2012-12-29 Klaipeda

Kitas dienraščio numeris – sausio 3 d., ketvirtadienį.

ŠEŠTADIENIS, gruodžio 29, 2012

Nr. 302 (19 603)

www.kl.lt

naujieji metai R.Pa­lai­tis: kai tam­pi mi­nist­ru, daug kas už­si­no­ri ta­vo krau­jo. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 6p.

Sa­vos šven­tės – še­šė­ly­je Į vi­suo­ti­nes links­ my­bes įtrau­kian­ čios di­džio­sios me­ tų šven­tės kon­ku­ ren­ci­jos ne­mėgs­ta.

Bent jau taip juo­kais ga­lė­tų pa­tvir­tin­ti tie, ku­rių svar­bios gy­ ve­ni­mo pro­gos su­ tam­pa su ka­lė­di­ niu pe­rio­du ar Nau­ jų­jų su­tik­tu­vė­mis.

Kaina 1,60 Lt

„Klai­pė­do­je Nau­jus me­tus su­tik­si­te ba­lo­je.“ Lie­tu­vos hid­ro­me­te­reo­lo­gi­jos tar­ny­bos Kli­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Gal­vo­nai­tė pri­mi­nė apie orų uos­ta­mies­ty­je iš­skir­ti­nu­mą.

20p.

Ieš­ko sa­vo bu­vu­sios my­li­mo­sios As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pas­kelb­ta aist­rin­gais san­ty­kiais su skan­da­lin­gu dai­nų at­li­kė­ju Eu­ ge­ni­ju­mi Os­ta­pen­ka iš­gar­sė­ju­sios klai­pė­die­tės Tat­ja­nos Žgu­no­vos paieš­ka.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Va­di­na ypa­tin­ga do­va­na

Vis dėl­to šio­mis die­no­mis sa­vo as­ me­ni­nes šven­tes šven­čian­tys ži­ no­mi pa­jū­rio žmo­nės ti­ki­no, jog dėl sa­vo li­ki­mo ar ati­tin­ka­mai su­ si­klos­čiu­sių ap­lin­ky­bių nu­skriaus­ ti ne­si­jau­čia.

Per šias Ka­lė­das, gruo­džio 25-ąją, 70 me­tų ju­bi­lie­jų mi­nė­jęs Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­kus tei­gė, jog to­ kią iš­skir­ti­nę gim­ta­die­nio da­tą lai­ ko ypa­tin­ga sa­vo ma­mos ir Die­vo do­va­na.

4

Svar­bu: A.Vin­kus pri­si­pa­ži­no esąs lai­min­gas, kad šian­dien tu­ri ga­li­my­bę be bai­mės, ne­si­slaps­ty­da­mas švęs­

ti ir Ka­lė­das, ir sa­vo gim­ta­die­nį. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Mo­te­ris jau ku­rį lai­ką ne­si­ro­do teis­ muo­se, kur vis dar aiš­ki­na­si san­ty­ kius su E.Os­ta­pen­ka ir jo ma­ma. „Jei pa­ma­ty­si­te kur nors ma­no bu­vu­sią su­ža­dė­ti­nę Tat­ja­ną Žgu­ no­vą, ne­dels­da­mi skam­bin­ki­te į po­li­ci­ją ir pra­neš­ki­te apie jos bu­ vi­mo vie­tą. Ji jau ke­lin­tą kar­tą be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties ne­pa­si­ ro­dė teis­me nag­ri­nė­jant bau­džia­ mą­sias by­las“, – pik­ti­no­si E.Os­ta­ pen­ka.

Vien Klai­pė­dos mies­to apy­lin­ kės teis­mas tu­ri nag­ri­nė­ti pen­kias by­las, ku­rio­se da­ly­vau­ja T.Žgu­no­va.

5

2

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 29, 2012

miestas

Bu­vęs „Nep­tū­no“ klu­bo va­do­vas stos prieš teis­mą

Ten­den­ci­ja: vie­na po­pu­lia­riau­sių veik­lų, ku­ria už­siim­ti per­ka­mas vers­

lo liu­di­ji­mas, yra gro­žio pa­slau­gos.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Al­ga pa­di­dins mo­kes­čius Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Smul­kie­ji vers­li­nin­kai iš­si­gan­do, kad juos po Nau­jų­jų pri­smaugs mo­kes­čiai, nes dar la­biau pa­ brangs vers­lo liu­di­ji­mai, ku­rių kai­ na yra su­sie­ta su mi­ni­ma­lia al­ga, o ši nuo ki­tų me­tų di­dė­ja iki tūks­tan­ čio li­tų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­čių sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Up­tie­nė ra­mi­no, kad vers­lo liu­di­ji­mų kai­ nos uos­ta­mies­ty­je bus to­kios, ko­ kias dar lapk­ri­tį pa­tvir­ti­no mies­ to ta­ry­ba. „Vers­lo liu­di­ji­mo kai­na nu­sta­to­ ma pa­gal mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­ gos dy­dį, ku­ris ga­lio­ja spa­lio 1 die­ nai. Jei nie­kas ne­si­keis, tai 2014 me­tais vers­lo liu­di­ji­mai tik­rai pa­ brangs ir kai­nuos 1,8 tūkst. li­tų.

Ma­žes­nės kai­nos nu­sta­ty­ti mums ne­lei­džia tei­sės ak­tai“, – aiš­ki­no J.Up­tie­nė.

Mies­to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no nuo ki­ tų me­tų pra­džios Klai­pė­do­je įsi­ga­ lio­sian­čias vers­lo liu­di­ji­mų kai­nas.

Me­tams vie­nas jų kai­nuos 1 tūkst.

530 li­tų. Šie­met smul­kie­ji vers­li­ nin­kai už vers­lo liu­di­ji­mą me­tams mo­kė­jo 1 tūkst. 440 li­tų. „Tik per­nai bu­vo pri­tai­ky­ta išim­ tis, kai ga­lė­jo­me nu­sta­ty­ti ma­žes­ nes, su mi­ni­ma­liu dar­bo už­mo­kes­ čiu ne­su­si­ju­sias vers­lo liu­di­ji­mu kai­nas. Tuo­met taip ir pa­da­rė­me,

1 530

– tiek litų nuo kitų metų Klaipėdoje kainuos verslo liudijimas.

bet šie­met išim­tis bu­vo pa­nai­kin­ta, to­dėl vi­soms veik­loms ir nu­sta­ty­ta to­kia vers­lo liu­di­ji­mų kai­na. Ta­čiau ne­pas­te­bė­jo­me, kad bū­tų su­ma­žė­ ję žmo­nių, ku­rie juos iš­siim­tų“, – tei­gė J.Up­tie­nė.

Klai­pė­do­je per me­tus iš­duo­da­ma apie 4 tūkst. vers­lo liu­di­ji­mų.

Smul­kių­jų vers­li­nin­kų, ku­rie dir­ ba įsi­gi­ję vers­lo liu­di­ji­mus, in­di­vi­ dua­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mus ar tu­ ri įsi­stei­gę in­di­vi­dua­lią įmo­nę, nuo ki­tų me­tų vis tiek lau­kia di­des­ni mo­kes­čiai, su­si­ję su mi­ni­ma­lios al­ gos pa­di­di­ni­mu iki 1 tūkst. li­tų. Šie vers­li­nin­kai nė­ra vals­ty­bės so­cia­liai ap­draus­ti, to­dėl pa­tys pri­ va­lo mo­kė­ti pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas.

Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad to­kia įmo­ka per mė­ ne­sį sie­kia 9 pro­c. mi­ni­ma­lios mė­ ne­sio al­gos, tad nuo ki­tų me­tų pra­ džios ji sieks 90 li­tų. Šiuo me­tu jos dy­dis yra 77 li­tai.

Net­ru­kus teis­ mas at­vers bu­vu­ sio krep­ši­nio klu­bo „Nep­tū­nas“ va­do­vo bau­džia­mą­ją by­lą. Į Spe­cia­lių­jų ty­ri­ mų tar­ny­bos (STT) aki­ra­tį Egi­di­jus Priž­gin­tas pa­te­ko tuo­met, kai krep­ši­ nio klu­bas bu­vo ties bank­ro­to ri­ba.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Nu­si­kals­ta­mos vei­kos epi­zo­das už­ fik­suo­tas dar 2009 me­tais.

STT Klai­pė­dos val­dy­bos pa­rei­ gū­nai, at­lik­da­mi iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą, nu­sta­tė, kad bu­vęs spor­to klu­ bo di­rek­to­rius priė­mė 60 tūkst. li­tų pa­sko­lą. Pi­ni­gus bu­vęs spor­to klu­ bo va­do­vas vė­liau klu­bo rė­mė­jui grą­ži­no. Ta­čiau šis san­do­ris ne­bu­ vo įfor­min­tas jo­kiais ap­skai­tos do­ ku­men­tais.

Pa­sak tei­sė­sau­gi­nin­kų, E.Priž­ gin­tas šių ūki­nių ope­ra­ci­jų duo­me­ nų ne­pa­tei­kė įstai­gos vyr. bu­hal­ te­riui ir dėl to ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kur bu­vo pa­nau­do­tos šios pi­ni­gi­ nės lė­šos. „Taip pat bu­vo nu­sta­ty­ta, kad, veik­da­mi bend­ri­nin­kų gru­pė­ je, spor­to klu­bo di­rek­to­rius kar­ tu su vy­riau­sią­ja bu­hal­te­re ap­gau­ lin­gai tvar­kė bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą bei su­klas­to­jo ka­sos iš­lai­dų or­de­ rius ir taip pa­si­sa­vi­no jiems pa­ti­kė­ tą per 24 tūkst. li­tų su­mą“, – tei­gė STT Klai­pė­dos val­dy­bos Ko­rup­ci­ jos pre­ven­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­ kas Leo­nas Ba­ri­šaus­kas.

E.Priž­gin­tas bus tei­sia­mas dėl dvie­jų nu­si­kals­ta­mų vei­kų – sve­ti­ mo tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ir ap­gau­lin­ go ap­skai­tos tvar­ky­mo. Už pir­mą­ jį nu­si­kal­ti­mą gre­sia bau­da, areš­tas ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki 3 me­tų, o už ap­gau­lin­gos ap­skai­tos tvar­ky­

By­la: bu­vu­siam uos­ta­mies­čio krep­ši­nio klu­bo va­do­vui E.Priž­gin­tui kai

ku­riuos fi­nan­si­nius rei­ka­lus teks paaiš­ kin­ti teis­me.

mą – bau­da ar­ba areš­tas ar­ba lais­ vės atė­mi­mas iki ket­ve­rių me­tų.

Pats E.Priž­gin­tas pa­reiš­kė ne­ ko­men­tuo­siąs gre­sian­čio teis­mo pro­ce­so.

Tei­sė­sau­gi­nin­kai at­ lie­ka ir dau­giau ty­ ri­mų dėl „Nep­tū­no“ klu­be vy­ku­sių fi­nan­ si­nių ope­ra­ci­jų.

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Gied­ rius Da­nė­lius ti­ki­no, kad nu­si­kal­ti­ mas bu­vo įvyk­dy­tas tuo lai­ko­tar­piu, kai krep­ši­nio klu­bas „Nep­tū­nas“

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

bu­vo fi­nan­si­nė­je duo­bė­je. „Klu­bui tuo me­tu bu­vo sun­kūs lai­kai. Tuo me­tu bu­vo ir ne­la­bai šva­rių žai­di­ mų. Ta­čiau pro­ku­ra­tū­ra į teis­mą ati­duo­da to­kią me­džia­gą, ku­rią ga­ li pa­teik­ti“, – tei­gė apy­gar­dos vy­ riau­sia­sis pro­ku­ro­ras.

Ta­čiau G.Da­nė­lius pri­pa­ži­no, kad tei­sė­sau­gi­nin­kai at­lie­ka ir dau­giau ty­ri­mų dėl „Nep­tū­no“ klu­be vy­ku­ sių fi­nan­si­nių ope­ra­ci­jų. „Aš ma­nau, kad ne­tru­kus bus baig­tas dar vie­nas ty­ri­mas. Ta­ čiau tu­rė­tu­me gir­tis re­zul­ta­tais, o ne pro­ce­su“, – aiš­ki­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros va­do­vas.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą or­ga­ni­za­vo ir kont­ro­lia­vo Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­ kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­ riaus pro­ku­ro­rai.

Miestiečiai iš­šla­vė pi­gius bi­lie­tus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai, iš­gir­dę, kad nuo sau­ sio vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ ka­so­se ne­ be­bus pre­kiau­ja­ma pi­ges­niais nei kios­kuo­se au­to­bu­sų bi­lie­tais, puo­ lė jų pirk­ti.

Nuo sau­s io 1 die­n os „Klai­p ė­ dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ ka­so­ se ne­be­bus pre­kiau­ja­ma jo­kiais po­pie­ri­niais vien­kar­ti­niais bi­lie­ tais. Čia juos klai­pė­die­čiai ga­lė­ jo įsi­gy­ti pi­giau nei spau­dos kios­ kuo­se.

Bi­lie­tas įstai­gos ka­so­se kai­nuo­ja 1,92, o kios­kuo­se 2 li­tus.

Klai­pė­die­čiai su­sku­bo įsi­gy­ ti pi­ges­nių bi­lie­tų. Įs­tai­gos ka­so­se jau ne­be­li­ko au­to­bu­sų bi­lie­tų, ku­ riems tai­ko­ma 50 pro­c. ir 80 pro­c. nuo­lai­da. Pas­ta­rie­ji bu­vo iš­šluo­ti dar ket­vir­ta­die­nį.

Ma­žė­ja ir bi­lie­tų be nuo­lai­dų at­ sar­gos – jų yra li­kę 24 tūkst.

Dėl di­de­lės bi­lie­tų pa­klau­sos prie įstai­gos bu­vo su­si­da­riu­sios ei­lės, žmo­nės sto­vi­nia­vo net lau­ke.

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad ket­vir­ta­die­nį įstai­go­je bu­vo ap­tar­ nau­tas re­kor­di­nis skai­čius – 470 žmo­nių. „Antp­lū­džiui įta­kos tu­rė­jo ke­ lios prie­žas­tys – šven­ti­nės die­nos,

vė­liau pra­dė­ti pil­dy­ti ter­mi­nuo­ ti mė­ne­si­niai bi­lie­tai. Žmo­nės įsi­ gi­jo ir pi­ges­nius po­pie­ri­nius bi­lie­ tus. Dau­giau­sia juos pir­ko vy­res­nio am­žiaus žmo­nės“, – pa­sa­ko­jo va­ do­vas.

Klai­pė­die­čiai pi­ges­nių bi­lie­tų dar ga­lės įsi­gy­ti pir­ma­die­nį. Ka­sos dirbs iki 13 val.

Pa­sak G.Ne­niš­kio, šie bi­lie­tai tik­rai ga­lios iki ki­tų me­tų pa­bai­ gos. Neiš­pirk­ti ta­lo­nė­liai bus su­ nai­kin­ti. „Ti­ki­mės, kad par­duo­si­me di­ džią­j ą da­l į bi­l ie­t ų“, – tei­g ė va­ do­vas.

Nuo ki­tų me­tų po­pie­ri­niai bi­lie­ tai su nuo­lai­da ne­be­bus par­da­vi­nė­ ja­mi ir mies­to au­to­bu­suo­se.

3

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 29, 2012

miestas Spręs dėl su­tar­ties

At­nau­jins prie­sai­kas

Ap­vo­gė sei­fą

Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­ čios „Klai­pė­dos naf­tos“ ak­ci­nin­ kai spręs, ar su­da­ry­ti 166,979 mln. li­tų ver­tės ter­mi­na­lo du­jo­ tie­kio sta­ty­bos su­tar­tį su Kau­ no du­jo­tie­kio sta­ty­bos ir Šiau­lių du­jo­tie­kio sta­ty­bos kon­sor­ciu­ mu. Tai bus spren­džia­ma neei­li­ nia­me ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­me.

Prieš Nau­juo­sius, gruo­džio 30 d., Pa­lan­gos baž­ny­čio­je san­ tuo­kos prie­sai­ką ga­lės at­nau­ jin­ti krikš­čio­niš­ko­je san­tuo­ko­je gy­ve­nan­čios po­ros iš vi­sos Lie­ tu­vos. Jos Pa­lan­gos baž­ny­čio­je lau­kia­mos šv. Mi­šio­se. Po jų po­ ros kar­tos jau anks­čiau sa­ky­ tus prie­sai­kos žo­džius ir joms bus su­teik­tas pa­lai­mi­ni­mas.

Vie­nos uos­ta­mies­čio ka­vi­nės va­do­vas, atė­jęs į dar­bą, ra­do ap­vog­tą sei­fą. Va­gys­tė įvyk­dy­ta ka­vi­nė­je „Sub­ma­ri­nas“. Iš sei­ fo pa­grob­ta 8 tūkst. li­tų. Įsi­lau­ ži­mo po­žy­mių ne­pas­te­bė­ta. Ši su­ma yra ke­lių die­nų ka­vi­nės apy­var­ta. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai jau tu­ri įta­ri­mų, kas įvyk­dė šį nu­si­kal­ti­mą, ir tę­sia ty­ri­mą.

Mies­to gat­vė­se – pa­vo­jin­gos duo­bės Per­mai­nin­gi orai ken­kia gat­vių dan­gai. Po di­de­lių šal­čių stai­ga at­ši­lus at­si­vė­rė daug nau­jų duo­bių. Mies­to val­džios sprendimu šal­tuo­ju me­tų lai­ku re­mon­tuo­jamos tik pa­čios pa­vo­jin­giau­sios.

Liud­vi­kas Dū­da:

Ga­vę pra­ne­ši­mus ar pa­tys pa­ma­tę, kad at­ si­vė­rė di­de­lės, pa­ vo­jin­gos duo­bės, re­ mon­tuo­ja­me jas. Ma­ žas tvar­ky­si­me pa­va­ sa­rį.

Prob­le­ma: per­mai­nin­gi orai ken­kia mies­to gat­vėms – jo­se at­si­vė­rė duo­bės.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

„Si­tua­ci­ją ste­bi­me. Ga­vę pra­ne­ ši­mus ar pa­tys pa­ma­tę, kad at­si­ vė­rė di­de­lės, pa­vo­jin­gos duo­bės, re­mon­tuo­ja­me jas. Ma­žas tvar­ky­ si­me pa­va­sa­rį. Šal­tas as­fal­tas pa­

sta­rų­jų re­mon­tui nė­ra tin­ka­mas.

Jo daug rei­kė­tų ir šie dar­bai la­ bai bran­gūs“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Anot va­do­vo, duo­bių re­mon­tas šal­tuo­ju me­tų lai­ku, nau­do­jant šal­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tą as­fal­tą, at­siei­na dvi­gu­bai ar net tri­gu­bai bran­giau, nei lo­pant karš­ tu. Kai­na pri­klau­so nuo to, kiek su­ nau­do­ja­ma as­fal­to. „Per­mai­nin­gi orai la­bai ken­kia as­fal­to dan­gai, iš­ryš­kė­ja vi­si de­ fek­tai. Ta­čiau duo­bės at­si­ran­da ne tik dėl per­mai­nin­gų orų. Pag­rin­

di­nis ken­kė­jas – te­kan­tis van­duo.

Jis pa­plau­na pa­grin­dus ir at­si­ve­ria įgriu­vos“, – aiš­ki­no L.Dū­da.

Vi­sų mies­to gat­vių būk­lė bus ver­ti­na­ma pa­va­sa­rį. Tą kas­met da­ro spe­cia­liai su­da­ry­ta ko­mi­si­ja. Įver­ti­nus gat­vių būk­lę, pra­si­dės re­ mon­to dar­bai.

„Mik­riu­kai“ per Nau­juo­sius kur­suos ir nak­tį Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nau­jų­jų me­tų nak­tį klai­pė­die­čiai na­mo ga­lės grįž­ti ir pi­giau, ir sau­ giau – marš­ru­ti­niai tak­si kur­suos iki pat pa­ry­čių.

Lei­di­mą „mik­riu­kams“ nak­tį iš gruo­džio 31-osios į sau­sio 1-ąją dirb­ti, kol bus ke­lei­vių, su­tei­ kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė. „Mes kas­m et Nau­j ų­j ų me­t ų nak­tį dir­ba­me il­giau nei įpras­ta, ta­čiau šie­met pri­va­lė­jo­me gau­ ti val­džios su­ti­ki­mą“, – paaiš­ki­no bend­ro­vės „Aš­tuo­niu­kė“, ku­rios „mik­riu­kai“ ke­lei­vius ve­ža 8-uo­ ju marš­ru­tu, di­rek­to­rius Aud­rius Tva­ri­jo­na­vi­čius.

Jis nu­ma­tė, kad marš­ru­ti­niai tak­si nau­ja­me­tę nak­tį kur­suos ma­ žiau­siai iki 4 va­lan­dos ry­to. Įp­ras­

tai „mik­riu­kai“ dar­bą bai­gia vi­dur­ nak­tį. „Žmo­nėms rei­kia su­teik­ti ga­li­ my­bę ir sve­čių, klu­bų, ka­vi­nių sau­ giai grįž­ti na­mo, nes vi­si ži­no­me, kad iš­si­kvies­ti tak­si per šven­tes yra la­bai su­dė­tin­ga“, – tei­gė pa­šne­ ko­vas. Ke­lio­nės marš­ru­ti­niu tak­si kai­na nau­ja­me­tę nak­tį ne­si­keis – ji bus 3,4 li­to.

Sau­sio 1 die­ną „mik­riu­kai“ kur­ suos sek­ma­die­nio gra­fi­ku, tad pir­ ma­sis į gat­ves iš­rie­dės 7.30 val. iš Vin­gio gat­vės, o 8 val. – iš ge­le­žin­ ke­lio sto­ties.

Il­giau nei įpras­tai „mik­riu­kai“ kur­sa­vo ir Kū­čių bei abi Ka­lė­dų nak­tis. Anot A.Tva­ri­jo­na­vi­čiaus, ke­lei­vių bu­vo maž­daug iki 2.30 va­ lan­dos. „Kol kas dar skai­čiuo­ja­me, ar toks mū­sų spren­di­mas dirb­ti, kol yra ke­lei­vių, pa­si­tei­si­no, ta­čiau svar­biau­sia, kad žmo­nėms bū­tų pa­to­gu“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius.

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­ riu­je tuok­sis 20 po­r ų. Žie­dus su­mai­ nys: Re­na­ta Kra­saus­kai­tė ir Ar­t ū­ras Ka­po­čius (10.50 val.), Ra­sa Jan­kū­nie­ nė ir Pau­lius Damb­raus­kas (11 val.), Vai­ da Pet­raus­kai­tė ir Ed­ga­ras Voi­te­chovs­ kis (11.10 val.), Vik­to­ri­ja Šim­ku­tė ir Ar­ mi­nas Mie­žie­tis (11.30 val.), Jur­gi­ta Jog­ mi­nai­tė ir Ra­mū­nas Šo­nas (11.40 val.), Li­na Vait­ku­tė ir Ma­rius Ku­lie­ša (11.50 val.), Jo­lan­ta Be­ne­tie­nė ir Egi­di­jus Šu­ lins­kis (12.20 val.), Ra­mū­nė Kont­ri­mai­ tė ir Ovi­di­jus Kiau­ka­ra (12.30 val.), Kris­ ti­na Vai­če­kaus­k y­tė ir Ta­das Dul­k ys (13 val.), Au­re­li­ja Pet­ke­vi­čiū­tė ir Ro­kas Bag­do­na­vi­čius (13.10 val.), Ka­ri­na Roš­ čic­ka­ja ir Juo­zas Ma­tu­kas (13.40 val.), Ol­ga Far­ba­tiuk ir Alek­sandr Vil­čins­kas (13.50 val.), An­džė­li­ka Su­choc­kie­nė ir Arū­nas Pluš­čiaus­kas (14 val.), An­ge­li­ na Dobrz­hins­kaya ir Igor Slav­go­rods­ kiy (14.10 val.), Au­re­l i­ja Če­k y­tė ir To­ mas Dau­ba­ra (14.20 val.), Iri­na Kaz­laus­ kie­nė ir Mar­ti­nas Mic­ko­nis (14.30 val.), Ne­rin­ga Vin­ce­vi­čie­nė ir Rū­te­nis Ja­ci­ ke­vi­čius (14.40 val.), Si­mo­na Ur­nie­žiū­ tė ir Vy­te­nis Li­saus­kas (15 val.), Vik­to­ ri­ja De­gu­ty­tė ir Dei­man­tas Va­lu­ko­nis (15.10 val.), Rus­la­na Juo­za­pai­ty­tė ir Da­ rius Ši­ma­kaus­kas (15.20 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys.

Mi­rė Teo­fi ­lis Čes­lo­vas Žą­sy­tis (g. 1926 m.), Emi­l i­ja Švel­n ie­nė (g. 1927 m.), Ni­ ko­lay Sha­tov (g. 1935 m.), Mo­ni­ka Sun­ gai­l ie­nė (g. 1936 m.), Pe­la­gė­ja Gro­ma­ ko­va (g. 1944 m.), Vla­d i­mir Chu­pa­lov (g. 1961 m.), Da­lia No­rei­kai­tė (g. 1961 m.), Arū­nas Ka­nap­ka (g. 1965 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Do­mi­ce­lė Mi­nei­kie­nė, Alek­sandr Su­ri­ kov, Pau­li­na Eger­tie­nė, Jev­ge­nij Ti­tov, Zo­ja Bri­jū­n ie­nė, Mo­n i­ka Sun­gai­l ie­nė, ry­toj – Liud­m i­la Cho­rovs­ka­ja, Vla­d i­ mir Chu­pa­lov.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ge­na­di­jus Gut­ko­vas.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 15.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 52 iš­k vie­ ti­mų.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Pa­to­gu­mas: ke­lei­viai marš­ru­ti­niais tak­si na­mo ga­lės grįž­ti ir nau­ja­me­

tę nak­tį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

miestas

Sa­vos šven­tės – še­šė­ly­je

Rea­ly­bė: V.Grub­liaus­kas pri­si­pa­žįs­ta, jog iki šiol žmo­nai In­gai jau­čia gar­bės sko­lą, kad po

Ap­lin­ky­bės: J.Si­mo­na­vi­čiū­tei ir jos su­tuok­ti­niui Giun­te­riui Zau­kai ves­tu­vių da­tą te­ko

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tuok­tu­vių iš­kart te­ko kon­cer­tuo­ti nau­ja­me­čia­me ren­gi­ny­je.

1

„Ir so­vie­ti­niais me­tais ty­ liai džiau­giau­si ir kuk­liai švęs­da­vau gi­mi­mo die­ną, o da­bar esu la­bai lai­min­gas, kad tu­riu ga­li­ my­bę vie­šai, ne­bi­jo­da­mas švęs­ti ir Ka­lė­das, ir ma­no kuk­laus as­mens gi­mi­mo die­ną“, – pa­ki­liai kal­bė­jo A.Vin­kus. Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog ta­ry­bi­niais lai­kais dėl to­kio su­ta­pi­mo ga­lė­jo kil­ti ne­ma­žai pro­ble­mų.

Ne­rin­gos me­ro at­min­ty­je dar iki šiol gy­vi stu­di­jų me­tais iš­gy­ven­to nu­ti­ki­mo pri­si­mi­ni­mai, kai tuo­me­ tis tre­čia­kur­sis vie­ną gruo­džio 25ąją kar­tu su kam­ba­rio drau­gais su­ ruo­šė kuk­lią Ka­lė­dų va­ka­rie­nę.

Iš­da­vė su­muš­ti­niai

„Pa­si­dė­jo­me bu­terb­ro­du­kų, ne pa­ slap­tis – iš­si­trau­kė­me ir ko­kio rau­ do­no­jo vy­no bu­te­liu­ką, ir taip už­si­ ra­ki­nę du­ris šven­tė­me Ka­lė­das. Tai bu­vo di­de­lis mū­sų šir­dies džiaugs­ mas, kad mes šia pro­ga ga­li­me su­ si­bur­ti. Ir, ma­tyt, ar kaž­kas in­for­ ma­vo, ar at­si­tik­ti­nu­mas, kad po bend­ra­bu­tį ėjo tik­rin­ti ko­mi­si­ja.

Bu­te­liu­ką pa­slėp­ti dar spė­jo­me, o bu­terb­ro­dai li­ko. Mū­sų ir klau­sia: ką čia da­ro­te? Šven­čia­te Ka­lė­das?

O aš sa­kau – šven­čia­me ma­no gi­ mi­mo die­ną, o tė­vai sa­ky­tų – ir Ka­ lė­das. Tuo­met bu­vo­me vi­si ap­kal­ tin­ti, ir bu­vo priim­tas spren­di­mas ma­ne iš­mes­ti iš bend­ra­bu­čio. Bet vė­liau, ma­tyt, kaž­kam su­minkš­tė­ jo šir­dis, ne­beiš­me­tė“, – pri­si­mi­ ni­mais da­li­jo­si A.Vin­kus.

Ne­rin­gos me­ro tei­gi­mu, nors so­ viet­me­čiu švęs­ti Kū­čias, Ka­lė­das ne­bu­vo pa­pras­ta, ta­čiau dau­ge­lio žmo­nių sie­kis puo­se­lė­ti iš sa­vo tė­ vų, se­ne­lių pe­rim­tas tra­di­ci­jas bu­ vo ga­lin­ges­nis nei bai­mė dėl gre­ sian­čių ne­ma­lo­nu­mų.

Ne gim­ta­die­nio, o Kū­čių sta­las

Per Kū­čias, gruo­džio 24-ąją, gi­ męs Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eval­das Za­cha­re­vi­čius sa­vo 50-me­čio ju­bi­ lie­jų šie­met ofi­cia­liai at­šven­tė pir­ mą­ją Ka­lė­dų die­ną.

Nors, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, pa­ na­šių „ro­ki­ruo­čių“ ten­ka grieb­tis fak­tiš­kai kas­met, tai, kad jo gim­ ta­die­nio da­ta su­tam­pa su Kū­čio­ mis, lai­ko tik pri­va­lu­mu.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Tiek aš, tiek In­ga ne­ sa­me tie žmo­nės, ku­ rie la­bai su­reikš­mi­na da­tas, pro­ce­dū­ras, ce­ re­mo­ni­jas. Nes ne nuo jų apim­čių ar gau­sos pri­klau­so bend­ra­vi­ mo nuo­šir­du­mas ir tik­ru­mas. „Kaip sa­ko­ma, vie­nu šū­viu ga­ li­ma nu­šau­ti du zui­kius. Gra­ži da­ ta, ir nie­kas neuž­mirš­ta, – šmaikš­ ta­vo vy­ras. – Vie­nin­te­lė pro­ble­ma, kad tik­rą­ją die­ną bū­tų sun­ku pri­ si­kvies­ti drau­gus. Vi­si už­siė­mę su sa­vo šei­mo­mis, ren­ka­si prie Kū­čių sta­lo.“ Anot E.Za­cha­re­vi­čiaus, ir ta­ry­bi­ niais lai­kais tė­vų na­muo­se bū­da­vo lai­ko­ma­si krikš­čio­niš­kų­jų tra­di­ci­ jų, ruo­šia­ma Kū­čių va­ka­rie­nė. Tad ši šven­tė, kaip pri­pa­ži­no pa­šne­ko­ vas, bū­da­vo svar­bes­nė pro­ga nei jo gim­ta­die­nis.

To­kios nuo­sta­tos Lie­tu­vos sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rius lai­ko­si iki šiol. „Den­gia­me ne gim­ta­die­nio, o Kū­čių sta­lą, ži­no­ma, tą va­ka­rą ar­ ti­mie­ji ne­pa­mirš­ta pa­svei­kin­ti ir su gi­mi­mo die­na. Ne­su la­bai griež­tai pri­si­ri­šęs prie šios da­tos, ne­su­ reikš­mi­nu sa­vo gim­ta­die­nio – vi­ sa­da jį ga­li­ma nu­kel­ti, at­švęs­ti vė­ liau“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Ne­no­rė­jo di­de­lio šur­mu­lio

Uos­ta­m ies­č io me­r ui Vy­tau­t ui Grub­liaus­kui me­tų virs­mas aso­ci­

de­rin­ti prie sve­čių.

juo­ja­si ne tik su vie­no eta­po pa­bai­ ga ir su ki­to pra­džia. Bū­tent Nau­ jų­jų iš­va­ka­rė­se Klai­pė­dos va­do­vas su­mai­nė žie­dus su bū­si­mą­ja žmo­ na In­ga.

Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog po­ ra šios pro­gos ne­sie­kė ka­te­go­riš­kai „pri­riš­ti“ bū­tent prie to­kios da­tos.

Vei­kiau tai nu­lė­mė įvai­rių ap­lin­ky­ bių vi­su­ma. „Ne­tu­rė­jo­me sie­kio į vie­ną su­ plak­ti ke­lias šven­tes. Tie­siog gruo­ džio 31-oji ta­po pa­to­giau­sia da­ta mū­sų ce­re­mo­ni­jai. Tai bu­vo sa­vai­ tės vi­du­rys, ko mes ir no­rė­jo­me, tad san­tū­ria­me bi­čiu­lių bū­ry­je at­ li­ko­me for­ma­lią­ją pro­ce­dū­rą, nu­ va­žia­vo­me prie jū­ros, vė­liau su­ grį­žo­me į džia­zo klu­bą „Kur­piai“, kur tu­rė­jo­me gra­žią, šil­tą ir jau­kią šei­my­niš­ką pa­va­ka­rę“, – pri­si­mi­ nė V.Grub­liaus­kas.

Me­ras pri­si­pa­ži­no, jog ne­tru­kus svei­ki­ni­mus te­ko priim­ti jau gro­ jant sce­no­je. „Tą pa­tį va­ka­rą tu­rė­jau kon­cer­tą.

To­dėl net ir to­kią šven­tą ir mums abiem svar­bią die­ną te­ko mu­zi­ kuo­ti. Šiuo at­žvil­giu In­gai jau­čiu tam tik­rą gar­bės sko­lą, ku­rią ne­ šio­juo­si šir­dy­je ir pri­si­me­nu kiek­ vie­nus Nau­jus me­tus“, – šyp­so­jo­ si me­ras.

Ves­tu­vių neį­ma­no­ma pa­mirš­ti

Pak­laus­tas, ar to­kia dvie­jų svar­ bių pro­gų „san­tuo­ka“ tu­ri dau­giau pliu­sų, ar trū­ku­mų, V.Grub­liaus­kas juo­ka­vo, kad bent jau nie­ka­da ne­ gre­sia pa­mirš­ti ves­tu­vių da­tos. „Tiek aš, tiek In­ga ne­sa­me tie žmo­nės, ku­rie la­bai su­reikš­mi­na da­tas, pro­ce­dū­ras, ce­re­mo­ni­jas.

Nes ne nuo jų apim­čių ar gau­sos pri­klau­so bend­ra­vi­mo nuo­šir­du­ mas ir tik­ru­mas. Es­mi­nis veiks­nys yra san­tar­vė, su­pra­ti­mas ir mei­ lė vie­nas ki­tam“, – pri­pa­ži­no pa­ šne­ko­vas.

Taip pat pa­sku­ti­nią­ją me­tų die­ ną sa­vo ves­tu­ves at­šo­ku­si Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė

Prio­ri­te­tai: E.Za­cha­re­vi­čius sa­vo gi­mi­mo die­ną pir­miau­sia duok­lę ati­

duo­da krikš­čio­niš­ko­sioms tra­di­ci­joms.

šmaikš­ta­vo, kad to­kia „pa­to­gi“ pri­ si­min­ti tuok­tu­vių da­ta tur­būt ak­ tua­les­nis mo­ty­vas vy­rams.

Paš­ne­ko­vė ant­ri­no V.Grub­liaus­ kui, jog pa­si­rink­ti san­tuo­kai bū­tent gruo­džio 31-ąją pri­ver­tė ob­jek­ty­ vios ap­lin­ky­bės – esą tik tuo me­ tu į iš­kil­mes ga­lė­jo at­vyk­ti jau­na­ ve­džių sve­čiai iš Vo­kie­ti­jos. Įsi­ter­pė į šven­čių ma­ra­to­ną

Ka­dan­gi tą­dien Met­ri­ka­ci­jos sky­ rius ne­dir­bo, San­tuo­kų rū­muo­ se po­ra su­si­ra­šė dar ge­ro­kai prieš ce­re­mo­ni­ją baž­ny­čio­je – gruo­džio 14-ąją. „Mū­sų šei­mo­je ir anks­čiau jau nuo Kū­čių pra­si­dė­da­vo il­gas šven­ ti­nis pe­rio­das. Sau­sio 4-ąją – ma­ no gim­ta­die­nis, ma­mos – va­sa­rio 16-ąją, tė­vu­ko bu­vo ko­vo 2 die­ ną, tai­gi kas mė­ne­sį – vis kaž­koks veiks­mas. Tad ir ves­tu­vių da­ta iš

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

bend­ro kon­teks­to neišk­ren­ta“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, jog ves­tu­vių da­tai pa­mi­nė­ti po­ra ne­tu­ri ypa­tin­ gų ri­tua­lų ar tra­di­ci­jų, juo­lab kad tą­dien šei­mo­je la­biau ak­cen­tuo­ ja­ma ne ši pro­ga, o bū­tent Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vės. „Esu iš tų mo­te­rų, ku­ri ne­tu­rė­ jo tiks­lo bet ko­kia kai­na iš­te­kė­ti, tad ne­su­reikš­mi­nu ir šios da­tos“, – juo­ka­vo prieš sep­ty­ne­rius me­tus už sa­vo il­ga­me­čio drau­go iš­te­kė­ju­si mo­te­ris. J.Si­mo­na­vi­čiū­tė pri­si­pa­ ži­no, jog šį­syk me­tų virs­mo šven­ tė su­tuok­ti­niams vei­kiau­siai taps eksp­rom­tu. „Šie­met, gra­žiai pri­sni­gus, pla­ na­vo­me Nau­juo­sius pa­si­tik­ti gam­ to­je, ta­čiau da­bar vis­kas pa­si­kei­tė, to­dėl dar ne­ži­nau, ką su­gal­vo­si­ me“, – kal­bė­jo sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė.

5

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 29, 2012

miestas

Bend­ri­joms – pa­ra­ma Dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jos ak­ty­viai pra­šo sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mos įvai­riems dar­bams.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­gar­ba: kom­pa­ni­ja „Be­ga“ kas­met ati­duo­da pa­gar­bą il­ga­me­čiams bend­ro­vės dar­buo­to­jams.

Al­gir­do Ku­bai­čio nuo­tr.

Kom­pa­ni­ja „Be­ga“ ju­bi­lie­ji­nius me­tus pa­ly­dė­jo ap­do­va­no­ji­mais Pa­ly­dė­da­ma ju­bi­lie­ji­nius – 20-uo­ sius - veik­los me­tus, Klai­pė­dos jū­ rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja „Be­ga“ pa­ ger­bė il­ga­me­čius kom­pa­ni­jos dar­ buo­to­jus ir ko­lek­ty­vui bei dar­buo­ to­jų šei­mų na­riams tra­di­ciš­kai do­ va­no­jo šven­ti­nį kon­cer­tą.

Nuo 1992 me­tų vei­kian­ti pir­mo­ ji pri­va­ti Klai­pė­dos uos­to kro­vos kom­pa­ni­ja „Be­ga“ pa­sta­ruo­sius 10 me­tų puo­se­lė­jo tra­di­ci­ją pa­gerb­ti ir ap­do­va­no­ti tuos dar­buo­to­jus, ku­rių dar­bo sta­žas kom­pa­ni­jo­je per­žen­gia 10 me­tų ri­bą. Iki šiol šis gar­bin­gas il­ga­me­čio dar­buo­to­jo sta­tu­sas su­ teik­tas dau­giau nei 100 kom­pa­ni­ jos „Be­ga“ įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­ tų, o šie­met prie jų pri­si­dė­jo dar 10 ve­te­ra­nų.

20-ie­ji veik­los me­tai lei­do pra­dė­ ti nau­ją tra­di­ci­ją ir ati­duo­ti pa­gar­ bą žmo­nėms, bend­ro­vė­je dir­ban­ tiems jau du de­šimt­me­čius. Šie­met iš­kil­min­gai ap­do­va­no­ti 4 dar­buo­ to­jai, ku­rie kom­pa­ni­jo­je „Be­ga“ dir­ba nuo pat jos įsi­kū­ri­mo: ap­ skai­ti­nin­kė Da­ly­tė Teu­fer, do­ki­nin­ kas Rim­vy­das Kry­že­vi­čius, fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos di­rek­to­rė Ge­no­vai­ tė Dauk­šie­nė ir bend­ro­vės stei­gė­ jas ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aloy­zas Kuz­mars­kis.

Pas­ta­ra­sis dė­ko­jo il­ga­me­čiams dar­buo­to­jams ir vi­sam kom­pa­ni­ jos ko­lek­ty­vui už at­si­da­vi­mą bei nuo­šir­dų dar­bą, ku­ris lei­do uos­to veik­lai ne­pri­tai­ky­to­je te­ri­to­ri­jo­je

Įver­ti­ni­mas: Lie­tu­vos me­tų ga­mi­nio no­mi­na­ci­jos auk­so me­da­lį kom­

pa­ni­jos „Be­ga“ va­do­vui Aloy­zui Kuz­mars­kiui (vi­du­ry­je) Vy­riau­sy­bė­je įtei­kė nau­ja­sis ša­lies mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius (de­ ši­nė­je) bei Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­ tas Dar­gis.

LPK nuo­tr.

su­kur­ti mo­der­nią kro­vos kom­pa­ ni­ją, ir pa­ti­ki­no, kad „Be­gos“ dar­ buo­to­jų atei­tis so­cia­li­niu at­žvil­giu yra už­tik­rin­ta.

Juo­lab kad „Be­ga“ ir to­liau vyk­do plėt­ros pro­jek­tus, ku­rie lei­džia pa­ di­din­ti kro­vos po­ten­cia­lą bei apim­ tis, o šie­met kom­pa­ni­jo­je bu­vo baig­tas sta­ty­ti ir iš­ban­dy­tas vie­nas di­džiau­sių kro­vos komp­lek­sų ne tik Klai­pė­dos uos­te, bet ir vi­sa­me Ry­tų Bal­ti­jos re­gio­ne - Uni­ver­sa­lus že­ mės ūkio pro­duk­tų eks­por­to-im­ por­to ter­mi­na­las, ku­rio pa­jė­gu­mas – 2,5 mln. t bi­rių že­mės ūkio pro­ duk­tų per me­tus.

Įver­ti­ni­mo už sėk­min­gą me­tų veik­lą šie­met su­lau­kė ir pa­ti kom­ pa­ni­ja „Be­ga“. Bai­gian­tis me­tams, bend­ro­vė bu­vo ap­do­va­no­ta Lie­ tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ ci­jos no­mi­na­ci­ja „Sėk­min­gai dir­ ban­ti įmo­nė“, o šie­met pra­dė­ju­si veik­ti nau­ja mo­der­ni „Begos“ ge­ le­žin­ke­lio va­go­nų ir au­tot­rans­por­ to iš­kro­vi­mo bei pa­kro­vi­mo sto­tis su nau­jo­mis ge­le­žin­ke­lio at­ša­ko­ mis, ku­rios bu­vo nu­ties­tos kom­ pa­ni­jos lė­šo­mis ir pa­jė­go­mis, pri­ pa­žin­ta Lie­tu­vos me­tų ga­mi­niu bei įver­tin­ta auk­so me­da­liu. „Klaipėdos“ inf.

„Bend­ri­jos bu­vo la­bai ak­ty­vios, ypač pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis, kai bu­vo ga­li­ma teik­ti pa­raiš­kas gau­ti pa­ra­mą“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­ sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis.

Pa­va­sa­ri­nio eta­po me­tu su­lauk­ ta ke­tu­rių pa­raiš­kų, o ru­de­ni­nio – jau apie 20. Ta­čiau ne vi­sų bend­ri­jų pir­mi­nin­kai pa­tei­kė rei­kia­mus do­ ku­men­tus gau­ti pa­ra­mą. „Kiek su­spė­jo­me, per­žiū­rė­jo­ me pa­raiš­kas ir pa­pra­šė­me pa­teik­ ti trūks­ta­mus do­ku­men­tus“, – tei­ gė ve­dė­jas.

Pa­sak A.Gai­žu­čio, daž­niau­siai bend­ri­jos ne­pa­teik­da­vo in­ves­ti­ci­ nio pro­jek­to ir ener­ge­ti­nio au­di­to, ku­rie yra bū­ti­ni no­rint gau­ti pa­ra­ mą, o tik do­ku­men­tus apie at­lik­ tus dar­bus.

Bu­vo at­ve­jų, kai kom­pen­sa­ci­ jų bu­vo pra­šo­ma už dar­bus, ku­rie ne­su­si­ję su pa­ra­mos fon­do nuo­ sta­to­mis. Jie ne­bu­vo su­si­ję su ši­ lu­mos tau­py­mu ar grės­mę ke­lian­ čių konst­ruk­ci­jų ša­li­ni­mu. „Jei no­ri gau­ti pa­ra­mą, rei­kia lai­ ky­tis nu­sta­ty­tos tvar­kos ir pa­teik­ ti vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus, juk tai mies­to biu­dže­to lė­šos. Nė­ra taip, kad pai­mi pi­ni­gus iš mai­šo ir duo­di“, – pa­brė­žė ve­dė­jas.

A.Gai­žu­čio tei­gi­mu, in­ves­ti­ci­nis pro­jek­tas ir ener­ge­ti­nis au­di­tas pa­ ro­do, kad dar­bai bu­vo bū­ti­ni, at­lik­ ti skaid­riai. Anot jo, jei kaž­kas su­ gal­vo­jo pa­keis­ti laip­ti­nės lan­gus, neat­li­kę jo­kios eks­per­ti­zės, tai ne­ reiš­kia, kad tai bu­vo bū­ti­na.

Pir­me­ny­bė gau­ti pa­ra­mą tei­ kia­ma bend­ri­joms, ku­rių na­muo­ se gy­ve­na dau­giau so­cia­liai rem­ ti­nų žmo­nių. Ta­čiau bu­vo bū­ti­na pa­teik­ti tai įro­dan­čius do­ku­men­ tus. Pa­raiš­kos bus ver­ti­na­mos ke­ lis mė­ne­sius.

Dau­giau­sia kreip­ta­si dėl bend­ri­jų įstei­gi­mo ir mo­der­ni­za­vi­mo dar­bų kom­pen­sa­vi­mo. Pa­ra­ma su­tei­kia­ ma už jau at­lik­tus dar­bus. Šių me­tų bend­ri­jų pa­ra­mos fon­ de bu­vo 223 tūkst. li­tų. Pir­mo­ jo eta­po me­tu bend­ri­joms iš­da­ly­

223 – tiek tūkst. li­tų šie­met bus iš­da­ly­ta bend­ri­joms.

ta per 21 tūkst. li­tų – pa­ten­kin­tos tri­jų bend­ri­jų pa­raiš­kos.

Ki­tiems me­tais vėl pra­šo­ma pi­ ni­gų bend­ri­jų pa­ra­mos fon­dui. Ti­ ki­ma­si, kad vėl bus gau­ta to­kia pa­ ti su­ma.

Kiek bus skir­ta pi­ni­gų, paaiš­kės pa­tvir­ti­nus ki­tų me­tų mies­to biu­ dže­tą.

Pa­ra­ma bend­ri­ joms ski­ria­ma Dau­gia­bu­čio na­mo bend­ro nau­

do­ji­mo ob­jek­tų at­nau­ji­ni­mo, mo­der­ ni­za­vi­mo dar­bams – kom­pen­suo­ja­ ma 30 pro­c. iš­lai­dų, bet ne dau­giau kaip 50 tūkst. li­tų.

Dau­gia­bu­čių na­mų in­ves­ti­ci­nių

pro­jek­tų ir ener­ge­ti­kos au­di­to pa­ren­ gi­mui – kom­pen­suo­ja­ma 100 pro­c., bet ne dau­giau kaip 3 tūkst. li­tų.

Bend­ri­jų stei­gi­mui­si – kom­pen­

suo­ja­ma 100 pro­c. iš­lai­dų, bet ne dau­giau 3 tūkst. li­tų.

Pas­ta­tų tech­ni­nių de­fek­tų, ku­rie

ke­lia grės­mę, pa­ša­li­ni­mui, konst­ ruk­ci­jų sta­bi­lu­mui už­tik­rin­ti – kom­ pen­suo­ja­ma 50 pro­c. iš­lai­dų, bet ne dau­giau kaip 10 tūkst. li­tų.

Ieš­ko sa­vo bu­vu­sios my­li­mo­sios 1

Vie­no­je by­lo­je mo­te­ ris pri­pa­žin­ta nu­ken­tė­ ju­sią­ja, ki­to­se ke­tu­rio­se yra kal­ti­ na­mo­ji.

Vie­nos par­ti­jos są­ra­šuo­se į Sei­ mą ban­džiu­si pa­tek­ti T.Žgu­no­va su E.Os­ta­pen­ka san­ty­kius aiš­ki­na­si pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka.

Klai­pė­dos teis­mas nag­ri­nė­ja T.Žgu­no­vos bau­džia­mą­ją by­lą dėl ne­tik­ro do­ku­men­to pa­ga­mi­ni­mo ir pa­nau­do­ji­mo, dėl pra­ne­ši­mo apie ne­bū­tą nu­si­kal­ti­mą.

Bu­vu­sios at­li­kė­jo su­ža­dė­ti­nės lau­kia ir dau­giau by­lų – dėl E.Os­ ta­pen­kos se­ne­lių ka­po iš­nie­ki­ni­mo, dėl gra­si­ni­mų nu­žu­dy­ti bu­vu­sį my­ li­mą­jį, dėl jo mo­ti­nos te­ro­ri­za­vi­mo, dėl in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mo apie

E.Os­ta­pen­kos pri­va­tų gy­ve­ni­mą be jo lei­di­mo ir jo su­ti­ki­mo.

T.Žgu­no­va teis­mą raš­tu in­for­ma­ vo, jog ne­ga­li at­vyk­ti į by­los nag­ri­ nė­ji­mą.

T.Žgu­no­vai vie­niems me­tams ap­ri­bo­ta lais­vė. „Pa­reiš­kė, kad yra nėš­čia. Kai ji rug­sė­jo mė­ne­sį bu­vo su­lai­ky­ta ir už­da­ry­ta į areš­ti­nę, taip pat rei­ka­ la­vo, kad ją pa­leis­tų, nes yra nėš­ čia“, – aiš­ki­no E.Os­ta­pen­ka.

T.Žgu­no­vai ne­pa­si­ro­džius teis­

mo sa­lė­je, teis­mas nu­ro­dė pa­skelb­ ti klai­pė­die­tės paieš­ką, o ją su­ra­dus – suim­ti.

54-erių T.Žgu­no­va gruo­dį iš­ klau­sė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mo spren­di­mą, ku­riuo mo­te­ris bu­ vo pri­pa­žin­ta kal­ta dėl smur­to prieš try­li­ka­me­tę.

In­c i­d en­tas nu­t i­ko pre­k y­b os cent­re, kai ne­su­si­val­džiu­si mo­te­ ris trink­te­lė­jo mer­gai­tei. T.Žgu­no­ vai vie­niems me­tams ap­ri­bo­ta lais­ vė, nu­ken­tė­ju­sia­jai ji tu­ri su­mo­kė­ti 4 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės mo­ra­li­nės ža­los.

T.Žgu­no­va taip pat įpa­rei­go­ ta 100 va­lan­dų ne­mo­ka­mai dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus – pa­dė­ti slau­ gy­ti li­go­nius ar se­ne­lius.

Paieš­ka: T.Žgu­no­vos ir E.Os­ta­pen­kos mei­lė pa­si­bai­gė teis­muo­se, bu­

vu­sios at­li­kė­jo su­ža­dė­ti­nės da­bar ieš­ko po­li­ci­ja.

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

6

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 29, 2012

šeštadienio interviu

R.Pa­lai­tis: iš­da­vys­tė po­li­ti­ko­je – ne nau­jie­na

I

š­da­vys­tės, fi­nan­si­nių gru­puo­ čių sie­kis ma­ni­pu­liuo­ti vals­ ty­bės pa­rei­gū­nais ir ne­do­ros su­kty­bės. Tai tik men­ku­tė rea­ ly­bės da­lis aukš­čiau­sio­sios val­džios kas­die­ny­bė­je, apie ku­rią, po 12 me­ tų nu­spren­dęs trauk­tis iš ak­ty­vios po­li­ti­kos, pra­bi­lo bu­vęs vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras, il­ga­me­tis Sei­mo na­ rys, bu­vęs Pa­lan­gos me­ras Rai­mun­ das Pa­lai­tis.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pro­tė­viai – iš Klai­pė­dos

– Kaip jūs su­si­jęs su Klai­pė­da?

– Ma­no se­ne­lis iš tė­vo pu­sės Klai­ pė­do­je dir­bo pa­sie­nio po­li­ci­jo­je, o pa­skui, kai kraš­tą už­gro­bė hit­le­ ri­nin­kai, šei­ma per­si­kė­lė gy­ven­ti į Pa­lan­gą.

– Ko­kią Pa­lan­gą me­na­te iš sa­ vo vai­kys­tės?

– Pa­me­nu, kad va­sa­ro­mis į Pa­lan­gą pri­va­žiuo­da­vo la­bai daug poil­siau­ to­jų iš vi­sos So­vie­tų Są­jun­gos. Ir aš la­bai grei­tai iš­mo­kau ru­sų kal­bos, nes kie­me tek­da­vo žais­ti su ru­sa­ kal­biais vai­kais. O šiaip vi­si pa­ lan­giš­kiai, taip pat ir ma­no tė­vai, nuo­mo­da­vo tu­ri­mas lais­vas lo­vas at­vy­ku­siems pail­sė­ti prie jū­ros. Iš to pa­kan­ka­mai leng­vai už­dirb­da­ vo. Ma­nau, kad tai il­gai­niui pa­vei­ kė ir pa­lan­giš­kių cha­rak­te­rį, jie ga­ na sun­kaus bū­do.

– Bu­vo­te Pa­lan­gos me­ras, pa­ skui ku­rį lai­ką dir­bo­te sos­ti­nė­ je. Kaip Pa­lan­ga jums da­bar at­ ro­do?

– Pa­lan­ga il­gą lai­ką bu­vo „už­mi­ gu­si ant lau­rų“, ne­rea­liai ver­ti­no sa­vo ga­li­my­bes. Į ki­tus ku­ror­tus žiū­rė­jo iš aukš­to ir nie­ko ne­da­rė.

Gal­būt Pa­lan­gos vys­ty­mą­si stab­ dė po­li­ti­nių par­ti­jų tar­pu­sa­vio rie­te­nos. O per tą lai­ką tie pa­tys Drus­ki­nin­kai ga­na stip­riai pa­žen­ gė į prie­kį. Ir tik da­bar Pa­lan­ga po tru­pu­tį da­ro tei­sin­gus žings­nius ir ma­ty­ti tam tik­ras įdir­bis. Bet daug kur pa­vė­la­vo.

Apie pa­slap­tis ne­pra­bils

– Ko­kia jū­sų pro­fe­si­ja?

– Da­bar, kai pil­džiau gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mą, pa­ra­šiau, kad esu pla­ taus pro­fi­lio va­do­vas. Nes tų pro­ fe­si­jų tu­riu be ga­lo daug, bai­giau ma­te­ma­ti­ką, už­sii­mi­nė­jau fi­nan­ sais, po to 12 me­tų – po­li­ti­ko­je, iš jų tre­jus su pu­se me­tų – vyk­do­mo­ jo­je val­džio­je. Vi­daus rei­ka­lų sfe­ ro­je, o ji la­bai pla­ti. Kai ku­rio­se ša­ly­se tai sri­čiai at­sto­vau­ja trys mi­nist­rai. Nes ji api­ma ir re­gio­nus, ir mig­ra­ci­ją, ir jė­gos struk­tū­ras, ir vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą, vals­ty­bės tar­ny­bą.

– Ar 12 me­tų po­li­ti­ko­je – daug?

– Daug. Ir aš sau pa­sa­kiau, kad jau už­teks. Da­bar no­riu pa­jus­ti ma­lo­ nu­mą, kaip ge­ra ne­bū­ti vie­šam as­ me­niui, kai ga­liu neat­si­liep­ti į žur­ na­lis­tų skam­bu­čius. Ar­ba kai jie ma­nęs ko nors klau­sia, ga­liu neat­ sa­ki­nė­ti. No­riu pa­jus­ti tą pra­ban­ gą, kai ga­liu žmo­nėms sa­ky­ti tai, ką gal­vo­ju, o ne tai, ką jie no­ri iš­girs­ti.

Po­li­ti­ko­je yra įpras­ta pa­tai­kau­ti vi­

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

suo­me­nės nuo­mo­nei, šne­kė­ti tai, ką žmo­nės no­ri gir­dė­ti, o ne tai, kaip yra ir ką rei­kia pa­sa­ky­ti.

Gi­mė 1957 m. spa­lio 23 d. Pa­lan­go­je.

– Bet ar da­bar jūs ga­li­te vis­ ką šne­kė­ti apie sa­vo dar­bą Vy­ riau­sy­bė­je?

– Kai ku­riais at­ve­jais – ne. Tai, kas yra slap­ta in­for­ma­ci­ja, aš ne­la­bai šne­ku apie ją, tur­būt ne­la­bai ir šne­ kė­siu.

Pir­mus pen­ke­rius gy­ve­ni­mo me­tus au­go Kar­te­no­je, kur abu tė­vai mo­ky­ to­ja­vo pa­gal pa­sky­r i­mą. Šei­mai grį­ žus į Pa­lan­gą, pra­dė­jo lan­k y­t i mo­ kyk­lą ir ją bai­gė 1975 m.

1980 m. bai­gė Vil­n iaus uni­ver­si­te­ tą, tai­ko­mo­sios ma­te­ma­t i­kos spe­ cia­ly­bę.

– Ar mū­sų vals­ty­bė­je iš­ties yra to­kių bai­sių pa­slap­čių, ku­rių ne­ga­li ži­no­ti vi­suo­me­nė?

– Tie­są sa­kant, aš per sa­vo ad­ mi­nist­ra­vi­mo lai­ko­tar­pį to­kių pa­ slap­čių, ku­rios pa­si­ro­dy­tų kuo nors ypa­tin­gos, neiš­gir­dau. Yra tam tik­ ri da­ly­kai, apie ku­riuos yra ge­riau, kai ži­no ma­žiau žmo­nių. Juk čia pat vei­kia ir už­sie­nio žval­gy­bos, mes esa­me ir di­džių­jų vals­ty­bių in­te­re­ sų lau­ke. Be to, nė­ra taip, kad žmo­ nės, tu­rin­tys lei­di­mą su­si­pa­žin­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja, vi­są ją ir ži­no.

1978 m. ve­dė bu­v u­sią kla­sės drau­ gę Ade­lę.

Bai­gęs uni­ver­si­te­tą, su šei­ma grį­žo į Pa­lan­gą dirb­ti čia įsi­kū­ru­sia­me Kau­ no kar­dio­lo­gi­jos ins­ti­tu­to fi­lia­le, Skai­ čia­vi­mo cent­re.

Dirb­da­mas bai­gė ma­te­ma­t i­nės ki­ ber­ne­t i­kos as­pi­ran­t ū­rą Ma­te­ma­t i­ kos ir ki­ber­ne­ti­kos ins­ti­tu­te.

„At­si­tik­ti­nių da­ly­kų ne­daug“

Nuo 1989 m. dir­b o pri­v a­č ia­m e vers­le.

– Per tuos 12 me­tų po­li­ti­ko­ je te­ko ne­ma­žai iš­gy­ven­ti, gal ke­ti­na­te ra­šy­ti pri­si­mi­ni­mų kny­gą?

Iš pra­d žių kū­rė pro­g ra­m i­nę įran­gą kom­piu­te­riams, vė­liau per­sio­rien­ta­ vo į fi­nan­si­nę veik­lą – pre­ky­bą ak­ci­ jo­mis, in­ves­ti­ci­jas.

Rai­mun­das Pa­lai­tis:

Nuo 1994 m. – Lie­t u­vos li­be­ra­lų są­ jun­gos, 2003 m. – Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos Pa­lan­gos sky­riaus na­rys.

Bu­vau įspė­tas, kad su­sprog­dins. Rei­ka­ la­vo, kad ne­lįs­čiau, at­si­trauk­čiau.

1995–1997, 1997–2000 ir 2007 m. (man­da­to at­si­sa­kė) Pa­lan­gos sa­v i­ val­dy­bės ta­ry­bos na­rys.

Nuo 2000 m. ba­lan­d žio 13 iki lapk­ri­ čio 2 d. Pa­lan­gos me­ras.

– Ne, ne­ke­ti­nu. Ne­su­ge­bė­siu su­ kon­cent­ruo­ti vi­sų de­ta­lių at­min­ ty­je, o be to, dar mo­kyk­lo­je lie­tu­vių kal­ba bu­vo silp­no­ji ma­no vie­ta.

– Jū­sų ma­ny­mu, ko­dėl vals­ty­ bi­nės jė­gos struk­tū­ros ne­tu­ri vi­suo­me­nė­je au­to­ri­te­to?

– Kai ma­nęs už­sie­nie­čiai vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rai klaus­da­vo, ko­dėl po­li­ci­jos rei­tin­gas Lie­tu­vo­je toks že­ mas, tik apie 50 pro­cen­tų, kai Va­ ka­rų ša­ly­se – apie 80 pro­cen­tų, aš jiems at­sa­ky­da­vau, jog to­dėl, kad so­vie­tų lai­kais mi­li­ci­ja, iš ku­rios iš­si­vys­tė mū­sų po­li­ci­ja, ir žmo­nės dar tai pri­si­me­na, bu­vo oku­pan­tų rep­re­si­nė struk­tū­ra, to­dėl tas mū­ sų po­li­ci­jos rei­tin­gas is­to­riš­kai yra že­mas. Po­žiū­ris po tru­pu­tį kei­čia­ si, bet la­bai lė­tai. Be­je, es­tai šio­je sri­ty­je yra pa­žen­gę kur kas to­liau.

Po­li­ci­jos re­for­ma pas juos bu­vo la­ bai sėk­min­ga. Jie ge­ro­kai su­ma­ži­ no po­li­ci­nin­kų skai­čių, pa­kė­lė at­ ly­gi­ni­mą, ši pro­fe­si­ja ta­po la­biau pres­ti­ži­nė nei pas mus, at­si­ra­do kon­ku­ren­ci­ja, į tas pa­rei­gas ga­li­ ma at­rink­ti ge­res­nį kon­tin­gen­tą.

Ta­da ir pa­čios ins­ti­tu­ci­jos pres­ti­ žas ky­la.

– Ar yra te­kę su­si­dur­ti su to­ kiais at­ve­jais, kai suin­te­re­suo­ ti as­me­nys, no­rė­da­mi pa­spaus­ti po­li­ti­kus, ban­dė kenk­ti jų šei­ mos na­riams?

– Tai įpras­ta nu­si­kals­ta­ma pra­ kti­ka vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jei neį­ker­ ta tie­sio­giai, grie­bia­si silp­niau­sios gran­dies – šei­mos na­rių, vai­kų. At­

2000–2004 ir 2004–2008 m. Sei­mo na­rys.

2008–2012 m. – vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras XV Vy­riau­sy­bė­je.

At­sit­rau­kė: po 12 me­tų R.Pa­lai­tis ap­si­spren­dė trauk­tis iš po­li­ti­kos.

si­tik­ti­nių da­ly­kų ne­daug. To­kių at­ ve­jų pas mus pa­si­tai­ko, bet tai nė­ ra sis­te­ma.

– O jums ar yra kas nors ka­da nors gra­si­nęs?

– Yra, dar kai dir­bau vers­le. Bu­vau įspė­tas, kad su­sprog­dins. Rei­ka­la­ vo, kad ne­lįs­čiau, at­si­trauk­čiau.

– O kai dir­bo­te mi­nist­ru?

– Ne, tie­sio­giai ta­da man nie­kas ne­gra­si­no. Ki­ta ver­tus, aš ir ne­lin­ dau ten, kur ne­rei­kia lįs­ti po­li­ti­kui.

Nors po­li­ti­kai daž­nai mėgs­ta gi­lin­ tis į ope­ra­ty­vi­nę in­for­ma­ci­ją. Aš to ne­da­riau.

Ne­leng­va mi­nist­ro duo­na

– Ar po­li­ti­ko­je jus kas nors ka­ da nors iš­da­vė?

– Taip. Ir ne kar­tą. Bet po­li­ti­ko­je tai nie­ko neįp­ras­ta. Čia nuo­la­tos tu­ri žiū­rė­ti akis iš­plė­tęs. Net iš­si­vys­to ne­pa­si­ti­kė­ji­mo sind­ro­mas.

– Ar su­kly­do­te pa­si­rin­kęs ak­ty­ vią po­li­ti­ką?

– Ne. Ma­no gy­ve­ni­mo va­rik­lis ju­ dė­ji­mui į prie­kį yra smal­su­mas.

Man tu­ri bū­ti įdo­mu. Iš pra­džių

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bu­vau me­ras, po to – Sei­mo na­rys.

Tre­čią ka­den­ci­ją Sei­mo na­riu bū­ ti jau ne­be­la­bai įdo­mu, ant­rą, dar įdo­mu. Pas­kui ta­pau vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ru. Da­bar tą smal­su­mą lyg ir esu pa­ten­ki­nęs. 12 me­tų ati­da­viau po­li­ti­kai, tiks­liau, Lie­tu­vai, nes tai – tar­nys­tė vals­ty­bei. Da­bar jau no­ rė­čiau pra­dė­ti gy­ven­ti ir dirb­ti sau.

Da­viau sau žo­dį, kad tik­rai nei­ siu dirb­ti nei į vie­šą­jį sek­to­rių, nei į vals­ty­bės tar­ny­bą. Ir į po­li­ti­ką taip pat – ne. Esu lais­vas, gal kas nors pa­siū­lys ko­kį dar­bą. Da­bar nag­ri­ nė­ju įvai­rius vers­lo pro­jek­tus, pri­ si­me­nu sa­vo se­ną vers­lą, ste­biu bir­ žas, fi­nan­si­nes rin­kas.

– Koks mo­men­tas bu­vo pa­ts sun­kiau­sias per tuos 12 me­tų?

– Kal­bant apie as­me­ni­nius da­ly­ kus, pa­ts sun­kiau­sias bu­vo žmo­nos mir­tis. O grįž­tant prie po­li­ti­kos, tai mi­nist­ro duo­na – kur kas sun­kes­nė nei Sei­mo na­rio.

– Yra nuo­sta­ta, kad mi­nist­ru bū­ti leng­va?

– Tai klai­din­ga nuo­mo­nė. Nes at­sa­ ko­my­bė – tik­rai di­de­lė. La­bai konk­ re­čiai tu­ri su­kon­cent­ruo­ti min­tis ir iš­sa­ky­ti jas ži­niask­lai­dai, nes jie yra

Nuo 2004 m. naš­lys. 2006 m. ve­dė dar kar­tą. Tu­ri duk­rą Bar­bo­rą, sū­nus Po­vi­lą ir An­ta­ną.

pa­grin­di­nis ru­po­ras, ku­rie per­duo­ da in­for­ma­ci­ją vi­suo­me­nei. Yra la­ bai daug ne­drau­gų ir tarp tų pa­čių žur­na­lis­tų, ku­rie sie­kia už­duo­ti su­ ktą klau­si­mą, kad su­si­mau­tum ar ne taip at­sa­ky­tum ir po to tap­tum sa­vo žo­džių įkai­tu. Yra fi­nan­si­nės gru­pės, ku­rios vei­kia per ži­niask­ lai­dą, aš juos va­di­nu oli­gar­chais, ku­rie ir­gi yra suin­te­re­suo­ti vi­so­kiais bū­dais po­li­ti­kus pa­lenk­ti sa­vo nau­ dai. To­kių da­ly­kų daug, ir tarp vi­ so to la­vi­ruo­ti ne­pap­ras­ta. Vi­si tie tre­ji su pu­se me­tų, kol va­do­va­vau mi­nis­te­ri­jai, dėl pi­ni­gų sty­giaus bu­vo šo­kas vi­sai vi­daus rei­ka­lų sis­ te­mai. Ir žmo­nės ne iš­kart pa­ti­kė­jo, kad nė­ra pi­ni­gų. Tam pri­rei­kė me­tų ar dve­jų. O pra­džio­je ma­nė, kad tai mi­nist­ras jiems pi­ni­gų ne­duo­da.

– Ar žmo­nėms sau­gu gy­ven­ti Lie­tu­vo­je?

– Ma­nau, kad pa­kan­ka­mai sau­gu.

Tik kol neiš­šo­ki iki tam tik­ro ly­gio.

Pa­vyz­džiui, į mi­nist­rus. Ta­da pra­ si­de­da pa­vo­jai. Ta­da daug kas no­ri ta­vo krau­jo ir bet ku­riais me­to­dais ban­do ta­ve su­komp­ro­mi­tuo­ti. Ta­da jau nė­ra jo­kių tai­syk­lių.

7

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 29, 2012

lietuva

Mat­riar­cha­tas Gy­ni­mo ta­ry­bo­je bai­gė­si Ke­le­rius me­tus Lie­tu­vos Vals­ty­bės gy­ni­ mo ta­ry­bo­je (VGT) dau­gu­ma na­rių bu­vo mo­te­rys. Ta­čiau po pa­sta­rų­jų Sei­mo rin­ ki­mų ir su­da­rius nau­ją Vy­riau­sy­bę pa­dė­ tis kar­di­na­liai pa­si­kei­tė.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pir­mi­nin­kė – mo­te­ris

Nuo 2009 m. ru­dens iki šių me­tų gruo­džio vie­no­je iš Lie­tu­vos Kons­ ti­tu­ci­jos nu­ma­ty­tų vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­jų – VGT – iš pen­kių na­rių trys bu­vo mo­te­rys.

Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją svar­biau­sius su vals­ty­bės gy­ni­mu su­si­ju­sius klau­si­mus svars­tan­čios ir koor­di­ nuo­jan­čios VGT na­riai tė­ra pen­ ki – pre­zi­den­tas, ku­ris kar­tu yra ir vy­riau­sia­sis vals­ty­bės gink­luo­tų­ jų pa­jė­gų va­das, Sei­mo pir­mi­nin­ kas, mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras ir ka­riuo­me­ nės va­das.

Il­gą lai­ką vi­sas šias pa­rei­gas ėjo tik vy­rai. Tik kiek dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį, kai kon­ser­va­to­rė Ire­ na De­gu­tie­nė du­kart lai­ki­nai ėjo prem­je­ro pa­rei­gas ir VGT spren­dė ne vie­ną svar­bų su ša­lies sau­gu­ mu su­si­ju­sį klau­si­mą, šios ins­ti­tu­ ci­jos po­sė­džiuo­se pir­mą­kart da­ly­ va­vo mo­te­ris.

2008 m. gruo­dį kraš­to ap­sau­ gos mi­nist­re ta­po Tė­vy­nės są­jun­ gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ ra­tų at­sto­vė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė. Ji ta­po pir­mą­ja nuo­la­ti­ne VGT na­re mo­te­ri­mi.

2009 m. lie­pą pa­čiai VGT pra­ dė­jo va­do­vau­ti mo­te­ris, kai Pre­ zi­den­te bu­vo iš­rink­ta, pri­sie­kė ir vals­ty­bės va­do­vo bei vy­riau­sio­jo gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­do pa­rei­gas ei­ti pra­dė­jo Da­lia Gry­baus­kai­tė.

Tų pa­čių me­tų rug­sė­jį į Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas bu­vo iš­rink­ ta I.De­gu­tie­nė. Taip ji ta­po tre­čią­ ja mo­te­ri­mi iš pen­kių nuo­la­ti­nių VGT na­rių.

Li­ku­sie­ji du VGT na­riai pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­tus bu­vo vy­rai – mi­n ist­ras pir­m i­n in­kas And­ rius Ku­bi­lius ir ka­riuo­me­nės va­ das bri­ga­dos ge­ne­ro­las Ar­vy­das Po­cius.

Pa­si­kei­tė trys na­riai

Po šie­met spa­lį vy­ku­sių Sei­mo rin­ ki­mų ir nau­jo par­la­men­to dar­bo pra­džios Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­ gas iš I.De­gu­tie­nės pe­rė­mė Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las.

Jis iš­kart ta­po VGT na­riu.

Gruo­dį pri­sie­kė ir dar­bą pra­dė­ jo prem­je­ro so­cial­de­mok­ra­to Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma nau­ja ša­lies Vy­riau­sy­bė. Jo­je kraš­ to ap­sau­gos mi­nist­ro pa­rei­gas pe­ rė­mė ir­gi so­cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ole­kas.

Tiek A.But­ke­vi­čius, tiek J.Ole­kas ir­gi ta­po nuo­la­ti­niais VGT na­riais.

Ka­riuo­me­nės va­du iš­li­ko ge­ne­ ro­las A.Po­cius. Tad šiuo me­tu iš pen­kių VGT na­rių ke­tu­ri yra vy­ rai. Bet šiai ins­ti­tu­ci­jai te­be­va­do­ vau­ja mo­te­ris – Pre­zi­den­tė D.Gry­ baus­kai­tė.

Pap­ras­tai VGT po­sė­džiuo­se da­ ly­vau­ja ir ki­ti aukš­ti pa­rei­gū­nai – vi­daus ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ rai, Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos bei Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­ te­tų pir­mi­nin­kai, Vals­ty­bės sau­gu­

Va­do­vė: VGT nuo 2009-ųjų vi­du­rio pir­mi­nin­kau­ja vy­riau­sio­ji Lietuvos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­dė – Pre­zi­den­

tė D.Gry­baus­kai­tė.

mo de­par­ta­men­to va­do­vas. Ta­čiau jie nė­ra nuo­la­ti­niai VGT na­riai.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

tuo­jan­čių na­cio­na­li­nį sau­gu­mą bei te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą, svars­ty­mas“, „vals­ty­bės val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jų, su­

Neaiš­ku, ka­da pir­ma­sis po­sė­dis

VGT po­sė­džiau­ja ga­na re­tai – vi­du­ ti­niš­kai tik ke­lis kar­tus per me­tus.

Po­sė­džiuo­se pa­pras­tai ap­ta­ria­mi stra­te­gi­niai su Lie­tu­vos ka­riuo­me­ nės ap­rū­pi­ni­mu, taip pat bend­ri su na­cio­na­li­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu su­si­ję klau­si­mai.

Pa­gal įsta­ty­mą ši ins­ti­tu­ci­ja „svars­to ir koor­di­nuo­ja svar­biau­sius vals­ty­bės gy­ny­bos rei­ka­lus, įskai­tant vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų veik­lą svar­biau­ siais vals­ty­bės sau­gu­mo už­tik­ri­ni­ mo ir gy­ni­mo klau­si­mais“. Prie VGT įga­lio­ji­mų pri­ski­ria­ma „už­sie­nio ir vi­daus po­li­ti­kos nuo­sta­tų, ga­ran­

Konk­re­ti nau­jos su­ dė­ties VGT pir­mo­ jo po­sė­džio da­ta dar ne­nus­ta­ty­ta. si­ju­sių su na­cio­na­li­nio sau­gu­mo už­ tik­ri­ni­mu, veik­los koor­di­na­vi­mas“, „stra­te­gi­nių kri­zių val­dy­mo gai­rių nu­sta­ty­mas“ ir ki­ti.

Be to, nuo 2013-ųjų pra­džios įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja VGT „tvir­ tin­ti žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos po­

rei­kius ir prio­ri­te­tus, žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų veik­los stra­te­gi­jas, ver­ tin­ti žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų me­ti­ nes veik­los ata­skai­tas, žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos ati­tik­tį žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos po­rei­kiams ir prio­ ri­te­tams, nu­s ta­ty­t i žval­g y­b os ins­ti­tu­ci­jų tarp­tau­ti­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo su už­sie­nio vals­ty­bių žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bo­mis bei tarp­tau­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­ mis ir ins­ti­tu­ci­jo­mis gai­res“.

VGT sek­re­to­rius yra Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mais Jo­nas Mar­ke­vi­čius.

Pre­zi­den­tū­ra dien­raš­čiui pra­ne­ šė, kad konk­re­ti nau­jos su­dė­ties Gy­ni­mo ta­ry­bos pir­mo­jo po­sė­džio da­ta dar ne­nu­ma­ty­ta.

Nauja pensijų apskaičiavimo tvarka Kas va­do­vaus ko­mi­si­jai?

Iškart po Naujųjų įsigalioja visiškai nauja senatvės pensijų apskaičia­ vimo tvarka. Teigiama, kad naujo­ vė turėtų būti naudinga būsimiems pensininkams.

Seimas priėmė Valstybinių soci­ alinio draudimo pensijų įstatymo 19, 24 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymą, pagal kurį asmenys, ku­ riems valstybinė socialinio draudi­ mo senatvės pensija bus skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, galės pasirinkti jiems nau­ dingesnę šios pensijos apskaičia­ vimo tvarką.

Galima bus skaičiuoti pensiją pagal šiuo metu galiojančią tvar­ ką, kuri galios ir po 2013 m. sausio 1 d., arba pagal naująją tvarką.

Kaip nustato Seimo jau priim­ tas įstatymas, skaičiuojant sena­ tvės pensiją pagal naująją tvarką bus įvertintos asmens draudžia­ mosios pajamos tik nuo 1994 m. sausio 1 d.

Skaičiuojant senatvės pen­ siją pagal šiuo metu galiojan­ čią tvarką bus įvertintos asmens pajamos iki 1994 m. sausio 1 d.

(imant penkerius paeiliui asme­ niui palankiausius kalendori­ nius stažo metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d.) ir asmens drau­ džiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d., jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga.

Skaičiuojant senatvės pensiją pagal naująją tvarką bus įvertintos asmens draudžiamosios pa­ jamos tik nuo 1994 m. sausio 1 d.

Abiem atvejais įvertinamas visas asmens įgytas valstybinio sociali­ nio pensijų draudimo stažas.

Naujoji senatvės pensijų ap­ skaičiavimo tvarka, įsigaliosian­ ti sausio 1 d., yra aiškesnė dėl nu­ statytos paprastesnės senatvės pensijos papildomos dalies ap­

skaičiavimo formulės (susideda iš vienos dalies) ir labiau įverti­ nanti asmens indėlį į Valstybinio socialinio draudimo fondo biu­ džetą, nes pensija galės būti skai­ čiuojama vien tik pagal pajamas, nuo kurių mokėtos įmokos į Vals­ tybinio socialinio draudimo fon­ do biudžetą.

Naujoji tvarka taip pat bus tai­ koma nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų skiriamoms vals­ tybinėms socialinio draudimo netekto darbingumo, išanksti­ nėms senatvės ir našlaičių pen­ sijoms.

2012 m. gruodžio 20 d. Sei­ mo priimtu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59 ir 65 straipsnių pakeitimo ir papil­ dymo įstatymo 2, 3, 4, 10, 11, 12, 14 straipsnių pripažinimo nete­ kusiais galios ir 13, 15 straipsnių pakeitimo įstatymu pripažintos netekusiomis galios nuostatos, įtvirtintos neįsigaliojusiame dar 2008 m. spalio 20 d. priimtame įstatyme Nr. X-1756. „Klaipėdos“, BNS inf.

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­ vi­las tei­gia kuo sku­biau ke­ti­nąs spręs­ti Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) va­do­vo klau­si­mą.

Ko­mi­si­ja be pir­mi­nin­ko dir­ba ke­ tu­ris mė­ne­sius. „Ar­ti­miau­siu me­tu, iš­kart po Nau­jų­jų me­tų, im­si­mės šio klau­ si­mo“, – sa­kė par­la­men­to pir­mi­ nin­kas. „Ži­nau si­tua­ci­ją, ži­nau kan­di­da­ tus, ku­rie ga­lė­tų bū­ti. Man tie­siog rei­kė­tų ap­si­spręs­ti, ką siū­ly­siu“, – tvir­ti­no V.Ged­vi­las.

Jis tei­gė jau pra­dė­jęs pa­si­ta­ri­mus dėl to, ku­ris iš da­bar­ti­nių VTEK na­rių ga­lė­tų tap­ti ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­ku. Ki­ta ver­tus, Sei­mo va­ do­vas pa­brė­žė nė vie­no iš ko­mi­si­ jos na­rių ne­pa­žįs­tan­tis as­me­niš­kai, to­dėl, prieš pa­si­rink­da­mas ir par­ la­men­tui pa­teik­da­mas kan­di­da­tą, ke­ti­nąs su­si­tik­ti su pre­ten­den­tais as­me­niš­kai. „Kal­bė­siu su jais, man rei­kia žmo­ nes pa­žin­ti, as­me­niš­kai nė vie­no ne­pa­žįs­tu. Rink­siuo­si pa­gal re­ko­ men­da­ci­jas, ap­klau­sas, pa­žiū­rė­siu

pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą, kom­pe­ten­ci­ją, ką yra dir­bę“, – sa­kė V.Ged­vi­las. Jis tvir­ti­no su­pran­tąs, kad tą dar­bą rei­ kia pa­da­ry­ti kuo grei­čiau. „Rei­kia kuo grei­čiau tai pa­da­ry­ ti. Veik­la, kai nė­ra pir­mi­nin­ko, yra tru­pu­tį ne­nor­ma­li. VTEK tu­ri tu­ rė­ti sa­vo pir­mi­nin­ką“, – sa­kė par­ la­men­to va­do­vas.

VTEK va­do­vo Re­mi­gi­jaus Re­ ker­tos at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­ mą Sei­mas pa­ten­ki­no rug­sė­jį. Jis iš pa­rei­gų pa­si­trau­kė dėl as­me­ni­ nių prie­žas­čių.

VTEK pir­mi­nin­ką ski­ria par­la­ men­tas Sei­mo va­do­vo tei­ki­mu.

Lapk­ri­čio pra­džio­je bu­vu­sios ka­den­ci­jos Sei­mas bai­gė for­muo­ ti po­li­ti­kų ir vals­ty­bės tar­nau­to­ jų eti­ką, in­te­re­sų konf­lik­tus nag­ri­ nė­jan­čią ko­mi­si­ją. Da­bar jo­je dir­ba vi­si pen­ki na­riai – Da­lia Pau­laus­ kai­tė, Dei­vy­das Rim­ke­vi­čius, Ele­ na Vai­tie­kie­nė, Gra­ži­na Imb­ra­sie­ nė ir Vir­gi­ni­jus Ka­na­pins­kas.

Kol nė­ra pa­skir­to pir­mi­nin­ko, VTEK va­do­vau­ja vy­riau­sia pa­gal am­žių ko­mi­si­jos na­rė G.Imb­ra­ sie­nė. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

10p.

Šv. Kalė­dos pasaulyje – pa­na­šios ir skir­tin­gos.

Moeksativkome paju

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

2012 m. ne­ trūko nei įspūdingų ren­gi­nių, nei po­mpas­tiškų šven­čių.

Netrū­ko ir smur­to, o gam­ta vėl šėlo. Kaip pa­sau­lis pri­si­mins be­si­bai­gian­ čius Dra­ko­ no me­tus?

Laimė­ji­mas: pa­les­ti­nie­čiai šiais me­tais pa­siekė sim­bo­linę per­galę – Pa­les­ti­nai bu­vo su­teik­tas Jung­ti­nių Tautų stebė­to­jos sta­tu­sas.

Ką at­nešė Dra­ko­nas ir ką at­neš Gy­v kas Oba­ma. Kaip ir Prancū­zi­jo­je, įtam­pos rin­ki­muo­se ne­trūko. Pas­ ku­tinė­mis kam­pa­ni­jos sa­vaitė­mis abiejų kan­di­datų ga­li­mybės bu­vo ver­ti­na­mos apy­ly­giai. Vis­gi B.Oba­ mai pa­vy­ko iš­lai­ky­ti po­stą. Įdo­mu tai, kad šių metų Ame­ri­kos rin­kimų į pre­zi­den­tus ir Kong­resą kam­pa­ ni­ja bu­vo vie­na bran­giau­sių per vi­ są ša­lies is­to­riją. Jų kai­na siekė be­ veik 6 mlrd. JAV do­le­rių.

Rin­kimų me­tai

Ru­si­jo­je pre­zi­den­tu bu­vo per­rink­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, ta­čiau kiek įdo­ mesnė ko­va dėl pre­zi­den­to po­sto vy­ ko Prancū­zi­jo­je. Čia ie­tis rėmė bu­ vęs ša­lies va­do­vas Ni­co­las Sar­ko­zy ir so­cia­lis­tas Fran­çois Hollande’as.

Prancū­zai tėškė an­tausį N.Sar­ko­zy ir pa­si­rin­ko F.Hollande’ą. N.Sar­ ko­zy ta­po ant­ruo­ju pre­zi­den­tu po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, ku­ris ne­ bu­vo per­rink­tas ant­rai ka­den­ci­jai, o F.Hollande’as – pir­muo­ju ša­lies va­do­vo po­stą užė­mu­siu so­cia­lis­tu per pa­sta­ruo­sius 17 metų.

Ki­ta­pus At­lan­to dėl JAV pre­zi­ den­to po­sto ko­vo­jo res­pub­li­ko­nas Mit­tas Rom­ney ir da­bar­ti­nis ša­ lies va­do­vas de­mok­ra­tas Ba­rac­

pa­si­glemžė ke­lių šimtų žmo­nių gy­ vybę. Šal­čio ban­ga Senąjį že­myną užplū­do sau­sio pa­bai­go­je.

Pie­tinį Ru­si­jos Kras­no­da­ro re­ gioną va­sarą nu­siaubė ga­lin­gas po­tvy­nis, per kurį žu­vo apie 200 žmo­nių. Ne­laimę su­kėlė smar­kios liū­tys. Nuo sti­chi­jos nu­kentė­jo be­ veik 13 tūkst. gy­ven­tojų namų.

Ame­ri­ko­je su ne­ri­mu lauk­ta ura­ ganų se­zo­no pra­džios. Daug baimės kėlė link Mek­si­kos įlan­kos ke­liau­ jan­tis ura­ga­nas Izao­kas. Laimė, šis ura­ga­nas di­de­lių nuo­sto­lių ne­pri­ darė, ta­čiau spalį JAV ry­tinę pa­ krantę užg­riu­vo ura­ga­nas Sen­di.

Jis ry­tinė­je JAV pa­krantė­je pri­darė 65,6 mlrd. do­le­rių ža­los. Per audrą žu­vo 253 žmonės.

jimą bu­vo su­tik­tas prie­šta­rin­gai, Bend­ri­jos ly­de­riai pa­žadė­jo, kad No­be­lio pri­zas įkvėps juos steng­tis ko­vo­ti su skolų kri­ze. Tie­sa, nė vie­ nas iš Eu­ro­pos ly­de­rių šiais me­tais neuž­sidė­jo įta­kin­giau­sio pla­ne­tos žmo­gaus karū­nos – ja vėl pa­si­da­ bi­no JAV pre­zi­den­tas B.Oba­ma.

Gam­ta ne­pa­si­gailė­jo ir Fi­li­pinų, ku­riems smogė taifū­nas Bo­fa. Sti­ chi­ja nu­si­nešė ma­žiau­siai tūkstan­ čio žmo­nių gy­vybę ir pri­darė 838 mln. JAV do­le­rių ža­los. Šventės ir links­mybės

Rin­ki­mai vy­ko ir Ki­ni­jo­je. Šiais me­tais did­žiau­sio­je pa­gal gy­ven­tojų skai­čių pa­sau­lio ša­ly­je pa­si­keitė Ko­mu­nistų par­ti­jos va­do­vybė.

Gam­tos šėlsmas

2012-uo­s ius Eu­ro­pa pa­s i­t i­ko kęsda­ma re­kor­di­nius spei­gus, ku­rie

Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja šiuos me­tus pa­ si­ti­ko švęsda­ma ka­ra­lienės Elž­bie­ tos II dei­man­tinį val­dy­mo ju­bi­liejų.

Vi­sus me­tus ša­ly­je vy­ko įvairūs 60 metų šalį val­dan­čiai mo­nar­chei pa­gerb­ti skir­ti ren­gi­niai. Jung­tinės Ka­ra­lystės sos­tinė Lon­do­nas ta­po ir pa­sau­lio spor­to sos­ti­ne, kur vy­ko va­sa­ros olim­pinės žai­dynės.

ES šiais me­tais did­žia­vo­si iš­ko­ vo­ta No­be­lio tai­kos pre­mi­ja. Nors spren­di­mas skir­ti ES ap­do­va­no­

Va­karų Kran­te ir Ga­zos Ruo­že tūkstan­čiai pa­les­ti­nie­čių šo­kiais ir dai­no­mis su­ti­ko ži­nią, kad jų ša­ liai bu­vo su­teik­tas Jung­ti­nių Tau­ tų stebė­to­jos sta­tu­sas.

Ne­laimės ir konf­lik­tai

JAV su­krėtė net tre­jos šiur­pios ma­ sinės žu­dynės. Ko­lo­ra­do vals­ti­jos Oro­ros mies­to ki­no teat­re Ja­me­sas

9

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Pa­si­rašė ­ įsta­tymą

Prastė­ja ­ svei­ka­ta

Gru­mia­si ­ už gy­vybę

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas va­kar pa­si­rašė prie­šta­rin­gai ver­ti­namą įsta­ tymą, draud­žiantį ame­ri­kie­ čių šei­moms įsi­vai­kin­ti vai­kus iš Ru­si­jos. Šis teisės ak­tas lai­ ko­mas kerš­tu už JAV san­kci­ jas Ru­si­jos pa­reigū­nams, sie­ ja­miems su tei­si­nin­ko Ser­ge­ jaus Mag­nic­kio mir­ti­mi.

Nu­ša­lin­tam Egip­to pre­zi­den­ tui Hos­ni Mu­ba­ra­kui plau­čiuo­ se su­si­kaupė skys­čių, yra ski­ lę ke­li jo šon­kau­liai. Šis pra­ne­ ši­mas pa­si­rodė po to, kai už pro­tes­tuo­tojų žu­dy­nes kalė­ ti iki gy­vos gal­vos nu­teis­tas H.Mu­ba­ra­kas iš kalė­ji­mo bu­ vo per­vež­tas į ka­rinę li­go­ninę gy­dy­ti.

Stu­dentė indė, ku­rią De­ly­je au­to­bu­se žiau­riai iš­ža­gi­no ke­ li vy­rai ir ku­ri pa­tyrė sun­kią sme­genų traumą, gru­mia­si už sa­vo gy­vybę. „Be anks­tes­ nio šir­dies su­sto­ji­mo, ji taip pat tu­ri in­fek­ciją plau­čiuo­se ir pil­ve, jai taip pat – smarkiai su­žei­stos sme­genys“, – pra­ nešė li­go­ninė.

ES – ką matėme, kas vyksta ir ko tikėtis?

Ramū­nas Vil­pi­šaus­kas VU TSPMI pro­fe­so­r ius

P

vatė?

„Scan­pix“ nuo­tr.

Hol­me­sas nu­žudė 12 žmo­nių.

Vis­kon­si­no vals­ti­jo­je nuo žu­di­ ko kulkų sikhų šven­tyk­lo­je žu­ vo 6 žmonės, o 20 metų paaug­ lys Ada­mas Lan­za Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jos Niu­tau­no mies­to Sen­di Hu­ko pra­dinė­je mo­kyk­lo­je nu­ šovė 26 žmo­nes ir nu­si­žudė.

Egiptą su­krėtė ne­laimė, kai vie­no­je per­va­žo­je į pie­tus nuo sos­tinės Kai­ro trau­ki­nys ta­ra­na­vo mo­kyk­linį au­to­busą. Per ne­laimę žu­vo 50 vaikų, o Piet­ry­čių Azi­jo­ je per du gais­rus fab­ri­kuo­se žu­vo be­veik pusė tūkstan­čio žmo­nių.

Gais­ras siu­vi­mo fab­ri­ke Bang­ la­de­še nu­si­nešė 112, o Pa­kis­ta­no uos­ta­mies­ty­je Ka­ra­čy­je – ma­ žiau­siai 350 žmo­nių gy­vybę.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

raėję me­tai ES bu­vo su­dėtin­ gi, nes ne­bu­vo aiš­ku, kaip to­ liau ga­li klos­ty­tis įvy­k iai eu­ ro zo­no­je ir ar ku­r iai nors iš jos na­r ių ne­teks pa­l ik­t i bend­ros va­ liu­tos erdvės, nes tam būti­nos re­for­ mos bus po­l i­t iš­kai ne­priim­t i­nos vi­ suo­me­nei. Šis klau­si­mas ypač ašt­riai bu­vo iš­k ilęs pa­va­sa­r io pa­bai­go­je, kai vy­ko rin­k i­mai Grai­k i­jo­je. Ta­čiau ši ša­ lis iš eu­ro zo­nos ne­pa­sit­raukė ir nuo ru­dens apie tai kal­ba­ma ma­ž iau, o kai ku­rios stu­di­jos ro­do, kad pa­ga­liau re­ for­mos fi­nan­sinę pa­ramą gau­nan­čio­ se eu­ro zo­nos ša­ly­se pra­de­da duo­ti re­ zul­tatų. Ne­ri­mas rin­ko­se ant­ro­je metų pusė­je taip pat su­mažė­jo. Tam įta­kos turė­jo ir Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko va­ do­vo pa­reiš­ki­mai, ta­čiau jie tikrųjų eu­ ro zo­nos pro­blemų neišsp­rendė, tik su­švel­n i­no rinkų spau­d imą. Ant­ras svar­bus 2012-ųjų bruo­žas – tai bu­vo dis­ku­sijų apie ES ateitį me­tai, kai ke­ti­ nimų ir siū­lymų dėl to­lesnės ES rai­dos bu­vo pa­teik­ta daug, ta­čiau spren­dimų priim­ta pa­ly­g in­t i ma­žai. Pa­v yzd­ž iui, Eu­ro­pos Ko­m i­si­jos pre­z i­den­tas, Eu­ ro­pos Va­dovų Ta­r y­bos pir­m i­n in­kas, taip pat kitų ES ins­t i­tu­cijų va­do­vai ir kar­tu, ir at­ski­rai ne kartą teikė vie­šus siū­ly­mus dėl to­les­nių ES re­formų, ku­ rios nuo bir­že­lio pa­teik­toje ke­tu­rių ES ins­t i­t u­cijų ata­skai­toje pa­pras­tai gru­ puo­ja­mos į ke­tu­rias gru­pes, kaip ban­ kų sąjun­ga, fis­ka­l inė sąjun­ga, eko­ no­m inė sąjun­ga ir po­l i­t inė sąjun­ga.

Fe­de­ra­ci­jos įtvir­t i­n imą ES rugsėjį sa­

vo me­t inė­je kal­bo­je pa­laikė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas. Ta­čiau jei šias idė­ jas pa­ly­g in­tu­me su priim­tais konk­re­ čiais spren­d i­mais, ma­t y­t u­me, kad ES vals­t ybės narės to­l i gra­ž u ne­t u­r i bend­ros nuo­monės dėl šių ES rai­dos sce­na­r ijų ir jų va­dovų su­si­t i­k i­muo­ se priim­ti spren­di­mai ne­ro­do sku­bos judė­ti link di­desnės in­teg­ra­ci­jos.

Kal­b ant apie ES su­s tiprė­jimą ar­b a, prie­š in­gai, su­si­lpnėjimą, kol kas sun­ ku ver­t in­t i, nes ES kei­č ia­si lėtai ir kol kas net il­ga­laikės jos kai­tos ten­den­ci­ jos neaiš­k ios. Ta­č iau ne­ma­nau, kad ES bu­vo silp­na. Ats­ki­ros vals­tybės bu­ vo silp­nos, t. y. ne­pajėgė gy­ven­ti pa­gal iš­ga­les ir kon­k u­r uo­t i bend­ro­je rin­ko­ je, taip pat bend­ros va­l iu­tos erdvė­je.

Il­ga­lai­k is krizės spren­d i­mas pir­m iau­ sia su­si­jęs su at­skirų ša­l ių pro­blemų spren­d i­mu, o ar tam būti­na įsi­k iš­t i vi­ sai ES (tiks­l iau, eu­ro zo­nai), to­l i gra­ž u neaiš­k u. Tuo la­biau neaiš­k u, ar būti­ na tam re­for­muo­t i pa­čią ES ir stip­r in­t i cent­ra­l i­za­ciją. Kal­bant apie fi­nan­sinę pa­ramą gau­nan­čių ša­l ių būklę ir kiek jos su­s tiprė­jo per pra­ėju­s ius me­t us, kol kas sig­na­lai yra prie­š ta­r in­g i. Kaip minė­jau, yra stu­d ijų, ku­r ios ro­do, kad šios ša­lys pra­de­da stip­r in­t i sa­vo kon­ ku­ren­cin­g umą. Ki­ta ver­t us, ma­to­me, kad jų eko­no­m i­kos vis dar neat­si­gau­ na, o vi­suo­menė su­si­prie­ši­nu­si ir vie­ šai ne­pri­ta­r ia re­for­moms.

Dėl pro­gno­zių – nors 2012 m. bu­vo vei­ kiau idėjų siū­ly­mo, o ne spren­d imų me­tai, tam tik­ra judė­ji­mo kryp­t is yra su­teik­ta, ir jei fi­nansų rin­ko­se vėl su­ stiprės ne­pa­si­t ikė­ji­mas re­for­mas įgy­ ven­d i­nan­č io­m is ša­l i­m is, tai ga­l i su­ kur­t i naują spau­d imą im­t is pa­čios ES per­tvar­kos. Tie­sa, 2013 m. ru­denį vyk­ sian­t ys par­la­men­to rin­k i­mai Vo­k ie­t i­ jo­je vei­kiau­siai taip pat pa­ko­re­guos ES dar­b ot­varkę ir ra­d i­ka­l ių spren­d imų dėl pa­čios ES atei­t ies ne­bus priim­ta.

Taip pat daug dėme­sio su­lauks Ita­l i­

ja, ku­rio­je vi­daus po­li­tinė si­tua­ci­ja vėl ta­po nea­pibrėž­ta, ir jei nau­ja vy­r iau­ sybė ne­kels pa­s i­t ikė­ji­mo gebė­ji­mu tęsti Ma­r io Mon­t i pra­dėtas re­for­mas, kilęs rinkų ne­p a­s i­t ikė­ji­mas ga­l i pa­ stūmėti ES ins­t i­t u­ci­jas priim­t i nau­jus spren­d i­mus. Ki­ta ver­t us, to­k ių is­to­r i­ nių spren­d imų kaip bend­ros va­l iu­tos įve­d i­mas vei­k iau­siai ne­bus, nes tarp ES ša­l ių trūksta su­ta­r i­mo, kaip reikė­ tų re­for­muo­t i Bend­r iją. Apsk­r i­tai ne­ ma­t y­t i po­l i­t i­n ių sąlygų judė­t i link to­ lesnės cent­ra­l i­za­ci­jos, nes vals­t y­bių na­r ių va­do­vai jaut­r iai rea­g uo­ja į sa­vo ša­l ių vi­s uo­menės nuo­t ai­k as. Todėl ne­ma­nau, kad ki­t ais me­t ais su­lauk­ si­me ra­d i­ka­l ių žings­n ių link fe­de­ra­ ci­jos įtvir­t i­n i­mo. Tie­sa, kai kas ne­ma­ žai vil­čių sie­ja su 2014 m. vyk­sian­čiais Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­k i­mais. Ti­k i­ ma­si, kad per juos įvyks pla­t i dis­k u­ si­ja vi­so­je ES dėl jos ins­t i­t u­ci­n ių per­ tvarkų. Ta­čiau ži­nodamas, kad iki šiol rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos Par­la­mentą do­ mi­n a­vo na­c io­n a­l inės at­skirų ša­l ių ak­t ua­l i­jos, o rinkėjų ak­t y­v umas bu­ vo pa­ly­g in­t i men­kas, abe­jo­ju, ar to­k ia dis­k u­si­ja iš tiesų įvyks.

Be­je, ne­pa­mirš­ki­me, kad ki­tais me­tais Lie­tu­va taip pat turės ga­li­mybę ak­ty­ viau pri­si­dėti prie ES dar­bot­varkės ir dis­k u­sijų dėl Bend­r i­jos per­t var­kos.

Pir­mi­nin­kau­da­ma ES Ta­ry­bai ji or­ga­ ni­zuos Ta­ry­bos darbą, bus at­sa­kin­ga už po­li­ti­nio su­ta­ri­mo ir bendrų spren­ dimų paiešką. Tie­sa, pir­mi­nin­kau­jan­ čios ša­lies ga­li­mybės da­ry­ti įtaką ES spren­di­mams yra ri­bo­tos, be to, Lie­tu­ va ne­prik­lau­so eu­ro zo­nai, o tai ir­gi ri­ bo­ja jos ga­li­my­bes da­ly­vau­ti prii­mant svar­bius spren­di­mus. Vis­gi jos įta­ka ES rei­ka­lams tuo še­šių mėne­sių lai­ko­tar­ piu pa­didė­ja. Sus­tiprė­ja ir dėme­sys pir­ mi­nin­kau­jan­čiai ša­liai, tad bus įdo­mu stebė­t i, kaip su šia at­sa­ko­my­be su­si­ tvar­kys iki šiol ES rei­ka­lais men­kai be­ si­domėję mūsų ša­lies po­li­ti­kai.

Mūsų kap­ri­zin­go­ji kai­mynė Ru­si­ja

Do­vilė Jak­niū­naitė VU TSPMI do­centė

P

ro­tes­tai po Dūmos rin­k imų, aukš­č iau­s ių va­dovų ro­k i­ ruotė ir nau­jos iš­rink­tos vald­ž ios kont­ro­ver­siš­k i spren­ di­mai su­tvir­t in­t i vald­ž ią bu­vo be­ne svar­biau­si įvy­kiai, žymėję 2012 m. po­ li­t inį gy­ve­n imą Ru­si­jo­je. Dar 2011 m. pa­bai­go­je iš kar­to po Dūmos rin­kimų pra­si­dėję pro­tes­tai pirmą metų pus­ metį įga­vo pa­greitį ir su­gebė­jo mo­bi­ li­z uo­t i iki tol ne­į si­vaiz­duotą skai­čių mask­vie­čių. Jie pa­rodė, kad jau bent ke­l iuo­s e did­ž iuo­s iuo­s e mies­t uo­s e for­muo­ja­si kri­tiškų ir, svar­biau­sia, ak­ ty­v ių gy­ven­tojų da­l is, ne­no­r in­t i tai­

ky­t is su esa­mo po­l i­t i­n io eli­to do­m i­ na­vi­mu. Ki­ta ver­tus, pa­matė­me, kaip sun­ku iš­lai­ky­ti mo­bi­li­zuo­tas ma­ses ir pro­tes­tuo­to­jus su­bur­ti į il­ga­laikį so­cia­ linį judė­jimą. Todėl jau ant­rą metų pu­ sę ak­ty­viz­mo, taip pat op­ti­miz­mo, kad kas nors ga­li keis­tis, ban­ga nu­slūgo. Ta­ čiau so­cia­li­nis ak­ty­vu­mas išgąs­di­no Ru­si­jos va­do­vus. Pa­da­r y­ta ir po­z i­ty­ vių spren­dimų – su­g rąžin­ti gu­ber­na­ to­rių rin­ki­mai, ro­dant norą kiek at­pa­ lai­duo­ti stiprė­ju­sią vald­žios ver­ti­kalę.

Ta­čiau ki­ti Ru­si­jos vald­žios veiks­mai kėlė dau­giau abe­jo­nių ir rodė ryžtą ko­ vo­ti tiek su vi­daus, tiek su išorės kri­ti­ kais. Tarp to­kių spren­dimų rei­kia pa­ minė­ti įsta­tymą dėl „už­sie­nio agen­to“ sta­t u­so, kurį ga­vo ne­v y­r iau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos, gau­nan­čios pa­ramą iš už­sie­n io, įsta­tymą dėl tėvynės iš­da­ vystės pri­ėmi­mo, įves­tas did­ž iu­les bai­mes pro­tes­tuo­to­jams, „Pus­sy Riot“ bylą ir pa­ga­liau pa­sku­tinį „per­liuką“ – „an­t i-Mag­n ic­k io įsta­t ymą“, užd­raud­žiantį JAV pi­lie­čiams įvai­kin­ti Ru­si­jos

vai­kus. Tad 2012 m. Ru­si­jo­je matė­me, kaip jos po­li­ti­nis eli­tas vis at­kak­liau ir griež­čiau ban­do įro­dy­ti ir pa­ro­dy­ti sa­ vo vald­žią tikė­da­ma­sis, kad per pa­sta­ ruo­sius me­tus suak­tyvė­ju­si gy­ven­tojų da­lis su­grįš prie sa­vo kas­die­nių rūpes­ čių ir ne­pa­si­ten­k i­n imą vald­ž ia reikš tik pri­va­čiuo­se po­kal­biuo­se.

Kalbė­t i apie Lie­t u­vos ir Ru­s i­jos san­ ty­k ių lūžius 2012 m. yra sun­k u. Abi ša­l ys de­m onst­r a­vo ne­s u­d e­r i­n a­ mas po­z i­c i­j as, iš esmės ne­bu­vo jo­ kio kalbė­j i­mo­s i. Ru­s i­j os gy­ven­tojų sąmonė­je Lie­tu­va ir to­l iau lie­ka vie­na prie­š iš­k iau­sių vals­t y­bių. O Lie­t u­vo­je Ru­si­ja ir to­l iau iš­l ie­ka pa­g rin­d i­n iu vi­ di­n ių po­l i­t i­n ių kovų „bau­bu“ ir įran­ kiu. Šia­me kon­teks­te su int­r i­ga ga­l i­ me lauk­t i 2013 m., ku­r iais pa­ž adė­tas dvi­š a­l ių san­t y­k ių „per­k ro­v i­mas“. Tu­ rint min­t y­je jau įsi­galė­ju­s ius ste­reo­ ti­pus bei Ru­si­jos ne­lanks­t umą ir ne­ nu­si­tei­k imą da­ry­t i nuo­laidų Lie­tu­vai, po­k y­čius žadė­ju­sių so­cial­de­mok­ratų lau­k ia mil­ž i­n iš­kas iššū­k is.

To­li­mieji Vi­du­rio Ry­tai

Egdū­nas Ra­čius VDU pro­fe­so­r ius

M

a­nau, kad pa­ts reikš­min­ giau­sias, nors ir sim­bo­ li­nis įvy­kis Vi­du­rio Ry­ tuo­se – Jung­ti­nių Tautų ne­pri­si­jun­gu­sios vals­tybės stebė­to­jos sta­tu­so su­tei­ki­mas Pa­les­ti­nai. Ne­sa­kau, kad šis pri­pa­ži­ni­mas turės tei­giamų il­ ga­lai­kių pa­da­ri­nių Pa­les­ti­nai. Nebū­čiau toks nai­vus, nes šios ša­lies vals­ty­bin­gu­ mas ne­prik­lau­so nuo pa­les­ti­nie­čių, vei­ kiau nuo žydų vals­tybės ir Ame­ri­kos.

Egip­to at­ve­ju ga­li­me kalbė­ti tiek apie pro­ce­sus, tiek apie įvy­kius. Pro­ce­sas šiuo at­ve­ju – vals­tybės per­kūri­mas iš pa­grindų, tai, kas ang­liš­kai va­di­na­ma „sta­te-buil­ding“ ir kar­tu „na­tion-buil­ ding“. Egip­tas iš­g y­ve­na fun­da­men­ ta­lių trans­for­ma­cijų lai­ko­tarpį. Bu­vo mo­nar­chi­nis, vėliau so­cia­lis­ti­nis po­ pu­lis­ti­nis Egip­tas, o da­bar mėgi­na­ma kur­ti vals­tybę ir, ati­tin­ka­mai, tautą, tu­ rin­čią tam tikrą re­li­ginį at­spalvį. Ar šis eks­pe­ri­men­tas, jei jį taip ga­li­me įvar­dy­ ti, bus sėkmin­gas – bus aiš­ku il­ga­laikė­je per­spek­ty­vo­je. Šio pro­ce­so kon­teks­te yra gau­sybė įvy­kių – rin­ki­mai, per­rin­ ki­mai, re­fe­ren­du­mai. Ki­taip ta­riant, įvy­ kių Egip­te – gau­su, ta­čiau juos reikėtų ma­ty­ti pla­tes­nia­me kon­teks­te. Sa­ky­ čiau, Egip­to pa­vyz­dys yra kon­vul­si­ nis, juk ma­to­me, kad yra pa­kan­ka­mai daug žmo­nių, ku­rie šio pro­ce­so kryp­ ti­mi ne­pa­ten­kin­ti. Vis­gi toks pro­ce­sas vyks­ta ne tik Egip­te, o vi­sa­me Vi­du­rio Rytų re­gio­ne. Tai­gi, pla­čiai jį būtų ga­li­ ma va­din­ti kaž­ke­lin­ta reis­la­mi­za­ci­jos ban­ga.

Kal­bant apie Si­riją, sa­ky­čiau, did­žiau­ sias įvy­kis tai, kad šio­je ša­ly­je ne­įvy­ko nie­ko fun­da­men­ta­laus. Ki­taip ta­riant, daug kas vylė­si, kad re­ž i­mas bus nu­ vers­tas iš vi­daus, ar­ba net dėl išorės jėgų įsi­ki­ši­mo. Šiuo at­žvil­giu, jei pri­si­ me­na­me Li­bi­jos at­vejį, bu­vo la­bai grei­ tai ap­si­spręsta vyk­dy­ti ka­rinę ope­ra­ ciją, po ku­rios re­ži­mas bu­vo nu­vers­tas.

Ta­čiau Si­ri­jo­je tai ne­įvy­ko. Ži­no­ma, tai, kas de­da­si Si­ri­jo­je, – la­bai bru­ta­lu, ga­li­ ma tai pa­ly­gin­ti su Al­žy­ro pi­lie­ti­niu ka­ ru, kur per pen­ke­rius me­tus žu­vo dau­ giau nei 100 tūkst. žmo­nių. Aiš­ku, kad, kalbė­da­mi apie šim­tus tūkstan­čių pa­ bėgėlių, taip pat žmo­nių žūtį, ne­ga­li­me teig­ti, kad Si­ri­jo­je vi­sai nie­ko ne­įvy­ko, ta­čiau le­mia­mo įvy­kio ne­bu­vo.

Kal­bant apie ateitį, jei galė­tu­me pa­ly­gin­ ti Si­ri­jos re­žimą su, tar­ki­me, žmo­gu­mi, kad ir koks jis stip­rus ir ko­kią pa­ramą tu­ri, jei jam vis krau­si naštą, jo rau­me­ nys vieną dieną neat­lai­kys. Re­ži­mo jė­ gos sen­ka, o jėga ki­to­je pusė­je au­ga.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

10

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Kalė­dinės mugės

Per metų pa­bai­gos šven­ tes vi­so­je Eu­ro­po­je šur­ mu­liuo­ja kalė­dinės mugės, trau­kian­čios smal­suo­lius iš vi­so pa­sau­lio. Jų lan­ky­ to­jai trum­pam ga­li at­si­dur­ ti pa­sa­ko­je: pa­si­vaikš­čio­ ti pa­lei švie­čian­čius na­me­ lius ir iš­si­rink­ti su­ve­nyrų, pa­si­sup­ti ka­ru­selė­mis, iš­ ger­ti glint­vei­no ir „pa­si­ krau­ti“ nuo­tai­kos vi­siems me­tams.

Viena

Berlynas

Praha

Londonas

Vai­kai no­ri gauti tėtį dovanų Ko daž­niau­siai pa­sau­lio vai­kai pra­šo sa­vo tėvų Kalėdų pro­ga?

Pa­si­ro­do, pra­šy­mas do­vanų gau­ ti tėtį – vie­nas po­pu­lia­riau­sių.

Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je tėvai bu­ vo ap­klaus­ti, koks kalė­di­nis no­ ras daž­niau­siai nu­skambė­da­vo iš jų at­žalų lūpų.

Ty­ri­mas pa­rodė, kad tėtis – vie­na trokš­ta­miau­sių vaikų do­ vanų Kalėdų pro­ga, pa­te­ku­si į no­ri­miau­sių do­vanų de­šim­tuką.

O ma­mos Kalėdų Se­ne­lio pra­šė ge­ro­kai ma­žiau vaikų – šis no­ras užėmė tik 23-ią vietą.

Vie­nas vai­kas pa­ prašė se­ria­lo „Nu­si­ vy­lu­sios namų šei­ mi­ninkės“ žvaigždės E.Lon­go­rios.

Įdo­mu ir tai, kad ap­klau­sus 2 tūkst. britų tėvų, šie pri­pa­ži­no, jog jų vai­kai Kalėdų pro­ga norėtų se­sutės ar­ba bro­liu­ko.

Tre­čio­je ir ket­vir­to­je sąra­šo vie­to­je at­si­dūrė ge­ro­kai pra­ktiš­ kesnės do­va­nos – ati­tin­ka­mai žais­li­nis ark­liu­kas ir žais­li­nis au­ to­mo­bi­lis.

Apk­lau­sa taip pat pa­rodė, kad jau­nes­ni vai­kai la­biau norėtų Kalė­doms gau­ti šo­ko­la­do ar­ba šu­niuką ir jiems la­bai norėtų­si už lan­go pa­ma­ty­ti snie­go. Iš 50 vaikų iki 12 metų norų net 17 bu­vo su­si­ ję su na­mi­niais gyvūnė­liais ir ki­ to­kiais gyvū­nais.

Tie­sa, kai ku­rie iš­ra­din­ges­ni vai­kai tėvų pra­šė to­li gra­žu ne pa­

pūgėlės, šu­niu­ko ar ka­čiu­ko, o asi­ liu­ko, viš­čiu­ko ar net dramb­lio. „iP­ho­ne“ ir „iPad“ taip pat at­ si­dūrė trokš­ta­miau­sių do­vanų sąra­še. Šias pra­ktiš­kas do­va­nas dau­giau­sia įvar­di­jo paaug­liai.

Dau­ge­lis jų taip pat pra­šė ne­ šio­jamųjų kom­piu­te­rių bei iš­ ma­niųjų te­le­fonų. Vis­gi, ne­pai­ sant am­žiaus, net 80 pro­c. visų ap­klaustų tėvų vaikų pa­brėžė, kad per Kalė­das būti­nos įvai­rios šven­tinės de­ko­ra­ci­jos.

Tie­sa, ne vi­si vai­kai norėtų že­ miškų da­lykų. An­tai vie­nas tėvas pra­si­tarė, kad sūnus jo pa­prašė Mėnu­lio, ki­tas – lai­ko ma­ši­nos.

Bu­vo ir la­bai įdo­mių pra­šymų.

Pa­sak ap­klau­sos or­ga­ni­za­to­rių iš „Re­search Now and K&A Brand­ Re­search“, vie­nas vai­kas pa­prašė se­ria­lo „Nu­si­vy­lu­sios namų šei­ mi­ninkės“ žvaigždės Evos Lon­ go­rios. Tie­sa, ne­pa­tiks­li­no, kam jam ak­torės rei­kia.

Eks­per­tai pri­dūrė, kad tėčio pra­ šy­mas, ku­ris pa­te­ko į norų de­šim­ tuką, ke­lia jiems nuo­gąsta­vimų.

Be to, pa­sak eks­pertų, di­delė jau­ ni­mo pro­ble­ma Did­žio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je yra al­ko­ho­lio var­to­ji­mas.

Kalėdų dieną ša­ly­je bu­vo pra­ neš­ta apie ke­lis in­ci­den­tus, su­si­ ju­sius su al­ko­ho­liu. Daug jų bu­vo už­fik­suo­ta Niu­kas­lio mies­te.

Sta­t is­t i­ka, su­r ink­ta po­l i­c i­ jos ir grei­to­sios pa­gal­bos tar­ny­ bos, ro­do, kad per pa­sta­ruo­sius me­t us su al­ko­h o­l io var­to­j i­m u su­s i­j u­s ių in­c i­d entų Jung­t inė­ je Ka­ra­lystė­je skai­čius smar­kiai išau­go.

Did­žiau­sia pro­ble­ma, pa­sak pa­ reigūnų, kad į va­karė­lius paaug­ liai atei­na kaip rei­kiant įkaušę. „Te­leg­raph“, „Rus­sia To­day“ inf.

Pa­sa­kos: ka­ta­lo­nai mėgsta „ka­ko­jan­čius“ kalė­di­nius per­so­na­žus ka­ga­ne­rus ir Kalėdų Rąstą, aust­rai ir vo­kie­čiai

do­va­nas ne­ša ne Kalėdų Se­ne­lis, bet ra­ga­naitė La Be­fa­na.

Šv. Kalė­dos – pa­na­šios

Kalė­dos neap­si­ri­bo­ja vien šven­ti­ne va­ka­ rie­ne ir ge­ruo­ju Se­ne­liu, ku­ris da­li­ja vai­ kams do­va­nas. Kai ku­rios ša­lys tu­ri sa­ vitų tra­di­cijų, ku­rios ki­tiems ga­li pa­si­ro­ dy­ti mažų ma­žiau­siai keis­tos.

Tuš­ti­na­si ir ka­ra­liai, ir po­li­ti­kai

No­ras: troš­ki­mas turė­ti tėtį Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je at­si­dūrė tarp po­

pu­lia­riau­sių vaikų kalė­di­nių norų.

AFP nuo­tr.

Štai ka­ta­lo­nai per Kalė­das mėgs­ ta puoš­ti na­mus ka­ga­ne­rais – figūrėlė­mis, ku­rios vaiz­duo­ja kel­ nes nu­si­mo­vu­sius, pri­tūpu­sius ir sėkmin­gai gam­tinį rei­kalą at­lie­ kan­čius per­so­na­žus. Anks­čiau fi­ gūrėlės vaiz­duo­da­vo ka­ta­lonų vals­tie­čius, o ir pa­ti tra­di­ci­ja ki­lo iš jų. Šian­dien šios sta­tulėlės ge­ro­kai nu­pop­sin­tos: tuš­ti­na­si ir ka­ra­liš­ kie­ji as­me­nys, ir šou vers­lo, spor­to bei po­li­ti­kos įžy­mybės.

Stam­bus ka­ga­nerų ga­min­to­ jas „Pa­lamós“ pa­skelbė, kad šie­ met per­ka­miau­sių tre­je­tuką su­ da­ro sta­tulėlės su ne­prik­lau­so­mos Ka­ta­lo­ni­jos vėlia­va ir vaiz­duo­jan­ čios fut­bo­li­ninką Leo Mes­si bei Prancū­zi­jos pre­zi­dentą Fran­çois

Hollande’ą. Į ant­rąjį tre­jetą pa­te­ko JAV va­do­vo Ba­rac­ko Oba­mos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lienės Elž­ bie­tos II ir Ka­ta­lo­ni­jos vy­riau­sybės gal­vos Ar­tu­ro Ma­so ka­na­ge­rai.

Iš už­sie­nio ly­de­rių taip pat po­ pu­liarūs Vo­kie­ti­jos kanc­lerės An­ ge­los Mer­kel ir Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no per­so­na­žai.

Dar vie­nas „ka­ko­jan­tis“ kalė­di­ nis per­so­na­žas, po­pu­lia­rus ne tik Ka­ta­lo­ni­jo­je, bet ir Va­len­si­jo­je, yra Tió de Na­dal, ku­ris iš­ver­tus reiš­kia „Kalėdų Rąstas“. Minėtų Is­pa­ni­jos re­gionų gy­ven­to­jai trin­kai pri­tai­so ko­jas, nu­pie­šia linksmą veidą, ap­ klo­ja, kad ne­šaltų, ir visą gruodį ją gau­siai „mai­ti­na“, pa­lik­da­mi nak­ čiai ant sta­lo rie­šutų ir sal­du­mynų.

Kalėdų dieną žmonės vieną trin­kos

galą ki­ša į ži­dinį ar­ba pla­ka laz­da, vers­da­mi „tuš­tin­tis“ sal­dai­niais, rie­šu­tais, džio­vin­tais vai­siais ir ki­ to­kiais sal­du­my­nais.

Pik­tos ir ge­ros ra­ga­nos

Tėvai mėgsta aiš­kin­ti vai­kams, kad jei­gu bus šau­nuo­liai, gaus iš Kalė­ dų Se­ne­lio do­vanų. O jei­gu vai­ kai bus ne­pak­lusnūs? At­sa­ky­ti ga­ li vo­kie­čiai, aust­rai, Šiaurės Ita­li­jos ir kai ku­rių Bal­kanų ša­lių gy­ven­to­ jai, tu­rin­tys dar vieną mi­tinį per­so­ nažą – Kalėdų Se­ne­lio piktąjį bro­ lį Kram­pusą. Jie kar­tu vaikš­tinė­ja po žmo­nių na­mus. Kalėdų Se­ne­lis ge­riems vai­kams da­li­ja do­va­nas, o Kram­pu­sas baud­žia ne­pak­lus­nius ar­ba pa­sii­ma juos su sa­vi­mi, kad su­val­gytų per šven­tinę va­ka­rienę.

Al­pių re­gionų gy­ven­to­jai Kram­ pu­sais per­si­ren­ginė­ja dar prie­š Kalė­das. Ši būtybė pa­na­ši į šėto­ ną, daž­nai vaiz­duo­ja­ma su gran­ dinė­mis ir var­pe­liais. Per­si­rengė­liai vaikš­to gatvė­mis, griau­di, žvan­ga ir gąsdi­na ma­žus vai­kus. Juo­kau­ja­ma, kad tik­riau­siai todėl vo­kie­čiai yra to­kie dis­cip­li­nuo­ti.

Ra­ga­nos ir pik­to­sios dva­sios per Kalė­das šėlsta ir Nor­ve­gi­jo­je. Šios

11

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Kalė­dinės mugės

Štutgartas

Paryžius

Ka­ta­lo­ni­jos ir Va­len­si­jos gy­ven­to­jai trin­kai pri­tai­ so ko­jas, nu­ pie­šia links­ mą veidą, ap­klo­ja, kad ne­šaltų, ir vi­ są gruodį ją gau­siai „mai­ ti­na“, pa­lik­ da­mi nak­čiai ant sta­lo rie­ šutų bei sal­ du­mynų.

i gąsdi­na vai­kus pik­tuo­ju Kram­pu­su, o italų vai­kams „Scan­pix“ nuo­tr.

ir skir­tin­gos ša­lies gy­ven­to­jai prie­š ei­da­mi mie­ go­ti sle­pia vi­sas šluo­tas, nes ra­ga­ nos ir dva­sios jas va­gia ir skrai­do ap­link na­mus, krėsda­mos pik­tas iš­dai­gas.

O štai Ita­li­jo­je ra­ga­na La Be­fa­na, nors ir ne­ma­lo­nios iš­vaiz­dos, yra ge­ra­sis per­so­na­žas – ji da­li­ja vai­ kams do­va­nas. Le­gen­da by­lo­ja, kad ji la­bai ap­gai­les­tau­ja ne­pa­ma­čiu­si gi­mu­sio Jėzaus. Kai iš­min­čiai ke­lia­ vo į jo gi­mi­mo vietą, ji at­si­sakė ei­ti kar­tu, nes bu­vo už­siė­mu­si. Da­bar ji vaikš­to po na­mus ir pa­lie­ka do­vanų, vis ieš­ko­da­ma iš­min­čių ir kūdi­kio. Į mi­šias – su rie­du­čiais

Ve­ne­sue­los sos­tinė­je Ka­ra­ka­se Kalėdų šventės pra­si­de­da dar gruod­ žio 16-ąją nuo ry­ti­nių mi­šių. Nebūtų nie­ko keis­ta, bet šio mies­to gy­ven­to­jai į baž­ny­čią vyksta… rie­ du­čiais. Nu­vyk­ti ten au­to­mo­bi­liu net ne­įma­no­ma, nes iki 8 val. ry­to mies­te su­stab­do­mas eis­mas.

Ir tai ne vie­nin­telė keis­ta ve­ ne­sue­lie­čių tra­di­ci­ja. Iš­va­karė­se, gruod­žio 15-ąją, prie­š gul­da­mi vai­ kai prie ko­jos pirš­to pri­si­ri­ša vir­ vutę, o kitą jos galą nu­leid­žia pro langą. Kai kitą rytą vy­res­nie­ji rie­

du­čiais grįžta iš mi­šių, jie trau­kia už vir­vu­čių ir ža­di­na sa­vo at­ža­las.

Strasburas

Roma

Šventiniai ­svei­ki­ni­mai – is­to­ri­jos at­spin­dys Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lienė Elž­bie­ta II kas­met pa­ra­šo ir tau­ tai per­skai­to kalė­dinį ­svei­ki­nimą. Šį kartą ka­ra­lienės svei­ki­ni­mas trans­liuo­tas 3D for­ma­tu.

Tie­sa, tik ne­dau­ge­lis britų ir Sand­rau­gos ša­lių gy­ven­tojų galė­jo pa­ si­žiūrė­ti krei­pimą­si 3D for­ma­tu.

Bet or­ga­ni­za­to­riai nu­ra­mi­no, kad vi­si no­rin­tys galės iš­vys­ti svei­ki­ni­ mo kalbą in­ter­ne­te, nes ji bus per­ kel­ta į tink­la­lapį „You­tu­be“.

Ka­ra­lie­nei, kaip ma­ty­ti, su­ma­ ny­mas pa­ti­ko. Fo­tog­ra­fai įam­ ži­no, kaip iš džiaugs­mo švy­tin­ ti mo­narchė dėvėda­ma spe­cia­lius aki­nius su žėrin­čiu ženk­liu­ku „Q“ per­žiū­ri įrašą ir šyp­so­si.

Elž­bie­ta II pa­dėko­jo tau­tai už olim­pi­nes žai­dy­nes ir jos val­dy­ mo še­šias­de­šimt­me­čio ju­bi­lie­ jaus šventę. Ka­ra­lienė, ku­riai 86 me­tai, sakė nuo­lan­kiai stebė­ju­si, kaip did­žiulės mi­nios žmo­nių da­ ly­va­vo jos val­dy­mo ju­bi­lie­jaus iš­ kilmė­se, ir pa­dėko­jo sa­va­no­riams bei at­le­tams, da­ly­va­vu­siems Lon­ do­no olim­pinė­se žai­dynė­se. „Šių di­de­lių šven­čių sėkmė mil­ ži­niš­ka da­li­mi pri­klausė nuo sa­ va­no­rių ar­mi­jos at­si­da­vi­mo ir pa­stangų, – sakė ji. – Vi­sus, ku­ rie matė laimė­ji­mus ir drąsą per olim­pi­nes ir pa­ro­lim­pi­nes žai­ dy­nes, to­liau įkvėpė mūsų at­letų įgūdžiai, at­si­da­vi­mas, pa­si­ruo­ši­ mas ir ko­man­di­nis dar­bas.“ Be­je, Lon­do­no žai­dy­nes Elž­ bie­ta II ne tik ati­darė. Ji trum­pa­ me fil­mu­ke su­vai­di­no le­gen­di­nio

britų agen­to Džeim­so Bon­do mer­ giną, tad taip pat pri­si­dėjo prie šio ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mo.

Ka­ra­liš­ki s­ vei­ki­ni­mai tau­tai tu­ ri gi­lias šak­nis. Ly­giai prie­š 80 metų Elž­bie­tos II se­ne­lis ka­ra­lius Jur­gis V pirmą kartą pa­skelbė ka­ ra­liškąjį kalė­dinį svei­ki­nimą, ku­ ris Sand­rau­gos ša­lims trans­liuo­ tas per ra­diją.

O Elž­bie­ta II sa­vo pirmąjį svei­ ki­nimą per­skaitė 1952 m. Tie­sa, gar­so įra­šas ta­da bu­vo trans­liuo­ ja­mas tik per te­le­vi­ziją Did­žio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je.

Po pen­ke­rių metų ka­ra­lienę jau bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti te­le­vi­zo­rių ek­ ra­nuo­se. Ta­da Elž­bie­ta II per kalė­ dinį ­svei­ki­nimą tau­tai pri­minė, kad su­ka­ko ly­giai 25 me­tai nuo tos die­nos, kai bri­tai pirmą­syk iš­gir­do per ra­diją kal­bantį ka­ra­lių.

Elž­bie­ta II sa­vo pir­ mąjį svei­ki­nimą per­skaitė 1952 m.

Gi­m us prin­cams And­rew ir Ed­war­dui 1966 m. per kalė­dinį svei­ki­nimą ka­ra­lienė ak­cen­ta­vo mo­ters svarbą vi­suo­menė­je. Vie­ nin­telį kartą per vi­sus val­dy­mo me­tus Elž­bie­ta II 1969-ai­siais ne­skaitė tra­di­ci­nio pa­svei­ki­ni­ mo. Mo­narchė tuo me­tu bu­vo nu­ta­ru­si, kad ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos te­le­vi­zi­jo­je – per akis, nes būtent tais me­tais pa­si­rodė do­

ku­men­tinė ki­no juos­ta apie ka­ra­ liškąją šeimą.

Vėles­niuo­se kalė­di­niuo­se ­svei­ki­ni­muo­se mo­narchė daž­nai už­ si­min­da­vo apie pro­ble­mas Šiaurės Ai­ri­jo­je.

1977 m. ka­ra­lienė šventė si­dab­rinį val­dy­mo ju­bi­liejų. Per kalė­dinį svei­ ki­nimą pra­šė su­si­tai­ky­mo Šiaurės Ai­ri­jo­je. Tų pat metų ba­landį Elž­ bie­ta II pirmą­syk po 11 metų per­ trau­kos ap­si­lankė Šiaurės Ai­ri­jo­je.

1982 m. Elž­bie­ta II kalė­di­niu ­svei­ki­ni­mu pa­minė­jo 30 metų su­ kaktį nuo sa­vo pir­mo­jo krei­pi­mo­ si į tautą. S­vei­ki­nimą ji per­skaitė iš Vin­dzo­ro pi­lies. Folk­lan­do ir Persų įlan­kos ka­ro me­tais Elž­bie­ta II dėko­jo britų ka­riuo­me­nei už drąsą, o yrant Ta­rybų Sąjun­gai per­ spėjo apie bręstan­čius reikš­min­ gus po­ky­čius Rytų Eu­ro­po­je.

1995 m., su­ka­kus 50 metų nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos, skai­ty­da­ma kalė­dinį svei­ki­nimą ka­ra­lienė ati­davė pa­garbą britų ka­riams, žu­vu­siems ka­ro me­tais, o 1997 m. pri­si­minė tais me­tais žu­vu­sią prin­cesę Dianą.

2001 m. mo­narchė daug dėme­ sio skyrė Rugsė­jo 11-osios ata­ koms JAV, o 2005 m. Elž­bie­ta II pa­minė­jo Piet­ry­čių Azi­jos cu­namį, pra­žud­žiusį 230 tūkst. žmo­nių, ir žemės drebė­jimą Kaš­my­re bei te­ ro­ro ak­tus Lon­do­ne.

Per pa­saulį nu­vil­ni­jus eko­no­ mi­kos kri­zei, 2008 m. mo­narchė pa­ra­gi­no tautą ne­pa­si­duo­ti sun­ ku­mams. „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Auk­si­nis vo­ra­tink­lis

Įvai­rių yra ir Kalėdų eg­lu­čių puo­ši­ mo tra­di­cijų. Uk­rai­no­je jas mėgsta­ ma da­bin­ti dirb­ti­niais si­dab­ri­niais ir auk­si­niais vo­ra­tink­liais. Ten ti­ ki­ma le­gen­da apie skurd­žią mo­ terį, ku­ri ne­galė­jo sau leis­ti kalė­ di­nių pa­puo­šalų. Kol ji mie­go­jo, vo­rai ap­raizgė jos eg­lutę vo­ra­tink­ liu iš gry­no auk­so ir si­dab­ro. Ši­taip jie ir elgę pa­puošė, ir at­nešė mo­te­ riai turtų.

Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ant eg­ lių daž­nai ka­bi­na­mi de­ko­ra­ty­vi­ niai agur­kai. Kal­ba­ma, kad šios tra­di­ci­jos šak­nys sie­kia JAV pi­lie­ ti­nio ka­ro lai­kus, kai ei­li­nis Joh­ nas C.Lo­we­ris pa­kliu­vo į ne­laisvę ir Kalėdų iš­va­karė­se, mir­da­mas iš ba­do bei iš­se­ki­mo, pa­prašė sar­gy­ bi­nio rau­gin­to agur­ko. Sar­gy­bi­nis pa­si­gailė­jo ir at­nešė agurką. Vėliau, at­gavęs laisvę, ei­li­nis įtikė­jo, kad būtent ši „Die­vo do­va­na“ su­ teikė jam fi­zinės bei emo­cinės stip­ rybės, ir pra­dėjo ka­bin­ti agurką ant eg­lutės per Kalė­das.

Nau­jovės: šių metų kalė­di­nis ka­ra­lienės pa­svei­ki­ni­mas tau­tai, trans­liuo­tas 3D for­ma­tu, ma­lo­niai nu­ste­

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

bi­no pa­čią Elž­bietą II.

12

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Gy­va­tės me­tų do­va­na – pi­to­nas Ko­kias emo­ci­jas su­ža­din­tų nau­ja­me­tė do­va­na – pi­to­nas ar ana­kon­da? Ar­tė­ jan­čius 2013-uo­sius pa­gal ki­nų ho­ ros­ko­pą glo­bos Juo­do­ji van­dens gy­va­tė, tad, no­rint la­bai nu­ste­ bin­ti ar­ti­muo­sius, to­kią eg­zo­ti­ nę do­va­ną ga­li­ma įsi­gy­ti už ke­ lis šim­tus li­tų.

Eg­zo­ti­ka: vaikino šei­mos na­riams te­ko susitaikyti ir su tokio gyvio kaip

ta­ran­tu­las kai­my­nys­te.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pi­to­ną pri­sta­ty­tų au­to­bu­su

Eg­zo­ti­nių gy­vū­nų pa­siū­la ša­ly­ je nė­ra itin di­de­lė. Ta­čiau pa­no­ rus nu­si­pirk­ti, pa­vyz­džiui, pi­to­ną, jį na­muo­se au­gi­nan­tis šei­mi­nin­kas smaug­lį bū­tų pa­si­ry­žęs at­siųs­ti au­ to­bu­su. Tik prieš tai gud­riai su­pa­ kuo­tų sa­vo kro­vi­nį.

Už to­kį au­gin­ti­nį pra­šo­ma apie 350 li­tų. O štai 400 li­tų pri­reiks pa­no­rus įsi­gy­ti ana­kon­dą. Ta­čiau jos rei­kė­tų va­žiuo­ti par­si­ga­ben­ti iš ka­ri­nio da­li­nio Jo­na­vos ra­jo­ne. Įp­ras­tų na­mi­nių gy­vū­nų vie­tą mies­tie­čių na­muo­se vis daž­niau uži­ma eg­zo­ti­niai gy­viai.

Klai­pė­die­tis Egis Ra­siu­kas ti­ki­ na, kad pa­sta­rie­ji vis la­biau po­pu­ lia­rė­ja, o na­muo­se au­gi­na­mų gy­va­ čių po­pu­lia­ru­mas gy­vū­nų pa­ro­do­se šiuo me­tu esą pa­sie­kė vir­šū­nę. „Te­ko lan­ky­tis Vo­kie­ti­jo­je, kur kiek­vie­nais me­tais ren­gia­mos eg­ zo­ti­nių gy­vū­nų pa­ro­dos. Šiuo me­ tu la­biau­siai graibs­to­mos pie­niš­kos gy­va­tės. Ryš­kių spal­vų rop­liai yra žal­čio dy­džio ir nė­ra reik­lūs. Šias gy­va­tes ga­li­ma pa­lai­ky­ti ran­ko­se, o tai žmo­nes ža­vi“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

Iš­lai­dos – 40 li­tų per mė­ne­sį Po­mė­gis: įvai­rių eg­zo­ti­nių gy­vū­nų au­gin­to­jas E.Ra­siu­kas džiau­gia­si ka­ra­liš­ko­jo pi­to­no ro­miu cha­rak­te­riu.

Klai­pė­die­tis na­muo­se au­gi­na ne tik pi­to­ną, bet ir ke­lių rū­šių ta­ra­

ko­nus, var­les, ta­ran­tu­lus, skor­pio­ nus, med­var­les, aga­mas. „Na­miš­kiai ne­bi­jo šių gy­vū­nų, nes jie įkur­din­ti ma­no kam­ba­ry­je.

Pi­to­ną au­gi­nu jau tre­čius me­tus“, – pa­sa­ko­jo vai­ki­nas.

E.Ra­siu­kas pi­to­ną su vi­sais rei­ ka­lin­gais do­ku­men­tais įsi­gi­jo Vo­ kie­ti­jo­je, nors sie­ną kir­to ne­ra­mia šir­di­mi. „Pi­to­nui iš­lai­ky­ti per mė­ne­sį rei­ kia skir­ti apie 40 li­tų. Jį rei­kia šer­ti pe­lė­mis. Vie­nos pe­lės jam už­ten­ka sa­vai­tei. Tai gal ir at­bai­do žmo­ nes, ne­daž­nas su­si­gun­do au­gin­ti to­kį gy­vū­ną“, – pa­sa­ko­jo jau­na­sis gam­ti­nin­kas.

Pie­niš­kos gy­va­tės yra kur kas pi­ ges­nės už pi­to­nus – kai­nuo­ja nuo 60 iki 120 li­tų. „Jei gy­vis neiš­gy­ven­tų, žmo­nės ma­no, kad ne­pa­tir­tų di­de­lio nuo­ sto­lio. Tau­tie­čiai pri­mi­ty­viai ver­ti­ na to­kius da­ly­kus“, – kal­bė­jo jau­ nuo­lis.

Klai­pė­die­tis Vo­kie­ti­jo­je vyks­ tan­čio­se eg­zo­ti­nių gy­vū­nų pa­ro­ do­se ieš­ko­jo re­tes­nių rū­šių vabz­ džių, drie­žų. „Pa­ro­do­se įma­no­ma ras­ti ir re­ čiau­sių rū­šių rop­lių. Pa­vyz­džiui, re­to raš­to pi­to­nas ga­li kai­nuo­ ti apie 20 tūkst. eu­rų. Vo­kie­čiai per­ka ir to­kius gy­vū­nus“, – ste­ bė­jo­si lie­tu­vis. Ka­ra­liš­ką­jį pi­to­ ną au­gi­nan­tis E.Ra­siu­kas ti­ki­no, kad iki 1 m il­gio užau­gan­tis rop­

13

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

vakarė

Nau­jų­jų inst­ruk­ci­jos: švęs­ti iš šir­dies Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tiems, ku­rie atei­nan­čiais me­tais no­ri pri­si­jau­kin­ti sėk­mės paukš­tę, Nau­jų­jų su­tik­tu­ves rei­kė­tų pa­vers­ ti ka­ra­liš­ka šven­te.

ar­ba ana­kon­da

Po­re­lė: klai­pė­die­tis na­muo­se au­gi­na ir du barz­do­to­sios aga­mos pa­ti­nus.

lys yra ga­na tai­kus, tik rei­kia tu­ rė­ti ži­nių, kaip na­muo­se au­gin­ti to­kį pa­da­rą.

Ana­kon­da su cha­rak­te­riu

O ket­ve­rių me­tų ana­kon­dą ga­li­ma ap­žiū­rė­ti vie­na­me ka­ri­nių pa­jė­gų ba­ta­lio­ne Jo­na­vos ra­jo­ne.

Spe­cia­liai jai ka­riš­kių pa­tal­po­se yra įreng­tas te­ra­riu­mas.

Ta­čiau ši gy­va­tė, pa­si­ro­do, yra la­bai jaut­ri ir pa­si­kei­tus šei­mi­nin­ kams ga­li me­tus nie­ko neės­ti. „Mū­sų kuo­po­je au­gi­na­mi įvai­ rūs gy­vū­nai, o mes nu­spren­dė­ me lai­ky­ti gy­va­tę. Ko­le­gos au­gi­ na pi­ra­ni­jas“, – pa­sa­ko­jo ka­riū­nė Eri­ka. Šiuo me­tu už ana­kon­dą pra­šo­ma 400 li­tų. Anks­čiau nu­sta­ty­ta šiek tiek di­des­nė kai­na pir­kė­jų ne­vi­lio­ jo, to­dėl te­ko ją su­ma­žin­ti. „No­ri­me įsi­gy­ti ką nors nau­ ja. Dau­ge­lis iš mū­sų kuo­pos iš­va­ žiuo­ja, to­dėl ir ki­lo min­tis par­duo­ti šį au­gin­ti­nį“, – pa­sa­ko­jo Eri­ka.

Dau­giau nei pu­sant­ro met­ro il­gio te­ra­riu­me ana­kon­da jau­čia­si pui­kiai.

Jos pri­žiū­rė­to­jai jau pa­ty­rė, kad gy­ vū­nas la­bai mėgs­ta van­de­nį. „Rei­kė­tų, kad gy­va­tę pri­žiū­rė­ tų vie­nas as­muo. Ar bent jau vie­ na šei­ma. To­kiam gy­vū­nui rei­kia ra­my­bės, jie ne­mėgs­ta, kai sve­ti­mi jį lie­čia, ta­čiau ana­kon­da nė­ra nie­ kam įkan­du­si“, – ti­ki­no ka­riū­nė.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog po per­

si­kraus­ty­mo ana­kon­da ku­rį lai­ką nie­ko neė­dė. „Bu­vo­me per­spė­ti, kad dėl stre­ so gy­vū­nas ga­li neės­ti pus­me­tį ar net me­tus“, – ste­bė­jo­si rop­lio au­ gin­to­ja.

Egis Ra­siu­kas:

Re­to raš­to pi­to­nas ga­li kai­nuo­ti apie 20 tūkst. eu­rų.

Vo­kie­čiai per­ka ir to­kius gy­vū­nus.

Gy­va­tei – ža­lia kiau­lie­na

Ka­ri­nia­me ba­ta­lio­ne ana­kon­dai ten­ka pra­tin­tis prie sa­vo­tiš­kų są­ ly­gų. Nors gy­vis tu­rė­tų ry­ti pe­les ar ki­tus grau­ži­kus, ji še­ria­ma ža­ lia kiau­lie­na. „Dar ga­li­ma duo­ti viš­tie­nos, net ir su kau­lu. Ta­čiau ma­ny­čiau, kad šis gy­vū­nas yra vie­nas ne­reik­liau­ sių“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Veng­da­ma su­kel­ti stre­są gy­vū­ nui, Eri­ka ką tik įsi­gy­tą gy­va­tę na­ mo au­to­mo­bi­liu ve­žė­si šil­tai, pa­si­ dė­ju­si gy­vį ant ke­lių.

Ka­ri­nio ba­ta­lio­no va­do­vy­bė ne­pyks­ta dėl to­kio pa­val­di­nių po­ mė­gio. „Ji juk ne­di­de­lė ir nie­ko blo­go ne­da­ro. Tik kas du mė­ne­sius iš­

Į to­kias ast­ro­lo­gų re­ko­men­da­ci­jas, be abe­jo, ga­li­ma pa­žvelg­ti kaip į žai­ di­mą. Bet ko­kiu at­ve­ju sma­gi nuo­ tai­ka, bū­rys drau­gų, tur­tin­gas sta­ las ne­su­ga­dins bet ko­kios šven­tės, ką jau kal­bė­ti apie me­tų virs­mą.

Kaip pri­si­pa­ži­no klai­pė­die­tė ast­ ro­lo­gė Vio­le­ta Liaug­mi­nie­nė, kai ku­rie pa­ta­ri­mai, kaip su­tik­ti Nau­ juo­sius me­tus, jai ke­lia šyp­se­ną. Kad ir to­kie, jog šia pro­ga net ir mais­tą de­rė­tų de­rin­ti pa­gal 2013-ųjų sim­ bo­lį – Juo­dą­ją van­dens gy­va­tę. „Įp­ras­tai svar­biau­sias da­ly­kas, ko­kia tą­dien yra pla­ne­tų, la­biau­siai – Mė­nu­lio, pa­dė­tis bei ko­kia Mė­ nu­lio ka­len­do­riaus die­na“, – su­ bti­ly­bė­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Tad, pa­sak ast­ro­lo­gės, gruo­džio 31-ąją iki 20 val. teks iš­gy­ven­ti ne­ la­bai ma­lo­nų me­tą, ku­rį lems 19 Mė­nu­lio die­na. „Ga­li bū­ti dau­giau įtam­pos, sku­ bė­ji­mo, ne­su­si­kal­bė­ji­mo, am­bi­ci­jų.

Ta­čiau jau po 20 val. lau­kia pa­lan­ ki, ener­ge­tiš­kai pui­ki 20-oji Mė­nu­ lio die­na, o pa­ts Mė­nu­lis bus Liū­ to ženk­le. Tai reiš­kia, kad šiuos Nau­juo­sius me­tus rei­kė­tų pa­si­ tik­ti jo­kiu bū­du ne ty­liai, ra­miai, o su­reng­ti di­des­nę, įspū­din­ges­nę šven­tę nei įpras­tai. Tu­ri bū­ti daug šur­mu­lio, links­ma kom­pa­ni­ja, pui­ kiai pa­puoš­tas sta­las su ne­kas­die­

niais val­giais“, – pa­ta­rė V.Liaug­ mi­nie­nė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, šį­syk kaip nie­ka­da Nau­juo­sius itin pa­lan­ku su­tik­ti ka­vi­nė­je, res­to­ra­ne – tai yra puoš­nio­je, pra­ban­gio­je ap­lin­ko­je.

O šven­čiant na­mie į die­nos švie­ są de­rė­tų iš­trauk­ti pa­čius bran­ giau­sius in­dus bei ypa­tin­gą dė­me­ sį skir­ti sta­lo ser­vi­ra­vi­mui. „Liū­to ženk­las – ka­ra­liš­kas, su­ si­jęs su pra­ban­ga, tad ak­tua­lu bus vis­kas, kas bran­gu, pra­šmat­nu. To­ dėl drą­siai ga­li­ma da­bin­tis ir pra­ ban­giais pa­puo­ša­lais“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Šį­syk kaip nie­ka­da Nau­juo­sius itin pa­ lan­ku su­tik­ti ka­vi­nė­ je, res­to­ra­ne – tai yra puoš­nio­je, pra­ban­ gio­je ap­lin­ko­je.

Ta­čiau, pa­sak ast­ro­lo­gės, ne ma­ žiau svar­bu, jog pa­si­tin­kant Nau­ juo­sius mus su­ptų ar­ti­mi, mie­li, pa­gar­bos ver­ti žmo­nės. „O vi­siems ap­lin­ki­niams rei­kė­ tų lin­kė­ti kuo ge­res­nių da­ly­kų, nes Liū­tas har­mo­nin­gas ta­da, kai ati­ duo­da, kai šil­do ir švie­čia ki­tiems kaip sau­lė. To­dėl tą die­ną tu­rė­tu­me spin­du­liuo­ti dau­giau mei­lės, dė­me­ sio, steng­tis ki­tiems pa­da­ry­ti šven­ tę, kur­ti ge­rą nuo­tai­ką ir džiaugs­ mą“, – kal­bė­jo V.Liaug­mi­nie­nė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

si­ne­ria iš sa­vo odos“, – paaiš­ki­ no Eri­ka.

Ana­kon­da ga­li užaug­ti ko­ne iki 9 m il­gio, ta­čiau ne­lais­vė­je ji ne­gau­na gy­vo gro­bio, tad ir to­kio il­gio ne­ pa­sie­kia. „Ana­kon­da mai­ti­na­ma kar­tą per mė­ne­sį. Ta­čiau prieš iš­si­ner­da­ma iš odos ji nie­ko neė­da“, – pa­sa­ko­jo gy­va­čių my­lė­to­ja.

Ta­ra­ko­nai mėgs­ta alų

Eg­zo­ti­kos skel­bi­muo­se ga­li­ma su­ ras­ti ir dar vie­ną keis­tą au­gin­ti­nių rū­šį – šnypš­čian­čius ta­ra­ko­nus.

Ma­da­gas­ka­ro ta­ra­ko­nai par­duo­ da­mi po 5 li­tus, ta­čiau tik po po­ rą vabz­džių.

To­kių ūsuo­tų gy­vių au­gin­to­jas na­muo­se pri­va­lė­tų nuo­lat tu­rė­ ti alaus, net jei ir pa­ts jo ne­mėgs­ ta. Pa­si­ro­do, ta­ra­ko­nams šis gė­ri­ mas la­bai pa­tin­ka.

Pa­sak spe­cia­lis­tų, no­rint au­gin­ ti ta­ra­ko­nus rei­kė­tų įsi­gy­ti te­ra­riu­ mą, ta­čiau jis pri­va­lo bū­ti san­da­ riai už­deng­tas. Mat Ma­da­gas­ka­ro ir mar­mu­ri­niai ta­ra­ko­nai su­ge­ba pra­ lįs­ti net pro men­kiau­sią ply­še­lį.

Jei pa­lai­ko­ma 25 laips­nių ši­lu­mos tem­pe­ra­tū­ra ir de­ra­ma drėg­mė, ta­ ra­ko­nai jau­čia­si pui­kiai.

Ma­da­gas­ka­ro šnypš­čian­tys, ki­ taip dar va­di­na­mi dai­nuo­jan­čiais, ta­ra­ko­nai ga­li mis­ti vai­siais, grū­ dų pro­duk­tais, dar­žo­vė­mis, mė­ sa, varš­ke.

Nuo­tai­kos: pa­si­tik­ti Nau­juo­sius me­tus ast­ro­lo­gai ra­gi­na links­mo­je ar­

ti­mų žmo­nių kom­pa­ni­jo­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

vakarė

Neiš­te­sė­tų pa­ža­dų ko­lek­ci­nin­kai Kai už lan­go su­ka­si snai­gių ver­pe­tai, o na­ muo­se jau­kiai žyb­čio­ja Ka­lė­dų eg­lė, dau­ ge­lis ne­ju­čia pa­skęs­ta pri­si­mi­ni­muo­se.

At­min­ty­je iš­ky­la be­si­bai­gian­čių me­ tų džiaugs­mai, rū­pes­čiai ar neį­gy­ven­din­ ti dar­bai. Ap­gal­vo­ję vis­ką, pa­ža­da­me sau, kad atei­nan­čiais me­tais tik­rai gy­ven­si­me ge­riau, svei­kiau ir at­sa­kin­giau.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė Pa­ža­das nr. 1 – mes­ti rū­ky­ti

Be­ne kiek­vie­nas tarp sa­vo pa­žįs­ ta­mų tu­ri už­kie­tė­ju­sį rū­ka­lių, bent kar­tą gy­ve­ni­me pa­si­ža­dė­ju­sį dau­ giau ne-be-rū-ky-ti! Ta­čiau ne­re­ tai jau vos po po­ros sa­vai­čių apie šį pa­ža­dą ne­bep­ri­si­me­na­ma. Gal tai bu­vo tik po­kštas, o gal – silp­na­va­ liš­ku­mas. Ta­čiau pa­ža­das lie­ka pa­ ža­du, ne­svar­bu, iš­tar­tas gar­siai ar sau prieš mie­gą.

Kad šis pa­si­ža­dė­ji­mas iš­ties bū­ tų įgy­ven­din­tas, pir­miau­sia de­rė­ tų iš­siaiš­kin­ti pa­grin­di­nius mo­ty­ vus. Svei­kin­ti­na, jei su­pra­to­te, kad ci­ga­re­tei už­ge­sus pro­ble­mos nie­kur ne­dings­ta.

Ta­čiau jei tam įta­ką pa­da­rė nau­ja mei­lė ar tie­siog no­ras su­tau­py­ti ke­ lis li­tus, vė­liau mo­ty­va­ci­jos ga­li­ma ir pri­stig­ti. Trum­pai ta­riant, jei jau nu­spren­dė­te at­si­sa­ky­ti šio ža­lin­go įpro­čio, tu­ri­te su­pras­ti, kad tai da­ ro­te vien tik dėl sa­vo ge­ro­vės.

Pa­ža­das nr. 2 – pra­dė­ti spor­tuo­ti

Sto­ras žie­mi­nių dra­bu­žių sluoks­ nis ga­li pui­kiai už­mas­kuo­ti net ke­lis priaug­tus ki­log­ra­mus. Juk kai ne­ma­tai, tai ir šir­dies ne­skau­da. O dar la­biau ne­skau­da, kai ne­ma­to ir ki­ti. Ta­čiau vos tik iš­len­da pir­mie­ ji sau­lės spin­du­liai ir į spin­tas su­ ka­bi­na­mi sun­kūs pal­tai, pa­si­girs­ ta dar vie­nas pa­ža­das – spor­tuo­ti.

Be­lie­ka tik nu­spręs­ti kur ir kaip: spor­to klu­bas, bė­gio­ji­mas lau­ke, o gal šo­kiai?

Pra­džio­je tai tar­si pra­mo­ga. Vė­ liau su­pra­si­te, kad ne­beuž­ten­ ka vien tik kaž­ką da­ry­ti, svar­bu tai da­ry­ti tei­sin­gai. To­dėl jau iš anks­to rei­kė­tų su­si­ras­ti žmo­gų, ku­ris ga­ lė­tų pro­fe­sio­na­liai pa­kon­sul­tuo­ ti. Klau­sy­da­mi jo, ne tik pa­siek­si­te ge­res­nių re­zul­ta­tų, bet ir už­si­tik­ rin­si­te, kad šie re­zul­ta­tai bus il­ga­ lai­kiai.

Ta­čiau jei rim­tai pa­si­ry­žo­te at­ si­sa­ky­ti da­bar­ti­nių pa­rei­gų, nau­ jo dar­bo paieš­kos ga­li bū­ti pui­ kus bū­das pa­si­temp­ti ir įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes. Nau­ja šu­kuo­se­ na, marš­ki­niai – ir jūs pa­si­ruo­šęs pa­teik­ti sa­ve iš­sva­jo­ta­jam darb­ da­viui. Tie­sa, paieš­kos ga­li už­ truk­ti, to­dėl ne­pa­tar­ti­na se­no­ jo dar­bo at­si­sa­ky­ti vos iš­siun­tus pir­mą­jį CV.

Iliu­zi­jos: kad Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se po­pu­lia­ru duo­ti sau pa­ža­dus, o vė­

Spe­cia­lis­to žvilgs­nis Psi­cho­lo­go dr. Ma­r iaus Dau­ge­la­v i­ čiaus tei­g i­mu, pa­ža­dai sau Nau­jų­jų me­t ų iš­va­ka­rė­se ne­ste­bi­na. „Žmo­ nės pri­si­me­na be­si­bai­g ian­čius me­ tus, pra­de­da gal­vo­t i, ką ga­lė­t ų pa­ keis­t i, pa­to­bu­l in­t i. Nau­jie­ji me­t ai tam­pa sa­vo­t iš­k u at­skai­tos taš­k u“, – aiš­k i­no spe­cia­l is­tas ir pri­dū­rė, kad daž­n iau­siai iš­sa­ko­m i su san­t y­k iais ar svei­ka­ta su­si­ję pa­ža­dai: dau­g iau ne­be­si­pyk­t i, mes­t i rū­k y­t i, lai­k y­t is die­tos ir pa­na­šiai. Pag­rin­di­ne kliū­t i­ mi jiems iš­te­sė­ti psi­cho­lo­gas įvar­di­ ja ne­tin­ka­mą po­ž iū­r į: „Pra­dė­ti rei­kė­ tų ne nuo Nau­jų­jų ar pir­ma­die­nio, o nuo šian­d ien ir siek­t i to po tru­pu­t į, ta­čiau nuo­sek­l iai“. Pa­sak jo, vi­d i­nė bai­mė, ku­ri ne­lei­do pa­si­keis­ti anks­ čiau, nie­kur ne­dings nei po sa­vai­tės, nei po me­tų, to­dėl vie­nin­te­lė ga­li­my­ bė to­bu­lė­ti yra ne­lauk­ti ki­tos die­nos ir pra­dė­ti tai da­ry­ti da­bar.

liau juos lau­žy­ti, liu­di­ja ir po in­ter­ne­tą klai­džio­jan­ti šmaikš­ti iliust­ra­ci­ja.

Pa­ža­das nr. 4 – dau­giau lai­ko šei­mai

Ma­te­ria­li­nė ge­ro­vė – itin svar­bi šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je, ta­čiau dėl jos ten­ka paau­ko­ti di­džią­ją da­lį sa­vo lai­ko. Daug gy­ve­ni­miš­ kų pa­vyz­džių ro­do, kad nuo to la­biau­siai nu­ken­čia vai­kai. No­ri dė­me­sio? – pa­do­va­no­siu šu­niu­ ką; no­ri pa­žais­ti? – ga­li nu­si­pirk­ ti nau­ją kom­piu­te­ri­nį žai­di­mą; bren­di­mas? – juk tiek daug apie tai ra­šo in­ter­ne­te. Taip ir ne­pas­te­bi, kaip vai­kas ima ženg­ti pir­muo­sius žings­nius, ka­da sū­nus iš­m oks­ta va­ž iuo­ ti dvi­ra­čiu, o duk­ra pir­mą­jį kar­tą ver­ kia dėl ne­lai­min­ gos mei­lės.

Keis­čiau­sia, kad žmo­g ui pi­n i­g ų nie­ka­da ne­bū­na pa­kan­ka­mai, to­ dėl siek­da­mas jų, daž­nai tu­ri at­si­ sa­ky­ti svar­bes­nių ver­ty­bių. Skau­ du, kai pra­ra­di­mai tam­pa di­des­ni nei džiaugs­mai. O il­gai­ niui atei­na ir su­vo­ki­ mas, kad vi­si pir­mie­ ji kar­tai bū­na tik vie­ną kar­tą gy­ve­ni­me, ir di­džio­ ji jų da­lis įvyks­ta tau ne­bū­ nant ša­lia.

Pa­ža­das nr. 5 – ko nors iš­mok­ti

Pa­ža­das nr. 3 – pa­keis­ti dar­bą

Ga­na sun­kiai įgy­ven­di­na­mas pa­ ža­das, ka­dan­gi tai su­si­ję su ap­ lin­ky­bė­mis, pri­klau­san­čio­mis ne tik nuo mū­sų. Dar­bo rin­ka ne­ tu­ri ką pa­siū­ly­ti – lie­ki ten pat; at­ly­gi­ni­mas be­veik ne­si­ski­ria – neap­si­mo­ka; sa­vo dar­bo­vie­tė­je esi sen­bu­vis – kam mo­ky­tis vis­ ką iš nau­jo? Keis­ta, ta­čiau dau­ ge­lis, kad ir kaip no­rė­ję pa­ge­rin­ ti ma­te­ria­li­nę ge­ro­vę, daž­niau­siai pa­si­ren­ka sta­bi­lu­mą ir lie­ka to­je pa­čio­je iki skaus­mo at­si­bo­du­ sio­je ru­ti­no­je. Kaip sa­ko­ma, ge­ riau jau žvirb­lis ran­ko­je nei brie­ dis gi­rio­je?

Kaž­kas pa­na­šaus į „nuo ki­tų me­ tų mo­ky­siuo­si ge­riau“ ar­ba „tik­ rai baig­siu skai­ty­ti tą kny­gą“.

Pa­ža­das, ku­ris pra­džio­je la­bai at­ sa­kin­gai vyk­do­mas, ta­čiau daž­ nai ne iki ga­lo. Ko­dėl? Gal­būt dėl ma­žo no­ro ar silp­nos mo­ty­va­ ci­jos. O gal nau­jas da­ly­kas pa­si­ ro­dė ne toks įdo­mus ar leng­vas, kaip at­ro­dė iš pra­džių?

Bet ku­riuo at­ve­ju kiek­vie­na pa­ tir­tis at­ne­ša kaž­ką tei­gia­ma, to­ dėl po­rą kar­tų ne­pa­vy­kus, ran­kų nu­leis­ti ne­rei­kė­tų. Juk pa­sau­ly­ je tiek daug ne­ži­no­mų ir dar neat­ ras­tų da­ly­kų, svar­biau­sia – ne­nus­ to­ti ban­džius.

Nuo­tai­kos: ar­tė­jan­tys 2013-ie­ji dau­ge­liui su­tei­kia švie­sių gy­ve­ni­mo vil­čių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

15

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

vakarė

2013 m. ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė Su Nau­jų­jų me­tų pra­džia bai­gia­si pe­rė­ji­mas į Van­de­nio epo­ chą – ji įsi­ga­li bei ža­da di­džiu­lių per­mai­nų pa­sau­ly­je ir žmo­ni­jos są­mo­nė­je.

Tai, kas da­bar rea­lu, ir tai, kas vir­ tua­lu, dva­siš­ka, pa­ma­žu taip su­si­ pins ar net su­si­keis vie­to­mis, kaip šiuo me­tu net ne­ga­li­me įsi­vaiz­ duo­ti. Žmo­nės iš­moks be­tar­piš­kai sem­ti in­for­ma­ci­ją iš kos­mi­nės są­ mo­nės van­de­ny­no. Ta­čiau tai įvyks ne per vie­nus me­tus.

2013-ųjų pir­mą pus­me­tį gy­ven­ si­me pa­na­šiai kaip gy­ve­no­me praė­ ju­siais me­tais, o ant­ras pus­me­tis ža­da dau­giau per­mai­nų ir tuo me­ tu svar­biau­siu prio­ri­te­tu taps šei­ ma, gi­mi­nė, gim­ti­nė, pa­trio­tiz­mas.

Re­gis, Nau­jie­ji me­tai pri­vers tau­py­ ti, ap­skai­čiuo­ti, elg­tis ra­cio­na­liai, bran­gin­ti as­me­ni­nius san­ty­kius.

AVI­NAS (03 21–04 20)

Šie me­tai bus prieš­ta­rin­ gi, ne­ra­mūs. Įvai­rioms da­ly­ki­nėms, vi­suo­me­ni­nėms ini­ cia­ty­voms pa­lan­kus sau­sis. Ga­li­ te at­nau­jin­ti ry­šius su svar­biu jums žmo­gu­mi, drau­gu ar bend­ra­min­čių kom­pa­ni­ja. Va­sa­rį nuo­tai­ką ir pla­ nus daž­nai jauks int­ri­gos. Įsi­bė­gė­ jant pa­va­sa­riui tap­si­te la­bai ak­ty­vūs, darbš­tūs, pa­ste­bi­mi, ori­gi­na­lūs, bet kar­tu neat­sar­gūs, im­pul­sy­vūs. Re­ gis, ba­lan­dį karš­tai įsi­my­lė­si­te, ta­ čiau nuo ge­gu­žės vi­są dė­me­sį pa­ si­glemš dar­bas, vers­las. Čia ga­li­mi iš­ban­dy­mai ir per­mai­nos. Grės nuo­bau­dos, pa­tik­ri­ni­mai, svar­bios su­tar­ties nu­trū­ki­mas. To­kia si­tu­ci­ ja tę­sis iki lie­pos, nors ir bir­že­lį jau pa­si­tai­kys ge­ro en­tu­ziaz­mo. Ant­ro­ji me­tų pu­sė bus ge­res­nė tiems, ku­rie ren­čia­si na­mus, pir­te­les, su­ka šei­ mos liz­dą, ta­čiau ne­si­seks no­rin­tie­ siems da­ry­ti kar­je­rą, siek­ti aukš­tų po­stų, po­li­ti­nio sta­tu­so. Sau­go­ki­tės gais­rų, spro­gi­mų, trau­mų sta­ty­bo­ se ypač lie­pos pa­bai­go­je, rugp­jū­ tį, spa­lį. Rug­sė­jis ga­li tap­ti ve­dy­bų mė­ne­siu ir pa­rei­ka­lau­ti iš­lai­dų ma­ lo­niems da­ly­kams.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Pir­mą­ją me­tų pu­sę jums la­biau­siai rū­pės vers­las, jį kur­si­te ar­ba plė­si­te. Jau sau­sį ga­ li pa­vyk­ti išei­ti į tarp­tau­ti­nę rin­ ką. Ar­tė­jant pa­va­sa­riui, la­biau įsi­trauk­si­te į vi­suo­me­ni­nius ju­ dė­ji­mus, bend­ra­min­čių ko­lek­ty­ vo veik­lą, nau­jus pro­jek­tus, ta­čiau grei­tai ne­kaip pa­si­ju­si­te dėl už­ku­ li­si­nių int­ri­gų, me­lo. Lai­mei, ge­gu­ žė bus gai­vi, ro­man­tiš­kai jaus­min­ ga. Nu­ma­to­ma karš­tų įsi­my­lė­ji­mų, slap­tų ir at­vi­rų nuo­ty­kių. Tie­sa, kai ku­rie slap­ti da­ly­kė­liai ga­li pa­ kenk­ti jū­sų re­pu­ta­ci­jai. Va­sa­rą la­ bai svar­būs taps gi­mi­nai­čių rei­ ka­lai ir ant­ro­sios pu­sės in­te­re­sai.

Tar­pu­sa­vio pa­gal­ba vi­siems išeis į nau­dą. Va­sa­rai bai­gian­tis ga­li išir­ ti tar­ny­bi­nis ar­ba ku­ror­ti­nis slap­ tas ro­ma­niu­kas, pa­no­rė­si­te su­rim­ tė­ti, nes to rei­kės no­rint ne­pra­ras­ti to, kas iš­ties svar­bu. Ar­ba kaip tik tuo me­tu už­si­megs mei­lės int­ri­ga ir dėl jos ga­li nu­ken­tė­ti dar­bai, už­ vir­ti ap­kal­bos, int­ri­gos. Ru­duo ža­ da tik­ros mei­lės, ge­ro­vės ir dar­bų iš įkvė­pi­mo. Jei ne mei­lė, tai kū­ry­bi­ nė sėk­mė nu­spal­vins pil­ku­mą vi­są pa­sku­ti­nį me­tų ket­vir­tį.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Tai bus nau­jų per­spek­ ty­vų, vers­lūs me­tai. Tik­ riau­siai bus plė­to­ja­mas vers­las, pra­dė­ti nau­ji pro­jek­tai ar­ba tę­sia­ mi ką tik pra­dė­ti. Jau me­tų pra­ džio­je ga­li­te už­megz­ti da­ly­ki­nius ry­šius su už­sie­nie­čiais ar­ba iš­vyk­ ti pa­dir­bė­ti sve­tur. Tie­sa, py­ra­gais ne­snigs – ne kar­tą at­ro­dys, kad ne­ si­se­ka, neat­si­per­ka in­ves­ti­ci­jos, o jė­gų ati­duo­da­te per daug. Tu­rė­tų sek­tis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sri­ty­ je, ban­ki­nin­kys­tė­je. Kū­ry­bin­gu­mo jums ne­stigs, o ori­gi­na­lios idė­jos leis iš­si­skir­ti iš ki­tų, pa­si­reikš­ti ne vie­ną kar­tą ir ne du. As­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me jau­si­te, kad tu­ri­te į ką at­ si­rem­ti. Jau nuo pa­va­sa­rio pra­džios šir­dį glos­tys ro­man­ti­kos spin­du­liai.

Re­gis, iki va­sa­ros rim­tai įsi­my­lė­si­ te. Jei ne mei­lė, tai šau­ni drau­gys­ tė, ke­lio­nės, kon­fe­ren­ci­jos, įdo­mūs pa­šne­ko­vai su­teiks pui­kių įspū­džių ir at­gai­vos sie­lai. Atė­jus ru­de­niui, jums ga­li pa­vyk­ti su­kur­ti šei­mą ar pa­ge­rin­ti jos gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Ak­ty­vūs, dar­bin­gi me­tai, ypač pa­va­sa­ris, prieš ku­rį spė­si­te in­ves­tuo­ti sa­vo lė­šų ar iš­ mo­nės ir ži­nių į tai, kad tu­rė­tu­mė­te to dar­bo vi­sus me­tus. Pa­si­nė­ri­mą į dar­bus ga­li iš­pro­vo­kuo­ti ir ven­gi­ mas bū­ti na­muo­se, ku­riuo­se nu­ ma­to­ma tam tik­ra trin­tis, san­ty­ kių at­vė­si­mas, emo­ci­nė įtam­pa ar net ag­re­si­ja. Rei­kės veng­ti konf­ lik­tuo­ti, įžei­di­nė­ti, ypač į va­sa­ros ant­rą pu­sę. Žie­mos pa­bai­ga, pa­ va­sa­rio pra­džia bus ga­na ne­pa­lan­ ki svei­ka­tai. Ne­sau­gu bus ir ke­lio­ nė­se, ke­ly­je. Ki­ta ver­tus, šie me­tai leis už­si­dirb­ti pi­ni­gų, grą­žin­ti sko­ las. Tie­sa, sko­lin­tis stam­bių su­mų ne­pa­tar­ti­na, nes per di­de­li no­rai ga­li nu­ves­ti į ak­la­vie­tę. Nuo va­sa­ ros pra­si­de­da kū­ry­bi­nės ar­ba pe­ da­go­gi­nės sėk­mės me­tas. Ga­li­te ir gi­liai pa­mil­ti, su­tik­ti as­me­nį, su ku­riuo bū­si­te neišs­ki­ria­mi dėl stip­ raus jaus­mo ir tik­ro tar­pu­sa­vio pa­ si­ti­kė­ji­mo. Me­tų pa­bai­go­je ga­li­mas gy­ve­na­mo­sios vie­tos kei­ti­mas.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pir­mas pus­me­tis bus ak­ ty­ves­nis, vi­suo­me­niš­kes­ nis nei la­biau izo­liuo­jan­tis ant­ra­sis.

Bū­tų ge­rai iki va­sa­ros pra­dė­ti iš­sva­ jo­tą pro­jek­tą, kad po to jis jau ga­ lė­tų ju­dė­ti sa­vai­me, lyg iš iner­ci­jos.

Tu­rė­tų pa­vyk­ti už­megz­ti ry­šius su rei­ka­lin­gais vers­lo part­ne­riais, gal net tarp­tau­ti­niais. Ga­li pa­sun­kė­ ti ir pi­ni­gi­nė, ži­no­ma, jei ne­tu­ri­te įpro­čio iš kar­to vis­ko iš­leis­ti bran­ giai kai­nuo­jan­tiems da­ly­kams. Kai ku­rie iš jū­sų mė­gins in­ves­tuo­ti į per­spek­ty­vias sri­tis. Vis dėl­to ri­ zi­ka ga­li bau­gin­ti, ypač jei pir­mą me­tų ket­vir­tį neiš­veng­si­te fi­nan­ si­nių pro­ble­mų. Iki lie­pos jums tu­ rė­tų sek­tis da­ry­ti įta­ką ar­ti­miau­ siems drau­gams. Re­gis, ir šei­mo­je, ir ki­tur pa­si­steng­si­te su­re­gu­liuo­ ti san­ty­kius taip, kad nie­kas ne­ nu­ken­tė­tų ir ne­lik­tų ne­lai­min­gas.

Ant­ra­sis pus­me­tis pa­di­dins psi­

cho­lo­gi­nį jaut­ru­mą, ir ga­li paaiš­ kė­ti, kad pro­gre­sui ima truk­dy­ti tam tik­ros pri­klau­so­my­bės. Spa­ lį net nuo drau­gų ga­li­te nu­ken­tė­ ti, nors me­tų pa­bai­go­je vėl tu­rė­si­ te kuo pa­si­džiaug­ti.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Tai bus sta­tu­so au­gi­mo, rim­tų dar­bų ir vi­suo­me­ ni­nės veik­los me­tai. Ga­li­te pra­dė­ ti kar­je­rą vals­ty­bi­nė­je įstai­go­je ar­ ba vers­le, pa­kil­ti į va­do­vau­ja­mą­sias po­zi­ci­jas. Bet ga­li­te ir ne sa­vo no­ ru keis­ti dar­bą ar im­tis su­dė­tin­gų re­for­mų. Pa­va­sa­rio pra­džio­je ga­li at­si­nau­jin­ti prieš pus­me­tį pra­dė­ta veik­la, by­la ar­ba anks­tes­nė part­ne­ rys­tė. Vei­kiau­siai rim­tes­nių poky­ čių pa­si­tai­kys pa­va­sa­rio pra­džio­ je ir ru­dens vi­du­ry­je. Ko­vą, bir­že­lį ga­li­ma kri­zė pi­ni­gi­nė­je, dėl ko gal­ būt net vyk­si­te už­dar­biau­ti į už­sie­ nį. Ant­ro­je me­tų pu­sė­je ne­blo­gai reik­ši­tės, jei su­ka­tės moks­le, po­ li­ti­ko­je, ta­čiau spa­lį ga­li­te pa­jus­ ti slap­tų prie­šų pink­les. As­me­ni­ nia­me gy­ve­ni­me pe­rio­diš­kai siaus keis­tos aud­ros. Ypač daug įtam­pų ir mei­lės iš­ban­dy­mų pa­tir­si­te va­ sa­rą. Ru­duo at­neš iš da­lies pa­leng­ vė­ji­mą ir dar­ną. Ge­riau­siai šie­met sek­sis moks­lo ir me­no žmo­nėms.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Ban­guo­jan­tys me­tai, ly­di­ mi ir sėk­mių, ir ne­sėk­mių.

Me­tų pra­džio­je, be­veik iki pat pa­ va­sa­rio, teks tvar­ky­ti pra­dė­tus ir neuž­baig­tus rei­ka­lus. Va­sa­rį pa­si­ tai­kys dau­giau pra­mo­gų, bet nuo da­ly­ki­nių rū­pes­čių nea­tit­rūk­si­ te. Per­mai­nos, su­si­ju­sios su dar­ bu, pa­rei­ka­laus emo­ci­nių ir fi­zi­nių jė­gų. Vers­lui grės­mę kels kon­ku­ ren­tai, ir tai bus la­bai jun­ta­ma pa­ va­sa­rį. Fi­nan­siš­kai ri­zi­kuo­ti bū­tų ne­pro­tin­ga, jei im­tu­mė­te di­de­lę pa­ sko­lą su nemažomis pa­lū­ka­no­mis, ypač dėl šei­mos ge­ro­vės, nes tai jus il­gam įklam­pin­tų į ne­si­bai­gian­čias pro­ble­mas. Me­tų pra­džia ne­pa­lan­ ki svei­ka­tai, tad rei­kė­tų itin sau­go­ tis in­fek­ci­jų, per­ša­li­mo. Bai­gian­tis va­sa­rai, ru­dens pra­džio­je ims sek­tis mei­lė­je. Ga­li pa­dvelk­ti ves­tu­vė­mis ar­ba ypa­tin­gu mei­lės ro­ma­nu. Me­ tų pa­bai­ga jau tu­rė­tų nu­džiu­gin­ti ge­rais dar­bų re­zul­ta­tais.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Tai ga­li bū­ti įspū­din­gi me­ tai, ku­pi­ni iš­šū­kių ir at­ra­ di­mų. Me­tų pra­džio­je ar­ba pa­va­ sa­rį ga­li iš­tik­ti kri­zė dėl fi­nan­si­nių pra­ra­di­mų ar­ba kils ner­vi­nė įtam­ pa dėl san­ty­kių ar su­tar­čių nu­trū­ ki­mo, sky­ry­bų, tur­to da­ly­bų. Be­ maž iki va­sa­ros ir jos pra­džio­je bus ne­ra­mu, tad bū­ti­na veng­ti per di­ de­lės ri­zi­kos, stra­te­guo­ti, skai­čiuo­ ti, kaip ga­li pa­kryp­ti pro­jek­tas bei ko­kia ti­kė­ti­na nau­da ar ža­la. Rei­kia ap­gal­vo­tai leis­ti pi­ni­gus, ap­dai­riai in­ves­tuo­ti, o ge­riau­sia bū­tų pa­tau­ py­ti. Jei kils fi­nan­si­nių pro­ble­mų, tai pa­skui jas seks ir šei­mos pro­ ble­mos. Pa­va­sa­ris, bir­že­lis, spa­ lis ne­pa­lan­kūs svei­ka­tai. Mei­lės fron­te šėls aud­ros ir cu­na­miai. Bus

ne vie­nas kar­tas, kai no­r ė­s is nu­ trauk­ti ry­šius ir neat­sig­rę­žiant nuei­ti to­lyn. Re­gis, kai ku­rie va­ sa­ros ir ru­dens pe­rio­dai neš at­gai­vą sie­lai ir akims, ke­lio­ nes. Gal­būt įsto­si­te stu­di­juo­ti, pa­ mil­si­te už­sie­nie­tį. Re­gis, su­tik­si­te sa­vęs ver­tą par­tne­rį, tik­rą­ją mei­lę. ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Tai bus la­bai svar­būs me­tai as­me­ni­nių san­ty­kių, par­ tne­rys­tės, mei­lės pra­sme. Iš­ban­dy­ mų, san­ty­kių pa­tik­ri­ni­mo pe­rio­das bus pa­va­sa­ris. Nesk­lan­dūs san­ty­ kiai ga­li dar la­biau pa­krik­ti. O jei­ gu jie jums svar­būs, sten­ki­tės nees­ ka­luo­ti ne­su­ta­ri­mų, bū­ki­te kant­rūs, to­le­ran­tiš­ki ir gal­būt sa­vai­me ta įtam­pa nu­slūgs, ypač bai­gian­tis va­ sa­rai. Ko­vą ne­si­leis­ki­te į avan­tiū­ras ir la­biau pai­sy­ki­te pa­ty­ru­sių pa­na­ šias si­tua­ci­jas as­me­nų pa­ta­ri­mų, per­spė­ji­mų. Re­gis, teks ne kar­tą gin­ti sa­vo ar ki­tų in­te­re­sus, tar­pi­ nin­kau­ti. Bai­gian­tis pa­va­sa­riui, ga­ li įvyk­ti pro­fe­siš­kai la­bai nau­din­ga ko­man­di­ruo­tė ar­ba pra­dė­si­te lan­ ky­ti kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­sus, ir nau­jos ži­nios la­bai pra­vers. Mei­ lės rei­ka­lams for­tū­na pa­lan­kiau­sia bus va­sa­rą. Iš­si­sė­mę san­ty­kiai nu­ trūks, o my­li­mų­jų jaus­mai taps dar stip­res­ni ir ga­li bū­ti at­šok­tos se­niai pla­nuo­tos ves­tu­vės.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Pir­mas pus­me­tis bus ku­ pi­nas dar­bo ir pro­ble­mų dar­be. Vos pra­si­dė­jus nau­jiems me­tams jau teks aiš­kin­tis įvai­rius ne­su­sip­ra­ti­mus su par­tne­riais, ko­le­go­mis. Daug ge­riau sek­sis dir­ ban­tie­siems, stu­di­juo­jan­tie­siems nuo­to­li­niu bū­du ar­ba iš­vy­ku­sie­ siems to­li nuo na­mų. Vis dėl­to bet ku­riuo at­ve­ju jau va­sa­rį ar­ba pa­va­ sa­rio pra­džio­je ga­li­ma ti­kė­tis tam tik­ro pra­tur­tė­ji­mo. Gal­būt pra­tę­ si­te sta­ty­bas, re­mon­tuo­si­tės na­ mus ar vers­lo pa­tal­pas, įreng­si­te so­dy­bą ar kt. No­rint ge­rų as­me­ni­ nių, šei­mi­nių san­ty­kių, jums rei­ kė­tų ne­bū­ti to­kiems kri­tiš­kiems, reik­liems ir griež­tiems ki­tų at­žvil­ giu. Jei ne­sut­ruk­dys pa­blo­gė­ju­si svei­ka­ta, pir­ma­sis pus­me­tis leis iš pe­ties pa­dir­bė­ti, o tik­rai­siais dar­ bo vai­siais pa­si­džiaug­si­te ru­de­nį.

Mei­lės rei­ka­lai ban­guos ne­to­ly­giai.

Pa­čio­je me­tų pra­džio­je ir įpu­sė­ jus pa­va­sa­riui mei­lės jaus­mai pri­ ges, ta­čiau vie­nat­vė ne­pris­lėgs dėl dar­bų ir kon­tak­tų gau­sos. At­vė­si­ mo lai­ko­tar­pius vis keis ro­man­ti­ kos gū­siai, su­šil­dan­tis šei­mos ži­di­ nys. Vie­ni Ožia­ra­giai ras džiaugs­mą

dar­be, ki­ti – na­muo­se, pri­si­glau­dę prie my­li­mo žmo­gaus.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Tai tu­rė­tų bū­ti mei­lės ir pro­duk­ty­vių dar­bų me­tai.

Iki va­sa­ros bū­si­te la­biau lin­kę gau­ dy­ti ro­man­tiš­kas aki­mir­kas, nei ką nors dirb­ti, ta­čiau po tru­pu­tį ju­dė­ si­te di­des­nio pro­fe­si­nio sa­va­ran­kiš­ ku­mo, nau­jo­vių link ir gal­būt ne­tgi vi­siš­kai pa­kei­si­te pro­fe­si­nės veik­ los kryp­tį ar stu­di­jų da­ly­ką. Re­gis, ku­rį lai­ką de­rin­si­te nau­ja su se­na, bet ru­de­nį jau tu­rė­tu­mė­te at­si­sa­ ky­ti anks­tes­nės veik­los ir pa­si­ner­ ti į nau­jai pa­si­rink­tą sa­vi­rea­li­za­ci­ją, gal kū­ry­bi­nę. Dėl to net ga­li­te išei­ ti iš sta­bi­lios vals­ty­bi­nės tar­ny­ bos. Krau­ją kai­tins ir mei­lė, ypač pa­va­sa­rį. Per šiuos me­tus spė­si­te ir rim­tai įsi­my­lė­ti, ir su­si­tuok­ti, ir su­si­lauk­ti vai­ko. Jei esa­te su­si­tuo­ kę, juo la­biau ga­li­ma ti­kė­tis šei­mos pa­gau­sė­ji­mo. Me­no pa­sau­lio at­sto­ vams to­kiu kū­di­kiu ga­li tap­ti nau­ jas kū­ri­nys, įgy­ven­din­tas pro­jek­tas, sce­ni­nis lai­mė­ji­mas ar pan. Tie­sa, šie­met la­biau strei­kuos svei­ka­ta. Ir pa­va­sa­ris, ir ru­duo ska­tins lė­ti­nių li­gų paū­mė­ji­mus, pri­klau­so­my­bių pro­ble­mas. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Šie me­tai ža­da dau­giau sėk­mės šei­mos ir mei­lės sri­ty­se, ta­čiau nu­skriaus­ta ga­li lik­ ti kar­je­ros sfe­ra. Vers­le sek­sis tuo at­ve­ju, jei tu­ri­te veik­lius, sėk­min­ gus par­tne­rius. Jau me­tų pra­džia ža­da ma­lo­nių siurp­ri­zų iš ar­ti­mų žmo­nių. Vis dėl­to pa­si­tai­kys kri­ zių, ne­su­si­kal­bė­ji­mų net su pa­ti­ki­ miau­siais par­tne­riais, ypač su va­ do­vais, dėl ku­rių ne­pa­lan­ku­mo jūs ga­li­te pra­ras­ti dar­bą, pa­ja­mų šal­ti­ nį ar ga­li bū­ti pa­že­min­tos pa­rei­gos.

Ap­dai­riai el­ki­tės su fi­nan­si­niais iš­ tek­liais, nes jums ne­ga­li­ma lįs­ti į sko­las. O jei­gu kaž­kam pa­sko­li­no­te ne­ma­žą su­mą, įma­no­mos ap­lin­ky­ bės, dėl ku­rių tie pi­ni­gai ga­li vi­sai ar iš da­lies ne­grįž­ti į jū­sų ki­še­nę. As­ me­ni­nis, šei­mos gy­ve­ni­mas tu­rė­tų bū­ti prio­ri­te­tas ly­gi­nant su dar­bu, sta­tu­su. Bū­ki­te ryž­tin­gi ir drą­siai kur­ki­te šei­mą. Ven­ki­te konf­lik­tuo­ ti su gi­mi­ne, kai­my­nais. Pa­va­sa­ rį ga­li­te kaž­kur kraus­ty­tis, pra­dė­ ti ar pra­tęs­ti sta­ty­bas, re­mon­tą.

Tam iš­ties tin­ka­mi me­tai. Re­gis, nuo va­sa­ros tap­si­te itin kū­ry­bin­ gi, su­si­do­mė­si­te dai­liai­siais ama­ tais, spor­tu, tu­riz­mu ar šou vers­ lu. Ru­duo ga­li at­neš­ti daug sėk­mės, di­de­lį lai­mė­ji­mą. Gal­būt su­si­lauk­ si­te kū­di­kio, pa­tir­si­te ga­lin­gą mei­ lę, lai­mė­si­te kū­ry­bi­nia­me kon­kur­ se ar lo­te­ri­jo­je.

Si­do­ni­ja

16

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

sportas

2012–ieji sporte: pergalės ir nuoskaudos Besibaigiantys – 2012-ieji Klaipėdos sportui buvo banguoti metai: sportininkai ne tik džiugino medaliais, bet liūdino įklimpę į dopingo skandalą. „Žemaitijos dragūno“ rankininkai apgynė čempionų vardus, tačiau dvejus metus paeiliui Lietuvos moterų krepšinio lygos vicečempionių titulu sporto mėgėjus džiuginusi „Lemminkainen“ ekipa liko tuščiomis rankomis.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Žiemos įvykiai

Klaipėdiečiai sausio mėnesį Lietuvos laisvųjų imtynių čempionate Anykščiuose laimėjo keturis aukso medalius, daugiausia iš visų komandų. Tačiau mūsų komandos vyriausiasis treneris Sergejus Kasimovas neplojo katučių – pernai ir užpernai nugalėtojais tapdavo po šešis uostamiesčio vyrus. „Kai kurie imtynininkai pakeitė svorio grupes, – priežastis vardijo S.Kasimovas. – Laimėti turėjo finale nusileidęs Valdas Visagorskis, treneriu tapo anksčiau pirmąsias vietas užimdavęs Vytas Čiumakovas.“ „Geriausiųjų šešetukuose keturios merginos ir trys vaikinai, laimėta daug medalių, – džiaugėsi treneris Antanas Narvilas, vasario mėnesį grįžęs iš jubiliejinio – 50ojo Lietuvos badmintono čempionato, vykusio Kaune.

G.Voitechovskaja kartu su pajėgiausia šalies žaidėja Akvile Stapušaityte iš Kauno lengvai laimėjo moterų dvejetų varžybas.

Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionate, surengtame laikinojoje sostinėje, klaipėdiečiai iškovojo du aukso, vieną sidabro ir tris bronzos medalius. Nors titulų iškovota mažiau nei pastaraisiais metais, tačiau mūsų miesto treneriai džiaugėsi ir tuo.

Vilties teikia artimiausia pamaina – jaunimas, kovojęs kartu su suaugusiaisiais. Uostamiesčio jaunųjų lengvaatlečių medalių pirmenybėse – akivaizdžiai daugiau: trys aukso, keturi sidabro ir du bronzos.

Vasario mėnesį „Neptūno“ krepšinio klubas liko be vyriausiojo trenerio. „Gal mano pasitraukimas sukrės žaidėjus ir per likusias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynes jie pagerins komandos turnyrinę situaciją“, – vylėsi iš vyriausiojo trenerio pareigų atsistatydinęs Paulius Juodis.

Klubo valdžia komandos vairą netikėtai įdavė klubo direktoriui Osvaldui Kurauskui.

Pavasario laimėjimai

Didžiausią pergalę kovo mėnesį pasiekė „Žemaitijos dragūno“ žaidė-

jai, pirmą kartą tapę Baltijos rankinio lygos čempionato prizininkais.

Estijoje vykusiose finalinėse varžybose klaipėdiečiai iškovojo bronzos medalius.

Kaune surengtame 82-ajame Lietuvos stalo teniso čempionate triumfavo jaunasis Alfredas Udra.

18-metis klaipėdietis vyrų auksą į uostamiestį parvežė po 22 metų.

Tai tik trečiasis nugalėtojo titulas per miesto sporto istoriją. 1987aisiais šalies pirmenybes laimėjo A.Udros mama ir trenerė Indra Drevinskaitė-Udrienė, 1990-aisiais auksą iškovojo čempiono dėdė Giedrius Orla.

Balandžio mėnesio nemaloni žinia – dvejus metus paeiliui šalies vicečempionėmis tapusios „Lemminkainen“ krepšininkės ketvirtfinalio rungtynėse gėdingai pralaimėjo vos šeštą vietą po reguliariojo čempionato užėmusiai Šiaulių „Rūtai“.

Mūsų mieste surengtame Lietuvos karatė kiokušin kata rungties čempionate nugalėtojos vardą susigrąžino „Okinavos“ klubo prezidentė Diana Mačiūtė. Patyrusi klaipėdietė pirmą vietą užėmė be rimtos konkurencijos.

Penki aukso, keturi sidabro ir šeši bronzos medaliai. Tokių turtingų, kokios buvo 2012-ųjų Lietuvos sambo imtynių pirmenybės, Klaipėdos sporto centro atletai neatsiminė. Sėkmingu laikytame 2011 metų čempionate mūsų stipruoliai iškovojo tiek pat aukso ir sidabro žetonų, tačiau bronziniai laimėjimai buvo vos du.

Nacionalinės krepšinio lygos čempionate triumfavo Kauno „LKKA-Atleto“ ekipa. Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ penketukas, likęs greta prizininkų pakylos, pirmenybes baigė ketvirtoje vietoje.

Po šalies kroso pirmenybių, trečius metus paeiliui surengtų uostamiestyje, už galvų stvėrėsi dviejų komandų – Klaipėdos ir Šiaulių – treneriai. Miestų įskaitoje šiauliečiai iškovojo 211 taškų, klaipėdiečiai – tik vienu mažiau.

Pasibaigus Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono čempionatui ant beveik metro aukščio nugalėtojų taurės buvo išgraviruotas „Baltijos“ pavadinimas ir joje rungtyniavusių žaidėjų pavardės.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Šios sporto šakos auksas mūsų miesto komandai sužibo po daugiau nei 20 metų.

Gegužės mėnesį Klaipėdos „Žuvėdra“ po trejų metų pertraukos susigrąžino Europos sportinių šokių ansamblių čempiono vardą.

Vienoje (Austrija) vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse mūsų atstovai, išvengę klaidų, akivaizdžiai pranoko pagrindinius konkurentus – rusus ir vokiečius. Uostamiesčio šokėjai pirmą vietą užėmė paskutinį kartą šokdami pagal kompoziciją „Rock You Like a Hurricane“. „Žemaitijos dragūno“ rankininkai trečius metus paeiliui apgynė šalies čempionų vardus. Uostamiesčio žaidėjams finale su Kauno „Granitu-Gaja-Kariu“, kad įrodytų, jog jie vėl stipriausi, pakako dvejų rungtynių. Po nelengvos pergalės Klaipėdoje 26:24 Artūro Juškėno auklėtiniai laikinojoje sostinėje varžovus nugalėjo didesniu skirtumu – 24:20.

Gegužės mėnesį Alfredas Udra dar kartą įrodė, kad yra stipriausias Lietuvos stalo tenisininkas. Jis iškovojo Lietuvos stalo teniso asociacijos taurę.

Bronzos medaliu nudžiugino Gintaras Katkus, užėmęs trečiąją vietą Maskvoje vykusiame Europos kovinio sambo čempionate.

Vasaros medaliai

Birželio mėnesį Belgijoje vykusiame Europos kiokušin karatė čempionate nugalėtojų titulus iškovojo trys klaipėdiečiai – suaugusiųjų grupėje rungtyniavę Lukas Kubilius ir Diana Mačiūtė, jaunių – Viktorija Mockutė.

Sklandžiusios kalbos pasitvirtino. „Neptūno“ krepšinio komandos vyriausiuoju treneriu paskirtas Kazys Maksvytis. Su strategu sudaryta dvejų metų sutartis.

Lina Grinčikaitė pasiekė neregėtą aukštumą – tapo Europos lengvosios atletikos čempionato prizininke. 25-erių klaipėdietė, 100 metrų bėgimo varžybų finale distanciją įveikusi per 11,32 sek., iškovojo bronzos medalį.

Liepos mėnesį iš Lietuvos sunkiaatlečių atimtas vienintelis kelialapis į vasaros olimpines žaidynes. Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) tokį žingsnį žengė dėl klaipėdiečio

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Triumfas: L.Grinčikaitė geriausia Klaipėdos sportininke išrinkta antrą kartą.

Aurimo Didžbalio teigiamo testo.

Kaune vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate sėkmingai rungtyniavę klaipėdiečiai iškovojo keturis aukso medalius.

Kaip ir tikėtasi, nė mažiausių vilčių varžovėms nepaliko sprinterė L.Grinčikaitė. Tai jau šeštasis mūsų bėgikės aukso medalis šalies pirmenybėse. Nugalėtojo vardą apgynė trečius metus paeiliui čempionu tapęs rutulio stūmikas Rimantas Martišauskas. Dvi uostamiesčio lengvaatletės džiaugėsi pirmaisiais aukso medaliais – bėgikė Eglė Staišiūnaitė ir kūjo metikė Sandra Mišeikytė.

Aukso žetonais nudžiugino paplūdimio tinklininkės – klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų. Jos tapo pasaulio jaunimo (iki 19 metų) paplūdimio tinklinio čempionėmis.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato kovoms besiruošiančiame Klaipėdos „Atlante“ įvyko didelis sujudimas. Vyriausiuoju treneriu paskirtas prancūzas Sebastienas Roquesas, sporto direktoriaus portfelis įteiktas italui Giorgio Bissonui.

Jaunieji Klaipėdos graikų ir romėnų imtynių atletai iš Europos jaunių iki 18 metų čempionato antrus metus paeiliui parvežė medalį. Pernai svorio iki 100 kg grupėje vicečempionu tapo Mantas Knystautas, šįmet toje pačioje svo-

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

rio grupėje prizinę trečiąją vietą Lenkijoje užėmė jo brolis Marius.

Rugpjūtį visų sporto mėgėjų dėmesį prikaustė Londono vasaros žaidynėse. Nors 17-ąją vietą užėmusi L.Grinčikaitė neįgyvendino iškelto uždavinio – nepateko į 16uką, tačiau savo pasirodymu 25-erių sprinterė buvo patenkinta – pagerinusi ne tik savo, bet ir Lietuvos rekordą, pateko į pusfinalį.

Antroji Klaipėdos lengvaatletė Eglė Staišiūnaitė pasirodė prasčiau. 400 m bėgimo per barjerus rungties galutinėje įskaitoje ji užėmė 34-ą vietą tarp 43 dalyvių.

Medaliais nudžiugino ir tinklininkės I.Dumbauskaitė bei M.Povilaitytė. Jos Europos jaunimo (iki 20 metų) paplūdimio tinklinio pirmenybėse užėmė trečiąją vietą.

Gruodžio sidabras

Iš planetos Lotynų sportinių šokių ansamblių čempionato Vokietijoje su sidabro medaliais grįžo „Žuvėdros“ nariai. Naują šokių programą „Rio“ pristatę šokėjai sulaukė ne tik publikos palaikymo, bet ir šokio profesionalų komplimentų. Tačiau to nepakako – auksą laimėjo šeimininkai.

Po ketverių metų pertraukos geriausia Klaipėdos sportininke karūnuota lengvaatletė L.Grinčikaitė. Vasaros žaidynėse puikiai pasirodžiusi E.Norvilo auklėtinė aplenkė kitus į dešimtuką patekusius atletus.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje išsilaikys subjurę orai. Šiandien kai kur numatomi trumpi krituliai, lijun­ dra, plikledis. Temperatūra svyruos tarp 3 laipsnių šalčio ir 2 laipsnių ši­ lumos. Sekmadienį išsilaikys pana­ šūs orai, kai kur prognozuojama šlap­ driba, naktį bus nuo 4 laipsnių šalčio ir 1 šilumos, dieną – nuo 0 iki 4 laips­ nių šilumos.

Šiandien, gruodžio 29 d.

–1

-1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) t

–1

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

–1

Utena

0

8.40 16.01 7.20

364-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 2 dienos.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +6 Kairas +19 Keiptaunas +29 Kopenhaga +6

kokteilis

Londonas +9 Madridas +8 Maskva –3 Minskas –3 Niujorkas 0 Oslas +6 Paryžius +12 Pekinas –3

Praha +5 Ryga 0 Roma +13 Sidnėjus +26 Talinas –4 Tel Avivas +17 Tokijas +12 Varšuva +1

Vėjas

7–12 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

0

+2

+2

6

+1

+2

+4

+4

6

rytoj

pirmadienį

+2

–1

Alytus

Vardai Šiandien: Gaja, Gentvainas, Giraldas, Teofilė, Tomas

gruodžio 29-ąją

Rytas

+3

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Dovydas, Egvinas, Gedrimė, Gedvaidė, Gražvilas, Sabinas

orai klaipėdoje Šiandien

–2

–2

+5

+4

8

1721 m. gi­mė Pran­cū­z i­ jos ka­ra­l iaus Liud­v i­ko XV mei­lu­žė mar­ki­zė de Pom­pa­dur.

1859 m. bri­tai pa­sta­tė pir­mą me­ta­lo konst­ruk­ ci­jų ka­ro lai­vą.

1862 m. iš­ras­tas bou­lin­ go ka­muo­lys.

1955 m. bū­da­ma 13-os Bar­ba­ra Strai­zand įra­šė pir­mą­ją dai­ną „You’ll Ne­ ver Know“.

1969 m. Kau­ne gi­mė vie­ nas žy­miau­sių XXI am­

žiaus Lie­t u­vos ta­py­to­ jų, neoeksp­re­s io­n is­t as Vil­man­tas Mar­cin­ke­v i­ čius.

1977 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ak­to­rė Ket­r in Mou­ nig.

1981 m. JAV pre­z i­den­ tas Ro­nal­das Rei­ga­nas pa­skel­b ė eko­no­m i­n ių san­kci­jų SSRS at­ž vil­g iu pro­gra­mą.

1989 m. Če­kos­lo­va­k i­ jos pre­zi­den­tu iš­rink­tas Vac­la­vas Ha­ve­las.

1991 m. Li­to ko­mi­te­tas priė­mė nu­ta­ri­mą „Dėl pa­si­ruo­ši­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­ni­gų sis­ te­mos per­tvar­ky­mui“.

Klai­pė­die­čių lau­kia šla­pios šven­tės Ka­lė­dų Se­ne­lio go­dos „Kok­tei­l is“ su­l au­kė Ka­lė­dų Se­ne­l io skam­bu­č io. Po­kal­bio me­t u jis pa­si­ guo­dė, kad bū­ti Ka­lė­dų Se­ne­liu – blo­ ga pro­fe­si­ja. „Esu įskau­din­tas, – nuo­skau­dos ne­slė­ pė il­ga­barz­dis, – nes nie­kas iš suau­gu­ sių­jų ne­ti­k i, kad aš esu.“ Se­ne­l is bė­do­jo, kad ten­ka dirb­t i nak­ ti­mis, to­dėl ne­l ie­ka lai­ko pra­mo­goms.

Ten­ka sliuog­t i per neiš­va­ly­tus ka­mi­ nus. Be to, dar­bas – se­zo­ni­nis. „Už ko­ kias pa­ja­mas gy­ven­t i ki­tais me­t ų lai­ kais?“ – klau­sė vai­k ų nu­my­lė­ti­nis.

Ka­lė­dų Se­ne­l į er­z i­na ne­ly­gy­bė. „Ko­dėl ma­no par­t ne­r is užat­lan­tė­je San­ta Klau­sas – šven­tas, o aš tik šiaip pa­pras­tas Se­ne­lis?“ – re­to­riš­kai klau­sė rau­donsk­ruos­tis.

Prieš ki­tų me­tų šven­tes Ka­lė­dų Se­ne­ lis itin pa­gei­da­vo, kad bū­t ų įsteig­tas jo pa­va­duo­to­jo, ku­ris pa­dė­tų skai­ty­t i vai­ku­čių laiš­kus, eta­tas. „Anks­tes­n iais lai­kais Snie­g uo­lę tu­rė­ jau, o da­bar dėl eta­t ų tau­py­mo – vie­ ni­šas“, – at­si­du­so skam­bin­to­jas.

Mai­šo ne­šio­to­jas pri­si­pa­ž i­no, kad yra ne­sti­l in­gas. „Am­ž i­nai su tais pa­čiais rū­bais, ta pa­ čia šu­k uo­se­na, – ana­pus lai­do niurz­ gė­jo Ka­lė­dų Se­ne­lis. – Be to, vi­si ži­no, ką aš val­g iau pus­ry­čiams, nes iš­duo­ da ant barz­dos li­kę li­ku­čiai.“

Links­mie­ji tirš­čiai Du ber­n iu­kai, li­k us sa­vai­tei iki Ka­lė­ dų, nak­vo­jo pas se­ne­l ius. Prieš ei­da­ mi mie­go­t i abu at­si­k lau­pė prie lo­v ų pa­si­mels­ti.

Jau­nes­ny­sis pra­dė­jo mal­dą, šauk­da­ mas iš vi­sų plau­čių: „Aš mel­d žiuo­si už nau­ją dvi­ra­t į, už nau­ją kom­piu­te­ri­ nį žai­di­mą, už nau­ją vaiz­do gro­tu­vą“.

Vy­res­n is bro­l is kumš­te­lė­jo jį: „Ko tu šau­k i? Ką, gal ma­nai, kad Die­vas yra kur­čias?“ „Neee, bet se­ne­lė – pra­stai gir­d i“, – at­ sa­kė jau­nė­l is. Čes­ka (Ka­lė­dų Se­ne­lis pra­šė, kad vai­ku­čiai ne­zyz­tų do­va­nų bro­liu­ko ar se­su­tės.

Sup­ras­ki­te, jis – ne gand­ras)

Pa­si­tin­kant Nau­juo­ sius me­tus klai­pė­ die­čiai bus pri­vers­ ti brai­dy­ti po pel­ kes ir slėp­tis nuo stip­raus vė­jo. Prog­ no­zuo­ja­ma, kad pa­ na­ši bus ir ki­tų me­ tų pra­džia.

Proš­vais­tė: trum­pa ato­kvė­pio va­lan­dė­lė nuo ne­ma­lo­nių orų pro­gno­zuo­ja­ma sek­ma­die­nį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pas­ku­ti­nio­ji die­na – vė­juo­ta

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio žo­džiais, šio­mis die­no­mis lau­kia ne­pas­to­ vūs orai. Šeš­ta­die­nio va­ka­rą nu­ma­to­mas snie­gas, pe­rei­nan­tis į šlapd­ri­bą ir lie­tų. Trum­pa ato­kvė­pio per­trau­ kė­lė pro­gno­zuo­ja­ma sek­ma­die­nį – die­na bus be žy­mes­nio lie­taus.

Sa­vait­ga­lį pūs pie­tų vė­jas, ku­rio stip­ru­mas sieks 10–15 m/s. Oro tem­pe­ra­tū­ra su­šils nuo 1 iki 3 laips­ nių. Nak­ti­mis tem­pe­ra­tū­ra iš­si­lai­ kys apie nu­lį.

Pas­ku­ti­nią­ją šių me­tų die­ną vėl lau­kia šlapd­ri­ba ir lie­tus. Vė­jas su­ stip­rės iki 15–20 m/s, vė­liau jis šiek tiek rims.

„Klai­pė­do­je Nau­jus me­tus su­tik­ si­te ba­lo­je“, – pa­ti­ki­no ir Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Kli­ ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ ro­nė Gal­vo­nai­tė.

Pa­na­šūs orai nu­ma­to­mi ir vi­są ki­tą atei­nan­čią sa­vai­tę, kai šlapd­ ri­ba pro­tar­piais kai­ta­lio­sis su lie­tu­ mi. Oro tem­pe­ra­tū­ra iš­si­lai­kys tei­ gia­ma – šils iki 3 laips­nių.

L.Pakš­tys įspė­jo, kad šiuo me­tu Kur­šių ma­rio­se tirps­ta le­dai, gruo­ džio 31 ir sau­sio 1 die­no­mis lau­kia­ mas prie­ša­lo su­lau­žy­mas, tad po­ le­di­nės žūk­lės mė­gė­jai įspė­ja­mi ne­lip­ti ant le­do.

Pa­sak jos, gruo­dis bu­vo nu­ma­ty­ tas šal­tes­nis nei įpras­ta, o štai li­ku­ si žie­mos da­lis lyg ir tu­rė­tų bū­ti šil­ tes­nė už il­ga­me­tę.

Sau­sis Lie­tu­vo­je įpras­tai bū­na pa­ ts šal­čiau­sias mė­nuo, o va­sa­rį siau­ čia dau­giau­sia pū­gų. Bet Kli­ma­ to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja at­krei­pė dė­me­sį, jog da­bar vis­kas kei­čia­si ir jų po­zi­ci­jas šie­met užė­mė gruo­dis.

Vis dėl­to spė­ja­ma, kad sau­sis lyg ir tu­rė­tų priar­tė­ti prie tra­di­ci­nių šio mė­ne­sio tem­pe­ra­tū­rų, o žie­ma lauks tra­di­ci­nė – su pa­šal­tė­ji­mais ir at­ly­džiais.

Si­nop­ti­kai tam­pa at­sar­ges­ni

Prog­no­zes su­pai­nio­jo gruo­dis

Pak­laus­ta, ko­kie bus atei­nan­tys du žie­mos mė­ne­siai, A.Gal­vo­ nai­tė paaiš­ki­no, kad kol kas nė­ ra su­da­ry­tų il­ga­lai­kių sau­sio pro­ gno­zių.

Ne­se­niai iš ko­man­di­ruo­tės grį­ žęs ko­le­ga A.Gal­vo­nai­tei sa­kė, kad švei­ca­rai siū­lo ne­be­su­da­ri­ nė­ti il­ga­lai­kių pro­gno­zių – dėl kli­ma­to šil­tė­ji­mo jos ne­pa­sit­vir­ ti­na. Kaip pa­vyz­dį ji pa­tei­kė ne­

se­nas si­nop­ti­kų pro­gno­zes, kad per Kū­čias ir Ka­lė­das Lie­tu­vo­je bus pa­siek­tas šal­čio re­kor­das dėl Si­bi­ro an­ti­cik­lo­no.

Kai šios pro­gno­zės ne­pa­sit­vir­ti­ no, kai ku­rie gy­ven­to­jai si­nop­ti­kus ap­kal­ti­no ne­kom­pe­ten­ci­ja ir ži­nių sty­giu­mi. „Per šven­tes šal­ta ir bu­vo, ta­ čiau ne tiek. Si­bi­ro an­ti­cik­lo­nas, ku­ris pa­pras­tai yra ga­lin­gas ir sta­ cio­na­rus, tie­siog At­lan­to cik­lo­ no bu­vo įva­ry­tas į kam­pą ir da­bar kaip šu­ny­tis ten tu­pi. An­ti­cik­lo­nas ne­be­tu­ri iš kur pa­si­sem­ti jė­gos, nes tirps­ta le­dy­nai, am­ži­no įša­lo zo­ nos“, – paaiš­ki­no A.Gal­vo­nai­tė.

Pa­sak jos, stu­di­jų me­tais įgy­ tos ži­nios, kad an­ti­cik­lo­nas yra stip­res­nis nei cik­lo­nas, da­bar ne­ be­ga­lio­ja. Tad si­nop­ti­kai su il­ga­ lai­kė­mis pro­gno­zė­mis tam­pa vis at­sar­ges­ni.