lietuva
5p.
Naujajame Seime – trylika parlamentinių grupių, kurių interesai – nuo maldos iki moterų.
ekonomika
7p.
Jeigu bus atimti leidimai, saulės jėgainių plėtotojai valstybei grasina 500 mln. litų ieškiniais.
pasaulis
Garbingo jubiliejaus proga Kaune bus pagerbti Lietuvos fotomeno mėgėjai.
8p.
Teroristai pareiškė, kad F.Hollande‘as atvėrė pragaro vartus.
16p.
Antradienis sausio 15, 2013 Nr. 11 (19872) Kaunodiena.lt 2 Lt
Kova dėl daugiabučių – pagal naujas taisykles
Milijonai byrėjo sukčiams Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kelerius metus apsukrūs kaunie čiai krovėsi milijonus iš prekybos restauruotomis padangomis. Pa lankiomis sąlygomis Vokietijoje ir Lenkijoje įsigytas, lietuvių vis dar vertinamas, restauruotas padan gas jie parduodavo be jokių doku mentų. Nuslėpė mokesčius
Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos (FNTT) Kauno apygardos val dyba su Kauno apygardos prokuratū ra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame didelės vertės sukčiavimu ir daugiau nei 1,7 mln. litų mokesčių nuslėpi mu įtariami kauniečiai padangų prekiautojai.
3
Dienos citata „Tokiu atveju jau geriau nuskęsti iš karto kaip „Titanikui“, –
Lobis: į Kauno daugiabučius rankas tiesia ne viena verslininkų grupė.
Su primestais daugiabučių administra toriais bergždžiai kovoję gyventojai nuo šių metų gali daug lengviau nusimesti ne pageidaujamą jungą. Kauniečiai patys spręs, kam ir kiek mokėti. Administrato riai priversti kilti į kovą dėl daugiabučių. Medikų patarimai slidininkams
15p.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Kauno savivaldybės nuožiūra pa skirtą daugiabučio administratorių galima buvo pakeisti ir pernai, ta čiau šia teise kauniečiai nėra pasi naudoję. Administratoriaus nušali nimo procedūra buvo sudėtinga. Be to, nušalinus administratorių, buvo
Tomo Raginos nuotr.
galima nuo vilko užšokti ant meš kos, nes kitą pastato prižiūrėtoją ir vėl turėdavo skirti savivaldybė. Nuo šių metų administratorius skirs ne savivaldybės, o pasirinks patys žmonės. „Savivaldybės or ganizuos butų savininkų susirin kimus, kuriuose ir bus pasirenkami administratoriai penke rių metų laikotarpiui.
2
sakė Maskvos srities „Chimki“ vyr. treneris Rimas Kurtinaitis, patvirtinęs, kad ir jis, ir žaidėjai jau tris mėnesius negauna atlyginimų.
9p.
2
antradienis, sausio 15, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 0
39
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
Anglies monoksidas (CO)
0,69
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
31
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kova dėl daugiab pagal naujas taisy 1
Šalta: šiomis dienomis padaugėjo pacientų, besiskundžiančių nu
šalimais.
Artūro Morozovo nuotr.
Atšalę orai veja pas medikus Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Oro temperatūrai nukritus že miau kaip 10 laipsnių šalčio, Kau no medikai sulaukė daugiau su šalusių pacientų. Per pastarąsias tris dienas medikų pagalbos pri reikė šešiems nuo šalčio nuken tėjusiems kauniečiams. Dar vie nas žmogus pirmadienį į gydymo įstaigą pateko pavėluotai, todėl tikėtina, kad su nušalusiais kojų pirštais jam teks atsisveikinti.
Kauno miesto greitosios medici nos pagalbos stoties pamainos vy resnysis gydytojas Valerijus Mos kaliovas guodžiasi bent tuo, kad per šias dienas neužfiksuota nė vieno mirties atvejo dėl sušalimo.
Pirmadienį sulaukė me vieno paciento, kuris į mus kreipė si tik dabar, nors ga lūnes nušalo per Ka lėdas. „Sausio 11 d. gydytojų pagal bos dėl nušalusių galūnių prirei kė moteriai ir vyrui, sausio 12-ąją kreipėsi dar du vyrai, o sekmadie nį, sausio 13 dieną, – moteris“, – vardijo V.Moskaliovas. Anot gydytojo, dažniausiai me dikų pagalbos dėl nušalimų pri reikia vyresnio amžiaus žmo nėms, ypač vyrams, kurių amžius – nuo 40 iki 80 metų. „Pirmadienį sulaukėme vie no paciento, kuris į mus kreipė
si tik dabar, nors galūnes nušalo per Kalėdas. Jo kojų pirštai vi siškai pajuodę, todėl gresia netgi amputacija“, – portalui kauno diena.lt pasakojo pamainos vy resnysis gydytojas. Jo teigimu, galūnes dažniausiai nušąla asocialūs asmenys, ku rie neturi kur gyventi, piktnau džiauja alkoholiu. „Dėl alkoho lio jie nejaučia šalčio poveikio, o po to būna per vėlu pagelbėti“, – teigė V. Moskaliovas. Kauno klinikų Ryšių su vi suomene skyriaus vadovė Milda Dambrauskienė informavo, kad į Skubios pagalbos skyrių penkta dienį, sausio 11 d., buvo paguldy tas tik vienas nuo šalčio nukentė jęs žmogus. „Savaitgalį šalčio aukų nebu vo. Paslydusių ir patyrusių kaulų lūžius žmonių taip pat nesulau kėme. Daugiau atvežta nuken tėjusiųjų per avarijas, galbūt tai susiję su pablogėjusiomis eismo sąlygomis“, – sakė M.Damb rauskienė. Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos skyrius praėju sį savaitgalį naujų šalčio aukų ne sulaukė. „Nuo praėjusios savaitės pas mus gydosi keli sušalę pacientai, naujų nėra“, – sakė Kauno klini kinės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Raimundas Ku nickas. Anot traumatologo, kasmet pa sitaiko atvejų, kai nepavyksta iš gelbėti nušalusių galūnių ir tenka jas amputuoti. Žmonės dažniau siai nušąla kojų pėdas, pirštus. „Šiemet buvo keli atvejai, kai teko amputuoti kojų pirštus“, – kalbėjo R.Kunickas.
Gerbiami kauniečiai! Kviečiame į susitikimą su AB „Kauno energija“ administracijos bei Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento darbuotojais. Aptarsime aktualius šilumos ir karšto vandens tiekimo bei mokėjimų skaičiavimo klausimus. Susitikimas įvyks 2013 m. sausio 16 d. 17 val. AB „Kauno energija“ salėUžs. 1066389 je, Raudondvario pl. 86A.
Jei pas ir inktas is adm i nistratorius netiks, gy ventojai jį bet kada galės pakeisti kitu“, – aiškino Aplinkos minis terijos Statybos ir būsto depar tamento Būsto skyriaus vedėjos pavad uotojas Ram ūn as Švei kauskas. Permainos reiškia tai, kad iš dau giabučių administravimo gyve nančios bendrovės nuo šiol sieks ne savivaldybės ar jos tarnautojų, o kiekvieno konkretaus namo gy ventojų palankumo. „Iki šiol savivaldybė organizuo davo viešuosius pirkimus ir teri toriniu principu paskirdavo tą administratorių, kuris siūlyda vo pigiausias paslaugas, o dabar žmonės galės rinktis nebūtinai pigiausiai, bet geriausiai dirban tį arba gražiausiai kalbantį“, – aiškino Kauno savivaldybės Gy venamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo posky rio vedėjas Algimantas Andriule vičius.
Pyragą raiko trise
Maždaug pusė Kauno daugiabu čių glaudžiasi po daugiabučių na mų savininkų bendrijų sparnu arba yra prižiūrimi jungtinės veiklos su tarties principais. Kitai daliai dau giabučių priskirti savivaldybės pa rinkti administratoriai. Galima sakyti, kad šį pyragą yra pasidalijusios trys jėgos: „Ci ty Service“ įmonių grupei priklau sančios bendrovės, pernai privati zuota „Būsto valda“ ir savivaldybės kontroliuojamas „Kauno komuna linis ir butų ūkis“ (buvęs „Pane munės butų ūkis“). Šių bendrovių atstovai įsitikinę, kad ir toliau trijulė Kaune domi nuos, tačiau neabejoja, kad atsiras ir naujų jėgų, siekiančių atsiriekti bent menką rinkos dalį. „Žinau, kad yra įmonių, kurios jau pasiruošusios ateiti į rinką, tik laukia, kada Vyriausybė patvirtins administratorių skyrimo tvarką“, – sakė „Būsto valdos“ atstovas Jevgenijus Sakovskis.
Pagal nuo sausio 1 d. Civiliniame kodekse įsigaliojusius pakeitimus, administratorius pasirenka pa tys gyventojai, tačiau Vyriausybė dar nespėjo patvirtinti kelių svar bių dokumentų, be kurių naująją tvarką galima laikyti dar nefunk cionuojančia. Nebejojama, kad rei kiami dokumentai Vyriausybės bus patvirtinti artimiausiu metu. Tada ir paaiškės, kiek dalyvių yra pasi ruošę peštis dėl daugiabučių. Gąsdina verteivomis
J.Sakovskis pasakojo girdėjęs, kad konkurentai jau naudoja nešvarius daugiabučių gyventojų viliojimo metodus, tačiau paviešinti nesą žiningų rinkos veikėjų nesutiko. Ne tik „Būsto valda“, bet ir kiti profesionalūs patalpų administra toriai gyventojus gąsdina neatsa kingais apsišaukėliais ir rekomen duoja pirmiausia viską labai rimtai apsvarstyti ir tik po to apsispręsti, kam patikėti atsakingą namo prie žiūros darbą.
Kaip administratoriai pasidalijo Kauną
Šilainiai
Eiguliai Dainava
vilijampolė Žaliakalnis gričiupis
centras
petrašiūnai
Aleksotas
Šančiai
panemunė
„Būsto valda“ administruoja daugiabučius Aleksote (91 daugiabutis), Šančiuose (276), Žaliakalnyje (254), Gričiupyje (130) ir Eiguliuose (161). Praėjusiais metais privatizuota „Būsto valda“ yra „Vitės valdų“ įmonių grupės dalis. Jai pri klausančios bendrovės pastatų priežiūros darbus taip pat vykdo Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingoje ir Palangoje. „City Service“ įmonių grupei priklausančios trys bendrovės administruoja daugiabučius Kauno Centre (541 dau giabutis), Dainavoje (174) ir Šilainiuose (140). Dainavos daug iabučius administruojanti bendrovė „City Service“ jau prisistato „Dainavos būstu“. Centro gyventojai buvo pripratę, kad jų daug iabučius administruoja antrinė „Ci ty Service“ įmonė „Žaidas“. Nuo praėjusių metų ji prisistato „Kauno centro būstu“. Dar viena Šilainiuose besidar buojanti „City Service“ įmonė – „Namų priež iūros centras“ – jau pasikrikštijo „Šilainių būstu“. „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ administruoja daug iabučius Petrašiūnuose (100 daug iabučių), Vilijampolė je (181) ir Panemunėje (124). Anksčiau „Panemunės butų ūkiu“ vadintą savivaldybės kontroliuojamą „Kauno ko munal in į ir butų ūkį“, kaip ir „Būsto valdą“, prieš kelerius metus ket inta leist i privat izuot i, tačiau vėliau iš privat i zuojamų objektų sąrašo bendrovė buvo išbraukta.
3
antradienis, sausio 15, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
učių – kles „Anksčiau administratorius pri valėjo turėti atestuotų specialistų komandą. Dabar atestatas nebe reikalingas ir administratoriumi gali tapti bet koks gražiai pakal bėti mokantis asmuo“, – pasako jo J.Sakovskis. Žada kovoti kokybe
„Manome, kad į rinką norės atei ti apsukrūs žmonės, kurie kone už dyką žadės aukso kalnus“, – tęsė J.Sakovskis. Dabartiniai daugiabučių admi nistratoriai tikina, kad administ ravimo įkainių mažinti beveik neį manoma, tačiau neabejoja, kad maži įkainiai ir taps geriausiais masalais. „O kaip kitaip klientą pervilio ti? Manau, kad atsiras siūlančių jų tas pačias paslaugas pigiau, bet gyventojų neapgausi – neįmano ma padaryti ir gerai, ir pigiai. Kai nos Kaune jau nusistovėjo“, – tei gė „Kauno komunalinio ir butų ūkio“ direktorius Virginijus Ta mošiūnas. „Kaune įkainiai tikrai nėra di džiausi, net neatitinka rinkos kai nų, nes buvo nustatyti seniai. Ma žinti įkainius gali tik tie, kas yra numatę vogti iš gyventojų. Mes su konkurentais kovosime ne mažes nėmis kainomis, o paslaugos koky be“, – žadėjo J.Sakovskis. Mažiausiai apie naujas rinkos są lygas kalbėti norėjo „City Service“ įmonių grupės atstovai.
Administruojamo ploto dydis Adm in istr uojamų namų skaičius nėra vien intel is rod ikl is, kur į rei kia turėt i galvoje mat uojant tam tikr ų įmon ių apž ioto kąsn io dyd į. Adm in istrator ių surenkamų mo kesčių dyd is prik lauso nuo adm i nistruojamų pastatų dyd žio. Dainava – 647 tūkst. kv. m Eiguliai – 494 Šilainiai – 419 Centras – 323 Gričiupis – 294 Vilijampolė – 241 Šančiai – 182 Žaliakalnis – 147 Panemunė 117 Petrašiūnai – 96 Aleksotas – 72
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų die ną, Lietuvos valstybės vėliavos prie gyvenamųjų namų iškelti nereikalaujama, tačiau kai kurie kauniečiai norėtų, kad vėliava bū tų keliama.
„Pernai iš mūsų buvo renkami pi nigai už naujos vėliavos pirkimą, bet sekmadienį ji nebuvo iškel ta“, – pyko Panemunėje, Mažo sios gatvės daugiabutyje gyve nantis Julius Kasikauskas.
Skaičiai
405 – tiek daugiabučių administ
ruoja (0,454 mln. kv. m) „Kauno ko munalinis ir butų ūkis“. 855 – tiek daugiabučių administ
ruoja (1,389 mln. kv. m) „City Servi ce“ grupės įmonės.
„Mes dirbsime taip, kaip ir dirbo me. Daugiau neturiu ko pasakyti“, – nukirto „City Service“ komuni kacijos vadovas Vilius Mackonis. Tikisi gyventojų pasyvumo
Administratoriai save ramina, kad iki šiol daugiabučių namų savinin kų bendrijos neįkūrę arba jungtinės veiklos sutarties nesudarę kaunie čiai greičiausiai yra neorganizuo ti ir iš dabartinių administratorių glėbio bėgti neskubės. „Visos bendrovės turi tokių ad ministruojamų namų, kurių gy ventojai nėra patenkinti, tačiau labai abejoju, kad migracija bus labai aktyvi, nes mūsų gyventojai yra pasyvūs“, – įsitikinęs V.Tamo šiūnas.
palvės.
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
kv. m administruojamo ploto) Kau ne administruoja „Būsto valda“.
Kaune mažinti įkai nius gali tik tie, kas yra numatę vogti iš gyventojų.
Pastaba: J.Kasikauskas piktinosi, kad administratoriai Sausio 13-ąją prie jų daugiabučio neiškėlė tris
Tadas Širvinskas
912 – tiek daugiabučių (1,189 mln.
Jevgenijus Sakovskis:
Vėliavas kelia tik tada, kai gresia baudos
„Tok ia tik imyb ė yra, bet ne gal im a sak yt i, kad vis i nau jo adm in istrator iaus pas ir inkt i nes kubantys žmon ės yra neor gan iz uot i. Gal jiems patog iau sias tas variantas, kurį jie jau da bar tur i. Reik ia pripaž int i, kad adm in istrav im as žmon ėms at siein a pig iau nei bendr ijos val dym as. Nereik ia niek uo rūp in tis, vaikšč iot i į sus ir ink im us, nes visk ą atl ieka įstatym us iš man ant is adm in istrator ius“, – dėstė A.Andriulevičius. Jei adm in istrator iaus priž iū rim o nam o gyventojai neišreikš noro keisti administratorių, to liau gal ios sen oj i tvarka – dau giabutį bent penkerius ateinan čius met us priž iūr ės dabar tą darbą daranti bendrovė. Kol kas savivaldybės atstovai dar nežino, kokiu principu admi nistratorius bus parenkamas, jei žmonėms netiks nei dabartinis, nei joks kitas iš potencialių admi nistratorių sąrašo. Tikimasi, kad į visus klausimus atsakymai bus gauti per kelis mėnesius.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Mes to neprivalome daryti“, – pareiškė Panemunėje daugiabu čius administruojančio „Kauno komunalinio ir butų ūkio“ vado vas Virginijus Tamošiūnas. Išties Laisvės gynėjų dieną vė liavos turi būti iškeltos tik prie valstybės ir savivaldybių institu cijų ir įstaigų. Prie gyvenamųjų namų vėliavos privalo būti iškel tos tik tris dienas per metus: Lie tuvos valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Lietuvos neprik lausomybės atkūrimo dieną (Ko vo 11 d.) ir Valstybės dieną (Liepos 6 d.). Kauniečiai prie namų iškeltą
vėliavą norėtų matyti ne tik tomis dienomis, kuriomis vėliavą iškelti liepia įstatymas. „Vis dėlto Laisvės gynėjų diena nėra eilinė diena, o ir vėliavą naują turėtume turėti, tad norėtųsi, kad tokią dieną ji būtų iškelta“, – kal bėjo J.Kasikauskas. Pernai už neiškeltą vėliavą Kauno apskrities policijos komisariato pa reigūnai surašė 191 administracinio teisės pažeidimo protokolą, užper nai – 108. Už šį pažeidimą vėliavos neiškėlusios įstaigos vadovui gresia bauda nuo 30 iki 60 litų. Fiziniam asmeniui – nuo 10 iki 30 litų.
Milijonai byrėjo sukčiams Atliekant tyrimą at 1 skleista, kad Kaune re gistruotos bendrovės „Embidis“
direktorius Mindaugas Blekai tis su akcininku Dainiumi Bučmiu kelerius metus vertėsi restauruo tų automobilių padangų importu į Lietuvą iš Europos Sąjungos bend rovių. Daugiausia padangos į Lietu vą keliavo iš Vokietijos ir Lenki jos. Sukčiavimu įtariami asmenys, sunaikinę įsigijimo dokumentus ir neišrašę jokių buhalterinės ap skaitos dokumentų, pardavinėjo padangas Lietuvoje įvairiems ju ridiniams, fiziniams asmenims.
Žala: skaičiuojama, kad nesąžiningi padangų pardavėjai į biudžetą ne
sumokėjo apie 1,7 mln. litų mokesčių.
labiau buvo reikalingi tik važiuo jant iki Lietuvos sienos.
Parduodavo ir Aleksote
Pareigūnų duomenimis, „Embidis“ turėjo savo tinklą, kuriame ir reali zuodavo atsivežtas padangas. Vie ni pelningiausių taškų buvo įsikūrę Aleksoto ir automobilių turgavie tėse. Šiose vietose pirkėjams retai kada prireikia pirkimo dokumen tų. Dažnu atveju automobilių tur gavietėje parduotos padangos ne trukus išriedėdavo iš Lietuvos. Mokesčius slėpę verslininkai naudojosi ir nedidelių įmonių, prekiaujančių padangomis, pa slaugomis. Esant reikalui įmonė išrašydavo fiktyvius pardavimo dokumentus, tačiau jų vedamo je buhalterijoje atsispindėjo visai kiti skaičiai. Neabejojama, kad užsienyje pirkdami padangas įmonės vado vas ir akcininkas taip pat susitar davo jiems palankiomis sąlygomis. Užsieniečių išduoti dokumentai
Vengė reklamos
Pelningiausias periodas įmonei bu vo pavasaris ir ruduo, kai vairuo tojai keičia padangas. Restauruotų padangų pasirinkimas įmonėje taip pat buvo nemenkas. Vienos padan gos kaina svyravo nuo 40 iki 20 li tų. Gerai besisukantys verslininkai vengė reklamuotis. Jų firmos iška bos važiuojant gatve nekrisdavo į akis. Kadangi įmonėje, be direk toriaus ir akcininko, dirbo dar trys žmonės – buhalterė ir pora darbi ninkų, juodai uždirbtas pelnas nu sėsdavo dviejų žmonių kišenėse. Nustatyta, kad per kelerius me tus Kauno bendrovė iš prekybos padangomis gavo beveik 6 mln. litų pajamų. Apskaičiuota, kad į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau kaip 900 tūkst. litų pri dėtinės vertės ir ne mažiau kaip 700 tūkst. litų pelno mokesčių.
„Fotodienos“ / Karolio Kavolėlio nuotr.
Atliko 19 kratų
Atlikdami tyrimą FNTT tyrėjai, bendradarbiaudami su Vokieti jos, Lenkijos teisėsaugos institu cijų pareigūnais, atliko 19 kratų bendrovės vadovų namuose, au tomobiliuose, prekybos automo bilių padangomis vietose, taip pat pas kitus juridinius, fizinius asmenis, susijusius su šios netei sėtos veiklos vykdymu. Per kratą bendrovės direkto riaus M.Blekaičio namuose bu vo rasta ir paimta daugiau nei 800 tūkst. litų, kuriems laikinai apribota nuosavybės teisė, už draudžiant jais disponuoti. Be to, laikinai apribota ir akcininko D.Bučmio nuosavybės teisė į ne kilnojamąjį turtą. Baigta baudžiamoji byla per duota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Už įvykdytas nusikalstamas veikas direktoriui ir akcininkui gresia laisvės atė mimas iki aštuonerių metų.
4
antradienis, sausio 15, 2013
miestas
„Žalgirio“ siekis – tęsti pradėtus darbus Sėkmingiausią sezoną per daugiau nei dešimtmetį žai džiantis Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas savo ambicijų ne mažina ir kelia tikslą pirmą kartą po legendinių 1999-ųjų patek ti į Eurolygos finalo ketvertą. Ne mažesnius iššūkius 2013-aisiais Lietuvos stipriausias klubas kels ir už aikštelės ribų.
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Viltis užkopti į viršūnę
Šiemet žalgiriečiai jau tapo Euro lygos reguliariojo sezono grupės nugalėtojais ir sėkmingai pradėjo kovas „Top 16“ etape. VTB Vienin gojoje krepšinio lygoje ir Lietuvos krepšinio lygoje legendinis klubas yra tvirtas grupių lyderis. Krepši nio bendruomenė su susižavėjimu stebisi Europoje didžiausiu žiūro vų lankomumu „Žalgirio“ arenoje – į rungtynes vidutiniškai susiren ka net 14 100 žiūrovų. Ne vienas krepšinio specialis tas pažymi, kad šiemet ekipa su komplektuota ypač sėkmingai. Ko mandos branduolį sudaro Lietuvos rinktinės žaidėjai, o jiems puikiai talkina pajėgūs legionieriai. Prie darnaus patyrusių žaidėjų kolekty vo prisijungė perspektyviausi jau nieji krepšininkai, kurie jau dabar formuoja krepšinio klubo ateitį. Po viltingai nuteikusios pirmo sios sezono pusės „Žalgirio“ klubas
savo pergalių kelią trokšta pratęs ti ir šiais metais. Kauniečiai nesle pia, kad, padedant miestui, tikisi išnaudoti šansą po 14 metų per traukos vėl prasibrauti tarp ketu rių stipriausių žemyno komandų. Reikalinga injekcija
Anot klubo vadovų, ypač sėkmin gą ir iššūkių kupiną sezoną kaip nie kad reikalinga stipri ir neatidėliotina Kauno miesto finansinė parama klu bui. „Žalgirio“ klubo vadovai ir žai dėjai neslepia, kad neabejotinas ko mandos sezono tikslas – patekti į
Padedant miestui, ti kisi išnaudoti šansą po 14 metų pertrau kos vėl prasibrau ti tarp keturių stip riausių žemyno komandų.
Eurolygos finalinį ketvertą Londone. „Per savo 68 metų istoriją titu luočiausias ir stipriausias mūsų šalies krepšinio klubas visada sie jamas su Kauno miesto sportiniu, socialiniu bei ekonominiu gyveni mu. Tai du neatskiriami simboliai, jau daugelį metų kuriantys nacio nalinio pasididžiavimo jausmą, iš skirtinį miesto identitetą ir socia linių reiškinių sklaidą“, – pabrėžė klubo atstovas spaudai Almantas Kiveris. Svarbus darbų tęstinumas
Tęsdamas ilgalaikę ir strateginę klubo sportinę, socialinę ir eko nominę veiklą „Žalgiris“ 2013 m. Kauno miesto savivaldybės pra šo 10 mln. litų finansinės para mos. Anot klubo atstovų, kompe tentingų specialistų komanda yra pasirengusi pratęsti sėkmingus „Žalgirio“ socialinius, sportinius ir rinkodaros projektus. Artimiausiu metu „Žalgiris“ miesto merui Andriui Kupčinskui ir savivaldybės vadovams planuoja
Lūkesčiai: tvirtai Eurolygoje pagal žiūrovų lankomumą pirmaujančio
Kauno „Žalgirio“ tikslai 2013-aisiais – vėl sugrįžti į Senojo žemyno olimpą ir užtikrinti socialinių projektų tęstinumą. Artūro Morozovo nuotr.
pateikti strategijas. Pagal jas Spor to programai prašoma 5 mln. litų, miesto įvaizdžio kūrimo ir turizmo programai – 3 mln. litų, švietimo ir ugdymo programai – 2 mln. litų. Pasak A.Kiverio, pagal šias pro gramas bus galima suformuoti ir iš laikyti finansiškai stabilią ilgametes tradicijas puoselėjančią komandą bei ugdyti perspektyviausius Lie tuvos krepšininkus. „Žalgiris“ taip pat sieks sudaryti miesto svečiams ir kauniečiams savito, patrauklaus
miesto įvaizdį, skatinti vietinį ir tarptautinį turizmą. „Mes ne tik prašome finansinės paramos kaip sporto programos dalyviai, bet ir esame pasiryžę da lyvauti jaunimo ugdymo, mies to įvaizdžio ir turizmo programo se. Juk „Žalgirio“ klubo ilgalaikė ir strateginė veiklos piramidė visada yra paremta ir miestui naudingais ekonominiais, socialiniais bei eko nominiais veiksniais“, – dienraš čiui sakė A.Kiveris.
5
AntrADIENIS, sausio 15, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Prokurorų akiratyje – IBM milijonai
Ką dar veikti Seime, jei darbo komite tuose ir komisijose per mažai? Žinoma, reikia burti parla mentinę grupę. Jų ir naujosios kaden cijos Seime – net try lika.
Valstybės kontrolė aiškinasi su prokurorais, ar teisėtai buvo su teikta milijoninė parama vals tybės įkurtam Lietuvos tyrimų centrui, kurio bendradarbiavi mas su JAV informacijos tech nologijų milžine IBM nebuvo sėkmingas.
KD, BNS inf.
Veikla: Seimo nariai dirba ne tik plenarinių posėdžių salėje, komite
tuose ar komisijose, bet buriasi ir į parlamentines grupes.
„Fotodienos“ nuotr.
Parlamento sambūriai skatins ir vaisingumą Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Seime meldžiasi
Parlamentinės Seimo narių grupės – jau įprastas reiškinys. Ne išimtis ir naujosios kadencijos Seimas. Skir tingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai vienijasi pagal po mėgius bei juos dominančias sri tis ir buriasi į parlamentines gru pes. Dalyvavimas jose savanoriškas, taigi neįpareigojantis. Pav yzdž iui, tik inč ius parl a mentar us vien ijanč ioj e Mal dos parlamentinėje grupėje, kaip ir vais ing um u bes ir ūpin anč io je Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinėje grupėje, – 17 na rių. Maldos grupės pirmininkas konservatorius Egidijus Vareikis aiškino, kad parlamentarai kartą
per savaitę renkasi Seimo kop lytėlėje ir meldžiasi. „Koplytėlėje kasdien atverstas Šventojo Rašto dienos skaitinys. Pavyzdžiui, šią savaitę planuoja me rinktis visa grupė. Ne visi 17-a, neateina visi vienu metu. Būna ko kie keturi penki žmonės“, – aiški no E.Vareikis. Vienijasi ir moterys
Gausiausia Seime – Moterų par lamentinė grupė. Ji jungia net 28 Seimo moteris parlamentares. Šios grupės iniciatorė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė aiš kino, kad grupė pirmininkės dar neišsirinko, tad ji dar tik kuriama. „Kol kas oficialiai neprisijungė Lenkų rinkimų akcijos moterys. Ką veiksime? Mūsų tikslai – kylantys iš moters interesų: lyčių lygybė, lygios galimybės, kultūrinė socia
Šuo metu veikiančios parlamentinės grupės Bendruomenių ir pilietinės visuo
parlamentinė grupė
Dzūkijos bičiulių
parlamentinė grupė „Už šeimą“;
menės parlamentinė grupė; parlamentinė grupė;
Moterų parlamentinė grupė; Maldos parlamentinė grupė; parlamentinė grupė „Aukštaitija“; parlamentinė grupė
„Už Lietuvą be korupcijos“;
parlamentinė grupė
„Už žmogaus orumą“;
Šiaulių krašto bičiulių
parlamentinė grupė;
Vystomojo bendradarbiavimo,
„Už istorinę atmintį ir teisingumą“;
reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupė;
parlamentinė grupė
Vaiko gerovės parlamentinė gru
„Už ištikimybę priesaikai“;
pė.
linė veikla“, – aiškino M.A.Pavi lionienė. Ar nesusikirs dešiniųjų ir kairiųjų moterų interesai? „Nemanau. Jei gu mes išsirinksime septynias pa vaduotojas ir vieną pirmininkę, bus galima derinti interesus visais as pektais. Pavyzdžiui, Dalia Teišers kytė labai nori kultūrinės veiklos ir ji padarys viską, kad mes prista tytume Lietuvos kultūrą kitiems parlamentams. Čia labai plačios galimybės“, – kad priklausomybė partijai Seimo moterims nesukliu dys, neabejojo M.A.Pavilionienė. Vaikai parūpo vyrams
O pirmąsyk į Seimą patekusi social demokratė Rimantė Šalaševičiūtė, buvusi vaiko teisių kontrolierė, parlamente subūrė Vaiko gerovės parlamentinę grupę. Kairioji aiški no, kad parlamentinės grupės na riai dirba itin intensyviai. Antai da bar aiškinamasi, kaip funkcionuoja su vaiko teisėmis susiję įstatymai, kaip jie veikia praktikoje. „Norime išsiaiškinti visapusiš kai, kaip vaiko teisių apsaugos sis tema funkcionuoja. Štai šią savaitę bus posėdis, kur analizuosime įvai kinimo klausimus. Išsikvietėme de vynių institucijų atstovus, jie pa teiks mums tokią analizę“, – dėstė R.Šalaševičiūtė. Ji džiaugėsi, kad vaiko teisės rūpi ne tik Seimo moterims, bet ir vy rams. „Kažkada panašioje grupėje dirbo tik moterys, o dabar yra net 4 vyrai. Tai gerai. Vadinasi, jiems rū pi šitie klausimai“, – kalbėjo ji.
Dėl pilietybės konsultuos teismas Prezidentūros atstovai pranešė, kad Prezidentė Dalia Grybauskai tė žada kreiptis į Konstitucinį Teis mą (KT) išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.
Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griež ta, o visuomenėje vykstančios per mainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respu blikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pa taisų, ar tam būtina keisti Konsti tuciją. Prezidentė prašo išaiškinti
2011 m. birželį Ūkio ministerija bendrovei Lietuvos tyrimų cent ras numatė skirti 39 mln. litų ES paramos, tačiau jos mokėjimas įstrigo, o pati bendrovė veiklos nevykdė, jai paramą patvirtinti atsisakė ir Lietuvos verslo para mos agentūra.
2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. KT nutarimų nuos tatas ir atsakyti, ar galima tik įsta tymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po to, kai buvo atkurta Nepriklausomybė, iš vykę gyventi į kitas valstybes ir įgi ję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę. KT taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietu vos Respublikos pilietybė. Šiuo metu pagal Konstituciją ir KT doktriną dvigubos pilietybės
atvejai gali būti tik ypač retos iš imtys, o ne paplitęs reiškinys. Iš imties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus esamus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei, jeigu jie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę. Pastaruoju metu Lietuvos paso siekė ledo šokėja Jungtinių Ameri kos Valstijų pilietė Isabella Tobias, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpi nėse žaidynėse. Prezidentė išim ties I.Tobias nepritaikė. KD, BNS inf.
„Dar 2011 m. buvo atliktas audi tas, mes įžvelgėme tam tikros ri zikos. Atlikdami 2012 m. auditus Ūkio bei Švietimo ir mokslo mi nisterijose detaliau įvertinome tos sutarties vykdymą“, – BNS sa kė Valstybės kontrolės 5-ojo au dito departamento direktorė Ra sa Gabrilavičienė. Anot jos, dabar Valstybės kont rolė konsultuojasi su Generali ne prokuratūra, ar suteikiant pa ramą IBM buvo nusikalstamos veikos požymių. Abiejų ministe rijų audito išvados bus pateiktos ir premjerui Algirdui Butkevičiui. Ūkio ministrė Birutė Vėsai tė praėjusią savaitę taip pat tei gė, kad tai buvo „labai nevykusiai parengtas projektas“, į kurį IBM turėjo investuoti žinių, tačiau ne prisidėti nė litu, o Lietuva turėjo jam skirti 216 mln. litų. Ministrės teigimu, iki šiol bu vo „komercializuotas“ tik vienas patentas, o Ūkio ministerijai atsi skaityti su kreditoriais ir nuosto liams padengti reikės 18,9 mln. litų valstybės lėšų.
Smalsumas: IBM ir Lietuvos
tyrimų centro bendradarbiavi mas sukėlė įtarimų Valstybės kontrolei ir prokurorams.
„Shutterstock“ nuotr.
Tirs paramos krepšiniui tyrimą Prokurorai susidomėjo Panevė žio teisėsaugos atliekamu tyrimu dėl miesto savivaldybės ir Lietu vos krepšinio federacijos (LKF) atstovų, kaip įtariama, nusikals tamų veiksmų skiriant pinigus viešbučio renovacijai.
Generalinė prokuratūra nuspren dė patikrinti Panevėžyje atlieka mą tyrimą, kuriame dėl savival dybės lėšų panaudojimo viešbučio rekonstrukcijai sulaikytas LKF generalinis sekretorius Mindau gas Balčiūnas ir dar du asmenys. Tai vakar patvirtino prokuratūros atstovė Vilma Mažonė. Pasak jos, tokį sprendimą pro kuratūra priėmė „reaguodama į viešojoje erdvėje keliamas abe jones dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimo korupcinio pobūdžio nu sikaltimo, tiriant miesto savival dybės lėšų panaudojimą viešbu čio „Romantic“ rekonstrukcijai, teisėtumo“. Panevėžio miesto apylinkės teismas sausio 9 d. leido 20iai dienų suimti korupcija įta riamą LKF generalinį sekretorių M.Balčiūną, drauge su juo mė nesiui suimti ir Panevėžio me ro patarėjas Darius Simėnas bei viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Kuklierienė. Prokurorai teigia įtariantys, kad prieš 2011 m. Europos vyrų krep šinio čempionatą galėjo būti pa rengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės
lėšas rekonstruoti UAB „Via Uni ca“ viešbutį „Romantic“. Tarptautinės krepšinio federa cijos padalinys Europoje („FIBA Europe“) išreiškė susirūpinimą dėl arešto ir mestų kaltinimų. LKF teigė esanti šokiruota dėl pa reikštų įtarimų. KD, BNS inf.
Procesas: tyrimas dėl M.Balčiū-
no, Panevėžio valdžios ir versli ninkų paramos dalybų sudomi no Generalinę prokuratūrą.
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
6
Antradienis, sausio 15, 2013
nuomonės
Polemika su skaitytoju
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Komentaras komentarui Valentinas Beržiūnas
S
eimo pirmininko Vydo Gedvilo ko mentaras apie Lietuvos užsienio po litiką šalyje sukėlė daug diskusijų. Džiug u, kad aukšč iaus iuos e val džios sluoksn iuose pagal iau girdėt i rimtos disk usijos dėl krašto užsien io reikalų. Nors Seimo pirm in inko mint ys, pasak kai kur ių autor itet ing ų užsien io pol it ikos eksp ert ų, ginčyt inos, pat s klausimo iškėl imas – svei kintinas poz ityvus žingsnis. Problema, kad užsienio politikos klausimais Lietuvoje nevyksta jok ių reikšming ų disku sijų. Maža to, užsienio politika interpretuoja ma per siaurai, t. y. jos svarba nuvertinama. O turėtų būti priešingai. Kodėl?
Kuo svarbi užsienio politika? Lietuva neturi socioekonominių rezervų elgtis tarptautinė je arenoje neišmintingai. Krašte nėra stiprios vidaus rinkos, kad savai produkcijai pakak tų vidaus vartojimo. Gamybos pajėgumų sty gius daro šal į prik lausomą nuo importuotos iš užsien io produkcijos, taip pat ir nuo eks porto rink ų, kur, paprastai tariant, pardavus produkciją padeng iamos importo išlaidos. Gal iausiai Liet uvai svarbūs energet in iai iš tekl iai, kur iuos visus šal is importuoja iš už sienio, ir, žinoma, jų kaina. Išvada paprasta – Lietuva, kaip ir kitos mažo sios pasaulio šalys, negali sau leisti elgtis su kaimynais taip, kaip pačios nori. Būtent apie tai Seimo pirmininkas V.Gedvilas ir kalbėjo. „Su Rusija mes turime labai glaudžius ekono minius ryšius. Perkame dujas, labai daug du jų ir elektrą bei naftą. Tas bendradarbiavimas mums labai daug duoda... Nenorėčiau išskirti vienos Rusijos. Mūsų kaimynai – ir Baltarusi ja, ir Lenkija, ir Skandinavijos valstybės. Su vi sais reikia spręsti ekonomikos problemas, su visais reik ia draugaut i, naudot is kaimynais gerąja prasme, o ne užsidaryti ir nebendrau ti“, – tai ištrauka iš V.Gedvilo kalbos. Tikrai keista, kad šis iš paž iūros elementa ria log ika grįstas komentaras susilaukė tiek prieštaringų vertinimų, paremtų pasenusiais stereotipais. informacija:
G
erb. R.Alioni, aš visiškai pritariu jūsų nuomonei, kad partijos privalo iš mokti gyventi iš savo partijos narių mokesčio. Vals tybės biudžetas – tai mūsų vi sų, mokesčių mokėtojų, pinigai. Būkit malonus, praneškit kaip tai VALSTYBEI paskambinti ar ba parašyti, kad mūsų bendrų pi nigėlių partijoms nedalytų. O gal tuos pinigėlius dalija ne valstybė, bet valstybės valdytoja VYRIAU SYBĖ. Čia žinoma blogiau, nes kur vyriausybė, ten būtinai par tijos ir, žinoma, palieto pieno vi sos katės (partijos) subėga. Ir dar, mano manymu, reikėtų valstybei atkreipti dėmesį į par tijų (kaip kad UAB) pavadinimus. Prisidengdami partijų krkščio niškais, tautiniais, patriotiniais pavadinimais, kyšininkauja, ap vagia žmones ir biudžetą, gir tuokliauja, pažeidžia įstatymus ir daro dar daug įvairiausių pažei dimų, už kuriuos eilinis Lietuvos pilietis sėdėtų cypėje arba nedar bo dienomis privalėtų dirbti nau dingus darbus visuomenei.
302 250
ent kartą per metus visų mūsų akys krypsta į pa marį, kur prasideda grės mingas potvynis. Šiemet jis užklupo per pačius Naujuo sius. Apie tai, kaip vargsta te nykščiai žmonės, televizijos su ka reportažus, graudina šiapus ekrano sėdinčius žiūrovus aima nuojančių močiučių, kone skęs tančių naminių gyvulių vaizdais, rodo kariuomenę, kuri vykdo ko ne karines operacijas. Ir vis dėlto norėčiau paklausti: ar ne metas būtų vieną kartą visiems laikams išspręsti šią problemą? Kiek žmonių gyvena apsemia moje teritorijoje – apie septy nias dešimtis? Ir daug, ir nela
įdomu Kodėl neįgaliųjų draugijoje netei kiama tokio sunkaus neįgalumo asmenims paslauga, pvz., sutvar kyti dokumentus įvairiose įstai gose? Bet, matyt, kaip visada ei liniam piliečiui visur ir visada trūksta lėšų, tik neaiškiems pro jektams valstybėje kažkaip vis atsiranda lėšų.
OM Užjaučiu šį žmogų. Vaikščiojau tuos kryžiaus kelius, kai savival dybės ir Nekilnojamojo turto re gistro pridarytas nesąmones kop ti privertė gyventojus. Merijoje surinkti tokie „specialistai“, kurie net trijų sakinių įsakymo parengti iš pirmo karto negali – visa popie rių karuselė (parengimas, priėmi mas, išsiuntimas adresatui ir grą žinimas, parengimas posėdžiui, sprendimo priėmimas, sprendi mo parašymas klientui...).
Leonardo Žėbrausko pieš.
bai. Drastiškiausia būtų iškeldinti šiuos žmones prievarta, paskel bus šią teritoriją tam tikru lai kotarpiu negyvenama. Žinoma, to negalime sau leisti, juk esame teisinė valstybė. Tačiau ar tikrai yra protinga kiekvienąkart kovo ti su stichija, siųsti kariuomenės pajėgas, rizikuoti tų pačių apsem tų gyventojų sveikata? Juk net jei kuriam nors iš jų skubiai prireikia medikų pagalbos – kad ir nedide lės, reikia naudoti specialią tech niką ir t.t. Kokia tokio mediko apsilankymo kaina, nedrįstu nė skaičiuoti. Gal tuo metu dar sun kesniam ligoniui reikia pagalbos, gal – kaip visada – trūksta pinigų sveikatos apsaugos biudžete.
Ar nebūtų paprasčiau vieną kartą išspręsti užliejamų terito rijų klausimą techninėmis prie monėmis? Juk įmanoma pasta tyti kokias nors dambas, užtvaras ar panašiai. Žinoma, rizika, kad potvynis bus didesnis, nei tiki masi, kad įveiks dambas ar ko kius kitokius inžinerinius įrengi nius, visada gali likti, bet bent jau nebus žaidžiama žmonių saugu mu. Dabar atrodo, kad mes labai džiaugiamės, jog gyvendami ten, kur nei žemė rimtai dreba, nei kas mėnesį kokie uraganai siau čia, turime bent tokią vietą, kur vyksta žmogaus vaizduotę dirgi nantys reiškiniai.
Viliuke Paskaitai ir apima toks pyktis! Ko dėl tų nelaimingų valdininkų nie kas nepastato į vietą, kaip gali in validui su judėjimo negalia skir ti butą, pritaikytą sveikiesiems? Turėtų tas vaikinas paduoti tuos šunsnukius į teismą, bet supran tu, kad tai neįmanoma, nes daug kainuoja ir t. t.
ze Valdininkai yra tam, kad būtų to kia Demokratija, kokią šiandien turim, mielieji tautiečiai!
Rasa Vakarienė
Ne-žmonės
Neeilinė sausio diena
N
uo 1991 m. sausio 13-oji nėra tik eilinė diena. Jau dvidešimt dvejus metus minime šią die ną: išvakarėse deginame laužus, renkamės prie objektų, kuriuos taip įnirtingai stengėsi užimti tuometės sovietų armijos kariai. Tiesa, man tos nakties įvykius padeda įsivaizduoti tik pasako jimai ir dokumentiniai filmai. Vieną iš tokių filmų teko pažiū rėti šiemet minint Sausio 13-ąją „Romuvos“ kino teatre – Algio
Kuzmicko režisuotą kino juostą „Nežinomi didvyriai“. Į salę prisirinko nemažai žmonių, smagu buvo maty ti, kad atėjo nemažai jaunimo, nors didžioji dalis auditorijos buvo senoliai. Tiesa, filmas ro dytas nemokamai, tai turbūt ir paskatino ateiti daugiau žmo nių. Filmas apie didvyrius, kurie savo kūnais gynė ne tik svarbius pastatus, bet ir kitus gynėjus, apie žmones, kurie nukentėjo nuo sovietų karių, bet liko gyvi
Baisu net ir skaityti – juk matyti, kad žmogus vargšas, likimo nu skriaustas, tai valdininkai dar, taip sakant, „dakala“ jį. Ar jie, sėdėdami tose šiltose vietose, visai sužvėrė ja, regėjimas prastas pasidaro, kad nemato, koks žmogus kreipiasi į juos, ar neperskaito gydytojų pa žymų, kad žmogus visiškos nega lios pakirstas? Čia jau ne tik apie nedemokratiškus santykius reikia kalbėti – apie nehumaniškus.
ir pasidalijo savo atsiminimais apie tų dienų įvykius. Pasakoji mai privertė ne vieną salėje sė dėjusįjį nubraukti ašarą, o pasi baigus filmui – pasidalyti savo atsiminimais. Filmas baigiasi žodžiais, kurie privertė susimąstyti ir pagalvo ti: „Lietuvi, apgink savo Tėvy nę“. Atrodo jau praėjo daugiau nei dvidešimt metų nuo tos dienos, bet padėka laisvės gy nėjams kasmet vis stiprėja.
Gedas Ne pirmas kartas, kai sotus alka no neužjaučia!
Linas Šablinskas
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Nuomonės
(Ne)išsprendžiama problema
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
D
ienrašč io publ ikac i ja „Kauno valdininkai tėškė antausį neįgalia jam“ nepaliko abejin gų portalo www.kaunodiena.lt skaitytojų.
D.Jonas
B
Norėtųsi pasidžiaugti, kad aukščiausiuose val džios sluoksniuose paga liau girdėti rimtos disku sijos dėl krašto užsienio politikos.
Svarbiau žmogus ar įstatymai?
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antradIENIS, sausio 15, 2013
OMX Vilnius
–0,24 %
7
OMX Riga
–0,82 %
+0,13 %
Augimas – didžiausias Lietuvos pramonė pernai lapkritį antrą mė nesį iš eilės fiksavo didžiausią metinį augi mą tarp 27-ių ES šalių. Didžiausias augimas Lietuvoje registruojamas penktą mėnesį iš eilės. Pramonės produkcijos apimtis lapkri tį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų mėnesiu, išaugo 8,9 proc. Visos Europos pramonė smuko: ES šalių produkcijos augimas bend rai sumažėjo 3,3 proc., didžiausias smuki mas buvo Italijoje – 7,6 proc.
proc. daugiau butų Lietuvoje parduota pernai, palyginti su 2011 m.
ekonomika
OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9682 DB svaras sterlingų 1 4,1649 JAV doleris 1 2,5809 Kanados doleris 1 2,6231 Latvijos latas 1 4,9522 Lenkijos zlotas 10 8,3829 Norvegijos krona 10 4,6791 Rusijos rublis 100 8,5588 Šveicarijos frankas 1 2,8269
pokytis
–0,8650 % –0,9041 % –0,8091 % –0,8167 % –0,0666 % –0,6165 % –0,6455 % –0,7336 % –0,5033 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,78
4,67
2,50
„Vakoil“
4,75
4,66
2,51
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,00 dol. už 1 brl. 111,31 dol. už 1 brl.
Elektros kainų šuo lio dėl saulės jėgai nių plėtros išsigan dusi Energetikos ministerija jau sie kia pakeisti įstaty mus, o atsinaujinan čios energijos atsto vai dėl to grasina ieškiniais, galinčiais siekti ir pusę milijar do litų.
Skuba: saulės elektrinių statytojai gaminti elektrą turės pradėti per trumpesnį laiką, negu tikėjosi, antraip leidimai iš jų gali būti atimti.
Tomo Raginos nuotr.
Saulės elektrinėms saulė jau leidžiasi Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
rių bendra suma siektų 500 mln. li tų“, – teigė R.Karoblis.
Nori atimti leidimus
Pažeidžia žmonių teises
Ruošiamos Atsinaujinančių ištek lių energetikos įstatymo pataisos numatytų, kad iki kovo 1-osios visi naujųjų elektrinių savininkai turi kreiptis dėl elektros gamybos lei dimų. Iki nustatytos datos naujose elektrinėse gaminti elektros ener gijos nepradėję verslininkai lik tų be nieko – anksčiau nustatytu tarifu iš jų elektros žadama nesu pirkti. Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos vadovas Rim vydas Karoblis teigė, kad versli ninkai nėra prieš įstatymo pakei timus. Didesnį nerimą jiems kelia tai, kad viskas vyksta skubotai ir neatsižvelgiama į skirtingų insti tucijų pastabas. „Visas elektrinės instaliacijos procesas užtrunka apie 32 savaites. Mes dabar turime apie 7 savaites. Neįmanoma spėti. Valstybė rizi kuoja būti užversta ieškiniais, ku
Pasak advokatų profesinės bend rijos „Adlex“ advokato padėjėjo Manto Gerdauskio, įstatymų kei timas pažeidžia teisėtus investuo tojų lūkesčius, nes jie leidimus ga vo vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais. „Kodėl turėtų prarasti leidimus? Jokių reikalavimų ūkio subjektai nepažeidė, leidimus gavo taip, kaip reikalavo įstatymo leidėjas. Jau da bar žmonės skambina ir klausia, ar gali valstybė vieną dieną skatinti, o kitą – elgtis priešingai. Ar gali valstybė keisti savo pažadus? Kaip teisininkas sakau, kad negali“, – kalbėjo M.Gerdauskis. Problema dėl saulės elektrinių gaminamos elektros energijos su pirkimo iškilo, kai buvo suskai čiuota, kad jeigu būtų pastatytos visos elektrinės, kurioms suteik ti leidimai, elektrai iš jų supirkti papildomai prireiktų apie 70–80
mln. litų. Tuomet galutinė elekt ros kaina už kilovatvalandę varto tojams galėtų padidėti iki 5 centų.
Mantas Gerdauskis:
Kodėl jie turėtų pra rasti leidimus? Juk jo kių reikalavimų ūkio subjektai nepažeidė. Aukso gysl ą užuod ę spek u liantai paraiškomis statyti saulės elektrines valstybę užvertė per nai, nes padidėjo tokių elektrinių našumas, jų įranga atpigo, o su perkamos energijos tarifas nepa sikeitė.
na sumažėjo perpus. Tačiau ap skaičiuojant tarifą į tai atsižvelgti nespėta, nes jis nustatomas kartą per metus. Todėl saulės elektrinių plėtrą siūloma riboti ne atimant jau išduotus leidimus, o ekonomi nėmis priemonėmis mažinant per didelius tarifus. „Galima įvesti garantinį mokes tį – vietoj 50 litų įvesti 500 litų už kilovatą. Tada nebus, kad žmonės pasiims šimtą leidimų ir sumokės 1,5 mln. litų. Galima pelno mo kestį padidinti, jei elektrinės to kios pelningos pasidaro. Taip pat reikėjo laiku sumažinti tarifą, nes 1,44 lito tarifas atsiperka per pen kerius metus. Norint sustabdy ti šiais metais nešamas paraiškas, reikia sumažinti tarifą bent iki li to“, – sakė V.Mačiulis.
Siūlo mažinti tarifus
Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos Energetikos komiteto vadovas Vitas Mačiulis teigė, kad pernai metų pradžioje pastatyti saulės elektrinę kainavo apie 300 tūkst. litų, o po pusmečio ši kai
Keis rėmimo principus
Vis dėlto šalies Vyriausybė vakar nusprendė pritarti Atsinaujinan čių išteklių įstatymo pataisoms. Tikimasi, kad pataisas Seimas im sis svarstyti jau šiandien.
„Nusprendėme, kad teiksime projektą ypatingos skubos tvarka, bus pateikti energetikos minist ro pasiūlymai. Nes jeigu toliau bus palikta tokia netvarka, gali atsitik ti taip, kad visi žmonės mokės ne mažas sumas pinigų dėl elektros energijos kainos padidėjimo, o tai, aš manau, pažeidžia ir socialinio teisingumo principą“, – vakar sa kė premjeras Algirdas Butkevičius. Energetikos ministro Jarosla vo Neverovičiaus teigimu, tokiu žingsniu Vyriausybė siunčia sig nalą minėtiems „spekuliantams“. „Pirmas pasiūlymas yra stab dyti paraiškų priėmimą. Tie, ku rie pradėjo vystyti, galės projek tus ir užbaigti. Prašysime, kad tai įvyktų iki kovo 1 d. Tačiau tie, ku rie galės pagrįsti, kodėl nespėjo, ir objektyviai paaiškins priežastis, be to, išleis daugiau nei pusę in vesticijų projekto vertės, – jiems tas terminas galės būti pratęstas dar septyniems mėnesiams atski ru komisijos sprendimu“, – nura mino J.Neverovičius.
Jaunimo nedarbas – galvosūkis naujai Vyriausybei Prezidentė Dalia Grybauskaitė, va kar susitikusi su socialinės apsau gos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, pažėrė priekaiš tų valstybės institucijoms dėl sun kiai sprendžiamų jaunimo nedar bo problemų.
Susitikime su A.Pabedinskiene Pre zidentė daugiausia dėmesio skyrė jaunimo nedarbo problemai. Pasak jos, jaunimo nedarbas negali būti
dangstomas dėl emigracijos page rėjusia statistika, o už jaunimo įdar binimą atsakingos ministerijos turi dirbti koordinuotai. Valstybės vado vės teigimu, Lietuvos darbo biržos neveiksnumas nepateisinamas. „Lietuvos jaunimui turi būti su darytos sąlygos dirbti ir užsidirbti Tėvynėje. Darbo birža turi užsiim ti ne tik bedarbių registravimu, o realiai padėti jauniems žmonėms įsidarbinti. Kai žmonės turės dar
bo, mažės ir kitų socialinių proble mų“, – sakė Prezidentė. D.Grybauskaitė paragino mi nistrę imtis iniciatyvos, kad Vy riausybėje būtų parengta nacio nalinė strategija, kaip kovoti su jaunimo nedarbu. Taip pat, anot jos, būtina neatidėliotina darbo biržų pertvarka – kiekvienas dar bo ieškantis žmogus turi sulauk ti konkrečios pagalbos. „Tokios darbo biržos, kokios jos yra šian
dien, kai užsiimama tik bedarbių registravimu, šalies žmonėms ne reikalingos. Toks darbo biržų ne veiksnumas, pasak Prezidentės, yra nepateisinamas“, – valsty bės vadovės žodžius perdavė Daiva Ulbinaitė. Darbo biržos vadovo Vi do Šlekaičio duomenimis, 2012 m. į biržą kreipėsi apie 74 tūkst. darbo neturinčių jaunuolių, apie 40 tūkst. jų įdarbinta. Per metus neturinčio darbo jaunimo esą sumažėjo nuo 30
tūkst. iki 25 tūkst. 2011 m. jauni mo nedarbas Lietuvoje buvo vie nas didžiausių ES, tačiau 2012 m. jis sumažėjo. Naujausiais duome nimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai lapkritį siekė 24,2 proc. ir buvo 6,7 procentinio punkto ma žesnis nei 2011 m. tą pati mėnesį. ES lapkritį jis siekė 23,7 proc., arba 1,5 punkto daugiau nei prieš metus (22,2 proc.). KD, BNS inf.
8
AntrADIENIS, sausio 15, 2013
pasaulis Neketina šantažuoti
Kritika opozicijai
Apšaudė darželį
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Camero nas paneigė mėginęs šanta žuoti savo partnerius Europo je, grasindamas pasitraukimu iš ES, jeigu Londonui nebus grąžintos kai kurios galios. D.Cameronas pridūrė, kad pa sisako už Didžiosios Britanijos narystę 27 šalių bloke.
Rusijos pilietybę priėmęs Prancūzijos kino aktorius Gerard’as Depardieu opozi ciją, pasisakančią prieš prezi dentą Vladimirą Putiną, apkal tino neturint bendros progra mos. G.Depardieu taip pat iš peikė merginų grupės „Pussy Riot“ narių cerkvėje surengtą protestą prieš V.Putiną.
Rusijos Salavato miesto mi licija nukovė vyrą, kuris ap šaudė vaikų darželį ir sužeidė vieną moterį. 51 ar 52 metų vyras iš medžioklinio šautuvo kelis kartus šovė pro savo bu to langą į darželio sporto sa lę. Viena auklėtoja buvo leng vai sužeista pažirusių stik lo šukių.
Prancūzijos pre zidentas Fran çois Hollande’as nusprendė paro dyti, kad, kaip ir jo pirmtakas Ni colas Sarkozy, jis nebijo karo. Tik ar pakaks Prancū zijai parako?
Rizika: F.Hollande’as nusprendė, kad prancūzų pajėgos padės Malio vyriausybei, tačiau toks žingsnis gali brangiai kainuoti.
„Reuters“ nuotr.
Ar neatsirūgs F.Hollande’ui Malis? Operacija „Išvengti karo“
Ar operacija prieš sukilėlius Maly je prancūzų nepanardins į ilgalaikį konfliktą? Ar teroristai nesiims ker šyti? Ar islamistams Malyje sustab dyti pakaks ribotos karinės operaci jos? F.Hollande’as šiomis dienomis turi ką aptarti su savo generolais. Nuo praėjusios savaitės prancū zų „Mirage“ naikintuvai raižo Af rikos dangų. Į Malį buvo pasiųsta ir apie 550 karių, nors F.Hollande’as pabrėžė, kad prancūzų kariai sau sumos operacijose nedalyvaus. Šalies vadovas sakė, kad atsako mybę už saugumą Malyje pirmiau sia turi prisiimti Afrikos šalių ka riai. Tik ar jie sugebės? Analitikai sako, kad svarbiausia prancūzams Malyje – neįklimpti į ilgalaikes kovas. Bet ar jų galima išvengti? „Prancūzų tikslas Maly je – ribotos operacijos, kad nebūtų ilgalaikio karo, tačiau strategiškai svarbios“, – svarstė Sajjanas Go helas, saugumo ir terorizmo eks pertas iš Londono. Visgi kiti ekspertai sako, kad šir šių lizdo vien smūgiais iš oro nesu naikinsi, todėl gali prireikti ir sau sumos pajėgų, o toks karas būtų labai brangus. Be to, prancūzams reikia galvoti, kaip išlaisvinti is lamistų laikomus įkaitus. O šie jau ėmė grasinti Prancūzijai. „Prancūzijos vyriausybė atvėrė pragaro vartus visiems prancū zams. Ji pakliuvo į spąstus. Bus blogiau nei Irake, Afganistane ir Somalyje“, – pažadėjo vienas isla mistų Oumaras Ouldas Hamaha. Žvalgyba taip pat perspėjo, kad Malyje veikiantys sukilėliai geriau ginkluoti nei Afganistane, be to,
jų kontroliuojama teritorija virši ja tiek Afganistano, tiek Prancūzi jos plotą. Vienas prancūzų diplomatas prasitarė: „Tai bus labai sunki mi sija, visai ne tokia, kokias vykdėme kitose Afrikos šalyse.“
Prancūzijos vyriau sybė atvėrė praga ro vartus visiems prancūzams.
Palaiko, bet neskuba padėti
Vakarų part ner iai Prancūz ijai konkrečios pagalbos nepažadėjo, nors ir išreiškė paramą. „Mes palaikome prancūzus, jie gali pasikliauti JAV parama“, – teigė Jungtinių Valstijų oro pajėgų majoras Robertas Firmanas. Tiesa, kariškis pridūrė, kad amerikiečiai pirmiausia suteiks logistinės ir žval gybinės informacijos, galbūt pasko lins bepiločių lėktuvų. O Didžioji Britanija pasiuntė du transporto lėktuvus „Boeing C-17“. „Kelios savaitės“?
Buvusioje Prancūzijos koloni joje Malyje gyvena apie 6 tūkst. Prancūzijos pilietybę turinčių as menų. Paryžius šioje Afrikos šalyje turi ir strateginių interesų. Tačiau jis ginasi, kad tai prieš teroristus nukreipta, o ne taikos palaikymo operacija. S.Gohelas teigė: „Atrodo, Malyje vyksta talibanizacijos procesas ir jį norima skubiai sustabdyti.“
Ekspertas François Heisbourg’as pabrėžė: „Prancūzų logika tokia: draugiška šalis buvo užpulta ir pa prašė pagalbos... Jei ši šalis grius, akivaizdu, turėsime gerokai di desnę problemą.“ Prancūzijos vadovai neatskleidė, kiek truks kampanija, nors šalies diplomatijos vadovas Laurent’as Fabiusas puse lūpų užsiminė, kad kalbama apie „kelias savaites“. Ministras kartu kategoriškai pa neigė, kad operacija Malyje virs antruoju Afganistanu. „Vėliau mes veiksime kaip pastiprinimas, ta čiau nepuoselėjame planų likti il gesniam laikui“, – sakė L.Fabiusas. Pasak jo, Prancūzija nebūtų ryžusis įsiveržti, jei ne faktas, kad sukilėliai gali užimti šalies sostinę Bamaką. Kad ir kaip bus, pritardamas karinei intervencijai socialistas F.Hollande’as labai rizikuoja – jis stato į pavojų visą šalį. Be to, pre zidentas neigia tai, ką pats žadėjo, – nesielgti su Afrikos šalimis kaip su kolonijomis. Pranešdamas tautai apie karinius veiksmus Malyje F.Hollande’as bu vo atsargus. Jis pareiškė, kad gavo Jungtinių Tautų mandatą, be to, Malio vyriausybės prašymą. Visgi Rubikonas jau peržengtas. Komentatoriai Prancūzijoje jau ra šo, kad Malis F.Hollande’ui taps rakštimi. „Le Parisien“ ironizavo: „Sarkozy turėjo Libiją, Hollande’as turės Malį.“ Ironiška, tačiau per operaciją Li bijoje bent jau nežuvo nė vienas prancūzų karys, o Malyje jau pirmą konflikto dieną buvo numuštas kari nis sraigtasparnis, jo pilotas žuvo. AFP, BBC, „Reuters“, „France 24“ inf.
Faktai apie Malį Gyventojų skaičius: 15,4 mln. Kalba: oficiali kalba Malyje – pran-
cūzų, tačiau daugelis genčių atstovų kalba savo kalbomis. Ekon om ik a: Mal is – vien a skurdžiausių pasaulio valstybių, priklau som a nuo auks o kas yb os ir med vilnės eksp ort o. 2011 m. dėl ger o derliaus šalies BVP išaugo 5,4 proc. Visg i iki šiol 51 proc . šal ies gyv en tojų gyvena žemiau skurdo ribos Gamt in iai išt ekl iai: daug iaus ia
tų biudž et o įplaukų ir 15 proc . ša šioj e šal yj e išk as am a auks o. Ma lies BVP. lis – treč ioj i pag al auks o ats ar gas Afr ik os šal is po Pietų Afr ik os Korupcija: pasak „Transparency In ir Gan os. Auks o eksp ort as sud a ternational“, Malis užima 118 vietą iš ro apie 70 proc . už eksp ortą gau- 183 valstybių pagal korupcijos lygį.
Sukilėlių grupuotės Malyje Azavado išlaisvinimo nacionali
nis judėjimas (MNLA). Jį daugiausia sudaro tuaregų genties atstovai, ku rie daugiau nei 50 metų kovoja už ne priklausomos Azavado valstybės su kūrimą šiaurinėje Malio dalyje. Jiems vadovauja Mohamedas Ag Najemas. Pastaruoju metu MNLA gretas pa pildė nemažai dezertyrų iš Libijos. Sukilėliai tvirtina, kad jų pajėgas su daro apie tūkstantį karių. Islamistų judėjimas „Ansar Dine“.
Nors MNLA paskelbė, kad kovoja sa varankiškai, Malio vyriausybė tvirti na, jog islamistų sukilėlių judėjimas „Ansar Dine“ talkina MNLA sukilė liams. Judėjimo nariai siekia Malyje
įvesti šariato teisę. Judėjimui vado vauja Iyadas Ag Ghali, buvęs MNLA lyderis. Pasak analitikų, būtent I.Ag Ghali užmezgė ryšius su islamistais. Anot liudininkų, „Ansar Dine“ kovoto jai yra gerai ginkluoti ir pasirengę ko voti dykumose. Islamiškojo Magribo „Al Qaeda“
(AQIM). Analitikai teigia, kad AQIM yra atsakinga už vakariečių grobi mus šiaurinėje Afrikoje. Manoma, kad org an iz ac ij ai prik laus o apie 600 žmonių, o pagrindines AQIM pajamas sudaro už pagrobtus asme nis gautos išpirkos ir kvaišalų kontra banda. MNLA neigia, kad palaiko ry šius su AQIM.
9
antrADIENIS, sausio 15, 2013
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
„Nevėžio“ ginklai prieš „Žalgirį“ – bejėgiai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate Kauno „Žalgiris“ iškovojo septintąją pergalę – vakar Kėdainiuose 83:42 sutriuš kino „Nevėžio“ komandą. Kauniečių gretose nebuvo nuga ros traumą besigydančio Darju šo Lavrinovičiaus, sirguliuojančio Mindaugo Kuzminsko, o Mar ko Popovičiui trenerių štabas lei do pailsėti. Įpusėjus pirmajam kėliniui, „Ne vėžis“ buvo atsilikęs vos 6:8, tačiau po to pralaimėjo atkarpą 2:14. „Žal girio“ gretose blykstelėjo vidurio puolėjas Jeffas Foote’as, per dešimt minučių surinkęs 10 taškų. Antrajame kėlinyje Vytenis Lipke vičius buvo padidinęs Kauno ekipos persvarą iki 35:12, trečiajame Ibrahi mas Jaaberas – iki 55:31, ketvirtajame Oliveris Lafayette’as – iki 83:40. Žalgiriečiai diktuoja savo sąlygas ir LKL „Žvaigždžių dienos“ rinki muose – pirmąjį lyderių penketu ką sudaro vien šalies čempionų ko mandos žaidėjai.
Per dvi savaites daugiausiai balsų – 5324 – surinko „Žalgi rio“ puolėjas Tremmellas Darde nas. Jis, kaip ir Lietuvos čempionų snaiperis M.Popovičius (4049) bei gynėjas I.Jaaberas (3762), preten duoja į „Time Team“ ekipos star to penketą. Į „Lietuvių“ rinktinę kandida tuoja žalgiriečiai M.Kuzminskas (4384), Paulius Jankūnas (4285) ir Rimantas Kaukėnas (4259). Rim čiau su „Žalgirio“ krepšininkais konkuruoja tik Vilniaus „Lietu vos ryto“ lyderis Renaldas Seibu tis (3587). Įdomi kova dėl vietos „Lietuvių“ komandoje vyksta tarp brolių Dar jušo ir Kšištofo Lavrinovičių. Šiuo metu į priekį su 2897 balsais kiek įsiveržęs Darjušas, o Kšištofo są skaitoje – 2409 balsai.
Jeigu balsavimas baigtųsi šian dien, „Time Team“ ekipai vado vautų „Žalgirio“ strategas Joanas Plaza (5641), „Lietuviams“ – Vir ginijus Šeškus iš „Prienų“ klubo (3098). LKL „Žvaigždžių dienos“ balsa vimas tęsis iki vasario 4 dienos. KD inf.
Statistika „Nevėž is“–„Žalg iris“ 42:83 (8:22, 13:16, 12:17, 9:28). 1000 žiūrov ų. Re zultatyviausi žaidėjai: D.Šilinskis 12 tašk ų, T.Bishopas 11 (7 atkovoti ka muol iai)/V.Lipkev ičius 19 (7 atko vot i kamuol iai), J.Foote’as 13 (8 at kovoti kamuoliai), K.Lavrinovičius 11 (4 perimti kamuoliai).
Pasižymėjo: V.Lipkevičius su „Nevėžiu“ žaidė rezultatyviai ir sėkmin
gai kovojo dėl kamuolio.
Rusų „Titanikas“ skolingas ir R.Kurtinaičiui Paradoksali tikrovė: vieną turtin giausių Rusijos vyrų krepšinio klubų – Maskvos srities „Chimki“ – supurtė finansinė krizė. Tris mė nesius atlyginimų negaunantys Rimo Kurtinaičio auklėtiniai gra sina pradėti boikotą ir dairosi nau jų ekipų.
Koziris – solidarumas
R.Kurtinaičio teigimu, jei „Chim ki“ vadovai dar tikisi išgelbėti klu bą ir šį sezoną, padėtis privalo pa sikeisti nedelsiant. „Esame viena iš dviejų Rusi jos komandų, reprezentuojančių šalį Eurolygoje. Tai nėra vietinės reikšmės turnyras, nes pristato me Rusiją tarptautinėse varžybo se“, – kalbėjo strategas. Vakar „Chimki“ žaidė VTB Vie ningosios lygos rungtynes su Žgo leco „PGE Turow“ klubu. Po jo
Krepšininkes egzaminuos tituluoti vyrai Arvydas Sabonis ir dar keturi buvę Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjai, iškovoję Atlantos olimpi nių žaidynių bronzą, vėl susiburs į vieną komandą.
Treneris – su žaidėjais
Sausio 15-oji – diena, kai „Chim ki“ krepšininkai planavo surengti streiką, jeigu jiems nebus sumo kėtos algos. Nuo 2011-ųjų prie komandos vairo stovintis 52-ejų R.Kurtinai tis teigia palaikantis savo žaidėjus ir gyvena viltimi, kad artimiausiu metu problemos bus išspręstos. „Mano padėtis – tokia pati: tris mėnesius negaunu atlyginimo, – sakė R.Kurtinaitis. – Dėkoju žai dėjams, vis dar kovojantiems ir besitreniruojantiems iš visų jėgų. Charakteriai visų – rusų, ameri kiečių, kroatų – vienodi. Tai ro do, kad esame tikra komanda.“ „Chimki“ finansinis drugys pra dėjo krėsti po to, kai pasikeitė klu bo prezidentas. Rugpjūčio mėnesį vietoj Aleksejaus Bodunkovo nau juoju klubo vadovu tapo Kultūros, sporto ir turizmo ministro patarė jas Andrejus Nečajevas. Rusijos žiniasklaidos teigimu, apie klubo bankrotą kalbėti dar anksti, tačiau neabejojama, kad skandalas gali stipriai atsiliepti ekipos rezultatams.
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
nas Planiničius. Privalėtume spra gas užpildyti žaidėjais iš dublerių ekipos, tačiau tai nebūtų išeitis, nes meistriškumas gerokai ski riasi. Tokiu atveju jau geriau nu skęsti iš karto kaip „Titanikui“, – vaizdingai palygino buvęs Kauno žalgirietis. 1997 m. įkurtas „Chimki“ klubas Rusijos krepšinyje tapo galinga jė ga: septyniskart šalies vicečempio nai pernai iškovojo Europos taurę, 2009-aisiais žaidė šio turnyro fi nale, 2011-aisiais triumfavo VTB Vieningojoje lygoje, o 2008-iaisiais – Rusijos taurės varžybose. Visus 15 gyvavimo metų „Chim ki“ neturėjo ir neturi jokių stam bių rėmėjų, finansinė gerovė visiš kai priklausė nuo įplaukų į regiono biudžetą. Šį sezoną klubo reik mėms buvo numatyta 750 mln. rublių.
Sausio 27-ąją Prienuose vyksian čioms Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) „Žvaigždžių dienos“ rungtynėms su LMKL rinktine vy rų ekipai su A.Saboniu rengiasi at stovauti 1996 m. olimpiadoje da lyvavę Saulius Štombergas, Tomas Pačėsas, Eurelijus Žukauskas ir Mindaugas Žukauskas. Į aikštę taip pat išbėgs 2000 m. Sidnėjaus olimpiados bronzos medalių laimėtojai Ramūnas Šiš kauskas ir Tomas Masiulis, 2003 m. Europos čempionas Virginijus Praškevičius, o komandai vado vaus 1999 m. Eurolygos čempio nas Darius Maskoliūnas. Mačui su tituluotais varžovais į LMKL rinktinę pakviestos Iveta Šal kauskė ir Rasa ŽemantauskaitėMatlašaitienė (abi – Kauno rajono „Hoptrans-Sirenos“), Laura Svary tė ir Jolanta Marmienė (abi – Kauno „Aistės-LSU“), Mantė Kvedaravi čiūtė ir Vita Kuktienė (abi – Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“), Gabrielė Gutkauskaitė ir Eglė Šikšniūtė (abi – Klaipėdos „Fortūna“), Dalia Belic kaitė (Vilniaus „Jaunieji talentai“), Sandra Baliutavičiūtė (Šiaulių „Rū ta-Universitetas“), Rita Milieškienė („Utena“) ir Laima Rickevičiūtė (Ma rijampolės „Sūduva-Mantinga“). M.Kvedaravičiūtė, G.Gutkaus kaitė ir E.Šikšniūtė yra 2008 m. Europos jaunių (iki 18 m.) čem pionės. LMKL krepšininkėms vado vaus Lietuvos rinktinės vyriausia sis treneris ir „Jaunųjų talentų“ eki pos treneris-konsultantas Algirdas Paulauskas bei „Aisčių-LSU“ stra tegas prieniškis Ričardas Maceina.
KD inf.
KD, LMKL inf.
Nuopelnai: treniruojami R.Kurtinaičio, „Chimki“ krepšininkai pernai iškovojo Europos taurę.
buvo planuojamas komandos su sirinkimas. „Tikrai žaisime ir su Tel Avi vo „Maccabi Electra“ penktadie nį. Tai yra Eurolyga, o mūsų boi kotas pakenktų visam Rusijos krepšiniui. Vis dėlto mačas sausio 21-ąją su Krasnojarsko „Jenisej“ gali ir neįvykti“, – tvirtino vienas „Chimki“ ir Rusijos rinktinės ly derių Vitalijus Fridzonas.
Mano padėtis – tokia pati: tris mėne sius negaunu atlygi nimo. Vidurio puolėjas Krešimiras Lončaras Kroatijos žurnalistams užsiminė, kad jeigu po pirmadie nio rungtynių klubo vadovai nepa
sakys, kada bus išmokėti atlygini mai, žaidėjai nustos treniruotis. „Tai – tiesa. Esame draugiška komanda, kaip nuspręs dauguma, taip ir bus. Palauksime pirmadie nio vakaro, po to žiūrėsime“, – patvirtino V.Fridzonas. Dubleriai – ne išeitis
Šį sezoną „Chimki“ kovoja trijuo se frontuose – Eurolygoje, Rusi jos čempionate ir VTB Vieningo joje lygoje. R.Kurtinaitis prasitarė, kad jam nebūtų sunku susirasti naują darbdavį, tačiau šį sezoną jis no rėtų užbaigti su „Chimki“. „Gerbiu krepšininkų sprendi mą. Po pirmojo Eurolygos „Top 16“ etapo žaidėjai galės persikelti į kitas ekipas. Įsivaizduokime si tuaciją, jei žaistume išvykoje su „Barcelona Regal“, kurios marš kinėlius vilkėtų mus palikęs Zora
AFP nuotr.
10
antradienis, sausio 15, 2013
15p.
Ir lietuviai serga slidinėjimo karštlige.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Iš skausmo verkęs vyras šiuolaik Norėjęs būti stiprus ir sveikas prisišaukė beprotišką skausmą. Jį malšinančio sti muliatoriaus implantacijos operaciją pir mieji Baltijos šalyse atlikę Kauno klini kų neurochirurgai tvirtina, kad tai buvo vienintelis būdas žmogų išvaduoti iš sun kios negalios, bet jis tai turėjo išsikovoti. Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Verkdavo kaip vaikas
„Palyginti su tuo, kaip buvo, gali ma sakyti, kad jaučiuosi gerai“, – po unikalios pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos stuburo operacijos sako Kauno klinikų neurochirurgų pacientas Liudas Palanskis. Šiandien jis šypsosi, bet nesidro vi pasakoti, kaip dar visai neseniai verkdavo lyg mažas vaikas, negavęs trokštamo žaislo ar saldainio. „Žmonės klausdavo, kas man yra: ar mirė kas, ar kokia nelaimė atsitiko“, – sako Liudas ir nenei gia, kad turėjo keistai atrodyti ver kiantis 52-ejų vyras. Nepakeliamo skausmo priepuo liai jį ištikdavo netikėtai bet kur ir bet kada, kartais nuo mažiausio kryptelėjimo. Su nedideliais per trūkiais kankino beveik penkerius metus. Dabar Liudas į pasaulį žvelgia plačiai atmerktomis akimis, nes skausmas sumažėjęs perpus ir ne bereikia gerti stipriausių skausmo malšinamųjų vaistų. Ligonis vi liasi, kad operaciją atlikę ir imp lantuoto stimuliatoriaus veiki mą koreguojantys Kauno klinikų neurochirurgai pasieks dar geres nį efektą. L.Palanskiui į stuburo skausmo židinį įvestas elektrodas, per kurį siunčiami elektros impul sai blokuoja skausmą. Iki šios ope racijos eita netrumpai.
je įsirengę treniruoklius – norėjo me būti tvirti, palaikyti formą“, – liūdnai nusišypso Liudas. Tos štangos tapo ligos priežas timi. Liudui pradėjo skaudėti nugarą prieš penkerius metus. Iš pradžių tik pamausdavo, o kuo toliau – tuo labiau. Pradėjo ieškoti pagalbos, su sirado masažuotojų: juk sveikuolis – į polikliniką pas gydytojus nėjo. Vis dėlto jokie masažai, tempimai ir lankstymai, anot Liudo, nepadė jo. Kankinantis praėjo pusmetis. „Kai skausmas pradėjo taip kalti, kad nei miegoti, nei vaikščioti ne bebuvo įmanoma, nuėjau pas gy dytojus. Jie ištyrę pasakė: išlinkęs stuburas, kurio nebeištiesinsime ir naujo neįdėsime“, – diagnozė įsi rėžė Liudo širdin. Ne mažiau smogė ligos priežas tis. Tai – netaisyklingas sportavi mas, štangos kilnojimas. Tuo Liu das šventai tiki ir pataria visiems norintiems būti sveikiems ir stip riems, sportuoti tik specialistams prižiūrint. Dvi operacijos nepadėjo
Pastaruosius dešimt metų L.Pa lanskis dirbo socialiniu darbuo
Stuburas iškrypo nuo štangos
Atrama: 52-ejų L.Palanskis seniai susidraugavo su lazda, bet tikisi, kad po pastarosios operacijos jos ne
bereikės.
Apie skausmą ir ašaras pasakojan tis Liudas iki 45-erių buvo svei kuolių sveikuolis. „Kas rytą vartoju sėmenis, ge malus, česnakus. Gydytojai to ne pripažįsta, bet norisi padėti sau natūraliomis priemonėmis“, – sa ko vyras. Jis ne tik vasarą, bet ir žiemą, ne bodamas didžiausio šalčio, mau dydavosi Jurbarko karjero ežere, Baltijos jūroje. „Pradėjau grūdintis dar vaikys tėje, vėliau – Dainiaus Kepenio sveikatos mokykloje. Su draugais, kaimynais sportavome namo rūsy
Nuoskauda: gydytojai A.Radžiūnas
dėl naujų, pažangių darbo metodų f
11
antradienis, sausio 15, 2013
sveikata
Revizija: gydytojas neurochirurgas A.Radžiūnas L.Palanskiui implantuoto neurostimuliatoriaus parametrus kol kas tikrina kas dvi savaites. Vėliau patikrinimai retės.
kinį gydymą turėjo išsikovoti pats toju Jurbarko neįgaliųjų centre. Be kitų darbų, tekdavo sunkiai judančius į Dienos centrą atvež tus neįgalius žmones iškelti iš au tomobilio, vakarais kelionei namo įkelti, bet tai, anot Liudo, nebu vo ligos priežastis. Svoris tik aitri no jau anksčiau iškrypusio stuburo skausmą, kuris skatino ieškoti pa galbos. L.Palanskis tai darė sava rankiškai. Išsiaiškino, kad geriausi stuburo ligų specialistai – Kauno kliniko se. Atvažiavo pas juos. Čia jam bu vo paskirta operacija. „Stuburą sutvirtino šešiais varž tais, kad jis bent kiek tiesesnis būtų. Iš pradžių jaučiausi kiek geriau, bet praėjus keliems mėnesiams vėl pra dėjo skaudėti“, – pasakoja Liudas. Nesunkiai ištvėręs sudėtingą ope raciją, bet nebeįstengdamas ištver ti atsinaujinusio ir vis stiprėjančio skausmo jis vėl važiavo į Kauną. Tuomet pateko pas ligonių gar binamą specialistą Bronių Špa kauską, Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovą. „Jis atliko dar vieną operaciją. Po jos išsiuntė mane į Palangos „Liną“ reabilitacijai, bet aš ten net baseine paplaukti negalėjau“, – vis dar skaus mingą patirtį prisimena Liudas. Iš sanatorijos L.Palanskis grį žo su lazda ir jos nebepaleido. Per parą išgerdavo saujas tablečių. Pa čių stipriausių. Jų visada turėdavo kišenėje, kad ir kur eitų, kad ir kur būtų. Žmona išmoko suleisti vais tus į raumenis, nes nuo geriamų jų išsivystė stemplės opos. Jas te ko operuoti. „Keldavausi ir užmigdavau jaus damas tą skausmą. Migdomų jų vengdavau, o būdavo ir taip, kad kelias valandas pamiegi, ir vėl akys stačios“, – pasakoja Liudas ir net
sunku klausytis, kiek jis prisikentėjo. Ar nuo nemigos nekankino dep resija? „Buvo. Su ja pats kovojau, žmo na padėjo“, – atsidūsta. Kai neveiksmingi kiti būdai
Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas mokslų daktaras B.Špa kauskas žinojo, kad nugaros sme genų elektrostimuliacijos operacijos pasaulyje yra tapusios lėtinio nuga ros skausmo gydymo standartu, kai nepadeda kiti gydymo būdai.
Metodai, kai gy dymo priemonės kompensuojamos išimties tvarka, re miantis neaišku ko kiais motyvais, žei džia ir gydytojus, ir jų pacientus. Taikant neurostimuliaciją, li goniams 70–80 proc. sumažėja skausmas ir jie gali grįžti į norma lų gyvenimą. Daugumai operuotų ligonių reikia mažesnių skausmo malšinamųjų vaistų dozių arba ir visai be jų galima gyventi. „Šis mūsų pacientas atitiko vi sas indikacijas: išnaudoti visi gy dymo metodai skausmui malšinti, pats ligonis buvo nusiteikęs po zityviai naujovėms. Tebuvo vie na problema – tokie stimuliatoriai mūsų šalyje ligonių kasų nekom pensuojami“, – galimybes ir pro blemas išvardijo B.Špakauskas.
(kairėje) ir B.Špakauskas jaučiasi labai blogai, kai jie ir ligoniai turi kovoti finansavimo. Tomo Raginos nuotr.
Stuburo stimuliatoriaus kaina – 40 tūkst. litų. L.Palanskis, dirbęs socialiniu darbuotoju, santaupų nesukaupė, o pastaruoju metu dėl ligos iš viso nebegalėjo dirbti, gy veno iš neįgalumo pašalpos. Vis dėlto ligonis nenuleido ran kų, noras įveikti skausmą buvo už jį didesnis. Kauno klinikų gydyto jai parengė finansavimui gauti rei kalingą dokumentaciją. L.Palans kis pats važiavo į Valstybinę ligonių kasą, Sveikatos apsaugos ministe riją, kitas institucijas prašyti pa galbos nuo nepakeliamo skausmo. „Mane suprato tik tada, kai krei piausi į Seimo narį Bronių Paužą. Jis padėjo gauti nemokamą stimu liatorių“, – pusės metų odisėjos pabaiga džiaugiasi Liudas. Sudėtingi pritaikymo etapai
Nugaros smegenų elektrostimu liacijos elektrodo implantavimas nebuvo ypač sunkus, tačiau su dėtingas dėl savitos jos atlikimo technikos. Per operaciją ligonis turi bendrauti su neurochirurgais, pa sakyti, kada dingsta skausmas. „Giliųjų smegenų stimuliacijos operacija ligoniams, sergantiems Parkinsono liga, yra sudėtingesnė, – patikslino su B.Špakausku ligo nį operavęs gydytojas neurochirur gas Andrius Radžiūnas. – Vis dėl to ši operacija buvo visai kitokia. Ji reikalauja ypač didelio susikaupi mo, nugaros smegenų anatomijos ir neuromoduliacijos išmanymo. Šiuo atveju buvo daug darbo su elektros impulsais ir jų modifikacija.“ Kaip tokios operacijos atlieka mos, kauniečiai matė užsienio ša lyse. A.Radžiūnas turi sukaupęs didžiulę neurostimuliacijos patirtį implantuojant stimuliatorius Par kinsono ligai gydyti. Negana to, pirmajai stuburo sti muliatoriaus implantacijai kaunie čiai pasikvietė kolegą iš Suomijos Kari Sulkko. „Kai matai – viena, kai darai – kas kita“, – atsargumo nepraranda prityręs gydytojas B.Špakauskas. Neurochirurgai pasakojo, kad li goniui per odą virš stuburo smege nų įvedė elektrodą ir pradėjo jį sti muliuoti. Ligonis turėjo pasakyti, ką jaučia. „Nėra objektyvaus ligonio skaus mą matuojančio prietaiso, jis ma tuojamas pagal paciento pojūčius – remiantis žmogaus nervų sistemos anatomija, nustatomos skausmingos zonos ir nugaros smegenų dalys, per kurias skausmo impulsas pasiekia galvos smegenis. Kai pacientas pa jaučia, kad skausmo zona aptirpsta, vadinasi, tai tiksli lokalizacija pro gramuoti elektros impulsus ir mal šinti kankinamą skausmą“, – aiškina auksarankis gydytojas A.Radžiūnas.
Jis sako, kad lėtinis skausmas sunkiai pasiduoda malšinamas. Aparatas implantuojamas tik visiš kai įsitikinus, kad jis ligoniui tik rai padeda. „Ligoniui pirmajame etape imp lantuotas nugaros smegenų elekt rodas ir prijungtas kūno išorėje esantis stimuliatorius. Tik po dvie jų savaičių stimuliacijos ir pastebi mai sumažėjus skausmui, žemiau juosmens po oda implantuotas pats stimuliatorius. Jis turi akumuliato rių, kuris teikia elektros energiją“, – technines subtilybes atskleidė gydytojas A.Radžiūnas. Visi ligoniai yra lygūs
Kol kas L.Palanskis turi lankytis pas gydytojus, kad patikrintų sti muliatoriaus veikimą, juolab kad elektrodas gali pasislinkti. „Pats automobilio nevairuoju, bijau rizikuoti – jeigu skausmas užspazmuos, gali ir kitam nelaimę prišaukti. Mane dabar žmona ve žioja, sėdžiu pusiau gulom, sėdy nę specialią įrengėme“, – pasiguo džia L.Palanskis. Į klausimą, kaip dabar apibūdin tų sporto ir sveikatos santykį, vyras pabrėžia, kad sportuoti sveika tik ta da, kai, jo žodžiais tariant, viską darai protingai ir specialistams prižiūrint. „O kai mes rūsyje įlindę sporta vome – negerai, – pabrėžia Liudas ir priduria, kad tokio skausmo, ko kio yra prisikentėjęs, niekam ne linkėtų. – Nežinau, koks priešas turėtų būti, kad jam linkėčiau to kį skausmą patirti.“ Gydytojas B.Špakauskas sako, kad nors nugaros skausmas vargi na nemažai žmonių, tokios stuburo operacijos, kokia atlikta L.Palans kiui, Lietuvoje per metus reikė tų maždaug dešimčiai ligonių. Tai nėra daug, tačiau metodai, kai gy dymo priemonės kompensuojamos išimties tvarka, remiantis nežinia kokiais motyvais, žeidžia ir gydy tojus, ir jų pacientus.
Patarimai, kaip išvengti skausmo Prieš pradedant sportuoti, pasi
rinkusiesiems stuburą apkraunan čią jėgos sporto šaką (sunkioji atle tika ir kt.), reikėtų pasitikrinti stu burą. Jei skauda strėnas, plaukiojimas
krūtine aukštai iškėlus galvą skaus mus gali tik sustiprinti, nes dar la biau įtempiami juosmens, nugaros raumenys. Geriau plaukti krauliu ar nugara. Nerekomenduojamos spor to šakos: tenisas, badmintonas, van dens slidės, burlenčių sportas, irkla vimas, šuoliai nuo tramplino, imty nės, kalnų slidinėjimas. Stenkitės atsikratyti antsvorio. Kasdienė avalynė neturėtų bū
ti su aukštesnėmis kaip 2–4 cm pa kulnėmis. Pasirinkite tinkamą kėdę. Ko
jos sėdint turi remtis į grindis, o ke lių sąnariai turi būti sulenkti stačiu kampu, atlošas – tvirtas ir patogus. Jei didesnę dienos dalį praleidžia te sėdėdami, jums gali padėti stu buro linkius koreguojanti priemo nė – už juosmens užkišta pagalvė lė, ritinėlis ar pleišto formos intar pas ant kėdės. Venkite ilgai dirbti pasilenkę. Jei
gu dirbant tenka ilgai būti nepato gioje padėtyje, bent kas valandą darykite trumpas pertraukėles, pa simankštinkite. Nekelkite ir neneškite labai sun
kių daiktų. Nekelkite jų ištiestomis rankomis ir sulenkta nugara (pasi lenkę), keldami sulenkite kelius ir klubus (pritūpkite), laikykite nuga rą tiesią. Miegokite ant standaus, neįdubu
sio čiužinio, pagalvė turi būti nedi delė.
12
antradienis, sausio 15, 2013
sveikata
Nėra nė vieno mediko, kuris neišg Gimimas ir mirtis – du etapai, apibrėžian tys kiekvieno žmogaus buvimą Žemė je. Jie įamžinami datomis ir jas gali pako reguoti medikai, kartais priversti gimi mą paankstinti, mirtį įstengiantys nu tolinti. Kad ir kaip būtų, kiekvieną atei nantįjį į šį pasaulį pasitinka akušeriai–gi nekologai. Dirbantieji Kauno klinikose neseniai minėjo savo Klinikos 90-metį.
Moterų patriarcho rūpestis
„90–95 proc. kaimo moterų gimdo tik kaimo bobutei padedant. Kas met Lietuvoje esti apie 70 tūkst. gimdymų, miršta ne mažiau kaip 1 000 moterų gimdymo metu ar ba vėliau dėl gimdymo komplika cijų. Ir šiais Vytauto Didžiojo jubi liejiniais metais galima pasakyti, kad Lietuvos žemėje per 600 metų įvyko daug atmainų, tik vienas da lykas be atmainos paliko, būtent ta pati kaip senovėje gimdančiosioms bobučių pagalba Lietuvos kaime“, – 1930 m. vykusioje pirmojoje Lie tuvos motinoms ir vaikams apsau goti skirtoje konferencijoje kalbėjo profesorius Pranas Mažylis.
Daroma viskas, kad neišnešioti naujagi miai augtų kuo svei kesni, o svarbiausia – jie nepasmerkiami žūti. Jis ne tik vienas kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje, 1926 m. šiuo metodu pradėjęs gelbėti nuo mir ties per komplikuotus gimdymus nukraujavusias moteris. Dar anks čiau, 1922 m., P.Mažylio rūpesčiu Kaune įkurta akušerių mokykla, Lietuvos universitete – Akušerijos ir ginekologijos katedra. Šios institucijos – Lietuvos svei katos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos klini kos kertinis akmuo, atsparos taš kas praėjusių metų pabaigoje mi nėtam šios Klinikos 90-mečiui. Saugumo ir kokybės indeksas
Toks amžius žmogui – solidus. Gy dymo įstaigai – taip pat, juolab kad nuveikta labai daug. Iš dalies lietuvės pretenduoja grįžti į pradinį tašką – pastaruo ju metu vis daugiau moterų nori gimdyti namuose. Tikslas – natū ralumas. Dėl jo Akušerijos ir gine kologijos klinikoje gimdyti sukurta namų aplinka, sveikoms moterims savarankiškai padeda profesiona lios akušerės – profesijos, tarnau jančios motinystei, atstovės. „Moters ir vaiko sveikatai iš saugoti labai svarbus komandinis darbas. Tai – saugumo ir kokybės indeksas“, – darbo metodus, kai pacientėms prireikia medikų pa galbos, akcentuoja Akušerijos ir gi nekologijos klinikos vadovė profe sorė Rūta Nadišauskienė.
Šioje klinikoje gydomos pačios sunkiausios moterų ligos, į ją siun čiamos gimdyvės, jei joms ar vai siui iškyla pavojus, iš visos Lietu vos. Galimybės suteikti maksimalią pagalbą, išgelbėti moters ir vai siaus, naujagimio gyvybę, jei jai iškilo grėsmė, čia sukauptos per ilgus dešimtmečius, mokytojų pa tirtį perduodant mokiniams, ją pe rimant iš pasaulio mokslo ir pra ktikos lobynų. Mokslu paremti standartai
„Mūsų tikslas – kurti sistemą ir įrankius, kad būtume pasirengę bet kuriuo paros metu ir labai kokybiš kai, be klaidų suteikti pagalbą. Vi sas pasaulis – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Pasaulio aku šerių ir ginekologų draugija seniai suprato, kad didžiosios problemos prasideda ten, kur nėra gerai vei kiančios sistemos. Ir įgūdžių, ku riuos būtina sukaupti, mokan tis ant simuliatorių, manekenų“, – kolektyvo sėkmingo darbo me todus aiškina profesorė R.Nadi šauskienė. Kauno klinikų akušeriai ir gine kologai savo darbe visų pirma va dovaujasi nustatytais protokolais, algoritmais, kuriuos yra įgudę tai kyti. Tai užtikrina sėkmę, kuri itin svarbi, kai reikia skubios pagalbos. „Ją suteikus, stabilizavus ligonio gyvybines funkcijas, ieškoma ligos priežasčių, neretai priklausančių ir nuo individualių ligonio savybių“, – pabrėžia R.Nadišauskienė. Ji akcentuoja: LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika vadovau jasi mokslo įrodytomis ir nuolat atnaujinamomis žiniomis, kurios taikomos per klinikinę praktiką, tarnaujant ligoniui. Taip universi tetinėje ligoninėje dirbantys peda gogai moko būsimus medikus, ku rie, parengti LSMU, labai aukštai vertinami užsienio šalyse. Vaisius tapo pacientu
Akademinės akušerijos ir gineko logijos pradmenys buvo sukurti profesoriaus P.Mažylio. „Profesoriaus Vacio Sadausko vadovavimo klinikai laikotarpiu, aštuntajame praėjusio amžiaus de šimtmetyje, atsirado perinatologija – mokslas ne tik apie moterį moti ną, bet ir vaisių. Jis tapo pacientu“, – atkreipia dėmesį R.Nadišauskie nė. Kai kurie gimdyvių priežiū ros metodai, mažinant nukrauja vimo tikimybę, klinikoje pradė ti taikyti daug anksčiau nei kitur, netgi Jungtinėse Amerikos Valsti
jose, ir juos kaip auksinį standar tą tik daugiau kaip po 30 metų pa tvirtino PSO. Vėliau, kai klinikai vadovavo pro fesorė Vida Marija Čigriejienė, Lie tuvoje buvo sukurta perinatologijos – nėščiųjų ir gimdyvių bei naujagi mių priežiūros skirtinguose gydy mo įstaigų lygiuose sistema. Flag manu tapo Kauno klinikos. Jose ir Vilniaus universitetinėje ligoninė je buvo įkurti perinataliniai centrai, kuriuose sudarytos sąlygos išpuo selėti vos 500 gramų neišnešiotų, vos 22 savaičių naujagimių gyvybę. „Kiek tokių naujagimių išgy vendavo 1992-aisiais ir kiek dabar – nesulyginami skaičiai. Daroma viskas, kad neišnešioti naujagi miai augtų kuo sveikesni, o svar biausia – jie nepasmerkiami žū ti“, – džiaugiasi medicinos mokslų daktarė R.Nadišauskienė. Kauno klinikų akušeriai ir gine kologai savo patirtį perteikia kole goms Kazachstane, Azerbaidžane, Tadžikistane, kad ir ten gimdyvės bei naujagimiai gyventų, o ne mirtų, kaip prieš 90 metų buvo pas mus.
Profesija: Zita Zailskienė, Motinos ir vaiko slaugos tarnybos vyriausioji sp
gas eina jau 36 metai ir džiaugiasi, kad akušerės vėl dirba pagal savo paš rizikos gimdymus. Tuo didžiuojasi pačios akušerės Danguolė Kačkauskien šienė. Akušerių darbu patenkintos ir gimdyvės, jų artimieji. Po gimdymo rys patenka į palatą, kur pagrindinė jų prižiūrėtoja taip pat yra akušerė.
KD inf.
Skaičiai Praėjusiais metais Kauno kliniko
se gimdė 3 281 moteris. Gimė 3 399 naujagimiai, iš jų – 105 poros dvynių ir 7 trynukai. 574 naujagimiai gimė neišnešioti. Pernai gimdė 47 moterys, kurių
amžius – iki 18 metų. Pirmą kartą gimdė 67 moterys, vyresnės nei 35 metų amžiaus. Moterų konsultacijoje praėjusiais
metais apsilankė daugiau kaip 41 tūkst. pacienčių. Iš 3 100 ginekolo gijos stacionaro pacienčių beveik ketvirtadaliui buvo gydomas vė žys, 4 500 pacienčių buvo gydo ma Akušerijos skyriuje, sutrikus jų ar vaisiaus sveikatai. Iš 1 000 neišnešiotų naujagimių
miršta šeši. Pernai Kauno klinikose gimė 574 neišnešioti naujagimiai, mirė 14. Bendras kūdikių mirtingu mas Lietuvoje – 4,13, ir tai yra vieni geriausių rodiklių ES.
Problema: „Gimdos kaklelio vėžys – didžiausias mūsų sopulys, nepai
sant visų programų ir patikrų“, – nerimauja Onkoginekologijos sekto riaus vadovė profesorė Daiva Vaitkienė. Ji apgailestauja, kad sergamu mas šia liga tebėra didelis, ji diagnozuojama vis jaunesnėms moterims. Kodėl? „Gal dėl anksčiau pradedamo lytinio gyvenimo“, – įtaria profeso rė D.Vaitkienė. Ji pritaria, kad veiksminga profilaktika nuo gimdos kakle lio vėžio yra skiepai, kaip ir nuo kitų infekcinių ligų, bei švara. Septyneri gimdos kaklelio vėžio profilaktinės programos metai norimo efekto dar nedavė. Be šios lokalizacijos, dar labai paplitęs kiaušidžių ir gimdos vė žys. Pažanga ta, kad navikai, kad ir kur jie būtų, jau operuojami endosko pu, o tai yra tausojamoji chirurgija: nereikia atviro pjūvio, pakanka kelių centimetrų skylučių. Dar vienas skaudulys – didėjantis nėščiųjų serga mumas vėžiu. Tai vėlyvesnio gimdymo ir to, kad vis jaunesnės moterys suserga šia liga, padarinys. „Mūsų tikslas tuomet tampa vaisiaus gelbė jimas. Nėštumo metu taikomas ir chirurginis gydymas, ir chemoterapija. Tai rizikinga, bet pasirinkimo neturime. Anksčiau tai atrodė neįmanoma, o dabar daugeliu atvejų lydi sėkmė“, – pabrėžia D.Vaitkienė.
13
antradienis, sausio 15, 2013
sveikata
yventų dėl profesinės nesėkmės
Lyderė: „Nemačiau darbuotojo, kuris būtų abejingas nesėkmei. Jai iš
tikus gali šnekėti, gali tylėti, bet išgyvena, pradedant nuo slaugytojos padėjėjos iki profesoriaus. Reikia sistemos, kuri saugotų žmogų, leistų jam padaryti viską teisingai“, – sako R.Nadišauskienė, jau dešimt me tų vadovaujanti Akušerijos ir ginekologijos klinikai. Profesorė – buvu si Tarptautinės akušerių ir ginekologų federacijos tarybos Lietuvos at stovė, dabar Pasaulio sveikatos organizacijos laikinoji patarėja, buvusi Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė, dabar – vicepre zidentė. Nuo 2008 m. – Didžiosios Britanijos karališkosios akušerių gi nekologų kolegijos garbės narė, žurnalo „Lietuvos akušerija ir ginekolo gija“ vyr. redaktorė. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.
Pasikeitė: pernai renovuota Akušerijos ir ginekologijos klinika, pastaty
ta 1971 m., pelnė nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“, kurį kasmet organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija, laurea to vardą ir aukso medalį grupėje „Statyba ir statybinės medžiagos“. Rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Kaminta“. Renovuoti išorinės ar chitektūrinės pastato raiškos elementai: fasadas, cokolis, stogas, lan gai, durys, įstiklinti balkonai. Klinikoje tapo šilčiau ir jaukiau. Galimybės: Akušerijos skyriaus va
ecialistė (nuotr. dešinėje), šias parei šaukimą – savarankiškai priima mažos n ė, Dalia Badūnaitė, Bronislava Petro be komplikacijų pagimdžiusios mote
90 – tiek metų Akušerijos ir ginekologijos klinikai.
dovas docentas Vladas Gintautas, su kolegomis vizitavęs sunkią ligonę, priėjo prie išvados, kad ilgiau delsti nebegalima, nors moteriai dar ir ne laikas gimdyti. „Sunkus cukrinis dia betas paveikė inkstus, jie nebeatlieka savo funkcijų. Taigi, paspartintai bran dinsime vaisiaus plaučius ir užbaigsi me nėštumą“, – medicinos galimybes itin komplikuotu atveju pakomentavo V.Gintautas. Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vado vė Meilė Minkauskienė, gydytojai Da lia Česlavičienė, Tomas Biržietis ir kiti patyrę akušeriai–ginekologai, atrodo, netgi peržengia galimybių ribas gelbė dami motinos ir vaiko gyvybę, esant daugiavaisiam nėštumui, infekcijų, re zus faktoriaus neatitikimo sukeltoms komplikacijoms. „Planuojame pradėti vaisiaus chirurgiją įsčiose“, – dar vie ną medicinos stebuklą paminėjo do centas V.Gintautas.
Kompetencija: „Moterys, kurių sveikata kelia riziką, turi gimdyti peri
nataliniame centre. Vis dėlto, ar gimdymas normalus, paaiškėja tik jam pasibaigus“, – aiškina Gimdymo skyriaus vadovas docentas Mindau gas Kliučinskas. Jaunosioms kolegėms Daivai Misiūnaitei ir Vaidai Ja kaitytei-Stočkuvienei, studijuojančioms neonatologijos rezidentūroje, docentas aiškina, kad akušerių–ginekologų profesionalumas ir budru mas lemia, jog sveikus naujagimius pagimdo ir didelės rizikos moterys, pavyzdžiui, sergančios cukriniu diabetu ar onkologinėmis ligomis.
Narkozė: Anesteziologijos klinikos Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vadovas docentas Kęstutis Rimaitis
(dešinėje) patvirtina, kad pernai moterims buvo atlikta daugiau kaip 2 000 akušerinių ir ginekologinių ope racijų. Jas atliekant skausmui malšinti taikyta anestezija. Andriaus Aleksandravičiaus, Artūro Morozovo nuotr.
14
antradienis, sausio 15, 2013
sveikata sveikata.diena.lt/lt/naujienos
Su užsitęsusiu kosuliu juokauti nevalia Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Pastaruoju metu tenka girdėti, kad gripas į lovas guldo visą šei mą. Sergantieji sunkiai sveiksta, gydytojai netgi skiria antibiotikų. Ar tai tikrai gripas? Siaučia bakterinė superinfekcija?
„Kamuoja aukšta temperatū ra, dusulys, silpnumas. Tai tęsia si dar nuo Kalėdų. Atrodo, kad tuo pačiu virusu serga ir mano draugų šeima. Visi gydomės, bet pasveikti nepavyksta. Gal Kaune ėmė siausti neįprastas gripas?“– nerimavo 36 metų vadybininkas Vilius Juknys. Lietuvos sveikatos mokslų uni versiteto Šeimos medicinos kli nikos vadovas profesorius Leonas Valius spėjo, kad dėl kelių šeimų negalavimų kaltas ne gripo atmai nos neįprastumas. „Susirgus gripu pasveikti už tenka laikotarpio iki dešimties dienų. Liga gali komplikuotis dėl bakterinės superinfekcijos. Prik lausomai nuo organo ar jų siste mos pažeidimo, gali išsivystyti trachėjitas, bronchitas, sinusitas, encefalitas, širdies raumens užde gimas. Kai kurie vardijami baisu mai gali grėsti tik vienam iš mili jono“, – sakė L.Valius.
ną neretą sukėlėją – pneumoni jos mikoplazmos bakteriją, dėl kurios išsivysto kvėpavimo takų infekcija. „Dėl šios infekcijos gali tek ti kosėti net ir mėnesį ar dar il giau. Sergama ir mikoplazminiais bronchitais, plaučių uždegimu. Mikoplazminės infekcijos nega lima painioti su gripu, nes tai yra skirtingai gydomi susirgimai“, – įspėjo L.Valius. Mikoplazma gydoma tik anti biotikais, liaudiškos priemonės nepadės.
Bronchitas ir plaučių uždegimas
Maža, pailga, judri
Susirgus profesorius siūlė prisi minti ne tik gripą, bet ir dar vie
Fitoterapeutas iš Rusijos pataria neiš mesti sudygusių bulvių. Pasirodo, jų daigai gali pravers ti ruošiant antpilą vėžiui gydyti. Gy dytojas įsitikinęs, kad fitoterapija gali nepadėti tik keliais atvejais. „Shutterstock“ nuotr.
Kolega: sergant negalima eiti į darbo kolektyvą ir platinti virusus. „Shutterstock“ nuotr.
Gydytojas aiškina, kad mikoplaz ma, kaip ir gripu, dažniausiai pa
sireiškia šaltuoju metų laiku, ta čiau pasitaiko ir vasarą. Plinta taip pat kaip ir gripas – lengviau sia užsikrėsti kolektyvuose. „Mikoplazmos infekcija pasi reiškia kaip užsitęsęs kosulys. Li gonis gali jausti silpnumą, nuo vargį, daugiau prakaituoja. Ligai tęsiantis gali pakilti temperatū ra, sumažėti apetitas“, – vardi jo L.Valius. Jeigu pradėjus kosėti būklė po kelių dienų negerėja, visuomet reikia kreiptis į gydytoją. Mikoplazminę kvėpavimo ta kų infekciją sukelia pneumonijos mikoplazma – maža, pailga, jud ri bakterija, sukelianti kvėpavimo organų gleivinės pažeidimą.
Vaistai atbaido šalutiniu poveikiu Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Vietoj antibiotikų – augalai
Rinktis cheminius preparatus ar vaistažoles? Kai kurie ligos paveik ti žmonės linksta į kraštutinumus ir vietoj tradicinio gydymo renka si tik žoleles. Rusijos gamtos mokslų akade mijos akademiko, gydytojo ir fito terapeuto Vladimiro Korsuno toks žmonių pasirinkimas nestebina. Gydymo įstaigose taikoma inten syvi chemoterapija ne visada duo da trokštamų rezultatų ir sukelia šalutinių efektų.
Per savaitę – dvigubai daugiau sergančiųjų gripu Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenimis, antrąją metų sa vaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršut in ių kvėpav imo tak ų infekci jomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje au ga ir pasiekė 77,1 atvejo iš 10 tūkst. gy ventojų per savaitę. Didžiausias ser gamumo rod ikl is reg istr uotas Prie nų rajone – 98,3 atvejo iš 10 tūkst. Ma žiausias rodiklis – Kaišiadorių rajone, siekia 43,4 atvejo. Vaikų dalis tarp vi sų sergančiųjų toliau mažėja, per sa vaitę sumažėjo iki 60 proc. iš visų su sirgusiųjų.
Gripo atvejų skaičius per savaitę pa didėjo daug iau nei du kart us, dau giausia reg istr uota Kauno mieste ir rajone bei Prienų rajone. Iš gripu su sirgusiųjų 28 proc. serga vaikai. Gri pas sudaro 3,3 proc. nuo viso serga mumo. Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKT I sumažėjo Birštono sav ival dybėje, kitose apskrit ies ter itor ijose padidėjo. Per savaitę Kauno apskrityje dėl gri
po į ligon ines kreipėsi 38 asmenys, hospit al iz uot a 12 vaik ų ir vienas suaugusysis, iš jų 1 vaikas iki 2 metų amžiaus gydomas intensyviosios te rapijos skyriuje. Palyginti su ankstesn iųjų met ų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamu mas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrity je yra didesnis. Pernai antrąją metų savaitę Kauno apskrityje rodiklis sie kė 44,3, Kauno mieste – 50,5, o Kauno rajone – 37,3 atvejo 10 tūkst. gyvento jų per savaitę.
Vladimiras Korsunas:
Fitoterapija gali pa dėti nuo visų negala vimų, išskyrus tuos atvejus, kai reikalin ga greitoji pagalba. Tad nemažai žmonių išeities ieš ko būtent tarp vaistažolių. „Cheminis preparatas žmogui gali padėti greičiau pasveikti, ta čiau toks gydymas sukelia ir dau giau šalutinių efektų“, – pridūrė fitoterapeutas. V.Korsunas pastebi, kad perša limui gydyti medikai neretai ski ria antibiotikų. Jį stebina toks po žiūris. „Kam skirti tokius stiprius vais tus, kai yra šalavijų, mėtų, ramu nėlių ir kitokių žolių? Peršalimas po savaitės ir taip praeis, o anti biotikai išderina visą žmogaus or ganizmą“, – tikino daugelio knygų ir mokslinių straipsnių autorius. Svarbiausia – poveikis
V.Korsuno teigimu, fitoterapija gali padėti nuo visų negalavimų ir net sunkių ligų, išskyrus tuos at
vejus, kai reikalinga greitoji pagal ba. Akademikas priduria, kad esa ma tam tikrų išimčių. Vaistažolių poveikis bus bevertis, jeigu žmogus netiki jų galia. Kita priežastis – ligonis tiesiog per vė lai kreipiasi pagalbos. Fitoterapeu tas Lietuvoje konsultavo pacientą, sergantį paskutinės stadijos vėžiu. „Čia jau negali būti kalbos apie išgijimą, o tik apie savijautos page rinimą ir gyvenimo pailginimą“, – paaiškino gydytojas. Pasak akademiko, gydymui vais tažolėmis sunkiau pasiduoda kai kurios ligos, pavyzdžiui, onkolo giniai susirgimai, kraujo ligos. Pa sigirsta nuomonių, kad didesnis efektas tų vaistažolių, kurios au ga kelių šimtų kilometrų spinduliu aplink gyvenamąją vietovę. V.Kor sunas pritarė, kad kai kurie vaista žolininkai palaiko tokią poziciją. Jis pats mano, kad žolės vertę labiau nulemia jos poveikis, tad nesvarbu, kokiame pasaulio krašte ji auga, – Kinijoje ar Buriatijoje. „Svarbiausia – efektas. Už ką mes mokame pinigus? Už rezulta tą. Jeigu jo nėra, tai nereikia ir vie tinių vaistažolių“, – įsitikinęs me dicinos mokslų daktaras. Pirmenybę teikia kompozicijoms
Pasak V.Korsuno, norinčiajam gy dytis vaistažolėmis būtina apie jas išmanyti. Kad būtų geresnis efek tas, jis pataria vaistažoles maišyti. Vaistažolių poveikį akademikas palygino su komandiniu darbu, kai vienas žmogus dirbdamas už visus tiesiog sutriktų, o dirbant išvien su visais – matomas akivaizdus re zultatas. Žolės viena kitą papildo, organizmui suteikdamos reikia mą poveikį. Vis dėlto fitoterapeu tas pridūrė, kad vaistažolių kom pozicijų sudarymu turėtų užsiimti tai išmanantis žmogus. Priešingu atveju vienos rūšies vaistažolė gali neutralizuoti kitos poveikį. Pašnekovo manymu, vaikams nuo mažų dienų suprantama kal ba reikėtų aiškinti apie fitoterapi ją. Geriausia būtų šias žinias pra dėti skleisti jau darželyje. „Vaikai ten piešia visokius nie kučius, o juk galėtų piešti kad ir ra munėles. Tuomet galima paaiškinti apie jų naudą. Botanikos pamokose būtų galima pasakoti apie naudin gąsias vaistažolių savybes“, – siū lo fitoterapeutas.
15
antradienis, sausio 15, 2013
sveikata
„Detoxas“: aparatas, kurį žmonės giria Pastaruoju metu medikai apie ap aratą „Detoxas“ girdi vis daugiau komplimentų iš pas juos apsilan kančių sergančių žmonių.
AND klinikos šeimos gydytoja Eg lė Galkauskienė neabejoja, kad bū tent medikai ir bendrauja daugiau sia su sergančiais žmonėmis. „Su jais kalbame apie įvairius da lykus. Kaip žmonės gyvena, koks jų gyvenimo būdas, kokias sveikatin gumo priemones išbando“, – pa sakojo gydytoja E.Galkauskienė, kuri netrukus atkreipė dėmesį, kai vienas po kito žmonės pradėjo gir ti aparatą „Detoxas“. Kas – tai? „Detoxas“ – natūralus organizmo valymo būdas, efekty viai atjauninantis organizmą, išva lantis toksinus, bakterijas, šlakus. Tai – moksliškai patvirtintas svei katingumo aparatas visai šeimai. Mokslininkai akcentuoja orga nizmo valymo būtinybę, nes žmo gus gali būti sukaupęs iki penkių kilogramų teršalų. 70 proc. toksinų žmogus gauna su maistu, 20–30 proc. – iš aplinkos.
gydytoja E.Galkauskienė. – Susi reguliuoja kraujospūdis.“ Aparate yra papildoma funkci ja su elektrodais, kuri ne tik pade da atsipalaiduoti: ant skaudamo sprando jaučiant nestiprią elekt ros stimuliaciją praeina nervų už degimo sukeltas skausmas. Procedūras aparatu „Detoxas“ efektyvu atlikti sergant peršali mo ligomis ir siautėjant virusams, nes, kai valomi toksinai, organiz mas dar daugiau dėmesio skiria imuninei sistemai stiprinti. „Kiekviena bakterija, virusas, patekęs į organizmą, išskiria tok sinus. O šis aparatas toksinus iš mūsų organizmo pašalina, todėl suaktyvinama ir sustiprėja imu Komplimentai: aparatą „De to xas“ gi rian ti gy dy to ja E.Gal kaus kie nė ninė sistema“, – aiškina gydytoja daug pui kių at si lie pi mų apie jį gir dė jo ir iš ser gan čių žmo nių. E.Galkauskienė. Moterys pastebėjo, kad po „De „Detoxas“ – protingas aparatas „Išbandę aparatą „De toxas“ toxas“ procedūrų pagražėjo, švie su penkiomis organizmo valymo žmonės jaučiasi žvalesni, ener sesnė, lygesnė tapo oda. Mat stiprumo programomis, paskirs gingesni. Tie, kuriems skaudėdavo kaupdamiesi organizme toksinai tančiomis teigiamus ir neigiamus sąnarius, po procedūrų juo vaikš turi įtakos ir įvairiems odos susi jonus, o toksinų valymo sistema to daug lengviau. Atlikę kraujo ty rgimams ar bėrimams. nepažeidžia žmogaus organizmo rimus pastebėjome teigiamų po „Kosmetika ir grožio pasaulis vientisumo ląstelių lygiu. kyčių, – aparatą „Detoxas“ gyrė ypač akcentuoja antioksidantų svar
bą kosmetikos preparatuose, nes jie sunaikina kenksmingas, odą sen dinančias ir kalogeną naikinančias medžiagas. „Detoxas“ iš aplinkos į organizmą patenkančius toksinus šalina 10 kartų efektyviau ir veiks mingiau“, – teigė E.Galkauskienė. Žmogus privalo valyti organizmą. Tik reikia pasirinkti sau priimtinus būdus, kurie padeda pasiekti maksi malų efektą. Dažnai klausiama, ko dėl reikia valyti organizmą, jei prieš 10 ar 30 metų to nedarė nei tėvai, nei seneliai? Mes privalome rupintis sa vo sveikata, nes pasikeite gyvenimo iprociai, vartojimo maisto kokybe, didmiesciuose automobiliu skaicius ir begales kitu priezasciu. „Žmogus turi eiti kartu su lai ku ir atsirinkti sau efektyviausias priemones, o rūpinimosi savimi neturėtų atidėti vėlesniam laikui. Skausmas priverčia mus veikti, bet jau tada sunku apsieiti be stiprios intervencijos“, – E.Galkauskienė. Oficialus atstovas „Detoxas“. Tel. 8 615 11 888. Išsamesnė infor macija www.detoxas.lt. Užs. 1057664
Slidinėjimo karštligė: kaip išlikti sveikam? Daugumai slidininkų – pats žie mos malonumų įkarštis. Ši pramo ga asocijuojasi su daugybe sniego, nuostabiais kalnų vaizdais ir ad renalinu, kai su vėjeliu leidiesi že myn. Ką reikėtų žinoti naujokams, kad mėgavimasis žiemos pramo gomis būtų saugus? Gali prireikti kaukės
Per atostogas vykstant slidinė ti nepakanka į kelionės krepšį įsi mesti vilnonių megztinių. Būtina specialiai slidinėti pritai kyta šilta, neperšlampama striukė ir kelnės. Jos turi būti su paaukš tintu liemeniu ir apsaugais nuo sniego. Šeimos gydytoja Ineta Marčiu kaitytė perspėja neapsirengti per šiltai.
Slidinėjant vieto vėje, kurioje šaltis siekia 20 laipsnių, pravartu užsidėti specialią slidinėji mo kaukę arba ska relę. „Slidinėjant suprakaitavus drėg ni drabužiai labai greitai kūną at šaldys, ims krėsti drebulys. Tokiu atveju drėgnus drabužius reikia ne delsiant pakeisti sausais“, – moko I.Marčiukaitytė. Kelionėje į kalnus pravers spe cialūs šilumą sulaikantys apati niai marškinėliai ir kelnės arba, jei norite sutaupyti, galite rinktis pa prastas medvilnines apatines kel nes ir marškinėlius ilgomis ranko vėmis. Su jais ne tik bus šilčiau, jie apsaugos ir nuo sušalimo. Būtinos šiltos kojinės. „Jei jos pernelyg plonos, savo pirštų galiukų nuo šalčio nebejau site jau po 15 minučių. Geriau ap simaukite kelias poras plonesnių
kojinių nei vienas storesnes“, – pataria gydytoja. Močiutės megztos pirštinės ga li neapsaugoti rankų nuo šalčio ir sniego, todėl geriau rinktis pasiū tas iš neperšlampamo audinio. Sli dinėjant vietovėje, kurioje šaltis siekia 20 laipsnių, pravartu užsi dėti specialią slidinėjimo kaukę ar ba skarelę. Tai apsaugos veidą nuo speigo. Reikia pasitepti kremu nuo saulės ir riebiu kremu, apsaugan čiu nuo šalčio.
Saugokitės traumų Nep ers ist enk it e. Pirm ą dien ą
venkite didelio fizinio krūvio, nes kalnuose padidėja kraujospūdis, suaktyvėja širdies darbas, padaž nėja kvėpavimas. Jei persistengsi te, raumenyse susidarys daugiau pieno rūgšties. Dėl to jausite dides nį nei įprastai raumenų skausmą. Padarykite apšilimą. Prieš pra
dėdami slidinėti 10–15 min. atlikite tempimo pratimus kaklo raume nims, mankštinkite kelio ir kulkš nies sąnarius. Ruošiantis į kelionę būtų pravartu kurį laiką pasportuo ti, sustiprinti savo raumenis.
Kas padės sušalus?
Ką daryti, jei vis dėlto sušalote ir rankos bei kojos ėmė dilgčioti? Pajutus šiuos simptomus, gy dytoja I.Marčiukaitytė pataria ne skubėti jų šildyti po karšto vandens srove. Taip tik dar labiau pažeisi te audinius. „Geriausia rankas ir kojas pa mirkyti kambario temperatūros vandenyje. Sušalus reikia ger ti kuo daugiau šiltų skysčių, bet ne alkoholio ir kofeino turin čių gėrimų – jie skatina kūną ati duoti šilumą, todėl poveikis bus priešingas. Vaistininkė Zita Janu šauskienė pataria su savimi pa siimti specialius šiltukus, kurie sužvarbus padės greitai sušildyti kojas ir rankas. Šalmas ir akiniai
Net ir gerai mokantieji slidinėti ar skrieti snieglente gali patirti sun kią traumą, įsirėžus kitam žiemos sporto entuziastui. Dėl šio pavo jaus grėsmės būtina saugoti galvą – slidinėti su šalmu. Slid in ėj im o akin iai nėra tik mad ingas atr ib utas. Jie apsau go akis nuo varg in anč io sniego spind es io ir kenksm ing ų ultra violetinių spindulių bei mažų le do ir sniego gabalėlių, su kuriais susiduriama dideliu greičiu lei džiant is nuo kaln o. Sniegl ent i ninkai dažnai susižeidžia rankas, todėl reikėtų pasirūpinti apsau goti riešus.
Griūkite ats arg iai. Did žiaus ia
Perspėjimas: greitis, sniegas ir saulė – tai ir malonumai, ir pavojai, ku
rių išvengiama tinkamai pasirengus.
Reikia pasiimti vaistų: nuo skausmo ir peršalimo, šaldančio tepalo, priemonių nuo uždegimo ir su
mušimo, pleistrų ir tvarsčio, riebaus kremo, kurio sudėtyje nė
ra vandens.
snieglentininkų klaida – griūvant remtis delnais į žemę. Taip ne tik patempiamos sausgyslės, bet ir lūž ta rankų kaulai. Slidininkai daro ki tą klaidą – griūdami sėdasi. Nugriu vus ir pradėjus verstis slidžių galai gali užkliūti už žemės ir skausmin gai pasukti kelį. Griūdami stenkitės susiriesti į kamuoliuką arba griūti ant šono – taip išvengsite sunkes nių sužeidimų ar patempimų.
„Shutterstock“ nuotr.
Jei pargriuvote, gydykitės šalčiu Didžiausios bėdos, kurios gali ištik ti slid inėjant: persišaldymas, nuša limai, kūno sumušimai parg riuvus ir raumenų, raiščių bei sąnar ių pa tempimai. Patyrus traumą slidinėjant pirmiau sia jos vietą reikia šaldyti – tris dienas ant skaudamos vietos dėti ledo arba
tepti šaldomuoju tepalu. Šaltis suma žins patinimą, skausmą ir uždegimą. Sužeistą vietą pravartu patepti pre paratu, kuris mažintų uždegimą, pa dėt ų gydyt i kraujosr uvas ir pat in i mus. Koją pašald žius reikėt ų šiek tiek pamankštinti – tai apsaugos nuo raumenų mėšlungio.
Dantų implantacijos ir kaulo augmentacijos meistras iš Vokietijos vėl operuos Lietuvoje.
Akcija galioja iki sausio 31 d.
Vasario 16–17 d. į Kauno odontologijos kliniką „Pro-implant“ atvyksta operuoti ir konsultuoti implantologas dr. Bernhardas Giesenhagenas – kaulo žiedo metodo autorius. Daugiau informacijos K.Donelaičio g. 14-1, Kaunas, tel. 8 634 09 687. www.odontologas.lt.
16
Antradienis, sausio 15, 2013
menas ir pramogos
Mėgėjų ruoštoje dirvoje – fotomeno daigai Lietuvos fotomeni ninkų sąjungos ini ciatyva šiandien Kaune vyks Lietu vos fotomėgėjų są jungos 80-mečio minėjimas, bus pa gerbti Lietuvos fo tografijai nusipelnę žmonės.
Tarpukario mėgėjų darbai Minint 80-met į Kauno fotografijos galer ijoje bus atidar yta jubil iejinė paroda, kurioje pateik iamos devy nių prieškario Lietuvos fotomėgė jų sąjungos nar ių Vytauto Aug us tino, Petro Babicko, Bal io Buračo, Kaz io ir Antan inos Laucių, Stepo no Kolupailos, Otto Milaševičiaus, Antano Naruševičiaus ir Medardo Vasiliausko darbai. Vis uomenė aps il ank yt i parodo je bus kviečiama nuo sausio 16 iki vasario 3 d.
Stanislovas Žvirgždas
Laukia apdovanojimai
Fotomen in inkas, fotografijos istor ijos tyr inėtojas
Veiklos pradžia
1933 m. sausio 15 d. Petras Ba bickas, Steponas Kolupaila, Ka zys Laucius, Adomas Varnas ir kiti Kaune įkūrė Lietuvos fotomėgė jų sąjungą. Tai buvo viena pirmųjų fotografų organizacijų, numačiu si plačią veiklos programą: „Telk ti visus Lietuvos fotomėgėjus ir jiems pritariančius, tobulinti mū sų fotografiją meniniu, moksliniu ir praktiniu požiūriu, taip pat propa guoti užsienyje.“ Pamažu įsibėgėjo parodų rengimas: buvo surengtos penkios, visoms pa rengti katalogai. Sąjungos nariai pra dėjo dalyvauti ne tik Lietuvos fotopa rodose, bet ir užsienyje rengiamuose fotografijos konkursuose ir salonuo se. Buvo gauti ir pirmieji tarptautiniai apdovanojimai. Svariausiu įvertinimu reikėtų laikyti aukso medalius, pelnytus 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje. „Lietuvos aidas“ publi kacijoje „Menas ir technika šiuo laikiniame gyvenime“ rašė: „1937 m. Paryžiaus parodoje už Lietuvos eksponatus paskirtos 58 premijos, jas laimėjo 46 parodos dalyviai... Už fotografij as aukso medalį gavo: L.Foto Mėgėjų Draugija, Augusti nas, Buračas, Gavėnas, Kolupaila, Milaševičius, Naruševičius, Babic kas, Orentas ir Skrinskas.“ Užkliuvo sovietų valdžiai
Lietuvos fotomėgėjų sąjunga (nuo 1936 m. – draugija) nuosekliai vykdė įstatuose nubrėžtus tikslus, užtat ir rezultatai per trumpą laiką buvo tokie įspūdingi. Deja, tik kiek ilgiau nei septynerius metus tru kusį mėgėjiškos meninės fotogra fijos suklestėjimą nutraukė sovie tinė okupacija. Buvo likviduotos sovietizacijos nuostatų neatitinkančios, ideolo giškai kenksmingos kūrybinės or ganizacijos, uždaryti tariamai bur žuaziniai periodiniai leidiniai. 1940 m. rugpjūčio 26 d. vidaus reikalų ministras Aleksandras GudaitisGuzevičius savo įsakymu ilgiems metams sustabdė Lietuvos meni nės fotografijos raidą.
Lietuvos fotomėgėjų sukakties pro ga pirmą kartą bus įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungos inicijuota premija „Už nuopelnus Lietuvos fo tografijai“. Premija už Lietuvos me ninės fotografijos judėjimo organi zavimą, puoselėjimą ir sklaidą bus įteikta ilgameč iams Liet uvos fo tomen in ink ų sąjungos pirm in in kui, išk il iam fotomen in ink ui An tanui Sutk ui. Fotomen in ink ams Algimantui ir Mindaugui Černiaus kams bus suteiktas Lietuvos foto meninink ų sąjungos garbės nario vardas.
80
Vytautas Augustinas. „Trys kryžiai“.
įtvirtinta meninės fotografijos są voka, formavosi kryptis moderniz mo link. Be to, rūpintasi fotografijos sklai da užsienyje, pelnyti apdovanoji mai, meninė fotografija įsitvirtino periodinių leidinių puslapiuose, pasirodė pirmieji fotografij os vado vėliai, žurnalai, katalogai, fotoal bumai ir kiti leidiniai. Per trumpą laiką buvo įgyvendintos beveik vi sos Lietuvos fotomėgėjų sąjungos įstatuose numatytos nuostatos ir veiklos kryptys.
Organizuota fotog rafų veikla Lietuvo je su pertraukomis trunka tik per 50 me tų, tačiau nuveiktas milžiniškas darbas.
Profesionaliojo meno daigai
Nors organizuota fotografų veikla prieškariu buvo trumpalaikė, ta čiau jos reikšmė Lietuvos meninės fotografijos raidai – neįkainoja ma. Būtent tada buvo padėti lietu vių fotografij os mokyklos pamatai,
Tęsė pradėtus darbus
Po Antrojo pasaulinio karo, tebesi tęsiant sovietinei okupacijai, sta lininėms represijoms, stagnacijai,
naujo fotografij os pakilimo teko il gokai palūkėti. Tik prasidėjus „At šilimui“, 1969 m. lapkričio 19 d. buvo leista įkurti Lietuvos fotog rafijos meno draugiją – net 20 me tų buvusią vienintelę tokio pobū džio organizaciją visoje SSRS (1989 reorganizuotą į Lietuvos fotomeni ninkų sąjungą). Lietuvos fotografijos meno drau gija sėkmingai tęsė prieškario Lie tuvos fotomėgėjų sąjungos veiklą, pradėjo nuolat rengti parodas, rū pintis fotografijų leidiniais, tvirtin ti užsienio ryšius, kreipti Lietuvos fotografij ą nauja vaga. Organizuo ta fotografų veikla Lietuvoje su per traukomis trunka tik per 50 metų, tačiau nuveiktas milžiniškas darbas, meninė fotografija svariai įsilieja į bendrą Lietuvos kultūros lauką. Lietuvos fotomenininkų sąjun ga yra kūrybinė sąjunga, tęsianti 1933 m. įkurtos Lietuvos fotomėgė jų sąjungos kūrybinę ir visuomeninę veiklą. Tikime, kad nuo pat pirmųjų meninių fotografijų, sukurtų Lietu voje, geriausi šalies fotografijos me no kūriniai bus verti išlikti ateities kartoms ir atras tinkamą vietą Lie tuvos kultūros ir meno istorijoje.
– tiek metų sukanka Lietuvos fotomėgėjų sąjungai.
Antanina Laučienė. „Būsimieji žvejai“.
17
Antradienis, sausio 15, 2013
menas ir pramogos Britai yra skai čiavę, kad vie nas svaras, įneštas į kul tūros paveldo sektorių, mu ziejus, duoda 1,7 svaro gry nojo pelno.
Problema: muziejai, negaudami reikiamo finansavimo, negali kurti daugiau modernių ekspozicijų, kelti darbuotojų kvalifikacijos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lietuvos muziejai: užburtame problemų rate Naujausias tyrimas atskleidė vie ną didžiausių Lietuvos muziejų problemų: jų finansavimą valsty bė ar kiti steigėjai dažniausiai lai ko ne investicijomis, o išlaidomis. Neteisingi prioritetai
„Lietuvoje galvojama, kad muziejų sektorius yra išlaidos: kuo mažiau įdėsi, tuo mažiau nuostolio turėsi. Europoje paprastai galvojama, kad tai yra investicijos. Britai yra skai čiavę, kad vienas svaras, įneštas į kultūros paveldo sektorių, muzie jus, atneša 1,7 svaro grynojo pelno – apsimoka“, – sako Vilniaus uni versiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas Rim vydas Laužikas, koordinavęs Lietu vos muziejų sistemos tyrimą. Docento parengtoje tyrimo dalyje teigiama, kad strateginio valdymo lygiu ir muziejų veiklų planavimo etape viena pagrindinių grėsmių yra nepakankamas muziejaus kaip institucijos suvokimas bei muzie jaus funkcijų ir veiklų nesuprati mas – muziejai nesuvokiami kaip inovacijų skatintojai, o skirstant finansavimą daugiausia dėmesio skiriama statyboms ir technologi joms, bet ne žmogiškosioms kom petencijoms. „Valstybės ir daugumos steigėjų požiūriu, muziejus nėra inovatyvi institucija (arba muziejaus inova tyvumo siekis yra tik deklaratyvus, nepagrįstas taktiniais sprendi mais), nekeliamos muziejaus kaip inovatyvios institucijos ambicijos, nėra muziejų sektoriaus inovacijų strategijos, neužtikrinamas ino vacijoms adekvatus finansavimas. Investicijos dažniausiai nukreipia mos statyboms, technologinėms ir informacinėms infrastruktūroms kurti, tačiau menkai skatinamos žmogiškosios kompetencijos ir šių infrastruktūrų naudojimas visuo menėje“, – teigiama tyrime. Stinga dėmesio darbuotojams
Pasak R.Laužiko, nors muziejų inf rastruktūrai gerinti skiriama ne maža ES parama, muziejų steigėjai, traktuojantys muziejų finansavimą kaip išlaidas, savo pačių finansavi mo dalį šių įstaigų veiklai mažina. Tokiu atveju nekyla muziejų dar buotojų atlyginimai, o muziejai ska tinami verstis iš vidinių resursų. „Tokiu būdu sukuriamas (...) už daras ratas, kai visuomenė, mokė dama valstybei mokesčius, rei kalauja, kad viešojo sektoriaus institucijos teiktų kokybiškas pa slaugas, tačiau muziejai, negauda mi reikiamo finansavimo pagrin dinėms veikloms, negali samdyti pakankamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurti daugiau moder
nių ekspozicijų, taikyti ekspozici jose informacinių ir komunikacinių technologijų“, – teigiama tyrime. R.Laužiko teigimu, nesulau kiant investicijų pagrindinei mu ziejų veiklai, prarandama galimy bė konkuruoti globalioje ar regiono paveldo komunikacijos rinkoje, mažėja galimybės kurti socialinį ir intelektinį kapitalą.
„Nepakankamos (arba vienak ryptės, arba neįsisąmonintos) in vesticijos, nors formaliaisiais skai čiais ir atrodančios įspūdingai, neleidžia muziejams sukurti di desnės pridedamosios vertės, o tai sukelia visuomenės nepasitenki nimą muziejų sektoriumi ir dar la biau blogina inovacijų klimatą mu ziejuose“, – rašoma tyrime.
Pasenę teisės aktai
Inovacijų klimatą, anot jo, blogina ir pasenę muziejų veiklą reglamentuo jantys teisės aktai: Muziejų įstatymas priimtas 1995 m. ir taisytas tik kos metiškai, o 1998-aisiais patvirtinta „Muziejuose esančių rinkinių apskai tos, apsaugos ir saugojimo instrukci ja“, pasak docento, „savo turiniu ir dvasia yra akivaizdžiai pasenusi“.
VU Komunikacijos fakulteto moks lininkų ir studentų atliktame dide lės apimties muziejų sistemos tyri me kalbama apie įvairius aspektus, tarp jų – muziejų skaičių, darbuoto jus, lankytojus, komunikaciją, įvaizdį, veiklą, naujas technologijas ir pana šiai. Tyrimas šią savaitę bus pristato mas Komunikacijos fakultete. KD, BNS inf.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas A.V.KELIOTIS. Teisingi atsakymai: ATIDUMAS (pirm.), KAMALDULIAI (antr.), KABINETAS (treč.), ZENITAS (ketv.), STRAZDANOTAS PYPLYS (penkt.).
Sudėtyje esantys citrusiniai bioflavonoidai gali padėti pagerinti vitaminų įsisavinimą. Tik 1 tabletė per dieną!
Šią savaitę laimėkite vitaminus „C-300 Imuno N60“ ir Donnos Leonės knygą „Acqua Alta “.
Venecijos policijos komisaras Gvidas Brunetis sužino, kad amerikietė meno istorikė, pažįstama nuo bylos La Feničės teatre, žiauriai sumušta. Šitaip užpuolikai įspėjo ją neiti susitikti su meno muziejaus Venecijoje direktoriumi Frančesku Semendzatu. Tačiau Venecijoje prasideda acqva alta, o direktorių lygiai taip pat žiauriai užpuola ir nužudo nežinomi asmenys.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 22 d.
18 2
antraDIENIS, sausio 15, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 18 Paslaugos ����������������������������������������� 18, 19 Parduoda � ������������������������������������������������� 19 Perka � ����������������������������������������������������������� 19 Įvairūs � ����������������������������������������������� 19, 20 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis � ��������������������������������������������� 21 Kviečia � ���������������������������������������������� 20, 21 Kviečia mokytis ��������������������������������� 21 Rasta ������������������������������������������������������������� 21 Pamesta � ���������������������������������������������������� 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
DARBo skelbimai Siūlo darbą
1058760
„Žėručio“ autoservisui, Savanorių 266, Kaunas, reikalingas kėbulo remonto au4 tomobilių šaltkalvis. Darbo pobūdis – kė4 bulo atstatymas po eismo įvykių, auto4 mobilių ardymas, surinkimas. Tel. 8 655 18 890. 1065763
AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, stalius-staklininkus, stalius. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768. 1064765
Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuoto4 jams, virėjams, padavėjams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms; Vokieti4 joje – motelių valytojoms, elektrikams, san4 technikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94 ,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kau4 nas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1065155
Automobilių švaros centrui reikalingi dar4 buotojai. Apmokome. Tel. 712 525. 1061792
DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS. IŠVYKIMAS SAUSIO, VASARIO MĖN. ANGLIJOJE: NARCIZŲ PAKAVIMAS FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com. 1065078
Dirbti privačiame prekybos versle reikalingi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kalbas. Tel. 8 601 75 025.
1062990
Dirbti šiltnamiuose Airijoje reikalingos (-i) pievagrybių rinkėjos (-ai), anglų k. nereika4 linga. Tel. 8 624 00 637. 1065108
Įmonė ieško dizainerio maketuotojo. Darbas su reklamos kūrimu, įvairių reklaminių akci4 jų, susijusių su restoranų veikla, maketavi4 mas, taip pat interneto svetainės FB profilio priežiūra, reklaminių filmukų kūrimas, foto4 grafavimas. Reikalinga patirtis šioje srityje. Kontaktai: komercija@bajorukiemas.lt, tel. 8 652 12 146.
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 698 44 495. 1061958
Moteriškų pėdkelnių įmonė ieško rūšiuoto4 jų. Darbas viena pamaina. Atlyginimas pa4 gal susitarimą. Tel. 8 674 12 548. 1060985
Reikalingas darbuotojas (ūkio daliai), tu4 rintis vairuotojo pažymėjimą. Darbas nuo 6 val. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293. 1065080
Reikalingas maisto prekių atrinkėjas. Tel. 8 600 18 555, (8 37) 341 368. Reikalingi (-os) 3 siuvėjai (-os) siūti uni4 versaliomis siuvimo mašinomis. Darbas viena pamaina. Atlyginimas mokamas 2 kartus per mėnesį. Nuolat aprūpinama darbu. Teirautis tel. 8 652 77 450 nuo 7 iki 16 val. 1065744
Reikalingos siuvėjos (-ai) siūti operacijomis tekstilės gaminius. Kauno centras, 1 pamaina. Tel. 8 608 06 591. 1065496
Restoranui reikia: tiekėjo, indų plovėjos ir padavėjos. Kaunas, tel. 8 653 50 628.
1065679
Rytinei spaudai išvežioti reikalingas vairuo4 tojas, turintis mikroautobusą. Darbas nuo 6 iki 8 val. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kau4 nas, tel. (8 37) 204 293. 1065076
Siuvyklai reikalingos siuvėjos (-ai) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir overlokais. Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 652 40 623. 1062627
Transporto įmonei reikalingi vairuotojai (CE kategorija). Darbas su tentinėmis pusprie4 kabėmis. Baltijos šalys–Baltarusija–Rusija. Tel. 8 676 07 020. 1065213
UAB „Tebesa“ priima į darbą siuvėjas, trikotažinių-tekstilinių gaminių lygin4 toją. Darbo patirtis būtina. Atlyginimai mokami laiku, visos socialinės garanti4 jos. Darbas Neries kr. 16. Teirautis 8–16 val. tel. 265 821. 1060678
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar4 bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1058884
1062010
Kepyklai Panemunėje reikalingi formuoto4 jai-miltų svėrėjai. Darbas pamainomis. Ne4 turinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141. 1065670
Konditerijos įmonė priims į darbą Kauno re4 gione vairuotoją-ekspeditorių, vadybinin4 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.
1065655
MEDŽIAGŲ SUKIRPĖJAI (-UI). DARBO PO4 BŪDIS: medžiagų klojimas ir medžiagos kokybės patikrinimas; kokybiškas deta4 lių sukirpimas iš medžiagų naudojant lekalus arba brėžinius; nustatyti kirpi4 nių kokybę, šalinti pasitaikančius defek4 tus; sukirptų detalių komplektavimas ir paruošimas siuvimo procesui. REIKALA4 VIMAI: profesinis/aukštesnysis išsilavi4 nimas; ne mažesnė kaip 2 metų darbo patirtis medžiagų sukirpimo srityje; mo4 kėjimas bendrauti ir gebėjimas dirbti sa4 varankiškai bei komandoje; kruopštu4 mas, atsakingumas ir sąžiningumas. CV siųsti e. paštu info@kudreshov.com. Pa4 siteirauti tel. 8 615 24 624. 1065271
1019815
20 % NUOLAIDA VIENINTELEI LIETUVO4 JE TRIMATEI PAGRINDINIŲ ORGANŲ IR SISTEMŲ DIAGNOSTIKAI 3D METATRON4025 CLINICAL APARATŪRA. Nustatome ligas esant ankstyvoms jų stadijoms, mi4 kroelementų, mineralų trūkumą, aler4 genus, psichoemocines būsenas, pa4 renkame vaistus bei sudarome tikslią gydymo ir mitybos programą. „NATU4 RA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis; tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt. 1063672
Reikalinga Ieškoma įmonė, siuvanti trikotažinius ga4 minius Kaune, nuolat bendradarbiauti. Teirautis darbo dienomis tel. 393 893, 393 677. 1065381
Ieško darbo
ECHOSKOPINIAI TYRIMAI, atliekami iš4 skirtinės kokybės 2D/3D vaizdą at4 kuriančiu ultragarsiniu aparatu SIE4 MENS ACUSON 3D! Pritaikius pažangią vokišką technologiją Jums bus atlik4 ti itin tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, są4 narių, minkštųjų audinių ultragar4 siniai tyrimai. Taip pat ypač efekty4 viai ištiriami kūdikių klubų sąnariai. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1066059
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1061770
Kamuoja nepatrauklios kraujagyslės, iš4 siplėtę kapiliarai ar kiti kraujagysliniai odos pažeidimai? Gydymas Vokietijos mokslininkų sukurtu ir kliniškai patvirtin4 tu naujausios kartos lazeriu MeDioStar NeXT yra greitas, neinvazyvus ir veiks4 mingas kelias nepriekaištingam rezul4 tatui. Puikus efektas pasiekiamas jau po pirmosios procedūros! DĖMESIO! Sausio mėnesį, atliekant kraujagyslinių darinių šalinimo procedūrą lazeriu, gydytojo der4 matologo konsultacija – NEMOKAMA! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1066060
1065045
Paslaugos Medikų GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1062356
1058631
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žai4 dimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuo4 jame programas, šaliname virusus, atnau4 jiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1062316
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1058968
Statybos, remonto
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte4 rius, generatorius, automatines, mechani4 nes dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. Automobilių radiatorių, žibintų, buferių re4 montas, dažymas ir keitimas. Šildymo-auši4 nimo sistemos remontas. Tel. 8 603 78 999, 8 699 55 568. 1061380
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI. 1062369
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re4 montas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1064992
Buitinės technikos remonto
1062596
Konsultuoja gyd. neurologas. Efek4 tyvus gydymas esant galvos, stubu4 ro, sąnarių skausmams. Reabilitacija po traumų, sumušimų. Gyd. masa4 žai, mankštos, fizioterapija su 35 % nuolaida. „NATURA MUNDA“ biologi4 nės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamies4 tis; tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt. Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882. 1063448
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 1055601
„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641. 1062257
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Ritininės užuolaidos. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002. 1063224
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televi4 ziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime at4 vykti. Tel. 8 617 77 751. 1062294
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1061974
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1059822
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.
1063673
Slaugytoja ieško darbo Kaune. Galiu slau4 gyti ligonį namuose. 8 metus dirbusi Vokie4 tijoje, privačiuose slaugos namuose. Tel. 8 639 13 168.
Psichologų konsultacijos ir tyrimai, psichi4 kos ligų gydymas, kompiuterinis nervų sis4 temos ištyrimas, kodavimas, išblaivinimas. Pagalba net ir sudėtingais atvejais kliniko4 je „Neuromeda“! Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.
1060756
1065758
1063312
Jei turite elektrinio krautuvo vairuotojo pa4 žymėjimą, siūlome dirbti prekių atrinkėjais logistikos terminale. Kreipkitės darbo die4 nomis iki 16 val. tel. (8 37) 304 501.
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in4 daplovių, elektrinių viryklių, mikroban4 gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 1062153
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
1055370
Atlieka dažymo, glaistymo, tapetavimo dar4 bus. Kokybę ir darbo kultūrą garantuoja. Patirtis – 20 metų. Pristato medžiagas. Tel. 8 677 50 219, 707 989. 1062843
Atliekame dažymo, tapetavimo ir grindų dėjimo darbus. Tel. 8 605 64 709. 1063971
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1060789
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon4 tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk4 cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1060720
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
Atliekame visus vidaus statybų darbus. Tel. 8 675 82 921.
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš4 čio). Šlaitinių stogų dengimas, skardini4 mas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
1064016
1057806
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 1063503
Taisome įvairių tipų televizorius klientų na4 muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 1064097
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 1065681
Kompiuterininkų
1065348
1054023
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 1057914
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų). 1065407
Dedu laminuotas grindis, kalu dailylentes, statau duris, spynas. Glaistau, dažau. Smulkūs santechnikos ir elektros darbai. Tel. 8 689 30 950. 1065153
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegi4 mą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas ne4 mokamas. Tel. 8 611 40 917.
1019833
1064823
Durys – Jūsų, darbas – mūsų. Kokybiškai statome duris, lankstus, spynas, prikalame apvadus. Tel. 8 699 39 451. 1065278
Nukelta į 19 p.
19 3
antraDIENIS, sausio 15, 2013
klasifikuoti skelbimai BaldĹžiĹł
Paslaugos Statybos, remonto Elektriko paslaugos. Elektros instaliavimas, montavimas, gedimĹł ĹĄalinimas. Greitas darbas ir kokybÄ— garantuojama. Nuolaidos. Tel. 8 609 83 349. 1065959
Glaistome, daĹžome, tapetuojame, montuojame gipskartonÄŻ, klojame laminatÄ…, kalame dailylentes, langokraĹĄÄ?iĹł taisymas. Tel. 8 607 66 993. 1065471
HIDROIZOLIACIJA: pamatĹł, rĹŤsiĹł, baseinĹł, terasĹł. PlokĹĄÄ?iĹłjĹł STOGŲ dengimas, ĹĄiltinimas. Asfalto duobiĹł taisymas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. 1062817
Ďvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt. 1058272
KaminĹł ÄŻdÄ—klai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. LatakĹł valymas. Garantija. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1041884
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1061322
KokybiĹĄkas laiptiniĹł daĹžymas, remontas, apdaila uĹž visiems prieinamÄ… kainÄ…. Atliktiems darbams suteikiame garantijÄ…. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072. 1061091
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. IĹĄsikvieskite meistrÄ… tel. 8 618 00 700. 1049124
Metalo gaminiai iĹĄ juodojo ir nerĹŤdijanÄ?io plieno. Laiptai, turÄ—klai, stogeliai, vartai, tvoros, grotos, plastikiniai ĹĄiltnamiai. Tel. 8 643 11 116; www.garsvine.lt. 1064684
Metalo gaminiai: laiptai, turÄ—klai, ÄŻvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. p. metalas@zebra.lt. 1059500
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegÄ…. VeĹžame savivarÄ?iu ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, sniegÄ…. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas. Tel. 8 699 77 162.
1060813
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34.
1058514
Plastikiniai langai, balkonai, ĹĄarvuotos durys, garaĹžo vartai, ĹžaliuzÄ—s, ritininÄ—s uĹžuolaidos. SavanoriĹł pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt. 1061731
Plastikiniai langai, ťarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1061535
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 1061829
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, duĹĄo kabinas, maiĹĄytuvus, gyvatukus. Dirbu be poilsio dienĹł. Tel. 8 646 03 025. 1060352
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrÄ…, ĹĄildymÄ…, vandentiekÄŻ, kanalizacijÄ…, duĹĄo kabinas, skalbykles, maiĹĄytuvus. Tel. 8 604 31 597. 1064804
Ĺ arvuotos durys butams, namams, laiptinÄ—ms. DurĹł remontas. Nuolaidos! GalimybÄ— pirkti iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 604 01 136. 1063594
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 1058335
VoniĹł restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1055511
Vidaus ÄŻrangos IĹĄ sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. AtveĹžame, montuojame. Tel. 540 412, 8 618 79 554. 1065769
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 1057819
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1064759
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 1054156
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 1058151
ALADINO valykla valo kilimus, Ä?iuĹžiniĹł uĹžvalkalus, BAUER patalynÄ™, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1060414
Aplinkotvarka. MedĹžiĹł, gyvatvoriĹł, tujĹł genÄ—jimas. AugalĹł sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. TinklinÄ—s ir segmentinÄ—s tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1060403
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, privaĹžiavimo kelias). Tel. 8 676 22 944. 1065252
BUAB „Aunuva“ skelbia nekilnojamojo turto varĹžytynes. VarĹžytyniĹł laikas 2013 m. vasario 12 d. 10 val. VarĹžytynÄ—s vyks D.PoĹĄkos g. 6B–2, Kaune. Daugiau informacijos teirautis bankroto administratoriaus A.Gedeikio kontoroje, tel. (8 37) 222 461 arba e. paĹĄtu info@gedeikis.lt. 1065940
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1032365
Namo dalÄŻ su Ĺžeme SargÄ—nuose, RadviliĹĄkio g. (3/3 a., mĹŤrinis, b. pl. 84 kv. m, dalinÄ— apdaila, apĹĄiltintas, renovuotas). Tel. 302 537, 8 659 79 940. 1065253
Parduodamas 3 kambariĹł butas Ringauduose, ramioje vietoje (bendr. pl. 63 kv. m, II a., ekonomiĹĄkas ĹĄildymas, su baldais, suremontuotas). Tel. 8 685 70 060. 1064696
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34.
1058537
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ… Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1058794
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1053799
Nauja, nukainota buitinÄ— technika (skalbyklÄ—s, orkaitÄ—s ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029476
StatybinÄ—s medĹžiagos ÄŽvairiÄ… statybinÄ™ medienÄ…, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1058258
Maisto prekÄ—s Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 1055193
DrabuĹžiai, avalynÄ—
Brangiai perku miĹĄkÄ… ir ĹžemÄ™. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 600 59 633.
Perka
1065444
„Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
1063474
Kitos prekÄ—s Aleksote, KalvarijĹł g. 7, prekiaujame Ä…Ĺžuolo, juodalksnio ir miĹĄriĹł pjuvenĹł briketais. Taip pat durpiĹł briketais. AtveĹžame. Tel. 8 683 54 559.
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą, akumuliatorius, senus automobilius. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1061352
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali bĹŤti seni, po avarijos, nevaĹžiuojantys. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, nichromÄ…. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1064368
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ…. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064302
1061431
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł ir akmens angliĹł. Tel. 8 683 13 463. 1063896
AtveĹžame malkĹł miĹĄkaveĹžiu. Malkos trinkelÄ—mis. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 1063004
AtveĹžame skubiai, nebrangiai baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, medienos pjuvenĹł briketĹł (ĹĄalto arba karĹĄto presavimo). Tel. 8 600 25 915. www.briketai-granules.lt.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, senus automobilius. VeiveriĹł g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064433
1064841
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.
1058930
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974197
Parduodame ÄŻvairias malkas (dvimetriais, trinkomis, skaldytas), atraiĹžas, sausas medienos atliekas (sukrautos ÄŻ konteinerius po 2 erd.). AtveĹžame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626. 1063208
Parduodu malkas „iĹĄ pirmĹł rankĹłâ€œ. AtveĹžu miĹĄkaveĹžiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1054832
Parduodu malkas (trinkelÄ—mis, skaldytas ir rÄ…steliais). AtveĹžimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paĹĄtas euruta66@gmail.com. 1065113
Pigiai parduodu sportinÄŻ bÄ—gimo takÄ… ir kitÄ… sportinÄŻ inventoriĹł. Dvi siuvimo maĹĄinas – „Singer“ kojinÄ™, elektrinÄ™ ir overlokÄ…. TrailerÄŻ 4 vietĹł (ĹĄaldytuvas, dujinÄ— viryklÄ—, duĹĄas, tualetas, spintos). Tel. 8 650 53 943. 1062871
Pigiausios malkos – nuo 450 Lt (7 m): sausas ąŞuolas, uosis, berŞas, juodalksnis. Pjuvenų briketai. AtraiŞos maiťuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233. 1062459
Pjuvenų briketai – miťrios, kietmedŞio medienos, durpių briketai, plauta anglis didmaiťiuose. Tel. 8 677 57 228. 1063357
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1055558
ÄŽvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame patys, iĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1060628
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldÄ—jimo, paskolĹł, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.LukĹĄio g. 34, tel. 311 208. 1058785
PERKAME MIĹ KÄ„. Tel. 8 602 31 516.
1065510
Perkame ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ™: miĹĄkus ir kitÄ… nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Gali bĹŤti areĹĄtuoti. Tel. 8 659 40 213. 1047521
SkystÄ… kurÄ… krosnims. Dideliais kiekiais ir jo likuÄ?ius. Mokame iki 2 Lt uĹž l. Pasiimame. Tel. 8 647 52 729. 1064936
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, iĹĄsiveĹžame maĹžus kiekius. Be poilsio dienĹł. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 1057873
VAZ, „MoskviÄ?“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1051968
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali bōti bendrabutyje). Tel. 8 600 27 072, 8 609 96 655.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, senus automobilius. VokieÄ?iĹł g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
Nebrangiai pirksiu namÄ… Kaune ar Kauno r. Gali bĹŤti ir dalis namo arba kotedĹžas. Tel. 302 533, 8 640 61 199.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius. IĹĄsiveĹžame metalÄ…. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
1065251
1064237
1065005
BaltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketai, kaina 310 Lt uĹž tonÄ…. Ateities pl. 34, Kaunas (UAB „Polimeta“). Tel. 8 698 15 168.
1065966
1055224
1061364
NatĹŤralĹŤs kailiai dar pigiau. Didelis pasirinkimas – maĹžos kainos. IĹĄparduotuvÄ— „Le Mari“, LaisvÄ—s al. 50.
Geromis kainomis perkame visĹł markiĹł automobilius. IĹĄsiveĹžame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597.
Perku tvarkingÄ… trijĹł arba keturiĹł kambariĹł butÄ… Kaune. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 676 22 955, 8 614 23 050.
1064561
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1064169
AlavÄ…, nichromÄ…, nerĹŤdijantÄŻ ir instrumentinÄŻ plienÄ…, elektros variklius, generatorius, starterius ir ÄŻvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 1064110
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ— perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ… (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1060604
ÄŽvairĹŤs Paskolos
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ—bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1062646
BALTIC METAL, UAB – aukťtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą. Atsiskaitome iť karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą: aliuminį, varį, Şalvarį, akumuliatorius. IťsiveŞame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Paskolos per 1 valandÄ… (turintiesiems uĹžstatÄ…), perkreditavimai, konsultacijos, visĹł dokumentĹł tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34. Tel. 412 960.
1055001
1052017
1058483
1058437
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IťsiveŞa patys. IťveŞa senus automobilius. VandŞiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 1058193
Brangiai perkame juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. IĹĄveĹžame senus automobilius. S.LozoraiÄ?io g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 1058172
PLISUOTOS Ĺ˝ALIUZÄ–S, RITININÄ–S UĹ˝UOLAIDOS, ROMANETÄ–S – UAB „Eurivila“, K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.
Naudotas skalbykles, ĹĄaldytuvus, virykles. Naujus ĹĄaldytuvus „Snaigė“, skalbykles. Naujas atsargines detales. VeiveriĹł g. 61B, tel. 295 804.
VeŞame malkas po 4 kub. m – berŞas, alksnis, sausa puťis. Skaldytos arba trinkelėmis (berŞas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161.
Brangiai perku miĹĄkÄ… (su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti). Atsiskaitau iĹĄ karto. MiĹĄkaveĹžio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
1059384
1062716
1059159
1054842
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. UŞstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 1058417
Skubi paskola uŞ maŞiausias palōkanas. UŞstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 1058397
Akcija GREITOS PASKOLOS. UŞstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 1058304
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
antraDIENIS, sausio 15, 2013
klasifikuoti skelbimai Įvairūs Nuomoja
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707.
1056281
SKELBIAMAS BIRŠTONO SAVIVALDYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIO PASTATO – DIRBTUVIŲ BIRŠTONE, N.SILVANAVIČIAUS G. 1, NUOMOS VIEŠAS KONKURSAS. 1. Išnuomojamas pastatas – dirbtuvės Birštone, N.Silvanavičiaus g. 1, žyma plane – 1P1p, unikalus numeris – 1293-9000-3019, registro numeris – 20/221398, statybos metai – 1939, bendras plotas – 144,52 kv. m, esantis valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,0600 ha ploto žemės sklype Birštone, N.Silvanavičiaus g. 1, unikalus numeris – 4400-2237-3340, paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. 2. Specialiosios nuomos sąlygos: 2.1. pastato naudojimo paskirtis – prekybos paskirtis arba / ir paslaugų paskirtis arba / ir pramogų paskirtis; 2.2. veikla turi būti pradėta ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo nuomos sutarties pasirašymo, iš kurių per 8 mėnesius parengta projektinė dokumentacija ir gautas statybą leidžiantis dokumentas; 2.3. privalomas investicijų dydis – nuo 0,5 mln. Lt; 2.4. pradinė nuomos kaina – 1,00 Lt/mėn. už kv. m (be PVM). 3. Nuomos terminas – 99 metai. 4. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas – iki 2013 m. balandžio 10 d. 16 val. 5. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo vieta – Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyrius, Jaunimo g. 2, 59206 Birštonas, 325 kab., pirmadienį–ketvirtadienį 8–12 ir 12.45–17 val. bei penktadienį 8–12 ir 12.45–15.45 val. 6. Konkurso komisijos atsakingas asmuo paraiškoms priimti – Nijolė Vaitkevičienė, tel. (8 319) 62 005, 8 610 77 162, e. p. nijole. vaitkeviciene@birstonas.lt. 7. Konkurso komisijos atsakingi asmenys informacijai teikti: Nijolė Vaitkevičienė, tel. (8 319) 62 005, 8 610 77 162, e. p. nijole.vaitkeviciene@birstonas.lt, ir Aušra Slavinskienė, tel. (8 319) 62 001, 8 686 62 910, el. p. ausra.slavinskiene@ birstonas.lt. 8. Pastato apžiūros laikas – 2013 m. sausio 21 d. 8–12 ir 12.45– 17 val. bei 2013 m. vasario 11 d. 8–12 ir 12.45–17 val. Dėl apžiūros skambinti Artūrui Matuliui, tel. 8 698 55 709. 9. Komisijos posėdis vyks 2013 m. balandžio 11 d. 9 val. 10. Pradinis įnašas, lygus šio skelbimo 2.4 punkte nurodytos pradinės nuomos kainos 3 mėnesių dydžiui, sumokamas į Birštono savivaldybės administracijos, įstaigos kodas – 188750166, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT11 7181 6000 0014 4828 AB Šiaulių banko Birštono KAS, banko kodas – 71816. 11. Dokumentų pateikimo reikalavimai numatyti pastato nuomos viešo konkurso sąlygose. 12. Pastato nuomos viešo konkurso dokumentai ir nustatytos kitos nuomos sąlygos bei reikalavimai konkurso dalyviams pateikiami elektronine forma (CD laikmenoje) ne vėliau kaip 10 kalendorinių dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pateikus prašymą ir 300 Lt mokesčio sumokėjimo kvitą, pavedimą arba jų patvirtintas kopijas. Mokestis sumokamas Birštono savivaldybės administracijos kasoje, 329 kab., Jaunimo g. 2, Birštone, arba į Birštono savivaldybės administracijos, įstaigos kodas – 188750166, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT11 7181 6000 0014 4828 AB Šiaulių banko Birštono KAS, banko kodas – 71816. 1065772
SK E L B I M
AI
M SKELBI
SKELBIAMAS BIRŠTONO SAVIVALDYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIO PASTATO – SANATORIJOS BIRŠTONE, B.SRUOGOS G. 5, NUOMOS VIEŠAS KONKURSAS. 1. Išnuomojamas pastatas – sanatorija Birštone, B.Sruogos g. 5, žyma plane – 8D2p, unikalus numeris – 1297-70005019, registro numeris – 20/3516, statybos metai – 1977, bendras plotas – 992,49 kv. m, esantis valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,2995 ha ploto žemės sklype Birštone, B.Sruogos g. 5, unikalus numeris – 4400-0663-2844, paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos. 2. Specialiosios nuomos sąlygos: 2.1. pastato naudojimo paskirtis – apgyvendinimo paslaugos: viešbučio, poilsio namų veikla, atitinkanti ne mažiau kaip 3 klasę, t. y. ne mažiau kaip 3* lygio; 2.2. veikla turi būti pradėta ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo nuomos sutarties pasirašymo, iš kurių per 8 mėnesius parengta projektinė dokumentacija ir gautas statybą leidžiantis dokumentas; 2.3. privalomas investicijų dydis – nuo 2,000 mln. Lt; 2.4. pradinė nuomos kaina – 1,00 Lt/mėn. už kv. m (be PVM). 3. Nuomos terminas – 99 metai. 4. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas – iki 2013 m. balandžio 10 d. 15 val. 5. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo vieta – Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyrius, Jaunimo g. 2, 59206 Birštonas, 325 kab., pirmadienį–ketvirtadienį 8–12 ir 12.45–17 val. bei penktadienį 8–12 ir 12.45–15.45 val. 6. Konkurso komisijos atsakingas asmuo paraiškoms priimti – Nijolė Vaitkevičienė, tel. (8 319) 62 005, 8 610 77 162, e. p. nijole.vaitkeviciene@birstonas.lt. 7. Konkurso komisijos atsakingi asmenys informacijai teikti: Nijolė Vaitkevičienė, tel. (8 319) 62 005, 8 610 77 162, e. p. nijole.vaitkeviciene@birstonas.lt, ir Aušra Slavinskienė, tel. (8 319) 62 001, 8 686 62 910, e. p. ausra.slavinskiene@ birstonas.lt. 8. Pastato apžiūros laikas – 2013 m. sausio 21 d. 8–12 ir 12.45– 17 val. bei 2013 m. vasario 11 d. 8–12 ir 12.45–17 val. Dėl apžiūros skambinti Artūrui Matuliui, tel. 8 698 55 709. 9. Komisijos posėdis vyks 2013 m. balandžio 11 d. 8.30 val. 10. Pradinis įnašas, lygus šio skelbimo 2.4 punkte nurodytos pradinės nuomos kainos 3 mėnesių dydžiui, sumokamas į Birštono savivaldybės administracijos, įstaigos kodas – 188750166, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT11 7181 6000 0014 4828 AB Šiaulių banko Birštono KAS, banko kodas – 71816. 11. Dokumentų pateikimo reikalavimai numatyti pastato nuomos viešo konkurso sąlygose. 12. Pastato nuomos viešo konkurso dokumentai ir nustatytos kitos nuomos sąlygos bei reikalavimai konkurso dalyviams pateikiami elektronine forma (CD laikmenoje) ne vėliau kaip 10 kalendorinių dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pateikus prašymą ir 300 Lt mokesčio sumokėjimo kvitą, pavedimą arba jų patvirtintas kopijas. Mokestis sumokamas Birštono savivaldybės administracijos kasoje, 329 kab., Jaunimo g. 2, Birštone, arba į Birštono savivaldybės administracijos, įstaigos kodas – 188750166, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT11 7181 6000 0014 4828 AB Šiaulių banko Birštono KAS, banko kodas – 71816. 1065775
SKELBIAMAS BIRŠTONO SAVIVALDYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIO PASTATO – SANDĖLIO BIRŠTONE, B.SRUOGOS G. 4B, NUOMOS VIEŠAS KONKURSAS. 1. Išnuomojamas pastatas – sandėlis Birštone, B.Sruogos g. 4B, žyma plane – 3F1ž, unikalus numeris – 1296-1001-7077, registro numeris – 20/3516, statybos metai – 1955, bendras plotas – 242,16 kv. m, esantis valstybei nuosavybės teise priklausančiame 1,1683 ha ploto žemės sklype Birštone, B.Sruogos g. 4, unikalus numeris – 4400-0663-3220, paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos, kuriam priskirta 0,0748 ha ploto dalis. 2. Specialiosios nuomos sąlygos: 2.1. pastato naudojimo paskirtis – maitinimo paskirtis ir viešbučių paskirtis; 2.2. veikla turi būti pradėta ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo nuomos sutarties pasirašymo, iš kurių per 8 mėnesius parengta projektinė dokumentacija ir gautas statybą leidžiantis dokumentas; 2.3. privalomas investicijų dydis – nuo 0,5 mln. Lt; 2.4. pradinė nuomos kaina 1,00 Lt/mėn. už kv. m (be PVM). 3. Nuomos terminas – 99 metai. 4. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas – iki 2013 m. balandžio 10 d. 14 val. 5. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo vieta – Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyrius, Jaunimo g. 2, 59206 Birštonas, 325 kab., pirmadienį– ketvirtadienį 8–12 ir 12.45–17 val. bei penktadienį 8–12 ir 12.45–15.45 val. 6. Konkurso komisijos atsakingas asmuo paraiškoms priimti – Nijolė Vaitkevičienė, tel. (8 319) 62 005, 8 610 77 162, e. p. nijole.vaitkeviciene@birstonas.lt. 7. Konkurso komisijos atsakingi asmenys informacijai teikti: Nijolė Vaitkevičienė, tel. (8 319) 62 005, 8 610 77 162, e. p. nijole.vaitkeviciene@birstonas.lt, ir Aušra Slavinskienė, tel. (8 319) 62 001, 8 686 62 910, e. p. ausra.slavinskiene@birstonas.lt. 8. Pastato apžiūros laikas – 2013 m. sausio 21 d. 8–12 ir 12.45–17 val. bei 2013 m. vasario 11 d. 8–12 ir 12.45–17 val. Dėl apžiūros skambinti Artūrui Matuliui, tel. 8 698 55 709. 9. Komisijos posėdis vyks 2013 m. balandžio 11 d. 8 val. 10. Pradinis įnašas, lygus šio skelbimo 2.4 punkte nurodytos pradinės nuomos kainos 3 mėnesių dydžiui, sumokamas į Birštono savivaldybės administracijos, įstaigos kodas – 188750166, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT11 7181 6000 0014 4828 AB Šiaulių banko Birštono KAS, banko kodas – 71816. 11. Dokumentų pateikimo reikalavimai numatyti pastato nuomos viešo konkurso sąlygose. 12. Pastato nuomos viešo konkurso dokumentai ir nustatytos kitos nuomos sąlygos bei reikalavimai konkurso dalyviams pateikiami elektronine forma (CD laikmenoje) ne vėliau kaip 10 kalendorinių dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pateikus prašymą ir 300 Lt mokesčio sumokėjimo kvitą, pavedimą arba jų patvirtintas kopijas. Mokestis sumokamas Birštono savivaldybės administracijos kasoje, 329 kab., Jaunimo g. 2, Birštone, arba į Birštono savivaldybės administracijos, įstaigos kodas – 188750166, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT11 7181 6000 0014 4828 AB Šiaulių banko Birštono KAS, banko kodas – 71816.
Sausio 15 d., antradienį, 19 val. KAUNO BIGBENDAS KVIEČIA PRISIMINTI ILGAMETĮ VADOVĄ IR DIRIGENTĄ ROMUALDĄ GRABŠTĄ LATINO JAZZ KONCERTE CALIENTE (isp. šiltai) Lotyniškais ritmais Jus šildys džiazo žvaigždės: VICTOR MENDOSA (vibrofonas, Kuba) JORGE PEREZ GONZALEZ (perkusija, Ispanija) FEDERICO MANZANARES (vokalas, Argentina–Lietuva) Dalyvauja Sportinių šokių klubo „SŪKURYS“ šokėjai Vadovai Jūratė ir Česlovas Norvaišos Dirigentas LIUTAURAS JANUŠAITIS Bilietų kaina: 30, 40 Lt
Koncerto organizatorius – Koncertinė įstaiga „Kaunas“ Sausio 20 d., sekmadienį, 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai „Gyvūnai muzikoje“ Dalyvauja: Trombonų kvartetas OPERA B(R)ASS Tomas Karka Marius Balčytis Paulius Batvinis Audrius Stasiulis SERGIJUS KIRSENKA (tūba) Programoje – M.Dietrich, C.Saint-Saëns, G.Rossini, P.Čaikovskij, J.M.Defaye, L.Bernstein ir kitų kompozitorių kūriniai Bilieto kaina 10 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt(aptarnavimomokestisKaunofilharmonijoskasojenetaikomas,„Tiketos“sistemoje+3Lt/bilietui,+5Ltužsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Židrijos Janušaitės kaligrafijos ir tapybos paroda „Užmirštos paslaptys“. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
1065776
Gabenimai Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 1057687
Kelionės Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 1049895
Kiti Parduodu: mašinas, 1 kambarį 3 kambarių bute, galimas keitimas į sodą. Remontuoju laiptines. Esu 69 m. našlys, noriu susirasti moterį iki 67 m. Tel. 733 559. 1065675
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
21 3
antraDIENIS, sausio 15, 2013
klasifikuoti skelbimai informuoja SVEIKATOS MOKYKLOS UŽSIĖMIMAI Sausio 15 d. 18 val. Vaidoto pagrindinėje mokykloje (Vaidoto g. 115) – SVEIKATOS mo kyklos užsiėmimai. Paskaita „Žemaitis Jur gis Pabrėža – žolinčius, kunigas, liaudies liekarius”. Lektorė Danutė Kunčienė. Galė site užsirašyti keletą J.Pabrėžos liaudiško gy dymo receptų, pasivaišinti gydomuoju pa plotėliu pagal kunigo receptą ir pušų spyglių arbata.
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Sausio 26 d. 17 val. Kauno filharmonijoje – vakaras su žurna listu HENRIKU VAITIEKŪNU. Renginio svečiai: astrologas Naglis Šulija, muzikantas Gražvydas Januškevičius. Bilietai: Filharmonijos kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt kasose, www.atmkompanija.lt. Informacija tel. 8 672 62 322.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ KETURVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – nuo 218 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)
1065169
Mokyklėlės RUTA model school kviečia 4–8 m. vaikus. Jūsų vaikučiai mokysis šokio pradmenų, gražios eisenos, aktorystės, susipažins su mados ir grožio abėcėle, daug bendraus, įgis pasitikėjimo savimi, dalyvaus renginiuose. 9–14 m. jaunimą, mėgstantį ir besidomintį mada ir šokio pasauliu. Jūs dalyvausite kolekcijų pristatymuose, šou programose, koncertinėse kelionėse, konkursuose. Pageidaujantieji galės dalyvauti papildomuose stiliaus, sceninio makiažo, dietologo ir kituose užsiėmimuose, dalyvauti fotosesijoje, ruoštis modelių konkursams. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. Tel. 8 673 15 075, e. paštas marina@rutamodel.com, adresas Savanorių pr. 206, 2 a., Kaunas. www.rutamodel.com.
KAUNO JUNGTINIS SVEIKATOS KLUBAS Sausio 16 d. 18 val. kviečia į diskusiją „Ką nuveiksime 2013-aisiais – sveikatingu mo metais?”. Diskusija vyks Lietuvos spor to universiteto centrinių rūmų 232 auditori joje (Sporto g. 6). ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Raudondvario pl. 150, UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salėje Sausio 17 d. 16–18 val. – prof. habil. dr. Pal mira Jucevičienė (KTU ir Kembridžo univer sitetai). KOKS GYVENIMO UNIVERSITETAS PARENGIA GYVENIMO SĖKMEI? Humoro valanda su Hanos Šumilaitės teat ru. Komedija ŽYDRASIS EKSPRESAS, auto rius A.Lunačiarskis. Vaidina LNK Anekdotų šou nugalėtojas A.Karpavičius. Sausio 24 d. 16–18 val. – MEDICINOS FORUMAS „Nugaros ir sprando skausmai neduo da ramybės?” Gydytojas ortopedas traumatologas Romal das Garbinčius. Skausmų priežastys menta liniu-emociniu lygmeniu, rizikos faktoriai ir gydymas. Sveika nugara – žmogaus sveika tos pagrindas. Laura Vinogradovienė. Kineziterapeutės pa tarimai. Ramunė Aleknienė, UAB „Pirmas žingsnis” tiekimo ir prekybos sk. vadovė. Priemonės nugaros ir kaklo skausmui mažinti. Sausio 31 d. 16–18 val. – Jolanta Gulbinie nė, Veršvų mokyklos direktorė. Problemos, su kuriomis susiduria mūsų vaikai ir anū kai šeimoje, mokykloje ir visuomenėje. Mokykla šiandien: kiekviena problema – nauja galimybė. Patyčios ir smurtas. Nepa kankamas savęs vertinimas. Ar gali mokyto ja mušti mokinį, mokinys mokytoją, ar gali tėvas mušti vaikus, vaikai tėvus? O gal geriau visiems pakeisti požiūrį? Žvilgs nis į šiuolaikinę mokyklą ir mokinių gali mybės joje. Filmas apie mokyklas. Forumo teatras problemoms spręsti, norintiems bendradarbiauti su mokykla. Mokinių kon certas. Pasiteirauti tel. 8 699 76 438; www.sviesuva.lt. JAU KETVIRTI METAI VISI RENGINIAI NEMOKAMI!
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS KLAIPĖDA–KYLIS
KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – 1324 Lt dviem į abi puses (galioja nuo 2013 01 10)
Didieji išpardavimai Vokietijoje VIETA KAJUTĖJE – nuo 242 Lt.
Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt
1062605
Šokiai, dainavimas KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPE LIS“ priima berniukus: 4–5 metų – į mažylių chorą „Varpelis“; 5–7 metų – į jaunučių chorą „Mažasis Varpelis“; 7–9 metų – į jaunučių chorą „Varpelis“; 9–18 metų – į berniukų ir jaunuolių chorą „Varpelis“. Priėmimas vyksta darbo dienomis 9–17 val. Tel. 320 486, D.Poškos g. 4, www.varpelis.com. 1063267
Naujais metais pasižadėjote pradėti šokti?! NEMOKAMI liniji nių šokių užsiėmimai sausio 16, 17 ir 18 d. Centre, Vilijampolėje ir Aleksote – pradedantiesiems! Ateikite, pabandykite ir likite su VIENA LINIJA, nes tik čia madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų. Patyrę ir energingi vadovai išmokys jus jaustis komfortiškai ant parketo. Pradėję šokti linijinius, atrasite daugiau šviesių gyvenimo pusių! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665.
Kviečia mokytis Anglų k. specialistė Centre moko šnekamosios kalbos ir gramatikos vykstančius į užsienį suaugusiuosius, taip pat moksleivius ir vaikus. Tel. 8 680 18 829.
1064929
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 01 21, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 01 23. Informacija tel. 8 686 08 017 9–16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt. 1057965
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.
1057833
Nemokami anglų k. kursai. Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia. Draugystės g. 1. Tel. 8 645 56 358. 1063084
1061031
Pamesta Pamestą Jovitos Žilytės studijų knygelę, išduotą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, laikyti negaliojančia. 1065809
Kviečia
informuoja KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Sausio 15 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakaroji mai seklyčioje”: rankinės vėlimas. Veda Daiva Vainauskienė. Informacija tel. 8 679 36 715. Sausio 16 d. 18 val. – vakaronė jaunimui „Šokim!”. Veda Daugailė Braziulytė. Kviečiame 6–15 metų vaikus, mokinius dalyvauti varžytuvėse „Tautosakos malūnas”, skir tose Tarmių metams. Dalyvių registracija iki sausio 20 d. KTKC, A.Jakšto g. 18. Informacija www.ktkc.lt, renginių organizatorė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė, tel. 8 679 36 715, e. p. kristina.mikulskiene@gmail.com.
2013 m. sausio 16 d., trečiadienį, 10 val. Aleksandro Stulginskio universitete 214 kab. kompiuterių salėje (Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.) Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį renginį:
„LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ ,,ŽEMĖS ŪKIO VANDENTVARKA“ IR ,,PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS“ ĮGYVENDINIMAS VADOVAUJANTIS MELIORACIJOS TECHNINIAIS REGLAMENTAIS IR TAISYKLĖMIS“ Renginyje kviečiami dalyvauti Akmenės, Alytaus, Anykščių, Birštono, Biržų, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių administracijų melioracijos specialistai. Renginys nemokamas. Trukmė: ~2 val.
„COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AU TOMOBILIS – nuo 422 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)
rasta Užs. 1029552
Vytėnuose rasti raktai. Tel. 8 616 58 618.
22
antradienis, sausio 15, 2013
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl profesinės reabilitacijos dalyvio Giedriaus STRAŠINSKO mirties. VšĮ „Vilties žiedas“ kolektyvas Dėl ilgamečio Sitkūnų pagrindinės mokyklos direktoriaus Broniaus Strazdo mirties skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius. Kauno rajono savivaldybės vardu meras Valerijus Makūnas UAB „Energijos sistemų servisas“ darbuotoją Antaną Algimantą BUTKŲ, mirus motinai, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų. Skaudžią netekties valandą dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Giną ČIŽAUSKĄ ir artimuosius. LSDP Kauno m. skyriaus bičiuliai Nuoširdžiai užjaučiame KTU Medžiagų mokslo instituto vyresnįjį inžinierių Algimantą Juraitį dėl sesers mirties. Bendradarbiai Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam broliui, UAB „Sweco hidroprojektas“ darbuotojai nuoširdžiai užjaučia įmonės buhalterį Vytautą TARUTĮ, visą jo šeimą ir artimuosius. Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus tėvui, Audronę ŽIČKUVIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ kolektyvas. Nuoširdžiai užjaučiame Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų direktorę Onutę ŽUKIENĘ, netekusią paties brangiausio žmogaus – mylimos Motinos. Tegul mūsų paguodos žodžiai sumažina širdgėlą ir padeda Jums sunkią valandą. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir miesto tarybos nariai
Būtis – tik sapnas, buvo – ir sudie, Praeina viskas – gęsta net žvaigždė, Žmogus – tik dulkė, vėjo atnešta. Bet skausmas jo – gilus kaip visata. (R.M. Rilkė) Mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia direktorę Onutę Žukienę ir kartu liūdi Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų darbuotojai.
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mamos mirties Oną Žukienę ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai.
Dėkoja Dėkoju artimiesiems ir giminėms, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos pedagogų kolektyvui, bendradarbiams, kaimynams, draugams ir visiems užjautusiems ir padėjusiems sunkią valandą, netekus mylimos Mamytės Angelės Kęstutės RAKŠTELIENĖS. Liūdinti dukra Ramunė su šeima
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 15 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Insceniza cijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. 15 val. – Danielis Danis. GELBĖKIME MEILĘ. Manifestacija. Rež. Agnius Jankevičius. Rūtos salė. Sausio 16 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. 19 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevičius. Rūtos salė. Sausio 17 d. 18.30 val. – Antanas Škėma. BALTA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena. Sausio 18 d. 18.30 val. – PREMJERA! Jez Butterworth. JERUZALĖ. Komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Didžioji scena. Sausio 19 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektaklis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė. 19 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrėderis. Mažoji scena. 18.30 val. – Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Rež. Raimundas Banionis. Didžioji scena. Sausio 20 d. 14 val. – Inesa Paliulytė. ASTRIDA. Spektaklis Astridos Lindgren biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Didžioji scena. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija. Režisierius Artūras Areima. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Sausio 16 d. 18 val. – ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. PREMJERA. 2 dalių muzikinis reviu. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė, choreografai Dainius Bervingis, Gintaras Visockis. Trukmė 3 val. Sausio 17 d. 18 val. – DULKIŲ SPINDESYS. 2 dalių šokio spektaklis. Choreografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, muzika – Linas Adomaitis, dailininkė Marija Rubavičiūtė. Trukmė 2.30 val. Sausio 18 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice’as. AIDA. 2 dalių miuziklas. Režisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografas Arikas Krupas. Trukmė 2.30 val. Sausio 19 d. 18 val. – Johannas Straussas. ŠIKŠNOSPARNIS. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Janina Malinauskaitė. Trukmė 3.20 val. Sausio 20 d. 12 val. – Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. 2 veiksmų operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. Režisierius Aidas Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkė Ramunė Skrebūnaitė. 18 val. – Gioacchinas Rossini. SEVILIJOS KIRPĖJAS. 3 dalių komiška opera. Dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Gintautas Želvys, dailininkė Tatjana Astafjeva (Rusija).
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1057588
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.
18 val. – „Laimingi žmonės” pristato spektaklį suaugusiesiems – komediją KITAIS METAIS TUO PAČIU LAIKU. Režisierius A.Lebeliūnas. Bilietai parduodami www.bilietai.lt. Sausio 20 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Sausio 16 d. 10 val. – LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams. Sausio 17 d. 18 val. – SPEKTAKLIS PO SPEKTAKLIO. Monodrama pagal W.Shakespeare’ą. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Sausio 17 d. 19 val. – KAMASUTRA. Vizualinis spektaklis suaugusiesiems (N-18). Sausio 20 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU. Linksmos istorijos apie komiškas situacijas mūsų gyvenime.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Sausio 17 d. 19 val. – Aleksejus Slapovskis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. Darius Rabašauskas. Sausio 19 d. 18 val. – B.Srbljanovič. Belgrado trilogija („Su Naujaisiais metais, Ana!“). Rež. Darius Rabašauskas. Sausio 20 d. 12 val. – KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež. Audrius Baniūnas.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Sausio 18 d. 19 val. – tragikomedija PJESĖ PRARASTAM BALSUI („Katinėlis ir Paukštelis”). Sausio 19 d. 19 val. – komedija KĄ GALVOJA VYRAI?
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
IDIOTEATRAS Sausio 16 d. 18 val. – komedija ŠA, KALBA MAMOS. Režisieriai A.Giniotis, J.Čižaus kaitė. DOMINO TEATRAS Sausio 17 d. 19 val. – komedija LANGAS Į PARLAMENTĄ. Režisierius A.Večerskis. IDIOTEATRAS Sausio 18 d. 18 val. – komedija URVINIS ŽMOGUS. Režisieriai K.Smoriginas, D.Kaz lauskas.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Sausio 20 d. 12 val. – KATINĖLIS IR GAIDELIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Sausio 15 d. 16 val. – žymaus fotografo Al gimanto Aleksandravičiaus fotografijų paro dos „Paskutinieji LDK piliečiai” atidarymas. Sausio 29 d. 15 val. – Trečiojo amžiaus universiteto užsiėm imas tema „Kaunas ir Adomas Mickevičius (XIX a. pradžia)”.
KAUNO FILHARMONIJA
Sausio 18 d. 18.30 val. „Laimingi žmonės” pristato spektaklį suaugusiesiems – ATĖJAU, PAMAČIAU, NEGALĖJAU, ARBA – VISIŠKAS RUDNOSIUKAS. Režisierius V.V.Landsbergis. Bilietai parduodami www.bilietai.lt. Sausio 19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiurauskas (spektaklis-žaidimas, kurį padeda kurti vaikai), nuo 3 metų.
L.Sapiegos g. 5
Sausio 15 d. 19 val. Kauno bigbendas kviečia prisiminti ilgametį vadovą ir dirigentą Romualdą Grabštą LATINO JAZZ koncerte CALIENTE (isp. šiltai). Lotyniškais ritmais jus šildys džiazo žvaigždės: VICTORAS MENDOZA (Kuba, vibrofonas, Berklio (JAV) muzikos koledžo profesorius, Ispanijos filialo vadovas), JORGE PEREZAS GONZALEZAS (Ispanija, perkusija), FEDERICO MANZANARE-
SAS (Argentina–Lietuva, vokalas), sportinių šokių klubo „Sūkurys” šokėjai (vad. Jūratė ir Česlovas Norvaišos). Dirigentas – Liutauras Janušaitis. Koncerto organizatorius – koncertinė įstaiga „Kaunas”. Bilietus platina TIKETA.
KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS Sąjungos a. 13A
Sausio 16 d. 11 val. – Kauno tautinės kultū ros centro lektoriaus A.Žarskaus paskaita „Žmogaus prigimtis: nuo genų iki sielos”.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206
Sausio 17 d. 14 val. – kauniečio fotomenininko Mindaugo Kavaliausko audiovizualinė paroda NEREGĖTAS GYVENIMAS: PRIE AKLŲJŲ. Parodą matyti padės: autorius, LAB Kauno filialo vedėja Irena Blaževičienė, Kauno P.Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė Janina Stuopelienė, rašytojas Stasys Babonas, pynimo iš vytelių meistras Virgilijus Šlipaitis. Renginį dainomis ir muzika praturtins: dainininkė Ona Matusevičiūtė, moterų vokalinis ansamblis „Credo” ir Silvija Petkevičiūtė (fortepijonas, mok. Laima Lekaitė).
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Sausio 17 d. 17 val. – prozininko Petro Venclovo naujo romano „Iš tamsos į tamsą” sutiktuvės. Knygos autorių kalbins LRS Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, aktorė Kristina Kazakevičiūtė skaitys romano fragmentus, muzikuos Lina Krėpštaitė. Įėjimas nemokamas. Iki sausio 18 d. Parodų salėje – dailininkių Irenos Piliutytės ir Onos Staskevičienės tekstilės paroda STEBUKLO BEIEŠKANT. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, 322 kamb.
Sausio 17 d. 17 val. – Edmundo Janušaičio bruko dainų albumo „Tamsa lengva” (R.Ka lantai atminti) pristatymas. Atvykusieji į renginį galės ne tik pasiklau syti E.Janušaičio dainų, bet ir pasikalbėti su bardu, įsigyti jo albumą. E.Janušaitis – dainų autorius ir atlikėjas, poetas ir pro zininkas. Groti lūpine armonikėle, gitara ir kurti autorines dainas E.Janušaitis pradėjo gimtajame Kaune dar 1966 m. Įkvėpimo tuo metu sėmėsi iš Vakarų muzikos ir litera tūros. Buvo žinomas Džagerio, Anarchijos, Briedžio pseudonimais. Pradėjęs nuo gru pės „Posūkis”, vėliau grojo su „Kertukais”, „Gintarėliais”, „Raganiais” ir kt. Kaip pasa koja pats menininkas, 1972 m. susideginus R.Kalantai, su grupe artimiausių draugų jis prisiekė niekuomet neiti į jokius kompro misus su sistema ir ilgus dešimtmečius kūrė tik „stalčiui”. Prasidėjus Atgimimui ir atkūrus nepriklausomybę, E.Janušaitis išlei do daugiau nei 10 poezijos knygų, romanus „Nuo Roko iki Abelio” (su M.Lideikiu) ir „Žaliakalnio brukas”. Paskatintas sūnaus, A.Svidinsko ir V.Stakėno, 2002 m. jis grįžo į sceną, ėmė aktyviai dalyvauti poetiniuo se-muzikiniuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. 2005 m. kartu su A.Pauzaru įkū rė grupę „Briedis” (vėliau – „Briedis 24”). Naujausias kūrėjo albumas skirtas Romui Kalantai.
KAUNO PILIS Pilies g. 17
Iki vasario 4 d. veikia parodos: fotografijų paroda „Mano senasis Kaunas”; paro da „Odos objektai”; filatelijos paroda „Kauno senamiesčio kultūros paminklai”; įdomiausių antpirščių kolekcija iš viso pasaulio.
1057892
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
19 d. 18 val.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS 17 d. 19 val.
DOMINO TEATRAS
17 d. 19 val.
23
antradienis, sausio 15, 2013
kas, kur, kada kinas
TV programa
„CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Ralfas Griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 17 d. 10.35, 12.50, 17*, 19.30** val. (*išsk. 16 d.; **16 d.). „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 17 d. 11.45, 14, 16.15, 18.30* val. (*išsk. 16 d.). „Kietašikniai“ – iki 17 d. 13.10, 18, 20.05, 22.15 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 17 d. 14.10, 16.35, 19, 21.35 val. „Vargdieniai“ – iki 17 d. 14.45, 18.05, 21.20 val. „Aurora“ – 16 d. 18.30 val.; iki 17 d. 12.15, 20.55* val. (*išsk. 16 d.). „Džekas Ryčeris“ – iki 17 d. 15.20 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 17 d. 15.05 val. „Pi gyvenimas“ 3D – 16 d. 17 val.; iki 17 d. 19.15*, 21.45 val. (*išsk. 16 d.). „Pi gyvenimas“ – iki 17 d. 11.30 val.; 16 d. 20.55 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 17 d. 11.15 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Gangsterių medžiotojai“ (pasaulinė prem jera) – iki 17 d. 17.45, 19.15 (seansas nevyks 16 d.), 22 val. „Kietašikniai“ (pasaulinė premjera) – iki 17 d. 11.45, 16.15 (seansas nevyks 15 d.), 18.45, 21 val. „Provokuojantys užrašai“ (premjera) – iki 17 d. 15, 21.45 val. „Karališkas romanas“ (premjera) – iki 17 d. 13.15 val. „Ralfas Griovėjas“ 3D (premjera, liet. k.) – iki 17 d. 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (premjera, liet. k.) – iki 17 d. 11, 16 (seansas nevyks 17 d.), 18.15 val. „Tyli naktis“ (išankstinė, nacionalinė prem jera) – 16 d. 19 val. DAILY CARD PREMJERA. „Paskutinė tvirto vė“ – 17 d. 18.15 val. „Pi gyvenimas“ – iki 17 d. 12.15, 15.15, 18.30 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 17 d. 21.30 val. „Habitas: nelaukta kelionė“ – iki 17 d. 10.30, 17.30 val. „Sėkmės džentelmenai“ – iki 17 d. 20.45 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 17 d. 13.30, 15.45 val. „Vargdieniai“ – iki 17 d. 11.30, 18 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 17 d. 14 val. „Baimės įlanka“ – iki 17 d. 20.30 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 17 d. 11.15 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 17 d. 21.15 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Protingas spren dimas“ – 15 d. 16.15 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Sausio 18 d. 17 val. – „Virš įstatymo” (kri minalinė drama, JAV, rež. John Hillcoat, lietuviški titrai). 19 val. „Aurora” (fantas tinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 19 d. 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buo žytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Ju taitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokieti ja, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški tit rai). 20 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 20 d. 14 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokietija, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški titrai). 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Virš įstatymo” (kri minalinė drama, JAV, rež. John Hillcoat, lietuviški titrai).
Kino centras „cinamon“
15 d. 21.20 val.
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00, 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 10.00 Stilius. Gyvenimas (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.35, 21.10, 23.20 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo“ projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas. 15.45 Klausimėlis.lt. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.05 Emigrantai. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Prisikėlęs faras“ (N-7) (k). 0.30 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kung Fu Panda“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (3) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Komedija „Seni bambekliai“ (JAV, 1993 m.) (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (4). 14.10 „Kung Fu Panda“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Trys karaliai“ (JAV, 1999 m.) (N-14). 0.50 „Įstatymas ir tvarka“. 1.45 „4400“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 14.30 „Simpsonai“. 7.30, 17.00 Diena. 8.00 „Aiškiaregys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00, 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 12.00 „Gyvenimas“. 12.30 „Gormitai“. 13.00 „Šeimos reikalai“. 13.30 „Bailus voveriukas“. 14.00 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.00 „Meilės prieglobstis“. 16.00 „Drąsi meilė“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 „Pamiršk mane“. 19.50 „Pilis“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tėvynė“. 23.10 „CSI kriminalistai“. 0.10 „Tikrasis teisingumas“. 1.10 „Herojai“.
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 Tauro ragas (N-7) (k). 8.30 Cukrus (N-7) (k). 9.00 Ekstrasensai detektyvai (N-7) (k). 10.00 „Alibi. Mirtini kėslai“ (N-7). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 Atsargiai – moterys! 20.00 Žinios.
DATOS (sausio 15 d.) 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Pliusai minusai (N-7). 20.30 Prajuokink mane (N-7). 21.30 „Vervolfo medžioklė“ (N-7). 22.30 „Dakaras 2013“. 23.00 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14). 0.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 1.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 2.00 Bamba (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 Aktorės Aldonos Janušauskaitės-Dausienės jubiliejui. TV spektaklis „Antrosios aveniu kalinys“ (1995 m.) (k). 14.00 Muzikinis f. „Ritmai, ritmai“ (1968 m.) (k). 14.10 Mūsų miesteliai. Šateikiai (2) (2005 m.) (k). 15.00 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu (k). 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 18.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 18.15 Gimtoji žemė. 18.45 Kalbininko Stasio Skrodenio 75-mečiui. Žiema, žiema, bėk iš kiemo (1996 m.). 19.30 „Tarptautinis akordeono festivalis 2012“. Koncertuoja „Duo metro“ (Italija). C.Lui (akordeonas, bandoneonas), S.Ciotola (gitara). 21.00 Tapatybės labirintai. 21.30 Durys atsidaro. 22.00 Lietuvos šokių dešimtukas. Koncertas. 23.00 Pasaulio dokumentika. „2020-ieji“ (7, 8). 0.00 Panorama (k). 0.25 Verslas (k). 0.30 Kultūra (k). 0.35 Sportas. Orai (k). 0.45 „Vilniaus knygų mugė 2012“. Vytauto Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas. Apie Sausio 13-ąją“ pristatymas (k). 1.40 Muzikos pasaulio žvaigždės. Rimtosios muzikos vakaras. Anatolijus Šenderovas ir draugai.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00, 15.00 „Išlikimas“. 11.00, 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 12.00, 16.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 18.00 „Pagrindinis įkaltis“. 19.00, 0.45 „CSI Niujorkas“. 21.30 Drama „Prabusk!“ (JAV, 2009 m.). 23.20 „6 kadrai“. 23.50 „Naša Raša“. 1.35 „Pagrindinis įkaltis“.
7.15, 15.00 Teleparduotuvė. 7.50 Nuotykių s. „Kitas Džimio pasaulis“ (1) (JAV, 2007 m.). 8.15 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.40 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Senosios Kristinos nutikimai“. 10.00 „San Fransisko raganos III“ (N-7). 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 „Detektyvė Džonson“. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Mentalistas“ (6) (N-7). 21.00 Kriminalinis trileris „Rūkstantys tūzai“ (D.Britanija, JAV, Prancūzija, 2006 m.) (N-14). 23.10 „Skaičiai“ (N-7). 0.10 „Užmirštieji“ (3) (N-7). 1.10 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“.
9.15 „Linksmieji draugai“. 9.40 Senoji animacija. 10.15 Melodrama „Meilės magija“ (Vokietija, 1999 m.). 12.00, 17.00 „Paliktų žmonų klubas“. 13.00, 19.00 „Rozalinda“. 13.50, 20.35 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 „Martos Stiuart šou“. 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.45 Melodrama „Rožių uola“ (Vokietija, 1999 m.). 23.20 „Mano likimo šeimininkė“.
6.14, 13.40 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Visa tiesa apie liūtus“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 13.20 „Padūkėlis Eliotas“. 14.15 „Kas tu toks?“ 15.00 Žinios. Orai. 15.15 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Kas nužudė Staliną?“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 „Rossas Kempas. Piratai“ (2) (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52, 0.22 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 0.55 „Griūk negyvas!“
9.00 Žinios (k). 9.20 Komedija „Kad ir kas nutiktų“ (N-7). 10.50 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.20 Drama „Osama“ (N-7). 12.45 Telelaikraštis. 15.40 Romantinė drama „Tarp dviejų mylimųjų“ (N-7). 17.30 Kauno istorijos (k). 18.00 Žinios. 18.20 Mokomės kartu. 19.00 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.00 Laida „Ženklai ant skydo“ (1). 20.30 Gyvenimo būdo laida „Svečiuose pas ...“ 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Trileris „Pasmerktieji“ (N-14). 23.15 Žinios (k). 23.35 Veiksmo f. „Gynėjas“ (N-7). 1.00 Trileris „Suvokimas“ (N-7).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis. 7.30, 9.00, 17.00 Muzika. 8.30 Kur Nemunėlis teka. 10.30 „Dirbantys gyvūnai“. 11.00 „Laukinė gamta. Tikros istorijos“. 11.30 „Gyvūnijos pasaulyje“. 12.00 Mano virtuvė. 13.00 Komedija „Padūkėlis“. 14.45 „Zigis ir Ryklys“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Pasivaikščiojimai. 16.00 „Nuotakos siaubūnės“. 16.55 Žodis – ne žvirblis. 17.50 Kitokia Lietuva. 18.50 Kauniečių akimis. 19.00 Muzikinė vaivorykštė. 20.00 Lietuva – poezijos skambesy. 20.30 Muzika. 21.00 Veiksmo f. „Tobulas nusikaltimas“. 23.25 „Dešimčia metų jaunesni“. 0.20 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.
8.00 F. „Klajoklis“ (Prancūzija, Kazachstanas, 2005 m.) (N-14). 9.55 Kriminalinė drama „Elos slėnyje“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 12.05 Veiksmo f. „Patikima apsauga“ (JAV, Australija, Vokietija, Ispanija, D.Britanija, 2007 m.) (N-14). 18.00 Romantinė komedija „Miego mokslas“ (Prancūzija, 2006 m.) (N-14). 19.55 Veiksmo drama „Septyni kardai“ (Singapūras, 2005 m.) (N-14). 22.15 Romantinė komedija „Kad ir kas nutiktų“ (JAV, Prancūzija, 2009 m.) (N-14). 23.50 Drama „Meilės šventė“ (JAV, 2007 m.) (N-14).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–„Astana“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“–„Nymburk“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Krasnojarsko „Enisey“–Kauno „Žalgiris“. 18.30 Futbolo dievai. Zico. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Samaros „Krasnyje Krylja“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 23.15 Automoto.
Klaipėdos diena 1872 m. gimė Jonas Vileišis, 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1922 m. gimė teatro režisierė Aurelija Ragauskaitė. 1923 m. Lietuvos remiami Klaipėdos krašto sukilėliai užėmė Klaipėdą. Buvo išvaduotas Klaipėdos kraštas. 1929 m. gimė 1964 metų Nobelio taikos premijos laureatas, kovotojas už pilietines teises JAV Martinas Lutheris Kingas. 1947 m. gimė maestro Stasys Povilaitis. 1992 m. Europos Bendrija nepriklausomomis valstybėmis pripažino Slovėniją ir Kroatiją.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų sumanymai prieštaraus to žmogaus norams. Nepirškite savo nuomonės. Vėžys (06 22–07 22). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers jus ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas bus ypač svarbus. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis. Venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija – klausykite jos. Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas nutiko jūsų gyvenime. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite neįprastos nuotaikos. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į debatus ir kivirčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų gailėtis. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas teiks malonumą. Neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja šaltus orus, numatomi krituliai, galimos pūgos. Šiandien visur snigs, pustys, rytą vietomis galima pūga. Temperatūra svyruos nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio. Trečiadienio naktį vietomis, dieną daug kur negausiai pasnigs. Oro temperatūra naktį bus 6–8 laipsniai šalčio, dieną – apie 3–6 laipsnius šalčio.
Šiandien, sausio 15 d.
–7
–2
Telšiai
–6
Šiauliai
Klaipėda
–7
Panevėžys
–7
Saulė teka 8.33 Saulė leidžiasi 16.24 Dienos ilgumas 7.51 Mėnulis (jaunatis) teka 9.41 Mėnulis leidžiasi 21.47 15-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 350 dienų. Saulė Ožiaragio ženkle.
Utena
–5
Tauragė
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –4 Brazilija +25 Briuselis –1 Dublinas +4 Kairas +20 Keiptaunas +29 Kopenhaga 0
Londonas +3 Madridas +10 Maskva –10 Minskas –7 Niujorkas +6 Oslas –8 Paryžius +3 Pekinas +1
orai kaune šiandien
Praha –3 Ryga –11 Roma +10 Sidnėjus +28 Talinas –5 Tel Avivas +20 Tokijas +6 Varšuva –2
–4
–4
Vėjas
5–10 m/s
Marijampolė
Vilnius
–4
Alytus
Vardai Ida, Meda, Paulius, Povilas, Skirgaila, Snieguolė.
Pavojus teleskopui
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-6
-3
-3
-8
1
-6
-4
-7
-6
2
-8
-8
-10
-6
4
rytoj
poryt
Žaliuoju žemynu vadinamos Austra lij os ugn iag es iai nes ug eb a paž ab o ti mišk ų gaisr ų. Paskelbt a, kad lieps nos Nauj oj o Piet ų Vels o valst ij oj e grėsm ing ai priart ėj o prie Said ing Springo obs erv ator ij os, kur ioj e yra did žiaus ias šalyj e teleskop as. Gais rai tank iaus iai apg yvend intoje Aust ral ij os valst ij oj e pras idėj o pirmos io mis saus io dienom is dėl kaitros – vi dut inė temp erat ūra šalyj e virš ij o 40 laipsn ių Cels ij aus. Gaisrai siauč ia ir kit uos e Austr al ij os reg ionuos e. Pa vyzd žiui, Tasm an ij os saloj e sudeg ė daug iau kaip 100 pas tat ų. „New Zealand Herald“ inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Pakėlė į kovą primirštą krieną Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Nors ir gražius, tarsi iš mezginiuo tos pasakos iškilusius vaizdus šio mis dienomis sukūrė žiema, tačiau jos palydovai – vėjai ir šaltis pri darė ir dar padarys nemažai žalos ne vieno sveikatai. Žolinčių aka demijos vadovė, sveikos gyvense nos propaguotoja Danutė Kunčienė siūlo stiprinti organizmo atsparu mą paprastomis, nebrangiai kai nuojančiomis priemonėmis, kurių veiksmingumas, nauda mūsų svei katai žinomi nuo seno. „Gal ne visi žino, kad krienai iš skiria daug fitoncidų, kurie turi antimikrobinių savybių – puikiai naikina kenksmingas bakterijas ir mikroorganizmus. Be to, krie nai turtingi vitamino C, įvairių mineralinių medžiagų. Na, o jei gu dar pridėsime citrinos ir garsė jančio teigiamu organizmui povei
Įsitikinkite: skystą medų primenantis mišinukas – tvirtas užkardas
daugeliui sveikatos sutrikimų.
kiu medaus, tai krienų, citrinos ir medaus mišinuko nauda neturėtų niekam kelti abejonių. Juolab kad šį
Danutės Kunčienės nuotr.
mišinuką ruošiau tardamasi su ži nomu liaudies medicinos eksper tu, Lietuvos šviesuoliu Virginijumi
Skirkevičiumi“, – patikino D.Kun čienė, pati anksčiau dirbusi medi cinos srityje. Sveikos gyvensenos propaguo toja pataria sumalti 200 g krieno šaknies, dvi citrinas – prieš tai jas būtina nuplauti sodos tirpalu, – pridėti keturis šaukštus medaus. Išm aiš yt i. Gal im a šio neb logo skonio mišinuko 1–2 šaukštelius dėti į stiklinę su ne karštesniu kaip 40 laipsnių vandeniu ir ger ti kaip arbatą, pagerinus jos sko nį, pavyzdžiui, cinamonu. Galima šaukštelį mišinio paprasčiausiai užgert i šilt u vand en iu. Varto ti prieš valgį, o jei skrandis jaut rus – po valgio. Šį mišinį vartoti tik šaltuoju sezonu. Beje, krie nas yra puikus pagalbininkas ša linant virškinimo negalavimus. Pavyzdžiui, visiškai sutrikus žar nyno veiklai (žarnų atonija) ir at siradus jo palydovui – pilvo pūti mui (meteorizmui).
Mažylis gims liepą
Garsiausias murklys pasaulyje Vardyd am i savo aug int in ių privalumus, katinų šeiminin kai neišvengiamai paminės ir murkimą – garsą, kurį murk liai leidžia snausdami. Pas vieną britę gyvenantis kat in as Merl in as, regis, yra nepra lenk iam as šioje
srityje. Devone gyvenanti Tracy Westwood nustatė, kad jos katino Merlino murkimas skleidžia 100 decibelų garsą. Paprastai naminių kačių mur kimas būna ne garsesnis nei 25 decibelų. 100 decibelų prilygsta pneumatinio grąžto, traktoriaus skleidžiamiems garsams. Spėjama, kad Merlinas gali būtų tituluotas triukšmingiausiu pa saulio katinu – lygšiolinis rekor das priklauso Smoukiui iš Pits fordo, kurio murkimas siekia 92 decibelus. „Kai kalbu telefonu, žmonės manęs dažnai klausia, kas per
triukšmas sklinda fone. O tai tie siog Merlinas“, – katino šeimi ninkė britų žiniasklaidą tikino jau pripratusi prie savo augintinio skleidžiamo triukšmo. Tiesa, specialistai įspėja, kad stipresnis nei 90–95 decibelų gar sas gali sukelti kurtumą. Gali būti, kad katino skleidžiamas garsas il gainiui pakenkė ir kito Tracy namų augintinio, šuns, sveikatai: pasta rasis apkurto. „Guinnesso“ pasaulio rekor dų knygos agentūra paragino bri tę kreiptis dėl oficialaus rekordo įteisinimo. KD inf.
Naujiena: Šv.Jokūbo rūmai pra
nešė, kad princo Williamo ir jo žmonos Catherine pirmasis vai kas turi gimti liepą. Ši žinia pa neigė pasirodžiusias spekulia cijas, kad Jungtinės Karalystės sosto paveldėtojas laukia dvy nukų. Oficialiai teigiama, kad 31 metų Catherine’s, gruodį dėl itin stipraus pykinimo atsidūru sios ligoninėje, būklė gerėja. Tai paliudijo ir pati Kembridžo kuni gaikštienė, šiomis dienomis ap silankiusi Nacionalinėje portretų galerijoje surengtame dailės pa rodos atidaryme. „Reuters“ nuotr.