2013-01-04 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, SAUSIO 4, 2013

www.kl.lt

A.Ku­bi­lius no­ri tap­ti še­šė­li­nės Vy­riau­sy­bės va­do­vu.

Pot­vy­nis Rus­nė­je – vis la­biau grės­min­gas.

Lietuva 7p.

Užribis 8p.

2 (19 605)

Prieg­lobs­tį nuo mo­kes­čių G.De­par­dieu ra­do Ru­si­jo­je.

Pasaulis 10p.

Dėl kie­mų – disk­ri­mi­na­ci­ja Klai­pė­dos cent­re, J.Zemb­ric­kio gat­ vė­je, gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai ne­te­ ko amo, kai iš val­di­ nin­kų iš­gir­do ver­ dik­tą, kad jiems ne­ bus ga­li­ma įsi­gy­ ti lei­di­mų ne­mo­ ka­mai sta­ty­ti au­to­ mo­bi­lius 200 met­ rų spin­du­liu ap­link na­mus.

Kaina 1,30 Lt

„Kas čia bus, jei pri­jungs mus prie Dar­bė­nų ir Šven­ to­jo­je ims au­gin­ti kar­ves bei kiau­les?“ Šven­to­sios se­niū­nas Eu­ge­ni­jus Či­lins­kas ma­no, kad ma­žam ku­ror­tui bū­ti Pa­lan­gos glo­bo­je yra vi­sai ge­rai.

5p.

Nau­jų­jų šven­tė – be šil­umos Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Vie­no Klai­pė­dos dau­gia­bu­čio gy­ ven­to­jai Nau­juo­sius me­tus bu­vo pri­vers­ti su­tik­ti ša­lia šal­tų ra­dia­ to­rių. Ta­čiau bend­ri­jos pir­mi­nin­ kė dėl to­kios si­tua­ci­jos kal­ti­na pa­ čius gy­ven­to­jus.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šo­ki­ra­vo la­pe­liai ant lan­gų

„Kaž­koks ab­sur­das – vi­siems lei­di­ mai su­tei­kia­mi, o mums – ne. To­ dėl už au­to­mo­bi­lio lai­ky­mą po sa­vo na­mo lan­gais dar tu­rė­si­me mo­kė­ ti ir mil­ži­niš­kus pi­ni­gus“, – pik­ti­ no­si gy­ven­to­jai.

J.Zemb­ric­kio gat­vė­je esan­čia­me na­me gy­ve­nan­ti Jo­la Son­gai­lie­nė ne­nei­gė, kad už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą gat­vė­je rei­kia mo­kė­ti nuo ta­da, kai bu­vo įves­ta rink­lia­va.

Ta­čiau gy­ven­to­jai, ku­rių au­to­ mo­bi­liai ne­tel­pa kie­muose, už pa­ lik­tuo­sius gat­vė­je nie­ ka­da ne­mo­kė­da­vo.

4

Sa­va­va­liš­kai už­su­ko sklen­dę

Įž­val­ga: R.Moc­kus įsi­ti­ki­nęs, kad J.Zemb­ric­kio gat­vės gy­ven­to­jai lei­di­mų ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius

ne­nu­si­pel­nė, nes tu­ri pri­va­čius kie­mus.

+

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

Q\cN[N

Smil­te­lės gat­vės 16 na­mo gy­ven­ to­jai net pen­kias die­nas bu­vo li­kę be šil­dy­mo. Ra­dia­to­riai at­ša­lo dar gruo­džio 29 die­ną. „Mū­sų laip­ti­nės penk­to aukš­ to bu­t uo­se iš­v is ne­b u­vo šil­d o­ ma. Ket­v ir­t a­j a­m e ra­d ia­to­r iai – vos drung­n i. Tre­č ia­m e aukš­ te silp­n ai šil­d ė tik kai ku­r ie ra­ dia­to­riai. Kiek ži­nau, gy­ven­to­jai į bend­r i­jos va­d o­v ę krei­p ė­s i dar prieš Nau­j uo­s ius, ta­č iau šil­dy­ mas at­si­ra­do tik sau­sio 3-io­sios ry­tą.

3

2

PENKTADIENIS, SAUSIO 4, 2013

miestas

Nau­jų­jų šven­tė – be šilumos 1

Iki tol na­muo­se te­ko vaikš­č io­t i ap­s i­ren­g us tri­mis megz­ti­niais“, – tei­gė se­ niai šia­me na­me gy­ve­nan­ti klai­ pė­die­tė.

Na­mų bend­ri­jos „Del­čia“ pir­ mi­nin­kė Al­do­na Skei­vie­nė ne­slė­ pė, jog kai ku­rie bu­tai iš tie­sų ku­rį lai­ką bu­vo ne­šil­do­mi.

Ta­čiau, pa­sak pir­mi­nin­kės, dėl šios si­tua­ci­jos kal­ti pa­tys gy­ven­ to­jai.

Al­do­na Skei­vie­nė:

Jei pa­ste­bė­ju­si bu­te nau­ją ra­dia­to­rių pa­ klau­siu gy­ven­to­jo, ar jis tu­ri lei­di­mą, iš­ kart įsi­gy­ju prie­šą.

„Šil­dy­m o ne­l i­ko dėl to, jog vie­nas pir­mo­jo aukš­to gy­ven­to­ jas sa­vo bu­te sa­va­va­liš­kai už­su­ko sklen­dę. To­dėl kai ku­rių bu­tų ne­ ga­lė­jo pa­siek­ti ši­lu­ma. Iš pra­džių gal­vo­jo­me, kad pa­di­di­nus tem­ pe­ra­tū­rą pa­grin­di­nia­me ši­lu­mos punk­te ši pro­ble­ma iš­si­spręs, ta­ čiau paaiš­kė­jo, kad prie­žas­tis sly­ pi vi­sai ki­tur. To­kia jau šio na­mo šil­dy­mo sis­te­ma, – vie­ni gy­ven­ to­jai yra pri­klau­so­mi nuo ki­tų“, – apie si­tua­ci­ją kal­bė­jo A.Skei­ vie­nė. Įsi­ren­gė šil­do­mas grin­dis

Bend­ri­jos pir­mi­nin­kė guo­dė­si, kad pro­ble­mų dėl šil­dy­mo na­me iš­ky­la ne­be pir­mą kar­tą, to­dėl va­sa­rą ke­ ti­na­ma įves­ti ne­prik­lau­so­mą šil­dy­ mo sis­te­mą. „Pa­tys gy­ven­to­jai pri­s i­s ta­to nau­jų ga­lin­ges­nių ra­dia­to­rių, su­ si­mon­tuo­ja net šil­do­mas grin­dis.

Taip pat už­ka­la ši­lu­mi­nius sto­

vus, nors pa­gal tai­syk­les ši­lu­mos vamz­džiai tu­ri bū­ti priei­na­mi. Kai ku­rie žiū­ri tik sa­vęs ir skun­džia­si, esą pas juos per šal­ti ra­dia­to­riai, nors lau­ke dar bū­na „pliu­si­nė“ tem­pe­ra­tū­ra. O vė­liau, ga­vę są­ skai­tas už šil­dy­mą, vi­si sa­ko, kad ne­rei­kė­jo čia tiek šil­dy­ti“, – ti­ki­ no pir­mi­nin­kė. „Nie­ko čia blo­go“

Nors no­rint pa­si­keis­ti ra­dia­to­rių rei­ka­lin­gas ši­lu­mos tink­lų lei­di­ mas ir pro­jek­tas bei bend­ri­jos va­ do­vy­bės su­ti­ki­mas, A.Skei­vie­nės tei­gi­mu, na­mo gy­ven­to­jai daž­ nai to­kius dar­bus at­lie­ka sa­va­va­ liš­kai. „Pa­ti ža­dė­jau dėl to kreip­tis į ži­ niask­lai­dą ir ati­tin­ka­mas tar­ny­bas.

Jei pa­ste­bė­ju­si bu­te nau­ją ra­dia­to­ rių pa­klau­siu gy­ven­to­jo, ar jis tu­ri lei­di­mą, iš­kart įsi­gy­ju prie­šą. Pa­ tys gy­ven­to­jai daž­nai įsi­gud­ri­na pa­tek­ti į ši­lu­mi­nį punk­tą ir pa­si­ keis­ti ra­dia­to­rius. O po to tie­siog at­ker­ta, kad taip da­ro vi­si, ir čia nie­ko blo­go“, – kal­bė­jo bend­ri­jos pir­mi­nin­kė.

Pa­sak A.Skei­vie­nės ket­vir­ta­die­ nio po­pie­tę ši­lu­ma jau bu­vo tie­ kia­ma vi­siems Smil­te­lės gat­vės 16 na­mo bu­tams. Ta­čiau, jos tei­gi­mu, ar toks įvy­kis ne­pa­si­kar­tos atei­ty­ je, pri­klau­so nuo pa­čių gy­ven­to­jų el­ge­sio.

5

– tiek dienų Smil­te­lės gat­vės 16 na­mo gy­ven­to­jai bu­vo li­kę be šil­dy­mo.

Po­ky­čiai: kas taps naujuoju Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovu ir kokių naujovių iš jo tikėtis, paaiškės

jau netrukus.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

Uos­to va­do­vo paieš­koms skirtos dvi savaitės Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­jo­je lai­ki­no va­ do­vo „ka­den­ci­ja“ ei­na į pa­bai­gą – Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė kon­kur­są ge­ne­ ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­goms užim­ti.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Be ki­tų, tarp po­ten­cia­liems pre­ ten­den­tams ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų – aukš­to­jo uni­ver­si­te­ti­nio tech­no­ lo­gi­jos moks­lų stu­di­jų sri­ties ar­ba jam pri­ly­gin­tas iš­si­la­vi­ni­mas, ne ma­žes­nė nei pen­ke­rių me­tų va­do­ vau­ja­mo dar­bo pa­tir­tis trans­por­to sri­ty­je, taip pat ang­lų ir ru­sų kal­bų mo­kė­ji­mas.

Kan­di­da­tų į šį po­stą lau­kia tes­tas žo­džiu – po­kal­bis.

Prieš sa­vai­tę ofi­cia­liai pa­skelb­ tas kon­kur­sas, Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus duo­me­ni­mis, kol kas pre­ten­den­tų dė­me­sio ne­su­lau­kė. Pa­raiš­kos bus prii­ma­mos dar sa­vai­tę – iki sau­sio 11 die­nos. Šiuo me­tu uos­tui lai­ki­nai va­do­ vau­ja inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­ rek­to­rė Ro­ma Mu­šec­kie­nė, ku­ri

pa­kei­tė Sei­mo na­rio man­da­tą pa­ si­rin­ku­sį Eu­ge­ni­jų Gent­vi­lą. Di­rek­ ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus po­sto li­be­ral­są­jū­die­tis at­si­sa­kė praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio vi­du­ry­je. „Klai­pė­da“ jau ra­šė, jog tarp ga­ li­mų kan­di­da­tų į Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo pa­rei­gas neo­fi­cia­liai mi­ni­ mos dvie­jų klai­pė­die­čių pa­var­dės – tai bu­vęs Klai­pė­dos ap­skri­ties vir­ši­nin­kas Vy­tau­tas Rin­ke­vi­čius ir vers­li­nin­kas, bu­vęs Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­rius Ar­vy­ das Vait­kus.

Ar ren­gia­si da­ly­vau­ti kon­kur­se, pa­sta­ra­sis va­kar kal­bė­jo ap­ta­kiai – esą lai­ko ap­mąs­ty­mams dar yra. Ne ką kal­bes­nis bu­vo ir V.Rin­ke­vi­čius, la­ko­niš­kai at­sa­kęs, jog dar neap­ sisp­ren­dė dėl sa­vo ke­ti­ni­mų.

Že­mė­la­py­je – juo­dos dė­mės Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Uos­ta­mies­čio tu­ris­tams skir­ta­me že­mė­la­py­je at­si­ra­do nau­ji su­tar­ti­ niai ženk­lai. Jais su­si­do­mė­ję klai­ pė­die­čiai nie­kaip ne­ran­da at­sa­ky­ mo, ko­dėl tam tik­ros mies­to zo­nos že­mė­la­py­je pa­ženk­lin­tos juo­dai.

Įvy­kis: net pen­kias pa­ras da­lis Smil­te­lės gat­vės dau­gia­bu­čio gy­ven­

to­jų pra­lei­do be šil­dy­mo.

Ka­ro­lio Rup­kaus nuo­tr.

Šį iš­skir­ti­nį in­for­ma­ci­nį sten­dą prieš ke­le­tą me­tų Klai­pė­dai pa­ do­va­no­jo kom­pa­ni­ja KLAS­CO. Ja­ me gy­ven­to­jai ir mies­to sve­čiai ga­ li ras­ti nau­din­gos in­for­ma­ci­jos apie lan­ky­ti­nus uos­ta­mies­čio ob­jek­tus, o mies­te ne­pa­sik­lys­ti pa­de­da že­ mė­la­pis. Ta­čiau prie Bir­žos til­to sto­vin­čia­me sten­de tam tik­ros že­ mė­la­pio zo­nos jau ku­rį lai­ką pa­ ženk­lin­tos juo­dai.

In­for­ma­ci­nius sten­dus pri­žiū­ rin­čios Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai apie po­ky­čius že­mė­ la­py­je nie­ko ne­bu­vo gir­dė­ję. Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­ nos Ša­ka­lie­nės tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu apie šio že­mė­la­pio ar in­for­ ma­ci­nio sten­do būk­lę nu­si­skun­di­ mų ne­gau­ta. „Sun­ku ką nors ko­men­tuo­ ti. Daž­niau­siai to­kio­se si­tua­ci­jo­se

Mis­ti­ka: mies­to že­mė­la­py­je at­si­ra­do ne­sup­ran­ta­mų spal­vų.

ran­kas bū­na pri­ki­šę van­da­lai. Gal kaž­kas že­mė­la­pį tie­siog api­pai­šė“, – spė­lio­jo I.Ša­ka­lie­nė.

Ji pa­ti­ki­no, kad ar­ti­miau­siu me­ tu ran­go­vai bus nu­siųs­ti pa­tik­rin­ti

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bend­rą šio sten­do būk­lę. Ga­li bū­ti, jog sten­dą su­nio­ko­jo ir gam­ta. Mat dėl tam tik­rų oro są­ly­gų že­mė­la­ pis kai ku­rio­se vie­to­se ga­lė­jo tie­ siog su­pe­ly­ti.

3

PENKTADIENIS, SAUSIO 4, 2013

miestas Re­gist­ruo­ja žy­gei­vius

Bu­tas – 1,2 mln. li­tų

Kvie­čia į fes­ti­va­lį

Iki sau­sio 10 die­nos re­gist­ruo­ ja­mos ko­man­dos, ku­rios no­ri da­ly­vau­ti tra­di­ci­nia­me nak­ties žy­gy­je „Klai­pė­dos su­ki­lė­lių ke­ liais“. Pa­vie­niai as­me­nys re­gist­ ruo­ja­mi iki sau­sio 5 die­nos. Žy­ gei­viams sau­sio 18–19 die­no­ mis teks įveik­ti maž­daug 26 ki­ lo­met­rų at­stu­mą nuo Prie­ku­lės iki Klai­pė­dos.

Šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­je bran­ giau­si bu­tai yra mies­to cent­re esan­čios Ma­žo­sios Smil­ties gat­ vės na­muo­se. Pab­rėž­da­mi ap­ link tvy­ran­čią ra­my­bę, ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to agen­tai už kvad­ra­ ti­nį met­rą bu­to plo­to pra­šo 8,9 tūkst. li­tų. Pa­no­rus įsi­gy­ti bran­ giau­sią bu­tą šio­je gat­vė­je, tek­tų su­mo­kė­ti 1,2 mln. li­tų.

Ry­toj 16.30 val. Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je vyks Va­ ka­rų Lie­tu­vos kraš­to baž­ny­ti­nių cho­rų ka­lė­di­nių gies­mių fes­ti­va­ lis. Pir­ma­sis toks vy­ko prieš ke­ le­rius me­tus, jis pa­si­tei­si­no ir įti­ ki­no, kad to­kio po­bū­džio ren­gi­ nys ga­li tap­ti tra­di­ci­niu bei la­ bai reikš­min­gu Lie­tu­vos cho­ri­niu kul­tū­ri­niu įvy­kiu.

Elektros skaitiklius tikrins dažniau Nuo sau­sio pa­si­kei­tė elekt­ros ir du­jų ta­ ri­fai – elekt­ra pa­bran­go dau­giau nei ke­ tu­riais, o du­jos at­pi­go aš­tuo­niais cen­tais.

Kad dėl be­si­kei­čian­čių kai­nų bū­tų iš­ veng­ta su­kčia­vi­mo, tie­kė­jai ža­da tik­rin­ti, ar var­to­to­jai tiks­liai dek­la­ruo­ja rod­me­nis.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo sau­sio vie­na elekt­ros ki­lo­vat­ va­lan­dė kai­nuo­ja 50,1 cen­to. Jos kai­na išau­go 4,1 cen­to.

Var­to­to­jams, ku­rie nau­do­ja­ si dvie­jų lai­ko zo­nų ta­ri­fais, die­ną su­nau­do­ta ki­lo­vat­va­lan­dė kai­nuos 54,1 cen­to, nak­ti­mis ir sa­vait­ga­liais – 41 cen­tą už ki­lo­vat­va­lan­dę. Pir­ ma­sis jiems išau­go 4,4, ant­ra­sis – 3,8 cen­to.

Bend­ro­vės LES­TO at­sto­vas Er­ nes­tas Nap­rys aiš­ki­no, kad se­nai­ siais ta­ri­fais var­to­to­jai ga­li at­si­skai­ ty­ti už elekt­ros ener­gi­ją su­var­to­tą gruo­dį. Su­mo­kė­ti pa­sku­ti­nio praė­ ju­sių me­tų mė­ne­sio są­skai­tą ga­li­ ma iki sau­sio pa­bai­gos.

Už elekt­ros ener­gi­ją, su­var­to­ tą sau­sį, rei­kės at­si­skai­ty­ti pa­gal nau­jus ta­ri­fus. Anot E.Nap­rio, pa­ si­kei­tus elekt­ros ta­ri­fams, griež­tės ir var­to­to­jų dek­la­ruo­ja­mų duo­me­ nų kont­ro­lė.

„Jei pa­ste­bė­si­me di­de­lių nea­ti­ ti­ki­mų, bus vyk­do­mos skai­tik­lių pa­tik­ros. Jei var­to­to­jai dek­la­ruos dau­giau elekt­ros ener­gi­jos nei su­ nau­do­jo, mo­kes­tis bus per­skai­ čiuo­ja­mas“, – įspė­jo at­sto­vas.

Nuo sau­sio kei­tė­si ir du­jų kai­ na. Jos at­pi­go 8 cen­tais, tad su­ var­to­jan­tiems ma­žiau­siai ku­bi­nis met­ras du­jų at­sieis 2,71 Lt. Va­di­ na­ma­sis abo­nen­ti­nis mo­kes­tis – pa­sto­vio­ji ta­ri­fo da­lis – iš­li­ko to­kia pa­ti – 1,95 li­to per mė­ne­sį.

Bend­ro­v ės „Lie­t u­vos du­jos“ va­dy­bi­nin­kė Jo­li­ta But­kie­nė tvir­ ti­no, kad už gruo­dį su­nau­do­tas du­jas rei­k ia at­s i­s kai­ty­t i se­n ai­ siais ta­ri­fais.

Anot jos, ati­džiau bus ste­bi­ma, kaip var­to­to­jai dek­la­ruo­ja rod­me­ nis. Ypač tie, ku­rie su­nau­do­ja di­ des­nius kie­kius du­jų. „Pa­t ik­ros vyk­d o­m os nuo­l at.

Ta­čiau kei­čian­tis ta­ri­fams jos yra daž­nes­nės. Ypač dė­me­sys krei­ pia­mas į na­mus, ku­rie su­var­to­

50,1

– tiek cen­tų nuo sau­sio kai­nuos ki­lo­vat­va­lan­dė elekt­ros.

ja dau­giau du­jų. Žiū­ri­ma, kad ne­ bū­tų dek­la­ruo­ta dau­giau du­jų nei su­var­to­ta ar ne­bū­tų su­mo­kė­ta už di­des­nį jų kie­kį. Nus­ta­čius pa­ žei­di­mus, var­to­to­jai už du­jas tu­ ri su­mo­kė­ti pa­gal to­kius ta­ri­fus,

Stra­te­g i­j a. Mies­t ie­č iai ga­l i su­s i­p a­ žin­t i su pa­reng­t u Klai­p ė­dos sa­v i­ val­dy­b ės 2013–2020 me­t ų stra­te­ gi­n io plėt­ros pla­no pro­j ek­t u. De­t a­ lią in­for­ma­ci­ją ga­l i­ma ras­t i in­ter­ne­ te: http://klaipeda2020.lt/content/ article?menu=priemoniu-pla­nas. Sa­ vo pa­ste­bė­ji­mus bei pa­siū­ly­mus stra­ te­g i­n iam plėt­ros pla­nui ga­l i­ma pa­ teik­t i sve­tai­nės www.klaipeda2020. lt sky­re­ly­je „Nuo­mo­nė“ ar­ba elekt­ro­ ni­n io pa­š to ad­re­s ais: g.gudonyte@ lyderio.lt; ind­re.buteniene@klaipe­ da.lt. Pa­siū­ly­mų lau­k ia­ma iki pir­ma­ die­n io.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ko­kie tuo me­tu ga­lio­jo“, – aiš­ki­ no J.But­kie­nė.

Pa­sak va­dy­bi­nin­kės, apie pa­ tik­ras ir įvyk­dy­tus per­skai­čia­vi­ mus klien­tai in­for­muo­ja­mi pra­ne­ ši­mais.

Spąs­tai vai­ruo­to­jams – smeg­duo­bė Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Uos­ta­mies­čio gat­vės tam­pa vis pa­ vo­jin­ges­nės ra­tuo­tiems klai­pė­die­ čiams. Čia iš­tir­pus snie­gui at­si­vė­ rė ne tik gi­lios ir klas­tin­gos duo­ bės, bet ir smeg­duo­bės.

Už Mi­ni­jos gat­vės 130, 132 na­mų esan­čio­je įva­žo­je į kie­mus at­si­vė­ ru­si smeg­duo­bė pa­vo­jų ke­lia ne tik vai­ruo­to­jams, bet ir pės­tie­siems. „Ten bu­vo įvy­ku­si kaž­ko­kia ava­ ri­ja. Po jos bu­vo at­lie­ka­mi re­mon­ to dar­bai. Ta­čiau re­mon­to me­tu ten esan­čio nu­te­ka­mo­jo van­dens šu­li­ nio ge­rai ne­sut­var­kė ir jį pa­li­ko ga­na gi­liai įkri­tu­sį. Su­kant į kie­mą au­to­ mo­bi­lį ge­ro­kai pa­pur­to. O bai­siau­ sia yra tai, kad ne­sau­giai jau­tie­si net ei­da­mas pro šią vie­tą. Že­mė smen­ ga, o nie­ko ne­da­ro­ma“, – skun­dė­si gre­ta gy­ve­nan­ti klai­pė­die­tė.

Va­kar klas­tin­ga smeg­duo­bė jau bu­vo pa­žy­mė­ta kuo­le­liu su „stop“ juos­ta.

Ce­re­mo­ni­ja. Lie­t u­vos ka­r iuo­me­nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų ap­rū­pi­ni­mo ir šta­ bo lai­ve „Jot­vin­gis“ va­kar vy­ko Bal­ti­jos ša­l ių ka­r i­n ių lai­v ų jun­g i­n io va­dų pa­ si­kei­ti­mas. Ce­re­mo­ni­jos me­tu praė­ju­ siais me­tais Bal­ti­jos jun­g i­nio va­do pa­ rei­gas vyk­džiu­sį ko­man­do­rą lei­te­nan­ tą Dmit­ri­jų Jan­ko­vą iš Lat­vi­jos pa­kei­tė šiais me­tais jun­g i­niui va­do­vau­sian­tis ko­man­do­ras lei­te­nan­tas Egi­di­jus Oleš­ ke­vi­čius iš Lie­tu­vos.

Pa­ro­da. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­ kos Gi­ru­lių fi­lia­le eks­po­nuo­ja­ma rink­ ti­nė Lie­tu­vos ir už­sie­nio pro­fe­sio­na­lių me­ni­nin­k ų dar­bų pa­ro­da. Ji veiks iki sau­sio 15 die­nos.

Išau­go: nuo sau­sio už elekt­rą var­to­to­jai mo­kės ke­tu­riais cen­tais bran­giau.

Dienos telegrafas

Mo­ky­mai. Ant­ra­d ie­n į 10 val. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Nuo­to­li­nio mo­ky­mo cent­ras pra­dės vir­tua­lio­sios mo­ky­mo ap­lin­kos nau­do­to­jų mo­ky­mus dės­ty­ to­jams.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ana Slai­ kovs­ka­ja (g. 1922 m.), Alek­sandr Fi­l i­ moš­k in (g. 1924 m.), Pran­ciš­k us Pet­ ri­kas (g. 1927 m.), An­na Ščio­go­le­va (g.

1929 m.), Liud­v i­kas Ku­k is (g. 1931 m.), Zi­nai­da Je­ro­cho­va (g. 1933 m.), Po­v i­ las Vy­tau­tas Ru­pei­k is (g. 1934 m.), Sta­ nis­lo­vas Ado­mai­tis (g. 1943 m.), Ele­na Kap­lu­no­va (g. 1952 m.), Liud­mi­la Venc­ kie­nė (g. 1955 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­sys Stan­k ū­nas, Pa­vel Efis­hov, Po­ vi­las Vy­tau­tas Ru­pei­k is, Ma­r i­ja Mel­ ni­ko­va, An­ta­nas Kur­m is, Ka­z ys Bru­ žas, Alek­sandr Fi­l i­moš­k in, Vla­d i­m ir Kriu­kov, Ste­fa­ni­ja Ta­mo­šai­ty­tė.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ma­r i­jo­na Bud­r i­k ie­nė, Pran­ciš­k us Pet­ri­kas.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai (dvy­nių po­ra).

Ke­liai: Mi­ni­jos gat­vė­je su­si­da­riu­si smeg­duo­bė pa­vo­jin­ga ne tik vai­ruo­to­jams, bet ir pės­tie­siems.

Ka­ro­lio Rup­kaus nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 70 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si įvai­riais ne­ga­la­v i­mais: pil­vo ir gal­vos skaus­ mais, vė­m i­mu, šir­d ies pro­ble­mo­m is, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

4

penktadienis, sausio 4, 2013

miestas

Dėl kie­mų – disk­ri­mi­na­ci­ja

Komentaras

„Gat­vė­je net nė­ra va­di­ 1 na­mo­jo par­ko­ma­to, to­ dėl net ir neieš­ko­da­vo­me, kur su­

si­mo­kė­ti“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė. Žmo­nėms šo­ką su­kė­lė ne­se­niai prie au­to­mo­bi­lių lan­gų pri­kli­juo­ti la­pe­ liai, kad vai­ruo­to­jai bus bau­džia­mi, nes ne­su­si­mo­kė­jo už sto­vė­ji­mą. „Ant la­pe­lio jo­kio te­le­fo­no nu­ me­rio, įstai­gos pa­va­di­ni­mo, kas juos už­ki­šo, to­dėl te­ko pa­varg­ti, kol tai iš­siaiš­ki­nau. Dvi die­nas vaikš­ čio­jau pas val­di­nin­kus, jie siun­tė į po­li­ci­ją, o ši – at­gal į sa­vi­val­dy­ bę“, – apie kan­čių ke­lius pa­sa­ko­ jo J.Son­gai­lie­nė.

Ga­liau­siai gy­ven­to­jams pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kad la­pe­lius prie au­to­ mo­bi­lių pri­kli­ja­vo įstai­gos „Klai­pė­ dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ kont­ro­ lie­riai. Jie tik paaiš­ki­no, jog mo­kė­ti rei­kia, ne­pai­sant to, kad gat­vė­je nė­ ra sto­vos skai­tik­lio, ir pri­mi­nė, kad ne­su­si­mo­kė­ju­sius rink­lia­vos baus.

Ar­tū­ras Šul­cas

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas

I

Neįt­rau­kė į są­ra­šą

„Ži­no­me, kad vi­sų na­mų, ku­rie yra ap­mo­kes­tin­to­se mies­to rau­ do­no­sio­se ir gel­to­no­sio­se zo­no­ se, gy­ven­to­jai sa­vi­val­dy­bė­je ga­ li iš­si­pirk­ti leng­va­ti­nius lei­di­mus au­to­mo­bi­lius prie na­mų sta­ty­ti ne­mo­ka­mai. Ėjau tvar­ky­tis do­ku­ men­tų to­kiam lei­di­mui gau­ti ir su­ ži­no­jau, kad nei man, nei ki­tiems J.Zemb­ric­kio gat­vės gy­ven­to­jams jis ne­prik­lau­so“, – disk­ri­mi­na­ci­ja pik­ti­no­si J.Son­gai­lie­nė.

Jai bu­vo paaiš­kin­ta, kad J.Zemb­ ric­kio gat­vė nė­ra įtrauk­ta į tų gat­ vių, ku­rių gy­ven­to­jams par­duo­da­ mi lei­di­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius ne­mo­ka­mai, są­ra­šą.

Bau­dos ir sta­tis­ti­ka Per­nai už tai, kad ne­su­si­mo­kė­jo

rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą, Klai­pė­do­je vai­ruo­to­jams bu­vo su­ra­ šy­ti 17 150 ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­ žei­di­mų pro­to­ko­lai.

2011 me­tais per de­vy­nis mė­ne­sius

to­kių pro­to­ko­lų su­ra­šy­ta 7,8 tūkst., nes pa­žei­dė­jų kont­ro­lė sa­vi­val­dy­ bei pa­ves­ta tik nuo ko­vo 1-osios.

Už rink­lia­vos ne­su­mo­kė­ji­mą gre­

sia bau­da nuo 80 iki 100 li­tų.

Rink­lia­va: Klai­pė­do­je nuo šių me­tų pra­džios rei­kia mo­kė­ti ne tik už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą gat­vė­se, aikš­te­

lė­se, bet ir kie­muo­se.

„Kaž­kas nu­spren­dė, kad prie mū­sų na­mų yra pri­va­čios že­mės, tad tu­ri­me kur sta­ty­ti ma­ši­nas, to­dėl ga­li­my­bė juos ne­mo­ka­mai sta­ty­ti gat­vė­je iš mū­sų ir atim­ta“, – val­di­nin­kų at­siųs­tą at­sa­ky­mą ci­ ta­vo klai­pė­die­tė.

Iš­kir­to vyš­nias

J.Zemb­ric­kio gat­vė­je yra ne­ma­žai pri­va­čių na­mų, ku­riuo­se įsi­kū­rę po vie­ną šei­mą, to­dėl kie­me vie­tos au­ to­mo­bi­liams už­ten­ka.

Ta­čiau šio­je gat­vė­je yra ir ke­ li dau­gia­bu­čiai, to­dėl jų gy­ven­to­jų au­to­mo­bi­liai kie­muo­se ne­su­tel­pa. „Žmo­nės iš­si­da­li­jo tas že­mes po ga­ba­liu­ką. Pa­vyz­džiui, kai­my­nė net ne­tu­ri įva­žos į kie­mą ne per sa­vo že­mę. Tik­rai pik­ta, kai val­džia prii­ ma spren­di­mus, neį­ver­ti­nę konk­ re­čios si­tua­ci­jos“, – ap­mau­do ne­ slė­pė J.Son­gai­lie­nė.

Ji pa­ti sa­vo skly­pe­ly­je iš­kir­to vyš­nias, kad tu­rė­tų kur pa­si­sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lį, ne­rei­kė­tų jo lai­ky­ti gat­vė­je ir mo­kė­ti už sto­vė­ji­mą. „Gir­di­me tik at­sa­ky­mą, kad iš­ si­klo­tu­me kie­mą trin­ke­lė­mis ir ta­da tu­rė­si­me kur sta­ty­ti au­to­ mo­bi­lius. Bet kiek tai kai­nuo­ja? Be

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

to, trin­ke­lės erd­vės juk ne­prap­ lės ir vi­sų au­to­mo­bi­lių ne­su­ki­ ši­me. Keis­tas tas ne­no­ras mums par­duo­ti tuos lei­di­mus, juk rei­kia vos ke­lių, ir pro­ble­mos ne­be­liks“, – val­džios ne­lanks­tu­mu skun­dė­ si pa­šne­ko­vė.

Ji pa­ti sa­vo skly­pe­ ly­je iš­kir­to vyš­nias, kad tu­rė­tų kur pa­si­ sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį, ne­rei­kė­tų jo lai­ky­ti gat­vė­je ir mo­kė­ti už sto­vė­ji­mą.

Gy­ven­to­jams su­tei­kė vil­ties

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­ to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­ kus pa­tvir­ti­no, kad J.Zemb­ric­kio gat­vės gy­ven­to­jai tik­rai ne­ga­li nu­ si­pirk­ti lei­di­mų ne­mo­ka­mai sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lius 200 met­rų spin­du­ liu ap­link na­mus. „To­je gat­vė­je prie vi­sų na­mų yra pri­va­čios že­mės, o to­kio­je ar­ba

Kal­ma­rai su­ga­di­no pie­tus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pra­si­dė­jus nau­jie­siems me­tams, klai­pė­die­čiai pra­dė­jo skųs­tis ne­ tin­ka­mu mais­tu. Vie­nas gy­ven­to­ jas pik­ti­no­si pa­švin­ku­siu vai­vo­ rykš­ti­niu upė­ta­kiu, ki­tas – dvo­ kian­čiu ki­nų mais­tu.

Abu skun­dus klai­pė­die­čiai pa­tei­kė iš kar­to po šven­čių – už­va­kar.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža pa­sa­ko­jo, kad vie­ nas dėl pa­švin­ku­sio vai­vo­rykš­ti­nio upė­ta­kio krei­pę­sis klai­pė­die­tis žu­vį įsi­gi­jo vie­na­me uos­ta­mies­čio pre­ ky­bos cent­rų.

„Ins­pek­to­riai nu­vy­ko ir pa­tik­ri­ no pre­ky­bos cent­re esan­čias žu­vis.

Jo­kių pa­žei­di­mų ne­bu­vo už­fik­suo­ ta. Skun­das ne­pa­sit­vir­ti­no“, – pa­ sa­ko­jo A.Bau­ža.

Ki­tas klai­pė­die­tis nu­si­vy­lė ki­nų mais­tu vie­na­me iš Tai­kos pro­spek­ te esan­čių šios vir­tu­vės res­to­ra­ nų. Už­si­sa­kęs viš­tie­ną su kal­ma­rais klien­tas pa­ju­to ne­ma­lo­nų pa­tie­ka­lo kva­pą. Pa­tik­ri­nę ki­nų res­to­ra­ną ins­ pek­to­riai nu­sta­tė, kad klai­pė­die­čio skun­das – pa­grįs­tas. Kal­ma­rų var­ to­ji­mo ter­mi­nas ne­bu­vo pa­si­bai­gęs, bet jie bu­vo ne­tin­ka­mai at­šil­dy­ti ir dėl to sklei­dė ne­ma­lo­nų kva­pą.

Pa­sak A.Bau­žos, ne­tin­ka­mi kal­ ma­rai bu­vo su­nai­kin­ti, o įstai­gos sa­vi­nin­kams skir­ta bau­da. Tar­ny­

bos vir­ši­nin­kas pa­brė­žė, kad pa­ čios šven­tės praė­jo ra­miai. Nu­sis­ kun­di­mų iš var­to­to­jų ne­su­lauk­ta.

Apie ūmius su­si­rgi­mus dėl mais­to pra­ne­ši­mų ne­gau­ta ir iš Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro. „Per­nai per šven­tes taip pat ne­ su­lau­kė­me nu­si­skun­di­mų dėl pra­stų mais­to pro­duk­tų. Gal tam įta­kos tu­ ri tai, kad žmo­nės dau­giau mai­ti­na­si na­muo­se nei ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­ se. Ži­no­ma, ren­gi­nių per šven­tes taip pat ne­trūks­ta. Ta­čiau da­bar yra pa­ lan­kes­nės są­ly­gos mais­to tvar­ky­mui.

Lau­ke šal­ta“, – tvir­ti­no A.Bau­ža.

Per­nai Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba iš vi­so su­lau­kė 240 skun­dų. Iš jų pa­ grįs­ti bu­vo 77.

nuo­mo­ja­mo­je rink­lia­va nė­ra ren­ ka­ma. Gat­vė­je už sto­vė­ji­mą mo­kė­ ti rei­kia, bet juk žmo­nės au­to­mo­ bi­lius ga­li lai­ky­ti sa­vo kie­muo­se“, – aiš­ki­no R.Moc­kus.

Ta­čiau jis ti­ki­no, jog šiuo me­ tu per­žiū­ri­mi vi­si ap­mo­kes­tin­to­je mies­to zo­no­je esan­tys kie­mai – ir val­diš­ki, ir pri­va­tūs. „Tik­rai yra to­kių at­ve­jų, kad skly­pas prie na­mo iš­si­nuo­mo­tas, ta­čiau jis tė­ra vos ke­lių arų, tad vi­ sų gy­ven­to­jų au­to­mo­bi­liai ne­su­ tel­pa. Jei ne­pa­kan­ka vie­tos kie­me, nors ir pri­va­čia­me, ga­lė­si­me kal­bė­ ti ir apie lei­di­mus gy­ven­to­jams ne­ mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius gat­ vė­se“, – sa­kė R.Moc­kus.

Ga­liau­siai jis ir J.Zemb­ric­kio gat­vės gy­ven­to­jams, ku­rių au­to­ mo­bi­liai ne­tel­pa na­mo kie­me, su­ tei­kė vil­ties, kad jie ga­lės iš­si­pirk­ti lei­di­mus ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­ mo­bi­lius 200 met­rų spin­du­liu ap­ link na­mą.

Toks lei­di­mas me­tams kai­nuo­ja 5 li­tus, o ant­ram šei­mos au­to­mo­ bi­liui – 250 li­tų. Šiuo me­tu jau 170 klai­pė­die­čių to­kie lei­di­mai su­teik­ti, o pa­raiš­kų juos gau­ti pa­teik­ta dar per 300.

Skun­dai Klai­pė­die­čiai pa­grįs­tai skun­dė­si:

32 kar­tus – dėl mais­to ko­ky­bės 16 kar­tų – dėl hi­gie­nos pa­žei­di­mų 13 kar­tų –dėl mais­to pro­duk­tų tin­ ka­mu­mo ter­mi­no 10

kar­t ų – dėl mais­to pro­duk­t ų ženk­li­ni­mo

4

kar­t us – dėl mais­to pro­duk­t ų sau­gos

1 kar­tą– dėl mais­to pro­duk­tų lai­ky­ mo są­ly­g ų

1 kar­tą – dėl ki­tų prie­žas­čių

ki šiol ga­lio­jo to­kia tvar­ka, kad jei ap­ mo­kes­tin­to­je zo­no­je sto­vin­čia­me na­ me yra, pa­vyz­džiui, še­ši bu­t ai, o kie­ me – tik trys vie­tos au­to­mo­bi­liams, tai na­mo gy­ven­to­jams bu­vo su­teik­ta tei­ sė nu­si­pirk­t i tris leng­va­t i­nius lei­di­mus ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius ne kie­ me. Nuo šių me­tų tvar­ka šiek tiek pa­si­kei­ tė. Jei kie­mas ne­pri­va­tus, tai vi­siems na­ me esan­tiems bu­tams pri­klau­so po du lei­di­mus – vie­nas pi­ges­nis, o ki­tas – bran­ ges­nis. Tai­gi na­mo gy­ven­to­jai jau ga­li iš­ si­pirk­ti ne­be tris lei­di­mus, o dvy­li­ka. To­se vie­to­se, kur kie­mai yra pri­va­tūs, bet juo­ se tel­pa tik trys au­to­mo­bi­liai, o na­me yra še­ši bu­tai, gy­ven­to­jai ga­li iš­si­pirk­ti tiek lei­ di­mų, kiek trūks­ta vie­tų au­to­mo­bi­liams.

Ta­čiau jau pa­tys žmo­nės tu­rės su­si­tar­ti, ku­rie jų au­to­mo­bi­lius sta­tys kie­me, o ku­ rie – už jo ri­bų. Ma­nau, kad tai nė­ra vi­siš­ kai tei­sin­gas spren­di­mas ir atei­ty­je jį rei­ kė­tų pa­tiks­lin­ti, nes vie­niems į kie­mus rei­kia bruk­tis per prie­var­tą, o ki­ti ga­li ne­ mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius 200 met­ rų spin­du­liu ap­link na­mą. Esu už tai, kad tvar­ka vi­sur bū­tų vie­no­da – ir val­diš­kuo­ se, ir pri­va­čiuo­se kie­muo­se. Nors, ki­ta ver­tus, teo­riš­kai sam­pro­tau­jant, yra spe­ ku­l ia­ci­jos ga­l i­my­bė – tu­r iu pri­va­t ų kie­ mą, nu­si­per­ku lei­di­mą ne­mo­ka­mai sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lį, jį lai­kau gat­vė­je, o į kie­mą už ne­di­de­lį mo­kes­tį lei­džiu sve­ti­mas ma­ ši­nas. Nau­ja rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą tvar­ka tik pra­dė­jo ga­lio­ti, to­dėl ir ėmė į pa­vir­šių lįs­ti tai­sy­ti­ni da­ly­kai. Gal ir sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai dar ne­vi­siš­ kai tiks­liai ži­no nau­ją­ją tvar­ką, jiems ky­la neaiš­ku­mų, to­dėl ir J.Zemb­ric­kio gat­vės gy­ven­to­jai bu­vo ne­tei­sin­gai in­for­muo­ti apie lei­di­mus. Šią sa­vai­tę vy­ko at­sa­kin­gų spe­cia­lis­tų pa­si­ta­ri­mas dėl rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se ir la­bai aiš­kiai su­ta­rė­me, kad pir­mą mė­ne­sį kie­ muo­se vyks tik ste­bė­ji­mas, nie­kas nie­ko ne­baus. Va­sa­rį jau bus įspė­ja­mi vai­ruo­ to­jai tuo­se kie­muo­se, kur gy­ven­to­jai pra­ neš, kad si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia, kad kie­mas pil­nas rink­lia­vos ne­su­si­mo­kė­ju­sių­jų au­ to­mo­bi­lių. Ko­vą kont­ro­lė bus dar griež­ tes­nė, ta­čiau bau­do­mis taip pat nie­kas ne­si­taš­kys – pir­ma­sis ket­vir­t is yra pe­ rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis įpras­ti prie tvar­ kos, o ir gy­ven­to­jai tu­ri su­si­tvar­ky­ti lei­ di­mus. Gat­vė­se, aikš­te­lė­se vai­ruo­to­jai, ar su­si­mo­kė­jo rink­lia­vą, bus kont­ro­liuo­ja­mi kaip ir iki šiol.

5

penktadienis, sausio 4, 2013

aktualijos

Gyvūnų kapinių mieste nebus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia skly­po gy­vū­ nų ka­pi­nėms dai­ry­sis ap­lin­ki­niuo­ se ra­jo­nuo­se. Tei­gia­ma, kad mies­te nė­ra lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės.

Sa­vi­val­dy­bė­je spe­cia­li ko­mi­si­ja aiš­kin­tis, ar mies­te ga­li­ma įreng­ti gy­vū­nų ka­pi­nes ir kur tai pa­da­ry­ ti, bu­vo su­da­ry­ta, su­lau­kus pri­va­ čios ini­cia­ty­vos.

Iša­na­li­za­vus si­tua­ci­ją, bus kreip­ ta­si į ap­lin­ki­nių ra­jo­nų – Klai­pė­ dos, Kre­tin­gos val­džią. Do­mi­ma­si, ar šie ne­ga­lė­tų skir­ti že­mės skly­po gy­vū­nų ka­pi­nėms. „Žiū­rė­si­me, ką jie pa­siū­lys.

Mies­te nė­ra lais­vos že­mės. Vie­nas tuš­čias skly­pas yra tarp Lab­ren­ciš­ kių ir via­du­ko Ka­lo­tė­je“, – pa­sa­ko­ jo di­rek­to­rius.

Is­to­riš­kai Klai­pė­do­je gy­vū­nų ka­ pi­nės yra bu­vu­sios miš­ke tarp Gi­ ru­lių ir Meln­ra­gės, ta­čiau tiks­li vie­ ta nė­ra aiš­ki.

Realybė: ne sezono metu gyvenimas Šventojoje apmiršta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šven­to­ji prašys skyrybų su Palanga Šven­to­sios gy­ven­vie­tės ak­ty­vis­tai pra­bi­ lo apie ga­li­my­bę at­si­jung­ti nuo Pa­lan­gos ir tap­ti Kre­tin­gos ra­jo­no da­li­mi. Ofi­cia­lų pra­šy­mą kai­my­ni­nio ra­jo­no ta­ry­bai ke­ti­ na­ma pa­teik­ti šio mė­ne­sio pa­bai­go­je.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Šven­to­sios tu­riz­mo aso­cia­ci­jos va­do­vas žur­na­lis­tas ir bu­riuo­to­ jas Kęs­tu­tis Ogins­kis – vie­nas iš Šven­to­sios at­si­sky­ri­mo nuo Pa­ lan­gos ini­cia­to­rių. Pag­rin­di­nis at­ si­sky­ri­mo mo­ty­vas – nau­jam gy­ ve­ni­mui ky­lan­ti Pa­lan­ga ig­no­ruo­ja gre­ta esan­čią se­niū­ni­ją, ku­ri tar­si su­stin­go praei­to am­žiaus aš­tun­ta­ me de­šimt­me­ty­je. Šiuo me­tu esą at­lie­ka­ma šven­to­ jiš­kių ap­klau­sa, ban­do­ma iš­siaiš­ kin­ti, ko rei­kia gy­ven­to­jams, kaip jie ver­ti­na at­si­jun­gi­mą nuo Pa­lan­ gos. Išk­lau­sę žmo­nių nuo­mo­nių ak­ty­vis­tai im­sis veiks­mų. „Šven­to­jo­je šią žie­mą ne­dir­ba nė vie­na ka­vi­nė. Ga­li pe­rei­ti per mies­ te­lį ir ne­su­tik­si nė vie­no žmo­gaus.

Jei nie­ko ne­da­ry­si­me, Šven­to­sios lau­kia liūd­na už­kam­pio da­lia“, – sa­kė K.Ogins­kis.

Ta­čiau Šven­to­sios se­niū­nas Eu­ ge­ni­jus Či­lins­kas ma­no, kad dėl ap­mi­ru­sio pa­jū­rio mies­te­lio kal­ta ne tik Pa­lan­gos val­džia. „Jei ka­vi­nės Šven­to­jo­je ne­vei­ kia, tai ar val­džia kal­ta? Kas čia bus, jei pri­jungs mus prie Dar­bė­ nų ir Šven­to­jo­je ims au­gin­ti kar­ves bei kiau­les? Kas iš vi­so čia be­va­

žiuos?“ – klau­sė E.Či­lins­kas. Se­ niū­no įsi­ti­ki­ni­mu, jei ke­li žmo­nės iš­sa­kė to­kią nuo­mo­nę, tai ne­reiš­ kia, kad vi­sas mies­te­lis no­ri at­si­ jung­ti nuo Pa­lan­gos.

Sau­lius Si­mė:

Tai gal ta­da ge­riau te­gul ban­do pri­si­ jung­ti prie Šve­di­jos, ten bent vals­ty­bė tur­tin­ges­nė.

„Jei tai rea­liai įvyk­tų, ką pra­ras­ tų Pa­lan­ga? Pir­miau­sia rei­kė­tų pa­ klaus­ti, ką Šven­to­ji, tai pa­da­riu­si, at­ras. Tai gal ta­da ge­riau te­gul ban­ do pri­si­jung­ti prie Šve­di­jos, ten bent vals­ty­bė tur­tin­ges­nė. Koks tiks­las jung­tis prie Kre­tin­gos ra­ jo­no, ku­rio biu­dže­tas mi­nu­si­nis?“ – klau­sė Pa­lan­gos vi­ce­me­ras Sau­ lius Si­mė.

Kre­tin­gos ra­jo­no me­ras Juo­zas Ma­žei­ka sa­kė dėl Šven­to­sios se­ niū­ni­jos pri­jun­gi­mo jo­kių ofi­cia­lių pra­šy­mų dar nė­ra ga­vęs. „Kol kas tai tik ple­pa­lai“, – bu­vo la­ko­niš­kas J.Ma­žei­ka.

Galimybė: ne vienas klaipėdietis savo nugaišusį augintinį tinkamai pa-

laidotų tam specialiai skirtoje vietoje.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

penktadienis, sausio 4, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Par­ti­joms – vals­ty­bės lab­da­ra

Dar ne per­ga­lė

P

Žvilgsnis

Justinas Argustas

M

o­ra­l ios po­l i­t i­kos per­ga­lė!

To­k ie šūks­n iai pa­si­g ir­do po to, kai Sei­mo na­riams Vik­to­rui Us­pas­ki­chui, Vy­ tau­tui Gap­šiui, Vi­ta­li­jai Von­žu­tai­tei tei­si­ nė ne­l ie­čia­my­bė vis dėl­to bu­vo pa­nai­ kin­ta. Vis dėl­to Dar­bo par­ti­jos (DP) ved­ lio pra­lai­mė­ji­mas Sei­me – tik ma­ž y­t is žings­ne­lis pir­myn.

Ma­žy­tis to­dėl, kad DP vei­kė­jai vėl pri­va­ lės vars­ty­t i teis­mų du­r is. Ar­t i­m iau­sias va­d i­na­mo­sios DP juo­do­sios bu­hal­te­r i­ jos by­los nag­ri­nė­ji­mas Vil­niaus apy­gar­ dos teis­me nu­ma­t y­tas jau sau­sio 10 d.

Lig šiol trys DP at­sto­vai da­rė vis­ką, kad by­los nag­ri­nė­ji­mas už­si­tęs­tų.

V.Us­pas­ki­chas pri­sie­ki­nė­ja į teis­mo po­ sė­džius vaikš­čio­siąs kaip į dar­bą. Iš­ties nuo Sei­mo iki Lu­k iš­k ių aikš­tės, kur įsi­ kū­ręs teis­mas, – vos ke­li žings­niai.

Iš to, kaip lig šiol el­gė­si V.Us­pas­ki­chas ir dar du tei­sia­mie­ji, ga­li­ma spė­ti, kad by­ los nag­ri­nė­ji­mas už­si­tęs.

Iš to, kaip lig šiol el­gė­si V.Us­pas­ki­chas ir dar du tei­sia­mie­ji, ga­li­ma spė­ti, kad by­los nag­ri­nė­ji­mas už­si­tęs.

Kai kas jau tri­na ran­kas ir re­g i V.Us­pas­ ki­chą bei jo bend­rus ka­lė­ji­mo ka­me­ro­je, apo­ka­lip­ti­nė­se vi­zi­jo­se ma­to DP lik­vi­da­ vi­mą ar bent jau jos ski­li­mą. Ta­čiau juo­ do­sios bu­hal­te­r i­jos by­la te­bė­ra pir­mos ins­tan­ci­jos teis­me. Tik nai­vuo­lis ga­li ti­kė­ tis, kad ga­lu­ti­nis nuo­spren­dis bus priim­ tas jau šiais me­tais. Ten­ka su­si­tai­ky­ti: po­ li­ti­ne ko­rup­ci­ja už­sii­mi­nė­ju­si par­ti­ja ir to­ liau val­dys ša­l į. Ke­lios de­šim­tys – o gal ir dau­giau – mi­li­jo­nų li­tų, ku­riuos DP „in­ves­ ta­vo“ į po­li­ti­ką, V.Us­pas­ki­chui ir jo bend­ ra­žy­giams jau su­kro­vė ne­ma­žai di­vi­den­ dų. Pro­ku­ro­rai ži­no, kaip ir kur ju­dė­jo pi­ ni­g ų srau­tai, kam jie bu­vo iš­mo­ka­mi, ta­ čiau į pa­grin­di­nį klau­si­mą – iš kur tie de­ šim­tys mi­li­jo­nų li­tų – iki šiol taip ir neat­ sa­kė. Kad ir kaip baig­tų­si by­la, ne­su­ž i­no­ si­me, kas to­kius pi­ni­gus me­tė į Lie­tu­vos po­li­ti­ką. Mat DP by­lą ti­rian­tis pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas tik skės­čio­ja ran­ko­mis.

Esą ty­rė­jai do­mė­jo­si par­ti­jos juo­dą­ją ka­są pil­džiu­sio­mis įmo­nė­mis. Ta­čiau nė vie­na ne­pri­si­pa­ž i­no. Be to, neuž­te­ko įro­dy­mų.

Tad V.Us­pas­ki­cho se­kė­jai ga­li to­liau vaiz­ duo­ti po­li­ti­kos sa­ni­ta­rus. Ar­gi ver­ta ste­bė­ tis, kad DP frak­ci­ja Sei­me ke­ti­na ini­ci­juo­ti par­la­men­ti­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mai ne­tei­sė­ tų kon­ser­va­to­rių par­ti­jos veiks­mų dis­po­ nuo­jant ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu?

rieš vi­so­kias šven­tes ir ypač prieš Ka­lė­das vi­sa­da pa­si­pi­ la vi­so­kių pra­šy­to­jų ir mal­ dau­to­jų, vi­so­kių ge­ra­da­rių įti­ki­nė­ji­mai au­ko­ti.

Ir ko­kiems tiks­lams tų lė­šų pra­ šo­ma! Pir­miau­siai, aiš­ku, ba­dau­ jan­tiems vai­kams, pa­skui – dau­ gia­vai­kėms šei­moms, taip pat ne­pa­gy­do­miems li­go­niams ir se­ ne­liams, pa­ga­liau – be­na­miams gy­vū­nė­liams, vi­so­kiems lab­da­rin­ giems pro­jek­tams.

Net par­ti­joms, ir toms pra­šo­ma pi­ni­gų. Sup­ran­ta­ma, tiek, kiek lei­ džia įsta­ty­mas.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad mū­sų ša­ ly­je – vie­ni varg­šai, nu­smur­gė­ liai ir in­va­li­dai, ku­riais lyg Šiau­ rės Ko­rė­jo­je ne­su­ge­ba pa­si­rū­pin­ti vals­ty­bė.

Tik­rai yra žmo­nių, ku­riais rei­kia pa­si­rū­pin­ti, tai yra ne tik vals­ty­bės, bet ir kiek­vie­no pi­lie­čio pa­rei­ga.

Rū­pin­tis tė­vais pri­va­lo kiek­vie­ nas, tad pir­miau­siai vai­kai tu­ri pa­ se­nu­sius tė­vus iš­lai­ky­ti. Jei­gu tų vai­kų nė­ra, žmo­gu­mi tu­ri pa­si­ rū­pin­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos.

Juk tai yra sa­vai­me su­pran­ta­ ma. Da­bar gi iš ša­lies at­ro­do taip, kad vals­ty­bė neį­ga­li pa­ si­rū­pin­ti sa­vo pa­se­nu­siais pi­ lie­čiais.

Ly­giai tas pa­ts ir dėl vai­kų.

Kons­ti­tu­ci­jo­je pa­ra­šy­ta, kad vai­kus pri­va­lo iki pil­na­me­ tys­tės iš­lai­ky­ti tė­vai.

Tai taip ir tu­ri bū­ti. Ko­kios čia ga­li bū­ti išim­tys?

Tė­vai, ku­rie ne­ga­li iš­lai­ky­ti sa­ vo vai­kų, tu­ri sė­dė­ti ka­lė­ji­me ar­ba bū­ti prie­var­ta įdar­bin­ti, o už­dirb­ ti pi­ni­gai prie­var­ti­niu bū­du ski­ria­ mi at­ža­loms.

Jei tė­vų nė­ra, vai­kais pri­va­lo pa­ si­rū­pin­ti vals­ty­bė. Ir ne taip, kaip da­bar, kai su­lau­kęs 18 me­tų vai­ kas iš­me­ta­mas į gat­vę. Tu­rė­tų bū­ ti rū­pi­na­ma­si, kol žmo­gus įsi­tvir­ tins gy­ve­ni­me.

Vis dėl­to, ne­žiū­rint į tai, at­ro­do, kad vi­sas tas lab­da­ri­nis šur­mu­ lys yra dirb­ti­nis. Kaip ten be­bū­tų, vals­ty­bė vis tiek ran­da bū­dų pa­si­ rū­pin­ti ir vai­kais, ir se­no­liais, jei to iš tie­sų rei­kia. Tad su­si­da­ro įspū­ dis, kad vi­sa ta mi­nia pra­ši­nė­to­jų la­biau rū­pi­na­si tik sa­vi­mi – dėl fi­ nan­sų ar rek­la­mos, bet tik ne tais

N

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Tuš­čias dė­žes pa­li­ko

Klai­pė­die­čiai prieš šven­tes dė­žė­ mis pir­ko pe­tar­das, kad jo­mis paį­ vai­rin­tų Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ves.

Iš par­duo­tu­vių tem­pė sun­kias dė­ žes iki au­to­mo­bi­lių, iš jų – į na­ mus. Šven­čių va­ka­rą mies­te­lė­nai ne­gai­lė­jo jė­gų, kad pe­tar­das iš­neš­ tų į lau­ką. Ta­čiau po fe­jer­ver­kų, kai dė­žės ta­po tuš­čios ir leng­vos, jas iki šiukš­lia­dė­žių nu­neš­ti ener­gi­jos pri­ stig­ta. Taip ir mė­to­si dė­žės lau­ky­ mė­se prie na­mų, sta­dio­nuo­se.

Dai­vi­lo­ra

Kvai­la ri­zi­ka

Ste­biuo­si neat­sa­kin­ga drą­sa kai ku­rių klai­pė­die­čių, ri­zi­ka­vu­sių sa­ vo svei­ka­ta ir pe­tar­das šau­džiu­sių iš ran­kų. Ar jie ne­tu­ri sa­vi­sau­gos ins­tink­to, ar ne­bi­jo su­si­ža­lo­ti? O kiek at­skrie­ja ži­nių apie su­ža­lo­tas ga­lū­nes, ap­de­gin­tus vei­dus. Ne­pa­ tei­si­nu to­kių kvai­ly­bių.

Ge­nu­tė

Nus­te­bi­no idea­li ra­my­bė

Gy­ve­nu Žal­gi­rio gat­vė­je. Per Nau­ jų­jų me­tų šven­tę ma­no na­me bu­vo ra­my­bė. Gal di­džio­ji da­lis gy­ven­to­ jų emig­ra­vo? Ne­ga­lė­jau at­si­džiaug­ ti ra­mu­mu, ty­la, tvar­ka. Nie­kas gar­siai ne­lei­do mu­zi­kos, ne­triukš­ ma­vo. Ne­ra­miai lau­kiau nau­ja­me­ čio va­ka­ro, nes su­tin­kant 2012-uo­ sius ir na­me, ir prie jo pri­si­žiū­rė­jau įvai­rių ne­ma­lo­nių vaiz­dų. O šį­kart vis­kas bu­vo idea­lu. žmo­nė­mis, ku­riems iš tie­sų rei­ka­ lin­ga pa­gal­ba.

Iš tie­sų juk šven­tės – pa­to­gi pro­ ga už­dirb­ti. Dar vie­na ne­są­mo­nė – vals­ty­bi­nė lab­da­ra par­ti­joms. Ji tei­ kia­ma net ir be šven­čių, o re­mian­tis spe­cia­liai šiam tiks­lui priim­tu įsta­ ty­mu. Ko­dėl par­ti­jos tu­ri bū­ti iš­lai­ ko­mos vi­sų mo­kes­čius mo­kan­čių pi­lie­čių są­skai­ta? Štai čia klau­si­mas, į ku­rį mū­ sų iš­rink­tie­ji iki šiol ne­su­ge­ba at­ sa­ky­ti. Jie tik šne­ka, kad par­ti­jos – tai de­mok­ra­ti­jos ga­ran­tas, ta­čiau to­kių sa­vo tei­gi­nių pa­grįs­tu­mo vis tiek ne­su­ge­ba įro­dy­ti.

Man at­ro­do, jog par­ti­jos yra ne de­mok­ra­ti­jos, o ko­rup­ci­jos ga­ ran­tas, ir ši­tą tei­gi­nį vi­siš­kai įro­do

brė­žia, kad jis pa­lie­ka ar­bat­pi­ni­gių, ir ga­na di­de­lių. Be to, dar ir pro­pa­ guo­ja, kad vi­si Lie­tu­vos žmo­nės su­ si­pras­tų vi­sa­da jų pa­lik­ti. Va­di­na­si, pri­va­čių res­to­ra­nų, ka­vi­nių, ba­rų sa­ vi­nin­kams mes pa­de­da­me iš­lai­ky­ti pa­da­vė­jus, ku­rių pa­rei­ga yra kul­tū­ rin­gai, man­da­giai ap­tar­nau­ti klien­ tus ir taip at­lik­ti sa­vo dar­bą.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

As­ti­jus

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

pa­sta­rie­ji įvy­kiai, su­si­ję su vie­no par­ti­nio su­si­vie­ni­ji­mo by­la. Tai­gi fak­tiš­kai išei­na, kad vals­ty­bė re­ mia ko­rup­ci­nius da­ri­nius.

Kas pa­sa­kys, jog tai yra tei­sė­ta ir tei­sin­ga? Juk par­ti­jas tu­rė­tų rem­ti jos na­riai, o ne vi­si žmo­nės, ku­rie ne­tu­ri nie­ko bend­ra nei su tų par­ ti­jų tiks­lais, nei su jų veik­la. Kvai­ liau­sia, kad pri­va­lo­ma tvar­ka par­ti­ jas tu­ri rem­ti net tie, ku­rie ap­skri­tai prieš­ta­rau­ja jų veik­lai. Tai yra spjū­ vis pi­lie­ti­nei vi­suo­me­nei į vei­dą.

Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, jog sau­je­lė žmo­nių vals­ty­bės są­skai­ta su­si­da­rė sau šilt­na­mio są­ly­gas ir da­bar dar pra­šo, kad ir žmo­nės pa­rem­tų juos.

Ma­ny­čiau, jog tai nė­ra nor­ma­lu.

Re­gi­man­tas Alio­nis

Bu­vo ma­žiau spro­gi­mų

Per praė­ju­sias šven­tes bent jau man au­sų ne­rė­žė sa­va­dar­bių pe­ tar­dų šlykš­tus gar­sas. Anks­čiau jos su­kel­da­vo bai­sų triukš­mą švil­ pi­mu, cy­pi­mu ir spro­gi­mu. Nors tiek ge­riau.

Dy­kaus­kas

Fe­jer­ver­kai dan­gu­je su­si­lie­jo

Žiū­rė­da­mas klai­pė­die­čiams ir sve­ čiams skir­tą fe­jer­ver­ką, pa­gal­vo­jau, kad mies­tie­čiai nie­ko ne­bū­tų pra­ ra­dę, jei jo ir ne­bū­tų bu­vę. Mat už sa­vi­val­dy­bės lė­šas į dan­gų leis­ ti fe­jer­ver­kai su­si­lie­jo su mies­tie­ čių pa­leis­tai­siais. Sun­ku bu­vo at­ skir­ti, kur mies­to fe­jer­ver­kas, kur – ne. Tad ver­ta pa­gal­vo­ti, ar bū­ti­ na tam švais­ty­ti pi­ni­gus, kai Klai­ pė­dos dan­gus ir be sa­vi­val­dy­bės fe­jer­ver­kų mir­ga nuo švie­sų.

Pet­riu­kas

Tak­si vai­ruo­to­jai – ne plė­ši­kai

O štai mui­ti­nin­kui da­vė 20 li­tų, kad grei­čiau pra­va­žiuo­tų per pa­sie­ nio po­stą, kur yra il­ga au­to­mo­bi­lių ei­lė, ir ten jau – bai­si ko­rup­ci­ja.

Man, bai­gu­siai eko­no­mi­kos stu­ di­jas, nie­kaip neaiš­ku, ko­dėl vie­nu at­ve­ju juo­do­ji bu­hal­te­ri­ja ska­ti­na­ ma, o ki­tu – bau­džia­ma?

Ma­lo­niai nu­ste­bi­no tak­si vai­ruo­ to­jai, apie ku­riuos bu­vau su­si­da­ riu­si pra­stą nuo­mo­nę. Per praė­ju­ sias šven­tes, taip pat Nau­jų­jų me­tų nak­tį ke­le­tą kar­tų te­ko nau­do­tis jų pa­slau­go­mis ir nė sy­kio tak­sis­tai ne­pap­ra­šė su žmo­giš­ku­mu pra­si­ len­kian­čio už­mo­kes­čio.

Emi­lė

Mil­du­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Ar­bat­pi­ni­giai – nor­ma­lu ar ne? o­rė­čiau, kad man kas nors vis dėl­to paaiš­kin­tų, kuo ski­ria­si mui­ti­nin­kų ima­ mas 20 li­tų ky­šis nuo ar­ bat­pi­ni­gių, duo­da­mų res­to­ra­ne ar ba­re? Juk ir vie­nu at­ve­ju tai yra še­ šė­li­nė eko­no­mi­ka, ir ki­tu.

Pa­vyz­džiui, po­nas And­rius Už­kal­ nis vi­suo­se sa­vo straips­niuo­se pa­

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktADIENIS, sausio 4, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Spren­di­mas ap­skųstas

Šešė­li­nis mi­nistrų ka­bi­ne­tas pirmą­syk Lie­tu­vos po­li­ti­kos is­to­ri­jo­je ga­li tap­ti rea­ly­be. Opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius pa­si­ryžęs jį su­for­muo­ti. Ta­ čiau kol kas tai – tik šne­kos.

Praė­ju­sių metų spalį priimtą teis­mo spren­dimą, kad sau­gu­ mo ka­ri­nin­kas Vy­tau­tas Po­ciū­ nas žūties Bal­ta­ru­si­jo­je mo­men­ tu vykdė Vals­tybės sau­gu­mo de­ par­ta­men­to (VSD) skir­tas funk­ ci­jas, ta­čiau nėra pa­grin­do įpa­ rei­go­ti VSD mokė­ti kom­pen­sa­ ciją ve­lio­nio naš­lei Liud­vi­kai Po­ciū­nie­nei, ap­skundė ir VSD, ir L.Po­ciū­nienė.

Da­ta dar ne­pas­kir­ta

Rau­me­nys: kon­ser­va­to­rių va­do­vas A.Ku­bi­lius pa­si­ryžęs for­muo­ti šešė­linę vy­riau­sybę ir, ži­no­ma, būti jos ly­de­riu.

Ren­gia pa­mainą Vy­riau­sy­bei

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Būtų pir­mas kar­tas

Būta daug kalbų, bet ma­žai dar­ bų. Per 20 metų apie šešė­li­nius mi­nistrų ka­bi­ne­tus mąsty­ta daug, ta­čiau įgy­ven­din­ti to dar ne­pa­vy­ ko nie­kam. Juk net prie­š rin­ki­mus did­žio­sios par­ti­jos nė ne­su­gebė­da­ vo įvar­dy­ti po­ten­cia­lių kan­di­datų į mi­nistrų po­stus.

Ta­čiau opo­zi­ci­jos ly­de­ris, buvęs prem­je­ras, Tėvynės sąjun­gos-Lie­ tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ratų va­do­ vas A.Ku­bi­lius, re­gis, nu­si­teikęs šią tra­di­ciją su­lau­žy­ti. Opo­zi­ci­jo­je at­ si­dūrę kon­ser­va­to­riai, grei­čiau­siai su Li­be­ralų sąjūdžiu, ren­gia­si pri­ sta­ty­ti al­ter­na­tyvų, t. y. va­di­namąjį šešė­linį, mi­nistrų ka­bi­netą.

Bent apie to­kius pla­nus sa­vait­raš­ čiui va­kar kalbė­jo A.Ku­bi­lius. „Vis­ ką svars­to­me. Ta­čiau šešė­li­nis ka­bi­ ne­tas galėtų būti su­for­muo­tas 100 dienų nuo Vy­riau­sybės for­ma­vi­mo pra­džios. Da­bar vi­si pa­gei­dau­ja ne­ kri­ti­kuo­ti. Mes svars­to­me apie rimtą konst­ruk­tyvų darbą tam su­telk­da­ mi vi­sus žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius“, – va­kar ko­men­ta­vo A.Ku­bi­lius.

Ar šešė­linę vy­riau­sybę kon­ser­ va­to­riai burtų su Li­be­ralų sąjū­ džiu, kol kas neaiš­ku. „Ma­tyt, mes tuos da­ly­kus (bendrą darbą – red. pa­st.) de­rin­si­me. Kiek­vie­na par­ti­ja tel­kia žmo­nes vi­so­se sri­ty­se. O mes

su Li­be­ralų sąjūdžiu turė­da­mi gerą pa­tirtį ir de­rin­da­mi pa­žiū­ras ga­li­ me tai pa­da­ry­ti“, – svarstė opo­zi­ ci­jos ly­de­ris.

Val­dan­tie­siems ir­gi pa­tin­ka

Val­dan­tie­ji so­cial­de­mok­ra­tai to­ kią A.Ku­bi­liaus ir jo bend­ra­žy­gių ini­cia­tyvą, ži­no­ma, svei­ki­na, tik pri­me­na, kad šešė­li­niai mi­nistrų ka­bi­ne­tai kuriami dvi­par­tinė­se vals­tybė­se, o Lie­tu­va – dau­gia­par­ tinė vals­tybė, ku­rio­je vy­riau­sybės daž­niau­siai su­da­ro­ma koa­li­ci­niu pa­grin­du. Tai reiš­kia, kad al­ter­ na­ty­vus mi­nistrų ka­bi­ne­tas, jei­gu toks at­si­rastų, ne­turėtų ne tik jo­ kios tei­sinės ga­lios – jų for­ma­lie­ji sver­tai būtų ga­na men­ki.

Vy­te­nis And­riu­kai­tis, val­dan­čio­ sios So­cial­de­mok­ratų par­ti­jos vi­ce­ pir­mi­nin­kas ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras, sa­ko, kad šešė­li­nio ka­ bi­ne­to at­si­ra­di­mas būtų „po­zi­ty­vus žings­nis“, ta­čiau esą tai Lie­tu­vo­je – ne nau­jie­na. „Mes ir­gi turė­jo­me par­ti­jo­je sa­vo ko­mi­tetų pir­mi­nin­ kus, ku­rie ku­ra­vo at­ski­ras sri­tis. Ir kon­ser­va­to­riai, būda­mi opo­zi­ci­jo­ je, tu­ri ga­li­mybę for­muo­ti par­ti­jos vi­du­je pro­fi­li­nius ko­mi­te­tus. Ta­ čiau var­gu ar jų pir­mi­nin­kus bū­ tų ga­li­ma pa­va­din­ti šešė­li­niu ka­bi­ ne­tu. To­kia ini­cia­ty­va, kai ug­do­ma pa­mai­na ir ruo­šia­mi kom­pe­ten­tin­gi žmonės, yra ir priim­ti­na, ir po­zi­ty­ vi“, – ko­men­ta­vo V.And­riu­kai­tis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Jis pri­dūrė, kad šešė­li­nių mi­ nistrų ka­bi­netų nėra nė vie­no­ je že­my­ninė­je Eu­ro­pos vals­tybė­je, tik ten, kur yra dvi­par­tinė sis­te­ ma. „Ne­tie­sa, kad mes ne­turė­jo­ me šešė­li­nio mi­nistrų ka­bi­ne­to.

Par­ti­jo­je turė­jo­me ko­mi­te­tus ir jų pir­mi­ninkų pa­si­ta­ri­mas veikė kaip tam tik­ra ko­man­da, ku­ri nag­rinė­ da­vo val­dan­čiųjų įsta­ty­mus“, – pri­dūrė so­cial­de­mok­ra­tas.

Lau­ras Bie­li­nis:

Teo­riš­kai tai la­bai ge­ras da­ly­kas. Prak­ tiš­kai tai bandė da­ry­ ti kiek­vie­na opo­zi­ci­ja, bet ne­pa­vy­ko.

A.Ku­bi­lius su tuo ne­su­ti­ko ir teigė, kad ket­ve­rius me­tus opo­zi­ ci­ja rin­ko­si dest­ruk­tyvų opo­na­vi­

mo ke­lią. „Ir tai mūsų Vy­riau­sy­ bei su­darė pa­pil­domų pro­blemų, nes es­mi­niais val­dy­mo ir eko­no­ mi­kos klau­si­mais būda­vo sun­ku ras­ti su­ta­rimą. Taip dest­ruk­ty­viai opo­nuo­ti, ži­no­ma, ne­reikė­jo jo­kių šešė­li­nių vy­riau­sy­bių“, – pri­dūrė buvęs prem­je­ras.

Po­zi­ty­vus žings­nis

Jei po ke­lių mėne­sių šešė­li­nis mi­ nistrų ka­bi­ne­tas vis dėlto būtų su­for­muo­tas, tai būtų po­zi­ty­vus žings­nis. O ar jis duotų po­li­ti­nių di­vi­dendų – at­vi­ras klau­si­mas. „Teo­riš­kai tai la­bai ge­ras da­ly­kas.

Prak­tiš­kai tai bandė da­ry­ti kiek­vie­ na opo­zi­ci­ja, bet ne­pa­vy­ko. Žiūrė­si­ me, kaip pa­si­seks da­bar. Ar pa­si­seks įver­tin­ti žmo­nes, ar galė­si­me įver­ tin­ti as­me­nis, ku­rie ga­li rea­li­zuo­ti naują Vy­riau­sybės kon­cep­ciją“, – sa­kė po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis.

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­ te dir­ban­čio moks­li­nin­ko tei­gi­mu, jei į šešė­linę vy­riau­sybę įtrauk­ti as­ me­nys dirbs ge­rai, opo­zi­ci­ja su­si­ kraus po­li­ti­nių di­vi­dendų atei­čiai, o jei ne, jo žod­žiais, turė­si­me tik dar vieną ban­dymą imi­tuo­ti konst­ruk­ tyvų opo­na­vimą val­dan­tie­siems. „Opo­zi­ci­ja per dau­giau nei 20 metų, kaip matė­me, ne­turė­jo lai­ ko su­si­telk­ti prie šešė­li­nio mi­nistrų ka­bi­ne­to ko­ky­binės veik­los. Ma­ tyt, prio­ri­te­tai bu­vo ki­ti“, – aiš­ki­ no L.Bie­li­nis.

Pa­si­keitė oro misijos po­li­ci­nin­kai Budė­jimą Šiau­liuo­se dis­lo­kuo­to­je NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jo­je Bal­ti­ jos ša­ly­se va­kar iš Če­ki­jos ka­ri­nių oro pa­jėgų ka­riš­kių per­ėmė Da­ni­ jos pi­lo­tai su nai­kin­tu­vais F-16. Tai pra­nešė Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ ri­ja (KAM).

Tra­di­ci­ja: danų lėktu­vai F-16 jau ket­virtą kartą at­skren­da pa­tru­liuo­ti

Bal­ti­jos ša­lių oro erdvė­je.

KAM nuo­tr.

„Da­ni­ja jau ilgą laiką yra svar­bi Lie­ tu­vos par­tnerė ir vie­na daž­niau­siai NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jo­je da­ly­ vau­jan­čių ša­lių“, – ofi­cia­lio­je kon­ tin­gentų pa­si­kei­ti­mo ce­re­mo­ni­jo­je Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jėgų avia­ci­ jos bazė­je Šiau­liuo­se sakė KAM po­ li­ti­kos di­rek­to­rius Vai­do­tas Ur­be­lis.

Da­ni­jos ka­ri­nių oro pa­jėgų pi­lo­ tai ir nai­kin­tu­vai Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos bei Es­ti­jos oro erdvė­je pa­tru­ liuos jau ket­virtą kartą. Če­ki­jos ka­riš­kiai su nai­kin­tu­vais JAS-39C „Gri­pen“ Bal­ti­jos ša­lių oro erdvę sau­go­jo nuo pra­ėju­sių metų rugpjū­čio pa­bai­gos.

Bal­ti­jos ša­lys ne­tu­ri pa­kan­kamų pa­jėgumų, kad pa­čios už­tik­rintų sa­ vo oro erdvės ap­saugą, todėl nuo įsto­ji­mo į NA­TO jų oro erdvė­je pa­ tru­liuo­ja kas ke­tu­ris mėne­sius be­si­ kei­čian­tys Al­jan­so ša­lių nai­kin­tu­vai.

Bal­ti­jos oro erdvė­je jau yra pa­ tru­liavę Bel­gi­jos, Da­ni­jos, Če­ki­ jos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, Is­pa­ ni­jos, JAV, Len­ki­jos, Nor­ve­gi­jos, Olan­di­jos, Por­tu­ga­li­jos, Prancū­ zi­jos, Ru­mu­ni­jos, Tur­ki­jos, Vo­ kie­ti­jos ka­riai. Bal­ti­jos ša­lių oro erdvę sau­gan­tys nai­kin­tu­vai yra pa­si­ruošę per trumpą laiką pa­kil­ ti ir im­tis draus­mi­namųjų ar ki­ tų veiksmų prie­š Bal­ti­jos ša­lių oro erdvės pa­žeidė­jus.

NA­TO ka­rinės oro po­li­ci­jos mi­si­ja Šiau­liuo­se per­nai Al­jan­sui pri­klau­ san­čių vals­ty­bių va­dovų spren­di­mu pra­tęsta bent iki 2018 m., taip pat pa­lie­kta ga­li­mybė ir atei­ty­je ją tęsti. „Klaipėdos“, BNS inf.

Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ ra­ci­nio teis­mo (LVAT) at­stovė Ne­rin­ga Lu­ko­še­vi­čienė in­for­ ma­vo, kad skun­dai dėl spa­lio 26 d. Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ ra­ci­nio teis­mo priim­to spren­di­ mo gau­ti dar lapk­ritį. „Bet nag­ rinė­ji­mo da­ta dar ne­pas­kir­ta.

Pas­kir­tas tik teisė­jas pra­nešė­ jas“, – teigė LVAT at­stovė.

Spa­lio pa­bai­go­je Vil­niaus apy­ gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pra­nešė nu­statęs, kad mokė­ti kom­pen­sa­ciją yra VSD pa­rei­ga, o at­si­sa­ky­mas pra­dėti tar­ny­binį pa­tik­ri­nimą buvęs ne­pagrįs­tas.

Ta­čiau teis­mas taip pat pa­brėžė pa­ts ne­turįs tei­si­nio pa­grin­do įpa­rei­go­ti VSD ap­skai­čiuo­ti ir iš­mokė­ti L.Po­ciū­nie­nei teisės ak­tuo­se nu­ma­tytą kom­pen­sa­ ciją, nes nėra „Sod­ros“ įver­ti­ ni­mo, ar įvy­kis lai­ky­ti­nas draud­žia­muo­ju, ir VSD at­si­sa­ky­mo mokė­ti kom­pen­sa­ciją.

No­ri kom­pen­sa­ci­jos iš VSD

Teis­mas taip pat ne­ten­ki­no naš­ lės rei­ka­la­vi­mo nu­sta­ty­ti, kad V.Po­ciū­no žūtis yra įvy­kis, at­ si­tikęs ap­draus­ta­jam vyk­dant tar­ny­bi­nes pa­rei­gas kaip VSD pa­reigū­nui, nes nu­sta­ty­ti žūties ir tie­sio­gi­nių pa­reigų vyk­dy­mo prie­žas­tinį ryšį teisės ak­tais pa­ ves­ta tar­ny­bi­nio ty­ri­mo ko­mi­si­ jai, o ne teis­mui.

L.Po­ciū­nienės tei­gi­mu, nors žūties mo­men­tu jos vy­ras for­ ma­liai tar­ny­bi­niais ry­šiais bu­vo su­sie­tas su Už­sie­nio rei­kalų mi­ nis­te­ri­ja, jis ne­bu­vo at­leis­tas ir iš tar­ny­bos VSD, todėl žūties at­ ve­ju jo šei­mai pri­klau­so įsta­ty­ me nu­ma­ty­ta kom­pen­sa­ci­ja.

Pa­reigū­no naš­lei Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja jau yra iš­ mokė­ju­si 2,5 metų pa­sku­ti­nio tar­ny­bi­nio at­ly­gi­ni­mo dyd­žio kom­pen­sa­ciją. Bet įsta­ty­mai esą leid­žia L.Po­ciū­nie­nei pa­si­rink­ ti kom­pen­sa­ciją, ir, ją ga­vu­si iš VSD, mi­nis­te­ri­jos skir­tus pi­ni­ gus mo­te­ris grąžintų.

De­par­ta­men­tas ne­su­tin­ka

VSD teis­me at­sto­vau­jan­tys tei­ si­nin­kai ne­su­tin­ka dėl kom­pen­ sa­ci­jos iš­mokė­ji­mo, nes, anot jų, V.Po­ciū­nas žūties me­tu ne­vykdė jo­kių de­par­ta­men­to įga­lio­jimų – bu­vo Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ ri­jos pa­reigū­nas.

V.Po­ciū­nas žu­vo 2006 m. rugpjū­čio 23-io­sios naktį, išk­ritęs iš de­vin­to aukš­to vieš­bu­ty­je Bres­te. Ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra du­kart bu­vo pri­pa­ži­nu­si, kad ši mir­tis bu­vo ne­lai­min­gas at­si­ti­ ki­mas, ta­čiau teis­mo nu­ro­dy­mu iki­teis­mi­nis ty­ri­mas vėl at­nau­ jin­tas. Da­bar, be kitų, ti­ria­ma ir nu­žu­dy­mo ver­si­ja. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

penktadienis, sausio 4, 2013

užribis Pa­si­ge­do ban­ko kor­te­lės

Pi­ni­gus aptiko spin­to­je

ki­še­nė­se ra­do kvai­ša­lų

Sau­sio 2-ąją ban­ko­ma­to pa­ slau­go­mis no­rė­jęs pa­si­nau­do­ ti 47 m. klai­pė­die­tis pa­si­ge­do ban­ko kor­te­lės. Pa­rė­jęs na­mo vy­ras su­sku­bo pa­si­tik­rin­ti są­ skai­tą nau­do­da­ma­sis elekt­ro­ni­ ne ban­ki­nin­kys­te. Kaž­kas iš jo są­skai­tos jau bu­vo pa­vo­gęs 2 tūkst. li­tų. Po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, kas iš­tuš­ti­no sve­ti­mą są­skai­tą.

Ant­ro­sios me­tų die­nos po­pie­tę Pa­ne­vė­žio g. gy­ve­nan­tis žmo­ gus pa­ste­bė­jo, kad jo na­muo­ se pa­bu­vo­jo va­gys. Nu­si­kal­tė­ lis įsi­bro­vė į pir­ma­ja­me aukš­te esan­tį bu­tą per lan­gą. Aki­vaiz­ du, kad jis ieš­ko­jo pi­ni­gų. Raus­ ta­si spin­to­je, kur šei­mi­nin­kas lai­kė san­tau­pas. Iš na­mų din­go 8 tūkst. li­tų.

Sau­sio 1-osios va­ka­re po­li­ci­nin­ kai sku­bė­jo gel­bė­ti Pe­lai­čių k.

Rie­ta­vo raj. gy­ve­nan­čią mo­te­rį.

Ją mu­šė sū­nus. Pa­rei­gū­nai iš­ krė­tė mu­šei­kos ki­še­nes ir ra­do du fo­li­jos lanks­ti­nu­kus. Nea­be­ jo­ja­ma, kad tai džio­vin­tų ka­na­ pių da­lys. Tad vai­ki­nui gre­sia at­ sa­ko­my­bė už smur­tą bei kvai­ ša­lų lai­ky­mą.

Van­dens sti­chi­ja įka­li­no žmo­nes ir avis Pot­vy­nis Ši­lu­tės ra­jo­ne spar­čiai ple­čia­si – ke­ly­je Šilutė–Rusnė van­dens ly­gis vakar vakare pa­sie­kė 85 cen­ti­met­rus. Ug­nia­ ge­siai jau va­da­vo mo­te­rį iš ap­sem­to au­to­ mo­bi­lio ir gel­bė­jo iki kak­lo van­de­ny­je at­si­ dū­ru­sias avis.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ma­ši­ną už­lie­jo van­duo

Va­kar po­tvy­nio ban­gai iš Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos at­si­ri­tus į Ši­lu­tės ra­jo­ną, van­duo at­kir­to Rus­ nės sa­lą nuo že­my­no. Ši­lu­tės ug­nia­ge­siai sku­bė­jo į pa­ gal­bą Rus­nės sa­lo­je ap­sem­ta­me au­ to­mo­bi­ly­je įstri­gu­siai mo­te­riai.

Ši­lu­tės ug­nia­ge­ siai sku­bė­jo į pa­ gal­bą Rus­nės sa­lo­je ap­sem­ta­me au­to­mo­ bi­ly­je įstri­gu­siai mo­ te­riai.

Ke­ly­je Rusnė–Uostadvaris apie 10 val. vie­tos gy­ven­to­jos vai­ruo­ ja­mas au­to­mo­bi­lis įvei­kė tris gi­ les­nes ir van­dens pil­nas ke­lio vie­tas, ta­čiau ket­vir­to­jo­je ma­ši­ na iš­si­jun­gė.

„Šio­je vie­to­je bu­vo 40 cm gy­lis.

Van­duo už­lie­jo va­rik­lį ir ma­ši­na už­ge­so, į sa­lo­ną ėmė verž­tis van­ duo“, – pa­sa­ko­jo Ši­lu­tės prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­ kas Ri­man­tas Ma­či­jaus­kas.

Gy­vu­lius gel­bė­jo val­ti­mi

Po pie­tų ug­nia­ge­siai sku­bė­jo į pa­ gal­bą iki kak­lo van­de­ny­je įstri­gu­ sioms avims. „Žal­gi­rių kai­me vie­tos gy­ven­to­ jas nuo­lat lai­ko gy­vu­lius pa­lai­dus, net ir žie­mą. Stai­ga pa­ki­lus van­de­ niui, avims ne­bu­vo kur dė­tis, jos ir li­ko van­de­ny­je iki kak­lo“, – pa­sa­ ko­jo R.Ma­či­jaus­kas.

Ug­nia­ge­siai val­ti­mi pa­sie­kė gy­ vu­lius. „Lau­ki­nis gy­vū­nas bėg­tų nuo žmo­gaus, o šios net pa­čios ka­bi­ no­si ir ropš­tė­si į val­tį. Kol trau­kė­ me vie­ną, ki­tos no­riai pa­čios prie val­ties ver­žė­si“, – ti­ki­no R.Ma­či­ jaus­kas.

Jei avys bū­tų il­giau bu­vę van­de­ ny­je, jos bū­tų mir­ti­nai su­ša­lu­sios.

Po pie­tų le­dų san­grū­da, bu­vu­si aukš­čiau Rus­nės sa­los, įstri­go At­ ma­to­je.

Iš­ban­dy­mas: Ši­lu­tės ug­nia­ge­siams va­kar te­ko gel­bė­ti po­tvy­nio iki kak­lo įka­lin­tas avis.

Jei lei­dai ne­pra­si­verš į Kur­šių ma­rias, van­duo dar ga­li pa­vo­jin­ gai kil­ti.

Ke­ly­je – įspūdingas gy­lis

Ket­vir­ta­die­nį pa­ry­čiais Rus­nės ke­ lio ruo­že ty­vu­lia­vęs 20 cen­ti­met­rų ly­gio van­duo, įdie­no­jus šok­te­lė­jo iki 28 cm, o va­ka­rop pa­sie­kė grės­ min­gą 85 cm ri­bą. „Pa­gal­bos gy­ven­to­jams pri­rei­kė apie 6 val. ry­to. Te­ko siųs­ti spe­cia­ lią tech­ni­ką žmo­nių ir au­to­mo­bi­lių per­kė­li­mui per ap­sem­tą ruo­žą“, – kal­bė­jo Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės, prieš­gais­ri­nės ir gy­ven­

Ieš­ko bran­gių gė­ri­mų va­gies Dai­va Ja­naus­kai­tė

to­jų sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Ro­ mual­das Ren­če­liaus­kas. Žmo­nių per­kė­li­mas per ap­ sem­tą ruo­žą pra­de­da­mas tuo­ met, kai van­dens gy­lis ke­ly­je pa­ sie­kia 20 cm.

Prie ap­sem­to ke­lio ke­li­nin­kų tech­ni­ka daž­niau­siai bu­di iki 22 val. Vakar vakare perkėla darbą nu­ traukė. Per­kė­la ke­ly­je Šilutė–Rus­ nė pa­pras­tai vei­kia, kol van­dens ly­ gis ne­vir­ši­ja 80 cm. „Kol kas rim­tes­nės pa­gal­bos žmo­nėms ne­pri­rei­kė. Pot­vy­nis ap­ sė­mė 15 kai­mų te­ri­to­ri­jas, ku­rio­se yra 8 so­dy­bos. Čia gy­ve­na 11 žmo­

Ši­lu­tės PGT nuo­tr.

nių. Bet nė vie­na so­dy­ba dar nė­ ra van­de­ny­je“, – aiš­ki­no R.Ren­če­ liaus­kas. Šiuo me­tu Ši­lu­tės ra­jo­ne po­tvy­ nis ap­sė­mė 10 tūkst. hek­ta­rų te­ri­ to­ri­ją.

Dėl van­dens au­to­mo­bi­liai neį­ vei­kia apie 24 ki­lo­met­rus vie­ti­nių ke­lių ruo­žų.

Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­bė va­kar pra­ ne­šė, kad jos te­ri­to­ri­jo­je šiuo me­ tu ap­sem­tas apie 15 tūkst. hek­ta­rų plo­tas, ku­ria­me yra de­vy­ni kai­ mai. Iš vi­so ap­sem­ta 21 so­dy­ba su 72 gy­ven­to­jais, še­ši iš jų – mo­kyk­ li­nio am­žiaus.

Po­li­ci­nin­kai su pa­žei­dė­ju ne­su­si­kal­bė­jo

d.janauskaite@kl.lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­lan­gos po­li­ci­ja aiš­ki­na­si bran­gių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pa­vo­gu­sio vy­ ro ta­pa­ty­bę. Jį nu­si­kal­ti­mo vie­to­je už­fik­sa­vo vaiz­do ka­me­ros.

Ku­ror­to Ga­nyk­lų gat­vė­je įsi­kū­ru­sio­je par­duo­tu­vė­je „Čia-8“ per­nai lapk­ ri­čio 23 die­ną po­piet bu­vo pa­vog­ ti bran­gūs gė­ri­mai: kon­ja­ko „Cour­ voi­sier“ ir vis­kio „Jack Da­niels“. Du bu­te­liai šių gė­ri­mų yra ver­ti 193 li­ tų. Vaiz­do ka­me­ros už­fik­sa­vo apie 30 me­tų vy­rą, ku­ris tą­dien vil­kė­jo juo­dą odi­nę striu­kę, ru­dą megz­ti­nį. Ypa­ tin­gas įta­ria­mo­jo po­žy­mis – į de­ši­nę nu­lin­ku­si no­sis. Pa­ži­nu­sius šį as­me­ nį pra­šo­ma pa­skam­bin­ti nu­si­kal­ti­mą ti­rian­čiam pa­rei­gū­nui Vik­to­rui Ar­ laus­kui tel. 8 698 84 977.

Po­li­ci­nin­kai nu­ste­bo, kai su­stab­dę įtar­ti­nai va­žia­vu­sį au­to­mo­bi­lį ne­ ga­lė­jo su­si­kal­bė­ti su vai­ruo­to­ju.

Pa­si­ro­do, jis yra kurč­ne­by­lys. Ma­ ža to, paaiš­kė­jo, kad vy­ras net ne­ tu­ri tei­sės sės­ti prie vai­ro.

Troš­ku­lys: įta­ria­ma, kad šis vy­ras Pa­lan­go­je ­vo­gė bran­gius gė­ri­mus.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Pa­rei­gū­nai su­stab­dė „Volks­wa­ gen Golf“ įta­rę, kad vai­ruo­to­jas ga­li bū­ti ne­blai­vus. Įta­ri­mai pa­ si­tvir­ti­no – į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį 41 me­tų vy­ras įpū­tė 0,47 pro­mi­ lės al­ko­ho­lio.

Be to, jis pa­tei­kė su­klas­to­tą vai­ ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Paaiš­kė­jo, kad vy­riš­kis pa­ts ne­bu­vo įgi­jęs tei­ sės vai­ruo­ti.

Klau­sos ne­ga­lia nė­ra kliū­tis gau­ ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, te­rei­kia ras­ti vai­ra­vi­mo mo­kyk­lą, ku­ri pa­ de­da kur­tie­siems pa­si­ruoš­ti teo­ri­ jos bei vai­ra­vi­mo eg­za­mi­nams.

Daž­niau­siai ke­lių eis­mo tai­syk­ les to­kie mo­ki­niai iš­moks­ta pa­tys, o pra­kti­kos vai­ruo­ti įgy­ja pir­mų­jų va­žia­vi­mų me­tu, at­si­ve­dę ver­tė­ją į ges­tų kal­bą.

Vals­ty­bės įmo­nės „Re­git­ra“ Klai­ pė­dos fi­lia­lo va­do­vas Sau­lius Bu­ di­nas tei­gė, kad kur­tie­ji eg­za­mi­ nus vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mui gau­ti lai­ko itin re­tai. Ta­čiau tai nė­ra neį­ ma­no­ma.

Vien per­nai uos­ta­mies­ty­je sėk­ min­gai eg­za­mi­nus iš­lai­kė ir pra­dė­jo vai­ruo­ti trys kur­tie­ji. Lie­tu­vo­je vai­ ruo­ja apie 30 to­kių as­me­nų.

9

penktADIENIS, sausio 4, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

2,4

mlrd. litų siekė per­nai areš­tuo­tas įmo­nių tur­tas.

Kei­čia­si ­ pen­sijų sis­te­ma Nuo šių metų sau­sio į pen­sijų kau­pi­mo sis­temą atei­sian­tiems nau­jiems kaupė­ jams nuo 2014 m. bus tai­ko­mas nau­jas mo­de­lis. Į pen­sijų fon­dus jie mokės pa­ pil­domą 1 pro­c. dar­bo už­mo­kes­čio kau­ piamąją įmoką, o iš vals­tybės biud­že­to gaus pa­pil­domą ska­ti­namąją įmoką, ku­ri su­da­rys 1 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­ čio ša­ly­je. Taip pat kurį laiką bus leid­žia­ ma su­stab­dy­ti kau­pimą.

Iki 1000 litų pa­di­din­tos mi­ni­ma­ lios mėne­sio al­gos (MMA) išim­tis svars­tan­ti spe­cia­li dar­bo grupė per sa­vaitę ke­ti­na at­lik­ti iš­sa­mią dar­bo rin­kos ana­lizę, ku­ria nau­ do­sis reng­da­ma pa­si­ūly­mus dėl ga­limų MMA di­di­ni­mo išim­čių.

„Nu­tar­ta, kad iki ki­to po­sėdžio bus at­lik­ta dar­bo rin­kos ana­lizė – ko­kia si­tua­ci­ja šiuo me­tu yra vers­lo įmonė­se, ko­kie sta­tis­ti­niai duo­me­nys, ko­kia in­for­ma­ci­ja yra „Sod­ro­je“, Vals­ty­binė­je dar­bo ins­ pek­ci­jo­je“, – sakė So­cia­linės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Liu­bovė Zai­ce­va.

Pa­sak jos, dar­bo grupė nu­tarė į po­sėdį rink­tis po sa­vaitės – ki­ tą penk­ta­dienį. Dar­bo grupė yra

Lie­tu­vos prem­je­ ras sa­ko, kad Ru­ si­jos dujų kon­cer­ no „Gazp­rom“ ir jo iš da­lies val­do­mos bend­rovės „Lie­tu­ vos du­jos“ su­tar­ty­ je sie­kia­ma įtvir­ tin­ti naują dujų kai­ nos for­mulę.

At­si­ri­bo­jo: Vil­niu­je ap­si­lankę „Gazp­rom“ at­sto­vai norė­jo su­si­tik­ti ir su

prem­je­ru A.But­ke­vi­čiu­mi, bet šis jų ne­priėmė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ar sumažins du­jų kainą?

Al­gir­do But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, gruod­žio pa­bai­go­je įvykęs vie­ no „Gazp­rom“ va­dovų ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos mi­nist­ro su­si­ti­ki­mas turė­jo tokį tikslą. „Ma­nau, ši­tas su­si­ti­ki­mas bu­vo rei­ka­lin­gas dar ir dėl to, kad ne­būtų vie­na­ša­liš­kai vėl priim­ta ar pri­tai­ky­ta tam tik­ra for­ mulė, pa­gal ku­rią skai­čiuo­ja­ma du­ jų kai­na. Mūsų tiks­las yra kalbė­tis ir de­ran­tis steng­tis, kad dujų kai­na Lie­tu­vai būtų su­ma­žin­ta“, – va­kar pa­reiškė Vy­riau­sybės va­do­vas, ko­ men­tuo­da­mas „Gazp­rom“ vi­cep­re­ zi­den­to, „Gazp­rom ex­port“ va­do­vo Alek­sand­ro Med­ve­de­vo ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos mi­nist­ro Ja­ros­la­vo Ne­ ve­ro­vi­čiaus su­si­ti­kimą Vil­niu­je.

Pa­sak A.But­ke­vi­čiaus, A.Med­ ve­de­vas gruod­žio 20 d. da­ly­va­vo „Lie­tu­vos dujų“ val­dy­bos po­sėdy­ je, ku­ria­me turė­jo būti tvir­ti­na­ma, jo žod­žiais, nau­ja dujų tie­ki­mo Lie­ tu­vai su­tar­tis, nes anks­tesnė su­tar­ tis baigė ga­lio­ti gruod­žio 31 d.

Il­ga­laikė „Gazp­rom“ ir „Lie­tu­ vos dujų“ su­tar­tis dėl dujų tie­ki­mo

Analizuoja algos padidinimo įtaką

ga­lio­ja iki 2015 m. pra­džios, o kiek­ vienų metų pa­bai­go­je ša­lys pa­si­ra­šo su­tar­ties prie­dą, ku­ria­me nu­sta­to­ mas konk­re­tus dujų pir­ki­mo kie­kis ir kai­nos vie­niems me­tams.

Tei­gia­ma, kad Lie­ tu­vai tie­kiamų dujų kai­nos for­mulė nuo 2005-ųjų bu­vo pa­ keis­ta pen­kis kar­tus. „Lie­tu­vos dujų“ at­stovė Jo­li­ta But­kienė sakė, kad įmonės va­do­ vybė pri­ta­ria Vy­riau­sybės po­zi­ci­ jai, jog dujų kai­na Lie­tu­vai galėtų su­mažė­ti maž­daug penk­ta­da­liu. „Tai būtų rea­lu ir pa­grįsta“, – sa­ kė J.But­kienė.

A.But­ke­vi­čius anks­čiau minė­jo, kad Lie­tu­va norėtų maž­daug penk­ ta­da­liu pi­ges­nių dujų, ir teigė, jog jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sybė ban­dys įti­kin­ti „Gazp­rom“ su­ma­žin­ti dujų

kainą. Pla­nuo­ta su­bur­ti dar­bo grupę derė­tis su „Gazp­rom“, be to, sau­ sį pla­nuo­ja­mas tarp­vy­riau­sy­bi­nis su­si­ti­ki­mas su Ru­si­jos pa­reigū­nais. „Jie bu­vo pa­prašę su­si­tik­ti su ma­ ni­mi, bet ka­dan­gi ne­bu­vo nu­ma­ty­ta dar­bot­varkė­je, apie ką bus kal­ba­ma, įvy­ko su­si­ti­ki­mas tik su ener­ge­ti­kos mi­nist­ru – dėl to, kad Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas taip pat de­ le­guo­tas į val­dybą“, – sakė prem­ je­ras. A.But­ke­vi­čius yra sakęs, kad su „Gazp­rom“ bus ne ka­riau­ja­ma, o kal­ba­ma dip­lo­ma­ti­ne kal­ba.

Tei­gia­ma, kad Lie­tu­vai tie­kiamų dujų kai­nos for­mulė nuo 2005ųjų bu­vo pa­keis­ta pen­kis kar­ tus, ga­liau­siai ji su­sie­ta su smar­ kiai brangs­tan­čių naf­tos pro­duktų kai­na pa­sau­lio rin­ko­se. Anks­tesnė Lie­tu­vos Vy­riau­sybė siekė, kad ša­ liai tie­kiamų dujų kai­na būtų su­ sie­ta su bio­ku­ro kai­na.

Lie­tu­vai tie­kiamų dujų vi­du­tinė kai­na per­nai lapk­ritį bu­vo 1311 litų (504 JAV do­le­riai) už 1 kub. metrą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Tiltą ža­da pa­sta­ty­ti lai­ku Len­ki­jos ir Lie­tu­vos elekt­ros til­ tas bus pa­sta­ty­tas lai­ku – iki 2015 m. pa­bai­gos, kaip tei­gia pro­jektą Len­ki­jo­je įgy­ven­di­nan­čios ener­ ge­ti­kos bend­rovės „PSE Ope­ra­tor“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

sta­ty­ba yra Bend­ri­jos pro­gra­mos da­lis, plėto­jant elekt­ros ener­gi­jos tink­lus tarp ES ša­lių. Projektas tu­ ri už­tik­rin­ti ener­gi­jos tie­ki­mo sau­ gumą vi­soms ES ša­lims“, – sakė H.Majchr­za­kas.

„Pirmąją, la­bai sun­kią fazę – ofi­ cia­lius su­si­ta­ri­mus ir de­ry­bas, ran­ govų pa­rin­kimą, lėšų už­tik­ri­nimą, – jau įvykdė­me. Ran­go­vai jau dir­ ba vie­to­je“, – nau­jienų agentū­rai „New­se­ria“ sakė „PSE Ope­ra­tor“ va­do­vas Hen­ry­kas Majchr­za­kas.

Jo tei­gi­mu, pro­jek­tas įgy­ven­di­ na­mas nu­ma­ty­tais ter­mi­nais. „Pro­jek­tas vyk­do­mas pa­gal pla­ ną. Ši in­ves­ti­ci­ja tu­ri būti baig­ ta iki 2015 m. pa­bai­gos. Tokį ter­ miną nu­statė Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja.

Jung­ties tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos

Pla­nuo­ja­ma, kad jung­tis Len­ki­jo­je kai­ nuos pi­giau, nei bu­vo ma­ny­ta iš pra­džių.

Pla­nuo­ja­ma, kad jung­tis Len­ki­ jo­je kai­nuos pi­giau, nei bu­vo ma­ no­ma iš pra­džių. Anks­čiau skelb­ ta, kad bend­ra in­ves­ti­cijų su­ma sieks 1,866 mlrd. litų, ta­čiau po de­rybų paaiškė­jo, kad ji bus 1,44–

1,53 mlrd. litų. „PSE Ope­ra­tor“ va­ do­vas teigė, kad pa­si­ra­šy­tos vi­sos su­tar­tys dėl pa­pil­do­mo fi­nan­sa­ vi­mo iš ES biud­že­to – dau­giau nei 594 mln. litų bus skir­ta pa­gal ES veik­los pro­gramą „Inf­rast­ruktū­ra ir ap­lin­ka“, o li­ku­sią dalį in­ves­tuos „PSE Ope­ra­tor“.

Elekt­ros til­to pro­jek­tui skir­tas pa­pil­do­mas ES fi­nan­sa­vi­mas, nes jis yra būti­na ku­ria­mos bend­ros ES ener­gi­jos rin­kos da­lis. Jung­ties sta­ty­bos Len­ki­jo­je apims 12 in­ves­ ti­ci­nių pro­jektų, ku­rie bus įgy­ven­ di­na­mi Pa­lenkės, Var­mi­jos Mozū­ rų ir Ma­zo­vi­jos vai­va­di­jo­se.

Ti­ki­ma­si, kad 2015-ųjų pa­bai­go­je 500 MW ga­lios jung­tis bus pra­dėta nau­do­ti, o 2020-ai­siais jos ga­lia bus pa­di­din­ta iki 1000 MW. „Klaipėdos“, BNS inf.

su­ta­ru­si, kad pir­miau­sia tu­ri bū­ ti iš­sa­miai iša­na­li­zuo­ti duo­me­ nys. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius yra sakęs, kad jei dėl MMA pa­di­di­ni­mo iki 1 tūkst. litų smul­ kio­sios ir vi­du­tinės įmonės pa­tirs fi­nan­si­nių sun­kumų, jos ga­li tikė­ tis mo­kes­ti­nių išim­čių.

Tri­šalė ta­ry­ba yra nu­ta­ru­si su­ for­muo­ti dar­bo grupę, ku­ri ieš­kos išei­čių, kaip pa­dėti vers­lui pri­si­ tai­ky­ti prie naujų sąlygų dėl MMA pa­di­di­ni­mo.

MMA pa­di­di­ni­mas iki 1 tūkst. litų (17,65 pro­c.) pa­lietė apie 200 tūkst. dar­buo­tojų, tarp jų – apie 50 tūkst. biud­že­ti­nių įstaigų dar­buo­tojų. Iki šių metų sau­sio MMA bu­vo 850 litų – nuo 2012 m. rugpjū­čio ji pa­di­din­ta 50 litų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Atpigo tarpmiestinės kelionės „Kautros“ autobusais Gera naujiena keliaujantiesiems tarpmiestiniais autobusais – nuo šių metų pradžios tarpmiestiniais „Kautros“ maršrutiniais autobu­ sais važiuojantys keleiviai už bi­ lietus mokės mažiau.

Kaip jau skelbta, Seimas nuspren­ dė nuo šių metų pridėtinės ver­ tės mokestį (PVM) keleivių ve­ žimo paslaugoms mažinti nuo 21 iki 9 proc. Nuo sausio „Kautros“ tarpmiestinių bilietų kainos ma­ žėja tokiu pačiu dydžiu, kokiu su­ mažinamas pridėtinės vertės mo­ kestis. „Manome, kad bilietų kainas su­ mažinti yra atsakinga keleivių at­ žvilgiu, nes PVM lengvata skir­ ta keleiviams“, – sakė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Klaipėdiečiai sumažėjusias kai­ nas pajus keliaudami visais „Kaut­ ros“ tarpmiestiniais maršrutais.

Pavyzdžiui, pernai 52 litus kaina­ vęs bilietas važiuoti iš Klaipėdos į Kauną atpigo iki 47 litų. „Jokių abejonių: kainų mažini­ mas – džiugi naujiena keleiviams, tačiau norime priminti, kad tai – ne vienintelė galimybė sutaupyti keliaujant tarpmiestiniais autobu­

sais. Sutaupyti galima perkant in­ ternetu ar perkant atgalinį bilietą, o važiuojant su šeima – įsigyjant „Šeimos bilietą“, – teigė L.Skar­ džiukas.

Keleiviai interneto parduotuvėje www.autobusubilietai.lt gali įsigy­ ti 5 proc. pigesnių bilietų, nei pir­ kdami kasose ar autobuse. „Pirk­ ti čia ne tik pigiau, bet ir patogiau, nes nereikia stovėti eilėse. Be to, čia galima sužinoti autobusų tvar­ karaščius neišeinant iš namų“, – pasakojo L.Skardžiukas.

Keleiviai, keliaudami „Kautros“ autobusais ir įsigydami bilietą ne tik pirmyn, bet ir atgal, už atgali­ nį bilietą mokės iki 20 proc. ma­ žiau. Šiemet „Kautra“ įvedė naują – „Šeimos bilieto“ – kategoriją. „Jei autobusu keliauja šeimos iš tri­ jų ir daugiau asmenų, joms siūlo­ me pirkti šeimos bilietus, nes jie padeda sutaupyti iki 40 proc. Šei­ ma šiuo atveju yra trijų ir daugiau asmenų grupė, kurioje 1–2 suaugę asmenys ir bent vienas vaikas“, – paaiškino L.Skardžiukas. „Šeimos bilietų“ galima įsigyti tik portale www.autobusubilietai.lt. „Kautros“ informacija Užs. 1060704

Svarbu: nuo šių metų pradžios kelionės tarpmiestiniais „Kautros“ au-

tobusais kainuoja mažiau.

10

penktadienis, sausio 4, 2013

pasaulis Iš­ra­šė iš li­go­ni­nės

Pa­tei­kė kal­ti­ni­mus

Nu­ko­vė va­dei­vą

JAV vals­ty­bės sek­re­to­rė Hil­la­ry Clin­ton vė­lai tre­čia­die­nį išė­jo iš Niu­jor­ko li­go­ni­nės, ku­rio­je bu­ vo gy­do­ma tris die­nas, ir tu­rė­tų vi­siš­kai pa­sveik­ti po to, kai bu­ vo pašalintas trom­bas gal­vos krau­ja­gys­lė­je. Jos ant­ra­sis pa­ va­duo­to­jas Phi­lip­pe’as Rei­ne­ sas sa­kė, kad 65 me­tų H.Clin­ ton ne­kant­rau­ja grįž­ti į dar­bą.

Pen­ki vy­rai, kal­ti­na­mi mir­ti­ mi pa­si­bai­gu­siu 23 me­tų me­ di­ci­nos stu­den­tės gru­pi­niu iš­ ža­gi­ni­mu au­to­bu­se De­ly­je, va­ kar teis­me bu­vo ofi­cia­liai ap­ kal­tin­ti pa­gro­bi­mu, iš­ža­gi­ni­mu ir žmog­žu­dys­te. Kal­ti­na­mie­ siems, dau­giau­sia – De­lio lūš­ ny­nų gy­ven­to­jams, gre­sia mir­ ties baus­mė.

Pa­kis­ta­no ko­vo­to­jų va­das Mul­ lah Na­zi­ras, ku­ris sa­vo žmo­ nes siųs­da­vo kau­tis su JAV ir NA­TO ka­riais Af­ga­nis­ta­ne, va­ kar žu­vo kar­tu su ki­tais pen­ kiais ko­vo­to­jais per smū­gį iš JAV be­pi­lo­čio lėk­tu­vo Pa­kis­ta­ ne. M.Na­zi­ras bu­vo ar­ti­mas su „Al Qae­da“ su­si­ju­siam teroris­ tų tink­lui „Haq­qa­ni“.

Sve­tin­gu­mas: V.Pu­ti­no (nuotr. dešinėje) spren­di­mas su­tei­kia G.De­par­dieu ga­li­my­bę mo­kė­ti 13 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­tį, ku­ris Ru­si­jo­je tai­ko­mas vi­siems – nuo mi­li­jar­die­rių iki skur­džių.

AFP nuo­tr.

G.De­par­dieu – Ru­si­jos pi­lie­tis Iš pra­džių tai vi­siems at­ro­dė kaip po­kštas, bet jis vir­to tik­ro­ ve. Pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­do­va­no­jo ru­sams dar vie­ ną gar­sų bend­ra­pi­lie­tį, pa­si­ra­šęs įsa­ką su­teik­ti Ru­si­jos pi­lie­ty­bę pran­cū­zų ki­no žvaigž­dei Gerard’ui De­par­dieu. Įver­ti­no in­dė­lį į kul­tū­rą

Ak­to­rius, pa­gra­si­nęs at­si­sa­ky­ti Pran­cū­zi­jos pa­so pro­tes­tuo­da­mas dėl pa­siū­ly­mo pa­di­din­ti mo­kes­ čius tur­tuo­liams, anks­čiau mi­nė­jo ke­ti­nan­tis per­si­kel­ti į Bel­gi­ją. Ži­ niask­lai­da ra­šė, kad ak­to­rius spe­ cia­liai įsi­gi­jo na­mą ne­to­li Pran­cū­zi­ jos sie­nos, kad iš­veng­tų dra­ko­niš­kų mo­kes­čių. Įsa­ke, ku­rį va­kar pa­si­ra­šė V.Pu­ ti­nas, nu­ro­do­ma, kad G.De­par­dieu pa­ts pa­pra­šė Ru­si­jos pi­lie­ty­bės.

Ak­to­rius at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti to­ kį sa­vo spren­di­mą, o V.Pu­ti­no at­ sto­vas spau­dai Dmit­ri­jus Pes­ko­vas paaiš­ki­no, kad pi­lie­ty­bė jam su­ teik­ta už sva­rų in­dė­lį į Ru­si­jos kul­ tū­rą ir ki­ną.

G.De­par­dieu ge­rai ži­no­mas Ru­si­ jo­je dar nuo So­vie­tų Są­jun­gos lai­ kų, o ki­no ger­bė­jai jį iki šiol lai­ko kul­ti­ne žvaigž­de.

So­vie­tų Są­jun­go­je Pran­cū­zi­ja bu­vo lai­ko­ma vie­na drau­giš­kiau­ sių Eu­ro­pos ša­lių dėl jos stip­raus so­cia­lis­tų ju­dė­ji­mo, o toks sta­tu­ sas lė­mė, kad Pran­cū­zi­jo­je su­kur­ ti fil­mai daž­nai bū­da­vo ro­do­mi so­ vie­ti­niuo­se ki­no teat­ruo­se.

G.De­par­dieu ne­re­tai tap­da­vo žiu­ri na­riu tvis­kan­čiuo­se Mask­vos ir So­čio ki­no fes­ti­va­liuo­se.

Bė­ga nuo mo­kes­čių

G.De­par­dieu nu­spren­dė at­si­sa­ky­ ti Pran­cū­zi­jos pi­lie­ty­bės po to, kai nau­ja so­cia­lis­tų vy­riau­sy­bė pa­siū­ lė tai­ky­ti 75 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fą tiems, ku­rie už­dir­ba dau­giau nei mi­li­jo­ną eu­rų (3,45 mln. li­tų) per me­tus.

Pran­cū­zi­jos prem­je­ras Jea­nas Mar­cas Ay­rault to­kį ak­to­riaus žings­ nį pa­va­di­no ap­gai­lė­ti­nu, o G.De­par­ dieu at­sa­kė jam rūs­čiu laiš­ku.

„Kas toks esa­te, kad ma­ne teis­ tu­mė­te? Ma­nęs ne­rei­kia nei gai­lė­ tis, nei gir­ti, bet aš ne­pa­kę­siu žo­ džio „ap­gai­lė­ti­nas“. Grą­ži­nu jums sa­vo pa­są ir so­cia­li­nę kor­te­lę, ku­ria nie­ka­da ir ne­si­nau­do­jau. Mes dau­ giau ne­be­tu­ri­me bend­ros tė­vy­nės“, – prem­je­rui ra­šė G.De­par­dieu.

Dar vie­nas gir­tuok­ lis. Ne­mėgs­tu mei­ li­ka­vi­mo už­sie­nie­ čiams. Aiš­ku, tai afe­ra.

Pran­cū­zi­jos kons­ti­tu­ci­nis teis­ mas gruo­džio pa­bai­go­je pri­pa­ži­ no ne­tei­sė­ta vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­ vą įves­ti 75 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­tį

tur­tin­giau­siems pi­lie­čiams. Ta­čiau pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as bei jo vy­riau­sy­bė ne­ža­da nu­si­leis­ti ir ke­ti­na per­for­mu­luo­ti tei­sės ak­tą taip, kad jis ati­tik­tų kons­ti­tu­ci­ją.

G.De­par­dieu sek­ma­die­nį sa­kė, kad kons­ti­tu­ci­nio teis­mo nu­tar­ tis nie­kaip ne­kei­čia di­de­lį at­gar­sį ir įnir­tin­gus de­ba­tus su­kė­lu­sio jo spren­di­mo iš­vyk­ti iš Pran­cū­zi­jos.

Ne­ma­to, kuo džiaug­tis

V.Pu­ti­no spren­di­mas su­tei­kia G.De­ par­dieu, ku­ris jau anks­čiau bu­vo daž­ nas Mask­vos eli­to sve­čias, ga­li­my­bę mo­kė­ti 13 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­tį, ku­ ris Ru­si­jo­je tai­ko­mas vi­siems – nuo mi­li­jar­die­rių iki skur­džių.

Bet Ru­si­jo­je nau­ju bend­ra­pi­lie­čiu džiau­gia­si ne vi­si. „Aš su­pran­tu, kad tai su­si­ję su jo mo­kes­ti­nė­mis gud­ry­bė­mis. Kuo džiaug­tis – tuo, kad jis da­bar mo­ kės mo­kes­čius į Ru­si­jos iž­dą? Tai ne­reiš­kia, kad jis yra Ru­si­jos pa­trio­tas“, – sa­kė gar­sus Ru­si­jos re­ži­ sie­rius, „Os­ka­ro“ lau­rea­tas Vla­di­ mi­ras Men­šo­vas.

Ki­tas re­ži­sie­rius Sta­nis­la­vas Go­vo­ru­chi­nas, ne­se­niai va­do­va­ vęs V.Pu­ti­no rin­ki­mų šta­bui, at­ si­lie­pė itin šiurkš­čiai: „Dar vie­nas

gir­tuok­lis. Ne­mėgs­tu mei­li­ka­vi­ mo už­sie­nie­čiams. Aiš­ku, tai afe­ ra. Juk jis ne­gy­vens Mar­ji­na Roš­ čo­je (Mask­vos ra­jo­ne – red. pa­st.).

Kal­bė­ti apie G.De­par­dieu gy­ve­ni­ mą man iš­vis šlykš­tu.“ Pa­gar­sė­jęs skan­da­lis­tas

G.De­par­dieu pa­sta­ruo­ju me­tu bu­ vo pa­kliu­vęs į ke­lias ne­ma­lo­nias is­ to­ri­jas.

Lapk­ri­čio pa­bai­go­je jis bu­vo areš­tuo­tas po ne­di­de­lės mo­to­ro­ le­rio ava­ri­jos Pa­ry­žiu­je ir neiš­lai­ kė al­ko­ho­lio tes­to. Al­ko­ho­lio kon­ cent­ra­ci­ja ak­to­riaus krau­jy­je bu­vo 1,8 pro­mi­lės, t. y. daug di­des­nė už vai­ruo­to­jams leis­ti­ną 0,5 ri­bą.

Rugp­jū­tį G.De­par­dieu Pa­ry­žiu­je bu­vo pa­te­kęs į ki­tą ava­ri­ją. Jis kumš­ čiu smo­gė vie­no au­to­mo­bi­lio vai­ruo­ to­jui, ta­čiau pa­ts tvir­ti­no, kad kal­tas bu­vo anas vai­ruo­to­jas ir kad jis bi­jo­jo bū­ti nu­blokš­tas nuo mo­to­ro­le­rio.

2005 m. ak­to­rius gal­va su­da­vė jį Flo­ren­ci­jo­je fo­tog­ra­fuo­jan­čiam fo­ tog­ra­fui, o per­nai jo pa­var­dė pir­ muo­siuo­se laik­raš­čių pus­la­piuo­se su­ mir­gė­jo dėl to, kad jis lėk­tu­vo sa­lo­ne nu­si­šla­pi­no į bu­te­lį, nes ky­lant jam ne­bu­vo leis­ta pa­si­nau­do­ti tua­le­tu.

BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

Girtas narkomanas su­šau­dė kai­my­nus Sut­ri­ku­sios psi­chi­kos ir nuo nar­ko­ ti­kų pri­klau­so­mas vy­ras tre­čia­die­ nio va­ka­rą pra­dė­jo šau­dy­ti vie­na­me Pie­tų Švei­ca­ri­jos kai­me ir nu­žu­dė tris mo­te­ris bei su­žei­dė du vy­rus.

Šios šau­dy­nės iš­kė­lė klau­si­mų dėl pa­ly­gin­ti li­be­ra­lių Švei­ca­ri­jos šau­ na­mų­jų gink­lų kont­ro­lės įsta­ty­mų. Šio­je ša­ly­je gy­ven­to­jams lei­džia­ma lai­ky­ti gink­lus sa­vo na­muo­se tuo me­tu, kai jie neat­lie­ka pri­va­lo­mo­ sios ka­ri­nės tar­ny­bos.

33 me­tų vy­ras pra­dė­jo šau­dy­ ti tre­čia­die­nį apie 20.50 val. vie­tos (21.50 val. Lie­tu­vos) lai­ku De­jo­no kai­me, esan­čia­me ne­to­li piet­va­ka­ ri­nio Sio­no mies­to. Už­puo­li­kas tu­ rė­jo du gink­lus: is­to­ri­nį švei­ca­riš­ką ka­ri­nį šau­tu­vą (mus­ke­to­ną) ir me­ džiok­li­nį šau­tu­vą.

Vy­ras pa­lei­do apie 20 šū­vių. Pa­ sak pa­rei­gū­nų, trys mo­te­rys (32, 54 ir 79 me­tų) žu­vo iš kar­to, o du su­ žeis­ti vy­rai (33 ir 63 me­tų) bu­vo iš­ vež­ti į li­go­ni­nę.

Už­puo­li­kas bu­vo su­žeis­tas per su­si­šau­dy­mą su jo suim­ti at­vy­ku­ sia po­li­ci­ja ir taip pat nu­vež­tas į li­ go­ni­nę.

Pa­rei­gū­nai sa­kė, kad už­puo­li­ kas, ku­rio var­das neatsk­lei­džia­ mas, 2005 m. gy­dė­si psi­chiat­ri­jos kli­ni­ko­je, o po­li­ci­jai jis bu­vo ži­ no­mas kaip nar­ko­ma­nas. Po­li­ci­ja anks­čiau bu­vo kon­fis­ka­vu­si jo tu­ rė­tus šau­na­muo­sius gink­lus, kai vy­ras bu­vo pa­gul­dy­tas į psi­chiat­ ri­jos li­go­ni­nę.

Šio iš­puo­lio mo­ty­vai kol kas ne­ži­ no­mi. Pa­rei­gū­nai sa­kė, kad jį įvyk­ dęs vy­ras bu­vo to kai­mo gy­ven­to­jas ir au­kos jį pa­ži­no­jo. Švei­ca­ri­jos ži­ niask­lai­da ci­ta­vo vie­tos gy­ven­to­jus, ku­rie sa­kė, kad už­puo­li­kas prieš šią ata­ką var­to­jo daug al­ko­ho­lio. Švei­ca­ri­jo­je šau­na­mų­jų gink­lų tu­ ri daug žmo­nių. Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, 8 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­ čio­je Švei­ca­ri­jo­je pri­va­tūs as­me­nys tu­ri apie 2 mln. šau­na­mų­jų gink­lų.

BNS inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

11

penktadienis, sausio 4, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Parodoje – dvi tapybos atodangos Dviejų uostamiesčio tapytojų parodoje susitiko dvi kartos – mokytojas ir mokinys, spalvomis, humoru trykštanti ir konceptuali monochrominė tapyba.

Drauge: tapytojai R.Martinionis ir R.Marčius – bičiuliai, bet parodą kartu surengė pirmąsyk.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose Baroti galerijos surengtoje tapybos parodoje „Atodangos“ savo kūrybą drauge pristato du klaipėdiečiai – jaunosios kartos atstovas Rolandas Marčius ir gana gerai šalyje žinomas viduriniosios kartos tapytojas Rytis Martinionis.

Spalvingi: R.Martinionio paveiks-

lai „Nuostabusis garsų pasaulis“ ir „Bobų vasaros preliudija“.

Rytis Martinionis:

Rentgeno estetika

R.Marčius (g. 1974) gimė ir užaugo Klaipėdoje, 1994–1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 1998–2009 m. gyveno ir dirbo JAV, prieš trejus metus grįžo į gimtąjį miestą, 2011–2012 m. tęsė dailės studijas Klaipėdos universitete.

Pernai priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Jo darbai eksponuoti Niujorko, Čikagos, Memfio (JAV), Vilniaus ir Klaipėdos galerijose. Šioje parodoje R.Marčius tęsia anksčiau kūryboje analizuotą rentgeno estetikos temą. Monochrominėse drobėse be pavadinimų menininkas ieško jungčių tarp emocinės būsenos, prigimties ir fizinio kūno, atmesdamas lyties, rasės, amžiaus, sveikatos būklės klausimus, gilinasi, kaip emocijos atspindi formą.

Tomografinių nuotraukų plokšti paviršiai drobėje įgauna vaiduoklišką tūrį. Kuriama daugiaplanė iliuzija, gylis, pasitelkiant poodinę struktūrą, cheminę ir organų jungčių sistemą – visa, ko negalime matyti plika akimi. Išnarstyta anatomija veikia neapčiuopiamą fizinę realybę ir atvirkščiai. Šalia poodinės struktūros netikėtai užfiksuojami daiktai – žiedai, mo-

Monochrominiai: R.Marčius parodoje tęsia rentgeno estetikos temą.

netos, medaliai, plaukų segtukai, ginklas, metaliniai dantys etc. – čia veikia kaip užuominos į galimą naratyvą. Autorius naudoja minėtus daiktus kaip simbolius ir nuorodas į tam tikras socialines, profesines ar prieraišumo vertybėms žmonių grupes.

Pasąmonės safaris

R.Martinionis (g. 1961) – viduriniosios kartos tapytojas, daugiausia kuriantis tapybos, vitražo ir asambliažo srityse. Dailininkas 1985 m. baigė meninio stiklo studijas tuomečiame Talino dailės institute (Estija). Parodose dalyvauja nuo 1989-ųjų. Jo darbai eksponuoti Lietuvos, Italijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos galerijose.

Parodoje „Atodangos“ R. Martinionis vėl leidžiasi į savo pasąmonės safarį. Politinės, socialinės realijos, inspiracijos iš literatūros, asmeninės emocijos ir net paprasčiausi buities daiktai, persimaišę autoriaus paveiksluose, šmaikščiai

pasakoja daugiabriaunę istoriją, kurią kiekvienas „išgirs“ savaip.

Atidesniam parodų lankytojui septyni R.Martinionio paveikslai „Atodangų“ parodoje byloja apie tikslingą eklektinio vaizdo kūrimą. Šio menininko tapybą maitina laikmetis – karai, katastrofos, politinis ir dvasinis chaosas, simboliais tapę įvaizdžiai... Iš pažiūros alogiškos improvizacijos sakytumei sukonstruotos iš dailininko vaizduotėje netikėtai išplaukusių objektų, kuriuos vis dėlto jungia nematomi dvasiniai, loginiai ir fiziniai saitai.

Taip tarsi iš savęs gimsta paradoksaliausi siužetai, džiaugsmingai egzistuojantys irgi tarsi tik patys sau. Šios egzistencijos prasmė – improvizacija, kuri siurrealistiniuose R.Martinionio paveiksluose prabyla savita kalba į tuos, kuriems nesvetima postmodernistinė leksika, asociacijų žaismė ir atviro literatūriškumo bravūra. Vėlgi imponuoja šmaikštūs ir ironiški R.Martinionio paveikslų pavadi-

nimai: „Ramus ir neskausmingas delunatizavimas“, „Lemtingojo zuikio būsenos keitimo aktas“, „Kulinarinė korida, arba Žūtbūtinė kova su antsvoriu“, „Bobų vasaros pabaigos preliudija“, „Nuostabusis garsų pasaulis“, „Viskas, kas buvo, – bus, viskas, kas bus, – yra“, „Pažinimo džiaugsmas“. „Išsirengė“ prieš visus

Paklaustas, kas du tokius skirtingus tapytojus suvedė į vieną parodą, R.Martinionis šyptelėjo: „Ne tokie jau mes ir skirtingi. Ta pati siurrealizmo mokykla. Tarp kitko, Rolandas buvo mano mokinys E.Balsio menų gimnazijoje. Man patinka jo mąstymas, mudu draugai. Beje, tai jau penktas mano duetas. Pirmasis buvo 1989-aisiais su grafiku V.Kalniniu.“ Anot R.Martinionio, šioji paroda – tai pasąmonės atodangos. „Išsirengėm ne kur nors parke, o prieš visus – parodoje. Mano safaris tęsiasi“, – juokėsi jis.

Vien zuikio istorijos tyrimais – pradedant kontrolierių gaudomais ir baigiant kiekvieno savais – galėčiau visas sienas nukabinti. „Aš irgi tapiau sapnus. Tada ir pradėjau šiuos „rentgenus“ daryt, – prisiminė R.Marčius. – Iš tikrųjų aš tapau aliejumi iš rentgeno nuotraukų. Jų randu internete. Vis dėlto čia – ne kopijos...“ „Čia – elementarus psichodelinis siurrealizmas, – patikslino R.Martinionis. – Aš vis tą patį darau. Man įdomiau, nei abstrakčios tapybos mankšta, norisi siužeto...

Vien zuikio istorijos tyrimais – pradedant kontrolierių gaudomais ir baigiant kiekvieno savais – galėčiau visas sienas nukabinti.“ R.Marčius irgi tapo spalvingus paveikslus, bet šiuosyk sako nenorėjęs „mišrainės“, nesgi kolega – spalvingas. Parodoje – abiejų nauji, niekur iki šiol dar nerodyti darbai.

Juos KKKC Parodų rūmuose dar galima apžiūrėti šį savaitgalį.

12

penktadienis, sausio 4, 2013

pramogų gidas Koncertas – su labdaros misija

Programą „Tuk tuk, širdele“ klaipėdiečiams rytoj pristatys šiaulietė atlikėja ir dainų autorė Laura Remeikienė bei jos vadovaujamos studijos vaikai. Lauros dainavimo studija gyvuoja penkti metai, o jos vadovė išleido jau keturias savo dainelių knygas vaikams. Gražiausios iš jų bei naujausios ir skambės koncerte, į kurį klausytojai kviečiami atsinešti vėjo malūnėlių – tai labdaros akcijos simbolis. Prieš koncertą vyks „tylusis“ labdaros aukcionas, kurio metu bus galima įsigyti menininkų paaukotų autorinių darbų ir taip paremti skurstančius Klaipėdos vaikus.

KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36).

KADA? Sausio 5 d. 14 val.

KAINA? 15–25 Lt.

A.Juozaičio knygos sutiktuvės

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje trečiadienį rengiamos rašytojo, filosofo dr.

Arvydo Juozaičio knygos „Gyvųjų teatras“ sutiktuvės. Jose dalyvaus autorius, taip pat režisierius Gytis Padegimas, kultūrologas Linas Poška. Renginį ves istorikė dr. Silva Pocytė. Naujojoje A.Juozaičio knygoje – šešios dramos. Pjesių veikėjai –istorinės asmenybės. Tai karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas, imperatorienė Luizė ir prezidentienė Smetonienė, menininkas Čiurlionis, imperines utopijas rezgę Pilsudskis ir Dzeržinskis...

KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Sausio 9 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Sceną šturmuoja tarptautinis projektas Pirmosiomis sausio dienomis į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą sugrįžo projekto „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija (BAIT): socialinių pokyčių link“ dalyviai – jaunimas iš Lenkijos, Švedijos bei Lietuvos. Kitą savaitę jie publikai pristatys pirmųjų mokomųjų metų premjeras – keturis viešus pasirodymus.

Keičiasi žiniomis

„Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija“ (BAIT) – tai teatrinis mokomasis projektas, kurį finansuoja Europos Sąjungos Pietų Baltijos programa. Projekte dalyvauja daugiau kaip 40 studentų iš skirtingų Pietų Baltijos regiono šalių. Akademija įsteigta trejiems metams nuo 2012-ųjų sausio.

40

– tiek studentų iš Pietų Baltijos šalių subūrė BAIT projektas.

Projekto organizatorių tikslas – sukurti platformą, kurioje keičiamasi patirtimis ir žiniomis apie teatrą, kitas meno šakas bei lyderystę. Teatras šiame projekte yra ne tik meninės išraiškos forma, bet ir stiprus socialinio vystymosi įrankis, priemonė edukuoti nepriklausomus, kūrybiškus socialinius animatorius, kurie ateityje galės aktyviai prisidėti prie savo nacionalinės aplinkos vystymosi.

Lavina įgūdžius

Kasmet BAIT mokomieji metai yra baigiami projekte dalyvaujančių studentų pasirodymais. Šių metų

BAIT premjeros buvo sukurtos remiantis literatūros kūriniais.

Sausio 7 d. 18 val. Klaipėdos muzikiniame teatre bus pristatyti keturi pusvalandžio trukmės pasirodymai, kuriuos žiūrovai kviečiami stebėti nemokamai.

Tai improvizacija „Pasaulis“ Rigvedos motyvais (rež. Ramūnas Kaubrys, vaidina lietuvių studentų grupė), Fiodoro Dostojevskio „Pupa“ (rež. Ewa Ignaczak, vaidina lenkų studentų grupė), ištraukos iš Julijaus Slovatskio dramos „Kordijanas“ (rež. Bartoszas Zaczykiewiczas, vaidina lenkų studentų grupė) ir pasirodymas Edgaro Alano Po poemos „Varnas“ motyvais (rež. Rūta Bunikytė ir studentai, vaidina tarptautinė lietuvių, lenkų ir švedų grupė).

Pasak lenkų režisieriaus B. Zaczykiewiczo, spektaklio J.Slovackio dramos „Kordijanas“ motyvais sukūrimą paskatino „Pasiruošimo“, „Baimės ir vaizduotės“, taip pat „Beprotnamio“ scenos. Nors šios scenos tarsi atskiros, jos leidžia susidaryti įspūdį apie visą dramą. „Spektaklio formos paieškų esmė – bandyti atrasti būdą suprasti originalios J.Slovackio teatrinės kalbos vaizdingumą ir jį suderinti su šiuolaikinių aktorių jautrumu, lavinant jų vaidybos įgūdžius“, – aiškino B.Zaczykiewiczas.

Klaipėdos muzikinio teatro režisierės R.Bunikytės teigimu, bendras jos ir projekto dalyvių pasirodymas

Kartu: R.Kaubrio plastiškoje sceninėje improvizacijoje „Pasaulis“ pasirodys lietuvių studentų grupė.

E.A.Po poemos „Varnas“ motyvais kuriamas remiantis fizinio teatro principais: „Repeticijų metu buvo sukurtos flash scenos. Kiekvienas studentas yra atskiros dalies režisierius. Komandinio darbo užduotis – kartu sukurti vienos susiskaldžiusios asmenybės istoriją“.

Rengia animatorius

Klaipėdos muzikinis teatras – vienas iš projekto partnerių. BAIT projekte taip pat dalyvauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, Stasio Šimkaus konservatorijos bei kitų Lietuvos mokslo įstaigų studentai ar absolventai, studijas jau baigę specialistai iš Lenkijos ir Švedijos. Projekto dalyvių amžius – 18–25 m. „Socialinis animatorius – tai kūrėjas, absorbuojantis socialinę aplinką, – teigė Klaipėdos muzikinio teatro vadovas režisierius R.Kaubrys.

– Stebėti, stebėtis ir stebinti – tai trys svarbiausios socialinio animatoriaus savybės bei trys kūrybiškumo kriterijai, lemiantys socialinius pokyčius. Teatro menas šiame kontekste veikia kaip efektyvus meno

terapijos būdas, gebantis „atverti“ daugybę be galo skirtingų žmonių.“ Lietuvoje pirmaisiais BAIT projekto metais vykusias įvairių disciplinų paskaitas vedė Klaipėdos meno profesionalai ir svečiai iš kitų šalies miestų: režisierius Gytis Padegimas, mimas Aleksas Mažonas, režisierius R.Kaubrys, dainininkės Aurelija Dovydaitienė ir Kristina Jatautaitė, šokėjai Giedrė Šidlauskė, Mantas Černeckas ir Petras Lisauskas, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, aktorius Karolis Makauskas.

Projekto pabaigoje studentai patys įgyvendins panašaus pobūdžio projektus. Tikimasi, kad tapę socialiniais animatoriais jie gebės organizuoti socialiai paveikius ir įvairioms žmonių grupėms naudingus teatrinius užsiėmimus. Planuojama, jog pernai sausį startavusi BAIT veiks iki 2015 m. Vien 2013 m. ketinama surengti 10 bendrų projekto dalyvių susitikimų – du Klaipėdoje ir aštuonis Lenkijoje. Jų metu bus kuriami ir šalyse partnerėse pristatomi nauji bendri meniniai projektai. „Klaipėdos“ inf.

Procesas: E.Ignaczak su projekto dalyviais iš Lenkijos kuria spektaklį „Pupa“, o B.Zaczykiewiczas režisuoja ištraukas ir „Kordijano“.

Vytauto Petriko ir Marzenos Chjonowskos nuotr.

Apie BAIT organizatorius Trejus metus truksiančią tarptautinę mokymų programą „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija“ (BAIT) sukūrė ir įgyvendina Lenkijos Sopoto „Stage-Off de BICZ“ – nevyriausybinė organizacija, priklausanti Baltijos menininkų agentūrai (BART). Šio didžiulio projekto sumanytoja ir iniciatorė yra Ewa Ignachak, „StageOff de BICZ“ režisierė ir vadovė.

Sopoto visuomenininkų iniciatyva 2003 m. įkurta organizacija pasivadino „Stage-Off de BICZ“ („Paplūdimio teatras”). Jos reikmėms buvo perstatyti Sopoto gelbėjimo stotis (jos sandėliai) ir vasaros teatras. Dabar ten veikiantis teatras turi persirengimo kambarius, administracijos kabinetus, repeticijų erdvę bei gali dirbti ištisus metus.

Nepriklausomo teatro idėja yra pagrindinis Sopoto „Stage Off de Bicz“ tikslas. Ten reziduoja net keli teatrai: „Ewa Ignaczak’s The Stable of Pegasus“, „Off de BICZ“, Joannos Czajkowska’os ir Jaceko Krawczyko Sopoto šokio teatras. Nepriklausomo Lenkijos teatro lyderiais vadinamos trupės nuolat pristato savo spektaklius „Off de BICZ“ repertuare, kurį sudaro apie 20 skirtingų veikalų. „Stage Off de BICZ“ ne tik kuria ir pristato teatrinius veikalus, bet užsiima ir edukacine veikla, ugdydama naujosios kartos menininkus – aktorius, režisierius, scenarijų autorius. Nuo pat įsisteigimo pradžios teatras organizuoja scenos judesio, improvizacijos, darbo su tekstu, vokalo lavinimo, scenos kalbos, tekstų kūrimo ir kitus kursus.

13

penktadienis, sausio 4, 2013

pramogų gidas Dvi žvaigždės vaidins komediją

Uostamiestyje viešės Vilniaus „Domino“ teatras su savo naujausiu pastatymu „Sex guru“ pagal austrų komiko Wolfgango Weinbergerio pjesę. Tai interaktyvus šou-komedija, kurią režisavo Sakalas Uždavinys, scenografiją sukūrė Wojtekas Stefaniakas, o kostiumus – Juozas Statkevičius. Spektaklyje vaidina Algis Ramanauskas ir Arūnas Sakalauskas. Šie du pripažinti aktoriai ir šoumenai scenoje virs tikrais lektoriais bei sekso (ir ne tik) ekspertais. Komiškai ir pikantiškai jiedu žiūrovams pažers daug patarimų ir gudrybių, kaip paįvairinti seksualinį gyvenimą.

KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36).

KADA? Sausio 8 d. 19 val.

KAINA? 30–60 Lt.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje veikiančioje parodoje galima pamatyti, kaip rengėsi, kuo puošėsi Vakarų Lietuvos gyventojai prieš šimtus metų.

Pirmoji metų premjera

Režisierius Gytis Padegimas, choreografė Agnija Šeiko, dailininkė Birutė Ukrinaitė ir kompozitorius Gintaras Kizevičius Klaipėdos dramos teatre stato vienos žymiausių XX a. pabaigos britų dramaturgių Caryl Churchill pjesę – dviejų dalių dramą „Top Girls / Neprilygstamosios“. Joje vaidmenis kuria aktorės Alina Mikitavičiūtė, Jūratė Jankauskaitė, Regina Šaltenytė, Jolanta Puodėnaitė, Renata Idzelytė, Eglė Barauskaitė, Eglė Jackaitė ir Simona Šakinytė. Jos papasakos, kas nutinka, kai moters vertė matuojama pagal vyriškos sėkmės standartus.

KUR? Žvejų rūmų didžiojoje salėje (Taikos pr. 70).

KADA? Premjera – sausio 25, 26 d. 18 val.

KAINA? 31,5 Lt.

Rankdarbiai: lietuvininkių ir kuršininkių rinktinėse juostelėse (rištu Apžvalga: parodoje visais aspektais apžvelgiamas Vakarų Lietuvos istorinis kos-

tiumas.

vėliuose) ir pakelėse – skaistgijų siūlais išausti dainų tekstai ir daugiaraščiai ornamentai. Puošybai naudotas aukso spalvos metalo siūlas.

Iš Lietuvos dailės muziejaus, Šilutės muziejaus fondų.

Muziejuje – istorinės mados gūsis Parodoje „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ eksponuojami XIV– XVI a. kuršių vytinių juostų, audinių fragmentai, papuošalai ir amuletai iš Palangos Žemaičių kalnelio kapinyno, XVII a. antrosios pusės klaipėdiečių avalynės pavyzdžiai, sukurti pagal to meto Nyderlandų mados tendencijas, unikalūs siuvinėti XVIII a. antrosios pusės – XIX a. moterų marškiniai ir jų detalės, išilgadryžės kaišytinės prijuostės dalis, marginė. Taip pat galima iš-

vysti ir didžiausią lietuvininkės puošmeną – drobulę su augaliniais raštais siuvinėtu perdrobuliu, būdingu tik Mažajai Lietuvai.

Visų šių eksponatų muziejuose yra labai mažai, todėl jie ypač vertingi studijuojant ir atkuriant klaipėdietišką kostiumą.

Ekspozicijoje plačiau pristatomi XIX a. antrosios pusės Mažosios Lietuvos gyventojų išeiginiai bei religinių apeigų drabužiai, lietuvininkų ir kuršininkų šimta-

raštės juostelės ir pakelės, pasižyminčios skirtingų ornamentų įvairove bei ypatingu puošybos būdu – rašto kaip ornamento panaudojimu.

Ten pat eksponuojami šišioniškių XIX–XX a. pirmojoje pusėje avėti medpadžiai, „klumpiukai“, žvejų medinės klumpės su ilgais odiniais aulais, žvejo kepurė – „ziudvestė“ ir daugelis kitų tik Vakarų Lietuvos gyventojams būdingų aprangos elementų.

Ekspozicijos vedlys – pagal lietuvininkų pasakojimus ir istorines nuotraukas parengti parodos stendai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje pristatant etnografinius XVIII a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos gyventojų drabužius, jungėsi ir bendradarbiavo visi Lietuvos muziejai, saugantys Klaipėdos krašto ir Rytprūsių etnografinę medžiagą.

Greta istorinės ekspozicijos veikiančioje Vilniaus dailės akade-

mijos Telšių fakulteto aprangos ir mezgimo dizaino absolventų darbų parodoje „Interpretacija“ naujai pažvelgta į senuosius klaipėdiškių drabužius, eksperimentiškai interpretuojamos tradicinės mados tendencijos.

Abi parodas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje galima apžiūrėti iki sausio 11 d. Muziejaus lankymas – 2,5 Lt moksleiviams, studentams, 5 Lt suaugusiesiems. „Klaipėdos“ inf.

Aksesuarai: „piemens mazgas“

Šventiniai: lietuvininkių išeiginiai drabužiai ir apavas – medpadžiai su odiniu viršu-

mi XIX a. II pusė–XX a. I pusė. Šie eksponatai – iš Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus, Kretingos muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Unikalūs: Mažosios Lietuvos tautiniai drabužiai rekonstruo-

ti remiantis XVIII a. pab. – XIX a. muziejinių eksponatų pavyzdžiais, kurie taip pat eksponuojami parodoje, į ją pateko iš Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijos „Židinys“.

su amuletu iš žvėries nago – XIV– XVI a. kuršės kostiumo rekonstrukcijos fragmentas. Rinktinėsvytinės juostos piemens mazgo kilpoje kabo juostos savininkei svarbus reikmuo – amuletas iš apkaustyto žvėries nago ir trigubo žalvarinio bei mėlyno stiklo karoliukų. Juostos rekonstrukcijos autorė Asta Adomaitytė, amuleto rekonstrukcijos autoriai Dionyzas Varkalis ir Povilas Monius.

14

penktadienis, sausio 4, 2013

sportas Į Klaipėdą grįžo V.Vasylius

Laimėjo be D.Motiejūno

Neigiamas pasiūlymas

„Neptūno“ krepšinio klubą sustiprino Valdas Vasylius. 29-erių krepšininkas sudarė sutartį iki sezono pabaigos. Klaipėdietis „Neptūno“ ekipos marškinėlius vilkėjo 2008–2009 ir 2010–2011 metais. Nuo šio sezono pradžios iki gruodžio mėnesio puolėjas žaidė Ukrainoje, Dnepropetrovsko „Dnipro“ klube.

Aštuonioliktą pergalę NBA čempionate iškovojo Hjustono „Rockets“ klubas su Donatu Motiejūnu. 32-osiose rungtynėse „raketos“ 104:92 (21:23, 28:21, 25:22, 30:26) nugalėjo Vakarų konferencijos autsaiderius Naujojo Orleano „Hornets“ krepšininkus. Lietuvis mačui buvo registruotas, tačiau nerungtyniavo.

Pilietybės reikalų komisija siūlo Prezidentei Daliai Grybauskaitei nesuteikti Lietuvos pilietybės šokėjai ant ledo amerikietei Isabellai Tobias, kuriai būtinas Lietuvos pasas, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žiemos žaidynėse. Prezidentė sprendimo kol kas nepriėmė.

Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien 20.30 val. Klaipėdos universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13) vyks miesto salės futbolo čempionato rungtynės tarp „AMG-Titaniko“ ir „Kruopos“ komandų.

Bilietai. Prasidėjo prekyba bilietais į sausio 24–26 d. Šiauliuose vyksiantį Eurolygos jaunių (iki 18 metų) krepšinio turnyro atrankos varžybas. Jaunių ekipas atsiųs čempiono titulą ginantis Vilniaus „Lietuvos rytas“, Kauno „Žalgiris“, Maskvos CSKA (Rusija), Zagrebo „Cibona“ (Kroatija), Rygos VEF (Latvija), Talino „Audentes“ (Estija), Liudvigsburgo BBA (Vokietija) ir Leuveno „Topsportschool“ (Belgija) klubai.

Pozicijos. Tarptautinės futbolo istorijos ir statistikos federacijos (IFFHS) paskelbtame 2012 metų geriausių pasaulio futbolo trenerių sąraše užtikrintai pirmauja pasaulio bei Europos čempionams vadovaujantis ispanas Vicente’as del Bosque’as (231 tšk.).

Antrąją vietą užima Italijos vienuolikę treniruojantis Cesare’as Claudio Prandellis (83), trečiojoje pozicijoje – Meksikos rinktinės vyriausiasis treneris Luisas Fernando Tena (70).

Atsisveikino. Vienas Nacionalinės krepšinio lygos čempionato lyderių Mažeikių „Mažeikių“ (17 pergalių ir 5 pralaimėjimai) klubas neteko pagrindinio įžaidėjo – komandą paliko 31 metų 180 cm ūgio gynėjas Andrius Mažutis. Krepšininkas dar prieš didžiąsias metų šventes buvo nusprendęs vykti rungtyniauti į užsienį, tačiau paskutinę akimirką persigalvojo. Galiausiai mažeikiškis nutarė neberungtyniauti ir gimtojo miesto komandoje.

Futbolininkės – turnyro laimėtojos Klaipėdos futbolo mokyklos merginos, nė karto nesuklupusios, laimėjo Šilutėje surengtą naujametį salės futbolo turnyrą.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Į pamarį susirinko komandos iš Šilutės, Klaipėdos (dvi), Gargždų ir Tauragės.

Uostamiesčio pirmosios ekipos futbolininkės 3:1 palaužė drauges iš antrojo penketuko, 6:0 sutriuškino Gargždų „Bangos“ komandą, 4:1 – šeimininkes.

Kas laimės turnyrą, turėjo atsakyti paskutiniosios rungtynės su tauragiškėmis. Treneris Gintaras Balčiauskas perspėjo auklėtines, kad jos negali pralaimėti. Po atkaklios kovos susitikimas baigėsi lygiosiomis 2:2. Visą laiką pirmavusios klaipėdietės privertė trenerį pasijaudinti, kai rungtynėms baigiantis leido varžovėms išlyginti rezultatą.

Klaipėdos FM-1 surinko 10 taškų, Tauragės penketukas – 7, šilutiškės – 6.

Našta: Klaipėdos FM-1 (raudoni marškinėliai) žaidėjos, laimėjusios turnyrą, pateisino favoričių vardą.

Uostamiesčio antrosios komandos futbolininkėms akivaizdžiai nesisekė. Jos kovoje dėl prizinės vietos pagrindinėms varžovėms iš Šilutės ir Tauragės pralaimėjo vieno įvarčio skirtumu – 1:2 ir 2:3.

FM-2 komandos žaidėjos, net 8:0 įveikusios paskutinėje vietoje li-

kusias gargždiškes, užėmė ketvirtąją vietą.

Po turnyro G.Balčiauskas gyrė visas pirmosios komandos žaidėjas. Rezultatyviausiai tarp mūsiškių žaidė 6 įvarčius pasiekusi Milda Svidraitė ir 5 – Laura Savickaitė.

Vartus patikimai gynė Virginija

Jokšaitė. Geriausia FM-1 futbolininke pripažinta Rūta Survilaitė.

Rezultatyviausios žaidėjos prizą į Klaipėdą parvežė antrosios komandos puolėja Karolina Zabolotnaja, įmušusi 8 įvarčius. Geriausia FM-2 žaidėja išrinkta Kristina Černavskich.

Iš Šiaulių grįžo su medaliais Česlovas Kavarza Šiauliuose surengtame šio miesto atvirame dziudo čempionate aukso medalį iškovojo Šarūnas Gervė, o Aistis Kačerauskas, Rokas Garbačauskas ir Akvilė Titorenko pasidabino bronzos žetonais.

Finišas: Klaipėdos komandos nariai – po kovų.

Svorio iki 73 kg grupėje rungtyniavęs Š.Gervė įveikė net penkis varžovus. Lemiamoje kovoje jis iškovojo pergalę rezultatyviu veiksmu.

Jaunių amžiaus grupėje galintys varžytis A.Kačerauskas (iki 60 kg) ir R.Garbačauskas (iki 81 kg) panoro išmėginti jėgas tarp vyrų. Abu jie, pralaimėję po kartą, laimėjo kitus susitikimus.

Klaipėdietei A.Titorenko (per 73 kg) kelią į finalą pastojo rokiškie-

tė Agnė Šlapelytė, šių metų pasaulio jaunimo sambo pirmenybių vicečempionė. Dėl trečiosios vietos kovojusi uostamiesčio sportininkė laimėjo kitas kovas ir namo grįžo su bronzos medaliu.

Vėliau vyko jaunųjų atletų varžybos. Jaunučių grupėje gerai kovojęs Paulius Kislinkas (iki 55 kg) be didesnio vargo pateko į finalą, tačiau neįstengė žengti pergalingo žingsnio. Ant klaipėdiečio krūtinės sužvilgo sidabro medalis.

Trečiąsias vietas užėmė trys jaunučiai – Egidijus Skuodas (iki 38 kg), Denisas Degutis (iki 50 kg) ir Ignas Puškorius (per 73 kg).

Vaikų varžybose ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė svorio iki 29 kg grupėje gerai kovojęs Artiomas Šamovas.

19

penktadienis, sausio 4, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Linda Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų.

Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 8 d.

Avinas (03 21–04 20). Vertinsite savo karjerą ir praktinius sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins naują jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai.

Jautis (04 21–05 20). Jūsų vertybės keičiasi. Švaistysite laiką ir pinigus nesvarbiems dalykams, bet aptiksite ir tikrai vertingų. Deja, prarasti irgi galite daug. Būkite atsargesnis ir išrankesnis.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių minčių. Nustokite liūdėti, nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui.

Vėžys (06 22–07 22). Kovosite dėl valdžios. Neigiamos įtakos jums gali turėti labai emocionalus žmogus. Išlikite įžvalgus ir kantrus, neskubėkite vertinti kitų žmonių.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt su kuo nors konfliktuosite. Nesutarimai, įsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šis bruožas padės jums išvengti nemalonumų.

Mergelė (08 24–09 23). Branginsite gyvenimą, o problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas.

Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl tylėjimas bus ypač svarbus.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti. Šaulys (11 23–12 21). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Bendraudamas būsite labai emocionalus. Apsispręskite, kas dabar jums svarbiau – moralinis palaikymas ar naujos idėjos ir planai. Žuvys (02 20–03 20). Esate neįprastos nuotaikos. Galite netikėtai įsimylėti. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje bus kritulių, silpnai pašals. Šiandien bus vėjuota, su krituliais. Temperatūra bus 1–4 laipsniai šilumos. Šeštadienį taip pat numatoma kritulių. Temperatūra svyruos nuo 0 iki 1 laipsnio šalčio, pajūryje bus apie 2 laipsnius šilumos. Sekmadienį šaltukas paspaus stipriau.

Šiandien, sausio 4 d.

+3

+4

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+3

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+3

Panevėžys

+1

Utena

+3

8.40 16.07 7.29

4-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 361 diena.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +8 Brazilija +28 Briuselis +10 Dublinas +12 Kairas +19 Keiptaunas +25 Kopenhaga +7

kokteilis Dė­me­sys Klai­pė­dos kraš­tui Sei­mo spren­d i­mu 2013-ie­ji yra pa­ skelb­t i Svei­ka­t in­g u­mo, Tar­m ių, Ste­ po­no Da­r iaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­ džio per At­lan­tą, Klai­pė­dos kraš­to at­ ga­vi­mo bei Mei­lės Luk­šie­nės me­tais.

Mes, klai­pė­die­čiai, tu­rė­si­me pa­si­steng­ ti sau­sio 15-ąją, mi­nė­da­mi 90-ąsias me­ ti­nes, kai lie­tu­vių su­ki­lė­liai užė­mė Klai­ pė­dą ir ji bu­vo de fac­to pri­jung­ta prie Lie­tu­vos. Šian­dien ga­li­me di­džiuo­tis ir džiaug­tis, tu­rė­da­mi priė­ji­mą prie Bal­ti­ jos jū­ros ir bū­da­mi jū­ri­ne vals­ty­be.

Londonas +12 Madridas +12 Maskva 0 Minskas +1 Niujorkas +2 Oslas +2 Paryžius +11 Pekinas –2

Praha +9 Ryga +4 Roma +14 Sidnėjus +30 Talinas +2 Tel Avivas +20 Tokijas +6 Varšuva +6

Vėjas

Marijampolė

8–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+4

+4

+3

6

+2

+2

+1

+1

7

rytoj

sekmadienį

+3

+3

+3

5

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Jei ne šau­n ie­ji su­k i­lė­l iai, tai šian­d ien ne­t u­rė­t u­me Jū­ros šven­tės, o Klai­pė­ dos gim­ta­d ie­n į, ko ge­ro, or­ga­n i­zuo­t ų pran­cū­zai.

Vilnius

+2

Alytus

1643 m. gi­mė gra­v i­ta­ ci­jos dės­n io at­ra­dė­jas, ang­lų moks­l i­n in­kas se­ ras Isaac’as New­ton’as.

Mi­rė 1727 m.

1785 m. gi­mė vo­k ie­čių fi­lo­lo­gas, tau­to­sa­k i­n in­ kas Ja­cob’as Grimm’as.

Ja­ko­bas su bro­l iu nuo 1805 m. rin­ko pa­sa­kas ir sak­mes, ku­r ios vi­sa­ me pa­sau­ly­je ži­no­mos kaip bro­lių „Gri­mų pa­sa­ kos“. J.Gri­mas mi­rė 1863 m. Ber­ly­ne.

Plas­ti­ki­nių bu­te­lių re­vo­liu­ci­ja

Uto­pi­nis klau­si­mas Ar ne lai­kas Klai­pė­dai įsi­lie­ti į Že­mai­ ti­ją ir tap­ti jos sos­ti­ne?

Ryž­tas: lie­tu­viai su­ki­lė­liai, iš­vi­ję

atė­jū­nus, iš­lais­vi­no mies­tą.

Ko­sin­tiems klai­pė­die­čiams Jei­g u kiek­v ie­ną die­ną ko­si­te, ta­čiau ne­ga­l i­te at­ras­t i ko­su­l io prie­žas­čių, – kreip­k i­tės į gy­dy­to­jus. Il­ga­lai­k is kas­ die­nis ko­su­lys yra ženk­las, kad or­ga­ niz­me kaž­kas ne­ge­rai.

Pa­gal ko­su­l į ga­l i­ma spręs­ti, ar per­ša­li­ mas yra iš­gy­dy­tas. Jei­gu dar te­be­ko­si­ te, vei­kiau­siai li­ga nė­ra iki ga­lo iš­gy­dy­ ta. Gy­dy­to­jai ne­pa­ta­r ia ei­ti į lau­ką ko­ sint – šal­tu oru su­dė­tin­g iau kvė­puo­ti, to­dėl li­ga ir jos simp­to­mai ga­li at­si­nau­ jin­t i nau­ja jė­ga.

Links­mie­ji tirš­čiai Su­kur­tas nau­jas che­mi­nis gink­las „VGas“.

Tai spe­cia­lios viag­ros du­jos, ku­rias iš­ purš­k us ant prie­ši­n in­k ų ka­rei­v ių, jie ne­ga­l i ju­dė­ti šliauž­te. Čes­ka (397 719; jei Klai­pė­dos val­džia bus abe­ jin­ga da­tai, rei­kės kuo grei­čiau steig­ti iš­kil­mių or­ga­ni­za­vi­mo koor­di­na­ci­nį ko­mi­te­tą)

Vie­na­me Ma­sa­ču­set­so mies­te­ly­ je ge­ria­ma­sis van­duo nuo šiol bus priei­na­mas vi­saip, tik ne iš­pils­ty­ tas į plas­ti­ki­nius bu­te­lius.

Kon­kor­do mies­te­ly­je nuo Nau­jų­ jų me­tų įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mas, drau­ džian­tis ma­žos tal­pos van­dens bu­ te­lius. Šiuo drau­di­mu ska­ti­na­ma nau­ do­ti van­den­tie­kio van­de­nį ir pri­ si­dė­ti spren­džiant pa­sau­li­nę tar­ šos plas­ti­ku pro­ble­mą.

Nau­ja­sis drau­di­mas tai­ko­mas tik „ne­ga­zuo­tam ne­pa­gar­din­tam ge­ ria­ma­jam van­de­niui“ – ko­ka­ko­la ir ki­ti gai­vie­ji gė­ri­mai bus par­duo­ da­mi kaip įpras­ta.

84 me­tų ak­ty­vis­tė Jean Hill pa­ siū­lė šį drau­di­mą, ar­gu­men­tuo­ da­ma, kad plas­ti­ki­niai bu­te­liai už­pil­do są­var­ty­nus, o var­to­to­jai vi­lio­ja­mi pirk­ti ge­ria­mą­jį van­de­nį, ku­rio jiems kur kas pi­giau įsi­pil­ti iš sa­vo čiau­po. „Bend­ro­vės, tie­kian­čios bu­te­ liuo­se iš­pils­ty­tą van­de­nį, se­ki­na mū­sų ge­ria­mo­jo van­dens iš­tek­lius ir par­duo­da juos mums. Ne­nu­lei­ siu ran­kų, kol pa­siek­siu sa­vo“, – dar 2010-ai­siais dien­raš­čiui „The New York Ti­mes“ sa­kė J.Hill.

Pir­mą­kart nu­sta­ty­ti pa­žei­dė­jai bus įspė­ja­mi. Ant­rą­kart už­klup­ tiems par­da­vi­nė­jant van­de­nį bu­te­ liuo­se bus ski­ria­ma 25 do­le­rių (65 li­tų), o to­les­nius kar­tus – 50 do­le­ rių (130 li­tų) bau­da.

BNS inf.

Arimantas, Arimantė, Benedikta, Hermas, Malvina, Milius, Rykis, Titas, Rigobertas

1960 m. au­to­mo­bi­lio ka­ tast­ro­fo­je žu­vo 1957 m. li­ te­ra­tū­ri­nės No­be­lio pre­ mi­jos lau­rea­tas, ra­šy­to­ jas Al­bert’as Ca­mus.

Iš slap­tų šal­ti­nių Ap­s up­tos Klai­p ė­dos puo­l i­mas pra­ si­dė­jo 1923-ių­jų sau­sio 15-osios ry­tą.

Pran­cū­z ų ka­r i­nė įgu­la prie­ši­no­si il­gai – iki pie­tų. Ka­ro me­tu žu­vo du pran­cū­ zai, vie­nas vo­kie­čių žan­da­ras bei dvy­ li­ka lie­tu­vių. Žu­vę pran­cū­z ų ka­r iai krei­se­r iu iš­ga­ ben­t i į Pran­cū­z i­ją.

Be­je, Klai­pė­dos kraš­to gy­ven­to­jai „su­ ki­lė­l ių“ ka­r iuo­me­nei ne­si­prie­ši­no.

Vardai

sausio 4-ąją

Rytas

+2

+2

+2

2010 m. šei­chas Mo­ham­ mad’as bin Ras­hed’as alMak­toum’as, Du­ba­jaus val­do­vas ir JAE prem­ je­ras, ofi­c ia­l iai ati­d a­ rė aukš­č iau­s ią pa­s au­ ly­je pa­sta­tą „Burj Kha­li­ fa“, 828 met­rais iš­k i­lu­sį virš dy­ku­mos smė­ly­nų.

160 aukš­tų dan­go­rai­žis, ku­rį sta­tant bu­vo iš­lie­ta 330 tūkst. ku­bi­nių met­ rų be­to­no ir pa­nau­do­ta 31,4 tūkst. to­nų plie­no, yra ma­to­mas iš už 95 ki­ lo­met­rų.

Dvi­gu­ba ne­lai­mė Vie­nas 76 me­tų Ams­ter­da­mo gy­ ven­to­jas įstri­go po­že­mi­nia­me šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je, kai į jį įli­ pęs pa­mė­gi­no su­ras­ti din­gu­sį lo­ te­ri­jos bi­lie­tą.

Re­mian­tis po­li­ci­jos pra­ne­ši­mu, vy­ras ket­vir­ta­die­nį ati­da­rė kon­ tei­ne­rį ir į jį įšo­ko ieš­ko­da­mas bi­ lie­to, ku­rį įta­rė iš­me­tęs su ma­ku­ la­tū­ra.

Praei­viai iš­gir­do, kaip kon­tei­ne­ ry­je įstri­gęs vy­ras šau­kė­si pa­gal­ bos, ir iš­kvie­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nus, ku­rie kar­tu su ug­nia­ge­siais jį iš­trau­kė.

Blo­ga ži­nia yra ta, kad lo­te­ri­jos bi­lie­to vy­rui ras­ti ne­pa­vy­ko.

BNS inf.

Šuo su­kė­lė gais­rą Aust­ri­jo­je vie­nas na­muo­se pa­lik­ tas šuo su­kė­lė di­de­lį gais­rą, kai įjun­gė elekt­ri­nę vi­ryk­lę, mė­gin­ da­mas le­te­na pri­si­trauk­ti ant jos vi­lio­ja­mai pa­lik­tą mais­tą.

Permainos: kai kuriuose JAV miestuose uždrausta vandenį pilstyti į

ma­žos tal­pos plastikinius bu­te­lius.

Nau­jų­jų me­tų die­ną įsi­plies­kęs gais­ras va­ka­ri­nia­me Štė­go mies­te­ ly­je, kaip ma­no­ma, ki­lo už­si­lieps­ no­jus ant vi­ryk­lės pa­lik­to mais­to po­pie­ri­nei pa­kuo­tei, pra­ne­šė Ti­ ro­lio že­mės po­li­ci­ja.

Lieps­nas tik per tris va­lan­das nu­ mal­ši­no apie 140 sa­va­no­rių ug­nia­ ge­sių ir 18 ug­nia­ge­sių au­to­mo­bi­ lių. Per šį in­ci­den­tą žmo­nės ne­nu­ ken­tė­jo, ta­čiau šu­nį su­vi­lio­ję gar­dė­siai bu­ vo jo pa­sku­ ti­nis ėda­ las.

BNS inf.