2012-12-29 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, gruodžio 29 d., 2012 m. Nr. 302 (1501)

diena.lt aLBUMas paKormišdaKavės baTų

jas – Elas ba ndis

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

TaiKiKlYjE

jauKi K

į naujuosEliionė us Sėkmingų, džiaugsmingų ir turtingų

2013-ųjų jums linki „Vilniaus diena“

Star­tas – su Lie­tu­vos vėlia­va

Pui­kių re­zul­tatų jie pa­siekė ne Lie­tu­vo­ je, o už­sie­ny­je. Lie­tu­ vo­je pa­pras­čiau­siai ne­bu­vo sąlygų jų sie­kiams įgy­ven­ din­ti. Ta­čiau dau­gu­ ma jaunų lie­tu­vių į vi­sas per­ga­les kopė su Lie­tu­vos vėlia­va ran­ko­se.

portretas BiBLio

PrancūzijosTEKa žavesys

Kino Fo

Akimis ir TELis papasako kūnais ta meilės istorija

Šiandien priedas

KuLinaR Saldžios 201 ija

palydėtuvės 2-ųjų

Tiražas 35 720

VRK smar­kiai pri­klau­so­ ma nuo par­tijų de­le­guotų na­rių, nuo did­žiųjų stam­ biųjų po­li­ti­nių par­tijų.

Vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos na­rys Liu­tau­ras ­ Ule­vi­čius

8p.

MIESTAS

Vil­niaus me­tai: nuo A iki Z Bai­gian­tis me­tams įpras­ta stab­ telė­ti ir trum­pam at­si­gręžti at­gal. „Vil­niaus die­na“ sklai­do sa­vo pus­ la­pius ir fik­suo­ja, kas svar­biau­sia sos­tinė­je nu­ti­ko per­nai.

2p.

MIESTAS

Lai­ma Že­mu­lienė

„Vil­nius ve­ža“ tik su „Om­ni­tel“?

l.zemuliene@diena.lt

Sva­jonės iš­si­pildė už­sie­ny­je

Ar plau­kikė Rūta Mei­lu­tytė būtų pa­sie­ku­si to­kių re­zul­tatų, tre­ni­ ruo­da­ma­si gim­to­jo Kau­no ba­sei­ nuo­se? Ar šią va­sarą olim­pinė­se žai­dynė­se Lon­do­ne būtų pel­niu­ si auk­so me­dalį, o pa­sau­lio trum­ po­jo ba­sei­no čem­pio­na­te Tur­ki­jo­je – du auk­so me­da­lius ir vieną si­ dab­ro? Nors spor­ti­ninkė ku­ris lai­ kas gy­ve­na Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je, Pli­mu­te, tre­ni­ruo­ja­si „Ply­mouth Lean­der“ plau­ki­mo klu­be, o da­bar­ ti­nis jos tre­ne­ris – bri­tas Jo­nat­ha­ nas Rud­das, minė­to­se spor­to var­ žy­bo­se ji at­sto­va­vo Lie­tu­vai.

6

Vil­nie­čiai ste­bi­si rek­la­ma, ku­ rio­je sa­vi­val­dybės tak­si įmonės „Vil­nius ve­ža“ va­do­vas Ro­lan­ das Sta­tu­le­vi­čius iš­si­juosęs gi­ria bend­rovę „Om­ni­tel“.

3p.

Ekonomika

Pomė­gis pe­rau­go į verslą Požiūriai: lietuviai mėgsta pakeiksnoti emigruojančius tautiečius ir padejuoti dėl „išsivažinėjančios tautos“, ta-

čiau tokią poziciją greitai pamiršta, kai emigrantai savo laimėjimais ima garsinti tėvynę.

Lie­tu­va: Pa­si­keitė trys iš pen­kių Vals­tybės gy­ni­mo ta­ry­bos na­rių

šiandien Pasaulis

2012 m. gruo džio

29 d.

MOs

Ką pa­sau­liui at­nešė Dra­ko­nas ir ką at­neš Gy­vatė?

10p.

Šeštadienis Ženg­da­mi per naujų metų slenkstį žmonės mėgsta sau ką nors pa­si­žadė­ ti – vie­ni mes­ti rūky­ti, ki­ti pa­ keis­ti darbą ar pra­dėti spor­ tuo­ti. O štai And­rius Ma­ mon­to­vas ža­da su­reng­ti kon­ cer­tus, ko­kių Lie­tu­va dar ne­ regė­jo.

17p.

Tomo Avižinio montažas

5p.

Sportas

Vos ke­lioms die­noms – did­žio­sioms metų šventėms – į Lie­tuvą su­grįžu­ si olim­pinė čem­pionė Rūta Mei­lu­ tytė plau­ki­mo neat­si­sakė: tre­ni­ra­ vo­si Kau­ne, o Anykš­čiuo­se net 8 se­ kundė­mis pa­ge­ri­no na­cio­na­linį re­ kordą.

14p.

TV diena

Op­ti­mis­tiš­kas, smal­sus, pa­rei­gin­gas, sen­ti­men­ta­lus, iš­ti­ki­mas, jaus­min­ gas, at­vi­ras iššū­kiams, die­vi­nan­tis tie­sio­gi­nio ete­rio ad­re­na­liną ir vilk­ dal­gių laukų tei­kiamą ra­mybę – toks TV3 „ži­niu­kas“ R.Pet­ke­vi­čius, kurio portretą ta­po „TV die­na“.

Pro­fe­sio­na­lios pi­ro­tech­ni­kos ly­ de­re da­bar lai­ko­mos įmonės „Bli­kas“ ke­lias prie­š dvi­de­šimt metų pra­si­dėjo Che­mi­jos fa­kul­ te­to la­bo­ra­to­ri­jo­se.

9p.

Menas ir pramogos

Naujųjų metų nakties gidas Ko­kie Nau­jie­ji me­tai spok­sant „Žydrąjį TV ži­burėlį“ su kal­nu man­da­rinų – ge­riau juos su­tik­ ti vie­na­me iš gau­sybės Vil­niu­je vyk­sian­čių ren­gi­nių.

25p.

Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis sausio 3 d., ketvirtadienį.

2

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ma­žins iš­lai­das Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­­ skel­bė, kad mies­to vie­ša­sis trans­ por­tas 2013 m. įgy­ven­dins iš­lai­ dų ma­ži­ni­mo mies­to marš­ru­tuo­ se pla­ną. Skel­bia­ma, kad dėl nau­ jo­jo pla­no kas­met ti­ki­ma­si su­tau­ py­ti be­veik 10 mln. li­tų.

Pa­vyz­džiui, pla­nuo­ja­ma op­ti­ mi­zuo­ti au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­ sų dar­bą, įsi­gy­ti ma­žes­nės tal­ pos trans­por­to prie­mo­nių, sta­ty­ti da­lį au­to­bu­sų 2-aja­me tro­lei­bu­sų par­ke Jus­ti­niš­kių gat­vė­je. „Vien su­jun­gę du vie­šo­jo trans­ por­to par­kus, au­to­bu­sų ir tro­ lei­bu­sų, ir įgy­ven­di­nę pir­mą­jį bend­ro­vės val­dy­mo op­ti­mi­za­vi­ mo eta­pą jau da­bar esa­me su­tau­ pę apie 3,5 mln. li­tų. Pa­pil­do­mai su­ma­ži­nę iš­lai­das mies­to marš­ ru­tuo­se ir kas­met su­tau­py­da­mi be­veik po 10 mln. li­tų, pla­nuo­ja­ me at­nau­jin­ti par­ką ir taip pa­ge­ rin­ti tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę“, – sa­kė įmo­nės „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Na­ku­tis Sa­vi­val­dy­bė pra­ne­ša, kad su­ jun­gus du vie­šo­jo trans­por­to par­kus – au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų, at­si­ra­do ga­li­my­bė op­ti­ma­liai iš­ nau­do­ti vi­sas tu­ri­mas te­ri­to­ri­jas.

2013 m. ke­ti­na­ma apie 30 au­ to­bu­sų per­kel­ti į tro­lei­bu­sų par­ką ir taip su­ma­žin­ti ri­dą be ke­lei­vių,

kai ry­te au­to­bu­sai tuš­ti va­žiuo­ja į marš­ru­tų pra­džią, o va­ka­re grįž­ ta į par­ką.

Iš Jus­ti­niš­kių gat­vės au­to­bu­ sams ar­čiau pa­siek­ti marš­ru­ tų pra­džią Pi­lai­tė­je, Laz­dy­nuo­se, Fa­bi­jo­niš­kė­se. To­dėl prieš pra­de­ dant va­žiuo­ti įpras­tais marš­ru­tais ke­lio­nės il­gis jiems su­trum­pės apie 120 tūkst. km per me­tus, dėl to iš­lai­dos kas­met su­ma­žės 0,6 mln. li­tų.

Iš­lai­dos bus ma­ži­na­mos ir dy­ ze­li­nu va­ro­mus au­to­bu­sus pa­ kei­tus nau­jais du­ji­niais. Taip ti­ ki­ma­si su­tau­py­ti apie 4 mln. li­tų kas­met. Įgy­ven­di­nus iš­lai­dų ma­ži­ni­ mo pla­ną, ne per pi­ką, kai vie­šo­ jo trans­por­to ke­lei­vių skai­čiai ge­ ro­kai su­ma­žė­ja, bus nau­do­ja­mi ma­žes­ni au­to­bu­sai ir to­dėl kas­ met bus su­tau­po­ma be­veik 3,2 mln. li­tų.

Bend­ro­vė pla­nuo­ja įgy­ven­din­ ti ir ki­tas au­to­bu­sų bei tro­lei­bu­ sų dar­bo op­ti­mi­za­vi­mo mies­to marš­ru­tuo­se prie­mo­nes: kai ku­ riais marš­ru­tais kur­suos ma­žes­nis trans­por­to prie­mo­nių skai­čius, taip pat kai ku­riais marš­ru­tais su­ma­žės po vie­ną du rei­sus tuo me­tu, kai ke­lei­vių ma­žai, ir tai leis su­tau­py­ti apie 2,1 mln. li­tų per me­tus.

VD inf.

Me­tai su „Vil­niaus Vi­sus 2012-uo­sius „Vil­niaus die­nos“ re­ dak­ci­ja dir­bo sa­vo skai­ty­to­jams. Sten­ gė­mės pa­ste­bė­ti ne tik re­zo­nan­si­nius, ta­čiau ir ne­skam­ bius, bet kiek­vie­ nam vil­nie­čiui reikš­ min­gus įvy­kius.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Kal­bė­jo­me at­vi­rai

2012 m. sau­sį pa­si­ro­dė iš­skir­ti­nis 2011 m. va­sa­rą sos­ti­nės cent­re bru­ ta­liai nu­žu­dy­to ad­vo­ka­to ir Vil­niaus ta­ry­bos na­rio Ser­ge­jaus No­vi­ko­vo naš­lės in­ter­viu. Dau­giau nei pus­me­ tį ty­lė­ju­si mo­te­ris su­ti­ko „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jams at­skleis­ti, ką to­mis die­no­mis iš­gy­ve­no ji ir trys mir­ties iš­skir­tos po­ros vai­kai.

Mo­ti­nos die­nos pro­ga pir­mą kar­ tą Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos is­to­ri­jo­je skai­ty­to­jams gar­siai bu­vo pra­bil­ta apie ŽIV in­fe­kuo­tų mo­te­rų tei­sę į mo­ti­nys­tę.

Ki­ta pro­ble­ma – tau­tos did­vy­rių įam­ži­ni­mo klau­si­mas. Žur­na­lis­ tams pro akis ge­gu­žę ne­prasp­rū­ do tuo­me­čio sos­ti­nės me­ro Vi­liaus Na­vic­ko ir mies­to ta­ry­bos ne­no­ras įam­žin­ti Me­di­nin­kuo­se nu­žu­dy­tų pa­rei­gū­nų at­mi­ni­mą. Nors Mui­ti­ nės de­par­ta­men­tas krei­pė­si su pra­ šy­mu įam­žin­ti žu­vu­sių pa­rei­gū­nų at­mi­ni­mą jų var­dais pa­va­di­nant mies­to gat­ves, tei­gia­mo at­sa­ky­mo su­lauk­ta ne­bu­vo.

Por­ci­ja pi­pi­rų – val­džiaž­mo­giams

Po­ky­čiai: iš­lai­dos bus ma­ži­na­mos ir dy­ze­li­nu va­ro­mus au­to­bu­sus

pa­kei­tus nau­jais du­ji­niais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ka­lė­di­nis bė­gi­mas Gruo­džio 30 d., sek­ma­die­nį, 37-ą kar­tą sos­ti­nės gat­vė­mis or­ga­ni­ zuo­ja­mas Ka­lė­di­nis bė­gi­mas. Tai pui­ki pro­ga už­baig­ti 2012 m. bė­ gi­mo se­zo­ną, pa­si­sem­ti ener­gi­ jos nau­jie­siems me­tams su­tik­ti ar tie­siog pa­si­mankš­tin­ti bend­ ra­min­čių bū­ry­je.

Vi­sų da­ly­vių lau­kia rė­mė­jų do­va­ nos ir ge­ra nuo­tai­ka. Star­tas – 12 val. prie „Žal­gi­rio“ sta­dio­no. Tra­sa driek­sis Olim­pie­čių gat­ve, pės­čių­jų ta­ku iki Ši­lo til­to. Per­bė­gę Ši­lo til­ tą, bė­gi­mo en­tu­zias­tai bėgs P.Vi­lei­ šio, Sluš­kų, T.Kos­čiuš­kos, Ar­se­na­lo gat­vė­mis. Per­bė­gę Min­dau­go til­tą, fi­ni­šuos prie „Žal­gi­rio“ sta­dio­no Rink­ti­nės gat­vė­je. Bė­gan­tiems 12 km rei­kės įveik­ti du to­kius ra­tus.

Jė­gas bus ga­li­ma iš­ban­dy­ti 12 ir 6 km dis­tan­ci­jo­se. Vi­siems jas

2012 m. skai­ty­to­jai tu­rė­jo pro­gą su­si­pa­žin­ti ir su ki­tais mies­to val­ dy­to­jų „žyg­dar­biais“. Pri­mė­tė­me ak­me­nu­kų į ori­gi­na­liais, bet be­veik nie­ka­da neį­gy­ven­di­na­mais spren­ di­mais gar­sė­jan­čio sos­ti­nės me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko dar­žą. Skai­tė­me me­ ro „ge­rų dar­bų“ ata­skai­tą, ku­rio­je sie­kiant už­pil­dy­ti tuš­čias ei­lu­tes bu­vo pa­mi­nė­tas van­dens pils­ty­mas iš čiau­po. Lan­kė­mės ir pas Vil­niaus ra­jo­no me­rę Ma­ri­ją Rekst – do­mė­

Pro­tes­tai: R.Cas­tel­luc­ci spek­tak­lį kai ku­rie vil­nie­čiai su­ti­ko ne itin drau­giš

jo­mės, kaip gy­ve­na jos ir jos duk­ te­rė­čios Liu­ci­nos Kot­lovs­kos ad­ mi­nist­ruo­ja­mas, bet iš­min­tin­gai Jė­zaus Kris­taus glo­bon pa­ves­tas Vil­niaus ra­jo­nas.

Kul­tū­ros pa­sau­lio žvaigž­dės

Vil­nius – ne tik po­li­ti­nė, ta­čiau ir kul­tū­ri­nė Lie­tu­vos sos­ti­nė. Tad mies­te ne­trū­ko tik­rai įsi­min­ti­nų ir svar­bių įvy­kių. Vie­nas jų – Al­gir­ do Kauš­pė­do pa­skel­bi­mas gar­bės pi­lie­čiu. „Rugp­jū­čio 31 d. šių­me­tis fes­ ti­va­lis Sos­ti­nės die­nos pra­si­dė­ jo gra­žiu ak­cen­tu: Ka­ted­ros aikš­ tė­je mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das su­teik­tas gru­pės „An­tis“ ly­de­riui, ar­chi­tek­tui Al­gir­dui Kauš­pė­dui“, – re­por­ta­že iš įvy­kio vie­tos ra­šė „Vil­ niaus die­nos“ žur­na­lis­tė Rū­ta Gri­ go­ly­tė.

Ita­lų re­ži­sie­riaus Ro­meo Cas­tel­ luc­ci spek­tak­lis „Apie Die­vo Sū­ naus vei­do kon­cep­ci­ją“, įtrauk­tas į 2012 m. fes­ti­va­lio „Si­re­nos“ pro­ gra­mą, ta­po vie­nu ryš­kiau­sių kul­ tū­ros įvy­kių. Ir ne tiek dėl pa­ties spek­tak­lio, kiek dėl reak­ci­jų į jį. Ir, tie­są sa­kant, net ne į jį, o į jo rek­ la­mą. „Kal­ba­me jau ne apie R.Cas­tel­ luc­ci, o apie tai, kaip Lie­tu­vos teat­ ras gy­vens to­liau. Ban­do­ma su­kur­ti pre­ce­den­tą, po ku­rio po­li­ti­kų ki­

ši­ma­sis į me­no tu­ri­nį ga­lė­tų tap­ ti nor­ma“, – „Vil­niaus die­nai“ ki­ lu­sį šar­ša­lą ko­men­ta­vo teat­ro­lo­gė, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­ mi­jos dok­to­ran­tė, Sce­nos me­no kū­rė­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė Go­da Dap­šy­tė.

„Vil­niaus die­nos“ re­ dak­ci­ja pri­si­mi­nė ir ne­pel­ny­tai už­mirš­ tus, ta­čiau le­gen­do­ mis virs­ti spė­ju­sius žmo­nes.

Ne ma­žiau dė­me­sio, tik vi­sai ne to­kio kont­ro­ver­siš­ko, su­lau­kė ir ki­ tas spek­tak­lis – Os­ka­ro Kor­šu­no­ vo re­ži­suo­ta „Ka­ted­ra“ pa­gal Jus­ti­ no Mar­cin­ke­vi­čiaus pje­sę tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu. Į lapk­ri­čio 30-ąją įvy­ku­sią prem­ je­rą bi­lie­tai bu­vo per­ka­mi jau prieš ke­lis mė­ne­sius. „Vil­niaus die­nos“ re­dak­ci­ja pri­ si­mi­nė ir ne­pel­ny­tai už­mirš­tus, ta­čiau le­gen­do­mis virs­ti spė­ju­sius žmo­nes. Lan­kė­mės Ozo ki­no sa­ lė­je, kur dir­ba vie­nin­te­lis žmo­gus – Val­de­ma­ras Iso­da, ku­ris kaip ir prieš de­šim­tis me­tų ma­žy­tė­je sa­lė­

įvei­ku­siems bus įteik­ti at­mi­ni­ mo me­da­liai. No­rin­tiems leng­vai pa­spor­tuo­ti, siū­lo­ma ne­mo­ka­ma 3 km tra­sa. Vai­kai kvie­čia­mi kar­tu su Ka­lė­dų Se­ne­liu įveik­ti 500 m dis­tan­ci­ją. Nu­ga­lė­to­jams ir pri­zi­ nin­kams bus pa­ruoš­tos ypa­tin­gos do­va­nos ir pri­zai.

Per Ka­lė­di­nį bė­gi­mą bus drau­ džia­mas trans­por­to eis­mas Rink­ ti­nės gat­vės da­ly­je (nuo A.Juo­za­ pa­vi­čiaus iki Šei­my­niš­kių gat­vės), to­dėl kei­sis 33 marš­ru­to au­to­bu­ sų tra­sa.

33 marš­ru­to Pašilaičiai–Baltu­ piai–Rinktinės g.–Sukilėlių g.– Guriai au­to­bu­sai va­žiuos Kal­va­ri­ jų (ne­beuž­suks į Ap­ka­sų, Žal­gi­rio ir Rink­ti­nės gat­ves), Žy­gi­man­tų, T.Vrub­levs­kio gat­vė­mis, to­liau – se­ną­ja tra­sa.

Ne­si­kei­čia: sos­ti­nės me­ras A.Zuo­kas šie­met bu­vo toks pat kaip anks­čiau – daug

VD inf.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

skam­bių pa­ža­dų, ta­čiau ma­žai dar­bų.

Kai­my­nys­tė: ra­šė­me ne

nu­siau­bu­sios aud­ros.

3

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

miestas

5p.

Matriarchatas Gynimo taryboje baigėsi.

die­na“

„Vil­nius ve­ža“ tik su „Om­ni­tel“ And­re­jus Žu­kovs­kis Vil­nie­čiai ste­bi­si te­le­vi­zi­jos rek­ la­ma, ku­rio­je sa­vi­val­dy­bės tak­ si įmo­nės „Vil­nius ve­ža“ va­do­vas Ro­lan­das Sta­tu­le­vi­čius iš­si­juo­sęs gi­ria bend­ro­vę „Om­ni­tel“. Jis pa­ts aiš­ki­na, kad net ne­si­do­mė­jo, ko­ dėl jo va­do­vau­ja­ma įmo­nė nau­ do­ja­si bū­tent šio ry­šio tie­kė­jo pa­ slau­go­mis.

Ak­cen­tuo­ja nau­ją ly­gį

In­ter­ne­to sve­tai­nė­se, te­le­vi­zi­jo­ je ir ki­tur ma­to­muo­se rek­la­mi­ niuo­se kli­puo­se tarp pa­va­di­ni­mų „Vil­nius ve­ža“ ir „Om­ni­tel“ ga­li­ ma dė­ti ly­gy­bės ženk­lą. Šiuo me­tu tak­si įmo­nė „Vil­nius ve­ža“ džiau­ gia­si bend­ra­dar­bia­vi­mu su vie­nu di­džių­jų mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­ rių, tie­kian­čiu mo­bi­lio­jo in­ter­ne­ to pa­slau­gą.

Ro­lan­das Sta­tu­le­vi­čius:

š­kai.

je kas va­ka­rą ren­gia ste­buk­lą – ro­ do fil­mus ir sva­jo­ja Vil­nių pa­vers­ti pa­sau­lio ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos sos­ti­ne.

Dė­me­sio cent­re – ta­bo­ras

2012-ai­siais „Vil­niaus die­na“ ne tik in­for­ma­vo vil­nie­čius apie mies­ te vyks­tan­čius ren­gi­nius, nu­švie­ tė sos­ti­nės po­li­ti­kos gy­ve­ni­mą, bet ir sky­rė ne­ma­žai dė­me­sio so­cia­li­ nėms te­moms.

Dien­raš­čio pus­la­piuo­se žur­na­ lis­tai do­mė­jo­si už­ri­bio ir sos­ti­nės pa­kraš­čių gy­ve­ni­mu. Net ke­le­ tas straips­nių bu­vo skir­ti Vil­niaus pikt­žaiz­de va­di­na­mam Kir­ti­mų či­go­nų ta­bo­rui. Do­mė­jo­mės či­go­ nų kas­die­ny­be, elekt­ros va­gys­tė­ mis ir tuo, ko­dėl nė vie­nas či­go­nas nė­jo bal­suo­ti per ant­rą­jį Sei­mo rin­ ki­mų tu­rą.

Taip pat žur­na­lis­tų dė­me­sio neiš­ven­gė ir daž­nai jo pa­si­gen­dan­ tys Vil­ni­jos gy­ven­to­jai. Dien­raš­tis rea­ga­vo į skai­ty­to­jų skam­bu­čius, pa­žin­di­no mies­tie­čius su Tra­kų, Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų, Ig­ na­li­nos kraš­to, Vi­sa­gi­no, Pab­ra­dės ir ki­tų mies­tų bei mies­te­lių pro­ble­ mo­mis, kas­die­ny­be.

Lan­kė­mės pas kai­my­nus

Vi­są va­sa­rą ty­ri­nė­jo­me sos­ti­nės at­ mi­ni­mo len­tas. Apž­velg­ti ke­li šim­ tai ba­rel­je­fų, len­te­lių, pa­mink­lų ir

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

sta­tu­lė­lių ta­po la­biau ži­no­mi kiek­ vie­nam iš mū­sų. Skaitytojams apie sa­vo Vil­nių pa­sa­ko­jo ir čia re­zi­ duo­jan­tys am­ba­sa­do­riai, ir ei­li­niai mies­tie­čiai.

Be­veik vi­sus me­tus lan­kė­mės skir­tin­guo­se sos­ti­nės mik­ro­ra­jo­ nuo­se – šeš­ta­die­ni­niuo­se „Vil­ niaus die­nos“ nu­me­riuo­se kar­tą per mė­ne­sį bū­da­vo spe­cia­lus prie­ das, ku­ria­me skai­ty­to­jai ga­lė­da­vo su­si­pa­žin­ti su at­ski­rų mik­ro­ra­jo­ nų ak­tua­li­jo­mis, is­to­ri­ja, ak­ty­viais gy­ven­to­jais.

Lan­kė­mės Nau­ji­nin­kuo­se, Gri­ giš­kė­se, Žir­mū­nuo­se, Pa­ši­lai­čiuo­ se, An­ta­kal­ny­je, Nau­jo­jo­je Vil­nio­je, Šiau­rės mies­te­ly­je ir ki­tuo­se ra­jo­ nuo­se.

Rek­la­mi­nia­me kli­pe ak­cen­tuo­ ja­ma, kad nuo šiol įmo­nės klien­tai ga­lės nau­do­tis vi­siš­kai nau­jos ko­ ky­bės pa­slau­go­mis – va­žiuo­ti be pa­ša­li­nių trik­džių, ne­klau­sy­da­mi jau įpras­tu ta­pu­sio ra­di­jo sto­te­lės traš­kė­ji­mo ir tak­sis­to po­kal­bių su dis­pe­če­ri­ne nuo­tru­pų.

Vi­sa tai ta­po įma­no­ma, nes įpras­tą sto­te­lę pa­kei­tė plan­še­ti­ niai kom­piu­te­riai, ku­riuo­se vai­ ruo­to­jas ma­to gau­na­mus už­sa­ ky­mus, fik­suo­ja jau įvyk­dy­tus ir ste­bi ke­lio­nės marš­ru­tą. Vi­sa tai vyks­ta pa­si­tel­kiant jutiklinių ek­ ra­ną ir mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to ry­ šį tarp dis­pe­če­ri­nės bei au­to­mo­ bi­lio.

Pa­sau­lio pa­bai­gos ne­su­lau­kė­me

Bū­ta ir ku­rio­zų. Pa­vyz­džiui, nag­ri­ nė­jant aukš­to­jo moks­lo spra­gas ir skai­čiuo­jant uni­ver­si­te­tus, be pa­ grin­di­nių aukš­to­jo moks­lo įstai­gų, pa­vy­ko su­skai­čiuo­ti dar bent ke­lias de­šim­tis, vie­nas jų bu­vo re­gist­ ruo­tas Šeš­ki­nė­je esan­čio­je trans­ for­ma­to­ri­nė­je. Su ne­ri­mu šir­dy­je kar­tu su vi­sais gruo­džio 21 d. lau­ kė­me pa­sau­lio pa­bai­gos – do­mė­ jo­mės, kaip jai ruo­šia­si at­sa­kin­gos tar­ny­bos. Ta­čiau ka­tast­ro­fa neį­vy­ ko. Bent jau tą die­ną ne­lai­mės ne­ su­lau­kė­me.

tik apie Vil­nių, bet ir vi­są Vil­ni­jos kraš­tą. Lan­kė­mės Šal­či­nin­kuo­se po juos

Ma­nau, kad nuo­mo­ jan­ti įran­gą įmo­nė rin­ko­si ge­riau­sią va­ rian­tą. Kiek esu gir­ dė­jęs, iki šiol ne­bu­vo jo­kių trik­džių.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ry­šiu rū­pi­no­si ne pa­tys

Dien­raš­čio kal­bin­tas įmo­nės „Vil­ nius ve­ža“ va­do­vas R.Sta­tu­le­vi­ čius ti­ki­no ne­si­gi­li­nęs, ko­kiu ry­šiu per­duo­da­mas sig­na­las iš au­to­mo­ bi­lio į dis­pe­če­ri­nę ir at­gal. Paš­ne­ ko­vas esą ne­si­do­mė­jo ir tuo, ko­dėl gre­ta šios tak­si įmo­nės rek­la­mos

Pa­si­rin­ki­mas: va­sa­rį „Vil­nius ve­ža“ vėl skelbs įran­gos nuo­mos kon­

kur­są.

vi­suo­met fi­gū­ruo­ja bend­ro­vės „Om­ni­tel“ pa­va­di­ni­mas. „Bu­vo įran­gos – plan­še­ti­nių kom­piu­te­rių ir pro­gra­mi­nės įran­ gos – nuo­mos kon­kur­sas. Jį lai­mė­ jo įmo­nė „Al­tas IT“ ir vi­si ki­ti klau­ si­mai, rū­pes­tis, kaip veiks jų įran­ga, gu­lė ant jų pa­čių pe­čių. Jie ir nu­ spren­dė, kad „Om­ni­tel“ ry­šys pa­ti­ ki­miau­sias ar tin­ka­miau­sias jiems“, – svars­tė R.Sta­tu­le­vi­čius.

Paš­ne­ko­vas tei­gė gir­dė­jęs, jog pa­si­rink­tas ry­šys yra vie­nas ge­riau­ sių mies­te, ir esą ne­nuos­ta­bu, kad jį pa­si­rin­ko įran­gos nuo­mo­to­jai. „Jie ir gal dar „Bi­tė“ da­ly­va­vo kon­ kur­se. Jų ap­rėp­tis ge­riau­sia, to­dėl grei­čiau­siai juos ir pa­si­rin­ko. Ma­ nau, kad nuo­mo­jan­ti įran­gą įmo­nė rin­ko­si ge­riau­sią va­rian­tą. Kiek esu gir­dė­jęs, iki šiol ne­bu­vo jo­kių trik­ džių. Net su GPS įran­ga dau­giau bū­na trik­džių, nei su mo­bi­liuo­ju ry­šiu“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Lau­kia nau­jas kon­kur­sas

Atei­nan­čių me­tų va­sa­rį „Vil­nius ve­ža“ skelbs nau­ją įran­gos nuo­ mos kon­kur­są. R.Sta­tu­le­vi­čius

Rū­tos Gri­go­ly­tės nuo­tr.

vy­lė­si, kad ja­me bus dau­giau nei vie­nas da­ly­vis, nors pri­pa­ži­no, kad ažio­ta­žo ti­kė­tis ne­ver­ta. „Skelb­si­me įran­gos tie­ki­mo kon­kur­są. Ži­no­ma, ja­me ga­lės da­ ly­vau­ti ta pa­ti bend­ro­vė, ku­ri da­ bar tei­kia pa­slau­gas. Aiš­ku, jei­gu ji ati­tiks rei­ka­la­vi­mus. Taip pat jei ji da­ly­vaus, ji tu­ri šan­sų lai­mė­ti ir su ja bus su­da­ry­ta nau­ja su­tar­tis“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Be įmo­nės „Al­tas IT“, R.Sta­tu­ le­vi­čiaus nuo­mo­ne, kon­kur­se dar ga­lė­tų da­ly­vau­ti ir mo­bi­lio­jo ry­šio bei mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to pa­slau­gos tei­kė­jai. „Tai ga­lė­tų bū­ti ir „Tele2“, ir „Om­ni­tel“, ir „Bi­tė“. „Me­zon“ tur­būt bū­tų šiek tiek sun­kiau ati­ tik­ti rei­ka­la­vi­mus, nes jų ry­šio ap­ rėp­tis prie­mies­čiuo­se pra­stes­nė“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

R.Sta­tu­le­vi­čius tei­gė, kad šiuo me­tu au­to­mo­bi­liuo­se pla­nuo­ja­ ma dar vie­na nau­jo­vė – vie­šo­jo in­ter­ne­to priei­ga. „Šiuo me­tu tu­ ri­me pa­siū­ly­mą iš dvie­jų įmo­nių, bet dar svars­to­me“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

Kas la­biau­siai do­mi­na vai­kus?

Su ani­muo­tu, nuo Ka­ted­ros var­ pi­nės žvel­gian­čiu Ka­lė­dų Se­ne­ liu gy­vai ga­lin­tys bend­rau­ti vai­ kai klau­si­nė­ja apie Ka­lė­das, gy­ ve­ni­mą Šiau­rės aši­ga­ly­je, gau­tas ar­ba ne­gau­tas do­va­nas, dek­la­ muo­ja ei­lė­raš­čius, kar­tu šo­ka ir dai­nuo­ja.

Iki sek­ma­die­nio Vil­niu­je vie­šė­ sian­tis iš­skir­ti­nis Ka­lė­dų Se­ne­lis jau tris va­ka­rus uo­liai bend­ra­vo su vi­sais, atė­ju­siais jo pa­ma­ty­ ti. Vai­kai smal­siai do­mė­jo­si, kaip Se­ne­lis at­vy­ko į Vil­nių, kur ir su kuo jis gy­ve­na, ar tu­ri nykš­tu­kų bei el­nių. Ma­žie­ji sku­bė­jo pa­dė­ ko­ti Se­ne­liui už gau­tas do­va­nas, kai ku­rie įsi­drą­si­nę prie mik­ro­fo­ no dek­la­ma­vo ei­lė­raš­čius ar dai­ na­vo dai­ne­les, už ku­rias su­lauk­

da­vo aud­rin­go Ka­ted­ros aikš­tė­je su­si­rin­ku­sios pub­li­kos pa­lai­ky­ mo plo­ji­mais.

Tie­sa, vai­kai ne­bi­jo­jo ir pa­si­ gin­čy­ti su Se­ne­liu. Šiam be­si­šne­ ku­čiuo­jant su vie­nu ber­niu­ku ir pa­mi­nė­jus, kad vai­ko striu­kė yra raš­tuo­ta, šis at­kir­to: „Ne raš­tuo­ ta, o su ma­ši­nė­lė­mis.“ Uni­ka­lią ka­lė­di­nę ins­ta­lia­ci­ ją vi­si no­rin­tys dar ga­li su­skub­ ti pa­ma­ty­ti šian­dien ir sek­ma­die­ nį va­ka­re nuo 19.30 iki 20.30 val. prie Vil­niaus ka­ted­ros var­pi­nės bokš­to. Atė­ję ga­lės kar­tu pa­skai­ ty­ti ste­buk­lin­gą kny­gą, žvilg­tel­ti į pa­sa­kiš­ką Ka­lė­dų Se­ne­lio ke­lio­ nę į Vil­nių ir, ži­no­ma, pa­bend­rau­ti su nuo­tai­kin­gu, lyg iš ki­no ek­ra­no nu­žen­gu­siu Ka­lė­dų Se­ne­liu.

VD inf.

Prieš­gy­niau­to­jai: vai­kai su Ka­

lė­dų Se­ne­liu ne­ven­gia ir pa­si­ gin­čy­ti. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

4

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Eže­ras pa­si­glem­žė žve­jo gy­vy­bę Vil­niaus me­di­kams va­kar ne­pa­vy­ ko iš­gel­bė­ti Bal­sio eže­re skęs­tan­ čio žve­jo gy­vy­bės – vy­ras mi­rė.

Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras 8.34 val. ga­vo pra­ne­ši­mą, kad Vil­niu­ je, prie pa­grin­di­nio Ža­lių­jų eže­rų pa­plū­di­mio, maž­daug 30 met­rų nuo kran­to, skęs­ta žmo­nės.

Apie ne­lai­mę pra­ne­šė praei­vis. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­siųs­ti na­rai, ug­nia­ge­siai, trys grei­to­sios pa­gal­ bos au­to­mo­bi­liai.

Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­ bė­ji­mo de­par­ta­men­to at­sto­vė Lau­ ra Va­laus­kie­nė BNS sa­kė, kad įlū­žo žve­jo­jan­tis vy­ras, jo gel­bė­ti puo­lė du ne­to­li spor­tuo­jan­tys vil­nie­čiai.

Jie taip pat įkri­to į van­de­nį.

Vie­nas vy­ras iš­li­po į kran­ tą pats, ki­tą ir sken­du­sį žve­jį iš­

trau­kė gel­bė­to­jai. 64 me­tų žve­jį ban­dy­ta rea­ni­muo­ti, ta­čiau ne­ sėk­min­gai.

Gel­bė­to­jai įspė­ja, kad le­das lai­ko­ mas tvir­tu, jei­gu jo sto­ris yra dau­ giau kaip 7 cen­ti­met­rai. Toks le­das jau iš­lai­ko žmo­gų. Ta­čiau kad jis iš­ lai­ky­tų gru­pę žmo­nių, jo sto­ris tu­ ri bū­ti ne ma­žiau kaip 12 cen­ti­met­ rų. Tvir­tas le­das vi­sa­da yra mė­ly­no ar­ba ža­lio at­spal­vio, o ma­ti­nės bal­ tos spal­vos ar­ba gel­to­no at­spal­vio le­das lai­ko­mas ne­tvir­tu.

Tra­pus, plo­nas le­das bū­na to­ se vie­to­se, kur ja­me įšą­la me­džių ša­kos, len­tos ir ki­ti daik­tai, taip pat ar­ti krū­mų, me­džių, nend­rių.

Net­vir­tas le­das su­si­da­ro ir to­se vie­to­se, kur įte­ka upe­liu­kai, van­ duo iš ga­myk­lų, yra šal­ti­nių.

VD, BNS inf.

Įs­pė­ji­mas: pa­vie­nius žmo­nes le­das ga­na pa­ti­ki­mai lai­ko, jei jo sto­

ris di­des­nis nei 7 cen­ti­met­rai.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pir­ma­die­nį, gruo­ džio 31 d., di­džio­ji da­lis Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bės de­par­ta­men­tų ne­ dirbs – da­lis dar­ buo­to­jų išeis ne­ mo­ka­mų ato­sto­ gų, ki­ti nau­dos iš anks­čiau su­kaup­ tas kas­me­tes ato­ sto­gas.

Atos­to­gos: pir­ma­die­nį sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė­je bus ga­li­ma gau­ti tik bū­

ti­niau­sias pa­slau­gas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Val­di­nin­kus va­ro il­sė­tis Pas­ku­ti­nę me­tų die­ną dirbs sa­vi­ val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius, so­cia­li­nių iš­mo­kų sky­riai se­niū­ni­ jo­se ir so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ re, taip pat Mies­to ūkio ir trans­ por­to de­par­ta­men­to dar­buo­to­jai, pri­žiū­rin­tys mies­to tvar­ky­mo rei­ ka­lus, da­lis Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės in­te­re­san­tų ap­tar­na­vi­mo sky­riaus dar­buo­to­jų sie­kiant už­tik­rin­ti, kad bū­tų prii­ma­mi gy­ven­to­jų ir įmo­nių raš­tai, bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė dek­ la­ruo­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir tei­kia­

mos ki­tos bū­ti­no­sios pa­slau­gos. Be to, 38 sa­vi­val­dy­bės pa­slau­gas, tarp ku­rių – gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­ la­ra­vi­mas, pa­žy­mų iš­da­vi­mas, lei­ di­mų de­ri­ni­mai ir ki­tos, – ga­li­ma už­sa­ky­ti in­ter­ne­tu www.vil­nius. lt/epaslaugos.

Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos dar­bo už­mo­kes­čio fon­do su­tau­py­mas 2012 m. sie­kia 2,341 mln. li­tų. Su­tau­py­tos lė­šos bus per­kel­tos į ki­tų me­tų mies­to biu­ dže­tą. Praei­tais me­tais su­tau­py­

ta apie 1,6 mln. li­tų. Dau­giau kaip 500 tūkst. li­tų su­tau­py­ta op­ti­mi­ za­vus sa­vi­val­dy­bės struk­tū­rą, da­ lį se­niū­ni­jų dar­buo­to­jų per­kė­lus į sa­vi­val­dy­bės de­par­ta­men­tų su­dė­ tį, taip pat su­tau­po­ma dėl dar­buo­ to­jų li­gos, neu­žim­tų eta­tų.

Be to, apie 15 pro­c. sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jų šių me­tų gruo­džio 31 d. išeis ne­mo­ka­mų ato­sto­gų, tai leis biu­dže­te su­tau­py­ti dar ke­lias­ de­šimt tūks­tan­čių li­tų.

VD inf.

5

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

lietuva

Mat­riar­cha­tas Gy­ni­mo ta­ry­bo­je baigė­si Ke­le­rius me­tus Lie­tu­vos vals­tybės gy­ni­mo ta­ry­bo­je (VGT) dau­gu­ma na­rių bu­vo mo­te­rys. Ta­čiau po pa­starųjų Sei­mo rin­kimų ir su­da­rius naują Vy­riau­ sybę pa­dėtis kar­di­na­liai pa­si­keitė.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pir­mi­ninkė – mo­te­ris

Nuo 2009 m. ru­dens iki šių metų gruod­žio vie­no­je iš Lie­tu­vos Kons­ ti­tu­ci­jos nu­ma­tytų vals­tybės ins­ti­ tu­cijų – VGT – iš pen­kių na­rių trys bu­vo mo­te­rys.

Pa­gal Kons­ti­tu­ciją svar­biau­sius su vals­tybės gy­ni­mu su­si­ju­sius klau­si­ mus svars­tan­čios ir koor­di­nuo­jan­ čios VGT na­riai tėra pen­ki – pre­zi­ den­tas, ku­ris kar­tu yra ir vy­riau­sia­sis vals­tybės gink­luotųjų pa­jėgų va­das, Sei­mo pir­mi­nin­kas, mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ ras ir ka­riuo­menės va­das.

Konk­re­ti nau­jos su­ dėties VGT pir­mo­jo po­sėdžio da­ta dar ne­nus­ta­ty­ta.

Ilgą laiką vi­sas šias pa­rei­gas ėjo tik vy­rai. Tik kiek dau­giau nei prie­š de­šimt­metį, kai kon­ser­va­torė Ire­ na De­gu­tienė du­kart lai­ki­nai ėjo prem­je­ro pa­rei­gas ir VGT sprendė ne vieną svarbų su ša­lies sau­gu­ mu su­si­jusį klau­simą, šios ins­ti­tu­ ci­jos po­sėdžiuo­se pirmą­kart da­ly­ va­vo mo­te­ris.

2008 m. gruodį kraš­to ap­sau­ gos mi­nist­re ta­po Tėvynės sąjun­

gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ ratų at­stovė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė. Ji ta­po pirmą­ja nuo­la­ti­ne VGT na­re mo­te­ri­mi.

2009 m. liepą pa­čiai VGT pra­dėjo va­do­vau­ti mo­te­ris, kai Pre­zi­den­te bu­vo iš­rink­ta, pri­siekė ir vals­tybės va­do­vo bei vy­riau­sio­jo gink­luotųjų pa­jėgų va­do pa­rei­gas ei­ti pra­dėjo Da­lia Gry­baus­kaitė. Tų pa­čių metų rugsėjį į Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­ gas bu­vo iš­rink­ta I.De­gu­tienė. Taip ji ta­po tre­čią­ja mo­te­ri­mi iš pen­kių nuo­la­ti­nių VGT na­rių.

Li­ku­sie­ji du VGT na­riai pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­tus bu­vo vy­rai – mi­nist­ras pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius ir ka­riuo­menės va­das bri­ ga­dos ge­ne­ro­las Ar­vy­das Po­cius.

Pa­si­keitė trys na­riai

Po šie­met spalį vy­ku­sių Sei­mo rin­ kimų ir nau­jo par­la­men­to dar­bo pra­džios Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­ gas iš I.De­gu­tienės per­ėmė Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las.

Jis iš­kart ta­po VGT na­riu.

Gruodį pri­siekė ir darbą pra­ dėjo prem­je­ro so­cial­de­mok­ra­to Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ ma nau­ja ša­lies Vy­riau­sybė. Jo­je kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro pa­rei­ gas per­ėmė ir­gi so­cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ole­kas.

Tiek A.But­ke­vi­čius, tiek J.Ole­kas ir­gi ta­po nuo­la­ti­niais VGT na­riais.

Ka­riuo­menės va­du iš­li­ko ge­ne­ro­las A.Po­cius.

Kas va­do­vaus ko­mi­si­jai?

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­ vi­las tei­gia kuo sku­biau ke­tinąs spręsti Vy­riau­sio­sios tar­ny­binės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) va­do­vo klau­simą.

Ko­mi­si­ja be pir­mi­nin­ko dir­ba ke­tu­ ris mėne­sius. „Ar­ti­miau­siu me­tu, iš­kart po Naujųjų metų, im­simės šio klau­si­mo“, – sakė par­la­men­to pir­mi­nin­kas. „Ži­nau si­tua­ciją, ži­ nau kan­di­da­tus, ku­rie galėtų būti.

Man tie­siog reikėtų ap­si­spręsti, ką siū­ly­siu“, – tvir­ti­no V.Ged­vi­las.

Jis teigė jau pra­dėjęs pa­si­ta­ri­mus dėl to, ku­ris iš da­bar­ti­nių VTEK na­rių galėtų tap­ti ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­ku.

Vy­das Ged­vi­las:

Kalbė­siu su jais, man rei­kia žmo­nes pa­žin­ti, as­me­niš­kai nė vie­no ne­pažįs­tu.

Ki­ta ver­tus, Sei­mo va­do­vas pa­ brėžė nė vie­no iš ko­mi­si­jos na­rių ne­pažįs­tan­tis as­me­niš­kai, todėl, prie­š pa­si­rink­da­mas ir par­la­men­tui pa­teik­da­mas kan­di­datą, ke­tinąs su­

si­tik­ti su pre­ten­den­tais as­me­niš­kai. „Kalbė­siu su jais, man rei­kia žmo­ nes pa­žin­ti, as­me­niš­kai nė vie­no ne­pažįs­tu. Rink­siuo­si pa­gal re­ko­ men­da­ci­jas, ap­klau­sas, pa­žiūrė­siu pa­gal iš­si­la­vi­nimą, kom­pe­ten­ciją, ką yra dirbę“, – sakė V.Ged­vi­las.

Jis tvir­ti­no su­prantąs, kad tą dar­ bą rei­kia pa­da­ry­ti kuo grei­čiau. „Rei­kia kuo grei­čiau tai pa­da­ ry­ti. Veik­la, kai nėra pir­mi­nin­ko, yra tru­putį ne­nor­ma­li. VTEK tu­ ri turė­ti sa­vo pir­mi­ninką“, – sakė par­la­men­to va­do­vas.

VTEK va­do­vo Re­mi­gi­jaus Re­ ker­tos at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­kimą Sei­mas pa­ten­ki­no rugsėjį. Jis iš pa­reigų pa­si­traukė dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių.

VTEK pir­mi­ninką ski­ria par­la­ men­tas Sei­mo va­do­vo tei­ki­mu.

Lapk­ri­čio pra­džio­je bu­vu­sios ka­den­ci­jos Sei­mas baigė for­muo­ ti po­li­tikų ir vals­tybės tar­nau­tojų etiką, in­te­resų konf­lik­tus nag­rinė­ jan­čią ko­mi­siją. Da­bar jo­je dir­ba vi­si pen­ki na­riai – Da­lia Pau­laus­ kaitė, Dei­vy­das Rim­ke­vi­čius, Ele­ na Vai­tie­kienė, Gra­ži­na Imb­ra­sienė ir Vir­gi­ni­jus Ka­na­pins­kas.

Kol nėra pa­skir­to pir­mi­nin­ko, VTEK va­do­vau­ja vy­riau­sia pa­gal am­žių ko­mi­si­jos narė G.Imb­ra­sienė.

VD, BNS inf.

Va­dovė: VGT nuo 2009-ųjų vi­du­rio pir­mi­nin­kau­ja vy­riau­sio­ji gink­luotųjų pa­jėgų vadė – Pre­zi­dentė D.Gry­

baus­kaitė.

Tad šiuo me­tu iš pen­kių VGT na­ rių ke­tu­ri yra vy­rai. Bet šiai ins­ti­tu­ ci­jai te­be­va­do­vau­ja mo­te­ris – Pre­ zi­dentė D.Gry­baus­kaitė.

Pap­ras­tai VGT po­sėdžiuo­se da­ ly­vau­ja ir ki­ti aukš­ti pa­reigū­nai – vi­daus ir už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ rai, Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos bei Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­ tetų pir­mi­nin­kai, Vals­tybės sau­gu­ mo de­par­ta­men­to va­do­vas. Ta­čiau jie nėra nuo­la­ti­niai VGT na­riai.

Neaiš­ku, ka­da pir­ma­sis po­sėdis

VGT po­sėdžiau­ja ga­na re­tai – vi­ du­ti­niš­kai tik ke­lis kar­tus per me­ tus. Posėd­žiuo­se pa­pras­tai ap­ ta­ria­mi stra­te­gi­niai su Lie­tu­vos ka­riuo­menės ap­rūpi­ni­mu, taip pat

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

bend­ri su na­cio­na­li­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu su­si­ję klau­si­mai. Pa­ gal įsta­tymą ši ins­ti­tu­ci­ja „svars­to ir koor­di­nuo­ja svar­biau­sius vals­ tybės gy­ny­bos rei­ka­lus, įskai­tant vals­tybės ins­ti­tu­cijų veiklą svar­ biau­siais vals­tybės sau­gu­mo už­ tik­ri­ni­mo ir gy­ni­mo klau­si­mais“.

Prie VGT įga­lio­jimų pri­ski­ria­ma „už­sie­nio ir vi­daus po­li­ti­kos nuo­ statų, ga­ran­tuo­jan­čių na­cio­na­linį sau­gumą bei te­ri­to­rinį vien­ti­sumą, svars­ty­mas“, „vals­tybės val­dy­mo ins­ti­tu­cijų, su­si­ju­sių su na­cio­na­li­ nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu, veik­los koor­di­na­vi­mas“, „stra­te­gi­nių kri­zių val­dy­mo gai­rių nu­sta­ty­mas“ ir ki­ti.

Be to, nuo 2013-ųjų pra­džios įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja VGT „tvir­tin­

ti žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos po­rei­kius ir prio­ri­te­tus, žval­gy­bos ins­ti­tu­cijų veik­los stra­te­gi­jas, ver­tin­ti žval­ gy­bos ins­ti­tu­cijų me­ti­nes veik­los ata­skai­tas, žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos ati­tiktį žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos po­ rei­kiams ir prio­ri­te­tams, nu­sta­ty­ti žval­gy­bos ins­ti­tu­cijų tarp­tau­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su už­sie­nio vals­ ty­bių žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­ bo­mis bei tarp­tau­tinė­mis or­ga­ni­za­ ci­jo­mis ir ins­ti­tu­ci­jo­mis gai­res“.

VGT sek­re­to­rius yra Pre­zi­dentės pa­tarė­jas na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mais Jo­nas Mar­ke­vi­čius.

Pre­zi­dentū­ra dien­raš­čiui pra­ nešė, kad konk­re­ti nau­jos su­dėties Gy­ni­mo ta­ry­bos pir­mo­jo po­sėdžio da­ta dar ne­nu­ma­ty­ta.

Anglų kalbos mokytojai kėlė profesinę kvalifikaciją

VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ su Lietuvos edukologijos universitetu baigia įgyvendinti projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ankstyvojo užsienio kalbų mokymo srityje“ Nr. VP1-2.2ŠMM-05-K-02-003 (toliau vadinama – Projektas). Projektui įgyvendinti skirtas finansavimas iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetą VP1-2 „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinioVP1-2.2 priemonę VP1-2.2-ŠMM-05-K „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“.

Projektas pradėtas vykdyti 2011 m. rugpjūčio mėnesį ir bus visiškai įgyvendintas 2013 m. sausio mėnesį.

Projektu siekiama spręsti problemas, susijusias su ankstyvojo užsienio kalbų mokymo kokybės gerinimu, tokių paslaugų prieinamumo didinimu bei prisitaikymu prie visuomenės poreikių. Pradinių klasių pedagogai (iš viso 46) iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir kitų miestų baigė formaliąsias anglų kalbos mokymo studijas ir sėkmingai išlaikė egzaminus, o jų anglų kalbos žinių lygis pakilo iki B2 lygio. 42 pradinių klasių pedagogai tobulino praktinę kalbos gebėjimo kompetenciją vieno mėnesio trukmės stažuotėje Dubline. Stažuotėje dalyvavę pedagogai su kolegomis dalijosi ne tik gerais įspūdžiais, bet ir įvairiais naujais mokymo metodais, praktinėmis užduotimis.

Lietuvoje ne visose pradinio lavinimo mokyklose yra pakankamai pedagogų,

galinčių mokyti mažuosius anglų kalbos. Pastarosios mokyklos pasitelkia užsienio kalbų mokytojus iš vidurinių mokyklų. Tačiau, mokant pradinukus, reikia turėti specialių metodinių žinių. Įgyvendinant projektą UAB „Asmenybės raidos centras“ parengė metodiką, skirtą užsienio kalbų mokytojų mokymui, kuri apima pradinių klasių mokinių svarbiausių kalbinių gebėjimų vystymą. Metodika buvo pristatyta viešuose seminaruose, skirtuose mokytojams, o per 100 mokytojų dalyvavo specialiuose mokymuose auditorijoje ir nuotoliniu būdu, kurie labai patobulino pradinių klasių mokinių mokymo kompetencijas.

Projekto iniciatoriai ir įgyvendintojai mano, kad suteiktos kvalifikacijos mokytojams padės išlikti konkurencingiems darbo rinkoje, bus sudarytos prielaidos švietimo sistemos tobulinimui, optimaliam darbo organizavimui, efektyviam esminių mokinių kompetencijų ugdymui ir prieinamumui. Ankstyvasis anglų kalbos mokymas atitiks visuomenės poreikius ir pateisins lūkesčius.

Parengė VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ Užs. 1059497

6

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

tema

Star­tas – su Lie­tu­vos vėlia­va Ar Niu­jor­ke gy­ve­nan­ 1 tis vi­zua­liųjų menų kū­ rėjas Žil­vi­nas Kem­pi­nas būtų pa­

daręs pui­kią tarp­tau­tinę kar­jerą, eks­po­navęs sa­vo dar­bus gar­siau­ sio­se pa­sau­lio ga­le­ri­jo­se su pri­pa­ žin­tais me­ni­nin­kais, jei­gu būtų li­ kęs Lie­tu­vo­je? „Ne, tik­rai ne. Daug ką le­mia kon­teks­tas. Lie­tu­vo­je nėra to­kio kon­teks­to, ku­ria­me ma­no dar­bai būtų buvę įdomūs. Lie­tu­vo­je nėra daug šiuo­lai­ki­nio me­no žiū­rovų, ver­tin­tojų, kad galė­tum su­kel­ti re­ zo­nansą. Rei­ka­las tas, kad Lie­tu­vo­ je savęs ne­būčiau galėjęs rea­li­zuo­ti, nes tai – tie­siog ma­ža ša­lis. Ku­riam pro­cen­tui iš tų trijų mi­li­jonų bent kiek rūpi me­nas ir ku­ris pro­cen­ tas iš tų žmo­nių ga­li ver­tin­ti bei su­pras­ti šiuo­lai­kinį vaiz­duo­jamąjį meną? Vie­ne­tai“, – „Vil­niaus die­ nai“ yra sakęs Ž.Kem­pi­nas.

Nors gy­ve­na už jūrų ma­rių, Žil­ vi­nas iki šiol – Vil­niaus „Vartų“ ga­le­ri­jos dai­li­nin­kas. Su šia ga­le­ ri­ja jis at­sto­vau­ja Lie­tu­vai tarp­ tau­tinė­se me­no mugė­se, o 2009 m. sėkmin­gai at­sto­va­vo Ve­ne­ci­jos bie­nalė­je Ita­li­jo­je.

Laisvą vers­lo nišą – ver­timą – Jur­ga Ži­lins­kienė at­ra­do Lon­do­ ne. Jau­na emig­rantė 2001 m. čia įkūrė pa­sau­linę ver­ti­mo bend­rovę „To­day Trans­la­tions“. Jos biu­ras – pa­čia­me Lon­do­no fi­nansų cent­ re, Ang­li­jos ban­ko kai­my­nystė­je, o bu­vu­si kau­nietė štur­muo­ja vers­lo aukš­tu­mas ge­riau už dau­gelį vy­ rų. Bend­rovė­je plu­ša net 2,5 tūkst. vertėjų 106-io­se pa­sau­lio ša­ly­se.

Teks­tus iš anglų jie ver­čia į 20 pa­ grin­di­nių kalbų.

Apie tokį ver­ti­mo fab­riką Kau­ no Laisvės alė­jo­je turbūt ga­li­ma tik pa­sva­jo­ti.

Bu­ria tau­tie­čius į tinklą

Be­veik 20 metų Lie­tu­vo­je stve­ria­ ma­si už gal­vos, kad ge­riau­si tau­tos pro­tai nu­te­ka į už­sie­nius ir į gim­ tinę ne­grįžta. Ir tik 2010 m. bu­vo įkur­ta or­ga­ni­za­ci­ja „Glo­ba­lios Lie­ tu­vos ly­de­riai“, sie­kian­ti su­bur­ti sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tus – pa­sau­ lio ir Lie­tu­vos lie­tu­vius. „Sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais vei­ kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja „Glo­ba­lios Lie­ tu­vos ly­de­riai“ – tai or­ga­ni­za­ci­ja, skir­ta ak­ty­viems jau­niems žmo­ nėms, dir­ban­tiems tiek Lie­tu­vo­ je, tiek už­sie­ny­je su­vie­ny­ti, kad jie ten ne­dingtų, o pa­dėtų sa­vo pa­tir­ ti­mi, ži­nio­mis, kon­tak­tais čia esan­

as­me­ny­bių“, – per ap­do­va­no­jimų ce­re­mo­niją kalbė­jo Pre­zi­dentė Da­ lia Gry­baus­kaitė.

Kad šir­dis būtų Lie­tu­vo­je

Pa­sie­ki­mai: J.Ži­lins­kienės 2001 m. Lon­do­ne įkur­ta ver­ti­mo bend­rovė

da­bar – vie­na šios sri­ties ly­de­rių.

tiems lie­tu­viams. Jos tiks­las – su­ kur­ti žmo­nių tinklą, ku­rie keistų­si sa­vo in­for­ma­ci­ja, pa­tir­ti­mi ir kon­ tak­ti­niais duo­me­ni­mis, kad galėtų kur­ti nau­jus pro­jek­tus, naują vers­ lą, pri­sta­ty­ti nau­jas idė­jas.

Lie­tu­vis Vil­niu­je ga­li pa­ra­šy­ ti, pa­skam­bin­ti sa­vo ko­le­gai Lon­ do­ne ir pa­si­da­ly­ti sa­vo idė­jo­mis. O šis ga­li pa­sa­ky­ti: „Ži­nai, aš pa­žįstu žmogų, ku­riam tai bus įdo­mu“, – pa­sa­ko­jo ad­vo­ka­tas Ir­man­tas Nor­ kus, ak­ty­vus šios or­ga­ni­za­ci­jos da­ ly­vis. „Glo­ba­lios Lie­tu­vos ly­de­riai“ – kaip feis­bu­kas, tik lie­tu­vių. Ta­me tink­le yra ban­ki­ninkų, tei­si­ninkų, in­ži­nie­rių, švie­ti­mo spe­cia­listų,

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

me­dikų, stu­dentų ir pen­si­ninkų.

Anot I.Nor­kaus, jų ne­ga­li­ma pra­ ras­ti, todėl juos jun­gi į tinklą, pa­ lai­kai su jais ryšį. Juos kvie­ti į Lie­ tuvą ar­ba va­žiuo­ji pas juos. Vyks­ta bend­ra­vi­mas. Žmonės no­riai jun­ gia­si į tinklą, no­riai bend­rau­ja. „Da­li­jamės jų ži­nio­mis, pa­tir­ti­mi, kon­tak­ti­niais duo­me­ni­mis, kad būtų ga­li­ma stip­rin­ti Lie­tu­vos tarp­tau­ti­ nes po­zi­ci­jas ir su­gebė­jimą kon­ku­ ruo­ti tarp­tau­tinė­je erdvė­je. Sie­kia­ ma, kad or­ga­ni­za­ci­ja taptų tink­lu, ga­li­my­bių vie­ta ku­riant au­gan­čią ir pa­sau­ly­je sėkmin­gai kon­ku­ruo­ jan­čią Lie­tuvą“, – sakė or­ga­ni­za­ci­ jos „Glo­ba­lios Lie­tu­vos ly­de­riai“ di­ rek­torė Da­lia Pet­ke­vi­čienė.

Ap­do­va­no­jo Pre­zi­dentė

Tau­tybė: Ž.Kem­pi­nas daž­nai pa­brėžia, kad jo kūri­niams lie­tu­viš­ku­mo

te­mos ne­būdin­gos, bet vi­sa­me pa­sau­ly­je jis pri­sta­to­mas kaip lie­tu­vių me­ni­nin­kas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­ga­liau to­kie lie­tu­viai bu­vo įver­ tin­ti. Praė­jusį ket­vir­ta­dienį pre­zi­ dentū­ro­je bu­vo įteik­ti „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ap­do­va­no­ji­mai vy­resnės kar­tos pa­sau­lio lie­tu­viams, sa­vo pro­fe­si­ne veik­la ir pa­sie­ki­mais la­ biau­siai pri­si­dėju­siems prie Lie­tu­ vos po­zi­cijų stip­ri­ni­mo pa­sau­ly­je.

Pirmą kartą tei­kia­mi ap­do­va­no­ji­ mai bu­vo pa­va­din­ti skam­biai – lie­ tu­viš­kai­siais „Os­ka­rais“. „Mūsų vals­tybė nie­ka­da ne­ bu­vo už­da­ra. Žy­mių lie­tu­vių pa­ vardės jau nuo senų laikų įra­šy­tos gar­siau­sių pa­sau­lio uni­ver­si­tetų met­raš­čiuo­se, vals­ty­bių is­to­ri­jo­ se. Mes ke­lia­vo­me, kūrėme ir pa­ li­ko­me pėdsakų dau­ge­ly­je ša­lių.

Tik iš­lai­ky­da­mi at­vi­ru­mo tra­di­ci­ jas, ga­li­me būti ma­to­mi pa­sau­liui. Šie­metį 48 no­mi­nantų sąrašą ga­ lėtų pa­pil­dy­ti dar de­šim­tys iš­ki­lių

Po ap­do­va­no­jimų ce­re­mo­ni­jos įsi­ siū­ba­vo dis­ku­si­jos. Ar lie­tu­vis, būda­mas Lie­tu­vo­je, ga­li ras­ti sa­vo vietą glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je? Kodėl glo­ba­laus pa­sau­lio lie­tu­vis daž­nai už­mirš­ta Lie­tuvą? Kas yra vals­ tybės pa­grin­das – eko­no­mi­ka ar švie­ti­mas? Ku­rio­je sri­ty­je – spor­ to, kultū­ros, moks­lo – mes, lie­tu­ viai, esa­me stip­riau­si ir ga­li­me ge­ riau­siai pa­si­ro­dy­ti pa­sau­liui?

Daž­nas stu­di­juo­ti ir dirb­ti į už­ sienį iš­vyks­tan­tis lie­tu­vis at­sa­ko, kad jį vi­lio­ja nau­ja kom­pe­ten­ci­ja, nau­ja stu­dijų ko­kybė, jis no­ri gerų ži­nių ir tu­ri­nio. Ant­ra, juos vi­lio­ ja pla­tus ho­ri­zon­tas, skryd­žio ar­ba dan­gaus aukš­tis.

Anot I.Nor­kaus, tai ga­li­ma ras­ ti ir Lie­tu­vo­je. Šiuo me­tu Lie­tu­ vos vals­tybė ku­ria­ma – tai ypa­tin­ gas lai­kas. Jau­nas žmo­gus, tu­rin­tis kom­pe­ten­ci­jos ir iš­min­ties, tu­ ri daug di­des­nių ga­li­my­bių at­si­ skleis­ti čia, ne­gu vals­tybė­je, ku­ri jau pa­sta­čiu­si sa­vo pa­ma­tus. „Da­bar Lie­tu­va tik sta­to sa­vo pa­ ma­tus – eko­no­mi­nius, po­li­ti­nius, kultū­ri­nius, vi­suo­me­ni­nius. Ga­li­ my­bių da­ly­vau­ti šia­me pro­ce­se yra dau­giau. Po 50 metų tie pa­ma­tai bus pa­sta­ty­ti. Lie­tu­vo­je da­bar ga­li su­kti idėją ir daug nu­veik­ti“, – ma­ no I.Nor­kus.

Ad­vo­ka­tas ra­gi­no jau­nus lie­tu­ vius kur­ti sa­vo sėkmės is­to­riją.

Jis pa­ts ne­slėpė no­rin­tis su­kur­ ti ge­riau­sią ad­vo­katų kon­torą. Ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­so­se Bal­ti­jos vals­tybė­se. Ne tik Bal­ti­jos vals­ tybė­se, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Tai – ma­no tiks­las, ir jo no­riu pa­ siek­ti“, – sakė I.Nor­kus.

Daug ką le­mia kon­ teks­tas. Lie­tu­vo­je nėra to­kio kon­teks­ to, ku­ria­me ma­no dar­bai būtų buvę įdomūs.

„Pag­rin­di­nis ma­no at­sa­ky­mas toks – iš­lai­ky­ki­me tą žmo­gišką ry­ šį, ro­dy­ki­me, kad juos ver­ti­na­me ir my­li­me, ir jie mūsų ir­gi neat­si­sa­ kys. Jie ten dir­ba, jie ten ku­ria, bet rei­kia, kad jų šir­dis būtų Lie­tu­voj“, – sakė in­for­ma­ti­kos mokslų dak­ ta­ras, buvęs Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ ver­si­te­to rek­to­rius Al­gir­das Avi­ žie­nis, gavęs „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ap­do­va­no­jimą už vi­so gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mus.

Ar iš tikrųjų Lie­tu­vai taip jau rū­ pi išei­vi­ja?

Pre­zi­dentės pa­tarė­ja kultū­ros, moks­lo ir švie­ti­mo klau­si­mais Vir­ gi­ni­ja Būdienė rep­li­ka­vo, kad šian­ dien Lie­tu­vai rūpi trys da­ly­kai: kaip su­rink­ti dau­giau pi­nigų į vals­tybės biud­žetą, ką da­ry­ti, kad kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas už­dirbtų kuo dau­giau ir kad prie­š dve­jus me­tus iš­ vykęs stu­di­juo­ti į už­sienį ne­kalbėtų su di­des­niu ak­cen­tu ne­gu pro­fe­so­ rius A.Avi­žie­nis, į už­sienį iš­vykęs be­veik prie­š 60 metų. V.Būdienė pa­ra­gi­no at­si­gręžti į sa­vo ta­pa­tybę.

Nuo­pel­nai: moks­lo ir tech­no­lo­gijų

Pa­sau­li Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Iš­kilūs už­sie­nio lie­tu­viai su­laukė Da­lios Gry­baus­kaitės dėme­sio – ket­vir­ta­dienį Pre­zi­dentė jiems įteikė „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ap­ do­va­no­ji­mus. Jais bu­vo pa­gerb­ti už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai ir su Lie­tu­va su­si­ję as­me­nys, sa­vo pro­fe­si­ne veik­la ir pa­sie­ki­mais la­biau­siai pri­si­dėję prie Lie­tu­vos po­zi­cijų stip­ri­ni­mo pa­sau­ly­je.

Dėko­jo lie­tu­viš­kai ir ang­liš­kai

„Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ap­do­va­no­ ji­mams bu­vo no­mi­nuo­ti 48 at­ sto­vai iš 18 ša­lių. Ap­do­va­no­ji­mais įver­tin­ta 12 as­menų. Tai – ge­riau­ si ne­for­malūs Lie­tu­vos am­ba­sa­ do­riai už­sie­ny­je, jie ap­do­va­no­ ti ke­tu­rio­se ka­te­go­ri­jo­se: vers­lo ir va­dy­bos, moks­lo ir tech­no­lo­gijų, me­no ir kultū­ros, taip pat už gy­ ve­ni­mo pa­sie­ki­mus.

Pre­zi­dentū­ro­je vykęs ren­gi­ nys bu­vo pu­siau vir­tua­lus. Nu­ fil­muo­ti sa­vuo­se na­muo­se ar mies­tuo­se, ku­riuo­se gy­ve­na, iš te­le­vi­zo­rių ek­ranų lau­rea­tai dėko­jo už ap­do­va­no­jimą. Vie­ni lie­tu­viš­kai, ki­ti – ang­liš­kai.

NA­SA ast­ro­nau­tas – į Kėdai­nius

Moks­lo ir tech­no­lo­gijų ka­te­ go­ri­jo­je už indėlį į ap­lin­kos iš­ sau­go­jimą pa­gerb­ta pa­sau­ly­je gar­si ant­ro­po­logė Bi­rutė Gal­di­ kas. Prieš dau­giau kaip 40 me­ tų B.Gal­di­kas In­do­ne­zi­jo­je įkū­ rė oran­gu­tanų stebė­ji­mo centrą.

Vėliau įsteigė Tarp­tau­tinį fon­ dą jiems gelbė­ti Los And­že­le, jo sky­riai vei­kia Aust­ra­li­jo­je, Ka­ na­do­je, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je, Tai­va­ne. B.Gal­di­kas – In­do­ ne­zi­jos, JAV ir kitų tarp­tau­ti­nių moks­lo drau­gijų narė.

7

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

tema Tas ap­do­va­ no­ji­mas man reiš­kia la­bai daug. Todėl, kad jis skir­tas jau­no­sios kar­ tos, ku­ri iš mū­ sų pa­vel­di at­ sa­ko­mybę už Lie­tu­vos ateitį.

ka­te­go­ri­jo­je už indėlį į ap­lin­kos iš­sau­go­jimą pa­gerb­ta pa­sau­ly­je gar­si ant­ro­po­logė B.Gal­di­kas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

io lie­tu­vius pa­gerbė ap­do­va­no­ji­mais Ap­do­va­no­ji­mais šio­je ka­te­go­ ri­jo­je įver­tin­ti ir Ka­na­dos Kvin­so uni­ver­si­te­to or­ga­ninės che­mi­jos spe­cia­lis­tas, moks­li­nin­kas Vik­to­ ras Snieč­kus bei lie­tu­vių kilmės NA­SA ast­ro­nau­tas Jo­sep­has Ka­ro­ lis Bo Bob­ko.

V.Snieč­kus lie­tu­vių moks­li­nin­ kams pa­de­da už­megz­ti tarp­tau­ti­nius ry­šius. Lie­tu­vo­je jis yra su­rengęs ke­lias tarp­tau­ti­nes kon­fe­ren­ci­ jas, ku­rio­se pa­skai­tas skaitė No­be­ lio pre­mi­jos lau­rea­tai ir ki­ti garsūs moks­li­nin­kai. J.K.Bo Bob­ko įtrauk­ tas į JAV ast­ro­nautų šlovės ga­le­riją ir ap­do­va­no­tas už išs­kir­tinę tar­nybą.

2011 m. ru­denį ast­ro­nau­tas su žmo­ na ir duk­ra pirmą kartą viešė­jo Lie­ tu­vo­je. Lankė­si se­ne­lių gim­tinė­je Kėdai­nių ra­jo­ne, o apie sa­vo as­me­ ninę pa­tirtį pa­sa­ko­jo tarp­tau­tinė­je kos­mo­so kon­fe­ren­ci­jo­je.

Kan­di­da­ta­vo į pre­zi­den­tus

Vers­lo ir va­dy­bos ka­te­go­ri­jo­je lau­ rea­tais ta­po tarp­tau­tinės bend­ rovės „Glen­co­re In­ter­na­tio­nal“ va­ do­vas Iva­nas Gla­sen­ber­gas iš Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­kos, po­pu­lia­riau­ sios pa­sau­ly­je at­vi­ros mo­bi­liųjų žai­dimų ir pro­gramė­lių pla­ti­ni­mo plat­for­mos „Get Jar“ įkūrėjas ir va­do­vas Il­ja Laur­sas bei Ko­lum­bi­ jos na­cio­na­li­nio uni­ver­si­te­to pro­ fe­so­rius, po­li­ti­kas, ma­te­ma­ti­kas, fi­lo­so­fas, pa­ci­fis­tas, vi­suo­menės veikė­jas An­ta­nas Moc­kus, ke­lis kar­tus kan­di­da­tavę į Ko­lum­bi­jos pre­zi­den­tus. Jie įver­tin­ti už vers­ lo ino­va­ci­jas, ly­de­rystę, sėkmingą va­do­va­vimą ir val­dymą bei fi­nan­ sinę sėkmę.

Lie­tu­vių kilmės I.Gla­sen­ber­ gas pa­ten­ka į tur­tin­giau­sių pa­ sau­lio mi­li­jar­die­rių dvi­de­šim­tuką.

I.Laur­sas pa­gerb­tas už ak­ty­vią men­to­rystę ir naujų Lie­tu­vos ta­ lentų įkvėpimą. Du kar­tus iš­rink­

tas Ko­lum­bi­jos so­tinės Bo­go­tos me­ru A.Moc­kus tar­si per­rašė jos is­to­riją. Pa­si­telk­da­mas ir me­ninę raišką, ekst­ra­va­gan­tiš­ka­sis lie­tu­ vis ori­gi­na­liai ir efek­ty­viai švietė žmo­nes, mies­te sėkmin­gai su­ma­ ži­no skurdą, smurtą, ko­rup­ciją ir nu­si­kals­ta­mumą.

Vie­nas ge­riau­sių pa­sau­ly­je

Už sėkmingą veiklą me­no ir kultū­ ros sri­ty­je ap­do­va­no­ta ra­šy­to­ja iš JAV Rūta Še­pe­tys, be­stse­le­riu ta­ pu­sia­me de­biu­ti­nia­me ro­ma­ne „Tarp pilkų de­besų“ pa­sa­ko­jan­ ti lie­tu­vių trem­ties į Si­birą is­to­riją. Į sa­vo ro­ma­no pri­sta­tymą Lie­tu­ vo­je at­vy­ku­si kar­tu su leidėjų mil­ žinės „Pen­guin Books“ at­sto­vais, ji iki šiol lie­tu­vių au­to­riams pa­de­ da už­megz­ti ry­šius su už­sie­nio lei­ dyk­lo­mis.

Taip pat ap­do­va­no­ji­mais įver­tin­ tas ir vie­nas gar­siau­sių šian­die­nos iliust­ra­to­rių, Niu­jor­ke gy­ve­nan­tis ir ku­rian­tis me­ni­nin­kas Ray Bart­kus, į JAV iš­vykęs prie­š du de­šimt­me­čius, už­tat Lie­tu­vo­je pa­likęs pa­tį gar­siau­ sią sa­vo kūrinį – 50 litų bank­notą.

Ne­se­niai Vil­niu­je bu­vo ati­da­ry­ta jo pa­ro­da „Ta­py­bos pa­bai­ga“. Šio­je ka­te­go­ri­jo­je ap­do­va­no­tas ir lie­tu­vių kilmės ar­chi­tek­tas iš Ita­li­ jos Mas­si­mi­lia­no Fuk­sas, pri­pažįs­ ta­mas vie­nu ge­riau­sių ar­chi­tektų pa­sau­ly­je. Ar­chi­tek­tas da­ly­va­vo Gug­gen­hai­mo mu­zie­jaus Vil­niu­je pro­jek­to kon­kur­se. „Esu pa­trakęs lie­tu­vis, gimęs Ro­mo­je“, – mėgsta kar­to­ti M.Fuk­sas, dirbęs vi­zi­tuo­ jan­čiu pro­fe­so­riu­mi pres­ti­ži­niuo­ se pa­sau­lio uni­ver­si­te­tuo­se.

si­te­to pro­fe­so­rius, pir­ma­sis at­kur­to Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to rek­ to­rius, moks­li­nin­kas in­for­ma­ti­kas Al­gir­das Avi­žie­nis, avan­gar­di­nio ki­ no krikš­tatė­vis, poe­tas, pub­li­cis­tas Jo­nas Me­kas, vers­li­nin­kas ir fi­lant­ ro­pas dr. Juo­zas Ka­zic­kas.

Sa­vo tarp­tau­ti­ne pa­tir­ti­mi A.Avi­ žie­nis nuo­lat da­li­ja­si su Lie­tu­vos moks­li­nin­kais. J.Me­kas įver­tin­tas už naujų me­no formų ly­de­rystę pa­sau­ly­je. J.Ka­zic­kas pa­gerb­tas už indėlį stip­ri­nant Lie­tu­vos eko­no­ miką ir lab­da­ros tra­di­ci­jas.

Va­ka­ro me­tu pa­skelb­tas ir 2012ųjų pa­sau­lio lie­tu­vis, kurį iš de­vy­nių no­mi­nantų, pa­si­žymė­ju­sių nu­veik­ tais dar­bais ir Lie­tu­vos gar­si­ni­mu,

rin­ko po­rta­lo del­fi .lt skai­ty­to­jai.

Nu­galė­to­ju ta­po dr. J.Ka­zic­kas.

At­sa­ko­mybę pa­vel­di jau­nie­ji

Iš visų lau­reatų salė­je bu­vo tik vie­ nas – pro­fe­so­rius A.Avi­žie­nis. Į ren­ginį jis at­vy­ko ką tik iš­lipęs iš lėktu­vo, at­skrai­di­nu­sio jį į Lie­tuvą iš saulė­to­sios Ka­li­for­ni­jos. „Bu­vo tik pu­sant­ros va­lan­dos tarp lėktu­vo nu­si­lei­di­mo ir ren­gi­ nio pra­džios“, – sakė A.Avi­žie­nis.

Dau­giau kaip pusę metų pro­fe­so­ rius pra­leid­žia Lie­tu­vo­je, o žiemą grįžta į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ ti­jas.

Ką pro­fe­so­riui reiš­kia „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ap­do­va­no­ji­mas?

„Tas ap­do­va­no­ji­mas man reiš­kia la­bai daug. Todėl, kad jis skir­tas jau­no­sios kar­tos, ku­ri iš mūsų pa­ vel­di at­sa­ko­mybę už Lie­tu­vos atei­ tį. Dėl to, kad jie pa­žiūrė­jo į ma­no dar­bus ir juos įver­ti­no, man la­bai ma­lo­nu“, – „Vil­niaus die­nai“ sakė A.Avi­žie­nis.

Pro­fe­so­rius pa­brėžė, kad jau­ni­ mui vyk­ti stu­di­juo­ti į už­sienį nau­ din­ga. „Ta­čiau pa­tar­čiau pa­si­tei­rau­ti pa­ty­ru­sių žmo­nių apie tų uni­ver­si­ tetų ko­kybę. Būtų la­bai liūd­na, jei jie pa­tektų į pra­stus uni­ver­si­te­tus, su­ gaištų laiką ir nu­si­viltų. „Glo­ba­lios Lie­tu­vos ly­de­riai“ ga­li prie to pri­si­ dėti ir duo­ti gerų pa­ta­rimų“, – ma­ no A.Avi­žie­nis.

Naujų me­no formų ly­de­ris

Už vi­so gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mus ap­ do­va­no­ji­mais pa­gerb­ti trys ak­ty­vią tarp­tau­tinę pro­fe­sinę kar­jerą pa­darę lie­tu­viai: Ka­li­for­ni­jos (JAV) uni­ver­

Amplua: R.Bart­kus Lie­tu­vo­je – 50 litų bank­no­to au­to­rius, o Niu­jor­ke – gar­siau­sių lei­di­nių graibs­to­mas dai­

li­nin­kas.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

8

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

savaitės interviu

Pagrindinis siekis – de­po­li­ti­zuo­ti VRK Po­li­ti­kai ne­tru­kus im­sis tai­sy­ti Sei­mo rin­ ki­mų įsta­ty­mą. Tai jie pri­vers­ti da­ry­ti po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dos. Apie tai, ką rei­kia keis­ti, – po­kal­bis su Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) na­riu Liu­tau­ ru Ule­vi­čiu­mi.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Sei­mo val­dy­ba jau šio­mis die­ no­mis bu­ria dar­bo gru­pę, ku­ri nag­ri­nės Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spa­lio 26 d. iš­va­dą, siū­lys Sei­ mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas ir ruoš Rin­ki­mų ko­dek­so pro­ jek­tą. Pik­ti­na­tės, kad į dar­bo gru­pę sa­vo at­sto­vus ga­lės siū­ ly­ti per­ne­lyg ma­žai ins­ti­tu­ci­ jų. Ko­dėl?

– Tei­sės ak­tai, ku­riuos ruo­šia­ma­si nag­ri­nė­ti, yra svar­būs vi­sai vi­suo­ me­nei, ne tik vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ ci­joms. Tai svar­bu dėl vi­so de­mok­ ra­ti­nio pro­ce­so. Tos pro­ble­mos, ku­rias ma­tė­me ru­de­nį, rei­kia spręs­ti kei­čiant tei­sės ak­tus, t. y. pa­ma­ti­nes tai­syk­les: su­dė­ti įvai­rius sau­gik­lius, ap­si­sau­go­ti nuo ga­li­mo pikt­nau­ džia­vi­mo. Tam bū­ti­nas mak­si­ma­ lus vie­šu­mas ir pro­ce­so skaid­ru­ mas. Nė­ra ge­res­nio bū­do iš­ras­ta, kaip vie­šos kon­sul­ta­ci­jos ir da­ly­ vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­va­ vi­mas. Tai tu­rė­tų bū­ti pa­grin­di­nis kel­ro­dis, prin­ci­pas. Ir čia at­si­ran­da iš­šū­kis dar­bo gru­pės va­do­vui, kaip tai su­val­dy­ti. Bet de­mok­ra­ti­ja rei­ ka­lau­ja, kad tai bū­tų iš­girs­ta ir kad bū­tų di­de­lio ra­to dis­ku­si­ja.

– Sie­kia­ma es­mi­nių pa­kei­ti­mų.

Ko­kie jie ga­lė­tų bū­ti? Koks es­ mi­nis po­ky­tis?

– Vi­sų pir­ma, VRK iš lo­bis­ti­kos cent­ro tu­ri tap­ti ana­li­ti­niu cent­ru, pre­ven­ci­niu dar­bu už­sii­man­čia ins­ ti­tu­ci­ja. Da­bar di­džio­ji da­lis VRK dar­bo krū­vio ten­ka, pa­va­din­ki­me, gin­čams spręs­ti. O VRK tu­rė­tų rū­ pin­tis to­kiu pre­ven­ci­niu ir sis­te­mi­ niu po­žiū­riu: įver­tin­ti, ko­kie pa­ žei­di­mai, kur ir ko­dėl jų at­si­ran­da, kaip sis­te­miš­kai juos neut­ra­li­zuo­ti, ko­kios pro­ble­mos dėl rin­kė­jų da­ly­ va­vi­mo ir taip to­liau.

– Bet ar to­kia ma­ža žmo­nių gru­pė, kaip yra da­bar, ga­li tai pa­da­ry­ti?

– To­dėl ir rei­kia vie­šos dis­ku­si­jos, ap­si­spręs­ti dėl tų pa­kei­ti­mų, ir tai ga­li­ma pa­da­ry­ti tik mak­si­ma­liai pla­čiai da­ly­vau­jant. Ant­ras klau­ si­mas – dėl rin­ki­mų pro­ce­so po­ li­ti­za­vi­mo. Sei­mo rin­ki­mai pa­ro­ dė, kad VRK smar­kiai pri­klau­so­ma nuo par­ti­jų de­le­guo­tų na­rių, nuo di­

džių­jų po­li­ti­nių par­ti­jų. Nes na­rius de­le­guo­ja tik stam­bio­sios par­ti­jos, ku­rios tu­ri man­da­tus Sei­me. Šiuo me­tu VRK yra 6 po­li­ti­nių par­ti­jų at­ sto­vai. Apsk­ri­tai po­li­ti­nės par­ti­jos ne­tu­rė­tų tu­rė­ti tie­sio­gi­nių sa­vo at­ sto­vų ko­mi­si­jo­je, o tie­siog tu­rė­ti at­ sto­vus prie ko­mi­si­jos, ku­rie tu­rė­tų tas pa­čias tei­ses, bet ne­ga­lė­tų da­ly­ vau­ti prii­mant spren­di­mus.

– Kaip ta VRK na­rio pri­klau­so­ my­bė nuo po­li­ti­nės par­ti­jos pa­ si­reiš­kia?

– Tar­ki­me, nag­ri­nė­ja­me ku­rios nors par­ti­jos na­rio pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą kur nors rin­ki­mų apy­gar­do­je ir tos pa­čios po­li­ti­nės par­ti­jos at­sto­vas ne tik kad ne­nu­si­ša­li­na bal­suo­da­mas, bet ir la­bai ak­ty­viai reiš­kia sa­vo nuo­mo­nę, dės­to ar­gu­men­tus, ži­no­ ma, tik­tai gi­nan­čius. In­te­re­sų konf­ lik­tas. Vals­ty­bi­nė tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) ke­le­tą kar­tų yra pa­reiš­ku­si pa­sta­bų, kad ne­ga­li bū­ ti to­kio aki­vaiz­daus in­te­re­sų kir­ti­ mo­si. Ta­čiau VRK na­riui – po­lti­nės par­ti­jos at­sto­vui – lei­džia­ma ne tik da­ly­vau­ti: jis taip pat spren­džia ir da­ro pra­ne­ši­mus. Tar­ki­me, VRK tu­ rė­jo­me gin­čą dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės agi­ta­ci­jos ir, pa­vyz­džiui, tuo­me­čių koa­li­ci­nių par­ti­jų at­sto­ vai ak­ty­viai reiš­kė­si, po­li­ti­nė rek­la­ ma ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus ar ne, kas iš es­mės ati­ti­ko po­li­ti­nių par­ti­jų in­ te­re­sus. Ar­ba su Dar­bo par­ti­ja daug at­ve­jų bu­vo, kai su ja sie­ja­mi pa­žei­ di­mai, o DP de­le­guo­ti na­riai vos ne pri­sta­to tą pa­tį pa­žei­di­mo klau­si­ mą. To­kių si­tua­ci­jų ne­tu­rė­tų bū­ti.

Na­tū­ra­lu, kad di­džio­sios par­ti­jos nau­do­ja­si tuo sver­tu, ta ga­li­my­be, kad tie pa­žei­di­mai ar­ba ne­bū­tų iš­ sa­miai iš­ti­ria­mi, ar­ba ver­ti­ni­mas bū­tų neut­ra­lus.

– Na, bet ki­toks VRK for­ma­vi­ mas neuž­kirs ke­lio nei rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mui, nei rek­la­mos pa­žei­di­mams ir pan.

– Taip. Bet tai yra vaiz­das iš ko­ mi­si­jos vi­daus. Ma­ny­čiau, kad tai tu­rė­tų bū­ti de­po­li­ti­zuo­ta ins­ti­tu­ci­ ja, nuo po­li­ti­nių par­ti­jų sie­na at­ri­ bo­ta ins­ti­tu­ci­ja: ne­tu­rė­tų bū­ti nei po­li­ti­nių par­ti­jų na­rių, nei ak­ty­ viai su jais su­si­ju­sių, nei įta­ką pa­ ti­rian­čių. Tai leis­tų bent jau spren­ di­mus ver­tin­ti kaip ne­ša­liš­kus ar ob­jek­ty­vius.

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

Tei­sės ak­ tai, ku­riuos ruo­šia­ma­ si nag­ri­nė­ti, yra svar­būs vi­sai vi­suo­ me­nei, ne tik vals­ty­bi­ nėms ins­ti­ tu­ci­joms.

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

Dės­nis: „Jei no­ri­me ko­ky­biš­kos de­mok­ra­ti­jos, tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad tai kai­nuo­ja“, – sa­ko VRK na­rys L.Ule­

vi­čius.

O kal­bant apie pa­pir­ki­nė­ji­mą, vie­na iš to­kių sis­te­mi­nių bė­dų, ku­ rią mes pa­ma­tė­me ru­de­nį, vyks­tant Sei­mo rin­ki­mams, – apy­gar­dų ir apy­lin­kių ko­mi­si­jų na­rių lai­ki­nu­ mas. Tai reiš­kia, kad jie to­kie at­ si­tik­ti­niai žmo­nės, – di­džio­ji da­lis na­rių. Kaž­kas juos su­ra­do, pa­siū­lė ir jie už po­rą šim­tų li­tų dir­ba. Tai­ gi, šiuo at­ve­ju – na­tū­ra­lu – ky­ la min­tis, kad da­lis tų žmo­nių tu­ rė­tų bū­ti nuo­la­ti­niai dar­buo­to­jai.

Kad ir ket­vir­čiu eta­to. Tam, kad iš jų bū­tų ga­li­ma rei­ka­lau­ti ko­ky­ biš­ko dar­bo. Per kiek­vie­nus rin­ki­ mus juk su­si­du­ria­me su vie­nu ir tuo pa­čiu klau­si­mu: ką da­bar da­ry­ti – ar čia pa­ti­ki­mas žmo­gus? Di­džią­ją da­lį jų rei­kia ap­mo­ky­ti. Taigi, čia tu­ri bū­ti spren­džia­mas kom­pe­ten­ ci­jos klau­si­mas. Aiš­ku, tai su­si­ję ir su fi­nan­sa­vi­mu, bet jei mes no­ri­me ko­ky­biš­kos de­mok­ra­ti­jos, de­ja, tai kai­nuo­ja.

– Mi­nė­tų įsta­ty­mų pa­tai­sos, re­gis, neap­si­ri­bos vien pa­kei­ ti­mais, su­si­ju­siais su VRK įga­ lio­ji­mais ar for­ma­vi­mu.

– Ži­no­ma, ne. Ką mes jau ma­tė­me Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo si­tua­ci­jo­ je, dau­ge­lis tai­syk­lių ar­ba ver­ti­na­ mos la­bai ne­si­ste­miš­kai, ar­ba jos to­kios at­si­tik­ti­nės. Kas kaip no­ ri, taip in­terp­re­tuo­ja. Ši­tai rei­kia keis­ti. Ge­riau­sias pa­vyz­dys bu­vo su mik­roau­to­bu­sais, ku­rie su So­cial­ de­mok­ra­tų par­ti­jos lip­du­kais va­ ži­nė­jo vi­są drau­džia­mą lai­ko­tar­ pį sos­ti­nė­je. Ir aiš­kaus at­sa­ky­mo VRK duo­ti ne­ga­lė­jo. To­kių abe­jo­ti­

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

nų si­tua­ci­jų skai­čių rei­kia ma­žin­ti.

Da­bar jau di­džio­ji da­lis pro­ble­mų yra aki­vaiz­džios. Spręs­ti­nų klau­ si­mų ne vie­nas, ne du, o de­šim­ tys. Tad dar­bo gru­pei triū­so į va­ lias. Klau­si­mas, kaip ji su­ge­bės tuos vi­sus klau­si­mus sis­te­min­ti ir į juos at­si­žvelg­ti. Vyks­tant rin­ki­mų pro­ ce­sui rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mas, po­li­ ti­nės rek­la­mos, fi­nan­sa­vi­mo pa­žei­ di­mai – sis­te­mi­niai ir jie tu­ri daug veiks­nių, ne tik tuos, kur ma­to­me pa­vir­šiu­je. Sei­mo rin­ki­muo­se – tik led­kal­nio vir­šū­nė, o tai, kas vyks­ta su ne­pa­žy­mė­tos rek­la­mos sklai­da, pa­vyz­džiui, te­le­vi­zi­jo­se, – kur kas rim­čiau.

– Na, po­li­ti­ka – tur­tin­gų­jų žai­ di­mų lau­kas, tad jie da­ro vis­ką, kad įsta­ty­mus apei­tų. Juo­lab jei ten yra spra­gų. Juk Sei­mas rin­ ki­mų sis­te­mą „skaid­ri­no“ jau ne kar­tą.

– Klau­si­mų spekt­ras la­bai pla­tus, ir ko aš no­rė­čiau – kad ta dis­ku­si­ja įtrauk­tų mak­si­ma­lų skai­čių da­ly­ vių. Prob­le­ma, su ku­ria ga­li­me su­ si­dur­ti, – kad bus su­bur­ta maž­daug 10 žmo­nių dar­bo gru­pė, ku­ri at­sto­ vaus tik vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms bei do­mi­nuo­jan­čioms po­li­ti­nėms jė­ goms ir su­kurs sau tin­ka­mą mo­de­ lį, ir vėl paaiš­kės, kad jis rea­ly­bė­je ne­vei­kia. No­rė­čiau, kad bū­tų pa­ si­nau­do­ta už­sie­nio ša­lių pa­tir­ti­mi.

Kaip ma­žin­ti ko­rup­ci­ją rin­ki­muo­se, pa­pir­ki­nė­ji­mą, tų tarp­tau­ti­nių or­ ga­ni­za­ci­jų ne vie­na, jos yra pa­tei­ ku­sios re­ko­men­da­ci­jų, mums rei­kia pe­rim­ti ge­rą­ją pa­tir­tį.

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

– Iš­ties bu­vo ko­miš­ka, kad per praė­ju­sius rin­ki­mus su rin­kė­ jų pa­pir­ki­nė­ji­mu siū­ly­ta ko­vo­ti ap­si­gink­luo­jant fo­toa­pa­ra­tais ir pan. Tą klau­si­mą kaip nors ki­taip rei­kia spręsti.

– Na, pa­žei­di­mų fik­sa­vi­mas – ir­gi žings­nis. Es­mi­nis klau­si­mas – tai, kad mes tu­ri­me for­ma­liai pa­na­šų pa­žei­di­mų skai­čių kaip ir anks­čiau, bet šar­ša­las ki­lo di­džiu­lis. Bė­da ta, kad VRK nė­ra tas ana­li­ti­nis cent­ ras ir di­džio­ji da­lis ko­mi­si­jos įžval­ gų, pa­ste­bė­ji­mų ne­si­ste­min­ta. Jei aš pa­klaus­čiau, ku­ri da­lis pa­žei­di­mų yra po­li­ti­nės rek­la­mos, ku­ri – fi­ nan­sa­vi­mo, nie­kas ne­ga­lė­tų grei­tai pa­sa­ky­ti. Tai tu­ri bū­ti su­si­ste­min­ ta ir ana­li­zuo­ja­ma, juo­du ant bal­to, o kol kas VRK to nė­ra da­riu­si. Bė­dų yra, ir jas rei­kė­tų spręs­ti.

– Be­je, kaip bai­gė­si jū­sų konf­ lik­tas su da­bar­ti­niu Sei­mo vi­ ce­pir­mi­nin­ku Vy­tau­tu Gap­šiu?

Juk VTEK jus pri­pa­ži­no su­pai­ nio­jus in­te­re­sus, kai siun­tė­te jam SMS. – Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ir Vals­ ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas at­ me­tė jo skun­dą kaip ne­pag­rįs­tą.

Taip, VTEK pri­pa­ži­no, kad pa­žei­ džiau tar­ny­bi­nę eti­ką, bet šį spren­ di­mą ap­skun­džiau. VRK dir­bu ir to­liau. Jei­gu ad­mi­nist­ra­ci­nia­me teis­me ne­su­ge­bė­siu nu­gin­čy­ti, jei teis­mas pri­pa­žins, kad in­te­re­sus su­pai­nio­jau, ta­da aš, ti­kė­ti­na, iš VRK pa­si­trauk­siu. Kol kas ma­nau, kad VTEK klau­si­mą iš­spren­dė ne­ tin­ka­mai.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

OMX Vilnius

+0,21 %

3,4 pro­c.

per me­tus ša­ly­je pa­ki­lo sta­tybų kai­nos.

OMX Riga

+1,15 %

ekonomika

OMX Tallinn

+0,30 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Elekt­ra ­ brangs ma­žiau

€

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko­ misija patvirtino galutines kitų metų elekt­ ros kai­nas. Elektra bui­ti­niams var­to­to­jams kitą­met didės maž­daug 2 cen­tais ma­žiau, pri­klau­so­mai nuo su­nau­do­ja­mo elekt­ros kie­kio ir ta­rifų planų. La­biau­siai, pa­ly­gin­ti su šie­met jau lapk­ritį pa­tvir­tin­tais kitų metų ta­ ri­fais, elekt­ros kai­na mažės „Les­to“ klien­ tams, ku­rie nau­do­ja­si dviejų lai­ko zonų skai­ tik­liais, ir tu­rin­tiems elekt­ri­nes vi­ryk­les.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0370 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2061 JAV do­le­ris 1 2,6058 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6255 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9577 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4187 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6695 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5461 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8549

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,7549 % –1,0539 % –0,4051 % –0,5944 % –0,0625 % –0,9390 % –0,4159 % +0,4289 % –0,2062 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,72

4,53

2,49

„Kvis­ti­ja“

4,63

4,49

2,42

„Va­koil“

4,71

4,53

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

90,89 dol. už 1 brl.

110,56 dol. už 1 brl.

Grožį dan­gu­je ku­ria jau du de­šimt­me­čius Ly­de­riai tarp pro­fe­ sio­na­lių fe­jer­verkų šau­dy­tojų – da­bar taip sa­ve va­di­na įmonės „Bli­kas“ dar­ buo­to­jai. Ta­čiau prie­š dau­giau nei dvi­de­šimt metų šis vers­las pra­si­dėjo nuo bend­ra­min­čių būre­lio eks­pe­ri­ mentų Vil­niaus uni­ver­si­te­to Che­mi­ jos fa­kul­te­to la­bo­ra­to­ri­jo­se.

lomų efektų spekt­ras pla­čiau­sias iš visų. „Esa­me šios ša­kos ly­de­riai, iš­si­ko­voję to­kią pa­dėtį, nes tu­ri­me dau­ge­lio metų dar­bo pa­tirtį, did­ žio­ji da­lis spe­cia­listų čia dir­ba nuo įmonės įkūri­mo, sten­giamės jų ne­ pra­ras­ti ir ne­keis­ti, kad ne­pra­ras­ tu­me įgūdžių. Kai esi stip­rus ir tu­ ri pa­tirtį, įdirbį, ta­da at­si­ran­da ir nuo­la­ti­nių klientų, ku­rie pa­si­ti­ ki, ži­no, ką mo­ka­me da­ry­ti, ir ži­ no, kad tai da­ro­me ge­rai“, – kalbė­ jo A.Zu­me­ras.

Nors jau yra lai­ko­mi sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lais ir ly­de­riais, bend­ rovės įkūrėjai bei dar­buo­to­jai ir to­ liau nuo­lat do­mi­si fe­jer­verkų nau­ jovė­mis, ma­do­mis. „Fe­jer­verkų ma­dos ne­kin­ta taip grei­tai, kaip dra­bu­žių, – per me­ tus at­si­ran­da vie­nas ar ke­li nau­ji efek­tai. Ma­das dik­tuo­ja ga­min­to­jai – jei­gu Ki­ni­jo­je iš­ran­da­mas nau­ jas mi­ši­nys, ku­ris su­ke­lia įspūdingą re­ginį dan­gu­je, sten­giamės jį nu­si­ pirk­ti, par­si­vež­ti ir ro­dy­ti žmonėms.

To­bulė­ja ir tech­no­lo­gi­jos. Anks­čiau šau­dy­da­vo­me tik ver­ti­ka­liai į dan­ gų, da­bar jau ga­li­ma fe­jer­ver­kus sta­ty­ti kam­pais, da­ry­ti su­si­kry­žia­ vi­mus. Sten­giamės kas kartą fe­jer­ ver­kus da­ry­ti ki­to­kius, nes nie­kam ne­įdo­mu žiūrė­ti į tą pa­tį re­ginį ke­lis kar­tus“, – teigė A.Zu­me­ras.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Rūpi­na­si nau­ja­me­čiais fe­jer­ver­kais

Kai po­ryt vil­nie­čiai ir kau­nie­ čiai lauks vi­dur­nak­čio ir šven­ti­nių miestų fe­jer­verkų, įmonės „Bli­kas“ dar­buo­to­jai dėlios pa­sku­ti­nius ak­ cen­tus, kad tik gy­ven­to­jai ne­nu­si­ viltų re­gi­niu dan­gu­je.

Būtent šiai bend­ro­vei jau dau­ gybę metų ten­ka rūpin­tis nau­ja­me­ čiais Vil­niaus bei Kau­no fe­jer­ver­ kais ir su­kti galvą, kaip nu­ste­bin­ti daug ma­čiu­sius mies­tie­čius.

Pro­fe­sio­na­lias pi­ro­tech­ni­kos pa­ slau­gas įmonė „Bli­kas“ teik­ti pra­ dėjo 1993-iai­siais, ta­čiau jos įkūrėjai fe­jer­ver­kus šau­dy­ti pra­dėjo ge­ro­kai anks­čiau. Pomėgį ga­min­ti fe­jer­ ver­kus turė­jo ke­li bi­čiu­liai che­mi­ kai. Fe­jer­ver­kus jie ga­min­da­vo pa­ gal inst­ruk­ci­jas iš tu­rimų va­dovė­lių, o sprogs­tamųjų med­žiagų mi­ši­nių ieš­ko­da­vo Che­mi­jos fa­kul­te­te.

Fe­jer­ver­kus bi­čiu­liai ruoš­da­vo tuo me­tu ren­gia­moms uni­ver­si­ te­to Che­mikų die­noms, vėliau pa­ šau­dy­ti per savą šventę pa­prašė ir stu­den­tai fi­zi­kai. „Vie­nas ki­tas ren­gi­nys, ži­nios iš lūpų į lūpas, ir po tru­putį ši veik­la iš ho­bio pe­rau­go į verslą. At­si­ra­do už­sa­kovų, ku­rie norė­jo to­kios pa­ slau­gos ir bu­vo pa­si­ruošę mokė­ti pi­ni­gus, bu­vo įsteig­ta ir įmonė“, – pa­sa­ko­jo bend­rovės „Bli­kas“ pro­ jektų di­rek­to­rius Artū­ras Zu­me­ras.

Plėtra pra­si­dėjo 2000-ai­siais

Iš pra­džių fe­jer­ver­kai būda­vo ga­ mi­na­mi tik ta­da, kai at­si­ras­da­

Po­pu­lia­ri­na ir me­no rūšį

At­sa­ko­mybė: A.Zu­me­ras teigė, kad ne ma­žiau už fe­jer­verkų grožį svar­bus yra ir pub­li­kos sau­gu­mas.

vo konk­re­čių už­sa­kovų ir tap­da­vo aiš­ku, kur ir ka­da reikės va­žiuo­ti šau­dy­ti. Fe­jer­ver­kus pra­de­dan­tie­ji vers­li­nin­kai ga­min­da­vo as­me­niš­kai kiek­vie­nam už­sa­ko­vui, o jais daž­ niau­siai tap­da­vo šven­tes or­ga­ni­ zuo­jan­čios įmonės bei miestų sa­ vi­val­dybės.

La­biau­siai plėstis įmonė pra­dėjo apie 2000-uo­sius. Tuo­met fe­jer­ verkų en­tu­zias­tai įsi­gi­jo pa­sta­tus, ku­riuo­se dir­ba ir da­bar, įsi­rengė san­dėlį bei pa­tal­pas, ku­rio­se kaip pa­tran­kas fe­jer­ver­kus ir už­tai­so. „Darbų ir už­sa­kymų mas­tas pra­ dėjo aug­ti dar ir todėl, kad Lie­tu­vos eko­no­minė pa­dėtis pra­dėjo gerė­ti“, – pri­dūrė A.Zu­me­ras.

Ta­čiau tuo pat me­tu, kai daugė­ jo už­sa­kymų, įmonės dar­buo­to­jai pra­dėjo ma­žiau ga­min­ti ir dau­giau fe­jer­verkų bei jiems rei­ka­lingų med­žiagų pra­dėjo vež­tis iš Ki­ni­jos. „Jų kai­nos ge­resnės. Be to, kad ir kaip ge­rai mokė­tum fe­jer­ver­kus konst­ ruo­ti, juos ga­mi­nant vi­sa­da iš­lie­ka pa­vo­jus. Todėl da­bar pa­tys ga­mi­ na­me tik tuos efek­tus, ku­rie iš­sis­ ki­ria iš ki­niš­kos pa­letės. Visą kitą at­si­ve­ža­me iš už­sie­nio. Tai, ką ga­ mi­na­me, skir­ta tik pro­fe­sio­na­liam nau­do­ji­mui – sau ar­ba par­duo­ ti ki­tiems pro­fe­sio­na­lams“, – sa­ kė A.Zu­me­ras.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Eks­por­tas ne­pa­si­sekė

Anks­čiau ke­letą išs­kir­ti­nių sa­vo ga­mi­nių įmonė bandė eks­por­tuo­ti, ta­čiau, kaip teigė A.Zu­me­ras, tarp aukš­tos klasės pi­ro­tech­nikų kon­ ku­ren­ci­ja yra di­delė – ita­lai, is­pa­ nai tu­ri se­nes­nes ga­my­bos tra­di­ ci­jas nei lie­tu­viai, todėl var­žy­tis su jais su­dėtin­ga.

Artū­ras Zu­me­ras:

Norė­jo­me pa­ro­dy­ti žmonėms, kad fe­jer­ ver­kai nėra tik po­kšėji­mas ir lieps­nos. „Ta­čiau iš už­sie­nio at­va­žiuo­jan­ tys sve­čiai pro­fe­sio­na­lai pa­ste­bi ir ver­ti­na mūsų ga­mi­namą pro­duk­ ciją, nes ji iš­sis­ki­ria iš kitų. Tu­ri­ me gel­to­nos spal­vos ga­mi­nių, ku­ rių spal­va ir trukmė išs­kir­tinė, re­tai kam yra pa­vykę su­kur­ti to­kio at­ spal­vio ir taip il­gai trun­kantį efek­ tą“, – pa­sa­ko­jo A.Zu­me­ras.

Da­bar bend­rovė dau­giau­sia už­ sii­ma skir­tingų fe­jer­verkų kom­ po­na­vi­mu, kad kiek­vieną kartą juos ste­bin­tys žmonės iš­vystų tai, ko iki šiol ne­matė, ir būtų ma­lo­

niai nu­ste­bin­ti. „Pag­rin­dinė mū­ sų veik­la – pro­fe­sio­na­lių fe­jer­verkų at­li­ki­mas, da­ly­va­vi­mas ren­gi­niuo­ se su įvai­riais pi­ro­tech­ni­kos efek­ tais. Iš pra­džių darė­me tik fe­jer­ver­ kus, o pa­talpų vi­du­je – tik tam tik­rus sce­ninės pi­ro­tech­ni­kos efek­tus. Da­ bar mūsų ren­gi­niams siū­lomų efek­ tų pa­letė iš­siplė­tu­si – ang­liarūgštės garų efektų tu­ri­me, lieps­nos, ug­nies, sten­giamės orien­tuo­tis į įvai­rią efek­ tų pa­si­ūlą“, – sakė A.Zu­me­ras.

Vardą už­si­tar­na­vo dar­bu

Pag­rin­di­niai įmonės klien­tai – pa­našūs kaip ir veik­los pra­džio­ je: miestų sa­vi­val­dybės bei di­de­les įmo­nių šven­tes ruo­šian­tys ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais pro­fe­sio­na­liais fe­jer­ver­kais do­mi­si ir vis dau­giau pri­va­čių as­ menų, daž­niau­siai kai or­ga­ni­zuo­ja ves­tu­ves ar ki­tas rim­tes­nes as­me­ni­ nes šven­tes. „Tu­ri­me du dar­by­me­ čio se­zo­nus – visą va­sarą ir gruo­ dį. Va­sarą fe­jer­verkų rei­kia miestų šventėms, ves­tuvėms, kon­cer­tams, o gruodį pra­si­de­da eg­lu­čių įžie­bi­ mai mies­tuo­se, Kalė­di­niai įmo­nių va­karė­liai ir, ži­no­ma, Naujųjų metų nak­tis“, – var­di­jo A.Zu­me­ras.

Jis pa­si­džiaugė, kad nors Lie­tu­ vo­je ir tu­ri kon­ku­rentų, už­sii­man­ čių ta pa­čia veik­la, ta­čiau jų siū­

Nors sten­gia­si neat­si­lik­ti nuo nau­ jo­vių, A.Zu­me­ras pa­brėžė, kad fe­ jer­verkų vers­le svar­biau­sia yra sau­ gu­mas, – jį rei­kia už­tik­rin­ti tiek fe­jer­ver­kus konst­ruo­jan­tiems, tiek juos ste­bin­tiems žmonėms.

A.Zu­me­ras pa­si­džiaugė, kad pa­ sta­ruo­ju me­tu bend­rovės „Bli­kas“ var­das sie­ja­mas ne tik su pro­fe­sio­ na­lia pi­ro­tech­ni­ka, bet ir su jų or­ga­ ni­zuo­ja­mu tarp­tau­ti­niu fe­jer­verkų fes­ti­va­liu „Vil­niaus fe­je­ri­ja“, ku­ris vy­ko jau ket­ve­rius me­tus iš eilės.

Min­tis or­ga­ni­zuo­ti fe­jer­verkų fes­ti­valį vers­li­nin­kams ki­lo, nes to­kie ren­gi­niai vyks­ta dau­ge­ly­je Eu­ro­pos miestų ir yra la­bai po­pu­ liarūs. „Be to, norė­jo­me pa­prastą žmogų su­pa­žin­din­ti su fe­jer­verkų me­nu, pa­ro­dy­ti mu­zi­ki­nių fe­jer­ verkų meną, nes daž­nam tai būna ne­priei­na­ma. Per miestų šven­tes būna mu­zi­ki­nių fe­jer­verkų, bet ne vi­suo­met pa­vyks­ta at­skleis­ti vi­sas sa­vo ga­li­my­bes dėl vie­tos, sau­gu­mo ap­ri­bo­jimų. Tu­ri­me idea­lią vietą – Vin­gio par­ką, pa­tys sau nu­sta­to­me sau­gu­mo zo­nas, viską pa­si­da­ro­me taip, kaip mums rei­kia, ir ga­li­me ro­dy­ti viską, ką su­ge­ba­me ge­riau­ sia. Norė­jo­me pa­ro­dy­ti žmonėms, kad fe­jer­ver­kai nėra tik po­kšėji­mas ir lieps­nos, – tai ga­li būti ir me­no sri­tis“, – sakė A.Zu­me­ras ir pri­dūrė ma­nan­tis, kad Lie­tu­vos žmonės tai su­pra­to, nes fe­jer­verkų gerbėjų kas­ met at­si­ran­da vis dau­giau.

10

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

12p.

Šv. Kalė­dos pasaulyje – pa­na­šios ir skir­tin­gos.

Moeksativkome paju

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

2012 m. ne­ trūko nei įspūdingų ren­gi­nių, nei po­mpas­tiškų šven­čių.

Netrū­ko ir smur­to, o gam­ta vėl šėlo. Kaip pa­sau­lis pri­si­mins be­si­bai­gian­ čius Dra­ko­ no me­tus?

Laimė­ji­mas: pa­les­ti­nie­čiai šiais me­tais pa­siekė sim­bo­linę per­galę – Pa­les­ti­nai bu­vo su­teik­tas Jung­ti­nių Tautų stebė­to­jos sta­tu­sas.

Ką at­nešė Dra­ko­nas ir ką at­neš Gy­v kas Oba­ma. Kaip ir Prancū­zi­jo­je, įtam­pos rin­ki­muo­se ne­trūko. Pas­ ku­tinė­mis kam­pa­ni­jos sa­vaitė­mis abiejų kan­di­datų ga­li­mybės bu­vo ver­ti­na­mos apy­ly­giai. Vis­gi B.Oba­ mai pa­vy­ko iš­lai­ky­ti po­stą. Įdo­mu tai, kad šių metų Ame­ri­kos rin­kimų į pre­zi­den­tus ir Kong­resą kam­pa­ ni­ja bu­vo vie­na bran­giau­sių per vi­ są ša­lies is­to­riją. Jų kai­na siekė be­ veik 6 mlrd. JAV do­le­rių.

Rin­kimų me­tai

Ru­si­jo­je pre­zi­den­tu bu­vo per­rink­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, ta­čiau kiek įdo­ mesnė ko­va dėl pre­zi­den­to po­sto vy­ ko Prancū­zi­jo­je. Čia ie­tis rėmė bu­ vęs ša­lies va­do­vas Ni­co­las Sar­ko­zy ir so­cia­lis­tas Fran­çois Hollande’as.

Prancū­zai tėškė an­tausį N.Sar­ko­zy ir pa­si­rin­ko F.Hollande’ą. N.Sar­ ko­zy ta­po ant­ruo­ju pre­zi­den­tu po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, ku­ris ne­ bu­vo per­rink­tas ant­rai ka­den­ci­jai, o F.Hollande’as – pir­muo­ju ša­lies va­do­vo po­stą užė­mu­siu so­cia­lis­tu per pa­sta­ruo­sius 17 metų.

Ki­ta­pus At­lan­to dėl JAV pre­zi­ den­to po­sto ko­vo­jo res­pub­li­ko­nas Mit­tas Rom­ney ir da­bar­ti­nis ša­ lies va­do­vas de­mok­ra­tas Ba­rac­

pa­si­glemžė ke­lių šimtų žmo­nių gy­ vybę. Šal­čio ban­ga Senąjį že­myną užplū­do sau­sio pa­bai­go­je.

Pie­tinį Ru­si­jos Kras­no­da­ro re­ gioną va­sarą nu­siaubė ga­lin­gas po­tvy­nis, per kurį žu­vo apie 200 žmo­nių. Ne­laimę su­kėlė smar­kios liū­tys. Nuo sti­chi­jos nu­kentė­jo be­ veik 13 tūkst. gy­ven­tojų namų.

Ame­ri­ko­je su ne­ri­mu lauk­ta ura­ ganų se­zo­no pra­džios. Daug baimės kėlė link Mek­si­kos įlan­kos ke­liau­ jan­tis ura­ga­nas Izao­kas. Laimė, šis ura­ga­nas di­de­lių nuo­sto­lių ne­pri­ darė, ta­čiau spalį JAV ry­tinę pa­ krantę užg­riu­vo ura­ga­nas Sen­di.

Jis ry­tinė­je JAV pa­krantė­je pri­darė 65,6 mlrd. do­le­rių ža­los. Per audrą žu­vo 253 žmonės.

jimą bu­vo su­tik­tas prie­šta­rin­gai, Bend­ri­jos ly­de­riai pa­žadė­jo, kad No­be­lio pri­zas įkvėps juos steng­tis ko­vo­ti su skolų kri­ze. Tie­sa, nė vie­ nas iš Eu­ro­pos ly­de­rių šiais me­tais neuž­sidė­jo įta­kin­giau­sio pla­ne­tos žmo­gaus karū­nos – ja vėl pa­si­da­ bi­no JAV pre­zi­den­tas B.Oba­ma.

Gam­ta ne­pa­si­gailė­jo ir Fi­li­pinų, ku­riems smogė taifū­nas Bo­fa. Sti­ chi­ja nu­si­nešė ma­žiau­siai tūkstan­ čio žmo­nių gy­vybę ir pri­darė 838 mln. JAV do­le­rių ža­los. Šventės ir links­mybės

Rin­ki­mai vy­ko ir Ki­ni­jo­je. Šiais me­tais did­žiau­sio­je pa­gal gy­ven­tojų skai­čių pa­sau­lio ša­ly­je pa­si­keitė Ko­mu­nistų par­ti­jos va­do­vybė.

Gam­tos šėlsmas

2012-uo­s ius Eu­ro­pa pa­s i­t i­ko kęsda­ma re­kor­di­nius spei­gus, ku­rie

Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja šiuos me­tus pa­ si­ti­ko švęsda­ma ka­ra­lienės Elž­bie­ tos II dei­man­tinį val­dy­mo ju­bi­liejų.

Vi­sus me­tus ša­ly­je vy­ko įvairūs 60 metų šalį val­dan­čiai mo­nar­chei pa­gerb­ti skir­ti ren­gi­niai. Jung­tinės Ka­ra­lystės sos­tinė Lon­do­nas ta­po ir pa­sau­lio spor­to sos­ti­ne, kur vy­ko va­sa­ros olim­pinės žai­dynės.

ES šiais me­tais did­žia­vo­si iš­ko­ vo­ta No­be­lio tai­kos pre­mi­ja. Nors spren­di­mas skir­ti ES ap­do­va­no­

Va­karų Kran­te ir Ga­zos Ruo­že tūkstan­čiai pa­les­ti­nie­čių šo­kiais ir dai­no­mis su­ti­ko ži­nią, kad jų ša­ liai bu­vo su­teik­tas Jung­ti­nių Tau­ tų stebė­to­jos sta­tu­sas.

Ne­laimės ir konf­lik­tai

JAV su­krėtė net tre­jos šiur­pios ma­ sinės žu­dynės. Ko­lo­ra­do vals­ti­jos Oro­ros mies­to ki­no teat­re Ja­me­sas

11

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Pa­si­rašė ­ įsta­tymą

Prastė­ja ­ svei­ka­ta

Gru­mia­si ­ už gy­vybę

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas va­kar pa­si­rašė prie­šta­rin­gai ver­ti­namą įsta­ tymą, draud­žiantį ame­ri­kie­ čių šei­moms įsi­vai­kin­ti vai­kus iš Ru­si­jos. Šis teisės ak­tas lai­ ko­mas kerš­tu už JAV san­kci­ jas Ru­si­jos pa­reigū­nams, sie­ ja­miems su tei­si­nin­ko Ser­ge­ jaus Mag­nic­kio mir­ti­mi.

Nu­ša­lin­tam Egip­to pre­zi­den­ tui Hos­ni Mu­ba­ra­kui plau­čiuo­ se su­si­kaupė skys­čių, yra ski­ lę ke­li jo šon­kau­liai. Šis pra­ne­ ši­mas pa­si­rodė po to, kai už pro­tes­tuo­tojų žu­dy­nes kalė­ ti iki gy­vos gal­vos nu­teis­tas H.Mu­ba­ra­kas iš kalė­ji­mo bu­ vo per­vež­tas į ka­rinę li­go­ninę gy­dy­ti.

Stu­dentė indė, ku­rią De­ly­je au­to­bu­se žiau­riai iš­ža­gi­no ke­ li vy­rai ir ku­ri pa­tyrė sun­kią sme­genų traumą, gru­mia­si už sa­vo gy­vybę. „Be anks­tes­ nio šir­dies su­sto­ji­mo, ji taip pat tu­ri in­fek­ciją plau­čiuo­se ir pil­ve, jai taip pat – smarkiai su­žei­stos sme­genys“, – pra­ nešė li­go­ninė.

ES – ką matėme, kas vyksta ir ko tikėtis?

Ramū­nas Vil­pi­šaus­kas VU TSPMI pro­fe­so­r ius

P

vatė?

„Scan­pix“ nuo­tr.

Hol­me­sas nu­žudė 12 žmo­nių.

Vis­kon­si­no vals­ti­jo­je nuo žu­di­ ko kulkų sikhų šven­tyk­lo­je žu­ vo 6 žmonės, o 20 metų paaug­ lys Ada­mas Lan­za Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jos Niu­tau­no mies­to Sen­di Hu­ko pra­dinė­je mo­kyk­lo­je nu­ šovė 26 žmo­nes ir nu­si­žudė.

Egiptą su­krėtė ne­laimė, kai vie­no­je per­va­žo­je į pie­tus nuo sos­tinės Kai­ro trau­ki­nys ta­ra­na­vo mo­kyk­linį au­to­busą. Per ne­laimę žu­vo 50 vaikų, o Piet­ry­čių Azi­jo­ je per du gais­rus fab­ri­kuo­se žu­vo be­veik pusė tūkstan­čio žmo­nių.

Gais­ras siu­vi­mo fab­ri­ke Bang­ la­de­še nu­si­nešė 112, o Pa­kis­ta­no uos­ta­mies­ty­je Ka­ra­čy­je – ma­ žiau­siai 350 žmo­nių gy­vybę.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

raėję me­tai ES bu­vo su­dėtin­ gi, nes ne­bu­vo aiš­ku, kaip to­ liau ga­li klos­ty­tis įvy­k iai eu­ ro zo­no­je ir ar ku­r iai nors iš jos na­r ių ne­teks pa­l ik­t i bend­ros va­ liu­tos erdvės, nes tam būti­nos re­for­ mos bus po­l i­t iš­kai ne­priim­t i­nos vi­ suo­me­nei. Šis klau­si­mas ypač ašt­riai bu­vo iš­k ilęs pa­va­sa­r io pa­bai­go­je, kai vy­ko rin­k i­mai Grai­k i­jo­je. Ta­čiau ši ša­ lis iš eu­ro zo­nos ne­pa­sit­raukė ir nuo ru­dens apie tai kal­ba­ma ma­ž iau, o kai ku­rios stu­di­jos ro­do, kad pa­ga­liau re­ for­mos fi­nan­sinę pa­ramą gau­nan­čio­ se eu­ro zo­nos ša­ly­se pra­de­da duo­ti re­ zul­tatų. Ne­ri­mas rin­ko­se ant­ro­je metų pusė­je taip pat su­mažė­jo. Tam įta­kos turė­jo ir Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko va­ do­vo pa­reiš­ki­mai, ta­čiau jie tikrųjų eu­ ro zo­nos pro­blemų neišsp­rendė, tik su­švel­n i­no rinkų spau­d imą. Ant­ras svar­bus 2012-ųjų bruo­žas – tai bu­vo dis­ku­sijų apie ES ateitį me­tai, kai ke­ti­ nimų ir siū­lymų dėl to­lesnės ES rai­dos bu­vo pa­teik­ta daug, ta­čiau spren­dimų priim­ta pa­ly­g in­t i ma­žai. Pa­v yzd­ž iui, Eu­ro­pos Ko­m i­si­jos pre­z i­den­tas, Eu­ ro­pos Va­dovų Ta­r y­bos pir­m i­n in­kas, taip pat kitų ES ins­t i­tu­cijų va­do­vai ir kar­tu, ir at­ski­rai ne kartą teikė vie­šus siū­ly­mus dėl to­les­nių ES re­formų, ku­ rios nuo bir­že­lio pa­teik­toje ke­tu­rių ES ins­t i­t u­cijų ata­skai­toje pa­pras­tai gru­ puo­ja­mos į ke­tu­rias gru­pes, kaip ban­ kų sąjun­ga, fis­ka­l inė sąjun­ga, eko­ no­m inė sąjun­ga ir po­l i­t inė sąjun­ga.

Fe­de­ra­ci­jos įtvir­t i­n imą ES rugsėjį sa­

vo me­t inė­je kal­bo­je pa­laikė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas. Ta­čiau jei šias idė­ jas pa­ly­g in­tu­me su priim­tais konk­re­ čiais spren­d i­mais, ma­t y­t u­me, kad ES vals­t ybės narės to­l i gra­ž u ne­t u­r i bend­ros nuo­monės dėl šių ES rai­dos sce­na­r ijų ir jų va­dovų su­si­t i­k i­muo­ se priim­ti spren­di­mai ne­ro­do sku­bos judė­ti link di­desnės in­teg­ra­ci­jos.

Kal­b ant apie ES su­s tiprė­jimą ar­b a, prie­š in­gai, su­si­lpnėjimą, kol kas sun­ ku ver­t in­t i, nes ES kei­č ia­si lėtai ir kol kas net il­ga­laikės jos kai­tos ten­den­ci­ jos neaiš­k ios. Ta­č iau ne­ma­nau, kad ES bu­vo silp­na. Ats­ki­ros vals­tybės bu­ vo silp­nos, t. y. ne­pajėgė gy­ven­ti pa­gal iš­ga­les ir kon­k u­r uo­t i bend­ro­je rin­ko­ je, taip pat bend­ros va­l iu­tos erdvė­je.

Il­ga­lai­k is krizės spren­d i­mas pir­m iau­ sia su­si­jęs su at­skirų ša­l ių pro­blemų spren­d i­mu, o ar tam būti­na įsi­k iš­t i vi­ sai ES (tiks­l iau, eu­ro zo­nai), to­l i gra­ž u neaiš­k u. Tuo la­biau neaiš­k u, ar būti­ na tam re­for­muo­t i pa­čią ES ir stip­r in­t i cent­ra­l i­za­ciją. Kal­bant apie fi­nan­sinę pa­ramą gau­nan­čių ša­l ių būklę ir kiek jos su­s tiprė­jo per pra­ėju­s ius me­t us, kol kas sig­na­lai yra prie­š ta­r in­g i. Kaip minė­jau, yra stu­d ijų, ku­r ios ro­do, kad šios ša­lys pra­de­da stip­r in­t i sa­vo kon­ ku­ren­cin­g umą. Ki­ta ver­t us, ma­to­me, kad jų eko­no­m i­kos vis dar neat­si­gau­ na, o vi­suo­menė su­si­prie­ši­nu­si ir vie­ šai ne­pri­ta­r ia re­for­moms.

Dėl pro­gno­zių – nors 2012 m. bu­vo vei­ kiau idėjų siū­ly­mo, o ne spren­d imų me­tai, tam tik­ra judė­ji­mo kryp­t is yra su­teik­ta, ir jei fi­nansų rin­ko­se vėl su­ stiprės ne­pa­si­t ikė­ji­mas re­for­mas įgy­ ven­d i­nan­č io­m is ša­l i­m is, tai ga­l i su­ kur­t i naują spau­d imą im­t is pa­čios ES per­tvar­kos. Tie­sa, 2013 m. ru­denį vyk­ sian­t ys par­la­men­to rin­k i­mai Vo­k ie­t i­ jo­je vei­kiau­siai taip pat pa­ko­re­guos ES dar­b ot­varkę ir ra­d i­ka­l ių spren­d imų dėl pa­čios ES atei­t ies ne­bus priim­ta.

Taip pat daug dėme­sio su­lauks Ita­l i­

ja, ku­rio­je vi­daus po­li­tinė si­tua­ci­ja vėl ta­po nea­pibrėž­ta, ir jei nau­ja vy­r iau­ sybė ne­kels pa­s i­t ikė­ji­mo gebė­ji­mu tęsti Ma­r io Mon­t i pra­dėtas re­for­mas, kilęs rinkų ne­p a­s i­t ikė­ji­mas ga­l i pa­ stūmėti ES ins­t i­t u­ci­jas priim­t i nau­jus spren­d i­mus. Ki­ta ver­t us, to­k ių is­to­r i­ nių spren­d imų kaip bend­ros va­l iu­tos įve­d i­mas vei­k iau­siai ne­bus, nes tarp ES ša­l ių trūksta su­ta­r i­mo, kaip reikė­ tų re­for­muo­t i Bend­r iją. Apsk­r i­tai ne­ ma­t y­t i po­l i­t i­n ių sąlygų judė­t i link to­ lesnės cent­ra­l i­za­ci­jos, nes vals­t y­bių na­r ių va­do­vai jaut­r iai rea­g uo­ja į sa­vo ša­l ių vi­s uo­menės nuo­t ai­k as. Todėl ne­ma­nau, kad ki­t ais me­t ais su­lauk­ si­me ra­d i­ka­l ių žings­n ių link fe­de­ra­ ci­jos įtvir­t i­n i­mo. Tie­sa, kai kas ne­ma­ žai vil­čių sie­ja su 2014 m. vyk­sian­čiais Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­k i­mais. Ti­k i­ ma­si, kad per juos įvyks pla­t i dis­k u­ si­ja vi­so­je ES dėl jos ins­t i­t u­ci­n ių per­ tvarkų. Ta­čiau ži­nodamas, kad iki šiol rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos Par­la­mentą do­ mi­n a­vo na­c io­n a­l inės at­skirų ša­l ių ak­t ua­l i­jos, o rinkėjų ak­t y­v umas bu­ vo pa­ly­g in­t i men­kas, abe­jo­ju, ar to­k ia dis­k u­si­ja iš tiesų įvyks.

Be­je, ne­pa­mirš­ki­me, kad ki­tais me­tais Lie­tu­va taip pat turės ga­li­mybę ak­ty­ viau pri­si­dėti prie ES dar­bot­varkės ir dis­k u­sijų dėl Bend­r i­jos per­t var­kos.

Pir­mi­nin­kau­da­ma ES Ta­ry­bai ji or­ga­ ni­zuos Ta­ry­bos darbą, bus at­sa­kin­ga už po­li­ti­nio su­ta­ri­mo ir bendrų spren­ dimų paiešką. Tie­sa, pir­mi­nin­kau­jan­ čios ša­lies ga­li­mybės da­ry­ti įtaką ES spren­di­mams yra ri­bo­tos, be to, Lie­tu­ va ne­prik­lau­so eu­ro zo­nai, o tai ir­gi ri­ bo­ja jos ga­li­my­bes da­ly­vau­ti prii­mant svar­bius spren­di­mus. Vis­gi jos įta­ka ES rei­ka­lams tuo še­šių mėne­sių lai­ko­tar­ piu pa­didė­ja. Sus­tiprė­ja ir dėme­sys pir­ mi­nin­kau­jan­čiai ša­liai, tad bus įdo­mu stebė­t i, kaip su šia at­sa­ko­my­be su­si­ tvar­kys iki šiol ES rei­ka­lais men­kai be­ si­domėję mūsų ša­lies po­li­ti­kai.

Mūsų kap­ri­zin­go­ji kai­mynė Ru­si­ja

Do­vilė Jak­niū­naitė VU TSPMI do­centė

P

ro­tes­tai po Dūmos rin­k imų, aukš­č iau­s ių va­dovų ro­k i­ ruotė ir nau­jos iš­rink­tos vald­ž ios kont­ro­ver­siš­k i spren­ di­mai su­tvir­t in­t i vald­ž ią bu­vo be­ne svar­biau­si įvy­kiai, žymėję 2012 m. po­ li­t inį gy­ve­n imą Ru­si­jo­je. Dar 2011 m. pa­bai­go­je iš kar­to po Dūmos rin­kimų pra­si­dėję pro­tes­tai pirmą metų pus­ metį įga­vo pa­greitį ir su­gebė­jo mo­bi­ li­z uo­t i iki tol ne­į si­vaiz­duotą skai­čių mask­vie­čių. Jie pa­rodė, kad jau bent ke­l iuo­s e did­ž iuo­s iuo­s e mies­t uo­s e for­muo­ja­si kri­tiškų ir, svar­biau­sia, ak­ ty­v ių gy­ven­tojų da­l is, ne­no­r in­t i tai­

ky­t is su esa­mo po­l i­t i­n io eli­to do­m i­ na­vi­mu. Ki­ta ver­tus, pa­matė­me, kaip sun­ku iš­lai­ky­ti mo­bi­li­zuo­tas ma­ses ir pro­tes­tuo­to­jus su­bur­ti į il­ga­laikį so­cia­ linį judė­jimą. Todėl jau ant­rą metų pu­ sę ak­ty­viz­mo, taip pat op­ti­miz­mo, kad kas nors ga­li keis­tis, ban­ga nu­slūgo. Ta­ čiau so­cia­li­nis ak­ty­vu­mas išgąs­di­no Ru­si­jos va­do­vus. Pa­da­r y­ta ir po­z i­ty­ vių spren­dimų – su­g rąžin­ti gu­ber­na­ to­rių rin­ki­mai, ro­dant norą kiek at­pa­ lai­duo­ti stiprė­ju­sią vald­žios ver­ti­kalę.

Ta­čiau ki­ti Ru­si­jos vald­žios veiks­mai kėlė dau­giau abe­jo­nių ir rodė ryžtą ko­ vo­ti tiek su vi­daus, tiek su išorės kri­ti­ kais. Tarp to­kių spren­dimų rei­kia pa­ minė­ti įsta­tymą dėl „už­sie­nio agen­to“ sta­t u­so, kurį ga­vo ne­v y­r iau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos, gau­nan­čios pa­ramą iš už­sie­n io, įsta­tymą dėl tėvynės iš­da­ vystės pri­ėmi­mo, įves­tas did­ž iu­les bai­mes pro­tes­tuo­to­jams, „Pus­sy Riot“ bylą ir pa­ga­liau pa­sku­tinį „per­liuką“ – „an­t i-Mag­n ic­k io įsta­t ymą“, užd­raud­žiantį JAV pi­lie­čiams įvai­kin­ti Ru­si­jos

vai­kus. Tad 2012 m. Ru­si­jo­je matė­me, kaip jos po­li­ti­nis eli­tas vis at­kak­liau ir griež­čiau ban­do įro­dy­ti ir pa­ro­dy­ti sa­ vo vald­žią tikė­da­ma­sis, kad per pa­sta­ ruo­sius me­tus suak­tyvė­ju­si gy­ven­tojų da­lis su­grįš prie sa­vo kas­die­nių rūpes­ čių ir ne­pa­si­ten­k i­n imą vald­ž ia reikš tik pri­va­čiuo­se po­kal­biuo­se.

Kalbė­t i apie Lie­t u­vos ir Ru­s i­jos san­ ty­k ių lūžius 2012 m. yra sun­k u. Abi ša­l ys de­m onst­r a­vo ne­s u­d e­r i­n a­ mas po­z i­c i­j as, iš esmės ne­bu­vo jo­ kio kalbė­j i­mo­s i. Ru­s i­j os gy­ven­tojų sąmonė­je Lie­tu­va ir to­l iau lie­ka vie­na prie­š iš­k iau­sių vals­t y­bių. O Lie­t u­vo­je Ru­si­ja ir to­l iau iš­l ie­ka pa­g rin­d i­n iu vi­ di­n ių po­l i­t i­n ių kovų „bau­bu“ ir įran­ kiu. Šia­me kon­teks­te su int­r i­ga ga­l i­ me lauk­t i 2013 m., ku­r iais pa­ž adė­tas dvi­š a­l ių san­t y­k ių „per­k ro­v i­mas“. Tu­ rint min­t y­je jau įsi­galė­ju­s ius ste­reo­ ti­pus bei Ru­si­jos ne­lanks­t umą ir ne­ nu­si­tei­k imą da­ry­t i nuo­laidų Lie­tu­vai, po­k y­čius žadė­ju­sių so­cial­de­mok­ratų lau­k ia mil­ž i­n iš­kas iššū­k is.

To­li­mieji Vi­du­rio Ry­tai

Egdū­nas Ra­čius VDU pro­fe­so­r ius

M

a­nau, kad pa­ts reikš­min­ giau­sias, nors ir sim­bo­ li­nis įvy­kis Vi­du­rio Ry­ tuo­se – Jung­ti­nių Tautų ne­pri­si­jun­gu­sios vals­tybės stebė­to­jos sta­tu­so su­tei­ki­mas Pa­les­ti­nai. Ne­sa­kau, kad šis pri­pa­ži­ni­mas turės tei­giamų il­ ga­lai­kių pa­da­ri­nių Pa­les­ti­nai. Nebū­čiau toks nai­vus, nes šios ša­lies vals­ty­bin­gu­ mas ne­prik­lau­so nuo pa­les­ti­nie­čių, vei­ kiau nuo žydų vals­tybės ir Ame­ri­kos.

Egip­to at­ve­ju ga­li­me kalbė­ti tiek apie pro­ce­sus, tiek apie įvy­kius. Pro­ce­sas šiuo at­ve­ju – vals­tybės per­kūri­mas iš pa­grindų, tai, kas ang­liš­kai va­di­na­ma „sta­te-buil­ding“ ir kar­tu „na­tion-buil­ ding“. Egip­tas iš­g y­ve­na fun­da­men­ ta­lių trans­for­ma­cijų lai­ko­tarpį. Bu­vo mo­nar­chi­nis, vėliau so­cia­lis­ti­nis po­ pu­lis­ti­nis Egip­tas, o da­bar mėgi­na­ma kur­ti vals­tybę ir, ati­tin­ka­mai, tautą, tu­ rin­čią tam tikrą re­li­ginį at­spalvį. Ar šis eks­pe­ri­men­tas, jei jį taip ga­li­me įvar­dy­ ti, bus sėkmin­gas – bus aiš­ku il­ga­laikė­je per­spek­ty­vo­je. Šio pro­ce­so kon­teks­te yra gau­sybė įvy­kių – rin­ki­mai, per­rin­ ki­mai, re­fe­ren­du­mai. Ki­taip ta­riant, įvy­ kių Egip­te – gau­su, ta­čiau juos reikėtų ma­ty­ti pla­tes­nia­me kon­teks­te. Sa­ky­ čiau, Egip­to pa­vyz­dys yra kon­vul­si­ nis, juk ma­to­me, kad yra pa­kan­ka­mai daug žmo­nių, ku­rie šio pro­ce­so kryp­ ti­mi ne­pa­ten­kin­ti. Vis­gi toks pro­ce­sas vyks­ta ne tik Egip­te, o vi­sa­me Vi­du­rio Rytų re­gio­ne. Tai­gi, pla­čiai jį būtų ga­li­ ma va­din­ti kaž­ke­lin­ta reis­la­mi­za­ci­jos ban­ga.

Kal­bant apie Si­riją, sa­ky­čiau, did­žiau­ sias įvy­kis tai, kad šio­je ša­ly­je ne­įvy­ko nie­ko fun­da­men­ta­laus. Ki­taip ta­riant, daug kas vylė­si, kad re­ž i­mas bus nu­ vers­tas iš vi­daus, ar­ba net dėl išorės jėgų įsi­ki­ši­mo. Šiuo at­žvil­giu, jei pri­si­ me­na­me Li­bi­jos at­vejį, bu­vo la­bai grei­ tai ap­si­spręsta vyk­dy­ti ka­rinę ope­ra­ ciją, po ku­rios re­ži­mas bu­vo nu­vers­tas.

Ta­čiau Si­ri­jo­je tai ne­įvy­ko. Ži­no­ma, tai, kas de­da­si Si­ri­jo­je, – la­bai bru­ta­lu, ga­li­ ma tai pa­ly­gin­ti su Al­žy­ro pi­lie­ti­niu ka­ ru, kur per pen­ke­rius me­tus žu­vo dau­ giau nei 100 tūkst. žmo­nių. Aiš­ku, kad, kalbė­da­mi apie šim­tus tūkstan­čių pa­ bėgėlių, taip pat žmo­nių žūtį, ne­ga­li­me teig­ti, kad Si­ri­jo­je vi­sai nie­ko ne­įvy­ko, ta­čiau le­mia­mo įvy­kio ne­bu­vo.

Kal­bant apie ateitį, jei galė­tu­me pa­ly­gin­ ti Si­ri­jos re­žimą su, tar­ki­me, žmo­gu­mi, kad ir koks jis stip­rus ir ko­kią pa­ramą tu­ri, jei jam vis krau­si naštą, jo rau­me­ nys vieną dieną neat­lai­kys. Re­ži­mo jė­ gos sen­ka, o jėga ki­to­je pusė­je au­ga.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

12

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Kalė­dinės mugės

Per metų pa­bai­gos šven­ tes vi­so­je Eu­ro­po­je šur­ mu­liuo­ja kalė­dinės mugės, trau­kian­čios smal­suo­lius iš vi­so pa­sau­lio. Jų lan­ky­ to­jai trum­pam ga­li at­si­dur­ ti pa­sa­ko­je: pa­si­vaikš­čio­ ti pa­lei švie­čian­čius na­me­ lius ir iš­si­rink­ti su­ve­nyrų, pa­si­sup­ti ka­ru­selė­mis, iš­ ger­ti glint­vei­no ir „pa­si­ krau­ti“ nuo­tai­kos vi­siems me­tams.

Viena

Berlynas

Praha

Londonas

Vai­kai no­ri gauti tėtį dovanų Ko daž­niau­siai pa­sau­lio vai­kai pra­šo sa­vo tėvų Kalėdų pro­ga?

Pa­si­ro­do, pra­šy­mas do­vanų gau­ ti tėtį – vie­nas po­pu­lia­riau­sių.

Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je tėvai bu­ vo ap­klaus­ti, koks kalė­di­nis no­ ras daž­niau­siai nu­skambė­da­vo iš jų at­žalų lūpų.

Ty­ri­mas pa­rodė, kad tėtis – vie­na trokš­ta­miau­sių vaikų do­ vanų Kalėdų pro­ga, pa­te­ku­si į no­ri­miau­sių do­vanų de­šim­tuką.

O ma­mos Kalėdų Se­ne­lio pra­šė ge­ro­kai ma­žiau vaikų – šis no­ras užėmė tik 23-ią vietą.

Vie­nas vai­kas pa­ prašė se­ria­lo „Nu­si­ vy­lu­sios namų šei­ mi­ninkės“ žvaigždės E.Lon­go­rios.

Įdo­mu ir tai, kad ap­klau­sus 2 tūkst. britų tėvų, šie pri­pa­ži­no, jog jų vai­kai Kalėdų pro­ga norėtų se­sutės ar­ba bro­liu­ko.

Tre­čio­je ir ket­vir­to­je sąra­šo vie­to­je at­si­dūrė ge­ro­kai pra­ktiš­ kesnės do­va­nos – ati­tin­ka­mai žais­li­nis ark­liu­kas ir žais­li­nis au­ to­mo­bi­lis.

Apk­lau­sa taip pat pa­rodė, kad jau­nes­ni vai­kai la­biau norėtų Kalė­doms gau­ti šo­ko­la­do ar­ba šu­niuką ir jiems la­bai norėtų­si už lan­go pa­ma­ty­ti snie­go. Iš 50 vaikų iki 12 metų norų net 17 bu­vo su­si­ ję su na­mi­niais gyvūnė­liais ir ki­ to­kiais gyvū­nais.

Tie­sa, kai ku­rie iš­ra­din­ges­ni vai­kai tėvų pra­šė to­li gra­žu ne pa­

pūgėlės, šu­niu­ko ar ka­čiu­ko, o asi­ liu­ko, viš­čiu­ko ar net dramb­lio. „iP­ho­ne“ ir „iPad“ taip pat at­ si­dūrė trokš­ta­miau­sių do­vanų sąra­še. Šias pra­ktiš­kas do­va­nas dau­giau­sia įvar­di­jo paaug­liai.

Dau­ge­lis jų taip pat pra­šė ne­ šio­jamųjų kom­piu­te­rių bei iš­ ma­niųjų te­le­fonų. Vis­gi, ne­pai­ sant am­žiaus, net 80 pro­c. visų ap­klaustų tėvų vaikų pa­brėžė, kad per Kalė­das būti­nos įvai­rios šven­tinės de­ko­ra­ci­jos.

Tie­sa, ne vi­si vai­kai norėtų že­ miškų da­lykų. An­tai vie­nas tėvas pra­si­tarė, kad sūnus jo pa­prašė Mėnu­lio, ki­tas – lai­ko ma­ši­nos.

Bu­vo ir la­bai įdo­mių pra­šymų.

Pa­sak ap­klau­sos or­ga­ni­za­to­rių iš „Re­search Now and K&A Brand­ Re­search“, vie­nas vai­kas pa­prašė se­ria­lo „Nu­si­vy­lu­sios namų šei­ mi­ninkės“ žvaigždės Evos Lon­ go­rios. Tie­sa, ne­pa­tiks­li­no, kam jam ak­torės rei­kia.

Eks­per­tai pri­dūrė, kad tėčio pra­ šy­mas, ku­ris pa­te­ko į norų de­šim­ tuką, ke­lia jiems nuo­gąsta­vimų.

Be to, pa­sak eks­pertų, di­delė jau­ ni­mo pro­ble­ma Did­žio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je yra al­ko­ho­lio var­to­ji­mas.

Kalėdų dieną ša­ly­je bu­vo pra­ neš­ta apie ke­lis in­ci­den­tus, su­si­ ju­sius su al­ko­ho­liu. Daug jų bu­vo už­fik­suo­ta Niu­kas­lio mies­te.

Sta­t is­t i­ka, su­r ink­ta po­l i­c i­ jos ir grei­to­sios pa­gal­bos tar­ny­ bos, ro­do, kad per pa­sta­ruo­sius me­t us su al­ko­h o­l io var­to­j i­m u su­s i­j u­s ių in­c i­d entų Jung­t inė­ je Ka­ra­lystė­je skai­čius smar­kiai išau­go.

Did­žiau­sia pro­ble­ma, pa­sak pa­ reigūnų, kad į va­karė­lius paaug­ liai atei­na kaip rei­kiant įkaušę. „Te­leg­raph“, „Rus­sia To­day“ inf.

Pa­sa­kos: ka­ta­lo­nai mėgsta „ka­ko­jan­čius“ kalė­di­nius per­so­na­žus ka­ga­ne­rus ir Kalėdų Rąstą, aust­rai ir vo­kie­čiai

do­va­nas ne­ša ne Kalėdų Se­ne­lis, bet ra­ga­naitė La Be­fa­na.

Šv. Kalė­dos – pa­na­šios

Kalė­dos neap­si­ri­bo­ja vien šven­ti­ne va­ka­ rie­ne ir ge­ruo­ju Se­ne­liu, ku­ris da­li­ja vai­ kams do­va­nas. Kai ku­rios ša­lys tu­ri sa­ vitų tra­di­cijų, ku­rios ki­tiems ga­li pa­si­ro­ dy­ti mažų ma­žiau­siai keis­tos.

Tuš­ti­na­si ir ka­ra­liai, ir po­li­ti­kai

No­ras: troš­ki­mas turė­ti tėtį Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je at­si­dūrė tarp po­

pu­lia­riau­sių vaikų kalė­di­nių norų.

AFP nuo­tr.

Štai ka­ta­lo­nai per Kalė­das mėgs­ ta puoš­ti na­mus ka­ga­ne­rais – figūrėlė­mis, ku­rios vaiz­duo­ja kel­ nes nu­si­mo­vu­sius, pri­tūpu­sius ir sėkmin­gai gam­tinį rei­kalą at­lie­ kan­čius per­so­na­žus. Anks­čiau fi­ gūrėlės vaiz­duo­da­vo ka­ta­lonų vals­tie­čius, o ir pa­ti tra­di­ci­ja ki­lo iš jų. Šian­dien šios sta­tulėlės ge­ro­kai nu­pop­sin­tos: tuš­ti­na­si ir ka­ra­liš­ kie­ji as­me­nys, ir šou vers­lo, spor­to bei po­li­ti­kos įžy­mybės.

Stam­bus ka­ga­nerų ga­min­to­ jas „Pa­lamós“ pa­skelbė, kad šie­ met per­ka­miau­sių tre­je­tuką su­ da­ro sta­tulėlės su ne­prik­lau­so­mos Ka­ta­lo­ni­jos vėlia­va ir vaiz­duo­jan­ čios fut­bo­li­ninką Leo Mes­si bei Prancū­zi­jos pre­zi­dentą Fran­çois

Hollande’ą. Į ant­rąjį tre­jetą pa­te­ko JAV va­do­vo Ba­rac­ko Oba­mos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lienės Elž­ bie­tos II ir Ka­ta­lo­ni­jos vy­riau­sybės gal­vos Ar­tu­ro Ma­so ka­na­ge­rai.

Iš už­sie­nio ly­de­rių taip pat po­ pu­liarūs Vo­kie­ti­jos kanc­lerės An­ ge­los Mer­kel ir Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no per­so­na­žai.

Dar vie­nas „ka­ko­jan­tis“ kalė­di­ nis per­so­na­žas, po­pu­lia­rus ne tik Ka­ta­lo­ni­jo­je, bet ir Va­len­si­jo­je, yra Tió de Na­dal, ku­ris iš­ver­tus reiš­kia „Kalėdų Rąstas“. Minėtų Is­pa­ni­jos re­gionų gy­ven­to­jai trin­kai pri­tai­so ko­jas, nu­pie­šia linksmą veidą, ap­ klo­ja, kad ne­šaltų, ir visą gruodį ją gau­siai „mai­ti­na“, pa­lik­da­mi nak­ čiai ant sta­lo rie­šutų ir sal­du­mynų.

Kalėdų dieną žmonės vieną trin­kos

galą ki­ša į ži­dinį ar­ba pla­ka laz­da, vers­da­mi „tuš­tin­tis“ sal­dai­niais, rie­šu­tais, džio­vin­tais vai­siais ir ki­ to­kiais sal­du­my­nais.

Pik­tos ir ge­ros ra­ga­nos

Tėvai mėgsta aiš­kin­ti vai­kams, kad jei­gu bus šau­nuo­liai, gaus iš Kalė­ dų Se­ne­lio do­vanų. O jei­gu vai­ kai bus ne­pak­lusnūs? At­sa­ky­ti ga­ li vo­kie­čiai, aust­rai, Šiaurės Ita­li­jos ir kai ku­rių Bal­kanų ša­lių gy­ven­to­ jai, tu­rin­tys dar vieną mi­tinį per­so­ nažą – Kalėdų Se­ne­lio piktąjį bro­ lį Kram­pusą. Jie kar­tu vaikš­tinė­ja po žmo­nių na­mus. Kalėdų Se­ne­lis ge­riems vai­kams da­li­ja do­va­nas, o Kram­pu­sas baud­žia ne­pak­lus­nius ar­ba pa­sii­ma juos su sa­vi­mi, kad su­val­gytų per šven­tinę va­ka­rienę.

Al­pių re­gionų gy­ven­to­jai Kram­ pu­sais per­si­ren­ginė­ja dar prie­š Kalė­das. Ši būtybė pa­na­ši į šėto­ ną, daž­nai vaiz­duo­ja­ma su gran­ dinė­mis ir var­pe­liais. Per­si­rengė­liai vaikš­to gatvė­mis, griau­di, žvan­ga ir gąsdi­na ma­žus vai­kus. Juo­kau­ja­ma, kad tik­riau­siai todėl vo­kie­čiai yra to­kie dis­cip­li­nuo­ti.

Ra­ga­nos ir pik­to­sios dva­sios per Kalė­das šėlsta ir Nor­ve­gi­jo­je. Šios

13

ŠeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

pasaulis Kalė­dinės mugės

Štutgartas

Paryžius

Ka­ta­lo­ni­jos ir Va­len­si­jos gy­ven­to­jai trin­kai pri­tai­ so ko­jas, nu­ pie­šia links­ mą veidą, ap­klo­ja, kad ne­šaltų, ir vi­ są gruodį ją gau­siai „mai­ ti­na“, pa­lik­ da­mi nak­čiai ant sta­lo rie­ šutų bei sal­ du­mynų.

i gąsdi­na vai­kus pik­tuo­ju Kram­pu­su, o italų vai­kams „Scan­pix“ nuo­tr.

ir skir­tin­gos ša­lies gy­ven­to­jai prie­š ei­da­mi mie­ go­ti sle­pia vi­sas šluo­tas, nes ra­ga­ nos ir dva­sios jas va­gia ir skrai­do ap­link na­mus, krėsda­mos pik­tas iš­dai­gas.

O štai Ita­li­jo­je ra­ga­na La Be­fa­na, nors ir ne­ma­lo­nios iš­vaiz­dos, yra ge­ra­sis per­so­na­žas – ji da­li­ja vai­ kams do­va­nas. Le­gen­da by­lo­ja, kad ji la­bai ap­gai­les­tau­ja ne­pa­ma­čiu­si gi­mu­sio Jėzaus. Kai iš­min­čiai ke­lia­ vo į jo gi­mi­mo vietą, ji at­si­sakė ei­ti kar­tu, nes bu­vo už­siė­mu­si. Da­bar ji vaikš­to po na­mus ir pa­lie­ka do­vanų, vis ieš­ko­da­ma iš­min­čių ir kūdi­kio. Į mi­šias – su rie­du­čiais

Ve­ne­sue­los sos­tinė­je Ka­ra­ka­se Kalėdų šventės pra­si­de­da dar gruod­ žio 16-ąją nuo ry­ti­nių mi­šių. Nebūtų nie­ko keis­ta, bet šio mies­to gy­ven­to­jai į baž­ny­čią vyksta… rie­ du­čiais. Nu­vyk­ti ten au­to­mo­bi­liu net ne­įma­no­ma, nes iki 8 val. ry­to mies­te su­stab­do­mas eis­mas.

Ir tai ne vie­nin­telė keis­ta ve­ ne­sue­lie­čių tra­di­ci­ja. Iš­va­karė­se, gruod­žio 15-ąją, prie­š gul­da­mi vai­ kai prie ko­jos pirš­to pri­si­ri­ša vir­ vutę, o kitą jos galą nu­leid­žia pro langą. Kai kitą rytą vy­res­nie­ji rie­

du­čiais grįžta iš mi­šių, jie trau­kia už vir­vu­čių ir ža­di­na sa­vo at­ža­las.

Strasburas

Roma

Šventiniai ­svei­ki­ni­mai – is­to­ri­jos at­spin­dys Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lienė Elž­bie­ta II kas­met pa­ra­šo ir tau­ tai per­skai­to kalė­dinį ­svei­ki­nimą. Šį kartą ka­ra­lienės svei­ki­ni­mas trans­liuo­tas 3D for­ma­tu.

Tie­sa, tik ne­dau­ge­lis britų ir Sand­rau­gos ša­lių gy­ven­tojų galė­jo pa­ si­žiūrė­ti krei­pimą­si 3D for­ma­tu.

Bet or­ga­ni­za­to­riai nu­ra­mi­no, kad vi­si no­rin­tys galės iš­vys­ti svei­ki­ni­ mo kalbą in­ter­ne­te, nes ji bus per­ kel­ta į tink­la­lapį „You­tu­be“.

Ka­ra­lie­nei, kaip ma­ty­ti, su­ma­ ny­mas pa­ti­ko. Fo­tog­ra­fai įam­ ži­no, kaip iš džiaugs­mo švy­tin­ ti mo­narchė dėvėda­ma spe­cia­lius aki­nius su žėrin­čiu ženk­liu­ku „Q“ per­žiū­ri įrašą ir šyp­so­si.

Elž­bie­ta II pa­dėko­jo tau­tai už olim­pi­nes žai­dy­nes ir jos val­dy­ mo še­šias­de­šimt­me­čio ju­bi­lie­ jaus šventę. Ka­ra­lienė, ku­riai 86 me­tai, sakė nuo­lan­kiai stebė­ju­si, kaip did­žiulės mi­nios žmo­nių da­ ly­va­vo jos val­dy­mo ju­bi­lie­jaus iš­ kilmė­se, ir pa­dėko­jo sa­va­no­riams bei at­le­tams, da­ly­va­vu­siems Lon­ do­no olim­pinė­se žai­dynė­se. „Šių di­de­lių šven­čių sėkmė mil­ ži­niš­ka da­li­mi pri­klausė nuo sa­ va­no­rių ar­mi­jos at­si­da­vi­mo ir pa­stangų, – sakė ji. – Vi­sus, ku­ rie matė laimė­ji­mus ir drąsą per olim­pi­nes ir pa­ro­lim­pi­nes žai­ dy­nes, to­liau įkvėpė mūsų at­letų įgūdžiai, at­si­da­vi­mas, pa­si­ruo­ši­ mas ir ko­man­di­nis dar­bas.“ Be­je, Lon­do­no žai­dy­nes Elž­ bie­ta II ne tik ati­darė. Ji trum­pa­ me fil­mu­ke su­vai­di­no le­gen­di­nio

britų agen­to Džeim­so Bon­do mer­ giną, tad taip pat pri­si­dėjo prie šio ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mo.

Ka­ra­liš­ki s­ vei­ki­ni­mai tau­tai tu­ ri gi­lias šak­nis. Ly­giai prie­š 80 metų Elž­bie­tos II se­ne­lis ka­ra­lius Jur­gis V pirmą kartą pa­skelbė ka­ ra­liškąjį kalė­dinį svei­ki­nimą, ku­ ris Sand­rau­gos ša­lims trans­liuo­ tas per ra­diją.

O Elž­bie­ta II sa­vo pirmąjį svei­ ki­nimą per­skaitė 1952 m. Tie­sa, gar­so įra­šas ta­da bu­vo trans­liuo­ ja­mas tik per te­le­vi­ziją Did­žio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je.

Po pen­ke­rių metų ka­ra­lienę jau bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti te­le­vi­zo­rių ek­ ra­nuo­se. Ta­da Elž­bie­ta II per kalė­ dinį ­svei­ki­nimą tau­tai pri­minė, kad su­ka­ko ly­giai 25 me­tai nuo tos die­nos, kai bri­tai pirmą­syk iš­gir­do per ra­diją kal­bantį ka­ra­lių.

Elž­bie­ta II sa­vo pir­ mąjį svei­ki­nimą per­skaitė 1952 m.

Gi­m us prin­cams And­rew ir Ed­war­dui 1966 m. per kalė­dinį svei­ki­nimą ka­ra­lienė ak­cen­ta­vo mo­ters svarbą vi­suo­menė­je. Vie­ nin­telį kartą per vi­sus val­dy­mo me­tus Elž­bie­ta II 1969-ai­siais ne­skaitė tra­di­ci­nio pa­svei­ki­ni­ mo. Mo­narchė tuo me­tu bu­vo nu­ta­ru­si, kad ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos te­le­vi­zi­jo­je – per akis, nes būtent tais me­tais pa­si­rodė do­

ku­men­tinė ki­no juos­ta apie ka­ra­ liškąją šeimą.

Vėles­niuo­se kalė­di­niuo­se ­svei­ki­ni­muo­se mo­narchė daž­nai už­ si­min­da­vo apie pro­ble­mas Šiaurės Ai­ri­jo­je.

1977 m. ka­ra­lienė šventė si­dab­rinį val­dy­mo ju­bi­liejų. Per kalė­dinį svei­ ki­nimą pra­šė su­si­tai­ky­mo Šiaurės Ai­ri­jo­je. Tų pat metų ba­landį Elž­ bie­ta II pirmą­syk po 11 metų per­ trau­kos ap­si­lankė Šiaurės Ai­ri­jo­je.

1982 m. Elž­bie­ta II kalė­di­niu ­svei­ki­ni­mu pa­minė­jo 30 metų su­ kaktį nuo sa­vo pir­mo­jo krei­pi­mo­ si į tautą. S­vei­ki­nimą ji per­skaitė iš Vin­dzo­ro pi­lies. Folk­lan­do ir Persų įlan­kos ka­ro me­tais Elž­bie­ta II dėko­jo britų ka­riuo­me­nei už drąsą, o yrant Ta­rybų Sąjun­gai per­ spėjo apie bręstan­čius reikš­min­ gus po­ky­čius Rytų Eu­ro­po­je.

1995 m., su­ka­kus 50 metų nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos, skai­ty­da­ma kalė­dinį svei­ki­nimą ka­ra­lienė ati­davė pa­garbą britų ka­riams, žu­vu­siems ka­ro me­tais, o 1997 m. pri­si­minė tais me­tais žu­vu­sią prin­cesę Dianą.

2001 m. mo­narchė daug dėme­ sio skyrė Rugsė­jo 11-osios ata­ koms JAV, o 2005 m. Elž­bie­ta II pa­minė­jo Piet­ry­čių Azi­jos cu­namį, pra­žud­žiusį 230 tūkst. žmo­nių, ir žemės drebė­jimą Kaš­my­re bei te­ ro­ro ak­tus Lon­do­ne.

Per pa­saulį nu­vil­ni­jus eko­no­ mi­kos kri­zei, 2008 m. mo­narchė pa­ra­gi­no tautą ne­pa­si­duo­ti sun­ ku­mams. „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Auk­si­nis vo­ra­tink­lis

Įvai­rių yra ir Kalėdų eg­lu­čių puo­ši­ mo tra­di­cijų. Uk­rai­no­je jas mėgsta­ ma da­bin­ti dirb­ti­niais si­dab­ri­niais ir auk­si­niais vo­ra­tink­liais. Ten ti­ ki­ma le­gen­da apie skurd­žią mo­ terį, ku­ri ne­galė­jo sau leis­ti kalė­ di­nių pa­puo­šalų. Kol ji mie­go­jo, vo­rai ap­raizgė jos eg­lutę vo­ra­tink­ liu iš gry­no auk­so ir si­dab­ro. Ši­taip jie ir elgę pa­puošė, ir at­nešė mo­te­ riai turtų.

Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ant eg­ lių daž­nai ka­bi­na­mi de­ko­ra­ty­vi­ niai agur­kai. Kal­ba­ma, kad šios tra­di­ci­jos šak­nys sie­kia JAV pi­lie­ ti­nio ka­ro lai­kus, kai ei­li­nis Joh­ nas C.Lo­we­ris pa­kliu­vo į ne­laisvę ir Kalėdų iš­va­karė­se, mir­da­mas iš ba­do bei iš­se­ki­mo, pa­prašė sar­gy­ bi­nio rau­gin­to agur­ko. Sar­gy­bi­nis pa­si­gailė­jo ir at­nešė agurką. Vėliau, at­gavęs laisvę, ei­li­nis įtikė­jo, kad būtent ši „Die­vo do­va­na“ su­ teikė jam fi­zinės bei emo­cinės stip­ rybės, ir pra­dėjo ka­bin­ti agurką ant eg­lutės per Kalė­das.

Nau­jovės: šių metų kalė­di­nis ka­ra­lienės pa­svei­ki­ni­mas tau­tai, trans­liuo­tas 3D for­ma­tu, ma­lo­niai nu­ste­

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

bi­no pa­čią Elž­bietą II.

14

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

16p.

Vy­rų krep­ši­nio klu­bų Eu­ro­ly­gos var­žy­bų ant­rojo eta­po pradžioje – netikėtumai.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

R.Mei­lu­ty­tė: ma­no drau­gai Vos ke­lioms die­noms di­džio­sioms me­tų šven­tėms į Lie­tu­vą su­grį­žu­si olim­pi­nė čem­pio­nė Rū­ta Mei­lu­ty­tė plau­ki­mo neat­si­sa­kė – tre­ni­ra­vo­si Kau­ne, o ša­lies čem­ pio­na­te Anykš­čiuo­se iš­ko­vo­jo auk­so me­da­lį ir net 8 se­kun­dė­mis pa­ge­ri­no na­ cio­na­li­nį re­kor­dą.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se trium­fa­vu­si lie­tu­vė to­liau įro­di­nė­ ja, kad to­ji sėk­mė – ne vie­na­die­ nė šlo­vės aki­mir­ka: spa­lį pa­sau­ lio tau­rės eta­pe Šve­di­jo­je iš­ko­vo­jo du auk­so ir vie­ną bron­zos me­da­ lį, o ne­se­niai iš Tur­ki­jo­je įvy­ku­sių pla­ne­tos pir­me­ny­bių trum­pa­me (25 m) ba­sei­ne grį­žo su dviem auk­so ir vie­nu si­dab­ro me­da­liu.

Per me­tus R.Mei­lu­ty­tė ta­po vie­ na ryš­kiau­sių pa­sau­lio plau­ki­mo žvaigž­džių. Vis dėl­to svai­gi­nan­tis skry­dis į spor­to eli­tą kuk­lios kau­ nie­tės neiš­pai­ki­no.

– Rū­ta, kas­kart su­grį­žu­si į Lie­ tu­vą su­lau­ki to­kio ži­niask­lai­ dos dė­me­sio, ko­kiu pa­sta­rai­ siais me­tais ne­le­pi­na­mi net ži­no­miau­si ša­lies krep­ši­nio asai. Ar ta­vęs ne­var­gi­na toks ažio­ta­žas? – pra­dė­jo­me po­kal­bį su R.Mei­lu­ty­te.

– Pra­ti­nuo­si prie to. Man svar­biau­ sia, kad tas dė­me­sys yra nuo­šir­dus.

Vi­suo­met sma­gu gau­ti svei­ki­ni­mus, bū­ti įver­tin­tai. Tai su­vo­kus ir bend­ rau­ti su ži­niask­lai­da ge­ro­kai leng­ viau. Ži­no­ma, Pli­mu­te tiek dė­me­ sio, kiek čia, tė­vy­nė­je, man nie­kas ne­ski­ria. Ten vis­kas ki­taip, ta­čiau su­grį­žus į Lie­tu­vą, nors lais­vo lai­ ko ir ne­bū­na la­bai daug, sten­giuo­si neat­si­sa­ky­ti pa­bend­rau­ti ir su žur­ na­lis­tais.

Tė­vy­nė­je: R.Mei­lu­ty­tei pa­tin­ka lie­tu­viš­ka žie­ma – su šal­tu­ku ir snie­gu.

Eli­ti­nio ly­ gio spor­ ti­nin­kių fi­zi­nės ga­ li­my­bės ski­ria­si tik­rai ne­ daug. Vis dėl­to yra smulk­me­ nų, ku­rios nu­le­mia re­zul­ta­tą.

Džiau­giuo­ si, kad jos – ma­no nau­dai.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Šie­me­tis ta­vo su­grį­ži­mas su­ ta­po su šal­čiais, ku­rie už­klu­po Lie­tu­vą. Ar at­šiau­ri žie­ma ne­ nus­te­bi­no?

– Lie­tu­vo­je gy­ve­nau ne vie­nus me­ tus, tad prie šal­tų žie­mų esu pri­ pra­tu­si ir pui­kiai at­si­me­nu, ko­kių spei­gų čia kar­tais bū­na (šyp­so­si).

Ang­li­jo­je da­bar šil­čiau, ta­čiau to­ kia žie­ma, ko­kia ap­lan­kė mus šie­ met, man la­bai pa­tin­ka. Vi­suo­met la­biau pa­ti­ko šal­tu­kas, daug snie­ go. Tuo­met ir ka­lė­di­nė dva­sia stip­ riau jau­čia­si. Ne­mėgs­tu, kai ly­ja, šla­pia, siau­čia dar­ga­na.

– Tė­vy­nė­je pra­lei­dai ma­žiau nei sa­vai­tę, ta­čiau tre­ni­ra­vai­ si be­veik kiek­vie­ną die­ną. Toks bu­vo tre­ne­rio Jo­nat­ha­no Rud­ do nu­ro­dy­mas?

– Tre­ni­ra­vau­si tiek pat, kiek ir Ang­li­jo­je. Tre­ne­ris pra­šė, kad na­ muo­se rū­pin­čiau­si spor­ti­ne for­ma, ak­cen­ta­vo da­ly­kus, į ku­riuos tu­ rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį. Per pen­ kias die­nas Lie­tu­vo­je į ba­sei­ną šo­ kau kas­dien. Nep­ra­lei­dau pro­gos pa­dir­bė­ti ir su Lie­tu­vos plau­ki­mo rink­ti­nės vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu Žil­ vi­nu Ov­siu­ku.

15

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

sportas Vir­šū­nė­je – R.Be­ran­kis

D.Sa­bo­nis bu­vo re­zul­ta­ty­vus

olim­pi­nĖs arenos krikš­tas

Ge­riau­siuo­ju 2012 me­tų Lie­ tu­vos te­ni­si­nin­ku iš­rink­tas Ri­ čar­das Be­ran­kis (nuo­tr.). Ant­ rą­ją vie­tą užė­mė Ak­vi­lė Pa­ra­ žins­kai­tė, tre­čią­ją – Lau­ry­nas Gri­ge­lis. R.Be­ran­kis šie­met iš­ ko­vo­jo 32 per­ga­les, pa­ty­rė 21 ne­sėk­mę ir Te­ni­so pro­fe­sio­na­ lų aso­cia­ci­jos (ATP) rei­tin­ge uži­ma 113-ąją vie­tą.

Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo tur­ny­ro at­ ran­kos var­žy­bo­se Ita­li­jo­je Ma­ la­gos „Uni­ca­ja“ eki­pa, ku­ riai at­sto­vau­ja Ar­vy­do Sa­bo­ nio sū­nus Doman­tas (nuo­tr.), 86:37 įvei­kė Sa­lo­ni­kų „Mas Man­dou­li­des“ ir 70:77 pra­lai­ mė­jo Sa­ra­je­vo „Spars“. D.Sa­ bo­nis pel­nė ati­tin­ka­mai 13 ir 16 taš­kų.

Pag­rin­di­nę 2014-ai­siais So­čy­ je vyk­sian­čios žie­mos olim­pia­ dos le­do ri­tu­lio are­ną jau iš­ ban­dė sta­ty­bi­nin­kai, dir­bę šia­ me ob­jek­te. Su­si­bū­rę į ko­ man­dą, jie 1:0 nu­ga­lė­jo mies­ to le­do ri­tu­lio mė­gė­jų eki­pą.

12000 vie­tų Žie­mos spor­to rū­mai So­čy­je bu­vo pa­sta­ty­ti per tre­jus me­tus.

i ir po per­ga­lių – tie pa­tys 2016 – Evą, Man­tą ir Jū­ra­tę pui­ kiai pa­ži­no­jau dar tuo­met, kai tre­ni­ra­vau­si Lie­tu­vo­je.

Kar­tu da­ly­vau­da­vo­me var­žy­ bo­se. Į Ang­li­ją jie at­vy­ko lapk­ri­ tį, Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­ jai su­ta­rus su tre­ne­riu J.Rud­du.

Sma­gu, kad mū­sų plau­ki­kų bend­ruo­me­nė Pli­mu­te ta­po di­ des­nė, vi­suo­met ma­lo­nu pa­ si­kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. Vi­si trys spor­ti­nin­kai pri­ta­po ge­rai, sten­gia­si. Lie­tu­vo­je su­de­rin­ti moks­lus ir pro­fe­ sio­na­lias tre­ni­ruo­tes tik­rai sun­ku. Pli­mu­te tre­ni­ruo­čių są­ly­gos ge­res­nės ir tuo spor­ti­ nin­kai sten­gia­si pa­si­nau­do­ti.

– Tau dar tik pen­kio­li­ka, ta­čiau gal­būt jau pa­gal­vo­ji, ką no­rė­tum stu­di­juo­ti bai­gu­si mo­kyk­lą?

– Ma­ne vi­suo­met trau­kė ki­ne­zi­te­ ra­pi­jos moks­lai, bio­lo­gi­ja, su spor­ tu su­si­ju­sios stu­di­jos. Vis la­biau links­tu šio­mis kryp­ti­mis. Su­si­dė­lio­ti prio­ri­te­tus dar yra ne­ma­žai lai­ko.

Per­ga­lės ir ti­tu­lai san­ty­kių su bi­čiu­liais nė kiek ne­pa­kei­tė.

– Bū­da­ma try­li­kos per­si­kė­lei į Pli­mu­tą ir nuo to lai­ko ta­pai, ko ge­ro, gar­siau­sia šio La­man­ šo są­siau­rio pa­kran­tė­je esan­ čio Ang­li­jos piet­va­ka­rių mies­ to spor­ti­nin­ke. Ar mo­ky­to­jai olim­pi­nei čem­pio­nei da­ro ko­ kių nors nuo­lai­dų?

– Jei­gu ko­kį kar­tą na­mų dar­bų ne­ pa­ren­giu, tai at­lei­džia. Po pa­mo­kų dar nie­ka­da ne­bu­vau pa­lik­ta (juo­ kia­si). Mo­ky­to­jai su­pran­ta, kad lai­ ko dėl in­ten­sy­vių tre­ni­ruo­čių ne­tu­ riu la­bai daug, tad sten­gia­si į tai at­si­žvelg­ti. Tik­rai ne­ga­liu skųs­tis.

– Kaip į ta­vo sėk­mę žiū­ri bend­ ra­moks­liai ir „Ply­mouth Lean­ der“ plau­ki­mo mo­kyk­los na­ riai?

– Per­ga­lės ir ti­tu­lai san­ty­kių su bi­ čiu­liais nė kiek ne­pa­kei­tė. Gal­būt vie­nas ki­tas ir at­krei­pia dė­me­sį, kad bend­rau­ja su olim­pi­ne ir pa­ sau­lio čem­pio­ne, ta­čiau aš to vi­sai ne­su­reikš­mi­nu. Ma­no drau­gai ir po di­džių­jų per­ga­lių li­ko tie pa­tys.

– J.Rud­das tre­ni­ruo­ja ne tik ta­ ve, bet ir dar tris jau­nus mū­sų ša­lies plau­ki­kus – Evą Glio­že­ry­ tę, Man­tą Bud­rį ir Jū­ra­tę Ščer­ bins­kai­tę. Kaip su­ta­ri su jais?

– Ne­se­niai Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­ja, Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas ir ta­vo tre­ ne­ris J.Rud­das pa­si­ra­šė tri­ša­lę bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, pa­ gal ku­rią bri­tas tre­ni­ruos mū­ sų spor­ti­nin­kus iki 2016 m. Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių.

Ar ren­giant su­tar­tį bu­vo at­si­ žvelg­ta ir į ta­vo no­rus?

– Su ma­ni­mi nie­kas ne­si­ta­rė, ta­čiau šiai su­tar­čiai pri­ta­riu. Ma­no nuo­ mo­ne, tai yra pui­ki ži­nia Lie­tu­vos plau­ki­mo šei­mai. Keis­tis nau­din­ga pa­tir­ti­mi su gi­lias plau­ki­mo tra­di­ ci­jas tu­rin­čios Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos tre­ne­riais – la­bai nau­din­ga.

pa­ni­jas? Ar ne­su­lau­kei pa­siū­ ly­mų rek­la­muo­ti vie­ną ar ki­tą pro­duk­tą?

– Kol kas te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se ma­no vei­das šmės­čio­ja tik ži­nių ir spor­to lai­do­se (šyp­so­si). Rek­la­mo­ se ma­nęs ne­ma­tė­te, tad ir tų pa­siū­ ly­mų dar ne­bu­vo.

ka, tad ma­nau, kad ne­ma­žai sa­ vy­bių pa­vel­dė­jau iš jos. Sup­ran­tu, kad tu­riu ge­rus fi­zi­nius duo­me­ nis, ta­čiau vien ta­len­to šian­die­ nia­me pro­fe­sio­na­lia­me spor­te taip pat ne­pa­kan­ka. Rei­kia kant­ry­bės, no­ro, už­si­spy­ri­mo, ne vie­no la­šo pra­kai­to.

– Jau iš­ko­vo­jai be­veik vi­sus svar­biau­sius pro­fe­sio­na­laus spor­to ti­tu­lus. Ar pa­sau­lio re­ kor­das – dar vie­nas tiks­las, į ku­rį esi nu­si­tai­kiu­si?

– Di­džiau­sias tiks­las – Rio de Ža­ nei­ro olim­pia­da ir ge­ras pa­si­ro­dy­ mas jo­je. Ar iki žai­dy­nių pa­vyks pa­ ge­rin­ti pla­ne­tos re­kor­dą, ar ne – ne taip ir svar­bu. Ži­no­ma, tap­ti pa­ sau­lio re­kor­di­nin­ke bū­tų la­bai sma­ gu. Kiek­vie­na­me pa­sau­lio čem­pio­ na­te ati­duo­siu vi­sas jė­gas ir siek­siu tik aukš­čiau­sių tiks­lų, ta­čiau ket­ ve­rių me­tų pa­si­ruo­ši­mo cik­las yra nu­kreip­tas į 2016-ųjų olim­pia­dą.

To­kio ly­gio var­žy­boms per me­tus ne­pa­si­reng­si. Ruoš­tis Rio de Ža­ nei­rui pra­dė­jo­me iš kar­to po Lon­ do­no.

– Koks ta­vo slap­tas ko­zi­ris prieš var­žo­ves?

– Tai la­bai sun­kus klau­si­mas. Neį­ si­vaiz­duo­ju... (juo­kia­si). Eli­ti­nio ly­gio spor­ti­nin­kių fi­zi­nės ga­li­my­ bės ski­ria­si tik­rai ne­daug. Vis dėl­to yra smulk­me­nų, ku­rios nu­le­mia re­ zul­ta­tą. Džiau­giuo­si, kad jos – ma­ no nau­dai.

– Plau­ki­mo spe­cia­lis­tai pa­žy­ mi pui­kią ta­vo reak­ci­ją į star­te­ rio sig­na­lą bei nuo­sta­bų fi­zi­nės jė­gos iš­nau­do­ji­mą. Tai – įgim­ta ar įma­no­ma to iš­mok­ti?

– Ne­ma­nau, kad vis­ką le­mia tik tre­n i­r uo­t ės ir ali­n an­t is dar­bas.

Ma­no ma­ma bu­vo la­bai spor­tiš­

– Kaip bend­rau­ji su sa­vo kon­ ku­ren­tė­mis?

– Kai bai­gia­si var­žy­bos, vi­sos drau­giš­kai pa­si­šne­ku­čiuo­ja­me, jo­ kio pa­vy­do vie­na ki­tai tik­rai ne­ jau­čia­me. Gal­būt iš­skir­ti no­rė­čiau ame­ri­kie­tę Jes­si­cą Har­dy. Nors su ja esa­me rim­tos var­žo­vės, tai ne­ truk­do mums bū­ti ir ge­ro­mis drau­ gė­mis. Pui­kūs san­ty­kiai ir su ja­ mai­kie­te Alia At­kin­son, da­ne Rik­ke Moel­ler Pe­der­sen.

– 2013-ai­siais svar­biau­sias star­tas – pa­sau­lio čem­pio­na­ tas 50 m ba­sei­ne Bar­se­lo­no­je. Į jį vyk­si bū­da­ma fa­vo­ri­tė. Kaip tram­dy­si pa­pil­do­mą psi­cho­lo­ gi­nę įtam­pą?

me­tais

vyksianti Rio de Žaneiro olimpiada – di­džiau­sias R.Meilutytės tiks­las.

– Vis­kas vis vien pri­klau­sys nuo ma­nęs. Re­zul­ta­tą ga­liu pa­keis­ti tik aš pa­ti. Jei ži­nau, kad tre­ni­ra­vau­si kant­riai ir tei­sin­gai, tuo­met ir re­ zul­ta­tas bus toks, ko­kio ti­kiuo­si. Į vi­sa tai aš žiū­riu iš ge­ro­sios pu­sės.

Man sma­gu, kad žmo­nės ma­ne pa­ lai­ko, jaus­ti vi­sos tau­tos pa­ra­mą svar­biau­sio­se pa­sau­lio var­žy­bo­se – la­bai ge­ras jaus­mas.

– Per praė­ju­sius me­tus la­bai pa­ge­rė­jo ta­vo re­zul­ta­tas plau­ kiant komp­lek­si­niu bū­du. Ku­ rį iš ke­tu­rių plau­ki­mo bū­dų dar no­rė­tum la­biau­siai pa­to­ bu­lin­ti?

– Plau­ki­mai krū­ti­ne ir lais­vuo­ ju sti­liu­mi ma­no aist­ra nuo ma­žų die­nų. Plau­kiant del­fi­nu ir nu­ga­ra kol kas sto­ko­ju sta­bi­lu­mo. No­rė­čiau tai pa­to­bu­lin­ti, kad ir­gi sek­tų­si ge­ rai (šyp­so­si).

– Kaip ma­nai, ar bent kiek pa­ ge­rė­jo Lie­tu­vos plau­ki­kų pa­ dė­tis tau iš Lon­do­no par­ve­žus olim­pi­nį auk­so me­da­lį?

– Man re­gis, kad lė­tais žings­ne­liais po tru­pu­tį ju­da­ma į prie­kį. Nau­ja­ sis plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­ tas To­mas Ku­čins­kas ir vi­cep­re­ zi­den­tas Min­dau­gas Špo­kas de­da daug pa­stan­gų. Anykš­čiuo­se įvy­ kęs ša­lies čem­pio­na­tas pir­mą kar­ tą su­lau­kė to­kio ži­niask­lai­dos ir plau­ki­mo sir­ga­lių dė­me­sio. Bend­ ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis su J.Rud­du taip pat yra svei­kin­ti­nas da­ly­kas.

Pag­rin­di­nė ir opiau­sia pro­ble­ma – ba­zių trū­ku­mas, ta­čiau ne­rei­kia ti­kė­tis, kad per vie­ną die­ną vis­kas ste­buk­lin­gai pa­si­keis. Rei­kia lai­ko.

Svar­biau­sia – ne ba­sei­nai, o tei­sin­ ga tre­ni­ruo­čių sis­te­ma.

– Gal­būt jau­no­sios olim­pi­nės ir pla­ne­tos čem­pio­nės ti­tu­lai su­ do­mi­no di­džią­sias ša­lies kom­

Ne­si­pyks­ta: danė R.M.Pe­der­sen (kairėje) ir A.At­kin­son – Rū­tos drau­gės ir var­žo­vės.

„Reuters“ nuotr.

16

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Ge­riau­sie­ji – ne vien čem­pio­nai Ro­mas Po­de­rys

vau­ti ša­lies spor­tui“, – sa­kė leng­ vaat­le­tė.

Kol lie­tu­viai lau­kia olim­pi­nės čem­pio­nės Rū­tos Mei­lu­ty­tės per­ ga­lės 2012 m. ge­riau­sių Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų rin­ki­muo­se, lat­viai ir es­tai jau nu­si­len­kė sa­vie­siems spor­to did­vy­riams.

G.Kan­te­ris – be ka­rū­nos

r.poderys@diena.lt

BMX asui – du pri­zai

Lat­vi­jos me­tų spor­ti­nin­kais iš­ rink­ti ma­žų­jų dvi­ra­čių kro­so (BMX) asas Ma­ris Štrom­ber­gas ir leng­vaat­le­tė Ine­ta Ra­de­vi­ča.

M.Štrom­b er­gas trium­fa­vo 2008-ųjų ir 2012-ųjų olim­pi­ nė­se žai­dy­n ė­se. Dvi­ra­t i­n in­kas šie­met pri­pa­žin­tas ir po­pu­lia­ riau­s iu Lat­v i­jos at­l e­t u, spor­ to mė­gė­jų re­fe­ren­du­me nu­kon­ ku­ra­v ęs pa­p lū­d i­m io tink­l i­n io žvaigž­dę, Lon­do­no olim­pia­dos bron­zos me­da­lio lai­mė­to­ją Mar­ ti­ną Pla­vi­nį bei pa­sau­lio ir Eu­ ro­pos ske­le­to­no čem­pio­ną, pla­ ne­tos tau­rės lai­mė­to­ją Mar­ti­ną Du­ku­rą.

Ine­ta Ra­de­vi­ča:

Dė­ko­ju Die­vui, kad gi­miau Lat­vi­jo­je ir man bu­vo su­teik­ta gar­bė at­sto­vau­ti ša­ lies spor­tui.

Es­ti­jo­je trium­fa­vo Lon­do­no olim­ pia­dos vi­ce­čem­pio­nas, grai­kųro­mė­nų im­ty­nių meist­ras Hei­kis Na­bis ir Eu­ro­pos plau­ki­mo trum­ pa­ja­me (25 m) ba­sei­ne vi­ce­čem­ pio­nė Triin Al­jand.

Ge­riau­sius ša­lies spor­ti­nin­kus es­tai rin­ko tri­mis eta­pais. Pir­ miau­siai sa­vo nuo­mo­nę pa­reiš­kė spor­to žur­na­lis­tai, po to – spor­ to ša­kų fe­de­ra­ci­jų spe­cia­lis­tai ir spor­to mė­gė­jai.

H.Na­bis bu­vo vi­sų tri­jų ap­ klau­sų ly­de­ris, o T.Al­jand po spor­to fe­de­ra­ci­jų spe­cia­lis­tų ir sir­ga­lių bal­sa­vi­mo ap­len­kė te­ni­ si­nin­kę Kaią Ka­ne­pi. Šios spor­to ša­kos at­sto­vai at­si­grie­bė lai­mė­ję ki­tos no­mi­na­ci­jos pri­zą – ge­riau­ sia 2012 m. Es­ti­jos jau­ną­ja spor­ ti­nin­ke pri­pa­žin­ta ky­lan­ti te­ni­so žvaigž­dė Anet­ta Kon­ta­veit.

Tarp vy­rų ant­ras bu­vo dis­ko me­ti­kas Ger­das Kan­te­ris, tra­di­ ci­nius rin­ki­mus lai­mė­jęs 2007, 2008 ir 2011 m. „Ger­das jau iš ant­ro­sios olim­ pia­dos grį­žo su me­da­liu, o Triin šie­met pa­da­rė di­džiau­sią pa­žan­ gą“, – gy­rė ko­le­gas H.Na­bis.

Ge­riau­sių Lie­tu­vos spor­ti­nin­ kų ir tre­ne­rių rin­ki­mų re­zul­ta­tai paaiš­kės 2013-ųjų sau­sį.

Len­kai ren­ka as­me­ny­bes

Šuo­li­nin­kei į to­lį I.Ra­de­vi­čai iki Lon­do­no olim­pia­dos me­da­lio pri­trū­ko vos vie­no cen­ti­met­ro: bron­zą iš jos pa­ver­žė ame­ri­kie­tė Ja­nay De­loach – 6,89 m, o lat­vės re­zul­ta­tas – 6,88 m.

Tre­čią kar­tą pri­pa­žin­ta ge­riau­ sia Lat­vi­jos spor­ti­nin­ke, 2010ųjų Eu­ro­pos čem­pio­nė I.Ra­de­vi­ ča nu­spren­dė baig­ti pro­fe­sio­na­lės kar­je­rą. „Sva­jo­jau iš­ko­vo­ti olim­pi­nį me­da­lį, ta­čiau esu pri­vers­ta su­ si­tai­ky­ti su tuo, kad jau nie­ka­ da ne­be­pa­siek­siu šio tiks­lo. Dė­ ko­ju Die­vui, kad gi­miau Lat­vi­jo­je ir man bu­vo su­teik­ta gar­bė at­sto­

Mū­sų kai­my­nai bal­ta­ru­siai 2012ųjų spor­ti­nin­kais iš­rin­ko Lon­do­ no olim­pia­dos čem­pio­nus – te­ ni­si­nin­kę Vik­to­ri­ją Aza­ren­ko ir šau­lį Ser­ge­jų Mar­ty­no­vą.

Pag­rin­di­niai nu­ga­lė­to­jų kon­ ku­ren­tai bu­vo olim­pi­nė vi­ce­čem­ pio­nė plau­ki­kė Alek­sand­ra Ge­ ra­si­me­nia, biat­lo­ni­nin­kė Dar­ja Dom­ra­čio­va ir te­ni­si­nin­kas Mak­ si­mas Mir­nas ir bai­da­rių irk­luo­ to­jų due­tas – Ro­ma­nas Pet­ru­šen­ ka ir Va­di­mas Mach­nio­vas.

Kas­me­čius Len­ki­jos spor­to as­ me­ny­bių rin­ki­mus 78-ąjį kar­tą su­ren­gė spor­to dien­raš­tis „Przeg­ ląd Spor­to­wy“. Re­zul­ta­tai bus pa­skelb­ti ir lau­rea­tai ap­do­va­no­ti 2013-ųjų sau­sio 5-ąją.

Gyvenimas: Kaunas I.Jaa­be­rui (su kamuoliu) – ne vien eilinė sportinės karjeros stotelė.

Še­šio­lik­tu­ko star­tas – su staig­me­no­mis Vy­rų krep­ši­nio klu­bų Eu­ro­ly­gos var­žy­bų ant­ra­sis eta­pas – „Top 16“ – pra­si­dė­jo ne­lauk­tai sun­kia fa­vo­ri­tų per­ga­le Ma­la­go­je ir gran­dų ne­sėk­mė­mis Sie­no­je bei Vi­to­ri­jo­je.

Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

I.Jaa­be­ras tu­ri sū­nų

Va­kar E gru­pė­je įvy­ko dve­jos rung­ ty­nės: Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­ nin­kai Atė­nuo­se iš­mė­gi­no jė­gas su „Pa­nat­hi­nai­kos“ eki­pa, o Mask­vo­je CSKA ko­man­da su­si­ti­ko su Stam­ bu­lo „Ana­do­lu Efes“.

Prieš ke­lio­nę į Grai­ki­ją džiu­gios ži­nios su­lau­kė „Žal­gi­rio“ įžai­dė­jas Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras – žmo­na Naj­la pa­do­va­no­jo jam pir­ma­gi­mį sū­nų.

Po tre­ni­ruo­tės žal­gi­rie­čiai pa­ svei­ki­no lai­min­gą tė­vą. „Gim­ dy­mas bu­vo sklan­dus. No­rė­čiau pa­dė­ko­ti mums pa­dė­ju­siems gy­ dy­to­jams. Ma­no žmo­na ir sū­nus jau­čia­si ge­rai, to­dėl ir aš – šau­ niai“, – kal­bė­jo šei­mos pa­gau­ sė­ji­mo su­lau­kęs I.Jaa­be­ras.

Is­la­mo ti­kė­ji­mą iš­pa­žįs­tan­tys N. ir I.Jaa­be­rai sū­nui su­tei­kė Jaz­za Hes­haam var­dą, ku­ris reiš­kia „ap­ do­va­no­ti dos­nu­mu“. Nau­ja­gi­mio svo­ris – 2,9 kg, ūgis – 49 cm.

Is­pa­ni­ja – Vo­kie­ti­ja 2:0

Žvaigž­dė: šie­met lat­vis M.Štrom­ber­gas iš­ko­vo­jo ant­rą­jį olim­pi­nį

auk­so me­da­lį.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Artūro Morozovo nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nį „Žal­gi­rio“ gru­pė­ je per­ga­les iš­ko­vo­jo abi Is­pa­ni­jos eki­pos – Mad­ri­do „Real“ ir Ma­la­ gos „Uni­ca­ja“.

Mad­ri­die­čiai sve­čiuo­se 77:63 įvei­kė Ber­ly­no AL­BA. „Real“ star­ ta­vo ga­lin­gai – 12:2, bet ant­ra­ja­me kė­li­ny­je aikš­tės šei­mi­nin­kai at­si­ ga­vo ir bu­vo per­svė­rę re­zul­ta­tą sa­ vo nau­dai – 34:33. Vis dėl­to AL­BA neįt­vir­ti­no ini­cia­ty­vos: tre­čia­ja­me

Sta­tis­ti­ka E gru­pė Ber­ly­no ALBA–Madrido „Real“

63:77 (20:26, 14:12, 20:22, 9:17). 11988 žiū­ro­vai. Re­zul­ta­ty­viau­si žai­dė­jai: A.Mi­ral­le­sas 14, J.Fos­te­ris 10/S.Llul­las 15, J.Car­rol­las ir N.Mi­ro­ti­čius po 13.

Ma­l a­g os „Uni­c a­j a“–Bambergo

„Bro­se Bas­kets“ 85:82 (15:19, 24:26, 24:24, 22:13). 3400 žiū­ro­vų. M.Wil­liam­ sas 19, A.Pan­ko 16/Sh.For­das 16, A.Ga­ ve­las 15, B.Nach­ba­ras 10.

F gru­pė Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“–Pirėjo

„Olym­pia­cos“ 82:74 (19:24, 21:20,

Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras:

Ma­no žmo­na ir sū­nus jau­čia­si ge­rai, to­dėl ir aš – šau­niai. kė­li­ny­je „Real“ vėl nu­to­lo – 50:37. „Uni­ca­ja“ var­gais ne­ga­lais pri­ ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ – 85:82, nors pir­ma­ja­me kė­li­ny­je bu­vo at­si­li­ku­si 0:15, ant­ra­ ja­me – 33:40, tre­čia­ja­me – 50:61.

Ket­vir­ta­ja­me Ma­la­gos ko­man­ da Mar­cu­so Wil­liam­so pa­stan­go­ mis pa­ga­liau iš­si­ver­žė į prie­kį – 76:74. Li­kus žais­ti 28 sek. – 82:80, bet Vo­kie­ti­jos at­sto­vai pra­si­žen­gė,

27:11, 15:19). 12426 žiū­ro­vai. M.Lam­ pe 25, B.Ole­so­nas 15, T.Heur­te­lis 13/ V.Spa­nou­lis 18, P.An­ti­čius 13, G.Prin­te­ zis ir K.Pa­pa­ni­ko­laou po 10.

Stam­bu­lo „Be­sik­tas JK“–Maskvos

sri­ties „Chim­ki“ 75:80 (20:14, 19:31, 18:22, 18:13). 5550 žiū­ro­vų. P.Chris­ top­he­ris 20, D.Ewin­gas 15, C.Jer­rell­ sas 12/V.Fri­dzo­nas 20, P.Da­vi­sas 17, Z.Pla­ni­ni­čius 13.

Sie­nos „Mon­te­pas­chi“–Tel Avi­

vo „Mac­ca­bi“ 79:69 (20:15, 24:20, 19:18, 16:16). 3831 žiū­ro­vas. T.Res­sas 18, B.Brow­nas 16, D.Mos­sas 13/Sh.Ja­me­ sas 18, L.Eliya­hu 13, R.Hick­ma­nas 12.

o „Uni­ca­jos“ nau­jo­ko An­dy Pan­ko bau­dų me­ti­mai bu­vo taik­lūs.

2013-ųjų sau­sio 4-ąją Ma­la­gos krep­ši­nin­kus Kau­ne eg­za­mi­nuos „Žal­gi­ris“. Čem­pio­nai su­klu­po

F gru­pė­je Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas Pi­ rė­jo „Olym­pia­cos“ sve­čiuo­se 74:82 nu­si­lei­do Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ ral“, o Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ 69:79 – Sie­nos „Mon­te­pas­chi“.

Ri­mo Kur­ti­nai­čio tre­ni­ruo­ja­mi Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ krep­ši­ nin­kai Stam­bu­le 80:75 pri­ver­tė ka­ pi­tu­liuo­ti „Be­sik­tas JK“ eki­pą. „Tur­ki­jo­je vi­sa­da žais­ti sun­ku, bet mes da­bar esa­me ge­ros spor­ ti­nės for­mos“, – tvir­ti­no R.Kur­ti­ nai­tis.

17

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

22p.

Pra­ban­giau­sias – ran­kų dar­bo at­vi­ru­kas.

Planai: A.Mamontovas (kairėje) savo gerbėjams kitą spalį žada surengti metų koncertą, o S.Urbonavičius-Samas ir toliau visus džiugins muzikiniu projektu „X faktorius“ ir nauju re-

alybės šou.

BFL nuotr.

Nau­ji me­tai – nau­ji ir iš­šū­kiai Kas ge­riau: kur­ti pa­ža­dus, bet pa­skui jų ne­si­lai­ky­ti? Ar gy­ven­ti spon­ta­niš­kai ir da­ry­ti tai, kas pa­tin­ka? O gal tie­siog tu­rė­ti pla­nų, ne­va­din­ti jų pa­ža­dais, bet juos tik­rai įvyk­dy­ti? Atei­nan­čių me­tų pla­nais su „Vil­niaus die­na“ da­li­ja­si pa­sau­lio mu­zi­kos at­sto­vai.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Sva­jo­ja kel­tis anks­čiau

Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­sau­lio at­sto­ vai pa­ža­dų sau atei­nan­tiems me­ tams ne­ke­lia. Do­vi­lė Fil­ma­na­vi­ čiū­tė tei­gė ne­tu­rin­ti tam už­tek­ti­nai at­sa­ko­my­bės, And­rius Ma­mon­to­ vas la­biau lin­kęs kur­ti pla­nus, o Sau­lius Ur­bo­na­vi­čius-Sa­mas sa­kė

esan­tis per daug užim­tas, kad bū­ tų lai­ko apie tai mąs­ty­ti.

Due­to „Ge­rai Ge­rai ir Miss Sheep“ vo­ka­lis­tė D.Fil­ma­na­vi­čiū­ tė, vos iš­gir­du­si klau­si­mą apie pa­ ža­dus sau 2013-ie­siems, nu­si­juo­ ku­si sa­kė: „Esu iš tų žmo­nių, ku­rie yra ab­so­liu­čiai be jo­kio at­sa­ko­ my­bės jaus­mo, tad man dė­lio­tis rim­tus pla­nus atei­ nan­t iems me­tams

18

18

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

22p.

Operatoriaus R.Greičiaus ka­me­ra fik­sa­vo ru­sų ki­no žvaigž­des.

Ke­tu­rių sū­nų mamai skaus­mą malšino py­ni­mas vy­te­lė­mis Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ke­tu­ris vai­kus vie­na au­gi­nan­ti „Lie­tu­vos po­nia 2012“ da­ly­vė Ri­ ta Ky­bar­tie­nė į praei­tį ne­si­žval­go, nes ten yra ir la­bai daug skaus­mo.

Tik į prie­kį be­si­sten­gian­ti žiū­rė­ti moteris ne­sle­pia, kad di­džiau­sius sun­ku­mus jai pa­dė­jo iš­gy­ven­ti sū­ nūs ir vy­te­lių py­ni­mas.

Kai sū­nūs už­mie­ga

„Vie­nai au­gin­ti ke­tu­ris sū­nus, pa­ ti­kė­ki­te, nė­ra leng­va“, – šyp­te­lė­ ja 24 me­tų To­mo, 22 me­tų Ei­mu­ čio bei Vi­liaus ir 11 me­tų Jus­ti­no ma­ma Ri­ta.

Mo­ters šyp­se­n a trum­pam dings­ta, kai ji pri­vers­ta pri­si­min­ti praei­tį ir as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, apie ku­rį kal­bė­ti ne­lin­ku­si. „Jam la­biau rū­pė­jo tau­re­lė nei šei­ma, – ne­de­ta­li­zuo­ja mo­te­ris.

– Iš­sis­ky­rė­me prieš sep­ty­ne­rius me­tus. Nuo to lai­ko jis sa­vo sū­nų ne­ma­tė, o gal ir pa­mir­šo, kad juos tu­ri.“ 45 me­tų mo­te­ris ne­sle­pia sa­vo am­žiaus, nes drau­gau­ja su sa­vo me­tais. Kon­kur­se „Lie­tu­vos po­nia 2012“, vy­ku­sia­me Prie­nuo­se, lai­ mė­ju­si spe­cia­lų „Kau­no die­nos“ pri­zą mo­te­ris nu­ste­bi­no žiū­ro­vus įspū­din­gu iš kark­lo vy­te­lių pin­ tu tri­jų met­rų skers­mens pa­nošvies­tu­vu. Da­bar vie­na­me res­to­ ra­ne sto­vin­tį in­ter­je­ro kū­ri­nį Ri­ta kū­rė pust­re­čio mė­ne­sio. „Kai bū­da­vo la­bai sun­ku, kai vai­kus par­vež­da­vau iš mo­kyk­ los, tre­ni­ruo­čių, pa­val­gy­din­da­ vau, už­mig­dy­da­vau, sės­da­vau prie dar­bo“, – nuo 16 me­tų su­ža­vė­jęs py­ni­mas R.Ky­bar­tie­nei pa­dė­da­vo ir psi­cho­lo­giš­kai, ir iš­gy­ven­ti fi­ nan­siš­kai, ir to­bu­lė­ti. „Vi­si ner­vai jun­ta­mi per mū­ sų pirš­tų ga­liu­kus, o jie tuo me­tu man bū­da­vo užim­ti“, – nu­si­juo­ kia op­ti­mis­tiš­kai į gy­ve­ni­mą žvel­ gian­ti mo­te­ris.

Iš­py­nė ir ro­bo­tą

Ko­dėl žvel­gian­ti tik į prie­kį mo­te­ ris pi­na? Nes dau­gu­ma teigs, kad py­ni­mas – praei­ties re­lik­tas. Ri­ ta šyp­so­si: pin­ti ji pra­dė­jo nuo 16

me­tų, kai dar vi­du­ri­nė­je mo­kyk­ lo­je ket­vir­ta­die­niais vyk­da­vo pra­ kti­niai dar­bai. „Už­si­ka­bi­nau“, – ne­sle­pia mo­ teris, įsto­ju­si į Dai­lės mo­kyk­lą, pra­dė­ju­si dirb­ti Dai­lės kom­bi­na­te, vė­liau eks­pe­ri­men­ti­nia­me ce­che.

Vė­liau jos dar­bai bu­vo pri­sta­ty­ ti VDNH – Vi­sos Ru­si­jos pa­ro­ dų cent­re – ir lai­mė­jo du bron­zos me­da­lius.

Esu stip­ri ir ant­rą kar­tą ką nors pa­da­ ry­ti vy­ro ne­pra­šau.

Pa­da­rau pa­ti.

„Pin­ti ga­li­ma ne tik krep­šį ar pin­ti­nę, – šyp­so­si R.Ky­bar­tie­nė.

– Pa­no-švies­tu­vą py­niau kiek­vie­ ną die­ną pust­re­čio mė­ne­sio.“ Ji jau su­kū­rė ke­lias de­šim­tis au­ to­ri­nių dar­bų – in­ter­je­ro de­ta­lių, švies­tu­vų. Di­džiau­sias, sun­kiau­ sias ir bran­giau­sias dar­bas (vien me­džia­gų sa­vi­kai­na – 600 li­tų) – mi­nė­ta­sis pa­no. Įdo­miau­siu ir keis­čiau­siu dar­ bu net ne­su­si­mąs­ty­da­ma mo­te­ ris vadina apie 150 cm dy­džio ro­ bo­tą, ku­riam pri­rei­kė 700 kark­lo vy­te­lių. „Rei­kė­jo pa­slėp­ti plokš­tes, lai­ dus, – pri­si­min­da­ma dar­bą šyp­ so­si me­ni­nin­kė. – Da­bar jis pa­ ro­do­je Es­ti­jo­je. Bus ir Lie­tu­vos vė­lia­va. Vė­liau vaikš­čio­jan­tis ro­ bo­tas Jo­nas su­lauks Ja­ny­tės ir Jo­ nu­kų.“ Ne­mo­ka ga­ląs­ti pei­lių

Bu­te su vai­kais gy­ve­nan­ti R.Ky­ bar­tie­nė py­ni­mo iš­mo­kė ir sa­vo sū­nus. Iš pra­džių jie bu­vo su­si­do­ mė­ję ir pa­dė­jo ma­mai, kai bu­vęs ki­lęs pin­tų gė­lių bu­mas. „Ne­ma­nau, kad tai – tik mo­te­ riš­kas dar­bas, – nea­be­jo­ja R.Ky­ bar­tie­nė. – Pa­ban­dy­ki­te iš­pin­ti bal­dus. Tai su­ge­bės tik vy­rai, nes mo­te­rims tai la­bai sun­ku.“ Tie­sa, py­nė­joms la­bai su­tvir­tė­ja rie­šai, to­dėl neat­si­tik­ti­nai ka­dai­se Klai­pė­do­je mo­te­ris da­ly­va­vo ran­

kų len­ki­mo var­žy­bo­se ir užė­mė tre­čią vie­tą. Ten var­žė­si dar vie­ na py­nė­ja ir irk­luo­to­ja. „Ma­ma, aš ne­tu­rė­siu tiek vai­kų, nes la­bai sun­ku“, – yra pa­sa­kęs Ri­tai jos vy­riau­sias sū­nus To­mas, o ma­ma šyp­so­si ir sa­ko gar­sų po­ sa­kį: Ne­spjauk į šu­li­nį, sū­nau.“ Taip, ji tvir­ta. Kai iš­si­sky­rė su vy­ru, ke­tu­ri sū­nūs bu­vo ma­ži, o mo­te­riai rei­kė­jo juos ap­reng­ti, pa­ val­gy­din­ti, nu­vež­ti į mo­kyk­lą, tre­ ni­ruo­tes. Nak­ti­mis, kai jie su­gul­dy­ ti mie­go­da­vo, – dar dirb­ti. Ir kar­tu pa­tir­ti ra­my­bę, har­mo­ni­ją, už­mirš­ ti skaus­mą. „Aš mo­ku su­tvar­ky­ti ir elekt­ros liz­dus, nusi­ma­nau apie au­to­mo­bi­ lį, – šyp­so­si Kau­no so­cia­li­nių pa­ slau­gų ir sta­ty­bos vers­lo dar­buo­ to­jų ren­gi­mo cent­re py­ni­mo me­no mo­kan­ti mo­te­ris. – Ne ma­no cha­ rak­te­riui pa­lūž­ti. Esu stip­ri ir ant­ rą kar­tą ką nors pa­da­ry­ti vy­ro ne­ pra­šau. Pa­da­rau pa­ti.“ O ko ji ne­mo­ka? Pau­zė, ir Ri­ta šyp­te­lė­ja: „Ga­ląs­ti pei­lių. Bet iš prin­ci­po.“ Stip­rių mo­te­rų vy­rai bi­jo

Jei rei­kė­tų Ri­tai nu­pin­ti sa­vo gy­ ve­ni­mą, tai bū­tų ban­guo­tas kū­ ri­nys – pa­veiks­las su pa­ki­li­mais, nu­si­lei­di­mais.

Ko­dėl ji vis dar vie­ni­ša?

Kon­k ur­so „Lie­t u­vos po­n ia 2012“ da­ly­vė vėl šyp­so­si. Ne, ne, ne. Ji ne iš tų mo­te­rų, ku­rios po ne­sėk­min­gų ve­dy­bų kei­kia vy­rus ir ma­no, kad „vi­si jie to­kie“.

Vis dėl­to pri­pa­žįs­ta: „Stip­rių mo­te­rų vy­rai bi­jo. Ma­ne net gat­ vė­je bi­jo už­kal­bin­ti, ma­ny­da­mi, kad aš ne vie­na.“ O gal ji pa­ti vy­rų ne­pri­si­lei­džia ir per il­gą vie­nat­vės lai­ką net ne­ jus­da­ma den­gia­si stip­riu šar­vu ar me­ta­li­nė­mis du­ri­mis už­da­rė sa­ vo šir­dį? „Gal... – su­si­mąs­to R.Ky­bar­tie­ nė. – Ta­čiau tas vy­ras bū­ti­nai tu­ri bū­ti psi­cho­lo­giš­kai už ma­ne tvir­ tes­nis. Ne­bi­jo­ti, kad aš tu­riu ke­ tu­ris sū­nus. Ne­bi­jo­ti, kad aš tiek daug me­tų val­džiau šei­mą. Nors la­bai mie­lai tas va­de­les per­leis­ čiau vy­rui, o sau pa­si­lik­čiau vy­ te­les pinti.“

Miegalė: grupės „Gerai Gerai ir Miss Sheep“ vokalistė D.Filmanavičiūtė

laiku rytais atsikelti.

Nau­ji me­ta nau­ji ir iš­šū bū­tų ma­žų ma­žiau­ 17 siai juo­kin­ga. Nes ži­ nau, kad vis tiek nie­ko neį­gy­ven­

din­siu.“ At­li­kė­ja tei­gė, kad, tie­są sa­kant, jai pa­tin­ka eksp­rom­tas ir da­ry­ti tai, ką no­ri da­ry­ti čia ir da­bar. Ji ne iš tų žmo­nių, ku­rie pri­sė­da ir bai­gian­tis me­tams ap­svars­to, ką ir kaip rei­kė­ tų da­ry­ti atei­nan­čiais. Esą kai gy­ ve­ni­mo tem­pas toks di­džiu­lis, kai rei­kia ir dirb­ti, ir mu­zi­kuo­ti, ir ke­ tu­ris ar­ba tris kam­pus na­mie lai­ky­ ti, tai tam ir ne­lie­ka lai­ko.

Ta­čiau vis dėl­to ji at­sklei­dė tu­ rin­ti vie­ną tiks­lą, ku­rį la­bai no­ rė­tų įgy­ven­din­ti, – pra­dė­ti anks­ čiau kel­tis ir kas de­šimt mi­nu­čių vi­są va­lan­dą ne­spaus­ti myg­tu­ko „snaus­ti“. „Ta­da ne­vė­luo­čiau ma­ žiau­siai pus­va­lan­dį į dar­bą. Jei­gu 2013 m. man pa­vyks tai pa­da­ry­ti, aš bū­siu ne­rea­li. Nes šie­met nie­ kaip ne­pa­vy­ko“, – juo­kė­si D.Fil­ ma­na­vi­čiū­tė. Šiems me­tams tu­rė­tus no­rus dai­ni­nin­kė pa­va­di­no mu­zi­ki­niais.

Esą kiek jie pa­vy­ko, tiek. Jos tei­gi­ mu, jied­viem su To­mu Ge­rai Ge­rai vi­sai ne­pras­tai se­ka­si žings­niuo­ti į prie­kį. Ži­no­ma, kai kam ga­li pa­si­ ro­dy­ti, kad ant­ra vie­ta na­cio­na­li­ nė­je „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ko­je gru­ pės na­rius la­bai nu­vy­lė. „Vi­si da­bar la­bai mus guo­džia: ir drau­gai, ir pa­žįs­ta­mi, ir ne­pa­žįs­ta­ mi. Ir feis­bu­ke gau­nu ži­nu­čių. Tai la­bai glos­to šir­dį, bet dar la­biau šir­ dį glos­to tai, kad mes įšo­kom į trau­ ki­nį kaip vi­siš­kai nie­kam ne­ži­no­mas elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos due­tas. Šne­ ku šiurkš­čią­ja pra­sme, nes tai, kad Vil­niaus se­na­mies­ty­je mus pui­kiai pa­žįs­ta, ne­reiš­kia, kad ir Pa­ne­vė­žy taip pat yra. To­kiam due­tui užim­ti ant­rą vie­tą na­cio­na­li­nė­je at­ran­ko­ je ir iš­girs­ti tiek daug gra­žių žo­džių, bū­ti taip pa­lai­ko­miems – tai pla­nas mak­si­mum“, – jo­kio liū­de­sio užan­ ty­je tei­gė ne­si­ne­šio­jan­ti ge­ra nuo­ tai­ka trykš­tan­ti at­li­kė­ja.

Pa­mi­nės 30-me­tį sce­no­je

Tvir­ty­bė: R.Kybartienė, vie­na au­gi­nan­ti ke­tu­ris sū­nus, ne­pa­lūž­ta ir ti­

ki­si su­tik­ti stip­rų vy­rą.

Ri­tos Ky­bar­tie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Dar­bai: iš kark­lo vy­te­lių išei­

na įvai­rūs kū­ri­niai.

Pa­ža­dų sau tei­gė ne­tu­rin­tis ir ne­ ke­lian­tis ir vi­siems pui­kiai pa­žįs­

ta­mas mu­zi­kan­tas, dai­ni­nin­kas A.Ma­mon­to­vas. Ta­čiau pla­nai atei­ nan­tiems me­tams ku­ria­mi, o juos, A.Ma­mon­to­vo žo­džiais, ir­gi ga­li­ ma va­din­ti tar­si pa­ža­dais. „Aiš­ku, pla­nas yra tuo kartu pa­ža­das, kad jo lai­ky­sies ir vyk­dy­si“, – sa­kė mu­ zi­kan­tas.

And­rius Ma­mon­to­vas:

Ke­tu­ris atei­nan­čio spa­lio šeš­ta­die­nius vyks kon­cer­tai, per ku­riuos bus pa­mi­nė­ tas ma­no tris­de­šimt­ me­tis sce­no­je.

Jo di­dy­sis 2013-ųjų pla­nas yra ke­tu­ri di­de­li kon­cer­tai, ku­riuos mu­zi­kan­tas su­rengs Vil­niu­je, Kau­ ne, Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se. „Ke­ tu­ris atei­nan­čio spa­lio šeš­ta­die­ nius vyks kon­cer­tai, per ku­riuos bus pa­mi­nė­tas ma­no tris­de­šimt­ me­tis sce­no­je. Pla­nas – su­gro­ ti juos su sa­vo ir bu­vu­sios gru­pės „Fo­je“ mu­zi­kan­tais“, – pa­sa­ko­jo A.Ma­mon­to­vas. Šie me­tai, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, bu­vo kon­cer­ti­niai – jų bu­vo la­bai daug. Kaip sa­kė dai­ni­nin­kas, gran­ dio­zi­nio pla­no 2012-ie­siems ne­bu­ vo, tik pa­vie­niai, su­si­ję su konk­re­ čiais kon­cer­tais. Ta­čiau atei­nan­tis

19

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

Neiš­te­sė­tų pa­ža­dų ko­lek­ci­nin­kai Kai na­muo­se jau­kiai žyb­čio­ja Ka­ lė­dų eg­lė ir ar­tė­ja Nau­jie­ji me­tai, dau­ge­lis ne­ju­čia pa­skęs­ta pri­si­ mi­ni­muo­se. At­min­ty­je iš­ky­la be­ si­bai­gian­čių me­tų džiaugs­mai, rū­pes­čiai ar neį­gy­ven­din­ti dar­ bai. Ap­gal­vo­ję vis­ką, pa­ža­da­me sau daug ką. Ar te­si­me?

ky­ti šo­kius? Pra­džio­je tai – tar­ si pra­mo­ga. Vė­liau su­pra­si­te, kad ne­beuž­ten­ka vien tik ką nors da­ ry­ti, svar­bu da­ry­ti tinkamai. To­ dėl jau iš anks­to rei­kė­tų su­si­ras­ti žmo­gų, ku­ris ga­lė­tų pro­fe­sio­na­ liai pa­kon­sul­tuo­ti. Klau­sy­da­mi jo, ne tik pa­siek­si­te ge­res­nių re­ zul­ta­tų, bet ir už­si­tik­rin­si­te, kad šie re­zul­ta­tai bus il­ga­lai­kiai.

Mes­ti rū­ky­ti

Pa­keis­ti dar­bą

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė

ė ateinančiais metais norėtų pagaliau BFL nuotr.

ai – ū­kiai

spa­lis pa­rei­ka­laus ne­ma­žai jė­gų. „Šis su­ma­ny­mas rei­ka­lau­ja di­de­lio pa­si­ruo­ši­mo, rei­kės įdė­ti daug dar­ bo. Tiems kon­cer­tams bus ruo­šia­ ma­si vi­sus me­tus“, – sa­kė mu­zi­ kan­tas.

No­rė­tų pa­ga­liau pail­sė­ti

Ge­ro hu­mo­ro jaus­mo ne­sto­ko­jan­ tis pro­jek­to „X fak­to­rius“ tei­sė­ jas, gru­pės „Bix“ ly­de­ris S.Ur­bo­ na­vi­čius-Sa­mas tei­gia sau ko­kių nors konk­re­čių pa­ža­dų taip pat ne­ke­lian­tis. O iš­gir­dęs klau­si­mą apie juos sma­giai nu­si­juo­kė ir at­ sa­kė: „Pail­sėt vie­ną kar­tą. Bet ka­ dan­gi ne­gre­sia, tai ne­gal­vo­ju apie tai. Bent jau iki va­sa­ros tik­rai ra­ mu.“ Ne­gi tik­rai nė­ra jo­kio pa­ža­do sau? „Na ži­nai, kaip mo­te­ris: su­ liek­nė­ti – nu­mes­ti ke­le­tą ki­log­ra­ mų, ką dau­giau, ne­ži­nau. Na va, gert me­čiau, rū­kyt me­čiau. Ne­ bė­ra ką mes­t i“, – juok­d a­m a­s is sa­k ė S.Ur­b o­n a­v i­č ius-Sa­m as ir pri­dū­rė, kad ža­lin­gų įpro­čių at­ si­sa­ky­mas bu­vo ne pa­ža­das nau­ jų me­tų pro­ga, o vis­kas daug pa­pras­čiau.

Jis tei­gė ne­tu­rin­tis jo­kių prie­ta­rų, kad bū­ti­nai nuo Nau­jų­jų me­tų pra­ dės ką nors da­ry­ti ar­ba ko nors at­ si­sa­kys. Tie­siog bū­da­mas toks už­ siė­męs, kaip pa­ts sa­ko, ne­la­bai tu­ri ka­da sau tų prie­sa­kų duo­ti.

Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na šiuos me­tus, pa­šne­ko­vas ir to­liau juo­ ka­vo. „Žiū­rė­kit, bik­sai at­šven­tė 25 me­tų ju­bi­lie­jų. Nu­pū­tėm pa­sau­lio pa­bai­gą. Jei­gu ne­bū­tu­me šven­tę, ji bū­tų įvy­ku­si. Su­sit­var­kėm su ši­tuo rei­ka­lu. Ma­nau, di­de­lį dar­bą nu­dir­ bom“, – juo­kė­si Sa­mas.

2012-uo­sius jis įver­ti­no kaip ga­ na pa­si­se­ku­sius, vi­si pro­jek­tai bu­vo sėk­min­gi. Atsk­lei­dė ir di­džiuo­sius ki­tų me­tų pla­nus. Tų, ku­rie jau pa­ mė­go vie­ną po­pu­lia­riau­sių pro­jek­ tų pa­sau­ly­je – „X fak­to­rių“, lau­kia ant­ras jo se­zo­nas. Taip pat bus pra­ dė­tas ro­dy­ti dar vie­nas di­de­lis pro­ jek­tas, ku­rio, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je jau il­gai ne­bu­vo. Tai rea­ ly­bės šou „Sec­ret sto­ry“.

Be­ne kiek­vie­nas pa­žįs­ta­me už­kie­ tė­ju­sių rū­ka­lių, bent kar­tą gy­ve­ni­ me pa­si­ža­dė­ju­sių dau­giau ne-berū-ky-ti! Ne­re­tai jau vos po po­ros sa­vai­čių šis pa­ža­das ne­bep­ri­si­me­ na­mas.

Gal tai bu­vo tik po­kštas, o gal – silp­na­va­liš­ku­mas? Pa­ža­das lie­ka pa­ža­du, ne­svar­bu, iš­tar­tas gar­siai ar sau prieš mie­gą.

Kad šis pa­si­ža­dė­ji­mas iš­ties bū­ tų įgy­ven­din­tas, pir­miau­sia de­rė­tų iš­siaiš­kin­ti pa­grin­di­nius mo­ty­vus.

Svei­kin­ti­na, jei su­pra­to­te, kad ci­ ga­re­tei už­ge­sus pro­ble­mos nie­kur ne­dings­ta. Ži­no­ma, jei tam įta­ką pa­da­rė nau­ja mei­lė ar tie­siog no­ras su­tau­py­ti ke­lis li­tus, vė­liau mo­ty­ va­ci­jos ga­li­ma ir pri­stig­ti. Trum­ pai ta­riant, jei jau nu­spren­dė­te at­ si­sa­ky­ti šio ža­lin­go įpro­čio, tu­ri­te su­pras­ti, kad tai da­ro­te tik dėl sa­ vo ge­ro­vės.

Tai ga­na sun­kiai įgy­ven­di­na­ mas pa­ža­das, nes pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių, ne tik nuo mū­sų. Dar­bo rin­ka ne­ tu­ri ką pa­siū­ly­ti – lie­ki ten pat; at­ly­gi­ni­mas be­veik ne­si­ski­ria – neap­s i­m o­ka; sa­ vo dar­bo­vie­tė­je esi sen­bu­vis – kam mo­ky­tis vis­ką iš nau­jo?

Keis­ta, ta­č iau dau­ge­l is, kad ir kaip no­rė­ję pa­ge­rin­ ti ma­te­ria­li­nę padėtį, daž­niau­siai pa­si­ren­ ka sta­bi­lu­mą ir lie­ka to­je pa­čio­je iki skaus­mo at­si­ bo­du­sio­je ru­ti­no­je. Kaip sa­ ko­ma, ge­riau jau žvirb­lis ran­ ko­je nei brie­dis gi­rio­je.

Vis dėl­to jei rim­tai pa­si­ry­žo­ te at­si­sa­ky­ti da­bar­ti­nių pa­rei­ gų, nau­jo dar­bo paieš­kos ga­li bū­ti pui­kus bū­das pa­si­temp­ti ir įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes. Nau­ja šu­kuo­se­na, marš­ki­niai – ir jūs pa­si­ruo­šęs pri­si­sta­ty­ti iš­sva­jo­ ta­jam darb­da­viui. Tie­sa, paieš­ kos ga­li už­truk­ti, to­dėl ne­pa­tar­ ti­na se­no­jo dar­bo at­si­sa­ky­ti vos iš­siun­tus pir­mą­jį CV.

Pra­dė­ti spor­tuo­ti

Dau­giau bū­ti su šei­ma

Juk kai ne­ma­tai, tai ir šir­dies ne­skau­ da. O dar la­biau ne­ skau­da, kai ne­ma­to ir ki­ti.

Sto­ras žie­mi­nių dra­bu­žių sluoks­ nis ga­li pui­kiai už­mas­kuo­ti net ke­ lis priaug­tus ki­log­ra­mus. Juk kai ne­ma­tai, tai ir šir­dies ne­skau­da.

O dar la­biau ne­skau­da, kai ne­ma­ to ir ki­ti.

Vis dėl­to vos iš­len­da pir­mie­ ji sau­lės spin­du­liai ir į spin­tas su­ ka­bi­na­mi sun­kūs pal­tai, pa­si­girs­ ta dar vie­nas pa­ža­das – spor­tuo­ti.

Lie­ka tik nu­spręs­ti, kur ir kaip: spor­to klu­be, bė­gio­ti, o gal lan­

Ma­te­ria­li­nė ge­ro­vė – itin svar­bi šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je, ta­čiau dėl jos ten­ka paau­ko­ti di­džią­ją da­ lį sa­vo lai­ko.

Daug pa­vyz­džių iš pa­tir­ties ro­ do, kad nuo to la­biau­siai nu­ken­ čia vai­kai. No­ri dė­me­sio? Pa­do­ va­no­siu šu­niu­ką. No­ri pa­žais­ti?

Ga­li nu­si­pirk­ti nau­ją kom­piu­ te­ri­nį žai­di­mą. Kan­ki­na bren­di­ mo pro­ble­mos? Pa­sis­kai­tyk in­ ter­ne­te.

Nuo­tai­kos: ar­tė­jan­tys 2013-ie­ji dau­ge­liui su­tei­kia švie­sių gy­ve­ni­mo

vil­čių.

Taip ir ne­pas­te­bi, kaip vai­kas ima ženg­ti pir­muo­sius žings­nius, iš­moks­ta va­žiuo­ti dvi­ra­čiu, ver­kia dėl ne­lai­min­gos mei­lės.

Keis­čiau­sia, kad žmo­gui pi­ni­gų nie­ka­da ne­bū­na pa­kan­ka­mai, to­ dėl siek­da­mas jų daž­nai tu­ri at­si­sa­ ky­ti svar­bes­nių ver­ty­bių. Skau­du, kai pra­ra­di­mai tam­pa di­des­ni nei džiaugs­mai. O il­gai­niui atei­na ir su­ vo­ki­mas, kad vi­si pir­mie­ji kar­tai bū­ na tik vie­ną kar­tą gy­ve­ni­me ir dau­ gu­ma jų įvyks­ta tau ne­bū­nant ša­lia.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Iš­mok­ti ko nors nau­ja

Nuo ki­tų me­tų mo­ky­siuo­si ge­riau ar­ba tik­rai baig­siu skai­ty­ti tą kny­ gą. Tai pa­ža­dai, ku­rie iš pra­džių la­bai at­sa­kin­gai vyk­do­mi, ta­čiau daž­nai ne iki ga­lo.

Ko­dėl? Gal­būt dėl ma­žo no­ro ar silp­nos mo­ty­va­ci­jos. O gal nau­ jas da­ly­kas pa­si­ro­dė ne toks įdo­ mus ar leng­vas, kaip at­ro­dė iš pra­ džių?

Bet ku­riuo at­ve­ju kiek­vie­na pa­ tir­tis at­ne­ša šį tą tei­gia­ma, to­dėl, po­rą kar­tų ne­pa­vy­kus, ran­kų nu­ leis­ti ne­rei­kė­tų. Juk pa­sau­ly­je tiek daug ne­ži­no­mų ir dar neat­ras­tų da­ly­kų, svar­biau­sia – ne­nus­to­ti ban­džius.

Komentaras Ma­rius Dau­ge­la­vi­čius Psi­cho­lo­gas

Ž Iliu­zi­jos: nau­jų me­tų iš­va­ka­rė­se po­pu­lia­ru duo­ti sau pa­ža­dus, o vė­liau juos lau­žy­ti. Tai liu­di­ja ir po in­ter­

ne­tą klai­džio­jan­ti šmaikš­ti iliust­ra­ci­ja.

mo­nės pri­si­me­na be­si­bai­ gian­čius me­tus, pra­de­da gal­ vo­ti, ką ga­lė­tų pa­keis­ti, pa­to­ bu­lin­ti. Nau­jie­ji me­tai tam­pa sa­vo­tiš­ku at­skai­tos taš­ku. Daž­niau­siai iš­sa­ko­mi su san­ty­kiais ar svei­ka­ta su­ si­ję pa­ža­dai. Pa­grin­di­nė kliū­tis juos iš­ te­sė­t i yra ne­t in­ka­mas po­ž iū­r is. Pra­ dė­ti rei­kė­tų ne nuo Nau­jų­jų metų ar pir­ma­die­nio, o nuo šian­dien ir siek­ ti to po tru­pu­tį, ta­čiau nuo­sek­liai. Vi­ di­nė bai­mė, ku­r i ne­lei­do pa­si­keis­t i anks­čiau, nie­kur ne­dings nei po sa­ vai­tės, nei po me­tų, to­dėl vie­nin­te­lė ga­li­my­bė to­bu­lė­ti yra ne­lauk­ti ki­tos die­nos ir pra­dė­ti tai da­ry­ti da­bar.

20

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

Tūks­tan­čio my­lių ke­lio­nė pr

Bra­zi­li­ja: „No­rė­čiau gy­ven­ti Rio de Ža­nei­re“, – vos grį­žęs iš Bra­zi­li­jos, kur pra­lei­do dau­giau nei tris mė­ne­sius, pri­si­pa­ži­no Lie­tu­vos ne­pa­siil­gęs ži­no­mas Tai­lan­do bok­so ir bu­ši­do ko­vo­to­j

Por­tu­ga­li­ja: 1983 m. automobiliu „VW Trans­por­ter West­fa­lia“ ke­tu­ri drau­gai

per mė­ne­sį nu­ke­lia­vo 12 tūkst. km ir pa­sie­kė sa­vo sva­jo­nių pa­plū­di­mį.

Ki­ni­ja: ori­gi­na­li ar­chi­tek­tūra ir lūš­nos, skur­das ir di­de­lė pra­ban­ga – to­kį įspū­

dį tu­ris­tams pa­lie­ka dau­giau­sia gy­ven­to­jų tu­rin­ti ša­lis.

Etio­pi­ja: ka­vos tė­vy­nę ke­liau­to­jas ir fo­tog­ra­fas Ed­mun­das Ko­le­vai­tis pa­va­di­no ša­li­mi mu­zie­ju­mi su nuo

Ed­mun­do Ko­le­vai­čio, Juo­zo Surb­lio, Da­riaus Sė­le­nio, Inos

21

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

ra­si­de­da nuo vie­no žings­nio

­jas Re­mi­gi­jus Mor­ke­vi­čius.

o­sta­biais gy­ven­to­jais.

s Leo­na­vi­čiū­tės, Vai­vos Grai­ny­tės, Ma­ri­jaus Ole­ko nuo­tr.

Pa­sau­lis yra kny­ga, ir tie, ku­rie ne­ke­liau­ ja, skai­to tik pir­mą pus­la­pį. Taip dau­ giau nei prieš 1 600 me­tų pa­sa­kė vie­nas įta­kin­giau­sių Ka­ta­li­ kų baž­ny­čios teo­lo­ gų, fi­lo­so­fas šven­ta­ sis Au­gus­ti­nas.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Jam ne­tie­sio­giai pri­ta­rė gar­ sus ame­ri­kie­čių ra­šy­to­jas Mar­kas Twai­nas: „Po dvi­de­šim­ties me­tų tu bū­si la­biau nu­si­vy­lęs da­ly­kais, ku­ rių ne­da­rei, ne­gu tais, ku­riuos da­ rei. Tai­gi, iš­plauk iš ra­my­bės uos­to.

Pa­gauk pa­sa­tą sa­vo bu­rėms. Ty­ri­ nėk. Sva­jok. At­rask.“ Ir 2012 m. „Vilniaus die­nos“ prie­do „Šeštadienis“ pus­la­piuo­se mes ke­lia­vo­me la­bai daug ir kar­ tu ap­lan­kė­me įvai­riau­sius pa­sau­ lio kam­pe­lius. Nuo In­di­jos iki Bra­ zi­li­jos, nuo Si­bi­ro iki Etio­pi­jos, nuo Ugan­dos iki Ma­dei­ros, nuo Jor­da­ ni­jos iki Mian­ma­ro.

Pa­sa­ko­jo­me apie ap­lan­ky­tų ša­ lių gy­ven­to­jų pa­pro­čius ir ke­liau­ to­jų pa­tir­tus nuo­ty­kius, su­pa­žin­di­ no­me su tų ša­lių kul­tū­ra. Se­no­vės mau­rų pa­tar­lė sa­ko: „Ne­ke­liau­jan­ tis žmo­gus ne­žino tik­ro­sios žmo­ nių ver­tės.“ Tai bu­vo pra­ban­gios ir kuk­lios, keis­tos ir links­mos, leng­vos ir sun­ kios ke­lio­nės. „Ke­lia­vi­mas yra bru­ta­lus da­ly­ kas. Jis pri­ver­čia ta­ve pa­si­kliau­ ti ne­pa­žįs­ta­mai­s ir už­mirš­ti vi­sus na­mų ir drau­gų tei­kia­mus ma­lo­nu­ mus. Tu vi­sa­da esi iš­ba­lan­suo­tas.

Nie­kas tau ne­prik­lau­so, iš­sky­rus to­kius es­mi­nius da­ly­kus kaip oras, mie­gas, sap­nai, jū­ra ir dan­gus – vi­sus tuos da­ly­kus, ku­rie pa­klūs­ta am­ži­ny­bei ar­ba, žmo­nių įsi­vaiz­da­ vi­mu, pa­klūs­ta am­ži­ny­bei“, – sa­kė ita­lų ra­šy­to­jas Ce­sa­re Pa­ve­se.

Bet, anot gar­sios bri­tų ra­šy­to­jos Freyos Stark, pra­bus­ti vi­siš­kai vie­ nam keis­ta­me mies­te­ly­je yra vie­nas ma­lo­niau­sių po­jū­čių gy­ve­ni­me.

Be to, ke­lio­nės yra prieš­nuo­džiai prieš prie­ta­rus, ak­lus pri­si­ri­ši­mus ir siau­rą mąs­ty­mą. Tai – jau mi­nė­ to M.Twai­no žo­džiai.

Net­gi Se­na­ja­me Tes­ta­men­te sa­ ko­ma: „Daug ma­čiau sa­vo ke­lio­nė­ se, iš­mo­kau dau­giau, ne­gu ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti.“ Ir, ne­pai­sant sun­ku­mų, ad­re­na­ li­no, bai­mės ar ne­ži­no­my­bės, anot ki­nų fi­lo­so­fo Li­n Yu­tan­go, nė vie­ nas žmo­gus ne­su­vo­kia, kaip nuo­ sta­bu yra ke­liau­ti, iki tuo­met, kai jis grįž­ta na­mo ir padeda gal­vą ant se­nos pa­žįs­ta­mos pa­gal­vės.

Kai ku­rie, ne­si­ryž­tan­tys leis­ tis į iš­sva­jo­tąją ke­lio­nę, sa­ko, kad ji bus per il­ga, per sun­ki, per­ne­ lyg to­li­ma. Daoiz­mo pra­di­nin­kas, itin gar­sus Ki­ni­jos fi­lo­so­fas Lao­dzi drą­si­na: „Tūks­tan­čio my­lių ke­lio­nė pra­si­de­da nuo vie­no žings­nio.“

Mian­ma­ras: Ba­ga­no mies­to apy­lin­kė­se – dau­giau nei 2 tūkst. įspū­din­gų šven­tyk­lų ir stu­pų.

In­di­ja: tai vis dar šo­ki­ruo­jan­ti ir vi­lio­jan­ti, ža­di­nan­ti smal­su­mą ir at­stu­mian­ti, už­bu­rian­ti, mis­tiš­kai ža­vin­

ti ša­lis.

Bo­li­vi­ja: dau­giau nei 4 tūkst. m aukš­ty­je virš jū­ros ly­gio gal­va svai­go ne tik dėl iš­re­tė­ju­sio oro, bet ir ne­rea­

lių vaiz­dų ap­link.

22

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

25p.

Kur sutikti Naujuosius metus.

Lie­tu­vio ka­me­ra fik­sa­vo ru­sų ki­no žvaigž­des Į Lie­tu­vos ki­no teat­rus at­ke­lia­ vo nau­jas vie­no gar­siau­sių Lie­tu­ vos ope­ra­to­rių Ra­mū­no Grei­čiaus dar­bas „Sėk­mės, džen­tel­me­nai!“.

Lie­tu­vis ki­no meist­ras drau­ge su pri­pa­žin­tų Ru­si­jos pro­fe­sio­na­lų ko­m an­d a su­k ū­r ė nea­b e­jo­t i­n ai links­miau­sią nau­ja­me­tę ko­me­ di­ją, ku­ri pa­dės su ge­ra nuo­tai­ ka su­tik­ti ar­tė­jan­čius 2013-uo­ sius.

R.Grei­čius, pa­kvies­tas gar­saus Ru­si­jos re­ži­sie­riaus ir pro­diu­se­rio Ti­mū­ro Bek­mam­be­to­vo pro­diu­ se­rių bend­ro­vės dirb­ti prie juos­ tos „Sėk­mės, džen­tel­me­nai!“, tu­ rė­jo pro­gą pa­ra­gau­ti ki­to­kios ki­no vir­tu­vės, su­si­pa­žin­ti su ru­sų dar­ bo su­bti­ly­bė­mis, ko­ky­bės nor­ mo­mis ir ar­ti­mai pa­bend­rau­ti su ryš­kiau­sio­mis ru­sų ki­no žvaigž­ dė­mis.

– „Sėk­mės, džen­tel­me­nai!“ – jū­sų pir­ma­sis Ru­si­jo­je fil­ muo­tas vai­dy­bi­nis fil­mas. Ko­ kie ryš­kiau­si įspū­džiai li­ko iš dar­bo su ru­sų ki­no eks­per­tų ko­man­da?

– Sup­ra­tau, kad la­bai di­de­lė tiek Ru­si­jos te­ri­to­ri­ja, tiek gau­sūs jos kul­tū­ros klo­dai. Aš pa­te­kau į ko­ man­dą, ku­ri kiek­vie­nais me­tais mi­li­jo­nams Ru­si­jos ir bu­vu­sių So­ vie­tų Są­jun­gos ša­lių gy­ven­to­jų įsi­ pa­rei­go­jo pa­ro­dy­ti nau­ją, links­mą, hu­mo­ro pil­ną fil­mą. Jie, pa­na­šiai kaip pran­cū­zai, išė­jo į ko­vą su plūs­tan­čiais Ho­li­vu­do fil­mais ir ban­do ap­gin­ti sa­vo po­zi­ci­jas rin­ ko­je. Ma­tyt, di­de­lė T.Bek­mam­be­ to­vo pa­slap­tis Ru­si­jo­je tai, kad hu­mo­ras – sun­kiai eks­por­tuo­ ja­ma pre­kė. Jo su­bur­ta kū­ry­bi­nė gru­pė kiek­vie­nų me­tų sau­sį pra­ de­da kur­ti nau­ją fil­mą, ku­ris tam­ pa kas­me­te, il­gai lauk­ta nau­ja­me­ te do­va­na ir ki­no teat­rus pa­sie­kia gruo­dį. Nors vi­sa­da ma­niau, kad

toks rit­mas kū­ry­bai su­tei­kia fab­ ri­ki­nės ga­my­bos at­spal­vį ir yra ku­ pi­nas komp­ro­mi­sų, su­da­ly­va­vęs juos­tos „Sėk­mės, džen­tel­me­nai!“ kū­ri­mo pro­ce­se pa­ma­čiau ki­tą me­ da­lio pu­sę. Ma­čiau vie­nam fil­mui ne­bū­din­gai daugį kū­ry­biš­kų ir iš­ ki­lių as­me­ny­bių. Mil­ži­niš­ką pa­tir­tį tu­rin­tys fil­mo kū­rė­jai tar­si su­si­lie­ jo į vie­ną nuo­ty­kių, juo­ko ir fan­ ta­zi­jos gu­mu­lą. Te­rei­kė­jo tik spė­ ti fil­muo­ti. Tai Grei­čius grei­tai ir da­rė.

Aš ti­kiu, kad jei esi įval­dęs ki­no kal­bos do­va­ną ir tu­ri ką pa­ sa­ky­ti – jo­kių šven­ tų ar ne­lie­čia­mų da­ ly­kų nė­ra.

– Gal ga­li­te pa­si­da­ly­ti ko­kiu sma­giu nuo­ty­kiu ar pri­si­mi­ni­ mu iš to lai­ko, kai su­ko­te fil­mą „Sėk­mės, džen­tel­me­nai!“?

– Ko­kį mė­ne­sį fil­ma­vo­me Iz­rae­ly­je, Tel Avi­ve. Die­no­mis ka­muo­da­vo­ mės nuo karš­čio, o nak­tį ban­dy­da­ vo­me at­si­gai­vin­ti 30-ies laips­nių karš­čio jū­ro­je. Sau­gu­mo su­me­ti­ mais pa­siim­da­vo­me mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, ta­čiau ei­da­mi mau­dy­ tis pa­lik­da­vo­me juos ant kran­to.

Ne­nuos­ta­bu, kad ne­tru­kus ta­po­ me iš­ra­din­gų pa­plū­di­mio va­gi­šių dė­me­sio ob­jek­tu. Po pu­sės sa­vai­ tės ap­vog­tų­jų skai­čius vir­ši­jo lai­ min­gų­jų, dar tu­rin­čių te­le­fo­nus, skai­čių. Po­li­ci­ja bu­vo be­jė­gė, mė­ gi­no­me din­gu­sių te­le­fo­nų ieš­ko­ti tur­guo­se, pas per­par­da­vi­nė­to­jus, ta­čiau ne­si­se­kė. Ga­liau­siai su­vei­ kė ki­no jė­ga ir po­rą die­nų prieš iš­ vy­ki­mą už ga­li­my­bę nu­si­fo­tog­ra­ fuo­ti su pa­grin­di­niu ak­to­riu­mi Ser­ge­ju­mi Bez­ru­ko­vu vie­tos ru­sa­

kal­biai, su­si­ta­rę su va­gi­šiais, su­ ge­bė­jo fil­ma­vi­mo gru­pei su­grą­žin­ti vi­sus nu­gvelb­tus daik­tus.

– Kaip ver­ti­na­te skep­ti­kų kal­ bas, kad se­nų­jų „Sėk­mės džen­ tel­me­nų“, so­vie­ti­nio ki­ne­ma­ tog­ra­fo kla­si­kos, ne­rei­kė­jo nė pirš­tu lies­ti?

– Aš to­kio plau­ko „ne­kal­ty­bę“ pra­ra­dau Lie­tu­vo­je fil­muo­da­mas fil­mą „Ta­das Blin­da. Pra­džia“. Tai pa­da­riau va­lin­gai ir dėl to ne­si­gai­ liu. Ti­kiu, kad jei esi įval­dęs ki­no kal­bos do­va­ną ir tu­ri ką pa­sa­ky­ti, jo­kių šven­tų ar ne­lie­čia­mų da­ly­kų nė­ra. Juos­tos „Sėk­mės, džen­tel­ me­nai!“ kū­rė­jai aiš­kiai for­mu­la­vo sa­vo idė­ją: „Se­nas fil­mas jau­nai kar­tai neį­do­mus, di­des­nė jau­ni­mo da­lis ori­gi­na­lo net ne­ma­tė – va­di­ na­si, rei­kia nau­jo fil­mo.“ Juo la­ biau kad nau­jas fil­mas su se­nu tu­ri ne­daug bend­ru­mų. Nors si­tua­ci­ja pa­na­ši, nau­jo­ji is­to­ri­ja pa­žy­mė­ta to­kiais nuo­ty­kiais, ku­rie vi­sai ne­ bū­din­gi se­na­jam ki­ne­ma­tog­ra­fui.

– Kas žiū­rint nau­ją­ją juos­tą, jū­sų nuo­mo­ne, pri­vers žiū­ro­ vus nu­si­juok­ti?

– Pag­rin­di­nis fil­mo he­ro­jus – ne vai­kų dar­že­lio auk­lė­to­jas, ne iš­ min­tin­gas ir su­bren­dęs Ant­rą­jį pa­ sau­li­nį ka­rą lai­mė­ju­sios vals­ty­bės pi­lie­tis, o su­tri­kęs, su sa­vo as­me­ ni­niu gy­ve­ni­mu ne­su­sit­var­kan­tis ne­vy­kė­lis ak­to­rius. Jam gy­ve­ni­ mas su­tei­kia pro­gą at­lik­ti svar­bų vaid­me­nį. Fil­me dau­gy­bė tra­gi­ko­ miš­kų aki­mir­kų, ta­čiau ka­dan­gi nuo­lat juok­si­tės, apie he­ro­jaus ir jo as­me­ny­bės po­ky­čius vei­kiau­siai pa­gal­vo­si­te tik jau išė­ję iš fil­mo.

VD inf.

Fil­mo „Sėk­mės, džen­tel­me­nai!“ re­cen­zi­ją skai­ty­ki­te

TV die­no­je

Nors tau­so­jant ap­ lin­ką po­pie­ri­nius laiš­kus ge­riau pa­ keis­ti elekt­ro­ni­niais, vis dėl­to lin­kė­ji­mas po­pie­riu­je – pa­ts šil­ čiau­sias. Pro­to­ko­lo spe­cia­lis­tai at­krei­ pia dė­me­sį, kad ne at­spaus­di­nę, o už­ ra­šę svei­ki­ni­mą ran­ka pa­ro­dy­si­ te pa­čią di­džiau­sią pa­gar­bą ad­re­sa­tui.

Ši­lu­ma: so­viet­me­čiu pa­tiems pa­ga­m

Pra­ban­giau­sias Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Ga­mi­no, nes ne­bu­vo ką pirk­ti

So­viet­me­čiu bu­vo ko­ne įpras­ta at­ vi­ru­kus ga­min­ti sa­vo ran­ko­mis, nes at­vi­ru­kų pa­si­rin­ki­mas bu­vo skur­ dus. Vi­sais lai­kais ar­ti­miems žmo­ nėms no­rė­jo­si do­va­no­ti ką nors iš­ skir­ti­nio.

At­vi­ru­kus bu­vo įpras­ta ga­min­ ti pa­pras­to­mis prie­mo­nė­mis. Pa­ vyz­džiui, per­len­kus bal­tą ak­va­re­ li­nio po­pie­riaus la­pą, ant vir­še­lio bū­da­vo kli­juo­ja­ma kom­po­zi­ci­ja iš kny­go­je su­džio­vin­tų au­ga­lų žie­ dų, la­pų, stie­bų. Tai bu­vo po­pu­ lia­ri at­vi­ru­kų ga­mi­ni­mo tech­ni­ka, ku­ri be­veik nie­ko ne­kai­na­vo.

Dar vie­nas ne­su­dė­tin­gas at­vi­ ru­ko de­ko­ras bū­da­vo su­ku­ria­mas pa­si­tel­kus ak­va­re­li­nius da­žus ar­ ba gua­šą. Ant stik­lo ar­ba veid­ ro­džio pa­te­pus da­žų, ant vir­šaus bu­vo de­da­mas ir pri­spau­džia­mas kie­tas ne­per­si­ge­rian­tis po­pie­rius.

Atit­rau­kus gau­na­mas ne­ti­kė­tas pa­veiks­liu­kas, ku­rį ap­kir­pus ga­li­ ma kli­juo­ti prie at­vi­ru­ko.

So­viet­me­čiu ran­kų dar­bo at­vi­ru­ kai bu­vo mie­li, ta­čiau kar­tu jie bu­ vo skur­daus gy­ve­ni­mo įro­dy­mas. Iš Ame­ri­kos at­siųs­tas dai­lus, gro­jan­ tis mo­der­nus at­vi­ru­kas tuo­met at­ ro­dė tar­si tik­ras ste­buk­las.

Dė­ko­ti siun­tė­jui ne­pri­va­lu

Įs­pū­džiai: „Ma­čiau vie­nam fil­mui ne­bū­din­gai daug kū­ry­biš­kų ir iš­ki­lių as­me­ny­bių“, – apie dar­bą Ru­si­jo­

je kal­bė­jo R.Grei­čius.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Šiais lai­kais vis­kas ap­si­ver­tė aukš­ tyn ko­jo­mis. Ga­myk­li­niu at­vi­ru­ ku ne­la­bai ką nu­ste­bin­si, o ran­kų dar­bo at­vi­ru­kas da­bar – pra­ban­ ga. Rank­dar­bių stu­di­jos mo­ko įvai­ riau­sio­mis tech­ni­ko­mis pa­ga­min­ ti ori­gi­na­lų, vie­ne­ti­nį svei­ki­ni­mą, ta­čiau to­kiems už­siė­mi­mams daug kas pri­stin­ga lai­ko.

Kai kas ne­pi­giai par­duo­da ran­kų dar­bo kū­ri­nius ir iš to gy­ve­na. Pro­ to­ko­lo eks­per­tai pri­pa­žįs­ta, kad ant

sa­vos ga­my­bos at­vi­ru­ko ran­ka už­ ra­šę svei­ki­ni­mą pa­ro­dy­si­te iš­skir­ ti­nę pa­gar­bą ad­re­sa­tui, kad ir kas jis bū­tų – my­li­ma­sis, vir­ši­nin­kas ar ša­lies va­do­vas. „Jei at­vi­ru­kas sa­vo ran­kų dar­bo – jis pra­noks­ta vi­sus ki­tus svei­ki­ ni­mus. Tai reiš­kia, kad žmo­gui pa­ ro­do­mas di­džiau­sias dė­me­sys, nes siun­tė­jas ra­do lai­ko ne tik su­gal­vo­ti svei­ki­ni­mą konk­re­čiam žmo­gui, jį ran­ka už­ra­šy­ti, bet ir ga­min­ti at­vi­ ru­ką“, – dės­tė pro­to­ko­lo ir eti­ke­to eks­per­tas Ar­mi­nas Ly­de­ka.

Ga­vus iš­skir­ti­nį po­pie­ri­nį svei­ ki­ni­mą, pa­sak jo, bū­tų iš­min­tin­ga siun­tė­jui pa­skam­bin­ti ir pa­dė­ko­ti.

Ki­ta ver­tus, svei­ki­nant šv. Ka­lė­dų pro­ga yra ne­ma­žai lais­vių. „Pa­gal bend­ras pro­to­ko­lo nor­mas bet kas ga­li bet ką svei­kin­ti. Nė­ra tai­syk­lės ar pro­to­ko­li­nės for­mu­lės, ku­rį įpa­rei­go­tų bū­ti­nai ką nors pa­ svei­kin­ti. Darb­da­vys ne­pri­va­lo pa­ svei­kin­ti pa­val­di­nių, vers­li­nin­kas – klien­tų ar pa­na­šiai“, – paaiš­ki­ no A.Ly­de­ka. Pa­sak jo, ne­rei­kė­tų nu­steb­ti ga­vus svei­ki­ni­mą iš ma­ žai pa­žįs­ta­mo as­mens. Ne­bus nu­ si­ženg­ta eti­ke­to nor­moms, jei už tai ne­bus pa­dė­ko­ta. Ta­čiau tai, kaip per­spė­jo eti­ke­to ži­no­vas, ga­lio­ja tik ka­lė­di­niams svei­ki­ni­mams.

Elekt­ro­ni­nė erd­vė – pa­tei­si­na­ma

Pats pa­pras­čiau­sias, kuk­liau­sias bū­ das pa­svei­kin­ti tra­di­ci­niu pa­štu – nu­pirk­ti at­vi­ru­ką, ku­ria­me jau at­ spaus­din­tas stan­dar­ti­nis svei­ki­ni­mo teks­tas ar ba­na­liai suei­liuo­ti žo­džiai ir be­lie­ka tik pa­ra­šy­ti sa­vo var­dą.

Teks­tą ant neuž­ra­šy­to at­vi­ru­ko ga­li­ma at­spaus­din­ti spaus­din­tu­vu, ta­čiau ran­ka už­ra­šy­tas svei­ki­ni­mas, pa­sak A.Ly­de­kos, lai­ky­ti­nas pra­ ban­ges­niu, jau­kes­niu, šil­tes­niu.

Paš­ne­ko­vas pri­mi­nė, kad yra ir tar­pi­nis svei­ki­ni­mo va­rian­tas. Pa­ vyz­džiui, jei esi ko­kios nors stam­

23

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Nau­jų­jų me­tų inst­ruk­ci­jos: švęs­ti iš šir­dies Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Tiems, ku­rie atei­nan­čiais me­tais no­ri pri­si­jau­kin­ti sėk­mės paukš­tę, jų su­tik­tu­ves rei­kė­tų pa­vers­ti ka­ra­ liš­ka šven­te.

min­ti at­vi­ru­ką at­ro­dė vi­sai ne­su­dė­tin­ga, o da­bar toks svei­ki­ni­mas – pra­ban­gus.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

– ran­kų dar­bo at­vi­ru­kas bios įmo­nės di­rek­to­rius ir rei­kia pa­svei­kin­ti daug žmo­nių, di­džią­ ją da­lį teks­to ga­li­ma at­spaus­din­ ti spaus­din­tu­vu. Tuo­met be­lie­ka ran­ka už­ra­šy­ti tik krei­pi­nį, pa­si­ ra­šy­ti po kiek­vie­nu svei­ki­ni­mu, dar ga­li­ma pri­dur­ti ko­kį nors pa­ lin­kė­ji­mą.

Vis dėl­to po­pie­ri­nis at­vi­ru­kas – vis re­tes­nis ar vi­sai iš­ny­kęs sve­čias na­mų pa­što dė­žu­tė­se. Ka­lė­di­niai ir ne tik svei­ki­ni­mai per­si­kraus­ tė į elekt­ro­ni­nę erd­vę ar­ba vir­to trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis mo­bi­lia­ ja­me te­le­fo­ne. Ar ir to­kios svei­ki­ ni­mo for­mos yra priim­ti­nos, ro­do pa­gar­bą žmo­gui?

Eti­ke­to ži­no­vas nu­ra­mi­no, kad pa­si­tel­kiant mo­der­nio­sios ko­mu­ ni­ka­ci­jos prie­mo­nes ga­li­ma svei­ kin­ti ir ga­na so­li­džius as­me­nis. „Tai bū­tų pa­ts kuk­liau­sias svei­ ki­ni­mas. Neuž­mirš­ki­me, kad pa­ svei­ki­ni­mas te­le­fo­no ži­nu­te bus ati­tin­ka­mai įver­tin­tas“, – pri­dū­rė

pa­šne­ko­vas. Už te­le­fo­nu gau­tą ži­ nu­tę ga­li­ma pa­dė­ko­ti siun­tė­jui, bet jo­kiu bū­du ne­pri­va­lu tai da­ry­ti.

Ly­giai taip pat ne­pri­va­lu pa­dė­ ko­ti už svei­ki­ni­mą, at­siųs­tą elekt­ ro­ni­niu pa­štu. „Tai jau šiek tiek aukš­tes­nės ka­te­go­ri­jos svei­ki­ni­ mas, pa­ly­gin­ti su te­le­fo­no ži­nu­te, nes žmo­gus ne­pa­tin­gė­jo su­si­ras­ti elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­są ir su­kū­ rė teks­tą, gal­būt pa­si­rū­pi­no nuo­ trau­ka, gar­so ar vaiz­do įra­šu“, – ko­men­ta­vo A.Ly­de­ka. Čiuop­ti ma­lo­niau

A.Ly­de­kos nuo­mo­ne, gy­ve­nant XXI a., ga­na tei­sin­ga ir iš­min­tin­ ga svei­kin­ti vie­niems ki­tus bū­tent elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je, nes taip tau­po­mas po­pie­rius, žmo­giš­kie­ji iš­tek­liai, ap­siei­na­ma be bran­gaus trans­por­ta­vi­mo. Po­pie­ri­nius laiš­ kus siųs­ti šiais lai­kais ga­na ne­ra­ cio­na­lu ir tei­sin­ga žmo­nes ra­gin­ti juos keis­ti elekt­ro­ni­niais. Po­pie­ri­

Is­to­ri­ja: prieš ke­lis de­šimt­me­čius pa­štu siųs­ti svei­ki­ni­mą bu­vo įpras­

ta, ta­čiau par­duo­da­mų at­vi­ru­kų pa­si­rin­ki­mas bu­vo ri­bo­tas.

niai svei­ki­ni­mai, kaip ir po­pie­ri­niai laik­raš­čiai bei po­pie­ri­nės kny­gos, tu­ri ten­den­ci­ją nyk­ti. Ki­ta ver­tus, čia, kaip ir fi­zi­ko­je, A.Ly­de­kos tei­ gi­mu, eg­zis­tuo­ja ata­tran­kos dės­

Į to­kias ast­ro­lo­gų re­ko­men­da­ci­jas, be abe­jo, ga­li­ma pa­žvelg­ti kaip į žai­ di­mą. Bet ko­kiu at­ve­ju sma­gi nuo­ tai­ka, bū­rys drau­gų, gau­sus sta­las ne­su­ga­dins bet ku­rios šven­tės, ką jau kal­bė­ti apie me­tų virs­mą.

Kaip pri­si­pa­ži­no ast­ro­lo­gė Vio­ le­ta Liaug­mi­nie­nė, kai ku­rie pa­ta­ ri­mai, kaip su­tik­ti nau­jus me­tus, jai ke­lia šyp­se­ną. Kad ir to­kie, kad šia pro­ga net ir mais­tą de­rė­tų rink­tis at­si­žvel­giant į 2013-ųjų sim­bo­lį – juo­dą­ją van­dens gy­va­tę. „Įp­ras­tai svar­biau­sias da­ly­kas, ko­kia tą­dien yra pla­ne­tų, la­biau­siai – Mė­nu­lio, pa­dė­tis, taip pat ko­kia Mė­nu­lio ka­len­do­riaus die­na“, – su­bti­ly­bė­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Tad, pa­sak ast­ro­lo­gės, gruo­džio 31-ąją iki 20 val. teks iš­gy­ven­ti ne­ la­bai ma­lo­nų me­tą, ku­rį lems 19oji Mė­nu­lio die­na. „Ga­li bū­ti dau­giau įtam­pos, sku­ bė­ji­mo, ne­su­si­kal­bė­ji­mo, am­bi­ci­jų.

Ta­čiau jau po 20 val. lau­kia pa­lan­ ki, ener­giš­kai pui­ki 20-oji Mė­nu­ lio die­na, o pa­ts Mė­nu­lis bus Liū­to

ženk­le. Tai reiš­kia, kad atei­nan­čius me­tus rei­kė­tų pa­si­tik­ti jo­kiu bū­du ne ty­liai, ra­miai, o su­reng­ti di­des­ nę, įspū­din­ges­nę šven­tę nei įpras­ tai. Tu­ri bū­ti daug šur­mu­lio, links­ ma kom­pa­ni­ja, pui­kiai pa­puoš­tas sta­las su ne­kas­die­niais val­giais“, – pa­ta­rė V.Liaug­mi­nie­nė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, šį­syk kaip nie­ka­da nau­jus me­tus itin pa­lan­ ku su­tik­ti ka­vi­nė­je, res­to­ra­ne – tai yra puoš­nio­je, pra­ban­gio­je ap­lin­ ko­je. O šven­čiant na­muo­se į die­ nos švie­są de­rė­tų iš­trauk­ti pa­čius bran­giau­sius in­dus ir ypa­tin­gą dė­ me­sį skir­ti sta­lui ser­vi­ruo­ti. „Liū­to ženk­las – ka­ra­liš­kas, su­ si­jęs su pra­ban­ga, tad ak­tua­lu bus vis­kas, kas bran­gu, pra­šmat­nu. To­ dėl drą­siai ga­li­ma da­bin­tis ir pra­ ban­giais pa­puo­ša­lais“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Ta­čiau, pa­sak ast­ro­lo­gės, ne ma­ žiau svar­bu, kad pa­si­tin­kant nau­ juo­sius me­tus mus su­ptų ar­ti­mi, mie­li, pa­gar­bos ver­ti žmo­nės. „O vi­siems ap­lin­ki­niams rei­kė­ tų lin­kė­ti kuo ge­res­nių da­ly­kų, nes Liū­tas har­mo­nin­gas ta­da, kai ati­ duo­da, kai šil­do ir švie­čia ki­tiems kaip sau­lė. To­dėl tą die­ną tu­rė­tu­me spin­du­liuo­ti dau­giau mei­lės, dė­me­ sio, steng­tis ki­tiems pa­da­ry­ti šven­ tę, kur­ti ge­rą nuo­tai­ką ir džiaugs­ mą“, – kal­bė­jo V.Liaug­mi­nie­nė.

Ar­mi­nas Ly­de­ka:

Vis dėl­to ran­ko­mis čiuop­ti po­pie­rių daug ma­lo­niau, nei ma­ty­ti at­vi­ru­ko vaiz­dą kom­ piu­te­rio ek­ra­ne. nis. Ta­da, kai po­pie­ri­niai laiš­kai ir svei­ki­ni­mai pra­dė­jo nyk­ti, pro­to­ ko­lo eks­per­tai pri­pa­ži­no: po­pie­ri­ niai at­vi­ru­kai, už­ra­šy­ti ran­ka, yra pa­tys pra­ban­giau­si ir so­li­džiau­si.

Tie­sa, dar vi­sai ne­se­niai bu­vo ki­ taip. Kai at­si­ra­do ga­li­my­bė spaus­ din­ti, pa­pli­to nuo­sta­ta, kad spaus­ din­tas svei­ki­ni­mas yra so­li­dus. Jei svei­ki­ni­mas bu­vo ra­šy­tas ran­ka, tai tar­si iš­duo­da­vo, kad siun­tė­jas ne­ tu­ri pi­ni­gų spaus­din­tu­vui įsi­gy­ti. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar po­pie­ri­niai svei­ki­ni­mai iš­nyks. Vis dėl­to ran­ ko­mis čiuop­ti po­pie­rių daug ma­ lo­niau, nei ma­ty­ti at­vi­ru­ko vaiz­dą kom­piu­te­rio ek­ra­ne“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

A.Ly­de­ka pri­mi­nė vie­ną pa­grin­ di­nių eti­ke­to tai­syk­lių: rei­kia vi­ sa­da džiaug­tis ir tei­gia­mai ver­tin­ ti bet ko­kį svei­ki­ni­mą, kad ir koks jis bū­tų – nuo­šir­des­nis ar ne toks nuo­šir­dus. Ne­va­lia sa­ky­ti: „Ga­lė­jo la­biau pa­si­steng­ti“, „Ne­ger­bia, kad tik taip pa­svei­ki­no“ ar pa­na­šiai.

Ar­tė­jan­čių šven­čių pro­ga eti­ke­ to ži­no­vas pri­me­na: kiek­vie­nam džiu­giau su­lauk­ti to svei­ki­ni­mo, į ku­rį įdė­ta dau­giau dar­bo, rū­pes­ čio ir mei­lės.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

24

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

iš arčiau

Mo­te­rų tei­sės Ko­ra­ne ir rea­l

Teo­riš­kai is­la­mas su­tei­kė mo­te­rims ly­gias tei­ses su vy­ rais vi­so­se gy­ve­ni­ mo sri­ty­se. Ta­čiau, re­mian­tis Ko­ra­ nu, mo­te­rų tei­sės smar­kiai ski­ria­si nuo jų įgy­ven­di­ni­ mo pra­kti­ko­je. To­ kia yra ant­ra Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­ mo gru­pės (PAG-16) na­rės Jo­lan­tos Span­ ge­vi­čiū­tės die­no­raš­ čio te­ma.

Gyvenimas: šiandien Vakarų pasaulyje moterys ir vyrai yra visiškai lygiateisiai, tačiau islamo šalyse, konkrečiai – Afganistane, moters teisės vis da

ir jautrus klausimas.

Jo­lan­ta Span­ge­vi­čiū­tė Su­var­žy­mų ne­trūks­ta

Šian­dien va­ka­rie­tiš­ka­me pa­sau­ly­ je mo­te­rys ly­gia­tei­sės su vy­rais: ly­ gios ga­li­my­bės siek­ti iš­si­la­vi­ni­mo, kar­je­ros, tei­sė bal­suo­ti ir bū­ti ren­ ka­moms į val­džią, ly­gia­tei­siš­ku­ mas san­tuo­ko­je ir tar­pu­sa­vio san­ ty­kiuo­se, ly­gios ga­li­my­bės au­gin­ti ir pri­žiū­rė­ti vai­kus. Ži­no­ma, to­kios ga­li­my­bės mū­sų jau se­niai ne­ste­ bi­na – at­ro­do, kad tai yra sa­vai­me su­pran­ta­mos ir ne­gin­či­ja­mos šiuo­ lai­ki­nės mo­ters tei­sės. Ta­čiau is­la­ mo ša­ly­se, konk­re­čiai – Af­ga­nis­ ta­ne, kur mums ten­ka su­si­dur­ti su ap­ta­ria­mais da­ly­kais akis į akį, mo­ ters tei­sės vis dar keb­lus ir jaut­rus klau­si­mas.

Di­džio­ji dalis Af­ga­nis­ta­no gy­ ven­to­jų pri­klau­so is­la­mo re­li­gi­jai.

Re­mian­tis is­to­ri­niais fak­tais, prieš dau­giau nei 1400 me­tų is­la­mo re­li­ gi­ja skel­bė, kad mo­te­ris ir vy­ras yra ly­gūs prieš Die­vą (arab. – Al­lah), ir su­tei­kė lais­vės tei­sę į pa­li­ki­mą, tei­ sę bal­suo­ti, tei­sę dirb­ti ir net pa­ si­rink­ti par­tne­rius san­tuo­kai. Ta­ čiau šian­dien Af­ga­nis­ta­ne mo­ters tei­sės var­žo­mos ne tik vy­riau­sy­ bės priim­tais įsta­ty­mais, bet net sa­vų vy­rų, tė­vų ir bro­lių.

Af­ga­nis­ta­ną val­dant Ta­li­ba­nui (apie 1996–2001 m.) mo­ters tei­sės bu­vo dar la­biau su­var­žy­tos: mo­te­ rims net už­draus­ta dirb­ti, išei­ti iš na­mų vie­noms, ne­ly­di­moms vy­ro, gau­ti me­di­ci­nos pa­gal­bą iš gy­dy­ to­jo vy­ro, mo­te­rys pri­va­lė­jo deng­ ti vei­dą, kūną nuo gal­vos iki ko­jų.

Mo­te­rys, ku­rios iki tol dir­bo gy­dy­ to­jo­mis, mo­ky­to­jo­mis, bu­vo pri­ vers­tos tap­ti el­ge­to­mis ar net par­ da­vi­nė­ti sa­vo kū­ną tam, kad ga­lė­tų iš­lai­ky­ti šei­mos na­rius.

Bau­džia no­rin­čias mo­ky­tis

Su­silp­nė­jus Ta­li­ba­no įta­kai Af­ga­ nis­ta­ne, mo­te­rų si­tua­ci­ja re­gio­ne ta­po ge­res­nė: 2004 m. pa­tvir­tin­ ta nau­ja Af­ga­nis­ta­no kons­ti­tu­ci­ ja skel­bė apie ly­gias vy­rų ir mo­te­ rų tei­ses ir pa­rei­gas prieš įsta­ty­mą,

2009 m. priim­tas nau­jas įsta­ty­mas, drau­džian­tis bet ko­kią prie­var­tą ir smur­tą prieš mo­te­rį. Mo­te­rys vėl ga­lė­jo grįž­ti į dar­bą, val­džia lei­do ne­be­ne­šio­ti vi­są kū­ną den­gian­čių bur­kų, net lei­do užim­ti aukš­tas po­ zi­ci­jas val­džios ins­ti­tu­ci­jo­se.

Dau­gu­ma to­kių mo­ te­rų vis dar ver­čia­ mos te­kė­ti bū­da­mos la­bai jau­nos, joms drau­džia­ma mo­ky­ tis, de­gi­na­mos mer­ gai­čių mo­kyk­los.

Ta­čiau, ne­pai­sant vi­sų po­ky­čių, is­la­miš­ko­je ša­ly­je vis dar su­si­du­ ria­ma su dau­ge­liu at­ve­jų, kai mo­ ters tei­sės yra griež­tai ri­bo­ja­mos ar­ba iš vi­so į jas neat­siž­vel­gia­ma.

Dau­giau­sia to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko to­les­niuo­se Af­ga­nis­ta­no ra­jo­nuo­ se, kur mo­te­rims šei­mos na­riai drau­džia da­ly­vau­ti so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me. Dau­gu­ma to­kių mo­te­ rų vis dar ver­čia­mos te­kė­ti bū­da­ mos la­bai jau­nos, joms drau­džia­ ma mo­ky­tis, de­gi­na­mos mer­gai­čių mo­kyk­los, pa­si­tai­ko net mir­ties at­ ve­jų, kai mo­ki­nės bau­džia­mos už no­rą lan­ky­ti mo­kyk­lą.

2012 m. ge­gu­žę vie­šai pa­skelb­ ta Žmo­gaus tei­sių ste­bė­se­nos stu­ di­ja, ku­rio­je pa­teik­ti iš­kal­būs ap­ klau­sos duo­me­nys. Apk­laus­tos 58 Af­ga­nis­ta­ne ka­lin­čios mo­te­rys ir mer­gai­tės. Ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ ro­dė, kad pu­sė mo­te­rų ir mer­gai­ čių bu­vo nu­teis­tos ka­lė­ti už to­kius „nu­si­kal­ti­mus“, kaip pa­bė­gi­mas iš na­mų, sie­kiant iš­veng­ti smur­to.

De­ja, bet dau­gu­ma tų, ku­rie ver­čia jau­nas mer­gai­tes te­kė­ti ar­ba var­to­ ja smur­tą prieš mo­te­ris, lie­ka ne­ nu­baus­ti. To­kiais at­ve­jais mo­te­rys pa­gal­bos iš teis­mo ins­ti­tu­ci­jų, po­ li­ci­jos ne tik ne­su­lau­kia, bet ir daž­ nai ken­čia nuo baus­mių už „mo­ra­

li­nius nu­si­kal­ti­mus“, va­di­na­mus zi­na, – ne­san­tuo­ki­nius in­ty­mius san­ty­kius.

Vi­si tu­ri tei­sę į gy­ve­ni­mą

Is­la­mo re­li­gi­jo­je, re­mian­tis Ko­ra­ nu, mo­te­rų tei­sės smar­kiai ski­ria­ si nuo jų įgy­ven­di­ni­mo pra­kti­ko­ je. Tai le­mia ne tiek pa­ti re­li­gi­ja, kiek ikiis­la­miš­ka (iki at­si­ran­dant is­la­mui) pa­triar­cha­li­nė ideo­lo­gi­ ja, vis dar vy­rau­jan­ti da­bar­ti­nė­je Af­ga­nis­ta­no vi­suo­me­nė­je, su­si­ mai­šiu­si su ži­nių trū­ku­mu ir tik­ ro­sios mo­ters po­zi­ci­jos ig­no­ra­vi­ mu is­la­me.

Teo­riš­kai is­la­mas su­tei­kė mo­te­ rims ly­gias tei­ses su vy­rais vi­so­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se. Mo­te­ris, kaip ir vy­ras, tu­ri ly­gias ga­li­my­bes ir tei­ ses su­si­lauk­ti pa­li­kuo­nių, dva­si­nis gy­ve­ni­mas taip pat nė­ra kaip nors ri­bo­ja­mas pa­gal ly­tį. Mo­te­rys tu­ri vi­są tei­sę įgy­ti iš­si­la­vi­ni­mą ir mo­ ky­ti ki­tus: anks­ty­vo­jo­je is­la­mo is­ to­ri­jo­je bū­ta daug mo­te­rų mo­ky­ to­jų, tu­rė­ju­sių ypa­tin­gą reikš­mę sklei­džiant re­li­gi­nes idė­jas.

Ikiis­la­mi­niu lai­ko­tar­piu kai ku­ rio­se ara­bų vi­suo­me­nė­se bu­vo pla­ čiai pa­pli­tu­si tra­di­ci­ja at­si­kra­ty­ti vos gi­mu­sių mer­gai­čių, ta­čiau is­ la­mo re­li­gi­jo­je tai bu­vo griež­tai pa­ smerk­ta. Tai bu­vo vie­nas pir­mų­jų is­la­mo re­li­gi­jos in­dė­lių pri­si­de­dant prie mo­ters tei­sių – tei­sė į gy­ve­ni­ mą ne­pai­sant ly­ties.

Drau­džia pri­vers­ti­nes ve­dy­bas

Is­la­mo šven­to­jo­je kny­go­je Ko­ra­ne ly­gios tei­sės į san­tuo­ką api­brė­žia­ mos kaip mo­ters ir vy­ro ly­gios ga­ li­my­bės da­ly­tis vi­suo­me­ni­niu gy­ ve­ni­mu, o san­tuo­kos pa­grin­das yra mei­lė, lai­mė, pa­gar­ba vie­nas ki­ tam, tei­sin­gu­mas, emo­ci­nė ir dva­ si­nė har­mo­ni­ja. Ly­giai taip pat kaip ir vy­rai, mo­te­rys tu­ri ly­gias tei­ses į sky­ry­bas, nors čia esa­ma tam tik­ rų as­pek­tų, pro­ce­dū­rų, ku­rių lai­ ko­ma­si sie­kiant iš­sau­go­ti šei­mos ins­ti­tu­ci­ją. Pa­vyz­džiui, po sky­ ry­bų tiek mo­te­ris, tiek vy­ras pri­ va­lo lauk­ti tris mė­ne­sius – lai­ko­

Asme

tar­pį, va­di­na­mą id­dah. Per šį lai­ką iš­siaiš­ki­na­ma, ar mo­te­ris ne­si­lau­ kia kū­di­kio (jei mo­te­ris lau­kia­si, kol gims kū­di­kis, ja pri­va­lo rū­pin­tis ir ją iš­lai­ky­ti vy­ras), duo­da­ma lai­ ko ga­li­my­bei gi­mi­nai­čiams pa­dė­ti su­tai­ky­ti iši­ru­sią šei­mą.

Is­la­mo tei­sė drau­džia pri­vers­ ti­nes ve­dy­bas. Nors šei­mos na­riai at­lie­ka di­džiu­lį vaid­me­nį pa­ren­ kant su­tuok­ti­nį, re­mian­tis Ko­ra­nu, mer­gai­tės ar ber­niu­ko žo­dis spren­ džiant šį klau­si­mą tu­ri bū­ti pa­sku­ti­nis. Ta­čiau kaip ir ki­ti Ko­ra­no tei­gi­niai, su­si­ję su vy­ro ir mo­ters san­ty­kiais, san­tuo­kos klau­si­mas vis dar gin­či­ja­mas ir in­terp­re­tuo­ ja­mas sie­kiant su­men­kin­ti mo­ters ar mer­gi­nos ga­li­my­bes rink­tis su­ tuok­ti­nį. Ko­ra­ne mi­ni­ma, kad nors mo­te­ris tu­ri ly­gias tei­ses su vy­ru, šis tu­ri tam tik­rą vir­še­ny­bę. Dėl šios są­vo­kos bū­ta daug dis­ku­si­ jų ir in­terp­re­ta­ci­jų, ta­čiau dau­gu­ ma pa­čių mu­sul­mo­nų moks­li­nin­kų trak­tuo­ja, kad tai reiš­kia ne ką ki­ ta, kaip vy­ro eko­no­mi­nę ga­lią, t. y. šei­mos (mo­ters) iš­lai­ky­mą ir rū­pi­ ni­mą­si ja. Pa­sak moks­li­nin­kų, tai ne­tu­ri jo­kios są­sa­jos su vy­ro pra­ na­šu­mu prieš mo­te­rį kaip as­me­ ny­bę.

Pa­na­šios są­vo­kos, ku­rios daž­ niau­siai iš­trau­kia­mos iš Ko­ra­ no kon­teks­to ir in­terp­re­tuo­ja­mos taip, kaip pa­ran­ku, ir su­ke­lia dau­ giau­sia dis­ku­si­jų bei ne­su­sip­ra­ti­ mų, nors Ko­ra­ne varto­ja­ma sim­ bo­li­nė kal­ba tik­ro­sioms gy­ve­ni­mo tie­soms įvar­dy­ti.

Su­ta­rė, kad bū­ti­na švies­ti

Tai, kaip ma­to mo­te­rų tei­ses Af­ga­ nis­ta­ne svar­biau­si Čag­ča­ra­no pro­ vin­ci­jos val­džios or­ga­ni­za­ci­jų at­ sto­vai, te­ko iš­girs­ti ir mums. Per kon­fe­ren­ci­ją, ku­ri bu­vo bai­gia­ma­sis mė­ne­sį tru­ku­sios ak­ci­jos „Ko­va su smur­tu prieš mo­te­ris“ eta­pas, kal­ bė­jo ne tik mo­te­rys iš įvai­rių mo­te­ rų rei­ka­lų ins­ti­tu­ci­jų, bet ir vy­rai: Čag­ča­ra­no gu­ber­na­to­rius, Ape­lia­ ci­nio teis­mo di­rek­to­rius, Švie­ti­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius, Ka­lė­

ji­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius, Čag­ča­ra­no ka­lė­ji­mo va­do­vas, Vi­ suo­me­nės svei­ka­tos de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius, po­li­ci­jos at­sto­vai.

Dau­gu­mos bu­vo pri­tar­ta, kad dau­giau­sia mo­te­rų nu­žu­dy­mo ar smur­to prieš mo­te­ris at­ve­jų pa­si­ tai­ko ato­kes­niuo­se ra­jo­nuo­se, ku­ riuo­se vis dar įsi­ga­lė­jęs Ta­li­ba­ no re­ži­mas. Svar­biau­sia pro­ble­ma, ku­rią rei­kia iš­spręs­ti, – tai sau­ gu­mo si­tua­ci­ja Go­ro pro­vin­ci­jo­je ir vi­sa­me Af­ga­nis­ta­ne. Kon­fe­ren­ ci­jos da­ly­viai vien­bal­siai pri­ta­ rė, kad neuž­tik­ri­nus žmo­nių sau­ gu­mo sun­ku kal­bė­ti apie žmo­gaus tei­sių idė­jų sklei­di­mą ra­jo­nuo­se, nors apie tai bū­ti­na švies­ti gy­ven­ to­jus. Svar­bu pa­brėž­ti, kad švie­ti­ mą – kaip prie­mo­nę ko­vo­ti už mo­ te­rų tei­ses – pa­mi­nė­jo be­veik vi­si or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai.

Kri­ti­ka vy­rams

Nors dėl dau­ge­lio smur­to prieš mo­ te­ris prie­žas­čių (skur­das, švie­ti­mo trū­ku­mas, ka­ro pa­da­ri­niai, pri­ vers­ti­nės san­tuo­kos, mo­kes­tis už nuo­ta­ką ir pan.) vi­si bu­vo bend­ros nuo­mo­nės, pra­si­dė­jus kon­fe­ren­ci­ jos dis­ku­si­joms bu­vo aiš­kiai ma­ty­ti skir­tin­gos kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių – mo­te­rų ir vy­rų – po­zi­ci­jos.

Mo­te­rys drą­siai kri­ti­ka­vo vy­rų va­do­vau­ja­mas ins­ti­tu­ci­jas: pa­sak Mo­te­rų rei­ka­lų de­par­ta­men­to at­ sto­vės, vi­si iki šiol pa­teik­ti klau­ si­mai po­li­ci­jai apie mo­te­rų nu­žu­ dy­mo at­ve­jus bu­vo ig­no­ruo­ja­mi.

Kri­ti­kos su­lau­kė ir at­sto­vai iš pro­ vin­ci­jos ka­lė­ji­mo: pa­sak mo­te­rų, su jo­mis ne­si­da­li­ja­ma in­for­ma­ci­ ja apie ka­lin­čias mo­te­ris bei jų pa­ dė­tį ir teis­mo pro­ce­sus, ku­rie grei­ tai už­ge­si­na­mi be jo­kio iš­sa­mes­nio ty­ri­mo.

De­ja, bet per dis­ku­si­jas at­sa­ky­ mai į pa­teik­tą kri­ti­ką bu­vo ga­na abst­rak­tūs. La­biau­siai nu­ste­bi­no tai, kad kai ku­rių ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų siū­ly­mai spręs­ti smur­to pro­ble­mas bu­vo pa­rem­ti ikiis­la­mi­nio lai­ko­tar­ pio re­li­gi­jos prin­ci­pais ir baus­mė­ mis. Pa­vyz­džiui, iš vie­nos ins­ti­tu­

25

šeštADIENIS, gruodžio 29, 2012

menas ir pramogos

ly­bė­je Mo­te­ris, kaip ir vy­ras, tu­ri ly­gias ga­li­my­ bes ir tei­ses su­si­lauk­ti pa­ li­kuo­nių, dva­ si­nis gy­ve­ni­ mas taip pat nė­ra kaip nors ri­bo­ja­mas pa­ gal ly­tį.

ar yra keblus

eninio archyvo nuotr.

ci­jos va­do­vo iš­girs­ta, kad „ne to­kia jau blo­ga pra­kti­ka už nu­si­kal­ti­mus prieš mo­te­rį nu­si­kal­tė­lį baus­ti ap­ mė­tant jį ak­me­ni­mis vie­šai“. To­ kios po­zi­ci­jos per kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je kal­ba­ma apie žmo­gaus tei­ ses, ne­si­ti­kė­jo­me, ta­čiau ne­tru­kus pri­si­mi­nė­me, kad vis dėl­to esa­me Af­ga­nis­ta­ne, kur žmo­nių są­mo­nė­ je vis dar gy­vas ne­tei­sin­gas Ko­ra­no tei­sin­gu­mo in­terp­re­ta­vi­mas ir su­ vo­ki­mas. Šis pa­vyz­dys pui­kiai nu­pie­šia šian­die­nį mo­te­rų tei­sių pa­veiks­ lą Af­ga­nis­ta­ne: mo­te­rų po­zi­ci­jos ir sa­vo tei­sių gy­ni­mas vis stip­rė­ja, ta­ čiau esa­ma dar daug iš­šū­kių, ku­rie lau­kia atei­ty­je, – tai ne tik švie­ti­ mas, mo­te­rų sau­gu­mo už­tik­ri­ni­ mas, sie­kis, kad ki­tos ins­ti­tu­ci­jos, va­do­vau­ja­mos vy­rų, no­riai pa­lai­ ky­tų ry­šius su mo­te­rų va­do­vau­ja­ mo­mis įstai­go­mis, bet ir mo­te­rų pa­siau­ko­ji­mas sie­kiant pa­ge­rin­ti mo­ters pa­dė­tį vi­suo­me­nė­je, drą­sa gar­siai iš­sa­ky­ti sa­vo po­zi­ci­jas ir ap­ gin­ti mo­te­rų bal­są.

Papildoma informacija Lapkričio pra­ džioje Afga­ nistano Goro provincijoje įsikūrė 16-oji karių pamai­ na. Pagrindi­ nė Goro pro­ vincijos atkū­ rimo grupės (PAG), kurią sudaro civiliai ir kariai, misijos užduotis – padėti Afganista­ no valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tin­ kamas sąlygas atkurti provinciją.

PAG-16 pamainą sudaro apie 150 karių, tarp jų yra aštuonios mote­ rys, kurios Gore rūpinasi provinci­ jos moterų ir vaikų reikalais. Jolan­ ta Spangevičiūtė (nuotr.) yra PAG16 štabo CKB (civilių ir karių bendra­ darbiavimas) grupės specialistė.

Nau­juo­sius me­tus pa­si­tin­kant: Vil­niaus ren­gi­nių že­mė­la­pis Kal­nas man­da­ri­nų ir sal­dai­nių, ban­dy­mas įsi­pa­to­gin­ti ant so­fos, „Žyd­ra­sis ži­bu­rė­lis“ bei nau­ja­me­ čiai fe­jer­ver­kai. Jei jū­sų nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vės kol kas nu­si­pel­ nė tik to­kio sce­na­ri­jaus, „Vil­niaus die­na“ siū­lo jį bent šiek tiek pa­ko­ re­guo­ti.

Kiek­vie­nų me­tų pa­bai­go­je da­lį lie­tu­vių kan­ki­na gal­vo­sū­kis, kur, kaip ir su kuo su­tik­ti nau­jus me­ tus. Vil­nie­čiams, ap­si­spren­du­ siems vi­są die­ną kiurk­so­ti prie te­ le­vi­zo­riaus, „Vil­niaus die­na“ siū­lo ki­tą al­ter­na­ty­vą: čiup­ti te­le­fo­ną,

pa­skam­bin­ti se­niai ma­ty­tam bi­ čiu­liui ar bi­čiu­lei, o gal pa­baks­ no­ti į šo­ną šei­mos ar­ti­mie­siems ir iš­si­rink­ti iš gau­sy­bės gruo­ džio 31-ąją vyk­sian­čių spek­tak­ lių, kon­cer­tų, te­mi­nių va­ka­rė­lių.

Net jei ne­mėgs­ta­te šios šven­tės, ge­ra ak­to­rių vai­dy­ba, pa­tin­kan­ čios mu­zi­kos do­zė ar įtai­gaus ki­ no sean­sas nuo­tai­kos dar ne­su­ga­ di­no nie­kam. Juk pa­ti pui­kiau­sia do­va­na pa­si­tin­kant ki­tus me­tus – tai lai­kas, da­li­jan­tis įspū­din­go­mis aki­mir­ko­mis su my­li­mais, mie­lais žmo­nė­mis.

KUR? Rad­vi­lų rū­mų mu­zie­ju­je, Vil­niaus g. 24.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 16 val. KIEK? 53 li­tai.

VD inf.

Pasirinkimas: naujuosius metus pasitikti galima ir namuose, tačiau

kur kas įsimintinesni jie bus apsilankius viename iš šventinių renginių. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

KUR? Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je, Šv. Jo­no g. 12.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 18 ir 20 val. KIEK? 30–50 li­tų.

KUR? „Le Me­ri­dien Vil­niuje“, greit­ke­lio A2 19 km.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 20 val. KIEK? 225–500 li­tų.

inst­ru­men­tai ir Bal­sas su­si­tin­ka

at­si­svei­ki­ni­mo sim­fo­ni­ja

Bliz­ge­sys tur­tin­giems gur­ma­nams

Šis kon­cer­tas – tai uni­ka­li ga­li­my­bė iš­girs­ti gry­nai vo­ka­li­nės mu­zi­kos at­li­kė­jus gre­ta pri­sie­ku­sių inst­ ru­men­ti­nin­kų. Tai vo­ka­li­nis an­samb­lis „Quo­rum“ bei Dai­niaus ir Ai­do Puo­džiu­kų smui­ko ir for­te­pi­ jo­no due­tas.

Ne­nus­teb­ki­te, kai skam­bant pui­kiai kla­si­ki­nei mu­ zi­kai sce­ną vie­nas po ki­to už­pūs­da­mi žva­kes pa­ liks vi­si Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro mu­zi­kan­tai – liks tik dvi vio­lon­če­lės... Tai gar­sio­ji Jo­sep­ho Hayd­ no „At­sis­vei­ki­ni­mo“ sim­fo­ni­ja.

Ieš­kan­tiems pra­ban­gos pui­kiai tiks penkių pa­tie­ ka­lų gur­ma­niš­ka va­ka­rie­nė su iš­skir­ti­niais vy­nais, skam­bant for­te­pi­jo­no gar­sams, o po jos – sma­gūs po­pu­lia­riau­si pa­sau­li­niai hi­tai ir ge­riau­si šo­kių kū­ ri­niai bei nau­ja­me­tis fe­jer­ver­kas.

KUR? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je, Vil­niaus g. 30.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 17 ir 20 val. KIEK? 62–182 li­tai.

KUR? „Sie­mens“ are­no­je, Ozo g. 14.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 18 val. KIEK? 67–117 li­tų.

KUR? Pra­mo­gų are­no­je, Ąžuo­ly­no g. 9.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 19 val. KIEK? 70–100 li­tų.

Nau­ja­me­tė fla­men­ko fies­ta

Spal­vin­gi mu­zi­kos gar­sai

„Gul­bių eže­ras“ iš Mask­vos

Ug­nin­ga­sis fla­men­kas ir or­kest­ras... neįp­ras­ta? Ta­ čiau bū­tent to­kią pro­gra­mą pri­sta­tys gi­ta­ros vir­ tuo­zas Car­lo­sas Pi­ña­no­sas, per­ku­si­nin­kas Mi­gue­ lis An­ge­las Oren­gas ir Do­na­to Kat­kaus Šv. Kris­to­fo­ ro ka­me­ri­nis or­kest­ras.

Pa­ly­dė­ti se­nuo­sius metus kvie­čia pa­sau­li­nė mu­zi­ ki­nio teat­ro le­gen­da, gar­sus Brod­vė­jaus miu­zik­las „Mu­zi­kos gar­sai“. Pag­rin­di­nius vaid­me­nis ku­ria Egi­ di­jus Si­pa­vi­čius, Po­vi­las Meš­kė­la, Do­mi­ny­kas Vai­ tie­kū­nas, Eve­li­na Anu­saus­kai­tė ir kt.

„Maks­vos mies­to ba­le­tas“ nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se mū­sų ša­lies pub­li­ką ste­bins ne tik il­giau nei šimt­ me­tį ne­ty­lan­čia Piot­ro Čai­kovs­kio mu­zi­ka, bet ir įmant­riais kos­tiu­mais, sce­nog­ra­fi­ja, ne­prie­kaiš­tin­ gu šo­kiu.

KUR? Vil­niaus ma­ža­ja­me teat­re, Ge­di­mi­no pr. 22.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 18 val. KIEK? 42–102 li­tai.

KUR? Vil­niaus ro­tu­šė­je, Di­džio­ji g. 31.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 17 ir 21 val. KIEK? 50–120 li­tų.

KUR? Klu­be „Opium“, Is­lan­di­jos g. 4.

KA­DA? Gruo­džio 31 d. 22 val. KIEK? 50 li­tų.

Juo­kas pro aša­ras

Puo­ta su ope­ros „hi­tais“

Lie­tu­vos val­džia ren­ka­si

Pla­to­niš­kos, bet aist­rin­gos mei­lės is­to­ri­ja, ko­miš­ kas idea­liz­mas ir net ban­dy­mai per­kel­ti lie­tu­vius į Ma­da­gas­ka­rą – vi­sa tai Ri­mo Tu­mi­no re­ži­suo­ta­ me spek­tak­ly­je pa­gal Ma­riaus Ivaš­ke­vi­čiaus pje­sę „Ma­da­gas­ka­ras“.

Auk­si­nis trio – Eve­li­na Sa­šen­ko, Liu­das Mi­ka­laus­ kas ir Egi­di­jus Ba­vi­ki­nas – jums va­ka­rie­niau­jant at­ liks ari­jas, due­tus iš ži­no­miau­sių miu­zik­lų, ope­rų ir ope­re­čių. Gros sty­gi­nių kvin­te­tas „In­ter­mez­zo“, pia­ nis­tas Pau­lius Zda­na­vi­čius.

Jei jau­čia­tės esan­tis vie­na iš Lie­tu­vos po­li­ti­kos žu­ ve­lių, šia­me va­ka­rė­ly­je ga­lė­si­te at­skleis­ti sa­vo su­ ge­bė­ji­mus spręs­da­mas, ko­kią įta­ką kas tu­rės šo­kių aikš­te­lė­je, ko­kį bu­čia­vi­mo­si įsta­ty­mą tvir­tin­ti, ką le­ ga­li­zuo­ti, o ką de­por­tuo­ti.

34 654.

959483

ti Vilniuje: ai-dailidės, ai, plytelių 437, 8 659 959171

lingi dar8 5) 260 nti darbo 961027

o

daus dugarantuo8 689 44 zebra.lt.

955284

o

ŽA nenauldytuvus, rinę techaisus. Tel. mis.lt.

951181

aisymas Vil275 4665; 933624

žame siundurų. Tel. 8 Informaci959526

iją, Olandipervezimai.

952525

ukšta kokyaldai.lt. Tel. 760904

ą

utas Palans g. 1A. Tel. 955765

e arba išsime iš karto.

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių 26seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai.

Kreiptis tel.

(8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663Aplinkos 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų prie 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams.

Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721.

975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086.

973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.Tel.De-8 611 45 000. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

skelbimai

siūlo darbą

953105

ismo nutarta bankroto BankrutuodministratoMO IR RESotas asmuo om iki 2012 avo kreditožės 2 dienai i) kartu pripatvirtinanus nuorašus. reikalavimų , kokiu būdu vimą pateikKaunas. In. 961016

PLANAVIančio Lvovo lniuje, sklydras plotas navimo paybės admiotojo 2011 2011 08 01 organizatosutartis Nr.

960851

Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com.

961170 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com.

2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita ir tvirtinimas.

2.

Revizoriaus atas8 699 99 965, 8 612 22 227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas.

975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas.

6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau (8 5)m.206 0799,8 d.

8 611 po Nr.informacijos 147 savininkątel.2012 birželio 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k., SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

348, e. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

Siūlo darbą Lietuvos įmonė ieško lygintojų darbui Vokietijoje. Tel. 8 659 31 272.

1056556

Parduoda Nekilnojamąjį turtą

Įvairūs NEMOKAMI SKELBIMAI

Bankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, parduoda už pasiūlytą didžiausią kainą: patalpas Odminių g. 3-10A, Vilniuje, bendras plotas 101,95 kv. m, mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 10940257-5011:0023, statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavimo kaina 539 000 Lt. Paraiškos turto pirkimui priimamos vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos, t. y. iki 2013 m. sausio 29 d. imtinai BDUAB „INGO Baltic“ patalpose, Odminių g.

3-10A, Vilniuje (4-asis aukštas). Pradinis įnašas 10 proc. pradinės pardavimo kainos sumokamas į BDUAB „INGO Baltic“ sąskaitą LT48 7044 0600 0041 6237 AB SEB banke. Parduodamo turto apžiūra vyksta iš anksto susitarus su turto pardavimo vykdytoju administratoriaus UAB „Jupoga“ įgaliotu asmeniu J.Dzekunsku tel. 8 685 67 424.

T

AS I R Kelionių S AN A Iš/į Londoną saugiai, greitai Kelionių vežame siunDA S Karščiausi pasiūlymai Ipristatome iki durų. Tel. 8 tinius. Lietuvoje N !

K organizatorius Kelionių paslaugos KAS ,

1059135

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

976256

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

929928

Tel. (8 5)pasiūlymai 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi kelionių

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką?

Las A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Tel. (8 5) 231 3314.

Faks.

262 9120 Torontas nuo 2382 Lt (8 5) www.krantas.lt www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga KELTŲ BILIETAI LĖKTUVŲnuo BILIETAI ypatingą kainą. INTERNETU Kalgaris 3464INTERNETU Lt nuo 125 Lt Klaipėda–Kylis iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Zasnicas KELIONĖS Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKlaipėda–Karlshamnas Vasaros poilsio net iki 50% leiskitės Kaina pateikta abi pusesjūroje! su oro uostųnuomo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laiveįkelionėms Baltijos Ryga–Stokholmas laidos!!!

01–2013 03 21 kesčiais.

Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaMėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Talinas–Stokholmas KRUIZAI Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas Talinas–Helsinkis Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai,pakarėlį!

Helsinkis–Stokholmas Viduržemio jūra, Panamos kanalas, SkandiVašingtonas nuo 2526 Lt ir linksmybės iki pildomai.

Baltijos jūroje bus ir disko, Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Kopenhaga–Oslas navija, Pietų Amerika, Azija Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. ryto! www.krantas.lt .

Amsterdamas–Niukastlas Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius Spėkite pasinaudoti KELIONĖS AUTOBUSU mažiausių kainų paKELIONĖS siūlymaisAUTOBUSU 2013 m. vasarai!

Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje POILSISpilys–Čekijos 2013 m. lėktuvu iš Vilniaus Čekijos – 577 Lt (05.26.)

95 Lt Brava,rojus–Praha Ispanija,– Kosta Kosta Dorada nuo Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt 1279 Lt naktis Muziejų (05.19/20) Graikija, Kreta –sala–Talinas 959 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Čekijos pilys–Čekijos Ispanija, Kosta Bravarojus–Praha – 1279 Lt – 577 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Graikija, Kos sala –stebuklai 1069 Lt – 1397 Ltjūros Šveicarijos gamtos Turkija, Antalija – 969 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas Bulgarija, Varna – 929 Lt – 377 Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Kroatija, Rijeka –Lt1189 pažintinė) Lt Praha-Viena-Budapeštas Turkija,nuo Marmaris Kroatija 990 Lt1029 Ltnuo 627 Lt Portugalija, Algarvė – 1899 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt Egiptas – 1299 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt POISIS lėktuvu iš Varšuvos Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS Šarm El Šeichas – 1314 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt Portugalija – 1633 Lt Ispanija Kosta – 1719 Lt Lt – 999 Lt Ispanija, Dorada Bulgarija nuo 850 Šri Lanka – 5072 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500– 1108 Lt Graikija, Lt PAŽINTINĖS lėktuvu iš Varšuvos Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 KruizasAntalija Nilu nuo–1666 Turkija, 1185 LtLt Tunisas nuo 770 Lt Izraelis – 2252 Lt Bulgarija, Marokas –Burgas 2235 Lt– 1199 Lt Ispanija – 2235 Rijeka –Lt1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Turkija, Marmaris 1289LtLt Kruizas Nilu nuo 2038 SLIDINĖJIMAS lėktuvu Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Bulgarija, Izraelis–Jordanija–Egiptas Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Andora nuo – 1290 Lt Lt– 1899 Lt Kuba nuoŠveicarija 5853 Lt ir Prancūzija LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Italija, (Aostos slėnis) – 1490 Lt nuo 995 Lt Egiptas, Hurgada Italija (Vialattea) – 1650 Lt IŠBulgarija RYGOS:– 995 Lt autobusu Prancūzija (Trys – 1470 Lt 5218 Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo Turkija – 1078 Lt Slėniai) Italija (Livinjo) – 1490 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠKreta VILNIAUS: – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius

Graikija, – 99–Lt1890 Lt Austrija, Kreta Šveicarija Mažieji Laukystos pirataiLt– 370 Slovakija (Žemieji 890LtLt Bulgarija, Varna –Tatrai) 1099 Ukraina (Bukovelis) 7 d.599 – 850 Lt Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 2239LtLt POILSIS lėktuvu iš Vilniaus Mes jėga Lt Lt Egiptas nuo450 1499 Tenerifė – galaktika 1719 Lt 450 Lt Žaidimų STOVYKLOS Indija (Goa) LIETUVOJE – 3419 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550 Lt Lt į Lietuvą 450 Lt JAE (Dubajus) –atkeliauja 3729 Tailandas (Bankokas) – 3629 Avataro nuotykiai 450LtLt Raganė – 550 Lt kartu Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt AVIABILIETAI Aplink pasaulį 7 dienas Pirkti internetu: www. lek.lt 499 Lt Top Fun 640 Lt per (yra ir pigios aviakompanijos) Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE KELTAI Ryga–Stokholmas Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Talinas–Helsinkis STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Spec. pasiūlymai: 60 Lt dienai Klaipėda–Karlshamnas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Klaipėda–Kylis Klaipėda–Zasnicas Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos rengi*kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt niai Baltijos jūroje!

Juodkalnijoje 1899 Lt KRUIZAI KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos Estijoje 1790 Lt Kruizinė kelionėstovykla su naujametine programa Ryga–Stokholmas–Ryga Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* 2012 12 31–2013 01 02 nuo 570 Lt Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Viduržemio jūrojeLt10 d. nuo 1208 Lt/asm.

Talinas–Stokholmas (spec.

Tokijaskaina) – 2229 Lt Karibų 7 d.Ltnuo 960 Lt/asm. (spec.

Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) VIZOS Klaipėda–Kylis (spec.

Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt,(spec.

Baltarusiją nuo 85 Lt Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas

Įvairūs Kita INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad pradedamas rengti žemės sklypų Piliavos g. 2 (kad.

Nr. 0101/0167:38) – 0,2954 ha; Varnės g. 15 (kad. Nr. 0101/0167:1242) – 0,8918 ha; Plytinės k. (kad. Nr. 0101/0167:1240) – 5,2909 ha detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2012 m. rugsėjo 5 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042118.

Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį, perkonfigūruoti ir sudalyti sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

Planavimo organizatorius – Leokadija Voitechovskaja, Janina Katkovska, Veronika Markovska, UAB „Alren“, įm. k.

300096224, atstovaujama Ričardo Rusecko. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100, 212 1634. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka – planavimo pasiūlymai ir pastabos pateikiami rengėjui ir organizatoriui žodžiu ir raštu.

1059447

Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt

929896

s r. perka: me iš karto.

5, 8 613 70 23.

pranešimo įteikimo dienos.

e j u i n l Vi O

N KO

S A V

T FO

S UR

AS

A R A K

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

INFORMACIJA apie UAB „Bionovus“ atliekų saugaus šalinimo (laidojimo) aikštelės Kuprioniškių k., Vilniuje statybos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Bionovus”, Smolensko g. 12, LT-03201, Vilnius, tel. (8 5) 239 4930. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. Atliekų saugaus šalinimo (laidojimo) aikštelės statyba. 3.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta Vilniaus miestas, Kuprioiškių k., Liepkalnio 172B. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: LR Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2012-12-21 raštu Nr.(38-4)-VR-1.7-2520 priimta atrankos išvada: atliekų saugaus šalinimo (laidojimo) aikštelės Kuprioniškių k., Vilniuje statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą: per 20 darbo d. nuo šio skelbimo paskelbimo UAB „Bionovus“, Smolensko g. 12, Vilnius, darbo d., 9-12 val. ir 13-16 val., tel. (8 5) 239 4930. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: LR Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel.

(8 5) 272 8536, per 20 darbo d. nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: LR Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD, Juozapavičiaus g.

9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, UAB „Bionovus“, Smolensko g. 12, Vilnius, darbo d., 9-12 val. ir 13-16 val., tel. (85 ) 239 4930, per 20 darbo d. nuo šio skelbimo paskelbimo.

1059574

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0200:1260, esančio Didžiasalio kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0200:356, savininką Pavel Jagelo susipažinti su projekto sprendiniais nuo 2013 01 10 iki 2013 01 20 prašom atvykti į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel.

(8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt.

1059399

27

šeštadienis, gruodžio 29, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje išsilaikys subjurę orai. Šiandien kai kur numatomi trumpi krituliai, lijundra, plikledis. Temperatūra svyruos tarp 3 laipsnių šalčio ir 2 laipsnių šilumos. Sekmadienį išsilaikys panašūs orai, kai kur prognozuojama šlapdriba, naktį bus nuo 4 laipsnių šalčio ir 1 šilumos, dieną – nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos.

Šiandien, gruodžio 29 d.

–1

Telšiai

+1

–1

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

–1

Utena

0

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

8.42 16.00 7.18 17.31 8.49

364-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 2 dienos.

Saulė Ožiaragio ženkle.

–2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +6 Kairas +19 Keiptaunas +29 Kopenhaga +6

Londonas +9 Madridas +8 Maskva –3 Minskas –3 Niujorkas 0 Oslas +6 Paryžius +12 Pekinas –3

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–5

–2

–3

–4

9

–3

+1

–1

–2

9

+1

+2

+2

+2

9

+1

+2

+1

+1

7

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +5 Ryga 0 Roma +13 Sidnėjus +26 Talinas –4 Tel Avivas +17 Tokijas +12 Varšuva +1

–2

–2

Vėjas

7–12 m/s

Marijampolė

Vilnius

–1

Alytus

DATOS (gruodžio 29 D.)

DATOS (gruodžio 30 D.)

1721 m. gimė Prancūzijos karaliaus Liudviko XV meilužė Madame de Pompadour.

1916 m. nužudytas Grigorijus Rasputinas, rusų valstietis, mistikas, caro Nikolajaus II ir jo šeimos favoritas.

1926 m. mirė vokiečių poetas Raineris Maria Rilke.

1938 m. gimė Jonas Voightas, JAV televizijos ir kino aktorius, Angelinos Jolie tėvas.

1959 m. gimė amerikiečių aktorė Patricija Clarkson.

1969 m. gimė dailininkas Vilmantas Marcinkevičius.

1972 m. gimė anglų aktorius Jude’as Law. 1979 m. gimė meksikiečių aktorius Diego Luna.

1986 m. mirė Andrejus Tarkovskis, rusų kino režisierius, scenaristas ir aktorius, vienas garsiausių Sovietų Sąjungos režisierių.

1819 m. gimė vokiečių rašytojas Teodoras Fontane’as.

1860 m. gimė kalbininkas, lietuvių kalbos normintojas, pedagogas Jonas Jablonskis.

1865 m. gimė anglų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Rudyardas Kiplingas.

1922 m. įkurta Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga.

1928 m. gimė amerikiečių dainininkas ir muzikantas Bo Diddley.

1944 m. mirė prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Romainas Rolland’as.

1969 m. gimė anglų muzikantas, dainininkas grupės „Jamiroquai“ lyderis Jay Kay (tikrasis vardas – Jasonas Cheethamas).

1975 m. gimė amerikiečių golfo žaidėjas Tigeris Woodsas.

1985 m. gimė NBA krepšininkas LeBronas Jamesas.

Sky­ry­bos smo­gė per ki­še­nę Bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ ni su­si­ta­rė dėl sky­ry­bų su bu­vu­sia žmo­na Ve­ro­ni­ca La­rio. Ant­ro­ji eksp­rem­je­ro žmo­ na gaus po 36 mln. eu­rų per me­tus, ar­ba po 100 tūkst. eu­rų kas­dien.

To­kios di­de­lės su­mos bus mo­ka­ mos, nes pa­gal įsta­ty­mą V.La­rio po sky­ry­bų tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę leis­ti tiek pat, kiek leis­da­vo gy­ven­da­ma su S.Ber­lus­co­ni.

Be to, at­si­žvel­gia­ma į tai, kad pa­ gal su­si­ta­ri­mą vi­sas ne­kil­no­ja­ma­ sis tur­tas lie­ka bu­vu­siam prem­je­ rui. Pa­vyz­džiui, S.Ber­lus­co­ni liks vi­la Ma­ke­ri­ju­je, ver­ti­na­ma 78 mln. eu­rų.

Laik­raš­tis „Cor­rie­re del­la Se­ ra“ pa­brė­žia, kad dėl sky­ry­bų są­ ly­gų bu­vo de­ra­ma­si dau­giau kaip tre­jus me­tus. Pa­gal Ita­li­jos įsta­ty­ mus sky­ry­bos ga­li­mos tik ma­žiau­ siai tre­jus me­tus iš­gy­ve­nus se­pa­ ra­ci­jo­je.

Silp­ny­bė ne­pil­na­me­tėms

V.La­rio pa­rei­ka­la­vo sky­ry­bų 2009 m., kai bu­vo pa­vie­šin­ta, kad pa­ gar­sė­jęs mer­gi­šius S.Ber­lus­co­ni da­ly­va­vo ma­ne­ke­nės kar­je­ros sie­ kian­čios mer­gi­nos, va­di­nu­sios jį tė­tu­ku, 18-ojo gim­ta­die­nio va­ka­ rė­ly­je. Mer­gi­na vė­liau pa­pa­sa­ko­ jo žur­na­lis­tams, kad daž­nai su­si­ ti­ki­nė­ja su S.Ber­lus­co­ni ir kad iš jo

do­va­nų ga­vo auk­si­nį vė­ri­nį su dei­ man­tais.

Bu­vu­si žmo­na sar­kas­tiš­kai kal­ bė­jo, kad S.Ber­lus­co­ni yra „dra­ko­ nas, ku­riam ne­kal­tos mer­ge­lės siū­ lo­si pa­čios“, taip pat skun­dė­si, kad jis bu­vo „ne­ge­ras“, ir tvir­ti­no ne­ ga­lin­ti lik­ti su vy­ru, „ku­ris jau­čia silp­ny­bę ne­pil­na­me­tėms“.

S.Ber­lus­co­ni į žmo­nos spren­di­ mą skir­tis rea­ga­vo ga­na skau­džiai: „Esu su­si­rū­pi­nęs ir ap­gai­les­tau­ju.

Iš mei­lės vai­kams ban­džiau su­val­ dy­ti šią su­dė­tin­gą si­tua­ci­ją, bet da­ bar vis­kas baig­ta.“ Ra­do nau­ją sim­pa­ti­ją

56 me­tų V.La­rio, ku­ri drau­ge su S.Ber­lus­co­ni pra­gy­ve­no maž­daug 30 me­tų, su­si­lau­kė su juo tri­jų vai­kų.

Ji su S.Ber­lus­co­ni su­si­pa­ži­no 1980 m. vie­no teat­ro dra­bu­ži­nė­je.

V.La­rio tuo­met bu­vo ak­to­rė, o jis – ži­no­mas ir tur­tin­gas vers­li­nin­kas.

Po de­šim­ties me­tų jie su­si­tuo­kė.

76 me­tų ži­niask­lai­dos mag­na­tas šiuo me­tu su­si­ti­ki­nė­ja su vie­na te­ le­vi­zi­jos žvaigž­du­te, ku­ri už jį jau­ nes­nė be­veik 50 me­tų.

Pra­ban­ga: pa­gal Ita­li­jos įsta­ty­mus V.La­rio po sky­ry­bų tu­ri tu­rė­ti ga­li­

my­bę leis­ti tiek pat, kiek leis­da­vo gy­ven­da­ma su S.Ber­lus­co­ni.

„Pa­ga­liau jau­čiuo­si esan­tis ne toks vie­ni­šas“, – šį mė­ne­sį sa­kė S.Ber­ lus­co­ni ir pri­si­pa­ži­no, kad su­si­ža­ dė­jo su 28 me­tų Fran­ces­ca Pas­ca­le.

Mi­na teis­mų slenks­čius

Kaip tei­gia laik­raš­čiai, nau­jau­ sias S.Ber­lus­co­ni pa­reiš­ki­mas per jam pri­klau­san­čią te­le­vi­zi­ją „Ca­ na­le 5“ yra mė­gi­ni­mas at­gai­vin­ ti nu­smu­ku­sį po­pu­lia­ru­mą prieš atei­nan­čiais me­tais vyk­sian­čius rin­ki­mus.

Mag­na­tas, jau nu­teis­tas už su­kčia­vi­mą, šiuo me­tu dar tei­sia­mas

Šiandien: Gaja, Gentvainas, Giraldas, Teofilė, Tomas Rytoj: Dovydas, Egvinas, Gedrimė, Gedvaidė, Gražvilas, Sabinas

įvairenybės

Iš­sau­go­jo ver­tin­gą vi­lą

Vardai

AFP nuo­tr.

už pikt­nau­džia­vi­mą val­džia ir sek­są su ne­pil­na­me­te pro­sti­tu­te, Ma­ro­ ke gi­mu­sia eg­zo­tiš­kų šo­kių šo­kė­ja Ka­ri­ma El Mah­roug, ži­no­ma sce­ ni­niu var­du Ru­bi Šir­džių Dau­žy­to­ ja. Pro­ku­ro­rai tvir­ti­na, kad S.Bers­ lu­co­ni mo­kė­jo už sek­są su tuo­met 17-me­te Ru­bi.

Nors Ita­li­jo­je ly­ti­niai san­ty­kiai abie­jų par­tne­rių su­ti­ki­mu lei­džia­ mi nuo 14 me­tų ir pro­sti­tu­ci­ja taip pat yra le­ga­li, ta­čiau turėję ly­ti­nių san­ty­kių už at­ly­gį su as­me­niu iki 18 me­tų bau­džia­mi pa­gal įsta­ty­mą.

BNS, ne­wsru.com inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą.

Jautis (04 21–05 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Dvyniai (05 21–06 21). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.

Vėžys (06 22–07 22). Tikėtinos įtemptos situacijos, teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes, nes jos prieštaraus jūsų dvasinėms vertybėms. Dabartiniame gyvenime neliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate.

Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei ranka numosite į prietarus ir baimes.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.

Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi.

Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš pažįstamų.

Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus.

Niekas negali jūsų priversti daryti to, kad nemalonu.

Vandenis (01 21–02 19). Teigiamai vertinsite savo galimybes ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet aplinkiniai visiškai pritars jums. Tai sėkmingas laikas.