2013-01-15 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013

www.kl.lt

11 (19 614)

.;A?.162;6@ @ .B@6< "

11

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

SlidinÄ—jimas: kaip iĹĄlikti

sveikam? SaugokitÄ—s trau

mĹł

Nepersisten kite. PirmÄ… dienÄ… venkite dide lio fizinio krĹŤ vio, nes kalnuose pa didÄ—ja krau jospĹŤdis, suaktyvÄ—ja ĹĄir dies darbas, padaĹžnÄ—ja kvÄ—pavi mas. Jei persi stengsite, raumenyse su sidarys daugiau pieno rĹŤgĹĄties. DÄ—l to jausite dides nÄŻ nei ÄŻprastai raume nĹł skausmÄ…. ď Ž Padaryki te apĹĄilimÄ…. PrieĹĄ pradÄ—dami slidi nÄ—ti 10–15 min. atlikite tempimo pra timus kaklo rau menims, mankĹĄtin kite kelio ir kulkĹĄ nies sÄ…narius. Ruo ĹĄiantis ÄŻ kelio nÄ™ bĹŤtĹł pravartu kurÄŻ laikÄ… paspor tuoti, sustiprinti savo raumenis. ď Ž Kris ki te at sar giai. Di dĹžiau sia snieglentinin kĹł klaida – griĹŤvant remtis delnais ÄŻ ĹžemÄ™. Taip ne tik patempiamos sausgyslÄ—s, bet ir lĹŤĹžta rankĹł kau lai. Slidininkai daro kitÄ… klaidÄ… – krisda mi sÄ—dasi. Nug riuvus ir pradÄ—jus vers tis slidĹžiĹł ga lai gali uĹžkliĹŤti uĹž ĹžemÄ—s ir skaus mingai pasukti kelÄŻ. Krisdami sten kitÄ—s susiriesti ÄŻ kamuo liukÄ… arba griĹŤ ti ant ĹĄono – taip iĹĄ vengsite sun kesniĹł suĹžeidimĹł ar pa tempimĹł. ď Ž

Sei­mo par­la­men­ti­nÄ—s gru­pÄ—s ne tik ko­vo­ja, bet ir mel­dĹžia­si.

Te­ro­ris­tai pa­reiť­kÄ—, kad F.Hol­lan­de­â€˜as at­vÄ—­rÄ— pra­ga­ro var­tus.

Lietuva 5p.

Pasaulis 10p.

Su­dy­gu­siĹł bul­viĹł dai­gai ga­li pra­vers­ti ga­mi­nant ant­pi­lÄ… nuo vÄ—­Şio.

ď Ž PerspÄ—ji

Jei jau pargriu

vote

mas: T_RV aV` `[VR TN` V_ `Nb YÛ “ aNV V_ ZN

ď Ž

Y\ [b ZNV V_ ]N Daugumai sli c\ WNV Xb _VĂş V cR[ TVN ZN aV[ dininkĹł – pats XN ZNV ]N `V _R[ Tb` Ĺžiemos malonumĹł ÄŻkarĹĄtis. kojiniĹł nei Ĺ i pramoga aso daugybe snie cijuojasi su pataria gydytovieja.nas storesnes“, – srove. Taip tik dar go, nuostabiais labiau paĹžeisiMoÄ?iutÄ—s megz te audinius. tos pirĹĄtinÄ—s kalnĹł vaizdais ir adrena li neapsaugoti ga„Geriau ran linu, kai su vÄ— sniego, todÄ—l ge kĹł nuo ĹĄalÄ?io ir kyti kam sia rankas ir kojas pamirjeliu leidiesi Ĺžemyn. KÄ… riau rinktis pa bario tempera siĹŤ iĹĄ neperĹĄlampa tĹŤros vanreikÄ—tĹł Ĺžino mo audinio. Sli tas denyje. SuĹĄalus rei kia di ti naujokams, jant vietovÄ—je, kad mÄ—gavima kurioje ĹĄaltis sie nÄ—- daugiau ĹĄiltĹł skysÄ?iĹł, gerti kuo kia laipsniĹł, pravar bet ne alsis Ĺžiemos pra tu uĹžsidÄ—ti spe 20 koholio ir kofeino tu mogomis bĹŤtĹł saugus? rinÄ?iĹł gÄ—rimĹł cialiÄ… – jie ska tina kĹŤnÄ… ati

DidĹžiausios bÄ— dos, kurios ga li iĹĄtikti slidinÄ—jant – persiĹĄaldymas, nuĹĄalimai, kĹŤno su muĹĄimai par griuvus ir raumenĹł, raiĹĄÄ?iĹł bei sÄ… nariĹł patempimai.

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

ď Ž

Patyrus trau mÄ… slidinÄ—jant pirmiausia jos vie tÄ… reikia ĹĄaldy ti – tris dienas ant skau damos vietos dÄ—ti ledÄ… arba tepti ĹĄaldanÄ?iu tepa lu. Ĺ altis sumaĹžins pa tinimÄ…, skaus mÄ… ir uĹždegimÄ…. ď Ž SuĹžeistÄ… vie

tÄ… pravartu duoti ĹĄilu patepti todÄ—l poveikis preparatu, ku SlidinÄ—jant vie bus prieĹĄingas. mÄ…, ris maĹžintĹł uĹž VaistininkÄ— Zita Ja degimÄ…, tovÄ—padÄ—tĹł gydy nu je, kurioje ĹĄal ti kraujosruvas su savimi pasiim ĹĄauskienÄ— pataria ir patitis sienimus. KojÄ… pa ti ĹĄaldĹžius reikÄ— kia 20 laips kus, kurie suĹžvar specialius ĹĄiltutĹł ĹĄiek tiek pamankĹĄ niĹł, pratinti – tai apsau suĹĄildyti kojas bus padÄ—s greitai Gali prireikti gos nuo vartu uĹžsidÄ— raumenĹł mÄ—ĹĄ ir rankas. kau lungio. ti spePer atostogas kÄ—s delsiant pakeis cialiÄ… slidinÄ— vykstant slidi ti sausais“, – Ĺ almas ir aki nepakanka ÄŻ ke nÄ—ti I. Mar jimo niai moko Ä?iukaitytÄ—. lio Net ir gerai kaukÄ™ arba ti vilnoniĹł megz nÄ—s krepĹĄÄŻ ÄŻsidÄ—valdantieji sli KelionÄ—je ÄŻ kal Slidininko vais skarelÄ™. tiniĹł. BĹŤtina des ar snieglentÄ™ ga nus pravers specialiai slidinÄ— li patirti sunkiÄ… tinÄ—lÄ— ti pritaikyta ĹĄil spe- cialĹŤs ĹĄilumÄ… sulai traumÄ…, ÄŻsirÄ—Ĺžus ta, ne- niai kantys apatiperĹĄlampama kitam Ĺžiemos marĹĄkinÄ—liai striu ÄŽvykus nelai sporto entuziastui. DÄ—l ir kelnÄ—s arba, mei, slidinÄ— turi bĹŤti su paaukĹĄ kÄ— ir kelnÄ—s. Jos norite jimo kuĹĄio pavojaus grÄ—sjei slidinÄ—ji rorte uĹž sieny sutau tintu liemeniu mÄ—s bĹŤtina sau mo kaukÄ™ arba je gydymo prie apsauga nuo ir prastas med pyti, galite rinktis pa- ap goti galvÄ… – sli skarelÄ™. Tai nÄ—s gali bran mosniego. saugos veidÄ… vilnines apati dinÄ—ti su ĹĄalmu. Sli giai kainuo nuo Ĺ eimos gydy nes di spei ti, nes kelnÄ—jimo akiniai todÄ—l kelioninÄ—s vais go. ir marĹĄkinÄ—lius to nÄ—ra tinÄ—lÄ—s turiniu ilgomis ranko- pasitepti kremu nuo saulÄ—s Reikia tik madingas atribu kaitytÄ— perspÄ— ja Ineta MarÄ?iu- vÄ—mis. ta pasirĹŤpin verir riebiu akis tas. Jie apsaugo ja neapsireng Su jais ne tik ti iĹĄ anksto. Su nuo varginan bus ĹĄilÄ?iau, jie kremu, apsauganÄ?iu nuo ĹĄal ti per apsau ĹĄiltai. savimi reikia pasiim Ä?io sniego spinÄ?io. gos ir nuo su ti desio ir kenks „SlidinÄ—jant su mingĹł ultravio ir ĹĄiltos kojinÄ—s. ĹĄalimo. BĹŤtinos Kas pa ď Ž ĹĄaldanÄ?io letiniĹł dÄ—s suĹĄalus? spinduliĹł bei tepalo, ni drabuĹžiai la prakaitavus drÄ—gmaŞų ledo ir „Jei jos perne bai KÄ… daryti, jei ď Ž priemoniĹł sniego gabalÄ—liĹł, su lyg plo vis dÄ—lto suĹĄa ĹĄaldys, ims krÄ—s greitai kĹŤnÄ… at- pirĹĄtĹł nuo uĹždegimo kuriais su lo galiukĹł nuo ĹĄal nos, savo rankos bei ko ir sumuĹĄimo, ti drebulys. To jos Ä—mÄ— dilgÄ?io te ir dideliu greiÄ?iu leidĹžian siduriama, atveju drÄ—gnus Ä?io nebejaukiu site jau ti? drabuĹžius reikia po tis nuo kalPajutus ĹĄiuos ď Ž vaistĹł nuo no. Snieglenti ne- simauki 15 minuÄ?iĹł. Geriau apsumptomus, skausmo ir per ninkai daĹžnai dyto te kelias poras gy- ĹžeidĹžia ĹĄalimo, susiď Ž pleistrĹł ir rankas, todÄ—l plonesniĹł sku ja I.MarÄ?iukaitytÄ— pataria tvarsÄ?io, reikÄ—tĹł pasine- rĹŤpinti bÄ—ti jĹł ĹĄildyti apsaugoti rie po karĹĄto van ď Ž riebaus kre ĹĄus. dens mo, kurio sudÄ—

Ĺ iandien priedas

Klai­pÄ—­da – lyg po­duk­ra

„Klaipėdos� inf.

ra vandens.

Kaina 1,30 Lt

tyje nÄ—-

„Zebriukai“ virto albinosais – nebeliko juodos spalvos.“ VieĹĄosios ÄŻstaigos „KlaipÄ—dos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras NeniĹĄkis pastebÄ—jo, kad jau kuris laikas paĹžymÄ—tos vietos, kur turi sustoti autobusai, yra apsnigtos.

3p.

Ke­liĹł ere­lius ste­bi ma­Şiau akiĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Grei­tÄŻ vir­ťi­jan­Ä?ius vai­ruo­to­jus Klai­ pÄ—­do­je fik­suo­ja ma­Şiau ra­da­rĹł – iĹĄ pen­kiĹł li­ko trys. Ta­Ä?iau per­nai ÄŻren­gi­niais pa­Şei­di­mĹł uŞ­fik­suo­ta ke­liais ĹĄim­tais dau­giau. „„Prio­ri­te­tai: Rim­kĹł ge­le­Şin­ke­lio sto­ty­je nu­si­fo­tog­ra­fa­vÄ™ su­ki­lÄ—­liai ta­da dar ne­Şi­no­jo, kad gy­vy­biť­kai svar­bios ge­le­Şin­ke­lio li­ni­jos iĹĄ Klai­pÄ—­dos ÄŻ Kre­

tin­gÄ…, Tel­ťius, Ĺ iau­lius sta­ty­bÄ… su­gai­ťins pri­va­tĹŤs in­te­re­sai.

Tik mi­nÄ—­da­ma 90-Ä…jÄ… Klai­pÄ—­dos krať­ to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos su­kak­tÄŻ ĹĄa­ lies val­dĹžia pa­ga­liau gar­siai ÄŻvar­di­jo, koks svar­bus vals­ty­bei bu­vo ĹĄis ÄŻvy­kis. Ta­Ä?iau tik­ro­sios uos­ta­mies­Ä?io ver­tÄ—s tin­ka­mai neį­ver­ti­no nei tar­pu­ka­rio, nei da­bar­ti­niai Lie­tu­vos val­dĹžios at­sto­vai.

MaĹžosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Pa­ly­gi­no su ser­gan­Ä?ia ĹĄir­di­mi

Tin­ka­mo po­Şiō­rio ÄŻ uos­ta­mies­Ä?io ver­tÄ™ vals­ty­bei pa­si­gen­da­ma iki ĹĄiol. Bō­da­mas ge­ras dip­lo­ma­tas Klai­pÄ—­ dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ne­no­ri bō­ti ka­te­go­riť­kas, ta­Ä?iau kal­bÄ—­da­mas apie ĹĄiĹł die­nĹł ak­tua­li­jas jis ly­gi­na sos­ti­nÄ—s po­Şiō­ rÄŻ ÄŻ uos­ta­mies­tÄŻ su ser­gan­Ä?ios ĹĄir­ dies dar­bu.

„Ga­l iu pa­ly­g in­t i si­t ua­c i­j Ä… su silp­na ĹĄir­di­mi, kur gys­lo­mis fi­ nan­si­niai srau­tai iĹĄ Klai­pÄ—­dos ÄŻ sos­ti­nÄ™ te­ka tar­si ÄŻ ĹĄir­dÄŻ ve­no­mis atei­n an­t is la­bai sod­r us ir tirť­ tas krau­jas. O vals­ty­bÄ—s ĹĄir­dy­je tÄ… krau­jÄ… per­skirs­Ä?ius, ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… grįŞ­ta ge­ro­kai skaid­res­nis skys­tis. ÄŽ mus kaip ÄŻ biu­dĹže­to ÄŻplau­kĹł ĹĄal­ ti­nÄŻ Ĺžvel­gia­ma la­bai rim­tai, ta­Ä?iau grįŞ­ta­ma­sis ry­ťys yra nea­dek­va­ tus“, – ne­slÄ—­pÄ— mies­ to me­ras.

4

Per mies­tÄ… skrie­jo

Per­nai grei­Ä?io ma­tuok­liai uŞ­fik­sa­ vo 3286 pa­Şei­dÄ—­jus. UŞ­per­nai to­kiĹł bu­vo 2507. Klai­pÄ—­dos ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nÄ—s veik­los po­sky­ rio vir­ťi­nin­kas Min­dau­gas DĹžer­ mei­ka pa­sa­ko­jo, kad dau­giau­sia klai­pÄ—­die­Ä?iai grei­tÄŻ vir­ťi­jo nuo 20 iki 30 km per va­lan­dÄ…. To­kiĹł pa­ Ĺžei­dÄ—­jĹł praÄ—­ju­siais me­tais bu­vo 2942. UŞ­fik­suo­ta ne­ma­Şai vai­ruo­to­ jĹł, ku­rie grei­tÄŻ vir­ťi­jo nuo 31 iki 40 km per val. To­kiĹł bu­vo 555.

JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 2 p.

7


2

ANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013

miestas

Par­ką aplankė tik­rin­to­jai

Ty­ri­mas: sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius aiš­ki­na­si, ar bend­ro­vės „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ rek­

la­mi­nės iš­ka­bos ka­bo le­ga­liai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai aiš­ki­na­si, ar tei­sė­tai Poil­sio par­ke ka­bo bend­ro­vės „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ rek­la­mi­nės iš­ka­bos. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vi­suo­me­ni­nin­kai skun­dą dėl pa­ sta­rų­jų pa­tei­kė praė­ju­sią sa­vai­tę. Pir­ma­die­nį Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus spe­cia­lis­tai nu­vy­ko pa­tik­rin­ti rek­la­mi­nių iš­ka­bų. Jų yra trys. Vie­na iš­ka­ba pa­ka­bin­ta prie pa­ grin­di­nio įė­ji­mo į Poil­sio par­ką, ant­ra iš Man­to gat­vės pu­sės, tre­čia – nuo P.Li­dei­kio gat­vės pu­sės. „Bu­vo­me nu­vy­kę į vie­tą, at­li­ko­ me pa­tik­ri­ni­mą. Da­bar kvie­si­mės įmo­nės va­do­vą, kad šis paaiš­kin­tų si­tua­ci­ją. Jei bus pa­žei­di­mas, su­ ra­šy­si­me pro­to­ko­lą. Ti­ki­mės, kad per šią sa­vai­tę vis­ką spė­si­me su­ tvar­ky­ti“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ele­na Kund­ro­tie­nė. Pa­sak jos, sa­vi­val­dy­bės duo­me­ nų sis­te­mo­je nė­ra in­for­ma­ci­jos, kad įmo­nei „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ bū­tų iš­duo­tas lei­di­mas iš­ka­boms.

„Ne­tu­riu ko aiš­kin­ti. Skam­bin­ki­ te į sa­vi­val­dy­bę. Te­gu jie aiš­ki­na“, – tvir­ti­no bend­ro­vės „Nuo­ty­kių par­ kas KAR KAR“ di­rek­to­rius, mies­to ta­ry­bos na­rys Min­dau­gas Ži­lys. Pa­sak jo, lei­di­mą rek­la­mi­nėms iš­ka­boms sa­vi­val­dy­bė bu­vo iš­da­ vu­si. Jis ga­lio­jo iki praė­ju­sių me­ tų gruo­džio 31 d. Po­li­ti­kas aiš­ki­no, kad sau­sio 2 d. bu­vo pa­teik­ta pa­ raiš­ka gau­ti nau­ją lei­di­mą. „Lei­di­mas tu­ri bū­ti iš­duo­tas per mė­ne­sį. Ar tai bus pa­da­ry­ta, tu­ri svars­ty­ti kaž­ko­kia ko­mi­si­ja. Kal­bė­jau su sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jais ir man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad iki sau­sio pa­bai­ gos bus vis­kas su­tvar­ky­ta. Tiek lai­ ko tu­ri­me. Nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti, jei sa­vi­val­dy­bės Vie­no lan­ge­lio sky­rius yra ap­krau­tas. Juk duo­ta dau­giau lai­ ko ir gy­ven­to­jams iš­siim­ti lei­di­mus au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mui kie­muo­se“, – dės­tė M.Ži­lys. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­

Min­dau­gas Ži­lys:

Ne­tu­riu ko aiš­kin­ti. Skam­bin­ki­te į sa­vi­ val­dy­bę. Te­gu jie aiš­ki­na.

man­tas Ar­mo­nas aiš­ki­no, kad pra­šy­ mas iš­duo­ti lei­di­mą mi­nė­toms rek­la­ mi­nėms iš­ka­boms jo dar ne­pa­sie­kė. Jo su­lau­kus lei­di­mas pri­va­lo bū­ti iš­ duo­da­mas per pen­kias die­nas. „Gal pra­šy­mas ir bu­vo pa­ra­šy­tas sau­sio 2 d., bet mū­sų sky­riaus ne­ pa­sie­kė“, – sakė vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas. Pa­sak R.Ar­mo­no, pe­rei­ na­mo­jo lai­ko­tar­pio iš­siim­ti nau­jam lei­di­mui, kol ne­be­ga­lio­ja se­na­sis, nė­ra.

„Klaipėdos šventės“ turės vadovą Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt

Uostamiesčio viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ jau šį mėnesį gali turėti naują vadovą. Bent jau tokias viltis puoselėja savivaldybės atstovai, neseniai paskelbę konkursą direktoriaus pareigoms užimti.

Už svarbiausio miesto renginio – Jūros šventės – organizavimą at­ sakinga įstaiga be „galvos“ liko nuo lapkričio pradžios, kai iš di­ rektoriaus pareigų pasitraukė Re­ migijus Mockus. Šio posto siekiantys kandidatai, be kitų valstybės tarnautojui ke­ liamų reikalavimų, turėtų turėti aukštąjį universitetinį ar jam pri­ lygintą socialinių mokslų arba me­ nų studijų srities išsilavinimą bei ne mažesnę nei dvejų metų vado­ vaujamo darbo patirtį.

Taip pat konkurso dalyviams teks pateikti įstaigos veiklos pro­ gramą trejiems metams: jos vi­ ziją, tikslus ir uždavinius, admi­ nistravimo schemą, žmogiškųjų išteklių poreikį, finansavimo mo­ delį, rinkodaros strategiją, kultūri­ nės veiklos sritis, Jūros šventės or­ ganizavimo modelį. Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė svars­ tė, jog programos pateikimo reika­ lavimai šiek tiek platesni nei įpras­ ta kituose konkursuose. „Manome, kad ši įstaiga yra ieš­ kanti savęs, nes ilgainiui keičiasi aplinka, keičiasi reikalavimai, kartu ir „Klaipėdos šventės“ turi keisti savo veiklos pobūdį. Svarstėme, jog galbūt mes patys turėtume parengti šią kon­ cepciją ir tada skelbti konkursą. Ta­ čiau kadangi išėjus direktoriui laikas mus spaudė, apsisprendėme, kad bū­ simasis vadovas turėtų ateiti su savo matymu“, – aiškino pašnekovė.

N.Laužikienės teigimu, praėju­ sį trečiadienį paskelbtas konkur­ sas kol kas nesulaukė nė vienos paraiškos. Tačiau pašnekovė neabejojo, kad norintieji, kaip įprasta, suskubs paskutiniosiomis dienomis. Doku­ mentai bus priimami 14 dienų nuo konkurso paskelbimo datos. „Pretendentų turėtų netrūk­ ti, nes jaučiamas susidomėjimas, žmonės skambina, klausia. Ti­ kiuosi, kad bus rimtas konkursas“, – vylėsi pašnekovė. Pretenduojančiųjų į šią poziciją laukia pokalbis ir testas raštu. Pasak N.Laužikienės, kada bus paskirtas naujasis įstaigos „Klai­ pėdos šventės“ vadovas, nuspręs savivaldybės administracijos di­ rektorė. „Bet kokiu atveju ilgai netempsi­ me, galbūt tai paaiškės iki šio mė­ nesio pabaigos“, – kalbėjo valdi­ ninkė.


3

ANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013

miestas Lau­kia idė­jų ženk­lams

Įmo­nėms – kon­kur­sas

Atsk­leis pa­slap­tis

Lie­tu­vos pa­štas ant­rus me­tus iš ei­lės kvie­čia siū­ ly­ti te­mas ki­tų me­tų pa­što ženk­lams kur­ti. Te­mą pa­ što ženk­lui iki va­sa­rio 15 d. ga­li siū­ly­ti tiek gy­ven­to­jai, tiek įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos. Tai ga­li­ma da­ry­ti Lie­tu­vos pa­što in­ter­ne­ti­nia­me pus­ la­py­je www.po­st.lt.

Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai kvie­čia Lie­tu­ vos įmo­nes da­ly­vau­ti kon­kur­ se „Lie­tu­vos eks­por­to pri­zas 2012“. Kon­kur­se ga­li da­ly­vau­ti vi­sos ga­my­bos ar pa­slau­gų eks­ por­to įmo­nės bei ki­tos su už­sie­ nio pre­ky­ba su­si­ju­sios ins­ti­tu­ci­ jos. Kon­kur­so pa­raiš­kas ga­li­ma teik­ti iki sau­sio 25 d.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos kon­ fe­ren­ci­jų sa­lė­je tre­čia­die­nį 17.30 val. vyks už­siė­mi­mas „Pir­ma­sis žings­nis“, ku­rio me­tu bus pri­ sta­to­ma jo­gos, me­di­ta­ci­jos, kvė­ pa­vi­mo tech­ni­kos. Spe­cia­lis­tai taip pat kal­bės apie tai­syk­lin­gą kvė­pa­vi­mą ir paaiš­kins, kaip tai ga­li pa­ge­rin­ti mū­sų gy­ve­ni­mą.

Sto­te­lė­se – au­to­bu­sų grūs­tys Į sto­te­lę su­va­žia­ vus ke­liems au­to­bu­ sams ke­lei­viai ga­li ne­spė­ti pa­tek­ti į rei­ kia­mą. Taip net du kar­tus nu­ti­ko 72 me­ tų klai­pė­die­čiui Al­ gir­dui Šim­kū­nui. Vy­ rui į rei­kia­mu marš­ ru­tu vy­ku­sį au­to­bu­ są pa­vy­ko pa­tek­ti tik iš tre­čio kar­to. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vai­ruo­to­jas ne­pa­lau­kė

A.Šim­kū­nas, su­si­ren­gęs vyk­ti į šiau­ ri­nę mies­to da­lį, 3 nu­me­riu pa­žy­ mė­to au­to­bu­so lau­kė „Are­nos“ sto­ te­lė­je. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad į ją vie­nu me­tu su­va­žia­vo trys au­to­bu­sai, vie­ nas ku­rių bu­vo dvi­gu­bas. „Au­to­bu­sas, ku­rio man rei­kė­ jo, su­sto­jo pa­sku­ti­nis. Jis tik iš­lei­ do ke­lei­vius ir nu­va­žia­vo. Ban­džiau dar mo­juo­ti, kad su­sto­tų, bet ne­ sėk­min­gai. Pik­čiau­sia, kad au­to­ bu­so lau­kiau ties vie­ta, kur jis tu­ri su­sto­ti. Ji pa­žy­mė­ta bal­to­mis li­ni­ jo­mis“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis. A.Šim­kū­nas nu­spren­dė pa­lauk­ ti ki­to to pa­ties marš­ru­to au­to­bu­ so. Ta­čiau, anot vy­ro, jis ant­rą kar­ tą pa­kliu­vo į to­kią pat si­tua­ci­ją. „Vėl su­va­žia­vo trys di­de­li au­to­ bu­sai, o ma­niš­kis – pa­sku­ti­nis. Iš­ lei­do žmo­nes ir nu­va­žia­vo. Taip ne­ga­li bū­ti, kad au­to­bu­sai pra­va­

Prie­žas­tis: po ke­lis au­to­bu­sus į vie­ną sto­te­lę su­va­žiuo­ja, nes jie at­si­lie­ka nuo gra­fi­kų.

žiuo­ja ir ne­lau­kia, kol su­lips ke­lei­ viai“, – pik­ti­no­si klai­pė­die­tis. Tre­čią kar­tą pen­si­nin­kas ne­be­ lau­kė jam rei­kia­mos trans­por­to prie­mo­nės – pa­si­rin­ko ki­to marš­ ru­to au­to­bu­są. Prob­le­mų ke­lia švie­so­fo­rai

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis ne­slė­pė, kad į „Are­nos“ sto­te­lę vie­nu me­tu ga­li su­va­žiuo­ti ke­li au­to­bu­sai. To­kia si­tua­ci­ja esą su­si­da­ro dėl ne­to­li vie­nas ki­to esan­čių švie­so­ fo­rų – Tai­kos pro­spek­to ir Kau­no gat­vės bei Tai­kos pro­spek­to ir Du­ by­sos gat­vių san­kry­žo­se. Pa­na­šių si­tua­ci­jų, pa­šne­ko­vo tei­ gi­mu, bū­na ir „At­gi­mi­mo“ sto­te­lė­ je, ku­ri yra prie Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro. Čia įta­kos au­to­bu­sų va­žia­vi­mui tu­ri Man­to, Til­tų ir Da­nės gat­vių bei Man­to, Lie­pų ir Nau­jo­jo So­do gat­vių san­ kry­žų švie­so­fo­rai. Au­to­bu­sų va­žia­ vi­mą taip pat iš­de­ri­na Til­tų ir Tur­

gaus gat­vių san­kry­žos švie­so­fo­ras. „Pa­gal tvar­ka­raš­čius į sto­te­les ne­ tu­rė­tų su­va­žiuo­ti po ke­lis au­to­bu­sus.

Pap­ras­tai vai­ruo­to­ jams nu­ro­do­ma: jei sto­te­lė­je jau sto­vi du au­to­bu­sai, ke­lei­ vių neiš­leis­ti, kol šie ne­nu­va­žiuos. Ta­čiau dėl švie­so­fo­rų pra­si­de­da ne­ di­de­li vė­la­vi­mai ir su­si­da­ro to­kios si­ tua­ci­jos“, – tei­gė va­do­vas. Vė­luo­ja ir dėl žie­mos

Pa­sak G.Ne­niš­kio, au­to­bu­sų vė­la­ vi­mų pa­sta­ruo­ju me­tu bū­na ir dėl su­dė­tin­gų eis­mo są­ly­gų. Pa­si­tai­ kė, kad at­si­li­ki­mai nuo tvar­ka­raš­ čio sie­kė iki 10 min. „Ta­da vai­ruo­to­jai sten­gia­si pa­si­ vy­ti gra­fi­ką, kad žmo­nėms šal­tu oru

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ne­rei­kė­tų il­gai lauk­ti. Ke­lei­vius iš­lei­ džia, pai­ma tuos, ku­rie at­bė­ga, o ki­tų ne­spė­ja paim­ti. Kad žmo­gus mo­juo­ ja, vai­ruo­to­jas ne­la­bai ga­li ma­ty­ti. Jie ma­to tik tai, kas vyks­ta prie prie­ki­nių du­rų“, – aiš­ki­no va­do­vas. Pa­sak di­rek­to­riaus, ne­ma­lo­nių si­tua­ci­jų pa­si­tai­ko, ta­čiau tai nė­ra sis­te­min­gas vai­ruo­to­jų el­ge­sys. „Ne­ži­nau, ką dau­giau bū­tų ga­ li­ma pa­siū­ly­ti. Ki­to­kio spren­di­mo da­bar­ti­niu me­tu, kai to­kios eis­mo są­ly­gos, nė­ra“, – tei­gė di­rek­to­rius. Anot G.Ne­niš­kio, pa­pras­tai vai­ ruo­to­jams nu­ro­do­ma: jei sto­te­lė­ je jau sto­vi du au­to­bu­sai, ke­lei­vių neiš­leis­ti, kol šie ne­nu­va­žiuos. Ta­ čiau žie­mą, esant su­dė­tin­goms eis­ mo są­ly­goms, to nė­ra rei­ka­lau­ja­ma. Ta­da at­si­li­ki­mas nuo tvar­ka­raš­čio bū­tų dar di­des­nis. Va­do­vas pa­ste­bė­ jo, kad bal­tas li­ni­jas – vie­tas, ku­rio­se tu­ri su­sto­ti pir­ma­sis au­to­bu­sas, jau ku­rį lai­ką yra už­klo­jęs snie­gas. „Zeb­riu­kai“ vir­to al­bi­no­sais. Ne­be­li­ko juo­dos spal­vos“, – tei­gė G.Ne­niš­kis.

Dienos telegrafas Ren­gi­niai. Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-me­čiui pa­mi­nė­ti skir­ti ren­gi­niai šian­dien uos­ta­mies­ty­je vyks nuo anks­ty­vo ry­to. 8 val. uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se pra­si­dės is­to­ri­jos pa­mo­ka, 10.30 val. bus pa­dė­ta gė­lių ant Erd­mo­ no Si­mo­nai­čio ka­po Lė­bar­tų ka­pi­nė­se, 11 val. – ant Jur­gio Lė­bar­to ka­po Jo­niš­ kės ka­pi­nė­se. 12 val. vyks žu­vu­sių­jų pa­ ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja prie pa­mink­lo 1923 m. su­ki­li­mo da­ly­viams Skulp­tū­rų par­ke, 12.30 val. – ka­ri­lio­no kon­cer­tas, 16.30 val. – dis­ku­si­ja „Ką mums reiš­kia Klai­pė­dos su­ki­li­mas?“ Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je, 17.30 val. – pa­ro­dos „Ko­va dėl Klai­pė­dos – įvy­kiai ir žmo­nės“ ati­da­ry­mas Klai­pė­ dos kon­cer­tų sa­lė­je. Ren­gi­nių pro­gra­ mą 18 val. Kon­cer­tų sa­lė­je vai­ni­kuos iš­ kil­min­gas mi­nė­ji­mas ir Ma­žo­sios Lie­tu­ vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­tas. Va­do­vas. Ven­tės ra­go or­n i­to­lo­g i­nė­ je sto­ty­je pa­si­kei­tė va­do­vas. Nuo sau­ sio 2-osios šias pa­rei­gas pra­dė­jo ei­t i Vy­tau­tas Ju­sys. Įs­tai­go­je jis dir­ba nuo 1981 m. Jis pa­kei­tė iki šiol Kau­no T.Iva­ naus­ko zoo­lo­g i­jos mu­z ie­jaus fi­l ia­lo Ven­tė­je ve­dė­ją Leo­ną Je­zers­ką. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Tro­fi m Mo­ro­ zov (g. 1929 m.), Bro­nis­la­va Pet­ru­tie­nė (g. 1938 m.), Jad­vy­ga Jer­šo­va (g. 1938 m.), Mars Ka­l i­mu­l in (g. 1939 m.), Ale­ xan­der Ya­kov­lev (g. 1943 m.), Ge­na­dij Lav­re­nov (g. 1948 m.), Al­gis Aga­naus­ kas (g. 1963 m.), Pa­vel Le­gen­zov (g. 1974 m.), Lo­re­ta Ei­bu­tie­nė (g. 1976 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Pa­vel Le­gen­zov, Rai­mon­das Sas­naus­ kas, Ge­na­dij Lav­re­nov. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi An­sas En­zi­nas, Tro­fi m Mo­ro­zov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 3 ber­niu­kai.

Gri­pas puo­la klai­pė­die­čius Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pas­ta­ruo­ju me­tu me­di­kams ge­ ro­kai pa­dau­gė­jo dar­bo – gy­dy­mo įstai­gas ap­gu­lė per­ša­li­mo li­go­mis ser­gan­tys įvai­raus am­žiaus pa­ cien­tai.

Va­kar uos­ta­mies­čio gy­dy­mo įstai­ gos bu­vo sau­sa­kim­šos. Kaip aiš­ ki­no me­di­kai, sa­vai­tės pra­džio­je dau­giau pa­cien­tų su­lauk­ta ne tik dėl praė­ju­sio sa­vait­ga­lio. Pas­te­bi­ma, kad pa­sta­ruo­ju me­ tu į me­di­kus krei­pia­si vis dau­giau per­ša­li­mo li­go­mis ser­gan­čių klai­ pė­die­čių. Ne­ma­žai da­liai suau­gu­ sių­jų nu­sta­ty­tas gri­pas. Klai­pė­dos

svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­res­ nio­ji vai­kų li­gų ir šei­mos gy­dy­to­ja Ni­jo­lė Man­dei­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad šiuo me­tu tik­rai ne­trūks­ta dar­bo. Slo­ga, ko­su­lys, pa­ki­lu­si tem­pe­ ra­tū­ra – daž­niau­siai to­kiais ne­ga­ la­vi­mais skun­džia­si su­si­rgę klai­ pė­die­čiai. Kai ku­riems nu­sta­to­mas bron­chi­tas, plau­čių už­de­gi­mas. N.Man­dei­kie­nė pa­si­džiau­gė, kad kol kas rim­tų per­ša­li­mo li­gų komp­ li­ka­ci­jų iš­veng­ta. Dėl sun­kios gri­po ei­gos į li­go­ni­nę kol kas ne­pa­te­ko nė vie­nas klai­pė­die­tis. Pa­ly­gin­ti su pir­ mą­ja šių me­tų sa­vai­te, ser­ga­mu­mas per­ša­li­mo li­go­mis ge­ro­kai išau­go, dau­giau nei dvi­gu­bai diag­no­zuo­ ta ir nau­jų gri­po at­ve­jų. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­

me­ni­mis, praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ jo­mis su­si­rgo 883 klai­pė­die­čiai, iš jų – 571 vai­kas iki 17 me­tų. 27 gy­ven­to­jams, iš jų 5 vai­kams, bu­vo nu­sta­ty­tas gri­pas. Prieš po­ rą sa­vai­čių juo su­si­rgo 8 suau­gu­ sie­ji ir 2 vai­kai. Pa­ly­gin­ti su praė­ ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, šie­met ser­ga­mu­mas per­ša­li­mo li­ go­mis išau­go 1,7 kar­to. Prieš po­rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­ je sir­go 586 gy­ven­to­jai, iš jų – 417 vai­kų. Ser­ga­mu­mo ro­dik­lis Klai­pė­ do­je per sa­vai­tę pa­ki­lo nuo 36,5 iki 55,1 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Di­džiau­sias ser­ga­mu­mas Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je už­re­gist­ruo­tas Ne­ rin­go­je ir Klai­pė­dos ra­jo­ne.

Ap­sau­ga: klai­pė­die­čiai nuo per­ša­li­mo li­gų gi­na­si ir vais­ta­žo­lių ar­ba­to­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


4

antradienis, sausio 15, 2013

miestas

Klai­pė­da – lyg po­duk­ra 1

V.Grub­liaus­kas kar­to­jo ak­sio­ma ta­pu­sius fak­tus – Klai­pė­da ir Klai­pė­dos kraš­tas yra ypa­tin­gos svar­bos vals­ty­bės da­ lis tiek ener­ge­ti­kos, tiek lo­gis­ti­kos, tiek po­li­ti­niu as­pek­tu. Kad bū­tu­me pri­pa­žin­ti so­li­džia jū­ri­ne vals­ty­be su drą­siais už­mo­jais bei pa­kan­ka­ mai rim­tais ge­bė­ji­mais, pir­miau­sia tuo tu­ri­me pa­ti­kė­ti pa­tys, vi­sa tau­ ta. Kol kas to­kio ti­kė­ji­mo, kuo to­ liau nuo jū­ros, tuo ma­žiau. „Svars­tant apie tai, ko­dėl sos­ ti­nė keis­tai el­gia­si su uos­ta­mies­ čiu, ga­li­me juo­kais pa­spė­lio­ti, ar nė­ra taip, kad Vil­nius bai­mi­na­ si kon­ku­ren­ci­jos iš Klai­pė­dos, kaip jū­ri­nės vals­ty­bės sim­bo­lio. Ki­ta ver­tus, kiek­vie­nas juo­kas tu­ri da­lį tie­sos. Si­tua­ci­ja kin­ta į ge­rą­ją pu­sę. Dar prieš pen­ke­rius me­tus Klai­pė­ dos kraš­to pri­jun­gi­mo fak­to pa­mi­ nė­ji­mas Vil­niu­je bu­vo pra­lei­džia­ mas ne­gir­do­mis. Šie­met ren­gia­mų iš­kil­mių apim­tys ir mas­tas liu­di­ ja, kad pro­ver­žio pa­ga­liau jau esa­ ma“, – džiau­gė­si me­ras.

riu sten­gė­si iš­nau­do­ti uos­tą. Fak­ tas, kad 1939 m. prieš pat kraš­to už­gro­bi­mą 80 pro­c. vi­so Lie­tu­vos eks­por­to „ėjo“ per Klai­pė­dos uos­ tą. Ta­čiau di­džio­ji da­lis to eks­por­ to bu­vo ne že­mės ūkio pro­duk­ci­ja, iš ku­rios gy­ve­no dau­gu­ma Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių, o me­die­ nos eks­por­tas. Ne­pa­mirš­ki­me, kad dau­giau nei pu­sė me­die­nos me­ džia­gos bu­vo pa­ga­mi­na­ma Klai­ pė­dos kraš­te. Tad tuos 80 pro­c. eks­por­to su­da­rė di­de­lė da­lis pa­ ties Klai­pė­dos kraš­to eks­por­to. Tad ky­la klau­si­mas, ko­kią po­li­ti­ ką čia vyk­dė Lie­tu­va“, – žė­rė ar­ gu­men­tus V.Saf­ro­no­vas. Lai­vy­ną nu­ma­ri­no mo­kes­čiai

Vals­ty­bė ne­tu­rė­jo stra­te­gi­jos

Iki šiol lai­ky­ta­si ste­reo­ti­pų, kad tar­pu­ka­rio Lie­tu­va la­bai ver­ti­no, jog įgi­jo ga­lin­gą uos­tą bei dė­jo daug pa­stan­gų jam vys­ty­ti. Jau­nas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kas Va­si­li­jus Saf­ro­no­vas re­mia­si fak­tais ir lau­žo pa­gra­žin­tą tie­są teig­da­mas, kad ir anks­čiau, kaip ir mū­sų die­no­mis, vals­ty­bės vy­rams sti­go su­pra­ti­mo, ką su šia ver­ty­be da­ry­ti. Vie­nas įdo­miau­sių klau­si­mų yra, ar 1923 m. Lie­tu­va suor­ga­ni­za­vu­ si ir sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si ka­ ri­nę ak­ci­ją, ku­rios me­tu pri­si­jun­ gė Klai­pė­dos kraš­tą, su­pra­to, kaip elg­tis su juo bei Klai­pė­dos uos­tu. Jau­no moks­li­nin­ko ma­ny­mu, at­sa­ ky­mas ne­ga­li bū­ti vie­na­reikš­mis. „Fak­tai aki­vaiz­džiai ro­do, kad jo­ kios stra­te­gi­jos, dėl ku­rios bū­tų su­ tar­ta na­cio­na­li­niu ly­giu, kaip elg­tis su Klai­pė­da, ne­bu­vo. Bu­vo at­ski­ri žmo­nės: Er­nes­tas Gal­va­naus­kas, tuo­me­tės Lie­tu­vos mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas, Jo­nas Bud­rys, va­di­na­ mo­jo su­ki­li­mo ka­ri­nis va­do­vas, o pa­skui ta­pęs pir­muo­ju gu­ber­na­to­ riu­mi Klai­pė­dos kraš­te, su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras Ta­das Na­ru­še­vi­čius, vė­liau ta­pęs Klai­pė­dos uos­to di­rek­ ci­jos va­do­vu. Jie su­vo­kė na­cio­na­li­ nį in­te­re­są tu­rė­ti uos­tą, bet bend­ro vals­ty­bės su­pra­ti­mo, kaip jį iš­nau­ do­ti res­pub­li­kos in­te­re­sams, ne­bu­ vo. Vi­si žiū­rė­jo sa­vo ki­še­nės in­te­re­ sų“, – ti­ki­no is­to­ri­kas.

Argumentai: jaunas Klaipėdos universiteto istorikas V.Safronovas ar-

gumentuotai kalba apie tai, kad Lietuva nepakankamai vertina uostą.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos bei Klai­pė­dos praei­ti­mi be­si­do­min­tis lei­dė­jas Kęs­ tu­tis De­me­rec­kas yra ra­dęs liu­di­ji­ mų, kad to­kio ge­le­žin­ke­lio svar­bą ke­ liais de­šimt­me­čiais anks­čiau su­vo­kė ir mies­to is­to­ri­kas Jo­ha­nas Zemb­ric­kis. 1902 m. jis ra­šė: „Klai­pė­dos pre­ ky­bai aug­ti bū­ti­na są­ly­ga – mies­to su­jun­gi­mas ge­le­žin­ke­liu su Ru­si­jos gi­lu­ma, ta­čiau ši vals­ty­bė vis dar ne­no­ri su tuo su­tik­ti, keis­tai neį­ ver­tin­da­ma svar­biau­sių sa­vo pa­ sie­nio sri­čių in­te­re­sų. Ge­le­žin­ke­ lio nu­tie­si­mas iki Klai­pė­dos tu­rė­tų di­džiu­lę reikš­mę bei įta­ką šios Ru­ si­jos pa­sie­nio sri­ties kul­tū­rai, ge­ ro­vei, gy­ven­to­jų skai­čiaus au­gi­ mui. Mes ti­ki­mės iš 20 am­žiaus to, ko ne­pa­jė­gė pa­da­ry­ti 19-asis!“ Suž­lug­dė dvi­gu­bos de­ry­bos

Is­to­ri­ja apie ge­le­žin­ke­lio sta­ty­bą pui­kiau­siai iliust­ruo­ja, kaip vals­

Vytauto Liaudanskio nuotr.

ty­bės in­te­re­sams pa­ken­kė as­me­ ni­nio pel­no vai­ky­ma­sis. XX a. pra­džio­je iš Klai­pė­dos ge­ le­žin­ke­lio ke­lias drie­kė­si į Lat­vi­jos Prie­ku­lę, ta­da Ma­žei­kius ir tik ta­da į Šiau­lius. Tai­gi, ge­le­žin­ke­lio klau­ si­mas jau­nai vals­ty­bei, pri­si­jun­gu­ siai uos­tą, bu­vo la­bai svar­bus. E.Gal­va­naus­kas ir T.Na­ru­še­ vi­čius rū­pi­no­si gau­ti pa­sko­lą iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. Ta­čiau dėl vie­tos int­ri­gų ge­le­žin­ke­lis iš Klai­ pė­dos į Kre­tin­gą, Plun­gę, Tel­šius iki Šiau­lių ati­da­ry­tas tik 1932-ai­ siais, tai yra, praė­jus de­vy­ne­riems me­tams. Bro­liai Juo­zas ir Jo­nas Vai­lo­kai­ čiai bu­vo vie­ni tur­tin­giau­sių vals­ ty­bės žmo­nių. Is­to­ri­kų ty­ri­mai ro­do, kad J.Vai­lo­kai­tis pra­dė­jo pa­ ts ieš­ko­ti bū­dų gau­ti pa­sko­lą Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ge­le­žin­ke­liui iš Klai­pė­dos ties­ti. Sa­vo pro­jek­tą jis ban­dė pa­teik­ ti kaip al­ter­na­ty­vą E.Gal­va­naus­ko pro­jek­tui, taip su­žlug­dė abu ban­ dy­mus. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko de­ ry­bos dėl pa­sko­los jau bu­vo be­veik baig­tos, ta­čiau ta­po ži­no­ma apie dar vie­ną pa­na­šų ban­dy­mą. Tai su­ži­no­ję bri­tai ne­be­su­tei­kė fi­nan­sa­vi­mo, nes lie­tu­viai ne­su­ge­ bė­jo su­si­tar­ti tar­pu­sa­vy­je. Skai­čiai neats­pin­di tie­sos

Pa­na­ši si­tua­ci­ja bu­vo ir dėl uos­to. Rei­kė­jo nu­kreip­ti že­mės ūkio pro­ duk­ci­jos eks­por­tą per uos­tą, nes Lie­tu­va tuo me­tu bu­vo že­mės ūkio vals­ty­bė. „Da­bar daž­nai ma­ni­pu­liuo­ja­ ma fak­tu, kad Lie­tu­va tar­pu­ka­

Dar vie­nas fak­tas – Lie­tu­va il­gą lai­ ką ne­tu­rė­jo pre­ky­bos lai­vy­no. „Lie­tu­viai Klai­pė­do­je šį klau­ si­mą kė­lė jau 1923 m. ir net ėmė­ si įvai­rių ini­cia­ty­vų. Ta­čiau vals­ ty­bė, užuo­t jas ska­ti­nu­si, už­kro­vė mo­kes­čiais. Tik 1936 m. pra­de­da­ mas kur­ti vals­ty­bi­nis pre­ky­bos lai­ vy­nas, – pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas. – 1939 m. jį su­da­rė vi­so la­bo 11 lai­vų. Tuo me­tu Lat­vi­ja pra­dė­jo kur­ti lai­vy­ ną iš­kart su­kū­rus ne­prik­lau­so­mą vals­ty­bę. Tais pa­čiais 1939 m. ša­ lis kai­my­nė tu­rė­jo dau­giau nei 100 lai­vų, o jų to­na­žas nuo lie­tu­viš­ko­jo sky­rė­si 20 kar­tų. Tais me­tais Lie­ tu­va Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne bu­vo vals­ty­bė, tu­rė­ju­si ma­žiau­sią pre­ ky­bos lai­vy­ną.“ Svars­ty­da­mas, ko­dėl taip elg­ta­ si su vals­ty­bės ver­ty­be, dėl ku­rios bu­vo lie­tas krau­jas, is­to­ri­kas mi­ni ke­lis fak­to­rius. Jo ma­ny­mu, čia tu­rė­jo įta­kos žem­dir­biš­ka psi­cho­lo­gi­ja, nes žmo­ nės, ku­rie nie­ko neiš­ma­no apie jū­ ri­nius rei­ka­lus, ne­ga­li ki­taip mąs­ ty­ti.

Ir šian­dien ga­li­me klaus­ti, ar Lie­tu­va su­vo­kia sa­vo na­cio­ na­li­nį in­te­re­są bei ga­li­my­bę jį rea­li­ zuo­ti per Klai­pė­dos uos­tą?

Ta­čiau ag­ra­ri­nis men­ta­li­te­tas tė­ ra vie­nas as­pek­tas. Ki­ta to­kio el­ge­sio prie­žas­tis – tie, nuo ku­rių pri­klau­sė svar­būs vals­ ty­bei spren­di­mai, daž­nai žiū­rė­jo sa­vo in­te­re­sų. Ryš­kiau­sias pa­vyz­ dys – mi­nė­ta ge­le­žin­ke­lio sta­ty­bos pro­jek­to su­žlug­dy­mo is­to­ri­ja. Lai­vy­nas mi­rė vos gi­męs

Lie­tu­va tar­pu­ka­riu bu­vo su­dė­tin­ go­je si­tua­ci­jo­je. Su Len­ki­ja ji tu­rė­jo il­giau­sią sie­ną, bet su šia vals­ty­be ne­tu­rė­jo ir dip­lo­ ma­ti­nių san­ty­kių, ir pre­ky­bos. Ki­ta di­džiau­sia rin­ka – Vo­kie­ti­ ja, su ku­ria iki ket­vir­to­jo de­šimt­ me­čio bū­ta apie pu­sė ša­lies eks­ por­to ir im­por­to. Vo­kie­ti­ja spau­dė Lie­tu­vą dėl jos po­li­ti­kos Klai­pė­do­je. Kai ket­vir­to­ jo de­šimt­me­čio pra­džio­je ji ėmė­si konk­re­čių eko­no­mi­nius san­ty­kius ri­bo­jan­čių veiks­mų, tai pa­ska­ti­no

pa­ga­liau Lie­tu­vą dau­giau dė­me­sio ir lė­šų skir­ti Klai­pė­dai. Pa­sak moks­li­nin­ko, bū­tent to­dėl tre­čia­ja­me de­šimt­me­ty­je Lie­tu­va ne­bu­vo suin­te­re­suo­ta Klai­pė­da, o ket­vir­ta­ja­me su­skub­ta plės­ti uos­ tą, jį pri­tai­ky­ti že­mės ūkio pro­duk­ ci­jai ga­ben­ti, kad bū­tų su­da­ry­ta al­ ter­na­ty­va pre­ky­bai su Vo­kie­ti­ja. Po­žiū­ris ne­pa­si­kei­tė ir šian­dien

Fak­tai by­lo­ja, kad ir da­bar vy­rau­ja pa­na­šus po­žiū­ris. Per pa­sta­ruo­sius 12 me­tų mū­sų lai­vų skai­čius su­ma­ žė­jo per­pus. O juk pre­ky­bi­nis lai­ vy­nas ro­do, kad vals­ty­bė rū­pi­na­si sa­vo kaip jū­ri­nės vals­ty­bės sta­tu­su, jau ne­kal­bant apie tai, kad tai yra di­de­lė eko­no­mi­nė nau­da. „Nors da­bar si­tua­ci­ja yra ab­so­ liu­čiai pa­si­kei­tu­si, ga­li­me klaus­ti, ar Lie­tu­va su­vo­kia sa­vo na­cio­na­ li­nį in­te­re­są bei ga­li­my­bę jį rea­li­ zuo­ti per Klai­pė­dos uos­tą? Juk ži­ no­me fak­tą, kad da­bar Klai­pė­dos uos­te krau­na­ma dau­giau­sia kro­vi­ nių per vi­są jo eg­zis­ta­vi­mo is­to­ri­ją. La­biau­siai dėl to, kad yra su­si­ta­ ri­mas su Bal­ta­ru­si­ja, ku­ri nu­krei­pė per mū­sų uos­tą da­lį sa­vo eks­por­ to. Aki­vaiz­dus fak­tas – kad Klai­ pė­dos uos­tas kles­tė­tų, bū­ti­ni po­ zi­ty­vūs san­ty­kiai su šia vals­ty­be. O ką mes ma­to­me iš mū­sų po­li­ti­kų pu­sės? Ogi vis la­biau jie sten­gia­si aiš­kin­ti kai­my­nams, kad jie gy­ve­ na au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo vals­ty­bė­ je, ir juos mo­ky­ti. Tu­rė­tu­me sa­vęs pa­klaus­ti: kam ta­da mums vals­ty­ bė rei­ka­lin­ga? Ar tik tam, kad ga­ lė­tu­me pa­sa­ky­ti esan­tys vals­ty­be, ar vis dėl­to ji at­lie­ka ko­kią nors funk­ci­ją? Juk bū­da­mi tarp Ry­ tų ir Va­ka­rų tu­ri­me bū­ti tran­zi­ti­ ne vals­ty­be, kur nuo­lat tu­ri vyk­ti eko­no­mi­niai bei kul­tū­ri­niai mai­ nai. Bū­tent Klai­pė­dos uos­tas šią funk­ci­ją pui­kiau­siai įgy­ven­din­tų, jei­gu bū­tų su­vo­kia­ma, kad toks yra vals­ty­bės in­te­re­sas“, – ana­li­za­vo V.Saf­ro­no­vas. Klai­pė­dos me­ras pik­ti­no­si, kad vis dar su­lau­kia­ma biu­rok­ra­ti­nio po­žiū­rio net į tuos da­ly­kus, dėl ku­ rių jau su­si­tar­ta. „Ti­kiuo­si, kad tai ne sa­bo­ta­žas ar di­ver­si­ja, o lanks­taus ge­ra­no­riš­ku­ mo vis dar trūks­ta. Vis­kas, kas yra už sos­ti­nės, yra ne­be­la­bai įdo­mu ar­ba vi­sai neį­do­mu. Ne­ga­li­ma tai­ ky­ti vi­sai Vy­riau­sy­bei ar vi­sam Sei­ mui, ta­čiau to­kio po­žiū­rio ap­raiš­ kų tik­rai dar pa­kan­ka. Jį pa­keis­ti už­truks ne­ma­žai lai­ko ir tai ne­bus la­bai leng­va, ta­čiau tai – neiš­ven­ gia­ma. Tu­ri­me pa­vyz­dį – ba­sei­ no sta­ty­bos rei­ka­lai pra­dė­jo strig­ti vien to­dėl, kad vie­no­je ins­tan­ci­jo­je kaž­kas ne­pa­ma­tė vie­no skai­čiaus. O ba­sei­nas rei­ka­lin­gas ne tik klai­ pė­die­čiams, o vi­so Va­ka­rų Lie­tu­ vos re­gio­no žmo­nėms“, – aiš­ki­no V.Grub­liaus­kas. Jis ti­ki­no su­vo­kęs, kad kai ku­ rie mi­nis­te­ri­jų kler­kai ne­sup­ran­ta – Klai­pė­dos re­gio­nas yra vie­nas svar­biau­sių vals­ty­bės eko­no­ mi­kos gar­ve­žių. Klai­pė­da yra ne mies­tas uos­te, o uos­tas mies­te, ku­riam dė­me­sys tu­rė­tų bū­ti spe­ ci­fi­nis. Ba­sei­no pa­vyz­dys by­lo­ja, kad dar prieš pus­me­tį su­tar­ti da­ly­kai da­bar vėl rei­ka­lau­ja nau­jo įro­di­nė­ji­mo, jog tai iš tie­sų yra bū­ti­na.


5

AntrADIENIS, sausio 15, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pro­ku­rorų aki­ra­ty­je – IBM milijonai

Ką dar veik­ti Sei­me, jei dar­bo ko­mi­te­ tuo­se ir ko­mi­si­jo­se per ma­žai? Ži­no­ma, rei­kia bur­ti par­la­ men­tinę grupę. Jų ir nau­jo­sios ka­den­ ci­jos Sei­me – net try­ li­ka.

Vals­tybės kont­rolė aiš­ki­na­si su pro­ku­ro­rais, ar teisė­tai bu­vo su­ teik­ta mi­li­jo­ninė pa­ra­ma vals­ tybės įkur­tam Lie­tu­vos ty­rimų cent­rui, ku­rio bend­ra­dar­bia­vi­ mas su JAV in­for­ma­ci­jos tech­ no­lo­gijų mil­ži­ne IBM ne­bu­vo sėkmin­gas.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Veik­la: Sei­mo na­riai dir­ba ne tik ple­na­ri­nių po­sėdžių salė­je, ko­mi­te­

tuo­se ar ko­mi­si­jo­se, bet bu­ria­si ir į par­la­men­ti­nes gru­pes.

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

Par­la­men­to sam­būriai ska­tins ir vai­sin­gumą Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Sei­me meld­žia­si

Par­la­men­tinės Sei­mo na­rių grupės – jau įpras­tas reiš­ki­nys. Ne išim­tis ir nau­jo­sios ka­den­ci­jos Sei­mas. Skir­ tin­goms frak­ci­joms pri­klau­san­tys par­la­men­ta­rai vie­ni­ja­si pa­gal po­ mėgius bei juos do­mi­nan­čias sri­ tis ir bu­ria­si į par­la­men­ti­nes gru­ pes. Da­ly­va­vi­mas jo­se sa­va­no­riš­kas, tai­gi ne­įpa­rei­go­jan­tis. Pa­v yzd­ž iui, ti­k in­č ius par­l a­ men­ta­r us vie­n i­jan­č io­j e Mal­ dos par­la­men­tinė­je grupė­je, kaip ir vai­s in­g u­m u be­s i­r ūpi­n an­č io­ je Vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo, rep­ro­duk­cinės svei­ka­tos ir tei­sių par­la­men­tinė­je grupė­je, – 17 na­ rių. Mal­dos grupės pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Egi­di­jus Va­rei­kis aiš­ki­no, kad par­la­men­ta­rai kartą

per sa­vaitę ren­ka­si Sei­mo kop­ lytėlė­je ir meld­žia­si. „Kop­lytėlė­je kas­dien at­vers­tas Šven­to­jo Raš­to die­nos skai­ti­nys. Pa­vyzd­žiui, šią sa­vaitę pla­nuo­ja­ me rink­tis vi­sa grupė. Ne vi­si 17-a, nea­tei­na vi­si vie­nu me­tu. Būna ko­ kie ke­tu­ri pen­ki žmonės“, – aiš­ki­ no E.Va­rei­kis. Vie­ni­ja­si ir mo­te­rys

Gau­siau­sia Sei­me – Mo­terų par­ la­men­tinė grupė. Ji jun­gia net 28 Sei­mo mo­te­ris par­la­men­ta­res. Šios grupės ini­cia­torė so­cial­de­mok­ratė Ma­ri­ja Auš­rinė Pa­vi­lio­nienė aiš­ ki­no, kad grupė pir­mi­ninkės dar neiš­si­rin­ko, tad ji dar tik ku­ria­ma. „Kol kas ofi­cia­liai ne­pri­si­jungė Lenkų rin­kimų ak­ci­jos mo­te­rys. Ką veik­si­me? Mūsų tiks­lai – ky­lan­tys iš mo­ters in­te­resų: ly­čių ly­gybė, ly­gios ga­li­mybės, kultū­rinė so­cia­

Šuo me­tu vei­kian­čios par­la­men­tinės grupės Bend­ruo­me­nių ir pi­lie­tinės vi­suo­

par­la­men­tinė grupė

Dzūki­jos bi­čiu­lių

par­la­men­tinė grupė „Už šeimą“;

menės par­la­men­tinė grupė; par­la­men­tinė grupė;

Mo­terų par­la­men­tinė grupė; Mal­dos par­la­men­tinė grupė; par­la­men­tinė grupė „Aukš­tai­ti­ja“; par­la­men­tinė grupė

„Už Lie­tuvą be ko­rup­ci­jos“;

par­la­men­tinė grupė

„Už žmo­gaus orumą“;

Šiau­lių kraš­to bi­čiu­lių

par­la­men­tinė grupė;

Vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo,

„Už is­to­rinę at­mintį ir tei­sin­gumą“;

rep­ro­duk­cinės svei­ka­tos ir tei­sių par­la­men­tinė grupė;

par­la­men­tinė grupė

Vai­ko ge­rovės par­la­men­tinė gru­

„Už iš­ti­ki­mybę prie­sai­kai“;

pė.

linė veik­la“, – aiš­ki­no M.A.Pa­vi­ lio­nienė. Ar ne­su­si­kirs de­ši­niųjų ir kai­riųjų mo­terų in­te­re­sai? „Ne­ma­nau. Jei­ gu mes iš­si­rink­si­me sep­ty­nias pa­ va­duo­to­jas ir vieną pir­mi­ninkę, bus ga­li­ma de­rin­ti in­te­re­sus vi­sais as­ pek­tais. Pa­vyzd­žiui, Da­lia Tei­šers­ kytė la­bai no­ri kultū­rinės veik­los ir ji pa­da­rys viską, kad mes pri­sta­ ty­tu­me Lie­tu­vos kultūrą ki­tiems par­la­men­tams. Čia la­bai pla­čios ga­li­mybės“, – kad pri­klau­so­mybė par­ti­jai Sei­mo mo­te­rims ne­suk­liu­ dys, nea­be­jo­jo M.A.Pa­vi­lio­nienė. Vai­kai par­ūpo vy­rams

O pirmą­syk į Seimą pa­te­ku­si so­cial­ de­mok­ratė Ri­mantė Ša­la­še­vi­čiūtė, bu­vu­si vai­ko tei­sių kont­ro­lierė, par­la­men­te su­būrė Vai­ko ge­rovės par­la­men­tinę grupę. Kai­rio­ji aiš­ki­ no, kad par­la­men­tinės grupės na­ riai dir­ba itin in­ten­sy­viai. An­tai da­ bar aiš­ki­na­ma­si, kaip funk­cio­nuo­ja su vai­ko teisė­mis su­si­ję įsta­ty­mai, kaip jie vei­kia pra­kti­ko­je. „No­ri­me iš­siaiš­kin­ti vi­sa­pu­siš­ kai, kaip vai­ko tei­sių ap­sau­gos sis­ te­ma funk­cio­nuo­ja. Štai šią sa­vaitę bus po­sėdis, kur ana­li­zuo­si­me įvai­ ki­ni­mo klau­si­mus. Iš­sik­vietė­me de­ vy­nių ins­ti­tu­cijų at­sto­vus, jie pa­ teiks mums to­kią ana­lizę“, – dėstė R.Ša­la­še­vi­čiūtė. Ji džiaugė­si, kad vai­ko teisės rūpi ne tik Sei­mo mo­te­rims, bet ir vy­ rams. „Kaž­ka­da pa­na­šio­je grupė­je dir­bo tik mo­te­rys, o da­bar yra net 4 vy­rai. Tai ge­rai. Va­di­na­si, jiems rū­ pi ši­tie klau­si­mai“, – kalbė­jo ji.

Dėl pilietybės konsultuos teismas Prezidentūros atstovai pranešė, kad Prezidentė Dalia Grybauskai­ tė žada kreiptis į Konstitucinį Teis­ mą (KT) išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.

Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griež­ ta, o visuomenėje vykstančios per­ mainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respu­ blikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pa­ taisų, ar tam būtina keisti Konsti­ tuciją. Prezidentė prašo išaiškinti

2011 m. bir­želį Ūkio mi­nis­te­ri­ja bend­ro­vei Lie­tu­vos ty­rimų cent­ ras nu­matė skir­ti 39 mln. litų ES pa­ra­mos, ta­čiau jos mokė­ji­mas įstri­go, o pa­ti bend­rovė veik­los ne­vykdė, jai pa­ramą pa­tvir­tin­ti at­si­sakė ir Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­ mos agentū­ra.

2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. KT nutarimų nuos­ tatas ir atsakyti, ar galima tik įsta­ tymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po to, kai buvo atkurta Nepriklausomybė, iš­ vykę gyventi į kitas valstybes ir įgi­ ję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę. KT taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietu­ vos Respublikos pilietybė. Šiuo metu pagal Konstituciją ir KT doktriną dvigubos pilietybės

atvejai gali būti tik ypač retos iš­ imtys, o ne paplitęs reiškinys. Iš­ imties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus esamus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei, jeigu jie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę. Pastaruoju metu Lietuvos paso siekė ledo šokėja Jungtinių Ameri­ kos Valstijų pilietė Isabella Tobias, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpi­ nėse žaidynėse. Prezidentė išim­ ties I.Tobias nepritaikė. „Klaipėdos“, BNS inf.

„Dar 2011 m. bu­vo at­lik­tas au­di­ tas, mes įžvelgė­me tam tik­ros ri­ zi­kos. At­lik­da­mi 2012 m. au­di­tus Ūkio bei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­jo­se de­ta­liau įver­ti­no­me tos su­tar­ties vyk­dymą“, – BNS sa­ kė Vals­tybės kont­rolės 5-ojo au­ di­to de­par­ta­men­to di­rek­torė Ra­ sa Gab­ri­la­vi­čienė. Anot jos, da­bar Vals­tybės kont­ rolė kon­sul­tuo­ja­si su Ge­ne­ra­li­ ne pro­ku­ratū­ra, ar su­tei­kiant pa­ ramą IBM bu­vo nu­si­kals­ta­mos vei­kos po­žy­mių. Abiejų mi­nis­te­ rijų au­di­to iš­va­dos bus pa­teik­tos ir prem­je­rui Al­gir­dui But­ke­vi­čiui. Ūkio mi­nistrė Bi­rutė Vėsai­ tė pra­ėju­sią sa­vaitę taip pat tei­ gė, kad tai bu­vo „la­bai ne­vy­ku­siai pa­reng­tas pro­jek­tas“, į kurį IBM turė­jo in­ves­tuo­ti ži­nių, ta­čiau ne­ pri­sidė­ti nė li­tu, o Lie­tu­va turė­jo jam skir­ti 216 mln. litų. Mi­nistrės tei­gi­mu, iki šiol bu­ vo „ko­mer­cia­li­zuo­tas“ tik vie­nas pa­ten­tas, o Ūkio mi­nis­te­ri­jai at­si­ skai­ty­ti su kre­di­to­riais ir nuo­sto­ liams pa­deng­ti reikės 18,9 mln. litų vals­tybės lėšų.

Smalsumas: IBM ir Lie­tu­vos

ty­rimų cent­ro bend­ra­dar­bia­vi­ mas sukėlė įtarimų Vals­tybės kont­rolei ir pro­ku­ro­rams.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tirs paramos krepšiniui tyrimą Prokurorai susidomėjo Panevė­ žio teisėsaugos atliekamu tyrimu dėl miesto savivaldybės ir Lietu­ vos krepšinio federacijos (LKF) atstovų, kaip įtariama, nusikals­ tamų veiksmų skiriant pinigus viešbučio renovacijai.

Generalinė prokuratūra nuspren­ dė patikrinti Panevėžyje atlieka­ mą tyrimą, kuriame dėl savival­ dybės lėšų panaudojimo viešbučio rekonstrukcijai sulaikytas LKF generalinis sekretorius Mindau­ gas Balčiūnas ir dar du asmenys. Tai vakar patvirtino prokuratūros atstovė Vilma Mažonė. Pasak jos, tokį sprendimą pro­ kuratūra priėmė „reaguodama į viešojoje erdvėje keliamas abe­ jones dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimo korupcinio pobūdžio nu­ sikaltimo, tiriant miesto savival­ dybės lėšų panaudojimą viešbu­ čio „Romantic“ rekonstrukcijai, teisėtumo“. Panevėžio miesto apylinkės teismas sausio 9 d. leido 20iai dienų suimti korupcija įta­ riamą LKF generalinį sekretorių M.Balčiūną, drauge su juo mė­ nesiui suimti ir Panevėžio me­ ro patarėjas Darius Simėnas bei viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Kuklierienė. Prokurorai teigia įtariantys, kad prieš 2011 m. Europos vyrų krep­ šinio čempionatą galėjo būti pa­ rengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės

lėšas rekonstruoti UAB „Via Uni­ ca“ viešbutį „Romantic“. Tarptautinės krepšinio federa­ cijos padalinys Europoje („FIBA Europe“) išreiškė susirūpinimą dėl arešto ir mestų kaltinimų. LKF teigė esanti šokiruota dėl pa­ reikštų įtarimų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Procesas: tyrimas dėl M.Balčiū-

no, Panevėžio valdžios ir versli­ ninkų paramos dalybų sudomi­ no Generalinę prokuratūrą.

„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.


6

antradienis, sausio 15, 2013

nuomonės

Apie at­sa­ko­my­bę ir pa­rei­gą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ko­men­ta­ras ko­men­ta­rui Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

S

ei­mo pir­mi­nin­ko Vy­do Ged­vi­ lo ko­men­ta­ras apie Lie­t u­vos už­sie­nio po­li­ti­ką ša­ly­je su­kė­lė daug dis­ku­si­jų. Džiu­g u, kad aukš­č iau­siuo­se val­d žios sluoks­niuo­se pa­ga­liau gir­dė­ti rim­tos dis­ ku­si­jos dėl kraš­to už­sie­nio rei­ka­lų. Nors Sei­mo pir­mi­nin­ko min­tys, pa­sak kai ku­ rių au­to­ri­te­tin­g ų už­sie­nio po­li­ti­kos eks­ per­t ų, gin­čy­t i­nos, pa­ts klau­si­mo iš­kė­l i­ mas – svei­kin­ti­nas po­zi­ty­vus žings­nis. Prob­le­ma tai, kad už­s ie­n io po­l i­t i­kos klau­s i­mais Lie­t u­vo­je ne­v yks­t a jo­k ių reikš­min­g ų dis­ku­si­jų. Ma­ža to, už­sie­nio po­l i­t i­ka in­terp­re­t uo­ja­ma per siau­rai, t. y. jos svar­ba nu­ver­ti­na­ma. O tu­rė­tų bū­ ti prie­šin­gai. Ko­dėl? Kuo svar­bi už­sie­nio po­li­ti­ka? Lie­tu­va ne­ tu­ri so­cioe­ko­no­mi­nių re­zer­vų elg­tis tarp­ tau­t i­nė­je are­no­je neiš­m in­t in­gai. Kraš­ te nė­ra stip­r ios vi­daus rin­kos, kad sa­vai

No­rė­tų­si pa­si­džiaug­ti, kad aukš­čiau­siuo­se val­ džios sluoks­niuo­se pa­ ga­liau gir­dė­ti rim­tos dis­ ku­si­jos dėl kraš­to už­sie­ nio po­li­ti­kos. pro­duk­ci­jai pa­kak­t ų vi­daus var­to­ji­mo. Ga­my­b os pa­jė­g u­mų sty­g ius da­ro ša­l į pri­klau­so­mą nuo im­por­tuo­tos iš už­sie­nio pro­duk­ci­jos, taip pat ir nuo eks­por­to rin­ kų, kur, pa­pras­tai ta­r iant, par­da­vus pro­ duk­ci­ją pa­den­g ia­mos im­por­to iš­lai­dos. Ga­liau­siai Lie­tu­vai svar­būs ener­ge­ti­niai iš­tek­liai, ku­riuos vi­sus ša­lis im­por­tuo­ja iš už­sie­nio, ir, su­pran­ta­ma, jų kai­na. Iš­va­da pa­pras­ta – Lie­t u­va, kaip ir ki­tos ma­žo­sios pa­sau­lio ša­lys, ne­ga­li sau leis­ ti elg­t is su kai­my­nais taip, kaip pa­čios no­ri. Bū­tent apie tai Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Ged­vi­las ir kal­bė­jo. „Su Ru­si­ja mes tu­r i­me la­bai glau­d žius eko­no­mi­nius ry­šius. Per­ka­me du­jas, la­ bai daug du­jų, ir elekt­rą, ir naf­t ą. Tas bend­ra­dar­bia­v i­mas mums la­bai daug duo­da... Ne­no­rė­čiau iš­skir­t i vie­nos Ru­ si­jos. Mū­sų kai­my­nai – ir Bal­ta­r u­si­ja, ir Len­k i­ja, ir Skan­d i­na­v i­jos vals­t y­bės. Su vi­sais rei­kia spręs­ti eko­no­mi­kos pro­ble­ mas, su vi­sais rei­kia drau­gau­ti, nau­do­tis kai­my­nais ge­rą­ja pra­sme, o ne už­si­da­ry­ ti ir ne­bend­rau­ti“, – tai iš­trau­ka iš V.Ged­ vi­lo kal­bos. Tik­rai keis­ta, kad šis iš pa­žiū­ros ele­men­ ta­ria lo­gi­ka grįs­tas ko­men­ta­ras su­si­lau­ kė tiek prieš­ta­rin­g ų ver­ti­ni­mų, pa­rem­tų pa­se­nu­siais ste­reo­ti­pais.

K

o ge­ro, Vo­kie­ti­ja se­niai ne­bu­vo pa­ty­ru­si to­kio su­krė­ti­mo: neu­ro­lo­gas, prieš ke­le­tą me­tų at­va­ žia­vęs iš Olan­di­jos ir įsi­dar­bi­nęs Heilb­ro­no kli­ni­ko­je, pa­cien­tams „nu­sta­tė“ to­kias klas­tin­gas li­gas, kaip Alz­hei­me­rio, Par­kin­so­no ar iš­sė­ti­nę skle­ro­zę. Kai ku­rie li­go­niai net bu­vo ope­ ruo­ti. Net­ru­kus ki­lo triukš­mas, kai paaiš­kė­jo, jog kai ku­riems li­go­ niams nu­sta­ty­ta diag­no­zė bu­vo klai­din­ga ir ope­ruo­ti jų vi­sai ne­ rei­kė­jo. Kai ši ne­gra­ži is­to­ri­ja iš­ki­lo aikš­ tėn, gy­dy­to­jas, ku­ris ir Olan­di­jo­je, ir Vo­kie­ti­jo­je bu­vo pra­min­tas dak­ ta­ru Fran­kenš­tei­nu, stai­ga din­go iš vie­šo­sios erd­vės. Kai vie­nas Olan­di­jos te­le­vi­ zi­jos ka­na­lų pa­vie­ši­no apie sa­ vo kraš­tie­čio dar­be­lius, paaiš­kė­ jo, jog prieš ke­le­tą me­tų tas pa­ts neu­ro­lo­gas bu­vo at­leis­tas iš dar­bo Olan­di­jos li­go­ni­nė­je, be to, dar ir iš­brauk­tas iš gy­dy­to­jų są­ra­šo. Bet, ma­tyt, su­vei­kus tam tik­ riems ry­šiams, jam bu­vo iš­duo­ ti šva­rūs do­ku­men­tai, su są­ly­ga, kad jis iš­vyks į ki­tą ša­lį. Ta ki­ta ša­lis ir bu­vo Vo­kie­ti­ja. Apie tai čia bu­vo pa­skelb­ta in­ for­ma­ci­ja per ra­di­ją. Vo­kie­ti­jos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras per te­le­vi­zi­jos ži­nias pra­ne­šė, jog ES svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­sa­ras pa­ siū­lė, kad jei gy­dy­to­jai iš­brau­kia­ mi iš są­ra­šo vie­no­je ES ša­lių, apie tai bū­tų pra­neš­ta vi­soms ES vals­ ty­bėms. Ar tai bus priim­ta Eu­ro­pos Par­ la­men­te, yra ki­tas da­ly­kas. Tik neat­ro­do, jog šis at­ve­jis bu­vo pir­ mas ir vie­nin­te­lis. Ši is­to­ri­ja at­sklei­dė ir ki­tą ne­ ma­to­mą pu­sę – už­sie­nie­čių me­ di­kų įdar­bi­ni­mo Vo­kie­ti­jo­je pro­ ble­mą. Pa­vyz­džiui, vien Ba­de­no-Viur­ tem­ber­go že­mė­je kas de­šim­tas me­di­kas ne­tu­ri vo­kiš­ko pa­so. Bet ne tai, ma­tyt, yra pro­ble­ma, o tai, kad už­sie­nie­čiai me­di­kai tu­ri kal­ bos sun­ku­mų. Gal tik aust­rų gy­dy­to­jams to­kių rū­pes­čių ne­ky­la. Jei už­sie­nie­tis me­di­kas dir­ba pro­vin­ci­jo­je, o vo­ kie­čių me­di­kai la­bai mėgs­ta dar­

buo­tis di­de­lė­se kli­ni­ko­se, sun­ku su­si­kal­bė­ti su tar­miš­kai kal­ban­ čiais li­go­niais. Už­sie­nie­čiams me­di­kams, at­ vy­ku­siems iš Man­hei­mo, Tiu­bin­ ge­no, Ul­mo, Hei­del­ber­go, su­reng­ tuo­se ke­tu­rių sa­vai­čių Frei­bur­go uni­ver­si­te­to kur­suo­se pri­sta­to­ mas vo­kiš­kai kal­ban­tis gy­dy­to­ jo asis­ten­tas. Čia per­duo­da­mas ir kul­tū­ri­nis pa­ty­ri­mas, kad at­vy­kę gy­dy­to­jai ga­lė­tų bend­rau­ti su pa­ cien­tais iš Azi­jos, Af­ri­kos, ara­bų vals­ty­bių.

Ne dy­dis da­ro vals­ ty­bę reikš­min­gą, o dar­bai. „Ma­ža, bet pui­ki ša­lis“... Ar ga­li bū­ti ge­res­nis komp­ li­men­tas vals­ty­bei? La­bai konk­re­čiuo­se po­kal­biuo­ se gy­dy­to­jai tu­ri pa­de­monst­ruo­ti, ar jie ga­li nu­sta­ty­ti vė­žį, ar su­ge­ba da­ly­vau­ti po­kal­by­je. Lai­kas pa­ro­dys, ar vi­sos tos pa­ stan­gos duos tei­gia­mų re­zul­ta­tų. Bet ko­kiu at­ve­ju tai kar­čios pa­mo­ kos, ku­rias bent jau įsi­min­ti rei­ kė­tų. Lie­tu­vo­je yra ly­giai taip pat lais­ va dar­bo rin­ka. Nuo me­di­ko pa­rei­ gos su­teik­ti pa­gal­bą ir at­sa­ko­my­ bės už pa­sek­mes yra tik ne­di­de­lis žings­ne­lis. Ne­ran­gu­mui čia ne­tu­ ri lik­ti vie­tos. Mun­du­ro gar­bė tu­ri ne tik kai­ną, bet ir ver­tę. Ne­se­niai Vo­kie­ti­jos spau­do­je per­skai­čiau, jog Es­ti­jos pa­grin­ di­nė­se mo­kyk­lo­se pro­gra­ma­vi­ mo mo­ko­ma jau pra­di­nė­se kla­ sė­se. Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kai, iš­ lei­dę stu­di­ją, at­krei­pė vi­suo­me­ nes dė­me­sį, jog pro­gra­ma­vi­mo dės­ty­mo da­ly­ko vi­du­ri­nė­se mo­

Ortopedų el­ge­sys pri­bloš­kia

O

r­to­p e­d ai-trau­m a­to­l o­ gai tur­būt įsi­vaiz­duo­ ja, kad yra die­vai. Užp­ raė­ju­sį pir­ma­die­nį 12.40 val. bu­vau už­si­ra­šiu­si spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jai. Pra­lau­kus pus­va­lan­dį, ma­no kant­ry­bė trū­ko, tie­siog grą­ži­nau kor­te­lę ir išė­jau. Ar to­kio­se įstai­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

kyk­lo­se, kaip Es­ti­jo­je, Vo­kie­ti­jo­ je nie­kur nė­ra. Es­ti­jo­je tai il­ga­lai­ kė pro­gra­ma, pra­dė­ta įgy­ven­din­ti dar 1990-ai­siais. Kaip pa­vyz­dys bu­vo pa­mi­nė­ tas tas fak­tas, jog 2008 m. Ru­ mu­n i­jos vy­r iau­sy­b ė sun­k iai be­si­ver­čian­čioms šei­moms iš­da­ li­jo če­kius kom­piu­te­riams pirk­ti. Net­ru­kus paaiš­kė­jo, jog mo­ki­nių pa­žy­miai pa­ste­bi­mai pa­blo­gė­jo. Mo­ki­niai moks­li­nin­kams pri­si­ pa­ži­no, jog kom­piu­te­riais jie tik žais­da­vo. Dvi vals­ty­bės – Es­ti­ja ir Ru­mu­ ni­ja, o skir­tin­gas pa­ty­ri­mas ir re­ zul­ta­tai. Kart­kar­tė­mis Vo­kie­ti­jos spau­ do­je skai­tau apie Lat­vi­jos me­ ni­nin­kus, sėk­min­gai dir­ban­čius už­sie­ny­je, taip pat apie ma­žų ste­ buk­lų ša­lį Es­ti­ją. Iki šiol man nie­kur ne­te­ko skai­ ty­ti ra­ši­nių, ku­riuo­se es­tai jaus­tų ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo komp­lek­są dėl ne­di­du­kės sa­vo ša­lies. Ne dy­dis da­ro vals­ty­bę reikš­min­gą, o dar­ bai. „Ma­ža, bet pui­ki ša­lis“... Ar ga­li bū­ti ge­res­nis komp­li­men­tas vals­ty­bei? Vos už 12 km nuo Tiu­bin­ge­no yra pra­mo­ni­nis Roit­lin­ge­no mies­ tas. Gy­ven­to­jų ja­me gy­ve­na šiek tiek ma­žiau nei Tiu­bin­ge­ne. Per Tris ka­ra­lius Roit­lin­ge­ne bu­vo su­reng­ta at­vi­rų du­rų die­ na nau­jai pa­sta­ty­to­je tri­jų aukš­ tų mies­to sa­lė­je. Jos ati­da­ry­mas bu­vo šven­čia­mas ke­liais eta­pais: 600 sve­čių čia su­ti­ko Nau­juo­sius, 1,9 tūkst. kvies­ti­nių sve­čių da­ly­ va­vo ati­da­ry­mo iš­kil­mė­se, o at­vi­ rų du­rų die­ną rei­kė­jo il­go­kai pa­ sto­vė­ti ei­lė­je, kol pa­te­ko­me į vi­dų. Vo­kie­čiai mėgs­ta tiks­lu­mą – lau­kė 15 628 smal­suo­liai. Ko­dėl pi­lie­čiai ver­žė­si ap­lan­ky­ ti nau­ją sa­lę, ku­rio­je tą­dien pa­kai­ to­mis kon­cer­ta­vo daug me­no an­ samb­lių? Ogi to­dėl, kad šios sa­lės pa­ sta­ty­mas mies­to mo­kes­čių mo­ kė­to­jams kai­na­vo 42 mln. eu­rų. Ma­čiau spin­din­čias žmo­nių akis ir reikš­min­gu­mo jaus­mą. Kas, jei­gu ne pa­rei­ga ir at­sa­ko­my­bė, tu­ri vers­ti val­di­nin­kus, įgi­ju­sius lais­vę ne tik veik­ti, bet ir ver­tin­ ti pi­lie­čių nuo­mo­nę, pri­si­min­ti pi­lie­čius?

go­se ne­nor­ma­liai li­be­ra­li tvar­ka, kad žmo­nės į dar­bą čia ga­li vaikš­ čio­ti ka­da pa­no­rė­ję? Ki­to­je bend­ro­vė­je už to­kius da­ ly­kus pa­pras­čiau­siai iš­mes­tų iš dar­bo. Prieš tris mė­ne­sius į pa­na­šią si­ tua­ci­ją bu­vau pa­kliu­vu­si vie­no­ je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je. Or­to­pe­

M.

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Gat­vė pri­me­na klam­py­nę

Du­by­sos gat­vė yra tie­siog Že­mai­ tės lai­kų klam­py­nė. Kai čia sta­tė pre­ky­bos cent­rą, tru­pu­tė­lį ap­tvar­ kė jo ap­lin­ką. Bet ten, kur įsi­kū­rę dau­giau au­to­mo­bi­lių re­mon­ti­nin­ kų, pa­dan­gos me­ta­mos kur pa­kliū­ va. Riog­so dau­gy­bė šlamš­to krū­vų. Vi­sur pur­vy­nas, pri­žė­lę su­sta­ba­rė­ ju­sių žo­lių. Ins­pek­to­riai šių te­ri­to­ ri­jų ne­tik­ri­na, aiš­ki­na, kad tai pri­ va­ti nuo­sa­vy­bė. Ani­ce­ta

Lie­tu­vos vals­ty­bės ne­liks?

Skau­du, kad Lie­tu­va vis la­biau menks­ta kaip vals­ty­bė. Nors anks­ čiau bu­vo kles­tin­ti. Vis dau­giau žmo­nių iš­va­žiuo­ja, tad vals­ty­bė vis la­biau nyks­ta. O kas kal­tas? Eu­ro­ pos Są­jun­ga. Vo­kie­ti­ja ir Pran­cū­zi­ja val­do ma­žą­sias šios są­jun­gos vals­ ty­bes. Gul­dau gal­vą, kad kol bū­si­me ES su­dė­ty­je, mū­sų vals­ty­bės ne­liks – vi­si iš­si­va­ži­nės. Po Sau­sio 13-o­ sios da­ro­si grau­du, kad ne už to­kią vals­ty­bę ko­vo­jo­me. Pen­si­nin­kas

Pri­me­na sam­do­mus žu­di­kus

Pers­kai­čiau A.Dy­ko­vie­nės straips­ nį „Nuo­dus lai­mi­na įsta­ty­mai“ („Klai­pė­da“, 2013 01 11). Ste­bi­ na val­džios lei­di­mai už ati­tin­ka­ mą mo­kes­tį terš­ti gam­tą ir nuo­dy­ti žmo­nes. Man tai pri­me­na sam­do­ mus žu­di­kus, ku­rie už tam tik­rą mo­kes­tį ga­li pa­ša­lin­ti ne­rei­ka­lin­gą žmo­gų. Mū­sų val­džiai rei­kė­tų at­si­ pei­kė­ti ir im­tis ki­to­kių spren­di­mų. Hen­ri­kas

Vaikš­to snie­go kal­nais

Prie bu­vu­sių dar­že­lių, ne­to­li Bal­ ti­jos pr. , kur įsi­kū­ręs Re­gos ug­dy­ mo cent­ras, yra ne­di­de­lis ta­kas, kur at­va­žia­vęs trak­to­riu­kas taip nu­va­ lo snie­gą, kad už­ver­čia vi­są ta­ką. Tuo­met pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms sun­ku ei­ti – rei­kia lai­pio­ti di­džiu­ liais snie­go kal­nais. Praė­ju­sį kar­ tą, kai bu­vo pa­sni­gę, vie­na mo­te­ris taip skau­džiai griu­vo. Jau no­rė­jau skam­bin­ti į sa­vi­val­dy­bę, bet ne­ra­ dau te­le­fo­no nu­me­rio. Klai­pė­die­tė

Ei­lė­je – pra­kai­to dvo­kas

Prieš ke­lias die­nas te­ko sto­vė­ti il­go­je ei­lė­je par­duo­tu­vė­je. Prieš ma­ne sto­ vė­jo jau­nas vy­ras. Net no­sį rie­tė, kaip jis smir­dė­jo pra­kai­tu. To­kį ne­ma­lo­ nų kva­pą dar ga­li­ma pa­tei­sin­ti va­sa­ rą, kai karš­ta, bet kai pra­kai­to kva­pas tren­kia per no­sį to­kiu me­tų lai­ku, ky­ la įta­ri­mų, kad žmo­gus tie­siog ne­ži­ no, kas yra mui­las ir de­zo­do­ran­tas. Įdo­miau­sia, kad prieš pat ka­są vie­toj vy­ro ša­lia ma­nęs at­si­sto­jo jau­na mo­ te­ris, tik­riau­siai jo žmo­na. Nuo jos taip pat dvel­kė tas ne­ma­lo­nus pra­kai­ to kva­pas. To­kiais at­ve­jais ky­la klau­ si­mas, ar jie pa­tys sa­vęs neu­žuo­džia, ar jiems ši­to ne­pa­sa­ko ki­ti žmo­nės? Re­mi­gi­jus Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

das-trau­ma­to­lo­gas į kon­sul­ta­ci­ją su­ge­bė­jo pa­vė­luo­ti be­veik dvi va­ lan­das. Ir nie­ko, net neat­sip­ra­šė žmo­ nių, ku­rių su­si­rin­ko di­džiu­lė ei­lė. Ne­sup­ran­tu, už ką to­kiems „spe­cia­lis­tams“ al­gą mo­ka?

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

antradienis, sausio 15, 2013

užribis

Ke­lių ere­lius ste­bi ma­žiau akių

Klai­pė­dos mo­ki­niai pe­ri­ma blo­giau­sias se­no­sios Lie­tu­vos pro­vin­ci­jų tra­di­ci­ jas, kai kai­mas kau­ da­vo­si su kai­mu. Ir mū­sų die­no­mis vie­ nos mo­kyk­los mo­ ki­niai ren­gia iš­ puo­lius prieš ki­tos mo­ky­mo įstai­gos auk­lė­ti­nius.

1

Pa­žei­dė­jai ne­ven­gė ir kur kas pa­vo­jin­ges­nio grei­čio. Net 68 as­me­nys ma­ši­na per mies­ tą va­žia­vo leis­ti­ną grei­tį vir­šy­da­mi nuo 41 iki 50 km per val. Net 20 pa­žei­dė­jų mies­te skrie­jo dau­giau nei 110 km per val. grei­čiu. Jie leis­ti­ną ri­bą vir­ši­jo dau­giau nei 50 km per val. Šių chu­li­ga­nų by­ los per­duo­tos teis­mui. Dau­giau­sia to­kių pa­žei­dė­jų už­fik­suo­ta Lie­pų gat­vė­je. Bau­da – 50 li­tų

Pa­vo­jai: po­li­ci­ja ga­vo ži­nių, kad po pa­mo­kų ga­li kil­ti skir­tin­gų mo­kyk­

lų mo­ki­nių muš­ty­nės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mo­ki­nių muš­ty­nės neįvyko Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ži­nią pra­ne­šė tė­vai

Penk­ta­die­nį po­li­ci­jos pa­tru­liai už­ kir­to ke­lią, kaip spė­ja­ma, ne­men­ koms paaug­lių muš­ty­nėms. Apie tai, kad pie­ti­nė­je mies­ to pu­sė­je kie­muo­se bū­riuo­ja­si paaug­liai ir yra nu­si­tei­kę su­kel­ ti muš­ty­nes su Ged­mi­nų pa­grin­ di­nės mo­kyk­los mo­ki­niais, pa­ rei­gū­nams pra­ne­šė kaž­kas iš gy­ven­to­jų. Nors tiks­liai neį­var­di­ja­ma, kas pa­skam­bi­no į po­li­ci­ją, ga­li­ma spė­ ti, kad kaž­ku­ris vai­kų apie tai pa­ pa­sa­ko­jo tė­vams, o šie ne­nu­ty­lė­jo ir su­si­sie­kė su ne­pil­na­me­čių rei­ka­ lų ins­pek­to­rė­mis. To­dėl penk­ta­die­nį po pie­tų vi­ si pen­ki pa­tru­lių eki­pa­žai, tuo me­ tu dir­bę mies­te, ga­vo už­duo­tį pa­si­ žval­gy­ti prie Žve­jų kul­tū­ros rū­mų, „Ak­ro­po­lio“ bei Ged­mi­nų gat­vė­je prie mo­kyk­lų. Ma­ny­ta, kad kaž­ku­rio­je šių vie­ tų ga­li įvyk­ti ne­pil­na­me­čių muš­ ty­nės. Atė­jo pro­vo­kuo­ti į mo­kyk­lą

Po 14 val. į Ged­mi­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los fo­jė atė­jo trys nuo 16 iki

18 me­tų vai­ki­nai. Tuo me­tu čia bu­ vo ir mo­kyk­los di­rek­to­rius Au­re­li­ jus Liau­dans­kas. „Pa­ma­tę, kad atė­jo ne­pa­žįs­ta­mi as­me­nys, su­žiu­ro­me, ko jie no­ri. Iš­kart bu­vo aiš­ku, kad jie nu­si­tei­kę ag­re­sy­viai ir pro­vo­kuo­ja konf­lik­tą. Jie pa­reiš­kė no­rin­tys į tua­le­tą, pa­

Po­li­ci­jos pa­tru­liai, pa­ma­tę be­si­bū­riuo­ jan­čius spor­tiš­kai ap­si­ren­gu­sius jau­ nuo­lius, už­si­ra­šė jų duo­me­nis. Tai bu­vo la­bai ge­ra pre­ven­ci­ nė prie­mo­nė. skui pa­rei­ka­la­vo ar­ba­tos. El­ge­sys bu­vo la­bai įžū­lus. Mes už­ra­ki­no­me du­ris ir iš­kvie­tė­me po­li­ci­ją. Ka­ dan­gi pa­rei­gū­nai dir­bo ne­to­li mū­ sų mo­kyk­los, ne­tru­kus at­vy­ko ir su­lai­kė du iš tri­ju­lės. Vie­nas vai­ ki­nas at­plė­šė lan­gą ir iš­šo­kęs pa­ bė­go. Aki­vaiz­du, kad šie jau­nuo­liai mo­ko­si ne mū­sų mo­kyk­lo­je, o gal net ne gre­ti­mo­je, nes juos ma­čiau

pir­mą kar­tą“, – pa­sa­ko­jo A.Liau­ dans­kas. Abu chu­li­ga­nai, gi­mę 1996 m., bu­vo nu­vež­ti į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tą ir ap­klaus­ti. Kal­bi­no paaug­lius

Po­li­ci­jos pa­tru­liai, pa­ma­tę be­si­bū­ riuo­jan­čius spor­tiš­kai ap­si­ren­gu­ sius jau­nuo­lius, už­si­ra­šė jų duo­me­ nis. Tai bu­vo la­bai ge­ra pre­ven­ci­nė prie­mo­nė. Tie, ku­rių duo­me­nys bu­vo už­fik­suo­ti, spū­di­no na­mo. Be to, prie Žve­jų kul­tū­ros rū­mų pa­rei­gū­nai su­lai­kė tris sid­rą gė­ru­ sius ne­pil­na­me­čius. Nors paaug­liai nei­gė ke­ti­nę su­ kel­ti muš­ty­nes, aki­vaiz­du, kad joms ruoš­ta­si. Pa­rei­gū­nai už­si­ra­šė ke­lias de­ šim­tis pa­var­džių, ir už­bė­go ne­pa­ gei­dau­ja­miems įvy­kiams už akių. Pat­ru­liai ke­lias va­lan­das iki pa­va­ ka­rės žval­gė­si po kie­mus bei prie pre­ky­bos cent­rų. Va­kar po­li­ci­nin­kai lan­kė­si įvai­ rio­se mo­kyk­lo­se ir ban­dė aiš­kin­ tis, ko­dėl ag­re­si­ja bu­vo nu­kreip­ta bū­tent prieš Ged­mi­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nius bei ko­kios mo­ kyk­los auk­lė­ti­niai ini­ci­ja­vo muš­ty­ nes, ku­rioms aki­vaiz­džiai bu­vo pa­ si­ren­gęs di­džiu­lis bū­rys paaug­lių.

M.Džer­mei­ka at­krei­pė dė­me­sį, kad dau­giau­sia vai­ruo­to­jai leis­ti­ną grei­tį vir­ši­jo nuo 20 iki 30 km per val. Už to­kį pa­žei­di­mą bau­da sie­ kia nuo 100 iki 300 li­tų. Ta­čiau, jei žmo­gus nė­ra nė kar­ to baus­tas už ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus, jis per 10 die­nų ga­li su­mo­kė­ti pu­sę mi­ni­ma­lios bau­dos – 50 li­tų ir taip iš­pirk­ti kal­tę. Ma­tuok­lių – per ma­žai

Klai­pė­dos mies­te yra 18 mu­lia­žų, ku­riuo­se ga­li­ma su­mon­tuo­ti per di­de­lį grei­tį fik­suo­jan­čias ka­me­ ras. Vie­nu me­tu da­bar ga­li veik­ ti trys grei­čio ma­tuok­liai. Prieš

me­tus bū­da­vo pen­ki. Ta­čiau sa­ vi­val­dy­bė dėl fi­nan­si­nių sun­ku­ mų dvie­jų ka­me­rų at­si­sa­kė. Įta­ kos to­kiam spren­di­mui tu­rė­jo ir tai, kad į mies­to biu­dže­tą ne­bė­ ra per­ve­da­ma da­lis lė­šų, su­rink­ tų iš bau­dų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ ti­na Vin­ti­lai­tė tvir­ti­no, jog kol kas ne­ža­da­ma nuo­mo­ti dau­giau grei­tį fik­suo­jan­čių ka­me­rų. „Tam trūks­ta lė­šų. Sei­mą ban­ do­me įti­kin­ti, kad ši pa­slau­ga bū­tų fi­nan­suo­ja­ma iš vals­ty­bės biu­dže­ to. Ta­čiau šie­met su­ma­žin­ti tu­ri­mų ka­me­rų skai­čiaus taip pat ne­ža­da­ me. Ma­no­me, kad grei­čio ma­tuok­ liai tei­kia di­de­lę nau­dą“, – tvir­ti­ no ve­dė­ja. Mies­te įreng­tų grei­čio ma­tuok­lių iš­lai­ky­mas per me­tus at­siei­na dau­ giau kaip 213 tūkst. li­tų. Pa­sak M.Džer­mei­kos, tri­jų grei­ čio ma­tuok­lių Klai­pė­dai yra per ma­žai. Jų rei­kė­tų dau­giau. „Ži­no­ma, jei bū­tų grei­čio ma­ tuok­lių per daug, vėl bū­tų ne­ge­rai. Nes­pė­tu­me ra­šy­ti pro­to­ko­lų. Pen­ ki bu­vo op­ti­ma­lus skai­čius“, – ko­ men­ta­vo M.Džer­mei­ka.

Si­tua­ci­ja: mies­te vie­nu me­tu vei­kia ma­žiau sta­cio­na­rių grei­čio ma­

tuok­lių nei anks­čiau.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pot­vy­nio zo­ną pamaryje sukaustė šal­čio spąs­tai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ke­li­nin­kai su ne­ri­mu lau­kia šią sa­ vai­tę pro­gno­zuo­ja­mų šal­čių. Bai­ mi­na­ma­si, kad at­si­ra­dus le­do ly­ tims strigs per ap­sem­tą ke­lio ruo­ žą į Rus­nę au­to­mo­bi­lius kil­no­jan­ čios tech­ni­kos dar­bas.

Nuos­to­liai: Rus­nės ke­ly­je van­duo ir šal­tis ga­di­na ne tik ke­li­nin­kų tech­

ni­ką, van­de­ny­je at­si­dū­rė ir nuo prie­ka­bos nu­rie­dė­jęs leng­va­sis au­to­ mo­bi­lis. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ke­ly­je Šilutė–Rusnė in­ci­den­ tų neiš­veng­ta praėjusį sa­vait­ga­lį. Nuo trak­to­riaus tem­pia­mos prie­ ka­bos į van­de­nį nu­sly­do au­to­mo­ bi­lis su žmo­nė­mis. Ne­lai­mė nu­ti­ko dėl ne­vei­kian­čio ma­ši­nos ran­ki­nio stab­džio, nors įspė­ja­mie­ji ženk­lai per­kė­lo­je nu­ ro­do vai­ruo­to­jui bū­ti­nai jį įjung­ti. Sek­ma­die­nį 15 val. mo­ters vai­ ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis „VW Golf“, pra­dė­jus ju­dė­ti trak­to­riui ap­sem­tu ke­lio ruo­žu, ėmė rie­dė­ti at­bu­las ir nu­sly­do į van­de­nį. Tuo me­tu au­to­ mo­bi­ly­je bu­vo mo­te­ris ir ke­lei­vė,

per ne­lai­mę jos ne­nu­ken­tė­jo. Ma­ ši­na ne­tru­kus li­ko sto­vė­ti ant ke­ lio iki pu­sės ap­sem­ta van­dens. Mo­ te­rims iš au­to­mo­bi­lio pa­dė­jo iš­lip­ti ki­to trak­to­riaus vai­ruo­to­jas. „Paaiš­kė­jo, kad vi­siš­kai ne­vei­kė au­to­mo­bi­lio ran­ki­nis stab­dys, bu­ vo nu­trū­kęs tro­sas“, – pa­sa­ko­jo Ši­ lu­tės ke­lių tar­ny­bos va­do­vas Al­gir­ das Jo­ku­baus­kas. Iš van­dens ma­ši­ną te­ko iš­trauk­ti, ta­čiau ki­tą die­ną ji vis dėl­to įsi­jun­ gė. „Žmo­nės pra­ne­šė, kad ma­ši­na ga­lės nau­do­tis. Nie­kas ne­nu­ken­tė­ jo, tik bu­vo daug iš­gąs­čio“, – kal­ bė­jo A.Jo­ku­baus­kas. Ke­li­nin­kai per­kė­los dar­bo tai­syk­ lė­se yra nu­ma­tę, kad per­vež­ti ga­li­ ma tik tech­niš­kai tvar­kin­gus au­ to­mo­bi­lius. „Ta­čiau kiek­vie­no juk ne­pa­tik­rin­si. Per die­ną per­ke­lia­me 600–700 au­to­mo­bi­lių“, – pa­ste­ bė­jo A.Jo­ku­baus­kas. Va­kar ry­tą van­dens gy­lis ant Rus­nės ke­lio nuo 71 cm ėmė kris­

ti iki 68 cm. Ta­čiau pul­suo­jan­čiu van­dens kie­kiu ke­li­nin­kai ne­si­ džiau­gia, nes si­tua­ci­ja ga­li pa­si­ keis­ti bet ku­rią mi­nu­tę. „Kol kas yra smar­ki sro­vė. Ta­čiau ža­da dar di­des­nį at­ša­li­mą. Dėl šal­čio gen­ da tech­ni­ka, ten­ka tai­sy­ti san­ka­ bas, keis­ti pra­dur­tas pa­dan­gas“, – apie tech­ni­kos ge­di­mus pa­sa­ko­jo A.Jo­ku­baus­kas. Kiek­vie­ną die­ną Rus­nės ke­ly­je dir­ba 3–4 trak­to­riai. „Jei šal­tis smar­kiai spaus, pro­ ble­mų ga­li dau­gė­ti. Ta­čiau esa­me dir­bę spau­džiant 18 laips­nių šal­ čiui. Są­ly­gos da­ro­si vis su­dė­tin­ ges­nės, to­kiu at­ve­ju ten­ka bul­do­ ze­riu stum­dy­ti le­dus“, – aiš­ki­no A.Jo­ku­baus­kas. Ke­li­nin­kams dar nė­ra te­kę dirb­ ti spau­džiant šal­čiui, kai virš ke­lio lai­ko­si toks aukš­tas van­dens ly­gis. 2011 m. rus­niš­kius nuo pa­sau­lio at­kir­tus le­dui, gy­ven­to­jai au­to­mo­ bi­liais že­my­ną pa­siek­da­vo le­du.



9

antradIENIS, sausio 15, 2013

OMX Vilnius

–0,24 %

7

OMX Riga

–0,82 %

+0,13 %

Au­gi­mas – ­ di­džiau­sias Lie­tu­vos pra­mo­nė per­nai lapk­ri­tį ant­rą mė­ ne­sį iš ei­lės fik­sa­vo di­džiau­sią me­ti­nį au­gi­ mą tarp 27-ių ES ša­lių. Di­džiau­sias augimas Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ja­mas penk­tą mė­ne­sį iš ei­lės. Pra­mo­nės pro­duk­ci­jos apim­tis lapk­ri­ tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011-ųjų mė­ne­siu, išau­go 8,9 pro­c. Vi­sos Eu­ro­pos pra­mo­nė smu­ko: ES ša­lių pro­duk­ci­jos au­gi­mas bend­ rai su­ma­žė­jo 3,3 pro­c., di­džiau­sias smu­ki­ mas bu­vo Ita­li­jo­je – 7,6 pro­c.

proc. dau­giau bu­tų Lie­tu­vo­je par­duo­ta per­nai, pa­ly­gin­ti su 2011 m.

ekonomika

OMX Tallinn

kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9682 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1649 JAV do­le­ris 1 2,5809 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6231 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9522 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3829 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6791 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5588 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8269

pokytis

–0,8650 % –0,9041 % –0,8091 % –0,8167 % –0,0666 % –0,6165 % –0,6455 % –0,7336 % –0,5033 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,78

4,67

2,50

„Apoil“

4,74

4,64

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

94,00 dol. už 1 brl. 111,31 dol. už 1 brl.

Elekt­ros kai­nų šuo­ lio dėl sau­lės jė­gai­ nių plėt­ros iš­si­gan­ du­si Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja jau sie­ kia pa­keis­ti įsta­ty­ mus, o at­si­nau­ji­nan­ čios ener­gi­jos at­sto­ vai dėl to gra­si­na ieš­ki­niais, ga­lin­čiais siek­ti ir pu­sę mi­li­jar­ do li­tų.

Sku­ba: sau­lės elekt­ri­nių sta­ty­to­jai ga­min­ti elekt­rą tu­rės pra­dė­ti per trum­pes­nį lai­ką, ne­gu ti­kė­jo­si, ant­raip lei­di­mai iš jų ga­li bū­ti atim­ti.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Sau­lės elekt­ri­nėms sau­lė jau lei­džia­si Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

rių bend­ra su­ma siek­tų 500 mln. li­ tų“, – tei­gė R.Ka­rob­lis.

No­ri atim­ti lei­di­mus

Pa­žei­džia žmo­nių tei­ses

Ruo­šia­mos At­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­ lių ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pa­tai­sos nu­ma­ty­tų, kad iki ko­vo 1-osios vi­si nau­jų­jų elekt­ri­nių sa­vi­nin­kai tu­ri kreip­tis dėl elekt­ros ga­my­bos lei­ di­mų. Iki nu­sta­ty­tos da­tos nau­jo­se elekt­ri­nė­se ga­min­ti elekt­ros ener­ gi­jos ne­pra­dė­ję vers­li­nin­kai lik­ tų be nieko – anks­čiau nu­sta­ty­tu ta­ri­fu iš jų elekt­ros ža­da­ma ne­su­ pirk­ti. Fo­toe­lekt­ros tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo aso­cia­ci­jos va­do­vas Rim­ vy­das Ka­rob­lis tei­gė, kad vers­li­ nin­kai nė­ra prieš įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mus. Di­des­nį ne­ri­mą jiems ke­lia tai, kad vis­kas vyks­ta sku­bo­tai ir neat­siž­vel­gia­ma į skir­tin­gų ins­ti­ tu­ci­jų pa­sta­bas. „Vi­sas elekt­ri­nės ins­ta­lia­ci­jos pro­ce­sas už­trun­ka apie 32 sa­vai­tes. Mes da­bar tu­ri­me apie 7 sa­vai­tes. Neį­ma­no­ma spė­ti. Vals­ty­bė ri­zi­ kuo­ja bū­ti už­vers­ta ieš­ki­niais, ku­

Pa­sak ad­vo­ka­tų pro­fe­si­nės bend­ ri­jos „Ad­lex“ ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jo Man­to Ger­daus­kio, įsta­ty­mų kei­ ti­mas pa­žei­džia tei­sė­tus in­ves­tuo­ to­jų lū­kes­čius, nes jie lei­di­mus ga­ vo va­do­vau­da­mie­si ga­lio­jan­čiais įsta­ty­mais. „Ko­dėl tu­rė­tų pra­ras­ti lei­di­mus? Jo­kių rei­ka­la­vi­mų ūkio su­bjek­tai ne­pa­žei­dė, lei­di­mus ga­vo taip, kaip rei­ka­la­vo įsta­ty­mo lei­dė­jas. Jau da­ bar žmo­nės skam­bi­na ir klau­sia, ar ga­li vals­ty­bė vie­ną die­ną ska­tin­ti, o ki­tą – elg­tis prie­šin­gai. Ar ga­li vals­ty­bė keis­ti sa­vo pa­ža­dus? Kaip tei­si­nin­kas sa­kau, kad ne­ga­li“, – kal­bė­jo M.Ger­daus­kis. Prob­le­ma dėl sau­lės elekt­ri­nių ga­mi­na­mos elekt­ros ener­gi­jos su­ pir­ki­mo iš­ki­lo, kai bu­vo su­skai­ čiuo­ta, kad jei­gu bū­tų pa­sta­ty­tos vi­sos elekt­ri­nės, ku­rioms su­teik­ ti lei­di­mai, elekt­rai iš jų su­pirk­ti pa­pil­do­mai pri­reik­tų apie 70–80

mln. li­tų. Tuo­met ga­lu­ti­nė elekt­ ros kai­na už ki­lo­vat­va­lan­dę var­to­ to­jams ga­lė­tų pa­di­dė­ti iki 5 cen­tų.

Man­tas Ger­daus­kis:

Ko­dėl jie tu­rė­tų pra­ ras­ti lei­di­mus? Juk jo­ kių rei­ka­la­vi­mų ūkio su­bjek­tai ne­pa­žei­dė. Auk­so gys­l ą užuo­d ę spe­k u­ lian­tai pa­raiš­ko­mis sta­ty­ti sau­lės elekt­ri­nes vals­ty­bę už­ver­tė per­ nai, nes pa­di­dė­jo to­kių elekt­ri­nių na­šu­mas, jų įran­ga at­pi­go, o su­ per­ka­mos ener­gi­jos ta­ri­fas ne­pa­ si­kei­tė.

na su­ma­žė­jo per­pus. Ta­čiau ap­ skai­čiuo­jant ta­ri­fą į tai at­si­žvelg­ti ne­spė­ta, nes jis nu­sta­to­mas kar­tą per me­tus. To­dėl sau­lės elekt­ri­nių plėt­rą siū­lo­ma ri­bo­ti ne ati­mant jau iš­duo­tus lei­di­mus, o eko­no­mi­ nė­mis prie­mo­nė­mis ma­ži­nant per di­de­lius ta­ri­fus. „Ga­li­ma įves­ti ga­ran­ti­nį mo­kes­ tį – vie­toj 50 li­tų įves­ti 500 li­tų už ki­lo­va­tą. Ta­da ne­bus, kad žmo­nės pa­siims šim­tą lei­di­mų ir su­mo­kės 1,5 mln. li­tų. Ga­li­ma pel­no mo­ kes­tį pa­di­din­ti, jei elekt­ri­nės to­ kios pel­nin­gos pa­si­da­ro. Taip pat rei­kė­jo lai­ku su­ma­žin­ti ta­ri­fą, nes 1,44 li­to ta­ri­fas at­si­per­ka per pen­ ke­rius me­tus. No­rint su­stab­dy­ ti šiais me­tais ne­ša­mas pa­raiš­kas, rei­kia su­ma­žin­ti ta­ri­fą bent iki li­ to“, – sa­kė V.Ma­čiu­lis.

Siū­lo ma­žin­ti ta­ri­fus

Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­ fe­de­ra­ci­jos Ener­ge­ti­kos ko­mi­te­to va­do­vas Vi­tas Ma­čiu­lis tei­gė, kad per­nai me­tų pra­džio­je pa­sta­ty­ti sau­lės elekt­ri­nę kai­na­vo apie 300 tūkst. li­tų, o po pus­me­čio ši kai­

Keis rė­mi­mo prin­ci­pus

Vis dėl­to ša­lies Vy­riau­sy­bė va­kar nu­spren­dė pri­tar­ti At­si­nau­ji­nan­ čių iš­tek­lių įsta­ty­mo pa­tai­soms. Ti­ki­ma­si, kad pa­tai­sas Sei­mas im­ sis svars­ty­ti jau šian­dien.

„Nusp­ren­dė­me, kad teik­si­me pro­jek­tą ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka, bus pa­teik­ti ener­ge­ti­kos mi­nist­ ro pa­siū­ly­mai. Nes jei­gu to­liau bus pa­lik­ta to­kia ne­tvar­ka, ga­li at­si­tik­ ti taip, kad vi­si žmo­nės mo­kės ne­ ma­žas su­mas pi­ni­gų dėl elekt­ros ener­gi­jos kai­nos pa­di­dė­ji­mo, o tai, aš ma­nau, pa­žei­džia ir so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo prin­ci­pą“, – va­kar sa­ kė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ro Ja­ros­la­ vo Ne­ve­ro­vi­čiaus tei­gi­mu, to­kiu žings­niu Vy­riau­sy­bė siun­čia sig­ na­lą mi­nė­tiems „spe­ku­lian­tams“. „Pir­mas pa­siū­ly­mas yra stab­ dy­ti pa­raiš­kų priė­mi­mą. Tie, ku­ rie pra­dė­jo vys­ty­ti, ga­lės pro­jek­ tus ir už­baig­ti. Pra­šy­si­me, kad tai įvyk­tų iki ko­vo 1 d. Ta­čiau tie, ku­ rie ga­lės pa­grįs­ti, ko­dėl ne­spė­jo, ir ob­jek­ty­viai paaiš­kins prie­žas­tis, be to, iš­leis dau­giau nei pu­sę in­ ves­ti­ci­jų pro­jek­to ver­tės, – jiems tas ter­mi­nas ga­lės bū­ti pra­tęs­tas dar sep­ty­niems mė­ne­siams at­ski­ ru ko­mi­si­jos spren­di­mu“, – nu­ra­ mi­no J.Ne­ve­ro­vi­čius.

Jau­ni­mo ne­dar­bas – gal­vo­sū­kis nau­jai Vy­riau­sy­bei Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, va­ kar su­si­ti­ku­si su so­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nist­re Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­ne, pa­žė­rė prie­kaiš­ tų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms dėl sun­ kiai spren­džia­mų jau­ni­mo ne­dar­ bo pro­ble­mų.

Su­si­ti­ki­me su A.Pa­be­dins­kie­ne Pre­ zi­den­tė dau­giau­sia dė­me­sio sky­rė jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mai. Pa­sak jos, jau­ni­mo ne­dar­bas ne­ga­li bū­ti

dangs­to­mas dėl emig­ra­ci­jos pa­ge­ rė­ju­sia sta­tis­ti­ka, o už jau­ni­mo įdar­ bi­ni­mą at­sa­kin­gos mi­nis­te­ri­jos tu­ri dirb­ti koor­di­nuo­tai. Vals­ty­bės va­do­ vės tei­gi­mu, Lie­tu­vos dar­bo bir­žos ne­veiks­nu­mas ne­pa­tei­si­na­mas. „Lie­tu­vos jau­ni­mui tu­ri bū­ti su­ da­ry­tos są­ly­gos dirb­ti ir už­si­dirb­ti Tė­vy­nė­je. Dar­bo bir­ža tu­ri už­siim­ ti ne tik be­dar­bių re­gist­ra­vi­mu, o rea­liai pa­dė­ti jau­niems žmo­nėms įsi­dar­bin­ti. Kai žmo­nės tu­rės dar­

bo, ma­žės ir ki­tų so­cia­li­nių pro­ble­ mų“, – sa­kė Pre­zi­den­tė. D.Gry­baus­kai­tė pa­ra­gi­no mi­ nist­rę im­tis ini­cia­ty­vos, kad Vy­ riau­sy­bė­je bū­tų pa­reng­ta na­cio­ na­li­nė stra­te­gi­ja, kaip ko­vo­ti su jau­ni­mo ne­dar­bu. Taip pat, anot jos, bū­ti­na nea­ti­dė­lio­ti­na dar­bo bir­žų per­tvar­ka – kiek­vie­nas dar­ bo ieš­kan­tis žmo­gus tu­ri su­lauk­ ti konk­re­čios pa­gal­bos. „To­kios dar­bo bir­žos, ko­kios jos yra šian­

dien, kai už­sii­ma­ma tik be­dar­bių re­gist­ra­vi­mu, ša­lies žmo­nėms ne­ rei­ka­lin­gos. Toks dar­bo bir­žų ne­ veiks­nu­mas, pa­sak Pre­zi­den­tės, yra ne­pa­tei­si­na­mas“, – vals­ty­ bės va­do­vės žo­džius per­da­vė Dai­va Ul­bi­nai­tė. Dar­bo bir­žos va­do­vo Vi­ do Šle­kai­čio duo­me­ni­mis, 2012 m. į bir­žą krei­pė­si apie 74 tūkst. dar­bo ne­tu­rin­čių jau­nuo­lių, apie 40 tūkst. jų įdar­bin­ta. Per me­tus ne­tu­rin­čio dar­bo jau­ni­mo esą su­ma­žė­jo nuo 30

tūkst. iki 25 tūkst. 2011 m. jau­ni­ mo ne­dar­bas Lie­tu­vo­je bu­vo vie­ nas di­džiau­sių ES, ta­čiau 2012 m. jis su­ma­žė­jo. Nau­jau­siais duo­me­ ni­mis, Lie­tu­vo­je jau­ni­mo ne­dar­bas per­nai lapk­ri­tį sie­kė 24,2 pro­c. ir bu­vo 6,7 pro­centinio punk­to ma­ žes­nis nei 2011 m. tą pati mėnesį. ES lapk­ri­tį jis sie­kė 23,7 pro­c., ar­ba 1,5 punk­to dau­giau nei prieš me­tus (22,2 pro­c.). „Klaipėdos“, BNS inf.


10

AntrADIENIS, sausio 15, 2013

pasaulis Ne­ke­ti­na ­ šan­ta­žuo­ti

Kri­ti­ka ­ opo­zi­ci­jai

Ap­šaudė ­ dar­želį

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Da­vi­das Ca­me­ro­ nas pa­neigė mėginęs šan­ta­ žuo­ti sa­vo par­tne­rius Eu­ro­po­ je, gra­sin­da­mas pa­si­trau­ki­mu iš ES, jei­gu Lon­do­nui ne­bus grąžin­tos kai ku­rios ga­lios. D.Ca­me­ro­nas pri­dūrė, kad pa­ si­sa­ko už Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­rystę 27 ša­lių blo­ke.

Ru­si­jos pi­lie­tybę pri­ėmęs Prancū­zi­jos ki­no ak­to­rius Gerard’as De­par­dieu opo­zi­ ciją, pa­si­sa­kan­čią prie­š pre­zi­ dentą Vla­di­mirą Pu­tiną, ap­kal­ ti­no ne­tu­rint bend­ros pro­gra­ mos. G.De­par­dieu taip pat iš­ peikė mer­ginų grupės „Pus­sy Riot“ na­rių cerkvė­je su­rengtą pro­testą prie­š V.Pu­tiną.

Ru­si­jos Sa­la­va­to mies­to mi­ li­ci­ja nu­kovė vyrą, ku­ris ap­ šaudė vaikų dar­želį ir su­žeidė vieną mo­terį. 51 ar 52 metų vy­ras iš med­žiok­li­nio šau­tu­vo ke­lis kar­tus šovė pro sa­vo bu­ to langą į dar­že­lio spor­to sa­ lę. Vie­na auklė­to­ja bu­vo leng­ vai su­žeis­ta pa­ži­ru­sių stik­ lo šu­kių.

Prancū­zi­jos pre­ zi­den­tas Fran­ çois Hol­lan­de’as nu­sprendė pa­ro­ dy­ti, kad, kaip ir jo pirm­ta­kas Ni­ co­las Sar­ko­zy, jis ne­bi­jo ka­ro. Tik ar pa­kaks Prancū­ zi­jai pa­ra­ko?

Ri­zi­ka: F.Hol­lan­de’as nu­sprendė, kad prancūzų pa­jėgos pa­dės Ma­lio vy­riau­sy­bei, ta­čiau toks žings­nis ga­li bran­giai kai­nuo­ti.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ar neat­sirūgs F.Hol­lan­de’ui Ma­lis? Ope­ra­ci­ja „Iš­veng­ti ka­ro“

Ar ope­ra­ci­ja prie­š su­kilė­lius Ma­ly­ je prancūzų ne­pa­nar­dins į il­ga­laikį konf­liktą? Ar te­ro­ris­tai ne­siims ker­ šy­ti? Ar is­la­mis­tams Ma­ly­je su­stab­ dy­ti pa­kaks ri­bo­tos ka­rinės ope­ra­ci­ jos? F.Hol­lan­de’as šio­mis die­no­mis tu­ri ką ap­tar­ti su sa­vo ge­ne­ro­lais. Nuo pra­ėju­sios sa­vaitės prancū­ zų „Mi­ra­ge“ nai­kin­tu­vai rai­žo Af­ ri­kos dangų. Į Malį bu­vo pa­si­ųsta ir apie 550 ka­rių, nors F.Hol­lan­de’as pa­brėžė, kad prancūzų ka­riai sau­ su­mos ope­ra­ci­jo­se ne­da­ly­vaus. Ša­lies va­do­vas sakė, kad at­sa­ko­ mybę už sau­gumą Ma­ly­je pir­miau­ sia tu­ri pri­siim­ti Af­ri­kos ša­lių ka­ riai. Tik ar jie su­gebės? Ana­li­ti­kai sa­ko, kad svar­biau­sia prancū­zams Ma­ly­je – ne­įklimp­ti į il­ga­lai­kes ko­vas. Bet ar jų ga­li­ma iš­veng­ti? „Prancūzų tiks­las Ma­ly­ je – ri­bo­tos ope­ra­ci­jos, kad ne­būtų il­ga­lai­kio ka­ro, ta­čiau stra­te­giš­kai svar­bios“, – svarstė Saj­ja­nas Go­ he­las, sau­gu­mo ir te­ro­riz­mo eks­ per­tas iš Lon­do­no. Vis­gi ki­ti eks­per­tai sa­ko, kad šir­ šių liz­do vien smūgiais iš oro ne­su­ nai­kin­si, todėl ga­li pri­reik­ti ir sau­ su­mos pa­jėgų, o toks ka­ras būtų la­bai bran­gus. Be to, prancū­zams rei­kia gal­vo­ti, kaip iš­lais­vin­ti is­ la­mistų lai­ko­mus įkai­tus. O šie jau ėmė gra­sin­ti Prancū­zi­jai. „Prancū­zi­jos vy­riau­sybė at­vėrė pra­ga­ro var­tus vi­siems prancū­ zams. Ji pa­kliu­vo į spąstus. Bus blo­giau nei Ira­ke, Af­ga­nis­ta­ne ir So­ma­ly­je“, – pa­žadė­jo vie­nas is­la­ mistų Ou­ma­ras Oul­das Ha­ma­ha. Žval­gy­ba taip pat per­spėjo, kad Ma­ly­je vei­kian­tys su­kilė­liai ge­riau gink­luo­ti nei Af­ga­nis­ta­ne, be to,

jų kont­ro­liuo­ja­ma te­ri­to­ri­ja vir­ši­ ja tiek Af­ga­nis­ta­no, tiek Prancū­zi­ jos plotą. Vie­nas prancūzų dip­lo­ma­tas pra­si­tarė: „Tai bus la­bai sun­ki mi­ si­ja, vi­sai ne to­kia, ko­kias vykdė­me ki­to­se Af­ri­kos ša­ly­se.“

Prancū­zi­jos vy­riau­ sybė at­vėrė pra­ga­ ro var­tus vi­siems prancū­zams.

Pa­lai­ko, bet ne­sku­ba pa­dėti

Va­karų par­t ne­r iai Prancū­z i­jai konk­re­čios pa­gal­bos ne­pa­žadė­jo, nors ir iš­reiškė pa­ramą. „Mes pa­lai­ko­me prancū­zus, jie ga­li pa­si­kliau­ti JAV pa­ra­ma“, – teigė Jung­ti­nių Vals­tijų oro pa­jėgų ma­jo­ras Ro­ber­tas Fir­ma­nas. Tie­sa, ka­riš­kis pri­dūrė, kad ame­ri­kie­čiai pir­miau­sia su­teiks lo­gis­tinės ir žval­ gy­binės in­for­ma­ci­jos, galbūt pa­sko­ lins be­pi­lo­čių lėktuvų. O Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja pa­siuntė du trans­por­to lėktu­vus „Boeing C-17“. „Ke­lios sa­vaitės“?

Bu­vu­sio­je Prancū­zi­jos ko­lo­ni­ jo­je Ma­ly­je gy­ve­na apie 6 tūkst. Prancū­zi­jos pi­lie­tybę tu­rin­čių as­ menų. Pa­ry­žius šio­je Af­ri­kos ša­ly­je tu­ri ir stra­te­gi­nių in­te­resų. Ta­čiau jis gi­na­si, kad tai prie­š te­ro­ris­tus nu­kreip­ta, o ne tai­kos pa­lai­ky­mo ope­ra­ci­ja. S.Go­he­las teigė: „At­ro­do, Ma­ly­je vyks­ta ta­li­ba­ni­za­ci­jos pro­ce­sas ir jį no­ri­ma sku­biai su­stab­dy­ti.“

Eks­per­tas Fran­çois Heisbourg’as pa­brėžė: „Prancūzų lo­gi­ka to­kia: drau­giš­ka ša­lis bu­vo už­pul­ta ir pa­ prašė pa­gal­bos... Jei ši ša­lis grius, aki­vaiz­du, turė­si­me ge­ro­kai di­ desnę pro­blemą.“ Prancū­zi­jos va­do­vai neatsk­leidė, kiek truks kam­pa­ni­ja, nors ša­lies dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Laurent’as Fa­biu­sas pu­se lūpų už­si­minė, kad kal­ba­ma apie „ke­lias sa­vai­tes“. Mi­nist­ras kar­tu ka­te­go­riš­kai pa­ neigė, kad ope­ra­ci­ja Ma­ly­je virs ant­ruo­ju Af­ga­nis­ta­nu. „Vėliau mes veik­si­me kaip pa­stip­ri­ni­mas, ta­ čiau ne­puo­selė­ja­me planų lik­ti il­ ges­niam lai­kui“, – sakė L.Fa­biu­sas. Pa­sak jo, Prancū­zi­ja ne­būtų ry­žu­sis įsi­verž­ti, jei ne fak­tas, kad su­kilė­liai ga­li užim­ti ša­lies sos­tinę Ba­maką. Kad ir kaip bus, pri­tar­da­mas ka­ri­nei in­ter­ven­ci­jai so­cia­lis­tas F.Hollande’as la­bai ri­zi­kuo­ja – jis sta­to į pa­vojų visą šalį. Be to, pre­ zi­den­tas nei­gia tai, ką pa­ts žadė­jo, – ne­sielg­ti su Af­ri­kos ša­li­mis kaip su ko­lo­ni­jo­mis. Pra­neš­da­mas tau­tai apie ka­ri­nius veiks­mus Ma­ly­je F.Hol­lan­de’as bu­ vo at­sar­gus. Jis pa­reiškė, kad ga­vo Jung­ti­nių Tautų man­datą, be to, Ma­lio vy­riau­sybės pra­šymą. Vis­gi Ru­bi­ko­nas jau per­ženg­tas. Ko­men­ta­to­riai Prancū­zi­jo­je jau ra­ šo, kad Ma­lis F.Hollande’ui taps rakš­ti­mi. „Le Pa­ri­sien“ iro­ni­za­vo: „Sar­ko­zy turė­jo Li­biją, Hollande’as turės Malį.“ Iro­niš­ka, ta­čiau per ope­ra­ciją Li­ bi­jo­je bent jau ne­žu­vo nė vie­nas prancūzų ka­rys, o Ma­ly­je jau pirmą konf­lik­to dieną bu­vo nu­muš­tas ka­ri­ nis sraig­tas­par­nis, jo pi­lo­tas žu­vo. AFP, BBC, „Reu­ters“, „Fran­ce 24“ inf.

Fak­tai apie Malį Gy­ven­tojų skai­čius: 15,4 mln. Kal­ba: ofi­cia­li kal­ba Ma­ly­je – pran-

cūzų, ta­čiau dau­ge­lis gen­čių at­stovų kal­ba sa­vo kal­bo­mis. Eko­n o­m i­k a: Ma­l is – vie­n a skurd­žiau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių, pri­klau­ so­m a nuo auk­s o ka­s y­b os ir med­ vilnės eks­p or­t o. 2011 m. dėl ge­r o der­liaus ša­lies BVP išau­go 5,4 pro­c. Vis­g i iki šiol 51 pro­c . ša­l ies gy­v en­ tojų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos Gam­t i­n iai iš­t ek­l iai: dau­g iau­s ia

tų biud­ž e­t o įplaukų ir 15 pro­c . ša­ šio­j e ša­l y­j e iš­k a­s a­m a auk­s o. Ma­ lies BVP. lis – tre­č io­j i pa­g al auk­s o at­s ar­ gas Af­r i­k os ša­l is po Pietų Af­r i­k os Ko­rup­ci­ja: pa­sak „Trans­pa­ren­cy In­ ir Ga­n os. Auk­s o eks­p or­t as su­d a­ ter­na­tio­nal“, Ma­lis uži­ma 118 vietą iš ro apie 70 pro­c . už eks­p ortą gau- 183 vals­ty­bių pa­gal ko­rup­ci­jos lygį.

Su­kilė­lių gru­puotės Ma­ly­je Aza­va­do iš­lais­vi­ni­mo na­cio­na­li­

nis judė­ji­mas (MNLA). Jį dau­giau­sia su­da­ro tua­regų gen­ties at­sto­vai, ku­ rie dau­giau nei 50 metų ko­vo­ja už ne­ prik­lau­so­mos Aza­va­do vals­tybės su­ kūrimą šiau­rinė­je Ma­lio da­ly­je. Jiems va­do­vau­ja Mo­ha­me­das Ag Na­je­mas. Pas­ta­ruo­ju me­tu MNLA gre­tas pa­ pildė ne­ma­žai de­zer­tyrų iš Li­bi­jos. Su­kilė­liai tvir­ti­na, kad jų pa­jėgas su­ da­ro apie tūkstantį ka­rių. Is­la­mistų judė­ji­mas „An­sar Di­ne“.

Nors MNLA pa­skelbė, kad ko­vo­ja sa­ va­ran­kiš­kai, Ma­lio vy­riau­sybė tvir­ti­ na, jog is­la­mistų su­kilė­lių judė­ji­mas „An­sar Di­ne“ tal­ki­na MNLA su­kilė­ liams. Judė­ji­mo na­riai sie­kia Ma­ly­je

įves­ti ša­ria­to teisę. Judė­ji­mui va­do­ vau­ja Iya­das Ag Gha­li, buvęs MNLA ly­de­ris. Pa­sak ana­li­tikų, būtent I.Ag Gha­li už­mezgė ry­šius su is­la­mis­tais. Anot liu­di­ninkų, „An­sar Di­ne“ ko­vo­to­ jai yra ge­rai gink­luo­ti ir pa­si­rengę ko­ vo­ti dy­ku­mo­se. Is­la­miš­ko­jo Mag­ri­bo „Al Qae­da“

(AQIM). Ana­li­ti­kai tei­gia, kad AQIM yra at­sa­kin­ga už va­ka­rie­čių gro­bi­ mus šiau­rinė­je Af­ri­ko­je. Ma­no­ma, kad or­g a­n i­z a­c i­j ai pri­k lau­s o apie 600 žmo­nių, o pa­grin­di­nes AQIM pa­ja­mas su­da­ro už pa­grob­tus as­me­ nis gau­tos iš­pir­kos ir kvai­šalų kont­ra­ ban­da. MNLA nei­gia, kad pa­lai­ko ry­ šius su AQIM.


11

ANTRADIENIS, sausio 15, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Sli­di­nė­ji­mas: kaip iš­lik­ti svei­kam? Sau­go­ki­tės trau­mų Ne­per­sis­ten­ki­te. Pir­m ą die­n ą

ven­ki­te di­de­lio fi­zi­nio krū­vio, nes kal­nuo­se pa­di­dė­ja krau­jos­pū­dis, suak­ty­vė­ja šir­dies dar­bas, pa­daž­ nė­ja kvė­pa­vi­mas. Jei per­si­steng­si­te, rau­me­ny­se su­si­da­rys dau­giau pie­ no rūgš­ties. Dėl to jau­si­te di­des­nį nei įpras­tai rau­me­nų skaus­mą. Pa­da­ry­ki­te ap­ši­li­mą. Prieš pra­

dė­da­mi sli­di­nė­ti 10–15 min. at­li­ki­ te tem­pi­mo pra­ti­mus kak­lo rau­me­ nims, mankš­tin­ki­te ke­lio ir kulkš­nies są­na­rius. Ruo­šian­tis į ke­lio­nę bū­tų pra­var­tu ku­rį lai­ką pa­spor­tuo­ti, su­ stip­rin­ti sa­vo rau­me­nis. Kris­k i­t e at­s ar­g iai. Di­d žiau­s ia snieg­len­ti­nin­kų klai­da – griū­vant rem­tis del­nais į že­mę. Taip ne tik pa­tem­pia­mos saus­gys­lės, bet ir lūž­ ta ran­kų kau­lai. Sli­di­nin­kai da­ro ki­tą klai­dą – kris­da­mi sė­da­si. Nug­riu­vus ir pra­dė­jus vers­tis sli­džių ga­lai ga­ li už­kliū­ti už že­mės ir skaus­min­gai pa­suk­ti ke­lį. Kris­da­mi sten­ki­tės su­ si­ries­ti į ka­muo­liu­ką ar­ba griū­ti ant šo­no – taip iš­veng­si­te sun­kes­nių su­ žei­di­mų ar pa­tem­pi­mų.

Jei jau par­griu­vo­te Di­džiau­sios bė­dos, ku­rios ga­li iš­tik­

Pers­pė­ji­mas: grei­tis, snie­gas ir sau­lė – tai ir ma­lo­nu­mai, ir pa­vo­jai, ku­rių iš­ven­gia­ma tin­ka­mai pa­si­ren­gus.

Dau­gu­mai sli­di­nin­kų – pa­ts žie­mos ma­lo­ nu­mų įkarš­tis. Ši pra­mo­ga aso­ci­juo­ja­si su dau­gy­be snie­go, nuo­sta­biais kal­nų vaiz­ dais ir ad­re­na­li­nu, kai su vė­je­liu lei­die­ si že­myn. Ką rei­kė­tų ži­no­ti nau­jo­kams, kad mė­ga­vi­ma­sis žie­mos pra­mo­go­mis bū­tų sau­gus?

Ga­li pri­reik­ti kau­kės

Per ato­sto­gas vyks­tant sli­di­nė­ti ne­pa­kan­ka į ke­lio­nės krep­šį įsi­dė­ ti vil­no­nių megz­ti­nių. Bū­ti­na spe­ cia­liai sli­di­nė­ti pri­tai­ky­ta šil­ta, ne­ perš­lam­pa­ma striu­kė ir kel­nės. Jos tu­ri bū­ti su paaukš­tin­tu lie­me­niu ir ap­sau­ga nuo snie­go. Šei­mos gy­dy­to­ja Ine­ta Mar­čiu­ kai­ty­tė per­spė­ja neap­si­reng­ti per šil­tai. „Sli­di­nė­jant su­pra­kai­ta­vus drėg­ ni dra­bu­žiai la­bai grei­tai kū­ną at­ šal­dys, ims krės­ti dre­bu­lys. To­kiu at­ve­ju drėg­nus dra­bu­žius rei­kia ne­

del­siant pa­keis­ti sau­sais“, – mo­ko I. Mar­čiu­kai­ty­tė. Ke­lio­nė­je į kal­nus pra­vers spe­ cia­lūs ši­lu­mą su­lai­kan­tys apa­ti­ niai marš­ki­nė­liai ir kel­nės ar­ba, jei no­ri­te su­tau­py­ti, ga­li­te rink­tis pa­ pras­tas med­vil­ni­nes apa­ti­nes kel­ nes ir marš­ki­nė­lius il­go­mis ran­ko­ vė­mis. Su jais ne tik bus šil­čiau, jie ap­sau­gos ir nuo su­ša­li­mo. Bū­ti­nos ir šil­tos ko­ji­nės. „Jei jos per­ne­lyg plo­nos, sa­vo pirš­tų ga­liu­kų nuo šal­čio ne­be­jau­ si­te jau po 15 mi­nu­čių. Ge­riau ap­ si­mau­ki­te ke­lias po­ras plo­nes­nių

ko­ji­nių nei vie­nas sto­res­nes“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja. Mo­čiu­tės megz­tos pirš­ti­nės ga­ li neap­sau­go­ti ran­kų nuo šal­čio ir snie­go, to­dėl ge­riau rink­tis pa­siū­tas iš ne­perš­lam­pa­mo au­di­nio. Sli­di­nė­ jant vie­to­vė­je, ku­rio­je šal­tis sie­kia 20 laips­nių, pra­var­tu už­si­dė­ti spe­cia­lią

Sli­di­nė­jant vie­to­vė­ je, ku­rio­je šal­tis sie­ kia 20 laips­nių, pra­ var­tu už­si­dė­ti spe­ cia­lią sli­di­nė­ji­mo kau­kę ar­ba ska­re­lę. sli­di­nė­ji­mo kau­kę ar­ba ska­re­lę. Tai ap­sau­gos vei­dą nuo spei­go. Rei­kia pa­si­tep­ti kre­mu nuo sau­lės ir rie­biu kre­mu, ap­sau­gan­čiu nuo šal­čio. Kas pa­dės su­ša­lus?

Ką da­ry­ti, jei vis dėl­to su­ša­lo­te ir ran­kos bei ko­jos ėmė dilg­čio­ti? Pa­ju­tus šiuos sump­to­mus, gy­ dy­to­ja I.Mar­čiu­kai­ty­tė pa­ta­ria ne­ sku­bė­ti jų šil­dy­ti po karš­to van­dens

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

sro­ve. Taip tik dar la­biau pa­žei­si­ te au­di­nius. „Ge­riau­sia ran­kas ir ko­jas pa­mir­ ky­ti kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros van­ de­ny­je. Su­ša­lus rei­kia ger­ti kuo dau­giau šil­tų skys­čių, bet ne al­ ko­ho­lio ir ko­fei­no tu­rin­čių gė­ri­mų – jie ska­ti­na kū­ną ati­duo­ti ši­lu­mą, to­dėl po­vei­kis bus prie­šin­gas. Vais­ ti­nin­kė Zi­ta Ja­nu­šaus­kie­nė pa­ta­ria su sa­vi­mi pa­siim­ti spe­cia­lius šil­tu­ kus, ku­rie su­žvar­bus pa­dės grei­tai su­šil­dy­ti ko­jas ir ran­kas. Šal­mas ir aki­niai

Net ir ge­rai val­dan­tie­ji sli­des ar snieg­len­tę ga­li pa­tir­ti sun­kią trau­ mą, įsi­rė­žus ki­tam žie­mos spor­to en­tu­zias­tui. Dėl šio pa­vo­jaus grės­ mės bū­ti­na sau­go­ti gal­vą – sli­di­nė­ti su šal­mu. Sli­di­nė­ji­mo aki­niai nė­ra tik ma­din­gas at­ri­bu­tas. Jie ap­sau­go akis nuo var­gi­nan­čio snie­go spin­ de­sio ir kenks­min­gų ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių bei ma­žų le­do ir snie­go ga­ba­lė­lių, su ku­riais su­si­du­ria­ma, di­de­liu grei­čiu lei­džian­tis nuo kal­ no. Snieg­len­ti­nin­kai daž­nai su­si­ žei­džia ran­kas, to­dėl rei­kė­tų pa­si­ rū­pin­ti ap­sau­go­ti rie­šus. „Klaipėdos” inf.

ti sli­di­nė­jant – per­si­šal­dy­mas, nu­ša­ li­mai, kū­no su­mu­ši­mai par­griu­vus ir rau­me­nų, raiš­čių bei są­na­rių pa­ tem­pi­mai. Pa­ty­rus trau­mą sli­di­nė­jant pir­

miau­sia jos vie­tą rei­kia šal­dy­ti – tris die­nas ant skau­da­mos vie­tos dė­ti le­ dą ar­ba tep­ti šal­dan­čiu te­pa­lu. Šal­tis su­ma­žins pa­ti­ni­mą, skaus­mą ir už­ de­gi­mą. Su­žeis­tą vie­tą pra­var­tu pa­tep­ti

pre­pa­ra­tu, ku­ris ma­žin­tų už­de­gi­mą, pa­dė­tų gy­dy­ti krau­jos­ru­vas ir pa­ti­ ni­mus. Ko­ją pa­šal­džius rei­kė­tų šiek tiek pa­mankš­tin­ti – tai ap­sau­gos nuo rau­me­nų mėš­lun­gio.

Sli­di­nin­ko vais­ti­nė­lė Įvy­kus ne­lai­mei, sli­di­nė­ji­mo ku­ ror­te už­sie­ny­je gy­dy­mo prie­mo­ nės ga­li bran­g iai kai­nuo­ti, to­dėl ke­lio­ni­nės vais­ti­nė­lės tu­ri­niu ver­ ta pa­si­rū­pin­ti iš anks­to. Su sa­vi­mi rei­kia pa­siim­ti šal­dan­čio te­pa­lo, prie­mo­nių nuo už­de­gi­mo ir su­

mu­ši­mo, vais­tų nuo skaus­mo ir per­ša­li­mo, pleist­rų ir tvars­čio, rie­baus kre­mo, ku­rio su­dė­ty­je nė­

ra van­dens.


12

ANTRADIENIS, sausio 15, 2013

rubrika sveikata

Vai­kai pra­by­la vis vė­liau Kal­bos de­fek­tus įveik­ti pa­de­dan­tys spe­ cia­lis­tai pa­ste­bi, kad vai­kai pra­by­la vis vė­ liau, o ir kal­bė­ti ima ga­na neaiš­kiai. Spe­ cia­lis­tai spė­ja, kad tam įta­kos ga­li tu­rė­ti ir gim­dy­mo trau­mos. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ko­rek­ci­joms – dau­giau lai­ko

Pas­te­bi­ma, kad ke­le­rių me­tų su­ lau­kę vai­kai vis dar bend­rau­ja sa­ va, daž­nai tik jiems ar jų tė­vams su­pran­ta­ma kal­ba. Ne­ma­žai da­liai vai­kų pri­rei­kia lo­go­pe­do įsi­ki­ši­mo. Tė­vams su­si­da­ro įspū­dis, kad vis dau­giau vai­kų neiš­ta­ria tam tik­rų gar­sų. Kai ku­rie spe­cia­lis­tai pa­tvir­ ti­no, kad to­kių vai­kų iš­ties dau­gė­ja, taip pat pri­rei­kia dau­giau pa­stan­gų kal­bos ne­tiks­lu­mams iš­tai­sy­ti. Pa­sak dar­že­lio „Pu­rie­na“ lo­go­ pe­dės eks­per­tės Lau­re­tos Chan­ke­ vič, anks­čiau gar­so ko­rek­ci­jai pri­ reik­da­vo mė­ne­sio ar dvie­jų, o da­bar šis pro­ce­sas ga­li už­truk­ti ke­lis mė­ ne­sius ir il­giau, pri­klau­so­mai nuo si­tua­ci­jos. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bi, kad ne­ma­žai da­liai vai­kų ky­la mo­to­ri­kos su­tri­ki­ mų, su­si­ju­sių su kal­ba. „Jei su­tri­ku­si kal­bos mo­to­ri­ka, vai­kas ga­li ne­pa­kel­ti lie­žu­vio. Kar­ tais pri­rei­kia pa­kirp­ti lie­žu­vio pa­ sai­tė­lį“, – apie tam tik­rus ne­sklan­ du­mus už­si­mi­nė ji. Trūks­ta bend­ra­vi­mo

L.Chan­ke­vič spė­jo, kad kal­bos ne­ sklan­du­mams at­si­lie­pia tai, kad tė­ vai per ma­žai bend­rau­ja su sa­vo at­ ža­lo­mis. Ma­ža­me­čiai, pa­žiū­rė­ję te­le­vi­zo­rių, pa­skai­tę kny­gą ar pa­ žai­dę kom­piu­te­riu, re­tai suau­gu­sie­ siems pa­pa­sa­ko­ja sa­vo įspū­džius. Tad dėl at­ga­li­nio ry­šio sto­kos lie­ ka neaiš­ku, kaip vai­kas su­pra­to ši­ tą in­for­ma­ci­ją. Gal­būt jis nie­ko ne­ sup­ra­to ar­ba tai su­vo­kė sa­vaip. Lo­go­pe­dės ma­ny­mu, kal­bos su­ tri­ki­mams įta­kos ga­li tu­rė­ti ir gim­ dy­mo trau­mos, de­guo­nies trū­ku­ mas per gim­dy­mą. Iš gy­dy­to­jų jai te­ko gir­dė­ti, kad tam tik­rų pėd­sa­ kų ga­li pa­lik­ti per gim­dy­mą var­to­ ja­mi skaus­mo mal­ši­na­mie­ji vais­tai, at­lik­tas ce­za­rio pjū­vis.

Lo­go­pe­dė at­krei­pė tė­vų dė­me­sį, kad smul­kio­sios mo­to­ri­kos la­vi­ni­ mas pa­de­da vys­ty­ti kal­bą. Kai to­ bu­lė­ja ran­kų ju­de­siai, vai­kas vys­to­ si vi­sa­pu­siš­kai. Tad pa­ste­bi­ma, kad kai pirš­tai la­vi­na­mi la­biau, vai­kas anks­čiau ir ge­riau pra­de­da kal­bė­ti. Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, jog per die­ną pirš­tų ma­sa­žui ski­ria­mos vos pen­kios mi­nu­tės jau tu­ri aki­vaiz­dų po­vei­kį. Ma­sa­žuo­jant ypač svar­bus yra nykš­tys – jis at­sa­kin­gas už kal­ bos cent­rą. Tad pirš­tų ma­sa­žas yra ir sa­vo­ tiš­kas gal­vos ma­sa­žas. Neat­si­tik­ ti­nai moks­li­nin­kai pirš­tus va­di­na išo­ri­nė­mis gal­vos sme­ge­ni­mis.

Klai­pė­dos vai­k ų li­go­n i­nės anks­ty­vo­sios rea­bi­l i­ta­ci­jos ka­bi­ne­to lo­go­te­ra­peu­tė

V

– ba­lio­nų ar mui­lo bur­bu­lų pū­ti­ mas pro šiau­de­lį. To­kia mankš­te­lė re­ko­men­duo­ja­ ma vai­kams nuo dve­jų me­tų.

Pirš­tų ma­sa­žas yra ir sa­vo­tiš­kas gal­vos ma­sa­žas. Neat­si­tik­ ti­nai moks­li­nin­kai pirš­tus va­di­na išo­ri­ nė­mis gal­vos sme­ge­ ni­mis.

Nau­din­gas pirš­tų ma­sa­žas

Kos­ma Sut­kaus­kie­nė

ai­k ų kal­b os su­t ri­k i­mų ne tik dau­g ė­j a. Jie taip pat ir sun­kė­j a. Ko­d ėl? Prie­ žas­t is ga­l i bū­t i ne vie­n a. Da­b ar gy­dy­to­j ai iš­g el­b ė­j a ne­m a­ž ai silp­nų, per anks­t i gi­mu­s ių kū­d i­k ių. Tad jiems au­gant rei­k ia di­des­nės pa­ gal­b os. Be abe­j o­n ės, tam įta­kos tu­r i gim­dy­mas, mi­t y­b a. Anks­č iau su­lė­tė­ ju­s i kal­b os rai­d a iki tre­j ų me­t ų bu­vo lai­ko­m a nor­m a­l iu da­ly­k u – vai­k as, su­l au­kęs to­k io am­ž iaus, tie­s iog ne­ kal­b ė­d a­vo, o vė­l iau išaug­d a­vo sa­ vai­m e. Da­b ar to­k ie da­ly­k ai re­t ė­j a. Tė­ve­l iai, pri­s i­s kai­tę pa­s e­nu­s ios in­ for­m a­c i­j os ir lauk­d a­m i, kol ne­k al­ ban­č iam vai­k ui su­k aks tre­j i me­t ai, la­b ai nu­s kriau­d žia sa­vo ma­ž y­l į. Vis daž­n iau rei­k ia kur kas anks­t y­ves­ nės spe­c ia­l is­t ų pa­gal­b os, kad vai­k as pra­d ė­t ų anks­č iau ir aiš­k iau kal­b ė­t i.

Bū­si­mai vai­ko kal­bai svar­bus ne tik gim­dy­mas, bet ir pir­mie­ji trys nėš­tu­mo mė­ne­siai. Mat šiuo lai­ko­ tar­piu for­muo­ja­si vai­ko sme­ge­nys. Tad tuo­met mo­te­riai ne­pa­ta­ria­ma var­to­ti vais­tų, rū­ky­ti, ger­ti al­ko­ho­ lio, bū­ti­na steng­tis ne­su­sirg­ti per­ ša­li­mo li­go­mis. Paš­ne­ko­vė paaiš­ki­no, kad kal­bos cent­ras yra be­veik vi­du­ry­je gal­vos sme­ge­nų, kur ša­lia yra už mo­to­ ri­ką, sen­so­ri­ką, klau­są at­sa­kin­gi cent­rai.

Neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad gau­ sė­jan­tiems kal­bos ne­sklan­du­mams įta­kos ga­li tu­rė­ti ir mais­tas. Kar­tais aiš­kiai kal­bė­ti vai­kui truk­do hi­pe­ rak­ty­vu­mas.

Komentaras

Ak­tua­liau­sias – „r“ gar­sas

Tak­ti­ka: L.Chan­ke­vič už­siė­mi­mus sten­gia­si pa­vers­ti vai­kui ma­lo­niu

žai­di­mu.

Esa­ma ne­ma­žai teo­ri­jų, kad vie­ni vai­kai gims­ta su ge­riau iš­si­vys­čiu­ siu kai­riuo­ju ar­ba de­ši­niuo­ju pus­ ru­tu­liu. L.Chan­ke­vič tė­vams pa­ta­ria leis­ ti vai­kui pieš­ti ar ra­šy­ti pa­kai­to­mis abiem ran­ko­mis. Tuo­met vie­no­dai vys­to­si abu pus­ru­tu­liai, o jei sme­ ge­ny­se esa­ma ko­kių blo­kų – jie sa­ vai­me pa­si­ša­li­na. Ta­čiau ma­žy­lis pa­ts tu­rė­tų no­rė­ ti dirb­ti abiem ran­ko­mis. Lo­go­pe­dė da­bar­ti­nius vai­kus va­ di­na nau­jos kar­tos. Jie yra įdo­mes­ ni, ta­čiau rei­kia ži­no­ti, kaip su jais bend­rau­ti, su­do­min­ti. Tad dir­bant su to­kiais vai­kais bū­ti­nas kū­ry­biš­ ku­mas, žai­dy­bi­niai ele­men­tai. Pri­va­lo­ma są­ly­ga to­bu­lė­ji­mui – vai­kas tu­ri jaus­tis my­li­mas ir ger­ bia­mas.

Nuot­rau­ka iš as­me­ni­nio al­bu­mo

Pa­ta­ria pūs­ti ba­lio­nus

Kai ku­rie ma­žy­liai ga­na il­gai kal­ ba sa­va kal­ba. Ap­lin­ki­niai ją lin­kę va­din­ti „paukš­čių“. Vie­ni tė­vai tai su­vo­kia kaip na­tū­ra­lų pro­ce­są, iš ku­rio išau­ga­ma, ki­ti su­krun­ta ieš­ ko­ti spe­cia­lis­tų pa­gal­bos. L.Chan­ke­vič paaiš­ki­na, kad vai­ kai daž­nai neaiš­kiai taip kal­ba ir dėl ne­tai­syk­lin­go kvė­pa­vi­mo. Jį pa­ko­ re­ga­vus gar­sai tam­pa aiš­kūs. „Tai­syk­lin­gas kal­bi­nis kvė­pa­vi­ mas tu­ri bū­ti toks: trum­pai įkve­ pia­me pro no­sį ir gi­liau bei il­giau iš­kve­pia­ma pro bur­ny­tę“, – paaiš­ ki­no lo­go­pe­dė. Spe­cia­lis­tės ma­ny­mu, kai vai­kas neaiš­kiai ta­ria gar­sus, tė­vams tie­ siog trūks­ta in­for­ma­ci­jos, kaip ši­ tai pa­ko­re­guo­ti. Nors pa­dė­ti kar­ tais ga­li la­bai pa­pras­ti pra­ti­mai

Lo­go­pe­dė pa­ste­bi, kad tė­vams daž­niau ne­ri­mą ke­lia, kai vai­ kas ne­ta­ria gar­so „r“. Ta­čiau vė­ liau paaiš­kė­ja, kad ma­žy­lis ne­ta­ria „š“ ar­ba „s“ gar­so. L.Chan­ke­ vič paaiš­ki­no, kad taip ga­li nu­tik­ti dėl lie­žu­vio mik­lu­mo sto­kos. Mat kiek­vie­nam gar­sui bū­din­ga sa­va ar­ti­ku­lia­ci­ja. Spe­cia­lis­tės taip pat ne­ste­bi­na si­tua­ci­ja, kai tė­vai ne­gir­di, jog vai­ kas ne­ta­ria ko­kio nors gar­so – jie tie­siog yra pri­pra­tę prie ne­tai­syk­ lin­gos kal­bos ar­ba ma­no, kad taip tu­ri bū­ti. Ne­ma­žai tė­vų ti­ki­si, kad vai­kas išaugs ir kal­bos ne­sklan­du­mai iš­si­ spręs sa­vai­me. Lo­go­pe­dė at­krei­pė dė­me­sį, kad taip nu­tin­ka ne vi­sa­ da, to­dėl ne­re­tai pri­rei­kia ir spe­cia­ lis­to įsi­ki­ši­mo. Ko­re­guo­jant vai­kų kal­bą bū­ti­nas nuo­sek­lu­mas, o vė­les­niuo­se eta­ puo­se – tė­vų ir gru­pės auk­lė­to­jų pa­gal­ba. Ka­da tė­vams rei­kė­tų su­ne­rim­ ti dėl ne­tai­syk­lin­gos kal­bos? Lo­ go­pe­dė pa­ta­ria ste­bė­ti sa­vo vai­ką. Vai­ko kal­ba la­biau­siai for­muo­ja­ si nuo 2 iki 3 me­tų, ta­čiau iki 4,5 me­tų ga­li bū­ti fi­zio­lo­gi­nis švep­la­ vi­mas. Kuo anks­čiau vai­kui su­tei­ kia­ma pa­gal­ba, tuo ge­riau.

Mieguistumas – vitamino D trūkumo požymis Ame­ri­kos mie­go me­di­ci­nos aka­ de­mi­jos moks­li­nin­kai ap­ti­ko ry­ šį tarp mie­guis­tu­mo ir vi­ta­mi­no D. Ty­rė­jai at­li­ko ty­ri­mą, ku­ria­me da­ ly­va­vo 81 mie­go su­tri­ki­mų tu­rin­tis pa­cien­tas.

Šio ty­ri­mo me­tu bu­vo pa­tik­rin­tas ir pa­cien­tų krau­jas. Paaiš­kė­jo, kad dau­ge­lio tu­rin­čių­jų mie­go su­tri­ki­ mų žmo­nių krau­jy­je bu­vo per­ne­lyg ma­žas vi­ta­mi­no D kie­kis. Mie­guis­ tu­mas bu­vo nu­sta­to­mas nau­do­jan­ tis Ep­vor­so ska­le. „Kol kas ap­ti­ko­me tik ry­šį tarp mie­guis­tu­mo ir vi­ta­mi­no D trū­ku­ mo, ta­čiau šis ry­šys yra daug su­ dė­tin­ges­nis, nei mes ma­nė­me iš

pra­džių. Ar­ti­miau­siu me­tu tę­si­me ty­ri­mus“, – kal­bė­jo ty­ri­mo va­do­ vas Da­vi­das McCart­ney. Anot Ame­ri­kos moks­li­nin­kų, šio ty­ri­mo re­zul­ta­tai yra itin reikš­min­ gi juo­dao­džiams, nes, kaip jau yra ži­no­ma, odos pig­men­tas daž­nai yra ma­žo vi­ta­mi­no D kie­kio krau­ jy­je prie­žas­tis. Ne­ga­na to, sun­ku su­ras­ti žmo­ gų, ku­r is kas­d ien pui­k iai iš­s i­ mie­go­tų. Kart­kar­tė­mis kiek­vie­ nam mū­sų ir die­nos me­tu no­ri­si pa­mie­go­ti. Ta­čiau jei šios „mie­ go kan­čios“ jus kan­ki­na kas­dien, ver­tė­tų pa­si­tik­rin­ti, ko­dėl no­ri­ si mie­go. kl.lt


13

ANTRADIENIS, sausio 15, 2013

sveikata

Vais­tai at­bai­do ĹĄa­lu­ti­niu po­vei­kiu Fi­to­te­ra­peu­tas iĹĄ Ru­si­jos pa­ta­ria neiť­mes­ti su­dy­gu­siĹł bul­viĹł. Pa­si­ro­do, jĹł dai­gai ga­li pra­vers­ti ant­pi­lui nuo vÄ—­Şio. Gy­dy­to­jas ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad fi­to­te­ra­pi­ja ga­li ne­pa­dÄ—­ti tik ke­liais at­ve­jais. Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Vie­toj an­ti­bio­ti­kĹł – au­ga­lai

Rink­tis che­mi­nius pre­pa­ra­tus ar vais­ta­Şo­les? Kai ku­rie li­gos pa­ veik­ti Ĺžmo­nÄ—s links­ta ÄŻ krať­tu­ti­ ni­mus ir vie­toj tra­di­ci­nio gy­dy­mo ren­ka­si tik Ĺžo­le­les. Ru­si­jos gam­ti­niĹł moks­lĹł aka­ de­mi­jos aka­de­mi­ko, gy­dy­to­jo bei fi­to­te­ra­peu­to Vla­di­mi­ro Kor­su­no toks Ĺžmo­niĹł pa­si­rin­ki­mas ne­ste­ bi­na. Gy­dy­mo ÄŻstai­go­se tai­ko­ma in­ ten­sy­vi che­mo­te­ra­pi­ja ne vi­sa­da duo­da trokť­ta­mĹł re­zul­ta­tĹł, ji ga­ li sukelti ĹĄa­lu­ti­niĹł efek­tĹł. Tad ne­ ma­Şai Ĺžmo­niĹł iĹĄei­ties ieť­ko bō­tent tarp vais­ta­Şo­liĹł. „Che­mi­nis pre­pa­ra­tas Ĺžmo­gui ga­li pa­dÄ—­ti grei­Ä?iau pa­sveik­ti, ta­ Ä?iau toks gy­dy­mas sukelia ir dau­ giau ĹĄa­lu­ti­niĹł efek­tĹłâ€œ, – pri­dō­rÄ— fi­to­te­ra­peu­tas. V.Kor­su­nas pa­ste­bi, kad per­ťa­ li­mui gy­dy­ti ne­re­tai me­di­kai ski­ ria an­ti­bio­ti­kĹł. JÄŻ ste­bi­na toks po­ Ĺžiō­ris. „Kam skir­t i to­k ius stip­r ius vais­tus, kai yra ĹĄa­la­vi­jas, mÄ—­ta, ra­mu­nÄ—­lÄ— ir ki­tos Ĺžo­lÄ—s? Per­ťa­li­ mas po sa­vai­tÄ—s ir taip praeis, o an­ti­bio­ti­kai iť­de­ri­na vi­sÄ… Ĺžmo­ gaus or­ga­niz­mą“, – ti­ki­no dau­ ge­lio kny­gĹł ir moks­li­niĹł straips­ niĹł au­to­rius. Svar­biau­sia – po­vei­kis

V.Kor­s u­n o tei­g i­m u, fi­to­te­ra­p i­ ja ga­li pa­dÄ—­ti nuo vi­sĹł ne­ga­la­ vi­mĹł ir net sun­kiĹł li­gĹł, iť­sky­ rus tuos at­ve­jus, kai rei­ka­lin­ga grei­to­ji pa­gal­ba. Ta­Ä?iau aka­de­ mi­kas pri­du­ria, kad esa­ma tam tik­rĹł iĹĄim­Ä?iĹł. Ĺ˝o­liĹł po­vei­kis bus be­ver­tis, jei­gu Ĺžmo­gus ne­ti­ki jĹł ga­lia. Ki­ta prie­

Ĺžas­tis – li­go­nis tie­siog per vÄ—­lai krei­pia­si pa­gal­bos. Fi­to­te­ra­peu­ tas uos­ta­mies­ty­je kon­sul­ta­vo pa­ cien­tÄ…, ser­gan­tÄŻ pa­sku­ti­nÄ—s sta­di­ jos vÄ—­Şiu. „Čia jau ne­ga­li bō­ti ir kal­bos apie iť­gi­ji­mÄ…, o tik apie sa­vi­jau­tos pa­ge­ri­ni­mÄ… ir gy­ve­ni­mo prail­gi­ni­ mą“, – paaiť­ki­no gy­dy­to­jas. Pa­sak aka­de­mi­ko, gy­dy­mui Ĺžo­ lÄ—­mis sun­kiau pa­si­duo­da kai ku­ rios li­gos, pa­vyz­dĹžiui, on­ko­lo­gi­ niai su­si­rgi­mai, krau­jo li­gos. Pa­si­girs­ta nuo­mo­niĹł, kad di­des­ nÄŻ efek­tÄ… Ĺžmo­gui duo­da tos vais­

Vais­ta­Şo­liĹł kom­po­ zi­ci­jĹł su­da­ry­mu tu­ rÄ—­tĹł uŞ­siim­ti tai iť­ ma­nan­tis Ĺžmo­gus. Prie­ťin­gu at­ve­ju vie­na Ĺžo­lÄ— ga­li neut­ ra­li­zuo­ti ki­tos po­ vei­kÄŻ. „„Lei­di­niai: V.Kor­su­nas yra iť­lei­dÄ™s ne vie­nÄ… kny­gÄ… apie fi­to­te­ra­pi­jÄ… bei jos po­vei­kÄŻ svei­ka­t ai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ta­Şo­lÄ—s, ku­rios au­ga ke­liĹł ĹĄim­tĹł ki­lo­met­rĹł spin­du­liu ap­link gy­ve­ na­mÄ…­jÄ… vie­to­vÄ™. V.Kor­su­nas pri­ta­rÄ—, kad kai ku­ rie vais­ta­Şo­li­nin­kai pa­lai­ko to­kiÄ… po­zi­ci­jÄ…. Ta­Ä?iau jis pa­ts ma­no, jog Ĺžo­lÄ—s ver­tÄ™ la­biau nu­le­mia jos po­ vei­kis, tad ne­svar­bu, ko­kia­me pa­ sau­lio krať­te ji au­ga – Ki­ni­jo­je ar Bu­ria­ti­jo­je. „Svar­biau­sia yra efek­ tas. UĹž kÄ… mes mo­ka­me pi­ni­gus? UĹž re­zul­ta­tÄ…. Jei­gu jo nÄ—­ra, tai ne­ rei­kia ir vie­ti­niĹł Ĺžo­liĹłâ€œ, – ÄŻsi­ti­ki­ nÄ™s me­di­ci­nos moks­lĹł dak­ta­ras. Pir­me­ny­bÄ™ tei­kia kom­po­zi­ci­joms

Pa­sak V.Kor­su­no, no­rin­Ä?ia­jam gy­ dy­tis Ĺžo­lÄ—­mis bō­ti­na jas iť­ma­ny­ti.

Kad bō­tĹł pa­siek­tas ge­res­nis efek­ tas, jis pa­ta­ria mai­ťy­ti Ĺžo­les, da­ry­ ti jĹł kom­po­zi­ci­jas. Ĺ˝o­liĹł po­vei­kÄŻ aka­de­mi­kas pa­ ly­gi­no su ko­man­di­niu dar­bu, kai vie­nas Ĺžmo­gus, dirb­da­mas uĹž vi­ sus, tie­siog su­trik­tĹł, o dir­bant iť­ vien su vi­sais – ma­to­mas aki­vaiz­ dus re­zul­ta­tas. Ĺ˝o­lÄ—s vie­na ki­tÄ… pa­pil­do, or­ga­ niz­mui su­teik­da­mos rei­kia­mÄ… po­ vei­kÄŻ. Ta­Ä?iau fi­to­te­ra­peu­tas pri­dō­rÄ—, kad vais­ta­Şo­liĹł kom­po­zi­ci­jĹł su­ da­ry­mu tu­rÄ—­tĹł uŞ­siim­ti tai iť­ma­ nan­tis Ĺžmo­gus. Prie­ťin­gu at­ve­ju vie­na Ĺžo­lÄ— ga­li neut­ra­li­zuo­ti ki­tos po­vei­kÄŻ.

Pať­ne­ko­vo ma­ny­mu, vai­kams nuo ma­Şų die­nĹł su­pran­ta­ma kal­ ba rei­kÄ—­tĹł aiť­kin­ti apie fi­to­te­ra­pi­ jÄ…. Ge­riau­sia bō­tĹł ĹĄias Ĺži­nias pra­ dÄ—­ti skleis­ti jau dar­Şe­ly­je. „Vai­kai ten pie­ťia vi­so­kius nie­ku­Ä?ius, o juk ga­lÄ—­tĹł pieť­ti kad ir ra­mu­nÄ—­lÄ™. Tuo­met ga­li­ma paaiť­kin­ti apie jĹł nau­dÄ…. Bo­ta­ni­kos pa­mo­ko­se bō­ tĹł ga­li­ma pa­sa­ko­ti apie nau­din­ gÄ…­sias Ĺžo­liĹł sa­vy­bes“, – siō­lo fi­ to­te­ra­peu­tas. V.Kor­su­nas mi­nÄ—­jo, kad Ru­si­ jo­je ĹĄei­mos gy­dy­to­jai ga­na pa­ lan­kiai ver­ti­na fi­to­te­ra­pi­jÄ…. Kai ku­riuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se ĹĄis da­ly­kas dÄ—s­to­mas ir bō­si­miems gy­dy­to­jams.

Kas yra V.Kor­su­nas Vla­di­mi­ras Kor­su­nas – me­di­ci­nos moks­lĹł dak­ta­ras, aukť­Ä?iau­sios ka­te­go­ ri­jos gy­dy­to­jas bei dau­gy­bÄ—s moks­li­ niĹł straips­niĹł ir mo­nog­ra­fi­jĹł au­to­rius. UĹž in­dÄ—­lÄŻ ÄŻ tra­di­ci­nÄ™ me­di­ci­nÄ… jis ap­do­ va­no­tas V.Ver­nads­kio pre­mi­ja. V.Kor­ su­no pro­fe­si­nÄ—s veik­los sri­tis yra ne tik tra­di­ci­nÄ— me­di­ci­na, bet ir fi­to­te­ra­ pi­ja bei fi­to­far­ma­ko­lo­gi­ja. Jis dir­ba Kli­ ni­ki­nÄ—s fi­to­te­ra­pi­jos ka­ted­ros ve­dÄ—­ju ir vy­riau­siuo­ju moks­li­nio-pra­kti­nio Ĺžur­ na­lo „Prak­ti­nÄ— fi­to­te­ra­pi­ja“ re­dak­to­riu­ mi. V.Kor­su­nas ak­ty­viai pro­pa­guo­ja ĹĄÄŻ gy­dy­mo me­to­dÄ…, skai­ty­da­mas pa­skai­ tas fi­to­te­ra­pi­jos klau­si­mais.

„Detoxas“: aparatas, kurÄŻ ĹžmonÄ—s giria Pastaruoju metu medikai apie aparatÄ… „Detoxas“ girdi vis daugiau komplimentĹł iĹĄ pas juos apsilankanÄ?iĹł serganÄ?iĹł ĹžmoniĹł.

AND klinikos ĹĄeimos gydytoja EglÄ— GalkauskienÄ— neabejoja, kad bĹŤtent medikai ir bendrauja daugiausia su serganÄ?iais ĹžmonÄ—mis. „Su jais kalbame apie ÄŻvairius dalykus. Kaip ĹžmonÄ—s gyvena, koks jĹł gyvenimo bĹŤdas, kokias sveikatingumo priemones iĹĄbando“, – pasakojo gydytoja E.GalkauskienÄ—, kuri netrukus atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kai vienas po kito ĹžmonÄ—s pradÄ—jo girti aparatÄ… „Detoxas“. Kas – tai? „Detoxas“ – natĹŤralus organizmo valymo bĹŤdas, efektyviai atjauninantis organizmÄ…, iĹĄvalantis toksinus, bakterijas, ĹĄlakus. Tai – moksliĹĄkai patvirtintas sveikatingumo aparatas visai ĹĄeimai. Mokslininkai akcentuoja organizmo valymo bĹŤtinybÄ™, nes Ĺžmogus gali bĹŤti sukaupÄ™s iki penkiĹł kilogramĹł terĹĄalĹł. 70 proc. toksinĹł Ĺžmogus gauna su maistu, 20–30 proc. – iĹĄ aplinkos.

gydytoja E.GalkauskienÄ—. – Susireguliuoja kraujospĹŤdis.“ Aparate yra papildoma funkcija su elektrodais, kuri ne tik padeda atsipalaiduoti: ant skaudamo sprando jauÄ?iant nestipriÄ… elektros stimuliacijÄ… praeina nervĹł uĹždegimo sukeltas skausmas. ProcedĹŤras aparatu „Detoxas“ efektyvu atlikti sergant perĹĄalimo ligomis ir siautÄ—jant virusams, nes, kai valomi toksinai, organizmas dar daugiau dÄ—mesio skiria imuninei sistemai stiprinti. „Kiekviena bakterija, virusas, patekÄ™s ÄŻ organizmÄ…, iĹĄskiria toksinus. O ĹĄis aparatas toksinus iĹĄ mĹŤsĹł organizmo paĹĄalina, todÄ—l suaktyvinama ir sustiprÄ—ja imuď Ž Komplimentai: N]N_NaĂ–  1R a\ eN`• TV _VN[ aV Tf Qf a\ WN 2 4NY XNb` XVR [Ă› ninÄ— sistema“, – aiĹĄkina gydytoja QNbT ]bV XVĂş Na `V YVR ]V ZĂş N]VR WĂ&#x; TV_ QĂ› W\ V_ V `R_ TN[ Ă˜VĂş Z\ [VĂş E.GalkauskienÄ—. Moterys pastebÄ—jo, kad po „De„Detoxas“ – protingas aparatas „IĹĄbandÄ™ aparatÄ… „De toxas“ toxas“ procedĹŤrĹł pagraŞėjo, ĹĄviesu penkiomis organizmo valymo ĹžmonÄ—s jauÄ?iasi Ĺžvalesni, ener- sesnÄ—, lygesnÄ— tapo oda. Mat stiprumo programomis, paskirs- gingesni. Tie, kuriems skaudÄ—davo kaupdamiesi organizme toksinai tanÄ?iomis teigiamus ir neigiamus sÄ…narius, po procedĹŤrĹł juo vaikĹĄ- turi ÄŻtakos ir ÄŻvairiems odos susijonus, o toksinĹł valymo sistema to daug lengviau. AtlikÄ™ kraujo ty- rgimams ar bÄ—rimams. nepaĹžeidĹžia Ĺžmogaus organizmo rimus pastebÄ—jome teigiamĹł po„Kosmetika ir groĹžio pasaulis vientisumo lÄ…steliĹł lygiu. kyÄ?iĹł, – aparatÄ… „Detoxas“ gyrÄ— ypaÄ? akcentuoja antioksidantĹł svar-

bÄ… kosmetikos preparatuose, nes jie sunaikina kenksmingas, odÄ… sendinanÄ?ias ir kalogenÄ… naikinanÄ?ias medĹžiagas. „Detoxas“ iĹĄ aplinkos ÄŻ organizmÄ… patenkanÄ?ius toksinus ĹĄalina 10 kartĹł efektyviau ir veiksmingiau“, – teigÄ— E.GalkauskienÄ—. Ĺ˝mogus privalo valyti organizmÄ…. Tik reikia pasirinkti sau priimtinus bĹŤdus, kurie padeda pasiekti maksimalĹł efektÄ…. DaĹžnai klausiama, kodÄ—l reikia valyti organizmÄ…, jei prieĹĄ 10 ar 30 metĹł to nedarÄ— nei tÄ—vai, nei seneliai? Mes privalome rupintis savo sveikata, nes pasikeite gyvenimo iprociai, vartojimo maisto kokybe, didmiesciuose automobiliu skaicius ir begales kitu priezasciu. „Žmogus turi eiti kartu su laiku ir atsirinkti sau efektyviausias priemones, o rĹŤpinimosi savimi neturÄ—tĹł atidÄ—ti vÄ—lesniam laikui. Skausmas priverÄ?ia mus veikti, bet jau tada sunku apsieiti be stiprios intervencijos“, – E.GalkauskienÄ—. Oficialus atstovas „Detoxas“. Tel. 8 615 11 888. IĹĄsamesnÄ— informacija www.detoxas.lt. UĹžs. 1057664


14

antradienis, sausio 15, 2013

sportas Lietuviai – tik trylikti

„Fortūnos“ pergalė

Latviai – stipresni

Rusijoje, Sankt Peterburge vykusiame Valentino Grantakino taurės jaunių (iki 18 metų) futbolo turnyre Lietuvos rinktinė užėmė tryliktąją vietą. Nugalėtoja tapo Rusijos rinktinė, finale 3:0 įveikusi Sankt Peterburgo vienuolikę. Treti – Ukrainos futbolininkai, mažajame finale 2:0 palaužę suomius.

Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate svarbią pergalę iškovojo Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos. Jos Utenoje 94:79 palaužė „Utenos“ penketuką. Nugalėtojoms 26 taškus pelnė Janice Garkeiva Council, 23 – Lina Aglinskaitė. Laimėjusios 11 pergalių, klaipėdietės dalijasi 2–3 vietomis.

Gargžduose kontrolines rungtynes žaidė Gargždų „Bangos“ ir Liepojos „Liepajas Metalurgs“ futbolininkai. Šeimininkai pirmieji pasiekė įvartį – pasižymėjo Giorgis Nikabadzė. Tačiau įpusėjus antrajam kėliniui svečiai išlygino rezultatą, o baigiantis susitikimui įmušė pergalingą įvartį.

Patvirtintas „Atlanto“ trenerių štabas „Atlanto“ futbolo klubą artėjančiam sezonui rengs specialistai iš Rusijos. Vyriausiuoju treneriu vakar oficialiai tapo Konstantinas Sarsanija, jam talkins Sergejus Savčenkovas, Vladimiras Tunkinas ir klaipėdietis Rimantas Žvingilas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Bus fundamentalus klubas

Pastarieji du treneriai dirbs ir su dubleriais. Vartininkus ugdys Antonas Savčenkovas. Klube įkurti du departamentai – Sporto ir Administracijos. Sporto departamentą sudarys trenerių štabas, pagrindinės ir dublerių komandų žaidėjai. Administracijos departamentui, kuriame bus klubo sekretorė, buhalteriai, vadybininkai, vadovaus generalinio direktoriaus portfelį gavęs Vacys Lekevičius. Prezidentu ir toliau bus Romualdas Jonaitis. K.Sarsanija žada artimiausiu laiku numatyti vystymosi strategiją. Vienas iš pagrindinių naujojo stratego uždavinių šiais metais– suburti komandą, kurios branduolį sudarytų patyrę 24-30 metų Lietuvos futbolininkai. Kiti į vienuolikę pateksiantys žaidėjai bus jauni – 17-20 metų vaikinai, kuriems bus gera proga kelti meistriškumą. „Sieksime sukurti fundamentalų klubą, vystyti Klaipėdos futbolo akademiją, – sakė vyriausiasis treneris. – Tiems vaikinams, kurie išaugs savo marškinėlius, suteiksime galimybę pasireikšti užsienyje. Legionierių neskubėsime kviesti.

Laiko turime. Kol kas norisi pažiūrėti saviškius, tik po to į silpnesnes pozicijas ieškosime futbolininkų iš kitur. Apskritai, klaipėdiečiai mane stebina – greiti, vikrūs puolėjai. Nesitikėjau pas jus rasti daug greitų vaikinų.“ Viena išimtis jau padaryta – artimiausiu metu į Lietuvą atvyks vartininkas Michailas Komarovas, anksčiau žaidęs Rusijos aukščiausios lygos Maskvos srities „Chimki“ klube, vėliau Vladivostoko „Luč“, Astrachanės „Volgar“ komandose. Klaipėdoje – garsios ekipos

K.Sarsanija neslepia grandiozinių planų. Jis tikisi Klaipėdą paversti didžiausiu jaunųjų žaidėjų ugdymo centru Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sezono metu bus pasirašyta partnerystės sutartis su garsiu Rusijos klubu, kurio kol kas nenorėjo atskleisti treneris. „Siekdami populiarinti futbolą Klaipėdoje, tikimės sužaisti draugiškas rungtynes su pajėgiais Europos klubais. Gali atvykti Rusijos klubas, Olandijos – Amsterdamo „Ajax“ ir PSV „Eindhoven“, ispanų „Sevilia“. Gal pavyks prieš Kalėdas ar Naujuosius metus naujoje arenoje surengti salės futbolo turnyrą su garsiomis Europos koman-

„Atlanto“ futbolininkai Vartininkai

Justas Vilavičius (1992)

Osvaldas Kniukšta (g. 1992 m.)

Karolis Laukžemis (1992)

Mantas Galdikas (1989)

Markas Beneta (1993)

Žaidėjai

Emilijus Grabys (1993)

Valdas Trakys (1979)

Edgaras Žarskis (1994)

Andrius Jokšas (1979)

Gerardas Žukauskas (1994)

Aurelijus Staponka (1983)

Zigmas Jesipovas (1994)

Andrius Bartkus (1986)

Artiomas Jerošenka (1994)

Kazimieras Gnedojus (1986)

Simas Juška (1994)

Evaldas Razulis (1986)

Rolandas Baravykas (1995)

Gediminas Kruša (1990)

Edgaras Ditmonas (1995)

Karolis Atutis (1991)

Skirmantas Rakauskas (1996)

Viltis: po daugelio metų pertraukos „Atlanto“ futbolininkai vėl turės progų kautis su užsienio komandomis.

domis“, – gražia perspektyva dalijosi žinomas specialistas. Šįmet „Atlantas“ kovos Lietuvos futbolo taurės pusfinalyje. K.Sarsanija dievagojosi, jog klube bus sukoncentruotos visos jėgos, kad taurė būtų parvežta į Klaipėdą. „Ypač didelį dėmesį pasirengimui skirsime, kai sužinosime varžovą – kovo mėnesį“, – pastebėjo specialistas. Prakaitą lies stovyklose

Iki sezono pradžios numatytos trys treniruočių stovyklos. Viena, – vakar prasidėjusi Marijampolėje, dvi, nuo sausio 28 d. iki vasario 11 d. ir nuo vasario 16 d. iki 28 d., – Turkijoje. Marijampolėje numatyta sužaisti trejas kontrolines rungtynes: dvejas su lenkų komandomis, vienerias – su lietuvių. 19 d. „Atlantas“ išmėgins jėgas su Suvalkų „Wigry“ klubu, 22 d. – su Bialystoko „Jagiellonia“ komanda. Kol kas nežinomas trečiasis varžovas, su kuriuo laukia varžybos sausio 24 d. Pirmoji stovykla Turkijoje prasidės kontroliniu susitikimu su Rusijos 1-ojoje lygoje kovojančiu Novosibirsko „Sibir“ klubu, kuriame rungtyniauja du klaipėdiečiai Robertas Poškus bei Vidas Alunderis.

Planas: K.Sarsanija nusprendė lietuvių kalbos mokymuisi kasdien skir-

ti po valandą.

Vytauto Petriko nuotr.

Po to „Atlantas“ žais dar tris mačus 3, 7 ir 9 dienomis. Netrukus bus žinomi konkretūs varžovai. Su klaipėdiečiais susitikti pageidavo garsusis Sankt Peterburgo „Zenito“ klubas, tačiau dėl suplanuoto pasirengimo grafiko, „Atlantas“ atsisakė rusų pasiūlymo kovoti vasario 1 dieną. Prieš treniruočių stovyklą Klaipėdos klubas spėjo sudaryti su-

tartis su daugiau nei 20 futbolininkų. Vieni iš jų gerai pažįstami sporto mėgėjams, kiti – pirmuosius žingsnius profesionaliame futbole žengsiantys vaikinai. „Atlanto“ peržiūroje Marijampolėje taip pat yra patyrę Tomas Tamošauskas ir Arvydas Veikutis bei 18-metis Erikas Grigaliūnas.


19

antradienis, sausio 15, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Apžavėtojas“.

Nora Roberts. „Apžavėtojas“. Paslaptingas gražuolis Lijamas Donovanas, kaip ir kiti jo giminės žmonės, pažymėtas lemties. Jam paklūsta gamtos stichijos, tačiau sielą užvaldęs nerimas nesileidžia lengvai numaldomas. Įsikūręs vaizdingoje vandenyno pakrantėje jis stengiasi priimti lemtingą sprendimą. Netikėtai jo vienatvę sudrumsčia netoliese apsigyvenusi anglų kalbos mokytoja Rovana Murai, atvykusi į nuošalią vietą išsiaiškinti, ko iš tiesų trokšta jos širdis. Lijamas supranta: norėdamas pelnyti žavios kaimynės meilę, turės atskleisti savo paslaptį. O gal ir Rovana nėra paprasta mergina?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – AutodafĖ antradienis – Netvarka trečiadienis – Rekordininkas ketvirtadienis – TvorelĖ penktadienis – Tarzanas Praėjusios savaitės laimėtoja – Lyda Vaišvilienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų sumanymai prieštaraus to žmogaus norams. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Vėžys (06 22–07 22). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers jus ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas bus ypač svarbus. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis. Venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija – klausykite jos. Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas nutiko jūsų gyvenime. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite neįprastos nuotaikos. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į debatus ir kivirčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų gailėtis. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.


Orai

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja šaltus orus, numatomi krituliai, galimos pūgos. Šiandien vi­ sur snigs, pustys, rytą vietomis gali­ ma pūga. Temperatūra svyruos nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio. Trečiadienio naktį vietomis, dieną daug kur ne­ gausiai pasnigs. Oro temperatūra naktį bus 6–8 laipsniai šalčio, dieną – apie 3–6 laipsnius šalčio.

Šiandien, sausio 15 d.

–7

–3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–6

Šiauliai

Klaipėda

–7

Panevėžys

–7

Utena

–5

8.33 16.23 7.50

15-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 350 dienų. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –4 Brazilija +25 Briuselis –1 Dublinas +4 Kairas +20 Keiptaunas +29 Kopenhaga 0

kokteilis Per­kai­tin­tam puo­dui – vi­so ge­ro Lai­m in­gai pa­si­bai­g u­sį nuo­t y­k į apie pa­l ik­tą ant ug­n ies puo­dą su van­de­ niu pa­pa­sa­ko­jęs Val­de­ma­ras su­lau­kė di­de­lio skai­ty­to­jų dė­me­sio. Mat po to, kai puo­das stip­r iai įkai­to, jo vi­dus po kiek­vie­no nau­do­ji­mo vis tam­sė­ja. „Tai ką, jei ir to­liau taip – tai grei­tai bus juo­das? Apsk­ri­tai, ko­kia čia vyks­ta reak­ ci­ja?“ – su­ne­ri­męs klau­sė vy­riš­kis. Pa­dė­ti Val­de­ma­rui at­sku­bė­jo An­ta­nas. Anot jo, kai ku­rie ne­rū­di­jan­čio plie­no daik­tai bū­na at­spa­rūs ru­da­vi­mui, pri­ klau­so­mai nuo chro­mo kie­kio plie­ne. „Ta­čiau per­kai­ti­nus puo­dą ir pa­žei­dus pir­mi­nį jo ter­mi­nį ap­dir­bi­mą, puo­das ima ru­duo­ti“, – pa­pro­ti­no An­ta­nas.

Ra­cio­na­li­za­to­riai: vien­gun­giai,

ne­tu­rė­da­mi ką veik­ti, su­mąs­to įvai­rių gud­ry­bių.

Londonas +3 Madridas +10 Maskva –10 Minskas –7 Niujorkas +6 Oslas –8 Paryžius +3 Pekinas +1

Praha –3 Ryga –11 Roma +10 Sidnėjus +28 Talinas –5 Tel Avivas +20 Tokijas +6 Varšuva –2

Vėjas

4–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–4

–4

Marijampolė

Vilnius

–4

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-6

-3

-4

-5

4

-5

-4

-6

-7

3

-8

-8

-9

-11

7

rytoj

ketvirtadienį

1797 m. Sankt Pe­ter­bur­ ge Ru­si­ja, Prū­si­ja ir Aust­ ri­ja pa­si­ra­šė ak­tą, ku­riuo ga­lu­ti­nai tei­siš­kai pa­nai­ kin­ta Lie­tu­vos ir Len­k i­ jos vals­ty­bė. 1831 m. gi­mė lie­tu­vių vi­ suo­me­nės vei­kė­jas, poe­ tas, po­lig­lo­tas Jur­gis Zauer­ vei­nas. Mi­rė 1904 m. 1895 m. įvy­ko Piot­ro Čai­ kovs­k io ba­le­to „Gul­bių eže­ras“ prem­je­ra Sankt Pe­ter­bur­ge. 1908 m. Bu­da­peš­te gi­ mė veng­rų-ame­ri­kie­čių

fi­z i­kas teo­re­t i­kas, va­d i­ na­m as „van­d e­n i­l i­n ės bom­b os tė­v u“, Ed­war­ das Tel­le­r is. Mi­rė 2003 m. Stan­for­de, Ka­l i­for­n i­ jos vals­ti­jo­je. 1923 m. Lie­tu­vos re­mia­ mi Klai­pė­dos kraš­to su­ ki­lė­liai užė­mė Klai­pė­dą. Bu­vo iš­va­duo­tas Klai­pė­ dos kraš­tas. 1929 m. gi­mė 1964 me­tų No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas, ko­vo­to­jas už pi­lie­ti­nes tei­ses JAV Mar­ ti­nas Lut­he­ris Kin­gas.

Kū­di­kio lau­kia­ma lie­pą Prin­co Wil­lia­mo ir jo žmo­nos Cat­he­ri­ ne pir­ma­sis vai­kas tu­ri gim­ti lie­pą, pir­ ma­die­nį pa­skel­bė Šv.Jo­kū­bo rū­mai.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ar tik­ra Snie­guo­lė, tam­pa aiš­ku vir­tu­ vė­je prie vi­ryk­lės.

Links­mie­ji tirš­čiai Po il­go ne­s i­m a­t y­mo su­s i­t in­k a du drau­gai: – Kaip gy­ve­ni? – Neb­lo­gai. – Ve­dęs? – Dar ne. Ieš­kau tri­jų fa­zių žmo­nos: kad lo­vo­je bū­tų mei­lu­žė, vir­tu­vė­je – šei­mi­ nin­kė, o sve­čiuo­se – gra­žuo­lė. Po ke­le­to me­tų jie vėl su­si­ti­ko: – Kaip gy­ve­ni? – Neb­lo­gai. – Tri­jų fa­zių žmo­ną ra­dai? – Ra­dau, bet pa­si­ro­do, ji su pa­si­slin­ku­ sio­mis fa­zė­mis. – ??? – Lo­vo­je – šei­mi­nin­kė, vir­tu­vė­je – gra­ žuo­lė, o sve­čiuo­se – mei­lu­žė. Čes­ka (397 719; lai­kas – ge­riau­sias mo­ky­to­jas. Blo­gai, kad už­mu­ša vi­sus sa­vo mo­ki­nius)

„Jų ka­ra­liš­ko­sios di­de­ny­bės Kemb­ ri­džo ku­ni­gaikš­tis ir ku­ni­gaikš­tie­nė su džiaugs­mu pa­tvir­ti­na, kad lie­ pos mė­ne­sį jiems tu­rė­tų gim­ti kū­ di­kis“, – sa­ko­ma rū­mų pra­ne­ši­ me, re­mian­tis ku­riuo, 31-erių me­tų her­co­gie­nės nėš­tu­mas yra ma­žes­ nis nei tri­jų mė­ne­sių. Cat­he­ri­ne, ku­ri praė­ju­sį mė­ne­ sį dėl itin stip­raus nėš­čio­sios py­ ki­ni­mo bu­vo at­si­dū­ru­si li­go­ni­nė­je, būk­lė ge­rė­ja, sa­ko­ma rū­mų pra­ne­ ši­me. „Nuo to lai­ko, kai praė­ju­sį mė­ ne­sį gu­lė­jo li­go­ni­nė­je, ku­ni­gaikš­ tie­nės būk­lė to­liau ge­rė­ja“, – nu­ ro­do­ma ja­me. Praė­ju­sią sa­vai­tę per sa­vo gim­ ta­die­nį Cat­he­ri­ne bu­vo nu­fo­tog­

Ida, Meda, Paulius, Povilas, Skirgaila, Snieguolė.

sausio 15-ąją

1947 m. gi­mė maest­ro Sta­sys Po­vi­lai­tis.

Nau­ja tu­riz­mo me­ka – Bir­žai Vie­nas di­džiau­sių JAV dien­raš­čių „The New York Ti­mes“ į re­ko­men­ duo­ja­mų šie­met ke­lio­nių marš­ru­ tus, be gar­siau­sių pa­sau­lio mies­tų, įtrau­kė ir Bir­žus.

Kvai­li­na vy­rą Su­ž i­no­ju­si apie Val­de­ma­ro is­to­ri­ją, il­ gai juo­kė­si Iš­te­kė­ju­si. „Tik vien­gun­gis taip ga­li pa­sielg­ti, – pa­ si­šai­pė ji. – Ma­niš­kis iki gy­ve­ni­mo su ma­ni­mi vis­ką vir­da­vo pa­gal laik­ro­dį: kiau­ši­nį – 4 mi­nu­tes, ko­pūs­tie­nę – pu­ sant­ros va­lan­dos, šon­kau­liu­kus – dvi. Juo­kas vie­nas – net prie­sko­n ius jis sver­da­vo. Kvai­liu­kas. Ir da­bar ma­nęs vis klau­sia, kiek mi­nu­čių vi­riau kiau­ ši­n į. At­sa­kau: ke­tu­r ias mi­nu­tes, nors iš tik­rų­jų ko­kias dvi. Ir nie­ko – gy­vas ir svei­kas. Svar­bu ži­no­ti, ko­kiu mo­men­ tu ką at­sa­ky­ti.“

Vardai

Australijos ugniagesiai nesugeba pažaboti miškų gaisrų. Paskelbta, kad liepsnos Naujojo Pietų Velso valstijoje grėsmingai priartėjo prie Saiding Springo observatorijos, kurioje yra didžiausias šalyje teles­ kopas. Saiding Springo observatorijos teleskopas yra 3,9 metro skersmens. Jis buvo dalimis gaminamas Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje. Ugniagesiai tvir­ tino, kad šių metų gaisrai – labai pavojingi, kadangi neregėtai greitai plinta. Gaisrai tankiausiai apgyven­ dintoje Australijos valstijoje prasidėjo pirmosiomis sausio dienomis dėl kaitros – vidutinė temperatūra šalyje viršijo 40 laipsnių Celsijaus. Gaisrai siaučia ir kituose Australijos regionuose. Pavyzdžiui, Tasma­ nijos saloje sudegė daugiau kaip 100 pastatų.

Lei­di­nys pa­skel­bė 46 pa­sau­lio vie­to­vių, ku­rias ver­ta ap­lan­ky­ ti šiais me­tais, są­ra­šą. Ja­me yra Rio de Ža­nei­ras, Ams­ter­da­mas, Stam­bu­las, Os­las, Por­tas, Ka­sab­ lan­ka, Va­šing­to­nas ir ki­ti mies­tai. 24-uo­ju nu­me­riu re­ko­men­duo­ja­ ma vyk­ti į Bir­žus Lie­tu­vo­je, pra­ ne­šė Vals­ty­bi­nis tu­riz­mo de­par­ ta­men­tas. Bir­žai iš­skir­ti dėl „neat­ras­to alaus ke­lio prie Bal­ti­jos“. Žur­na­lis­tas Eva­nas Rai­lis pa­sa­ ko­ja, kad po­pu­lia­rūs alaus ke­liai drie­kia­si Bel­gi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Če­ki­jo­je, ir tik ne­se­niai su­ži­no­ ta apie is­to­ri­nį alaus ke­lią Lie­tu­ vo­je. „Bir­žuo­se, mies­te­ly­je ša­lies šiau­ rė­je, apie 50–70 alaus da­ryk­lų ver­ da alų, nau­do­da­mos ki­tur ne­ži­no­ mas tech­no­lo­gi­jas ir mie­les, ku­rios, pa­sak ka­na­die­čių alaus ži­no­vo Mar­ti­no Thi­baul­to, tu­ri uni­ka­lią ir ki­toms rū­šims ne­bū­din­gą DNR“, – ra­šo­ma laik­raš­ty­je. Pa­sak Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­ par­ta­men­to va­do­vės Rai­mon­dos Bal­nie­nės, rei­kia ti­kė­tis, kad ši pub­li­ka­ci­ja tei­gia­mai pa­veiks at­ vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo srau­tus į Lie­ tu­vą iš JAV. De­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2011 m. pa­gal at­vy­ku­sių į Lie­tu­vą už­sie­ nio tu­ris­tų skai­čių JAV užė­mė 15 vie­tą – ap­lan­kė 26,2 tūkst. tu­ris­ tų iš šios vals­ty­bės.

„New Zealand Herald“ inf., „Reuters“ nuotr.

BNS inf.

Žinia: nėštumo sukelti negalavimai privertė karališkuosius rūmus apie

Cat­he­ri­ne nėštumą paskelbti anksčiau nei planuota.

ra­fuo­ta ste­bin­ti „Cir­que du So­leil“ pa­si­ro­dy­mą Lon­do­ne ir bu­vo at­vy­ ku­si į sa­vo pir­mo­jo ofi­cia­laus po­ rtre­to ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­ją Na­ cio­na­li­nė­je po­rtre­tų ga­le­ri­jo­je. Tai, kad ku­ni­gaikš­tie­nei te­ko at­ si­gul­ti į li­go­ni­nę, pri­ver­tė rū­mų pa­rei­gū­nus apie jos nėš­tu­mą pa­ skelb­ti anks­čiau, nei bu­vo pla­nuo­ ja­ma. Pap­ras­tai stip­rus py­ki­ni­mas

daž­niau ka­muo­ja dvy­nių be­si­lau­ kian­čias mo­te­ris, ta­čiau pir­ma­ die­nį Šv.Jo­kū­bo rū­mai pa­tvir­ti­no, kad Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne lau­kia­ si vie­no kū­di­kio, nors jo ly­ties ne­ nu­ro­dė. Šis kū­di­kis, ne­pai­sant jo ly­ties, bus tre­čias ei­lė­je į ka­ra­liš­ką­jį sos­tą po prin­cų Char­le­so ir Wil­lia­mo. BNS inf.

Pavojus teleskopui


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.