2013-01-12 Klaipeda

Page 1

6< @.B@ 162;6@ 2 A.

Nr. 9 (19 612)

TAIKIKLYJE

8

10p. viĹł Fikty

santuok

Ĺł pink

QVR[N Ya ]N`NbYV`-_Vb` `XV` ?RQNXa\ 4NYV N[ 7bYVWN[N`

lÄ—s.

l is pasau XI a. s

jo X zas ir

2 A.16 2;6@ @. B@6<

kÄ— da sa s kaĹžka kuomet lininkam nÄ—ra ir nie vo ĹĄa ezas s“, – sa ogau Visgi H.ChĂĄv no Ĺžm bÄ—. Polinuo vie zas. Teisy tyvĹł. ĂĄve alterna Wilpertas, klauso rinktis ry nepri tas Hugo Ch nÄ—ms kas Grego zo ideoloĂĄve lone Ĺžmo analiti liucijos den jo ideo tikos mai, o mas H.Ch – rinki ĂĄvezas apibĹŤdinda rindinÄ—s ĹĄvietimui, „Revo los prezi nybÄ—. dĹžiÄ… „Pag vietiritetas m. H.Ch sakÄ—: sue lias ÄŻ val me nis ke mas. 1998 iĹĄkeltas parstÄ…, gijÄ…, dalys – prio nÄ—s valdĹžios raciVene nÄ— as po mÄ—liai vili jos vers integ vo eili met ne su per syk oďŹ cia prezidento tas ĹĄa- gi rinÄ—s bei ci Amerikos ir nacioka niekuo mas ruo nebu pirmÄ… didatu ÄŻ tynĹł singumas ĂĄvezas kÄ—: „BĹŤda dainaugu bÄ—, Lo kan

ve H.ChĂĄ

cNXN_R-XY Ya ?RQNX a\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

TV ĹĄou

vakarÄ— \ a_

lyvauti

STEBUKLINGA LNK VAIKYSTÄ–S PASA KA `

13

– svarb iausia da ]Ve• [b  @PN[

TV HEROJAI

`VRZ YV[ TVNb XV\ TN V V Ă­ ZR`a

OV WN[aV` XN` [R cf _b

YVbV “ ]N `Nb

Xb `VNZ ny linis tei tas.“ to H.ChtÄ… jis pasa richistu, bĹŤo su jos metĹł buvo TN` \ YV ja, sociasuverenite tÄ— ne tik mark VĂş Q_Nb o po go. Kar su, tapau to velaskistu, ir so aN a\ _ vadovu. ku.“ kad nalinis ĂĄvezas atme taÄ?iau mÄ…jÄŻ \ QVX Torrijo Velasco – noÄ?etinin ĂĄve- lies nyti, tas, V` Obc H.Ch leninizmÄ…, vadina pi YVZ` W ÄŻ valdĹžiÄ… lÄ—jo pama ĹĄeimorksis H.Ch tas mas su tu – anti ga Kelias XN _Ăş N stadomÄ… bei ratijÄ…, arba G.Wilper ir su ma mijoje kytojĹł ezasar kas gas: CN Pinoche damas ar puota jos va litiAĹĄ ne nesu nusi mÄ…. siz sio JAV mok mo mo Ä?iau kuomet ChĂĄv Vargu Drau cialde jÄŻ keliÄ…. Ta garsÄ—ju m. kai go Rafaelis Juolab kad - ď Ž Tarnau si korum puotu po jo nie 1954 sky, pa Hu do taÄ?iau ĹĄ marksiz ku ir zas piktino TreÄ?iÄ… kad jis taip kia jo sklei litikÄ…. ĹĄÄŻ korum Chom ir nau jos ry rÄ—, je gimÄ™spasuks ÄŻ po ti dailinin kÄ… reiĹĄ lizmas“. Noamo kritiko. taip pat valdÄ— ĹĄalÄŻ losoďŹ pridĹŤ bĹŤ tÄ™s prie munistas, lino, yra cia vybe, tikos zas savo ďŹ no paprasFrĂ­asas go svajojo kuris loso tÄ™s ko nepatiks „XXI a. so pibrėŞė, kas rus poli di skur- niu elitu, ĂĄve to Car apibĹŤ tas, taÄ?iau Nesu su nusista . pats Hulo ĹžvaigĹžde. vaikystÄ—s H.Ch dĹžiamashĂĄvezas nea mas, iĹĄsky dino sis iĹĄteklius. preziden mo metais sizmu mÄ…. beisbo nelengvi tai uĹžgrĹŤ gy- jos nesueloje ma lais- su mark nesu mark marksiz si„H.C a. socializ valdy bet ne munizmÄ… nei kriVe Visgi kaime me rimtas jo prieĹĄ nesu nu mas api mÄ… ir „AĹĄ PĂŠrezo nomi ĹĄ ko tas XXI ĹĄis socializ nÄŻ teisingu met tai: nusistatÄ™s ĹĄalies AndrĂŠso linei ir eko si perversbet prie tas, dĹžiame Hugo. Pirmas buvo li Ĺžo su nis ne visuo tai, kad bÄ™, socia jÄŻ suelos kilus sociapagaliau ry nebuvo sÄ—kkimas pat jis cializmas Nesu komu komunizmÄ….“nÄ— visuojaunÄ… lygy zas go pasirin jÄ™s ÄŻ Vene rakamas mo - vÄ™, darumÄ…. Taip zei, Hu Ä?iau bandy mo H.ChĂĄve vÄ™ mas so cializ- statÄ™s prieĹĄ vybos pra ekonomivenimomenÄ—. ÄŽsto tinÄ—je Ka ka lais ta demok soli skyga los to, jo kuriatybinio so politi pervers tas, o ÄŻ kariuo demijÄ… sos dÄ—mesio ri- mui, Naftos Venesue zas supra ÄŻ fija ir laikÄ— save liucijos gÄ—, kad vals lin to gas. Po Filoso revo zas vo tei riasi nuo lpertas.ÄŻvairiomis met buvo H.ChĂĄve liĹł pajamĹł karo aka ĂĄvezas daugriĹł buvo is varo min laikinai ÄŻka metĹł. Ame- H.ChĂĄve cialistinÄ—s met nebu ski jĹł lis. bi resi sakÄ— G.Wi buvo so se, H.Ch s, tarp ku po dve no BolĂ­ kuo LotynĹł LotynĹł kos varikrÄ—damas sta dyti savo ĹžavÄ—jo cializ- mo“, – tu no SimóŞavÄ—josi Che paleistas damas po kojo paramos, ratinÄ—s taÄ?iau nienistinio so ÄŻvyk ĂĄvezas mainomis norÄ—tĹł rÄ— hobiam kri- ĹĄaukliu, kad ne tÄ… negalÄ—s H.Ch jÄŻ domi jis eni Keliau ĂĄvezas ieĹĄ mo at neslÄ—pÄ—, kad dÄ—l paarĹĄiai jo kilti ja. YpaÄ? bÄ—, taip pat sistinio-l biudĹže SÄ…jun- socializ to pradÄ— si ir H.Ch Jis zidennÄ™ Ä—mÄ— m. asmeny idÄ—jomis. zas sÄ—mÄ— ro- rikÄ… Şęs ÄŻ tÄ—vy ĹĄalies pre bera- markĹĄalininkas. kad TarybĹł mode- Amerikoje. integracijos, su dau- formĹł. ekonomika bÄ— 2003 ros li ĂĄve sy ne kius Gueva pimo H.Ch zidento ge ra- o grÄŻ ti tuometÄŻ rÄ… ir jo neo tiems moJis pabrėŞė, socialistiniai valdy- ĹĄio regiono santy lyderiais. „Šalies kai vyriau dĹžius gin tu, jos tinio biĹł tikuo lÄŻ Calde ÄŽkvÄ— ru pre lasco-Alva nors gos ir Kini demokra zas laikÄ—si laikÄ— glau no valsty buvo ir JAVi, tuo me ziĹł iĹĄvar fae sio Pe Ve riuoĂĄve regio koja iĹĄ buvu Francisco nÄ™s, kad ka niĹł tÄ… Ra formas. KriĂĄvezo idÄ—jos, dĹžiu jam dĹžiai re no liai sto linijos H.ChzicinÄ—s val do- gelio svetimos tys, pavyz lo Jua buvo ÄŻsitiki prastĹł Ĺžmo ko- lias nÄ—ms H.Ch tiko. BoĹ ios Ne opo kliu min pa tas mo. Net galÄ—jo ne do. Ĺ is turi ginti pa tinis elitas su Ĺžmo pulistinÄ—s, tytojĹł jÄ—zo ÄŻkvÄ—p ? je sekliai. suomet poli Ĺžintis bÄ—s ir po m. H.ChĂĄve to politine li- nuo Venesuelo kritikai vi leidĹžia mÄ…s dinis menÄ— risiai pa galimy sus, nes 1997 dÄ—jimas vir sios respub ta jÄ—gos as ÄŻpÄ— ti, nors kad ĹĄi ne litiko intere tas. Galiauto Omaro Tordurinkimus to veik ju lim ti vykQuin rĹł iĹĄ vi mai Ga go. liva ta Penkvimiento valdĹžiÄ…, prieĹĄ kad laimÄ— rumpuo preziden jÄŻ su ĹĄios rio vadin tino pat ir kiai iĹĄau vezas, bÄ—, duro suvedÄ— vadovu, ku zui ga, pa dÄ—jimu (Mo riai, taip ses- kal H.ChĂĄ Panamos paskel ti da- smar m. N.Ma Nanumi dentas ÄŻ KubÄ…, kos ju ca). Jo na kÄ—, kad tie maty Prezi ď Ž 2000 rinktas ÄŻ joso sĹŤ rikos ĹĄalies H.ChĂĄve dytis rÄ—tĹł li gy colĂĄiĹĄ vo no mos bÄ…, Ni pub nisu pi tÄ… Re buvo nÄ™ ta ry damas diniu jis rio AmeĹŤkio refor dÄŻ. zas, ir aprĹŤ gli reziden ÄŻpÄ— ÄŒilÄ—s H.ChĂĄve timo pro vicep cio na so ke rio pai savo ĹžemÄ—s didĹžiulÄŻ ÄŻspĹŤ paĹžiĹŤrĹł ĹĄalies ros, ĹĄvie s. Daugelis gavi cheĂĄveos autobu- kur prieĹžiĹŤ bartinÄŻ ro (nuotr.). zÄ… padarÄ— deĹĄiniĹłjĹł to Pino katos tu programomjama iĹĄ naft du – buvÄ™s sostinÄ—s palaikÄ— H.Ch kuhĂĄve Augus duro UĹžtat sÄ… Ma kÄ…. Po los ti su ne- mo bĹŤs finansuo mis. e H.C etis N.Ma Venesue sistemos zo politi jis tapo toriaus je tesusidur buvo ĹĄo dikta

pai api

lei lÄ— ď Ž 50-m tojas ir mĹł teko tautinÄ— porto ninku m. jis rio laiko nÄ—s taryruo do ra bos gautomis prieĹĄu tarp SykÄŻ jis daĹžnai pulki so vai so vieĹĄojo transNuo 2006 ir ĹĄanali pralei o vy vo JAV. JAV, nors jam mi“. TapÄ™s ris. laiko Nacio mininku, siu sa laikÄ— nistro vai su daug Karaka gos lyde mÄ… tojĹł Hu- - pritekliu kalĹł mi vezas raĹžygius ko jun ď Ž DidĹžiauH.ChĂĄvezas os tieki bos pir tapÄ™s uĹžmoky H.ChĂĄ naft profsÄ… uĹžsienio rei pareigas. je m. JAV lieď Ž GimÄ— de los Reyeir nantu areno sustabdyti ryti. Iki ĹĄiol pirkÄ—to tina- 2006 reikalĹł misavo bend sistema. uŞėmÄ— reziden cialida go no os ezo vo ver damas litine nio poscep lus so ka- grasi nesiÄ—mÄ— to suelos naft nesueleido nyje bu mas ir ma- sie so ChĂĄv Frias bur suelos po lies vi loje ki vo ne ru per nai teiVe uĹžsie ba nesue jis vadova nu- taÄ?iau vezo nist Elenos ez Vene duro sia Ve sukal vezui nijÄ…, BalĹžmo s m. Ve dÄ— ď Ž N.Ma labiausiai visĹł H.ChĂĄ tÄ… savo Ciliai Flode ChĂĄv ka didĹžiau dant H.ChĂĄ ti ÄŻ Ki iĹĄ je. ď Ž 1992s neramumamper kurÄŻ ban verssa, val pat imta tiek nentai daĹžmas kaip radikalus ĹĄeimo sininkei ja. Tie mui, zÄ…. Per Opo kioniam ar ti mas res. vo pervers tÄ… C.A.PĂŠre vo ÄŻkalin- los nafta taip ir SirijÄ…. perse Ĺžiausiai pareigĹŤnĹł. nesÄ—kď Ž Bu nÄ… niam vezÄ… bu la bai Takos zidenres po karinio a s ri vezas tapo Ĺžino- tarusijÄ…, Ira tino H.ChĂĄ ka ĹĄalyje. aplin preziden bu vo kai pre daĹž- ď Ž C.Flo antr m. jis versti go, o H.ChĂĄ kal je vidu ro po to, jos sto Jis 1992 orgamento suelo ď Ž N.Ma zui, ypaÄ? tas vÄ—Ĺžys. niausiaidemokrati iĹĄ sep- mas Ĺžlu nÄ…, mingo mo, kurÄŻ to mo Vene ve ir ir zuo jÄ—gos ÄŻ Hava gi nuo je. ĹĄeiveikti. vers no mu nÄ—s ĂĄve zas, zu Vis H.ChĂĄ ji nÄ—s li mai niĹł lo per ci ve astas. cia ty do ts H.Ch nusiĹł sue vo diag opozi nos so bÄ—, kad nekliu vezas gy tui bu davo su H.ChĂĄ duro pa nei ni za vo kĹł. Nuo mas Vene paskel dar vie H.ChĂĄ kaip Ä?iaumet galÄ—jo N.Ma suome vo jÄŻ bomos vai svajodÄ—si. pei. Jai dova m. po zÄ—s ĹĄalyje vezas vÄ—Ĺžys. Ku vi nai vyk suo se tÄ—s 1998 ĹĄalies va ninkĹł gru ti, kad ten gy neĹĄdavo racivaikys m. H.ChĂĄ zuotas rinkimuo (Molinin- ď Ž nominÄ—s kri kai ĹĄis jÄ… apie teisi siek gos ope medento judÄ—jimo da- ď Ž 2011 vo diagno ti dai kai pra maci dÄ—tin ko pa po dvejĹł jo bĹŤ liau pro- eko vavo prezi bu kos meniĹĄ siÄ… infor pavy trys su praÄ—jusiais ko jÄŻ kandi ly vÄ— publi bĹŤklÄ™. cijos vezas tĹł kalÄ—ĹĄa- jam atliktos ku, o liu beis- da tosios res Republica) ligos, jai perrin svarbiausveikatos opozi lÄ—- H.ChĂĄ dintas je jam ta dami praleis vo ga dÄ—, kad jai. vento paisy prisaik fesiona dÄ—ju. Hu- Penk to Quin vado sos ro Caprilesas ro, metĹł, tĹł iĹĄleislos gy tai kadenci jos. Ne mien m. jis buvo klau Ĺžai sue vi bĹŤ du ap lo ja jone que ni bo Ve bei N.Ma ketvir domÄ— ď Ž Nors tas Henri - jime, remo prieĹĄ tas. 1999 vu. N.Ma atstovĹł jie tais vadovu jos ce da ÄŻ laisvÄ™. go labai do lies guraci kui, nes prezicijos kandi ti rinkimus ÄŻvardijo mÄ…, po- tas rija. lies va pÄ— opo vo pervers kari- ĹĄa mÄ— vezas nÄŻ, ĹĄio si isto vezo inau tam lai ma gÄ—jo. PatĹł lai ÄŻ m. gru H.ChĂĄ savo ÄŻpÄ—di ď Ž H.ChĂĄ dÄ—ta neribo pablo vezo ĹĄei ti, ď Ž 2002 suorganiza gabeno jÄŻ kai siiĹĄ to, kiai limÄ… po tĹł jĹł dieď Ž H.ChĂĄ pasiturin ir nu dovui vo ati smar kaip ga vezÄ… disiden los va vo bĹŤklÄ— Po dvie iĹĄlais- bu duro kios plaunebu nesue ir vyres- suÄ—mÄ— H.ChĂĄ bĹł jĹŤroje. dento ri pajÄ—gos dĹžiÄ…. zi ĹĄaltiniĹł, Ve jos dÄ—l „sun Hugo rinÄ—s todÄ—l sĹŤnĹł AdanÄ… zÄ™ Ka likaci jÄŻ ÄŻ val ga- sak los ka ti nÄ™ ba vo komp grÄ…Ĺžino nesue lo or nÄŻjÄŻ sa vystÄ— tÄ— gyven nĹł Ve zidentÄ… ir moks cijos“. iĹĄsiun tino sÄ… jas. H.ChĂĄve- Ä?iĹł infek pre tÄ—vai Ä?iutÄ™ RosÄ…. apkal vino ti vezas tines Vals skyrÄ— sveiapie pas mo gĹł ĂĄvezas sa- H.ChĂĄ mu Jung daug pini ď Ž H.Ch kystÄ™ pa nizavi sybÄ— vai „buvo zo vyriau savo kad ji ga, kodavo, nerĹŤpestin ir linksma

Trum

A.Sta­ne­vi­Ä?ius: prieĹĄ sau­sio 13 die­nos ÄŻvy­kius su­vo­kiau, kad brÄ™s­ta per­vers­mas. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

TELEVIZIJO S PROGRAMO S

zm

ociali

www.kl.lt

a? utopij va ar y t sausio 12– a n 18 d. er as: alt

„BJAURIŲJŲ AN ÄŒIUKŲ“ TRIUMFAS TV3 PROJEKTE

2013 m. Nr. 2

sausio 12, 2013

ď Ž Liki

mas: ]R_ ]YN

+

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽOD IS b XÖ \ XVú ]_\

WRX aR V Saldi per YV Xb `VNV AV galÄ— ir ga [\` V_ A ?VZ TNV Ĺžiburys, Y\` PR [a _R ]\ kuris it limybÄ— uĹžsidirb _NV VXV ] ĹĄou da R_ TN YĂ›` WN ti solidĹł ZR a_Ă­ lyvius naktines X\ YN ONV ZN atstovam . Pastaruo plaĹĄtakes vilio prizÄ… nÄ—ra vie NV ju ja jog kiek s laimÄ— ĹĄypso metu tokiuose ÄŻvairiausiĹł te nintelis ambicijĹł viena jĹł levizijos kÄ—jo kar siekti popmu si retai. projektuo jeros. eteryje zikos at TaÄ?iau se pa liTad ga praleis se televi limybÄ™ dalyvau ta minu klaipÄ—dieÄ?iai jĹŤrio ti nenei tÄ— investici zijos ĹĄou jis ver ÄŻvairiuoprilygs jÄ… tina kaip Lina Bie ta auksui. gia, „Galiu ÄŻ savo ateitÄŻ. l.bieliau liauskaitÄ— skaite@ patirties sau tik pavy kl.lt

9;8 [b\ balsas“, a_ perklau kuriame ÄŻvei kÄ— „aklĹł sĹł jĹłâ€œ „IeĹĄko etapÄ…. tirti, pa jau galimybiĹł dau sireikĹĄti, dar dÄ—ti to Ĺžengti giau papastaruo paketo, kokÄŻ toliau, kio vau jauna. „Lietu „Nieka kol vos gavau sius me Spyriai beveik faktoriaus“ per tus, nelaimÄ— da nebuvo ap nemokÄ— balse“ dalyvaÄŻ maudu, jau. Ĺ˝ino dama dai Savo pa sÄ—dynÄ™ neken dalyvis. – kalbÄ—jo „X mano patirtis nÄ—s nau norisi, kad kia si nuoti, – DÄ—l buvo nesiai. dos nesu bet yra ma, laimÄ—ti vi se „X fak rodymÄ… talen koncer simÄ…sÄ?iau,ďŹ nansi- rinks, Pagalvojau, gal keturi mÄ—sada Petras daug niuan su tĹł tĹł kad Daunys torius“ jau bai konkur- ti. tuo laimÄ—jimu Daunys: tai bus sĹł, kaip – tiesiog atsirado iĹĄties taÄ?iau to Ĺženklas, jei mane atliau“, – nebe nautelevizijos pro gÄ™s Petras mieNes daĹžnai lai po to susigyven- Jei daugiau jog verta to daugiautelevizijoje pasako mÄ—to jektuose jo ga nelaimi ta ei jo Debiuta kas. – jĹł nie ant laurĹł ar jai tiesiog uĹžP.Daunys. ĹžmoniĹłâ€œ, ve pama- jo Paradoksalu, kad paĹĄnekovÄ—. ti – tai bĹŤ ba po ku – pripa kas nebep nÄ—s link didĹžiosios se“, po vÄ™s TV3 „Cho rio laiko kaip spyris na Ĺži no ri mer mi, si pertrau me rĹł gi prieĹĄin svane muzi nÄ… pastĹŤ na. karuoÄŻ sÄ—dynÄ™ kos vai laimÄ™ „Lie ki ManÄ—, ris ÄŻ sÄ—dy gai – tai bĹŤnaO jei nelai- nesustoti. ki ĹĄou „Ra nis projektas, mÄ—jo visai kad nualps nÄ™ nesus siai – „Šoktuvos talen nas bandÄ— daug kaip spydĹži KlaipÄ— o toti. To die liĹŤdĹžiu, su mani tĹłâ€œ, galiauGarsiau ieĹĄko Ĺžmonos“.realybÄ—s suose. dÄ—l nei Jurgaity tÄ— abiturien nei mi“ kon sias ĹĄa giuosi“, per spren tÄ— kur– tikino per daug dĹžiau- metu klai riauti Lie taip pat sie tÄ— Elena anks dÄ—, kad Evelies romas nupaĹĄneko Petras lĹł kolegi pÄ—dietis Socia kia uĹžkatuvos sce linai te ti, tad liniĹł joje kÄ—ti sias jo ĹĄouĹĄmaikĹĄtavo, jog vas. Kol jai buvo nÄ…. timas da artimiau- jĹł ryĹĄiĹł stu Vilniuje krem moks- iĹĄgar kas mergi ÄŻteiktas per – egzami lyvau nos pa ta vieĹĄĹłkviesÄ—ti nĹł sesi TaÄ?iau dijas. stangos dĹžiĹł duetai“. ti LNK ĹĄou „Žvaig ja. Ĺ iuo vo bevai muzikiniuo se ĹžbandÄ™s lyriĹĄku voka nepraÄ— sÄ—s. BandĹžiusi ĹĄou bu- ne.„Galvojau, da lu papirkti jusi bar nualp lai vaikinas ĹžiĹŤrovus ka Tai buvo ruose“, atrankos TV3 mÄ™, bet ĹĄÄŻ neslepia ĹĄou kvie kaĹžkas nerea siu ar „Cho Elena LNK ta laus. lentĹł kon trumpai su rĹł yra labai Ä?iami Ĺžmo nÄ—s, ku ÄŽ Ĺžinomi, kurse „Lie Ĺžibo jau rie o aĹĄ to Ä?iu“, tuvos kalbÄ—jo – emocingai kia nesiElena.

KINO Teleporta FOTELIS cija ÄŻ slo

geismĹł pa pinamĹł saulÄŻ

Kaina 1,60 Lt

Ĺ iandien priedai 16

TiraĹžas 34 080

Bai­si li­ga neuŞ­ge­si­no vil­ties

„Ne­re­tai Ĺžmo­nÄ—s no­ri dau­giau, nei jie su­ge­ba.“ Klai­pÄ—­dos mu­zi­ki­nio teat­ro ba­le­to ĹĄo­kÄ—­jÄ… Au­re­li­jĹł Liť­kaus­kÄ… kar­tais nu­ste­bi­na ne­rea­lĹŤs kai ku­riĹł klai­pÄ—­die­Ä?iĹł sie­kiai.

16p.

Ka­vi­nÄ—ms – rei­tin­gĹł apy­nas­ris Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Nuo ĹĄiol prieĹĄ ei­nant ÄŻ ka­vi­nÄ™ ar res­to­ra­nÄ… ga­li­ma bus su­Şi­no­ti ĹĄios mai­ti­ni­mo ÄŻstai­gos rei­tin­gÄ…. Ja­me bus fik­suo­ja­mi ir pa­tik­rĹł me­tu uŞ­ fik­suo­ti pa­Şei­di­mai. Duo­me­nys bus vie­ťi

„„Ats­kir­tis: svei­kie­ji net neį­si­vaiz­duo­ja, kiek neį­ga­liĹł Ĺžmo­niĹł Klai­pÄ—­do­je su sa­vo skaus­mu gy­ve­na uŞ­si­sklen­dÄ™ tarp ke­tu­riĹł sie­nĹł.

Klai­pÄ—­die­tis Rus­la­nas tu­ri re­tÄ… rau­me­nĹł li­ gÄ… ir ne­vaikť­to nuo vai­kys­tÄ—s. Jis ne­pa­jÄ—­ gia sa­va­ran­kiť­kai net ap­si­vers­ti ant ĹĄo­ no. Be ki­tĹł pa­gal­bos vy­riť­kis ne­pra­gy­ven­ tĹł nÄ— die­nos. Ta­Ä?iau jis ste­bi­na stul­bi­nan­ Ä?ia va­lia ir op­ti­miz­mu.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pas­lap­tin­ga diag­no­zÄ—

Tai ne­bu­vo ne­ti­kÄ—­ta li­ga, pa­sa­ko­ jo Rus­la­nas apie ne­ga­la­vi­mÄ…, ku­ ris jÄŻ kan­ki­na nuo vai­kys­tÄ—s. DÄ—l tos li­gos 43 vy­ras sa­vo su­dÄ—­ji­mu da­bar pri­me­na 5 me­tĹł vai­kÄ…. „AĹĄ toks gi­miau, nie­ka­da ne­vaikť­Ä?io­

„Su­hut­ters­tock“ nuo­tr.

jau. Ma­ne au­gi­no se­ne­liai. Kai dar bu­vau ma­Şas, ve­ŞÄ— pas gy­dy­to­jus ÄŻ Mask­vÄ…, Pe­ter­bur­gÄ…, ÄŻ Ki­je­vÄ…. Bet jie, ÄŻ ma­ne pa­Şiō­rÄ—­jÄ™, tik pa­ gōŞ­Ä?io­da­vo pe­Ä?iais“, – pri­si­mi­nÄ— Rus­la­nas. Spe­cia­lis­tai ta­da spÄ—­lio­jo, gal tai – ge­ne­ti­nÄ— li­ga, gal dar kas nors. Bet vis­kas taip ir li­ko.

4

Vals­ty­bi­nÄ— mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba ne­tru­kus pa­siō­lys nau­jo­ vÄ™ – tik­ri­na­mus res­to­ra­nus, ka­vi­ nes ir uŞ­kan­di­nes rei­tin­guos, at­si­ Ĺžvelg­da­ma ÄŻ hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mĹł ÄŻgy­ven­di­ni­mÄ…. Vie­ťo­jo mai­ti­ni­mo ÄŻmo­nÄ—s bus ÄŻver­tin­tos ba­lais uĹž veik­los hi­gie­nÄ… ir ko­ky­bÄ™. Pa­pil­do­mai bus pa­Şy­mi­ mos tos ÄŻmo­nÄ—s, ku­rios sa­vo pa­tie­ ka­lus ruoĹĄ iĹĄ Lie­tu­vos ĹŤki­nin­kĹł ÄŻsi­ gy­tĹł pro­duk­tĹł ir Ĺža­lia­vĹł. Ĺ iuos duo­me­nis bus ga­li­ma pa­ ma­ty­ti tar­ny­bos in­ter­ne­ to sve­tai­nÄ—­je.

JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 12 p.

3

2

šešTADIENIS, SAUSIO 12, 2013

miestas

Dėl uos­to va­do­vo po­sto – men­ka kon­ku­ren­ci­ja

Dė­me­sys: Klai­pė­dos jū­rų uos­to

di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus po­stas pra­na­šau­ja­mas A.Vait­kui.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Kon­kur­są Klai­pė­dos jū­rų uos­to va­ do­vo pa­rei­goms užim­ti pa­skel­bu­ si Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja su­lau­kė tri­jų pre­ten­den­tų dė­me­sio.

Bū­tent tiek pa­raiš­kų, mi­nis­te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus duo­me­ni­ mis, bu­vo pa­teik­ta per dvi sa­vai­tes iki va­kar dar­bo die­nos pa­bai­gos. Sau­sio 11-oji bu­vo pa­sku­ti­nė do­ ku­men­tų priė­mi­mo die­na. Iki pa­skel­biant kon­kur­są, neo­fi­ cia­liai bu­vo kal­ba­ma, kad uos­to va­ do­vu vei­kiau­siai taps bu­vęs Klai­pė­ dos ap­skri­ties vir­ši­nin­kas Vy­tau­tas Rin­ke­vi­čius. Ta­čiau šią sa­vai­tę vie­šu­mo­je ne­ ma­žai dis­ku­tuo­ta, kad rea­liau­sias pre­ten­den­tas – klai­pė­die­tis, bu­vęs Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­ rius ir „Ache­mos gru­pės“ dar­buo­ to­jas so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Vait­kus. Esą jis ver­ti­na­mas kaip dau­giau­ sia šiam dar­bui pa­tir­ties ir kom­pe­ ten­ci­jos tu­rin­tis spe­cia­lis­tas. Po­ten­cia­liems pre­ten­den­tams taip pat bu­vo ke­lia­mas spe­ci­fi­nis rei­ka­la­vi­mas – aukš­to­jo uni­ver­si­ te­ti­nio tech­no­lo­gi­jos moks­lų stu­ di­jų sri­ties ar­ba jam pri­ly­gin­tas iš­ si­la­vi­ni­mas. Pats A.Vait­kus va­kar ofi­cia­liai pa­tvir­ti­no pa­tei­kęs do­ ku­men­tus kon­kur­sui.

Gar­sūs klai­pė­die­čiai – biog­ra­fi­jų ži­ny­ne Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Klai­pė­do­je pri­sta­ty­tas il­gai lauk­ tas biog­ra­fi­jų ži­ny­nas „Klai­pė­da. Kraš­tie­čiai“. Į pri­sta­ty­mo šven­ tę su­si­rin­ko di­de­lis bū­rys iš­ki­ lių Klai­pė­dos as­me­ny­bių – uos­ta­ mies­ty­je ir vi­so­je Lie­tu­vo­je ži­no­ mų moks­lo, me­no, vers­lo bei po­li­ ti­kos at­sto­vų.

Mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas sa­ke, jog kiek­vie­na į šį ži­ny­ną pa­te­ku­si as­me­ny­bė tu­rė­tų jaus­ti ne tik pa­si­di­džia­vi­mą, bet ir at­sa­ ko­my­bę. Mat su­teik­ta gar­bė už jau

pa­da­ry­tus dar­bus įpa­rei­go­ja juos ir tęs­ti. Šį ži­ny­ną pa­ren­gė Kau­no lei­dyk­ la „JJJ lei­dy­ba“, o spaus­di­no Sau­ liaus Jo­ku­žio spaus­tu­vė. 788 pus­ la­pių kny­go­je iš vi­so su­gu­lė 1 387 žy­mių, uos­ta­mies­čiui ir Lie­tu­vai nu­si­pel­niu­sių žmo­nių biog­ra­fi­jos. 1 200 iš jų – tai da­bar­ti­nės kar­tos iš Klai­pė­dos ki­lę ar­ba da­bar čia gy­ ve­nan­tys žmo­nės bei tie, ku­riems gy­ve­ni­mo uos­ta­mies­ty­je tarps­nis bu­vo itin reikš­min­gas. Va­ka­ro me­tu var­di­niai kny­gos eg­zemp­lio­riai bu­vo įteik­ti prie šio ži­ny­no lei­dy­bos pri­si­dė­ju­siems as­ me­nims.

Be su­sto­ji­mo krin­ tan­tis snie­gas klai­ pė­die­čius pri­ver­ tė pa­keis­ti įpro­čius. Da­lis jų au­to­mo­bi­ lius iš­kei­tė į vie­šą­jį trans­por­tą, o vyks­ tan­tie­ji au­to­mo­bi­ liais – lė­ti­na grei­tį.

In­ten­sy­vu­mas: gat­vės ir ša­li­gat­viai va­kar bu­vo va­lo­mi be su­sto­ji­mo.

Snie­gas kei­čia įpro­čius Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vė­la­vo mies­to au­to­bu­sai

Penk­ta­die­nio 14 va­lan­dos duo­me­ ni­mis, Klai­pė­do­je snie­go dan­gos sto­ris sie­kė 17 cen­ti­met­rų. Klai­pė­ dos me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties ste­bė­ to­jos Van­dos Vens­kie­nės tei­gi­mu, toks kri­tu­lių kie­kis tė­ra vi­du­ti­nis. Ta­čiau ir jis klai­pė­die­čius pri­ ver­tė pa­keis­ti sa­vo įpro­čius. Au­to­ mo­bi­lius tin­gė­ję nu­si­va­ly­ti ar dėl pra­stų eis­mo są­ly­gų ne­no­rė­ję jais va­žiuo­ti gy­ven­to­jai per­sė­do į au­ to­bu­sus. Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­ rek­to­riaus Gin­ta­ro Ne­niš­kio, au­ to­b u­s uo­se jau­č ia­m as ke­l ei­v ių pa­dau­gė­ji­mas. Su­dė­tin­gos eis­mo są­ly­gos pri­ ver­tė mies­to vie­šą­jį trans­por­tą šiek tiek at­si­lik­ti nuo gra­fi­ko. Ry­ ti­nio pi­ko me­tu au­to­bu­sai vė­la­vo iki de­šim­ties mi­nu­čių. „Di­de­lių tra­ge­di­jų nė­ra. Ne pi­ko me­tu au­to­bu­sai nuo gra­fi­ko at­si­li­ko tik ke­lias mi­nu­tes. Di­džiau­sias at­ si­li­ki­mas su­si­da­rė Mi­ni­jos gat­vė­je, Ši­lu­tės plen­te, Tai­kos pro­spek­te. Taip yra ne tik dėl to, kad trans­por­ tas va­žiuo­ja lė­čiau, bet ir dėl išau­ gu­sio ke­lei­vių srau­to“, – pa­sa­ko­jo G.Ne­niš­kis. Til­tų gat­vės dar nea­ti­da­rys

Kny­ga: ži­ny­no „Klai­pė­da. Kraš­tie­čiai“ pa­si­ro­dy­mas įvar­dy­tas reikš­min­

gu is­to­ri­niu įvy­kiu uos­ta­mies­čio li­te­ra­tū­ros pa­sau­ly­je. Ka­ro­lio Rup­kaus nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nors eis­mo są­ly­gos mies­te vėl ta­ po su­dė­tin­gos, kol kas ne­ke­ti­na­ ma au­to­mo­bi­liams leis­ti va­žiuo­ti

Til­t ų gat­ve. „Si­t ua­c i­ja dar nė­ ra ekst­re­ma­li. Til­tų gat­ve leng­ vie­siems au­to­mo­bi­liams lei­si­me va­ž iuo­t i, jei pri­s nigs tiek, kiek praei­tą kar­tą“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dū­da.

M.Džer­mei­ka at­krei­pė dė­me­ sį, kad, pra­dė­jus snig­ti, jų net su­ ma­žė­jo. Va­kar ry­tą Nau­jo­jo So­do, Man­ to ir Lie­pų gat­vių san­kry­žo­je su­si­ dū­rė 9-ojo marš­ru­to marš­ru­ti­nis tak­si, ku­ria­me bu­vo aš­tuo­ni ke­lei­ viai, ir au­to­mo­bi­lis „Re­nault Sce­ nic“. Pir­mo­ji trans­por­to prie­mo­ nė su­ko į kai­rę, o ant­ro­ji – va­žia­vo tie­siai. Eis­mo įvy­kio me­tu vai­ruo­ to­jai bu­vo blai­vūs. Ke­lei­viai ne­nu­ ken­tė­jo. Penk­ta­die­nį neiš­veng­ta trau­mų dėl sli­džios dan­gos. Grei­to­sios pa­ gal­bos tar­ny­bos me­di­kai tvir­ti­no, kad to­kie at­ve­jai bu­vo ke­li. Pik­ti­no­si už­snig­ta įva­ža

Min­dau­gas Džer­mei­ka:

Vai­ruo­to­jai pri­pra­to prie žie­mos. Va­žiuo­ ja lė­čiau. Va­do­vas ke­li­nin­kams prie­kaiš­tų ne­tu­rė­jo. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vir­ši­nin­kas Min­dau­gas Džer­mei­ ka tvir­ti­no, kad eis­mo įvy­kių va­kar ne­bu­vo daug. „Vai­ruo­to­jai pri­pra­to prie žie­ mos. Va­žiuo­ja lė­čiau. Tai pa­ste­bi­ me ir pa­gal grei­čio ma­tuok­lių duo­ me­nis“, – sa­kė pa­rei­gū­nas.

Su ekst­re­ma­les­nė­mis są­ly­go­mis uos­ta­mies­ty­je taiks­ty­tis ne­no­rė­ jo kai ku­rie ne­rin­giš­kiai. Į dar­bą iš ku­ror­to kiek­vie­ną ry­tą va­ži­nė­jan­ti Eri­ka tvir­ti­no, kad 50 met­rų at­stu­ mu tiek Klai­pė­dos, tiek Smil­ty­nės pu­sė­je ne­va­ly­ta. „Ten­ka va­žiuo­ ti ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis“, – tvir­ti­no gy­ven­to­ja. Smil­ty­nės per­kė­los ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius But­vy­das aiš­ki­ no, kad įva­žos į kel­tą yra va­lo­mos, ta­čiau grei­tai vėl už­snin­ga. „Dar­buo­to­jas kiek­vie­ną ry­tą prieš 8 val. atei­na ir pra­de­da va­ ly­ti. Prob­le­mų ne­la­bai tu­rė­tų kil­ ti. Jei ne­su­ge­ba­me pa­tys su­si­tvar­ ky­ti, sam­do­me įmo­nę. Gal mo­te­ris va­žia­vo la­bai anks­ti, to­dėl ne­bu­vo spė­ta po nak­ties nu­va­ly­ti įva­žos“, – svars­tė D.But­vy­das.

3

šešTADIENIS, SAUSIO 12, 2013

miestas Dau­giau va­žia­vo trau­ki­niu

Įtei­kė sti­pen­di­jas

pi­lig­ri­mi­nė ke­lio­nė

Praėjusiais metais Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liais ke­lia­vo 4,83 mln. ke­lei­vių, ar­ba 3,4 pro­c. dau­giau nei 2011 me­tais. Praė­ju­siais me­tais ­ marš­ru­tu Vilnius–Klaipėda– Vilnius ke­lia­vo 510 tūkst. ke­ lei­vių, ar­ba apie 4,2 pro­c. dau­ giau žmo­nių nei prieš po­rą me­tų.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to se­na­ to po­sė­džio me­tu va­kar ga­biau­ siems, at­li­ku­siems iš­skir­ti­nius sa­vo stu­di­jų sri­ties dar­bus stu­ den­tams įteik­tos bend­ro­vės „Bal­tis­ches Haus“ sti­pen­di­jos. Jas ga­vo še­ši stu­den­tai. 490 li­ tų dy­džio sti­pen­di­jos jiems bus mo­ka­mos pen­kis mė­ne­sius ar vie­ną stu­di­jų se­mest­rą.

Šie­met ko­vo 2–7 die­no­mis Tel­ šių vys­ku­pi­ja or­ga­ni­zuo­ja Že­ mai­čių pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­nę į Ro­ mą. Ten bus pa­mi­nė­tos po­pie­ žiaus Jo­no Pau­liaus II lie­tu­vių iš vi­so pa­sau­lio Ro­mo­je su­bū­ri­mo me­ti­nės, su­si­tin­ka­ma su po­pie­ žiu­mi Be­ne­dik­tu XVI. Dau­giau in­ for­ma­ci­jos rei­kė­tų ieš­ko­ti Klai­pė­ dos ka­ta­li­kų baž­ny­čio­se.

Žve­jai su­rengs stin­tų iš­par­da­vi­mą Uos­ta­mies­ty­je nu­ kri­to agur­kais kve­ pian­čių stin­tų kai­na. Pas­ta­ruo­ju me­tu jų su­gau­na­ma pa­kan­ ka­mai daug. Žve­jų tei­gi­mu, da­bar pa­ts me­tas pa­si­mė­gau­ti šio­mis žu­vi­mis.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Prieš di­džią­sias me­tų šven­tes uos­ ta­mies­čio pre­ky­vie­tė­se ki­log­ra­mas stin­tų kai­na­vo 14-15 li­tų. Da­bar tur­guo­se jų kai­na su­ma­žė­jo ke­liais li­tais – 10-11 li­tų. Bend­ro­vės „Nau­ja­sis tur­gus“ di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vid­man­ tas Mic­kus tvir­ti­no, kad klai­pė­ die­čiai sku­ba pa­ra­gau­ti agur­kais kve­pian­čių žu­vų, bet jas per­ka ne­ di­de­liais kie­kiais. Dar pi­giau švie­žių stin­tų ga­li­ma įsi­gy­ti iš žve­jų. Anot žve­jo Vir­gi­ni­jaus Jur­kaus, ry­toj tur­ge­ly­je prie di­džiau­sio uos­

Kai­na: uos­ta­mies­čio pre­ky­vie­tė­se stin­tos at­pi­go iki 10-11 li­tų. Žve­jai jas ža­da par­duo­ti dar pi­giau.

ta­mies­čio pre­ky­bos cent­ro už šių žu­vų ki­log­ra­mą bus pra­šo­ma tik po 8-9 li­tus. „Da­ry­si­me iš­par­da­vi­mą. Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti, kad 9 li­tus kai­nuos švie­žios di­de­lės stin­tos. Ga­li bū­ ti, kad jų kai­ną nu­lei­si­me ir iki 8

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

li­tų“, – tvir­ti­no žve­jys. V.Jur­kus tei­gė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu stin­ tų su­gau­na­ma ne­ma­žai. Pa­si­tai­ ko, kad 200 ar 500 ki­log­ra­mų per nak­tį. Žve­jys pa­brė­žė, jog da­bar pa­ts me­tas pa­ska­nau­ti šių žu­vų. „Po Nau­jų­jų vi­sa­da yra dau­giau

su­gau­na­ma stin­tų. Jos bū­na di­ de­lės, su ik­rais. Vė­liau ir jų bū­riai ma­žė­ja, ir ma­žes­nės bū­na“, – aiš­ ki­no žve­jys. V.Jur­kaus tei­gi­mu, žmo­nės stin­ tas, su­ma­žė­jus jų kai­nai, per­ka ga­ na ge­rai, ta­čiau ne po daug.

Ka­vi­nėms – rei­tin­gų apy­nas­ris To­kių prie­mo­nių nu­ 1 spręs­ta im­tis dėl ne­ri­ mą ke­lian­čios sta­tis­ti­kos – per pa­ sta­ruo­sius me­tus Lie­tu­vo­je išau­go vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se nu­sta­ to­mų ne­ge­ro­vių skai­čius.

Or­ga­ni­zuo­ti vie­šą­ jį mai­ti­ni­mą vis daž­ niau ima­si žmo­nės, ne­tu­rin­tys spe­cia­ laus iš­si­la­vi­ni­mo. Tai at­si­lie­pia mais­to ko­ky­bei.

Per­nai iš pa­tik­rin­tų uos­ta­mies­ čio vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų net 40 pro­c. bu­vo ap­tik­ti pa­žei­di­mai. Skir­ta dau­giau bau­dų

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas An­ta­ nas Bau­ža įsi­ti­ki­nęs, kad toks įmo­nių rei­tin­ga­vi­mas bus tik­rai nau­din­gas.

Bai­min­da­mie­si vie­šu­mo vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų šei­mi­nin­kai bus pri­vers­ti la­biau pa­si­temp­ti. A.Bau­ža pri­pa­ži­no, kad or­ga­ni­ zuo­ti vie­šą­jį mai­ti­ni­mą vis daž­niau ima­si žmo­nės, ne­tu­rin­tys spe­cia­ laus iš­si­la­vi­ni­mo. Tai at­si­lie­pia mais­to ko­ky­bei ir sau­gai. Tad per­nai dau­giau įstai­gų bu­vo lai­ki­nai už­da­ry­tos dėl ap­tik­tų gru­ bių pa­žei­di­mų. Jų bū­ta per 40, už­ per­nai – 30. Pa­žei­dė­jams bu­vo ski­ ria­mos griež­tes­nės baus­mės, o ir pa­skir­tų bau­dų bū­ta dau­giau. Per­ nai bu­vo nu­sta­ty­tas tik vie­nas in­ fek­ci­nių li­gų pro­trū­kis dėl mais­ to ko­ky­bės, o 2011-ai­siais jų bū­ta pen­ki. Skun­dų iš var­to­to­jų per­nai taip pat su­lauk­ta šiek tiek ma­žiau – 240, o 2010 me­tais – 280. Iš jų 30 pro­c. pa­si­tvir­ti­no. Lau­kia griež­tes­nės pa­tik­ros

Var­to­to­jų skun­dų ana­li­zės duo­me­ nys by­lo­ja, kad kas ket­vir­tas be­si­krei­ pian­tis var­to­to­jas yra ne­pa­ten­kin­tas vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nių veik­la. Klien­tai skun­džia­si at­ša­lu­siais pa­tie­ka­lais, įtar­ti­nu jų sko­niu, ko­

Dienos telegrafas Mi­nė­ji­mas. Sa­vait­ga­l į vyks sau­sio 13-ajai, Lais­vės gy­nė­jų die­nai, pa­mi­nė­ ti skir­ti ren­gi­niai. Šeš­ta­die­nį 16 val. pra­ si­dės tra­di­ci­nis bė­gi­mas „Lais­vės gy­nė­ jų ke­lias“ nuo Gi­ru­lių te­le­vi­zi­jos bokš­ to iki sa­vi­val­dy­bės. 17 val. prie sa­vi­val­ dy­bės bus už­deg­tas At­mi­ni­mo lau­žas. Da­ly­vaus miš­rus cho­ras „Al­na“, folk­lo­ro klu­bas „Šei­my­na“, bu­vu­sių po­li­ti­nių ka­ li­nių ir trem­ti­nių cho­ras „At­min­ties gai­ da“, skam­bės ka­ri­lio­nas. 18 val. ka­ri­nin­kų ra­mo­vės sa­lė­je (Vy­tau­to g. 5) vyks dis­ku­ si­ja „Sau­sio 13-oji Lie­tu­vo­je ir Klai­pė­do­je“. 19 val. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­te (Jau­nys­tės g. 1) vyks tra­di­ci­nis ren­gi­nys „Prie lais­vės lau­žo“. Sek­ma­die­nį Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je 12 val. su­ mos šv. Mi­šių me­tu bus mel­džia­ma­si ir už Tė­vy­nę Lie­tu­vą. Po šv. Mi­šių vyks Sta­ sio Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos moks­lei­vių, stu­den­tų ir ab­sol­ven­tų trom­bo­nų cho­ro kon­cer­tas. 15 val. Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­ čio kop­ly­čio­je (Sa­va­no­rių g. 4) bus lai­ko­ mos šv. Mi­šios už Sau­sio 13-osios lais­vės gy­nė­jus. Po Mi­šių vi­si ga­lės pa­si­klau­sy­ ti bro­lio Be­ne­dik­to min­čių. Vyks Žve­jų rū­mų miš­raus cho­ro „Can­ta­re“ kon­cer­ tas. Pir­ma­die­nį 15 val. Klai­pė­dos jau­ni­ mo cent­re (Puo­džių g. 1) vyks dai­lės stu­ di­jų mo­ki­nių kū­ry­bi­nė ak­ci­ja „Lais­vės paukš­čiai“. San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 10 po­ rų. Žie­dus su­mai­nys Re­na­ta Stul­pi­nai­ tė ir Ka­ro­lis Ša­tei­ka (12 val.), Dai­va Drak­ šai­tė ir Va­le­ri­jus Tka­čio­vas (12.10 val.), Li­na Dru­žai­tė ir To­mas Va­lai­tis (12.20 val.), Vai­da Skiu­du­lie­nė ir Adas Ta­mo­ šaus­kis (12.30 val.), Li­na Apa­cen­kai­tė ir Ro­lan­das Maž­ri­mas (12.40 val.), Si­mo­na Ju­ciū­tė ir An­ton Pet­rovs­kij (12.50 val.), Do­vi­lė Berš­ky­tė ir Do­vy­das Ba­ta­vi­čius (13.20 val.), Tat­ja­na Ka­dy­ko­va ir Ana­to­ lijs Civ­ciss (13.30 val.), Aud­ro­nė Dap­ke­vi­ čiū­tė ir At­ha­na­sios Pan­tes (13.40 val.), El­ vy­ra Ju­dic­kai­tė ir Dar­ren Mi­chael Moo­ re (13.50 val.). Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ja­nis Nied­ri­tis (g. 1923 m.), An­to­ni­na Bu­di­li­na (g. 1925 m.), Ka­zi­mie­ra Dū­die­nė (g. 1926 m.), Ma­ri­ ja Va­siu­ko­va (g. 1936 m.), Va­le­ri­jus Lar­ ki­nas (g. 1960 m.), Sau­lius Se­niū­nas (g. 1980 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ol­ga Bu­lach, Sau­lius Se­niū­nas, Dmit­rij Iva­niuš­kin, Ona Jan­kaus­kie­nė, ry­toj – Ja­nis Nied­ri­tis.

Nau­jo­vė: klien­tai be var­go ga­lės iš­siaiš­kin­ti, ko ver­ta jų lan­ko­ma mai­

ti­ni­mo įstai­ga.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ky­be, švie­žu­mu, po­rci­jų dy­džiu. Spe­cia­lis­tai pa­brė­žia, jog dau­ge­lio skun­dų su­lau­kia­ma, nes dau­gu­ma pa­tie­ka­lų (ypač ma­žo­se ka­vi­nė­se) ruo­šia­mi iš už­šal­dy­tų pus­ga­mi­nių. Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos

tar­ny­bos ins­pek­to­riai, tik­ri­nę vie­ šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nes, įvai­rių pa­ žei­di­mų nu­sta­tė kas ant­ro­je įmo­nė­je. Tad šiais me­tais nu­ma­to­ma griež­čiau tik­rin­ti res­to­ra­nus, ka­vi­nes, už­kan­ di­nes ir pi­ce­ri­jas vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Lav­ren­ti­jus Pan­cy­re­vas, An­to­ni­na Bu­ di­li­na, Ka­zi­mie­ra Dū­die­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 9 mo­te­rų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 63 iš­kvie­ti­mų.

4

šeštadienis, sausio 12, 2013

miestas

Bai­si li­ga neuž­ge­si­no vil­ties Komentaras

1

Rus­la­nas tei­gia pri­si­tai­ kęs prie sa­vo fi­zi­nės ne­ ga­lios. Esą tik li­gos for­ma nie­ka­ da anks­čiau ne­bu­vo to­kia ašt­ri, kaip da­bar. „Iki 35 me­tų dar pa­kan­ka­mai žva­liai jaus­da­vau­si, net iš­va­žiuo­da­ vau į lau­ką, bend­rau­da­vau su drau­ gais, su bro­liu. Ma­ne jie su sa­vi­mi kur nors pa­siim­da­vo. Po to li­ga ėmė pro­gre­suo­ti, da­rė­si sun­ku net sė­ dė­ti. Pas­ta­rai­siais me­tais stip­riai pa­blo­gė­jo, be­veik ne­be­ga­liu pa­ju­ dė­ti“, – tei­gė Rus­la­nas.

Eg­lė Bui­vy­dai­tė

So­cia­l i­nės pa­ra­mos cent­ro di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­ja

K

Iš­ban­dy­mai – po ne­tek­ties

Re­zul­ta­tai: vi­zi­tas Vil­niu­je me­

rą V.Grub­liaus­ką nu­tei­kė op­ti­ mis­tiš­kai.

Ba­sei­nas lieka prio­ri­te­tu Sos­ti­nė­je su prem­je­ru Al­gir­du But­ ke­vi­čiu­mi va­kar su­si­ti­kęs Klai­pė­ dos me­ras bu­vo pa­ti­kin­tas, jog vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos neat­si­sa­ko fi­ nan­si­nės pa­ra­mos ba­sei­nui ir svei­ ka­tin­gu­mo cent­rui uos­ta­mies­ty­je sta­ty­ti.

Lė­šos ba­sei­nui pro­jek­tuo­ti bus skir­tos jau šie­met. „Vy­riau­sy­bės va­do­vas pa­tvir­ti­no, jog vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos vyk­dys vi­sus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, kad iki 2016-ųjų pa­bai­gos Klai­pė­ do­je bū­tų pa­sta­ty­tas tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­tis ba­sei­nas. Nu­ma­ty­ta sta­ty­bos dar­bų pa­bai­ga, anot prem­je­ro, ne­ga­li bū­ti kei­čia­ ma“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas. Su­si­ti­ki­mas su Vy­riau­sy­bės va­ do­vu ir tvir­tas jo žo­dis, anot me­ ro, iš­sklai­dė nuo­gąs­ta­vi­mus, jog po po­li­ti­nių per­mai­nų šio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nai bei vals­ty­ bės įsi­pa­rei­go­ji­mai dėl lė­šų sky­ri­ mo ga­li bū­ti ko­re­guo­ja­mi. „Nors pa­sta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je skam­ba daug pa­reiš­ki­mų apie ke­ti­ ni­mus sta­ty­ti mo­der­nius ba­sei­nus, prem­je­ras įver­ti­no, jog Klai­pė­dos įdir­bis šiuo klau­si­mu yra di­džiau­ sias“, – tvir­ti­no me­ras. Olim­pi­nius rei­ka­la­vi­mus ati­tin­ kan­tis 50 m il­gio plau­ki­mo ba­sei­no ir svei­ka­tin­gu­mo cent­ro komp­lek­ sas bus sta­to­mas Du­by­sos gat­vė­je, ša­lia are­nos. Vals­ty­bei reikš­min­gu pri­pa­žin­ to ob­jek­to sta­ty­bų ver­tė – 39,5 mln. li­tų. Di­džią­ją in­ves­ti­ci­jų da­ lį – 30 mln. li­tų – pa­dengs ES fon­ dų lė­šos, 4,2 mln. skirs Kū­no kul­ tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas, 3,8 mln. – uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą pla­nuo­ja­ ma pri­trauk­ti ir iki 1,5 mln. pri­va­ čių in­ves­tuo­to­jų lė­šų. Ba­sei­no pro­jek­ta­vi­mo dar­bams šie­met iš vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­tų nu­ma­ty­ta skir­ti 300 tūkst. li­tų. Jau ki­tą­met tu­ri bū­ti pa­reng­tas tech­ni­nis pro­jek­tas bei pa­skelb­tas sta­ty­bų star­tas. „Klai­pė­dos“ inf.

So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro Die­nos so­cia­li­nės glo­bos sky­riaus va­do­ vė Auš­ra Priš­man­tie­nė, ap­lan­kan­ ti Rus­la­ną, sa­kė, kad jam rei­ka­lin­ga nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra. Nes, kai mi­rė ma­ma ir mo­čiu­tė, jis li­ko vi­siš­kai vie­nas. Tie­sa, po ma­mos mir­ties vy­ras gy­ve­no su te­ta, ku­ri jį slau­gė. Ma­ ma prieš mir­tį jai žo­di­niu su­si­ta­ ri­mu pa­li­ko bu­tą, jei pri­žiū­rės jos neį­ga­lų sū­nų. „Fak­tiš­kai ji Rus­la­no ne­pri­žiū­ rė­jo, mai­ti­no tiek, kad tik gy­vy­bę pa­lai­ky­tų, ne­lei­do nau­do­tis mo­bi­ liuo­ju te­le­fo­nu, kom­piu­te­riu. Ga­ liau­siai tą bu­tą mo­te­ris par­da­vė, o pa­li­ki­mo da­lies jis ne­ga­vo“, – tei­gė vie­šu­mo ne­no­rė­jęs liu­di­nin­kas. Rus­la­nas, pa­de­da­mas So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro dar­buo­to­jų, iš sa­vo gau­na­mos vals­ty­bės pa­ra­mos iš­si­ nuo­mo­jo bu­tą, drau­gai pa­dė­jo per­ si­kel­ti. „Sun­ku net su­vok­ti, kad jį bu­vo ga­li­ma taip nu­skriaus­ti. Kai mes pra­dė­jo­me Rus­la­ną lan­ky­ti, žmo­ gus at­si­ga­vo, dar prieš me­tus jam bu­vo gi­li dep­re­si­ja, dar­buo­to­jams net ne­leis­da­vo ati­trauk­ti užuo­lai­ dų“, – pa­sa­ko­jo A.Priš­man­tie­nė. Pri­si­tai­kė prie ne­gan­dų

Rus­la­nas tei­gia, kad vi­sa­da, net sun­kiau­sio­je si­tua­ci­jo­je, ga­li­ma įžvelg­ti ką nors po­zi­ty­vaus. Esą vi­ sur yra sa­vi pliu­sai, sa­vi mi­nu­sai. „Sa­vi ir džiaugs­mai, juk gy­ve­ni­ mas vis tiek yra gra­žus. Vi­sur rei­ kia ban­dy­ti ras­ti ir tei­gia­mų da­ly­ kų“, – ti­ki­na Rus­la­nas. Anks­čiau, kai mo­kė­si mo­kyk­lo­je, o ir vė­liau jis skai­tė la­bai daug kny­ gų, da­bar fi­ziš­kai jų nu­lai­ky­ti ne­ be­pa­jė­gus. Ra­šy­ti­nes kny­gas pa­kei­tė vir­ tua­lios, bet, anot Rus­la­no, tai ne tas pa­ts. Esą spaus­din­tos kny­gos po­pie­riaus, da­žų kva­po ne­pa­keis nie­kas.

Ar­ti­mie­ji: So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro dar­buo­to­jos A.Priš­man­tie­nė

(kai­rė­je) ir L.Ab­ro­ma­vi­čie­nė dau­gu­mai vie­ni­šų klai­pė­die­čių, ku­riuos jos glo­bo­ja, yra pa­tys ar­ti­miau­si žmo­nės. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rus­la­nas pri­si­tai­kė prie sa­vo ne­ga­lios – die­ną mie­ga, nes atei­ na so­cia­li­nė dar­buo­to­ja, ku­ri jį ga­li ap­vers­ti lo­vo­je, – pa­ts ne­pa­jė­gia. O ne­pa­ju­dė­da­mas ken­čia di­džiu­ lius fi­zi­nius skaus­mus. Vy­rą rei­kia var­ty­ti kas ke­tu­rias va­lan­das. Nak­tį, kai dar­buo­to­jos ne­bū­na, jis žiū­ri te­le­vi­zo­rių, skai­ to, nar­šo in­ter­ne­te.

„Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tei ap­gai­les­ ta­vo Rus­la­nas. Bet, ne­pai­sant to, jis mo­ko­si pa­ ts, do­mi­si, sten­gia­si su­ži­no­ti ką nors nau­jo. Pas­ta­ruo­ju me­tu mė­gi­ na įsi­sa­vin­ti kom­piu­te­rio ga­li­my­ bes. Kai ką jau pra­mo­ko, sa­ko, la­ bai įdo­mu. Rus­la­nas įsi­ti­ki­nęs, kad mo­ky­tis nie­ka­da ne vė­lu. Juo­dos min­tys spru­ko

Rus­la­nas:

Juk ne­bū­na gy­ve­ ni­me to­kių juo­dų ruo­žų be jo­kių pro­ švais­čių, be jo­kios išei­ties. „Li­ga taip su­dė­lio­jo, kad esu pri­ vers­tas gy­ven­ti nak­ti­nį gy­ve­ni­mą. Nak­tį būd­rau­ju, o mie­go­ti ei­nu tik pa­ry­čiui. Taip pri­si­tai­kiau prie li­ gos. Anks­čiau, kai jau­čiau­si ge­riau, gra­fi­kas bu­vo die­ni­nis“, – tvir­ti­no Rus­la­nas. Neiš­si­pil­džiu­si sva­jo­nė

Vi­du­ri­nę mo­kyk­lą Rus­la­nas bai­gė na­muo­se. Pas­kui no­rė­jo nea­ki­vaiz­ džiai sto­ti mo­ky­tis į Ka­li­ning­ra­do ins­ti­tu­to Žur­na­lis­ti­kos fa­kul­te­tą. „Sva­jo­jau tap­ti žur­na­lis­tu, gal­ būt šian­dien su ju­mis bū­tu­me bu­ vę ko­le­gos. Bet taip su­si­klos­tė, kad tam ne­lem­ta bu­vo iš­si­pil­dy­ti“, –

Vy­ras ne­slė­pė, jog kai bu­vo jau­ nes­nis, jį daž­nai ap­nik­da­vo juo­dos min­tys. Gal­vo­jo, kad vis­kas taip siau­bin­ga, kad jis ne toks, kaip vi­ si. „Vis gal­vo­jau, kad ma­no pa­dė­ tis ka­tast­ro­fiš­ka, bet bu­vo ar­ti­mi žmo­nės, ku­rie pa­dė­jo tai at­lai­ky­ti, ir ėmiau pa­ma­žu su­vok­ti, jog tie­ siog rei­kia ras­ti ką nors švie­saus“, – sa­vo min­tis dės­tė Rus­la­nas. „Jei­gu nuo­la­tos gal­vo­si, kad vis­ kas blo­gai, no­rė­si, kad ta­vęs gai­lė­ tų­si, ne­bus jo­kios nau­dos. Rei­kia tei­gia­mo po­žiū­rio į gy­ve­ni­mą, kad ir pa­ts kaip nors gy­ven­tum ir su ta­ vi­mi ki­tiems bū­tų įdo­mu bend­rau­ ti“, – įsi­ti­ki­nęs vy­riš­kis. „Ar­ti­mų­jų be­veik ne­be­li­ko, vi­ si mi­rė. Tie­sa, tu­riu bro­lį, jis da­bar Ai­ri­jo­je. Jau me­tus ne­tu­riu su juo jo­kio ry­šio. Net ne­ži­nau, kur jis da­ bar, kaip jam se­ka­si. La­bai ti­kiuo­si, kad mes su juo dar pa­si­ma­ty­si­me“, – vy­lė­si Rus­la­nas.

lai­pė­do­je yra 206 žmo­nės, ku­r iems na­muo­se tei­k ia­ mos so­cia­li­nių dar­buo­to­jų pa­slau­gos. Yra dar 16 klai­pė­ die­čių, ku­riuos glo­bo­ti rei­kia vi­są die­ ną. Tai – sun­kes­nės būk­lės as­me­nys, ku­rie ne­vaikš­to ir jiems rei­ka­lin­ga be­ veik nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra. Žmo­nės, ku­ riems rei­kia So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ ro pa­gal­bos, įvai­r iai mus su­ran­da. Cent­ro in­for­ma­ci­ja apie pa­slau­gas neį­ ga­lie­siems tei­k ia­ma vie­šai. Mus apie ne­lai­mės iš­tik­tus vie­ni­šus žmo­nes in­ for­muo­ja kai­my­nai, po­l i­ci­ja, gy­dy­to­ jai. Va­ž iuo­ja­me, tik­ri­na­me ir, rei­ka­lui esant, tei­kia­me tas pa­slau­gas. Ga­na ak­ ty­viai įsi­jun­gia ir bend­ruo­me­nė. Pa­si­ tai­ko at­ve­jų, kai kai­my­nai pri­žiū­ri se­ną žmo­gų ir stai­ga su­si­grie­bia, kad jiems tai per di­de­lė naš­ta. Gi­mi­nių nė­ra, ar­ti­ mų­jų nė­ra, to­dėl ir krei­pia­si pa­gal­bos į So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­rą. Mes lan­ ko­me var­ga­nus, vie­ni­šus žmo­nes, ku­ rie, be so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, nie­ko ar­ ti­mo ir ne­tu­ri.

be ir op­ti­miz­mu. Kai ki­ti, ku­rie, re­ gis, tu­ri vis­ką – ir šei­mą, ir na­mus, ir svei­ka­tą, ir mėgs­ta­mą dar­bą, pri­ trūks­ta jė­gų gy­ven­ti. „Jei esu toks, koks esu, ką pa­da­ ry­si. Tur­būt tai Aukš­čiau­sio­jo va­ lia ar li­ki­mas. Vis tiek ga­li­ma at­ras­ ti kaž­ką, kas pri­vers­tų mus nu­bus­ti kas ry­tą ir pa­si­džiaug­ti bent sau­ le“, – ma­no Rus­la­nas. Juo­duo­sius gy­ve­ni­mo eta­pus esą vi­sa­da ga­li­ma iš­tver­ti, nes jie juk bai­gia­si. Tik ne­rei­kia be­vil­tiš­ kai nu­si­min­ti ir už­si­vers­ti ant pe­ čių vi­so pa­sau­lio nuo­dė­mių. Rus­la­nas tei­gia, kad stip­ry­bės gy­ven­ti se­mia­si iš vi­daus. Jo ma­ ny­mu, rei­kia nuo­la­tos to­bu­lė­ti, do­ mė­tis. To­dėl jis ne­sup­ran­ta, ko­dėl kai ku­rie žmo­nės vis­ką nu­brau­kia vie­nu mos­tu. „Vie­nas ma­no pa­žįs­ta­mas tu­rė­jo sa­vo vers­lą, pui­kią šei­mą, jam bu­vo maž­daug 30 me­tų, bet jis kaž­ko­dėl pa­si­trau­kė iš gy­ve­ni­mo. Au­to­mo­ bi­liu rė­žė­si į til­to at­ra­mą. Man la­bai sun­ku su­pras­ti to­kį da­ly­ką, juk ne­ bū­na gy­ve­ni­me to­kių juo­dų ruo­žų be jo­kių pro­švais­čių, be jo­kios išei­ ties“, – op­ti­miz­mu pri­bloš­kė nuo vai­kys­tės ne­vaikš­tan­tis žmo­gus.

Rus­la­no psi­cho­te­ra­pi­ja

Be ki­tų pa­gal­bos pa­ju­dė­ti ne­ga­lin­ tis Rus­la­nas stul­bi­na va­lios stip­ry­

Gy­ve­ni­mas ap­si­ver­tė

Pa­sak A.Priš­man­tie­nės, ne kiek­ vie­na So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro dar­buo­to­ja tu­rė­jo dva­si­nės stip­ry­ bės pri­žiū­rė­ti Rus­la­ną, nes jo ne­ga­ lia – la­bai sun­ki. Jau me­tus kas­dien po 8 va­lan­das juo rū­pi­na­si so­cia­li­nio dar­buo­to­jo pa­dė­jė­ja La­ri­sa Ab­ro­mai­tie­nė. Ji pa­de­da ne tik su­tvar­ky­ti bui­ tį, bet ir mo­ra­liai. Rus­la­nas tei­gia ne­ži­nan­tis, kaip gy­ven­tų be to­kios pa­gal­bos. „Pas­ta­rai­siais me­tais, kai bu­vo ypač sun­ku, at­si­ra­do žmo­nės, ku­ rių dė­ka gy­ve­ni­mas vėl nu­švi­to. No­riu jiems nuo­šir­džiau­siai pa­dė­ ko­ti, nes tik dėl jų aš – gy­vas. Tai, ką So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro dar­ buo­to­jos da­ro, yra sun­kiai įver­ti­na­ ma. Jos pa­de­da dau­gy­bei žmo­nių, ku­rie vi­siš­kai vie­ni­ši ir be­jė­giai“, – ti­ki­no Rus­la­nas.

5

šeštadienis, sausio 12, 2013

šeštadienio interviu

Tik mū­sų vie­ny­bė iš­gel­bė­jo Lie­tu­vą atė­jo. Priė­jau prie du­rų ir sua­be­jo­ jau, kaip klaus­ti – ru­siš­kai ar lie­tu­ viš­kai. Bet, gal­vo­ju, to be­trū­ko, kad sa­vo re­dak­ci­jo­je ru­siš­kai su atė­ju­ siais gro­bi­kais kal­bė­čiau. Klau­ siu, kas ten? Pa­si­ro­do, atė­jo „Ry­ to“ spaus­tu­vės di­rek­to­rius An­ta­nas Sky­rius. Kai pra­da­riau du­ris, pir­ mas klau­si­mas bu­vo: ar lei­si­te laik­ raš­tį? Lei­si­me, sa­kau, An­ta­nai, lei­ si­me.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

L

ais­vės gy­nė­jų die­nos iš­ va­ka­rė­se lem­tin­gus mū­ sų ša­liai 1991 me­tų sau­sio įvy­kius uos­ta­mies­ty­je pri­ si­mi­nė žur­na­lis­tas, poe­tas, fo­tog­ ra­fas, lei­dė­jas ir il­ga­me­tis dien­raš­ čio „Klai­pė­da“ re­dak­to­rius An­ta­nas Sta­ne­vi­čius.

– Tai pa­vy­ko iš­leis­ti tą le­gen­di­ nį „Klai­pė­dos“ nu­me­rį? – Mes jį iš­lei­do­me sau­sio 13-ąją, sek­ma­die­nį, iki tre­čios va­lan­dos die­nos. Apie ket­vir­tą va­lan­dą Teat­ ro aikš­tė­je bu­vo di­de­lis pro­tes­to mi­ tin­gas. Ir mes tą laik­raš­tį da­li­jo­me žmo­nėms ir aikš­tė­je, ir prie mies­ to ta­ry­bos, ir prie mies­to val­dy­bos, au­to­bu­sų, ge­le­žin­ke­lio sto­ty­se, vi­ sur, kur pa­kliu­vo, o ki­tus ati­da­vė­ me spau­dos kios­kams ir pa­pra­šė­me, kad jo­kiu bū­du neim­tų pi­ni­gų. Iš­lei­ do­me, kaip vi­sa­da, dvi lai­das: lie­ tu­vių ir ru­sų. Ti­ra­žo ne­pa­gai­lė­jo­me. Pas­kui žmo­nės, ypač ru­siš­ką „Klai­ pė­dos“ nu­me­rį, siun­tė į Ru­si­ją, Uk­ rai­ną, ki­tur, nes de­zin­for­ma­ci­jos ap­link bu­vo pa­kan­ka­mai daug.

Pro­vo­ka­to­rius li­ko ne­ži­no­mas

– 1991-ųjų sau­sio įvy­kiai pa­ lie­tė ir jū­sų gy­ve­ni­mą. Juk ta­da va­do­va­vo­te pa­grin­di­niam uos­ ta­mies­čio dien­raš­čiui „Klai­pė­ da“, ku­ris bu­vo lei­džia­mas ir ru­sų kal­ba. – Kaip tik prieš sau­sio 13 die­nos įvy­ kius su­vo­kiau, kad bręs­ta per­vers­mas. Ryš­kiau­sias po­žy­mis – vy­riau­sy­bė ėmė ir stai­ga daug kar­tų pa­kė­lė mais­to bei ki­tų pre­kių kai­nas. Vals­ty­bė – nau­ja­ gi­mis, ne­tu­ri sa­vo va­liu­tos, jos te­ri­to­ ri­jo­je – Ta­ry­bų Są­jun­gos ka­riuo­me­nė. Ir stai­ga pa­ke­lia­mos kai­nos! Ju­tau, jog tai su Mask­va su­de­rin­ta pro­vo­ka­ci­ja. Pa­gal kla­si­ki­nį ta­ry­bi­nį sce­na­ri­jų bu­ vo sie­kia­ma su­kel­ti žmo­nių ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą, o pa­skui tuos žmo­nes dar kar­tą iš­va­duo­ti nuo iš­nau­do­to­jų. O kai at­skrai­di­no de­san­ti­nin­kus iš Psko­vo, bu­vo aiš­ku, kad bus la­bai blo­gai. Kie­ no bu­vo idė­ja pa­kel­ti kai­nas? Ne­jau­gi K.Pruns­kie­nė, ku­ri ta­da bu­vo mi­nist­rė pir­mi­nin­kė, ga­lė­jo tai vie­na pa­da­ry­ti? Fak­tas tas, kad kai­nos bu­vo pa­kel­tos sie­kiant su­da­ry­ti tin­ka­mą at­mos­fe­rą nau­jai oku­pa­ci­jai. – Bet Lie­tu­vos su­grą­ži­ni­mas į TSRS neį­vy­ko? – Tai tur­būt tik Die­vo va­lia, nes ki­ taip to paaiš­kin­ti ne­ga­liu. Juk vis­ kas bu­vo pa­reng­ta – kai­nų pa­kė­ li­mas, liau­dies ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, pla­nuo­tas Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos štur­mas, vis­kas su­ruoš­ta. Tie­sa, tą kai­nų pa­kė­li­mą grei­tai at­šau­kė, bet sce­na­ri­jus jau vei­kė. – Ką vei­kė­te tą lem­tin­gą nak­tį? – Ta­da, kai už­ge­so te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nai su Eg­le Bu­če­ly­te, man pa­ skam­bi­no ko­le­gė Gra­ži­na Juo­dy­tė. Sa­ko: ma­tai, An­ta­nai, kas vyks­ ta. Sa­kau, ren­ka­mės į dar­bą. Ki­ lo spon­ta­niš­ka min­tis: rei­kia ei­ti į re­dak­ci­ją ir iš­leis­ti neei­li­nį (sek­ma­ die­niais ir pir­ma­die­niais ta­da ne­ leis­da­vo­me) laik­raš­čio nu­me­rį. Gal ir pa­sku­ti­nį. – Ar ne­pa­gal­vo­jo­te, kad re­dak­ ci­ja ga­li bū­ti smo­gi­kų tai­ki­nys ir ten bus pa­vo­jin­ga? – Vi­sa­da jau­čiau ap­mau­dą, kad 1940 m. Lie­tu­vą Ta­ry­bų Są­jun­ga su­ge­bė­jo paim­ti be jo­kio pa­si­prie­ši­ ni­mo, su Vil­niu­mi gud­riai su­vi­lio­jo. O juk suo­miai ka­ria­vo už sa­vo lais­ vę. Ir iš es­mės lai­mė­jo. Jei mes ta­da bū­tu­me pa­ro­dę, kad neį­si­lei­džia­me oku­pan­tų, tai bū­tų bu­vęs pre­ce­den­ tas, ku­ris Lie­tu­vą bū­tų pa­sta­tęs į ki­tą sta­tu­są. Lie­tu­va tu­rė­jo ga­li­my­ bę pa­si­prie­šin­ti. Gal ta­da ir Lat­vi­ja su Es­ti­ja bū­tų su­si­grie­bu­sios. Vi­sa tai ga­lė­jo pa­keis­ti II pa­sau­li­nio ka­ro ei­gą, tiks­liau – su­pai­nio­ti Sta­li­no ir Hit­le­rio pla­nus. Ne­gy­nu­si ne­prik­ lau­so­my­bės or­ga­ni­zuo­tai ša­lis pra­ žu­dė ge­riau­sius sa­vo žmo­nes. Ta­da bu­vo pra­leis­ta ga­li­my­bė bent pa­ ban­dy­ti. Sau­sio 13 d. mes jo­kiu bū­

Atė­mė ka­ri­nį laips­nį

už­te­ko pro­to ir žmo­giš­ku­mo neiš­si­ šok­ti ir ne­pa­kel­ti gink­lo prieš žmo­ nes, su ku­riais gre­ta tiek me­tų iš­gy­ ven­ta. Rei­kia pa­dė­ko­ti ir tuo­me­čiam Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­ kui Vy­tau­tui Če­pui, ku­ris, bū­da­mas psi­cho­lo­gas, su­ge­bė­jo su­ras­ti kon­ tak­tą su ta­ry­bi­nės ka­riuo­me­nės va­ dais, juos ra­min­ti, pro­tin­ti.

– Jū­sų krei­pi­ma­sis į „se­ses ir bro­lius“ ta­me nu­me­ry­je – la­ bai jaut­rus ir ga­na drą­sus, ži­ nant, ko­kia si­tua­ci­ja tuo me­tu bu­vo? – Pas­ku­bo­mis pa­ra­šiau to­kį krei­ pi­mą­si, nes per­se­kio­jo nuo­jau­ta, kad tai ga­li bū­ti pa­sku­ti­nis ra­ši­nys. Tuo me­tu daug kas ant plau­ko ka­ bė­jo. To­dėl aiš­kiai pa­reiš­kė­me, kad mes gin­si­mės ir ne­pa­si­duo­si­me. Bi­ jau tvir­tai teig­ti, bet, re­gis, tai bu­ vo vie­nin­te­lis laik­raš­tis, ku­ris išė­jo Lie­tu­vo­je tą die­ną, bū­tent tą sek­ ma­die­nį. Spau­dos rū­mai Vil­niu­je jau bu­vo oku­puo­ti. Ki­tą die­ną pa­si­ ro­dė „Lais­vo­ji Lie­tu­va“ – jung­ti­nis ke­lių Vil­niaus re­dak­ci­jų lei­di­nys.

– Kas iš tos įtemp­tos sau­sio 13osios nak­ties la­biau­siai įstri­go į at­min­tį? – Bet koks tra­giz­mas tu­ri ko­miš­ kų mo­men­tų. Vi­si re­dak­ci­jo­je su­si­ rin­ko­me į ma­no ka­bi­ne­tą, ruo­šė­me in­for­ma­ci­ją, se­kė­me ži­nias, žiū­ rė­jo­me te­le­vi­zo­rių, ku­ris ro­dė va­ žiuo­jan­čius tan­kus. At­bė­gu­si bu­ dė­to­ja Onu­tė Po­cie­nė klai­kiu bal­su pra­ne­šė, kad kaž­kas bai­siai dau­žo lau­ko du­ris. Sa­kau, jau tie niek­šai

– Ar ta­ry­bi­nės struk­tū­ros, ku­ rios dar vei­kė Lie­tu­vo­je, taip pat ir Klai­pė­do­je, į jū­sų po­zi­ci­ ją su­rea­ga­vo? – Po tų įvy­kių per TSRS te­le­vi­zi­ ją ro­dė A.Nev­zo­ro­vo fil­mą „Na­ ši“ („Mū­siš­kiai“). Ma­ne apė­mė toks pyk­tis dėl aki­vaiz­daus me­lo, kad pa­čiu­pau ta­ry­bi­nį ka­ri­nį bi­lie­ tą, su­plė­šiau jį į smul­kiau­sius sku­ te­lius, su­de­gi­nau, kas li­ko – nu­ lei­dau į uni­ta­zą. Sė­džiu ra­mus. Po

Įž­val­ga: A.Sta­ne­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad jei ša­lies lais­vei iš­kil­tų grės­mė,

žmo­nės vėl sto­tų ją gin­ti.

An­ta­nas Sta­ne­vi­čius:

Ne­tu­rė­jo bū­ti abe­jo­nių, ku­rio­je pu­sė­je sto­vi­me. du ne­no­rė­jo­me pra­leis­ti to šan­so, kad vė­liau ne­bū­tų gė­da nei mums, nei mū­sų pa­li­kuo­nims. – Ką nu­spren­dė­te da­ry­ti? – Gra­ži­na se­kė įvy­kius Vil­niu­je ir Kau­ne prie te­le­vi­zo­riaus ir ve­dė tiks­lią chro­no­lo­gi­ją. Sau­lius Jo­ku­ žys ta­da bu­vo fo­to­ko­res­pon­den­tas. Sė­dau prie re­dak­ci­jos „Vol­gos“ vai­ ro ir kar­tu nu­va­žia­vo­me prie mies­to ta­ry­bos ir val­dy­bos, prie Gi­ru­lių te­ le­vi­zi­jos bokš­to. Iš tik­rų­jų ten bu­vo daug žmo­nių. Mus pra­len­kė ta­ry­ bi­niai šar­vuo­čiai. Ne­jau­ku. Ta­čiau ta­da tvy­ro­jo to­kia eu­fo­ri­ja, re­gis, bu­vo ne­bes­var­bu, kas bus su ta­vi­ mi, svar­bu, kad lik­si gin­ti Lie­tu­vą ir neužt­rauk­si ne­gar­bės. Ne­ma­nau, kad tie žmo­nės, ku­rie ėjo prie bokš­ to, ti­kė­jo, kad jį įstengs ap­gin­ti. Bet tai bu­vo jų pa­trio­ti­nė ir pi­lie­ti­nė po­zi­ci­ja, ro­dan­ti, jog trokš­ta lais­ vos Lie­tu­vos. Be­maž vi­si re­dak­ci­jos žur­na­lis­tai ap­laks­tė karš­tus taš­kus, ėmė in­ter­viu, fo­tog­ra­fa­vo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„No­riu mir­ti gra­ži“

– Grįž­tant prie tų die­nų klai­ pė­die­čių nuo­tai­kų, juk di­de­lė jų da­lis – ru­sa­kal­biai, kaip jie priė­mė tą si­tua­ci­ją? – Mū­sų re­dak­ci­jo­je dir­bo la­bai daug ru­sa­kal­bių. Ta­čiau vis­ką jie priė­mė la­bai nor­ma­liai, ne­bu­vo jo­kio sa­ bo­ta­žo ar šiaip ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Ga­li­ma bu­vo net iš vei­do iš­raiš­kos su­pras­ti, ką gal­vo­ja. Ne­pas­te­bė­jau jo­kio prie­šiš­ku­mo. Klai­pė­dos ru­ sa­kal­biai – tai žmo­nės, ku­rie la­bai grei­tai pri­si­tai­kė prie Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos ir yra ge­ri pi­lie­čiai. – Kaip jū­sų lei­dyk­lo­je bu­vo iš­ leis­ta nor­ve­go I.Go­da­lo kny­ga „Aš no­riu mir­ti gra­ži, Lie­tu­va“? – Su kny­gos au­to­riu­mi su­si­pa­ži­nau Nor­ve­gi­jo­je, jis – bu­vęs nor­ve­gų par­ la­men­ta­ras. Po lem­tin­gų sau­sio įvy­ kių žmo­gus at­vy­ko į Vil­nių, kal­bė­jo Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je. Paaiš­kė­ jo, kad nor­ve­gų kal­ba jis iš­lei­do kny­ gą „Aš no­riu mir­ti gra­ži, Lie­tu­va“. Vir­še­ly­je – dra­ma­tiš­kas Nep­rik­lau­ so­my­bės ak­to sig­na­ta­rės N.Ože­ly­tės po­rtre­tas. O toks pa­va­di­ni­mas at­si­ ra­do be­lau­kiant Lie­tu­vos Aukš­čiau­ sio­sios Ta­ry­bos štur­mo. Vi­si ruo­ šė­si mir­čiai, kaž­kas pa­ste­bė­jo, kad N.Ože­ly­tė sė­di ir gra­ži­na­si. „Ką jūs čia da­ro­te, dėl Die­vo, ir ko­dėl?“ – neiš­lai­kęs su­šu­ko bri­tų re­por­te­ris. Ji lė­tai pa­žvel­gė į tą žmo­gų ir at­sa­kė: „Aš no­riu mir­ti gra­ži“. To­je kny­go­ je ra­šo­ma, kad Va­ka­rų vals­ty­bės ne­ sku­bė­jo pri­pa­žin­ti Lie­tu­vos. Ra­šo­ma, kaip M.That­cher mo­ja­vo Nor­ve­gi­ jos prem­je­rui pirš­tu: „Tik ne­ban­dy­ ki­te des­ta­bi­li­zuo­ti M.Gor­ba­čio­vo!“ Paaiš­kė­jo, kad sa­vo ko­vo­je už lais­ vę mes bu­vo­me pa­kan­ka­mai vie­ni­ ši. Ir tik mū­sų pa­čių vie­ny­bė iš­gel­ bė­jo Lie­tu­vą.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1953 m. lie­pos 26 d. Užu­ne­vė­ žiuo­se Pa­ne­vė­ž io raj. 1970 m. bai­gė Pa­ne­vė­ž io raj. Ra­g u­ vos vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. 1975 m. Vil­n iaus uni­ver­si­te­te – žur­ na­lis­ti­kos spe­cia­ly­bę. Dir­bo laik­raš­čių „Ta­r y­bi­n is stu­den­ tas“, „Tie­sa“, „Li­te­ra­tū­ra ir me­nas“ ko­ res­pon­den­tu, at­sa­k in­guo­ju sek­re­to­ riu­mi.

Iš­lai­kė žmo­niš­ku­mo eg­za­mi­ną

– Kaip ma­no­te, ko­dėl Klai­pė­ do­je per sau­sio įvy­kius ini­cia­ ty­vos, to­kios kaip Vil­niu­je, ne­ pa­ro­dė ta­ry­bi­niai ka­riš­kiai? – Klai­pė­do­je, ačiū Die­vui, ta­ry­bi­ nės ka­riuo­me­nės da­li­nių va­do­vams

ke­lių die­nų sū­nus Jo­nas sa­ko: „Tė­ti, tau kaž­koks ru­siš­kas laiš­kas atė­jo“. Gal­vo­ju, to be­trū­ko, kad ma­ne ka­ri­ nis ko­mi­sa­ria­tas į mo­ky­mus kvies­ tų! Į tuos „če­ba­tus“ ko­jos dau­giau kaip gy­vas ne­ki­šiu! Atp­lė­šiu vo­ką. Iki šiol pa­me­nu, kas ten bu­vo pa­ ra­šy­ta: „TSRS gy­ny­bos mi­nist­ro įsa­ky­mu iš jū­sų ati­ma­mas ka­pi­to­ no ka­ri­nin­ko laips­nis, jūs per­ve­da­ mas į ei­li­nių ser­žan­tų su­dė­tį; to­ dėl pri­va­lo­te grą­žin­ti ka­ri­nį bi­lie­tą į Klai­pė­dos ka­ri­nį ko­mi­sa­ria­tą“. Ką aš grą­žin­siu? Va­di­na­si, vie­nu me­ tu jie pa­siun­tė vel­niop ma­ne, o aš – juos! Ma­no ži­nio­mis, ka­ri­nis laips­ nis taip bu­vo atim­tas ir V.Če­pui.

1986–2002 m. – dien­raš­čio „Ta­ry­bi­nė Klai­pė­da“ ir „Klai­pė­da“ vy­r iau­sia­sis re­dak­to­rius. Istorija: dienraštis „Klaipėda“ buvo vienintelis šalyje, išėjęs 1991-ųjų

sausio 13 dieną.

Nuo 2002 m. bend­ro­vės „Eg­lės lei­ dyk­la“ di­rek­to­rius ir re­dak­to­rius.

6

šeštadienis, sausio 12, 2013

sportas Sporto telegrafas Bėgimas. Šiandien 16 val. vyks tradicinės bėgimo varžybos nuo Girulių televizijos bokšto iki miesto savivaldybės, skirtos Laisvės gynėjų dienai – sausio 13-ajai paminėti. Bėgikai galės registruotis starto vietoje – prie televizijos bokšto Giruliuose nuo 15 iki 15.45 val. Moksleiviai, senjorai, kuriems nuotolis per ilgas, galės startuoti nuo Vasaros koncertų estrados. Čia dalyviai bus registruojami nuo 15.30 iki 16 val. Bėgimo mėgėjai į starto vietą 14.30 val. nuo Klaipėdos savivaldybės pastato bus vežami autobusu. Startuosiantys Giruliuose bėgs 8 km distanciją, nuo Vasaros estrados varžytis pradėsiantys įveiks 3 km. Badmintonas. Šiandien 10 val. Melnragės sporto salėje (Burių g. 19) vyks Lietuvos badmintono taurės turnyro antrojo etapo varžybos. Krepšinis. Rytoj 13 val. Klaipėdos valstybinės kolegijos sporto salėje (Bijūnų g. 10) vyks miesto mero krepšinio taurės turnyro rungtynės tarp „Delagidos“ ir „Danvitės“ komandų. Futbolas. Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate svarbią pergalę iškovojo „Nauticos“ penketukas. Jis po atkaklios kovos 4:1 įveikęs „Kretingos“ komandą turėdamas 11 taškų, pakilo į ketvirtąją vietą. Kretingiškiai, po 7 susitikimų neiškovoję nė taško, neturi vilčių išsilaikyti 1-ojoje lygoje. Eurolyga. Antrąją pergalę trečiosiose Eurolygos krepšinio turnyro „Top 16“ etapo rungtynėse iškovojo ir į trečiąją vietą E grupėje pakilo Jono Mačiulio Atėnų „Panathinaikos“ klubas. Graikai namuose 78:73 (23:19, 16:18, 17:21, 22:15) įveikė antrąją nesėkmę patyrusią ir į šeštąją poziciją smuktelėjusią Malagos „Unicaja“ (Ispanija) ekipą. Lietuvio indėlis į pergalę – 14 taškų, 6 atkovoti ir 2 perimti kamuoliai. Vakar Madride rungtyniavo šioje grupėje žaidžiantys ispanų „Real“ ir Kauno „Žalgirio“ klubai. Nesėkmė. Po šešto Dakaro ralio etapo vienas iš jame dalyvaujančių lietuvių – 45-erių motociklininkas Gintautas Igaris pasitraukė iš lenktynių. Karteniškis greičio ruože patyrė avariją, po kurios nebegalėjo tęsti kovos. Lietuvis iš trasos sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę. Ten mūsų motociklininkui diagnozuotas delnikaulio lūžis. Nuo didesnių bėdų G.Igarį išgelbėjo šalmas. Superlyga. Tryliktą pergalę Ukrainos krepšinio superlygos čempionate iškovojo šalies čempionas Donecko „Doneck“ klubas su Dariumi Songaila. Doneckiečiai namuose 77:61 (15:17, 18:11, 28:15, 16:18) nugalėjo vienuoliktojoje pozicijoje esančią Audriaus Prakuraičio treniruojamą Dneprodzeržinsko „Dnipro-Azot“ komandą. Lietuvis pelnė 14 taškų. Superlygoje pirmauja Dainiaus Šalengos ir Michailo Anisimovo Kijevo „Budivelnik“ klubas. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠeštADIENIS, sausio 12, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Sau­sio 13-osios bylą per­duos teis­mui Lie­tu­vos ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ ra ti­ki­si šie­met baig­ti tir­ti bylą dėl nu­si­kals­tamų veiksmų per Sau­sio įvy­kius Lie­tu­vo­je ir Ru­ si­jai bei Bal­ta­ru­si­jai iš­siųs­ti pra­ ne­ši­mus apie jų vals­tybė­se gy­ve­ nan­čius įta­ria­muo­sius ka­ro nu­si­ kal­ti­mais.

At­sit­rau­kia: da­lies tau­tie­čių at­min­ty­je so­viet­me­čio trėmi­mai ir ki­ti nu­si­kal­ti­mai dar da­bar gy­vi, ta­čiau nau­

jo­ji vald­žia rei­ka­lau­ti kom­pen­sa­ci­jos už tai kol kas ne­ža­da.

„Fo­to­die­nos“ / Aud­riaus Bag­do­no nuo­tr.

Oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gin­ti ne­be­rei­kia? Pra­šy­ti iš Ru­si­jos at­ly­gin­ti oku­pa­ci­jos žalos nau­jo­ji Vy­riau­sybė bent jau kol kas ne­ža­da. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius ir jo va­do­vau­ja­mi kai­rie­ji lei­do su­ pras­ti, kad toks pra­šy­mas būtų ne­rea­lus. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ko­mi­si­ja ne­rei­ka­lin­ga

And­riaus Ku­bi­liaus vy­riau­sybės pla­nai grįžti prie Ru­si­jos oku­pa­ci­ jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mo, re­ gis, vėl bus grūda­mi į stal­čių. O dar per­nai rugsėjį mi­nist­ro pir­mi­nin­ko su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja klau­si­ mams dėl ža­los, pa­da­ry­tos Lie­ tu­vos Res­pub­li­kai 1940–1991 m. SSRS ir 1991–1993 m. Ru­si­jos Fe­ de­ra­ci­jos ka­riuo­menės, grei­čiau­siai ne­be­dirbs. „Aš ma­nau, kad ji (ko­mi­si­ja – red. pa­st.) vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga, nes jos tiks­las bu­vo imi­tuo­ti veiklą“, – va­kar pa­reiškė prem­je­ras A.But­ ke­vi­čius, pa­klaus­tas apie ko­mi­si­ jos, ku­ri jam pa­val­di, li­kimą. At­sa­ky­da­mas, ar oku­pa­ci­jos ža­ los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas ap­skri­tai bus ke­lia­mas, A.But­ke­vi­čius lei­do su­pras­ti, kad to ne­bus. „Pir­miau­sia man ky­la klau­si­ mas, ką A.Ku­bi­liaus Vy­riau­sybė veikė šiuo ak­tua­liu klau­si­mu vi­ sus ket­ve­rius me­tus. Bai­gian­tis ka­den­ci­jai su­kūrė ko­mi­siją klau­ si­mams dėl ža­los spręsti, ta­čiau tai pa­na­šiau į veik­los imi­ta­ciją, – kon­ser­va­to­riams įgėlė A.But­ke­vi­ čius. – Ma­no nuo­mo­ne, pir­miau­ sia rei­kia pa­siek­ti, kad dvi­šalė­se de­ry­bo­se Ru­si­ja ap­skri­tai derėtų­ si šiuo klau­si­mu, tu­ri būti abi­pu­ sis su­ta­ri­mas.“ A.But­ke­vi­čius aiš­ki­no, kad jo va­ do­vau­ja­ma Vy­riau­sybė „įver­tins esamą si­tua­ciją ir iš­ryš­kins tuos as­pek­tus, ku­rie šian­dien Lie­tu­vos bei Ru­si­jos san­ty­kiuo­se yra svar­ biau­si“, tuo­met priims spren­di­ mus.

Ką pa­ma­nys Ru­si­ja?

To­kie kai­riųjų žings­niai ne­turėtų ste­bin­ti. Juk jie, būda­mi opo­zi­ci­ jo­je, nu­lat kri­ti­ka­vo šios ko­mi­si­jos darbą, aiš­ki­no, kad kon­ser­va­to­riai taip bu­ria sa­vo elek­to­ratą. Ta­čiau kon­ser­va­to­rius par­la­ men­ta­ras Ar­vy­das Anu­šaus­kas pri­ minė, kad rea­liai ko­mi­si­ja sa­vo dar­ bo nė ne­pradė­jo, nes bu­vo su­da­ry­ta tik prie­š pus­metį. „Ta ko­mi­si­ja dar tik galė­jo pra­dėti veiklą. Kaip iš jos bu­vo ga­li­ma rei­ka­lau­ti ko­kių nors re­zul­tatų? Tai vi­siš­kai pra­si­len­kia su tik­ro­ve“, – kalbė­jo is­to­ri­kas.

Te­resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė:

Bu­vo tau­tos va­lia, kad ža­la tu­ri būti at­ ly­gin­ta, ir, man re­gis, vals­tybės va­do­vai tu­ri ati­tin­ka­mai rea­guo­ti. Jis teigė, kad nu­kentė­ju­sių nuo oku­pa­ci­jos vald­žios yra de­šim­tys tūkstan­čių, jiems mo­ka­mos vals­ ty­binės pen­si­jos. Be to, dar gy­ vi išt­remtų ir ki­taip nu­kentė­ju­sių žmo­nių pa­li­kuo­nys. „Čia nėra taip pa­pras­ta, kad pa­nai­ki­ni ko­mi­siją, ir vis­kas. Ką mes pa­ro­do­me Ru­si­jai? Kad mes at­si­sa­ko­me sa­vo teisėtų rei­ka­la­vimų net ne­pradėję derė­tis? Tai tik­rai netin­ka­mas būdas“, – tvir­ti­no A.Anu­šaus­kas. Lau­kia spren­di­mo

Minė­tos ko­mi­si­jos vi­ce­pir­mi­ninkė, Lie­tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos cent­ro di­rek­torė Te­ resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė teigė, kad

iš nau­jos vald­žios jo­kių ži­nių apie to­lesnį ko­mi­si­jos darbą dar ne­su­ laukė. „Dar ne­posėd­žia­vo­me. Jo­ kių ži­nių lig šiol nėra. Bet gal bus. Daug tar­nybų vis dar for­muo­ja­ma, o tai, ma­tyt, nėra pa­ts svar­biau­sias da­ly­kas“, – va­kar kalbė­jo T.B.Bu­ raus­kaitė. Jos tei­gi­mu, rei­ka­lau­ti oku­pa­ci­ jos ža­los at­ly­gi­ni­mo būti­na, nes tai da­ry­ti įpa­rei­go­ja įsta­ty­mai bei re­ fe­ren­du­mas: „Bu­vo tau­tos va­lia, kad ža­la tu­ri būti at­ly­gin­ta, ir, man re­gis, vals­tybės va­do­vai tu­ri ati­tin­ ka­mai rea­guo­ti.“

„Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad šis ty­ri­mas ei­na į pa­baigą. Šiuo me­tu ty­ri­ mas at­lie­ka­mas 81 as­mens, ku­ rie slaps­to­si už­sie­nio vals­tybė­se – Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je ir ki­tur, at­žvil­giu“, – per spau­dos kon­fe­ ren­ciją penk­ta­dienį sakė Ge­ne­ra­ linės pro­ku­ratū­ros pro­ku­ro­ras Si­ mo­nas Slap­šins­kas. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas at­lie­ka­mas dėl tarp­tau­tinės teisės draud­žia­ mo el­ge­sio su žmonė­mis ir ka­ro nu­si­kal­timų – tarp­tau­tinės hu­ ma­ni­ta­rinės teisės sau­gomų as­ menų žu­dy­mo, ža­lo­ji­mo, draud­ žia­mos ka­ro ata­kos prie­š ci­vi­lius ir užd­raustų ka­ro prie­mo­nių nau­ do­ji­mo. Va­sarį ir kovą pla­nuo­ja­ma baig­ ti reng­ti ga­lu­ti­nio pra­ne­ši­mo apie įta­rimą tekstą. Jis bus dau­giau nei 100 lapų. Tarp įta­riamųjų – as­me­nys, 1991 m. ėję va­do­vau­ja­mas pa­ rei­gas So­vietų Sąjun­gos Gy­ny­ bos mi­nis­te­ri­jo­je, Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jo­je, Vals­tybės sau­gu­mo

ko­mi­te­te, da­ly­vavę 1991 m. sau­ sį jėga štur­muo­jant bei uži­mant stra­te­giš­kai svar­bius ob­jek­tus, ir jiems tal­kinę žmonės. Konk­re­ čių pa­vard­žių pro­ku­ratū­ra ne­nu­ ro­do. „Ja­me, be nu­si­kals­tamų veikų ap­ra­šy­mo, ana­li­zuo­ja­ma ir tarp­ tau­tinė teisė“, – sakė pro­ku­ro­ras S.Slap­šins­kas. Pak­laus­tas, ar tarp įta­riamųjų yra buvęs So­vietų Sąjun­gos pre­ zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas, pa­reigū­nas teigė, kad „kalbė­ti apie M.Gor­ba­čio­vo at­sa­ko­mybę nėra jo­kio tei­si­nio pa­grin­do“. Pro­ku­ro­rai ne­si­ti­ki, kad bent da­lis be­si­slaps­tan­čių tei­siamųjų ry­šis at­vyk­ti, ta­čiau Lie­tu­vo­je jie ga­li būti tei­sia­mi už akių. Šiuo me­tu bylą su­da­ro apie 700 tomų med­žia­gos. 1991 m. sausį So­vietų Sąjun­gos ka­ri­niams da­li­niams štur­muo­ jant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokštą bei Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­statą žu­vo 14 žmo­nių, 31 bu­vo sun­kiai su­trik­dy­ta svei­ka­ta, dau­ giau nei 1000 bu­vo ki­taip su­ža­ lo­ti. Tų pa­čių metų lie­pos 31-ąją Me­di­ninkų mui­tinės po­ste bu­ vo nu­žu­dy­ti sep­ty­ni po­li­ci­jos ir mui­tinės pa­reigū­nai, sau­gan­tys so­vietų tuo­met dar ne­pri­pa­žin­ tos Lie­tu­vos vals­tybės sieną. „Klaipėdos“ , BNS inf.

Siūlė derė­tis per ES

Anks­tesnė­se sa­vo iš­va­do­se minė­ta ko­mi­si­ja siūlė ini­ci­juo­ti ir ska­tin­ ti tarp­tau­tinį bend­ra­dar­bia­vimą SSRS oku­pa­ci­nio re­ži­mo nu­si­kal­ timų ty­ri­mo ir ža­los įver­ti­ni­mo klau­si­mais, per­ke­liant jį iš dvi­ša­ lio (Lie­tu­vos ir Ru­si­jos) į dau­gia­ šalį (ES ir Ru­si­jos) lyg­menį. Apie to­kią ga­li­mybę kaip la­bai rea­lią yra kalbėjęs ir buvęs prem­je­ras A.Ku­ bi­lius bei už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis. Ta­čiau kai­rie­ji to­kius svars­ty­ mus va­di­na ne­rea­liais ir nie­ko da­ ry­ti, re­gis, ne­ža­da. Sei­mo Eu­ro­ pos rei­kalų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ ki­las aiš­ki­no, kad to da­ry­ti Lie­ tu­vai nė ne­ver­ta. „Ban­dyt ga­li­ma įvai­rius da­ly­kus da­ry­ti. Pir­miau­ sia rei­kia kel­ti klau­simą, ar ši idė­ ja įgy­ven­di­na­ma ap­skri­tai. Aš abe­ jo­ju, ar mes įti­kin­si­me nors vieną vals­tybę – Vo­kie­tiją ar Prancū­ziją, Ita­liją, kad įma­no­ma šitą klau­simą iš­kel­ti. Ši­tos ša­lys tu­ri sa­vo la­bai pra­gma­tiš­kų in­te­re­sų“, – sam­pro­ ta­vo G.Kir­ki­las. O Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to pir­ mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­tas Be­ ne­dik­tas Juod­ka, pa­klaus­tas apie oku­pa­ci­jos žalą, dien­raš­čiui yra sakęs: „Man at­ro­do, kad pra­ėjo jau 23 ne­prik­lau­so­mybės me­tai ir la­ bai sun­ku tikė­tis tų kom­pen­sa­ cijų, žmo­giš­kai žiū­rint. Mo­ra­liai – taip, Lie­tu­va yra tei­si – kiek šimtų tūkstan­čių žmo­nių nu­kentė­jo. Čia yra dis­ku­sijų klau­si­mas.“

In­for­ma­vo: Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros at­sto­vas S.Slap­šins­kas

neatsk­leidė konk­re­čių įta­riamųjų pa­vard­žių, tik pa­tvir­ti­no, kad bylą tir­ti pro­ku­ro­rai baigs iki pa­va­sa­rio. „Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

8

šeštadienis, sausio 12, 2013

10p.

Fik­ty­vių san­tuokų pinklės.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

H.Cháve­zas ir jo XXI a. so­cia­liz „Re­vo­liu­ci­jos ne­prik­lau­so nuo vie­no žmo­gaus“, – sa­vo ša­li­nin­kams kaž­ka­da sa­kė Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­go Cháve­zas. Tei­sy­bė. Vis­gi H.Cháve­zas nė­ra ir nie­kuo­met ne­bu­vo ei­li­nė as­me­ny­bė. Ke­lias į val­džią

Var­gu ar kas ga­lė­jo pa­ma­ny­ti, kad 1954 m. kai­mo mo­ky­to­jų šei­mo­ je gi­męs Hu­go Ra­fae­lis Cháve­zasFría­sas pa­suks į po­li­ti­ką. Juo­lab kad pa­ts Hu­go sva­jo­jo bū­ti dai­li­nin­ku ir beis­bo­lo žvaigž­de. Vis­gi ne­leng­vi vai­kys­tės skur­ džia­me kai­me me­tai už­grū­di­no jau­ną­jį Hu­go. Pir­mas rim­tas jo gy­ ve­ni­mo pa­si­rin­ki­mas bu­vo ša­lies ka­riuo­me­nė. Įs­to­jęs į Ve­ne­sue­los ka­ro aka­de­mi­ją sos­ti­nė­je Ka­ra­ka­ se, H.Cháve­zas daug dė­me­sio sky­ rė ho­biams, tarp ku­rių bu­vo is­to­ri­ ja. Ypač jį do­mi­no Simó­no Bolí­va­ro as­me­ny­bė, taip pat jis ža­vė­jo­si Che Gue­va­ros idė­jo­mis. Įk­vė­pi­mo H.Cháve­zas sė­mė­si ir iš bu­vu­sio Pe­ru pre­zi­den­to ge­ne­ro­ lo Jua­no Fran­cis­co Ve­las­co-Al­va­ra­ do. Šis bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad ka­riuo­ me­nė tu­ri gin­ti pa­pras­tų žmo­nių in­te­re­sus, nes po­li­ti­nis eli­tas ko­ rum­puo­tas. Ga­liau­siai pa­žin­tis su Pa­na­mos pre­zi­den­to Oma­ro Tor­ri­ jo­so sū­nu­mi su­ve­dė jį su šios vi­du­ rio Ame­ri­kos ša­lies va­do­vu, ku­rio že­mės ūkio re­for­mos H.Cháve­zui pa­da­rė di­džiu­lį įspū­dį. Už­tat de­ši­nių­jų pa­žiū­rų Či­lės dik­ta­to­riaus Au­gus­to Pi­no­che­

to H.Cháve­zas nie­kuo­met ne­mė­ go. Kar­tą jis pa­sa­kė: „Bū­da­mas su Tor­ri­jo­su, ta­pau to­ri­chis­tu, bū­da­ mas su Ve­las­co – ve­las­kis­tu, o su Pi­no­che­tu – an­ti­pi­no­če­ti­nin­ku.“ Tar­nau­da­mas ar­mi­jo­je H.Cháve­ zas pik­ti­no­si ko­rum­puo­ta jos va­do­ vy­be, taip pat ko­rum­puo­tu po­li­ti­ niu eli­tu, ku­ris val­dė ša­lį ir nau­do­jo jos iš­tek­lius. Ve­ne­sue­lo­je pre­zi­den­to Car­lo­so André­so Pére­zo val­dy­mo me­tais ki­lus so­cia­li­nei ir eko­no­mi­nei kri­ zei, Hu­go pa­ga­liau ry­žo­si per­vers­ mui, ta­čiau ban­dy­mas ne­bu­vo sėk­ min­gas. Po per­vers­mo H.Cháve­zas bu­vo lai­ki­nai įka­lin­tas, o į lais­vę pa­leis­tas po dve­jų me­tų. Ke­liau­da­mas po Lo­ty­nų Ame­ ri­ką H.Cháve­zas ieš­ko­jo pa­ra­mos, o grį­žęs į tė­vy­nę ėmė ar­šiai kri­ ti­kuo­ti tuo­me­tį ša­lies pre­zi­den­ tą Ra­fae­lį Cal­de­rą ir jo neo­li­be­ra­ lias re­for­mas. Kri­zių iš­var­gin­tiems žmo­nėms H.Cháve­zo idė­jos, nors ir po­pu­lis­ti­nės, pa­ti­ko. 1997 m. H.Cháve­zo įkvėp­tas Bo­ li­va­rų ju­dė­ji­mas vir­to po­li­ti­ne jė­ ga, pa­va­din­ta Penk­to­sios res­pub­li­ kos ju­dė­ji­mu (Mo­vi­mien­to Quin­ta Re­pub­li­ca). Jo na­riai, taip pat ir H.Cháve­zas, su­vo­kė, kad tie­ses­

nis ke­lias į val­džią – rin­ki­mai, o ne per­vers­mas. 1998 m. H.Cháve­zas pir­mą­syk ofi­cia­liai iš­kel­tas par­ti­ jos kan­di­da­tu į pre­zi­den­to po­stą, o po me­tų bu­vo inau­gu­ruo­tas ša­ lies va­do­vu.

Aš ne­su mark­sis­tas, ta­čiau ne­su nu­si­sta­ tęs prieš mark­siz­mą. Ne­su ko­mu­nis­tas, bet ne­su nu­si­sta­tęs prieš ko­mu­niz­mą. Fi­lo­so­fi­ja ir po­li­ti­ka

H.Cháve­zas lai­kė sa­ve de­mok­ ra­ti­nės so­cia­lis­ti­nės re­vo­liu­ci­jos šauk­liu, ta­čiau nie­kuo­met ne­bu­vo mark­sis­ti­nio-le­ni­nis­ti­nio so­cia­liz­ mo ša­li­nin­kas. Jis pa­brė­žė, kad Ta­ry­bų Są­jun­ gos ir Ki­ni­jos so­cia­lis­ti­niai mo­de­ liai sto­ko­ja de­mok­ra­ti­nio val­dy­ mo. Šios li­ni­jos H.Cháve­zas lai­kė­si nuo­sek­liai. Net opo­zi­ci­nės val­džiai jė­gos Ve­ne­sue­lo­je ga­lė­jo ne­kliu­do­ mai veik­ti, nors kri­ti­kai vi­suo­met kal­ti­no val­džią, kad ši ne­lei­džia

Trum­pai apie H.Cháve­zą Gi­mė mo­ky­to­jų Hu­

go de los Reye­ so Cháve­zo ir Ele­nos Frias de Chávez šei­mo­je. B u ­v o

a n t ­r a s iš sep­ ty­nių šei­ mos vai­kų. Nuo vai­kys­tės sva­jo­ jo bū­ti dai­li­nin­ ku, o vė­liau pro­ fe­sio­na­liu beis­ bo­lo žai­dė­ju. Hu­ go la­bai do­mė­jo­ si is­to­ri­ja.

ka­tos prie­žiū­ros, švie­ti­mo ir ap­rū­pi­ni­ mo būs­tu pro­gra­moms. Dau­ge­lis pro­gra­mų bu­vo fi­nan­suo­ja­ma iš naf­tos ga­ vy­bos gau­to­mis lė­šo­mis.

1992 m. Ve­ne­sue­lo­je ki­lus so­cia­li­

are­no­je H.Cháve­zas lai­kė JAV. Sy­kį jis gra­si­no su­stab­dy­ti naf­tos tie­ki­mą JAV, ta­čiau ne­siė­mė to da­ry­ti. Iki šiol JAV lie­ ka di­džiau­sia Ve­ne­sue­los naf­tos pir­kė­ ja. Tie­sa, val­dant H.Cháve­zui Ve­ne­sue­ los naf­ta taip pat im­ta tiek­ti į Ki­ni­ją, Bal­ ta­ru­si­ją, Ira­ną ir Si­ri­ją. Opo­nen­tai daž­ niau­siai kal­ti­no H.Cháve­zą per­se­kio­ ji­mu ir de­mok­ra­ti­jos sto­ka ša­ly­je. Ta­ čiau opo­zi­ci­nės jė­gos Ve­ne­sue­lo­je vi­ suo­met ga­lė­jo ne­kliu­do­mai veik­ti.

1998 m. po dar vie­nos so­cia­li­nės ir

Di­džiau­siu sa­vo prie­šu tarp­tau­ti­nė­je

eko­no­mi­nės kri­zės ša­ly­je H.Cháve­zas da­ly­va­vo pre­zi­den­to rin­ki­muo­se kaip Penk­to­sios res­pub­li­kos ju­dė­ji­mo (Mo­ vi­mien­to Quin­ta Re­pub­li­ca) kan­di­da­ 2011 m. H.Cháve­zas pa­skel­bė, kad tas. 1999 m. jis bu­vo pri­saik­din­tas ša­ jam bu­vo diag­no­zuo­tas vė­žys. Ku­bo­ H.Cháve­zo šei­ma lies va­do­vu. je jam at­lik­tos trys su­dė­tin­gos ope­ra­ci­ ne­bu­vo pa­si­tu­rin­ti, 2002 m. gru­pė opo­zi­ci­jos at­sto­vų bei jos. Ne­pai­sy­da­mi li­gos, praė­ju­siais me­ to­dėl Hu­go ir vy­res­ di­si­den­tų suor­ga­ni­za­vo per­vers­mą, jie tais Ve­ne­sue­los gy­ven­to­jai per­rin­ko jį nį­jį sa­vo sū­nų Ada­ną suė­mė H.Cháve­zą ir nu­ga­be­no jį į ka­ri­ ša­lies va­do­vu ket­vir­tai ka­den­ci­jai. tė­vai iš­siun­tė gy­ven­ti nę ba­zę Ka­ri­bų jū­ro­je. Po dvie­jų die­ H.Cháve­zo inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ja pas mo­čiu­tę Ro­są. nų Ve­ne­sue­los ka­ri­nės pa­jė­gos iš­lais­ bu­vo ati­dė­ta ne­ri­bo­tam lai­kui, nes pre­ H.Cháve­zas

apie sa­vo vai­kys­tę pa­sa­ ko­da­vo, kad ji „bu­vo links­ma ir ne­rū­pes­tin­ga,

vi­no pre­zi­den­tą ir grą­ži­no jį į val­džią. H.Cháve­zas ap­kal­ti­no są­moks­lo or­ga­ ni­za­vi­mu Jung­ti­nes Vals­ti­jas. H.Cháve­ zo vy­riau­sy­bė daug pi­ni­gų sky­rė svei­

Drau­gas: Va­ka­rų ša­lims jis bu­vo dik­t

Noa­mo Choms­ky, pa­gar­sė­ju­sio JAV po­li­ti­kos kri­ti­ko. H.Cháve­zas sa­vo fi­lo­so­fi­jos ry­šį su mark­siz­mu api­bū­di­no pa­pras­ tai: „Aš ne­su mark­sis­tas, ta­čiau ne­su nu­si­sta­tęs prieš mark­siz­mą. Ne­su ko­mu­nis­tas, bet ne­su nu­si­ sta­tęs prieš ko­mu­niz­mą.“ Naf­tos ga­vy­bos pra­mo­nė vi­suo­ met bu­vo Ve­ne­sue­los eko­no­mi­ kos va­rik­lis. H.Cháve­zas su­pra­to, kad ne­tu­rė­da­mas sta­bi­lių pa­ja­mų į biu­dže­tą ne­ga­lės įvyk­dy­ti sa­vo re­ for­mų. „Ša­lies eko­no­mi­ka pra­dė­jo kil­ti tuo me­tu, kai vy­riau­sy­bė 2003 m.

Galimas įpė­di­nis?

nors jam daž­nai te­ko su­si­dur­ti su ne­ pri­tek­liu­mi“. Ta­pęs pul­ki­nin­ku lei­te­ nan­tu H.Cháve­zas daug lai­ko pra­lei­do bur­da­mas sa­vo bend­ra­žy­gius ko­vai su Ve­ne­sue­los po­li­ti­ne sis­te­ma. niams ne­ra­mu­mams jis va­do­va­vo ka­ ri­niam per­vers­mui, per ku­rį ban­dė nu­ vers­ti pre­zi­den­tą C.A.Pére­zą. Per­vers­ mas žlu­go, o H.Cháve­zas bu­vo įka­lin­ tas. Vis­gi nuo to mo­men­to jis ta­po ži­no­ mas Ve­ne­sue­lo­je.

žmo­nėms rink­tis al­ter­na­ty­vų. Po­li­ ti­kos ana­li­ti­kas Gre­go­ry Wil­per­tas, api­bū­din­da­mas H.Cháve­zo ideo­lo­ gi­ją, sa­kė: „Pag­rin­di­nės jo ideo­lo­ gi­jos da­lys – prio­ri­te­tas švie­ti­mui, ka­ri­nės bei ci­vi­li­nės val­džios vie­ ny­bė, Lo­ty­nų Ame­ri­kos in­teg­ra­ci­ ja, so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas ir na­cio­ na­li­nis su­ve­re­ni­te­tas.“ H.Cháve­zas at­me­tė ne tik mark­ siz­mą bei le­ni­niz­mą, ta­čiau ir so­ cial­de­mok­ra­ti­ją, ar­ba va­di­na­mą­jį Tre­čią­jį ke­lią. Ta­čiau G.Wil­per­tas pri­dū­rė, kad jis taip nie­kuo­met ir ne­pa­tiks­li­no, ką reiš­kia jo sklei­ džia­mas „XXI a. so­cia­liz­mas“. „H.Cháve­zas nea­pib­rė­žė, kas yra tas XXI a. so­cia­liz­mas, iš­sky­rus tai, kad šis so­cia­liz­mas api­ma lais­ vę, ly­gy­bę, so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą ir so­li­da­ru­mą. Taip pat jis vi­suo­met tei­gė, kad jo ku­ria­mas so­cia­liz­mas ski­ria­si nuo vals­ty­bi­nio so­cia­liz­ mo“, – sa­kė G.Wil­per­tas. H.Cháve­zas ža­vė­jo­si įvai­rio­mis so­cia­liz­mo at­mai­no­mis Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je. Jis ne­slė­pė, kad no­rė­tų šio re­gio­no in­teg­ra­ci­jos, to­dėl pa­ lai­kė glau­džius san­ty­kius su dau­ ge­lio re­gio­no vals­ty­bių ly­de­riais. Ne sve­ti­mos jam bu­vo ir JAV mąs­ty­to­jų min­tys, pa­vyz­džiui,

zi­den­to būk­lė smar­kiai pa­blo­gė­jo. Pa­ sak šal­ti­nių, Ve­ne­sue­los va­do­vui iš­si­ vys­tė komp­li­ka­ci­jos dėl „sun­kios plau­ čių in­fek­ci­jos“.

Pre­zi­den­tas H.Cháve­zas, prieš iš­vyk­ da­mas gy­dy­tis į Ku­bą, pa­skel­bė, kad sa­vo įpė­di­niu jis no­rė­tų ma­ty­ti da­ bar­ti­nį ša­lies vi­cep­re­zi­den­tą Ni­colá­ są Ma­du­ro (nuotr.). 50-me­tis N.Ma­du­ro – bu­vęs au­to­bu­

so vai­ruo­to­jas ir Ve­ne­sue­los sos­ti­nės Ka­ra­ka­so vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos pro­fsą­jun­gos ly­de­ris. Nuo 2006 m. jis užė­mė už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro ir ša­ lies vi­cep­re­zi­den­to pa­rei­gas. N.Ma­du­ro už­sie­ny­je bu­vo ver­ti­na­

mas kaip la­biau­siai su­kal­ba­mas ir ma­ žiau­siai ra­di­ka­lus iš vi­sų H.Cháve­zo ap­lin­kos pa­rei­gū­nų. N.Ma­d u­r o bu­v o la­b ai ar­t i­m as

H.Cháve­zui, ypač po to, kai pre­zi­den­ tui bu­vo diag­no­zuo­tas vė­žys. Jis daž­ nai vyk­da­vo su H.Cháve­zu į Ha­va­ną, kai šis ten gy­dė­si. N.Ma­du­ro pa­ts as­ me­niš­kai pra­neš­da­vo vi­suo­me­nei svar­biau­sią in­for­ma­ci­ją apie ša­lies va­do­vo svei­ka­tos būk­lę.

li­ti­ko ga­li­my­bės lai­mė­ti rin­ki­mus smar­kiai išau­go. 2000 m. N.Ma­du­ro

bu­vo iš­rink­tas į Na­ cio­n a­l i­n ę ta­r y­b ą, kur vi­s o­k e­r io­p ai pa­lai­kė H.Cháve­ zo po­li­ti­ką. Po ku­ rio lai­ko jis ta­po Na­cio­na­li­nės ta­ry­ bos pir­mi­nin­ku, o 2006 m. ta­pęs už­ sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ru per­lei­do po­stą sa­vo žmo­nai tei­ si­nin­kei Ci­liai Flo­ res. C.Flo­res po ne­sėk­

min­go 1992 m. ka­ri­nio per­vers­mo, ku­rį or­ga­ ni­z a­v o H.Cháve­z as, va­do­va­vo jį gy­nu­sių tei­si­nin­kų gru­pei. Jai Nors ap­klau­sos ro­dė, kad opo­zi­ci­jos pa­vy­ko pa­siek­ti, kad kan­di­da­tas Hen­ri­que Cap­ri­le­sas ga­lė­ H.Cháve­zas po dve­jų tų lai­mė­ti rin­ki­mus prieš N.Ma­du­ro, me­tų, pra­leis­tų ka­lė­ po to, kai H.Cháve­zas įvar­di­jo N.Ma­ ji­me, bū­tų iš­leis­ du­ro kaip ga­li­mą sa­vo įpė­di­nį, šio po­ tas į lais­vę.

9

šeštadienis, sausio 12, 2013

pasaulis Is­to­ri­niai ­ rin­ki­mai

Gro­buo­nis ­ nu­si­kal­tė­lis

Les­bie­čių ­ ro­jus

Če­ki­jos gy­ven­to­jai va­kar ir šian­dien bal­suo­ja rin­ki­muo­se, ku­riuo­se pre­zi­den­tas pir­mą­ kart ren­ka­mas tie­sio­giai. Tarp de­vy­nių kan­di­da­tų, ke­ti­nan­ čių pe­rim­ti po­stą iš at­kak­laus eu­ros­kep­ti­ko Václa­vo Klau­so, yra ir nuo gal­vos iki ko­jų iš­si­ ta­tui­ra­vęs dra­mos pro­fe­so­ rius Vla­dimí­ras Fran­zas.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos po­li­ci­ ja va­kar pa­skel­bė, kad ve­lio­ nis na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC lai­dų ve­dė­jas Jim­my Sa­ vi­le’as bu­vo ag­re­sy­vus ly­ti­nis nu­si­kal­tė­lis, ku­rio jau­niau­ sios au­kos bu­vo aš­tuo­ne­rių ir ku­ris vai­kų bei pil­na­me­čių ieš­ko­da­vo li­go­ni­nė­se, net – slau­gos įstai­go­se.

Pran­cū­zi­jai ren­gian­tis di­džiu­ liams sa­vait­ga­lį pla­nuo­ja­ miems pro­tes­tams prieš gė­jų san­tuo­kas ir ga­li­my­bę jiems įsi­vai­kin­ti, kai­mynė Bel­gi­ja ta­po ro­ju­mi pran­cū­zų les­bie­ tėms, ku­rios čia tūks­tan­čiais trau­kia pra­dė­ti kū­di­kių per dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo do­no­ro sper­ma pro­ce­dū­ras.

z­mas: alternatyva ar utopija?

­ta­to­rių drau­gas, o li­ku­siam pa­sau­liui – vy­ru­kas, ne­bi­jantis mes­ti iš­šū­kio ga­lin­giau­siems.

pe­rė­mė sa­vo ži­nion pa­grin­di­nę ša­ lies naf­tos ga­vy­bos įmo­nę. Nuo ta­ da ša­lies BVP be­veik pa­dvi­gu­bė­ jo“, – dės­tė eko­no­mis­tas Mar­kas Weisb­ro­tas. Vis­gi, pa­sak Ia­no Ja­ me­so, na­cio­na­li­za­ci­jos ban­ga to­li gra­žu ne­bu­vo cu­na­mis. „Vy­riau­sy­bė ir cent­ri­nis ban­kas iki šiol val­do to­kią pat da­lį ša­lies eko­no­mi­kos, ko­kią val­dė ir 1998 m. iš­rin­kus H.Cháve­zą, o pri­va­tus ka­pi­ta­las – apie du treč­da­lius“, – tvir­ti­no eks­per­tas. Vy­riau­sy­bė ne­gai­lė­jo už naf­ tos eks­por­tą gau­tų pi­ni­gų. Dos­niai rem­tos švie­ti­mo, so­cia­li­nės ir svei­

ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos, bu­vo or­ ga­ni­zuo­ta pla­taus mas­to ap­rū­pi­ni­ mo būs­tu pro­gra­ma. Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, dau­gu­ ma sek­to­rių, ku­rie anks­čiau bu­vo men­kai fi­nan­suo­ja­mi, ga­vo so­li­ džias vy­riau­sy­bės do­ta­ci­jas. Pa­vyz­džiui, švie­ti­mo iš­lai­dos išau­go nuo 3,4 pro­c. BVP, ku­rie bu­vo pre­zi­den­to R.Cal­de­ros me­ tais, iki 5,1 pro­c. Svei­ka­tos ap­sau­ gos – nuo 1,6 iki 7,7 pro­c., o ap­ rū­pi­nti būs­tu skir­tos lė­šos – nuo 1 pro­c. iki 1,6 pro­c. Ga­liau­siai skur­do ly­gis ša­ly­je nuo 2000 m. bu­vu­sių 42 pro­c. 2006 m.

su­men­ko iki 34 pro­c. Nors iki šiol apie 30 pro­c. Ve­ne­sue­los gy­ven­ to­jų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos, ekst­re­ma­laus skur­do at­ve­jų per H.Cháve­zo val­dy­mo me­tus su­ma­ žė­jo 72 pro­c. Už­sie­nio po­li­ti­ka: be užuo­lan­kų

Ve­n e­s ue­l os už­s ie­n io po­l i­t i­ka H.Cháve­zo val­dy­mo me­tais bu­ vo pe­ro­rien­tuo­ta į Lo­ty­nų Ame­ ri­kos re­gio­ną, sie­kiant ska­tin­ti re­ gio­no ša­lių so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę in­teg­ra­ci­ją. Ypač daug dė­me­sio H.Cháve­ zas sky­rė dvi­ša­liams san­ty­kiams

„Scan­pix“ nuo­tr.

vys­ty­ti. Su Bra­zi­li­jos ir Ar­gen­ti­ nos va­do­vais jis brai­žė ener­ge­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo pla­nus, daž­ nai su­si­tik­da­vo su Ku­bos ly­de­riais Fi­de­liu ir Raú­liu Cast­ro, rė­mė pi­ ges­ne naf­ta Cent­ri­nės Ame­ri­kos ša­lis. Di­džiau­siu sa­vo prie­šu tarp­tau­ ti­nė­je erd­vė­je H.Cháve­zas vi­suo­ met lai­kė Jung­ti­nes Vals­ti­jas, va­ di­no jas im­pe­ria­lis­ti­nė­mis. Kar­tą jis vie­šai pa­va­di­no bu­vu­ sį JAV va­do­vą George’ą W.Bus­hą vel­niu, o su­ži­no­jęs, jog ir Ar­gen­ti­ nos pre­zi­den­tė ser­ga vė­žiu, pa­reiš­ kė, kad tai „JAV iš­ra­do bū­dą, kaip

su­kel­ti vė­žį Lo­ty­nų Ame­ri­kos ly­ de­riams“. Ve­ne­sue­la val­dant H.Cháve­zui pa­lai­kė ge­rus san­ty­kius su Ira­nu, Bal­ta­ru­si­ja, Si­ri­ja ir Mua­ma­ro al Gad­da­fi Li­bi­ja. Dau­ge­liui sa­vo są­ jun­gi­nin­kų jis bu­vo dos­nus drau­ gas, nes vi­suo­met tu­rė­jo stip­rų ko­ zi­rį ran­ko­se. „Ve­ne­sue­la tu­ri stip­rų ko­zi­ rį geo­po­li­ti­nė­je sce­no­je – naf­tą. Tai ko­zi­ris, su ku­riuo mes ke­ti­na­ me kie­tai kal­bė­ti su kie­čiau­sia pa­ sau­lio vals­ty­be JAV“, – yra sa­kęs H.Cháve­zas. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Venesuelos elito dilema: kariškių iššūkis civiliams Jau ku­ris lai­kas svars­to­ma, kas bus, jei da­bar­ti­nis Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­go Cháve­zas pa­si­ trauks iš val­džios.

Praė­ju­siais me­tais H.Cháve­zas bu­vo per­rink­tas ša­lies va­do­vu dar vie­nai ka­den­ci­jai. Ta­čiau jau ku­ris lai­kas jis ne­si­ro­dė vie­šu­mo­je. Pra­ neš­ta, kad pre­zi­den­to būk­lė – sun­ ki, nes jam iš­si­vys­tė plau­čių už­de­ gi­mo komp­li­ka­ci­jos. Pa­gal Ve­ne­sue­los kons­ti­tu­ci­ją, jei ša­lies va­do­vas ne­ga­li ei­ti pa­ rei­gų ar­ba mirš­ta, val­džią lai­ki­nai pe­ri­ma vi­cep­re­zi­den­tas, o nau­ jus rin­ki­mus tu­ri or­ga­ni­zuo­ti Na­ cio­na­li­nio kong­re­so pir­mi­nin­kas, šiuo at­ve­ju – Dios­da­do Ca­bel­lo, ku­ris tap­tų lai­ki­nuo­ju ša­lies va­ do­vu. Jei H.Cháve­zas bū­tų inau­ gu­ruo­tas, ta­čiau ne­ga­lė­tų to­liau ei­ti pa­rei­gų, rin­ki­mus tu­rė­tų pa­ skelb­ti vi­cep­re­zi­den­tas Ni­colásas Ma­du­ro. Ti­kė­ti­na, kad N.Ma­du­ ro tap­tų kan­di­da­tu, ku­riam tek­tų su­si­rem­ti su ku­riuo nors opo­zi­ci­ jos at­sto­vu.

N.Ma­du­ro ir D.Ca­bel­lo lai­ko­mi ar­ti­miau­siais H.Cháve­zo ap­lin­kos žmo­nė­mis, nors jie at­sto­vau­ja skir­ tin­goms Ve­ne­sue­los eli­to gru­pėms – D.Ca­bel­lo yra ka­riš­kis, o N.Mu­ du­ro – ci­vi­lis.

Jie at­lei­do H.Cháve­ zui, kad šis pa­lai­kė ge­rus san­ty­kius su Ku­ba, nes ži­no­jo, jog jis ne­si­leis jos ma­ni­ pu­liuo­ja­mas.

H.Cháve­zas vi­suo­met iš­lai­kė pu­ siaus­vy­rą tarp šių gru­pių, ta­čiau kaip ga­li su­si­klos­ty­ti įvy­kiai jam pa­si­trau­kus – sun­ku pro­gno­zuo­ti. Abi eli­to gru­pės skir­tin­gai įsi­vaiz­ duo­ja ga­li­mą to­les­nį ša­lies vys­ty­ mą­si – ka­riš­kiai pa­si­sa­ko už na­ cio­na­lis­ti­nę re­vo­liu­ci­ją, o ci­vi­lių spar­nas – už so­cia­lis­ti­nį mo­de­lį.

N.Ma­du­ro, pa­sak šal­ti­nių, la­ biau mėgs­ta­mas Ve­ne­sue­los žmo­ nių. Jis pa­lai­ko ge­rus san­ty­kius su Ku­bos val­džia, be to, už­sie­ny­je jis va­di­na­mas su­kal­ba­mes­niu nei ki­ti H.Cháve­zo ap­lin­kos žmo­nės. D.Ca­ bel­lo ver­ti­na­mas kiek ki­taip. Bu­ vęs ka­riuo­me­nės na­ rys lai­ko­mas kie­tu vy­ru­ku. D.Ca­bel­ lo pa­lai­ko glau­ džius san­ty­kius su Ve­ne­sue­los ka­ riš­kiais, taip pat vers­lo ly­de­riais.

Skir­tin­gai nei N.Ma­du­ro, D.Ca­ bel­lo turi glau­džių ryšių su na­cio­ na­lis­ti­niu ar­mi­jos spar­nu, ku­ris su H.Cháve­zu prie­ša­ky­je 1992 m. ban­ dė įvyk­dy­ti ka­ri­nį per­vers­mą. Tie­sa, kol kas abu ly­de­riai rodo sa­vo pa­ra­mą H.Cháve­zui. Ta­čiau pro­gno­zuo­ja­ma, kad D.Ca­bel­lo ga­ li im­tis megz­ti glau­des­nius ry­šius tarp ar­mi­jos ir Ve­ne­sue­los po­ li­ti­nio eli­to na­rių, at­si­ri­bo­da­ mas nuo ci­vi­lių spar­no, ku­ris

Dvi­ko­va: N.Ma­du­ro (kai­rė­je) ir D.Ca­bel­lo va­di­na vie­nas ki­tą bro­liais, ta­

pa­si­sa­ko už so­cia­lis­ti­nę re­vo­liu­ci­ ją, pa­na­šią į Fi­de­lio Cast­ro. Vo­kie­ čių so­cio­lo­gas Hein­zas Die­te­ri­chas D.Ca­bel­lo net pa­va­di­no Ve­ne­sue­ los Sta­li­nu, ku­ris ga­lė­tų ban­dy­ti nu­vers­ti N.Ma­du­ro. Vis­gi nei N.Ma­du­ro, nei D.Ca­ bel­l o ne­t u­r i cha­r iz­m os, ko­ kią tu­rė­jo H.Cháve­zas. Be to, jie ne­tu­ri rei­kia­mos at­ra­mos eli­to gre­ to­se, kad ga­lė­tų uzur­puo­ti val­džią. Da­bar abu ly­de­riai rodo vie­ny­bę. „Mes lyg bro­liai“, – vie­no­je lai­ do­je per te­le­vi­zi­ją sa­kė N.Ma­du­ro ir D.Ca­bel­lo. Tie­sa, po ku­rio lai­ ko N.Ma­du­ro per­spė­jo apie ga­li­mą kontr­re­vo­liu­ci­ją. Vla­di­mi­ras Ges­se­nas, po­li­ti­ kos ana­li­ti­kas, pa­brė­žė: „Ka­riš­ kiai ne­mėgs­ta Ku­bos. Jie at­lei­do H.Cháve­zui, kad šis pa­lai­kė ge­rus san­ty­kius su Ku­ba, nes ži­no­jo, jog jis ne­si­leis jos ma­ni­pu­liuo­ja­mas. Štai ko­dėl ma­nau, kad D.Ca­bel­lo ša­li­nin­kai ne­bus la­bai pa­ten­kin­ti, kai N.Ma­du­ro užims ša­lies va­do­vo po­stą, jei jie leis jam jį užim­ti.“

AFP nuo­tr.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

čiau eks­per­tai sa­ko, kad šių dvie­jų vy­rų ke­liai ga­li iš­si­skir­ti.

10

ŠeštADIENIS, sausio 12, 2013

pasaulis Snie­go ir le­do ka­ra­lystė Did­žiau­sias pa­sau­ly­ je le­do ir snie­go fes­ti­ va­lis pra­ėjusį sa­vait­ galį at­vėrė du­ris Ki­ni­ jos mies­te Har­bi­ne. ­ Gau­sy­bei skulptūrų ­ su­kur­ti pa­nau­do­ta 320 tūkst. ku­bi­nių ­ metrų snie­go ir le-­ ­do. Fes­ti­va­ly­je sa­vo ­ meist­riš­kumą ro­do tiek Ki­ni­jos, tiek įvai­rių pa­sau­lio ša­lių at­sto­vai.

Įsta­tymų leidė­jai lai­ko nešvaisto Nau­jai­siais me­tais Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se įsi­ga­lio­jo šim­tai naujų įsta­tymų – nuo pa­žan­gių iki eks­ cent­riškų. Ne­va­lia šni­pinė­ti dar­buo­tojų

Vien Ka­li­for­ni­jos įsta­tymų leidė­ jai per­nai pri­ėmė dau­giau nei 800 teisės aktų, ku­rie įsi­ga­lio­jo Nau­ jųjų metų naktį. Vie­nas jų draud­žia vir­ši­nin­kams rei­ka­lau­ti iš pa­val­di­nių at­skleis­ti sa­vo feis­bu­ ko ir kitų so­cia­li­nių tinklų slap­ ta­žod­žius. Šis įsta­ty­mas gi­na ir tuos, ku­rie tik ban­do įsi­dar­bin­ti. Pa­na­šus teisės ak­tas įsi­ga­lio­jo ir Ili­no­jaus vals­ti­jo­je. Va­di­na­mo­jo­je pre­rijų vals­ti­ jo­je įsi­ga­lio­jo dar ke­le­tas drau­ dimų. As­me­nys, įvykdę sek­sua­ li­nio po­būdžio nu­si­kal­ti­mus, nuo šiol ne­galės da­ly­ti sal­dai­nių per He­lo­viną, reng­tis Ve­lykų Triu­šio ir Kalėdų Se­nio kos­tiu­mais. Taip pat užd­raus­ta turė­ti ryk­lio pe­lekų ar­ba juos par­da­vinė­ti. Steng­da­ma­si pa­ža­bo­ti mo­ to­cik­li­nin­kus, Ili­no­jaus vald­žia užd­raudė jiems va­žinė­ti ant vie­no ra­to. Už tai da­bar gre­sia 1 tūkst. do­le­rių (2650 litų) bau­da. Ki­ta ver­tus, per­nai mo­to­cik­li­nin­kams bu­vo leis­ta tam tik­rais at­ve­jais va­žiuo­ti per rau­doną šviesą, nes dėl ma­žo mo­to­cik­lo svo­rio ne­su­ vei­kia da­vik­liai, ku­rie per­jun­gia švie­so­fo­ro švie­sas. Stab­do ka­čių pli­timą

Flo­ri­do­je vai­ruo­to­jams vėl leis­ta mirksė­ti ži­bin­tais ir ši­taip įspėti ki­tus eis­mo da­ly­vius apie grei­čio ma­ta­vi­mo ra­da­rus. Anks­čiau to­ kie veiks­mai bu­vo draud­žia­mi. Ka­li­for­ni­jo­je nuo šiol galės va­ žinė­ti sa­vaei­giai au­to­mo­bi­liai be vai­ruo­tojų, nors ke­lei­vio sėdynė­je būti­nai turės sėdėti žmo­gus. Kor­ po­ra­ci­ja „Goog­le“ jau ke­letą me­ tų ban­do šią tech­no­lo­giją mo­di­fi­ kuo­to­mis „Toyo­to­mis Prius“.

Kan­za­so vals­ti­jo­je esan­čia­me Ve­ling­to­ne, ku­ria­me yra 8,1 tūkst. gy­ven­tojų, užd­raus­ta na­muo­se lai­ky­ti dau­giau nei ke­tu­rias ka­tes. Šiuo įsta­ty­mu ban­do­ma stab­dy­ti spartų ka­čių vei­simą­si. „Vien per 2012-uo­sius pa­ga­vo­ me 231 katę, – sakė Ve­ling­to­no po­ li­ci­jos vir­ši­nin­kas Tra­cy Heat­has. – Jos pa­kliū­va į ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­ kas, ten kurį laiką yra lai­ko­mos, bet po to, de­ja, jas ten­ka už­mig­dy­ti.“ O Ken­tu­kio vals­ti­jo­je tik­ru gal­ vos skaus­mu ta­po lau­kinės kiau­ lės – jas nuo šiol užd­raus­ta pa­ leis­ti at­gal į laisvę.

As­me­nys, įvykdę sek­sua­li­nio po­būdžio nu­si­kal­ti­mus, nuo šiol ne­galės da­ly­ti sal­dai­nių per He­lo­viną. Ko­va su plas­ti­ku

Ne­ma­žai naujų įsta­tymų skir­ta ap­lin­kai tau­so­ti. Vis au­ga skai­ čius miestų, ku­riuo­se draud­žia­ma nau­do­ti plas­ti­ki­nius mai­še­lius, o Ma­sa­ču­set­so vals­ti­jo­je esan­čio Kon­kor­do mies­te­lio vald­žia žen­ gė dar to­liau – užd­raudė ir plas­ ti­ki­nius bu­te­lius. Tie­sa, nau­ja­sis drau­di­mas tai­ ko­mas tik „ne­ga­zuo­tam ne­pa­gar­ din­tam ge­ria­ma­jam van­de­niui“ – ko­ka­ko­la ir ki­ti gai­vie­ji gėri­mai bus par­duo­da­mi, kaip įpras­ta. Šiuo drau­di­mu ska­ti­na­ma nau­ do­ti van­den­tie­kio van­denį ir taip pri­si­dėti sprend­žiant pa­sau­linę tar­šos plas­ti­ku pro­blemą. Nau­jas įsta­ty­mas pa­žeidė­jams nu­ma­to 50 do­le­rių (130 litų) bau­ dą, bet leid­žia da­ry­ti išim­tis ne­ nu­ma­ty­tais kri­ti­niais at­ve­jais. „New York Dai­ly News“ inf.

Pa­žan­ga: „Goog­le“ au­to­mo­bi­liai be vai­ruo­tojų jau įveikė 500 tūkst.

km be jo­kių in­ci­dentų, todėl Ka­li­for­ni­jos vald­žia lei­do juos nau­do­ti vie­šuo­siuo­se ke­liuo­se. AFP nuo­tr.

Per pa­sta­ruo­sius ke­ letą metų maž­daug tūkstan­tis Lat­vi­jos pi­lie­čių su­darė fik­ ty­vias san­tuo­kas Ai­ri­jo­je. Nors mo­te­ rims to­kios avan­tiū­ ros daž­nai bai­gia­si ver­go­ve ir smurtu, po­ten­cia­lių nuo­ takų ne­mažė­ja.

Prie­žas­tys: anot psi­cho­logų, mo­te­ris į fik­ty­vias san­tuo­kas stu­mia skur­das

įma­no­ma.

Fik­ty­vių san­tuok Di­de­lis už­dar­bis – tik mi­tas

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC nau­jienų sve­ tainė ra­šo, kad fik­ty­vios jaunų lat­ vių san­tuo­kos iš­po­pu­liarė­jo maž­ daug prie­š še­šetą metų, po to, kai ša­lis pri­si­jungė prie ES. „Tai yra pro­ble­ma vi­so­je Ry­ tų Eu­ro­po­je, kur gy­ve­ni­mo ly­gis že­mes­nis. Ne­reikėtų ma­ny­ti, kad esa­me pa­grin­di­niai eks­por­tuo­to­ jai, – BBC pa­sa­ko­jo Lat­vi­jos vi­ daus rei­kalų mi­nist­ras Ri­char­das Koz­lovs­kis. – Jei­gu mer­gi­nai at­si­ ran­da ga­li­mybė už­dirb­ti jos mas­ te­liais di­desnę sumą, auklė­ja­ma­sis dar­bas čia ne­pa­de­da.“ Lat­vi­jos am­ba­sa­dos Ai­ri­jo­je pa­ tarė­ja Vi­ja Bu­ša teigė, kad Lat­vi­jos pi­lie­čių Ai­ri­jo­je su­da­rytų fik­ty­vių san­tuokų skai­čius šiuo me­tu sie­kia maž­daug tūkstantį. Bet, anot dip­ lo­matės, di­de­lis už­dar­bis pa­pras­tai tėra mi­tas. „Pas­ta­ruo­ju me­tu fik­ty­ vios nuo­ta­kos nie­ko neuž­dir­ba, pi­ ni­gai lie­ka or­ga­ni­za­to­riams ir ver­ buo­to­jams“, – aiš­ki­no dip­lo­matė. Anot jos, pa­dėtį ap­sun­ki­na ir tai, kad mer­gi­nos pa­pras­tai būna ki­lu­ sios iš so­cia­liai pa­žeid­žiamų šeimų. „Vie­toj pi­nigų jos ge­riau­siu at­ve­ju gau­na stogą virš gal­vos ir kokį nors te­le­foną. Bet jos ir tuo džiau­gia­si! Ta ap­lin­ka, ku­rio­je jos gy­ve­no Lat­ vi­jo­je, to­kia skur­di, kad su­si­klos­ čiu­si pa­dėtis joms at­ro­do kaip vie­ nin­telė išei­tis“, – sakė V.Bu­ša. Trokš­ta Pe­lenės li­ki­mo

Lat­vi­jos pi­lietė Ana, pa­gy­ve­nu­ si fik­ty­vio­je san­tuo­ko­je, yra gy­vas

to pa­vyz­dys. Mer­gaitė užau­go dau­ gia­vaikė­je kai­mo šei­mo­je, vie­nin­ telė šei­mos mai­tin­to­ja bu­vo ma­ma. Būda­ma sep­ty­nio­li­kos, Ana pa­li­ko na­mus, kad pa­ti už­si­dirbtų pi­nigų. Pa­siū­ly­mas su­da­ry­ti fik­ty­vią san­ tuoką jai at­rodė lyg ma­na iš dan­ gaus: bi­lie­tas į Dub­liną ir 1,5 tūkst. eurų (5175 li­tai). Nie­ko ne­pra­ne­šu­si nei mo­ti­nai, nei drau­gams, Ana iš­ ke­lia­vo į Ai­riją. „Ži­no­jau, kad fik­ty­vi san­tuo­ ka yra ne­teisė­ta, bet man at­ rodė, kad tai vie­nin­telė ga­li­mybė ištrūk­ti, pa­ma­ty­ti pa­saulį, įro­dy­ ti, kad aš ir­gi šį tą ga­liu. Ma­niau, kad nu­va­žiuo­siu, už­si­dirb­siu pi­ nigų, pa­dėsiu ki­tiems. Norė­jau būti žmo­gu­mi, ku­ris pa­de­da“, – BBC pa­sa­ko­jo Ana. Psi­cho­te­ra­peutė In­ta Poud­žiu­ nas, dir­ban­ti su smur­to au­ko­mis ta­pu­sio­mis „nuo­ta­ko­mis“, tei­gia, kad to­kias mo­te­ris sieja ne tik skur­ das, bet ir ne­vil­tis, įsi­ti­ki­ni­mas, kad ištrūk­ti iš sun­kios pa­dėties teisė­tais būdais ne­įma­no­ma. „Jų so­cia­li­niai įgūdžiai la­bai pra­sti. Tai mer­gi­nos iš to­kios ter­ pės, kur ne­vil­tis per­duo­da­ma iš kar­tos į kartą. Ir kai to­kiam žmo­gui siū­lo­ma kas nors gra­žaus ir leng­ vo, jis tuoj pat su­tin­ka. Juk norėtų­ si tikė­ti Pe­lenės li­ki­mu“, – aiš­ki­no psi­cho­te­ra­peutė.

ti su drau­gais in­ter­ne­tu ar­ba lais­vai va­žinė­ti po miestą. Po dviejų sa­ vai­čių, kad ne­kiltų jo­kių įta­rimų, būsi­mi jau­na­ved­žiai per­si­kraustė į at­skirą butą. Ir tuo­met vis­kas ap­si­vertė aukš­ tyn ko­jo­mis. Vy­ras neiš­leis­da­vo Anos iš namų, pra­dėjo kel­ti skan­ da­lus ir gra­sin­ti, taip pat pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na mokė­ti jai žadėtų pi­ nigų. Ne­pai­sy­da­ma to, Ana net ne­ bandė spruk­ti.

Pa­siū­ly­mas at­rodė lyg ma­na iš dan­gaus: bi­lie­tas į Dub­liną ir 1,5 tūkst. eurų (5175 li­tai). Nie­ko ne­pra­ne­šu­si nei mo­ti­nai, nei drau­gams, Ana iš­ke­lia­vo į Ai­riją.

Verkė jau ves­tu­vių dieną

At­vy­ku­si į Dub­liną Ana pra­džio­je iš tiesų pa­si­ju­to kaip Pe­lenė. Būsi­ mas vy­ras ir jo drau­gai rodė did­žiulį sve­tin­gumą, ne­trukdė jai bend­rau­

„Ves­tu­vių dieną sėdėjau ir ver­ kiau dėl to, kad ne­no­riu to da­ry­ti. Bet ne­turė­jau, kam to pa­sa­ky­ti. Ir

11

ŠeštADIENIS, sausio 12, 2013

pasaulis Snie­go ir le­do ka­ra­lystė

Ki­ber­ne­ti­nių va­gių iršt­va Tu­ristų aki­mis Kar­patų pa­pėdėje įsikū­ru­si Rim­ni­ku Vil­ča at­ro­do ra­mus ir ža­liuo­jan­tis Ru­mu­ni­jos mies­tas. Nie­kas nė ne­įtartų, ko­ kias pa­slap­tis sle­pia jo dar­bi­ninkų ra­jo­nas Ost­ro­ve­nis. Akį rėžian­ti pra­ban­ga

ir ne­vil­tis, įsi­ti­ki­ni­mas, kad ištrūk­ti iš sun­kios pa­dėties teisė­tais būdais ne­

kų pinklės tuo­met pa­ma­niau: jei­gu at­va­žia­vau dėl ši­to, va­di­na­si, pa­da­ry­siu ir bū­ siu ra­mi“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­ si mer­gi­na. Nors fik­ty­vios nuo­ta­kos pa­pras­ tai su­pran­ta, kad da­ro nu­si­kal­timą, iš tiesų, Ai­ri­jos įsta­ty­mai ne­nu­ma­ to at­sa­ko­mybės nei su­tuok­ti­niams, nei to­kių ves­tu­vių or­ga­ni­za­to­riams. „To­kia ten­den­ci­ja pa­ste­bi­ma ir Is­ pa­ni­jo­je, ir Kip­re. Ai­ri­ja šiuo at­ žvil­giu ski­ria­si tuo, kad ofi­cia­lios įstai­gos net ne­ro­do no­ro keis­ti to­ kią si­tua­ciją. Jos ma­no, kad, jei­gu žmonės su­si­tuokė, tai yra jų as­me­ ni­nis rei­ka­las“, – teigė dip­lo­matė V.Bu­ša. Gy­ve­ni­mas vir­to koš­ma­ru

Pa­s i­ra­š ius vi­s us do­k u­m en­t us, Anos gy­ve­ni­mas vir­to tik­ru koš­ ma­ru. Vy­ras ne tik ke­ti­no gy­ven­ ti su ja tre­jus me­tus, rei­ka­lin­gus lei­di­mui gy­ven­ti Ai­ri­jo­je iš­lai­ky­ ti, bet ir at­si­sakė pri­pa­žin­ti san­ tuoką fik­ty­via. „Jis laikė ma­ne tik­ra žmo­na, sa­ kė, kad nie­ko fik­ty­vaus jis ne­pa­ darė, kad nie­ko ne­pa­žeidė. O koks jam skir­tu­mas? Jo ša­ly­je tėvai pa­ ro­do nuo­taką li­kus die­nai iki ves­ tu­vių, ir jie gy­ve­na visą gy­ve­nimą su to­kio­mis žmo­no­mis, – pa­sa­ko­jo Ana. – Kai tik ban­dy­da­vau pa­da­ ry­ti tai, ko jis ne­norė­jo, jis grieb­ da­vo pei­lius, gra­sin­da­vo nu­si­žu­ dy­ti, daužė veid­rod­žius, dėda­vo peilį sau prie gerklės ir sa­ky­da­vo, kad per­si­pjaus. Kartą ma­no aki­ vaiz­do­je jis per­li­po per til­to turėk­ lus ir vos ne­nu­šo­ko į van­denį.“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kai Ana ry­žo­si pa­sa­ky­ti vy­rui, kad no­ri iš­sik­raus­ty­ti, psi­cho­lo­gi­ nis smur­tas vir­to fi­zi­niu. „Kas ant­rą dieną atei­da­vau į darbą su mėlynė­ mis po aki­mis, o ko­le­gos net ne­rea­ guo­da­vo. Ai­ri­jo­je žmonės sten­gia­si ne­si­kiš­ti į sve­timą gy­ve­nimą. Pas­ kui ir pa­ti nu­sto­jau kreip­ti dėmesį į mėly­nes – di­de­lio čia daik­to, kad akis pa­muš­ta“, – sakė latvė. Mer­gi­na pra­gy­ve­no su vy­ru pu­ santrų metų, o tuo­met nu­ti­ko tai, apie ką ji ir šian­dien ne­ga­li ra­miai pa­sa­ko­ti. Ana grįžo į Lat­viją nėščia.

Vaikš­čio­da­mas siau­ro­mis gatvė­ mis tarp ko­mu­nis­tinės epo­chos pa­statų ga­li pa­stebė­ti, kad šia­me mies­te, tu­rin­čia­me maž­daug 100 tūkst. gy­ven­tojų, kaž­kas ne taip. Prie pra­stos būklės namų pa­ sta­ty­ti pra­bangūs au­to­mo­bi­liai, o 20–30 metų jau­ni­mas did­žiuo­ ja­si pra­ban­ga, ku­ri vi­siš­kai ne­de­ ra su ap­lin­ka. Rim­ni­ku Vil­ča ir jos Ost­ro­ve­ nio ra­jo­nas pra­vard­žiuo­ja­mi Ha­ ker­vi­liu. Tai pa­sau­lio in­ter­ne­ti­ nių va­gys­čių sos­tinė. Į Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šių pink­les pa­kliū­va in­ ter­ne­to pirkėjų iš vi­so pa­sau­lio: Prancū­zi­jos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, bet dau­giau­sia – Jung­ti­nių Vals­tijų. Ru­mu­ni­jos po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, maž­daug 80 pro­c. jų aukų gy­ve­na JAV. „Per­nai Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šiai pa­vogė maž­daug mi­li­jardą do­le­rių“, – sa­

30 proc.

grobio sau pasilieka pinigų mulai, o likusius pinigus persiunčia nusikaltėliams programišiams.

kė JAV am­ba­sa­do­rius Ru­mu­ni­jo­je Mar­kas Gi­tens­tei­nas.

ti mums“, – pri­si­minė pro­gra­mi­ šius iš Rim­ni­ku Vil­čos.

Iš­nau­do­ja ir vai­kus

Teisė­sau­ga pra­bu­do

Ost­ro­ve­ny­je kiek­vie­nas ži­no, kas vyks­ta, bet griež­tai lai­ko­si omer­ tos. Ta­čiau vie­nas vie­tos pro­gra­ mi­šius su­ti­ko ano­ni­miš­kai pa­pa­ sa­ko­ti Prancū­zi­jos laik­raš­čiui „Le Mon­de“ apie sa­vo „verslą“. „Su ame­ri­kie­čiais pa­pras­čiau, – sakė jis. – Šie vy­ru­kai per­ka duo­ ną in­ter­ne­tu, jie įpra­to viską da­ry­ ti in­ter­ne­tu.“ Kar­tais per sa­vaitę pro­gra­mi­ šius ap­šva­ri­na ke­tu­ris ar pen­kis var­to­to­jus, ku­rie pa­pil­do jo pi­ ni­ginę ke­lio­mis de­šim­ti­mis ar­ba šim­tais tūkstan­čių do­le­rių. „Mes gy­ve­na­me di­de­lia­me pa­ sau­ly­je, ku­ris pil­nas idiotų, pa­si­ ren­gu­sių ką nors pirk­ti in­ter­ne­tu, – ano­ni­miš­kai pa­sa­ko­jo pro­ gra­mi­šius. – Mes par­duo­da­me fik­ty­vius pro­duk­tus, klo­nuo­ja­me tink­la­la­pius ir įsib­rau­na­me į kre­ di­to kor­te­les. Eu­ro­po­je nau­do­ja­ me pi­nigų mu­lus – jų už­duo­tis yra išg­ry­nin­ti pi­ni­gus, at­si­ųstus į sąskaitą. Jie pa­si­lie­ka 30 pro­c. gro­bio, o li­ku­sius pi­ni­gus siun­čia mums per „Wes­tern Union“.“ Rim­ni­ku Vil­čos cent­re gau­su šios pi­ni­gi­nių per­laidų bend­rovės iš­kabų, tad vers­las kles­ti. Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šiai su­ pra­to, kad ge­riau ir sau­giau dirb­ ti jun­gian­tis į tink­lus. Tai jų skir­ tu­mas ir pra­na­šu­mas, pa­ly­gin­ti su ki­tais pro­gra­mi­šiais. Pi­nigų mu­lai yra ma­žiau­siai ap­sau­go­ta gran­dis, todėl jie pa­pras­tai tu­ri su­klas­to­tus as­mens ta­pa­tybės do­ku­men­tus. „Mes im­da­vo­me į pa­galbą ke­tu­ rio­lik­me­čius. Paim­da­vo­me vai­kus iš naš­lai­čių prie­glaudų, ap­mo­ky­ da­vo­me ir pri­vers­da­vo­me dirb­

JAV fe­de­ra­li­nio ty­rimų biu­ro kri­ mi­na­listų grupė Bu­ka­reš­te pra­dėjo mo­ky­ti Ru­mu­ni­jos po­li­ci­nin­kus ko­vo­ti su nu­si­kal­ti­mais in­ter­ne­ te. Su­kur­tas spe­cia­lus in­ter­ne­ti­ nių va­gys­čių pa­da­li­nys, ku­ria­me dir­ba 200 pa­reigūnų.

Mes gy­ve­na­me di­de­ lia­me pa­sau­ly­je, ku­ ris pil­nas idiotų, pa­ si­ren­gu­sių ką nors pirk­ti in­ter­ne­tu.

„Per pa­sta­ruo­sius ke­letą metų pa­darė­me ne­mažą pa­žangą. Ru­ mu­ni­ja da­bar bend­ra­dar­biau­ja su Eu­ro­po­lu ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ko­ vo­jant su ki­ber­ne­ti­niais nu­si­kal­ ti­mais“, – sakė in­ter­ne­ti­nių va­ gys­čių pa­da­li­nio va­do­vas Vir­gi­las Spi­ri­do­nas. Areštų vis daugė­ja. 2011 m. šis pa­da­li­nys iškėlė maž­daug tūks­ tantį bylų, su­ėmė 500 žmo­nių ir per­davė 150 bylų į teismą. Bet „Le Mon­de“ kal­bin­tam ano­ni­mi­niam pro­gra­mi­šiui teisė­ sau­gos pa­stan­gos ke­lia šyp­seną. Žiūrė­da­mas į Rim­ni­ku Vilčą pro sa­vo bal­koną su leng­va šyp­se­na jis tarė: Ha­ker­vi­lis tu­ri daug sme­ genų, di­de­lių ban­gi­nių. Jie įsikū­ rę ir ki­tur: Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Prancū­zi­ jo­je, Švei­ca­ri­jo­je. Jie la­bai tur­tin­ gi ir pa­slap­tin­gi vai­duok­liai. Ne­ ma­nau, kad jie ka­da nors įklius.“ „Le Mon­de“ inf.

Gra­si­no atim­ti vaiką

Vy­ras to­liau per­se­kio­jo mer­giną ir jai grįžus į gim­tinę. Jis skam­binė­jo, ra­ šinė­jo laiš­kus, pa­si­samdė ad­vo­katų ir gra­si­no atim­ti vaiką, į kurį turė­ jo teisę, nes vai­kas gimė san­tuo­ko­ je. „Sup­ra­tau, kad esu pri­vers­ta jam pa­dėti, – prie­šin­gu at­ve­ju jis galė­jo atim­ti vaiką, o jis yra vis­kas, ką da­ bar tu­riu“, – sakė Ana. Ji grįžo į Dub­liną ir vėl ap­si­gy­ve­ no po vie­nu sto­gu su vy­ru. Bet šį­ kart mo­te­ris net pa­so ne­turė­jo, jį pa­ėmė Mig­ra­ci­jos tar­ny­ba. „Kai pa­sas užst­ri­go Mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je, su­pra­tau, kad man tai ga­li blo­gai baig­tis, su­si­rin­kau daik­ tus, pa­li­kau vyrą ir krei­piau­si į Lat­ vi­jos am­ba­sadą“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Ana. Grįžu­si į Lat­viją, ji kreipė­si į vi­ sas įma­no­mas so­cia­li­nes tar­ny­bas. Tei­si­nin­kai ir so­cia­li­niai dar­buo­to­ jai pa­dėjo pa­nai­kin­ti san­tuoką tik pra­ėjus še­še­riems me­tams.

Gro­bis: ap­šva­rinę ke­tu­ris ar pen­kis var­to­to­jus, pro­gra­mi­šiai pa­si­pil­do pi­ni­ginę ke­lio­mis de­šim­ti­mis ar­ba

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

šim­tais tūkstan­čių do­le­rių.

PRISTATO

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS Kviečiame siūlyti ir patiems išrinkti darbais miestui bei žmonėms nusipelniusią moterį, kurią būtų galima tituluoti vienuoliktąja Metų klaipėdiete. Iki sausio 18 d. 10 val. Laukiame verčiausių kandidatūrų siūlymų. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. Balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 7 d. Paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 8 iki 18 d. Dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. Balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

Kandidates į Metų klaipėdietės titulą galite siūlyti: Naujienų portale www.KL.lt, siųsti arba atnešti laiškus į redakciją adresu: Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.

13

šeštADIENIS, sausio 12, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

TV šou – svar­biau­sia da­ly­vau­ti

Li­ki­mas: per plau­ką šo­kių pro­jek­te iš­li­ku­siai Ti­nos ir T.Rim­gai­los (cent­re) po­rai iki per­ga­lės ja­me trū­ko la­bai ma­žai.

Sal­di per­ga­lė ir ga­li­my­bė už­si­dirb­ti so­li­dų pri­zą nė­ra vie­nin­te­lis ži­bu­rys, ku­ris it nak­ti­nes plaš­ta­kes vi­lio­ja įvai­riau­sių te­le­vi­zi­jos šou da­ly­vius. Pas­ta­ruo­ju me­tu to­kiuo­se pro­jek­tuo­se pa­jū­rio at­sto­vams lai­mė šyp­so­si re­tai. Ta­čiau klai­pė­die­čiai ne­nei­gia, jog kiek­vie­na jų ete­ry­je pra­leis­ta mi­nu­tė pri­lygs­ta auk­sui.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Spy­riai į sė­dy­nę ne­ken­kia

Sa­vo pa­si­ro­dy­mą ta­len­tų kon­kur­ se „X fak­to­rius“ jau bai­gęs Pet­ras Dau­nys te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se – ne­be nau­jo­kas. De­biu­ta­vęs TV3 „Cho­rų ka­ruo­ se“, po per­trau­kos vai­ki­nas ban­dė lai­mę „Lie­tu­vos ta­len­tų“, ga­liau­ siai – „Šok su ma­ni­mi“ kon­kur­ suo­se.

„Nie­ka­da ne­bu­vo ap­mau­du, kad ne­lai­mė­jau. Ži­no­ma, lai­mė­ti vi­sa­da no­ri­si, bet yra daug niuan­sų, kaip su tuo lai­mė­ji­mu po to su­si­gy­ven­ ti. Nes daž­nai lai­mė­to­jai tie­siog už­ mie­ga ant lau­rų ar­ba po ku­rio lai­ko jų nie­kas ne­bep­ri­si­me­na. O jei ne­lai­ mi, prie­šin­gai – tai bū­na kaip spy­ ris į sė­dy­nę ne­sus­to­ti. To­dėl nei per daug liū­džiu, nei per daug džiau­ giuo­si“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Pet­ras šmaikš­ta­vo, jog ar­ti­miau­ sias jo šou – eg­za­mi­nų se­si­ja. Šiuo

Pet­ras Dau­nys:

Jei ne­lai­mi – tai bū­na kaip spy­ris į sė­dy­nę ne­sus­to­ti. me­tu klai­pė­die­tis So­cia­li­nių moks­ lų ko­le­gi­jo­je Vil­niu­je krem­ta vie­šų­ jų ry­šių stu­di­jas. Ta­čiau ly­riš­ku vo­ka­lu žiū­ro­vus ban­dęs pa­pirk­ti vai­ki­nas ne­sle­pia

am­bi­ci­jų siek­ti po­pmu­zi­kos at­li­ kė­jo kar­je­ros. Tad ga­li­my­bę da­ly­vau­ti įvai­riuo­ se te­le­vi­zi­jos šou jis ver­ti­na kaip in­ves­ti­ci­ją į sa­vo atei­tį. „Ga­liu sau tik pa­vy­dė­ti to­kio pa­tir­ties pa­ke­to, ko­kį ga­vau per pa­sta­ruo­sius me­tus, – kal­bė­jo „X fak­to­riaus“ da­ly­vis. – Dėl fi­nan­si­ nės nau­dos ne­su­si­mąs­čiau, ta­čiau kon­cer­tų at­si­ra­do iš­ties dau­giau – tie­siog te­le­vi­zi­jo­je ta­ve pa­ma­ to dau­giau žmo­nių“, – pri­pa­ži­no P.Dau­nys. Ma­nė, kad nualps

Klai­pė­die­tė abi­tu­rien­tė Ele­na Jur­gai­ty­tė taip pat sie­kia už­ka­ riau­ti Lie­tu­vos sce­ną. Kol kas mer­gi­nos pa­stan­gos iš­gar­sė­ti mu­zi­ki­niuo­se šou bu­ vo be­vai­sės. Ban­džiu­si lai­mę, bet ne­praė­ju­si at­ran­kos TV3 „Cho­rų ka­ruo­se“, Ele­na trum­pai su­ži­bo LNK ta­len­tų kon­kur­se „Lie­tu­vos

LNK nuo­tr.

bal­sas“, ku­ria­me įvei­kė „ak­lų­jų“ per­klau­sų eta­pą. „Ieš­ko­jau ga­li­my­bių dau­giau pa­ tir­ti, pa­si­reikš­ti, ženg­ti to­liau, kol dar jau­na. „Lie­tu­vos bal­se“ da­ly­va­ vau be­veik ne­mo­kė­da­ma dai­nuo­ti, ma­no pa­tir­tis bu­vo gal ke­tu­ri mė­ ne­siai. Pa­gal­vo­jau, kad jei ma­ne at­ rinks, tai bus ženk­las, jog ver­ta ei­ti to­liau“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Pa­ra­dok­sa­lu, kad di­džio­sios sva­ jo­nės link mer­gi­ną pa­stū­mė­jo vi­sai ne mu­zi­ki­nis pro­jek­tas, o rea­ly­bės šou „Ra­dži ieš­ko žmo­nos“. Gar­siau­sias ša­lies ro­mas nu­ spren­dė, kad Eve­li­nai te­kė­ti per anks­ti, tad jai bu­vo įteik­tas kvie­ ti­mas da­ly­vau­ti LNK šou „Žvaigž­ džių due­tai“. „Gal­vo­jau, da­bar nualp­siu ar ne. Tai bu­vo kaž­kas ne­rea­laus. Į šį šou kvie­čia­mi žmo­nės, ku­rie yra la­bai ži­no­mi, o aš to­kia ne­si­ jau­čiu“, – emo­cin­gai kal­bė­jo Ele­na.

16

14

šeštADIENIS, sausio 12, 2013

vakarė

Ki­to­kia In­di­ja: per dvi

Pak­ran­tė: E.Ko­le­vai­tis daug lai­ko pra­lei­do tarp žve­jų.

Su­luo­šin­ti žmo­nės, bū­riai įky­rių el­ge­tų, gat­vė­je vaikš­ti­nė­ jan­čios kar­vės, ap­ suk­rūs va­gi­šiai. Tre­ čią kar­tą In­di­jo­je, da­bar Ke­ra­los vals­ ti­jo­je, lan­kę­sis fo­ tog­ra­fas Ed­mun­ das Ko­le­vai­tis bu­ vo nu­ste­bin­tas: šių ša­liai bū­din­gų vaiz­ dų čia jis ne­ma­tė.

Da­rius Sė­le­nis Jau­nie­ji: my­li­mų­jų po­ra taip pat val­gė nuo pal­mių la­pų.

d.selenis@diena.lt

Gy­ve­no ne­to­li žve­jų kai­mo

Lai­mi­kis: žve­jams pa­vy­ko su­gau­ti di­de­lę ra­ją.

Žuvys: ma­žiau­sių stri­me­lių ne­val­go net ir sun­kiai gy­ve­nan­tys žmo­nės.

„Tai ne vi­sai tra­di­ci­nė In­di­ja, – pri­si­pa­ži­no fo­toal­bu­mo „Pan­gea“ au­to­rius E.Ko­le­vai­tis ir šyp­te­lė­ jo: – Tie­sa, per ke­lias sa­vai­tes ma­ čiau gat­vė­je dvi kar­ves. Ne­te­ko su­ tik­ti nė vie­no el­ge­tos ar su­luo­šin­to žmo­gaus.“ Tam, kad Ke­ra­los vals­ti­ja ski­ ria­si nuo di­džio­sios In­di­jos da­ lies, ma­tyt, įta­kos pa­da­rė ka­dai­se ją oku­pa­vę po­rtu­ga­lai. Be­je, šio­je da­ly­je ke­liau­to­jas ma­tė be­ne dau­ giau ka­ta­li­kų baž­ny­čių nei in­duis­ tų šven­tyk­lų. Pag­rin­di­nis E.Ko­le­vai­čio ke­lio­ nės tiks­las bu­vo nau­jas fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mas, to­dėl daug lai­ko jis pra­ lei­do gy­ven­da­mas ne tu­ris­ti­nė­ je vie­to­vė­je, o ne­to­li žve­jų kai­mo prie In­di­jos van­de­ny­no. Ne­to­li nuo tos vie­to­vės yra dau­ gy­bė ka­na­lų, kur ver­da gy­ve­ni­mas. Fo­tog­ra­fo dė­me­sį pa­trau­kė van­dens ly­gį re­gu­liuo­jan­ti drė­ki­ni­mo sis­te­ ma, ku­ri per me­tus pa­de­da užau­ gin­ti tris ry­žių der­lius. La­bai gi­lių įspū­džių pa­li­ko į kran­ tą grįž­tan­tys žve­jai. Tuo­met veiks­ mas ve­ja veiks­mą. In­di­jos van­de­ ny­no pa­kran­tė­je ban­gos ne­bū­na itin di­de­lės, bet jos la­biau stip­rios, to­dėl lai­ve­liams pa­siek­ti kran­tą la­ bai sun­ku. Lai­ve­liams, už­kė­lus juos ant sma­luo­tų rąs­tų, iš­temp­ti pri­ reik­da­vo ke­lio­li­kos vy­rų. „Daž­niau­siai dar­bą da­ly­da­vo­ si de­šim­tys žmo­nių, – ma­tė Ed­ mun­das, grei­tai su­si­drau­ga­vęs su ge­ra­šir­džiais in­dais. – Su pin­ti­nė­ mis pa­si­ti­kę lai­ve­lius, į jas pilda­ vo žu­vis. Vie­ni pin­ti­nes ne­šda­vo per ban­gas ir per­duo­da­vo ki­tiems, šie per­duo­da­vo tuš­čius krep­šius. Kran­te jau vyk­da­vo pre­ky­ba, šur­ mu­liuo­da­vo daug žmo­nių.“ Kas­tos vis dar eg­zis­tuo­ja

Rea­ly­bė: šis tu­pin­tis vy­ras į jū­rą žvel­gia ne dėl ro­man­ti­kos.

Ko­kie bū­na žve­jų lai­mi­kiai? Di­ džiau­sias – ra­ja, ku­rią tem­pė trys vy­rai. Fo­tog­ra­fas ma­tė ir la­bai daug ma­žų, pa­kran­tė­je iš­mes­tų stri­me­ lių, ku­rias tuoj pat pul­da­vo šu­nys, var­nos, o grei­tai – ir kir­mė­lės.

Ro­man­ti­ka: ke­lias vieš­na­gės Ke­ra­los vals­ti­jo­je die­nas E.Ko­le­vai­tis pra­lei

Žmonės: In­di­jo­je ne­trūks­ta ža­vių gra­žio­sios ly­ties at­sto­vių, vai­kų akys da

„Stri­me­lė­mis, ku­rias mes val­ go­me džio­vin­tas, jie le­si­na viš­čiu­ kus“, – šyp­te­lė­jo E.Ko­le­vai­tis. Ma­žiau­sių stri­me­lių ne­val­go net ir sun­kiau­siai gy­ve­nan­tys žmo­ nės. Juos di­de­lė­mis žu­vi­mis su­šel­ pia žve­jai. Už fo­tog­ra­fa­vi­mą žmo­nės ne­ pra­šė pi­ni­gų, nors E.Ko­le­vai­tis da­ vė ru­pi­jų su ra­men­tais pa­kran­tės smė­liu vaikš­čio­jan­čiai nu­skriaus­ tų­jų kas­tos var­guo­lei. „Kas­tos vis dar eg­zis­tuo­ja. Ža­vi vieš­bu­čio ad­mi­nist­ra­to­rė pri­si­pa­ ži­no, kad dėl šios prie­žas­ties ne­ga­li iš­te­kė­ti už že­mes­nės kas­tos vy­ro, –

pa­sa­ko­jo Ed­mun­das. – Jei vy­ru­kas iš kšat­ri­jų (val­do­vų) kas­tos su­si­ tuoks su ja, jis bus lai­ko­mas pa­vo­ gu­siu jos atei­tį.“ Bū­da­mas čia E.Ko­le­vai­tis ne­ma­ tė triukš­mau­jan­čių, pik­tų, ag­re­sy­ vių žmo­nių, nors jie sun­kiai dir­ba, o už­dir­ba ne­daug ir gy­ve­na daug var­gin­giau nei lie­tu­viai. Lais­vo­mis aki­mir­ko­mis žmo­ nės daug juo­kau­ja, žai­džia kor­ to­mis, mė­gau­ja­si ar­ba­ta su pie­nu, bend­rau­ja. Tuk­tu­ko vai­ruo­to­jas Su­ni­las fo­ tog­ra­fui pa­pa­sa­ko­jo, kad bro­lio že­mė­je ren­gia­si sta­ty­tis na­mu­ką,

15

šeštADIENIS, sausio 12, 2013

vakarė

sa­vai­tes – tik dvi kar­vės gat­vė­je

i­do plau­kio­da­mas lai­vu ir gro­žė­da­ma­sis uni­ka­liais pa­kran­tės vaiz­dais.

aug pa­sa­ko be žo­džių, o vyrai drau­giš­ki ir links­mi. Vienas jų atliekamų triukų – arbatos vėsinimas.

ku­ris kai­nuos apie 4 000 do­le­rių. Su­sid­rau­ga­vęs su lietuviu in­das jį pa­kvie­tė į sa­vo kai­my­no duk­ters ves­tu­ves. Ves­tu­vė­se – 1 000 da­ly­vių

„De­ja, at­vy­kau jau po ofi­cia­lios ce­ re­mo­ni­jos, – Ed­mun­das sa­kė ne­ si­ti­kė­jęs, kad san­tuo­ka įvyks taip grei­tai, per dvi va­lan­das. – Tai bu­ vo kuk­lios ves­tu­vės, jo­se da­ly­va­vo apie 1 000 žmo­nių. Mo­te­rys – ryš­ kiais sa­riais. Da­žais iš­gra­žin­ti bu­ vo ir dau­ge­lio vai­kų vei­dai. Jau­ni­kis vil­kė­jo bal­tais marš­ki­niais, o nuo­ ta­ka – ryš­kiais, spal­vin­gais, auk­su

Į at­lai­dus žmo­nės plū­do pa­lai­mi­ni­ mo. Mu­zi­kan­tai ir trys gie­do­to­ jai bu­vo itin ener­gin­gi, o kai ku­rie – net tran­so bū­se­nos. puoš­tais dra­bu­žiais. Jos ran­kos bu­ vo iš­mar­gin­tos įvai­riais raš­tais chna da­žais.“

E.Ko­le­vai­tis jau­nuo­sius pa­ma­ lo­n i­n o al­b u­m u „Pan­gea“, mie­ lai bu­vo kvie­č ia­m as prie sta­l o, klau­s i­m ais ata­k uo­ja­m as links­ mų vai­k ų. Vi­si 1 000 ves­tu­vių da­ly­vių, ku­r ių dau­g iau­s ia jau­n ie­s iems do­va­no­jo pi­ni­gų, bu­vo pa­vai­šin­ti iš di­de­lių ka­ti­lų. Žmo­nės gru­pė­ mis bu­vo so­di­na­mi prie sta­lų, kur ant pal­mės la­po gau­da­vo mais­to. Pa­si­so­ti­nu­siuo­sius keis­da­vo ki­ ti sve­čiai. At­lai­dai bu­vo dar vie­na šven­tė, ku­rio­je da­ly­va­vo fotografas. Nak­tį su sa­vo gi­du Su­ni­lu ten ap­si­lan­kęs

Ed­mun­do Ko­le­vai­čio nuo­tr.

lie­tu­vis ste­bė­jo­si In­di­jo­je ma­ty­da­ mas sa­vo­tiš­kas ka­ta­li­kų apei­gas. „Di­de­lį įspū­dį pa­da­rė ke­lias­de­ šim­ties žmo­nių or­kest­ras. Gro­jo ne tik ke­lio­li­ka būg­ni­nin­kų, bet ir tri­m i­t i­n in­kai, smui­k i­n in­kai, kla­vi­ši­nin­kai. Vie­nas mu­zi­kan­ tas gro­jo flei­ta. Į at­lai­dus žmo­ nės plū­do pa­lai­mi­ni­mo, o at­vi­ ro­je pa­la­pi­nė­je bu­vo su­reng­tos vai­šės. Mu­zi­kan­tai ir trys gie­do­ to­jai bu­vo itin ener­gin­gi, o kai ku­ rie – net tran­so bū­se­nos“, – ma­tė E.Ko­le­vai­tis. Pir­mą kar­tą In­di­jo­je jis lan­kė­si prieš 30 me­tų. Da­bar, anot fo­tog­

ra­fo, ša­lis la­bai pa­si­kei­tu­si. Mo­ te­rys drą­siai flir­tuo­ja ir juo­kau­ja, gat­vė­se – nau­ji au­to­mo­bi­liai. Nu­ vy­kęs iki di­des­nio mies­to Ko­či­no Ed­mun­das ma­tė tik vie­ną se­no­ vi­nį in­dų au­to­mo­bi­lį, o ir tas pri­ klau­sė am­ba­sa­dai. „Tie­sa, ma­č iau di­d e­l ius gam­ ti­n ius rei­k a­l us at­l ie­k an­č ius žmo­n es, – po aki­m ir­kos juo­k ė­ si E.Ko­le­vai­tis. – Pak­ran­tė­je. Iš to­liau at­ro­dė, kad ke­li vy­rai tu­ pi ant že­mės ir ro­man­tiš­kai žvel­ gia į jū­rą. Ir tik priar­tė­jus ar­čiau paaiš­kė­jo, kad tai ro­man­tika ne­ dvel­kia.“

16

šeštADIENIS, sausio 12, 2013

vakarė

TV šou – svar­biau­sia da­ly­vau­ti 13

Vil­niu­je šo­kių stu­di­ją įkū­ręs bu­vęs „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jas iš tie­sų duo­ną val­go ne iš šios veik­los. Ta­do pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis yra jo ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo įmo­nė – jis pa­ts or­ga­ni­zuo­ju ren­gi­nius bei juos ve­da. „Tai nė­ra nau­jas amp­ lua, tuo už­sii­mu aš­tuo­ne­rius me­ tus, tik tiek, kad vi­si įpra­tę ma­ne ma­ty­ti šo­kan­tį ar­ba da­ly­vau­jan­tį šo­kių pro­jek­tuo­se“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. To­kia­me amp­lua Ta­dą jau neil­gai tru­kus iš­vys ir te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai – šo­kė­jas su­lau­kė pa­siū­ly­mo ves­ ti vie­ną LNK pro­jek­tą.

Že­mi­na­ma ne­si­jau­tė

Nors rea­ly­bės šou „Ra­dži ieš­ko žmo­nos“ su­lau­kė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų, mer­gi­na ti­ki­no, kad ar­ti­miau­sio­je sa­vo ap­ lin­ko­je ne­ga­ty­vių reak­ci­jų ne­su­ lau­kė. „Iš pra­džių ma­no drau­gai bu­ vo iš­si­gan­dę, kur aš ei­nu. Bet ga­ liau­siai pa­ma­tė, kad tai yra įdo­ mus šou. Iš­vis ne­sup­ran­tu, ko­dėl žur­na­lis­tai ra­šo, kad ten da­ly­vau­ jan­čias mer­gi­nas že­mi­na. Ma­nau,

Ele­na Jur­gai­ty­tė:

Ne­ma­nau, kad mus iš­kart po šou bū­tų prie­var­ta va­rę prie al­to­riaus. jog iš to iš­pūs­tas kaž­koks bur­bu­ las. Aš ten ne­jau­čiau jo­kio že­mi­ ni­mo. Jei­gu man kas nors ne­pa­ tik­da­vo, to ir ne­da­ry­da­vau, nie­kas ma­nęs ne­vers­da­vo“, – grei­ta­kal­be bė­rė Ele­na. Mer­gi­nos ne­glu­mi­na, kad to­kio po­bū­džio šou ji da­ly­va­vo bū­da­ma moks­lei­vė. „Jau­čiuo­si pa­kan­ka­mai su­bren­ du­si, be to, ne­ma­nau, kad mus iš­ kart po šou bū­tų prie­var­ta va­rę prie al­to­riaus. Ne­ga­li my­lė­ti žmo­gaus, jo ne­pa­ži­nęs, to­dėl ėjau į šį šou, kad su­si­pa­žin­čiau su Ra­dži. Jis man at­ ro­do la­bai įdo­mus žmo­gus. O jei bū­čiau pa­ma­čiu­si, kad mes „ne­ lim­pa­me“, bū­čiau išė­ju­si pa­ti sa­vo no­ru“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė. Ele­na kol kas ne­ži­no, koks par­ tne­ris jai teks bū­si­ma­ja­me „Žvaigž­ džių due­tų“ pro­jek­te, ir pri­si­pa­ži­no la­bai daug iliu­zi­jų ne­puo­se­lė­jan­ti. „Ži­no­ma, žiau­riai no­rė­čiau lai­ mė­ti, bet ne­si­ruo­šiu taip to­li šau­ ti, ką tik pra­dė­ju­si sa­vo ke­lią. Ma­ no lai­mė­ji­mas bū­tų pa­si­sem­ti kuo dau­giau pa­tir­ties, su­si­pa­žin­ti su nau­jais žmo­nė­mis, pra­plės­ti sa­vo re­per­tua­rą“, – pra­gma­tiš­kai kal­ bė­jo moks­lei­vė. Pra­virk­do ir vy­rus

Ti­tu­luo­tas šo­kė­jas Ta­das Rim­gai­ la, su par­tne­re Kris­ti­na Na­vic­kai­teTi­na TV šou „Kvie­čiu šok­ti. Pa­ža­ din­ta aist­ra“ užė­męs ant­rą­ją vie­tą, ti­ki­no dėl to kar­tė­lio ne­jau­čiąs. „Šia­me pro­jek­te su Ti­na mes bu­vo­me ki­to­kie, da­rė­me tai, kas mums pa­ti­ko, ir ra­do­me sa­vo pub­ li­ką. Kad ne­lai­mė­jo­me, nė­ra pa­sau­ lio pa­bai­ga“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Vil­nius ne­su­vi­lio­jo

Nau­da: ke­le­tą mė­ne­sių iš TV ek­ra­no neiš­lin­dęs A.Liš­kaus­kas ma­no pa­da­ręs ne­ma­žai rek­la­mos ir Klai­pė­dai,

ir uos­ta­mies­čio Mu­zi­ki­niam teat­rui.

Tiks­las: įvai­riuo­se mu­zi­ki­niuo­se pro­jek­tuo­se ne­

spė­ju­si su­ži­bė­ti E.Jur­gai­ty­tė sieks įro­dy­ti, kad jos bal­sas ga­li už­ka­riau­ti mi­nias.

Ta­čiau jis ne­nei­gė, jog la­bai daž­ nai su­lau­kia to­kio klau­si­mo. Ne vie­nas šį šou se­kęs žiū­ro­vas pri­ si­me­na skaus­min­gą Ta­do reak­ci­ją, kai pro­jek­tui vos įsi­va­žia­vus po­ra su­rin­ko ma­žiau­siai žiū­ro­vų bal­sų ir tu­rė­jo iš jo iš­kris­ti. Nors ga­liau­siai jie­du bu­vo su­grą­ žin­ti į lai­dą, už šią silp­nu­mo aki­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­tir­tis: pa­de­da­mas par­tne­rės Sand­ros Sai­kaus­kai­

tės, P.Dau­nys sa­ve iš­ban­dė ir ant šo­kių par­ke­to.

mir­ką in­ter­nau­tai ko­men­ta­ruo­se ne­gai­les­tin­gai šo­kė­ją plie­kė, pa­ šiep­da­mi verks­niu. „Tu­rė­jo­me tiks­lą nuei­ti iki fi­na­ lo. To­dėl tie­siog tuo mo­men­tu už­ lie­jo emo­ci­jos, ne­si­ti­kė­jo­me, kad taip stai­ga vis­kas su­grius. Žmo­nės to­kiais at­ve­jais kaž­kaip rea­guo­ja – vie­ni pyks­ta, ki­ti juo­kia­si, tre­ti ver­

TV3 nuo­tr.

kia. Ma­no at­ve­ju tai bu­vo ne­ti­kė­tu­ mas, šo­kas, tad emo­ci­jų pa­veik­tas ir tą aša­rė­lę iš­spau­džiau“, – at­vi­rai kal­bė­jo Ta­das. Iki tol dvie­juo­se ana­lo­giš­kuo­se TV3 šo­kių pro­jek­tuo­se pa­si­ro­dęs vai­ki­nas ne­ko­ke­ta­vo – šmė­ža­vi­mas te­le­vi­zi­jos ek­ra­ne su­tei­kia gau­sy­bę ne­vie­na­die­nių ga­li­my­bių. Ta­čiau

„Žiū­rėk, čia tas, kur da­ly­va­vo „Kvie­čiu šok­ti“ ko­mi­si­jo­je“, – vi­sai ne pus­bal­siu pu­sam­žė da­ma aiš­ki­ no sa­vo bi­čiu­lei per vie­ną Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nio teat­ro spek­tak­lį. Mo­te­rys dar ke­le­tą mi­nu­čių šna­ rė­jo, kol ap­ta­rė sce­no­je pa­si­ro­džiu­ sį Au­re­li­jų Liš­kaus­ką. Mu­zi­ki­nio teat­ro ba­le­to šo­kė­ jas bei cho­reog­ra­fas dir­bo ne vie­ no TV3 šou už­ku­li­siuo­se ir ete­ry­je kaip pro­jek­tus ku­rian­čių ko­man­ dų na­rys. Ta­čiau la­biau­siai su­ži­ bė­jo bū­tent ne­se­niai pa­si­bai­gu­ sia­me LNK kon­kur­se „Kvie­čiu šok­ti“. Klai­pė­die­tis ne­nei­gė ir pa­ts pa­ ste­bė­jęs, jog ta­pęs šio pro­jek­to ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­riu su­lau­kė pa­di­din­to žiū­ro­vų dė­me­sio. Au­re­ li­jaus įsi­ti­ki­ni­mu, tai vei­kiau pri­ va­lu­mas nei trū­ku­mas, nors pa­ si­ry­žęs da­ly­vau­ti te­le­vi­zi­jos šou su­lau­kė ne­ma­žai skep­tiš­kų ko­le­ gų, ar­ti­mų­jų ver­ti­ni­mų. „Ne­lin­dau iki pa­žas­tų, ne­su­si­ komp­ro­mi­ta­vau, neap­juo­di­nau ir nie­kas neap­juo­di­no ma­no šei­mos. Į šį pro­jek­tą ir ėjau pir­miau­sia dėl to, kad pa­rek­la­muo­čiau teat­rą, sa­vo tru­pę. Ir džiu­gu, jei žmo­nės jau ne­be taip van­giai žiū­ri spek­ tak­lius, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. – No­rė­jo­si, kad ir pa­tys teat­ro žmo­ nės bu­din­tų­si, iš­si­ju­din­tų, nes jau­čiu le­tar­go mie­gą. Ne­pa­da­riau kaž­ko­kių ste­buk­lų, bet teat­rui iš to bu­vo nau­dos.“ A.Liš­kaus­kas ne­nei­gė ne­kart su­ lau­kęs pa­siū­ly­mų dirb­ti Vil­niu­je, ta­čiau pa­ti­ki­no, kad jo to­kia per­ spek­ty­va ne­vi­lio­ja. „Ma­ne juo­ki­na, kai žmo­nės sa­ ko, kad ten yra ką veik­ti. Vil­niu­je di­des­nė rin­ka, bet šo­kio ni­ša Klai­ pė­do­je tuš­čia. To­dėl veik­ti čia tik­ rai yra ką, bet ne­re­tai žmo­nės no­ ri dau­giau, nei jie su­ge­ba“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Orai

Savaitgalį temperatūra kris vis žemiau, truputį pasnigs. Šiandien temperatūra bus 4–9 laipsniai šalčio. Sekmadienį šals dar labiau: naktį termometrų stulpelis kris iki 10–14 laipsnių, dieną bus 6–11 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 12 d.

–9

–7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–7

Šiauliai

Klaipėda

–9

Panevėžys

–8

Utena

–9

8.36 16.19 7.43

12-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 353 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas –1 Brazilija +21 Briuselis +2 Dublinas +5 Kairas +18 Keiptaunas +26 Kopenhaga –2

kokteilis Nau­ja blaks­tie­nų ma­da

Londonas +4 Madridas +9 Maskva –9 Minskas –6 Niujorkas +14 Oslas –4 Paryžius +4 Pekinas +1

Praha –1 Ryga –9 Roma +13 Sidnėjus +25 Talinas –9 Tel Avivas +16 Tokijas +11 Varšuva –1

Vėjas

4–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Vilnius

Marijampolė

–4

Alytus

Vardai Arkadijus, Cezarijus, Cezarija, Ernestas, Lingailė, Lingailis, Palemonas, Vaigedas, Hilda

sausio 12-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-9

-7

-7

-8

6

-9

-7

-10

-11

3

-11

-7

-9

-9

4

rytoj

pirmadienį

Be­veik vi­sos mo­te­r ys „mirš­ta“ dėl ju­ ve­ly­r i­nių dir­bi­nių, dėl įvai­rių spal­vo­ tų smulk­me­nų. Nes­pė­jo vy­rai pri­pras­ ti prie kli­juo­ja­mų dirb­ti­nių blaks­tie­nų, o da­mos dėl gro­ž io jau pa­si­r y­ž u­sios ženg­t i to­l iau.

–4

–4

1628 m. gi­mė pran­cū­zų ra­š y­to­jas Char­les Per­ rault – gar­sio­sios pa­sa­ kos „Ba­t uo­tas ka­t i­nas“ au­to­rius. 1737 m. gi­mė John Han­ cock, pir­ma­s is pa­s i­ra­ šęs Jung­t i­n ių Vals­t i­jų ne­prik­lau­so­my­bės dek­ la­ra­ci­ją. 1773 m. Čarsl­to­ne ati­da­ ry­t as pir­mas vie­š a­s is mu­zie­jus JAV. 1919 m. įsteig­tas Lie­tu­ vos Rau­do­n a­s is Kry­ žius.

1976 m. mi­rė gar­si de­ tek­ty­vų ra­šy­to­ja ang­lė Agat­ha Chris­tie.

1990 m. Ru­mu­n i­ja ta­ po pir­mą­ja Ry­t ų Eu­ro­ pos vals­ty­be, pa­skel­bu­ sia ša­lies kom­par­ti­ją už įsta­ty­mo ri­bų. 1998 m. de­v y­n io­l i­k a Eu­ro­pos vals­ty­bių pa­si­ ra­šė su­tar­t į, ku­ria drau­ džia­mas žmo­nių klo­na­ vi­mas. 2004 m. į pir­mą­ją ke­lio­ nę per At­lan­tą iš­plau­kė di­d žiau­s ias pa­s au­ly­j e krui­zi­nis lai­vas „Ka­ra­lie­ nė Me­ri 2“, kai­na­vęs 800 mln. JAV do­le­rių.

G.De­par­dieu siūlo tapti ko­mu­nis­tu

Ame­r i­k ie­tė Na­ta­l ie Rus­so gun­do mo­ te­r is ir mer­g i­nas puoš­t i akis ka­ro­l iu­ kais, plunks­no­mis, nie­ku­čiais. Pa­puo­ ša­lai – ran­k ų dar­bo. Jiems nau­do­ja­ma itin plo­na vie­la, ku­r ią ge­rai lai­ko stan­ dar­t i­niai blaks­tie­nų kli­jai.

Ru­si­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja (RFKP) pa­kvie­tė sto­ti į sa­vo gre­tas pran­cū­ zų ak­to­rių Ge­rar­dą De­par­dieu, ku­ ris ne­se­niai ga­vo Ru­si­jos pi­lie­čio pa­są, pra­ne­šė penk­ta­die­nį vie­nas ru­sų ko­mu­nis­tų vei­kė­jas.

Anot su­ma­ny­to­jos, tai žings­nis šiuo­lai­ ki­nia­me ma­kia­že. Šian­dien to­kie akių pa­puo­ša­lai – dar nau­jie­na. Jų nė­ra pa­ pras­to­je pra­k ti­ko­je, tuo la­biau įgri­sę ap­l in­k i­n iams. Taip vei­do dar ne­puo­ šia iš­si­skir­ti no­r in­čios gra­ž uo­lės.

Snie­gas: įsi­lin­ga­vus sau­siui, klai­pė­die­čiai ga­li džiaug­tis kla­si­ki­nės žie­mos vaiz­dais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nu­ma­to­mi šal­tes­ni orai Pas­ta­rą­sias die­nas gau­siai pa­sni­gus, Klai­pė­dą ir to­liau kaus­tys bal­tos žie­mos gniauž­tai. Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad sa­vait­ga­lį spau­sian­tis šal­tu­kas ne­si­trauks dar ir atei­nan­čią sa­vai­tę.

Links­mie­ji tirš­čiai Kau­k ių va­ka­rė­ly­je žmo­na skun­d žia­ si vy­rui: – Štai tas muš­k ie­t i­n in­kas nie­kaip ne­ pa­l ie­ka ma­nęs ra­my­b ė­je. Ne­ž i­nau, kaip jo at­si­k ra­ty­ti! Vy­ras: – La­bai pa­pras­tai – nu­siimk kau­kę. Čes­ka (pa­na­šu, kad mo­te­rys lyg val­go­mie­ji le­dai: iš pra­džių bū­na šal­tos, po to – tirps­ta, o vė­liau lim­pa)

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio duo­me­ ni­mis, šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­ty­je dar pa­snigs, o ryt ir pir­ma­die­nį kri­tu­lių ne­lau­kia­ma. Spe­cia­lis­tas pro­gno­ za­vo, jog nuo ant­ra­die­nio vėl pro­

tar­piais pa­sny­gu­riuos, tru­pu­tį pa­ pus­tys. Šian­dien ir ry­toj die­no­mis oro tem­pe­ra­tū­ra sieks 4–7, nak­ti­mis – 8–11 laips­nių šal­čio. Pa­sak L.Pakš­čio, pa­na­ši tem­pe­ra­ tū­ra lai­ky­sis ir atei­nan­čią sa­vai­tę. Vy­raus šiau­rės ry­tų, ry­tų 5–10 m/s vė­jas, maž­daug ki­tos sa­vai­tės vi­du­ ry­je su­stip­rė­sian­tis iki 7–12 m/s.

Lie­t u­vos hid­ro­m e­teo­ro­l o­g i­ jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, vi­du­ti­ nė lapk­ri­čio oro tem­pe­ra­tū­ra bu­vo 2–3 laips­niais aukš­tes­nė nei stan­ dar­ti­nė kli­ma­to nor­ma, o gruo­džio – 1,5–3 laips­niais že­mes­nė. Vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra Klai­ pė­do­je lapk­ri­tį sie­kė 6 laips­nius ši­lu­mos, o gruo­dį – 2,9 laips­nio šal­čio.

„Taip, aš šian­dien iš­siun­čiau į Pran­cū­ zi­ją De­par­dieu ofi­cia­lų laiš­ką su pa­siū­ ly­mu įsto­ti į RFKP“, – pa­sa­kė agen­tū­ rai „RIA No­vos­ti“ Ko­mu­nis­tų par­ti­jos Mask­vos mies­to ko­mi­te­to pir­ma­sis sek­re­to­rius Va­le­ri­jus Raš­ki­nas. „Ma­nau, kad jis jau­čia di­de­lę pa­ gar­bą sa­vo tė­vui, ku­ris bu­vo par­ti­ jos na­rys, ir pa­lai­ko jo po­žiū­rį“, – pri­dū­rė jis, dar pa­žy­mė­da­mas, jog su G.De­par­dieu šia te­ma anks­čiau ne­bu­vo kal­bė­ta. „Da­bar lauk­si­me jo spren­di­mo“, – sa­kė V.Raš­ki­nas. Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas 64-erių ak­to­riui G.De­ par­dieu, ku­ris pa­si­pik­ti­no tur­tin­ giems pran­cū­zams nu­ma­ty­tu įves­ti 75 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­čiu, Ru­si­jos pi­lie­ty­bę sa­vo įsa­ku su­tei­kė anks­ čiau šį mė­ne­sį. Laiš­ke Ru­si­jos ži­ niask­lai­dai G.De­par­dieu pa­ra­šė, jog ža­vi­si V.Pu­ti­nu, ir gy­rė Ru­si­jos „di­džią­ją de­mok­ra­ti­ją“. „Ma­no tė­vas ka­dai­se bu­vo ko­ mu­nis­tas – jis klau­sy­da­vo­si Mask­ vos ra­di­jo. Tai yra ir ma­no kul­tū­ra“, – pa­žy­mė­jo ak­to­rius. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.