2013-01-12 Kauno diena

Lietuva

Ekonomika

7p.

9p.

In­ter­ne­to plėt­ra­ iš­ka­sė duo­bę­ kom­pak­ti­nėms plokš­te­lėms – jas per­ka tik vy­res­nės kar­tos at­sto­vai.

Nau­jo­ji Vyriausybė kol kas ne­ža­da ­ pra­šy­ti iš Ru­si­jos ­ kom­pen­sa­ci­jos ­ už oku­pa­ci­jos ­ ža­lą.

Pasaulis

10p.

Nau­ja me­no erd­vė Kau­ne – VDu teat­ras,­ at­vi­ras žvaig­ždėms­ ir stu­den­tams.

Vakarams­ H.Chávezas – diktatorių­ draugas, o likusiam­ pasauliui –­ vyrukas, nebijantis­ kietai kalbėti.

25p.

Šeštadienio

Sausio 12, 2013 Nr. 9 (19870) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

uos­tas Ar­tė­jant Sau­sio 13-ajai, Oro ban­do vis daž­niau pla­ka šir­dis at­si­ties­ti Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

„Ar­tė­jant Sau­sio 13ajai, vis la­biau jau­di­ nuo­si, vis daž­niau pla­ka šir­dis“, – kal­ bė­jo Ona Po­vi­lai­tie­ nė, tą Lie­tu­vai tra­ giš­ką 1991-ųjų die­ ną žu­vu­sio Apo­li­na­ ro Juo­zo Po­vi­lai­čio žmo­na ir Sau­sio 13ąją žu­vu­sių ar­ti­mų­ jų bend­ri­jos „Bi­čiu­ lys­tė“ pir­mi­nin­kė.

Va­do­vau­jant bu­vu­siai ša­lies val­ džiai iš tur­tė­jan­čio ba­jo­rai­čio var­ guo­liu ta­pęs Tarp­tau­ti­nis Kau­no oro uos­tas ti­ki­si su­si­grą­žin­ti pra­ ras­tas po­zi­ci­jas. Ta­čiau kai kas kai­šio­ja pa­ga­lius į ra­tus ir grie­bia­ si šan­ta­žo.

Nub­loš­kė ke­le­rius me­tus at­gal

Ne vie­nus me­tus di­de­liais tem­ pais ap­su­kas di­di­nu­sio Tarp­tau­ti­ nio Kau­no oro uos­to pa­sa­ka bai­gė­ si praė­ju­sį ru­de­nį, kai ma­žų kai­nų ve­žė­jams pri­ski­ria­ma avia­kom­pa­ ni­ja „Rya­nair“ iš Kar­mė­la­vos į Vil­ nių per­kė­lė pen­kis po­ pu­lia­rius skry­džius.

2

Dienos citata „Kau­no oro uos­tas tu­rė­ jo bū­ti pi­gių skry­džių uos­ tas, kro­vi­nių uos­tas“, – nau­ja­sis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras ­ Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius ak­cen­tuo­ja ­ sie­kį grą­žin­ti Kau­ną į skry­džių ­ že­mė­la­pį.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Džiau­gia­si suau­gu­siais vai­kais

Po tra­ge­di­jos pra­bė­go 22 me­tai. Per tuos de­šimt­me­čius Sau­sio 13-osios au­kų ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mas stip­riai pa­si­kei­tė: užau­go, moks­lus bai­ gė vai­kai, pa­se­no ir šią že­mę pa­li­ ko kai ku­rių tė­vai. Stie­bia­si anū­kai, ku­rie sa­vo se­ne­lių nie­ka­da ne­pa­ ma­tys. Kai ku­rių gy­ve­ni­mus ženk­ li­na nau­jos tra­ge­di­jos, tar­si Die­vas jiems bū­tų pa­šykš­tė­jęs lai­mės.

4

6p.

Ti­kė­ji­mas: „Ma­no gy­ve­ni­mas po vy­ro žū­ties – su­luo­šin­tas, jo ne­tek­tis – bai­si. Bet ma­nau, kad jis mums pa­

de­da“, – te­be­liū­di žu­vu­sio A.J.Po­vi­lai­čio žmo­na O.Po­vi­lai­tie­nė, po vy­ro žū­ties li­ku­si su tri­mis vai­kais.

K.Or­ba­kai­tė: nuo­šir­di lie­tu­vio duk­ra 20p.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

2

Šeštadienis, sausio 12, 2013

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

41

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,65

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

58

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Jė­gai­nė pa

Iš­tuš­tė­jo: šiuo me­tu iš Kau­no oro uos­to ga­li­ma nu­skris­ti vos pen­kio­mis kryp­ti­mis.

Evaldo Butkevičiaus nuo­tr.

Oro uos­tas ban­do at­si­ties­ti Nok­dau­ną pa­ty­ręs Kau­ 1 no oro uos­tas per pa­ sku­ti­nius du praė­ju­sių me­tų mė­

ne­sius ap­tar­na­vo maž­daug per­pus ma­žiau ke­lei­vių nei per tą pa­tį už­ praėjusių me­tų lai­ko­tar­pį. Vi­sai ne­se­niai skry­džius 22 kryp­ti­mis ga­lė­jęs pa­siū­ly­ti oro uos­tas šiuo me­tu ten­ki­na­si vos pen­kio­mis.

Da­bar­ti­niais duo­me­ni­mis, nuo pa­va­sa­rio iš Kau­no bus ga­li­ma pa­siek­ti ko­ne tiek pat Eu­ro­pos taš­kų kaip ir ge­riau­siais lai­kais – 17. Vis dėl­to rea­liai ap­tar­nau­ja­mų ke­lei­vių skai­čius ge­ro­kai skir­sis nuo bu­vu­sio, nes pla­nuo­ja­mo­mis skrai­dy­ti kryp­ti­mis ne­bus skrai­ do­ma taip daž­nai kaip tu­rė­to­mis.

Ma­no­ma, kad šiais me­tais bus ap­tar­nau­ta apie 500 tūkst. ke­ lei­vių. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus bū­da­vo ap­tar­nau­ja­ma dau­ giau nei po 800 tūkst. ke­lei­vių.

Ma­žiau nei 800 tūkst. ke­lei­vių oro uos­tas pa­sku­ti­nį kar­tą ap­tar­ na­vo 2009 m.

Skry­džiai iš Vil­niaus ne­sug­rįš

„La­bai džiau­gia­mės, kad va­sa­ rai tu­ri­me iš­skir­ti­nių skry­džių į Sar­di­ni­ją, Si­ci­li­ją. Skry­džių šio­ mis kryp­ti­mis anks­čiau ne­sa­me tu­rė­ję, taip pat bus sugrąžinti kai ku­rie skry­džiai, ku­rių ne­li­ko prieš žie­mą, ta­čiau yra ne­ma­žai skry­ džių, ku­rių ne­be­tu­rė­si­me. Vi­sų jų la­bai gai­la“, – sa­kė Kau­no oro uos­to ko­mer­ci­jos va­do­vė Jū­ra­tė Balt­ru­šai­ty­tė.

Iš Kau­no ne­be­bus ga­li­ma nu­ skris­ti to­mis skry­džių kryp­ti­mis, ku­rios per­nai ati­te­ko Vil­niaus oro uos­tui. To­dėl šie­met iš Kar­mė­la­ vos be per­sė­di­mų ne­bus ga­li­ma pa­siek­ti Briu­se­lio, Lid­so, Li­ver­pu­ lio, Lu­to­no, Os­lo, Mi­la­no, Briu­se­ lio ir Pa­ry­žiaus.

Nebus sugrąžintas Kau­no vers­ li­nin­kų la­bai ver­ti­na­mas skry­dis į Tam­pe­rę. Šei­mo­mis ke­liau­jan­tys tu­ris­tai iš Suo­mi­jos itin džiu­gi­no Kau­no vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų sa­ vi­nin­kus.

Mi­nis­te­ri­ja pa­ža­dų neiš­te­sė­jo

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ne vie­ nus me­tus dek­la­ra­vo, kad Kau­ nas tu­ri bū­ti ma­žų kai­nų skry­džių ir kro­vi­nių oro uos­tas, o Vil­nius – pres­ti­ži­nių. Toks mo­de­lis leis­tų iš­si­lai­ky­ti abiem mi­nis­te­ri­jos val­ do­miems oro uos­tams, bū­tų pa­to­ gus ir jiems, ir jų klien­tams.

De­ja, pa­ža­dai ne­bu­vo iš­tie­sė­ ti. Vil­niaus tarp­tau­ti­nis oro uos­ tas įsi­lei­do Veng­ri­jos ma­žų kai­nų skry­džių kom­pa­ni­ją „Wizz Air“, to­dėl „Rya­nair“ iš­lė­kė į Vil­nių ka­ riau­ti su kon­ku­ren­tais.

Iki šiol kal­ba­ma, kad la­bai di­de­ lės įta­kos ma­žų kai­nų skry­džiams at­si­ras­ti Vil­niu­je tu­rė­jo tuo­me­ tis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis.

Padvelkė šan­ta­žu

Ša­lies val­džia pa­si­kei­tė, o Su­si­ sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos vi­ce­mi­nist­ru

ta­po bu­vęs Kau­no oro uos­to va­do­ vas Ari­jan­das Šliu­pas. To­dėl pa­si­ gir­do kal­bų, kad ma­žų kai­nų avia­ kom­pa­ni­joms ga­li bū­ti nu­ro­dy­ta kraus­ty­tis iš Vil­niaus į Kau­ną.

Aist­ras dar la­biau pa­kurs­tė bu­vęs E.Ma­siu­lio pa­ta­rė­jas vie­šų­jų ry­šių klau­si­mams Mar­ty­nas Čer­kaus­kas, pa­ra­šęs šan­ta­žu dvelkian­tį straips­ nį apie tai, kad jei bus spau­džia­ma kel­tis į Kau­ną, „Wizz Air“ ge­riau trauk­sis iš Lie­tu­vos.

A.Šliu­pas kal­bas apie ga­li­mą pri­vers­ti­nį ma­žų kai­nų skry­džių kom­pa­ni­jų per­kė­li­mą į Kau­ną pa­ nei­gė. „Nie­kas pri­vers­ti­nai prieš avia­ kom­pa­ni­jų va­lią nie­ko ne­da­rys ir ne­tu­ri tei­sės da­ry­ti“, – sa­kė A.Šliu­pas.

Pa­da­ri­nys: R.Ba­kas (kai­rė­je) ir D.Mi­siū­nas ma­no, kad nau­jas bio­ku­ro

ka­ti­las ga­li bū­ti pa­leis­tas 2015 m.

Ža­da pa­nau­do­ti po­ten­cia­lą

Vi­ce­mi­nist­ro nuo­mo­ne, Kau­no oro uos­to po­ten­cia­las yra ge­ro­kai di­des­nis nei 20 skrai­dy­mo kryp­ čių. To­dėl neat­me­ta­ma ti­ki­my­bė, kad per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­ tus skry­džių skai­čius ga­li ge­ro­kai pa­di­dė­ti.

J.Balt­ru­šai­ty­tė sa­kė, kad ir šiuo me­tu de­ry­bos vyks­ta ne su vie­na avia­kom­pa­ni­ja. „De­ry­bos vyks­ta, bet šian­dien nie­ko konk­re­taus pa­sa­ky­ti ne­ga­ liu. La­bai no­rė­tu­me, kad de­ry­bų re­zul­ta­tas bū­tų ma­to­mas jau šie­ met, bet šio­je rin­ko­je grei­tų po­ ky­čių bū­na re­tai“, – sa­kė J.Balt­ ru­šai­ty­tė.

Pa­gal­ba: Kau­nui mo­der­ni­zuo­jant ši­lu­mos ūkį, mi­nist­rė B.Vė­sai­tė (cent-

re) ža­da sa­vo pa­ra­mą.

Specialistai pataria Si­nop­ti­kų duo­me­ni­mis, į Lie­tu­vą vėl grįž­ta šal­ti, spei­guo­ti ir vė­juo­ti orai, to­dėl dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ ra­to­riai gy­ven­to­jams pa­ta­ria ne­ dels­ti ir im­tis veiks­mų, pa­de­dan­ čių tau­py­ti bran­gią ši­lu­mą ir ne­ leis­ti, kad vė­jas ją iš­pūs­tų.

konst­ruk­ci­jų – var­čios ir stak­tos – bū­tų kuo ma­žes­ni. Jei­gu lan­gai yra se­ni ir ne­san­da­rūs, grei­to­ji pa­bal­ ba jiems – už­lip­dy­ti tar­pus izo­lia­ci­ nės me­džia­gos juos­to­mis“, – pa­ta­rė bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ Ino­va­ci­ jų ir ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo gru­ pės va­do­vas Gy­tis Ja­nu­šaus­kas.

Spe­cia­lis­tas pa­ta­ria

Bend­ro­vė „Ma­no būs­tas“, vi­so­ je Lie­tu­vo­je jau ne vie­nus me­tus vyk­dan­ti ini­cia­ty­vą „Tau­py­ki­me ši­lu­mą“, dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams pri­me­na, kad ši­lu­mą tau­py­ti ga­li­ ma pa­pras­tais veiks­mais, ku­rie nė­ ra nei bran­gūs, nei su­dė­tin­gi.

Pa­vyz­džiui, tin­ka­mai už­san­da­ri­ nus sa­vo bu­tų lan­gus ir du­ris, jau per šį šil­dy­mo se­zo­ną ga­li­ma su­ tau­py­ti iki 5 pro­c. ši­lu­mos.

Dar dau­giau ši­lu­mos ener­gi­jos ga­li­ma su­tau­py­ti pa­kei­tus ar už­ san­da­ri­nus se­nus laip­ti­nės, rū­sio lan­gus, du­ris. „Vė­juo­tu oru la­bai pa­di­dė­ja ši­ lu­mos nuo­sto­liai, to­dėl ra­cio­na­lus ener­gi­jos var­to­ji­mas bu­te neį­ma­ no­mas be san­da­rių lan­gų ir du­rų.

Rei­kia steng­tis, kad tiek bu­tuo­se, tiek bend­ro­se dau­gia­bu­čių na­mų pa­tal­po­se tar­pai tarp dvie­jų lan­go

Pap­ras­tų prie­mo­nių efek­tas

Ypač daug ši­lu­mos dau­gia­bu­čiuo­ se na­muo­se iš­svais­to­ma per bal­ ko­nų du­ris. Šal­tuo­ju me­tų pe­rio­du jų ert­mes re­ko­men­duo­ja­ma san­ da­rin­ti ši­lu­mos ne­pra­lei­džian­čia me­džia­ga. Ši­lu­mos nuo­sto­lius ma­ži­na ir į se­nų lan­gų rė­mus įsta­ty­tas tre­čias stik­las, ir ant esa­mų stik­lų už­kli­ juo­ta ši­lu­mą at­spin­din­ti plė­ve­lė.

No­rint tai pa­da­ry­ti, rei­kia at­suk­ti me­di­nį lan­go rė­mą, pri­tvir­tin­ti ar­ ba pri­kli­juo­ti skaid­rią plė­ve­lę ir vėl jį su­suk­ti. Plė­ve­lės ga­li­ma įsi­gy­ ti spe­cia­li­zuo­to­se sta­ty­bi­nių me­ džia­gų par­duo­tu­vė­se.

Konk­re­čių veiks­mų pro­gra­ma

Bend­ro­vės „Ma­no būs­to“ ini­cia­ty­ va „Tau­py­ki­me ši­lu­mą“ yra pa­rem­ ta konk­re­čiais veiks­mais, ku­riuos

3

Šeštadienis, sausio 12, 2013

Miestas

a­ža­bos ši­lu­mos kai­ną Va­kar „Kau­no ener­gi­ja“ ir „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ pa­si­ra­šė me­mo­ran­du­mą, ku­ riuo įsi­pa­rei­go­jo dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad kuo grei­čiau bū­tų mo­der­ni­zuo­ta kau­nie­ čiams są­skai­tas už šil­dy­mą ge­ro­kai ga­lin­ti su­ma­žin­ti Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nė.

Elekt­ri­nę ap­žiū­rė­jo mi­nist­rė

„Kau­nie­čiai už ši­lu­mos ener­gi­ją mo­ka bran­giai, to­dėl la­bai džiu­gu, kad toks pro­jek­tas įgy­ven­di­na­mas bū­tent Kau­ne“, – džiau­gė­si spe­ cia­liai dėl me­mo­ran­du­mo pa­si­ra­ šy­mo į Kau­ną at­vy­ku­si ir Pet­ra­šiū­ nų elekt­ri­nę ap­žiū­rė­ju­si ša­lies ūkio mi­nist­rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė.

Bend­ro­vių va­do­vų pa­si­ra­šy­ta­ me me­mo­ran­du­me pa­žy­mi­ma, kad „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ir „Kau­no ener­gi­jos“ bend­ra­dar­bia­vi­mo gai­ rės tu­ri bū­ti su­sty­guo­tos iki lie­pos.

Jau da­bar aiš­ku, kad šia­me pro­jek­ te „Kau­no ener­gi­jos“ da­lį su­da­

rys Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nės tur­tas, o „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ – maž­daug 120–130 mln. li­tų dy­džio in­ves­ti­ ci­ja. Po mo­der­ni­za­vi­mo Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nė nau­dos bio­ku­rą. Ka­ti­las grei­čiau­siai bus pa­leis­tas 2015 m. „Ten, kur nau­do­ja­mas bio­ku­ras, ki­lo­vat­va­lan­dės kai­na yra be­ne 10 cen­tų ma­žes­nė“, – pa­brė­žė B.Vė­ sai­tė.

Pri­kels ant­ram gy­ve­ni­mui

„Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Da­lius Mi­siū­nas pa­sa­ko­jo, kad bu­vo svars­to­ma ga­li­my­bė sta­ ty­ti nau­ją jė­gai­nę, ta­čiau mo­der­

Kai­nai nu­sta­tys ribas

Reikš­mė: Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nė­je bus ga­li­ma pa­ga­min­ti ko­ne treč­da­lį

Kau­nui rei­ka­lin­gos ši­lu­mos ener­gi­jos.

ni­zuo­ti Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nę ir už­ truks trumpiau ir kai­nuos ma­žiau.

Dau­giau nei prieš 80 me­tų pra­ dė­ju­sio­je veik­ti Pet­ra­šiū­nų elekt­ ri­nė bu­vo lai­ko­ma Lie­tu­vos ener­ ge­ti­nės sis­te­mos pa­si­di­džia­vi­mu, ta­čiau vė­liau ją už­go­žė du­jas bei ma­zu­tą ga­liai iš­gau­ti nau­do­jan­čios

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

jė­gai­nės, to­dėl šiuo me­tu elekt­ri­nė at­lie­ka ne­di­de­lį vaid­me­nį.

Skai­čiuo­ja­ma, kad mo­der­ni­ zuo­tos jė­gai­nės me­ti­niai ši­lu­mos ga­my­bos pa­jė­gu­mai sieks 40–45 me­ga­va­tus. Taip pat ji ga­lės pa­ ga­min­ti apie 15 me­ga­va­tų elekt­ros ener­gi­jos.

Kau­ne jau pra­dė­jo dyg­ti bio­ku­rą nau­do­jan­čios jė­gai­nės, ta­čiau jų kai­na nuo „Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­ jos elekt­ri­nės“ tie­kia­mos ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nos ski­ria­si ne­daug, nes šias jė­gai­n es pa­s ta­t ę vers­ li­nin­kai tu­ri tiks­lą už­dirb­ti kuo dau­giau. Ma­no­ma, kad mo­der­ni­ zuo­ta Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nė pa­dė­tį pa­keis iš es­mės, nes su­ge­bės pa­ ga­min­ti apie 30 pro­c. Kau­nui rei­ ka­lin­gos ši­lu­mos ener­gi­jos. „To­kio kie­kio jau pa­kan­ka ši­lu­ mos kai­nos aukštutinei ribai nu­ statyti“, – tei­gė „Kau­no ener­gi­ jos“ va­do­vas Ri­man­tas Ba­kas.

Ma­ž a to, sa­v i­val­dy­b ės ir Vy­ riau­sy­b ės bend­ro­m is pa­s tan­ go­mis per ar­ti­miau­sius ke­lerius me­t us ke­t i­n a­m a mo­d er­n i­z uo­ ti ne tik ši­lu­mos tie­ki­mo tink­lus, bet ir „Kau­no ener­gi­jai“ pri­klau­ san­čias „Šil­ko“ bei „In­ka­ro“ ka­ ti­li­nes. Jos ir Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­ nė su­ge­bė­tų pa­ga­min­ti ko­ne pu­sę vi­sos Kau­nui rei­ka­lin­gos ši­lu­mos ener­gi­jos.

kauniečiams, kaip su­tau­py­ti ši­lu­mos ir pi­ni­gų įgy­ven­di­nus dau­gia­bu­ty­je ga­li­ma su­tau­py­ti iki 30 pro­c. ši­lu­mos.

Eks­per­tų su­kur­ti veiks­mai, ma­ ži­nan­tys ši­lu­mos nuo­sto­lius bu­te ir bend­ro­se pa­tal­po­se, yra įtrauk­ti į „5 žings­nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­ gra­mą“. Prie šios pro­gra­mos vi­so­je Lie­tu­vo­je jau yra pri­si­jun­gę be­veik 800 dau­gia­bu­čių na­mų.

Prie „5 žings­nių ši­lu­mos tau­py­ mo pro­gra­mos“ pri­si­jun­gę na­mai praė­ju­sių me­tų šil­dy­mo se­zo­no me­tu su­tau­pė iki 17 pro­c. ši­lu­mos – tai yra apie 2,3 mln. li­tų.

Prie pro­gra­mos pri­si­jun­gę Vil­ niaus gy­ven­to­jai su­tau­pė 1,4 mln. li­tų, Kau­no – 171 tūkst. li­tų, Klai­ pė­dos – 623 tūkst. li­tų, ki­tų mies­ tų – 112 tūkst. li­tų.

Ko­kių žings­nių re­ko­men­duo­ja­ma im­tis, sie­kiant tau­py­ti ši­lu­mą, kaip pri­si­jung­ti prie ini­cia­ty­vos, ga­li­ma su­ži­no­ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www. tau­py­ki­me­si­lu­ma.lt ir „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je http://www.fa­ce­book. com /taupykimesiluma. Apie pro­ gra­mos įgy­ven­di­ni­mą sa­vo na­ me gy­ven­to­jai ga­li su­ži­no­ti krei­ pę­si tie­sio­giai į ad­mi­nist­ruo­jan­čią bend­ro­vę.

KD inf.

Ši­lu­mos nuo­sto­ lius ma­ži­ na ir į se­ nų lan­ gų rė­mus įsta­ty­tas tre­čias stik­las, ir ant esa­ mų stik­lų už­kli­juo­ ta ši­lu­mą at­spin­ din­ti plė­ ve­lė.

Išei­tis: bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, daug ši­lu­mos ga­li­ma iš­sau­go­ti tin­ka­mai pa­ruo­šus lan­gus.

4

šeštadienis, sausio 12, 2013

tema

Ar­tė­jant Sau­sio 13-ajai, vis Pro O.Po­vi­lai­tie­nės bu­ 1 to lan­gus ma­ty­ti Pa­ši­ lai­čių dau­giaaukš­čių miš­kas. Jos

vy­ras Apo­li­na­ras Juo­zas dir­bo Lie­ tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Che­mi­jos ir che­mi­nės tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­ te, bu­vo gal­va­nop­las­ti­kos la­bo­ra­to­ ri­jos šalt­kal­vis. Kai žu­vo, A.J.Po­vi­ lai­čiui bu­vo 53 me­tai.

O.Po­vi­lai­tie­nė, pa­gal pro­fe­si­ ją – in­ži­nie­rė, džiau­gia­si, kad vai­ kai bai­gė moks­lus, su­si­tvar­kė sa­vo gy­ve­ni­mą. Ro­ber­tas bai­gė psi­cho­ lo­gi­ją, Da­rius dir­ba ban­ke sky­riaus vir­ši­nin­ku. Edi­ta Vil­niaus uni­ver­ si­te­te bai­gė eko­no­mi­kos stu­di­jas, šiuo me­tu gy­ve­na JAV. „Sū­nūs taip pat su­kū­rė sa­vo šei­ mas, tu­riu pen­kis anū­kus. Aš čia – vie­nui vie­na“, – sa­kė 70 me­tų O.Po­vi­lai­tie­nė.

Ji yra 1991-ųjų sau­sio 13-ąją žu­ vu­sių ar­ti­mų­jų bend­ri­jos „Bi­čiu­ lys­tė“ pir­mi­nin­kė.

Ne to­kia Lie­tu­va

Per tuos 22 me­tus labai pa­si­kei­tė ir pa­ti Lie­tu­va. Ar ji – to­kia, ko­kią įsi­vaiz­da­vo, ko­kia ti­kė­jo, dėl ko­kios žu­vo jos vy­ras Apo­li­na­ras Juo­zas? „Ką jūs? La­bai skau­du. At­ro­ do, be­pras­mė jų žū­tis. Bū­tų daug leng­viau ir tą ne­tek­tį, tą tra­ge­di­ją iš­gy­ven­ti, kai ma­ty­tu­me, kad Sei­ mo, Vy­riau­sy­bės na­riai ne­gal­vo­ja tik apie sa­ve, bet apie vi­sus žmo­ nes, sten­gia­si dėl jų. Jei­gu vis­kas bū­tų, kaip tu­rė­tų bū­ti, vi­sai ki­to­ kią Lie­tu­vą šian­dien turėtume. Juk tiek lai­ko praė­jo! Bet yra taip, kaip yra, už­tat la­bai skau­du“, – kal­bė­jo O.Po­vi­lai­tie­nė.

Mo­te­ris se­ka po­li­ti­nius įvy­ kius ir per ra­di­ją, ir per te­le­vi­zi­ją, ir spau­dą skai­to. O.Po­vi­lai­tie­nė,

kaip ir ki­ti Sau­sio 13-osios au­kų ar­ti­mie­ji, gau­na vals­ty­bi­nę pen­ si­ją. Lo­pant vals­ty­bės biu­dže­tą, nuo 2010 m. sau­sio ji su­ma­žin­ta 19 pro­c. – da­bar yra 1 296, o bu­ vo 1 600 Lt. „Au­kų žmo­noms, ku­rios dar dir­ ba, iš tos vals­ty­bi­nės pen­si­jos li­ko tik­tai apie 500 li­tų. Skun­dė­mės, ra­šė­me, bet nie­ko ne­lai­mė­jo­me.

Iš­gir­do­me to­kius ko­men­ta­rus: „O kas jūs esa­te to­kie? Lie­tu­vo­je – tiek ir tiek pen­si­nin­kų“, – pa­sa­ ko­jo O.Po­vi­lai­tie­nė. Šū­vių se­ri­ją pa­lei­do ka­ri­nin­kas

Ap­mal­ši­nu­si ne­ri­mą, mo­te­ris pri­ si­mi­nė tas tra­giš­kas die­nas. Po­vi­ lai­čiai daž­niau­siai bu­dė­da­vo prie Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos (da­bar­ti­ nio Sei­mo) rū­mų – abiem bu­vo ar­ čiau dar­bo.

Jei­gu vis­kas bū­tų, kaip tu­rė­tų bū­ti, vi­ sai ki­to­kią Lie­tu­vą šian­dien tu­rė­tu­me.

Tą lem­tin­gą­jį va­ka­rą Ona vy­rui pa­siū­lė nuei­ti prie te­le­vi­zi­jos bokš­ to, ka­dan­gi jis – ne­to­li na­mų. Juo­ du nuė­jo su vie­nu sū­nu­mi, bet su­ ša­lę vi­si grį­žo na­mo. Se­kė įvy­kius per ra­di­ją, te­le­vi­zi­ją. Po kiek lai­ko vy­ras prie bokš­to išė­jo vie­nas.

Ne­su­lau­kę tė­vo, jo ten ieš­ko­ti iš­ bė­go sū­nūs. Pas­kui šei­ma, gi­mi­nės jo ieš­ko­jo vi­so­se karš­to­se vie­to­se, li­go­ni­nė­se. „Li­ko skam­bin­ti tik į mor­gą.

Aš bi­jo­jau skam­bin­ti – pa­pra­ šiau bend­ra­dar­bio. Jis pa­skam­

bi­no. Pas­kui pa­skam­bi­no man ir pa­klau­sė, kaip vy­ras bu­vo ap­si­ ren­gęs. Vis­ką su­pra­tau. Su bend­ ra­d ar­b iu ir vy­res­n iuo­j u sū­n u­ mi Da­riu­mi nu­va­žia­vo­me į mor­gą Po­loc­ko gat­vė­je. Sa­vo vy­rą ra­ dau ten. Man blo­ga pa­si­da­rė, sū­ nus nual­po. Kai grį­žo­me na­mo, jis pra­dė­jo klie­dė­ti“, – bai­siau­ sias gy­ve­ni­mo aki­mir­kas pri­si­ mi­nė O.Po­vi­lai­tie­nė.

Ge­ro­kai vė­l iau vy­ro žu­v i­m o ap­lin­ky­bes Ona ap­ti­ko liu­dy­to­ jų pri­si­mi­ni­muo­se. Per su­maiš­ tį A.J.Po­vi­lai­tis at­si­dū­rė ar­ti de­ san­ti­nin­kų. Šie jį stū­mė šau­tu­vų buo­žė­mis, bet jis pa­sly­do ir par­ griu­vo. Griū­d a­m as pe­t i­m i už­ kliu­dė ka­ri­nin­ką. Ka­ri­nin­kas at­ si­su­kęs į jį pa­lei­do šū­vių se­ri­ją – į lie­tu­vį lė­kė tra­suo­jan­čios kul­kos.

Kū­ne bu­vo daug kul­kų. „Jam nu­kir­to aor­tą, ir jis… tuoj pat… vie­toj“, – sa­kė žmo­na.

Mo­ters gy­ve­ni­mas su­luo­šin­tas

Ona li­ko su tri­mis vai­kais. Jau­ niau­sia­sis, Ro­ber­tas, mo­kė­si aš­ tun­to­je kla­sė­je, Edi­ta – pa­sku­ti­ nia­me uni­ver­si­te­to kur­se. To­mis bai­sio­mis die­no­mis po tė­vo žū­ties jo­kie psi­cho­lo­gai į jų na­mų du­ris ne­pa­si­bel­dė. „Ma­no gy­ve­ni­mas po vy­ro žū­ ties – su­luo­šin­tas, jo ne­tek­tis – bai­si. Jis bu­vo la­bai ge­ras. Nep­la­ na­vau, kad lik­siu vie­na su vai­kais, kad vie­na tu­rė­siu juos leis­ti į gy­ve­ ni­mą. Taip bai­su bu­vo. Ma­ne slė­gė la­bai di­de­lė at­sa­ko­my­bė – ne­ži­no­ jau nei ką, nei kaip da­ry­ti, – pa­sa­ ko­jo O.Po­vi­lai­tie­nė. – Kai bu­vo vy­ ras, jau­čiau už­nu­ga­rį. Jis da­ry­da­vo vi­sus vy­riš­kus dar­bus ir spręs­da­vo vy­riš­kus rei­ka­lus, aš – mo­te­riš­kus.

Au­ka: V. ir A.Ger­bu­ta­vi­čių vien­tur­tis sū­nus Da­rius sa­vo jau­nys­tę pa­lai­do­jo

Ir stai­ga to už­nu­ga­rio ne­li­ko – ma­ ne už­griu­vo vis­kas.“ Po vy­ro žū­ties ji nak­ti­mis daž­nai verk­da­vo ir jį sap­nuo­da­vo. Vie­na­ me sap­ne jis atė­jo su ja at­si­svei­ kin­ti. „Ma­nau, kad jis mums pa­de­da“, – ti­ki naš­lė. Šei­ma ne­te­ko ir glo­bo­ti­nio

Da­riaus Ger­bu­ta­vi­čiaus mo­ti­na Vin­cė Ger­bu­ta­vi­čie­nė lie­jo aša­ ras. Šį­kart – ne dėl Da­riaus. Prieš du mė­ne­sius juo­du su vy­ru An­ta­

nu ne­te­ko ir 29-erių Ja­ros­la­vo, ku­ rį par­si­ve­žė iš vai­kų na­mų po Da­ riaus žū­ties. „Mi­rė. Šir­dis su­sto­jo. Jį ra­do par­griu­vu­sį gat­vė­je. Su tar­dy­to­ja dar ne­bend­ra­vau – tie­siog ne­ga­lė­ jau, – verk­da­ma pa­sa­ko­jo 71 me­tų V.Ger­bu­ta­vi­čie­nė. – Jis ne­su­muš­ tas, neuž­muš­tas. Jis man bu­vo tik­ ras sū­nus.“ Ar­gi Ja­ros­la­vas jiems pa­kei­tė Da­ rių? „Pa­kei­tė“ – to žo­džio ne­ga­li­ma sakyti. Bet tuo mo­men­tu jis pa­

Lietuva senolės ir dvylikametės akimis: d Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Kaip da­bar ver­ti­na Sau­sį ap­gin­tą ne­prik­lau­so­my­bę tie, ku­rie ta­da dar ne­bu­vo gi­mę ar­ba, bū­da­mi gar­ baus am­žiaus, pa­lauž­ti svei­ka­tos ne­ga­lių, ste­bi gy­ve­ni­mą iš ša­lies?

Kal­bi­no­me ant 90 me­tų slenks­čio sto­vin­čią Ma­ri­jo­ną Kai­riūkš­tie­nę ir dvy­li­ka­me­tę moks­lei­vę Da­nie­ lę Fi­li­pai­tę.

Kaip pa­sau­lio pa­bai­ga

Namelį Kau­no pa­kraš­ty­je Ma­ri­jo­ na pa­si­sta­tė su vy­ru jau­na bū­da­ma ir da­bar jo­kiu bū­du ne­no­ri kraus­ ty­tis pas vai­kus. „No­riu sa­vo gy­ve­ni­mė­lį čia, sa­ vo ran­ko­mis lip­dy­ta­me na­me­ly­je, už­baig­ti. Čia, gu­lė­da­ma ši­to­je lo­ vo­je, tą bai­sią­ją Sau­sio nak­tį ne­nu­ lei­dau akių nuo te­le­vi­zo­riaus ek­ra­ no. Abi duk­ros bu­vo iš­va­žia­vu­sios į Ju­ra­gius bu­dė­ti prie te­le­vi­zi­jos ret­ rans­lia­ci­jos bokš­to.

Kai te­le­vi­zo­riaus ek­ra­ne po vi­ dur­nak­čio pa­ma­čiau Eg­lę Bu­če­ly­ tę ir jos link ko­ri­do­riu­mi ei­nan­čius so­vie­tų ar­mi­jos ka­rei­vius, pa­gal­vo­ jau – svie­to pa­bai­ga. Da­bar jau vis­ kas, po mū­sų lais­vės. Vi­sa tir­tė­jau iš bai­mės“, – pri­si­mi­nė M.Kai­ riūkš­tie­nė, kurs­ty­da­ma sa­vo vir­ tu­vė­lės kros­ny­je ug­nį.

Kri­ti­kuo­ja te­le­vi­zi­ją

Anot se­no­lės, jai gy­ve­ni­me nie­ko ne­trūks­ta, ta­čiau žie­mą bū­tų ries­ ta, jei tek­tų šil­dy­tis du­jo­mis. „Se­nam žmo­gui, jei jis ne­tu­ri san­tau­pų, mal­kos žie­mą – tik­ras iš­ga­ny­mas, – ta­rė Ma­ri­jo­na. – Ne­ sa­kau, kad da­bar man sun­kiau nei ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je gy­ ven­ti – juk yra to­kių se­no­lių, ku­rie ir iš 400 li­tų pen­si­jos su­ge­ba pra­ gy­ven­ti. Man di­des­nį ne­ri­mą ke­ lia tas gy­ve­ni­mas, ku­rį ma­tau pro tro­be­lės lan­gą, te­le­vi­zo­riaus ek­ra­ ne. Te­le­vi­zi­jo­je gy­ve­ni­mas man at­ ro­do tie­siog ne­nor­ma­lus – vien šo­ kiai, dai­nos, sek­sas, vi­soks pur­vas.

Gal tik vie­na ki­ta lai­da švie­ses­nė.“ „Jei tai mū­sų lais­vės re­zul­ta­tas, tai man gė­da dėl to ir, be­je, užuo­ jau­ta Pre­zi­den­tei, ku­riai daug svei­ ka­tos kai­nuo­ja ka­ras su vi­so­kiais bru­dais“, – tei­gė se­no­lė.

Lais­vės kar­tais per daug

Anot M.Kai­riūkš­tie­nės, kai ji bu­vo moks­lei­vė ano­je ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, pa­mo­kos kla­sė­je pra­si­ dė­da­vo mal­da. „O da­bar? Ma­tau pro lan­gą iš mo­kyk­los vai­kus: kup­ri­nė ant pe­ čių, dan­ty­se – ci­ga­re­tė, ran­ko­je – skar­di­nė su kaž­ko­kiu gė­ri­mu. Tik jau ne su cit­ro (li­mo­na­das – red. pa­sta­ba)“, – pik­ti­no­si ži­la­gal­vė.

„Vie­no­je te­le­vi­zi­jos lai­do­je gir­dė­ jau, kad da­bar moks­lei­viai į mo­ky­ to­jus cen­tais mė­to, kei­kia­si. Štai kur svie­to pa­bai­ga, o ne ta­da, Sau­sio 13ąją. Tik­rai keis­tai da­bar su­pran­ta­ma lais­vė“, – at­si­du­so Ma­ri­jo­na.

Grą­žin­ti prie že­mės

M.Kai­riūkš­tie­nės nuo­mo­ne, ne­rei­ kė­jo su­nai­kin­ti Lie­tu­vo­je ga­myk­ lų, nė ne­mė­gi­nant jų mo­der­ni­zuo­ ti. Ir dar. „Rei­kia grą­žin­ti žmo­nes prie že­mės, o ne mo­ny­ti juos vi­so­ kio­mis iš­mo­ko­mis, kad tik jos ne­ dirb­tų“, – įsi­ti­ki­nu­si 89-me­tė. „Ma­no duk­ra Da­nė di­de­lę šei­mą ir ma­ne žie­mą va­sa­rą sa­vo dar­žo­ vė­mis mai­ti­na, vis­ko pri­rau­gė, pri­ kon­ser­va­vo. Ir ne­bran­gu, ir svei­ka.

Tai ne ta da­bar­ti­nių pre­ky­bos cent­ rų che­mi­ja“, – kal­bė­jo Ma­ri­jo­na.

Ji iš pa­tir­ties ži­no: pa­kė­lęs prieš švie­są švie­žią na­mi­nės viš­tos kiau­ ši­nį, ma­ty­si try­nio kon­tū­rą, o pirk­ ti­nio kiau­ši­nio – tik neaiš­kų juo­dą še­šė­lį.

Se­no­lė įsi­ti­ki­nu­si, kad atei­tis bus švie­ses­nė, Lie­tu­va ap­si­va­lys nuo vi­so­kio pur­vo ir pyk­čio, ku­rio dar ap­stu, anot jos, mū­sų gy­ve­ni­mo vir­šū­nė­lė­se ir šak­ne­lė­se.

Kas džiu­gi­na ir skau­di­na

12 me­tų Da­nie­lė sė­dė­jo na­muo­se prie mo­čiu­tės nu­pirk­to kom­piu­te­

rio ir džiau­gė­si in­ter­ne­to ga­li­my­ bė­mis. „Tas in­ter­na­tas – taip ma­no pro­se­ne­lė va­di­na in­ter­ne­tą – tik­ ras ste­buk­las. Štai, pa­žiū­rė­ki­te, – ir mer­gai­tė pa­ro­dė na­mų už­duo­tį, ku­rią pa­ren­gė su­ra­du­si in­ter­ne­te rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją. – Be to, da­ bar mo­čiu­tė, pas ku­rią gy­ve­nu, ga­li kas­dien pa­si­žiū­rė­ti ma­no pa­žy­mius elekt­ro­ni­nia­me kla­sės die­ny­ne.“ Mer­gai­tė pa­si­gy­rė se­ne­lio nu­pirk­ tu nau­ju mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu „Sam­ sung“. „Kai kas mo­kyk­lo­je ty­čio­jo­ si iš ma­no se­nos noš­ku­tės („No­kia“ – red. pa­st.), man bu­vo la­bai skau­ du, ne­ma­lo­nu. Ge­rai, kad se­ne­lis tai su­pra­to ir tu­rė­jo pi­ni­gų nau­jam te­ le­fo­nui, bet yra to­kių pa­ty­čių, ku­ rių neuž­ge­sin­si nau­ju pir­ki­niu. Aš tu­riu gal­vo­je vie­no ar ki­to mo­ki­nio ko­kį nors, pa­vyz­džiui, cha­rak­te­rio bruo­žą ar fi­zi­nį trū­ku­mą.“ Da­nie­lė tie­siog dū­rė pirš­tu į vie­ ną skau­džiau­sią dau­ge­lio nū­die­nos vai­kų pa­tir­čių – pa­ty­čias. Nes­lė­pė ji ir ki­to šiuo­lai­ki­nio skau­du­lio – il­ go iš­si­sky­ri­mo su tė­ve­liu.

Pat­rau­kė mu­zi­ka

„Tė­ve­lis, dirb­da­mas Lie­tu­vo­je, nie­ kaip ne­ga­lė­jo už­baig­ti įreng­ti mū­sų na­mą – vis trū­ko pi­ni­gų vi­so­kioms me­džia­goms. To­dėl iš­va­žia­vo dirb­ ti į už­sie­nį. Ne­ma­čiau jo nuo per­

Da­bar moks­lei­viai į mo­ky­to­jus cen­tais mė­to, kei­kia­si. Štai kur svie­to pa­bai­ga, o ne ta­da, Sau­sio 13-ąją. nai pa­va­sa­rio. La­bai pa­siil­gau tė­ve­ lio, nors man pas se­ne­lius gy­ven­ti ge­ra. Ir dė­dė Egi­di­jus la­bai ge­ras“, – tvir­ti­no Da­nie­lė.

Mer­gai­tė ne­slė­pė, kad tu­ri tik­ rą ma­mą, ta­čiau jos ne­ma­to ir net ne­ži­no da­bar­ti­nio jos ad­re­so. „Ji net per Ka­lė­das ma­nęs neap­lan­

5

šeštadienis, sausio 12, 2013

tema

daž­niau pla­ka šir­dis

o prie te­le­vi­zi­jos bokš­to 1991-ųjų sau­sio 13-ąją. Jam bu­vo tik 17 me­tų.

kei­tė. Tik­rai. Jei­gu ne jis, ne­ži­nau, kaip vi­sa bū­čiau iš­tvė­ru­si. Mes jį paė­mė­me tų me­tų pa­va­sa­rį – ge­ gu­žės mė­ne­sį jis jau bu­vo pas mus.

Bu­vo aš­tuo­ne­rių me­tų. Mes bu­ vo­me įfor­mi­nę jo glo­bą, jis mums bu­vo tik­ras sū­nus. Nie­ka­da gy­ve­ ni­me ne­pa­gal­vo­jau, kad Ja­ros­la­ vas – ne ma­no. Ir jis pas mus gy­ ve­no iki praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio 2 d. Da­rius pas mus bu­vo 17 su pu­ se, o Ja­ros­la­vas – 22 me­tus, ir jis jau bu­vo suau­gęs žmo­gus. Ta­da gy­ve­ ni­mas klo­jo­si vie­naip, da­bar – ki­

taip“, – dės­tė V.Ger­bu­ta­vi­čie­nė.

Ja­ros­la­vas pa­dė­da­vo tvar­ky­ti bui­ties rei­ka­lus. Jis vai­ra­vo ma­ši­ną – ir į par­duo­tu­vę nu­si­pirk­ti mais­ to sa­vo glo­bė­jus nu­vež­da­vo, ir į ka­ pi­nes.

Abie­jų bend­raam­žių su­tuok­ti­ nių svei­ka­ta pra­sta, tam tu­rė­jo įta­ kos Da­riaus žū­tis. „Vy­ras tris in­sul­tus pa­ty­rė. Kas­ met gu­li li­go­ni­nė­je, va­žiuo­ja į sa­ na­to­ri­ją. O aš vos vaikš­tau, nes rei­ kia ke­lio są­na­rį keis­ti. Bet ne­ga­liu ope­ruo­tis, nes ne­tu­riu kam vy­ro

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

pa­lik­ti pri­žiū­rė­ti. Jis vaikš­to, bet vis tiek juo rei­kia pa­si­rū­pin­ti“, – sa­kė mo­te­ris.

kar­tą jis grį­žo 4 va­lan­dą. Vie­nam jau­nes­niam gi­mi­nai­čiui Da­rius bu­ vo ža­dė­jęs įra­šy­ti kaž­ko­kią mu­zi­ kos ka­se­tę. Gal mė­ne­sį ne­su­ge­bė­jo įra­šy­ti, o vi­sai prieš mir­tį įra­šė. Kai grį­žo na­mo, ati­da­vė. „Tru­pu­tį pa­bu­vo na­muo­se, pa­ kal­bė­jo, už­val­gė. Sa­ko, drau­gai ma­nęs kie­me lau­kia. Ir išė­jo. Nie­ko blo­go ne­pa­gal­vo­jo­me. Pas­kui vi­są nak­tį skam­bi­nau drau­gams. Paė­ miau jo už­ra­šų kny­gu­tę ir vi­są nak­ tį ieš­ko­jau tais te­le­fo­nais. Vie­no­je vie­to­je at­si­lie­pė, pa­sa­kė, kad kar­ tu yra ir Da­rius. Bet aš ne­pa­sa­kiau pa­var­dės. Pas­kui vėl ten pa­skam­ bi­nau. Iš­gir­dau at­sa­ky­mą, kad išė­ jo prie Sei­mo. Pas­kui šo­vė į gal­vą min­tis – gal yra gru­pė­je dar vie­nas Da­rius? Pas­kam­bi­nau auk­lė­to­jai.

Sa­ko, taip, yra. Sup­ra­tau, kad ten bu­vo ne jis“, – pa­sa­ko­jo žu­vu­sio­ jo mo­ti­na.

Ry­tą tė­vai pra­dė­jo ieš­ko­ti sū­naus.

Jis ne­tu­rė­jo jo­kio do­ku­men­to. Ka­ dan­gi bu­vo šau­kia­mų­jų am­žiaus, mo­ti­na bu­vo lie­pu­si su sa­vi­mi ne­ si­ne­šio­ti do­ku­men­tų. Ap­va­žia­vo ke­lias li­go­ni­nes – nė­ra. „Jei jis bū­tų li­go­ni­nė­je ir ga­lė­tų kal­bė­ti, tik­rai pra­neš­tų ar pra­šy­ tų ki­tų pra­neš­ti, kur yra, – gal­vo­jo mo­ti­na. – Va­žiuo­kim į mor­gą.“ Ten Ger­bu­ta­vi­čiai ir su­ra­do sa­vo Da­riaus kū­ną.

Sup­ra­to, kad ten bu­vo ne jis

17 me­tų D.Ger­bu­ta­vi­čius tuo­me­ tė­je Vil­niaus 13-ojo­je sta­ty­bi­nin­kų mo­kyk­lo­je mo­kė­si sta­liaus ama­to.

Da­rius žu­vo prie te­le­vi­zi­jos bokš­ to. Jis bu­vo vien­tur­tis Ger­bu­ta­vi­ čių sū­nus.

Vai­ki­nas bu­dė­da­vo iki vė­lu­mos ir prie Sei­mo pa­sta­to, ir prie te­le­vi­ zi­jos bokš­to. Mo­ti­na pa­me­na, kad

Tais me­tais pra­ra­do abu tė­vus

Ro­ber­to Vait­kaus gy­ve­ni­mas ne­ le­pi­no. Kai Sau­sio 13-ąją žu­vo tė­ vas – Vil­niaus spor­to rū­mų dar­bi­ nin­kas 47 me­tų Vy­tau­tas Vait­kus, vien­tur­čiui sū­nui Ro­ber­tui bu­vo še­šio­li­ka.

R.Vait­kus bai­gė du uni­ver­si­te­ tus, įgi­jo ang­lų fi­lo­lo­gi­jos ir tei­sės

spe­cia­ly­bes. Da­bar jis dės­to ang­ lų kal­bą.

Ro­ber­tas su žmo­na Kris­ti­na au­gi­ na du vai­kus – 3 me­tų Ka­ro­lį ir tuoj 5-erių su­lauk­sian­tį Do­mi­ny­ką. „Tą die­ną per pie­tus ėjau prie Sei­mo pa­sta­to, o tė­ve­lis va­ka­re išė­jo prie te­le­vi­zi­jos bokš­to. Bu­dė­ da­vo­me. Tais me­tais bai­giau mo­ kyk­lą. Tų me­tų pa­bai­go­je mi­rė ir ma­ma. Jai bu­vo skran­džio vė­žys.

Sun­ku bu­vo“, – ne­slė­pė 38 me­tų R.Vait­kus.

Na­muo­se jis li­ko vie­nas kaip pirš­tas. Jo glo­bė­ja bu­vo pa­skir­ta te­ta – ma­mos pus­se­se­rė. Vai­ki­ną psi­cho­lo­giš­kai pa­lai­kė, jam pa­dė­jo gi­mi­nės, žmo­nės iš Sau­sio 13-osios bro­li­jos.

Kai bu­vo gy­vi tė­vai, jų na­muo­se daž­nai bū­da­vo kal­ba­ma apie Lie­ tu­vos lais­vę. Ar Lie­tu­va ta­po to­ kia vals­ty­bė, dėl ku­rios bu­vo ver­ ta paau­ko­ti sa­vo gy­vy­bę? „Kaip ma­to­me, ne to­kia. Bet ne­ ga­li­ma ta­pa­tin­ti Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­my­bės su po­li­ti­kų no­ru pa­si­ pel­ny­ti“, – sa­kė R.Vait­kus.

Kru­vi­nas pus­la­pis 1991-ųjų sau­sio pra­d žio­je Vil­n iu­ je pra­dė­jus siau­tė­t i so­v ie­t ų ka­r iš­ kiams, ra­g i­na­mi sau­go­ti tuo­me­tės Aukš­čiau­sio­sios Ta­r y­bos rū­mus, te­le­v i­z i­jos bokš­tą, Ra­d i­jo ir te­le­v i­ zi­jos ko­mi­te­to pa­sta­tą, žmo­nės plū­ do prie jų iš vi­sos Lie­tu­vos. Sau­sio 13-osios nak­t į, so­v ie­t ų ka­r iuo­me­ nei ir spe­c ia­l ie­s iems da­l i­n iams uži­mant te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Ra­ di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­sta­tą, žu­vo 14, su­žeis­ti bu­vo 702 be­g ink­ liai žmo­nės.

džiau­gs­ mas ir nau­jos žaiz­dos kė ir ne­pas­kam­bi­no. Aš ir­gi jos ne­ pas­vei­ki­nau, nes te­le­fo­nu ji neat­si­ lie­pė – ma­tyt, vėl pa­kei­tė nu­me­rį“, – ne­va­lin­gos aša­ros pa­si­ro­dė Da­ nie­lės aky­se.

Net­ru­kus, paė­mu­si į ran­kas kank­les, mer­gai­tė at­gi­jo. Da­nie­ lė jau ant­rus me­tus lan­ko Kau­no 1-ąją mu­zi­kos mo­kyk­lą.

Nu­run­gia už­sie­nie­čius

„Ma­ne į mu­zi­kos mo­kyk­lą at­ve­dė mo­čiu­tė, ku­ri, nors ir am­ži­nai pa­ sken­du­si dar­buo­se, at­krei­pė dė­me­ sį į ma­no no­rą mu­zi­kuo­ti. Aš šio­ je mo­kyk­lo­je jau­čiuo­si kaip na­mie – čia net ga­li­ma ra­miai iš­ger­ti ar­ba­ tos, ku­rios mo­čiu­tė įpi­la į ne­di­de­lį ter­mo­są, su­val­gy­ti jos suteptą vi­sa­ da ska­nų su­muš­ti­nį. O pa­grin­di­nė­ je mo­kyk­lo­je ei­nu į val­gyk­lą ir pie­ tau­ju už se­ne­lių pi­ni­gus, nes tė­ve­lis ne­bu­vo grį­žęs ru­de­nį ir ne­ga­lė­jo su­ tvar­ky­ti kaž­ko­kių po­pie­rių, kad gau­ čiau ne­mo­ka­mus pie­tus“, – pa­sa­ko­ jo apie sa­vo kas­die­ny­bę Da­nie­lė. „Ma­nau, kad ji bus tarp tų, ku­ rie va­žiuos į tarp­tau­ti­nius kon­kur­ sus už­sie­ny­je, – juk šiais lai­kais tai įma­no­ma, apie tai so­viet­me­čiu, kai pri­va­lė­jo­me mo­ky­ti so­vie­ti­nių kom­po­zi­to­rių kū­ri­nių, ga­lė­jo­me tik pa­sva­jo­ti. Kaip ir, pa­vyz­džiui, apie Ita­li­jo­je vy­ku­sia­me fes­ti­va­ly­je mū­ sų kank­li­nin­kų, nu­run­gu­sių džia­zo

ir for­te­pi­jo­ni­nius an­samb­lius, lai­ mė­tą pri­zą. Tie­sa, vai­kai da­bar la­ biau užim­ti nei prieš dvi de­šim­tis me­tų, ta­čiau ir mo­ky­mą­si ver­ti­na la­biau. Gal to­dėl, kad už tai rei­kia šiek tiek mo­kė­ti?“ – svars­tė pe­da­ go­gė Ona Šikš­nie­nė.

Jei bū­tų pre­zi­den­tė

Da­nie­lė pa­ste­bė­jo, kad jos drau­ gai la­bai daug lai­ko pra­lei­džia prie kom­piu­te­rių. „Gal to­dėl, kad ne­tu­ri kuo už­ siim­ti? Bet juk mo­kyk­lo­je daug vi­ so­kių bū­re­lių. Ir dau­gu­ma jų – ne­ mo­ka­mi. Žo­džiu, rei­kia tik no­rė­ti kaž­ką veik­ti. Juk ne vie­na ma­no drau­gė lan­ko to­kius bū­re­lius, kur iš­moks­ta įvai­rių nau­din­gų da­ly­ kų“, – tvir­ti­no D.Fi­li­pai­tė.

Mer­gai­tė il­gai gal­vo­jo, kaip ji su­ pran­ta są­vo­kas „lais­vė“, „ne­prik­ lau­so­my­bė“. „Se­ne­liai sa­ko, kad lais­vė – tai ga­li­my­bė rink­tis. Bet, pa­vyz­džiui, ma­no tė­ve­lis ne­tu­rė­jo pa­si­rin­ki­ mo – bu­vo pri­vers­tas iš­va­žiuo­ti iš Lie­tu­vos, kad už­si­dirb­tų. Ne­no­rė­ čiau taip gy­ven­ti užau­gu­si – no­riu mo­ky­tis ir dirb­ti čia, tė­vy­nė­je“, – tvir­ti­no Da­nie­lė.

Pa­sak dvy­li­ka­me­tės, jei ji bū­tų ša­lies pre­zi­den­tė, pa­da­ry­tų taip, kad vi­si vai­kai tu­rė­tų abu tė­vus, o šie dirb­tų ir gy­ven­tų Lie­tu­vo­je.

Pers­pek­ty­va: O.Šikš­nie­nės nuo­mo­ne, Da­nie­lė la­bai at­sa­kin­gai mo­ko­si.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

6

šeštadienis, sausio 12, 2013

Savaitė

Grą­žin­ti Kau­nui lėk­tu­vus

Kitoks žvilgsnis

vals­ty­bės biu­dže­to reik­mėms. Ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo anksčiau į biu­ dže­to įplau­kų da­lį pa­tek­da­vo di­ vi­den­dai ir vė­liau bū­da­vo pa­da­ li­ja­mi pra­val­gy­ti. Bū­tų gra­žu, jog vi­si mąs­ty­tų pa­na­šiai, kad pi­ni­ gai skir­ti in­ves­ti­ci­joms. Jei­gu jie skir­ti efek­ty­viai – yra prio­ri­te­ tas. Jei­gu jie skir­ti gro­žiui, gė­ riui, rek­la­mai, sa­vi­rek­la­mai ar­ ba, sa­ky­ki­me, ob­jek­tų sta­ty­bai, ku­rie neat­si­per­ka, gal tuo­met tik­rai ge­riau ati­duo­ti tuos pi­ ni­gus šiuo skur­džiu lai­ko­tar­piu biu­dže­tui pa­lai­ky­ti.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

N Įsi­min­ti­niau­sia pa­dė­ka įsi­min­ti­niau­siam me­ni­nin­kui

Poetas Kęstutis Navakas

V

ie­ną va­ka­rą, net pir­ma­jam snie­gui neišk­ri­tus, Kau­no me­ni­nin­kų na­ muo­se vy­ko įsi­min­ti­niau­sio Kau­ no me­ni­nin­ko pa­ger­bi­mo apei­gos.

Ge­di­mi­no Juo­dei­kos res­to­ra­no pa­da­vė­jos pa­ si­sten­gė, kad tai bū­tų pa­na­šu į šven­tę. Ir bu­ vo. Da­ly­va­vo aukš­čiau­sie­ji sa­vi­val­dy­bės as­ me­nys: me­ras, vi­ce­me­ras kul­tū­rai, gar­su­sis Tyn­ta (be­je, ne vel­tui ten kė­dę tri­nan­tis, tu­ rin­tis ir pro­to), ir vis­kas gal bū­tų pa­na­šu į tam skir­tą da­tą bei „ei­lu­tę die­not­var­kėj“. Tik štai ta ei­lu­tė.

Jei Kau­no mies­to sa­vi­ val­dy­bė no­ri pa­gerb­ ti įsi­min­ti­niau­sius me­ ni­nin­kus, pa­pras­čiau­sia bū­tų rem­ti jų ki­tus pro­ jek­tus.

Ją per­skai­tė įsi­min­ti­niau­sias Kau­no kul­tū­ros val­di­nin­kas Vy­tau­tas Va­si­len­ka. Ci­tuo­ju iš at­ min­ties, skai­čiai čia ga­li bū­ti ki­ti. „Sa­val­dy­bės po­tvar­kis Nr. 3675/192. Dėl pa­dė­kos pa­reiš­ki­ mo Do­nal­dui Ka­jo­kui“. Nu­tar­ta: pa­reikš­ti pa­ dė­ką mi­ni­mam as­me­niui ir ta pa­dė­ka per am­ žius jam teš­vie­čia. Na, čia tai pa­lau­kit, po­nai.

Tie­są sa­kant, įsi­m in­t i­n iau­sio Kau­no me­n i­ nin­ko no­mi­na­ci­ja kiek keis­ta. Ypač šiuo at­ve­ ju. D.Ka­jo­kas bu­vo įsi­min­ti­nas jau nuo 1979ųjų, o tik šį­syk tu­rė­jo gar­bę bū­ti įra­šy­tas į lau­ rea­tų ko­lo­ną.

Jei Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė no­ri pa­gerb­ti įsi­min­ti­niau­sius me­ni­nin­kus, pa­pras­čiau­sia bū­tų rem­ti jų ki­tus pro­jek­tus, pa­dė­ti ra­šy­to­jui iš­leis­ti kny­gą ar­ba dai­li­nin­kui su­reng­ti pa­ro­ dą. Tie­sio­gi­nis pa­dė­kos pa­skel­bi­mas skam­ba juo­kin­gai. informacija:

302 250

au­jo­jo su­si­sie­ki­mo mi­ nist­ro so­cial­de­mok­ra­to Ri­man­to Sin­ke­vi­čiaus bū­si­mų dar­bų są­ra­še – pla­nai su­švel­nin­ti to­ną vals­ty­ bi­nėms įmo­nėms dėl di­vi­den­dų mo­kė­ji­mo į ša­lies biu­dže­tą, grą­ žin­ti skry­džius į Kau­ną, o Lie­tu­vos pa­štą iš­lai­ky­ti ne­pri­va­ti­zuo­tą.

– Svar­biau­sias Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos vyk­do­mas pro­ jek­tas da­bar – su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ ty­ba. Ar vi­si dar­bai bus at­lik­ ti lai­ku?

– Taip, tai svar­biau­sias dar­bas.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja taip pat už jį at­sa­kin­ga. Tai yra uos­to ek­ va­to­ri­jos gi­li­ni­mo dar­bai. Ka­ dan­gi šis pro­jek­tas – na­cio­na­li­nės svar­bos, su­si­du­ria ke­li vyk­dy­to­ jai ir ke­lios mi­nis­te­ri­jos, svar­bu, kad vie­nas ki­tam ne­truk­dy­tu­me.

Ir ma­ne la­biau­siai gąs­di­na, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja neuž­vil­ kin­tų uos­to gi­li­ni­mo dar­bų.

– O to­kių po­žy­mių yra?

– Tiems dar­bams at­lik­ti skir­tos 135 die­nos. Tai grei­tas dar­bas, la­ bai grei­tas. Si­tua­ci­ja šian­dien – yra pa­skelb­tas tarp­tau­ti­nis dar­ bų at­li­ki­mo kon­kur­sas, yra pen­ki tin­ka­mi pre­ten­den­tai. Iki šio mė­ ne­sio 19 d. bai­gia­si ap­skun­di­ mo ter­mi­nai – ta­da jau bus ga­li­ ma ko­men­tuo­ti pa­siū­ly­mo tu­ri­nį ir lai­mė­to­jus. Val­dy­ba tu­rės pa­ tvir­tin­ti lai­mė­to­ją, ban­dy­si­me dar kai­ną nu­si­de­rė­ti, vis­ką da­ry­si­me, kad išei­tų kuo pi­giau, bet ter­mi­ nai iš tik­ro la­bai trum­pi. Ka­dan­gi dar­bai vyks po van­de­niu, su­pran­ ta­ma, kad ne­si tik­ras, ko­kį grun­ tą ten ra­si, kiek rie­du­lių. Geo­lo­ gi­nė struk­tū­ra ar ki­ti ne­nu­ma­ty­ti da­ly­kai ke­lia ne­ri­mą.

– Jū­sų pirm­ta­kas Eli­gi­jus Ma­siu­lis di­de­lį dė­me­sį sky­rė oro li­ni­jų bend­ro­vėms gel­ bė­ti, oro uos­tams. Ko­kie jū­ sų už­da­vi­niai šia­me veik­los ba­re?

– Man ne­ri­mą ke­lią Kau­no oro uos­to rei­ka­lai. Dėl man ne­sup­ ran­ta­mų prie­žas­čių pa­si­kei­ tė jų po­žiū­ris į oro uos­to spe­cia­ li­za­ci­ją, į ko­kią pa­slau­gų rin­ką jie orien­tuo­ja­si. Vil­nių vi­są lai­ ką lai­kiau pres­ti­ži­niu oro uos­tu.

O Kau­no oro uos­tas tu­rė­jo bū­ ti pi­gių skry­džių uos­tas, kro­vi­ nių uos­tas, ku­ria­me bū­tų at­si­ra­ dęs la­bai pa­to­gus in­ter­mo­da­li­nis ter­mi­na­las. Li­gi šiol ne­sup­ran­tu dėl ko, bet stai­ga im­ta ir įsi­leis­ ta į Vil­nių pi­gių skry­džių bend­ro­ vė – vis­kas su­si­mai­šė. Ta­da su­

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

gas, kad Kau­nas bū­tų su­grą­žin­tas į pi­gių bei trans­por­to skry­džių že­mė­la­pį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma­žin­ti mo­kes­čius ėmė rei­ka­lau­ti ir ki­tos pres­ti­ži­nės bend­ro­vės. Iš Kau­no vi­si pra­dė­jo išei­ti ir jis li­ ko nuo­ša­ly.

Kau­no oro uos­tas tu­rė­jo bū­ti pi­gių skry­džių uos­tas, kro­vi­nių uos­tas, ku­ria­me bū­tų at­ si­ra­dęs la­bai pa­to­ gus in­ter­mo­da­li­nis ter­mi­na­las.

– Vi­siš­kai na­tū­ra­lu ir su­pran­ ta­ma, kad dau­giau­sia skry­ džių vyk­do­ma sos­ti­nės oro uos­te.

– Taip, bet vals­ty­bė tu­rė­jo lai­ky­ tis stra­te­gi­jos pa­da­ly­ti pa­gal spe­ ci­fi­ką. Čia skir­tin­gi rin­kos sek­ to­riai. Im­siuo­si ini­cia­ty­vos, kad į Kau­ną bū­tų su­grą­žin­ti skry­ džiai. Ne be rei­ka­lo vi­ce­mi­nist­ru pa­si­rin­kau Ari­jan­dą Šliu­pą, ku­ ris kaž­ka­da dir­bo Kau­no oro uos­ to va­do­vu. Mes su juo esa­me šne­ kė­ję, kad rei­kia la­biau orien­tuo­tis į rin­kos sek­to­rius, jų ne­mai­šy­ti.

– Prit­rauk­ti nau­jų ve­žė­jų į Kau­ną?

– Ban­dy­ti vi­so­kius bū­dus: ir pri­ trauk­ti, ir grą­žin­ti, vis­ką da­ry­ ti. Ir ži­nau, kad kai ku­rie, iš­gir­dę mū­sų vie­šą stra­te­gi­ją, pra­de­da ju­dė­ti Kau­no link.

– Jū­sų pirm­ta­kas di­de­lį dė­ me­sį sky­rė vie­nai pel­nin­giau­ sių su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos val­do­mų įmo­nių – „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liams“, kad šie į biu­dže­tą mo­kė­tų dau­giau di­

vi­den­dų. Ar jūs taip pat siek­ si­te, kad per 100 mln. pel­no tu­rin­ti įmo­nė su­mo­kė­tų dau­ giau pi­ni­gų į biu­dže­tą?

– Į šį klau­si­mą at­sa­ky­siu pa­vyz­ džiu, nors tai ne­sie­ti­ni da­ly­kai. Iš Klai­pė­dos jū­rų uos­to ga­li­ma rei­ ka­lau­ti (ir bu­vo rei­ka­lau­ja­ma), kad pu­sė jų už­dirb­to pel­no bū­ tų ati­duo­ta į vals­ty­bės biu­dže­ tą. Ne­ži­nau, kaip man pa­vyks, bet orien­tuo­juo­si į tai, kad pel­ ną šiuo lai­ko­tar­piu vei­kiau­siai bū­tų eko­no­miš­kai tiks­lin­giau­sia pa­lik­ti bend­ro­vei, ku­ri jį už­dir­ bo, kad ga­lė­tų in­ves­tuo­ti į plėt­rą, o ne pra­val­gy­ti. Ir ne į bet ko­kią plėt­rą, o į to­kią, ku­ri eko­no­miš­ kai ak­ty­vi ir duo­da grą­žos. Štai stra­te­gi­ja, ma­no po­žiū­ris į vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to plėt­rą. Vi­sos kro­vos bend­ro­vės no­ri, kad kran­ ti­nės bū­tų pa­gi­lin­tos, vie­na per ki­tą ieš­ko įvai­riau­sių bū­dų, kad tik bū­tų pir­mes­nė, kad tik di­des­ nį lai­vą bū­tų ga­li­ma pri­pluk­dy­ti prie kran­to, kad tik dau­giau pel­ no gau­tų už kro­vi­nį. O aš lin­kęs ma­ny­ti taip: uos­tas at­sa­ko už inf­rast­ruk­tū­ros su­for­ma­vi­mą – už gy­lius, už vi­sa ki­ta. Bet kro­ vos bend­ro­vės taip pat ne­ga­li nu­ si­ša­lin­ti nuo at­sa­ko­my­bės. Jei­gu Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas į kran­ti­nę x įsi­pa­rei­go­jo in­ves­ tuo­ti 10 mln. li­tų ir pa­da­ry­ti ją to­kią, ko­kia tin­ka­ma pa­gal kro­ vos bend­ro­vės pa­gei­da­vi­mą, kro­ vos bend­ro­vė taip pat tu­ri įsi­pa­ rei­go­ti, kad ji pri­trauks tam tik­rą kro­vi­nių srau­tą.

– Tai­gi bet ko­kia kai­na ne­ siek­s i­te, kad vals­ty­b i­n ės įmo­nės pil­dy­tų biu­dže­tą už­ dirb­tais mi­li­jo­nais?

– Ma­nau, in­ves­ti­ci­nis pro­ce­sas la­biau at­si­per­kan­tis ne­gu vien­ kar­ti­nis di­vi­den­dų su­mo­kė­ji­mas

– Bet pla­nų pri­va­ti­zuo­ti „Lie­ tu­vos pa­štą“ nė­ra?

– Ne, apie pri­va­ti­za­ci­ją ne­gal­vo­ ja­ma.

– E.Ma­siu­lis daug kal­bė­jo apie pri­va­taus ka­pi­ta­lo pri­ trau­ki­mą į su­si­sie­ki­mo sis­te­ mą. Kaip jūs elg­si­tės?

– Ruo­šiuo­si apie tai gal­vo­ti.

Svars­to­me iš­ban­dy­ti bent vie­ ną rim­tes­nį PPP (Pub­lic-pri­va­te par­tners­hip, t. y. vie­šo­jo ir pri­ va­čio­jo sek­to­riaus par­tne­rys­ tė, – red. pa­st.) pro­jek­tą. Bet tu­ riu pri­si­pa­žin­ti, kad, pa­vyz­džiui, Pa­lan­gos ap­link­ke­lio PPP pro­jek­ tą te­ko pri­stab­dy­ti. Jis dar ne­ ga­lu­ti­nai su­stab­dy­tas, bet ma­no po­zi­ci­ja bus jį su­stab­dy­ti. Pa­gal­ vo­ki­te: 8 km ke­lias su 20-ies me­ tų prie­žiū­ra, ap­len­kian­tis Pa­ lan­gą va­žiuo­jant link Lie­po­jos.

Jį nu­ties­ti ir pri­žiū­rė­ti, jo ga­ran­ ti­ja 20-čiai me­tų kai­nuo­tų dau­ giau nei 120 mln. li­tų. Mes ne­la­ bai ga­li­me sau leis­ti to­kių da­ly­kų da­ry­ti. Kiek­vie­nas toks PPP pro­ jek­tas, jei­gu jis vyk­do­mas su 20ies me­tų eksp­loa­ta­ci­ne ga­ran­ti­ja, pa­brangs­ta apie še­šis kar­tus. Bet at­ski­rais at­ve­jais, kai iš tik­ro ma­ ty­ti rei­ka­lin­gu­mas, – ki­tos ša­lys juk tai da­ro, – yra no­ras iš­ban­dy­ ti. Tu­riu pro­jek­tų są­ra­šą, kur ga­ li­ma pri­tai­ky­ti pri­va­čios ir vie­šos par­tne­rys­tės me­to­dą.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vi­zi­jos: anot R.Sin­ke­vi­čiaus, rei­kia dė­ti vi­sas įma­no­mas pa­stan­

– Ar tu­ri­te stra­te­gi­ją, ką da­ ry­ti su vis nuo­sto­lin­gai dir­ ban­čiu „Lie­tu­vos pa­štu“?

– Į „Lie­tu­vos pa­što“ veik­lą aš dar neį­si­gi­li­nau, nes tu­ri­me per daug ob­jek­tų. Bend­ras po­žiū­ris toks: veik­la, jei to­kia yra, tu­ri duo­ti ar­ ba so­cia­li­nę nau­dą ar­ba tu­ri bū­ ti ne­nuos­to­lin­ga. Jei įmo­nė dir­ba nuo­sto­lin­gai, tą nuo­sto­lį rei­kia ir pa­ro­dy­ti. Bet ne­rei­kia žais­ti taip, kad nuo­sto­liai bū­tų den­gia­mi su­ ma­ži­nant įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą. Taip el­gė­si „Lie­tu­vos pa­štas“. Ir ta­da vis­kas at­ro­do gra­žu, įmo­nė pel­ nin­ga, bet įsta­ti­nis ka­pi­ta­las ima ir pa­ma­žė­ja. Mes tu­ri­me vi­sa­da ži­no­ti tik­rą­ją pa­dė­tį: pel­nin­gai, tai pel­nin­gai.

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

LIETUVA: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 100.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

ŠeštADIENIS, sausio 12, 2013

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Krep­še­lis – ne moks­lei­viui, o kla­sei Mažė­jant vaikų skai­čiui Lie­tu­vo­ je, švie­ti­mo pro­fe­sinės sąjun­gos siū­lo at­si­sa­ky­ti va­di­na­mo­jo mo­ki­ nio krep­še­lio ir pe­rei­ti prie klasės komp­lek­to fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio.

At­sit­rau­kia: da­lies tau­tie­čių at­min­ty­je so­viet­me­čio trėmi­mai ir ki­ti nu­si­kal­ti­mai dar da­bar gy­vi, ta­čiau nau­

jo­ji vald­žia rei­ka­lau­ti kom­pen­sa­ci­jos už tai kol kas ne­ža­da.

„Fo­to­die­nos“ / Aud­riaus Bag­do­no nuo­tr.

Oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gin­ti ne­be­rei­kia?

Pra­šy­ti iš Ru­si­jos at­ly­gin­ti oku­pa­ci­jos žalos nau­jo­ji Vy­riau­sybė bent jau kol kas ne­ža­da. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius ir jo va­do­vau­ja­mi kai­rie­ji lei­do su­ pras­ti, kad toks pra­šy­mas būtų ne­rea­lus.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ko­mi­si­ja ne­rei­ka­lin­ga

And­riaus Ku­bi­liaus vy­riau­sybės pla­nai grįžti prie Ru­si­jos oku­pa­ci­ jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mo, re­ gis, vėl bus grūda­mi į stal­čių. O dar per­nai rugsėjį mi­nist­ro pir­mi­nin­ko su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja klau­si­ mams dėl ža­los, pa­da­ry­tos Lie­ tu­vos Res­pub­li­kai 1940–1991 m.

SSRS ir 1991–1993 m. Ru­si­jos Fe­ de­ra­ci­jos ka­riuo­menės, grei­čiau­siai ne­be­dirbs. „Aš ma­nau, kad ji (ko­mi­si­ja – red. pa­st.) vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga, nes jos tiks­las bu­vo imi­tuo­ti veiklą“, – va­kar pa­reiškė prem­je­ras A.But­ ke­vi­čius, pa­klaus­tas apie ko­mi­si­ jos, ku­ri jam pa­val­di, li­kimą.

At­sa­ky­da­mas, ar oku­pa­ci­jos ža­ los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas ap­skri­tai bus ke­lia­mas, A.But­ke­vi­čius lei­do su­pras­ti, kad to ne­bus. „Pir­miau­sia man ky­la klau­si­ mas, ką A.Ku­bi­liaus Vy­riau­sybė veikė šiuo ak­tua­liu klau­si­mu vi­ sus ket­ve­rius me­tus. Bai­gian­tis ka­den­ci­jai su­kūrė ko­mi­siją klau­ si­mams dėl ža­los spręsti, ta­čiau tai pa­na­šiau į veik­los imi­ta­ciją, – kon­ser­va­to­riams įgėlė A.But­ke­vi­ čius. – Ma­no nuo­mo­ne, pir­miau­ sia rei­kia pa­siek­ti, kad dvi­šalė­se de­ry­bo­se Ru­si­ja ap­skri­tai derėtų­ si šiuo klau­si­mu, tu­ri būti abi­pu­ sis su­ta­ri­mas.“ A.But­ke­vi­čius aiš­ki­no, kad jo va­ do­vau­ja­ma Vy­riau­sybė „įver­tins esamą si­tua­ciją ir iš­ryš­kins tuos as­pek­tus, ku­rie šian­dien Lie­tu­vos bei Ru­si­jos san­ty­kiuo­se yra svar­ biau­si“, tuo­met priims spren­di­ mus.

Ką pa­ma­nys Ru­si­ja?

To­kie kai­riųjų žings­niai ne­turėtų ste­bin­ti. Juk jie, būda­mi opo­zi­ci­ jo­je, nu­lat kri­ti­ka­vo šios ko­mi­si­jos darbą, aiš­ki­no, kad kon­ser­va­to­riai taip bu­ria sa­vo elek­to­ratą.

Ta­čiau kon­ser­va­to­rius par­la­ men­ta­ras Ar­vy­das Anu­šaus­kas pri­ minė, kad rea­liai ko­mi­si­ja sa­vo dar­ bo nė ne­pradė­jo, nes bu­vo su­da­ry­ta tik prie­š pus­metį. „Ta ko­mi­si­ja dar tik galė­jo pra­dėti veiklą. Kaip iš jos bu­vo ga­li­ma rei­ka­lau­ti ko­kių nors re­zul­tatų? Tai vi­siš­kai pra­si­len­kia su tik­ro­ve“, – kalbė­jo is­to­ri­kas.

Te­resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė:

Bu­vo tau­tos va­lia, kad ža­la tu­ri būti at­ ly­gin­ta, ir, man re­gis, vals­tybės va­do­vai tu­ri ati­tin­ka­mai rea­guo­ti.

Jis teigė, kad nu­kentė­ju­sių nuo oku­pa­ci­jos vald­žios yra de­šim­tys tūkstan­čių, jiems mo­ka­mos vals­ ty­binės pen­si­jos. Be to, dar gy­ vi išt­remtų ir ki­taip nu­kentė­ju­sių žmo­nių pa­li­kuo­nys. „Čia nėra taip pa­pras­ta, kad pa­nai­ki­ni ko­mi­siją, ir vis­kas. Ką mes pa­ro­do­me Ru­si­jai?

Kad mes at­si­sa­ko­me sa­vo teisėtų rei­ka­la­vimų net ne­pradėję derė­tis?

Tai tik­rai netin­ka­mas būdas“, – tvir­ti­no A.Anu­šaus­kas.

Lau­kia spren­di­mo

Minė­tos ko­mi­si­jos vi­ce­pir­mi­ninkė, Lie­tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos cent­ro di­rek­torė Te­ resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė teigė, kad

iš nau­jos vald­žios jo­kių ži­nių apie to­lesnį ko­mi­si­jos darbą dar ne­su­ laukė. „Dar ne­posėd­žia­vo­me. Jo­ kių ži­nių lig šiol nėra. Bet gal bus.

Daug tar­nybų vis dar for­muo­ja­ma, o tai, ma­tyt, nėra pa­ts svar­biau­sias da­ly­kas“, – va­kar kalbė­jo T.B.Bu­ raus­kaitė.

Jos tei­gi­mu, rei­ka­lau­ti oku­pa­ci­ jos ža­los at­ly­gi­ni­mo būti­na, nes tai da­ry­ti įpa­rei­go­ja įsta­ty­mai bei re­ fe­ren­du­mas: „Bu­vo tau­tos va­lia, kad ža­la tu­ri būti at­ly­gin­ta, ir, man re­gis, vals­tybės va­do­vai tu­ri ati­tin­ ka­mai rea­guo­ti.“ Siūlė derė­tis per ES

Anks­tesnė­se sa­vo iš­va­do­se minė­ta ko­mi­si­ja siūlė ini­ci­juo­ti ir ska­tin­ ti tarp­tau­tinį bend­ra­dar­bia­vimą SSRS oku­pa­ci­nio re­ži­mo nu­si­kal­ timų ty­ri­mo ir ža­los įver­ti­ni­mo klau­si­mais, per­ke­liant jį iš dvi­ša­ lio (Lie­tu­vos ir Ru­si­jos) į dau­gia­ šalį (ES ir Ru­si­jos) lyg­menį. Apie to­kią ga­li­mybę kaip la­bai rea­lią yra kalbėjęs ir buvęs prem­je­ras A.Ku­ bi­lius bei už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis.

Ta­čiau kai­rie­ji to­kius svars­ty­ mus va­di­na ne­rea­liais ir nie­ko da­ ry­ti, re­gis, ne­ža­da. Sei­mo Eu­ro­ pos rei­kalų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ ki­las aiš­ki­no, kad to da­ry­ti Lie­ tu­vai nė ne­ver­ta. „Ban­dyt ga­li­ma įvai­rius da­ly­kus da­ry­ti. Pir­miau­ sia rei­kia kel­ti klau­simą, ar ši idė­ ja įgy­ven­di­na­ma ap­skri­tai. Aš abe­ jo­ju, ar mes įti­kin­si­me nors vieną vals­tybę – Vo­kie­tiją ar Prancū­ziją, Ita­liją, kad įma­no­ma šitą klau­simą iš­kel­ti. Ši­tos ša­lys tu­ri sa­vo la­bai pra­gma­tiš­kų in­te­re­sų“, – sam­pro­ ta­vo G.Kir­ki­las.

O Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to pir­ mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­tas Be­ ne­dik­tas Juod­ka, pa­klaus­tas apie oku­pa­ci­jos žalą, dien­raš­čiui yra sakęs: „Man at­ro­do, kad pra­ėjo jau 23 ne­prik­lau­so­mybės me­tai ir la­ bai sun­ku tikė­tis tų kom­pen­sa­ cijų, žmo­giš­kai žiū­rint. Mo­ra­liai – taip, Lie­tu­va yra tei­si – kiek šimtų tūkstan­čių žmo­nių nu­kentė­jo. Čia yra dis­ku­sijų klau­si­mas.“

„Yra siū­ly­mas fi­nan­suo­ti ne mo­ kinį, o kla­sių komp­lektą. Šian­ dien, išė­jus vie­nam mo­ki­niui, pai­ma­mi pi­ni­gai, nors klasės komp­lek­tas lie­ka, mo­ky­to­jai lie­ ka, at­ly­gi­ni­mus mokė­ti rei­kia.

Jei­gu būtų fi­nan­suo­ja­mas klasės komp­lek­tas, kaip da­ro­ma Es­ti­ jo­je, išė­jus vie­nam mo­ki­niui, pi­ ni­gai liktų tie pa­tys“, – va­kar po su­si­ti­ki­mo su Sei­mo pir­mi­nin­ku žur­na­lis­tams sakė Lie­tu­vos švie­ ti­mo pro­fe­sinės sąjun­gos pir­mi­ nin­kas Aud­rius Jur­ge­le­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, dėl to ne­nu­kentėtų ug­dy­mo ko­kybė ir mo­ky­tojų dar­ bo sąly­gos. „Anks­tesnė Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos va­do­vybė ne­ norė­jo svars­ty­ti šio klau­si­mo, ti­ kimės, da­bar­ti­nis švie­ti­mo ir moks­ lo mi­nist­ras galbūt grįš prie jo“, – vylė­si pro­fsąjun­gos at­sto­vas.

Pa­sak Vil­niaus švie­ti­mo dar­ buo­tojų pro­fe­sinės sąjun­gos pir­ mi­ninkės Rūtos Osi­pa­vi­čiūtės, per su­si­ti­kimą su par­la­men­to va­ do­vu Vy­du Ged­vi­lu pra­šy­ta, kad šie­met, kai bus per­žiū­ri­mas šių metų biud­že­tas, švie­ti­mui skir­ tos lėšos ne­būtų ma­ži­na­mos. „Sup­ras­da­mi, kad la­bai sun­ku gau­ti pa­pil­domų lėšų įtemp­ta­me vals­tybės biud­že­te, pra­šo­me ne pa­pil­domų lėšų, o kad iš biud­že­ to įsta­ty­mo būtų išim­ta nuo­sta­ta, jog dėl mo­ki­nių mažė­ji­mo su­tau­ py­tas lėšas ga­li­ma paim­ti ki­toms vals­tybės biud­že­to reikmėms, kad

„Fo­to­die­nos“ / Aud­riaus Bag­do­no nuo­tr.

jos liktų švie­ti­me, mo­kyk­lo­se, sa­ vi­val­dybė­se. Ta­da įtam­pa, ku­ri ki­lo ir ky­la, nu­slūgtų“, – pri­tarė ir A.Jur­ge­le­vi­čius. Jis at­kreipė dė­ mesį, kas sa­vi­val­dybės ne­pajė­gios sausį su­pla­nuo­ti, koks bus mo­ki­ nių skai­čius rugsėjį. „Pag­rin­di­nis ro­dik­lis liktų mo­ ki­nys. Mo­kinį mo­ko­me, o ne kla­ sę. Tik būtų tam tik­ras sau­gik­lis, amor­ti­za­to­rius, mažė­jant mo­ki­nių skai­čiui. Sa­vi­val­dybės ne­ga­li pro­ jek­tuo­ti, kaip kei­sis mo­ki­nių skai­ čius“, – teigė A.Jur­ge­le­vi­čius.

Per­nai dėl su­mažė­ju­sio mo­ki­ nių skai­čiaus į biud­žetą reikė­jo grąžin­ti 22,1 mln. litų su­tau­pytų mo­ki­nio krep­še­lio lėšų.

Pa­sak R.Osi­pa­vi­čiūtės, pe­da­ go­gai taip pat ke­lia klau­simą dėl jų pen­si­nio am­žiaus paanks­ti­ni­ mo. „Taip pat mus jau­di­na klau­ si­mas dėl darb­da­vio įvar­di­ji­mo.

Lie­tu­vo­je švie­ti­mo at­sto­vai ne­ tu­ri darb­da­vio. Mi­nis­te­ri­ja sa­ko, kad jie – ne darb­da­vys, sa­vi­val­ dybės – ir­gi kad ne darb­da­vys“, – tvir­ti­no pe­da­gogų at­stovė.

KD, BNS inf.

Siū­lo ne­nu­sigręž­ti nuo Va­karų Gru­zi­jai šian­dien reikėtų pa­de­ monst­ruo­ti su­gebė­jimą tai­ky­ ti eu­ro­pi­nio po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo nor­mas ir ver­ty­bes, kaip sa­ko Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė.

Lie­tu­vos va­dovė va­kar su­si­ti­ko su Gru­zi­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ re Ma­ja Pand­ži­ki­dze, kaip pra­nešė pre­zi­dentū­ra.

Per su­si­ti­kimą ap­tar­ti dvi­ša­liai san­ty­kiai, Gru­zi­jos eu­ro­pinės in­ teg­ra­ci­jos pro­ce­sas, na­rystės NA­TO per­spek­ty­vos ir ša­lies vi­daus po­ li­tinė pa­dėtis po par­la­men­to rin­ kimų. „Pa­de­da­me ir pa­dėsi­me jūsų vals­ty­bei ei­ti Va­karų de­ mok­ra­ti­jos ke­liu. La­bai svar­bu, kad Gru­zi­ja iš­lai­kytų pa­si­rinktą kryptį, tęstų pra­dėtus dar­bus ir sėkmin­gai įgy­ven­dintų ša­ lies žmonėms svar­bias re­for­mas.

Gru­zi­jai šian­dien reikėtų pa­ro­dy­ti su­gebė­jimą tai­ky­ti eu­ro­pi­nio po­ li­ti­nio gy­ve­ni­mo nor­mas ir ver­ty­ bes“, – teigė D.Gry­baus­kaitė.

Re­mian­tis pra­ne­ši­mu, Lie­tu­va nuo­sek­liai re­mia eu­ro­pinę Gru­zi­

PREKYBA KIETUOJU KURU:

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

jos in­teg­ra­ciją ir na­rystės NA­TO siekį. Pa­sak Pre­zi­dentės, efek­ ty­vus vi­daus re­formų įgy­ven­di­ ni­mas ir de­mok­ra­tinės sis­te­mos stip­ri­ni­mas pa­dėtų grei­čiau baig­ ti de­ry­bas dėl Eu­ro­pos aso­cia­ci­ jos su­tar­ties.

D.Gry­baus­kaitė taip pat pa­ kvietė Gru­zi­jos va­do­vus at­vyk­ti į Rytų par­tne­rystės viršū­nių su­si­ ti­kimą, ku­ris įvyks šių metų lapk­ ritį, Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES.

• Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai.

• Medžio pjuvenų granulės, malkos.

A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.

KD, BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, sausio 12, 2013

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pus­šim­čiui nu­si­kaltė­lių – laisvė Per­nai liepą įsi­ga­lio­jus nau­jam Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mui, iš Lie­tu­ vos įka­li­ni­mo įstaigų iki metų pa­bai­gos lyg­ti­nai pa­leis­ti 556 as­me­nys.

Dau­giau­sia nu­teistųjų – 225 – lyg­ti­nai pa­leis­ta iš Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos namų-at­vi­ro­sios ko­lo­ ni­jos. Iš Ma­ri­jam­polės pa­tai­sos namų neat­likę vi­sos bausmės į laisvę išė­jo 139 as­me­nys, iš Pa­ nevė­žio pa­tai­sos namų – 50, iš Aly­taus pa­tai­sos namų – 33, iš Vil­niaus pa­tai­sos namų – 30 nu­ teistųjų, kaip pra­nešė Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja.

Per pus­metį iš įka­li­ni­mo įstaigų lyg­ti­nai pa­leis­ta 16 as­menų, ku­ riems tai­ko­ma in­ten­sy­vi prie­žiū­ra – uždė­tos spe­cia­lios apy­rankės.

Vi­so­se 11 Lie­tu­vos įka­li­ni­mo įstaigų vei­kia 14 lyg­ti­nio pa­lei­ di­mo iš pa­tai­sos įstaigų ko­mi­sijų

(Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­muo­seat­vi­ro­jo­je ko­lo­ni­jo­je – 3, Laisvės at­ėmi­mo vietų li­go­ninė­je – 2).

Jo­se pusė na­rių yra iš or­ga­ni­za­ cijų ar vi­suo­menės at­stovų, ne­ su­si­ju­sių su baus­mių vyk­dy­mo sis­te­ma.

Nuo pra­ėju­sių metų lie­pos 1 d. į laisvę lyg­ti­nai išei­ti ga­li tik tie as­me­nys, ku­rie no­riai sten­gia­ si grįžti į vi­suo­me­ninį gy­ve­nimą, jau at­li­ko did­žiąją dalį bausmės ir ne­ke­lia grėsmės vi­suo­me­nei. Ko­ mi­si­jos ver­ti­na, kaip nu­teis­ta­sis elgė­si at­lik­da­mas bausmę, kaip no­riai ir kiek da­ly­va­vo įvai­rio­se pa­tai­sos pro­gra­mo­se, kaip psi­ cho­lo­gai ar pro­ba­ci­jos pa­reigū­ nai ver­ti­na jo el­ge­sio po­ky­čius, ar nu­teis­ta­sis pa­lai­ko san­ty­kius su šei­ma bei rūpi­na­si ar­ti­mai­ siais, ar sten­gia­si at­ly­gin­ti pa­da­ rytą žalą (jei to­kia bu­vo) ir pan.

Lie­tu­vos ge­ne­ra­ linė pro­ku­ratū­ ra ti­ki­si šie­met baig­ti tir­ti bylą dėl nu­si­kals­ tamų veiksmų per Sau­sio įvy­ kius Lie­tu­vo­je ir Ru­si­jai bei Bal­ ta­ru­si­jai iš­siųs­ti pra­ne­ši­mus apie jų vals­tybė­se gy­ ve­nan­čius įta­ ria­muo­sius ka­ro nu­si­kal­ti­mais.

Informavo: Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros at­sto­vas S.Slap­šins­kas neatsk­leidė

konk­re­čių įta­riamųjų pa­vard­žių, tik pa­tvir­ti­no, kad bylą tir­ti pro­ku­ro­rai baigs iki pa­va­sa­rio. „Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

KD, BNS inf.

Sau­sio 13-osios bylą per­duos teis­mui Įta­riamųjų – be­veik šim­tas

„Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad šis ty­ri­mas ei­ na į pa­baigą. Šiuo me­tu ty­ri­mas at­ lie­ka­mas 81 as­mens, ku­rie slaps­to­si už­sie­nio vals­tybė­se – Ru­si­jo­je, Bal­ ta­ru­si­jo­je ir ki­tur, at­žvil­giu“, – per spau­dos kon­fe­ren­ciją penk­ta­dienį sakė Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pro­ ku­ro­ras Si­mo­nas Slap­šins­kas.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas at­lie­ka­mas dėl tarp­tau­tinės teisės draud­žia­mo el­ge­sio su žmonė­mis ir ka­ro nu­si­ kal­timų – tarp­tau­tinės hu­ma­ni­ta­ rinės teisės sau­gomų as­menų žu­ dy­mo, ža­lo­ji­mo, draud­žia­mos ka­ro ata­kos prie­š ci­vi­lius ir užd­raustų ka­ro prie­mo­nių nau­do­ji­mo.

Va­sarį ir kovą pla­nuo­ja­ma baig­ ti reng­ti ga­lu­ti­nio pra­ne­ši­mo apie įta­rimą tekstą. Jis bus dau­giau nei 100 lapų.

Tarp įta­riamųjų – as­me­nys, 1991 m. ėję va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas So­vietų Sąjun­gos Gy­ny­bos mi­nis­ te­ri­jo­je, Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­ jo­je, Vals­tybės sau­gu­mo ko­mi­te­te, da­ly­vavę 1991 m. sausį jėga štur­ muo­jant bei uži­mant stra­te­giš­kai svar­bius ob­jek­tus, ir jiems tal­kinę žmonės. Konk­re­čių pa­vard­žių pro­ ku­ratū­ra ne­nu­ro­do. „Ja­me, be nu­ si­kals­tamų veikų ap­ra­šy­mo, ana­ li­zuo­ja­ma ir tarp­tau­tinė teisė“, – sakė pro­ku­ro­ras S.Slap­šins­kas.

M.Gor­ba­čio­vo ne­teis

Pak­laus­tas, ar tarp įta­riamųjų yra buvęs So­vietų Sąjun­gos pre­zi­den­ tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas, pa­ reigū­nas teigė, kad „kalbė­ti apie

M.Gor­ba­čio­vo at­sa­ko­mybę nėra jo­kio tei­si­nio pa­grin­do“.

Pro­ku­ro­rai ne­si­ti­ki, kad bent da­ lis be­si­slaps­tan­čių tei­siamųjų ry­ šis at­vyk­ti, ta­čiau Lie­tu­vo­je jie ga­ li būti tei­sia­mi už akių. „Kai tik bus pa­reng­ti pra­ne­šimų apie įta­rimą teks­tai, pro­ku­ro­rai kreip­sis į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo teisė­ ją su pra­šy­mu pri­pa­žin­ti minė­tuo­ se įvy­kiuo­se da­ly­va­vu­sius už­sie­nio vals­tybės pi­lie­čius įta­ria­mai­siais ir at­lik­ti ki­tus veiks­mus, su­si­ju­sius su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo už­bai­gi­mu“, – ra­šo­ma pro­ku­ratū­ros pra­ne­ši­me. Šiuo me­tu bylą su­da­ro apie 700 tomų med­žia­gos.

Re­mian­tis pro­ku­ratū­ros pra­ne­ ši­mu, kva­li­fi­kuo­jant so­vietų ka­rių ir kitų as­menų, 1991 m. sausį da­ ly­va­vu­sių štur­muo­jant ir jėga uži­ mant Spau­dos rūmus, Lie­tu­vos ra­ diją ir te­le­vi­ziją, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos centrą, vei­kas nag­rinė­ti tarp­tau­tinės teisės ak­tai, ana­li­zuo­ ta tarp­tau­tinė teismų pra­kti­ka, So­ vietų Sąjun­gos priim­ti teisės ak­tai.

Apk­laus­ta 200 liu­dy­tojų

At­lik­da­mi iki­teis­minį ty­rimą, pro­ ku­ro­rai iš­siuntė 18 tei­sinės pa­gal­ bos pa­šymų į už­sie­nio vals­ty­bes, į de­šimtį jų su­laukė at­sa­kymų, iša­ na­li­za­vo ke­lis tūkstan­čius vaiz­do do­ku­mentų, ap­klausė dau­giau kaip 200 liu­dy­tojų, su­rengė būti­nas at­ pa­ži­ni­mo pro­cedū­ras, pa­pil­do­mai ap­žiūrė­jo Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­ zi­jos, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos cent­ro pa­tal­pas bei te­ri­to­riją.

Gruod­žio pa­bai­go­je Vil­niaus apy­ gar­dos pro­ku­ratū­ra pra­nešė bai­gu­ si iki­teis­minį ty­rimą dėl bu­vu­sių Vil­niaus OMON va­dovų Bo­les­la­ vo Ma­ku­ty­no­vi­čiaus ir Vla­di­mi­ ro Raz­vo­do­vo nu­si­kal­timų 1991 m.

Tuo­me­čio So­vietų Sąjun­gos vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos Vi­daus ka­riuo­ menės Vil­niaus ypa­tin­go­sios pa­ skir­ties mi­li­ci­jos pa­da­li­nio va­do­vai B.Ma­ku­ty­no­vi­čius ir V.Raz­vo­do­vas įta­ria­mi dėl 15 nu­si­kal­timų. Šie as­ me­nys gy­ve­na Ru­si­jo­je, ša­lis kai­ mynė at­si­sa­ko juos iš­duo­ti.

1991 m. sausį So­vietų Sąjun­gos ka­ri­niams da­li­niams štur­muo­jant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokštą bei Ra­di­ jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­statą žu­ vo 14 žmo­nių, 31 bu­vo sun­kiai su­ trik­dy­ta svei­ka­ta, dau­giau nei 1000 bu­vo ki­taip su­ža­lo­ti. Tų pa­čių me­ tų lie­pos 31-ąją Me­di­ninkų mui­tinės po­ste bu­vo nu­žu­dy­ti sep­ty­ni po­li­ci­ jos ir mui­tinės pa­reigū­nai, sau­gan­ tys so­vietų tuo­met dar ne­pri­pa­žin­ tos Lie­tu­vos vals­tybės sieną.

KD, BNS inf.

81

as­muo

įta­ria­mas Sau­sio 13-osios žu­dy­nių by­lo­je.

Pra­šo ap­gin­ti nuo šmeiž­to Lie­t u­vos ka­r iuo­menės kūrėjų sa­va­ no­rių sąjun­ga, vie­ni­jan­ti pir­muo­sius Lie­t u­vos sa­va­no­r ius, laisvės gynė­ jus, iš­siuntė raštą Tei­sin­gu­mo mi­nis­ te­r i­jai su pra­šy­mu įver­t in­t i Al­g ir­do Pa­lec­k io va­do­vau­ja­mo So­cia­l is­t i­n io liau­d ies fron­to na­r ių po­l i­t inę veiklą, nes minė­ta par­ti­ja, laisvės gynėjų ver­

ti­n i­mu, kėsi­na­si į Lie­t u­vos kons­t i­t u­ cinę san­tvarką, su­ve­re­ni­tetą ir jos te­ ri­to­r i­jos vien­t i­sumą, pa­de­da Ru­si­jai ir jos or­ga­ni­za­ci­joms veik­ti prie­š Lie­ tuvą. „Jie pa­de­da Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jai ir jos or­ga­ni­za­ci­joms veik­ti prie­š Lie­ tu­vos Res­pub­liką, sie­k ia pa­dėti TSRS tei­sių ir pa­reigų per­ėmėjos Ru­si­jos

Fe­de­ra­ci­jos pi­l ie­čiams iš­veng­t i at­sa­ ko­mybės už nu­si­kal­t i­mus, įvyk­dy­ tus Vil­niu­je 1991 m. sau­sio 13-ąją <...>.

A.Pa­lec­k is ir jo va­do­vau­ja­ma par­t i­ja ma­siš­kai vie­šai skleid­žia me­la­gin­gus tei­gi­nius apie tai, kad šią ag­re­siją vyk­ dė ne TSRS, o ne­įvar­dy­t i „sa­v i“, – tei­ gia­ma raš­te.

9

šeštADIENIS, sausio 12, 2013

OMX Vilnius

OMX Riga

+0,91 %

5

+0,59 %

+0,15 %

Ap­len­kė ­ Lat­vi­ją ES sta­tis­ti­kos tar­ny­ba „Eu­ros­tat“ pa­skel­ bė, kad Lie­tu­va pa­gal aukš­tų­jų tech­no­lo­ gi­jų pra­mo­nės au­gi­mą nu­si­lei­džia Es­ti­ jai, ta­čiau len­kia Lat­vi­ją. Aukš­tų­jų tech­no­ lo­gi­jų sek­to­riaus vi­du­ti­nis me­ti­nis au­gi­ mas 2005–2011 m. ša­ly­je sie­kė 5,2 pro­c. ir bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nis nei Es­ti­jo­je (35,1 pro­c.), kur jis di­džiau­sias iš ES ša­lių. Lie­ tu­va pa­gal au­gi­mą užė­mė penk­tą vie­tą ES, po Len­ki­jos, Aust­ri­jos, Če­ki­jos, Es­ti­jos.

proc. per­nai su­ma­žė­jo ke­lei­vių tarp­tau­ti­nia­me Kau­no oro uos­te.

ekonomika

OMX Tallinn

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0446 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2345 JAV do­le­ris 1 2,6427 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6805 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9563 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4816 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7233 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7127 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8563

pokytis

–0,2098 % –0,0732 % +0,0757 % +0,1906 % +0,0686 % +1,0773 % +0,1739 % +0,3074 % –0,0315 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,79

4,67

2,50

„Va­koil“

4,75

4,66

2,51

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,36 dol. už 1 brl.

110,56 dol. už 1 brl.

Mu­zi­kos ir fil­mų įra­ šais pre­kiau­jan­čios par­duo­tu­vės vi­sa­ me pa­sau­ly­je skai­ čiuo­ja pa­sku­ti­ nes gy­va­vi­mo die­ nas. Ta­čiau Lie­tu­ vo­je yra ir to­kių, ku­ rie CD ir DVD lai­do­ tu­vių iš­va­ka­rė­se tik pra­de­da jų pla­ti­ni­ mo vers­lą.

Se­ka­si: kol vie­ni lai­do­ja CD ir DVD vers­lą, vie­nas kny­gy­nas tik ne­se­niai pra­dė­jo jais pre­kiau­ti ir kol kas džiau­gia­si pir­kė­jų srau­tu.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Plokš­te­lėms – di­no­zau­rų li­ki­mas?

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Di­džiau­si bank­ru­tuo­ja

Šią sa­vai­tę pa­sau­lio ži­niask­lai­da pra­ne­šė apie mu­zi­kos, fil­mų įra­šų bei kny­gų pre­ky­bos mil­ži­nės „Vir­ gin Me­gas­to­re Fran­ce“ ne­mo­ku­ mą. Klau­si­mų dėl mu­zi­kos, fil­mų įra­šų par­duo­tu­vių li­ki­mo bu­vo ki­lę ir ki­to­se ša­ly­se. Aki­vaiz­du vie­na – var­to­to­jai vis dau­giau mu­zi­kos bei

fil­mų at­si­siun­čia in­ter­ne­tu, to­dėl iš­lai­ky­ti spe­cia­li­zuo­tas par­duo­tu­ ves da­ro­si ypač sun­ku ar net vi­siš­ kai neį­ma­no­ma.

Lie­tu­vo­je mu­zi­kos pre­kių, fil­mų įra­šų par­duo­tu­vės užda­ry­ti buvo pra­dėtos dar anks­čiau. Sun­kūs lai­ kai vie­ną po ki­to ma­ri­no ir vaiz­do įra­šų nuo­mos punk­tus. Prieš dau­ giau nei me­tus du­ris už­vė­rė pa­ sku­ti­nės įra­šų par­duo­tu­vės „Mu­ zi­kos bom­ba“, vei­ku­sios Vil­niu­je bei Kau­ne. Nuo praė­ju­sio pa­va­sa­rio klien­tai ne­be­lau­kia­mi ir fil­mų nuo­ mos punk­tuo­se – did­mies­čiuo­se jų iš­lai­ky­ti ne­beap­si­mo­ka.

No­rin­tiems įsi­gy­ti mu­zi­kos ar fil­mų įra­šų CD ar­ba DVD be­lie­ ka ke­liau­ti į di­džiuo­sius pre­ky­ bos cent­rus, kny­gy­nus ar de­ga­li­ nes – ten dar tebėra spe­cia­lūs šių pre­kių sky­re­liai. Tie­sa, to­kių pre­ kių par­da­vi­mas kas­met dras­tiš­kai smun­ka.

Par­da­vi­mą gel­bė­ja ak­ci­jos

Am­žius: jau­ni­mui kom­pak­ti­nės

plokš­te­lės yra at­gy­ve­na, ta­čiau CD bei DVD mu­zi­kos ar fil­mų įra­šus vis dar per­ka 40-me­čiai ir vy­res­ni gy­ven­to­jai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Ol­ga Ma­ laš­ke­vi­čie­nė tei­gė, kad pre­ky­bos cent­ruo­se jau ke­le­rius me­tus iš ei­ lės pa­ste­bi­mas ryš­kus mu­zi­kos, fil­ mų įra­šų bei tuš­čių laik­me­nų par­ da­vi­mo smu­ki­mas. Klien­tai kas­met jų nu­per­ka 20–30 pro­c. ma­žiau. „Ta­čiau šių pre­kių neat­si­sa­ko­ me, nes jų dar šiek tiek nu­per­ka­ma.

Yra klien­tų, ku­riems mu­zi­kos, fil­ mų įra­šų rei­kia, ir jie jų ieš­ko. Ypač par­da­vi­mas pa­gy­vė­ja, jei­gu pa­skel­ bia­mos šių pre­kių ak­ci­jos“, – sa­kė O.Ma­laš­ke­vi­čie­nė. Įmo­nės „Pa­link“, ku­riai pri­klau­ so pre­ky­bos cent­rai „Iki“, Vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­men­to va­do­vas Val­

das Lo­pe­ta taip pat skai­čia­vo, kad 2012-ai­siais mu­zi­kos ir fil­mų įra­ šų par­da­vi­mas par­duo­tu­vė­se su­ ma­žė­jo maž­daug penk­ta­da­liu, o jų per­ka­mu­mas suak­ty­vė­ja pa­skel­bus iš­par­da­vi­mus ar tai­kant nuo­lai­das.

Pir­kė­jai mu­zi­kos, fil­mų CD ar DVD prieš šven­tes taip pat ren­ka­si kaip do­va­nas ar­ti­mie­siems.

Ro­ber­tas Stu­kas:

Jau­ni­mui dis­kas yra at­gy­ve­na, jie vis­ką at­ si­siun­čia in­ter­ne­tu.

Dar vie­na vie­ta, kur į akis krin­ ta len­ty­no­se iš­ri­kiuo­tos kom­pak­ti­ nės plokš­te­lės bei dis­kai su fil­mais, – de­ga­li­nės. Ta­čiau jo­se šių pre­kių par­da­vi­mas pa­sta­ruo­ju me­tu kri­to dar la­biau nei di­džiuo­siuo­se ša­lies pre­ky­bos cent­ruo­se. „Jau nuo 2009 m. ma­to­me smar­ kų CD ir DVD pro­duk­ci­jos par­da­ vi­mo ma­žė­ji­mą. Per tre­jus me­tus, pa­ly­gin­ti 2012 m. su 2009-ai­siais, par­da­vi­mo apy­var­ta su­ma­žė­jo be­ veik 70 pro­c. Šias pre­kes, kaip, be­ je, ir spau­dą, klien­tai per­ka vis ma­žiau, nes pa­dau­gė­jo šių pre­kių priei­gos šal­ti­nių.

CD ir DVD par­da­vi­mas frag­men­ tiš­kai ūg­te­li tik kai į rin­ką iš­lei­džia­ mos nau­jie­nos, pa­vyz­džiui, SEL „Aš kaip žą­sis“, „Ak­to­rių trio“, „Ce­ leb­ra­te Bas­ket­ball“, „Dė­dės Vy­te­ nio pa­sa­kė­lės“, – var­di­jo bend­ro­vės „Sta­toil Fuel & Re­tail Lie­tu­va“ Pro­ duk­tų ka­te­go­ri­jų de­par­ta­men­to di­ rek­to­rė Re­na­ta Ti­moš­čik.

Ti­ki vers­lo sėk­me

Nors vers­li­nin­kai skun­džia­si klien­ tų, no­rin­čių nu­si­pirk­ti mu­zi­kos ar fil­mo įra­šą, sty­giu­mi, kai ku­rie į CD bei DVD pla­ti­ni­mo vers­lą ne­ria tik da­bar. Vie­nas iš pa­vyz­džių – sos­ti­ nė­je esan­tis Rūd­nin­kų kny­gy­nas. Šio kny­gy­no ad­re­są me­lo­ma­nai ži­no­jo ir anks­čiau – ja­me, be kny­ gų ir žur­na­lų, jau se­niai bu­vo ga­li­ ma įsi­gy­ti vi­ni­li­nių plokš­te­lių. Nuo praė­ju­sio gruo­džio kny­gy­no len­ty­ no­se at­si­ra­do ir mu­zi­kos, fil­mų įra­ šų CD bei DVD for­ma­tu. „Pre­kiau­ja­me ir lie­tu­viš­ka, ir ne­ lie­tu­viš­ka mu­zi­ka. Pra­dė­ti pre­ky­bą nu­spren­dė­me, nes anks­čiau pre­ kia­vo­me vi­ni­li­nė­mis plokš­te­lė­mis, o žmo­nės ėmė klau­si­nė­ti, ar tu­ri­ me CD, tad su­pra­to­me, kad pir­kė­ jams rei­kia ir jų. Pre­kiau­ja­me nuo gruo­džio, tas mė­nuo pa­ro­dė, kad žmo­nės kom­pak­ti­nes plokš­te­les ne­blo­gai per­ka, su­sto­ti jo­mis pre­ kiau­ti ne­si­ruo­šia­me“, – sa­kė Rūd­ nin­kų kny­gy­no sa­vi­nin­kė Mar­ga­ri­ ta Vai­nil­kie­nė.

Mu­zi­kos bei fil­mų pla­tin­to­jos ir lei­dė­jos, įmo­nės „Prio­ro įra­šų gru­ pė“, pir­ki­mo ir ga­my­bos va­do­vas Ro­ber­tas Stu­kas įsi­ti­ki­nęs, kad šis vers­las da­ro­si vis la­biau spe­ci­fi­nis ir ni­ši­nis. „Par­da­vi­mas smar­kiai ma­žė­ ja kas­met jau nuo ko­kių 2005-ųjų.

Ta­čiau vis dar yra žmo­nių, ku­ rie no­ri tu­rė­ti CD, DVD. Tai žmo­ nės, ku­riems yra 40 me­tų ir dau­ giau, ku­rie su tuo užau­go, ku­riems to rei­kia. Va­sa­rą Vil­niu­je buvo ati­ da­ryta ir nau­ja mu­zi­kos par­duo­ tu­vė „Mu­zi­ku­mas“, ją įkū­rė bu­vę „Mu­zi­kos bom­bos“ dar­buo­to­jai, ku­rie pa­tys ne­ga­li gy­ven­ti be mu­

zi­kos ir CD. Ta­čiau jau­ni­mui dis­kas yra at­gy­ve­na, jie vis­ką at­si­siun­čia in­ter­ne­tu“, – tei­gė R.Stu­kas.

Pro­duk­ci­ja jau­ni­mui – tik in­ter­ne­te

R.Stu­kas ap­gai­les­ta­vo, kad lie­tu­ viai vis dar nė­ra įpra­tę mo­kė­ti ir už in­ter­ne­tu at­si­siun­čia­mą mu­zi­ ką ar­ba fil­mus. „Jie ma­no, kad jei­gu jau ką nors siun­čia­si, tai tu­ri bū­ti ne­mo­ka­ma. Ta­čiau pa­sau­ly­je mu­ zi­kos, fil­mų įra­šai ke­liau­ja į in­ter­ ne­tą ir žmo­nės juos at­si­siun­čia le­ ga­liai, už pi­ni­gus, užuo­t pir­kę CD ar DVD“, – sa­kė R.Stu­kas.

Jis pri­dū­rė, kad CD ar DVD pa­ vi­da­lu lei­džia­mi įra­šai pa­sta­ruo­ ju me­tu taip pat skiriami vy­res­nių žmo­nių gru­pei. „DJ Tiës­to CD nie­kas ne­pirks, nes jo klau­so jau­ni­mas. Taip pat ir su fil­mais. Fil­mas ga­li bū­ti itin sėk­ min­gas, pa­vyz­džiui, „Ame­ri­kie­tiš­ kas py­ra­gas“, bet jis skir­tas jau­ni­ mui ir jo DVD leis­ti neap­si­mo­kės.

Vi­sai kas ki­ta, pa­vyz­džiui, Ped­ ro Al­modó­va­ro fil­mai“, – pa­brė­žė R.Stu­kas.

70

proc.

per tre­jus me­tus su­ma­žė­jo mu­zi­kos ir fil­mų įra­šų par­da­vi­mas „Sta­toil“ de­ga­li­nė­se.

10

šeštadienis, sausio 12, 2013

12p.

Fik­ty­vių san­tuokų pinklės.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

H.Cháve­zas ir jo XXI a. so­cia­liz „Re­vo­liu­ci­jos ne­prik­lau­so nuo vie­no žmo­gaus“, – sa­vo ša­li­nin­kams kaž­ka­da sa­kė Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­go Cháve­zas. Tei­sy­bė. Vis­gi H.Cháve­zas nė­ra ir nie­kuo­met ne­bu­vo ei­li­nė as­me­ny­bė.

Ke­lias į val­džią

Var­gu ar kas ga­lė­jo pa­ma­ny­ti, kad 1954 m. kai­mo mo­ky­to­jų šei­mo­ je gi­męs Hu­go Ra­fae­lis Cháve­zasFría­sas pa­suks į po­li­ti­ką. Juo­lab kad pa­ts Hu­go sva­jo­jo bū­ti dai­li­nin­ku ir beis­bo­lo žvaigž­de.

Vis­gi ne­leng­vi vai­kys­tės skur­ džia­me kai­me me­tai už­grū­di­no jau­ną­jį Hu­go. Pir­mas rim­tas jo gy­ ve­ni­mo pa­si­rin­ki­mas bu­vo ša­lies ka­riuo­me­nė. Įs­to­jęs į Ve­ne­sue­los ka­ro aka­de­mi­ją sos­ti­nė­je Ka­ra­ka­ se, H.Cháve­zas daug dė­me­sio sky­ rė ho­biams, tarp ku­rių bu­vo is­to­ri­ ja. Ypač jį do­mi­no Simó­no Bolí­va­ro as­me­ny­bė, taip pat jis ža­vė­jo­si Che Gue­va­ros idė­jo­mis. Įk­vė­pi­mo H.Cháve­zas sė­mė­si ir iš bu­vu­sio Pe­ru pre­zi­den­to ge­ne­ro­ lo Jua­no Fran­cis­co Ve­las­co-Al­va­ra­ do. Šis bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad ka­riuo­ me­nė tu­ri gin­ti pa­pras­tų žmo­nių in­te­re­sus, nes po­li­ti­nis eli­tas ko­ rum­puo­tas. Ga­liau­siai pa­žin­tis su Pa­na­mos pre­zi­den­to Oma­ro Tor­ri­ jo­so sū­nu­mi su­ve­dė jį su šios vi­du­ rio Ame­ri­kos ša­lies va­do­vu, ku­rio že­mės ūkio re­for­mos H.Cháve­zui pa­da­rė di­džiu­lį įspū­dį.

Už­tat de­ši­nių­jų pa­žiū­rų Či­lės dik­ta­to­riaus Au­gus­to Pi­no­che­

to H.Cháve­zas nie­kuo­met ne­mė­ go. Kar­tą jis pa­sa­kė: „Bū­da­mas su Tor­ri­jo­su, ta­pau to­ri­chis­tu, bū­da­ mas su Ve­las­co – ve­las­kis­tu, o su Pi­no­che­tu – an­ti­pi­no­če­ti­nin­ku.“ Tar­nau­da­mas ar­mi­jo­je H.Cháve­ zas pik­ti­no­si ko­rum­puo­ta jos va­do­ vy­be, taip pat ko­rum­puo­tu po­li­ti­ niu eli­tu, ku­ris val­dė ša­lį ir nau­do­jo jos iš­tek­lius.

Ve­ne­sue­lo­je pre­zi­den­to Car­lo­so André­so Pére­zo val­dy­mo me­tais ki­lus so­cia­li­nei ir eko­no­mi­nei kri­ zei, Hu­go pa­ga­liau ry­žo­si per­vers­ mui, ta­čiau ban­dy­mas ne­bu­vo sėk­ min­gas. Po per­vers­mo H.Cháve­zas bu­vo lai­ki­nai įka­lin­tas, o į lais­vę pa­leis­tas po dve­jų me­tų.

Ke­liau­da­mas po Lo­ty­nų Ame­ ri­ką H.Cháve­zas ieš­ko­jo pa­ra­mos, o grį­žęs į tė­vy­nę ėmė ar­šiai kri­ ti­kuo­ti tuo­me­tį ša­lies pre­zi­den­ tą Ra­fae­lį Cal­de­rą ir jo neo­li­be­ra­ lias re­for­mas. Kri­zių iš­var­gin­tiems žmo­nėms H.Cháve­zo idė­jos, nors ir po­pu­lis­ti­nės, pa­ti­ko.

1997 m. H.Cháve­zo įkvėp­tas Bo­ li­va­rų ju­dė­ji­mas vir­to po­li­ti­ne jė­ ga, pa­va­din­ta Penk­to­sios res­pub­li­ kos ju­dė­ji­mu (Mo­vi­mien­to Quin­ta Re­pub­li­ca). Jo na­riai, taip pat ir H.Cháve­zas, su­vo­kė, kad tie­ses­

nis ke­lias į val­džią – rin­ki­mai, o ne per­vers­mas. 1998 m. H.Cháve­zas pir­mą­syk ofi­cia­liai iš­kel­tas par­ti­ jos kan­di­da­tu į pre­zi­den­to po­stą, o po me­tų bu­vo inau­gu­ruo­tas ša­ lies va­do­vu.

Aš ne­su mark­sis­tas, ta­čiau ne­su nu­si­sta­ tęs prieš mark­siz­mą.

Ne­su ko­mu­nis­tas, bet ne­su nu­si­sta­tęs prieš ko­mu­niz­mą.

Fi­lo­so­fi­ja ir po­li­ti­ka

H.Cháve­zas lai­kė sa­ve de­mok­ ra­ti­nės so­cia­lis­ti­nės re­vo­liu­ci­jos šauk­liu, ta­čiau nie­kuo­met ne­bu­vo mark­sis­ti­nio-le­ni­nis­ti­nio so­cia­liz­ mo ša­li­nin­kas.

Jis pa­brė­žė, kad Ta­ry­bų Są­jun­ gos ir Ki­ni­jos so­cia­lis­ti­niai mo­de­ liai sto­ko­ja de­mok­ra­ti­nio val­dy­ mo. Šios li­ni­jos H.Cháve­zas lai­kė­si nuo­sek­liai. Net opo­zi­ci­nės val­džiai jė­gos Ve­ne­sue­lo­je ga­lė­jo ne­kliu­do­ mai veik­ti, nors kri­ti­kai vi­suo­met kal­ti­no val­džią, kad ši ne­lei­džia

Trum­pai apie H.Cháve­zą Gi­mė mo­ky­to­jų Hu­

go de los Reye­ so Cháve­zo ir Ele­nos Frias de Chávez šei­mo­je.

B u ­v o

a n t ­r a s iš sep­ ty­nių šei­ mos vai­kų. Nuo vai­kys­tės sva­jo­ jo bū­ti dai­li­nin­ ku, o vė­liau pro­ fe­sio­na­liu beis­ bo­lo žai­dė­ju. Hu­ go la­bai do­mė­jo­ si is­to­ri­ja.

ka­tos prie­žiū­ros, švie­ti­mo ir ap­rū­pi­ni­ mo būs­tu pro­gra­moms. Dau­ge­lis pro­gra­mų bu­vo fi­nan­suo­ja­ma iš naf­tos ga­ vy­bos gau­to­mis lė­šo­mis.

1992 m. Ve­ne­sue­lo­je ki­lus so­cia­li­

are­no­je H.Cháve­zas lai­kė JAV. Sy­kį jis gra­si­no su­stab­dy­ti naf­tos tie­ki­mą JAV, ta­čiau ne­siė­mė to da­ry­ti. Iki šiol JAV lie­ ka di­džiau­sia Ve­ne­sue­los naf­tos pir­kė­ ja. Tie­sa, val­dant H.Cháve­zui Ve­ne­sue­ los naf­ta taip pat im­ta tiek­ti į Ki­ni­ją, Bal­ ta­ru­si­ją, Ira­ną ir Si­ri­ją. Opo­nen­tai daž­ niau­siai kal­ti­no H.Cháve­zą per­se­kio­ ji­mu ir de­mok­ra­ti­jos sto­ka ša­ly­je. Ta­ čiau opo­zi­ci­nės jė­gos Ve­ne­sue­lo­je vi­ suo­met ga­lė­jo ne­kliu­do­mai veik­ti.

1998 m. po dar vie­nos so­cia­li­nės ir

Di­džiau­siu sa­vo prie­šu tarp­tau­ti­nė­je

eko­no­mi­nės kri­zės ša­ly­je H.Cháve­zas da­ly­va­vo pre­zi­den­to rin­ki­muo­se kaip Penk­to­sios res­pub­li­kos ju­dė­ji­mo (Mo­ vi­mien­to Quin­ta Re­pub­li­ca) kan­di­da­ 2011 m. H.Cháve­zas pa­skel­bė, kad tas. 1999 m. jis bu­vo pri­saik­din­tas ša­ jam bu­vo diag­no­zuo­tas vė­žys. Ku­bo­ H.Cháve­zo šei­ma lies va­do­vu. je jam at­lik­tos trys su­dė­tin­gos ope­ra­ci­ ne­bu­vo pa­si­tu­rin­ti, 2002 m. gru­pė opo­zi­ci­jos at­sto­vų bei jos. Ne­pai­sy­da­mi li­gos, praė­ju­siais me­ to­dėl Hu­go ir vy­res­ di­si­den­tų suor­ga­ni­za­vo per­vers­mą, jie tais Ve­ne­sue­los gy­ven­to­jai per­rin­ko jį nį­jį sa­vo sū­nų Ada­ną suė­mė H.Cháve­zą ir nu­ga­be­no jį į ka­ri­ ša­lies va­do­vu ket­vir­tai ka­den­ci­jai. tė­vai iš­siun­tė gy­ven­ti nę ba­zę Ka­ri­bų jū­ro­je. Po dvie­jų die­ H.Cháve­zo inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ja pas mo­čiu­tę Ro­są. nų Ve­ne­sue­los ka­ri­nės pa­jė­gos iš­lais­ bu­vo ati­dė­ta ne­ri­bo­tam lai­kui, nes pre­ H.Cháve­zas

apie sa­vo vai­kys­tę pa­sa­ ko­da­vo, kad ji „bu­vo links­ma ir ne­rū­pes­tin­ga,

vi­no pre­zi­den­tą ir grą­ži­no jį į val­džią.

H.Cháve­zas ap­kal­ti­no są­moks­lo or­ga­ ni­za­vi­mu Jung­ti­nes Vals­ti­jas. H.Cháve­ zo vy­riau­sy­bė daug pi­ni­gų sky­rė svei­

Drau­gas: Va­ka­rų ša­lims jis bu­vo dik­t

Noa­mo Choms­ky, pa­gar­sė­ju­sio JAV po­li­ti­kos kri­ti­ko.

H.Cháve­zas sa­vo fi­lo­so­fi­jos ry­šį su mark­siz­mu api­bū­di­no pa­pras­ tai: „Aš ne­su mark­sis­tas, ta­čiau ne­su nu­si­sta­tęs prieš mark­siz­mą.

Ne­su ko­mu­nis­tas, bet ne­su nu­si­ sta­tęs prieš ko­mu­niz­mą.“ Naf­tos ga­vy­bos pra­mo­nė vi­suo­ met bu­vo Ve­ne­sue­los eko­no­mi­ kos va­rik­lis. H.Cháve­zas su­pra­to, kad ne­tu­rė­da­mas sta­bi­lių pa­ja­mų į biu­dže­tą ne­ga­lės įvyk­dy­ti sa­vo re­ for­mų. „Ša­lies eko­no­mi­ka pra­dė­jo kil­ti tuo me­tu, kai vy­riau­sy­bė 2003 m.

Galimas įpė­di­nis?

nors jam daž­nai te­ko su­si­dur­ti su ne­ pri­tek­liu­mi“. Ta­pęs pul­ki­nin­ku lei­te­ nan­tu H.Cháve­zas daug lai­ko pra­lei­do bur­da­mas sa­vo bend­ra­žy­gius ko­vai su Ve­ne­sue­los po­li­ti­ne sis­te­ma. niams ne­ra­mu­mams jis va­do­va­vo ka­ ri­niam per­vers­mui, per ku­rį ban­dė nu­ vers­ti pre­zi­den­tą C.A.Pére­zą. Per­vers­ mas žlu­go, o H.Cháve­zas bu­vo įka­lin­ tas. Vis­gi nuo to mo­men­to jis ta­po ži­no­ mas Ve­ne­sue­lo­je.

žmo­nėms rink­tis al­ter­na­ty­vų. Po­li­ ti­kos ana­li­ti­kas Gre­go­ry Wil­per­tas, api­bū­din­da­mas H.Cháve­zo ideo­lo­ gi­ją, sa­kė: „Pag­rin­di­nės jo ideo­lo­ gi­jos da­lys – prio­ri­te­tas švie­ti­mui, ka­ri­nės bei ci­vi­li­nės val­džios vie­ ny­bė, Lo­ty­nų Ame­ri­kos in­teg­ra­ci­ ja, so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas ir na­cio­ na­li­nis su­ve­re­ni­te­tas.“ H.Cháve­zas at­me­tė ne tik mark­ siz­mą bei le­ni­niz­mą, ta­čiau ir so­ cial­de­mok­ra­ti­ją, ar­ba va­di­na­mą­jį Tre­čią­jį ke­lią. Ta­čiau G.Wil­per­tas pri­dū­rė, kad jis taip nie­kuo­met ir ne­pa­tiks­li­no, ką reiš­kia jo sklei­ džia­mas „XXI a. so­cia­liz­mas“. „H.Cháve­zas nea­pib­rė­žė, kas yra tas XXI a. so­cia­liz­mas, iš­sky­rus tai, kad šis so­cia­liz­mas api­ma lais­ vę, ly­gy­bę, so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą ir so­li­da­ru­mą. Taip pat jis vi­suo­met tei­gė, kad jo ku­ria­mas so­cia­liz­mas ski­ria­si nuo vals­ty­bi­nio so­cia­liz­ mo“, – sa­kė G.Wil­per­tas.

H.Cháve­zas ža­vė­jo­si įvai­rio­mis so­cia­liz­mo at­mai­no­mis Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je. Jis ne­slė­pė, kad no­rė­tų šio re­gio­no in­teg­ra­ci­jos, to­dėl pa­ lai­kė glau­džius san­ty­kius su dau­ ge­lio re­gio­no vals­ty­bių ly­de­riais.

Ne sve­ti­mos jam bu­vo ir JAV mąs­ty­to­jų min­tys, pa­vyz­džiui,

zi­den­to būk­lė smar­kiai pa­blo­gė­jo. Pa­ sak šal­ti­nių, Ve­ne­sue­los va­do­vui iš­si­ vys­tė komp­li­ka­ci­jos dėl „sun­kios plau­ čių in­fek­ci­jos“.

Pre­zi­den­tas H.Cháve­zas, prieš iš­vyk­ da­mas gy­dy­tis į Ku­bą, pa­skel­bė, kad sa­vo įpė­di­niu jis no­rė­tų ma­ty­ti da­ bar­ti­nį ša­lies vi­cep­re­zi­den­tą Ni­colá­ są Ma­du­ro (nuotr.).

50-me­tis N.Ma­du­ro – bu­vęs au­to­bu­

so vai­ruo­to­jas ir Ve­ne­sue­los sos­ti­nės Ka­ra­ka­so vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos pro­fsą­jun­gos ly­de­ris. Nuo 2006 m. jis užė­mė už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro ir ša­ lies vi­cep­re­zi­den­to pa­rei­gas.

N.Ma­du­ro už­sie­ny­je bu­vo ver­ti­na­

mas kaip la­biau­siai su­kal­ba­mas ir ma­ žiau­siai ra­di­ka­lus iš vi­sų H.Cháve­zo ap­lin­kos pa­rei­gū­nų.

N.Ma­d u­r o bu­v o la­b ai ar­t i­m as

H.Cháve­zui, ypač po to, kai pre­zi­den­ tui bu­vo diag­no­zuo­tas vė­žys. Jis daž­ nai vyk­da­vo su H.Cháve­zu į Ha­va­ną, kai šis ten gy­dė­si. N.Ma­du­ro pa­ts as­ me­niš­kai pra­neš­da­vo vi­suo­me­nei svar­biau­sią in­for­ma­ci­ją apie ša­lies va­do­vo svei­ka­tos būk­lę.

li­ti­ko ga­li­my­bės lai­mė­ti rin­ki­mus smar­kiai išau­go.

2000 m. N.Ma­du­ro

bu­vo iš­rink­tas į Na­ cio­n a­l i­n ę ta­r y­b ą, kur vi­s o­k e­r io­p ai pa­lai­kė H.Cháve­ zo po­li­ti­ką. Po ku­ rio lai­ko jis ta­po Na­cio­na­li­nės ta­ry­ bos pir­mi­nin­ku, o 2006 m. ta­pęs už­ sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ru per­lei­do po­stą sa­vo žmo­nai tei­ si­nin­kei Ci­liai Flo­ res.

C.Flo­res po ne­sėk­

min­go 1992 m. ka­ri­nio per­vers­mo, ku­rį or­ga­ ni­z a­v o H.Cháve­z as, va­do­va­vo jį gy­nu­sių tei­si­nin­kų gru­pei. Jai Nors ap­klau­sos ro­dė, kad opo­zi­ci­jos pa­vy­ko pa­siek­ti, kad kan­di­da­tas Hen­ri­que Cap­ri­le­sas ga­lė­ H.Cháve­zas po dve­jų tų lai­mė­ti rin­ki­mus prieš N.Ma­du­ro, me­tų, pra­leis­tų ka­lė­ po to, kai H.Cháve­zas įvar­di­jo N.Ma­ ji­me, bū­tų iš­leis­ du­ro kaip ga­li­mą sa­vo įpė­di­nį, šio po­ tas į lais­vę.

11

šeštadienis, sausio 12, 2013

pasaulis Is­to­ri­niai ­ rin­ki­mai

Gro­buo­nis ­ nu­si­kal­tė­lis

Les­bie­čių ­ ro­jus

Če­ki­jos gy­ven­to­jai va­kar ir šian­dien bal­suo­ja rin­ki­muo­se, ku­riuo­se pre­zi­den­tas pir­mą­ kart ren­ka­mas tie­sio­giai. Tarp de­vy­nių kan­di­da­tų, ke­ti­nan­ čių pe­rim­ti po­stą iš at­kak­laus eu­ros­kep­ti­ko Václa­vo Klau­so, yra ir nuo gal­vos iki ko­jų iš­si­ ta­tui­ra­vęs dra­mos pro­fe­so­ rius Vla­dimí­ras Fran­zas.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos po­li­ci­ ja va­kar pa­skel­bė, kad ve­lio­ nis na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC lai­dų ve­dė­jas Jim­my Sa­ vi­le’as bu­vo ag­re­sy­vus ly­ti­nis nu­si­kal­tė­lis, ku­rio jau­niau­ sios au­kos bu­vo aš­tuo­ne­rių ir ku­ris vai­kų bei pil­na­me­čių ieš­ko­da­vo li­go­ni­nė­se, net – slau­gos įstai­go­se.

Pran­cū­zi­jai ren­gian­tis di­džiu­ liams sa­vait­ga­lį pla­nuo­ja­ miems pro­tes­tams prieš gė­jų san­tuo­kas ir ga­li­my­bę jiems įsi­vai­kin­ti, kai­mynė Bel­gi­ja ta­po ro­ju­mi pran­cū­zų les­bie­ tėms, ku­rios čia tūks­tan­čiais trau­kia pra­dė­ti kū­di­kių per dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo do­no­ro sper­ma pro­ce­dū­ras.

z­mas: alternatyva ar utopija?

­ta­to­rių drau­gas, o li­ku­siam pa­sau­liui – vy­ru­kas, ne­bi­jantis mes­ti iš­šū­kio ga­lin­giau­siems.

pe­rė­mė sa­vo ži­nion pa­grin­di­nę ša­ lies naf­tos ga­vy­bos įmo­nę. Nuo ta­ da ša­lies BVP be­veik pa­dvi­gu­bė­ jo“, – dės­tė eko­no­mis­tas Mar­kas Weisb­ro­tas. Vis­gi, pa­sak Ia­no Ja­ me­so, na­cio­na­li­za­ci­jos ban­ga to­li gra­žu ne­bu­vo cu­na­mis. „Vy­riau­sy­bė ir cent­ri­nis ban­kas iki šiol val­do to­kią pat da­lį ša­lies eko­no­mi­kos, ko­kią val­dė ir 1998 m. iš­rin­kus H.Cháve­zą, o pri­va­tus ka­pi­ta­las – apie du treč­da­lius“, – tvir­ti­no eks­per­tas.

Vy­riau­sy­bė ne­gai­lė­jo už naf­ tos eks­por­tą gau­tų pi­ni­gų. Dos­niai rem­tos švie­ti­mo, so­cia­li­nės ir svei­

ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos, bu­vo or­ ga­ni­zuo­ta pla­taus mas­to ap­rū­pi­ni­ mo būs­tu pro­gra­ma.

Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, dau­gu­ ma sek­to­rių, ku­rie anks­čiau bu­vo men­kai fi­nan­suo­ja­mi, ga­vo so­li­ džias vy­riau­sy­bės do­ta­ci­jas.

Pa­vyz­džiui, švie­ti­mo iš­lai­dos išau­go nuo 3,4 pro­c. BVP, ku­rie bu­vo pre­zi­den­to R.Cal­de­ros me­ tais, iki 5,1 pro­c. Svei­ka­tos ap­sau­ gos – nuo 1,6 iki 7,7 pro­c., o ap­ rū­pi­nti būs­tu skir­tos lė­šos – nuo 1 pro­c. iki 1,6 pro­c.

Ga­liau­siai skur­do ly­gis ša­ly­je nuo 2000 m. bu­vu­sių 42 pro­c. 2006 m.

su­men­ko iki 34 pro­c. Nors iki šiol apie 30 pro­c. Ve­ne­sue­los gy­ven­ to­jų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos, ekst­re­ma­laus skur­do at­ve­jų per H.Cháve­zo val­dy­mo me­tus su­ma­ žė­jo 72 pro­c.

Už­sie­nio po­li­ti­ka: be užuo­lan­kų

Ve­n e­s ue­l os už­s ie­n io po­l i­t i­ka H.Cháve­zo val­dy­mo me­tais bu­ vo pe­ro­rien­tuo­ta į Lo­ty­nų Ame­ ri­kos re­gio­ną, sie­kiant ska­tin­ti re­ gio­no ša­lių so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę in­teg­ra­ci­ją.

Ypač daug dė­me­sio H.Cháve­ zas sky­rė dvi­ša­liams san­ty­kiams

„Scan­pix“ nuo­tr.

vys­ty­ti. Su Bra­zi­li­jos ir Ar­gen­ti­ nos va­do­vais jis brai­žė ener­ge­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo pla­nus, daž­ nai su­si­tik­da­vo su Ku­bos ly­de­riais Fi­de­liu ir Raú­liu Cast­ro, rė­mė pi­ ges­ne naf­ta Cent­ri­nės Ame­ri­kos ša­lis.

Di­džiau­siu sa­vo prie­šu tarp­tau­ ti­nė­je erd­vė­je H.Cháve­zas vi­suo­ met lai­kė Jung­ti­nes Vals­ti­jas, va­ di­no jas im­pe­ria­lis­ti­nė­mis.

Kar­tą jis vie­šai pa­va­di­no bu­vu­ sį JAV va­do­vą George’ą W.Bus­hą vel­niu, o su­ži­no­jęs, jog ir Ar­gen­ti­ nos pre­zi­den­tė ser­ga vė­žiu, pa­reiš­ kė, kad tai „JAV iš­ra­do bū­dą, kaip

su­kel­ti vė­žį Lo­ty­nų Ame­ri­kos ly­ de­riams“.

Ve­ne­sue­la val­dant H.Cháve­zui pa­lai­kė ge­rus san­ty­kius su Ira­nu, Bal­ta­ru­si­ja, Si­ri­ja ir Mua­ma­ro al Gad­da­fi Li­bi­ja. Dau­ge­liui sa­vo są­ jun­gi­nin­kų jis bu­vo dos­nus drau­ gas, nes vi­suo­met tu­rė­jo stip­rų ko­ zi­rį ran­ko­se. „Ve­ne­sue­la tu­ri stip­rų ko­zi­ rį geo­po­li­ti­nė­je sce­no­je – naf­tą.

Tai ko­zi­ris, su ku­riuo mes ke­ti­na­ me kie­tai kal­bė­ti su kie­čiau­sia pa­ sau­lio vals­ty­be JAV“, – yra sa­kęs H.Cháve­zas.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Venesuelos elito dilema: kariškių iššūkis civiliams Jau ku­ris lai­kas svars­to­ma, kas bus, jei da­bar­ti­nis Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­go Cháve­zas pa­si­ trauks iš val­džios.

Praė­ju­siais me­tais H.Cháve­zas bu­vo per­rink­tas ša­lies va­do­vu dar vie­nai ka­den­ci­jai. Ta­čiau jau ku­ris lai­kas jis ne­si­ro­dė vie­šu­mo­je. Pra­ neš­ta, kad pre­zi­den­to būk­lė – sun­ ki, nes jam iš­si­vys­tė plau­čių už­de­ gi­mo komp­li­ka­ci­jos.

Pa­gal Ve­ne­sue­los kons­ti­tu­ci­ją, jei ša­lies va­do­vas ne­ga­li ei­ti pa­ rei­gų ar­ba mirš­ta, val­džią lai­ki­nai pe­ri­ma vi­cep­re­zi­den­tas, o nau­ jus rin­ki­mus tu­ri or­ga­ni­zuo­ti Na­ cio­na­li­nio kong­re­so pir­mi­nin­kas, šiuo at­ve­ju – Dios­da­do Ca­bel­lo, ku­ris tap­tų lai­ki­nuo­ju ša­lies va­ do­vu. Jei H.Cháve­zas bū­tų inau­ gu­ruo­tas, ta­čiau ne­ga­lė­tų to­liau ei­ti pa­rei­gų, rin­ki­mus tu­rė­tų pa­ skelb­ti vi­cep­re­zi­den­tas Ni­colásas Ma­du­ro. Ti­kė­ti­na, kad N.Ma­du­ ro tap­tų kan­di­da­tu, ku­riam tek­tų su­si­rem­ti su ku­riuo nors opo­zi­ci­ jos at­sto­vu.

N.Ma­du­ro ir D.Ca­bel­lo lai­ko­mi ar­ti­miau­siais H.Cháve­zo ap­lin­kos žmo­nė­mis, nors jie at­sto­vau­ja skir­ tin­goms Ve­ne­sue­los eli­to gru­pėms – D.Ca­bel­lo yra ka­riš­kis, o N.Mu­ du­ro – ci­vi­lis.

Jie at­lei­do H.Cháve­ zui, kad šis pa­lai­kė ge­rus san­ty­kius su Ku­ba, nes ži­no­jo, jog jis ne­si­leis jos ma­ni­ pu­liuo­ja­mas.

H.Cháve­zas vi­suo­met iš­lai­kė pu­ siaus­vy­rą tarp šių gru­pių, ta­čiau kaip ga­li su­si­klos­ty­ti įvy­kiai jam pa­si­trau­kus – sun­ku pro­gno­zuo­ti.

Abi eli­to gru­pės skir­tin­gai įsi­vaiz­ duo­ja ga­li­mą to­les­nį ša­lies vys­ty­ mą­si – ka­riš­kiai pa­si­sa­ko už na­ cio­na­lis­ti­nę re­vo­liu­ci­ją, o ci­vi­lių spar­nas – už so­cia­lis­ti­nį mo­de­lį.

N.Ma­du­ro, pa­sak šal­ti­nių, la­ biau mėgs­ta­mas Ve­ne­sue­los žmo­ nių. Jis pa­lai­ko ge­rus san­ty­kius su Ku­bos val­džia, be to, už­sie­ny­je jis va­di­na­mas su­kal­ba­mes­niu nei ki­ti H.Cháve­zo ap­lin­kos žmo­nės. D.Ca­ bel­lo ver­ti­na­mas kiek ki­taip. Bu­ vęs ka­riuo­me­nės na­ rys lai­ko­mas kie­tu vy­ru­ku. D.Ca­bel­ lo pa­lai­ko glau­ džius san­ty­kius su Ve­ne­sue­los ka­ riš­kiais, taip pat vers­lo ly­de­riais.

Skir­tin­gai nei N.Ma­du­ro, D.Ca­ bel­lo turi glau­džių ryšių su na­cio­ na­lis­ti­niu ar­mi­jos spar­nu, ku­ris su H.Cháve­zu prie­ša­ky­je 1992 m. ban­ dė įvyk­dy­ti ka­ri­nį per­vers­mą.

Tie­sa, kol kas abu ly­de­riai rodo sa­vo pa­ra­mą H.Cháve­zui. Ta­čiau pro­gno­zuo­ja­ma, kad D.Ca­bel­lo ga­ li im­tis megz­ti glau­des­nius ry­šius tarp ar­mi­jos ir Ve­ne­sue­los po­ li­ti­nio eli­to na­rių, at­si­ri­bo­da­ mas nuo ci­vi­lių spar­no, ku­ris

Dvi­ko­va: N.Ma­du­ro (kai­rė­je) ir D.Ca­bel­lo va­di­na vie­nas ki­tą bro­liais, ta­

pa­si­sa­ko už so­cia­lis­ti­nę re­vo­liu­ci­ ją, pa­na­šią į Fi­de­lio Cast­ro. Vo­kie­ čių so­cio­lo­gas Hein­zas Die­te­ri­chas D.Ca­bel­lo net pa­va­di­no Ve­ne­sue­ los Sta­li­nu, ku­ris ga­lė­tų ban­dy­ti nu­vers­ti N.Ma­du­ro.

Vis­gi nei N.Ma­du­ro, nei D.Ca­ bel­l o ne­t u­r i cha­r iz­m os, ko­ kią tu­rė­jo H.Cháve­zas. Be to, jie ne­tu­ri rei­kia­mos at­ra­mos eli­to gre­ to­se, kad ga­lė­tų uzur­puo­ti val­džią.

Da­bar abu ly­de­riai rodo vie­ny­bę. „Mes lyg bro­liai“, – vie­no­je lai­ do­je per te­le­vi­zi­ją sa­kė N.Ma­du­ro ir D.Ca­bel­lo. Tie­sa, po ku­rio lai­ ko N.Ma­du­ro per­spė­jo apie ga­li­mą kontr­re­vo­liu­ci­ją.

Vla­di­mi­ras Ges­se­nas, po­li­ti­ kos ana­li­ti­kas, pa­brė­žė: „Ka­riš­ kiai ne­mėgs­ta Ku­bos. Jie at­lei­do H.Cháve­zui, kad šis pa­lai­kė ge­rus san­ty­kius su Ku­ba, nes ži­no­jo, jog jis ne­si­leis jos ma­ni­pu­liuo­ja­mas. Štai ko­dėl ma­nau, kad D.Ca­bel­lo ša­li­nin­kai ne­bus la­bai pa­ten­kin­ti, kai N.Ma­du­ro užims ša­lies va­do­vo po­stą, jei jie leis jam jį užim­ti.“

AFP nuo­tr.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

čiau eks­per­tai sa­ko, kad šių dvie­jų vy­rų ke­liai ga­li iš­si­skir­ti.

12

ŠeštADIENIS, sausio 12, 2013

pasaulis Snie­go ir le­do ka­ra­lystė Did­žiau­sias pa­sau­ly­ je le­do ir snie­go fes­ti­ va­lis pra­ėjusį sa­vait­ galį at­vėrė du­ris Ki­ni­ jos mies­te Har­bi­ne. ­ Gau­sy­bei skulptūrų ­ su­kur­ti pa­nau­do­ta 320 tūkst. ku­bi­nių ­ metrų snie­go ir le-­ ­do. Fes­ti­va­ly­je sa­vo ­ meist­riš­kumą ro­do tiek Ki­ni­jos, tiek įvai­rių pa­sau­lio ša­lių at­sto­vai.

Įsta­tymų leidė­jai lai­ko nešvaisto Nau­jai­siais me­tais Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se įsi­ga­lio­jo šim­tai naujų įsta­tymų – nuo pa­žan­gių iki eks­ cent­riškų.

Ne­va­lia šni­pinė­ti dar­buo­tojų

Vien Ka­li­for­ni­jos įsta­tymų leidė­ jai per­nai pri­ėmė dau­giau nei 800 teisės aktų, ku­rie įsi­ga­lio­jo Nau­ jųjų metų naktį. Vie­nas jų draud­žia vir­ši­nin­kams rei­ka­lau­ti iš pa­val­di­nių at­skleis­ti sa­vo feis­bu­ ko ir kitų so­cia­li­nių tinklų slap­ ta­žod­žius. Šis įsta­ty­mas gi­na ir tuos, ku­rie tik ban­do įsi­dar­bin­ti.

Pa­na­šus teisės ak­tas įsi­ga­lio­jo ir Ili­no­jaus vals­ti­jo­je.

Va­di­na­mo­jo­je pre­rijų vals­ti­ jo­je įsi­ga­lio­jo dar ke­le­tas drau­ dimų. As­me­nys, įvykdę sek­sua­ li­nio po­būdžio nu­si­kal­ti­mus, nuo šiol ne­galės da­ly­ti sal­dai­nių per He­lo­viną, reng­tis Ve­lykų Triu­šio ir Kalėdų Se­nio kos­tiu­mais. Taip pat užd­raus­ta turė­ti ryk­lio pe­lekų ar­ba juos par­da­vinė­ti.

Steng­da­ma­si pa­ža­bo­ti mo­ to­cik­li­nin­kus, Ili­no­jaus vald­žia užd­raudė jiems va­žinė­ti ant vie­no ra­to. Už tai da­bar gre­sia 1 tūkst. do­le­rių (2650 litų) bau­da. Ki­ta ver­tus, per­nai mo­to­cik­li­nin­kams bu­vo leis­ta tam tik­rais at­ve­jais va­žiuo­ti per rau­doną šviesą, nes dėl ma­žo mo­to­cik­lo svo­rio ne­su­ vei­kia da­vik­liai, ku­rie per­jun­gia švie­so­fo­ro švie­sas.

Stab­do ka­čių pli­timą

Flo­ri­do­je vai­ruo­to­jams vėl leis­ta mirksė­ti ži­bin­tais ir ši­taip įspėti ki­tus eis­mo da­ly­vius apie grei­čio ma­ta­vi­mo ra­da­rus. Anks­čiau to­ kie veiks­mai bu­vo draud­žia­mi.

Ka­li­for­ni­jo­je nuo šiol galės va­ žinė­ti sa­vaei­giai au­to­mo­bi­liai be vai­ruo­tojų, nors ke­lei­vio sėdynė­je būti­nai turės sėdėti žmo­gus. Kor­ po­ra­ci­ja „Goog­le“ jau ke­letą me­ tų ban­do šią tech­no­lo­giją mo­di­fi­ kuo­to­mis „Toyo­to­mis Prius“.

Kan­za­so vals­ti­jo­je esan­čia­me Ve­ling­to­ne, ku­ria­me yra 8,1 tūkst. gy­ven­tojų, užd­raus­ta na­muo­se lai­ky­ti dau­giau nei ke­tu­rias ka­tes. Šiuo įsta­ty­mu ban­do­ma stab­dy­ti spartų ka­čių vei­simą­si. „Vien per 2012-uo­sius pa­ga­vo­ me 231 katę, – sakė Ve­ling­to­no po­ li­ci­jos vir­ši­nin­kas Tra­cy Heat­has.

– Jos pa­kliū­va į ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­ kas, ten kurį laiką yra lai­ko­mos, bet po to, de­ja, jas ten­ka už­mig­dy­ti.“ O Ken­tu­kio vals­ti­jo­je tik­ru gal­ vos skaus­mu ta­po lau­kinės kiau­ lės – jas nuo šiol užd­raus­ta pa­ leis­ti at­gal į laisvę.

As­me­nys, įvykdę sek­sua­li­nio po­būdžio nu­si­kal­ti­mus, nuo šiol ne­galės da­ly­ti sal­dai­nių per He­lo­viną.

Ko­va su plas­ti­ku

Ne­ma­žai naujų įsta­tymų skir­ta ap­lin­kai tau­so­ti. Vis au­ga skai­ čius miestų, ku­riuo­se draud­žia­ma nau­do­ti plas­ti­ki­nius mai­še­lius, o Ma­sa­ču­set­so vals­ti­jo­je esan­čio Kon­kor­do mies­te­lio vald­žia žen­ gė dar to­liau – užd­raudė ir plas­ ti­ki­nius bu­te­lius.

Tie­sa, nau­ja­sis drau­di­mas tai­ ko­mas tik „ne­ga­zuo­tam ne­pa­gar­ din­tam ge­ria­ma­jam van­de­niui“ – ko­ka­ko­la ir ki­ti gai­vie­ji gėri­mai bus par­duo­da­mi, kaip įpras­ta. Šiuo drau­di­mu ska­ti­na­ma nau­ do­ti van­den­tie­kio van­denį ir taip pri­si­dėti sprend­žiant pa­sau­linę tar­šos plas­ti­ku pro­blemą.

Nau­jas įsta­ty­mas pa­žeidė­jams nu­ma­to 50 do­le­rių (130 litų) bau­ dą, bet leid­žia da­ry­ti išim­tis ne­ nu­ma­ty­tais kri­ti­niais at­ve­jais. „New York Dai­ly News“ inf.

Pa­žan­ga: „Goog­le“ au­to­mo­bi­liai be vai­ruo­tojų jau įveikė 500 tūkst.

km be jo­kių in­ci­dentų, todėl Ka­li­for­ni­jos vald­žia lei­do juos nau­do­ti vie­šuo­siuo­se ke­liuo­se.

AFP nuo­tr.

Per pa­sta­ruo­sius ke­ letą metų maž­daug tūkstan­tis Lat­vi­jos pi­lie­čių su­darė fik­ ty­vias san­tuo­kas Ai­ri­jo­je. Nors mo­te­ rims to­kios avan­tiū­ ros daž­nai bai­gia­si ver­go­ve ir smurtu, po­ten­cia­lių nuo­ takų ne­mažė­ja.

Prie­žas­tys: anot psi­cho­logų, mo­te­ris į fik­ty­vias san­tuo­kas stu­mia skur­das

įma­no­ma.

Fik­ty­vių san­tuok Di­de­lis už­dar­bis – tik mi­tas

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC nau­jienų sve­ tainė ra­šo, kad fik­ty­vios jaunų lat­ vių san­tuo­kos iš­po­pu­liarė­jo maž­ daug prie­š še­šetą metų, po to, kai ša­lis pri­si­jungė prie ES. „Tai yra pro­ble­ma vi­so­je Ry­ tų Eu­ro­po­je, kur gy­ve­ni­mo ly­gis že­mes­nis. Ne­reikėtų ma­ny­ti, kad esa­me pa­grin­di­niai eks­por­tuo­to­ jai, – BBC pa­sa­ko­jo Lat­vi­jos vi­ daus rei­kalų mi­nist­ras Ri­char­das Koz­lovs­kis. – Jei­gu mer­gi­nai at­si­ ran­da ga­li­mybė už­dirb­ti jos mas­ te­liais di­desnę sumą, auklė­ja­ma­sis dar­bas čia ne­pa­de­da.“ Lat­vi­jos am­ba­sa­dos Ai­ri­jo­je pa­ tarė­ja Vi­ja Bu­ša teigė, kad Lat­vi­jos pi­lie­čių Ai­ri­jo­je su­da­rytų fik­ty­vių san­tuokų skai­čius šiuo me­tu sie­kia maž­daug tūkstantį. Bet, anot dip­ lo­matės, di­de­lis už­dar­bis pa­pras­tai tėra mi­tas. „Pas­ta­ruo­ju me­tu fik­ty­ vios nuo­ta­kos nie­ko neuž­dir­ba, pi­ ni­gai lie­ka or­ga­ni­za­to­riams ir ver­ buo­to­jams“, – aiš­ki­no dip­lo­matė.

Anot jos, pa­dėtį ap­sun­ki­na ir tai, kad mer­gi­nos pa­pras­tai būna ki­lu­ sios iš so­cia­liai pa­žeid­žiamų šeimų. „Vie­toj pi­nigų jos ge­riau­siu at­ve­ju gau­na stogą virš gal­vos ir kokį nors te­le­foną. Bet jos ir tuo džiau­gia­si!

Ta ap­lin­ka, ku­rio­je jos gy­ve­no Lat­ vi­jo­je, to­kia skur­di, kad su­si­klos­ čiu­si pa­dėtis joms at­ro­do kaip vie­ nin­telė išei­tis“, – sakė V.Bu­ša.

Trokš­ta Pe­lenės li­ki­mo

Lat­vi­jos pi­lietė Ana, pa­gy­ve­nu­ si fik­ty­vio­je san­tuo­ko­je, yra gy­vas

to pa­vyz­dys. Mer­gaitė užau­go dau­ gia­vaikė­je kai­mo šei­mo­je, vie­nin­ telė šei­mos mai­tin­to­ja bu­vo ma­ma.

Būda­ma sep­ty­nio­li­kos, Ana pa­li­ko na­mus, kad pa­ti už­si­dirbtų pi­nigų.

Pa­siū­ly­mas su­da­ry­ti fik­ty­vią san­ tuoką jai at­rodė lyg ma­na iš dan­ gaus: bi­lie­tas į Dub­liną ir 1,5 tūkst. eurų (5175 li­tai). Nie­ko ne­pra­ne­šu­si nei mo­ti­nai, nei drau­gams, Ana iš­ ke­lia­vo į Ai­riją. „Ži­no­jau, kad fik­ty­vi san­tuo­ ka yra ne­teisė­ta, bet man at­ rodė, kad tai vie­nin­telė ga­li­mybė ištrūk­ti, pa­ma­ty­ti pa­saulį, įro­dy­ ti, kad aš ir­gi šį tą ga­liu. Ma­niau, kad nu­va­žiuo­siu, už­si­dirb­siu pi­ nigų, pa­dėsiu ki­tiems. Norė­jau būti žmo­gu­mi, ku­ris pa­de­da“, – BBC pa­sa­ko­jo Ana. Psi­cho­te­ra­peutė In­ta Poud­žiu­ nas, dir­ban­ti su smur­to au­ko­mis ta­pu­sio­mis „nuo­ta­ko­mis“, tei­gia, kad to­kias mo­te­ris sieja ne tik skur­ das, bet ir ne­vil­tis, įsi­ti­ki­ni­mas, kad ištrūk­ti iš sun­kios pa­dėties teisė­tais būdais ne­įma­no­ma. „Jų so­cia­li­niai įgūdžiai la­bai pra­sti. Tai mer­gi­nos iš to­kios ter­ pės, kur ne­vil­tis per­duo­da­ma iš kar­tos į kartą. Ir kai to­kiam žmo­gui siū­lo­ma kas nors gra­žaus ir leng­ vo, jis tuoj pat su­tin­ka. Juk norėtų­ si tikė­ti Pe­lenės li­ki­mu“, – aiš­ki­no psi­cho­te­ra­peutė.

ti su drau­gais in­ter­ne­tu ar­ba lais­vai va­žinė­ti po miestą. Po dviejų sa­ vai­čių, kad ne­kiltų jo­kių įta­rimų, būsi­mi jau­na­ved­žiai per­si­kraustė į at­skirą butą.

Ir tuo­met vis­kas ap­si­vertė aukš­ tyn ko­jo­mis. Vy­ras neiš­leis­da­vo Anos iš namų, pra­dėjo kel­ti skan­ da­lus ir gra­sin­ti, taip pat pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na mokė­ti jai žadėtų pi­ nigų. Ne­pai­sy­da­ma to, Ana net ne­ bandė spruk­ti.

Pa­siū­ly­mas at­rodė lyg ma­na iš dan­gaus: bi­lie­tas į Dub­liną ir 1,5 tūkst. eurų (5175 li­tai). Nie­ko ne­pra­ne­šu­si nei mo­ti­nai, nei drau­gams, Ana iš­ke­lia­vo į Ai­riją.

Verkė jau ves­tu­vių dieną

At­vy­ku­si į Dub­liną Ana pra­džio­je iš tiesų pa­si­ju­to kaip Pe­lenė. Būsi­ mas vy­ras ir jo drau­gai rodė did­žiulį sve­tin­gumą, ne­trukdė jai bend­rau­

„Ves­tu­vių dieną sėdėjau ir ver­ kiau dėl to, kad ne­no­riu to da­ry­ti.

Bet ne­turė­jau, kam to pa­sa­ky­ti. Ir

13

ŠeštADIENIS, sausio 12, 2013

pasaulis Snie­go ir le­do ka­ra­lystė

Ki­ber­ne­ti­nių va­gių iršt­va Tu­ristų aki­mis Kar­patų pa­pėdėje įsikū­ru­si Rim­ni­ku Vil­ča at­ro­do ra­mus ir ža­liuo­jan­tis Ru­mu­ni­jos mies­tas. Nie­kas nė ne­įtartų, ko­ kias pa­slap­tis sle­pia jo dar­bi­ninkų ra­jo­nas Ost­ro­ve­nis.

Akį rėžian­ti pra­ban­ga

ir ne­vil­tis, įsi­ti­ki­ni­mas, kad ištrūk­ti iš sun­kios pa­dėties teisė­tais būdais ne­

kų pinklės tuo­met pa­ma­niau: jei­gu at­va­žia­vau dėl ši­to, va­di­na­si, pa­da­ry­siu ir bū­ siu ra­mi“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­ si mer­gi­na.

Nors fik­ty­vios nuo­ta­kos pa­pras­ tai su­pran­ta, kad da­ro nu­si­kal­timą, iš tiesų, Ai­ri­jos įsta­ty­mai ne­nu­ma­ to at­sa­ko­mybės nei su­tuok­ti­niams, nei to­kių ves­tu­vių or­ga­ni­za­to­riams. „To­kia ten­den­ci­ja pa­ste­bi­ma ir Is­ pa­ni­jo­je, ir Kip­re. Ai­ri­ja šiuo at­ žvil­giu ski­ria­si tuo, kad ofi­cia­lios įstai­gos net ne­ro­do no­ro keis­ti to­ kią si­tua­ciją. Jos ma­no, kad, jei­gu žmonės su­si­tuokė, tai yra jų as­me­ ni­nis rei­ka­las“, – teigė dip­lo­matė V.Bu­ša.

Gy­ve­ni­mas vir­to koš­ma­ru

Pa­s i­ra­š ius vi­s us do­k u­m en­t us, Anos gy­ve­ni­mas vir­to tik­ru koš­ ma­ru. Vy­ras ne tik ke­ti­no gy­ven­ ti su ja tre­jus me­tus, rei­ka­lin­gus lei­di­mui gy­ven­ti Ai­ri­jo­je iš­lai­ky­ ti, bet ir at­si­sakė pri­pa­žin­ti san­ tuoką fik­ty­via. „Jis laikė ma­ne tik­ra žmo­na, sa­ kė, kad nie­ko fik­ty­vaus jis ne­pa­ darė, kad nie­ko ne­pa­žeidė. O koks jam skir­tu­mas? Jo ša­ly­je tėvai pa­ ro­do nuo­taką li­kus die­nai iki ves­ tu­vių, ir jie gy­ve­na visą gy­ve­nimą su to­kio­mis žmo­no­mis, – pa­sa­ko­jo Ana. – Kai tik ban­dy­da­vau pa­da­ ry­ti tai, ko jis ne­norė­jo, jis grieb­ da­vo pei­lius, gra­sin­da­vo nu­si­žu­ dy­ti, daužė veid­rod­žius, dėda­vo peilį sau prie gerklės ir sa­ky­da­vo, kad per­si­pjaus. Kartą ma­no aki­ vaiz­do­je jis per­li­po per til­to turėk­ lus ir vos ne­nu­šo­ko į van­denį.“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kai Ana ry­žo­si pa­sa­ky­ti vy­rui, kad no­ri iš­sik­raus­ty­ti, psi­cho­lo­gi­ nis smur­tas vir­to fi­zi­niu. „Kas ant­rą dieną atei­da­vau į darbą su mėlynė­ mis po aki­mis, o ko­le­gos net ne­rea­ guo­da­vo. Ai­ri­jo­je žmonės sten­gia­si ne­si­kiš­ti į sve­timą gy­ve­nimą. Pas­ kui ir pa­ti nu­sto­jau kreip­ti dėmesį į mėly­nes – di­de­lio čia daik­to, kad akis pa­muš­ta“, – sakė latvė.

Mer­gi­na pra­gy­ve­no su vy­ru pu­ santrų metų, o tuo­met nu­ti­ko tai, apie ką ji ir šian­dien ne­ga­li ra­miai pa­sa­ko­ti. Ana grįžo į Lat­viją nėščia.

Vaikš­čio­da­mas siau­ro­mis gatvė­ mis tarp ko­mu­nis­tinės epo­chos pa­statų ga­li pa­stebė­ti, kad šia­me mies­te, tu­rin­čia­me maž­daug 100 tūkst. gy­ven­tojų, kaž­kas ne taip.

Prie pra­stos būklės namų pa­ sta­ty­ti pra­bangūs au­to­mo­bi­liai, o 20–30 metų jau­ni­mas did­žiuo­ ja­si pra­ban­ga, ku­ri vi­siš­kai ne­de­ ra su ap­lin­ka.

Rim­ni­ku Vil­ča ir jos Ost­ro­ve­ nio ra­jo­nas pra­vard­žiuo­ja­mi Ha­ ker­vi­liu. Tai pa­sau­lio in­ter­ne­ti­ nių va­gys­čių sos­tinė. Į Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šių pink­les pa­kliū­va in­ ter­ne­to pirkėjų iš vi­so pa­sau­lio: Prancū­zi­jos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, bet dau­giau­sia – Jung­ti­nių Vals­tijų. Ru­mu­ni­jos po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, maž­daug 80 pro­c. jų aukų gy­ve­na JAV. „Per­nai Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šiai pa­vogė maž­daug mi­li­jardą do­le­rių“, – sa­

30 proc.

grobio sau pasilieka pinigų mulai, o likusius pinigus persiunčia nusikaltėliams programišiams.

kė JAV am­ba­sa­do­rius Ru­mu­ni­jo­je Mar­kas Gi­tens­tei­nas.

ti mums“, – pri­si­minė pro­gra­mi­ šius iš Rim­ni­ku Vil­čos.

Iš­nau­do­ja ir vai­kus

Teisė­sau­ga pra­bu­do

Ost­ro­ve­ny­je kiek­vie­nas ži­no, kas vyks­ta, bet griež­tai lai­ko­si omer­ tos. Ta­čiau vie­nas vie­tos pro­gra­ mi­šius su­ti­ko ano­ni­miš­kai pa­pa­ sa­ko­ti Prancū­zi­jos laik­raš­čiui „Le Mon­de“ apie sa­vo „verslą“. „Su ame­ri­kie­čiais pa­pras­čiau, – sakė jis. – Šie vy­ru­kai per­ka duo­ ną in­ter­ne­tu, jie įpra­to viską da­ry­ ti in­ter­ne­tu.“ Kar­tais per sa­vaitę pro­gra­mi­ šius ap­šva­ri­na ke­tu­ris ar pen­kis var­to­to­jus, ku­rie pa­pil­do jo pi­ ni­ginę ke­lio­mis de­šim­ti­mis ar­ba šim­tais tūkstan­čių do­le­rių. „Mes gy­ve­na­me di­de­lia­me pa­ sau­ly­je, ku­ris pil­nas idiotų, pa­si­ ren­gu­sių ką nors pirk­ti in­ter­ne­tu, – ano­ni­miš­kai pa­sa­ko­jo pro­ gra­mi­šius. – Mes par­duo­da­me fik­ty­vius pro­duk­tus, klo­nuo­ja­me tink­la­la­pius ir įsib­rau­na­me į kre­ di­to kor­te­les. Eu­ro­po­je nau­do­ja­ me pi­nigų mu­lus – jų už­duo­tis yra išg­ry­nin­ti pi­ni­gus, at­si­ųstus į sąskaitą. Jie pa­si­lie­ka 30 pro­c. gro­bio, o li­ku­sius pi­ni­gus siun­čia mums per „Wes­tern Union“.“ Rim­ni­ku Vil­čos cent­re gau­su šios pi­ni­gi­nių per­laidų bend­rovės iš­kabų, tad vers­las kles­ti.

Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šiai su­ pra­to, kad ge­riau ir sau­giau dirb­ ti jun­gian­tis į tink­lus. Tai jų skir­ tu­mas ir pra­na­šu­mas, pa­ly­gin­ti su ki­tais pro­gra­mi­šiais. Pi­nigų mu­lai yra ma­žiau­siai ap­sau­go­ta gran­dis, todėl jie pa­pras­tai tu­ri su­klas­to­tus as­mens ta­pa­tybės do­ku­men­tus. „Mes im­da­vo­me į pa­galbą ke­tu­ rio­lik­me­čius. Paim­da­vo­me vai­kus iš naš­lai­čių prie­glaudų, ap­mo­ky­ da­vo­me ir pri­vers­da­vo­me dirb­

JAV fe­de­ra­li­nio ty­rimų biu­ro kri­ mi­na­listų grupė Bu­ka­reš­te pra­dėjo mo­ky­ti Ru­mu­ni­jos po­li­ci­nin­kus ko­vo­ti su nu­si­kal­ti­mais in­ter­ne­ te. Su­kur­tas spe­cia­lus in­ter­ne­ti­ nių va­gys­čių pa­da­li­nys, ku­ria­me dir­ba 200 pa­reigūnų.

Mes gy­ve­na­me di­de­ lia­me pa­sau­ly­je, ku­ ris pil­nas idiotų, pa­ si­ren­gu­sių ką nors pirk­ti in­ter­ne­tu.

„Per pa­sta­ruo­sius ke­letą metų pa­darė­me ne­mažą pa­žangą. Ru­ mu­ni­ja da­bar bend­ra­dar­biau­ja su Eu­ro­po­lu ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ko­ vo­jant su ki­ber­ne­ti­niais nu­si­kal­ ti­mais“, – sakė in­ter­ne­ti­nių va­ gys­čių pa­da­li­nio va­do­vas Vir­gi­las Spi­ri­do­nas.

Areštų vis daugė­ja. 2011 m. šis pa­da­li­nys iškėlė maž­daug tūks­ tantį bylų, su­ėmė 500 žmo­nių ir per­davė 150 bylų į teismą.

Bet „Le Mon­de“ kal­bin­tam ano­ni­mi­niam pro­gra­mi­šiui teisė­ sau­gos pa­stan­gos ke­lia šyp­seną. Žiūrė­da­mas į Rim­ni­ku Vilčą pro sa­vo bal­koną su leng­va šyp­se­na jis tarė: Ha­ker­vi­lis tu­ri daug sme­ genų, di­de­lių ban­gi­nių. Jie įsikū­ rę ir ki­tur: Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Prancū­zi­ jo­je, Švei­ca­ri­jo­je. Jie la­bai tur­tin­ gi ir pa­slap­tin­gi vai­duok­liai. Ne­ ma­nau, kad jie ka­da nors įklius.“ „Le Mon­de“ inf.

Gra­si­no atim­ti vaiką

Vy­ras to­liau per­se­kio­jo mer­giną ir jai grįžus į gim­tinę. Jis skam­binė­jo, ra­ šinė­jo laiš­kus, pa­si­samdė ad­vo­katų ir gra­si­no atim­ti vaiką, į kurį turė­ jo teisę, nes vai­kas gimė san­tuo­ko­ je. „Sup­ra­tau, kad esu pri­vers­ta jam pa­dėti, – prie­šin­gu at­ve­ju jis galė­jo atim­ti vaiką, o jis yra vis­kas, ką da­ bar tu­riu“, – sakė Ana. Ji grįžo į Dub­liną ir vėl ap­si­gy­ve­ no po vie­nu sto­gu su vy­ru. Bet šį­ kart mo­te­ris net pa­so ne­turė­jo, jį pa­ėmė Mig­ra­ci­jos tar­ny­ba. „Kai pa­sas užst­ri­go Mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je, su­pra­tau, kad man tai ga­li blo­gai baig­tis, su­si­rin­kau daik­ tus, pa­li­kau vyrą ir krei­piau­si į Lat­ vi­jos am­ba­sadą“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Ana. Grįžu­si į Lat­viją, ji kreipė­si į vi­ sas įma­no­mas so­cia­li­nes tar­ny­bas.

Tei­si­nin­kai ir so­cia­li­niai dar­buo­to­ jai pa­dėjo pa­nai­kin­ti san­tuoką tik pra­ėjus še­še­riems me­tams.

Gro­bis: ap­šva­rinę ke­tu­ris ar pen­kis var­to­to­jus, pro­gra­mi­šiai pa­si­pil­do pi­ni­ginę ke­lio­mis de­šim­ti­mis ar­ba

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

šim­tais tūkstan­čių do­le­rių.

14

šeštadienis, sausio 12, 2013

17p.

G.Igariui Dakaro nuotykis baigėsi.

sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Pa­ža­dų re­zul­ta­tas – pa­sku­ti­nis ato Tūks­tan­ti­nes sir­ga­lių mi­nias pri­trauk­da­ vęs ir stip­riau­sias Eu­ro­pos eki­pas dar prieš pen­ke­rius me­tus sėk­min­gai eg­za­mi­nuo­ da­vęs fut­bo­lo-beis­bo­lo klu­bas (FBK) „Kau­ nas“ pa­smerk­tas vi­siems lai­kams iš­nyk­ ti iš ša­lies fut­bo­lo že­mė­la­pio. Lie­tu­vos fut­ bo­lo lop­šiu va­din­tas Kau­nas, at­ro­do, il­gam liks be pro­fe­sio­na­lios ko­man­dos.

Ma­rius Bag­do­nas

m.bagdonas@kaunodiena.lt

Val­džiai fut­bo­las ne­rei­ka­lin­gas

Dau­giau nei me­tus rea­lios veik­los ne­be­vyk­dan­čiam le­gen­di­niam klu­ bui praė­ju­sį mė­ne­sį pra­dė­ta bank­ ro­to pro­ce­dū­ra. Jos ini­cia­to­rius il­ga­me­tis FBK „Kau­nas“ di­rek­to­ rius Ro­mual­das Kont­ri­mas ne­sle­ pia, kad šį žings­nį bu­vo pri­vers­tas ženg­ti skau­da­ma šir­di­mi. „Gai­la, kad vis­kas taip bai­gė­ si. Prieš dvi­de­šimt me­tų pra­dė­tas kur­ti „Kau­nas“ il­gus me­tus aukš­ tai iš­kel­tą Lie­tu­vos vė­lia­vą ne­šė vi­so­je Eu­ro­po­je, bu­vo per žings­ nį nuo pa­te­ki­mo į pa­grin­di­nes Čem­pio­nų ly­gos var­žy­bas. Vers­ li­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas in­ves­ta­vo į fut­bo­lą dau­gy­bę mi­li­ jo­nų, bet rei­kia tu­rė­ti są­ži­nę – ne­ ga­li­ma vi­są lai­ką gy­ven­ti iš vie­no žmo­gaus, nors ir la­bai my­lin­čio fut­bo­lą, ki­še­nės. „Kau­nas“ – vi­so mies­to klu­bas, bet val­džiai jo ne­ rei­kia. Per tuos du de­šimt­me­čius daug kas bu­vo su­kur­ta, pa­reng­tas ne vie­nas vi­sam Lie­tu­vos spor­tui

ori­gi­na­lus ir nau­din­gas pro­jek­tas, puo­se­lė­tos gra­žios vil­tys, bet joms ne­bu­vo lem­ta iš­si­pil­dy­ti“, – mū­ sų dien­raš­čiui nuo­skau­dos ne­slė­ pė R.Kont­ri­mas.

8 ša­lies čem­pio­nų ti­tu­lai, ke­ tu­rios Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ ci­jos (LFF) tau­rės, trys LFF Su­ per­tau­rės tro­fė­jai, ne kar­tą bū­ta per žings­nį nuo pres­ti­ži­nio Eu­ro­ pos fut­bo­lo klu­bų Čem­pio­nų ly­gos tur­ny­ro. Į Kau­ną žais­ti tarp­tau­ti­ nių rung­ty­nių vyk­da­vo to­kio ka­ lib­ro Se­no­jo že­my­no gran­dai kaip „Li­ver­pool“, Ge­nu­jos „Samp­do­ ria“ ar Glaz­go „Ran­gers“. Vis dėl­ to vi­sų šių lai­mė­ji­mų ir pa­sie­ki­mų nei ša­lies fut­bo­lo vi­suo­me­nei, nei Kau­no mies­to val­džiai ne­rei­kė­jo. Į kau­nie­čių pro­ble­mas bu­vo nu­mo­ ta ran­ko­mis, o klu­bas ga­liau­siai pa­ smerk­tas ago­ni­jai.

Sko­la net ne­žai­du­siam

Iš vi­so FBK „Kau­nas“ sko­los su­ da­ro be­veik 13,398 mln. li­tų. Teis­ mui pa­teik­ta­me kre­di­to­rių są­ra­še – dau­giau nei de­vy­nios de­šim­tys fi­zi­nių bei ju­ri­di­nių as­me­nų.

Fi­ni­šas: 2011-ie­ji – pa­sku­ti­niai le­gen­di­nės ko­man­dos gy­va­vi­mo me­tai.

Pa­li­ki­mas: tur­tin­go­je FBK „Kau­nas“ ko­man­dos is­to­ri­jo­je – ne vie­na šlo­vin­ga aki­mir­ka.

Pas­kir­to bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riaus Il­jos Ja­ros­lavs­kio tei­gi­mu, il­ gus me­tus rep­re­zen­ta­ci­niu ša­lies klu­bu bu­vu­sį „Kau­ną“ pra­žu­dė už­sie­ny­je pri­teis­tos sko­los fut­bo­ li­nin­kams. Bū­tent jos su­da­ro apie du treč­da­lius vi­sų įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus įsi­ ti­ki­ni­mu, tur­to, iš ku­rio bū­tų ga­ li­ma sko­las pa­deng­ti, be­veik ne­ li­kę. Iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du pirk­tos gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos grei­čiau­siai ati­teks iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­vei, klu­bui nuo­sa­ vy­bės tei­se pri­klau­so tik au­to­bu­sas ir ke­li au­to­mo­bi­liai. „Ap­mau­du, kad priei­ta prie bank­ ro­to, nes di­džio­ji da­lis šių klu­bą pri­ slė­gu­sių sko­lų bu­vo vi­siš­kas ne­su­ sip­ra­ti­mas. Mū­sų ad­vo­ka­tai dir­bo ir jas gin­či­jo­me, nes nea­be­jo­jo­me sa­vo tei­su­mu. 2005 m. skan­da­las, su­si­jęs su Mol­do­vos fut­bo­li­nin­ku Ju­ri­ju­mi Pri­ga­niu­ku, ab­sur­diš­kas.

Fut­bo­li­nin­kas pa­ts ne­su­ge­bė­jo at­ vyk­ti į Lie­tu­vą, o ga­liau­siai kal­ti li­ ko­me mes. LFF draus­mės ko­mi­te­tas šį kont­rak­tą pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čiu ir ma­nė­me, kad is­to­ri­ja bai­gė­si. Ta­ čiau tuo­met iš UE­FA at­skrie­jo ži­ nia, kad esa­me sko­lin­gi žai­dė­jui, ku­ris mū­sų eki­po­je nie­ka­da ne­žai­ dė, mil­ži­niš­ką su­mą už vi­są jo kont­ rak­tą. Po to­kių iš­puo­lių ir ne­tei­sy­bės bet kam ga­li nu­svir­ti ran­kos. Bu­vo­ me pri­vers­ti kreip­tis net į pa­tį FI­FA pre­zi­den­tą Sep­pą Blat­te­rį“, – pa­sa­ ko­jo R.Kont­ri­mas.

Anot bu­vu­sio klu­bo di­rek­to­riaus, pa­na­šio­mis ap­lin­ky­bė­mis bu­vo iš­si­ skir­ta ir su Mu­ha­re­mu Baj­ra­mi. Ma­ ke­do­ni­jos fut­bo­li­nin­kas pa­ts sa­vo no­ru pa­li­ko ko­man­dą, o vė­liau pra­ dė­jo rei­ka­lau­ti kom­pen­sa­ci­jos.

Ne pa­slap­tis, kad spor­to ar­bit­ra­ žai daž­nai sto­ja gin­ti spor­ti­nin­kų, mat ap­suk­rūs jų agen­tai ir ad­vo­ ka­tai su­ge­ba su­tvar­ky­ti vi­są pro­ ce­są jiems pa­lan­kia link­me, ka­ dan­gi tai jų kas­die­nė duo­na. To­dėl net abe­jo­ti­no­je si­tua­ci­jo­je daž­nai lai­mi „nu­skriaus­ta­sis“ spor­ti­nin­ kas, ku­riam pri­tei­sia­mos mi­li­jo­ni­ nės su­mos, ku­rias vi­siems pa­dė­ju­ siems „pa­gal nuo­pel­nus“ pa­da­li­ja jo agen­tas. Taip vyk­do­mas spor­to tai­syk­lė­mis pri­deng­tas klu­bų re­ ke­tas.

Taip vyk­do­mas spor­to tai­syk­lė­mis pri­deng­tas klu­bų re­ke­tas.

Ten­ki­no tik auk­sas

Klu­bas, ku­rį Lie­tu­vo­je ten­ki­no tik čem­pio­no ti­tu­las, nie­ka­da ne­snū­du­ ria­vo ant lau­rų. Kau­nie­čiai pir­mie­ ji mū­sų ša­ly­je su­kū­rė sa­vo ko­man­ dos him­ną su vaiz­do kli­pu, ati­da­rė fir­mi­nę fut­bo­lo at­ri­bu­tų par­duo­tu­ vę, tvar­kė ir pri­žiū­rė­jo Ka­riuo­me­nės sta­dio­ną. Sėk­min­gai vei­kė vi­sa klu­ bo pi­ra­mi­dė, ku­rio­je bu­vo net ke­lios skir­tin­go am­žiaus ir meist­riš­ku­mo ko­man­dos. Ge­riau­si žai­dė­jai at­sto­ va­vo „Kau­nui“ ir tu­rė­jo ga­li­my­bę sa­vo kar­je­rą tęs­ti Edin­bur­go „He­ arts“ ir ki­tuo­se už­sie­nio klu­buo­se. „Kau­nas“ rū­pi­no­si ir sa­vo pa­ mai­na. Rė­mė­jų lė­šo­mis įren­gė dirb­ti­nės dan­gos fut­bo­lo aikš­tę ša­ lia mies­to 30-osios vi­du­ri­nės mo­ kyk­los, įstei­gė sa­vo fut­bo­lo aka­

de­mi­ją, ku­rio­je dir­bo kva­li­fi­kuo­ti tre­ne­riai. Sep­ty­nio­se mies­to mo­ kyk­lo­se maž­daug 200 ber­niu­kų ne­mo­ka­mai lan­kė fut­bo­lo tre­ni­ ruo­tes. Ne­ma­žai jų bu­vo iš so­cia­liai rem­ti­nų šei­mų. Klu­bas at­li­ko di­de­ lį pre­ven­ci­nį dar­bą ir ati­trau­kė jau­ ni­mą nuo ža­lin­gų gat­vės pa­gun­dų, ren­gė bū­si­miems fut­bo­li­nin­kams gra­žias, il­gai įsi­me­nan­čias ak­ci­jas, tur­ny­rus.

To­lia­re­gė, il­ga­lai­kė ir koor­di­nuo­ ta klu­bo veik­los stra­te­gi­ja, nuo­la­ti­ nis rū­pes­tis re­zer­vu lė­mė ge­rus re­ zul­ta­tus, ta­čiau vi­so šio kau­nie­čių įdir­bio nie­kas neį­ver­ti­no nei sa­ va­me mies­te, nei Lie­tu­vos fut­bo­ lo struk­tū­ro­se.

Pui­kiu vers­lo ir vie­šo­jo sek­to­ riaus bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­ džiu prieš de­vy­ne­rius me­tus ga­lė­jo tap­ti ir „Kau­no“ klu­bo va­do­vų ini­ cia­ty­va re­konst­ruo­ti Pa­ne­mu­nė­je, Ka­rei­vi­nių gat­vė­je, esan­tį sta­dio­ ną. Klu­bas į šį am­bi­cin­gą pro­jek­tą pla­na­vo in­ves­tuo­ti 2–5 mln. li­tų.

Ke­tin­ta įreng­ti tris fut­bo­lo aikš­ tes, iš ku­rių vie­na bū­tų šil­do­ma ir ati­tik­tų Tarp­tau­ti­nės fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos (FI­FA) ir Eu­ro­pos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jų są­jun­gos (UE­FA) rei­ka­la­ vi­mus, su­tvar­ky­ti krep­ši­nio ir tink­ li­nio aikš­te­les, pa­sta­ty­ti iki 3 tūkst. vie­tų tri­bū­nas žiū­ro­vams, įreng­ti bui­ti­nes pa­tal­pas su dra­bu­ži­nė­mis žiū­ro­vams ir tre­ne­riams, mo­ky­mui skir­tas ir ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­tal­pas, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę.

Vis dėl­to šū­kių apie sa­vi­val­dy­ bės par­tne­rys­tę su vers­lu ne­šykš­ tin­ti ap­ker­pė­ju­si mies­to val­džia tik vil­ki­no ir stab­dė ti­tu­luo­čiau­sio ša­ lies klu­bo pro­gre­są, užuo­t jam pa­ dė­ju­si.

15

šeštadienis, sausio 12, 2013

sportas

Pir­mie­ji: FBK „Kau­nas“ bu­vo ša­lies fut­bo­lo pio­nie­rius dau­ge­ly­je sri­čių: pir­mie­ji su­kū­rė sa­vo ko­man­dos him­ną su vaiz­do kli­pu, ati­da­rė fir­mi­nę fut­bo­lo at­ri­bu­tų par­duo­tu­vę, pateko į

trečiąjį Čempionų lygos atrankos etapą.

o­dū­sis

Per tuos du de­šimt­me­ čius daug kas bu­vo su­ kur­ta, pa­ reng­tas ne vie­nas vi­ sam Lie­tu­ vos spor­tui ori­gi­na­lus ir nau­din­gas pro­jek­tas, puo­se­lė­tos gra­žios vil­ tys, bet joms ne­bu­vo lem­ ta iš­si­pil­dy­ti.

„Reuters“ nuotr.

Lū­žis – prieš de­vy­ne­rius me­tus

Ver­ty­b ių per­kai­n o­j i­m as įvy­ko 2004-ai­siais, kai, ar­tė­jant le­mia­ moms A ly­gos pir­me­ny­bių rung­ ty­nėms tarp „Kau­no“ ir Pa­ne­vė­ žio „Ek­ra­no“, ki­lo skan­da­las. Nors kau­nie­čiai lai­mė­jo dvi­ko­vą var­žo­ vų aikš­tė­je 2:0 ir šeš­tą kar­tą iš ei­ lės ta­po ša­lies čem­pio­nais, ne­ svei­ka kon­ku­ren­ci­ja per­si­kė­lė ir į la­žy­bų punk­tus. Ša­lies pir­me­ny­ bės vis gar­siau pra­dė­tos va­din­ti la­ žy­bų ly­ga, ka­dan­gi kai ku­rių rung­ ty­nių re­zul­ta­tus ne­sun­ku nu­spė­ti iš anks­to.

Vėliau kelis šiurkš­čius LFF pa­ žei­di­mus už­fik­sa­vę tuo­met vei­ ku­sios Na­cio­na­li­nės fut­bo­lo klu­ bų aso­cia­ci­jos (NFKA) at­sto­vai ne­bu­vo iš­girs­ti, tad pro­tes­tuo­da­ mi prieš ne­šva­riam fut­bo­lui kles­ tė­ti su­da­ro­mas są­ly­gas „Kau­nas“ ir Klai­pė­dos „At­lan­tas“ pa­si­trau­ kė iš A ly­gos.

Dėl to le­gen­di­nis ša­lies klu­bas už­si­trau­kė LFF va­do­va­vu­sio Liu­ tau­ro Va­ra­na­vi­čiaus rūs­ty­bę ir bu­ vo nu­blokš­tas ne į 1-ąjį, o į 2-ąjį ša­lies di­vi­zio­ną.

Vis dėl­to net ir šis po­sū­kis kau­ nie­čių am­bi­ci­jų ne­su­ma­ži­no. Jau­ nais ir per­spek­ty­viais fut­bo­li­nin­kais pra­dė­jęs rem­tis „Kau­nas“ už­tik­rin­ tai lai­mė­jo tiek ant­rą­jį, tiek pir­mą­jį di­vi­zio­ną ir vėl su­grį­žo į eli­tą. De­ ja, be­veik du de­šimt­me­čius Kau­no var­dą gar­si­nęs klu­bas mies­to va­do­ vams pa­si­ro­dė vi­sai ne­rei­ka­lin­gas.

Ne­ma­žai sa­vo na­mų rung­ty­nių kau­nie­čiai bu­vo pri­vers­ti žais­ti Ma­ ri­jam­po­lė­je, nes il­gus me­tus na­mų are­na bu­vu­sio S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­no įkai­niai pa­si­ ro­dė neį­kan­da­mi.

16

Tomo Raginos, Tomo Černyševo nuotr.

16

šeštadienis, sausio 12, 2013

sportas

„Žal­gi­riui“ – ge­ra ži­nia iš Eu­ro­l Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kų ke­lio­nę į Is­ pa­ni­ją žais­ti rung­ty­nių su Mad­ri­do „Real“ ko­man­da su­trik­dė in­ci­den­tas Vil­niaus oro uos­te, bet nuo­tai­ką pra­skaid­ri­no ge­ra ži­nia iš Eu­ro­ly­gos būs­ti­nės.

Pa­vė­la­vo į Frank­fur­tą

Žal­gi­rie­čiai iš Vil­niaus į Frank­fur­tą tu­rė­jo iš­skris­ti anks­tų ket­vir­ta­die­ nio ry­tą, ta­čiau dėl pra­ne­ši­mo (kaip vė­liau paaiš­kė­jo – me­la­gin­go) apie sprog­me­nis rei­sas bu­vo ati­dė­tas.

Lie­tu­vos čem­pio­nų ko­man­dai su ki­tais skry­džių lau­ku­siais ke­lei­viais te­ko pa­lik­ti oro uos­tą ir iš nau­jo pe­rei­ti vi­sas pa­tik­ri­ni­mo pro­ce­dū­ ras. Dėl su­si­da­riu­sių mil­ži­niš­kų ei­ lių vis­kas už­si­tę­sė ir žal­gi­rie­čiai iš Vil­niaus iš­skri­do dviem va­lan­do­ mis vė­liau, nei bu­vo iš anks­to su­ pla­na­vę.

At­vy­ku­si į Frank­fur­tą „Žal­gi­rio“ de­le­ga­ci­ja jau ne­spė­jo į lėk­tu­vą, skren­dan­tį į Mad­ri­dą. Ke­lio­nę į Is­ pa­ni­jos sos­ti­nę kau­nie­čiai pra­tę­sė po­piet ir Mad­ri­de dar tu­rė­jo lai­ko su­reng­ti va­ka­ri­nę tre­ni­ruo­tę.

Dėl ko­kių prie­žas­čių su­tri­ko ke­ lio­nė, žal­gi­rie­čiai su­ži­no­jo tik nu­ si­lei­dę Frank­fur­te. Iki tol vė­la­vi­mo prie­žas­tis ke­lei­viams ne­bu­vo pra­ neš­ta.

Be „Real“ ir „Žal­gi­rio“ rung­ty­ nių, va­kar Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­ po E gru­pė­je taip pat žai­dė Stam­ bu­lo „Ana­do­lu Efes“ ir Ber­ly­no AL­BA eki­pos.

Sa­vai­tės ma­čas – Kau­ne

Ge­ro­ji ži­nia – ki­tą sa­vai­tę Kau­ne vyk­sian­tis „Žal­gi­rio“ ir Mask­vos CSKA ko­man­dų ma­čas pa­skelb­tas Eu­ro­ly­gos sa­vai­tės rung­ty­nė­mis.

Į „Žal­gi­rio“ are­no­je sau­sio 17-ąją vyk­sian­čią dvi­ko­vą nu­kryps vi­sos Eu­ro­pos krep­ši­nio ger­bė­jų akys. Šios „Top 16“ eta­po rung­ty­nės bus trans­liuo­ja­mos dau­giau nei 150-yje pa­sau­lio vals­ty­bių.

Pa­sak Eu­ro­ly­gos at­sto­vų, ren­ kan­tis vie­ną iš aš­tuo­nių 4-ojo tu­ ro dvi­ko­vų, ne­ki­lo nė men­kiau­sių abe­jo­nių, kad „Žal­gi­rio“ ir CSKA akis­ta­ta su­lauks di­džiau­sio dė­ me­sio. „Praė­ję du se­zo­nai įro­dė, kad Eu­ro­ly­gos sa­vai­t ės rung­ty­n ių pro­jek­tas pa­si­tei­si­no. Džiau­gia­ mės, kad Eu­ro­ly­gos klu­bai ak­ty­ viai pri­si­de­da prie šios idė­jos įgy­ ven­di­ni­mo. Ki­tą sa­vai­tę Eu­ro­ly­gos sa­vai­tės rung­ty­nės bus žai­džia­mos „Žal­gi­rio“ are­no­je“, – ra­šo­ma ofi­ cia­lia­me Eu­ro­ly­gos laiš­ke „Žal­gi­ rio“ klu­bui.

Eu­ro­ly­gos sa­vai­tės rung­ty­nės kiek­vie­ną tu­rą vyks­ta tuo pa­čiu lai­ku, to­dėl žal­gi­rie­čių ir mask­vie­ čių dvi­ko­va sau­sio 17-ąją pra­si­dės 21.45 val.

Sa­vai­tės rung­ty­nės klu­bams su­ tei­kia ne tik iš­skir­ti­nį dė­me­sį, bet ir pa­pil­do­mų pa­rei­gų. Ma­čo iš­va­ ka­rė­se Eu­ro­ly­gos fil­ma­vi­mo gru­pė lan­ko­si abie­jų var­žo­vų tre­ni­ruo­tė­ se, tre­ne­riai in­ter­viu pri­va­lo duo­ti ir per di­džią­ją rung­ty­nių per­trau­ ką, fil­muo­ja­mas žai­dė­jų at­vy­ki­mas į are­ną, ren­gia­mi spe­cia­lūs re­por­ ta­žai.

Gran­dai: vi­sos „Žal­gi­rio“ ir CSKA dvi­ko­vos su­lau­kia ypa­tin­go dė­me­sio.

Šį se­zo­ną „Žal­gi­rio“ ir CSKA krep­ši­nin­kai jau bu­vo su­si­ti­kę VTB Vie­nin­go­sios ly­gos var­žy­bo­se. Tą­ kart sau­sa­kim­šo­je „Žal­gi­rio“ are­ no­je Lie­tu­vos čem­pio­nai 76:66 įvei­kė Mask­vos eki­pą.

Pil­nos „Žal­gi­rio“ are­nos ti­ki­ma­ si ir sau­sio 17 d. Li­kus sa­vai­tei iki prin­ci­pi­nių rung­ty­nių su CSKA, bu­vo iš­pirk­ta dau­giau nei du treč­ da­liai bi­lie­tų.

Tri­taš­kių škva­las

„Top 16“ eta­po 3-ia­ja­me tu­re CSKA ko­man­da ge­ro­kai pa­tam­pė ner­vus sa­vo ger­bė­jams, ta­čiau Mask­vo­je įvei­kė Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ eki­pą 90:83.

Po pir­mo­jo kė­li­nio Vo­kie­ti­jos at­ sto­vai bu­vo prie­ky­je 24:22, po ant­ ro­jo – 46:45, o pra­si­dė­jus ket­vir­ ta­jam – 69:67. Ru­si­jos čem­pio­nai, pir­miau­sia Vik­to­ro Chria­pos dė­ ka, pa­mė­gi­no at­si­plėš­ti – 76:69, ta­čiau jų pa­stan­gas nie­kais pa­ ver­tė „Bro­se Bas­kets“ snai­pe­ris Bost­ja­nas Nach­ba­ras, su­švel­ni­nęs skir­tu­mą iki 78:76. CSKA iš­gel­bė­ jo Mi­lo­šo Teo­do­si­čiaus ir Dion­te’o Christ­mo tri­taš­kiai – 85:78.

Abi ko­man­dos pa­si­žy­mė­jo to­ li­mais me­ti­mais: „Bro­se Bas­kets“ žai­dė­jai pa­tai­kė 13 tri­taš­kių iš 23 (56,5 pro­c.), CSKA – 12 iš 23 (52,2 pro­c.). Bam­ber­go klu­bo puo­lė­jo slo­vė­no B.Nach­ba­ro są­skai­to­je –

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

6 taik­lūs to­li­mi šū­viai iš 7, Mask­ vos eki­po­je iš­si­sky­rė ame­ri­kie­tis D.Christ­mas – 4/5. „Šį se­zo­ną abie­jo­se „Top 16“ gru­pė­se yra po dvi ar tris stip­rias ko­man­das ir daug vi­du­ti­nio­kų, ku­ rie ga­li pa­teik­ti siurp­ri­zų. „Bro­se Bas­kets“ – vie­na iš eki­pų, ga­lin­čių įkąs­ti bet ku­riam fa­vo­ri­tui. Ne­daug trū­ko, kad ir mes bū­tu­me nu­ken­tė­ ję“, – po rung­ty­nių kal­bė­jo CSKA ly­de­ris V.Chria­pa.

Dra­ma Atė­nuo­se

Ki­ta­me E gru­pės ma­če ket­vir­ta­die­ nį Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ tik per pa­sku­ti­nę mi­nu­tę pa­lau­žė Ma­la­ gos „Uni­ca­ją“.

Pa­ža­dų re­zul­ta­tas – pa­sku­ti­nis ato­dū­sis „Už vie­nas rung­ty­nes 15 tek­da­vo mo­kė­ti net po 7 tūkst. li­tų. Po to pra­šė 5 tūkst. li­

tų, to­dėl va­žia­vo­me rung­ty­niau­ ti į Ma­ri­jam­po­lę, kur im­da­vo 2 tūkst. li­tų. Ki­tos išei­ties ne­tu­rė­jo­ me, nors ko­man­dos sir­ga­liai dėl to ma­ne kei­kė. Vė­liau pa­vy­ko su­si­tar­ ti, kad žais­tu­me Kau­ne už 2 tūkst. li­tų, nors mies­tas ga­lė­jo iš sa­vo ko­ man­dos neim­ti jo­kio mo­kes­čio“, – nuo­skau­dos ne­slė­pė R.Kont­ri­mas.

Pa­sit­rau­kė dos­niau­sias rė­mė­jas

Klu­bui ne­sėk­min­gai ban­dant ko­vo­ti su biu­rok­ra­ti­ja ir fut­bo­lo val­di­nin­kų sa­vi­va­le, iš klu­bo pa­laips­niui pa­si­ trau­kė vie­nas svar­biau­sių jo rė­mė­ jų V.Ro­ma­no­vas. Sa­vo ap­si­spren­di­ mą vers­li­nin­kas mo­ty­va­vo tuo, kad Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jai va­do­ va­vę L.Va­ra­na­vi­čius ir J.Kve­da­ras po­pu­lia­riau­sią pla­ne­to­je spor­to ša­ ką pri­ve­dė prie kra­cho. „Kol to­kia si­tua­ci­ja, nė­ra ga­li­ my­bės rem­ti fut­bo­lą. Bet jei­gu ji pa­si­keis­tų į ge­rą­ją pu­sę, svars­ty­ čiau kitą variantą“, – sa­kė V.Ro­ ma­no­vas.

Anot R.Kont­ri­mo, pasitraukus šiam sporto mecenatui, klu­bo pe­ čius už­griu­vu­si fi­nan­sų naš­ta ta­po

ap­skri­tai ne­pa­ke­lia­ma. Di­rek­to­ rius nuo­lat min­dė Kau­no sa­vi­val­ dy­bės ka­bi­ne­tų slenks­čius, ta­čiau į jo pra­šy­mus val­di­nin­kai neį­sik­ lau­sė. Klu­bas bu­vo mai­ti­na­mas nuo­la­ti­niais pa­ža­dais, o sko­los tik au­go.

R.Kont­ri­mas su sa­vo bend­ra­žy­ giais 2011-ųjų bir­že­lį dė­jo pa­sku­ti­ nes pa­stan­gas ir ėjo kry­žiaus ke­lius steng­da­mie­si įro­dy­ti, kad le­gen­di­ nis fut­bo­lo klu­bas yra ir vi­so mies­ to rei­ka­las, ta­čiau, užuo­t pa­dė­ję, lai­ki­no­sios sos­ti­nės va­do­vai sa­lia­ mo­niš­ko spren­di­mo ne­ra­do.

Spor­to cent­ro va­do­vas Vy­tas Snars­kis tik kons­ta­ta­vo, kad klu­ bo sko­la sie­kia be­veik 33 tūkst. li­ tų, nors klu­bas pa­sta­rai­siais me­ tais taip ir ne­su­lau­kė Kau­no mies­to val­džios skir­tos pa­ra­mos. 2008 m. lapk­ri­čio 24 d. Kau­no mies­to sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus įsa­ky­mu iš re­zer­vo Kū­no kul­ tū­ros ir spor­to sky­riui skir­ti 193 tūkst. li­tų. Šie pi­ni­gai tu­rė­jo pa­ siek­ti klu­bą ir bū­ti skir­ti ap­mo­kė­ti už su­teik­tas pa­slau­gas or­ga­ni­zuo­ jant tarp­tau­ti­nes ir ša­lies var­žy­bas bei tre­ni­ruo­tės.

Dėl Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­ riaus ne­tei­sin­gai su­for­mu­luo­tų do­

ku­men­tų ši pa­ra­ma klu­bo taip ir ne­pa­sie­kė.

Pa­na­šio­je si­tua­ci­jo­je klu­bas at­si­ dū­rė ir dar ki­tais me­tais. For­muo­ jant 2009 m. sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ tą „Kau­no“ klu­bui bu­vo pla­nuo­ta skir­ti 150 tūkst. li­tų, ta­čiau klu­bas vėl li­ko ap­gau­tas – ko­man­da ga­vo vos 40 tūkst. li­tų pa­ra­mą.

Gai­la, kad vi­sa tai – tik is­to­ri­ja.

Nu­ma­ri­no idė­ją

Prieš ke­le­tą me­tų ži­niask­lai­do­je pla­čiai nu­skam­bė­jo ir is­to­ri­ja, kai bu­vo nu­ma­rin­tas „Kau­no“ klu­bo sie­kis į ne pir­mos jau­nys­tės S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­ną in­ves­ tuo­ti per 70 mln. li­tų. Net bu­vo pa­reng­tas šiuo­lai­ki­nes ten­den­ci­ jas ati­tin­kan­čio sta­dio­no pro­jek­ tas, ta­čiau val­di­nin­kai su­ki­lo prieš to­kią ini­cia­ty­vą ir sa­vo spren­di­mus ar­gu­men­ta­vo tuo, jog bus su­griau­ tas kul­tū­ri­nis pa­vel­das.

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai už­si­mer­ kė prieš rea­ly­bę, kai prieš kiek­vie­ nas Eu­ro­pos ar pa­sau­lio čem­pio­

na­to at­ran­kos var­žy­bas už­sie­nio te­le­vi­zi­jos juok­da­vo­si iš ap­gai­lė­ti­ nos rep­re­zen­ta­ci­nės ša­lies spor­to are­nos, ro­dy­da­vo ap­triu­šu­sius ap­ švie­ti­mo stul­pus, ant sir­ga­lių gal­ vų var­van­tį van­de­nį, ir nu­spren­dė komp­lek­so klu­bui ne­per­duo­ti. Šio spren­di­mo nei­gia­mų pa­da­ri­ nių il­gai lauk­ti ne­rei­kė­jo. 2012-ųjų pa­bai­go­je bu­vo vie­šai kons­ta­tuo­ta, kad dau­gy­bę me­tų ne­re­konst­ruo­ ja­mas Kau­no S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­nas ėmė kel­ti pa­vo­jų ne tik spor­ti­nin­kams, bet ir Ža­lia­kal­nio gy­ven­to­jams. Prieš 34 me­tus pa­ sta­ty­ti sta­dio­no ap­švie­ti­mo stul­pai – su­pu­vę. Lau­kia­ma jų griū­ties – tai pa­tvir­ti­no ates­tuo­ti eks­per­tai.

Fut­bo­li­nin­kai ste­bi­si

Lie­tu­vos čem­pio­na­to vi­sų lai­kų re­zul­ta­ty­vu­mo re­kor­dą šie­met pa­ ge­ri­nęs ir tik pa­sau­li­nėms žvaigž­ dėms Lio­ne­liui Mes­si bei Cris­tia­no Ro­nal­do ko­vo­je dėl Auk­si­nio ba­te­ lio nu­si­lei­dęs Ar­tū­ras Rim­ke­vi­čius taip pat sa­vo ke­lią į olim­pą pra­dė­jo „Kau­no“ klu­be.

35 kar­tus šį se­zo­ną pa­si­žy­mė­jęs snai­pe­ris iki šiol „Kau­ne“ pra­leis­ tus me­tus va­di­na auk­si­niais jo kar­ je­ro­je. „Iš­ko­vo­jo­me ne vie­ną ša­lies

čem­pio­nų ti­tu­lą. Čem­pio­nų ly­go­ je gar­bin­gai ko­vė­mės su „Li­ver­ pool“, iš var­žy­bų iš­me­tė­me Glaz­ go „Ran­gers“ fut­bo­li­nin­kus. Gai­la, kad li­ko­me per žings­nį nuo gru­ pės var­žy­bų. Ma­nau, kad dar il­gai teks ­lauk­ti, kol ki­tas Lie­tu­vos klu­ bas nu­ke­liaus taip to­li kaip mes“, – mū­sų dien­raš­čiui ne­slė­pė A.Rim­ ke­vi­čius. „Šiau­lių“ marš­ki­nė­lius šį se­zo­ ną vil­kė­jęs fut­bo­li­nin­kas ne­sle­pia ap­mau­do ir tei­gia ne­sup­ran­tan­tis, kaip lai­ki­no­ji sos­ti­nė ga­liau­siai li­ ko be fut­bo­lo klu­bo. „Tai yra vi­siš­ kas ab­sur­das. Vi­liuo­si, kad tai il­gai ne­si­tęs. Kau­ne – ir fut­bo­lo tra­di­ ci­jos, ir vie­nas ge­riau­sių sta­dio­nų.

Tu­ri at­si­ras­ti ir stip­ri ko­man­da“, – vy­lė­si snai­pe­ris.

Puo­lė­jui pri­ta­rė ir il­ga­me­tis „Kau­no“ klu­bo ka­pi­to­nas Da­rius Sa­na­je­vas. „Šia­me klu­be pra­lei­dau ge­riau­sius sa­vo kar­je­ros me­tus, jo­je užau­gau ir su­bren­dau kaip fut­bo­li­ nin­kas. Klu­bas tu­rė­jo so­li­dų rė­mė­ ją, kva­li­fi­kuo­tus tre­ne­rius, ad­mi­ nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jus, vi­są lai­ką kė­lė­me di­de­lius tiks­lus, mus ger­bė net Eu­ro­pos fut­bo­lo gran­dai. Gai­ la, kad vi­sa tai – tik is­to­ri­ja“, – ne­ slė­pė klu­bo sim­bo­lis.

17

šeštadienis, sausio 12, 2013

sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas

­ly­gos Sta­tis­ti­ka E gru­pė

Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“–Malagos „Uni­ca­ja“ 78:73 (23:19, 16:18, 17:21, 22:15). 11000 žiū­ro­v ų. Re­z ul­t a­t y­ viau­si žai­dė­jai: J.Gis­tas 17 taš­k ų, J.Ma­čiu­lis ir M.Bank­sas po 14/E.Co­ lo­way’us 14, K.Si­mo­nas, A.Pan­ko ir L.Zo­r i­čius po 11.

Mask­vos CSKA–Bambergo „Bro­ se Bas­kets“ 90:83 (22:24, 23:22, 22:18, 23:19). 4879 žiū­ro­vai. V.Chria­ pa 19, M.Teo­do­si­čius ir D.Christ­mas po 17/B.Nach­ba­ras 35, S.Gip­so­nas ir M.Zir­be­sas po 12.

F gru­pė

Dis­tan­ci­ja: šie­met G.Iga­rio ke­lio­nė Pie­tų Ame­ri­kos ko­po­mis bai­gė­si ne­pa­sie­

Vi­t o­r i­j os „Ca­j a La­b o­r al“– Stambulo „Be­sik­tas JK“ 77:51 (27:7, 18:17, 18:11, 14:16). 12481 žiū­ro­vas.

B.Ole­so­nas 13, M.Bje­l i­ca ir T.Pleis­ sas po 12/D.Ewin­gas 12, C.Jer­rell­ sas 10.

Tel Avi­vo „Mac­c a­b i Elect­ra“– Stambulo „Fe­ner­b ah­ç e ül­ker“ 92:73 (23:21, 13:15, 17:12, 39:25). 11060 žiū­ro­v ų. R.Hick­ma­nas 24, S.Ja­me­ sas 22, D.Smit­has 11/B.McCa­leb­bas, R.Sa­to ir B.Bog­da­no­vi­čius po 15.

Pra­si­dė­jus ket­vir­ta­jam kė­li­niui, „Uni­ca­ja“ pir­ma­vo 60:56. Net­ ru­kus „Pa­nat­hi­nai­kos“ iš­ly­gi­no – 62:62 ir per­svė­rė re­zul­ta­tą sa­vo nau­dai – 73:64. Is­pa­ni­jos at­sto­vai gink­lų ne­su­dė­jo: li­kus žais­ti 27,2 sek. Kru­nos­la­vas Si­mo­nas bau­ dų me­ti­mais su­švel­ni­no skir­tu­mą – 73:71. Atė­nų krep­ši­nio aist­ruo­ liai leng­viau at­si­kvė­pė, kai ne­sud­ re­bė­jo Mi­chae­lio Bra­mo­so ran­ka – 76:71. „Pra­lai­mė­jo­me be­veik taip pat, kaip Kau­ne „Žal­gi­riui“. Ta­da ir­gi ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je pri­sti­go­me sėk­mės“, – tei­gė „Uni­ca­ja“ vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris Jas­mi­nas Re­pe­ša.

KD inf.

kus Ar­gen­ti­nos.

To­mo Tu­ma­lo­vi­čiaus nuo­tr.

Iš­ban­dy­mas: ra­lio de­biu­tan­tui B.Va­na­gui kar­tais ten­ka va­

žiuo­ti ypač ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis.

G.Iga­riui nuo­ty­kis bai­gė­si Lie­tu­vių gre­tos re­tė­ja. Per­nai 81ąją vie­tą Da­ka­ro ra­ly­je užė­męs mo­to­cik­li­nin­kas Gin­tau­tas Iga­ris šie­met sa­vo žy­gį bai­gė šeš­ta­ja­me grei­čio ruo­že Či­lė­je. Kliu­dęs kau­ bu­rį kar­te­niš­kis ver­tė­si ir po šio epi­zo­do sraig­tas­par­niu bu­vo nu­ skrai­din­tas iš tra­sos.

At­sit­ren­kė į kau­bu­rį

Lie­tu­vio ke­lio­nė Pie­tų Ame­ri­kos smė­ly­nais nu­trū­ko va­žiuo­jant iš Ari­kos į Ka­la­mą. Lenk­ty­ni­nin­ kams te­ko įveik­ti 767 km, iš ku­rių 454 km su­da­rė grei­čio ruo­žas.

Iki ne­lai­min­go in­ci­den­to lie­tu­ vis bu­vo 103-ojo­je po­zi­ci­jo­je. Net ir neį­gy­ven­di­nęs sa­vo tiks­lo – pa­ tek­ti į pir­mą­jį 50-uką, G.Iga­ris ne­ pra­ra­do hu­mo­ro jaus­mo. „Tu­riu pra­stų nau­jie­nų. Sė­džiu kaž­kur Či­lė­je, ae­rod­ro­me, te­ko pa­ skrai­dy­ti sraigtasparniu. Liūd­na, tai reiš­kia, kad iš­kri­tau. Kan­jo­ne prie­ki­nis ra­tas vo­žė­si į kau­bu­rį, tai

te­ko pa­skrai­dy­ti per vai­rą. La­bai gai­la, kad jus nu­vy­liau, bet džiau­ giuo­si, kad ga­liu ra­šy­ti šią ži­nu­tę“, – sa­vo ger­bė­jams ra­šė G.Iga­ris.

Lenk­ty­ni­nin­kas pa­si­džiau­gė, kad jo trau­ma nė­ra rim­ta – at­si­ pirk­ta plaštakos lūžiu ir vos ke­ liais nu­broz­di­ni­mais. Šie­met iš Da­ka­ro pa­si­trau­kė jau 36 mo­to­ cik­li­nin­kai. Šeš­to­jo eta­po nu­ga­lė­to­ju ta­po či­lie­tis Fran­cis­co Lo­pe­zas su KTM, ke­tu­ris­kart Da­ka­ro čem­pio­nas ir nu­ga­lė­to­jo ti­tu­lą gi­nan­tis pran­ cū­zas Cy­ri­las Desp­re­sas (KTM) bu­vo tre­čias, o ly­de­ris bend­ro­jo­je įskai­to­je – pran­cū­zas Oli­ve­ris Pai­ nas („Ya­ma­ha“).

Su nuo­ty­kiais, bet už­tik­rin­tai

2013-ųjų Da­ka­ro ra­lio ma­ra­to­ne li­ko vie­nin­te­lis lie­tu­vių eki­pa­žas – Be­ne­dik­to Va­na­go ir Sau­liaus Jur­ ge­lė­no vai­ruo­ja­mas „OS­Car O3“.

Nors lenk­ty­nių de­biu­tan­tai pa­

ty­rė jau tre­čią­ją ava­ri­ją, tai iš vė­ žių jų neiš­mu­šė. Pra­ra­dę ne­ma­žai lai­ko ir pa­ty­rę ne­men­kų nuo­sto­lių jie su­ge­bė­jo už­baig­ti grei­čio ruo­žą ir grįž­ti į sto­vyk­la­vie­tę. „La­bai gai­la Gin­to. Bet džiau­ giuo­si, kad jam tik taip bai­gė­si.

Prig­lau­dė­me jį su ko­man­da. Šis grei­čio ruo­žas bu­vo tar­si koš­ma­ ras. Ar­ba Da­ka­ras my­li nau­jo­kus, ar­ba nau­jo­kai my­li Da­ka­rą. Ma­ to­mu­mas gal 30 pro­c., pa­ly­gin­ ti su tuo, kas bū­tų, jei au­to­mo­bi­ lio stik­las bū­tų nor­ma­lus“, – sa­kė B.Va­na­gas.

Abu prie­ki­nius au­to­mo­bi­lio stik­lus lie­tu­viai šie­met jau su­ dau­žė, tad da­bar lenk­ty­niau­ja au­ to­mo­bi­liu su or­ga­ni­niu stik­lu, ku­ ris la­bai trau­kia smė­lį ir dul­kes.

Per­si­kė­lė į Ar­gen­ti­ną

Nors ofi­cia­lio­je Da­ka­ro ra­lio in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je nu­ro­dy­ta, kad lie­ tu­viai pir­ma­ja­me kont­ro­li­nia­me

punk­te bu­vo 69-oje vie­to­je, o ant­ rą­jį bai­gė 66-ojo­je po­zi­ci­jo­je tarp 111-os kla­si­fik ­ uo­tų eki­pa­žų, ta­čiau penk­ta­die­nio vi­du­die­nį (Lie­tu­vos lai­ku) tarp kla­si­fik ­ uo­tų šeš­ta­ja­me eta­pe 75 au­to­mo­bi­lių eki­pa­žų ne­ bu­vo. Po pen­kių eta­pų bend­ro­jo­je įskai­to­je lie­tu­viai bu­vo 106-ie­ji. Šeš­tą­jį eta­pą lai­mė­jo 2011 m.

Da­ka­ro čem­pio­nas ka­ta­rie­tis Nas­ se­ras al-At­tiya­has su „Bug­gy“, ku­ris at­si­li­ki­mą nuo ly­de­rio bend­ ro­jo­je įskai­to­je de­šimt­kart Da­ka­ ro ra­lio čem­pio­no pran­cū­zo Step­ ha­ne’o Pe­ter­han­se­lio, ku­ris šia­me eta­pe bu­vo ant­ras, su­ma­ži­no iki 1 min. 18 sek.

Va­kar Da­ka­ro ra­lio da­ly­viai iš Či­ lės per­si­kė­lė į Ar­gen­ti­ną. Sep­tin­ta­ ja­me eta­pe iš Ka­la­mos į Sal­tą lenk­ ty­ni­nin­kų lau­kė 220 km grei­čio ruo­žas. Iš vi­so mo­to­cik­li­nin­kams te­ko nu­va­žiuo­ti 806 km, au­to­mo­ bi­lių lenk­ty­ni­nin­kams – 754 km.

KD inf.

18

Šeštadienis, sausio 12, 2013

22p.

aukštyn žemyn Skurdas Indijoje vaikų akių spindesio neslopina.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

A.Pog­reb­no­jaus žmo­ną Mo­ni­k Vie­no ži­no­miau­sių Lie­tu­vos di­zai­ne­rių Alek­sand­ro Pog­reb­no­ jaus žmo­na ir jų be­veik pen­kių mė­ne­sių sū­naus My­ko­lo ma­ma Mo­ni­ka Ra­čiū­nai­tė ne­krei­pia dė­me­sio į ste­reo­ti­pus ir švy­tė­da­ ma pri­pa­žįs­ta iš­gy­ve­nan­ti nuo­sta­biau­sią lai­ko­tar­pį.

na. – Bū­ti žmo­na – tai ne tik sto­ vė­ti prie in­dų. Vai­ke­lis au­ga, yra ru­ti­nos, bet šiam ma­žu­čiui rei­ kia ma­mos ši­lu­mos. Ši ru­ti­na ne­ sle­gia, ši au­ka – dėl vai­ke­lio. O vis­kas kei­čia­si, tad po me­tų bus leng­viau.

Ne­bu­vo jo­kių sal­dy­bių

– Šal­tas, griež­tas ir ka­te­go­ riš­kas. Dau­ge­l iui toks at­ro­ do Alek­sand­ras. Kuo jis su­ ža­vė­jo?

– (Juo­kia­si.) Gal tuo griež­tu­mu ir su­ža­vė­jo? Kai pir­mą kar­tą pa­ma­ čiau, iš­ties at­ro­dė la­bai ka­te­go­ riš­kas, bet kar­tu int­ri­ga­vo. Ne­ bu­vo jo­kių sal­dy­bių, bet jis tu­rė­jo kaž­ką pa­slap­tin­go.

Jau per pir­mą su­si­žiū­rė­ji­mą per at­s tu­m ą at­s i­ra­d o kaž­k oks kab­ liu­kas, kad tarp mū­sų ga­li kaž­kas už­si­megz­ti. Nors iš pra­džių pro­ tas to ne­su­vo­kė.

– Kar­di­na­liai skir­tin­gi žmo­ nės trau­kia tik iš pra­džių. Sa­ ko­m a, no­r int gy­ven­t i kar­t u il­gai, rei­kia bend­rų ver­ty­bių, su­pra­ti­mo, po­žiū­rio.

– Tie­sa, su­t in­k u. Po to su juo daug ke­lia­vo­me, o tuo me­tu vie­ nas ki­tą ge­rai ga­li pa­žin­ti. Ke­ liau­da­mi nuo­sta­biai pra­lei­do­me lai­ką. Esa­me ir skir­tin­gi, ir la­bai pa­na­šūs. Ir yra tar­pu­sa­vio trau­ ka, cin­ke­lis.

Smul­kių bar­nių bū­na, kaip ir vi­ soms po­roms, bet tai – nor­ma­lu.

– Ko­kie di­džiau­si jū­sų pa­na­ šu­mai ir skir­tu­mai?

– Su­tam­pa mū­sų po­žiū­ris į gy­ve­ ni­mą, lais­va­lai­kį, pui­kiai su­ta­ria­ me bui­ty­je. Jis ne­var­žo ma­nęs, aš jo. Be to, abu esa­me prie me­no.

Tie­sa, abu už­si­spy­rę: jis – Ožia­ ra­gis, aš – Jau­tis. Abu – deg­tu­kai, tad jei gin­či­ja­mės – karš­tai. Tai yra di­džiau­sias mi­nu­sas.

Se­nu­kas ir gra­žuo­lė

– Jums neužgauna am­bi­ci­jų, kai jus pri­sta­to kaip Alek­sand­ ro Pog­reb­no­jaus žmo­ną, o ne jį kaip jū­sų vy­rą?

– Aš ir esu jo žmo­na, o jis – ma­ no vy­ras, – juo­kia­si. – Ko­dėl tai tu­ ri žeis­ti? Ne­si­jau­čiu, kad bū­čiau jo še­šė­ly­je. Svar­bu, kad jis man yra ir ge­ras drau­gas.

– Jums – 23, jam – 44. Nea­be­ jo­ju, kad ir drau­gės klau­sė, ir ki­ti lie­žu­viais pla­kė kal­bė­da­mi apie am­žiaus skir­tu­mą.

– Taip, taip. Gal­būt ma­ne trau­ kė vy­res­ni?

Kai su­si­pa­ži­no­me, ne­gal­vo­jau apie am­žiaus skir­tu­mą. Jis – įdo­ mus žmo­gus, la­bai pa­ti­ko bend­ rau­ti. Kar­tais pa­gal­vo­ju: na taip, jis už ma­ne dvi­gu­bai vy­res­nis. Bet kai esa­me dvie­se, jau­čiuo­si pui­ kiai, tar­si bū­tu­me bend­raam­žiai, ir to skir­tu­mo ne­jau­čiu. Pa­na­šus mū­sų po­žiū­ris, bend­ros te­mos.

– Ką reiškia bū­ti jo žmo­na?

– Nuo bui­ties ne­pa­bėg­si, – nuo Mo­ni­kos vei­do ne­dings­ta šyp­se­

– Pri­si­pa­žin­ki­te, pa­žiū­rė­ju­si į jį, pa­gal­vo­ja­te, kas bus po 20 me­tų?

Vyrai: krep­ši­nį žai­du­si Mo­ni­ka pa­žįs­ta­ma su A.Sa­bo­niu ir L.Klei­za, o tapusi Alek­sand­ro žmona ne­jau­čia jų-

dviejų am­žiaus skir­tu­mo.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Žmo­na – ne prie in­dų sto­vė­ti

– Mo­ni­ka, ko­kiu žo­džiu api­bū­ din­tu­mė­te da­bar­ti­nę sa­vo bū­ se­ną?

– Iš­gy­ve­nu pa­tį nuo­sta­biau­sią pe­rio­ dą sa­vo gy­ve­ni­me, – po­kal­bio me­tu švy­tin­ti M.Ra­čiū­nai­tė spin­du­lia­vo ge­rą ener­gi­ją ir kar­tais pri­mi­nė lai­ min­gą vai­ką. – Nie­ko nė­ra nuo­sta­ bes­nio už mo­ti­nys­tę. Tie­sa, ta lai­mė

Mo­ni­kos Ra­čiū­nai­tės ir Alek­sand­ro Pog­reb­no­jaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

su­si­ju­si ne tik su vai­ku, bet ir su vy­ ru. Vai­ke­lis mie­ga ra­miai, nors jis – la­bai ma­lo­nus rū­pes­tis. Svar­biau­sia, kad jis pa­pil­dė mū­sų šei­mą.

– Ko­dėl My­ko­las?

– Var­dą at­si­tik­ti­nai su­gal­vo­jo­me ma­no nėš­tu­mo pa­bai­go­je. Sa­ko, gi­męs vai­ke­lis pa­ts at­si­ne­ša var­dą.

Ta­čiau My­ko­las gi­mė ir nea­be­jo­jo­ me – var­das jam tin­ka. Be­je, su­ta­ po, kad mes su­si­tuo­kė­me Šv.Ar­kan­ ge­lo My­ko­lo baž­ny­čio­je.

– Oi, kaip jis sa­ko, bus se­nu­kas, aš – gra­žuo­lė žmo­na, o mū­sų sū­ nus žais fut­bo­lą.

Kaip įsi­vaiz­duo­ju aš? Ma­tau sa­ vo sū­nų, ku­ris bus pa­na­šaus am­ žiaus kaip da­bar aš. Jis žais fut­bo­ lą. Alek­sand­ras bus su skry­bė­liu­ku, pyp­ke ran­ko­je, ma­žiau ka­te­go­riš­ kas, minkš­tes­nis, nes sa­ko, kad da­ rau jam įta­ką. Gy­ven­da­mi kar­tu žmo­nės vie­nas ki­tam da­ro įta­kos.

Aš bū­siu ak­to­rė su di­de­le šu­kuo­ se­na, ka­ro­liais. Ti­kiuo­si, tu­rė­si­me ant­rą vai­ke­lį ir tai bus duk­ry­tė.

– Gra­žuo­lė žmo­na tu­rės slap­ tą drau­gą?

– Neeee, – juo­kia­si ir ne­tru­kus kalba rim­tai: – Šei­ma – gy­ve­ni­mo pa­ma­tas. Tai, ant ko tvir­tai sto­ vi žmo­gus. Nuo to ir pra­si­de­da. Jei šei­mo­je yra ne­su­ta­ri­mų, jau­čia­ si, kad blo­gai. Vien dėl vai­kų rei­ kia ge­rų tar­pu­sa­vio san­ty­kių. Ne­ ga­li bū­ti egois­tas, gal­vo­ti tik apie sa­ve. Pyk­čiai, ne­su­ta­ri­mai tu­ri bū­ ti lai­ki­ni.

– Ko­dėl po ves­tu­vių pa­si­li­ko­te sa­vo pa­var­dę? Ne­jau­gi griež­ta­ jam Alek­sand­rui ne­su­ki­lo vy­ riš­kos am­bi­ci­jos, kad jo pa­var­ dė bū­tų ra­šo­ma prie žmo­nos bent per brūkš­ne­lį?

– Jis pa­siū­lė pa­si­rink­ti. Aš pa­mąs­ čiau ir pa­si­li­kau sa­vą­ją.

Šei­ma – gy­ve­ni­ mo pa­ma­tas. Tai, ant ko tvir­tai sto­vi žmo­gus. Nuo to ir pra­si­de­da.

– Vie­na­me po­rta­le skai­ty­to­jai pla­čiai ko­men­ta­vo, kad iš ke­ lias­de­šim­ties jū­sų ir vy­ro nuo­ trau­kų ves­tu­vių die­ną nė vie­ no­je ne­bu­vo­te su­si­ka­bi­nę už ran­kų ir at­ro­dė­te ga­na šal­tai.

– Ai, tuo­met bu­vo ne­ma­lo­nu, kai mus už­klu­po ne­kvies­tas fo­tog­ra­fas.

Sut­ri­ko­me, kai jis įky­riai fo­tog­ra­ fa­vo. To­dėl iš tų aki­mir­kų (o fo­tog­ ra­fas bu­vo ke­lias mi­nu­tes) žmo­nės su­si­da­rė klai­din­gą nuo­mo­nę.

Pil­na sva­jo­nių ir idė­jų

– Jūs kal­bė­jo­te vie­nas apie ki­to praei­tį? Apie Alek­sand­ro sky­ ry­bas su me­ni­nin­ke Sa­lo­mė­ja Mar­cin­ke­vi­čiū­te?

– (Be­ne vie­nin­te­lį kar­tą po­kal­ bio me­tu dings­ta šyp­se­na.) Kal­ bė­j o­m e. Ži­n au tą is­t o­r i­j ą, bet Alek­sand­ras ne­no­ri apie tai vie­ šai kal­bė­ti, to­dėl ger­biu sa­vo vy­ ro spren­di­mą.

19

Šeštadienis, sausio 12, 2013

aukštyn žemyn E.Anu­saus­kai­tė ta­po ­ ame­ri­kie­čio žmo­na

J.Jur­ku­tė-Šir­vai­tė ­ pa­si­trau­kė iš te­le­vi­zi­jos

Penk­ta­die­nį Los An­dže­le Ma­li­bu pa­plū­di­my­je įvy­ko dai­ni­nin­kės Eve­li­nos Anu­saus­kai­tės ir gar­so re­ži­sie­riaus Ada­mo Yan­go ofi­ cia­li santuokos įforminimo ce­re­mo­ni­ja. Tie­sa, 23 me­tų lie­tu­vės ir 30 me­tų ame­ri­kie­čio ves­tu­vių puo­ta pla­nuo­ja­ma šią va­sa­rą Lie­tu­vo­je. Va­kar įvy­ko tik ju­ri­di­nė pro­ce­dū­ra, kur da­ly­va­vo jau­ ni­kio ar­ti­mie­ji, bro­liai, se­se­rys. Eve­li­nos ma­ma, įvai­rių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė ir re­ži­sie­rė, mu­zi­kos pro­diu­se­rė Jur­ga Anu­saus­ kie­nė ir tė­vas, fo­tog­ra­fas bei vers­li­nin­kas Ri­čar­das Anu­saus­kas ce­re­mo­ni­jo­je ne­da­ly­va­vo. Eve­li­na ir Adamas su­si­pa­ži­no prieš pu­sant­rų me­tų JAV vy­ku­sia­me kon­kur­se „Avon Voi­ces“.

„Mis Lie­tu­va 2007“ ka­rū­nos lai­mė­to­ja, te­le­vi­zi­jos lai­dų „Šok su ma­ni­mi, „Cho­rų ka­rų“, „Nau­jos die­nos“ ve­dė­ja, bu­vęs mo­de­ lis 27 me­tų Jur­gi­ta Jur­ku­tė-Šir­vai­tė pa­si­trau­kė iš ete­rio. „Ry­to lai­da, sa­vait­ga­liais – tie­sio­gi­nis ete­ris, spek­tak­liai, gast­ro­lės...

Drau­gai iš Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos įsto­jo į ma­gist­ran­tū­rą, aš – ne. Man dar so­cia­li­nio dar­bo dip­lo­mi­nį dar­bą Vil­niaus uni­ ver­si­te­te pa­va­sa­rį gin­ti... Ši­to man ne­rei­kia, ši­tas ga­li pa­lauk­ti, tas ne­bū­ti­na, anas – gal ka­da nors“, – žur­na­lui „Žmo­nės“ pa­ lik­da­ma te­le­vi­zi­ją pri­si­pa­ži­no Jur­gi­ta. TV3 at­sto­vai dar pla­nuo­ja dirb­ti su Jur­gi­ta ir ma­no, kad šis jos eta­pas – lai­ki­nas.

i­ką suint­ri­ga­vo jo griež­tu­mas – Ką pa­pa­sa­ko­tu­mė­te apie sa­ ve – kas yra Mo­ni­ka Ra­čiū­nai­ tė? Mo­te­ris, dir­ban­ti mo­de­liu, dau­ge­liui at­ro­dys pa­vir­šu­ti­ niš­ka, tuš­čia, ku­riai svar­bu išo­rė, bliz­gu­čiai.

– Kiek­vie­nam rei­kė­tų su­si­mąs­ty­ti, kas aš esu. Kiek­vie­nas esa­me uni­ ka­lus, as­me­ny­bė. Da­bar esu ma­ ma, gy­ve­nan­ti nuo­sta­biu pe­rio­du.

Mo­ni­ka yra pil­na sva­jo­nių ir idė­ jų, ge­rų min­čių. Esu la­bai ge­ra ma­ ma: tą sa­kė ne vie­nas žmo­gus, gy­ dy­to­jai.

Esu už­si­spy­ru­si. Jei tu­riu tiks­ lą – sie­kiu. Blo­gai, kad už­si­spi­riu ir bū­da­ma ne­tei­si. Rei­kia dar mo­ ky­tis to­le­ran­ci­jos.

Bū­si­mo­ji ki­no žvaigž­dė?

– Mi­nė­jo­te fut­bo­lą. Tai mėgs­ ta­ma spor­to ša­ka?

– Man – ne. Anks­čiau dve­jus me­ tus lan­kiau krep­ši­nį. Bet vi­są gy­ve­ ni­mą fut­bo­las gre­ta ma­nęs: la­bai pa­ti­ko se­ne­liui, bu­vu­siam drau­gui, da­bar – Alek­sand­rui.

– Pa­si­li­ko­te sa­vo pa­var­dę, esa­ te dvi­gu­bai jau­nes­nė ir aukš­ tes­nė už vy­rą.

– Esu 183 cm ūgio. Bet mes be­ veik vie­no­di, gal esu vos aukš­tes­ nė. Man svar­biau, kad su­tap­tų vi­ di­nis pa­sau­lis. Ir jis bei jo ūgis man to­bu­li.

– O ko­kios di­džiau­sios jū­sų ver­ty­bės?

– Šei­ma. O po jos – gy­ve­ni­mas, ki­ ti da­ly­kai.

– Ne­se­niai Alek­sand­ras pa­sa­ kė, kad Mo­ni­ka ga­li bū­ti ki­no žvaigž­dė. Jis tai sa­kė rim­tai?

Ar pa­tai­ka­vo sa­vo vai­ko ma­ mai?

– Rim­tai. Ma­ne vi­są gy­ve­ni­mą trau­kia ki­nas, ak­to­rys­tė. Fil­ma­ vau­si ne vie­no­je rek­la­mo­je, bet vie­ na iš di­džiau­sių sva­jo­nių – tap­ti ak­to­re, nu­si­fil­muo­ti ki­ne.

Ti­kiu, kad tu­riu ak­to­ri­nių su­ge­ bė­ji­mų. Mo­kė­čiau su­si­kon­cent­ruo­ ti, keis­ti nuo­tai­kas. Paau­gus vai­ ke­liui, ke­ti­nu mo­ky­tis ak­to­rys­tės.

Sva­jo­nių vaid­mens ne­tu­riu, no­ rė­čiau pa­ban­dy­ti įvai­rius. Taip, ga­lė­čiau bū­ti ir mo­te­ris žu­di­kė, ir ma­nia­kė, ir mo­ky­to­ja.

Jau per pir­mą su­si­žiū­rė­ji­mą per at­stu­mą at­ si­ra­do kaž­koks kab­liu­kas, kad tarp mū­sų ga­ li kaž­kas už­si­ megz­ti.

– Oho, jūs čia kaip klau­si­nė­ja­te...

Ver­ty­bės, pra­smė...

– No­rė­tu­mė­te, kad kal­bė­tu­me apie ba­tus žu­di­kus ar apa­ti­nį tri­ko­ta­žą?

– Nee, – kva­to­ja­si. – Pras­mė – su­teik­ti gy­vy­bę nau­jam žmo­gui.

Ir no­rė­čiau kaž­ką pa­da­ry­ti la­bai la­bai ge­ro vai­kams. Aš juos la­bai my­liu. La­bai gai­la, kad Lie­tu­vo­je daug pa­lie­ka, at­stu­mia, ne­ver­ti­na vai­kų. No­rė­čiau kaž­ką pa­keis­ti.

– Jūs spin­du­liuo­ja­te ge­ra ener­ gi­ja, ypač kai kal­ba­te apie vai­ kus. Jei vis­kas sėk­min­gai, bus ga­li­ma ti­kė­tis ir tre­čio­jo vai­ ke­lio?

– Nes­ku­bė­kim, kol kas už­teks vie­ no. Esu la­bai lai­min­ga. Kaip duos Die­vas, bet ant­ro no­rė­čiau. Tam na­tū­ra­liai ateis lai­kas.

Kai pa­sto­jau, pra­dė­jau sap­nuo­ti nuo­sta­bius sap­nus. Jau­čiau be­ga­li­ nę, ty­rą mei­lę, ku­rios gy­ve­ni­me ne­ pa­jau­si. Pra­bus­da­vau su nuo­sta­ biu jaus­mu, švie­sa ir vi­di­nis bal­sas sa­kė, kad tu­rė­siu sū­nų. Tuo­met net ne­ži­no­jau, kad pa­sto­jau.

– Ką sap­nuo­ja­te da­bar?

– Oi, vis­ką. Bet la­bai daž­nai – skry­džius aukš­tai aukš­tai. Nors da­bar­ti­nė ma­no bū­se­na – tar­si skrai­dy­čiau. Esu kaž­kur tarp dan­ gaus ir že­mės.

– Ga­li­ma sa­ky­ti, kad mo­ka­te me­luo­ti ir tu­rite daug kau­kių?

– Ne, rea­lia­me gy­ve­ni­me esu at­vi­ ra ir ne­tu­riu daug vei­dų. Tik no­ rė­čiau ki­ne į tai įsi­jaus­ti. Tos ki­no kau­kės ma­ne ža­vi.

Tarp že­mės ir dan­gaus

– Ko­kia Mo­ni­kos Ra­čiū­nai­tės gy­ve­ni­mo pra­smė?

Ji: M.Ra­čiū­nai­tė iš­gy­ve­na lai­min­giau­sią gy­ve­ni­mo pe­rio­dą.

20

Šeštadienis, sausio 12, 2013

aukštyn žemyn

Į te­le­vi­zi­jos šou – bū­ti pa­ro­d Sal­di per­ga­lė ir ga­li­my­bė už­si­dirb­ti so­li­ dų pri­zą nė­ra vie­nin­te­lis lai­mės ži­bu­rys, ku­ris it nak­ti­nes plaš­ta­kes vi­lio­ja įvai­riau­ sių te­le­vi­zi­jos šou da­ly­vius. Net ir anks­ ti iš įvai­rių pro­jek­tų iš­kri­tu­sie­ji ne­nei­gia: kiek­vie­na ete­ry­je pra­leis­ta mi­nu­tė pri­ly­go auk­sui. Jie ta­po ži­no­mi.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Spy­riai į sė­dy­nę ne­ken­kia

Sa­vo pa­si­ro­dy­mą ta­len­tų kon­kur­ se „X fak­to­rius“ jau bai­gęs Pet­ras Dau­nys te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se – ne­be nau­jo­kas.

De­biu­ta­vęs TV3 „Cho­rų ka­ruo­ se“, po per­trau­kos vai­ki­nas ban­dė lai­mę „Lie­tu­vos ta­len­tų“, ga­liau­ siai – „Šok su ma­ni­mi“ kon­kur­ suo­se. „Nie­ka­da ne­bu­vo ap­mau­du, kad ne­lai­mė­jau. Ži­no­ma, lai­mė­ti vi­sa­da no­ri­si, bet yra daug niuan­sų, kaip su tuo lai­mė­ji­mu po to su­si­gy­ven­ ti. Daž­nai lai­mė­to­jai tie­siog už­mie­ ga ant lau­rų ar­ba po ku­rio lai­ko jų nie­kas ne­bep­ri­si­me­na. O jei ne­lai­ mi, prie­šin­gai – tai bū­na kaip spy­ ris į sė­dy­nę ne­sus­to­ti. To­dėl nei per daug liū­džiu, nei per daug džiau­ giuo­si“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Pet­ras šmaikš­ta­vo, kad ar­ti­miau­ sias jo šou – eg­za­mi­nų se­si­ja. Šiuo me­tu vai­ki­nas So­cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­jo­je Vil­niu­je studijuoja vie­ šuosius ry­šius. Žiū­ro­vus ban­dęs pa­pirk­ti ly­riš­ku vo­ka­lu P.Dau­nys ne­sle­pia am­bi­ci­jų siek­ti po­pmu­zi­ kos at­li­kė­jo kar­je­ros.

Ga­li­my­bę da­ly­vau­ti įvai­riuo­se te­le­vi­zi­jos šou jis ver­ti­na kaip in­ ves­ti­ci­ją į sa­vo atei­tį. „Ga­liu sau tik pa­vy­dė­ti to­kio pa­ tir­ties pa­ke­to, ko­kį ga­vau per pa­sta­

ruo­sius me­tus, – kal­bė­jo „X fak­to­ riaus“ da­ly­vis. – Dėl fi­nan­si­nės nau­dos ne­su­si­mąs­čiau, ta­čiau kon­ cer­tų at­si­ra­do iš­ties dau­giau – tie­ siog te­le­vi­zi­jo­je ta­ve pa­ma­to dau­giau žmo­nių“, – pri­pa­ži­no P.Dau­nys.

Ma­nė, kad nualps

Abi­tu­rien­tė Ele­na Jur­gai­ty­tė iš Klai­pė­dos taip pat sie­kia už­ka­riau­ti vi­sos Lie­tu­vos sce­ną. Kol kas mer­ gi­nos pa­stan­gos iš­gar­sė­ti mu­zi­ki­ niuo­se šou bu­vo be­vai­sės.

Ban­džiu­si lai­mę, ta­čiau ne­pe­rė­ ju­si at­ran­kos TV3 „Cho­rų ka­ruo­ se“, Ele­na trum­pai su­ži­bo LNK ta­len­tų kon­kur­se „Lie­tu­vos bal­ sas“, ku­ria­me įvei­kė ak­lų­jų per­ klau­sų eta­pą. „Ieš­ko­jau ga­li­my­bių dau­giau pa­ tir­ti, pa­si­reikš­ti, ženg­ti to­liau, kol dar jau­na. „Lie­tu­vos bal­se“ da­ly­ va­vau be­veik ne­mo­kė­da­ma dai­ nuo­ti, ma­no pa­tir­tis bu­vo ko­kie ke­tu­ri mė­ne­siai. Pa­gal­vo­jau, kad jei ma­ne at­rinks, tai bus ženk­las, kad ver­ta ei­ti to­liau“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na.

Pa­ra­dok­sa­lu, kad di­džio­sios sva­ jo­nės link Ele­ną pa­stū­mė­jo vi­sai ne mu­zi­ki­nis pro­jek­tas, o rea­ly­bės šou „Ra­dži ieš­ko žmo­nos“.

Gar­siau­sias ša­lies ro­mas nu­ spren­dė, kad Ele­nai te­kė­ti per anks­ti, tad jai bu­vo įteik­tas kvie­ ti­mas da­ly­vau­ti LNK šou „Žvaigž­ džių due­tai“.

Masalas: dalyvavimas TV šou projektuose – galimybė atskleisti savo talentą, užkibti ant prodiuserių kabliuko i

„Gal­vo­jau, da­bar nualp­siu ar ne.

Tai bu­vo kaž­kas ne­rea­laus. Į šį šou kvie­čia­mi žmo­nės, ku­rie yra la­bai ži­no­mi, o aš to­kia ne­si­jau­čiu“, – emo­cin­gai kal­bė­jo Ele­na. Že­mi­na­ma ne­si­jau­tė

Rea­ly­bės šou „Ra­dži ieš­ko žmo­ nos“ su­lau­kė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­ mų, tačiau E.Jur­gai­ty­tė ti­ki­no, kad ar­ti­miau­sio­je sa­vo ap­lin­ko­je ne­ga­ ty­vių reak­ci­jų ne­su­lau­kė. „Iš pra­džių ma­no drau­gai bu­vo iš­si­gan­dę, kur aš ei­nu. Bet ga­liau­ siai pa­ma­tė, kad tai yra įdo­mus šou.

Iš­vis ne­sup­ran­tu, ko­dėl kai kam at­ ro­do, kad ten da­ly­vau­jan­čios mer­ gi­nos že­mi­na­mos. Ma­nau, kad iš to iš­pūs­tas kaž­koks bur­bu­las. Aš ten ne­jau­čiau jo­kio že­mi­ni­mo. Jei­gu

man kas nors ne­pa­tik­da­vo, to ir ne­ da­ry­da­vau, nie­kas ma­nęs ne­vers­ da­vo“, – grei­ta­kal­be bė­rė Ele­na.

Mer­gi­nos ne­glu­mi­na, kad to­kio po­bū­džio šou ji da­ly­va­vo bū­da­ma moks­lei­vė. „Jau­čiuo­si pa­kan­ka­mai su­bren­ du­si, be to, ne­ma­nau, kad mus iš­ kart po šou bū­tų prie­var­ta va­rę prie al­to­riaus. Ne­ga­li my­lė­ti žmo­gaus jo ne­pa­ži­nęs, to­dėl ėjau į šį šou, kad su­si­pa­žin­čiau su Ra­dži. Jis man at­ro­do la­bai įdo­mus žmo­gus. O jei bū­čiau pa­ma­čiu­si, kad mes ne­lim­ pa­me, bū­čiau išė­ju­si pa­ti sa­vo no­ ru“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

Ele­na kol kas ne­ži­no, koks par­ tne­ris jai teks bū­si­ma­ja­me „Žvaigž­ džių due­tų“ pro­jek­te, ir pri­si­pa­ži­no la­bai daug iliu­zi­jų ne­puo­se­lė­jan­ti.

„Ži­no­ma, žiau­riai no­rė­čiau lai­ mė­ti, bet ne­si­ruo­šiu taip to­li šau­ ti, ką tik pra­dė­ju­si sa­vo ke­lią. Ma­ no lai­mė­ji­mas bū­tų pa­si­sem­ti kuo dau­giau pa­tir­ties, su­si­pa­žin­ti su nau­jais žmo­nė­mis, pra­plės­ti sa­vo re­per­tua­rą“, – pra­gma­tiš­kai kal­ bė­jo moks­lei­vė.

Pra­virk­do ir vy­rus

Ti­tu­luo­tas šo­kė­jas Ta­das Rim­gai­ la, su par­tne­re Kris­ti­na Na­vic­kai­teTi­na TV šou „Kvie­čiu šok­ti. Pa­ža­ din­ta aist­ra“ užė­męs ant­rą­ją vie­tą, ti­ki­no dėl to kar­tė­lio ne­jau­čiąs. „Šia­me pro­jek­te su Ti­na mes bu­vo­me ki­to­kie, da­rė­me tai, kas mums pa­ti­ko, ir ra­do­me sa­vo pub­ li­ką. Kad ne­lai­mė­jo­me, nė­ra pa­sau­ lio pa­bai­ga“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

M.Or­ba­kas: Kris­t

Duk­ra grei­tai ant ko­jų pa­ sta­tė Mask­vo­ je pa­žįs­ta­mus gy­dy­to­jus. Jie tu­ri ry­šių. Juk ir Ala ne­se­niai gy­dė­si šir­dį.

Kris­ti­na ren­ gė­si ma­ne vos ne į Iz­rae­lį iš­ siųs­ti. Bet kam to rei­kia?

My­ko­las Or­ba­kas yra vi­sai ki­toks nei jo my­li­mą duk­rą Kris­ti­ną su­ pan­čios Ru­si­jos šou vers­lo įžy­my­ bės. Ne­pai­sant to, dar jau­nys­tė­je iš­ si­tuo­kęs su šios ša­lies po­pmu­zi­kos žvaigž­de Ala Pu­ga­čio­va, bend­rau­ ja ir su ja, ir itin ar­ti­mai – su jųd­vie­ jų mei­lės kū­di­kiu – taip pat gar­sia dai­ni­nin­ke K.Or­ba­kai­te.

Nuo pri­ma­do­nos at­si­li­ko

Meilė: dainininkę D.Orbakaitę ir jos tėvą sieja šilti jausmai.

KP.ru nuotr.

Ru­si­jos sos­ti­nė­je Mask­vo­je gy­ve­ nan­tis lie­tu­vis – kuk­lus ir pa­pras­ tas. Jis ne­si­vai­ko ma­dos, nau­do­ja­si se­nu mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu, gy­ve­na pa­pras­ta­me pen­kiaaukš­čio na­mo bu­te ir nė­ra lin­kęs sa­vęs lai­ky­ti ži­ no­mu žmo­gu­mi. „Tik­riau­siai aš nea­ti­ti­kau Alos Pu­ga­čio­vos vy­ro įvaiz­džio“, – juo­ kau­ja pir­ma­sis pri­ma­do­nos vy­ras.

Vis dėl­to tuo me­tu, kai jie dar bu­ vo lai­min­gi ir gy­ve­no kar­tu, at­li­kė­ ja drau­gams gir­dint di­džiuo­da­vo­si sa­vo vy­ru. „Šau­nus tė­vas“, – sa­ky­ da­vo ji apie sa­vo vy­rą, pa­do­va­no­ju­ sį jai vien­tur­tę duk­te­rį Kris­ti­ną.

Bend­rau­ja ir su bro­liu

Kai po ke­tverių san­tuo­kos me­tų jie iš­si­sky­rė, K.Or­ba­kai­tei te­bu­vo dve­ji su pu­se. Tė­vas to­liau bend­ ra­vo su duk­ra, di­džia­vo­si jos pa­ sie­ki­mais. Kar­tu vyk­da­vo į Lie­tu­ vą, lan­ky­da­vo­si prie jū­ros.

Ir nors šian­dien K.Or­ba­kai­tės ir jos bro­lio Fa­bia­no iš ant­ro­sios tė­vo san­t uo­kos gy­ve­n i­m as su­ si­klos­tė la­bai skir­tin­gai, at­li­kė­ja pa­lai­ko šil­tus san­ty­kius ir su juo, ir su tė­vu bei jo ant­rą­ja žmo­na Ma­ri­na.

Anot M.Or­ba­ko, ji daž­nai klau­ sia, ar ne­rei­kia pa­dė­ti bro­liui, ar jų šei­mai nie­ko ne­trūks­ta. „Sū­naus cha­rak­te­ris toks pa­ts, kaip ir Kris­ti­nos: vis­kas ge­rai, nie­ ko ne­rei­kia, aš pa­ts. Fa­bia­nui jau 27-eri. Jis bai­gė Na­cio­na­li­nį vers­ lo ins­ti­tu­tą ir dir­ba va­dy­bi­nin­ku „M-vi­deo““, – And­re­jaus Ma­la­ cho­vo žur­na­lui „Star­Hit“ pa­sa­ko­ jo ži­no­mos at­li­kė­jos tė­vas.

Anot jo, Kris­ti­na nie­ka­da ne­pa­ mirš­ta pa­kvies­ti į kon­cer­tus.

21

Šeštadienis, sausio 12, 2013

aukštyn žemyn

dy­tam, o ne bū­ti­nai lai­mė­ti Nau­da: ke­le­tą mė­ne­sių iš TV ek­ra­no neiš­lin­dęs A.Liš­kaus­kas

Li­ki­mas: per plau­ką šo­kių pro­jek­te iš­li­ku­siai Ti­nos ir T.Rim­gai­los

Tiks­las: televizijoje ne­spė­ju­si su­ži­bė­ti E.Jur­gai­ty­tė sieks įro­

Pa­tir­tis: žiū­ro­vus ban­dęs pa­pirk­ti ly­riš­ku vo­ka­lu P.Dau­nys ne­sle­

ma­no savo teatrui pa­da­ręs ne­ma­žai rek­la­mos.

ir tapti žinomam.

Gedimino Bartuškos, Vy­tau­to Pet­ri­ko, „Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.

Vis dėl­to ne vie­nas šį šou se­ kęs žiū­ro­vas pri­si­me­na skaus­min­ gą Ta­do reak­ci­ją, kai pro­jek­tui vos įsi­va­žia­vus po­ra su­rin­ko ma­žiau­ siai žiū­ro­vų bal­sų ir tu­rė­jo iš jo iš­ kris­ti. Nors ga­liau­siai jie­du bu­vo su­grą­žin­ti į lai­dą, už šią silp­nu­mo aki­mir­ką in­ter­nau­tai ko­men­ta­ruo­ se ne­gai­les­tin­gai šo­kė­ją plie­kė, pa­ šiep­iamai vadindami verks­niu. „Tu­rė­jo­me tiks­lą nuei­ti iki fi­na­ lo, to­dėl tie­siog tuo mo­men­tu už­ lie­jo emo­ci­jos, ne­si­ti­kė­jo­me, kad taip stai­ga vis­kas su­grius. Žmo­ nės to­kiais at­ve­jais rea­guo­ja – vie­ ni pyks­ta, ki­ti juo­kia­si, tre­ti ver­kia.

Ma­no at­ve­ju tai bu­vo ne­ti­kė­tu­mas, šo­kas, tad emo­ci­jų pa­veik­tas ir tą aša­rė­lę iš­spau­džiau“, – at­vi­rai kal­ bė­jo Ta­das.

dy­ti, kad jos bal­sas ga­li už­ka­riau­ti mi­nias.

Iki tol dvie­juo­se ana­lo­giš­kuo­se šo­kių pro­jek­tuo­se pa­si­ro­dęs vai­ ki­nas ne­ko­ke­ta­vo – šmė­ža­vi­mas te­le­vi­zi­jos ek­ra­ne su­tei­kia gau­sy­ bę ne­vie­na­die­nių ga­li­my­bių. Vil­ niu­je šo­kių stu­di­ją įkū­ręs bu­vęs „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jas iš tie­sų duo­ ną val­go ne iš šios veik­los.

Ta­do pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis yra jo ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo įmo­nė – jis pa­ts or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nius ir juos ve­da. „Tai nė­ra nau­jas amp­lua, tuo už­sii­mu aš­tuo­ne­rius me­tus, tik tiek, kad vi­si įpra­tę ma­ne ma­ty­ ti šo­kan­tį ar­ba da­ly­vau­jan­tį šo­kių pro­jek­tuo­se“, – pri­si­pa­ži­no pa­ šne­ko­vas.

To­kia­me amp­lua Ta­dą jau ne­ tru­kus iš­vys ir te­le­vi­zi­jos žiū­ro­

vai – šo­kė­jas su­lau­kė pa­siū­ly­mo ves­ti vie­ną pro­jek­tą.

Vil­nius klai­pė­die­čio ne­su­vi­lio­jo

„Žiū­rėk, čia tas, kur da­ly­va­vo „Kvie­čiu šok­ti“ ko­mi­si­jo­je“, – vi­ sai ne pus­bal­siu pu­sam­žė da­ma aiš­ki­no sa­vo bi­čiu­lei teat­re.

Kon­cer­tų at­si­ra­do iš­ties dau­giau – tie­ siog te­le­vi­zi­jo­je ta­ ve pa­ma­to dau­giau žmo­nių.

Mo­te­rys dar ke­le­tą mi­nu­čių šna­ rė­jo, kol ap­ta­rė sce­no­je pa­si­ro­džiu­ sį Au­re­li­jų Liš­kaus­ką.

po­rai iki per­ga­lės trū­ko la­bai ma­žai.

pia am­bi­ci­jų siek­ti po­pmu­zi­kos at­li­kė­jo kar­je­ros.

Ba­le­to šo­kė­jas ir cho­reog­ra­fas dir­bo ne vie­no te­le­vi­zi­jos šou už­ ku­li­siuo­se ir ete­ry­je kaip pro­jek­tus ku­rian­čių ko­man­dų na­rys. Vis dėl­ to la­biau­siai su­ži­bė­jo bū­tent ne­se­ niai pa­si­bai­gu­sia­me LNK kon­kur­ se „Kvie­čiu šok­ti“.

Vy­ras ne­nei­gė ir pa­ts pa­ste­bė­ jęs, kad ta­pęs šio pro­jek­to ver­ti­ ni­mo ko­mi­si­jos na­riu su­lau­kė di­ de­lio žiū­ro­vų dė­me­sio. Au­re­li­jaus įsi­ti­ki­ni­mu, tai vei­kiau pra­na­šu­mas nei trū­ku­mas, nors pa­si­ry­žęs da­ly­ vau­ti te­le­vi­zi­jos šou su­lau­kė ne­ma­ žai skep­tiš­kų ko­le­gų, ar­ti­mų­jų ver­ ti­ni­mų. „Ne­lin­dau iki pa­žas­tų, ne­su­si­ komp­ro­mi­ta­vau, neap­juo­di­nau ir nie­kas neap­juo­di­no ma­no šei­mos. Į šį pro­jek­tą ir ėjau pir­miau­sia dėl

to, kad pa­rek­l a­m uo­č iau teat­r ą, sa­vo tru­pę. Ir džiu­gu, jei žmo­nės jau ne­be taip van­giai žiū­ri spek­ tak­lius, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. – No­rė­jo­si, kad ir pa­tys teat­ro žmo­ nės bu­d in­t ų­s i, iš­s i­j u­d in­t ų, nes jau­čiu le­tar­gą. Ne­pa­da­riau kaž­ ko­kių ste­buk­lų, bet teat­rui iš to bu­vo nau­dos.“ A.Liš­kaus­kas ne­nei­gė ne­kart su­ lau­kęs pa­siū­ly­mų dirb­ti Vil­niu­je, ta­čiau pa­ti­ki­no, kad jo to­kia per­ spek­ty­va ne­vi­lio­ja. „Ma­ne juo­ki­na, kai žmo­nės sa­ ko, kad ten yra ką veik­ti. Vil­niu­je di­des­nė rin­ka, bet šo­kio ni­ša uos­ ta­mies­ty­je tuš­čia. To­dėl veik­ti čia tik­rai yra ką, bet ne­re­tai žmo­nės no­ri dau­giau, nei su­ge­ba“, – dės­ tė klai­pė­die­tis.

­ti­na nei­ma pa­vyz­džio iš A.Pu­ga­čio­vos Su­ži­no pa­ts pir­mas

„Ir vis­ką, ką ji ra­šo sa­vo „Twit­ter“ pus­la­py­je, aš su­ži­nau daug anks­ čiau iš jos pa­čios. Kai gi­mė anū­kė, pa­skam­bi­no man vie­nam iš pir­mų­ jų. Kris­ti­na bu­vo de­vin­ta­me dan­ gu­je iš lai­mės. Ką no­rė­jo, tą ir ga­vo.

Juk jie su Mi­ša (Mi­chai­lu Zem­co­ vu – red. pa­st.) taip no­rė­jo mer­gai­ tės“, – džiaugėsi M.Or­ba­kas.

Spe­cia­liai man Kris­ti­na vi­suo­met iškepa kū­čiu­kų.

Nep­ri­si­me­nu, kas ją iš­mo­kė. Ji ruo­ šia ir ki­tus tra­di­ ci­nius lie­tu­viš­kus pa­tie­ka­lus.

Tuo me­tu, kai K.Or­ba­kai­tės šei­ ma džiau­gė­si duk­re­lės Klau­di­jos

gi­mi­mu, M.Or­ba­kas gu­lė­jo li­go­ni­ nė­je po ope­ra­ci­jos. „Aš ir pa­ts ne­sup­ra­tau, kaip at­ si­dū­riau li­go­ni­nė­je. Nor­ma­liai jau­čiau­si. Ne taip, kaip bū­da­mas 25-erių, bet ir ne taip jau blo­gai.

Ap­si­lan­kiau li­go­ni­nė­je no­rė­da­mas ei­li­nį kar­tą pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą, o man sa­ko: grei­tai ant sta­lo! Kris­ti­ na net ir ne­ži­no­jo, kad aš tuo me­tu bu­vau li­go­ni­nė­je. Ji lau­kė gim­dy­ mo. Ne­no­rė­jau jos gąs­din­ti“, – at­ vi­ra­vo pa­šne­ko­vas.

La­bai lai­min­gas se­ne­lis

– Kaip Kris­ti­na su­ži­no­jo, kad jūs gu­lė­jo­te li­go­ni­nė­je?

– Pa­sa­kė Ma­ri­na. Ji pra­si­ta­rė ne­ ty­čia. Duk­ra grei­tai ant ko­jų pa­sta­ tė Mask­vo­je pa­žįs­ta­mus gy­dy­to­jus.

Jie tu­ri ry­šių. Juk ir Ala ne­se­niai gy­ dė­si šir­dį.

Kris­ti­na ren­gė­si ma­ne vos ne į Iz­rae­lį iš­siųs­ti. Bet kam to rei­kia?

Aš gy­džiau­si nuo­sta­bia­me Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų sky­riu­je, bu­vo pui­kūs gy­dy­to­jai.

– Ka­da pir­mą­kart pa­ma­tė­te anū­kę?

– Kris­ti­na su Mi­ša at­ve­žė Kla­vą į Mask­vą bir­že­lio pir­mą­ją. Po tri­jų die­nų ir mes su Ma­ri­na ir Fa­bia­nu nu­vy­ko­me pas juos į sve­čius. Taip no­rė­jo­si pa­my­luo­ti anū­kė­lę. Ta­ čiau ji sun­ki, o man po ope­ra­ci­jos ne­lei­džia kel­ti dau­giau nei tri­jų ki­ log­ra­mų. Links­ma mer­gai­tė. Nuo­ lat vi­siems šyp­so­si. Ji į Mi­šą pa­na­ ši. To­kia pat bru­ne­tė, an­ta­kiai taip pat tė­čio.

Ant­r ą­kart ma­t ė­m e Klav­d i­j ą mums su­grį­žus iš Lie­tu­vos, kur mes su žmo­na ir sū­nu­mi pra­lei­do­me va­ sa­rą. Ten tė­vai man pa­li­ko na­mus.

– Ar su Ala Pu­ga­čio­va kal­bė­jo­ tės apie anū­kę?

– Be abe­jo! Kai tik Kla­va gi­mė, aš jai (Alai Pu­ga­čio­vai – red. pa­st.) pa­skam­bi­nau. Mes vie­nas ki­tą pa­ svei­ki­no­me. Jau tu­ri­me du anū­ kus. Tre­čias vai­ki­nas – ne­blo­gai, bet mer­gai­tė – dar ge­riau. Tai toks stab­dys tė­vams. Ypač tė­vui.

– Ko­dėl stab­dys?

– Pa­ban­dy­siu paaiš­kin­ti. Ne­ga­lė­ jau bū­ti griež­tas Kris­ti­nai. Fa­bi­a­ ną auk­lė­jau ki­taip. Mer­gai­tei tė­vas jau­čia to­kią mei­lę, ko­kios api­bū­din­ ti neį­ma­no­ma. Tie­siog rei­kia bū­ti duk­ters tė­vu, kad tai su­pras­tum.

dur­nak­čio pa­si­ro­dė di­de­lis tor­tas ir vi­si už­dai­na­vo „Hap­py birth­day, My­ko­las“ (liet. „Lai­min­go gim­ ta­die­nio, My­ko­lai“). Tuo­met vi­ si pra­dė­jo svei­kin­ti ma­ne gim­ta­ die­nio pro­ga. Tai bu­vo Kris­ti­nos staig­me­na.

Šven­tė kar­tu su Ala

– Ar tie­sa, kad su Kris­ti­na lai­ ko­tės tra­di­ci­jos švęs­ti ka­ta­li­ kiš­kas Ka­lė­das?

– Kris­ti­na vi­sa­da sten­gia­si ne­dirb­ ti Kū­čių va­ka­rą, kad ga­lė­tu­me vi­si su­si­rink­ti pas ją na­muo­se. Spe­cia­ liai man Kris­ti­na vi­suo­met iškepa kū­čiu­kų. Nep­ri­si­me­nu, kas ją iš­mo­ kė. Ji ruo­šia ir ki­tus tra­di­ci­nius lie­ tu­viš­kus pa­tie­ka­lus.

– Ar duk­ra jums pa­tei­kia staig­ me­nų?

– Nuo­la­tos. Praė­ju­siais me­tais šven­tė­me Alos gim­ta­die­nį, o Kris­ ti­na kon­cer­ta­vo. Vė­liau bu­vo su­ reng­tas po­ky­lis. Iki pat vi­dur­nak­ čio skam­bė­jo tos­tai. Ka­dan­gi ma­no gim­ta­die­nis yra ki­tą die­ną, po vi­

– Ar Kris­ti­na pa­si­ta­ria su ju­mis dėl anū­kų auk­lė­ji­mo?

– Kam? Ir Alos pa­ta­ri­mų ne­klau­ sia. Man la­bai pa­ti­ko, kai ji vie­no­je lai­do­je pa­sa­kė: „Kam man ma­mos klau­si­nė­ti? Ji tu­ri vie­ną vai­ką, o aš jau tris tu­riu.“

– Kris­ti­na daž­nai sve­čiuo­da­ vo­si jū­sų na­muo­se Lie­tu­vo­je.

Ar ten ve­ši­tės ir anū­kę?

– Kai au­go Kris­ti­na, Bal­ti­jos kraš­ tas bu­vo lai­ko­mas to­li­mu už­sie­niu.

Ne­bu­vo ir pa­si­rin­ki­mo, kur ato­sto­ gau­ti. Anū­kė tu­ri ki­to­kių ga­li­my­bių.

Ji ato­sto­gaus Ma­ja­my­je, o ne mau­ dy­sis šal­to­je Bal­ti­jos jū­ro­je.

Pa­ren­gė Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė

22

Šeštadienis, sausio 12, 2013

aukštyn žemyn

Ki­to­kia In­di­ja: per dvi

Pak­ran­tė: E.Ko­le­vai­tis daug lai­ko pra­lei­do tarp žve­jų.

Su­luo­šin­ti žmo­nės, bū­riai įky­rių el­ge­tų, gat­vė­je vaikš­ti­nė­ jan­čios kar­vės, ap­ suk­rūs va­gi­šiai. Tre­ čią kar­tą In­di­jo­je, da­bar Ke­ra­los vals­ ti­jo­je, lan­kę­sis fo­ tog­ra­fas Ed­mun­ das Ko­le­vai­tis bu­ vo nu­ste­bin­tas: šių ša­liai bū­din­gų vaiz­ dų čia jis ne­ma­tė.

Da­rius Sė­le­nis Jau­nie­ji: my­li­mų­jų po­ra taip pat val­gė nuo pal­mių la­pų.

d.selenis@kaunodiena.lt

Gy­ve­no ne­to­li žve­jų kai­mo

Lai­mi­kis: žve­jams pa­vy­ko su­gau­ti di­de­lę ra­ją.

Žuvys: ma­žiau­sių stri­me­lių ne­val­go net ir sun­kiai gy­ve­nan­tys žmo­nės.

„Tai ne vi­sai tra­di­ci­nė In­di­ja, – pri­si­pa­ži­no fo­toal­bu­mo „Pan­gea“ au­to­rius E.Ko­le­vai­tis ir šyp­te­lė­ jo: – Tie­sa, per ke­lias sa­vai­tes ma­ čiau gat­vė­je dvi kar­ves. Ne­te­ko su­ tik­ti nė vie­no el­ge­tos ar su­luo­šin­to žmo­gaus.“ Tam, kad Ke­ra­los vals­ti­ja ski­ria­si nuo di­džio­sios In­di­jos da­lies, ma­ tyt, įta­kos pa­da­rė ka­dai­se ją oku­ pa­vę po­rtu­ga­lai. Be­je, šio­je da­ly­je ke­liau­to­jas ma­tė be­ne dau­giau ka­ ta­li­kų baž­ny­čių nei in­duis­tų šven­ tyk­lų.

Pag­rin­di­nis E.Ko­le­vai­čio ke­lio­ nės tiks­las bu­vo nau­jas fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mas, to­dėl daug lai­ko kau­nie­ tis pra­lei­do gy­ven­da­mas ne tu­ris­ ti­nė­je vie­to­vė­je, o ne­to­li žve­jų kai­ mo prie In­di­jos van­de­ny­no.

Ne­to­li nuo tos vie­to­vės yra dau­ gy­bė ka­na­lų, kur ver­da gy­ve­ni­mas.

Fo­tog­ra­fo dė­me­sį pa­trau­kė van­dens ly­gį re­gu­liuo­jan­ti drė­ki­ni­mo sis­te­ ma, ku­ri per me­tus pa­de­da užau­ gin­ti tris ry­žių der­lius.

La­bai gi­lių įspū­džių pa­li­ko į kran­ tą grįž­tan­tys žve­jai. Tuo­met veiks­ mas ve­ja veiks­mą. In­di­jos van­de­ ny­no pa­kran­tė­je ban­gos ne­bū­na itin di­de­lės, bet jos la­biau stip­rios, to­dėl lai­ve­liams pa­siek­ti kran­tą la­ bai sun­ku. Lai­ve­liams, už­kė­lus juos ant sma­luo­tų rąs­tų, iš­temp­ti pri­ reik­da­vo ke­lio­li­kos vy­rų. „Daž­niau­siai dar­bą da­ly­da­vo­ si de­šim­tys žmo­nių, – ma­tė Ed­ mun­das, grei­tai su­si­drau­ga­vęs su ge­ra­šir­džiais in­dais. – Su pin­ti­nė­ mis pa­si­ti­kę lai­ve­lius, į jas pilda­ vo žu­vis. Vie­ni pin­ti­nes ne­šda­vo per ban­gas ir per­duo­da­vo ki­tiems, šie per­duo­da­vo tuš­čius krep­šius.

Kran­te jau vyk­da­vo pre­ky­ba, šur­ mu­liuo­da­vo daug žmo­nių.“ Kas­tos vis dar eg­zis­tuo­ja

Rea­ly­bė: šis tu­pin­tis vy­ras į jū­rą žvel­gia ne dėl ro­man­ti­kos.

Ko­kie bū­na žve­jų lai­mi­kiai? Di­ džiau­sias – ra­ja, ku­rią tem­pė trys vy­rai. Fo­tog­ra­fas ma­tė ir la­bai daug ma­žų, pa­kran­tė­je iš­mes­tų stri­me­ lių, ku­rias tuoj pat pul­da­vo šu­nys, var­nos, o grei­tai – ir kir­mė­lės.

Ro­man­ti­ka: ke­lias vieš­na­gės Ke­ra­los vals­ti­jo­je die­nas E.Ko­le­vai­tis pra­lei

Žmonės: In­di­jo­je ne­trūks­ta ža­vių gra­žio­sios ly­ties at­sto­vių, vai­kų akys da

„Stri­me­lė­mis, ku­rias mes val­ go­me džio­vin­tas, jie le­si­na viš­čiu­ kus“, – šyp­te­lė­jo E.Ko­le­vai­tis.

Ma­žiau­sių stri­me­lių ne­val­go net ir sun­kiau­siai gy­ve­nan­tys žmo­ nės. Juos di­de­lė­mis žu­vi­mis su­šel­ pia žve­jai.

Už fo­tog­ra­fa­vi­mą žmo­nės ne­ pra­šė pi­ni­gų, nors E.Ko­le­vai­tis da­ vė ru­pi­jų su ra­men­tais pa­kran­tės smė­liu vaikš­čio­jan­čiai nu­skriaus­ tų­jų kas­tos var­guo­lei. „Kas­tos vis dar eg­zis­tuo­ja. Ža­vi vieš­bu­čio ad­mi­nist­ra­to­rė pri­si­pa­ ži­no, kad dėl šios prie­žas­ties ne­ga­li iš­te­kė­ti už že­mes­nės kas­tos vy­ro, –

pa­sa­ko­jo Ed­mun­das. – Jei vy­ru­kas iš kšat­ri­jų (val­do­vų) kas­tos su­si­ tuoks su ja, jis bus lai­ko­mas pa­vo­ gu­siu jos atei­tį.“ Bū­da­mas čia E.Ko­le­vai­tis ne­ma­ tė triukš­mau­jan­čių, pik­tų, ag­re­sy­ vių žmo­nių, nors jie sun­kiai dir­ba, o už­dir­ba ne­daug ir gy­ve­na daug var­gin­giau nei lie­tu­viai.

Lais­vo­mis aki­mir­ko­mis žmo­nės daug juo­kau­ja, žai­džia kor­to­mis, mė­gau­ja­si ar­ba­ta su pie­nu, bend­ rau­ja.

Tuk­tu­ko vai­ruo­to­jas Su­ni­las fo­ tog­ra­fui pa­pa­sa­ko­jo, kad bro­lio že­mė­je ren­gia­si sta­ty­tis na­mu­ką,

23

Šeštadienis, sausio 12, 2013

aukštyn žemyn

i sa­vai­tes – tik dvi kar­vės gat­vė­je

i­do plau­kio­da­mas lai­vu ir gro­žė­da­ma­sis uni­ka­liais pa­kran­tės vaiz­dais.

aug pa­sa­ko be žo­džių, o vyrai drau­giš­ki ir links­mi. Vienas jų atliekamų triukų – arbatos vėsinimas.

ku­ris kai­nuos apie 4 000 do­le­rių.

Su­sid­rau­ga­vęs su kau­nie­čiu in­das jį pa­kvie­tė į sa­vo kai­my­no duk­ters ves­tu­ves.

Ves­tu­vė­se – 1 000 da­ly­vių

„De­ja, at­vy­kau jau po ofi­cia­lios ce­ re­mo­ni­jos, – Ed­mun­das sa­kė ne­ si­ti­kė­jęs, kad san­tuo­ka įvyks taip grei­tai, per dvi va­lan­das. – Tai bu­ vo kuk­lios ves­tu­vės, jo­se da­ly­va­vo apie 1 000 žmo­nių. Mo­te­rys – ryš­ kiais sa­riais. Da­žais iš­gra­žin­ti bu­ vo ir dau­ge­lio vai­kų vei­dai. Jau­ni­kis vil­kė­jo bal­tais marš­ki­niais, o nuo­ ta­ka – ryš­kiais, spal­vin­gais, auk­su

Į at­lai­dus žmo­nės plū­do pa­lai­mi­ni­ mo. Mu­zi­kan­tai ir trys gie­do­to­ jai bu­vo itin ener­gin­gi, o kai ku­rie – net tran­so bū­se­nos. puoš­tais dra­bu­žiais. Jos ran­kos bu­ vo iš­mar­gin­tos įvai­riais raš­tais ch­ na da­žais.“

E.Ko­le­vai­tis jau­nuo­sius pa­ma­ lo­n i­n o al­b u­m u „Pan­gea“, mie­ lai bu­vo kvie­č ia­m as prie sta­l o, klau­s i­m ais ata­k uo­ja­m as links­ mų vai­k ų.

Vi­si 1 000 ves­tu­vių da­ly­vių, ku­ rių dau­giau­sia jau­nie­siems do­va­ no­jo pi­ni­gų, bu­vo pa­vai­šin­ti iš di­d e­l ių ka­t i­l ų. Žmo­n ės gru­p ė­ mis bu­vo so­di­na­mi prie sta­lų, kur ant pal­mės la­po gau­da­vo mais­to.

Pa­si­so­ti­nu­siuo­sius keis­da­vo ki­ ti sve­čiai.

At­lai­dai bu­vo dar vie­na šven­tė, ku­rio­je da­ly­va­vo kau­nie­tis. Nak­tį su sa­vo gi­du Su­ni­lu ten ap­si­lan­kęs

Ed­mun­do Ko­le­vai­čio nuo­tr.

lie­tu­vis ste­bė­jo­si In­di­jo­je ma­ty­da­ mas sa­vo­tiš­kas ka­ta­li­kų apei­gas. „Di­de­lį įspū­dį pa­da­rė ke­lias­de­ šim­ties žmo­nių or­kest­ras. Gro­jo ne tik ke­lio­li­ka būg­ni­nin­kų, bet ir tri­m i­t i­n in­kai, smui­k i­n in­kai, kla­vi­ši­nin­kai. Vie­nas mu­zi­kan­ tas gro­jo flei­ta. Į at­lai­dus žmo­ nės plū­do pa­lai­mi­ni­mo, o at­vi­ro­je pa­la­pi­nė­je bu­vo su­reng­tos vai­šės.

Mu­zi­kan­tai ir trys gie­do­to­jai bu­ vo itin ener­gin­gi, o kai ku­rie – net tran­so bū­se­nos“, – ma­tė E.Ko­le­ vai­tis.

Pir­mą kar­tą In­di­jo­je jis lan­kė­si prieš 30 me­tų. Da­bar, anot fo­tog­

ra­fo, ša­lis la­bai pa­si­kei­tu­si. Mo­ te­rys drą­siai flir­tuo­ja ir juo­kau­ja, gat­vė­se – nau­ji au­to­mo­bi­liai. Nu­ vy­kęs iki di­des­nio mies­to Ko­či­no Ed­mun­das ma­tė tik vie­ną se­no­ vi­nį in­dų au­to­mo­bi­lį, o ir tas pri­ klau­sė am­ba­sa­dai. „Tie­sa, ma­č iau di­d e­l ius gam­ ti­n ius rei­k a­l us at­l ie­k an­č ius žmo­n es, – po aki­m ir­kos juo­k ė­ si E.Ko­le­vai­tis. – Pak­ran­tė­je. Iš to­liau at­ro­dė, kad ke­li vy­rai tu­ pi ant že­mės ir ro­man­tiš­kai žvel­ gia į jū­rą. Ir tik priar­tė­jus ar­čiau paaiš­kė­jo, kad tai ro­man­tika ne­ dvel­kia.“

24

Šeštadienis, sausio 12, 2013

aukštyn žemyn

Kon­di­te­riui gardžiausia – sil­kė

Sal­du: V.Raim­gu­ži­nas per neil­gą sa­vo gy­ve­ni­mą jau pa­ga­mi­no ir pa­puo­šė tūks­tan­čius tor­tų.

Jau 15 me­tų kon­di­te­riu dir­ban­tis Va­le­ri­jus Raim­gu­ži­nas – be­ne vie­nin­te­lis Kau­ne ne tik ga­mi­nan­tis, bet ir puo­šian­ tis tor­tus vy­ras. 34 me­tų kau­nie­tis pri­si­pa­žįs­ta, kad sal­du­ my­nų jis ne­mėgs­ta.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Pa­ga­mi­no jau tūks­tan­čius

„Nuo vai­kys­tės la­bai pa­ti­ko ga­ min­ti, nors iš pra­džių tai bu­vo ne sal­du­my­nai, – šyp­so­si Kau­no pre­ ky­bos ir vers­lo mo­kyk­lo­je kon­di­te­ ri­ją bai­gęs lie­tu­vių ir baš­ki­rų krau­ jo tu­rin­tis Va­le­ri­jus.

Jo tė­tis Bo­ri­sas 1963 m. at­vy­ko dirb­ti į „Ache­mą“, tad V.Raim­gu­ ži­nas gi­mė Lie­tu­vo­je. „La­bai mė­gau pieš­ti, lip­dy­ti iš mo­lio, to­dėl na­mie pa­ti­ko ne tik kep­ti tor­tus, skruz­dė­ly­nus, bet ir juos puoš­ti, gra­žin­ti“, – pri­si­me­ na kon­di­te­ris.

Pir­masis bly­nas, tiks­liau, tor­ tas, vy­rui šiek tiek pri­svi­lo, ta­čiau tė­t is, ma­m a Va­l en­t i­n a, tuo­m et dar bu­v ę gy­v i mo­č iu­t ė Fe­l i­c i­ja ir vė­liau žu­vęs bro­lis Via­čes­la­ vas la­bai ge­rai įver­ti­no pa­ga­min­ tą „Pen­si­nin­ką“ (da­bar­ti­nį „Me­ daus“ tor­tą).

Kiek nuo to lai­ko pa­ga­mi­no tor­ tų Va­le­ri­jus? Jis juo­kia­si: „Oi, ne­ ži­nau, ne­skai­čia­vau, bet la­bai la­ bai daug.“ Ka­dai­se, dar dirb­da­mas vie­na­me gar­sia­me pre­ky­bos cent­re, jis kas­ dien pa­ga­min­da­vo apie 300 ne itin su­dė­tin­gų tor­tų. „Da­bar per die­ną pa­ga­mi­nu apie 15–20 pro­gi­nių tor­tų, – skai­čiuo­ ja Va­le­ri­jus ir pri­du­ria, kad šven­ti­

niu pe­rio­du, ypač prieš Ka­lė­das ir Nau­juo­sius me­tus, te­ko per die­ną pa­ga­min­ti ir apie 100 tor­tų. – Bet po to­kios 12 va­lan­dų dar­bo die­nos grį­žus na­mo apie juos ne­be­sino­ri gal­vo­ti.“ Tie­siai į mo­ters šir­dį?

Mo­to­cik­lai, pia­ni­nai, au­to­mo­bi­liai, kom­piu­te­riai, te­le­vi­zo­riai, te­le­fo­ nai, vai­kiš­kų ani­ma­ci­nių fil­mu­ kų per­so­na­žai, pi­kan­tiš­kos vy­ro ir mo­te­rų kū­no da­lys ar spe­cia­ lios sta­ti­nės, kur pa­si­sle­pia nuo­gi strip­ti­zo šo­kė­jai – tai vis tor­tai.

Daug mie­liau su­ val­gau ma­ri­nuo­tą agur­kė­lį ar sū­rios sil­kės. „Žmo­nių fan­ta­zi­ja be­ri­bė, to­dėl ga­mi­na­me įvai­riau­sius tor­tus, – šyp­so­si Va­le­ri­jus, pa­ste­bė­jęs, kad sun­kiau­sia for­muo­ti di­de­lius, apie 100 ir dau­giau ki­log­ra­mų sve­rian­ čius tor­tus. – Ga­mi­nant tor­tus vai­kams rei­kia per­žiū­rė­ti dau­gy­bę ani­ma­ci­nių fil­mu­kų, kad jų he­ro­ jai bū­tų iden­tiš­ki ir vai­kai juos at­ pa­žin­tų. Bet neį­ma­no­ma, kad tor­ tas vi­siš­kai ne­si­skir­tų nuo no­ri­mo daik­to, kaip to kar­tais rei­ka­lau­ja žmo­nės. Mais­tas ir liks mais­tu.“

Tor­tų ma­das vis dar dik­tuo­ja pran­cū­zai, nors lie­tu­viai ma­žai nuo jų at­si­lie­ka, nau­do­ja tas pa­čias ža­ lia­vas, nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas. „Svar­biau­sia, kad bū­tų nau­do­ ja­mos na­tū­ra­lios me­džia­gos, – į klau­si­mą, ko­kie tor­tai ska­niau­ si, at­sa­ko Va­le­ri­jus. – Taip, da­bar kai ku­rie nau­do­ja ir daug dirb­ti­nių me­džia­gų. Ar svei­ka­tai ne­ken­kia da­žai? Sai­kin­gai nau­do­ja­mi val­go­ mie­ji da­žai jo­kios įta­kos ne­tu­rės.“ Kon­di­te­ris tei­gė, kad vy­rai la­ biau mėgs­ta sal­džius, rie­bes­nius, ka­lo­rin­ges­nius tor­tus, o mo­te­rys – leng­ves­nius, gai­ves­nius: su grie­ti­ nė­le, vai­siais. „Tam įta­kos tu­ri ir ka­lo­ri­jos, ku­ rias, ma­tyt, skai­čiuo­ja mo­te­rys, – pri­pa­ži­no tor­tų ga­min­to­jas ir nu­ si­juo­kė: – Nors ke­lią į mo­ters šir­dį ga­li­ma ras­ti ir ga­mi­nant ska­nius tor­tus.“ Per šven­tes sal­du­my­nų ne­val­go

Kaip rea­guo­ja žmo­nės, su­ži­no­ję, kad vy­ro dar­bas – ga­min­ti tor­tus?

Dau­ge­liui tai ke­lia nuo­sta­bą, nors drau­gai jau se­niai prie to pri­pra­to ir pa­ten­kin­ti tri­na ran­kas, nes ži­ no, kad į šven­tes Va­le­ri­jus ateis su ska­niai pa­ga­min­tu tor­tu.

Su tė­vais gy­ve­nan­tis vy­ras ne­sle­ pia, kad jo na­mų šal­dy­tu­ve daž­nai yra tor­to. Tie­sa, pa­sta­rai­siais me­ tais kon­di­te­ris sten­gia­si, kad jų bū­ tų re­čiau.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Grei­tai pa­ga­mi­na­mo Va­le­ri­jaus ka­ra­me­li­nio tor­to (3–4 žmo­nėms) re­cep­tas Pro­duk­tai Dvi skar­di­nės ka­ra­me­li­zuo­to su­

tirš­tin­to pie­no „Ru­du­du“, 250 g svies­to, 250 g na­tū­ra­lios grie­

ti­nė­lės, 250 g cuk­raus, 150 g džio­vin­tų sly­vų, 150 g grai­ki­

nių rie­šu­tų, dvie­jų pa­ke­lių švie­sių sau­sai­nių

(„Gai­de­lis“ ar pan.)

Ga­mi­ni­mas Ant skar­de­lės pa­ties­ti svies­ti­nio po­ pie­r iaus ar fo­l i­jos, pa­da­r y­t i ap­va­l ią for­mą. Kraš­t us su­for­muo­t i iš svies­ ti­nio po­pie­riaus.

„Se­niau kas ant­rą die­ną na­ muo­se bū­da­vo tor­tas, – šyp­so­si V.Raim­gu­ži­nas. – Da­bar už­ten­ka 2–3 per mė­ne­sį. Vis dėl­to tai – cho­les­te­ro­lis.“ Per kiek lai­ko grei­čiau­siai Va­le­ ri­jus pa­ga­mi­na tor­tą?

Nuo su­te­p i­m o iki pa­p uo­š i­ mo už­ten­ka 30 mi­nu­čių. Ne­se­ niai kaip tik na­mie ir ga­mi­no pa­ pras­tą, bet ska­nų tor­tą iš varš­kės, sau­sai­nių.

Tie­sa, Va­l e­r i­jaus tė­vai la­bai mėgs­ta sal­du­my­nus ir mie­lai mė­ gau­ja­si sū­naus dar­bu, ku­rio re­

Dug­n ą iš­dė­l io­t i di­de­l iais, pa­t ru­pin­ tais sau­s ai­n ių ga­b a­l ais.

Svies­t ą, grie­t i­nė­lę ir cukrų pus­va­ lan­d į vir­t i iki gels­vos, gin­t a­ro spal­ vos ma­s ės.

Ma­s ę su­m ai­š y­t i su su­t irš­t in­t u pie­ nu „Ru­du­du“ ir iš­p lak­t i plak­t u­v u iki pu­r ios ma­s ės. Ne­t u­r int plak­t u­ vo, šaukš­t u la­b ai ge­rai iš­t rin­t i ir su­ mai­š y­t i „Ru­du­du“ ir iš­v ir­t ą ma­s ę. Į ją su­b er­t i grai­k i­n ius rie­š u­t us, džio­v in­t as sly­v as ir su­t ru­p in­t us li­k u­s ius sau­s ai­n ius. Iš­m ai­š y­t i ir su­p il­t i ant pa­r uoš­tos for­mos. Vi­ są ma­s ę su­s paus­t i, vir­š ų iš­ly­g in­t i šaukš­t u.

For­m ą su tu­r i­n iu įdė­t i į šal­dy­t u­v ą, kad tor­t as su­bręs­t ų ir su­s ting­t ų.

zul­ta­tai į kū­ną jiems nei­na – nei Bo­ri­sas, nei Va­len­ti­na ant­svo­rio ne­tu­ri.

75 ki­log­ra­mus sve­rian­tis Va­le­ ri­jus sal­du­my­nų ne­mėgs­ta. Ret­ kar­čiais iš pro­fe­si­nio smal­su­mo jis pa­ra­gau­ja kon­ku­ren­tų ga­mi­na­mų tor­tų ar pa­si­mė­gau­ja tra­piais kon­ di­te­ri­jos ga­mi­niais. Mėgs­ta­miau­ si – su vai­siais. „Daug mie­liau su­val­gau ma­ri­ nuo­tą agur­kė­lį ar sū­rios sil­kės“, – juo­kia­si ne­rū­kan­tis vy­ras ir pri­du­ ria, kad per Nau­juo­sius ne­su­val­gė nė kąs­ne­lio tor­to.

25

šeštadienis, sausio 12, 2013

menas ir pramogos

Naujasis teatras – miestui ir VDU Teat­ro ger­bė­jus ga­ li­ma nu­džiu­gin­ti – Kau­ne at­si­ra­do nau­ ja pro­fe­sio­na­li teat­ ro erd­vė – Vy­tau­ to Di­džio­jo uni­ver­ si­te­to (VDU) teat­ras, pir­ma­sis pro­fe­sio­ na­lus uni­ver­si­te­to teat­ras Lie­tu­vo­je, kvie­sian­tis žiū­ro­vus į spek­tak­lius ir su­si­ ti­ki­mus su įžy­miais žmo­nė­mis.

Vei­dai: nau­jo­sios sa­lės įkur­tu­vių pro­ga sce­no­je pa­si­ro­dė teat­ro va­do­vė G.Pik­ty­tė ir jos sce­nos par­tne­ris spek­tak­ly­je „At­si­tik­ti­nis žmo­gus“ A.Dap­šys.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Pag­rin­di­nis prio­ri­te­tas – ko­ky­bė

VDU teat­ras – tai nau­ja kū­ry­bos erd­vė, skir­ta bend­riems jau ži­no­mų ir per­spek­ty­vių jau­nų me­ni­nin­kų iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio pro­jek­tams, tai – kū­ry­bi­nė stu­di­ja, skir­ta VDU vai­ dy­bos pro­gra­mos ir ki­tų Me­nų fa­ kul­te­to spe­cia­ly­bių stu­den­tams, ku­rio­je jie ga­li dirb­ti su pro­fe­sio­na­ liais teat­ro me­ni­nin­kais, da­ly­vau­ti teat­ro pro­ce­se ir jį ty­ri­nė­ti. „Rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad tai nė­ra teat­ro stu­di­ja ar mė­gė­jiš­kas teat­ ras, t. y. tam tik­ra lais­va­lai­kio pra­ lei­di­mo for­ma vai­di­nant, ne – tai

nau­jas pro­fe­sio­na­lus ka­me­ri­nis teat­ras, ku­ria­me bus sta­to­mi spek­ tak­liai, tu­rin­tys pa­grin­di­nį – pro­ fe­sio­na­lu­mo, ko­ky­bės prio­ri­te­tą, – ak­cen­ta­vo nau­jo­jo VDU teat­ro ir vai­dy­bos stu­di­jų pro­gra­mos va­do­ vė – Auk­si­nių sce­nos kry­žių no­mi­ nan­tė ak­to­rė doc. Go­da Pik­ty­tė. Šven­ti­nį VDU teat­ro ati­da­ry­ mo va­ka­rą bu­vo pa­ro­dy­ta gar­sios šiuo­lai­ki­nės pran­cū­zų dra­ma­tur­ gės Yas­mi­nos Re­zos tra­gi­ko­me­di­ ja „At­si­tik­ti­nis žmo­gus“, ku­rią re­ ži­sa­vo Jo­nas Vait­kus. Spek­tak­ly­je vai­di­na ak­to­riai Go­da Pik­ty­tė ir Ar­vy­das Dap­šys.

Spek­tak­lis, ku­ria­me iš Pa­ry­ žiaus į Frank­fur­tą rie­dan­čio trau­

ki­nio ku­pė tė­ra du vei­kė­jai – vy­ ras ir mo­te­ris – bus ir to­liau VDU teat­ro re­per­tua­re. Kaip ir spek­tak­ lis, taip pat Y.Re­za „Trys gy­ve­ni­mo ver­si­jos“ (rež. Ag­nius Jan­ke­vi­čius) – leng­vas in­te­lek­tua­lus vai­di­ni­ mas, tra­ge­di­jos ir ko­me­di­jos sin­ te­zė, ku­rio­je dvi šei­mos su­si­du­ria su šiuo­lai­ki­nės vi­suo­me­nės ke­lia­ mais iš­šū­kiais. „Per mė­ne­sį pa­ro­dy­si­me du sa­vo teat­ro spek­tak­lius ir du at­si­vež­ti­ nius, taip pat or­ga­ni­zuo­si­me su­si­ ti­ki­mus su me­ni­nin­kais, įžy­miais žmo­nė­mis. Šie su­si­ti­ki­mai jau or­ ga­ni­zuo­ja­mi, juo­se da­ly­va­vo sce­ nog­ra­fas Ser­ge­jus Bo­cul­lo, ak­to­rė Jū­ra­tė Onai­ty­tė, sau­sio 16 d. sve­

Už­ku­li­siai: su­si­kaup­ti prieš žen­giant į sce­ną ak­to­riai ga­lės įreng­tuo­se spe­cia­liuo­se gri­

mo kam­ba­riuo­se.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

čiuo­sis ant­ro­po­lo­gas pro­f. Gin­ tau­tas Ma­žei­kis, o jų me­tu VDU vai­dy­bos stu­di­jas pa­si­rin­kę jau­ nuo­liai pa­ruo­šia mu­zi­ki­nę pro­ gra­mą, – pa­ste­bi G.Pik­ty­tė, – vi­ sas ki­tas teat­ro lai­kas – stu­di­joms, nes spe­cia­ly­bės pa­skai­tos vyks­ ta čia.“ Jau­ki erd­vė

Die­ną, dar ke­le­tą va­lan­dų prieš VDU teat­ro ofi­cia­lų ati­da­ry­mą, šia­me teat­re vy­ko vo­ka­lo pa­skai­ ta stu­den­tams, vė­liau G.Pik­ty­tė su A.Dap­šiu re­pe­ta­vo „At­si­tik­ti­nį žmo­gų“, o vi­sai vė­lai lie­jo­si svei­ ki­ni­mai, iš­sa­ky­tos vil­tys, pa­ža­dai ir lū­kes­čiai.

„Aki­vaiz­du, kad neat­si­tik­ti­nai šį VDU teat­ro ati­da­ry­mo va­ka­rą bu­ vo pa­ro­dy­tas „At­si­tik­ti­nis žmo­ gus“ – vi­sais at­žvil­giais stip­rus spek­tak­lis, tar­si nu­ro­dan­tis teat­ ro bū­si­mus sie­kius, – pa­si­džiau­gė VDU rek­to­rius pro­f. Zig­mas Ly­de­ ka. – Apsk­ri­tai la­bai džiau­giuo­si, kad Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ te yra pui­kus ka­me­ri­nis or­kest­ras, pri­rei­kus VDU Mu­zi­kos aka­de­mi­ jo­je ga­li­ma su­bur­ti vi­są sim­fo­ni­ nį or­kest­rą ir štai da­bar tu­ri­me pro­fe­sio­na­lų teat­rą – me­no erd­ vę ne tik VDU stu­den­tams, bet ir vi­siems, my­lin­tiems teat­rą, be­ si­do­min­tiems me­nu žmo­nėms.“

26

Erd­vė: nau­jo­jo teat­ro sa­lė bus skir­ta ne tik sce­ni­nei kū­ry­bai, bet ir su­si­ti­ki­mams su teat­

ra­lais, teat­rui ar­ti­mais ki­tų sri­čių me­ni­nin­kais bei moks­li­nin­kais.

26

šeštadienis, sausio 12, 2013

menas ir pramogos

Naujasis teatras – miestui ir VDU Iš bū­si­mo su­si­ti­ki­mo su pro­f. G.Ma­žei­kiu anon­so: „Už­da­ri va­ka­rai VDU teat­re jau tam­ pa tra­di­ci­ja... Pi­g iau­si (10 li­tų) bi­lie­ tai graibs­to­m i, lyg mė­siš­k i py­ra­ gai­čiai per ve­ge­ta­riš­kus pus­ry­čius (O.Hen­ry ga­lė­tų su­pyk­ti už apy­tiks­ lę ci­ta­tą), o dėl bran­giau­sių (20 li­tų) kar­tais ky­la ne­di­de­lių su­si­stum­dy­ mų tarp tur­tin­go­sios Kau­no bo­he­ mos da­lies. Pa­si­tai­ko net ap­ga­vys­ čių. Mies­to uni­ver­si­te­tų stu­den­tai, no­rė­da­m i už­si­t ik­r in­t i sė­d i­mą vie­ tą, ban­do ap­si­mes­t i ži­no­mais ar­ chi­tek­t ais, mu­z i­k an­t ais, re­ž i­s ie­ riais, moks­li­nin­kais, ra­šy­to­jais, ak­ to­riais, dai­li­nin­kais, poe­tais ar žur­ na­lis­tais.

Sa­vi: po spek­tak­lio, ofi­cia­liai pa­skel­bu­sio VDU teat­ro gy­va­vi­mo pra­džią, Kau­no aka­de­mi­nė bend­ruo­me­nė, teat­ro my­lė­to­jai bend­ra­vo neo­fi­cia­lio­

je ap­lin­ko­je.

Jau­ki ka­me­ri­nė, iš­ 25 ra­din­gai pa­nau­do­ ta VDU teat­ro erd­vė nu­tei­kia ma­

lo­niai vos įžen­gus. Ir nors teat­ro va­do­vė G.Pik­ty­tė sa­ko, kad teat­ ras pra­si­de­da nuo ge­ro spek­tak­lio, juo­di teat­ro in­ter­je­ro to­nai, di­džiu­ liai veid­ro­džiai ir ži­ban­tys švies­ tu­vai, re­gis, by­lo­ja apie kū­ry­bi­nius slė­pi­nius ir pa­slap­tį – tar­si sa­vai­ me imi lauk­ti kaž­ko ple­ve­nan­čio virš bui­ties.

Spek­tak­liai ir su­si­ti­ki­mai

Ga­na grei­tai re­ži­sie­rius Ar­tū­ras Arei­ma pra­dės re­pe­tuo­ti nau­ją pa­ sta­ty­mą pa­gal pran­cū­zų eg­zis­ten­ cia­lis­to Jea­no Pau­lio Sartre‘o no­ ve­lių ins­ce­ni­za­ci­jas – jo prem­je­ra nu­ma­ty­ta ba­lan­džio pra­džio­je.

VDU vai­dy­bos spe­cia­ly­bės stu­ den­tai šį ru­de­nį jau de­biu­ta­vo Na­ cio­na­li­nia­me Kau­no dra­mos teat­re re­ži­sie­riaus A.Jan­ke­vi­čiaus spek­ tak­ly­je-ma­ni­fes­ta­ci­jo­je „Gel­bė­ki­ me mei­lę“ pa­gal Lie­tu­vo­je ne­se­niai vie­šė­ju­sio dra­ma­tur­go Da­nie­lio

Da­nis kū­ri­nį „Ak­me­ni­nių šu­nų bu­ či­niai“.

A.Jan­ke­vi­čius bu­vo pa­ten­kin­tas vai­dy­bos spe­cia­ly­bės stu­den­tų po­ ten­cia­lu, atei­ty­je jis taip pat sta­tys spek­tak­lį VDU teat­re. O kaip VDU teat­ro va­do­vė, ar ne­nu­si­vy­lu­si ak­ to­ri­nio meist­riš­ku­mo sie­kian­čiais jau­nuo­liais?

Tai nė­ra teat­ro stu­ di­ja ar mė­gė­jiš­kas teat­ras, ne – tai nau­ jas pro­fe­sio­na­lus ka­ me­ri­nis teat­ras, ku­ ria­me bus sta­to­mi spek­tak­liai.

„Dar praė­jo ne­daug lai­ko, stu­ den­tai mo­ko­si tik nuo ru­dens, – pa­ste­bė­jo G.Pik­ty­tė, – da­bar po se­si­jos jiems – ato­sto­gos, nors jie

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ren­gia mu­zi­ki­nį pa­si­ro­dy­mą sau­sio 16 d. vyk­sian­čiam su­si­ti­ki­mui su fi­ lo­so­fu G.Ma­žei­kiu, taip pat vai­dins spek­tak­ly­je „Gel­bė­ki­me mei­lę“.

Tai­gi nuo pir­mų die­nų su kū­ry­ ba atei­ties pla­nus sie­jan­tys stu­ den­tai pra­ti­na­mi prie min­ties, kad me­ni­nin­kas nie­ka­da nea­tos­to­gau­ ja? „Taip, nes tai ir tie­sa“, – juo­ kia­si ak­to­rė G.Pik­ty­tė, stu­den­tams dės­tan­ti ir sce­nos me­ną.

La­bo­ra­to­ri­ja stu­den­tams

VDU vai­dy­bos pro­gra­mo­je nė­ ra įpras­to vie­no re­ži­sie­riaus kur­ so, tar­kim, G.Pik­ty­tė dės­tys tik du se­mest­rus, vė­liau stu­den­tai su­si­ tiks su ki­tais me­ni­nin­kais ir dės­ ty­to­jais. „Apsk­ri­tai nau­jo­ji vai­dy­bos stu­ di­jų pro­gra­ma su­da­ry­ta gal­vo­jant apie pla­taus iš­si­la­vi­ni­mo me­ni­ nin­ką, ku­ris pa­žin­tų įvai­rias me­no ir moks­lo sri­tis, pa­ga­liau, kad bū­ si­mie­ji me­ni­nin­kai ge­bė­tų sa­va­ ran­kiš­kai rea­li­zuo­ti sa­vo su­ma­ny­ mus“, – pa­žy­mi G.Pik­ty­tė.

Tai­gi VDU teat­ras – taip pat ir kū­ry­bi­nė stu­di­ja, la­bo­ra­to­ri­ja, skir­ta VDU Vai­dy­bos stu­di­jų pro­ gra­mos ir ki­tų Me­nų fa­kul­te­to spe­ cia­ly­bių stu­den­tams, ku­rio­je jie ga­li dirb­ti su pro­fe­sio­na­liais teat­ro me­ ni­nin­kais, da­ly­vau­ti pro­fe­sio­na­laus teat­ro pro­ce­se ir jį ty­ri­nė­ti.

VDU Vai­dy­bos stu­di­jų pro­gra­ ma – vie­nin­te­lė aukš­tais aka­de­ mi­niais ko­ky­bės ir tarp­tau­ti­niais pro­fe­si­niais stan­dar­tais pa­grįs­ta vai­dy­bos stu­di­jų pro­gra­ma Lie­ tu­vo­je. Šio­mis stu­di­jo­mis sie­kia­ ma pa­reng­ti aukš­čiau­sios kva­li­fi­ ka­ci­jos me­ni­nin­kus, ku­rie ge­bė­tų kū­ry­biš­kai su­de­rin­ti vai­dy­bos, re­ ži­sū­ros, teks­tų kū­ry­bos pra­kti­kas bei ju­de­sio ir bal­so įgū­džius pro­ fe­si­nei kar­je­rai teat­re, ki­ne, te­le­ vi­zi­jo­je ir ki­to­se šiuo­lai­ki­nio me­no for­mo­se. Ti­ki­ma­si, kad pro­gra­ma išug­dys sa­va­ran­kiš­kus ir nau­jo­ vėms im­lius kū­rė­jus, ge­ban­čius sėk­min­gai in­teg­ruo­tis įvai­rio­se šiuo­lai­ki­nio me­no ir kū­ry­bi­nių in­ dust­ri­jų sri­ty­se.

Kas gi le­mia spar­čiai au­gan­t į už­da­ rų va­ka­r ų po­pu­l ia­r u­mą? Ži­no­ma: gy­va sty­g i­nė, kla­vi­ši­nė, dump­l i­nė ir ki­to­k ia mu­zi­ka, eta­ti­nis 18 vai­dy­ bos stu­den­tų cho­ras, kan­dus kri­ti­ kės ko­men­ta­ras, neiš­se­mia­ma ve­ dė­jo pa­s a­ko­ja­mų is­to­r i­jų „krai­te­ lė“... Bet vi­sų pir­ma – per­so­na, sė­ din­ti va­ka­ro žvaigž­dės fo­te­ly­je. Po šmaikš­tuo­lio sce­nog­ra­fo ir kos­tiu­ mų dai­l i­n in­ko Ser­ge­jaus (Ser­žo) Bo­cul­lo ir teat­ro pri­ma­do­nos Jū­ ra­tės Onai­t y­tės, šį kar­t ą sce­no­je iš­v y­si­me žmo­g ų, pri­ta­r ian­t į min­ čiai, kad spek­tak­l io (ar­ba re­g i­n ių ap­skri­tai) vi­suo­me­nė – tai ka­pi­ta­ liz­mo deg­ra­da­v i­m ą mas­k uo­jan­ čios dirb­t i­nės rea­ly­bės re­z ul­ta­tas (da­bar už lais­vą ci­ta­v i­mą tu­rė­t ų su­pyk­ti Guy De­bor­das). Sun­kus iš­ ban­dy­mas teat­ro my­lė­to­jams? Ki­ta ver­tus, pa­sak va­ka­ro sve­čio, „žmo­ gus, ku­ris sa­ko, kad yra lais­vas be dra­mos, me­luo­ja“. Pro­fe­so­r ius, ku­ rio ei­l i­nę mo­nog­ra­fi­ją, pra­mai­šiui su Char­le­so Bu­kovs­k io ir Eduar­ do Li­mo­no­vo ro­ma­nais iš­lei­do lei­ dyk­la „Ki­tos kny­gos“ ir ku­r io teks­ tus pub­l i­kuo­ja anar­chi­ja.lt. Jau tur­ būt aiš­kė­ja va­ka­ro žvaigž­dės si­lue­ tas... Jei – ne, rei­kė­tų rim­tai per­ž iū­ rė­t i skai­to­mos li­te­ra­t ū­ros są­ra­š ą (ar­ba tie­siog žvilg­te­lė­ti į VDU teat­ ro pla­ka­tus).

Ir dar: at­si­ž velg­da­m i į nuo­la­t i­n ių už­da­ro va­ka­ro da­ly­vių pra­šy­mus, or­ga­ni­za­to­riai nu­ta­rė žiū­ro­vus ap­ do­va­no­ti iš­skir­ti­ne ga­li­my­be da­ly­ vau­ti dis­ku­si­jo­je!“

Susitikimas: „Uždaro“ vakaro

svečias G.Mažeikis.

kas: Susitikimas su Prof. G.Mažeikiu. kur: VDU teatre (daukanto g. 27). kada: Sausio 16 d. 19.30 val.

27 3

šeštaDIENIS, sausio 12, 2013

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������������������������ 29 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

Klasifikuoti

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

KONKURSAS KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS DIREKTORIAUS PAREIGOMS EITI Kauno technikos kolegijos taryba skelbia konkursą Kauno technikos kolegijos direktoriaus pareigoms eiti.

Pretendentų kvalifikaciniai reikalavi- Pretendentai privalo pateikti šiuos domai: kumentus: ĩ aukštasis universitetinis išsilavinimas ĩ prašymą Kolegijos tarybos pirmininkui dėl leidimo dalyvauti konkurse; (ne žemesnis kaip magistro ar jam ĩ gyvenimo aprašymą (forma pateikta prilygintas kvalifikacinis laipsnis); www.ktk.lt); ĩ asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; ĩ ne mažesnė kaip 3 metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje ir 5 ĩ išsilavinimą patvirtinančių dokumentų ir jų priedų kopijas; metų vadybos patirtis; ĩ strategiją įgyvendinant Kolegijos tikslus; ĩ pasirašytą sąžiningumo deklaraciją ĩ lietuvių kalbos mokėjimas; (forma pateikta www.ktk.lt); ĩ kitus dokumentus, kuriuos, pretenĩ vienos iš užsienio kalbų (anglų, vodento nuomone, tikslinga pateikti kiečių arba prancūzų) mokėjimas. konkursui.

Dokumentai priimami iki 2013 m. vasario 12 d. 12 val.

Dokumentus užklijuotame voke su tekstu „KTK direktoriaus konkursui“ pateikti asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku Kauno technikos kolegijos Personalo skyriui (106 kab.), Tvirtovės al. 35, Kaunas.

Rinkimai vyks 2013 m. vasario 26 d. Kauno technikos kolegijoje, Tvirtovės al. 35, Kaunas. Kiekvienam pretendentui bus praneštas individualus atvykimo į posėdį laikas.

Informacija apie organizuojamą konkursą ir rinkimus teikiama darbo dienomis 8–16 val., tel. (8 37) 308 636. KTK direktoriaus rinkimų tvarkos aprašas pateiktas interneto svetainėje www.ktk.lt.

Siūlo darbą Anglija! Narcizų skynimas, pakavimas; sandėliai. Kaina 430 Lt! wwwextratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1065385

Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms; Vokietijoje – motelių valytojoms, elektrikams, santechnikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

1065154

atstovauja DYNEA, WAGNER, BARPIMO, DUNANTE&VIVAN kompanijoms Lietuvoje ir Latvijoje bei tiekia medienos gaminių, baldų ir metalo apdirbimo pramonei klijus, lakus, dažus, technologinę įrangą, ieško BARPIMO kompanijos dažų

PARDAVĖJO-TECHNOLOGO (TECHNIKO) metalo apdirbimo pramonės įmonėms

Darbo pobūdis: ĩ Naujų klientų paieška Lietuvoje ir Latvijoje, bendradarbiavimas su esamais pirkėjais. ĩ Parduodamos produkcijos pristatymas, techninės technologinės konsultacijos, dažų technologiniai bandymai ir įdiegimas metalo apdirbimo gamybos įmonėse.

Reikalavimai: ĩ Aukštasis ar aukštesnysis išsilavinimas. ĩ Pageidautina ne mažesnė kaip 2–3 metų panašaus darbo patirtis. ĩ Dažymo įrangos pritaikymo išmanymas būtų privalumas. ĩ Iniciatyvumas, gebėjimas ir noras dirbti savarankiškai, pozityvumas bendraujant su klientais. ĩ Derybų įgūdžiai. ĩ B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. ĩ Būtina mokėti anglų ir rusų kalbas.

Mes siūlome: ĩ Geras darbo sąlygas, kompetenciją ir gebėjimus atitinkantį darbo atlyginimą ir motyvacinius priedus. ĩ Visas socialines garantijas, draudimą. ĩ Mokymus ne Lietuvoje. ĩ Įmonės automobilį.

Iki sausio 22 d. savo CV ir motyvacinį laišką su nurodytu pageidaujamu atlyginimu siųsti e. paštu arturas@klijupasaulis.lt.

Anglų kapitalo tekstilės įmonė Ariogaloje siūlo verpalų gamybos technikos inžinieriaus darbą. Reikalavimai: elektros-automatikos išsilavinimas, gera anglų kalba, mechanikos žinios. Privalumai: panašaus darbo patirtis. Tel. 8 610 01 411, e. paštas infolt@camirafabrics.com.

1064861

DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS. IŠVYKIMAS SAUSIO, VASARIO MĖN. ANGLIJOJE: NARCIZŲ PAKAVIMAS FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com.

1065077

Elektros prekių parduotuvei reikalingi pardavėjai-vadybininkai. Kviečiame į pokalbį sausio 15 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV).

UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.

1065151

Įmonė ieško dizainerio maketuotojo. Darbas su reklamos kūrimu, įvairių reklaminių akcijų, susijusių su restoranų veikla maketavimas, taip pat interneto svetainės FB profilio priežiūra, reklaminių filmukų kūrimas, fotografavimas. Reikalinga patirtis šioje srityje.

Kontaktai: komercija@bajorukiemas.lt, tel.

8 652 12 146.

1063310

Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 698 44 495.

1061957

Panemunėje reikalinga auklė pusantrų metų berniukui. Tel. 8 686 44 667.

1065073

Kepyklėlių tinklui reikalingi patirties turintys tešlų formuotojai, konditeriai, kepėjai. „Urmo“ bazė ir PC „Molas“. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com.

1063964

1062413

Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje.

Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121.

1059312

UAB „Hidraulikos centras“ ieško šaltkalviosuvirintojo. Darbo užmokestis sutartinis.

Tel. 8 611 11 193.

1063384

UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų dujomis ir elektra bei ventiliacinių sistemų montuotojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086.

1057008

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1058882

Paslaugos Medikų

1065232

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

1059803

Reikalinga SPAUDOS PARDAVĖJA. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.

1064700

Reikalinga valytoja dirbti 2 kartus per savaitę miesto Centre. Tel. 8 656 85 356, 8 692 52 591, e. paštas info@valymaskaune.lt.

1065437

Reikalingas darbuotojas (ūkio daliai), turintis vairuotojo pažymėjimą. Darbas nuo 6 val. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel.

(8 37) 204 293.

1065079

Reikalingas pagalbinis miško darbininkas.

Suteikiamas nemokamas gyvenamasis būstas. Gali būti su šeima. Tel. 8 686 30 214.

1064891

Reikalingas vadybininkas dirbti Kaune, bendrovėje, atstovaujančioje gamybos ir pakavimo įrangos gamintojui NVS ir Baltijos šalyse.

Būtinos anglų ir rusų k. žinios. Apmokome.

Atlyginimas 1300 Lt, atskaičius mokesčius.

CV siųsti cv.personalui@gmail.com.

1062830

Reikalingi pagalbiniai darbininkai dirbti statybos darbus. Tel. 8 685 01 565.

1063488

20 % NUOLAIDA VIENINTELEI LIETUVOJE TRIMATEI PAGRINDINIŲ ORGANŲ IR SISTEMŲ DIAGNOSTIKAI 3D METATRON4025 CLINICAL APARATŪRA. Nustatome ligas esant ankstyvoms jų stadijoms, mikroelementų, mineralų trūkumą, alergenus, psichoemocines būsenas, parenkame vaistus ir sudarome tikslią gydymo bei mitybos programą. „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis; tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt.

1063613

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1065378

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.

Dantų gydymas ir protezavimas. Akcija: metalo keramika – 300 Lt! Konsultacija nemokama, užsiregistravus tel. 203 101, 8 672 44 348.

Reikalingos siuvėjos (-ai) siūti operacijomis tekstilės gaminius. Kauno centras, 1 pamaina. Tel. 8 608 06 591.

Kamuoja nepageidaujami apgamai, karpos, pigmentinės dėmės ar kiti erzinantys odos dariniai? Greitas ir švelnus gydymas Vokietijos mokslininkų sukurtu ir kliniškai patvirtintu NAUJAUSIOS KARTOS LAZERIU „MCL 30 Dermablate Fractional Er:YAG“! Daugeliu atvejų užtenka tik vienos gydymo procedūros, kad ir vėl džiaugtumėtės nepriekaištinga oda! DĖMESIO! Sausio mėnesį, atliekant bet kurio odos darinio šalinimo procedūrą lazeriu, gydytojo dermatologo konsultacija – NEMOKAMA! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1061308

1065494

Išvykimas sausio mėn. Anglijoje – fabrikai, narcizai, paukštynas. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Statybos įmonei reikalinga (-as) BUHALTERĖ (-is) Kaune. DARBO APRAŠYMAS: 1. Visas įmonės finansinis, mokesčių apskaitos organizavimas ir vedimas. 2. Finansinių ataskaitų, atskaitomybės ir mokesčių deklaracijų rengimas. 3. Įmonės veiklos finansinė analizė ir valdymo ataskaitų vadovybei rengimas. REIKALAVIMAI: 1. Baigtas ir įgytas aukštasis išsilavinimas, buhalterinės apskaitos – finansų sritys. 2. Būtina turinti (-s) patirties statybinėje įmonėje ne mažiau kaip 5 metus. 3. Apskaitą bei mokesčius reglamentuojančių teisės aktų išmanymas. 4. Kruopštumas, atsakingumas, savarankiškumas, punktualumas, teigiamas požiūris į darbą.

5. Darbas programa DB apskaita (būtų privalumas). Kontaktai tel. (8 37) 392 602, 8 698 29 560. CV siųsti avona@avona.lt.

Rytinei spaudai išvežioti reikalingas vairuotojas, turintis mikroautobusą. Darbas nuo 6 iki 8 val. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.

1065075

Siuvyklai reikalingos siuvėjos (-ai) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir overlokais. Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 652 40 623.

1062626

Transporto įmonei reikalingi vairuotojai (CE kategorija). Darbas su tentinėmis puspriekabėmis. Baltijos šalys–Baltarusija–Rusija.

Tel. 8 676 07 020.

1065188

1064733

1065379

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, sausio 12, 2013

klasifikuoti skelbimai Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

Paslaugos Medikų

1049123

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

1061769

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

1057792

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1057800

Konsultuoja gyd. neurologas. Efektyvus gydymas esant galvos, stuburo, sąnarių skausmams. Reabilitacija po traumų, sumušimų. Gyd. masažai, mankštos, fizioterapija su 35 % nuolaida. „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis; tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt.

1063611

Norintiesiems atsikratyti priklausomybės alkoholiui ir rūkymui pagal Šičko metodą sausio 21 d. 18 val. organizuojamas kursas. Konsultuoja patyręs specialistas iš Vilniaus. Tel. 8 659 37 024.

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt.

1060217

Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

1062314

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

1064821

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

1058966

Taisome nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Perkaso takas 3. Garantija.

Gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073.

1065160

Statybos, remonto

1057837

Profesionalus masažuotojas dirba miesto centre. www.masazas55.lt. Tel. 8 643 30 000.

1064678

Psichologų konsultacijos ir tyrimai, psichikos ligų gydymas, kompiuterinis nervų sistemos ištyrimas, kodavimas, išblaivinimas.

Pagalba net ir sudėtingais atvejais klinikoje „Neuromeda“! Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.

1058630

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

1055788

Automobilininkams

Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt.

1061729

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

1061534

Santechnikai atlieka visus vidaus darbus.

Padeda pigiau įsigyti prekių ir jas pristato.

Tel. 8 630 60 166.

1062678

Apdailos, remonto darbai. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, grindų įrengimas. Tel. 8 620 93 471.

1051690

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1060787

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

1060718

Atliekame visus vidaus statybų darbus. Tel. 8 675 82 921.

1065346

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas.

Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1054021

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1057912

Dedu laminuotas grindis, kalu dailylentes, statau duris, spynas. Glaistau, dažau.

Smulkūs santechnikos ir elektros darbai.

Tel. 8 689 30 950.

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

1060755

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

1064990

Buitinės technikos remonto

1062876

Griauname pertvaras, tapetuojame, glaistome, dažome, montuojame gipskartonį, plastiką, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 614 59 727.

1065274

HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Asfalto duobių taisymas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

1062815

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1062292

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1061944

AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu.

Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194.

1064800

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1061972

Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1059820

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Perkaso takas 3. Garantija. Gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073.

1065159

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

1062024

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.

1060811

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOSIOS DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai, ritininės užuolaidos, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas. Tel. 8 654 34 270.

1064752

1065096

Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

1063033

1063592

SAULĖS ELEKTRINĖS – projektai, tiekimas.

Elektros generatoriai. Šilumos siurbliai.

Vėdinimas su rekuperacija. Kolektoriai.

Tel. 8 603 18 700; pvLT@live.com.

1065026

Termovizoriumi nustatome: namo izoliacijos, grindinio šildymo defektus. Konsultuojame būsto izoliacijos klausimais. Tel. 8 657 45 006, e. paštas sauliusmazas6@gmail.com.

1063961

Tinkavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelių klijavimas, staliaus ir kt. darbai. Ilgametė patirtis, kokybė. Tel. 8 687 64 567, 346 162.

1064233

Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921.

1064809

Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas.

Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.

1062698

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1055508

www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt.

1049868

www.meistras24.lt. Atliekame santechnikos, šildymo, vėdinimo ir smulkius montavimo darbus, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 22 33 11, 8 699 49 955, e. paštas andrius@agiris.lt.

1051966

1061350

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1061362

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

1060602

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

1060101

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1062644

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

1055000

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1052015

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058639

Geromis kainomis perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597.

1062672

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1060626

1062014

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1059326

Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime!

NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai.

Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.

1061806

Superku aukso laužą, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantų karūnėles (gali būti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuvių autorių paveikslus, įvairių šalių karinę atributiką. Tel. 8 681 17 830.

Perka

1061914

Baldžių

1064934

Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.

1065355

Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1059382

Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais ir jo likučius. Mokame iki 2 Lt už l. Pasiimame.

Tel. 8 647 52 729.

1060395

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.

1047520

Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

1060412

1065051

Vidaus įrangos

1047463

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

1052100

Kitos

Sniego kasimas rankiniu būdu. Medžių, krūmų pjovimas, šakų smulkinimas. Tel. 8 616 71 652, e. paštas gintaras_sakavicius@yahoo.com.

Šarvuotos durys butams, namams, laiptinėms. Durų remontas. Nuolaidos! Galimybė pirkti išsimokėtinai. Tel. 8 604 01 136.

PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336.

1054332

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

1061696

1061320

Šventėms Muzikantas – švenčių vedėjas su įspūdinga vakaro programa, pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

1060351

Kaminų įdėklai, dūmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.

Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034.

1064757

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1041882

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

ALADINO valykla valo kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

1065152

Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006.

1060746

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, maišytuvus, gyvatukus. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 646 03 025.

1053012

1063549

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais.

Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.

Nebrangus ir kokybiškas butų, laiptinių remontas, glaistymas, dažymas, tapetavimas. Plastikinių langų apdaila. Tel. 317 126, 8 605 67 438.

1062632

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

1063513

1060108

1064810

Kompiuterininkų

1065170

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

Metalinių konstrukcijų, nestandartinių gaminių gamyba. Nerūdijančio plieno, juodųjų metalų suvirinimas, remonto paslaugos.

Garantija. Tel. 8 657 71 770.

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

1063278

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. www.kaunakiemis.lt 1060232

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

1065508

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Dalį namo prestižinėje vietoje Metelių g. (mūrinis, b. p. 156 kv. m, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, autonominis šildymas). Tel. 8 687 79 361.

1062207

4 kambarių butą Dainavoje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787.

1061841

2 k. butą Partizanų g., Dainavos r. (b. pl. 45 kv. m, 5/5 a., tvarkingas, tuščias, be tarpininkų). Tel. 8 686 15 562.

1062407

2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, kambariai 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848.

1063139

2011 m. įrengtą butą (64 kv. m) šalia Kauno marių (autonominis šildymas, maži mokesčiai, rami, graži aplinka). Be tarpininkų. Kaina 199 999 Lt. Tel. 8 648 13 768.

1065207

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

1032363

29 3

šeštaDIENIS, sausio 12, 2013

klasifikuoti skelbimai parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Domeikavoje, Žalio kalno g., 15–20 a sklypus. 1 a kaina 3800 Lt. Kelias, elektra, vanduo, šalia miškas, graži rami vieta su vaizdu. Be tarpininkų. Tel. 8 654 43 665.

1063408

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

1058748

Nuosavoje valdoje 2 k.butą Biržų g., Žaliakalnyje (b. pl. 36 kv. m, 2/2 a. mediniame name, naujai suremontuota, šildymas – iki 100 Lt). 47 800 Lt. Tel. 8 600 67 665.

1059222

Padedu skubiai parduoti, išnuomoti, nusipirkti įvairų NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ. Dirbu individualiai. Turiu rekomendacijas, jei reikia. Paslaugų kaina tikrai protinga. Laukiu skambučių. Tel. 8 630 00 439.

1063306

Zapyškyje 2 a. namo 1 a. (rūsys su katiline, garažas, šiltnamis, ūkinis pastatas, gamtinės dujos, kietasis kuras). Kaina sutartinė.

Ir greta 16 a žemės sklypas, 1 a kaina 4 800 Lt. Tel. 8 628 57 851.

1064812

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

1058793

Savininkas parduoda 33,4 a (namų v.) ir 1 ha (žemės p.) sklypus prie Klaipėdos, Ginduliuose. Visos komunikacijos, geras privažiavimas. Tel. 8 620 30 045.

1065106

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1053797

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

1029475

Statybinės medžiagos YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

1060967

Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.

1060963

Maisto prekės Parduodu: morkas, 1 kg – 0,60 Lt; burokėlius, 1 kg – 0,50 Lt. Tel. 8 604 00 447.

1064958

Ūkininkas – sufasuotas maistines bulves.

Atveža. Tel. 8 683 10 864.

1061997

Kitos prekės Parduodamas BUAB „Kremontė“ turtas: plaukų priežiūros priemonės (lakas, šampūnas, putos ir t.t.), kirpėjų įrankiai ir priemonės. Pradinė turto pardavimo kaina 26000 Lt. Išsamesnė informacija tel. 8 678 80 274, e. p. giedriuia@gmail.com.

1065235

Parduodamas BUAB „Plieno raštas“ priklausantis pastatas – tepalų sandėlis, un.

Nr. 1996-0015-8252, žym. plane 33F0b, plotas 17,00 kv. m, esantis R.Kalantos g.

76, Kaunas. Turtas parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 100 Lt. Informacijos tel. 8 678 80 274, e. paštas giedriuia@gmail.com.

1065162

Parduodame įvairias malkas (dvimetriais, trinkomis, skaldytas), atraižas, sausas medienos atliekas (sukrautos į konteinerius po 2 erd.). Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626.

1063207

Parduodu geros kokybės malkas: beržines, alksnines, drebulines, atvežu miškavežiu, tvarkingai sukraunu. Tel. 8 616 24 843, e. paštas vviolleta@gmail.com.

1062723

Parduodu įvairias malkas trinkelėmis, skaldytas, atvežu po 10 erdmetrių. Tel. 8 652 65 157, e. paštas dubderevo11@gmail.com.

1065356

Pigiai parduodu sportinį bėgimo taką ir kitą sportinį inventorių. Dvi siuvimo mašinas – „Singer“ kojinę, elektrinę ir overloką. Trailerį 4 vietų (šaldytuvas, dujinė viryklė, dušas, tualetas, spintos). Tel. 8 650 53 943.

1062869

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas ir rąsteliais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com.

1065112

Prekiaujame kokybiškomis akmens anglimis sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816.

1065219

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel.

746 419, 8 612 63 246.

1055556

Skaldytas malkas (7 kub. m): eglė – 550 Lt, juodalksnis – 700 Lt, beržas – 800 Lt. Tel. 8 686 30 214.

1064889

Skelbiamas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos išleistų knygų išpardavimas-aukcionas, kuris vyks 2013 m. sausio 16 d. 12 val. LPKTS salėje (Laisvės al. 39, Kaune). Knygų sąrašas – www.lpkts.lt. Informacija tel. 8 614 85 117.

1063047

Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161.

1059157

Kviečia Mieli SENJORAI, „Jogos akademija“ kviečia Jus jaukioje aplinkoje pastiprinti savo sveikatą, pasisemti teigiamų emocijų, atitolinti senatvę. Senjorų grupės užsiėmimai vyksta kiekvieną darbo dieną Savanorių pr. 192, 4 aukštas. Tel. 8 652 47 399.

1063391

INFORMACIJA TAUTODAILININKAMS IR PREKYBININKAMS! Kviečiame atvykti ir registruotis prekiauti Užgavėnių renginyje, kuris vyks vasario 9 d. (šeštadienį) Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Prekybininkams maistu – nuo sausio 14 d. iki sausio 21 d. Tautodailininkams ir meistrams – nuo sausio 21 d. iki vasario 8 d. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės tel. 8 682 20 669. Registracijos adresas: 22 kab., J.Aisčio 2, Rumšiškės, Kaišiadorių r.

1065163

30 2

šeštaDIENIS, sausio 12, 2013

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Įvairūs

Mokyklėlės

Nuomoja RUTA model school kviečia 4–8 m. vaikus. Jūsų vaikučiai mokysis šokio pradmenų, gražios eisenos, aktorystės, susipažins su mados ir grožio abėcėle, daug bendraus, įgis pasitikėjimo savimi, dalyvaus renginiuose. 9–14 m. jaunimą, mėgstantį ir besidomintį mada ir šokio pasauliu.

Jūs dalyvausite kolekcijų pristatymuose, šou programose, koncertinėse kelionėse, konkursuose. Pageidaujantieji galės dalyvauti papildomuose stiliaus, sceninio makiažo, dietologo ir kituose užsiėmimuose, dalyvauti fotosesijoje, ruoštis modelių konkursams. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. Tel. 8 673 15 075, e. paštas marina@rutamodel.com, adresas Savanorių pr. 206, 2 a., Kaunas. www.rutamodel.com.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ KETURVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – nuo 218 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

„COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – nuo 422 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS KLAIPĖDA–KYLIS

KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – 1324 Lt dviem į abi puses (galioja nuo 2013 01 10)

Didieji išpardavimai Vokietijoje VIETA KAJUTĖJE – nuo 242 Lt.

Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt

KVIEČIA MOKYTIS SKRAIDYTI! Rengiami šie pilotų kursai: pilotų mėgėjų (PPL) licencijai gauti; ultralengvų lėktuvų pilotų (ULO) licencijai gauti. Aviacinės teorijos kursai vyksta Kęstučio g. 27, Kaunas, KTU, 213 auditorija. Laukiame jūsų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. www.aerokaunas.lt. Tel. (8 37) 391 400, 8 687 45 132, 8 680 48 187, 8 687 15 895.

1062620

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

Moksleivius ir studentus mokau matematikos bei fizikos. Tel. 229 589, 8 601 68 963.

1062403

1061406

MC ,,Žinių gausa“ sausį prasideda daug naujų mokymo grupių – anglų, vokiečių, rusų, norvegų k., pasirengimo IELTS egzaminui. Dar gali prisijungti ir Tu! Tel. (8 5) 272 4182, 8 640 12 573; www.ziniugausa.lt.

1065398

1065176

1065074

Nemokami anglų k. kursai. Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Draugystės g. 1. Tel. 8 645 56 358.

1063082

Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (ilgalaikei nuomai). Tel. 8 684 55 498.

1062667

Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000.

1064628

Ūkininkas pirktų arba išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 611 54 462.

Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1055632

Kelionės

KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPELIS“ priima berniukus: 4–5 metų – į mažylių chorą „Varpelis“; 5–7 metų – į jaunučių chorą „Mažasis Varpelis“; 7–9 metų – į jaunučių chorą „Varpelis“; 9–18 metų – į berniukų ir jaunuolių chorą „Varpelis“. Priėmimas vyksta darbo dienomis 9–17 val. Tel. 320 486, D.Poškos g. 4, www.varpelis.com.

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

Naujais metais pasižadėjote pradėti šokti?! NEMOKAMI linijinių šokių užsiėmimai sausio 14, 16, 17 ir 18 d. Centre, Vilijampolėje ir Aleksote – pradedantiesiems! Ateikite, pabandykite ir likite su VIENA LINIJA, nes tik čia madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų. Patyrę ir energingi vadovai išmokys jus jaustis komfortiškai ant parketo. Pradėję šokti linijinius, atrasite daugiau šviesių gyvenimo pusių! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665.

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1063265

1065401

Naujas privatus darželis Šančiuose. Renkamos grupės vaikučių nuo 8 mėn. ir vyresnių.

Siūlų g. 5, www.7nykstukai.lt. Tel. 8 656 52 203, e. p. info@7nykstukai.lt.

1065180

1057254

Visada svajojai šokti? Žaviesi moderniu ir šiuolaikiniu šokiu? Šią galimybę Tau suteikia Kauno šokio teatras AURA! Kviečiami pradedantieji ir pažengusieji į naujai formuojamą studiją: pirmadieniais 16.30–17.30; antradieniais 15–16.15 ir ketvirtadieniais 18–9.30 val.

M.Daukšos g. 30A, Kaunas, tel. (8 37) 202 062, e. p. info@aura.lt; www.aura.lt.

Mielos ponios ir panelės! Jeigu norite būti gražios, kviečiame į kosmetologijos ir makiažo kursus. Užsiėmimų pradžia vasario 11 d. Tel. 8 600 22 530, (8 5) 272 4182; www.zinija.lt.

1063289

Vieno kambario butą su visais patogumais Partizanų g. 194. Nuomos kaina 300 Lt plius mokesčiai. Tel. 8 687 51 168.

Išsinuomoja

Mokymai

Šokiai, dainavimas

DAINAVIMO STUDIJA „SVAJONIŲ GIJA“ priima 4–14 m. vaikus. Mokome dainuoti ir šokti, koncertuojame. Užsiėmimai – Centre, Šilainiuose. Tel. 8 610 18 342.

1065226

Išnuomoja 7,2 ha Kauno r., Tauralaukio k., našumas 40, nedirbama, siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 671 08 059.

1062604

1052605

Kviečia mokytis

Butą Griunvaldo g., prie PC „Akropilis“ (II a., 50 kv. m, 2 atskiri kambariai, po remonto, su baldais ir buitine įranga). Tel. 8 655 38 033.

1061029

1055619

Vizos

1062161

Paskolos

Sportas EKOJOGA kviečia į jogos pradedančiųjų užsiėmimus salėje, Laisvės al. 101A. Renkamos rytinės ir vakarinės grupės. Užsiėmimai vyks ketvirtadieniais ir antradieniais 8.30–10 val. ir 18–19.30 val. Daugiau www.ekojoga.lt arba tel. 385 512, 8 656 03 823.

1060083

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1058481

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1051919

Kiti Ieškau moters ar merginos, turinčios ar laimėjusios žaliąją kortą. Atsilyginsiu. Tel. 8 620 26 154, e. paštas linelis86@yahoo.com.

1064855

informuoja APEIKIM LIETUVĄ Sau­sio 13 d. 11 val. – žy­gis, skir­tas Sau­sio 13-ajai. Ren­ka­mės Pa­ne­mu­nė­je, prie pir­te­ lės „Dar­na kū­nui” (A.Sme­to­nos al. pra­džia).

Or­ga­ni­za­to­riai – Žo­lin­čių aka­de­mi­ja.

SVEIKATOS MOKYKLOS UŽSIĖMIMAI Sau­sio 15 d. 18 val. Vai­do­to pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je (Vai­do­to g. 115) – SVEIKATOS mo­ kyk­los už­si­ė­mi­mai. Pa­skai­ta „Že­mai­tis Jur­gis Pa­brė­ža – žo­lin­čius, ku­ni­gas, liau­dies lie­ka­ rius”. Lek­to­rė Da­nu­tė Kun­čie­nė. Ga­lė­si­te už­ si­ra­šy­ti ke­le­tą J.Pa­brė­žos liau­diš­ko gy­dy­mo re­cep­tų, pa­si­vai­šin­ti gy­do­muo­ju pa­plo­tė­liu pa­gal ku­ni­go re­cep­tą ir pu­šų spyg­lių ar­ba­ta.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakš­to g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Sau­sio 14 d. 18 val. KTKC et­ni­nės veik­los stu­ di­jo­je (Kal­nie­čių g. 180) – mo­ky­mai jau­ni­ mui ir su­au­gu­sie­siems „Kū­ry­bos džiaugs­ mai”. Ve­da dai­li­nin­kė Da­lia Žiur­ke­lie­nė.

In­for­ma­ci­ja tel. 8 670 49 904.

Sau­sio 15 d. 18 val. KTKC (A.Jakš­to g. 18) – mo­ky­mai jau­ni­mui ir su­au­gu­sie­siems „Va­ ka­ro­ji­mai sek­ly­čio­je”: ran­ki­nės vė­li­mas. Ve­ da Dai­va Vai­naus­kie­nė. In­for­ma­ci­ja tel. 8 679 36 715.

Sau­sio 16 d. 18 val. – va­ka­ro­nė jau­ni­mui „Šo­kim!”. Ve­da Dau­gai­lė Bra­ziu­ly­tė.

31

šeštadienis, sausio 12, 2013

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai žmonai, techninės priežiūros skyriaus darbuotoją Vytautą KAZLAUSKĄ nuoširdžiai užjaučia AB „Ortopedijos technika“ kolektyvas.

Išėjo... Iš kur negrįžta niekas, Palikus svajones, godas, namus...

Visiems širdy gėla išlieka, Ir skausmas, kad daugiau Jos nebebus.

Mirus mylimai mamai, Albiną VERBYLĄ nuoširdžiai užjaučia „Palemono keramika“ kolektyvas.

AB

Dėkoja Skaudžią netekties valandą nelikome vieni...

Nuoširdžiai dėkojame visiems žmonėms, kurie sunkiomis gyvenimo akimirkomis buvo kartu su mumis, pagerbė malda, nuoširdžiais užuojautos žodžiais ir padėjo palydėti į Amžinojo poilsio vietą brangų vyrą, tėvelį, senelį, prosenelį Vytautą SUČILĄ. Žmona, sūnaus ir dukros šeimos „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmi­ ninkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1059082

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidoja­ me už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume.

K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

1057587

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarp­ tautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g.

81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

1057891

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...

Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJAME: Jonavos g. 40A, S.Žukausko g. 3A, Radvilėnų pl. 15A ir kitose pa­ rapijų šarvojimo salėse, kremavimas, platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas. Jonavos g. 40A šarvojimo salės nemokamai (prie „Undinės“, Senamiestis, Kaunas). Tel. (8 37) 208 366, 8 699 40 723.

1053570

teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau­sio 12 d. 18.30 val. – PREMJERA! Pa­gal Jez But­ter­worth JERUZALĖ. Ko­me­di­ja. Rež.

Ro­lan­das At­ko­čiū­nas.

Sau­sio 13 d. 15 val. – An­ta­nas Škė­ma. BAL­ TA DROBULĖ. Dra­ma. Rež. Jo­nas Ju­ra­šas.

19 val. – Ti­mot­hee de Fom­bel­le. ŠVYTURYS. Vie­nos da­lies mo­nos­pek­tak­lis. Rež. Gin­ta­ ras Var­nas.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sausio 12 d. 18 val. – Cy Colemanas. MIE­ LOJI ČARITI. 2 dalių miuziklas. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Julius Geniušas.

Sausio 13 d. 18 val. – Gaetano Donizetti.

LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiksmų opera.

Muzikos vadovas ir dirigentas Julius Geniu­ šas, pastatymo meno vadovė Dalia Ibel­ hauptaitė, režisierius Gediminas Šeduikis.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Sausio 12 d. 12 val. Mažojoje sceno­ je – GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež.

N.Indriūnaitė (lietuvių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 m.

Sausio 13 d. 12 val. Mažojoje scenoje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 m.

KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt

Sausio 12 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių

juodoji komedija. Režisierius S.Rubinovas.

Sausio 13 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVI­ NĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešim­ ties metų. Režisierius S.Rubinovas.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/

Sausio 13 d. 12 val. – NEĮTIKĖTINI ERNIO ILIUZIONAI. Spektaklis vaikams, mamoms ir tėčiams. Pagal to paties pavadinimo Alano Ayckbourno pjesę.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Sau­sio 13 d. 12 val. – PAGRANDUKAS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

LAIMINGI ŽMONĖS Sau­sio 12 d. 18 val. – spek­tak­lis VISU GREI­ ČIU ATGAL. Re­ži­sie­rius A.Le­be­liū­nas.

renginiai LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS RENGINIAI Sau­sio 12 d. 15 val. Kau­no tau­ti­nės kul­tū­ ros cen­tras (A.Jakš­to g. 18). Ren­gi­nys, skir­ tas Sau­sio 13-ajai. Lek­to­riaus Alek­san­dro Žars­kaus pa­skai­ta „Ke­lias į lais­vę kan­čia nu­žy­mė­tas”. Sig­na­ta­ras Le­o­nas Mil­čius pri­ sta­tys sa­vo po­ezi­jos kny­gas: „Sau­sio nak­tį”, „Že­mės ir lai­ko spal­vos”.

17 val. – Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus so­de­lis. Pi­lie­tiš­ku­mo ak­ci­ja „Svei­ka būk, Lais­ve!”, skir­ta Lais­vės gy­nė­jams. Da­ly­vau­ ja: Ovi­di­jus Vyš­niaus­kas, Eg­lė Bar­šaus­kai­tė, Pet­ras Ven­slo­vas.

Sau­sio 13 d. 10 val. Šv. Ar­kan­ge­lo My­ko­lo (Įgu­los) baž­ny­čia. Šv. Mi­šios už žu­vu­sius Lais­vės gy­nė­jus. Po Mi­šių v­ yks Vai­kų ir moks­lei­vių lais­va­lai­kio cen­tro me­no ko­lek­ ty­vų kon­cer­tas „Var­dan Lie­tu­vos”. Da­ly­vaus mer­gai­čių cho­ras „Ly­ra”, vai­ki­nų an­sam­blis, kan­klių stu­di­ja, šiuo­lai­ki­nių šo­kių stu­di­ja „Vėt­ra”, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių stu­di­ja.

12 val. Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus so­de­lis. Gė­lių pa­dė­ji­mas prie Ne­ži­no­mo ka­rei­vio ka­po ir Lais­vės pa­min­klo.

12.20 val. – vy­ki­mas į Pet­ra­šiū­nų ir Ro­mai­ nių ka­pi­nes pa­gerb­ti žu­vu­sių Lais­vės gy­nė­jų Ti­to Ma­siu­lio ir Juo­zo Vai­do­to at­mi­ni­mą.

Au­to­bu­sai lauks K.Do­ne­lai­čio gat­vė­je, prie Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus.

KITI RENGINIAI Iki sau­sio 30 d. Kau­no m. sa­vi­val­dy­bės Vin­co Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos J.Gruo­ džio pa­da­li­nys (Jo­na­vos g. 182). Spau­di­nių pa­ro­da „Sau­sio 13-ąją pri­si­mi­nus”.

Iki sau­sio 30 d. Kau­no m. sa­vi­val­dy­bės Vin­co Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos „Sau­ lė­te­kio” pa­da­li­nys (K.Bar­šaus­ko g. 92).

Spau­di­nių pa­ro­da „Lais­vės ke­lias”.

Iki sau­sio 30 d. Kau­no m. sa­vi­val­dy­bės Vin­co Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ei­gu­lių pa­da­li­nys (Šiau­rės pr. 95). Spau­di­nių pa­ro­ da „Ir lais­vė mū­sų šir­dy­se gy­va”.

Iki sau­sio 30 d. Kau­no m. sa­vi­val­dy­bės Vin­ co Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos „De­mok­ ra­tų” pa­da­li­nys (Kul­vos g. 24). Spau­di­nių pa­ro­da „Lais­vės kai­na”.

Iki sau­sio 17 d. Kau­no m. sa­vi­val­dy­bės Vin­ co Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Girs­tu­pio pa­da­li­nys (Ko­vo 11-osios g. 22). Spau­di­nių pa­ro­da „At­min­tis gy­va, nes liu­di­ja”.

Iki sau­sio 30 d. Kau­no m. sa­vi­val­dy­bės Vin­ co Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos „Vi­tebs­ ko” pa­da­li­nys (P.Luk­šio g. 60). Spau­di­nių pa­ro­da „Di­džiau­sias tau­tos tur­tas – tai jos lais­vė”.

Iki sau­sio 30 d. Kau­no m. sa­vi­val­dy­bės Vin­ co Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Dai­na­vos pa­da­li­nys (Sa­va­no­rių pr. 380). Spau­di­nių pa­ro­da „Te­gu mei­lė Lie­tu­vos de­ga mū­sų šir­dy­se”.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.kau­nas.lt.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Sau­sio 13 d. 16 val. – kon­cer­tas, skir­tas Sau­sio 13-osios įvy­kiams pri­si­min­ti ir Lais­ vės au­koms pa­gerb­ti.

Da­ly­vau­ja: No­me­da Vil­ka­naus­kai­tė-Ku­ kuls­kie­nė (sop­ra­nas), Jū­ra­tė Land­sber­gy­tė (var­go­nai), Pet­ras Ven­slo­vas (ak­to­rius, skai­to­vas), Kau­no pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras „Ąžuo­ly­nas” (di­ri­gen­tas Ri­čar­das Ku­kuls­kis).

Ren­gi­nio me­tu bus ro­do­mos Sau­sio 13-osios die­nos įvy­kių nuo­trau­kos (au­to­rius Ro­mu­al­das Po­žers­kis).

KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Va­lan­čiaus g. 6

Sau­sio 12 d. – LINKSMASIS ŠEŠTADIENIS. Vi­są die­ną kvie­čia­me šei­mas kur­ti spal­vo­ tus, bliz­gius, uni­ka­lius at­vi­ru­kus ir da­ly­vau­ti re­kor­do sie­ki­me ILGIAUSIA LINKĖJIMŲ GIRLIANDA. Šei­mų vai­kams mu­zie­jaus lan­ ky­mas ne­mo­ka­mas!

Sau­sio 15 d. 16 val. – žy­maus fo­to­gra­fo Al­ gi­man­to Alek­san­dra­vi­čiaus fo­to­gra­fi­jų pa­ro­ dos „Pas­ku­ti­nie­ji LDK pi­lie­čiai” ati­da­ry­mas.

Kvie­čia ap­lan­ky­ti pa­ro­das: Iki va­sa­rio 2 d. – Val­dos Ve­ri­kai­tės per­so­ na­li­nė stik­lo me­no pa­ro­da.

Iki va­sa­rio 2 d. – pa­ro­da „LINKSMŲ ŠVEN­ ČIŲ! Pra­ėju­sio šimt­me­čio eg­lu­tės žais­liu­kai ir svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kai”. Pa­ro­do­je vei­kia spe­cia­li erd­vė kū­ry­bi­nėms dirb­tu­vėms SIEKIME REKORDO: ILGIAUSIA LINKĖJIMŲ GIRLIANDA! Iki va­sa­rio 12 d. – Al­gi­man­to Alek­san­dra­ vi­čiaus fo­to­gra­fi­jų pa­ro­da „Pas­ku­ti­nie­ji LDK pi­lie­čiai”. Pa­ro­do­je su­ži­no­si­te apie du di­džius ir Lie­tu­vai reikš­min­gus po­etus – Ado­mą Mic­ke­vi­čių ir Čes­lo­vą Mi­lo­šą.

Iki va­sa­rio 28 d. – Kau­no mies­to mu­zie­jaus pa­ro­da „1991-ųjų sau­sis Kau­ne”. Pa­ro­do­je pa­ma­ty­si­te au­ten­tiš­kus eks­po­na­tus: Kau­no sa­vi­val­dy­bės te­le­fo­nų skam­bu­čių re­gist­ra­ ci­jos kny­gas, spau­di­nius, fo­to­me­ni­nin­ko Ro­mu­al­do Po­žers­kio nuo­trau­kas.

Ren­gi­niai ne­mo­ka­mi.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Sau­sio 13 d. 12 val. – pro­jek­to „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va” ren­gi­nys. Žo­džio va­lan­do­je ak­to­rius Pet­ras Ven­slo­ vas. Va­len­ti­no Var­no ta­py­bos pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO FILHARMONIJA L.Sapiegos g. 5

Sausio 15 d. 19 val. Kauno bigbendas kvie­ čia prisiminti ilgametį vadovą ir dirigentą Romualdą Grabštą LATINO JAZZ koncerte CALIENTE (isp. šiltai). Bilietus platina TIKETA.

KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS Sąjun­gos a. 13A

Sau­sio 16 d. 11 val. – Kau­no tau­ti­nės kul­tū­ ros cen­tro lek­to­riaus A.Žars­kaus pa­skai­ta „ Žmo­gaus pri­gim­tis: nuo ge­nų iki sie­los”.

kinas „CINAMON“ PLC „Me­ga“ tel. 8 700 70 111

„Ral­fas Grio­vė­jas“ 3D (lie­t. k.) – iki 17 d.

10.35, 12.50, 17*, 19.30** val. (*išsk. 12, 14, 16 d.; **tik 12, 14, 16 d.). „Ral­fas Grio­vė­jas“ (lie­t. k.) – iki 17 d. 11.45, 14, 16.15, 18.30* val. (*išsk. 12, 14, 16 d.). „Kie­ta­šik­niai“ – iki 17 d. 13.10, 18, 20.05, 22.15 val. „Gangs­te­rių me­džio­to­jai“ – iki 17 d. 14.10, 16.35, 19, 21.35 val. „Varg­die­niai“ – iki 17 d. 14.45, 18.05, 21.20 val. „Au­ro­ra“ – 12, 14, 16 d. 18.30 val.; iki 17 d.

12.15, 20.55* val. (*išsk. 12, 14, 16 d.). „Dže­kas Ry­če­ris“ – iki 17 d. 15.20 val. „Sau­lės cir­kas. Vi­sa­tos pa­kraš­ty“ 3D (lie­t. k.) – iki 17 d. 15.05 val. „Pi gy­ve­ni­mas“ 3D – 12, 14, 16 d. 17 val.; iki 17 d. 19.15*, 21.45** val. (*išsk. 12, 14, 16 d.; **išsk. 12 d.). „Pi gy­ve­ni­mas“ – iki 17 d. 11.30 val.; 12, 14, 16 d. 20.55 val. „Zam­be­zi­ja“ (lie­t. k.) – iki 17 d. 11.15 val. „Ho­bi­tas: ne­lauk­ta ke­lio­nė“ 3D – 12 d. 21.45 val.

„FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Gangsterių medžiotojai“ (pasaulinė prem­ jera) – iki 17 d. 17.45, 19.15 (seansas nevyks 16 d.), 22 val.; 12 d. 22.45 val. „Kietašikniai“ (pasaulinė premjera) – iki 17 d. 11.45 (seansas nevyks 12, 13 d.), 16.15 (seansas nevyks 15 d.), 18.45, 21 val.; 12 d.

23.15 val. „Provokuojantys užrašai“ (premjera) – iki 17 d. 15, 21.45 val.; 12 d. 23.59 val. „Karališkas romanas“ (premjera) – iki 17 d.

13.15 val. „Ralfas Griovėjas“ 3D (premjera, liet. k.) – iki 17 d. 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (premjera, liet. k.) – iki 17 d. 11, 16 (seansas nevyks 17 d.), 18.15 val. „Tyli naktis“ (išankstinė, nacionalinė prem­ jera) – 16 d. 19 val.

DAILY CARD PREMJERA. „Paskutinė tvirto­ vė“ – 17 d. 18.15 val. „Pi gyvenimas“ – iki 17 d. 12.15, 15.15, 18.30 val.; 12 d. 23.45 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 17 d. 21.30 val. „Habitas: nelaukta kelionė“ – iki 17 d.

10.30, 17.30 val. „Sėkmės džentelmenai“ – iki 17 d. 20.45 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 17 d. 13.30, 15.45 val. „Vargdieniai“ – iki 17 d. 11.30, 18 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – 12, 13 d.

11.45 val.; iki 17 d. 14 val. „Baimės įlanka“ – iki 17 d. 20.30 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 17 d. 11.15 val. „Optimisto istorija“ – 12 d. 23 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 17 d. 21.15 val.

KITOKIO KINO KLUBAS. „Protingas spren­ dimas“ – 15 d. 16.15 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami.

Bilieto kaina 7 Lt.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Sau­sio 12 d. 16 val. – „Au­ro­ra” (fan­tas­ti­nis fil­mas, 2012 m., Lie­tu­va, rež. Kris­ti­na Buo­ žy­tė, vai­di­na Ma­rius Jam­pols­kis, Jur­ga Ju­ tai­tė, įgar­sin­ta lie­tu­viš­kai). 18 val. – „Mei­lė yra vis­kas, ko rei­kia” (ro­man­ti­nė ko­me­di­ja, Da­ni­ja, Šve­di­ja, Ita­li­ja, Pran­cū­zi­ja, Vo­kie­ti­ ja, 2012 m. rež. Su­san­ne Bier, lie­tu­viš­ki tit­ rai). 20 val. – „Au­ro­ra” (fan­tas­ti­nis fil­mas, 2012 m., Lie­tu­va, rež. Kris­ti­na Buo­žy­tė, vai­di­na Ma­rius Jam­pols­kis, Jur­ga Ju­tai­tė, įgar­sin­ta lie­tu­viš­kai).

Sau­sio 13 d. 14 val. – filmas „Knygnešys” (kostiuminė drama, Lietuva. 2011 m., rež.

Jonas Trunkanas). ĮĖJIMAS NEMOKAMAS (skirta Lietuvos laisvės gynėjų dienai pami­ nėti). 16 val. – filmas „Nežinomi didvyriai” (dokumentinis, Lietuva, 2011 m., rež. Algis Kuzmickas). ĮĖJIMAS NEMOKAMAS (skirta Lietuvos laisvės gynėjų dienai paminėti).

18 val. – „Au­ro­ra” (fan­tas­ti­nis fil­mas, 2012 m., Lie­tu­va, rež. Kris­ti­na Buo­žy­tė, vai­di­na Ma­rius Jam­pols­kis, Jur­ga Ju­tai­tė, įgar­sin­ta lie­tu­viš­kai).

DATOS (sausio 12 d.)

1547 m. gimė Motiejus Strijkovskis, istorikas, poetas.

1628 m. gimė prancūzų rašytojas Charles Perrault – garsiosios pasakos „Batuotas katinas“ autorius.

1826 m. gimė lietuvių rašytojas, dvasininkas Juozapas Silvestras Dovydaitis.

Mirė 1883 m.

1876 m. San Franciske, Kalifornijoje gimė amerikiečių rašytojas Jackas Londonas. 1916 m. Džekas Londonas savo noru pasitraukė iš gyvenimo.

1919 m. įsteigtas Lietuvos Raudonasis Kryžius.

1927 m. gimė poetė Domicelė Juodžiūnaitė.

2004 m. į pirmąją kelionę per Atlantą išplaukė didžiausias pasaulyje kruizinis laivas „Queen Mary 2“, kainavęs 800 mln. JAV dolerių.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Norėsite daug kalbėti, nes būsite puikiai nusiteikęs, kupinas idėjų. Pasinaudokite šia savo būsena ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus.

Jautis (04 21–05 20). Jūsų mąstymas, idėjos, siekis tobulėti gali keistis. Bus daug lengviau susikaupti ir užsiimti svarbiais reikalais. Todėl pirmiausia imkitės sudėtingiausių, labiausiai apleistų ir ilgiausiai atidėliotų planų.

Dvyniai (05 21–06 21). Būsite susitelkęs į kovą dėl valdžios, todėl dings noras tobulinti savo vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės turės neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui.

Vėžys (06 22–07 22). Kas nors jums gali mesti iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Kantrybė ir ramybė tegul tampa jūsų sąjungininkais.

Liūtas (07 23–08 23). Tikėtini emocijų protrūkiai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams.

Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais.

Mergelė (08 24–09 23). Išsiskirs jūsų ir artimųjų požiūriai į tam tikrus dalykus. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos.

Geriau spręskite asmenines problemas.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate nepatenkintas aplinka. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate labai susikaupęs ir greitas. Galbūt jūsų vertinimai ne visada yra teisingi, todėl geriau pasilikite juos sau, o išsakykite tik tada, kai esate visiškai įsitikinęs savo tiesa.

Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite kasdienei rutinai ir nesigriebsite nerealių idėjų atitrūkti nuo tikrovės. Realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Būsite neįprastos nuotaikos, nugrimsite į prisiminimus, svajones. Galbūt sutiksite širdžiai mielą žmogų ir įsimylėsite. Tik neįskaudinkite seno draugo.

Orai

Savaitgalį temperatūra kris vis žemiau, truputį pasnigs. Šiandien temperatūra bus 4–9 laipsniai šalčio. Sekmadienį šals dar labiau: naktį termometrų stulpelis kris iki 10–14 laipsnių, –6 dieną bus 6–11 laipsnių šalčio.

Klaipėda

Šiandien, sausio 12 d.

–9

–7

Telšiai

Šiauliai

–9

Panevėžys

–8

Utena

–9

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

8.36 16.19 7.43 8.26 17.43

12-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 353 dienos.

Saulė Ožiaragio ženkle.

–5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas –1 Brazilija +21 Briuselis +2 Dublinas +5 Kairas +18 Keiptaunas +26 Kopenhaga –2

Londonas +4 Madridas +9 Maskva –9 Minskas –6 Niujorkas +14 Oslas –4 Paryžius +4 Pekinas +1

orai kaune šiandien

Praha –1 Ryga –9 Roma +13 Sidnėjus +25 Talinas –9 Tel Avivas +16 Tokijas +11 Varšuva –1

–4

–4

Marijampolė

Vilnius

–4

Alytus

Vėjas

4–7 m/s

Vardai Arkadijus, Cezarijus, Cezarija, Ernestas, Lingailė, Lingailis, Palemonas, Vaigedas, Hilda.

Skai­čiuos vil­kus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–5

–5

–4

–6

3

–7

–6

–9

–10

2

–11

–5

–12

–10

2

rytoj

poryt

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė kon­kur­ są dėl vil­kų, gy­ve­nan­čių pri­va­čiuo­se ša­ lies miš­kuo­se, po­pu­lia­ci­jos dy­džio nu­ sta­ty­mo. Per­nai vals­ty­bi­niuo­se miš­kuo­ se su­skai­čiuo­ta 250 vil­kų, ta­čiau kiek jų gy­ve­na pri­va­čiuo­se, ne­skai­čiuo­ta. Ne­ pai­sant to, bu­vo pa­tvir­tin­tas mak­si­ma­ lus 50 vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tas. Su­ ži­no­jus, kad jų skai­čius ba­lan­suo­ja ties mi­ni­ma­lia ri­ba, ga­li bū­ti iš­vis už­draus­ ta vil­kų me­džiok­lė. Vil­kų po­pu­lia­ci­jos gau­sos re­gu­lia­vi­mo pla­ne, ku­ris api­brė­ žia šių plėš­rū­nų me­džiok­lės tvar­ką, nu­ sta­ty­ta, kad mi­ni­ma­lus pa­gei­dau­ja­mas vil­kų skai­čius Lie­tu­vo­je – 250.

BNS inf.

įvairenybės

Antrankiai penkiametei Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja ket­vir­ta­die­ nį at­si­dū­rė kri­ti­kos tai­kik­ly­je, kai pa­siun­tė vie­ną pa­rei­gū­nę iš­ves­ din­ti iš mo­kyk­los ka­vi­nės pen­kia­ me­tę, nes jos tė­vai ne­bu­vo su­mo­ kė­ję už duk­ros pie­tus.

Mo­kyk­los, esan­čios Us­ta­ri­co mies­te­ly­je piet­va­ka­ri­nia­me Bas­kų kraš­te, pa­rei­gū­nai sa­kė, kad su­ne­ ri­mę mer­gai­tės, var­du Lea, drau­ gai ma­nė, jog ji bus iš­vež­ta į ka­ lė­ji­mą, kai po­li­ci­nin­kė ją iš­si­ve­dė per pie­tų per­trau­ką. „To­kiu bū­du

vai­kai įkai­tais nei­ma­mi“, – sa­kė Šv.Vin­cen­to mo­kyk­los di­rek­to­rius Laurent’as Aguer­ga­ray.

Mer­gai­tės tė­vai il­giau nei me­tus ne­su­mo­kė­jo už jos mai­ti­ni­mą­si ka­vi­nė­je ir bu­vo sko­lin­gi 170 eu­rų (587 li­tus). Vie­tos me­ras Do­mi­ni­ que’as Les­bats sa­kė ap­gai­les­tau­ jan­tis, kad pa­dė­tis taip su­si­klos­ tė, ta­čiau tvir­ti­no, kad abie­jų Leos tė­vų, ku­rie gy­ve­na at­ski­rai, bu­vo ne kar­tą pra­šo­ma su­mo­kė­ti.

BNS inf.

Iš li­go­ni­nės pa­bė­go į alinę Miun­che­ne vie­nas 94 me­tų pen­ si­nin­kas iš­trū­ko iš kli­ni­kos, kad at­švęs­tų sa­vo gim­ta­die­nį gar­sio­ je šio Vo­kie­ti­jos mies­to ali­nė­je.

Pa­bė­gi­mas paaiš­kė­jo, kai vie­ nas praei­vis tre­čia­die­nį po­že­mi­ nė­je trau­ki­nių sto­ty­je pa­ste­bė­jo pa­gy­ve­nu­sį vy­rą su ka­te­te­riu kai­ rio­jo­je ran­ko­je. Tru­pu­tį ap­svai­ gu­sį se­no­lį jis nu­ve­dė trans­por­to pa­rei­gū­nams, ku­rie iš­kvie­tė po­li­

ci­ją. „Po ke­lių skam­bu­čių paaiš­ kė­jo, kad tas pen­si­nin­kas pa­bė­go iš vie­nos Miun­che­no kli­ni­kos, – sa­ko­ma po­li­ci­jos pa­reiš­ki­me. – Jis pa­ts sa­kė, kad ke­lia­vo į ali­nę pa­ vė­luo­tai švęs­ti gim­ta­die­nio.“ Po­li­ci­ja nu­ro­dė, kad vy­ras bu­ vo grą­žin­tas į li­go­ni­nę, kur gy­dy­ to­jai su­ti­ko leis­ti jam iš­ger­ti sa­vo mėgs­ta­mo pu­to­to gė­ri­mo.

BNS inf.

Pi­to­nas ke­lia­vo zui­kiu Nors šis in­ci­den­tas ne­la­bai pri­mi­nė fil­mo „Gy­va­tės lėk­tu­ve“ sce­na­ri­jų, ta­čiau vie­no oro bend­ro­vės „Qan­ tas“ lėk­tu­vo ke­lei­viai su nuo­sta­ba ste­bė­jo, kaip tri­jų met­rų il­gio pi­to­ nas sten­gė­si iš­si­lai­ky­ti lėk­tu­vo išo­ rė­je per vi­są skry­dį. Ši Aust­ra­li­jos bend­ro­vė nu­ro­dė, kad jos lėk­tu­vas ket­vir­ta­die­nį pa­ ry­čiais pa­ki­lo iš Kvins­lan­do mies­to Kern­so ir iš­skri­do į Pa­pua Nau­jo­ sios Gvi­nė­jos sos­ti­nę Port Mors­bį, o ne­ti­kė­tas ke­lei­vis bu­vo už­šliau­ žęs ant jo spar­no. „Kai lėk­t u­vas pa­s ie­k ė krei­se­ ri­nį aukš­tį, ke­lei­viai pa­ma­tė gy­ va­t ę, – „Qan­to“ at­s to­vas sa­k ė nau­jie­nų agen­tū­rai AFP. – Ji te­ be­bu­vo ant lėk­tu­vo, kai jis at­skri­ do į Port Mors­bį, ta­čiau iki to lai­ ko žu­vo.“ Pa­ma­tę pi­to­ną, ke­lei­viai ste­ bė­jo, kaip rop­lys žūt­bū­ti­nai gru­ mia­si, kad iš­si­lai­ky­tų ant lėk­tu­vo spar­no per smar­kų vė­ją ir di­de­ lį šal­tį per dvi va­lan­das tru­ku­ sį skry­dį.

Ke­lei­vis Ro­ber­tas We­be­ris va­kar sa­kė nau­jie­nų agen­tū­rai „Fair­fax Me­dia“, kad žmo­nės lėk­tu­vo prie­ ky­je apie pi­to­ną ne­ži­no­jo, ta­čiau sė­dė­jusieji ga­le bu­vo „su­tel­kę vi­są dė­me­sį į gy­va­tę ir dis­ku­ta­vo, kaip ji ga­lė­jo pa­tek­ti į lėk­tu­vą“.

Ki­taip nei per 2006 m. fil­mą „Gy­va­tės lėk­tu­ve“, ku­ria­me vai­di­ no ak­to­rius Sa­mue­lis L.Jack­so­nas, šis rop­lys skry­džio ne­sut­rik­dė. „Jo­kios pa­ni­kos ne­bu­vo. Nė aki­ mir­kos nie­kas ne­pa­gal­vo­jo, kad lėk­tu­ve ga­li bū­ti ki­tų gy­va­čių“, – sa­kė R.We­be­ris.

Ke­lei­vis pri­dū­rė, kad gy­va­tė iš pra­džių ra­miai gu­lė­jo su­si­ran­giu­ si, ta­čiau kai vė­jas pa­ga­vo jos uo­ de­gos ga­lą, oro srau­tas ją iš­tem­pė, o gy­vū­nui tai ta­po be­vil­tiš­ka ko­va dėl gy­vy­bės. Vie­nas eks­per­tas sa­

Aki­mir­ka: pi­to­ną, be­vil­tiš­kai ban­džiu­sį iš­si­lai­ky­ti ant lėk­tu­vo spar­no,

įam­ži­no neįp­ras­tą bend­ra­ke­lei­vį ste­bė­ję lėk­tu­vo ke­lei­viai.

kė, kad ta gy­va­tė vei­kiau­siai bu­vo krū­mi­nis rom­ba­pi­to­nis – il­giau­ sia Aust­ra­li­jos gy­va­tė. Šios rū­šies pi­to­nai ga­na daž­ni šiau­rės Kvins­ lan­de. Oro bend­ro­vė „Qan­tas“

„Reu­ters“ nuo­tr.

pa­reiš­kė ne­ži­nan­ti ki­to to­kio nu­ ti­ki­mo, taip pat nu­ro­dė, jog ne­bu­ vo jo­kių ga­li­my­bių, kad rop­lys pa­ tek­tų į lėk­tu­vo sa­lo­ną.

BNS inf.