2013-01-14 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, SAUSIO 14, 2013

www.kl.lt

10 (19 613) =6?:.162 ;6@ @.B@ 6< !

RUBRIK 9 A

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY ?RQNXa\_Vb` Ya CVQZN[aN` : aRY % #%# NabaV` ddd Wb_N ! " Ya

Vers­lo darb­da­viĹł kon­fe­de­ra­ci­jos va­do­vo D.Ar­laus­ko ne­ten­ki­na spren­di­mai dÄ—l MMA.

D.Gry­baus­kai­tÄ— pri­mi­nÄ—, kad vie­ny­bÄ— nu­ga­li ir bru­ta­liau­siÄ… jÄ—­gÄ….

ÄŽ jō­rÄ… iť­plau­ku­siĹł vy­rĹł rei­ka­lus kran­te tvar­ko jĹł Ĺžmo­nos.

Jōrinink ų Şmono s – agentė s krante

Kai laivas at kia ÄŻ sveti plaumÄ… tÄ…, jo reika uoslus tvarko vietiniai agentai. PanaĹĄiai yra ir kĹł ĹĄeimo jĹŤrininse je esanÄ?iĹł – jĹŤrovyrĹł reikalus kran ko jĹł Ĺžmo te tvarnos, tapusios savo tiĹĄ tuoktiniĹł kais suagentais.

Vidman

v.matuti

tas Matu

s@kl.l

Ar lengva

Ekonomika 7p.

Lietuva 8p.

tis

Kaip iĹĄ ki to pasau

lio JĹŤrininkĹł ĹžmonĹł sÄ… Jelena Kro jungos va china tei do gÄ—, kad yra vÄ— problemĹł ninkĹł ĹžmogrupÄ—s, dÄ—l kuriĹł trys jĹŤ nos krei jungÄ…. piasi ÄŻ ĹĄiÄ… risÄ…Pirmiausia – dÄ—l lai mĹł atlygi nimĹł, po ku negaunavyras rei to atvejai, se atsitinka suserga ar dar kas kai ir grÄ…Ĺžinti ÄŻ kompanija nesku nors namus. ba jo TreÄ?ias daĹž nas krei jis yra, kai pimosi at MokesÄ?iĹł jĹŤrininkĹł ĹĄeimos vegauna inspekcijos apie laiku nesumokÄ—- praneĹĄimus tus mokes Ä?ius.

Valenti

10

ď Ž Gyve

bĹŤti jĹŤri

nimas: X\Y WĂ­ _V [V[ XNV ]YNb

ninko Ĺžmo

na?

XV\ WN cV `b` WĂş

R ZV Xb` _RV XN Yb` X_N[

Ĺ iandien priedas N na Ta

ratunina Smui ki RiÄ?ardonin kÄ—, jĹŤ rĹł kapi Ĺžmona Ma rijono Za Ĺžectono kio

aR acN_ X\ Z\ [ \`

J

CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜V\ [b\ a_

ĹŤ ri nin ko Taisija Pe Ĺžmo na bĹŤrec ti ne leng Gydyto va, bet ÄŻmaViaÄ?eslaja, jĹŤ rĹł kapitono no ma . vo Perec L a biau Ĺžmona s ia i jau Ä?ia ma tai, kad nuo lat ĹĄa e ga liu sa lia trĹŤks ky ti, kad ta vy ro, my li mo sun ku Ĺžmo gaus. bĹŤ ti jĹŤ bÄ™ bui ti Dau gyrinin ko Ĺžmo niĹł da ly na. LakĹł ten ka sprÄ™s ti bai myliu vie nai. rÄ…, su juo savo vyJĹŤ ri nin Ĺžmo na ma esa me jau ko Ĺžiau bend kar tu. Kar 45 metus su kitais rauja ir tu bai gÄ— Ĺžmo nÄ— mis, me mokyklÄ…. Vie no kur nors nes eiti je kla sÄ— be vy ro je, vie na suole sÄ— ne si no ri. Ma no me dÄ— jome. vy ras Ma no vy Ode soje kran te daug me ras bai gÄ— aukĹĄ jau tĹł. Kai tÄ… jÄ… jĹŤ reivys Ri Ä?ar das tÄ—s mokyk Za Ĺžec kis lÄ…, aĹĄ – me iĹĄÄ— nos ins ti po JĹŤ rei jo ÄŻ kran tÄ…, tadicitutÄ…. Pen v ys tÄ—s ke rius metus kar tu mo k yklos vir ĹĄi su juo kaip nin ku. AĹĄ mus per dirbau lai gy jÄŻ ma tyda vau taip mie go ti. vuo se. Pas dy toja nin kas Kai jĹŤ rikas, te ko kui dir ba kran esant jam pat re tai, kaip me tus yra grÄŻĹž ti ÄŻ kran – vaite, yra savi pliu sai jĹŤ ro je, tik la bai sun no vy ras tÄ…. Makad va ka ir savi mi rai la bai tiek, vy ku. VyjĹŤ reivis re grÄŻĹž da nu sai. sun kiai ras iĹĄ jĹŤ tik rÄ… ja Ĺžo dĹžio vo ÄŻ naadap tuo ros nu spren Kai si. Mo te to pra sme. ja- vo grÄŻĹž ti ÄŻ rys le kia Jis myli dĹžia pro dar kran tÄ…, su sa vo sa- liau ble mo mis pir muo mis skun bÄ…, man nie ka gy ve nu. sius ri da ne siir dar vy dÄ—, kad sun Labai sun pa dÄ— ti. rui tuvo, kol ku buku. Kai ten iĹĄ leis ti jÄŻ me ke letÄ… ka uĹžau vai kai au go. Da ÄŻ rei sÄ…, ir anĹŤ kÄ— liĹł. bar jie go. Vy res ĹĄirdÄŻ skauda, ir liĹŤd Vy ras vis dar plau niajai duk na. Paver kal bĹł mo kioja „Li rai, nin kiu ir toky tojai, kystÄ—s kom marko“ laivi41 metai, tai – tei si pa nijos lai ki- AĹĄ nin kei – ne Ĺži vais. 32. Jau tu ri- ir ne nau kitokio gy ve ni mo norÄ— Ä?iau. AĹĄ lai min ga.

P.Jur­gu­Ä?io tur­tai tirps­ta Pra­ban­ga ir se­ki­ mo ÄŻran­ga gar­sÄ—­ju­ si ĹĄa­lia uos­ta­mies­ Ä?io esan­ti ÄŻ ÄŻvai­riau­ sius skan­da­lus ÄŻsi­ vÄ—­lu­sio vers­li­nin­ko Pran­ciť­kaus Jur­gu­ Ä?io so­dy­ba, va­di­na­ ma „fa­za­ny­nu“, ta­po net ke­liĹł sko­lĹł iĹĄieť­ ko­to­jĹł tai­ki­niu.

Kaina 1,30 Lt

„Rei­kia su­pras­ti, kad Klai­pÄ—­da yra mies­tas.“

Be­si­pik­ti­nan­tiems dÄ—l Til­tĹł gat­vÄ—­je kai­ta­lio­ja­mo eis­mo vai­ruo­to­jams Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da pri­mi­nÄ—, kur jie gy­ve­na.

6p.

KlaipÄ—da su­lauks dÄ—mesio Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Klai­pÄ—­dos krať­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-me­tis su­lau­kÄ— ir aukť­ Ä?iau­siosios ĹĄa­lies val­dĹžios dÄ—­me­ sio. Ĺ ia pro­ga ry­toj uos­ta­mies­ty­je lan­ky­sis Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­ das Ged­vi­las.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Sko­lų dau­giau nei na­mų

Ta­Ä?iau spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, kad net par­da­vus vi­sÄ… ĹĄei­mos val­ do­mÄ… tur­tÄ… gau­tĹł lÄ—­ťų neuŞ­tek­tĹł at­si­skai­ty­ti su vi­sais kre­di­to­riais. DÄ—l ĹĄa­lia Klai­pÄ—­dos prie Kre­tin­ gos ke­lio esan­Ä?ios P.Jur­gu­Ä?io so­ dy­bos ie­tis kry­Şiuo­ja net ke­li jo kre­di­to­riĹł in­te­re­sus gi­nan­tys ant­ sto­liai. Ta­Ä?iau neaiť­ku, bō­tent ku­riam sko­lĹł iĹĄieť­ko­to­jui pa­vyks kaukť­ te­lÄ—­ti var­Şy­ti­niĹł plak­tu­ku, nes 58-eriĹł P.Jur­gu­Ä?io ir jo ĹĄei­mos tur­ tui areť­to pa­rei­ka­la­vo Ge­ne­ra­li­nÄ— pro­ku­ra­tō­ra. Teis­mas tur­to areť­tÄ… pra­tÄ™­sÄ— iki va­sa­rio pa­ bai­gos.

4

„„Areť­tas: pi­kan­tiť­kais va­ka­rÄ—­liais gar­sÄ—­ju­si P.Jur­gu­Ä?io so­dy­ba yra areť­tuo­ta ir ga­li bō­ti par­duo­ta iĹĄ var­Şy­ti­

niĹł, ta­Ä?iau esÄ… ÄŻmant­ria se­ki­mo tech­ni­ka ap­rō­pin­tas ob­jek­tas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to spe­cia­lis­tĹł ne­do­mi­na.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­Şas

Uos­ta­mies­Ä?io me­ro Vy­tau­to Grub­ liaus­ko tei­gi­mu, ant­ro pa­gal svar­ bÄ… vals­ty­bÄ—­je as­mens vi­zi­tas liu­di­ ja svei­kin­ti­nÄ… po­zi­ci­jÄ…. „Mo­z Ä— 40 me­t Ĺł klai­d Ĺžio­jo po dy­ku­mÄ…, kol at­ra­do tie­sÄ…, o mō­ sĹł val­d Ĺžios at­s to­vams uŞ­te­ko ge­r Ĺł dvie­j Ĺł de­ť imt­m e­Ä? iĹł, kad su­p ras­t Ĺł, jog Klai­p Ä—­d os pri­j un­ gi­mas, jos iť­va­da­vi­mas yra la­bai svar­b us vi­s ai Lie­t u­vai ÄŻvy­k is“, – kal­b Ä—­d a­m as apie anks­tes­n iĹł me­t Ĺł po­Ş iō­r ÄŻ iro­n i­za­vo mies­to va­do­vas.

JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 5 p.

2

2

PirmADIENIS, SAUSIO 14, 2013

miestas Lais­vės gy­nė­jų die­nai Sau­sio 13-ąją mi­nė­ję klai­pė­die­čiai sa­vait­ga­ lį da­ly­va­vo įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se. Jų kul­mi­na­ ci­ja ta­po šeš­ta­die­nį su­reng­tas tra­di­ci­nis bė­gi­ mas „Lais­vės gy­nė­jų ke­liais“ nuo Gi­ru­lių te­le­ vi­zi­jos bokš­to iki mies­to sa­vi­val­dy­bės, kur bu­ vo įžieb­tas At­mi­ni­mo lau­žas. Skam­bant pa­ trio­ti­nėms dai­noms, į pa­dan­gę pa­ki­lo 14 ug­ nies ži­bin­tų tra­giš­kų sau­sio įvy­kių au­koms at­min­ti. Žu­vu­sie­siems taip pat bu­vo įžieb­ tos žva­ku­tės ties Klai­pė­dos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos būs­ti­ne. Li­nos Bie­liaus­kai­tės ir Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­re­por­ta­žas

Klaipėda su­lauks dėmesio

V.Grub­l iaus­kas pa­s i­ 1 džiau­g ė, kad Sei­m as 2013-uo­sius pa­skel­bė ir Klai­pė­

Vi­zi­tas: V.Grub­liaus­ko ko­man­di­ruo­tė į Vil­nių šį­syk su­si­ju­si su šven­ti­

niu ju­bi­lie­ju­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

dos kraš­to at­ga­vi­mo me­tais. „Ma­nau, kad tai tikrai pa­kan­ ka­m ai so­l i­d i ir rim­ta pa­gar­b os bei dė­me­sio šiam kraš­tui iliust­ ra­c i­ja“, – džiaugėsi uostamies­ čio me­ras. Ši reikš­min­ga da­ta ju­bi­lie­ji­niais me­tais bus pla­čiai pa­mi­nė­ta ne tik uos­ta­mies­ty­je. Dalis renginių vyks ir sostinėje. Šian­dien į Vil­nių iš­vy­kęs Klai­ pėdos meras V.Grub­liaus­kas da­ ly­vaus Lietuvos parlamente su­ reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je bei iškilmingame pa­ro­dos „Ko­va dėl Klai­pė­dos – įvy­kiai ir žmo­ nės“ ati­da­ry­me. Taip pat uos­ta­mies­čio me­ras da­ ly­vaus dvie­jo­se sau­sio 15-osios is­ to­ri­niams įvy­kiams skir­to­se ra­di­ jo lai­do­se.

Pa­tir­tis: ne pir­mą­kart var­ Nugalėjo: pir­ma­sis į fi­ni­šą at­sku­bė­jęs

žy­bas lai­mė­ju­si G.Nor­gi­lie­ nė ste­bi­na jau­nat­viš­ku­mu.

A.Šliap­ce­vas ne­tu­rė­jo rim­tų var­žo­vų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šaltis neįbaugino Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

13-ąsias bė­gi­mo var­žy­bas, skir­tas Lais­vės gy­nė­jų die­nai, lai­mė­jo klai­ pė­die­čiai And­rius Šliap­ce­vas ir Gy­ tė Nor­gi­lie­nė.

Per­nai ant­ras bu­vęs, o šie­met pir­ mą kar­tą per­ga­lę šven­tęs 18-me­tis A.Šliap­ce­vas 7,8 km dis­tan­ci­ją nuo Gi­ru­lių te­le­vi­zi­jos bokš­to iki Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės nu­bė­go per 26 min. 50 sek. Ant­rą­ją vie­tą užė­męs Ag­nius Čia­pas nuo lai­mė­to­jo at­si­li­ko 43 sek. Tre­čias bu­vo sve­čias iš Lie­po­ jos Kas­pa­ras Tū­be­lis. „Nuo per­se­kio­to­jų pa­vy­ko ati­ trūk­ti, kai at­si­ra­do ge­ros są­ly­gos – kai pa­sie­kiau Va­sa­ros est­ra­dą ir įbė­gau į Lie­po­jos gat­vę“, – įspū­ džiais pa­si­da­li­jo pas Min­dau­gą Kra­kį tre­ni­ruo­tes lan­kan­tis leng­ vaat­le­tis. Į še­še­tu­ką, ku­rio lau­kė tau­rės ir do­va­nos, pa­te­ko Kos­tas Zen­ko­vas, Va­le­ri­jus Pon­te­žis ir Do­vy­das Pa­ serbs­kis. Mo­te­rų gru­pė­je tre­čius me­tus paei­liui per­ga­lę šven­tu­si 40-me­tė G.Nor­gi­lie­nė fi­ni­šo li­ni­ją kir­to po

31 min. 21 sek. Net­ru­kus fi­ni­šą pa­ sie­kė Ve­ra Dja­ko­va. Ki­tos da­ly­vės prie sa­vi­val­dy­bės pa­si­ro­dė ge­ro­ kai vė­liau. Tre­čia bu­vo Re­da Ei­ni­ ky­tė, ket­vir­ta – Ind­rė Ple­ge­vi­čiū­tė, penk­ta ir šeš­ta vie­to­mis pa­si­da­li­jo tą pa­čią aki­mir­ką fi­ni­ša­vu­sios Vil­ man­tė Gruo­dy­tė ir Skais­tė Daš­ke­ vi­čiū­tė.

Šal­tu oru bėg­ti ry­žo­ si per 100 klai­pė­die­ čių bei sve­čių.

Šal­tu oru bėg­ti ry­žo­si per 100 klai­pė­die­čių bei sve­čių. Dis­tan­ ci­ją taip pat įvei­kė bū­rys „At­lan­ to“ fut­bo­lo klu­bo ir aka­de­mi­jos žai­dė­jų, Irk­la­vi­mo cent­ro spor­ ti­nin­kų. Jau­niau­sių da­ly­vių pri­zais Klai­ pė­d os me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ap­d o­va­n o­jo 13-me­t ę S.Daš­ke­vi­čiū­tę ir 15-me­tį Juo­zą Mi­ra­vins­ką. Vy­riau­sių spor­ti­nin­kų do­va­nos įteik­tos 46-erių Jū­rai Din­die­nei ir 71-erių Pet­rui Sil­ki­nui.

Kū­di­kį iš­ti­ko ko­ma Klai­pė­dos ir Kau­no me­di­kams te­ ko su­telk­ti jė­gas, ko­vo­jant dėl kū­ di­kio gy­vy­bės.

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja šeš­ta­die­nį su­lau­kė pra­ne­ši­mo, kad į Klai­pė­ dos vai­kų li­go­ni­nę pa­te­ko ma­žy­lis, ku­rio būk­lė kri­ti­nė. Me­di­kų duo­me­ni­mis, į me­di­ci­nos įstai­gą at­vež­tam ke­tu­rių mė­ne­sių kū­di­kiui bu­vo diag­no­zuo­tas krau­jo

iš­si­lie­ji­mas į sme­ge­nis, ko­ma. Vai­ ką į li­go­ni­nę pri­sta­tė pa­tys I.Kan­ to gat­vė­je gy­ve­nan­tys tė­vai. Pir­mi­ nės ap­klau­sos me­tu šie aiš­ki­no, kad kū­di­kis už­sprin­go. Ma­žy­lis iš pra­džių bu­vo pa­gul­ dy­tas į Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių, ta­čiau tą pa­ čią die­ną nu­spręs­ta jį sku­biai per­ vež­ti į Kau­no kli­ni­kas. „Klai­pė­dos“ inf.

3

PirmADIENIS, SAUSIO 14, 2013

miestas

Lais­vės gy­nė­jų die­nai

Šal­tas laip­ti­nes šil­do gy­ven­to­jai Da­lis klai­pė­die­čių ne­sup­ran­ta, ko­ dėl tu­ri mo­kė­ti už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mą, nors jo­se nė­ra ra­dia­ to­rių. Spe­cia­lis­tai pa­ brė­žia, kad laip­ti­nės yra šil­do­mos ir be šių įren­gi­nių. Ši­lu­ma į bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pas iš bu­tų pa­ ten­ka ir per sie­nas. Re­ko­men­da­ci­ja: spe­cia­lis­tai ne­pa­ta­ria pa­ša­lin­ti ra­dia­to­rių, įreng­tų laip­ti­nė­se.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

At­si­ra­do nau­ja ei­lu­tė

Da­lies klai­pė­die­čių są­skai­to­se už šil­ dy­mą at­si­ra­do nau­ja ei­lu­tė „Bend­ ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mas“. Jų su­lau­kė apie 40 iš 1,5 tūkst. dau­gia­ bu­čių na­mų gy­ven­to­jų. Aiš­ki­na­ma, kad są­skai­to­se bend­ ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mas iš­ ski­ria­mas pa­sta­tams, ku­riuo­se yra bu­tų ar ki­tų pa­tal­pų, at­jung­tų nuo na­mo cent­ri­nio šil­dy­mo sis­te­mos ir šil­do­mų ki­to­kiu bū­du. Pab­rė­žia­ma, kad tai nė­ra nau­jas mo­kes­tis. Anks­ čiau gy­ven­to­jai už bend­ro nau­do­ji­ mo pa­tal­pų šil­dy­mą at­si­skai­ty­da­vo mo­kė­da­mi už pa­tal­pų šil­dy­mą. Iki šiol to­kia ei­lu­tė bū­da­vo tik bu­ tų, ku­rie yra at­si­jun­gę nuo cent­ri­nio šil­dy­mo, są­skai­to­se. Kiek rei­kia mo­ kė­ti už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mą vi­siems gy­ven­to­jams, nu­ro­ dy­ta at­si­žvel­gus į Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos išaiš­ki­ni­mą. Sie­kia­ma, kad gy­ven­ to­jams bū­tų dau­giau aiš­ku­mo. Laip­ti­nė – vi­sų rū­pes­tis

Da­lis gy­ven­to­jų ne­sup­ran­ta, ko­dėl tu­ri mo­kė­ti už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mą. Klai­pė­die­čiai pa­ ste­bė­jo, kad jų dau­gia­bu­čių na­mų laip­ti­nė­se net nė­ra ra­dia­to­rių. Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos Bend­rų­jų rei­ka­ lų sky­riaus ve­dė­ja Lo­re­ta Ki­mu­ty­ tė aiš­ki­no, jog ne­svar­bu, ar bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­po­se yra įren­gi­niai, ar pa­sta­rų­jų nė­ra, jos yra šil­do­mos. „Lau­ke yra 20 laips­nių šal­čio, ta­ čiau įė­jus į laip­ti­nę vy­rau­ja tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra. Ši­lu­ma į bend­ro nau­ do­ji­mo pa­tal­pas pa­ten­ka iš bu­tų per sie­nas. Jos šy­la ir nuo šil­dy­mo sis­ te­mos. Bet ku­riuo at­ve­ju da­lis ener­ gi­jos yra pa­nau­do­ja­ma laip­ti­nių ar ki­tų bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­

dy­mui“, – tei­gė ve­dė­ja. Už bend­ ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mą tu­ri mo­kė­ti ir tie var­to­to­jai, ku­rių bu­tai yra at­jung­ti nuo cent­ri­nio šil­dy­mo. Pa­sak L.Ki­mu­ty­tės, to­kie as­me­nys vis tiek nau­do­ja­si laip­ti­ne ar ki­to­mis bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­po­mis ir tu­ri mo­kė­ti už jų šil­dy­mą, prie­žiū­rą. „Ne­ga­li sa­vęs izo­liuo­ti, nors ta­vo pa­tal­pos ar bu­tas yra at­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo ir šil­do­mi ki­tu bū­du“, – pa­brė­žė ve­dė­ja. Už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mą mo­ka vi­sų dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai, nors jų są­skai­ to­se ei­lu­tė ir nė­ra iš­skir­ta. Pra­de­da pe­ly­ti sie­nos

Spe­cia­lis­tai yra ne kar­tą pa­brė­žę, jog bū­ti­na šil­dy­ti bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pas: laip­ti­nes, rū­sius, ko­ri­do­ rius. To ne­da­ry­ti ap­si­spren­dę var­ to­to­jai ga­li pa­kenk­ti sa­vo būs­tui. Ne­šil­dant laip­ti­nių ar ko­ri­do­ rių, tarp jų ir bu­tų su­si­da­ro di­de­lis tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mas. To­dėl kau­ pia­si drėg­mė ir ga­li pra­dė­ti pe­ly­ti, ski­li­nė­ti sie­nos, tru­pė­ti da­žai. Ne­ šil­dant laip­ti­nių, dau­giau ši­lu­mos su­nau­do­ja­ma ir bu­to šil­dy­mui. Bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­ mo nė­ra at­si­sa­ko­ma ir nau­jos sta­ ty­bos dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se. Dra­gū­nų gy­ve­na­mą­jį kvar­ta­lą ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės „Ad­ min­ta“ va­do­vas Alek­se­jus Je­go­ ro­vas pa­sa­ko­jo, kad čia esan­čių pa­sta­tų laip­ti­nių pir­muo­siuo­se aukš­tuo­se yra įreng­ti ra­dia­to­riai. „Šal­čiau­sia vie­ta na­me yra prie lau­ki­nių du­rų. Tad žie­mą įjun­gia­ me pir­ma­me aukš­te įreng­tus ra­dia­ to­rius“, – pa­brė­žė va­do­vas. Pa­sak jo, laip­ti­nės taip pat šy­la ir nuo šil­dy­mo sis­te­mos vamz­džių. Įt­rau­kia­mi ši­lu­mos nuo­sto­liai

Dra­gū­nų kvar­ta­lo gy­ven­to­jų są­ skai­to­se už šil­dy­mą taip pat iš­ski­

ria­ma ei­lu­tė „Bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mas“. A.Je­go­ro­vas pa­brė­žė, kad į ją pa­ten­ka ne tik ener­gi­ja, ku­rią su­nau­do­ja laip­ti­ nė­je įreng­ti ra­dia­to­riai, bet ir vi­si na­mo ši­lu­mos nuo­sto­liai. „Dra­gū­nų kvar­ta­le kiek­vie­nas bu­tas tu­ri sa­vo ši­lu­mos ap­skai­ tą. Prie bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mo var­to­to­jams iš­da­li­ja­mas ši­lu­mos skir­tu­mas tarp įva­di­nio skai­tik­lio ir gy­ven­to­jų dek­la­ruo­tų rod­me­nų“, – ko­men­ta­vo va­do­vas.

30 – tiek pro­c. dau­giau ši­lu­ mos su­var­to­ja nor­ma­liai be­si­šil­dan­tis gy­ven­to­jas, nei bu­tas, ku­rio ši­lu­mos ap­skai­tos prie­tai­sai ro­do nu­li­nį su­var­to­ji­mą. Pa­sak A.Je­go­ro­vo, skir­tu­mas su­ si­da­ro ne tik dėl laip­ti­nės šil­dy­mo, bet ir ne­tei­sin­go gy­ven­to­jų duo­ me­nų dek­la­ra­vi­mo. „Įva­di­nio skai­tik­lio duo­me­nys yra nu­ra­šo­mi kiek­vie­no mė­ne­sio 25 die­ną ir per­duo­da­mi bend­ro­vei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“. Gy­ven­to­ jai są­skai­tas už šil­dy­mą gau­na apie mė­ne­sio 15 die­ną. Mo­kant mo­kes­ čius, vy­res­nio am­žiaus žmo­nės yra la­bai draus­min­gi. Jie gau­na są­skai­ tą, už­ra­šo bu­to skai­tik­lio rod­me­nis ir ap­mo­ka są­skai­tą. To­kiu at­ve­ju bu­te esan­čio skai­tik­lio duo­me­nys yra už­fik­suo­ja­mi kur kas anks­čiau nei įva­di­nio. Su­si­da­ro skir­tu­mas“, – ko­men­ta­vo va­do­vas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sak jo, sie­kiant iš­veng­ti šios pro­ble­mos, na­muo­se net bu­vo iš­ ka­bin­ti skel­bi­mai, pra­šan­tys gy­ ven­to­jų duo­me­nis dek­la­ruo­ti 23–25 die­no­mis, kad jie bū­tų kuo tiks­les­ ni. A.Je­go­ro­vas tei­gė, kad pa­si­tai­ ko at­ve­jų, kai gy­ven­to­jai pa­mirš­ ta pa­teik­ti bu­te esan­čio ši­lu­mos skai­tik­lio duo­me­nis. Tai ir tu­ri įta­ kos skir­tu­mui, ku­ris su­si­da­ro tarp var­to­to­jų pa­teik­tų ir įva­di­nio skai­ tik­lio duo­me­nų. „Ga­li­ma laip­ti­nė­je iš­vis iš­jung­ti ra­dia­to­rius, ta­čiau ei­lu­tė „Bend­ra­ sis pa­tal­pų šil­dy­mas“ iš­liks“, – pa­ brė­žė va­do­vas. Tau­pan­tie­ji ken­kia kai­my­nams

Da­lis žmo­nių įsi­gy­ja mo­der­nius bu­ tus, bet juo­se ne­gy­ve­na. No­rė­da­mi su­tau­py­ti, jie ra­dia­to­rių ši­lu­mos tie­ ki­mo sklen­dę pri­su­ka iki mi­ni­ma­lios pa­da­los ir dau­giau ne­si­šil­do. Spe­cia­lis­tai pa­brė­žia, kad to­kia pra­kti­ka ydin­ga. Ga­vę są­skai­tas to­kie var­to­to­ jai pa­ma­to, kad jų tau­py­mas nuė­jo per­niek, nes ten­ka daug mo­kė­ti už bend­rų pa­tal­pų šil­dy­mą. Ta­čiau, anot spe­cia­lis­tų, pa­si­ pik­tin­ti ga­li ir mi­ni­ma­liai be­si­šil­ dan­čio as­mens kai­my­nai. Jiems ten­ka su­nau­do­ti dau­giau ši­lu­mos, kad jų bu­te bū­tų bent 18 laips­nių ši­lu­mos. Taip pat pa­brė­žia­ma, kad ne­šil­ do­mo bu­to ra­dia­to­riai nuo už­ša­li­ mo ap­sau­go­mi iš kai­my­nų ir bend­ rų pa­tal­pų atei­nan­čia ši­lu­ma. Ši iš šil­tai gy­ve­nan­čio kai­my­no bu­to per sie­nas ke­liau­ja ten, kur vė­siau. Tai įro­dė ir Vil­niaus Ge­di­mi­ no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to ši­lu­mos spe­cia­lis­tų at­lik­tas ty­ri­mas. Jų skai­čia­vi­mu, nor­ma­liai būs­tą be­si­ šil­dan­tis gy­ven­to­jas ši­lu­mos su­var­ to­ja tik 30 pro­c. dau­giau nei bu­tas, ku­rio ši­lu­mos ap­skai­tos prie­tai­sai ro­do nu­li­nį su­var­to­ji­mą.

Dienos telegrafas Ren­gi­niai. Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-me­čiui pa­mi­nė­ti skir­ ti ren­gi­niai ry­toj Klai­pė­do­je vyks nuo anks­ty­vo ry­to. 8 val. uos­ta­mies­čio mo­ kyk­lo­se pra­si­dės is­to­ri­jos pa­mo­ka, 10.30 val. bus pa­dė­tos gė­lės ant Erd­mo­no Si­ mo­nai­čio ka­po Lė­bar­tų ka­pi­nė­se, 11 val. – ant Jur­gio Lė­bar­to ka­po Jo­niš­kės ka­pi­ nė­se. 12 val. vyks žu­vu­sių­jų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja prie pa­mink­lo 1923 m. su­ki­ li­mo da­ly­viams Skulp­tū­rų par­ke, 12.30 val. – ka­ri­lio­no kon­cer­tas, 16.30 val. – dis­ ku­si­ja „Ką mums reiš­kia Klai­pė­dos su­ki­ li­mas?“ Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je, 17.30 val. – pa­ro­dos „Ko­va dėl Klai­pė­dos – įvy­ kiai ir žmo­nės“ ati­da­ry­mas Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je. Ren­gi­nių pro­gra­mą 18 val. vai­ni­kuos iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­tas Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je. Per­ga­lė. Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos čem­ pio­ne įspū­din­gą per­ga­lę iš­ko­vo­jo Klai­ pė­dos „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai. Jie Šiau­ liuo­se net 16 įvar­čių skir­tu­mu – 44:28 (17:13) nu­ga­lė­jo Šiau­lių „Uni­ver­si­te­to-Gu­ ber­ni­jos“ eki­pą. Dau­giau­siai įvar­čių – po 9 – uos­ta­mies­čio eki­pai pel­nė Da­rius Ja­sins­kas ir Be­nas Pet­rei­kis. 6 pa­sie­ kė Graž­vy­das Juš­ka, po 5 – Ta­das Stan­ ke­vi­čius ir Ed­vi­nas Vo­rob­jo­vas. Su­rin­ kę 19 taš­kų, „Dra­gū­no“ eki­pa pir­mau­ja čem­pio­na­te. Ne­sėk­mė. Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ krep­ši­ nin­kai, Ry­go­je 89:94 (26:20, 20:22, 13:30, 30:22) pra­lai­mė­ję VEF pen­ke­tu­kui, pa­ty­ rė de­šim­tą ne­sėk­mę Vie­nin­go­sios ly­gos pir­me­ny­bė­se. Tarp klai­pė­die­čių įspū­ din­gai žai­dęs Val­das Va­sy­lius pel­nė 32 taš­kus. Dei­vi­das Gai­lius su­rin­ko 16 taš­kų, Ma­rius Run­kaus­kas – 15. Lat­vių ko­man­ dą į per­ga­lę ve­dęs An­ta­nas Ka­va­liaus­kas per 25 min. pel­nė 21 taš­ką. VEF eki­po­je žai­džian­tis klai­pė­die­tis Do­na­tas Za­vac­ kas prie per­ga­lės pri­si­dė­jo 13 taš­kų. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos dvie­jų klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ste­fa­ni­ja Tu­pi­ke­ vi­čie­nė (g. 1925 m.) ir An­sas En­zi­nas (g. 1928 m.). Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 14 mo­te­rų. Gi­mė 5 ber­niu­kai ir 10 mer­gai­čių, tarp ku­rių ir vie­na mir­ ši dvy­nu­kų po­ra. Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­gal­ bos per­so­na­las su­lau­kė 35 iš­kvie­ti­mų.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, sausio 14, 2013

miestas

P.Jur­gu­čio 1

Ad­re­sai: P.Jur­gu­tis do­ku­men­tuo­se nu­ro­do gy­ve­nan­tis sū­naus var­du re­gist­ruo­ta­me na­me Klai­pė­do­je, ta­

čiau jo du­rų žur­na­lis­tams nie­kas neat­vė­rė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­tei­kė 24 ieš­ki­nius

Pro­ku­ra­tū­ra ką tik teis­mui per­da­vė P.Jur­gu­čiui iš­kel­tą bau­džia­ mą­ją by­lą, ku­rio­je jis kal­ti­na­mas dau­giau nei 5 mln. li­tų ES lė­šų pa­ si­sa­vi­ni­mu. Kol teis­mas neiš­nag­ri­nės bau­ džia­mo­sios by­los ir neį­si­tei­sės nuo­ spren­dis, ki­ti šio klai­pė­die­čio kre­di­ to­riai tu­ri ma­žai šan­sų at­gau­ti sa­vo pi­ni­gus. Pas­ta­ruo­ju me­tu P.Jur­gu­čiui bu­ vo pa­teik­ti 24 ieš­ki­niai dėl įvai­rių įsi­sko­li­ni­mų. Pu­sę by­lų ant­sto­liams pa­vy­ko įvyk­dy­ti. Ta­čiau vie­na žvy­ro kar­je­rų ka­si­mu už­sii­man­čios įmo­nės va­do­vo P.Jur­ gu­čiui su­teik­ta pa­sko­la, ku­ri sie­kia 1,7 mln. li­tų, ga­li lik­ti įšal­dy­ta. Anks­čiau gar­sė­ju­siam tur­tais vers­li­nin­kui tik­rai ne­si­se­ka. Net pa­ ties P.Jur­gu­čio įmo­nė „Lo­kys“ iš jos stei­gė­jo yra pri­si­tei­su­si 400 tūkst. li­tų. Teis­mo spren­di­mo įgy­ven­di­ ni­mas taip pat strin­ga. Praė­ju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vos ape­lia­ ci­nis teis­mas nu­spren­dė, kad P.Jur­ gu­čio kont­ro­liuo­ja­ma įmo­nė „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ jū­rų uos­tui pri­va­lo su­mo­kė­ti 6,636 mln. li­tų už kran­ti­nės de­fek­tų ša­li­ni­mą. Šei­mai – so­dy­bos ir že­mės

Iš vi­so P.Jur­gu­tis ap­link Klai­pė­dą yra nu­si­pir­kęs ga­ly­bę skly­pų. Vien Stan­čių kai­me „fa­za­ny­nu“ pra­min­ta so­dy­ba uži­ma 5,8 ha že­ mė skly­pą. Ja­me stūk­so sep­ty­ni pa­ sta­tai – ko­ne tūks­tan­čio kvad­ra­ti­nių met­rų gy­ve­na­ma­sis na­mas, po­bū­vių sa­le vir­tu­si pir­te­lė, ke­li ūki­niai pa­ sta­tai, gy­ve­na­muo­ju na­mu vir­tęs ga­ra­žas ir ki­ti sta­ti­niai. Įs­pū­din­go dy­džio so­dy­bą juo­sia tven­ki­nys. Kal­nu­vė­nų kai­me P.Jur­gu­čiui pri­ klau­so dar vie­na so­dy­ba su ke­liais pa­sta­tais. Šia­me kai­me pa­gar­sė­ju­ siam vers­li­nin­kui pri­klau­so ko­ne 14 ha skly­pų. Šei­mos var­du Rie­ta­ve re­gist­ruo­ta so­dy­ba ir ke­li bu­tai, že­mė. Ke­li skly­ pai šei­mai pri­klau­so Ši­la­lės ra­jo­ne esan­čia­me Pae­že­rio kai­me. Šei­mai pri­klau­san­tys pen­ki au­to­ mo­bi­liai, tarp ku­rių ir žmo­nos var­ du re­gist­ruo­tas BMW, taip pat yra areš­tuo­ti. Žmo­na – tur­tin­giau­sia mui­ti­nin­kė

Pra­ban­ga: va­di­na­mą­jį fa­za­ny­ną su­da­ro įvai­riau­sių pa­sta­tų komp­lek­sas.

Praei­tis: kal­ba­ma, kad šio­je pir­te­lė­je puo­tau­da­vo ir ži­no­mi pa­rei­gū­nai.

P.Jur­gu­čio žmo­na Ma­ri­jo­na, dir­ ban­ti Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė­je mui­ti­

nė­je ins­pek­to­re, prieš po­rą me­tų ga­ lė­jo pa­si­gir­ti esan­ti vi­so­je mui­ti­nė­je ant­ra pa­gal val­do­mo tur­to dy­dį. Tuo­met mo­te­ris bu­vo dek­la­ra­ vu­si, kad val­do 2,6 mln. li­tų ver­ tės tur­tą. Vė­liau dek­la­ra­ci­jo­se tu­ri­mo tur­to krei­vė kri­to, o 2011 me­tais M.Jur­ gu­tie­nė dek­la­ra­vo 94,6 tūkst. li­ tų tur­tą. Mo­ters var­du šiuo me­tu Šven­to­ jo­je stūk­so poil­sio na­mai su 0,3 ha že­mės skly­pu. Šis tur­tas yra įkeis­tas ban­kui kaip už­sta­tas. Poil­sio na­mai bu­vo ver­tin­ ti 2,72 mln. li­tų. Slaps­to­si sū­naus būs­te?

Ta­čiau spe­cia­lis­tai abe­jo­ja, ar par­ da­vus šį tur­tą pa­vyks at­si­skai­ty­ti su vi­sais kre­di­to­riais, nes jis tik­riau­siai bu­vo ver­tin­tas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tės pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu. Ants­to­lė Lai­ma Ne­niš­kie­nė 1,7 mln. li­tų sko­lą iš P.Jur­gu­čio išieš­ko pa­gal vek­se­lį, no­ta­ro iš­duo­tą vyk­do­ mą­jį įra­šą, to­dėl iš­ties žval­gy­tų­si po ne­kil­no­ja­mą­jį P.Jur­gu­čio tur­tą. „P.Jur­gu­tis iš pri­va­taus as­mens to­kią su­mą ga­vo 2010-ųjų ba­lan­dį ir vek­se­liu įsi­pa­rei­go­jo iki tam tik­ ros da­tos ją grą­žin­ti. Sun­ku pa­sa­ ky­ti, ar par­da­vus sko­li­nin­ko so­dy­bą už­teks lė­šų įsi­sko­li­ni­mui pa­deng­ ti. Juk pa­sta­tai sta­ty­ti ge­ro­kai anks­ čiau, neaiš­ku, ko­kia yra jų būk­lė“, – svars­tė L.Ne­niš­kie­nė. Dien­raš­čio ži­nio­mis, P.Jur­gu­tis da­bar ne­be­gy­ve­na „fa­za­ny­nu“ pra­ min­to­je so­dy­bo­je. „Nes į jo bu­vu­sią so­dy­bą siun­čia­ mi do­ku­men­tai su­grįž­ta, ne­pa­sie­kę ad­re­sa­to. Daž­nai va­žiuo­ju tuo ke­liu, pa­ste­bė­jau ten ma­žai gy­vy­bės, žo­ lė užau­ga iki juos­mens. Ky­la klau­si­ mas, ar ją kas nors pri­žiū­ri?“ – ste­ bė­jo­si ant­sto­lė. Ta­čiau va­kar ry­te, apie pu­sę vie­ nuo­lik­tos, va­di­na­ma­ja­me fa­za­ny­ne vy­ko ju­dė­ji­mas, kaž­kas te­ri­to­ri­jo­ je va­ži­nė­jo apy­nau­ja tam­sios spal­ vos ma­ši­na. Vis dėl­to sko­li­nin­kas nu­ro­do jo ieš­ko­ti ki­tu ad­re­su – pri­va­čia­me na­ me Sau­lės gat­vė­je. Šis pra­ban­gus būs­tas ofi­cia­liai re­gist­ruo­tas P.Jur­gu­čio sū­naus var­du. Pats vers­li­nin­kas mo­bi­lio­ jo ry­šio te­le­fo­nu neat­si­lie­pė ir ne­ pa­no­ro bend­rau­ti su žur­na­lis­tais. Nie­kas neat­vė­rė ir pra­ban­gių so­dy­ bų var­tų.

Slap­ta: vi­są komp­lek­so te­ri­to­ri­ją juo

5

pirmadienis, sausio 14, 2013

miestas

tur­tai tirps­ta Komp­lek­sas sken­di tam­so­je ir ty­ lo­je, o prieš ku­rį lai­ką iš dar­bo at­ leis­tas ap­sau­gi­nin­kas pra­si­ta­rė, kad po­stą te­ko pa­lik­ti, nes ne­bu­vo su­ mo­kė­ta už dar­bą. Var­žy­ti­nė­se – tik gry­ni pi­ni­gai

Al­gi­man­tas Bru­žas:

Pir­kė­jus slap­ta tech­ ni­ka gal tik at­gra­sin­ tų. Šią so­dy­bą bū­tų sun­ku par­duo­ti už ge­rą kai­ną, nes vyks­ ta gin­čai dėl sko­lų.

P.Jur­gu­čio žmo­na Ma­ri­jo­na aiš­ki­ no, kad kol kas šei­mos ne­sle­gia iš­ var­žo­mo tur­to rū­pes­čiai. „Dar nie­kas ne­par­duo­da­ma. Nie­ kas neaiš­ku, kaip bus. Na ir kas, kad areš­tuo­ta, bet kol kas vis­kas tvar­ko­ je ir ne­si­kei­čia“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Mo­te­ris ti­ki­no, kad jos var­du iki šiol re­gist­ruo­ta ir poil­si­nė Šven­ to­jo­je. Se­ki­mo įran­ga dū­la

Koks li­ki­mas lau­kia vie­nin­te­lės Klai­ pė­dos ra­jo­ne stūk­san­čios ir itin pi­ kan­tiš­ko­mis is­to­ri­jo­mis api­pin­tos so­dy­bos, sun­kiai pro­gno­za­vo net ži­no­mi ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­ per­tai. Vie­šu­mo­je bū­ta kal­bų, kad P.Jur­ gu­tis „fa­za­ny­ne“ yra ren­gęs pa­si­ links­mi­ni­mus aukš­tiems tei­sė­sau­ gos pa­rei­gū­nams. Ne­va va­di­na­mo­jo­je pir­te­lė­je, kur ir vyk­da­vo di­džiau­si po­bū­viai, sve­ čius slap­ta ste­bė­jo vaiz­do ir gar­so įra­šy­mo tech­ni­ka. Ap­sau­gos dar­buo­to­jams skir­ ta­me kam­ba­ry­je esą bū­ta krū­va mo­ni­to­rių, ku­riuo­se bu­vo ga­li­ma ste­bė­ti vi­sas smulk­me­nas, kas vy­ ko bet ku­ria­me šios so­dy­bos kam­ ba­ry­je. Šiuo me­tu P.Jur­gu­čio so­dy­bos ap­sau­gi­nin­kai taip stro­piai ne­be­ sau­go.

o­sia tvo­ra, tu­rin­ti ke­lio­li­ka var­tų.

Pak­laus­tas, už ko­kią su­mą pa­vyk­tų par­duo­ti šį ob­jek­tą, įmo­nės „OberHaus“ Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no va­ do­vas, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­ tas Li­nas Juo­zai­tis spė­jo, kad kai­na svy­ruo­tų nuo 1 iki 2 mln. li­tų. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kas to­je so­dy­ bo­je yra. Ta­čiau ne­ži­nau to­kių, ku­ rios kai­nuo­tų dau­giau nei 2 mln. li­ tų“, – tvir­ti­no L.Juo­zai­tis. Jei tur­tas bus par­duo­da­mas iš var­žy­ti­nių, spe­cia­lis­tas pa­ste­bė­jo, kad teo­riš­kai kai­na tu­rė­tų kil­ti, nes par­da­vi­mas vyk­tų auk­cio­no bū­du – ob­jek­tas ati­tek­tų dau­giau pa­siū­liu­ siam pre­ten­den­tui. „Bet, per­kant iš var­žy­ti­nių, bū­tų mo­ka­ma tik gry­nais pi­ni­gais. Ban­ kų pi­ni­gai šia­me san­do­ry­je ne­ga­li fi­gū­ruo­ti, ne­bent pa­ts ban­kas ge­ra­ no­riš­kai su­tik­tų įkeis­ti tur­tą. O kas šiais lai­kais tu­ri to­kias su­mas gry­nų pi­ni­gų?“ – pa­ste­bė­jo L.Juo­zai­tis. Slap­ti po­že­miai ver­tės ne­pa­kels

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to įmo­nės „Ai­di­ la“ va­do­vas Al­gi­man­tas Bru­žas pri­ si­pa­ži­no ste­bė­jęs, kaip kei­tė­si vaiz­ das P.Jur­gu­čio val­do­se. „Ma­čiau, kaip bu­vo tvar­ko­ma te­ ri­to­ri­ja, tven­ki­niai, bet tai ne­bus pa­ grin­di­nis ro­dik­lis kal­bant apie so­ dy­bos ver­tę. Ne­te­ko bū­ti ob­jek­to vi­du­je, bet, spė­ju, įran­gos ly­gis tu­ rė­tų bū­ti ne­pras­tas. Rei­kė­tų žiū­rė­ ti, ar šią so­dy­bą ga­li­ma bū­tų pri­tai­ ky­ti ko­kiai nors veik­lai“, – kal­bė­jo A.Bru­žas. Pa­sak jo, veid­ro­di­nės du­rys ir po­ že­mi­niai išė­ji­mai ka­žin ar pa­di­din­tų pa­sta­to ver­tę. „Pir­kė­jus slap­ta tech­ni­ka gal tik at­gra­sin­tų. Gal jos įren­gi­mui ir bu­vo iš­leis­ta daug, bet ar šis ob­jek­tas yra lik­vi­dus, sun­ku pa­sa­ky­ti. Šią so­dy­bą bū­tų sun­ku par­duo­ti už ge­rą kai­ną, nes vyks­ta gin­čai dėl sko­lų“, – ti­ki­ no spe­cia­lis­tas. Pa­sak A.Bru­žo, lik­vi­da­ci­nė šio ob­jek­to ver­tė ga­li bū­ti ma­žes­nė net 30 pro­c. nei rin­kos ver­tė. „Pa­jū­ry­je tu­ri­me ai­bę ne­vei­kian­ čių ob­jek­tų, už ku­riuos bu­vo mo­ ka­mi mi­li­jo­nai, o da­bar jų ver­tė yra kri­tu­si per­pus. Nė­ra pir­kė­jų to­kiems

stam­biems ob­jek­tams“, – pa­ste­bė­ jo A.Bru­žas. Areš­tas ne­sut­ruk­dė par­duo­ti

O štai bank­ru­ta­vu­sios P.Jur­gu­čio įmo­nės Pa­jū­rio in­ves­ti­ci­jų val­dy­ mo cent­ro tur­tas jau iš­par­duo­da­ mas auk­cio­nuo­se. Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius bu­vo pa­skel­bęs var­žy­ti­nes šios įmo­nės pa­sta­tui Pa­lan­gos gat­vė­je Vil­niu­ je. Jį P.Jur­gu­tis, kaip įta­ria­ma, įsi­ gi­jo už pa­si­sa­vin­tas ES lė­šas, ir už tai ne­tru­kus bus tei­sia­mas. Ofi­cia­liai šis tur­tas yra areš­tuo­ tas, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad, neį­vy­ kus var­žy­ti­nėms, jis vis tiek par­ duo­tas. „Bank­ru­tuo­jan­čios įmo­nės tur­ tą kre­di­to­riai nu­spren­dė par­duo­ti pa­gal skel­bi­mą in­ter­ne­te. Jis par­ duo­tas už ma­žes­nę su­mą, nei bu­ vo skelb­tos var­žy­ti­nės“, – ne­slė­pė bank­ro­to ad­mi­nist­ra­vi­mą vyk­dan­ čios įmo­nės dar­buo­to­ja. Gre­sia iki 10 me­tų ka­lė­ji­mo

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ ras Dai­nius Ba­ra­niū­nas ti­ki­no, kad areš­tas šiam tur­tui Vil­niu­je ne­bu­ vo pa­nai­kin­tas. „Ne­ži­nau, kaip jis bu­vo par­ duo­tas ir kas jį su­ge­bė­jo par­duo­ti. Areš­tas pra­tęs­tas iki va­sa­rio pa­ bai­gos. Aš ty­riau šią by­lą ir ma­tau, kam ką pri­klau­so grą­žin­ti šio­je by­ lo­je“, – kal­bė­jo pro­ku­ro­ras. D.Ba­ra­niū­no tei­gi­mu, P.Jur­gu­ čiui pa­gal pa­teik­tus kal­ti­ni­mus gre­sia iki 10 me­tų lais­vės atė­mi­ mo baus­mė. Vers­li­nin­kui pa­skir­ta kar­do­mo­ ji prie­mo­nė – pa­si­ža­dė­ji­mas neiš­ vyk­ti ir pa­skir­tas 50 tūkst. li­tų už­ sta­tas. „Aš ne­ži­nau, ką jis vei­kia, gal il­ si­si. Man pa­čiam įdo­mu, kaip ši by­la baig­sis. By­lo­je ban­kas yra pa­ tei­kęs ci­vi­li­nį ieš­ki­nį 2,252 mln. li­tų su­mai“, – kal­bė­jo pro­ku­ro­ras. Pak­lau­sus, ar tei­sė­sau­gi­nin­kams pa­vyks pa­ten­kin­ti vi­sų sko­li­nin­kų pra­šy­mus, pro­ku­ro­ras aiš­ki­no, kad ga­li bū­ti išieš­ko­mas ir ki­tas tur­tas. „Tai ne­reiš­kia, kad išieš­ko­ji­mas ga­li bū­ti nu­kreip­tas tik į tą tur­tą, ku­ris yra areš­tuo­tas“, – tvir­ti­no D.Ba­ra­niū­nas. Ta­čiau jis ne­no­rė­jo de­ta­li­zuo­ti, ar tei­sė­sau­ga do­mė­sis, ko­kiu bū­du tur­tus įgi­jo P.Jur­gu­čio šei­ma ir ar­ ti­miau­si gi­mi­nai­čiai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

pirmadienis, sausio 14, 2013

nuomonės

Ar kai­ta­lio­ti eis­mą Til­tų gat­ve?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Tarp Ma­li­bu ir Adu­tiš­kio

Mil­da Ski­riu­tė

eng­vų­jų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai grei­tai ne­be­su­ si­gau­dys, ar ga­li­ma va­žiuo­ti Til­tų gat­ve, ar tai da­ ry­ti vėl drau­džia­ma. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė prieš ke­lias sa­vai­tes pi­ko va­lan­do­mis lei­do tai da­ry­ti. Taip bu­vo sie­kia­ma iš­veng­ti trans­por­to spūs­čių, ku­rios

L

su­si­da­rė ir dėl snie­go gau­sos. Pla­nuo­ta, kad lei­di­mas va­ žiuo­ti au­to­mo­bi­liams Til­tų gat­ve ga­lios iki žie­mos pa­ bai­gos. Ta­čiau iš­tir­pus snie­gui, jis bu­vo at­šauk­tas. Vai­ ruo­to­jus vi­si tie nuo­la­ti­niai po­ky­čiai jau ėmė pik­tin­ti. Ar ap­skri­tai rei­kia kai­ta­lio­ti eis­mo tvar­ką Til­tų gat­vė­je?

Už

Prieš

L

Žvaigž­dės nu­stel­bė vis­ ką – vals­ty­bi­nes šven­tes, Dar­bo par­ti­jos by­lą ir fal­ si­fi­kuo­tas elekt­ros kai­ nas. Juk idio­tiz­mui ri­bų se­niai ne­bė­ra. reiš­kė neat­lai­ky­siąs J.Jur­ku­tės sty­g iaus, to­dėl pa­ža­dė­jo taip pat ne­be­ves­t i tų gy­ ve­n i­mo švie­sa aki­nan­čių lai­dų. Žo­d žiu, Lie­tu­vai gre­sia dvi­gu­bas ge­du­las. Ką da­ bar da­rys „beis­bol­kė­mis“ pa­si­puo­šę šo­kio re­gi­nių ty­ri­nė­to­jai? Ir ypač da­mos, ku­rios ste­bė­t i tos be­si­ran­gan­čių kū­nų šven­tės sės­da­vo pa­si­da­bi­nu­sios pus­me­t i­nė­m is šu­k uo­se­no­m is? Ta­č iau pri­s i­pi­n i­ga­v u­ sioms žvaigž­dėms to­k ie dva­sios so­pu­ liai ne­rū­pi. Iš tie­sų, kas tai yra pa­ly­gin­ti su am­ž i­ny­be? Dar vie­na pri­bloš­kian­ti anos sa­vai­tės ant­raš­tė – „Ma­l i­bu pa­plū­d i­my­ je tuo­kia­si E.Anu­saus­kai­tė“. Lie­tu­vos ne­ tek­t is, at­ne­šu­si lai­mę jau­nam ame­r i­k ie­ čiui, bet su­dau­ž iu­si tūks­tan­čius bu­du­lių šir­džių tė­viš­kė­je. Juk ne kas­dien pa­sva­jo­ si apie lie­tu­vai­tę, trau­kian­čią W.Hous­ton dai­nas ko­ka­ko­la ir deš­rai­n iais nu­si­sma­ gi­nan­t iems Ame­r i­kos bal­vo­nams. Tie­ sa, Ma­l i­bu bu­vo šal­čiau, tik +11 C, bet gal ir žvaigž­dė ne taip kva­pą gniau­žian­ti. Ta­ čiau Ma­l i­bu yra Ma­l i­bu, ne koks Adu­t iš­ kis. Juk šv. rei­ka­lo es­mė – ati­tik­ti žvaigž­ dės ran­gą, ki­taip ap­skri­tai kam ta „I will al­ways lo­ve you“ pro­jek­ci­ja? Žo­džiu, Lie­ tu­vo­je vi­sa­da yra ko ge­dė­ti, nes tau­ti­nės žvaigž­dės nu­stel­bė vis­ką – vals­t y­bi­nes šven­tes, Dar­bo par­ti­jos by­lą ir fal­si­fi­kuo­ tas elekt­ros kai­nas. Juk vi­suo­ti­niam idio­ tiz­mui ri­bų se­niai ne­bė­ra.

Pa­lan­ga ta­po kul­tū­rin­ges­nė

Per Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ves te­ko pa­bu­vo­ti Pa­lan­go­je. Nors šio ku­ ror­to at­žvil­giu esu ga­na skep­tiš­ka ir kar­tais sten­giuo­si jį ap­lenk­ti, bet šį­ kart pa­si­džiau­giau. Bu­vo la­bai daug žmo­nių, bet dau­gu­ma el­gė­si ga­na kul­tū­rin­gai. Jau­ni­mas ant til­to šo­ ko ra­te­lius, ki­ti žmo­nės sė­dė­jo ant suo­liu­kų, tur­būt lauk­da­mi fe­jer­ver­ kų. Pas­te­bė­jau, kad ne­ma­žai bu­vo ir jau­nų šei­mų su ma­žais vai­kais. Gal to­dėl su­si­da­rė įspū­dis, kad šie­met Pa­lan­ga ta­po kul­tū­rin­ges­nė. Lai­ma

Pe­tar­dos – iš bal­ko­no

Liud­vi­kas Dū­da, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius: – Be rei­ka­lo eis­mo tvar­kos Til­tų gat­vė­je nie­kas ne­ kei­čia. Rei­kia su­pras­ti, kad Klai­pė­da yra mies­tas, ku­ ris tu­ri tris išil­gi­nes ma­gist­ra­li­nes gat­ves. To­dėl esa­ me pri­vers­ti, esant ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­joms leis­ti va­žiuo­ti ma­ši­noms Til­tų gat­ve. Ati­da­ry­ti ją au­to­mo­ bi­liams vi­siš­kai ne­ga­li­me, nes no­ri­me iš­sau­go­ti se­ na­mies­tį. Nuo­la­ti­nis au­to­mo­bi­lių eis­mas Til­tų gat­ve drums­tų gy­ven­to­jų ra­my­bę, kenk­tų dan­gai, pra­dė­ tų trū­ki­nė­ti pa­sta­tų sie­nos, pa­di­dė­tų sun­kių­jų da­le­ lių kon­cent­ra­ci­ja, au­to­bu­sai at­si­lik­tų nuo gra­fi­kų. Aki­ vaiz­du, kad toks spren­di­mas pa­kenk­tų se­na­mies­čiui, pa­blo­gė­tų gy­ve­ni­mo są­ly­gos ja­me.

Min­dau­gas Džer­mei­ka, Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vir­ši­nin­kas: – Eis­mo tvar­kos Til­tų gat­vė­je ne­rei­kė­tų taip daž­nai kai­ta­lio­ti. Jei sa­vi­val­dy­bė ap­si­spren­dė su­teik­ti vai­ruo­ to­jams to­kį lei­di­mą, tai ne­ver­tė­tų jo stai­ga at­šauk­ti. Toks ke­lio ženk­lų kei­ti­mas nė­ra ge­rai. Vai­ruo­to­jams rei­kia lai­ko pri­pras­ti prie po­ky­čių. To­dėl kei­čiant eis­ mo tvar­ką Til­tų gat­vė­je sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų skir­ti pe­ rei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį. Ke­lio ženk­lų ne­pai­san­čius pa­žei­ dė­jus bau­džia­me mes. Vai­ruo­to­jai pik­ti­na­si, kad čia ženk­las bu­vo, o čia jau nė­ra. Dėl to­kių si­tua­ci­jų bū­na ne­ma­lo­nu ir mums pa­tiems. Sup­ran­ta­ma, gat­vės sa­ vi­nin­kė yra sa­vi­val­dy­bė ir ji spren­džia, ką da­ry­ti, ta­ čiau stai­gūs po­ky­čiai nė­ra ge­rai.

Kai nie­ko neaiš­ki­na­ma žmo­nėms

J

au la­bai se­niai no­riu pa­si­da­ ly­ti pa­ste­bė­ji­mais apie vis la­ biau įžū­lė­jan­čius skan­di­na­vų ban­kus. Bū­tent to­kio ban­ko klien­tė esu jau daug me­tų. Anuo­met jis va­di­ no­si vi­sai ki­taip. Bu­vo la­bai pa­to­ gus ban­kas mo­kes­čiams su­mo­kė­ ti: sė­dai prie kom­piu­te­rio, per­ve­dei mo­kes­čius be jo­kių pa­pil­do­mų iš­ lai­dų, ne­rei­kė­jo nė ei­lė­se sto­vė­ti – tie­siog pa­sa­ka.

Ta­čiau atė­jo 2008-ie­ji, kai vi­sai ne­ti­kė­tai pa­ma­čiau, kad už kai ku­ riuos per­ve­di­mus ima­mas ne­vie­ no­das mo­kes­tis: už „Te­le­la­ną“ – 0,8, už te­le­fo­ną – 0,33 li­to. Nuo 2008 me­tų bir­že­lio pa­ty­liu­kais pri­si­dė­jo dau­giau: už du­jas, ko­mu­ na­li­nes pa­slau­gas, van­de­nį, ši­lu­mos ener­gi­ją – po 0,8 li­to. Ir jau vė­liau vi­ si per­ve­di­mai bu­vo ap­mo­kes­tin­ti 80 cen­tų. Tuo­met ban­kas pa­kei­tė pa­va­ di­ni­mą, bet klien­tams pra­neš­ti apie

***

Jei bū­tų die­vas, jis bū­tų ne­lei­dęs to­ kio žmo­gaus nu­skriaus­ti. O juo la­ biau atim­ti bu­to iš šio neį­ga­laus žmo­gaus. Ka­dan­gi la­biau ti­kiu bu­ me­ran­gu ir tuo, kad laz­da tu­ri du ga­ lus, tad te­tu­ly­tė, jei dar gy­va, te­gul nu­si­tei­kia gau­ti ati­tin­ka­mą at­ly­gį. Rus­la­nui – kuo di­des­nės iš­tver­mės, ne­pa­lūž­ti ir kuo dau­giau nuo­šir­džių žmo­nių ša­lia. Pa­de­dan­tiems jam – kuo di­džiau­sias ačiū, jums bu­me­

ran­gu grįš jū­sų gra­žūs dar­bai, o tau­ rūs poel­giai tik­rai su­lauks at­sa­ko už jū­sų auk­si­nes šir­dis. Li­na

***

Daž­nai ma­tau tą vy­ru­ką. Jis vi­sa­da pa­si­svei­ki­na, su juo vi­sa­da yra apie ką pa­kal­bė­ti, jis in­te­lek­tua­lus ir įdo­ mus. Nors Die­vas pa­gai­lė­jo svei­ka­ tos, bet da­vė pro­to, iš­tver­mės, kant­ ry­bės. Sėk­mės tau, Rus­la­nai, nes tu

Ieš­ko sū­naus

No­rė­čiau, kad at­si­liep­tų ma­no sū­ nus, gy­ve­nęs Ma­lū­ni­nin­kų gat­vė­je. Apie jį ne­tu­riu ži­nių jau de­šimt­me­ tį. Ne­tu­riu su­pra­ti­mo, ar jis ge­rai, ar blo­gai gy­ve­na. Šie­met man su­ kaks 80 me­tų. Pra­ne­šu sa­vo ad­re­są: Jo­nas Šlau­tė­ris, Ida Vi­ru­mu, Me­ da­gy­ze, Es­to­nia. Tel. 560 42 712. Kur din­go grie­ti­nė­lė?

ge­ras ir ver­tas siek­ti už­si­brėž­tų tiks­lų. Sėk­mės

Vik­to­ri­ja

Ly­da V.

***

Pra­šau, im­ki­te pa­vyz­dį iš to žmo­ gaus, jis ver­tas pa­gar­bos, dė­me­sio. O jums, Rus­la­nai, stip­ry­bės ko­vo­jant su įvai­rio­mis ne­gan­do­mis, Jūs esa­te dva­siš­kai stip­rus, te­lai­mi­na ir sau­go Jus Die­vas vi­sur ir vi­sa­da. Kiek svei­ kų jau­nuo­lių, re­gis, ir iš ge­rų šei­mų, o deg­ra­duo­ja, jiems to­li iki Jū­sų. S. Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Kny­gų nie­kas ne­kei­čia

Sū­nus per Ka­lė­das ga­vo kny­gą, ku­rią jis jau tu­rė­jo. Nuė­ję į kny­gy­ną ti­kė­ jo­mės ją pa­keis­ti į ki­tą, pri­rei­kus bū­ tu­me su­mo­kė­ję ir di­des­nę su­mą. Ta­ čiau kny­gy­no dar­buo­to­ja paaiš­ki­no, kad ne­ga­li ši­to pa­da­ry­ti. Ap­mau­du. Kny­ga tik­rai bu­vo nau­ja. To­kiais at­ ve­jais pa­si­gen­du už­sie­nio ša­lių pra­ kti­kos, kur neį­ti­ku­sias do­va­nas ga­li­ ma grą­žin­ti at­gal į par­duo­tu­ves. Ing­ri­da Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Au­gus­ti­na

Sa­vait­ga­lį prieš šven­tes ban­džiau nu­si­pirk­ti grie­ti­nė­lės. Bet len­ty­nos bu­vo kaip iš­šluo­tos. Ta­da spe­cia­liai nu­va­žia­vau į ki­tą pre­ky­bos cent­rą gal­vo­da­ma, kad gal ten jos gau­siu – šei­mai šven­čių pro­ga no­rė­jau iš­kep­ ti py­ra­gą. Bet ir ki­to­je par­duo­tu­vė­ je grie­ti­nė­lės nė su ži­bu­riu ne­ra­dau. Pak­laus­tos par­da­vė­jos tik pa­trūk­ čio­jo pe­čiais. Su­si­ti­ku­si kai­my­nę pa­si­guo­džiau, o ši tik pra­dė­jo juok­ tis. Pa­si­ro­do, jos tor­tas prieš Ka­lė­das taip pat li­ko be grie­ti­nė­lės. Sup­ran­ tu, kad prieš šven­tes šis pro­duk­tas bū­na itin pa­klau­sus, bet ar pre­ky­ bi­nin­kai, ši­tai ži­no­da­mi, ne­ga­li pa­ si­rū­pin­ti di­des­nė­mis jų at­sar­go­mis? Ne­si­no­ri ti­kė­ti, kad pir­kė­jai taip ima ir iš­graibs­to vi­są grie­ti­nė­lę.

įve­da­mus nau­jus mo­kes­čius ir to­ liau ne­ke­tin­ta. Mes, be­si­nau­do­jan­tys kor­te­lė­mis žmo­nės, pa­ste­bė­jo­me, kad pa­ty­liu­kais nu­ra­ši­nė­ja­mi pi­ni­gai – po li­tą. Gal taip žmo­nės pra­ti­na­mi lai­ky­ ti pi­ni­gus ko­ji­nė­se, to­dėl nu­tar­ta su pa­pras­tais klien­tais ne­si­ter­lio­ti? Vie­ ną die­ną gal­būt su­ži­no­si­me, kad iš­ vis iš są­skai­tos din­go san­tau­pos. Juk ban­ki­nin­kams ne­rei­kia žmo­nėms nie­ko aiš­kin­ti.

Pa­gai­lė­jo svei­ka­tos, bet da­vė pro­to A.Dy­ko­vie­nė. „Bai­si li­ga neuž­ge­si­no vil­ties“, „Klai­pė­da“, 2013 01 12.

Prieš Nau­juo­sius daug bu­vo aiš­ki­ na­ma, kaip rei­kė­tų at­sar­giai nau­ do­tis pe­tar­do­mis. Ta­čiau ne vi­sus ši in­for­ma­ci­ja pa­sie­kė ar­ba ją pri­ si­min­ti truk­dė al­ko­ho­lis. Bu­vo bai­ su žiū­rė­ti, kaip kai ku­rie klai­pė­die­ čiai pa­tin­gė­jo nu­si­leis­ti į kie­mą ir pe­tar­das šau­dė tie­siog iš bal­ko­no. Nors prie­šais na­mą au­ga me­džiai, ap­lin­kui vaikš­čio­jo žmo­nės. Juk taip ga­li­ma ir ne­lai­mę pri­šauk­ti.

Jo­nas Šlau­tė­ris

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

m.skiriute@kl.lt

Saulius Pocius ie­t u­vo­je vėl skel­bia­mas ge­ du­las. Ne dėl sau­sio 13-osios ar sau­sio 15-osios au­k ų at­m i­ ni­mo, o dėl to, kad „J.Jur­k u­ tės spren­d i­mas pa­l ik­t i te­le­v i­z i­ją nu­l iū­ di­no ir V.Šap­ra­naus­ką“. To­kią sie­lą dras­ kan­čią ži­nią pa­skel­bė be­ne daž­niau­siai skai­ty­ta praė­ju­sios sa­vai­tės ant­raš­tė. Tai­g i gei­d žia­m iau­sia lai­dų ve­dė­ja ga­lės krykš­tau­ti ko­kiuo­se nors Ba­ha­muo­se, nes ke­liak­lups­čia­vi­mas TV de­ser­to iš­troš­ku­ siems žiū­ro­vams ne­bet­r uk­dys pli­k i­nė­t i pa­plū­di­my­je, šil­dan­čia­me per­var­gu­sį kū­ ną. Sa­ly­no sos­ti­nė­je Na­sau šian­dien ža­da­ ma +27 C. Kai pa­ts sau esi svar­biau­sias, tai ir Ka­ri­bai – pa­ti ge­riau­sia ga­nyk­la jė­goms at­gau­ti. Ypač jei ša­lia plaz­de­na kok­tei­lį įsi­ tvė­ru­si pa­si­ja su glau­dė­mis. Be to, čia ne­ rei­kia pa­tir­ti ge­din­čios TV var­guo­me­nės prie­kaiš­tau­jan­čių žvilgs­n ių. Tra­g iš­k iau­ sia, kad šią liūd­ną ne­tek­t į pa­pil­do dar ir ki­tos ti­k i­my­bė. Mat V.Šap­ra­naus­kas pa­

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, sausio 14, 2013

ekonomika €

Nau­jų au­to­mo­bi­lių ­ pir­ko dau­giau

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9941 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2029 JAV do­le­ris 1 2,6019 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6447 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9555 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4349 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7095 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6019 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8412

pokytis

Lie­tu­vo­je iš­per­ka­mąja nuo­ma per­nai par­ duo­ti 6 607 nau­ji leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai – 8 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Tik gruo­dį, pa­ ly­gin­ti su 2011-ųjų gruo­džiu, taip par­duo­tų nau­jų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių skai­čius su­ma­ žė­jo 9 pro­c. – iki 1 130 au­to­mo­bi­lių. Gruo­ dį iš­per­ka­mą­ja nuo­ma dau­giau­sia nu­pirk­ ta au­to­mo­bi­lių „Volks­wa­gen“, „Nis­san“ ir „Ško­da“. Iš vi­so per­nai bu­vo par­duo­ta 12 pro­c. ma­žiau au­to­mo­bi­lių nei 2011 m.

–1,6587 % –0,7463 % –1,5439 % –1,3356 % –0,0161 % –0,5506 % –0,2922 % –1,2717 % –0,5287 %

Reikalaus mažesnių atsargų Lietuvos bankas nebemokės ko­ merciniams bankams už centrinia­ me banke laikomas privalomąsias atsargas, tačiau sumažinta komer­ ciniams bankams taikomų privalo­ mųjų atsargų norma esą leis lais­ viau teikti kreditus.

Pi­ni­gai: mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos pa­di­di­ni­mas iki 1 tūkst. li­tų pa­lie­tė

apie 200 tūkst. dar­buo­to­jų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dis­ku­si­jos dėl MMA išim­čių ne­ty­la Val­džios at­sto­vų, darb­da­vių ir pro­fe­si­nių są­jun­gų dis­ku­si­jos dėl išim­čių mi­ni­ma­ lios mė­ne­sio al­gos (MMA) di­di­ni­mui ki­tą sa­vai­tę per­si­kels į Tri­ša­lę ta­ry­bą.

Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­fe­ de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­nas Ar­laus­kas sa­kė, kad Tri­ša­ lės ta­ry­bos po­sė­dis nu­ma­to­mas sau­sio 22 die­ną. Anot jo, penk­ta­die­nį po­sė­džia­ vu­si dar­bo gru­pė dėl MMA išim­čių priė­mė ne­ten­ki­nan­tį spren­di­mą.

Da­nas Ar­laus­kas:

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja de­zin­for­muo­ja so­cia­ li­nius par­tne­rius, kad MMA di­fe­ren­ci­juo­ti neį­ma­no­ma.

„Mū­sų tik­rai ne­ten­ki­na dar­bo gru­pės pa­siū­ly­mai, ku­riuo­se ne­ nu­ma­to­ma da­lies įmo­nių at­lei­di­ mas nuo prie­vo­lės mo­kė­ti di­des­nę MMA. Šį klau­si­mą kel­si­me Tri­ša­ lė­je ta­ry­bo­je ki­tą sa­vai­tę“, – tvir­

ti­no D.Ar­laus­kas. Jo tei­gi­mu, dar­bo gru­pė siū­lo ke­lias išim­tis, tarp jų – pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio tai­ky­mą. „Ma­nau, kad So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja de­zin­for­ muo­ja so­cia­li­nius par­tne­rius, kad MMA di­fe­ren­ci­juo­ti neį­ma­no­ma. Tai pa­da­ry­ti ga­li­ma, ir mes šią ga­ li­my­bę siū­ly­si­me svars­ty­ti“, – sa­ kė Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­ fe­de­ra­ci­jos va­do­vas. Vers­lo at­sto­vai anks­čiau tei­gė, kad įmo­nes ga­li­ma skirs­ty­ti pa­gal te­ri­to­ri­ją, ša­ką, dar­buo­to­jų skai­čių, o val­džia pa­ra­mą su­pran­ta vi­siš­kai ki­taip – tik kaip mo­kes­čių mo­kė­ ji­mo ati­dė­ji­mą kai ku­rioms įmo­ nėms. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius yra sa­kęs, kad jei dėl MMA pa­di­ di­ni­mo iki 1 tūkst. li­tų smul­kios ir vi­du­ti­nės įmo­nės pa­tirs fi­nan­si­nių sun­ku­mų, jos ga­li ti­kė­tis mo­kes­ti­ nių išim­čių. Tri­ša­lė ta­ry­ba yra nu­ta­ru­si su­ for­muo­ti dar­bo gru­pę, ku­ri ieš­kos išei­čių, kaip smul­kiajam ir vi­du­ ti­niam vers­lui pa­dė­ti pri­si­tai­ky­ ti prie nau­jų są­ly­gų dėl MMA pa­ di­di­ni­mo. MMA pa­di­di­ni­mas iki 1 tūkst. li­tų (17,65 pro­c.) pa­lie­tė apie 200 tūkst. dar­buo­to­jų, tarp jų – apie 50 tūkst. biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­ buo­to­jų. Iki šių me­tų sau­sio MMA bu­vo 850 li­tų - nuo 2012 me­tų rugp­jū­ čio ji pa­di­din­ta 50 li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Lietuvos banko valdyba pakeitė palūkanų už bankų laikomas pri­ valomąsias atsargas skaičiavimą – atlyginimas už šias lėšas susietas su Europos centrinio banko indė­ lių galimybės palūkanų norma, ku­ ri šiuo metu yra 0 proc.

„Už saugiomis laikomas finan­ sų priemones šiuo metu rinkose mokamos nulinės ar net neigia­ mos palūkanos, todėl pakeitėme už privalomąsias atsargas taiko­ mą palūkanų normų skaičiavimo bazę. Dėl to bent jau kurį laiką ko­ merciniams bankams palūkanos už Lietuvos banke laikomas privalo­ mąsias atsargas nebus mokamos“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Iki šiol, kai palūkanų norma už privalomąsias atsargas buvo sie­ jama su Europos centrinio banko

pagrindinių refinansavimo ope­ racijų palūkanų norma, Lietuvos bankas kredito įstaigoms mokėjo 0,75 proc. palūkanas. Vien pernai komerciniams bankams iš viso su­ mokėta 4,5 mln. litų palūkanų. Indėlių dalis, kurią komerciniai bankai laiko kaip privalomąsias at­ sargas Lietuvos banke, sumažinta nuo 4 iki 3 proc. Dėl šio pakeitimo bankų sistemoje atsilaisvins apie 0,5 mlrd. litų, tai vidutiniu laiko­ tarpiu bankams sudarys prielaidas skolinti daugiau. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

PirmADIENIS, SAUSIO 14, 2013

lietuva

Tra­giš­ki įvy­kiai ne­pa­lau­žė ti­kė­ji­mo lais­ve Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tei­gia, kad Sau­sio 13-osios įvy­kiai ne­pa­lau­žė ti­kė­ji­mo lais­ve, bet kiek­vie­nas tu­ri ją sau­go­ti ir gin­ti. „Sau­sio 13-ąją su­si­ki­bę ran­ko­mis ir dai­nuo­da­mi lie­tu­viš­kas dai­nas, Lie­tu­vos žmo­nės vi­sam pa­sau­liui pa­ro­dė, kad vie­ny­bė ir ti­kė­ji­mas nu­ga­li bru­ta­liau­sią jė­gą. Tra­giš­ki įvy­kiai pa­li­ko ran­dą mū­sų šir­dy­se, bet ne­pa­lau­žė ti­kė­ji­mo lais­ve. Ta­ čiau ją sau­go­ti ir gin­ti tu­ri­me kiek­ vie­nas ir kas­dien“, – sa­kė D.Gry­ baus­kai­tė. Pa­sak ša­lies va­do­vės, vals­ty­bė – ne tik gra­žūs žo­džiai ir gra­žios idė­ jos, ne tik dip­lo­ma­ti­nis pri­pa­ži­ni­ mas ir ka­riuo­me­nė. Pir­miau­sia vals­ty­bė – mū­sų kas­die­nis gy­ve­ ni­mas, pa­grįs­tas žmo­giš­ka pa­gar­ ba ir oru­mu, mū­sų žo­džiai ir dar­ bai, to­dėl kiek­vie­nas tu­ri­me jaus­ti at­sa­ko­my­bę už jos atei­tį. D.Gry­baus­kai­tė sek­ma­die­nį da­ ly­va­vo iš­kil­min­ga­me Lais­vės gy­nė­ jų die­nos mi­nė­ji­me Sei­me ir vals­ty­

Iš­kil­mės: vals­ty­bės va­do­vai va­kar da­ly­va­vo vi­dur­die­nį vy­ku­sio­je ša­lies vė­lia­vos pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­jo­je sos­ti­nės Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je.

bės vė­lia­vos pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­jo­je Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je, taip pat pa­ger­bė Sau­sio 13-osios au­kas An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se. Sau­sio 13-oji Lie­tu­vo­je mi­ni­ma kaip Lais­vės gy­nė­jų die­na, pa­ger­ biant žu­vu­siuo­sius 1991 me­tų sau­

Alf­re­do Plia­džio nuo­tr.

sio 13 die­ną per so­vie­tų ka­riuo­me­ nės veiks­mus Vil­niu­je. So­vie­tai tuo­met ka­ri­ne jė­ga mė­ gi­no nu­vers­ti tei­sė­tą Lie­tu­vos val­ džią, 1990-ųjų ko­vo 11 die­ną pa­ skel­bu­sią ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę nuo SSRS.

So­vie­tų ka­riuo­me­nei ir spe­cia­ lie­siems da­li­niams uži­mant te­le­ vi­zi­jos bokš­tą bei Lie­tu­vos ra­di­ jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tą, žu­vo 14, nu­ken­tė­jo dau­giau kaip tūks­tan­ tis be­g ink­l ių žmo­n ių. Nors ka­ riš­kiams pa­vy­ko užim­ti te­le­vi­zi­

jos bokš­t ą bei Lie­t u­vos ra­d i­jo ir te­l e­v i­z i­jos pa­s ta­t ą, jie neišd­r į­ so pul­ti tūks­tan­čių žmo­nių sau­ go­mo tuo­me­tės Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pa­ sta­to. BNS inf.

Sei­mo pir­mi­nin­ko V.Ged­vi­lo kal­ba „Ger­bia­mie­ji Sau­sio 13-osios au­ kų tė­vai, vai­kai, ar­ti­mie­ji, Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­ te, ger­bia­ma­sis Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, Eks­ce­len­ci­ja Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke Al­gir­dai But­ke­vi­čiau, eks­ce­len­ci­jos už­sie­nio vals­ty­bių am­ba­sa­do­riai, re­li­gi­nių kon­fe­si­ jų va­do­vai ir at­sto­vai, ger­bia­mie­ji šios ir praei­tų ka­den­ci­jų Sei­mo ir Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai, tra­di­ ciš­kai šią sau­sio 13-ąją esa­me kar­ tu. Esa­me kar­tu, kad pri­si­min­tu­ me kru­vi­nuo­sius 1991 me­tų sau­sio 13-osios įvy­kius, kad dar kar­tą ap­mąs­ty­tu­me jų vie­tą ir reikš­mę mū­sų is­to­ri­jai, mū­sų da­bar­čiai ir atei­čiai. Kas­met, kai mi­ni­me Lie­tu­vos lais­vės gy­nė­jų die­ną, dau­ge­lio mū­ sų šir­dy­se dar gy­vi ir ryš­kūs pri­si­ mi­ni­mai, krau­ją sting­dan­tys šū­viai, krau­pios aki­mir­kos, il­gai trun­kan­ čios ne­ži­nios va­lan­dos ir die­nos. Sau­sio 13-oji – tai ban­dy­mas ne tik su­šau­dy­ti Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­my­bę, bet ir su­stab­dy­ti lais­vė­ jan­čių tau­tų ver­ži­mą­si, no­rą kur­ ti sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą, at­gau­ti lais­vę, at­gau­ti ne­prik­lau­so­my­bę. Tik­rą­jį lie­tu­vių tau­tos ryž­tą ir pa­ siau­ko­ji­mą pa­ro­dė Sau­sio 13-osios įvy­kiai. Jie pa­rei­ka­la­vo ne­ma­žai au­kų: apie 700 žmo­nių bu­vo su­ žeis­ti, 14 žu­vo. Dau­gu­ma jų – trem­ti­niai ir iš trem­ti­nių šei­mos, li­kę gy­vi po si­ bi­rų, daug jau­nų. Vi­si jie – iš pa­ čių tau­tos gel­mių. Lie­tu­vos lais­vė ir atei­tis žu­vu­siems bu­vo bran­ges­nė už jų pa­čių lais­vę, už jų gy­ve­ni­mą. Ir vi­si jie – jau am­ži­ni, am­žiams mū­sų, mū­sų tau­tos at­min­ty­je. Jiems – gi­li mū­sų pa­gar­ba.

Pa­gerb­ki­me vi­sus žu­vu­siuo­sius už Tė­vy­nės lais­vę ty­los mi­nu­te. Ačiū. Šią die­ną mes su gi­lia pa­gar­ba pri­si­me­na­me vi­sus Sau­sio 13-osios žmo­nes. Pri­si­me­na­me tuos, ku­rie die­ną ir nak­tį ka­sė prieš­tan­ki­nius grio­ vius, sta­tė ba­ri­ka­das sos­ti­nės gat­ vė­se, prie Par­la­men­to, Ra­di­jo ir te­ le­vi­zi­jos rū­mų, Te­le­vi­zi­jos bokš­to ir Vil­niaus til­tų. Pri­si­me­na­me tuos, ku­rie mai­ ti­no de­šim­tis tūks­tan­čių Par­la­ men­to gy­nė­jų, ir tuos, ku­rie prie lau­žų da­li­jo­si karš­ta ar­ba­ta, su­ muš­ti­niais, at­si­neš­tais iš na­mų, at­vež­tais iš to­li­miau­sių mies­te­ lių ir kai­mų. Pri­si­me­na­me tuos, ku­rie iš­ti­so­ mis pa­ro­mis bu­dė­jo ir sau­go­jo mus nuo prie­šo. Prieš 22 me­tus mes bu­vo­me vie­ nin­gi kaip nie­ka­dos, rū­pes­tin­gi, ge­ri ir pa­slau­gūs. Ta­da mes bu­vo­me kaip vie­nin­ga, di­de­lė ir dar­ni šei­ma, ku­rio­je vie­ nas ki­tą su­pran­ta iš pu­sės žo­džio, ges­to, mi­mi­kos. Tuo­met mes ėjo­ me, bė­go­me, va­žia­vo­me ten, kur mū­sų la­biau­siai rei­kė­jo. Kur la­biau­siai bu­vo rei­ka­lin­gas mū­sų idea­liz­mas, no­ras iš­sau­go­ ti tai, ką taip ne­se­niai su­si­grą­ži­ no­me. Mie­li Sau­sio 13-osios žmo­nės, prieš 22 me­tus, tuo­met, mes tik­ rai bu­vo­me ki­to­kie, mes tu­rė­jo­me tiek daug ryž­to, ti­kė­ji­mo ir vil­ties, kad tu­ri­me gy­ven­ti ki­taip – lais­vai, sa­va­ran­kiš­kai val­dy­ti sa­vo kraš­ tą, rū­pin­tis žmo­nė­mis. Mū­sų tiks­ las bu­vo vie­nas – lais­va Lie­tu­va, ir tuo­met jo­kie tan­kai mums ne­bu­ vo bai­sūs. Vie­ny­bę mes pa­ju­to­me

Są­jū­džio mi­tin­guo­se ir Bal­ti­jos ke­ ly, kai ran­ko­mis su­si­ki­bę tar­si gy­ va gran­di­ne nu­tie­sė­me ke­lią iš Vil­ niaus į Ta­li­ną. Vil­ties, ti­kė­ji­mo ir vie­ny­bės bu­vo tiek daug, kad ne­pa­bū­go­me prie­ šo tan­kų. Tė­vy­nės gin­ti su­si­rin­ko vi­sa Lie­tu­va – vai­kai, mo­te­rys, vy­ rai, se­ne­liai. Ta­da vi­si – ir in­ži­nie­riai, ir ar­tis­ tai, ir sta­ty­bi­nin­kai, ir me­di­kai, ir žur­na­lis­tai, stu­den­tai ir mo­ki­nu­kai dir­bo tą pa­tį dar­bą – jie bu­vo Lais­ vės gy­nė­jai.

Ne­pap­ras­tos svar­ bos tu­rė­jo tai, kad su mu­mis ta­da bu­vo de­ mok­ra­ti­nės Ru­si­jos jė­gos. Net tie, bent jau dau­gu­ma jų, kas į tą di­dį­jį įvy­kių sū­ku­rį pa­te­ko at­si­ tik­ti­nai ar at­lė­kė tik iš smal­su­mo, pa­si­ro­džius tan­kams, pa­si­gir­dus jų šū­viams ir mū­sų dai­nai, vir­to Sau­ sio 13-osios žmo­nė­mis, o Nep­rik­ lau­so­my­bės, Lais­vės ir Lie­tu­vos idea­lai – jų idea­lais. Apie Lie­tu­vos sau­sio 13-ąją iš­ gir­do tuo­met ir pa­sau­lis. Mie­li už­sie­nio ša­lių am­ba­sa­do­ riai, nuo­šir­džiau­siai dė­ko­ja­me vi­ soms jū­sų at­sto­vau­ja­moms vals­ty­ bėms, ku­rios prieš 22 me­tus bu­vo su mu­mis. Bu­vo to­mis die­no­mis, kai mums la­biau­siai to bu­vi­mo rei­kė­jo. Be jū­sų, vien sa­vo oru­mu ir vie­ ny­be mes gal ir ne­bū­tu­me ta­da su­ stab­dę tan­kų.

Ne­bū­tu­me. Net su per­ga­lei paau­ ko­to­mis gy­vy­bė­mis, net su su­žeis­ tai­siais, ku­rie dar šian­dien jau­čia skaus­mą. Ir ne vien nuo įvai­rių fi­ zi­nių ne­ga­lių. Ne­re­tai ir nuo mū­sų dė­me­sio sto­kos. Dė­ko­ja­me jū­sų žur­na­lis­tams, ta­da pa­sau­lį in­for­ma­vu­siems apie įvy­kius Lie­tu­vo­je. Dė­ko­ja­me jū­sų pi­lie­čiams, at­vy­ ku­siems gin­ti Lie­tu­vos lais­vės ir Sei­me kar­tu su mū­sų ša­lies pi­lie­ čiais da­vu­siems Lie­tu­vos ka­rio sa­ va­no­rio prie­sai­ką. Ne­pap­ras­tos svar­bos tu­rė­jo tai, kad su mu­mis ta­da bu­vo de­mok­ ra­ti­nės Ru­si­jos jė­gos. De­mok­ra­tiš­ kai mąs­tan­tys po­li­ti­kai, žur­na­lis­tai, kū­ry­bi­nė in­te­li­gen­ti­ja. Per tuos 22 me­tus užau­go dar vie­na kar­ta. Daug kas pa­si­kei­tė, pa­si­kei­tė­me vi­si. Lie­tu­va, at­kū­ru­si ir iš­sau­go­ju­si ne­prik­lau­so­my­bę, pa­su­ko de­mok­ ra­ti­jos stip­ri­ni­mo, pi­lie­ti­nės vi­suo­ me­nės kū­ri­mo, kul­tū­ros, pa­vel­do puo­se­lė­ji­mo bei eu­roat­lan­ti­nių or­ ga­ni­za­ci­jų in­teg­ra­ci­jos ke­liu. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių re­fe­ren­du­me priim­tas pa­grin­di­nis ša­lies įsta­ty­mas – Kons­ti­tu­ci­ja. Dvi­de­šimt pir­mą­jį am­žių Lie­tu­va pra­dė­jo at­kū­ru­si sa­vo vals­ty­bin­ gu­mą, in­teg­ruo­da­ma­si į tarp­tau­ ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, taip ga­ran­tuo­ da­ma sau­gios vals­ty­bės atei­ties ir sta­bi­laus vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo vil­tį. Lie­tu­va ta­po Šiau­rės At­lan­ to su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­jos ir Eu­ro­ pos Są­jun­gos na­re. Taip pat iš­kil­ min­gai pa­mi­nė­jo sa­vo per­mai­nin­go ir su­dė­tin­go pir­mo­jo tūks­tant­me­ čio ju­bi­lie­jų. Sim­bo­liš­ka, tais pa­ čiais me­tais Vil­nius ta­po Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­ne. Dar šie­met Lie­tu­

va ren­gia­si pir­mi­nin­ka­vi­mui Eu­ro­ pos Są­jun­gos Ta­ry­bai. Tai­gi, mes – ne­pai­sy­da­mi įvai­ rių pro­ble­mų ir truk­džių, iš­ki­lu­sių sun­ku­mų ir kri­zių – ryž­tin­gai ir su vil­ti­mi žvel­gia­me į tre­čio­jo tūks­ tant­me­čio ga­li­mus iš­šū­kius. Tik bū­da­mi vie­nin­gi, su­si­tel­kę įveik­ si­me vi­sas kliū­tis bei tie­si­me ke­ lius į atei­tį. Kvie­čiu vi­sus tęs­ti ir puo­se­lė­ ti mums vi­siems la­bai reikš­min­gos ir bran­gios is­to­ri­nės Lais­vės gy­nė­ jų die­nos tra­di­ci­jas, di­džiuo­tis sa­vo Tė­vy­ne, sa­vo kraš­to pa­sie­ki­mais, my­lė­ti ir bran­gin­ti ją. Su mei­le at­ si­ras ir rū­pes­tis, o su rū­pes­čiu – dar di­des­nė at­sa­ko­my­bė už sa­vo kraš­tą, žmo­nes, jų atei­tį. Gerb­da­mi mū­sų žu­vu­sių­jų at­mi­ ni­mą, pri­min­ki­me vi­siems ir pa­rei­ gą – sa­vo Tė­vy­nei ir jos lais­vei. Pa­ rei­gą ži­no­ti, at­min­ti ir sau­go­ti. Ir ne­pa­ra­gin­ti tų, ku­rių tė­vai ar se­ne­liai 1991 m. sau­sio 13-ąją bu­vo išė­ję gin­ti lais­vės, kiek­vie­ną sau­sio 13-ąją atei­ki­me prie Par­la­men­to, į tą pa­čią vie­tą, kur sto­vė­jo, dai­na­ vo, skan­da­vo tau­ta. At­si­ves­ki­me vai­kus, anū­kus, gi­mi­nes. Pa­bū­ki­ me kar­tu ir pri­si­min­ki­me tuos is­ to­ri­nius sau­sio įvy­kius. Kad vi­sa­ da ži­no­tu­me, ko­dėl sau­sio 13-osios iš­va­ka­rė­se už­de­ga­mi at­mi­ni­mo lau­žai. Gal­būt pra­si­dė­tų gra­ži tra­di­ci­ja ir tuo­met kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ ven­to­jas be at­ski­ro ra­gi­ni­mo tą­dien jaus­tų bū­ti­ny­bę atei­ti čia. Ir gal­būt ta tra­di­ci­ja virs­tų sa­ vo­tiš­ku dva­si­niu ka­mer­to­nu, ku­ris duo­tų to­ną Lie­tu­vai. Vi­sa šir­d i­m i no­r ė­č iau tuo ti­ kė­ti“. BNS inf.

9

pirmADIENIS, SAUSIO 14, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Jū­ri­nin­kų žmo­nos – agen­tės kran­te Kai lai­vas at­plau­ kia į sve­ti­mą uos­ tą, jo rei­ka­lus tvar­ko vie­ti­niai agen­tai. Pa­ na­šiai yra ir jū­ri­nin­ kų šei­mo­se – jū­ro­ je esan­čių vy­rų rei­ ka­lus kran­te tvar­ ko jų žmo­nos, ta­pu­ sios sa­vo­tiš­kais su­ tuok­ti­nių agen­tais.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.l

Kaip iš ki­to pa­sau­lio

Jū­ri­nin­kų žmo­nų są­jun­gos va­do­vė Je­le­na Kro­chi­na tei­gė, kad yra trys pro­ble­mų gru­pės, dėl ku­rių jū­ri­ nin­kų žmo­nos krei­pia­si į šią są­ jun­gą. Pir­miau­sia – dėl lai­ku ne­gau­na­ mų at­ly­gi­ni­mų, po to at­ve­jai, kai vy­ras rei­se su­ser­ga ar dar kas nors at­si­tin­ka ir kom­pa­ni­ja ne­sku­ba jo grą­žin­ti į na­mus. Tre­čias daž­nas krei­pi­mo­si at­ve­ jis yra, kai jū­ri­nin­kų šei­mos gau­na Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos pra­ne­ši­mus apie lai­ku ne­su­mo­kė­ tus mo­kes­čius.

10

Gy­ve­ni­mas: kol jū­ri­nin­kai plau­kio­ja, vi­sus jų že­miš­kus rei­ka­lus kran­te tvar­ko žmo­nos.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ar leng­va bū­ti jū­ri­nin­ko žmo­na? Va­len­ti­na Ta­ra­tu­ni­na

Tai­si­ja Pe­rec

Smui­k i­n in­kė, jū­r ų ka­pi­to­no Ri­čar­do Ma­r i­jo­no Za­žec­k io žmo­na

Gy­dy­to­ja, jū­r ų ka­pi­to­no Via­čes­la­vo Pe­rec žmo­na

N

J

ū­r i­n in­k o žmo­n a bū­ ti ne­l eng­v a, bet įma­ no­m a . L a­b iau ­s ia i jau­č ia­m a tai, kad nuo­l at ša­l ia trūks­t a vy­r o, my­l i­m o žmo­g aus. Dau­g y­ bę bui­t i­n ių da­l y­k ų ten­k a spręs­t i vie­n ai. Jū­r i­n in­k o žmo­n a ma­ž iau bend­r au­j a ir su ki­t ais žmo­n ė­m is, nes ei­t i kur nors be vy­r o ne­s i­n o­r i. Ma­n o vy­r as kran­t e jau daug me­t ų. Kai Ri­č ar­d as Za­ž ec­k is išė­j o į kran­t ą, ta­ po Jū ­r ei­v ys­t ės mo­k yk­ los vir­š i­n in­k u. Aš jį ma­t y­ da­v au taip pat re­t ai, kaip esant jam jū­r o­j e, tik tiek, kad va­k a­r e grįž­d a­v o į na­

mus per­m ie­g o­t i. Kai jū­r i­ nin­k as dir­b a kran­t e, yra sa­ vi pliu­s ai ir sa­v i mi­n u­s ai. Kai vy­r as iš jū­r os nu­s pren­d žia grįž­t i į kran­t ą, pir­m uo­s ius

me­t us yra la­b ai sun­k u. Vy­ rai la­b ai sun­k iai adap­t uo­j a­ si. Mo­t e­r ys le­k ia su sa­v o­m is pro­b le­m o­m is ir dar vy­r ui tu­ ri pa­d ė­t i.

e­g a­l iu sa­k y­t i, kad sun­k u bū­t i jū­r i­ nin­ko žmo­n a. La­ bai my­l iu sa­vo vy­ rą, su juo esa­me jau 45 me­t us kar­t u. Kar­t u bai­g ė­me mo­k yk­ lą. Vie­n o­j e kla­s ė­j e, vie­n a­me suo­le sė­dė­j o­me. Ma­no vy­r as Ode­s o­j e bai­g ė aukš­t ą­j ą jū­rei­ vys­tės mo­k yk­l ą, aš – me­d i­c i­ nos ins­t i­t u­t ą. Pen­ke­r ius me­ tus kar­t u su juo kaip gy­dy­to­j a dir­b au lai­v uo­s e. Pas­k ui – vai­ kas, te­ko grįž­t i į kran­t ą. Ma­ no vy­r as jū­rei­v is tik­r ą­j a to žo­d žio pra­s me. Jis my­l i sa­ vo dar­b ą, man nie­k a­d a ne­s i­ skun­dė, kad sun­k u. Kai ten­k a iš­leis­t i jį į rei­s ą, ir šir­d į skau­ da, ir liūd­n a. Pa­ver­k iu ir to­

liau gy­ve­nu. La­b ai sun­k u bu­ vo, kol vai­k ai au­go. Da­b ar jie užau­g o. Vy­res­n ia­j ai duk­r ai, kal­bų mo­k y­to­j ai, 41 me­t ai, ki­ tai – tei­s i­n in­kei – 32. Jau tu­r i­

me ke­le­t ą anū­kė­l ių. Vy­ras vis dar plau­k io­j a „Li­m ar­ko“ lai­v i­ nin­k ys­tės kom­pa­n i­jos lai­vais. Aš ne­ž i­nau ki­to­k io gy­ve­n i­mo ir ne­no­rė­č iau. Aš lai­m in­g a.

10

pirmADIENIS, SAUSIO 14, 2013

rubrika JŪRA Uos­to ga­li­my­bės

Pi­ra­tų ne­lais­vė­je

Ne­pa­kaks pi­ni­gų

2012 me­tais Klai­pė­dos uos­tas kro­vė 35,2 mln. to­nų kro­vi­nių. Jo tech­ni­nės kro­vos ga­li­my­bės yra ge­ro­kai di­des­nės. Lie­tu­vos jū­ rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos duo­me­ni­mis, Klai­pė­dos uos­tas per me­tus ga­lė­tų krau­ti net 53 mln. to­nų kro­vi­nių. Per 2012-uo­ sius uos­to kro­vos ga­li­my­bės pa­ ki­lo 4 mln. to­nų.

2013 me­tus pi­ra­tų ne­lais­vė­je su­ti­ko 86 jū­ri­nin­kai ir žve­jai. Pi­ ra­tai lai­kė už­gro­bę tris pre­ky­ bi­nius lai­vus ir 63 jū­ri­nin­kus. Dar 23 jū­ri­nin­kai bu­vo sau­go­mi kran­te, – lau­kia­ma iš­pir­kos. Per 2012-uo­sius pi­ra­tai iš vi­so už­ gro­bė 6 lai­vus. Iš jų du ka­riš­kiai iš­lais­vi­no, ta­čiau ope­ra­ci­jų me­tu žu­vo du jū­ri­nin­kai.

Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­rai su­kur­ ti Uos­to di­rek­ci­ja yra nu­ma­čiu­si skir­ti 170 mln. li­tų. Tu­ri bū­ti pa­ sta­ty­tas pir­sas, iš­gi­lin­ta ak­va­to­ ri­ja. Pa­gal pir­mi­nius ran­go­vų pa­ siū­ly­mus po de­ry­bų dar­bų kai­ nos ge­ro­kai vir­ši­ja gi­li­ni­mui su­ pla­nuo­tas lė­šas. Nu­ma­ty­ta iš­ kas­ti per 1,5 mln. kub. m grun­to.

Jū­ri­nin­kų žmo­nos – agen­tės kran­te Ar leng­va bū­ti jū­ri­nin­ko žmo­na? Au­ri­ka Keb­ly­tė

Rai­mon­da Lie­puo­nie­nė

pe­da­go­gė, Nor­ve­g i­jos kom­pa­n i­jų jū­r ų ka­pi­to­no Ri­mo Dim­gai­los drau­gė

Bio­lo­gė, jū­r ų ka­pi­to­no Juo­zo Lie­puo­n iaus žmo­na

N

B

end­r au­j a­me jau aš­ tuo­n e­r ius me­t us. Bū­n a liūd­n a, kai jis iš­v yks­t a į rei­s us. Ge­r ai, kad jie nė­r a itin il­g i. Daž­n iau­s iai trun­k a še­š ias sa­v ai­tes, il­g iau­s iai – iki dvie­ jų mė­ne­s ių. Ri­m as plau­k io­j a che­m i­j os tank­l ai­v iais Šiau­ rės ir Bal­t i­j os jū­ro­s e. Kas­ kart gau­n a vis di­des­n ius lai­ vus, ku­r ie, man at­ro­d o, yra sau­g es­n i. Kaip mo­te­r is ša­ lia jū­r ų ka­p i­to­n o jau­č iuo­s i so­l i­d žiai. Vi­s uo­m e­n ė­j e jis su ant­p e­č iais, o man – bran­ gus vy­r as. Šei­mo­j e bū­n a­me tar­s i du ka­pi­to­n ai. Kai grįž­t a iš rei­s o, pra­d žio­j e bū­n a val­

din­g as, pa­s kui ap­s i­pran­t a­me. Jū­r i­n in­k ų šei­m o­s e bū­n a tar­ si du gy­ve­n i­m ai – vie­n as vy­ ro dar­b as, ki­t as – na­m ai. Abu esa­m e užim­t i žmo­n ės, turi­

me sa­v ų rei­k a­l ų. Nors nuo ma­ž u­m ės bu­v o­m e be­v eik kai­my­n ai, vie­n as ki­to ne­p a­ ži­n o­j o­m e, su­s i­p a­ž i­n o­m e per drau­g us.

ka­d a. Nors vy­r as vi­s a­d a plau­ kio­j a Bal­t i­j os jū­ro­j e, kai ky­ la aud­r a ir jis yra rei­s e, šir­dy­ je ne­r a­mu. Nak­t į neuž­m ie­g u.

Sū­nus taip pat jū­r i­n in­k as, lai­ va­ve­d ys, dir­b a „DFDS Sea­ ways“ lai­v uo­s e. Kai de­g ė „Lis­ co Glo­r ia“, plau­kė ta­me lai­ve.

Rai­sa Ža­lan­daus­kie­nė

ie­k aip ne­g a­l iu pri­ pras­t i prie tų iš­s i­ sky­r i­mų. Jo rei­s ai už­s ie­n io kom­p a­ ni­j ų lai­v uo­s e trun­k a il­g ai, iki pu­s ės me­t ų. Kai vy­r as rei­s e, ten­k a lai­k y­t i vi­s us ke­t u­r is na­ mų kam­pus. Kai vy­ras grįž­t a, ten­k a kas­k art kaip jau­n a­ve­ džiams de­r in­t is vie­n as prie ki­to. Juo­z as ei­na į komp­ro­m i­ sus, bend­rą kal­b ą su­ran­da­me, bet įpro­č ius kas­k art abiem ten­k a keis­t i. Esa­me pa­ž įs­t a­m i nuo mo­k yk­los lai­k ų, kla­s ės bu­vo gre­t a. 30 me­t ų su­s i­t uo­ kę. Da­b ar jū­r ų ka­pi­to­no dar­ bas – sun­kes­n is nei anks­č iau, nes jis yra tar­pi­n in­kas tarp lai­ vą sam­dan­č ios kom­p a­n i­jos ir įgu­los. Kai vy­ras rei­s e, nuo­l at pa­lai­ko­me ry­š į per „Sky­p e“ ar­ ba elekt­ro­n i­n iu pa­š tu. Aš jam

pa­tei­k iu lie­t u­v iš­kos spau­dos san­t rau­k as. Ir bū­d a­m as to­l i nuo Lie­t u­vos Juo­z as do­m i­s i, kas vyks­t a Klai­p ė­do­je, uos­te, pa­l ai­ko ry­š ius su jū­r ų ka­pi­to­ nais. Vie­nas mū­s ų sū­nus taip pat pa­s i­r in­ko jū­r i­n in­ko ke­l ią, kaip ir tė­vas yra lai­va­ve­dys.

Su vy­r u bu­vo­me su­t a­rę, kad ne­s i­k i­š i­me į vai­k ų gy­ve­n i­mo ke­l io pa­s i­r in­k i­mus. Ir ne­s i­k i­ šo­me. Jū­r i­n in­ko pro­fe­s i­ją sū­ nus pa­s i­r in­ko sa­va­ran­k iš­k ai. Aš dėl to ne­s i­s ie­lo­jau, nors ži­ nau, kad mar­č iai bus sun­k u, bet su tuo ga­l i­ma su­s i­t ai­k y­t i.

Jū­r ų ka­pi­to­no Hen­r i­ko Ža­lan­daus­ko žmo­na

A

š esu iš Ode­s os. Su Hen­r i­k u su­s i­ pa­ž i­n o­m e kar­t u plau­k io­d a­m i pre­ ky­b i­n iuo­s e lai­v uo­s e. Dir­b au bu­fe­t i­n in­ke. Dar­b ą jū­ro­j e ži­ nau ne iš nuo­g ir­dų. Kai iš­te­ kė­j au, at­s i­r a­do vai­k ai, to­d ėl į jū­r ą ne­b ep­l au­k io­j au. Ma­no vy­r as yra „DFDS Sea­w ays“ kel­to „Vic­to­r ia Sea­w ays“, ku­ ris plau­k io­j a tarp Klai­p ė­dos ir Ky­l io, kapitonas. Jo la­b ai ge­r as dar­b o gra­f i­k as – mė­ ne­s į plau­k ia, mė­n e­s į bū­n a na­muo­s e. Nuo na­mų rei­k a­ lų ne­s pė­j a ati­t rūk­t i. Kai rei­ sų me­t u at­p lau­k ia į Klai­p ė­ dą, į na­mus neuž­s u­k a – nė­r a

„Kaž­ko­dėl žmo­nės ne­ 9 sup­ran­ta, kad rei­kia bur­tis kar­tu ir ne­sant pro­ble­mų“,

– nu­si­ste­bė­jo J.Kro­chi­na. Ji pa­ti yra jū­ri­nin­ko žmo­na. Vy­ ras Igo­ris dir­bo Vo­kie­ti­jos kom­pa­ ni­jų lai­vuo­se me­cha­ni­ku. „Kran­te jū­ri­nin­kų žmo­nos yra tar­si jū­ri­nin­kų agen­tai, ku­rie tvar­ ko bui­ti­nius da­ly­kus. Išp­lau­kę trims mė­ne­siams ar il­ges­niam lai­ kui, jū­ri­nin­kai ati­trūks­ta nuo že­ miš­kų pro­ble­mų. Vis­kas už­krau­ na­ma ant mo­te­rų pe­čių. Jei dar ir lai­ve nė­ra in­ter­ne­to, vy­rai į na­mus grįž­ta kaip į ki­tą pa­sau­lį. Daug kas bū­na pa­si­kei­tę, o jie nie­ko ne­be­ ži­no. Adap­ta­ci­ja po rei­so trun­ka 2–3 sa­vai­tes“, – pa­ste­bė­jo J.Kro­ chi­na.

Ne­be­si­jau­čia mo­te­ri­mis

Iš so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio at­sklis­da­ vo at­gar­sių, kad jū­ri­nin­kai lai­vuo­ se su­tik­da­vo ne­tgi ir ki­tas mo­te­ris. Anuo­met lai­vuo­se dir­bo ne­ma­žai mo­te­rų – vi­rė­jų, bu­fe­ti­nin­kių. J.Kro­chi­na tei­gė esan­ti jau­nes­ nės kar­tos ir apie ta­ry­bi­nių lai­kų lai­vy­ną ne­daug ką pri­si­me­nan­ti. Ir pa­žin­tis su jū­ri­nin­kų gy­ve­ni­mu prasidėjo tik tuo­met, kai šo­kiuo­ se at­si­tik­ti­nai su­tiko sa­vo bū­si­mąjį vy­rą – jū­ri­nin­ką. Ta pa­žin­tis bu­vo lem­tin­ga. Ji daug ką pa­kei­tė gy­ve­ni­me. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­te įgi­ju­si va­dy­bos ir vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo spe­cia­ly­bę J.Kro­chi­na vi­siš­kai pa­si­nė­rė į jū­ri­nę sri­tį, ne­tgi ta­po Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los dės­ty­to­ja.

Pokytis: jūrininkai laive yra kitokie nei namuose. Vidmanto Matučio nuotr.

„Da­bar jū­ri­nia­me lai­vy­ne yra daug pa­si­kei­ti­mų. Įgu­los ne­bė­ra vien lie­ tu­viš­kos. Mo­te­rų lai­vuo­se ma­žai. Jei ir at­si­ran­da ko­kia vo­kie­tė ar olan­dė, ji lai­ve jau yra žmo­gus, uži­man­tis tam tik­ras pa­rei­gas, ku­rio­se ne­be­si­ jau­čia­ma mo­te­ri­mi. Lai­ve, kur dir­bo ma­no vy­ras, bu­vo mo­te­ris III me­ cha­ni­kė. Ji, kaip pa­sa­ko­jo ma­niš­kis, ne­tgi ne­lei­do, kad vy­rai jai pa­dė­tų. Aiš­ki­no, kad vis­ką tu­rin­ti pa­da­ry­ti pa­ti, nes už dar­bą gau­nan­ti at­ly­gi­ ni­mą“, – pri­si­mi­nė J.Kro­chi­na. Skir­tin­gi jū­ri­nin­kai

Ir Klai­pė­do­je ne­beiš­gir­si, kad jū­ri­ nin­kų žmo­nos vie­šai guos­tų­si ko­ kiais nors sa­vo vy­rų „žy­giais į šo­ ną“. Dėl as­me­ni­nių pro­ble­mų jos nei­na guos­tis ir į Jū­ri­nin­kų žmo­

nų są­jun­gą. „Gal­būt psi­cho­lo­gi­ nes pro­ble­mas jos spren­džia kar­tu su drau­gė­mis, ta­čiau šiukš­lių iš na­ mų sten­gia­si neiš­neš­ti“, – svars­tė J.Kro­chi­na. Jū­ri­nin­kų žmo­noms svar­bes­ nė pro­ble­ma esan­ti ne tar­pu­sa­vio san­ty­kiai šei­mo­se, o me­tų me­tus val­džios ne­spren­džia­mos jū­ri­nin­ kų pro­ble­mos. Žmo­nos su nos­tal­gi­ja pri­si­me­ na tuos me­tus, kai Sei­me bu­vo joms tin­ka­mai at­sto­va­vęs Vac­la­vas Stan­ke­vi­čius. Jū­ri­nin­kų žmo­nų są­ jun­ga jį rė­mė. Da­bar to­kio ly­de­rio ne­be­ma­ty­ ti. J.Kro­chi­na ma­no, kad jū­ri­nin­ kai, uos­ti­nin­kai tu­rė­tų su­si­vie­ny­ti ir ieš­ko­ti nau­jo pla­čių pa­žiū­rų ly­ de­rio, ku­ris at­sto­vau­tų tiek uos­to,

tiek jū­ri­nin­kų in­te­re­sams val­džios ins­ti­tu­ci­jo­se. Ti­kė­tis, kad koks nors atė­jū­nas iš Vil­niaus taip pat ge­rai su­pras jū­ri­nin­kų ir uos­ti­nin­kų rei­ ka­lus kaip klai­pė­die­tis, ki­lęs iš jū­ ri­nin­kų, ne­ver­ta. „Di­džio­ji da­lis Lie­tu­vos jū­ri­nin­ kų dir­ba už­sie­nio lai­vuo­se, ku­rie plau­kio­ja su pa­to­gio­mis vė­lia­vo­ mis, nes Lie­tu­vos kom­pa­ni­jos su­ ge­ba įdar­bin­ti tik apie du tūks­ tan­čius jū­ri­nin­kų. Už­sie­nio ša­ly­se dir­ban­tys jū­ri­nin­kai ne­sup­ran­ta, ko­dėl jie yra skriau­džia­mi. Ko­dėl tie, ku­rie dir­ba lai­vuo­se su ES ša­ lių vė­lia­vo­mis, mo­kes­čių ne­mo­ ka, o dir­ban­tie­ji su pa­to­gių ša­lių vė­lia­vo­mis juos pri­va­lo mo­kė­ti?“ – klau­sė J.Kro­chi­na. Į šį klau­si­mą at­sa­ky­mo kol kas nė­ra.

11

pirmADIENIS, SAUSIO 14, 2013

JŪRA Ana­li­zuos uos­tus

Ava­rin­gi me­tai

Re­kor­das Ro­ter­da­me

Lat­vi­jos trans­por­to mi­nis­te­ri­ja pa­si­ra­šė su­tar­tį su Pa­sau­lio ban­ ku. Jis at­liks šios ša­lies uos­tų kon­ku­ren­cin­gu­mo ana­li­zę. Atas­ kai­ta bus pa­teik­ta 2013 me­tų va­sa­rą. Lat­viai no­ri su­ži­no­ti, kaip ge­rin­ti uos­tų va­dy­bą. Bus ana­ li­zuo­ja­ma ry­ti­nės Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no tran­zi­to si­tua­ci­ja, ją vei­ kian­tys fak­to­riai.

2012 m. įvai­rio­se že­mės ru­tu­lio vie­to­se nu­sken­do 78 lai­vai, žu­vo 981 žmo­gus. Apie 200 au­kų pa­ rei­ka­la­vo ba­lan­džio 30 d. In­di­jo­ je, Bra­ma­put­ros upė­je, nu­sken­ dęs kel­tas. 145 žmo­nės žu­vo Tan­za­ni­jo­je, kel­te „Ska­git WSF“. Dė­me­sio su­lau­kė „Cos­ta Con­ cor­dia“ ava­ri­ja sau­sio 14 d. Ta­da žu­vo 25 žmo­nės.

Di­džiau­sias Eu­ro­po­je Ro­ter­da­ mo uos­tas 2012 me­tais kro­vė 442 mln. to­nų kro­vi­nių. Pa­ly­gin­ti su 2011 me­tais, kro­va išau­go 1,7 pro­c. Tai nau­jas šio uos­to vi­sų lai­kų re­kor­das. Jis at­si­ra­do dėl naf­tos ir jos pro­duk­tų, kon­tei­ne­ rių kro­vos au­gi­mo. Šiais me­tais pro­gno­zuo­ja­ma dar 2 pro­c. di­ des­nė Ro­ter­da­mo kro­va.

Lai­vy­bos vers­lo kri­ zės al­sa­vi­mą, pra­ si­dė­ju­sį 2008 me­ tais, jau­čia ne­tgi Ki­ ni­jos lai­vų sta­tyk­ los. Di­džiau­sias Klai­pė­dos darb­da­ vys – Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la per ašt­rė­ jan­čios kon­ku­ren­ ci­jos ban­gas iria­ si ge­ro­kai di­des­ne ener­gi­ja.

Įver­ti­ni­mas: „Me­tų ga­mi­nio“ apdovanojimas Va­ka­rų lai­vų ga­myk­lai su­teik­tas už šį pa­sta­ty­tą vil­ki­ką.

„Va­ka­rai“ sie­kia tau­pes­nės veik­los Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Apie tai, kas vyks­ta lai­vų sta­ty­bos, re­mon­to sek­to­riuo­se, „Jū­ra“ kal­ bė­jo­si su „BLRT Grupp“ pri­klau­ san­čios Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los ge­ ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Ar­nol­du Ši­lei­ka. – 2012 me­tais jū­sų bend­ro­vei skir­tas „Me­tų ga­mi­nio“ pri­zas. Koks konk­re­tus ga­mi­nys įver­ tin­tas? – Auk­so me­da­liu bu­vo ap­do­va­ no­tas bend­ro­vės Va­ka­rų lai­vų ga­ myk­los įmo­nių gru­pė­je su­pro­jek­ tuo­tas ir Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lo­je pa­sta­ty­tas jū­ri­nis vil­ki­ kas GEO. Drau­giš­kas ap­lin­kai jū­ ri­nis vil­ki­kas bu­vo pri­sta­ty­tas už­ sa­ko­vui 2012 me­tų va­sa­rą. Vie­nas svar­biau­sių skir­tu­mų tarp įpras­to ir nau­jos kar­tos ap­lin­kai ne­kenks­ min­go vil­ki­ko yra ga­li­my­bė dirb­ ti vie­nu va­rik­liu, taip su­ma­ži­nant de­ga­lų su­var­to­ji­mą ir ap­lin­kos tar­ šą. To­kius jū­ri­nius vil­ki­kus, skir­tus da­nų kom­pa­ni­jai „Swit­zer“, 2012 me­tais pa­sta­tė­me du. Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vų, ku­rios su­si­ju­ sios su lai­vų iš­me­ta­mo­sio­mis du­jo­ mis ir ba­las­ti­nių van­de­nų va­ly­mu, ma­nau, to­kių už­sa­ky­mų kas­met tik dau­gės. Jau da­bar bend­ra­dar­biau­ ja­me su nau­jų įren­gi­nių, skir­tų sie­ ros emi­si­jai ma­žin­ti, skru­be­rių, ga­ min­to­jais, kad at­si­ra­dus po­rei­kiui ga­lė­tu­me tuos įren­gi­nius ins­ta­liuo­ti lai­vuo­se. Ma­nau, lai­vų per­tvar­ky­ mų už­sa­ky­mai dėl su­griež­tin­to sie­ ros iš­me­ti­mo pra­si­dės jau šių me­tų pa­bai­go­je ir tę­sis 2014 me­tais.

– Kaip įver­tin­tu­mė­te 2012-uo­sius? – Praė­ję me­tai mū­sų įmo­nių gru­pei bu­vo su­dė­tin­gi. Glo­ba­li eko­no­mi­ nė si­tua­ci­ja ir pa­sau­li­nės lai­vy­bos ten­den­ci­jos at­si­lie­pė už­sa­ky­mams, ma­žė­jo lai­vų re­mon­to ir sta­ty­bos veik­los kai­nos. Vi­sa­me pa­sau­ly­ je yra ma­ži­na­mos iš­lai­dos, kar­ po­mos in­ves­ti­ci­jos į nau­jų lai­vų sta­ty­bą, at­si­sa­ko­ma se­nes­nių lai­ vų re­mon­to. Sten­gė­mės ne­pra­ras­ ti sa­vo po­zi­ci­jų, to­dėl šian­dien ga­ li­me pa­si­džiaug­ti, kad su­ge­bė­jo­me

Im­da­mie­si nau­jo pro­jek­to, lai­vų sta­ ty­to­jai tu­ri la­bai rim­tai įver­tin­ti, ar bus dar­bi­nin­kų jam rea­li­zuo­ti. bent iš da­lies iš­lai­ky­ti 2011 me­tų ly­gį. Įmo­nių gru­pės apy­var­ta su­ da­rė per 400 mln. li­tų, ta­čiau kri­ to lai­vų re­mon­to apim­tys, jos per­ nai su­da­rė apie 80 pro­c. 2011 me­tų ly­gio, o lai­vų sta­ty­bos apim­tys su­ da­rė apie 90 pro­c. 2011 me­tų ly­gio. Ne­pai­sant apim­čių ma­žė­ji­mo, lai­ vų re­mon­to ir lai­vų sta­ty­bos sri­ty­je pri­trau­kė­me nau­jų klien­tų, įgy­ven­ di­no­me tech­no­lo­giš­kai su­dė­tin­gus pro­jek­tus. La­biau­siai džiu­gi­na ant­ ri­nės įmo­nės „Va­ka­rų kro­va“ re­zul­ ta­tai. Ji pir­mą kar­tą per­žen­gė vie­no mi­li­jo­no to­nų kro­vos ri­bą, o apim­ tys au­go net 38 pro­c. Pui­kiai dir­ bo ir bend­ro­vė „Va­ka­rų konst­ruk­ ci­jos“, jos apim­tys au­go apie 20

pro­c., taip pat tei­gia­mų re­zul­ta­ tų pa­sie­kė Vil­niu­je esan­tis „Va­ka­ rų cin­ko“ pa­da­li­nys. – Vi­sa­da pa­grin­di­nė veik­labu­vo lai­vų sta­ty­ba ir jų re­mon­tas. – Siek­da­mi kon­ku­ren­ci­nio pra­na­ šu­mo vyk­do­me be­veik vi­sas uos­te pa­klau­sias veik­los kryp­tis. Stra­te­ gi­nė veik­la yra lai­vų sta­ty­ba ir re­ mon­tas, kro­vos dar­bai bei me­ta­ lo konst­ruk­ci­jų ga­my­ba. Per 2012 me­tus rea­li­za­vo­me 10 lai­vų sta­ty­ bos pro­jek­tų. Be jau mi­nė­tų vil­ki­kų, sta­tė­me dvi bar­žas, ke­tu­rių žve­jy­ bi­nių lai­vų kor­pu­sus, blo­kus Vo­kie­ ti­jo­je esan­čiai krui­zi­nių lai­vų sta­ tyk­lai „Meyer Verft“. Eks­p er­t ų ver­t i­n i­m u, lai­v y­b os vers­las at­si­gaus tik 2015–2016 me­ tais. Lai­vų sta­ty­bos rin­ka su­dė­tin­ ga, o nau­jų lai­vų po­rei­kis ma­žė­ja. Mes ne­da­ly­vau­ja­me ma­si­nių lai­vų sta­ty­bo­je – ieš­ko­me ma­žiau kri­ zės pa­žeis­tų ni­šų. Pra­dė­jo­me „iki rak­to“ sta­ty­ti nau­jos kar­tos žve­ jy­bi­nį lai­vą, kurį pla­nuo­ja­me už­ baig­ti šių me­tų ru­de­nį. Bai­gia­me ir žem­siur­bės sta­ty­bą, ją už­sa­ko­ vui ati­duo­si­me va­sa­rį. Už­sa­ky­ mų yra, bet, kaip mi­nė­jau, ma­žė­ ja lai­vų sta­ty­bos kai­nos. Da­bar jos pa­sie­kė 2003 me­tų ly­gį. Tuo me­tu iš­lai­dos yra ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­ nės: juk per tuos me­tus ki­lo ener­ge­ ti­kos, dar­bo jė­gos, me­ta­lo ir įren­ gi­nių kai­nos. Lai­vų re­mon­to sri­ty­je tu­rė­jo­me dau­giau žem­siur­bių ir žem­ka­sių re­ mon­to už­sa­ky­mų. Per­nai su­re­mon­ ta­vo­me apie 100 lai­vų. Kon­tei­ner­ ve­žy­je „Ve­ga Sa­git­ta­rius“ ava­ri­nio re­mon­to me­tu pa­kei­tė­me 350 to­

Re­cep­tas: anot A.Ši­lei­kos, sun­kio­mis są­ly­go­mis kon­ku­ruo­ti ga­li kel­da­

mas dar­bo na­šu­mą, di­din­da­mas veik­los efek­ty­vu­mą.

nų me­ta­lo. Šiam pro­jek­tui rei­kė­jo grei­tai mo­bi­li­zuo­ti ir daugiau nei įpras­ta dar­buo­to­jų. Lai­vų re­mon­to vers­le rin­ka trau­ kia­si – siau­rė­ja. Šiuo me­tu 15–20 me­tų lai­vai jau ne­re­mon­tuo­ja­mi, o par­duo­da­mi į me­ta­lo lau­žą. Anks­ čiau tų lai­vų sa­vi­nin­kai bu­vo pa­ grin­di­niai mū­sų klien­tai. – Kaip ke­ti­na­te kon­ku­ruo­ti to­ kio­je su­dė­tin­go­je rin­ko­je?

– Pri­va­lo­me su­siim­ti ir adap­tuo­ti sa­vo veik­lą ko­ky­biš­kam dar­bui. Ga­ li­my­bių ir iš­šū­kių dar pa­kan­ka vi­so­ se veik­los sri­ty­se. Ga­li­me kon­ku­ruo­ti di­din­da­mi dar­bo na­šu­mą bei veik­ los efek­ty­vu­mą. Per­nai pra­dė­jo­me dieg­ti „Lean“ va­dy­bos ir tau­py­mo sis­te­mą. Jos es­mė – su­kur­ti di­des­ nę pri­dė­ti­nę ver­tę įver­ti­nus ga­li­mus pra­ra­di­mus. Sis­te­ma veiks­min­ga ir yra vie­nas bū­dų dar­bo na­šu­mo kė­li­mui.

12

12

pirmADIENIS, SAUSIO 14, 2013

JŪRA

Gra­žiau­sias Vo­kie­ti­jos bur­lai­vis Kol Klai­pė­do­je re­mon­tuo­ja­mas ir, ti­kė­ti­na, nau­jam gy­ve­ni­mui bus pri­kel­tas „Me­ri­dia­nas“, ga­li­me pa­si­džiaug­ti ki­tuo­se uos­tuo­ se esan­čiais bur­lai­viais. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Vo­kie­ti­jos Ham­bur­go mies­to cent­ re sto­vi vie­nas gra­žiau­sių Eu­ro­po­ je 97 met­rų il­gio ir 12 met­rų plo­čio bar­kas „Rick­mer Rick­mers“. Bur­ lai­vy­je įreng­tas res­to­ra­nas, jū­rų mu­zie­jus. Jo lan­ky­to­jai ga­li ap­žiū­ rė­ti res­tau­ruo­tas lai­vo vi­daus pa­ tal­pas, ma­ši­nų sky­rių. Skam­bios is­to­ri­jos ne­tu­rin­tis bar­kas „Rick­mer Rick­mers“ įdo­ mus tuo, kad jis yra iš­li­kęs vie­nin­ te­lis sa­vo kla­sės at­sto­vas. Me­ta­li­nio kor­pu­so bar­kas „Rick­ mer Rick­mers“ bu­vo pa­sta­ty­tas 1896 me­tais Bre­mer­ha­fe­ne ir pa­va­ din­tas fir­mos stei­gė­jo anū­ko gar­bei. 3067 to­nų van­den­tal­pos bar­kas iki 1912 me­tų pluk­dė ry­žius ir bam­bu­ kus iš Hon­kon­go į Eu­ro­pą. Jo įgu­lą su­da­rė 56 jū­ri­nin­kai. Vė­liau kei­tė­si sa­vi­nin­kai, pa­va­di­ni­mai ir ke­lio­nių marš­ru­tai. Lai­vas bu­vo pa­va­din­tas „Maks“, re­gist­ruo­tas Ham­bur­ge ir

pluk­dė sa­liet­rą iš Či­lės į Eu­ro­pą. 1916 me­tais Por­tu­ga­li­jo­je lai­vas kon­fis­kuo­tas ir per­duo­tas ang­lams bei pa­va­din­tas „Flo­res“.

Lai­vo at­sta­ty­mu už­ siė­mė sa­va­no­riai, dar­bo ne­te­kę Vo­kie­ ti­jos lai­vų sta­ty­to­ jai, su­vi­rin­to­jai.

Jis jau pluk­dė ka­ri­nius kro­vi­nius. Po I pa­sau­li­nio ka­ro lai­vo val­dy­to­ ju ta­po Por­tu­ga­li­jos ka­ri­nis jū­rų lai­vy­nas, o bar­kas, ku­ris nau­do­ tas mo­ky­mo tiks­lams, pa­va­din­tas „Sag­res“. Ja­me bu­vo įmon­tuo­ti du dy­ze­ li­niai va­rik­liai po 350 ark­lio ga­lių. Bu­rių plo­tas su­da­rė apie 3,5 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų. Pas­ku­ti­nė šio bar­ko ke­lio­nė fik­suo­ta 1958 me­tais.

Ats­to­vau­da­mas Por­tu­ga­li­jai, jis da­ ly­va­vo mo­ko­mų­jų bur­lai­vių re­ga­ to­je ir net ta­po nu­ga­lė­to­ju. Įveik­ tas fa­vo­ri­tas – nor­ve­gų bur­lai­vis „Chris­tian Ra­dich“. Tai ne­su­tei­kė ga­li­my­bės bur­lai­ viui iš nau­jo su­bliz­gė­ti. 1962 me­ tais jis bu­vo nu­ra­šy­tas, per­va­rdin­ tas į „San­to And­re“ ir pa­sta­ty­tas prie ka­ri­nės lai­vų sta­tyk­los kran­ti­ nės. Nau­do­ja­mas kaip san­dė­lis lai­ vas dvi­de­šimt me­tų rū­di­jo. Tik 1983 me­tais už rė­mė­jų lė­šas jį įsi­gi­jo Ham­bur­go mies­to bur­lai­vių mė­gė­jų drau­gi­ja „Ham­bur­go bu­ rės“. Lai­vui vėl grą­žin­tas pir­ma­sis pa­va­di­ni­mas „Rick­mer Rick­mers“. Barko at­sta­ty­mu už­siė­mė sa­va­no­ riai, dar­bo ne­te­kę Vo­kie­ti­jos lai­ vų sta­ty­to­jai, su­vi­rin­to­jai. Pi­ni­gus lai­vo at­sta­ty­mui, o tiks­liau – dar­ bo ne­tu­rin­tiems žmo­nėms už dar­ bą mo­kė­ti sky­rė Ham­bur­go dar­bo val­dy­ba. „Rick­mer Rick­mers“ vi­siš­kai at­ sta­ty­tas 1987 me­tais.

Ver­tė: bar­kas „Rick­mer Rick­mers“ iš­li­ko vie­nin­te­lis sa­vo kla­sės lai­vas.

„Ko­rab­ly.ru“ nuo­tr.

„Va­ka­rai“ sie­kia tau­pes­nės veik­los Sis­te­ma die­gia­ma vi­ 11 so­se 22-ose Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los gru­pės įmo­nė­se. – Ar nau­ja sis­te­ma ne­ma­žins dar­buo­to­jų skai­čiaus? – Tik­rai ne. Mums žmo­nių trūks­ ta. Pri­tai­kius ga­my­bos val­dy­mo fi­ lo­so­fi­ją, tas pa­ts dar­buo­to­jas ga­li su­kur­ti di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę. Tai ne­reiš­kia, kad jis tu­ri sku­bė­ti, bėg­ ti, lėk­ti. Esa­me pa­si­rin­kę stra­te­gi­nį tiks­ lą – di­din­ti dar­buo­to­jų skai­čių lai­ vų re­mon­to ir sta­ty­bos bei me­ta­ lo konst­ruk­ci­jų ga­my­bos sri­ty­se. Mums trūks­ta su­vi­rin­to­jų, lai­vų kor­pu­si­nin­kų, da­žy­to­jų. Šių spe­ cia­ly­bių dar­bi­nin­kus ruo­šia­me ir pa­tys. Šiuo me­tu jau pa­reng­tos dvi nau­jų dar­buo­to­jų gru­pės, dar dvi

ren­gia­me. Ta­čiau šių spe­cia­ly­bių dar­buo­to­jai yra pa­klau­sūs ir už­ sie­ny­je, to­dėl daug žmo­nių emig­ ruo­ja. Dar­bo jė­gos trū­ku­mas ri­bo­ja mū­sų vers­lo ga­li­my­bes. Im­da­mie­si nau­jo pro­jek­to, tu­ri­me la­bai rim­ tai įver­tin­ti, ar už­teks dar­bi­nin­kų jam rea­li­zuo­ti. Kon­ku­ruo­ti at­ly­gi­ ni­mų dy­džiu su už­sie­nio kom­pa­ni­ jo­mis mums dar yra su­dė­tin­ga, to­ dėl pir­miau­sia tu­ri­me kel­ti dar­bo na­šu­mą, efek­ty­vin­ti veik­lą, siū­ly­ ti ino­va­ty­vius pro­duk­tus, kur­ti di­ des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę, kad ga­lė­tu­me kel­ti at­ly­gi­ni­mus. – Ko­kie iš­šū­kiai lau­kia 2013 me­tais? – Ver­tin­da­mi ir pla­nuo­da­mi 2013 me­tus, bu­vo­me at­sar­gūs. Pla­nuo­

ja­me dau­giau dė­me­sio skir­ti dar­ buo­to­jams, jų to­li­mes­niam ruo­ši­ mui, pa­trauk­lios dar­bo ap­lin­kos kū­ri­mui. Di­des­nių apim­čių ne­pla­ nuo­ja­me nei lai­vų sta­ty­bos, nei re­ mon­to sri­ty­se. Jau esa­me su­for­ma­vę pu­sę šių me­ tų lai­vų sta­ty­bos už­sa­ky­mų po­rtfe­ lio, be to, vyks­ta de­ry­bos, ku­rios už­ tik­rins ne ma­žes­nę nei 2012 me­tais ga­my­bi­nę pro­gra­mą. Op­ti­miz­mo tei­kia ke­li pa­si­ra­šy­ti bend­ro­vės „Va­ka­rų konst­ruk­ci­jos“ už­sa­ky­mai. Ji ga­mi­na konst­ruk­ci­ jas naf­tos ga­vy­bos ir ki­toms of­šo­ ri­nėms veik­loms. Šios pro­duk­ci­jos po­rei­kis pa­sau­ ly­je vis di­dė­ja, o „Va­ka­rų konst­ruk­ ci­jos“ ga­vo ke­lių di­de­lių of­šo­ri­nių konst­ruk­ci­jų ran­go­vų įver­ti­ni­mą, kad tin­ka­mai ga­mi­na to­kio ti­po

Pa­sie­ki­mas: per 2012 me­tus „Va­ka­rų kro­va“ per­kro­vė per mi­li­jo­ną to­nų kro­vi­nių.

konst­ruk­ci­jas. Šiuo me­tu ga­mi­na­ mos hid­rau­li­nės ri­tės naf­tos ga­vy­ bos lai­vams, jos bus pluk­do­mos į Bra­zi­li­ją. Jau šian­dien vi­siems me­ tams su­for­muo­tas „Va­ka­rų konst­ ruk­ci­jų“ už­sa­ky­mų po­rtfe­lis, to­dėl įžvel­gia­me pui­kias šios veik­los au­ gi­mo ten­den­ci­jas. – Ko­kios in­ves­ti­ci­jos nu­ma­to­ mos 2013-ai­siais ir vė­les­niais me­tais? – Tu­ri­me stra­te­gi­nių in­ves­ti­ci­ jų pla­ną. Vie­nas ja­me nu­ma­ty­ tų punk­tų – „Pa­na­max“ ti­po lai­vų re­mon­tui skir­to do­ko įsi­gi­ji­mas. Šis am­bi­cin­gas pro­jek­tas yra glau­džiai su­si­jęs su Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ ta­vi­mo į inf­rast­ruk­tū­rą ga­li­my­bė­ mis. Ti­ki­mės, kad šie­met bus iš­va­ ly­tos do­kų duo­bės. Tai iš­ves­tų mus

į ki­tą „žai­di­mo ly­gą“ lai­vų re­mon­to rin­ko­je. To­kių do­kų, ku­rių ke­lia­mo­ji ga­lia ati­tin­ka du, ke­tu­ris, pen­kis ar net aš­tuo­nis tūkst. to­nų, yra daug. Ta­čiau tik pa­sta­tę di­des­nius – dau­ giau nei 27 tūkst. to­nų ke­lia­mo­sios ga­lios do­kus tap­tu­me stip­riu kon­ ku­ren­tu ne tik mū­sų kai­my­ni­nėms vals­ty­bėms. Šiuo me­tu to­kie do­kai yra tik Len­ki­jos Gdans­ko ir Lat­vi­ jos Ry­gos uos­tuo­se. Rea­liai mąs­ tant, ma­nau, kad ga­li­my­bė Mal­kų įlan­ko­je pa­sta­ty­ti nau­ją di­de­lį do­ką tu­rė­tų at­si­ras­ti apie 2015 me­tus. Taip pat tu­ri­me ke­le­tą in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų ir dėl „Va­ka­rų kro­vos“, „Va­ka­rų konst­ruk­ci­jų“ bei lai­vų re­ mon­to veik­lų ge­ri­ni­mo. Vi­sos mū­ sų pla­nuo­ja­mos in­ves­ti­ci­jos tie­sio­ giai su­si­ju­sios su ga­my­bi­nės veik­los ge­ri­ni­mu.

Nau­jo­vė: šios hid­rau­li­nės ri­tės ga­mi­na­mos naf­tos ga­vy­bos lai­vams.

Vid­man­to Ma­tu­čio ir VLG nuo­tr.

19

pirmadienis, sausio 14, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Apžavėtojas“.

Nora Roberts. „Apžavėtojas“. Paslaptingas gražuolis Lijamas Donovanas, kaip ir kiti jo giminės žmonės, pažymėtas lemties. Jam paklūsta gamtos stichijos, tačiau sielą užvaldęs nerimas nesileidžia lengvai numaldomas. Įsikūręs vaizdingoje vandenyno pakrantėje jis stengiasi priimti lemtingą sprendimą. Netikėtai jo vienatvę sudrumsčia netoliese apsigyvenusi anglų kalbos mokytoja Rovana Murai, atvykusi į nuošalią vietą išsiaiškinti, ko iš tiesų trokšta jos širdis. Lijamas supranta: norėdamas pelnyti žavios kaimynės meilę, turės atskleisti savo paslaptį. O gal ir Rovana nėra paprasta mergina?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 22 d.

Avinas Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Jautis Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. dvyniai Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys Artėja kova dėl valdžios. Jūsų privatumui neigiamos įtakos gali turėti labai emocionalus žmogus arba pati situacija. Šiuo metu vienas iš aplinkinių gali tapti artimų jūsų draugu. Liūtas Galbūt su kuo nors konfliktuosite. Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės jums išvengti nemalonumų. Mergelė Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės Neskubėkite, jeigu šiandien jums kas nors trukdo mąstyti. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Skorpionas Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia pasirinkti tinkamas temas ir problemas, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Šaulys Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Ožiaragis Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Vandenis Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias TV laidas. Žuvys Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes.

Orai

Šiandien orai bus gražūs – daugės pragiedrulių, šals. Naktį temperatū­ ra daug kur kris iki 4–9 laipsnių šal­ čio. Žymesnių kritulių nenumato­ ma. Keliai kai kur bus slidūs dėl pli­ kledžio. Pūs nestiprus šiaurės, šiau­ rės rytų vėjas. Antradienį taip pat nu­ matomi neblogi, tačiau šaltoki orai – naktį termometrai rodys 7–12 laips­ nių šalčio.

Šiandien, sausio 14 d.

–11

–7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–11

Šiauliai

Klaipėda

–12

Panevėžys

–13

Utena

–10

8.34 16.22 7.48

14-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 351 diena. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–10

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +5 Brazilija +21 Briuselis -1 Dublinas +5 Kairas +22 Keiptaunas +26 Kopenhaga –2

kokteilis Puo­das tam­sė­ja. Ką da­ry­ti? „Tru­pu­t į de­gė ne­r ū­d i­jan­č io plie­no puo­das. Pa­l i­kau už­v i­r in­t i van­de­n į ir už­mi­gau. Van­duo iš­ga­ra­vo, o puo­das stip­riai įkai­to. Taip stip­riai, kad kai nu­ kė­l iau nuo ug­nies ir pa­dė­jau in­dą ant me­d i­n io pa­dėk­lo, tai net me­d is pra­ dė­jo rūk­ti, – apie lai­min­gai pa­si­bai­gu­ sį nuo­t y­k į pa­pa­sa­ko­jo Val­de­ma­ras. – Išp­lo­v iau. Re­g is, vis­kas ge­rai. Ta­čiau ne­t ru­kus pra­dė­jo da­ry­tis įdo­mus da­ ly­kas – puo­do vi­dus po kiek­vie­no nau­ do­ji­mo vis tam­sė­ja. Tai ką, jei ir to­liau taip – tai grei­tai bus juo­das? Apsk­ri­tai, ko­k ia čia vyks­ta reak­ci­ja?“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Me­d i­kai įsi­t i­k i­nę, kad mie­gas – il­g i­na gy­ve­ni­mą.

Londonas +2 Madridas +9 Maskva –10 Minskas –16 Niujorkas +15 Oslas –9 Paryžius +3 Pekinas +1

Praha –3 Ryga –12 Roma +11 Sidnėjus +21 Talinas –2 Tel Avivas +19 Tokijas +11 Varšuva –4

Vėjas

4–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–11

–10

Marijampolė

Vilnius

–7

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-9

-7

-8

-8

6

-6

-5

-4

-4

4

-5

-4

-5

-6

4

rytoj

trečiadienį

1581 m. Ry­gos mies­tas pri­si­jun­gė prie Len­ki­jos ir Lie­tu­vos vals­ty­bės. 1690 m. Vo­k ie­t i­jo­je iš­ ras­tas mu­z i­kos inst­r u­ men­tas klar­ne­tas. 1875 m. gi­mė No­be­l io tai­kos pre­m i­jos lau­rea­ tas (1952 m.) vo­k ie­č ių mu­zi­kas ir mi­sio­nie­rius Al­bert Schweit­zer. 1898 m. mi­rė kny­gos „Ali­s a ste­buk­lų ša­ly­je“ au­to­rius Le­wis Car­roll. 1900 m. Ro­mo­je įvy­ko

Gia­co­mo Puc­ci­n i ope­ ros „Tos­ka“ prem­je­ra. 1925 m. gi­mė ja­po­nų ra­ šy­to­jas Yu­k io Mis­hi­ma, vie­š ai nu­si­ž u­dęs 1970 me­tais. 1980 m. JT Ge­ne­ra­l i­ nė Asamb­lė­ja pa­ra­g i­no kuo sku­biau iš­ves­t i iš Af­ga­nis­ta­no so­vie­tų da­ li­nius. 1990 m. so­v ie­t ų ka­r iš­ kiai su­si­do­ro­jo su de­ monst­ran­t ais Azer­bai­ dža­no sos­t i­nė­je Ba­k u:

Paukš­tis pra­mu­šė sto­gą Kark­lė­je gy­ve­nan­tis Pet­ras Bu­čys pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me su­si­dū­rė su keis­tu reiš­ki­niu – jo na­mą ta­ra­na­vo iš dan­gaus smi­gęs kor­mo­ra­nas.

Sa­vai­tės sriu­ba Pa­ti­kė­ki­te, nė­ra nie­ko ska­niau už sriu­ bą su jau­t ie­na ir per­l i­nė­m is kruo­po­ mis. Kar­tą pa­ban­dę, ją vir­si­te kiek­vie­ ną sa­vai­tę. Sriu­bai rei­k ia tik 500 g jau­tie­nos, 100 g per­l i­nių kruo­pų, 500 g bul­vių, 200 g agur­k ų, 150 g svo­g ū­nų, 150 g mor­k ų, 2 lau­ro la­pų, drus­kos ir juo­dų­jų pi­pi­r ų – pa­gal sko­n į. Jau­tie­ną su­pjaus­ty­ki­te ku­be­liais. Vir­ki­te apie va­lan­dą 1,5–2 l van­dens. Su­bė­rę per­ li­nes kruo­pas, vir­ki­te dar 30–40 min. Pa­v i­rę su­b er­k i­te ku­b e­l iais su­pjaus­ ty­tas bul­ves, pa­ke­pin­tus svo­g ū­nus ir mor­kas bei su­smul­kin­tus agur­kus. Su­ ber­k i­te prie­sko­nius ir vir­k i­te dar apie 5–10 min.

Skai­čiai skai­čiu­kai Išanks­ti­niais Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis, 2013 m. pra­džio­ je Lie­tu­vo­je gy­ve­no 2 mln. 979 tūkst. gy­ ven­to­jų. Pa­ly­gin­ti su 2012 m. pra­džia, ša­ lies gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo 28,4 tūkst. (0,9 pro­c.). Jis ma­žė­jo dėl dvie­jų prie­žas­čių: 75,9 pro­c. bend­ro su­ma­žė­ ji­mo su­da­rė nei­g ia­ma ne­to tarp­tau­t i­ nė mig­ra­ci­ja (21,6 tūkst. dau­g iau žmo­ nių emig­ra­vo, nei imig­ra­vo) ir 24,1 pro­c. – nei­gia­ma na­tū­ra­li kai­ta (mi­rė 6,8 tūkst. dau­giau žmo­nių, nei gi­mė kū­di­kių)

Links­mie­ji tirš­čiai Vi­du­r i­nė­je mo­kyk­lo­je su­ra­šė tri­mest­ ro pa­ž y­mius. Sū­nus, žvelg­da­mas ma­ mai tie­siai į akis: „Juk svar­biau­sia, kad tik bū­tu­me svei­k i. Tie­sa, ma­ma?“ Čes­ka (397 719; ar tie­sa, kad neal­ko­ho­li­nis alus – pir­mas žings­nis pri­pu­čia­mos mo­ters link?)

„Kas jam su­truk­dė, gal už­mi­go be­ skris­da­mas? Iš ry­to ant sto­go ra­do­ me ne­gy­vą kor­mo­ra­ną“, – ste­bė­jo­ si Kark­lės kai­mo gy­ven­to­jas. Vy­ras nu­stė­ro, kai ra­do nuo paukš­čio smū­gio su­dau­žy­tą sto­go čer­pę. „Jis at­si­mu­šė į dan­gą ir žu­vo. Vie­na čer­pė du­žo, bet rei­kė­jo pa­ keis­ti ir ša­lia bu­vu­sią“, – kal­bė­jo P.Bu­čys. Na­mų šei­mi­nin­kas nu­spren­dė jį per­duo­ti Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jams. Kark­lės gy­ven­to­jai ne­ga­li pa­sa­ ky­ti, ko­kiu me­tu paukš­tis ta­ra­na­vo sto­gą, nak­tį šei­ma pa­ša­li­nių gar­sų ne­gir­dė­jo. „Ne­ži­nia ko­kia čia gam­tos ano­ ma­li­ja nu­ti­ko. Ta­čiau esu gir­dė­jęs, kad spar­nuo­čiai žū­va at­si­tren­kę į pa­sta­tus. Anks­ti pa­va­sa­rį ar­ba kai mo­ko­si skrai­dy­ti jau­ni paukš­čiai, nu­tin­ka, kad jau­nik­liai žū­va at­si­ tren­kę į sta­ti­nius“, – tvir­ti­no gy­ ven­to­jas. Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­ to­jai nu­spren­dė pa­ga­min­ti kor­mo­ ra­no iš­kam­šą. „Su­pa­žin­din­si­me vai­kus su pa­ jū­ry­je gy­ve­nan­čiais paukš­čiais“, – ža­dė­jo Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gas Er­lan­das Pap­laus­kis. Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­nės sto­ties or­ni­to­lo­gas Vy­tau­tas Ju­sys ti­ki­no, jog nė­ra gir­dė­jęs nie­ko pa­na­šaus, kad paukš­tis sta­čia gal­va ner­tų į pa­sta­to sto­gą. „Ne­ga­liu to paaiš­kin­ti, keis­ti ste­ buk­lai. Gal jį jū­ri­nis ere­lis pa­me­tė? Rei­kė­tų ap­žiū­rė­ti paukš­tį, ko­kius su­žei­di­mus jis pa­ty­rė. O gal in­fark­ tas spar­nuo­tį iš­ti­ko? Bet ne­su gir­ dė­jęs, kad paukš­tis skris­da­mas nu­ mir­tų“, – ste­bė­jo­si or­ni­to­lo­gas.

žu­vo dau­giau nei 20 mi­ tin­go da­ly­vių. 1993 m. aud­ros me­t u Bal­t i­jos jū­ro­je ap­v ir­t us Len­k i­jos kel­tui žu­vo 54 juo plau­kę ke­lei­v iai ir įgu­los na­riai. 1995 m. po 25 me­tų bri­ tų ar­mi­ja nu­sto­jo pa­tru­ lia­vu­si Bel­fas­to gat­vė­se. 2011 m. Is­p a­n i­jos vy­ riau­sy­b ė le­gen­d i­n į te­ no­rą Pla­ci­do Do­m in­go ap­do­va­no­jo Me­nų or­di­ nu „Už ypa­t in­g us nuo­ pel­nus me­nui“.

teleloto

Nr. 875

2013 01 13 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 68 979 (1 x 68 979) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 16 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 9 Lt

a.aleksejunaite@kl.lt

giau pa­mie­go­jęs, ki­tą­kart sriu­bą ga­lė­tų vir­ti ki­bi­re.

Auksė, Auksius, Auksys, Auksuolė, Lelija, Lilija.

sausio 14-ąją

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Rea­ly­bė: jei Val­de­ma­ras bū­tų il­

Vardai

§§ §§ 35 27 12 56 52 24 04 18 23 55 74 60 57 21 66 17 31 46 71 28 48 67 53 20 63 61 73 39 32 16 65 47 03 58 37 §§§ 11 44 45 68 40 §§ §§§ 62 43 33 07 50 §§§ §§§ §§§ 36 70 05 08 49 Papildomi prizai: „Citroen C3“ (TV) – Vladislav Bartoševič „Renault Thalia“ – 0294688 „Renault Thalia“ – 0573056 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 7 d.) – Irena Pryšmantienė iš Palangos 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 7 d.) – Gita Klupšaitė iš Joniškio 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 7 d.) – Birutė Matažinskienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 7 d.) – Juozas Vitkauskas iš Mažeikių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 7 d.) – Zita Latiškienė iš Akmenės 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 7 d.) – Pranas Gerika iš Mažeikių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 7 d.) – Evaldas Marmokas iš Kupiškio raj. Kvietimai į TV: 023*818, 033*573, 009*461 Smū­gis: į sto­gą at­si­mu­šu­sį ir žu­vu­sį paukš­tį P.Bu­čys per­da­vė ap­lin­ko­

sau­gi­nin­kams, ku­rie pa­ga­mi­no kor­mo­ra­no iš­kam­š ą. Er­lan­do Pap­laus­kio nuo­tr.

Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.