PIRMAS miesto dienraĹĄtis
.;A?.162 ;6@ @.B@6< %
antradienis, SAUSIO 8, 2013
www.kl.lt
`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă&#x203A; Ya 7\YN[aN 7b XRc VĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;
RUBRIKA11
sveikata
Po ĹĄvenÄ?i Ĺł
SmurÂtas prieĹĄ moÂteÂris â&#x20AC;&#x201C; seÂna proÂbleÂma InÂdiÂjoÂje.
â&#x20AC;&#x17E;NepÂtĹŤÂnoâ&#x20AC;&#x153; krepÂĹĄiÂnio kluÂbo ir gyÂnÄ&#x2014;Âjo G.GusÂto keÂliai neiĹĄÂsisÂkirs.
KoÂdÄ&#x2014;l ĹžmoÂnÄ&#x2014;s po ĹĄvenÂÄ?iĹł jauÂÄ?iaÂsi iĹĄÂseÂkÄ&#x2122;?
JustÄ&#x2014; Kibu
rytÄ&#x2014;
ď Ž NetikÄ&#x2014;
Kalti metĹł
maratono â&#x20AC;&#x201C; depresija
ta: Tf Qf a\ WĂş aRV TV Zb QR] _R `V WN TN
lai YV ]N `V _RVX intensyvia Ĺ˝mones dep kai aV V_ `a_\ ] ĹĄviesa â&#x20AC;&#x201C; V\Z` [N Z Ăş RV ZV [V[ riais metĹł resija kankina ÄŻvai- 2 500 liuksĹł. Ĺ is ne maĹžiau nei XĂ&#x203A;Z` f] Be se laikais. Net gydy NĂ&#x2DC; WRV RV Z serganÄ?iĹł treÄ?daliui das gali bĹŤti taikomas mo meto- tomĹł zoninÄ&#x2014;s depresijos \ WR Nb TN XR jĹł simpâ&#x20AC;&#x201C; lÄ&#x2014;ti je, ir polik ir ligoninÄ&#x2014;YV cNV XNV laikĹł kaita. jÄ&#x2026; iĹĄprovokuoja me linikoje ar Ne visada guistumo nio nuovargio, mie tĹł naudo namuose. ir serganty  @Uba aR_` ar nemi a\PXÂ&#x2022; [b\ jama in Tam ja pri â&#x20AC;&#x17E;TrumpÄ&#x2014;jant sis a_ rapijos lem dividuali ĹĄviesos te- mo sindromui bĹŤ gos, perdegi- lin paŞįsta savo ligÄ&#x2026;, depresidienai ligos tomai stip o savi Simptomai dingas padi pa. Jos ĹĄvie kÄ&#x2122;s paaiĹĄkin simprÄ&#x2014; dÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s ve soje pakan- jautrumas, daĹžni ti valios sto jautÄ&#x2026; nÄ&#x2014;jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; da ja, o ilgÄ&#x2014;jant â&#x20AC;&#x201C; silp- ka pabĹŤti bent 20 ni galvos ar ka, gydĹžio skaus minuÄ?iĹłâ&#x20AC;&#x153;, bar, kai die skran- ge mo sunkumais ar kina psi mai. â&#x20AC;&#x201C; trumpiau artimĹłjĹł elsiu su juo. sios, ligos nos paÄ?ios M.Ja chiatras-psichotera aiĹĄLai mei, ď Ž PrislÄ&#x2014;gta perde sulaitis. peutas skir pikÄ&#x2026; pagrindĹžia gydyto â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ios ligos nuotaika, jas psichiat tingai nei gimo sindromas, liĹŤdesys, kar prieĹžastys Jis priduria, sergantieji terapeutas ras-psichorinÄ&#x2014;s, tais â&#x20AC;&#x201C; ne net nurodo kad Islan pailsÄ&#x2014;jus bent depresija, praei Min chiatrai se jo loka na dĹžia o sutrikÄ&#x2122;s cheminiĹł iĹĄo- ĹĄirdies plote, 2â&#x20AC;&#x201C;4 savaites. Taigi, jei jums daugas Jasulaitis. zoninius nuo dijos psi- lintie gĹł uĹž krĹŤtinkau lizacijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; mebalansas ji sau leis ravimus pa ne tik trĹŤks taikos svylio. galvos sme gijos, nori ti atostogau Nega- nyse, stip taria ÄŻveik ta enersi ge- ď Ž Pa riai ti ti dainavimu tais kreipiasi ÄŻ gy sitenkinimo, si apatija ar miego, bet ir apÄ&#x2014;mu- chore. dytojus pra kar- ir bendrÄ&#x2026; sa veikiantis nuotaikÄ&#x2026; depresijos kartojasi per malonumo ĹĄydami vi jau NÄ&#x2014; simp tÄ&#x2026;. ra epizodai, gyvenimo Jo neÄŻmanostoka. ma pakeis sivalgymo tomus slo vaistĹł. itin dĹžiaugsmo, pinanÄ?iĹł ti patinka tai, saldumynams padidÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s potraukis nebeâ&#x20AC;&#x201C; pabrÄ&#x2014;Ĺžia valios pastangomisâ&#x20AC;&#x153;, Islandijos kas anksÄ?iau psichiatras-psi â&#x20AC;&#x201C; tai gali bĹŤ Ĺ˝mogus tam patikdavo. psichiatkita kaip se rapeutas. ti ne kas pa prislÄ&#x2014;g choteNuo aplin zoni rai sezoni tas, niĹŤrus, kas atrodo ky Ĺ˝iemos me nÄ&#x2014; depresija. visTaigi, jei il sunku, be nius nuoâ&#x20AC;&#x17E;Labai daĹž biĹł nepriklauso viltiĹĄka. nai depre taikos svy kelia saulÄ&#x2014;s lancholija, kuriÄ&#x2026; sukina bloga giau nei ÄŻprastai kansija ma ne kaip nuotaika, ra ď Ž Jei dep liga, o kaip ÄŻvardija- gyveni platumose ĹĄviesos stoka, mĹŤ mintys apie resija sunki, pataria ÄŻveikvimus liĹŤdesys. Kiek mo sĹł vargina apie uĹž ligonis net verkia. ventojĹł. vienam Ĺžmo klupÄ&#x2122;s jos stoka, beprasmybÄ&#x2122;, ener 5 proc. gydingi nuo gi- dingas LengvesnÄ&#x2014;ms depresi nebesutrikÄ&#x2122;s gui bĹŤnavimu cho ti daitai joms bĹŤpadidÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;NuotaikÄ&#x2026; gos nuotai kos svyravimai, blo- apetitas, gydyto miegas, pakitÄ&#x2122;s re. verksmin jai ragina kos epizo gumas. lauke, ypaÄ? pagerina buvimas ti drovu dai. Tai nÄ&#x2014; ÄŻveik- ď Ž liga ir blogÄ&#x2026; ra psichi mÄ&#x2026; ir pasikonsultuo NebÄ&#x2014;ra ener ir ďŹ zinis ak saulÄ&#x2014;tomis dienomis, kos sveika ma ÄŻveikti nuotaikÄ&#x2026; iĹĄ tiesĹł ga ty li- ne ge tos specia ti su ÄŻprastiniai dar gijos, tampa sunkĹŤs savo jÄ&#x2014;gomis. dytojo M.Ja vumasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pataria gylis rin me bai, tu, ti nuotaikÄ&#x2026; Kai kalbasulaiÄ?io ko apie dep juos atlik ti reikia seikienÄ&#x2014;. legÄ&#x2014; Zita Al- DiagnozÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; perde patiems, juo-o daugiau laiko. bu supras resijÄ&#x2026; kaip ligÄ&#x2026;, svar- lab alkoholiu. gimo sind Gydy to ja ti, romas Ji atkreipia Z.Al sei kie pagrindÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, kad ji turi ďŹ ziologi ď Ž SulÄ&#x2014;tÄ&#x2014;ja nÄŻ â&#x20AC;&#x201C; sako gydy met, kai Ĺžmo dÄ&#x2014;mesÄŻ, kad tuo- kad depresijos simp nÄ&#x2014; aiĹĄ ki na, su mÄ&#x2026;stymas, tojas M.Jalaitis. tomai gus linkÄ&#x2122;s sireikĹĄti dÄ&#x2014;l pablogÄ&#x2014;ja mesio kon nuo socia atsiriboti dÄ&#x2014;centracija, keliĹł skirtin gali palinÄ&#x2014;s Paplitima Jis aiĹĄkina, skundĹžiama pablogÄ&#x2014;ju gĹł sutrinanÄ?iĹł simp aplinkos dÄ&#x2014;l vargi- kimĹł. sia atminti s si toks pat rim kad depresija â&#x20AC;&#x201C; lygiai mi. â&#x20AC;&#x17E;Vienas to tas susirgi bingumas, tomĹł, nukenÄ?ia darkiĹł â&#x20AC;&#x201C; per kitos mas jau reikia ď Ž Mintys ti. Tokiems susirĹŤpin- romas. Ĺ is sutriki degimo sind- rinis kĹŤno ligos, pavyzdĹžiui,kaip ir Depre sija apie saviĹžu Lietuvoje diabetas. dybÄ&#x2122;. Jos cukgos kas ant gydytis. Re ligoniams patariama daug dirbantiems,mas bĹŤdingas diag bĹŤdin722 iĹĄ 100 ram sergan Depresija komenduo tĹŤkst. gy ven nozuota skubantiems Ä?iajam. Tarp mÄ&#x2014;ginusiĹł sergantis Ĺžmo sos terapi jama ĹĄvie- ir nepakankamai iĹĄ sivysty tojĹł. Li gos jĹł nusiĹžu riĹĄkai ja, dÄ&#x2014; mo ri zi ka gus iĹĄodyti kas sirgo depre moterims lÄ&#x2014;s ĹĄviesos kompensuojanti sau- skiriantiems Ĺžmo mesio poilsiui mie atrodo sveikas, antras gubai dides sija. dvitodÄ&#x2014;l artinÄ&#x2014;ms. stygiĹł. â&#x20AC;&#x17E;Tai siems sun nÄ&#x2014; nei vy sos terapijÄ&#x2026; ku rams. Ma kant ĹĄvie- sireikĹĄti ir stropioms Jis gali pa- lios ma, kad atei noĹžmogus yra esmÄ&#x2122;. DaĹž suprasti jo negatyje sergan namĹł ĹĄeimiď Ž Depresi nai jiems at Ä?iĹł jĹł dep veikiamas ninkÄ&#x2014;ms, ypaÄ? jei ĹĄei sija daugÄ&#x2014;s. ja ga uĹžtektĹł rerodo, mo Ĺ ia li ga ga vaikaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; simptomais, li pasireikĹĄti ir kitais li susi rgti ku rio am perspÄ&#x2014;jo Z.Al je auga keli rai. De susiimti, ir viskas bĹŤ kad pa bet vyzdĹžiui, Ĺžiaus Ĺžmo tĹł geja, sergant seikienÄ&#x2014;. agresija, pikt dirglumu, gus, taÄ?iau bĹŤdin giau depresija, naudĹžiavi padeda. ji sia 25â&#x20AC;&#x201C;45 tai nemu psichoaktyviomis me metĹł gru
Ĺ iandien priedas
Sportas 14p.
Pasaulis 9p.
Ĺ ventÄ&#x2014;s bai gÄ&#x2014; euforija â&#x20AC;&#x201C; taip si, jĹł pat, ir ne vienas iĹĄ mĹŤsĹł kone staiga pa to pavargÄ&#x2122;s, sijukÄ&#x2122;s, prislÄ&#x2014;g iĹĄsetas. KodÄ&#x2014;l taip at sitiko? Gal dÄ&#x2014;l prastos sa tos kalti finan vijaunepritekliai, siniai lÄ&#x2014; ligos, pervar tinÄ&#x2014;s gimas ar, atvirkĹĄ Ä?iai, nedarbas, gal vie nat paĹĄlijÄ&#x2122; ĹĄeimos vÄ&#x2014; ar santykiai? O gal bĹŤt blogos savijautos prie â&#x20AC;&#x201C; depresija? Ĺžastis
KuÂrorÂtÄ&#x2026; klupÂdo paÂĹžaÂdai
5 (19 608)
pÄ&#x2014;je.
am Ĺžiaus
Kaina 1,30 Lt
dĹžiagomis.
Ĺ altinis: Vals tybinis psichi kos sveikatos cent ras
â&#x20AC;&#x17E;EiÂliÂnÄŻ karÂtÄ&#x2026; praÂleiÂdoÂme geÂrÄ&#x2026; proÂgÄ&#x2026; paÂroÂdyÂti, kad LieÂtuÂva yra ne tik VilÂnius.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂras VyÂtauÂtas GrubÂliausÂkas apÂgaiÂlesÂtaÂvo, kad beÂveik viÂsi pirÂmiÂninÂkaÂviÂmo ES proÂga vykÂsianÂtys renÂgiÂniai plaÂnuoÂjaÂmi sosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje.
2p.
PlÄ&#x2014;ĹĄÂriĹł ĹĄuÂnĹł ĹĄeiÂmiÂninÂkai suÂkruÂto MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai skuÂba ÄŻteiÂsinÂti dau giaÂbuÂÄ?iuoÂse naÂmuoÂse auÂgiÂnaÂmus agÂreÂsyÂviĹł veisÂliĹł ĹĄuÂnis. Per tris mÄ&#x2014;ÂneÂsius iĹĄÂduoÂta dviÂguÂbai dau giau toÂkiĹł leiÂdiÂmĹł.
Â&#x201E;Â&#x201E;DeÂbeÂsys: ne taip seÂniai reÂmonÂtuoÂta PaÂlanÂgos auÂtoÂbuÂsĹł stoÂtis neÂtruÂkus skenÂdÄ&#x2014;s griuÂvÄ&#x2014;ÂsiĹł dulÂkÄ&#x2014;Âse, nes jos toÂje vieÂtoÂje apÂskriÂtai neÂbeÂliks. NauÂ
joÂji stoÂtis iĹĄÂkils neÂtoÂli centÂro net dvieÂjĹł hekÂtaÂrĹł sklyÂpe.
PaÂlanÂgos valÂdĹžios uĹžÂmoÂjis ÄŻgyÂvenÂdinÂti nauÂjos auÂtoÂbuÂsĹł stoÂties su preÂkyÂbos cent ru staÂtyÂbas kai kuÂriems kuÂrorÂto taÂryÂbos naÂriams suÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; ÄŻtaÂriÂmĹł. O versÂliÂninÂkai viÂsai paÂĹĄiurÂpo iĹĄÂgirÂdÄ&#x2122;, esÄ&#x2026; nauÂjieÂji staÂtyÂto jai veÂĹžioÂja kuÂrorÂto poÂliÂtiÂkus po sveÂtiÂmus obÂjekÂtus priÂstaÂtyÂdaÂmi juos kaip saÂvo.
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
StoÂtÄŻ teks ÄŻsiÂrengÂti paÂtiems
â&#x20AC;&#x17E;ValsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014;s ĹžeÂmÄ&#x2014;s sklyÂpas PaÂlan goÂje kaĹžÂkam atiÂduoÂtas su toÂkia su tarÂtiÂmi, kuÂri man, teiÂsiÂninÂkui, yra sunÂkiai suÂvoÂkiaÂma. Jei taip noÂri ma, teÂgul 2 hekÂtaÂrus ĹžeÂmÄ&#x2014;s inÂves tuoÂtoÂjai iĹĄÂsiÂnuoÂmoÂja, bet konÂkur so bĹŤÂdu. O uĹž toÂkÄŻ ĹžeÂmÄ&#x2014;s sklyÂpÄ&#x2026; Ä?ia daug kÄ&#x2026; miesÂtui gaÂliÂma bĹŤÂtĹł
ReÂdakÂciÂjos arÂchyÂvo nuoÂtr.
paÂstaÂtyÂtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; nuoÂmoÂnÄ&#x2122; dÄ&#x2014;sÂtÄ&#x2014; prieĹĄ toÂkiÄ&#x2026; suÂtarÂtÄŻ balÂsaÂvÄ&#x2122;s PaÂlanÂgos ta ryÂbos naÂrys adÂvoÂkaÂtas AlekÂsand ras JoÂkĹŤÂbausÂkas. MiesÂto taÂryÂba jau priÂtaÂrÄ&#x2014; pro jekÂtui, paÂgal kuÂrÄŻ saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s ÄŻmoÂn Ä&#x2014;s PaÂl anÂgos koÂm uÂn aÂl iÂn io ĹŤkio valÂd oÂm aÂm e ĹžeÂm Ä&#x2014;s skly pe KreÂtinÂgos gatÂvÄ&#x2014;Âje neÂtoÂli â&#x20AC;&#x17E;Sta toilâ&#x20AC;&#x153; deÂgaÂliÂnÄ&#x2014;s bus staÂtoÂma auÂto buÂsĹł stoÂtis su preÂkyÂbos centÂru.
4
GyÂvĹŤÂnĹł gloÂbos laiÂkyÂmo ir nauÂdoÂji mo ÄŻstaÂtyÂmo paÂtaiÂsas SeiÂmas priÄ&#x2014; mÄ&#x2014; spaÂlÄŻ. PaÂgal vieÂnÄ&#x2026; jĹł dauÂgiaÂbu Ä?iuoÂse naÂmuoÂse neÂbeÂbus gaÂliÂma laiÂkyÂti paÂvoÂjinÂgoms veisÂlÄ&#x2014;ms pri skiÂriaÂmĹł ĹĄuÂnĹł. Ĺ i paÂtaiÂsa ÄŻsiÂgaÂlios nuo lieÂpos 1 dieÂnos. DauÂgiaÂbuÂÄ?iuoÂse naÂmuoÂse gaÂlÄ&#x2014;s likÂti tie paÂvoÂjinÂgi ĹĄuÂnys ir jĹł miĹĄÂ rĹŤÂnai, kuÂrie uĹžÂreÂgistÂruoÂti iki ÄŻsta tyÂmo ÄŻsiÂgaÂlioÂjiÂmo. TaÂÄ?iau juos rei kÄ&#x2014;s kastÂruoÂti. Ĺ ie gyÂvĹŤÂnai neÂgaÂlÄ&#x2014;s bĹŤÂti toÂliau veiÂsiaÂmi, parÂduoÂdaÂmi. SpaÂlÄŻ, kai SeiÂmas priÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; ÄŻstaÂty mo paÂtaiÂsas, KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje buÂvo iĹĄÂ duoÂti keÂtuÂri leiÂdiÂmai lai kyÂti agÂreÂsyÂvius ĹĄuÂnis.
JAU PRASIDÄ&#x2013;JO METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMAI!
SiĹŤlykite savo kandidatÄ&#x2122;! Daugiau informacijos 10 p.
2
2
ANTRADIENIS, sausIO 8, 2013
miestas
Plėšrių šunų šeimininkai sukruto 1
Vakar dienos duomeni mis, jų buvo du kartus daugiau – aštuoni. Tačiau Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriau sioji specialistė Laima Jūrevičie nė neslėpė, jog tai neatspindi tik ro laikomų pavojingų veislių šunų skaičiaus uostamiestyje.
„Leidimas laikyti pavojingos veislės šunį gali būti išduodamas ir anksčiau, nei žmogus įsigyja gyvū ną. Reikia sutvarkyti nemažai do kumentų“, – tvirtino vyriausio ji specialistė. Gali būti, kad įteisinti savo au gintinius suskubo šeimininkai, šu
nis laikantys daugiabučiuose na muose. Nuo liepos 1 dienos šie jų negalės laikyti, jei nebus išduotas leidimas. Spalį Seimui priėmus Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įsta tymo pataisas, uostamiesčio savi valdybė sunerimo, kaip reikės už tikrinti jų kontrolę, nes tam trūksta pajėgų. Tada sanitarijos kontrolė buvo priskirta dviem specialistėms. Vil tasi, kad gyventojai bus aktyvūs ir praneš, kuriame bute laikomas pa vojingas šuo. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad sudėtinga nustatyti, kuris gyvūnas yra pavojingos veislės. Ypač daug problemų gali kilti dėl mišrūnų. Vakar Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė tvirtino, kad nuo balandžio sanitarijos kontro lė bus perduota savivaldybės Vie šosios tvarkos skyriui. Pastarojo vedėja Kristina Vinti laitė pabrėžė, kad skyrius ruošia si perimti funkcijas. Anot jos, dar reikės pakeisti Gyvūnų laikymo taisykles Klaipėdoje. „Vykdant pavojingų šunų kont rolę, būsime ne vieni. Kartu su mumis tą darys policija, Valsty binė maisto ir veterinarijos tarny ba. Manau, kad trys stiprios ins titucijos sutvarkys šunų reikalus Klaipėdoje“, – pabrėžė K.Vinti laitė.
Pavojingais šunimis laikomi:
Leidimų išdavimo tvarka Klaipėdoje
Kristina Vintilaitė:
Trys stiprios institu cijos sutvarkys šunų reikalus Klaipėdoje.
Amerikiečių Stafordšyro terjeras Stafordšyro bulterjeras Amerikiečių buldogas Argentinos dogas Fila Brasileiro (brazilų mastifas) Kangalas (turkų aviganis) Kaukazo aviganis Pietų Rusijos aviganis
Leidimai įsig yti, laikyti, veisti ir pre kiauti agresyviais šunimis išduoda mi, kai šeimininkas išklauso specia lius kursus. Taip pat jis turi pristaty ti dok ument us, kad nėra įrašytas į sveikatos įstaigos įskaitą dėl alko hol izmo, narkoman ijos ar psichi nės ligos. Leidimas taip pat neišduo damas asmenims, teistiems už tyči nius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikin tas. Minėtą informaciją reikia pateik ti ir apie kartu gyvenančius šeimos nar ius. Kaimynų sut ik imo, nor int auginti tokį šunį daugiabučiame na me, nereikėjo.
Provincija: visi Lietuvos pirmininkavimo ES renginiai, išskyrus pavienes išvykas, aplenks Klaipėdą.
Klaipėda – ES užribyje Nuo liepos pusmetį ES Tarybai pirmininkausiančioje Lietuvoje vyks 180 įvairiausių su tuo susijusių renginių. Klaipėda sulauks tik vieno jų, beveik visi likę renginiai numatyti Vilniuje. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Vienintelis atvejis
Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo sky riaus vedėja Dalia Pleskovienė pa tvirtino, kad šių metų liepos 12–14 dienomis Klaipėdoje turėtų viešėti Europos Sąjungos šalių atstovai. Tai – vienas iš Lietuvos pirmi ninkavimo ES renginių. Planuo jama, kad Klaipėdoje apsilankys apie 140 žmonių. Jiems turės bū ti parengta kultūrinė programa, jie bus supažindinti su pajūrio regiono papročiais, tradicijomis. Svečiams bus parodyta Kuršių nerija. „Kol kas buvo kalbama tik apie šį vienintelį renginį Klaipėdoje. Iš Užsienio reikalų ministerijos į mus dėl pagalbos organizuojant viešna gę buvo kreiptasi tik šiuo atveju“, – teigė D.Pleskovienė. Viltys praturtėti
Kažkada buvo svajota, kad per Lie tuvos pirmininkavimo ES laikotar pį Klaipėda išjudės, čia vyks konfe rencijos, susitikimai. Kalbėta, kad reikėtų netgi naujos modernios konferencijų salės. Sva jota, kad į Klaipėdą staiga plūstelė ję europiečiai gyvens viešbučiuo se, valgys kavinėse, važinės taksi, kitaip tariant, Lietuvos pirminin kavimas ES klaipėdiečiams suda rys galimybes uždirbti. „Didesnių vilčių, kad čia kaž kas atvažiuos, paliks pinigų, puo selėti nereikėtų. Ypatingos naudos iš to miestas neturės“, – neslėpė D.Pleskovienė. Praleido progą
Daugėja: per tris mėnesius leidimų laikyti pavojingus šunis išduota
dvigubai daugiau nei anksčiau.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas, lyg nujausdamas, kad pirmininkavimo ES renginiai pa jūrį aplenks, dar dirbdamas Seime kalbėjo su tuomečiu užsienio rei
kalų ministru A.Ažubaliu. Minist ras žadėjo plėsti geografiją pagal galimybes. „Šiuo atveju aišku, kad per ma žai dėmesio Klaipėdai, neįvertin tas jos potencialias, neišnaudotos galimybės pristatyti Europai ne tik Vilnių, bet ir jūrinę sostinę Klaipė dą“, – apgailestavo meras.
180 – tiek renginių, susijusių su Lietuvos pirmininkavimu ES, vyks mūsų šalyje.
Anot V.Grubliausko, Klaipėda, belaukiant Lietuvos pirmininka vimo ES, liko tolimame rezerve. Buvo įvardyta ir pagrindinė pro blema – prastas susisiekimas. Esą ES funkcionieriai atskridę nori kuo mažiau kur nors važiuoti, o iškart vietoje posėdžiauti, mie goti, valgyti ir grįžti namo. Tai tarsi ir tapo objektyviomis formaliomis priežastimis, kodėl Lietuvos pir mininkavimo ES renginiai aplenks uostamiestį. „Siūliau Susisiekimo ministerijai visus klausimus, susijusius su jūri niu transportu, žuvininkyste, jūri niu turizmu, kiek įmanoma dele guoti į Klaipėdą. Manau, kad eilinį kartą praleidome gerą progą paro dyti, kad Lietuva yra ne tik Vilnius“, – apgailestavo V.Grubliauskas. Sostinė – protokoliniams renginiams
Užs ien io reikal ų min ister ijos (URM) Informacijos ir viešųjų ry
šių departamentas patikslino, kad liepos 12–14 dienomis Klaipėdo je, Nidoje ir Palangoje vyks ES ša lių nuolatinių atstovų (ambasa dorių) susitikimas. Šiuo metu jau žinoma, kad diplomatai susitiks su Klaipėdos ir Neringos merais, ku rie svečiams pristatys šiuos pajū rio miestus. URM atstovai neslėpė, jog di džioji dalis Lietuvoje vyksiančių pirmininkavimo ES Tarybai oficia lių renginių vyks Vilniuje. Toks pa sirinkimas priimtas įvertinus kitų bendrijai pirmininkavusių valsty bių patirtį, atsižvelgus į susisieki mo klausimus bei siekiant sutau pyti valstybės biudžeto lėšų. „Visi aukščiausio lygio renginiai – prezidentų, premjerų, ministrų – susitikimai vyks trijose vietose Vilniuje. Numatyta, kad tokie su sitikimai bus surengti Nacionali nėje dailės galerijoje, Lietuvos Di džiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose bei parodų ir konferen cijų centre „Litexpo“. Organizuo jant aukščiausio lygmens renginius sostinėje, sutaupoma valstybės lė šų, kurias kitaip tektų išleisti logis tikai; keblesnis taptų ir saugumo užtikrinimas“, – „Klaipėdai“ sos tinės pasirinkimo privalumus dės tė URM. Žemesnio lygmens renginiai, ku riems keliami ne tokie aukšti pro tokoliniai, patalpų saugumo ir įrangos reikalavimai, bus sureng ti ir kituose Lietuvos miestuose. Teigiama, kad sprendimus, kur bus rengiami tokie susitikimai, priims kiekviena ministerija ir žinyba sa varankiškai. Preliminariai žinoma, kad dalis ekspertinių renginių vyks Kaune, Druskininkuose, Trakuose ir Klai pėdoje. Tikslios jų vietos bus pa sirinktos, kai įvyks viešasis pirki mas dėl susitikimų organizavimo paslaugų.
3
ANTRADIENIS, sausIO 8, 2013
miestas Slūgsta pamažu
Pajamos išaugo
Sergamumas ūgtelėjo
Pirmadienį virš kelio Šilutė– Rusnė potvynio vanduo bu vo pakilęs 53 cm. Nuo Kro kų lankos iki Šyšos susigrūdę ledai vis dar nepajuda. Juos gali išjudinti rytų vėjas ir di desnis vandens plūstelėji mas. Vakar priešgaisrinei gel bėjimo tarnybai neteko nie ko gelbėti.
Bendrovės „Klaipėdos naf ta“ preliminarios pajamos per nai gruodį siekė 14,6 mln. litų. Jos išaugo 49 proc., palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu mėnesiu. Į įmonės talpyklas gruodį bu vo perkrauta 28 proc. daugiau naftos produktų. Bendrovės praėjusių metų preliminarios pajamos siekė 138,8 mln. litų.
Sergamumas gripu ir ūminė mis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Klaipėdos apskri tyje nežymiai didėja. Didžiau sias užregistruotas Klaipėdos rajone. Uostamiestis yra ketvir toje vietoje. Pirmąją šių metų savaitę čia užfiksuota 10 gripo ir 586 ūminių viršutinių kvėpa vimo takų infekcijų atvejų.
Priėmimo skyriams – pacientų kritika Klaipėdiečiai skundžiasi, jog ligoninių priėmimo skyriuose ne sulaukia tinkamos medikų pagalbos. Pastarieji teisinasi, kad, užuot gydę, yra priversti teikti socialines paslaugas. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Sulaukia skundų
Neatėjo: vakar I.Zaleckis turėjo
grįžti į darbą po nemokamų ato stogų, tačiau taip ir nepasirodė.
Nemokamas atostogas pakeitė liga Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Iš Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo kėdės išmestas ir į vyriau siojo specialisto Viešosios tvarkos skyriuje pareigas perkeltas Ireni jus Zaleckis toliau muša nesirody mo darbe rekordus.
Vakar valdininkas turėjo sugrįž ti po nemokamų atostogų ir kibti į darbą, tačiau jame taip ir nepasi rodė. Pasak Klaipėdos savivaldy bės Personalo skyriaus vedėjos Jo litos Grigaitienės, klerkas pranešė, kad serga. I.Zaleckis į žemesnes pareigas buvo perkeltas praėjusių metų ko vo 2-ąją, nes per kasmetinį valsty bės tarnautojų kvalifikacijos ver tinimą komisija jo veiklą įvertino nepatenkinamai. Darbą valdininkas turėjo pradė ti balandžio 18 dieną, kai baigėsi jo nedarbingumo laikotarpis. Tačiau Viešosios tvarkos skyriuje I.Zaleckis dar nedirbo nė dienos. Savivaldybės administracijos di rektoriaus įsakymą jį perkelti į že mesnes pareigas I.Zaleckis yra ap skundęs teismui. Valdininkas prašo, kad įsakymas būtų panaikintas, o jis grąžintas į buvusias Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pareigas. I.Zaleckis iš savivaldybės reika lauja 10 tūkst. litų moralinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas I.Zaleckio skundą atmetė. Jis tokį sprendimą apskundė aukštesnio sios instancijos teismui. Byla turi būti nagrinėjama pavasarį.
Nemažai klaipėdiečių kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės ta rybos Asmens sveikatos priežiūros komisiją su skundais dėl įvairių uostamiesčio ligoninių priėmimo skyrių darbo. Vienų pacientų netenkino ilgas laukimas, kitus papiktino pasiūly mas į gydytojus kreiptis po švenčių, nes esą perpildyta ligoninė. Vienas pacientas skundėsi, jog šalia buvo paguldytas itin sunkus ligonis. Tad išsigandęs tokios kaimynystės jis tiesiog paspruko iš ligoninės. Pacientams užkliuvo ir tai, jog greitosios pagalbos automobiliu atvežtieji aptarnaujami greičiau nei atvykusieji savo transportu. Klaipėdiečiai piktinosi, kodėl pa tys negali pasirinkti gydymo įstai gos, į kurią būtų nuvežti greitosios medikų. Kaip paaiškino Klaipėdos grei tosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis, pacientai turi teisę pa sirinkti pageidaujamą ligoninę. Tačiau daugiau nei prieš 10 me tų uostamiesčio ligoninės dirba pagal tam tikrą grafiką – tam tik romis savaitės dienomis jos priima visus pacientus.
Visos gydymo įstaigos vienin gai sutarė, kad ši tvarka išspren džia nemažai problemų ir tolygiai paskirsto pacientų srautus.
Klaipėdiečiai pikti nosi, kodėl patys ne gali pasirinkti gydy mo įstaigos, į kurią būtų nuvežti greito sios medikų.
Rūpesčių kelia artimieji
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Zigmo Juzumo manymu, pacien tų nepasitenkinimas kartais ky la ir dėl nepateisintų lūkesčių. Jis ironizavo, kad kartais taip nutinka dėl filmų įtakos apie medikus. Klaidingą įspūdį, jog medikai nieko nedaro, kartais sukuria ir ty rimų rezultatų laukimas. Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduoto jas Algirdas Liutkus pastebėjo, kad kartais papildomų rūpesčių ke lia paciento artimieji. Užuot sutei kę pagalbą, medikai turi aiškintis santykius su jais. Gydytojai taip pat pastebi, kad eilės priėmimo skyriu
Dienos telegrafas Pasitarimas. Šiandien 15 val. rotušėje vyks pasitarimas dėl salės suteikimo „Švyturio“ krepšinio lygai. Konkursas. Rytoj 16 val. Klaipėdos vie šoji biblioteka paskelbs gražiausios ir populiariausios 2012 metais Klaipėdo je išleistos knygos konkursą. Ceremo nija vyks įstaigos Meno skyriuje (J.Ja nonio g. 9). Renginio metu fleita gros Vil ma Lenkšaitė.
je kartais susidaro dėl vienu metu užplūdusių pacientų. Kaip pastebi ma, didžioji jų dalis serga lėtinėmis ligomis ir dėl tam tikrų priežasčių nesikreipia į šeimos gydytojus. Tad nemažai kritikos strėlių skrido ir pastarųjų adresu.
Paskaita. Rytoj 18 val. Žemaitijos daili ninkų sąjungos galerijoje (Žvejų g. 2/1) vyks 45-asis paskaitų ciklo „Vakarai su senąja Klaipėda“ susitikimas. Istorikas Dainius Elertas pasakos apie „Memp his“ ložės kompleksą, kuris buvo Liepų gatvėje.
Pirmenybė ir neblaiviems
Kelionė. Gargždų dekanatas iki sausio 15 dienos registruoja pageidaujančius vykti į piligriminę kelionę į Romą, skir tą Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui. Jos programoje numatyta ir audiencija pas popiežių Benediktą XVI.
Klaipėdos universitetinės ligoni nės vyriausiojo gydytojo pavaduo tojas Gintautas Virketis paminė jo dar vieną priežastį, kodėl tenka palaukti eilėje – pirmenybė visada teikiama sunkesniam ligoniui. Būtent vadovaujantis šiuo prin cipu kartais greičiau priimami greitosios atvežti pacientai nei at važiavusieji savo transportu. Pirmenybės agresyviu elgesiu kartais išsireikalauja ir neblaivūs piliečiai, benamiai. Gydymo įstai gų vadovai pastebi, kad medikams dažnai tenka spręsti socialines problemas. Daug problemų kyla dėl nak tį į ligoninę greitosios automobiliu atvykstančių pacientų, kurie nepa guldomi į stacionarą ir neturi kuo grįžti į namus. Gydytojai siūlo skirti socialinį autobusiuką, budintį prie ligoni nės visą parą. Prireikus tokius pa cientus jis parvežtų namo. Tokia praktika taikoma daugelyje Euro pos šalių.
Posėdis. Penktadienį 13 val. vyks Klai pėdos universiteto senato posėdis. Jo metu studentams bus įteiktos vienos bendrovės vardinės stipendijos. Mankšta. Klaipėdiečiai kviečiami į ne mokamus kalanetikos užsiėmimus. Jie vyks sausio 16 dieną 9.30 val., 18 ir 21 die nomis 10.30 val., 28 ir 30 dienomis 12 val. Klaipėdos visuomenės sveikatos biure 3 aukšte. Būtina iš anksto užsiregistruo ti. Registracija vyksta tel. (8 46) 234 796, 8 612 30 179, elektroniniu paštu aiva@ sveikatosbiuras.lt. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės metri kacijos skyriuje užregistruotos 14 klaipė diečių mirtys. Mirė Ivan Božok (g. 1927 m.), Jadvyga Mačiuitienė (g. 1929 m.), Fe licata Kurova (g. 1931 m.), Adolfas Algi mantas Kupliauskas (g. 1931 m.), Jonas Navickas (g. 1933 m.), Bronė Povilauskie nė (g. 1934 m.), Leonas Vytautas Klevas (g. 1937 m.), Vladimir Maslovskij (g. 1938 m.), Mikhail Vakulenko (g. 1938 m.), Ana Kočmariova (g. 1939 m.), Anatolij Port nov (g. 1945 m.), Zenonas Tomaševičius (g. 1950 m.), Eduardas Vasiljevas (g. 1974 m.), Artūras Konovalov (g. 1998 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Ivan Božok, Adolfas Algimantas Kup liauskas, Felicata Kurova, Mikhail Va kulenko, Artūras Konovalov. Joniškės kapinės. Šiandien laidojamas Leonas Vytautas Klevas. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 7 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 5 ber niukai.
Tvarka: pirmenybė teikiama greitosios pagalbos atvežtam pacientui, manant, kad jo būklė gali būti sunkesnė.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pagal bos medikai sulaukė 61 iškvietimo. Klai pėdiečiai skundėsi kraujotakos sutriki mais, širdies problemomis, galvos ir pil vo skausmais, aukštu kraujospūdžiu.
4
antradienis, sausio 8, 2013
miestas
Kurortą klupdo pažadai
Komentaras
Saulius Simė
Palangos vicemeras
M
Vilionės: Klaipėdos ir Skuodo autobusų stočių vystytojai piktinasi, kad įmonės „Capital City Group“ esą nepelnytai prisiima visus šių objektų at
siradimo laurus.
1
Projekto vystytojai žada į statybas investuoti iš vi so 18 mln. litų. Esą miestui jie įsi pareigojo dovanoti autobusų stotį, o visą sklypą už tai valdys išskirti nėmis sąlygomis. Palangos komunalinio ūkio įmo nės direktorius Konstantinas Skie rus vakar aiškino, kad miestui bus pastatyta 3 mln. litų vertės auto busų stotis, nors tarybos nariams buvo skelbiama, kad statyboms te reiks 1,5–2 mln. litų. Paklaustas, ar už kurortinės že mės atseikėjimą verslininkams miestas gaus visiškai įrengtą sto ties kompleksą, K.Skierus pripaži no, kad savivaldybei teks pačiai įsi rengti pastatą. „Reikės gal 160–170 tūkst. li tų. Bus pastatytas peronas, pa ts pastatas, bus išvedžiota elekt ros instaliacija, bet reikės įsirengti keleivių laukimo salę, darbo vietas, kabinetus, nupirkti baldus, pasta tyti informacines švieslentes“, – vardijo K.Skierus. Įstatinis kapitalas – minimalus
Statybų ėmėsi įmonė „Palanga Pro perties“, kurios steigėjai – Olandi jos ir Kanados kapitalo bendrovės „Homburg Valda“ ir „Capital Ci ty Group“. „Bet juk „Palanga Properties“ teturi 10 tūkst. litų įstatinį kapita lą“, – pastebėjo A.Jokūbauskas. Kaip bendrovė pagrįs šio projek to finansavimo šaltinius, niekas iš kalbintų Palangos tarybos narių negalėjo atsakyti. „Juk jie nuvežė tarybos narius į Skuodą ir Klaipėdą ir parodė savo darbus“, – dienraščiui patvirtino Palangos komunalinis ūkio įmo nės vadovas K.Skierus. „Nuvežė kaip avinų bandą ir rodė saldainį, kurį ne patys statė“, – pa tikslino politikas A.Jokūbauskas. Gyrėsi svetimais projektais?
Analogiškus objektus – Klaipė dos, Kėdainių ir Skuodo autobusų
Redakcijos archyvo nuotr.
stotis su prekybos centrais stačiu sios įmonės „Projestos projektai“ generalinis direktorius Rytis Ka napėnas tikino, kad Skuodo auto busų stoties „Capital City Group“ įmonės nestatė, o tik vykdė nežy mius darbus. „Mane papiktino viešai skelbia ma žinia, kad šios įmonės atsto vai vystė Skuodo stoties statybas. Nuo idėjos iki raktų įteikimo už sakovui – visa tai buvo išvystyta mūsų kompanijos. Net jungtinės veiklos sutartis pasirašyta su įmo ne „Projestos projektai“. Tai pana šu į svetimos idėjos ir svetimo dar bo savinimąsi“, – nuomonę dėstė R.Kanapėnas. Statant Klaipėdos autobusų sto tį, „Projestos projektai“ turėjo ge neralinio rangovo sutartį. Pasak R.Kanapėno, jo įmonė pir moji šalyje ėmėsi jungtinių veiklos sutarčių ir yra vienintelė, kuri pa statė tris tokius objektus. „Tai pavogta mūsų idėja. Ne pir mas kartas, kai šios įmonės atsto vai užsakovams mini mūsų sta tytus objektus kaip savo. Mes jau girdėjome, kad Baltarusijoje mi nimi mūsų darbai“, – teigė R.Ka napėnas. Esą „Capital City Group“ bu vo samdyta tik kaip subrangovė ir tik dalies detaliojo plano suderi nimui. „Šios įmonės žmogus buvo pa samdytas vykdyti techninę statybų priežiūrą, o mėginama girtis sveti mais laurais. Aš įžvelgiu grėsmę šio autobusų stoties projekto išvysty mui, nes tokiam objektui būtina reali praktika“, – aiškino R.Kanapėnas. Įžvelgė varžytinių grėsmę
Grėsmių šioje Naujųjų Vasiukų sta tyba jau pavadintoje istorijoje ma to ir kitas verslininkas – palangiš kis Vaidas Šimaitis. „Jungtinės veiklos sutartyje in vestuotojams nėra numatyta jo kių sankcijų ir nėra numatyta, kas būtų, jeigu jie nesugebės užtik
rinti naujo stoties pastato ir že mės sklypo ar jo dalies hipotekos išregistravimo, pasibaigus staty bos darbams. Taigi, jeigu kas nors investuotojams nutiktų ar jie ty čia nebevykdytų savo įsipareigo jimų grąžinant iš banko pasisko lintus pinigus, bankas turėtų teisę visą turtą, taip pat ir stotį, parduo ti iš varžytinių“, – liūdniausią sce narijų piešė V.Šimaitis. Tarybos nariai sutartyje įžvel gė ir daugiau absurdu dvelkiančių sąlygų. „Sutartyje viskas sudėliota taip, kad įsipareigojimai numatyti tik Palangos komunalininkams. Aš aptikau klaikių sąlygų šiame doku mente, tai jau akis badė“, – šiurpo A.Jokūbauskas. Pasak tarybos nario, jam pavyko išsireikalauti, kad iš sutarties būtų išbraukta sąlyga, pagal kurią už bet kokį neesminį savivaldybės įmonės pažeidimą kitai šaliai būtų moka ma 0,5 mln. litų bauda. Miestą garsins prekybos centrai
Pasak A.Jokūbausko, Palangos miesto bendrajame plane numa tyta, kad autobusų stočiai paskir tame rajone ketinama statyti tik iki 2 tūkst. kvadratinių metrų plo to prekybos centrą. „Nurodytoje vietoje jau yra dvi „Iki“ parduotuvės. O netoliese vėl numatomas 5 tūkst. kv metrų ploto prekybos centras. Kiek to liau numatytos dar dviejų preky bos centrų statybos. Verslininkai jau parengė detaliuosius planus, pinigus išleido, sunku nuspėti, kaip reaguos verslas į taip smarkiai stumiamą objektą“, – nuogąstavo A.Jokūbauskas. Palangos tarybos narys Vytau tas Stalmokas taip pat šiurpo nuo valdžios užmojų apstatyti kurortą prekybos centrais. „Jų ir taip čia daug, poilsiauto jai nevažiuos į Palangą pasižiūrė ti prekybos centrų. Čia turėtų būti planuojamas pramogų kompleksas,
iesto taryba pritarė staty ti prekybos centrą dvie jų hektar ų sklype. Kas pasiūlė? Mūsų komuna lininkai čia darbavosi. Mes patys nega lėjome pasistatyti stoties, būtų reikėję imti kreditus. Vystytojai pasižada pa dovanoti miestui stotį ir įrengti 284 au tomobilių stovėjimo aikšteles. Prekybi ninkams – 170 stovėjimo vietų. Tačiau juk prek ybos centr ui baig us darbą, aikštelėje žmonės galės laikyti maši nas. Bus išspręsta nemokamo mašinų statymo problema. Statytojai įsiparei goja sutvarkyti įvažas į prekybos cent rą. Manome, kad jie išasfaltuos Vėž ių gatvę, o gal net susitarsime, kad nu tiest ų tiltą per Rąžės upel į, ir įrengs Vėž ių gatvės pratęsimą. Pastaraja me posėdyje pakeitėme šio sklypo pobūdį, nes jis buvo inžinerinių tink lų, o reikėjo visuomeninės paskirties. Autobusų stotis užims 460 kv metrų. Tai bus antros kategorijos stotis. Staty tojas gauna 2,2 tūkst. kv metrų preky bos centrą. Dar 280 kv metrų sudarys bendrai su autobusų stotimi naudo jamos patalpos, techn inės patalpos, o prekybos centro sandėliai sudarys 963 kv metrus. Žemę jie nuomos pa gal įkainius. Aš įsivaizduoju, kad vė liau, po statybų pabaigos, žemės skly pai bus atidalyti.
Antį paleido žiniasklaida
Aleksandras Jokūbauskas:
Nuvežė kaip avinų bandą ir rodė saldainį, kurį ne patys statė.
kad žmonės atvyktų į kurortą ir žie mos metu“, – kalbėjo politikas. V.Stalmoką stebino sutarties są lygos, kurios lengva ranka valsty binę žemę atiduoda prieš metus įkurtai nežinomai įmonei. „Šiuo reikalu tam tikros tarny bos turėtų domėtis. Statybų ima si įmonė, kuri neturi savo turto, o savivaldybė turės įkeisti savo že mę ir laiduoti“, – piktinosi tary bos narys. Paklos 150 tūkst. litų baudoms
Politikams užkliuvo ir tai, kad staty bos numatytos toje vietoje, kur šiuo metu veikia kartų nuomos aikštelė. „Miestas turės sumokėti 150 tūkst. litų už nuomos sutarties nutraukimą su kartų nuomotojais. Juk nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2015 metų, o tuomet, kai savi valdybei buvo puikiai žinoma, kad čia bus statoma autobusų stotis, priimtas sprendimas nuomą pra tęsti dar 5 metams. Kas gali pa neigti, kad šis individualios įmo nės savininkas pasikeis ir tam tikru metu šią įmonę jau valdys viso šio projekto organizatoriai?“ – pikti nosi A.Jokūbauskas.
Įmonės „Capital City Group“ vie nas vadovų Mindaugas Zaremba tikino, kad kurorte statybomis už siims „Homburg Valda“. „Mes esame projektų valdytojai. Statybų pradžios galima tikėtis po 6–7 mėnesių“, – aiškino M.Za remba. Paklaustas ar tiesa, jog kurorto tarybos nariams gyrėsi, kad „Capi tal City Group“ pastatė Skuodo ir Klaipėdos stotis, M.Zaremba atsa kė, kad taip tvirtino ne jis, o Skuo do miesto meras. „Gal meras ne visai taip pasakė, o žurnalistai ne taip parašė. Mūsų kompanija šiuose projektuose da lyvavo. Tie, kas sako, kad mes ne susiję su šiomis statybomis, me luoja“, – tvirtino M.Zaremba. Jo manymu, „Projestos projek tai“ nepatentavo savo projekto kaip autorinio darbo. „Tegul kreipiasi į teismą, jei mes ką nors pasisavinome. Mes šiuose projektuose atlikome techninę priežiūrą ir derinome detaliuosius planus, dvidešim ties punktų sutartį turėjome šio se statybose“, – aiškino įmonės atstovas. Pasiteiravus, kokiu būdu „Capi tal City Group“ įsisiūlė Palangos politikams pastatyti stotį manais už dviejų hektarų sklypą, M.Za remba atsakė, kad įmonė aktyviai domėjosi statybų planavimo doku mentais Palangoje. „Mes sekame nekilnojamojo tur to rinką Lietuvoje ir stebime visus viešai prieinamus šaltinius. Buvo viešas detaliojo plano svarstymas, pamatėme tokią idėją ir pasiūlė me Palangos miestui“, – neslėpė M.Zaremba.
5
AntrADIENIS, sausio 8, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
D.Pavalkiui įtarimai žmonai netrukdo
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis bylos žmonai nelaiko kliūtimi ministrauti. Tačiau tiek Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Algirdas Butkevičius sako neturėję informacijos apie įtarimus jo sutuoktinei.
Prioritetai: šiuo metu D.Pavalkis
labiau rūpinasi aukštųjų mokyklų ir abiturientų egzaminų reikalais nei tuo, kad „pamiršo“ apie įta rimus sutuoktinei paminėti tiek Prezidentei, tiek premjerui.
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
Ministras D.Pavalkis sako jo žmonai architektei Editai Pavalkienei iškel tos bylos nelaikantis kliūtimi būti ministru. Jis taip pat teigia besiti kintis, kad sutuoktinė bus išteisinta. „Aš tikiuosi išteisinamojo sprendi mo, nes, kaip minėjau, tokio sąži ningo žmogaus – ko gero, jinai už mane sąžiningesnė“, – žurnalis tams pirmadienį sakė ministras. D.Pavalkio teigimu, informacija apie jo žmonos bylą paskelbta jau prieš 6–7 metus. „Aš nežinau, ar dėl to, kad yra byla, mes turime su stoti, nieko nedaryti ir, pavyzdžiui, aš turėjau sakyti, kad ne, žinote, aš labai bijau dėl žmonos ir į mi nistrus neisiu. Aš nemanau taip, aš manau, kad mes turime turė ti pakankamai pilietiškumo, ir tie laikai, kai už vieną brolį, buvusį miške, vežė visas šeimas į Sibirą, praėjo“, – teisinosi jis. D.Pavalkis sakė premjerą A.But kevičių apie tai, kad jo žmona yra teisiama, informavęs praėjusį penk tadienį, o šią informaciją esą gali bet kas sužinoti pasitelkęs „Google“ paieškos sistemą internete. Minist ras pripažino su Prezidente D.Gry bauskaite apie savo žmonos situa ciją nekalbėjęs, bet jei reikės, esą, su šalies vadove susitiksiąs. LNK televizija sekmadienį pra nešė, kad Kauno prokurorai prašo Darbo partijos atstovo D.Paval kio žmoną architektę E.Paval kienę pripažinti kalta didelės ver tės sukčiavimo byloje ir nubausti
realia trejų metų laisvės atėmimo bausme. Maždaug prieš penkerius metus Kauno valdžia paskelbė konkursą parengti Taikos ir Pramonės pro spektų sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko statybos tech ninį projektą. Konkurse dalyvavo vienintelė bendrovė – „Miestp rojektas“, kuriai vadovavo E.Pa valkienė. Įtarimų sukėlė tai, kad skelbime duotas terminas projek tui parengti – vos vienas mėnuo. „Miestprojektas“ laimėjo kon kursą, nors projektą pasiūlė pa rengti už aštuonis kartus didesnę kainą, nei buvo numatyta. Bend rovė per mėnesį projekto nepa rengė, terminas pratęstas pusme čiui. Iš viso sumokėta 763 tūkst. litų. Kauno apygardos prokuratūra praneša, kad darbai nebuvo atlikti. Pati E.Pavalkienė kaltę neigia. Prezidentės atstovė Daiva Ul binaitė vakar patvirtino, kad apie D.Pavalkio žmonos problemas su teisėsauga ministras informavęs nebuvo. „Tokia informacija labai rimta“, – BNS teigė D.Ulbinaitė. Jos žodžiais, kompromituojan čios informacijos apie patį kan didatą šalies vadovė negavo, nes tarnybos įpareigotos informaciją teikti tik apie pačius kandidatus į ministrus. Premjeras A.Butkevičius pirma dienį tvirtino taip pat neturėjęs minėtos informacijos. „Klaipėdos“, BNS inf.
Reikalavimai mažumoms nesikeis Švietimo ir mokslo ministras Dai nius Pavalkis teigia, kad neplanuo jama atsisakyti lietuvių kalbos eg zamino suvienodinimo lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų moks leiviams.
Socialdemokrato Algirdo Butkevi čiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytas siekis, kad valstybinis lietuvių kalbos egza minas nelietuviškų mokyklų abi turientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką. „Turime lietuvių kalbą gerbti. Šie metai, ko gero, apskritai turė tų būti įvardijami kaip lituanistikos metai. Lenkai visai gražiai laiko lie tuvių kalbos egzaminą, netgi keis ta, kad kartais geriau nei lietuvai čiai. Todėl atsisakyti to egzamino tikrai neplanuojama“, – žurnalis tams pirmadienį sakė D.Pavalkis. Tačiau ministras užsiminė, kad tebediskutuojama dėl egzamino vertinimo kriterijų. Lapkritį buvo patvirtintos suvie nodinto lietuvių kalbos egzamino vertinimo instrukcijos, jose numa tyta atlaidžiau vertinti abiturientų, kuriems lietuvių kalba nėra gimto ji, darbus.
Nusistovėjo: pernai, kai visi Lietuvoje besimokantys abiturientai laikė
vienodą lietuvių kalbos egzaminą, mažumų atstovai pasirodė puikiai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
D.Pavalkis sako, kad visus tau tinėms mažumoms rūpimus klau simus aptars su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos į viceministrus de leguojama Edita Tamošiūnaite. 2011 m. pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įsta tymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 m. suvieno
dinti lietuvių kalbos brandos egza mino užduotis. Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vie nas nuosaikiausių Europoje, ir pa brėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuosta tos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba. „Klaipėdos“, BNS inf.
Privilegijos: kirpykla parlamente šiltnamio sąlygomis veikia jau 30
metų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Seime vis dar dvelkia sovietmečiu Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pripratę prie privilegijų parla mentarai negali be jų apsieiti, o ryžto jų atsikratyti neužtenka. Tik taip galima paaiškinti be kon kurencijos Seime veikiančios kir pyklos fenomeną. Pradžia – 1982-ieji
Beveik jokių mokesčių ir jokios konkurencijos. Tokiomis šilt namio sąlygomis Seime jau ant rą dešimtmetį veikia Virginijos Snimuškinos kirpykla. Parlamen to darbuotojai čia gali ne tik ap sikirpti – teikiamos manikiūro ir net masažo paslaugos. Seimo trečiųjų rūmų rūsyje įsikūrusioje kirpykloje, kuri uži ma bemaž 20 kv. metrų, – ketu rios darbuotojos. Pati kirpyklos savininkė, pensininkė V.Snimuš kina, čia dirba nuo 1982 m. Kirpykla Seime – akivaizdus sovietmečio reliktas. Kad šios Seimo patalpos išnuomotos be konkurso ir neapibrėžtam termi nui, Valstybės kontrolė skelbė dar prieš šešerius metus. Skelbia surengę konkursą
Nei kirpyklos – individualiosios įmonės – savininkė V.Snimuški na, nei Seimo kanceliarijos atsto vai dienraščiui vakar taip ir nesu gebėjo nurodyti, už kokią sumą nuomojamos patalpos. Antanas Dimaitis, Seimo Ben drųjų reikalų departamento di rektorius, painiai aiškino, kad V.Snimuškina kas mėnesį moka „gal 300 litų ir už komunalines paslaugas atskirai“. Seimo kanceliarijos atstovas nurodė, kad buvo surengtas pa talpų nuomos konkursas. „Jau antras konkursas praėjo. Tik man atrodo, kad daugiau niekas neda lyvavo“, – patikslino A.Dimaitis. Jo teigimu, sutartis dėl patalpų nuomos su V.Snimuškina turėtų baigtis 2016 m. Prisiduria prie pensijos
Kirpyklos savininkė V.Snimuš kina aiškino, kad dirbdama Sei me taip prisiduria prie pensijos. „Aš ten dirbu nuo 1982 m. Seniai. Laimėjome du konkursus. Iš pra džių patalpos buvo paskirtos, bu vo valdiška kirpykla „Pirmūnas“. Mus pasiuntė ten, nes reikėjo kir pėjų. Paskui, nepriklausomybės
pradžioje, įkūrėme įmonę ir dir bame. Viskas vyksta tvarkingai“, – dienraščiui kalbėjo ilgametė Seimo kirpėja. Ji patikslino, kad kirpykloje dirba dvi kirpėjos, viena mani kiūrininkė ir viena masažuoto ja. V.Snimuškinos teigimu, kli entų Seimo kirpykloje netrūksta. „Nors kartais per dieną būna ir du, ir penki“, – pridūrė ji. Ar iš tokio verslo šiltnamio sąlygomis galima uždirbti? Regis, taip. „Pensininkė esu. Tai, žino te, prisidurti priedą visai gerai, o klientūra mano nuolatinė, šitiek metų“, – paklausta apie uždarbį teigė V.Snimuškina.
Pensininkė esu. Tai, žinote, prisidurti priedą visai gerai. Milijonieriui per brangu
Seimo kirpyklą ir masažo ka binetą, žinoma, labiausiai yra pamėgusios Seimo moterys, par lamento kanceliarijos darbuoto jos. Tačiau kirpyklos neaplenkia ir ministrai. Vakar čia besiker pantį dienraštis užtiko susisie kimo ministrą socialdemokratą Rimantą Sinkevičių. Kaip aiškino kirpyklos darbuotoja, vyrų kirpi mas čia kainuoja iki 30 litų, mo terų – apie 30–40 litų. „Prieš penkerius ar daugiau metų ten kirpausi. Nematau čia nieko bloga. Jei žmonės nori nu sikirpti, yra patalpos, kodėl nesi kirpti. Tik, atvirai pasakius, ten daug brangiau“, – aiškino social demokratas, ilgametis parlamen taras Bronius Bradauskas. O, pavyzdžiui, konservatorius Jurgis Razma šioje kirpykloje nie kada nesilankė ir net nežinojo, kur ji yra. Jis svarstė, kad Seimo kanceliarija turėtų atsiklausti vi sų Seimo frakcijų, ar kirpėjų pa slaugos Seime išties būtinos, nes grožio salonų apstu ir prie Seimo. „Gal moterims čia labiau reika linga, jei reikia skubėti į TV dis kusijų laidą ar pan.“, – juokavo J.Razma. Seimo kanceliarija, anot jo, šiuo atveju turėtų elgtis preciziškai ir surengti skaidrų nuomos kon kursą, nes grožio salonas Seime – tikrai ne būtinybė.
6
antradienis, sausio 8, 2013
nuomonės
Minėjome 299-ąjį gimtadienį
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Leiskite pamiegoti
Po švenčių paryčiais iš miego tu rime pakilti dėl šiukšlių vežėjų. Jie jau 6 val. ryto bildina metali nius konteinerius Reikjaviko gat vėje. Ką mums daryti? Įvažiuo ti į kiemus negali, trankosi. Pirmą Kalėdų dieną jie jau pakėlė visus gyventojus paryčiais, pernai sau sio 1-ąją tas pats nutiko. Žmonės negali pailsėti. Ar negali jie atva žiuoti 14 val. dienos? Jei žmonės švenčia, juk kitą rytą 6 val. tikrai nelėks su kibiru šiukšlių išnešti.
Violeta Juodelienė
V
Olimpiada – ne klubinis, bet šalių turnyras, o pilie tybė yra brangiausia, ką gali dovanoti valstybė. Nieko keista, kad šios dėl savo sportinių ambicijų dairosi svetimų vėliavų. Stebėti Lietuvos trispalvę, kylančią spor to arenose, iš tiesų labai malonu. Juk dau gumai vis dar atrodo, jog tik sportininkų medaliai – vienintelis įrodymas, kad ne same menkavertė tauta. Ir tik giedodami himną kartu su medalininku, tautiečiai didžiuojasi, kad yra lietuviai. Tik kiek tos lietuvybės turi sportininkas, kuriam ne svarbu, po kokia vėliava plaukti olimpi niuose vandenyse? Olimpiada – ne klu binis, bet šalių turnyras, o pilietybė yra brang iausia, ką gal i dovanot i valstybė. Jei tik norėdami atsik ratyt i menkaver tišk umo komplekso pradėsime tok io mis dovanomis žarstyt is nepaisydami Konstitucijos, kuri neleidžia suteikti pi lietybės už būsimus (tiksliau – numato mus) nuopelnus, kaip jaustis Rūtai Mei lutytei, kuri savo medalių nenori dova noti jokiai kitai šaliai? Jei manome, kad nuvylę pas mus besi veržiančius talentingus užsieniečius el giamės ypač konservatyviai, turėtume atsiprašyt i ir Donatos Rimšaitės, kur ią, pasir ink usią sport ines ambicijas, o ne vėliavą, vadinome išdavike. Ir, žinoma, liaut is šaipyt is iš Gerard’o Depard ieu, nors jo atliekamas Rusijos piliečio vaid muo – ne tik pats keisčiausias kom iko karjeroje, bet ir parodo, iki kokių absur dų gali virsti žaidimai su pilietybe.
Irena
Papiktino viršininko teiginys
Tradicija: į K.Donelaičio gimtadienio paminėjimą, kaip ir kasmet, susirinko klaipėdiečių.
S
ausio 1-osios vidudienį klai pėdiškiai, Kristijono Done laičio gerbėjai, gausiai susi rinko K.Donelaičio aikštėje paminėti didžiojo būrų Poeto 299ąjį gimtadienį. Šią jau tradicija tapusią šventę prieš 25 metus pradėjo kultūros is torikas Bernardas Aleknavičius. Už tai visi jam esame dėkingi. Šiųmetinį K.Donelaičio minė jimą vingria birbynės melodi ja pradėjo Klaipėdos universite to profesorius Pranciškus Narušis, įpindamas ir savo poetinius žo džius apie K.Donelaitį ir greitai bė gantį laiką. Klaipėdos dramos teatro artis tas Aleksandras Šimanskis raiškiai perskaitė Maironio straipsnio apie K.Donelaitį ištrauką.
Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnazistai su savo direktoriumi Stasiu Ruiba priešakyje poetiniu žodžiu sveikino visus su didžiojo dainiaus gimtadieniu. Gražų ir prasmingą sveikinimą pateikė visiems pažįstamas klai pėdietis Jurgis Aušra su savo anū ku, gimusiu, kaip ir K.Donelaitis, sausio 1 dieną. Išmintingą ir apibendrinantį K.Donelaičio gimtadienio šventės prasmę žodį tarė Seimo narys Eu genijus Gentvilas. Minėdami K.Donelaičio gimimo dieną, mes ne tik prasmingai šven čiame naujųjų metų pradžią, bet ir vis iš naujo atsakinėjame į klausi mus, kas mums yra K.Donelaitis ir jo nepakartojama kūryba, kas K.Done laitis yra Lietuvos kultūrai.
Petro Šmito nuotr
Just.Marcinkevičius K.Donelai tį apibūdino trimis metonimiškais įvaizdžiais – tai Lietuvos varpas, kardas ir arklas. Rūsčiais Antrojo pasaulinio ka ro metais Salomėja Nėris, ieškoda ma dvasinių atramų, taip rašė apie K.Donelaitį: Karžygiu mes Donelaitį šiandien minim, Kurs laimėjo didžią kovą mums – Priešas kirto kumštim geležinėm, O jisai kalbos gimtosios gražumu. Iki trijų šimtų metų Poeto gimi mo jubiliejaus liko tik vieneri metai – įsipareigokime per tą laiką toliau gilintis į K.Donelaičio asmenybę ir jo nemirtingą kūrybą. Dr. Aleksandras Žalys K.Donelaičio draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Apsipirkimas virto tikra kančia
M
ane papiktino vieno prekybos centro kai nų politika ir nesirūpi nimas klientais. Prieš Naujųjų sutiktuves buvau apsi pirkti. Susigundžiau tortu. Jam buvo taikoma nemaža nuolai da. Anksčiau tortas kai navo 29,99 lito, o kaina sumažinta buvo iki 19,99 lito. Iš sirinkau nediduką. Prie kepinių dirbusi pardavėja kasoje „išmušė“ etiketę su kaina. Pamačiau, kad nuolaida nebuvo pritaikyta. Darbuotoja man ma loniai paaiškino, jog nuo laida bus pri taikyta prie kasos. Eilė buvo didelė. Žmo nės skubėjo ap sipirkti prieš šventę. Sulaukiau sa
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
397 728
telefonas@kl.lt
Absurdiški žaidimai
akar suž lugo amer ik ietės Isabellos Tobias siek is tap ti Lietuvos piliete, sykiu su dužo ir jos partnerio bei vi so Lietuvos dailiojo čiuož imo viltys So čio olimpiadoje bandyti kovoti dėl me dal ių. Nusiv yl imas ir sunk iai tvardo mas pyktis ledo meistr ų bei sporto ger bėjų stovyklose, liberal ių pol it ik ų prie kaištai, kad principing umą demonst ruojame ne ten, kur reikia, kad užsispy rėme, nors „visas pasaulis perka sporti ninkus“. Reakcijos ne naujos ir veikiau siai girdimos ne paskutinį kartą. Nusivy limo ašaras liejo ir Katherine Copely, dar anksčiau – Katie Douglas. Gal imas daiktas, kad šios istor ijos – ne paskutinės. Juk, primityviai sakant, tau tai nykstant mažėja ir tikimybė atsirasti talentams, kurių kad ir tose pačiose nuo lat augančiose JAV randasi vis daugiau.
karštas telefonas
vo eilės, o už manęs stovėjo minia žmonių. Tada prasidėjo problemos. Par davėja „įmušė“ torto kainą, bet pa mačiau, kad nuolaida nėra pritai kyta ir čia. Klausiau, kodėl taip yra. Ji nuėjo aiškintis pas darbuotoją, dirbusią kepinių skyriuje. Džiaugiuosi, kad už manęs stovėjo kantrūs ir atlaidūs žmo nės. Visų atsiprašiau, jog dėl mano torto stabdoma eilė. Žmonės ma ne suprato. Grįžusi parda vėja bandė „išminusuo
Petras
Vos neužrakino parduotuvėje
Vieną vakarą vaikščiojau po di džiausio prekybos centro Klai pėdoje parduotuves. Ieškojau su knelės. Matavausi vieną, kitą. Net nepajutau, kaip greitai bėga lai kas. Žiūriu vienoje kabinoje, kaip man tinka suknelė, ir girdžiu, kad kažkas beldžia. Pardavėja pasa kė, kad parduotuvė jau uždaryta. Labai nustebau. Teko palikti su knelę ir lįsti lauk pro pusiau už darytas parduotuvės duris. Vė liau pagalvojau – visa laimė, kad pardavėja apėjo ir apžiūrėjo per sirengimo kabinas. Galėjau rūbų parduotuvėje įstrigti visai nak čiai. Būčiau dar ne tiek suknelių pasimatavusi. Vaiva
Kada pradės bausti pėsčiuosius?
Buvo skelbta, kad policijos parei gūnai ketina bausti pėsčiuosius, kurie tamsiu paros metu nedė vi šviesą atspindinčių atšvaitų. Jei aš vaikščiosiu tik šaligatviais, tai kas mane gali bausti? Ar šis pareigūnų ketinimas yra teisė tas? Ar tikrai yra įstatyminis ak tas, kuris leidžia jiems tai daryti? Norėčiau, kad kas nors išaiškin tų, ar tai tik Klaipėdos policinin kų užmojis, ar tokia tvarka galio ja visoje šalyje? Jei yra įstatymas ir piliečiai yra įpareigoti įstatymu taip elgtis, tada neprieštaraučiau. Tačiau kodėl aš turiu gadinti sa vo rūbus ar daiktus, kad užkli juočiau tuos atšvaitus? Man tai nepatinka.
Aida
Andriaus Deltuvos karikatūra
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
ti“ torto kainą iš sąskaitos, tačiau jai nesisekė. Kasos aparatas atim davo didesnę sumą, nei buvo įves ta. Kol aiškinausi dėl torto, pro žmones pradėjo rėkdamas brautis neblaivus vyras su pigiausio vyno buteliu. Už manęs stovėjusi tvar kinga moteris bijojo sudrausmin ti išsišokėlį. Keisčiausia, kad eilė je stovėję raumeningi vyrai taip pat tylėjo. Nieko nesakė nemandagiam pirkėjui. Paprašiau pardavėjos iškviesti apsaugininkus, tačiau ji nereaga vo. Tik man pradėjus rėkti ant vy ro ir pagrasinus, kad pati iškviesiu apsaugą, jis atsistojo į eilės galą. Galiausiai su pardavėja pavyko išsiaiškinti dėl nuo laidos tortui. Ji buvo pritai kyta ir grįžau namo sėk mingai švęsti Naujųjų.
Skaitau Karolio Rupkaus straipsnį „Šviesoforas „uždraudė“ važiuoti per tiltą“ („Klaipėda“, 2012 12 11). Mane nustebino Klaipėdos ke lių policijos biuro viršininko Ra mūnas Šideikio tvirtinimas, kad vairuotojai tokį šviesoforą turė tų vertinti kaip neveikiantį. Rau doną šviesoforo signalą vairuoto jas turi vertinti kaip neveikiantį? Aš esu nustėręs. Kaip galima tai teigti? Kaip galima pasakyti to kius žodžius?
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Klaipėdietė Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, sausio 8, 2013
užribis Vagys rado pinigų
Nuo vyro gynėsi kastuvu
Susiviliojo svetimais degalais
Plungės raj. Babrungo k. gyve nanti 59 m. moteris neteko ne menkos pinigų sumos. Vagys iš jos namų išnešė 12 tūkst. litų bei 3,4 tūkst. latų. Be to, mote ris pasigedo kelių butelių degti nės bei aukso papuošalų. Kokia šių daiktų vertė, nukentėjusio ji iškart negalėjo pasakyti. Kaip įsibrauta į namą, nepranešama.
Sekmadienį 20.50 val. viename iš Budelkiemio g. namų susiplie kė sutuoktiniai. 1949 m. gimęs vyras peiliu grasino nužudy ti trejais metais jaunesnę žmo ną. Moteris gynėsi mojuoda ma kastuvu ir taip sužalojo vyro skruostą. Abu sutuoktiniai bu vo pristatyti į Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą.
Gargžduose gyvenantis vyras savaitgalį nuvyko į Vėžaičius, kur turi žemės sklypą ir jame laiko savo traktorių. Tada žmo gus sužinojo, kad vagys iš trak toriaus bako išleido 120 litrų dyzelino. Taip savininkui pada ryta 500 litų žala. Vagystę tiria Klaipėdos rajono policijos ko misariato pareigūnai.
Girtas karo policininkas važiavo per greitai
Realybė: Klaipėdoje taksi vairuotojai kėdutėmis vaikams nepasirūpino.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Taksistams vaikų saugumas nerūpi Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Reikalavimas vaikus vežti auto mobiliais tik prisegtus specialiose kėdutėse uostamiesčio taksistams – nė motais. Daugelis jų tikina, kad keleiviai turi patys pasirūpinti kė dutėmis.
Nuo praėjusių metų lapkričio su griežtinus vaikų vežimo lengvai siais automobiliais reikalavimus net 12 metų paauglius būtina ve žioti jų ūgį atitinkančiose kėdu tėse. Šis reikalavimas visiškai su prantamas nuosavų automobilių savininkams, tačiau tik vienas ki tas uostamiesčio taksistas gali pa sodinti mažąjį keleivį į specialią kė dutę. Visų uostamiestyje veikiančių
Vežėjų logika pa prasta – kieno vai kas, to ir kėdutė. taksi paslaugas teikiančių bendro vių operatoriai neabejodami tei gė, kad kėdučių jų automobiliuose nėra. Galbūt tik vienas kitas galėtų nenusižengti tokiam reikalavimui, nes vežioja ir savo atžalas. Paklausti, kaip jie ketina vykdy ti reikalavimą mažamečius vežti tik prisegtus specialiose jų ūgiui pri taikytose kėdutėse, beveik visi kal binti taksistai tikino, kad tai ne jų, o vaikų tėvų reikalas. Vežėjų logika paprasta – kieno vaikas, to ir kėdutė. O klausimą apie tai, ar dviejų vaikų mama tu rėtų su savimi tampytis du mažy lius ir dvi kėdutes bei savo pačios daiktus, atmeta be argumentų. Kai kurie taksistai atsisako vežti keleivius su vaikais, tačiau dau gelis uostamiesčio taksi vairuo
Patogumas: kai kuriuose automobi
liuose sumontuotos gamyklinės kė dutės mažiesiems keleiviams.
tojų nekreipia į tai dėmesio. Kol kas policininkai šiam pažeidimui didelio dėmesio taip pat neski ria. Pareigūnų teigimu, didžiau sia blogybė – vairuotojų girtavi mas bei chuliganiškas vairavimas. Statistika byloja, kad dėl šių prie žasčių daugiausia žmonių žūsta ar būna sužaloti. „Kol kas tokių tikslinių reidų neorganizavome, bet neabejoju, kad ateityje, galbūt pavasarį, pa galvosime ir apie tokių reikalavimų kontrolę, – tikino Klaipėdos kelių policijos viršininko pavaduotojas Mindaugas Džermeika. Jo teigimu, daugelis patrulių ap siriboja profilaktiniais pokalbiais ar tiesiog įspėja vairuotojus, jeigu vaikai vežami ne kėdutėse. Tačiau kai kurie principingi pa reigūnai baudžia už šį pažeidimą. Policininkai turi tik stebėti, ar vykdomi reikalavimai, o priversti taksistus įsigyti kėdutes neturi įga liojimo. Tuo turėtų rūpintis aso ciacijos ar tiesiog kiekviena taksi paslaugas teikianti bendrovė.
Karo policijos pa reigūnas, nutvertas prie vairo neblaivus, pasiūlė kelių pa truliams kyšį ir taip pasirašė sau nuo sprendį, kuris lems prarastą darbą. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pirmadienio naktį apie 2 val. Her kaus Manto gatvėje ties 63-iuoju namu Kelių policijos biuro parei gūnai pastebėjo greitį viršijusį au tomobilį ir jį sustabdė. Kalbėdami su pažeidėju Igoriu D., kuris važiavo nuo 20 iki 30 ki lometrų per valandą greičiau nei leidžiama, pareigūnai ėmė įtarti, kad vairuotojas yra neblaivus. Al koholio matuoklis įtarimus patvir tino. Vairuotojas buvo vidutiniškai girtas – matuoklis parodė 1,68 promilės. Suvokęs, kad nuobauda už vaira vimą esant neblaiviam jam gresia ne tik dideliais piniginiais nuosto liais, bet ir teisės vairuoti atėmimu, 27 metų Karo policijos pareigūnas pasiūlė kelių policininkams kyšį. Įvertinęs galimus praradimus Igoris D. paminėjo 10 tūkst. litų atlygį už tai, kad jo prasižengimas nebūtų užfiksuotas. Taip karo policininkas užsitrau kė ne tik administracinę nuobaudą už greičio viršijimą bei vairavimą esant girtam, bet ir baudžiamąją atsakomybę už bandymą papirkti pareigūnus.
Įkliuvo: Karo policijos pareigūnas girtas pažeidė eismo taisykles ir pa
siūlė kelių policininkams kyšį.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Laikinai Karo policijos vado pa reigas einantis majoras Laimas Ba liūnas teigė, kad pagal statutą tokie Igorio D. veiksmai vertinami kaip kario vardo pažeminimas. Nors bus atliekamas tarnybinis patikri nimas, jau neabejojama, kad šis pa reigūnas bus atleistas iš tarnybos. L.Baliūno teigimu, prasižengęs karo policininkas buvo labai gerai vertinamas, kartą dalyvavo tarp tautinėje misijoje ir už tai apdova notas medaliu. „Jeigu jis nebūtų siūlęs kyšio, po tarnybinio patikrinimo galbūt būtume nusprendę nebausti pa čia griežčiausia nuobauda. Su juo mums pasikalbėti dar nepavyko – telefonas išjungtas. Darbe parei gūnas turi pasirodyti antradienį. Incidento metu jis buvo neunifor
muotas, vairavo ne tarnybinį auto mobilį ir tarnybos užduoties nevyk dė“, – teigė laikinai Karo policijos vado pareigas einantis majoras. L.Baliūnas prisiminė, kad bene prieš metus teko atleisti kitą karo policininką, girtą važinėjusį uosta miesčio gatvėmis. Klaipėdos kelių policijos virši ninko pavaduotojas Mindaugas Džermeika tikino, kad dabar vi suose tarnybiniuose automobi liuose yra sumontuota vaizdą ir garsą įrašanti aparatūra, tad siūly dami kyšį pažeidėjai negali tikėtis išsisukti nuo nuobaudos. Beje, uostamiesčio policijoje praėjusių metų pabaigoje pradėtas tarnybinis patikrinimas, įtariant, kad vienas kelių policininkas gali būti paėmęs kyšį.
Bauda – 136 tūkstančiai litų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Bankroto administratorė išvengė laisvės atėmimo bausmės, bet gavo didelę baudą už tai, kad iš bankru tuojančios įmonės vadovo pareika lavo kyšio.
Klaipėdos apygardos teismas pa skelbė nuosprendį bankroto admi nistratorei Selverijai Šemetienei. Ji nuteista už tai, kad turto neturin čios bankrutuojančios įmonės va
dovą reikalavo jai perduoti 15 tūkst. litų neva bankroto administravi mui. Dėl sumos derėtasi. S.Šeme tienė teigė, jog gali paimti mažiau, jeigu nereikės pinigų perdavimo do kumentų. Galiausiai administratorė nusileido iki 10 tūkst. litų. Įmonės vadovas mokėjo šią sumą dalimis – po tūkstantį litų kas mėne sį. Apie šį sandorį sužinojo Specialių jų tyrimų tarnyba, teismas sankcio navo nusikalstamos veiklos modelį. Tad S.Šemetienės pokalbių su įmo nės vadovu buvo klausomasi.
Moteris kaltinimų nepripažino ir tikino, kad pinigus paėmė doku mentams tvarkyti. Tačiau gautų litų ji neįtraukė į jokius buhalterinės ap skaitos dokumentus ir juos išleido. S.Šemetienė atlygino nukentėju siuoju pripažintam įmonės vadovui žalą. Nors kaltinimą palaikęs pro kuroras siūlė kaltinamąją nubausti laisvės atėmimo bausme, teismas ją paliko laisvėje ir skyrė kiek daugiau nei 136 tūkst. litų baudą. Teisė dirbti bankroto administra tore S.Šemetienei neatimta.
8
antrADIENIS, sausio 8, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0689 DB svaras sterlingų 1 4,2485 JAV doleris 1 2,6485 Kanados doleris 1 2,6823 Latvijos latas 1 4,9513 Lenkijos zlotas 10 8,3823 Norvegijos krona 10 4,7174 Rusijos rublis 100 8,7169 Šveicarijos frankas 1 2,8561
pokytis
–0,0293 % –0,3027 % –0,2035 % +0,1232 % +0,0667 % –0,3389 % –0,4306 % –0,1077 % –
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,80
4,65
2,49
„Apoil“
4,73
4,58
2,46
–0,56 %
Gruodį atšalus orams 60 kvadratinių metrų ploto butui šildyti suvartota vidutiniškai apie 1,5 tūkst. kilovatvalandžių šiluminės energijos, arba du kartus daugiau nei lapkritį. Vidutinė sąskaita už šilumą tokiuose butuose siekė apie 465 litus – 92 proc. daugiau nei lapkritį. Vidu tinė gruodžio mėnesio šildymo sąskaita už 60 kvadratinių metrų ploto butą senos statybos namuose Kaune siekė apie 488 litus, Vilniuje – 447 litus , Klaipėdoje – 422 litus.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,65 %
Už šildymą mokėjo daugiau
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+1,56 %
92,71 dol. už 1 brl. 110,85 dol. už 1 brl.
70
mln. litų Finansų ministerija pasiskolino vidaus rinkoje.
Įmonių Lietuvoje daugėja Metų pradžioje 3,95 proc. išaugęs Lietuvos įmonių skaičius, paly ginti su pernai metų pradžia, tei kia optimizmo. Tiesa, iš visų re gistruotų įmonių tikrai veikian čių – mažiau nei pusė.
Lietuvoje sausio 1 d. veikė 86 929 įmonės, organizacijos ir kiti ūkio subjektai – 3,95 proc. daugiau, palyginti su 2012 m. sausio 1 d. Veikiantys ūkio subjektai sau sio 1 d. sudarė 45,4 proc. visų Ju ridinių asmenų registre regist ruotų ūkio subjektų. Lietuvoje buvo 475 įmonės, ku riose dirbo daugiau nei 250 dar buotojų. Šiose įmonėse iš viso dirbo 314 tūkst. darbuotojų (26,6 proc. visų dirbančių). Turinčių daugiau nei 1 tūkst. darbuoto jų įmonių buvo kur kas mažiau – veikė 53 tokios įmonės, jose dirbo 129 tūkst. darbuotojų (11 proc.), kaip pranešė Statistikos depar tamentas. Pagal pajamų dydį vyravo ūkio subjektai, gaunantys iki 1 mln. li tų pajamų, – jie sudarė 81,9 proc. visų ūkio subjektų. Kas ketvirtas šalyje veikiantis ūkio subjektas (25 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine preky ba, variklinių transporto priemo
nių ir motociklų remontu, 14,6 proc. – kita aptarnavimo veikla, 8,8 proc. – profesine, moksline ir technine veikla, 7,8 proc. – apdir bamąja gamyba, 7,5 proc. – trans porto ir saugojimo veikla. Kaip ir prieš metus, beveik 80 proc. ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, tačiau juose dirbo tik 16,7 proc. visų dirban čių. 9,5 proc. ūkio subjektų turė jo nuo 10 iki 20 darbuotojų – jie sudarė 9,4 proc. visų dirbančių. 16 proc. visų dirbančių teko ūkio subjektams, kurie turi nuo 50 iki 100 darbuotojų, 15,9 proc. – ūkio subjektams, kuriuose dirba nuo 20 iki 50 žmonių. BNS inf.
Spaudimas: griežtai prieš mokesčių lengvatas pasisakę konservatoriai lengvai perėjo į lengvatų siūlytojų
pusę, o Vyriausybės vadovas A.Butkevičius jau ne taip noriai priima mokestinių nuolaidų idėjas.
PVM lengvatų išplėsti nežada „Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.
Tvarkyti dokumentus bus paprasčiau Registrų centras suteikė galimy bę įmonių vadovams įgalioti sa vo pavaldinius elektroniniu bū du tvarkyti jų atstovaujamos įmonės, įstaigos ar organizacijos duomenis bei dokumentus.
Vadovų įgalioti asmenys gali in ternetu rezervuoti naują atsto vaujamo juridinio asmens pava dinimą, jį pakeisti, keisti juridinio asmens buveinę, skelbti viešus juridinio asmens pranešimus, teikti ar keisti kitus juridinio as mens duomenis bei dokumentus. Tai teigiama Registrų centro pra nešime. Anot Registrų centro atsto vų, vis daugiau juridinių asmenų duomenų ir dokumentų Juridinių asmenų registre tvarkoma inter netu. 2012 m. Registrų centrui in ternetu buvo pateikta 52,2 tūkst. įmonių finansinių ataskaitų rin kinių, registruota 7,3 tūkst. naujų įmonių ir organizacijų, rezervuo ta (laikinai įtraukta į Juridinių as menų registrą) 8,2 tūkst. juridinių asmenų pavadinimų ir atlikti 296 įmonių duomenų pakeitimai. Interneto vartotojams taip pat atvertas Juridinių asmenų regist ro dokumentų archyvas. Visiems, pageidaujantiems susipažinti su
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
bet kurios įmonės, įstaigos ar or ganizacijos Juridinių asmenų re gistrui pateiktais dokumentais, Registrų centras suteikė galimy bę internetu įsigyti šių dokumen tų elektronines kopijas. Anksčiau vartotojai interne tu galėjo įsigyti tik juos domi nančius Juridinių asmenų regist ro išrašus ir įmonių finansines ataskaitas. Nuo šiol vartotojams prieinami ir kiti Juridinių asme nų registrui pateikti dokumentai – steigimo aktai ir sutartys, įsta tai ir nuostatai, valdymo organų susirinkimų protokolai bei spren dimai, uždarųjų akcinių bendro vių akcininkų sąrašai ir kita. „Klaipėdos“, BNS inf.
Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad jo sudaryta darbo grupė iki balandžio pasiūlys, kaip pertvarkyti šalies mokesčių sistemą, kad būtų sumažintas darbo pajamų apmokestinimas, tačiau papildomų lengvatų nežada. Reforma – nuo 2014-ųjų
Premjeras užsimena, kad bus ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, tačiau tvirtina, jog jos ne galės bloginti biudžeto situacijos. „Mano patarėjas Stasys Jakeliū nas pirmadienį ryte informavo, kad darbo grupė yra užsibrėžusi tiks lą peržiūrėti visą mokesčių sistemą iki balandžio 1 d., kad paskui bū tų galima pateikti naujai parengtus įstatymų projektus, kurie turėtų būti priimti iki liepos 1 d. ir įsiga liotų nuo 2014 m. sausio 1 d. Darbo grupės tikslas – mažinti mokesti nę naštą darbo pajamoms. Taip pat bus įtrauktos ir svarstomos kai ku rios PVM lengvatos“, – žurnalis tams spaudos konferencijoje vakar pranešė A.Butkevičius. Premjeras sakė pats kategoriškai reikalauja, kad PVM lengvatos ne turėtų įtakos perskirstant biudžeto pajamas. „Turiu pasakyti dar vieną labai kategorišką reikalavimą, kad mokesčių lengvatos pajamų per skirstomoji dalis, palyginti su BVP, negali mažėti, ji turi didėti“, – tei gė ministras pirmininkas.
tis Seimo sekretoriate įregistravo PVM įstatymo pataisas, kuriomis siūlo lengvatinį 9 proc. PVM ta rifą taikyti meno ir kultūros ren giniams bei kūrėjų ir atlikėjų pa slaugoms.
Algirdas Butkevičius:
Ir turėdami planą viršijančių pajamų negalime jų nukreip ti išlaidoms didinti.
Mažesnius PVM tarifus siūloma nustatyti visų rūšių meno ir kultū ros renginių – nuo parodų iki cirko pasirodymų, muziejų, botanikos, zoologijos sodų – bilietų kainoms. Lengvata galiotų ir rašytojų, kompozitorių ar atlikėjų teikia moms kūrybos ar atlikimo paslau goms bei paslaugoms, už kurias šiems asmenims mokamas hono raras. Nauji tarifai siūlomi nuo šių metų liepos 1-osios.
Siūlo paramą kultūrai
„Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.
Beje, vakar Seimo narys ir dai nininkas, konservatorių frakci jos atstovas Vytautas Juozapai
Gerų norų nekomentuoja
A.Butkevičius vakar nekomentavo V.Juozapaičio siūlomų PVM leng
vatų ir kitų galimų PVM lengvatų iniciatyvų. „Ir turėdami planą viršijančių pajamų negalime jų nukreipti iš laidoms didinti. Dar kartą pasi kartosiu – pagal Fiskalinės draus mės įstatymą. Mes galime – ir tai padarė šita Vyriausybė – šiemet padidinti išlaidas 1,2 proc.“, – sa kė premjeras. Jo teigimu, stimulas prašyti mo kesčių lengvatų visuomet yra, tai parodo ir Seimo nariai, registruo jantys atitinkamas teisės aktų pa taisas. „Bet mes aiškiai pasakėme, kokie yra mūsų tikslai“, – kalbėjo A.But kevičius. Finansų ministras Rimantas Ša džius BNS anksčiau neatskleidė, kada nauji PVM tarifai galėtų įsi galioti. Šiuo metu lengvatinis 9 proc. PVM galioja knygoms ir neperiodi niams informaciniams leidiniams, keleivių vežimui, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams bei 5 proc. tarifas neį galiųjų techninės pagalbos prie monėms. Įprastas PVM tarifas šiuo me tu yra 21 proc., kuris galioja nuo 2009 m. rudens. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
AntrADIENIS, sausio 8, 2013
pasaulis Rodo ragus
Kratosi palyginimų
Vado dovana
Didžioji Britanija turi visas teises reikalauti, kad bū tų pakeistos jos narystės ES sąlygos. Tokią nuomonę iš reiškė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Camero nas. Naujausios apklausos rodo, kad net 51 proc. britų pasisako už pasitraukimą iš Bendrijos.
Prieš metus prie Italijos krantų avariją patyrusio ir 32 žmonių gyvybę nusinešusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ kapi tonas Francesco Schettino pik tinasi, kad yra apibūdinamas blogiau už Osamą bin Ladeną. Laivas apvirto užplaukęs ant povandeninės uolos netoli Ita lijai priklausančios Džiljo salos.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas gimimo dienos proga nusiuntė po kilogramą saldainių kiekvienam šalies vaikui ir taip pratęsė savo se nelio tradiciją. Dovanoti gim tadienio saldainius 1980 m. pradėjo Kim Jong-uno sene lis – Šiaurės Korėjos įkūrėjas Kim Il-sungas.
Kraupi jaunos studentės žmogžudystė Delyje sukėlė tikrą audrą. Tačiau panašių ir net žiaures nių atvejų In dijos istorijoje būta ne vieno. Ar šį kartą buvo perpildyta visuomenės kantrybės taurė? Aukos: Indijoje moterys dažnai laikomos antrarūšėmis, todėl teisininkai mano, kad vien įstatymų sugriežtinimas nepadės suvaldyti smurto.
„Reuters“ nuotr.
Žaginimai Indijoje – lyg epidemija Žudikui – lengva bausmė
Pavartęs Indijos dienraščius bene kasdien gali išvysti antraštes: „De lio priemiesčiuose išprievartauta 10 mėnesių mergaitė“, „18 mėne sių mergaitė išžaginta Kalkutoje“, „14 metų mergina išprievartauta ir nužudyta“ ir t. t. Skaičiuojama, kad Indijoje apie išžaginimą pra nešama vidutiniškai kas 21 minutę. Akivaizdu, kad šie nusikaltimai In dijoje jau nieko nestebina. Mumbajaus mieste gyvenančios medicinos seselės Arunos Shan baug istorija kažkada sukrėtė In diją taip, kaip dabar 23 metų stu dentės nelaimė. Ar kas pasikeitė? A.Shanbaug, kuriai 1973 m. su kako 25 metai, buvo išžaginta ligo ninėje, kurioje dirbo. Vėliau moterį jos užpuolikas Sohanlalas Bhar ta Walmiki surakino metalinėmis grandinėmis ir paliko mirti. Tiesa, merginai pavyko išgyven ti, deja, pastaruosius 39 metus ji vegetacinės būsenos guli ligoninė je. Moters smegenys – mirusios. A.Shanbaug nesugeba atpažinti žmonių, negali kalbėti ir neatlieka būtiniausių veiksmų. „Jis net nebuvo nuteistas už tai, kad ją išžagino“, – piktinosi vietos žurnalistė Pinki Virani, parašiusi knygą apie Aruną. Žurnalistė pridūrė, kad prievar tautojui S.B.Walmiki teismas skyrė bausmę už vagystę ir pasikėsinimą nužudyti, taigi atsėdėjęs 7 metus jis jau mėgavosi laisve. Nors P.Vi rani bandė protestuoti prieš to kį sprendimą, pastangos buvo be vaisės.
„Aš jiems sakiau, kad jis pasi keitė vardą ir dabar dirba vienoje ligoninėje Delyje. Tačiau ligoninės, kurioje buvo išžaginta Aruna, va dovai niekuomet prie jo bylos ne prisegė jokios fotografijos, jos nėra net teismo dokumentuose“, – sa kė P.Virani.
Jis net nebuvo nuteistas už tai, kad ją išžagino. Moteris – antrarūšė
Aruna ne vienintelė. Smurtas prieš moteris Indijoje – tarsi vėžys. Ar chajiškoje patriarchalinėje visuo menėje kiekviena moteris gali tap ti prievartautojo auka. Daugelis žagintojų aukų iki šiol laukia teisingumo. Kartais lauk ti reikia mėnesius, o kartais – iš tisus metus. Be to, prievartautojai Indijoje dažniausiai išsisuka su gan leng vomis bausmėmis, kaip Arunos skriaudikas S.B.Walmiki. Advokatams pakanka pasakyti, kad užpuolikas buvo išgėręs, kad rūpinasi savo šeima arba kad yra iš aukštesnės kastos, todėl niekuo met negalėtų prievartauti moters iš žemesnės. Žinoma, tokie pasiteisinimai skamba juokingai, tačiau Indijo je jie populiarūs. Prokurorė Indira Jaisingh pabrėžė, kad teisinė šalies sistema neturi jokių priešnuodžių prieš prievartautojus. „Procesai – labai ilgi, o nuosprendžiai daž
niausiai būna neadekvatūs nusi kaltimams, – tvirtino teisininkė. – Turime kuo skubiau patobulinti savo teisinę sistemą. Taip pat rei kėtų tobulinti teismo ekspertizę. Indijoje daug panašių bylų sprend žiamos per ilgai. Daugelis liudi ninkų persikelia, jų atmintis silps ta, taigi skirti adekvačią bausmę darosi labai sunku.“ I.Jaisingh pridūrė, kad daugelis bylų net nepasiekia teismo, nes į prievartavimo atvejus žiūrima pro pirštus. Be to, pasak jos, išžagintų merginų artimieji net neleidžia joms kreiptis į teisėsaugą, veng dami gėdos. Tiesa, I.Jaisingh manymu, vien pakeisti įstatymus nepakaks. Tei sininkė sako, jog būtina daugiau dėmesio skirti visuomenei, kad žmonės netoleruotų panašių nusi kaltimų. „Nėra magiškos formulės, kad galėtume ją pritaikę išspręs ti žaginimo problemą. Kaip gali me kalbėti apie sąžiningą teismą, jei didžioji dalis visuomenės mo teris vertina per tam tikrų stereo tipų prizmę. Nepatikėsite, tačiau dažnai Indijoje ne užpuolikas, o auka tampa kalta, esą moterys pa čios skatina vyrus taip elgtis“, – sakė I.Jaisingh. Tobulins įstatymus?
Visgi kai kurios istorijos indus pri verčia laužyti nusistovėjusius ste reotipus. Pirmąsyk gatvių protestus Indijo je sukėlė 1972 m. įvykęs incidentas, kai 16 metų mergaitė Mathura buvo išžaginta policijos nuovadoje.
Teismas tada abu įtariamus po licijos pareigūnus paleido, esą Mathura su jais mylėjosi savo noru. Visgi protestų banga privertė ša lies vyriausybę 1983 m. patvirtin ti naują įstatymą, numatantį, kad teismas privalo atsižvelgti į aukos parodymus, jei ši tvirtina, kad ne santykiavo savo noru. Praėjusį mėnesį įvykęs inciden tas taip pat sukėlė masinius gatvių protestus visoje šalyje. Vyriausybė subūrė specialų komitetą, kuriam
pavesta parengti naują įstatymo prieš žaginimą versiją. Teismas net kreipėsi į visuomenę ir prašė siūlyti bausmes prievartau tojams. Tarp siūlomų buvo mirties bausmė, taip pat cheminis kastra vimas. Dalis siūlė įkalinimą iki 30 metų arba iki gyvos galvos. Vis dėlto daugelis žmonių taip pat pritarė, kad įstatymai negali visko pakeisti, kol visuomenė mo teris laikys antrarūšėmis. BBC, BNS inf.
Išpuoliai, šokiravę Indiją 2002 m. per riauš es Gudž ar at o
valst ij oj e buv o mas išk ai priev ar tauj am os mot er ys mus ulm onės. Kaltais pripažinti indų kariai, nutarę pamokyti visą bendruomenę už ne paklusnumą.
iš savo namų Manipuro valstijoje. Po kelių valandų kulkų suvarpytas mer ginos kūnas buvo rastas ant kelio. 2009 m. Indijos administruojamo
je Kašmyro dalyje išprievartautos ir nužudytos dvi jaunos merginos. Ta 2003 m. du vyr ai piet inėj e sos da išpuoliu apkaltinti indų policijos tinės Delio dalyje išžagino 28 metų pareigūnai. Šveicarijos diplomatę. Indijai teko Praėjusiais metais 14 metų indė So raudonuoti prieš visą pasaulį. nam buvo išžaginta ir vėliau nužudy ta policijos nuovadoje Utar Pradešo metų indė Manorama buvo pagrobta valstijoje.
2004 m. šalį šokiravo išpuolis, kai 32
Žudikai pasirodė teisme Penk i grupin iu indų studentės išža ginimu ir nužudymu kaltinami vyrai pasirodė teisme ir išklausė jiems pa teiktus kalt in imus pag robimu, išža ginimu ir nužudymu. Dar du kaltina mieji Vinay Sharma ir Pawanas Gup ta kiek anksčiau pateikė parodymus mainais į galbūt švelnesnes baus
mes. Penk i vyrai ir vienas paauglys, yra kalt inam i autobuse Delyje išža ginę ir žiaur iai sužaloję 23 metų fi zioterapijos studentę. Po dviejų sa vaičių, gruodž io 28-ąją, ji mirė Sin gapūro ligon inėje. Mag istrato teisė ja nurodė, kad teismas vyktų už už darų durų.
PRISTATO
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS Kviečiame siūlyti ir patiems išrinkti darbais miestui bei žmonėms nusipelniusią moterį, kurią būtų galima tituluoti vienuoliktąja Metų klaipėdiete. Iki sausio 18 d. Laukiame verčiausių kandidatūrų siūlymų. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. Balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 7 d. Paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 8 iki 18 d. Dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. Balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
Kandidates į Metų klaipėdietės titulą galite siūlyti: Naujienų portale www.KL.lt, siųsti arba atnešti laiškus į redakciją adresu: Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.
11
ANTRADIENIS, sausIO 8, 2013
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
rubrika
sveikata
Po švenčių maratono – depresija Šventės baigėsi, jų euforija – taip pat, ir ne vienas iš mūsų kone staiga pasiju to pavargęs, išse kęs, prislėgtas. Ko dėl taip atsitiko? Gal dėl prastos savijau tos kalti finansiniai nepritekliai, lėtinės ligos, pervargimas ar, atvirkščiai, nedar bas, gal vienatvė ar pašliję šeimos santy kiai? O galbūt blogos savijautos priežastis – depresija?
Netikėta: gydytojų teigimu, depresija gali pasireikšti ir stropioms namų šeimininkėms, ypač jei šeimoje auga keli vaikai.
Justė Kiburytė Kalti metų laikai
Žmones depresija kankina įvai riais metų laikais. Net trečdaliui sergančiųjų ją išprovokuoja metų laikų kaita. „Trumpėjant dienai ligos simp tomai stiprėja, o ilgėjant – silp nėja“, – dabar, kai dienos pačios trumpiausios, ligos piką pagrin džia gydytojas psichiatras-psicho terapeutas Mindaugas Jasulaitis. Taigi, jei jums ne tik trūksta ener gijos, norisi miego, bet ir apėmu si apatija ar kartojasi persivalgymo epizodai, itin padidėjęs potraukis saldumynams – tai gali būti ne kas kita kaip sezoninė depresija. Žiemos melancholija, kurią su kelia saulės šviesos stoka, mūsų platumose vargina apie 5 proc. gy ventojų. „Nuotaiką pagerina buvimas lauke, ypač saulėtomis dienomis, ir fizinis aktyvumas“, – pataria gy dytojo M.Jasulaičio kolegė Zita Al seikienė. Ji atkreipia dėmesį, kad tuo met, kai žmogus linkęs atsiriboti nuo socialinės aplinkos dėl vargi nančių simptomų, nukenčia dar bingumas, jau reikia susirūpin ti. Tokiems ligoniams patariama gydytis. Rekomenduojama švie sos terapija, kompensuojanti sau lės šviesos stygių. „Taikant švie sos terapiją žmogus yra veikiamas
intensyvia šviesa – ne mažiau nei 2 500 liuksų. Šis gydymo meto das gali būti taikomas ir ligoninė je, ir poliklinikoje ar namuose. Tam naudojama individuali šviesos te rapijos lempa. Jos šviesoje pakan ka pabūti bent 20 minučių“, – aiš kina psichiatras-psichoterapeutas M.Jasulaitis. Jis priduria, kad Islandijos psi chiatrai sezoninius nuotaikos svy ravimus pataria įveikti dainavimu chore.
Islandijos psichiat rai sezoninius nuo taikos svyravimus pataria įveikti dai navimu chore.
Diagnozė – perdegimo sindromas
Gydytoja Z.Alseikienė aiškina, kad depresijos simptomai gali pa sireikšti dėl kelių skirtingų sutri kimų. „Vienas tokių – perdegimo sind romas. Šis sutrikimas būdingas daug dirbantiems, skubantiems ir nepakankamai dėmesio poilsiui skiriantiems žmonėms. Jis gali pa sireikšti ir stropioms namų šeimi ninkėms, ypač jei šeimoje auga keli vaikai“, – perspėjo Z.Alseikienė.
Be sezoninės depresijos simp tomų – lėtinio nuovargio, mie guistumo ar nemigos, perdegi mo sindromui būdingas padidėjęs jautrumas, dažni galvos ar skran džio skausmai. Laimei, perdegimo sindromas, skirtingai nei depresija, praeina pailsėjus bent 2–4 savaites. Nega lintieji sau leisti atostogauti kar tais kreipiasi į gydytojus prašydami depresijos simptomus slopinančių vaistų. Nuo aplinkybių nepriklauso
„Labai dažnai depresija įvardija ma ne kaip liga, o kaip užklupęs liūdesys. Kiekvienam žmogui bū dingi nuotaikos svyravimai, blo gos nuotaikos epizodai. Tai nėra liga ir blogą nuotaiką iš tiesų gali ma įveikti savo jėgomis. Kai kalba me apie depresiją kaip ligą, svar bu suprasti, kad ji turi fiziologinį pagrindą“, – sako gydytojas M.Ja sulaitis. Jis aiškina, kad depresija – lygiai toks pat rimtas susirgimas kaip ir kitos kūno ligos, pavyzdžiui, cuk rinis diabetas. Depresija sergantis žmogus išo riškai atrodo sveikas, todėl arti miesiems sunku suprasti jo nega lios esmę. Dažnai jiems atrodo, kad užtektų susiimti, ir viskas būtų ge rai. Deja, sergant depresija, tai ne padeda.
Ne visada ir sergantysis depresi ja pripažįsta savo ligą, o savijautą linkęs paaiškinti valios stoka, gy venimo sunkumais ar artimųjų el gesiu su juo. „Šios ligos priežastys – ne išo rinės, o sutrikęs cheminių me džiagų balansas galvos smege nyse, stipriai veikiantis nuotaiką ir bendrą savijautą. Jo neįmano ma pakeisti valios pastangomis“, – pabrėžia psichiatras-psichote rapeutas. Taigi, jei ilgiau nei įprastai kan kina bloga nuotaika, mintys apie gyvenimo beprasmybę, energi jos stoka, sutrikęs miegas, pakitęs apetitas, gydytojai ragina įveik ti drovumą ir pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu, o ne gerinti nuotaiką patiems, juo lab alkoholiu.
Paplitimas Depres ija Liet uvoje diagnoz uot a 722 iš 100 tūkst. gyventojų. Ligos išsiv yst ymo riz ika moter ims dvi gubai didesnė nei vyrams. Mano ma, kad ateityje sergančiųjų depre sija daugės. Šia liga gal i susirgti bet kur io amž iaus žmog us, tač iau ji būd ing iausia 25–45 met ų amž iaus grupėje.
„Shutterstock“ nuotr.
Simptomai Prislėgta nuotaika, liūdesys, kartais
sergantieji net nurodo jo lokalizaciją – širdies plote, už krūtinkaulio. Pasitenkinimo, malonumo stoka.
Nėra gyvenimo džiaugsmo, nebe patinka tai, kas anksčiau patikdavo. Žmogus tampa prislėgtas, niūrus, vis kas atrodo sunku, beviltiška. Jei depresija sunki, ligonis net nebe
verkia. Lengvesnėms depresijoms bū dingas padidėjęs verksmingumas. Nebėra energijos, tampa sunkūs
įprastiniai darbai, juos atlikti reikia daugiau laiko. Sulėtėja mąstymas, pablogėja dė
mesio koncentracija, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi. Mintys apie savižudybę. Jos būdin
gos kas antram sergančiajam. Tarp mėginusiųjų nusižudyti kas antras sirgo depresija. Depresija gali pasireikšti ir kitais
simptomais, pavyzdžiui, dirglumu, agresija, piktnaudžiavimu psichoak tyviomis medžiagomis. Šaltinis: Valstybinis psichikos sveikatos centras
12
ANTRADIENIS, sausIO 8, 2013
rubrika sveikata
Gydymo įstaigų vadovų laukia nauji iššūkiai Uostamiesčio gydymo įstaigų vadovai, pasitikę Naujus metus, netrykšta optimizmu. Ne vienas jų minėjo, kad šie metai bus kupini iššūkių. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė: – Praėję metai buvo itin sun kūs, tokie pat laukia ir šiemet. Pernai buvo stipriai ir ne laiku sumažintas finansavimas. Sunkiausia, kad finansavi mas kovo mėnesį buvo suma žintas atgaline data. Tad dėl šių trijų mėnesių su sidarė didysis metų deficitas. Kol kas dar nežinome, kaip bai gėme praėjusius metus. Bet stengėmės juos baigti be nuostolių. Pernai visi planuoti darbai buvo baigt i: pad aryt i laip tin ės ir kor id or ių rem ontai, ren ov uotas Reab il itac ijos ir fiz in ės med ic in os skyr ius, prad ėjom e teikt i daug nauj ų paslaugų. Šiemet kol kas nepajutome, kokių pirmųjų žingsnių imsis naujoji Vyriausybė. Mums skaudžiai atsilieps minimalios algos padidinimas, nes paslaugų įkainiai liko tokie patys. Niekas nekalba apie fi nansavimo padidinimą, nors brangsta viskas.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis:
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis: – Pernai pradėti įgyvendinti ke li ES (vienas jų – Švedijos) finan suojami projektai, padėsiantys teikti geresnes paslaugas traumas patyrusiems pacientams, įgyven dinti e. sveikatos paslaugų plėt rą Klaipėdos regione, pagerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą. 2012 metais pradėta dirbti su naujausiu magnetinio rezonan so aparatu, kurio galingumas 1,5
Teslos. Aukštųjų energijų skyriuje įdiegta nauja prostatos vėžio gydy mo metodika – aukštos dozės galios brachiterapija. Įsisavintas naujas pažangus branduolinės diagnos tikos tyrimo „Gama kamera“ me todas pacientėms, sergančioms krūties vėžiu, atliekama sarginių limfmazgių scintigrafija. Branduo linės diagnostikos skyriuje pacien tams, sergantiems neuroendokri niniais navikais, atliktos pirmosios scintigrafij os, naudojant Tektrotidą. Tai naujausias ir pažangiausias tyri mas, padėsiantis diagnozuoti neu roendokrininius navikus, nustaty ti jų metastazes ir vertinti paskirto gydymo efektyvumą. Šie metai sveikatos sistemai bus sudėtingi, nes yra problemų dėl fi nansavimo. Jau pernai skirtas biu džetas buvo sumažintas 9 proc., šiemet dar mažėja. Per metus lyg ir planuojama peržiūrėti, bet neaiš ku, kaip bus. Tad reikės spaustis. Nors deklaruojama, kad paslaugos, mažinant finansavimą, neturėtų nukentėti, bet tai neįmanoma. Mūsų ligoninė stengsis neblo ginti situacijos. Šiek tiek pakore guosime savo vidinę tvarką, kad pacientai nenukentėtų ir nerei kėtų mažinti paslaugų teikimo apimčių.
Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas:
– Pernai Ligonių kasos perėjo prie naujos mokėjimo sistemos ir išbrau kė nemažai pacientų, tad stipriai nukentėjome finansiškai. Nors pa slaugų įkainis liko nepakeltas ir nė ra tolygus vienam litui, bet šiaip ne taip išsisukome. Padarytas registra tūros, kitų patalpų remontas, įsigi jome naujos aparatūros. Po trupu tį medikams pakėlėme atlyginimus, kuriuos metų pradžioje buvome su mažinę. Švenčių proga darbuotojai gavo premijas. Kokie bus šie metai, priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo naujos valdžios. Baiminamės, kad naujas sveikatos apsaugos mi nistras nepradėtų naujų reformų ir ankstesnių vadovų priimti strategi niai planai nenueitų vėjais.
– Iškvietimų skaičius pernai iš liko toks pat, kaip ir ankstesniais metais – 36 tūkst. Šalies mastu jis yra vien as did žiaus ių pagal vienai brigadai tenkantį iškvieti mų skaičių. Brigadų skaičius iš liko stabilus, nors ir buvo suma žintas fin ansav im as. Įsig ijom e du naujus automobilius, atnau jin om e įrang ą. Met us baig ėm e be skolų. Pernai pradėta greito sios pagalbos pertvarka, Klaipė dos apskrities dispečerinės reor ganizacija. Nuo vasario pradžios perėmėme paslaugos teikimą iš Palangos. Praktiškai darbuoto jų ir brigadų skaičius išliko toks pat. Mat pagal ministro įsaky mą, jei savivaldybė negali orga nizuoti dviejų brigadų, tad savo paslaugas turi perduoti arčiau
siai esančiai stambesnei gydy mo įstaigai. Šiais metais vienas pagrindinių darbų, kuriuos planuojame baigti, bus reorganizacijos pabaiga. Klai pėdos apskrityje turėtų atsirasti vie na bendra dispečerinė uostamies tyje, kuri reguliuos visų greitųjų darbą. Pacientams taip bus geriau, o mums – tai nauji nearti dirvonai, tad gali iškilti sunkumų. Dabar, jei pagalba reikalinga kitos savivaldy bės ligoniui, greitoji turi teisę atsi sakyti ten važiuoti. Po reorganiza cijos pas ligonį važiuos brigada, tuo metu esanti arčiausiai. Tad žmonės greičiau sulauks pagalbos. Pagal op timistinius planus Klaipėdoje tai tu rėtume pradėti įgyvendinti pirmojo ketvirčio pabaigoje, jeigu nebus kitų naujos valdžios nurodymų.
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė:
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga: – 2012-ieji ligoninei buvo reikš mingi tuo, kad čia teikiamos pa slaugos buvo dar kartą įvertintos tarptautinės audito kompanijos – atliktas resertifikacinis auditas pagal tarptautinę vadybos siste mą EN ISO 9001:2008. Praėjusiais metais baigėme patalpų rekonstrukcijos darbus Palangos ir Psichiatrijos depar
Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis: – Praėjusieji metai nebuvo kuo nors išskirtiniai. Stengiamės ir toliau išlikti, nepaisant 4 proc. sumažinto finansavimo. Išlieka
– Kaip ir visiems, pernai buvo ir džiugių dienų, ir sunkių valan dų. 2012 metai Klaipėdos medi cininės slaugos ligoninei nebu vo blogi: prasidėjo seno, daugiau kaip 100 metų pastato rekonst rukcijos darbai. Atnaujinome li goninės skyrius, įsigijome įran gos, palengvinančios personalo darbą. Iki šių metų pavasario tikimės užbaigti rekonstrukcijos darbus: atsiras naujas modernus korpu sas, kuriame įsikurs paliatyvio sios pagalbos skyrius. Jame bus gydomi sunkiausiomis ligų for momis sergantys klaipėdiečiai. Skyrius bus aprūpintas modernia įranga, pritaikyta sunkių ligonių gydymui ir slaugai. Tikimės, jog naujaisiais metais pavyks visa tai įgyvendinti.
tamentuose, suremontavome li goninės laboratorijos patalpas, atnaujinome kardiologijos rea nimacijos įrangą, įrengėme en doskopinių tyrimų laboratoriją, modernizavome Reabilitacijos skyrių, įsigijome magnetinio re zonanso įrangą, angiografijos aparatą, 3 rentgeno diagnostikos skaitmeninius aparatus, kardioe choskopus. Pernai ypač padidėjo pacien tų srautai ne tik iš Klaipėdos ap skrities, bet ir kitų Vakarų Lietu vos regionų. Džiugu, kad per 2012 metus į mūsų įstaigą atvyko dirbti 8 jau ni specialistai, baigę specializuo tas rezidentūras. Su viltimi žvelgiu į 2013-uo sius. Dėl did žiul ių pac ien tų sraut ų nuol at dėv is i med i cinos įranga, todėl planuojame įsigyti radiologijos įrangą ope racinėms, atnaujinti gyvybinių funkc ij ų mon itorav im o siste mas, kitą operacinę įrangą, re konstruoti Priėmimo ir skubio sios pagalbos skyriaus patalpas, tęs im e stac ion aro skyr ių re montą.
ilgametė problema – psichiatrų trūkumas. Pas mus dirbantys gydytojai psichiatrai yra pensinio amžiaus, tad baisu, kad vieną dieną gali ne likti kam gydyti pacientų. Esame viena iš nedaugelio li kusių biudžetinių įstaigų. Nuo sausio pradžios padidėjus mini maliam atlyginimui slaugytojos, turinčios medicininį išsilavini mą, praktiškai gauna tokį pat at lyginimą kaip ir valytojos ar dar bininkai. Skaudu, tad norėtųsi, kad medikams būtų skiriamas di desnis dėmesys. Pernai buvo pritarta mūsų ir dar keturių priklausomybės ligų cent rų Lietuvoje reorganizacijai. No rėtųsi, kad Darbo grupės parengta koncepcija naujos valdžios nebū tų pamiršta ir būtų daromi toli mesni žingsniai. Šiemet vėl teks stengtis kaip nors išgyventi, nes finansavimas mažėja, o išlaidos tik didėja. Vytauto Liaudanskio, Vytauto Petriko nuotr.
13
ANTRADIENIS, sausIO 8, 2013
sveikata
Herpesas pakerta ne visus
Efektas: aliejai, tinktūros, smilkalai, kūno priežiūros priemonės su gė
lių aromatu gali pakelti nuotaiką ir netgi numalšinti skausmą.
Malonumas akims, kūnui ir sielai Viduramžiais gėlių augintojai ti kėjo, kad gėlių aromatas yra Die vo dvelksmas žemėje. Šiais laikais aromaterapija pripažįstama kaip itin svarbus mokslas, o aromatas – svarbus veiksnys, galintis lemti žmogaus psichologinę ir fiziologi nę būklę.
Pasitelkiant žinias apie gėlių aro matų poveikį, nulemti savo nuo taiką gali tapti taip pat paprasta, kaip stabtelėjus pakelėje pasilenk ti ir pauostyti rožę. Britų mokslininkai nustatė, kad aromato molekulės skverbiasi ne tik pro nosį, bet į žmogaus orga nizmą patenka ir per odą. Pro nosį patekęs kvapas keliauja tiesiai į priekinę smegenų dalį, kuri yra atsakinga už emocijas. Smege nyse aromatas sužadina atmintį ir iš gilių klodų iškelia prisiminimus, su kuriais asocijuojasi būtent tas kvapas. Žmogui sąmoningai to ne pastebint aromatas kiekvienai aki mirkai suteikia etiketę, kuri neti kėčiausiu metu atgyja.
Trumpai tariant, kvapas yra at sakingas už mūsų psichologinę ir emocinę būklę, kuri lemia ir mū sų fiziologinę savijautą. „Skirtingi kvapai gali kardinaliai keisti žmogaus savijautą. Keičian tis kvapams depresinė nuotaika ga li virsti euforija, reguliuotis krau jospūdžio lygis, širdies ritmas, gali dingti galvos skausmas“, – tvirtina L’Occitane produktų vadovė Kris tina Birgelė. Anksčiau, kai dar nebuvo chemi nių preparatų, malšinančių galvos skausmą, žmonės šią disfunkci ją šalindavo prie galvos laikyda mi aromatines žoleles. Jos taip pat buvo naudojamos ir skatinant grei tesnį žaizdų gijimą. Aromatinė terapija gali būti tai koma ne tik pavieniui arba siaurame rate. Paryžiuje kvapų terapija buvo pradėta taikyti metro. Dar neseniai precedento neturinčio projekto kon cepciją perėmė Londono metro, ku riems kvapus sukūrė tie patys pran cūzų parfumerijos specialistai. „Klaipėdos“ inf. Rožės
Rožės aromatas sulėt ina šird ies rit mą ir atpalaiduoja kūną, paš al ina visas neig iamas emocijas. Panašiu poveik iu pasiž ym i pušų aromatas. Ne veltui po pasivaikščiojimo spyg liuočių miške jaučiamės atsipalaida vę. Laukinės rožės skatina labiau do mėtis mus supančia aplinka. Kiti aromatai
Per eksperimentus su kvapų terapi ja respondentai pasakojo, kad apsup ti muskato aromato jaučiasi ramesni ir laimingesni bei paž ymėjo, kad su mažėjo ner imo, pykčio ir gėdos po jūčiai. Panašiu poveik iu pasiž ymi ir sandalmed žio aromatas. Levanda
Levandų aromatas namuose sustip rina komforto pojūtį. Šis augalas ska tina atsipalaiduot i ir puik iai pašal i na streso padarinius. Panašiu povei kiu pasiž ymi ir cinamono bei van i lės aromatai. Levandų aliejais masaž uojant kojas sumažėja kraujospūd is ir sulėtėja širdies ritmas. Citrusiniai vaisiai
Atlikdami tyrimus mokslininkai nu statė, kad citr inos aromatas pag rei tina šird ies ritmą. Apelsinas stimu liuoja žmogaus organ izmą ir page rina dėmesing umą. Nustat yta, kad citrusinių vaisių aromatas teigiamai veik ia žmogaus imunitetą.
Kvapiųjų kanang ų, kaip ir bergamo tės, aromatas pad id ina dėmesing u mą. Jazminų poveik is panašus į ko feino – tonizuoja. Saldžiųjų pankolių aromatas šalina nuovarg į.
Po to, kai nuo pūsle linės sukeltų komp likacijų mirė gim nazistė, dauge lis į šį virusą žvel gia baugščiau nei iki šiol. Medikai ra mina, kad juo yra užsikrėtę daugu ma suaugusių žmo nių, tačiau šios ligos komplikacijos pa liečia toli gražu ne kiekvieną.
Pagalba: pasak R.Girdžiūnienės, geriausia apsauga nuo virusų atakų
yra imuniteto stiprinimas.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Baimę sėja nežinojimas
Pūslelinė arba kitaip vadinamas herpes virusas yra dažna infekcija. Tad daugelis žmonių, išgirdę apie gimnazistės iš Alytaus staigią mirtį nuo šios ligos komplikacijos, gero kai sunerimo. Septyniolikmetei buvo nustaty tas virusinis galvos smegenų užde gimas, sukeltas herpes viruso. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės 2-ojo infekcinio skyriaus vedėjos Rasos Girdžiūnienės, bai mę sėja nežinojimas. Geriau su medicina susipaži nęs žmogus žino, kad būna įvai rių virusų, galinčių sukelti rimtas komplikacijas, kurios gana dažnai baigiasi mirtimi arba neįgalumu. „Paprastas is herp es vir us as yra gana skvarbus. Iš kraujo per kvėpavimo takus jis gali patekti į smegenų skystį ir sukelti sme genų uždegimą“, – paaiškino gy dytoja. Pasak R.Girdžiūnienės, šis pro cesas vyksta labai greitai, tad ir galvos smegenys paž eid žiam os
žaibiškai. Būtent dėl šios prie žasties gydytojų pastangos padė ti pacientui ne visada būna vai singos. Įspėja pakitęs elgesys
Oficialioji medicinos statistika tei gia, kad per 70 proc. suaugusiųjų yra užsikrėtę herpes virusu, tačiau
Rasa Girdžiūnienė:
Bučiuotis ir kvėpuo ti nenustosime, tad svarbiausia apsaugos priemonė būtų imu niteto stiprinimas.
jis pasireiškia tik nusilpus imuni tetui. Komplikacijos taip pat už klumpa ne visus. „Juk ne kiekvienam, susirgu siam gripu, baigiasi blogai, o kitam ir susirgus sloga gali kilti kompli kacijų. Viskas priklauso nuo kiek vieno žmogaus imuniteto“, – pa stebi vedėja.
Vytauto Petriko nuotr.
Galimas galvos smegenų užde gimas pasireiškia pakilusia tempe ratūra, kuri ne visada būna aukšta, taip pat galvos skausmu, koordina cijos, elgsenos sutrikimu. Kai artimieji pastebi, kad ligo nis būna mieguistas, neadekvačiai elgiasi, reikėtų kreiptis į medikus. Tolimesni tyrimai padės nustaty ti tikslią negalavimų priežastį. Mat tokie požymiai gali pasireikšti ir dėl aukštos temperatūros. Apsaugo imuniteto stiprinimas
Herpes virusu užsikrečiama per kvėpavimo takus, glaudų kontak tą ar žaizdeles. „Bučiuotis ir kvėpuoti nenus tosime, tad svarbiausia apsaugos priemonė būtų imuniteto stipri nimas, o susirgus nereikėtų sku bėti dirbti, kol visiškai nepasvei kote ir nesustiprėjote“, – patarė gydytoja. R.Girdžiūnienės praktikoje pasi taikė atvejų, kai dėl virusinės kil mės galvos smegenų uždegimo pacientas neišgyvena arba tampa neįgalus. Mirtingumas nuo šios ligos įprastai siekia apie 20–30 proc.
14
antradienis, sausio 8, 2013
sportas
Sporto telegrafas Geriausieji. Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) atrinko sportininkus ir trenerius, kurie 2012 metais pasiekė geriausių rezultatų. Savo simpatijas galėjo išreikšti lengvaatlečių gerbėjai, kurie sudarė 50 procentų galutinio rezultatų. Savo balsus taip pat skyrė lengvosios atletikos treneriai (25 proc.) ir sporto žurnalistai (25 proc.). Susumavus visus balsus, geriausiu metų lengvaatlečiu tapo disko metikas Virgilijus Alekna. Antras buvo šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, trečias – sprinteris Rytis Sakalauskas. Geriausia lengvaatlete tapo daugiakovininkė Austra Skujytė. Antroje vietoje – trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė, trečioje – klaipėdietė sprinterė L.Grinčikaitė. Geriausiu metų treneriu išrinktas klaipėdietis Edmundas Norvilas, ugdantis L.Grinčikaitę. Antras – buvęs A.Skujytės ir R.Sakalausko treneris Aleksas Stanislovaitis, trečias – Aloyzas Jasmontas, treniruojantis Zinaidą Sendriūtę.
Iš piršto laužtos skyrybos
Viltis: O.Kurauskas tikisi, kad tituluotas žaidėjas dar bus naudingas
Rankinis. Prešove (Slovakija) vyko tarptautinis rankinio turnyras. 17-mečių vaikinų grupėje dalyvavo 11 komandų iš 6 šalių. Lietuvai atstovavo dvi rinktinės. Pirmoji komanda, kurios vartus gynė klaipėdietis Gytis Rimkus, dalyvavo B grupėje, o antroji ekipa, kurioje buvo mūsų miesto atstovas Vilius Vaišnoras, – A grupėje. Geriau sekėsi pastarajam septynetukui. Užėmęs savo grupėje antrąją vietą, jis tęsė kovą dėl taurės. Suklupę pusfinalyje, lietuviai rungtynėse dėl 3-iosios vietos įtikinamu skirtumu 23:15 nugalėjo Slovakijos Košicės rankininkus. V.Vaišnoras pateko į simbolinį geriausių žaidėjų septynetuką. Šachmatai. Baigėsi moksleivių šachmatų naujametis turnyras. Nugalėtojo taurę tarp vyriausių moksleivių iškovojo Romanas Zolotovas, surinkęs 6 taškus. Antrąją vietą užėmė Kirilas Gairfulinas, trečiąją – Fiodoras Fedosejevas. Abu jie surinko po 5,5 taško. 12-mečių grupėje nugalėjo Ana Borisovaitė. Kitas dvi prizines vietas užėmė Aleksandras Inčiūra ir Nikita Pavliukovecas. Futbolas. Antrą kartą surengtą Klaipėdos universiteto salės futbolo turnyrą laimėjo „Baltų“ komanda – 6 taškai. Tiek pat taškų surinko antrąją vietą užėmusi „Plikių“ ekipa. Treti buvo pirmųjų varžybų laimėtojai – „Klaipėdos universiteto“ futbolininkai – 4 taškai. Ketvirti liko LCC žaidėjai – 1 taškas. Rinkimai. Lietuvos krepšinio lyga paskelbė tarpinius balsavimo rezultatus, renkant „Lietuvių“ ir „Time Team“ legionierių komandų starto penketus „Žvaigždžių dienai 2013“ bei trenerius, kurie šioms ekipoms vadovaus. Rinkimuose kol kas pirmauja Kauno „Žalgirio“ puolėjas Tremmellas Dardenas. Amerikietis turi surinkęs 2 826 aistruolių balsus ir pretenduoja į „Time Team“ legionierių ekipos starto penketą. Antroje vietoje pagal balsų skaičių žengia kitas žalgirietis Mindaugas Kuzminskas. Jis turi surinkęs 2 179 balsus ir, jei balsavimas baigtųsi šiandien, patektų į „Lietuvių“ rinktinės starto penketuką. Nedaug nuo M.Kuzminsko atsilieka ekipos draugai – Paulius Jankūnas (2 154), Rimantas Kaukėnas (2 093) ir aistruolių numylėtinis Marko Popovičius (2052). Greta žengia ir Ibrahimas Jaaberas (2 014). Žalgiriečius bando vytis Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderis Renaldas Seibutis (1 998). Trenerių mūšyje dominuoja „Žalgirio“ strategas Joanas Plaza. Antroje vietoje žengia Prienų „Prienų“ vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus.
klubui.
Kliūtis: G.Gustui pasiekti gerą sportinę formą sutrukdė trauma.
„Nežadame nutraukti sutarties su Giedriumi Gustu“, – „Neptūno“ krepšinio klubo direktorius Osvaldas Kurauskas paneigė internetinėje svetainėje pasirodžiusią žinią apie komandos norus atsisveikinti su Europos čempionu.
Vytauto Petriko nuotr.
Giedriaus Gusto titulai 1999 m. Eurolygos nugalėtojas 1999 m. NEBL čempionas
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Anot vadovo, tokie burbulai žalingi klubui ir jo žaidėjams. „Klube net niekas nekalba apie atsisveikinimą su gynėju. Na, nebent pats norėtų išvažiuoti dėl netenkinančios situacijos. Kam reikia eskaluoti tokią temą? – O.Kurausko balse jautėsi pykčio gaidelė. – Iš pradžių ta pati internetinė svetainė parašė negatyvią žinią apie „Neptūno“ vyriausiąjį trenerį Kazį Maksvytį, vėliau užkliuvo Klaipėdoje žaidžiantis rusas Nikita Barinovas.“ Sekmadienį Vieningosios lygos turnyro rungtynes Maskvoje su CSKA, kurias laimėjo šeimininkai 79:57, žaidęs G.Gustas pasklidusią žinią taip pat įvardijo nesusipratimu. „Apie sutarties nutraukimą niekas iš klubo atstovų nekalbėjo. Ir
aš niekam nesakiau, kad noriu išeiti. Esu pasiruošęs žaisti iki sezono pabaigos, kol baigsis kontraktas“, – dievagojosi krepšininkas, pabrėžęs, kad tikrai su komandos vadovais nėra jokio konflikto. Nuo rudens uostamiestyje rungtyniaujantis kaunietis nepaneigė savo žodžių, jog norėtų daugiau laiko būti aikštelėje nei ant atsarginių žaidėjų suoliuko. „Kai buvau paklaustas, ar mane tenkina vaidmuo komandoje, pasakiau, ką manau, – tvirtino G.Gustas. – Kiekvienas sportininkas nori žaisti, o ne būti žiūrovas. Ar gali būti patenkintas, kai rungtyniauji nedaug? Aišku, kad ne.“ O.Kurauskas neslėpė, kad iš patyrusio 32-ejų krepšininko buvo laukiama didesnio indėlio. Tačiau dėl spalio mėnesį patirtos čiurnos traumos gynėjas kelioms savaitėms
negalėjo visaverčiai treniruotis. „Prieš sezoną vylėmės didesnės G.Gusto pagalbos, bet nuo traumų niekas nėra apdraustas. Šiuo metu atakų organizatorius po truputį atsigauna. Tikimės, kad patyręs gynėjas žais kaip geriausiais laikais. Prieš akis dar daug svarbių rungtynių“, – O.Kurauskas optimistiškai žiūrėjo į rytojų. Savaitgalį su garsiuoju CSKA klubu dėl negalavimo negalėjo rungtyniauti Evaldas Dainys. G.Gustas turėjo daugiau laiko atsiskleisti. Per 18 minučių 190 cm gynėjas atakavo krepšį 4 kartus – po du kartus iš dvitaškių ir tritaškių zonos. Po taiklaus tolimo šūvio jis pelnė 3 taškus. Taip pat įžaidėjas 2 kartus atkovojo kamuolį, atliko rezultatyvų perdavimą, vieną sykį perėmė kamuolį. Iš viso surinko 4 naudingumo balus.
1999, 2001, 2003, 2004 m. LKL čem-
pionas 2002 m. LKL vicečempionas 2003 m. Europos čempionas 2005 m. Europos čempionate užė-
mė 5-ąją vietą 2006 m. Latvijos vicečempionas 2007 m. Europos čempionate
bronzos medalio laimėtojas 2008 m. FIBA Europos taurės čem-
pionas 2008 m. FIBA Europos taurės fina-
lo ketverto naudingiausias žaidėjas 2008 m. Latvijos čempionas
Sekretorius M.Balčiūnas – tarp įtariamųjų Tirdami Panevėžio savivaldybės lėšų panaudojimo viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai teisėtumą, teisėsaugininkai įtarimus pateikė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui ir Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui.
„Sulaikyta keletas įtariamųjų, tarp jų – M.Balčiūnas. Taip pat įtariamuoju apklaustas V.Satkevičius“, – pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra, kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais siekianti atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo – tiria miesto savivaldybės lėšų panaudojimo viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai teisėtumą. Įtariama, kad prieš 2011 metų Europos krepšinio čempionatą
galėjo būti parengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio savivaldybės lėšas rekonstruoti uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ viešbutį „Romantic“. Anot teisėsaugininkų, 2010 metais tarp savivaldybės ir LKF buvo pasirašyta daugiau kaip 2 mln. litų vertės sutartis dėl čempionato organizavimo, krepšinio populiarinimo ir plėtros mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo, nors galėjo būti žinoma, kad ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, išrašytos sąskaitos už atliktus darbus bus suklastotos. „LKF apie generalinio sekretoriaus M.Balčiūno sulaikymą sužinojo tik iš Panevėžio apygardos prokuratūros pranešimo spaudai. Negalime nieko pasakyti ir apie generaliniam sekretoriui pateiktus įtarimus“, – vakar sakė LKF atstovas spaudai Dalius Matvejevas. „Klaipėdos“ ir BNS inf.
Tyrimas: M.Balčiūno laukia daug pokalbių su teisėtvarkininkais.
Artūro Morozovo nuotr.
19
antradienis, sausio 8, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith Mcnaugaht knygą „Tikras stebuklas“.
Judith Mcnaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: ketvirtadienis – Augalija penktadienis – Slaugytojas
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės laimėtoja – Nijolė Mačiulaitienė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu
1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 15 d.
Avinas (03 21–04 20). Norėsis bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes gali tekti rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas kitų žmonių idėjoms. Norėsite prieštarauti kitiems, plaukti prieš srovę. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite priešiškai nusiteikęs kito žmogaus nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Pajusite emocinę įtampą, galbūt net laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Liūtas (07 23–08 23). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų kantrybės. Būtent šitas bruožas padės išvengti rimtų nemalonumų. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ateities veiksmus ir spręsti svarbius dalykus. Būsite nepatenkintas gyvenimu. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų reikalas. Svarstyklės (09 24–10 23). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Todėl geriausia būtų daugiau patylėti arba gerai apmąstyti savo žodžius. Skorpionas (10 24–11 22). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Pasistenkite dėl įvairiausių aplinkinių provokacijų neprarasti savitvardos, būkite kantrus. Šaulys (11 23–12 21). Mėgausitės asmeniniu gyvenimu, būsite patenkintas savo darbu. Noriai padėsite mylimam žmogui. Turite gerą skonį, todėl galite padėti draugams rinktis drabužius, aksesuarus, baldus. Ožiaragis (12 22–01 20). Galbūt keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Vandenis (01 21–02 19). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo asmeninių savybių ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Žuvys (02 20–03 20). Sulauksite dėmesio iš mažai pažįstamų žmonių, galbūt kas nors pagirs jūsų darbą, kūrybinius gebėjimus. Tačiau neverta tuo pernelyg susižavėti ir patikėti meilikavimu.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus truputį kritulių, pašals. Šiandien vakariniuose rajonuose vietomis truputį pasnigs, bus 3–6 laipsniai šalčio. Trečiadienio naktį vietomis nedideli krituliai, dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Naktį temperatūra kris iki 4–9 laipsnių šalčio, pajūryje svyruos apie 1 laipsnį šalčio. Dieną bus 2–4 laipsniai šalčio.
Šiandien, sausio 8 d.
–6
–2
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
–4
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
–4
Panevėžys
–6
Utena
–4
8.38 16.12 7.36
8-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 357 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
Tauragė
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +8 Berlynas +6 Brazilija +27 Briuselis +8 Dublinas +12 Kairas +18 Keiptaunas +25 Kopenhaga +7
kokteilis Prie molo apstu šiukšlių „Kokteil is“ raš ė apie pajūr yje į akis krint anč ias šiukšles. Ypač plast ik i niais butel iais, butel iukais, skard inė mis krantas nusėtas tol iau nuo mies to – už Girul ių. „Jei vald žia – miesto ar rajono – pasi stengt ų – bent kas 200 m pastatyt ų šiukšl iadėžes, šiukšl ių akivaizd žiai būt ų maž iau“, – vakar tvirt ino Kęs tut is. Anot jo, nemaža dalis žmonių, neturė dami kur išmest i tuščios taros, ją tie siog palieka pakrantėje. Jei būtų šiukš liadėžės, jos tikrai nestovėtų tuščios. Pliaž in inkė iš dal ies pritarė minčiai, kad šiukšl iadėžės nors iš dal ies iš spręstų problemą. „Tik jų reik ia daug, – teigė ji. – Pav yz džiui, šiukšl inė prie molo visada pil na šiukšl ių. Jos net netelpa, tai žmo nės šiukšles į šiukšl iadėžes grūda jė ga. O ši, žiūrėk, ir iškrenta atgal.“ Klaip ėd ietė įsit ik inusi, kad pajūr yje įrengtas dėžes suniokos vandalai taip, jog iš jų liks vien parodija. Be to, Pliaž ininkei ramybės neduoda klausimai, kas išvalys šiukšl iadėžes ne sezono metu, jei pajūris už Girulių nepriklauso Klaipėdai?
„Kokteilio“ pozicija Kovai su šiukšlėm is pajūr yje turėt ų būti suburta miesto valdinink ų grupė. Prieš pradėdami veiklą, jos nariai turė tų būt i išsiųst i pasisemt i pat irt ies į Is paniją, po to – į Prancūziją, Indiją, Brazi liją, Kiniją, Tailandą ir Australiją.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
jūrius vos telpa, tikrai pasidaly tų patirtimi.
Tikras atvejis Prieš Kalėdas dvi blondinės Girulių miš ke ieškojo eglutės. Valandą, dvi, tris. Viena jų pavargo ir sako: – Žinai, Onute, kirsime pirmą papuolu sią, net jei ji nebus papuošta!
Linksmieji tirščiai Šiukšlių dėžėje kapstosi du tarakonai. Vienas sako kitam: – Užb ėgau vakar į restoraną, visur tvarka, niekur nėra nei trupinėlio, nei šiukšlelės. – Na, ko tu tok ias šlykštybes prie stalo pasakoji. Duok ramiai pavalgyti, nega dink apetito! Česka (397 719; įvesime mes tvarką pajūryje. Ar ne taip, skaitytojai?)
Praha +5 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +21 Talinas 0 Tel Avivas +12 Tokijas +10 Varšuva –2
Šiandien
Marijampolė
Vėjas
–6
Vardai Apolinaras, Gintė, Severinas, Teofilijus, Vilintas, Gudula
sausio 8-ąją
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-3
-2
-2
-1
6
0
+1
+2
+4
7
rytoj
ketvirtadienį
0
Vilnius Alytus
8–12 m/s
Rytas
+2
–5
–5
orai klaipėdoje
-2
-2
10
1547 m. išleista pirmoji lietuv iška knyga – Mar tyno Mažvydo „Katekiz musa prasti žadei...“ („Ka tekizmo prasti žodžiai“). 1642 m. mirė italų mate mat ikas ir astronomas, teleskopo išradėjas Ga lileo Galilei. 1896 m. gimė Steponas Darius (Jucevičius), lietu vių lakūnas, Lietuvos ka riuomenės savanoris, ko vų už nepriklausomybę dalyvis. Žuvo perskridęs Atlantą 1933 metais Soldi no miške Vokietijoje.
Keliautojai: konkurso nugalėtojui R.Secevičiui Sveikatai: klaipėdiečiui A.Umbražūnui (de
(kairėje), į redakciją atvykusiam su žmona Vir ginija ir sūnumi, prizą įteikė D.Kinderis.
šinėje) teko klinikos „Ostemeda“ prizas.
Tomo Raginos, Vytauto Petriko nuotr.
1935 m. JAV Tup elo mieste (Misisipės vals tija) gimė rokenrolo ka ralius Elvis Presley.
1974 m. nufotografuota Lochneso pabaisa (Ne sė) viename iš trijų di džiausių Škotijoje esan čių Glenmoro ežerų. 1982 m. isp an ai sut i ko nut raukt i Gibraltaro blokadą ir pradėti dery bas su britais. 2011 m. Prancūzijos Riv jeros kurorte Kanuose vag ys žaibiškai apiplė šė mados namų „Chris tian Dior“ parduotuvę, iš kur ios pag robė drabu žių ir prabangos prekių, įvert intų maždaug 500 tūkst. eurų (1,7 mln. litų).
Komanda: laišką Seneliui Matas piešė pats –
mama ir tėtis tik padėjo atsiimti prizą.
Už kalėdinius laiškus – dovanos Lina Bieliauskaitė Jurgita Šakienė
Adresas: kinai, kurie į savo pa
+11 +5 –7 –6 +6 +2 +7 –3
Apdovanoti konkurso „Laiškas Ka lėdų Seneliui“ laimėtojai. Pagrindi nį prizą – kelionę į Maroką dviem asmenims – laimėjęs kaunietis penkių vaikų tėvas Raimundas Se cevičius sakė dar nenusprendęs, kurį šeimos narį vešis kartu. Traukdamas laimingąjį laišką pri zą įsteigęs „Magelano kelionių“ va dovas Dainius Kinderis tikėjosi, kad kelionę laimės žmogus, kuris iki šiol neturėjo galimybės keliauti. Jo viltys išsipildė su kaupu. „Auginant penkis vaikus keliauti sudėtinga. Toliausia šalis, kurioje esu buvęs, – Vokietija, jeigu įskaičiuosime tarnybą armijo je“, – neslėpė R.Secevičius. Į apdovanojimą kartu atvykusi žmona Virginija pasakojo, kad per nai planavusi vestuvių 20 metų su kakties proga pasidovanoti kelionę bent į artimąjį užsienį – Latvijos paplūdimį. „Išvykti nepavyko“, – apgailestavo moteris. Šeima savaitgalius dažniausiai leidžia Tauragėje ir Utenoje, kur gyvena seneliai. Laimėtu prizu Se cevičiai būtinai pasinaudos. 300 litų vertės prekybos centro „Senukai“ dovanų kuponą laimė
jusi kaunietė 14-metė Justina Vir balaitė, laiške Kalėdų Senelio pra šiusi vaikams iš vaikų globos namų surasti tėvus ir namus, pasako jo nuolat dalyvaujanti įvairiuose konkursuose. Kam išleis laimė tą sumą, paauglė dar nenuspren dusi. „Važiuosiu kartu su tėvais ir pažiūrėsim“, – sakė J.Virbalaitė, kartu su kitais apdovanojimų ce remonijos dalyviais vaišindamasi restorano „De*Luxe“ paruoštais skanėstais. O penkiametis Matas Rimkūnas iš Garliavos ilgai galvos nesuko. Jis laimėtą prizą (berniukui atite ko 100 litų vertės prekybos cent ro „Senukai“ dovanų kuponas) pa naudos meškerei įsigyti. Berniuko mama Lina juokėsi, kad piešdamas sūnus nei mato, nei girdi, kas vyksta aplinkui. Prie konkursi nio piešinio Matas sėdėjo iki išnak tų, jo nebaigęs net nėjo miegoti. Konkurse „Laiškas Kalėdų Sene liui“ sėkmė nusišypsojo ir dviem pajūrio atstovams. Vertinimo ko misijos verdiktu ir puikiomis dova nomis džiaugėsi kretingiškė Luk recija Jankauskaitė ir klaipėdietis Algimantas Umbražūnas. Ir devynmetė Lukrecija, ir drau dimo tarpininku uostamiestyje
Dailininkė: už netradicinį laišką
Širdis: J.Virbalaitės norą įkvėpė
dirbantis Algimantas tvirtino, kad dalyvauti šiame konkurse paskati no artimieji. Apie slaptą norą gauti dovanų il gą, žemę siekiančią suknelę Kalėdų Seneliui prisipažinusi mergaitė jam nutapė ir žiemišką piešinį. Už origi nalų laišką pelnyta dovana pradžiu gino visą Lukrecijos šeimą. 200 litų vertės kuponas apsipirkti „Senukų“ prekybos centre mergaitės tėvams padės įgyvendinti jos svajonę – ar tėjančio gimtadienio proga padova noti planšetinį kompiuterį. Spontaniškai gimęs eilėraštis A.Umbražūnui pelnė Klaipėdos reabilitacijos centro „Ostemeda“
įsteigtą 600 litų vertės prizą – ga limybę atlikti maisto netoleravimo testą ir dietologo konsultaciją. „Kaip rėmėjams smagu prisidėti prie žmones džiuginančių gerumo ir geranoriškumo akcijų kalėdiniu laikotarpiu. Norisi, jog žmonės kuo labiau rūpintųsi savimi ir patikėtų, kad dovanų gali atnešti ne tik Kalė dų Senelis, bet ir jų pačių pastan gos. Manau, maisto netoleravimo testas, galimybė pasirūpinti savo sveikata kiekvienam būtų didelė dovana sau“, – kalbėjo reabilita cijos centro „Ostemeda“ direkto rius gydytojas osteopatas Andrius Stasiulis.
apdovanota buvo ir L.Jankaus kaitė iš Kretingos.
mamos darbo aplinka – tėvų ši lumos išsiilgę našlaičiai.