lietuva Seime prasidėjo kova dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės, lemiamas mūšis – kovą.
5p.
ekonomika
7p.
Madingu darbdavių jauku – gyvybės draudimu – specialistai nesidomi – labiau nori didesnių algų.
pasaulis
Dėl spektaklio pagal garsųjį A.Škėmos kūrinį – transatlantinis skandalas.
10p.
Ką atneš pokyčiai B.Obamos saugumo komandoje?
13p.
Trečiadienis sausio 9, 2013 Nr. 6 (19867) Kaunodiena.lt 2 Lt
Seniausio Kauno pašto neliko, bet viltis neišnykti – dar gyva
Siuntinys įviliojo į spąstus Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Paštu atsiųstos nelauktos pre kės su įdėta apmokėjimo sąskaita kauniečiui tapo nemenku galvos skausmu. Istorija prasidėjo vasa rą nuo esą garsios firmos atstovės skambučio, siūlančio banderole atsiųsti porą prekių.
Kaunietis D.E. (pavardė redakcijai žinoma) atėjo į „Kauno dienos“ re dakciją nešinas pašto banderole. „Ji adresuota man, nors to siun tinio visai nepageidavau. Įtariu, kas yra banderolėje, bet nesiryž tu praplėšti, nes tikriausiai bū siu įpareigotas apmokėti už bru kamas prekes, o siųsti banderolę atgal siuntėjui nenoriu iš principo – kodėl turėčiau švaistyti savo lė šas?“ – dvejonėmis da lijosi vyras.
4
Dienos citata „Pagrindinė nelaimių, ku riose žūsta žmonės, prie žastis – greitis“, – Funkcija: XVII a. paštas turėjo kontorą, nakvynės kambarius, taverną, pašto siuntų ir prekių sandėlius, arklides.
„Senasis paštas“ patyliukais ištuštėjo. Dar buotojos perkeltos į prekybos centrą. Patalpų paskirtis – dar neaiški, bet jas įsigi jęs savininkas, greičiausiai vykdysiantis visai kitokią veiklą, pasižada antspauduo ti laiškus, nors ir netikru antspaudu. A.Puidoką teismas grąžino į darbą
3p.
Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Kaukšėjo žirgų pasagos
Rotušės aikštės kampinis namas su rūsiu, susidedantis iš trijų korpusų ir statytas skirtingais laikotarpiais, šiandien apkarstytas įvairiausiomis iškabomis. Istoriniai šaltiniai bylo ja, kad daugiau kaip prieš tris šim
Artūro Morozovo nuotr.
tus metų kauniečiai, norėdami nu siųsti laišką, keliaudavo į tuometę pašto stotį, užėmusią didžiąją sta tinio dalį. Anuomet korespondencija buvo gabenama žirgais, o stambesnės siuntos plukdomos laivais Nemu nu ir Nerimi. Platūs arkos formos praėjimai vidiniame kie me žadina vaizduotę.
2
sako Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
11p.
2
Trečiadienis, sausio 9, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 0
15
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,25
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
31
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Seniausio Kauno pašto neliko, bet viltis neišnykti – dar gyva Kadaise čia kaukšėda 1 vo paštą gabenusių žir gų pasagos, o tuomečiai paštinin
kai, tada vadinti pašto žygūnais, lekiojo lyg nutrūktgalviai. XVII a. Kaunas tapo ne tik vie tinio, bet ir tarptautinių pašto ke lių sankryža: pro čia buvo gabena ma korespondencija ir laikraščiai iš Karaliaučiaus, Rygos, Varšuvos, Maskvos, kitų miestų. XVIII a. pradžioje, kai į Lietuvą įsiveržė švedų kariuomenė, Kau no pašto stotis buvo nusiaubta, o netrukus Napoleono kariai pasta tą dar ir padegė. Ilgainiui namas atiteko pirk liams, o naujasis paštas įsikūrė da bartinio Ryšių istorijos muziejaus vietoje, Rotušės aikštės pašonėje. Renesansas – sovietmečiu
Senasis paštas atgimė tada, kai ne buvo buvo lengva gaivinti Lietuvos istorijos vertybes.
Tai buvo vieta su bū tojo laiko nostalgi ja. Senovišku pašto spaudu pažymėti laiškai džiugino su sirašinėjančiuosius. Sovietmečiu, 1967–1971 m., vi sas pastatas buvo restauruotas pa gal architektės Dalijos Zareckienės projektą. Atkurti autentiški korpu so planai, tūriai, fasadai, sukurtas savitas interjeras. Tiesa, pastate įsikūrė ir kitos su pašto veikla nesusijusios įstaigos, čia ir dabar šeimininkauja pavel do institucijos, įvairios kitos orga nizacijos. „Senajam paštui“ buvo atrėž ta namo dalis pirmajame aukš te, pagrindinis įėjimas į paštą – iš M.Valančiaus gatvės. Iš pašto vestibiulio galima patekti ir į vie
ną gražiausių Kauno senamiesčio vidinių kiemelių. Komfortas prieš sentimentus
Bendrovei „Lietuvos paštas“, ku rios visos akcijos priklauso valsty bei, turėtos patalpos viename gra žiausių Senamiesčio namų tapo kilpa ant kaklo. Nors jau prieš kelis amžius čia buvo antspauduojami laiškai, nors tai – pats seniausias paštas Kau ne, įmonės vadovai nutarė jo atsi sakyti. „Norime, kad mūsų pašto sky riai būtų greitai ir lengvai pasie kiami. Dėl to naujus paštus ati darome klientams patogesnėse ir patrauklesnėse vietose“, – „Kau no dienai“ atsakė bendrovės „Lie tuvos paštas“ atstovė spaudai Au relija Jonušaitė. Pasak jos, „Senajame pašte“ vei kusį 33-iąjį pašto skyrių nuspręsta perkelti į prekybos centrą, nes se nosios patalpos nebeatitinka šiuo laikinių standartų. Istorinėje aplinkoje – nepatogu
„Pastatas buvo labai senas, nebuvo įrengtos tinkamos šildymo, vėdini mo sistemos, visa įranga buvo la bai nusidėvėjusi, todėl ir šio pašto klientams, ir mūsų darbuotojams šiose patalpose buvo nepatogu“, – argumentavo A.Jonušaitė. Kadangi senosios Kauno 33-io jo pašto patalpos reikalavo didelių investicijų, pasak „Lietuvos pašto“ atstovės, bendrovė priėmė spren dimą jas parduoti. „Lietuvos pašto“ veiklą prižiūri Susisiekimo ministerija, tačiau iš jos darbuotojų „Kauno diena“ ne sulaukė paaiškinimų, ar nevertėjo „Senąjį paštą“ išsaugoti kaip uni kalią pašto istorijos relikviją. Išplatino viešą laišką
Didžioji dalis kauniečių, jau seno kai nebevarstančių pašto durų, ne spėjo suvokti, kad dingo dar vienas Kauno simbolis. Atsirado ir tokių,
Išsaugos: J.Stadalninkas pažadėjo, kad vienos įspūdingiausių interjero detalių – kalvių dirbiniais kaustytos
arkos formos durys bus restauruotos ir toliau naudojamos.
kuriems šis faktas neprasprūdo pro akis. „Gruodžio 8 d. tyliai savo istoriją baigė Senamiesčio paštas, įsikūręs Rotušės a. 29. Taip tyliai, kad net kolekcininkai nesuskubo paskuti nį kartą antspauduoti vokų senuo ju pašto žymekliu“, – viešai išpla tintame laiške pastebėjo kaunietė Dalia Draugelienė. Jos įsitikinimu, tai buvo unika li vieta, alsuojanti kažkuo daugiau nei įprasti pašto skyriai. „Tai buvo vieta su būtojo laiko nostalgija. Specialiu senovišku pa što spaudu pažymėti laiškai džiu gino susirašinėjančiuosius, įgau davo ypatingos vertės. Visuotinio kompiuterizavimo eroje ši senti mentali smulkmena tapo ypač reta ir brangi epistoliarijos mėgėjams“, – dėstė moteris.
Dingsta dar vienas simbolis
„Galbūt Vilniaus valdininkams se nasis paštas atrodė moraliai pase nęs, nerentabilus... Tačiau Kaunui tai buvo vienas iš nedaugelio išli kusių savasties ženklų. Gaila, kad per neapsižiūrėjimą šis paštas ne buvo įtrauktas į saugotinų paveldo vertybių sąrašą. O gal tai buvo są moninga klaida?“ – retoriškai klau sė laiško autorė D.Draugelienė. Jai nesuprantama, kodėl miesto objektai, kuriems restauruoti iš leidžiamos nemažos valstybinės lėšos, galiausiai pereina į privačias rankas. „Pašto vietoje greičiausiai įsikurs dar viena kavinė ar eilinė kepyklė lė be istorinės atminties – tokių Senamiestyje apstu. „Senasis pa štas“, turėjęs ypatingos dvasios ir simbolinės vertės miesto gyveni me, pasmerktas išnykti kaip dau gybė kitų Kauno tapatybės ženklų. Taip atsitiko su legendine „Tul pe“, su analogų neturinčia „Teat ro“ vaistine, taip kasdien vyksta su unikaliu Kauno mediniu pavel du“, – laiške apgailestavo D.Drau gelienė. Istoriją išnaudos rinkodarai
Siaura: pagrindinė „Senojo pašto“ patalpa, kurioje žmonėms buvo teikiamos pašto paslaugos, nesiekia nė
50 kv. m ploto.
Po šio viešo laiško akmenis savo darže pajuto patalpas iš „Lietu vos pašto“ nupirkęs kaunietis Jo nas Stadalninkas. „Kai pirkome, planavome, kad čia bus maitinimo įstaiga, pavyz džiui, nedidelis restoranas. Vėliau paaiškėjo, kad nėra sąlygų įreng ti atitinkamą vėdinimo sistemą. Kadangi pastatas senas, saugo mas, jame negalima daug keisti“, – paaiškino savininkas. Tad kol kas nežinia, kas įsikurs patalpose: ka vinaitė, gurmaniškų prekių krau tuvėlė ar dar kas nors. Nepaisant to, kokia veikla bus plėtojama, J.Stadalninkas tvirti na, kad išsaugos ir puoselės pašto
Artūro Morozovo nuotr.
tematiką. Gal net labiau, nei tai da rė „Lietuvos paštas“. „Ilgą laiką čia buvo paštas, bū tų nesąmonė tai sunaikinti ir kurti kažką nauja. Net rinkodaros požiū riu tai yra vertinga – manau, žmo nėms įdomu ateiti ir pasižiūrėti, kaip atrodė paštas“, – dėstė nau jasis patalpų savininkas. Bus ir antspaudas
J.Stadalninkas pažadėjo, kad bu vusio pašto patalpose bus galimy bė įsigyti ir išsiųsti atvirukus ir po pierinius laiškus. Netgi ketinama išsaugoti „Se nojo pašto“ pavadinimą, antspau duoti korespondenciją specia liu antspaudu, tiesa, ne tuo, kurį naudojo pašto įmonė, bet kitu, sti lizuotu. Kadangi savininkai pripažįsta neturintys panašios veiklos patir ties, tad tikisi dirbti su operatoriu mi. Perparduoti patalpų, tikino pa šnekovas, kol kas neketinama. Po paveldo sargų kojomis
J.Stadalninko teigimu, interjeras ypatingai nepakis: kas įmanoma, bus restauruota, atnaujinta, bus pakeista santechnika. Mat pasku tinis kapitalinis remontas darytas prieš keturis dešimtmečius. Pirkti ar nepirkti buvusio pašto erdves, prisipažino pašnekovas, apsispręsti reikėjo greitai. Įsigy jant patalpas nebuvo aiškiai sura šyta, kokiai veiklai jas bus galima pritaikyti, ką daryti galima, o ko – negalima. „Paskui pamatai, kad yra kitaip, nei prieš tai galvojai“, – šyptelėjo patalpų savininkas. Kada žmonės galės atverti nau jai sutviskėsiančios įstaigos duris, pasak J.Stadalninko, lems doku mentų tvarkymo ir remonto dar bų sparta. „Jau kai pirkome patalpas, buvo aišku, kad viskas bus griežtai pri
3
Trečiadienis, sausio 9, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Teismas: A.Puidokui laikas dirbti ti į darbą, nėra neskundžiamas. Kauno apygardos prokuratū ra žada pasinaudoti apskundimo teise. Tai ji gali padaryti per sep tynias dienas.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Už piktnaudžiavimą ir svetimo turto iššvaistymą teisiamas „Au tomobilių stovėjimo aikštelių“ direktorius Algimantas Puidokas kitą savaitę gali grįžti į darbą.
Greitai prasidės procesas
Gera žinia nustebino
„Netikėjau, kad bus teigiamas sprendimas. Maloniai nustebi no“, – po vakar išgirsto palankaus Kauno apygardos teismo sprendi mo džiaugėsi A.Puidokas. Truputį nustebęs buvo net ir A.Puidoko advokatas Gintaras Černiauskas: „Tiesą pasakius, šiuo klausimu buvome pesimistai. Labai džiaugiamės, kad teismas pastebė jo, jog prokurorė buvo neteisi.“ Kauno apygardos prokuratū ra siekė, kad A.Puidokui taikoma kardomoji priemonė – nušalini mas nuo pareigų – būtų pratęs ta dar bent trims mėnesiams, ta čiau kaltinamasis paprašė teismo užuojautos. Graudino sunkia padėtimi
Beveik metus nuo pareigų nu šalintas „Automobilių stovėji mo aikštelių“ direktorius teigė su žmona sunkiai išsiverčiantis, nes Trauka: iš buvusio pašto galima patekti ir į unikalų vidinį kiemelį, tad
naujieji savininkai viliasi, kad galės juo naudotis.
žiūrima“, – akis į viršų kilstelėjo pašnekovas. Buvusiose pašto pa talpose puikiai girdisi antrajame aukšte įsikūrusio Kultūros pavel do departamento (KPD) darbuo tojų aukštakulnių batelių kaukšė jimas. Visas namas yra įtrauktas į kul tūros vertybių registrą, bet pašto funkcija nėra įrašyta kaip saugoti na vertybė. Centriniame pašte – nuomininkai
Kokia ateitis laukia dar vieno sen timentų keliančio Kauno objekto – Laisvės alėjoje stūksančių Centri nio pašto rūmų, pastatytų 1931 m. pagal architekto Felikso Vizbaro projektą? Objektas laikomas vienu svar biausių Kauno tarpukario archi tektūros pavyzdžių ir pasižymi ne tik modernizmo bei tautinio sti liaus elementų derme, tačiau ir ga na prabangiu interjeru. Atrodo, kad ir šiame unikaliame pastate netrukus šeimininkaus ne vien paštininkai. Mat dalis įstaigos administracijos darbuotojų jau yra iškeldinti iš savo kabinetų Laisvės alėjoje į patalpas miesto pakrašty je, Biruliškių gatvėje. Pasak kalbintų kai kurių dar buotojų, apie iškraustymą iš patal pų buvo kalbama maždaug metus. Nenorėjusi nė vardo skelbti pašne kovė neabejojo, kad pastatas Kau no centre bus parduotas. „Ar dėl kažkokio nuomininko įmonė atlaisvintų kabinetus ir iš lėktų į laukus Biruliškių gatvėje?“ – svarstė ji. Patikino, kad neparduos
„Lietuvos pašto“ atstovai paneigė po Kauną pasklidusius gandus, kad Centrinio pašto patalpoms dairo masi pirkėjo. „Kauno centrinis paštas į nau jas patalpas nebus perkeliamas ir
pastatas nebus parduodamas. Ad ministracijos darbuotojai į kitas patalpas buvo perkelti dėl efek tyvesnio bendrovės valdymo. Iki perkėlimo į Biruliškių gatvę ad ministracijos darbuotojams buvo skirta apie 1 300 kv. m ploto. Per kėlus į naujas patalpas, administ racija užims tik apie 380 kv. m plo to patalpų. Laisvas Kauno centrinio pašto patalpas bendrovė nuomos“, – paaiškino „Lietuvos pašto“ at stovė spaudai. Pasak jos, administracijos kabi netai bus pritaikyti biurams, o li kusios Centrinio pašto patalpos iš liks tokios pat kaip iki šiol.
Komentaras
Svaigedas Stoškus
KPD Kauno ter itor in io padal in io vedėjas
F
unkcija labai dažnai neįrašo ma į saugomų objekt ų ver tybių sąrašą. Pašto funkcija – vietinės reikšmės dalykas, manau, tuo turėjo pasirūpinti Kauno paveldosaugos specialistai, o ne KPD. Juk kauniečiams aktualu, kad čia bu vo paštas. Objektą nupirko pador us žmogus, sutarėme, kad išliks dalis pa što veiklos, tik tai nebus įmonės „Lie tuvos paštas“ padal inys. Nor int par davinėti pašto ženklus nereikia gauti licencijos kaip kad alkoholiui. Jei „Lie tuvos paštui“ neapsimokėjo pastato iš laikyti, tai ir nepriversi jo. Jei pašto rea liai nėra, negi priversi saugoti funkciją? Patalpos nugyventos, ačiū Dievui, kad „Lietuvos paštas“ iš jų išsikėlė. Interje ro sugadinti nelabai įmanoma, nebent pataisyti, sukurti gražesnį, su istorija.
Pauzė: nušalintas nuo pareigų
„Automobilių stovėjimo aikšte lėse“ A.Puidokas darbe nesirodo beveik metus. Aliaus Koroliovo nuotr.
šeima priversta gyventi iš sutuok tinės algos ir jo gaunamos neįga lumo pašalpos, pečius slegia pa skola bankui. Buvo pabrėžta ir tai, kad A.Pui dokas bendradarbiavo su tyrėjais, o ikiteisminis tyrimas jau seniai baigtas, byla perduota teismui. Kauno apygardos teismui A.Pui doko ir jo advokato argumen tai pasirodė gana svarūs, tačiau šis teismo sprendimas, leidžian tis buvusiam direktoriui grįž
Prokuratūra neabejoja, kad A.Pui doko finansinė padėtis nėra tokia prasta, kokią piešia kaltinamasis. Taip pat baiminamasi, kad pikt naudžiavimu tarnybine padėtimi ir svetimo turto iššvaistymu kal tinamas A.Puidokas, grįžęs į dar bą, gali daryti naujas nusikals tamas veikas. Pavyzdžiui, slėpti tyrėjų neaptiktus įkalčius. Teismą pasiekusioje korupcijos byloje minima, kad A.Puidokas jo vadovaujamos įmonės lėšomis apmokėjo mažiausiai dvi buvusio Kauno miesto mero pavaduotojo Kęstučio Kriščiūno numestas są skaitas, kurių suma – 1 814 litų. Iš vicemero posto išlėkusi centrinė korupcijos bylos figū ra K.Kriščiūnas prieš mėnesį lai mėjo mažą mūšį prieš prokuratū rą – teismas jam leido dalyvauti ir balsuoti savivaldybės tarybos po sėdžiuose. Teismo procesas gali startuoti šį mėnesį. Iš viso prieš Temidę stos penki kaltinamieji.
4
Trečiadienis, sausio 9, 2013
Miestas
Siuntinys įviliojo į spąstus
Prekiautojų jauką kau 1 nietis prarijo vasarą, kai jam į mobilųjį telefoną paskambino
maloniai kalbanti mergina. „Ji pasakė, kad atstovauja gar siam pasaulyje apatinio trikotažo gamintojui, esą ši įmonė nori atei ti į Lietuvos rinką ir siūlo palankio mis sąlygomis įsigyti savo produk tų“, – pasakojo D.E. Dar vienas siuntinys
Įmonė pasiūlė banderole atsiųs ti porą prekių, už kurias nereikės mokėti, tik padengti pašto išlai das – apie 8 litus. „Sutikau. Įmonė atsiuntė dve jas vyriškas apatines kelnaites ir pas iūlym ą tęst i bendrad arb ia vimą – toliau pirkti jų produk tus“, – pasakojo D.E. Už dvejas kelnaites, kurios buvo supakuotos siuntinyje, kauniečiui būtų reikėję sumokėti 51,9 lito be pašto išlaidų. „Man šis pas iūlym as net iko, todėl paskambinau nurodytu te lefonu, – prisiminė D.E. – Atsi liepė automatas. Jis informavo, kad norėdamas daugiau negau ti prekių turiu padiktuoti jų atsi sakymo kodą. Laimė, nebuvau iš metęs informacinio lapo ir radau tą kodą“, – pasakojo D.E. Kai šį nuotykį vyras jau buvo bepamirštąs, po Naujųjų metų vėl gavo pranešimą apie gautą siun tinį. Jis buvo atsiųstas į Lietuvą iš Olandijos, Roterdamo, kaip ir pirmoji kelnaičių siunta. Jaučiasi įkliuvęs
D.E. pagal banderolėje nurodytą siuntėjo adresą iškart pažino, kas yra siuntėjas. „Supratau, kad prieš savo va lią esu įtrauktas į pirkėjų sąrašą. Kreipiausi į policiją. Ten man nie kuo negalėjo padėti. Tada nuėjau į Finansinių nusikaltimų tyrimo
Gudrybės: paštu pasiūlytos dovanos kauniečiui virto prievole pirkti siunčiamas prekes.
tarnybą, bet ten irgi niekas nesu sidomėjo. Kreipiausi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarny bos Kaune atstovus. Ten patarė nekreipti dėmesio į siuntinį. Bet ar tikrai neliksiu skolininku ir ne teks po to bylinėtis? Beliko ateiti į redakciją“, – kalbėjo vyras. Jis nusprendė žurnalistų aki vaizdoje atplėšti banderolę. Jo
je buvo dvejos apatinės kelnaitės ir sąskaita – 59,8 lito už prekes ir pašto išlaidas. Prekių gamintoju nurodoma Šveicarijoje veikian ti moteriško ir vyriško apatinio trikotažo firma. Paskambinus nurodytu atsiųs tame dokumente telefonu, atsi liepė Lietuvoje veikiančios bend rov ės „Tel em arket ing“ klient ų konsultantu prisistatęs vyras. Jis ram in o, kad prekes gav ęs kaunietis nebus įtrauktas į skoli ninkų sąrašą. „Jam tereikia grąžinti prekes ir nurodyti nesiųsti kitų produktų. Galėjo būti, kad pirkėjas anksčiau suklydo diktuodamas prekių atsi sakymo kodą arba tai buvo įmo nės klaida“, – pakomentavo kon sultantas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Nusvilusiųjų yra ir daugiau
E.D. sako nesuprantantis, kodėl turi pats prisiimti atsakomybę už prekių, kurių neprašė, grąžinimą ir patirti išlaidų. „Kaip galėsiu įrodyti, kad tik rai skambinau ir padiktavau pre kių atsisakymo kodą? Girdėjau, kad tokių, įklimpusių į gudrios rinkodaros pinkles, yra ne vie nas. Gali būti, kad esu vienas iš jų“, – būgštavo vyras. Viešosios įstaigos Europos var totojų centro teisininkė Jaunė Da linkevičiūtė sakė, kad jų centras irgi turi panašių pavyzdžių. Neseniai į centrą kreipėsi žmo gus, kuris taip pat sulaukė pasiū lymo telefonu. Jį suviliojo kojinės iš bambukinio pluošto. Ypatingos kojinės
„Žmogus gavo prekes, už jas su mok ėj o, bet elektron in iu pa
štu atsisakė visų tolesnių siun tų iš pardavėjo. Nepaisant to, jis sulaukė dar trijų porų puskoji nių. Pakartotinai atsisakęs siun tų, vartotojas registruotu paštu jas išsiuntė pardavėjui, prašyda mas panaikinti piniginius reika lavimus ir grąžinti patirtas pašto išl aid as grąž in ant neužsak ytas prekes“, – pasakojo J.Dalinkevi čiūtė. Prekes siunt ė Est ijoje reg ist ruota kompan ija, tod ėl skund ą nagrinėti ėmėsi Europos varto tojų centras Lietuvoje su kolego mis Estijoje. Kol kas laukiama atsakymo iš kojinių platintojo. Iš jo bus rei kal aujam a komp ens uot i paš to išlaidas klientui už išsiųstas at gal prekes.
Girdėjau, kad to kių, įklimpusių į gudrios rinkoda ros pinkles, yra ne vienas.
Pasak J.Dalinkevičiūtės, dau giaus ia skund ų gaun am a dėl elektroninės prekybos. „Žmonės skundžiasi dėl negau tų prekių, jų kokybės. Būna, kad prekybininkai atsiunčia ne tuos produktus, kuriuos užsakė var totojas“, – sakė teisininkė. Siūlo būti atsargiems
Valstybinės vartotojų teisių ap saugos tarnyb os Nes ąž in ingos kom erc in ės veikl os ir rekl am os skyriaus laikinai vedėjos pareigas einanti Kristina Grigaitė paste
Artūro Morozovo nuotr.
bi, kad žmonės, išgirdę pasiūly mą daiktą išbandyti nemokamai, dažnai neįsigilina į kitas nurody tas sąlygas. „Būtina įsitikinti, ar užsako mas tik vienas nemokamas pa vyzdys, ar užsakoma prenume rata“, – perspėjo specialistė. Pasak K.Grigaitės, tarnyba yra gavusi nemažai vartotojų skun dų, kai telefonu vartotojams siū loma užsisakyti maisto papildų, drabužių ar kolekcionuoti, rink ti tam tikrus gaminius. Gali užvirti košė
„Paprastai pirm a siunta siūl o ma nemokamai, vartotojui reikia tik apmokėti pašto išlaidas. To kio pobūdžio ginčai sprendžiami ginčų sprendimo ne teisme tvar ka ir kiekvienu individualiu at veju priimamas sprendimas dėl vartotojo reikalavimo pagrįstu mo“, – sakė K.Grigaitė. Jos teig im u, vartotojai, kur ie buvo telefonu užsisakę prekę, tu ri teisę nutraukti sutartį, apie tai pranešę bendrovei. „Jeigu bendrovei nurodytais te lefonais neįmanoma prisiskam bint i, vartotojas tur ėt ų išs iųs ti įmon ei reg istr uot ą laišk ą su aiškiu prašymu nutraukti prekių tiek im ą. Svarb u išsaugot i laiš ko siuntimą patvirtinantį kvitą ir išsiųsto prašymo kopiją. Re gistruotu paštu vartotojo išsiųs tas raštas dėl sutarties nutrauki mo galėtų būti laikomas įrodymu, kad vartotojas tinkamai informa vo bendrovę apie sutarties nu trauk im ą. Nepav yk us išs pręs ti ginčo taikiai, vartotojai turėtų kreipt is į Valstyb in ę vartotoj ų teisių apsaugos tarnybą“, – aiš kino K.Grigaitė.
5
TrečiADIENIS, sausio 9, 2013
lietuva
N.Venckienės šalininkų Seime – mažuma Seimo narei, buvusiai teisėjai Neringai Venckienei prognozės ne kokios: ji greičiausiai praras teisinę neliečiamybę, nes dauguma parlamentarų jos nepalaiko. Vis dėlto jos likimą Sei mas spręs negreitai – tik kovą. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Procedūra užtruks
Parlamentarės N.Venckienės tei sinės neliečiamybės naikinimo klausimo Seimas imsis po maž daug pusantro mėnesio, tačiau mūšiai dėl lemiamo balsavimo jau prasidėjo. Nors generalinis prokuroras su prašymu naikinti buvusios teisė jos teisinę neliečiamybę į Seimą kreipėsi dar pernai gruodį, ši pro cedūra užsitęs. Mat parlamentarai dar turi suburti, kaip įprasta, lai kinąją tyrimo komisiją, patvirtin ti jos sudėtį, pirmininką, iškviesti prokurorus. Kaip informavo Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys, tai rengiamasi padaryti po kelių sa vaičių, kai Seimas susirinks į neei linę sesiją. Kol kas neaišku, kada savo dar bą galėtų pradėti laikinoji tyrimo komisija. Vargu ar ji dirbtų ne per Seimo sesiją. Taigi lemiamas bal savimas dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės anksčiausiai galėtų įvykti tik kovo viduryje, kai Seimas susirinks į pavasario sesiją. Dauguma nepalaiko Aistros: N.Venckienė Seimo verdikto laukia neramiai – ji jau susikirto
su premjeru A.Butkevičiumi
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
N.Venck ienės šal in inkų Seim e gretos itin retos. Paramos ji ga li tikėtis tik iš Rolando Pakso,
Viktoro Uspaskicho ir Valdema ro Tomaševskio partijų atstovų. Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos lyderiai aiškina tikį, kad kaltinimai N.Venckienei yra poli tikavimas. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai kol kas savo pozi cijos neatskleidžia.
Su ponia N.Venckie ne jokio pokalbio ir susitikimo dėl imu niteto atėmimo ar palikimo nebuvo. Prognozuojama, kad didžiausios Seimo frakcijos – socialdemokratų ir konservatorių – N.Venckienės teisinės neliečiamybės klausimu turėtų būti vieningos ir balsuoti už jos panaikinimą. Tiesa, konserva torių frakcijoje yra keletas veikė jų, kurie N.Venckienę palaiko, bet dauguma frakcijos narių yra bend ros nuomonės. Socialdemokratai taip pat žada balsuoti už. Beje, ir pernai, kai buvo naiki nama N.Venckienės kaip teisė jos teisinė neliečiamybė, social demokratai balsavo už. „Drąsos kelio“ lyderė palaikymo nega li tikėtis ir iš Seimo Liberalų są jūdžio frakcijos. Jos atstovai taip
pat teigia palaikysiantys proku rorų prašymą. Taigi, jei dauguma socialdemok ratų, konservatorių ir liberalų frak cijų atstovų balsuos už, N.Venc kienė jau kovo viduryje turėtų patekti į prokurorų rankas bei pra dėti varstyti teismų duris. Susikirto su premjeru
Seim o sprend im o lauk ian ti N.Venckienė jau veliasi į žodžių mūšius. Vakar ji jau susikirto su premjeru Algirdu Butkevičiumi. „Seime prie manęs buvo priėjęs gerbiamas premjeras A.Butkevi čius dar prieš jį paskiriant prem jeru ir pasakė: „Mes tave, Nerin ga, palaikysime.“ Nežinau, kokia dabar jų pozicija, kas pasikeitė“, – antradienį per spaudos konferen ciją Seime sakė N.Venckienė. Bu vusi teisėja paaiškino, kad tai įvyko gruodį parlamento rūmuose. A.Butkevičius tokius parlamen tarės žodžius vakar paneigė. „Galiu labai aiškiai pasakyti, kad su ponia N.Venckiene jokio pokalbio ir su sitikimo dėl imuniteto atėmimo ar palikimo nebuvo“, – vakar žurna listams sakė ministras pirmininkas. Prim en am e, kad pan aik in ti N.Venckienės imunitetą prašo ma dėl atliekant ikiteisminį tyrimą gautų duomenų apie jos galimas padarytas nusikalstamas veikas.
Įtariamųjų balsų pirkimu daugėja Dėl galimo balsų rinkimuose į Sei mą pirkimo Zarasų-Visagino apy gardoje prieš teismą stos ne tik Rimvydas Podolskis, kurio narystė Darbo partijoje sustabdyta, bet ir vietos gyventojas Artūras B.
Bylos tyrimui vadovaujantis Visa gino prokuroras Genadijus Jefimo vas BNS sakė, kad šiam vyrui pa teikti įtarimai dėl galimos pagalbos paperkant rinkėjus. Jam skirta kar domoji priemonė – rašytinis pasi žadėjimas neišvykti. Įtariama, jog Artūras B. per ty rimą nustatytiems Dusetų mieste lio gyventojams sumokėjo po 15 litų, kad jie balsuotų už Darbo partiją. Pasak G.Jefimovo, byla turėtų būti baigta dar sausį. Lapkričio pradžioje R.Podols kiui prokuratūra pateikė įtarimus dėl rinkėjų papirkimo organizavi mo. Vyriausioji rinkimų komisi ja (VRK) yra panaikinusi pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus Za rasų-Visagino apygardoje, kurioje kandidatavo R.Podolskis. Konsti tucinis Teismas yra paskelbęs, kad panaikindama rezultatus VRK Sei mo rinkimų įstatymo nepažeidė. Šioje apygardoje į antrą turą buvo patekę Tvarkos ir teisingumo par tijos atstovas Algimantas Dumbra va bei R.Podolskis. Dėl galimo rinkėjų papirkimo Zarasuose vienas ikiteisminis tyri mas yra baigtas – teismas jį baigė baudžiamuoju įsakymu, kuriuo 37
metų zarasiškį Ramūną Garbinčių pripažino kaltu dėl papirkimo truk dant asmenims realizuoti savo tei sę rinkti. Zarasiškiui skirta dešim ties mėnesių viešųjų darbų bausmė, nuteistasis įpareigotas 400 valandų – per mėnesį po 40 valandų – dirb ti visuomenės labui. R.Garbinčius R.Podolskio bylo je yra liudytojas. Šioje byloje ga li būti ir daugiau liudytojų, tačiau teisėsauga prašo jiems taikyti ano nimiškumą. Jau baigtoje byloje nustatyta, kad spalio 10 ir 11 d. Zarasų mies te R.Garbinčius keliems asme nims pažadėjo atsilyginti po 10 li tų, jei jie balsuos už Darbo partiją ir jos kandidatą. Papirkti asmenys įvykdė prašymą ir jiems buvo su mokėta. Manoma, kad R.Garbin čius rinkėjus papirkinėjo papra šytas Darbo partijos kandidato į Seimo narius R.Podolskio. Bylos duomenimis, įtariama, kad R.Podolskis R.Garbinčiui davė 180 litų, už kuriuos turėjo būti perkami balsai. R.Garbinčius dalį pinigų iš leido rinkėjams papirkti ir nedidelę dalį pasiliko sau. Už paslaugą jis ga vo 40 litų ir buvo pamaitintas. Dar bo partijos taryba yra sustabdžiusi R.Podolskio narystę partijoje. Pakartotiniai Seimo nario rin kimai Zarasų-Visagino apygardo je vyks kovo 3 d. R.Podolskis juose ketina dalyvauti kaip savarankiškas kandidatas. KD, BNS inf.
Reklama: viešbutį „Romantic“, kuriame 2011-aisiais buvo apsisto
jusios Ispanijos, Turkijos, Lenkijos rinktinės, teisėsaugininkai šįkart pareklamavo ir iš kitos pusės. „Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
Krepšinio afera laukia atomazgos Korupcija įtariami Lietuvos krep šinio federacijos generalinis sek retorius Mindaugas Balčiūnas, Panevėžio mero patarėjas Darius Simėnas ir viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Kuklierienė lie ka sulaikyti.
Versija: prokurorai įtaria, kad bal
sus Zarasų-Visagino rinkimų apy gardoje galėjęs pirkti R.Podolskis turėjo ne vieną bendrininką.
„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.
Vakar pranešta, kad įtariamieji kol kas sulaikyti dviem paroms, t. y. iki šiandienos. „Dėl kardomosios priemonės bus sprendžiama tre čiadienį“, – BNS vakar sakė iki teisminį tyrimą atliekančios Pa nevėžio apygardos prokuratūros atstovė spaudai Vida Bielskytė. Ar kardomoji priemonė paskir ta kaip įtariamajam taip pat ap klaustam Panevėžio merui kon servatoriui Vitalijui Satkevičiui, V.Bielskytė negalėjo pasakyti.
Įtariama, kad prieš 2011 m. Eu ropos vyrų krepšinio čempionatą galėjo būti parengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto sa vivaldybės lėšas rekonstruoti už darosios akcinės bendrovės „Via Unica“ viešbutį „Romantic“. Anot teisėsaugininkų, 2010 m. Panevėžio miesto savivaldybė ir Lietuvos krepšinio federacija pa sirašė daugiau kaip 2 mln. litų vertės sutartis dėl Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo, krepšinio popu liarinimo ir plėtros mieste pro gramos įgyvendinimo paslaugos pirkimo, nors galėjo būti žinoma, kad ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, išrašytos sąskaitos už atliktus darbus bus suklastotos. KD, BNS inf.
6
Trečiadienis, sausio 9, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ar stabdome Maskvos kėslus? Stasys Gudavičius
V
ienas svarbiausių reng in ių, kur į pirmininkaudama Europos Sąjun gai turės organizuoti Lietuva, bus šios Bendrijos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas lapkritį Vilniuje. Tai, kad renginio pavadinime yra žodis „va dovų“, reiškia, jog į forumą Lietuvos sostinė je kviečiami ES ir Rytų partnerystės progra moje dalyvaujančių šalių lyderiai: Prancūzi jos prez identas, Vokietijos kanclerė, Didžio sios Britanijos premjeras, taip pat ES Vadovų tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai. Lietuvių diplomatai tikisi, kad Paryžių, Berly ną, Londoną, kitas ES sostines pavyks įtikin ti šio aukščiausiojo lygio susitikimo svarba ir apskritai Rytų partnerystės programos būti numu. Bet ar pavyks įtikinti? Jeigu į Vilnių neatvyks įtakingiausių ES valsty bių aukščiausiojo lygio vadovai, o apsiribos tik žemesnio rango pareigūnų delegavimu, tuo met savo lyderius vargu ar atsiųs ir šešios Rytų partnerystės programos valstybės – Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija ir Baltarusija. Pastarajai derėtų padaryti išlygą – jos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nėra įleidžiamas į ES. Vis dėlto baltarusių užsienio reikalų ministras, matyt, galėtų dalyvauti.
Rusija aktyviai priešinasi ES pastangoms sustiprin ti demokratijos želmenis posovietinėje erdvėje. Kodėl svarbu, kad Viln iaus susit ik imas bū tų aukščiausio lygio? Nes tai būtų dar vienas sėkmingo Lietuvos pirmininkavimo ES įrody mas. Be to, pasak lietuvių diplomatų, lyderių neatvykimas į Lietuvos sostinę reikštų, kad Rytų partnerystės programa iš esmės žlunga. To, oficialaus Vilniaus nuomone, leisti negali ma, nes šios programos plėtra – vienas Lietu vos pirmininkavimo prioritetų. Rytų partnerystės programa – šešių posovie tinių respublikų glaudaus bendradarbiavimo su ES projektas. Europa nori su šia programa įtvirtinti demokratiją tose respublikose. Vė liau – ir priartinti jas prie pačios ES. Rusija, nedalyvaujanti programoje, aktyviai priešinasi ES pastangoms sustiprinti demok ratijos želmenis posovietinėje erdvėje. Todėl neabejojama, kad Kremlius stengsis sužlug dyti ir susitikimą Vilniuje, ir visą Rytų partne rystės programą. Ar Lietuva pasirengusi imtis kontrpriemonių šiems Maskvos kėslams? Kol kas neatrodo, kad tam dedama pakankamai pastangų. informacija:
302 250
Medžiai miršta stovėdami
N
eseniai dienraštyje per skaičiau Lidijos Baraus kienės žinutę „Kaunas liks be medžių“. Ma no supratimu, tai – tikra Kau no pilietė, kuri mus informavo, kad Kauno senamiestyje ir cent rinėje dalyje nepagrįstai kertami medžiai, atseit, jie kelia grėsmę aplinkai. Jei medžiai miršta stovėdami, tai gal mirusiais iš tikrųjų reikia pasirūpinti? Mums apmaudu, kad Šilai niuose ties Baltijos gatve esan čiame skverelyje kertami dar pa lyginti jauni medeliai, kurie tėra bendraamžiai su atkurta neprik lausoma Lietuva. Juos pasodino dėkingi vietos gyventojai 1990 m. pavasarį, netrukus po ne priklausomybės paskelbimo. Pamatę suniokotus berželius ir liepaites žmonės kalba, kad toks vandališkas poelgis galėjo būti išprovokuotas gretimo dau giabučio namo gyventojų siekio čia įsirengti automobilių sto vėjimo aikštelę, kiti kalba, kad medžiai kliudo šiukšlių kontei neriams pastatyti, treti – kad pavargo nuo nuolat skvere gir taujančiųjų, kurie alkoholinių gėrimų įsigyja čia pat esančioje girdykloje (prekybos centre). Įspūdžiui sustiprinti pridedu keletą nuotraukų. Genovaitė Kakanienė
Partijoms – valstybės labdara
P
rieš šventes ir ypač prieš Kalėdas visada pasipila visokių prašytojų ir mal dautojų, visokių gerada rių įtikinėjimai aukoti. Ir kokiems tikslams tų lė šų prašoma! Pirmiausiai, aišku, badaujantiems vaikams, paskui – daugiavaikėms šeimoms, taip pat nepagydomiems ligoniams ir seneliams, pagaliau – bena miams gyvūnėliams, visokiems labdaringiems projektams. Net partijoms prašoma pini gų. Suprantama, tiek, kiek lei džia įstatymas. Susidaro įspūdis, kad mūsų šalyje – vieni vargšai, nusmur gėliai ir invalidai, kuriais lyg Šiaurės Korėjoje nesugeba pasi rūpinti valstybė. Tikrai yra žmonių, kuriais rei kia pasirūpinti, tai yra ne tik vals tybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga. Rūpintis tėvais privalo kiekvienas, tad pirmiausiai vaikai turi pasenusius tėvus išlaikyti.
Man atrodo, kad partijos yra ne de mokratijos, o ko rupcijos garantas.
Lygiai tas pats ir dėl vaikų. Konstitucijoje parašyta, kad vai kus privalo iki pilnametystės iš laikyti tėvai. Tai taip ir turi būti. Kokios čia gali būti išimtys? Tėvai, kurie negali išlaikyti sa vo vaikų, turi sėdėti kalėjime ar ba būti prievarta įdarbinti, o už dirbti pinigai prievartiniu būdu skiriami atžaloms. Jei tėvų nėra, vaikais privalo
pasirūpinti valstybė. Ir ne taip, kaip dabar, kai sulaukęs 18 metų vaikas išmetamas į gatvę. Turė tų būti rūpinamasi, kol žmogus įsitvirtins gyvenime. Vis dėlto atrodo, kad visas tas labdarinis šurmulys yra dirbti nis. Kad ir kaip būtų, valstybė vis tiek randa būdų pasirūpinti ir vaikais, ir senoliais, jei to iš tiesų reikia. Tad susidaro įspūdis, kad visa ta minia prašinėtojų labiau rūpinasi tik savimi – dėl finansų ar reklamos, bet tik ne tais žmo nėmis, kuriems iš tiesų reikalin ga pagalba. Iš tiesų juk šventės – patogi proga uždirbti. Dar viena nesą monė – valstybinė labdara parti joms. Ji teikiama net ir be švenčių, o remiantis specialiai šiam tikslui priimtu įstatymu. Kodėl partijos turi būti išlaikomos visų mokes čius mokančių piliečių sąskaita? Štai čia klausimas, į kurį mūsų išrinktieji iki šiol nesugeba atsa kyti. Jie tik šneka, kad partijos –
tai demokratijos garantas, tačiau tokių savo teiginių pagrįstumo vis tiek nesugeba įrodyti. Man atrodo, kad partijos yra ne demokratijos, o korupcijos ga rantas, ir šitą teiginį visiškai įrodo pastarieji įvykiai, susiję su vieno partinio susivienijimo byla. Taigi faktiškai išeina, kad valstybė re mia korupcinius darinius. Kas pasakys, jog tai yra teisė ta ir teisinga? Juk partijas turėtų remti jos nariai, o ne visi žmo nės, kurie neturi nieko bendra nei su tų partijų tikslais, nei su jų veikla. Kvailiausia, kad privalo ma tvarka partijas turi remti net tie, kurie apskritai prieštarauja jų veiklai. Tai yra spjūvis pilie tinei visuomenei į veidą. Galima daryti išvadą, jog sau jelė žmonių valstybės sąskaita susidarė sau šiltnamio sąlygas ir dabar dar prašo, kad ir žmo nės paremtų juos. Manau, kad tai nėra normalu. Regimantas Alionis
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Jeigu tų vaikų nėra, žmogumi turi pasirūpinti valstybės institucijos. Juk tai yra savaime suprantama. Dabar gi iš šalies atrodo taip, kad valstybė neįgali pasirūpinti savo pasenusiais piliečiais.
Laiškus, pastebėjimus siųskite e. paštu redakcija@kaunodiena.lt.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Skaitytojos nuotr.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
trečiADIENIS, sausio 9, 2013
ekonomika
Saldainis darbuotojams – draudimas Siekdami darbo vietoje išlaikyti kvalifikuotus specialistus darb daviai kaip motyvavimo priemonę jiems pasiūlo gyvybės draudimą. Tačiau mažai uždirbančių darbuotojų lojalumą skati na veikiau algos didinimas nei pinigų kaupimas ateičiai. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Ūkio ministerijos tyrimo duome nimis, net 28 proc. darbuotojų jau čia silpną motyvaciją pasilikti įmo nėje, kurioje tuo metu dirba. Todėl gyvybės draudimo bendrovės pa brėžia: siekdami išlaikyti darbuo tojus darbdaviai vis dažniau imasi ir socialinių skatinimo priemonių. Bendrovės „PZU Lietuva gyvy bės draudimas“ Produktų ir rizi kos valdymo skyriaus vadovė Bri gita Poškuvienė sakė, kad gyvybės draudimas yra viena populiariau sių darbuotojų motyvavimo prie monių. „Didėjant konkurencijai darbo rinkoje dėl kompetentingų dar buotojų, darbdaviai aktyviai ieško išskirtinių ir vertingų darbuotojų išlaikymo būdų, taigi draudimas tampa svarbia personalo politikos dalimi“, – sakė pašnekovė. Tačiau, gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „AVIVA Lietuva“ ekspertų teigimu, įmo nių vadovai dar dažnai nesusi mąsto apie darbuotojų skatinimą suteikiant jiems finansinę prie monę, kuri leistų kaupti kapitalą ir patiems ar jų artimiesiems jaustis
Danas Arlauskas:
Lojalumas įmonei gimdo lojalumą vals tybei. finansiškai saugiau sveikatos sutri kimų ir mirties atveju. „Gyvybės draudimas savaime ne gali pakeisti atlyginimo pakėlimo, tačiau gali tapti itin gera papildoma lojalumo skatinimo priemone. Pa vyzdžiui, verslininkas, be atlygini mo pakėlimo, investavęs į darbuo tojo gyvybės draudimą, naudojasi valstybės teikiamomis mokestinė mis lengvatomis gyvybės draudimo įmokoms ir taip sukuria didesnę pi nigų vertę“, – teigė „AVIVA Lietu vos“ vadovė Asta Grabinskė. Anot B.Poškuvienės, darbuoto jų draudimo įmokoms darbdaviai dažniausiai skiria apie 25 proc. mė nesinio darbo užmokesčio, ne ma žiau kaip 150 litų. „AVIVA Lietuvos“ skaičiavimais, įmonės savininkui pasirinkus tris dešimties metų biuro darbuotojo gyvybės draudimą ir už jį per mė nesį mokant 150 litų, po 15 metų
Prekybininkų kantrybė trūko Lapkričio pabaigoje tarp e. par duotuvių ir komercinių bankų įsiplieskęs ginčas dėl per dide lių e. mokėjimo paslaugų įkainių pasiekė kulminaciją: parduotu vių atstovai pateikė skundą Lie tuvos bankui.
Nors įmonės su bankais žadėjo derėtis iki sausio pabaigos, nema tydamos apčiuopiamų rezultatų, jos veikti nutarė nieko nelaukda mos. Lietuvos bankas padėtį tirti žada kelis mėnesius. Devynios Lietuvos e. komerci jos įmonės pateikė skundą Lietu vos bankui dėl komercinių bankų taikomų įkainių už e. bankinin kystės paslaugas. Centrinio ban ko prašoma pradėti tyrimą dėl šių paslaugų komisinių mokesčių pa grįstumo ir teisingumo. Tai pra nešė viena iš skundą pasirašiusių e. parduotuvių imk.lt. „Visą mėnesį e. parduotu vių atstovai mėgino derėtis su bankais dėl gal imyb ės kore guoti įkainius, tačiau sulaukė me nebent kosmetinių pasiūly mų – apie 0,2 proc. mažesnių komisinių ar keliais litais suma žintos aukščiausios mokesčio ri bos“, – pranešime spaudai teigė e. parduotuvę valdančios bend rovės „Imk LT“ direktorius Jur gis Gylys.
Pasak jo, tok ios sąlygos e. bankininkystės įskiepių („Bank link“) paslaugas Lietuvoje vis tiek paliktų brangesnes nei Lat vijoje, Estijoje ar kitose ES vals tybėse. J.Gylio nuomone, bankų Liet uvoje renkam i kom is in iai mokesč iai neat it inka „Bank link“ paslaugos savikainos. Be „Imk LT“, skundą centri niam bankui pasirašė bilietų pla tinimo bendrovės „Nacionalinis bilietų platintojas“ ir „Tike ta“, e. parduotuves valdančios įmonės „Pirk LT“, „Open 24“, „Skaitmeninis pasaulis“, „Im tus“, „Desmita Solutions“. Prie skundo inicijavimo prisidėjo ir e. mokėjimų bendrovė „EVP Inter national“. Lietuvos bankas prekybinin kų skundą tirti žada net iki pa vasario. „Šioje paslaugos rin koje iš tiesų matome abejonių galinčių kelti aspektų, todėl pa dėtį jau tiriame. Įvertinę darbų apimtį ir būtinybę atlikti objek tyvią, išsamią ir visapusę anali zę, manome, kad darbai gali už trukti iki balandžio, tuomet ir planuojame pateikti vertinimus bei išvadas“, – teigė Lietuvos banko Komunikacijos departa mento direktorius Giedrius Si monavičius. KD, BNS inf.
darbuotojas savo sąskaitoje turėtų sukaupęs per 32 tūkst. litų kapitalą. Jį darbuotojas galėtų toliau kaupti investuodamas arba išsiimti. „Tie patys 150 litų, kuriuos darb davys kas mėnesį kaip skatini mą darbuotojui papildomai mo kėtų prie atlyginimo, po 15 metų, atskaičius mokesčius, sukurtų tik 15 tūkst. litų naudą“, – pabrėžė A.Grabinskė. „AVIVA Lietuvos“ praėjusių me tų klientų statistika parodė, kad dažniausiai į darbuotojų gyvybės draudimą investuoja logistikos, transporto ir gamybos srityse dir bančios lietuvių kapitalo įmonės. Bendrovė savo darbuotojams ap drausti per mėnesį išleidžia vidu tiniškai 971 litą. Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pabrėžė, kad gy vybės draudimo kaip darbuotojo motyvavimo priemonės patrauk lumas priklauso nuo gaunamo at lyginimo dydžio. Anot jo, gyvybės draudimas minimalų mėnesinį at lyginimą uždirbančio darbuoto jo likti darbovietėje pernelyg ne motyvuoja, nes jam reikia spręsti kasdienes problemas. O 5 tūkst. li tų ar daugiau uždirbantiems spe
Galimybės: šiuo metu darbuotojų gyvybės draudimo įmokas įmonės
moka iš savo pelno, todėl tokiomis priemonėmis skatinti darbuotojus gali tik didesnės bendrovės. „Shutterstock“ nuotr.
cialistams tokia priemonė gana pa traukli. „Kita vertus, ar įmonė, kurioje vi dutinis atlyginimas siekia 1,5 tūkst. litų, gali darbuotojui suformuoti to kį patrauklų paketą? Žinoma, kad negali. Tai padaryti iš esmės pajė gios tik didelės įmonės“, – sakė jis. Pašnekovas pabrėžė, kad užsie nyje socialiniai paketai įtraukiami į neapmokestinamas sąnaudas, o Lietuvoje įmonės gyvybės drau dimo įmokas išskaičiuoja iš pelno: „Bet juk dabar daugelis įmonių už dirba vos 2–3 proc. pelno. Aišku,
kad tokios įmonės nepajėgios su formuoti socialinių paketų.“ Anot D.Arlausko, konfederacija Lietu voje inicijavo socialinių iniciatyvų įstatymą, tačiau Finansų minis terija jam priešinosi: „Ministeri ja bijojo, kad taip bus sumažintos įplaukos į biudžetą, ir jos iš tie sų būtų sumažėjusios. Tačiau nei Finansų ministerija, nei kitos mi nisterijos neatkreipė dėmesio į tai, kad labai svarbi ir darbuotojų svei kata, jų lojalumas konkrečiai darbo vietai. Juk lojalumas įmonei gimdo lojalumą valstybei.“
8
trečiadienis, sausio 9, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Olimpinis komitetas palinkėjo nepalūžti
Galimybė: I.Tobias ir D.Stagniūnas
vis dar yra tarp kandidatų į Lietuvos žiemos olimpinę rinktinę.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Lietuvos tautinis olimpinis ko mitetas (LTOK) išplatino pareiš kimą, kuriame apgailestauja dėl Prezidentės Dalios Grybauskai tės sprendimo nesuteikti Lietu vos pilietybės dailiojo čiuoži mo atstovei amerikietei Isabel lai Tobias.
„Sprendimas argumentuojamas lakoniškai, iš esmės tik Konstitu cinio Teismo nutarimu ir išaiški nimu. Vis dėlto norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pilietybė Respublikos prezidento sprendimu išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valsty bių piliečiams, kurie turi ypatin gų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuo menę – o tai yra vertinamojo po būdžio kriterijai. Jau keleri metai I.Tobias su mū sų šalies piliečiu atstovauja Lie tuvai Europos ir pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatuose, juose yra pasiekę gan aukštų rezultatų ir tokiu būdu, tikime, didina mū sų šalies autoritetą tarptautinė je bendruomenėje. Be to, Isabella
išlaikė lietuvių kalbos testą Pilie tybės reikalų komisijoje. Nenorime kvestionuoti šalies Prezidentės priimto sprendimo motyvų. Mums svarbios šalies sporto aktualijos ir ateitis. Fak tinė situacija yra tokia, kad dai liajame čiuožime turime miš rią porą, kuri negalės atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse, jei I.Tobias neturės Lietuvos pi lietybės. Jei dabartinė teisinė bazė ne sudaro galimybių suteikti pilie tybės tokiais, mūsų manymu, šaliai akivaizdžiai naudingais at vejais, galbūt išties verta imtis veiksmų, siekiant, kad būtų ati tinkamai pakeista teisinė bazė. Ar bent jau, įvertinant globalizacijos procesus, pradėti aktyvią disku siją ir atsiklausti Tautos nuomo nės? Juk, pavyzdžiui, Didžiojo je Britanijoje besitreniruojančios Rūtos Meilutytės nelaikome ma žesne Lietuvos piliete, nei šalyje besitreniruojančių sportininkų. Nuoširdžiai linkime Isabellai ir Deividui nepalūžti dėl šio spren dimo bei tęsti puikią sportinę karjerą ir toliau garsinti mūsų ša lies vardą bei siekti dar geresnių rezultatų – tiek sausio pabaigoje vyksiančiame Europos čempio nate, tiek ir kovą pasaulio čem pionate. Galbūt, pasikeitus aplin kybėms, Isabella dar turės progą atstovauti mūsų šaliai ir olimpi nėse žaidynėse“, – rašoma LTOK pareiškime. I.Tobias ir D.Stagniūnas – kan didatai į Lietuvos olimpinę rink tinę, kuri dalyvaus 2014-ųjų žie mos olimpiadoje Sočyje. Pirmajame kandidatų sąraše taip pat yra biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė ir greitojo čiuoži mo atstovė Agnė Sereikaitė, ant rajame – biatlonininkas Tomas Kaukėnas, slidininkai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Stro lia, kalnų slidininkas Rokas Za veckas bei dailiojo čiuožimo at stovė Ingrida Janulevičiūtė. KD, LTOK inf.
Prienai jau ūžia: vyrus į kovą ves A.Sabonis Prienuose vyksiančios Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) „Žvaigždžių dienos“ šventės dalyviai ir sirgaliai aikš tėje pamatys ir Arvydą Sabonį.
Legenda: A.Sabonis – laukiamas svečias visuose krepšinio renginiuose.
lmkl.lt nuotr.
Legendinis vidurio puolėjas, Lietu vos krepšinio federacijos (LKF) pre zidentas A.Sabonis į kovą ves vyrų rinktinę, kuri išmėgins jėgas su ge riausiųjų LMKL žaidėjų komanda. Neof ic ial iom is žin iom is, be A.Sabonio, vyrų rinktinėje bus ir olimpinių žaidynių medalininkų, Europos bei Eurolygos čempionų. Pernai Molėtuose vykusiame
KD, LMKL inf.
LMKL „Žvaigždžių dienos“ mače A.Sabonis išmetė ginčo kamuo lį, tačiau nežaidė. Paskutinį kar tą LKF prezidentas rungtyniavo 2012-ųjų spalį, kai Kauno „Žalgi rio“ veteranai 46:45 įveikė Mask vos CSKA senjorus. A.Sabonis pel nė 16 taškų. Krepšinio šventė Prienuose vyks sausio 27-ąją. Konkursuose su
LMKL žaidėjomis dalyvaus ir „Prie nų“ vyrų ekipos krepšininkai. 2012 m. LMKL „Žvaigždžių die nos“ rungtynėse vyrų koman da, kurios gretose buvo ir Serge jus Jovaiša, Linas Kvedaravičius, Vitoldas Masalskis, o jai vadovavo Kęstutis Kemzūra, įveikė LMKL rinktinę 61:60.
Trintis tarp Klaipėdos „Neptūno“ ir G.Gusto – išgalvota Česlovas Kavarza c.kavarza@diena.lt
„Nesiekiame nutraukti sutarties su Giedriumi Gustu“, – Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubo direk torius Osvaldas Kurauskas panei gė viešojoje erdvėje pasirodžiu sius gandus.
Kontraktas: G.Gustas (su kamuoliu) neketina palikti „Neptūno“. Vytauto Petriko nuotr.
Vienas šalies krepšinio žinių portalas paskelbė, esą „Neptūnas“ siekia skyrybų su 32 metų 190 cm ūgio G.Gustu, tačiau kaunietis ne va nesutinka nutraukti sutarties ir reikalauja išmokėti visą jam pri klausantį sezono atlyginimą, ku ris, Lietuvos krepšinio lygos (LKL) masteliu, yra milžiniškas. „Niekas net nekalba apie atsi sveikinimą su gynėju. Nebent jis pats norėtų išvykti dėl netenkinan čios situacijos. Kodėl reikia tai es kaluoti? – O.Kurausko balse jautėsi pykčio gaidelė. – Iš pradžių tas pats krepšinio portalas paskelbė nega
tyvią žinią apie „Neptūno“ vyriau siąjį trenerį Kazį Maksvytį, po to kažkodėl užkliuvo Klaipėdoje žai džiantis rusas Nikita Barinovas.“
Niekam nesakiau, kad noriu išvykti. Esu pasiruošęs žais ti „Neptūne“ iki se zono pabaigos, kol baigsis kontraktas.
G.Gustas žinią apie sutarties su „Neptūnu“ nutraukimą taip pat pavadino nesusipratimu. „Apie sutartį niekas iš klubo at stovų su manimi nekalbėjo ir aš niekam nesakiau, kad noriu išvyk ti. Esu pasiruošęs žaisti „Neptū ne“ iki sezono pabaigos, kol baigsis kontraktas“, – teigė krepšininkas,
pabrėžęs, kad su klubo vadovais tikrai nėra jokio konflikto. Kaunietis patvirtino, kad norėtų daugiau laiko būti aikštėje nei ant atsarginių žaidėjų suoliuko. „Kai paklausė, ar mane tenkina vaidmuo komandoje, pasakiau, ką manau, – sakė G.Gustas. – Kiek vienas sportininkas nori žaisti, o ne būti žiūrovas. Kuris žaidėjas ga li būti patenkintas, nedaug rungty niaudamas?“ O.Kurauskas neslėpė, kad iš pa tyrusio krepšininko, Eurolygos ir Europos čempiono, tikėtasi di desnio indėlio, tačiau dėl spalį pa tirtos čiurnos traumos gynėjas ke lioms savaitėms negalėjo visa jėga treniruotis. „Pastaruoju metu mūsų atakų organizatorius po truputį atsigau na. Tikimės, kad Giedrius netrukus žais kaip geriausiais laikais. Mūsų laukia dar daug svarbių rungty nių“, – kalbėjo „Neptūno“ klubo direktorius.
9
trečiadienis, sausio 9, 2013
sportas
L.Messi glėbyje – keturi kamuoliai
113 – tiek dienų Šiaurės Ameriko je trukęs Nacio nalinės ledo ritu lio lygos (NHL) lo kautas ir priversti nės Dainiaus Zub raus atostogos bai gėsi. Lygos vadovai ir Žaidėjų asociaci ja (NHLPA) pasiekė kompromisą, tad sutrumpėjęs sezo nas turėtų prasidėti sausio 19-ąją.
Argentinos rinktinės ir ispanų „Barcelonos“ puolėjas Lionelis Messi – pirmasis futbolininkas, geriausiuoju pasaulyje pripažin tas ketvirtą kartą.
Patirtis: šis NHL sezonas D.Zubrui bus 16-asis.
AFP nuotr.
Priverstinės atostogos baigėsi ir D.Zubrui Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Prispaudė terminas
Ketvirtasis per pastaruosius dvi dešimt metų NHL lokautas prasi dėjo rugsėjo 16 d., kai baigė galioti sutartis tarp lygos ir žaidėjų pro fsąjungos. Jai galiojant NHL ir žaidėjų pa jamos, kartu sudėjus, išaugo nuo 2,1 iki 3,3 mln. JAV dolerių. Ly gos ir klubų vadovai spaudė žai dėjų profsąjungą sumažinti pelno bei ledo ritulininkų atlyginimo da lį. Galiausiai tris mėnesius lyg pe lė su kantriu katinu žaidusi NHLPA kapituliavo. Derybininkams teko nusileisti, nes juos spaudė terminas: jei ne būtų susitarta iki šios savaitės ket virtadienio ar penktadienio, grei čiausiai būtų atšauktas visas NHL sezonas. Niujorke vykusios derybos tru ko net 16 valandų, buvo pasira šyta nauja kolektyvinė 10 metų sutartis. Nuo šiol visas NHL pel nas lygai ir žaidėjams bus dalija mas vienodomis dalimis – po 50 proc. Anksčiau Žaidėjų asociaci jai atitekdavo 57 proc. visų pajamų. Nustatyta suma („algų kepu rė“), kurią kiekvienas klubas ga
lės išleisti ledo ritulininkams per vieną sezoną. Šį sezoną „algų ke purė“ bus 60 mln. JAV dolerių, ta čiau su tam tikromis išlygomis klu bai galės išleisti iki 70,2 mln. Nuo 2013–2014 m. sezono ji bus fiksuo ta – 64,3 mln.
Pernai su Naujojo Džersio „Devils“ eki pa D.Zubrus pasiekė Stenlio taurės finalą. Prie bilietų – sirgalių škvalas
Per lokautą rungtyniauti į Europą buvo atvykę per 170 NHL ledo ri tulininkų. Dabar dauguma jų krau nasi lagaminus ir vėl grįžta į Šiau rės Ameriką. Pernai su Naujojo Džersio „De vils“ ekipa Stenlio taurės finalą pa siekęs D.Zubrus pradės jau 16-ąjį savo NHL sezoną. NHL klubų aistruoliai jau ap gulė bilietų kasas. Išsigandę, kad gali likti be varžybų, kai ku rie iš sirgalių ėmėsi drastiškų bū dų. „Penguins“ gerbėja septynio likmetė Maggie Wagner sukėlė šurmulį žiniasklaidoje pareišku si, kad protestuos ir, kol nesibaigs
NHL lokautas, neskus savo kojų. Jau buvo atšauktos 625 šio se zono NHL rungtynės. Dabar lygos vadovų kabinetuose prasidėjo dar bymetis, o pagrindinis uždavinys – sudaryti tvarkaraštį, kuris tenkin tų klubus. Visgi spėliojama, kad kai kurios skirtingų konferencijų eki pos reguliariajame sezone gali ne susitikti. Pagal pirminį tvarkaraščio pro jektą kiekvieno diviziono klubai tarpusavyje turėtų susikauti po 7 kartus. Likusios 20 rungtynių bus žaidžiamos su dešimt kitoms kon ferencijoms atstovaujančių ko mandų.
Prancūzų žurnalo „France Foot ball“ ir Tarptautinės futbolo aso ciacijų federacijos (FIFA) rinki muose L.Messi surinko 41,6 proc. balsų ir nukonkuravo Portugali jos rinktinės ir Madrido „Re al“ žvaigždę Cristiano Ronaldo (23,68) bei Ispanijos nacionalinės vienuolikės ir „Barcelonos“ saugą Andresą Iniestą (10,91). L.Messi įteiktas Aukso kamuo lys (Ballon d’Or). Po tris kartus jį yra pelnę Johanas Cruyffas, Mi chelis Platini ir Marco van Bas tenas. „Praėjusieji metai man nebu vo geriausi, nes mano tikslas – pirmiausia komandiniai, o ne as meniniai prizai. Buvo sezonų, kai iškovojome daugiau trofėjų nei 2012-aisiais. Norėčiau pasida lyti Aukso kamuoliu su Andre su, taip pat su draugais iš Argen tinos rinktinės, su visais, kurie dirbo ir tebedirba su manimi – treneriais, klubo personalu. Taip pat – su šeima, bičiuliais“, – sa kė L.Messi. Jis pareiškė, kad savo balsus rinkimuose būtų skyręs bendra žygiams iš Barselonos komandos Xavi Hernandezui ir A.Iniestai bei Argentinos rinktinės puolėjui Sergio Aguero. „Jeigu Leo taip žais ir toliau, jis laimės penktąjį Aukso kamuolį“, – teigė A.Iniesta. „France Football“ ir FIFA ap klausoje dalyvavęs Lietuvos rink
tinės vyriausiasis treneris Cza ba Laszlo balsavo už L.Messi, X.Hernandezą ir Mesutą Ozilą, o kapitonas Tomas Danilevičius – už Zlataną Ibrahimovičių, Way ne’ą Rooney ir Gerardą Pique. Geriausiąja pasaulio futbo lininke pirmą kartą pripažinta amerikietė Abby Wambach, pa dėjusi JAV rinktinei Londone ap ginti olimpinės čempionės titu lą. A.Wambach aplenkė anksčiau penkissyk iš eilės triumfavusią, o dabar antrus metus iš eilės antro je vietoje likusią brazilę Martą bei savo tėvynainę Alex Morgan.
Mano tikslas – pir miausia komandi niai, o ne asmeni niai prizai.
2012 m. geriausiuoju pasau lio futbolo treneriu išrinktas Eu ropos čempionės titulą su Ispa nijos rinktine apgynęs Vicente del Bosque. Ispanas nukonkura vo Madrido „Real“ strategą po rtugalą José Mourinho ir buvusį „Barcelonos“ trenerį ispaną Jo sephą Guardiolą. L.Czabo balsavo už V.del Bos que, Joachimą Loewą ir Jurgeną Kloppą, T.Danilevičius – už V.del Bosque, J.Loewą ir J.Guardiolą. Moterų komandų trenerių rin kimuose triumfavo JAV rinktinės strategė švedė Pia Sundhage, ap lenkusi prancūzą Bruno Brinį bei japoną Norio Sasakį. KD inf.
Grėsmė komisarui
Nusileidusi, kad išgelbėtų šį sezo ną, Žaidėjų asociacija iškasė kirvį lygos komisarui Gary Bettmanui. 60-metis funkcionierius stip riausiai planetos ledo ritulio ly gai vadovauja nuo 1993-iųjų, ta čiau gali būti, kad jo dienos NHL vadovo kėdėje – suskaičiuotos. NHLPA ne juokais užsibrėžė nu versti G.Bettmaną. Vadovaujant G.Bettmanui, NHL komandų padaugėjo iki 30-ies, ta čiau lyga išgyveno net tris lokautus, o komisaras kritikuojamas, kad yra senamadiškas ir nediplomatiškas.
Žvaigždės: L.Messi ir A.Wambach – geriausieji 2012 m. pasaulio fut
bolininkai.
„Reuters“ nuotr.
Peru smėlynai Lietuvos lenktynininkų nelepina Marius Bagdonas Pietų Amerikoje vykstančiame Da karo dykumų ralyje antrą kartą ap sivertęs Benedikto Vanago ir Sau lius Jurgelėno vairuojamas „OS Car 03“ bolidas vis dar tęsia kovą, tačiau su viltimis užimti aukštes nes pozicijas jau atsisveikino.
Trečiąją maratono dieną lenkty nininkai smėlėta vietove važiavo iš Pisko į Naską. Jiems teko įveik
ti daugiau nei 340 km, iš kurių 243 km sudarė greičio ruožas. Lietuviai finišą pasiekė 121-ie ji. Jų „OSCar“ antrą kartą per tris dienas apsivertė, o į startą dėl au šinimo skysčio siurblio gedimo vė lavo apie pusvalandį. Be to, auto mobilyje streikavo elektros įranga. „Vėl atlikome nesėkmingą šuo lį ant „nosies“. Priekinio stiklo jau neturime. Nemaniau, kad reikės tiek atsarginių stiklų. Truputį pa siklydome ir įvažiavome į didžiu
les kopas. Aš gyvenime nesu tiek smėlio kasęs“, – apie nuotykius Peru pasakojo B.Vanagas. Bendroje įskaitoje mūsiškiai po trijų etapų buvo 125-ojoje vietoje tarp 129 ralį tęsusių ekipažų. B.Va nagas su S.Jurgelėnu nuo lyde rio Stephano Peterhanselio („Mi ni“) atsilieka 13 val. 27 min. 7 sek. Lietuviams dar yra skirta valandos bauda. 3-iąjį etapą laimėjo „Demon Jef feries“ bagį vairuojantis Kataro at
stovas Nasseras Al-Attiyahas. Jis bendroje įskaitoje po trijų etapų – antras. Motociklininkas Gintautas Iga ris su „Yamaha“ trečiajame etape užėmė 120-ąją vietą ir etapo nu galėtojui iš Čilės Francisco Lope zui (KTM) pralaimėjo 1 val. 45 min. 6 sek. Bendroje įskaitoje G.Iga ris iš 105-osios pozicijos smukte lėjo į 117-ąją. Pirmauja prancūzas Cyrilas Despres (KTM) – 6 val. 15 min. 3 sek.
Į devintąją vietą sunkvežimių rikiuotėje pakilo „Kamaz“ vai ruojantis ir Kazachstanui atsto vaujant is Art ūras Ard av ič ius. Jis lyderiui olandui Gerardui de Roy’ui („Iveco“) pralaimi 1 val. 6 min. 44 sek. Mec han ikas liet uv is Ginta ras Sadovnykas važiuoja kanadie čio Yvano Turcotte’o ir brito Joh no Cockburno vairuojamame MAN sunkvežimyje. Po trijų etapų jie buvo 66-ojoje pozicijoje.
10
TrečiADIENIS, sausio 9, 2013
pasaulis Užrūstino lenkus
Drausmins parapijiečius
Būklė nepasikeitė
Lenkijos mobiliojo ryšio bend rovė „Polska Telefonia Cyfro wa S.A“ panaudojo pieštą Vla dimiro Lenino atvaizdą savo reklamoje. Pokštas nepavy ko ir įmonė sulaukė daugybės piktų atsiliepimų, todėl šią sa vaitę kampaniją nutraukė. Bendrovė atsiprašė ir sakė ne norėjusi nieko įžeisti.
Katalikų kunigas iš Nyder landų Harmas Schilderis keti na viešai skelbti vardus ir nuo traukas parapijiečių, kurie no ri pasitraukti iš Bažnyčios, stengdamasis įtikinti juos pa silikti. Nuotraukas kunigas H.Schilderis planuoja kabinti ant savo bažnyčios durų pieti niame šalies Tilburgo mieste.
Venesuelos informacijos mi nistras Ernesto Villegasas pa tvirtino, jog prezidento Hugo Chávezo medicininė būklė ne pasikeitė nuo to laiko, kai vy riausybė prieš keturias die nas pranešė, kad jam kilo on kologinių komplikacijų. H.Chá vezas yra gydomas ligoninėje Kubos sostinėje Havanoje.
Pareigūnų rokiruotė B.Obamos komandoje Dosjė J.Brennanas
Žinomas: B.Obamos patarėjas terorizmo klausimais J.Brennanas Vašingtone garsėja kaip aršus kovotojas
su teroristais.
„Scanpix“ nuotr.
Ką reiškia pokyčiai JAV prezidento saugumo komandoje? Ar Barackas Obama ruošiasi užimti griežtesnę poziciją, o gal prie šingai – reikėtų laukti nuosaikesnio užsienio ir saugumo politi kos kurso? Kritikos strėlės
Naująjį Pentagono bosą B.Obama pasirinko iš priešininkų respubli konų stovyklos. Juo tapo Chuckas Hagelis, gana prieštaringai Vašing tono koridoriuose vertinamas bu vęs Nebraskos senatorius. Ch.Hagelis garsėja kaip Izraelio kritikas. Dalis žydų valstybei pri jaučiančių kongresmenų net yra išvadinę buvusį senatorių anti semitu esą dėl jo pareiškimų, kad „žydų lobistai“ baugina JAV įsta tymų leidėjus ir kad jis „nesantis Izraelio senatorius“. Ch.Hagelio kritikai taip pat smerkė jį dėl neva naivaus požiū rio į Iraną, be to, dalis respublikonų iki šiol negali atleisti jam už kritiką per Irako karą. Sykį Ch.Hagelis net pavadino George’o W.Busho admi nistracijos pastangas Irake „labiau nei apgailėtinomis“. Nenuostabu, kad prieš paskirdami Ch.Hagelį į Pentagoną kai kurie res publikonai pernelyg nedžiūgavo. Se natoriai Jamesas Inhofe’as ir Johnas McCainas pareiškė, jog Ch.Hagelis turės jiems įrodyti, kad jo nuosta tos tinka vadovauti Gynybos depar tamentui. O žydų tautybės Kongreso narys Ericas Cantoras pabrėžė, kad
Ch.Hagelio ankstesni pareiškimai apie Izraelį buvo „kurstantys“. Respublikono stojo ginti demok ratai. Jie teigė, kad Ch.Hagelis visų pirma yra kvalifikuotas pareigūnas.
Manau, Ch.Hagelis buvo įdarbintas, kad atliktų tai, kas būtina, – sumažintų išlaidas. Tiesa, dalis demokratų Ch.Hage liui priminė incidentą, kai jis kaž kada nepritarė buvusio prezidento Billo Clintono pasiūlytai vieno am basadoriaus kandidatūrai, nes šis neslėpė esantis gėjus. Tammy Bald win, pirmoji homoseksualios orien tacijos neslepianti JAV senatorė, vie noje televizijos laidoje šmaikštavo, jog norėtų pasikalbėti su Ch.Hage liu, kad „įsitikintų, ar jo atsiprašy mas nuoširdus ir pakankamas“. Biudžeto karpymas?
Vašingtone kalbama, kad Ch.Ha gelio laukia nelengvi iššūkiai, svar
biausias jų – karinio biudžeto ma žinimas. B.Obamos administracija pasiūlė per ateinančius 10 metų sumažinti JAV gynybos biudžetą 500 mlrd. dolerių. 2011 m. rugsėjį duodamas inter viu „Financial Times“ Ch.Hage lis sakė: „Manau, Gynybos depar tamentas „ištino“. Netikiu, kad mūsų kariuomenė per pastaruosius metus žvelgė į save kritiškai.“ Kai kurie konservatyvūs po litikai Vašingtone svarsto, kad Ch.Hagel is veik iaus iai ims is griežtesnės taupymo politikos nei jo pirmtakai Leonas Panetta ar Robertas Gatesas. „Prieš tai peizažas buvo niūrus, dabar debesys dar juodesni. Ma nau, Ch.Hagelis buvo įdarbintas, kad atliktų tai, kas būtina, – suma žintų išlaidas“, – komentavo Tho mas Donnelly, saugumo ir gynybos analitikas iš Vašingtono. Beje, Pentagono biudžeto kar pymas prasidėjo dar 2010 m. Tais metais jis siekė 690 mlrd., o šiais metais gynybai numatyta skirti apie 616 mlrd. dolerių. Visgi jei iš laidos bus pradėtos karpyti, Pen tagonui gali tekti susiveržti diržus dar 500 mlrd. dolerių.
1995 m. J.Brenna nas tapo tuome čio agentūros vi ced i r ek t or iaus George’o Tene to padėjėju, o 1996 m. – CŽV Ar timųjų Rytų sto ties vadovu. 1999 m. jis grįžo į Vašingtoną ir iki 2001 m. buvo G.Teneto vadovaujamos CŽV personalo vadovas. Iki 2003 m. jis dirbo CŽV direktoriaus pavaduotoju. 25 metų karjerą CŽV jis baigė kaip lai kinasis Nacionalinio kovos su teroriz mu centro direktorius – juo dirbo nuo 2004 m. iki 2005 m. rugpjūčio. Tada J.Brennanas keleriems metams pa sitraukė iš valstybės tarnybos, buvo Žvalgybos ir nacionalinio saugumo aljanso pirmininkas, Analizės korpo racijos vadovas, kol gavo B.Obamos pasiūlymą vadovauti kovai su teroriz mu. Tarnaudamas CŽV J.Brennanas pirmasis paviešino nesutarimus, kilu sius tarp CŽV ir Baltųjų rūmų dėl iki karinės žvalgybos, susijusios su Ira ko masinio naikinimo ginklais ir Sad damo Husseino režimo ryšiais su te roristais. Jis moka arabų kalbą ir yra laikomas Artimųjų Rytų specialistu. Būdamas prezidento patarėju jis daug prisidėjo planuojant 2011 m. surengtą reidą prieš „Al Qaedos“ lyderį Osamą bin Ladeną. J.Brennanas taip pat va dovavo administracijos pastangoms pažaboti teroristų grupuočių stiprė jimą Jemene, Artimuosiuose Rytuo se ir Šiaurės Afrikoje.
Ch.Hagelis 66 metų Ch.Ha gel is gimė Nort Plate, Nebrasko je, net urt ing o je šeimoje. Viet name jis buvo pėstininkų būrio vadas, dalyvavo operacijose Me kongo deltoje, buvo sužeistas į krūti nę, apdegė veidą ir buvo apdovanotas dviem Purpurinės širdies ordinais. Jo krūtinėje iki šiol yra likę šrapnelio ske veldrų. Vietname patirti išgyvenimai Ch.Hageliui giliai įstrigo širdyje. Jie su formavo jo požiūrį į nacionalinį sau gumą ir supratimą, kad kariniai veiks lai yra paskutinė konflikto sprendimo priemonė, galima tik tuomet, kai visos diplomatinės priemonės išnaudotos. Grįžęs iš Vietnamo Ch.Hagelis dirbo daugybę darbų, jam net teko padirbė ti radijo korespondentu, kol pagaliau gavo vietą Nebraskos atstovo Kong rese biure, kur pasižymėjo savo su gebėjimais. 1996 ir 2002 m. jis buvo išrinktas į Senatą. Ketino siekti pre zidento posto 2008 m., bet atsisakė šio plano iš dalies dėl įtemptų san tyk ių su partijos vadovybe. Ch.Ha gelis buvo minimas ir kaip galimas kandidatas į viceprezidentus B.Oba mos komandoje, nes draugavo su juo būdamas Senate. Iš esmės jis su tinka su B.Obamos užsienio politika, nors neabejodamas parodo savo ne pritarimą prezidentui kai kuriose sri tyse, pavyzdžiui, dėl JAV karinių pa jėgų didinimo Afganistane 2009 m.
Irano ir Izraelio komentarai Izr ael io parl am ento Knes eto pir min ink as Reuven as Rivl in as pa reiškė, kad Izr ael is „sus ir ūpinęs“ dėl Ch.Hag el io pas kyr im o, o Ira no užs ien io reik alų min ister ij a pa brėžė tur int i vilt ies, jog Ch.Hag el io pas kyr im as atn eš „prak tin ių per mainų“ į Vaš ington o užs ien io po
Kovotojas su teroristais
O Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovu B.Obama nutarė pa skirti savo buvusį vyriausiąjį pa tarėją kovos su terorizmu klausi mais Johną Brennaną. J.Brennanas jau nuo 2008 m. galė jo vadovauti CŽV, tačiau B.Obama tuomet nesiėmė teikti jo kandidatū ros Kongresui, nes pareigūnas buvo siejamas su šiurkščiais sulaikytųjų tardymais, įskaitant imituojamąjį skandinimą, nors pats kandidatas kategoriškai tai neigė. J.Brennanas teisinosi, kad yra „griežtas daugelio G.W.Busho administracijos veiksmų,
lit iką. Iran as ir JAV nes ut ar ia dau gel iu klaus imų, įskait ant Irano vyk domą branduol inę prog ramą, ku rią, kaip mano Vak arų šalys, Tehe ran as vykdo siekd am as branduol i nio ginklo. Ch.Hag el is yra rag inęs JAV pradėti ties iog ines der yb as dėl Irano branduol inės prog ramos.
tokių kaip prevencinis karas Irake, ir tardymo naudojant prievartą, įskai tant imituojamąjį skandinimą, prie šininkas“. Nors su G.W.Busho ad ministracijos vykdytais kankinimais J.Brennanas sakosi nesusijęs, jam jau klijuojama kita nemaloni etiketė – prieštaringai vertinamos idėjos nau doti bepiločius lėktuvus sumanytojo. J.Brennanas visuomet pabrėžė, kad naudoti bepiločius lėktuvus teisiškai neuždrausta. Tačiau žmogaus teisių atstovai atkerta, kad per tokias ata kas dažnai žūsta civilių žmonių, o tai prieštarauja tarptautinei teisei. CNN, „Washington Post“, BNS inf.
11
Trečiadienis, sausio 9, 2013
Daugiau naujienų skaitykite kaunodiena.lt
ratai@diena.lt Redaktorė Violeta Juodelienė
ratai
Kauno gatvėse tapo saugiau? Ilgametį Kauno kelių policijos valdy bos viršininką Alfonsą Tarasevičių 2012-aisiais pakeitė Danas Česnauskas. Pagrindinės nelaimių keliuose prie žastys, pasak naujojo vadovo, nesikeičia: kaip ir ankstesniais metais, dauguma jų kyla dėl nesaugaus greičio. Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
– 2012-ieji buvo pirmieji metai, kai vadovaujate Kelių policijos valdybai. Ar sunkūs jie buvo? – Ypač sunkūs nebuvo. Per 10 me tų dirbau panašų darbą. vis dėl to turiu pripažinti, kad žinias rei kia nuolat atnaujinti. Na, kad ir Kelių eismo taisyklės. Jas išmoks ti, tačiau jau po pusmečio vargu ar išlaikytum egzaminą. Norint jų nepamiršti, reikia nuolat kartoti. Taip ir mūsų darbe reikia gilinti ir atnaujinti jau įgytas žinias. – Kokie šie metai Kaunui bu vo eismo prasme – avaringi, skaudūs ar džiugino mažėjan tis avaringumas? – Šie metai labai įdomūs. Pa gal praėjusių ir šių metų statistiką užfiksuota 82 eismo įvykiais ma žiau. – Pernai policijos darbas bu vo daugiau su pėsčiaisiais. Dalijome atšvaitus, daug informacijos skelbė me žiniasklaidoje, netgi važiavome į autobusų stotį ir dalijome atšvaitus pėstiesiems, kurie išlipa atokesnėse, mažiau apšviestose vietose. Deja, žuvusiųjų statistika liūdina. Nors eismo įvykių mažiau, tačiau žuvu siųjų – šešiais daugiau.
Simbolis: liepa Savanorių prospekto ir Laisvės alėjos sankirtoje – nebyli kauniečių avarijų liudininkė.
Artūro Morozovo nuotr.
– Kokias išskirtumėte pagrin dines eismo nelaimių priežas tis Kaune? – Pagrindinė nelaimių, kuriose žūsta žmonės, priežastis – greitis. Skaudi nelaimė įvyko metų pabai goje, kai Savanorių prospekte au tomobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir rėžėsi į medį. Vairuotojas žuvo. Ant galinės au tomobilio sėdynės sėdėjęs keleivis liko gyvas. Jis pasakojo, kad pasku tinis skaičius, kurį jis matė, – ties 180 km /val. greičio padala esan ti spidometro rodyklė. Automobilis rėžėsi į medį, o jei būtų įvažiavęs į viešojo transporto stotelę, nuken tėjusių pėsčiųjų skaičius būtų liūd nesnis. Savanorių prospekto pradžio je ir Laisvės alėjos sankirtoje au ga didžiulė liepa. Vargu ar kas nors
atkreipė dėmesį, tačiau jos kamie nas iš važiuojamosios gatvės dalies pusės visai be žievės. Tai eismo įvy kių, kurių dažna priežastis – grei tis, padarinys. – Kurios Kauno gatvės avarin giausios ir kodėl? – Pirmauja Savanorių prospektas. Tai ilgiausia Kauno gatvė, todėl ir įvykių joje daugiausia. Jei nelai mių santykis būtų skaičiuojamas pagal ilgį, vargu ar ją būtų galima laikyti avaringiausia, tačiau tu riu pripažinti, kad nelaimių bū tent Savanorių prospekte įvyksta daugiausia. – Ar keičiasi vairuotojų vaira vimo kultūra – gerėja ar blo gėja? – Gal situacija ir nėra tokia, kokios norėtume, tačiau ji gerėja. Anks čiau lengvojo automobilio praleis tas troleibuso vairuotojas avariniu signalu nepadėkodavo. Dabar daž nai iš šalutinio kelio važiuojantįjį praleidžia. Tai rodo aukštesnį vai ruotojų kultūros lygį. Patys vairuotojai tampa atsakin gesni eismo dalyviai. Vis daugiau gauname pranešimų iš vairuoto jų, kad kelyje pastebėtas neblaivus vairuotojas. Ne visada pasitvirti na, tačiau ne vienas neblaivus vai ruotojas buvo nustatytas dėl kitų vairuotojų pastabumo. – Buvo kalbų, kad Kaune dau gės greičio matuoklių. Kokie pokyčiai laukia šioje srityje? – Ne kartą kalbėjome ir su Kau no meru, ir su savivaldybės Trans porto skyriaus vadovu. Greičio matuoklių finansavimas yra savi valdybės rankose, tai nebuvo pasa kyta, kad nieko nedarys, tačiau aiš kaus atsakymo, kada jie galėtų būti statomi, taip pat nėra. Jų nebuvimą stengiamės kom pensuoti. Naudojamės policijos automobiliais be skiriamųjų ženk lų, kurie fiksuoja greitį. Greičio ma tuoklių Kaune turėtų būti ne ma žiau nei Vilniuje. Jų skaičiaus ir vietų vairuotojai turė tų neįsiminti.
12
12
Trečiadienis, sausio 9, 2013
ratai kaunodiena.lt/naujienos
Kauno gatvėse tapo saugiau? Kaune kol kas yra vie 11 nintelis greičio ma tuoklis. Pašilės gatvėje ir Taikos
prospekto sankirtoje jis stovi apie 10 metų, tačiau toje vietoje kasdien užfiksuojama iki 15 pažeidėjų.
Danas Česnauskas:
Vis daugiau gauna me pranešimų iš vairuotojų, kad ke lyje pastebėtas ne blaivus vairuotojas.
– Buvo planuojama atkurti at skirą kelių patrulių tarnybą. Ar šie planai nesikeičia ir ka da tikimasi turėti tokį būrį?
– Vargu ar galima tikėtis, kad bus kaip anksčiau, kai vien Kelių po licijos pareigūnų buvo 80, tačiau stengiamasi, kad eismo dalyviai jaustųsi saugesni. – Kurias Kauno sankirtas re komenduojate modernizuoti greičiausiai? – Čia ir vėl – į finansavimo pro blem a. Sank irt ų mod ern izav i mas jau yra labai didelės lėšos. Tačiau mes ir su mažai lėšų esa me nemažai pasiekę. Kaune pra ktiškai visos perėjos prie didžiųjų sankirtų yra paženklintos gelto name fone. Ideal iaus ios būt ų sank irt os, kai vieni važiuoja viršumi, ki ti – apačia. Tada ir eismo inten syv um as geresn is, ir nel aim ių mažiau. Vis dėlto tai jau labai didelės lėšos.
Statistika Įskaitiniai įvykiai
Kaune 2011 m. – 251 2012 m. – 169 Žuvo
2012 m. – 9 2012 m. – 15
Pėsčiųjų perėjose
partrenkta 2011 m. – 85 2012 m. – 60
– Ko palinkėtumėte vairuoto jams 2013-aisiais? – Vairuotojams linkiu kelyje elgtis taip, kaip norėtų, kad būtų elgia masi su jais.
Žinios į feisbuką – tiesiai iš mašinos Vis daugiau tyrimų atskleidžia pa vojingą tendenciją: išmaniosios technologijos trikdo vairuotojų dėmesį ir gundo juos elgtis ypač neapgalvotai.
Išmanieji telefonai tapo neatsie jama šiuolaikinių eismo dalyvių dalimi. Pėstieji, įsistebeiliję į ma žuosius ekranus, nemato nei ap linkinių, nei šviesoforo signalų, apsupti automobilio apsaugos pa galvių drąsiau išmaniąja elektroni ka naudojasi ir vairuotojai. Automobilininkų klubo ACE užsakymu Zalcburgo universite to mokslininkai ištyrė, kokį povei kį dėmesiui daro įvairūs prietaisai, kurie teoriškai turėtų palengvinti vairuotojo darbą. Pavyzdžiui, vien suvesdami ad resą į navigacijos prietaisą su gaištame apie 78 sek., 48 sek. už trunkame, kol randame pavardę asmens, kuriam norime paskam binti, o per šį laiką 25 kartus kei čiame žvilgsnio kryptį – nuo kelio į prietaisą nukreipiame 25 kartus. Skaičiai įspūdingi, jei atkreipsi me dėmesį, kad 130 km/val. grei čiu važiuojantis automobilis per šį laiką įveikia 1 724 m atkarpą, o 25 kartus nukreipdami žvilgsnį nuo kelio 900 m riedame aklai. O kur dar žinučių į socialinius tink
48 proc.
– tiek jaunų amerikiečių vairuodami naršo internete. lus rašymas vairuojant, pokalbiai mobiliuoju telefonu – šios nuo dėmės labiausiai kankina jaunus vairuotojus. JAV didžiausios au tomobilių draudimo bendrovės užsakymu atlikta apklausa paro dė, kad vis daugiau 18–29 metų vairuotojų ir sėdėdami prie vairo neatsiplėšia nuo socialinių tinklų. 2009-aisiais tik 21 proc. jų vai ruodami naršydavo socialiniuo se tinkluose, pernai tokių buvo jau 36 proc. 2009-aisiais vairuodami 32 proc. amerikiečių tikrindavo e. pa što dėžutę, po trejų metų šis skai čius išaugo iki 43. Apskritai inter nete naršo 48 proc. amerikiečių (2009 m. taip elgėsi 29 proc. vai ruotojų). KD inf.
Krizė pakeitė skonį
Realybė: vis daugiau italų renkasi taupesnes mašinas.
Suskaičiavus 2012-aisiais parduo tus automobilius, paaiškėjo, kad dėl euro zonos krizės atšalo italų meilė greitiems automobiliams.
Paskelbus „Ferrari“, „Maserati“ ir kitų kompanijų pardavimo statis tiką namų rinkoje, anot guardian. co.uk, paaiškėjo, kad Italijos auto
„Shutterstock“ nuotr.
mobilių rinka pernai sumažėjo 19,9 proc., iki 1,4 mln. vnt. Tai yra blo giausias rezultatas nuo 1979 m. 2012-aisiais „Ferrari“ Italijoje pardavė 248 automobilius, t.y. 56 proc. mažiau nei 2011 m. Dar la biau smuko „Maserati“ pardavi mas – 72 proc., iki 115 vnt. KD inf.
Vokietijoje pabrango naudoti automobiliai Vieno didžiausių Vokietijos au tomobilių pardavimo interneto portalų duomenys rodo, kad šios šal ies gyv ent oj ai sut ink a dau giau mokėti už naudotus auto mobilius.
Portale www.autoscout24.de, nuo lat siūlančiame apie 2 mln. auto mobilių, kainos paskutinį 2012-ųjų mėnesį šoktelėjo aukštyn: viduti niškai vienas automobilis pabrango iki 16 412 eurų. Tai 153 eurais bran giau nei 2011-ųjų gruodį ir 127 eu rais, palyginti su 2012 m. lapkričiu. Naujausi duomenys rodo sumažė
jusią naudotų automobilių paklau są – beveik nesikeičia tik visureigių poreikis. Gruodį populiariausi bu vo automobiliai „VW Polo“, „Opel Corsa“, „Ford Fiesta“. „VW Golf“ aplenkė „Opel Astra“ ir „Audi“ A3, tarp vienatūrių pirmauja „VW Touran“, aplenkęs „Opel Zafira“ ir „VW Sharan“. Tarp aukštesnės klasės automo bilių pirmauja BMW 3, „Audi“ A4 ir C klasės mersedesai, o iš praban gesnių automobilių labiausiai per kama „BMW 7“, S klasės mersede sai ir „Audi A8“. KD inf.
13
Trečiadienis, sausio 9, 2013
menas ir pramogos
„Baltojoje drobulėje“ – ambicijų dėmės
JAV gyvenanti rašytojo Antano Škėmos duktė Kristina Snyder apkaltino Kauno nacionalinį dramos teatrą (KNDT) ir reži sierių Joną Jurašą pažeidus autorines tei ses ir neleistinai pasielgus su jos tėvo ro manu „Balta drobulė“. KNDT direktorius Egidijus Stancikas tai vadina apmaudžia klaida ir tikisi pasiekti taiką.
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Atsimušė į tylos sieną
Apie pretenzijas dėl esą jai pri klausančių autorinių teisių į gar sųjį A.Škėmos kūrinį JAV gyvenan ti K.Snyder pranešė laišku Lietuvos ambasadoriui JAV Žygimantui Pa vilioniui. Laiške moteris teigia, kad nei KNDT, nei spektaklį režisavęs J.Ju rašas nesikreipė į ją dėl kūrinio au torinių teisių. „J.Jurašas niekada nesikreipė į mane dėl savo ketinimų ar prašy damas leidimo panaudoti kūri nį kaip pagrindą naujam darbui – tokio leidimo aš niekada nebūčiau davusi“, – žiniasklaida vakar cita vo A.Škėmos dukters laišką. Komentuodami netikėtas nau jienas iš JAV, teatro vadovai tikino sąmoningai nenorėję pažeisti jo kių teisės aktų, mėginę susisiekti su K.Snyder.
E.Stancikas tikino, kad spektaklis kol kas nebus stabdo mas, jis bus rodomas ir toliau. „Ypač apmaudu, kad K.Snyder teigia nežinojusi apie knygos „Bal ta drobulė“ inscenizacijos kūrimą“, – teigė teatro atstovai. Esą J.Jura šas ir sceninės adaptacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė dar roma no inscenizacijos kūrimo pradžio je nesėkmingai bandė susisiekti su K.Snyder, tikėdamiesi naudingų patarimų ir pagalbos rengiant kuo tikslesnę knygos adaptaciją sce nai. Oficialiame KNDT pranešime primenama, kad pastaruoju metu per sezoną teatre pristatomos vidu tiniškai 6–8 premjeros pagal skir tingų Lietuvos ir pasaulio autorių kūrinius. Per tiek metų teatras nie kuomet nėra turėjęs jokių teisinių problemų dėl autorinių teisių pa žeidimo, nes visuomet viską sie kė išspręsti profesionaliai ir atsa kingai. Apmaudi klaida
Teatro teigimu, dar tik rengiant spektaklį kreiptasi į Lietuvos auto rių teisių gynimo asociacijos agen tūrą (LATGA-A) – siekta pasitiks linti dėl lietuvių autorių turtinių teisių mokėjimo tvarkos. „Tuomet buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos autorių turtinių tei sių galiojimas 70 metų po autoriaus mirties įgyvendinamas tik auto
riams, kurie mirę 1968 m. ir vėliau. Lietuvių autoriams, kurie mirė anksčiau nei 1968 m., autorių turti nių teisių galiojimas yra 50 metų po jų mirties. Kaip žinia, Antanas Škė ma žuvo 1961 m.“, – sakoma vakar išplatintame KNDT pranešime. Apmaudi klaida paaiškėjusi tik po spektaklio premjeros, pačiai A.Škėmos dukrai kreipusis į reži sierių J.Jurašą. „Pasirodo, A.Škė ma buvo ne Lietuvos, o JAV pilietis. Tai reiškia, kad šiuo atveju galioja kitas autorių turtinių teisių gyni mo įstatymas, kuris užsienio auto riams yra įgyvendinamas 70 metų po autoriaus mirties“, – rašoma KNDT pranešime. Teatras, pripažindamas klai dą, savo iniciatyva praėjusių metų gruodžio 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi į K.Snyder su atsiprašy mu ir siūlymu pasirašyti jos teisi ninkų parengtą sutartį, pagal kurią bus išmokėtas autorinis atlygini mas nuo scenoje parodyto spek taklio pajamų. Atsakymo nesulau kė, o po kelių savaičių pasirodė jos jau anksčiau minėtas laiškas Lietu vos ambasadoriui JAV. Pasirengę sumokėti
Teatro oficialiame pranešime ak centuojama, kad „spaudoje pa sirodžiusiose recenzijose dažnai buvo pabrėžtas originalios knygos dvasios išlaikymas, pagarba auto riaus A.Škėmos minčiai ir ypatin ga A.M.Sluckaitės bei režisieriaus J.Jurašo kūrybinė etika, pritaikant teatro scenai šį sudėtingos struk tūros kūrinį“. KNDT vadovas vylėsi, kad su ra šytojo dukra pavyks susitarti tai kiai ir tikino siūlantis K.Snyder fi nansinį atlygį. „Kas priklauso, tas priklauso. Visiems mokame“, – „Kauno dienai“ sakė E.Stancikas. Oficialiame KNDT pareiškime išsakoma nuostaba viešai išsakyta K.Snyder pozicija – bet kokiu atve ju nesuteikti teatrui teisių į „Baltos drobulės“ inscenizaciją. „Lietuvos kultūros gyvenimui šio vieno iški liausių lietuvių literatūros veika lų pastatymo teatro scenoje, kurio ėmėsi profesionalūs ir plačiai pri pažinti menininkai, atsisakymas būtų didelis praradimas. Taip pat romano atgimimas teatro scenoje yra puiki veikalo ir paties A.Škė mos idėjų sklaida, jo suaktuali nimas šiandienėje visuomenėje ir netgi edukacija jaunam teatro žiū rovui“, – apie spektaklio reikšmę kalbama pranešime. Spektaklio nestabdys
LATGA-A Juridinio skyriaus vedėja Laura Baškevičienė teigė, kad pa gal šalies įstatymus, autorinių tei
Pagarba: pagal legendinį A.Škėmos kūrinį pastatytame spektaklyje vaidina geriausi šalies teatro meistrai –
Dainius Svobonas (kairėje) ir Liubomiras Laucevičius.
sių turėtojai iš kūrinių naudotojų per teismą gali reikalauti atlygini mo, kompensacijų ir net liautis ro džius spektaklį. E.Stancikas tikino, kad spektak lis kol kas nebus stabdomas, jis bus rodomas ir toliau. „Nebent nepa
vyktų susitarti su K.Snyder“, – sa kė teatro vadovas. LATGA-A tinklalapyje infor muojama, kad, norint inscenizuoti, adaptuoti kūrinį, kurio autorių tei sės saugomos, kūrinio autoriui pri valoma sumokėti 6 proc. nuo teatro
Artūro Morozovo nuotr.
pajamų, gautų pardavus bilietus. Paklaustas, kiek gauta pajamų iš bilietų į „Baltąją drobulę“, E.Stan cikas sakė, kad brangiai kainavęs spektaklio pastatymas teatrui kol kas nėra atsipirkęs, nes rodomas tik nuo spalio 12 d.
14
Trečiadienis, sausio 9, 2013
menas ir pramogos
Animaciniai filmai – didžiojo ekrano valdovai gino, nei nustebino, nes atspindi mūsų tikslinę auditoriją. Akivaiz du, kad esame šeimos kino teat ras, ir lietuviškai dubliuoti anima ciniai filmai yra patys lankomiausi. Kiekviena animacinė premjera tiek tėvams, tiek ir mažiesiems žiūro vams yra nauja šventė. Vakarais ki ną lanko vyresnė auditorija, jauni mas, studentai“, – tinklalapiui lrt. lt sakė „Multikino“ rinkodaros va dovas Raimundas Bilinskas.
Praėjusiais metais didžiausias pa jamas šalies kino teatrams nešė animaciniai filmai visai šeimai. Anot kino kritiko Gedimino Jan kausko, šio žanro filmų pajamas di dina personažus įkūnijantys lietu vių aktoriai, be to, animaciniai fil mai turi tęsinius, kuriuos mėgsta žiūrėti ne tik vaikai, bet ir tėvai. Lyderis – „Ledynmetis 4“
Kaip pranešė portalas lrt.lt, Kaune įsikūrusio kino teatro „Cinamon“ sa les praėjusiais metais dažniausiai už pildydavo tėvai ir vaikai. „Galbūt dėl prekybos centro vietos, kurioje įsikū ręs mūsų kino teatras, dažniausi mū sų žiūrovai buvo šeimos nariai. Todėl šie filmai surinko daugiau pajamų nei veiksmo filmai“, – sakė kino centro „Cinamon“ vadovė Asta Norvilienė. Komedijas lietuviai mėgsta metai iš metų ir šio žanro filmai yra populia riausi po animacinių. „Cinamon“ kino teatre populia riausi filmai 2012-aisiais buvo „Le dynmetis 4: žemynų atsiradimas“,
kryžiažodis
Sudėtyje esantys citrusiniai bioflavonoidai gali padėti pagerinti vitaminų įsisavinimą. Tik 1 tabletė per dieną!
Šią savaitę laimėkite vitaminus „C-300 Imuno N60“ ir Vytauto Žutauto knygą „Mirties fabrikas“.
Knygos autorius daugiau kaip du dešimtmečiai dirba „AKISTATOS“ laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Daug rašo kriminalinėmis temomis Žilvino Vizgirdos, Petro Ivanausko, Petro Kurmelio slapyvardžiais. „Mirties farbikas“ parašytas remiantis Tulpinių ir Gaidjurginių baudžiamosiomis bylomis. Paskelbti teismų nuosprendžiai jau perėję visas nagrinėjimo stadijas ir yra įsiteisėję.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, sausio 15 d.
Lemia įgarsinimas ir tęsiniai
Kadras iš filmo „Ledynmetis 4“
„Madagaskaras 3“, „Monstrų vieš butis“ ir „Batuotas katinas Pūkis“. Anot A.Norvilienės, tai – stip riausi metų filmai, kurie buvo ro domi 2D ir 3D formatu. Visų jų lan kytojų skaičius buvo didesnis nei 10 tūkst. žiūrovų. 2D formato neanimacinių fil mų grupėje sėkmingiausiai pasiro dė „Miegančių drugelių tvirtovė“,
„Brėkštanti aušra. 2 dalis“, „Tedis“, „Amerikietiškas pyragas: klasės susi tikimas“, „007 Operacija „Skyfall“. Panašiai atrodo ir „Multikino“ kino teatro populiariausiųjų są rašas. Pagal surinktas pajamas 2012-aisiais „Multikino“ daugiau sia žiūrovų sulaukė „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“, „Madagas karas 3“, „Hobitas. Nelaukta kelio
nė HFR 3D“, „007 Operacija Sky fall“ ir „Monstrų viešbutis“. Skaičiuojant pagal lankytojų skaičių, populiariausias taip pat buvo „Ledynmetis 4: žemynų atsi radimas“. Toliau rikiuojasi „Mada gaskaras 3“, „007 Operacija Sky fall“, „Brėkštanti aušra. 2 dalis“, „Debesų žemėlapis“. „Šis sąrašas mus labiau nudžiu
Kino kritikas ir istorikas G.Jankaus kas kino teatruose rodomų lietuviš kai profesionaliai įgarsintų anima cinių filmų populiarumą aiškina paprastai: „Jie įgarsinami lietuvių aktorių. Tai praplečia žiūrovų audi toriją, nes mažyliai, kurie su tėve liais ateina pažiūrėti „Batuoto ka tino“ ar „Ledynmečio“, ne visada turi kantrybės ar moka skaityti su btitrus, todėl kur kas patraukliau, kai filmą su intonacijomis įgarsina aktoriai. Tokius filmus smagiau žiū rėti ir patiems suaugusiesiems.“ Kita priežastis, anot kino kriti ko, šie filmai yra universalūs. „Jų žiūrovas yra nuo mažylio iki paties seniausio, nes suaugę žmonės taip pat yra vaikai. Nėra kito tokio žan ro, kuris aprėptų didžiausią žiūro vų auditoriją. „Madagaskaro“ tre čia dalis visada daugiau surenka nei antra, o „Ledynmečio“ ketvir ta – daugiau nei trečia. Visame pa saulyje šio žanro filmai yra popu liariausi. Be to, animaciniai filmai turi tęsinius. Vieną kartą pamėgtų personažų papildomai reklamuo ti nereikia – visi jų nekantriai lau kia“, – lrt.lt sakė G.Jankauskas. Pasak kino kritiko, dėl tokio po puliarumo filmų platintojai jau ne begaili mokėti didelių honorarų aktoriams, nes praktika rodo, kad įgarsinti filmai sulaukia dvigubai daugiau lėšų nei subtitruoti. Atsigauna siaubo žanras
Animacinių filmų išsidėstymas po puliariausiųjų sąrašo viršūnėje ne nustebino ir A.Norvilienės. Ji teigia, kad jei filmas vertas žiūrėti, tai re zultatas proporcingas įdėtų reklamai pinigų sumai, o reklama nacionaliniu mastu yra kino platintojų darbas. „Jei platintojas įsuko gerą, tiks linę auditoriją pasiekiančią rekla mą su gerai užkoduota emocine ži nute „būtinai turi pamatyti“ ir jei per pirmą savaitę nepasirodo labai prastų komentarų internete, filmas neabejotinai renka savo žiūrovus“, – filmo populiarumo receptą at skleidė A.Norvilienė. Pasak kino centro vadovės, pa stebimas siaubo filmų žanro at sigavimas. Per krizę esą šie filmai buvo menkai lankomi, mat grei čiausiai žmonėms užteko savų rū pesčių ir psichiką perkraunančios emocijos neviliojo. Kino teatrų darbuotojai prognozuo ja, kad 2013 m. lietuviai išvys nema žai lietuviškos produkcijos – Naujieji metai pradedami režisierės Kristinos Buožytės sukurta mokslinės fantasti kos romantinė drama „Aurora“, ne trukus turi pasirodyti režisieriaus Mario Martinsono „Tyli naktis“, kiek vėliau – keturių lietuvių režisierių kurta komedija „Valentinas vienas“, Mariaus Ivaškevičiaus „Santa“ ir Ig no Jonyno juosta „Lošėjas“. lrt.lt, KD inf.
153
trečiaDIENIS, sausio 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 15 Paslaugos ������������������������������������������ 15, 16 Parduoda � ������������������������������������������������� 16 Perka � ����������������������������������������������������������� 16 Įvairūs � �������������������������������������������������������� 17 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 17 Pramogos, šventės, laisvalaikis � ��������������������������������������������� 17 Kviečia � ������������������������������������������������ 16, 17 Kviečia mokytis ���������������������������������� 17 Pamesta � ���������������������������������������������������� 17 Atsiliepkite! �������������������������������������������� 17 Informuoja � ��������������������������������������������� 17
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Siūlome darbą padavėjoms (-ams)-barmenėms (-ams) Centre. Dirbti apmokysime. Tel. 8 612 64 477.
Siūlo darbą
Siuvimo įmonei reikia lygintojos, sukirpėjo (-os), siuvėjų siūti overloku, plokščiasiūle, flatloku. Kaunas. Tel. 8 655 21 923, 8 615 34 719.
1063045
AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.bieliunas@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113.
1058141
Automobilių plovyklai reikalingi darbuotojai (vaikinai ir merginos). Darbas nuolatinis. Būtina patirtis. Tel. 8 606 85 045. 1063048
Automobilių švaros centrui reikalingi darbuotojai. Apmokome. Tel. 712 525. 1061790
Baldų gamybos įmonei reikalingas baldų surinkėjas ir CNC operatorius (HOMAG, WEEKE). Tel. 8 699 65 740. 1063368
Dirbti legaliai Anglijoje reikalingos (-i) slaugytojų asistentės (-ai). UAB Įdarbinimo tarpininkavimo centras, Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637. 1062249
Įmonė ieško dizainerio maketuotojo. Darbas su reklamos kūrimu, maketavimas įvairių reklaminių akcijų, susijusių su restoranų veikla, taip pat interneto svetainės FB profilio priežiūra, reklaminių filmukų kūrimas, fotografavimas. Reikalinga patirtis šioje srityje. Kontaktai: komercija@bajorukiemas.lt, tel. 8 652 12 146. 1063307
Įmonei reikalingas (-a) kepėjas (-a)-konditeris (-ė). Konditerinių gaminių paruošimas, kepimas, gamybos proceso priežiūra. Tel. 8 655 25 628.
1061114
Stabiliai dirbančiai įmonei reikalingas C kateg. vairuotojas-ekspeditorius išvežioti alų Kauno regione. Tel. 8 687 25 379. 1061158
1063042
Kavinei (su gamyba) reikalingas (-a) vadovas (-ė), būtina gamybos vadovo (-ės) patirtis. Tel. 8 699 30 552. 1063235
Kepyklai Panemunėje reikalingi formuotojai-miltų svėrėjai. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141. 1062735
Kybartų pataisos namams reikalingas Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas psichiatras (0,5 etato). Informacijos teirautis tel. 8 342 30 001. 1053089
Kviečiame dirbti siuvėjas (-us). Siuvame viršutinius gaminius. Nepertraukiamas darbas, geros darbo sąlygos. Tel. 8 641 95 657. 1060562
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945. 1059802
Reikalinga vieniša moteris prižiūrėti seną žmogų. Yra gyvenamasis plotas. Tel. 747 916. 1062895
Reikalingas lauko teritorijos valytojas dirbti PC „Molas“. Tel. 8 656 20 015.
1063242
Reikalingi skrajučių platintojai Kauno mieste. Tel. 8 606 32 316.
1061306
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820.
1060158
Siūlome darbą IKI prekybos centre (Savanorių pr. 111, Kaune) kasininkams (-ėms) pardavėjams (-oms) ir šviežių produktų skyrių pardavėjoms (-ams). Tel. 8 655 67 115. 1060354
1058769
1063051
Dengiame stogus, montuojame gipsą, dažome, dedame grindis, šiltiname pastoges. Atliekame įvairius statybos darbus. Tel. 8 656 27 767.
PAŽADĖJOTE SAU PRADĖTI NUO NAUJŲJŲ! Mitybos specialisto konsultacijos, maisto netoleravimo testas, visos organizmo valymo procedūros! Palankiausios kainos, patyrę specialistai, maloni aplinka. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
1063103
Elektriko paslaugos. Atsakingas, operatyvus elektros instaliacijos montavimas, gedimų šalinimas. Kokybė garantuojama. Nuolaidos. Tel. 8 609 83 349.
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Glaistau, dažau, tapetuoju. Atlieku ir kitus statybinius darbus. Galiu pristatyti medžiagas. Tel. 8 615 95 044.
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121.
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Šildymo-aušinimo sistemos remontas. Tel. 8 603 78 999.
HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Asfalto duobių taisymas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.
1062615
1059311
Trikotažo siuvimui reikalingi siuvėjai overloku, tiesiasiūle ir kitomis mašinomis. Tel. 8 686 44 025, 363 423. 1062986
1063008
Automobilininkams
1062875
1061376
Buitinės technikos remonto
1058879
Ieško darbo
Remontuoju visas automatines skalbykles ir džiovykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900. 1059884
53 m. moteris ieško darbo prekyboje. Siūlyti įvairius variantus. Galiu dirbti ir pagal patentą. Tel. 8 679 87 372. Slaugytoja ieško darbo Kaune. Galiu slaugyti ligonį namuose. 8 metus dirbusi Vokietijoje, privačiuose slaugos namuose. Tel. 8 639 13 168.
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
1060466
1062289
1061942
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Paslaugos Medikų
1061969
AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476. 1047612
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 1040381
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 1062593
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 345 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1058549
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 1055599
AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 520 Lt; 3 dalių kambario – nuo 690 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1059817
Automatinių skalbyklių, šaldytuvų, el. viryklių, indaplovių, taisymas. Tel. 295 804, 8 612 62 492. 1062708
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
1062813
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1041879
Apdaila. Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Dedu laminuotas grindis. Superku medžiagas. Tel. 8 681 70 074.
Kaminų įdėklai, dūmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.
Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles, dedame laminatą, gipskartonis. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1060509
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.
1062265
1060999
1058230
1063240
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
1061551
Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006.
Valymo kompanijai reikalingas vairuotojastraktorininkas dirbti nakties metu PC „Akropolis“ lauko teritorijoje. Tel. 8 656 20 015.
1063420
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Dedu laminuotas grindis, kalu dailylentes, statau duris, spynas. Glaistau, dažau. Smulkūs santechnikos ir elektros darbai. Tel. 8 689 30 950.
Tekstilės gamybos įmonė priims į darbą dažymo technologę (-ą). Reikalavimai: žinios apie dažymo technologijas, receptūras, atsakingumas, organizuotumas, ne mažesnė nei 2 m. patirtis. Darbas Samyluose, Kauno r. CV siųsti e. paštu info@tessuti.lt. Teirautis tel. 8 615 87 702.
1063228
Kavinė Kauno centre ieško virėjos (-o). Mes siūlome patrauklų atlyginimą (apmokame kelionę namo), įdomų, dinamišką darbą ir galimybes tobulėti. Tel. 8 612 64 477.
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
1061608
Apdailos, remonto darbai. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, grindų įrengimas. Tel. 8 620 93 471. 1051689
Atlieka dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Kokybę ir darbo kultūrą garantuoja. Patirtis – 20 metų. Pristato medžiagas. Tel. 8 677 50 219, 707 989. 1062839
Atliekame dažymo darbus. Montuojame gipskartonį. Smulkus tinko remontas. Dedame grindis. Tel. 8 686 38 118, 8 682 87 697. 1061614
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 1053839
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1060784
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
1061695
1061317
Kokybiškai, nebrangiai remontuoju butus. Glaistau, dažau, tapetuoju, klijuoju parketą, plyteles, montuoju gipskartonį. Tel. 8 614 30 566. 1059454
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1049122
Metalinių konstrukcijų, nestandartinių gaminių gamyba. Nerūdijančio plieno, juodųjų metalų suvirinimas, remonto paslaugos. Garantija. Tel. 8 657 71 770. 1060107
Nebrangiai, greitai ir kokybiškai atliekame daugiabučių namų laiptinių remonto ir atnaujinimo darbus. Taikome nuolaidas. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162. 1061093
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
1060808
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1058513
Atlieku visus santechnikos darbus. Darbams suteikiu garantiją. Tel. 8 600 61 309.
Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt.
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
1062311
1054018
Rekonstruojame ir šiltiname senus statinius. Atliekame visus darbus, įrengiant butus, biurus, komercines ir gamybos patalpas. Tel. 314 466, 8 686 41 300.
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Santechnikai atlieka visus vidaus darbus. Padeda pigiau įsigyti prekių ir jas pristato. Tel. 8 630 60 166.
1057909
1062675
Dažome, tapetuojame, remontuojame butus. Atliekame santechnikos darbus. Garantija darbams. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 672 22 687, 8 647 93 759.
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
1062501
1056818
Dedame gipskartonį, glaistome, dažome, klojame plyteles. Elektros ir santechnikos darbai. Visa apdaila. Tel. 8 678 24 990.
Statau ir remontuoju krosnis, židinius, kaminus. Tel. 8 683 33 299.
1061651
1060715
Kompiuterininkų
1058963
Statybos, remonto AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Ritininės užuolaidos. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002. 1063221
1060539
1063020
1061727
1060249
1062738
Nukelta į 16 p.
16 2
trečiaDIENIS, sausio 9, 2013
klasifikuoti skelbimai NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
Paslaugos Statybos, remonto Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, maišytuvus, gyvatukus. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 646 03 025. 1060348
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1062629
Šlaitinių stogų dengimas įvairia danga, sienų šiltinimas, dailylenčių kalimas (lauko), pastogių įrengimas. Tel. 8 634 55 006. 1062882
Vidaus apdaila. Gipskartonio montavimas. Glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas. Santechnika. Langai, durys. Parketas. Laminatas. Tel. 8 678 37 395. 1062863
1059790
Sniego valymo, žemės kasimo, stumdymo darbai. Tel. 8 636 44 550, 8 654 89 956. 1054685
Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas užsakovo duris. Įstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482. 1061005
Kokybiškos pušies, uosio DURYS. Įstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. Užsakymai tel. 773 368, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10-21 val. 1057840
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1059379
Baldžių Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūralia oda baldus. Keičiame visas reikalingas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715. 1061644
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 1060743
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 1057815
Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt. 1062013
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija, išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 1054152
Siuvėjų Siuvu ir taisau kailinius, keičiu pamušalus ir užtrauktukus. Odinių striukių perdažymas. Tel. 8 683 43 461. 1063178
Teisinės paslaugos Išparduodamas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turtas. Visa informacija – www.adminbiuras.lt. 1062219
Kitos „ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt. 1058147
ALADINO valykla valo kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1060410
3 kambarių butą Eiguliuose, Šiaurės pr. (9 a. blok. namo 6 a., b. pl. 61 kv. m, padarytas kosmetinis remontas). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. 1063351
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 4 kambarių butą Dainavoje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787. 1061840
2 k. butą V.Krėvės pr. (5/1 a., mūrinis, b. pl. 38, virtuvė 6 kv. m, WC kartu, suremontuotas). Kaina 55 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, e. paštas sonata888888@gmail.com. 1063361
Vidaus įrangos
2 k. butą Lapėse (2/2 a., b. pl. 46 kv. m, plytinis, pakeisti langai, durys šarvo, atskiri patogumai, žemė daržui). Tel. 8 687 70 827. KNTPA.
2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, kambariai 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848. 1063138
Dalį namo su 14 a žeme Petrašiūnuose, R.Kalantos g. (b. pl. 112 kv. m, 6 kambariai, šildymas krosnimi). Kaina 85 000 Lt. Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. 1063353
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1032360
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1058747
Sklypą Garliavoje, Ireniškių g. (10 a namų valda, elektra, vandentiekis – miesto, kanalizacija). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA. 1063352
Skubiai 4 k. butą Šarkuvos g. (5/1 a., vidinis, b. pl. 79 kv. m, du balkonai, su BALDAIS, tvarkingas). Kaina 96 000 Lt. Tel. 8 658 85 398.
1063365
8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose (naujas kvartalas, prie pušynėlio, elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923. 8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose (naujas kvartalas, elektros dėžutė, kelias). Tel. 8 676 22 944. Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. namas, visos komunikacijos, pigus autonominis šildymas). Tel. (8 37) 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1053794
Nauja, nukainota buitinė technika. A+++ šaldytuvai, A+++ skalbyklės. AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029426
Statybinės medžiagos Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1058256
Drabužiai, avalynė
1063472
Kitos prekės Aleksote, Kalvarijų g. 7, prekiaujame ąžuolo, juodalksnio ir mišrių pjuvenų briketais. Taip pat durpių briketais. Atvežame. Tel. 8 683 54 559. 1061427
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių. Tel. 8 683 13 463. Atvešiu baltarusiškų durpių briketų (supakuoti maišuose po 500 kg). Geros kainos, greitas pristatymas. Atvežimas nemokamas. Tel. 8 614 88 448. 1062680
Atvežame ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų geros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldytų). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433. 1053501
Atvežame skubiai (nuo 1 tonos) medienos pjuvenų briketų (RUF, PINI – KEY), baltarusiškų durpių briketų. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 600 25 915.
Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884. 1059518
3 k. butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (9/3 a., b. pl. 64 kv. m, balkonas, plastikiniai langai, suremontuotas). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.
Bankrutavusios UAB „Eurotopas“, UAB „Vilniaus pastatai“, UAB „Alfa logistics“, UAB „Statybų kursas“, UAB „Statversas“ išparduoda nekilnojamąjį, ilgalaikį kilnojamąjį ir trumpalaikį turtą bei reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti bankroto administratoriaus kontoroje, D.Poškos g. 6B–2, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 222 461, faksas (8 37) 222 461; www.gedeikis.lt, e. paštas info@gedeikis.lt.
1063350
2 kambarių butą Fredoje, Vinčų g. (5 a. plytinio namo 4 a., b. pl. 46 kv. m, plastikiniai langai, plūdrusis parketas). Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA. 2 k. butą Taikos pr. (5/1 a., b. pl. 44 kv. m, vidinis, nauji radiatoriai, vamzdynai, bendrija). Kaina 65 000 Lt. Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA. Namų valdos sklypą Sargėnuose, Vejuonos g. (8,85 a žemės, miesto vandentiekis ir kanalizacija, elektra, dujos, kelias). Tel. 8 699 85 923.
1055220
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1061347
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1061359
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1053243
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1052012
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 1058189
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 1058168
1056570
Baltarusiškų durpių briketai, kaina 310 litų už toną. Ateities pl. 34, Kaunas (UAB „Polimeta“). Tel. 8 698 15 168.
3 k. butą Kalniečiuose, P.Plechavičiaus g. (9/9 a., b. pl. 62 kv. m, WC atskirai nuo vonios, saulėtas, bendrija, tvarkingas). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
1051744
9 a sklypą Jonučiuose, Versmės g. (miesto komunikacijos šalia, matmenys 29x31 m, aplink gyvenamieji namai). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
1,5 k. butą Kalniečiuose, Geležinio Vilko g. (5/1 a., b. pl. 37 kv. m, naujos šarvo durys, plastikiniai langai, be balkono). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.
Perka
1060098
Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas, trinkelėmis, rąstais. Tel. 8 608 64 784.
1,5 k. butą Garliavoje, S.Lozoraičio g. (5/5 a., b. pl. 40 kv. m, vidinis, suremontuoti kambariai, stogas renovuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.
1059154
1060599
Natūralūs kailiai dar pigiau. Didelis pasirinkimas – mažos kainos. Išparduotuvė „Le Mari“, Laisvės al. 50.
Namo dalį su žeme Sargėnuose, Radviliškio g. (3 a. mūrinis, b. pl. 84 kv. m, dalinė apdaila, rekonstruotas, apšiltintas). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA.
2 k. butą V.Landsbergio-Žemkalnio g. (5/5 a., b. pl. 49 kv. m, plastikiniai langai, parketas, renovuotas stogas). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.
Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161.
1053475
1057902
1062732
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.
1058926
Parduodu geros kokybės malkas: beržines, alksnines, drebulines, atvežu miškavežiu, tvarkingai sukraunu. Tel. 8 616 24 843, e. paštas vviolleta@gmail.com. 1062722
Pigiai parduodu sportinį bėgimo taką ir kitą sportinį inventorių. Dvi siuvimo mašinas – „Singer“ kojinę, elektrinę ir overloką. Trailerį 4 vietų (šaldytuvas, dujinė viryklė, dušas, tualetas, spintos). Tel. 8 650 53 943. 1062866
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1055553
kviečia
Geromis kainomis perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1062669
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1060623
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1058498
PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336. 1047461
Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.
1061803
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 1057869
UAB „POLIMETA“ brangiai perka juodųjų (iki 850 Lt už t) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 441 414, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 1058210
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1051963
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose. Tel. 302 531, 8 676 22 529. Perku trijų, keturių kambarių butą arba dalį namo Kaune ar netoli Kauno (su miesto patogumais). Tel. 302 535, 8 676 22 528. Namą, dalį namo, kotedžą arba namų valdos sklypą Kaune ar šalia Kauno. Tel. 395 004, 8 614 20 820. 1061784
17 3
trečiaDIENIS, sausio 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Kviečia mokytis
Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Šokiai, dainavimas
1-ojo lygio NORVEGŲ K. KURSAI nuo sausio 14 d. iki vasario 21 d. (I–IV nuo 18 iki 20 val.). UAB „Regardas“, Kęstučio g. 27 A–1A, Kaunas. Tel. 425 506, 8 698 86 009.
KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPELIS“ priima berniukus: 4–5 metų – į mažylių chorą „Varpelis“; 5–7 metų – į jaunučių chorą „Mažasis Varpelis“; 7–9 metų – į jaunučių chorą „Varpelis“; 9–18 metų – į berniukų ir jaunuolių chorą „Varpelis“. Priėmimas vyksta darbo dienomis 9–17 val. Tel. 320 486, D.Poškos g. 4, www.varpelis.com.
1062058
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 01 21, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 01 23. Informacija tel. 8 686 08 017 9–16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ KETURVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – nuo 218 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)
1063262
Sportas
1057962
Nemokami anglų k. kursai. Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia. Draugystės g. 1. Tel. 8 645 56 358. 1063079
Įvairūs Nuomoja Išnuomoja 7,2 ha Kauno r., Tauralaukio k., našumas 40, nedirbama, siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 671 08 059. 1063288
Išnuomojamas kambarys Dainavos rajone (bendra virtuvė, su baldais). Tel. 8 673 16 639. 1062779
Išnuomoju kambarį 6-ojo forto rajone. Tel. 8 614 56 040. 1062848
Išsinuomoja Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (ilgalaikei nuomai). Tel. 8 684 55 498. 1062666
EKOJOGA kviečia į jogos pradedančiųjų užsiėmimus salėje, Laisvės al. 101A. Renkamos rytinės ir vakarinės grupės. Užsiėmimai vyks ketvirtadieniais ir antradieniais 8.30–10 val. ir 18–19.30 val. Daugiau www.ekojoga.lt arba tel. 385 512, 8 656 03 823. 1060080
Įvairūs Informuojame apie pradedamą rengti žemės sklypo Radvilėnų pl. 21, Kaune, detalųjį planą. Planavimo tikslas – parengti žemės sklypo Radvilėnų pl. 21, Kaune, detalųjį planą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį (bendro naudojimo teritorijos, pobūdis – botanikos ir zoologijos sodų) ir teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo privalomuosius reikalavimus bei statybos reglamentą, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Detaliojo plano rengimo pagrindas – Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti 2012 m. balandžio 17 d., Nr. S-8091, Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti 2012 m. balandžio 17 d. Nr. R-8091. Planavimo rengimo terminas: 2012 m. III ketvirtis – 2013 m. IV ketvirtis. Planavimo organizatorius: Lietuvos zoologijos sodas (įm. kodas 191716918), Radvilėnų pl. 21, Kaunas. Detaliojo plano rengėjas SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, Kaunas, tel. 220 146, faksas 337 774, e. paštas kaunoplanas@takas.lt., projekto vadovas – V.Paipalas. Susipažinti su rengiamu planu ir pateikti pageidavimus bei pastabas raštu galima SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, tel. 220 146. 1062811
Pamesta Dingusį Kauno Dainavos vidurinės mokyklos moksleivio pažymėjimą MP Nr. 1455811, išduotą Egidijui Bytautui, laikyti negaliojančiu. 1062253
Pamestą Dainavos vidurinės mokyklos moksleivės pažymėjimą MP Nr. 1029621, išduotą Justei Radziavičiūtei, laikyti negaliojančiu.
1062780
Gabenimai
Pamestą Kauno politechnikumo diplomą YT Nr. 163963, išduotą 1988 m. Vytautui Makauskui, laikyti negaliojančiu.
Pigus krovinių ir baldų pervežimas. Tel. 8 606 53 447. 1053510
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1055631
Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 1055618
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 1049900
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1058478
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960. 1058433
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 1058413
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 1058393
Kiti Pertvarkoma J.Sobolevo IĮ, kodas 300116335, į UAB „Brijura“ ir yra jos teisių bei įsipareigojimų perėmėja. 1062898
TPA LS Kauno poskyrio visuotinis narių susirinkimas (konferencija) 2013 03 29 16 val. Chemijos g. 4B–510. Tel. 8 686 08 017. 1062853
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
1062837
Pamestą mokinio pažymėjimą Nr. 1247274, išduotą Kauno „Saulės“ gimnazijos Justei Motuzaitei, laikyti negaliojančiu.
1063097
kviečia
„COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – nuo 422 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS KLAIPĖDA–KYLIS
KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – 1324 Lt dviem į abi puses (galioja nuo 2013 01 10)
Didieji išpardavimai Vokietijoje VIETA KAJUTĖJE – nuo 242 Lt.
Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt
Atsiliepkite! Pamesti: verslo registracijos žurnalas ir pateisinamieji dokumentai, išduoti Stanislavai Stundžienei. Juodame maiše. Atsilyginsiu. Tel. 8 689 71 279. 1063190
informuoja KAUNO JUNGTINIS SVEIKATOS KLUBAS Sausio 9 d. (trečiadienį) 18 val. kviečia į pasivaikščiojimą su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Maršrutas: Kauno pilis–Žalgirio arena–Kauno pilis. Jūsų laukiame Kauno pilies aikštelėje prie Kanklininko statulos. Reikia turėti: neslystančią avalynę, patogią arba sportinę aprangą, atšvaitą ir žibintuvėlį (geriausiai – uždedamą ant galvos „ciklopą”). Neturintiems lazdų – paskolinsime. APEIKIM LIETUVĄ Sausio 13 d. 11 val. – žygis, skirtas Sausio 13-ajai. Renkamės Panemunėje, prie pirtelės „Darna kūnui” (A.Smetonos al. pradžia). Organizatoriai – Žolinčių akademija. SVEIKATOS MOKYKLOS UŽSIĖMIMAI Sausio 15 d. 18 val. Vaidoto pagrindinėje mokykloje (Vaidoto g. 115) – SVEIKATOS mokyklos užsiėmimai. Paskaita „Žemaitis Jurgis Pabrėža – žolinčius, kunigas, liaudies liekarius”. Lek torė Danutė Kunčienė. Galėsite užsirašyti keletą J.Pabrėžos liaudiško gydymo receptų, pasi vaišinti gydomuoju paplotėliu pagal kunigo receptą ir pušų spyglių arbata. KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Sausio 10 d. 18 val. – tapybos mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Prie molberto”: ko lektyvinė kompozicija „Trys karaliai” (akrilas). Veda dailininkas Gvidas Latakas. Informacija tel. 8 679 36 715. Kviečiame 6–15 metų vaikus, mokinius dalyvauti varžytuvėse „Tautosakos malūnas”, skirtose Tarmių metams. Dalyvių registracija iki sausio 20 d. KTKC, A.Jakšto g. 18. Informacija: www.ktkc.lt, renginių organizatorė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė, tel. 8 679 36 715, e. p. kristina.mikulskiene@gmail.com.
kviečia
18
trečiadienis, sausio 9, 2013
kas, kur, kada kompozitorių kūriniai, Justino Marcinkevi čiaus, Ričardo Mikutavičiaus, Eglės Pered nytės ir kitų poetų eilės. Paminėkime šią atmintiną dieną kartu.
Amžinąjį atilsį
Alfredas Paulauskas (1928–2013) Šių metų sausio 5 d., eidamas 85-uosius metus, į amžinybę iškeliavo architektūros riteris Alfredas Paulauskas. Iškilus ir talentingas architektas liki mo buvo apdovanotas plačia kūrybine veikla ir il gaamžiškumu. Alfredo Paulausko kūryba buvo no vatoriška, darbai ir sukurti projektai pasižymėjo šiuolaikiškumu, demokratiškumu, architektūrinės harmonijos siekiu. A.Paulauskas gimė Kaune. 1952 m. baigęs Kauno politechnikos institu to architektūros fakultetą (iki 1950 m. Kauno universitetas) dirbo Vilniuje, po to – Kaune. Jo kūrybinė energija, darbštumas ir veiklumas atsiskleidė tapus jam vyriausiuoju Palangos architektu. Ir šiandien kolegos A.Paulauską prisi mena kaip vieną geriausių ir rūpestingiausių šio miesto architektų. Pokario metais Palanga nė iš tolo nepriminė dabartinės – bemaž sugriautas tiltas, medinėmis tvoromis aptvertos gatvės. Jam vadovaujant buvo nutiestos nau jos gatvės, sutvarkyti parko takai ir jų apšvietimas, įrengti skverai su skulptū romis „Jūratė ir Kastytis“, „Eglė žalčių karalienė“ (skulpt. R.Antinis). Esminiai Palangos architektūros ir urbanistikos pasikeitimai žavėjo visus Palangos sve čius ir tapo pavyzdžiu kitų miestų architektams. Kita didžiulė Alfredo Paulausko kūrybinė sėkmė 1965–1968 m. dirbant vyriausiuoju architektu tuomečiame Kauno komprojekte – pagrindinės Kau no gatvės – Laisvės alėjos pavertimas pėsčiųjų bulvaru kauniečiams ir miesto svečiams (kartu su arch. Vanda Paleckiene). Kai visoje Europoje vyko sąjūdis už urbanistinių erdvių sugrąžinimą žmogui, populiarėjo lauko kavinės, mažo sios architektūros formos, 1982-aisiais Kaune buvo sukurta viena svarbiausių miesto visuomeninio gyvenimo arterijų, suteikusių miestui vakarietišką cha rakterį. Ši didžiausia Lietuvoje pėsčiųjų alėja žmonėms tarnauja iki šiol lyg šviesus architekto atminimas. Vienas savičiausių A.Paulausko kūrinių – veržlios išraiškingos plastikos Ritualinių paslaugų rūmai Kaune buvo antras tokio tipo objektas Lietuvoje, sukurtas kartu su skulptūrine kompozicija „Liūdesys“ bei mažosios architek tūros formomis. Kūrybinės veiklos laikotarpiu parengta 98 visuomeninės, kultūrinės paskirties pastatų, individualių gyvenamųjų namų, teritorijų pla navimo ir aplinkos tvarkymo projektų. Žymesni architektūros objektai – Ni dos poilsio namai ir prieplauka (1964 m.), viešbutis „Nevėžis“ (Panevėžys, 1972 m.), Kauno rajono vykdomasis komitetas (1973 m.), restoranas „Žilvi nas“ Joniškyje (1975 m.), statybininkų valgykla Kaune (1977 m.), bandomojo miškų įmonių susivienijimo pastatai Kazlų Rūdoje (1979–1992 m.), kultūros namai Trakuose (1984 m.), universalinė parduotuvė Kaune (1985 m.), kultū ros namai Šilalėje (1994 m.), Truskavos bažnyčia Kėdainių rajone (1998 m.), prekybos salonas „Ginalas“ Kazlų Rūdoje (2004 m.). Už kūrybos nuopelnus Alfredas Paulauskas buvo apdovanotas TSRS mi nistrų tarybos premija, 1988 m. – suteiktas nusipelniusio architekto vardas, 1998 m. – Architektūros riterio ordinas. 2005 m. – už prekybos saloną Kazlų Rūdoje apdovanotas diplomu „Už architektūros nuoseklumą“ Kauno archi tektų sąjungos organizuojamoje „Geriausio metų projekto“ parodoje. 2009 m. – Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje jam suteiktas A.Zavišos paramos ir labdaros fondo apdovanojimas. Šalia architektūrinės kūrybos A.Paulauskas aktyviai dalyvavo ir visuome ninėje veikloje. Aštuonerius metus dirbo Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku, buvo ilgametis architektūrinės ir dailės tarybos narys. Visuome niniais pagrindais projektavo Kazlų Rūdos miškininkų administracinius, kul tūrinius ir gamybinės paskirties pastatus, ruošė gyvenvietės išplanavimo ir aplinkos tvarkymo projektus. Jausdamas polinkį dailei, jis intensyviai dirbo ir šioje srityje kurdamas skulptūras, liedamas akvareles, piešdamas. Pastaruo sius dvejus metus silpstant sveikatai Alfredas Paulauskas išliko toks pat kūry bingas, tik sumanymai popieriuje liejosi jau ne architektūriniais projektais, bet būsimų paveikslų eskizais. Buvę kolegos ir bendradarbiai prisimena Alfredą kaip aukštos vidinės kultūros žmogų, tolerantišką vadovą ir architektą, visada pasiruošusį patar ti. Kartais ir pakritikuodavęs, tačiau subtiliai. Pasak amžininkų, jo draugijo je buvo privalu elgtis džentelmeniškai, nes jis pats visada buvo pasitempęs, įspūdingo stoto, reprezentacinės išvaizdos. A.Paulausko architektūrinis mąs tymas buvo racionalus ir aiškus, kūrybos procese disciplinuotai išgryninan tis sumanymą iki paprasčiausio varianto, paliekant vien tik tai, kas svarbiau sia. Architekto kredo buvo trumpas – neprarasti saiko. Jeigu architektūroje yra saikingumas, man tai – didžiausias įvertinimas, – teigė kūrėjas. Žmogus nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą. A.Paulausko architektūros darbai, vi suomeninė veikla, jo asmenybės inteligencija ir subtilumas ilgai neišblės iš mūsų atminties. Urna su a.a. velionio Alfredo Paulausko palaikais iš A.Juozapavičiaus pr. 1 esančių laidojimo namų išnešama šiandien, sausio 9 d., 13 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse.
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidoja me už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1057586
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarp tautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 1057890
Mirus aktorei ir režisierei Aldonai Kudlaitei, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir kolegas. Klaipėdos dramos teatras Mirus architektui Alfredui PAULAUSKUI, gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems reiškia Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus architektai. Mirus UAB „Girama“ vadovui Rolandui RAZIŪNUI, gilią užuojautą artimiesiems reiškia „AutoAkstė“ kolektyvas. Mirus mylimai mamai, Dalią BURAGIENĘ ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros ir sporto centro darbuotojai. Gražiną MASALSKIENĘ, mirus mamai, nuoširdžiai užuojaučia AB „Kauno Baltija“ kolektyvas.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33, tel. 201 778, www.istorineprezidentura.lt
Sausio 9 d. 17 val. bus pristatyta Gedimino Jankaus drama KYBARTŲ AKTAI. Renginyje dalyvaus autorius Gediminas Jankus, isto rikas dr. Algimantas Liekis, LR Prezidento A.Smetonos giminaitis Rimantas Smetona, teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Ištraukas iš dramos skaitys aktorius Liubomiras Laucevičius. Vakarą ves rašytojas Robertas Keturakis. Dramos pagrindiniai ir vieninteliai herojai – tarpukario Lietuvos Respublikos Preziden tas Antanas Smetona ir pirmasis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augus tinas Voldemaras. Kybartuose, kur sieną kirto į Vakarus besitraukiantis Prezidentas Smetona ir iš Vakarų į Lietuvą grįžtantis A.Voldemaras, ir įvyksta menamas šių dvie jų veikėjų susitikimas.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Išėjo... Iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus... Visiems širdy gėla išlieka Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus. Mirus mylimam tėvėliui, Virgilijų PAŠKAUSKĄ nuoširdžiai užjaučia UAB „NG projektai“ ir AB „Palemono keramika“ kolektyvas.
teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 10 d. 19 val. – Tonino Guerra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vienos dalies komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Tavernos salė. Sausio 12 d. 18.30 val. – PREMJERA! Pagal Jez Butterworth JERUZALĖ. Komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Didžioji scena. Sausio 13 d. 15 val. – Antanas Škėma. BAL TA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena. 19 val. – Timothee de Fombelle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospektaklis. Rež. Ginta ras Varnas. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Sausio 9 d. 18 val. – Johannas Straussas. ČIGONŲ BARONAS. 2 dalių operetė. Režisie rius Gediminas Šeduikis, dirigentas Virgili jus Visockis, scenografas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, choreografas Dainius Bervingis. Sausio 10 d. 18 val. – Kolas Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 dalių miuziklas. Režisierius Aidas Giniotis, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Vilma Dabkienė, cho reografė Vesta Grabštaitė. Sausio 11 d. 18 val. – Leo Fallis. MADAM POMPADUR. 2 dalių operetė. Režisierė ir choreografė Anželika Cholina, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Sausio 12 d. 18 val. – Cy Colemanas. MIE LOJI ČARITI. 2 dalių miuziklas. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Marija Rubavičiūtė, choreografas Aurelijus Liškauskas. Sausio 13 d. 18 val. – Gaetano Doni zetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiksmų opera. Muzikos vadovas ir dirigentas Julius Geniušas, pastatymo meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė, režisierius Gediminas Šedui kis, scenografas ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, chormeisteriai Ramū nas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Sausio 12 d. 12 val. Mažojoje sceno je – GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietuvių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 m. Sausio 13 d. 12 val. Mažojoje scenoje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 m.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Sausio 11 d. 19 val. – B.Srbljanovič. Belgrado trilogija („Su Naujaisiais metais, Ana!“). Rež. Darius Rabašauskas.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Sausio 10 d. 18 val. – F.Rablė. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gur manams (N-18). Režisierius S.Rubinovas. Sausio 11 d. 18 val. – F.Rablė. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gur manams (N-18). Režisierius S.Rubinovas Sausio 12 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 13 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVI NĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešim ties metų. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Sausio 13 d. 12 val. – NEĮTIKĖTINI ERNIO ILIUZIONAI. Spektaklis vaikams, mamoms ir tėčiams. Pagal to paties pavadinimo Alano Ayckbourno pjesę.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Sausio 10 d. 19 val. – komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Sausio 11 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Bilietus platina „Tiketa”.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
IDIOTEATRAS Sausio 9 d. 18 val. – komedija BOEING BOEING. Režisierius S.Aškelavičius. DOMINO TEATRAS Sausio 10 d. 18 val. – komedija SEX GURU. Režisierius S.Uždavinys.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Sausio 13 d. 12 val. – PAGRANDUKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Sausio 9 d. 14 val. – koncertas ATMINTIS, skirtas Laisvės gynėjų dienai. Atlikėjai: Lijana Žiedelytė (smuikas), akom paniatorė, Ema Bojadžian, Eglė Miknytė (kanklės), Darius Kudirka (fortepijonas), mėgėjų teatras „Aira”. Skambės lietuvių
Sausio 10 d. 17 val. – išeivių rašytojo, poeto Algimanto Mackaus atminimo vakaras. Dalyvauja Jo Ekscelencija Prezidentas Val das Adamkus, literatūrologas Virginijus Ga siliūnas, A.Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas, mokytojos Vanda Žukli jienė ir Vilma Vaivadienė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, ak torius Petras Venslovas. Taip pat kviečiame aplankyti A.Mackui skirtą jubiliejinę parodą „Mes gimėme vieni…”
KAUNO MIESTO MUZIEJUS
M.Valančiaus g. 6
Sausio 10 d. 16 val. – jaunosios kartos stiklo menininkės Valdos Verikaitės pir mosios personalinės stiklo meno parodos atidarymas. Sausio 15 d. 16 val. – žymaus fotografo Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų parodos „Paskutinieji LDK piliečiai” atida rymas.
KAUNO PILIS Pilies g. 17
Sausio 10 d. 17 val. bus atidarytos net trys parodos: fotografijų paroda „Mano senasis Kaunas”; paroda „Odos objektai”; filate lijos paroda „Kauno Senamiesčio kultūros paminklai”. Parodos veiks iki vasario 4 d.
LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS RENGINIAI Sausio 11 d. 8 val. – miesto ugdymo įstai gos. Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija”. 14 val. Kauno miesto muziejus (M.Va lančiaus g. 6). Renginys, skirtas Sausio 13-ajai. Parodos „1991-ųjų sausis Kaune” pristatymas su įvykių liudininkais. Parodoje išgirsite, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną, pamatysite autentiškus 1991-ųjų sausį menančius eksponatus: Kauno savi valdybės telefonų skambučių registracijos knygas, spaudinius, fotomenininko Romu aldo Požerskio nuotraukas. Renginys ne mokamas. Paroda veikia iki vasario 28 d. M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejus (K.Petrausko g. 31). Koncertas, skirtas Sau sio 13-ajai atminti. Dalyvauja ansamblis „Cantus Animae”. Programoje skambės L.Cherubini, Ch.Forster, J.S.Bach, B.Mar cello, G.F.Handel, T.Albinoni, P.Mascagni, E.Morricone, A.L.Webber ir kitų autorių kūriniai. Įėjimas nemokamas. Sausio 12 d. 15 val. Kauno tautinės kultū ros centras (A.Jakšto g. 18). Renginys, skir tas Sausio 13-ajai. Lektoriaus Aleksandro Žarskaus paskaita „Kelias į laisvę kančia nužymėtas”. Signataras Leonas Milčius pri statys savo poezijos knygas: „Sausio naktį”, „Žemės ir laiko spalvos”. 17 val. – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis. Pilietiškumo akcija „Sveika būk, Laisve!”, skirta Laisvės gynėjams. Dalyvau ja: Ovidijus Vyšniauskas, Eglė Baršauskaitė, Petras Venslovas. Sausio 13 d. 10 val. Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Šv. Mišios už žuvusius Laisvės gynėjus. Po Mišių vyks Vaikų ir moksleivių laisvalaikio centro meno kolek tyvų koncertas „Vardan Lietuvos”. Dalyvaus mergaičių choras „Lyra”, vaikinų ansamblis, kanklių studija, šiuolaikinių šokių studija
19
trečiadienis, sausio 9, 2013
kas, kur, kada „Vėtra”, renginių organizatorių studija. 12 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis. Gėlių padėjimas prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo. 12.20 val. – vykimas į Petrašiūnų ir Romai nių kapines pagerbti žuvusių Laisvės gynėjų Tito Masiulio ir Juozo Vaidoto atminimą. Autobusai lauks K.Donelaičio gatvėje, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Kietašikniai“ (OMNI ID išankstinė premje ra) – 10 d. 19.35 val. „Vargdieniai“ – iki 10 d. 11.15, 14.30, 18, 21.15 val. „Aurora“ – iki 10 d. 15.30 val.; 9 d. 21.30 val. „Baimės įlanka“ – 9 d. 19.35 val. „Ralfas Griovėjas“ (išankstiniai seansai, liet. k.) – iki 10 d. 16 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 10 d. 13.15, 16.15, 19, 22 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 17.15 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 10 d. 14.40, 19.10, 21.45* val. (*išsk. 9 d.). „Pi gyvenimas“ – iki 10 d. 13.25, 18.15, 20.50 val. „Zambezija“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 10.45, 12.40 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 10 d. 11.20, 17.40 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ 3D – 9 d. 21.45 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ – iki 10 d. 12, 21.30* val. (*išsk. 9 d.). „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 10 d. 11 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Vargdieniai“ (premjera) – iki 10 d. 11.30, 15, 18.45, 21.50 val. „Baimės įlanka“ (premjera) – iki 10 d. 19.45 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ (premjera) – iki 10 d. 15.15 val. Kino klubo seansas. „Provokuojantys užrašai“ – 10 d. 18.15 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 10 d. 11.45, 14.45, 17.15, 20 val. „Sėkmės džentelmenai“ – iki 10 d. 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 11, 15.30, 17.45, 21.40 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 10 d. 12.15, 14.15, 16.15 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 10 d. 14.30, 18, 21.30 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ HFR 3D – iki 10 d. 10.45, 17.30 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ 3D – iki 10 d. 21.15 val. „Optimisto istorija“ – 9 d. 18.15 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 10 d. 13 val. „Zambezija“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 10.30 val. „Ralfas griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 12.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 10 d. 11.15 val. „Širdžių ėdikas“ – iki 10 d. 21 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Sausio 11 d. 17 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia”(romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokietija, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški titrai). 19 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 12 d. 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buo žytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Ju taitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokieti ja, 2012 m. rež. Susanne Bier, lietuviški tit rai). 20 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 13 d. 14 val. – filmas „Knygnešys” (kostiuminė drama, Lietuva. 2011 m., rež. Jonas Trunkanas). ĮĖJIMAS NEMOKAMAS (skirta Lietuvos laisvės gynėjų dienai pami nėti). 16 val. – filmas „Nežinomi didvyriai” (dokumentinis, Lietuva, 2011 m., rež. Algis Kuzmickas). ĮĖJIMAS NEMOKAMAS (skirta Lietuvos laisvės gynėjų dienai paminėti). 18 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai).
TV programa 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00, 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 10.00 Keliai. Mašinos. Žmonės (k). 10.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.35, 21.10, 23.20 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45, 23.30 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 Stilius. Veidai. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Ugnies tramdytojai. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 0.30 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.45 „Specialioji Los Andželo policija“ (8) (N-7) (k). 11.40 „Nikita“ (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Diagnozė: valdžia. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Atsuktuvas“ su tekila“ (JAV, 1988 m.). 0.55 „Įstatymas ir tvarka“ (9) (N-7). 1.50 „4400“ (3) (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 14.30 „Simpsonai“. 7.30 Diena. 8.00 „Aiškiaregys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Gyvenimo kryžkelės. 12.00 Be komentarų. 12.30 „Gormitai“. 13.00 „Šeimos reikalai“. 13.30 „Bailus voveriukas“. 14.00 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.00 „Meilės prieglobstis“. 16.00 „Drąsi meilė“. 17.00 Diena. Tiesioginė transliacija. 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 „Pamiršk mane“. 19.50 Akistata. 20.30 „Motina ir sūnus“. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Tikrasis teisingumas“. 1.05 „Anarchijos vaikai“.
6.30 Televitrina. 7.00, 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 8.00 Užkalnio 5 (N-7)(k). 9.00 Prajuokink mane (N-7) (k). 10.00 „Svotai“ (N-7) (k). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 Komikų klubas (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai.
DATOS (sausio 9 d.) 20.25 Pliusai minusai (N-7). 20.30 Taip. Ne. 21.30 Sąmokslo teorija. Tiesioginė diskusijų laida (N-7). 22.30 „Dakaras 2013“. 23.00 „Mentai“ (N-7). 0.00 „Jūrų velniai“ (N-7). 1.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 2.00 Bamba (S).
8.00 „Odisėjo klajonės“. 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 Gintarinės batutos meistrai. Gintaras Rinkevičius (k). 13.00 Kultūra. Fotomenininkas Romualdas Rakauskas. 13.20 Kultūra. Poetas Vladas Braziūnas. 13.40 Muzikos pasaulio žvaigždės (k). 14.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 15.00 Tapatybės labirintai (k). 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 18.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 18.15 Etnokultūros ratas. Tautos mentaliteto išsaugojimas (2001 m.). 18.45 Emigrantai. 19.30 Pinigų karta. 20.20 Gyvasties tikrasis būdas. Hermanas Perelšteinas (1996 m.). 21.10 TV vaid. s. „Atžalos“ (1) (1998 m.). 22.00 Savęs link. 22.45 Elito kinas. Čekų animacijos klasika. „Pasikartojimai“ (1994 m.), „Etiudas iš albumo“ (1987 m.), „Žodžiai, žodžiai, žodžiai...“ (1991 m.), „Kryžiažodis“ (1988 m.), „Už lango“ (1998 m.), „Bartakiada/Aukštyn kojom“ (1985 m.), „Paveikslas iš gyvenimo“ (1973 m.), „Iš vaikų gyvenimo“ (1977 m.), „Beprasmybė“ (1981 m.), „Paslauga“ (1983 m.). 0.00 Panorama (k). 0.25 Verslas (k). 0.30 Kultūra (k). 0.35 Sportas (k). 0.40 Orai (k). 0.45 Lietuvos šokių dešimtukas. Koncertas (k). 1.45 Muzikos pasaulio žvaigždės.
9.25, 14.30 Teleparduotuvė 9.40 Adrenalinas. 10.10, 15.00 „Išlikimas“. 11.00, 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 12.00, 16.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 18.00, 2.10 „Pagrindinis įkaltis“ (5). 19.00, 1.20 „CSI Niujorkas“. 21.30 Drama „Tai, ką mes praradome“ (JAV, 2007 m.). 23.50 Europos pokerio turas. 0.50 „6 kadrai“.
7.15, 15.00 Teleparduotuvė. 7.50 „Sunkus vaikas“. 8.15 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.40 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“ (9). 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Senosios Kristinos nutikimai“. 10.00 „San Fransisko raganos III“ (N-7). 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 „Detektyvė Džonson“. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Mentalistas“ (2) (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Persekiojamasis“ (JAV, 1995 m.) (N-14). 23.15 „Skaičiai“ (N-7). 0.15 Detektyvinis s. „Užmirštieji“ (1) (JAV, 2009 m.) (N-7).
9.20 „Linksmieji draugai“. 9.45 Senoji animacija. 10.20 Melodrama „Antroji proga“ (Vokietija, Austrija, 1997 m.). 12.00, 17.00 Paliktų žmonų klubas. 13.00, 19.00 „Rozalinda“. 13.50, 20.35 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.45 Melodrama „Seserys“ (Vokietija, 1997 m.). 23.25 „Mano likimo šeimininkė“.
6.14, 13.40 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gimnazistai. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 13.20 „Dičkis šuo Klifordas“. 14.15 „Kas tu toks?“ 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.15 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Rossas Kempas. Piratai“ (1) (N-7). 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 Dok. f. „Izraelio gimimas“ (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52, 0.22 Orai. 22.30 Negaliu tylėti. 0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 0.55 „Griūk negyvas!“
9.00 Žinios (k). 9.20 Veiksmo f. „Gynėjas“. 10.50 „Susitikimai“ (k). 11.20 Trileris „Suvokimas“. 13.20 Telelaikraštis. 16.00 Komedija „Eglutės“ (N-7). 17.30 Svečiuose pas... (k). 18.00 Žinios. 18.20 Plyta prie plytos. 19.00 Misijos Baltijos jūros regione (4). 19.30 „Naisių vasara“. 20.30 Vilnia – Vilniaus motina. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Siaubo trileris „Įkalinta pragare“ (N-14). 23.00 Žinios (k). 23.20 Trileris „Akis“ (N-14). 0.55 Nuotykių komedija „Rizikinga erzinti diedukus“ (N-7).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Kitokia Lietuva (k). 8.30 Muzika. 9.00 Kultūros alėja (k). 9.30 Muzika. 10.00 „San Fransisko raganos III“. 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Tautos ženklai (k). 19.30 Muzika. 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Kur Nemunėlis teka. 21.00 Veiksmo f. „Persekiojamasis“. 23.15 „Skaičiai“. 0.15 „Užmirštieji“.
8.00 Komedija „Galingasis Stenas“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 9.50 Komedija „Ponas ir ponia Smitai“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 11.50 Fantastinis f. „Daktaro Parnaso fantazariumas“ (Prancūzija, Kanada, D.Britanija, 2009 m.) (N-14). 18.00 Drama „Vienos violončelės istorija“ (Italija, 2000 m.) (N-14). 19.55 Fantastinis f. „Salos apgyvendinimas 1“ (Rusija, 2009 m.) (N-14). 22.00 Fantastinis f. „Salos apgyvendinimas 2“ (Rusija, 2009 m.) (N-14). 23.50 Trileris „Pagrobimas“ (JAV, P.Afrika, 2008 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CSKA–Klaipėdos „Neptūnas“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 18.30 Futbolo dievai. Ronaldo. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Maskvos srities „Chimki“. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. „Ateitis CUP 2012“ 2003 m. vaikų futbolo turnyras. 22.45 Sporto metraštis. 23.15 Automoto.
1401 m. Marienburge pasikrikštijo apie 80 žymiausių Žemaitijos bajorų. 1776 m. gimė lietuvių tautosakininkas, poetas ir vertėjas Liudvikas Gediminas Rėza. Mirė 1840 m. Karaliaučiuje. 1895 m. vokietis Vilhelmas Rentgenas paskelbė apie vėliau jo pavarde pavadintų – Rentgeno – spindulių atradimą. 1907 m. Vilniuje atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. 1913 m. gimė 37-asis JAV prezidentas Richardas Nixonas. 1944 m. Klivlande (JAV) gaisre žuvo Antanas Smetona, Lietuvos prezidentas. Gimė 1874 m. 1957 m. gimė dainininkė Gloria Estefan. 1968 m. JAV kosminis aparatas sėkmingai nusileido Mėnulyje.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių požiūrio į jus. Manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimas emocijų protrūkis. Jautis (04 21–05 20). Išsiskirs jūsų ir aplinkinių požiūriai į tam tikrus svarbius dalykus. Nereikia pulti ginčytis, konfliktuoti, bandyti pakeisti kito žmogaus nuomonę, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Dvyniai (05 21–06 21). Svajosite, sieksite idealo. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Kitaip pridarysite daug žalos. Visi nemalonumai praeis ir rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Mergelė (08 24–09 23). Nepraleiskite progos darbe pasitelkti savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Tai jus įkvėps ir suteiks naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai gali būti per dideli, todėl tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Skorpionas (10 24–11 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Šaulys (11 23–12 21). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų – juk negalite žinoti, kas gali nutikti dar šiandien. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palankus laikas užsiimti protine veikla. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bus malonus. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.
Orai
Šiandien be žymesnio sniego. Temperatūra bus nuo 0 iki 6 laipsnių šalčio, pajūryje bus šilčiau, apie 1 laipsnį šilumos. Ketvirtadienį numatomi krituliai, daugiausia sniegas, vietomis snigs gausiai. Bus vėjuota. Temperatūra naktį 2–7 laipsniai šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.
Šiandien, sausio 9 d.
–4
+1
Telšiai
–3
Šiauliai
Klaipėda
–4
Panevėžys
–5
Utena
–4
Tauragė
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +13 Keiptaunas +22 Kopenhaga +7
Londonas +10 Madridas +5 Maskva –9 Minskas –7 Niujorkas +10 Oslas 0 Paryžius +7 Pekinas –3
orai kaune šiandien
Praha +6 Ryga –1 Roma +12 Sidnėjus +22 Talinas +4 Tel Avivas +11 Tokijas +9 Varšuva –1
–4
–6
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
–4
Alytus
4–9 m/s
Saulė teka 8.38 Saulė leidžiasi 16.14 Dienos ilgumas 7.36 Mėnulis (delčia) teka 5.57 Mėnulis leidžiasi 13.54 9-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 356 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
Vardai Algis, Bazilė, Gabija, Julijonas, Marcijona, Vaigalis.
Pragariškas karštis
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-8
-4
-6
-7
3
-1
+1
-2
-3
3
-6
-5
-6
-3
2
rytoj
poryt
Australija, kur siaučia miškų gaisrai, laukia karščio bangos. Ekstremalus karštis privertė šalies Meteorologijos biurą atnaujinti naudojamą temperatū rų skalę ir pridėti naujų spalvų klimato žemėlapį, kurios atspindėtų kitos savai tės prognozes. Naujausiame prognozių žemėlapyje kitam pirmadieniui Centri nė Australija pažymėta rožine spalva, o šis spalvos kodas reiškia, kad čia tem peratūra pakils aukščiau kaip 50 laips nių Celsijaus. Naujoji skalė, kurioje roži nė spalva žymi 52–54 laipsnių tempera tūrą, rodo, kad gali būti pagerintas karš čio rekordas. FRANCE 24 inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Papūgų meilę sutvirtino teismas Smurtas prieš gyvūnus – Lie tuvoje dar įprastas reiškinys. O daugeliu atžvilgiu kur kas ma žiau pažangesniame Bangladeše mažųjų žmogaus brolių likimai sprendžiami net teisme. Dakos magistrato teis mas pa skelbė
sprend im ą iš meilės badaujan čios aros Prince sės byloje. Sparn u o t o ji Princesė bado streiką paskelbė sausio 3 d., po to, kai jos ilgametis partneris Princas buvo grąžintas savi ninkui Iqramui Seli mui, prieš penkerius metus palikusiam sa vo papūgą globoti vie nam privačiam zoolo gijos sodui Dakoje. Dak os mag istra to teismas nutarė, kad Princesė turėtų gyventi su Princu, nurodydamas, kad patelę būtų žiauru at skirt i nuo part ner io, su kuriuo ji gyveno taip ilgai, nes dėl išsiskyrimo ji gali nu
gaišti, nurodė teisininkai ir šei mos šaltiniai. Zoologijos sodo savininkas Ab dulas Wadudas įsigijo Princesę iš vieno prekiautojo Brazilijoje kaip partnerę Princui, ši pora puikiai susigyveno ir 2011-ųjų rugsėjį iš perėjo tris jauniklius. Kai A.Wadudas atsisakė grą žinti Princą, I.Selimas iškėlė by lą, kurią laimėjo praėjusią savai tę, todėl ketvirtadienį geltonos ir mėlynos spalvų ara grįžo pas jį. Toks sprendimas nuliūdino Princesę ir ji nustojo lesti. Tuomet A.Wadudas nusprendė pateik ti apeliaciją, o teismas pirmadienį išnagrinėjo šią bylą jo naudai. Aros, paplitusios Pietų Amerikos atogrąžų miškuose, gali kainuoti iki 2 500 JAV dolerių (apie 6 600 litų), kai perkamas vienas paukštis, ta čiau perinčios poros kaina gali bū ti kelis kartus didesnė. Gyvūnų ekspertai sako, kad Princesės atsisakymas lesti po išskyrimo yra gana įprastas reiš kinys, nes šios rūšies paukščiai paprastai sudaro poras visam gyvenimui, kai susiranda tinka mą partnerį. I.Selimo tėvas Mohammedas Se limas tikino, kad jo sūnus buvo pa prašęs A.Wadudo tik laikinai paglo boti Princą. „Mano sūnus atidavė jį Wadudui, nes jis turėjo persikelti į nuomojamą namą, kur nebuvo vie tos jį laikyti. Jis manė, kad privatus zoologijos sodas būtų gera vieta gy venti Princui“, – aiškino jis. A.Wadudas sakė negalėjęs mie goti, kai papūgų pora buvo išskir ta pagal pirminę teismo nutartį: „Negalima išskirti šeimos – tai neteisinga.“ BNS inf.
Incidentas: nekaltas žiemos žaidimas baigėsi trauma, už kurią nukentėjęs pedagogas gaus kompensaciją.
„Shutterstock“ nuotr.
Sniego gniūžtės byla Vienas Vokietijos mokytojas lai mėjo bylą, kurią jis iškėlė savo mo kyklai, kai sužalojimas, patirtas per sniego mūšį su mokiniais, buvo pripažintas trauma darbe. Mokytojas, mėnesį negalėjęs dirbti dėl akies sužalojimo, patirto dėl mokinio sviestos sniego gniūž tės, turėtų gauti įprastą kompen saciją už nelaimingus atsitikimus darbe, sakoma pietvakarinio Frei burgo miesto administracinio teis mo gruodį priimtos nutarties san traukoje. Anot teisėjų, ši sąlyga lieka ga lioti netgi tuo atveju, jeigu mo kykloje oficialiai uždrausta mėty tis sniego gniūžtėmis. Incidentas įvyko, kai kartą mi nėtam mokytojui išėjus į mokyk
los kiemą apie 15 moksleivių pra dėjo svaidyti į jį sniegą. Iš pradžių pedagogas mėgino gintis dangstydamas veidą aplan ku, sakydamas vaikams, kad ne sąžininga pulti jį visu būriu ir iš mušdamas gniūžtes jiems iš rankų. Galiausiai jis pats įsitraukė į mūšį. Mokyklos taryba nusprendė, kad tokiu būdu mokytojas nesilai kė hierarchijos su savo mokiniais ir elgėsi kaip jiems lygus, pradėjęs pats svaidyti į juos sniegą, nurodė teismas. Ieškovui per šį susirėmimą vie na gniūžtė pataikė tiesiai į akį, to dėl prireikė operacijos, dėl kurios jis mėnesį negalėjo dirbti. Vis dėlto teisėjai nutarė, kad mokytojas „dėl savo gerų santykių su moksleiviais
laikė jų puolimą sniego gniūžtėmis ne piktavališku elgesiu, o džiaugs mo ir iššūkio išraiška“. Mokytojas argumentavo, „jog jeigu būtų griežtai reikalavęs, kad jie liautųsi ir paliktų jį ramybėje, jis būtų apsikvailinęs vaikų akyse kaip mokytojas“. Teismas pridūrė, kad dėl šių priežasčių sužalojimas turi bū ti laikomas darbine trauma, tačiau pažymėjo, kad ši interpretacija ne turi būti taikoma aiškiai perdėtam elgesiui, tokiam kaip muštynės po bendrovės šventinio vakarėlio ar ba vairavimui apsvaigus nuo alko holio darbo metu. Mokyklos taryba dar galės ap skųsti šią nutartį. BNS inf.