PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013
www.kl.lt
11 (19 614)
.;A?.162;6@ @ .B@6< "
11
RUBRIKA
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;
sveikata
SlidinÄ&#x2014;jimas: kaip iĹĄlikti
sveikam? SaugokitÄ&#x2014;s trau
mĹł
Nepersisten kite. PirmÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; venkite dide lio fizinio krĹŤ vio, nes kalnuose pa didÄ&#x2014;ja krau jospĹŤdis, suaktyvÄ&#x2014;ja ĹĄir dies darbas, padaĹžnÄ&#x2014;ja kvÄ&#x2014;pavi mas. Jei persi stengsite, raumenyse su sidarys daugiau pieno rĹŤgĹĄties. DÄ&#x2014;l to jausite dides nÄŻ nei ÄŻprastai raume nĹł skausmÄ&#x2026;. ď Ž Padaryki te apĹĄilimÄ&#x2026;. PrieĹĄ pradÄ&#x2014;dami slidi nÄ&#x2014;ti 10â&#x20AC;&#x201C;15 min. atlikite tempimo pra timus kaklo rau menims, mankĹĄtin kite kelio ir kulkĹĄ nies sÄ&#x2026;narius. Ruo ĹĄiantis ÄŻ kelio nÄ&#x2122; bĹŤtĹł pravartu kurÄŻ laikÄ&#x2026; paspor tuoti, sustiprinti savo raumenis. ď Ž Kris ki te at sar giai. Di dĹžiau sia snieglentinin kĹł klaida â&#x20AC;&#x201C; griĹŤvant remtis delnais ÄŻ ĹžemÄ&#x2122;. Taip ne tik patempiamos sausgyslÄ&#x2014;s, bet ir lĹŤĹžta rankĹł kau lai. Slidininkai daro kitÄ&#x2026; klaidÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; krisda mi sÄ&#x2014;dasi. Nug riuvus ir pradÄ&#x2014;jus vers tis slidĹžiĹł ga lai gali uĹžkliĹŤti uĹž ĹžemÄ&#x2014;s ir skaus mingai pasukti kelÄŻ. Krisdami sten kitÄ&#x2014;s susiriesti ÄŻ kamuo liukÄ&#x2026; arba griĹŤ ti ant ĹĄono â&#x20AC;&#x201C; taip iĹĄ vengsite sun kesniĹł suĹžeidimĹł ar pa tempimĹł. ď Ž
SeiÂmo parÂlaÂmenÂtiÂnÄ&#x2014;s gruÂpÄ&#x2014;s ne tik koÂvoÂja, bet ir melÂdĹžiaÂsi.
TeÂroÂrisÂtai paÂreiĹĄÂkÄ&#x2014;, kad F.HolÂlanÂdeÂâ&#x20AC;&#x2DC;as atÂvÄ&#x2014;ÂrÄ&#x2014; praÂgaÂro varÂtus.
Lietuva 5p.
Pasaulis 10p.
SuÂdyÂguÂsiĹł bulÂviĹł daiÂgai gaÂli praÂversÂti gaÂmiÂnant antÂpiÂlÄ&#x2026; nuo vÄ&#x2014;ÂĹžio.
ď Ž PerspÄ&#x2014;ji
Jei jau pargriu
vote
mas: T_RV aV` `[VR TN` V_ `Nb YĂ&#x203A; Â&#x201C; aNV V_ ZN
ď Ž
Y\ [b ZNV V_ ]N Daugumai sli c\ WNV Xb _VĂş V cR[ TVN ZN aV[ dininkĹł â&#x20AC;&#x201C; pats XN ZNV ]N `V _R[ Tb` Ĺžiemos malonumĹł ÄŻkarĹĄtis. kojiniĹł nei Ĺ i pramoga aso daugybe snie cijuojasi su pataria gydytovieja.nas storesnesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; srove. Taip tik dar go, nuostabiais labiau paĹžeisiMoÄ?iutÄ&#x2014;s megz te audinius. tos pirĹĄtinÄ&#x2014;s kalnĹł vaizdais ir adrena li neapsaugoti gaâ&#x20AC;&#x17E;Geriau ran linu, kai su vÄ&#x2014; sniego, todÄ&#x2014;l ge kĹł nuo ĹĄalÄ?io ir kyti kam sia rankas ir kojas pamirjeliu leidiesi Ĺžemyn. KÄ&#x2026; riau rinktis pa bario tempera siĹŤ iĹĄ neperĹĄlampa tĹŤros vanreikÄ&#x2014;tĹł Ĺžino mo audinio. Sli tas denyje. SuĹĄalus rei kia di ti naujokams, jant vietovÄ&#x2014;je, kad mÄ&#x2014;gavima kurioje ĹĄaltis sie nÄ&#x2014;- daugiau ĹĄiltĹł skysÄ?iĹł, gerti kuo kia laipsniĹł, pravar bet ne alsis Ĺžiemos pra tu uĹžsidÄ&#x2014;ti spe 20 koholio ir kofeino tu mogomis bĹŤtĹł saugus? rinÄ?iĹł gÄ&#x2014;rimĹł cialiÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; jie ska tina kĹŤnÄ&#x2026; ati
DidĹžiausios bÄ&#x2014; dos, kurios ga li iĹĄtikti slidinÄ&#x2014;jant â&#x20AC;&#x201C; persiĹĄaldymas, nuĹĄalimai, kĹŤno su muĹĄimai par griuvus ir raumenĹł, raiĹĄÄ?iĹł bei sÄ&#x2026; nariĹł patempimai.
 @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_
ď Ž
Patyrus trau mÄ&#x2026; slidinÄ&#x2014;jant pirmiausia jos vie tÄ&#x2026; reikia ĹĄaldy ti â&#x20AC;&#x201C; tris dienas ant skau damos vietos dÄ&#x2014;ti ledÄ&#x2026; arba tepti ĹĄaldanÄ?iu tepa lu. Ĺ altis sumaĹžins pa tinimÄ&#x2026;, skaus mÄ&#x2026; ir uĹždegimÄ&#x2026;. ď Ž SuĹžeistÄ&#x2026; vie
tÄ&#x2026; pravartu duoti ĹĄilu patepti todÄ&#x2014;l poveikis preparatu, ku SlidinÄ&#x2014;jant vie bus prieĹĄingas. mÄ&#x2026;, ris maĹžintĹł uĹž VaistininkÄ&#x2014; Zita Ja degimÄ&#x2026;, tovÄ&#x2014;padÄ&#x2014;tĹł gydy nu je, kurioje ĹĄal ti kraujosruvas su savimi pasiim ĹĄauskienÄ&#x2014; pataria ir patitis sienimus. KojÄ&#x2026; pa ti ĹĄaldĹžius reikÄ&#x2014; kia 20 laips kus, kurie suĹžvar specialius ĹĄiltutĹł ĹĄiek tiek pamankĹĄ niĹł, pratinti â&#x20AC;&#x201C; tai apsau suĹĄildyti kojas bus padÄ&#x2014;s greitai Gali prireikti gos nuo vartu uĹžsidÄ&#x2014; raumenĹł mÄ&#x2014;ĹĄ ir rankas. kau lungio. ti spePer atostogas kÄ&#x2014;s delsiant pakeis cialiÄ&#x2026; slidinÄ&#x2014; vykstant slidi ti sausaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; Ĺ almas ir aki nepakanka ÄŻ ke nÄ&#x2014;ti I. Mar jimo niai moko Ä?iukaitytÄ&#x2014;. lio Net ir gerai kaukÄ&#x2122; arba ti vilnoniĹł megz nÄ&#x2014;s krepĹĄÄŻ ÄŻsidÄ&#x2014;valdantieji sli KelionÄ&#x2014;je ÄŻ kal Slidininko vais skarelÄ&#x2122;. tiniĹł. BĹŤtina des ar snieglentÄ&#x2122; ga nus pravers specialiai slidinÄ&#x2014; li patirti sunkiÄ&#x2026; tinÄ&#x2014;lÄ&#x2014; ti pritaikyta ĹĄil spe- cialĹŤs ĹĄilumÄ&#x2026; sulai traumÄ&#x2026;, ÄŻsirÄ&#x2014;Ĺžus ta, ne- niai kantys apatiperĹĄlampama kitam Ĺžiemos marĹĄkinÄ&#x2014;liai striu ÄŽvykus nelai sporto entuziastui. DÄ&#x2014;l ir kelnÄ&#x2014;s arba, mei, slidinÄ&#x2014; turi bĹŤti su paaukĹĄ kÄ&#x2014; ir kelnÄ&#x2014;s. Jos norite jimo kuĹĄio pavojaus grÄ&#x2014;sjei slidinÄ&#x2014;ji rorte uĹž sieny sutau tintu liemeniu mÄ&#x2014;s bĹŤtina sau mo kaukÄ&#x2122; arba je gydymo prie apsauga nuo ir prastas med pyti, galite rinktis pa- ap goti galvÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; sli skarelÄ&#x2122;. Tai nÄ&#x2014;s gali bran mosniego. saugos veidÄ&#x2026; vilnines apati dinÄ&#x2014;ti su ĹĄalmu. Sli giai kainuo nuo Ĺ eimos gydy nes di spei ti, nes kelnÄ&#x2014;jimo akiniai todÄ&#x2014;l kelioninÄ&#x2014;s vais go. ir marĹĄkinÄ&#x2014;lius to nÄ&#x2014;ra tinÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s turiniu ilgomis ranko- pasitepti kremu nuo saulÄ&#x2014;s Reikia tik madingas atribu kaitytÄ&#x2014; perspÄ&#x2014; ja Ineta MarÄ?iu- vÄ&#x2014;mis. ta pasirĹŤpin verir riebiu akis tas. Jie apsaugo ja neapsireng Su jais ne tik ti iĹĄ anksto. Su nuo varginan bus ĹĄilÄ?iau, jie kremu, apsauganÄ?iu nuo ĹĄal ti per apsau ĹĄiltai. savimi reikia pasiim Ä?io sniego spinÄ?io. gos ir nuo su ti desio ir kenks â&#x20AC;&#x17E;SlidinÄ&#x2014;jant su mingĹł ultravio ir ĹĄiltos kojinÄ&#x2014;s. ĹĄalimo. BĹŤtinos Kas pa ď Ž ĹĄaldanÄ?io letiniĹł dÄ&#x2014;s suĹĄalus? spinduliĹł bei tepalo, ni drabuĹžiai la prakaitavus drÄ&#x2014;gmaŞų ledo ir â&#x20AC;&#x17E;Jei jos perne bai KÄ&#x2026; daryti, jei ď Ž priemoniĹł sniego gabalÄ&#x2014;liĹł, su lyg plo vis dÄ&#x2014;lto suĹĄa ĹĄaldys, ims krÄ&#x2014;s greitai kĹŤnÄ&#x2026; at- pirĹĄtĹł nuo uĹždegimo kuriais su lo galiukĹł nuo ĹĄal nos, savo rankos bei ko ir sumuĹĄimo, ti drebulys. To jos Ä&#x2014;mÄ&#x2014; dilgÄ?io te ir dideliu greiÄ?iu leidĹžian siduriama, atveju drÄ&#x2014;gnus Ä?io nebejaukiu site jau ti? drabuĹžius reikia po tis nuo kalPajutus ĹĄiuos ď Ž vaistĹł nuo no. Snieglenti ne- simauki 15 minuÄ?iĹł. Geriau apsumptomus, skausmo ir per ninkai daĹžnai dyto te kelias poras gy- ĹžeidĹžia ĹĄalimo, susiď Ž pleistrĹł ir rankas, todÄ&#x2014;l plonesniĹł sku ja I.MarÄ?iukaitytÄ&#x2014; pataria tvarsÄ?io, reikÄ&#x2014;tĹł pasine- rĹŤpinti bÄ&#x2014;ti jĹł ĹĄildyti apsaugoti rie po karĹĄto van ď Ž riebaus kre ĹĄus. dens mo, kurio sudÄ&#x2014;
Ĺ iandien priedas
KlaiÂpÄ&#x2014;Âda â&#x20AC;&#x201C; lyg poÂdukÂra
â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;? inf.
ra vandens.
Kaina 1,30 Lt
tyje nÄ&#x2014;-
â&#x20AC;&#x17E;Zebriukaiâ&#x20AC;&#x153; virto albinosais â&#x20AC;&#x201C; nebeliko juodos spalvos.â&#x20AC;&#x153; VieĹĄosios ÄŻstaigos â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos keleivinis transportasâ&#x20AC;&#x153; direktorius Gintaras NeniĹĄkis pastebÄ&#x2014;jo, kad jau kuris laikas paĹžymÄ&#x2014;tos vietos, kur turi sustoti autobusai, yra apsnigtos.
3p.
KeÂliĹł ereÂlius steÂbi maÂĹžiau akiĹł MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
GreiÂtÄŻ virÂĹĄiÂjanÂÄ?ius vaiÂruoÂtoÂjus Klai pÄ&#x2014;ÂdoÂje fikÂsuoÂja maÂĹžiau raÂdaÂrĹł â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ penÂkiĹł liÂko trys. TaÂÄ?iau perÂnai ÄŻrenÂgiÂniais paÂĹžeiÂdiÂmĹł uĹžÂfikÂsuoÂta keÂliais ĹĄimÂtais dauÂgiau. Â&#x201E;Â&#x201E;PrioÂriÂteÂtai: RimÂkĹł geÂleÂĹžinÂkeÂlio stoÂtyÂje nuÂsiÂfoÂtogÂraÂfaÂvÄ&#x2122; suÂkiÂlÄ&#x2014;Âliai taÂda dar neÂĹžiÂnoÂjo, kad gyÂvyÂbiĹĄÂkai svarÂbios geÂleÂĹžinÂkeÂlio liÂniÂjos iĹĄ KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos ÄŻ KreÂ
tinÂgÄ&#x2026;, TelÂĹĄius, Ĺ iauÂlius staÂtyÂbÄ&#x2026; suÂgaiÂĹĄins priÂvaÂtĹŤs inÂteÂreÂsai.
Tik miÂnÄ&#x2014;ÂdaÂma 90-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos kraĹĄÂ to priÂjunÂgiÂmo prie LieÂtuÂvos suÂkakÂtÄŻ ĹĄa lies valÂdĹžia paÂgaÂliau garÂsiai ÄŻvarÂdiÂjo, koks svarÂbus valsÂtyÂbei buÂvo ĹĄis ÄŻvyÂkis. TaÂÄ?iau tikÂroÂsios uosÂtaÂmiesÂÄ?io verÂtÄ&#x2014;s tinÂkaÂmai neÄŻÂverÂtiÂno nei tarÂpuÂkaÂrio, nei daÂbarÂtiÂniai LieÂtuÂvos valÂdĹžios atÂstoÂvai.
MaĹžosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
PaÂlyÂgiÂno su serÂganÂÄ?ia ĹĄirÂdiÂmi
TinÂkaÂmo poÂĹžiĹŤÂrio ÄŻ uosÂtaÂmiesÂÄ?io verÂtÄ&#x2122; valsÂtyÂbei paÂsiÂgenÂdaÂma iki ĹĄiol. BĹŤÂdaÂmas geÂras dipÂloÂmaÂtas KlaiÂpÄ&#x2014; dos miesÂto meÂras VyÂtauÂtas Grub liausÂkas neÂnoÂri bĹŤÂti kaÂteÂgoÂriĹĄÂkas, taÂÄ?iau kalÂbÄ&#x2014;ÂdaÂmas apie ĹĄiĹł dieÂnĹł akÂtuaÂliÂjas jis lyÂgiÂna sosÂtiÂnÄ&#x2014;s poÂĹžiĹŤÂ rÄŻ ÄŻ uosÂtaÂmiesÂtÄŻ su serÂganÂÄ?ios ĹĄir dies darÂbu.
â&#x20AC;&#x17E;GaÂl iu paÂlyÂg inÂt i siÂt uaÂc iÂj Ä&#x2026; su silpÂna ĹĄirÂdiÂmi, kur gysÂloÂmis fi nanÂsiÂniai srauÂtai iĹĄ KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos ÄŻ sosÂtiÂnÄ&#x2122; teÂka tarÂsi ÄŻ ĹĄirÂdÄŻ veÂnoÂmis ateiÂn anÂt is laÂbai sodÂr us ir tirĹĄÂ tas krauÂjas. O valsÂtyÂbÄ&#x2014;s ĹĄirÂdyÂje tÄ&#x2026; krauÂjÄ&#x2026; perÂskirsÂÄ?ius, ÄŻ KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2026; grÄŻĹžÂta geÂroÂkai skaidÂresÂnis skysÂtis. ÄŽ mus kaip ÄŻ biuÂdĹžeÂto ÄŻplauÂkĹł ĹĄal tiÂnÄŻ ĹžvelÂgiaÂma laÂbai rimÂtai, taÂÄ?iau grÄŻĹžÂtaÂmaÂsis ryÂĹĄys yra neaÂdekÂva tusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; neÂslÄ&#x2014;ÂpÄ&#x2014; mies to meÂras.
4
Per miesÂtÄ&#x2026; skrieÂjo
PerÂnai greiÂÄ?io maÂtuokÂliai uĹžÂfikÂsa vo 3286 paÂĹžeiÂdÄ&#x2014;Âjus. UĹžÂperÂnai toÂkiĹł buÂvo 2507. KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos keÂliĹł poÂliÂciÂjos biuÂro AdÂmiÂnistÂraÂciÂnÄ&#x2014;s veikÂlos poÂsky rio virÂĹĄiÂninÂkas MinÂdauÂgas DĹžer meiÂka paÂsaÂkoÂjo, kad dauÂgiauÂsia klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai greiÂtÄŻ virÂĹĄiÂjo nuo 20 iki 30 km per vaÂlanÂdÄ&#x2026;. ToÂkiĹł pa ŞeiÂdÄ&#x2014;ÂjĹł praÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂtais buÂvo 2942. UĹžÂfikÂsuoÂta neÂmaÂĹžai vaiÂruoÂto jĹł, kuÂrie greiÂtÄŻ virÂĹĄiÂjo nuo 31 iki 40 km per val. ToÂkiĹł buÂvo 555.
JAU PRASIDÄ&#x2013;JO METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMAI!
SiĹŤlykite savo kandidatÄ&#x2122;! Daugiau informacijos 2 p.
7
2
ANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013
miestas
Parką aplankė tikrintojai
Tyrimas: savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius aiškinasi, ar bendrovės „Nuotykių parkas KAR KAR“ rek
laminės iškabos kabo legaliai.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai aiškinasi, ar teisėtai Poilsio parke kabo bendrovės „Nuotykių parkas KAR KAR“ reklaminės iškabos. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Visuomenininkai skundą dėl pa starųjų pateikė praėjusią savaitę. Pirmadienį Viešosios tvarkos sky riaus specialistai nuvyko patikrinti reklaminių iškabų. Jų yra trys. Viena iškaba pakabinta prie pa grindinio įėjimo į Poilsio parką, antra iš Manto gatvės pusės, trečia – nuo P.Lideikio gatvės pusės. „Buvome nuvykę į vietą, atliko me patikrinimą. Dabar kviesimės įmonės vadovą, kad šis paaiškintų situaciją. Jei bus pažeidimas, su rašysime protokolą. Tikimės, kad per šią savaitę viską spėsime su tvarkyti“, – tvirtino Klaipėdos sa vivaldybės Viešosios tvarkos sky riaus vyriausioji specialistė Elena Kundrotienė. Pasak jos, savivaldybės duome nų sistemoje nėra informacijos, kad įmonei „Nuotykių parkas KAR KAR“ būtų išduotas leidimas iškaboms.
„Neturiu ko aiškinti. Skambinki te į savivaldybę. Tegu jie aiškina“, – tvirtino bendrovės „Nuotykių par kas KAR KAR“ direktorius, miesto tarybos narys Mindaugas Žilys. Pasak jo, leidimą reklaminėms iškaboms savivaldybė buvo išda vusi. Jis galiojo iki praėjusių me tų gruodžio 31 d. Politikas aiškino, kad sausio 2 d. buvo pateikta pa raiška gauti naują leidimą. „Leidimas turi būti išduotas per mėnesį. Ar tai bus padaryta, turi svarstyti kažkokia komisija. Kalbėjau su savivaldybės darbuotojais ir man buvo pasakyta, kad iki sausio pabai gos bus viskas sutvarkyta. Tiek lai ko turime. Nieko negali padaryti, jei savivaldybės Vieno langelio skyrius yra apkrautas. Juk duota daugiau lai ko ir gyventojams išsiimti leidimus automobilių stovėjimui kiemuose“, – dėstė M.Žilys. Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Ri
Mindaugas Žilys:
Neturiu ko aiškinti. Skambinkite į savi valdybę. Tegu jie aiškina.
mantas Armonas aiškino, kad prašy mas išduoti leidimą minėtoms rekla minėms iškaboms jo dar nepasiekė. Jo sulaukus leidimas privalo būti iš duodamas per penkias dienas. „Gal prašymas ir buvo parašytas sausio 2 d., bet mūsų skyriaus ne pasiekė“, – sakė vyriausiasis spe cialistas. Pasak R.Armono, perei namojo laikotarpio išsiimti naujam leidimui, kol nebegalioja senasis, nėra.
„Klaipėdos šventės“ turės vadovą Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Uostamiesčio viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ jau šį mėnesį gali turėti naują vadovą. Bent jau tokias viltis puoselėja savivaldybės atstovai, neseniai paskelbę konkursą direktoriaus pareigoms užimti.
Už svarbiausio miesto renginio – Jūros šventės – organizavimą at sakinga įstaiga be „galvos“ liko nuo lapkričio pradžios, kai iš di rektoriaus pareigų pasitraukė Re migijus Mockus. Šio posto siekiantys kandidatai, be kitų valstybės tarnautojui ke liamų reikalavimų, turėtų turėti aukštąjį universitetinį ar jam pri lygintą socialinių mokslų arba me nų studijų srities išsilavinimą bei ne mažesnę nei dvejų metų vado vaujamo darbo patirtį.
Taip pat konkurso dalyviams teks pateikti įstaigos veiklos pro gramą trejiems metams: jos vi ziją, tikslus ir uždavinius, admi nistravimo schemą, žmogiškųjų išteklių poreikį, finansavimo mo delį, rinkodaros strategiją, kultūri nės veiklos sritis, Jūros šventės or ganizavimo modelį. Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė svars tė, jog programos pateikimo reika lavimai šiek tiek platesni nei įpras ta kituose konkursuose. „Manome, kad ši įstaiga yra ieš kanti savęs, nes ilgainiui keičiasi aplinka, keičiasi reikalavimai, kartu ir „Klaipėdos šventės“ turi keisti savo veiklos pobūdį. Svarstėme, jog galbūt mes patys turėtume parengti šią kon cepciją ir tada skelbti konkursą. Ta čiau kadangi išėjus direktoriui laikas mus spaudė, apsisprendėme, kad bū simasis vadovas turėtų ateiti su savo matymu“, – aiškino pašnekovė.
N.Laužikienės teigimu, praėju sį trečiadienį paskelbtas konkur sas kol kas nesulaukė nė vienos paraiškos. Tačiau pašnekovė neabejojo, kad norintieji, kaip įprasta, suskubs paskutiniosiomis dienomis. Doku mentai bus priimami 14 dienų nuo konkurso paskelbimo datos. „Pretendentų turėtų netrūk ti, nes jaučiamas susidomėjimas, žmonės skambina, klausia. Ti kiuosi, kad bus rimtas konkursas“, – vylėsi pašnekovė. Pretenduojančiųjų į šią poziciją laukia pokalbis ir testas raštu. Pasak N.Laužikienės, kada bus paskirtas naujasis įstaigos „Klai pėdos šventės“ vadovas, nuspręs savivaldybės administracijos di rektorė. „Bet kokiu atveju ilgai netempsi me, galbūt tai paaiškės iki šio mė nesio pabaigos“, – kalbėjo valdi ninkė.
3
ANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013
miestas Laukia idėjų ženklams
Įmonėms – konkursas
Atskleis paslaptis
Lietuvos paštas antrus metus iš eilės kviečia siū lyti temas kitų metų pašto ženklams kurti. Temą pa što ženklui iki vasario 15 d. gali siūlyti tiek gyventojai, tiek įvairios organizacijos. Tai galima daryti Lietuvos pašto internetiniame pus lapyje www.post.lt.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kviečia Lietu vos įmones dalyvauti konkur se „Lietuvos eksporto prizas 2012“. Konkurse gali dalyvauti visos gamybos ar paslaugų eks porto įmonės bei kitos su užsie nio prekyba susijusios instituci jos. Konkurso paraiškas galima teikti iki sausio 25 d.
Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos kon ferencijų salėje trečiadienį 17.30 val. vyks užsiėmimas „Pirmasis žingsnis“, kurio metu bus pri statoma jogos, meditacijos, kvė pavimo technikos. Specialistai taip pat kalbės apie taisyklingą kvėpavimą ir paaiškins, kaip tai gali pagerinti mūsų gyvenimą.
Stotelėse – autobusų grūstys Į stotelę suvažia vus keliems autobu sams keleiviai gali nespėti patekti į rei kiamą. Taip net du kartus nutiko 72 me tų klaipėdiečiui Al girdui Šimkūnui. Vy rui į reikiamu marš rutu vykusį autobu są pavyko patekti tik iš trečio karto. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Vairuotojas nepalaukė
A.Šimkūnas, susirengęs vykti į šiau rinę miesto dalį, 3 numeriu pažy mėto autobuso laukė „Arenos“ sto telėje. Vyras pasakojo, kad į ją vienu metu suvažiavo trys autobusai, vie nas kurių buvo dvigubas. „Autobusas, kurio man reikė jo, sustojo paskutinis. Jis tik išlei do keleivius ir nuvažiavo. Bandžiau dar mojuoti, kad sustotų, bet ne sėkmingai. Pikčiausia, kad auto buso laukiau ties vieta, kur jis turi sustoti. Ji pažymėta baltomis lini jomis“, – pasakojo klaipėdietis. A.Šimkūnas nusprendė palauk ti kito to paties maršruto autobu so. Tačiau, anot vyro, jis antrą kar tą pakliuvo į tokią pat situaciją. „Vėl suvažiavo trys dideli auto busai, o maniškis – paskutinis. Iš leido žmones ir nuvažiavo. Taip negali būti, kad autobusai prava
Priežastis: po kelis autobusus į vieną stotelę suvažiuoja, nes jie atsilieka nuo grafikų.
žiuoja ir nelaukia, kol sulips kelei viai“, – piktinosi klaipėdietis. Trečią kartą pensininkas nebe laukė jam reikiamos transporto priemonės – pasirinko kito marš ruto autobusą. Problemų kelia šviesoforai
Viešosios įstaigos „Klaipėdos ke leivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis neslėpė, kad į „Arenos“ stotelę vienu metu gali suvažiuoti keli autobusai. Tokia situacija esą susidaro dėl netoli vienas kito esančių švieso forų – Taikos prospekto ir Kauno gatvės bei Taikos prospekto ir Du bysos gatvių sankryžose. Panašių situacijų, pašnekovo tei gimu, būna ir „Atgimimo“ stotelė je, kuri yra prie Klaipėdos valsty binio muzikinio teatro. Čia įtakos autobusų važiavimui turi Manto, Tiltų ir Danės gatvių bei Manto, Liepų ir Naujojo Sodo gatvių san kryžų šviesoforai. Autobusų važia vimą taip pat išderina Tiltų ir Tur
gaus gatvių sankryžos šviesoforas. „Pagal tvarkaraščius į stoteles ne turėtų suvažiuoti po kelis autobusus.
Paprastai vairuoto jams nurodoma: jei stotelėje jau stovi du autobusai, kelei vių neišleisti, kol šie nenuvažiuos. Tačiau dėl šviesoforų prasideda ne dideli vėlavimai ir susidaro tokios si tuacijos“, – teigė vadovas. Vėluoja ir dėl žiemos
Pasak G.Neniškio, autobusų vėla vimų pastaruoju metu būna ir dėl sudėtingų eismo sąlygų. Pasitai kė, kad atsilikimai nuo tvarkaraš čio siekė iki 10 min. „Tada vairuotojai stengiasi pasi vyti grafiką, kad žmonėms šaltu oru
Vytauto Petriko nuotr.
nereikėtų ilgai laukti. Keleivius išlei džia, paima tuos, kurie atbėga, o kitų nespėja paimti. Kad žmogus mojuo ja, vairuotojas nelabai gali matyti. Jie mato tik tai, kas vyksta prie priekinių durų“, – aiškino vadovas. Pasak direktoriaus, nemalonių situacijų pasitaiko, tačiau tai nėra sistemingas vairuotojų elgesys. „Nežinau, ką daugiau būtų ga lima pasiūlyti. Kitokio sprendimo dabartiniu metu, kai tokios eismo sąlygos, nėra“, – teigė direktorius. Anot G.Neniškio, paprastai vai ruotojams nurodoma: jei stotelė je jau stovi du autobusai, keleivių neišleisti, kol šie nenuvažiuos. Ta čiau žiemą, esant sudėtingoms eis mo sąlygoms, to nėra reikalaujama. Tada atsilikimas nuo tvarkaraščio būtų dar didesnis. Vadovas pastebė jo, kad baltas linijas – vietas, kuriose turi sustoti pirmasis autobusas, jau kurį laiką yra užklojęs sniegas. „Zebriukai“ virto albinosais. Nebeliko juodos spalvos“, – teigė G.Neniškis.
Dienos telegrafas Renginiai. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui paminėti skirti renginiai šiandien uostamiestyje vyks nuo ankstyvo ryto. 8 val. uostamiesčio mokyklose prasidės istorijos pamoka, 10.30 val. bus padėta gėlių ant Erdmo no Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse, 11 val. – ant Jurgio Lėbarto kapo Joniš kės kapinėse. 12 val. vyks žuvusiųjų pa gerbimo ceremonija prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams Skulptūrų parke, 12.30 val. – kariliono koncertas, 16.30 val. – diskusija „Ką mums reiškia Klaipėdos sukilimas?“ Klaipėdos koncertų salėje, 17.30 val. – parodos „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“ atidarymas Klaipė dos koncertų salėje. Renginių progra mą 18 val. Koncertų salėje vainikuos iš kilmingas minėjimas ir Mažosios Lietu vos simfoninio orkestro koncertas. Vadovas. Ventės rago orn itolog inė je stotyje pasikeitė vadovas. Nuo sau sio 2-osios šias pareigas pradėjo eit i Vytautas Jusys. Įstaigoje jis dirba nuo 1981 m. Jis pakeitė iki šiol Kauno T.Iva nausko zoolog ijos muz iejaus fil ialo Ventėje vedėją Leoną Jezerską. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 9 klai pėd iečių mirt ys. Mirė Trofi m Moro zov (g. 1929 m.), Bronislava Petrutienė (g. 1938 m.), Jadvyga Jeršova (g. 1938 m.), Mars Kal imul in (g. 1939 m.), Ale xander Yakovlev (g. 1943 m.), Genadij Lavrenov (g. 1948 m.), Algis Aganaus kas (g. 1963 m.), Pavel Legenzov (g. 1974 m.), Loreta Eibutienė (g. 1976 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Pavel Legenzov, Raimondas Sasnaus kas, Genadij Lavrenov. Joniškės kapinės. Šiandien laidojami Ansas Enzinas, Trofi m Morozov. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 4 moter ys. Gimė mergaitė ir 3 berniukai.
Gripas puola klaipėdiečius Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Pastaruoju metu medikams ge rokai padaugėjo darbo – gydymo įstaigas apgulė peršalimo ligomis sergantys įvairaus amžiaus pa cientai.
Vakar uostamiesčio gydymo įstai gos buvo sausakimšos. Kaip aiš kino medikai, savaitės pradžioje daugiau pacientų sulaukta ne tik dėl praėjusio savaitgalio. Pastebima, kad pastaruoju me tu į medikus kreipiasi vis daugiau peršalimo ligomis sergančių klai pėdiečių. Nemažai daliai suaugu siųjų nustatytas gripas. Klaipėdos
sveikatos priežiūros centro vyres nioji vaikų ligų ir šeimos gydytoja Nijolė Mandeikienė patvirtino, kad šiuo metu tikrai netrūksta darbo. Sloga, kosulys, pakilusi tempe ratūra – dažniausiai tokiais nega lavimais skundžiasi susirgę klai pėdiečiai. Kai kuriems nustatomas bronchitas, plaučių uždegimas. N.Mandeikienė pasidžiaugė, kad kol kas rimtų peršalimo ligų komp likacijų išvengta. Dėl sunkios gripo eigos į ligoninę kol kas nepateko nė vienas klaipėdietis. Palyginti su pir mąja šių metų savaite, sergamumas peršalimo ligomis gerokai išaugo, daugiau nei dvigubai diagnozuo ta ir naujų gripo atvejų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duo
menimis, praėjusią savaitę ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekci jomis susirgo 883 klaipėdiečiai, iš jų – 571 vaikas iki 17 metų. 27 gyventojams, iš jų 5 vaikams, buvo nustatytas gripas. Prieš po rą savaičių juo susirgo 8 suaugu sieji ir 2 vaikai. Palyginti su praė jusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas peršalimo li gomis išaugo 1,7 karto. Prieš porą savaičių uostamiesty je sirgo 586 gyventojai, iš jų – 417 vaikų. Sergamumo rodiklis Klaipė doje per savaitę pakilo nuo 36,5 iki 55,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas Klaipė dos apskrityje užregistruotas Ne ringoje ir Klaipėdos rajone.
Apsauga: klaipėdiečiai nuo peršalimo ligų ginasi ir vaistažolių arbatomis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
antradienis, sausio 15, 2013
miestas
Klaipėda – lyg podukra 1
V.Grubliauskas kartojo aksioma tapusius faktus – Klaipėda ir Klaipėdos kraštas yra ypatingos svarbos valstybės da lis tiek energetikos, tiek logistikos, tiek politiniu aspektu. Kad būtume pripažinti solidžia jūrine valstybe su drąsiais užmojais bei pakanka mai rimtais gebėjimais, pirmiausia tuo turime patikėti patys, visa tau ta. Kol kas tokio tikėjimo, kuo to liau nuo jūros, tuo mažiau. „Svarstant apie tai, kodėl sos tinė keistai elgiasi su uostamies čiu, galime juokais paspėlioti, ar nėra taip, kad Vilnius baimina si konkurencijos iš Klaipėdos, kaip jūrinės valstybės simbolio. Kita vertus, kiekvienas juokas turi dalį tiesos. Situacija kinta į gerąją pusę. Dar prieš penkerius metus Klaipė dos krašto prijungimo fakto pami nėjimas Vilniuje buvo praleidžia mas negirdomis. Šiemet rengiamų iškilmių apimtys ir mastas liudi ja, kad proveržio pagaliau jau esa ma“, – džiaugėsi meras.
riu stengėsi išnaudoti uostą. Fak tas, kad 1939 m. prieš pat krašto užgrobimą 80 proc. viso Lietuvos eksporto „ėjo“ per Klaipėdos uos tą. Tačiau didžioji dalis to ekspor to buvo ne žemės ūkio produkcija, iš kurios gyveno dauguma Lietu vos Respublikos piliečių, o medie nos eksportas. Nepamirškime, kad daugiau nei pusė medienos me džiagos buvo pagaminama Klai pėdos krašte. Tad tuos 80 proc. eksporto sudarė didelė dalis pa ties Klaipėdos krašto eksporto. Tad kyla klausimas, kokią politi ką čia vykdė Lietuva“, – žėrė ar gumentus V.Safronovas. Laivyną numarino mokesčiai
Valstybė neturėjo strategijos
Iki šiol laikytasi stereotipų, kad tarpukario Lietuva labai vertino, jog įgijo galingą uostą bei dėjo daug pastangų jam vystyti. Jaunas Klaipėdos universiteto mokslininkas Vasilijus Safronovas remiasi faktais ir laužo pagražintą tiesą teigdamas, kad ir anksčiau, kaip ir mūsų dienomis, valstybės vyrams stigo supratimo, ką su šia vertybe daryti. Vienas įdomiausių klausimų yra, ar 1923 m. Lietuva suorganizavu si ir sėkmingai įgyvendinusi ka rinę akciją, kurios metu prisijun gė Klaipėdos kraštą, suprato, kaip elgtis su juo bei Klaipėdos uostu. Jauno mokslininko manymu, atsa kymas negali būti vienareikšmis. „Faktai akivaizdžiai rodo, kad jo kios strategijos, dėl kurios būtų su tarta nacionaliniu lygiu, kaip elgtis su Klaipėda, nebuvo. Buvo atskiri žmonės: Ernestas Galvanauskas, tuometės Lietuvos ministras pir mininkas, Jonas Budrys, vadina mojo sukilimo karinis vadovas, o paskui tapęs pirmuoju gubernato riumi Klaipėdos krašte, susisieki mo ministras Tadas Naruševičius, vėliau tapęs Klaipėdos uosto direk cijos vadovu. Jie suvokė nacionali nį interesą turėti uostą, bet bendro valstybės supratimo, kaip jį išnau doti respublikos interesams, nebu vo. Visi žiūrėjo savo kišenės intere sų“, – tikino istorikas.
Argumentai: jaunas Klaipėdos universiteto istorikas V.Safronovas ar-
gumentuotai kalba apie tai, kad Lietuva nepakankamai vertina uostą.
Mažosios Lietuvos bei Klaipėdos praeitimi besidomintis leidėjas Kęs tutis Demereckas yra radęs liudiji mų, kad tokio geležinkelio svarbą ke liais dešimtmečiais anksčiau suvokė ir miesto istorikas Johanas Zembrickis. 1902 m. jis rašė: „Klaipėdos pre kybai augti būtina sąlyga – miesto sujungimas geležinkeliu su Rusijos giluma, tačiau ši valstybė vis dar nenori su tuo sutikti, keistai neį vertindama svarbiausių savo pa sienio sričių interesų. Geležinke lio nutiesimas iki Klaipėdos turėtų didžiulę reikšmę bei įtaką šios Ru sijos pasienio srities kultūrai, ge rovei, gyventojų skaičiaus augi mui. Mes tikimės iš 20 amžiaus to, ko nepajėgė padaryti 19-asis!“ Sužlugdė dvigubos derybos
Istorija apie geležinkelio statybą puikiausiai iliustruoja, kaip vals
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tybės interesams pakenkė asme ninio pelno vaikymasis. XX a. pradžioje iš Klaipėdos ge ležinkelio kelias driekėsi į Latvijos Priekulę, tada Mažeikius ir tik tada į Šiaulius. Taigi, geležinkelio klau simas jaunai valstybei, prisijungu siai uostą, buvo labai svarbus. E.Galvanauskas ir T.Naruše vičius rūpinosi gauti paskolą iš Didžiosios Britanijos. Tačiau dėl vietos intrigų geležinkelis iš Klai pėdos į Kretingą, Plungę, Telšius iki Šiaulių atidarytas tik 1932-ai siais, tai yra, praėjus devyneriems metams. Broliai Juozas ir Jonas Vailokai čiai buvo vieni turtingiausių vals tybės žmonių. Istorikų tyrimai rodo, kad J.Vailokaitis pradėjo pa ts ieškoti būdų gauti paskolą Di džiojoje Britanijoje geležinkeliui iš Klaipėdos tiesti. Savo projektą jis bandė pateik ti kaip alternatyvą E.Galvanausko projektui, taip sužlugdė abu ban dymus. Ministro pirmininko de rybos dėl paskolos jau buvo beveik baigtos, tačiau tapo žinoma apie dar vieną panašų bandymą. Tai sužinoję britai nebesuteikė finansavimo, nes lietuviai nesuge bėjo susitarti tarpusavyje. Skaičiai neatspindi tiesos
Panaši situacija buvo ir dėl uosto. Reikėjo nukreipti žemės ūkio pro dukcijos eksportą per uostą, nes Lietuva tuo metu buvo žemės ūkio valstybė. „Dabar dažnai manipuliuoja ma faktu, kad Lietuva tarpuka
Dar vienas faktas – Lietuva ilgą lai ką neturėjo prekybos laivyno. „Lietuviai Klaipėdoje šį klau simą kėlė jau 1923 m. ir net ėmė si įvairių iniciatyvų. Tačiau vals tybė, užuot jas skatinusi, užkrovė mokesčiais. Tik 1936 m. pradeda mas kurti valstybinis prekybos lai vynas, – pasakojo istorikas. – 1939 m. jį sudarė viso labo 11 laivų. Tuo metu Latvija pradėjo kurti laivy ną iškart sukūrus nepriklausomą valstybę. Tais pačiais 1939 m. ša lis kaimynė turėjo daugiau nei 100 laivų, o jų tonažas nuo lietuviškojo skyrėsi 20 kartų. Tais metais Lie tuva Baltijos jūros regione buvo valstybė, turėjusi mažiausią pre kybos laivyną.“ Svarstydamas, kodėl taip elgta si su valstybės vertybe, dėl kurios buvo lietas kraujas, istorikas mini kelis faktorius. Jo manymu, čia turėjo įtakos žemdirbiška psichologija, nes žmo nės, kurie nieko neišmano apie jū rinius reikalus, negali kitaip mąs tyti.
Ir šiandien galime klausti, ar Lietuva suvokia savo nacio nalinį interesą bei galimybę jį reali zuoti per Klaipėdos uostą?
Tačiau agrarinis mentalitetas tė ra vienas aspektas. Kita tokio elgesio priežastis – tie, nuo kurių priklausė svarbūs vals tybei sprendimai, dažnai žiūrėjo savo interesų. Ryškiausias pavyz dys – minėta geležinkelio statybos projekto sužlugdymo istorija. Laivynas mirė vos gimęs
Lietuva tarpukariu buvo sudėtin goje situacijoje. Su Lenkija ji turėjo ilgiausią sieną, bet su šia valstybe neturėjo ir diplo matinių santykių, ir prekybos. Kita didžiausia rinka – Vokieti ja, su kuria iki ketvirtojo dešimt mečio būta apie pusė šalies eks porto ir importo. Vokietija spaudė Lietuvą dėl jos politikos Klaipėdoje. Kai ketvirto jo dešimtmečio pradžioje ji ėmėsi konkrečių ekonominius santykius ribojančių veiksmų, tai paskatino
pagaliau Lietuvą daugiau dėmesio ir lėšų skirti Klaipėdai. Pasak mokslininko, būtent todėl trečiajame dešimtmetyje Lietuva nebuvo suinteresuota Klaipėda, o ketvirtajame suskubta plėsti uos tą, jį pritaikyti žemės ūkio produk cijai gabenti, kad būtų sudaryta al ternatyva prekybai su Vokietija. Požiūris nepasikeitė ir šiandien
Faktai byloja, kad ir dabar vyrauja panašus požiūris. Per pastaruosius 12 metų mūsų laivų skaičius suma žėjo perpus. O juk prekybinis lai vynas rodo, kad valstybė rūpinasi savo kaip jūrinės valstybės statusu, jau nekalbant apie tai, kad tai yra didelė ekonominė nauda. „Nors dabar situacija yra abso liučiai pasikeitusi, galime klausti, ar Lietuva suvokia savo naciona linį interesą bei galimybę jį reali zuoti per Klaipėdos uostą? Juk ži nome faktą, kad dabar Klaipėdos uoste kraunama daugiausia krovi nių per visą jo egzistavimo istoriją. Labiausiai dėl to, kad yra susita rimas su Baltarusija, kuri nukreipė per mūsų uostą dalį savo ekspor to. Akivaizdus faktas – kad Klai pėdos uostas klestėtų, būtini po zityvūs santykiai su šia valstybe. O ką mes matome iš mūsų politikų pusės? Ogi vis labiau jie stengiasi aiškinti kaimynams, kad jie gyve na autoritarinio režimo valstybė je, ir juos mokyti. Turėtume savęs paklausti: kam tada mums valsty bė reikalinga? Ar tik tam, kad ga lėtume pasakyti esantys valstybe, ar vis dėlto ji atlieka kokią nors funkciją? Juk būdami tarp Ry tų ir Vakarų turime būti tranziti ne valstybe, kur nuolat turi vykti ekonominiai bei kultūriniai mai nai. Būtent Klaipėdos uostas šią funkciją puikiausiai įgyvendintų, jeigu būtų suvokiama, kad toks yra valstybės interesas“, – analizavo V.Safronovas. Klaipėdos meras piktinosi, kad vis dar sulaukiama biurokratinio požiūrio net į tuos dalykus, dėl ku rių jau susitarta. „Tikiuosi, kad tai ne sabotažas ar diversija, o lankstaus geranorišku mo vis dar trūksta. Viskas, kas yra už sostinės, yra nebelabai įdomu arba visai neįdomu. Negalima tai kyti visai Vyriausybei ar visam Sei mui, tačiau tokio požiūrio apraiš kų tikrai dar pakanka. Jį pakeisti užtruks nemažai laiko ir tai nebus labai lengva, tačiau tai – neišven giama. Turime pavyzdį – basei no statybos reikalai pradėjo strigti vien todėl, kad vienoje instancijoje kažkas nepamatė vieno skaičiaus. O baseinas reikalingas ne tik klai pėdiečiams, o viso Vakarų Lietu vos regiono žmonėms“, – aiškino V.Grubliauskas. Jis tikino suvokęs, kad kai ku rie ministerijų klerkai nesupranta – Klaipėdos regionas yra vienas svarbiausių valstybės ekono mikos garvežių. Klaipėda yra ne miestas uoste, o uostas mieste, kuriam dėmesys turėtų būti spe cifinis. Baseino pavyzdys byloja, kad dar prieš pusmetį sutarti dalykai dabar vėl reikalauja naujo įrodinėjimo, jog tai iš tiesų yra būtina.
5
AntrADIENIS, sausio 15, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Prokurorų akiratyje – IBM milijonai
Ką dar veikti Seime, jei darbo komite tuose ir komisijose per mažai? Žinoma, reikia burti parla mentinę grupę. Jų ir naujosios kaden cijos Seime – net try lika.
Valstybės kontrolė aiškinasi su prokurorais, ar teisėtai buvo su teikta milijoninė parama vals tybės įkurtam Lietuvos tyrimų centrui, kurio bendradarbiavi mas su JAV informacijos tech nologijų milžine IBM nebuvo sėkmingas.
„Klaipėdos“, BNS inf.
Veikla: Seimo nariai dirba ne tik plenarinių posėdžių salėje, komite
tuose ar komisijose, bet buriasi ir į parlamentines grupes.
„Fotodienos“ nuotr.
Parlamento sambūriai skatins ir vaisingumą Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Seime meldžiasi
Parlamentinės Seimo narių grupės – jau įprastas reiškinys. Ne išimtis ir naujosios kadencijos Seimas. Skir tingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai vienijasi pagal po mėgius bei juos dominančias sri tis ir buriasi į parlamentines gru pes. Dalyvavimas jose savanoriškas, taigi neįpareigojantis. Pav yzdž iui, tik inč ius parl a mentar us vien ijanč ioj e Mal dos parlamentinėje grupėje, kaip ir vais ing um u bes ir ūpin anč io je Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinėje grupėje, – 17 na rių. Maldos grupės pirmininkas konservatorius Egidijus Vareikis aiškino, kad parlamentarai kartą
per savaitę renkasi Seimo kop lytėlėje ir meldžiasi. „Koplytėlėje kasdien atverstas Šventojo Rašto dienos skaitinys. Pavyzdžiui, šią savaitę planuoja me rinktis visa grupė. Ne visi 17-a, neateina visi vienu metu. Būna ko kie keturi penki žmonės“, – aiški no E.Vareikis. Vienijasi ir moterys
Gausiausia Seime – Moterų par lamentinė grupė. Ji jungia net 28 Seimo moteris parlamentares. Šios grupės iniciatorė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė aiš kino, kad grupė pirmininkės dar neišsirinko, tad ji dar tik kuriama. „Kol kas oficialiai neprisijungė Lenkų rinkimų akcijos moterys. Ką veiksime? Mūsų tikslai – kylantys iš moters interesų: lyčių lygybė, lygios galimybės, kultūrinė socia
Šuo metu veikiančios parlamentinės grupės Bendruomenių ir pilietinės visuo
parlamentinė grupė
Dzūkijos bičiulių
parlamentinė grupė „Už šeimą“;
menės parlamentinė grupė; parlamentinė grupė;
Moterų parlamentinė grupė; Maldos parlamentinė grupė; parlamentinė grupė „Aukštaitija“; parlamentinė grupė
„Už Lietuvą be korupcijos“;
parlamentinė grupė
„Už žmogaus orumą“;
Šiaulių krašto bičiulių
parlamentinė grupė;
Vystomojo bendradarbiavimo,
„Už istorinę atmintį ir teisingumą“;
reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupė;
parlamentinė grupė
Vaiko gerovės parlamentinė gru
„Už ištikimybę priesaikai“;
pė.
linė veikla“, – aiškino M.A.Pavi lionienė. Ar nesusikirs dešiniųjų ir kairiųjų moterų interesai? „Nemanau. Jei gu mes išsirinksime septynias pa vaduotojas ir vieną pirmininkę, bus galima derinti interesus visais as pektais. Pavyzdžiui, Dalia Teišers kytė labai nori kultūrinės veiklos ir ji padarys viską, kad mes prista tytume Lietuvos kultūrą kitiems parlamentams. Čia labai plačios galimybės“, – kad priklausomybė partijai Seimo moterims nesukliu dys, neabejojo M.A.Pavilionienė. Vaikai parūpo vyrams
O pirmąsyk į Seimą patekusi social demokratė Rimantė Šalaševičiūtė, buvusi vaiko teisių kontrolierė, parlamente subūrė Vaiko gerovės parlamentinę grupę. Kairioji aiški no, kad parlamentinės grupės na riai dirba itin intensyviai. Antai da bar aiškinamasi, kaip funkcionuoja su vaiko teisėmis susiję įstatymai, kaip jie veikia praktikoje. „Norime išsiaiškinti visapusiš kai, kaip vaiko teisių apsaugos sis tema funkcionuoja. Štai šią savaitę bus posėdis, kur analizuosime įvai kinimo klausimus. Išsikvietėme de vynių institucijų atstovus, jie pa teiks mums tokią analizę“, – dėstė R.Šalaševičiūtė. Ji džiaugėsi, kad vaiko teisės rūpi ne tik Seimo moterims, bet ir vy rams. „Kažkada panašioje grupėje dirbo tik moterys, o dabar yra net 4 vyrai. Tai gerai. Vadinasi, jiems rū pi šitie klausimai“, – kalbėjo ji.
Dėl pilietybės konsultuos teismas Prezidentūros atstovai pranešė, kad Prezidentė Dalia Grybauskai tė žada kreiptis į Konstitucinį Teis mą (KT) išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.
Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griež ta, o visuomenėje vykstančios per mainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respu blikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pa taisų, ar tam būtina keisti Konsti tuciją. Prezidentė prašo išaiškinti
2011 m. birželį Ūkio ministerija bendrovei Lietuvos tyrimų cent ras numatė skirti 39 mln. litų ES paramos, tačiau jos mokėjimas įstrigo, o pati bendrovė veiklos nevykdė, jai paramą patvirtinti atsisakė ir Lietuvos verslo para mos agentūra.
2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. KT nutarimų nuos tatas ir atsakyti, ar galima tik įsta tymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po to, kai buvo atkurta Nepriklausomybė, iš vykę gyventi į kitas valstybes ir įgi ję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę. KT taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietu vos Respublikos pilietybė. Šiuo metu pagal Konstituciją ir KT doktriną dvigubos pilietybės
atvejai gali būti tik ypač retos iš imtys, o ne paplitęs reiškinys. Iš imties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus esamus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei, jeigu jie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę. Pastaruoju metu Lietuvos paso siekė ledo šokėja Jungtinių Ameri kos Valstijų pilietė Isabella Tobias, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpi nėse žaidynėse. Prezidentė išim ties I.Tobias nepritaikė. „Klaipėdos“, BNS inf.
„Dar 2011 m. buvo atliktas audi tas, mes įžvelgėme tam tikros ri zikos. Atlikdami 2012 m. auditus Ūkio bei Švietimo ir mokslo mi nisterijose detaliau įvertinome tos sutarties vykdymą“, – BNS sa kė Valstybės kontrolės 5-ojo au dito departamento direktorė Ra sa Gabrilavičienė. Anot jos, dabar Valstybės kont rolė konsultuojasi su Generali ne prokuratūra, ar suteikiant pa ramą IBM buvo nusikalstamos veikos požymių. Abiejų ministe rijų audito išvados bus pateiktos ir premjerui Algirdui Butkevičiui. Ūkio ministrė Birutė Vėsai tė praėjusią savaitę taip pat tei gė, kad tai buvo „labai nevykusiai parengtas projektas“, į kurį IBM turėjo investuoti žinių, tačiau ne prisidėti nė litu, o Lietuva turėjo jam skirti 216 mln. litų. Ministrės teigimu, iki šiol bu vo „komercializuotas“ tik vienas patentas, o Ūkio ministerijai atsi skaityti su kreditoriais ir nuosto liams padengti reikės 18,9 mln. litų valstybės lėšų.
Smalsumas: IBM ir Lietuvos
tyrimų centro bendradarbiavi mas sukėlė įtarimų Valstybės kontrolei ir prokurorams.
„Shutterstock“ nuotr.
Tirs paramos krepšiniui tyrimą Prokurorai susidomėjo Panevė žio teisėsaugos atliekamu tyrimu dėl miesto savivaldybės ir Lietu vos krepšinio federacijos (LKF) atstovų, kaip įtariama, nusikals tamų veiksmų skiriant pinigus viešbučio renovacijai.
Generalinė prokuratūra nuspren dė patikrinti Panevėžyje atlieka mą tyrimą, kuriame dėl savival dybės lėšų panaudojimo viešbučio rekonstrukcijai sulaikytas LKF generalinis sekretorius Mindau gas Balčiūnas ir dar du asmenys. Tai vakar patvirtino prokuratūros atstovė Vilma Mažonė. Pasak jos, tokį sprendimą pro kuratūra priėmė „reaguodama į viešojoje erdvėje keliamas abe jones dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimo korupcinio pobūdžio nu sikaltimo, tiriant miesto savival dybės lėšų panaudojimą viešbu čio „Romantic“ rekonstrukcijai, teisėtumo“. Panevėžio miesto apylinkės teismas sausio 9 d. leido 20iai dienų suimti korupcija įta riamą LKF generalinį sekretorių M.Balčiūną, drauge su juo mė nesiui suimti ir Panevėžio me ro patarėjas Darius Simėnas bei viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Kuklierienė. Prokurorai teigia įtariantys, kad prieš 2011 m. Europos vyrų krep šinio čempionatą galėjo būti pa rengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės
lėšas rekonstruoti UAB „Via Uni ca“ viešbutį „Romantic“. Tarptautinės krepšinio federa cijos padalinys Europoje („FIBA Europe“) išreiškė susirūpinimą dėl arešto ir mestų kaltinimų. LKF teigė esanti šokiruota dėl pa reikštų įtarimų. „Klaipėdos“, BNS inf.
Procesas: tyrimas dėl M.Balčiū-
no, Panevėžio valdžios ir versli ninkų paramos dalybų sudomi no Generalinę prokuratūrą.
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
6
antradienis, sausio 15, 2013
nuomonės
Apie atsakomybę ir pareigą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Komentaras komentarui Valentinas Berž iūnas
S
eimo pirmininko Vydo Gedvi lo komentaras apie Liet uvos užsienio politiką šalyje sukėlė daug diskusijų. Džiug u, kad aukšč iausiuose vald žios sluoksniuose pagaliau girdėti rimtos dis kusijos dėl krašto užsienio reikalų. Nors Seimo pirmininko mintys, pasak kai ku rių autoriteting ų užsienio politikos eks pert ų, ginčyt inos, pats klausimo iškėl i mas – sveikintinas pozityvus žingsnis. Problema tai, kad užs ien io pol it ikos klaus imais Liet uvoje nev ykst a jok ių reikšming ų diskusijų. Maža to, užsienio pol it ika interpret uojama per siaurai, t. y. jos svarba nuvertinama. O turėtų bū ti priešingai. Kodėl? Kuo svarbi užsienio politika? Lietuva ne turi socioekonominių rezervų elgtis tarp taut inėje arenoje neišm int ingai. Kraš te nėra stipr ios vidaus rinkos, kad savai
Norėtųsi pasidžiaugti, kad aukščiausiuose val džios sluoksniuose pa galiau girdėti rimtos dis kusijos dėl krašto užsie nio politikos. produkcijai pakakt ų vidaus vartojimo. Gamyb os pajėg umų styg ius daro šal į priklausomą nuo importuotos iš užsienio produkcijos, taip pat ir nuo eksporto rin kų, kur, paprastai tar iant, pardavus pro dukciją padeng iamos importo išlaidos. Galiausiai Lietuvai svarbūs energetiniai ištekliai, kuriuos visus šalis importuoja iš užsienio, ir, suprantama, jų kaina. Išvada paprasta – Liet uva, kaip ir kitos mažosios pasaulio šalys, negali sau leis ti elgt is su kaimynais taip, kaip pačios nori. Būtent apie tai Seimo pirmininkas V.Gedvilas ir kalbėjo. „Su Rusija mes tur ime labai glaud žius ekonominius ryšius. Perkame dujas, la bai daug dujų, ir elektrą, ir naft ą. Tas bendradarbiav imas mums labai daug duoda... Nenorėčiau išskirt i vienos Ru sijos. Mūsų kaimynai – ir Baltar usija, ir Lenk ija, ir Skand inav ijos valst ybės. Su visais reikia spręsti ekonomikos proble mas, su visais reikia draugauti, naudotis kaimynais gerąja prasme, o ne užsidary ti ir nebendrauti“, – tai ištrauka iš V.Ged vilo kalbos. Tikrai keista, kad šis iš pažiūros elemen taria logika grįstas komentaras susilau kė tiek prieštaring ų vertinimų, paremtų pasenusiais stereotipais.
K
o gero, Vokietija seniai nebuvo patyrusi tokio sukrėtimo: neurologas, prieš keletą metų atva žiavęs iš Olandijos ir įsidarbinęs Heilbrono klinikoje, pacientams „nustatė“ tokias klastingas ligas, kaip Alzheimerio, Parkinsono ar išsėtinę sklerozę. Kai kurie ligoniai net buvo ope ruoti. Netrukus kilo triukšmas, kai paaiškėjo, jog kai kuriems ligo niams nustatyta diagnozė buvo klaidinga ir operuoti jų visai ne reikėjo. Kai ši negraži istorija iškilo aikš tėn, gydytojas, kuris ir Olandijoje, ir Vokietijoje buvo pramintas dak taru Frankenšteinu, staiga dingo iš viešosios erdvės. Kai vienas Olandijos televi zijos kanalų paviešino apie sa vo kraštiečio darbelius, paaiškė jo, jog prieš keletą metų tas pats neurologas buvo atleistas iš darbo Olandijos ligoninėje, be to, dar ir išbrauktas iš gydytojų sąrašo. Bet, matyt, suveikus tam tik riems ryšiams, jam buvo išduo ti švarūs dokumentai, su sąlyga, kad jis išvyks į kitą šalį. Ta kita šalis ir buvo Vokietija. Apie tai čia buvo paskelbta in formacija per radiją. Vokietijos sveikatos apsaugos ministras per televizijos žinias pranešė, jog ES sveikatos reikalų komisaras pa siūlė, kad jei gydytojai išbraukia mi iš sąrašo vienoje ES šalių, apie tai būtų pranešta visoms ES vals tybėms. Ar tai bus priimta Europos Par lamente, yra kitas dalykas. Tik neatrodo, jog šis atvejis buvo pir mas ir vienintelis. Ši istorija atskleidė ir kitą ne matomą pusę – užsieniečių me dikų įdarbinimo Vokietijoje pro blemą. Pavyzdžiui, vien Badeno-Viur tembergo žemėje kas dešimtas medikas neturi vokiško paso. Bet ne tai, matyt, yra problema, o tai, kad užsieniečiai medikai turi kal bos sunkumų. Gal tik austrų gydytojams tokių rūpesčių nekyla. Jei užsienietis medikas dirba provincijoje, o vo kiečių medikai labai mėgsta dar
buotis didelėse klinikose, sunku susikalbėti su tarmiškai kalban čiais ligoniais. Užsieniečiams medikams, at vykusiems iš Manheimo, Tiubin geno, Ulmo, Heidelbergo, sureng tuose keturių savaičių Freiburgo universiteto kursuose pristato mas vokiškai kalbantis gydyto jo asistentas. Čia perduodamas ir kultūrinis patyrimas, kad atvykę gydytojai galėtų bendrauti su pa cientais iš Azijos, Afrikos, arabų valstybių.
Ne dydis daro vals tybę reikšmingą, o darbai. „Maža, bet puiki šalis“... Ar gali būti geresnis komp limentas valstybei? Labai konkrečiuose pokalbiuo se gydytojai turi pademonstruoti, ar jie gali nustatyti vėžį, ar sugeba dalyvauti pokalbyje. Laikas parodys, ar visos tos pa stangos duos teigiamų rezultatų. Bet kokiu atveju tai karčios pamo kos, kurias bent jau įsiminti rei kėtų. Lietuvoje yra lygiai taip pat lais va darbo rinka. Nuo mediko parei gos suteikti pagalbą ir atsakomy bės už pasekmes yra tik nedidelis žingsnelis. Nerangumui čia netu ri likti vietos. Munduro garbė turi ne tik kainą, bet ir vertę. Neseniai Vokietijos spaudoje perskaičiau, jog Estijos pagrin dinėse mokyklose programavi mo mokoma jau pradinėse kla sėse. Vokietijos mokslininkai, iš leidę studiją, atkreipė visuome nes dėmesį, jog programavimo dėstymo dalyko vidurinėse mo
Ortopedų elgesys pribloškia
O
rtop ed ai-traum atol o gai turbūt įsivaizduo ja, kad yra dievai. Užp raėjusį pirmadienį 12.40 val. buvau užsirašiusi specialisto konsultacijai. Pralaukus pusvalandį, mano kantrybė trūko, tiesiog grąžinau kortelę ir išėjau. Ar tokiose įstai
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Janina Bačiliūnaitė-Ostermaier
kyklose, kaip Estijoje, Vokietijo je niekur nėra. Estijoje tai ilgalai kė programa, pradėta įgyvendinti dar 1990-aisiais. Kaip pavyzdys buvo paminė tas tas faktas, jog 2008 m. Ru mun ijos vyr iausyb ė sunk iai besiverčiančioms šeimoms išda lijo čekius kompiuteriams pirkti. Netrukus paaiškėjo, jog mokinių pažymiai pastebimai pablogėjo. Mokiniai mokslininkams prisi pažino, jog kompiuteriais jie tik žaisdavo. Dvi valstybės – Estija ir Rumu nija, o skirtingas patyrimas ir re zultatai. Kartkartėmis Vokietijos spau doje skaitau apie Latvijos me nininkus, sėkmingai dirbančius užsienyje, taip pat apie mažų ste buklų šalį Estiją. Iki šiol man niekur neteko skai tyti rašinių, kuriuose estai jaustų nevisavertiškumo kompleksą dėl nedidukės savo šalies. Ne dydis daro valstybę reikšmingą, o dar bai. „Maža, bet puiki šalis“... Ar gali būti geresnis komplimentas valstybei? Vos už 12 km nuo Tiubingeno yra pramoninis Roitlingeno mies tas. Gyventojų jame gyvena šiek tiek mažiau nei Tiubingene. Per Tris karalius Roitlingene buvo surengta atvirų durų die na naujai pastatytoje trijų aukš tų miesto salėje. Jos atidarymas buvo švenčiamas keliais etapais: 600 svečių čia sutiko Naujuosius, 1,9 tūkst. kviestinių svečių daly vavo atidarymo iškilmėse, o atvi rų durų dieną reikėjo ilgokai pa stovėti eilėje, kol patekome į vidų. Vokiečiai mėgsta tikslumą – laukė 15 628 smalsuoliai. Kodėl piliečiai veržėsi aplanky ti naują salę, kurioje tądien pakai tomis koncertavo daug meno an samblių? Ogi todėl, kad šios salės pa statymas miesto mokesčių mo kėtojams kainavo 42 mln. eurų. Mačiau spindinčias žmonių akis ir reikšmingumo jausmą. Kas, jeigu ne pareiga ir atsakomybė, turi versti valdininkus, įgijusius laisvę ne tik veikti, bet ir vertin ti piliečių nuomonę, prisiminti piliečius?
gose nenormaliai liberali tvarka, kad žmonės į darbą čia gali vaikš čioti kada panorėję? Kitoje bendrovėje už tokius da lykus paprasčiausiai išmestų iš darbo. Prieš tris mėnesius į panašią si tuaciją buvau pakliuvusi vieno je Klaipėdos ligoninėje. Ortope
M.
750
reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
397 728
telefonas@kl.lt
Gatvė primena klampynę
Dubysos gatvė yra tiesiog Žemai tės laikų klampynė. Kai čia statė prekybos centrą, truputėlį aptvar kė jo aplinką. Bet ten, kur įsikūrę daugiau automobilių remontinin kų, padangos metamos kur pakliū va. Riogso daugybė šlamšto krūvų. Visur purvynas, prižėlę sustabarė jusių žolių. Inspektoriai šių terito rijų netikrina, aiškina, kad tai pri vati nuosavybė. Aniceta
Lietuvos valstybės neliks?
Skaudu, kad Lietuva vis labiau menksta kaip valstybė. Nors anks čiau buvo klestinti. Vis daugiau žmonių išvažiuoja, tad valstybė vis labiau nyksta. O kas kaltas? Euro pos Sąjunga. Vokietija ir Prancūzija valdo mažąsias šios sąjungos vals tybes. Guldau galvą, kad kol būsime ES sudėtyje, mūsų valstybės neliks – visi išsivažinės. Po Sausio 13-o sios darosi graudu, kad ne už tokią valstybę kovojome. Pensininkas
Primena samdomus žudikus
Perskaičiau A.Dykovienės straips nį „Nuodus laimina įstatymai“ („Klaipėda“, 2013 01 11). Stebi na valdžios leidimai už atitinka mą mokestį teršti gamtą ir nuodyti žmones. Man tai primena samdo mus žudikus, kurie už tam tikrą mokestį gali pašalinti nereikalingą žmogų. Mūsų valdžiai reikėtų atsi peikėti ir imtis kitokių sprendimų. Henrikas
Vaikšto sniego kalnais
Prie buvusių darželių, netoli Bal tijos pr. , kur įsikūręs Regos ugdy mo centras, yra nedidelis takas, kur atvažiavęs traktoriukas taip nuva lo sniegą, kad užverčia visą taką. Tuomet pagyvenusiems žmonėms sunku eiti – reikia laipioti didžiu liais sniego kalnais. Praėjusį kar tą, kai buvo pasnigę, viena moteris taip skaudžiai griuvo. Jau norėjau skambinti į savivaldybę, bet nera dau telefono numerio. Klaipėdietė
Eilėje – prakaito dvokas
Prieš kelias dienas teko stovėti ilgoje eilėje parduotuvėje. Prieš mane sto vėjo jaunas vyras. Net nosį rietė, kaip jis smirdėjo prakaitu. Tokį nemalo nų kvapą dar galima pateisinti vasa rą, kai karšta, bet kai prakaito kvapas trenkia per nosį tokiu metų laiku, ky la įtarimų, kad žmogus tiesiog neži no, kas yra muilas ir dezodorantas. Įdomiausia, kad prieš pat kasą vietoj vyro šalia manęs atsistojo jauna mo teris, tikriausiai jo žmona. Nuo jos taip pat dvelkė tas nemalonus prakai to kvapas. Tokiais atvejais kyla klau simas, ar jie patys savęs neužuodžia, ar jiems šito nepasako kiti žmonės? Remigijus Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
das-traumatologas į konsultaciją sugebėjo pavėluoti beveik dvi va landas. Ir nieko, net neatsiprašė žmo nių, kurių susirinko didžiulė eilė. Nesuprantu, už ką tokiems „specialistams“ algą moka?
karštas telefonas
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, sausio 15, 2013
užribis
Kelių erelius stebi mažiau akių
Klaipėdos mokiniai perima blogiausias senosios Lietuvos provincijų tradici jas, kai kaimas kau davosi su kaimu. Ir mūsų dienomis vie nos mokyklos mo kiniai rengia iš puolius prieš kitos mokymo įstaigos auklėtinius.
1
Pažeidėjai nevengė ir kur kas pavojingesnio greičio. Net 68 asmenys mašina per mies tą važiavo leistiną greitį viršydami nuo 41 iki 50 km per val. Net 20 pažeidėjų mieste skriejo daugiau nei 110 km per val. greičiu. Jie leistiną ribą viršijo daugiau nei 50 km per val. Šių chuliganų by los perduotos teismui. Daugiausia tokių pažeidėjų užfiksuota Liepų gatvėje. Bauda – 50 litų
Pavojai: policija gavo žinių, kad po pamokų gali kilti skirtingų mokyk
lų mokinių muštynės.
Vytauto Petriko nuotr.
Mokinių muštynės neįvyko Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Žinią pranešė tėvai
Penktadienį policijos patruliai už kirto kelią, kaip spėjama, nemen koms paauglių muštynėms. Apie tai, kad pietinėje mies to pusėje kiemuose būriuojasi paaugliai ir yra nusiteikę sukel ti muštynes su Gedminų pagrin dinės mokyklos mokiniais, pa reigūnams pranešė kažkas iš gyventojų. Nors tiksliai neįvardijama, kas paskambino į policiją, galima spė ti, kad kažkuris vaikų apie tai pa pasakojo tėvams, o šie nenutylėjo ir susisiekė su nepilnamečių reika lų inspektorėmis. Todėl penktadienį po pietų vi si penki patrulių ekipažai, tuo me tu dirbę mieste, gavo užduotį pasi žvalgyti prie Žvejų kultūros rūmų, „Akropolio“ bei Gedminų gatvėje prie mokyklų. Manyta, kad kažkurioje šių vie tų gali įvykti nepilnamečių muš tynės. Atėjo provokuoti į mokyklą
Po 14 val. į Gedminų pagrindinės mokyklos fojė atėjo trys nuo 16 iki
18 metų vaikinai. Tuo metu čia bu vo ir mokyklos direktorius Aureli jus Liaudanskas. „Pamatę, kad atėjo nepažįstami asmenys, sužiurome, ko jie nori. Iškart buvo aišku, kad jie nusiteikę agresyviai ir provokuoja konfliktą. Jie pareiškė norintys į tualetą, pa
Policijos patruliai, pamatę besibūriuo jančius sportiškai apsirengusius jau nuolius, užsirašė jų duomenis. Tai buvo labai gera prevenci nė priemonė. skui pareikalavo arbatos. Elgesys buvo labai įžūlus. Mes užrakinome duris ir iškvietėme policiją. Ka dangi pareigūnai dirbo netoli mū sų mokyklos, netrukus atvyko ir sulaikė du iš trijulės. Vienas vai kinas atplėšė langą ir iššokęs pa bėgo. Akivaizdu, kad šie jaunuoliai mokosi ne mūsų mokykloje, o gal net ne gretimoje, nes juos mačiau
pirmą kartą“, – pasakojo A.Liau danskas. Abu chuliganai, gimę 1996 m., buvo nuvežti į 2-ąjį policijos ko misariatą ir apklausti. Kalbino paauglius
Policijos patruliai, pamatę besibū riuojančius sportiškai apsirengu sius jaunuolius, užsirašė jų duome nis. Tai buvo labai gera prevencinė priemonė. Tie, kurių duomenys buvo užfiksuoti, spūdino namo. Be to, prie Žvejų kultūros rūmų pareigūnai sulaikė tris sidrą gėru sius nepilnamečius. Nors paaugliai neigė ketinę su kelti muštynes, akivaizdu, kad joms ruoštasi. Pareigūnai užsirašė kelias de šimtis pavardžių, ir užbėgo nepa geidaujamiems įvykiams už akių. Patruliai kelias valandas iki pava karės žvalgėsi po kiemus bei prie prekybos centrų. Vakar policininkai lankėsi įvai riose mokyklose ir bandė aiškin tis, kodėl agresija buvo nukreipta būtent prieš Gedminų pagrindinės mokyklos mokinius bei kokios mo kyklos auklėtiniai inicijavo mušty nes, kurioms akivaizdžiai buvo pa sirengęs didžiulis būrys paauglių.
M.Džermeika atkreipė dėmesį, kad daugiausia vairuotojai leistiną greitį viršijo nuo 20 iki 30 km per val. Už tokį pažeidimą bauda sie kia nuo 100 iki 300 litų. Tačiau, jei žmogus nėra nė kar to baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis per 10 dienų gali sumokėti pusę minimalios baudos – 50 litų ir taip išpirkti kaltę. Matuoklių – per mažai
Klaipėdos mieste yra 18 muliažų, kuriuose galima sumontuoti per didelį greitį fiksuojančias kame ras. Vienu metu dabar gali veik ti trys greičio matuokliai. Prieš
metus būdavo penki. Tačiau sa vivaldybė dėl finansinių sunku mų dviejų kamerų atsisakė. Įta kos tokiam sprendimui turėjo ir tai, kad į miesto biudžetą nebė ra pervedama dalis lėšų, surink tų iš baudų. Klaipėdos savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus vedėja Kris tina Vintilaitė tvirtino, jog kol kas nežadama nuomoti daugiau greitį fiksuojančių kamerų. „Tam trūksta lėšų. Seimą ban dome įtikinti, kad ši paslauga būtų finansuojama iš valstybės biudže to. Tačiau šiemet sumažinti turimų kamerų skaičiaus taip pat nežada me. Manome, kad greičio matuok liai teikia didelę naudą“, – tvirti no vedėja. Mieste įrengtų greičio matuoklių išlaikymas per metus atsieina dau giau kaip 213 tūkst. litų. Pasak M.Džermeikos, trijų grei čio matuoklių Klaipėdai yra per mažai. Jų reikėtų daugiau. „Žinoma, jei būtų greičio ma tuoklių per daug, vėl būtų negerai. Nespėtume rašyti protokolų. Pen ki buvo optimalus skaičius“, – ko mentavo M.Džermeika.
Situacija: mieste vienu metu veikia mažiau stacionarių greičio ma
tuoklių nei anksčiau.
Vytauto Petriko nuotr.
Potvynio zoną pamaryje sukaustė šalčio spąstai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Kelininkai su nerimu laukia šią sa vaitę prognozuojamų šalčių. Bai minamasi, kad atsiradus ledo ly tims strigs per apsemtą kelio ruo žą į Rusnę automobilius kilnojan čios technikos darbas.
Nuostoliai: Rusnės kelyje vanduo ir šaltis gadina ne tik kelininkų tech
niką, vandenyje atsidūrė ir nuo priekabos nuriedėjęs lengvasis auto mobilis. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kelyje Šilutė–Rusnė inciden tų neišvengta praėjusį savaitgalį. Nuo traktoriaus tempiamos prie kabos į vandenį nuslydo automo bilis su žmonėmis. Nelaimė nutiko dėl neveikiančio mašinos rankinio stabdžio, nors įspėjamieji ženklai perkėloje nu rodo vairuotojui būtinai jį įjungti. Sekmadienį 15 val. moters vai ruojamas automobilis „VW Golf“, pradėjus judėti traktoriui apsemtu kelio ruožu, ėmė riedėti atbulas ir nuslydo į vandenį. Tuo metu auto mobilyje buvo moteris ir keleivė,
per nelaimę jos nenukentėjo. Ma šina netrukus liko stovėti ant ke lio iki pusės apsemta vandens. Mo terims iš automobilio padėjo išlipti kito traktoriaus vairuotojas. „Paaiškėjo, kad visiškai neveikė automobilio rankinis stabdys, bu vo nutrūkęs trosas“, – pasakojo Ši lutės kelių tarnybos vadovas Algir das Jokubauskas. Iš vandens mašiną teko ištraukti, tačiau kitą dieną ji vis dėlto įsijun gė. „Žmonės pranešė, kad mašina galės naudotis. Niekas nenukentė jo, tik buvo daug išgąsčio“, – kal bėjo A.Jokubauskas. Kelininkai perkėlos darbo taisyk lėse yra numatę, kad pervežti gali ma tik techniškai tvarkingus au tomobilius. „Tačiau kiekvieno juk nepatikrinsi. Per dieną perkeliame 600–700 automobilių“, – paste bėjo A.Jokubauskas. Vakar rytą vandens gylis ant Rusnės kelio nuo 71 cm ėmė kris
ti iki 68 cm. Tačiau pulsuojančiu vandens kiekiu kelininkai nesi džiaugia, nes situacija gali pasi keisti bet kurią minutę. „Kol kas yra smarki srovė. Tačiau žada dar didesnį atšalimą. Dėl šalčio gen da technika, tenka taisyti sanka bas, keisti pradurtas padangas“, – apie technikos gedimus pasakojo A.Jokubauskas. Kiekvieną dieną Rusnės kelyje dirba 3–4 traktoriai. „Jei šaltis smarkiai spaus, pro blemų gali daugėti. Tačiau esame dirbę spaudžiant 18 laipsnių šal čiui. Sąlygos darosi vis sudėtin gesnės, tokiu atveju tenka buldo zeriu stumdyti ledus“, – aiškino A.Jokubauskas. Kelininkams dar nėra tekę dirb ti spaudžiant šalčiui, kai virš kelio laikosi toks aukštas vandens lygis. 2011 m. rusniškius nuo pasaulio atkirtus ledui, gyventojai automo biliais žemyną pasiekdavo ledu.
9
antradIENIS, sausio 15, 2013
OMX Vilnius
–0,24 %
7
OMX Riga
–0,82 %
+0,13 %
Augimas – didžiausias Lietuvos pramonė pernai lapkritį antrą mė nesį iš eilės fiksavo didžiausią metinį augi mą tarp 27-ių ES šalių. Didžiausias augimas Lietuvoje registruojamas penktą mėnesį iš eilės. Pramonės produkcijos apimtis lapkri tį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų mėnesiu, išaugo 8,9 proc. Visos Europos pramonė smuko: ES šalių produkcijos augimas bend rai sumažėjo 3,3 proc., didžiausias smuki mas buvo Italijoje – 7,6 proc.
proc. daugiau butų Lietuvoje parduota pernai, palyginti su 2011 m.
ekonomika
OMX Tallinn
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9682 DB svaras sterlingų 1 4,1649 JAV doleris 1 2,5809 Kanados doleris 1 2,6231 Latvijos latas 1 4,9522 Lenkijos zlotas 10 8,3829 Norvegijos krona 10 4,6791 Rusijos rublis 100 8,5588 Šveicarijos frankas 1 2,8269
pokytis
–0,8650 % –0,9041 % –0,8091 % –0,8167 % –0,0666 % –0,6165 % –0,6455 % –0,7336 % –0,5033 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,78
4,67
2,50
„Apoil“
4,74
4,64
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,00 dol. už 1 brl. 111,31 dol. už 1 brl.
Elektros kainų šuo lio dėl saulės jėgai nių plėtros išsigan dusi Energetikos ministerija jau sie kia pakeisti įstaty mus, o atsinaujinan čios energijos atsto vai dėl to grasina ieškiniais, galinčiais siekti ir pusę milijar do litų.
Skuba: saulės elektrinių statytojai gaminti elektrą turės pradėti per trumpesnį laiką, negu tikėjosi, antraip leidimai iš jų gali būti atimti.
Tomo Raginos nuotr.
Saulės elektrinėms saulė jau leidžiasi Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
rių bendra suma siektų 500 mln. li tų“, – teigė R.Karoblis.
Nori atimti leidimus
Pažeidžia žmonių teises
Ruošiamos Atsinaujinančių ištek lių energetikos įstatymo pataisos numatytų, kad iki kovo 1-osios visi naujųjų elektrinių savininkai turi kreiptis dėl elektros gamybos lei dimų. Iki nustatytos datos naujose elektrinėse gaminti elektros ener gijos nepradėję verslininkai lik tų be nieko – anksčiau nustatytu tarifu iš jų elektros žadama nesu pirkti. Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos vadovas Rim vydas Karoblis teigė, kad versli ninkai nėra prieš įstatymo pakei timus. Didesnį nerimą jiems kelia tai, kad viskas vyksta skubotai ir neatsižvelgiama į skirtingų insti tucijų pastabas. „Visas elektrinės instaliacijos procesas užtrunka apie 32 savaites. Mes dabar turime apie 7 savaites. Neįmanoma spėti. Valstybė rizi kuoja būti užversta ieškiniais, ku
Pasak advokatų profesinės bend rijos „Adlex“ advokato padėjėjo Manto Gerdauskio, įstatymų kei timas pažeidžia teisėtus investuo tojų lūkesčius, nes jie leidimus ga vo vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais. „Kodėl turėtų prarasti leidimus? Jokių reikalavimų ūkio subjektai nepažeidė, leidimus gavo taip, kaip reikalavo įstatymo leidėjas. Jau da bar žmonės skambina ir klausia, ar gali valstybė vieną dieną skatinti, o kitą – elgtis priešingai. Ar gali valstybė keisti savo pažadus? Kaip teisininkas sakau, kad negali“, – kalbėjo M.Gerdauskis. Problema dėl saulės elektrinių gaminamos elektros energijos su pirkimo iškilo, kai buvo suskai čiuota, kad jeigu būtų pastatytos visos elektrinės, kurioms suteik ti leidimai, elektrai iš jų supirkti papildomai prireiktų apie 70–80
mln. litų. Tuomet galutinė elekt ros kaina už kilovatvalandę varto tojams galėtų padidėti iki 5 centų.
Mantas Gerdauskis:
Kodėl jie turėtų pra rasti leidimus? Juk jo kių reikalavimų ūkio subjektai nepažeidė. Aukso gysl ą užuod ę spek u liantai paraiškomis statyti saulės elektrines valstybę užvertė per nai, nes padidėjo tokių elektrinių našumas, jų įranga atpigo, o su perkamos energijos tarifas nepa sikeitė.
na sumažėjo perpus. Tačiau ap skaičiuojant tarifą į tai atsižvelgti nespėta, nes jis nustatomas kartą per metus. Todėl saulės elektrinių plėtrą siūloma riboti ne atimant jau išduotus leidimus, o ekonomi nėmis priemonėmis mažinant per didelius tarifus. „Galima įvesti garantinį mokes tį – vietoj 50 litų įvesti 500 litų už kilovatą. Tada nebus, kad žmonės pasiims šimtą leidimų ir sumokės 1,5 mln. litų. Galima pelno mo kestį padidinti, jei elektrinės to kios pelningos pasidaro. Taip pat reikėjo laiku sumažinti tarifą, nes 1,44 lito tarifas atsiperka per pen kerius metus. Norint sustabdy ti šiais metais nešamas paraiškas, reikia sumažinti tarifą bent iki li to“, – sakė V.Mačiulis.
Siūlo mažinti tarifus
Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos Energetikos komiteto vadovas Vitas Mačiulis teigė, kad pernai metų pradžioje pastatyti saulės elektrinę kainavo apie 300 tūkst. litų, o po pusmečio ši kai
Keis rėmimo principus
Vis dėlto šalies Vyriausybė vakar nusprendė pritarti Atsinaujinan čių išteklių įstatymo pataisoms. Tikimasi, kad pataisas Seimas im sis svarstyti jau šiandien.
„Nusprendėme, kad teiksime projektą ypatingos skubos tvarka, bus pateikti energetikos minist ro pasiūlymai. Nes jeigu toliau bus palikta tokia netvarka, gali atsitik ti taip, kad visi žmonės mokės ne mažas sumas pinigų dėl elektros energijos kainos padidėjimo, o tai, aš manau, pažeidžia ir socialinio teisingumo principą“, – vakar sa kė premjeras Algirdas Butkevičius. Energetikos ministro Jarosla vo Neverovičiaus teigimu, tokiu žingsniu Vyriausybė siunčia sig nalą minėtiems „spekuliantams“. „Pirmas pasiūlymas yra stab dyti paraiškų priėmimą. Tie, ku rie pradėjo vystyti, galės projek tus ir užbaigti. Prašysime, kad tai įvyktų iki kovo 1 d. Tačiau tie, ku rie galės pagrįsti, kodėl nespėjo, ir objektyviai paaiškins priežastis, be to, išleis daugiau nei pusę in vesticijų projekto vertės, – jiems tas terminas galės būti pratęstas dar septyniems mėnesiams atski ru komisijos sprendimu“, – nura mino J.Neverovičius.
Jaunimo nedarbas – galvosūkis naujai Vyriausybei Prezidentė Dalia Grybauskaitė, va kar susitikusi su socialinės apsau gos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, pažėrė priekaiš tų valstybės institucijoms dėl sun kiai sprendžiamų jaunimo nedar bo problemų.
Susitikime su A.Pabedinskiene Pre zidentė daugiausia dėmesio skyrė jaunimo nedarbo problemai. Pasak jos, jaunimo nedarbas negali būti
dangstomas dėl emigracijos page rėjusia statistika, o už jaunimo įdar binimą atsakingos ministerijos turi dirbti koordinuotai. Valstybės vado vės teigimu, Lietuvos darbo biržos neveiksnumas nepateisinamas. „Lietuvos jaunimui turi būti su darytos sąlygos dirbti ir užsidirbti Tėvynėje. Darbo birža turi užsiim ti ne tik bedarbių registravimu, o realiai padėti jauniems žmonėms įsidarbinti. Kai žmonės turės dar
bo, mažės ir kitų socialinių proble mų“, – sakė Prezidentė. D.Grybauskaitė paragino mi nistrę imtis iniciatyvos, kad Vy riausybėje būtų parengta nacio nalinė strategija, kaip kovoti su jaunimo nedarbu. Taip pat, anot jos, būtina neatidėliotina darbo biržų pertvarka – kiekvienas dar bo ieškantis žmogus turi sulauk ti konkrečios pagalbos. „Tokios darbo biržos, kokios jos yra šian
dien, kai užsiimama tik bedarbių registravimu, šalies žmonėms ne reikalingos. Toks darbo biržų ne veiksnumas, pasak Prezidentės, yra nepateisinamas“, – valsty bės vadovės žodžius perdavė Daiva Ulbinaitė. Darbo biržos vadovo Vi do Šlekaičio duomenimis, 2012 m. į biržą kreipėsi apie 74 tūkst. darbo neturinčių jaunuolių, apie 40 tūkst. jų įdarbinta. Per metus neturinčio darbo jaunimo esą sumažėjo nuo 30
tūkst. iki 25 tūkst. 2011 m. jauni mo nedarbas Lietuvoje buvo vie nas didžiausių ES, tačiau 2012 m. jis sumažėjo. Naujausiais duome nimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai lapkritį siekė 24,2 proc. ir buvo 6,7 procentinio punkto ma žesnis nei 2011 m. tą pati mėnesį. ES lapkritį jis siekė 23,7 proc., arba 1,5 punkto daugiau nei prieš metus (22,2 proc.). „Klaipėdos“, BNS inf.
10
AntrADIENIS, sausio 15, 2013
pasaulis Neketina šantažuoti
Kritika opozicijai
Apšaudė darželį
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Camero nas paneigė mėginęs šanta žuoti savo partnerius Europo je, grasindamas pasitraukimu iš ES, jeigu Londonui nebus grąžintos kai kurios galios. D.Cameronas pridūrė, kad pa sisako už Didžiosios Britanijos narystę 27 šalių bloke.
Rusijos pilietybę priėmęs Prancūzijos kino aktorius Gerard’as Depardieu opozi ciją, pasisakančią prieš prezi dentą Vladimirą Putiną, apkal tino neturint bendros progra mos. G.Depardieu taip pat iš peikė merginų grupės „Pussy Riot“ narių cerkvėje surengtą protestą prieš V.Putiną.
Rusijos Salavato miesto mi licija nukovė vyrą, kuris ap šaudė vaikų darželį ir sužeidė vieną moterį. 51 ar 52 metų vyras iš medžioklinio šautuvo kelis kartus šovė pro savo bu to langą į darželio sporto sa lę. Viena auklėtoja buvo leng vai sužeista pažirusių stik lo šukių.
Prancūzijos pre zidentas Fran çois Hollande’as nusprendė paro dyti, kad, kaip ir jo pirmtakas Ni colas Sarkozy, jis nebijo karo. Tik ar pakaks Prancū zijai parako?
Rizika: F.Hollande’as nusprendė, kad prancūzų pajėgos padės Malio vyriausybei, tačiau toks žingsnis gali brangiai kainuoti.
„Reuters“ nuotr.
Ar neatsirūgs F.Hollande’ui Malis? Operacija „Išvengti karo“
Ar operacija prieš sukilėlius Maly je prancūzų nepanardins į ilgalaikį konfliktą? Ar teroristai nesiims ker šyti? Ar islamistams Malyje sustab dyti pakaks ribotos karinės operaci jos? F.Hollande’as šiomis dienomis turi ką aptarti su savo generolais. Nuo praėjusios savaitės prancū zų „Mirage“ naikintuvai raižo Af rikos dangų. Į Malį buvo pasiųsta ir apie 550 karių, nors F.Hollande’as pabrėžė, kad prancūzų kariai sau sumos operacijose nedalyvaus. Šalies vadovas sakė, kad atsako mybę už saugumą Malyje pirmiau sia turi prisiimti Afrikos šalių ka riai. Tik ar jie sugebės? Analitikai sako, kad svarbiausia prancūzams Malyje – neįklimpti į ilgalaikes kovas. Bet ar jų galima išvengti? „Prancūzų tikslas Maly je – ribotos operacijos, kad nebūtų ilgalaikio karo, tačiau strategiškai svarbios“, – svarstė Sajjanas Go helas, saugumo ir terorizmo eks pertas iš Londono. Visgi kiti ekspertai sako, kad šir šių lizdo vien smūgiais iš oro nesu naikinsi, todėl gali prireikti ir sau sumos pajėgų, o toks karas būtų labai brangus. Be to, prancūzams reikia galvoti, kaip išlaisvinti is lamistų laikomus įkaitus. O šie jau ėmė grasinti Prancūzijai. „Prancūzijos vyriausybė atvėrė pragaro vartus visiems prancū zams. Ji pakliuvo į spąstus. Bus blogiau nei Irake, Afganistane ir Somalyje“, – pažadėjo vienas isla mistų Oumaras Ouldas Hamaha. Žvalgyba taip pat perspėjo, kad Malyje veikiantys sukilėliai geriau ginkluoti nei Afganistane, be to,
jų kontroliuojama teritorija virši ja tiek Afganistano, tiek Prancūzi jos plotą. Vienas prancūzų diplomatas prasitarė: „Tai bus labai sunki mi sija, visai ne tokia, kokias vykdėme kitose Afrikos šalyse.“
Prancūzijos vyriau sybė atvėrė praga ro vartus visiems prancūzams.
Palaiko, bet neskuba padėti
Vakarų part ner iai Prancūz ijai konkrečios pagalbos nepažadėjo, nors ir išreiškė paramą. „Mes palaikome prancūzus, jie gali pasikliauti JAV parama“, – teigė Jungtinių Valstijų oro pajėgų majoras Robertas Firmanas. Tiesa, kariškis pridūrė, kad amerikiečiai pirmiausia suteiks logistinės ir žval gybinės informacijos, galbūt pasko lins bepiločių lėktuvų. O Didžioji Britanija pasiuntė du transporto lėktuvus „Boeing C-17“. „Kelios savaitės“?
Buvusioje Prancūzijos koloni joje Malyje gyvena apie 6 tūkst. Prancūzijos pilietybę turinčių as menų. Paryžius šioje Afrikos šalyje turi ir strateginių interesų. Tačiau jis ginasi, kad tai prieš teroristus nukreipta, o ne taikos palaikymo operacija. S.Gohelas teigė: „Atrodo, Malyje vyksta talibanizacijos procesas ir jį norima skubiai sustabdyti.“
Ekspertas François Heisbourg’as pabrėžė: „Prancūzų logika tokia: draugiška šalis buvo užpulta ir pa prašė pagalbos... Jei ši šalis grius, akivaizdu, turėsime gerokai di desnę problemą.“ Prancūzijos vadovai neatskleidė, kiek truks kampanija, nors šalies diplomatijos vadovas Laurent’as Fabiusas puse lūpų užsiminė, kad kalbama apie „kelias savaites“. Ministras kartu kategoriškai pa neigė, kad operacija Malyje virs antruoju Afganistanu. „Vėliau mes veiksime kaip pastiprinimas, ta čiau nepuoselėjame planų likti il gesniam laikui“, – sakė L.Fabiusas. Pasak jo, Prancūzija nebūtų ryžusis įsiveržti, jei ne faktas, kad sukilėliai gali užimti šalies sostinę Bamaką. Kad ir kaip bus, pritardamas karinei intervencijai socialistas F.Hollande’as labai rizikuoja – jis stato į pavojų visą šalį. Be to, pre zidentas neigia tai, ką pats žadėjo, – nesielgti su Afrikos šalimis kaip su kolonijomis. Pranešdamas tautai apie karinius veiksmus Malyje F.Hollande’as bu vo atsargus. Jis pareiškė, kad gavo Jungtinių Tautų mandatą, be to, Malio vyriausybės prašymą. Visgi Rubikonas jau peržengtas. Komentatoriai Prancūzijoje jau ra šo, kad Malis F.Hollande’ui taps rakštimi. „Le Parisien“ ironizavo: „Sarkozy turėjo Libiją, Hollande’as turės Malį.“ Ironiška, tačiau per operaciją Li bijoje bent jau nežuvo nė vienas prancūzų karys, o Malyje jau pirmą konflikto dieną buvo numuštas kari nis sraigtasparnis, jo pilotas žuvo. AFP, BBC, „Reuters“, „France 24“ inf.
Faktai apie Malį Gyventojų skaičius: 15,4 mln. Kalba: oficiali kalba Malyje – pran-
cūzų, tačiau daugelis genčių atstovų kalba savo kalbomis. Ekon om ik a: Mal is – vien a skurdžiausių pasaulio valstybių, priklau som a nuo auks o kas yb os ir med vilnės eksp ort o. 2011 m. dėl ger o derliaus šalies BVP išaugo 5,4 proc. Visg i iki šiol 51 proc . šal ies gyv en tojų gyvena žemiau skurdo ribos Gamt in iai išt ekl iai: daug iaus ia
tų biudž et o įplaukų ir 15 proc . ša šioj e šal yj e išk as am a auks o. Ma lies BVP. lis – treč ioj i pag al auks o ats ar gas Afr ik os šal is po Pietų Afr ik os Korupcija: pasak „Transparency In ir Gan os. Auks o eksp ort as sud a ternational“, Malis užima 118 vietą iš ro apie 70 proc . už eksp ortą gau- 183 valstybių pagal korupcijos lygį.
Sukilėlių grupuotės Malyje Azavado išlaisvinimo nacionali
nis judėjimas (MNLA). Jį daugiausia sudaro tuaregų genties atstovai, ku rie daugiau nei 50 metų kovoja už ne priklausomos Azavado valstybės su kūrimą šiaurinėje Malio dalyje. Jiems vadovauja Mohamedas Ag Najemas. Pastaruoju metu MNLA gretas pa pildė nemažai dezertyrų iš Libijos. Sukilėliai tvirtina, kad jų pajėgas su daro apie tūkstantį karių. Islamistų judėjimas „Ansar Dine“.
Nors MNLA paskelbė, kad kovoja sa varankiškai, Malio vyriausybė tvirti na, jog islamistų sukilėlių judėjimas „Ansar Dine“ talkina MNLA sukilė liams. Judėjimo nariai siekia Malyje
įvesti šariato teisę. Judėjimui vado vauja Iyadas Ag Ghali, buvęs MNLA lyderis. Pasak analitikų, būtent I.Ag Ghali užmezgė ryšius su islamistais. Anot liudininkų, „Ansar Dine“ kovoto jai yra gerai ginkluoti ir pasirengę ko voti dykumose. Islamiškojo Magribo „Al Qaeda“
(AQIM). Analitikai teigia, kad AQIM yra atsakinga už vakariečių grobi mus šiaurinėje Afrikoje. Manoma, kad org an iz ac ij ai prik laus o apie 600 žmonių, o pagrindines AQIM pajamas sudaro už pagrobtus asme nis gautos išpirkos ir kvaišalų kontra banda. MNLA neigia, kad palaiko ry šius su AQIM.
11
ANTRADIENIS, sausio 15, 2013
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Slidinėjimas: kaip išlikti sveikam? Saugokitės traumų Nepersistenkite. Pirm ą dien ą
venkite didelio fizinio krūvio, nes kalnuose padidėja kraujospūdis, suaktyvėja širdies darbas, padaž nėja kvėpavimas. Jei persistengsite, raumenyse susidarys daugiau pie no rūgšties. Dėl to jausite didesnį nei įprastai raumenų skausmą. Padarykite apšilimą. Prieš pra
dėdami slidinėti 10–15 min. atliki te tempimo pratimus kaklo raume nims, mankštinkite kelio ir kulkšnies sąnarius. Ruošiantis į kelionę būtų pravartu kurį laiką pasportuoti, su stiprinti savo raumenis. Krisk it e ats arg iai. Did žiaus ia snieglentininkų klaida – griūvant remtis delnais į žemę. Taip ne tik patempiamos sausgyslės, bet ir lūž ta rankų kaulai. Slidininkai daro kitą klaidą – krisdami sėdasi. Nugriuvus ir pradėjus verstis slidžių galai ga li užkliūti už žemės ir skausmingai pasukti kelį. Krisdami stenkitės su siriesti į kamuoliuką arba griūti ant šono – taip išvengsite sunkesnių su žeidimų ar patempimų.
Jei jau pargriuvote Didžiausios bėdos, kurios gali ištik
Perspėjimas: greitis, sniegas ir saulė – tai ir malonumai, ir pavojai, kurių išvengiama tinkamai pasirengus.
Daugumai slidininkų – pats žiemos malo numų įkarštis. Ši pramoga asocijuojasi su daugybe sniego, nuostabiais kalnų vaiz dais ir adrenalinu, kai su vėjeliu leidie si žemyn. Ką reikėtų žinoti naujokams, kad mėgavimasis žiemos pramogomis būtų saugus?
Gali prireikti kaukės
Per atostogas vykstant slidinėti nepakanka į kelionės krepšį įsidė ti vilnonių megztinių. Būtina spe cialiai slidinėti pritaikyta šilta, ne peršlampama striukė ir kelnės. Jos turi būti su paaukštintu liemeniu ir apsauga nuo sniego. Šeimos gydytoja Ineta Marčiu kaitytė perspėja neapsirengti per šiltai. „Slidinėjant suprakaitavus drėg ni drabužiai labai greitai kūną at šaldys, ims krėsti drebulys. Tokiu atveju drėgnus drabužius reikia ne
delsiant pakeisti sausais“, – moko I. Marčiukaitytė. Kelionėje į kalnus pravers spe cialūs šilumą sulaikantys apati niai marškinėliai ir kelnės arba, jei norite sutaupyti, galite rinktis pa prastas medvilnines apatines kel nes ir marškinėlius ilgomis ranko vėmis. Su jais ne tik bus šilčiau, jie apsaugos ir nuo sušalimo. Būtinos ir šiltos kojinės. „Jei jos pernelyg plonos, savo pirštų galiukų nuo šalčio nebejau site jau po 15 minučių. Geriau ap simaukite kelias poras plonesnių
kojinių nei vienas storesnes“, – pataria gydytoja. Močiutės megztos pirštinės ga li neapsaugoti rankų nuo šalčio ir sniego, todėl geriau rinktis pasiūtas iš neperšlampamo audinio. Slidinė jant vietovėje, kurioje šaltis siekia 20 laipsnių, pravartu užsidėti specialią
Slidinėjant vietovė je, kurioje šaltis sie kia 20 laipsnių, pra vartu užsidėti spe cialią slidinėjimo kaukę arba skarelę. slidinėjimo kaukę arba skarelę. Tai apsaugos veidą nuo speigo. Reikia pasitepti kremu nuo saulės ir riebiu kremu, apsaugančiu nuo šalčio. Kas padės sušalus?
Ką daryti, jei vis dėlto sušalote ir rankos bei kojos ėmė dilgčioti? Pajutus šiuos sumptomus, gy dytoja I.Marčiukaitytė pataria ne skubėti jų šildyti po karšto vandens
„Shutterstock“ nuotr.
srove. Taip tik dar labiau pažeisi te audinius. „Geriausia rankas ir kojas pamir kyti kambario temperatūros van denyje. Sušalus reikia gerti kuo daugiau šiltų skysčių, bet ne al koholio ir kofeino turinčių gėrimų – jie skatina kūną atiduoti šilumą, todėl poveikis bus priešingas. Vais tininkė Zita Janušauskienė pataria su savimi pasiimti specialius šiltu kus, kurie sužvarbus padės greitai sušildyti kojas ir rankas. Šalmas ir akiniai
Net ir gerai valdantieji slides ar snieglentę gali patirti sunkią trau mą, įsirėžus kitam žiemos sporto entuziastui. Dėl šio pavojaus grės mės būtina saugoti galvą – slidinėti su šalmu. Slidinėjimo akiniai nėra tik madingas atributas. Jie apsaugo akis nuo varginančio sniego spin desio ir kenksmingų ultravioletinių spindulių bei mažų ledo ir sniego gabalėlių, su kuriais susiduriama, dideliu greičiu leidžiantis nuo kal no. Snieglentininkai dažnai susi žeidžia rankas, todėl reikėtų pasi rūpinti apsaugoti riešus. „Klaipėdos” inf.
ti slidinėjant – persišaldymas, nuša limai, kūno sumušimai pargriuvus ir raumenų, raiščių bei sąnarių pa tempimai. Patyrus traumą slidinėjant pir
miausia jos vietą reikia šaldyti – tris dienas ant skaudamos vietos dėti le dą arba tepti šaldančiu tepalu. Šaltis sumažins patinimą, skausmą ir už degimą. Sužeistą vietą pravartu patepti
preparatu, kuris mažintų uždegimą, padėtų gydyti kraujosruvas ir pati nimus. Koją pašaldžius reikėtų šiek tiek pamankštinti – tai apsaugos nuo raumenų mėšlungio.
Slidininko vaistinėlė Įvykus nelaimei, slidinėjimo ku rorte užsienyje gydymo priemo nės gali brang iai kainuoti, todėl kelioninės vaistinėlės turiniu ver ta pasirūpinti iš anksto. Su savimi reikia pasiimti šaldančio tepalo, priemonių nuo uždegimo ir su
mušimo, vaistų nuo skausmo ir peršalimo, pleistrų ir tvarsčio, riebaus kremo, kurio sudėtyje nė
ra vandens.
12
ANTRADIENIS, sausio 15, 2013
rubrika sveikata
Vaikai prabyla vis vėliau Kalbos defektus įveikti padedantys spe cialistai pastebi, kad vaikai prabyla vis vė liau, o ir kalbėti ima gana neaiškiai. Spe cialistai spėja, kad tam įtakos gali turėti ir gimdymo traumos. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Korekcijoms – daugiau laiko
Pastebima, kad kelerių metų su laukę vaikai vis dar bendrauja sa va, dažnai tik jiems ar jų tėvams suprantama kalba. Nemažai daliai vaikų prireikia logopedo įsikišimo. Tėvams susidaro įspūdis, kad vis daugiau vaikų neištaria tam tikrų garsų. Kai kurie specialistai patvir tino, kad tokių vaikų išties daugėja, taip pat prireikia daugiau pastangų kalbos netikslumams ištaisyti. Pasak darželio „Puriena“ logo pedės ekspertės Lauretos Chanke vič, anksčiau garso korekcijai pri reikdavo mėnesio ar dviejų, o dabar šis procesas gali užtrukti kelis mė nesius ir ilgiau, priklausomai nuo situacijos. Specialistė pastebi, kad nemažai daliai vaikų kyla motorikos sutriki mų, susijusių su kalba. „Jei sutrikusi kalbos motorika, vaikas gali nepakelti liežuvio. Kar tais prireikia pakirpti liežuvio pa saitėlį“, – apie tam tikrus nesklan dumus užsiminė ji. Trūksta bendravimo
L.Chankevič spėjo, kad kalbos ne sklandumams atsiliepia tai, kad tė vai per mažai bendrauja su savo at žalomis. Mažamečiai, pažiūrėję televizorių, paskaitę knygą ar pa žaidę kompiuteriu, retai suaugusie siems papasakoja savo įspūdžius. Tad dėl atgalinio ryšio stokos lie ka neaišku, kaip vaikas suprato ši tą informaciją. Galbūt jis nieko ne suprato arba tai suvokė savaip. Logopedės manymu, kalbos su trikimams įtakos gali turėti ir gim dymo traumos, deguonies trūku mas per gimdymą. Iš gydytojų jai teko girdėti, kad tam tikrų pėdsa kų gali palikti per gimdymą varto jami skausmo malšinamieji vaistai, atliktas cezario pjūvis.
Logopedė atkreipė tėvų dėmesį, kad smulkiosios motorikos lavini mas padeda vystyti kalbą. Kai to bulėja rankų judesiai, vaikas vysto si visapusiškai. Tad pastebima, kad kai pirštai lavinami labiau, vaikas anksčiau ir geriau pradeda kalbėti. Mokslininkai nustatė, jog per dieną pirštų masažui skiriamos vos penkios minutės jau turi akivaizdų poveikį. Masažuojant ypač svarbus yra nykštys – jis atsakingas už kal bos centrą. Tad pirštų masažas yra ir savo tiškas galvos masažas. Neatsitik tinai mokslininkai pirštus vadina išorinėmis galvos smegenimis.
Klaipėdos vaik ų ligon inės ankstyvosios reabil itacijos kabineto logoterapeutė
V
– balionų ar muilo burbulų pūti mas pro šiaudelį. Tokia mankštelė rekomenduoja ma vaikams nuo dvejų metų.
Pirštų masažas yra ir savotiškas galvos masažas. Neatsitik tinai mokslininkai pirštus vadina išori nėmis galvos smege nimis.
Naudingas pirštų masažas
Kosma Sutkauskienė
aik ų kalb os sut rik imų ne tik daug ėj a. Jie taip pat ir sunkėj a. Kod ėl? Prie žast is gal i būt i ne vien a. Dab ar gydytoj ai išg elb ėj a nem až ai silpnų, per ankst i gimus ių kūd ik ių. Tad jiems augant reik ia didesnės pa galb os. Be abej on ės, tam įtakos tur i gimdymas, mit yb a. Anksč iau sulėtė jus i kalb os raid a iki trej ų met ų buvo laikom a norm al iu dalyk u – vaik as, sul aukęs tok io amž iaus, ties iog ne kalb ėd avo, o vėl iau išaugd avo sa vaim e. Dab ar tok ie dalyk ai ret ėj a. Tėvel iai, pris is kaitę pas enus ios in form ac ij os ir laukd am i, kol nek al banč iam vaik ui suk aks trej i met ai, lab ai nus kriaud žia savo maž yl į. Vis dažn iau reik ia kur kas ankst yves nės spec ial ist ų pagalb os, kad vaik as prad ėt ų anksč iau ir aišk iau kalb ėt i.
Būsimai vaiko kalbai svarbus ne tik gimdymas, bet ir pirmieji trys nėštumo mėnesiai. Mat šiuo laiko tarpiu formuojasi vaiko smegenys. Tad tuomet moteriai nepatariama vartoti vaistų, rūkyti, gerti alkoho lio, būtina stengtis nesusirgti per šalimo ligomis. Pašnekovė paaiškino, kad kalbos centras yra beveik viduryje galvos smegenų, kur šalia yra už moto riką, sensoriką, klausą atsakingi centrai.
Neatmetama galimybė, kad gau sėjantiems kalbos nesklandumams įtakos gali turėti ir maistas. Kartais aiškiai kalbėti vaikui trukdo hipe raktyvumas.
Komentaras
Aktualiausias – „r“ garsas
Taktika: L.Chankevič užsiėmimus stengiasi paversti vaikui maloniu
žaidimu.
Esama nemažai teorijų, kad vieni vaikai gimsta su geriau išsivysčiu siu kairiuoju arba dešiniuoju pus rutuliu. L.Chankevič tėvams pataria leis ti vaikui piešti ar rašyti pakaitomis abiem rankomis. Tuomet vienodai vystosi abu pusrutuliai, o jei sme genyse esama kokių blokų – jie sa vaime pasišalina. Tačiau mažylis pats turėtų norė ti dirbti abiem rankomis. Logopedė dabartinius vaikus va dina naujos kartos. Jie yra įdomes ni, tačiau reikia žinoti, kaip su jais bendrauti, sudominti. Tad dirbant su tokiais vaikais būtinas kūrybiš kumas, žaidybiniai elementai. Privaloma sąlyga tobulėjimui – vaikas turi jaustis mylimas ir ger biamas.
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Pataria pūsti balionus
Kai kurie mažyliai gana ilgai kal ba sava kalba. Aplinkiniai ją linkę vadinti „paukščių“. Vieni tėvai tai suvokia kaip natūralų procesą, iš kurio išaugama, kiti sukrunta ieš koti specialistų pagalbos. L.Chankevič paaiškina, kad vai kai dažnai neaiškiai taip kalba ir dėl netaisyklingo kvėpavimo. Jį pako regavus garsai tampa aiškūs. „Taisyklingas kalbinis kvėpavi mas turi būti toks: trumpai įkve piame pro nosį ir giliau bei ilgiau iškvepiama pro burnytę“, – paaiš kino logopedė. Specialistės manymu, kai vaikas neaiškiai taria garsus, tėvams tie siog trūksta informacijos, kaip ši tai pakoreguoti. Nors padėti kar tais gali labai paprasti pratimai
Logopedė pastebi, kad tėvams dažniau nerimą kelia, kai vai kas netaria garso „r“. Tačiau vė liau paaiškėja, kad mažylis netaria „š“ arba „s“ garso. L.Chanke vič paaiškino, kad taip gali nutikti dėl liežuvio miklumo stokos. Mat kiekvienam garsui būdinga sava artikuliacija. Specialistės taip pat nestebina situacija, kai tėvai negirdi, jog vai kas netaria kokio nors garso – jie tiesiog yra pripratę prie netaisyk lingos kalbos arba mano, kad taip turi būti. Nemažai tėvų tikisi, kad vaikas išaugs ir kalbos nesklandumai išsi spręs savaime. Logopedė atkreipė dėmesį, kad taip nutinka ne visa da, todėl neretai prireikia ir specia listo įsikišimo. Koreguojant vaikų kalbą būtinas nuoseklumas, o vėlesniuose eta puose – tėvų ir grupės auklėtojų pagalba. Kada tėvams reikėtų sunerim ti dėl netaisyklingos kalbos? Lo gopedė pataria stebėti savo vaiką. Vaiko kalba labiausiai formuoja si nuo 2 iki 3 metų, tačiau iki 4,5 metų gali būti fiziologinis švepla vimas. Kuo anksčiau vaikui sutei kiama pagalba, tuo geriau.
Mieguistumas – vitamino D trūkumo požymis Amerikos miego medicinos aka demijos mokslininkai aptiko ry šį tarp mieguistumo ir vitamino D. Tyrėjai atliko tyrimą, kuriame da lyvavo 81 miego sutrikimų turintis pacientas.
Šio tyrimo metu buvo patikrintas ir pacientų kraujas. Paaiškėjo, kad daugelio turinčiųjų miego sutriki mų žmonių kraujyje buvo pernelyg mažas vitamino D kiekis. Mieguis tumas buvo nustatomas naudojan tis Epvorso skale. „Kol kas aptikome tik ryšį tarp mieguistumo ir vitamino D trūku mo, tačiau šis ryšys yra daug su dėtingesnis, nei mes manėme iš
pradžių. Artimiausiu metu tęsime tyrimus“, – kalbėjo tyrimo vado vas Davidas McCartney. Anot Amerikos mokslininkų, šio tyrimo rezultatai yra itin reikšmin gi juodaodžiams, nes, kaip jau yra žinoma, odos pigmentas dažnai yra mažo vitamino D kiekio krau jyje priežastis. Negana to, sunku surasti žmo gų, kur is kasd ien puik iai išs i miegotų. Kartkartėmis kiekvie nam mūsų ir dienos metu norisi pamiegoti. Tačiau jei šios „mie go kančios“ jus kankina kasdien, vertėtų pasitikrinti, kodėl nori si miego. kl.lt
13
ANTRADIENIS, sausio 15, 2013
sveikata
VaisÂtai atÂbaiÂdo ĹĄaÂluÂtiÂniu poÂveiÂkiu FiÂtoÂteÂraÂpeuÂtas iĹĄ RuÂsiÂjos paÂtaÂria neiĹĄÂmesÂti suÂdyÂguÂsiĹł bulÂviĹł. PaÂsiÂroÂdo, jĹł daiÂgai gaÂli praÂversÂti antÂpiÂlui nuo vÄ&#x2014;ÂĹžio. GyÂdyÂtoÂjas ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s, kad fiÂtoÂteÂraÂpiÂja gaÂli neÂpaÂdÄ&#x2014;Âti tik keÂliais atÂveÂjais. SandÂra LuÂkoÂĹĄiĹŤÂtÄ&#x2014; s.lukosiute@kl.lt
VieÂtoj anÂtiÂbioÂtiÂkĹł â&#x20AC;&#x201C; auÂgaÂlai
RinkÂtis cheÂmiÂnius preÂpaÂraÂtus ar vaisÂtaÂĹžoÂles? Kai kuÂrie liÂgos pa veikÂti ĹžmoÂnÄ&#x2014;s linksÂta ÄŻ kraĹĄÂtuÂti niÂmus ir vieÂtoj traÂdiÂciÂnio gyÂdyÂmo renÂkaÂsi tik ĹžoÂleÂles. RuÂsiÂjos gamÂtiÂniĹł moksÂlĹł aka deÂmiÂjos akaÂdeÂmiÂko, gyÂdyÂtoÂjo bei fiÂtoÂteÂraÂpeuÂto VlaÂdiÂmiÂro KorÂsuÂno toks ĹžmoÂniĹł paÂsiÂrinÂkiÂmas neÂste biÂna. GyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgoÂse taiÂkoÂma in tenÂsyÂvi cheÂmoÂteÂraÂpiÂja ne viÂsaÂda duoÂda trokĹĄÂtaÂmĹł reÂzulÂtaÂtĹł, ji ga li sukelti ĹĄaÂluÂtiÂniĹł efekÂtĹł. Tad ne maÂĹžai ĹžmoÂniĹł iĹĄeiÂties ieĹĄÂko bĹŤÂtent tarp vaisÂtaÂĹžoÂliĹł. â&#x20AC;&#x17E;CheÂmiÂnis preÂpaÂraÂtas ĹžmoÂgui gaÂli paÂdÄ&#x2014;Âti greiÂÄ?iau paÂsveikÂti, ta Ä?iau toks gyÂdyÂmas sukelia ir dau giau ĹĄaÂluÂtiÂniĹł efekÂtĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; priÂdĹŤÂrÄ&#x2014; fiÂtoÂteÂraÂpeuÂtas. V.KorÂsuÂnas paÂsteÂbi, kad perÂĹĄa liÂmui gyÂdyÂti neÂreÂtai meÂdiÂkai ski ria anÂtiÂbioÂtiÂkĹł. JÄŻ steÂbiÂna toks po ŞiĹŤÂris. â&#x20AC;&#x17E;Kam skirÂt i toÂk ius stipÂr ius vaisÂtus, kai yra ĹĄaÂlaÂviÂjas, mÄ&#x2014;Âta, raÂmuÂnÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; ir kiÂtos ĹžoÂlÄ&#x2014;s? PerÂĹĄaÂli mas po saÂvaiÂtÄ&#x2014;s ir taip praeis, o anÂtiÂbioÂtiÂkai iĹĄÂdeÂriÂna viÂsÄ&#x2026; Ĺžmo gaus orÂgaÂnizÂmÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tiÂkiÂno dau geÂlio knyÂgĹł ir moksÂliÂniĹł straips niĹł auÂtoÂrius. SvarÂbiauÂsia â&#x20AC;&#x201C; poÂveiÂkis
V.KorÂs uÂn o teiÂg iÂm u, fiÂtoÂteÂraÂp i ja gaÂli paÂdÄ&#x2014;Âti nuo viÂsĹł neÂgaÂla viÂmĹł ir net sunÂkiĹł liÂgĹł, iĹĄÂsky rus tuos atÂveÂjus, kai reiÂkaÂlinÂga greiÂtoÂji paÂgalÂba. TaÂÄ?iau akaÂde miÂkas priÂduÂria, kad esaÂma tam tikÂrĹł iĹĄimÂÄ?iĹł. Ĺ˝oÂliĹł poÂveiÂkis bus beÂverÂtis, jeiÂgu ĹžmoÂgus neÂtiÂki jĹł gaÂlia. KiÂta prieÂ
ĹžasÂtis â&#x20AC;&#x201C; liÂgoÂnis tieÂsiog per vÄ&#x2014;Âlai kreiÂpiaÂsi paÂgalÂbos. FiÂtoÂteÂraÂpeu tas uosÂtaÂmiesÂtyÂje konÂsulÂtaÂvo pa cienÂtÄ&#x2026;, serÂganÂtÄŻ paÂskuÂtiÂnÄ&#x2014;s staÂdi jos vÄ&#x2014;ÂĹžiu. â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x152;ia jau neÂgaÂli bĹŤÂti ir kalÂbos apie iĹĄÂgiÂjiÂmÄ&#x2026;, o tik apie saÂviÂjauÂtos paÂgeÂriÂniÂmÄ&#x2026; ir gyÂveÂniÂmo prailÂgiÂni mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄÂkiÂno gyÂdyÂtoÂjas. PaÂsak akaÂdeÂmiÂko, gyÂdyÂmui Ĺžo lÄ&#x2014;Âmis sunÂkiau paÂsiÂduoÂda kai ku rios liÂgos, paÂvyzÂdĹžiui, onÂkoÂloÂgi niai suÂsiÂrgiÂmai, krauÂjo liÂgos. PaÂsiÂgirsÂta nuoÂmoÂniĹł, kad diÂdes nÄŻ efekÂtÄ&#x2026; ĹžmoÂgui duoÂda tos vaisÂ
VaisÂtaÂĹžoÂliĹł komÂpo ziÂciÂjĹł suÂdaÂryÂmu tu rÄ&#x2014;ÂtĹł uĹžÂsiimÂti tai iĹĄÂ maÂnanÂtis ĹžmoÂgus. PrieÂĹĄinÂgu atÂveÂju vieÂna ĹžoÂlÄ&#x2014; gaÂli neut raÂliÂzuoÂti kiÂtos po veiÂkÄŻ. Â&#x201E;Â&#x201E;LeiÂdiÂniai: V.KorÂsuÂnas yra iĹĄÂleiÂdÄ&#x2122;s ne vieÂnÄ&#x2026; knyÂgÄ&#x2026; apie fiÂtoÂteÂraÂpiÂjÄ&#x2026; bei jos poÂveiÂkÄŻ sveiÂkaÂt ai. VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
taÂĹžoÂlÄ&#x2014;s, kuÂrios auÂga keÂliĹł ĹĄimÂtĹł kiÂloÂmetÂrĹł spinÂduÂliu apÂlink gyÂve naÂmÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; vieÂtoÂvÄ&#x2122;. V.KorÂsuÂnas priÂtaÂrÄ&#x2014;, kad kai ku rie vaisÂtaÂĹžoÂliÂninÂkai paÂlaiÂko toÂkiÄ&#x2026; poÂziÂciÂjÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau jis paÂts maÂno, jog ĹžoÂlÄ&#x2014;s verÂtÄ&#x2122; laÂbiau nuÂleÂmia jos po veiÂkis, tad neÂsvarÂbu, koÂkiaÂme pa sauÂlio kraĹĄÂte ji auÂga â&#x20AC;&#x201C; KiÂniÂjoÂje ar BuÂriaÂtiÂjoÂje. â&#x20AC;&#x17E;SvarÂbiauÂsia yra efek tas. UĹž kÄ&#x2026; mes moÂkaÂme piÂniÂgus? UĹž reÂzulÂtaÂtÄ&#x2026;. JeiÂgu jo nÄ&#x2014;Âra, tai ne reiÂkia ir vieÂtiÂniĹł ĹžoÂliĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂtiÂki nÄ&#x2122;s meÂdiÂciÂnos moksÂlĹł dakÂtaÂras. PirÂmeÂnyÂbÄ&#x2122; teiÂkia komÂpoÂziÂciÂjoms
PaÂsak V.KorÂsuÂno, noÂrinÂÄ?iaÂjam gy dyÂtis ĹžoÂlÄ&#x2014;Âmis bĹŤÂtiÂna jas iĹĄÂmaÂnyÂti.
Kad bĹŤÂtĹł paÂsiekÂtas geÂresÂnis efek tas, jis paÂtaÂria maiÂĹĄyÂti ĹžoÂles, daÂry ti jĹł komÂpoÂziÂciÂjas. Ĺ˝oÂliĹł poÂveiÂkÄŻ akaÂdeÂmiÂkas pa lyÂgiÂno su koÂmanÂdiÂniu darÂbu, kai vieÂnas ĹžmoÂgus, dirbÂdaÂmas uĹž vi sus, tieÂsiog suÂtrikÂtĹł, o dirÂbant iĹĄÂ vien su viÂsais â&#x20AC;&#x201C; maÂtoÂmas akiÂvaiz dus reÂzulÂtaÂtas. Ĺ˝oÂlÄ&#x2014;s vieÂna kiÂtÄ&#x2026; paÂpilÂdo, orÂga nizÂmui suÂteikÂdaÂmos reiÂkiaÂmÄ&#x2026; po veiÂkÄŻ. TaÂÄ?iau fiÂtoÂteÂraÂpeuÂtas priÂdĹŤÂrÄ&#x2014;, kad vaisÂtaÂĹžoÂliĹł komÂpoÂziÂciÂjĹł su daÂryÂmu tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł uĹžÂsiimÂti tai iĹĄÂma nanÂtis ĹžmoÂgus. PrieÂĹĄinÂgu atÂveÂju vieÂna ĹžoÂlÄ&#x2014; gaÂli neutÂraÂliÂzuoÂti kiÂtos poÂveiÂkÄŻ.
PaĹĄÂneÂkoÂvo maÂnyÂmu, vaiÂkams nuo maÂŞų dieÂnĹł suÂpranÂtaÂma kal ba reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł aiĹĄÂkinÂti apie fiÂtoÂteÂraÂpi jÄ&#x2026;. GeÂriauÂsia bĹŤÂtĹł ĹĄias ĹžiÂnias pra dÄ&#x2014;Âti skleisÂti jau darÂĹžeÂlyÂje. â&#x20AC;&#x17E;VaiÂkai ten pieÂĹĄia viÂsoÂkius nieÂkuÂÄ?ius, o juk gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł pieĹĄÂti kad ir raÂmuÂnÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2122;. TuoÂmet gaÂliÂma paaiĹĄÂkinÂti apie jĹł nauÂdÄ&#x2026;. BoÂtaÂniÂkos paÂmoÂkoÂse bĹŤÂ tĹł gaÂliÂma paÂsaÂkoÂti apie nauÂdin gÄ&#x2026;Âsias ĹžoÂliĹł saÂvyÂbesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; siĹŤÂlo fi toÂteÂraÂpeuÂtas. V.KorÂsuÂnas miÂnÄ&#x2014;Âjo, kad RuÂsi joÂje ĹĄeiÂmos gyÂdyÂtoÂjai gaÂna pa lanÂkiai verÂtiÂna fiÂtoÂteÂraÂpiÂjÄ&#x2026;. Kai kuÂriuoÂse RuÂsiÂjos miesÂtuoÂse ĹĄis daÂlyÂkas dÄ&#x2014;sÂtoÂmas ir bĹŤÂsiÂmiems gyÂdyÂtoÂjams.
Kas yra V.KorÂsuÂnas VlaÂdiÂmiÂras KorÂsuÂnas â&#x20AC;&#x201C; meÂdiÂciÂnos moksÂlĹł dakÂtaÂras, aukĹĄÂÄ?iauÂsios kaÂteÂgo riÂjos gyÂdyÂtoÂjas bei dauÂgyÂbÄ&#x2014;s moksÂli niĹł straipsÂniĹł ir moÂnogÂraÂfiÂjĹł auÂtoÂrius. UĹž inÂdÄ&#x2014;ÂlÄŻ ÄŻ traÂdiÂciÂnÄ&#x2122; meÂdiÂciÂnÄ&#x2026; jis apÂdo vaÂnoÂtas V.VerÂnadsÂkio preÂmiÂja. V.Kor suÂno proÂfeÂsiÂnÄ&#x2014;s veikÂlos sriÂtis yra ne tik traÂdiÂciÂnÄ&#x2014; meÂdiÂciÂna, bet ir fiÂtoÂteÂra piÂja bei fiÂtoÂfarÂmaÂkoÂloÂgiÂja. Jis dirÂba Kli niÂkiÂnÄ&#x2014;s fiÂtoÂteÂraÂpiÂjos kaÂtedÂros veÂdÄ&#x2014;Âju ir vyÂriauÂsiuoÂju moksÂliÂnio-praÂktiÂnio Ĺžur naÂlo â&#x20AC;&#x17E;PrakÂtiÂnÄ&#x2014; fiÂtoÂteÂraÂpiÂjaâ&#x20AC;&#x153; reÂdakÂtoÂriu mi. V.KorÂsuÂnas akÂtyÂviai proÂpaÂguoÂja ĹĄÄŻ gyÂdyÂmo meÂtoÂdÄ&#x2026;, skaiÂtyÂdaÂmas paÂskai tas fiÂtoÂteÂraÂpiÂjos klauÂsiÂmais.
â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153;: aparatas, kurÄŻ ĹžmonÄ&#x2014;s giria Pastaruoju metu medikai apie aparatÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153; girdi vis daugiau komplimentĹł iĹĄ pas juos apsilankanÄ?iĹł serganÄ?iĹł ĹžmoniĹł.
AND klinikos ĹĄeimos gydytoja EglÄ&#x2014; GalkauskienÄ&#x2014; neabejoja, kad bĹŤtent medikai ir bendrauja daugiausia su serganÄ?iais ĹžmonÄ&#x2014;mis. â&#x20AC;&#x17E;Su jais kalbame apie ÄŻvairius dalykus. Kaip ĹžmonÄ&#x2014;s gyvena, koks jĹł gyvenimo bĹŤdas, kokias sveikatingumo priemones iĹĄbandoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo gydytoja E.GalkauskienÄ&#x2014;, kuri netrukus atkreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;mesÄŻ, kai vienas po kito ĹžmonÄ&#x2014;s pradÄ&#x2014;jo girti aparatÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153;. Kas â&#x20AC;&#x201C; tai? â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; natĹŤralus organizmo valymo bĹŤdas, efektyviai atjauninantis organizmÄ&#x2026;, iĹĄvalantis toksinus, bakterijas, ĹĄlakus. Tai â&#x20AC;&#x201C; moksliĹĄkai patvirtintas sveikatingumo aparatas visai ĹĄeimai. Mokslininkai akcentuoja organizmo valymo bĹŤtinybÄ&#x2122;, nes Ĺžmogus gali bĹŤti sukaupÄ&#x2122;s iki penkiĹł kilogramĹł terĹĄalĹł. 70 proc. toksinĹł Ĺžmogus gauna su maistu, 20â&#x20AC;&#x201C;30 proc. â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ aplinkos.
gydytoja E.GalkauskienÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Susireguliuoja kraujospĹŤdis.â&#x20AC;&#x153; Aparate yra papildoma funkcija su elektrodais, kuri ne tik padeda atsipalaiduoti: ant skaudamo sprando jauÄ?iant nestipriÄ&#x2026; elektros stimuliacijÄ&#x2026; praeina nervĹł uĹždegimo sukeltas skausmas. ProcedĹŤras aparatu â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153; efektyvu atlikti sergant perĹĄalimo ligomis ir siautÄ&#x2014;jant virusams, nes, kai valomi toksinai, organizmas dar daugiau dÄ&#x2014;mesio skiria imuninei sistemai stiprinti. â&#x20AC;&#x17E;Kiekviena bakterija, virusas, patekÄ&#x2122;s ÄŻ organizmÄ&#x2026;, iĹĄskiria toksinus. O ĹĄis aparatas toksinus iĹĄ mĹŤsĹł organizmo paĹĄalina, todÄ&#x2014;l suaktyvinama ir sustiprÄ&#x2014;ja imuď Ž Komplimentai: N]N_NaĂ&#x2013;  1R a\ eN`Â&#x2022; TV _VN[ aV Tf Qf a\ WN 2 4NY XNb` XVR [Ă&#x203A; ninÄ&#x2014; sistemaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkina gydytoja QNbT ]bV XVĂş Na `V YVR ]V ZĂş N]VR WĂ&#x; TV_ QĂ&#x203A; W\ V_ V `R_ TN[ Ă&#x2DC;VĂş Z\ [VĂş E.GalkauskienÄ&#x2014;. Moterys pastebÄ&#x2014;jo, kad po â&#x20AC;&#x17E;Deâ&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; protingas aparatas â&#x20AC;&#x17E;IĹĄbandÄ&#x2122; aparatÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;De toxasâ&#x20AC;&#x153; toxasâ&#x20AC;&#x153; procedĹŤrĹł pagraĹžÄ&#x2014;jo, ĹĄviesu penkiomis organizmo valymo ĹžmonÄ&#x2014;s jauÄ?iasi Ĺžvalesni, ener- sesnÄ&#x2014;, lygesnÄ&#x2014; tapo oda. Mat stiprumo programomis, paskirs- gingesni. Tie, kuriems skaudÄ&#x2014;davo kaupdamiesi organizme toksinai tanÄ?iomis teigiamus ir neigiamus sÄ&#x2026;narius, po procedĹŤrĹł juo vaikĹĄ- turi ÄŻtakos ir ÄŻvairiems odos susijonus, o toksinĹł valymo sistema to daug lengviau. AtlikÄ&#x2122; kraujo ty- rgimams ar bÄ&#x2014;rimams. nepaĹžeidĹžia Ĺžmogaus organizmo rimus pastebÄ&#x2014;jome teigiamĹł poâ&#x20AC;&#x17E;Kosmetika ir groĹžio pasaulis vientisumo lÄ&#x2026;steliĹł lygiu. kyÄ?iĹł, â&#x20AC;&#x201C; aparatÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153; gyrÄ&#x2014; ypaÄ? akcentuoja antioksidantĹł svar-
bÄ&#x2026; kosmetikos preparatuose, nes jie sunaikina kenksmingas, odÄ&#x2026; sendinanÄ?ias ir kalogenÄ&#x2026; naikinanÄ?ias medĹžiagas. â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153; iĹĄ aplinkos ÄŻ organizmÄ&#x2026; patenkanÄ?ius toksinus ĹĄalina 10 kartĹł efektyviau ir veiksmingiauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; E.GalkauskienÄ&#x2014;. Ĺ˝mogus privalo valyti organizmÄ&#x2026;. Tik reikia pasirinkti sau priimtinus bĹŤdus, kurie padeda pasiekti maksimalĹł efektÄ&#x2026;. DaĹžnai klausiama, kodÄ&#x2014;l reikia valyti organizmÄ&#x2026;, jei prieĹĄ 10 ar 30 metĹł to nedarÄ&#x2014; nei tÄ&#x2014;vai, nei seneliai? Mes privalome rupintis savo sveikata, nes pasikeite gyvenimo iprociai, vartojimo maisto kokybe, didmiesciuose automobiliu skaicius ir begales kitu priezasciu. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝mogus turi eiti kartu su laiku ir atsirinkti sau efektyviausias priemones, o rĹŤpinimosi savimi neturÄ&#x2014;tĹł atidÄ&#x2014;ti vÄ&#x2014;lesniam laikui. Skausmas priverÄ?ia mus veikti, bet jau tada sunku apsieiti be stiprios intervencijosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; E.GalkauskienÄ&#x2014;. Oficialus atstovas â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153;. Tel. 8 615 11 888. IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija www.detoxas.lt. UĹžs. 1057664
14
antradienis, sausio 15, 2013
sportas Lietuviai – tik trylikti
„Fortūnos“ pergalė
Latviai – stipresni
Rusijoje, Sankt Peterburge vykusiame Valentino Grantakino taurės jaunių (iki 18 metų) futbolo turnyre Lietuvos rinktinė užėmė tryliktąją vietą. Nugalėtoja tapo Rusijos rinktinė, finale 3:0 įveikusi Sankt Peterburgo vienuolikę. Treti – Ukrainos futbolininkai, mažajame finale 2:0 palaužę suomius.
Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate svarbią pergalę iškovojo Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos. Jos Utenoje 94:79 palaužė „Utenos“ penketuką. Nugalėtojoms 26 taškus pelnė Janice Garkeiva Council, 23 – Lina Aglinskaitė. Laimėjusios 11 pergalių, klaipėdietės dalijasi 2–3 vietomis.
Gargžduose kontrolines rungtynes žaidė Gargždų „Bangos“ ir Liepojos „Liepajas Metalurgs“ futbolininkai. Šeimininkai pirmieji pasiekė įvartį – pasižymėjo Giorgis Nikabadzė. Tačiau įpusėjus antrajam kėliniui svečiai išlygino rezultatą, o baigiantis susitikimui įmušė pergalingą įvartį.
Patvirtintas „Atlanto“ trenerių štabas „Atlanto“ futbolo klubą artėjančiam sezonui rengs specialistai iš Rusijos. Vyriausiuoju treneriu vakar oficialiai tapo Konstantinas Sarsanija, jam talkins Sergejus Savčenkovas, Vladimiras Tunkinas ir klaipėdietis Rimantas Žvingilas.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Bus fundamentalus klubas
Pastarieji du treneriai dirbs ir su dubleriais. Vartininkus ugdys Antonas Savčenkovas. Klube įkurti du departamentai – Sporto ir Administracijos. Sporto departamentą sudarys trenerių štabas, pagrindinės ir dublerių komandų žaidėjai. Administracijos departamentui, kuriame bus klubo sekretorė, buhalteriai, vadybininkai, vadovaus generalinio direktoriaus portfelį gavęs Vacys Lekevičius. Prezidentu ir toliau bus Romualdas Jonaitis. K.Sarsanija žada artimiausiu laiku numatyti vystymosi strategiją. Vienas iš pagrindinių naujojo stratego uždavinių šiais metais– suburti komandą, kurios branduolį sudarytų patyrę 24-30 metų Lietuvos futbolininkai. Kiti į vienuolikę pateksiantys žaidėjai bus jauni – 17-20 metų vaikinai, kuriems bus gera proga kelti meistriškumą. „Sieksime sukurti fundamentalų klubą, vystyti Klaipėdos futbolo akademiją, – sakė vyriausiasis treneris. – Tiems vaikinams, kurie išaugs savo marškinėlius, suteiksime galimybę pasireikšti užsienyje. Legionierių neskubėsime kviesti.
Laiko turime. Kol kas norisi pažiūrėti saviškius, tik po to į silpnesnes pozicijas ieškosime futbolininkų iš kitur. Apskritai, klaipėdiečiai mane stebina – greiti, vikrūs puolėjai. Nesitikėjau pas jus rasti daug greitų vaikinų.“ Viena išimtis jau padaryta – artimiausiu metu į Lietuvą atvyks vartininkas Michailas Komarovas, anksčiau žaidęs Rusijos aukščiausios lygos Maskvos srities „Chimki“ klube, vėliau Vladivostoko „Luč“, Astrachanės „Volgar“ komandose. Klaipėdoje – garsios ekipos
K.Sarsanija neslepia grandiozinių planų. Jis tikisi Klaipėdą paversti didžiausiu jaunųjų žaidėjų ugdymo centru Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sezono metu bus pasirašyta partnerystės sutartis su garsiu Rusijos klubu, kurio kol kas nenorėjo atskleisti treneris. „Siekdami populiarinti futbolą Klaipėdoje, tikimės sužaisti draugiškas rungtynes su pajėgiais Europos klubais. Gali atvykti Rusijos klubas, Olandijos – Amsterdamo „Ajax“ ir PSV „Eindhoven“, ispanų „Sevilia“. Gal pavyks prieš Kalėdas ar Naujuosius metus naujoje arenoje surengti salės futbolo turnyrą su garsiomis Europos koman-
„Atlanto“ futbolininkai Vartininkai
Justas Vilavičius (1992)
Osvaldas Kniukšta (g. 1992 m.)
Karolis Laukžemis (1992)
Mantas Galdikas (1989)
Markas Beneta (1993)
Žaidėjai
Emilijus Grabys (1993)
Valdas Trakys (1979)
Edgaras Žarskis (1994)
Andrius Jokšas (1979)
Gerardas Žukauskas (1994)
Aurelijus Staponka (1983)
Zigmas Jesipovas (1994)
Andrius Bartkus (1986)
Artiomas Jerošenka (1994)
Kazimieras Gnedojus (1986)
Simas Juška (1994)
Evaldas Razulis (1986)
Rolandas Baravykas (1995)
Gediminas Kruša (1990)
Edgaras Ditmonas (1995)
Karolis Atutis (1991)
Skirmantas Rakauskas (1996)
Viltis: po daugelio metų pertraukos „Atlanto“ futbolininkai vėl turės progų kautis su užsienio komandomis.
domis“, – gražia perspektyva dalijosi žinomas specialistas. Šįmet „Atlantas“ kovos Lietuvos futbolo taurės pusfinalyje. K.Sarsanija dievagojosi, jog klube bus sukoncentruotos visos jėgos, kad taurė būtų parvežta į Klaipėdą. „Ypač didelį dėmesį pasirengimui skirsime, kai sužinosime varžovą – kovo mėnesį“, – pastebėjo specialistas. Prakaitą lies stovyklose
Iki sezono pradžios numatytos trys treniruočių stovyklos. Viena, – vakar prasidėjusi Marijampolėje, dvi, nuo sausio 28 d. iki vasario 11 d. ir nuo vasario 16 d. iki 28 d., – Turkijoje. Marijampolėje numatyta sužaisti trejas kontrolines rungtynes: dvejas su lenkų komandomis, vienerias – su lietuvių. 19 d. „Atlantas“ išmėgins jėgas su Suvalkų „Wigry“ klubu, 22 d. – su Bialystoko „Jagiellonia“ komanda. Kol kas nežinomas trečiasis varžovas, su kuriuo laukia varžybos sausio 24 d. Pirmoji stovykla Turkijoje prasidės kontroliniu susitikimu su Rusijos 1-ojoje lygoje kovojančiu Novosibirsko „Sibir“ klubu, kuriame rungtyniauja du klaipėdiečiai Robertas Poškus bei Vidas Alunderis.
Planas: K.Sarsanija nusprendė lietuvių kalbos mokymuisi kasdien skir-
ti po valandą.
Vytauto Petriko nuotr.
Po to „Atlantas“ žais dar tris mačus 3, 7 ir 9 dienomis. Netrukus bus žinomi konkretūs varžovai. Su klaipėdiečiais susitikti pageidavo garsusis Sankt Peterburgo „Zenito“ klubas, tačiau dėl suplanuoto pasirengimo grafiko, „Atlantas“ atsisakė rusų pasiūlymo kovoti vasario 1 dieną. Prieš treniruočių stovyklą Klaipėdos klubas spėjo sudaryti su-
tartis su daugiau nei 20 futbolininkų. Vieni iš jų gerai pažįstami sporto mėgėjams, kiti – pirmuosius žingsnius profesionaliame futbole žengsiantys vaikinai. „Atlanto“ peržiūroje Marijampolėje taip pat yra patyrę Tomas Tamošauskas ir Arvydas Veikutis bei 18-metis Erikas Grigaliūnas.
19
antradienis, sausio 15, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Apžavėtojas“.
Nora Roberts. „Apžavėtojas“. Paslaptingas gražuolis Lijamas Donovanas, kaip ir kiti jo giminės žmonės, pažymėtas lemties. Jam paklūsta gamtos stichijos, tačiau sielą užvaldęs nerimas nesileidžia lengvai numaldomas. Įsikūręs vaizdingoje vandenyno pakrantėje jis stengiasi priimti lemtingą sprendimą. Netikėtai jo vienatvę sudrumsčia netoliese apsigyvenusi anglų kalbos mokytoja Rovana Murai, atvykusi į nuošalią vietą išsiaiškinti, ko iš tiesų trokšta jos širdis. Lijamas supranta: norėdamas pelnyti žavios kaimynės meilę, turės atskleisti savo paslaptį. O gal ir Rovana nėra paprasta mergina?
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – AutodafĖ antradienis – Netvarka trečiadienis – Rekordininkas ketvirtadienis – TvorelĖ penktadienis – Tarzanas Praėjusios savaitės laimėtoja – Lyda Vaišvilienė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 22 d.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų sumanymai prieštaraus to žmogaus norams. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Vėžys (06 22–07 22). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers jus ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas bus ypač svarbus. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis. Venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija – klausykite jos. Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas nutiko jūsų gyvenime. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite neįprastos nuotaikos. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į debatus ir kivirčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų gailėtis. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja šaltus orus, numatomi krituliai, galimos pūgos. Šiandien vi sur snigs, pustys, rytą vietomis gali ma pūga. Temperatūra svyruos nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio. Trečiadienio naktį vietomis, dieną daug kur ne gausiai pasnigs. Oro temperatūra naktį bus 6–8 laipsniai šalčio, dieną – apie 3–6 laipsnius šalčio.
Šiandien, sausio 15 d.
–7
–3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–6
Šiauliai
Klaipėda
–7
Panevėžys
–7
Utena
–5
8.33 16.23 7.50
15-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 350 dienų. Saulė Ožiaragio ženkle.
Tauragė
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –4 Brazilija +25 Briuselis –1 Dublinas +4 Kairas +20 Keiptaunas +29 Kopenhaga 0
kokteilis Perkaitintam puodui – viso gero Laim ingai pasibaig usį nuot yk į apie pal iktą ant ugn ies puodą su vande niu papasakojęs Valdemaras sulaukė didelio skaitytojų dėmesio. Mat po to, kai puodas stipr iai įkaito, jo vidus po kiekvieno naudojimo vis tamsėja. „Tai ką, jei ir toliau taip – tai greitai bus juodas? Apskritai, kokia čia vyksta reak cija?“ – sunerimęs klausė vyriškis. Padėti Valdemarui atskubėjo Antanas. Anot jo, kai kurie nerūdijančio plieno daiktai būna atsparūs rudavimui, pri klausomai nuo chromo kiekio pliene. „Tačiau perkaitinus puodą ir pažeidus pirminį jo terminį apdirbimą, puodas ima ruduoti“, – paprotino Antanas.
Racionalizatoriai: viengungiai,
neturėdami ką veikti, sumąsto įvairių gudrybių.
Londonas +3 Madridas +10 Maskva –10 Minskas –7 Niujorkas +6 Oslas –8 Paryžius +3 Pekinas +1
Praha –3 Ryga –11 Roma +10 Sidnėjus +28 Talinas –5 Tel Avivas +20 Tokijas +6 Varšuva –2
Vėjas
4–10 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–4
–4
Marijampolė
Vilnius
–4
Alytus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-6
-3
-4
-5
4
-5
-4
-6
-7
3
-8
-8
-9
-11
7
rytoj
ketvirtadienį
1797 m. Sankt Peterbur ge Rusija, Prūsija ir Aust rija pasirašė aktą, kuriuo galutinai teisiškai panai kinta Lietuvos ir Lenk i jos valstybė. 1831 m. gimė lietuvių vi suomenės veikėjas, poe tas, poliglotas Jurgis Zauer veinas. Mirė 1904 m. 1895 m. įvyko Piotro Čai kovsk io baleto „Gulbių ežeras“ premjera Sankt Peterburge. 1908 m. Budapešte gi mė vengrų-amerikiečių
fiz ikas teoret ikas, vad i nam as „vand en il in ės bomb os tėv u“, Edwar das Teller is. Mirė 2003 m. Stanforde, Kal iforn i jos valstijoje. 1923 m. Lietuvos remia mi Klaipėdos krašto su kilėliai užėmė Klaipėdą. Buvo išvaduotas Klaipė dos kraštas. 1929 m. gimė 1964 metų Nobelio taikos premijos laureatas, kovotojas už pilietines teises JAV Mar tinas Lutheris Kingas.
Kūdikio laukiama liepą Princo Williamo ir jo žmonos Catheri ne pirmasis vaikas turi gimti liepą, pir madienį paskelbė Šv.Jokūbo rūmai.
„Kokteilio“ pozicija Ar tikra Snieguolė, tampa aišku virtu vėje prie viryklės.
Linksmieji tirščiai Po ilgo nes im at ymo sus it ink a du draugai: – Kaip gyveni? – Neblogai. – Vedęs? – Dar ne. Ieškau trijų fazių žmonos: kad lovoje būtų meilužė, virtuvėje – šeimi ninkė, o svečiuose – gražuolė. Po keleto metų jie vėl susitiko: – Kaip gyveni? – Neblogai. – Trijų fazių žmoną radai? – Radau, bet pasirodo, ji su pasislinku siomis fazėmis. – ??? – Lovoje – šeimininkė, virtuvėje – gra žuolė, o svečiuose – meilužė. Česka (397 719; laikas – geriausias mokytojas. Blogai, kad užmuša visus savo mokinius)
„Jų karališkosios didenybės Kemb ridžo kunigaikštis ir kunigaikštienė su džiaugsmu patvirtina, kad lie pos mėnesį jiems turėtų gimti kū dikis“, – sakoma rūmų praneši me, remiantis kuriuo, 31-erių metų hercogienės nėštumas yra mažes nis nei trijų mėnesių. Catherine, kuri praėjusį mėne sį dėl itin stipraus nėščiosios py kinimo buvo atsidūrusi ligoninėje, būklė gerėja, sakoma rūmų prane šime. „Nuo to laiko, kai praėjusį mė nesį gulėjo ligoninėje, kunigaikš tienės būklė toliau gerėja“, – nu rodoma jame. Praėjusią savaitę per savo gim tadienį Catherine buvo nufotog
Ida, Meda, Paulius, Povilas, Skirgaila, Snieguolė.
sausio 15-ąją
1947 m. gimė maestro Stasys Povilaitis.
Nauja turizmo meka – Biržai Vienas didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ į rekomen duojamų šiemet kelionių maršru tus, be garsiausių pasaulio miestų, įtraukė ir Biržus.
Kvailina vyrą Suž inojusi apie Valdemaro istoriją, il gai juokėsi Ištekėjusi. „Tik viengungis taip gali pasielgti, – pa sišaipė ji. – Maniškis iki gyvenimo su manimi viską virdavo pagal laikrodį: kiaušinį – 4 minutes, kopūstienę – pu santros valandos, šonkauliukus – dvi. Juokas vienas – net prieskon ius jis sverdavo. Kvailiukas. Ir dabar manęs vis klausia, kiek minučių viriau kiau šin į. Atsakau: ketur ias minutes, nors iš tikrųjų kokias dvi. Ir nieko – gyvas ir sveikas. Svarbu žinoti, kokiu momen tu ką atsakyti.“
Vardai
Australijos ugniagesiai nesugeba pažaboti miškų gaisrų. Paskelbta, kad liepsnos Naujojo Pietų Velso valstijoje grėsmingai priartėjo prie Saiding Springo observatorijos, kurioje yra didžiausias šalyje teles kopas. Saiding Springo observatorijos teleskopas yra 3,9 metro skersmens. Jis buvo dalimis gaminamas Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje. Ugniagesiai tvir tino, kad šių metų gaisrai – labai pavojingi, kadangi neregėtai greitai plinta. Gaisrai tankiausiai apgyven dintoje Australijos valstijoje prasidėjo pirmosiomis sausio dienomis dėl kaitros – vidutinė temperatūra šalyje viršijo 40 laipsnių Celsijaus. Gaisrai siaučia ir kituose Australijos regionuose. Pavyzdžiui, Tasma nijos saloje sudegė daugiau kaip 100 pastatų.
Leidinys paskelbė 46 pasaulio vietovių, kurias verta aplanky ti šiais metais, sąrašą. Jame yra Rio de Žaneiras, Amsterdamas, Stambulas, Oslas, Portas, Kasab lanka, Vašingtonas ir kiti miestai. 24-uoju numeriu rekomenduoja ma vykti į Biržus Lietuvoje, pra nešė Valstybinis turizmo depar tamentas. Biržai išskirti dėl „neatrasto alaus kelio prie Baltijos“. Žurnalistas Evanas Railis pasa koja, kad populiarūs alaus keliai driekiasi Belgijoje, Vokietijoje, Čekijoje, ir tik neseniai sužino ta apie istorinį alaus kelią Lietu voje. „Biržuose, miestelyje šalies šiau rėje, apie 50–70 alaus daryklų ver da alų, naudodamos kitur nežino mas technologijas ir mieles, kurios, pasak kanadiečių alaus žinovo Martino Thibaulto, turi unikalią ir kitoms rūšims nebūdingą DNR“, – rašoma laikraštyje. Pasak Valstybinio turizmo de partamento vadovės Raimondos Balnienės, reikia tikėtis, kad ši publikacija teigiamai paveiks at vykstamojo turizmo srautus į Lie tuvą iš JAV. Departamento duomenimis, 2011 m. pagal atvykusių į Lietuvą užsie nio turistų skaičių JAV užėmė 15 vietą – aplankė 26,2 tūkst. turis tų iš šios valstybės.
„New Zealand Herald“ inf., „Reuters“ nuotr.
BNS inf.
Žinia: nėštumo sukelti negalavimai privertė karališkuosius rūmus apie
Catherine nėštumą paskelbti anksčiau nei planuota.
rafuota stebinti „Cirque du Soleil“ pasirodymą Londone ir buvo atvy kusi į savo pirmojo oficialaus po rtreto atidengimo ceremoniją Na cionalinėje portretų galerijoje. Tai, kad kunigaikštienei teko at sigulti į ligoninę, privertė rūmų pareigūnus apie jos nėštumą pa skelbti anksčiau, nei buvo planuo jama. Paprastai stiprus pykinimas
dažniau kamuoja dvynių besilau kiančias moteris, tačiau pirma dienį Šv.Jokūbo rūmai patvirtino, kad Williamas ir Catherine laukia si vieno kūdikio, nors jo lyties ne nurodė. Šis kūdikis, nepaisant jo lyties, bus trečias eilėje į karališkąjį sostą po princų Charleso ir Williamo. BNS inf.
Pavojus teleskopui