2013-01-05 Klaipeda

Page 1

13 8

Ä— vakar

6< " @.B@ 162;6@ 2 A.

I TV HEROJA

_R-XY Ya cNXN _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

www.kl.lt

10p.

PraÄ—ju

siĹł metĹł

kurioz

Ų DUETAS KELIAUTOJ JE TV3 LAIDOJE INFORMACINÄ–

ai.

]N`Nb YV`-Q ?RQNXa\_V VR[N Ya 7bYVWN[N` 4b` NYV N[`XV`

TELEVIZIJOS PROGRAMOS sausio 5–11 d.

Nr.1

Nr. 3 (19 606)

Per pla u 2013 m.

sausio 5, 2013

pasaul is

2 A.1 62;6@ @ .B@6< "

kÄ… nen ugarm Ä—jo

Naujie ji me kyti. Kon tai Ameri ko jęs JAV grese vargais je prasidėjo dŞiu iťveng ti vadi negalais pasiek giai, jei taip namojo ga fiskalinio tas susitari lima pasaLauktas mas, pa skardŞio Šių me susitarimas dėtų sau . Epifanijos sio Geor

ARIJA KULIN icinis Trad

pyragas

nuo fis ka

1 d. ge’o patvirtin W.Busho val baigÄ—si dar metĹł gauti 620 dy laikinas to ÄŻstatymo, mo metais jamĹł. O respub mlrd. dole riĹł liojimo mokesÄ?iĹł lengnumaÄ?iusio brangiai kai likonai nuolat pa„Nors nuojan terminas. so puo va lengva 500 mlrd.tas, ga- sveicialines refor Ä?ias B.Oba lÄ— publiko nei demokra tas mos nai nega tai, nei katos prie mas, to doleriĹł pratÄ™stas ÄŻteisinÄ™s ÄŻsta jo, ĹĄis kias vo restik dve 2010 m. pabaitymas buvo biudĹžeto lÄ—ĹĄas.ĹžiĹŤros, kurios kaip lykas susitarimas visko, ko norÄ—jiems me yra tei melĹžia go <...> mĹŤ pabaigos, tams – je, taÄ?iau RĹŤmai sĹł ĹĄaliai, singas daiki 2012 todÄ—l tu reikÄ—jo Nors nei m. ti, – tei rÄ—tĹł ji nedels ir AtstovĹł naujo su ĹĄiĹł metĹł pra gÄ— dĹžio matytĹł ti daugiau B.Obama. – dami priimmokes sitarimo, kuris je tai, nei demokraÄ?iĹł ir iĹĄ mo gai maĹžinti, darbĹł mĹŤsĹł Reikia atlikrespub res. laidĹł ma nude ir nai ne likoĹžiniJeigu ĹĄis TaÄ?iau aĹĄ noriu tai pa ďŹ citui suga susita daryti.“ vÄ™s pa spÄ—jo res drauge B.Oba norÄ—jo, vo visko, ko siektas, rimas nebĹŤ pub tĹł butĹł buvÄ™ ma perĹĄis ame de su rÄ— ri tis su jaislikonus, kad sitarimas yra mokes priversti mokÄ— kieÄ?iai bĹŤneketina nimo, dÄ—l biu Ä?ius, taip ti dides jei dĹže dalykas. teisingas sumaĹži ti pasiek ĹĄie jam grasins to maĹžinimo nuo pat pagal iĹĄ nius Ĺžintas laidĹł statÄ… bĹŤ sybÄ—s skotÄ… susitarimÄ… nutraukÄŻvairiĹł tĹł sumadÄ—l vyriauli vyriau mĹł ďŹ nan „Nors nimosi limi sy buvo pa savimas. NorsbÄ—s progradalykĹł, derÄ—siuosi to. statyta dÄ—l dau Vis dÄ—l lat stri daug, de ant kortos batus nebesileisiu to res go. su Kong ÄŻ naujus gelio mÄ—nesius, Diskusijos rybos nuo- do. Jie sutiko, publikonai resu, denusilei- tĹł apmokÄ— rÄ—tĹł di tru kad mo nes tiek respub ti sÄ…skai ar jie turÄ—dÄ—ti susida kes demok ko kelis vi li tas, rÄ— dÄ—l durinei tik turtingiau Ä?iai turatai, tiek apkasus. konai ÄŻnirtin jĹł priim kurios jau – pa kla siems, gai o te brėŞė preziden tĹł ÄŻstatymĹł, vo priversGaliausiai abi gynÄ— savo lengvatos iĹĄ sei apmokes pa lik ti nÄŻ spren tos priimti partijos bu- dimas ir reiĹĄ tĹł, nors toks nimo sÄ…skaikartoti: nega tas. – Leiskikomp kia, kad sprendimÄ…, tie metĹł JAV tĹł, kuriĹł lime neap racko Oba mo per sa, palan romisiJei biudĹže pa apie 4 to deďŹ ci kitus 10 JAVgu Kongresas tys prisida kÄ—ti trln. Daugiaumos administ kesnÄŻ BarÄ—me. tas iĹĄaugs at vyriau racijai. Kitas klaudoleriĹł. sybei ga sisakys suteik se sukÄ— sia disku padeng sijĹł Kong simas ti limy lÄ— mo iĹĄlai ti, klausimas. kesÄ?iĹł re- si dĹł maĹžinimas,buvo savai ekonomi padariniai bÄ™ laiku jas pa mi vi mo di De nis so pasau kai bĹŤ dinimo ma prie mokratai svarsty nors ĹĄio daug tĹł ka lio mas ĹĄakyje didÄ—tĹł siĹŤlÄ—, kad su B.Oba- atidÄ—tas dviem pagal susi klau- skar blogesni ne tastroďŹ niai gu dÄ—l dau dĹžio.“ – mÄ—nesiams tarimÄ… leriĹł per giau nei 450 mokesÄ?iai ďŹ skalinio Respub . Po me tĹŤkst. li tus ď Ž Dra ti li mĹł ĹŤkiam nÄ—s uĹždir dosu salia konai ĹĄiuo ma: 7.C ] s, tai leis bantiems na- B.Obama,batalijos at _R XNQ V baimino moniĹĄku spren veju sutiko Ĺži tĹł per \ [N _VNV ]NgV QR[ abV / < kitus 10 tarimu, nors noma, dĹžiau _RZ aĂş `b ON ZNV V_ cV kesÄ?ius si, kad uĹž di dimu, nes gÄ—si JAV BVP pa jĹł pasi PR] `V aN _V Z raĹĄius brėŞė, kad lai susi- kai jiemsir grÄ—smÄ™ ĹĄa desnius mo- nes batali Ă– YRV `VN[ _R gV QR[ abV 7\ jÄŻ nebu ir federa mÄ—tolies VaĹĄing jos Kongrese R /V ga aĂ&#x; V cR[T vo. to Vis dÄ—l li bĹŤti suvers ekonomiaV cN QV QR [bV aVX ]N linÄ—s iĹĄla mokra ne beveik neÄŻ parodÄ—, kad [N Z\ W ta kal `Xb aV [ sis dery to neaiĹĄku, to pre BVP \ SV` XN Ă? ZV [b Respub idos (trln kaip klostÄ—. bos dÄ—l zidento manomi demos YV [V\ `XN aĂ? ]N cf iĹĄlaidĹł X\ Ă&#x;aV XV[ ty- nĹł administra va _ Q V\ piktina likonai pabrÄ— . doleriĹł Federa maĹžini cijos ir dovaujaaV 8\[T Şė, kad bran kont linÄ—s iĹĄ mo, _R `Ă– ) laidos kompro roliuojamĹł Atsrespubliko- cialinÄ—s refor gios B.Obamos juos  @PN[ ]Ve• [b\ misai. mos, ge tovĹł RĹŤ a_ mĹł Şė,rokai apkarpy ir jie norÄ— sotĹł jas ti. B.Oba kad res 9,710 10,05 10,37 publi ma mokes 8 Ä?ius tur konĹł nenoras atrÄ—7 10,809 11,500 12,238 13,01 tingiesiems kelti 6 13,668 14,312 14,09 14,50 skati7 8

S RĎŽIMA SUG laida Atgyja LRT

„Emigrantai“

“ cNV V[Ă&#x; “ .[\` [NXaV`• \  AfYV

T_V[Q

aRZN =N

\[\`

V_ Z

8NQ_N`

Nb`VN XVb` 9NOV cV\ `N[af ]b`N

. vaidmuo Julijos u. NepanelÄ—s tas ir ÄŻdom asta . keistos sunku, NYONZ a ir papr li ir nt, aV`• X kalba Ĺł – Bet kas kas lengv ius nuga nuo YV [NX tai, iĹĄkai iĹĄĹĄĹŤk ÄŻveiki, KĹŤÄ?i SVYZR  Af ÄŻdomu nius oje, liaud renkasi otis N_aV[`\[\ visi cijas tu- Kuo didesesnes uĹždu Toje ĹĄeim R : : /VĂ˜XbaĂ› . Ir kai to l tradi NWNZ kuo sunkrauni. visai ki- bardakas s, kai paga jauku , deja, a: [NbW NXa\_Ă› C sono dair knyga, o, ďŹ lme ď Ž Tem XĂ­_Ă› artin , ĹĄilta vakarienÄ— visokiĹł gy- to pasik kita nei M.M naujokÄ—. QZR[Ă&#x; `b daug bÄ… – kas Man atrod Anos. bĹŤti graĹžu dvigu vertus, – ne ďŹ lmas ne reĹžikĹŤrinys. nuo knygos kal- ri . Po tuo slypi gyvena manau, jei – Kita telÄ—je jĹŤs ti, kad aptoks meno skiriasi ui. Ä…, jame usa- nÄ—ra Daug kas aikĹĄ ja, a saky ogai Ana ĹĄeim Ĺžmog kino galio Ä— m lykĹł. mano as – apie nariĹł tarp ma – nebl ĹŤt galim ulien Ä…. Ir tai kas antra Turb ir aktorÄ— kitÄ… paŞįsta? a Ĺ˝em ena.lt Film pÄ?iĹł. , tai i lieÄ?ia . venim ĹĄeimos dirbu Laim e@di pasla ulien a apie . Labiausia os tema sierius , vienas kiekvienams turim l.zem artinsonu elÄ—s uĹž dvieĹŤt bam Ĺžmon ko, atvi- siĹĄlifavÄ™ santykius vyro ir Kiekviena tabu , Su M.M , todÄ—l aikĹĄte pajera ÄŻvyk d. Turb vaidinti kartÄ… Taip. i- vio ir moters, ryĹĄiai, jĹł esam o prem io 18 u buvo ginti? vai- – tÄ… ar ĹĄeĹĄtÄ… aĹĄ jam dirbti – Film iÄ?iĹł, saus danÄ?ia ĹĄirdgi- vyro aliniai - – Ar sunkas, apsinuopasiryĹžti Bet penk jis man , tiek pradÄ—jau „JuJĹł seksu jĹł sava iate spur ÄŻ apsinuo ijĹł lai s. ena dvi scen , buvo je tiek uvos Po stud izijos seria jos lauk ĹĄku, kaip uos Liet u, aiĹĄku atviras scena kas gyvmÄ…. Ir tai ras stasija“. Jau bĹŤ- Şįstami. telev rta, o – Sunk tas , „Ana reag Daug mi? Neai eni visas s – sÄ…lyginis. nkai“ s galbinis ďŹ ljuo. Buvo scenas bĹŤsite pagierkta? Ä… gyv nau, jei ne dintisunk ri teisÄ— vai- su „Nuomini rtas vaidy kuriauma nimo gal netu pasm : gub og . i suku Ä—s“, lija“, tas , ma buvo Ĺžmon kas kai ĹžiĹŤrovai ilestinga su V.BiÄ?kute aikĹĄtelÄ—je nku. Tiesi Paskui eikalingi galioja enam, tai lbÄŻ damas u ar nesu ne tik visiĹĄ ji spur gal nega , kaip, mas „Ner vaidinau. si, a. Bet Ä—jau poka s. Teko voti, sunk scenĹł kiekvi Ĺžmogui. – prad s tikrai spurd jerÄ…. Norikad us ďŹ lscena me taip pat ir viska Yra daug prem ĹŤlym dini, cijos ti. – Ĺ irdi kiekvienÄ… Ä—te ďŹ luogin masturba sÄ—kminga, ďŹ lantram lengva. atÄ—s pasi apsin i, runti nÄ—ra . O ma- – Kaip renk l nusprend da prieĹĄ kelionÄ— bĹŤtĹłSergu uĹž visÄ… au, zdĹžiu oje. ame iĹĄkas e ĹĄeim pa- pavy je, kuriÄ… vaidi kad ďŹ lmo ti tÄ… muotis? KodÄ—hologini “ arba ĹžiĹŤrovai.kur apsinuoginďŹ lme drast ienoj atlik gtĹł us, psic vonio – drÄ…s muo buvo is“ kad ga yra imi jÄŻ pamÄ— scenos, , yra kiekv ďŹ lmas festivaai, . ÄŽ tai, muo tis ryje „Ak „Tyli nakt tos Filmas aktorÄ—s parei ro su man be abejojusÄŻ gruodÄŻ kino mÄ…. O kĹŤrinio dalisu visiĹĄkai rami o bend ĹĄaliĹł sĹł trile sono ďŹ lmereias. ijos su-. no kaip PraÄ— se tai – tik au, ĹžiĹŤri iaus darb enÄŻ. Niek neturi. Baltijos vĹł reakc M.Martin kurio vaidm i tai rodytas e. IĹĄ ĹžiĹŤro tai paŞįstama apsinuogin– tai aktor niĹĄka ynĹł, taklyje – juostose, inti? ms Talin Anos normaliai nis – jĹŤ- lyje u, kad visie , tai kaim tai asme ro spek pat te- kia apsinuog prata yra ne mĹŤsĹł niekas apie kipagrindi o yra ojo teatjums taip stÄ—s, teko likim MaĹž tik s io taip apie – s, egoi Julija“ – Jum muo. Kok - Jei gĹł ĹĄeimoje, Ĺ nekama s. Sa„Freken us drastiĹĄko Ä— apra lba. lema drau – vaid jÄ—? i ta heroj knygoje garsiai neka savo probvisi supran- ko sunk apie oja – sĹł heroi nuoseklia sono ne buvo tĹł, bet – Laba s M.Martinros“, kuri asi, reagu lÄ— juoki kÄ… kalbama. ĹĄyta patie s. Be cenzĹŤ . Daug fanta e galÄ—- ta, apie „Tyli nakti heroj prieĹĄ ďŹ lmÄ… dar su savo oje, nors iĹĄleista kÄ—jo – i knyg zuoti nereiai susipaĹžint jau plaÄ?i

SAVAITĖS AS HOROSKOPDIS IR KRYŽIAŽO

[N_VĂş aN_

Z\` N N]VR RV

Gar­bÄ—s do­no­rÄ— R.Ĺ u­ky­tÄ— – klai­pÄ—­die­tÄ—, 68 kar­tus neat­ly­gin­ti­nai da­vu­si krau­jo. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

V.B

ti – ir uogin „Apsin na aktotoks bĹŤ rbas“, – atda orÄ— riaus Ĺžia akt ReĹžitÄ—. skleid BiÄ?ku rValda Mario Ma us sieria erotinÄ—je o tinson je „Tyli nakdramo o ne tik tek tis“ jai ti. Kasdieng iĹĄsire aktorÄ— mo le numa nybÄ—j vaistĹł ka be usmÄ… ir taĹĄinti skars tai vadina s. pyti, no u spalvomi Ĺžaidim

kardĹžio

+

V SVYZ

e aigĹžd os Ĺžv erotik o p ta iÄ?kutÄ— IKIKLYJE cf_\ V_ Z\aR_`

cf_\

V YVRĂ˜VNZN

linio s

OKIŲ NAUJI ŠIA I L A R A K TA

14

1,789

2000

1,863

2001

2,011

2002

2,160

2003

Jungtin

KINO FOTELIS

2,293

2004

cija, „VargdieniĹłâ€œ ekraniza go kuri ÄŻtiktĹł paÄ?iam V.Hu 2,472

2005 Metai

2,655

2006

2,730

2,931

3,107

1941–1945

m. Kongreso

117,5

sesija BVP da lis (proc.)

2008

iĹł Valst

ijĹł vals tybÄ—s sk olos au gim

3,091 1945–1949

2007

m.

93,1

Ĺ iandien priedai 2009

1953–1957

1949–1953

m.

60,4

m.

71,4

1961–1965

m.

46,9

1957–1961

as

Kaina 1,60 Lt

m.

55,2

1965–1969

720 TiraĹžas 35

Mei­lÄ—s var­das – Klai­pÄ—­da

2010

m.

38,6

1973–1977

m.

35,8

„KÄ… rei­kÄ—s, tÄ… ir pa­skir­si­me.“ Kal­bÄ—­da­mas apie kan­di­da­tus ÄŻ Ne­rin­gos me­ro po­stÄ… po­li­ti­kas Arō­nas Ei­mu­tis ne­si­smul­ki­no.

2p.

SkÄ™s­tan­tÄŻ vai­kÄ… trau­kÄ— iĹĄ po le­do As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Tra­ge­di­ja ga­lÄ—­ju­si baig­tis skÄ™s­tan­ Ä?io vai­ko gel­bÄ—­ji­mo ope­ra­ci­ja Kre­ tin­gos ra­jo­ne ÄŻvy­kio liu­di­nin­kams pri­mi­nÄ— tik­rÄ… tri­le­rÄŻ. Kol ÄŻ ne­lai­mÄ—s vie­tÄ… sku­bÄ—­jo na­rai iĹĄ Klai­pÄ—­dos, vie­tos ug­nia­ge­sys nu­si­me­tÄ— dra­ bu­Şius ir nÄ—­rÄ— ÄŻ sting­dan­tÄŻ tven­ki­ nio van­de­nÄŻ. „„Pri­si­mi­ni­mas: Ĺ˝.Je­go­ro­va ir R.Pet­ro­vas, at­ve­ŞÄ™ ÄŻ Ho­fo mies­to Ĺženk­lĹł miť­kÄ… gim­to­sios Klai­pÄ—­dos Ĺženk­lÄ…, taip ÄŻam­Şi­no pri­si­mi­ni­mÄ… apie juos jun­

gu­siÄ… mei­lÄ™. As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Ba­va­ri­jos Ĺže­mÄ—s mies­te Ho­fe yra uni­ka­li vie­ta – skve­ras, va­di­na­ mas Ĺženk­lĹł miť­ku, gar­si­nan­tis ĹĄÄŻ ne­di­de­lÄŻ mies­tÄ… vi­sa­me pa­sau­ ly­je. ÄŒia tarp gau­sy­bÄ—s vi­so pa­sau­lio vie­to­viĹł pa­va­di­ni­mĹł ne­ tru­kus at­si­ras ir len­te­lÄ— su Klai­pÄ—­dos var­du. Klai­pÄ—­die­Ä?iams Ro­dio­nui ir Ĺ˝a­nai ji pri­mins apie jĹł jaus­mus.

JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 12 p.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Mies­te­lÄŻ iť­gar­si­no ge­ra idÄ—­ja

Ho­fas, nors ir te­bÄ—­ra ne­di­de­lis mies­te­lis, ta­Ä?iau Ĺži­no­mas pa­sau­ly­ je dÄ—l prieĹĄ po­rÄ… de­ťimt­me­Ä?iĹł pra­ dÄ—­to kur­ti va­di­na­mo­jo Fern­weh­ park. Tai reiť­kia Ĺženk­lĹł miť­kÄ….

4

Ne­lai­mÄ— va­kar nu­ti­ko apie 12.30 val. Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ga­ vo pra­ne­ťi­mÄ…, kad Vyd­man­tĹł kai­ me, ÄŻlō­Şus le­dui, tven­ki­ny­je skÄ™s­ ta vai­kas. Ber­niu­kas jau bu­vo pa­ni­rÄ™s po van­de­niu, kai tven­ki­nio kran­tÄ… pa­sie­kÄ— at­sku­bÄ—­jÄ™ Kre­tin­gos ug­ nia­ge­siai. Gel­bÄ—­to­jai bu­vo pra­ne­ťÄ™ apie ne­ lai­mÄ™ Klai­pÄ—­dos na­rams, ta­Ä?iau, ne­lauk­da­mi ko­le­gĹł iĹĄ uos­ta­mies­ Ä?io, vy­rai pa­tys puo­lÄ— ÄŻ van­de­nÄŻ.

4

2

ŠEŠTADIENIS, SAUSIO 5, 2013

aktualijos

Palanga žada naują mokestį

Ne­rin­go­je aist­rin­ gai ap­ta­ri­nė­ja­ ma, kas ga­lė­tų tap­ ti me­ru, jei da­bar­ti­ nis mies­to va­do­vas su­tiks kel­tis į Vil­nių dirb­ti prem­je­ro Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus pa­ta­rė­ju.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Atos­to­goms Pa­lan­go­je žmo­nės jau da­bar ga­li pra­dė­ti pla­nuo­ti di­des­ nes iš­lai­das, nes ku­ror­to val­džia pa­si­šo­vė dar šie­met įves­ti įva­žia­ vi­mo mo­kes­tį vi­soms trans­por­to prie­mo­nėms.

Pos­tas: D.Ja­sai­tis bū­tų priim­ti­na

kan­di­da­tū­ra į Ne­rin­gos me­ro po­ stą abiem ta­ry­bos koa­li­ci­joms.

Ne­rin­gos me­ru siū­lo­mas D.Ja­sai­tis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Kol kas val­dan­čio­ji dau­gu­ma ir net opo­zi­ci­ja su­tar­tų dėl so­cial­de­ mok­ra­to Da­riaus Ja­sai­čio kan­di­da­ tū­ros. So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos, ku­ri tu­ri dau­gu­mą ta­ry­bo­je, pir­mi­nin­ kas Arū­nas Ei­mu­tis tik nu­si­juo­ kė iš­gir­dęs, kad opo­zi­ci­jo­je esan­ti koa­li­ci­ja „Už mū­sų Ne­rin­gą“ pri­

Da­rius Ja­saitis:

Ma­ne šis dar­bas do­min­tų. Ma­no tė­vas dau­gy­bę ka­den­ci­jų dir­bo ta­ry­bo­je, o pa­ts jau iš­rink­tas ant­ra­jai.

tar­tų ant­rą ka­den­ci­ją ta­ry­bo­je dir­ ban­čio ta­ry­bos na­rio D.Ja­sai­čio kan­di­da­tū­rai. „Ga­li opo­zi­ci­ja no­rė­ti ar ne­no­rė­ ti, mums ne­la­bi rū­pi. Ką rei­kės, tą ir pa­skir­si­me“, – sa­kė A.Ei­mu­tis. Ne tik so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ jai ta­ry­bo­je, bet ir So­cial­de­mok­ ra­tų par­ti­jos Ne­rin­gos sky­riui va­ do­vau­jan­tis A.Ei­mu­tis pa­tvir­ti­no, kad į me­rus siū­lys par­ti­jos bi­čiu­ lį D.Ja­sai­tį. „Jis rin­kė­jų bu­vo iš­rei­tin­guo­tas į ant­rą vie­tą. Tai jau­nas, darbš­tus ir ant­rą ka­den­ci­ją dir­ban­tis po­li­ti­ kas. D.Ja­sai­tis yra lanks­tus, jis mo­

ka pri­si­tai­ky­ti, ran­da bend­rą kal­bą. Jis kur kas la­biau tik­tų nei, pa­vyz­ džiui, aš. Aš lais­vę mėgs­tu ir la­biau ties­mu­kas esu“, – tei­gė po­li­ti­kas. Pak­laus­tas, ko­dėl frak­ci­ja ne­ siū­ly­tų da­bar­ti­nio vi­ce­me­ro Vi­ gan­to Gied­rai­čio, A.Ei­mu­tis at­sa­ kė, kad šis po­li­ti­kas me­ro kė­de jau džiau­gė­si. „Leis­ki­te ir ki­tiems jo­je pa­bū­ti. Ta­čiau kol kas rei­kia su­lauk­ti tik­ rų ži­nių, ar da­bar­ti­nis me­ras pri­ ims siū­ly­mą. Nes kol kas at­ro­do, kad brie­dis dar ne­nu­šau­tas, o vi­si jau skū­rą da­li­ja­si“, – pri­dū­rė A.Ei­ mu­tis. Pats D.Ja­sai­tis pri­pa­ži­no, kad jei jam bus pa­siū­ly­tas me­ro po­stas, jis neat­si­sa­kys. „Ma­ne šis dar­bas do­min­tų. Ma­ no tė­vas dau­gy­bę ka­den­ci­jų dir­bo ta­ry­bo­je, o pa­ts jau iš­rink­tas ant­ra­ jai. Vie­tos gy­ven­to­jai per rin­ki­mus pa­ro­dė, kad pa­si­ti­kė­tų“, – kal­bė­ jo D.Ja­sai­tis. 39-erių D.Ja­sai­tis šiuo me­tu dir­ba Klai­pė­dos re­gio­ni­nio at­lie­ kų tvar­ky­mo cent­ro Ne­rin­gos pa­ da­li­nio va­dy­bi­nin­ku-ad­mi­nist­ra­ to­riu­mi. „Aš dau­gy­bę me­tų tu­rė­jau ir iki šiol tu­riu žve­jy­bi­nę įmo­nę. Vie­tos žve­jų pro­ble­mas ži­nau. Pra­dė­jau nuo ei­li­nio žve­jo pro­fe­si­jos. Tė­vas bu­vo miš­ki­nin­kas ir dau­gy­bę me­ tų dir­bo ne­ri­jos miš­kuo­se. Ši sri­tis man taip pat nė­ra sve­ti­ma“, – pa­ brė­žė D.Ja­sai­tis. Po­li­ti­kas mėgs­ta ke­liau­ti, ste­bė­ti paukš­čius ir gy­vū­nus, žve­jo­ti, me­ džio­ti, or­ga­ni­zuo­ti iš­ky­las.

Anot Pa­lan­gos me­ro pa­va­duo­to­ jo Sau­liaus Si­mės, jau yra pa­reng­ti to­kios rink­lia­vos nuo­sta­tai, nu­sta­ ty­tas mo­kes­čio dy­dis, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­ves­ta kur­ti są­ly­ gas ve­šie­siems pir­ki­mams. Pirk­ti, anot S.Si­mės, rei­kės tech­ ni­nę ir pro­gra­mi­nę įran­gą, kad mo­ kes­tis bū­tų sklan­džiai ren­ka­mas. Nu­ma­to­ma, kad įva­žia­vi­mo mo­ kes­tį vai­ruo­to­jai ga­lės su­si­mo­kė­ ti in­ter­ne­tu, trum­pą­ja SMS ži­nu­te ar­ba prie įva­žia­vi­mų į Pa­lan­gą pa­ sta­ty­tuo­se ter­mi­na­luo­se. „Iš Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos dar lau­kia­me at­sa­ky­mų, ar bus ga­li­ma baus­ti tuos, ku­rie įva­žia­vi­mo mo­ kes­čio ne­su­si­mo­kė­jo. Jei at­sa­ky­mas bus nei­gia­mas, tuo­met bent kol kas

nė­ra tei­si­nės ba­zės, kaip kont­ro­liuo­ti tuos, ku­rie ne­su­si­mo­kė­jo už įva­žia­ vi­mą į ku­ror­tą“, – tei­gė S.Si­mė. To­dėl vis dar neat­si­sa­ko­ma min­ties prie įva­žia­vi­mų į Pa­lan­gą įreng­ti už­kar­dus, tuo­met mo­kes­tį pa­vyk­tų su­rink­ti iš vi­sų vai­ruo­to­ jų. „Ta­čiau la­bai bi­jo­me spūs­čių“, – pa­brė­žė vi­ce­me­ras. Šiuo me­tu Pa­lan­go­je ren­ka­mas „pa­gal­vės“ mo­kes­tis – poil­siau­to­ jai vieš­bu­čiams, ki­to­se ap­gy­ven­ di­ni­mo vie­to­se už pa­rą pa­pil­do­mai mo­ka po li­tą. Jei bū­tų įves­tas įva­ žia­vi­mo mo­kes­tis, da­bar ga­lio­jan­ čio rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti. „Ma­no­me, kad įva­žia­vi­mo mo­ kes­tis yra ge­res­nis. Gal­būt pa­vyk­ tų šiek tiek pri­stab­dy­ti srau­tą tų žmo­nių, ku­rie įva­žiuo­ja au­to­mo­ bi­liu į Pa­lan­gą, ap­su­ka ra­tą ir vėl iš­va­žiuo­ja. Be to, gal pa­vyk­tų su­ rink­ti ir dau­giau pi­ni­gų, ku­rie bū­ tų nau­do­ja­mi mies­to inf­rast­ruk­tū­ rai ge­rin­ti“, – aiš­ki­no S.Si­mė. Jo tei­gi­mu, sie­kia­my­bė yra įva­ žia­vi­mo mo­kes­tį pra­dė­ti rink­ti nuo šio va­sa­ros se­zo­no, ta­čiau tai pri­ klau­sys, kaip sek­sis vie­šie­ji pir­ki­

Nu­ma­to­ma įva­žia­vi­mo į Pa­lan­gą rink­lia­va Leng­va­jam au­to­mo­bi­liui pa­rai – 10 Lt,

mė­ne­siui – 150 Lt, se­zo­nui – 500 Lt 9–20 vie­tų au­to­bu­siu­kui pa­rai – 15 Lt,

mė­ne­siui – 200 Lt, se­zo­nui – 500 Lt Per 20 vie­tų au­to­bu­sui pa­rai – 25 Lt,

mė­ne­siui – 500 Lt, se­zo­nui – 1000 Lt Kro­vi­ni­niams au­to­mo­bi­liams, ku­rių

bend­ro­ji ma­sė iki 5,5 t, pa­rai – 25 Lt, mė­ ne­siui – 500 Lt, se­zo­nui – 1000 Lt Kro­vi­ni­niams au­to­mo­bi­liams, ku­rių

bend­ro­ji ma­sė per 5,5 t, pa­rai – 30 Lt, mė­ ne­siui – 600 Lt, se­zo­nui – 1200

mai, ar ne­bus teis­mi­nių gin­čų. Nu­ma­to­ma, kad įva­žia­vi­mo mo­ kes­tis bus ren­ka­mas nuo ge­gu­žės 15 d. iki rug­sė­jo 15-osios – tik per va­ sa­ros se­zo­ną.

Tiks­lai: įva­žia­vi­mo mo­kes­tį no­ri­ma įves­ti sie­kiant ir su­rink­ti dau­giau pi­ni­gų, ir su­ma­žin­ti į ku­ror­tą at­va­žiuo­

jan­čių au­to­mo­bi­lių skai­čių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rus­nės blo­ka­da jau baigėsi As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Įtam­pos lai­kas rus­niš­kiams jau praei­ty­je, van­duo ėmė slūg­ti ir po­ tvy­nio ap­sem­tas ke­lias į sa­lą yra įvei­kia­mas.

Au­to­m o­b i­l ių per­k ė­l a bu­vo nu­ trau­ku­si dar­bą nuo ket­vir­ta­die­ nio va­ka­ro iki penk­ta­die­nio po­ pie­tės. Nak­tį šok­te­lė­jęs iki met­ro, po pu­sės pa­ros van­duo ėmė smar­kiai

slūg­ti, nes At­ma­ta iš­ju­di­no le­dų san­grū­dą. Penk­ta­die­nio ry­tas Ši­lu­tės ug­ nia­ge­siams pra­si­dė­jo li­go­nio gel­ bė­ji­mo ope­ra­ci­ja. Dėl du­su­lio prie­ puo­lio žmo­gus bu­vo ope­ra­ty­viai per­pluk­dy­tas am­fi­bi­ja per ap­sem­ tą ke­lio ruo­žą Šilutė–Rusnė ir nu­ ga­ben­tas pas me­di­kus. Prieš pie­tus ug­nia­ge­sių am­fib ­ i­ja į sa­lą nu­ga­be­ no vais­tų, mais­to ir pa­što siun­tą. Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­ bos vy­rai penk­ta­die­nį vy­ko į Žal­

gi­rių kai­mą, kur pa­gal­bos pa­pra­šė so­dy­bą įsi­gi­jęs vo­kie­tis, nes tvar­ te skęs­ta ap­sem­ti ark­liai. Gel­bė­to­jai vo­kie­čio tvar­te ra­do iki ke­lių van­de­ny­je jau pa­rą mirks­ tan­čius gy­vū­nus. Juos te­ko iš­ves­ ti į sau­su­mą. Va­kar ug­nia­ge­siai pa­dė­jo ir po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nams, kai nuo pa­sau­ lio at­kirs­to­je sa­lo­je bu­vo su­čiup­tas gir­tas vai­ruo­to­jas. Rus­nės sa­lo­je gy­ve­na apie 1,5 tūkst. gy­ven­to­jų.

3

ŠEŠTADIENIS, SAUSIO 5, 2013

miestas Mu­zie­ju­je – nau­jo­vės

Suė­mė ne­pil­na­me­čius

Ka­lės 10 me­tų

Nau­jus me­tus Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus pra­de­da ma­lo­nio­mis nau­jo­vė­mis – tra­di­ci­nius eks­po­ na­tų sau­go­to­jus kei­čia edu­ka­to­ riai, ku­rie bend­raus su lan­ky­to­ jais, ves pri­sta­to­mą­sias eks­kur­ si­jas, veiks ne­di­de­lės kū­ry­bi­nės dirb­tu­vė­lės. Mu­zie­ju­je nuo 13 iki 15 val. lan­ky­to­jai bus ne­mo­ka­ mai vai­ši­na­mi ka­va ir ar­ba­ta.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas va­kar mė­ne­siui lei­do suim­ ti du ne­pil­na­me­čius, ku­rie įta­ria­ mi nu­žu­dę be­na­mį. 14 ir 15 me­ tų klai­pė­die­čiai įta­ria­mi praė­ju­ sių me­tų gruo­džio 23 d. va­ka­re Smil­te­lės g. dau­gia­bu­čio laip­ti­ nė­je mir­ti­nai su­mu­šę 43-ejų be­ na­mį. Moks­lei­viams gre­sia lais­ vės atė­mi­mas iki 10 me­tų.

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas va­ kar at­me­tė už sa­vo nau­ja­gi­mio nu­žu­dy­mą ka­lė­ti 10 me­tų nu­ teis­tos klai­pė­die­tės Vik­to­ri­jos Fi­li­po­nen­ko skun­dą dėl baus­ mės griež­tu­mo. Dvy­nu­kų la­vo­ nai Klai­pė­dos cent­re esan­čia­me šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je bu­vo ras­ti 2009-ai­siais. Teis­mas kons­ta­ta­ vo, kad vie­nas jų gi­mė ne­gy­vas.

Pės­čių­jų pe­rė­joms rei­kia mi­li­jo­no Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­ja nepagailėjo kritikos Klaipėdos valdžiai dėl pės­čių­ jų pe­rė­jų. Tačiau savivaldybės val­ dininkai su­tin­ka ne su vi­so­mis pa­sta­ bo­mis.

m.skiriute@kl.lt

Re­ko­men­da­ci­ja: pa­grin­di­nė­se gat­vė­se, to­kio­se kaip Bal­ti­jos pro­spek­tas, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja siū­lo pa­

nai­kin­ti grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lius.

To­kių vie­tų uos­ta­mies­ty­je yra apie de­šimt. Ta­čiau su šia re­ko­men­da­ ci­ja sa­vi­val­dy­bė ne­su­tin­ka. „Jei įreng­tu­me sa­le­lę, vie­tos trūk­tų au­to­mo­bi­liams pra­va­žiuo­ ti. Tai ban­do­me paaiš­kin­ti mi­nis­ te­ri­jai“, – ko­men­ta­vo di­rek­to­rius. Mi­nis­te­ri­ja pės­čių­jų pe­rė­jo­se re­ko­men­duo­ja at­skir­ti dvi­ra­čių ir pės­čių­jų zo­nas, kad aiš­kiai ma­ty­ tų­si, kur kas tu­ri ei­ti. Pa­nai­kin­ti siū­lo­ma ir grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lius pa­grin­di­nė­se – ma­gist­ra­li­nė­se gat­vė­se. Ta­čiau L.Dū­da pa­ste­bė­jo, kad kai ku­rie

Mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­ ne, pės­čių­jų pe­rė­ jo­se rei­kė­tų ge­rin­ti ap­švie­ti­mą – įreng­ ti tik joms skir­tus švies­tu­vus. jų bu­vo įreng­ti, sie­kiant iš­veng­ ti ne­lai­mių. To­kie grei­čio slo­pi­ni­ mo kal­ne­liai bu­vo įreng­ti Bal­ti­jos pro­spek­te.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­ne, pės­čių­jų pe­rė­jo­se rei­kė­tų ge­rin­ti ap­švie­ti­mą – įreng­ti tik joms skir­tus švies­tu­ vus. Kiek­vie­no­je pe­rė­jo­je rei­kė­tų ke­lių ži­bin­tų. Bū­tent ap­švie­ti­mo ge­ri­ni­mas sa­ vi­val­dy­bei at­siei­tų bran­giau­siai – apie 700 tūkst. li­tų. Sa­le­lių įren­gi­mui ir gat­vių ženk­ li­ni­mui rei­kė­tų dar apie 300 tūkst. li­tų. „Iš kar­to mi­li­jo­no li­tų ne­ga­li­me paim­ti. Re­ko­men­da­ci­jas įgy­ven­ din­si­me per lai­ką, eta­pais“, – tvir­ ti­no L.Dū­da.

Ka­lė­di­nėms eg­lu­tėms – ant­ras gy­ve­ni­mas Uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai kvie­čia­ mi pri­si­dė­ti prie tra­di­ci­nės ak­ci­jos, ku­ri ra­gi­na pra­smin­gai pa­nau­do­ti nu­puoš­tas ka­lė­di­nes eg­lu­tes.

Sau­sio 6–13 d. prie di­džių­jų Klai­ pė­dos pre­ky­bos cent­rų ir kai ku­rių dau­gia­bu­čių na­mų sto­vės spe­cia­ lūs kon­tei­ne­riai, pa­žy­mė­ti ak­ci­jos „Ka­lė­di­nė eg­lu­tė – na­mų ši­lu­mai“ sim­bo­li­ka. Be Klai­pė­dos, į šį pro­jek­tą įsi­ trauks dar 11 ša­lies mies­tų, o iš su­ rink­tų eg­lu­čių bus ga­mi­na­mas eko­ lo­giš­kas bio­ku­ras. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos glo­bo­ja­ mos ak­ci­jos ren­gė­jai ti­ki­na, jog jau sep­tin­tus me­tus gy­vuo­jan­ti ini­cia­ ty­va su­lau­kia vis di­des­nio gy­ven­ to­jų dė­me­sio. O tai ro­do, kad žmo­ nių są­mo­nin­gu­mas au­ga, tad ša­lia dau­gia­bu­čių po šven­čių be­si­mė­ tan­čių eg­lu­čių vaiz­das tam­pa re­ tes­nis. Į spe­cia­lų kon­tei­ne­rį įmes­ti me­de­liai tar­naus du kar­tus: džiu­

Fes­ti­va­lis. Šeš­ta­die­nį 16.30 val. cho­ri­ nės mu­zi­kos mė­gė­jai kvie­čia­mi į Klai­ pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čią, kur vyks Va­ka­rų Lie­tu­vos kraš­ to baž­ny­t i­n ių cho­r ų ka­lė­d i­n ių gies­ mių fes­ti­va­lis. Kny­g a. Tre­č ia­d ie­n į 17 val. Klai­p ė­ dos ap­s kri­t ies vie­š o­s ios I.Si­mo­n ai­ ty­tės bib­l io­te­kos Ger­l a­c ho pa­lė­p ė­ je vyks ra­š y­to­jo, fi­lo­so­fo dr. Ar­v y­do Juo­z ai­č io kny­g os „Gy­v ų­j ų teat­r as“ su­t ik­t u­vės.

Mil­da Ski­riu­tė

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai re­ko­men­da­ci­jas dėl pės­čių­jų pe­ rė­jų sa­vi­val­dy­bei pa­tei­kė dar spa­ lio vi­du­ry­je. Uos­ta­mies­čio val­džia jas iša­na­li­za­vo ir su­skai­čia­vo, kiek kai­nuo­tų šių prie­mo­nių įgy­ven­di­ ni­mas. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, mi­nis­te­ ri­ja nu­ro­do, kad rei­kė­tų pa­nai­kin­ ti da­lį pės­čių­jų pe­rė­jų, ku­rios yra įreng­tos ma­gist­ra­li­nė­se gat­vė­se. Vie­na iš vie­tų, kur jų yra per daug – Lie­po­jos gat­vė. Jo­je iš ei­lės yra ke­tu­rios pe­rė­jos. Siū­lo­ma pa­ nai­kin­ti dvi iš jų. Mi­nis­te­ri­ja siū­lo vie­to­se, kur pės­čių­jų pe­rė­jos įreng­tos per ke­tu­ rias eis­mo juos­tas, įreng­ti sa­le­les.

Dienos telegrafas

gi­nę per šven­tes, vė­liau taps eko­lo­ giš­ku ku­ru, iš ku­rio ga­mi­na­ma ši­ lu­ma. Praė­ju­siais me­tais gy­ven­to­jai su­ ne­šė dau­giau nei 700 kub. m eg­lu­ čių, iš ku­rių bu­vo pa­ga­min­ta per 70 ktm bio­ku­ro. Ak­ty­viau­siai ak­ci­jo­je da­ly­va­vo sos­ti­nės gy­ven­to­jai, at­ga­ be­nę 500 kub. m me­de­lių.

Įver­t i­n i­m as. Lie­t u­vos vers­lo ko­le­ gi­j a – pir­mo­ji Klai­p ė­dos re­g io­no ko­ le­g i­ja, ga­v u­s i tarp­t au­t i­nę ak­re­d i­t a­c i­ ją. Įs­t ai­gos veik­los ati­t ik­t ies ver­t i­n i­ mą at­l i­ko Stu­d i­jų ko­k y­b ės ver­t i­n i­mo cent­ro pa­si­telk­ta tarp­tau­t i­nė eks­per­ tų gru­p ė. Stu­d i­jų ko­k y­b ės ver­t i­n i­mo cent­ras, rem­da­ma­sis Moks­lo ir stu­d i­ jų ste­b ė­se­nos ana­l i­zės cent­ro spren­ di­mu ir tarp­t au­t i­n ių eks­p er­t ų iš­va­ do­m is, priė­mė spren­d i­m ą Lie­t u­vos vers­lo ko­le­g i­j os veik­l ą ver­t in­t i tei­ gia­m ai. Pab­rė­ž ia­m a, kad toks įver­t i­ ni­m as la­b ai reikš­m in­g as ko­le­g i­j ai, esa­m iems ir bū­si­m iems stu­den­tams. Tarp­t au­t i­n ių eks­p er­t ų įver­t i­n i­mas – tai ga­r an­t as, kad stu­d en­t ai gau­n a aukš­č iau­s ios ko­k y­b ės stu­d i­j as, ku­ rios ati­t in­k a tarp­t au­t i­n ius mo­k y­mo­ si stan­d ar­t us bei Bo­lo­n i­j os pro­ce­s o rei­k a­l a­v i­mus. Mankš­t a. Klai­p ė­d ie­č iai kvie­č ia­m i į ne­mo­ka­mus ka­la­ne­t i­kos už­siė­m i­ mus. Jie vyks sau­sio 16 die­ną 9.30 val., 18 ir 21 die­no­mis 10.30 val., 28 ir 30 die­no­mis 12 val. Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos biu­re 3 aukš­te. Bū­t i­na iš anks­to už­si­re­g ist­ruo­t i. Re­g ist­ra­ci­ja vyks­ta tel. (8 46) 234 796, 8 612 30179, el. pa­štu aiva@sveikatosbiuras.lt. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Va­si­l i­jus Re­po­vas (g. 1942 m.), Ma­ri­ja Šev­čen­ko (g. 1944 m.), Ana Mak­r ia­ko­va (g. 1960 m.), Bi­ru­tė Tru­cha­no­va (g. 1961 m.), Ne­ ri­jus Jo­ku­ž ys (g. 1973 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ana Mak­r ia­ko­va, Zi­nai­da Je­ro­cho­ va, Sta­n is­lo­vas Ado­mai­t is, Liud­m i­la Venc­k ie­nė, Ana Slai­kovs­ka­ja.

„Klai­pė­dos“ inf.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Va­len­ti­na Šve­co­va, ry­toj – Ed­mon­ tas Ka­ri­naus­kas.

Ak­ci­jos kon­tei­ne­ riai sto­vės:

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai.

Žar­di­nin­kų g. 16 Bal­ti­jos pr. 97 Lie­pų g. 46 Kau­no g. 3 Bu­del­kie­mio g. 17 Sau­sio 15-osios g. 15 S.Dau­kan­to g. 41

Tiks­las: ak­ci­jos ren­gė­jai ka­lė­di­nius me­de­lius kvie­čia pa­nau­do­ti pra­

smin­gai, užuo­t tie­siog jais at­si­kra­čius.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 54 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si karš­čia­v i­mu, aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mais. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­ jo ir ne­blai­viems žmo­nėms, ku­rie gat­ vė­je pa­ty­rė trau­mas.

4

šeštadienis, sausio 5, 2013

miestas

Mei­lės var­das – Klai­pė­da Čia ga­li­ma va­lan­das ap­ 1 žiū­ri­nė­ti ke­lio ženk­lus, kryp­čių ro­dyk­les, pa­sie­nio ženk­lus,

kur kas dau­giau nei bet ku­riam ki­ tam klai­pė­die­čiui. „Mums šis įvy­kis tu­ri sim­bo­li­ nę reikš­mę. Per­da­vę ženk­lą par­kui mes lyg įam­ži­no­me tai, kas yra la­bai bran­gu ir as­me­niš­ka mums abiem – mū­sų jaus­mus vie­nas ki­tam. Vi­ są gy­ve­ni­mą, kad ir kas mums at­si­ tik­tų, pri­si­mi­ni­mas apie šio ženk­lo per­da­vi­mą mums aso­ci­juo­sis su lai­ ku, kai mū­sų mei­lė įvei­kė at­stu­mą ir tik stip­rė­jo, – at­vi­ra­vo Ž.Je­go­ro­ va. – Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad bū­da­ ma Vo­kie­ti­jo­je pa­ju­tau, koks bran­ gus man ma­no gim­ta­sis mies­tas.“ Ža­na ir Ro­dio­nas mo­kė­si vie­no­je mo­kyk­lo­je, ta­čiau vai­ki­nas yra še­ še­riais me­tais vy­res­nis, tad bū­da­mi mo­ki­niai vie­nas ki­to ne­pa­ži­no­jo. Vė­ liau pa­žin­tis už­si­mez­gė in­ter­ne­tu. O praė­ju­sių me­tų va­sa­rą Ž.Je­go­ ro­va uos­ta­mies­čio pa­veiks­lų ga­ le­ri­jo­je ap­lan­kė pa­ro­dą ir at­krei­ pė dė­me­sį į jai pa­ti­ku­sių pa­veiks­lų au­to­riaus pa­var­dę. Ta­da, su­pra­tu­si, kad tai vai­ki­nas, su ku­riuo ji bend­ rau­ja vir­tua­lio­je erd­vė­je, pa­siū­lė jam su­si­tik­ti. Nuo pir­mo­jo pa­si­ ma­ty­mo jie ta­po dar ar­ti­mes­ni, ir ne­tru­kus pa­mi­lo vie­nas ki­tą.

įstai­gų iš­ka­bas, įvai­rių ša­lių au­to­ mo­bi­lių vals­ty­bi­nius nu­me­rius. Jų čia jau su­rink­ta apie 60 tūkst. Iš įvai­riau­sių vi­so pa­sau­lio kraš­ tų at­ga­ben­ti ar at­siųs­ti šie ženk­lai ne tik įdo­mūs ap­žiū­rė­ti, bet ir kal­ ba apie pa­sau­lio įvai­ro­vę, apie no­ rą ke­liau­ti ir pa­žin­ti pa­sau­lį vi­so­ mis jo spal­vo­mis. Ta­čiau lie­tu­viš­kų ženk­lų iki šiol čia ne­bu­vo. Apie 50 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­ čia­me mies­te­ly­je įkur­ti uni­ka­lų ženk­lų miš­ką su­ma­nė do­ku­men­ti­ nių fil­mų kū­rė­jas Klau­sas Bee­ras. To­kia min­tis jam į gal­vą atė­jo ap­ si­lan­kius at­šiau­rio­je Ka­na­do­je vie­to­ vė­je Wat­son La­ke, kur prieš 70 me­tų pra­dė­tas kur­ti pa­na­šus par­kas. Per šio par­ko gy­va­vi­mo lai­ką čia bu­vo su­kaup­ta apie 50 tūkst. ro­dyk­lių. Min­tis gi­mė juo­kau­jant

M.Ro­me­rio uni­ver­si­te­to stu­den­ tė klai­pė­die­tė Ža­na Je­go­ro­va per­ nai ru­de­nį pa­gal mai­nų pro­gra­mą vie­nam se­mest­rui iš­vy­ko mo­ky­tis į vie­tos uni­ver­si­te­tą. Po ke­lių sa­vai­čių jos ap­lan­ky­ti iš Klai­pė­dos at­vy­ko ir mer­gi­nos my­ li­ma­sis Ro­dio­nas Pet­ro­vas. Po­ra vaikš­ti­nė­jo po mies­tą ir su­si­ do­mė­jo uni­ka­liuo­ju ženk­lų miš­ku. „Ta­da ap­žiū­ri­nė­jo­me iš­ka­bas ir juo­ka­vo­me, kad bū­tų šau­nu, jei ir Klai­pė­dos ženk­lą čia ras­tu­me. Bet jo­kios Lie­tu­vos vie­to­vės len­te­lės ten ne­pa­ma­tė­me. Ta­da tik iro­ni­za­ vo­me, bet vė­liau gal­vo­je su­bren­do rim­ta min­tis at­vež­ti mū­sų mies­to len­te­lę“, – pri­si­mi­nė R.Pet­ro­vas. Nusp­ren­dė pa­kvies­ti į sve­čius

Pir­ma­sis žings­nis keis­tos sva­jo­ nės įgy­ven­di­ni­mo link bu­vo laiš­ kas K.Bee­rui. Į Ž.Je­go­ro­vos laiš­ką vo­kie­tis at­ sa­kė ne­dels­da­mas. „Jis iš­kart su­ti­ko priim­ti mū­sų mies­to ženk­lą, nes dau­gy­bė žmo­ nių siun­čia ar­ba at­ve­ža pa­na­šius daik­tus. Laiš­ke mes pa­pa­sa­ko­jo­ me apie Klai­pė­dą, kad tai il­gą lai­ką bu­vęs Vo­kie­ti­jos mies­tas, va­din­tas Mė­me­liu. Tuo pa­čiu laiš­ku pa­kvie­ tė­me jį į sve­čius. O kai su­si­ti­ko­me gy­vai, esu tik­ras, jis su­pra­to, kad

Įžy­my­bė: vo­kie­čių do­ku­men­ti­nių fil­mų kū­rė­jas K.Bee­ras no­riai prii­ma ženk­lus iš vi­so pa­sau­lio bei mie­lai

bend­rau­ja su šiuos eks­po­na­tus at­ga­be­nu­siais žmo­nė­mis.

mes su Ža­na my­li­me vie­nas ki­tą ir esa­me po­ra. Jau­tė­me jo drau­giš­ku­ mą ir ge­ra­no­riš­ku­mą“, – pa­sa­ko­jo R.Pet­ro­vas. Klai­pė­die­čiai su­pra­to, kad dau­ gy­bė žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no apie šį ma­žą mies­te­lį ir jo įžy­my­bę.

Ža­na Je­go­ro­va:

Tai yra pir­mas mū­ sų drau­ge „pa­gim­dy­ tas“ da­ly­kas.

Jie siun­čia ne tik ke­lio ženk­lus su vie­to­vių pa­va­di­ni­mais, bet ir gat­ ves, ar net au­to­mo­bi­lių vals­ty­bi­ nius nu­me­rius žy­min­čius ženk­lus. Kai ku­rie už­ra­šai sun­kiai įskai­to­ mi, nes at­ke­lia­vo iš Af­ri­kos bei Azi­ jos ša­lių, kur ra­šo­ma ne lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis.

Pa­gal­bos ran­ką iš­tie­sė dės­ty­to­jas

Bū­da­mas Vil­niaus dai­lės aka­de­ mi­jos Klai­pė­dos vi­zua­li­nio di­zai­ no ka­ted­ros ab­sol­ven­tu, pro­fe­sio­ na­lus dai­li­nin­kas R.Pet­ro­vas ėmė do­mė­tis, kur ga­lė­tų gau­ti stan­dar­ tus ati­tin­kan­tį ke­lio ženk­lą, žy­min­ tį mies­to pa­va­di­ni­mą. Paaiš­kė­jo, kad tai ne­bu­vo la­bai pa­pras­ta. Kad ir kiek kar­tų my­ nė val­diš­kų ins­ti­tu­ci­jų slenks­čius, vai­ki­nas nei pa­gal­bos, nei su­pra­ti­ mo ne­su­lau­kė. Ga­liau­siai R.Pet­ro­vas nu­spren­ dė kreip­tis į sa­vo dės­ty­to­ją Al­vy­dą Kli­mą ir bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ tas, kad šis pa­ža­dė­jo pa­dė­ti. Klai­pė­dos di­zai­no cent­ras, kur A.Kli­mas dir­ba, pa­ga­mi­no ženk­lą vi­siš­kai ne­mo­ka­mai. Jį ga­mi­nant iš­lai­ky­tos rei­kia­mos pro­por­ci­jos. Kai vai­ki­nas per­nai nu­va­žia­vo į Ho­fą ir vėl su­si­ti­ko su my­li­mą­ja, abiem bu­vo daug juo­ko, nes len­te­ lė bu­vo di­des­nė už mer­gi­ną. O kai po­ra at­si­ne­šė ją prie ženk­lų miš­

As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

ko, su­pra­to, kad Klai­pė­dos var­das šia­me miš­ke bus kur kas ryš­kes­nis ir la­biau ma­to­mas už dau­ge­lio di­ džių­jų pa­sau­lio mies­tų ženk­lus. K.Bee­ras ti­ki­no, kad len­te­lė bus pri­tvir­tin­ta ant ąžuo­li­nio stul­ po drau­ge su ki­tais ne­se­niai gau­ tais ženk­lais jau šių me­tų pa­va­sa­rį. Pap­ras­tai ke­lis mė­ne­sius jie kau­ pia­mi ir, pa­ruo­šus nau­ją vie­tą, vie­ nu kar­tu tvir­ti­na­mi. Už­ra­šas pri­mins jausmus

„Tai yra pir­mas mū­sų drau­ge „pa­ gim­dy­tas“ da­ly­kas. Il­gai pri­si­ min­siu, su ko­kiu pa­si­di­džia­vi­mu ne­šė­me Ho­fo gat­vė­mis ženk­lą. Jau­ čia­mės pa­ky­lė­ti, kad gim­to mies­to var­das taps pla­čiau ži­no­mas, be to, at­si­ra­do pa­sau­liui pla­čiai ži­no­mo­ je vie­to­je. Uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me mo­kiau­si pa­gal mai­nų pro­gra­mą, taip pat la­bai ge­rai įver­ti­no to­kį žings­nį“, – pa­sa­ko­jo Ž.Je­go­ro­va. Ža­nai ir Ro­dio­nui ši to­li­mo­je Ba­ va­ri­jo­je at­si­ra­sian­ti len­te­lė reiš­kia

Ra­do bū­dą pa­si­pel­ny­ti

Da­bar Ho­fo ženk­lų miš­ke ga­li­ ma pa­ma­ty­ti ne tik vie­to­vių var­ dus, bet ir gar­sių žmo­nių au­tog­ra­ fus. Pra­džią tam pa­da­rė Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris Ger­har­das Schröde­ris. Be­ne prieš de­šimt­me­tį lan­ky­ da­ma­sis šia­me mies­te­ly­je jis at­ ve­žė Ha­no­ve­rio ženk­lą ir pa­ts ant jo pa­si­ra­šė. Net­ru­kus juo pa­se­kė ir ki­tos įžy­my­bės. Čia lan­kė­si to­kie gar­sūs žmo­nės kaip An­ge­la Mer­ kel, Ar­nol­das Schwar­ze­neg­ge­ris, Da­lai La­ma. Mies­te­lio žmo­nės džiau­gia­si, kad iš pra­džių keis­ta pa­si­ro­džiu­si idė­ja kur­ti to­kią iš­skir­ti­nę vie­tą ne­tru­ kus pra­dė­jo ne­šti jiems pel­ną. Čia už­su­ka gau­sy­bė tu­ris­tų, o tai su­tei­kė ga­li­my­bę pa­di­din­ti dar­ bo vie­tų skai­čių, taip pat pa­di­dė­jo ir mies­to pa­ja­mos. Prag­ma­tiš­kie­ ji vo­kie­čiai su­gal­vo­jo, kaip dar la­ biau pa­si­pel­ny­ti iš žy­mio­sios vie­ tos. Jau įma­no­ma nu­si­pirk­ti stul­pą ir ant jo tvir­tin­ti, ką tik no­ri. Me­no žmo­nės ne­to­lie­se esan­čio­ je ka­vi­nė­je tu­ri ga­li­my­bę įsiam­žin­ti, palikdami delnų at­spau­dus be­to­ne.

Skęs­tan­tį vai­ką trau­kė iš po le­do kiai te­tu­rė­jo vie­ 1 nąKre­na­tin­rgoiš­kos­ tiu­mą. Vie­nas

gel­bė­to­jų pa­sie­kė po gel­mė­je at­si­ dū­ru­sį ne­lai­mė­lį. „Jis jį pa­ga­vo už ran­kos jau skęs­ tan­tį. Vai­kas ni­ro po le­du. Vy­tau­tas An­cius pa­ni­ro ir su­grie­bė vai­ką“, – pa­sa­ko­jo Kre­tin­gos prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras Bruz­dei­li­nas. Na­ras, su­grie­bęs ber­niu­ką, tu­ rė­jo pa­leis­ti vir­vę, ku­ri sie­jo jį su kran­tu. Gel­bė­to­jui bu­vo per sun­ku pa­ siek­ti kran­tą. Ko­le­gai šo­ko pa­dė­ti ki­ti du ug­ nia­ge­siai.

„Pa­mai­nos va­das Sau­lius Ba­ry­ sas nu­si­me­tė rū­bus ir šo­ko pa­gel­ bė­ti bi­čiu­liui. Ope­ra­ci­jai va­do­va­vęs pa­mai­nos va­do pa­va­duo­to­jas Vai­ do­tas Par­na­raus­kas taip pat įbri­do į van­de­nį ir pa­gel­bė­jo iš­trauk­ti ber­ niu­ką į kran­tą“, – dien­raš­čiui va­kar pa­sa­ko­jo G.Bruz­dei­li­nas. Vai­kas į kran­tą at­ga­ben­tas su gy­ vy­bės ženk­lais ir sku­biai per­duo­ tas grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­ bos eki­pa­žui. Ber­niu­kas nu­vež­tas į Kre­tin­gos li­go­ni­nę ir gy­do­mas rea­ ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Kaip vyd­man­tiš­kis at­si­dū­rė ant plo­ny­čio tven­ki­nio le­do, iki šiol nė­ra aiš­ku.

Ryž­tas: skęs­tan­tį vai­ką gel­bė­jęs ug­nia­ge­sys nuo­gas nė­rė į van­de­nį, kad pa­dė­tų na­rui ištrauk­ti ber­niu­ką į kran­tą.

Ro­ko Lau­kai­čio nuo­tr.

5

šeštadienis, sausio 5, 2013

šeštadienio interviu

Sep­ty­ni vai­kai – ne kliū­tis sva­joms ris pa­pra­šy­da­vo nu­megz­ti ko­ji­nes, pirš­ti­nes. Vie­ną žie­mą ne­bu­vo dar­bų, tai iš ka­ro­liu­kų pa­da­riau 180 „broš­ kių“. Vi­sas par­da­viau. Ma­ne pa­ga­ vo azar­tas, kai per te­le­vi­zi­ją pa­ma­ čiau, kaip Ame­ri­ko­je vie­na mo­te­ris tuo už­sii­mi­nė­jo ir ge­rai už­dir­bo. Ne­se­niai mi­ręs ant­ra­sis ma­mos vy­ras pa­li­ko na­mą ant Vir­vy­tės kran­to. Ten sva­jo­ju įkur­ti svei­ka­ ti­ni­mo so­dy­bą. Ne­to­li gy­ve­na žo­ li­nin­kė Jad­vy­ga Bal­vo­čiū­tė, va­sa­rą jai pa­de­du rink­ti vais­ta­žo­les, da­ly­ vau­ju ten ren­gia­mo­se pa­skai­to­se. Ji pa­siū­lė įkur­ti edu­ka­ci­nę vais­ta­žo­lių so­dy­bą, kur ga­lė­čiau da­ry­ti ma­sa­ žus. No­riu baig­ti gy­do­muo­sius pir­ ti­nin­ko kur­sus. Tik pi­ni­gų trūks­ta. Tik­riau­siai va­žiuo­siu į už­sie­nį pri­žiū­rė­ti se­nu­kų, kad ga­lė­čiau už­ si­dirb­ti. Iki tol ke­lis mė­ne­sius dir­ bau Švei­ca­ri­jo­je, bet grį­žau mi­rus ma­mai.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

N

et 68 – tiek kar­tų neat­ ly­gin­ti­nai krau­jo paau­ ko­ju­si Ri­ta Šu­ky­tė ta­po vie­nin­te­le klai­pė­die­te, ap­do­va­no­ta Gar­bės do­no­ro ženk­ lu. Jis pel­no­mas už 40 krau­jo do­ na­ci­jų ir ak­ty­vią veik­lą pro­pa­guo­ jant neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­tę. Tai aukš­čiau­sias įma­no­mas ap­do­va­ no­ji­mas šio­je sri­ty­je, ku­ris ski­ria­ mas itin re­tai. Ri­tos nuo­pel­nų są­ra­še – ir sep­ ty­ni vai­kai. Kaip juo­ka­vo pa­ti mo­ te­ris, tiek vai­kų užau­gin­ti yra leng­ viau nei vie­ną. Ener­gi­ja trykš­tan­ti R.Šu­ky­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad gy­ve­ni­mo jai duo­ta ne tik vai­kus au­gin­ti. Užk­rė­tė do­no­rys­tės idė­ja

– Kaip jau­čia­tės ga­vu­si to­kį gar­bin­gą ap­do­va­no­ji­mą? – Bus ką pa­ro­dy­ti anū­kams. Ši­ tą ap­do­va­no­ji­mą dėl pa­si­kei­tu­sių įsta­ty­mų ga­vau tik už 40 do­na­ci­ jų. Tą nor­mą įvyk­džiau be­veik per 8 me­tus. Krau­jo pra­dė­jau duo­ti nuo 1986-ųjų. Tuo­met jo taip pat duo­ da­vau ne­mo­ka­mai, bet už tai skir­ da­vo pa­pil­do­mų die­nų prie ato­ sto­gų ar­ba su­mo­kė­da­vo al­gą už tą die­ną, kai duo­di krau­jo. Tai bu­vo pri­ly­gi­na­ma at­ly­giui. Me­tų per­trau­ką tarp do­na­ci­jų da­ry­da­vau po vai­kų gi­mi­mo, pus­ me­čio – po ope­ra­ci­jų. Pa­ty­riau 10 ope­ra­ci­jų. Vos per plau­ką ne­nu­mi­ riau. Krau­jo iš vi­so esu da­vu­si 68 kar­tus. Do­no­rai taip pat yra ma­no vy­ras Kęs­tu­tis, se­suo Bi­ru­tė, dvi duk­ros. Mū­sų vi­sų ga­na re­ta krau­ jo gru­pė – pir­ma nei­gia­ma. 17 me­tų sū­nus Ju­lius ir­gi no­ri duo­ti krau­jo. Su anū­ke Emi­li­ja da­ly­vau­ja­me vi­ so­se krau­jo do­no­rys­tės ak­ci­jo­se. – Kaip do­no­re ta­po­te pir­mą kar­tą? – Ma­no tė­vas mi­rė, kai man bu­vo 15 me­tų. Anks­ti suau­gau. Kai bu­ vau 23-ejų, su se­se­ri­mi su­ma­nė­me pra­dė­ti da­ry­ti ge­rus dar­bus. Pir­ mą kartą sesers kraujo visos nor­ mos negalėjo paimti, nes jai pa­si­ da­rė blo­ga. 1985 m. dir­bau li­go­ni­nės ope­ra­ ci­nė­je slau­ge. Bu­vo pik­ta, kai ne­ pa­nau­do­tą krau­ją po ke­lių die­ nų se­su­tės liep­da­vo iš­pil­ti. Nors jo li­ku­čius bu­vo ga­li­ma grą­žin­ti į Krau­jo cent­rą. Ne­su­tik­da­vau tai da­ry­ti. Po ope­ra­ci­jos – ži­nia apie nėš­tu­mą

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo vai­kus. – Tu­ri­me dvi duk­ras ir pen­kis sū­ nus. Vy­riau­siam spa­lio mė­ne­sį su­ ka­ko 30 me­tų, o jau­niau­siam šį mė­ne­sį bus 12. Li­ja­nai yra 27, o Vik­ to­ri­jai – 25. Sū­nui Ed­mun­dui – 23, Ju­liui tuoj bus 18, Ka­ro­liui – 15. Vi­si pil­na­me­čiai vai­kai gy­ve­na Is­pa­ni­jo­je. O ką jie čia veiks? Nors Ed­mun­das pla­nuo­ja grįž­ti į Lie­tu­ vą. Kol kas tik vy­res­ny­sis sū­nus yra su­kū­ręs šei­mą. Ki­tas dar tik pla­ nuo­ja ves­tu­ves. Tu­riu la­bai ge­ras mar­čias ir dvi anū­kes. – Kaip ry­žo­tės tap­ti dau­gia­vai­ ke ma­ma? – Kiek­vie­nam sa­kau: jei­gu tek­tų pa­sto­vė­ti ties mir­ties slenks­čiu,

Ap­kal­bos ne­bau­gi­na

Už­tai­sas: pa­sak drau­gų, Ri­ta tu­ri tiek ener­gi­jos ir už­mo­jų, kad pa­kak­tų trims žmo­nėms.

pa­ma­ty­tu­mė­te, kaip kom­piu­ te­ris gal­vo­je vis­ką per­prog­ra­ muo­ja. Gy­ve­no­me 20 kv. m bend­ra­bu­ty­je su tri­mis vai­kais. Val­džiai priė­mus įsta­ty­mą, kad ke­tu­rių vai­kų šei­mai per dve­jus me­tus ski­ria­mas bu­tas, ry­žo­mės dar vie­nam. Taip Ed­mun­ das mums „už­dir­bo“ 4 kam­ba­rių bu­tą. Jau bu­vo­me ap­si­spren­dę ne­ be­tu­rė­ti vai­kų, bet Die­vu­lis vis­ką sa­vaip pa­ko­re­ga­vo.

Ri­ta Šu­ky­tė:

Kiek­vie­nam sa­kau: jei­gu tek­tų pa­sto­vė­ ti ties mir­ties slenks­ čiu, pa­ma­ty­tu­mė­te, kaip kom­piu­te­ris gal­ vo­je vis­ką per­prog­ra­ muo­ja. Man pri­rei­kė sku­bios žar­ny­no ope­ra­ci­jos. Ki­tą ry­tą po jos atė­jęs gy­dy­to­jas Ne­ri­jus Ka­se­lis pa­klau­ sė, ko­dėl nu­ty­lė­jau apie nėš­tu­mą. Net akis iš­pū­čiau. Pa­si­ro­do, pa­ti ši­to ne­ži­no­da­ma lau­kiau­si jau 20 sa­vai­tę. Gy­dy­to­jai gąs­di­no, kad dėl stip­rių vais­tų po­vei­kio vai­ kas ga­li gim­ti neį­ga­lus. Siū­lė jo at­si­sa­ky­ti. Il­giau­siai žlium­biau. Krei­piau­si į ži­no­mą aku­še­rį-gi­ ne­ko­lo­gą Vir­gi­ni­jų Dir­žaus­ką. Jis nu­ra­mi­no, tik įspė­jo, kad vai­kas ga­li bū­ti jaut­res­nis. Da­bar 17 me­ tų sū­nus yra be­veik dvie­jų met­rų ūgio, ge­rai mo­ko­si. Po dau­gy­bės ope­ra­ci­jų ir svei­ ka­tos bė­dų pra­dė­jau gi­lin­tis į dva­ sin­ges­nius da­ly­kus. Sup­ra­tau, kad abor­tas pri­lygs­ta žmog­žu­dys­tei ir rei­kia gim­dy­ti tiek kar­tų, kiek Die­ vu­lis duo­da. Po to gi­mė Ka­ro­lis ir Kęs­tu­tis. Tik gai­la, kad tų ber­nų tiek daug. Ma­no šei­mo­je bu­vo 4 se­ se­rys ir du bro­liai.

Šo­ko pil­vo šo­kius

– Ko­kią įta­ką pa­da­rė gi­li­ni­ma­ sis į ne­tra­di­ci­nę me­di­ci­ną? – Va­sa­rį bus 11 me­tų, kai ne­su iš­ gė­ru­si jo­kių che­mi­nių vais­tų. Iki tol jau­čiau­si kaip ban­do­ma­sis triu­šis – ne­tin­ka vie­ni vais­tai, ski­ria ki­ tus. Jiems iš­leis­da­vau di­de­les pi­ni­ gų su­mas, net te­ko par­duo­ti vie­ną kam­ba­rį ir pe­rei­ti į ma­žes­nį bu­ tą. Kol vie­ną die­ną nu­si­bo­do ger­ti vais­tus ir pra­dė­jau va­ži­nė­ti į svei­ ka­ti­ni­mo se­mi­na­rus. Su­si­do­mė­jau ajur­ve­da, pa­gal jos prin­ci­pus pa­ko­ re­ga­vau mi­ty­bą. Tre­jus me­tus šo­kau pil­vo šo­ kius. Tai sa­vo­tiš­ka gy­dy­mo me­to­ di­ka, pa­de­dan­ti at­si­kra­ty­ti įvai­rių svei­ka­tos bė­dų. Ma­ty­da­vau, kaip per ke­lis mė­ne­sius pa­si­kei­čia mo­ te­rų vei­dai. 10 me­tų bė­gio­ju per ža­ri­jas. Šie­ met bu­vo dar vie­na at­rak­ci­ja – vaikš­čio­jo­me ant stik­lų. Ko­dėl? Rei­ kia pa­čiam pa­jus­ti, ko­kią svei­ka­tą tai duo­da! Ma­no drau­gė juok­da­ vo­si, kad esu kaip bul­do­ze­ris. Jei­gu pa­ti kuo nors su­si­do­miu, tuo už­kre­ čiu dar krū­vą žmo­nių. Da­bar per ža­ri­jas laks­to­me apie 100 žmo­nių. Esu pri­si­kaps­čiu­si iki rei­ki meist­ ro. Dėl bė­gio­ji­mo per ža­ri­jas vy­ras ir ma­no ma­ma ma­ne nuo­lat ap­šauk­ da­vo ra­ga­na­vi­mu. Kar­tą jos aki­ vaiz­do­je ran­ko­mis per ke­lias mi­ nu­tes sū­nui pa­nai­ki­nau dan­ties skaus­mą. Vai­kai ži­no­jo, kad ga­liu jiems pa­dė­ti be vais­tų. Ajur­ve­da be­si­do­min­tis gy­dy­to­ jas po man pa­da­ry­to ma­sa­žų kur­ so pa­siū­lė pa­čiai ši­to mo­ky­tis. Iki tol man pa­tik­da­vo na­miš­kius ma­ sa­žuo­ti, bet vis­ką da­ry­da­vau in­ tui­ty­viai. Bet ma­sa­žo kur­sų kai­na pa­si­ro­ dė ne ma­no no­siai. Pas­kam­bi­nu­si pa­čiam kur­sų va­do­vui ir paaiš­ki­ nu­si si­tua­ci­ją, pa­pra­šiau pa­da­ry­ ti nuo­lai­dą. Jis pa­siū­lė pa­skam­bin­ ti po dvie­jų va­lan­dų. Per tą lai­ką mel­džiau­si. Va­do­vas lei­do lan­ky­ti

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kur­sus už sim­bo­li­nę kai­ną. Per­nai įgi­jau ma­sa­žo pra­dme­nis, da­bar mo­kau­si lim­fod­re­na­žo. No­rė­čiau iš­mok­ti ko­kių 6–8 rū­šių ma­sa­žų. Kai mo­kau­si, ki­ti ma­no ran­kas pri­ ly­gi­na ly­gin­tu­vui. Drau­gės juo­kau­ ja, kad tu­riu tri­jų žmo­nių ener­gi­ją. Nuė­ju­si į baž­ny­čią ste­biu ku­ ni­gus. Kai per mi­šias jie lai­mi­na žmo­nes, jau­čiu, ko­kia ener­gi­ja iš jų sklin­da. Nors kai ku­rie ku­ni­gai nei­gia­mai pa­si­sa­ko prieš ekst­ra­ sen­sus, bet kai ku­rie jų pa­tys bū­na įval­dę ener­ge­ti­ką ir mo­ka hip­no­ti­ zuo­ti. Štai ko­dėl kai ku­rios se­no­lės baž­ny­čiai pa­lie­ka vi­sus tur­tus ar­ba au­ko­ja pi­ni­gus užuo­t pa­čios pa­val­ giu­sios. Tą ener­ge­ti­ką ne kiek­vie­ nas ga­li įval­dy­ti. Bet ji tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma ne tur­tui kaup­ti, o ge­ riems tiks­lams. Yra ku­ni­gų, ku­rie ei­na kaip į dar­bą, ta­čiau yra ir to­ kių, ku­rie dir­ba iš pa­šau­ki­mo. Pas­ ta­rų­jų yra ir Klai­pė­do­je. Dar­ba­vo­si Švei­ca­ri­jo­je

– Ko­dėl nu­spren­dė­te tap­ti bat­ siu­ve, nors da­bar tuo ne­beuž­ sii­ma­te? – Bu­vau vy­riau­sias vai­kas šei­mo­ je, moks­lai se­kė­si vi­du­ti­niš­kai, tad nu­spren­džiau mo­ky­tis ama­to. No­ rė­jau tap­ti siu­vė­ja, bet ten bu­vo di­ de­lis kon­kur­sas. Man pa­ti­ko dirb­ ti bat­siu­ve, bet pra­si­dė­jus aler­gi­jai te­ko at­si­sa­ky­ti. Pa­gim­džiu­si ant­rą­ ja duk­rą, va­ka­rais mo­kiau­si siu­vė­ jos ama­to. Po ke­le­to me­tų dėl svei­ ka­tos bė­dų te­ko at­si­sa­ky­ti dar­bo siu­vi­mo fab­ri­ke. Pas­kui ga­mi­nau mais­tą, nes anks­čiau šei­mi­nin­ kau­da­vau ves­tu­vė­se. Prieš ke­le­rius me­tus bai­giau vi­rė­jų kur­sus, bet vėl pra­si­dė­jo aler­gi­ja. Im­da­vau­si vi­so­kių dar­bų, nes no­ rė­jau, kad vai­kai neiš­sis­kir­tų iš ki­tų ir ne­komp­lek­suo­tų dėl sa­vo ap­ran­ gos. No­rė­jo­si, kad jie bū­tų pa­val­gę, ap­si­ren­gę, baig­tų ko­kius moks­lus. Va­žiuo­da­ma au­tos­to­pu esu su­si­ pa­ži­nu­si ne su vie­nu žmo­gu­mi, ku­

– Ko­kie jū­sų san­ty­kiai su vy­ru? – 11 me­tų už ma­ne vy­res­nis vy­ras da­bar gy­ve­na Tel­šių ra­jo­ne kar­ tu su tri­mis sū­nu­mis. Ber­niu­kams tė­vas da­bar ypač rei­ka­lin­gas. Pa­ si­ro­do, jis ir mais­tą mo­ka ga­min­ ti, ir į tė­vų su­si­rin­ki­mus vaikš­čio­ ti, nors iki tol aš tuo rū­pi­nau­si. Vai­kų dė­ka jis me­tė rū­ky­ti – tė­vų su­si­rin­ki­me pa­ma­tė spek­tak­liu­ ką apie al­ko­ho­lio ir rū­ky­mo ža­lą. Nors prieš tai vi­są gy­ve­ni­mą rū­kė. Pla­nuo­ju iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį ir no­ riu, kad vy­rai iš­mok­tų tvar­ky­tis be ma­nęs. Da­bar gy­ve­nu tarp Klai­pė­ dos ir Tel­šių, nes ke­ti­nu baig­ti ma­ sa­žo kur­sus. – Ko­dėl jū­sų pa­var­dė yra mer­ gau­ti­nė? – Prieš 10 me­tų su vy­ru ofi­cia­liai iš­si­sky­rė­me, tad su­si­grą­ži­nau mer­ gau­ti­nę pa­var­dę. Po sky­ry­bų ne­rei­ kia ne­šio­ti vy­ro pa­var­dės. Eg­zis­tuo­ ja ne­ma­to­mi ener­ge­ti­niai ry­šiai, tad per vy­ro pa­var­dę su­sie­ji sa­ve su vi­ sa jo gi­mi­ne. Nors vė­liau po sky­ry­bų su vy­ ru su­si­tai­kė­me ir su­si­lau­kė­me dar tri­jų sū­nų. Tik vy­res­ny­sis sū­nus yra ki­to tė­vo. Už jo ne­te­kė­jau, nes pa­ti bū­si­ma uoš­vė at­kal­bi­nė­jo nuo ves­ tu­vių. Da­bar gal­vo­ju, kad ir ma­no jau­nys­tės am­bi­ci­jos su­vei­kė. Nors su pir­mo­jo sū­naus tė­vo ma­ma bei gi­mi­ne iki šiol bend­rau­ja­me. Jie ne kar­tą man pa­dė­jo. – Ar jū­sų ne­gąs­di­na ap­kal­bos, kad pa­na su­si­lau­kė 7 vai­kų? – Mes vi­są gy­ve­ni­mą gy­ve­na­me dėl ki­tų, bai­min­da­mie­si ap­kal­bų. Man ne­rū­pi ki­tų nuo­mo­nė. Kai ma­žiau ser­ga­me sve­ti­mo­mis li­go­mis, pa­tys bū­na­me svei­kes­ni.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1963 m. ge­g u­žės 27 d. Ak­me­ nės raj. 1981 m. bai­gė Šiau­lių pro­fe­si­nę tech­ ni­kos mo­kyk­lą. 1985 m. įsto­jo į da­bar­t i­nę Klai­pė­ dos siu­vi­mo ir vers­lo pa­slau­gų mo­ kyk­lą. Dir­bo bat­siu­ve, slau­ge, vi­rė­ja, šiuo me­tu – be­dar­bė.

6

šeštadienis, sausio 5, 2013

sportas

Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 17 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes žais „Palangos Triobet“ ir „Prienų“ komandos. Futbolas. Vakar naujajam sezonui ruoštis pradėjo Tauragės „Tauro“ futbolininkai. Pirmosiose treniruotėse jiems vadovaus Šenderis Giršovičius, vėliau šiame klube dirbsiantis sporto direktoriumi. Apsisprendė. Pakruojo „Kruojos“ vienuolikė dalyvaus Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Nors iš klubo pasitraukė buvęs prezidentas Linas Kubilickas, daug žaidėjų, tačiau komandoje likę žmonės nenuleido rankų. Sutartis. 30-metis Anglijos futbolo rinktinės gynėjas Philas Jagielka dvejiems metams – iki 2016–2017 metų sezono pabaigos – pratęsė sutartį su penktąją vietą šalies čempionate užimančiu „Everton“ klubu. Finansinės kontrakto sąlygos oficialiai neskelbiamos. Pasak „Everton“ vienuolikės, dabartinis Ph. Jagielkos kontraktas turėjo baigtis 2015 metų birželio pabaigoje. Ph.Jagielka į „Everton“ vienuolikę 2007 metais perėjo iš „Sheffield United“ komandos bei įvairiuose turnyruose sužaidė bemaž 200 rungtynių. Ledo ritulys. Rusijoje besibaigiančių planetos jaunimo (iki 20 metų) ledo ritulio pirmenybių finale šeštadienį žais čempionės titulą ginanti Švedijos rinktinė ir JAV ekipa, o bronzos medalių likimas paaiškės po Rusijos komandos ir Kanados ledo ritulininkų mačo dėl trečiosios vietos. Pusfinalio rungtynėse Švedijos rinktinė po baudinių serijos 3:2 nugalėjo čempionato šeimininkus. JAV jaunimo ledo ritulio rinktinė pusfinalio mače 5:1 sutriuškino Kanados bendraamžius.

Įveikta „Juventus“ ekipa „Neptūno“ krepšininkai, po banguotų rungtynių 96:83 įveikę Utenos „Juventus“ penketuką, iškovojo aštuntą pergalę Lietuvos krepšinio lygos čempionate. pergalei. Tad buvau ramus. Pergalę lėmė geras puolimas ir gera trijų kėlinių gynyba.“ Svečių ekipos strategas R.Vaišvila laukė geresnio auklėtinių žaidimo, tačiau jie, anot trenerio, nesusitvarkė su užduotimis. „Nesustabdėme puolančių klaipėdiečių, neuždengėme snaiperių, per pirmuosius du kėlinius suklydome net 14 kartų, – akmenis į savo žaidėjų daržą mėtė R.Vaišvila. – Tiek sykių suklysti galima ne per du kėlinius, o per visas rungtynes.“ Uteniškiams ketvirtadienis buvo itin nesėkmingas: pralaimėta, traumą patyrė pagrindinis įžaidėjas Aidas Viskontas, dėl sugedusio autobuso krepšininkai namus pasiekė paryčiais. Rytoj Maskvoje „Neptūnas“ Vieningosios lygos turnyro rungtynes žais su CSKA klubu.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdiečiai būtų šventę įspūdingą pergalę, tačiau per paskutiniąsias susitikimo minutes įsigudrino pralaimėti tarpsnį 0:17. Negana to, aidint finalinei sirenai šeimininkai netrukdė Laimonui Kisieliui laisvam švystelėti tritaškį, po kurio skirtumas ištirpo iki 13 taškų. Kazio Maksvyčio auklėtiniai pasiekė įtikinamą revanšą prieš aukštaičius, kuriuos treniruoja buvęs „Neptūno“ strategas klaipėdietis Rytis Vaišvila, už nesėkmę pirmajame rate 88:93. Uostamiesčio ekipa energingai pradėjo varžybas – 10:0, tačiau uteniškiams tai buvo nė motais. Jie iki ketvirčio pabaigos beveik pavijo varžovus – 15:16. Iki didžiosios pertraukos klaipėdiečiai, vedami Deivido Gailiaus ir į gimtąjį klubą grįžusio Valdo Vasyliaus, sugebėjo padidinti persvarą iki dviženklio skirtumo – 45:33. Pailsėję šeimininkai tęsė pergalės žygį. Trečiąjį kėlinį jų persvara išaugo iki 27 taškų – 65:38. K.Maksvytis džiaugėsi laimėtomis rungtynėmis. „Vyrai turėjo sportinio pykčio ir sugebėjo atsirevanšuoti, – sakė jis. – Nepatiko, kad varžovai sumažino skirtumą, tačiau visi supratome, kad įgytos persvaros užteks

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Juventus“ 96:83 (16:15, 29:18, 28:17, 20:30). D.Gailius 21, M.Runkauskas 18, V.Vasylius 17, E.Dainys 13, R.Braodusas 9, L.Mikalauskas 7, S.Galdikas 6, D.McClure 5/A.Čepulis 21, K.Petrukonis, L.Kisielius po 13, D.Leonardas 11, D.Gvezdauskas 9, N.Varnelis 7, A.Viskontas 5, P.Morkeliūnas 4.

Lyderis: daugiausia nemalonumų svečiams prikrėtęs D.Gailius pelnė

21 tašką.

Vytauto Petriko nuotr.

Atletų pergalės G.Toropino turnyre Česlovas Kavarza Kaliningrade vykusiame garsaus Rusijos trenerio Granito Toropino laisvųjų imtynių jaunučių ir jaunių turnyre sėkmingai pasirodė jaunieji klaipėdiečiai.

Trofėjai: Klaipėdos ekipos nariai po turnyro: V.Prodousas, A.Škeliovas (priekyje), treneris V.Baltuonis, ko-

mandos vadovas J.Vasiljevas, D.Orlovas, D.Nedoboras, treneris A.Iljinas. Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Pirmąją vietą svorio iki 29 kg grupėje užėmęs Vladimiras Prodousas laimėjo penkias kovas. Klaipėdos sporto centro auklėtiniui pavyko reabilituotis. Praėjusiais metais V.Prodousas, suklupęs finale, užėmė antrąją vietą. Šįmet jis iš Rusijos grįžo su didžiausia taure. Tokiu pat pergalingu keliu pirmosios vietos link nuėjo ir Denisas

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Nedoboras (iki 100 kg), pernykštę antros vietos taurę iškeitęs į pirmosios. Komandos draugų pavyzdžiu pasekė ir Dmitrijus Orlovas, triumfavęs svorio iki 58 kg grupėje. O svorio iki 32 kg grupėje kovojęs Artūras Škeliovas žengė žingsnį atgal. Pernai laimėjęs turnyrą, šįmet buvo antras. „Artūras pralaimėjo tik po nuožmios kovos. Varžovas šventė pergalę po trijų kėlinių – 2:1“, – auklėtinį teisino treneris Vytautas Baltuonis. Be lietuvių, tarptautiniame turnyre grūmėsi imtynininkai iš Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Baltarusijos.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pa­žei­dė­jų dau­gė­ja

Vy­riau­sy­bė tu­rės per ke­lis mė­ne­sius ap­si­spręs­ti, ar 2014 ar­ba 2015 m. Lie­tu­ vo­je reng­ti pa­kar­ to­ti­nį re­fe­ren­du­ mą dėl nau­jos ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. Bet kol kas val­dan­tie­ji so­ cial­de­mok­ra­tai at­ sar­giai ver­ti­na to­kią ga­li­my­bę.

Praė­ju­siais me­tais Lie­tu­vos pa­sie­ nie­čiai su­lai­kė 60 pro­c. dau­giau vals­ty­bės sie­nos pa­žei­dė­jų nei 2011ai­siais. Pa­ly­gin­ti su 2010 m., to­kių as­me­nų skai­čius išau­go dau­giau nei du­kart. Tai pra­ne­šė Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT).

Nuos­ta­ta: Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to va­do­vas J.Sa­ba­

taus­kas ne­pri­tar­tų pa­kar­to­ti­niam re­fe­ren­du­mui dėl ato­mi­nės elekt­ ri­nės. Ro­ber­to Dač­kaus („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

Mig­lo­ta atomi­nės ener­ge­ti­kos atei­tis Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ke­li ga­li­mi va­rian­tai

Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ ma cent­ro kai­rės Vy­riau­sy­bė ža­ da iki ko­vo vi­du­rio ap­si­spręs­ti, ar tęs­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­tą. Apie tai va­kar žur­ na­lis­tams pra­ne­šė pa­ts prem­je­ras A.But­ke­vi­čius. Anot jo, da­bar trys mi­nis­te­ri­ jos – Fi­nan­sų, Ūkio ir Ener­ge­ti­ kos – įpa­rei­go­tos de­le­guo­ti sa­ vo at­sto­vus į spe­cia­lią eks­per­tų dar­bo gru­pę, ku­ri tu­rės pa­sa­ky­ ti, ką da­ry­ti su bu­vu­sios Vy­riau­ sy­bės pra­dė­tu VAE pro­jek­tu. Esą ga­li bū­ti pa­si­rink­ta vie­na iš ke­lių ga­li­my­bių – kar­tu su ja­po­nų kor­ po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ bei re­gio­ni­niais par­tne­riais tęs­ti VAE pro­jek­ta­vi­ mą ir sta­ty­bas, ieš­ko­ti al­ter­na­ty­ vių ga­li­my­bių įgy­ven­din­ti ato­mi­nę ener­ge­ti­ką ar­ba vi­siš­kai nu­trauk­ ti šį pro­jek­tą ir ap­skri­tai pa­mirš­ti ato­mi­nę ener­ge­ti­ką. A.But­ke­vi­čius kol kas ne­sii­ma spręs­ti, ku­ris va­rian­tas bus pa­si­ rink­tas. Tai tu­rė­tų pri­klau­sy­ti nuo eks­per­tų dar­bo gru­pės skai­čia­vi­ mų ir iš­va­dų. Prem­je­ras už­si­mi­nė, kad, be ki­ ta ko, skai­čiuo­ja­ma, ku­ris elekt­ ros ener­ge­ti­kos vys­ty­mo va­rian­tas bū­tų nau­din­giau­sias ir pi­giau­sias Lie­tu­vai – ar nau­jos ato­mi­nės sta­ ty­ba, ar pla­tes­nis du­jų nau­do­ji­ mas elekt­ros ga­my­bai, tu­rint gal­ vo­je ir 2014 m. pa­bai­go­je pra­dė­ti veik­ti tu­rin­tį su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, ar at­si­nau­ji­ nan­čių šal­ti­nių plėt­ra. Esą nuo šių skai­čių ir pri­klau­sys, ko­kią nau­ją Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją Vy­riau­sy­bė pa­teiks Sei­mui. Ap­sisp­ręs per po­rą mė­ne­sių

Per­nai gruo­dį Sei­mas priė­mė re­ zo­liu­ci­ją, ku­ri įpa­rei­go­jo Vy­riau­ sy­bę iki 2013 m. ge­gu­žės 15 d. pa­reng­ti bei pa­teik­ti par­la­men­ ta­rams „eko­no­miš­kai op­ti­ma­lią ir

var­to­to­jams pa­lan­kią ap­si­rū­pi­ni­ mo elekt­ros ener­gi­ja stra­te­gi­ją“. Nors re­zo­liu­ci­jo­je tvir­ti­na­ma, kad Vy­riau­sy­bė reng­da­ma to­kią stra­te­gi­ją tu­ri at­si­žvelg­ti į per­nai spa­lį įvy­ku­sio re­fe­ren­du­mo dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės re­zul­ta­tus, vis dėl­to nė­ra įsak­miai už­drau­džia­ma ieš­ko­ti ga­li­my­bių vys­ty­ti ato­mi­nę ener­ge­ti­ką.

Vy­riau­sy­bė tu­ri pa­ reng­ti eko­no­miš­kai op­ti­ma­lią ir var­to­to­ jams pa­lan­kią ap­si­ rū­pi­ni­mo elekt­ros ener­gi­ja stra­te­gi­ją. Prem­je­ras va­kar už­si­mi­nė, kad Vy­riau­sy­bė ne­lauks ge­gu­žės ir jau anks­čiau ap­si­spręs dėl to, ko­kį ke­ lią pa­si­rink­ti vys­tant elekt­ros ener­ gi­jos ga­my­bą Lie­tu­vo­je. „Ma­nau, iki ko­vo vi­du­rio jau ap­si­sprę­si­me, nors Sei­mo priim­ta re­zo­liu­ci­ja lei­ džia šiuo klau­si­mu dis­ku­tuo­ti iki pat ge­gu­žės vi­du­rio. Bet ma­nau, tai pa­da­ry­si­me anks­čiau. Apie tai in­for­muo­siu ir Lat­vi­jos ko­le­gas, kai ar­ti­miau­siu me­tu įvyks ma­no vi­zi­tas į vals­ty­bę kai­my­nę“, – kal­ bė­jo par­la­men­to va­do­vas. Jis lei­do su­pras­ti, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė dar ne­nut­rau­kia po­ kal­bių su „Hi­ta­chi“, neiš­for­muo­ ja bend­ro­vės „Vi­sa­gi­no ato­mi­ nė elekt­ri­nė“. Ar­ti­miau­siu me­tu A.But­ke­vi­čius ža­da pa­si­kal­bė­ti su Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­riu­mi Lie­tu­ vo­je. O va­sa­rį nu­ma­to­mas ir su­ si­ti­ki­mas su „Hi­ta­chi“ at­sto­vais, ku­rie, kaip ir re­gio­ni­niai par­tne­ riai Lat­vi­jo­je bei Es­ti­jo­je, vis dar kant­riai lau­kia, kaip Lie­tu­va pa­ sielgs su VAE pro­jek­tu. Dar vienas re­fe­ren­du­mas?

Kal­bė­da­mas apie per­nykš­čio re­fe­ ren­du­mo re­zul­ta­tus A.But­ke­vi­čius

už­si­mi­nė, kad jie „bus ger­bia­mi“. Bet ne­konk­re­ti­za­vo, ką tai reiš­kia. Ki­ta ver­tus, prem­je­ras ne­pa­nei­ gė, kad ga­lė­tų bū­ti ren­gia­mas pa­ kar­to­ti­nis re­fe­ren­du­mas. Per­nykš­čia­me pa­ta­ria­ma­ja­me re­fe­ren­du­me be­veik du treč­da­liai bal­sa­vu­sių pa­si­sa­kė prieš nau­ ją ato­mi­nę elekt­ri­nę. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­reiš­kė, kad žmo­nės bu­vo ne­pa­kan­ka­mai in­ for­muo­ti apie VAE nau­dą, to­dėl ir bal­sa­vo prieš šį pro­jek­tą. Net­ru­kus po per­nykš­čio re­fe­ ren­du­mo nau­jo­ji val­džia neat­me­ tė, kad ga­li pri­reik­ti ir ant­ro vi­ suo­ti­nio bal­sa­vi­mo dėl ato­mi­nės ener­ge­ti­kos. „Žmo­nės ne­sup­ras­tų“

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­ tas Ju­lius Sa­ba­taus­kas skep­tiš­kai įver­ti­no ga­li­my­bę reng­ti pa­kar­ to­ti­nį re­fe­ren­du­mą. Anot jo, nors per­nai įvy­kęs re­fe­ren­du­mas – pa­ ta­ria­ma­sis, „į tau­tos va­lią bū­ti­na at­si­žvelg­ti“. „Vy­riau­sy­bė lais­va svars­ty­ ti įvai­riau­sius va­rian­tus, tarp jų – ir dėl VAE pro­jek­to ar­ba ato­mi­nės ener­ge­ti­kos tęs­ti­nu­mo Lie­tu­vo­ je. Tai Vy­riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­ ja – pa­teik­ti Sei­mui ar­gu­men­tuo­ tus spren­di­mus. O par­la­men­ta­rai pa­skui tu­rės ap­si­spręs­ti, ku­rį iš jų pa­si­rink­ti“, – kal­bė­jo J.Sa­ba­ taus­kas. Ta­čiau, ko­mi­te­to va­do­vo nuo­ mo­ne, var­gu ar ga­li­ma bū­tų kal­ bė­ti apie VAE pro­jek­to da­ly­vau­jant „Hi­ta­chi“ tęs­ti­nu­mą, tuo la­biau – apie ant­rą re­fe­ren­du­mą šiuo klau­ si­mu, nes „žmo­nės jau sy­kį pa­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę ir tik­rai ne­sup­ras­ tų, jei­gu jų bū­tų tuo pa­čiu klau­si­ mu tei­rau­ja­ma­si dar kar­tą“. Ki­ta ver­tus, J.Sa­ba­taus­ko nuo­ mo­ne, bū­ti­na pa­lauk­ti ko­vo vi­du­ rio, kai tu­rė­tų paaiš­kė­ti eks­per­tų iš­va­dos ir Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nė, kaip to­liau vys­ty­ti elekt­ros ener­ ge­ti­ką Lie­tu­vo­je.

2012 m. pa­rei­gū­nai su­lai­kė 649 as­ me­nis, ne­tei­sė­tai ker­tan­čius Lie­ tu­vos sie­ną. 2011 m. su­lai­ky­ti 406 pa­žei­dė­jai, 2010 m. – 301. Per­nai daž­niau­siai sie­nos pa­ žei­dė­jų ke­lio­nė nu­trūk­da­vo, kai jie ban­dy­da­vo pa­tek­ti iš Bal­ta­ru­si­jos. To­kių su­lai­ky­ta 445. Šia­me ruo­ že pa­žei­dė­jų smar­kiai pa­dau­gė­ jo – už­per­nai VSAT pa­rei­gū­nai čia su­lai­kė 265, 2010 m. – 145 to­kius as­me­nis. To­liau ma­žė­jo ban­dan­čių pa­žeis­ ti Lie­tu­vos ir Ru­si­jos sie­ną – per­nai čia su­lai­ky­ti 67 pa­žei­dė­jai, 2011 m. – 82, 2010 m. – 119. Iš­li­ko ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­ tus VSAT fik­suo­ja­ma ten­den­ci­ ja – au­gan­tis ne­tei­sė­tai sie­ną ban­ dan­čių pe­rei­ti Gru­zi­jos pi­lie­čių skai­čius. Per­nai pa­rei­gū­nai su­lai­ kė 269 ne­kvies­tus sve­čius iš šios ša­lies, kai jie ne­leis­ti­no­je vie­to­je trau­kė į Lie­tu­vą. 2011 m. bu­vo su­ lai­ky­ti 139 gru­zi­nai, 2010 m. – 51. Ma­žai ki­to sie­ną pa­žeis­ti mė­gi­ nan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių skai­čius. Praė­ju­siais me­tais to­kių bu­vo 139, už­per­nai – 128. Kal­bant apie su­lai­ky­tų­jų pi­lie­ ty­bes, per­nai tre­ti bu­vo viet­na­ mie­čiai – jų bu­vo 85. 2011-ai­siais sie­nos pa­žei­dė­jų iš šios ša­lies vi­sai ne­pa­si­tai­kė. Praė­ju­siais me­tais pa­sie­nie­čiai dar su­lai­kė 54 Lie­tu­vos sie­nos pa­ žei­dė­jus Af­ga­nis­ta­no pi­lie­čius, 36 Ru­si­jos, 19 Bal­ta­ru­si­jos, 11 Li­ba­ no. Iš vi­so Lie­tu­vos pa­rei­gū­nams įkliu­vo sie­nos pa­žei­dė­jai iš 23 ša­ lių, taip pat vie­nas as­muo be pi­lie­ ty­bės ir vie­nas, ku­rio pi­lie­ty­bė ne­ ži­no­ma.

Pa­čių už­fik­suo­tų sie­nos pa­žei­ di­mų skai­čius per­nai išau­go be­ veik de­šim­ta­da­liu. 2012 m. iš vi­ so išaiš­kin­ti 457 vals­ty­bės sie­nos pa­žei­di­mai, ar­ba 8,8 pro­c. dau­giau nei už­per­nai. 2011 m. nu­sta­ty­ti 420 to­kių at­ve­jų. Už ne­tei­sė­tą vals­ty­bės sie­nos pe­rė­ji­mą Lie­tu­vos bau­džia­ma­ja­ me ko­dek­se nu­ma­ty­ta bau­da ar­ ba areš­tas, ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki dve­jų me­tų. Už ne­tei­sė­tą vals­ ty­bės sie­nos pe­rė­ji­mą dėl neat­sar­ gu­mo bau­džia­ma ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka – to­kiam pa­žei­dė­jui gre­sia bau­da nuo 250 iki 500 li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Sta­tis­ti­ka: kas­dien pa­rei­gū­nai

su­lai­ko vi­du­ti­niš­kai po po­rą už­ sie­nio ša­lių pi­lie­čių, „ne­pas­te­bin­ čių“ Lie­tu­vos pa­sie­nio ženk­lų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ap­žiū­rės po­tvy­nio apsemties ra­jo­nus Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Dai­lis Al­ fon­sas Ba­ra­kaus­kas (nuo­tr.) šian­ dien lan­ky­sis Ši­lu­tė­je – do­mė­sis pa­dė­ti­mi per po­tvy­nį.

„Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras ste­bi tuos pro­ce­sus, ku­rie vyks­ta Ši­lu­tė­je, jau in­for­ma­vo, kad le­dai pa­ju­dė­jo, tad ga­li pra­si­dė­ti ato­slū­gis. Bet, ne­pai­ sy­da­mas to, jis lan­ky­sis vie­to­je“, – va­kar žur­na­lis­tams sa­kė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ket­ vir­ta­die­nį dėl po­tvy­nio pa­skel­bė ekst­re­ma­lią­ją si­tua­ci­ją. Tre­čia­die­nį Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­ bė taip pat svars­tė skelb­ti ekst­re­ ma­lią­ją si­tua­ci­ją, bet ji čia kol kas ne­pas­kelb­ta. Ne­ti­kė­tas po­tvy­nis pa­sku­ti­nė­mis 2012 m. die­no­mis Ne­mu­no že­mu­py­je ki­lo at­ši­lus orui ir su­si­grū­dus le­do ly­tims. Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ci­ vi­li­nės, prieš­gais­ri­nės ir gy­ven­to­jų sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Ro­mual­ das Ren­če­liaus­kas va­kar in­for­ma­ vo, kad le­dai Ne­mu­ne pa­ju­dė­jo, ta­ čiau jiems iš­plauk­ti į Kur­šių ma­rias esą truk­do ne­pa­lan­kus vė­jas.

Ro­ber­to Dač­kaus („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

Pot­vy­nio van­duo pa­ma­ry­je yra ap­sė­męs tūks­tan­čius hek­ta­rų. Ap­ sė­mus ke­lius su­tri­ko su­si­sie­ki­mas. Van­dens ly­gis ke­lio Šilutė–Rus­ nė ruo­že nuo 5,10 iki 7,15 ki­lo­met­ ro iš­lie­ka apie 80–90 cen­ti­met­rų. Leng­vų­jų trans­por­to prie­mo­nių per­kė­li­mas nu­trauk­tas, ke­lei­viai ke­lia­mi spe­cia­liu au­to­bu­su. Jau ku­ris lai­kas kal­ba­ma apie es­ ta­ka­dos sta­ty­bą šia­me ke­ly­je, ku­ris yra vie­nin­te­lis į Rus­nės sa­lą. Prem­ je­ro tei­gi­mu, prie es­ta­ka­dos sta­ty­ bų klau­si­mo bus grįž­ta. Ta­čiau ka­ da tai įvyks, jis ne­pa­tiks­li­no. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

šeštadienis, sausio 5, 2013

10p.

Praėjusių metų kuriozai.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Per plau­ką ne­nu­gar­mė­jo nuo fi Nau­jie­ji me­tai Ame­ri­ko­je pra­si­dė­jo džiu­giai, jei taip ga­li­ma pa­sa­ ky­ti. Kong­re­se var­gais nega­lais pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas, pa­dė­ jęs JAV iš­veng­ti va­di­na­mo­jo fis­ka­li­nio skar­džio. Lauk­tas su­si­ta­ri­mas

Šių me­tų sau­sio 1 d. bai­gė­si dar Geor­ge’o W.Bus­ho val­dy­mo me­tais pa­tvir­tin­to įsta­ty­mo, nu­ma­čiu­sio lai­ki­nas mo­kes­čių leng­va­tas, ga­ lio­ji­mo ter­mi­nas. 500 mlrd. do­le­rių leng­va­tas įtei­si­nęs įsta­ty­mas bu­vo pra­tęs­tas 2010 m. pa­bai­go­je, ta­čiau tik dve­jiems me­tams – iki 2012 m. pa­bai­gos, to­dėl šių me­tų pra­džio­je rei­kė­jo nau­jo su­si­ta­ri­mo, ku­ris nu­ ma­ty­tų mo­kes­čių ir iš­lai­dų ma­ži­ni­ mo gai­res. Jei­gu šis su­si­ta­ri­mas ne­bū­tų bu­ vęs pa­siek­tas, ame­ri­kie­čiai bū­ tų buvę pri­vers­ti mo­kė­ti di­des­nius mo­kes­čius, taip pat pa­gal iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mo nuo­sta­tą bū­tų su­ma­ žin­tas įvai­rių vy­riau­sy­bės pro­gra­ mų fi­nan­sa­vi­mas. Nors ant kor­tos bu­vo pa­sta­ty­ta daug, de­ry­bos nuo­ lat stri­go. Dis­ku­si­jos tru­ko ke­lis mė­ne­sius, nes tiek de­mok­ra­tai, tiek res­pub­li­ko­nai įnir­tin­gai gy­nė sa­vo ap­ka­sus. Ga­liau­siai abi par­ti­jos bu­ vo pri­vers­tos priim­ti komp­ro­mi­si­ nį spren­di­mą, tie­sa, pa­lan­kes­nį Ba­ rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jai. Dau­giau­sia dis­ku­si­jų Kong­re­ se su­kė­lė mo­kes­čių pa­di­di­ni­mo klau­si­mas. De­mok­ra­tai su B.Oba­ ma prie­ša­ky­je siū­lė, kad mo­kes­čiai di­dė­tų dau­giau nei 450 tūkst. do­ le­rių per me­tus už­dir­ban­tiems na­ mų ūkiams, tai leis­tų per ki­tus 10

me­tų gau­ti 620 mlrd. do­le­rių pa­ ja­mų. O res­pub­li­ko­nai nuo­lat puo­lė bran­giai kai­nuo­jan­čias B.Oba­mos so­cia­li­nes re­for­mas, to­kias kaip svei­ka­tos prie­žiū­ros, ku­rios mel­žia biu­dže­to lė­šas.

Nors nei de­mok­ra­ tai, nei res­pub­li­ko­ nai ne­ga­vo vis­ko, ko no­rė­jo, šis su­si­ta­ri­ mas yra tei­sin­gas da­ly­kas. Vis dėl­to res­pub­li­ko­nai nu­si­lei­ do. Jie su­ti­ko, kad mo­kes­čiai tu­ rė­tų di­dė­ti tik tur­tin­giau­siems, o vi­du­ri­nei kla­sei ap­mo­kes­ti­ni­mo leng­va­tos iš­lik­tų, nors toks spren­ di­mas ir reiš­kia, kad per ki­tus 10 me­tų JAV biu­dže­to de­fi­ci­tas išaugs apie 4 trln. do­le­rių. Ki­tas klau­si­mas bu­vo sa­vai­mi­nis iš­lai­dų ma­ži­ni­mas, nors šio klau­ si­mo svars­ty­mas pa­gal su­si­ta­ri­mą ati­dė­tas dviem mė­ne­siams. Po­li­ti­nės ba­ta­li­jos

B.Oba­ma, ži­no­ma, džiau­gė­si su­si­ ta­ri­mu, nors pa­brė­žė, kad lai­mė­to­ jų pa­si­ra­šius jį ne­bu­vo.

„Nors nei de­mok­ra­tai, nei res­ pub­li­ko­nai ne­ga­vo vis­ko, ko no­rė­ jo, šis su­si­ta­ri­mas yra tei­sin­gas da­ ly­kas <...> mū­sų ša­liai, ir Ats­to­vų Rū­mai tu­rė­tų ji ne­dels­da­mi priim­ ti, – tei­gė B.Oba­ma. – Rei­kia at­lik­ ti dau­giau dar­bų mū­sų de­fi­ci­tui su­ ma­žin­ti, ir aš no­riu tai pa­da­ry­ti.“ Ta­čiau drau­ge B.Oba­ma per­ spė­jo res­pub­li­ko­nus, kad ne­ke­ti­na de­rė­tis su jais dėl biu­dže­to ma­ži­ ni­mo, jei šie jam gra­sins nu­trauk­ ti pa­siek­tą su­si­ta­ri­mą dėl vy­riau­ sy­bės sko­li­ni­mo­si li­mi­to. „Nors de­rė­siuo­si dėl dau­ge­lio da­ly­kų, ne­be­si­lei­siu į nau­jus de­ ba­tus su Kong­re­su, ar jie tu­rė­ tų ap­mo­kė­ti są­skai­tas, ku­rios jau su­si­da­rė dėl jų priim­tų įsta­ty­mų, – pa­brė­žė pre­zi­den­tas. – Leis­ki­ te pa­kar­to­ti: ne­ga­li­me neap­mo­kė­ti są­skai­tų, ku­rių pa­tys pri­si­da­rė­me. Jei­gu Kong­re­sas at­si­sa­kys su­teik­ti JAV vy­riau­sy­bei ga­li­my­bę lai­ku jas pa­deng­ti, pa­da­ri­niai vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­kai bū­tų ka­tast­ro­fi­niai – daug blo­ges­ni ne­gu dėl fis­ka­li­nio skar­džio.“ Res­pub­li­ko­nai šiuo at­ve­ju su­ti­ko su sa­lia­mo­niš­ku spren­di­mu, nes bai­mi­no­si, kad už di­des­nius mo­ kes­čius ir grės­mę ša­lies eko­no­mi­ kai jiems ga­li bū­ti su­vers­ta kal­tė. Vis dėl­to neaiš­ku, kaip klos­ty­ sis de­ry­bos dėl iš­lai­dų ma­ži­ni­mo,

JAV BVP ir federalinės išlaidos (trln. dolerių) BVP Fe­de­ra­li­nės iš­lai­dos

9,710

10,809 10,058 10,377

1,789

1,863

2000

2001

2,011 2002

11,500

12,238 13,016

2,160

2,293

2,472

2,655

2003

2004

2005

2006

Metai

13,668

14,312

14,097

14,508

Dra­ma: JAV pre­zi­den­tui B.Oba­mai ir vi­cep­re­zi­den­tui Joe Bi­de­nui tik pa­sku

kad šio na­riai pa­rem­tų su­si­ta­ri­mą, lei­sian­tį iš­veng­ti va­di­na­mo­jo fis­ka­li­nio

nes ba­ta­li­jos Kong­re­se pa­ro­dė, kad Va­šing­to­ne be­veik neį­ma­no­mi de­ mok­ra­to pre­zi­den­to va­do­vau­ja­ mos ad­mi­nist­ra­ci­jos ir res­pub­li­ko­ nų kont­ro­liuo­ja­mų Ats­to­vų Rū­mų komp­ro­mi­sai.

Res­pub­li­ko­nai pa­brė­žė, kad juos pik­ti­na bran­gios B.Oba­mos so­ cia­li­nės re­for­mos, ir jie no­rė­tų jas ge­ro­kai ap­kar­py­ti. B.Oba­ma at­rė­ žė, kad res­pub­li­ko­nų ne­no­ras kel­ti mo­kes­čius tur­tin­gie­siems ska­ti­

Jungtinių Valstijų 1941–1945 m. Kong­re­so se­si­ja

117,5 2,730

2,931

2007

2008

3,107

2009

3,091

2010

BVP da­lis (proc.)

1945–1949 m.

93,1 1949–1953 m. 1953–1957 m.

60,4

71,4 1957–1961 m. 1961–1965 m.

46,9

55,2 1965–1969 m.

38,6

19

9

šeštadienis, sausio 5, 2013

pasaulis Iš­si­vys­tė ­ komp­li­ka­ci­jos

Pri­pa­žin­tas ­ ga­lin­giau­siu

Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­go Cháve­zas, ku­riam dau­giau kaip prieš tris sa­vai­tes bu­vo at­lik­ta onkologinė ope­ra­ci­ja, ken­čia nuo komp­li­ka­ci­jų dėl sun­kios plau­čių in­ fek­ci­jos. Tai pra­ne­šęs in­for­ma­ci­jos mi­nist­ ras Er­nes­to Vil­le­ga­sas taip pat ap­kal­ti­no opo­zi­ci­ją ir ži­niask­lai­dą nau­do­jan­tis pra­ sta H.Cháve­zo svei­ka­tos būk­le psi­cho­lo­gi­ niam ka­rui, ku­rio tiks­las yra des­ta­bi­li­zuo­ ti pa­dė­tį ša­ly­je.

Au­to­ri­te­tin­gas JAV žur­na­las „Fo­reign Po­li­cy“ Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ ti­ną įvar­di­jo kaip ga­lin­giau­sią pa­sau­ly­je žmo­gų. „Suas­me­nin­to­je Ru­si­jos san­tvar­ ko­je as­me­ny­bė te­bė­ra svar­biau­sia. Jis nė­ ra toks po­pu­lia­rus kaip anks­čiau, o jo ša­ lis ne­be­tu­ri so­vie­ti­nio mas­to ga­lios ir įta­ kos, ta­čiau nie­kas šio­je pla­ne­to­je nė­ra su­ tel­kęs di­des­nės vi­daus ir re­gio­ni­nės ga­lios ne­gu V.Pu­ti­nas“, – pa­brė­žė žur­na­las.

fis­ka­li­nio skar­džio Su­si­ta­ri­mo fak­tai Mo­kes­čių leng­va­tos. 2001 m.

G.W.Bus­has pa­tvir­ti­no 500 mlrd. do­le­rių sie­kian­čias lai­ki­nas mo­kes­ čių leng­va­tas ame­ri­kie­čiams, 2010 m. įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo ter­mi­nas bai­ gė­si, ta­čiau tais me­tais bu­vo pra­tęs­ tas dar dve­jiems iki 2012 m. Mo­kes­čių re­for­mos. Pa­gal šiais

me­tais pa­siū­ly­tą su­si­ta­ri­mą, lei­džian­ tį iš­veng­ti fis­ka­li­nio skar­džio, pa­ja­mų mo­kes­tis di­dės tik na­mų ūkiams, per me­tus už­dir­ban­tiems 450 tūkst. do­ le­rių ar dau­giau, ta­čiau ne­bus tai­ko­ mas ki­tiems. Su­si­ta­ri­mas dėl fis­ka­li­nio skar­

džio. Jei­gu šis su­si­ta­ri­mas ne­bū­tų bu­vęs pa­siek­tas, vi­si ame­ri­kie­čiai bū­tų nu­ken­tė­ję dėl mo­kes­čių di­di­ ni­mo, taip pat bū­tų buvęs su­ma­žin­ tas įvai­rių vy­riau­sy­bės pro­gra­mų fi­ nan­sa­vi­mas. Iš­lai­dų ma­ži­ni­mas. Pa­gal praė­

ju­siais me­tais pa­si­ra­šy­tą su­si­ta­ri­mą dėl sko­los li­mi­to bu­vo įsi­pa­rei­go­ta su­ma­žin­ti ša­lies iš­lai­das. Kol kas ša­ lies iš­lai­dų ma­ži­ni­mo klau­si­mas ati­ dė­tas dviem mė­ne­siams. Be­dar­bio pa­šal­pos. B.Oba­mai pir­mo­sios ka­den­ci­jos me­tais pa­vy­ ko pra­tę­si be­dar­bio pa­šal­pos mo­kė­ ji­mą iki me­tų nuo anks­čiau bu­vu­sio pus­me­čio.

u­ti­nę mi­nu­tę pa­vy­ko įti­kin­ti Kong­re­są, o skar­džio. „Scan­pix“ nuo­tr.

na skurs­ti vi­du­ri­nę kla­sę. „Tu­ri­ me pa­da­ry­ti vis­ką, ko rei­kia, kad ap­s au­go­t u­m e vi­d u­r i­n ę kla­s ę, kel­tu­me eko­no­mi­ką ir stum­tu­ me sa­vo ša­lį į prie­kį“, – tvir­ti­no B.Oba­ma.

„Pas­ko­lin­tas kles­tė­ji­mas“

Ki­ni­jos, ku­ri tu­ri su­kau­pu­si dau­ giau­sia už­sie­nio va­liu­tos at­sar­gų ir yra vie­na pa­grin­di­nių JAV Iž­do ver­ty­bi­nių po­pie­rių pir­kė­jų, ži­ niask­lai­da pa­reiš­kė, kad pa­siek­

tas su­si­ta­ri­mas nie­ko ne­reiš­kia, nes JAV vis tiek ar­tė­ja prie „be­ dug­nės, iš ku­rios neį­ma­no­ma iš­ si­ropš­ti“. JAV eko­no­mi­ką ki­nai pa­va­di­no pa­sko­lin­tu kles­tė­ji­mu. „Vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je su­per­vals­ ty­bė JAV aiš­kiai ne Grai­ki­ja. Ta­čiau eko­no­mi­ka ir svei­kas pro­tas ne­ me­luo­ja. Žmo­nės ar­ba vy­riau­sy­ bės ga­li ku­rį lai­ką iš­leis­ti dau­giau, nei už­dir­ba, ta­čiau jie tie­siog ne­ ga­li am­ži­nai gy­ven­ti iš pa­sko­lin­to kles­tė­ji­mo“, – bu­vo tei­gia­ma Ki­ni­ jos vals­ty­bi­nės nau­jie­nų agen­tū­ros „Xin­hua“ pra­ne­ši­me. Ma­ža to, „Xin­hua“ pri­dū­rė, kad Eu­ro­pos ša­lių sko­los at­ro­do tik kaip „men­kos pro­ble­mos“. „La­b iau­s iai ke­l ia ne­r i­m ą tai, kad jei­gu JAV po­li­ti­kai taip smar­ kiai priar­tė­jo prie fis­ka­li­nio skar­ džio kraš­to, daug ma­žiau ti­kė­ti­ na, jog jie pa­s ieks su­s i­ta­r i­m ą, ku­ris pa­dė­tų jų ša­liai iš­kop­ti iš be­dug­nės, – bu­vo sa­ko­ma agen­ tū­ros „Xin­hua“ pra­ne­ši­me. – De­ mok­ra­t i­n ė­je vals­ty­b ė­je, to­k io­je kaip Jung­ti­nės Vals­ti­jos, mo­kes­ čių di­di­ni­mas ir iš­lai­dų kar­py­mas – bū­tent tie vais­tai, ku­rių rei­kia no­rint iš­gy­dy­ti jų chro­niš­ką sko­ lų li­gą, – jau se­niai pa­si­ro­dė itin ne­po­pu­lia­rūs tarp rin­kė­jų. Tai­ gi po­li­ti­kai pa­si­rin­ko to­liau spar­ dy­ti skar­di­nę tuo pa­čiu ke­liu. Ta­ čiau, kaip vi­si ži­no­me, ta skar­di­nė nie­ka­da ne­dings. Ka­da nors ga­li­ ma par­griū­ti ir smar­kiai trenk­tis į že­mę, o JAV at­ve­ju – nu­gar­mė­ ti į be­dug­nę, iš ku­rios neį­ma­no­ ma iš­si­kaps­ty­ti.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ų valstybės sko­los au­gi­mas JAV vals­ty­bės sko­la sie­kia be­veik 16,4 trln. do­le­rių – dau­giau nei 100 pro­c. BVP. Sko­la au­ga ar­ba su­ma­žė­ja pri­klau­so­mai nuo biu­dže­to de­fi­ci­to ar­ba prieau­gio.

2009–2011 m.

99,6 2005–2009 m.

84,2

1989–1993 m.

66,1 1969–1973 m.

2001–2005 m.

1985–1989 m.

53,1

35,6 1973–1977 m.

35,8

1981–1985 m.

43,8

1977–1981 m.

32,5

63,5

1993–1997 m.

65,4

1997–2001 m.

56,4

123

vai­kai

iš­gel­bė­ti ir 245 įta­ria­mie­ji su­lai­ky­ti per tarp­tau­ti­nę ope­ra­ci­ją prieš vai­kų po­rnog­ra­fi­jos tink­lą.

Su­si­ta­ri­mas pa­gy­vins JAV eko­no­mi­ką JAV Kong­re­sui pa­vy­ko priim­ti su­ si­ta­ri­mą, lei­džian­tį iš­veng­ti va­di­ na­mo­jo fis­ka­li­nio skar­džio. Kuo svar­bus šis su­si­ta­ri­mas – dien­raš­ tis pa­si­tei­ra­vo Vil­niaus uni­ver­si­ te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­ li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­ riaus Jo­no Či­čins­ko.

– Iš pra­džių – kas yra tas fis­ka­ li­nis skar­dis? – Pap­ras­tai ta­riant, fis­ka­li­nis skar­dis – tai JAV pa­ja­mų ir iš­lai­ dų skir­tu­mas, ki­taip sa­kant, biu­ dže­to de­fi­ci­tas. Pas­ta­ruo­ju me­ tu šis skir­tu­mas smar­kiai išau­go. Eko­no­mi­kai ky­lant paaiš­kė­jo, kad skir­tu­mas tik di­dė­ja. Skar­dis su­ si­da­rė dėl to, kad dar George’o W.Bus­ho val­dy­mo me­tais bu­vo lai­ki­nai su­ma­žin­ti mo­kes­čiai, be to, užė­jus kri­zei pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma sa­vo pir­mo­sios ka­den­ci­jos pra­džio­je į ša­lies eko­ no­mi­ką bu­vo pri­vers­tas įlie­ti mi­ li­jar­dus do­le­rių, kad eko­no­mi­ka bū­tų ska­ti­na­ma ir kri­ti­mas ne­bū­ tų di­de­lis. Tai­gi, išau­go iš­lai­dos. – Koks bu­vo es­mi­nis res­pub­ li­ko­nų ir de­mok­ra­tų de­ry­bų klau­si­mas? – Res­pub­li­ko­nai spau­dė, kad di­ des­nes pa­ja­mas gau­nan­tiems ame­ri­kie­čiams mo­kes­čiai ne­di­dė­ tų, o de­mok­ra­tai ir B.Oba­ma sie­kė, kad mo­kes­čių au­gi­mas ne­pa­lies­tų ma­žiau už­dir­ban­čios vi­du­ri­nės kla­sės. Kaip mi­nė­jau, G.W.Bus­ho mo­kes­čių leng­va­tos bu­vo įves­tos lai­ki­nai, to­dėl nuo šių me­tų sau­ sio 1-osios mo­kes­čiai vėl tu­rė­ jo išaug­ti. Tai­gi, šiuo su­si­ta­ri­mu B.Oba­ma pa­sie­kė, kad mo­kes­čių au­gi­mas ne­pa­lies­tų ma­žiau gau­ nan­čių, o bū­tų tai­ko­mas tik dau­ giau už­dir­ban­tiems. – Kal­bant apie per­spek­ty­vą, ko­kie yra il­ga­lai­kiai šio su­si­ ta­ri­mo pa­da­ri­niai? – Na, ne­sa­ky­čiau, kad šis su­si­ta­ ri­mas yra fun­da­men­ta­lus. Vi­suo­ met JAV ten­ka ko­re­guo­ti ar mo­di­ fi­kuo­ti ap­mo­kes­ti­ni­mo sis­te­mą, nes kei­čia­si vals­ty­bės fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja ir rei­kia ką nors da­ry­ti tiek su vals­ty­bės mo­kes­čiais, tiek su iš­lai­do­mis. Tai­gi, ka­da nors ir vėl bus dis­ku­tuo­ja­ma tiek dėl biu­ dže­to, tiek dėl mo­kes­čių. Be to, abi par­ti­jos praė­ju­siais me­tais su­ta­ rė, kad to­liau bus tę­sia­mos de­ry­ bos dėl iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mo. – Kas bū­tų, jei JAV vis­gi nu­gar­ mė­tų nuo fis­ka­li­nio skar­džio? – Pir­ma, svar­bu tai, kad vals­ty­ bė tu­ri li­mi­tą, kiek ji ga­li sko­lin­tis. Jei ne­bū­tų su­si­ta­ri­mo, JAV rei­kė­

tų sku­biai ma­žin­ti iš­lai­das. Pa­vyz­ džiui, B.Oba­mai pa­vy­ko pra­tęs­ti ne­dar­bo drau­di­mą iki me­tų. Jis šį drau­di­mą pra­tę­sė prieš po­rą me­ tų – anks­čiau jis tru­ko pu­sę me­tų, o da­bar dar sy­kį pra­tę­sė. Ne­dar­bas JAV di­de­lis ir žmo­nės skurs­tų, to­dėl jei ne­bū­tų bu­vęs pa­siek­tas šis su­ si­ta­ri­mas, tek­tų ma­žin­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas. Taip pat rei­kė­tų ma­žin­ti ka­ri­nes, ad­mi­nist­ra­ci­nes iš­lai­das ir t. t. Ki­taip ta­riant, ne­bū­tų lė­šų, nes JAV ne­ga­lė­tų dau­giau sko­lin­tis. Ne­ bent pa­di­dė­tų pa­ja­mos eko­no­mi­kai at­si­gau­nant, ta­čiau taip grei­tai pa­ ja­mų ne­bū­na.

Jo­nas Či­čins­kas:

Jei ne­bū­tų su­si­ta­ri­ mo, JAV rei­kė­tų sku­ biai ma­žin­ti iš­lai­das. – Kal­bant apie JAV eko­no­mi­ ką, kuo reikš­min­gas eko­no­mi­ kai šis su­si­ta­ri­mas? – Na, eko­no­mi­ka tu­rė­tų bū­ti „žva­les­nė“. Vis­gi nors šiuo me­ tu fik­suo­ja­mas JAV eko­no­mi­kos au­gi­mas, tas au­gi­mas nie­kuo­met ne­bū­na pa­sto­vus – tai eko­no­mi­ ka au­ga, tai vėl stings­ta. Ma­nau, kad šis su­si­ta­ri­mas tik­rai tu­rė­tų su­teik­ti op­ti­miz­mo in­ves­tuo­to­ jams ir tai duos tei­gia­mų po­stū­ mių. Ki­ta ver­tus, pa­sau­li­niu mas­ tu di­de­lio po­stū­mio ne­bus. Kalbėjosi Valentinas Ber­žiū­nas

10

ŠeštADIENIS, sausio 5, 2013

pasaulis Naujųjų metų šventė

Pradėję nuo nykš­tu­kinės Ki­ ri­ba­čio vals­tybės Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne, Nau­jie­ji me­tai žy­gia­vo per pa­saulį, o žmo­ nės juos svei­ki­no spal­vin­ gais fe­jer­ver­kais, la­ze­rių šou ir gran­dio­zi­niais kon­cer­tais. Sa­liu­tai griaudė­jo net už­da­ ro­je ko­mu­nis­tinė­je Šiaurės Korė­jo­je, o jos ly­de­ris pirmą kartą per ke­letą de­šimt­me­ čių pa­svei­ki­no tau­tie­čius su Sidnėjus Nau­jai­siais me­tais.

Tokijas

Citatos

Ba­rac­kas Oba­ma „Pa­vyzd­žiui, minė­jot lai­vyną ir kad mes tu­ri­me ma­žiau laivų, nei turė­ jom 1916-ai­siais. Ką gi, gu­ber­na­to­ riau, mes taip pat tu­rim ma­žiau ark­ lių ir dur­t uvų, nes mūsų ka­r iuo­ menės po­būdis pa­si­keitė. Tu­rim to­ kių da­lykų, ku­rie va­di­na­mi lėktuv­ ne­šiais, – ant jų leid­žia­si lėktu­vai. Tu­ rim laivų, ku­rie plau­kio­ja po van­de­ niu, – po­van­de­ni­nių ato­mi­nių lai­ vų“, – pre­zi­den­to rin­kimų var­žo­vui Mit­tui Rom­ney į kri­tiką dėl ka­riuo­ menės būklės at­kir­to JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ir su­kėlė klau­sy­ tojams juoką.

Bet iki Jo­s i­f o Sta­l i­n o, anot pa­t ies A.Lu­ka­šen­kos, jam dar to­li: „Praeis dar pusė am­žiaus, kaip ma­ne ver­ tins? Jei­g u pa­l ai­k ys va­k a­r ie­t išką ten­den­ciją, aš būsiu buvęs blo­ges­ nis už Sta­l iną: vaikš­č io­j au gatvė­ mis, gaud­žiau žmo­nes, val­giau juos, ypač mo­t e­r is. De­m o­n i­z uos, kaip Sta­liną ir Le­niną.“

Ju­lia Gil­lard „Ma­no mie­li iš­likę aust­ra­lai, pa­sau­lio pa­bai­ga artė­ja. Ar pa­sku­ti­nio smūgio su­lauk­tu­me iš mėsą ėdan­čių zom­ bių, de­mo­niškų pra­ga­ro žvėrių, ar iš ga­lu­ti­nio ir vi­siš­ko K-Pop (Korė­jos po­pmu­zi­kos – red. pa­st.) trium­fo, tu­ ri­te ži­no­ti apie ma­ne vieną da­lyką – aš vi­sa­da ko­vo­siu dėl jūsų iki pa­ties ga­lo“, – tau­tie­čius ra­mi­no Aust­ra­li­jos prem­jerė Ju­lia Gil­lard.

namą vyrą nuo kalė­ji­mo, bet dar ir pa­reiškė, kad toks poel­gis rei­ka­la­vo did­žiulės drąsos.

Ita­li­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas vie­

Vie­n as la­b iau­s iai pa­s i­ž ymė­j u­s ių no­je ne­įpras­to­je dviejų pusb­ro­lių by­ ad­v o­k atų per­n ai bu­v o Hen­r i Lec­ lo­je nu­sprendė, kad įžei­dus pa­sa­ky­ ler­cas, at­sto­vavęs ly­ti­niais nu­si­kal­ mas vy­rui, jog jis be­kiau­šis, yra nu­si­ ti­mais kal­ti­na­mam bu­vu­siam Tarp­ kal­ti­mas, už kurį ga­li būti skir­ta bau­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do va­do­vui Do­ da, nes tai esą žeid­žia vy­ro orumą. mi­ni­que’ui Straus­sui-Kah­nui. Kalbė­ Flo­ri­dos teisė­jas Joh­nas Hur­ley da­mas Prancū­zi­jos te­le­vi­zi­jai jis pa­ ame­ri­kie­čiui Jo­sep­hui Bray, ku­ris reiškė: „O jūs pa­ban­dy­ki­te pa­tys at­ po bar­nio pa­kėlė ranką prie­š žmo­ skir­ti nuo­gą pro­sti­tutę nuo bet ku­ ną Sonją, liepė nu­pirk­ti jai gėlių, nu­ rios ki­tos nuo­gos mo­ters.“ si­ves­ti va­ka­rienės, o pa­skui – į bou­ Sudė­tin­giau­sio tei­sia­mo­jo ti­tulą lingą. Vy­riš­kio ad­vo­ka­tas, iš­girdęs pelnė aust­ra­las Da­vi­das Al­la­nas ver­diktą, sar­kas­tiš­kai pa­klausė: „Ar Bald­wi­nas, at­si­sakęs bend­ra­dar­biau­ jis tu­ri leis­ti jai laimė­ti?“ ti su teisė­sau­ga ir nuo­lat keikęs teisė­ Kvai­l iau­s iu 2012 m. teisė­j u Di-

Be kri­zių ir po­li­ti­nių ba­ta­lijų, 2012-ie­ji pa­ do­va­no­jo ir di­delę dozę juo­ko. Šyp­so­ tis ir kva­to­ti vertė tiek žymūs po­li­ti­kai, tiek ne­tikė­tai iš­garsėję ei­li­niai žmonės.

Pa­mai­na: tie, ku­rie pa­siil­go „bu­šizmų“, pra­ėju­siais me­tais turė­jo ne vieną

atim­ti ki­tas res­pub­li­ko­nas M.Rom­ney.

Praėjusių metų ku G.W.Bus­ho mo­ki­nys

Teismų per­liu­kai 2012-ie­ji ne­sto­ko­jo juo­kingų aki­ mirkų teis­muo­s e. Pa­s i­ž ymė­jo ir teisė­jai, ir ad­vo­ka­tai, ir kal­ti­na­mie­ji.

Maskva

Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas „Jūs sa­do­ma­zo­chis­tas, ar kaip?“ – Ru­ si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas at­sakė žur­na­lis­tui, kri­ti­ka­vu­siam įsta­ tymą, ku­ris draud­žia ame­ri­kie­čiams įsi­vai­kin­ti rusų vai­kus. Ru­si­jos va­do­vas prie alaus bo­ka­lo mokė fut­bo­lo aist­ruo­lius, kad ir čia rei­kia turė­ti sai­ko: „Normą rei­kia ži­ no­ti. Išgė­rei sa­vo 3 lit­rus ir nu­si­ra­mi­ nai, pa­kaks jau.“

Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka „Ge­riau būti dik­ta­to­riu­mi nei žyd­ruo­ ju“, – Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka at­kir­to ne­tra­di­ cinės ly­tinės orien­ta­ci­jos ne­sle­pian­ čiam Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­rui Gui­do Westerwelle’i į kal­ti­ni­ mus dėl dik­ta­to­riš­ko val­dy­mo. Dik­ta­to­riaus ti­tu­las, kaip paaiškė­jo iš in­ter­viu, duo­to nau­jienų agentū­rai „Reu­ters“, jo vi­siš­kai ne­trik­do: „Aš – pa­sku­ti­nis ir vie­nin­te­lis Eu­ro­pos dik­ ta­to­rius, ir dar dau­giau – vi­sa­me pa­ sau­ly­je. Jūs čia at­ėjo­te ir iš­vy­do­te gy­ vą dik­ta­to­rių... Jie kal­ba, kad ne­tgi blo­ ga rek­la­ma – tai ge­ra rek­la­ma.“

Pekinas

ją. Kai šis tarė „Įsa­kau...“ (ang­liš­kai tai d­žio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Ti­ ga­li reikš­ti ir „už­sa­kau“), kal­ti­na­ma­sis mes“ ti­tu­la­vo britą Pe­terį Bo­wersą, su­šu­ko: „Už­sa­kyk man su­mautą picą, ku­ris ne tik iš­gelbė­jo va­gys­te kal­ti­ jei­gu jau ap­si­ėmei!“

Tie, ku­rie pa­siil­go „bu­šizmų“, pra­ėju­siais me­tais turė­jo ne vieną pro­gą ge­rai pa­kva­to­ti. Nesą­mo­nių meist­ro ti­tulą iš Geor­ge’o W.Bus­ho pa­bandė atim­ti ki­tas res­pub­li­ko­ nas, ne­sėkmin­gai į JAV pre­zi­den­ to po­stą kan­di­da­tavęs buvęs Ma­ sa­ču­set­so gu­ber­na­to­rius Mit­tas Rom­ney. Rugsėjį per lėšų rin­ki­mo ren­ginį Ka­li­for­ni­jo­je jis pa­sa­ko­jo apie or­ lai­vio, ku­riuo skri­do jo žmo­na Ann, ava­rinį tūpimą dėl elekt­ros ge­di­mo ir pik­ti­no­si, kodėl lėktu­vuo­se neat­ si­da­ro iliu­mi­na­to­riai. „Kai lėktu­ve ky­la gais­ras, nėra kur bėgti, iš tikrųjų nėra. Iš lau­ko į lėktu­vo vidų ne­įma­no­ma įsi­leis­ti jo­kio de­guo­nies, nes iliu­mi­na­to­riai neat­si­da­ro. Ne­ži­nau, kodėl jie neat­ si­da­ro. Tai tik­ra pro­ble­ma. Tai la­ bai pa­vo­jin­ga. Ji kosė­jo ir trynė akis. Laimė, pi­lo­tui ir ant­ra­jam pi­lo­tui pa­ka­ko de­guo­nies, kad jie sau­giai nu­tup­dytų lėktuvą Den­ve­ry­je. Ji gy­ va ir svei­ka“, – dėstė M.Rom­ney. Į šį pa­si­sa­kymą šmaikš­čiai rea­ga­ vo Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras Dmit­ri­jus Ro­go­zi­nas ir pa­si­ūlė JAV res­pub­li­ ko­nui skrai­dy­ti ru­siš­ku lėktu­vu „An-2“, ku­ria­me skren­dant kar­ tais ir du­rys at­si­la­po­ja. Be­dar­bis mi­li­jo­nie­rius

Liepą viešė­da­mas Iz­rae­ly­je M.Rom­ ney at­vi­rai džiaugė­si galė­da­mas ap­lan­ky­ti šios ša­lies „sos­tinę“ Je­ ru­zalę. O rugpjūtį reikš­da­mas užuo­jautą Vis­kon­si­no šven­tyk­los žu­dy­nių aukų ar­ti­mie­siems, jis su­ pai­nio­jo sik­hus su šei­chais.

„Kiek anks­čiau bu­vau Či­ka­go­je. Ten ty­los mi­nu­te pa­gerbė­me žmo­ nes, ku­rie ne­te­ko gy­vybės to­je šeichų šven­tyk­lo­je“, – kalbė­jo po­li­ti­kas.

Ame­ri­kie­čiai ne­sup­ra­to to­kio hu­mo­ro ir užt­renkė jam du­ris į Bal­ tuo­sius rūmus. Po­li­ti­ka ir ko­kai­nas

Mit­tas Rom­ney:

Į lėktu­vo vidų ne­įma­ no­ma įsi­leis­ti jo­kio de­guo­nies, nes iliu­ mi­na­to­riai neat­si­da­ ro. Ne­ži­nau, kodėl jie neat­si­da­ro. Tai tik­ra pro­ble­ma.

„Pabrė­žiau, kad tai bu­vo tra­ge­di­ ja dėl dau­gybės prie­žas­čių. Tarp jų yra tas fak­tas, kad šeichų žmonės yra vie­ni tai­kiau­sių as­menų, ko­ kius tik ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kaip ir jų tikė­ji­mas“, – tęsė kalbą res­pub­ li­konų kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus. Flo­ri­do­je kreip­da­ma­sis į be­dar­ bius rinkė­jus M.Rom­ney, ku­rio tur­ tas ver­ti­na­mas 200 mln. do­le­rių, pa­reiškė, kad ir­gi yra be­dar­bis.

Per­n ai pa­s au­ly­j e rin­k i­m uo­s e trium­fa­vo tie, ku­rie vai­ši­no rinkė­ jus alu­mi, kaip Ba­rac­kas Oba­ma, gąsdi­no vals­tybės griū­ti­mi, kaip Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, ar­ba da­li­jo rinkė­jams gri­kius, kaip Uk­rai­nos po­li­ti­kai. Bet nie­kas ge­riau ne­ži­no, ko rei­ kia rinkė­jams, kaip 32 metų bra­ zilė Car­men Cris­ti­na da Sil­va Li­ ma, ku­ri sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se kan­di­da­ta­vo į Ita­kua­tia­ros mies­ te­lio va­do­vus. Kai po­li­tikė da­li­jo la­pe­lius su in­for­ma­ci­ja apie sa­ve rinkė­jams ir jos au­to­mo­bilį ap­ spi­to did­žiulė mi­nia, įsi­ki­šo po­li­ ci­ja. Kan­di­datė bandė pa­si­ša­lin­ti, bet ne­sėkmin­gai. Paaiškė­jo, kad ji turė­jo ką slėpti: prie da­li­jamų la­ pe­lių bu­vo pri­seg­ti ko­kai­no mai­ še­liai. Tad vie­toj po­sto mies­te­lio ta­ry­bo­je ji bu­vo pa­trauk­ta į teismą už rinkėjų pa­pir­kinė­jimą ir nar­ko­ ti­nių med­žiagų pla­ti­nimą. Pur­vi­ni pi­ni­gai – lab­da­rai

Dėl nar­ko­tikų teis­me per­nai at­si­ dūrė ir pa­gy­ve­nu­si britų po­relė: 62 metų Mi­chae­las Fos­te­ris ir me­ tais vy­resnė Su­san Coo­per, še­še­ rius me­tus stam­biu mas­tu au­ginę ir par­da­vinėję ma­ri­huaną. Vyk­dant ty­rimą paaiškė­jo, kad did­žiąją dalį ne­šva­rių pa­jamų jie au­ko­jo Ke­ni­jos kai­mo gy­ven­to­jams ir su­mokė­da­ vo už vaikų moks­lus bei me­di­ci­nos pa­slau­gas.

11

ŠeštADIENIS, sausio 5, 2013

pasaulis Naujųjų metų šventė

Berlynas

Londonas

Niujorkas

Rio de Žaneiras

Pasiekimai ir iš­ra­di­mai Kuo 2012 m. nu­ste­bi­no moks­lo ir tech­no­lo­gijų kūrėjai? O ką ekst­ re­ma­laus nu­veikė nuo­ty­kių mė­ gėjai?

Daug pa­sie­kimų šiais me­tais pa­ da­ry­ta kos­mo­nau­ti­kos sfe­ro­ je. Ka­li­for­ni­jo­je esan­ti bend­rovė „Spa­ceX“ sėkmin­gai at­li­ko pirmą pri­vatų skrydį į Tarp­tau­tinę kos­ minę stotį (TKS). Tai­gi NA­SA nuo šiol galės ma­žiau dėme­sio skir­ ti erdvė­lai­vių, skirtų žmonėms į or­bitą ga­ben­ti, kūri­mui, nes pri­ va­čios bend­rovės galės ap­rūpin­ti TKS rei­ka­lin­ga įran­ga.

pro­gą ge­rai pa­kva­to­ti, nes ne­sąmo­nių meist­ro ti­tulą iš G.W.Bus­ho pa­bandė

uriozai Teisė­jas Sea­nas Mor­ri­sas pri­ si­pa­ži­no, kad dar nie­ka­da ne­bu­vo su­si­dūręs su to­kiu at­ve­ju ir kad tei­ siamųjų el­ge­sys pa­darė jam įspū­ dį. Bet jo šir­dies tai ne­su­minkš­ti­no: spalį po­relė bu­vo nu­teis­ta kalė­ti tre­jus me­tus. Iš Jėzaus pa­darė be­ždžionę

Vien gerų ke­ti­nimų ne­pa­kan­ka. Šią tiesą pa­tvir­ti­no ir is­panės Ce­ ci­lios Gimé­nez is­to­ri­ja. Ši pa­gy­ve­ nu­si mo­te­ris per­nai nu­sprendė res­ tau­ruo­ti Jėzų vaiz­duo­jan­čią freską „Ec­ce Ho­mo“ („Štai žmo­gus!“). Bet at­vaiz­das pa­ki­to taip neat­ pažįs­ta­mai, kad žur­na­lis­tai vien­ bal­siai jį pa­va­di­no plau­kuo­ta be­ždžio­ne su megz­ti­niu.

Bend­rovė „Spa­ceX“ sėkmin­gai at­li­ko pirmąjį pri­vatų skrydį į TKS.

tį. Jei toks lėktu­vas galėtų skrai­ din­ti ke­lei­vius, per At­lantą ke­lionė truktų vos vieną va­landą. Šie me­tai bu­vo svarbūs ir dėl naujų at­ra­dimų Žemė­je. An­tai, ki­ no re­ži­sie­rius ir ty­rinė­to­jas Ja­me­sas Ca­me­ro­nas ta­po pir­muo­ ju pla­ne­tos žmo­gu­mi, ku­ris vie­ nas po­van­de­ni­niu lai­vu nu­si­lei­do į gi­liau­sią žemės vietą – Ma­rianų įdubą Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne. Pa­si­žymė­jo ir An­tark­ti­dos ty­ rinė­to­jai. Rusų tyrė­jai apie de­šimt­ metį gręžę pa­ga­liau pa­siekė be­veik 4 km gy­ly­je po le­du esantį Vos­to­ko ežerą, o ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kai at­ra­do gy­vybės pėdsakų An­tark­ ti­dos Vi­dos eže­re, ir tai ro­do, kad gy­vybė ga­li eg­zis­tuo­ti net pa­čio­ mis ne­pa­lan­kiau­sio­mis sąly­go­mis.

Tie­sa, kai ku­rie moks­li­nin­kai ne nu­ste­bi­no, o išgąs­di­no pa­ saulį. An­tai Ny­der­landų tyrė­ jai pa­reiškė, kad su­kūrė va­di­na­ mo­jo paukš­čių gri­po viruso H5N1 mu­tantą, ku­ris ga­li plis­ti tarp žin­duo­lių. Tie­sa, ki­lus išgąs­čiui, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) nu­rodė su­stab­dy­ti sin­te­ ti­nių gri­po vi­rusų ty­ri­mus. PSO taip pat per­spėjo, kad go­ norė­ja ne­tru­kus ga­li tap­ti ant­ruo­ju ŽIV, nes ligą su­ke­lian­tys mik­roor­ ga­niz­mai tam­pa at­sparūs įvai­rių rūšių an­ti­bio­ti­kams. Skai­čiuo­ja­ ma, kad go­norė­ja kas­met už­sik­re­ čia per 100 mln. pa­sau­lio žmo­nių. Ši li­ga – la­biau­siai pa­pli­tu­si pa­sau­ ly­je ly­tinė li­ga. „U.S. News“ inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­ma­čiu­si sa­vo dar­bo vai­sius, mo­te­ris pa­ni­kuo­da­ma kreipė­si į kultū­ri­nio pa­vel­do ap­sau­gos cen­ trą. Jo eks­per­tai ir­gi pa­šiur­po, bet griež­tai teis­ti mo­čiutės ne­si­ėmė, nes pri­pa­ži­no, kad ji ėmėsi res­tau­ ra­vi­mo iš ge­riau­sių pa­skatų. Nors 102 metų se­nu­mo fres­kos res­tau­ra­ci­ja pel­ny­tai bu­vo pri­pa­ žin­ta blo­giau­sia pa­sau­ly­je, ji iš­ garsė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je ir su­ laukė di­de­lio smal­suo­lių dėme­sio. Į Bor­chos mies­te­lio Gai­les­tin­gu­mo šven­tovės baž­ny­čią, kur ir nu­ta­py­ ta fres­ka, ėmė plūsti šim­tai žmo­nių. Baž­ny­čios kle­bo­nas nu­sprendė im­ti iš lan­ky­tojų 4 eurų mo­kestį ir ši­taip su­rink­ti lėšų tik­ra­jai res­tau­ra­ci­jai. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Virs­mas: po is­panės C.Gimé­nez res­tau­ra­ci­jos fres­ka „Ec­ce Ho­mo“

(„Štai žmo­gus!“) vaiz­duo­ja ne­be Jėzų, o plau­kuotą be­ždžionę su megz­ti­niu. „Scan­pix“ nuo­tr.

Dau­giau­sia dėme­sio su­lau­ku­ si NA­SA kos­minė pro­gra­ma šiais me­tais bu­vo zon­do „Cu­rio­si­ ty“ įkur­di­ni­mas Mar­se. 2,5 mlrd. do­le­rių kai­navęs pro­jek­tas bu­vo sėkmin­gas – zon­das nu­tūpė rau­ do­no­jo­je pla­ne­to­je. Moks­li­nin­ kams Žemė­je zon­das per­siuntė ne­įkai­no­jamų fo­tog­ra­fijų, taip pat pa­ėmė pla­ne­tos grun­to pa­ vyzd­žių. Šiais me­tais moks­li­nin­kai at­ra­ do ir naujų pla­netų. Vie­na jų – va­ di­na­mo­ji dei­mantų pla­ne­ta. Ma­ no­ma, kad šio­je pla­ne­to­je la­bai karš­ta, todėl jo­je pa­lan­kios sąly­ gos iš ang­lies for­muo­tis dei­man­ tams. Nuo Žemės pla­ne­ta nu­to­lu­si per 40 švies­me­čių. Ji du kar­tus di­ desnė nei mūsiškė, o jos masė net aš­tuo­nis kar­tus di­desnė nei Žemės. Žur­na­las „For­bes“ pa­juo­ka­vo, kad par­da­vus šią pla­netą būtų ga­li­ma pa­deng­ti vi­sas JAV sko­las. O štai austrų nu­trūktgal­vis 50-me­tis Fe­li­xas Baum­gart­ne­ ris šiais me­tais pa­ge­ri­no pa­sau­ lio re­kordą, kai pa­ra­šiu­tu nu­si­ lei­do iš be­veik 40 km aukš­čio. Be to, F.Baum­gart­ne­ris ta­po pir­muo­ ju pla­ne­tos žmo­gu­mi, ku­ris vir­ši­ jo gar­so greitį ne­būda­mas lėktu­ve. Nuo­ty­kių ieš­ko­to­jas vilkė­jo spe­ cialų kos­tiumą, kokį vil­ki ast­ro­ nau­tai išei­da­mi į at­virą kos­mosą. Au­to­mo­bi­lių tech­no­lo­gijų kūrė­ jai šiais me­tais pri­statė ne­įprastą kūrinį – au­to­mo­bilį, ku­rio ne­rei­ kia vai­ruo­ti. Per ban­dy­mus sa­ vaei­gis au­to­mo­bi­lis nu­va­žia­vo be­ veik 500 tūkst. km ne­pa­tyręs jo­kio in­ci­den­to. Ke­lios JAV vals­ti­jos net pa­tvir­ti­no ati­tin­ka­mus teisės ak­ tus ir įtei­si­no to­kių au­to­mo­bi­lių nau­do­jimą ke­liuo­se. JAV ka­rinės oro pa­jėgos iš­bandė lėktuvą X-51A, ga­lintį pa­siek­ti be­ veik 6 tūkst. km per va­landą grei­

Pa­sie­ki­mai: Mar­se šiais me­tais ap­si­gy­ve­no zon­das „Cu­rio­si­ty“, o

aust­ras F.Baum­gart­ne­ris ta­po pir­muo­ju žmo­gu­mi, ku­ris ne­būda­mas lėktu­ve vir­ši­jo gar­so greitį. „Scan­pix“ nuo­tr.

PRISTATO

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS Kviečiame siūlyti ir patiems išrinkti darbais miestui bei žmonėms nusipelniusią moterį, kurią būtų galima tituluoti vienuoliktąja Metų klaipėdiete. Iki sausio 18 d. Laukiame verčiausių kandidatūrų siūlymų. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. Balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 7 d. Paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 8 iki 18 d. Dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. Balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

Kandidates į Metų klaipėdietės titulą galite siūlyti: Naujienų portale www.KL.lt, siųsti arba atnešti laiškus į redakciją adresu: Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.

13

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Tema: naujajame M.Martinsono filme „Tyli naktis“ kalbama apie šeimos narių tarpusavio santykius. Labiausiai liečiama vyro ir moters, vyro ir žmonos tema. Pagrindinį – Anos – vai-

dmenį sukūrė aktorė V.Bičkutė.

Kadras iš filmo „Tyli naktis“

V.Bičkutė tapo erotikos žvaigžde „Apsinuoginti – ir toks būna aktoriaus darbas“, – atskleidžia aktorė Valda Bičkutė. Režisieriaus Mario Martinsono erotinėje dramoje „Tyli naktis“ jai teko ne tik išsirengti. Kasdienybėje aktorė moka be vaistų numalšinti skausmą ir tapyti, nors tai vadina žaidimu spalvomis.

Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

– Filmo premjera įvyks už dviejų savaičių, sausio 18 d. Turbūt jos laukiate spurdančia širdimi? Neaišku, kaip į apsinuoginimo scenas reaguos Lietuvos žiūrovai: gal būsite pagirta, o gal negailestingai pasmerkta? – pradėjau pokalbį su V.Bičkute. – Širdis tikrai spurda. Bet ji spurda prieš kiekvieną premjerą. Norisi, kad filmo kelionė būtų sėkminga, kad jį pamėgtų žiūrovai. Sergu už visą filmą. O tos scenos, kur apsinuoginau, tai – tik kūrinio dalis. Į tai, kad filme apsinuoginau, žiūriu visiškai ramiai, normaliai – tai aktoriaus darbas. – Jums teko pagrindinis – Anos – vaidmuo. Kokio likimo yra jūsų herojė? – Labai nuosekliai ta herojė aprašyta paties M.Martinsono knygoje „Tyli naktis. Be cenzūros“, kuri buvo išleista dar prieš filmą. Daug fantazuoti nereikėjo – su savo heroje galėjau plačiai susipažinti knygoje, nors

filmas – kas kita nei knyga, visai kitoks meno kūrinys. Man atrodo, filme mano Ana skiriasi nuo knygos Anos. Filmas – apie šeimą, jame kalbama apie šeimos narių tarpusavio santykius. Labiausiai liečiama vyro ir moters, vyro ir žmonos tema. Jų seksualiniai ryšiai, jų tabu, ko, be abejo, yra kiekvienoje šeimoje.

Toje šeimoje, liaudiškai kalbant, bardakas. Ir kai visi renkasi Kūčių vakarienės, kai pagal tradicijas turi būti gražu, šilta ir jauku, deja, to nėra. Po tuo slypi daug visokių dalykų. Daug kas gyvena dvigubą gyvenimą. Ir tai galioja, manau, jei ne kiekvienam, tai kas antram žmogui. Kiekvienas turim paslapčių.

Daug kas gyvena dvigubą gyvenimą. Ir tai galioja, manau, jei ne kiekvienam, tai kas antram žmogui.

– Ar sunku buvo vaidinti atviras scenas, apsinuoginti? – Sunku, aišku, buvo pasiryžti vaidinti visas tas atviras scenas. Bet tas sunkumas – sąlyginis. Jau būdamas aikštelėje neturi teisės galvoti, sunku ar nesunku. Tiesiog vaidini, ir viskas. Teko ne tik visiškai apsinuoginti. Yra daug scenų, kaip, pavyzdžiui, masturbacijos scena vonioje, kurią vaidinti nėra lengva. Filmas – drąsus, drastiškas. O mano kaip aktorės pareiga yra atlikti tą vaidmenį. Nieko bendro su manimi asmeniškai tai neturi.

Praėjusį gruodį filmas buvo parodytas Baltijos šalių kino festivalyje Taline. Iš žiūrovų reakcijos supratau, kad visiems tai pažįstama. Jei taip yra ne mūsų, tai kaimynų, draugų šeimoje, tik niekas apie tai garsiai nekalba. Šnekama apie kitų, bet ne apie savo problemas. Salė juokiasi, reaguoja – visi supranta, apie ką kalbama.

– Mažojo teatro spektaklyje „Freken Julija“ jums taip pat teko sunkus drastiškos, egoistės,

keistos panelės Julijos vaidmuo. – Bet kas sunku, tas ir įdomu. Neįdomu tai, kas lengva ir paprasta. Kuo didesnius iššūkius nugali ir kuo sunkesnes užduotis įveiki, nuo to pasikrauni. – Kita vertus, M.Martinsono kino aikštelėje jūs – ne naujokė. Turbūt galima sakyti, kad režisierius ir aktorė – neblogai apsišlifavę, vienas kitą pažįsta? – Taip. Su M.Martinsonu dirbu penktą ar šeštą kartą, todėl aikštelėje tiek jis man, tiek aš jam esame pažįstami. Po studijų pradėjau dirbti su juo. Buvo televizijos serialai „Julija“, „Nuomininkai“, „Anastasija“. Paskui buvo sukurtas vaidybinis filmas „Nereikalingi žmonės“, kuriame taip pat vaidinau. – Kaip renkatės pasiūlymus filmuotis? Kodėl nusprendėte filmuotis psichologiniame rusų trileryje „Akmuo“ arba M.Martinsono filme „Tyli naktis“ – juostose, kuriose reikia apsinuoginti?

16

14

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

vakarė

Šeimininkai: D.Žičkuvienei teko patirti, jog Nepalo sostinėje turistų nesibaido nei raguočiai, nei sparnuočiai.

Al­gi­man­to ir Da­nu­tės Žič­kų ar­chy­vo nuo­tr.

Akcentas: ryškiaspalviais apdarais pas

Šven­tyk­lų kraš­te gy­ve­nan Kai kas šį kraš­tą įsi­my­li iš pir­mo žvilgs­nio ir vi­sam gy­ve­ni­mui, ta­čiau ki­tiems di­de­ lio skur­do gri­ma­sos už­go­žia nuo­sta­biau­ sius vaiz­dus ir po­ty­rius. 14 die­nų In­di­jo­je ir Ne­pa­le pra­lei­du­si po­ra bent jau ga­lė­tų pri­pa­žin­ti, kad vieš­na­gės me­tu ne­prit­rū­ko nei pi­kan­tiš­kų, nei ašt­ro­kų įspū­džių. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Iš­vy­do ryš­kių po­ky­čių

Jei klai­pė­die­čiui Al­gi­man­tui Žič­kui tek­tų la­ko­niš­kai įvar­dy­ti, kas šio­ je ke­lio­nė­je jam pa­li­ko di­džiau­sią įspū­dį, pa­šne­ko­vas pri­pa­ži­no, kad tai pa­da­ry­ti bū­tų la­bai sun­ku. „Ža­vi vis­kas – nuo­sta­bi gam­ta, ypač Ne­pa­las su gau­sy­be aukš­ti­ kal­nių, se­no­vi­nės šven­tyk­los, įdo­ mu ste­bė­ti ir žmo­nių san­ty­kius, su­ži­no­ti apie po­li­ti­nius, so­cia­li­ nius da­ly­kus, – var­di­jo klai­pė­die­ tis. – Apsk­ri­tai vi­sa­da trau­kė eg­zo­ ti­ka, ge­rai, kad jos dar yra. Tad kol ne­vė­lu, rei­kia va­žiuo­ti į to­kias ša­ lis, ku­rios nė­ra ko­mer­cia­li­zuo­tos, ku­rio­se dar ga­li­ma su­ras­ti ne­ma­ žai au­ten­ti­kos.“ Per sep­ty­ne­tą die­nų, pra­leis­ tų In­di­jo­je, Al­gi­man­tas su žmo­na Da­nu­te tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­si­gro­ žė­ti gar­siau­siais ar­chi­tek­tū­ros pa­ mink­lais, dau­ge­lis ku­rių įtrauk­ti į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą.

Dau­giau nei prieš 20 me­tų pir­ mą­kart In­di­jo­je lan­kę­sis A.Žič­kus įžvel­gė, jog kai ku­rie po­ky­čiai šio­je ša­ly­je ma­ty­ti pli­ka aki­mi. „Anuo­met pa­grin­di­nės trans­ por­to prie­mo­nės bu­vo tri­ra­čiai, tuk­tu­kai, au­to­mo­bi­lių – vos vie­ nas ki­tas. Šian­dien si­tua­ci­ja vi­sai ki­to­kia, gat­vė­se – gau­sy­bė ma­ši­ nų, nors, ži­no­ma, ne­trūks­ta ir tri­ ra­čių, ir tuk­tu­kų“, – pa­ste­bė­jo pa­ šne­ko­vas. Iš­gy­ven­ti už 2 do­le­rius

Vis dėl­to klai­pė­die­tis pri­pa­ži­no, jog bet ku­ris tau­tie­tis čia ga­lė­tų pa­si­ jus­ti tur­tuo­liu – ne­pas­te­bė­ti bai­ saus skur­do, ypač kai­mo vie­to­vė­ se, neį­ma­no­ma. Pa­sak A.Žič­kaus, Ne­pa­lo gy­ven­ to­jai gy­ve­na dar skur­džiau nei in­ dai. Ka­dan­gi ši ša­lis ri­bo­ja­si tik su In­di­ja bei Ki­ni­ja, jos eko­no­mi­nis, po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas pri­klau­so bū­ tent nuo šių vals­ty­bių. Klai­pė­die­tis skai­čia­vo, jog Ne­ pa­le ga­li­ma pui­kiai pa­val­gy­ti ir už

2–3 do­le­rius. Ta­čiau tai, kas sve­ tim­ša­liams at­ro­do be ga­lo pi­gu, vie­ti­niams – di­džiu­lis tur­tas. Už ma­žiau nei 2 do­le­rius per die­ną pri­vers­ti iš­gy­ven­ti dau­giau nei 80 pro­c. ne­pa­lie­čių. Ne­pa­las pir­miau­sia gar­sė­ja kaip ša­lis, į ku­rią tu­ris­tus iš vi­so pa­sau­ lio vi­lio­ja Hi­ma­la­jų kal­ny­nas. Šio­je ša­ly­je yra net 9 iš 13 pa­sau­lio kal­ nų, ku­rių aukš­tis sie­kia dau­giau nei 8 tūkst. m. Bū­tent čia stūk­so ir le­ gen­di­nių Eve­res­to ar Ana­pur­nos vir­šu­kal­nės. Pa­sak A.Žič­kaus, tu­ris­tai šio­ je ša­ly­je ne­re­tai vi­lio­ja­mi ypa­tin­ga at­rak­ci­ja – skry­džiu virš Pa­sau­lio liz­do, ku­rį su­da­ro ke­tu­rios vir­šu­ kal­nės. Už to­kią pra­mo­gą pra­šo­ma 167 do­le­rių.

vo Ši­vos – Pa­šup­ti­nat­ho šven­tyk­ lą, į ku­rią įlei­džia­mi tik in­duis­tai. Ne­to­li jos ply­tin­tys laip­tai lai­ko­mi pa­grin­di­ne mi­ru­sių­jų kre­ma­vi­mo vie­ta Kat­man­du slė­ny­je. A.Žič­kaus tei­gi­mu, dau­ge­liui tu­ ris­tų čia vyks­tan­čios ve­lio­nių de­ gi­ni­mo ce­re­mo­ni­jos taip pat tam­pa sa­vo­tiš­ka at­rak­ci­ja, ta­čiau klai­pė­ die­tis pri­pa­ži­no, jog jam ši ce­re­mo­ ni­ja pa­li­ko slo­gų įspū­dį.

Sa­ko­ma, jog šia­me mies­te to­kia gau­sy­ bė šven­tyk­lų, kad čia gy­ve­na dau­giau die­ vų nei žmo­nių.

Mir­tis ir gy­ve­ni­mas ša­lia

Ne­pa­lo sos­ti­nė Kat­man­du įsi­kū­ ru­si Hi­ma­la­jų tar­pu­kal­nės slė­ny­ je, Bag­ma­ti upės pa­šo­nė­je. Sa­ko­ ma, jog šia­me mies­te to­kia gau­sy­bė šven­tyk­lų, kad čia gy­ve­na dau­giau die­vų nei žmo­nių. Is­to­ri­niai šal­ti­niai by­lo­ja, jog Kat­man­du kles­tė­ji­mo lai­kais XI­ II–XVIII a. iš­ki­lo įsta­biau­si pa­sta­ tai, ža­vin­tys sa­vi­ta ar­chi­tek­tū­ra ir pra­ban­giais de­ko­ro ele­men­tais. Mar­gas­pal­vį šio mies­to rū­bą ku­ ria ne tik sta­ti­niai, bet ir žmo­ nės – ap­si­rė­dę ryš­kiais dra­bu­žiais, pla­čiai be­si­šyp­san­tys, ener­gin­gai ges­ti­ku­liuo­jan­tys ir bend­rau­jan­tys vie­ni su ki­tais ar, prie­šin­gai, su­si­ kau­pę mal­dai. Lan­kan­tis Ne­pa­lo sos­ti­nė­je tie­ siog pri­va­lu iš­vys­ti svar­biau­sią die­

Kaip no­ri, taip ir vai­ruo­ja

Vie­ni gar­siau­sių ir mies­to sve­ čių la­biau­sių lan­ko­mų ob­jek­tų – ir Bod­hu­nat­ho bei Bhak­ta­pu­ro stu­ pos, taip pat le­gen­do­mis api­pin­tas Kast­ha­man­da­pas – tei­gia­ma, kad šis pa­sta­tas vien iš me­džio. Ke­liau­to­jų iš Lie­tu­vos įspū­džių krai­ty­je iš­li­ko ir keis­ti bui­ti­niai vaiz­de­liai – tūks­tan­čiai elekt­ros lai­dų šia­me mies­te nu­svi­rę ko­ne iki že­mės, ta­čiau dėl sau­gu­mo čia, re­ gis, sau nie­kas gal­vos ne­su­ka. „Įdo­mus fak­tas ir tai, kad Ne­ pa­le mū­sų pi­ni­gais te­rei­kia už­ mo­kė­ti 50 li­tų ir tuo ta­vo vai­ra­ vi­mo eg­za­mi­nas bai­gia­si. Ta­vo pa­ties rei­ka­las, ar tu mo­ki vai­ruo­ ti ir kaip tu tą da­ry­si“, – šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vas.

Nors ke­lio­nės me­tu die­no­mis įšil­da­vo ir iki 26–28 laips­nių karš­ čio, po­pie­tę oro tem­pe­ra­tū­ra nu­ kris­da­vo vos iki 10–12 laips­nių ši­ lu­mos. „Sau­lė čia pa­te­ka grei­tai ir pa­si­ sle­pia taip pat stai­ga. Ne­ma­žai mū­ sų vieš­na­gės die­nų taip pat tvy­ro­ jo rū­kas“, – se­zo­ni­nius ru­de­ni­nės ke­lio­nės ypa­tu­mus pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas. Dėl geog­ra­fi­nių ypa­tu­mų Ne­ pa­las pa­si­žy­mi tur­tin­ga gam­ti­ne įvai­ro­ve ir kli­ma­to są­ly­go­mis. Šio­ je ša­ly­je ap­tin­ka­ma dau­giau nei 1,2 tūkst. gy­vū­nų rū­šių. Gar­sė­ja kaš­my­ru

A.Žič­kus pa­sa­ko­jo, jog prieš ke­ liau­to­jų akis kas žings­nį at­si­ve­ria įpras­ta vie­tos gy­ven­to­jų kas­die­ny­ bė: sun­kias naš­tas ant sa­vo pe­čių ga­be­nan­tys vy­rai, laik­raš­čius pa­ vė­sio ato­kai­to­je skai­tan­tys se­no­ liai, lau­kuo­se triū­sian­tys kai­mie­ čiai, mo­te­rys, plu­šan­čios ties ja­vų der­liu­mi ar au­di­mo stak­lė­mis. Na­gin­gų ne­pa­lie­čių dar­bo vai­sių ga­li­ma įsi­gy­ti įvai­rio­se krau­tu­vė­lė­ se, spal­vin­go­se pre­ky­vie­tė­se po at­ vi­ru dan­gu­mi. Ne vie­nas tu­ris­tas su­si­vi­lio­ja lauk­tu­vėms ar pri­si­mi­ni­mui įsi­gy­ ti pusb­ran­gių ak­me­nų pa­puo­ša­ lų, prie­sko­nių, iš­skir­ti­nės ko­ky­bės kaš­my­ro ga­mi­nių. Kaip pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas, jam šios ke­lio­nės pri­si­mi­ni­mus ža­ dins ne tik uni­ka­li jos me­tu įsi­gy­ ta skulp­tū­rė­lė. Įk­vėp­tas įspū­džių kū­ry­bin­gas vy­ras nu­ta­pė pen­kias dro­bes.

15

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

vakarė

sidabinę nepaliečiai iš tolo švyti senųjų pastatų fone.

Vienuoliai: Nepale stiprios budizmo tradicijos.

Religija: nepaliečiai gali didžiuotis pamaldumu.

n­tiems žmo­nėms ro­jus to­li

Proza: mirusiųjų deginimo ceremonija – įprastas kasdienybės vaizdas.

Klimatas: iš vėlyvo rudens ištrūkusius Danutę ir Algimantą Žičkus

džiugino vasariška šiluma.

Poilsis: viešumos nesibaidantys senjorai turi apie ką pasišnekučiuoti.

Gestas: vietos gyventojai drau-

giški bet kuriam atvykėliui.

16

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

vakarė

Am­ber­li­fe nebebus Ly­giai prieš de­šimt me­tų Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­sau­ly­je de­biu­ta­vo klai­ pė­die­tis dai­ni­nin­kas Am­ber­li­fe. Ta­čiau jau ku­rį lai­ką Vil­niu­je gy­ve­ nan­tis at­li­kė­jas šiuo sla­py­var­džiu pri­si­sta­ti­nė­ti ne­be­no­ri. Nuo šiol jis bus tie­siog Ed­ga­ras Lu­bys.

„Sup­ran­tu, kad žmo­nėms pra­džio­ je bus sun­ku at­pras­ti ir ne­be­va­din­ti ma­nęs Am­ber­li­fu. Ma­nau, kad už­ truks vi­sus me­tus, kol at­si­ri­bo­ siu nuo šio sla­py­var­džio. Ta­čiau su nau­jo­mis dai­no­mis ir nau­ju įvaiz­ džiu vis­kas su­si­dė­lios į sa­vas vie­ tas“, – DEL­FI pir­mie­siems apie nau­ją gy­ve­ni­mo eta­pą pa­pa­sa­ko­ jo E.Lu­bys. Pak­laus­tas, ko­dėl dau­giau nei po 10 me­tų jis nu­ta­rė at­si­sa­ky­ti jo ger­bė­jams pui­kiai ži­no­mo sce­

ni­nio sla­py­var­džio, at­li­kė­jas pri­ si­pa­ži­no, kad apie tai gal­vo­jo jau ku­rį lai­ką. Am­ber­li­fe – sce­ni­nis var­das, su ku­riuo jis de­biu­ta­vo sce­no­je ir už­ka­ria­vo mu­zi­ki­nių gro­ja­raš­čių aukš­tu­mas. Am­ber­li­fe Lie­tu­vos mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­muo­se bu­vo pri­pa­žin­tas Me­tų de­biu­tu, ne kar­tą pel­nė Ge­riau­sios dai­nos, Ge­riau­sio vaiz­do kli­po sta­tu­lė­les. Ta­čiau, anot E.Lu­bio, pra­dė­ jus kur­ti nau­jas dai­nas, Am­ber­li­ fe pseu­do­ni­mas ne­bea­ti­ti­ko jo sti­ liaus ir pa­sau­lė­žiū­ros. Net­gi ta­po ne­be­mie­las. „To­dėl nau­jus me­tus pra­de­du nau­ju eta­pu, ku­ris bus pa­ženk­lin­ tas be Am­ber­li­fe sla­py­var­džio“, – sa­kė jis. „Klai­pė­dos“ inf.

Nerimas: „Širdis spurda prieš kiekvieną premjerą. Norisi, kad filmo kelionė būtų sėkminga, kad jį pamėgtų

žiūrovai“, – mintimis pasidalijo aktorė V.Bičkutė.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

V.Bičkutė tapo erotikos žvaigžde 13

Po­ky­čiai: at­li­kė­jas E.Lu­bys ti­ki­na, jog Am­ber­li­fe pseu­do­ni­mas ne­bea­

ti­tin­ka jo pa­sau­lė­žiū­ros ir mu­zi­kos sti­ liaus.

Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

Subrendo tėvystei Gru­pės „Pi­ka­so“ na­riui Dei­vi­dui Bas­čiui šie me­tai bus iš­skir­ti­niai. Kaip pra­ne­šė ži­niask­lai­da, ge­gu­žės mė­ne­sį su my­li­mą­ja Ag­ne Do­mar­ kai­te jie­du su­si­lauks pir­ma­gi­mio.

„Bū­siu pir­mas tė­tis gru­pė­je“, – sa­ vo pa­dė­ti­mi di­džia­vo­si D.Bas­tys. 26-erių at­li­kė­jas su tre­jais me­ tais jau­nes­ne Ag­ne kar­tu jau pen­ ke­rius me­tus. „Bu­vo vis­ko: sky­rė­mės ir vėl bu­ vo­me kar­tu, vėl sky­rė­mės ir vėl tai­ kė­mės. Gy­ve­no­me ban­guo­tai, bet da­bar no­ri­me pa­sto­vu­mo ir at­sa­

ko­my­bė mū­sų ne­gąs­di­na. Abu su Ag­ne pui­kiai ži­no­me, ko la­biau­siai trokš­ta­me, – bū­ti kar­tu, – ži­niask­ lai­dai tei­gė Dei­vi­das. Nors lė­tin­ti gy­ve­ni­mo tem­po at­ li­kė­jas ne­ke­ti­na – spar­čiai pla­nuo­ ja­mi gru­pės „Pi­ka­so“ pa­si­ro­dy­mų gra­fi­kai ir so­li­niai kon­cer­tai – ta­ čiau ti­ki­na, kad po jų vi­sa­da sku­ bės na­mo sū­puo­ti ma­žy­lio. Su­ži­no­jęs, kad Ag­nė lau­kia­si, dai­ni­nin­kas jai pa­si­pir­šo, ta­čiau abu ti­ki­no dar ne­ži­ną, ka­da įvyks ves­tu­vės. „Klai­pė­dos“ inf.

Po­ra: su­ži­no­jęs, kad my­li­mo­ji lau­kia­si, Dei­vi­das Ag­nei pa­si­pir­šo, ta­čiau

tiks­liai pa­sa­ky­ti, kad bus ves­tu­vės, dar ne­ga­li.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Ir filme „Akmuo“ buvo tokių scenų. Apie „Tylią naktį“ dar nieko nežinojau. Dvejų metų laiko tarpas tarp tų filmų. Nei aš galvojau apie tai, nei aš maniau, kad mano gyvenime bus tokių scenų, kad teks vaidinti tokius dalykus. Gyvenant Lietuvoje atsisakyti kino – tiesiog neleistina prabanga. Visoks kinas mane domina, filmuojuosi ir studentų darbuose, tikrai neskirstau. Vienos režisierės diplominį darbą Vilniaus senamiestyje nufilmavome per vieną naktį. Kinas – tai ta sritis, kur mane domina viskas, ar tai yra studentų filmas, ar „Akmuo“, kurio biudžetas – keli milijonai JAV dolerių. Visur yra savo įdomumo. Todėl, kad tai – kūryba tiesiogine to žodžio prasme. Visai kas kita serialai – tai gal daugiau gamyba. Savo biografijoje turiu daug serialų, nes jie maitina. Tai irgi ne mažiau svarbu. – Minėtuose filmuose aktorius tiek visko turi ištraukti iš savęs. Galbūt nenorėtum tiek savęs rodyti, bet... – Visiškai priešingai. Prie ko ten aš? Nei jokiame filme, nei teatre nieko bendro su manimi, mano gyvenimu nėra. – Vadinasi, skambios aktorių frazės kaip „Hamletas – tai aš“ jums nepriimtinos? – Čia visiška nesąmonė. Yra aplinka, vaizduotė, stebėjimai, literatūra – viskas tarnauja vaidmens kūrimui. Vienintelis patarėjas – režisierius, ir tik jo klausai. Todėl, kad kūrinio autorius – režisierius. Jis atsakingas už tai, apie ką kalbama ir filme, ir spektaklyje. Aktoriaus darbas – eiti paskui režisierių, įkūnyti jo viziją. Aš laikausi tokios pozicijos. Jeigu netgi tau atrodo kitaip, vis tiek darai taip, kaip nori režisierius. Jis mato iš šalies – tai atskaitos taškas. Jam geriau matyti. Be to, jis – kūrinio autorius. Tiek filmo, tiek spektaklio. Tu esi tam, kad padėtum jam sukurti jo kūrinį.

– Kokiame filme negalėtumėte vaidinti? – Man atrodo, geras aktorius viską turi galėti vaidinti.

Kaip gimė fotoalbumas

– Ar galėtumėte vaidinti filme, kuris propaguoja, pavyzdžiui, sadizmą? – Viskas priklauso nuo režisieriaus, nuo filmo meninio lygio. Nėra netinkamų temų, gali būti blogas jos pateikimas. Pedro Almodovaro, Davido Lyncho filmai visas temas gvildena. – Domitės japonų gydymu rankomis reiki. Ar padedate sau ir kitiems? – Pavyzdžiui, man skauda skrandį. Uždedu rankas ant tos vietos ir nusiimu skausmą. Labai intensyviai to nepraktikuoju – tiesiog žinau apie tai. Galėčiau gydyti, jeigu norėčiau. Visi gali tai daryti. Bet pirma reikia su tuo susipažinti, išmokti. Yra tam tikri mokslai, kursai. Lankai kursus, mokytojas padaro tau pradžią. Paskui pats mokaisi savarankiškai. Kai išmoksti, gali tuo naudotis visą gyvenimą. Labiausiai reiki tinka savigydai, kai žmogus pats sau gali padėti. – Dažnai filmuojatės ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, vaidinate Vilniaus mažajame teatre. Kaip spėjate visus darbus suderinti? – Viskas kuo puikiausiai susidėlioja. Paroje yra 24 valandos, septynios dienos savaitėje, ir viskas vyksta nuosekliai. Aš turiu laiko ir poilsiui, ir tapybai, ir skaitymui, ir kam tik nori. Kartkartėmis savo malonumui į rankas imu dažus. Piešti nemoku ir niekada nesimokiau. Ką spalva įkvepia piešti, tą ir darau. Kartais išeina angelai, kartais – gėlės, kartais – gėlių miškas. Tikrai to taip skambiai nepavadinčiau – tapyba. Dažniausiai tai – žaidimai spalvomis.

Kino juostos „Tyli naktis“ filmavimo aikštelėje su fotoaparatu sukiojosi žinomas fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius. Jis sukūrė subtilia erotika alsuojantį fotoalbumą „Tyli naktis. Aktas“. Pagrindinė albumo herojė – 31 metų V.Bičkutė.

Orai

Šiandien daugelyje rajonų prognozuojami negausūs krituliai. Vietomis susiformuos plikledis. Oro temperatūra bus nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos. Sekmadienį kai kur trumpai pasnigs. Į šalį veršis šaltesnis oras: naktį šals iki 3–8 laipsnių, pajūryje bus apie nulį, dieną numatomas 0–5 laipsnių šaltukas. Formuosis plikledis.

Šiandien, sausio 5 d.

0

+2

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

0

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

+1

Utena

+1

8.40 16.08 7.28

5-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 360 dienų. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +9 Brazilija +28 Briuselis +10 Dublinas +12 Kairas +19 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5

kokteilis Nau­ja­me­čiai nuo­ty­kiai Ne­ti­kė­tą siurp­ri­zą Pet­raus­kui pa­tei­kė Se­nis Šal­tis, ku­riam už pa­slau­gą klai­ pė­d ie­t is su­mo­kė­jo in­ter­ne­t u. Ly­g iai vi­dur­nak­t į, nuai­dė­jus dvy­l ik­tam dū­ žiui, Pet­raus­ko ban­ko są­skai­to­je li­ko vien nu­liai.

Londonas +13 Madridas +13 Maskva –1 Minskas +2 Niujorkas +4 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas –2

Praha +9 Ryga +3 Roma +14 Sidnėjus +27 Talinas +1 Tel Avivas +16 Tokijas +10 Varšuva +4

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+1

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+2

+1

+2

8

+2

+2

-1

-3

3

-3

-2

-1

0

3

rytoj

1855 m. gi­mė skus­tu­vo iš­ra­dė­jas Cam­p as Gil­ let­te. 1914 m. ly­di­mas sėk­mės, au­t o­m o­b i­l ių kū­r ė­j as Hen­ry For­das pa­kė­lė sa­ vo dar­buo­to­jams dar­bo už­mo­kes­t į nuo 2,40 iki 5 do­le­rių per die­ną ir su­ trum­pi­no dar­bo va­lan­ dų per sa­vai­tę skai­čių. 1919 m. So­vie­tų Ru­si­jos ka­ riuo­me­nė užė­mė Vil­nių. 1932 m. gi­mė ra­š y­to­ jas bei kri­t i­kas Um­ber­ to Eco. Vie­nas žy­m iau­

Čes­ka (ga­lė­tų Nau­jie­ji me­tai daž­niau bū­ti – do­va­nė­lių gau­tu­me dau­giau)

Edvardas, Emilijonas, Gaudentas, Simonas, Telesforas, Vytautas, Vytautė.

sių jo kū­r i­n ių – „Ro­žės var­das“. 1932 m. gi­mė Ru­si­jos pir­ mo­ji le­d i (1982–1991 m.) Rai­sa Gor­ba­čio­va. 1938 m. gi­mė Is­pa­ni­jos ka­ ra­lius Jua­nas Car­lo­sas I. 1964 m. Je­r u­za­lė­je ka­ ta­li­kų po­pie­žius Pau­lius VI su­si­t i­ko su sta­čia­t i­ kių pa­t riar­chu At­he­na­ go­ru I. 1968 m. Kom­par­ti­jos ly­ de­riu bei ša­lies va­do­vu Če­kos­l o­v a­k i­j o­j e ta­p o Alek­sand­ras Dub­če­kas.

1969 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas ir mu­zi­kan­tas Ma­ri­ ly­nas Man­so­nas.

Me­tų star­tas šal­čiais ne­gąs­dins Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Be snie­go Nau­juo­sius me­tus pa­si­ ti­ku­sių klai­pė­die­čių ir ar­ti­miau­ siu me­tu žie­miš­ki orai ne­lau­kia. Si­nop­ti­kų tei­gi­mu, net nak­ti­mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis lai­ky­sis ar­ čiau nu­lio.

Švie­syn: po ap­niu­ku­sių die­nų klai­pė­die­čius va­kar pra­džiu­gi­no iš­gied­rė­jęs dan­gus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Įkau­šęs Se­nis Šal­tis įgriu­vo į kam­ba­rį. – Svei­k i, vai­k u­čiai. Ats­pė­k i­te, ką aš jums at­ne­šiau? – Do­va­nė­lių! Do­va­nė­lių! – Va, ir neats­pė­jo­te. Mai­šą su do­va­no­ mis kaž­ku­rio­je pus­ny­je pa­me­čiau. O aš jums at­ne­šiau džiaugs­mo. Štai už­ lip­siu ant kė­du­tės ir pa­dai­nuo­siu bei pa­dek­la­muo­siu links­mų dai­ne­l ių ir ei­lė­raš­čių. *** Iš dar vie­no laiš­ko Se­niui Šal­čiui: „Ge­ ra­sis Se­ni Šal­ti. Vi­sus me­tus el­giau­si la­ bai ge­rai. Pa­do­va­nok, pra­šau, man tik­ rą pis­to­le­tą ir ra­ci­ją, nes iki šiol vaikš­ tau it de­bi­las su žais­l i­n iu pis­to­le­t u. Apy­lin­kės ins­pek­to­rius Kaz­laus­kas“.

Vardai

sausio 5-ąją

pirmadienį

Prieš Nau­juo­sius me­tus „Kok­tei­lis“ su­ lau­kė klai­pė­die­čio An­ta­no laiš­ko: „Mie­ las „Kok­tei­li“! Pra­šau, at­sa­ky­ki­te man, ar yra Se­nis Šal­tis, ar nė­ra? Ma­ma sa­ko, kad jis yra, o žmo­na juo­kia­si“. *** Iš laiš­ko Se­niui Šal­čiui: „La­bas, se­nas pir­d žiau! Jau dve­ji me­tai, kai ne­ti­kiu, kad esi. 47 me­tų Pet­ras Pau­laus­kas“. *** Lie­tu­vių oli­gar­cho 5-me­tis sū­nus krei­ pė­si į Se­nį Šal­t į: „Bran­gu­sis Se­ni Šal­ti! „Peu­geot“ ir „Pors­che“ – tai du skir­tin­ gi da­ly­kai!“ *** – O, Die­ve! Pet­riuk, kas ta­ve iš­mo­kė sa­ ky­ti šiuos bai­sius žo­džius? – Se­nis Šal­tis, ma­my­te. – Se­nis Šal­tis? Ne­ga­li bū­ti. – Taip, ma­ma, kai jis, už­kliu­vęs už dvi­ ra­čio, ap­vir­to ma­no kam­ba­ry­je.

0

+1

Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­ty­je bus ne­ pas­to­viai de­be­suo­ta – šeš­ta­die­nį be ženk­les­nių kri­tu­lių, sek­ma­die­nį ti­kė­ti­nas ne­di­de­lis snie­gas. Vy­raus šiau­rės kryp­čių iki 8–13 m/s vė­jas. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­ no­mis svy­ruos nuo 0 iki 3 laips­nių ši­lu­mos, nak­tį į sek­ma­die­nį lai­ky­ sis apie 0, o nak­tį į pir­ma­die­nį kiek at­šals – ter­mo­met­ro stul­pe­lis kris iki 1–4 laips­nių šal­čio. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys pro­gno­za­vo, jog ki­tą sa­vai­tę lau­ kia­mi de­be­suo­ti orai. Pir­ma­die­nį ženk­les­nių kri­tu­ lių ne­lau­kia­ma, ant­ra­die­nį, tre­ čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį ti­kė­ti­ni miš­rūs kri­tu­liai: šlapd­ri­ba ir lie­ tus. Die­no­mis lai­ky­sis 0–3 laips­niai ši­lu­mos, nak­ti­mis bus apie 0. Į piet­va­ka­rius, va­ka­rus pa­si­su­kęs vė­jas sieks 8–13 m/s. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, sau­sio vi­ du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra nu­ma­to­ ma 4 laips­niais aukš­tes­nė ne­gu vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė (vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė –5 laips­niai), mė­ne­ sio kri­tu­lių kie­kis pro­gno­zuo­ja­ mas tru­pu­tį di­des­nis už vi­du­ti­nį dau­gia­me­tį. Žie­mos vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra nu­ma­to­ma 2 laips­niais aukš­tes­nė už vi­du­ti­nę dau­gia­me­tę (vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė –3,9 laips­nio), se­zo­ no kri­tu­lių kie­kis pro­gno­zuo­ja­mas tru­pu­tį di­des­nis už vi­du­ti­nį dau­ gia­me­tį.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.