2013-01-10 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 10, 2013

7 (19 610)

12 82AC6?A.162;6@ @.B@6<

turtas

KainĹł svarstyklÄ—s: dv aras ar butas?

Pa­lan­gos me­ras Ĺ .Vait­kus: ĹĄie­met ÄŻva­Şia­vi­mas ÄŻ ku­ror­tÄ… ne­turÄ—tĹł bĹŤti mo­ka­mas.

Miestas 4p.

Skur­das Eu­ro­po­je au­ga, o pa­ra­mos pro­gra­mos – siau­rÄ—­ja.

Pasaulis 11p.

Tap­ti dva­ri­nin­ku nÄ—­ra la­bai su­dÄ—­tin­ga.

VilnieÄ?iĹł nuo Gedimino pilies bokĹĄto nuleistas plakatas su uĹžraĹĄu „Parduota“ prieĹĄ kele rius metus sukÄ—lÄ— visuo menÄ—s pasipiktinimÄ…. TaÄ?iau ĹĄis pokĹĄtas nelabai toli nuo realybÄ—s. Lietuvoje ÄŻsigyti prabangaus nekil nojamojo turto (NT) ne sunku. Kur kas kebliau pasiekti, kad toks turtas iĹĄ tiesĹł atrodytĹł kaip didikĹł laikus menantis pastatas, o ne kaip suklypusi lĹŤĹĄna. GintarÄ— MiceviÄ?iĹŤtÄ—

g.miceviciute@diena.

lt

Norint tapti dvarininku Lietuvoje nereikia net labai daug pinigĹł. KeliasdeĹĄimties tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł pakaks dvarui ĹĄalyje nusipirk ti. Ĺ˝inoma, tokia suma ÄŻvertin tas pastatas bus apleistas, taÄ?iau turin tis dvaro, kuriame dienas kadaise leido turtingesni ĹžemvaldĹžiai, sta tusÄ…. Norint ÄŻsigyti sutvarkytÄ… nelabai li nuo didĹžiĹłjĹł miestĹł esantÄŻ todvarÄ… teks pakloti ir keliolika kartĹł didesnÄ™ pinigĹł sumÄ…. Pigios – tik liekanos

ninkais tapti norintys ĹžmonÄ—s gali ir sutaupyti, nes tokio NT kainos kone dukart maĹžesnÄ—s, negu buvo prieĹĄ ekonomikos sunk metÄŻ.

Marius BruĹžas:

Dvaras visada buvo ir bus prabangus NT. TaÄ?iau jeigu perkate jÄŻ uĹž kelis ĹĄimtus tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł, nusipirksite dvaro liekanas, o ne dvarÄ….

prieĹžasÄ?iĹł. TaÄ?iau net ir tie, kurie iĹĄ pradĹžiĹł svajoja pirkti pilÄŻ, greitai persimeta prie dvaro – jĹł Lietuvoje yra daugiau kaip 500, o piliĹł viso labo keliolika. „Ar pastatas yra pilis, ar dvaras, nustatoma iĹĄ iĹĄlikusiĹł gynybiniĹł ele mentĹł. Jei gu jĹł yra, va di nasi, pastatÄ… ga lima laiky ti pilimi. TaÄ?iau piliĹł Lietuvoje tikrai gerokai maĹžiau negu dvarĹł ir beveik vi sos jos vals tybinÄ—s“, – teigÄ— D.KelpĹĄaitÄ—. Gyventi dvare nori re

tas

D.KelpĹĄaitÄ— pasakojo, kad ĹžmonÄ—s Tiesa, uĹž erdvĹł butÄ… Vil daĹžniausiai siekia ÄŻsigy niaus seti dvarĹł, namiestyje gali tekti su nes nori juose vykdyti mokÄ—ti ir kokiÄ… nors brangiau negu uĹž buvu komercinÄ™ veiklÄ…, nuo siÄ… didikĹł „DvarĹł kainos Lietuvoje moti praĹĄnuosavybÄ™ kur nors Ute svyruoja matnias patal nos rajo- pagal istorinÄ™, pas renginiams. Tane. Tad ar tikrai dvarÄ…, architektĹŤrinÄ™ ver- Ä?iau pilÄŻ Lie- tÄ™. KainÄ… le bĹŤna ir tokiĹł, kurie sumÄ…s mia ir aplinka, kurioje tuvoje galime laikyti to patys gyventi nusipirk prabangiu dvaras sto tuose dvavi. Jeigu ĹĄalia bus kokios NT? TarptautinÄ—s praban ruose ir jokiĹł turistĹł ar gaus NT nors fermos, paĹĄaliniĹł kaina iĹĄ karto kris“, – agentĹŤros „Sotheby’s Internatio- sakÄ— R.Va ÄŻsileisti nenori. „DaĹžniau lickas. siai nienal Realty“ vadovas Lie ko ÄŻsileisti nenori maĹžiu tuvoje Pilies Lietuvoje R.Valic kai rius BruĹžas teigÄ—, kad taip. Madvakui par- rai. TaÄ?iau yra tokiĹł, pavyzdĹžiui, duoti neteko, taÄ?iau ÄŻvai „Dvaras visada buvo ir riĹł dvarĹł BikuĹĄkio dva bus pra- nuo 2006-ĹłjĹł ro, ĹĄeimininkĹł, ku bangus NT. TaÄ?iau jeigu jis siĹŤlÄ— apie 20. IĹĄ tu perkate jÄŻ jĹł pardavÄ— ristĹł nenori, taÄ?iau ÄŻ dvarÄ… rie ĹĄeĹĄis, o ĹĄiuo metu dvarÄ… uĹž kelis ĹĄimtus tĹŤkstanÄ?iĹł lai ÄŻleidĹžia meno renginius. mielitĹł, nu- ÄŻsigyti norin tiems klientams R.VaBĹŤna ir sipirksite dvaro liekanas, tokiĹł atvejĹł, kad Ĺžmogus, o ne dva- lickas galÄ—tĹł pamatÄ™s pasiĹŤlyti penkis ĹĄeĹĄis rą“, – sakÄ— M.BruĹžas. kokÄŻ nors dvarÄ…, nebe ob jek tus. gali nustoti „Ši rinka labai speciďŹ nÄ— 1–3 mln. eurĹł (3,5–10 mln. apie jÄŻ galvoti. Viena mo litĹł), ir siaura. Net ne teris prieĹĄ pasak M.BruĹžo, Lietuvo visi savininkai pa- pen je gali kai- geidauja sa kerius metus iĹĄvydo vienÄ… vo skelbimus dÄ—ti ÄŻ innuoti sutvarkytas senovi Lietuvos dvarÄ…, jis jai taip nis dvaras. ternetÄ…. patiko, kad Jeigu ÄŻdÄ—sime skelbimÄ… Jeigu perkamas dvaras net pradÄ—jo jÄŻ sapnuoti. ÄŻkainotas internete, Moteris ne- ď Ž RealybÄ—: bus tik jo perĹžiĹŤros, bet gerokai maĹžesne suma, [\_Ă› QN ZV _R [\ cb\ aV V_ ]N nurimo, kol jo nenusipir greiÄ?iau- skambuÄ?iĹł cR_` aV ]_N ON[ TVb N] YRV`aĂ– QcN_Ă– ab_Ă› ko“, – panesulauksime. Per mesiai jis bus apleistas, ir sakojo D.KelpĹĄaitÄ—. norÄ— `V aR WNZ `XV_ aV QN_ N[a _N aVRX N_ [Ra QNb TVNb [R jÄŻ prikelti kitam gyvenimui dami tus tokiĹł sandoriĹł dabar bĹŤna viebaigiantys rĹŤpesÄ?iai. Tb ]_N QV[Ă› XNV [N Vis naujie- netai. 2007-ai lieÄ?iams numatytas ÄŻspÄ—ji ji ĹĄeimininkai turÄ—s tam siais, kai buvo pats dvarÄ… dÄ—lto daĹžniausiai pirkÄ—jai „ŽmonÄ—s dvarus parduo mas arskirti dar pikas, per laiko gera investicija. Ta da, nes ba bauda nuo metus dvarĹł bĹŤdavo antra tiek ar net daugiau, Ä?iau neĹžino, kÄ… su jais 500 iki 3 tĹŤkst. liM.BruĹžas ÄŻspÄ—jo, kad to negu su- parduodama daryti, arba Ĺži- tĹł, pa kia investi- no, taÄ?iau po keliolika“, – samokÄ—jo iĹĄ pradĹžiĹł. reigĹŤnams – nuo 3 tĹŤkst. neturi uĹž kÄ…. Visais laicija susiĹžavÄ—jÄ™ pirkÄ—jai iki kÄ— R.Valickas. 5 tĹŤkst. litĹł. turi Ĺžinoti, kais su dva rais buvo taip pat, net jog ji gali greitai ir neat sipirkti. „DvarĹł savininkams nÄ—ra Pilies parduoti neteko XVIII–XIX a. kaita vyko reika„Dvarus ĹžmonÄ—s papras – kas nors lavimo res Stebi rinkos suak tai per- prasiloĹĄdavo Ĺ˝monÄ—ms, radusiems skel tauruoti pastatus, takortomis, kas nors iĹĄka kaip investicijas, pa bimÄ… in- Tiesa, D.Kelp tyvÄ—jimÄ… Ä?iau jie juos privalo pri vyzdĹžiui, sikraustyda ĹĄaitÄ— teigÄ—, kad paternete, kad uĹž keliasde ĹžiĹŤrÄ—ti, iĹĄvo kitur“, – sakÄ— NT ĹĄimt ar po- staruoju nori ÄŻrengti konferen laikyti. Kaip Ĺžmogus sa cijĹł cent- ekspertas metu dvarĹł rinka ĹĄiek rÄ… ĹĄimtĹł tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł Remigijus Valickas. vo namus rus, taÄ?iau tai nÄ—ra grei parduoda- tiek suak priĹžiĹŤri, taip gali ir dvarÄ… tyvÄ—jusi, – Lietuvos piti pinigai. mas dvaras, Lietuvos pi Pasak D.KelpĹĄaitÄ—s, nors priĹžiĹŤrÄ—Norint restauruoti dvarÄ…, liĹł ir dvarĹł liĹł ir dvarĹł ĹĄalyje ti, taÄ?iau gal ne asociacijÄ… pasiekia vis galima yra nemaĹžai ap asociacijos projektĹł koor visi nori tai daryti. gauti ES paramÄ…, taÄ?iau leistĹł dvarĹł, jĹł ĹĄei- Vien dinatorÄ— daugiau Ĺžmo tokiu at- mininkams niĹł, no Daiva KelpĹĄaitÄ— patarÄ— baudomis jĹł nesudraus keliami aukĹĄti reikalaminpradinÄ™ arba ÄŻsigyti dvarĹł, rinÄ?iĹł parduoti veju penkerius metus nebus si“, – paaiĹĄkino J.MiĹĄki sumÄ… dauginti maĹžiausiai gali- vimai, o priĹžiĹŤrÄ— paklausimĹł. nytÄ—. ma keisti jo paskirties“, ti turtÄ… savininkai iĹĄ dvie„Savo interneto puslapy – komen- turi savo jĹł arba net keturiĹł – tai je Ĺžada- tavo M.Bru lÄ—ĹĄomis – tik maĹžuma bus Ĺžas. Latvijoje dvarĹł bĹŤklÄ— tinis skaiÄ?ius, kiek pinigĹł galu- me padaryti skelbimĹł skyrelÄŻ, kugauna valstybÄ—s ar ES pa geresnÄ— prireiks riame bĹŤtĹł skel ramÄ…. BĹŤtent ĹĄie paveldosaugi ne tik tokiam NT ÄŻsigyti, biama informacija Ne UĹž iĹĄskirtinio NT ne ninkĹł reibet ir jam apie parduo pakelia reikalavimĹł prieĹžiĹŤrÄ… kalavimai damus dvarus, nes jausutvarkyti. ir atbaido Ĺžmones nuo jo savininkai gali bĹŤti Jeigu dvaras yra gera, nors baudĹžiami. noro bĹŤti Ä?iame, kad jau yra toks po ir ne iĹĄ Kaip teigÄ— KultĹŤ AgentĹŤros „Ober-Haus“ dvarininkais ir jie savo reikis“, – karto atsiper ros paveldo de- turtÄ… komer- sakÄ— D.KelpĹĄaitÄ—. kanti investicija, kodÄ—l cinio NT ekspertas Remi parduoda didesniems partamento atstovÄ— ry vis atsiranda tokiĹł, kurie entugijus VaĹĄiams su ziastams, Ji pasakojo, kad pilimis ĹĄiuo turtu visuomene lickas pastebÄ—jo, kad da kurie negaili nei laiko, ir dva- nori atsikraty Jolanta MiĹĄkinytÄ—, uĹž bar dvari- rais lietuviai ti? Pasak specia nei pinigĹł, kad pastatas domisi dÄ—l skirtingĹł bĹŤtĹł atdvarĹł ĹĄeimininkus iĹĄkamuo listĹł, Nekilnojamojo kultĹŤros paveldo statytas arba priĹžiĹŤrÄ—tas ja nesi- apsaugos ÄŻsta pagal vitymo paĹžeidimus pisas taisykles.

Ĺ iandien priedas

Re­mon­tas vir­to koť­ma­ru DÄ—l men­ko ge­di­mo ÄŻ au­to­mo­bi­liĹł ser­vi­sÄ… uŞ­su­ku­si klai­pÄ—­die­ tÄ— ÄŻklim­po ÄŻ bÄ—­dĹł liō­nÄ… – ať­tuo­nis kar­ tus tai­sy­tas au­to­mo­ bi­lis ne­be­va­Şiuo­ja, o ma­ťi­no­je ÄŻvai­riau­ sias de­ta­les kei­tÄ™s au­to­ser­vi­sas ne­pri­ pa­Şįs­ta kal­tÄ—s, esÄ… tuť­Ä?iai kei­tÄ— bran­ giai at­siÄ—­ju­sias au­to­ mo­bi­lio da­lis.

A\Z\ /NYaNXV\ V_ A\Z\ ?NTV

[\` [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

„Ne­Şiō­riu ÄŻ ra­Şie­nas, Ĺžiō­riu ÄŻ Ĺžel­me­nis.“ Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­Ä?ius at­sklei­dÄ—, kaip jis Ĺžvel­gia ÄŻ sa­vo pirm­ta­ko dar­bus.

5p.

Grei­to­ji sku­bÄ—s ne pas vi­sus? Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Spar­tus gy­ven­to­jĹł ma­ŞÄ—­ji­mas uos­ ta­mies­ty­je ne tik tu­ri liĹŤd­nĹł pa­sek­ miĹł Klai­pÄ—­dai, bet net ir skau­dĹžiai at­si­lieps pa­cien­tams, pa­no­ru­siems iť­si­kvies­ti grei­tÄ…­jÄ… pa­gal­bÄ…. GÄ…s­di­na fi­nan­sa­vi­mo ma­Şi­ni­mas As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­pa­ju­dÄ—­jo iĹĄ vie­tos

„Peu­geot 405“ au­to­mo­bi­lÄŻ vai­ruo­ jan­ti Ri­ta (tik­ras var­das ir pa­var­dÄ— re­dak­ci­jai Ĺži­no­mi – A.A.) ÄŻ au­to­ser­ vi­sÄ… uŞ­su­ko dÄ—l men­ku­Ä?io ne­pa­to­ gu­mo – sun­kiai se­kÄ—­si min­ti san­ ka­bos pe­da­lÄ…. Mo­te­ris iki ĹĄiol grau­Şia­si dÄ—l ĹĄio spren­di­mo, nes po ať­tuo­niĹł ap­si­ lan­ky­mĹł au­to­ser­vi­se pui­kiai va­ Ĺžia­vÄ™s jos au­to­mo­bi­lis vi­siť­kai su­sto­jo Nau­jų­jĹł me­tĹł iť­va­ka­rÄ—­se.

4

„„Gin­Ä?as: dÄ—l re­mon­tuo­to au­to­mo­bi­lio Ĺža­da­ma by­li­nÄ—­tis teis­me, nes ma­ťi­na ne­be­ga­li pa­ju­dÄ—­ti iĹĄ vie­tos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po anks­tes­nio­jo gy­ven­to­jĹł su­ra­ťy­ mo paaiť­kÄ—­jo, kad Klai­pÄ—­do­je ge­ro­ kai su­ma­ŞÄ—­jo gy­ven­to­jĹł. Anks­Ä?iau jĹł bu­vo per 180 tĹŤkst., da­bar, Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­ mis, uos­ta­mies­ty­je gy­ve­na ĹĄiek tiek dau­giau nei 162 tĹŤkst. gy­ven­to­jĹł. Toks gy­ven­to­jĹł skaiÄ?iaus po­ky­ tis su­kÄ—­lÄ— ne­ri­mÄ… Klai­pÄ—­dos grei­ to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vy­riau­sia­jam gy­dy­to­jui Rim­vy­dui Juod­vir­ťiui. Jis pro­gno­zuo­ja, kad grei­to­sios me­di­kĹł lau­kia di­de­lÄ—s fi­nan­si­nÄ—s pro­ble­mos. Ĺ ios neiť­ ven­gia­mai pa­lies ir pa­ cien­tus.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 2 p.

3

2

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 10, 2013

miestas

Til­tų gat­vė ir vėl už­da­ry­ta

Po­ky­čiai: Til­tų gat­ve vėl ga­li va­žiuo­ti tik vie­ša­sis trans­por­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams nuo šiol teks ap­lenk­ti Til­tų gat­vę. Lei­di­mas ja va­žiuo­ti pi­ko va­lan­do­mis at­šauk­tas. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lei­di­mas au­to­mo­bi­liams va­žiuo­ ti Til­tų gat­ve pi­ko va­lan­do­mis at­ šauk­tas už­va­kar. Bu­vo nuim­ti ir tai da­ry­ti lei­džian­tys ženk­lai. Leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­ to­jai Til­tų gat­ve pi­ko va­lan­do­mis – nuo 7 iki 9 val. ir nuo 16 iki 19 val. ga­lė­jo va­žiuo­ti be­veik tris sa­ vai­tes. To­kiu bū­du siek­ta iš­veng­ ti di­de­lių trans­por­to spūs­čių Pi­lies gat­vė­je ir ant Mo­kyk­los gat­vės via­ du­ko. Jų su­si­da­ry­mui įta­kos tu­rė­jo ir di­de­lis snie­go kie­kis. „Žie­ma pa­ko­re­ga­vo pla­nus. Pa­si­ kei­tė me­teo­ro­lo­gi­nės są­ly­gos. Mies­ te va­žiuo­ti ta­po leng­viau. To­dėl lei­ di­mas pi­ko va­lan­do­mis va­žiuo­ti

Til­tų gat­ve au­to­mo­bi­liams at­šauk­ tas“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Anot jo, lei­di­mas va­žiuo­ti cent­ ri­ne se­na­mies­čio gat­ve vėl ga­li bū­ti at­nau­jin­tas mies­te su­si­da­rius ekst­ re­ma­lioms są­ly­goms. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­ mo­na­vi­čiū­tės tei­gi­mu, spren­di­mas leis­ti au­to­mo­bi­liams va­žiuo­ti Til­tų gat­ve pi­ko va­lan­do­mis bu­vo ge­ras, bet jam ne­bu­vo pa­si­ruoš­ta. „Ne­tu­rė­jo­me ke­lio ženk­lų. Da­bar juos tu­ri­me. Į ekst­re­ma­lias si­tua­ci­ jas ga­lė­si­me rea­guo­ti ope­ra­ty­viai. Jei jos ir vėl su­si­da­rys, au­to­mo­bi­ lių eis­mą Til­tų gat­ve at­nau­jin­si­me. Vai­ruo­to­jai tu­rė­tų sek­ti ženk­lus,

Liud­vi­kas Dū­da.

Pa­si­kei­tė me­teo­ ro­lo­gi­nės są­ly­gos. Mies­te va­žiuo­ti ta­po leng­viau.

kad ži­no­tų si­tua­ci­ją“, – ko­men­ta­ vo di­rek­to­rė. Pa­sak J.Si­m o­n a­v i­č iū­t ės, šie­ met, ka­da bus re­konst­ruo­ja­mas Pi­lies til­tas, Til­tų gat­vę teks at­ ver­ti.

Kvie­čia pa­mi­nė­ti Sau­sio 13-ąją Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lais­vės gy­nė­jų die­nai – Sau­sio 13-ajai – uos­ta­mies­ty­je pa­mi­nė­ ti šie­met bus skir­ta ke­tu­rių die­ nų truk­mės ren­gi­nių pro­gra­ma. Ji star­tuos jau ry­toj pi­lie­ti­ne ak­ci­ja Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se.

Ta­čiau svar­biau­sie­ji ren­gi­niai klai­ pė­die­čius su­kvies šeš­ta­die­nio pa­ va­ka­rę. Tą­dien 16 val. nu­ma­to­mas tra­di­ci­nis bė­gi­mas „Lais­vės gy­nė­jų ke­liais“. Jo marš­ru­tas driek­sis nuo Gi­ru­lių te­le­vi­zi­jos bokš­to iki sa­vi­ val­dy­bės, kur 17 val. su­lieps­nos At­ mi­ni­mo lau­žas, skam­bės dai­nos. No­rin­tie­ji da­ly­vau­ti bė­gi­me tu­ rė­tų re­gist­ruo­tis in­ter­ne­to sve­tai­ nė­je www.be­ki­me.lt, pa­sku­ti­nė re­gist­ra­ci­jos die­na – penk­ta­die­nis. Va­kar to­kį no­rą jau bu­vo pa­reiš­kę dau­giau nei 20 žmo­nių. Kaip tei­gė sa­vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Min­dau­gas Rei­ni­ko­vas, praė­ju­siais me­tais su­lak­ta apie 140 bė­gi­kų. Įp­ras­tai di­džią­ją jų da­lį su­ da­ro nuo­la­ti­niai da­ly­viai. Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog no­rin­ čių­jų da­ly­vau­ti šia­me bė­gi­me skai­ čius la­bai pri­klau­so nuo oro są­ly­gų. Tą pa­čią die­ną, šeš­ta­die­nį, 18 val. Vy­tau­to gat­vė­je esan­čios Ka­ri­nin­kų

Tra­di­ci­jos: Lais­vės gy­nė­jų die­nos mi­nė­ji­mo kul­mi­na­ci­ja – At­mi­ni­mo

lau­žo įžie­bi­mas prie Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės.

ra­mo­vės sa­lė­je vyks dis­ku­si­ja „Sau­ sio 13-oji Lie­tu­vo­je ir Klai­pė­do­je“, o 19 val. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­ le­gi­jos So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­te Jau­nys­tės gat­vė­je – tra­di­ci­nis ren­ gi­nys „Prie Lais­vės lau­žo“. Pa­gerb­ti sau­sio 13-osios Lais­ vės gy­nė­jus klai­pė­die­čiai kvie­čia­ mi ir sek­ma­die­nį – Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio kop­ly­čio­je 15 val. pra­si­ dės šv. Mi­šios. Po jų sa­vo min­ ti­mis su su­si­rin­ku­siai­siais pa­si­ da­lys bro­lis Be­ne­dik­tas, skam­bės miš­raus cho­ro „Can­ta­re“ at­lie­ka­ ma Kar­lo Jen­kin­so „Sta­bat Ma­ter“. Lais­vės gy­nė­jų die­nai skir­tus ren­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

gi­nius sau­sio 14-ąją vai­ni­kuos dai­ lės stu­di­jų mo­ki­nių kū­ry­bi­nė ak­ci­ja „Lais­vės paukš­čiai“ Klai­pė­dos jau­ ni­mo cent­re. „Lais­vės gy­nė­jų die­nai skir­tos pro­gra­mos pa­grin­dą su­da­rys tra­di­ ci­niai, ne vie­nus me­tus vyks­tan­tys ren­gi­niai. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė yra su­si­kon­cent­ra­vu­si į Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-me­tį, ši da­ta bus mi­ni­ma kur kas pla­čiau. Ta­čiau ti­ki­mės, kad ji ne­nus­telbs Sau­sio 13-osios pa­ mi­nė­ji­mo“, – tei­gė sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Na­rū­ nas Lend­rai­tis.

3

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 10, 2013

miestas Metų knygos rinkimai

Ša­li­gat­viai bu­vo sli­dūs

Pris­ta­tė „Gy­vų­jų teat­rą“

Vakar prasidėjo gražiausios ir populiariausios Klaipėdos 2012-ųjų knygos konkursas, septinti metai organizuojamas Miesto bibliotekos. Jame daly­ vauja 9 uostamiesčio leidėjai su 12 knygų. Už jas skaitytojai balsuoti galės 6-iuose biblio­ tekos padaliniuose ir internetu iki vasario 26 d.

Esant mi­nu­si­nei tem­pe­ra­tū­rai pra­dė­jus ly­ti va­kar po pie­tų uos­ ta­mies­čio ša­li­gat­viai ta­po sli­dūs. Ne vie­nam pės­čia­jam te­ko griū­ ti ir pa­tir­ti su­tren­ki­mus. Į si­tua­ ci­ją va­ly­to­jai su­rea­ga­vo ir bars­tė ša­li­gat­vius smė­liu ir drus­ka. Ta­ čiau pa­brė­žė, kad kai to­kios oro są­ly­gos, ši prie­mo­nė – ne vi­sa­ da efek­ty­vi.

Klai­pė­dos I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­ te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je va­kar pri­sta­ty­ta ra­šy­to­jo, fi­lo­so­fo dr. Ar­vy­do Juo­zai­čio kny­ga „Gy­vų­jų teat­ras“. Į ren­gi­nį atė­ję žmo­nės ga­lė­jo pa­bend­rau­ti ir su pa­čiu au­to­riu­mi. Kny­gą „Gy­vų­jų teat­ ras“ su­da­ro še­šios pje­sės. Jo­mis dra­ma­tur­gas pri­ke­lia is­to­ri­nes as­me­ny­bes.

Vie­to­je bau­dos – nau­jas mo­kes­tis Kont­ro­lie­riai ne­ sku­ba baus­ti vai­ ruo­to­jų, ku­rie ne­su­ si­mo­kė­jo už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą kie­muo­ se. Sank­ci­jos bus tai­ ko­mos nuo ko­vo.

Dienos telegrafas Da­ta. Ne­r in­go­je pra­si­de­da ren­g i­n ių cik­las, skir­tas Klai­pė­dos kraš­to at­ga­ vi­mo me­t i­nėms pa­m i­nė­t i. Pir­ma­sis ren­g i­nys – šian­d ien 14 val. Ne­r in­gos is­to­r i­jos mu­z ie­ju­je. Įvai­r ūs ki­t i ren­g i­ niai vyks iki sau­sio 21 d. Kny­ga. Šian­dien 16 val. Klai­pė­dos I.Si­ mo­nai­ty­tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je bus pri­sta­ty­ta kny­ga „Klai­pė­da. Kraš­tie­čiai“. Pa­ro­da. Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos vie­šo­ sios bib­l io­te­kos Me­no sky­r iu­je (J.Ja­ no­nio g. 9) ati­da­ro­ma jau tre­čio­ji Klai­ pė­dos kul­tū­r ų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro – Me­no kie­mo ta­py­bos kur­sų suau­g u­ sie­siems da­ly­v ių kū­r y­bos dar­bų pa­ ro­da „art MIX“.

Pa­ža­das: vai­ruo­to­jų, ku­rie ne­su­si­mo­kė­jo rink­lia­vos už sto­vė­ji­mą cent­ri­nės mies­to da­lies dau­gia­bu­čių na­mų

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lei­di­mų pra­šė ne vi­si

Rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą pa­kei­ti­mai įsi­ga­lio­jo nuo sau­ sio. Pa­gal juos klai­pė­die­čiai tu­ri su­si­mo­kė­ti ir už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė cent­ri­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jams jau iš­ da­vė 300 me­ti­nių lei­di­mų sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lius dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se ir 200 m spin­du­liu ap­ link na­mą. Dar yra pa­teik­ta 400 pra­šy­mų jiems gau­ti. Ta­čiau, anot Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės, iš vi­so yra nu­ma­ty­ta gy­ven­to­jams iš­duo­ti 1 tūkst. 500 lei­di­mų. Me­ti­nis lei­di­mas cent­ri­nės mies­ to da­lies gy­ven­to­jo pir­ma­jam au­ to­mo­bi­liui kai­nuo­ja 5, ant­ra­sis – 250 li­tų. Ky­la daug klau­si­mų

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės va­do­vės, leng­ va­ti­niai lei­di­mai bus iš­duo­da­mi ir

kie­muo­se, kont­ro­lie­riai ne­baus dar du mė­ne­sius.

gy­ven­to­jams, prie ku­rių na­mo yra pri­skir­tas kie­mas, ta­čiau jis per ma­žas, kad tilp­tų gy­ven­to­jų au­to­ mo­bi­liai. Taip pat bus at­si­žvelg­ta į cent­ri­ nė­je mies­to da­ly­je gy­ve­nan­čių vy­ res­nio am­žiaus žmo­nių, ku­riems rei­ka­lin­ga ar­ti­mų­jų pa­gal­ba, po­rei­ kius. Bus su­da­ry­tos są­ly­gos lei­di­ mus leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis įsi­ gy­ti ir se­no­lių ar­ti­mie­siems. Tad kol kas kont­ro­lie­riai ne­baus vai­ruo­to­jų, ne­tu­rin­čių lei­di­mų sta­ ty­ti ma­ši­nas dau­gia­bu­čių kie­muo­ se ir ne­su­mo­kė­ju­sių rink­lia­vos. Mi­nė­ti pa­žei­dė­jai ne­bus bau­ džia­mi ir va­sa­rį. Šį mė­ne­sį bus ski­ ria­mi tik įspė­ji­mai. Skir­ti nuo­bau­ das pa­žei­dė­jams pla­nuo­ja­ma nuo ko­vo. Aikš­te­lė­se – dau­giau ma­ši­nų

Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­riaus Gin­ta­ro Ne­niš­kio, nau­jo­ji rink­lia­ vos sis­te­ma vei­kia. Anot va­do­vo, vis dau­giau ma­ši­nų sta­to­ma va­di­

na­mo­jo­je mė­ly­no­jo­je zo­no­je: aikš­ te­lė­se prie bu­vu­sio ta­ba­ko fab­ri­ko, Jo­no kal­ne­lio, Dar­žų gat­vė­je prie bu­vu­sios Vy­dū­no mo­kyk­los. „Tiks­las pa­siek­tas. Trans­por­to prie­mo­nės lai­ko­mos ten, kur tu­ rė­tų bū­ti. Jos pa­si­trau­kė iš kie­mų, gat­vių, nuo ža­lių­jų ve­jų“, – pa­ste­ bė­jo di­rek­to­rius. Nau­jas mo­kes­tis pa­si­tei­si­no

Nuo sau­sio rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių mo­kė­ji­mą ne­su­mo­kė­ję vai­ruo­to­ jai tu­ri ga­li­my­bę vie­to­je bau­dos su­ mo­kė­ti va­di­na­mą­jį už­mar­šu­mo mo­kes­tį – už sto­vė­ji­mą vi­są die­ną. Pas­ta­ra­sis rau­do­no­jo­je zo­no­je yra 30, gel­to­no­jo­je – 20 li­tų, tuo tar­pu bau­da už ne­su­mo­kė­tą rink­lia­vą sie­ kia 40 li­tų. Apie to­kią ga­li­my­bę pa­ žei­dė­jai yra in­for­muo­ja­mi ant lan­go stik­lo už­kli­ja­vus la­pe­lį. Va­di­na­mą­jį už­mar­šu­mo mo­kes­ tį bū­ti­na su­mo­kė­ti tą pa­čią die­ną. Per­ve­dant pi­ni­gus į nu­ro­dy­tą są­ skai­tą rei­kia nu­ro­dy­ti ir ma­ši­nos, už ku­rios sto­vė­ji­mą mo­ka­ma, vals­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2,1

– tiek mln. li­tų sa­vi­val­ dy­bė per­nai su­rin­ko iš rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą. ty­bi­nį nu­me­rį. Pa­gal jį pa­žei­dė­jas iš­brau­kia­mas iš juo­dų­jų są­ra­šų. „Va­di­na­ma­sis už­mar­šu­mo mo­ kes­tis la­bai pa­si­tei­si­no. Pir­mą sa­ vai­tę iš 182 pa­žei­dė­jų jį pa­si­rin­ko 103“, – aiš­ki­no G.Ne­niš­kis. Per­nai Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė iš rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą su­rin­ko 2 mln. 100 tūkst. li­tų. Už­per­nai – 1 mln. 900 tūkst. li­tų. Šie­met pla­nuo­ja­ma su­rink­ti 2 mln. 400 tūkst. li­tų. Šios lė­šos nau­do­ja­mos vie­šo­jo trans­por­to inf­rast­ruk­tū­rai ge­rin­ti, rink­lia­vos ad­mi­nist­ra­vi­mui.

Kur­s ai. Klai­pė­dos tu­r iz­mo ir kul­t ū­ ros in­for­ma­ci­jos cent­ras klai­p ė­d ie­ čius kvie­čia į ne­mo­ka­mus šne­ka­mo­ sios ang­lų kal­bus kur­sus. Jie vyks­ta kiek­v ie­ną tre­čia­d ie­n į nuo 12.30 val. pa­tal­po­se, esan­čio­se Tur­gaus gat­vė 5. Kur­sai trun­ka va­lan­dą. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Fio­dor Pan­ce­rev (g. 1915 m.), Ele­na Šle­ž a­v i­ čie­nė (g. 1930 m.), An­ta­n i­na Gu­daus­ kie­nė (g. 1932 m.), Bro­n is­la­va Ku­sai­tė (g. 1943 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Fio­do­ras Sa­vel­je­vas, Vin­cas Že­mai­tis, Vin­cas Al­g i­man­tas Apa­na­vi­čius. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Emi­li­ja Poš­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 80 iš­kvie­ti­mų.

Grei­to­ji sku­bės ne pas vi­sus? Grei­to­sios pa­gal­bos fi­ 1 nan­s a­v i­m o mo­d e­l is yra glau­džiai su­si­jęs su gy­ven­to­jų

skai­čiu­mi. Net tik Lie­tu­vo­je, bet ir Klai­pė­do­je ge­ro­kai su­ma­žė­jus gy­ ven­to­jų, bus ma­ži­na­mas ir grei­to­ sioms skir­tas fi­nan­sa­vi­mas. Me­di­kai jau ir taip gau­na ma­žes­ nį fi­nan­sa­vi­mą dėl su­ma­žin­tų įkai­ nių už su­teik­tas pa­slau­gas. Tad R.Juod­vir­šis bai­mi­na­si, kad šie­met pa­tei­kus nau­jus gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­nis, įstai­ga ne­teks ga­na di­de­lės pi­ni­gų su­mos. Ig­no­ruos iš­kvie­ti­mus

Va­do­vo tei­gi­mu, nors gy­ven­to­jų skai­ čius ge­ro­kai su­ma­žė­jo, bet iš­kvie­ti­mų skai­čius li­ko toks pat. Per­nai jis sie­kė 36 tūkst. Pas­te­bi­ma, kad iš­kvie­ti­mų skai­čius net po tru­pu­tį di­dė­ja.

„Svei­ki žmo­nės iš­va­žiuo­ja dirb­ ti į už­sie­nį, o Klai­pė­do­je lie­ka se­ ni ir li­go­ti“, – nuo­mo­nę dėl skai­ čių ne­su­ta­pi­mų iš­sa­kė vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas. R.Juod­vir­šis pro­gno­za­vo, kad jei­ gu ne­bus im­ta­si jo­kių prie­mo­nių, ken­tės pa­cien­tai. Mat šiuo me­tu grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai at­lie­ ka ir šei­mos gy­dy­to­jų dar­bą. Užuot krei­pę­si į sa­vo gy­dy­to­ją, žmo­nės mie­liau kvie­čia­si grei­tą­ ją, kad ne­rei­kė­tų lauk­ti il­go­se ei­ lė­se po­lik­li­ni­ko­je. Pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką grei­to­ji rea­guo­ti į iš­kvie­ti­ mą tu­rė­tų tik tuo­met, kai rei­ka­lin­ ga bū­ti­no­ji bei sku­bi pa­gal­ba. Tad su­ma­ži­nus fi­nan­sa­vi­mą grei­to­ji pa­gal­ba bū­tų pri­vers­ta ig­ no­ruo­ti ki­to­kius iš­kvie­ti­mus, o ser­gan­tie­ji lė­ti­nė­mis li­go­mis pa­

cien­tai, ku­rių da­bar krei­pia­si dau­ gu­ma, bū­tų „per­mes­ti“ ant šei­mos gy­dy­to­jų pe­čių. Su­si­ti­ko su mi­nist­ru

Lie­tu­vos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­ gal­bos įstai­gų aso­cia­ci­ja, ku­riai va­ do­vau­ja R.Juod­vir­šis, su šia pro­ble­ ma bu­vo su­pa­žin­di­nu­si ir anks­tes­nį svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rą, ta­čiau de­ra­mo dė­me­sio tuo­met ne­su­lauk­ ta. Ra­my­bės ne­duo­dan­tis fi­nan­sa­ vi­mo klau­si­mas iš­kel­tas ir su­si­ti­ki­ me su nau­juo­ju mi­nist­ru Vy­te­niu Po­vi­lu And­riu­kai­čiu. Šis pa­ti­ki­no, kad kiek­vie­nas dar­bas tu­ri bū­ti ap­ mo­ka­mas. „Mi­nist­ras ne­priė­mė spren­di­ mų dėl es­mi­nių pro­ble­mų ir pa­ža­ dų ne­da­li­jo, bet su­si­ti­ki­mas pa­li­ko ge­rą įspū­dį“, – tei­gė R.Juod­vir­šis.

Įta­ka: gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mas ga­li at­si­liep­ti grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kų

dar­bui.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

miestas

Dėl naujo mokesčio nenusprendė Palangos savivaldybėje parengti nuostatai dėl įvažiavimo į kurortą apmokestinimo laukia Vyriausybės atstovo įvertinimo. Tikimasi gauti išaiškinimą, ar tokią rinkliavą įvesti galima bei ar būtų galimybė taikyti drausminę atsakomybę į Palangą įvažiavusiems, tačiau rinkliavos nesumokėjusiems vairuotojams. „Kol šio išaiškinimo nebus, jokių priemonių dėl įvažiavimo į kurortą apmokestinimo tikrai nebus imtasi. Tad žiniasklaidoje viešai pasirodę teiginiai, neva jau šią vasarą įvažiavimas į Palangą bus apmokestintas, nėra teisingi. Juo labiau kad minėtuose nuostatuose siūloma naująją rinkliavą taikyti ne nuo 2013 m., o nuo 2014 m. kurortinio

sezono“, – pabrėžė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Šiuo metu atostogaujantieji Palangoje moka vadinamąjį pagalvės mokestį – po vieną litą už nakvynę kurorto apgyvendinimo įstaigose ar privačiame sektoriuje. Praėjusiais metais mero Š.Vaitkaus potvarkiu buvo sudaryta ir darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti situaciją bei galimybes apmokestinti įvažiavimą į kurortą. Tikimasi, jog tokios priemonės padėtų sumažinti automobilių srautus miesto centre. Specialistai savo darbą jau baigė – nuosta-

Realybė: vieši teiginiai, neva šią vasarą bus apmokestintas įvažiavimas į kurortą, pasirodė esą neteisingi.

tai dėl nuo 2014 m. gegužės 15 d. taikytinos vietinės rinkliavos už naudojimąsi viešąja kurorto inf-

rastruktūra parengti. Tačiau tolesni sprendimai dėl įvažiavimo į Palangą apmokestinimo bus prii-

Re­mon­tas vir­to koš­ma­ru 1

„Tie­s iog ne­b eį­s i­j un­g ė pir­mo­ji pa­va­ra ir ne­ga­ lė­jau pa­ju­dė­ti iš vie­tos. Šiuo me­ tu ma­ši­na sto­vi kie­me, aš ne­ga­liu ja nau­do­tis“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­ die­tė. Rita au­to­mo­bi­liu va­ži­nė­ja il­gą lai­ką. Nors ma­ši­na pa­ga­min­ta prieš 19 me­tų, ta­čiau 2012-ųjų pra­džio­je jai be pa­sta­bų bu­vo iš­duo­tas tech­ ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­nas. „Vei­kė pui­kiai, tik tech­ni­nės ap­žiū­ros me­tu iš­gir­dau pa­ta­ri­mą, kad sun­kiai mi­na­mas san­ka­bos pe­da­las, o tai atei­ty­je ga­li at­neš­ ti bė­dų, to­dėl rei­kė­tų su­tvar­ky­ti. Tu­rė­jau lai­ko, to­dėl nu­spren­džiau ieš­ko­ti meist­rų“, – tei­gė klai­pė­ die­tė. Rita pa­sa­ko­jo, kad kai va­žiuo­ jant trū­ko san­ka­bos tro­sas, ar­ čiau­siai įvy­kio vie­tos bu­vo Bi­ru­ tės gat­vė­je įsi­kū­ręs au­to­ser­vi­sas. Mo­te­ris au­to­mo­bi­lį pa­li­ko re­mon­ tuo­ti. Ry­te – te­pa­lų ba­la

Po ke­lių die­nų mo­te­ris su­lau­kė meist­rų skam­bu­čio. „Ma­ne pa­kvie­tė, nes už re­mon­tą su­si­da­rė di­de­lė pi­ni­gų su­ma. Iš­gir­ dau, kad teks keis­ti vi­są san­ka­bos de­ta­lių komp­lek­tą ir rei­kės su­ mo­kė­ti apie 850 li­tų“, – pa­sa­ko­jo Ri­ta. Mo­te­ris pa­klau­sė, ar bū­ti­nas toks re­mon­tas, nes au­to­mo­bi­lis yra se­ nas ir į jį ri­zi­kin­ga in­ves­tuo­ti to­kius pi­ni­gus. Po dvie­jų die­nų iš re­mon­to dirb­ tu­vių iš­su­ku­si au­to­mo­bi­liu, ku­ria­ me bu­vo pa­keis­tas san­ka­bos dis­kas, dis­ka­to­rius ir iš­mi­na­ma­sis guo­lis, mo­te­ris pa­ju­to, kad san­ka­bos pe­ da­las ir to­liau sun­kiai mi­na­mas. „Ne­ga­na to, pa­ste­bė­jau, kad pa­ va­ros neį­si­jun­gia, klai­džio­ja pa­va­ rų svir­tis. Paaiš­kė­jo, esą meist­ras neuž­dė­jo spe­cia­lios kil­pu­tės, to­dėl jau ki­tą ry­tą tu­rė­jau vėl va­žiuo­ti į ser­vi­są“, – ją iš­ti­ku­sias bė­das var­ di­jo Rita. Praė­jus dar po­rai die­nų, mo­te­ ris po au­to­mo­bi­liu iš­vy­do te­pa­ lo ba­lą.

„Vėl sku­bė­jau į au­to­ser­vi­są. Paaiš­kė­jo, kad meist­ras pa­žei­ dė rie­bokš­lį ir vėl te­ko nuim­ti vi­ są grei­čių dė­žę“, – ti­ki­no klai­pė­ die­tė. Tie­sa, šį ge­di­mą ser­vi­sas su­tvar­ kė sa­vo są­skai­ta.

„Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad jie pa­dengs iš­lai­das, jei kas nors ras jų bro­ ką. Ga­li­ma pir­mo­ką ap­gau­ti, bet ne ma­ne, juk tam rei­kia ga­ran­ti­nio įmo­nės raš­to, kad bus ap­mo­kė­ta už dar­bus. O kas mo­kės, jei ne­bus pri­ pa­žin­ta, kad čia jų bro­kas?“ – ste­ bė­jo­si mo­te­ris.

Tro­są kei­tė du kar­tus

„Pa­lik­da­ma ma­ši­ną pa­pra­šiau pri­ kli­juo­ti sa­lo­ne bu­vu­sį veid­ro­dė­ lį. Jis sa­vo vie­to­je iš­bu­vo sa­vai­tę ir nu­kri­to“, – ti­ki­no mo­te­ris. Vė­liau meist­rai mo­te­riai tei­si­no­ si, kad tuo me­tu ne­tu­rė­jo kli­jų. „Tai jei jie ne­ga­li jų įsi­gy­ti, te­gul pa­tys tuos kli­jus ver­da“, – iro­ni­za­ vo Rita. Ta­čiau klai­pė­die­tės var­gai tuo ne­si­bai­gė. Va­žiuo­da­ma il­ges­nį at­ stu­mą, ji įsi­ti­ki­no, kad ma­ši­na neįs­ten­gia iš­vys­ty­ti di­des­nio nei 70 km per va­lan­dą grei­čio. „Vėl te­ko va­žiuo­ti į ser­vi­są. Aš su meist­rais ne­si­ba­riau, gra­žiai bend­ rau­da­vau ir pra­šy­da­vau su­tvar­ky­ti ge­di­mus, juk ma­ši­na toks da­ly­kas, ji – gen­da“, – ti­ki­no Ri­ta. Pa­kei­tus san­ka­bos tro­są, mo­te­ ris pa­va­ži­nė­jo ne taip il­gai, pro­ ble­mos vėl pra­si­dė­jo. Ant­rą kar­tą san­ka­bos tro­są kei­tė ser­vi­sas sa­ vo są­skai­ta. Pa­siū­lė vyk­ti į ki­tą autoser­vi­są

Ta­čiau pro­ble­mos neiš­ny­ko. Mo­te­ ris raš­tu krei­pė­si į ser­vi­so va­do­vy­ bę ir pa­rei­ka­la­vo, kad bū­tų pa­ša­lin­ tas ge­di­mas, nes san­ka­bos pe­da­las mi­nant cy­pia ir girgž­da. „Ga­vau at­sa­ky­mą, kad ma­no bė­ dų prie­žas­tis – iš­mi­na­mo­jo guo­lio įvo­rės su­si­dė­vė­ji­mas. Be de­ta­lių kai­nos, už re­mon­tą bu­vo pa­pra­šy­ ta 450 li­tų, nes tai jau nau­jas ge­ di­mas. Aš jiems pa­sa­kiau, kad at­ si­sa­kau mo­kė­ti, nes jie ne­nus­ta­tė tik­ro­jo ge­di­mo ir de­ta­les kei­tė spė­ lio­da­mi. Aš juk už tai tu­rė­jau su­ mo­kė­ti ir no­riu ne­prie­kaiš­tin­gai at­lik­tos pa­slau­gos“, – pik­ti­no­si vai­ruo­to­ja. Mo­te­ris iš­gir­do siū­ly­mą sa­ vo ma­ši­ną su­si­re­mon­tuo­ti ki­ta­me ser­vi­se.

Neį­ro­dė re­mon­to bū­ti­ny­bės

Ne­pa­vy­kus su­si­tar­ti su re­mon­ti­ nin­kais, klai­pė­die­čiai nu­žings­nia­ vo į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­ tų ins­pek­ci­ją. „Ser­vi­sas ins­pek­ci­jai ne­pa­tei­kė au­to­mo­bi­lį ga­mi­nu­sios ga­myk­los tech­ni­nių rei­ka­la­vi­mų au­to­mo­bi­ lio san­ka­bos kei­ti­mui. Au­to­ser­vi­ sas šių rei­ka­la­vi­mų ne­tu­ri, to­dėl ne­ga­lė­jo už­tik­rin­ti, kad san­ka­bos

Ins­pek­to­rių nuo­mo­ ne, įmo­nė neį­ro­dė, kad pir­mo re­mon­to me­tu bu­vo rei­ka­lin­ ga keis­ti san­ka­bos komp­lek­tą.

komp­lek­tas pa­keis­tas ko­ky­biš­kai“, – ra­šo­ma ins­pek­ci­jos at­lik­to ty­ri­ mo iš­va­do­se. Nei ma­ši­nos sa­vi­nin­kė, nei re­ mon­ti­nin­kai ins­pek­ci­jai ne­pa­tei­kė iš au­to­mo­bi­lio iš­mon­tuo­tų de­ta­lių, to­dėl ins­pek­to­riai ne­ga­li iš­siaiš­kin­ ti, ar bu­vo bū­ti­na jas keis­ti. Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kė ti­ki­no, kad iš­mon­tuo­tų de­ta­lių meist­rai jai nea­ti­da­vė. „Man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad jie pri­va­lo de­ta­les su­rink­ti ir ati­duo­ ti. Ma­no nuo­mo­ne, vy­rai pa­ma­nė, kad vie­ni­ša mo­te­ris ne­la­bai su­pras, ką ir kaip to­je ma­ši­no­je rei­kia re­ mon­tuo­ti“, – sa­vo nuo­mo­nę pa­ tei­kė Ri­ta. Ta­čiau įmo­nės „Au­to­meist­ras“ ga­my­bos di­rek­to­rius Val­das Kriu­ kas pa­žy­mė­jo, kad de­ta­les klien­tė at­ga­vo.

Ins­pek­ci­ja pa­lai­ko var­to­to­ją

Ins­pek­to­rių nuo­mo­ne, įmo­nė neį­ ro­dė, kad pir­mo re­mon­to me­ tu bu­vo rei­ka­lin­ga keis­ti san­ka­bos komp­lek­tą, nes po šio komp­lek­to kei­ti­mo ge­di­mas iš­li­ko. „Au­to­ser­vi­sas at­si­sa­kė ar­dy­ ti au­to­mo­bi­lio san­ka­bą ir nu­sta­ty­ ti, ar ko­ky­biš­kai pa­keis­tas san­ka­ bos dis­kas bei nu­sta­ty­ti girgž­de­sio prie­žas­tį. At­si­sa­ky­ta vyk­dy­ti ins­ pek­ci­jos siū­ly­mą – su­re­mon­tuo­ ti au­to­mo­bi­lio san­ka­bą ir pa­ša­lin­ti san­ka­bos girgž­de­sį, to­dėl, var­to­to­jo pra­šy­mu, skun­do ty­ri­mo me­džia­ga per­siųs­ta Var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bai dėl pa­žeis­tų var­to­to­jo tei­ sių gy­ni­mo“, – ra­šo­ma Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos ty­ ri­mo iš­va­do­se. Įmo­nės ga­my­bos di­rek­to­rius V.Kriu­kas ti­ki­no, kad ser­vi­so klien­ tė pa­ti ieš­ko­jo prie­ka­bių ten, kur jų ne­bu­vo. „Jei sun­kiai mi­na­mas pe­da­las, rei­kė­tų įsi­gy­ti nau­jes­nę ma­ši­ną. Šio prieš 19 me­tų pa­ga­min­to au­to­ mo­bi­lio san­ka­ba pui­kiai vei­kia pa­ gal ga­min­to­jo nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­ mus“, – kal­bė­jo V.Kriu­kas. Jo tei­gi­mu, klien­tė įmo­nei ne­su­ kė­lė pa­si­ti­kė­ji­mo, nes ma­ši­nos do­ ku­men­tuo­se bu­vo net 7 au­to­ser­vi­ sų žy­mos. „Ma­nau, kad šie ser­vi­sai jau ne­ bep­rii­ma šio klien­to. Ji jau vėl krei­ pė­si raš­tu, kad jai dar kaž­kas su­ ge­do. Nie­kas čia uo­de­gos ne­su­ka, mes esa­me rim­tas ser­vi­sas ir ga­ li­me sau leis­ti, pri­pa­ži­nus klai­dą, sa­vo są­skai­ta su­tvar­ky­ti ma­ši­ną. Ta­čiau ga­lo šio­je is­to­ri­jo­je nė­ra“, – aiš­ki­no V.Kriu­kas. Ruo­šia ieš­ki­nį ser­vi­sui

Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kė Ri­ta va­kar ti­ki­no, kad ji ke­ti­na kreip­tis į teis­ mą dėl pa­tir­tų nuo­sto­lių. „Iš­lei­dau pi­ni­gų, su­gai­šau lai­ką, o au­to­mo­bi­liu ne­ga­liu nau­do­tis. Ža­du rei­ka­lau­ti ir mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo. Da­bar aš tu­rė­siu nuo­ mo­tis au­to­mo­bi­lį, o ma­no ma­ši­na sto­vi kie­me ir ne­ga­liu ja va­žiuo­ti“, – ti­ki­no Ri­ta.

mami tik gavus Vyriausybės atstovo įvertinimą. „Klaipėdos“ inf.

Komentaras Ma­mer­tas Krau­lei­dys

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­t ų ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos po­sky­r io vy­r iau­sia­sis vals­ty­bi­n is ins­pek­to­r ius

V

ar­to­to­j o skun­d as pa­ grįs­tas. San­ka­bos pe­da­ lo nu­s pau­d i­mo ir jo at­ lei­d i­mo me­t u gir­d i­mas pa­š a­l i­n is gar­sas. Ser­v i­sas ne­t in­ka­ mai įver­t i­no san­ka­bos me­cha­n iz­ mų tech­ni­nę būk­lę, kei­čiant san­ka­ bos dis­ką, dis­ka­to­r ių ir iš­m i­na­mą­jį guo­l į. Pir­m i­n io re­mon­to me­t u pa­s lau­ gų tei­kė­jas nein­for­ma­vo var­to­to­jo apie san­ka­bos me­cha­niz­mo de­fek­ tus. Aš tu­r iu tin­ka­mą iš­si­la­v i­n i­mą, esu in­ž i­n ie­r ius me­cha­n i­kas ir tu­ riu di­de­lę pra­k ti­ką. Bet ku­r is au­to­mo­bi­l ių ser­v i­sas, pa­ klau­sus, ar ga­l i bū­t i, kad san­ka­bos pe­da­las sun­k iai mi­na­mas dėl su­di­ lu­sios san­ka­bos, at­sa­k ys, kad ne. Ma­no nuo­mo­ne, meist­ras pir­m iau­ sia tu­rė­jo ap­ž iū­rė­t i tro­s ą, ta­da at­ kreip­t i dė­me­sį į pa­va­r ų dė­žės svir­ tis. Ta­č iau ko­dėl nuė­mę pa­va­r ų dė­ž ę jie neį­ver­t i­no iš­m i­n a­mo­j o guo­l io ašies įvo­rės su­s i­dė­vė­ji­mo? Šian­d ien ser­v i­sas siū­lo ją keis­t i.

Įmo­nės „Au­to­meist­ras“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Igo­ris Lav­ re­no­vas ti­ki­no, esą au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kė žur­na­lis­tams pa­tei­kė me­la­gin­gus duo­me­nis, iš­krai­pė fak­tus ir jo įmo­nė ne­ža­da mo­ kė­ti už to­les­nį au­to­mo­bi­lio re­ mon­tą. „Ji iš vi­so ne­mo­kė­jo. Ji mo­kė­ jo už de­ta­les, o už dar­bus ne­su­ mo­kė­jo. Au­to­mo­bi­lį ga­li­me su­ tvar­ky­ti taip, kaip pri­klau­so, o ne taip, kaip ji no­ri. Jos ma­ši­nos pro­ ble­ma yra iš­spręs­ta. Čia bė­da ki­ tur – žmo­gu­je“, – aiš­ki­no I.Lav­ re­no­vas. Jis įsi­ti­ki­nęs, jog konf­lik­tui per­ si­kė­lus į teis­mą, jam pa­vyks įro­ dy­ti, kad ser­vi­sas dar­bą at­li­ko tin­ ka­mai. „Dėl vie­no ge­di­mo vi­so au­to­ mo­bi­lio ser­vi­so są­skai­ta ne­ga­li­ma su­re­mon­tuo­ti. Pa­pil­do­mi ge­di­mai tu­ri bū­ti re­mon­tuo­ja­mi klien­tės są­skai­ta. Da­bar­ti­nis ge­di­mas nė­ ra su­si­jęs su san­ka­bos re­mon­tu“, – ti­ki­no I.Lav­re­no­vas.

5

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 10, 2013

lietuva

Ĺ˝el­me­nys svar­biau nei ra­Şie­nos Nau­jo­jo Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro so­cial­de­ mok­ra­to Ri­man­to Sin­ke­vi­Ä?iaus bō­si­mĹł dar­bĹł sÄ…­ra­ťe – pla­nai su­ťvel­nin­ti to­nÄ… Vals­ty­bi­nÄ—ms ÄŻmo­nÄ—ms dÄ—l di­vi­den­dĹł mo­kÄ—­ji­mo ÄŻ ĹĄa­lies biu­dĹže­tÄ…, o Lie­tu­vos pa­ ĹĄtÄ… iť­lai­ky­ti ne­pri­va­ti­zuo­tÄ…. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Svar­biau­sias Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­jos vyk­do­mas pro­jek­tas da­bar – su­skys­tin­tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­mi­na­lo sta­ty­bos. Ar vi­si dar­bai bus at­lik­ti lai­ku? – Taip, tai svar­biau­sias dar­bas. Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja taip pat uĹž jÄŻ at­sa­kin­ga. Tai yra uos­to ek­va­to­ri­jos gi­li­ni­mo dar­bai. Ka­dan­gi ĹĄis pro­jek­ tas – na­cio­na­li­nÄ—s svar­bos, su­si­du­ria ke­li vyk­dy­to­jai ir ke­lios mi­nis­te­ri­jos, svar­bu, kad vie­nas ki­tam ne­truk­dy­ tu­me. Ir ma­ne la­biau­siai gÄ…s­di­na, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja neuŞ­ vil­kin­tĹł uos­to gi­li­ni­mo dar­bĹł. – O to­kiĹł po­Şy­miĹł yra? – Tiems dar­bams at­lik­ti skir­tos 135 die­nos. Tai grei­tas dar­bas, la­ bai grei­tas. Si­tua­ci­ja ĹĄian­dien – yra pa­skelb­tas tarp­tau­ti­nis dar­bĹł at­ li­ki­mo kon­kur­sas, yra pen­ki tin­ka­ mi pre­ten­den­tai. Iki ĹĄio mÄ—­ne­sio 19 d. bai­gia­si ap­skun­di­mo ter­mi­nai – ta­da jau bus ga­li­ma ko­men­tuo­ ti pa­siō­ly­mo tu­ri­nÄŻ ir lai­mÄ—­to­jus. Val­dy­ba tu­rÄ—s pa­tvir­tin­ti lai­mÄ—­ to­jÄ…, ban­dy­si­me dar kai­nÄ… nu­si­ de­rÄ—­ti, vis­kÄ… da­ry­si­me, kad iĹĄei­ tĹł kuo pi­giau, bet ter­mi­nai iĹĄ tik­ro la­bai trum­pi. Ka­dan­gi dar­bai vyks po van­de­niu, su­pran­ta­ma, kad ne­

si tik­ras, ko­kÄŻ grun­tÄ… ten ra­si, kiek rie­du­liĹł. Geo­lo­gi­nÄ— struk­tō­ra ar ki­ti ne­nu­ma­ty­ti da­ly­kai ke­lia ne­ri­mÄ…. – Jō­sĹł pirm­ta­kas Eli­gi­jus Ma­ siu­lis di­de­lÄŻ dÄ—­me­sÄŻ sky­rÄ— oro li­ni­jĹł bend­ro­vÄ—ms gel­bÄ—­ti, oro uos­tams. Ko­kie jō­sĹł uŞ­da­vi­niai ĹĄia­me veik­los ba­re? – Man ne­ri­mÄ… ke­liÄ… Kau­no oro uos­ to rei­ka­lai. DÄ—l man ne­sup­ran­ta­mĹł prie­Şas­Ä?iĹł pa­si­kei­tÄ— jĹł po­Şiō­ris ÄŻ oro uos­to spe­cia­li­za­ci­jÄ…, ÄŻ ko­kiÄ… pa­slau­ gĹł rin­kÄ… jie orien­tuo­ja­si. Vil­niĹł vi­sÄ… lai­kÄ… lai­kiau pres­ti­Şi­niu oro uos­tu. O Kau­no oro uos­tas tu­rÄ—­jo bō­ti pi­ giĹł skry­dĹžiĹł uos­tas, kro­vi­niĹł uos­ tas, ku­ria­me bō­tĹł at­si­ra­dÄ™s la­bai pa­to­gus in­ter­mo­da­li­nis ter­mi­na­ las. Li­gi ĹĄiol ne­sup­ran­tu dÄ—l ko, bet stai­ga im­ta ir ÄŻsi­leis­ta ÄŻ Vil­niĹł pi­ giĹł skry­dĹžiĹł bend­ro­vÄ™ – vis­kas su­ si­mai­ťÄ—. Ta­da su­ma­Şin­ti mo­kes­Ä?ius Ä—mÄ— rei­ka­lau­ti ir ki­tos pres­ti­Şi­nÄ—s bend­ro­vÄ—s. IĹĄ Kau­no vi­si pra­dÄ—­jo iĹĄei­ti ir jis li­ko nuo­ťa­ly. – Vi­siť­kai na­tō­ra­lu ir su­pran­ ta­ma, kad dau­giau­sia skry­dĹžiĹł vyk­do­ma sos­ti­nÄ—s oro uos­te. – Taip, bet vals­ty­bÄ— tu­rÄ—­jo lai­ky­tis stra­te­gi­jos pa­da­ly­ti pa­gal spe­ci­fi­kÄ…. ÄŒia skir­tin­gi rin­kos sek­to­riai. Im­ siuo­si ini­cia­ty­vos, kad ÄŻ Kau­nÄ… bō­tĹł su­grÄ…­Şin­ti skry­dĹžiai. Ne be rei­ka­lo

„„ĎŞvalgos: R.SinkeviÄ?ius mano,

kad paĹĄto neverta privatizuoti.

vi­ce­mi­nist­ru pa­si­rin­kau Ari­jan­dÄ… Ĺ liu­pÄ…, ku­ris kaŞ­ka­da dir­bo Kau­no oro uos­to va­do­vu. Mes su juo esa­me ĹĄne­kÄ—­jÄ™, kad rei­kia la­biau orien­tuo­ tis ÄŻ rin­kos sek­to­rius, jĹł ne­mai­ťy­ti. – Jō­sĹł pirm­ta­kas di­de­lÄŻ dÄ—­me­sÄŻ sky­rÄ— vie­nai pel­nin­giau­siĹł su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos val­do­ mĹł ÄŻmo­niĹł – „Lie­tu­vos ge­le­ Ĺžin­ke­liams“, kad ĹĄie ÄŻ biu­dĹže­tÄ… mo­kÄ—­tĹł dau­giau di­vi­den­dĹł. Ar jĹŤs taip pat siek­si­te, kad per 100 mln. pel­no tu­rin­ti ÄŻmo­nÄ— su­mo­ kÄ—­tĹł dau­giau pi­ni­gĹł ÄŻ biu­dĹže­tÄ…? – ÄŽ ĹĄÄŻ klau­si­mÄ… at­sa­ky­siu pa­vyz­dĹžiu, nors tai ne­sie­ti­ni da­ly­kai. IĹĄ Klai­pÄ—­ dos jō­rĹł uos­to ga­li­ma rei­ka­lau­ti (ir bu­vo rei­ka­lau­ja­ma), kad pu­sÄ— jĹł uŞ­ dirb­to pel­no bō­tĹł ati­duo­ta ÄŻ vals­ty­bÄ—s

biu­dĹže­tÄ…. Ne­Şi­nau, kaip man pa­vyks, bet orien­tuo­juo­si ÄŻ tai, kad pel­nÄ… ĹĄiuo lai­ko­tar­piu vei­kiau­siai bō­tĹł eko­no­ miť­kai tiks­lin­giau­sia pa­lik­ti bend­ro­ vei, ku­ri jÄŻ uŞ­dir­bo, kad ga­lÄ—­tĹł in­ves­ tuo­ti ÄŻ plÄ—t­rÄ…, o ne pra­val­gy­ti. Ir ne ÄŻ bet ko­kiÄ… plÄ—t­rÄ…, o ÄŻ to­kiÄ…, ku­ri eko­ no­miť­kai ak­ty­vi ir duo­da grÄ…­Şos. Ĺ tai stra­te­gi­ja, ma­no po­Şiō­ris ÄŻ vals­ty­bi­ nio jō­rĹł uos­to plÄ—t­rÄ…. Vi­sos kro­vos bend­ro­vÄ—s no­ri, kad kran­ti­nÄ—s bō­tĹł pa­gi­lin­tos, vie­na per ki­tÄ… ieť­ko ÄŻvai­ riau­siĹł bō­dĹł, kad tik bō­tĹł pir­mes­ nÄ—, kad tik di­des­nÄŻ lai­vÄ… bō­tĹł ga­li­ ma pri­pluk­dy­ti prie kran­to, kad tik dau­giau pel­no gau­tĹł uĹž kro­vi­nÄŻ. O aĹĄ lin­kÄ™s ma­ny­ti taip: uos­tas at­sa­ko uĹž inf­rast­ruk­tō­ros su­for­ma­vi­mÄ… – uĹž gy­lius, uĹž vi­sa ki­ta. Bet kro­vos bend­ ro­vÄ—s taip pat ne­ga­li nu­si­ťa­lin­ti nuo at­sa­ko­my­bÄ—s. Jei­gu Klai­pÄ—­dos vals­ty­ bi­nis jō­rĹł uos­tas ÄŻ kran­ti­nÄ™ x ÄŻsi­pa­ rei­go­jo in­ves­tuo­ti 10 mln. li­tĹł ir pa­ da­ry­ti jÄ… to­kiÄ…, ko­kia tin­ka­ma pa­gal kro­vos bend­ro­vÄ—s pa­gei­da­vi­mÄ…, kro­ vos bend­ro­vÄ— taip pat tu­ri ÄŻsi­pa­rei­go­ ti, kad ji pri­trauks tam tik­rÄ… kro­vi­ niĹł srau­tÄ…. – Tai­gi bet ko­kia kai­na ne­siek­ si­te, kad vals­ty­bi­nÄ—s ÄŻmo­nÄ—s pil­dy­tĹł biu­dĹže­tÄ… uŞ­dirb­tais mi­ li­jo­nais? – Ma­nau, in­ves­ti­ci­nis pro­ce­sas la­ biau at­si­per­kan­tis ne­gu vien­kar­ti­ nis di­vi­den­dĹł su­mo­kÄ—­ji­mas vals­ty­ bÄ—s biu­dĹže­to reik­mÄ—ms. Ne iĹĄ ge­ro gy­ve­ni­mo ÄŻ biu­dĹže­to ÄŻplau­kĹł da­ lÄŻ pa­tek­da­vo di­vi­den­dai ir vÄ—­liau bō­d a­vo pa­d a­l i­ja­m i pra­val­g y­t i. Bō­tĹł gra­Şu, jog vi­si mÄ…s­ty­tĹł pa­ na­ťiai, kad pi­ni­gai skir­ti in­ves­ ti­ci­joms. Jei­gu jie skir­ti efek­ty­viai – yra prio­ri­te­tas. Jei­gu jie skir­ ti gro­Şiui, gÄ—­riui, rek­la­mai, sa­vi­ rek­la­mai ar­ba, sa­ky­ki­me, ob­jek­

tĹł sta­ty­bai, ku­rie neat­si­per­ka, gal tuo­met tik­rai ge­riau ati­duo­ti tuos pi­ni­gus ĹĄiuo skur­dĹžiu lai­ko­tar­piu biu­dĹže­tui pa­lai­ky­ti. – Ar tu­ri­te stra­te­gi­jÄ…, kÄ… da­ry­ ti su vis nuo­sto­lin­gai dir­ban­Ä?iu „Lie­tu­vos pa­ťtu“? – ÄŽ „Lie­tu­vos pa­ťto“ veik­lÄ… aĹĄ dar neį­si­gi­li­nau, nes tu­ri­me per daug ob­jek­tĹł. Bend­ras po­Şiō­ris toks: veik­la, jei to­kia yra, tu­ri duo­ti ar­ba so­cia­li­nÄ™ nau­dÄ… ar­ba tu­ri bō­ti ne­ nuos­to­lin­ga. Jei ÄŻmo­nÄ— dir­ba nuo­ sto­lin­gai, tÄ… nuo­sto­lÄŻ rei­kia ir pa­ ro­dy­ti. Bet ne­rei­kia Ĺžais­ti taip, kad nuo­sto­liai bō­tĹł den­gia­mi su­ma­Şi­ nant ÄŻsta­ti­nÄŻ ka­pi­ta­lÄ…. Taip el­gÄ—­si „Lie­tu­vos pa­ťtas“. Ir ta­da vis­kas at­ro­do gra­Şu, ÄŻmo­nÄ— pel­nin­ga, bet ÄŻsta­ti­nis ka­pi­ta­las ima ir pa­ma­ŞÄ—­ ja. Mes tu­ri­me vi­sa­da Ĺži­no­ti tik­rÄ…­ jÄ… pa­dÄ—­tÄŻ: pel­nin­gai, tai pel­nin­gai. – Bet pla­nĹł pri­va­ti­zuo­ti „Lie­tu­ vos pa­ťtą“ nÄ—­ra? – Ne, apie pri­va­ti­za­ci­jÄ… ne­gal­vo­ja­ ma. Ma­nau, su­nai­ki­nus Lie­tu­vos pa­ťtÄ…, dÄ—l ma­Şos kon­ku­ren­ci­jos at­ si­ver­tĹł ke­lias aug­ti siun­tĹł pri­sta­ ty­mo ir ki­tĹł pa­ťto pa­slau­gĹł kai­ noms. – Kaip ver­ti­na­te pirm­ta­ko dar­ bÄ…? Ma­to­te klai­dĹł? – Nee­tiť­ka bō­tĹł ko­men­tuo­ti. Tai nea­ti­tin­ka ma­no eti­niĹł su­pra­ti­mĹł. Jei­gu kÄ… jis blo­gai da­rÄ—, te­gu kri­ti­ kuo­ja ku­ris nors ki­tas. Jei­gu jis kur nors nu­si­kal­to, aĹĄ elg­siuo­si, kaip pri­va­lo elg­tis pi­lie­tis ar­ba pa­rei­ gō­nas. O kri­ti­kuo­ti vi­sa­da ga­li­ma. Ĺ i­ta mi­nis­te­ri­ja dau­giau ĹŤki­nÄ—, ne po­li­ti­nÄ—, tai­gi aĹĄ ne­ko­men­tuo­siu. Ir neieť­kau, kÄ… jis blo­gai da­rÄ—. Ne­Şiō­ riu ÄŻ ra­Şie­nas, Ĺžiō­riu ÄŻ Ĺžel­me­nis.

Psichiatrų pagalba – vaikams Justina Voverytė Vaikams vis daŞniau prireikia psichiatrų pagalbos. Tėvų emigracija, skyrybos, girtuoklystė – visa tai sukelia elgesio sutrikimų ir nutiesia vaikams kelią link gydymo įstaigų. Viena jų – Respublikinė Klaipėdos ligoninė, pernai Psichiatrijos filiale įrengusi Vaikų skyrių.

PrieĹĄ keletÄ… metĹł Lietuvoje atliktas epidemiologinis tyrimas paliudijo, kad psichinÄ—s sveikatos problemĹł turi vos ne kas antras mokyklinio amĹžiaus vaikas. IĹĄ jĹł kas deĹĄimtÄ… vargino ir rimti psichinÄ—s sveikatos sutrikimai. „Šiuo metu vaikĹł psichinÄ—s sveikatos problemos – dar skausmingesnÄ—s“, – sakÄ— RespublikinÄ—s KlaipÄ—dos ligoninÄ—s Psichiatri-

jos ďŹ lialo VaikĹł skyriaus gydytoja, vaikĹł ir paaugliĹł psichiatrÄ— TeresÄ— RamanauskienÄ—. Pasak gydytojos, vaikai ir mokykloje, ir ĹĄeimose daĹžnai patenka ÄŻ emociĹĄkai sudÄ—tingas situacijas. TÄ—vĹł girtavimas, skyrybos, emigracija, patyÄ?ios mokykloje – visa tai sukelia didĹžiulÄ™ ÄŻtampÄ…. Vaikai ÄŻ tai reaguoja emociniais protestais, o neretai Ĺžalojasi ar bando nusiĹžudyti. „YpaÄ? daug tenka konsultuoti hiperaktyviĹł vaikĹł. Jie konsultacijĹł daĹžniausiai atsiunÄ?iami iĹĄ mokyklĹł, nes pedagogams sunku atskirti, ar elgesio sutrikimÄ… nulÄ—mÄ— aplinkos veiksniai, ar tai raidos arba psichinÄ—s sveikatos sutrikimĹł poĹžymis. MedikĹł iĹĄvados padeda ĹĄvietimo darbuotojams nustatyti, kokio

tiems vaikams reikia ugdymo“, – sakė T.Ramanauskienė. Ligoninėje – naujas skyrius

Respublikinė Klaipėdos ligoninė – vienintelė Klaipėdos kraťte vaikams ir paaugliams teikianti psichiatrinę pagalbą. Kadangi jos poreikis pastaruoju metu didėjo, ligoninės vadovams teko pasukti galvą, ką daryti. Gavusi 2,022 mln. litų, iť kurių apie 1,72 mln. litų sudarė ES 2007–2013 m. struktōrinių fondų parama, ligoninė 2009-aisiais ėmėsi projekto, kurio uŞduotis buvo įkurti diferencijuotos kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir ťeimai skyrių. 2012-ųjų rudenį, baigus projektą, Vaikų skyrius buvo perkeltas į gerokai didesnes, iť esmės atnau-

DÄ—mesys – psichinei sveikatai Sveikatos apsaugos ministerija administruoja ES 2007–2013 m. struktĹŤriniĹł fondĹł paramÄ…, kuri pagal Sanglaudos skatinimo veiksmĹł programÄ… skiriama ÄŻvairioms psichiatrinÄ™ pagalbÄ… teikianÄ?ioms sveikatos prieĹžiĹŤros ÄŻstaigoms.

Paramos pagal priemonÄ™ „DiferencijuotĹł kompleksinÄ—s psichiatrinÄ—s pagalbos vaikui ir ĹĄeimai centrĹł ÄŻkĹŤrimas“ paraiĹĄkas buvo pateikusios penkios ligoninÄ—s. Visoms joms atiteko 11,046 mln. litĹł.

Pagal priemonÄ™ „Psichikos stacionaro modernizavimas“ ministerija yra pasiraĹĄiusi aĹĄtuonias sutartis, joms iĹĄ viso skirta 14,934 mln. litĹł.

Penkiems projektams, kurie buvo pateikti pagal priemonÄ™ „KriziĹł intervencijos centrĹł ÄŻkĹŤrimas“, ÄŻgyvendinti skirta 8,286 mln. litĹł.

Valstybinio psichikos sveikatos centro projektui „Psichikos sveikatos prieĹžiĹŤros paslaugĹł stebÄ—senos uĹžtikrinimo infrastruktĹŤros modernizavimas“ buvo skirta apie 652 tĹŤkst. litĹł. IĹĄ jĹł ES paramos dalis siekÄ— 554 tĹŤkst. litĹł. Daugiausia projektĹł gydymo ÄŻstaigos pateikÄ— psichikos dienos stacionarams ÄŻkurti. Ĺ iuo metu ÄŻgyvendinami 26 projektai, kuriems finansuoti skirta 33,235 mln. litĹł.

ď Ž Jauku: YVT\[V[Ă›WR TfQ\ZVRZ` cNVXNZ` aR[XN ]_NYRV`aV [R cVR[Ă– `NcNV

aĂ? A\QĂ›Y Na[NbWV[aNZR =`VPUVNa_VW\` SVYVNYR WVRZ` Ă&#x;_R[TaN` V_ b VZabZ\ XNZON_f` ?R`]bOYVXV[Ă›` 8YNV]Ă›Q\` YVT\[V[Ă›` =`VPUVNa_VW\` SVYVNY\ [b\a_

jintas Psichiatrijos ďŹ lialui priklausanÄ?ias patalpas. Pasak RespublikinÄ—s KlaipÄ—dos ligoninÄ—s ekonomistÄ—s, projekto vadovÄ—s Zinos DonÄ—lienÄ—s, naujose patalpose vaikĹł skyrius uĹžima per 1000 kv. metrĹł. Jame ÄŻrengtas 20 lovĹł stacionaras, patalpos ambulatorinÄ—ms konsultacijoms, procedĹŤrĹł kabinetas, modernus slaugytojĹł postas, sporto salÄ— su modernia ÄŻranga, uĹžimtumo patalpa, muzikos ir meno terapijos patalpa, valgykla. ÄŽrengtas saugus kiemelis pa-

sivaikĹĄÄ?iojimams ir Ĺžaidimams lauke. „Šiuo metu medikai teikia kompleksines, atsiĹžvelgiant ÄŻ psichikos sutrikimus parinktas paslaugas. Kartu su psichiatrais dirba muzikos, meno, darbo terapeutai ir kitokie specialistai. DÄ—mesio skiriama ir vaikĹł ĹĄeimoms“, – sakÄ— T.RamanauskienÄ—.

6

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

nuomonės

Emig­ruo­ja ne tik dėl skur­do

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

B

Li­bi­ja ir Grai­ki­ja Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

A

r ga­l i Li­bi­jos žlu­g i­mo sce­ na­ri­jus pa­si­kar­to­ti kur nors Eu­ro­po­je? Toks klau­s i­m as skam­b a keis­to­kai. Bet įdo­mu tai, kad Mua­ma­ ro al Gad­da­fi Li­bi­jo­je su­kur­ta so­cioe­ko­ no­mi­nė sis­te­ma nie­ka­da ne­pa­si­ž y­mė­jo silp­nu­mu, ta­čiau žlu­go. (Šiuo at­ve­ju rei­ kė­tų pri­dur­ti, kad išo­rės įsi­ki­ši­mas į įvy­ kius Li­bi­jo­je bu­vo reikš­min­gas.) Kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se so­cioe­ko­no­ mi­nė pa­dė­tis yra, švel­niai ta­riant, pra­sta, bet šio­se ša­ly­se ne­ky­la pa­na­šios kri­zės kaip Li­bi­jo­je. Ko­dėl? Ga­li­ma sa­ky­ti, kad eu­ro­pie­čiai yra tai­kes­n i, ki­taip ta­r iant, nuo Ant­ro­jo pa­sau­l i­n io ka­ro Eu­ro­po­je trun­kan­t i de­mok­ra­t i­nė tai­ka lė­mė, kad spręs­ti gin­čus čia įpras­ta komp­ro­mi­sais, o ne gink­lais. Ži­no­ma, tie­sos yra. Vis dėl­to de­mok­ra­ti­nė san­tvar­ka, kaip sis­ te­ma, yra pa­tva­res­nė ir tuo, kad jo­je vi­suo­

De­mok­ra­ti­ja žen­gia ko­ ja ko­jon su is­to­ri­niais mi­ tais, vals­ty­bi­ne ideo­lo­gi­ ja ar ki­tais na­cio­na­li­niais at­ri­bu­tais, ku­rie kon­so­li­ duo­ja vi­suo­me­nę. me­nei su­dė­tin­ga įvar­dy­ti konk­re­tų „prie­ šą“, ku­r į bū­tų ga­li­ma ap­kal­tin­ti dėl už­klu­ pu­sių ne­gan­dų. Ki­tas svar­bus da­ly­kas: de­mok­ra­ti­nė sis­te­ma da­ly­je Eu­ro­pos ša­ lių yra ta­pa­ty­bės da­lis – ši san­tvar­ka žen­ gia ko­ja ko­jon su is­to­ri­niais mi­tais, vals­ty­ bi­ne ideo­lo­gi­ja ar ki­tais na­cio­na­li­niais at­ ri­bu­tais, ku­rie su­tel­kia vi­suo­me­nę. Tai­gi, net fun­da­men­ta­l ios so­cioe­ko­no­m i­nės pro­ble­mos ne­t u­r i to­k io reikš­m in­go po­ vei­kio sis­te­mai, ko­kią ga­lė­tų tu­rė­ti. Štai čia ga­l i­ma pa­kal­bė­t i apie Grai­k i­ją: ko­dėl pa­t y­r u­si skau­d žią so­cioe­ko­no­ mi­nę kri­zę ša­lis, iš­sky­rus ke­lis di­des­nio mas­to pro­tes­tus, ne­žlu­go kaip Li­bi­ja? De­mok­ra­ti­nė sis­te­ma Grai­ki­jo­je sun­kiau­ siais kri­zės mo­men­tais įro­dė, kad su­ge­ba su­telk­ti vi­suo­me­nę, net jei so­cia­li­niai ir eko­no­mi­niai vals­ty­bės pa­grin­dai ai­žė­ja. Grai­ki­jos vi­suo­me­nė pro­tes­ta­vo, ta­čiau šio­je vals­t y­bė­je nė­ra jo­k ių ženk­lų, kad bū­t ų ga­l i­ma kal­bė­t i apie vals­ty­bės žlu­ gi­mą. Tai iš tie­sų ro­do aukš­tą de­mok­ra­ ti­nės sis­te­mos pa­tva­ru­mo ly­g į, ly­gi­nant ją su, tar­ki­me, tu­rin­čio­mis au­to­ri­ta­ri­nių bruo­ž ų sis­te­mo­mis kaip Li­bi­ja. Li­bi­jos at­ve­ju, ne­pai­sant ga­na sta­bi­l ios so­cioe­ko­no­mi­nės sis­te­mos būk­lės, vals­ ty­bė žlu­go. Ir žlu­go ji dėl ideo­lo­gi­nės kri­ zės – re­ž i­mas ne­su­ge­bė­jo kon­so­l i­duo­t i vi­suo­me­nės, pa­si­telk­da­mas na­cio­na­l i­ nius at­ri­bu­tus.

u­vu­sią tei­sė­ją Ne­rin­gą Venc­ kie­nę, Sei­mo na­rę ir ne­for­ma­ lią par­ti­jos „Drą­sos ke­lias“ ly­ de­rę, sten­gia­ma­si nu­teis­ti už tai, kad ji įžei­dė kai ku­riuos sa­vo bu­ vu­sius ko­le­gas, taip pat ir už tai, kad ji gy­nė jos tei­sė­tai glo­bo­ja­mą mer­gai­tę, žu­vu­sio bro­lio duk­rą. Kal­ti­ni­mai for­ mu­luo­ja­mi ki­taip, esą bu­vo šmei­žia­ma tei­sė­sau­ga, truk­do­ma vyk­dy­ti teis­mo nu­tar­tį. Pra­šo­ma lei­di­mo N.Venc­kie­ nę net suim­ti. „Sis­te­mi­nių“ po­li­ti­nių par­ti­jų, val­ dan­čių Lie­tu­vą jau ke­lis de­šimt­me­čius, ir mū­sų vals­ty­bės po­li­ti­nės kryp­ties bei tei­si­nės sis­te­mos kri­ti­kai yra nu­si­vy­lę, juk, jų po­žiū­riu, bus su­si­do­ro­ta su do­ ra ma­žo skriau­džia­mo vai­ko gy­nė­ja, bu­vu­sia ge­ra tei­sė­ja ir po­ten­cia­liai ge­ ra po­li­ti­ke. Tai žmo­nės lin­kę api­bend­ rin­ti ir var­to­ti pa­sa­ky­mą „kaip vi­sa­da, bus nu­kry­žiuo­tas tei­su­sis“. Tie, ku­rie ma­nė ir te­be­ma­no, kad ši by­la yra la­bai pa­pras­ta, kad ga­lin­gi ir tur­tin­gi „gar­lia­vi­niai“ bu­vo atė­mę vai­ ką iš mo­ti­nos, o da­bar sie­kia ne­leis­ti vai­ko mo­ti­nai už­val­dy­ti mer­gai­tės tė­vo tur­to, trium­fuo­ja, – juk mo­ti­nai iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas taip ir ne­bu­vo pra­dė­tas (ne­pai­sant aukš­tes­nio­jo Vil­niaus teis­ mo nu­tar­ties). Prie­šin­gai, bus tei­sia­ma N.Venc­kie­nė, bu­vu­si vai­ko glo­bė­ja. Vi­suo­me­nė iš­lie­ka su­si­prie­ši­nu­si, tuo sten­gia­si pa­si­nau­do­ti įvai­rios jė­ gos. Vėl yra kas veik­ti po­li­ti­kams, ži­ niask­lai­dai. Tie­sa, po to, kai iš dar­bo bu­vo pri­vers­ti išei­ti kri­mi­na­li­nės po­ li­ci­jos va­do­vai, iš­mes­ta iš dar­bo Rū­ta Ja­nu­tie­nė ir mi­rė Sta­nis­lo­vas Stul­pi­ nas, po­le­mi­kos ašt­ru­mas pri­ge­so. Gal to­dėl, kad at­si­ra­do nau­jų te­mų (Dar­bo par­ti­jos by­la), gal to­dėl, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos by­lą dėl sa­vo ne­kal­tu­mo lai­mė­jo jau ne­be­gy­vas pi­lie­tis, gal to­ dėl, kad jau tie­siog bi­jo­ma lies­ti šiuos klau­si­mus. O neat­sa­ky­tų klau­si­mų yra ne­ma­žai, tai ir rū­pi vi­suo­me­nei. Ko­dėl bu­vo tei­sia­mas mi­ręs žmo­gus, o ne gy­vie­ji? Juk aki­vaiz­du, kad teis­ ti mi­ru­sį ga­li­ma tik vie­nin­te­liu tiks­lu – sie­kiant jį iš­tei­sin­ti. Šiuo at­ve­ju tei­ sia­mas mi­ru­sy­sis klai­din­gai nu­teis­tas ne­bu­vo, tad kam jį tei­sin­ti? Ko­dėl pa­žei­di­nė­ta Kė­dai­nių teis­mo nu­tar­tis (gal ji vė­liau bu­vo pa­keis­ta?), kad mer­gai­tę rei­kia per­duo­ti mo­ti­nai ne­nau­do­jant prieš ją prie­var­tos? Ko­dėl nie­kas ne­no­ri rim­tai pa­žiū­rė­ti tai įro­ dan­čios me­džia­gos ir vi­si ty­lo­mis su­ tin­ka su šia prie­var­ta? Ma­no ma­ny­mu, teis­mo nu­tar­tis rei­kia vyk­dy­ti, bet šiuo at­ve­ju prie­var­tos prieš vai­ką ne­rei­kė­jo tai­ky­ti taip bea­to­dai­riš­kai, anks­ti ry­tą, bi­jant vie­šu­mo. Ar bu­vo pro­ku­ro­ro ar teis­mo san­kci­ ja įsi­verž­ti į na­mus, į pri­va­čią te­ri­to­ri­ ją? Jei ne­bu­vo, tai vi­sa ope­ra­ci­ja bu­vo ne­tei­sė­ta, tad šis klau­si­mas svar­bus. Ko­dėl nė vie­nas teis­mas neapk­lau­sė mer­gai­tės, juk ji jau ne­ma­ža? O įsta­ty­ mas, spren­džiant by­las dėl vai­ko gy­ ve­na­mo­sios vie­tos, juk rei­ka­lau­ja at­ si­žvelg­ti į vai­ko nuo­mo­nę. Tad de­rė­jo ją bent iš­klau­sy­ti. Juk at­min­tį ne taip leng­va iš­trin­ti.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ko­dėl, kiek yra ži­no­ma, ins­ti­tu­ci­jos neap­žiū­rė­jo bū­si­mos vai­ko gy­ve­na­ mo­sios vie­tos, kaip to rei­ka­lau­ja įsta­ ty­mas, neį­si­ti­ki­no, kad ten vai­kui bus sau­gu? Apsk­ri­tai, ko­dėl vai­kas iki šiol be­veik sle­pia­mas, ne­ga­li gy­ven­ti kaip ir vi­si vai­kai? Šiuos ir ki­tus klau­si­mus ne kar­tą kė­ lė spau­da ir gar­sūs tei­si­nin­kai, bet tin­ ka­mo at­sa­ky­mo nė­ra. N.Venc­kie­nės na­muo­se mo­ti­nai bu­ vo lei­džia­ma lan­ky­ti duk­rą. Ko­dėl da­ bar mer­gai­tės ne­lei­džia­ma lan­ky­ti se­ ne­liams, bu­vu­siai glo­bė­jai? Ką jie blo­go pa­da­rė? Pa­tys per prie­var­tą mer­gai­tės nea­ti­da­vė mo­ti­nai? Juk my­lė­ti vai­ką ir rū­pin­tis juo, ne­leis­ti nau­do­ti prieš jį prie­var­tos nė­ra nu­si­kal­ti­mas. Lan­ky­ti

Lie­tu­vo­je sek­sua­li­ nių ma­žu­mų tei­sės ge­ro­kai la­biau gi­na­mos ne­gu ma­žų vai­kų. vai­ką tu­ri tei­sę ir mo­ti­nos, ir tė­vo gi­ mi­nai­čiai, ir bu­vu­si glo­bė­ja, juk mer­ gai­tė bu­vo prie jų la­bai pri­si­ri­šu­si. Bet kaip ir kai ku­riais ki­tais at­ve­jais, vie­nos pu­sės tei­sės disk­ri­mi­nuo­ja­mos. Šio­je by­lo­je blo­giau­sia ir yra tai, jog tar­si bi­jo­ma, kad ne­pask­lis­tų vi­sa tie­sa, o tai su­tei­kia ga­li­my­bę spau­dai teig­ti, kad čia fi­gū­ruo­ja ga­lin­gos po­li­ ti­nės jė­gos. Sei­mui teks spręs­ti, ar ši by­la tu­ri po­li­ti­nį at­spal­vį. Iš pat pra­džių ta by­la tą at­spal­vį įga­vo, nes šiuo įvy­kiu nau­ do­jo­si įvai­rios po­li­ti­nės jė­gos, tiek ge­ ros, tiek blo­gos. Be­je, nors ne­mėgs­tu V.Us­pas­ki­cho, ma­nau, kad ir jo par­ti­ jos by­la iš da­lies tu­ri po­li­ti­nį at­spal­vį. Bet, net jei Sei­mo ko­mi­si­ja pa­no­rės ar gaus ga­li­my­bę per­žiū­rė­ti vi­sus šios by­los ar­gu­men­tus ir kont­rar­gu­men­ tus, var­gu ar tai nu­lems rea­lų sei­mū­ nų spren­di­mą. Juk jų spren­di­mai be­ veik vi­sa­da bū­na po­li­ti­zuo­ti. Se­nų­jų sei­mū­nų spren­di­mą ga­li lem­ti ir nau­ jos po­li­ti­nės jė­gos at­si­ra­di­mo bai­mė ar ki­to­kie su­me­ti­mai. Aki­vaiz­du, kad ir N.Venc­kie­nę re­ mian­tys po­li­ti­kai taip pat tu­ri sa­vo in­te­re­są. Žmo­nės, ku­rie rin­ki­muo­se bal­sa­vo už „Drą­sos ke­lią“, bal­sa­vo už Lie­tu­vos vai­kus. Taip man pa­sa­kė vie­ nas pro­fe­so­rius, ne tos par­ti­jos na­rys. Jei „Drą­sos ke­lio“ po­li­ti­kų in­te­re­sas su­tam­pa su tuo pa­grin­di­niu jų rin­kė­ jų in­te­re­su, tai vis­kas ge­rai, nes nie­ko nė­ra svar­bes­nio, kaip gin­ti ma­žus vai­ kus. Vai­kų tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je dar tiek daug rei­kia pa­da­ry­ti. Juk Lie­tu­vo­je sek­sua­li­nių ma­žu­mų tei­sės ge­ro­kai la­ biau gi­na­mos ne­gu ma­žų vai­kų. At­ro­do, kad ir N.Venc­kie­nę jau pa­ vy­ko įbau­gin­ti. Jos kal­ba jau vi­sai pa­ si­kei­tu­si. Kur din­go po­li­ti­kė-ko­vo­to­ja? Jos in­ter­viu „Al­fa.lt“ po­rta­lui pa­ro­dė, kad ji dar aiš­kiai ne­sup­ran­ta, (o gal yra pa­lū­žu­si), kad jai ir jos par­ti­jai da­bar daug svar­biau yra ne steng­tis ati­dė­ ti teis­mą. Tai ne­tin­ka­mas po­li­ti­nei ly­

Jo­nas Siau­ru­kas

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Gė­da dėl pa­mink­lo

Ka­dan­gi šie­met ju­bi­lie­ji­niai Klai­ pė­dos kraš­to at­ga­vi­mo me­tai, ki­lo tam tik­rų min­čių. Skulp­tū­rų par­ke iš­li­kęs gra­žus pa­mink­las žu­vu­sie­ siems šia­me su­ki­li­me. Bet jis taip blo­gai pri­žiū­ri­mas, ap­leis­tas, kad tie­siog gė­da. Ėjau aną­dien pro ša­lį – sar­ko­fa­gas ap­sa­ma­no­jęs, nu­šiu­ ręs, api­bi­ręs la­pais. Ateis sau­sio 15oji, pa­sa­liu­tuos, pa­tri­mi­tuos, ir vi­si iš­si­skirs­tys. O ten tu­rė­tų bū­ti vi­sa­ da šva­ru, gra­žu, ap­so­din­ta ir pa­dė­ ta gė­lių. Gal uos­tas ga­lė­tų nu­sam­ dy­ti ko­kį nors žmo­gų, ku­ris nuo­lat pri­žiū­rė­tų tą pa­mink­lą. Juk tai toks is­to­ri­nis įvy­kis, Lie­tu­va ga­lė­jo lik­ ti be Klai­pė­dos kraš­to. Pa­žiū­rė­ ki­te, kaip pa­mink­las ta­ry­bi­niams ka­riams pri­žiū­ri­mas, o ko­dėl mes sa­vų ka­rių ne­ga­li­me pa­gerb­ti? An­ta­nas

Ka­pi­nės – šven­ta vie­ta

Skai­čiau dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ straips­nį apie A.Snieč­kaus me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mą (A.Žu­kovs­kis. „Pa­mi­ nė­jo ko­mu­nis­tų ly­de­rio ju­bi­lie­jų“, 2013 01 07). Pa­si­bai­sė­jau jau­nų­ jų kon­ser­va­to­rių el­ge­siu. Ra­šo­ma, kad jie at­si­ne­šė šam­pa­no ir ban­ dė taip pa­mi­nė­ti ko­mu­nis­tų ly­de­rio 110 me­tų su­kak­tį. Ma­no nuo­mo­ne, tai ne kon­ser­va­to­riai, o – sa­ta­nis­tai. Juk ka­pi­nės – šven­ta vie­ta, ne­svar­ bu, kas ten pa­lai­do­tas. Lie­tu­vo­je ka­pi­nė­se ne­vyks­ta jo­kie pa­si­links­ mi­ni­mai, ne to­kios tra­di­ci­jos. Pas mus ka­pi­nės – šven­ta vie­ta. Liu­ci­ja

Baus­ki­te „šu­ni­nin­kus“

Nu­tir­pęs snie­gas pa­ro­dė, ko­kie „kul­tū­rin­gi“ mes esa­me. S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no, Spor­ti­nin­kų, Me­džio­ to­jų, Gin­ta­ro gat­vės tie­siog nu­sė­ tos šu­nų iš­ma­to­mis. Ne­jau­gi ne­ ga­li­me už­draus­ti taip elg­tis? Va­kar ste­bė­jau, kaip vie­na mo­te­ris sa­ vo šu­niui lei­do tuš­tin­tis čia pat po sve­ti­mais lan­gais. Su­gė­di­nau, jog taip ne­gra­žu elg­tis. O ši kad su­py­ ko... Prie sa­vo na­mų ne­lei­džia au­ gin­ti­niui terš­ti, at­si­ve­da jį į sve­ti­mą gat­vę. Tiek me­tų ko­vo­ja­me ir nie­ ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti. Prie sta­dio­ no var­tų jau net sun­ku priei­ti – po ko­jo­mis vien iš­ma­tos. Al­bi­nas

Re­gist­ra­tū­ra ne­pa­sie­kia­ma

No­rė­jau pa­skam­bin­ti į vie­nos li­go­ ni­nės re­gist­ra­tū­rą. In­ter­ne­te ra­dau nu­ro­dy­tus ke­tu­ris te­le­fo­nus. Bet per vi­są die­ną nė vie­nu juo ne­pa­ vy­ko pri­si­skam­bin­ti – ar­ba užim­ta, ar­ba ne­ke­lia. Tą pa­čią die­ną ban­ džiau pri­si­skam­bin­ti ir į po­lik­li­ni­ kos re­gist­ra­tū­rą. Ly­giai ta pa­ti is­ to­ri­ja – te­le­fo­nai ar­ba užim­ti, ar­ba nie­kas ne­ke­lia ra­ge­lio. Lie­ka vie­ nin­te­lė išei­tis – va­žiuo­ti į rei­kia­ mą gy­dy­mo įstai­gą iš vie­no mies­ to ga­lo į ki­tą. And­rius Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

de­rei ke­lias, nes, kaip sa­kė dar Ma­hat­ ma Gand­hi, kiek­vie­nas po­li­ti­kas ne­tu­ri bi­jo­ti ka­lė­ji­mo. N.Venc­kie­nės, kaip pa­ty­ru­sios tei­ si­nė­je sri­ty­je po­li­ti­kės, ir jos bend­ ra­žy­gių sie­kis to­bu­lin­ti Vai­ko tei­sių ap­sau­gos įsta­ty­mus, kel­ti vie­šu­mon skau­džias tei­sė­sau­gos ir tei­sėt­var­kos pro­ble­mas ir net ban­dy­ti jas spręs­ti, pa­gir­ti­nas. Jei jų ly­de­ris at­si­durs ka­lė­ ji­me, šio ge­ro sie­kio stip­ru­mas tu­rė­tų dar tik pa­di­dė­ti. Kas tei­sin­gai nu­teis tei­sė­ją? Tai la­bai su­dė­tin­ga pro­ble­ma ir tik la­bai pa­ty­rę tei­si­nin­kai ga­li im­tis ją spręs­ti. Nė vie­ nas įsta­ty­mas ne­galioja, jei už jų lau­ žy­mą nė­ra at­sa­ko­my­bės. At­sa­ko­my­bė tu­ri bū­ti pro­por­cin­ga nu­si­žen­gi­mui. Ir, ži­no­ma, jau vi­siš­kas pa­ra­dok­sas teis­ti tei­sė­ją ne­pag­rįs­tai. Kol kas ne­ma­ty­ti di­de­lių N.Venc­kie­ nės nu­si­žen­gi­mų. Kad lai­kė mer­gai­tę ant ke­lių? Bet juk ne prie­var­ta lai­kė. Kad nea­ti­da­rė du­rų? Bet juk na­mai ne jos, o jos tė­vų. Kad ne­gra­žiai pa­va­di­ no sa­vo ko­le­gas tei­sė­jus? Pa­si­karš­čia­ vo, yra dar ne­pa­ty­ru­si veik­ti vie­šo­jo­ je erd­vė­je. Vai­kų by­los – su­bti­lios, tei­sė­jai pri­ va­lo jo­se bū­ti ypač tei­sin­gi, ne­ša­liš­ ki, ak­ty­vūs. De­ja, kar­tais bū­na prie­ šin­gai, – gi­na­ma tik vie­na pu­sė. Tai ir su­ke­lia di­džiau­sias įtam­pas ar kar­ tais net nu­si­kal­ti­mus. Sup­ran­ta­ma, ne vien tei­sė­sau­ga daž­nai bū­na at­sa­kin­ga už vai­kų by­lų trū­ku­mus, bet ir Sei­mas, ne­priė­męs tin­ka­mų įsta­ty­mų ar priė­ męs vie­na­ša­liš­kus, vie­nai pu­sei nau­ din­gus įsta­ty­mus. Ge­ro­kai keis­tas at­ro­do tei­sė­sau­gos ir kai ku­rių po­li­ti­kų no­ras žiau­riai išo­pe­ ruo­ti „pū­li­nį“ – sa­vo ko­le­gę lei­džiant ją suim­ti. Tei­sė­jų kor­pu­sas ir Sei­mas tu­rė­tų di­džiuo­tis, kad tarp jų yra žmo­ gus, ak­ty­viai, drą­siai gy­nęs ma­žą vai­ ką, smer­kęs ko­rup­ci­ją, o ne per­se­kio­ ti už tai. Jei už men­kas klai­das nu­ken­tės N.Venc­kie­nė (fak­tiš­kai dėl to jau pra­ ra­do ge­rą dar­bą), tai bus dar vie­na nei­ gia­ma „pa­mo­ka“ vi­siems pi­lie­čiams. Vie­nas aukš­to ran­go tei­sė­jas pa­va­ di­no N.Venc­kie­nę tei­sė­sau­gos sis­te­ mos „pū­li­niu“. Už ką? Jei tik­rai yra už ką, rei­kia tai pa­sa­ky­ti. O da­bar pa­na­ šiau, jog pyks­ta­ma už tai, kad N.Venc­ kie­nė drį­so pa­kri­ti­kuo­ti sa­viš­kius. Tai kol kas ne­pa­na­šu į ob­jek­ty­vų, ne­po­li­ ti­zuo­tą teis­mi­nį per­se­kio­ji­mą. Ši by­la-žu­di­kė dar kar­tą pa­ro­dė, kad Lie­tu­vo­je yra svar­bių tei­sė­sau­gos ydų, kad yra žmo­nių, tei­si­nin­kų taip pat, ku­rie no­ri jos dar­bą iš es­mės pa­ge­rin­ ti, kad tei­sė­sau­ga iš tik­rų­jų bū­tų ak­ty­ vi, pro­fe­sio­na­li, rea­liai ir „nebrangiai“ gi­nan­ti nu­ken­tė­ju­sių, ypač skriau­džia­ mų vai­kų, tei­ses. Jei su to­kiais tei­sy­bės ieš­ko­to­jais bus ko­vo­ja­ma vals­ty­bės ly­ giu, kur nuei­si­me? Ne, ne vien dėl skur­do, ne­dar­bo pa­ lie­ka Lie­tu­vą jau­ni žmo­nės. Kaip sa­kė ki­tas pro­fe­so­rius, ša­ly­je, kur nė­ra tei­ sin­gu­mo, kur neį­ma­no­ma ap­gin­ti ir ap­si­gin­ti, kur už tie­są ga­li bū­ti bau­ džia­ma, yra bau­gu gy­ven­ti.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

8

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

užribis Ieš­ko din­gu­sios mer­gi­nos

Ma­šin­va­giai siau­čia

Mi­rė ne na­mie

Ieš­ko­ma gruo­džio 6 d. din­gu­si 25 m. Gi­ta Kriau­čiū­nai­tė, gy­ve­ nan­ti Reik­ja­vi­ko g. Ji yra 168 cm ūgio, ru­dų akių, plau­kai juodi. Prie vie­no dan­ties tu­ri pri­kli­juo­ tą bliz­gan­tį ak­me­nu­ką, ant pil­vo iš­ta­tui­ruo­tas dru­ge­lis, de­ši­nia­ja­ me skruos­te ir lie­žu­vy­je – aus­ ka­rai. Pra­šo­ma pa­skam­bin­ti tel. 354163, 354161 ar­ba 112.

Ant­ra­die­nio ry­tą Klai­pė­do­je pa­ si­ges­ta dvie­jų au­to­mo­bi­lių: Ši­ lu­tės pl. pa­vog­tas 2007 m. pa­ ga­min­tas „Toyo­ta Prius“, o Tai­ kos pr. din­go tais pa­čiais me­ tais pa­ga­min­tas Volks­wa­gen Craf­ter“. Tre­čia­die­nį Pie­ti­nė­je g. sa­vi­nin­kas pa­si­ge­do 2008 m. pa­ga­min­to „Toyo­ta Prius“, įver­ tin­to 30 tūkst. li­tų.

Ant­ra­die­nį 7.30 val. uos­ta­mies­ čio Ši­lu­tės pl. vie­no na­mo laip­ ti­nė­je ras­ta są­mo­nės ne­te­ku­ si apie 80 m. mo­te­ris mi­rė ve­ ža­ma į li­go­ni­nę grei­to­sios pa­ gal­bos ma­ši­no­je. O tre­čia­die­ nį po pie­tų vie­no Spor­ti­nin­kų g. na­mo kie­me ap­tik­tas ne­gy­vas apie 50 m. kol kas neat­pa­žin­ tas vy­ras.

Ka­si­nė­to­ją įklam­pi­no re­lik­tų pre­ky­ba Ne­tei­sė­ta pre­ky­ba ar­cheo­lo­gi­niais ra­ di­niais kal­ti­na­mas jau­nuo­lis įkliu­vo ir dėl galimos pe­do­fi­ li­jos. Įta­ria­mo­jo te­le­ fo­no klau­sę­si pa­rei­ gū­nai už­fik­sa­vo jo po­kal­bius su ne­pil­ na­me­tė­mis bei su­ se­kė juos in­ty­miai bend­rau­jant.

nių lai­kų gy­ve­na Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne Ant­ra­ja­me Ro­dų kai­me. Čia se­nais lai­kais yra bu­vęs dva­ras, ku­rio pa­ sta­tai neiš­li­ko. Se­no­ve do­mė­jo­si bei įvai­rius praei­ ties re­lik­tus rin­ko N.Bu­da­vi­čiaus tė­vas. Jis ne­to­li sa­vo na­mų yra ra­ dęs ne­ma­žai įvai­rių daik­tų, juos ro­ dė Pa­ne­vė­žio kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus dar­buo­to­jams, ta­čiau daug eks­po­na­ tų tu­rin­tys mu­zie­ji­nin­kai vy­res­nio­jo Bu­da­vi­čiaus at­neš­tus ra­di­nius ap­ra­ šė ir grą­ži­no. Vy­ras įren­gęs sa­vo kai­ mo mu­zie­jė­lį, ku­ris dėl biu­rok­ra­ti­nių sun­ku­mų nė­ra įtei­sin­tas. Tris kir­vu­kus dar ta­ry­bi­niais lai­ kais šei­mos nau­do­ja­mo­se že­mė­se yra ra­dęs tei­sia­mo­jo tė­vas. Ie­ti­ga­lį

Įs­ta­ty­mas drau­džia par­duo­ti vals­ty­bei pri­klau­san­čius an­ tik­va­ri­nę ver­tę tu­ rin­čius daik­tus, ras­ tus Lie­tu­vos že­mė­je ar van­de­ny­se.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­siū­lė par­duo­ti ver­ty­bes

Va­kar Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas pra­dė­jo nag­ri­nė­ti bau­ džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je iš Pa­ne­vė­ žio ra­jo­no ki­lęs 27 me­tų Ne­ris Bu­ da­vi­čius kal­ti­na­mas pa­si­sa­vi­nęs ir ban­dęs par­duo­ti di­de­lės is­to­ri­nės ir moks­li­nės ver­tės daik­tus. Per­nai pa­va­sa­rį uos­ta­mies­čio pa­vel­do­sau­gi­nin­kams ko­le­gos iš sos­ti­nės pra­ne­šė pa­ste­bė­ję in­ter­ ne­ti­nia­me tink­la­la­py­je mai­nyk. lt Nu­miz­ma­tu pa­si­va­di­nu­sio šio tink­la­la­pio var­to­to­jo siū­lo­mą V– XII am­žiais da­tuo­ja­mą ie­ti­ga­lį bei pen­ti­nius kir­vius, V–X am­žiais lie­ tu­vių nau­do­tus ko­vo­se. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­ rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas su­de­ ri­no veiks­mus su po­li­ci­ja ir elekt­ ro­ni­niu laiš­ku su­si­sie­kė su šiuo as­me­niu. Jo pa­klau­sė, ko­kio lai­ko­ tar­pio ir iš ko­kio re­gio­no yra jo siū­ lo­mi ar­cheo­lo­gi­niai ra­di­niai. Su­lau­kęs at­sa­ky­mo, kad daik­tai ras­ti Ry­tų Lie­tu­vo­je, pa­vel­do­sau­ gi­nin­kas įsi­ti­ki­no, kad daik­tai nė­ ra įsi­gy­ti už­sie­nio auk­cio­nuo­se, tad

Po­zi­ci­ja: N.Bu­da­vi­čius ti­ki­no ar­cheo­lo­gi­nius ra­di­nius, ku­riuos par­da­

vė, ga­vęs iš sa­vo tė­vo.

siū­ly­da­mas par­duo­ti juos ne­pa­žįs­ ta­ma­sis nu­si­žen­gia įsta­ty­mui. Šis drau­džia par­duo­ti vals­ty­bei pri­ klau­san­čius an­tik­va­ri­nę ver­tę tu­ rin­čius daik­tus, ras­tus Lie­tu­vos že­ mė­je ar van­de­ny­se. Po­li­ci­nin­kas ap­si­me­tė pir­kė­ju

To­liau ty­ri­mo ėmė­si po­li­ci­jos asai, ku­riems imi­tuo­ti nu­si­kal­ti­mą ne pir­mie­na. Pa­rei­gū­nas ta­me pa­čia­me in­ter­ ne­to tink­la­la­py­je pa­si­va­di­no To­ru ir už­mez­gė kon­tak­tą su nu­miz­ma­tu be­si­va­di­nu­siu N.Bu­da­vi­čiu­mi. Šis de­rė­jo­si dėl kai­nos, kol ga­ liau­siai su­ta­rė su­si­tik­ti ir par­duo­ ti ver­ty­bes. Per­nai ko­vo 14 d. N.Bu­da­vi­čius pir­kė­ju ap­si­me­tu­siam pa­rei­gū­nui par­da­vė se­no­vi­nį ie­ti­ga­lį bei du pen­ti­nius kir­vius už tūks­tan­tį li­tų. Išei­nan­tį iš ka­vi­nės par­da­vė­ją su­lai­kė pa­rei­gū­nai. Įkal­čiais prieš

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jį ta­po po­li­ci­jos su­ra­šy­tos ku­piū­ ros, de­ry­bų gar­so įra­šas. O ne­tru­ kus įta­ria­mo­jo na­muo­se bu­vo at­ lik­ta kra­ta.

jam pa­do­va­no­jęs drau­gas, ku­rio as­ me­ny­bės jis ne­pa­no­ro at­skleis­ti, o dar vie­ną kir­vu­ką – ki­tas žmo­gus. Po­kal­biai at­sklei­dė tie­są

Teis­me kal­bė­jo ki­taip

By­lo­je šis Dai­lės aka­de­mi­jos ab­sol­ ven­tas, įgi­jęs kal­vys­tės ir ju­ve­ly­ri­ kos spe­cia­ly­bę, va­di­na­mas juo­duo­ ju ar­cheo­lo­gu. Teis­me ban­dy­ta aiš­kin­tis, ka­da, kas ir ku­rio­je vie­to­je iš­ka­sė daik­tus, ku­riuos N.Bu­da­vi­čius par­da­vė. Pats tei­sia­ma­sis pa­pa­sa­ko­jo ki­to­kią nei iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu is­to­ri­ją. Jis ti­ki­no ne­ke­ti­nęs par­duo­ ti daik­tų, o tik iš­keis­ti į mo­ne­tas, ku­rias ko­lek­cio­nuo­ja. Po­li­ci­nin­kas ne­va jį iš­pro­vo­ka­vęs par­duo­ti ra­di­ nius, o to­kiu pa­siū­ly­mu su­si­gun­dęs to­dėl, kad tuo­met ne­tu­rė­jo dar­bo, trū­kę pi­ni­gų pra­gy­ve­ni­mui. N.Bu­da­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad jo tė­vai ir še­ši vai­kai nuo so­vie­ti­

N.Bu­da­vi­čius ti­ki­no esąs ne­kal­tas ir tai ke­ti­na įro­di­nė­ti pa­ts, be ad­ vo­ka­to pa­gal­bos. Te­le­fo­no po­kal­bių klau­siu­siems pa­rei­gū­nams aiš­ku, ko­dėl is­to­ri­jos mė­gė­jas ap­kei­tė pa­ro­dy­mus. Jie ži­ no, kad nu­tver­tas vai­ki­nas te­le­fo­nu kon­sul­ta­vo­si su tė­vu, ku­ris pa­ta­rė, kaip tei­sin­tis. Pir­mo­sios ap­klau­sos me­tu, kol dar ne­bu­vo spė­jęs pa­si­tar­ti, N.Bu­ da­vi­čius tei­gė, kad ie­ti­ga­lį pa­ts nu­ si­pir­ko už 700 li­tų, po­rą kir­vu­kų pa­ts ra­do, o dar po­rą pir­ko Vil­niaus ra­jo­ne. Per ap­klau­są jis mi­nė­jo tė­vų na­muo­se lai­ko­mą „ak­me­ni­nę bo­ bą“, ku­ria do­mė­jo­si mu­zie­ji­nin­ kai, ta­čiau šio daik­to jiems šei­ma ne­par­da­vu­si.

Vie­nas te­le­fo­no po­kal­bis ypač su­do­mi­no pa­rei­gū­nus. N.Bu­da­vi­ čius kal­bė­jo su kol kas ne­nus­ta­ ty­tu as­me­niu ir pra­šė jį pa­sko­lin­ ti me­ta­lo ieš­kik­lį. Ne­pa­žįs­ta­ma­sis N.Bu­da­vi­čių klau­si­nė­jo, ar šis dar ka­si­nė­ja. Į ki­tą teis­mo po­sė­dį, vyk­sian­ tį mė­ne­sio pa­bai­go­je, ke­ti­na­ma kvies­ti tei­sia­mo­jo tė­vą, drau­gą ir Pa­ne­vė­žio mu­zie­jaus dar­buo­to­ją. Lau­kia dar vie­na by­la

N.Bu­da­vi­čius kal­ti­na­mas na­muo­ se lai­kęs 78 g pra­mo­ni­nio pa­ra­ko. Kra­tos me­tu ras­ti ke­li Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro šo­vi­niai. Ga­li bū­ti, kad pa­ra­kas iš­kra­ty­tas iš jų. Tei­sia­ma­sis ti­ki­no, kad šo­vi­nius ra­do Klai­pė­dos ra­jo­ne, prieš po­ rą die­nų iki su­lai­ky­mo su bi­čiu­liu lau­ke rink­da­mas ak­me­nis. Šo­vi­ nius jis ke­ti­nęs ati­duo­ti žmo­nėms, ku­rie pa­jū­rio tvir­to­vė­je ruo­šia ka­ro eks­po­zi­ci­ją. Tai ne vie­nin­te­lis ne­ma­lo­nu­mas, per­nai už­griu­vęs N.Bu­da­vi­čių. Kai pa­rei­gū­nai pra­dė­jo tir­ti ar­cheo­lo­gi­ nių ra­di­nių par­da­vi­mo by­lą ir ga­vo san­kci­ją klau­sy­tis įta­ria­mo­jo te­le­ fo­no, jie su­pra­to, jog vai­ki­nas tu­ ri ne­leis­ti­nų san­ty­kių su ne­pil­na­ me­tė­mis. Po­li­ci­jos tei­gi­mu, by­la ne­tru­kus pa­sieks teis­mą. Nu­ken­tė­ju­sio­sios by­lo­je mi­ni­mų įvy­kių me­tu bu­vo 14 ir 15 me­tų am­žiaus. Nut­vė­rė rau­sian­čius ka­pi­ny­ną

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to dar­buo­to­jai ypač pra­dė­jo do­mė­ tis ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių par­da­vė­ jais bei juo­dai­siais ar­cheo­lo­gais va­ di­na­mais ne­tei­sė­tai ka­si­nė­jan­čiais as­me­ni­mis prieš ke­le­rius me­tus. Ta­da L.Ka­va­liaus­kas su Skuo­do ra­ jo­no pa­rei­gū­nais nu­tvė­rė Apuo­lės ka­pi­ny­ną rau­su­sius du vy­rus. Jų by­la nag­ri­nė­ja­ma Vil­niu­je. Šių me­tų pra­džio­je lau­kia­ma pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo. Šie du as­me­nys ka­si­nė­jo kur­šių ka­pus ne tik Skuo­do, bet ir Kre­ tin­gos ra­jo­ne, o ra­di­nius par­duo­ da­vo su pir­kė­jais su­si­siek­da­mi in­ ter­ne­tu.

Na­mi­nio keps­nio kol kas dar ne­par­da­vi­nės Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba in­for­ma­vo, kad iš rin­kos at­šau­kia­mos vi­sos ne­tin­ka­mai pa­ ženk­lin­tos ir var­to­to­jams ga­lin­čios bū­ti ne­sau­gios mė­sos pus­ga­mi­nio „Na­mi­nis keps­nys“ siun­tos.

Spren­di­mas priim­tas iša­na­li­za­vus Ma­ri­jam­po­lės vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tų

at­lik­to sku­baus pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ ta­tus. Pa­tik­ri­ni­mas pra­dė­tas ga­vus var­to­to­jo pra­ne­ši­mą, kad, nu­si­ pir­kęs mė­sos pus­ga­mi­nį „Na­mi­ nis keps­nys“, jo vi­du­je ra­do bal­tos spal­vos, pa­na­šų į švirkš­tą ir sun­kiai iš mė­sos ga­ba­lo iš­trau­kia­mą vamz­ de­lį mė­ly­nu kamš­te­liu. Pa­tik­ri­ni­mo me­tu ins­pek­to­riai iš­ siaiš­ki­no, kad var­to­to­ją iš­gąs­di­nęs

vamz­de­lis – ke­pi­mui skir­tas vien­kar­ ti­nis ter­mo­met­ras (tem­pe­ra­tū­ros in­ di­ka­to­rius), pa­ro­dan­tis, ka­da keps­nio vi­du­je pa­sie­kia­ma 70 laips­nių tem­ pe­ra­tū­ra ir mė­sa jau iš­ke­pu­si. „Ruo­šiant di­de­lius mė­sos keps­ nius vi­suo­met pra­var­tu ži­no­ti, ka­ da mė­sa tik­rai iš­ke­pu­si ir sau­gi var­to­ti, ta­čiau šiuo at­ve­ju ga­min­ to­jai per­si­sten­gė. Ga­mi­nant mais­

to pro­duk­tus drau­džia­ma nau­do­ti ne mais­to me­džia­gas, to­dėl šis in­ di­ka­to­rius gal­būt ga­lė­jo bū­ti pri­ dė­tas prie ga­mi­nio pa­kuo­tės, o ne įkiš­tas į jo vi­dų. Ga­min­to­jai tu­rė­ jo pa­si­rū­pin­ti tin­ka­ma in­for­ma­ ci­ja var­to­to­jui, kam skir­tas šis in­ di­ka­to­rius ir kaip juo nau­do­tis“, – pa­brė­žė Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos Ve­te­ri­na­ri­

jos sa­ni­ta­ri­jos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vik­to­ri­ja Sep­til­kie­nė. Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, var­to­to­jo skun­das pa­grįs­tas ir ak­tua­lus, nes, ne­pa­tei­kus in­for­ma­ci­jos apie mais­ to pro­duk­to pa­kuo­tė­je, o tuo la­biau pa­čia­me pro­duk­te esan­čias ne­val­ go­mas jo da­lis, pro­duk­tas var­to­to­ jui ga­li tap­ti ne­sau­gus. „Klai­pė­dos“ inf.

9

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

klaipėdos verslas Dar­bo gin­čai

Su­ma­žė­jo be­dar­bių

Pas­kelb­ti bank­ro­tai

Dar­buo­to­jai ir darb­da­viai dėl in­ di­vi­dua­lių dar­bo gin­čų jau ga­li kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­jas, ku­rios nuo šių me­tų sau­sio pra­ džios pra­dė­jo dirb­ti Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos te­ri­to­ri­niuo­se sky­riuo­se. Tų, ku­rių tei­sės pa­žei­ džia­mos, tu­rės kreip­tis ne į teis­ mus, kaip iki šiol, o į dar­bo gin­čų ko­mi­si­jas.

Per me­tus re­gist­ruo­tų be­dar­ bių skai­čius ša­ly­je su­ma­žė­jo 7,4 pro­c. Be­veik per­pus (45,4 pro­c.) su­ma­žė­jo il­ga­lai­kių be­dar­bių skai­čius ir 14,2 pro­c. – ne­dir­ban­ čio jau­ni­mo. Dar­bo bir­žos duo­ me­ni­mis, sau­sio 1 d. bu­vo re­ gist­ruo­ta 210,2 tūkst. be­dar­bių – 11,4 pro­c. vi­sų ša­lies dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų.

Bank­ro­to by­los iš­kel­tos bend­ ro­vėms „Pa­jū­rio fe­nik­sas“ ir „Daug­min­ta“. „Pa­jū­rio fe­nik­sas“ ver­tė­si vai­sių, uo­gų ir dar­žo­vių did­me­ni­ne pre­ky­ba. Ten bu­vo li­ kęs vie­nas dar­buo­to­jas. „Daug­ min­tos“ veik­la – duo­nos, švie­žių kon­di­te­ri­jos ke­pi­nių ir py­ra­gai­ čių ga­my­ba. Dar­buo­to­jai at­leis­ti 2012 m. gruo­dį.

At­nau­jins par­duo­da­mą bendrovę „Geo­ter­ma“ As­ta Dy­ko­vie­nė Pri­va­ti­zuo­ja­mo­je įmo­nė­je pla­ nuo­ja­mos in­ves­ti­ci­jos. Nusp­ręs­ta at­nau­jin­ti bend­ro­vės „Geo­ter­ma“ grę­ži­nius, nes jė­gai­nės pa­jė­gu­mai per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus su­ ma­žė­jo per pu­sę.

kie­kis su­ma­žė­jo, nes geo­ter­mi­nė kil­pa tei­kia ma­žiau šil­to van­dens. „Su­ma­žė­jo de­bi­tas. Ruo­šia­mės grę­ži­nių re­konst­ruk­ci­jai. Jė­gai­nė dir­ba dau­giau kaip 10 me­tų. Ir per tą lai­ką be­veik nie­ko ne­bu­vo da­ry­ ta“, – tei­gė E.Pap­laus­kas. At­nau­jins grę­ži­nius

Pri­va­ti­zuo­ja­mų­jų są­ra­še

Nyks­ta: po dau­giau nei dvie­jų de­šimt­me­čių veik­los į eko­no­mi­kos už­ri­bį pa­si­trau­kė vi­deo­nuo­mos vers­las. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vi­deo­nuo­mos era bai­gė­si Iš vers­lų že­mė­la­pio bai­gia iš­nyk­ti vi­deo­ te­kos, jas nu­kon­ku­ra­vo in­ter­ne­tas. Klai­pė­ do­je vi­deo­nuo­mos veik­la ofi­cia­liai dar už­sii­ma 11 įmo­nių ir du pri­va­tūs as­me­ nys, ta­čiau rea­liai šis vers­las tar­si ne­beeg­ zis­tuo­ja. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nut­rau­kė veik­lą

Vers­li­nin­kas Ei­mu­tis Kuz­mic­kas ši­ta­me vers­le su­ko­si be­veik 22 me­ tus. Jis tu­rė­jo ke­lis vi­deo­nuo­mos taš­kus. Ta­čiau šio vers­lo per­nai ga­ liau­siai at­si­sa­kė. „Ame­ri­ko­je vi­deo­nuo­mos jau se­ niai nė­ra, Eu­ro­po­je dar eg­zis­ta­vo. JAV bu­vo po­pu­lia­rus elekt­ro­ni­nis vi­deo­nuo­mos va­rian­tas, pas mus – fi­zi­nis“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas. E.Kuz­mic­kas tu­rė­jo sa­vo klien­tų bū­rį, tad, nu­trauk­da­mas veik­lą, fil­mų ko­pi­jų li­ku­čius par­da­vė ar iš­da­li­jo. „Kai tech­no­lo­gi­jos vys­to­si, trau­ ki­nys bū­na nu­va­žia­vęs, jo net ne­ be­ma­ty­ti. Taip ir su vi­deo­nuo­mos vers­lu“, – liūd­nai juo­ka­vo E.Kuz­ mic­kas. Pa­kei­tė po­bū­dį

Vi­deo­nuo­mos vers­lu bu­vo su­si­do­ mė­ję ne tik pri­va­tūs as­me­nys, bet ir įmo­nės. Vie­na bend­ro­vės „Tech­ no­ra­ma“ veik­lų dar ne taip se­niai ir­gi bu­vo vaiz­do ka­se­čių bei kom­ pak­ti­nių dis­kų nuo­ma. Pa­si­kei­tus si­tua­ci­jai, įmo­nė­je vi­ deo­nuo­mos ne­be­li­ko, bet at­si­ra­do nau­ja veik­la – „Tech­no­ra­mos“ par­ duo­tu­vė tei­kia per­ra­šy­mo pa­slau­gas. „Klien­tai mū­sų pra­šo per­ra­šy­ ti in­for­ma­ci­ją tai iš vaiz­da­juos­čių, tai iš kom­pak­ti­nių dis­kų ar fil­ma­ vi­mo ka­me­rų į įvai­rias laik­me­nas, ir mes šias pa­slau­gas at­lie­ka­me“,

– tei­gė bend­ro­vės „Tech­no­ra­ma“ rek­la­mos sky­riaus va­do­vas Li­nas La­pė­nas. Be to, pa­sak bend­ro­vės at­sto­ vo, par­duo­tu­vė­je par­duo­da­mi te­ le­vi­zo­riai su „iš­ma­nią­ja“ funk­ci­ja, ku­ri lei­džia žiū­rė­ti fil­mus, mu­zi­kos kon­cer­tus ne­mo­ka­mai tie­sio­gi­niu (on­li­ne – angl.) re­ži­mu. Rea­liai ne­dir­ba?

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­ni­mis, 2012 m. vaiz­da­juos­ čių ir kom­pak­ti­nių dis­kų nuo­ma Klai­pė­dos ap­skri­ty­je už­siė­mė 12 įmo­nių, Klai­pė­dos mies­te – 11. Šiais me­tais Klai­pė­do­je, be mi­ nė­tų įmo­nių, vi­deo­nuo­ma vers­lo liu­di­ji­mo pa­grin­du ver­čia­si vie­nas klai­pė­die­tis ir dar vie­nas, tu­rin­tis in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mą. Ta­ čiau vei­kian­čios vi­deo­te­kos šian­dien uos­ta­mies­ty­je ras­ti neį­ma­no­ma. „Ar jie tuo rea­liai da­bar už­sii­ma, sun­ku pa­sa­ky­ti. Po pir­mų­jų dek­ la­ra­ci­jų ma­ty­si­me, ar jie vyk­dė tą veik­lą“, – tei­gė Mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos at­sto­vai. Nu­ga­lė­jo in­ter­ne­tas

Vi­deo­nuo­ma su­kles­tė­jo prieš ge­ rą de­šimt­me­tį, kol dar ne­bu­vo iš­ pli­tęs grei­ta­sis in­ter­ne­tas, kol dar iš ten ne­bu­vo ga­li­ma par­si­siųs­ti fil­ mų ko­pi­jų. „O šiuo me­tu, kai yra op­ti­nis in­ ter­ne­tas, tai už­trun­ka vos ke­lias mi­nu­tes. Ir pa­si­rin­ki­mas daug di­ des­nis, nei bū­da­vo vi­deo­te­ko­se“, –

tei­gė Lie­tu­vos au­to­rių tei­sių gy­ni­mo aso­cia­ci­jos Mu­zi­kos kū­ri­nių sky­ riaus ve­dė­jas Ma­rius Kuz­mi­nas. M.Kuz­mi­nas tvir­ti­no, kad kai fil­mo ko­pi­ja bu­vo pa­tei­kia­ma į vi­ deo­te­kos nuo­mą, nuo­mo­to­jai tu­ rė­jo mo­kė­ti vien­kar­ti­nę – 1 li­to kom­pen­sa­ci­ją už vie­ną ko­pi­ją. Taip vi­deo­nuo­ma bu­vo le­ga­li­zuo­ta. „Ne­ma­nau, kad tai ta­po vi­deo­te­ kų ny­ki­mo prie­žas­ti­mi. Jos neat­lai­ kė kon­ku­ren­ci­jos su in­ter­ne­to pi­ ra­tais. Yra kur kas pa­pras­čiau ir pa­to­giau at­si­siųs­ti ne­tei­sė­tą ko­pi­ ją, nei ei­ti jos nuo­mo­tis ir su­mo­ kė­ti 3–5 li­tus už fil­mą“, – ti­ki­no M.Kuz­mi­nas.

Vy­tas Si­ma­na­vi­čius:

Pi­ra­tai de­ri­na­si prie rin­kos, prie to ne­le­ga­ laus vers­lo, ku­ris ir su­ nai­ki­no vi­deo­nuo­mą. Ko­va su pi­ra­tais

An­ti­pi­ra­ti­nės veik­los aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Vy­tas Si­ ma­na­vi­čius sa­kė, kad vi­deo­nuo­ma aso­cia­ci­jos dė­me­sio ne­be­su­lau­ kia, nes vi­deo­te­kų fak­tiš­kai ne­bė­ ra. Esą pa­grin­di­nė pro­ble­ma da­bar – in­ter­ne­tas. „Jei į jį įke­lia­ma pi­ra­ti­nė fil­mo ko­pi­ja, tai per va­lan­dą ją at­si­siun­ čia 5–10 tūkst. var­to­to­jų, o per­žiū­ri apie 2 tūkst. žmo­nių. Čia jau vi­deo­ nuo­ma su in­ter­ne­tu ne­be­kon­ku­ruo­ ja“, – pa­ste­bė­jo V.Si­ma­na­vi­čius. Jo tei­gi­mu, bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai ir nu­sta­ty­ta, jei­gu fil­mas pa­ten­ka į in­ter­ne­tą, tai ki­no teat­ras dėl to ne­ten­ka 100 tūkst. li­tų. „In­ter­ne­to pi­ra­tai už­dir­ba iš rek­ la­mos, net ne iš au­ko­ji­mų, kaip bu­ vo anks­čiau. Pi­ra­tai de­ri­na­si prie rin­kos, prie to ne­le­ga­laus vers­lo, ku­ris ir su­nai­ki­no vi­deo­nuo­mą“, – įsi­ti­ki­nęs V.Si­ma­na­vi­čius.

77 pro­c. bend­ro­vės „Geo­ter­ma“ ak­ci­jų pri­klau­so vals­ty­bei, jas val­ do Vals­ty­bės tur­to fon­das. 2011 m. rugp­jū­čio 8 d. ši įmo­nė bu­vo įtrauk­ ta į pri­va­ti­zuo­ja­mų ob­jek­tų są­ra­šą. Praė­jus me­tams po to, at­si­sta­ty­ di­no ket­ve­rius su pu­se me­tų bend­ ro­vei va­do­va­vęs Ri­čar­das Vai­tie­ kū­nas. Prieš pa­si­trauk­da­mas iš šio po­sto jis mė­gi­no įti­kin­ti par­ la­men­ta­rus, jog įmo­nės ne­rei­kė­tų par­duo­ti. „Jei 1991 m. už­te­ko po­li­ti­nės va­ lios iš­gręž­ti grę­ži­nius ir pa­sta­ty­ti to­kį ob­jek­tą, šian­dien jį par­duo­ ti bū­tų gai­la. Jei mes jį par­duo­si­ me, tai iš geo­ter­mi­jos, ma­no gal­va, ten nie­ko ne­be­liks“, – prieš at­si­ sta­ty­din­da­mas nea­be­jo­jo R.Vai­tie­ kū­nas. Tuo­me­tis bend­ro­vės di­rek­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kad geo­ter­mi­nę jė­gai­ nę rei­kė­tų iš­lai­ky­ti vals­ty­bės ran­ ko­se. Po­že­mi­nius geo­ter­mi­nius van­ de­nis ga­li­ma bū­tų pa­nau­do­ti ir žu­ vi­vai­sai. Ta­čiau pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­sas jau įsuk­tas. Pa­jė­gu­mai smun­ka

Per tre­jus me­tus „Geo­ter­mos“ pa­ ga­mi­na­mas ši­lu­mos kie­kis smuk­ te­lė­jo per pu­sę. 2009 m. įmo­nė­ je pa­ga­min­ta 167 tūkst. MWh, iš jų 41,5 tūkst. MWh – geo­ter­mi­nės ši­ lu­mos. O jau 2012 m. bend­ro­vė pa­ga­mi­no tik 88 tūkst. MWh ši­lu­mos, geo­ter­ mi­nės ši­lu­mos – 20,4 tūkst. MWh. Bend­ro­vės „Geo­ter­ma“ lai­ki­ na­sis di­rek­to­rius Ed­mun­das Pap­ laus­kas ti­ki­no, kad iš geo­ter­mi­nės ener­gi­jos pa­ga­mi­na­mos ši­lu­mos

Sut­var­kius grę­ži­nius, bus ga­li­ma at­gai­vin­ti geo­ter­mi­nės ener­gi­jos ga­vy­bą. Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, grę­ ži­nių prie­žiū­ros ne­bu­vo. Tei­gia­ma, kad dėl eko­no­mi­nių są­ly­gų tam ne­ skir­ta lė­šų. „Da­bar pa­si­kei­tė si­tua­ci­ja, tu­ ri­me pla­nų ir de­bi­tą pa­di­din­ti, ir už­siim­ti ki­to­mis veik­lo­mis, tai­ gi gy­vuo­ja­me“, – ti­ki­no lai­ki­na­sis bend­ro­vės va­do­vas. Ste­bi­na tai, kad bend­ro­vė įtrauk­ ta į pri­va­ti­zuo­ja­mų ob­jek­tų są­ra­šą. Ir ne­pai­sant pri­va­ti­za­vi­mo, vis tiek ke­ti­na­ma in­ves­tuo­ti į įmo­nę. „Ne­ga­li­me lauk­ti su­dė­ję ran­ kas: pri­va­ti­zuos ar ne­pri­va­ti­zuos ir kas tai pa­da­rys. Mes rū­pi­na­mės, kad jė­gai­nė veik­tų, o bend­ro­vė bū­ tų gy­vy­bin­ga. Mes įsi­vaiz­duo­ja­me, kad ša­ly­je tu­rė­tų vyk­ti geo­ter­mi­jos plėt­ra, nes po­ten­cia­las tik­rai yra la­ bai di­de­lis“, – tei­gė E.Pap­laus­kas. Eks­pe­ri­men­ti­nė įmo­nė

Geo­ter­ma“ įsteig­ta 1991 m., vė­liau reor­ga­ni­zuo­ta į už­da­rą­ją ak­ci­nę bend­ro­vę. Bend­ro­vės pa­grin­di­nė veik­la – karš­to van­dens ga­my­ba. Ši­lu­ma ga­mi­na­ma ją iš­gau­nant iš aukš­tos tem­pe­ra­tū­ros geo­ter­mi­nio van­dens ir de­gi­nant gam­ti­nes du­jas. Di­džio­ji da­lis ši­lu­mos par­duo­da­ma bend­ro­vei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“. Il­ga­lai­kis bend­ro­vės tur­tas sie­ kia 45 mln. li­tų. Bend­ro­vė­je dir­ba 19 dar­buo­to­jų, va­do­vau­jan­čio as­ mens al­ga per mė­ne­sį neats­kai­ čius mo­kes­čių vi­du­ti­niš­kai sie­kia 8 tūkst. 496 li­tus. 2012 m. I ket­vir­čio „Geo­ter­mos“ gry­na­sis pel­nas bu­vo 167 tūkst. li­ tų, tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2011 m. pel­nas bu­vo 1 mln. 50 tūkst. li­tų – še­šis kar­tus di­des­nis.

Ne­pa­si­duo­da: ne­pai­sant to, kad bend­ro­vė „Geo­ter­ma“ pri­va­ti­zuo­ja­

ma, įmo­nės va­do­vai ke­ti­na pra­dė­ti grę­ži­nių at­nau­ji­ni­mo dar­bus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0510 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2376 JAV do­le­ris 1 2,6407 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6754 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9529 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3912 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7151 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6860 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8572

+0,88 %

pokytis

+0,6532 % +0,0449 % +0,3077 % +0,2924 % +0,0141 % +0,2006 % –0,0382 % +0,1037 % +0,0455 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,78

4,67

2,49

„Apoil“

4,74

4,64

2,49

„Brent“ naf­ta

93,32 dol. už 1 brl. 111,89 dol. už 1 brl.

Po­ky­tis: la­biau­siai ša­ly­je pa­bran­go agur­kai, po­mi­do­rai ir sal­džio­sios

pa­pri­kos.

Aud­riaus Bag­do­no nuo­tr.

Gy­ven­ti Lie­tu­vo­je da­ro­si pi­giau Var­to­ji­mo pre­kių ir pa­slau­gų kai­ nos ša­ly­je ma­žė­ja tre­čią mė­ne­sį iš ei­lės. Gruo­dį fik­suo­ta 0,1 pro­c. mė­ne­sio def­lia­ci­ja. Tie­sa, kai ku­ rios pre­kės, pa­vyz­džiui, dar­žo­vės, bran­go maž­daug ket­vir­ta­da­liu.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pra­ ne­šė, kad me­ti­nė inf­lia­ci­ja praė­ ju­sį gruo­dį bu­vo 2,8 pro­c., ar­ ba 0,6 pro­c. ma­žes­nė nei tą pa­tį 2011-ųjų mė­ne­sį, o vi­du­ti­nė me­ ti­nė inf­lia­ci­ja per­nai, pa­ly­gin­ti su 2011 m., su­ma­žė­jo 1 pro­c. – iki 3,1 pro­c. Sta­t is­t i­k ų tei­g i­m u, gruo­d į bend­ra­jam var­to­to­jų kai­nų mė­ne­ sio po­ky­čiui di­džiau­sią įta­ką tu­rė­ jo 0,6 pro­c. at­pi­gu­sios trans­por­ to pre­kės ir pa­slau­gos, 0,9 pro­c. su­ma­žė­ju­sios dra­bu­žių bei ava­ly­ nės kai­nos ir 0,6 pro­c. smu­ku­sios būs­to ap­sta­ty­mo, na­mų apy­vo­kos įran­gos, kas­die­nės būs­to prie­žiū­ ros pre­kių bei pa­slau­gų kai­nos. Ta­čiau mais­to pro­duk­tai ir neal­ ko­ho­li­niai gė­ri­mai per mė­ne­sį pa­ bran­go 0,6 pro­c. Iš trans­por­to pre­kių ir pa­slau­ gų per mė­ne­sį dau­giau­sia at­pi­go

ben­zi­nas – 2,4 pro­c., dy­ze­li­niai de­ga­lai – 0,6 pro­c. O ke­lei­vi­nio oro trans­por­to pa­slau­gos pa­bran­ go 11,8 pro­c. Dėl nuo­lai­dų ava­ly­nės kai­nos per mė­ne­sį su­ma­žė­jo 1,3 pro­c., dra­bu­žių – 0,8 pro­c., o ava­ly­nės tai­sy­mo kai­nos ūg­te­lė­jo 0,3 pro­c. Iš mais­to pro­duk­tų ir neal­ko­ ho­li­nių gė­ri­mų per mė­ne­sį dau­ giau­sia – 17,5 pro­c. – pa­bran­go švie­žios dar­žo­vės, po 0,7 pro­c. – žu­vis bei jos pro­duk­tai ir pie­nas bei jo pro­duk­tai, sū­ris, 0,2 pro­c. – švie­žia mė­sa. Ta­čiau 1,2 pro­c. at­pi­go cuk­rus, uo­gie­nė, me­dus, šo­ko­la­das ir sal­du­my­nai, mi­ne­ ra­li­nio van­dens, gai­vių­jų gė­ri­mų ir sul­čių kai­nos smu­ko 0,9 pro­c., vai­sių ir uo­gų – 0,8 pro­c. Iš vai­sių ir dar­žo­vių gruo­dį dau­giau­sia, maž­daug ket­vir­ta­ da­liu, pa­bran­go vai­si­nės dar­žo­vės – agur­kai, po­mi­do­rai, sal­džio­sios pa­pri­kos, 14,9 pro­c. – vy­nuo­gės. La­biau­siai Lie­tu­vo­je at­pi­go cit­ru­ si­niai vai­siai – 10,8 pro­c., mor­kos ir bu­ro­kė­liai – 7,4 pro­c., svo­gū­ni­ nės dar­žo­vės – 4,8 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

Au­go eks­por­tas ir im­por­tas Lie­tu­vos eks­por­tas 2012 m. sausio–lapkričio mė­ne­siais sie­kė 72,521 mlrd. li­tų, im­por­tas – 78,987 mlrd. li­tų, ar­ba ati­tin­ka­mai 14,1 pro­c. ir 9,2 pro­c. dau­giau nei per ati­tin­ka­mą 2011-ųjų lai­ko­tar­pį.

Kaip pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­tas, vie­nuo­li­kos mė­ne­sių eks­ por­to au­gi­mui įta­kos tu­rė­jo 9,6 pro­c. pa­di­dė­jęs naf­tos pro­duk­tų, 33,9 pro­c. – ka­ti­lų, ma­ši­nų ir me­ cha­ni­nių įren­gi­nių, jų da­lių, 22,3 pro­c. – bal­dų eks­por­tas. Im­por­ to pa­di­dė­ji­mui įta­kos tu­rė­jo 69,9 pro­c. išau­gęs naf­tos pro­duk­tų, 8 pro­c. – ka­ti­lų, ma­ši­nų ir me­cha­ni­ nių įren­gi­nių, jų da­lių bei 15,9 pro­c. – plas­ti­kų ir jų ga­mi­nių im­por­tas.

Įvai­rių so­cia­li­nių iš­mo­kų dy­dį le­mian­ čios drau­džia­mo­sios pa­ja­mos šie­met lie­ ka 1488 li­tai. Į prieš kri­zę bu­vu­sį ly­gį jos grą­žin­tos jau nuo 2012 m. Nuo drau­džia­ mų­jų pa­ja­mų dy­džio skai­čiuo­ja­mos ne tik pen­si­jos, bet ir be­dar­bio pa­šal­pos, mo­ti­nys­tės (tė­vys­tės) iš­mo­kų, „Sod­ros“ ir svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų ri­bos, taip pat pa­šal­pos už įvai­rias li­gas, ne­lai­min­ gus at­si­ti­ki­mus, pro­fe­si­nę rea­bi­li­ta­ci­ją.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

Svar­biau­sios Lie­tu­vos eks­por­to par­tne­rės per­nai sausio–lapkri­ čio mė­ne­siais bu­vo Ru­si­ja, Lat­ vi­ja, Vo­kie­ti­ja ir Es­ti­ja, im­por­ to – Ru­si­ja, Vo­kie­ti­ja, Len­ki­ja ir Lat­vi­ja. Lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių dau­ giau­sia eks­por­tuo­ta į Vo­kie­ti­ją, Lat­vi­ją, Es­ti­ją ir Jung­ti­nę Ka­ra­ lys­tę. ES ša­lims per­nai sausio–lap­ kričio mė­ne­siais te­ko 60,8 pro­c., o Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­ drau­gos (NVS) ša­lims – 29,4 pro­c. Lie­tu­vos eks­por­to. Im­por­ tas iš ES ša­lių su­da­rė 56,6 pro­c., o iš NVS ša­lių – 36,5 pro­c. vi­so Lie­ tu­vos im­por­to. „Klaipėdos“, BNS inf.

+0,20 %

Drau­džia­mo­sios ­ pa­ja­mos nedidėja

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

–0,03 %

78-ą vie­tą

pa­sau­ly­je Lie­tu­va uži­ma pa­gal tu­ri­mas auk­so at­sar­gas.

Per­nai Lie­tu­vo­je į ban­ko­ma­tus gy­ ven­to­jai įne­šė ge­ro­ kai dau­giau pi­ni­gų ne­gu 2011 m. Gry­ nuo­sius prii­man­čių įren­gi­nių tink­lą ša­ ly­je ža­da­ma dar la­ biau plės­ti ir šie­met.

Spar­ta: per me­tus gy­ven­to­jai į ban­ko­ma­tus įne­šė be­veik dvi­gu­bai dau­

giau pi­ni­gų.

„Fotodienos“ nuo­tr.

Gry­nie­ji plūs­ta į ban­ko­ma­tus Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Gry­nų­jų – dvi­gu­bai dau­giau

SEB ban­ko duo­me­ni­mis, 2012 m. gy­ven­to­jai ir įmo­nių at­sto­vai, nau­ do­da­mie­si gry­nuo­sius pi­ni­gus prii­ man­čiais SEB ban­ko­ma­tais, į są­ skai­tas įmo­kė­jo 71 pro­c. dau­giau gry­nų­jų pi­ni­gų ne­gu 2011-ai­siais. Per me­tus gry­nų­jų pi­ni­gų, įmo­kė­tų SEB ban­ko­ma­tuo­se, pa­dau­gė­jo nuo 1 mlrd. iki 1,8 mlrd. li­tų. Taip pat pa­ di­dė­jo ir vi­du­ti­nė įmo­ka­ma gry­nų­jų pi­ni­gų su­ma – nuo 1993 li­tų 2011 m. iki 2140 li­tų 2012-ai­siais. Gy­ven­to­jai gry­nai­siais pi­ni­gais gau­tas pa­ja­mas į są­skai­tas įmo­ka tris kar­tus daž­niau ne­gu įmo­nės. „Nau­do­da­mo­si gry­nuo­sius pi­ ni­gus prii­man­čiais ban­ko­ma­tais, įmo­nės į są­skai­tas per­ve­da die­ nos ar sa­vai­tės pa­ja­mas, o gy­ven­ to­jai – gry­nai­siais pi­ni­gais gau­tas iš­mo­kas, do­va­no­tus pi­ni­gus, su­si­ grą­žin­tas sko­las, na­muo­se lai­ky­ tas san­tau­pas, dir­ban­čių už­sie­ny­je vai­kų ar tė­vų par­vež­tas ir ki­to­kias lė­šas“, – sa­kė SEB ban­ko pre­zi­ den­to pa­va­duo­to­jas ir Maž­me­ni­ nės ban­ki­nin­kys­tės tar­ny­bos di­ rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Do­vei­ka. Ri­kiuo­ja pa­gal klien­tų srau­tus

Pa­sak V.Do­vei­kos, gry­nuo­sius pi­ ni­gus prii­man­čiais ban­ko­ma­tais gy­ven­to­jai ir įmo­nių at­sto­vai nau­ do­ja­si dėl ke­lių prie­žas­čių. „Pas­ lau­ga SEB ban­ko klien­tams yra ne­ mo­ka­ma, at­si­ra­do dau­giau to­kio po­bū­džio ban­ko­ma­tų ir su­si­for­ ma­vo žmo­nių bei įmo­nių at­sto­vų įpro­čiai, su­ge­bė­ji­mas jais nau­do­ tis. Be to, vis la­biau di­dė­ja su­vo­ki­ mas, kad pi­ni­gus lai­ky­ti są­skai­to­je

sau­giau ne­gu ne­šio­tis pi­ni­gi­nė­je“, – sa­kė V.Do­vei­ka. At­siž­velg­da­mas į pa­slau­gos po­ pu­lia­rė­ji­mą, SEB ban­kas ir to­ liau ke­ti­na plės­ti gry­nuo­sius pi­ni­ gus prii­man­čių ban­ko­ma­tų tink­lą. 2012 m. šių ban­ko­ma­tų tink­las Lie­ tu­vo­je bu­vo iš­plės­tas nuo 35 iki 44. Nau­jų ban­ko­ma­tų įren­gia­ma at­si­ žvel­giant į klien­tų srau­tus – to­se vie­to­se, kur lė­šas į są­skai­tas ir gy­ ven­to­jai, ir įmo­nių at­sto­vai ga­lė­tų įmo­kė­ti pa­to­giai, grei­tai ir sau­giai, pa­vyz­džiui, di­džiuo­siuo­se pre­ky­ bos cent­ruo­se.

Vir­gi­ni­jus Do­vei­ka:

Nau­do­da­mie­si gry­ nuo­sius pi­ni­gus prii­ man­čiais ban­ko­ ma­tais gy­ven­to­jai per­ve­da do­va­no­tus pi­ni­gus, su­si­grą­žin­ tas sko­las, san­tau­pas.

Pi­ni­gų dau­gė­ja

„Swed­bank“ klien­tai 2012-ai­siais į ban­ko­ma­tus įne­šė 1,1 mlrd. li­tų dau­giau nei prieš me­tus. Ope­ra­ ci­jų skai­čius gry­nuo­sius prii­man­ čiuo­se ban­ko­ma­tuo­se per me­tus išau­go 38 pro­c., o klien­tų, be­si­nau­ do­jan­čių to­kiais sa­vi­tar­nos įren­gi­ niais, skai­čius išau­go be­veik penk­ ta­da­liu. „Pir­muo­sius gry­nų­jų pi­ni­gų įne­ ši­mo ban­ko­ma­tus „Swed­bank“ įren­gė 2006 m., o šiuo me­tu nau­ do­jan­tis jais at­lie­ka­ma net 83 pro­c.

vi­sų pi­ni­gų įne­ši­mo ope­ra­ci­jų. Ma­ to­me, kad klien­tai tei­gia­mai ver­ti­na ga­li­my­bes su­si­tvar­ky­ti kas­die­nius fi­nan­sus sa­va­ran­kiš­kai, to­dėl pla­ nuo­ja­me ir to­liau plės­ti sa­vi­tar­nos įren­gi­nių, taip pat ir pi­ni­gus prii­ man­čių ban­ko­ma­tų, tink­lą“, – tei­ gė „Swed­bank“ Ban­ko­ma­tų tink­lo va­do­vas Ta­das Ba­raus­kas. Šiuo me­tu vi­so­je Lie­tu­vo­je vei­ kia 102 pi­ni­gus prii­man­tys „Swed­ bank“ ban­ko­ma­tai, še­ši iš jų prii­ ma eu­rus. Įt­rau­kė ir lo­te­ri­jos ter­mi­na­lus

„Dans­ke Bank“ ban­ko­ma­tų, prii­ man­čių gry­nuo­sius pi­ni­gus Lie­tu­ vo­je, at­si­ra­do tik per­nai me­tų vi­ du­ry­je. „Pir­mą pus­me­tį ver­ti­na­me kaip nau­jų klien­tų įpro­čių for­ma­vi­mą. Šiais ban­ko­ma­tais nau­do­ja­si ir pri­ va­tūs, ir vers­lo klien­tai, o nau­do­ ji­ma­sis pa­slau­ga di­dė­ja“, – tei­gė „Dans­ke Bank“ Mo­kė­ji­mo kor­te­ lių sky­riaus va­do­vas Ro­ber­tas Ur­ bo­na­vi­čius. Di­džių­jų ša­lies mies­tų pre­ky­bos cent­ruo­se sep­ty­nis ban­ko­ma­tus prii­man­čius gry­nuo­sius pi­ni­gus, tu­ri ir DNB ban­kas. Dar pen­ki įren­ gia­mi šiuo me­tu, o iki me­tų pa­bai­ gos Lie­tu­vo­je tu­rė­tų veik­ti 24 to­kių DNB ban­ko ban­ko­ma­tų tink­las. „Aki­vaiz­du, kad taip įne­ša­mų pi­ ni­gų apy­var­ta au­ga. Per me­tus įne­ ša­mų gry­nų­jų pi­ni­gų apy­var­tos au­ gi­mo tem­pas sie­kė dau­giau nei 80 pro­c. Pi­ni­gus į sa­vo są­skai­tas įneš­ ti ir juos iš­si­gry­nin­ti klien­tai grei­tai ga­lės ir lo­te­ri­jos „Per­las“ ter­mi­na­ luo­se. Tai spren­di­mas tais at­ve­jais, kai ban­ko­ma­tus įreng­ti per bran­ gu“, – sa­kė DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai And­rius Vil­kan­cas.

11

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

pasaulis Ati­dė­jo ­ ce­re­mo­ni­ją

Nup­jo­vė ­ gal­vą

Kuk­lus ­ gim­ta­die­nis

Su vė­žiu ko­vo­jan­tis Ve­ne­sue­ los pre­zi­den­tas Hu­go Cháve­ zas ne­ga­lės grįž­ti į tė­vy­nę iki šian­dien tu­rin­čios įvyk­ti inau­ gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­jos, to­dėl duos prie­sai­ką vė­liau. Vy­riau­ sy­bė pa­tvir­ti­no, jog 58 me­tų H.Cháve­zo svei­ka­ta per silp­ na, kad jis ga­lė­tų bū­ti pri­saik­ din­tas iš Ku­bos.

In­di­ja va­kar iš­kvie­tė Pa­kis­ta­ no am­ba­sa­do­rių, kai du jos ka­riai bu­vo nu­kau­ti per iš­ puo­lį pa­sie­ny­je. Is­la­ma­ba­das nei­gia, kad tai pa­da­rė jo pa­jė­ gos. In­di­jos ar­mi­ja pa­reiš­kė, kad ka­riai žu­vo po su­si­šau­dy­ mo, ki­lu­sio gin­či­ja­ma­me Kaš­ my­ro re­gio­ne. Vie­nam ka­riui bu­vo nu­pjau­ta gal­va.

Prin­co Wil­lia­mo žmo­nai Cat­he­ri­ne va­kar suė­jo 31-i, ta­ čiau dėl pla­čiai ap­ra­šy­to jos nėš­tu­mo gim­ta­die­nio šven­tė bu­vo kuk­li. Šv. Jo­kū­bo rū­mai pa­skel­bė, kad Kemb­ri­džo ku­ ni­gaikš­tie­nė šią pro­gą at­švęs pri­va­čiai. Ma­no­ma, kad ji bus su sa­vo vy­ru po­ros na­muo­se Šiau­rės Vel­se.

2013-ie­ji yra pa­sku­ ti­niai ES mais­to skirs­ty­mo pro­gra­ mos me­tai. Ji pa­de­ da iš­gy­ven­ti ke­lio­ li­kai mi­li­jo­nų skur­ džiau­sių eu­ro­pie­ čių. Te­le­vi­zi­jos „Eu­ ro­news“ ko­res­pon­ den­tai nu­vy­ko į Len­ki­ją su­si­tik­ti su ke­liais iš jų.

Sta­tis­ti­ka: 2 mln., ar­ba 7 pro­c., vi­sų Len­ki­jos gy­ven­to­jų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Skur­das Eu­ro­po­je au­ga, pa­ra­ma ma­žė­ja Pa­šal­pa ne­prik­lau­so

Go­sia jau 11 me­tų gy­ve­na Var­šu­ vos po­že­mi­nė­je tra­so­je. Ja ei­na ši­ lu­mos vamz­džiai, tad mo­te­riai bent jau ne­šal­ta. „Pas mus bu­vo atė­ję so­cia­li­nės pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jai su di­ rek­to­riu­mi, – pri­si­mi­nė ji. – Pak­ lau­siau, ar ga­lė­čiau gau­ti ko­kią nors pa­šal­pą, o jie at­sa­kė: „Ne. Jums nie­kas ne­prik­lau­so!“ Nes aš iš­ge­ riu. Tai­gi pa­dė­ti man ne­rei­kia.“ Tie, ku­riems po že­me vie­tos neat­si­ra­do, sta­to imp­ro­vi­zuo­tus na­me­lius mies­to pa­kraš­ty­je. To­ kia­me na­me­ly­je gy­ve­na Mo­ni­ka. Mo­te­ris yra in­va­li­dė, jai am­pu­ta­vo ko­ją. Bū­da­ma neį­ga­li, ji ne­ga­li su­ si­ras­ti dar­bo. In­va­li­du­mo pen­si­ jos Mo­ni­kai ir­gi ne­mo­ka. Vy­ras, su ku­riuo ji gy­ve­na, ver­čia­si at­si­tik­ ti­niais dar­bais – va­ly­mu, smul­kiu re­mon­tu. Per mė­ne­sį jis už­dir­ba ne dau­giau kaip 1500 zlo­tų (1260 li­tų) – maž­daug toks Len­ki­jo­je yra mi­ ni­ma­lus mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas. „Da­ro­me vis­ką, kad iš­trūk­tu­me iš ši­tos pa­dė­ties, bet mums pa­ja­mų ne­pa­kan­ka“, – at­si­du­so Mo­ni­ka.

18

mln. žmo­nių gau­na pa­ra­mą pa­gal ES Mais­to la­biau­siai ne­pa­si­tu­rin­tiems as­me­nims pro­gra­mą.

Skur­de gy­ve­na 2 mln. žmo­nių

Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, šian­dien Len­ki­jo­je nuo­la­ti­nio sto­go virš gal­vos ne­tu­ri nuo 80 tūkst. iki 130 tūkst. žmo­nių. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nė Ag­niesz­ka, pa­tru­liuo­jan­ti pro­ble­mi­niuo­se ra­ jo­nuo­se, sa­ko vis daž­niau su­tin­ kan­ti be­na­mių. „Bet skur­das pa­lie­čia ne tik tuos, ku­rie gy­ve­na ka­na­li­za­ci­jo­je ar­ba pa­la­pi­nė­se, – aiš­ki­no ji. – Skur­ džių žmo­nių pa­kan­ka ir įpras­tuo­se na­muo­se. Šian­die­nė pa­dė­tis ša­ly­je su­dė­tin­ga vi­siems, žmo­nės ne­su­ du­ria ga­lo su ga­lu, ne­ga­li iš­gy­ven­ti nuo at­ly­gi­ni­mo iki at­ly­gi­ni­mo. To­ kia yra rea­ly­bė dau­ge­liui len­kų.“ Nors Len­ki­ja yra vie­na iš ne­dau­ ge­lio ES vals­ty­bių, ku­rio­se eko­no­ mi­ka au­ga, 2 mln. len­kų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos. Tai su­da­ ro maž­daug 7 pro­c. vi­sų ša­lies gy­ ven­to­jų. Ei­lės prie ne­mo­ka­mų pie­tų

Dėl to ne­si­bai­gia ei­lės prie ne­mo­ ka­mų pie­tų, ku­riuos ruo­šia ir da­li­ja hu­ma­ni­ta­ri­nės ir re­li­gi­nės or­ga­ni­

za­ci­jos. „Ca­ri­to“ cent­ras Var­šu­vo­ je mais­tą gau­ną pa­gal ES mais­to la­biau­siai ne­pa­si­tu­rin­tiems as­me­ nims pro­gra­mą PEAD.

ES ini­cia­ty­va nu­ma­ to la­bai ri­bo­tą biu­ dže­tą, ji at­plėš­ta nuo rea­ly­bės, kad skur­ de gy­ve­nan­čių žmo­ nių vis dau­gė­ja! „Ši pro­gra­ma lei­džia mums kas­ dien pa­mai­tin­ti karš­tais pie­tu­mis 800 žmo­nių. Jei­gu pi­ni­gų ne­bus ski­ria­ma, tu­rė­si­me už­da­ry­ti val­ gyk­lą“, – sa­kė „Ca­ri­to“ cent­ro va­ do­vė Iza­bel­la Cho­ma. To­kiu at­ve­ju nu­ken­tė­tų ne tik be­na­miai. An­na Sla­wins­ka dir­ba val­gyk­lo­je už 1250 zlo­tų (1 tūkst. li­tų) per mė­ne­sį. „Mes ne gy­ve­na­me, o iš­gy­ve­ na­me. Ma­no vy­ras pra­ra­do dar­bą, tu­ri­me du vai­kus, gy­ven­ti ne­pap­

ras­tai sun­ku. Šia­me cent­re ne­mo­ ka­mai gau­nu pro­duk­tų, dra­bu­žių, o per šven­tes – ir sal­du­my­nų vai­ kams. Štai taip ir iš­si­ver­čia­me“, – pa­sa­ko­jo A.Sla­wins­ka. Biu­dže­tas ma­žės 40 pro­c.

90 pro­c. pro­duk­tų, ku­rie ne­mo­ ka­mai da­li­ja­mi Len­ki­jo­je, tie­kia­ ma iš PEAD fon­dų. Ši pro­gra­ma bu­vo pra­dė­ta įgy­ven­din­ti 1987 m., jos fon­das – 500 mln. eu­rų per me­tus. Prog­ra­mos idė­ja bu­vo per­duo­ti že­mės ūkio pro­duk­ci­jos per­tek­lių skur­džiau­siems gy­ven­ to­jams. Bet pro­gra­ma to­kia, ko­kia yra da­bar, il­gai ne­gy­vuos. Eu­ro­pos Tei­ sin­gu­mo Teis­mas pa­ten­ki­no Vo­ kie­ti­jos skun­dą ir anu­lia­vo PEAD fi­nan­sa­vi­mą. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­siū­lė vie­toj PEAD su­kur­ti fon­ dą, ku­rį tu­rė­tų pil­dy­ti vi­si mo­kūs ES na­riai. Šią sche­mą bu­vo ke­ti­ na­ma pra­dė­ti vyk­dy­ti 2014 m., bet ga­ran­ti­jų dėl to nė­ra. Vo­kie­ti­ ja, Ny­der­lan­dai, Šve­di­ja, Aust­ri­ja, Da­ni­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir Če­ki­ja ma­no, kad pa­ra­mos skur­diems gy­

ven­to­jams pro­ble­mą tu­rė­tų spręs­ ti pa­čios vals­ty­bės. Vis dėl­to PEAD koor­di­na­to­rius Len­ki­jo­je Łu­kas­zas Beie­ris tei­gia, kad nau­ja pro­gra­ma ne­pa­ten­kins au­gan­čių po­rei­kių. „ES ini­cia­ty­va nu­ma­to la­bai ri­ bo­tą biu­dže­tą, ji at­plėš­ta nuo rea­ ly­bės ir neat­siž­vel­gia į tai, ką tri­mi­ tuo­ja eko­no­mi­niai ro­dik­liai: skur­de gy­ve­nan­čių žmo­nių vis dau­gė­ja! O biu­dže­tas ma­ži­na­mas 40 pro­c. ES tu­rė­tų ro­dy­ti so­li­da­ru­mą su skur­ des­nė­mis vals­ty­bė­mis na­rė­mis, ku­rių na­cio­na­li­niai biu­dže­tai ne­ ga­li skir­ti pa­gal­bos skurs­tan­tiems. Pa­vyz­džiui, Len­ki­jo­je tai neį­ma­no­ ma“, – aiš­ki­no Ł.Beie­ris. Iš 18 mln. žmo­nių, ku­rie gau­na pa­ra­mą iš PEAD fon­dų, 1,5 mln. yra Len­k i­jos gy­ven­to­jai. Jei­g u pro­gra­ma bus nu­trauk­ta be adek­ va­taus ­tę­sinio, dau­ge­lio jų pa­dė­ tis taps ka­tast­ro­fiš­ka. O Len­ki­jos pa­ra­mos or­ga­ni­za­ci­jos skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais: dėl kri­zės Eu­ ro­po­je vis sun­kiau su­rink­ti mais­ to li­ku­čius ir per­duo­ti juos skurs­ tan­tiems. „Eu­ro­news“ inf.

Tarp Bendrijos na­rių gilėja pra­ra­ja Po pen­ke­rių me­tų eko­no­mi­nės kri­zės ne­dar­bas Eu­ro­po­je pa­sie­ kė re­kor­di­nį ly­gį, žmo­nių pa­ja­mos smu­ko, so­cia­li­nė pa­ra­ma su­men­ ko, o tarp ES na­rių ve­ria­si vis pla­ tes­nė pra­ra­ja.

To­kias iš­va­das ant­ra­die­nį pa­skel­bė Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, pri­sta­čiu­si kas­ me­tę so­cia­li­nių ir dar­bo ten­den­ci­ jų ap­žval­gą. Is­pa­ni­jo­je ne­dar­bas šok­te­lė­jo iki re­kor­di­nių 26,6 pro­c., Grai­ki­jo­je

– iki 26 pro­c., ne­daug at­si­lie­ka ir Por­tu­ga­li­ja, įvyk­džiu­sį dra­ko­niš­ką iš­lai­dų ma­ži­ni­mo pro­gra­mą. Vi­so­ je eu­ro zo­no­je dar­bo ieš­ko be­veik 19 mln. žmo­nių. „At­si­ran­da vis di­dė­jan­tis ato­ trū­kis, – ant­ra­die­nį sa­kė Eu­ro­ pos so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­sa­ ras László An­do­ras. – Pe­ri­fe­ri­nės vals­ty­bės pa­kliu­vo į su­si­trau­kian­ čios eko­no­mi­kos, au­gan­čio ne­dar­ bo ir ma­žė­jan­čių in­di­vi­dua­lių pa­ ja­mų spi­ra­lę.“

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ap­žval­go­ je tei­gia­ma, kad pa­žei­džia­miau­si yra jau­ni suau­gę žmo­nės, be­dar­ bės mo­te­rys ir vie­ni­šos mo­ti­nos. Au­gant ne­dar­bui, di­dė­ja ir skur­ do ri­zi­ka, ypač ES pie­ti­nė­se ir ry­ ti­nė­se ša­ly­se. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad vie­nas iš pen­kių na­mų ūkių Bul­ ga­ri­jo­je, Kip­re, Grai­ki­jo­je, Veng­ ri­jo­je, Lat­vi­jo­je ir Ru­mu­ni­jo­je vos su­du­ria ga­lą su ga­lu. O Šiau­rės ša­ ly­se, Vo­kie­ti­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je gy­ ven­to­jų pa­ja­mos au­ga. Šios vals­ty­

bės, anot Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, tu­ri stip­rias so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­ mas ir lanks­tes­nes dar­bo rin­kas. „Ma­žai ti­kė­ti­na, kad 2013 m. Eu­ro­pos lauks so­cia­li­nis eko­no­ mi­nis pa­ge­rė­ji­mas“, – tei­gė ko­ mi­sa­ras L.An­do­ras. To­kia pro­gno­zė ski­ria­si nuo ki­tų ES ly­de­rių ver­ti­ni­mų. Vos die­ną anks­čiau Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas José Ma­nue­lis Bar­ro­so ti­ki­no, kad eu­ro kri­zė „iš es­mės įveik­ta“. „EUob­ser­ver“ inf.

12

KetvirtADIENIS, SAUSIO 10, 2013

turtas

Kainų svars­tyklės: dva­ras

Vil­nie­čių nuo Ge­di­mi­no pi­lies bokš­to nu­leis­tas pla­ka­tas su už­ra­ šu „Par­duo­ta“ prie­š ke­le­rius me­tus su­kėlė vi­suo­menės pa­si­pik­ti­ nimą. Ta­čiau šis po­kštas ne­la­bai to­li nuo rea­lybės. Lie­tu­vo­je įsi­ gy­ti pra­ban­gaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) ne­sun­ku. Kur kas keb­liau pa­siek­ti, kad toks tur­tas iš tiesų at­ro­dytų kaip di­dikų lai­ kus me­nan­tis pa­sta­tas, o ne kaip su­kly­pu­si lūšna.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

No­rint tap­ti dva­ri­nin­ku Lie­tu­vo­je ne­rei­kia net la­bai daug pi­nigų. Ke­ lias­de­šim­ties tūkstan­čių litų pa­ kaks dva­rui ša­ly­je nu­si­pirk­ti. Ži­no­ ma, to­kia su­ma įver­tin­tas pa­sta­tas bus ap­leis­tas, ta­čiau tu­rin­tis dva­ro, ku­ria­me die­nas ka­dai­se lei­do tur­ tin­ges­ni žem­vald­žiai, sta­tusą. No­ rint įsi­gy­ti su­tvar­kytą ne­la­bai to­ li nuo did­žiųjų miestų esantį dvarą teks pa­klo­ti ir ke­lio­li­ka kartų di­ desnę pi­nigų sumą. Pi­gios – tik lie­ka­nos

nin­kais tap­ti no­rin­tys žmonės ga­li ir su­tau­py­ti, nes to­kio NT kai­nos ko­ne du­kart ma­žesnės, ne­gu bu­vo prie­š eko­no­mi­kos sunk­metį.

Ma­rius Bru­žas:

Dva­ras vi­sa­da bu­vo ir bus pra­ban­gus NT. Ta­čiau jei­gu per­ka­ te jį už ke­lis šim­tus tūkstan­čių litų, nu­si­ pirk­si­te dva­ro lie­ka­ nas, o ne dvarą.

Tie­sa, už erdvų butą Vil­niaus se­ na­mies­ty­je ga­li tek­ti su­mokė­ti ir bran­giau ne­gu už bu­vu­sią di­dikų nuo­sa­vybę kur nors Ute­nos ra­jo­ ne. Tad ar tik­rai dvarą, pilį Lie­ tu­vo­je ga­li­me lai­ky­ti pra­ban­giu NT? Tarp­tau­tinės pra­ban­gaus NT agentū­ros „Sotheby’s In­ter­na­tio­ nal Real­ty“ va­do­vas Lie­tu­vo­je Ma­ rius Bru­žas teigė, kad taip. „Dva­ras vi­sa­da bu­vo ir bus pra­ ban­gus NT. Ta­čiau jei­gu per­ka­te jį už ke­lis šim­tus tūkstan­čių litų, nu­ si­pirk­si­te dva­ro lie­ka­nas, o ne dva­ rą“, – sakė M.Bru­žas. 1–3 mln. eurų (3,5–10 mln. litų), pa­sak M.Bru­žo, Lie­tu­vo­je ga­li kai­ nuo­ti su­tvar­ky­tas se­no­vi­nis dva­ras. Jei­gu per­ka­mas dva­ras įkai­no­tas ge­ro­kai ma­žes­ne su­ma, grei­čiau­ siai jis bus ap­leis­tas, ir norė­da­mi jį pri­kel­ti ki­tam gy­ve­ni­mui nau­jie­ ji šei­mi­nin­kai turės tam skir­ti dar ant­ra tiek ar net dau­giau, ne­gu su­ mokė­jo iš pra­džių.

„Dvarų kai­nos Lie­tu­vo­je svy­ruo­ja pa­gal is­to­rinę, ar­chi­tektū­rinę ver­ tę. Kainą le­mia ir ap­lin­ka, ku­rio­je dva­ras sto­vi. Jei­gu ša­lia bus ko­kios nors fer­mos, kai­na iš kar­to kris“, – sakė R.Va­lic­kas. Pi­lies Lie­tu­vo­je R.Va­lic­kui par­ duo­ti ne­te­ko, ta­čiau įvai­rių dvarų nuo 2006-ųjų jis siūlė apie 20. Iš jų par­davė še­šis, o šiuo me­tu dvarą įsi­gy­ti no­rin­tiems klien­tams R.Va­ lic­kas galėtų pa­si­ūly­ti pen­kis še­šis ob­jek­tus. „Ši rin­ka la­bai spe­ci­finė ir siau­ra. Net ne vi­si sa­vi­nin­kai pa­ gei­dau­ja sa­vo skel­bi­mus dėti į in­ ter­netą. Jei­gu įdėsi­me skel­bimą in­ter­ne­te, bus tik jo per­žiū­ros, bet skam­bu­čių ne­su­lauk­si­me. Per me­ tus to­kių san­do­rių da­bar būna vie­ ne­tai. 2007-ai­siais, kai bu­vo pa­ts pi­kas, per me­tus dvarų būda­vo par­duo­da­ma po ke­lio­li­ka“, – sa­ kė R.Va­lic­kas.

Pi­lies par­duo­ti ne­te­ko

Ste­bi rin­kos suak­tyvė­jimą

Žmonėms, ra­du­siems skel­bimą in­ ter­ne­te, kad už ke­lias­de­šimt ar po­ rą šimtų tūkstan­čių litų par­duo­da­ mas dva­ras, Lie­tu­vos pi­lių ir dvarų aso­cia­ci­jos pro­jektų koor­di­na­torė Dai­va Kelp­šaitė pa­tarė pra­dinę sumą dau­gin­ti ma­žiau­siai iš dvie­ jų ar­ba net ke­tu­rių – tai bus ga­lu­ ti­nis skai­čius, kiek pi­nigų pri­reiks ne tik to­kiam NT įsi­gy­ti, bet ir jam su­tvar­ky­ti. Agentū­ros „Ober-Haus“ ko­mer­ ci­nio NT eks­per­tas Re­mi­gi­jus Va­ lic­kas pa­stebė­jo, kad da­bar dva­ri­

Tie­sa, D.Kelp­šaitė teigė, kad pa­ sta­ruo­ju me­tu dvarų rin­ka šiek tiek suak­tyvė­ju­si, – Lie­tu­vos pi­ lių ir dvarų aso­cia­ciją pa­sie­kia vis dau­giau žmo­nių, no­rin­čių par­duo­ti ar­ba įsi­gy­ti dvarų, pa­klau­simų. „Sa­vo in­ter­ne­to pus­la­py­je ža­da­ me pa­da­ry­ti skel­bimų sky­relį, ku­ ria­me būtų skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja apie par­duo­da­mus dva­rus, nes jau­ čia­me, kad jau yra toks po­rei­kis“, – sakė D.Kelp­šaitė. Ji pa­sa­ko­jo, kad pi­li­mis ir dva­ rais lie­tu­viai do­mi­si dėl skir­tingų

prie­žas­čių. Ta­čiau net ir tie, ku­rie iš pra­džių sva­jo­ja pirk­ti pilį, grei­tai per­si­me­ta prie dva­ro – jų Lie­tu­vo­ je yra dau­giau kaip 500, o pi­lių vi­ so la­bo ke­lio­li­ka. „Ar pa­sta­tas yra pi­lis, ar dva­ras, nu­sta­to­ma iš iš­li­ku­sių gy­ny­bi­nių ele­m entų. Jei­g u jų yra, va­d i­n a­ si, pa­statą ga­li­ma lai­ky­ti pi­li­mi. Ta­čiau pi­lių Lie­tu­vo­je tik­rai ge­ ro­kai ma­žiau ne­gu dvarų ir be­veik vi­sos jos vals­ty­b inės“, – teigė D.Kelp­šaitė. Gy­ven­ti dva­re no­ri re­tas

D.Kelp­šaitė pa­sa­ko­jo, kad žmonės daž­niau­siai sie­kia įsi­gy­ti dvarų, nes no­ri juo­se vyk­dy­ti ko­kią nors ko­mer­cinę veiklą, nuo­mo­ti pra­šmat­nias pa­tal­pas ren­gi­niams. Ta­ čiau būna ir to­kių, ku­rie sumąs­to pa­tys gy­ven­ti nu­si­pirk­tuo­se dva­ ruo­se ir jo­kių tu­ristų ar pa­ša­li­nių įsi­leis­ti ne­no­ri. „Daž­niau­siai nie­ ko įsi­leis­ti ne­no­ri ma­žiu­kai dva­ rai. Ta­čiau yra to­kių, pa­vyzd­žiui, Bi­kuš­kio dva­ro, šei­mi­ninkų, ku­rie tu­ristų ne­no­ri, ta­čiau į dvarą mie­ lai įleid­žia me­no ren­gi­nius. Būna ir to­kių at­vejų, kad žmo­gus, pa­matęs kokį nors dvarą, ne­be­ga­li nu­sto­ti apie jį gal­vo­ti. Vie­na mo­te­ris prie­š pen­ke­rius me­tus iš­vy­do vieną Lie­ tu­vos dvarą, jis jai taip pa­ti­ko, kad net pra­dėjo jį sap­nuo­ti. Mo­te­ris ne­ nu­ri­mo, kol jo ne­nu­si­pir­ko“, – pa­ sa­ko­jo D.Kelp­šaitė. Vis dėlto daž­niau­siai pirkė­jai dvarą lai­ko ge­ra in­ves­ti­ci­ja. Ta­čiau M.Bru­žas įspėjo, kad to­kia in­ves­ti­ ci­ja su­si­žavėję pirkė­jai tu­ri ži­no­ti, jog ji ga­li grei­tai ir neat­si­pirk­ti. „Dva­rus žmonės pa­pras­tai per­ ka kaip in­ves­ti­ci­jas, pa­vyzd­žiui, no­ri įreng­ti kon­fe­ren­cijų cent­ rus, ta­čiau tai nėra grei­ti pi­ni­gai. No­rint res­tau­ruo­ti dvarą, ga­li­ma gau­ti ES pa­ramą, ta­čiau to­kiu at­ ve­ju pen­ke­rius me­tus ne­bus ga­li­ ma keis­ti jo pa­skir­ties“, – ko­men­ ta­vo M.Bru­žas. Ne­pa­ke­lia rei­ka­la­vimų

Jei­gu dva­ras yra ge­ra, nors ir ne iš kar­to at­si­per­kan­ti in­ves­ti­ci­ja, kodėl vis at­si­ran­da to­kių, ku­rie šiuo tur­tu no­ri at­si­kra­ty­ti? Pa­sak spe­cia­listų, dvarų šei­mi­nin­kus iš­ka­muo­ja ne­si­

Rea­lybė: norė­da­mi re­no­vuo­ti ir pa­vers­ti pra­ban­giu ap­leistą dvarą, turė­si­t

bai­gian­tys rūpes­čiai. „Žmonės dva­rus par­duo­da, nes ne­ži­no, ką su jais da­ry­ti, ar­ba ži­ no, ta­čiau ne­tu­ri už ką. Vi­sais lai­ kais su dva­rais bu­vo taip pat, net XVIII–XIX a. kai­ta vy­ko – kas nors pra­si­loš­da­vo kor­to­mis, kas nors iš­ sik­raus­ty­da­vo ki­tur“, – sakė NT eks­per­tas Re­mi­gi­jus Va­lic­kas. Pa­sak D.Kelp­šaitės, nors ša­ly­je yra ne­ma­žai ap­leistų dvarų, jų šei­ mi­nin­kams ke­lia­mi aukš­ti rei­ka­la­ vi­mai, o pri­žiūrė­ti turtą sa­vi­nin­kai tu­ri sa­vo lėšo­mis – tik ma­žu­ma gau­na vals­tybės ar ES pa­ramą. Už išs­kir­ti­nio NT ne­prie­žiūrą jo sa­vi­nin­kai ga­li būti baud­žia­mi. Kaip teigė Kultū­ros pa­vel­do de­ par­ta­men­to at­stovė ry­šiams su vi­suo­me­ne Jo­lan­ta Miš­ki­nytė, už Ne­kil­no­ja­mo­jo kultū­ros pa­vel­do ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­žei­di­mus pi­

lie­čiams nu­ma­ty­tas įspėji­mas ar­ ba bau­da nuo 500 iki 3 tūkst. li­ tų, pa­reigū­nams – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. litų. „Dvarų sa­vi­nin­kams nėra rei­ka­ la­vi­mo res­tau­ruo­ti pa­sta­tus, ta­ čiau jie juos pri­va­lo pri­žiūrė­ti, iš­ lai­ky­ti. Kaip žmo­gus sa­vo na­mus pri­žiū­ri, taip ga­li ir dvarą pri­žiūrė­ ti, ta­čiau gal ne vi­si no­ri tai da­ry­ti. Vien bau­do­mis jų ne­sud­raus­min­ si“, – paaiš­ki­no J.Miš­ki­nytė. Lat­vi­jo­je dvarų būklė ge­resnė

Būtent šie pa­vel­do­sau­gi­ninkų rei­ ka­la­vi­mai ir at­bai­do žmo­nes nuo no­ro būti dva­ri­nin­kais ir jie sa­vo turtą par­duo­da di­des­niems en­tu­ zias­tams, ku­rie ne­gai­li nei lai­ko, nei pi­nigų, kad pa­sta­tas būtų at­ sta­ty­tas ar­ba pri­žiūrė­tas pa­gal vi­ sas tai­syk­les.

13

KetvirtADIENIS, SAUSIO 10, 2013

turtas Pi­lis – ­ festivaliams

Se­no­vinį dvarą per­va­di­no

Ap­leis­tas tur­tas­ par­ūpo va­gims

Vie­nas iš pri­va­čių Lie­tu­vos se­no­vi­nių mūrų – Šal­či­ninkų ra­jo­ne esan­ti Nor­vi­liš­kių pi­ lis. XVI a. me­nantį sta­tinį ant­ram gy­ve­ni­mui 2005-ųjų pa­bai­go­je pri­kėlė vers­li­nin­ kas Gied­rius Klim­ke­vi­čius. Ke­le­rius me­tus iš eilės pi­lies pa­šonė­je vy­ko mu­zi­kos fes­ ti­va­liai.

Prieš dau­giau nei de­šimt­metį pra­ban­gaus NT sa­vi­nin­ku Lie­ tu­vo­je ta­po ir ki­no pro­diu­se­ ris Min­dau­gas Vo­sy­lius. Jis įsi­gi­jo XVI a. įkur­to Ar­vydųBez­do­nių dva­ro griuvė­sius, esan­čius Vil­niaus ra­jo­ne, o su­re­mon­tavęs pa­va­di­no „Vil­la Min­do­za“. Šiuo me­tu dva­ras nuo­mo­ja­mas renginiams.

Dva­ri­nin­ku tap­ti su­manęs bu­ vo taip pat vers­li­nin­kas Lai­ mu­tis Pin­ke­vi­čius. 2007-ai­ siais jis įsi­gi­jo nuo XVI a. mi­ nimą ir ka­dai­se gra­fams Tiš­ ke­vi­čiams pri­klau­siusį Lent­ va­rio dvarą, esantį Trakų ra­ jo­ne. Ta­čiau da­bar šis tur­ tas areš­tuo­tas, dva­ro so­dybą ren­gia­ma­si per­leis­ti vals­ty­bei.

ar bu­tas? Ligonių kasos didina veiklos efektyvumą Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kartu su teritorinėmis ligonių kasomis įgyvendina Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų veiklos valdymo tobulinimas“, kurio tikslas – tobulinti ligonių kasų vidaus administravimą, pasitelkiant informacines technologijas.

te jam skir­ti dar ant­ra tiek ar net dau­giau ne­gu pra­dinė kai­na.

„Pradė­da­mas res­tau­ruo­ti dva­ rą nie­ka­da ne­ži­nai, kuo tai baig­ sis, – ga­li at­kas­ti ko­kią šukę ar at­ras­ti freską ir dar­bai su­stos, nes spe­cia­lis­tai norės tai iš­tir­ti, ar­ ba at­si­ras rei­ka­la­vi­mas, pa­vyzd­ žiui, freską at­kur­ti. Ne­ga­li tiks­liai pla­nuo­ti dar­bo ter­minų ir ga­li bū­ ti, kad dar­bams pa­si­bai­gus vis­kas at­ro­dys vi­sai ne taip, kaip tikė­jai­si iš pra­džių“, – sakė M.Bru­žas. Nors M.Bružą džiu­gi­na kai ku­ rie itin pa­vykę ša­lies naujųjų lai­ kų dvarų pro­jek­tai, jis ap­gai­les­ta­ vo, kad ge­ro­kai dau­giau yra to­kių me­di­nių dvarų, ku­rie be griež­tos šei­mi­nin­ko ran­kos taip ir ga­li lik­ ti su­pūti. M.Bru­žas teigė, kad kai­mynė­ je Lat­vi­jo­je pra­ban­gaus NT rin­ka yra ge­ro­kai aukš­tes­nio ly­gio ne­gu mūsiškė. Kai­my­nai tu­ri dau­giau

ge­rai pri­žiūrėtų, res­tau­ruotų ir pui­kiai iš­lai­kytų dvarų. Len­kia­ me tik Es­tiją – jo­je pa­do­rių par­ duo­damų dvarų yra ma­žiau­siai iš trijų Bal­ti­jos vals­ty­bių. Vis dėlto jis pri­dūrė, kad Lie­tu­ vo­je erdvės pra­ban­giam NT vys­ty­ti pa­kan­ka. „Kal­bant apie pra­bangų NT, ša­lies dy­dis nėra pa­grin­di­nis da­ly­kas. Juk, pa­vyzd­žiui, Liuk­ sem­bur­gas la­bai ma­žas, o kiek ten pra­ban­gaus NT! Pag­rin­di­nis klau­ si­mas – koks ša­ly­je žmo­nių gy­ve­ ni­mo ly­gis, ko­kia pa­vel­do si­tua­ci­ ja. Net jei gy­ve­ni­mo ly­gis že­mas, pra­ban­gaus NT ša­ly­je ga­li būti. Lie­tu­va tu­ri uni­ka­lią is­to­riją, re­ gio­ni­nių par­kų, kitų gra­žių vie­ tų, todėl ir išs­kir­ti­nio NT ga­li­me turė­ti. Lie­ka tik klau­si­mas – kiek ša­lis pa­jėgi sau­go­ti ir pri­žiūrė­ti tą turtą“, – kalbė­jo M.Bru­žas.

Tomo Baltakio ir Tomo Raginos nuo­tr.

Kultū­ros ver­ty­bių re­gist­re už­fik­suo­ta pra­ban­gių sta­ti­nių Sta­ti­nys Pi­lis Dva­ras

Skai­čius 12 533

Šal­ti­nis: Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas

Projektas apima penkias institucijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo sritis: strateginį planavimą, personalo valdymą, finansų valdymą, projektų valdymą, informacines technologijas. „VLK keliami uždaviniai ir reikalavimai nuolat auga, o tai lemia būtinybę tobulinti institucijos vidaus administravimą. Šis projektas suteikė galimybę padidinti veiklos valdymo efektyvumą ir taip užtikrinti kokybiškesnį viešojo intereso įgyvendinimą“, – teigia projekto koordinatorius, VLK Strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Kvietkauskas. Optimizuojant strateginio planavimo procesą, buvo parengta ilgalaikė ligonių kasų plėtros studija ir sukurta informacinė sistema (IS), kuria analizuojami duomenys bei pateikiamos jų prognozės ateinantiems 20-iai metų. IS apdoros duomenis, kurie būtini skaičiuojant ir vertinant, kaip plėtosis privalomojo sveikatos draudimo sistema ateityje. Moksliškai pagrįstais metodais atliekama duomenų analizė bus greitesnė ir tikslesnė. Tobulinant personalo išteklių valdymo sistemą, pasiektas kryptingas darbuotojų kompetencijų ugdymas, kokybiška jų atranka, adaptacija ir motyvacija. Ilgainiui tai leis padidinti darbuotojų darbo našumą ir mažins personalo kaitą. VLK atliktas finansų valdymo sistemos auditas ir pagal jo rekomendacijas ši sistema buvo patobulinta. Finansų valdymo procesai tapo išsamiai, aiškiai reglamentuoti, darbuotojams efektyviai paskirstytos funkcijos, racionalizuotas ataskaitų srautas ir jose pateikiami duomenys. Tai suteikia galimybę finansus valdyti racionaliau ir efektyviau.

Taip pat šioje veiklos srityje buvo atlikta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ilgalaikė prognozė. Įgyvendinant projektą VLK buvo sukurta ir įdiegta projektų valdymo sistema: aprašyti projektų valdymo procesai, įdiegta projektų valdymo IS, taip pat parengta 10 projektų valdymo specialistų. Projektų valdymo sistema sudarys sąlygas geriau valdyti ligonių kasose vykdomus projektus, nustatyti ir valdyti projektų riziką, žmogiškuosius išteklius, projektų išlaidas.

Julius Kvietkauskas:

Šis projektas suteikė galimybę padidinti veiklos valdymo efektyvumą ir taip užtikrinti kokybiškesnį viešojo intereso įgyvendinimą.

VLK sukūrė ir pradėjo naudoti informacinių technologijų ir IS pagalbos sistemą, kurios paskirtis – rinkti ir teikti informaciją apie informacinių technologijų ir IS sutrikimus, jų šalinimo būdus ir sudaryti sąlygas naudotojams kreiptis į vieną centralizuotą pagalbos tarnybą. Ši užtikrins kokybiškas informacinių technologijų paslaugas, geresnį darbo našumą ir sklandesnį organizacijos darbuotojų bendravimą. Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų ištek-lių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“. Bendra projekto vertė – 2 999 912 litų. Trejų metų trukmės projektą baigti numatyta 2013 m. kovo 23 d. Užs. 1049879

14

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

sportas

A.Sabonis – šokiruotas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis išplatino pranešimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Panevėžio apygardos prokuratūros vykdomo tyrimo bei LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno sulaikymo.

„Vykdomas tyrimas dėl Panevėžio viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijos ir LKF generalinio sekretoriaus M.Balčiūno sulaikymas pribloškė LKF darbuotojus, – sakoma pranešime. – M.Balčiūnas aktyviai dirbo įvairiose srityse, koordinavo derybas su esamais ir potencialiais federacijos rėmėjais, turėjo dalyvauti daugelyje svarbių susitikimų, todėl jo darbus teko skubiai perimti kitiems žmonėms. M.Balčiūnui pateikti įtarimai mus šokiravo, nes LKF sutartis su Panevėžio savivaldybe nebuvo sudaryta slapta — ji buvo svarstoma šio miesto taryboje, visi miesto politikai, savivaldybės teisininkai ją nagrinėjo, dėl jos buvo balsuojama. LKF iki šiol pildė visus savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Visi žino, kad Panevėžyje pagal sutartį vyko „EuroBasket 2011“ grupės varžybos, šiame mieste ir toliau kasmet rengiame daug įvairių krepšinio renginių. 2012-aisiais čia vyko Europos 16mečių vaikinų čempionatas, kontrolines rungtynes žaidė įvairaus amžiaus rinktinės, susitiko Lietuvos ir Latvijos moterų nacionali-

nės komandos. Šiais metais Panevėžyje vyks pasaulio merginų jaunimo (iki 19 metų) čempionatas. Be to, Panevėžio reklamą visi krepšinio gerbėjai matė arenose per Lietuvos rinktinių rungtynes, miesto herbu buvo pažymėta ir nacionalinės vyrų komandos treniruočių apranga. Mes savo įsipareigojimus vykdome, todėl prokurorų pareiškimas, kad neva buvo išankstinis susitarimas dėl sutarties nevykdymo, labai nustebino ir šokiravo. Jokia sporto federacija negali tinkamai vykdyti veiklos be generalinio sekretoriaus, nes tam tikrus įgaliojimus turi tik jis ir prezidentas. Jau ketvirtadienį įvyks neeilinis LKF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame generalinio sekretoriaus įgaliojimai bus suteikti kitam LKF darbuotojui. Be to, LKF Vilniaus ir Kauno biuruose apsilankę pareigūnai paėmė dalies darbuotojų kompiuterius, kai kuriuos dokumentus. Tai labai apsunkina darbą, tačiau LKF veikla nesustojo. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame dviem artėjantiems renginiams — sausio 17 dieną Vilniuje vyksiančiai 2013 metų pasaulio merginų jaunimo čempionato burtų traukimo ceremonijai ir Eurolygos jaunių (iki 18 metų) turnyrui, kuris sausio 24–26 dienomis vyks Šiauliuose. Veiklos yra labai daug ir jai susiklosčiusi padėtis įtakos neturės.“ „Klaipėdos“ inf.

Reakcija: A.Sabonis, sužinojęs apie sekretoriaus sulaikymą, nemaloniai

nustebo.

Tomo Raginos nuotr.

Sporto telegrafas Pagerbtuvės. Šiandien 16 val. Sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) 80-mečio proga bus sveikinamas Lietuvos nusipelnęs treneris, tarptautinės kategorijos imtynių teisėjas Petras Abelkis. Futbolas. Šiandien Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate vyks vienos rungtynės. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) 21 val. susitiks „Nautica“ ir „Kretinga“, Rytoj Klaipėdos universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13) 20.30 val. varžysis „AMG-Titanikas“ ir „Klaipėdos policija“, 21.30 val. „Baltai“ ir „Klarksonas-Plikiai“. Šeštadienį. Tradicinės bėgimo varžybos nuo Girulių televizijos bokšto iki miesto savivaldybės, skirtos Laisvės gynėjų dienai – Sausio 13-ajai paminėti,

Triumfas: net trys Klaipėdos komandos iš Skandinavijos grįžo su medaliais.

Pergalės Švedijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos futbolo mokyklos jaunučiai dalyvavo Karlskronoje (Švedija) vykusiame 23-iajame turnyre „Lycka Cup“, kuriame varžėsi 183 vaikinų ir merginų ekipos iš penkių šalių.

Mūsų miesto pasiuntiniai anapus Baltijos jūros varžėsi devynioliktą kartą iš eilės. Sėkmingiausiai turnyre pasirodė trenerio Rimanto Skersio ugdomi „FM-Baltų“ komandos 12mečiai žaidėjai. Šioje amžiaus grupėje rungtyniavo 24 komandos. Pirmajame etape – B grupėje – klaipėdiečiams teko susirungti su švedų ekipomis. Uostamiesčio penketukas nugalėjo „Kristianopels GoIF“ 3:1, „Karlskrona 1“ 4:0 bei „Lyckeby GoIF 2“ 3:1. Aštuntfinalyje „Baltai“ 8:0 nesunkiai įveikė „Nattraby GoIF“ komandą, ketvirtfinalyje 2:1 palaužė kaimynų kaliningradiečių penketuką. Pusfinalyje neišvengta brolžudiškos kovos, kurioje turėjo laimėti viena iš dviejų Klaipėdos komandų. „FM-Baltai“ buvo pajėgesni 3:2. Finale, anot specialistų, pademonstravę estetišką futbolą, klaipėdiečiai net 7:2 sutriuškino Švedijos „Smedby BoIK“ klubą ir pasidabino aukso medaliais. Labai gerai turnyre rungtyniavo ir trenerio Anatolijaus Timofe-

jevo vadovaujama ekipa, užėmusi trečiąją vietą ir iškovojusi bronzos žetonus. Metais vyresnių, 13-mečių jaunučių grupėje dalyvavo 20 komandų. Pogrupyje „FM-Baltai“ pasiekė tris pergales ir patyrė vieną pralaimėjimą. 5:1 nugalėta „Rodeby AIF“ ekipa, 8:2 – Danijos „Hillerod GI“ ir 4:2 – „Karlskronos/Lyckeby GoIF 1“ penketukas. Antausį rezultatu 3:2 mūsų žaidėjams skėlė šeimininkai – „Karlskronos-2“ žaidėjai. Ketvirtfina-

lyje lietuviai 2:1 palaužė pirmąją „Karlskronos-1“ komandą, o pusfinalyje nesunkiai 7:1 nugalėjo „Karlskronos/Lyckeby GoIF 2“ bendraamžius. Tačiau finale R.Skersio auklėtiniams fortūna nesišypsojo. Sužaidę lygiosiomis 0:0, klaipėdiečiai po baudinių 3:4 pralaimėjo„Ronneby BK“ klubui. „Nepaisant to, kad pralaimėjome, užimta antrąja vieta labai džiaugiamės, – šypsojosi R.Skersys. – Ji – labai aukšta tokiame turnyre.“

„FM-Baltų“ rezultatai 12-mečiai: „FM-Baltai“ – „Kristiano- 13-mečiai: „FM-Baltai“ – „Rodeby AIF“ pels GoIF“ 3:1. Neilas Urba 2, Justas 5:1. Domantas Putrius, Dovydas Pocius, Jevgenijus Dodonovas, Ainis ViEžerskis. lavičius, Artūras Seražidenovas. „FM-Baltai“ – „Karlskrona 1“ 4:0. N.Urba, Henrikas Zobėla, Jonas Bič- „FM-Baltai“ – „Hillerod GI“ 8:2. D.Putrius 3, D.Pocius 2, kus, Benas Rudys. A.Seražidenovas, Atas Šerkšnys, De-

nisas Kirilenka. „FM-Baltai“ – „Lyckeby GoIF 2“ 3:1. H.Zobėla 2, Ernestas Mockus. „FM-Baltai“ – „Karlskrona/Lyckeby GoIF 1“ 4:2. A.Šerkšnys 2, D.Putrius, „FM-Baltai“ – „Nattraby GoIF“ 8:0. D.Pocius. J.Bičkus 2, Arnas Radavičius 2, B.Rudys „FM-Baltai“ – „Karlskrona 2“ 2:3. 2, N.Urba, H.Zobėla. D.Kirilenka, D.Putrius. „FM-Baltai“ – Kaliningradas 2:1. „FM-Baltai“ – „Karlskrona 1“. 2:1. J.Bičkus, N.Urba. A.Šerkšnys 2. „FM-Baltai“ – Klaipėdos FM 3:2. „FM-Baltai“ – „Karlskrona/LyckeH.Zobėla 2, J.Bičkus. by GoIF 2“ 7:1. A.Seražidenovas 3, A.Vilavičius 2, D.Putrius, D.Pocius. „FM-Baltai“ – „Smedby BoIK“ 7:2. Vladislavas Kučerovas 2, J.Bičkus 2, „FM-Baltai“ – „Ronneby BK“ 0:0 (po H.Zobėla, A.Radavičius, N.Urba. baudinių 3:4).

Kovos ant šachmatų lentų Česlovas Kavarza

vyks šeštadienį, sausio 12 d. 16 val. Bėgikai galės registruotis starto vietoje, Giruliuose prie televizijos bokšto nuo 15 iki 15.45 val. Moksleiviai, senjorai, kuriems nuotolis per ilgas, galės startuoti nuo Vasaros koncertų estrados. Čia dalyviai bus registruojami nuo 15.30 iki 16 val. Išankstinė dalyvių registracija tinklalapyje www.bekime.lt. Bėgimo mėgėjai į starto vietą bus vežami nuo Klaipėdos m. savivaldybės pastato 14.30 val. Startuosiantys Giruliuose bėgs 8 km distanciją, nuo Vasaros estrados varžytis pradėsiantys įveiks 3 km. Data. Žiemos ralio varžybos „Halls Winter Rally 2013“ vyks sausio 26 d., šeštadienį, Utenos apylinkėse. Renginys, į kurį tradiciškai susirenka iki 100 ekipažų ir apie 50 tūkstančių žiūrovų, rengiamas nuo 1994 metų.

„Viesulo“ sporto centro jaunieji šachmatininkai, nuo pyplių iki dvyliktokų, pirmąsias naujųjų metų dienas leido rymodami prie lentų. Keturiose amžiaus grupėse varžėsi daugiau nei 50 būsimų kasparovų.

Patys mažiausieji rungtyniavo „Pagranduko“ turnyre. Šveicariška sistema vykusiose varžybose visas septynias partijas laimėjo Dmitrijus Jablokovas. Antrąją vietą užėmęs Glebas Pidlužnij atsiliko tašku. Trečiasis prizininkas Mantas Vaitkus iškovojo 5 taškus. Tarp 8-mečių vyko nuožmi kova. Akivaizdaus lyderio nebuvo. Aironui Daubariui, Michailui Kožakinui ir Artemijui Valužiui surinkus po 4 taškus, teisėjai, kad paskelbtų prizininkus, pasitelkė papildomus koeficientus. Jie bu-

Atkaklumas: jaunieji gudročiai keletą dienų varžėsi dėl naujamečio

turnyro prizų.

vo palankiausi A.Daubariui. Kiti du šachmatininkai išsirikiavo minėta tvarka. 12-mečių grupėje pergalę šventė Ana Borisovaitė, surinkusi 4,5 taško iš 7. Tiek pat taškų pelnė ir antroje vietoje likęs Aleksandras Inčiūra. Trečiosios vietos prizus

laimėjęs Nikita Pavliukovecas atsiliko pustaškiu. Vyriausiųjų dalyvių naujametį turnyrą laimėjo Romanas Zolotovas, iškovojęs 6 taškus. Antrąją vietą užėmė Kirilas Gairfulinas, trečiąją – Fiodoras Fedosejevas. Abu jie surinko po 5,5 taško.

19

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith Mcnaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith Mcnaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 15 d.

Avinas (03 21–04 20). Gali kilti puikių originalių idėjų ir nedelsdamas imkitės jas įgyvendinti. Puikus laikas priimti sprendimus. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir veiklai. Galite netinkamai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Dvyniai (05 21–06 21). Prisiminsite jaunystę, malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės ir entuziazmo. Jausitės visų apleistas ir vienišas. Gelbės darbas ir geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, tačiau venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Iškils pavojus priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų jūsų tolesnį gyvenimą. Daugiau domėkitės visuomeniniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Būkite atsargus, nes greitai nuo jūsų gali nusisukti sėkmė. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o kolegos nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus kitų žmonių, bet neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai susikaupęs ir spartus. Būkite jautresnis vertindamas kitų žmonių jausmus ar elgesį. Gali būti, kad tie vertinimai nėra pakankamai teisingi. Ožiaragis (12 22–01 20). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laiko dvasiniam pasauliui praplėsti. Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug jėgų. Vakare būtinai atsikratykite dienos negatyvo: pasivaikščiokite, aplankykite draugus ar pasiklausykite muzikos.

Orai

Antroje savaitės pusėje bus vėjuota, numatomas sniegas. Temperatūra kris vis žemiau. Šiandien numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Vietomis snigs smarkiai, bus vėjuota. Temperatūra bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Penktadienį taip pat snigs. Naktį ir dieną bus 4–7 laipsniai šalčio.

Šiandien, sausio 10 d.

–3

–2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

–4

Utena

–3

8.37 16.15 7.38

10-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 355 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +5 Brazilija +24 Briuselis +6 Dublinas +6 Kairas +13 Keiptaunas +20 Kopenhaga +4

kokteilis Ne­mo­ka­me rū­šiuo­ti? Ei, klai­pė­d ie­čiai, „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­ jai, pa­si­temp­ki­me. Pa­si­ro­do, ne­mo­ka­ me rū­šiuo­ti plas­ti­ko at­lie­kų. Mes į joms skir­tus kon­tei­ne­rius su­me­ta­me pu­sę per­dir­bi­mui ne­tin­ka­mų at­lie­kų. Kam juo­k in­ga, o kam – ne: plas­t i­ko kon­tei­ne­r iuo­se ga­l i­ma ras­t i pus­pil­ nių grie­ti­nės in­de­lių, alie­jaus ar te­pa­ lų bu­te­lių. Uo­liai me­ta­me ir plas­ti­ki­nes pa­kuo­tės su mais­to, rie­ba­lų ar te­pa­lų li­ku­čiais. Žo­džiu, la­bai rim­tai žiū­rė­ki­te, ką no­ri­ te iš­mes­ti. Lai­mė, dėl stik­lo ta­ros vis­kas ge­rai – ne­tin­ka­mų at­lie­kų da­lis kon­tei­ne­riuo­ se ne­su­da­ro nė 10 pro­c.

Londonas +7 Madridas +10 Maskva –11 Minskas –7 Niujorkas +7 Oslas +1 Paryžius +7 Pekinas +2

Praha +4 Ryga –2 Roma +12 Sidnėjus +33 Talinas –2 Tel Avivas +10 Tokijas +7 Varšuva +3

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-2

-2

-2

-3

8

-4

-6

-7

-8

5

-9

-7

-6

-8

6

rytoj

šeštadienį

Fil­mui apie vam­py­rus – gė­din­gos no­mi­na­ci­jos

Jei aky­se ža­lia, dar ne­reiš­kia, kad atė­ jo pa­va­sa­ris.

Ne­mo­ka­mi pa­ta­ri­mai Vai­ruo­to­jai, prieš lip­da­mi į au­to­mo­bi­ lį, nu­si­va­ly­ki­te snie­gą nuo ba­tų ir kiek įma­no­ma juos iš­d žio­v in­k i­te nau­do­ da­mie­si ki­li­mė­liu. Šla­pi ba­tų pa­dai ke­ lia pa­vo­jų, nes ko­ja ga­l i nu­slys­t i nuo stab­d žio pa­mi­nos. Spe­cia­lis­tai tvir­ti­ na, kad pa­vo­jin­ga dė­vė­ti sto­ra­pa­džius ar­ba pla­čius ba­tus, nes jie su­ma­ž i­na pa­mi­nos ju­ti­mą, to­dėl ga­li­te at­si­tik­ti­ nai spus­te­lė­ti dvi pa­mi­nas vie­nu me­ tu. Be to, ba­tai ne­tu­rė­tų ri­bo­ti čiur­nos ju­dė­ji­mo. Aukš­t i, stan­dūs ar­ba žy­g io ba­tai nė­ra tin­ka­mi vai­ra­vi­mui.

Links­mie­ji tirš­čiai – Dak­ta­ras ža­dė­jo, kad per dvi sa­vai­tes pa­sta­tys ma­ne ant ko­jų – Na, ir? – Ne­me­la­vo – tu­rė­jau par­duo­ti au­to­mo­ bi­lį, kad pa­deng­čiau gy­dy­mo iš­lai­das. Čes­ka (397 719; už tuš­čią alaus bu­te­lį par­duo­tu­vė­je gau­nu 25 cen­tus, šam­pa­no bu­te­lių ne­ne­šu – ne­prii­ma)

Agatonas, Elma, Gintvilas, Ginvilė, Otonas, Palemonas, Vilhelmas.

1810 m. Pran­cū­zi­jos baž­ny­ čia pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čią Na­po­leo­no I bei jo žmo­nos Jo­sep­hi­ne san­tuo­ką. 1856 m. gi­mė Jo­nas Ka­ro­lis Zemb­ric­kis, Ma­žo­sios Lie­tu­ vos is­to­ri­kas. Mi­rė 1919 m. 1862 m. mi­rė Sa­mue­l is Col­tas, gink­lų iš­ra­dė­jas, ku­rio var­du pa­va­din­tas re­vol­ve­ris. 1863 m. Lon­do­ne pra­dė­ jo veik­ti pir­ma­sis pa­sau­ ly­je met­ro­po­li­te­nas. 1883 m. gi­mė ru­sų poe­ tas ir ra­šy­to­jas Alek­se­jus Tols­to­jus.

1945 m. Lon­do­ne gi­mė bri­tų ro­ko dai­ni­nin­kas Ro­das Ste­war­tas.

1969 m. Šve­di­ja pir­mo­ji iš Va­ka­r ų Eu­ro­pos vals­t y­ bių pa­skel­bė, jog už­megs dip­lo­ma­t i­nius san­ty­k ius su Šiau­rės Viet­na­mu. 1971 m. mi­rė ma­dų di­ zai­ne­rė pran­cū­zė Co­co Cha­nel. Gi­mė 1883 m. 1990 m. Ki­n i­ja at­š au­kė sep­ty­nis mė­ne­sius tru­ku­ sią ka­ro pa­dė­tį Pe­ki­ne. 2011 m. Ar­mė­ni­jo­je ras­ ta iki šiol se­niau­sia ži­no­ ma vy­no da­ryk­la, vei­ku­ si prieš maž­daug 6 tūkst. me­tų.

Prin­co Wil­lia­mo žmo­nai Cat­he­ri­ ne tre­čia­die­nį suė­jo 31-eri, ta­čiau dėl pla­čiai ap­ra­šy­to jos nėš­tu­mo gim­ta­die­nio šven­tė tik­riau­siai bus kuk­li.

Nešlovė: panašu, kad fimas „Brėkš­tan­ti auš­ra: 2 da­lis“ „Oskarų“ negaus.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

–2

Alytus

Vardai

Gimtadienį šventė tyliai

Ir ne­se­n iai mo­k yk­l ą bai­g u­s i Gied­ rė die­va­go­jo­si, kad į plas­ti­kui skir­tus kon­tei­ne­r ius ga­l i­ma mes­t i plas­t i­k i­ nius bu­te­lius, in­de­lius, vien­kar­ti­nius in­dus, dė­ž u­tes, pa­kuo­tes nuo mais­to pro­duk­tų ar gė­ri­mų, bui­ty­je nau­do­ja­ mų che­mi­ka­lų pa­kuo­tes. O ne­ga­li­ma – ta­ros nuo da­žų, rie­ba­lais su­terš­tų in­ dų, žais­lų su elekt­ros įtai­sais, plas­ti­ki­ nių me­di­ci­nos prie­mo­nių, vaiz­do ka­ se­čių, hi­gie­nos reik­me­nų, au­to­mo­bi­lių plas­ti­ki­nių da­lių.

nei lie­tu­viai rau­sia­si tarp at­lie­kų.

Marijampolė

Vilnius

sausio 10-ąją

Net vai­kai ži­no

Uo­lu­mas: už­sie­nie­čiai kruopš­čiau

–1

–2

„Brėkš­tan­ti auš­ra: 2 da­lis“, re­gis, do­mi­nuos per „Auk­si­nių avie­čių“ įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją – fil­mas ga­vo net 11 šių vi­sai ne­gar­bin­gų ap­do­va­ no­ji­mų no­mi­na­ci­jų.

Blok­bas­te­ris apie vam­py­rus bu­vo no­mi­nuo­tas blo­giau­sio fil­mo, blo­ giau­sio ak­to­rių ko­lek­ty­vo, blo­giau­ sio sce­na­ri­jaus ir blo­giau­sio per­ dir­bi­nio ar tę­si­nio ka­te­go­ri­jo­se, o Bil­las Con­do­nas pre­ten­duo­ja į blo­ giau­sio re­ži­sie­riaus var­dą. Vi­sos žvaigž­dės – Ro­ber­tas Pat­ tin­so­nas, Kris­ten Ste­wart, Tay­lo­ras Laut­ne­ris ir Ash­ley Gree­ne – bu­ vo no­mi­nuo­ti ak­to­rių ka­te­go­ri­jo­ se, ne­ga­na to, fil­mas du kar­tus no­

mi­nuo­tas blo­giau­sios ek­ra­no po­ros ka­te­go­ri­jo­je. Ta­čiau nuo vam­py­rų ne­la­bai daug at­si­lie­ka aš­tuo­nias „Avie­čių“ no­mi­na­ci­jas ga­vu­si Ada­mo Sand­ le­rio ko­me­di­ja „Pak­vai­šęs tė­tis“. „Avie­tę“ ga­li gau­ti ir po­pmu­zi­kos žvaigž­dė Ri­han­na, ku­ri bu­vo no­ mi­nuo­ta blo­giau­sios ant­ro­jo pla­no ak­to­rės ka­te­go­ri­jo­je. Šią ne­gar­bę ji pel­nė dar­bu moks­li­nės fan­tas­ti­kos fil­me „Lai­vų mū­šis“, ku­ris iš vi­so ga­vo sep­ty­nias no­mi­na­ci­jas. 33-io­ji me­ti­nė „Auk­si­nių avie­ čių“ įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja įvyks va­ sa­rio 23 d. – „Os­ka­rų“ įtei­ki­mo iš­ va­ka­rė­se. BNS inf.

Sko­lą mokėjo 655 me­tus Švei­ca­ri­jos teis­mas nu­brau­kė vie­ nam ūki­nin­kui ir jo šei­mai kas­met nuo 1357-ųjų Ka­ta­li­kų Baž­ny­čiai mo­ka­mą sko­lą.

Ša­lies šiau­rės ry­tuo­se esan­čio Gla­ ru­so kan­to­no teis­mas nu­spren­dė, kad ūki­nin­kas ir jo šei­ma ne­bep­ri­ va­lo mo­kė­ti po maž­daug 70 Švei­ ca­ri­jos fran­kų (58 eu­rus) per me­tus lem­pe­lei Nė­fel­so ka­ta­li­kų baž­ny­čio­

je de­gin­ti. Ta sko­la sie­kia 1357 me­ tus, kai toks Kon­ra­das Muel­le­ris nu­ žu­dė vy­rą var­du Hein­ri­chas Stuc­ki. Kad iš­gel­bė­tų sa­vo sie­lą ir iš­ veng­tų au­kos gi­mi­nai­čių kerš­to, K.Muel­le­ris paau­ko­jo vie­tos baž­ ny­čiai lem­pe­lę ir pa­ža­dė­jo „am­ži­ nai“ fi­nan­suo­ti jos de­gi­ni­mui skir­ tą alie­jų. O jei­gu jis to ne­da­ry­tų, tai jo že­mė ati­tek­tų Baž­ny­čiai. BNS inf.

Šv.Jo­kū­bo rū­mai pa­skel­bė, kad Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­tie­nė šią pro­ gą at­švęs „pri­va­čiai“, ir ma­no­ma, kad ji bus su sa­vo vy­ru po­ros na­ muo­se Šiau­rės Vel­se. Praė­ju­sį mė­ne­sį Ka­te gu­lė­jo li­ go­ni­nė­je dėl itin stip­raus nėš­čio­ sios py­ki­ni­mo, tarp ku­rio simp­to­ mų yra il­gi šleikš­tu­lio ir vė­mi­mo prie­puo­liai. Į li­go­ni­nę ku­ni­gaikš­tie­nė bu­vo pa­gul­dy­ta gruo­džio 3 d. ir tai pri­ ver­tė rū­mus pa­skelb­ti, kad ji lau­ kia­si, nors nėš­tu­mas bu­vo dar la­ bai anks­ty­vos sta­di­jos. Dėl su­si­rū­pi­ni­mo svei­ka­ta gim­ ta­die­nio val­gia­raš­ty­je al­ko­ho­lio ir to­kių pa­tie­ka­lų kaip pa­šte­tai, rie­ bios žu­vys bei eg­zo­tiš­kų gy­vū­nų mė­sa tik­riau­siai ne­bus. Po išė­ji­mo iš li­go­ni­nės Ka­te pir­ mą kar­tą vie­šai pa­si­ro­dė gruo­džio 16 d., kai per ce­re­mo­ni­ją Lon­do­ne įtei­kė dvi­ra­ti­nin­kui Brad­ley Wig­ gin­sui pres­ti­ži­nį BBC „Me­tų spor­ to as­me­ny­bės“ ap­do­va­no­ji­mą. Bri­tų vy­riau­sy­bė šiuo me­tu stu­ mia įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo bus

Sukaktis: be­si­lau­kian­čiai Ka­te

suė­jo 31-eri.

už­baig­tas vy­riau­sio­jo sū­naus tei­ sės prin­ci­po ga­lio­ji­mas kal­bant apie sos­to pa­vel­dė­ji­mą. Tai reikš, kad pir­ma­sis Wil­lia­mo ir Ka­te vai­ kas pa­vel­dės sos­tą ne­prik­lau­so­mai nuo jo ly­ties. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.