci­jas ir ge­bė­ji­mą kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je. Sie­kia­ma, kad or­ga­ni­za­ci­ja tap­tų tink­lu, ga­li­my­bių vie­ta ku­riant au­gan­čią ir pa­sau­ly­je sėk­min­gai kon­ku­ruo­jan­čią Lie­tu­ vą“, – sa­kė or­ga­ni­za­ci­jos „Glo­ba­ lios Lie­tu­vos ly­de­riai“ di­rek­to­rė Da­ lia Pet­ke­vi­čie­nė.

Ap­do­va­no­jo Pre­zi­den­tė

Pa­ga­liau to­kie lie­tu­viai bu­vo įver­ tin­ti. Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį pre­zi­ den­tū­ro­je bu­vo įteik­ti „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ap­do­va­no­ji­mai vy­res­nės kar­tos pa­sau­lio lie­tu­viams, sa­vo pro­fe­si­ne veik­la ir pa­sie­ki­mais la­ biau­siai pri­si­dė­ju­siems prie Lie­tu­ vos po­zi­ci­jų stip­ri­ni­mo pa­sau­ly­je.

Pir­mą kar­tą tei­kia­mi ap­do­va­no­ ji­mai bu­vo pa­va­din­ti skam­biai – lie­tu­viš­kai­siais „os­ka­rais“.

Anot I.Nor­kaus, tai ga­li­ma ras­ ti ir Lie­tu­vo­je. Šiuo me­tu Lie­tu­ vos vals­ty­bė ku­ria­ma – tai ypa­tin­ gas lai­kas. Jau­nas žmo­gus, tu­rin­tis kom­pe­ten­ci­jos ir iš­min­ties, tu­ ri daug di­des­nių ga­li­my­bių at­si­ skleis­ti čia, ne­gu vals­ty­bė­je, ku­ri jau pa­sta­čiu­si sa­vo pa­ma­tus.

Pers­pek­ty­vų yra ir tė­vy­nė­je

Išp­lau­kė: me­ni­nin­kui Ž.Kem­pi­nui, eks­po­nuo­jan­čiam dar­bus gar­sio­se

pa­sau­lio ga­le­ri­jo­se, Lie­tu­vos rin­ka bu­vo tie­siog per ma­ža.

„Mū­sų vals­ty­bė nie­ka­da ne­bu­ vo už­da­ra. Žy­mių lie­tu­vių pa­var­ dės jau nuo se­nų lai­kų įra­šy­tos gar­siau­sių pa­sau­lio uni­ver­si­te­tų met­raš­čiuo­se, vals­ty­bių is­to­ri­jo­se.

Mes ke­lia­vo­me, kū­rė­me ir pa­li­ko­ me pėd­sa­kų dau­ge­ly­je ša­lių. Tik iš­ lai­ky­da­mi at­vi­ru­mo tra­di­ci­jas, ga­ li­me bū­ti ma­to­mi pa­sau­liui“, – per ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ją kal­bė­ jo Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. „Šie­me­tį 48 no­mi­nan­tų są­ra­šą

ga­lė­tų pa­pil­dy­ti dar de­šim­tys iš­ki­ lių as­me­ny­bių“, – pa­ste­bė­jo Pre­ zi­den­tė.

Kad šir­dis bū­tų Lie­tu­vo­je

Po ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jos siū­ ba­vo dis­ku­si­jos. Ar lie­tu­vis, bū­da­ mas Lie­tu­vo­je, ga­li ras­ti sa­vo vie­tą glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je? Ko­dėl glo­ ba­laus pa­sau­lio lie­tu­vis daž­nai už­ mirš­ta Lie­tu­vą? Kas yra vals­ty­bės pa­grin­das – eko­no­mi­ka ar švie­ti­

At­sig­ręž­ti į ta­pa­ty­bę

Bu­ria lie­tu­vius į tink­lą

Be­veik 20 me­tų Lie­tu­vo­je stve­ria­ ma­si už gal­vos, kad ge­riau­si tau­tos pro­tai nu­te­ka į už­sie­nius ir į gim­ ti­nę ne­grįž­ta. Ir tik 2010 m. bu­vo įkur­ta or­ga­ni­za­ci­ja „Glo­ba­lios Lie­ tu­vos ly­de­riai“, sie­kian­ti su­bur­ti sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tus pa­sau­lio ir Lie­tu­vos lie­tu­vius. „Sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais vei­ kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja „Glo­ba­lios Lie­ tu­vos ly­de­riai“ – tai or­ga­ni­za­ci­ja, skir­ta ak­ty­viems jau­niems žmo­ nėms, dir­ban­tiems tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je su­vie­ny­ti, kad pa­ sta­rie­ji ten ne­ding­tų, o pa­dė­tų sa­ vo pa­tir­ti­mi, ži­nio­mis, kon­tak­tais

„Da­bar Lie­tu­va tik sta­to sa­vo pa­ ma­tus – eko­no­mi­nius, po­li­ti­nius, kul­tū­ri­nius, vi­suo­me­ni­nius. Ga­li­ my­bių da­ly­vau­ti šia­me pro­ce­se yra dau­giau. Po 50 me­tų tie pa­ma­tai bus pa­sta­ty­ti. Lie­tu­vo­je da­bar ga­li su­kti idė­ją ir daug nu­veik­ti“, – ma­ no I.Nor­kus.

Ad­vo­ka­tas ra­gi­no jau­nus lie­tu­ vius kur­t i sa­vo sėk­m ės is­to­r i­j ą.

Jis pa­ts ne­s lė­p ė no­r in­t is su­k ur­ ti ge­riau­sią ad­vo­ka­tų kon­to­rą. Ne tik Lie­t u­vo­je, bet ir vi­so­se Bal­ ti­jos vals­ty­b ė­se. Ne tik Bal­t i­jos vals­ty­bė­se, bet ir vi­sa­me pa­sau­ ly­je. „Tai – ma­no tiks­las, ir jį no­riu pa­siek­ti“, – sa­kė I.Nor­kus.

At­sisk­lei­dė: bu­vu­si kau­nie­tė J.Ži­lins­kie­nė Lon­do­ne įkū­rė pa­sau­li­nio mas­to ver­ti­mų biu­rą.

„Pag­rin­di­nis ma­no at­sa­ky­mas toks – iš­lai­ky­ki­me tą žmo­giš­ką ry­šį, ro­ dy­ki­me, kad juos ver­ti­na­me ir my­ li­me, ir jie mū­sų ir­gi neat­si­sa­kys.

Jie ten dir­ba, jie ten ku­ria, bet rei­ kia, kad jų šir­dis bū­tų Lie­tu­vo­je“, – sa­kė in­for­ma­ti­kos moks­lų dak­ ta­ras, bu­vęs Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­to rek­to­rius Al­gir­das Avi­ žie­nis, ga­vęs „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ap­do­va­no­ji­mą už vi­so gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mus.

Ar iš tik­rų­jų Lie­tu­vai taip jau rū­ pi išei­vi­ja?

Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja kul­tū­ros, moks­lo ir švie­ti­mo klau­si­mais Vir­ gi­ni­ja Bū­die­nė rep­li­ka­vo, kad šian­ dien Lie­tu­vai rū­pi trys da­ly­kai: kaip su­rink­ti dau­giau pi­ni­gų į vals­ty­bės biu­dže­tą, ką da­ry­ti, kad kiek­vie­ nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas už­dirb­ tų kuo dau­giau ir kad prieš dve­jus me­tus iš­vy­kęs stu­di­juo­ti į už­sie­nį ne­kal­bė­tų su di­des­niu ak­cen­tu ne­ gu pro­fe­so­rius A.Avi­žie­nis, į už­ sie­nį iš­vy­kęs be­veik prieš 60 me­ tų. V.Bū­die­nė pa­ra­gi­no at­si­gręž­ti į sa­vo ta­pa­ty­bę.

6

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

Savaitė

Tiks­las – de­po­li­ti­zuo­ti VRK

Kitoks žvilgsnis

ku, tai su­si­ję ir su fi­nan­sa­vi­mu, bet jei mes no­ri­me ko­ky­biš­kos de­ mok­ra­ti­jos, de­ja, tai kai­nuo­ja.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kas­me­tė pa­sau­lio pa­bai­ga

Poetas Kęstutis Navakas

T

ur­būt pir­mą­syk vi­si la­biau lau­kė ne Ka­lė­dų, o pa­sau­lio pa­bai­gos. Žur­na­ lis­tai pri­ra­šė straips­nių, pre­ky­bi­nin­ kai pri­ga­mi­no iš­gy­ve­ni­mo rin­ki­nė­ lių, jau­ni­mas pri­si­pir­ko vi­so ko sa­vo nuo­žiū­ra ir pa­si­ruo­šė švęs­ti: kaip ne­švę­si, kai to­kia pro­ ga – pa­sau­lio pa­bai­ga. Kai kur bu­vo links­ma, nes Ka­lė­dos tar­si pri­va­lo­mos, o pa­sau­lio pa­ bai­ga – ne. Ir atė­jo ji tik en­tu­zias­tams, ki­tiems – ne. Daž­niau to­kių pa­sau­lio pa­bai­gų, sa­kė en­ tu­zias­tai, su­si­tik­sim per ki­tą.

O vi­siems ki­tiems Ka­lė­dų lai­ko­tar­piu ga­lė­jo pa­si­ro­dy­ti, kad pa­sau­lio pa­bai­ga jau čia, mies­ to gat­vė­se. Iš pra­džių jos bu­vo už­vers­tos snie­ gu, au­to­mo­bi­lį at­si­kas­ti iš ry­to dar bu­vo įma­ no­ma, tik kaip at­pa­žin­ti, ku­ris ten ta­vo. Po to vis­kas puo­lė tirp­ti, snie­gai ir le­dai su­ski­li­nė­jo iki mo­ji­to kon­sis­ten­ci­jos, ko­ja klim­po iki kirkš­ nies, dar po to pa­ša­lo ir iš ry­to ras­da­vai pil­nas

Švęs­ki­me. Kaip kas no­ri­me, kur kas no­ri­me ir su­ge­ba­me. gat­ves ly­no ak­ro­ba­tų, ban­dan­čių ei­ti ly­nu be kar­ties. Ma­žiau ga­būs jau gu­lė­jo ir il­sė­jo­si, su­ smei­gę ne­šu­lius į ar­ti­miau­sią pus­n į. O au­to­ mo­bi­liai tu­rė­jo pui­kią ga­li­my­bę nu­si­leis­ti nuo Pa­ro­dos kal­no de­šimt­syk grei­čiau nei įpras­tą die­ną ir net ne­sto­ti prie švie­so­fo­ro. Kaip tą vis­ ką su­tvar­ky­ti val­di­nin­kai yra gal­vo­ję, ta­čiau į kai ku­rias gal­vas min­tys atei­na tik tam, kad jo­se nu­mir­tų.

Kū­čios ir Ka­lė­dos, ži­no­ma, yra gė­ris ir gro­žis, bet kar­tais ma­žiau ge­ros ne tik di­džiu­liu per­ si­val­g y­mo po­ten­cia­lu, o ir neiš­ven­g ia­mais gau­sių šei­mų są­skry­džiais. Tai ir­gi gra­žu, ta­ čiau ne­re­tai prie sta­lo bus ko­kia te­ta, dvi va­ lan­das pa­sa­ko­jan­ti, kaip gy­dė­si va­ri­ko­zę, ki­ ta­me sta­lo ga­le pusb­ro­lis iš­kil­min­gai var­dys nau­jos au­di­nės ga­li­my­bes, o po tuo sta­lu ma­ žie­ji gi­mi­nai­čiai va­ži­nės el­nių kin­ki­niais ir ba­ dys tau į pil­vą nau­jai gau­tu kar­du. O Nau­jų­jų šven­ti­mas aikš­tė­se man ap­skri­tai ne­priim­ti­ nas, nes kar­tais tie­sio­g iai pri­me­na pa­sau­lio pa­bai­gą. Ne vi­sa­da, ži­no­ma, kau­nie­čiai vis la­ biau su­ge­ba švęs­ti vie­šai.

Tad ir švęs­ki­me. Kaip kas no­ri­me, kur kas no­ ri­me ir su­ge­ba­me. Ga­li­me ir tran­kiau, tik kad ne­bū­tų kaip ta­me anek­do­te: Kiek jau me­tų gy­ ve­nu pa­sau­ly, bet taip li­gi šiol ir ne­ži­nau, ko­kia ji – sau­sio pir­mo­ji!

Su Nau­jai­siais! Te­bus jie jums kuo ge­res­ni. informacija:

302 250

P

o­li­ti­kai ne­tru­kus im­sis tai­sy­ti Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą. Tai jie pri­vers­ti da­ry­ti po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dos. Apie tai, ką rei­ kia keis­ti, – po­kal­bis su Vy­riau­ sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) na­riu Liu­tau­ru Ule­vi­čiu­mi.

– Sei­mo val­dy­ba jau šio­mis die­no­mis bu­ria dar­bo gru­pę, ku­ri nag­ri­nės Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spa­lio 26 d. iš­va­dą, siū­lys Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­ mo pa­tai­sas ir ruoš Rin­ki­mų ko­dek­so pro­jek­tą. Pik­ti­na­tės, kad į dar­bo gru­pę sa­vo at­ sto­vus ga­lės siū­ly­ti per­ne­lyg ma­žai ins­ti­tu­ci­jų. Ko­dėl?

– Tei­sės ak­tai, ku­riuos ruo­šia­ ma­si nag­ri­nė­ti, yra svar­būs vi­sai vi­suo­me­nei, ne tik vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms. Tai svar­bu dėl vi­so de­mok­ra­ti­nio pro­ce­so. Tas pro­ ble­mas, ku­rias ma­tė­me ru­de­ nį, rei­kia spręs­ti kei­čiant tei­sės ak­tus, t. y. pa­ma­ti­nes tai­syk­les: su­dė­ti įvai­rius sau­gik­lius, ap­si­ sau­go­ti nuo ga­li­mo pikt­nau­džia­ vi­mo. Tam bū­ti­nas mak­si­ma­lus vie­šu­mas ir pro­ce­so skaid­ru­ mas. Nė­ra ge­res­nio bū­do iš­ras­ ta, kaip vie­šos kon­sul­ta­ci­jos ir da­ly­vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų at­ sto­va­vi­mas. Tai tu­rė­tų bū­ti pa­ grin­di­nis kel­ro­dis, prin­ci­pas. Ir čia at­si­ran­da iš­šū­kis dar­bo gru­ pės va­do­vui, kaip tai su­val­dy­ti.

Bet de­mok­ra­ti­ja rei­ka­lau­ja, kad tai bū­tų iš­girs­ta ir kad bū­tų di­ de­lio ra­to dis­ku­si­ja.

– Sie­kia­ma es­mi­nių pa­kei­ti­ mų. Ko­kie jie ga­lė­tų bū­ti?

– Vi­sų pir­ma, VRK iš lo­bis­ti­kos cent­ro tu­ri tap­ti ana­li­ti­niu cent­ ru, pre­ven­ci­niu dar­bu už­sii­man­ čia ins­ti­tu­ci­ja. Da­bar di­džio­ ji da­lis VRK dar­bo krū­vio ten­ka, pa­va­din­ki­me, gin­čams spręs­ti. O VRK tu­rė­tų rū­pin­tis to­kiu pre­ ven­ci­niu ir sis­te­mi­niu po­žiū­riu: įver­tin­ti, ko­kie pa­žei­di­mai, kur ir ko­dėl jie at­si­ran­da, kaip sis­te­ miš­kai juos neut­ra­li­zuo­ti, ko­kios pro­ble­mos dėl rin­kė­jų da­ly­va­vi­ mo ir taip to­liau.

– Bet ar to­kia ma­ža žmo­nių gru­pė, kaip yra da­bar, ga­li tai pa­da­ry­ti?

– To­dėl ir rei­kia vie­šos dis­ku­si­ jos, ap­si­spręs­ti dėl tų pa­kei­ti­mų, ir tai ga­li­ma pa­da­ry­ti tik mak­si­ ma­liai pla­čiai da­ly­vau­jant. Ant­ ras klau­si­mas – dėl rin­ki­mų pro­ ce­so po­li­ti­za­vi­mo. Sei­mo rin­ki­mai pa­ro­dė, kad VRK smar­kiai pri­ klau­so­ma nuo par­ti­jų de­le­guo­

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

kad tai kai­nuo­ja“, – sa­ko VRK na­rys L.Ule­vi­čius.

tų na­rių, nuo di­džių­jų po­li­ti­nių par­ti­jų. Nes na­rius de­le­guo­ja tik stam­bio­sios par­ti­jos, ku­rios tu­ri man­da­tus Sei­me. Šiuo me­tu VRK yra 6 po­li­ti­nių par­ti­jų at­sto­vai.

Apsk­ri­tai po­li­ti­nės par­ti­jos ne­tu­ rė­tų tu­rė­ti tie­sio­gi­nių sa­vo at­sto­ vų ko­mi­si­jo­je, o tie­siog tu­rė­ti at­ sto­vus prie ko­mi­si­jos, ku­rie tu­rė­tų tas pa­čias tei­ses, bet ne­ga­lė­tų da­ ly­vau­ti prii­mant spren­di­mus.

– Kaip ta VRK na­rio pri­klau­ so­my­bė nuo po­li­ti­nės par­ti­ jos pa­si­reiš­kia?

– Tar­ki­me, nag­ri­nė­ja­me ku­rios nors par­ti­jos na­rio pa­da­ry­tą pa­ žei­di­mą kur nors rin­ki­mų apy­ gar­do­je ir tos pa­čios po­li­ti­nės par­ti­jos at­sto­vas ne tik kad ne­ nu­si­ša­li­na bal­suo­da­mas, bet ir la­bai ak­ty­viai reiš­kia sa­vo nuo­ mo­nę, dės­to ar­gu­men­tus, ži­no­ ma, tik­tai gi­nan­čius. In­te­re­sų konf­lik­tas. Vals­ty­bi­nė tar­ny­bi­ nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) ke­le­ tą kar­tų yra pa­reiš­ku­si pa­sta­bų, kad ne­ga­li bū­ti to­kio aki­vaiz­ daus in­te­re­sų kir­ti­mo­si. Ta­čiau VRK na­riui – po­li­ti­nės par­ti­jos at­sto­vui – lei­džia­ma ne tik da­ ly­vau­ti: jis taip pat spren­džia ir da­ro pra­ne­ši­mus. Tar­ki­me, VRK tu­rė­jo­me gin­čą dėl Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės agi­ta­ci­jos ir, pa­vyz­džiui, tuo­me­čių koa­li­ci­nių par­ti­jų at­sto­vai ak­ty­viai reiš­kė­si, po­li­ti­nė rek­la­ma ati­tin­ka rei­ka­ la­vi­mus ar ne, kas iš es­mės ati­ ti­ko po­li­ti­nių par­ti­jų in­te­re­sus.

To­kių si­tua­ci­jų ne­tu­rė­tų bū­ti.

– Na, bet ki­toks VRK for­ma­ vi­mas neuž­kirs ke­lio nei rin­ kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mui, nei rek­ la­mos pa­žei­di­mams ir pan.

– Taip. Bet tai yra vaiz­das iš ko­ mi­si­jos vi­daus. Ma­ny­čiau, kad tai tu­rė­tų bū­ti de­po­li­ti­zuo­ta ins­ ti­tu­ci­ja, nuo po­li­ti­nių par­ti­jų sie­ na at­ri­bo­ta ins­ti­tu­ci­ja: ne­tu­rė­tų bū­ti nei po­li­ti­nių par­ti­jų na­rių, nei ak­ty­viai su jais su­si­ju­sių, nei įta­ką pa­ti­rian­čių. Tai leis­tų bent jau spren­di­mus ver­tin­ti kaip ne­ ša­liš­kus ar ob­jek­ty­vius.

O kal­bant apie pa­pir­ki­nė­ji­ mą, vie­na iš to­kių sis­te­mi­nių bė­ dų, ku­rią mes pa­ma­tė­me ru­de­ nį, vyks­tant Sei­mo rin­ki­mams, – apy­gar­dų ir apy­lin­kių ko­mi­si­ jų na­rių lai­ki­nu­mas. Tai reiš­kia, kad jie to­kie at­si­tik­ti­niai žmo­ nės, – di­džio­ji da­lis na­rių. Kaž­ kas juos su­ra­do, pa­siū­lė ir jie už po­rą šim­tų li­tų dir­ba. Tai šiuo at­ve­ju – na­tū­ra­lu – ky­la min­tis,

Tei­sės ak­tai, ku­ riuos ruo­šia­ma­ si nag­ri­nė­ti, yra svar­būs vi­sai vi­ suo­me­nei, ne tik vals­ty­bi­nėms ins­ ti­tu­ci­joms.

kad da­lis tų žmo­nių tu­rė­tų bū­ ti nuo­la­ti­niai dar­buo­to­jai. Kad ir ket­vir­čiu eta­to. Tam, kad iš jų bū­tų ga­li­ma rei­ka­lau­ti ko­ky­biš­ko dar­bo. Per kiek­vie­nus rin­ki­mus juk su­si­du­ria­me su vie­nu ir tuo pa­čiu klau­si­mu: ką da­bar da­ ry­ti – ar čia pa­ti­ki­mas žmo­gus?

Di­džią­ją da­lį jų rei­kia ap­mo­ky­ti.

Tai čia tu­ri bū­ti spren­džia­mas kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas. Aiš­

– Iš­ties bu­vo ko­miš­ka, kad per praė­ju­sius rin­ki­mus su rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mu siū­ly­ ta ko­vo­ti ap­si­gink­luo­jant fo­ toa­pa­ra­tais ir pan. Tą klau­ si­mą kaip nors ki­taip rei­kia spręsti.

– Na, pa­žei­di­mų fik­sa­vi­mas – ir­gi žings­nis. Es­mi­nis klau­si­mas – tai, kad mes tu­ri­me for­ma­liai pa­na­šų pa­žei­di­mų skai­čių kaip ir anks­čiau, bet šar­ša­las ki­lo di­ džiu­lis. Bė­da ta, kad VRK nė­ra tas ana­li­ti­nis cent­ras ir di­džio­ji da­ lis ko­mi­si­jos įžval­gų, pa­ste­bė­ji­mų ne­si­ste­min­ta. Jei aš pa­klaus­čiau, ku­ri da­lis pa­žei­di­mų yra po­li­ti­ nės rek­la­mos, ku­ri – fi­nan­sa­vi­ mo, nie­kas ne­ga­lė­tų grei­tai pa­sa­ ky­ti. Tai tu­ri bū­ti su­si­ste­min­ta ir ana­li­zuo­ja­ma, juo­du ant bal­to, o kol kas VRK to nė­ra da­riu­si. Bė­dų yra, ir jas rei­kė­tų spręs­ti.

– Be­je, kaip bai­gė­si jū­sų konf­ lik­tas su da­bar­ti­niu Sei­mo vi­ ce­pir­mi­nin­ku Vy­tau­tu Gap­ šiu? Juk VTEK jus pri­pa­ži­no su­pai­nio­jus in­te­re­sus, kai siun­tė­te jam SMS. – Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ir Vals­ ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas at­me­tė jo skun­dą kaip ne­pag­rįs­ tą. Taip, VTEK pri­pa­ži­no, kad pa­žei­džiau tar­ny­bi­nę eti­ką, bet šį spren­di­mą ap­skun­džiau. VRK dir­bu ir to­liau. Jei­gu ad­mi­nist­ ra­ci­nia­me teis­me ne­su­ge­bė­siu nu­gin­čy­ti, jei teis­mas pri­pa­žins, kad in­te­re­sus su­pai­nio­jau, ta­da aš, ti­kė­ti­na, iš VRK pa­si­trauk­siu.

Kol kas ma­nau, kad VTEK klau­ si­mą iš­spren­dė ne­tin­ka­mai.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Dės­nis: „Jei no­ri­me ko­ky­biš­kos de­mok­ra­ti­jos, tu­ri­me pri­pa­žin­ti,

– Mi­nė­tų įsta­ty­mų pa­tai­sos, re­gis, neap­si­ri­bos vien pa­ kei­ti­mais, su­si­ju­siais su VRK įga­lio­ji­mais ar for­ma­vi­mu.

– Ži­no­ma, ne. Ką mes jau ma­tė­ me Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo si­ tua­ci­jo­je, dau­ge­lis tai­syk­lių ar­ba ver­ti­na­mos la­bai ne­si­ste­miš­kai, ar­ba jos to­kios at­si­tik­ti­nės. Kas kaip no­ri, taip in­terp­re­tuo­ja. Ši­ tai rei­kia keis­ti. Dar­bo gru­pei triū­so į va­lias. Klau­si­mas, kaip ji su­ge­bės tuos vi­sus klau­si­mus sis­ te­min­ti ir į juos at­si­žvelg­ti. Vyks­ tant rin­ki­mų pro­ce­sui rin­kė­jų pa­ pir­ki­nė­ji­mas, po­li­ti­nės rek­la­mos, fi­nan­sa­vi­mo pa­žei­di­mai – sis­te­ mi­niai ir jie tu­ri daug veiks­nių, ne tik tuos, kur ma­to­me pa­vir­šiu­je.

Sei­mo rin­ki­muo­se – tik led­kal­nio vir­šū­nė, o tai, kas vyks­ta su ne­ pa­žy­mė­tos rek­la­mos sklai­da, pa­ vyz­džiui, te­le­vi­zi­jo­se, – kur kas rim­čiau.

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

LIETUVA: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 720.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

miestas

Joms dar­bas – dau­giau nei pa­rei­ga Pris­ta­to­me pa­sku­ti­nes pre­ten­den­tes į ti­tu­lą „Me­tų kau­nie­tė 2012“. Nors ir dar­buo­ja­si skir­ tin­go­se sri­ty­se, vi­sos jos sa­vo veik­la įro­do, kad dau­giau­sia pa­sie­kia­ma ta­da, kai dir­ba­ma iš šir­dies, dau­giau, nei rei­ka­lau­ja tie­sio­gi­nės pa­rei­gos.

Joa­na Ši­ma­naus­kie­nė (53 me­tai)

Si­gi­ta Di­jo­kie­nė (60 me­tų)

„Kuo aš ga­liu skir­tis iš ki­tų pe­da­ go­gų? My­liu sa­vo dar­bą, dir­bu, ir tiek. Gal­būt man pa­si­se­kė gau­ti ga­ bius ge­rus mo­ki­nius“, – kuk­li­no­si Kau­no „Sau­lės“ gim­na­zi­jos geog­ ra­fi­jos mo­ky­to­ja, ku­rios ne­ma­žai mo­ki­nių yra ta­pę jau­nų­jų geog­ra­ fų olim­pia­dų ir įvai­rių ki­tų kon­kur­ sų lau­rea­tais.

Pak­lau­sus, kas yra sun­kiau­sia dir­bant pe­da­go­gu, ji tik nu­si­šyp­ so­jo: „Kai my­li sa­vo dar­bą, nie­kas ne­sun­ku.“ Įdo­m iau­s io­m is aki­m ir­ko­m is ji įvar­di­jo tas, kai mo­ki­nių aky­se iš su­si­do­mė­ji­mo ži­ba ži­bu­riu­kai. „Ta­da ir die­na at­ro­do švie­ses­nė“, – pri­dū­rė mo­ky­to­ja.

Jos nuo­mo­ne, pe­da­go­go dar­bo sėk­mė la­bai pri­klau­so ir nuo gim­ na­zi­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos po­li­ti­kos. „Man pa­si­se­kė, kad pas mus yra la­ bai ge­ri bend­ruo­me­nės tar­pu­sa­vio san­ty­kiai, gim­na­zi­jo­je rū­pi­na­ma­si mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­ mu, ska­ti­na­ma mo­ky­to­jų kū­ry­bi­ nė veik­la, lei­džia­ma bū­ti sa­vo­tiš­kai lais­vam. Jei­gu pa­mo­ko­se sė­dė­si su se­no­mis ži­nio­mis, ne­bū­si įdo­mus nei sau, nei sa­vo mo­ki­niams“, – aiš­ki­no S.Di­jo­kie­nė, ran­dan­ti lai­ ko bei idė­jų ir va­do­vė­liams, me­to­ di­niams lei­di­niams ra­šy­ti.

Jau­nys­tė­je apie žur­na­lis­ti­ką sva­ jo­ju­si kau­nie­tė, geog­ra­fi­ja su­si­ža­ vė­jo spor­tuo­da­ma ir tu­ris­tau­da­ ma. „Vi­sa­da ži­no­jau: jei ne­tap­siu žur­na­lis­te, bū­siu mo­ky­to­ja“, – sa­ kė pe­da­go­gė. „Si­gi­ta ne tik pui­ki pe­da­go­gė, bet ir nuo­sta­bus žmo­gus, Kau­no mies­to geog­ra­fi­jos švie­su­lys. Pa­de­ da, mo­ko ir tei­kia rei­ka­lin­gą in­for­ ma­ci­ją sa­vo ko­le­goms, or­ga­ni­zuo­ ja įvai­rius geog­ra­fi­jos kon­kur­sus ir olim­pia­das, nuo­šir­džiai bend­rau­ ja tiek su mo­ky­to­jais, tiek su mo­ ki­niais“, – gy­rė S.Di­jo­kie­nę skai­ ty­to­jai.

Kau­no vi­suo­me­ni­nin­kės, poe­tės, bend­ri­jos „Vil­ties pa­va­sa­ris“ pir­ mi­nin­kės pa­stan­go­mis „Žal­gi­rio“ are­no­je ne­se­niai vėl su­reng­ta šven­ tė Lie­tu­vos neį­ga­lie­siems, jų ar­ti­ mie­siems ir vi­siems no­rin­tiems juos pa­lai­ky­ti kau­nie­čiams dau­ge­ liui jų il­gam įsi­mi­nė. „Kaip vai­kai su ne­ga­lia šo­ka! Ko­ kios lai­min­gos bū­na šei­mos! Tai šven­tė ir neį­ga­lių­jų ar­ti­mie­siems: ma­moms, se­se­rims ir ki­tiems, ku­ rie dėl neį­ga­laus gi­mi­nai­čio bū­ na pri­riš­ti prie na­mų“, – pa­sa­ko­ jo J.Ši­ma­naus­kie­nė.

Per ren­gi­nį su­rink­ti pi­ni­gai bus skir­ti slau­gos prie­mo­nėms, ypač – čiu­ži­niams nuo pra­gu­lų. „Ne­ te­kau sū­naus, bet ga­liu pa­dė­ti ki­ tiems. Vi­sa­da už­siim­siu vi­suo­ me­ni­ne veik­la, or­ga­ni­zuo­siu. Jau iš šio ke­lio nie­ka­da išei­ti ne­ga­lė­ siu, nes man rū­pi, nes tai svar­bu.

Lai­kas at­si­suk­ti ir į tuos žmo­nes, ku­rie la­bai il­gai ser­ga gu­lė­da­ mi li­gos pa­ta­le“, – tei­gė kau­nie­ tė, prieš dve­jus me­tus pa­lai­do­ju­si neį­ga­lų sū­nų.

Ži­vi­lė Mi­kė­nai­tė (42 me­tai)

Ma­te­m a­t i­kos, in­for­m a­t i­kos ir skai­čia­vi­mo tech­ni­kos mo­ky­to­ja, tei­sės ma­gist­rė šie­met ta­po Kau­ no tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­rek­to­ re. Ji – pir­mo­ji mo­te­ris Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­ti įka­li­ni­mo įstai­gai.

Mo­te­ris neat­me­ta ga­li­my­bės, kad bai­gu­si kar­je­rą baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mo­je, grįš prie sa­vo pir­mo­sios pro­fe­si­jos – mo­ky­to­jos.

Pa­sak jos, va­do­vas pir­miau­siai tu­r i mo­k ė­t i bend­rau­t i su žmo­ nė­mis.

Aud­ro­nė Po­cie­nė

Kau­ne vei­kian­čios ino­va­ty­vių tri­ ko­ta­žo ga­mi­nių UAB „Om­ni­tek­ sas“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė, šie­met pel­niu­si „Lie­tu­vos me­tų vers­li­nin­ kės“ var­dą.

Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų aso­cia­ci­jos or­ga­ ni­zuo­ja­mo kon­kur­so nu­ga­lė­to­ ja A.Po­cie­nė pri­pa­žin­ta už tai, kad jos va­do­vau­ja­ma įmo­nė per pa­ sku­ti­nius tre­jus me­tus pa­sie­kė ge­ riau­sių plėt­ros re­zul­ta­tų, taip pat už ak­tua­liau­sius me­tų pro­jek­tus ir idė­jas, jų įgy­ven­di­ni­mą ir dar­bų no­va­to­riš­ku­mą.

A.Po­cie­nė įmo­nei va­do­vau­ja nuo 2001 m. Bend­ro­vė­je dir­ba 230 dar­ buo­to­jų, per­nai įmo­nė ga­vo 39,3 mln. li­tų pa­ja­mų, 80 pro­c. pro­duk­ ci­jos eks­por­tuo­ja­ma.

Vio­le­ta Ba­ku­tie­nė (62 me­tai)

Šie­met ji Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­te įgi­jo so­cia­li­nio dar­bo ba­ka­lau­ro dip­lo­mą. Vi­sas įgy­tas ži­nias pla­nuo­ja pa­nau­do­ti vi­suo­ me­ni­nė­je veik­lo­je. „Stu­di­juo­ti ma­ne pa­ska­ti­no esan­ti so­cia­li­nė po­li­ti­ka ir dau­ giau nei 20 me­tų as­me­ni­nė pa­tir­ tis. Au­gi­nau vi­siš­kos ne­ga­lios ka­ muo­ja­mą vai­ką. Ma­no bai­gia­ma­sis dar­bas bu­vo su­si­jęs bū­tent su mo­

di­jų sky­riaus ve­dė­ja, kar­tu bu­vo ir kul­tū­ros ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė.

ti­no­mis, au­gi­nan­čio­mis vai­kus su sun­kia ne­ga­lia“, – kal­bė­jo J.Ši­ma­ naus­kie­nė.

Vi­suo­me­ni­nin­kė, Kau­no slau­gos li­go­ni­nės sa­va­no­rė šiuo me­tu di­ džią­ją sa­vo lai­ko da­lį ski­ria gy­ve­ ni­mo nu­skriaus­tie­siems, sun­kio­je si­tua­ci­jo­je at­si­dū­ru­siems žmo­ nėms. „La­bai ge­ra gy­ven­ti, kai ga­li pa­ dė­ti. Fi­ziš­kai bū­na sun­ku vi­sur spė­ ti, bet šir­dy­je la­bai ge­ra. Ti­kiu, kad su sa­vo pro­gra­ma žmo­nėms at­ne­ šu ra­my­bės. Esu la­bai lai­min­ga“, – kal­bė­jo V.Ba­ku­tie­nė.

Ne tik šios me­di­ci­nos įstai­gos li­ go­niams ir per­so­na­lui ji jau apie 20 me­tų ne­mo­ka­mai or­ga­ni­zuo­ja dva­ sin­gu­mo va­lan­das, šven­čių pa­mi­ nė­ji­mus. Vi­suo­me­ni­nin­kė taip pat ren­gia au­to­ri­nes li­te­ra­tū­ri­nes-mu­ zi­ki­nes kom­po­zi­ci­jas tau­ti­nės sa­ vi­mo­nės te­mo­mis mo­kyk­lo­se, ve­ da li­te­ra­tū­ros va­ka­rus, su­si­ti­ki­mus su ra­šy­to­jais, skai­to lie­tu­vių au­to­ rių kū­ry­bą. „Už Vio­le­tą, be ga­lo šil­tą ir jaut­ rią mo­te­rį, sa­vo pa­vyz­džiu liu­di­ jan­čią ar­ti­mo mei­lę bet ku­riam jos gy­ve­ni­me su­tik­tam žmo­gui, šei­ mą, kaip di­džiau­sią ver­ty­bę, lie­tu­ viš­ko žo­džio gro­žį ir ga­lią!“ – ža­vi­ si V.Ba­ku­tie­ne skai­ty­to­jai.

Ji bu­vu­sio­je Lie­tu­vos ve­te­ri­na­ri­ jos aka­de­mi­jo­je 40 me­tų dir­bo Stu­

Andriaus Aleksandravičiaus, Tomo Raginos, Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Kon­kur­so tai­syk­lės Vyksta ant­ra­sis kon­kur­so „Me­tų kau­ nie­tė 2012“ eta­pas. Kvie­čia­me bal­ suo­t i už da­ly­ves, pa­te­k u­sias į ant­ rą­jį eta­pą, ir iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, ku­rios ver­tos fi­na­lo, o vė­liau – ir nu­ ga­lė­to­jos var­do.

Sa­vo fa­vo­ri­tę ga­li­te rink­tis iš pa­teik­to 30-uko. Į jį pa­te­ko 20 skai­ty­to­jų siū­ly­ tų mo­te­r ų, 10 kan­di­da­čių siū­lo „Kau­ no die­nos“ re­dak­ci­ja. Į kon­kur­so fi­na­ lą pa­teks še­šios no­m i­nan­tės. Bal­sa­ vi­mas vyks­ta iki sau­sio 5 d. 18 val. Šiais rin­k i­mais itin su­si­do­mė­jo vy­ rai, ku­rie taip pat iš­reiš­kė sa­vo nuo­ mo­nę. Pla­nuo­ja­ma įsteig­t i spe­cia­

lią vy­r ų ko­m i­si­ją, ku­r i ver­t ins fi­na­ li­n į še­še­tu­ką. Ko­mi­si­jos su­dė­tis bus įvai­ri: vers­li­nin­kai, me­ni­nin­kai, me­ di­kai, vi­suo­me­nės vei­kė­jai. „Me­tų kau­nie­tės 2012“ fi­na­li­nis ren­ gi­nys vyks 2013 m. va­sa­rio 9 d. Kau­ no „Žal­gi­rio“ are­nos am­fi­teat­re.

8

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

ekonomika

OMX Vilnius

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0370 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2061 JAV do­le­ris 1 2,6058 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6255 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9577 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4187 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6695 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5461 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8549

+0,21 %

–0,7549 % –1,0539 % –0,4051 % –0,5944 % –0,0625 % –0,9390 % –0,4159 % +0,4289 % –0,2062 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,72

4,53

2,49

„Va­koil“

4,61

4,41

2,49

„Brent“ naf­ta

+0,30 %

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko­ misija patvirtino galutines kitų metų elekt­ ros kai­nas. Elektra bui­ti­niams var­to­to­jams kitą­met didės maž­daug 2 cen­tais ma­žiau, pri­klau­so­mai nuo su­nau­do­ja­mo elekt­ros kie­kio ir ta­rifų planų. La­biau­siai, pa­ly­gin­ti su šie­met jau lapk­ritį pa­tvir­tin­tais kitų metų ta­ ri­fais, elekt­ros kai­na mažės „Les­to“ klien­ tams, ku­rie nau­do­ja­si dviejų lai­ko zonų skai­ tik­liais, ir tu­rin­tiems elekt­ri­nes vi­ryk­les.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+1,15 %

OMX Tallinn

Elekt­ra ­ brangs ma­žiau

De­ga­lų kai­nos pokytis

OMX Riga

90,89 dol. už 1 brl.

110,56 dol. už 1 brl.

3,4

pro­c.

per me­tus ša­ly­je pa­ki­lo sta­tybų kai­nos.

Grožį dan­gu­je ku­ria jau du de­šimt­me­čius Ly­de­riai tarp pro­fe­ sio­na­lių fe­jer­verkų šau­dy­tojų – da­bar taip sa­ve va­di­na įmonės „Bli­kas“ dar­ buo­to­jai. Ta­čiau prie­š dau­giau nei dvi­de­šimt metų šis vers­las pra­si­dėjo nuo bend­ra­min­čių būre­lio eks­pe­ri­ mentų Vil­niaus uni­ver­si­te­to Che­mi­ jos fa­kul­te­to la­bo­ra­to­ri­jo­se.

čių ta pa­čia veik­la, ta­čiau jų siū­lomų efektų spekt­ras pla­čiau­sias iš visų. „Esa­me šios ša­kos ly­de­riai, iš­si­ko­ voję to­kią pa­dėtį, nes tu­ri­me dau­ ge­lio metų dar­bo pa­tirtį, did­žio­ji da­lis spe­cia­listų čia dir­ba nuo įmo­ nės įkūri­mo, sten­giamės jų ne­pra­ ras­ti ir ne­keis­ti, kad ne­pra­ras­tu­me įgūdžių. Kai esi stip­rus ir tu­ri pa­ tirtį, įdirbį, ta­da at­si­ran­da ir nuo­la­ ti­nių klientų, ku­rie pa­si­ti­ki, ži­no, ką mo­ka­me da­ry­ti, ir ži­no, kad tai da­ ro­me ge­rai“, – kalbė­jo A.Zu­me­ras.

Nors jau yra lai­ko­mi sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lais ir ly­de­riais, bend­ rovės įkūrėjai bei dar­buo­to­jai ir to­ liau nuo­lat do­mi­si fe­jer­verkų nau­ jovė­mis, ma­do­mis. „Fe­jer­verkų ma­dos ne­kin­ta taip grei­tai, kaip dra­bu­žių, – per me­ tus at­si­ran­da vie­nas ar ke­li nau­ji efek­tai. Ma­das dik­tuo­ja ga­min­to­jai – jei­gu Ki­ni­jo­je iš­ran­da­mas nau­ jas mi­ši­nys, ku­ris su­ke­lia įspūdingą re­ginį dan­gu­je, sten­giamės jį nu­si­ pirk­ti, par­si­vež­ti ir ro­dy­ti žmonėms.

To­bulė­ja ir tech­no­lo­gi­jos. Anks­čiau šau­dy­da­vo­me tik ver­ti­ka­liai į dan­ gų, da­bar jau ga­li­ma fe­jer­ver­kus sta­ty­ti kam­pais, da­ry­ti su­si­kry­žia­ vi­mus. Sten­giamės kas kartą fe­jer­ ver­kus da­ry­ti ki­to­kius, nes nie­kam ne­įdo­mu žiūrė­ti į tą pa­tį re­ginį ke­lis kar­tus“, – teigė A.Zu­me­ras.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Rūpi­na­si nau­ja­me­čiais fe­jer­ver­kais

Kai po­ryt vil­nie­čiai ir kau­nie­ čiai lauks vi­dur­nak­čio ir šven­ti­nių miestų fe­jer­verkų, įmonės „Bli­kas“ dar­buo­to­jai dėlios pa­sku­ti­nius ak­ cen­tus, kad tik gy­ven­to­jai ne­nu­si­ viltų re­gi­niu dan­gu­je.

Būtent šiai bend­ro­vei jau dau­ gybę metų ten­ka rūpin­tis nau­ja­me­ čiais Vil­niaus bei Kau­no fe­jer­ver­ kais ir su­kti galvą, kaip nu­ste­bin­ti daug ma­čiu­sius mies­tie­čius.

Pro­fe­sio­na­lias pi­ro­tech­ni­kos pa­ slau­gas įmonė „Bli­kas“ teik­ti pra­ dėjo 1993-iai­siais, ta­čiau jos įkūrėjai fe­jer­ver­kus šau­dy­ti pra­dėjo ge­ro­kai anks­čiau. Pomėgį ga­min­ti fe­jer­ ver­kus turė­jo ke­li bi­čiu­liai che­mi­ kai. Fe­jer­ver­kus jie ga­min­da­vo pa­ gal inst­ruk­ci­jas iš tu­rimų va­dovė­lių, o sprogs­tamųjų med­žiagų mi­ši­nių ieš­ko­da­vo Che­mi­jos fa­kul­te­te.

Fe­jer­ver­kus bi­čiu­liai ruoš­da­vo tuo me­tu ren­gia­moms uni­ver­si­ te­to Che­mikų die­noms, vėliau pa­ šau­dy­ti per savą šventę pa­prašė ir stu­den­tai fi­zi­kai. „Vie­nas ki­tas ren­gi­nys, ži­nios iš lūpų į lūpas, ir po tru­putį ši veik­la iš ho­bio pe­rau­go į verslą. At­si­ra­do už­sa­kovų, ku­rie norė­jo to­kios pa­ slau­gos ir bu­vo pa­si­ruošę mokė­ti pi­ni­gus, bu­vo įsteig­ta ir įmonė“, – pa­sa­ko­jo bend­rovės „Bli­kas“ pro­ jektų di­rek­to­rius Artū­ras Zu­me­ras.

Plėtra pra­si­dėjo 2000-ai­siais

Iš pra­džių fe­jer­ver­kai būda­vo ga­ mi­na­mi tik ta­da, kai at­si­ras­da­

Po­pu­lia­ri­na ir me­no rūšį

At­sa­ko­mybė: A.Zu­me­ras teigė, kad ne ma­žiau už fe­jer­verkų grožį svar­bus yra ir pub­li­kos sau­gu­mas.

vo konk­re­čių už­sa­kovų ir tap­da­vo aiš­ku, kur ir ka­da reikės va­žiuo­ti šau­dy­ti. Fe­jer­ver­kus pra­de­dan­tie­ji vers­li­nin­kai ga­min­da­vo as­me­niš­kai kiek­vie­nam už­sa­ko­vui, o jais daž­ niau­siai tap­da­vo šven­tes or­ga­ni­ zuo­jan­čios įmonės bei miestų sa­ vi­val­dybės.

La­biau­siai plėstis įmonė pra­dėjo apie 2000-uo­sius. Tuo­met fe­jer­ verkų en­tu­zias­tai įsi­gi­jo pa­sta­tus, ku­riuo­se dir­ba ir da­bar, įsi­rengė san­dėlį bei pa­tal­pas, ku­rio­se kaip pa­tran­kas fe­jer­ver­kus ir už­tai­so. „Darbų ir už­sa­kymų mas­tas pra­ dėjo aug­ti dar ir todėl, kad Lie­tu­vos eko­no­minė pa­dėtis pra­dėjo gerė­ti“, – pri­dūrė A.Zu­me­ras.

Ta­čiau tuo pat me­tu, kai daugė­ jo už­sa­kymų, įmonės dar­buo­to­jai pra­dėjo ma­žiau ga­min­ti ir dau­giau fe­jer­verkų bei jiems rei­ka­lingų med­žiagų pra­dėjo vež­tis iš Ki­ni­jos. „Jų kai­nos ge­resnės. Be to, kad ir kaip ge­rai mokė­tum fe­jer­ver­kus konst­ ruo­ti, juos ga­mi­nant vi­sa­da iš­lie­ka pa­vo­jus. Todėl da­bar pa­tys ga­mi­ na­me tik tuos efek­tus, ku­rie iš­sis­ ki­ria iš ki­niš­kos pa­letės. Visą kitą at­si­ve­ža­me iš už­sie­nio. Tai, ką ga­ mi­na­me, skir­ta tik pro­fe­sio­na­liam nau­do­ji­mui – sau ar­ba par­duo­ ti ki­tiems pro­fe­sio­na­lams“, – sa­ kė A.Zu­me­ras.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Eks­por­tas ne­pa­si­sekė

Anks­čiau ke­letą išs­kir­ti­nių sa­vo ga­mi­nių įmonė bandė eks­por­tuo­ti, ta­čiau, kaip teigė A.Zu­me­ras, tarp aukš­tos klasės pi­ro­tech­nikų kon­ ku­ren­ci­ja yra di­delė – ita­lai, is­pa­ nai tu­ri se­nes­nes ga­my­bos tra­di­ ci­jas nei lie­tu­viai, todėl var­žy­tis su jais su­dėtin­ga.

Artū­ras Zu­me­ras:

Norė­jo­me pa­ro­dy­ti žmonėms, kad fe­jer­ ver­kai nėra tik po­kšėji­mas ir lieps­nos.

„Ta­čiau iš už­sie­nio at­va­žiuo­jan­ tys sve­čiai pro­fe­sio­na­lai pa­ste­bi ir ver­ti­na mūsų ga­mi­namą pro­duk­ ciją, nes ji iš­sis­ki­ria iš kitų. Tu­ri­ me gel­to­nos spal­vos ga­mi­nių, ku­ rių spal­va ir trukmė išs­kir­tinė, re­tai kam yra pa­vykę su­kur­ti to­kio at­ spal­vio ir taip il­gai trun­kantį efek­ tą“, – pa­sa­ko­jo A.Zu­me­ras.

Da­bar bend­rovė dau­giau­sia už­ sii­ma skir­tingų fe­jer­verkų kom­ po­na­vi­mu, kad kiek­vieną kartą juos ste­bin­tys žmonės iš­vystų tai,

ko iki šiol ne­matė, ir būtų ma­lo­ niai nu­ste­bin­ti. „Pag­rin­dinė mū­ sų veik­la – pro­fe­sio­na­lių fe­jer­verkų at­li­ki­mas, da­ly­va­vi­mas ren­gi­niuo­ se su įvai­riais pi­ro­tech­ni­kos efek­ tais. Iš pra­džių darė­me tik fe­jer­ver­ kus, o pa­talpų vi­du­je – tik tam tik­rus sce­ninės pi­ro­tech­ni­kos efek­tus. Da­ bar mūsų ren­gi­niams siū­lomų efek­ tų pa­letė iš­siplė­tu­si – ang­liarūgštės garų efektų tu­ri­me, lieps­nos, ug­nies, sten­giamės orien­tuo­tis į įvai­rią efek­ tų pa­si­ūlą“, – sakė A.Zu­me­ras.

Vardą už­si­tar­na­vo dar­bu

Pag­rin­di­niai įmonės klien­tai – pa­našūs kaip ir veik­los pra­džio­ je: miestų sa­vi­val­dybės bei di­de­les įmo­nių šven­tes ruo­šian­tys ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais pro­fe­sio­na­liais fe­jer­ver­kais do­mi­si ir vis dau­giau pri­va­čių as­ menų, daž­niau­siai kai or­ga­ni­zuo­ja ves­tu­ves ar ki­tas rim­tes­nes as­me­ni­ nes šven­tes. „Tu­ri­me du dar­by­me­ čio se­zo­nus – visą va­sarą ir gruo­ dį. Va­sarą fe­jer­verkų rei­kia miestų šventėms, ves­tuvėms, kon­cer­tams, o gruodį pra­si­de­da eg­lu­čių įžie­bi­ mai mies­tuo­se, Kalė­di­niai įmo­nių va­karė­liai ir, ži­no­ma, Naujųjų metų nak­tis“, – var­di­jo A.Zu­me­ras.

Jis pa­si­džiaugė, kad nors Lie­tu­ vo­je ir tu­ri kon­ku­rentų, už­sii­man­

Nors sten­gia­si neat­si­lik­ti nuo nau­ jo­vių, A.Zu­me­ras pa­brėžė, kad fe­ jer­verkų vers­le svar­biau­sia yra sau­ gu­mas, – jį rei­kia už­tik­rin­ti tiek fe­jer­ver­kus konst­ruo­jan­tiems, tiek juos ste­bin­tiems žmonėms.

A.Zu­me­ras pa­si­džiaugė, kad pa­ sta­ruo­ju me­tu bend­rovės „Bli­kas“ var­das sie­ja­mas ne tik su pro­fe­sio­ na­lia pi­ro­tech­ni­ka, bet ir su jų or­ga­ ni­zuo­ja­mu tarp­tau­ti­niu fe­jer­verkų fes­ti­va­liu „Vil­niaus fe­je­ri­ja“, ku­ris vy­ko jau ket­ve­rius me­tus iš eilės.

Min­tis or­ga­ni­zuo­ti fe­jer­verkų fes­ti­valį vers­li­nin­kams ki­lo, nes to­kie ren­gi­niai vyks­ta dau­ge­ly­je Eu­ro­pos miestų ir yra la­bai po­pu­ liarūs. „Be to, norė­jo­me pa­prastą žmogų su­pa­žin­din­ti su fe­jer­verkų me­nu, pa­ro­dy­ti mu­zi­ki­nių fe­jer­ verkų meną, nes daž­nam tai būna ne­priei­na­ma. Per miestų šven­tes būna mu­zi­ki­nių fe­jer­verkų, bet ne vi­suo­met pa­vyks­ta at­skleis­ti vi­sas sa­vo ga­li­my­bes dėl vie­tos, sau­gu­mo ap­ri­bo­jimų. Tu­ri­me idea­lią vietą – Vin­gio par­ką, pa­tys sau nu­sta­to­me sau­gu­mo zo­nas, viską pa­si­da­ro­me taip, kaip mums rei­kia, ir ga­li­me ro­dy­ti viską, ką su­ge­ba­me ge­riau­ sia. Norė­jo­me pa­ro­dy­ti žmonėms, kad fe­jer­ver­kai nėra tik po­kšėji­mas ir lieps­nos, – tai ga­li būti ir me­no sri­tis“, – sakė A.Zu­me­ras ir pri­dūrė ma­nan­tis, kad Lie­tu­vos žmonės tai su­pra­to, nes fe­jer­verkų gerbėjų kas­ met at­si­ran­da vis dau­giau.

9

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pra­šo nai­kin­ti teisinę ne­lie­čia­my­bę

Ke­le­rius me­tus Lie­ tu­vos Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bo­je (VGT) dau­gu­ma na­ rių bu­vo mo­te­rys.

Po pa­sta­rų­jų Sei­mo rin­ki­mų ir su­da­rius nau­ją Vy­riau­sy­bę pa­dė­tis kar­di­na­ liai pa­si­kei­tė.

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys va­kar pa­si­ra­šė krei­pi­mą­si į Sei­mą su pra­šy­mu pa­nai­kin­ti par­ la­men­ta­rės Ne­rin­gos Venc­kie­nės ne­lie­čia­my­bę. Bu­vu­si tei­sė­ja įta­ ria­ma ne­vyk­džiu­si teis­mo spren­ di­mo per­duo­ti mer­gai­tę mo­ti­nai ir psi­chiš­kai gniuž­džiu­si vai­ką.

Va­do­vė: VGT nuo 2009-ųjų vi­du­rio pir­mi­nin­kau­ja vy­riau­sio­ji gink­luo­

tų­jų pa­jė­gų va­dė – Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Gy­ni­mo ta­ry­bo­je – vėl vy­rų dau­gu­ma Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pir­mi­nin­kė – mo­te­ris

Nuo 2009 m. ru­dens iki šių me­tų gruo­džio vie­no­je iš Lie­tu­vos Kons­ ti­tu­ci­jos nu­ma­ty­tų vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­jų – VGT – iš pen­kių na­rių trys bu­vo mo­te­rys.

Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją svar­biau­sius su vals­ty­bės gy­ni­mu su­si­ju­sius klau­si­mus svars­tan­čios ir koor­di­ nuo­jan­čios VGT na­riai tė­ra pen­ ki – pre­zi­den­tas, ku­ris kar­tu yra ir vy­riau­sia­sis vals­ty­bės gink­luo­tų­ jų pa­jė­gų va­das, Sei­mo pir­mi­nin­ kas, mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras ir ka­riuo­me­ nės va­das.

Il­gą lai­ką vi­sas šias pa­rei­gas ėjo tik vy­rai. Tik kiek dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį, kai kon­ser­va­to­rė Ire­ na De­gu­tie­nė du­kart lai­ki­nai ėjo prem­je­ro pa­rei­gas ir VGT spren­dė ne vie­ną svar­bų su ša­lies sau­gu­ mu su­si­ju­sį klau­si­mą, šios ins­ti­tu­ ci­jos po­sė­džiuo­se pir­mą­kart da­ly­ va­vo mo­te­ris.

2008 m. gruo­dį kraš­to ap­sau­ gos mi­nist­re ta­po Tė­vy­nės są­jun­ gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ ra­tų at­sto­vė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė. Ji ta­po pir­mą­ja nuo­la­ti­ne VGT na­re mo­te­ri­mi.

2009 m. lie­pą pa­čiai VGT pra­ dė­jo va­do­vau­ti mo­te­ris, kai Pre­ zi­den­te bu­vo iš­rink­ta, pri­sie­kė ir vals­ty­bės va­do­vo bei vy­riau­sio­jo gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­do pa­rei­gas ei­ti pra­dė­jo Da­lia Gry­baus­kai­tė.

Tų pa­čių me­tų rug­sė­jį į Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas bu­vo iš­rink­ ta I.De­gu­tie­nė. Taip ji ta­po tre­čią­ ja mo­te­ri­mi iš pen­kių nuo­la­ti­nių VGT na­rių.

Li­ku­sie­ji du VGT na­riai pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­tus bu­vo vy­rai – mi­nist­ras pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius ir ka­riuo­me­nės va­das bri­ ga­dos ge­ne­ro­las Ar­vy­das Po­cius.

Pa­si­kei­tė trys na­riai

Po šie­met spa­lį vy­ku­sių Sei­mo rin­ ki­mų ir nau­jo par­la­men­to dar­bo pra­džios Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­ gas iš I.De­gu­tie­nės pe­rė­mė Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las.

Jis iš­kart ta­po VGT na­riu.

Konk­re­ti nau­jos su­ dė­ties VGT pir­mo­ jo po­sė­džio da­ta dar ne­nus­ta­ty­ta.

Gruo­dį pri­sie­kė ir dar­bą pra­dė­ jo prem­je­ro so­cial­de­mok­ra­to Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma nau­ja ša­lies Vy­riau­sy­bė. Jo­je kraš­ to ap­sau­gos mi­nist­ro pa­rei­gas pe­ rė­mė ir­gi so­cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ole­kas.

Tiek A.But­ke­vi­čius, tiek J.Ole­kas ir­gi ta­po nuo­la­ti­niais VGT na­riais.

Ka­riuo­me­nės va­du iš­li­ko ge­ne­ ro­las A.Po­cius.

Tad šiuo me­tu iš pen­kių VGT na­ rių ke­tu­ri yra vy­rai. Bet šiai ins­ti­tu­ ci­jai te­be­va­do­vau­ja mo­te­ris – Pre­ zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė.

Pap­ras­tai VGT po­sė­džiuo­se da­ ly­vau­ja ir ki­ti aukš­ti pa­rei­gū­nai – vi­daus ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ rai, Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos bei Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­ te­tų pir­mi­nin­kai, Vals­ty­bės sau­gu­ mo de­par­ta­men­to va­do­vas. Ta­čiau jie nė­ra nuo­la­ti­niai VGT na­riai.

Neaiš­ku, ka­da pir­ma­sis po­sė­dis

VGT po­sė­džiau­ja ga­na re­tai – vi­du­ ti­niš­kai tik ke­lis kar­tus per me­tus.

Po­sė­džiuo­se pa­pras­tai ap­ta­ria­mi stra­te­gi­niai su Lie­tu­vos ka­riuo­me­ nės ap­rū­pi­ni­mu, taip pat bend­ri su na­cio­na­li­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu su­si­ję klau­si­mai. Pa­gal įsta­ty­mą ši ins­ti­tu­ci­ja „svars­to ir koor­di­nuo­ ja svar­biau­sius vals­ty­bės gy­ny­bos rei­ka­lus, įskai­tant vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­jų veik­lą svar­biau­siais vals­ty­ bės sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo ir gy­ni­ mo klau­si­mais“.

Prie VGT įga­lio­ji­mų pri­ski­ria­ma „už­sie­nio ir vi­daus po­li­ti­kos nuo­ sta­tų, ga­ran­tuo­jan­čių na­cio­na­li­nį sau­gu­mą bei te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­ mą, svars­ty­mas“, „vals­ty­bės val­ dy­mo ins­ti­tu­ci­jų, su­si­ju­sių su na­ cio­na­li­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu, veik­los koor­di­na­vi­mas“, „stra­te­ gi­nių kri­zių val­dy­mo gai­rių nu­sta­ ty­mas“ ir ki­ti.

Be to, nuo 2013-ųjų pra­džios įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja VGT „tvir­tin­ ti žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos po­rei­kius ir prio­ri­te­tus, žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­ jų veik­los stra­te­gi­jas, ver­tin­ti žval­ gy­bos ins­ti­tu­ci­jų me­ti­nes veik­los ata­skai­tas, žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos ati­tik­tį žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos po­ rei­kiams ir prio­ri­te­tams, nu­sta­ty­ti žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų tarp­tau­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su už­sie­nio vals­ ty­bių žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­ bo­mis bei tarp­tau­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ ci­jo­mis ir ins­ti­tu­ci­jo­mis gai­res“.

VGT sek­re­to­rius yra Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mais Jo­nas Mar­ke­vi­čius.

Pre­zi­den­tū­ra dien­raš­čiui pra­ne­ šė, kad konk­re­ti nau­jos su­dė­ties Gy­ni­mo ta­ry­bos pir­mo­jo po­sė­džio da­ta dar ne­nu­ma­ty­ta.

Nau­jas Ž.Pa­ce­vi­čiaus po­stas Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ na­rys Dai­ lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas bu­vu­sį Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) va­do­vą Ži­man­tą Pa­ce­vi­čių va­kar pa­sky­rė vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­ nist­ru, ku­ruo­jan­čiu vie­šo­jo sau­gu­ mo po­li­ti­kos sri­tį.

Mi­nis­te­ri­ja pra­ne­ša, kad Ž.Pa­ce­vi­čius bus at­sa­kin­gas už vie­šo­jo sau­gu­mo ir ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų val­dy­mo po­li­ti­

kos įgy­ven­di­ni­mą, ope­ra­ty­vios bend­ ros pa­gal­bos tei­ki­mo Lie­tu­vo­je už­tik­ ri­ni­mą ir ad­mi­nist­ra­vi­mą, taip pat koor­di­nuos vi­daus rei­ka­lų sta­tu­ti­nių įstai­gų veik­lą. Ž.Pa­ce­vi­čius nuo 2007 iki 2012 m. spa­lio bu­vo STT di­rek­ to­rius, iš šių pa­rei­gų at­leis­tas pa­si­ bai­gus ka­den­ci­jai. Sei­mas jį at­leis­ ti su­ti­ko tik ant­ru bal­sa­vi­mu. Prieš tap­da­mas STT di­rek­to­riu­mi Ž.Pa­ ce­vi­čius dir­bo STT di­rek­to­riaus pir­ muo­ju pa­va­duo­to­ju, STT prie Vi­

daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ju, Ope­ra­ty­vi­nės veik­los sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ju.

Tuo­me­tę Po­li­ci­jos aka­de­mi­ją (šiuo me­tu – My­ko­lo Ro­me­rio uni­ ver­si­te­tas) bai­gęs ir tei­sės ma­gist­ro laips­nį tu­rin­tis Ž.Pa­ce­vi­čius 1990– 1991 m. dir­bo Vil­niaus mies­to kri­ mi­na­li­nė­je po­li­ci­jo­je, 1993–1997 m. – Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Kri­ mi­na­li­nė­je po­li­ci­jo­je.

BNS inf.

„D.Va­lys pa­s i­ra­š ė krei­p i­m ą­ si į Sei­mą, pra­šy­da­mas su­ti­ki­mo leis­ti pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­ sa­ko­my­bėn Sei­mo na­rę N.Venc­ kie­nę, ją suim­ti ir ki­taip su­var­žy­ti jos lais­vę. Pa­nai­kin­ti N.Venc­kie­ nės imu­ni­te­tą pra­šo­ma iki­teis­mi­ nių ty­ri­mų me­tu ga­vus duo­me­nų apie N.Venc­kie­nės ga­li­mai pa­da­ ry­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas“, – ra­šo­ma Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ ros pra­ne­ši­me spau­dai.

Pro­ku­ro­rų tei­gi­mu, su­rink­ ti duo­me­nys lei­džia ma­ny­ti, kad N.Venc­kie­nė pa­da­rė pen­kis nu­si­ kal­ti­mus: prieš dve­jus me­tus Pa­ ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo pa­tal­po­se vie­šai už­gau­liai pa­že­ mi­no teis­mą, ne­vyk­dė 2011 m. gruo­dį priim­to Kė­dai­nių teis­mo spren­di­mo sku­biai per­duo­ti mer­ gai­tę mo­ti­nai Lai­mu­tei Stan­kū­ nai­tei, šie­met ge­gu­žę truk­dė ant­ sto­lei vyk­dy­ti teis­mo spren­di­mą, pikt­nau­džia­vo vai­ko at­sto­vo tei­sė­ mis psi­chiš­kai gniuž­dy­da­ma vai­ką ir pa­nau­do­da­ma fi­zi­nį smur­tą pa­ si­prie­ši­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui.

Pa­nau­do­jus gau­sias pa­rei­gū­ nų pa­jė­gas, duk­ra L.Stan­kū­nai­tei Gar­lia­vo­je bu­vo per­duo­ta šių me­ tų ge­gu­žės 17 d.

Kons­ti­tu­ci­ja ir Sei­mo sta­tu­tas nu­sta­to, kad Sei­mo na­rys be Sei­ mo su­ti­ki­mo ne­ga­li bū­ti trau­kia­ mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, sui­ma­mas ar ki­taip su­var­žo­ma jo lais­vė. Dėl Sei­mo na­rio lais­vės su­var­žy­mo ga­li kreip­tis tik ša­lies ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras. „To ir rei­kė­jo ti­kė­tis. Jis vi­są lai­ką bu­vo įlin­dęs į kaž­ko­kį kam­ pą, lau­kė, kol bus iš­spręs­tas klau­ si­mas dėl Vik­to­ro Us­pas­ki­cho, Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės ir Vy­tau­to Gap­šio tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės.

Da­bar pro­ku­ro­ras pa­si­ju­to drą­ sus, to­dėl krei­pė­si dėl ma­no ne­ lie­čia­my­bės“, – dien­raš­čiui sa­kė N.Venc­kie­nė.

At­sa­kas: N.Venc­kie­nė tei­gė rei­

ka­lau­sian­ti, kad pro­ku­ro­ras pa­ teik­tų vaiz­do įra­šą, kaip ge­gu­žę bu­vo įvyk­dy­tas teis­mo spren­di­ mas.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Bu­vu­si tei­sė­ja tei­gė rei­ka­lau­ sian­ti, kad pro­ku­ro­ras pa­teik­tų vaiz­do įra­šą, kaip ge­gu­žės mė­ne­ sį bu­vo įvyk­dy­tas teis­mo spren­ di­mas. „Jį pa­ma­ty­ti tu­ri vi­si. Jei­gu ge­ ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui D.Va­liui at­ro­do, kad vi­si veiks­mai bu­vo tei­sė­ti, ta­da, va­di­na­si, mes ne­ gy­ve­na­me tei­si­nė­je vals­ty­bė­je“, – ko­men­ta­vo N.Venc­kie­nė.

Sei­mo na­rės nuo­mo­ne, žmo­ nės pri­va­lo pa­ma­ty­ti, kaip į na­ mus Gar­lia­vo­je at­vy­ku­si vie­na vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tė gąs­di­no mer­gai­tę, o ki­ta plė­šė jos ran­kas, kaip ant ma­ža­me­tės gal­ vos bu­vo už­mes­ta ant­klo­dė.

Praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­mui bir­že­lį spren­džiant dėl N.Venc­kie­ nės, kaip Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jos, imu­ni­te­to pro­ku­ro­rai at­ si­sa­kė pa­teik­ti mi­nė­tą vaiz­do įra­ šą. Mo­ty­vuo­ta, kad tai yra iki­teis­ mi­nio ty­ri­mo me­džia­ga.

Bir­že­lį Sei­mas tuo pa­čiu pa­ grin­du jau bu­vo pa­nai­ki­nęs N.Venc­kie­nės ne­lie­čia­my­bę. Iš­ kart po to ji pa­si­trau­kė iš tei­sė­jo pa­rei­gų ir pra­dė­jo Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją. Į Sei­mą N.Venc­kie­nė iš­rink­ta pa­gal „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos są­ ra­šą.

KD, BNS inf.

Kas va­do­vaus eti­kos ko­mi­si­jai?

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­ vi­las tei­gia kuo sku­biau ke­ti­nąs spręs­ti Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) va­do­vo klau­si­mą.

Ko­mi­si­ja be pir­mi­nin­ko dir­ba ke­tu­ris mė­ne­sius. „Ar­ti­miau­ siu me­tu, iš­kart po Nau­jų­jų me­ tų, im­si­mės šio klau­si­mo“, – sa­ kė par­la­men­to pir­mi­nin­kas. „Ži­nau si­tua­ci­ją, ži­nau kan­di­da­ tus, ku­rie ga­lė­tų bū­ti. Man tie­siog rei­kė­tų ap­si­spręs­ti, ką siū­ly­siu“, – tvir­ti­no V.Ged­vi­las. Jis tei­gė jau

PREKYBA KIETUOJU KURU:

pra­dė­jęs pa­si­ta­ri­mus dėl to, ku­ris iš da­bar­ti­nių VTEK na­rių ga­lė­tų tap­ti ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku.

VTEK va­do­vo Re­mi­gi­jaus Re­ ker­tos at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­ mą Sei­mas pa­ten­ki­no rug­sė­jį. Jis iš pa­rei­gų pa­si­trau­kė dėl as­me­ni­ nių prie­žas­čių.

VTEK pir­mi­nin­ką ski­ria par­la­ men­tas Sei­mo va­do­vo tei­ki­mu.

Kol nė­ra pa­skir­to pir­mi­nin­ko, VTEK va­do­vau­ja vy­riau­sia pa­gal am­žių ko­mi­si­jos na­rė G.Imb­ra­ sie­nė.

• Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai.

• Medžio pjuvenų granulės, malkos.

A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.

KD, BNS inf.

10

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

12p.

Šv. Kalė­dos pasaulyje – pa­na­šios ir skir­tin­gos.

Moeksativkome paju

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

2012 m. ne­ trūko nei įspūdingų ren­gi­nių, nei po­mpas­tiškų šven­čių.

Netrū­ko ir smur­to, o gam­ta vėl šėlo. Kaip pa­sau­lis pri­si­mins be­si­bai­gian­ čius Dra­ko­ no me­tus?

Laimė­ji­mas: pa­les­ti­nie­čiai šiais me­tais pa­siekė sim­bo­linę per­galę – Pa­les­ti­nai bu­vo su­teik­tas Jung­ti­nių Tautų stebė­to­jos sta­tu­sas.

Ką at­nešė Dra­ko­nas ir ką at­neš Gy­v kas Oba­ma. Kaip ir Prancū­zi­jo­je, įtam­pos rin­ki­muo­se ne­trūko. Pas­ ku­tinė­mis kam­pa­ni­jos sa­vaitė­mis abiejų kan­di­datų ga­li­mybės bu­vo ver­ti­na­mos apy­ly­giai. Vis­gi B.Oba­ mai pa­vy­ko iš­lai­ky­ti po­stą. Įdo­mu tai, kad šių metų Ame­ri­kos rin­kimų į pre­zi­den­tus ir Kong­resą kam­pa­ ni­ja bu­vo vie­na bran­giau­sių per vi­ są ša­lies is­to­riją. Jų kai­na siekė be­ veik 6 mlrd. JAV do­le­rių.

Rin­kimų me­tai

Ru­si­jo­je pre­zi­den­tu bu­vo per­rink­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, ta­čiau kiek įdo­ mesnė ko­va dėl pre­zi­den­to po­sto vy­ ko Prancū­zi­jo­je. Čia ie­tis rėmė bu­ vęs ša­lies va­do­vas Ni­co­las Sar­ko­zy ir so­cia­lis­tas Fran­çois Hollande’as.

Prancū­zai tėškė an­tausį N.Sar­ko­zy ir pa­si­rin­ko F.Hollande’ą. N.Sar­ ko­zy ta­po ant­ruo­ju pre­zi­den­tu po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, ku­ris ne­ bu­vo per­rink­tas ant­rai ka­den­ci­jai, o F.Hollande’as – pir­muo­ju ša­lies va­do­vo po­stą užė­mu­siu so­cia­lis­tu per pa­sta­ruo­sius 17 metų.

Ki­ta­pus At­lan­to dėl JAV pre­zi­ den­to po­sto ko­vo­jo res­pub­li­ko­nas Mit­tas Rom­ney ir da­bar­ti­nis ša­ lies va­do­vas de­mok­ra­tas Ba­rac­

pa­si­glemžė ke­lių šimtų žmo­nių gy­ vybę. Šal­čio ban­ga Senąjį že­myną užplū­do sau­sio pa­bai­go­je.

Pie­tinį Ru­si­jos Kras­no­da­ro re­ gioną va­sarą nu­siaubė ga­lin­gas po­tvy­nis, per kurį žu­vo apie 200 žmo­nių. Ne­laimę su­kėlė smar­kios liū­tys. Nuo sti­chi­jos nu­kentė­jo be­ veik 13 tūkst. gy­ven­tojų namų.

Ame­ri­ko­je su ne­ri­mu lauk­ta ura­ ganų se­zo­no pra­džios. Daug baimės kėlė link Mek­si­kos įlan­kos ke­liau­ jan­tis ura­ga­nas Izao­kas. Laimė, šis ura­ga­nas di­de­lių nuo­sto­lių ne­pri­ darė, ta­čiau spalį JAV ry­tinę pa­ krantę užg­riu­vo ura­ga­nas Sen­di.

Jis ry­tinė­je JAV pa­krantė­je pri­darė 65,6 mlrd. do­le­rių ža­los. Per audrą žu­vo 253 žmonės.

jimą bu­vo su­tik­tas prie­šta­rin­gai, Bend­ri­jos ly­de­riai pa­žadė­jo, kad No­be­lio pri­zas įkvėps juos steng­tis ko­vo­ti su skolų kri­ze. Tie­sa, nė vie­ nas iš Eu­ro­pos ly­de­rių šiais me­tais neuž­sidė­jo įta­kin­giau­sio pla­ne­tos žmo­gaus karū­nos – ja vėl pa­si­da­ bi­no JAV pre­zi­den­tas B.Oba­ma.

Gam­ta ne­pa­si­gailė­jo ir Fi­li­pinų, ku­riems smogė taifū­nas Bo­fa. Sti­ chi­ja nu­si­nešė ma­žiau­siai tūkstan­ čio žmo­nių gy­vybę ir pri­darė 838 mln. JAV do­le­rių ža­los. Šventės ir links­mybės

Rin­ki­mai vy­ko ir Ki­ni­jo­je. Šiais me­tais did­žiau­sio­je pa­gal gy­ven­tojų skai­čių pa­sau­lio ša­ly­je pa­si­keitė Ko­mu­nistų par­ti­jos va­do­vybė.

Gam­tos šėlsmas

2012-uo­s ius Eu­ro­pa pa­s i­t i­ko kęsda­ma re­kor­di­nius spei­gus, ku­rie

Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja šiuos me­tus pa­ si­ti­ko švęsda­ma ka­ra­lienės Elž­bie­ tos II dei­man­tinį val­dy­mo ju­bi­liejų.

Vi­sus me­tus ša­ly­je vy­ko įvairūs 60 metų šalį val­dan­čiai mo­nar­chei pa­gerb­ti skir­ti ren­gi­niai. Jung­tinės Ka­ra­lystės sos­tinė Lon­do­nas ta­po ir pa­sau­lio spor­to sos­ti­ne, kur vy­ko va­sa­ros olim­pinės žai­dynės.

ES šiais me­tais did­žia­vo­si iš­ko­ vo­ta No­be­lio tai­kos pre­mi­ja. Nors spren­di­mas skir­ti ES ap­do­va­no­

Va­karų Kran­te ir Ga­zos Ruo­že tūkstan­čiai pa­les­ti­nie­čių šo­kiais ir dai­no­mis su­ti­ko ži­nią, kad jų ša­ liai bu­vo su­teik­tas Jung­ti­nių Tau­ tų stebė­to­jos sta­tu­sas.

Ne­laimės ir konf­lik­tai

JAV su­krėtė net tre­jos šiur­pios ma­ sinės žu­dynės. Ko­lo­ra­do vals­ti­jos Oro­ros mies­to ki­no teat­re Ja­me­sas

11

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Pa­si­rašė ­ įsta­tymą

Prastė­ja ­ svei­ka­ta

Gru­mia­si ­ už gy­vybę

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas va­kar pa­si­rašė prie­šta­rin­gai ver­ti­namą įsta­ tymą, draud­žiantį ame­ri­kie­ čių šei­moms įsi­vai­kin­ti vai­kus iš Ru­si­jos. Šis teisės ak­tas lai­ ko­mas kerš­tu už JAV san­kci­ jas Ru­si­jos pa­reigū­nams, sie­ ja­miems su tei­si­nin­ko Ser­ge­ jaus Mag­nic­kio mir­ti­mi.

Nu­ša­lin­tam Egip­to pre­zi­den­ tui Hos­ni Mu­ba­ra­kui plau­čiuo­ se su­si­kaupė skys­čių, yra ski­ lę ke­li jo šon­kau­liai. Šis pra­ne­ ši­mas pa­si­rodė po to, kai už pro­tes­tuo­tojų žu­dy­nes kalė­ ti iki gy­vos gal­vos nu­teis­tas H.Mu­ba­ra­kas iš kalė­ji­mo bu­ vo per­vež­tas į ka­rinę li­go­ninę gy­dy­ti.

Stu­dentė indė, ku­rią De­ly­je au­to­bu­se žiau­riai iš­ža­gi­no ke­ li vy­rai ir ku­ri pa­tyrė sun­kią sme­genų traumą, gru­mia­si už sa­vo gy­vybę. „Be anks­tes­ nio šir­dies su­sto­ji­mo, ji taip pat tu­ri in­fek­ciją plau­čiuo­se ir pil­ve, jai taip pat – smarkiai su­žei­stos sme­genys“, – pra­ nešė li­go­ninė.

ES – ką matėme, kas vyksta ir ko tikėtis?

Ramū­nas Vil­pi­šaus­kas VU TSPMI pro­fe­so­r ius

P

vatė?

„Scan­pix“ nuo­tr.

Hol­me­sas nu­žudė 12 žmo­nių.

Vis­kon­si­no vals­ti­jo­je nuo žu­di­ ko kulkų sikhų šven­tyk­lo­je žu­ vo 6 žmonės, o 20 metų paaug­ lys Ada­mas Lan­za Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jos Niu­tau­no mies­to Sen­di Hu­ko pra­dinė­je mo­kyk­lo­je nu­ šovė 26 žmo­nes ir nu­si­žudė.

Egiptą su­krėtė ne­laimė, kai vie­no­je per­va­žo­je į pie­tus nuo sos­tinės Kai­ro trau­ki­nys ta­ra­na­vo mo­kyk­linį au­to­busą. Per ne­laimę žu­vo 50 vaikų, o Piet­ry­čių Azi­jo­ je per du gais­rus fab­ri­kuo­se žu­vo be­veik pusė tūkstan­čio žmo­nių.

Gais­ras siu­vi­mo fab­ri­ke Bang­ la­de­še nu­si­nešė 112, o Pa­kis­ta­no uos­ta­mies­ty­je Ka­ra­čy­je – ma­ žiau­siai 350 žmo­nių gy­vybę.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

raėję me­tai ES bu­vo su­dėtin­ gi, nes ne­bu­vo aiš­ku, kaip to­ liau ga­li klos­ty­tis įvy­k iai eu­ ro zo­no­je ir ar ku­r iai nors iš jos na­r ių ne­teks pa­l ik­t i bend­ros va­ liu­tos erdvės, nes tam būti­nos re­for­ mos bus po­l i­t iš­kai ne­priim­t i­nos vi­ suo­me­nei. Šis klau­si­mas ypač ašt­riai bu­vo iš­k ilęs pa­va­sa­r io pa­bai­go­je, kai vy­ko rin­k i­mai Grai­k i­jo­je. Ta­čiau ši ša­ lis iš eu­ro zo­nos ne­pa­sit­raukė ir nuo ru­dens apie tai kal­ba­ma ma­ž iau, o kai ku­rios stu­di­jos ro­do, kad pa­ga­liau re­ for­mos fi­nan­sinę pa­ramą gau­nan­čio­ se eu­ro zo­nos ša­ly­se pra­de­da duo­ti re­ zul­tatų. Ne­ri­mas rin­ko­se ant­ro­je metų pusė­je taip pat su­mažė­jo. Tam įta­kos turė­jo ir Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko va­ do­vo pa­reiš­ki­mai, ta­čiau jie tikrųjų eu­ ro zo­nos pro­blemų neišsp­rendė, tik su­švel­n i­no rinkų spau­d imą. Ant­ras svar­bus 2012-ųjų bruo­žas – tai bu­vo dis­ku­sijų apie ES ateitį me­tai, kai ke­ti­ nimų ir siū­lymų dėl to­lesnės ES rai­dos bu­vo pa­teik­ta daug, ta­čiau spren­dimų priim­ta pa­ly­g in­t i ma­žai. Pa­v yzd­ž iui, Eu­ro­pos Ko­m i­si­jos pre­z i­den­tas, Eu­ ro­pos Va­dovų Ta­r y­bos pir­m i­n in­kas, taip pat kitų ES ins­t i­tu­cijų va­do­vai ir kar­tu, ir at­ski­rai ne kartą teikė vie­šus siū­ly­mus dėl to­les­nių ES re­formų, ku­ rios nuo bir­že­lio pa­teik­toje ke­tu­rių ES ins­t i­t u­cijų ata­skai­toje pa­pras­tai gru­ puo­ja­mos į ke­tu­rias gru­pes, kaip ban­ kų sąjun­ga, fis­ka­l inė sąjun­ga, eko­ no­m inė sąjun­ga ir po­l i­t inė sąjun­ga.

Fe­de­ra­ci­jos įtvir­t i­n imą ES rugsėjį sa­

vo me­t inė­je kal­bo­je pa­laikė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas. Ta­čiau jei šias idė­ jas pa­ly­g in­tu­me su priim­tais konk­re­ čiais spren­d i­mais, ma­t y­t u­me, kad ES vals­t ybės narės to­l i gra­ž u ne­t u­r i bend­ros nuo­monės dėl šių ES rai­dos sce­na­r ijų ir jų va­dovų su­si­t i­k i­muo­ se priim­ti spren­di­mai ne­ro­do sku­bos judė­ti link di­desnės in­teg­ra­ci­jos.

Kal­b ant apie ES su­s tiprė­jimą ar­b a, prie­š in­gai, su­si­lpnėjimą, kol kas sun­ ku ver­t in­t i, nes ES kei­č ia­si lėtai ir kol kas net il­ga­laikės jos kai­tos ten­den­ci­ jos neaiš­k ios. Ta­č iau ne­ma­nau, kad ES bu­vo silp­na. Ats­ki­ros vals­tybės bu­ vo silp­nos, t. y. ne­pajėgė gy­ven­ti pa­gal iš­ga­les ir kon­k u­r uo­t i bend­ro­je rin­ko­ je, taip pat bend­ros va­l iu­tos erdvė­je.

Il­ga­lai­k is krizės spren­d i­mas pir­m iau­ sia su­si­jęs su at­skirų ša­l ių pro­blemų spren­d i­mu, o ar tam būti­na įsi­k iš­t i vi­ sai ES (tiks­l iau, eu­ro zo­nai), to­l i gra­ž u neaiš­k u. Tuo la­biau neaiš­k u, ar būti­ na tam re­for­muo­t i pa­čią ES ir stip­r in­t i cent­ra­l i­za­ciją. Kal­bant apie fi­nan­sinę pa­ramą gau­nan­čių ša­l ių būklę ir kiek jos su­s tiprė­jo per pra­ėju­s ius me­t us, kol kas sig­na­lai yra prie­š ta­r in­g i. Kaip minė­jau, yra stu­d ijų, ku­r ios ro­do, kad šios ša­lys pra­de­da stip­r in­t i sa­vo kon­ ku­ren­cin­g umą. Ki­ta ver­t us, ma­to­me, kad jų eko­no­m i­kos vis dar neat­si­gau­ na, o vi­suo­menė su­si­prie­ši­nu­si ir vie­ šai ne­pri­ta­r ia re­for­moms.

Dėl pro­gno­zių – nors 2012 m. bu­vo vei­ kiau idėjų siū­ly­mo, o ne spren­d imų me­tai, tam tik­ra judė­ji­mo kryp­t is yra su­teik­ta, ir jei fi­nansų rin­ko­se vėl su­ stiprės ne­pa­si­t ikė­ji­mas re­for­mas įgy­ ven­d i­nan­č io­m is ša­l i­m is, tai ga­l i su­ kur­t i naują spau­d imą im­t is pa­čios ES per­tvar­kos. Tie­sa, 2013 m. ru­denį vyk­ sian­t ys par­la­men­to rin­k i­mai Vo­k ie­t i­ jo­je vei­kiau­siai taip pat pa­ko­re­guos ES dar­b ot­varkę ir ra­d i­ka­l ių spren­d imų dėl pa­čios ES atei­t ies ne­bus priim­ta.

Taip pat daug dėme­sio su­lauks Ita­l i­

ja, ku­rio­je vi­daus po­li­tinė si­tua­ci­ja vėl ta­po nea­pibrėž­ta, ir jei nau­ja vy­r iau­ sybė ne­kels pa­s i­t ikė­ji­mo gebė­ji­mu tęsti Ma­r io Mon­t i pra­dėtas re­for­mas, kilęs rinkų ne­p a­s i­t ikė­ji­mas ga­l i pa­ stūmėti ES ins­t i­t u­ci­jas priim­t i nau­jus spren­d i­mus. Ki­ta ver­t us, to­k ių is­to­r i­ nių spren­d imų kaip bend­ros va­l iu­tos įve­d i­mas vei­k iau­siai ne­bus, nes tarp ES ša­l ių trūksta su­ta­r i­mo, kaip reikė­ tų re­for­muo­t i Bend­r iją. Apsk­r i­tai ne­ ma­t y­t i po­l i­t i­n ių sąlygų judė­t i link to­ lesnės cent­ra­l i­za­ci­jos, nes vals­t y­bių na­r ių va­do­vai jaut­r iai rea­g uo­ja į sa­vo ša­l ių vi­s uo­menės nuo­t ai­k as. Todėl ne­ma­nau, kad ki­t ais me­t ais su­lauk­ si­me ra­d i­ka­l ių žings­n ių link fe­de­ra­ ci­jos įtvir­t i­n i­mo. Tie­sa, kai kas ne­ma­ žai vil­čių sie­ja su 2014 m. vyk­sian­čiais Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­k i­mais. Ti­k i­ ma­si, kad per juos įvyks pla­t i dis­k u­ si­ja vi­so­je ES dėl jos ins­t i­t u­ci­n ių per­ tvarkų. Ta­čiau ži­nodamas, kad iki šiol rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos Par­la­mentą do­ mi­n a­vo na­c io­n a­l inės at­skirų ša­l ių ak­t ua­l i­jos, o rinkėjų ak­t y­v umas bu­ vo pa­ly­g in­t i men­kas, abe­jo­ju, ar to­k ia dis­k u­si­ja iš tiesų įvyks.

Be­je, ne­pa­mirš­ki­me, kad ki­tais me­tais Lie­tu­va taip pat turės ga­li­mybę ak­ty­ viau pri­si­dėti prie ES dar­bot­varkės ir dis­k u­sijų dėl Bend­r i­jos per­t var­kos.

Pir­mi­nin­kau­da­ma ES Ta­ry­bai ji or­ga­ ni­zuos Ta­ry­bos darbą, bus at­sa­kin­ga už po­li­ti­nio su­ta­ri­mo ir bendrų spren­ dimų paiešką. Tie­sa, pir­mi­nin­kau­jan­ čios ša­lies ga­li­mybės da­ry­ti įtaką ES spren­di­mams yra ri­bo­tos, be to, Lie­tu­ va ne­prik­lau­so eu­ro zo­nai, o tai ir­gi ri­ bo­ja jos ga­li­my­bes da­ly­vau­ti prii­mant svar­bius spren­di­mus. Vis­gi jos įta­ka ES rei­ka­lams tuo še­šių mėne­sių lai­ko­tar­ piu pa­didė­ja. Sus­tiprė­ja ir dėme­sys pir­ mi­nin­kau­jan­čiai ša­liai, tad bus įdo­mu stebė­t i, kaip su šia at­sa­ko­my­be su­si­ tvar­kys iki šiol ES rei­ka­lais men­kai be­ si­domėję mūsų ša­lies po­li­ti­kai.

Mūsų kap­ri­zin­go­ji kai­mynė Ru­si­ja

Do­vilė Jak­niū­naitė VU TSPMI do­centė

P

ro­tes­tai po Dūmos rin­k imų, aukš­č iau­s ių va­dovų ro­k i­ ruotė ir nau­jos iš­rink­tos vald­ž ios kont­ro­ver­siš­k i spren­ di­mai su­tvir­t in­t i vald­ž ią bu­vo be­ne svar­biau­si įvy­kiai, žymėję 2012 m. po­ li­t inį gy­ve­n imą Ru­si­jo­je. Dar 2011 m. pa­bai­go­je iš kar­to po Dūmos rin­kimų pra­si­dėję pro­tes­tai pirmą metų pus­ metį įga­vo pa­greitį ir su­gebė­jo mo­bi­ li­z uo­t i iki tol ne­į si­vaiz­duotą skai­čių mask­vie­čių. Jie pa­rodė, kad jau bent ke­l iuo­s e did­ž iuo­s iuo­s e mies­t uo­s e for­muo­ja­si kri­tiškų ir, svar­biau­sia, ak­ ty­v ių gy­ven­tojų da­l is, ne­no­r in­t i tai­

ky­t is su esa­mo po­l i­t i­n io eli­to do­m i­ na­vi­mu. Ki­ta ver­tus, pa­matė­me, kaip sun­ku iš­lai­ky­ti mo­bi­li­zuo­tas ma­ses ir pro­tes­tuo­to­jus su­bur­ti į il­ga­laikį so­cia­ linį judė­jimą. Todėl jau ant­rą metų pu­ sę ak­ty­viz­mo, taip pat op­ti­miz­mo, kad kas nors ga­li keis­tis, ban­ga nu­slūgo. Ta­ čiau so­cia­li­nis ak­ty­vu­mas išgąs­di­no Ru­si­jos va­do­vus. Pa­da­r y­ta ir po­z i­ty­ vių spren­dimų – su­g rąžin­ti gu­ber­na­ to­rių rin­ki­mai, ro­dant norą kiek at­pa­ lai­duo­ti stiprė­ju­sią vald­žios ver­ti­kalę.

Ta­čiau ki­ti Ru­si­jos vald­žios veiks­mai kėlė dau­giau abe­jo­nių ir rodė ryžtą ko­ vo­ti tiek su vi­daus, tiek su išorės kri­ti­ kais. Tarp to­kių spren­dimų rei­kia pa­ minė­ti įsta­tymą dėl „už­sie­nio agen­to“ sta­t u­so, kurį ga­vo ne­v y­r iau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos, gau­nan­čios pa­ramą iš už­sie­n io, įsta­tymą dėl tėvynės iš­da­ vystės pri­ėmi­mo, įves­tas did­ž iu­les bai­mes pro­tes­tuo­to­jams, „Pus­sy Riot“ bylą ir pa­ga­liau pa­sku­tinį „per­liuką“ – „an­t i-Mag­n ic­k io įsta­t ymą“, užd­raud­žiantį JAV pi­lie­čiams įvai­kin­ti Ru­si­jos

vai­kus. Tad 2012 m. Ru­si­jo­je matė­me, kaip jos po­li­ti­nis eli­tas vis at­kak­liau ir griež­čiau ban­do įro­dy­ti ir pa­ro­dy­ti sa­ vo vald­žią tikė­da­ma­sis, kad per pa­sta­ ruo­sius me­tus suak­tyvė­ju­si gy­ven­tojų da­lis su­grįš prie sa­vo kas­die­nių rūpes­ čių ir ne­pa­si­ten­k i­n imą vald­ž ia reikš tik pri­va­čiuo­se po­kal­biuo­se.

Kalbė­t i apie Lie­t u­vos ir Ru­s i­jos san­ ty­k ių lūžius 2012 m. yra sun­k u. Abi ša­l ys de­m onst­r a­vo ne­s u­d e­r i­n a­ mas po­z i­c i­j as, iš esmės ne­bu­vo jo­ kio kalbė­j i­mo­s i. Ru­s i­j os gy­ven­tojų sąmonė­je Lie­tu­va ir to­l iau lie­ka vie­na prie­š iš­k iau­sių vals­t y­bių. O Lie­t u­vo­je Ru­si­ja ir to­l iau iš­l ie­ka pa­g rin­d i­n iu vi­ di­n ių po­l i­t i­n ių kovų „bau­bu“ ir įran­ kiu. Šia­me kon­teks­te su int­r i­ga ga­l i­ me lauk­t i 2013 m., ku­r iais pa­ž adė­tas dvi­š a­l ių san­t y­k ių „per­k ro­v i­mas“. Tu­ rint min­t y­je jau įsi­galė­ju­s ius ste­reo­ ti­pus bei Ru­si­jos ne­lanks­t umą ir ne­ nu­si­tei­k imą da­ry­t i nuo­laidų Lie­tu­vai, po­k y­čius žadė­ju­sių so­cial­de­mok­ratų lau­k ia mil­ž i­n iš­kas iššū­k is.

To­li­mieji Vi­du­rio Ry­tai

Egdū­nas Ra­čius VDU pro­fe­so­r ius

M

a­nau, kad pa­ts reikš­min­ giau­sias, nors ir sim­bo­ li­nis įvy­kis Vi­du­rio Ry­ tuo­se – Jung­ti­nių Tautų ne­pri­si­jun­gu­sios vals­tybės stebė­to­jos sta­tu­so su­tei­ki­mas Pa­les­ti­nai. Ne­sa­kau, kad šis pri­pa­ži­ni­mas turės tei­giamų il­ ga­lai­kių pa­da­ri­nių Pa­les­ti­nai. Nebū­čiau toks nai­vus, nes šios ša­lies vals­ty­bin­gu­ mas ne­prik­lau­so nuo pa­les­ti­nie­čių, vei­ kiau nuo žydų vals­tybės ir Ame­ri­kos.

Egip­to at­ve­ju ga­li­me kalbė­ti tiek apie pro­ce­sus, tiek apie įvy­kius. Pro­ce­sas šiuo at­ve­ju – vals­tybės per­kūri­mas iš pa­grindų, tai, kas ang­liš­kai va­di­na­ma „sta­te-buil­ding“ ir kar­tu „na­tion-buil­ ding“. Egip­tas iš­g y­ve­na fun­da­men­ ta­lių trans­for­ma­cijų lai­ko­tarpį. Bu­vo mo­nar­chi­nis, vėliau so­cia­lis­ti­nis po­ pu­lis­ti­nis Egip­tas, o da­bar mėgi­na­ma kur­ti vals­tybę ir, ati­tin­ka­mai, tautą, tu­ rin­čią tam tikrą re­li­ginį at­spalvį. Ar šis eks­pe­ri­men­tas, jei jį taip ga­li­me įvar­dy­ ti, bus sėkmin­gas – bus aiš­ku il­ga­laikė­je per­spek­ty­vo­je. Šio pro­ce­so kon­teks­te yra gau­sybė įvy­kių – rin­ki­mai, per­rin­ ki­mai, re­fe­ren­du­mai. Ki­taip ta­riant, įvy­ kių Egip­te – gau­su, ta­čiau juos reikėtų ma­ty­ti pla­tes­nia­me kon­teks­te. Sa­ky­ čiau, Egip­to pa­vyz­dys yra kon­vul­si­ nis, juk ma­to­me, kad yra pa­kan­ka­mai daug žmo­nių, ku­rie šio pro­ce­so kryp­ ti­mi ne­pa­ten­kin­ti. Vis­gi toks pro­ce­sas vyks­ta ne tik Egip­te, o vi­sa­me Vi­du­rio Rytų re­gio­ne. Tai­gi, pla­čiai jį būtų ga­li­ ma va­din­ti kaž­ke­lin­ta reis­la­mi­za­ci­jos ban­ga.

Kal­bant apie Si­riją, sa­ky­čiau, did­žiau­ sias įvy­kis tai, kad šio­je ša­ly­je ne­įvy­ko nie­ko fun­da­men­ta­laus. Ki­taip ta­riant, daug kas vylė­si, kad re­ž i­mas bus nu­ vers­tas iš vi­daus, ar­ba net dėl išorės jėgų įsi­ki­ši­mo. Šiuo at­žvil­giu, jei pri­si­ me­na­me Li­bi­jos at­vejį, bu­vo la­bai grei­ tai ap­si­spręsta vyk­dy­ti ka­rinę ope­ra­ ciją, po ku­rios re­ži­mas bu­vo nu­vers­tas.

Ta­čiau Si­ri­jo­je tai ne­įvy­ko. Ži­no­ma, tai, kas de­da­si Si­ri­jo­je, – la­bai bru­ta­lu, ga­li­ ma tai pa­ly­gin­ti su Al­žy­ro pi­lie­ti­niu ka­ ru, kur per pen­ke­rius me­tus žu­vo dau­ giau nei 100 tūkst. žmo­nių. Aiš­ku, kad, kalbė­da­mi apie šim­tus tūkstan­čių pa­ bėgėlių, taip pat žmo­nių žūtį, ne­ga­li­me teig­ti, kad Si­ri­jo­je vi­sai nie­ko ne­įvy­ko, ta­čiau le­mia­mo įvy­kio ne­bu­vo.

Kal­bant apie ateitį, jei galė­tu­me pa­ly­gin­ ti Si­ri­jos re­žimą su, tar­ki­me, žmo­gu­mi, kad ir koks jis stip­rus ir ko­kią pa­ramą tu­ri, jei jam vis krau­si naštą, jo rau­me­ nys vieną dieną neat­lai­kys. Re­ži­mo jė­ gos sen­ka, o jėga ki­to­je pusė­je au­ga.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

12

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Kalė­dinės mugės

Per metų pa­bai­gos šven­ tes vi­so­je Eu­ro­po­je šur­ mu­liuo­ja kalė­dinės mugės, trau­kian­čios smal­suo­lius iš vi­so pa­sau­lio. Jų lan­ky­ to­jai trum­pam ga­li at­si­dur­ ti pa­sa­ko­je: pa­si­vaikš­čio­ ti pa­lei švie­čian­čius na­me­ lius ir iš­si­rink­ti su­ve­nyrų, pa­si­sup­ti ka­ru­selė­mis, iš­ ger­ti glint­vei­no ir „pa­si­ krau­ti“ nuo­tai­kos vi­siems me­tams.

Viena

Berlynas

Praha

Londonas

Vai­kai no­ri gauti tėtį dovanų Ko daž­niau­siai pa­sau­lio vai­kai pra­šo sa­vo tėvų Kalėdų pro­ga?

Pa­si­ro­do, pra­šy­mas do­vanų gau­ ti tėtį – vie­nas po­pu­lia­riau­sių.

Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je tėvai bu­ vo ap­klaus­ti, koks kalė­di­nis no­ ras daž­niau­siai nu­skambė­da­vo iš jų at­žalų lūpų.

Ty­ri­mas pa­rodė, kad tėtis – vie­na trokš­ta­miau­sių vaikų do­ vanų Kalėdų pro­ga, pa­te­ku­si į no­ri­miau­sių do­vanų de­šim­tuką.

O ma­mos Kalėdų Se­ne­lio pra­šė ge­ro­kai ma­žiau vaikų – šis no­ras užėmė tik 23-ią vietą.

Vie­nas vai­kas pa­ prašė se­ria­lo „Nu­si­ vy­lu­sios namų šei­ mi­ninkės“ žvaigždės E.Lon­go­rios.

Įdo­mu ir tai, kad ap­klau­sus 2 tūkst. britų tėvų, šie pri­pa­ži­no, jog jų vai­kai Kalėdų pro­ga norėtų se­sutės ar­ba bro­liu­ko.

Tre­čio­je ir ket­vir­to­je sąra­šo vie­to­je at­si­dūrė ge­ro­kai pra­ktiš­ kesnės do­va­nos – ati­tin­ka­mai žais­li­nis ark­liu­kas ir žais­li­nis au­ to­mo­bi­lis.

Apk­lau­sa taip pat pa­rodė, kad jau­nes­ni vai­kai la­biau norėtų Kalė­doms gau­ti šo­ko­la­do ar­ba šu­niuką ir jiems la­bai norėtų­si už lan­go pa­ma­ty­ti snie­go. Iš 50 vaikų iki 12 metų norų net 17 bu­vo su­si­ ję su na­mi­niais gyvūnė­liais ir ki­ to­kiais gyvū­nais.

Tie­sa, kai ku­rie iš­ra­din­ges­ni vai­kai tėvų pra­šė to­li gra­žu ne pa­

pūgėlės, šu­niu­ko ar ka­čiu­ko, o asi­ liu­ko, viš­čiu­ko ar net dramb­lio. „iP­ho­ne“ ir „iPad“ taip pat at­ si­dūrė trokš­ta­miau­sių do­vanų sąra­še. Šias pra­ktiš­kas do­va­nas dau­giau­sia įvar­di­jo paaug­liai.

Dau­ge­lis jų taip pat pra­šė ne­ šio­jamųjų kom­piu­te­rių bei iš­ ma­niųjų te­le­fonų. Vis­gi, ne­pai­ sant am­žiaus, net 80 pro­c. visų ap­klaustų tėvų vaikų pa­brėžė, kad per Kalė­das būti­nos įvai­rios šven­tinės de­ko­ra­ci­jos.

Tie­sa, ne vi­si vai­kai norėtų že­ miškų da­lykų. An­tai vie­nas tėvas pra­si­tarė, kad sūnus jo pa­prašė Mėnu­lio, ki­tas – lai­ko ma­ši­nos.

Bu­vo ir la­bai įdo­mių pra­šymų.

Pa­sak ap­klau­sos or­ga­ni­za­to­rių iš „Re­search Now and K&A Brand­ Re­search“, vie­nas vai­kas pa­prašė se­ria­lo „Nu­si­vy­lu­sios namų šei­ mi­ninkės“ žvaigždės Evos Lon­ go­rios. Tie­sa, ne­pa­tiks­li­no, kam jam ak­torės rei­kia.

Eks­per­tai pri­dūrė, kad tėčio pra­ šy­mas, ku­ris pa­te­ko į norų de­šim­ tuką, ke­lia jiems nuo­gąsta­vimų.

Be to, pa­sak eks­pertų, di­delė jau­ ni­mo pro­ble­ma Did­žio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je yra al­ko­ho­lio var­to­ji­mas.

Kalėdų dieną ša­ly­je bu­vo pra­ neš­ta apie ke­lis in­ci­den­tus, su­si­ ju­sius su al­ko­ho­liu. Daug jų bu­vo už­fik­suo­ta Niu­kas­lio mies­te.

Sta­t is­t i­ka, su­r ink­ta po­l i­c i­ jos ir grei­to­sios pa­gal­bos tar­ny­ bos, ro­do, kad per pa­sta­ruo­sius me­t us su al­ko­h o­l io var­to­j i­m u su­s i­j u­s ių in­c i­d entų Jung­t inė­ je Ka­ra­lystė­je skai­čius smar­kiai išau­go.

Did­žiau­sia pro­ble­ma, pa­sak pa­ reigūnų, kad į va­karė­lius paaug­ liai atei­na kaip rei­kiant įkaušę. „Te­leg­raph“, „Rus­sia To­day“ inf.

Pa­sa­kos: ka­ta­lo­nai mėgsta „ka­ko­jan­čius“ kalė­di­nius per­so­na­žus ka­ga­ne­rus ir Kalėdų Rąstą, aust­rai ir vo­kie­čiai

do­va­nas ne­ša ne Kalėdų Se­ne­lis, bet ra­ga­naitė La Be­fa­na.

Šv. Kalė­dos – pa­na­šios

Kalė­dos neap­si­ri­bo­ja vien šven­ti­ne va­ka­ rie­ne ir ge­ruo­ju Se­ne­liu, ku­ris da­li­ja vai­ kams do­va­nas. Kai ku­rios ša­lys tu­ri sa­ vitų tra­di­cijų, ku­rios ki­tiems ga­li pa­si­ro­ dy­ti mažų ma­žiau­siai keis­tos.

Tuš­ti­na­si ir ka­ra­liai, ir po­li­ti­kai

No­ras: troš­ki­mas turė­ti tėtį Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je at­si­dūrė tarp po­

pu­lia­riau­sių vaikų kalė­di­nių norų.

AFP nuo­tr.

Štai ka­ta­lo­nai per Kalė­das mėgs­ ta puoš­ti na­mus ka­ga­ne­rais – figūrėlė­mis, ku­rios vaiz­duo­ja kel­ nes nu­si­mo­vu­sius, pri­tūpu­sius ir sėkmin­gai gam­tinį rei­kalą at­lie­ kan­čius per­so­na­žus. Anks­čiau fi­ gūrėlės vaiz­duo­da­vo ka­ta­lonų vals­tie­čius, o ir pa­ti tra­di­ci­ja ki­lo iš jų. Šian­dien šios sta­tulėlės ge­ro­kai nu­pop­sin­tos: tuš­ti­na­si ir ka­ra­liš­ kie­ji as­me­nys, ir šou vers­lo, spor­to bei po­li­ti­kos įžy­mybės.

Stam­bus ka­ga­nerų ga­min­to­ jas „Pa­lamós“ pa­skelbė, kad šie­ met per­ka­miau­sių tre­je­tuką su­ da­ro sta­tulėlės su ne­prik­lau­so­mos Ka­ta­lo­ni­jos vėlia­va ir vaiz­duo­jan­ čios fut­bo­li­ninką Leo Mes­si bei Prancū­zi­jos pre­zi­dentą Fran­çois

Hollande’ą. Į ant­rąjį tre­jetą pa­te­ko JAV va­do­vo Ba­rac­ko Oba­mos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lienės Elž­ bie­tos II ir Ka­ta­lo­ni­jos vy­riau­sybės gal­vos Ar­tu­ro Ma­so ka­na­ge­rai.

Iš už­sie­nio ly­de­rių taip pat po­ pu­liarūs Vo­kie­ti­jos kanc­lerės An­ ge­los Mer­kel ir Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no per­so­na­žai.

Dar vie­nas „ka­ko­jan­tis“ kalė­di­ nis per­so­na­žas, po­pu­lia­rus ne tik Ka­ta­lo­ni­jo­je, bet ir Va­len­si­jo­je, yra Tió de Na­dal, ku­ris iš­ver­tus reiš­kia „Kalėdų Rąstas“. Minėtų Is­pa­ni­jos re­gionų gy­ven­to­jai trin­kai pri­tai­so ko­jas, nu­pie­šia linksmą veidą, ap­ klo­ja, kad ne­šaltų, ir visą gruodį ją gau­siai „mai­ti­na“, pa­lik­da­mi nak­ čiai ant sta­lo rie­šutų ir sal­du­mynų.

Kalėdų dieną žmonės vieną trin­kos

galą ki­ša į ži­dinį ar­ba pla­ka laz­da, vers­da­mi „tuš­tin­tis“ sal­dai­niais, rie­šu­tais, džio­vin­tais vai­siais ir ki­ to­kiais sal­du­my­nais.

Pik­tos ir ge­ros ra­ga­nos

Tėvai mėgsta aiš­kin­ti vai­kams, kad jei­gu bus šau­nuo­liai, gaus iš Kalė­ dų Se­ne­lio do­vanų. O jei­gu vai­ kai bus ne­pak­lusnūs? At­sa­ky­ti ga­ li vo­kie­čiai, aust­rai, Šiaurės Ita­li­jos ir kai ku­rių Bal­kanų ša­lių gy­ven­to­ jai, tu­rin­tys dar vieną mi­tinį per­so­ nažą – Kalėdų Se­ne­lio piktąjį bro­ lį Kram­pusą. Jie kar­tu vaikš­tinė­ja po žmo­nių na­mus. Kalėdų Se­ne­lis ge­riems vai­kams da­li­ja do­va­nas, o Kram­pu­sas baud­žia ne­pak­lus­nius ar­ba pa­sii­ma juos su sa­vi­mi, kad su­val­gytų per šven­tinę va­ka­rienę.

Al­pių re­gionų gy­ven­to­jai Kram­ pu­sais per­si­ren­ginė­ja dar prie­š Kalė­das. Ši būtybė pa­na­ši į šėto­ ną, daž­nai vaiz­duo­ja­ma su gran­ dinė­mis ir var­pe­liais. Per­si­rengė­liai vaikš­to gatvė­mis, griau­di, žvan­ga ir gąsdi­na ma­žus vai­kus. Juo­kau­ja­ma, kad tik­riau­siai todėl vo­kie­čiai yra to­kie dis­cip­li­nuo­ti.

Ra­ga­nos ir pik­to­sios dva­sios per Kalė­das šėlsta ir Nor­ve­gi­jo­je. Šios

13

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Kalė­dinės mugės

Štutgartas

Paryžius

Ka­ta­lo­ni­jos ir Va­len­si­jos gy­ven­to­jai trin­kai pri­tai­ so ko­jas, nu­ pie­šia links­ mą veidą, ap­klo­ja, kad ne­šaltų, ir vi­ są gruodį ją gau­siai „mai­ ti­na“, pa­lik­ da­mi nak­čiai ant sta­lo rie­ šutų bei sal­ du­mynų.

i gąsdi­na vai­kus pik­tuo­ju Kram­pu­su, o italų vai­kams „Scan­pix“ nuo­tr.

ir skir­tin­gos ša­lies gy­ven­to­jai prie­š ei­da­mi mie­ go­ti sle­pia vi­sas šluo­tas, nes ra­ga­ nos ir dva­sios jas va­gia ir skrai­do ap­link na­mus, krėsda­mos pik­tas iš­dai­gas.

O štai Ita­li­jo­je ra­ga­na La Be­fa­na, nors ir ne­ma­lo­nios iš­vaiz­dos, yra ge­ra­sis per­so­na­žas – ji da­li­ja vai­ kams do­va­nas. Le­gen­da by­lo­ja, kad ji la­bai ap­gai­les­tau­ja ne­pa­ma­čiu­si gi­mu­sio Jėzaus. Kai iš­min­čiai ke­lia­ vo į jo gi­mi­mo vietą, ji at­si­sakė ei­ti kar­tu, nes bu­vo už­siė­mu­si. Da­bar ji vaikš­to po na­mus ir pa­lie­ka do­vanų, vis ieš­ko­da­ma iš­min­čių ir kūdi­kio. Į mi­šias – su rie­du­čiais

Ve­ne­sue­los sos­tinė­je Ka­ra­ka­se Kalėdų šventės pra­si­de­da dar gruod­ žio 16-ąją nuo ry­ti­nių mi­šių. Nebūtų nie­ko keis­ta, bet šio mies­to gy­ven­to­jai į baž­ny­čią vyksta… rie­ du­čiais. Nu­vyk­ti ten au­to­mo­bi­liu net ne­įma­no­ma, nes iki 8 val. ry­to mies­te su­stab­do­mas eis­mas.

Ir tai ne vie­nin­telė keis­ta ve­ ne­sue­lie­čių tra­di­ci­ja. Iš­va­karė­se, gruod­žio 15-ąją, prie­š gul­da­mi vai­ kai prie ko­jos pirš­to pri­si­ri­ša vir­ vutę, o kitą jos galą nu­leid­žia pro langą. Kai kitą rytą vy­res­nie­ji rie­

du­čiais grįžta iš mi­šių, jie trau­kia už vir­vu­čių ir ža­di­na sa­vo at­ža­las.

Strasburas

Roma

Šventiniai ­svei­ki­ni­mai – is­to­ri­jos at­spin­dys Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lienė Elž­bie­ta II kas­met pa­ra­šo ir tau­ tai per­skai­to kalė­dinį ­svei­ki­nimą. Šį kartą ka­ra­lienės svei­ki­ni­mas trans­liuo­tas 3D for­ma­tu.

Tie­sa, tik ne­dau­ge­lis britų ir Sand­rau­gos ša­lių gy­ven­tojų galė­jo pa­ si­žiūrė­ti krei­pimą­si 3D for­ma­tu.

Bet or­ga­ni­za­to­riai nu­ra­mi­no, kad vi­si no­rin­tys galės iš­vys­ti svei­ki­ni­ mo kalbą in­ter­ne­te, nes ji bus per­ kel­ta į tink­la­lapį „You­tu­be“.

Ka­ra­lie­nei, kaip ma­ty­ti, su­ma­ ny­mas pa­ti­ko. Fo­tog­ra­fai įam­ ži­no, kaip iš džiaugs­mo švy­tin­ ti mo­narchė dėvėda­ma spe­cia­lius aki­nius su žėrin­čiu ženk­liu­ku „Q“ per­žiū­ri įrašą ir šyp­so­si.

Elž­bie­ta II pa­dėko­jo tau­tai už olim­pi­nes žai­dy­nes ir jos val­dy­ mo še­šias­de­šimt­me­čio ju­bi­lie­ jaus šventę. Ka­ra­lienė, ku­riai 86 me­tai, sakė nuo­lan­kiai stebė­ju­si, kaip did­žiulės mi­nios žmo­nių da­ ly­va­vo jos val­dy­mo ju­bi­lie­jaus iš­ kilmė­se, ir pa­dėko­jo sa­va­no­riams bei at­le­tams, da­ly­va­vu­siems Lon­ do­no olim­pinė­se žai­dynė­se. „Šių di­de­lių šven­čių sėkmė mil­ ži­niš­ka da­li­mi pri­klausė nuo sa­ va­no­rių ar­mi­jos at­si­da­vi­mo ir pa­stangų, – sakė ji. – Vi­sus, ku­ rie matė laimė­ji­mus ir drąsą per olim­pi­nes ir pa­ro­lim­pi­nes žai­ dy­nes, to­liau įkvėpė mūsų at­letų įgūdžiai, at­si­da­vi­mas, pa­si­ruo­ši­ mas ir ko­man­di­nis dar­bas.“ Be­je, Lon­do­no žai­dy­nes Elž­ bie­ta II ne tik ati­darė. Ji trum­pa­ me fil­mu­ke su­vai­di­no le­gen­di­nio

britų agen­to Džeim­so Bon­do mer­ giną, tad taip pat pri­si­dėjo prie šio ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mo.

Ka­ra­liš­ki s­ vei­ki­ni­mai tau­tai tu­ ri gi­lias šak­nis. Ly­giai prie­š 80 metų Elž­bie­tos II se­ne­lis ka­ra­lius Jur­gis V pirmą kartą pa­skelbė ka­ ra­liškąjį kalė­dinį svei­ki­nimą, ku­ ris Sand­rau­gos ša­lims trans­liuo­ tas per ra­diją.

O Elž­bie­ta II sa­vo pirmąjį svei­ ki­nimą per­skaitė 1952 m. Tie­sa, gar­so įra­šas ta­da bu­vo trans­liuo­ ja­mas tik per te­le­vi­ziją Did­žio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je.

Po pen­ke­rių metų ka­ra­lienę jau bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti te­le­vi­zo­rių ek­ ra­nuo­se. Ta­da Elž­bie­ta II per kalė­ dinį ­svei­ki­nimą tau­tai pri­minė, kad su­ka­ko ly­giai 25 me­tai nuo tos die­nos, kai bri­tai pirmą­syk iš­gir­do per ra­diją kal­bantį ka­ra­lių.

Elž­bie­ta II sa­vo pir­ mąjį svei­ki­nimą per­skaitė 1952 m.

Gi­m us prin­cams And­rew ir Ed­war­dui 1966 m. per kalė­dinį svei­ki­nimą ka­ra­lienė ak­cen­ta­vo mo­ters svarbą vi­suo­menė­je. Vie­ nin­telį kartą per vi­sus val­dy­mo me­tus Elž­bie­ta II 1969-ai­siais ne­skaitė tra­di­ci­nio pa­svei­ki­ni­ mo. Mo­narchė tuo me­tu bu­vo nu­ta­ru­si, kad ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos te­le­vi­zi­jo­je – per akis, nes būtent tais me­tais pa­si­rodė do­

ku­men­tinė ki­no juos­ta apie ka­ra­ liškąją šeimą.

Vėles­niuo­se kalė­di­niuo­se ­svei­ki­ni­muo­se mo­narchė daž­nai už­ si­min­da­vo apie pro­ble­mas Šiaurės Ai­ri­jo­je.

1977 m. ka­ra­lienė šventė si­dab­rinį val­dy­mo ju­bi­liejų. Per kalė­dinį svei­ ki­nimą pra­šė su­si­tai­ky­mo Šiaurės Ai­ri­jo­je. Tų pat metų ba­landį Elž­ bie­ta II pirmą­syk po 11 metų per­ trau­kos ap­si­lankė Šiaurės Ai­ri­jo­je.

1982 m. Elž­bie­ta II kalė­di­niu ­svei­ki­ni­mu pa­minė­jo 30 metų su­ kaktį nuo sa­vo pir­mo­jo krei­pi­mo­ si į tautą. S­vei­ki­nimą ji per­skaitė iš Vin­dzo­ro pi­lies. Folk­lan­do ir Persų įlan­kos ka­ro me­tais Elž­bie­ta II dėko­jo britų ka­riuo­me­nei už drąsą, o yrant Ta­rybų Sąjun­gai per­ spėjo apie bręstan­čius reikš­min­ gus po­ky­čius Rytų Eu­ro­po­je.

1995 m., su­ka­kus 50 metų nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos, skai­ty­da­ma kalė­dinį svei­ki­nimą ka­ra­lienė ati­davė pa­garbą britų ka­riams, žu­vu­siems ka­ro me­tais, o 1997 m. pri­si­minė tais me­tais žu­vu­sią prin­cesę Dianą.

2001 m. mo­narchė daug dėme­ sio skyrė Rugsė­jo 11-osios ata­ koms JAV, o 2005 m. Elž­bie­ta II pa­minė­jo Piet­ry­čių Azi­jos cu­namį, pra­žud­žiusį 230 tūkst. žmo­nių, ir žemės drebė­jimą Kaš­my­re bei te­ ro­ro ak­tus Lon­do­ne.

Per pa­saulį nu­vil­ni­jus eko­no­ mi­kos kri­zei, 2008 m. mo­narchė pa­ra­gi­no tautą ne­pa­si­duo­ti sun­ ku­mams. „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Auk­si­nis vo­ra­tink­lis

Įvai­rių yra ir Kalėdų eg­lu­čių puo­ši­ mo tra­di­cijų. Uk­rai­no­je jas mėgsta­ ma da­bin­ti dirb­ti­niais si­dab­ri­niais ir auk­si­niais vo­ra­tink­liais. Ten ti­ ki­ma le­gen­da apie skurd­žią mo­ terį, ku­ri ne­galė­jo sau leis­ti kalė­ di­nių pa­puo­šalų. Kol ji mie­go­jo, vo­rai ap­raizgė jos eg­lutę vo­ra­tink­ liu iš gry­no auk­so ir si­dab­ro. Ši­taip jie ir elgę pa­puošė, ir at­nešė mo­te­ riai turtų.

Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ant eg­ lių daž­nai ka­bi­na­mi de­ko­ra­ty­vi­ niai agur­kai. Kal­ba­ma, kad šios tra­di­ci­jos šak­nys sie­kia JAV pi­lie­ ti­nio ka­ro lai­kus, kai ei­li­nis Joh­ nas C.Lo­we­ris pa­kliu­vo į ne­laisvę ir Kalėdų iš­va­karė­se, mir­da­mas iš ba­do bei iš­se­ki­mo, pa­prašė sar­gy­ bi­nio rau­gin­to agur­ko. Sar­gy­bi­nis pa­si­gailė­jo ir at­nešė agurką. Vėliau, at­gavęs laisvę, ei­li­nis įtikė­jo, kad būtent ši „Die­vo do­va­na“ su­ teikė jam fi­zinės bei emo­cinės stip­ rybės, ir pra­dėjo ka­bin­ti agurką ant eg­lutės per Kalė­das.

Nau­jovės: šių metų kalė­di­nis ka­ra­lienės pa­svei­ki­ni­mas tau­tai, trans­liuo­tas 3D for­ma­tu, ma­lo­niai nu­ste­

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

bi­no pa­čią Elž­bietą II.

14

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

16p.

Vy­rų krep­ši­nio klu­bų Eu­ro­ly­gos var­žy­bų ant­rojo eta­po pradžioje – netikėtumai.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

R.Mei­lu­ty­tė: ma­no drau­gai ir po Vos ke­lioms die­noms di­džio­sioms me­tų šven­tėms į Lie­tu­vą su­grį­ žu­si olim­pi­nė čem­pio­nė Rū­ta Mei­lu­ty­tė plau­ki­mo neat­si­sa­kė – tre­ ni­ra­vo­si Kau­ne, o ša­lies čem­pio­na­te Anykš­čiuo­se iš­ko­vo­jo auk­so me­da­lį ir net 8 se­kun­dė­mis pa­ge­ri­no na­cio­na­li­nį re­kor­dą.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se trium­fa­vu­si lie­tu­vė to­liau įro­di­nė­

ja, kad to­ji sėk­mė – ne vie­na­die­ nė šlo­vės aki­mir­ka: spa­lį pa­sau­ lio tau­rės eta­pe Šve­di­jo­je iš­ko­vo­jo du auk­so ir vie­ną bron­zos me­da­ lį, o ne­se­niai iš Tur­ki­jo­je įvy­ku­sių

pla­ne­tos pir­me­ny­bių trum­pa­me (25 m) ba­sei­ne grį­žo su dviem auk­so ir vie­nu si­dab­ro me­da­liu.

Per me­tus R.Mei­lu­ty­tė ta­po vie­ na ryš­kiau­sių pa­sau­lio plau­ki­mo

žvaigž­džių. Vis dėl­to svai­gi­nan­tis skry­dis į spor­to eli­tą kuk­lios kau­ nie­tės neiš­pai­ki­no.

– Rū­ta, kas­kart su­grį­žu­si į Lie­ tu­vą su­lau­ki to­kio ži­niask­lai­ dos dė­me­sio, ko­kiu pa­sta­rai­ siais me­tais ne­le­pi­na­mi net ži­no­miau­si ša­lies krep­ši­nio asai. Ar ta­vęs ne­var­gi­na toks ažio­ta­žas? – pra­dė­jo­me po­kal­bį su R.Mei­lu­ty­te.

– Pra­ti­nuo­si prie to. Man svar­biau­ sia, kad tas dė­me­sys yra nuo­šir­dus.

Vi­suo­met sma­gu gau­ti svei­ki­ni­mus, bū­ti įver­tin­tai. Tai su­vo­kus ir bend­ rau­ti su ži­niask­lai­da ge­ro­kai leng­ viau. Ži­no­ma, Pli­mu­te tiek dė­me­ sio, kiek čia, tė­vy­nė­je, man nie­kas ne­ski­ria. Ten vis­kas ki­taip, ta­čiau su­grį­žus į Lie­tu­vą, nors lais­vo lai­ ko ir ne­bū­na la­bai daug, sten­giuo­si neat­si­sa­ky­ti pa­bend­rau­ti ir su žur­ na­lis­tais.

– Šie­me­tis ta­vo su­grį­ži­mas su­ ta­po su šal­čiais, ku­rie už­klu­po Lie­tu­vą. Ar at­šiau­ri žie­ma ne­ nus­te­bi­no?

– Lie­tu­vo­je gy­ve­nau ne vie­nus me­ tus, tad prie šal­tų žie­mų esu pri­ pra­tu­si ir pui­kiai at­si­me­nu, ko­kių spei­gų čia kar­tais bū­na (šyp­so­si).

Ang­li­jo­je da­bar šil­čiau, ta­čiau to­ kia žie­ma, ko­kia ap­lan­kė mus šie­ met, man la­bai pa­tin­ka. Vi­suo­met la­biau pa­ti­ko šal­tu­kas, daug snie­ go. Tuo­met ir ka­lė­di­nė dva­sia stip­ riau jau­čia­si. Ne­mėgs­tu, kai ly­ja, šla­pia, siau­čia dar­ga­na.

– Tė­vy­nė­je pra­lei­dai ma­žiau nei sa­vai­tę, ta­čiau tre­ni­ra­vai­ si be­veik kiek­vie­ną die­ną. Toks bu­vo tre­ne­rio Jo­nat­ha­no Rud­ do nu­ro­dy­mas?

– Tre­ni­ra­vau­si tiek pat, kiek ir Ang­li­jo­je. Tre­ne­ris pra­šė, kad na­ muo­se rū­pin­čiau­si spor­ti­ne for­ma, ak­cen­ta­vo da­ly­kus, į ku­riuos tu­ rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį. Per pen­ kias die­nas Lie­tu­vo­je į ba­sei­ną šo­ kau kas­dien. Nep­ra­lei­dau pro­gos pa­dir­bė­ti ir su Lie­tu­vos plau­ki­mo rink­ti­nės vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu Žil­ vi­nu Ov­siu­ku.

Tė­vy­nė­je: R.Mei­lu­ty­tei pa­tin­ka lie­tu­viš­ka žie­ma – su šal­tu­ku ir snie­gu.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Bū­da­ma try­li­kos per­si­kė­lei į Pli­mu­tą ir nuo to lai­ko ta­pai, ko ge­ro, gar­siau­sia šio La­man­ šo są­siau­rio pa­kran­tė­je esan­ čio Ang­li­jos piet­va­ka­rių mies­ to spor­ti­nin­ke. Ar mo­ky­to­jai olim­pi­nei čem­pio­nei da­ro ko­ kių nors nuo­lai­dų?

– Jei­gu ko­kį kar­tą na­mų dar­bų ne­ pa­ren­giu, tai at­lei­džia. Po pa­mo­kų dar nie­ka­da ne­bu­vau pa­lik­ta (juo­ kia­si). Mo­ky­to­jai su­pran­ta, kad lai­ ko dėl in­ten­sy­vių tre­ni­ruo­čių ne­tu­ riu la­bai daug, tad sten­gia­si į tai at­si­žvelg­ti. Tik­rai ne­ga­liu skųs­tis.

– Kaip į ta­vo sėk­mę žiū­ri bend­ra­ moks­liai ir „Ply­mouth Lean­der“ plau­ki­mo mo­kyk­los na­riai?

– Per­ga­lės ir ti­tu­lai san­ty­kių su bi­ čiu­liais nė kiek ne­pa­kei­tė. Gal­būt vie­nas ki­tas ir at­krei­pia dė­me­sį, kad bend­rau­ja su olim­pi­ne ir pa­ sau­lio čem­pio­ne, ta­čiau aš to vi­sai ne­su­reikš­mi­nu. Ma­no drau­gai ir po di­džių­jų per­ga­lių li­ko tie pa­tys.

– J.Rud­das tre­ni­ruo­ja ne tik ta­ve, bet ir dar tris jau­nus mū­ sų ša­lies plau­ki­kus – Evą Glio­ že­ry­tę, Man­tą Bud­rį ir Jū­ra­ tę Ščer­bins­kai­tę. Kaip su­ta­ri su jais?

– Evą, Man­tą ir Jū­ra­tę pui­kiai pa­ ži­no­jau dar tuo­met, kai tre­ni­ra­ vau­si Lie­tu­vo­je. Kar­tu da­ly­vau­ da­vo­me var­žy­bo­se. Į Ang­li­ją jie at­vy­ko lapk­ri­tį, Lie­tu­vos plau­ki­ mo fe­de­ra­ci­jai su­ta­rus su tre­ne­riu J.Rud­du. Sma­gu, kad mū­sų plau­ ki­kų bend­ruo­me­nė Pli­mu­te ta­po di­ des­nė, vi­suo­met ma­lo­nu pa­si­kal­bė­ ti lie­tu­viš­kai. Vi­si trys spor­ti­nin­kai pri­ta­po ge­rai, sten­gia­si. Lie­tu­vo­je su­de­rin­ti moks­lus ir pro­fe­sio­na­ lias tre­ni­ruo­tes tik­rai sun­ku. Pli­ mu­te tre­ni­ruo­čių są­ly­gos ge­res­nės ir tuo spor­ti­nin­kai sten­gia­si pa­si­ nau­do­ti.

Per­ga­lės ir ti­tu­lai san­ty­kių su bi­čiu­liais nė kiek ne­pa­kei­tė.

– Tau dar tik pen­kio­li­ka, ta­čiau gal­būt jau pa­gal­vo­ji, ką no­ rė­tum stu­di­juo­ti bai­gu­si mo­ kyk­lą?

– Ma­ne vi­suo­met trau­kė ki­ne­zi­te­ ra­pi­jos moks­lai, bio­lo­gi­ja, su spor­ tu su­si­ju­sios stu­di­jos. Vis la­biau links­tu šio­mis kryp­ti­mis. Su­si­dė­ lio­ti prio­ri­te­tus dar yra ne­ma­žai lai­ko.

– Ne­se­n iai Lie­t u­vos plau­k i­ mo fe­de­ra­ci­ja, Lie­tu­vos tau­ti­ nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas ir ta­ vo tre­ne­ris J.Rud­das pa­si­ra­šė tri­ša­lę bend­ra­dar­bia­vi­mo su­ tar­t į, pa­gal ku­r ią bri­tas tre­ ni­ruos mū­sų spor­ti­nin­kus iki 2016 m. Rio de Ža­nei­ro olim­ pi­n ių žai­dy­n ių. Ar ren­g iant su­tar­t į bu­vo at­s i­ž velg­ta ir į ta­vo no­rus?

– Su ma­ni­mi nie­kas ne­si­ta­rė, ta­ čiau šiai su­tar­čiai pri­ta­riu. Ma­ no nuo­mo­ne, tai yra pui­ki ži­nia Lie­tu­vos plau­ki­mo šei­mai. Keis­tis nau­din­ga pa­tir­ti­mi su gi­lias plau­ ki­mo tra­di­ci­jas tu­rin­čios Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos tre­ne­riais – la­bai nau­din­ga.

15

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

sportas Vir­šū­nė­je – R.Be­ran­kis

D.Sa­bo­nis bu­vo re­zul­ta­ty­vus

olim­pi­nĖs arenos krikš­tas

Ge­riau­siuo­ju 2012 me­tų Lie­ tu­vos te­ni­si­nin­ku iš­rink­tas Ri­ čar­das Be­ran­kis (nuo­tr.). Ant­ rą­ją vie­tą užė­mė Ak­vi­lė Pa­ra­ žins­kai­tė, tre­čią­ją – Lau­ry­nas Gri­ge­lis. R.Be­ran­kis šie­met iš­ ko­vo­jo 32 per­ga­les, pa­ty­rė 21 ne­sėk­mę ir Te­ni­so pro­fe­sio­na­ lų aso­cia­ci­jos (ATP) rei­tin­ge uži­ma 113-ąją vie­tą.

Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo tur­ny­ro at­ ran­kos var­žy­bo­se Ita­li­jo­je Ma­ la­gos „Uni­ca­ja“ eki­pa, ku­ riai at­sto­vau­ja Ar­vy­do Sa­bo­ nio sū­nus Do­man­tas (nuo­tr.), 86:37 įvei­kė Sa­lo­ni­kų „Mas Man­dou­li­des“ ir 70:77 pra­lai­ mė­jo Sa­ra­je­vo „Spars“. D.Sa­ bo­nis pel­nė ati­tin­ka­mai 13 ir 16 taš­kų.

Pag­rin­di­nę 2014-ai­siais So­čy­ je vyk­sian­čios žie­mos olim­pia­ dos le­do ri­tu­lio are­ną jau iš­ ban­dė sta­ty­bi­nin­kai, dir­bę šia­ me ob­jek­te. Su­si­bū­rę į ko­ man­dą, jie 1:0 nu­ga­lė­jo mies­ to le­do ri­tu­lio mė­gė­jų eki­pą.

12000 vie­tų Žie­mos spor­to rū­mai So­čy­je bu­vo pa­sta­ty­ti per tre­jus me­tus.

per­ga­lių – tie pa­tys – Kaip ma­nai, ar bent kiek pa­ ge­rė­jo Lie­tu­vos plau­ki­kų pa­ dė­tis tau iš Lon­do­no par­ve­žus olim­pi­nį auk­so me­da­lį?

– Man re­gis, kad lė­tais žings­ne­ liais po tru­p u­t į ju­d a­m a į prie­ kį. Nau­ja­sis plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas To­mas Ku­čins­kas ir vi­cep­re­zi­den­tas Min­dau­gas Špo­ kas de­da daug pa­stan­gų. Anykš­ čiuo­se įvy­k ęs ša­l ies čem­p io­n a­ tas pir­m ą kar­t ą su­l au­k ė to­k io ži­niask­lai­dos ir plau­ki­mo sir­ga­ lių dė­m e­s io. Bend­ra­d ar­b ia­v i­m o su­tar­tis su J.Rud­du taip pat yra svei­kin­ti­nas da­ly­kas. Pag­rin­di­nė ir opiau­sia pro­ble­ma – ba­zių trū­ ku­mas, ta­čiau ne­rei­kia ti­kė­tis, kad per vie­ną die­ną vis­kas ste­buk­lin­ gai pa­si­keis. Rei­kia lai­ko. Svar­ biau­sia – ne ba­sei­nai, o tei­sin­ga tre­ni­ruo­čių sis­te­ma.

– Gal­būt jau­no­sios olim­pi­nės ir pla­ne­tos čem­pio­nės ti­tu­lai su­ do­mi­no di­džią­sias ša­lies kom­ pa­ni­jas? Ar ne­su­lau­kei pa­siū­ ly­mų rek­la­muo­ti vie­ną ar ki­tą pro­duk­tą?

– Kol kas te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se ma­no vei­das šmės­čio­ja tik ži­nių ir spor­to lai­do­se (šyp­so­si). Rek­la­mo­ se ma­nęs ne­ma­tė­te, tad ir tų pa­siū­ ly­mų dar ne­bu­vo.

– Jau iš­ko­vo­jai be­veik vi­sus svar­biau­sius pro­fe­sio­na­laus spor­to ti­tu­lus. Ar pa­sau­lio re­ kor­das – dar vie­nas tiks­las, į ku­rį esi nu­si­tai­kiu­si?

– Di­d žiau­s ias tiks­l as – Rio de Ža­n ei­ro olim­p ia­d a ir ge­ras pa­s i­ ro­dy­mas jo­je. Ar iki žai­dy­nių pa­ vyks pa­ge­r in­t i pla­n e­t os re­k or­d ą, ar ne – ne taip ir svar­b u. Ži­n o­ ma, tap­t i pa­sau­l io re­k or­d i­n in­k e bū­t ų la­b ai sma­g u. Kiek­v ie­n a­m e pa­s au­l io čem­p io­n a­t e ati­d uo­s iu vi­s as jė­gas ir siek­s iu tik aukš­ čiau­s ių tiks­l ų, ta­č iau ket­v e­r ių me­t ų pa­s i­r uo­š i­m o cik­l as yra nu­ kreip­t as į 2016-ųjų olim­p ia­d ą.

To­k io ly­g io var­ž y­b oms per me­ tus ne­pa­s i­reng­s i. Ruoš­t is Rio de Ža­n ei­r ui pra­d ė­j o­m e iš kar­t o po Lon­d o­n o.

– Plau­ki­mo spe­cia­lis­tai pa­žy­ mi pui­kią ta­vo reak­ci­ją į star­te­ rio sig­na­lą bei nuo­sta­bų fi­zi­nės jė­gos iš­nau­do­ji­mą. Tai – įgim­ta ar įma­no­ma to iš­mok­ti?

– Ne­ma­nau, kad vis­ką le­mia tik tre­ni­ruo­tės ir ali­nan­tis dar­bas. Ma­ no ma­ma bu­vo la­bai spor­tiš­ka, tad ma­nau, kad ne­ma­žai sa­vy­bių pa­ vel­dė­jau iš jos. Sup­ran­tu, kad tu­ riu ge­rus fi­zi­nius duo­me­nis, ta­čiau vien ta­len­to šian­die­nia­me pro­fe­sio­ na­lia­me spor­te taip pat ne­pa­kan­ka.

Rei­kia kant­ry­bės, no­ro, už­si­spy­ri­ mo, ne vie­no la­šo pra­kai­to.

– Koks ta­vo slap­tas ko­zi­ris prieš var­žo­ves?

– Tai la­bai sun­kus klau­si­mas. Neį­si­ vaiz­duo­ju... (juo­kia­si). Eli­ti­nio ly­gio spor­ti­nin­kių fi­zi­nės ga­li­my­bės ski­ria­si tik­rai ne­daug. Vis dėl­to yra smulk­me­ nų, ku­rios nu­le­mia re­zul­ta­tą. Džiau­ giuo­si, kad jos – ma­no nau­dai.

– Kaip bend­rau­ji su sa­vo kon­ ku­ren­tė­mis?

– Kai bai­gia­si var­žy­bos, vi­sos drau­giš­kai pa­si­šne­ku­čiuo­ja­me, jo­ kio pa­vy­do vie­na ki­tai tik­rai ne­ jau­čia­me. Gal­būt iš­skir­ti no­rė­čiau ame­ri­kie­tę Jes­si­cą Har­dy. Nors su ja esa­me rim­tos var­žo­vės, tai ne­ truk­do mums bū­ti ir ge­ro­mis drau­ gė­mis. Pui­kūs san­ty­kiai ir su ja­

mai­kie­te Alia At­kin­son, da­ne Rik­ke Moel­ler Pe­der­sen.

– 2013-ai­siais svar­biau­sias star­tas – pa­sau­lio čem­pio­na­ tas 50 m ba­sei­ne Bar­se­lo­no­je. Į jį vyk­si bū­da­ma fa­vo­ri­tė. Kaip tram­dy­si pa­pil­do­mą psi­cho­lo­ gi­nę įtam­pą?

– Vis­kas vis vien pri­klau­sys nuo ma­nęs. Re­zul­ta­tą ga­liu pa­keis­ti tik aš pa­ti. Jei ži­nau, kad tre­ni­ra­vau­si kant­riai ir tei­sin­gai, tuo­met ir re­ zul­ta­tas bus toks, ko­kio ti­kiuo­si. Į vi­sa tai aš žiū­riu iš ge­ro­sios pu­sės.

Man sma­gu, kad žmo­nės ma­ne pa­ lai­ko, jaus­ti vi­sos tau­tos pa­ra­mą svar­biau­sio­se pa­sau­lio var­žy­bo­se – la­bai ge­ras jaus­mas.

Ne­si­pyks­ta: danė R.M.Pe­der­sen (kairėje) ir A.At­kin­son – Rū­tos drau­

gės ir var­žo­vės.

– Per praė­ju­sius me­tus la­bai pa­ge­rė­jo ta­vo re­zul­ta­tas plau­ kiant komp­lek­si­niu bū­du. Ku­ rį iš ke­tu­rių plau­ki­mo bū­dų dar no­rė­tum la­biau­siai pa­to­ bu­lin­ti?

„Reuters“ nuotr.

– Plau­ki­mai krū­ti­ne ir lais­vuo­ ju sti­liu­mi ma­no aist­ra nuo ma­žų die­nų. Plau­kiant del­fi­nu ir nu­ga­ra kol kas sto­ko­ju sta­bi­lu­mo. No­rė­čiau tai pa­to­bu­lin­ti, kad ir­gi sek­tų­si ge­ rai (šyp­so­si).

16

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

sportas

Še­šio­lik­tu­ko star­tas – su staig­me­no­mis Vy­rų krep­ši­nio klu­ bų Eu­ro­ly­gos var­ žy­bų ant­ra­sis eta­ pas – „Top 16“ – pra­ si­dė­jo ne­lauk­tai sun­kia fa­vo­ri­tų per­ ga­le Ma­la­go­je ir gran­dų ne­sėk­mė­ mis Sie­no­je bei Vi­to­ri­jo­je.

Sta­tis­ti­ka E gru­pė Ber­ly­no ALBA–Madrido „Real“

63:77 (20:26, 14:12, 20:22, 9:17). 11988 žiū­ro­vai. Re­zul­ta­ty­viau­si žai­dė­jai: A.Mi­ral­le­sas 14, J.Fos­te­ris 10/S.Llul­las 15, J.Car­rol­las ir N.Mi­ro­ti­čius po 13.

Ma­la­gos „Uni­ca­ja“–Bambergo

„Bro­se Bas­kets“ 85:82 (15:19, 24:26, 24:24, 22:13). 3400 žiū­ro­vų. M.Wil­ liam­sas 19, A.Pan­ko 16/Sh.For­das 16, A.Ga­ve­las 15, B.Nach­ba­ras 10.

F gru­pė Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“–Pirėjo

„Olym­pia­cos“ 82:74 (19:24, 21:20, 27:11, 15:19). 12426 žiū­ro­vai. M.Lam­ pe 25, B.Ole­so­nas 15, T.Heur­te­lis 13/ V.Spa­nou­lis 18, P.An­ti­čius 13, G.Prin­ te­zis ir K.Pa­pa­ni­ko­laou po 10.

Stam­bu­lo „Be­sik­tas JK“–Mas­

kvos sri­ties „Chim­ki“ 75:80 (20:14, 19:31, 18:22, 18:13). 5550 žiū­ro­vų.

P.Chris­top­he­ris 20, D.Ewin­gas 15, C.Jer­rell­sas 12/V.Fri­dzo­nas 20, P.Da­ vi­sas 17, Z.Pla­ni­ni­čius 13.

Sie­nos „Mon­te­pas­chi“–Tel Avi­

Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Gyvenimas: Kaunas I.Jaa­be­rui (su kamuoliu) – ne vien eilinė sportinės karjeros stotelė.

I.Jaa­be­ras tu­ri sū­nų

pa­dė­ko­ti mums pa­dė­ju­siems gy­dy­ to­jams. Ma­no žmo­na ir sū­nus jau­ čia­si ge­rai, to­dėl ir aš – šau­niai“, – kal­bė­jo šei­mos pa­gau­sė­ji­mo su­ lau­kęs I.Jaa­be­ras.

Is­la­mo ti­kė­ji­mą iš­pa­žįs­tan­tys N. ir I.Jaa­be­rai sū­nui su­tei­kė Jaz­za Hes­haam var­dą, ku­ris reiš­kia „ap­ do­va­no­ti dos­nu­mu“. Nau­ja­gi­mio svo­ris – 2,9 kg, ūgis – 49 cm.

Va­kar E gru­p ė­j e įvy­ko dve­j os rung­t y­n ės: Kau­n o „Žal­g i­r io“ krep­ši­nin­kai Atė­nuo­se iš­mė­gi­no jė­gas su „Pa­n at­h i­n ai­kos“ eki­ pa, o Mask­vo­je CSKA ko­m an­d a su­s i­t i­ko su Stam­b u­l o „Ana­d o­ lu Efes“.

Prieš ke­lio­nę į Grai­ki­ją džiu­gios ži­nios su­lau­kė „Žal­gi­rio“ įžai­dė­ jas Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras – žmo­na Naj­la pa­do­va­no­jo jam pir­ma­gi­ mį sū­nų.

Po tre­ni­ruo­tės žal­gi­rie­čiai pa­ svei­ki­no lai­min­gą tė­vą. „Gim­ dy­mas bu­vo sklan­dus. No­rė­čiau

Is­pa­ni­ja – Vo­kie­ti­ja 2:0

Ket­vir­ta­die­nį „Žal­gi­rio“ gru­pė­ je per­ga­les iš­ko­vo­jo abi Is­pa­ni­jos eki­pos – Mad­ri­do „Real“ ir Ma­la­ gos „Uni­ca­ja“.

Mad­ri­die­čiai sve­čiuo­se 77:63 įvei­kė Ber­ly­no AL­BA. „Real“ star­ ta­vo ga­lin­gai – 12:2, bet ant­ra­ja­ me kė­li­ny­je aikš­tės šei­mi­nin­kai at­si­ga­vo ir bu­vo per­svė­rę re­zul­ta­ tą sa­vo nau­dai – 34:33. Vis dėl­to AL­BA neįt­vir­ti­no ini­cia­ty­vos: tre­ čia­ja­me kė­li­ny­je „Real“ vėl nu­to­ lo – 50:37. „Uni­ca­ja“ var­gais ne­ga­lais pri­ ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ – 85:82, nors pir­ma­ja­me kė­li­ny­je bu­vo at­si­li­ku­si 0:15, ant­ra­ ja­me – 33:40, tre­čia­ja­me – 50:61.

Ket­vir­ta­ja­me Ma­la­gos ko­man­ da Mar­cu­so Wil­liam­so pa­stan­go­

Artūro Morozovo nuo­tr.

vo „Mac­ca­bi“ 79:69 (20:15, 24:20, 19:18, 16:16). 3831 žiū­ro­vas. T.Res­sas 18, B.Brow­nas 16, D.Mos­sas 13/Sh.Ja­ me­sas 18, L.Eliya­hu 13, R.Hick­ma­ nas 12.

mis pa­ga­liau iš­si­ver­žė į prie­kį – 76:74. Li­kus žais­ti 28 sek. – 82:80, bet Vo­kie­ti­jos at­sto­vai pra­si­žen­gė, o „Uni­ca­jos“ nau­jo­ko An­dy Pan­ko bau­dų me­ti­mai bu­vo taik­lūs.

2013-ųjų sau­sio 4-ąją Ma­la­gos krep­ši­nin­kus Kau­ne eg­za­mi­nuos „Žal­gi­ris“.

Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras:

Čem­pio­nai su­klu­po

Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ krep­ši­ nin­kai Stam­bu­le 80:75 pri­ver­tė ka­ pi­tu­liuo­ti „Be­sik­tas JK“ eki­pą. „Tur­ki­jo­je vi­sa­da žais­ti sun­ku, bet mes da­bar esa­me ge­ros spor­ ti­nės for­mos“, – tvir­ti­no R.Kur­ti­ nai­tis.

F gru­pė­je Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas Pi­ rė­jo „Olym­pia­cos“ sve­čiuo­se 74:82 nu­si­lei­do Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ ral“, o Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ 69:79 – Sie­nos „Mon­te­pas­chi“.

Ri­mo Kur­ti­nai­čio tre­ni­ruo­ja­mi

Ma­no žmo­na ir sū­nus jau­čia­si ge­rai, to­dėl ir aš – šau­niai.

17

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

20p.

aukštyn žemyn

Py­ni­mas R.Kybartienei pa­dė­da­vo už­mirš­ti skaus­mą ir įtam­pą.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Jie gy­ve­na tarp mū­ sų. Kvė­puo­ja tuo pa­čiu oru, vaikš­to to­mis pa­čio­mis gat­ vė­mis, šven­čia tas pa­čias šven­tes. Jie ne­si­plė­šo dėl dau­ ge­lio mū­sų gy­ve­ ni­mo tiks­lo – tur­tų.

Jie net na­mų ne­tu­ ri ir jų jiems... ne­rei­ kia. Jie la­bai sten­gia­ si bū­ti lai­min­gi.

Be­na­mis: E.Jur­gai­tis ne­si­gė­di­ja pri­si­pa­žin­ti, kad mai­ti­na­si ir iš šiukš­lių kon­tei­ne­rių.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Ant nau­ja­me­čio be­na­mių sta­lo šam­pa­no bus Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė

m.jasaitiene@kaunodiena.lt

Ed­mun­dui nie­ko ne­rei­kia

Tuo­met, kai po­ryt vi­dur­nak­tį dau­ gu­ma mū­sų puls į lau­ką ar prie lan­ gų žiū­rė­ti, kaip dan­gų skro­džia nau­ja­me­čiai fe­jer­ver­kai, Ed­mun­ dui Jur­gai­čiui jie bus ko­ne ran­ka pa­sie­kia­mi.

Juk vy­ro būs­tas – pa­čia­me mies­ to cent­re, Pa­ro­dos gat­vės įkal­nė­je, o sto­go virš gal­vos kaip ir nė­ra. Ar jo Ed­mun­das lin­kės sau 2013-ai­ siais? „Ži­not, man nie­ko ne­rei­kia“, – žvelg­da­mas į to­lį nu­tę­sia aukš­tas, at­le­tiš­kas vy­ras.

Ne­jau­gi jis ne­tu­ri jo­kių sva­jo­ nių? „Ab­so­liu­čiai. Kam man jų rei­ kia, juk jau tiek nu­gy­ve­nau“, – at­ si­dūs­ta Ed­mun­das.

Jam – 56-eri.

Gal mei­lės jums pa­lin­kė­ti, klau­ siu, nes jis sa­ko­si esąs vie­ni­šas, ne­tu­ri nei žmo­nos, nei vai­kų. Net drau­gės ne­tu­ri. „Ne. Ne­rei­kia man mei­lės. Ga­ na jos. Man nie­ko ne­rei­kia“, – dar kar­tą pa­kar­to­ja fra­zę, nu­sa­kan­čią jo gy­ve­ni­mo cre­do, o vei­de ir at­vi­rai žvel­gian­čio­se aky­se nė­ra nė še­šė­ lio liū­de­sio, kad ir kaip jo be­si­ti­kė­ tum kal­bė­da­mas su be­na­miu, be­ da­liu žmo­gu­mi.

Jis jau pen­ke­rius me­tus gy­ve­ na iš len­tų su­kal­ta­me prie­li­pe prie kie­mo san­dė­liu­ko. Nuo triaukš­čio na­mo sto­go su trenks­mu nu­šliuo­ žia su­le­dė­ju­sio snie­go lui­tas. Ed­ mun­das jį nu­stums į pa­ša­lį, nes yra įsi­pa­rei­go­jęs na­mo šei­mi­nin­kui, kad kie­me bū­tų tvar­ka ir šva­ra. Už tai gau­na ne tik ga­li­my­bę bū­ti čia, bet ir pi­ni­gų bei mais­to. Be­je, sa­ ko, kad pa­sta­ro­jo yra ap­sčiai kon­ tei­ne­riuo­se. „Aš ei­nu per kon­ti­kus ir ne­bi­ jau to pri­si­pa­žin­ti“, – sa­ko Ed­ mun­das ir jo tie­sus žvilgs­nis by­lo­ ja, kad jis – žmo­gus, kaip ir gre­ta gy­ve­nan­tis tri­jų aukš­tų na­mo sa­vi­ nin­kas ar ki­ti kau­nie­čiai, Nau­juo­

sius su­tik­sian­tys na­muo­se, res­to­ ra­nuo­se, kon­cer­tų sa­lė­se.

Juk gi­mė­me vi­si vie­no­di – ma­ ži ir nuo­gi, tik gy­ve­na­me, val­go­ me, ren­gia­mės ir šven­čia­me skir­ tin­gai.

Jei jūs val­gy­tu­mėte tai, ką mes, se­niai bū­tu­mėt nu­si­bai­gę.

Mes įpra­tę.

Tu­ri tris ka­tes ir šu­nį

– Kaip jau­čia­tės čia taip gy­ ven­da­mas? – klau­siu san­dė­liu­ko prie­li­po tarp­du­ry tar­si įstri­gu­sio

šio būs­to šei­mi­nin­ko, už­sto­jan­čio vaiz­dą į vi­dų.

– Nuo 1985 m. na­mų ne­tu­riu. Ma­ ma gy­ve­no V.Put­vins­kio gat­vė­je.

Kai išė­jau iš la­ge­rio, ji jau bu­vo mi­ ru­si. Ne­tu­rė­jau kur ei­ti. Man sa­kė: eik, kur no­ri.

– Iš la­ge­rio? Už ką?

– Kaž­ką pa­vo­gei, kaž­ką su­mu­šei, ir – la­ge­ris. Da­bar gy­ve­nu čia. Žmo­gaus na­mas nuo­sa­vas, priė­mė ma­ne kaip kiem­sar­gį. Gy­venk, sa­ko. Aš la­bai pa­ten­kin­tas, pa­ly­gin­ti su tuo, kaip gy­ve­nau sta­ty­bo­se ar vai­duok­liuo­se (ne­baig­tuo­se sta­ty­ti „Res­pub­li­kos“ ir „Bri­ta­ni­kos“ vieš­bu­ čiuo­se – aut. pa­st.).

18

18

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

aukštyn žemyn

Ant nau­ja­me­čio be­na­mių st

– Čia šil­ta? Kuo pa­si­ 17 kū­re­nate?

– Nie­kuo. Kaip aš ga­liu kū­ren­ti san­dė­liu­ke?

– O jei bus dvi­de­šimt laips­nių šal­čio?

– Bu­vo ir tris­de­šimt. Ir nie­ko. Gy­ vas svei­kas esu.

– Bent elekt­ra čia yra įves­ta?

– Ne. Pa­žiū­rė­kite, kaip ki­ti gy­ve­ na, – iš­si­gą­site tik­rai. Ir po til­tu mie­ga, ir vai­duok­ly­je.

– O as­mens do­ku­men­tus tu­ ri­te?

– Kam man jie rei­ka­lin­gi? Te­gul duo­da dar­bą, te­gul duo­da, kur gy­ venti. Po­li­ci­ja ir taip ži­no, kur esu.

Jei rei­kės, su­ras. Atei­na, pa­si­žiū­ri, pa­tik­ri­na, kad nie­ko ne­pa­da­ręs.

– Tik tiek te­rū­pi­te? Ką val­go­te, kur ver­da­tės mais­tą?

– Aš ei­nu per kon­tei­ne­rius. Kaip vi­ si bom­žai.

– Skran­dis at­lai­ko?

– Ačiū Die­vui, ne­si­skun­džiu. Mes pa­tys iš to juo­kia­mės. Jei jūs val­gy­ tu­mėte tai, ką mes, se­niai bū­tu­mėte nu­si­bai­gę. Mes įpra­tę. Va­kar at­si­ ne­šiau – vis­kas su­pa­kuo­ta. Var­to­ ji­mo lai­kui pa­si­bai­gus, žmo­nės iš­ me­ta. Te­gul tik jie ge­rai gy­ve­na, ir mes gy­ven­sime.

– Svei­kai, spor­tiš­kai at­ro­do­te, – pa­gi­riu pa­šne­ko­vą, ku­ris vis dar sto­vi sa­vo būs­to tarp­du­ryje, vi­dun ne­kvie­čia.

– Po­nia, la­ge­ris už­grū­di­no! Ar­ba­ta.

Jei ne če­fy­ras, skran­džiui bū­tų vis­ kas. Ant ar­ba­tos sė­di – vis­kas ge­ rai, ne­si­skun­di. Sa­kau švie­siai tie­ siai. At­leis­kit, il­giau ne­truk­dy­siu jū­sų, – man­da­giai pa­siū­lo už­baig­ ti šne­ką.

– Jei pa­ra­šy­čiau apie jus laik­ raš­ty­je, ne­prieš­ta­rau­tu­mė­te?

– Kas iš to? To­kių kaip aš – pil­ na. Vie­nas pa­žįs­ta­mas Af­ga­nis­ta­ ne tar­na­vo, in­va­li­du­mą ga­vo, su žmo­na iš­si­sky­rė. Kiek me­tų va taip.

Aš, ačiū Die­vui, svei­kas, o jis – in­ va­li­das.

– Kur jis gy­ve­na?

– Ten, kur bu­vo „Kau­kas“. Šal­ta bu­vo, sa­kau, ateik pas ma­ne. Mat­ ra­cas yra. No­rite – ra­šy­kite, man gy­ven­ti tas pa­ts. Aš nu­si­kal­ti­mų tiek me­tų ne­be­da­rau.

– Kaip Nau­juo­sius me­tus su­tik­ si­te?

– Su drau­gais. Vie­nas ki­tas val­ka­ta ateis, ir vis­kas. Dar trys ma­no ka­ti­ nai ir šuo bus kar­tu.

– Šam­pa­no bus?

– Bū­ti­nai. Vi­sa­da per šven­tes iš­ge­ riame. Ir ne tik šam­pa­no. Per Ka­lė­das vy­no gė­rė­me, nes juk tai – Ka­lė­dos.

– Ir ne­bus liūd­na?

– Ne. Po­nia, bū­tų kvai­la verk­ti.

Kas nuo to pa­si­keis? Pats tu­ri vis­ ką tvar­ky­tis. Jei ne­si­tvar­kai, mat jį šu­nys.

Ma­ma su­de­gė.

Gais­re. Ne­la­bai ją pa­ži­no­jau – au­ gau val­diš­kuo­ se na­muo­se. Kai suė­jo aš­tuo­nio­li­ ka, išė­jau į gat­vę.

Pas­kui gy­ve­nau nak­vy­nės na­ muo­se.

Ant­ri me­tai Nak­vy­nės na­muo­se

Par­ti­za­nų gat­vė­je, ant­ra­ja­me vie­ no dau­gia­bu­čio aukš­te esan­čiuo­ se Mo­te­rų nak­vy­nės na­muo­se, jau ant­rus Nau­juo­sius me­tus su­tik­ sian­ti El­vy­ra Ged­ri­mie­nė taip pat šyp­so­si, nors ji be­na­mė jau ke­le­ ri me­tai. „Rei­kės iš čia išei­ti, nes bū­ti ga­ li­ma tik aš­tuo­nio­li­ka mė­ne­sių“, – ži­no mo­te­ris.

Iš pra­džių jos na­mai bu­vo Kau­no kli­ni­kos, po to – Slau­gos li­go­ni­nė.

Tik­ruo­sius, ku­riuo­se gy­ve­no, pra­ ra­do, pa­ti­kė­ju­si mo­čiu­tės įduk­rai.

Da­bar te­be­mo­ka sko­las už jos ne­ su­mo­kė­tus ko­mu­na­li­nius mo­kes­ čius. Dar rei­kia mo­kė­ti pa­lū­ka­nas ban­kui, ant­sto­lei. Iš pen­si­jos lie­ka 400 li­tų.

Kaip už to­kią su­mą 67-erių me­tų ser­gan­čiai mo­te­riai įsi­gy­ti būs­tą? „Kai iš­mo­kė­siu sko­las ban­kams ir gau­siu vi­są pen­si­ją, nuo­mo­siuos kam­ba­rį kur nors“, – taip sa­vo atei­tį įsi­vaiz­duo­ja El­vy­ra.

Vai­kų ji ne­tu­ri. Jau 21 me­tai naš­ lė. Net 40 me­tų dir­bo tro­lei­bu­ so vai­ruo­to­ja – nuo pat pir­mų­ jų „Aut­ro­lio“, bu­vu­sio Tro­lei­bu­sų par­ko, įkū­ri­mo die­nų. „Vil­niu­je mo­kiau­si tro­lei­bu­są vai­ruo­ti. Kai grį­žau į Kau­ną, dar par­ko sta­ty­bo­je dir­bau. Pir­mą­kart į gat­ves iš­va­žia­vo­me 1966 m. iš­va­ ka­rė­se“, – tai pri­si­mi­nus su­žim­ba El­vy­ros akys.

Ir kaip ne­si­džiaug­ti, jei gau­da­ vo pa­dė­kas už dar­bą Nau­jų­jų me­ tų nak­tį, o Ko­vo 8-ąją, Tarp­tau­ti­nę mo­ters die­ną, tro­lei­bu­sus vai­ruo­ da­vo vien vy­rai – pa­si­ro­do, jų čia dir­bo ly­giai tiek pat, kiek mo­te­rų.

Vie­nas te­le­vi­zo­rius 18-ai mo­te­rų

„Ne­sup­ran­tu, kaip pa­gy­ve­nu­sios mo­te­rys ne­mo­ka val­gy­ti pa­si­da­

Pra­šy­mas: D.Ja­ku­bai­ty­tė kar­po an­ge­lus, ir taip no­ri­si, kad jie ją sau­go­tų nuo gy­ve­ni­mo ne­gan­dų.

ry­t i, – ste­b i­s i El­v y­ra kai­my­n ė­ mis, ku­r ioms, ne tik sau, ke­pa bul­v ių plokš­tai­n į, če­b u­re­k us, ki­t us pa­t ie­ka­l us. – Ki­tos dir­ba, mais­to pro­duk­tus su­per­ka, o aš – kaip vi­rė­ja.“ Lo­va, spin­te­lė prie jos, spin­ta.

Tiek kiek­vie­nai mo­te­riai su­teik­ta tur­to dvi­vie­čia­me kam­ba­ry­je. Vir­ tu­vė, poil­sio kam­ba­rys – bend­ri.

Pas­ta­ra­ja­me yra te­le­vi­zo­rius. Vie­ nas vi­soms 18-ai mo­te­rų. Tiek jų čia ga­li gy­ven­ti vie­nu me­tu.

Li­ki­mo drau­gės tam­pa tar­si šei­ ma. Per šie­me­tes Ka­lė­das El­vy­ra jai suor­ga­ni­za­vo tik­rą puo­tą. „Su­si­dė­jo­me pi­ni­gė­lių. Iš jų nu­ si­pir­ko­me ka­la­ku­tą. Kū­čias taip pat val­gė­me. Per­nai mums daug da­vė Mais­to ban­kas ir bu­vęs že­ mės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ ke­vi­čius, o šie­met jis neap­si­lan­ kė – juk rin­ki­mų ne­bė­ra. Me­ras

pa­da­li­jo kū­čiu­kų ir man­da­ri­nų, iš sa­ma­rie­čių šio to gau­name. Sil­kių ir­gi da­vė de­vy­nis in­de­lius, tai ke­ tu­ris pa­li­kome Nau­jie­siems me­ tams. Ka­lė­di­nio vy­no po tau­rę iš­gė­rė­me“, – tuoj po Ka­lė­dų pa­ sa­ko­jo El­vy­ra.

Po tris li­tus mo­te­rys sky­rė bu­ din­čių dar­buo­to­jų do­va­noms. Ir pa­čios jo­mis kei­tė­si. El­vy­ra bu­ vo iš­trau­ku­si Ine­są. Pa­do­va­no­jo jai kve­pa­lų, be­re­tę ir bal­tas pirš­ ti­nes. Pa­ti ga­vo žva­ki­dę ir šo­ko­ la­do. Ar jį mėgs­ta? „Rei­k ia ka­l o­r i­j ų, svei­ka šir­ džiai“, – šo­ko­la­do ver­tę paaiš­ki­ no El­vy­ra.

Jos šir­dis svei­ka, bet prieš dve­ jus me­tus mo­te­ris su­si­rgo gel­ta, ku­rią su­kė­lė ak­muo tul­žy­je. El­vy­ ra vaiz­din­gai, var­to­da­ma me­di­ci­ ni­nius ter­mi­nus pa­sa­ko­ja apie sa­ vo iš­gy­ve­ni­mus ir kan­čias, ku­rių

pa­ty­rė ne tik dėl šios li­gos, bet ir krau­jo už­krė­ti­mo. „Pu­sę me­tų iš­gu­lė­jau ant pa­ta­lo.

Kai at­si­sto­jau ant ko­jų, Slau­gos li­ go­ni­nės dak­ta­rė sa­ko: kur tą žvirb­ liu­ką dė­ti? Na­mus jau bu­vau pra­ ra­du­si, – ir nu­liūs­ta El­vy­ra, ir vėl džiu­giai tę­sia: – Pas­kam­bi­no ta gy­ dy­to­ja į Nak­vy­nės na­mus, ir ma­ne priė­mė.“ Rei­kia tu­rė­ti tiks­lą

Tai pa­pa­sa­ko­ju­si, El­vy­ra nė ne­ klau­sia­ma vėl grįž­ta į praei­tį, kai jos mo­čiu­tė paė­mė iš vai­kų na­mų sep­tyn­me­tę mer­gai­tę. Kai jai bu­vo 20 me­tų, mo­čiu­tė mi­rė. „Ta mer­gai­tė prie ma­nęs pri­ta­ po. Sa­ko, jūs man bū­sit kaip ma­ ma, jūs ne­tu­rit vai­kų. Par­da­vė mo­ čiu­tės na­mus ir atė­jo gy­ven­ti pas ma­ne. Pi­ni­gus su drau­gais praū­lia­ vo­jo. Per „At­leisk“ lai­dą Vo­kie­ti­jo­

– O nuo­trau­ką? Ga­lim?

– Ne­tu­riu aš sa­vo nuo­trau­kos.

– Mes jus nu­fo­tog­ra­fuo­si­me.

– Da­ry­kite, – abe­jin­gai su­tin­ka.

– O kaip per šven­tes jau­čia­tės, kai vi­si links­mi, lai­min­gi?

– Ir aš šven­čiu. Kai­my­nai vis­ko pri­ne­ša. Pi­ni­gų ir mais­to. Po­nia kai­my­nė ėjo į tur­gų, sa­ko, grį­šiu – ateik, val­gy­ti duo­siu. Šau­nuo­liai kai­my­nai, vapš­če.

– Tur­būt ge­ras žmo­gus esa­te?

– Ko­dėl ge­ras? Žvė­ris esu, jei la­ge­ ry­je sė­dė­jau.

– Ne­tu­rė­jo­te šei­mos?

– Gal ir ge­rai, kad ne­tu­rė­jau. Kas da­bar bū­tų, ką aš ži­nau.

Dos­nu­mas: Pet­ra­šiū­nų be­na­miams ir var­guo­liams Kū­čių va­ka­rie­nę su­ren­gė Šven­to Vin­cen­to Pau­lie­čio pa­ra­pi­jos dva­sininkai.

19

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

aukštyn žemyn

ta­lo šam­pa­no bus Ne­jau­gi jos vi­sos to­kios tvir­tos, gy­ve­ni­mo ne­gan­dų už­grū­din­tos? „Yra tarp mū­sų ne­nus­pė­ja­mų, ne­prog­no­zuo­ja­mų. Ser­gan­čių dep­ re­si­ja. Aš nu­ra­mi­nu. Juk dir­bau ir vi­suo­me­ni­ne auk­lė­to­ja vyk­do­ma­ ja­me ko­mi­te­te, tu­rė­jau gar­bės raš­ tų už tai. Dir­bau su grį­žu­siai­siais iš ka­lė­ji­mo. Mo­te­rims sa­kau: rei­ kia tu­rė­ti tiks­lą kaip laip­te­lį, ku­ rį tu­ri įveik­ti. Tau­py­ti tam tiks­lui, pa­vyz­džiui, nu­si­pirk­ti au­to­mo­bi­ lį. Jei tik val­gai, kad gy­ven­tum, tai be­tiks­lis gy­ve­ni­mas“, – fi­lo­so­fiš­ kai kal­ba El­vy­ra.

At­sis­vei­ki­na links­mai šyp­so­da­ ma­si. Ji tu­ri tiks­lą.

Sva­jo­nė – bū­ti svei­kai

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

je su­ra­dau jos bro­lį dvy­nį. Užs­ta­ čiau sa­vo na­mus, paė­miau pa­sko­lą, kad se­suo iš­va­žiuo­tų pas jį. Sa­kė, man siųs eu­rų, bet ne­siun­čia. Lai­ ku pa­sko­los ne­su­mo­kė­jus tas ma­no būs­tas Šan­čiuo­se pra­žu­vo“, – lyg sa­vo, lyg sve­ti­mą is­to­ri­ją pa­sa­ko­ ja El­vy­ra.

Dar pri­du­ria, kad gy­dy­to­jai ka­ sos la­ta­ke ra­do aug­lį. Jį ope­ra­vo, o da­bar gy­do che­mo­te­ra­pi­ja. Ta­ čiau mo­ters vei­de – jo­kios kan­čios.

Plau­kai per­riš­ti juos­ta, ant kak­lo – pa­puo­ša­las. „Avi­no ženk­las esu“, – at­si­dūs­ ta, ne­spė­jus pa­klaus­ti, ką ji gal­vo­ja apie sa­vo pri­gim­tį ir lem­tį.

Ir pri­du­ria, kad gi­mu­sie­ji po Avi­ no ženk­lu daug ge­ro da­ro ki­tiems, bet ne sau.

Ar ji op­ti­mis­tė? „O ką da­ry­ti? Tur­tuo­liai ver­kia, ne mes“, – tvir­tai at­sa­ko.

„Lau­kiu so­cia­li­nio būs­to. Vi­sus do­ku­men­tus su­si­tvar­kiau, rei­ kia tik rak­tų“, – sa­ko pa­ki­lu­si nuo grin­dų, ant ku­rių pa­si­tie­su­si tvar­ kė gir­lian­dą, jau­na gra­ži mo­te­ris.

Su­si­pa­žįs­ta­me. Tai Dia­na Ja­ ku­bai­ty­tė. Nuo rug­sė­jo ji čia. Iki tol nuo­mo­jo­si kam­ba­rį „Spor­ to“ bend­ra­bu­ty­je. Ne, ji da­bar ne­ spor­tuo­ja, tik se­suo yra spor­ti­nin­ kė, ie­ties me­ti­kė. Net olim­pia­do­je da­ly­va­vo, bet, abe­jin­gai pa­ste­bi Dia­na, se­sei se­kė­si ne­kaip.

Bet juk da­ly­vau­ti olim­pia­do­je yra la­bai di­de­lis lai­mė­ji­mas? Dia­ na tuo ne­si­džiau­gia. Su se­se pa­sta­ ruo­ju me­tu bend­rau­ja ma­žai.

Bend­ra­bu­ty­je Dia­na gy­ve­no neil­ gai. Prieš tai – so­cia­li­nia­me būs­te, bet jį pra­ra­do per bro­lį. „Jis ne­tu­rė­jo kur gy­ven­ti, jo žmo­na lau­kė­si, tai priė­miau. Be nuo­mos man, tik už ko­mu­na­li­ nius mo­kes­čius. Bet jų ne­su­mo­ kė­jo, sko­lų pri­da­rė“, – lė­tai kal­ba Dia­na, tar­si skau­dė­tų kiek­vie­ną žo­dį.

Bet neat­si­sa­ko kal­bė­ti. O gal no­ ri­si iš­kal­bė­ti skaus­mą? „Ma­ma su­de­gė. Gais­re. Ne­la­bai ją pa­ži­no­jau – au­gau val­diš­kuo­ se na­muo­se. Kai suė­jo aš­tuo­nio­li­ ka, išė­jau į gat­vę. Pas­kui gy­ve­nau nak­vy­nės na­muo­se“, – Dia­na kal­ ba, o jos klau­san­tis tar­si ima skau­ dė­ti.

Ban­do­me ieš­ko­ti išei­ties. Dia­ na dar­bą tu­ri. Tai jau daug ir la­ bai ge­rai. Jai – 33-eji. Lai­kas kur­ ti šei­mą. „Iš kur tų vy­rų? Pa­si­nau­do­ja, ir vis­kas“, – nu­ker­ta Dia­na.

Jos pa­guo­da – dar­bas. Ne­bū­tų ką veik­ti, jei ne­dirb­tų. Vai­kus au­ gin­tų?

„Jie vis tiek užau­ga, jei tė­vai neau­gi­na, o dir­ba“, – pa­tei­kia ar­ gu­men­tą jau­na mo­te­ris.

Ar ji tu­ri sva­jo­nę? „No­riu tu­rė­ti svei­ka­tos, – vi­sai ne­ti­kė­tai at­sa­ko, lyg bū­tų se­nu­ tė. Ar jai trūks­ta svei­ka­tos? – Bū­ na, kad vos ne iki mir­ties priei­nu. Šir­dis ne­svei­ka. Bu­vo ke­lis kar­tus grei­to­ji, į ant­rą li­go­ni­nę nu­ve­žė, bet tik­ri­no ne tai, ką rei­kia. Tre­čioje li­ go­ni­nėje vis­ką iš­ty­rė, la­še­li­nes pa­ sta­tė.“ Kar­po bal­tus an­ge­lus

Ant spin­te­lės prie Dia­nos lo­vos – ber­niu­ko nuo­trau­ka. Tai bro­lio sū­nus.

Jo ma­ma, anot Dia­nos, kaž­kur kla­jo­ja, nė vie­no sa­vo vai­ko neau­ gi­na. Bro­lis gy­ve­na su su­gy­ven­ti­ ne, ku­ri, vėl­gi pik­ti­na­si Dia­na, pa­ gal am­žių ga­lė­tų jo ma­ma bū­ti.

Kam­ba­rys pa­puoš­tas bal­tais Dia­nos kar­py­tais an­ge­lais. Jie la­ bai dai­lūs. Ant ki­tos spin­te­lės – minkš­tas vai­kiš­kas žais­las, meš­ ku­tis. Kie­no jis?

Prii­mu šiuos žmo­ nes to­kius, ko­kie jie yra. Nei bi­jau jų, nei gė­di­juo­si, nei bjau­ riuo­si. Jie to­kie pa­ tys kaip ir aš, tik skur­džiau ap­si­ren­ gę, la­biau nu­si­mi­nę. „Kam­ba­rio drau­gės. Ji čia jau­ niau­sia, 25 me­tų, – paaiš­ki­na Dia­ na, bet pa­klaus­ta, koks tos mer­ gi­nos li­ki­mas, at­sa­ko abst­rak­čiai: – Vi­sų li­ki­mai skir­tin­gi.“ Dia­nai tar­puš­ven­čiu tarp Ka­lė­ dų ir Nau­jų­jų me­tų – ato­sto­gos, o jos kam­ba­rio drau­gė tą die­ną bu­ vo dar­be. Ji, anot Mo­te­rų nak­vy­nės na­mų dar­buo­to­jų, pa­sa­kiš­ko gro­ žio mer­gi­na, bet da­bar ran­kos nuo dar­bų su­skir­du­sios, net žaiz­do­tos.

Mer­gi­na rū­šiuo­ja ir fa­suo­ja šal­ dy­tas dar­žo­ves, nors ga­lė­tų sė­dė­ ti prie kny­gų ir kom­piu­te­rio. Ji de­ šim­tu­kais bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, įsto­jo į Odon­to­lo­gi­jos fa­kul­te­tą. Į Mo­te­rų nak­vy­nės na­mus, anot jų dar­buo­to­jų, mer­gi­ną at­ly­dė­jo į ją la­bai pa­na­ši mo­te­ris, nors pri­si­sta­tė esan­ti ma­mos drau­gė. Mer­gi­nos ma­

Pras­mė: 40 me­tų tro­lei­bu­so vai­ruo­to­ja dir­bu­si ir na­mus pra­ra­du­si

E.Ged­ri­mie­nė ne­pra­ran­da vil­ties ir gy­ve­ni­mo džiaugsmo.

ma – me­di­kė, tė­tis – po­li­ci­nin­kas, abu dir­ba už­sie­ny­je. Ap­si­gy­ve­nu­si čia nuo ba­lan­džio 25-erių mer­gi­na kar­tą jau bu­vo din­gu­si. Vy­riau­sio­ ji so­cia­li­nė dar­buo­to­ja So­na­ta Ver­ baus­kie­nė par­si­ve­dė ją iš lan­dy­nės. „Kai pas mus atė­jo, sa­kė, kad pa­ rū­ko, bet al­ko­ho­lio ne­ge­ria. Bet bu­ vo ir nar­ko­ti­kų, ir al­ko­ho­lio. Da­bar ne­ge­ria. Lan­kė ano­ni­mi­nių al­ko­ ho­li­kų kur­sus – vis­kas ge­rai. Bu­vo dan­tu­kas iš­muš­tas, įsi­sta­tė. Da­ bar la­bai gra­žiai at­ro­do, la­bai ge­ rai išauk­lė­ta, san­tū­ri mer­gi­na“, – Nak­vy­nės na­mų gy­ven­to­ją gy­rė S.Ver­baus­kie­nė.

Ar ga­li­ma my­lė­ti to­kius žmo­ nes? Net 20 me­tų Nak­vy­nės na­ mų di­rek­to­re dir­ban­ti Zi­ta Ver­ba­ vi­čie­nė sa­ko, kad yra su­si­tai­kiu­si su to­kia gy­ve­ni­mo tie­sa. „Ne­pa­sa­ky­čiau, kad esu juos pa­mi­lu­si. Ma­tau to­kią žmo­nių da­ lią, ku­ri nei pa­gra­žin­ta, nei pa­re­ tu­šuo­ta. Prii­mu šiuos žmo­nes to­ kius, ko­kie jie yra. Nei bi­jau jų, nei gė­di­juo­si, nei bjau­riuo­si. Jie to­ kie pa­tys kaip ir aš, tik skur­džiau ap­si­ren­gę, la­biau nu­si­mi­nę“, – api­bend­ri­no be­na­miais be­si­rū­ pi­nan­čios įstai­gos va­do­vė Z.Ver­ ba­vi­čie­nė.

rys vos ne pa­č ios sau su­s i­k u­r ia to­k į gy­ve­n i­m ą, yra al­ko­h o­l i­kės, nar­ko­ ma­nės. Tai ne­t ie­s a. Bet kam iš mū­s ų taip ga­l i at­s i­t ik­t i.

Iš pra­d žių pa­s i­r a­š o­m a su­t ar­t is še­ šiems mė­n e­s iams. Šiam ter­m i­nui pa­s i­b ai­g us ga­l i­m a ra­š y­t i mo­t y­v uo­ tą pra­š y­m ą, pa­g al si­t ua­c i­j ą jis pra­tę­ sia­m as. Yra mo­te­r is, ku­r i čia gy­ve­n a nuo 2009 m. Ji la­b ai darbš­t i, tu­r i me­ ni­n ių ga­bu­mų – iš žo­l ių, la­pų, žie­dų da­ro puokš­tes, jas par­duoda. Kaž­k a­ da gy­dė­si psi­chiat­r i­jos li­go­n i­nė­je, bet neį­ga­l ia ne­pri­pa­ž in­ta. Ki­tai mū­s ų gy­ ven­to­jai teis­mo me­d i­ci­nos eks­per­tai ne­veiks­nu­m ą pri­p a­ž i­no, o Neį­g a­lu­ mo ir dar­b in­g u­mo nu­s ta­t y­mo tar­ ny­b a – ne. Kas rū­pin­t ų­s i ne­veiks­n ia mo­te­r i­m i? Ji pra­ras­t ų sa­va­ran­k iš­k u­ mą, bet tvir­t i­n a­m a, kad yra 45 pro­c .

dar­bin­ga. To­k iu at­ve­ju Psi­c ho­neu­ro­ lo­g i­j os pen­s io­n a­t as ne­prik­l au­s o. Ar­ ti­mų­j ų ne­t u­r i. Gau­n a so­c ia­l i­nę 350 li­t ų pa­š al­p ą. Anks­č iau už juos pirk­ da­vo šu­nų ėda­lo. Li­go­n is. Ge­rai, kad ga­l i­me čia ją lai­k y­t i. Pra­mo­ko vir­t i ma­k a­ro­nus, pra­dė­j o val­g y­t i nor­m a­ lų žmo­n ių mais­t ą.

Pas mus – lai­k i­n a sto­te­lė, bet nė­r a kur to­k iems žmo­n ėms nuo­l at gy­ ven­t i. Čia su­tei­k ia­m a tik nak­v y­n ė.

Gre­t a yra „Ca­r i­to“ val­g yk­l a, mo­te­r ys ga­l i ten pa­val­g y­t i. Kai pa­š al­p as gau­ na, no­r i ska­nes­n io mais­to. Dau­g u­ma rū­ko. Pir­m ą kar­t ą gy­ve­n ant pir­muo­ sius tris mė­ne­s ius rei­k ia mo­kė­t i po 26 li­t us, dar tris – po 52, o nuo sep­t in­ to mė­ne­s io – po 78 li­t us. Jei tu­r i kam­ ba­r y­je vir­du­l į, ten­ka kas mė­ne­s į mo­ kė­t i po 5 li­t us už elekt­rą.

Komentaras So­na­ta Ver­baus­kie­nė

Mo­te­r ų nak­v y­nės na­mų vy­r iau­sio­ji so­cia­l i­nė dar­buo­to­ja

P To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

as mus ap­s i­s to­j a mo­te­r ys, ku­r ios ne­t u­r i nuo­l a­t i­n ės gy­ve­n a­mo­s ios vie­tos. Taip at­s i­t in­k a, kai jas stai­g a iš­ me­t a iš dar­b o ir ne­t u­r i už ką nuo­ mo­t is būs­to. Ar­b a po gais­ro. Jei dėl jo žmo­g us ne pa­t s kal­tas, daž­n iau­siai gau­n a so­c ia­l i­n į būs­t ą. Pa­s i­t ai­ko vy­ rų su­muš­t ų ir iš na­mų iš­va­r y­t ų mo­ te­r ų. Jos il­g ai neuž­s i­bū­n a: nu­s i­ra­m i­ na, pa­m irš­t a, be to, vy­rai skam­bi­n a, at­s i­pra­š o, tai­g i, grįž­t a na­mo. Dau­g u­ ma pas mus ap­s i­s to­j an­č ių mo­te­r ų yra tos, ku­r ios gy­ve­no šei­mo­s e, bet, žlu­g us vers­lui, juo­l ab dėl jo paė­mus pa­s ko­l ą, pra­r an­d a bu­t ą, nu­s i­g e­r ia.

Daug kas gal­vo­j a, kad mū­s ų mo­te­

20

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

aukštyn žemyn

Ke­tu­rių sū­nų mamai skaus­mą malšino py­ni­mas vy­te­lė­mis

Tvir­ty­bė: R.Kybartienė, vie­na au­gi­nan­ti ke­tu­ris sū­nus, ne­pa­lūž­ta ir ti­ki­si su­tik­ti stip­rų vy­rą.

Ke­tu­ris vai­kus vie­ na au­gi­nan­ti „Lie­ tu­vos po­nia 2012“ da­ly­vė Ri­ta Ky­bar­ tie­nė į praei­tį ne­si­ žval­go, nes ten yra ir la­bai daug skaus­ mo. Tik į prie­kį be­ si­sten­gian­ti žiū­rė­ ti kau­nie­tė ne­sle­ pia, kad di­džiau­sius sun­ku­mus jai pa­dė­ jo iš­gy­ ven­ti sū­nūs ir vy­te­lių py­ni­mas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

op­ti­mis­tiš­kai į gy­ve­ni­mą žvel­gian­ ti mo­te­ris.

Kai sū­nūs už­mie­ga

Iš­py­nė ir ro­bo­tą

„Vie­nai au­gin­ti ke­tu­ris sū­nus, pa­ ti­kė­ki­te, nė­ra leng­va“, – šyp­te­lė­ ja 24 me­tų To­mo, 22 me­tų Ei­mu­ čio bei Vi­liaus, ir 11 me­tų Jus­ti­no ma­ma Ri­ta.

Mo­ters šyp­se­na trum­pam dings­ ta, kai ji pri­vers­ta pri­si­min­ti praei­ tį ir as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, apie ku­rį kal­bė­ti ne­lin­ku­si. „Jam la­biau rū­pė­jo tau­re­lė nei šei­ ma, – ne­de­ta­li­zuo­ja mo­te­ris. – Iš­ sis­ky­rė­me prieš sep­ty­ne­rius me­tus.

Nuo to lai­ko jis sa­vo sū­nų ne­ma­tė, o gal ir pa­mir­šo, kad juos tu­ri.“ 45 me­tų mo­te­ris ne­sle­pia sa­ vo am­žiaus, nes drau­gau­ja su sa­vo me­tais. Kon­kur­se „Lie­tu­vos po­nia 2012“, vy­ku­sia­me Prie­nuo­se, lai­ mė­ju­si spe­cia­lų „Kau­no die­nos“ pri­zą mo­te­ris nu­ste­bi­no žiū­ro­ vus įspū­din­gu iš kark­lo vy­te­lių pin­tu tri­jų met­rų skers­mens pa­ no-švies­tu­vu. Da­bar vie­na­me res­ to­ra­ne sto­vin­tį in­ter­je­ro kū­ri­nį Ri­ta kū­rė pust­re­čio mė­ne­sio. „Kai bū­da­vo la­bai sun­ku, kai vai­kus par­vež­da­vau iš mo­kyk­ los, tre­ni­ruo­čių, pa­val­gy­din­da­ vau, už­mig­dy­da­vau, sės­da­vau prie dar­bo“, – nuo 16 me­tų ją su­ža­vė­ jęs py­ni­mas R.Ky­bar­tie­nei pa­dė­ da­vo ir psi­cho­lo­giš­kai, ir iš­gy­ven­ ti fi­nan­siš­kai, ir to­bu­lė­ti. „Vi­si ner­vai jun­ta­mi per mū­ sų pirš­tų ga­liu­kus, o jie tuo me­tu man bū­da­vo užim­ti“, – nu­si­juo­kia

Ko­dėl žvel­gian­ti tik į prie­kį mo­te­ris pi­na, nes dau­gu­ma teigs, kad py­ni­ mas – praei­ties re­lik­tas?

Ri­ta šyp­so­si: pin­ti ji pra­dė­jo nuo 16 me­tų, kai dar vi­du­ri­nė­je mo­kyk­ lo­je ket­vir­ta­die­niais vyk­da­vo pra­ kti­niai dar­bai. „Už­si­ka­bi­nau“, – ne­sle­pia kau­ nie­tė, įsto­ju­si į Dai­lės mo­kyk­lą, pra­dė­ju­si dirb­ti Dai­lės kom­bi­na­ te, vė­liau eks­pe­ri­men­ti­nia­me ce­ che. Vė­liau jos dar­bai bu­vo pri­sta­ ty­ti VDNH – Vi­sos Ru­si­jos pa­ro­dų cent­re ir lai­mė­jo du bron­zos me­ da­lius. „Pin­ti ga­li­ma ne tik krep­šį ar pin­ti­nę, – šyp­so­si R.Ky­bar­tie­nė. – Pa­no-švies­tu­vą py­niau kiek­vie­ną die­ną pust­re­čio mė­ne­sio.“ Ji jau su­kū­rė ke­lias de­šim­tis au­ to­ri­nių dar­bų – in­ter­je­ro de­ta­lių, švies­tu­vų. Di­džiau­sias, sun­kiau­ sias ir bran­giau­sias dar­bas (vien tik me­džia­gų sa­vi­kai­na – 600 li­ tų) – mi­nė­ta­sis pa­no. Įdo­miau­siu ir keis­čiau­siu dar­ bu net ne­su­si­mąs­ty­da­ma mo­te­ris įvar­di­ja apie 150 cm dy­džio ro­bo­ tą, ku­riam pri­rei­kė 700 kark­lo vy­ te­lių. „Rei­kė­jo pa­slėp­ti plokš­tes, lai­ dus, – pri­si­min­da­ma dar­bą šyp­so­ si me­ni­nin­kė. – Da­bar jis pa­ro­do­ je Es­ti­jo­je. Bus ir Lie­tu­vos vė­lia­va.

Vė­liau vaikš­čio­jan­tis ro­bo­tas Jo­nas su­lauks Ja­ny­tės ir Jo­nu­kų.“

Dar­bai: iš kark­lo vy­te­lių išeina Ri­tos Ky­bar­tie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ne­mo­ka ga­ląs­ti pei­lių

Bu­te su vai­kais gy­ve­nan­ti R.Ky­bar­ tie­nė py­ni­mo iš­mo­kė ir sa­vo sū­ nus. Iš pra­džių jie bu­vo su­si­do­mė­ ję ir pa­dė­jo ma­mai, kai bu­vęs ki­lęs pin­tų gė­lių bu­mas. „Ne­ma­nau, kad tai – tik mo­te­ riš­kas dar­bas, – nea­be­jo­ja R.Ky­ bar­tie­nė. – Pa­ban­dy­ki­te iš­pin­ti bal­dus. Tai su­ge­bės tik vy­rai, nes mo­te­rims tai la­bai sun­ku.“ Tie­sa, py­nė­joms la­bai su­tvir­tė­ja rie­šai, to­dėl neat­si­tik­ti­nai ka­dai­se Klai­pė­do­je mo­te­ris da­ly­va­vo ran­kų len­ki­mo var­žy­bo­se ir užė­mė tre­čią vie­tą. Ten var­žė­si dar vie­na py­nė­ ja ir irk­luo­to­ja.

Esu stip­ri ir ant­rą kar­tą ką nors pa­ da­ry­ti vy­ro ne­pra­ šau. Pa­da­rau pa­ti. „Ma­ma, aš ne­tu­rė­siu tiek vai­kų, nes la­bai sun­ku“, – yra pa­sa­kęs Ri­ tai jos vy­riau­sias sū­nus To­mas, o ma­ma šyp­so­si ir sa­ko gar­sų po­sa­ kį: ne­spjauk į šu­li­nį, sū­nau.“ Taip, ji tvir­ta. Kai iš­si­sky­rė su vy­ ru, ke­tu­ri sū­nūs bu­vo ma­ži, o mo­ te­riai rei­kė­jo juos ap­reng­ti, pa­val­gy­ din­ti, nu­vež­ti į mo­kyk­lą, tre­ni­ruo­tes.

Nak­ti­mis, kai jie su­gul­dy­ti mie­go­da­ vo – dar dirb­ti. Ir kar­tu pa­tir­ti ra­my­ bę, har­mo­ni­ją, už­mirš­ti skaus­mą. „Aš mo­ku su­tvar­ky­ti ir elekt­ros liz­dus, iš­ma­nau apie au­to­mo­bi­lį, –

įvai­rūs kū­ri­niai.

šyp­so­si Kau­no so­cia­li­nių pa­slau­gų ir sta­ty­bos vers­lo dar­buo­to­jų ren­ gi­mo cent­re py­ni­mo me­no mo­kan­ ti mo­te­ris. – Ne ma­no cha­rak­te­riui pa­lūž­ti. Esu stip­ri ir ant­rą kar­tą ką nors pa­da­ry­ti vy­ro ne­pra­šau. Pa­ da­rau pa­ti.“ O ko ji ne­mo­ka? Pau­zė, ir Ri­ ta šyp­te­lė­ja: „Ga­ląs­ti pei­lių. Bet iš prin­ci­po.“ Stip­rių mo­te­rų vy­rai bi­jo

Jei rei­kė­tų Ri­tai nu­pin­ti sa­vo gy­ve­ ni­mą, tai bū­tų ban­guo­tas kū­ri­nys – pa­veiks­las su pa­ki­li­mais, nu­si­lei­di­ mais.

Ko­dėl ji vis dar vie­ni­ša? „Lie­tu­vos po­nia 2012“ kon­kur­ so da­ly­vė vėl šyp­so­si. Ne, ne, ne. Ji ne iš tų mo­te­rų, ku­rios po ne­sėk­ min­gų ve­dy­bų kei­kia vy­rus ir ma­ no, kad vi­si jie „to­kie“.

Vis dėl­to pri­pa­žįs­ta: „Stip­rių mo­te­rų vy­rai bi­jo. Ma­ne net gat­vė­ je bi­jo už­kal­bin­ti, ma­ny­da­mi, kad aš ne vie­na.“ O gal ji pa­ti vy­rų ne­pri­si­lei­džia ir per il­gą vie­nat­vės lai­ką net ne­ jus­da­ma den­gia­si stip­riu šar­vu ar me­ta­li­nė­mis du­ri­mis už­da­rė sa­ vo šir­dį? „Gal... – su­si­mąs­to R.Ky­bar­tie­ nė. – Ta­čiau tas vy­ras bū­ti­nai tu­ri bū­ti psi­cho­lo­giš­kai už ma­ne tvir­ tes­nis. Ne­bi­jo­ti, kad aš tu­riu ke­ tu­ris sū­nus. Ne­bi­jo­ti, kad aš tiek daug me­tų val­džiau šei­mą. Nors la­bai mie­lai tas va­de­les per­leis­čiau vy­rui, o sau pa­si­lik­čiau vy­te­les py­ ni­mui.“

21

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Nau­jų­jų inst­ruk­ci­jos: švęs­ti iš visos šir­dies

Kai na­muo­se jau­ kiai žyb­čio­ja Ka­ lė­dų eg­lė ir ar­tė­ ja Nau­jie­ji me­tai, dau­ge­lis ne­ju­čia pa­skęs­ta pri­si­mi­ni­ muo­se. Ap­gal­vo­ję vis­ką, pa­ža­da­me sau daug ką. Ar te­ si­me?

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Tiems, ku­rie atei­nan­čiais me­tais no­ri pri­si­jau­kin­ti sėk­mės paukš­ tę, Nau­jų­jų su­tik­tu­ves rei­kė­tų pa­ vers­ti ka­ra­liš­ka šven­te.

Iliu­zi­jos: Nau­jų­jų iš­va­ka­rė­se po­pu­lia­ru duo­ti sau pa­ža­dus, o vė­liau juos

lau­žy­ti. Tai liu­di­ja ir po in­ter­ne­tą klai­džio­jan­ti šmaikš­ti iliust­ra­ci­ja.

Neiš­te­sė­tų pa­ža­dų ko­lek­ci­nin­kai Kris­ti­na Len­kai­ty­tė

Spe­cia­lis­to žo­dis

Pir­ma­sis pa­ža­das – mes­ti rū­ky­ti

Be­ne kiek­vie­nas pa­žįs­ta­ me už­kie­tė­ju­sį rū­ka­lių, bent kar­tą gy­ve­ni­me pa­si­ža­dė­ju­sį dau­ giau ne-be-rū-kyti! Ne­re­tai jau vos po po­ros sa­vai­čių apie šį pa­ža­dą ne­ bep­ri­si­me­na­ma.

Gal tai bu­vo tik po­kštas, o gal – silp­n a­va­l iš­k u­m as?

Pa­ža­das lie­ka pa­ža­du, ne­svar­bu, iš­tar­tas gar­siai ar sau prieš mie­gą.

Kad šis pa­si­ža­dė­ji­mas iš­ ties bū­tų įgy­ven­din­tas, pir­miau­ siai de­rė­tų iš­siaiš­kin­ti pa­grin­di­nius mo­ty­vus. Svei­kin­ti­na, jei su­pra­to­ te, kad ci­ga­re­tei už­ge­sus pro­ble­mos nie­kur ne­dings­ta. Ži­no­ma, jei tam įta­ką pa­da­rė nau­ja mei­lė ar tie­siog no­ras su­tau­py­ti ke­lis li­tus, vė­liau mo­ty­va­ci­jos ga­li­ma ir pri­stig­ti.

Trum­pai ta­riant, jei jau nu­spren­ dė­te at­si­sa­ky­ti šio ža­lin­go įpro­čio, tu­ri­te su­pras­ti, kad tai da­ro­te vien tik dėl sa­vo ge­ro­vės.

Ant­ra­sis – pradėti spor­tuo­ti

Sto­ras žie­mi­nių dra­bu­žių sluoks­nis ga­li pui­kiai už­mas­kuo­ti net ke­lis priaug­tus ki­log­ra­mus. Juk kai ne­ ma­tai, tai ir šir­dies ne­skau­da. O dar la­biau ne­skau­da, kai ne­ma­to ir ki­ti.

Vis dėl­to, vos tik iš­len­da pir­mie­ ji sau­lės spin­du­liai ir į spin­tas su­ ka­bi­na­mi sun­kūs pal­tai, pa­si­girs­ ta dar vie­nas pa­ža­das – spor­tuo­ti.

Be­lie­ka tik nu­spręs­ti, kur ir kaip: spor­to klu­be, bė­gio­ti, o gal lan­ky­ ti šo­kius?

Pra­džio­je tai – tar­si pra­mo­ga.

Vė­liau su­pra­si­te, kad ne­beuž­ten­ ka vien tik ką nors da­ry­ti, svar­bu – da­ry­ti tei­sin­gai. To­dėl jau iš anks­to rei­kė­tų su­si­ras­ti žmo­gų, ku­ris ga­ lė­tų pro­fe­sio­na­liai pa­kon­sul­tuo­ti.

Klau­sy­da­mi jo, ne tik pa­siek­si­te ge­ res­nių re­zul­ta­tų, bet ir už­si­tik­rin­si­ te, kad šie re­zul­ta­tai bus il­ga­lai­kiai.

Tre­čia­sis – ­pakeis­ti dar­bą

Tai ga­na sun­kiai įgy­ven­di­na­mas pa­ža­das, nes pri­klau­so nuo ap­ lin­ky­bių, ne tik nuo mū­sų. Dar­ bo rin­ka ne­tu­ri ko pa­siū­ly­ti – lie­ki

Nuo­tai­kos: ar­tė­jan­tys 2013-ie­ji

dau­ge­liui su­tei­kia švie­sių gy­ve­ ni­mo vil­čių. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ten pat; at­ly­gi­ni­mas be­veik ne­si­ ski­ria – neap­si­mo­ka; sa­vo dar­bo­ vie­tė­je esi sen­bu­vis – kam mo­ky­ tis vis­ką iš nau­jo?

Keis­ta, ta­čiau dau­ge­lis, kad ir kaip no­rė­ję pa­ge­rin­ti ma­te­ria­li­ nę ge­ro­vę, daž­niau­siai pa­si­ren­ ka sta­bi­lu­mą ir lie­ka to­je pa­čio­je iki skaus­mo at­si­bo­du­sio­je ru­ti­no­ je. Kaip sa­ko­ma, ge­riau jau žvirb­lis ran­ko­je nei brie­dis gi­rio­je.

Vis dėl­to, jei rim­tai pa­si­ry­žo­te at­si­sa­ky­ti da­bar­ti­nių pa­rei­gų, nau­ jo dar­bo paieš­kos ga­li bū­ti pui­kus bū­das pa­si­temp­ti ir įver­tin­ti sa­ vo ga­li­my­bes. Nau­ja šu­kuo­se­na, marš­ki­niai – ir jūs pa­si­ruo­šęs pri­ si­sta­ty­ti iš­sva­jo­ta­jam darb­da­viui.

Tie­sa, paieš­kos ga­li už­truk­ti, to­dėl ne­pa­tar­ti­na se­no­jo dar­bo at­si­sa­ky­ ti vos iš­siun­tus pir­mą­jį CV. Ket­vir­ta­sis – dau­giau bū­ti su šei­ma

Ma­te­ria­li­nė ge­ro­vė – itin svar­bi šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je, ta­čiau dėl jos ten­ka paau­ko­ti di­džią­ją da­ lį sa­vo lai­ko.

Daug gy­ve­ni­miš­kų pa­vyz­džių ro­do, kad nuo to la­biau­siai nu­ken­ čia vai­kai. No­ri dė­me­sio? Pa­do­va­ no­siu šu­niu­ką. No­ri pa­žais­ti? Ga­li nu­si­pirk­ti nau­ją kom­piu­te­ri­nį žai­

Psi­cho­lo­go Ma­riaus Dau­ge­ la­vi­čiaus tei­gi­mu, pa­ža­dai sau Nau­jų­jų iš­va­ka­rė­se ne­ ste­bi­na. Žmo­nės pri­si­me­na be­si­bai­g ian­čius me­tus, pra­ de­da gal­vo­ti, ką ga­lė­tų pa­keis­ ti, pa­to­bu­l in­t i. Nau­jie­ji tam­pa sa­vo­tiš­ku at­skai­tos taš­ku. Daž­ niau­siai iš­sa­ko­mi su san­ty­kiais ar svei­ka­ta su­si­ję pa­ža­dai. Pag­ rin­di­ne kliū­ti­mi jiems iš­te­sė­ti psi­ cho­lo­gas įvar­d i­ja ne­t in­ka­mą po­ žiū­rį. Pra­dė­ti rei­kė­tų ne nuo Nau­jų­ jų ar pir­ma­die­nio, o nuo šian­dien ir siek­ti to po tru­pu­tį, ta­čiau nuo­sek­ liai. Vi­di­nė bai­mė, ku­ri ne­lei­do pa­si­ keis­ti anks­čiau, nie­kur ne­dings nei po sa­vai­tės, nei po me­tų, to­dėl vie­ nin­te­lė ga­l i­my­bė to­bu­lė­t i yra ne­ lauk­ti ki­tos die­nos ir pra­dė­ti tai da­ ry­ti da­bar.

Į to­kias ast­ro­lo­gų re­ko­men­da­ ci­jas, be abe­jo, ga­li­ma pa­žvelg­ ti kaip į žai­di­mą. Bet ko­kiu at­ve­ ju sma­gi nuo­tai­ka, bū­rys drau­gų, tur­tin­gas sta­las ne­su­ga­dins jo­kios šven­tės, ką jau kal­bė­ti apie me­tų virs­mą.

Kaip pri­si­pa­ži­no ast­ro­lo­gė Vio­ le­ta Liaug­mi­nie­nė, kai ku­rie pa­ ta­ri­mai, kaip su­tik­ti Nau­juo­sius me­tus, jai ke­lia šyp­se­ną. Kad ir to­kie, jog šia pro­ga net ir mais­ tą de­rė­tų de­rin­ti pa­gal 2013-ųjų sim­bo­lį – Juo­dą­ją van­dens gy­ va­tę. „Įp­ras­tai svar­biau­sias da­ly­kas, ko­kia tą­dien yra pla­ne­tų, la­biau­ siai – Mė­nu­lio pa­dė­tis, bei ko­kia Mė­nu­lio ka­len­do­riaus die­na“, – su­bti­ly­bė­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Tad, pa­sak ast­ro­lo­gės, gruo­ džio 31-ąją iki 20 val. teks iš­gy­ ven­ti ne­la­bai ma­lo­nų me­tą, ku­rį lems 19-oji Mė­nu­lio die­na. „Ga­li bū­ti dau­giau įtam­pos, sku­bė­ji­mo, ne­su­si­kal­bė­ji­mo, am­ bi­ci­jų. Ta­čiau jau po 20 val. lau­ kia pa­lan­ki, ener­giš­kai pui­ki 20oji Mė­nu­lio die­na, o pa­ts Mė­nu­lis bus Liū­to ženk­le. Tai reiš­kia, kad šiuos Nau­juo­sius me­tus rei­kė­ tų pa­si­tik­ti jo­kiu bū­du ne ty­liai, ra­miai, o su­reng­ti di­des­nę, įspū­ din­ges­nę šven­tę nei įpras­tai. Tu­

ri bū­ti daug šur­mu­lio, links­ma kom­pa­ni­ja, pui­kiai pa­puoš­tas sta­ las su ne­kas­die­niais val­giais“, – pa­ta­rė V.Liaug­mi­nie­nė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, šį­syk kaip nie­ka­da Nau­juo­sius itin pa­lan­ku su­tik­ti ka­vi­nė­je, res­to­ra­ne – tai yra puoš­nio­je, pra­ban­gio­je ap­ lin­ko­je. O šven­čiant na­mie į die­ nos švie­są de­rė­tų iš­trauk­ti pa­čius bran­giau­sius in­dus bei ypa­tin­gą dė­me­sį skir­ti sta­lo ser­vi­ra­vi­mui. „Liū­to ženk­las – ka­ra­liš­kas, su­ si­jęs su pra­ban­ga, tad ak­tua­lu bus vis­kas, kas bran­gu, pra­šmat­nu.

To­dėl drą­siai ga­li­ma da­bin­tis ir pra­ban­giais pa­puo­ša­lais“, – kal­ bė­jo pa­šne­ko­vė.

Tu­ri bū­ti daug šur­ mu­lio, links­ma kom­pa­ni­ja, pui­kiai pa­puoš­tas sta­las su ne­kas­die­niais val­ giais.

Pa­sak ast­ro­lo­gės, ne ma­žiau svar­bu, kad pa­si­tin­kant Nau­juo­ sius mus su­ptų ar­ti­mi, mie­li, pa­ gar­bos ver­ti žmo­nės. „O vi­siems ap­lin­ki­niams rei­ kė­tų lin­kė­ti kuo ge­res­nių da­ly­ kų, nes Liū­tas har­mo­nin­gas ta­da, kai ati­duo­da, kai šil­do ir švie­čia ki­tiems kaip sau­lė. To­dėl tą die­ ną tu­rė­tu­me spin­du­liuo­ti dau­ giau mei­lės, dė­me­sio, steng­tis ki­ tiems pa­da­ry­ti šven­tę, kur­ti ge­rą nuo­tai­ką ir džiaugs­mą“, – kal­bė­ jo V.Liaug­mi­nie­nė.

di­mą. Kan­ki­na bren­di­mo pro­ble­ mos? Pa­sis­kai­tyk in­ter­ne­te.

Taip ir ne­pas­te­bi, kaip vai­kas ima ženg­ti pir­muo­sius žings­nius, iš­moks­ta va­žiuo­ti dvi­ra­čiu, ver­kia dėl ne­lai­min­gos mei­lės. Keis­čiau­ sia, kad žmo­gui pi­ni­gų nie­ka­da ne­bū­na gana. Siek­da­mas jų daž­nai tu­ri at­si­sa­ky­ti svar­bes­nių ver­ty­bių.

Skau­du, kai pra­ra­di­mai tam­pa di­ des­ni nei džiaugs­mai. O il­gai­niui atei­na ir su­vo­ki­mas, kad vi­si pir­ mie­ji kar­tai bū­na tik vie­ną kar­ tą gy­ve­ni­me ir dau­gu­ma jų įvyks­ta tau ne­bū­nant ša­lia.

Penk­ta­sis – iš­mok­ti nau­jo

Nuo ki­tų me­tų mo­ky­siuo­si ge­riau ar­ba tik­rai baig­siu skai­ty­ti tą kny­ gą. Tai pa­ža­dai, ku­rie iš pra­džių la­bai at­sa­kin­gai vyk­do­mi, ta­čiau daž­nai – ne iki ga­lo.

Ko­dėl? Gal­būt dėl ma­žo no­ro ar silp­nos mo­ty­va­ci­jos. O gal nau­jas da­ly­kas pa­si­ro­dė ne toks įdo­mus ar leng­vas, kaip at­ro­dė iš pra­džių?

Bet ku­riuo at­ve­ju kiek­vie­na pa­ tir­tis at­ne­ša kaž­ką tei­gia­ma, to­dėl ran­kų nu­leis­ti ne­rei­kė­tų. Juk pa­ sau­ly­je tiek daug ne­ži­no­mų ir dar neat­ras­tų da­ly­kų, svar­biau­sia – ne­nus­to­ti ban­džius.

Nuo­tai­kos: pa­si­tik­ti Nau­juo­sius me­tus ast­ro­lo­gai ra­gi­na links­mo­je

ar­ti­mų žmo­nių kom­pa­ni­jo­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

22

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

aukštyn žemyn

Tūks­tan­čio my­lių ke­lio­nė pr

Bra­zi­li­ja: „No­rė­čiau gy­ven­ti Rio de Ža­nei­re“, – vos grį­žęs iš Bra­zi­li­jos, kur pra­lei­do dau­giau nei tris mė­ne­sius, pri­si­pa­ži­no Lie­tu­vos ne­pa­siil­gęs ži­no­mas Tai­lan­do bok­so ir bu­ši­do ko­vo­to­j

Por­tu­ga­li­ja: 1983 m. „VW Trans­por­ter West­fa­lia“ ke­tu­ri drau­gai per mė­ne­sį

nu­ke­lia­vo 12 tūkst. km ir pa­sie­kė sa­vo sva­jo­nių pa­plū­di­mį.

Ki­ni­ja: ori­gi­na­li ar­chi­tek­tūra ir lūš­nos, skur­das ir di­de­lė pra­ban­ga – to­kį įspū­

dį tu­ris­tams pa­lie­ka dau­giau­sia gy­ven­to­jų tu­rin­ti ša­lis.

Etio­pi­ja: ka­vos tė­vy­nę ke­liau­to­jas ir fo­tog­ra­fas Ed­mun­das Ko­le­vai­tis pa­va­di­no ša­li­mi mu­zie­ju­mi su nuo

Ed­mun­do Ko­le­vai­čio, Juo­zo Surb­lio, Da­riaus Sė­le­nio, Ingr

23

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

aukštyn žemyn

ra­si­de­da nuo vie­no žings­nio

­jas Re­mi­gi­jus Mor­ke­vi­čius.

o­sta­biais gy­ven­to­jais.

ridos Mockutės, Vai­vos Grai­ny­tės, Ma­ri­jaus Ole­ko nuo­tr.

Pa­sau­lis yra kny­ga, ir tie, ku­rie ne­ke­liau­ ja, skai­to tik pir­mą pus­la­pį. Taip dau­ giau nei prieš 1 600 me­tų pa­sa­kė vie­nas įta­kin­giau­sių Ka­ta­li­ kų baž­ny­čios teo­lo­ gų, fi­lo­so­fas šven­ta­ sis Au­gus­ti­nas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Jam ne­tie­sio­giai pri­ta­rė gar­ sus ame­ri­kie­čių ra­šy­to­jas Mar­kas Twai­nas: „Po dvi­de­šim­ties me­tų tu bū­si la­biau nu­si­vy­lęs da­ly­kais, ku­ rių ne­da­rei, ne­gu tais, ku­riuos da­ rei. Tai­gi, iš­plauk iš ra­my­bės uos­to.

Pa­gauk pa­sa­tą sa­vo bu­rėms. Ty­ri­ nėk. Sva­jok. At­rask.“ Ir 2012 m. „Kau­no die­nos“ prie­ do „Aukš­tyn že­myn“ pus­la­piuo­se mes ke­lia­vo­me la­bai daug ir kar­ tu ap­lan­kė­me įvai­riau­sius pa­sau­ lio kam­pe­lius. Nuo In­di­jos iki Bra­ zi­li­jos, nuo Si­bi­ro iki Etio­pi­jos, nuo Ugan­dos iki Ma­dei­ros, nuo Jor­da­ ni­jos iki Mian­ma­ro.

Pa­sa­ko­jo­me apie ap­lan­ky­tų ša­ lių gy­ven­to­jų pa­pro­čius ir ke­liau­ to­jų pa­tir­tus nuo­ty­kius, su­pa­žin­di­ no­me su tų ša­lių kul­tū­ra. Se­no­vės mau­rų pa­tar­lė sa­ko: „Ne­ke­liau­ jan­tis žmo­gus ne­pa­žįs­ta tik­ro­sios žmo­nių ver­tės.“ Tai bu­vo pra­ban­gios ir kuk­lios, keis­tos ir links­mos, leng­vos ir sun­ kios ke­lio­nės. „Ke­lia­vi­mas yra bru­ta­lus da­ly­ kas. Jis pri­ver­čia ta­ve pa­si­kliau­ti ne­pa­žįs­ta­mai­siais ir už­mirš­ti vi­sus na­mų ir drau­gų tei­kia­mus ma­lo­nu­ mus. Tu vi­sa­da esi iš­ba­lan­suo­tas.

Nie­kas tau ne­prik­lau­so, iš­sky­rus to­kius es­mi­nius da­ly­kus kaip oras, mie­gas, sap­nai, jū­ra ir dan­gus – vi­sus tuos da­ly­kus, ku­rie pa­klūs­ta am­ži­ny­bei ar­ba, žmo­nių įsi­vaiz­da­ vi­mu, pa­klūs­ta am­ži­ny­bei“, – sa­kė ita­lų ra­šy­to­jas Ce­sa­re Pa­ve­se.

Bet, anot gar­sios bri­tų ra­šy­to­jos Freyos Stark, pra­bus­ti vi­siš­kai vie­ nam keis­ta­me mies­te­ly­je yra vie­nas ma­lo­niau­sių po­jū­čių gy­ve­ni­me.

Be to, ke­lio­nės yra prieš­nuo­džiai prie­ta­rams, ak­lam pri­si­ri­ši­mui ir siau­ram mąs­ty­mui. Tai – jau mi­ nė­to M.Twai­no žo­džiai.

Net­gi Se­na­ja­me Tes­ta­men­te sa­ ko­ma: „Daug ma­čiau sa­vo ke­lio­nė­ se, iš­mo­kau dau­giau, ne­gu ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti.“ Ir, ne­pai­sant sun­ku­mų, ad­re­na­ li­no, bai­mės ar ne­ži­no­my­bės, anot ki­nų fi­lo­so­fo Li­no Yu­tan­go, nė vie­ nas žmo­gus ne­su­vo­kia, kaip nuo­ sta­bu yra ke­liau­ti, iki tuo­met, kai jis grįž­ta na­mo ir pa­gul­do gal­vą ant se­nos pa­žįs­ta­mos pa­gal­vės.

Kai ku­rie, ne­si­ryž­tan­tys leis­ tis į iš­sva­jo­tąją ke­lio­nę, sa­ko, kad ji bus per il­ga, per sun­ki, per­ne­ lyg to­li­ma. Daoiz­mo pra­di­nin­kas, itin gar­sus Ki­ni­jos fi­lo­so­fas Lao­dzi drą­si­na: „Tūks­tan­čio my­lių ke­lio­nė pra­si­de­da nuo vie­no žings­nio.“

Mian­ma­ras: Ba­ga­no mies­to apy­lin­kė­se – dau­giau nei 2 000 įspū­din­gų šven­tyk­lų ir stu­pų.

In­di­ja: tai vis dar šo­ki­ruo­jan­ti ir vi­lio­jan­ti, ža­di­nan­ti smal­su­mą ir at­stu­mian­ti, už­bu­rian­ti, mis­tiš­kai ža­vin­

ti ša­lis.

Bo­li­vi­ja: dau­giau nei 4 000 m aukš­ty­je virš jū­ros ly­gio gal­va svai­go ne tik dėl iš­re­tė­ju­sio oro, bet ir ne­rea­

lių vaiz­dų ap­link.

24

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

aukštyn žemyn

2013 m. ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė Nau­jų­jų me­tų pra­džioje bai­gia­si pe­rė­ji­mas į Van­de­nio epo­ chą – ji įsi­ga­li ir ža­da di­džiu­lių per­mai­nų pa­sau­ly­je ir žmo­ ni­jos są­mo­nė­je.

Tai, kas da­bar rea­lu, ir tai, kas vir­ tua­lu, dva­siš­ka, pa­ma­žu taip su­si­ pins ar net su­si­keis vie­to­mis, kaip šiuo me­tu net ne­ga­li­me įsi­vaiz­ duo­ti. Žmo­nės iš­moks be­tar­piš­kai sem­ti in­for­ma­ci­ją iš kos­mi­nės są­ mo­nės van­de­ny­no ir kt. Ta­čiau tai įvyks ne per vie­nus me­tus.

2013-ųjų pir­mą pus­me­tį gy­ven­ si­me pa­na­šiai kaip gy­ve­no­me praė­ ju­siais me­tais, o ant­ras pus­me­tis ža­da dau­giau per­mai­nų ir tuo me­ tu svar­biau­siu prio­ri­te­tu taps šei­ ma, gi­mi­nė, gim­ti­nė, pa­trio­tiz­mas.

Re­gis, Nau­jie­ji me­tai pri­vers tau­py­ ti, ap­skai­čiuo­ti, elg­tis ra­cio­na­liai, bran­gin­ti as­me­ni­nius san­ty­kius.

AVI­NAS (03 21–04 20)

Šie me­tai bus prieš­ta­rin­ gi, ne­ra­mūs. Įvai­rioms da­ly­ki­nėms, vi­suo­me­ni­nėms ini­ cia­ty­voms pa­lan­kus sau­sis. Ga­li­ te at­nau­jin­ti ry­šius su svar­biu jums žmo­gu­mi, drau­gu ar bend­ra­min­čių kom­pa­ni­ja. Va­sa­rį nuo­tai­ką ir pla­ nus daž­nai jauks int­ri­gos. Įsi­bė­gė­ jant pa­va­sa­riui tap­si­te la­bai ak­ty­vūs, darbš­tūs, pa­ste­bi­mi, ori­gi­na­lūs, bet kar­tu neat­sar­gūs, im­pul­sy­vūs. Re­ gis, ba­lan­dį karš­tai įsi­my­lė­si­te, ta­ čiau nuo ge­gu­žės vi­są dė­me­sį pa­ si­glemš dar­bas, vers­las. Čia ga­li­mi iš­ban­dy­mai ir per­mai­nos. Grės nuo­bau­dos, pa­tik­ri­ni­mai, svar­bios su­tar­ties nu­trū­ki­mas. To­kia si­tu­ci­ ja tę­sis iki lie­pos, nors ir bir­že­lį jau pa­si­tai­kys ge­ro en­tu­ziaz­mo. Ant­ro­ji me­tų pu­sė bus ge­res­nė tiems, ku­rie ren­čia­si na­mus, pir­te­les, su­ka šei­ mos liz­dą, ta­čiau ne­si­seks no­rin­tie­ siems da­ry­ti kar­je­rą, siek­ti aukš­tų po­stų, po­li­ti­nio sta­tu­so. Sau­go­ki­tės gais­rų, spro­gi­mų, trau­mų sta­ty­bo­ se ypač lie­pos pa­bai­go­je, rugp­jū­ tį, spa­lį. Rug­sė­jis ga­li tap­ti ve­dy­bų mė­ne­siu ir pa­rei­ka­lau­ti iš­lai­dų ma­ lo­niems da­ly­kams.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Pir­mą­ją me­tų pu­sę jums la­biau­siai rū­pės vers­las, jį kur­si­te ar­ba plė­si­te. Jau sau­sį ga­ li pa­vyk­ti išei­ti į tarp­tau­ti­nę rin­ ką. Ar­tė­jant pa­va­sa­riui, la­biau įsi­trauk­si­te į vi­suo­me­ni­nius ju­ dė­ji­mus, bend­ra­min­čių ko­lek­ty­ vo veik­lą, nau­jus pro­jek­tus, ta­čiau grei­tai ne­kaip pa­si­ju­si­te dėl už­ku­ li­si­nių int­ri­gų, me­lo. Lai­mė, ge­gu­ žė bus gai­vi, ro­man­tiš­kai jaus­min­ ga. Nu­ma­to­ma karš­tų įsi­my­lė­ji­mų, slap­tų ir at­vi­rų nuo­ty­kių. Tie­sa, kai ku­rie slap­ti da­ly­kė­liai ga­li pa­ kenk­ti jū­sų re­pu­ta­ci­jai. Va­sa­rą la­ bai svar­būs taps gi­mi­nai­čių rei­ ka­lai ir ant­ro­sios pu­sės in­te­re­sai.

Tar­pu­sa­vio pa­gal­ba vi­siems išeis į nau­dą. Va­sa­rai bai­gian­tis ga­li išir­ ti tar­ny­bi­nis ar­ba ku­ror­ti­nis slap­ tas ro­ma­niu­kas, pa­no­rė­si­te su­rim­ tė­ti, nes to rei­kės no­rint ne­pra­ras­ti to, kas iš­ties svar­bu. Ar­ba kaip tik tuo me­tu už­si­megs mei­lės int­ri­ga ir dėl jos ga­li nu­ken­tė­ti dar­bai, už­ vir­ti ap­kal­bos, int­ri­gos. Ru­duo ža­ da tik­ros mei­lės, ge­ro­vės ir dar­bų iš įkvė­pi­mo. Jei ne mei­lė, tai kū­ry­bi­ nė sėk­mė nu­spal­vins pil­ku­mą vi­są pa­sku­ti­nį me­tų ket­vir­tį.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Tai bus nau­jų per­spek­ ty­vų, vers­lūs me­tai. Tik­ riau­siai bus plė­to­ja­mas vers­las, pra­dė­ti nau­ji pro­jek­tai ar­ba tę­sia­ mi ką tik pra­dė­ti. Jau me­tų pra­ džio­je ga­li­te už­megz­ti da­ly­ki­nius ry­šius su už­sie­nie­čiais ar­ba iš­vyk­ ti pa­dir­bė­ti sve­tur. Tie­sa, py­ra­gais ne­snigs – ne kar­tą at­ro­dys, kad ne­ si­se­ka, neat­si­per­ka in­ves­ti­ci­jos, o jė­gų ati­duo­da­te per daug. Tu­rė­tų sek­tis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sri­ty­ je, ban­ki­nin­kys­tė­je. Kū­ry­bin­gu­mo jums ne­stigs, o ori­gi­na­lios idė­jos leis iš­si­skir­ti iš ki­tų, pa­si­reikš­ti ne vie­ną kar­tą ir ne du. As­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me jau­si­te, kad tu­ri­te į ką at­ si­rem­ti. Jau nuo pa­va­sa­rio pra­džios šir­dį glos­tys ro­man­ti­kos spin­du­liai.

Re­gis, iki va­sa­ros rim­tai įsi­my­lė­si­ te. Jei ne mei­lė, tai šau­ni drau­gys­ tė, ke­lio­nės, kon­fe­ren­ci­jos, įdo­mūs pa­šne­ko­vai su­teiks pui­kių įspū­džių ir at­gai­vos sie­lai. Atė­jus ru­de­niui, jums ga­li pa­vyk­ti su­kur­ti šei­mą ar pa­ge­rin­ti jos gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Ak­ty­vūs, dar­bin­gi me­tai, ypač pa­va­sa­ris, prieš ku­rį spė­si­te in­ves­tuo­ti sa­vo lė­šų ar iš­ mo­nės ir ži­nių į tai, kad tu­rė­tu­mė­te to dar­bo vi­sus me­tus. Pa­si­nė­ri­mą į dar­bus ga­li iš­pro­vo­kuo­ti ir ven­gi­ mas bū­ti na­muo­se, ku­riuo­se nu­ ma­to­ma tam tik­ra trin­tis, san­ty­ kių at­vė­si­mas, emo­ci­nė įtam­pa ar net ag­re­si­ja. Rei­kės veng­ti konf­ lik­tuo­ti, įžei­di­nė­ti, ypač į va­sa­ros ant­rą pu­sę. Žie­mos pa­bai­ga, pa­ va­sa­rio pra­džia bus ga­na ne­pa­lan­ ki svei­ka­tai. Ne­sau­gu bus ir ke­lio­ nė­se, ke­ly­je. Ki­ta ver­tus, šie me­tai leis už­si­dirb­ti pi­ni­gų, grą­žin­ti sko­ las. Tie­sa, sko­lin­tis stam­bių su­mų ne­pa­tar­ti­na, nes per di­de­li no­rai ga­li nu­ves­ti į ak­la­vie­tę. Nuo va­sa­ ros pra­si­de­da kū­ry­bi­nės ar­ba pe­ da­go­gi­nės sėk­mės me­tas. Ga­li­te ir gi­liai pa­mil­ti, su­tik­ti as­me­nį, su ku­riuo bū­si­te neišs­ki­ria­mi dėl stip­ raus jaus­mo ir tik­ro tar­pu­sa­vio pa­ si­ti­kė­ji­mo. Me­tų pa­bai­go­je ga­li­mas gy­ve­na­mo­sios vie­tos kei­ti­mas.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pir­mas pus­me­tis bus ak­ ty­ves­nis, vi­suo­me­niš­kes­ nis nei la­biau izo­liuo­jan­tis ant­ra­ sis pus­me­tis. Bū­tų ge­rai iki va­sa­ros pra­dė­ti iš­sva­jo­tą pro­jek­tą, kad po to jis jau ga­lė­tų ju­dė­ti sa­vai­me lyg iš iner­ci­jos. Tu­rė­tų pa­vyk­ti už­ megz­ti ry­šius su rei­ka­lin­gais vers­ lo part­ne­riais, gal net tarp­tau­ti­ niais. Ga­li pa­sun­kė­ti ir pi­ni­gi­nė, ži­no­ma, jei ne­tu­ri­te įpro­čio iš kar­ to vis­ko iš­leis­ti bran­giai kai­nuo­jan­ tiems da­ly­kams. Kai ku­rie iš jū­sų mė­gins in­ves­tuo­ti į per­spek­ty­vias sri­tis. Vis dėl­to ri­zi­ka ga­li bau­gin­ti, ypač jei pir­mą me­tų ket­vir­tį neiš­ veng­si­te fi­nan­si­nių pro­ble­mų. Iki lie­pos jums tu­rė­tų sek­tis da­ry­ti įta­ką ar­ti­miau­siems drau­gams. Re­ gis, ir šei­mo­je, ir ki­tur pa­si­steng­ si­te su­re­gu­liuo­ti san­ty­kius taip, kad nie­kas ne­nu­ken­tė­tų ir ne­lik­ tų ne­lai­min­gas. Ant­ra­sis pus­me­

tis pa­di­dins psi­cho­lo­gi­nį jaut­ru­ mą, ir ga­li paaiš­kė­ti, kad pro­gre­sui ima truk­dy­ti tam tik­ros pri­klau­so­ my­bės. Spa­lį net nuo drau­gų ga­li­te nu­ken­tė­ti, nors me­tų pa­bai­go­je vėl tu­rė­si­te kuo pa­si­džiaug­ti.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Tai bus sta­tu­so au­gi­mo, rim­tų dar­bų ir vi­suo­me­ ni­nės veik­los me­tai. Ga­li­te pra­dė­ ti kar­je­rą vals­ty­bi­nė­je įstai­go­je ar­ ba vers­le, pa­kil­ti į va­do­vau­ja­mą­sias po­zi­ci­jas. Bet ga­li­te ir ne sa­vo no­ ru keis­ti dar­bą ar im­tis su­dė­tin­gų re­for­mų. Pa­va­sa­rio pra­džio­je ga­ li at­si­nau­jin­ti prieš pus­me­tį pra­ dė­ta veik­la, by­la ar­ba anks­tes­nė part­ne­rys­tė. Vei­kiau­siai rim­tes­ nių pa­si­tai­kys pa­va­sa­rio pra­džio­ je ir ru­dens vi­du­ry­je. Ko­vą, bir­že­lį ga­li­ma kri­zė pi­ni­gi­nė­je, dėl to gal­ būt net vyk­si­te už­dar­biau­ti į už­sie­ nį. Ant­ro­je me­tų pu­sė­je ne­blo­gai reik­ši­tės, jei su­ka­tės moks­le, po­ li­ti­ko­je, ta­čiau spa­lį ga­li­te pa­jus­ ti slap­tų prie­šų pink­les. As­me­ni­ nia­me gy­ve­ni­me pe­rio­diš­kai siaus keis­tos aud­ros. Ypač daug įtam­pos ir mei­lės iš­ban­dy­mų pa­tir­si­te va­ sa­rą. Ru­duo at­neš iš da­lies pa­leng­ vė­ji­mą ir dar­ną. Ge­riau­siai šie­met sek­sis moks­lo ir me­no žmo­nėms.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Ban­guo­jan­tys me­tai, ly­ di­mi ir sėk­mių, ir ne­sėk­ mių. Me­tų pra­džio­je, be­veik iki pat pa­va­sa­rio, teks tvar­ky­ti pra­dė­ tus ir neuž­baig­tus rei­ka­lus. Va­sa­ rį pa­si­tai­kys dau­giau pra­mo­gų, bet nuo da­ly­ki­nių rū­pes­čių nea­tit­rūk­ si­te. Per­mai­nos, su­si­ju­sios su dar­ bu, pa­rei­ka­laus emo­ci­nių ir fi­zi­nių jė­gų. Vers­lui grės­mę kels kon­ku­ ren­tai, ir tai bus la­bai jun­ta­ma pa­ va­sa­rį. Fi­nan­siš­kai ri­zi­kuo­ti bū­ tų ne­pro­tin­ga, jei im­tu­mė­te di­de­lę pa­sko­lą su didelėmis pa­lū­ka­no­mis, ypač dėl šei­mos ge­ro­vės, nes tai jus il­gam įklam­pin­tų į ne­si­bai­gian­čias pro­ble­mas. Me­tų pra­džia ne­pa­lan­ ki svei­ka­tai, tad rei­kė­tų itin sau­go­ tis in­fek­ci­jų, per­ša­li­mo. Bai­gian­tis va­sa­rai, ru­dens pra­džio­je ims sek­tis mei­lės reikalai. Ga­li pa­dvelk­ti ves­ tu­vė­mis ar­ba ypa­tin­gu mei­lės ro­ ma­nu. Me­tų pa­bai­ga jau tu­rė­tų nu­ džiu­gin­ti ge­rais dar­bų re­zul­ta­tais.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Tai ga­li bū­ti įspū­din­gi me­ tai, ku­pi­ni iš­šū­kių ir at­ra­ di­mų. Me­tų pra­džio­je ar­ba pa­va­ sa­rį ga­li iš­tik­ti kri­zė dėl fi­nan­si­nių pra­ra­di­mų ar­ba kils ner­vi­nė įtam­ pa dėl san­ty­kių ar su­tar­čių nu­trū­ ki­mo, sky­ry­bų, tur­to da­ly­bų. Be­ maž iki va­sa­ros ir jos pra­džio­je bus ne­ra­mu, tad bū­ti­na veng­ti per di­ de­lės ri­zi­kos, stra­te­guo­ti, skai­čiuo­ ti, kaip ga­li pa­kryp­ti pro­jek­tas bei ko­kia ti­kė­ti­na nau­da ar ža­la. Rei­kia ap­gal­vo­tai leis­ti pi­ni­gus, ap­dai­riai in­ves­tuo­ti, o ge­riau­sia bū­tų pa­tau­ py­ti. Jei kils fi­nan­si­nių pro­ble­mų, tai pa­skui jas seks ir šei­mos pro­ble­ mos. Pa­va­sa­ris, bir­že­lis, spa­lis ne­ pa­lan­kūs svei­ka­tai. Mei­lės fron­ te šėls aud­ros ir cu­na­miai. Bus ne

vie­nas kar­ tas, kai no­ rė­sis nu­trauk­ti ry­šius ir neat­sig­rę­ žiant nuei­ti to­lyn. Re­gis, kai ku­rie va­sa­ros ir ru­dens pe­rio­dai neš at­gai­vą sie­lai ir akims, ke­lio­nes. Gal­būt įsto­si­ te stu­di­juo­ti, pa­mil­si­te už­sie­nie­tį.

Re­gis, su­tik­si­te sa­vęs ver­tą par­tne­ rį, tik­rą­ją mei­lę. ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Tai bus la­bai svar­būs me­tai as­me­ni­nių san­ty­kių, par­ tne­rys­tės, mei­lės pra­sme. Iš­ban­dy­ mų, san­ty­kių pa­tik­ri­ni­mo pe­rio­das bus pa­va­sa­ris. Nesk­lan­dūs san­ty­ kiai ga­li dar la­biau pa­krik­ti. O jei­ gu jie jums svar­būs, sten­ki­tės nees­ ka­luo­ti ne­su­ta­ri­mų, bū­ki­te kant­rūs, to­le­ran­tiš­ki ir gal­būt sa­vai­me ta įtam­pa nu­slūgs, ypač bai­gian­tis va­ sa­rai. Ko­vą ne­si­leis­ki­te į avan­tiū­ras ir la­biau pai­sy­ki­te pa­ty­ru­sių pa­na­ šias si­tua­ci­jas as­me­nų pa­ta­ri­mų, per­spė­ji­mų. Re­gis, teks ne kar­tą gin­ti sa­vo ar ki­tų in­te­re­sus, tar­pi­ nin­kau­ti. Bai­gian­tis pa­va­sa­riui, ga­ li įvyk­ti pro­fe­siš­kai la­bai nau­din­ga ko­man­di­ruo­tė ar­ba pra­dė­si­te lan­ ky­ti kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­sus, ir nau­jos ži­nios la­bai pra­vers. Mei­ lės rei­ka­lams for­tū­na pa­lan­kiau­sia bus va­sa­rą. Iš­si­sė­mę san­ty­kiai nu­ trūks, o my­li­mų­jų jaus­mai taps dar stip­res­ni ir ga­li bū­ti at­šok­tos se­niai pla­nuo­tos ves­tu­vės.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Pir­mas pus­me­tis bus ku­ pi­nas dar­bo ir pro­ble­mų dar­be. Vos pra­si­dė­jus nau­jiems me­tams jau teks aiš­kin­tis įvai­rius ne­su­sip­ra­ti­mus su par­tne­riais, ko­le­go­mis. Daug ge­riau sek­sis dir­ ban­tie­siems, stu­di­juo­jan­tie­siems nuo­to­li­niu bū­du ar­ba iš­vy­ku­sie­ siems to­li nuo na­mų. Vis dėl­to bet ku­riuo at­ve­ju jau va­sa­rį ar­ba pa­va­ sa­rio pra­džio­je ga­li­ma ti­kė­tis tam tik­ro pra­tur­tė­ji­mo. Gal­būt pra­tę­ si­te sta­ty­bas, re­mon­tuo­si­tės na­ mus ar vers­lo pa­tal­pas, įreng­si­te so­dy­bą ar kt. No­rint ge­rų as­me­ni­ nių, šei­mi­nių san­ty­kių, jums rei­ kė­tų ne­bū­ti to­kiems kri­tiš­kiems, reik­liems ir griež­tiems ki­tų at­žvil­ giu. Jei ne­sut­ruk­dys pa­blo­gė­ju­si svei­ka­ta, pir­ma­sis pus­me­tis leis iš pe­ties pa­dir­bė­ti, o tik­rai­siais dar­ bo vai­siais pa­si­džiaug­si­te ru­de­nį.

Mei­lės rei­ka­lai ban­guos ne­to­ly­giai.

Pa­čio­je me­tų pra­džio­je ir įpu­sė­ jus pa­va­sa­riui mei­lės jaus­mai pri­ ges, ta­čiau vie­nat­vė ne­pris­lėgs dėl dar­bų ir kon­tak­tų gau­sos. At­vė­si­ mo lai­ko­tar­pius vis keis ro­man­ti­ kos gū­siai, su­šil­dan­tis šei­mos ži­di­ nys. Vie­ni Ožia­ra­giai ras džiaugs­mą

dar­be, ki­ti – na­muo­se, pri­si­glau­dę prie my­li­mo žmo­gaus.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Tai tu­rė­tų bū­ti mei­lės ir pro­duk­ty­vių dar­bų me­tai.

Iki va­sa­ros bū­si­te la­biau lin­kę gau­ dy­ti ro­man­tiš­kas aki­mir­kas, nei ką nors dirb­ti, ta­čiau po tru­pu­tį ju­dė­ si­te di­des­nio pro­fe­si­nio sa­va­ran­kiš­ ku­mo, nau­jo­vių link ir gal­būt ne­tgi vi­siš­kai pa­kei­si­te pro­fe­si­nės veik­ los kryp­tį ar stu­di­jų da­ly­ką. Re­gis, ku­rį lai­ką de­rin­si­te nau­ja su se­na, bet ru­de­nį jau tu­rė­tu­mė­te at­si­sa­ ky­ti anks­tes­nės veik­los ir pa­si­ner­ ti į nau­jai pa­si­rink­tą sa­vi­rea­li­za­ci­ją, gal kū­ry­bi­nę. Dėl to net ga­li­te išei­ ti iš sta­bi­lios vals­ty­bi­nės tar­ny­ bos. Krau­ją kai­tins ir mei­lė, ypač pa­va­sa­rį. Per šiuos me­tus spė­si­te ir rim­tai įsi­my­lė­ti, ir su­si­tuok­ti, ir su­si­lauk­ti vai­ko. Jei esa­te su­si­tuo­ kę, juo la­biau ga­li­ma ti­kė­tis šei­mos pa­gau­sė­ji­mo. Me­no pa­sau­lio at­sto­ vams to­kiu kū­di­kiu ga­li tap­ti nau­ jas kū­ri­nys, įgy­ven­din­tas pro­jek­tas, sce­ni­nis lai­mė­ji­mas ar pan. Tie­sa, šie­met la­biau strei­kuos svei­ka­ta. Ir pa­va­sa­ris, ir ru­duo ska­tins lė­ti­nių li­gų paū­mė­ji­mus, pri­klau­so­my­bių pro­ble­mas. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Šie me­tai ža­da dau­giau sėk­mės šei­mos ir mei­lės sri­ty­se, ta­čiau nu­skriaus­ta ga­li lik­ti kar­je­ros sfe­ra. Vers­le sek­sis tuo at­ ve­ju, jei tu­ri­te veik­lius, sėkmės ly­ dimus par­tne­rius. Jau me­tų pra­džia ža­da ma­lo­nių siurp­ri­zų iš ar­ti­mų žmo­nių. Vis dėl­to pa­si­tai­kys kri­ zių, ne­su­si­kal­bė­ji­mų net su pa­ti­ki­ miau­siais par­tne­riais, ypač su va­ do­vais, dėl ku­rių ne­pa­lan­ku­mo jūs ga­li­te pra­ras­ti dar­bą, pa­ja­mų šal­ti­nį ar ga­li bū­ti pa­že­min­tos jūsų pa­rei­ gos. Ap­dai­riai el­ki­tės su fi­nan­si­niais iš­tek­liais, nes jums ne­ga­li­ma lįs­ti į sko­las. O jei­gu kaž­kam pa­sko­li­no­te ne­ma­žą su­mą, įma­no­mos ap­lin­ky­ bės, dėl ku­rių tie pi­ni­gai ga­li vi­sai ar iš da­lies ne­grįž­ti į jū­sų ki­še­nę. As­ me­ni­nis, šei­mos gy­ve­ni­mas tu­rė­tų bū­ti prio­ri­te­tas ly­gi­nant su dar­bu, sta­tu­su. Bū­ki­te ryž­tin­gi ir drą­siai kur­ki­te šei­mą. Ven­ki­te konf­lik­tuo­ ti su gi­mi­ne, kai­my­nais. Pa­va­sa­ rį ga­li­te kaž­kur kraus­ty­tis, pra­dė­ ti ar pra­tęs­ti sta­ty­bas, re­mon­tą.

Tam iš­ties tin­ka­mi me­tai. Re­gis, nuo va­sa­ros tap­si­te itin kū­ry­bin­ gi, su­si­do­mė­si­te dai­liai­siais ama­ tais, spor­tu, tu­riz­mu ar šou vers­ lu. Ru­duo ga­li at­neš­ti daug sėk­mės, di­de­lį lai­mė­ji­mą. Gal­būt su­si­lauk­ si­te kū­di­kio, pa­tir­si­te ga­lin­gą mei­ lę, lai­mė­si­te kū­ry­bi­nia­me kon­kur­ se ar lo­te­ri­jo­je.

Si­do­ni­ja

25

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

menas ir pramogos

Aki­mir­kos: nu­ga­lė­to­ją lo­te­ri­jos bū­du iš­rin­ko pri­zą įstei­gęs ke­liau­to­jas D.Kin­de­ris.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Į Maroką – garsaus keliautojo takais Dien­raš­čio kon­kur­ są „Laiš­kas Ka­lė­dų Se­ne­liui“ lai­mė­jo kau­nie­tis pen­kių vai­kų tė­vas Rai­ mun­das Se­ce­vi­čius.

Jam ati­te­ko pa­grin­ di­nis pri­zas – ke­lio­ nė į Ma­ro­ką dviem as­me­nims.

Ne vien tik Lap­lan­di­joj niau­kias dan­ gus, Sa­cha­roj taip pat siau­čia pū­gos.

O sau­lei nu­švi­tus iš­sklei­džia spar­nus kaip zy­lės links­muo­lės pa­pū­gos.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė

Ar ži­not, kad Af­ri­koj mo­ka vai­kai lip­dyt be­sme­ge­nį iš smė­lio?

Ir šiau­rės pa­švais­tė ten žė­ri aukš­tai, gal tai fe­jer­ver­kai Ka­lė­dų?

Algimanto Umbražūno laiškas, 45 metai Ats­liū­kins tuoj me­tų il­giau­sia nak­tis, pri­snū­dę sap­nuo­sim smė­ly­nus.

Už lan­go tuo tar­pu vėl snai­gės pa­birs kaip Af­ri­ko­je man­da­ri­nai.

j.sakiene@kaunodiena.lt

Eg­lu­čių Ma­ro­ke ma­žiau nei van­dens.

Tad puo­ši­me pal­mę žais­liu­kais.

O kup­ra­nu­ga­riai per smė­lį par­temps lauk­tu­vių pri­krau­tas ro­gu­tes.

Lau­kia ne­ti­kė­tu­mų

„No­rė­čiau, kad ke­lio­nę lai­mė­tų žmo­gus, ku­ris iki šiol ne­tu­rė­jo ga­ li­my­bės ke­liau­ti. Ta­čiau jis tu­rė­tų bū­ti sa­vi­mi pa­si­ti­kin­tis, pa­si­ren­gęs įvai­riems ne­ti­kė­tu­mams“, – sa­ kė ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Ma­ ge­la­no ke­lio­nės“ va­do­vas Dai­nius Kin­de­ris.

Gar­saus ke­liau­to­jo įmo­nė įstei­gė pa­grin­di­nį pri­zą, ku­rį ga­lė­jo lai­mė­ ti kiek­vie­nas skai­ty­to­jas, dien­raš­ čio prie­de „Ka­lė­di­nis ka­len­do­rius“ ra­dęs ste­buk­lin­gą vo­ką ir pa­ra­šęs ja­me laiš­ką Ka­lė­dų Se­ne­liui bei at­ siun­tęs jį į re­dak­ci­ją.

Fi­na­li­nė­je lo­te­ri­jo­je da­ly­va­vo po 20 ori­gi­na­liau­sių laiš­kų, gau­tų iš Kau­no, Klai­pė­dos ir Vil­niaus ap­ skri­čių.

Ran­ko­se pa­lai­ky­da­mas tai vie­ ną, tai ki­tą laiš­ką, ku­riuos bu­vo at­ siun­tę gru­pei „Die­na Me­dia News“ pri­klau­san­čių dien­raš­čių „Vil­niaus die­na“, „Klai­pė­da“ ir „Kau­no die­ na“ skai­ty­to­jai, ga­liau­siai D.Kin­ de­ris su­si­rin­ko pen­kis. „Do­vi­le, sa­ kyk skai­čių iki pen­kių“, – į „Kau­no die­nos“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­ do­vę Do­vi­lę Mik­ne­vi­čiū­tę krei­pė­ si gar­sus ke­liau­to­jas.

Lai­mė­to­ju pa­skel­bus pir­mo­jo lai­ ky­to laiš­ko au­to­rių, ke­liau­to­jas įni­ ko jį ap­žiū­ri­nė­ti ir skai­ty­ti. „Mie­las Ka­lė­dų Se­ne­li, – laiš­ką pra­dė­jo jo au­to­rius R.Sa­ce­vi­čius. – Jums ra­šo šei­ma: tė­tis Rai­mun­das, ma­ma Vir­gi­ni­ja ir pen­ki nykš­tu­kai – vai­ku­čiai Ma­ri­ja, Jus­ti­nas (pri­de­ da pie­ši­nį), Gab­rie­lė, Au­gus­ti­nas ir Mar­ty­nas.“

Ka­lė­dų Se­ne­lis ne­spė­ja daž­nai, bet jei­gu iš­trauks ma­no vo­ką: tuo­met do­va­nė­lių pri­krau­ti mai­šai lai­ku nu­ke­liaus į Ma­ro­ką.

pa­ties D.Kin­de­rio. „Esu bu­vęs 17oje Af­ri­kos vals­ty­bių, bet la­biau­siai man pa­tin­ka Ma­ro­kas. Tai yra įvai­ rias­pal­vė ša­lis. Pa­vyz­džiui, jo­je yra ir kal­nų, ir dy­ku­mų, ir snie­go“, – kal­bė­jo ke­liau­to­jas, or­ga­ni­zuo­jan­ tis ke­lio­nes į sun­kiai ei­li­niam tu­ ris­tui pa­sie­kia­mas ša­lis, re­gio­nus ar mies­tus.

No­rė­čiau, kad ke­ lio­nę lai­mė­tų žmo­ gus, ku­ris iki šiol ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės ke­liau­ti.

Pri­zai – ir ma­žie­siems

Kau­nie­čiai tei­gė no­rin­tys pa­ si­d žiaug­t i, kad šven­tes su­t in­ ka svei­ki ir lai­min­gi, pa­dė­ko­ti už gau­tas ži­nias. „Mes vi­si te­be­ti­ki­ me, kad Ka­lė­dų Se­ne­lis yra. Yra kiek­vie­no mū­sų šir­dy­se. Di­des­nis ar ma­žes­nis, bet yra“, – tei­gė laiš­ ko au­to­rius.

Ati­te­ko iš­skir­ti­nė ke­lio­nė

„Lai­mė­to­jui ati­ten­ka iš­skir­ti­nė ke­ lio­nė“, – pa­sa­ko­jo D.Kin­de­ris. Jis pa­ža­dė­jo, kad per 10 die­nų ke­lio­ nę ją lai­mė­jęs R.Sa­ce­vi­čius su pa­ si­rink­tu kom­pa­nio­nu iš­vys skir­tu­ mą tarp tik­ro­jo Ma­ro­ko ir tu­ris­tams daž­niau­siai ro­do­mų vaiz­dų.

Kau­nie­čio lau­kia žy­gis kup­ra­nu­ ga­riais, ke­lio­nė kal­nų ser­pan­ti­nais, vieš­na­gės se­no­vi­niuo­se kai­muo­se, oa­zė­se, nak­vy­nės dy­ku­mo­je, bu­vu­ sių di­di­kų rū­muo­se su nuo­sta­biais so­dais, te­ra­so­mis ant sto­go.

Vi­si „Ma­ge­la­no ke­lio­nių“ siū­lo­mi marš­ru­tai yra su­da­ry­ti ir iš­ban­dy­ti

Ant­rą vie­tą kon­kur­se užė­mė ir rea­ bi­li­ta­ci­jos cent­ro „Os­te­me­da“ ne­ to­le­ra­vi­mo tes­tą lai­mė­jo 45 me­tų Al­gi­man­tas Umb­ra­žū­nas iš Klai­pė­ dos, at­siun­tęs ei­liuo­tą laiš­ką Ka­lė­ dų Se­ne­liui.

Tre­čio­ji vie­ta ir pre­ky­bos cent­ ro „Mo­las“ do­va­nų ku­po­nai, ku­ rių ver­tė – 300 li­tų, ati­te­ko 26 me­ tų To­mui Bal­čiū­nui iš Vil­niaus.

26

26

Šeštadienis, gruodžio 29, 2012

menas ir pramogos

Į Maroką – garsaus keliautojo takais Ori­g i­n a­l iai api­p a­ 25 vi­d a­l in­ta­m e laiš­ ke vy­ras Ka­lė­dų Se­ne­lio pra­šė pa­

gal­bos už­krės­ti jo drau­gus no­ru ke­liau­ti. „P.S. No­rė­čiau tau pri­ min­ti sa­vo vie­ną praė­ju­sių me­tų no­rą: 2011-ai­siais tur­būt ne­spė­ jai jo iš­pil­dy­ti, nes ne­bu­vo snie­go

Ne­nuė­jo vel­tui ir jau­niau­sių dien­ raš­čio skai­ty­to­jų pa­stan­gos pieš­ti bei ra­šy­ti Ka­lė­dų Se­ne­liui laiš­ką.

Ma­tas Rim­kū­nas (5 me­tai)

To­mas Bal­čiū­nas (26 me­tai)

ir ro­gė­mis bu­vo sun­ku ke­liau­ti...

Tai šie­met dar kar­tą pra­šau, kad gal ga­lė­tum su­tai­sy­ti tą su­ge­du­sią ro­ ze­tę (ji yra vo­nio­je virš kriauk­lės)“.

Ne­nuė­jo vel­tui ir jau­niau­sių dien­ raš­čio skai­ty­to­jų pa­stan­gos pieš­ti bei ra­šy­ti Ka­lė­dų Se­ne­liui laiš­ką.

300 li­tų ver­tės pre­ky­bos cent­ ro „Se­nu­kai“ do­va­nų ku­po­ną lai­ mė­jo 14-me­tė Jus­ti­na Vir­ba­lai­tė iš Kau­no.

200 li­tų ver­tės pre­ky­bos cent­ ro „Se­nu­kai“ do­va­nų ku­po­nu bus ap­do­va­no­ta de­vyn­me­tė Luk­re­ci­ja Jan­kaus­kai­tė iš Kre­tin­gos.

100 li­tų ver­tės pre­ky­bos cent­ro „Se­nu­kai“ do­va­nų ku­po­nas ati­te­ ko pen­kia­me­čiam Ma­tui Rim­kū­nui iš Gar­lia­vos.

Justinos Virbalaitės laiškas, 14 metų

„Ma­no ma­ma dir­ba vai­k ų na­muo­ se. Daž­n ai gir­d žiu pa­s a­ko­ji­mus apie tų varg­še­l ių bė­das ir man jų la­bai gai­la. Kai atei­nu pas ma­mą, ma­t au tų vai­k ų akis, o jo­se ma­ tau tiek liū­de­sio ir man ky­la no­ ras jiems kaip nors pa­dė­ti, bet nie­ kaip ne­su­gal­vo­ju kaip. (...) To­dėl la­ bai no­r iu Ta­vęs pa­pra­šy­t i, pa­dėk tiems vai­kams su­si­ras­t i ki­t us na­ mus, kur jie jaus­tų­si lai­min­g i“, – ra­ šė J.Vir­ba­lai­tė.

Lukrecijos Jankauskaitės laiškas, 9 metai

Mie­las Ka­lė­dų Se­ne­li, man at­ro­do, kad bu­vau vi­sus me­ tus ge­ra. To­dėl la­bai no­rė­čiau su­k­ ne­lės iki pat že­mės.

27 3

šeštaDIENIS, gruodžio 29, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ������������������������������������������������ 27

skelbimai

Parduoda � ���������������������������������������� 27, 28 Perka � ��������������������������������������������������28, 29 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������29, 30 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 28 Dovanoja ������������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai Siūlo darbą AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.bieliunas@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113.

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

1058138

1050790

DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS (IŠVYKIMAS SAUSIO MĖN.). ANGLIJOJE: NARCIZŲ PAKAVIMAS FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com.

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1059105

Išvykimas sausio mėn. Anglijoje – fabrikai, narcizai, paukštynas. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt.

1059104

Jei turite elektrinio krautuvo vairuotojo pažymėjimą, siūlome dirbti prekių komplektuotojais logistikos terminale. Kreipkitės darbo dienomis iki 16 val. tel. (8 37) 304 501.

1056549

Prancūziška kepykla Kaune ieško kepėjų, konditerių. Darbo patirtis reikalinga. Atlyginimas nuo 100 Lt į rankas už darbo dieną (plius visi mokesčiai). Siūlome visada laiku mokamą oficialų atlyginimą, geras darbo sąlygas. Kreiptis tel. 8 615 85 436.

1057770

UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų dujomis ir elektra bei ventiliacinių sistemų montuotojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086.

1057003

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1038756

Ieško darbo 2 stogdengiai ieško darbo užsienyje. Anglų kalbos pagrindai. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 675 19 414. pukuotelis@gmail.com

ECHOSKOPINIAI TYRIMAI, atliekami išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu SIEMENS ACUSON 3D! Pritaikius pažangią vokišką technologiją Jums bus atlikti itin tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ultragarsiniai tyrimai. Taip pat ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubų sąnariai.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1059448

Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Psichiatro konsultacija + kodavimas – tik 299 Lt. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.

1051042

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

www.meistras24.lt. Atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos, ventiliacijos, kondicionierių montavimo darbus. Suteikiame darbams garantiją. Tel. 8 699 49 955, (8 37) 223 311, e. paštas info@agiris.lt.

1052500

Vidaus įrangos

PADOVANOK ARTIMUI SVEIKATĄ! ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Maisto netoleravimo testas. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1052793

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais.

Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.

1050823

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas.

Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1055772

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

1046548

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

Buitinės technikos remonto

1055762

1054001

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1050479

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1052209

Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006.

1053193

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

1054525

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1049966

Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus: vamzdyno išvedžiojimas, boilerių, unitazo, vonios prijungimas ir kt. Garantija.

Tel. 8 646 03 025.

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

1052287

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

1051767

Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.

1049762

Šventėms Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantas-švenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021.

1055891

Nuomojame sodybą šeimos šventėms, pobūviams, konferencijoms. Jūsų laukia pirtis, pobūvių salės, sporto aikštynas. www.turizmaskaimo.lt. Tel. 8 640 30 900.

1051843

Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

1055984

Kitos

1 kambario butą bendrabutyje Fredoje (su patogumais, I a., atskiras įėjimas, b. pl. 24 kv. m, tinka ir komercijai, tvarkingas). Kaina 34 000 Lt. Tel. 8 699 38 922.

1056718

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

1053010

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1055504

1058320

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

1032353

Domeikavoje parduodu 20 a sklypą. Namų valda. 1 a kaina 3800 Lt. Elektra, vanduo, šalia miškas, graži, rami vieta su vaizdu. Tel. 8 654 43 665.

1056895

Dviejų aukštų mūrinį namą (ar jo pusę) Žaliakalnyje, Archyvo g., 6 a sklypas, šildymas dujomis, 2 garažai, tinka įvairiai veiklai, rami vieta. Be tarpininkų. Tel. 8 686 83 399.

1057853

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

1050341

Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune, Didžioji g. 82 (autonominis šildymas, patogus išplanavimas, židinys, vieta automobiliui, geri kaimynai, šalia PC, išvystyta infrastruktūra, maži mokesčiai už šildymą). Parduodami su daline apdaila. 1 kv. m kaina 2200 Lt. Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808.

1059087

Nuosavoje valdoje 2 k. butą Biržų g., Žaliakalnyje (b. pl. 36 kv. m, 2/2 a. mediniame name, naujai suremontuota, šildymas – iki 100 Lt). 47 800 Lt. Tel. 8 600 67 665.

1059217

Parduodamos 26 kv. m komercinės patalpos Kaune, Draugystės g. Tel. 8 682 25 723.

1050782

1056735

1046622

Kompiuterininkų

1055022

2 kambarių vidinį butą Centre, Laisvės al. (bendr. pl. 45 kv. m, 4/4 a., vieta automobiliui, nedideli mokesčiai, šiltas). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.

1049118

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.

1051797

Dalį namo prestižinėje vietoje Metelių g. (mūrinis, b. p. 156 kv. m, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, autonominis šildymas). Tel. 8 687 79 361.

2 k. naujos statybos butą su nuosavu 2 arų kiemeliu A.Šančiuose, šalia ąžuolyno (58 kv. m, autonominis šildymas, mažiausi mokesčiai Kaune). Tel. 8 682 59 500.

Baldžių

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

1055786

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

1057360

Profesionalus masažuotojas dirba miesto centre. Yra galimybė įsigyti šventinių masažo kuponų. www.masazas55.lt. Tel. 8 643 30 000.

1057716

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

1059245

8 608 66111

1057654

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

Medikų

1049866

Statybos, remonto

Naujai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Garliava, Žalioji g. 19B) priima senjorus ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Tel. 552 258, 8 652 93 000.

1059128

Paslaugos

1052160

www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt.

1050800

1054365

Lietuvos įmonė ieško lygintojų dirbti Vokietijoje. Tel. 8 659 31 272.

Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, ,,Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

1049846

AKCIJA! 30 Lt/val. Perkraustymo, pervežimo paslaugos Kaune. Senų daiktų išvežimas utilizuoti. Malonūs krovikai. Dirbame visą savaitę! 8-22 val. Tel. 8 625 89 980.

1058328

Kaminų valymas. Tel. 8 676 14 056.

1050159

Sniego valymo, žemės kasimo, stumdymo darbai. Tel. 8 636 44 550, 8 654 89 956.

1054678

Parduodu 11 a žemės sklypą Kaune, J.Vienožinskio g., šalia Neries, detaliajame plane suformuotą gyvenamųjų pastatų statybai. Komunikacijos greta. Tel. 8 672 24 434.

1057261

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Galimas KEITIMAS į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

1050318

Parduodami sklypai namų statybai, su komunikacijomis, prie vandens, Labūnavoje. 1 a kaina nuo 3 400 Lt. www.sklypailabunavoje.lt. Tel. 8 699 36 614.

1053362

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, gruodžio 29, 2012

klasifikuoti skelbimai Parduoda

Perka

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1041483

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

1029470

Nauji nukainoti SONY, SAMSUNG, TOSHIBA, PHILIPS televizoriai. Apie 2000 originalių, žinomų firmų, vokiškų, prancūziškų pigesnių prekių – jūsų namams ir vaikams.

UAB ELEKTROGAMA, Draugystės g. 17, Kaunas, tel. 332 117.

1055700

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

1022634

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

1022550

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius.

Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

1022804

Baldai Gydomasis WOOLMARK čiužinys. Kaina sutartinė. Tel. 8 651 34 191.

1055995

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

1022449

Statybinės medžiagos YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

1051259

Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.

1051249

Kitos prekės

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

1022885

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.

1022363

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736.

1055677

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1054827

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel.

746 419, 8 612 63 246.

1045505

Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161.

1059148

Atsiliepkite!

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

1050231

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

1057226

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1053246

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

1041900

Radusįjį vairuotojo pažymėjimą ir asmens pasą, išduotus Raimundui Garbatavičiui, prašom paskambinti tel. 8 640 38 888. Atsilyginsiu.

1059230

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1052004

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913493

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1054838

Geromis kainomis perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597.

1058935

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1050254

PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336.

1047456

Pirkčiau būstą. Sudomintų ir sodas ar sodyba. Remontą galime pasidaryti patys. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 678 00 678, galima ir SMS, perskambinsiu.

Mantas.

1057292

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, gruodžio 29, 2012

klasifikuoti skelbimai kviečia

Perka Superku aukso laužą, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantų karūnėles (gali būti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuvių autorių paveikslus, įvairių šalių karinę atributiką. Tel. 8 681 17 830.

1052094

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1051955

Šiaurietiškojo ėjimo trenerio paslaugos. Individualios ir grupinės treniruotės, www.visadaaktyvus.lt. Tel. 8 698 37 100, e. paštas laimontas@visadaaktyvus.lt.

1055425

Slidinėti! Autobusu į Slovakiją sausio 2–7 d. ir vasario 13–18 d. Kaina 459 Lt (kelionė, nakvynė privačiame kotedže, papildomai – pusryčiai, vakarienė). Tel. 8 686 82 818, 222 936, 8 652 81 888.

1052634

Įvairūs Akcininkams!

IĮ „Dainoro transportas“ (kodas 300576636, buveinė – Josvainių g. 25, Kaunas), registro tvarkytojas – VĮ Registrų centro Kauno filialas, pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę UAB „Dainoro transportas“. Su bendrovės steigimo dokumentais galima susipažinti įmonės buveinėje nuo 2012 m. gruodžio 27 d. Tel. 8 682 39 096.

1059324

Gabenimai Krovinių pervežimas su aukštintu mikroautobusu. Vežame ir į (iš) kitus Lietuvos miestus. Tel. 8 637 09 129.

1051563

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1041104

Vežame keleivius, automobilius ir siuntinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

1045243

Vežame keleivius, siuntas/krovinius šiais maršrutais: Anglija, Airija, Olandija, Danija, Norvegija, Švedija. Pasiūlysime geriausią kelionės ar siuntinio pristatymo variantą ir kainą. Laiku ir saugiai pristatysime Jus ir Jūsų siuntą į sutartą vietą. Tel. 8 672 97 228, e. paštas egidijus@eurosiunta.lt ir kestutis@eurosiunta.lt.

1051139

Paskolos Kelionės Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1051281

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1050207

SK E L B I M

AI

M SKELBI

Kiti

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 1053816

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1031542

PRANEŠIMAS APIE PERTVARKYMĄ. IĮ „Yolanta“ (kodas 302570219, buveinės adresas Piliakalnio g. 11–24, Kaunas, teisinė forma – individuali įmonė, duomenys kaupiami ir saugomi LR Juridinių asmenų registre, Kauno filialas) pertvarkoma į MB „Laisvės taverna” (teisinė forma – mažoji bendrija; buveinė Piliakalnio g. 11–24, Kaunas).

1059141

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyriaus tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230.

Dovanoja Dovanoju savarankiškus, labai gražius rainus kačiukus ir katytę (1,5 mėn.). Galiu atvežti į namus. Tel. 8 660 78 383.

AKCIJA

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR

1 SKELBIMĄ!

AI

Kauno diena

1059132

30 2

šeštaDIENIS, gruodžio 29, 2012

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai

informuoja

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Helsinkis–Stokholmas, Kopenhaga–Oslas,

Koncertų ciklas

„NUO ŠV. KALĖDŲ IKI NAUJŲJŲ METŲ…“

Amsterdamas–Niukastlas.

LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų.

KELIONĖS Vasaros poilsio kelionėms – net iki

KELTŲ BILIETAI INTERNETU

50 % nuolaidos!

Klaipėda–Kylis,

KRUIZAI

Klaipėda–Zasnicas,

Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada,

Klaipėda–Karlshamnas,

Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kana­

Ryga–Stokholmas,

las, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija.

Talinas–Stokholmas, Daugiau informacijos www.krantas.lt

Talinas–Helsinkis,

Gruodžio 29 d., šeštadienį, 17 val.

ŠVENTĖ ČIGONŲ TABORE

Lietuvos romų grupė SARE ROMA Vadovas Ištvan Kvik Solistai: JUDITA LEITAITĖ (mecosopranas) PAULINA DAUKŠYTĖ (smuikas) RŪTA MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ (fortepijonas) Programoje – klasika tapę čigonų ir rusų romansai, žaviosios kerėtojos Karmen arijos, puošnūs ir aistringi šokiai, ugningos P.Sarasate melodijos, siurprizai Bilietų kaina: 50, 60, 80 Lt Gruodžio 30 d., sekmadienį, 17 val.

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

SEZONO NAUJIENOS TIESIAI IŠ KAUNO! Kviečiame į legendomis apipintą Sardinijos salą, 4*, su pusryčiais – 1250 Lt (1 asm.).

Kviečiame į Siciliją – saulės salą: 4*, su Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114,

pusryčiais – 1200 Lt (1 asm.).

Savanorių pr. 363A–202,

Įskaičiuota: tiesioginis skrydis iš Kauno,

askeliauju@askeliauju.lt.

7 n. apgyvendinimas, detali kelionės

Darbo laikas I–V 8–18 val.

programa.

ŽIEMĄ VASAROS KELIONĖS KAINUOJA

SVEIKINAME VISUS KELIAUTOJUS

MAŽIAU!

ARTĖJANČIŲ NAUJŲJŲ METŲ PROGA!

ŽĖRINTYS VALSAI, ARIJOS IR DUETAI

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas

Solistės: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) Dirigentas JUOZAS DOMARKAS Bilietų kaina: 60, 80, 100 Lt

PĖSTI ANGELAI Gruo­džio 29 d. 11 val. į Ro­tu­šės aikš­tę, prie An­ge­lų eg­lės, kvie­čia­mi ma­ži ir di­de­li, jau­ni ir se­ni pa­bū­ti PĖSČIAIS ANGELAIS. An­ge­lų te­ma Kau­ne ne nau­jie­na, bet gal pir­mą kar­tą kvie­čia­mi vi­si pa­si­vaikš­čio­ti kar­ tu su an­ge­lais po Kau­ną, ne­šant džiu­gią ži­ nią. Pra­šom ap­si­reng­ti an­ge­lais. Apei­si­me vi­sas se­na­mies­ty­je ir mies­to cen­tre esan­čias eg­lu­tes ir grį­ši­me į Ro­tu­šės aikš­tę.

Kas tu­ri­te šiau­rie­tiš­kam vaikš­čio­ji­mui laz­ das – pa­si­im­ki­te, o kas ne­tu­ri – pa­sko­lin­si­ me. Pa­si­vaikš­čio­jimą baig­si­me žo­lin­čių ar­ ba­ta ro­tu­šė­je.

Or­ga­ni­za­to­riai: Pa­ne­mu­nės ben­druo­me­nės cen­tras, Kau­no jung­ti­nis svei­ka­tos klu­bas, Žo­lin­čių aka­de­mi­ja.

Kvie­čia­me ben­druo­me­nes įsi­jung­ti į gra­žų An­ge­lų vaikš­čio­ji­mą.

Gruodžio 31 d., pirmadienį, 16 val.

NAUJUOSIUS PASITINKANT KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Vyr. dirigentas Imants Resnis (Latvija) KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: EGLĖ ŠIDLAUSKAITĖ (mecosopranas) KWONSOO JEON (tenoras, Pietų Korėja) Dirigentas IMANTS RESNIS (Latvija) Bilietų kaina: 80, 100, 120 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538.

Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia Elenos Kniūkštaitės tapybos darbų paroda „Angelai“.

Filharmonijos partneriai:

Filharmonijos dienraštis

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakš­to g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Sau­sio 3 d. 18 val. – ta­py­bos mo­ky­mai jau­ ni­mui ir su­au­gu­sie­siems „Prie mol­ber­to”: kom­po­zi­ci­ja „Trys ka­ra­liai” (ak­va­re­lė). Ve­da dai­li­nin­kas Gvi­das La­ta­kas. In­for­ma­ci­ja tel.

8 679 36 715.

Sau­sio 6 d. 13 val. – pa­skai­ta „Iš­min­čiai ir jų do­va­nos”. Lek­to­rius Alek­san­dras Žars­kus.

Su­si­ti­ki­mas su žur­na­lis­te Aud­ro­ne Vait­ku­te „Di­džių­jų ke­liau­to­jų por­tre­tai A.Vait­ku­tės kū­ry­bo­je”.

15.30 val. – mies­to šven­tė TRYS KARALIAI ATKELIAVO – VISAS SVIETAS UŽDAINAVO. Ka­ ra­lių ei­ty­nės nuo S.Dau­kan­to gat­vės Lais­vės alė­ja, Vil­niaus gat­ve iki Ro­tu­šės aikš­tės. Da­ ly­vau­ja fol­klo­ro an­sam­bliai „So­dy­ba”, ,,Jo­ ti­ja”, „Lan­ke­sa”, „Ra­ti­lė­lis”, „Bry­dė”, „Bo­ta­ gė­lis”.

16.30 val. – kon­cer­tas Ro­tu­šės aikš­tė­je.

Kon­cer­tuo­ja fol­klo­ro an­sam­bliai „Žai­sa”, „Ku­po­lė”, „So­dai­lio”, kai­mo ka­pe­la „Sa­dū­ nai”, gru­pė „Ug­nies val­do­vai”. Or­ga­ni­za­to­ riai: Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė, Kau­no tau­ ti­nės kul­tū­ros cen­tras.

Sau­sio 7 d. 18 val. KTKC et­ni­nės veik­los stu­di­ jo­je (Kal­nie­čių g. 180) – mo­ky­mai jau­ni­mui ir su­au­gu­sie­siems „Kū­ry­bos džiaugs­mai”.

Ve­da dai­li­nin­kė Da­lia Žiur­ke­lie­nė. Kvie­čia­ me 6–15 me­tų vai­kus, mo­ki­nius da­ly­vau­ti var­žy­tu­vė­se „Tau­to­sa­kos ma­lū­nas”, skir­to­se Tar­mių me­tams. Da­ly­vių re­gist­ra­ci­ja iki sau­ sio 20 d. KTKC, A.Jakš­to g. 18. In­for­ma­ci­ja: www.ktkc.lt, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė Kris­ti­na Kliu­ce­vi­čiū­tė-Mi­kuls­kie­nė, tel. 8 679 36 715, e. p. kris­ti­na.mi­kuls­kie­ne@gmail.com.

Sau­sio 8 d. 16 val. – Ša­kių me­ni­nin­kų ben­ dri­jos „Dai­lius” na­rės Ge­nės Bu­čiū­nie­nės kar­pi­nių pa­ro­dos „Juo­dai bal­ti sap­nai” ir tau­to­dai­li­nin­kės Ele­nos Ruz­gie­nės (Ša­kiai) ta­py­bos pa­ro­dos „Pra­ei­tį pri­si­mi­nus” pri­ sta­ty­mas.

18 val. – mo­ky­mai jau­ni­mui ir su­au­gu­sie­ siems „Va­ka­ro­ji­mai sek­ly­čio­je”: pirš­ti­nių vė­ li­mas. Ve­da Dai­va Vai­naus­kie­nė. In­for­ma­ci­ ja tel. 8 679 36 715.

Sau­sio 10 d. 18 val. – ta­py­bos mo­ky­mai jau­ ni­mui ir su­au­gu­sie­siems ,,Prie mol­ber­to”: ko­lek­ty­vi­nė kom­po­zi­ci­ja „Trys ka­ra­liai” (ak­ ri­las). Ve­da dai­li­nin­kas Gvi­das La­ta­kas. In­ for­ma­ci­ja tel. 8 679 36 715. Kvie­čia­me 6–15 me­tų vai­kus, mo­ki­nius da­ly­vau­ti var­žy­tu­ vė­se „Tau­to­sa­kos ma­lū­nas”, skir­to­se Tar­ mių me­tams. Da­ly­vių re­gist­ra­ci­ja iki sau­ sio 20 d. KTKC, A.Jakš­to g. 18. In­for­ma­ci­ja: www.ktkc.lt, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė Kris­ti­na Kliu­ce­vi­čiū­tė-Mi­kuls­kie­nė, tel. 8 679 36 715, e. p. kris­ti­na.mi­kuls­kie­ne@gmail.com.

Sau­sio 12 d. 15 val. – ren­gi­nys, skir­tas Sau­ sio 13-ajai. Lek­to­riaus Alek­san­dro Žars­kaus pa­skai­ta „Ke­lias į lais­vę kan­čia nu­žy­mė­tas”.

Sig­na­ta­ras Le­o­nas Mil­čius pri­sta­tys sa­vo po­ ezi­jos kny­gas: „Sau­sio nak­tį”, „Že­mės ir lai­ ko spal­vos”.

Sau­sio 14 d. 18 val. KTKC et­ni­nės veik­los stu­ di­jo­je (Kal­nie­čių g. 180) – mo­ky­mai jau­ni­ mui ir su­au­gu­sie­siems „Kū­ry­bos džiaugs­ mai”. Ve­da dai­li­nin­kė Da­lia Žiur­ke­lie­nė.

In­for­ma­ci­ja tel. 8 670 49 904.

Sau­sio 15 d. 18 val. KTKC (A.Jakš­to g. 18) – mo­ky­mai jau­ni­mui ir su­au­gu­sie­siems „Va­ ka­ro­ji­mai sek­ly­čio­je”: ran­ki­nės vė­li­mas. Ve­ da Dai­va Vai­naus­kie­nė. In­for­ma­ci­ja tel. 8 679 36 715.

31

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS

Mirus Kazimierui JUODELIUI, artimuosius nuoširdžiai užjaučia DNSB „Žiburėlis“ gyventojai.

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus gydytojui chirurgui Domui OBELENIUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia buvę ilgamečiai Kauno Šilainių poliklinikos bendradarbiai.

Mirus KPI inžinierių-technologų III laidos (1953 m.) inžinierei Mildai PADOLSKIENEI, nuoširdžiai užjaučia velionės vyrą Medardą ir artimuosius.

Kurso draugai Skaudžią netekties ir sielvarto valandą, mirus mylimai mamai, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos administracija ir bendradarbiai nuoširdžiai užjaučia med. registratorę Mariją KLIMAVIČIŪTĘ.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Jolantą Petkevičienę.

Lietuvos policijos mokyklos darbuotojai

Gruodžio 29 d. 12 val. – Lewis Carroll.

ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska.

19 val. – Antanas Škėma. BALTA DROBULĖ.

Drama. Rež. Jonas Jurašas.

Gruodžio 30 d. 12 val. – Lewis Carroll.

ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. 18 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrėderis.

19 val. – Jean Dell ir Gerald Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija.

Rež. Ričardas Vitkaitis.

Gruodžio 31 d. 18 val. – Eugene Scribe.

PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Rež. Raimundas Banionis.

19 val. – Gyčio Ivanausko teatras ir Naujų Idėjų Kamerinis Orkestras.

Gytis Ivanauskas ir Gediminas Gelgotas.

PAUKŠČIAI. Šokio spektaklis.

21 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrėderis.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam vyrui Vytautui, Kauno technikos kolegijos ilgametę dėstytoją Janiną SUČILIENĘ ir artimuosius, nuoširdžiai užjaučia Kauno technikos kolegijos bendruomenė.

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1051578

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume.

K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

1057582

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g.

81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

1057886

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...

Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJAME: Jonavos g. 40A, S.Žukausko g. 3A, Radvilėnų pl. 15A ir kitose parapijų šarvojimo salėse, kremavimas, platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas. Jonavos g. 40A šarvojimo salės nemokamai (prie „Undinės“, Senamiestis, Kaunas). Tel. (8 37) 208 366, 8 699 40 723.

1053564

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Žiemą pirkti apsimoka! Iki 30 % nuolaida.

1050356

AKCIJA

1 + 5 SKELBIM

AI

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

Kauno diena

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

Gruodžio 29 d. 18 val. – Johannas Straussas. ČIGONŲ BARONAS. 2 dalių operetė.

Gruodžio 30 d. 18 val. – Giuseppe Verdi.

TRAVIATA. 2 dalių opera.

Gruodžio 31 d. 20 val. – NAUJŲJŲ METŲ SUTIKIMAS. Naujametis reviu. 2 dalių nuotaikingas koncertas.

Sau­sio 5 d. 18 val. – skelb­ta Im­rės Kal­ ma­no ope­re­tė MONMARTRO ŽIBUOKLĖ ne­įvyks. Bi­lie­tus pra­šom grą­žin­ti į ka­są.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Gruodžio 29, 30 d. 12 val. – naujametė premjera Didžiojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu! BALTA SNIEGO ŽMOGELIUKŲ KELIONĖ (užpustyta istorija apie pasislėpusią saulę). Režisierius O.Žiugžda.

Dailininkė A.Jankauskienė. Kompozitorė G.Pauliukevičiūtė.

Gruodžio 29, 30 d. 11 val. – naujametė premjera Mažojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu Lėlių muziejuje! NAUJAMETĖ PASAKA (Varveklių šalies paslaptys).

Režisierė V.Vyšniauskaitė. Dailininkė A.Juškaitė. Kompozitorė J.Juzėnaitė.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Gruodžio 29, 30 d. 18 val. – ŠVENTINIS SPEKTAKLIS! D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas.

Gruodžio 31 d. 18 val. – NAUJAMETIS ŠVENTINIS SPEKTAKLIS! PLIKAGALVĖS DAINININKĖS ŠOU. Ypatingas, nepakartojamas, tik šiam vakarui skirtas absurdo komedijos „Plikagalvė dainininkė” variantas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Gruodžio 29 d. 18 val. – B.Srbljanovič. BELGRADO TRILOGIJA (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Rabašauskas. N-18

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt

Gruo­džio 29, 30 d. 14 val. – NEĮPRASTI ERNIO ILIUZIONAI (prem­je­ra, vie­nos da­lies spek­tak­lis vai­kams, ma­moms ir tė­čiams pa­gal to pa­ties pa­va­di­ni­mo Alan Ayckbourn pjesę).

Bi­lie­tai par­duo­da­mi in­ter­ne­tu www.bi­lie­tai.lt ir vi­so­se BILIETAI.LT ka­so­se.

Te­at­ro ka­so­je bi­lie­tai par­duo­da­mi 2 val. prieš spek­tak­lius.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

IDIOTEATRAS Gruodžio 29 d. 18 val. – komedija URVINIS ŽMOGUS. Režisieriai K.Smoriginas, D.Kazlauskas.

G.IVANAUSKO TEATRAS Gruodžio 30 d. 18 val. – šokio spektaklis TANGO SALON. Režisierius G.Ivanauskas.

Iki gruodžio 30 d. – kalėdinis spektaklis

mažiems ir dideliems KALĖDŲ SENELIO SAPNAI. Režisierius Arvydas Lebeliūnas.

Po spektaklio – linksmybės, pokštai prie eglutės su Kalėdų Seneliu.

Gruodžio 31 d. 16 val. – NAUJAMETIS VAKARAS-KONCERTAS. Dalyvauja: V.Šiškauskas, „Cafe musicale”, Lietuvos Amerikos lotynų šokių čempionai Gediminas Grigonis ir Sandra Kniazevičiūtė. Koncerto vedėjas – aktorius Petras Venslovas. Šventinio vakaro metu pakelsime taures už laimingus Naujuosius metus!

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas

Gruodžio 30 d. 19 val. – SUBTILU-Z koncertas.

Gruodžio 31 d. 18 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. 22.30 val. – teatralizuotas koncertas TIK DĖL TAVĘS, MANO MEILE. Bilietus platina „Tiketa”.

renginiai KAUNO įgulos KARININKŲ RAMOVĖ A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19

Gruo­džio 29 d. 17 val. – ŠVENTINIS KONCERTAS. Da­ly­vau­ja: Lie­tu­vos ope­ros ir ba­le­to te­at­ro so­lis­tė JURGITA LOPETAITĖ (sop­ra­nas), NIJOLĖ BARANAUSKAITĖ (for­te­pi­jo­nas), VYTAUTAS PILIBAVIČIUS (trom­bo­nas).

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vy­tau­to pr. 79/Kęstu­čio g. 1

Gruo­džio 29 d. 17 val. – ne­ok­la­si­ki­nio šo­kio te­at­ro „Re­le­ve” dvie­jų da­lių nau­ja­me­tis kon­cer­tas – prem­je­ra ZODIAKO ŽENKLAI. Kon­cer­to sve­čiai – šo­kių gru­pė „Ti­me to show”.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Gruo­džio 30 d. 13 val. – Penk­to­jo sak­ra­ li­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio KALĖDAS PASITINKANT kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja Kau­no pu­čia­ mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras „Ažuo­ly­nas” (di­ri­gen­tas Ri­čar­das Ku­kuls­kis).

ROTUŠĖS AIKŠTĖ Gruo­džio 31 d. 23.30 val. – nau­ja­me­tis kon­cer­tas PASVEIKINKIM VIENI KITUS su gru­pė­mis „El Fu­eg­ o” ir „Stu­den­tės”. Vi­dur­ nak­tį – įspū­din­gas šven­ti­nis fe­jer­ver­kas.

Or­ga­ni­za­to­rius – Kau­no kul­tū­ros cen­tras „Tau­tos na­mai”.

KAUNO VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Gruo­džio 31 d. 23.30 val. – nau­ja­me­tis VARPŲ MUZIKOS KONCERTAS. Skam­bi­na Gied­rius Kup­re­vi­čius ir Ju­lius Vil­no­nis.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir jo padaliniai: M.Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija, Keramikos muziejus, Velnių muziejus, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, A. ir P.Galaunių namai, M.Rakauskaitės ir L.Truikio memorialinis muziejus, J.Zikaro memorialinis muziejus, Istorinė LR prezidentūra, M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose, V.K.Jonyno galerija Druskininkuose sausio 1 d. nedirbs.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Gruodžio 29 d. 12 val. – „Kalėdų Senis ir Besmegenis” (dviejų dalių SPEKTAKLIS, rekomenduojame vaikams nuo 3 metų).

Didžioji salė. 14 val. – „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę” (nuotykių filmas visai šeimai, režisavo Oliver Dieckmann, įgarsinta lietuviškai, N-7). 19 val. – Koncertas „New York, New York”. Kūrinius atliks charizmatiškasis Jonas Sakalauskas ir vieni ryškiausių Lietuvos džiazo muzikantų.

Gruodžio 30 d. 12 val. – „Kalėdų Senis ir Besmegenis” (dviejų dalių SPEKTAKLIS, rekomenduojame vaikams nuo 3 metų). Didžioji salė. 16 val. – „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę” (nuotykių filmas visai šeimai, režisavo Oliver Dieckmann, įgarsinta lietuviškai, N-7). 18 val. – „Tėvas” (dokumentinis filmas, 2012 m., scenarijaus autorius ir režisierius Maratas Sargsyanas).

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (gruodžio 29 d.)

1721 m. gimė Prancūzijos karaliaus Liudviko XV meilužė Madame de Pompadour.

1916 m. nužudytas Grigorijus Rasputinas, rusų valstietis, mistikas, caro Nikolajaus II ir jo šeimos favoritas.

1938 m. gimė Jonas Voightas, JAV televizijos ir kino aktorius, Angelinos Jolie tėvas.

1969 m. gimė dailininkas Vilmantas Marcinkevičius.

1972 m. gimė anglų aktorius Jude’as Law. 1986 m. mirė Andrejus Tarkovskis, rusų kino režisierius, scenaristas ir aktorius, vienas garsiausių Sovietų Sąjungos režisierių.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą.

Jautis (04 21–05 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Dvyniai (05 21–06 21). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.

Vėžys (06 22–07 22). Tikėtinos įtemptos situacijos, teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti.

Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes, nes jos prieštaraus jūsų dvasinėms vertybėms. Dabartiniame gyvenime neliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate.

Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei ranka numosite į prietarus ir baimes.

Svarstyklės (09 24–10 23). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių.

Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.

Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu.

Vandenis (01 21–02 19). Teigiamai vertinsite savo galimybes ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet aplinkiniai visiškai pritars jums. Tai sėkmingas laikas.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje išsilaikys subjurę orai. Šiandien kai kur numatomi trumpi krituliai, lijundra, plikledis. Temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 1 laipsnio šilumos. Sekmadienį išsilaikys panašūs orai, kai kur prognozuojama šlapdriba, naktį bus nuo 4 laipsnių šalčio ir 1 šilumos, dieną – nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos.

Šiandien, gruodžio 29 d.

–1

+1

Telšiai

–1

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

–1

Utena

0

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

8.42 16.00 7.18 17.31 8.49

364-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 2 dienos.

Saulė Ožiaragio ženkle.

–2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +6 Kairas +19 Keiptaunas +29 Kopenhaga +6

Londonas +9 Madridas +8 Maskva –3 Minskas –3 Niujorkas 0 Oslas +6 Paryžius +12 Pekinas –3

orai kaune šiandien

Praha +5 Ryga 0 Roma +13 Sidnėjus +26 Talinas –4 Tel Avivas +17 Tokijas +12 Varšuva +1

–2

–2

Vilnius

Marijampolė

–1

Alytus

Vardai Šiandien:

Gaja, Gentvainas, Giraldas, Teofilė, Tomas.

Rytoj:

Vėjas

7–12 m/s

Dovydas, Egvinas, Gedrimė, Gedvaidė, Gražvilas, Sabinas.

Ozo­no sluoks­nis vėl sto­rės

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-2

–2

+1

-1

3

-1

+1

0

+1

4

+1

+3

+3

+1

5

rytoj

poryt

Per šven­tes virš Lie­tu­vos bu­vo su­plo­ nė­jęs ozo­no sluoks­n is, bet ar­t i­m iau­ sio­m is die­no­m is jis pra­dės sto­rė­t i.

Kau­no me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties duo­me­ ni­m is, bend­ra­sis ozo­no kie­k is gruo­ džio 23–26 d. virš Lie­t u­vos su­ma­žė­ jo iki 236-259 Dob­so­no vie­ne­t ų (DU), tai yra 22–30 pro­c. ma­ž iau nei tų die­ nų vi­du­t i­n is dau­g ia­me­t is ozo­no kie­ kis. Per vi­są ste­bė­ji­mų lai­ko­tar­pį nuo 1993 m. ma­ž iau­sias ozo­no kie­k is Kau­ ne bu­vo iš­ma­tuo­tas 2007 m. gruo­džio 21 d., jis sie­kė 202 DU ir bu­vo 33 pro­c. ma­žes­nis nei tos die­nos vi­du­ti­nis dau­ gia­me­tis.

BNS inf., „Shutterstock“ nuo­tr.

įvairenybės

Liūd­nos baltojo lokio Ga­mi­na­me na­mie Kas­pa­ro šven­tės Tik­ra­sis švei­ca­riš­kas fon­diu

ras – vie­nas Zoo­lo­gi­jos so­do lan­ ky­to­jų nu­my­lė­ti­nių.

Rūtos Malžinskaitės nuotr.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Lie­tu­vos zoo­lo­gi­jos so­do bal­ta­sis lo­kys Kas­pa­ras rim­tai ne­ga­luo­ja.

Ne­ri­mą ke­lia vis ne­gy­jan­čios žaiz­ dos ant jo ko­jos. Įta­ria­ma, kad ke­ tur­ko­jis ser­ga vė­žiu. „Žaiz­dos ple­čia­si, ei­na į pė­dą.

Krau­jo ty­ri­mai ro­do, kad vi­sa tai ga­

Šis pa­tie­ka­las – idea­lus įsi­ti­k i­ nu­sie­siems, kad Nau­jų­jų nak­tį svar­bi ge­ra drau­g i­ja, o ne per­ pil­dy­tas skran­dis.

ti). Sū­rius su­tar­kuo­ti smul­kia trin­tu­ve. Į fon­diu in­dą su­pil­ti vy­ną, cit­ri­nų sul­tis, su­ber­ti sū­ rius ir šil­dy­ti ant ne­di­de­lės ug­ nies. Kai sū­riai iš­tirps, nuo­lat mai­šant aš­tuo­niu­kė­mis su­pil­ ti vyš­nių bren­džio ir krak­mo­ lo mi­ši­nį (krak­mo­lą ga­li­ma su­ mai­šy­ti ir su šal­tu vy­nu). Nuo­ lat mai­šant kai­tin­ti mi­ši­nį, kol jis už­virs ir taps klam­pus. Pas­ ka­nin­ti pi­pi­rais, mus­ka­tu.

400 g kie­to­jo griu­je­rio sū­rio, 400 g pus­kie­čio sū­rio

„Va­che­rin Fri­bour­geois“, 1 čes­na­ko skil­te­lė, 4 ar­ba­ti­niai šaukš­te­liai

krak­mo­lo,

Mir­k y­mui skir­t ą duo­n ą su­ pjaus­t y­t i ku­b e­l iais, ga­l i­m a pa­skru­din­ti or­kai­tė­je.

350 ml sau­so bal­to­jo vy­no, 1 šaukš­te­lis cit­ri­nų sul­čių,

Švei­ca­rai fon­diu už­ge­ria juo­ da ne­sal­din­ta ar­ba­ta, kar­tais – vyš­n ių bren­d žiu, ori­g i­na­ liau­sie­ji sy­k iu pa­t ie­k ia ir ba­ lin­tos ka­vos.

20 ml vyš­nių bren­džio, švie­žiai mal­tų pi­pi­rų, mus­ka­to.

Nu­lup­tą čes­na­ko skil­te­lę per­ pjau­ti per pu­sę ir ja iš­trin­ti fon­ diu in­dą (čes­na­ko mė­gė­jai skil­ te­lę ga­l i ir tie­siog su­pjaus­t y­

„Shutterstock“ nuotr.

Kad be­val­g ant fon­d iu ne­ pris­v il­t ų, ne­pa­m irš­t i mai­šy­ ti aš­t uo­n iu­kės for­mos ju­de­ siais. Ga­l i­ma tarp kai­t in­t u­vo ir puo­do pa­dė­ti plo­ną me­ta­li­ nę lėkš­te­lę.

Kur ge­riau­sia gim­ti 2013 metais?

Nau­ja­me rei­tin­ge, ku­ria­me vals­ty­ bės ri­kiuo­ja­mos pa­gal tai, ku­rio­je iš jų ge­riau­sia bū­tų gim­ti 2013 m., Lie­tu­vai skir­ta 57-oji vie­ta iš 80 įver­tin­tų ša­lių.

Bri­tų sa­vait­raš­čio „The Eco­no­ mist“ pa­da­li­nio „Eco­no­mist In­ tel­li­gen­ce Unit“ su­da­ro­ma­me są­ ra­še ban­dy­ta įver­tin­ti, ku­ri ša­lis ga­lės pa­siū­ly­ti ge­riau­sias są­ly­gas gy­ven­ti svei­kai, sau­giai ir pa­si­tu­ ri­mai. Są­ra­še Lie­tu­va at­si­li­ko nuo kai­my­nių Len­ki­jos (33 vie­ta), Es­ti­ jos (44 vie­ta) ir Lat­vi­jos (48 vie­ta), nors ap­len­kė to­kias ša­lis kaip Bul­

ga­ri­ja (61 vie­ta), Ru­si­ja (72 vie­ta) ir Uk­rai­na (78 vie­ta).

Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ki­t ą­m et ge­r iau­s ia gim­ti Švei­ca­ri­jo­je, Aust­ra­li­jo­je ir Skan­ di­na­vi­jos vals­ty­bė­ se. Są­ra­šo apa­čio­je at­si­dū­rė Ni­ge­ri­ja ir Ke­ni­ja.

In­dek­sas api­ma tiek su­bjek­ty­vių ap­klau­sų re­zul­ta­tus, kiek pa­ tys žmo­nės tei­ gia esan­tys

lai­min­gi, tiek ob­jek­ty­vius gy­ve­ ni­mo ko­ky­bės veiks­nius – ne tik fi­nan­si­nius, bet ir nu­ si­kals­ta­mu­mo ly­gį, pa­si­ ti­kė­ji­mą vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­jo­mis.

BNS inf.

„Shutterstock“ nuotr.

Žvaigž­dė: bal­ta­sis lo­kys Kas­pa­

li bū­ti dėl vė­ži­nio su­si­rgi­mo“, – sa­kė Zoo­lo­gi­jos so­do vy­riau­sia­sis ve­te­ri­ na­ri­jos spe­cia­lis­tas Vik­to­ras Si­niaus­ kas. Jis 16 me­tų lo­kio svei­ka­tos būk­ lę įver­ti­no kaip sun­ko­ką. „Krau­juo­ja di­de­lis plo­tas čiur­nos sri­ty­je, daug pa­žeis­tų au­di­nių, vis su­si­da­ro pū­li­ niai“, – pa­sa­ko­jo ve­te­ri­na­ras.

Pap­ras­tai lo­kiai ne­lais­vė­je gy­ve­ na apie 30 me­tų. „At­si­me­nu, prieš tre­jus me­tus žaiz­de­lė jau pa­krau­juo­da­vo. Jis at­ si­sės­da­vo ir ją lai­žy­da­vo“, – pri­ si­mi­nė Kau­ne įsi­kū­ru­sio Zoo­lo­gi­ jos so­do Žin­duo­lių sky­riaus ve­dė­ja An­ge­lė Grėb­liaus­kie­nė. Ji džiau­gė­ si, kad Kas­pa­ro sa­vi­jau­ta bent jau ne­blo­gė­ja. „Sten­gia­mės gy­dy­ti. Kartkar­ tėm lo­kį už­mig­do­me, pra­plau­na­me ir de­zin­fe­kuo­ja­me žaiz­dą, at­lie­ka­ me rent­ge­no ty­ri­mą, po to ly­gi­ na­me re­zul­ta­tus“, – kal­bė­jo V.Si­ niaus­kas.

Prieš dve­jus me­tus Kas­pa­rui bu­ vo lū­žęs už­pa­ka­li­nės le­te­nos pirš­ ti­kau­lis, vė­liau pra­si­dė­jo šios ko­jos ant­kau­lio už­de­gi­mas. Ta­da jį pa­vy­ ko iš­gy­dy­ti.