lietuva Dėl gyvsidabrio atakos Ukmergėje gali būti paskelbta ekstremali situacija.
5p.
pasaulis Šnipų teismo procesas Vokietijoje intriguoja, nes Drezdene tarnavo dabartinis Rusijos prezidentas.
turtas
7p.
Žiemos iššūkis menininkams – balto kūrinio konkursas.
10p.
Kas jaunimui trukdo Lietuvoje susirasti darbo? Ekspertų teigimu, jauniems žmonėms trūksta ir sąmoningumo.
13p.
Ketvirtadienis sausio 17, 2013 Nr. 13 (19874) Kaunodiena.lt 2 Lt
Ar politikai atiduos žemę prokurorui?
R.Benetį paviliojo Azija Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Garsusis širdies chirurgas profeso rius Rimantas Benetis Kaune ope ruos dar rečiau. Nuo šiol dar viena jo darbovietė bus Kazachstane ku riamas Širdies centras.
Ne vienus metus į Kazachstaną kviečiamas atvykti Lietuvos svei katos mokslų universiteto (LSMU) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chi rurgijos klinikos vadovas R.Benetis vasarį išvyks dirbti į šią šalį ilges niam laikui. Jo misija – Kazachs tano nacionaliniame medicinos mokslų centre įkurti Širdies cent rą. „Būsiu konsultantas, bandysiu savo pasiūlymais, pavyzdžiu, dar bu sukurti panašų Širdies centrą, koks yra Kaune“, – sa kė profesorius.
3
Dienos citata „Mūsų situacija yra kito kia – finalo ketverto turny ras prasideda jau dabar“, –
Dykynė: apleistas stadionas glaudžiasi prie naujai statomų ir jau pastatytų kotedžų.
Šiandien Kauno tarybos politikai turės apsispręsti, ar pritarti žemės sklypo, esan čio Taikos prospekte, dalyboms. Apleisto stadiono išparceliavimas paglostytų širdį piktnaudžiavimu įtariamam prokurorui Juozui Bagdonavičiui.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Užkulisinės kautynės
Kaune, Taikos prospekto gale, stūkso apleistas stadionas. Jo plo tas – 10 ha. Už stadiono tvoros – nauji, jau apgyvendinti kotedžai. Penktus metus vyksta slapta ko va, kurios siekis – padalyti stadio
apie dvikovos su CSKA svarbą sakė „Žalgirio“ vyr. treneris Joanas Plaza. Tomo Raginos nuotr.
no teritoriją į dvi dalis: į mažesnę, nei yra dabar, perkeliant stadioną (čia įsikurtų Sporto miestelis), o likusią apie 2 ha teritoriją paskirs tant privatiems sklypams. Viena pretendenčių atkurti žemės nuo savybės teises būtent šioje vietoje – Kauno apylinkės vyriausiojo pro kuroro pavaduotojo J.Bag donavičiaus sutuoktinė.
2
8p.
2
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 0
Atviras šulinys nerūpi Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Senamiesčio gyventojai kelias savaites vaikšto tarsi peilio aš menimis – jiems kelia grėsmę atviras nuotekų šulinys, tačiau iki šiol atsakingos tarnybos nie ko nepadarė, kad būtų apsisau gota nuo nelaimės.
Šv.Gertrūdos gatvėje 7 numeriu pažymėtas namas dalijasi bend ra kiemo erdve su Istorine pre zidentūra. Šio namo gyventojas Rytis Maziliauskas pastebėjo, kad šalia laiptinės esančio gilaus nuotekų šulinio dangtis dingo maždaug prieš tris savaites. „Ko gero, jį pavogė metalo va gys. Kaimynai kreipėsi į įvairias tarnybas, deja, pagalbos nesu laukėme. Antradienį skambinau į Centro seniūniją, kuri taip pat įsikūrusi šiame name. Jie paža dėjo kažkam pranešti, o vėliau pasakė, kad tai yra gyventojų rūpestis ir liepė šulinį pažymėti – ten įkišti šaką“, – abejingumu stebėjosi kaunietis. R.Maziliauską labiausiai gąs dina tai, kad jam dažnai tenka eiti į kiemą su mažamečiais vai kais. Apie 60 tūkstančių mieste esančių nuotekų šulinių prižiū ri bendrovė „Kauno vandenys“. Jos avarinės tarnybos viršinin kas Rimas Stunžėnas trečiadie nio rytą pažadėjo tuoj pat nu siųsti brigadą patikrinti šulinio. Deja, praėjus pusdieniui paaiš kėjo, kad tai nebuvo padaryta. „Pamiršom“, – neslėpė R.Stun žėnas, užsiminęs, kad pastaruo ju metu Kaune kilo šulinių dang čių vagysčių banga. Jo teigimu, per savaitę mieste vidutiniškai pavagiama po 2–3, o kartais ir daugiau šulinių dangčių. „Situacija – absurdiška. Nors supirktuvėms dangčius griež tai draudžiama priimti ir už tai baudžiama, mūsų žiniomis, už vieną ketaus toną čia siūloma iki 900 litų, tad už dangtį vagis gauna apie 20 litų. Tiek užten ka svaigalų buteliui“, – pasako jo R.Stunžėnas. Jo teigimu, be dangčio likusio šulinio remontas kainuoja gero kai daugiau nei pavogtas dangtis supirktuvėje.
42
50mg/m3
go prieš kelias savaites, tačiau iki šiol tai nieko nesudomino.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
1,02
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
69
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Ar politikai atiduos žemę prokurorui? Apie prokuroro J.Bag 1 donavičiaus žygius, da rant spaudimą Kauno valdinin
kams, kad šie priimtų jo šeimai palankų sprendimą, „Kauno die na“ jau rašė. Spaudimas – dėl žmonos žemės
„Sprendimas, dėl kurio ketvirta dienį (šiandien – red. past.) turės apsispręsti miesto taryba, labai aiškiai skirtas vienam asmeniui“, – tarė Seimo narys Antanas Nes teckis, buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius. „Tarp žemės paveldėtojų yra pro kuroro žmona“, – patikslino jis. Dirbdamas Kauno savivaldy bės administracijos direktoriu mi A.Nesteckis atlaikė prokuroro J.Bagdonavičiaus spaudimą, gal būt net šantažą. Prokuroro spaudimo sulaukė ne tik A.Nesteckis, bet ir jo pavaduo tojas. „Buvo prašoma inicijuoti mies to tarybos sprendimo pakeiti mą, – spaudimo tikslą paaiškino A.Nesteckis. – Mes, administra cija, neturėjome pagrindo šiai ini ciatyvai.“ Nekaltas projektas
Šiandien Kauno politikams pa rengtas 2008 m. miesto tarybos sprendimo pakeitimas. Iš pirmo žvilgsnio pakeitimo projektas skamba nekaltai. Dyk viete virstantį stadioną ketinama paversti Sporto miesteliu. Šiam reikalui būtina sutvarkyti ir žemės reikalus. Apleista stadiono teritori ja užima daugiau kaip 10 ha plotą.
Andrius Kupčinskas:
Savivaldybei nuolat buvo nurodinėjama, kad ten jai yra per di delis žemės sklypas. Politikams siūlomas toks pa keitimas: „Organizuoti esamo 10 ha žemės sklypo Taikos pr. deta lųjį planavimą, kurio tikslas – že mės sklypo padalijimas, numa tant apie 8 ha sklype įkurti Sporto miestelį.“ „Kitą grąžintume buvusiems sa vininkams“, – paaiškino dabarti nis savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Jis nepaminėjo vieno: kad tarp žemės savininkų – ir prokuro ro J.Bagdonavičiaus, kuris spau dė ir galimai šantažavo ankstesnį administracijos direktorių A.Nes teckį, žmona. Iš kur atsirado pagrindas
Pavojingas: šulinio dangtis din
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
„Aš nežinau, kas pasikeitė dabar. Nežinau, koks pagrindas atsira do šio sklypo dalyboms“, – svars tė A.Nesteckis. „Anuomet aš paklausiau mero, ar galima peržiūrėti 2008 m. tary bos sprendimą dėl žemės skyrimo stadionui. Meras atsakė, kad ne,
Nepamiršo: buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius, dabar – Seimo narys A.Nesteckis paty
rė, koks atkaklus žemės siekiantis prokuroras.
nes nėra pagrindo. O kas pasikeitė dabar, tai nežinau“, – vakar kalbė jo A.Nesteckis. Seimo narys patvirtino, kad jei taryba pritars pakeitimams, atsi ras galimybė atkurti nuosavybę į tą žemės gabaliuką, kurio tikisi pro kuroras. A.Nesteckis neatmeta tikimybės, kad susikompromitavęs prokuro ras galimai šantažavo ne tik Kauno savivaldybės valdininkus. Palan kius sprendimus priiminėjo ir ki tos institucijos. „Buvusi apskritis, Registrų cent ras priėmė sprendimus, kurių mo tyvų nesuprantu“, – tarė buvęs Kauno savivaldybės administraci jos direktorius. Paima, kad atsisakytų?
Pasak A.Nesteckio, buvo galima siekti žemės nuosavybės atkūrimo iki miesto tarybai priimant spren dimus, tačiau tie sprendimai jau priimti. Jie buvo apskųsti, bet sa vivaldybė teismus laimėjo. A.Nesteckis neabejoja, kad savi valdybei nutarus atsisakyti visuo menės reikmėms paimtos žemės, žemės sklypų Kaune, be abejo, padaugėtų. Vis dėlto, svarstė jis, paimdama žemę visuomenės po reikiams savivaldybė turėjo nu matyti, ką toje vietoje darys, ko dėl tos žemės Kauno visuomenei reikia. Baltu sniego sluoksniu padeng toje daugiau nei 10 ha teritorijoje, dėl kurios 2 ha užvirė kova, neleis tinai įtraukusi net prokurorą, – tik apgriuvusi tribūna, kelios metali nės sportininkams mankštintis pritaikytos konstrukcijos. Viso la bo užuomina, kad kadaise čia bu vo stadionas. Didesnė teritorijos dalis apaugusi menkaverčiais krū mokšniais.
Nušalintas nuo pareigų
Noras gauti sklypą sunykusio sta diono teritorijoje sugriovė Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Bagdonavičiaus kar jerą. Pareigūnas atkreipė į save dė mesį dėl ypatingų pastangų daryti įtaką šios teritorijos dalyboms. Tiesa, prokuroras J.Bagdonavi čius įkliuvo ne dėl žemės, o dėl ne itin stambaus kyšio – kelių butelių tauraus gėrimo. Dabartinis savivaldybės admi nistracijos direktorius D.Ratke lis tikino, kad per pusmetį, kai jis vadovauja administracijai, jokio spaudimo dėl žemės hektarų prie apleisto stadiono nepajuto. O Kauno apygardos vyriausia sis prokuroras Kęstutis Betingis „Kauno dienai“ yra patvirtinęs, kad dėl Kauno apylinkės proku ratūros vyriausiojo prokuroro pa vaduotojo J.Bagdonavičiaus gimi nės siekio atkurti minėtame žemės sklype nuosavybę buvo atliekamas patikrinimas. K.Betingis paaiškino, kad po pa tikrinimo teisminius ginčus buvo perduota spręsti J.Bagdonavičiui nepavaldiems prokurorams. Sup rask, tam, kad prokuroras žemės ginčuose negalėtų daryti įtakos. Prokuroras J.Bagdonavičius šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų dėl jam pareikštų įtarimų. Išskirtinis interesas
Dar iki J.Bagdonavičiaus nušalini mo buvo kalbama, kad prokuroras neleistinai spaudė miesto valdinin kus, siekdamas giminėms palan kaus sprendimo, ir rodė išskirtinį interesą rengiant apleisto stadio no Taikos prospekte projektus. „Galbūt, – svarstė Kauno me ras Andrius Kupčinskas. – Aš ne su susipažinęs su ikiteisminio
Artūro Morozovo nuotr.
tyrimo medžiaga. Tačiau savival dybei nuolat buvo nurodinėjama, kad jai ten yra per didelis žemės sklypas.“ Kas nurodinėjo savivaldybei, meras nepatikslino. A.Kupčins kas priminė, kad laisva, neužsta tyta žemė turi būti grąžinama sa vininkams. „Administracija parengė pro jektą, o tarybos narių valia – pri tarti jam ar ne“, – apie šiandieni nį miesto tarybos posėdį kalbėjo meras. Kauno savivaldybė ne vienus metus buvo įklimpusi į ginčus teis muose su kadaise šį stadioną val džiusiu sporto klubu „Gintaras“ ir keliais pretendentais į grąžinti ną žemę. Nežino, kas pretenduoja
Miesto tarybos posėdžiui admi nistracijos parengtame projekte aptakiai parašyta, kad 10 ha skly pas turėtų būti padalytas taip, kad Sporto miestelis užimtų apie 8 ha. „Jeigu esami statiniai netilps į 8 ha, gal teks grįžti ir prie buvusių 10 ha“, – dėstė administracijos direk torius D.Ratkelis. Jis aiškino, kad rengiant mies to tarybos sprendimą 2008 m. pa prasčiausiai buvo paimtas plotas nuo vienos gatvės iki kitos, nepai sant, koks yra realus poreikis. Pagal dabar parengtą projektą siūloma stadionui palikti tiek že mės, kiek konkrečiai reikia. Likusią žemę išdalijus savininkams esą sa vivaldybė atsipūstų nuo teismų su savininkais. „Šis sprendimas būtų išeitis sa vivaldybei iš aklavietės“, – aiškino D.Ratkelis. Administracijos direk torius tikino net nežinantis žmonių, pretenduojančių būtent šioje vietoje susigrąžinti žemę, pavardžių.
3
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Vairuotojai gali būti ramūs dėl aikštelių Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Kauno savivaldybės atstovų tei gimu, Ašigalio gatvėje perėmus automobilių stovėjimo aikšte les, vairuotojams sąlygos tik ge rės. Skleidžiamus gandus, kad aikštelės uždaromos, vadina ne pagrįstais. Apsigyvens: R.Benetis kas pusantro mėnesio žada grįžti į Kauną, o Astanoje turės butą, automobilį, vai
ruotoją, darbu šioje šalyje bus aprūpinta ir jo žmona Gražina.
Artūro Morozovo nuotr.
R.Benetį paviliojo Azija Grįžti į Lietuvą R.Bene 1 tis planuoja maždaug kas pusantro mėnesio. Profesorius pa
tikino, kad Kaune liks patikima ko manda, kuri pavaduos jį. Tiek savo, tiek kitų medikų dar bo svetur R.Benetis nedramatizuo ja. „Krepšininkai važinėja po visą pasaulį, niekas nelaiko, kad jie yra prarasti. Galimi visokie scenarijai“, – kalbėjo jis. „Gydytojo profesionalo darbas neapsiriboja viena, dviem ar trim operacijomis per dieną. Jis turi ap mąstyti ateitį, plėsti savo galimy bių ribas, dalyvauti įvairiuose pro jektuose. Tai vysto asmenybę, ugdo profesionalumą. Patirtis sukaupia ma ne vien Lietuvoje“, – paaiški no R.Benetis. Pasak jo, kiekvienoje šalyje įgyjama vis kitokia patirtis. „Man pasiūlė įgytą patirtį įdieg ti Kazachstane. Kaip toliau viskas klostysis, bus matyti. Gal Lietu voje situacija keisis į gerą pusę in vesticijų prasme? Visada deklara vau, kad esu lietuvis, toks jaučiuosi būdamas Lietuvoje. Tačiau kartais taip išeina, kad Lietuvai gali pada ryti daugiau naudos būdamas ne Lietuvoje“, – svarstė profesorius.
Jis prisiminė seniau atliktą ap klausą, kodėl jauni gydytojai nori arba planuoja išvykti iš Lietuvos. Pasak R.Benečio, pirmoje vietoje buvo įvardyta galimybė tobulėti. Antra vieta atiteko gyvenimo ko kybei, nes žmogus ne tik dirba, bet ir turi laisvalaikį. Uždarbis, pasak profesoriaus, daugumos apklau sos dalyvių buvo įvardytas tik tre čioje vietoje.
Sukurti dar vieną Širdies centrą – ne kiekvienam duo ta. Be galo įdomu su kurti kažką savo gy venime. „Mano asmeninė motyvacija iš vykti dirbti į Kazachstaną – tai ga limybė vykdyti pakankamai ambi cingą projektą. Sukurti dar vieną Širdies centrą – ne kiekvienam duota. Be galo įdomu sukurti kaž ką savo gyvenime“, – tikino pro fesorius.
Su Kauno klinikų vadovybe yra sutarta, kad būdamas Kaune pagal galimybes R.Benetis ir toliau ope ruos sunkiausius ligonius. „Išlieku Širdies, krūtinės ir krau jagyslių chirurgijos klinikos vado vu, po to matysime, kaip viskas dė liosis. Yra tam tikros rizikos, kad savo įsipareigojimų nevykdys ki ta pusė, tuomet aš priimsiu kito kius sprendimus“, – neslėpė kar diochirurgas. Kazachstane profesorius turės nuolatinį būstą. „Buitis manęs nedomina. Žinau, kad gyvenimo sąlygos man bus užtikrintos. Tu rėsiu butą, skirtą man ir žmonai, tarnybinį automobilį, vairuotoją“, – pasakojo R.Benetis. Pasak kar diochirurgo, viena iš jo keltų są lygų dirbti Astanoje – užtikrinti būstą ir darbą ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei Gražinai, kuri yra gy dytoja okulistė. „Savo gyvenime labai daug lai ko esame praleidę atskirai. Manau, daugiau negalima to tęsti, reikia būti kartu“, – išvadas yra padaręs garsus medikas. Jo žmonai yra pa siūlytas darbas Kazachstano gydy mo įstaigoje.
Radijo stotis „Kauno fonas“ nutilo Nuo šios savaitės pradžios trans liacijas baigė viena Kauno radi jo stočių – įmonei (KF) „Kauno fo nas“ iškelta bankroto byla. Radijo stoties darbuotojai viliasi, kad pa vyks išsaugoti radijo stotį ir atgai vinti transliacijas.
Eteris: radijo stoties darbuotojai
viliasi, kad dar pavyks atgaivinti veiklą. „Shutterstock“ nuotr.
Iki praėjusių metų lapkričio pabai gos KF vadovavęs ir radijo eteryje laidas vedęs Ernestas Belevičius DELFI patvirtino, kad KF progra mos jau nebetransliuoja, tačiau rankų nuleisti neketinama. „Norų, vilčių, bandymų yra. Be jokios abejonės. Tačiau tokie da lykai taip greitai neišsprendžiami. Bandysime atrasti kažką pozity vaus. Kol kas šioje istorijoje deda me daugtaškį, ne tašką“, – teigė E.Belevičius. Pasak laidų vedėjo, radijo stoties darbuotojai neskuba išsivaikščioti. „Kol kas stotį paliko tik vienas dar buotojas. Laukiame. Viltis miršta paskutinė. Mes visada, kad ir kas atsitiktų, žiūrime pozityviai“, – sakė E.Belevičius. DELFI žiniomis, KF bankrotas gal i būt i sus ij ęs su versl in inko Roberto Reklaičio vadovaujamų
įmon ių bankrot ų banga. Vers lininkui priklausė ir radijo sto tis KF. „Kauno diena“ rašė, kad bank rutuojančios ir įtariamos pini gų švaistymo schemomis įmonės „Rodiklis“ buvęs savininkas R. Reklaitis trejus metus negalės būti jokios kitos įmonės vadovu. Įmonių bankroto valdymo de partam entas savo tinkl al apy je pradėjo viešai skelbti pasižy mėjusių įtartinais veiksmais per bendrovių bankroto bylas asme nų sąrašą. Tarp jų pateko „Rodik lio“ ir kitų su šia bendrove susi jusių įmonių įkūrėjas R.Reklaitis. Dienraščio žiniomis, „Rodiklio“ paliktos skolos įspūdingos. Kre ditoriams įmonė liko skolinga 25 mln. litų. Iš jų 7 mln. litų – vals tybei. R.Reklaičio veiklą tiria ir teisė saugininkai. Bankroto administ ratorių žiniomis, su šiuo verslinin ku susijusios 12 įmonių, kai kurios jų bankrutuoja ir jas administruoja kiti bankroto administratoriai. Kai kurios R.Reklaičio įkurtos įmonės tebeveikia. KD, delfi.lt inf.
Rudenį Kauno miesto taryba nu sprendė perimti iš bendrovių „Autostopas“ ir „Kauno aikšte lės“ automobilių aikšteles. Šiuo metu savivaldybės viešajai įstai gai „Automobilių stovėjimo aikš telės“ perduotos dvi aikštelės Ašigalio gatvėje. Dėl kitų penkių, įrengtų Islandijos plente, Parti zanų gatvėje, Taikos ir Pramonės prospektuose, vyksta teisminiai ginčai. Pasak įstaigos „Automobi lių stovėjimo aikštelės“ valdybos pirmininko Vito Lendraičio, kai kurie verslininkai tarp vairuoto jų skleidžia gandus, esą savival dybė aikšteles uždarys, todėl ge riau jas palikti dabar, kol yra vietų privačiose erdvėse.
„Užtikriname, kad aikštelės to liau veiks kaip veikusios, o sąly gos jose bus tik gerinamos: auto mobiliai visą parą saugomi saugos tarnybos darbuotojų, taip pat jo se įrengsime vaizdo stebėjimo ka meras“, – pasakojo V.Lendraitis.
Vitas Lendraitis:
Užtikriname, kad aikštelės toliau veiks kaip veikusios, o są lygos jose bus tik ge rinamos. Nuoma savivaldybės aikštelėse taip pat nebus brangesnė nei ki tur. Parai palikti automobilį kai nuoja 5 litus, mėnesiui – 100 litų, o trims mėnesiams – 240 litų. „Kai kurie suklaidinti gandų ir palikę mūsų aikšteles vairuoto jai dabar gailisi ir prašosi priim ti atgal, nes kitur reikia mo kėti daugiau. Siūlome kitiems net ik ėt i pas kal om is“, – sak ė V.Lendraitis.
Situacija: aikštelę Ašigalio gatvėje prižiūrės „Automobilių stovėji
mo aikštelės“, tačiau šie pokyčiai čia automobilius laikantiems vai ruotojams neturės jokios įtakos. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
4
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Lombardo plėšikai sulaukė atkirčio Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Prekybos centre vidury dienos mėg int a apip lėšt i lomb ard ą. Dviejų jaunuolių planas žlugo, nes jiems pasipriešino parduotu vės darbuotojai ir pirkėjai. Plėši kas sulaikytas, auksiniai papuo šalai suskaičiuoti.
Į įvykio vietą atvykę Patrulių rinktinės pareigūnai prekybos centro fojė antradienį rado besi grumiančius jaunuolius. Paaiškė jo, kad vienas jų – parduotuvės darbuotojas, o kitas – plėšikas.
Taip nebijoti ateiti vidury dienos ir be kaukių – sunkiai su vokiamas įžūlumas. Kol kas sudėliota tokia įvy kių eiga: į prekybos centrą atė jo du jaunuoliai. Vienas lombar do darbuotojai papurškė dujų. Kitas plaktuku išdaužė lombar do vitrinos stiklus ir susižėrė vi durinėje lentynoje ant padėkliu kų sudėtus auksinius juvelyrinius dirbinius. Vis dėlto parduotuvės darbuo tojai ir joje buvę žmonės nesutri ko, o puolė sulaikyti užpuolikų. Tai pamatęs vienas iš jaunuo lių pradėjo purkšti dujas visiems aplinkiniams asmenims. Išsigan dęs plėšikas išsinėręs iš striukės su megztiniu ir pusnuogis pabė go iš parduotuvės.
Kitas jaunuolis buvo sulaikytas. Tokia visuomenės reakcija vaiki nams greičiausiai buvo netikėta. Per grumtynes plėšikai numetė ir krepšį su grobiu. Kitą dieną po apiplėšimo sam dytą lombardo darbuotoją pa vadavo pats savininkas Ridas Verpečinskas. Jis suskaičiavo ir jaunuolių grobį, kuriuo jie nespė jo pasimėgauti. Jaunuoliai buvo susikrovę tur to už maždaug 40 tūkst. litų. Iš vitrinos jaunuoliai susišlavė 20 žiedų, 7 poras auskarų, 7 grandi nėles, 5 apyrankes, 18 pakabukų, 3 sages. „Vienos vitrinoje ekspo nuotos grandinėlės neradome, ta čiau policijai jau buvome pranešę, kad atsirado visi pagrobti juvely riniai dirbiniai“, – pasakojo lom bardo savininkas. Vyras stebėjosi tokiu plėšikų įžūlumu. Prekybos centre įreng tos kameros fiksuoja visus įeinan čiuosius. „Taip nebijoti ateiti vi dury dienos ir be kaukių – sunkiai suvokiamas įžūlumas“, – stebė josi R.Verpečinskas. Direktorius džiaugiasi laimingai pasibaigusiu apiplėšimu ne tik todėl, kad gro bis neiškeliavo su plėšikais. Lom barde dirbusi moteris atsipirko išgąsčiu ir lengvu sužalojimu. R.Verpečinskas patiria jau ne pirmą lombardo apiplėšimą. Per nai iš prekybos centro Šilainiuo se esančių patalpų naktį buvo iš neštas seifas. Savininkas svarsto galimybę atsisakyti prekybos ju velyriniais dirbiniais parduotuvė se. Pasak nukentėjusio verslinin ko, mažesnė rizika bus dirbiniais prekiauti internetu.
Atrodo, kad vaikų mokymo reikalai Kaune klostosi itin sklandžiai, nes iš so lidžių miesto atsto vų sudaryta Kauno savivaldybės švieti mo taryba neįdomi miesto vadovams.
Rūpesčiai: mokyklose problemų nemažėja, bet apie tai savivaldybėje
kalbama vis mažiau.
Švietimo komisija merdi Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Veikla apmirė
Kauno savivaldybės švietimo tary ba įkurta tam, kad miesto valdžia galėtų gauti švietimo srities pro fesionalų konsultacijas, ji teikia pasiūlymus merui, vicemerams, Kauno tarybos Švietimo komite tui, savivaldybės Švietimo ir ug dymo skyriui. Tarybą sudaro 20 bendrojo lavi nimo mokyklų, kolegijų universite tų, Lietuvos tėvų forumo atstovai, savivaldybės tarnautojai. Tačiau šios kadencijos valdžia su švieti mo taryba bendrauja itin retai, be veik nerengiami jos posėdžiai. „Gal dėl to kalti ir mes patys. Aš irgi prisiimu atsakomybę, nes gal būt buvau per mažai įkyrus, kai ke lis kartus paraginau tarybos narius susirinkti į posėdžius“, – kalbėjo Kauno savivaldybės švietimo ta rybos narys, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Mu rauskas. Jo teigimu, ypač tarybos veiklos aktyvumas smuko pernai. „Mažai aktyvūs tiek mes, tiek miesto va dovai, už švietimą atsakingi vice merai“, – mano A.Murauskas. Skaudulių netrūksta
Pasirinko: plaktuku išdaužę stiklą, jaunuoliai stvėrė tik auksinius
juvelyrinius dirbinius.
Tomo Raginos nuotr.
Artūro Morozovo nuotr.
Gal mieste švietimo reikalai to kie, kad nereikia jokių diskusijų, ekspertų patarimų? A.Murausko nuomone, ugdymo srityje skau dulių apstu ir būtinas dialogas su miesto valdžia. „Vienas didelių rū pesčių yra mokyklų tinklo pertvar ka. Kaunas išsiskyrė iš kitų mies tų tuo, kad ilgai išsaugojo vidurines mokyklas. Dabar situacija keičiasi,
bet dar galima rasti išeičių, pavyz džiui, po vienu stogu steigti pro gimnazijas ir gimnazijas. Tada vai kai galėtų lankyti tą pačią mokyklą nuo pirmos iki dvyliktos klasės“, – kalbėjo Lietuvos tėvų forumo va dovas.
Paulius Martinaitis:
Pirmininkas turėtų būti labiau neprik lausomas nuo mies to valdžios, tada ga lėtų aktyviau reikšti savo nuomonę. A.Murauskas mano, kad savi valdybė su švietimo taryba ga li prisidėti ir prie mokymo progra mų tobulinimo, teikti pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai. „Kyla abejonių, ar tikrai dabartinė švietimo sistema sukuria sąlygas ugdyti savarankiškas, patriotiš kas, kritiškai mąstančias asmeny bes. Be aktyvios visuomenės atsto vų iniciatyvos nieko nepakeisime, todėl esu įsitikinęs, kad Kauno sa vivaldybės švietimo tarybos akty
vesnė veikla yra tiesiog būtina“, – įsitikinęs A.Murauskas. Jaučiasi nereikalingi
Kauno savivaldybės švietimo ta rybos pirmininkas, J.Urbšio ka talikiškos vidurinės mokyklos di rektorius Paulius Martinaitis taip pat pripažino, kad tarybos dar bas vangesnis nei anksčiau. Pasak jo, tarybos nuomonės, išvadų ne prireikė ir rengiant bendrą Kau no miesto strateginį planą. „Gal švietimo tarybos pirmininkas tu rėtų būti labiau nepriklausomas nuo miesto valdžios, tada galėtų aktyviau reikšti savo nuomonę“, – svarstė pirmininkas, kurio va dovaujama mokykla pavaldi savi valdybei. Buvusi Kauno tarybos švieti mo komiteto pirmininkė Antanina Medvedevienė prisimena, kad šios kadencijos pradžioje politikų su sitikimai su švietimo taryba vyk davo 2–3 kartus per mėnesį. „Vė liau susiformavo nauja valdančioji dauguma ir šias pareigas palikau“, – pasakojo A.Medvedevienė. Ji sakė, kad temų diskusijoms netrūkdavo. „Ši taryba būtina, kad politikai žinotų tikrą situaci ją švietimo sistemoje, būtų infor muoti apie jos problemas“, – įsi tikinusi politikė. Vicemeras Vytautas Vasilenka tvirtina nesijaučiantis atitrūkęs nuo švietimo rūpesčių. „Niekur nesislepiu, tegul švietimo tary bos nariai pas mane ateina ir kal ba. Daug dirbu ieškodamas būdų, kaip pagerinti miesto mokyklų si tuaciją. Kai kurie moka tik šaukti, bet nieko nedaro“, – mano mero pavaduotojas.
Bažnyčių padegėją baigia tirti psichiatrai Diana Krapavickaitė Artimiausiu metu psichiatrai pa teiks išv ad ą dėl Pašt uv os ir Ku laut uv os bažn yč ių sud eg in im o pris ip až in us io Dar iaus Burn ei kio pak alt in am um o. Gav ę šias išv ad as prok ur or ai spręs apie tol esn į bažn yč ių sun aik in im o vis uom en ei pav oj ing u būd u ty rim ą.
Praėjusių metų pabaigoje Kau no rajono prokurorai turėjo teis mo leidimą atlikti 31-ų metų
Raudondvario gyventojui D.Bur neikiui stacionarią psichiatrinę ekspertizę. Įtarimai dėl vyro psichikos kilo tuoj po jo sulaikymo. Suimamas teisme vyras aiški no: „Padegiau bažnyčias, nes per jas mus valdo ateiviai.“ D.Burnei kis pasakojo apie implantą jo gal voje, per kurį yra valdomas. Tam, kad įtariamajam būtų atlikta eks pertizė, prireikė pratęsti ir suėmi mo terminą. D.Burneikis buvo sulaikytas per nai spalio pradžioje, kitą dieną po
to, kai supleškėjo Kulautuvos švč. Mergelės Marijos medinė bažnyčia. D.Burneikis prisipažino mėginęs šią bažnyčią padegti ir prieš savai tę, tačiau mažokai degaus skysčio pasiėmė. Taip po truputėlį įtariamas vie nos bažnyčios padegimu, D.Bur neikis atskleidė tyrėjams savo juodų darbelių sąrašą. Jame – 14 nusikalstamų epizodų. D.Burnei kis tyrėjams dėstė, kad, supykęs ant Bažnyčios, jis keliavo per Lie tuvą ir, esant galimybei, kenkė, kaip pajėgdavo.
Neslėpė: D.Burneikis atvirai dėstė savo keistą požiūrį į ateivių valdy
mą per bažnyčias.
Artūro Morozovo nuotr.
5
Ketvirtadienis, sausio 17, 2013
Lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Pasirūpino kolega
Pareikšti įtarimai
Teisingumo ministro socialdemokrato Juo zo Bernatonio patarė ju vakar pradėjo dirb ti buvęs sveikatos ap saugos ministras libe ralcentristas Raimon das Šukys. Buvęs par lamentaras patars tei sėkūros klausimais.
LKF vadovui Mindaugui Balčiūnui pareikšti įtari mai dėl sukčiavimo, pikt naudžiavimo, dokumen to suklastojimo ar dispo navimo suklastotu doku mentu bei kyšininkavimo. Didžiausia už tai gresianti bausmė – laisvės atėmi mas iki septynerių metų.
Dėl gyvsidabrio skelbs ekstremalią situaciją? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlo Ukmergėje skelbti ekstremalią situaciją dėl Ukmergės teismo, kuriam teko palikti patalpas jose radus gyvsidabrio. Sprendimas – šiandien
TKK vakar aptartos Ukmergės teis mo problemos kilo pernai gruodį, kai pastate ugniagesiai gelbėtojai surinko apie du kilogramus gyv sidabrio. Jis aptiktas vykdant re monto darbus. Ukmergės rajono teismas kol kas laikinai dirba Uk mergės turizmo ir verslo informa cijos centre bei Ukmergės rajono policijos komisariate. Seimo komiteto posėdyje dalyva vęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys tvirtino, kad ekstrema li situacija mieste nepaskelbta, nes pagal esamus kriterijus „neatitinka ekstremalios situacijos“, ir iki va kar savivaldybė neturėjo išvadų dėl taršos lygio. Gavus duomenis, savivaldy bės ekstremalių situacijų komisi ja šiandien esą turėtų spręsti, ar skelbti ekstremalią situaciją. J.Varžgalys taip pat patvirti no, kad ieškant šiuo metu laikinai dviejose vietose perkeltam teismui nuolatinės darbo vietos, pasiūlytos nuo kitų metų nebeveiksiančios Jaunimo mokyklos patalpos. „Yra pasiūlyta į Jaunimo mokyk lą perkelti apylinkės teismą. Pas tatas renovuotas, reikia pritaikyti kompiuterinius tinklus, dar kai ką padaryti, kad tiktų teismo veik lai vykdyti“, – sakė administraci jos direktorius. Jis taip pat tvirtino, jog savivaldybė neturi lėšų sutvar kyti gyvsidabriu užnuodytam teis mo pastatui. Grėsmė neišnyko
Posėdyje dalyvavęs Vilniaus apy gardos teismo pirmininkas, Teisė jų tarybos narys Vytautas Zelianka tvirtino, kad vien pirminiai dar bai, pastate nugrandant užterštą sluoksnį, kainuotų apie pusę mi lijono litų, o garantijos, kad to už tektų taršai pašalinti, nėra. Visuomenės sveikatos specialis tai patvirtino, kad teismo pastate taršos šaltinis nėra visiškai paša lintas – tai rodo tyrimai. „Turime sausio 14 d. atliktų pa talpų oro tyrimo, tiek ten, kur da bar dirba teismo darbuotojai, tiek buvusių patalpų, kurios neeksp loatuojamos, rezultatus. Naujose patalpose viskas gerai, o senos pa talpos tebelieka užterštos“, – sa kė Vilniaus visuomenės sveikatos
Senos istorijos šleifas Ukmergės teismo laik inoji vado vė TTK pasakojo, kad gyvsidabrio Ukmergės teisme buvo rasta dar 2003 m., tačiau ji negalinti atsaky ti, ar taršos židinys likęs nuo tų me tų, ar yra naujas. „Mūsų teisme tas gyvsidabr is pir mą kartą pasirodė 2003 m., ir jis buvo rastas išlietas gėlių vazonuo se, salėje, ir tada jis buvo pašal in tas“, – pasakojo teisėja, tačiau kuo baigėsi ši istorija, tvirtino negalinti pasakyti, nes teisme tuo metu ne dirbo, o tuometis teismo pirminin kas yra miręs.
Pavojus: Ukmergės rajono teis
mo pastate ugniagesiai yra ap tikę įspūdingą kiekį gyvsidabrio.
Ukmergės visuomenės sveikatos centro special istai patvirt ino, kad dok umentai dėl 2003 m. teisme rasto gyvsidabrio neišlikę, nes pa gal įstatymą jie nėra tiek laiko sau gom i, tačiau pagal teisės akt us į pastatą žmonės po tų įvyk ių galė jo grįžti tik pašalinus taršos šaltin į ir tyr imų rez ultatams nev iršijant normos.
„Fotodienos“ / Tomo Lukšio nuotr.
centro direktorė Rolanda Lingienė. Specialistė taip pat patvirtino, kad oro tyrimai rodo, jog ne visas gyvsidabris yra pašalintas, ir taršos židinys teismo pastate išlieka.
Vien pirminiai dar bai, pastate nu grandant užterštą sluoksnį, kainuo tų apie pusę milijo no litų. Apnuodyti ir darbuotojai?
Apt ik us gyvs id abr io, Liet u vos sveikatos mokslų universite to Neuromokslų instituto neuro toksikologijos laboratorijoje ištirta 26 dabartinių teismo darbuotojų ir vienos neseniai darbą teisme pali kusios moters sveikata. Darbuoto jai šią savaitę gavo atsakymus. To liau jie bus tiriami Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre.
Laikinai Ukmergės teismui pir mininkaujančios Editos Zarem bienės teigimu, teismo darbuotojai jau susipažino su sveikatos tyri mais. „Visi gavome šituos lapelius, kiekvienam buvo įteikta asmeniš kai. Buvo imami trys mėginiai – iš plaukų, iš kraujo ir iš šlapimo.“ Anot E.Zarembienės, iš darbuo tojų pokalbių galima spręsti, kad tam tikruose mėginiuose gyvsidab rio rasta. „Gal pas vienus – mažiau, pas kitus – daugiau. Pas kai kuriuos gal kelis kartus daugiau, pas kitus – gal norma, labai skiriasi“, – pasa kojo laikinoji teismo pirmininkė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė pažymėjo, kad tam tikras kiekis gyvsidabrio yra kiek vieno žmogaus organizme. „Tai, kad jo radome pas teismo darbuotojus, nereiškia, kad tai įvy ko dėl tos ekspozicijos darbe“, – kalbėjo specialistė, pabrėždama, jog taršą rodo didesnis nei foninis gyvsidabrio kiekis. KD, BNS inf.
Baltarusės byla nagrinėjama slapta Vakar Vilniaus apygardos admi nistracinis teismas uždarame po sėdyje pradėjo nagrinėti Baltaru sijos aktyvistės Tatjanos Noviko vos bylą. Ją inicijavo pati T.Novi kova, siekdama reabilituoti save ir panaikinti Migracijos departa mento sprendimą pernai rudenį neįleisti jos į Lietuvą.
T.Novikovos vakar laukė pirmasis akibrokštas: bylą nuspręsta nag rinėti uždarame posėdyje. „Mane pribloškė tai, kad teis mo posėdis buvo uždaras. Aš nesu Lietuvos pilietė, netarnauju Lie tuvos kariuomenėje ar Lietuvos specialiosiose tarnybose. Kodėl šis posėdis buvo uždaras, kodėl medžiaga, kuri susijusi su mano teisių suvaržymu, įslaptinta?“ – po posėdžio žurnalistams sakė baltarusių aktyvistė. „Čia trečioji pusė – Užsienio reikalų ministerija – nematė ga limybės net supažindinti teisėją su motyvais, kurių pagrindu bu vo priimtas toks sprendimas, sa kydama, kad teisėja neturi teisės susipažinti su slapta informacija. Tai visiškas absurdo teatras“, – kalbėjo Baltarusijos pilietė. Pasak jos, teismas „vis dėlto įpareigojo URM kitam svarstymui pateikti tuos motyvus, kurie bu vo įslaptinti“. Kitas posėdis nu matytas vasario 25 d. „Noriu ypač pabrėžti – tai ne tik atsisakymas išduoti vizą, tai atsisakymas įleisti esant jau ga liojančiai vizai. Sprendimas, kurį priėmė Migracijos departamen
tas, teigia, kad aš keliu grėsmę viešajai tvarkai, tarptautiniams santykiams ir Lietuvos naciona liniam saugumui“, – sakė T.No vikova. Jos nuomone, administracinei bylai tai esą pakankamai rimti kaltinimai. „Tačiau kaltinimai yra visiškai tušti, t. y. ten nėra jokių įrodymų, jokių motyvų ir dabar jie taip pat nebuvo pateikti, – kal bėjo moteris. – Manau, motyvas tik politinis, jis susijęs su atomine elektrine, su referendumu.“
Tatjana Novikova:
Kodėl šis posėdis bu vo uždaras, kodėl me džiaga, kuri susijusi su mano teisių suvar žymu, įslaptinta? Migracijos departamento at stovės po teismo posėdžio teik ti komentarus žurnalistams at sisakė. KD, BNS inf.
Korupcijos įtarimų debesys – vis tirštesni Muitinės departamento vadovy bei skundžiantis, kad neturi lėšų finansiškai motyvuoti darbuoto jus dirbti sąžiningai, pernai be veik milijonas litų iš darbo už mokesčio fondo išleistas kitoms reikmėms. Tai paskelbta vakar per Seimo Antikorupcijos komi sijos posėdį.
„Darbo užmokestis naudojamas ne tik algoms, bet ir perkeliamas į kitus asignavimus, perkamos prekės, paslaugos, investuojamas tas darbo užmokestis į informa cines technologijas, į turimų in formacinių technologijų palaiky mą“, – po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas libe ralas Vitalijus Gailius. Muitinės departamento di rektoriaus Antano Šipavičiaus duomenimis, praėjusiais metais muitinės sistemos darbuotojų atlyginimų fondas sudarė 80,4 mln. litų. 966,3 tūkst. litų buvo suma žinti darbo užmokesčio asigna vimai Vilniaus ir Klaipėdos teri torinėms muitinėms. Šie pinigai išleisti uniformoms, vienkarti niams užraktams pirkti, apmo kėti transporto ir komunalinėms paslaugoms, muitinės informaci nių sistemų priežiūrai bei licenci joms įsigyti ir kt.
Tuo metu pareigūnams paska tinti 2012 m. išleista 513,6 tūkst. litų. Premijos skirtos 266 parei gūnams. „Mane nuteikė pesi mistiškai, kad verkdami ir guos damiesi, jog neturime lėšų kelti pareigūnams atlyginimų, atitin kamai valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams su teikti klases ar kategorijas, kad jie už darbą gautų ir deramą at lygį (...), Muitinės departamentas taupo darbo užmokesčiui skirtus asignavimus ir juos skiria, šiurkš čiai išsireikšiu, „geležims“ įsigy ti“, – per posėdį kalbėjo Antiko rupcijos komisijos vadovas. Pasak V.Gailiaus, įtarimų kelia ir Muitinės departamento išlaidos informacinėms sistemoms palai kyti. Kai kurie parlamentarai siūlė pasidomėti, kodėl pasienio punk tuose ne visur veikia rentgeno apa ratai, kuriais tikrinami vilkikai. Anksčiau Generalinė prokura tūra pagal Antikorupcijos komi sijos kreipimąsi pradėjo ikiteis minį tyrimą dėl galimo Muitinės departamento valstybės tarnau tojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizuojant ir vyk dant viešuosius pirkimus. Nemalonumų turi ir 58 muiti ninkai, kuriems pernai buvo pa reikšti įtarimai dėl korupcijos. KD, BNS inf.
6
Ketvirtadienis, sausio 17, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Žiemos (ne) malonumai Margarita Narvydaitė
Ž
mon ių elgsenos sut rik imus tyr inė jantys mokslininkai kalba apie vadi namąją sezoninę depresiją, kitaip dar vadinamą sezoniniu afektiniu sutri kimu. Šis sutrikimas, sakoma, būdingiausias sausį–vasarį, kai švenčių šurmulys nutyla ir žmonės lieka su savo kasdieniais rūpesčiais. Atrodo, kad atvėsus orams ir gausiai iškritus snie gui nuotaika nesubjūra tik vaikams – didžiausias jų rūpestis turėti keletą porų šiltų pirštinių, rogu tes ir kalniuką netoli. Mano devynmetė dukra, paklausta, kas jai labiau patinka – žiema ar vasa ra, nustebino atsakiusi, kad jai prie širdies arčiau žiema. „Tereikia protingai apsirengti“, – pridūrė. O suaugusiųjų „džiaugsmai“ kitokie – „protin gai“ aprengti reikia ne tik tuos mažuosius iš minčius, bet ir patiems apsirengti, šeimą pa maitinti, žiemos malonumams savaitgaliais ar per atostogas pataupyti. Ir čia jau tikrai kaip rakštis – tos sąskaitos už šildymą.
Belieka susitaikyti su lie tuviškos žiemos realijo mis kaip su duotybe. Šis opus klausimas visada turi vieną atsaky mą – renovacija. Pusę vidutinio atlyg inimo siekiančias sumas mokantiems senų namų gyventojams rodomos perpus mažesnės są skaitos, krentančios į naujesnės statybos ar re novuotų namų gyventojų pašto dėžutes. Ir tai – faktas, teisybė. Pridėkime dar moralinį pasi tenkinimą gyvenant švariame, tvarkingame name – sunku užginčyti būtinybę atsinaujin ti. Tačiau viskas kainuoja ir, to neneigia ir nau jasis premjeras, vietoj vienos sąskaitos gautu me dvi: už šildymą ir išlaidas (arba kaip sako politikai – investicijas), skirtas renovacijai. Panaši matematika galioja ir butų naujos staty bos namuose savininkams. Sąskaitos mažes nės, tačiau vis rečiau prisimenama, kad ir kai na už 1 kv. m naujos statybos name yra aukš tesnė nei senuose daugiabučiuose. Įvertinus šį skirtumą, pridėjus palūkanas už paskolą, teks ilgai laukti, kol investicijos atsipirks. Atrodo, geros nuotaikos prarasti nenorintiems miesto gyventojams belieka susitaikyti su lie tuviškos žiemos realijomis kaip su duotybe. Tad jei jus apims depresija – nebepurkštauki te ant valdžios, šilumininkų ar kelininkų, kiek vieną žiemą nustembančių, kad pašalo ar pri snigo. Gal bus lengviau žinant, kad žiemos liū desys – tai tik melatonino metabolizmo sutri kimas, būdingas ir gyvūnams, kurie žiemą da rosi apatiški bei apsnūsta. O jį išvaikyti gali se rotoninas, laimės hormonas. informacija:
302 250
Lenktinio peiliuko testas Antanas Šutas
Lietuvos energet ikos inst ituto doktorantas
T
aip jau yra, kad mano gimtoji vieta, vaikystė ir dabartinis gyvenimas vyksta vieno Lietuvos didmiesčio miegamajame rajone, kuris nėra ramiausias, o jame gy venantys žmonės tikrai nėra pa tys laimingiausi ir daug gyveni me pasiekę. Praėjusią vasarą išeinant ry te iš namų teko stebėti, kaip du jaunuoliai su cigaretėmis lūpose bandė išlyginti iš pirmo žvilgs nio visiškai sumaitotą senutėlės „Hondos Civic“ priekinę dalį. Troškulį jaunieji meistrai malši no bambaliniu alumi. Vakare šis automobilis vėl galėjo važiuoti ir toliau buvo naudojamas tų pačių „auksarankių“. Man pačiam kiekvieną rytą ir vakarą tenka matyti panašius vaizdus, o dienos laikas prabėga mokslo institute atliekant ty rimus branduolinės energeti kos saugos srityje. Todėl dažnai tenka pamąstyti, kokie dalykai žmogui kelia didžiausią pavojų. Toliau pateiksiu sausus skai čius, kurie savaime kalba už sa ve. O išvadas kiekvienas tegul daro pats. 2011 m. eismo įvykiuose Lie tuvoje žuvo 297 žmonės (pagal aukų skaičių milijonui gyventojų 2011 m. buvome ketvirti ES), su žeista 3 975. Užfiksuoti 505 įvy kiai dėl neblaivių asmenų kaltės, juose žuvo 67, buvo sužeisti 785 žmonės. Nemažai atvejų, kai automo biliai suvažinėjo nekaltus pės čiuosius. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 927 žmonės. Pasaulio sveikatos organizaci jos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje keliuose žūva 1,3 mln. žmonių, dėl alkoholio vartojimo miršta 2,5 mln. žmonių. Nuo rūkymo sukeltų ligų – beveik 6 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 600 tūkst. yra pasyvūs rū kaliai – nerūkantys, bet esantys rūkančiųjų aplinkoje. Anksti mirę rūkaliai palieka sa vo šeimas be pajamų, eismo įvy kiai užkrauna sunkią ekonominę naštą jas patyrusioms šeimoms, alkoholio vartojimas dažnai sie jamas su socialinėmis problemo mis, tarp jų – ir su vaikų neprie žiūra bei smurtavimu prieš juos ir kitus šeimos narius. Per Černobylio avariją dėl ra diacijos sukeltų ligų galėjo mir ti iki 4 000 žmonių (2005 m.
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Galime vertinti da lykus pagal jų po tencialią grėsmę, bet tuomet kiek vienas ginklą, net ir lenktinį peiliu ką besinešiojantis žmogus yra žudikas.
Apskritai, lyginant skirtingas elektros energijos gamybos rū šis pagal mirčių skaičių, tenkan tį vienai teravatvalandei (TWh) pagaminamos elektros, bran duolinė energetika yra pati sau giausia: jos rodiklis buvo 0,04 mirtys 1 TWh (atvejai susiję ne būtinai su radiacija), o vėjo ener getikoje – 0,15, dujų – 4, bioku ro – 12, o anglies – 161 mirtis 1TWh. Analizuojant mirtingumo sta tistiką, buvo įvertintos ne tik elektrinėse bei pirminių energi jos šaltinių gavybos ir transpor tavimo metu įvykstančių avarijų aukos, bet ir mirtys dėl aplinkos užteršimo dulkėmis, dūmų dale lėmis bei radionuklidais. Visuomenė dažnai klaidinama pateikiant bendrą sunkios ava rijos tikimybių vidurkį, neat sižvelgiant į pažangą reaktorių technologijose, ir taip vertinant
Luko Miknevičiaus nuotr.
visų reaktorių patikimumą. Tai yra tas pats, kas vertinti dabar tinių lėktuvų saugumą, imant visas, per aviacijos istoriją įvy kusias avarijas, pradedant pir maisiais aviacijos pradininkų brolių Wrightų mėginimais pa kilti į orą. Paskaičiuotos avarijų Čer nobylyje ir Fukušimoje, kurio se veikė senieji, vieni pirmųjų II kartos reaktoriai, tikimybės su darė atitinkamai vieną atvejį per 100 ir per 1000 metų. Tikimybė, kad III+ kartos ABWR reaktoriuje (koks yra pla nuojamas statyti Visagino AE) įvyks radioaktyvių medžiagų iš metimas į aplinką, yra ne dides nė nei vienas atvejis per 100 000 000 metų. Įvertinus procentais, tai reikš tų 0,00006 proc. tikimybę per visus 60 elektrinės eksploata vimo metų. Palyginkime: tiki mybė per tą patį laikotarpį žūti automobilio avarijoje yra apie 1,5 proc. (2 5000 kartų didesnė tiki mybė), o būti nutrenktam žaibo – 0,001 proc. (16 kartų didesnė tikimybė). Černobylyje susidėjo ke lios aplinkybės: technologiniai RBMK-1000 reaktoriaus trūku mai, žmogiškasis veiksnys – ope ratoriai ėmėsi veiksmų, kurie bu vo neleistini, be to, susiklostė tam tikros išorinės aplinkybės. Jeigu būtų pašalinta viena šių aplinky bių, avarija nebūtų įvykusi. Fukušimos elektrinės atveju didžiausios įtakos avarijai turė jo projekte neįvertinos tam tik ros išorinės aplinkybės. Elektri nės pylimai buvo suprojektuoti
atlaikyti 5–6 metrų cunamio bangą, o ji viršijo ir 10 metrų aukštį. Bet ir tokia banga būtų nesukėlusi avarijos, jeigu avari niai generatoriai nebūtų elektri nės rūsiuose. Šios aplinkybės yra įvertintos kuriant III+ kartos reaktorius. Be to, projektuojant šiuolaiki nes branduolines elektrines yra numatyta, kad net ir mažai ti kėtino išmetimo į aplinką atveju nebūtų poreikio imti papildomų, gyventojams skirtų apsaugoti veiksmų (evakuacijos, jodo pre paratų vartojimo) teritorijoje už branduolinės elektrinės sanita rinės zonos ribų (t.y. 800 metrų aplink elektrinę). Žinoma, galime vertinti daly kus pagal jų potencialią grėsmę, bet tuomet kiekvienas ginklą, net ir lenktinį peiliuką besine šiojantis žmogus yra žudikas, o valstybių turimos kariuomenės ir ginklai – civilizacijos ir viso pasaulio naikintojai. Vien JAV šaunamaisiais ginklais, kuriuos laiko civiliai gyventojai, 2009 m. buvo nužudyta beveik triskart daugiau žmonių (11 493), nei jų mirė dėl branduolinių elektrinių avarijų per visus 60 metų, kai plėtojama branduolinė energe tika. Branduolinė energetika, kaip rodo istorija ir reali statistika, šiame sąraše yra labai toli. Gal būt todėl, galėdami įvertinti, ko kią naudą atnešė jų regione vei kusi Ignalinos AE ir nepatyrę jokios žalos, Visagino, Zarasų balsavimo apylinkėse žmonės pasisakė už naują branduolinę elektrinę.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
PSO duomenimis, patvirtintais daugiau nei 100 tarptautinių mokslininkų). Dauguma jų bu vo darbuotojai ir avarijos likvi duotojai, kurių iš viso buvo per 200 tūkst. Didele dalimi tai nutiko dėl to, kad avarijos likviduotojai netu rėjo pakankamai žinių apie ap sisaugojimo priemones, pa čią radiaciją, o ir saugos kultūra, žmogaus sveikata ir gyvybė So vietų Sąjungos laikais buvo ne itin vertinami. Poveikis regiono gyventojams buvo menkas ir ne viršijantis natūralaus radiacinio fono, esančio dėl gamtinių prie žasčių, kosminės spinduliuotės. O mitai apie tūkstančius, šimtus tūkstančių mirčių dėl Černobylio yra dėl nesuvokimo ir baimės. Per avariją Fukušimos elektrinė je žuvo 2 darbuotojai – jie pasken do cunamiui užtvindžius elektrinę, o dėl Trijų mylių salos avarijos ne žuvo nė vienas žmogus. 1975 m. sugriuvus hidroelekt rinei Kinijoje, žuvo 171 tūkst. žmonių: 26 tūkst. žuvo per ava riją, 145 tūkst. – dėl avarijos pa darinių sukeltų epidemijų.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
pasaulis Sudužo sraigtasparnis
Šaudynės koledže
Nušovė mafiozą
Londono centre sraigtasparnis per rytinį eismo piką užkliudė kraną ant vieno pastato, esan čio netoli metropoliteno, ge ležinkelio stoties ir slaptosios tarnybos MI6 būstinės, ir rė žęsis į žemę užsiliepsnojo. Per šį incidentą žuvo du žmonės – pilotas ir vienas, per katast rofą buvęs ant žemės.
Ginkluotas užpuolikas antra dienį pradėjo šaudyti iš pu siau automatinio ginklo vie nos Kentukio bendruomenės koledžo automobilių stovėji mo aikštelėje, jis nukovė du žmones ir dar vieną sužeidė. Policija nurodė, kad šis išpuo lis veikiausiai buvo buitinis in cidentas.
Aslanas Usojanas pravar de Senelis Hasanas, laiko mas vienu svarbiausių Rusi jos mafijos vadeivų, vakar bu vo nušautas snaiperio Mask vos centre išeinantis po pietų restorane „Karetnyj dvor“. Per šį incidentą taip pat nukentė jo viena moteris, jai buvo su žeista koja.
Slaptavietės konfidencia liai informaci jai perduoti, konspira tyvūs susiti kimai ir šif ruotės. Dviejų įtariamų Rusi jos šnipų teis mas Vokietijo je priminė gū džius Šaltojo karo laikus. Kaltinamieji: po pusantrų metų, praleistų skirtinguose tardymo izoliatoriuose, Anschlagai antradienį pirmą kartą susitiko Štutgarto teismo salėje.
AFP nuotr.
Šnipų istorija priminė Šaltojo karo laikus Sulyso ir paseno
Štutgarto teismo salėje antradienį susitikę pirmą kartą po pusantrų metų, praleistų skirtinguose tar dymo izoliatoriuose, sutuoktiniai laikėsi lyg filmo apie šnipus he rojai. Iš jų veidų nebuvo įmanoma suprasti, ką jie išgyveno per pa staruosius metus. Pažvelgę vienas į kitą su šypsena, jie apsikeitė ke liais žodžiais su advokatais ir užė mė savo vietas. Palyginti su pasų nuotraukomis, abu sutuoktiniai pastebimai suly so. Vyriškis žilais trumpai kirptais plaukais atrodė gerokai vyresnis nei 54-erių ir žemesnis nei oficia liai nurodyto 180 cm ūgio. Jo žmo na – malonios išvaizdos moteris,
kurios amžių sunku nuspėti. Re miantis pasu, jai sukako 48-eri. Kai tik teisėjas pradėjo posėdį, kaltinamieji per advokatus pranešė, kad naudosis turima teise tylėti. Be to, jie pageidavo būti vadina mi Andreasu ir Heidrun Anschla gais („Anschlag“ vokiškai reiškia pasikėsinimą, ataką – red. past.). Kadangi prokurorams kol kas ne pavyko nustatyti tikrosios sutuok tinių tapatybės, teismas, neturėda mas kitos išeities, sutiko. Prokuroras supažindino proceso dalyvius su nusikaltimo sudėtimi, ir teismas pradėjo nagrinėti kalti namųjų asmenines bylas. Susirinku siesiems buvo pristatyti Anschlagų pasai, vizos keliauti į Rusiją, san
Laukia dar vieni mainai? Adv ok at as Horst as Diet er is Pötschke, ginantis Anschlagus, neatmeta galimybės, kad Rusija sutiks išmainyti savo agentus.
Anot teisininko, prokurorai ne turi pakankamai įkalčių Andrea sui ir Heidrun Anschlagams ypač sunkiais nusikaltimais apkaltin ti. Apie slaptus dokumentus, su tuoktinių neva perduotus Rusi jos žvalgybai, advokatas kalbėjo taip: „Nieko ypatinga. Tačiau tai mums taip atrodo, o specialiąsias tarnybas domina viskas.“ Pagal Vokietijos įstatymus su tuoktiniams gresia 10 metų kalė jimo bausmė. H.D.Pötschke neat metė galimybės, kad Maskva ir Berlynas sutiks apsikeisti šni
pais, bet veikiausiai tik po to, kai Anschlagai išklausys Štutgarto teismo nuosprendį. Teismo proce sas turėtų baigtis šiemet birželį. Vokietijos žiniasklaida anksčiau rašė, kad Berlynas siūlė iškeisti Anschlagus į du savo šnipus, at liekančius kalėjimo bausmę Ru sijoje, bet Maskva tokį pasiūlymą atmetė. Šnipų mainus Rusija 2010 m. atliko su Jungtinėmis Valstijo mis, kai Vašingtonas demaskavo 11 Maskvai šnipinėjusių agentų, kuriems vadovavo jauna ir žavi šnipė Anna Chapman. Mainais į juos Rusija paleido keturis savo piliečius, nuteistus už šnipinė jimą Jungtinėms Valstijoms. BBC inf.
tuokos ir dukters gimimo liudijimai, būsto nuomos sutartys, vizitinės kortelės, rekomendaciniai laiškai iš darboviečių ir kiti dokumentai. A.Anschlagas visą posėdį elgė si šaltai, o jo žmona sunkiai tram dė emocijas. Ji raudonavo, kryžia vo rankas, dangstė veidą skarele, kandžiojo lūpas, o vieną akimirką jos akyse pasirodė ašaros.
Teismo procesas intriguoja ir tuo, kad šnipai į Vokietiją bu vo atsiųsti tada, kai Dresdene tarnavo da bartinis Rusijos pre zidentas V.Putinas. Papirko diplomatą
Anschlagų šeimos kasdienybė menkai sudomino stebėti pirmojo teismo posėdžio antradienį susi rinkusius žurnalistus. Kita teismo proceso dalis, prasidedanti šian dien, žada būti daug įdomesnė: posėdyje bus pristatytos sutuokti niams inkriminuojamos šnipinėji mo veiklos detalės. Slaptavietės konfidencialiai informacijai per duoti, konspiratyvūs susitikimai ir šifruotės – visa tai priminė gū džius Šaltojo karo laikus. Anot prokurorų, užsienio agentai, būdami Sovietų Sąjungos piliečiai, atvyko į Vokietiją dar prieš jos su sivienijimą, apsimesdami austrais, gimusiais Lotynų Amerikoje. Vien ši paini legenda ir jos narpliojimas
privertė tyrėjus nemažai paplušėti. Dar vienas prokurorų galvosūkis – kiek sunkūs buvo įvykdyti nusikal timai. 137 puslapių kaltinamajame akte teigiama, kad užsienio agentų pora vadovavo šnipų grupei Europo je, taip pat prieidavo prie ES ir NATO politinių bei karinių paslapčių. 2011 m. jie gavo įslaptintą gene rolo majoro Marko F.Ramsay ata skaitą, kurioje jis dėstė padėtį per operacijas Afganistane, Libijoje ir Kosove. Manoma, kad šį ir šimtus kitų dokumentų sutuoktiniai gavo padedami korumpuoto Nyderlandų diplomato Raymondo Poeteray. Pa sak Vokietijos prokurorų, nuo 2008 iki 2011 m. jis maždaug 30 kartų buvo susitikęs su A.Anschlagu ir už paslaugas gavo 72 tūkst. eurų (250 tūkst. litų). R.Poeteray prieš teismą turėtų stoti Nyderlanduose. Gautus konfidencialius doku mentus A.Anschlagas perduodavo per slaptavietes, kurias, Vokietijos žvalgybos duomenimis, vėliau pa šalindavo Rusijos konsulato Bono je darbuotojai. Žvelgiant iš šono, sutuoktiniai gyveno įprastą gyvenimą. Jie turė jo namą Marburge, Heseno žemėje. A.Anschlagas dirbo vienam auto mobilių tiekėjui, o žmona buvo na mų šeimininkė. Ji buvo atsakinga už ryšio palaikymą su centru Maskvo je. Kiekvieną antradienį 6 val. ryto ji sėsdavo prie radijo imtuvo ir gau davo nurodymus iš tėvynės. A.Anschlagas dažnai lankydavo si įvairiuose politinių organizacijų renginiuose, kur atidžiai klausyda vosi kalbėtojų ir megzdavo pažintis su įtakingais žmonėmis. Kai kuriuos
jų, pavyzdžiui, buvusį Vokietijos kontržvalgybos vadovą ir vieną bun desvero vadovų, Rusijos išorės žval gybos tarnybai jis siūlė užverbuoti. V.Putino šešėlis
Anschlagai į Vokietijos kontržval gybos akiratį pakliuvo 2011 m. rug pjūtį, gavus informacijos iš JAV specialiųjų tarnybų. Prokuroras Rolfas Hannichas teisme pasako jo, kad prieš pat areštą sutuoktiniai jau ruošėsi nutraukti veiklą. „Sun kumų kilo dėl to, kad kaltinamieji jau ruošėsi grįžti į Rusiją ir mums nepa vyko rasti įrodymų dėl jų veiklos iki 2008 m. Daug dokumentų jau bu vo sunaikinta“, – sakė R.Hannichas. Šis teismo procesas intriguoja ir tuo, kad šnipai buvo atsiųsti į Vo kietiją tada, kai Dresdene tarnavo tuometis KGB darbuotojas, o da bar Rusijos prezidentas Vladimi ras Putinas. Rusijos užsienio žvalgybos tar nyba informacijos apie įtariamus savo agentus nekomentuoja. „Deutsche Welle“, „Die Welt“ inf.
72
tūkst. eurų,
kaip įtariama, už paslaugas gavo papirktas Nyderlandų diplomatas R.Poeteray.
8
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
sportas
„Žalgirio“ ma transliuos ir
Įtampa: R.Berankio treneris R.Balžekas (dešinėje) pabrėžė, kad mačas su F.Mayeriu – neeilinis.
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
Tenisininkų kovą sunkins karštis Pirmojo šį sezoną teniso „Didžio jo kirčio“ serijos turnyro – Austra lijos atvirojo čempionato – antra jame rate šiandien 22-ejų Ričar dą Berankį egzaminuos 29-erių vokietis Florianas Mayeris. Vienas kozirių – ištvermė
Teniso profesionalų asociacijos (ATP) pasaulio reitinge F.Mayeris yra 28-ojoje vietoje, R.Berankis – 110-ojoje. – Vokietis mums – gerai pažįsta mas žaidėjas. Su juo kovosime jau ketvirtą kartą. Neseniai Švedijoje Ričardas nugalėjo jį po trijų setų kovos, – sakė R.Berankio trene ris Remigijus Balžekas. – Tai itin aukštos klasės profesionalas. Ma čo dieną sinoptikai žadėjo didžiu lį karštį, todėl viską lems ištvermė, nes tokiomis sąlygomis žaisti iki trijų laimėtų setų – labai sunku. – Treneri, Ričardo ir Floriano dvikovos nugalėtojas trečiajame „Australian Open“ rate susitiks su trečiaja pasaulio rakete škotu Andy Murray’umi. Ar tai pride da papildomos motyvacijos? – Apie galimą mačą su A.Mur ray’umi nieko negalvojame ir jokių papildomų motyvų tai nesuteikia. Iki tos dvikovos dar labai toli. – Kokios priežastys lėmė už tikrintą pergalę 6:2, 7:6 (7:4),
7:5 pirmajame rate prieš uk rainietį Sergejų Stachovskį? – Mačas buvo įtemptas ir labai svarbus. Tai truputį slėgė psicho logiškai, tačiau Ričardas visą lai ką šiek tiek pirmavo. Antrame se te S.Stachovskis buvo aktyvesnis, todėl kova vyko taškas po taško. Vis dėlto lemiamais momentais Ričardas valdė situaciją.
Remigijus Balžekas:
Vakare vis tiek anks čiau nei įprastai ei sime poilsio. Mūšis su F.Mayeriu – neei linis.
– Kaip praleidote laisvą dieną? – Ričardui buvo atliekamos įvairios procedūros, be to, surengėme treni ruotę su amerikiečiu Samu Quer rey’iu. Planavome aplankyti Mel burno akvariumą, bet vakare vis tiek anksčiau nei įprastai eisime poilsio. Mūšis su F.Mayeriu – neeilinis. Pageidauja stogo
Melburną atakuojanti trisdešim ties laipsnių karščio banga kelia nerimo net labiau patyrusiems žaidėjams.
„Jeigu pasitvirtins prognozė ir iš tikrųjų bus taip katastrofiš kai karšta, reikalausime, kad virš aikštyno būtų išskleistas stogas“, – pareiškė rusas Nikolajus Davy denka (ATP-40). Legendinį JAV tenisininką Jim my Connorsą nustebino toks pa geidavimas. „Palikite stogą ramybėje – tegu pergalės būna brangesnės. Kova ne vien su varžovu, bet ir su ekst remaliomis oro sąlygomis – tikro jo čempiono gyvenimo dalis. Jeigu temperatūra iš tikrųjų kils, tuomet būtinai stebėsiu „Australian Open“ mačus“, – teigė J.Connorsas. Pakartojo rekordą
Rusijos tenisininkė Marija Šarapo va (WTA-2), pirmajame rate 6:0, 6:0 sutriuškinusi tautietę Olgą Pučkovą (WTA-107), o antrajame tokiu pat rezultatu – japonę Mi saki Doi (WTA-92), pakartojo jau 28-erius galiojantį rekordą. Paskutinį kartą „Didžiojo kir čio“ serijos turnyrą dviem sau somis pergalėmis iš eilės 1985aisiais buvo pradėjusi Australijos sportininkė Wendy Turnbull. M.Šarapovai vargu ar pavyks pagerinti australės pasiekimą, nes trečiajame „Australian Open“ ra te ji susitiks su amerikiete Venus Williams (WTA-26). KD inf.
B.Vanagas ir S.Jurgelėnas tebevažiuoja Nuo aukšto skardžio vos nenu garmėjęs Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas tę sia Pietų Amerikoje vykstantį 34ąjį Dakaro ralį.
Dešimtajame etape lenktyninin kai įveikė 632 km, iš kurių 353 km buvo greičio ruožas. Lietuvių vai ruojamas „OSCar O3“ visureigis prarado sparną, bet finišavo po 5 val. 48 min. 57 sek. Tai garantavo 76-ąją vietą automobilių klasėje. Bendroje įskaitoje mūsiškiai paki lo į 75-ąją poziciją. Pirmauja Stephane’as Peter hanselis su „Mini“. Prancūzas lenkia Pietų Afrikos atstovą Gi nielį de Villiersą („Toyota“) 52 mi nutėmis. Motociklininkų klasėje į pirmą ją vietą bendroje įskaitoje įsiver žė prancūzas Cyrilas Despresas (KTM).
Kauno „Žalgi ris“ šiandien pasi stengs nutrauk ti dar vieną pra keiksmą – Euroly goje po nesėkmin gų 11 mėginimų ban dys įveikti Mask vos CSKA. Principi nis „Top 16“ mačas bus transliuojamas į daugiau nei 150 valstybių.
Užsigrūdino: B.Vanago ir S.Jurgelėno visureigis jau gerokai aplam
dytas, bet lekia į tikslą.
benediktasvanagas.lt nuotr.
Trečiadienį sportininkai važiavo iš La Riochos į Fiambalą. Ralio da lyviams reikėjo įveikti skirtingas distancijas: motociklininkams –
483 km (greičio ruožas – 221 km), automobiliams ir sunkvežimiams – 481 km (219 km). KD inf.
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Atsigavo: dvikovai su CSKA rengėsi
Statistika – nepalanki
Abu Lietuvos ir Rusijos legendi nių klubų keliai prestižiškiausiame žemyno turnyre susikerta dažnai: nuo 1999-ųjų kauniečiai su CSKA kovėsi net 12 kartų. 2000 m. Kauno sporto halėje „Žalgiris“ iškovojo pergalę 84:76. Tai buvo paskutinis kartas, kai daugkartiniai Lietuvos čempio nai Eurolygoje įveikė „raudonar miečius“. Šį sezoną Joano Plazos auklėti niai kartą jau įrodė, kad „Žalgirio“ arenoje yra ypač sunkiai įveikiami. Spalio 28-ąją VTB Vieningosios lygos rungtynėse žalgiriečiai kir to Maskvos milijonieriams iš pe ties – 76:66. CSKA antrąjį Eurolygos etapą pradėjo trimis pergalėmis, tačiau jos iškovotos prieš silpniausias E grupės komandas – Stambulo „Anadolu Efes“ – 90:71, Berlyno ALBA – 75:57 ir Bambergo „Brose Baskets“ – 90:83.
Atėnuose ir Madride. Mūsų laukia dar labai daug rungtynių“, – kal bėjo „Žalgirio“ ekipos gynėjas Ri mantas Kaukėnas. J.Plazos nuomone, du pralaimė jimai per pirmuosius tris „Top 16“ mačus prirėmė kauniečius prie sie nos. „Mano nuomone, CSKA tikrai pateks į Eurolygos finalo ketvertą. Ir nesvarbu, kaip baigsis šios rung tynės. Mūsų situacija yra kitokia – finalo ketverto turnyras prasideda jau dabar“, – apie dvikovos svarbą kalbėjo katalonas. Treneris dar kartą pakartojo, kad neabejoja, jog „Žalgirio“ vieta – tarp aštuonių stipriausių žemy no komandų. „Manau, kad rung tynės su Madrido „Real“ ir Atėnų „Panathinaikos“, kai pralaimėjome tik vienu tašku, parodė, kad esame verti būti „Top 8“ etape“, – neabe jojo specialistas. „Žalgirio“ ir CSKA mačą trans liuos ir Kataro televizijos „Al Ja zeera“ kanalas „Sport Global“.
Neabejoja savo jėgomis
Abipusė pagarba
„Varžybos bus sunkios. Šis mačas labai svarbus ir mums, ir mask viečiams. Tikėtina, kad ir vėl teks kovoti taškas į tašką, o viskas gali spręstis rungtynių pabaigoje. Pra laimėjome du kartus išvykose vie nu tašku, tačiau gręžiotis atgal ne norime. Reikia pamiršti nesėkmes
„Susitiksime su komanda, kuri šį sezoną žaidžia aukščiausio ly gio krepšinį ir gerai naudojasi savo sirgalių parama“, – „Žalgirį“ api būdino CSKA vyriausiasis treneris Ettore Messina. Specialistą iš Italijos J.Plaza ne kartą yra pavadinęs vienu geriausių
9
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
ačą su CSKA „Al Jazeera“
150
valstybių sporto aistruoliai matys „Žalgirio“ ir CSKA rungtynes.
i ir ligą įveikęs M.Kuzminskas.
Varžybos bus sun kios. Šis mačas la bai svar bus ir mums, ir maskvie čiams. Ti kėtina, kad ir vėl teks kovo ti taškas į tašką.
E grupė Komanda
1. CSKA 2. „Real“ 3. „Anadolu Efes“ 4. „Panathinaikos“ 5. „Žalgiris“ 6. „Unicaja“ 7. „Brose Baskets“ 8. ALBA
Perg.
Pral.
Taškų sant.
3 3 2 2 1 1 0 0
0 0 1 1 2 2 3 3
255:211 234:204 220:216 209:217 215:205 221:235 232:257 182:223
visame žemyne. Kartą ispanas jau pergudravo krepšinio profesoriumi tituluojamą E.Messiną, tačiau kaip bus šį kartą? Akistatos tarp šių tre nerių principinės nuo 2009-ųjų, kai būtent J.Plazą Madrido „Re al“ vyriausiojo trenerio poste pa keitė italas. Kalb ėd am as apie žalg ir ieč ių kozirius, E.Messina išskyrė ag resyvią gynybą, puikius snaipe rius ir išmintingą žaidimą dvie se prieš du. Rus ij os čemp ion ų puol ėj as Vlad im iras Mic ovas pris im in ė spalį Kaune patirtą niuksą ir vy lėsi, kad toji nesėkmė bus puiki pamoka. „Žalgiris“ šiemet labai paj ėg us. Praėj us ią savait ę prieš „Real“ jie krito tik pačioje susi tikimo pabaigoje, tačiau labai ge rai gynėsi. Jie susispaudė baudos aikštel ėje, tod ėl ispan ams bu vo labai sunku prasiveržti. Žal gir ieč iai tur ėjo puik ią gal imyb ę laim ėt i išv ykoje“, – paž ym ėjo CSKA žaidėjas. Kol kas neaišku, ar maskvie čiams Kaune galės padėti praė jusiais metais „Žalgirio“ marški nėlius vilkėjęs Sonny Weemsas ir Andrejus Voroncevičius. „Žalgi rio“ sudėtyje nebus taip pat pui kiai CSKA ekipai pažįstamo Dar jušo Lavrinovičiaus. „Sunkiai dirbame, bet, kaip jau tapo įprasta, yra problemų: tai – traumos. Darjušas sugrįžo į treni ruotes, tačiau dar nepasiruošęs pa dėti komandai ir negalės žaisti. Be to, nesveikuoja ir Marko Popovi čius“, – pasakojo J.Plaza. „CSKA yra klubas, kurio filosofi ja labai paprasta, – laimėti. Mask vos komanda žaidžia solidžiai ir stabiliai, mėgsta agresyvų krep šinį, turi daug aukšto lygio žaidė jų“, – varžovų privalumus vardijo R.Kaukėnas. Problemos – praeityje
Patirtis: per VTB Vieningosios lygos dvikovą su mask
viečiais R.Kaukėnas buvo vienas rezultatyviausių „Žal girio“ žaidėjų. Tomo Raginos nuotr.
26 pergalės ir 3 nesėkmės – tokiu pergalių ir pralaimėjimų balansu šį sezoną gali pasigirti trijose lygose rungtyniaujantys CSKA krepši ninkai. Po vangaus starto Rusijos krepši nio apžvalgininkai jau buvo pradėję kaltųjų paieškas, tačiau pastaruo ju metu pritilo. Sezono pradžioje kritikų žvilgsniai krypo į blankiai žaidusį Milošą Teodosičių ir į ko mandos vairą susigrąžinusį strate gą E.Messiną. Diskutuota, ar krep šinio profesorius ir pagrindinis CSKA įžaidėjas ras bendrą kalbą. Taip pat prikaišiota, ką Eurolygos vicečempionų ekipoje veikia gęs tantis Drew Nicholas. E.Messina greitai susitvarkė su problemomis. M.Teodosičius pra dėjo perprasti savo trenerio siūlo mas schemas, o D.Nicholą pakeitė Dionte Christmas. Pakilias pastarųjų dienų nuotai kas dar labiau praskaidrino žinia, kad į komandą po ketverių metų pertraukos grįžo Theodoras Papa loukas, vėl suvienijęs savo jėgas su E.Messina.
Pirmasis R.Meilutytės startas – Liuksemburge Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Olimpinė čempionė Rūta Meilu tytė pirmajam 2013-ųjų startui pasirinko Liuksemburgą – 15-ąjį kartą rengiamas plaukimo var žybas „Euro Meet“.
Plimuto „Leander“ komandai (Anglija) atstovaujanti Lietuvos sportininkė preliminariai užre gistruota keturiose rungtyse: 50 ir 100 krūtine bei 50 ir 100 m lais vuoju stiliumi. Nuo 2011-ųjų R.Meilutytei priklauso „Euro Meet“ varžybų Liuksemburge rekordas 100 m krūtine – 1 min. 08,87 sek. Kaip žinoma, pernai kaunietė pasiekė šios rungties 50 m baseine Euro pos rekordą – 1 min. 05,21 sek.
Lietuvė bus ne vienintelė „Eu ro Meet“ žvaigždė – „La Coque“ baseine jėgas išmėgins pasaulio taurės laimėtoja vengrė Katinka Hosszu, Europos čempionai 25 m baseine vokiečiai Yannikas Leb herzas, Marco Kochas, pasau lio čempionatų prizininkai veng rė Zsuzsanna Jakabos ir vokietis Christianas von Lehmas. Laukiama, kad sausio 18–20 d. Liuksemburge varžysis 457 plau kikai iš 13 šalių. Be R.Meilutytės, paraišką buvo pateikęs ir klaipė dietis Artūras Kudelka. „Euro Meet“ prizų fondą suda ro daugiau nei 20 tūkst. eurų. Už pirmąją vietą bus įteikiami 300 eurų čekiai, už antrąją – 200, už trečiąją – 100. Šių varžybų rekor das įvertintas 300 eurų, Europos – 2 000, pasaulio – 3 000 eurų.
Lietuviams NBA nėra kuo džiaugtis NBA čempionate nesiseka ko mandoms, kurioms atstovauja Lietuvos krepšininkai: Toronto „Raptors“ patyrė antrąją nesėk mę iš eilės, Hjustono „Rockets“ – ketvirtąją. Lietuviai vėl nežaidė
„Raptors“ be traumą besigy dančio Jono Valančiūno ir dėl dešiniojo kelio skausmų ne rungtyniaujančio Lino Kleizos svečiuose 106:113 (27:27, 23:27, 26:29, 30:30) pralaimėjo 4-ojo je pozicijoje Vakarų konferenci joje esančiai Bruklino „Nets“ (23 pergalės ir 15 pralaimėjimų) eki pai. 21 tašką į arenos šeimininkų krepšį įmetė Kyle’as Lowry, po 15 – José Calderonas ir Amiras Johnsonas. Nugalėtojams 22 taš kus pelnė Brookas Lopezas. Šį sezoną „Raptors“ krepšinin kai (14 pergalių ir 24 pralaimėji mai, 11-oji vieta Rytų konferen cijoje) pralaimėjo „Nets“ visas trejas iki šiol žaistas tarpusavio rungtynes. Donatas pelnė tašką
7-ąją vietą Vakarų konferencijo je užimantis „Rockets“ (21 per galė ir 18 pralaimėjimų) klubas su Donatu Motiejūnu namuo se 109:117 (29:28, 30:30, 18:32, 32:37) nusileido 2-ojoje pozici
joje esančiai Los Andželo „Clip pers“ (30 pergalių ir 9 pralaimė jimai) komandai. Lietuvis per pustrečios žaidimo minutės pelnė 1 tašką. „Rockets“ lyderis Jamesas Hardenas surin ko 23 taškus, Chandleris Parson sas – 17. „Clippers“ į pergalę vedė Jamalas Crawfordas – jo sąskai toje 30 taškų. Dvidešimtuoju NBA krepšinin ku, lygoje sužaidusiu 1 000 mačų, tapo „Clippers“ puolėjas Grantas Hillas. Įrašinėjo pokalbius
Siekdami užkirsti kelią žaidė jų konfliktams, netradicinį pre vencijos būdą pasirinko Niujorko „Knicks“ klubo vadovai. Nauj ien ų agent ūros ESPN duomenimis, „Knicks“ techninė tarnyba prieš mačą su Čikagos „Bulls“ ekipa priešinguose aikš tės kampuose pastatė mikrofo nus ir įrašinėjo visus savo lyderio Carmelo Anthony pokalbius su komandos draugais ir varžovais. Anksčiau C.Anthony buvo iš provokavęs incidentą su Bostono „Celtics“ žvaigžde Kevinu Gar nettu – jie aikštėje aštriai apsižo džiavo, o po varžybų karštakošius išskyrė policija ir muštynės neį vyko. C.Anthony buvo diskvalifi kuotas vienoms rungtynėms.
Trūksta: „Raptors“ laukia, kada sugrįš J.Valančiūnas.
KD, BNS inf.
„Reuters“ nuotr.
10
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
turtas
Darbdaviui sužavėti – dvi Statistika negailestinga – darbo Lietuvoje neturi ketvirtadalis jaunimo. Tačiau kai ku rie ekspertai sako, kad į skaičius reikia pažiūrėti kitaip, ir problema pakryps kita linkme – jauniems žmonėms trūksta ne darbo, o išsilavinimo ir sąmoningumo. Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Kol vieni skalambija, kad žmonės neturi darbo ir visa jauna Lietuva tuoj išvažiuos į užsienį, kiti ramina, kad bėda nėra tokia didelė. O patys jauni žmonės dirbti bet ko nenori. Jų akys krypsta į darbus, už kuriuos mokama geriau. Atranka – tarsi modelių
Viena jaunimo geidžiamų pozicijų – stiuardas. Nors darbas neleng vas, jaunuolių, norinčių skraidyti ir aptarnauti keliautojus, per darbo konkursus būna ir po šimtą į vieną vietą. Be to, atrankos vyksta retai ir netradiciškai – būsimi darbuotojai kviečiami ne į individualius pokal bius, o į masines visą dieną trun kančias ir iš kelių etapų susidedan čias, panašias į modelių, atrankas. „Vilniaus diena“ į jaunimo taip geidžiamą, tačiau paslaptingą ir ro mantizuojamą stiuardų bei stiuar desių darbą pažvelgė iš arčiau. Šią savaitę būsimus skrydžio palydovus Vilniuje atsirinko vie na pigių skrydžių bendrovių. At ranka prasidėjo nustatytą valan dą, o pavėlavusiems nors minutę durys buvo griežtai užtrenkiamos prieš nosį. Stiuardais ir stiuarde sėmis panoro tapti apie 70 žmo nių. Tarp jų – tokį darbą konku rentų bendrovėse jau dirbantys jaunuoliai, modeliai, būsimi pilo tai, teisininkai, barmenai ir įvairius kitus darbus dirbantys bei skirtin gus mokslus kremtantys vaikinai bei merginos. Dalis kandidatų atkrito iš karto – neatitiko ūgio reikalavimų arba turėjo tatuiruočių, kurių po dra bužiais nepaslėpsi. Likusieji įti kinti darbdavį, kad yra verti tap ti skrydžių palydovais, turėjo vos po kelias minutes. Per jas trumpai
25,4 tūkst. bedarbių
iki 25 metų šalyje buvo įregistruota sausio 1-ąją.
papasakoję apie save jaunuoliai li ko laukti sprendimo – į kitą etapą pateks tik nedaugelis. Po pirmo etapo atkrito dauguma
Norint tapti stiuardu ar stiuarde se nepakanka turėti tokio darbo patirties – net po kelerius metus skraidantys ir keleivius aptarnau jantys jaunuoliai po pirmojo etapo salę, kurioje ir vyko atranka, pali ko nukabinę nosį. Nepasisekė ir tiems, kurie prieš išnaudodami savas dvi minutes kartojosi atmintinai išmoktus ir ant lapų surašytus prisistatymus. It musę kandę kito darbo ieškoti keliavo net kai kurie darbo negau nantys jauni pilotai, besitikintys bent taip priartėti prie darbo pa dangėje. Į kitą etapą pateko tie, kurie bu vo labiausiai motyvuoti, malonūs ir pasitikintys savimi, – kitu atve ju per kelias minutes gali tik taukšti niekus, o ne „parduoti“ save darb daviui. Po likusių atrankos etapų dvidešimties atrinktųjų greta dar labiau praretėjo. Išgvildenę lėktu vuose kylančias konfliktines situa cijas ir parodę savo kūrybiškumą, paskutiniame etape liko tik keli labiausiai norintys tapti skrydžių palydovais. Vėliau jų laukia bemaž mėnesį trunkantys mokymai ir tik po jų – išsvajotieji skrydžiai. Keitėsi kontaktiniais duomenimis
Pirmasis skrydžių palydovų at rankos etapas, po kurio buvo atsi jota didžioji dalis kandidatų, truko kelias valandas, tad jaunuoliai per jas turėjo laiko ne tik čiauškėti apie kasdienius dalykus, bet ir megzti naudingas pažintis. Vieni su kitais jie dalijosi ne tik sava darbo patirtimi, bet ir darbda vių, daugiausia restoranų ar vieš bučių vadovų, kuriems šiuo metu reikalingas pastiprinimas, kontak tiniais duomenimis. Tam atvejui, jei skrydžių palydovais tapti nepavyk tų. Tačiau kodėl jaunimas taip ver žiasi skristi? Vieni atrankoje sutik ti jaunuoliai stiuardus įsivaizduoja kaip gerą algą gaunančius, tačiau mažai dirbančius žmones. Iš tiesų skrydžių palydovai dir ba ne nuo 8 val. ryto iki 5-os va karo kasdien, o pagal sudarytą grafiką, atlyginimą gauna ne ma žesnį nei 2 tūkst. litų. Būtent tai ir vilioja jaunimą – su mokslais suderinamos pareigos ir galimy
bė tapti finansiškai nepriklauso miems nuo tėvų. Tiesa, kiti į tokį darbą žiūri ne kaip į laikiną, o kaip į perspektyvų, užtikrinantį karje ros galimybes. Atrankoje dalyvavę jaunuoliai bu vo nepėsti – internete ir iš pažįsta mų jie prisirinkę informacijos, kad iš paprasto stiuardo paskui gali tapti visos komandos vadu, o dar vėliau – ir atrankas organizuojančiu specia listu. Taip pat gali migruoti iš vie nų oro linijų bendrovių į kitas ir sotų gyvenimą užsitikrinti ne vieniems, o dešimčiai ar daugiau metų.
Jurgita Balevičienė:
Patrauklus skrydžių palydovo įvaizdis ir ga limybė pusryčiauti Pa ryžiuje, o vakarieniauti Katmandu pritraukia nuo 5 iki 100 kandida tų į vieną vietą. Profesija patraukliausia jaunimui
Kad skrydžio palydovo darbas lyg magnetas traukia jaunimą, patvir tino ir stiuardų mokymus bei at rankas įvairioms oro linijų bend rovėms organizuojančios Baltijos aviacijos akademijos kokybės va dybininkė ir orlaivių palydovų mokymų instruktorė Jurgita Bale vičienė. „Stiuardo darbas patrauklus vi siems tiems, kurie nenori „nuo 8-ių iki 5-ių“ trunkančios rutinos biure. Pastebėjome, kad apie 80 proc. kandidatų – merginos nuo 18 iki 28 metų. Galima teigti, jog oro linijų bendroves labiau renka si merginos. Greičiausiai taip yra dėl estetikos, glamūrinio profesi jos įvaizdžio, pavyzdžiui, unifor mas prestižinėms oro linijų bend rovėms kuria žinomi mados namai, kaip „Pierre Cardin“, „Dior“, „Ni na Ricci“, taip pat dėl globėjišku mo ir motiniškų instinktų, taip rei kalingų aptarnaujant keleivius“, – teigė J.Balevičienė. Skrydžio palydovo darbas pa traukliausias būtent jaunimui, nes šeimą sukūrę žmonės nenori nuo lat keliauti ir dirbti pagal tokį gra fiką, kai kartais net Kūčias ar Kalė das tenka sutikti ne su artimaisiais, o viešbučių restoranuose su kole
gomis. Tiesa, kartais atsiranda ir vyresnių žmonių, siekiančių pa keisti gyvenimo būdą. „Naujausia „Qatar“ oro linijų bendrovei vykdyta atranka paro dė, jog tai gali būti ir penkiasde šimtmetis, norintis keisti gyve nimo būdą ir pradėti nuo nulio. Pagrindinis klausimas yra patir tis ir motyvacija – ar žmogus su vokia, kad reikės pradėti nuo pat pradžių, ne vadovauti biurui, o ir paduoti kavą keleiviams?“ – sakė J.Balevičienė. Pasak moters, patrauklus stiuar do, stiuardesės įvaizdis ir galimybė pusryčiauti Paryžiuje, o vakarie niauti Katmandu pritraukia gero kai daugiau kandidatų, negu ap skritai yra darbo vietų. Paprastai jų skaičius konkurse svyruoja nuo 5 iki 100 kandidatų į vieną vietą. Ta čiau atrankos į tokią poziciją vyks ta gana retai. „Vienam orlaiviui aptarnauti pa prastai reikia keturių penkių įgu lų, vieną vidutinio dydžio orlaivio įgulą sudaro keturi penki žmonės. Taigi pagrindinės atrankos papras tai skelbiamos oro linijų bendrovei plečiant orlaivių parką. Darbą Lie tuvoje rasti iš tiesų sunku – avia cijos rinka maža, todėl neturime didelės orlaivių stiuardų paklau sos. Svajojantiems dirbti stiuar du ar stiuardese patarčiau bandy ti įsidarbinti užsienio bendrovėse. Nemažai lietuvių jau šiandien dir ba bendrovėms „Ryanair“, „Emi rates“, „Qatar“, „Etihad“, „Luft hansa“, „Airbaltic“, „Wizzair“, „Iberia“, – kalbėjo J.Balevičienė. Specialaus išsilavinimo nereikia
Tačiau įsisukę į skrydžio palydo vų komandą ir pradirbę joje ilgiau jaunuoliai tokį darbą ima vertin ti ne tik kaip trumpalaikę galimy bę užsidirbti ir tai derinti su moks lais, bet ir kaip karjeros galimybių suteikiantį užsiėmimą. „Skaičiuojame taip – jeigu stiuardu pradirbai metus, grei čiausiai dirbsi ir dar penkerius. Apie 70 proc. kolektyvo narių oro linijų bendrovėse lieka dirbti pen kerius metus ir ilgiau. 7–10 metų galėtų būti ta riba, kai daugiau dė mesio imama skirti šeimai ir stabi lumui“, – sakė J.Balevičienė. Ji įvardijo ir kokie reikalavi mai keliami žmonėms, norin tiems tapti skrydžių palydovais. „Pagal ES šalyse galiojančius rei
Siekiamybė: jaunimas dirbti bet ko
kalavimus stiuardas ir stiuarde sė turi būti bent 18 metų, baigęs vidurinę mokyklą, turėti ant ros klasės sveikatos pažymėjimą, mokėti plaukti, skaityti, rašyti ir suprantamai bendrauti „pasauli ne aviacijos kalba“ – anglų kalba. Žinoma, papildomų kalbų mokėji mas suteikia pranašumą. Mokant bent kelias iš jų, bus kur kas leng viau įsidarbinti užsienio oro lini jų bendrovėse. Didelį pranašumą turi ir tie kandidatai, kurie jau yra dirbę klientų aptarnavimo srity je, pavyzdžiui, barmenai ar ad ministratorės. Iš esmės kandidatai turi būti sveiki ir stiprūs“, – var dijo J.Balevičienė. Asmeninės savybės – labai svarbu
Labai svarbus ir žmogaus charak teris, jo būdo savybės. Tai turi bū
11
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
turtas Palydovai – ir vyresni
Neringoje – mažiausias
Siunčia į užsienį
Yra oro linijų bendrovių, kaip SAS ar „Lufthansa“, kur or laivių palydovų metų vidur kis gali siekti 40 metų ir dau giau. Svarbu, kokia žmogaus sveikata, išvaizda, kiek jis tu ri patirties. „Small Planet Air lines“ kolektyve taip pat yra orlaivio palydovių, kurioms apie 50 metų.
Daugiau nei pusė jaunų be darbių neturi profesinės kva lifikacijos. Mažiausias nedar bas metų pradžioje buvo Ne ringoje (4,3 proc.), Kaišiado ryse (4,4 proc.), Trakų rajo ne (4,5 proc.), Klaipėdoje (4,7 proc.) ir Kauno rajone (4,9 proc.). Didžiausias – Alytaus rajone (12 proc.).
Teritorinėse darbo biržose nuo 2004 m. dirba ir EURES – Europos užimtumo tar nybų tinklo – konsultantai. Jie praneša apie laisvas vie tas ES, Europos ekonominės erdvės šalyse bei Šveicarijoje skelbimus, kuriuose dažniau siai yra tiesioginiai darbdavių duomenys susisiekti.
minutės
Komentarai
Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyr iausiasis ekonom istas
T
nenori, vienas iš jo svajonių užsiėmimų – būti skrydžio palydovais. „Shutterstock“ nuotr.
ti tas, kuris myli žmones, moka prisitaikyti, yra greitas, operaty vus ir komunikabilus, sugeba val dyti stresines situacijas. Apranga, šukuosena, makiažas, sutvarkyti nagai, manieros, kalbėjimo tonas, šypsena taip pat svarbu. Skrydžių palydovai visuomet privalo būti pasitempę, elegantiški, tvarkingi, ramūs ir orūs. Tokie orlaivio paly dovai keleiviams suteikia pasitikė jimo jausmą, kelia mažiau streso ir formuoja gerą bendrovės įvaizdį. „Orlaivyje gali sėdėti keli šimtai žmonių – vienas galbūt sunkiai at sikėlė į ankstyvą skrydį, kitas jau dinasi dėl artėjančio verslo susiti kimo, trečias apskritai bijo skristi lėktuvu. Stiuardo darbas – ne tik gražiai šypsotis ir pilstyti kavą, bet ir užtikrinti jų saugumą ir, kiek įmanoma, gerą nuotaiką. Svarbu,
kad stiuardas ar stiuardesė mėgtų bendrauti su žmonėmis, būtų em patiškas ir kiekvienoje situacijoje ieškotų pozityvių sprendimų. Juk kartais laiku ištartas žodis ar šyp sena gali „išgelbėti“ kam nors die ną“, – pridūrė J.Balevičienė. Be skrydžių palydovo, jaunimas Lietuvoje vaikosi ir kitų pelninges nių darbų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, jaunuoliai dažniau siai vengia nekvalifikuoto darbo, viešųjų darbų, o nori tokio, už ku rį atlyginimas siektų bent 1,5–2 tūkst. litų. 2013 m. sausio 1-ąją šalyje buvo įregistruota 25,4 tūkst. bedarbių iki 25 metų. Naujausiais ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos jaunimo nedarbo rodiklis siekė 24,2 proc. ir nuo ES vidurkio (23,7 proc.) buvo nutolęs 0,5 proc.
eiginys, kad jaunimo nedar bas yra didelis, atsiranda, nes skirtingai žiūrima į skaičiuo jamus rodiklius. Statistikos departamentas žiūri, kiek jaunuolių negali susirasti darbo, ir ima santykį su aktyvių darbo rinkoje jaunuolių skai čiumi. Apie 100 tūkst. jaunuolių dirba, o apie 30 tūkst. negali susirasti darbo. Taip pristatoma, kad kas trečias jaunuo lis Lietuvoje negali susirasti darbo. Bet iš tiesų jaunų gyventojų yra 440 tūkst. ir 70 proc. jų mokosi mokykloje, kolegi jose arba universitetuose. Visa tai dėmesį nukreipia ne ta linkme, nes nedarbo rodiklis neatsigręžia į dar bo rinkos aktyvumą. Jis Lietuvoje la bai mažas – 70 proc. nedirba ir neieško darbo, nes tuo metu mokosi. Iš darbo biržos duomenų matoma, kad jaunų bedarbių nedarbo lygis yra 6,7 proc. ir jis beveik dvigubai mažesnis negu ki tų amžiaus grupių. Tačiau tai populia rus klausimas, nes ši problema aktuali Ispanijoje, Graikijoje, bet Ispanijoje ne darbo lygis didesnis nei 50 proc. – yra skirtumas nuo Lietuvos. Problema neteisingai interpretuojama. Lietuvoje jauni žmonės vieni iš tų, ku rie vėliausiai ES baigia mokyklą, būda mi 19-os. Beje, Lietuva viena iš nedauge lio likusių ES valstybių, kur bakalauro studijos trunka ketverius, o ne trejus metus. Be to, labai didelė dalis baigusių universitetus iš karto nori studijuoti ma gistrantūroje. Jaunas žmogus nuo 15 iki 24 metų didelę dalį laiko praleidžia uni versitete, mokykloje, o tai iškreipia ne darbo rodiklius. Jeigu žiūrime į tikrąjį nedarbą, matome, kad problema ne to kia didelė. Yra 26 tūkst. jaunuolių, kurie negali susirasti darbo, pusė jų neturi jo kio profesinio pasirengimo. 15 tūkst. yra tokių, kurie baigė devynias klases, me tė mokslus ir ėjo dirbti į statybas – 2005–
Paklausiausios 2012-ųjų profesijos Pardavėjas Tarptautinio krovinių vežimo
transporto priemonės vairuotojas Virėjas Pardavimo vadybininkas Siuvėjas Pardavėjas kasininkas Apdailininkas Pardavėjas konsultantas Plataus profilio statybininkas Administratorius Šaltinis: Lietuvos darbo birža
2007 m., kai statybininkas neturėda mas jokio išsilavinimo ir nešiodamas kibirus galėjo 5 tūkst. litų užsidirbti. Tai yra problema – kaip atsit iko, kad tokia didelė dalis jaunuolių nuspren dė ne mokytis, o dirbti statybose? Kita pusė tų beveik 30 tūkst. bedarbių yra diplomuoti specialistai, kurių kompe tencijų visiškai nereikia darbo rinko je. Reikėtų kalbėti, kodėl universitetai vis dar rengia tokias programas? Sutei kiamas diplomas, bet nepaisoma, ko kia iš jo bus nauda. Yra dvi problemos – kaip priversti, kad jaunuoliai nemes tų mokslų, ir kaip paskatinti rinktis pa klausias profesijas? Nedarbo lygis tik rai neaukštas – iš 440 tūkst. jaunuolių darbo neturi 30 tūkst. Tai nėra drama tiški skaičiai.
Be to, jaunimas jaunimui nelygu. Vie nas dar būdamas pirmame kurse ga li eiti vadovaujamas pareigas, o kitas ir po dviejų mag istr ų nesugeba dar bo susirast i. Daug kas prik lauso nuo asmeninių savybių, sugebėjimo save pateikti, pristatyti darbdaviui, noro ir darbo rinkos suvokimo. Kartais jauni mas užsibrėžia ribą, kad be 2 tūkst. li tų nedirbs, ieško būtent tokio darbo ir praranda daug galimybių.
Valdas Maksvytis
Lietuvos darbo biržos Darbo ištekl ių skyr iaus vyr iausiasis special istas
Rita Karavaitienė
Personalo atrankos įmonės „CV-Onl ine“ rinkodaros vadovė
J
aun imo, pal iekančio gyven i mo aprašymus mūsų portale, nei padaugėjo, nei sumažėjo. Technolog ijos jauniems žmo nėms suprantamesnės, todėl duome nų bazėje didžioji dalis gyvenimo ap rašymų ir yra jaunimo. Yra ir darbo skelbimų, tinkamų jauni mui, negalima teigti, kad jaunimas Lie tuvoje net ur i darbo. Tačiau studen tams siūlomos žemesnės pareigos, kur reik ia maž iau atsakomybės, pa vyzdžiui, prekyboje – pardavėjas, ka sininkas, konsultantas, sandėl io dar buotojas. Studentai suvokia, kad tok į darbą gal ima der int i su stud ijom is, šiek tiek užsid irbt i, tačiau su tok iais darbais savo karjeros nesieja. Jeig u darbas biure, studentui paprastai siū loma pusė etato, mažesn is atlyg in i mas, būtinai būna bandomasis laiko tarpis, kad žmogus įrodytų, jog tikrai tinka tam darbui ir jam galima patikė ti svarbesnes užduotis.
J
aunimo įsidarbinimo galimybės nemažai priklauso nuo bend ros situacijos darbo rinkoje, ku riai gerėjant didėja ir jaunimo integracijos į darbo rinką galimybės. Su didžiausiomis įsidarbinimo proble momis susiduria nekvalifikuotas ir ne motyvuotas jaunimas. Jų įsidarbinimo galimybės pačios menkiausios. Norint išvengti nedarbo svarbu įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją. Svarbiausios jaun imo nedarbo prie žast ys: profesin io pasireng imo, dar bo patirties trūkumas arba įgytų pro fesinių žinių ir darbo rinkos reikmių neat it ik imas. Darbo ieškant iems jau nuoliams dažnai įsidarbinti sukliudo nesugebėjimas savęs pristatyt i arba atkaklumo trūkumas. Įdarbint i jaun imą yra vienas svar biausių Lietuvos darbo biržos užda vinių ir prioritetų. 2012 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo birža ir jos 10 terito rinių darbo birž ų pradėjo įgyvendin ti Europos socialinio fondo finansuo jamą projektą „Jaun imo užimt umo did in imas“, kur iuo siek iama skat int i jaunimo užimtumą, sudarant galimy bes įgyti praktinių įgūdžių ir įsitvirtin ti darbo rinkoje. Į projekto veiklas pla nuojama įtraukti ne mažiau kaip 1000 jaunuolių iki 29 metų.
12
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
turtas
Dokumentinio kino juostoje – XX a. ÄŻvykiai Kinotyrininkas Vytautas Mikalauskas savo knygoje „Kinas Lietuvoje. Nuo atrakciono iki nacionalinio meno“ raĹĄo, kad kai 1897 m. Lietuvos ĹžiĹŤrovai pirmÄ…kart iĹĄvydo „gyvuosius paveikslÄ—lius“ – kinÄ…, nuostaba nebuvo vienintelÄ— jĹł reakcija. EglÄ— StasiulytÄ—
Kai kuriĹł ĹžiĹŤrovĹł manymu, vaizdo atkĹŤrimo aparato viduje tĹŤno velnias. TaÄ?iau ĹĄiandien „judantys paveikslÄ—liai“ mĹŤsĹł visuomenÄ—je yra ne tik ÄŻprasta meno, kultĹŤros iĹĄraiĹĄka, bet ir vienas svarbiausiĹł bĹŤdĹł pateikti informacijÄ…. Pastaroji funkcija dabar suvokiama kiek kitaip nei praÄ—jusio amĹžiaus pirmoje pusÄ—je. Pamatyti realybÄ™ tokiÄ…, kokiÄ… kine ĹžiĹŤrovai matÄ— tuomet, galima internete atvertuose Lietuvos dokumentinio kino archyvuose. Nuo 2010 m. geguŞės Lietuvos centrinis valstybÄ—s archyvas Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo ir bendrojo ďŹ nansavimo lÄ—ĹĄomis vykdo projektÄ… „Lietuvos dokumentinis kinas internete (e. kinas)“. ÄŽgyvendinant projektÄ… skaitmeninamos dokumentinio kino juostos, siekiant jas iĹĄsaugoti ir suteikti galimybÄ™ perĹžiĹŤrÄ—ti kiekvienam Ĺžmogui, turinÄ?iam prieigÄ… prie interneto. Pasak projekto vykdytojos Valerijos JuseviÄ?iĹŤtÄ—s, jau veikianÄ?ioje interneto svetainÄ—je www.ekinas.lt lankytojai gali perĹžiĹŤrÄ—ti 1918–1961 m. dokumentinÄ™ medĹžiagÄ…, filmus, atskleidĹžianÄ?ius Lietuvai svarbius ÄŻvykius, ĹžmoniĹł kasdienybÄ—s detales. „Tikime, kad projektas sudomins ne tik mokslininkus, kino kĹŤrÄ—jus, ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł tyrinÄ—tojus, bet bus naudingas ir plaÄ?iajai visuomenei“, – sakÄ— V.JuseviÄ?iĹŤtÄ—. SvetainÄ—je lankytojai gali ieĹĄkoti juos dominanÄ?iĹł skaitmeniniĹł vaizdĹł, perĹžiĹŤrÄ—ti archyvinÄ™ medĹžiagÄ… ir uĹžsisakyti dokumentiniĹł ďŹ lmĹł kopijas. Interneto svetainÄ—je www.e-kinas.lt ĹĄiuo metu galima pamatyti pirmÄ…sias 1919–1940 m. sukurtas lietuviĹĄkas kino kronikas, 1944– 1961 m. sukurtus kino Ĺžurnalus ar net paĹžvelgti, kaip gyveno ÄŻ JAV ÄŒikagos miestÄ… emigravÄ™ lietuviai. BĹŤdas iĹĄsaugoti
Garsus Lietuvos dokumentininkas Algirdas Tarvydas, sukĹŤrÄ™s beveik 500 kino ĹžurnalĹł siuĹžetĹł, per keturias deĹĄimtis autoriniĹł ďŹ lmĹł apie Ĺžymius Lietuvos kultĹŤros veikÄ—jus (poetus BernardÄ… BrazdĹžionÄŻ ir MarcelijĹł MartinaitÄŻ, aktoriĹł LaimonÄ… NoreikÄ…, archeologÄ™ MarijÄ… GimbutienÄ™ ir kt.), sako, kad dokumentikos reikĹĄmÄ— didÄ—ja, taÄ?iau vis svarbesnis tampa ir jos iĹĄsaugojimo klausimas. „Dokumentinio kino esmÄ— – ÄŻvykio istorijos iĹĄsaugojimas. ReĹžisieriaus tikslas – sustabdyti ir uĹžďŹ ksuoti realybÄ™, kad istorija bĹŤtĹł iĹĄsaugota ateities kartoms, – sakÄ— A.Tarvydas. – Kiek ďŹ lmĹł yra sukurta... TaÄ?iau jie nepasiekiami ne tik visuomenei, bet ir specialistams. Juose
– mĹŤsĹł istorija, ÄŻ kuriÄ… Ĺžvelgdami dabar, Ĺžinodami istorinÄŻ kontekstÄ…, galime prisiliesti prie savo ĹĄalies istorijos, lengviau suprasti tam tikro laikotarpio ĹžmoniĹł mÄ…stysenÄ….“ Ĺ iuo metu archyve saugomas Lietuvos dokumentinis kinas visuomenei sunkiai prieinamas dÄ—l ďŹ ziniĹł laikmenĹł – kino juostĹł – bĹŤklÄ—s. SenĹłjĹł Lietuvos kino ďŹ lmĹł juostos nyksta dÄ—l natĹŤralaus nesustabdomo senÄ—jimo proceso, todÄ—l tampa vis sudÄ—tingiau jas parodyti.
Algirdas Tarvydas:
Tarpukariu tai buvo tarsi televizija. Kino operatoriai kĹŤrÄ— ÄŻvykÄŻ, iĹĄ detaliĹł lipdÄ— istorijÄ….
Kino juostoms reikia atidĹžios prieĹžiĹŤros. JĹł ďŹ zinÄ— bĹŤklÄ— nuolat proďŹ laktiĹĄkai tikrinama, atliekami bĹŤtini originalios laikmenos valymo, restauravimo darbai. Juostos saugomos specialiose kontroliuojamos bei reguliuojamos temperatĹŤros ir drÄ—gmÄ—s patalpose. TodÄ—l naujĹłjĹł technologijĹł suteikiama iĹĄeitis – skaitmeninimas – laikomas vienu tinkamiausiĹł technologiniĹł bĹŤdĹł siekiant iĹĄsaugoti kultĹŤros paveldÄ… ir pateikti jÄŻ visuomenei. Juostas saugojo nuo valdĹžios
SovietinÄ—s okupacijos metais daug tarpukario lietuviĹł dokumentikos dingo. Iki tol sukurtĹł mĹŤsĹł ĹĄalies kinematograďŹ ninkĹł darbĹł nebuvo leidĹžiama ĹžiĹŤrÄ—ti, siekta sudaryti ÄŻspĹŤdÄŻ, kad lietuviĹĄko kino apskritai nebuvo. Kadangi sovietai kinÄ… laikÄ— galinga propagandos priemone, jis turÄ—jo rodyti realybÄ™ tokiÄ…, kokia ji „turÄ—jo bĹŤti“ valdĹžios uĹžsakymu. UĹž netinkamai pasirinktas temas, vaizdavimo bĹŤdÄ… kinematograďŹ ninkams grÄ—sÄ— ÄŻkalinimas ir tremtis ÄŻ SibirÄ…. Tiesa, pokariu ďŹ lmus apie LietuvÄ… daugiausia kĹŤrÄ— tuometÄ—s valdĹžios iĹĄ Rusijos, Baltarusijos atsiĹłsti reĹžisieriai ir operatoriai. A.Tarvydas pasakoja, kad siekdami iĹĄsaugoti lietuviĹĄko kino juostas archyve dirbÄ™ lietuviai ant jĹł vyniodavo sovietinÄ™ kronikÄ…. „Tikrindamas juostĹł rites inspektorius iĹĄvynioja „teisingÄ…ją“ dalÄŻ, apĹžiĹŤri, ar viskas tvarkinga, ir padeda. Taip buvo iĹĄsaugota nemaĹža dalis vertingos archyvinÄ—s medĹžiagos“, – sakÄ— A. Tarvydas. Vis dÄ—lto dalies juostĹł baigtis – tragikomiĹĄka. Pasak reĹžisieriaus, nitroacetate iĹĄtirp-
dyta juosta virsdavo gerais ir tuomet brangiai kainavusiais klijais, tinkamais kalioĹĄams klijuoti. TodÄ—l gindamiesi nuo skurdo juostĹł savininkai kai kurias iĹĄ jĹł pavertÄ—... kalioĹĄais. Dalis iĹĄsaugotĹł kino juostĹł laikoma JAV gyvenanÄ?iĹł iĹĄeiviĹł kolekciniuose archyvuose ir net Brazilijos nacionaliniame muziejuje. Nykstantis kino Ĺžanras – kronika
1931–1932 m., pasak A.Tarvydo, buvo Lietuvos kino suĹžydÄ—jimo laikotarpis. Vienas po kito ĹžiĹŤrovams buvo pristatomi lietuviĹł autoriĹł darbai. 1931-aisiais buvo iĹĄleistas ÄŻstatymas, kad uĹžsienio ĹĄaliĹł (JAV (Holivudo), PrancĹŤzijos, Vokietijos) ďŹ lmai Lietuvos kino teatruose turi bĹŤti rodomi su lietuviĹĄkais subtitrais ir prieĹĄ juos turi bĹŤti rodoma lietuviĹĄka kino kronika. Valdininkai suprato, kad tai puikus bĹŤdas ÄŻsiamĹžinti ir praneĹĄti apie savo darbÄ…, todÄ—l kronikas darÄ— daugelis ĹĄalies organizacijĹł. 1931–1932 m. buvo sukurta keli ĹĄimtai ÄŻvairiausiĹł ďŹ lmĹł, deja, iki ĹĄiĹł dienĹł iĹĄliko tik nedidelÄ— jĹł dalis. Anot A.Tarvydo, kronika ĹĄiuo metu beveik iĹĄnykÄ™s dokumentikos Ĺžanras, reikalaujantis speciďŹ nio darbo stiliaus. „Tarpukariu tai buvo tarsi ĹĄiuolaikinÄ— televizija. Kino operatoriai kĹŤrÄ— ÄŻvykÄŻ, iĹĄ detaliĹł lipdÄ— istoriją“, – pasakojo A.Tarvydas. 1930–1940 m. aktyviai kĹŤrÄ™ legendiniai kino operatoriai – Stepas Uzdonas, Stasys VainalaviÄ?ius – sugebÄ—davo ryte nuďŹ lmavÄ™ siuĹžetÄ… per dienÄ… jÄŻ iĹĄryĹĄkinti, sumontuoti ir nugabenti ÄŻ kino teatrÄ…, kad vakare ÄŻ jÄŻ susirinkÄ™ ĹžiĹŤrovai galÄ—tĹł pamatyti naujausiÄ… lietuviĹĄkÄ… kronikÄ…. Projekto „E. kinas“ svetainÄ—je lankytojai gali rasti ÄŻvairiausios archyvinÄ—s medĹžiagos – siuĹžetĹł, kuriuose – prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, legendiniĹł visuomenÄ—s veikÄ—jĹł (Jono BasanaviÄ?iaus, Juozo Tumo-VaiĹžganto ir kt.) laidotuviĹł kronikĹł kadrĹł, KlaipÄ—dos iĹĄvadavimo nuo vokieÄ?iĹł 1923 m., Vilniaus grÄ…Ĺžinimo Lietuvai 1939 m. kronikas, pamatyti, kaip tarpukariu atrodÄ— Ĺ iauliai, Palanga ir kiti ĹĄalies miestai, vadinamÄ…jÄ… smetoninÄ™ LietuvÄ… ar net legendinio boksininko Algirdo Ĺ ociko kovas. ÄŽ interneto svetainÄ™ www.e-kinas. lt taip pat ÄŻkelti Lietuvos centriniam valstybÄ—s archyvui padovanoti garsaus iĹĄeivio kinematograďŹ ninko Pauliaus Jasukonio kurti dokumentiniai ďŹ lmai. Projektas finansuojamas ES struktĹŤriniĹł fondĹł lÄ—ĹĄomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos veiksmĹł programos 3 prioriteto „InformacinÄ— visuomenÄ— visiems“ priemonÄ™ „Lietuvos kultĹŤra informacinÄ—je visuomenÄ—je“.
ď Ž Svarbu: XV[\ Wb\`aN` ]_VcNY\ZN `NbT\aV `]RPVNYV\`R ]NaNY]\`R Xb_V\`R
[b`aNa\ZN _RVXNYV[TN aRZ]R_NaĂ_N V_ Q_Ă›TZĂ›
ď Ž Modernu: `XNVaZR[V[VZN` YNVX\ZN` cVR[b aV[XNZVNb`VĂş aRPU[\Y\TV[VĂş
OĂQĂş V `NbT\aV XbYaĂ_\` ]NcRYQĂ– V_ ]NaRVXaV WĂ&#x; cV`b\ZR[RV
ď Ž Nepasiekiama: Vb\ ZRab N_PUfcR `NbT\ZN` 9VRabc\` Q\XbZR[aV[V`
XV[N` `b[XVNV ]_VRV[NZN` cV`b\ZR[RV QĂ›Y SVgV[VĂş YNVXZR[Ăş “ XV[\ Wb\` aĂş “ OĂXYĂ›` 9VRabc\` PR[a_V[V\ cNY`afOĂ›` N_PUfc\ [b\a_
UĹžs. 1065419
13
Ketvirtadienis, sausio 17, 2013
menas ir pramogos
Menininkus sujungė balta spalva Kai tik medžiai, žolynai, namų langai pa sidengia baltu šerkšno drabužiu ir ima spausti žiemos šaltukas, galerija „Balta“ menininkus kviečia sukurti baltą kūri nį ir jį atnešti į parodą-konkursą „Spalva– nuotaika–simbolis“. Ir šįmet jau ketvirtus metus vykstantį konkursą vainikavo lau reatų džiaugsmas bei Baltasis vakaras ga lerijoje.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Itin daug dalyvių
Jau ketvirtą žiemą galerija „Balta“ kviečia kurti darbus, kuriuose at sispindėtų asmeninis santykis su balta spalva. Šiais metais paroda buvo itin gausi – nedidelėje, jau kioje, baltumu spindinčioje galeri joje reikėjo sutalpinti 74 kūrinius. Realizuotos baltos meninės idėjos įsikūnijo stiklinėse, odinėse, popie rinėse formose, buvo ištapytos, iš siuvinėtos, išrašytos baltose drobėse. Jas lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti, bet ir išreikšti savo nuomonę bal suodami už jiems patikusį kūrinį. „Per pateiktus simbolius at pažįstame nuotaiką, per nuotai ką – kūrėjo išgyvenimus, patirtis, – pastebėjo menotyrininkė Aus tėja Bručaitė. – Galime teigti, kad ši grandinė – būdas pažinti ki to žmogaus pasaulį, pažinti jį patį, sužinoti, kas jis toks ir ką jaučia.“ Vieniems balta spalva asocijuo jasi su švara, tyrumu, kitiems ji – sakralumo, susikaupimo būsena ar erdvė, dar kiti stengiasi atskleisti
tiesiog pačios spalvos estetiką. Kai kam balta spalva reiškia liūdesį ar gedulą, o kai kam tai – visa ko pra džia, vestuvės, gimimas. Kažkas baltoje spalvoje mato svajonę, o kažkas – patirtą nuo tykį, praeities įvykio nostalgi ją. Pagaliau yra ir tokių, kurie tie siog nori ko nors palinkėti galerijos „Balta“ lankytojui. Beje, per paro dos katalogo pristatymą leidinio puslapiuose linkėjimus vieni ki tiems rašė patys menininkai. „Su tais įrašais mažu tiražu išleistas baltojo kūrinio katalogas taps iš skirtinis, vertybė“, – kalbėjo gale rijos „Balta“ vadovė ir parodos ku ratorė Jolanta Šmidtienė. Didysis prizas – A.Obcarskui
Pasak menotyrininkės A.Bručai tės, kiekvienas jausmas, kiekvienas kūrinys yra be galo nuoširdus, ap nuoginantis menininko sielą ir lei džiantis pažvelgti į baltą spalvą jo akimis. Balta spalva menininkui – tuščia scena, tuščia drobė ar tuščias lapas, kuriame kiekvienas taškas, linija, brūkšnys – tai jo pasaulis, jo žinutė ir jo gyvenimo istorija.
2012 metų konkurso nugalėtojas Antanas Obcarskas. Akriliniai rašmenys – VII.
Taigi lankytojų ir profesionalių menininkų simpatijos atiteko daili ninkui Antanui Obcarskui – jo kūri nys „Akriliniai rašmenys-VII“ tapo parodos-konkurso „Spalva–nuo taika–simbolis“ nugalėtoju, daili ninkas galerijoje „Balta“ galės jam patogiu laiku surengti savo kūrinių parodą, bus išleistas jos katalogas. „Nesitikėjau, tikrai“, – nustebęs tikino A.Obcarskas, šio ciklo kūri nius eksponavęs ir pernai vykusio je tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius“. „Akriliniai rašmenys-VII“ – sa votiškai meditacinis kūrinys, žiū rėdami į jį tarsi atsiduriame kito je erdvėje, kurią menininkas dėlioja iš plonyčių linijų ir smulkių tarpų tarp jų, optinį meną menančių lin kių, suteikiančių iškilumo įspūdį. Tai lyg pergamentas, šonu pa sukta ritė, kurioje nėra svarbus tekstas. Kur kas svarbesnis čia rit mas – tarsi nebyli muzika, kurią gali girdėti žvilgsniu šokinėdamas nuo vieno žodžio kito link. Pažvel gus iš toliau, tarpai tarp žodžių at rodo kaip sniego kąsniai, sujau kiantys ramią horizontalią tėkmę.
kas: paroda „Spalva–nuotaika–simbolis“. kur: galerijoje „Balta“. kada: iki vasario 2 d.
Ana Chizovec. Be pavadinimo.
Paroda keliaus po Europą
Gediminas Pašvenskas. Pradžia.
Guoda Jaruševičiūtė. O.
Iškilmingame Baltojo vakaro rengi nyje diplomais taip pat buvo pažy mėti menininkai Ona Staskevičienė – už medžiagos ir formos dermę, Val das Kurklietis – už unikalų temos at skleidimą ir Gediminas Pašvenskas – už dviejų priešybių sugretinimą. Buvo išskirti menininkai ir žmo nės, labiausiai prisidėję kuriant Kalėdų eglę. Padėkas gavo auksi nius angelus sukūrę menininkai Romualdas Čarna, Egidijus Ru dinskas (pastarojo grafikos dar bas dar vykstant parodai iškeliavo į pirkėjo namus, grafikas jį turė jo pakeisti kitu savo kūriniu), Ele na Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Li na Jonikė, Modestas Malinauskas, Miglė Kosinskaitė, Gaila Akelienė. Šių metų antrąjį pusmetį, kai Lietuva pirmą kartą pusę metų pirmininkaus ES, ši paroda „Spal va–nuotaika–simbolis“ ir atrinkti menininkai reprezentuos Lietuvos kultūrą ES miestuose.
Ona Staskevičienė. Išsisupus plačiai.
Vaiva Čyvaitė. G kvadratas.
14
Ketvirtadienis, sausio 17, 2013
menas ir pramogos
Orkestras vėl sceną dalysis su garsiuoju baritonu Kauno miesto simfoninis orkest ras (KMSO) netrukus į savo biog rafiją įrašys itin svarbų įvykį. Dar nespėjus išblėsti įspūdžiams po rudenį vykusio debiuto su pa saulinio garso baritonu Dmitriju mi Chvorostovskiu, orkestras su laukė kvietimo tęsti bendradar biavimą.
Partnerystė: „Žalgirio“ arenoje surengtu pirmuoju bendru koncertu su D.Chvorostovskiu KMSO pradėjo
2012–2013 m. sezoną.
kryžiažodis
Sudėtyje esantys citrusiniai bioflavonoidai gali padėti pagerinti vitaminų įsisavinimą. Tik 1 tabletė per dieną!
Šią savaitę laimėkite vitaminus „C-300 Imuno N60“ ir Donnos Leonės knygą „Acqua Alta “.
Venecijos policijos komisaras Gvidas Brunetis sužino, kad amerikietė meno istorikė, pažįstama nuo bylos La Feničės teatre, žiauriai sumušta. Šitaip užpuolikai įspėjo ją neiti susitikti su meno muziejaus Venecijoje direktoriumi Frančesku Semendzatu. Tačiau Venecijoje prasideda acqva alta, o direktorių lygiai taip pat žiauriai užpuola ir nužudo nežinomi asmenys.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, sausio 22 d.
Tomo Raginos nuotr.
Šį šeštadienį KMSO su garsiuoju baritonu ir dirigentu Konstantinu Orbelianu pasirodys svarbiausioje Suomijos koncertų salėje „Finlan dia“. Programoje skambės Giusep pe Verdi, V.Belini, Richardo Wag nerio, George’o Bizet, Arthuro Rubinsteino operų arijos ir kūri niai orkestrui, neapolietiškos dai nos ir romansai. „Tai, kad orkestras koncertuoja su tokio lygio asmenybėmis pres tižinėse salėse – ilgo ir nuosek laus darb o rez ultatas. Žin om a, neturime pamiršti, kad tai ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomy bė“, – kelionės išvakarėse sakė
KMSO vadovas Algimantas Trei kauskas. Bendrad arb iav im as su gars iu arm ėn ų kilm ės bat utos meistr u K.Orb el ian u nen utr ūks ir tol iau. Bal and žio prad žioj e Liet uvoj e vieš ės pas aul in io gars o ten oras Lawrence Brownl ee (JAV), kur is su orkestr u įraš ys retai atl ieka mų Giacom o Ross in i oper ų arij ų ir uvert iūr ų kompakt in ę plokš tel ę, o bal and žio 5 d. surengs vien intel į ir išs kirt in į konc ert ą Kaun o valstyb in ėje filh arm on i joje. Žymaus solisto kalendorius pla nuojamas trejiems metams į prie kį, o gastrolių geografija itin plati – D.Chvorostovskio koncertų lau kiama visuose kontinentuose. Jis dažnai koncertuoja akompanuo jant aukščiausio lygio orkestrams, tokiems kaip Niujorko filharmoni jos, San Fransisko simfoninis, Ro terdamo filharmonijos ir kiti gar sūs kolektyvai. KD inf.
V.Šiugždinio palytėta poezija Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia kartu pasitikti naujas pran cūzų poezijos knygas. Svečiuose – dvi garsiojo vertėjo Vaclovo Šiugž dinio lietuviškai išguldytos knygos: Oskaro Milašiaus „Sutemų dainos“ ir rinktinė „Prancūzų poezija“.
Renginyje dalyvaus vertėjas ir re daktorius Petras Kimbrys, Robe ro Šumano centro vadovė Birutė Strakšienė, vertėjo V.Šiugždinio duktė Dalia Loreta Šiugždinytė ir anūkė Agnė Arbačiauskienė, ak toriai Giedrius Arbačiauskas ir Do loresa Kazragytė, kultūrologas Al girdas Patackas, rašytojas Robertas Keturakis, VU Prancūzų filologijos katedros vedėja doc. dr. Genovaitė Dručkutė, leidyklų atstovai. Vakaro metu bus rodomos Henri ko Šablevičiaus filmo „Žingsniai alė jos gale. O.V.L.Milašius“ ištraukos, pirmą kartą viešai eksponuojami grafikės Gražinos Didelytės iliustra cijų originalai ir sovietmečiu slaptai savilaidos būdu išleistas O.Milašiaus „Rinktinių raštų“ tritomis. „Sutemų dainos“ – tai žinomo lietuvių kilmės prancūziškai rašiu sio poeto ir diplomato O.Milašiaus (1877–1939) poezijos rinktinė, ku rioje publikuojamos vieno geriau sių jo kūrybos vertėjų, V.Šiugždi nio (1911–1988), verstos eilės. Poezijos rinktinė „Prancūzų poe zija“ sudaryta iš V.Šiugždinio kūry bos palikimo. Į naują leidinį sugulė žymiausių prancūzų poetų François Villono, Theophile’io Gautier, Paulio Verlaine’o, Arthuro Rimbaud ir Pau lio Valéry eilėraščių vertimai. Vieni jų anksčiau jau buvo skelbti, kiti Lie tuvos skaitytojams iki šiol neregėti. KD inf.
kas: Naujų prancūzų poezijos knygų sutiktuvės. kur: Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kab.). kada: Sausio 23 d. 17.30 val.
153
ketvirtaDIENIS, sausio 17, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 15 Paslaugos ������������������������������������������ 15, 16 Parduoda � ������������������������������������������������� 16 Perka � ���������������������������������������������������� 16, 17 Įvairūs � ������������������������������������������������� 16, 17 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 17 Pramogos, šventės, laisvalaikis � ��������������������������������������������� 17 Kviečia mokytis ���������������������������������� 17 Pamesta � ���������������������������������������������������� 17 Rasta ������������������������������������������������������������� 17
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Pareigos: kambarinė. Patirtis būtų privalumas. CV siųsti e. paštu viabalticapramogos@gmail.com. Tel. 8 611 01 631.
Profesionalus masažuotojas dirba miesto centre. www.masazas55.lt. Tel. 8 643 30 000.
Reikalingas darbuotojas (ūkio daliai), turintis vairuotojo pažymėjimą. Darbas nuo 6 val. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.
Psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant. Tel. 8 670 97 959; www.laisvi.lt.
1066798
Siūlo darbą AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, stalius-staklininkus, stalius. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768. 1064766
AB „Lytagra“ dirbti Lietuvoje ieško patyrusių vairuotojų (CE kategorija). Tel. 8 686 98 720. 1066803
Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms; Vokietijoje – motelių valytojoms, elektrikams, santechnikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1065156
Automobilių švaros centrui reikalingi darbuotojai. Apmokome. Tel. 712 525. 1061793
Dirbti privačiame prekybos versle reikalingi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kalbas. Tel. 8 601 75 025.
1062991
Drabužių gamintoja „INTROSTYLE“ priima į darbą rūbų konstruktorę (-ių). Reikalavimai: mokėti dirbti kompiuterine konstravimo programa ir turėti konstruktorės (-iaus) darbo patirties. Atlyginimas sutartinis. Tel. 338 588, 8 652 33 721, e. paštas jovita@introstyle.lt. 1067163
Firmai, turinčiai socialinės įmonės statusą, reikalingas kilimų gręžimo operatorius, turintis 35–55 proc. darbingumą. Darbas nuo 8 iki 17 val. Patirtis nebūtina, apmokome. Tel. 8 611 26 799, 770 944. 1067317
Ieškome kiemsargio pastato Savanorių pr. kiemui prižiūrėti. Darbo laikas – darbo dienomis nuo 6 iki 9.30 val. 400 Lt į rankas. Tel. 8 612 23 354, e. paštas una@zebra.lt. 1065952
Įmonei reikalingas (-a) kepėjas (-a)-konditeris (-ė). Konditerinių gaminių paruošimas, kepimas, gamybos proceso priežiūra. Tel. 8 655 25 628. 1063231
Kepyklėlių tinklui reikalingi turintys patirties arba baigę kursus tešlų formuotojai, konditeriai, kepėjai. PC „MOLAS“. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com. 1065954
Konditerijos įmonė priims į darbą Kauno regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.
1065657
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 698 44 495. 1061959
MEDŽIAGŲ SUKIRPĖJAI (-UI). DARBO POBŪDIS: medžiagų klojimas ir medžiagos kokybės patikrinimas; kokybiškas detalių sukirpimas iš medžiagų naudojant lekalus arba brėžinius; nustatyti kirpinių kokybę, šalinti pasitaikančius defektus; sukirptų detalių komplektavimas ir paruošimas siuvimo procesui. REIKALAVIMAI: profesinis/aukštesnysis išsilavinimas; ne mažiau kaip 2 metų darbo patirtis medžiagų sukirpimo srityje; mokėjimas bendrauti ir gebėjimas dirbti savarankiškai bei komandoje; kruopštumas, atsakingumas ir sąžiningumas. CV siųsti e. paštu info@kudreshov.com. Pasiteirauti tel. 8 615 24 624. 1065273
Metalo gaminių įmonei reikalingi suvirintojai šaltkalviai ir metalo gaminių dažytojai. Kreiptis UAB „Plieno lankas“, Draugystės g. 19, tel. 8 698 29 144, 8 671 19 319. 1067324
Reikalinga (-as) pardavėja (-as) parduotuvėje-bare. Patirtis būtų privalumas. Tel. 8 695 14 714, 8 650 16 564. 1066402
1065081
Reikalingas maisto prekių atrinkėjas. Tel. 8 600 18 555, (8 37) 341 368.
1065759
Reikalingi vairuotojai. Labai geras atlyginimas, darbas Europoje (E kategorija). Tel. 8 620 77 579.
1067305
Reikalingos siuvėjos (-ai) siūti operacijomis tekstilės gaminius. Kauno centras, 1 pamaina. Tel. 8 608 06 591. 1065498
Statybos įmonei reikalingi: fasadų šiltintojai, tinkuotojai. Tel. (8 37) 375 331. 1064769
Transporto įmonei reikalingi vairuotojai (CE kategorija). Darbas su tentinėmis puspriekabėmis. Baltijos šalys–Baltarusija–Rusija. Tel. 8 676 07 020. 1065215
UAB „Pruszynski ir Partneriai“ reikalingi agrokonsultantai skystų trąšų pardavimui visoje Lietuvoje. CV siųsti e. paštu vytas@vytostogai.lt. 1066854
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1058886
Paslaugos
1064679
Dantų gydymas ir protezavimas. Akcija: metalo keramika – 300 Lt! Konsultacija nemokama, užsiregistravus tel. 203 101, 8 672 44 348. 1064736
Kamuoja nepageidaujami apgamai, karpos, pigmentinės dėmės ar kiti erzinantys odos dariniai? Greitas ir švelnus gydymas Vokietijos mokslininkų sukurtu ir kliniškai patvirtintu NAUJAUSIOS KARTOS LAZERIU „MCL 30 Dermablate Fractional Er:YAG“! Daugeliu atvejų užtenka tik vienos gydymo procedūros, kad ir vėl džiaugtumėtės nepriekaištinga oda! DĖMESIO! Sausio mėnesį, atliekant bet kurio odos darinio šalinimo procedūrą lazeriu, gydytojo dermatologo konsultacija – NEMOKAMA! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1067105
MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – puikus būdas, norint išvengti ligų. Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs! Ištyrus net 200 maisto produktų ir gėrimų, nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1067101
Moderniu echoskopu atliekami kraujotakos ir įvairių organų ultragarsiniai tyrimai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1058559
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 1055603
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1058564
1058741
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1049125
Metalo gaminiai: laiptai, turėklai, įvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. p. metalas@zebra.lt.
1066408
Automobilininkams
1059501
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1060757
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Šildymo-aušinimo sistemos remontas. Tel. 8 603 78 999, 8 699 55 568. 1061382
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1064994
Buitinės technikos remonto
„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641. 1062258
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Ritininės užuolaidos. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002. 1063226
Atliekame darbus: santechnika, plytelių klojimas, „plaukiojančio“ parketo dėjimas, dažymas. Tel. 8 620 80 625. 1067205
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1060791
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.
Atliekame griovimo darbus. Betonuojame, mūrijame, tinkuojame paprastu ir struktūriniu tinku, dažome. Įrengiame gręžtinius pamatus. Tel. 8 608 81 712.
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
1062296
Medikų
Statybos, remonto
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
1064018
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1061976
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1059824
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 1063505
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342. 1067238
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 1064099
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 1065683
Kompiuterininkų
1066539
1060722
Atliekame visus vidaus statybų darbus. Tel. 8 675 82 921. 1065350
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1054025
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
1057916
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).
1062318
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1064825
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1067172
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1058970
1061094
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
1060815
Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt. 1061733
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1061536
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 1061831
Santechnikas skubiai keičia kriaukles, maišytuvus, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, išvalo kanalizaciją. Tel. 424 099, 8 683 05 242. 1066846
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 1064806
Šarvuotos durys butams, namams, laiptinėms. Durų remontas. Nuolaidos! Galimybė pirkti išsimokėtinai. Tel. 8 604 01 136. 1063596
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 1058336
Tapetuotojas (darbštus ir sąžiningas) glaisto, dažo sienas, lubas. Deda laminatą ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medžiagas. Tel. 8 677 03 739. 1060072
1065408
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581. 1066804
Dengiame stogus, montuojame gipsą, dažome, dedame grindis, šiltiname pastoges. Atliekame įvairius statybos darbus. Tel. 8 656 27 767.
1063106
Elektriko paslaugos. Elektros instaliavimas, montavimas, gedimų šalinimas. Greitas darbas ir kokybė garantuojama. Nuolaidos. Tel. 8 609 83 349. 1065961
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Nebrangiai, greitai ir kokybiškai atliekame daugiabučių namų laiptinių remonto ir atnaujinimo darbus. Taikome nuolaidas. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.
HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Asfalto duobių taisymas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. 1062818
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREEN-EKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1055510
Vidaus įrangos Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuojame. Tel. 540 412, 8 618 79 554. 1065770
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1059386
Baldžių
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
1041915
1061324
Kaminų valymas, kaminų įdėklų montavimas. Standartinių ir nestandartinių skardos gaminių gamyba ir montavimas. Tel. 8 655 35 213, info@skardlanksta.lt. 1067111
Kokybiškai atlieku vidaus apdailos ir kitus smulkius remonto darbus, tapetuoju, glaistau, šlifuoju be dulkių. Tel. 8 677 05 040. 1065367
1057821
1064761
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija, išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 1054158
Nukelta į 16 p.
16 2
ketvirtaDIENIS, sausio 17, 2013
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Kitos
VERTĖJŲ
„AUJAMA“ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
AtveĹžame skubiai, nebrangiai baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, medienos pjuvenĹł briketĹł (ĹĄalto arba karĹĄto presavimo). Tel. 8 600 25 915. www.briketai-granules.lt.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34.
ĄŞuolo, uosio, berŞo malkas trinkelėmis arba skaldytas, 5 kub. m – 600 Lt. Pakrauname sąŞiningai. Tel. 8 618 16 089, 391 164, Vylius.
Pigiausios malkos – nuo 450 Lt (7 m): sausas ąŞuolas, uosis, berŞas, juodalksnis. Pjuvenų briketai. AtraiŞos maiťuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.
1065007
1067249
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, ,,Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 1058153
Aplinkotvarka. MedĹžiĹł, gyvatvoriĹł, tujĹł genÄ—jimas. AugalĹł sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. TinklinÄ—s ir segmentinÄ—s tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1060396
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 2 k. butÄ… LapÄ—se (2/2 a., b. pl. 46 kv. m, plytinis, pakeisti langai, durys ĹĄarvo, atskiri patogumai, ĹžemÄ— darĹžui). Tel. 8 687 70 827. KNTPA. 1065258
2 kambariĹł butÄ… A. Ĺ anÄ?iuose, MedvÄ—galio g. (5 a. mĹŤrinio namo I a., b. pl. 51 kv. m, kambariai 20 ir 15, virtuvÄ— 6 kv. m, WC ir vonia atskirai, grotuotas balkonas, plastikiniai langai, ĹĄarvo durys). Kaina 77 000 Lt. Tel. 220 455, 8 686 38 448. www.agmindis.lt. 1059487
8,51 a namĹł valdos sklypÄ… SargÄ—nuose, naujame kvartale, prie puĹĄynÄ—lio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.
1065257
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1032367
Parduodamas 3 kambariĹł butas Ringauduose, ramioje vietoje (bendr. pl. 63 kv. m, II a., ekonomiĹĄkas ĹĄildymas, su baldais, suremontuotas). Tel. 8 685 70 060. 1064697
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1053801
Nauja, nukainota buitinÄ— technika (skalbyklÄ—s, orkaitÄ—s ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029477
StatybinÄ—s medĹžiagos ÄŽvairiÄ… statybinÄ™ medienÄ…, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1058259
Prekyba ÄŻvairia stogĹł danga, lietaus nubÄ—gimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinÄ—mis dailylentÄ—mis. Tel. 8 674 08 870. 1067212
Maisto prekÄ—s Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 1055194
DrabuĹžiai, avalynÄ— NatĹŤralĹŤs kailiai dar pigiau. Didelis pasirinkimas – maĹžos kainos. IĹĄparduotuvÄ— „Le Mari“, LaisvÄ—s al. 50.
1063475
Kitos prekÄ—s Aleksote, KalvarijĹł g. 7, prekiaujame Ä…Ĺžuolo, juodalksnio ir miĹĄriĹł pjuvenĹł briketais. Taip pat durpiĹł briketais. AtveĹžame. Tel. 8 683 54 559. 1061433
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł ir akmens angliĹł. Tel. 8 683 13 463. 1063898
AtveĹĄiu baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł (supakuoti maiĹĄuose po 500 kg). Geros kainos, greitas pristatymas. AtveĹžimas nemokamas. Tel. 8 614 88 448. 1062685
AtveĹžame malkĹł miĹĄkaveĹžiu. Malkos trinkelÄ—mis. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 1063005
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999. 1066826
BaltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketai, kaina 310 Lt uĹž tonÄ…. Ateities pl. 34, Kaunas (UAB „Polimeta“). Tel. 8 698 15 168. 1064843
Parduodu malkas (trinkelÄ—mis, skaldytas ir rÄ…steliais). AtveĹžimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paĹĄtas euruta66@gmail.com. 1065114
1058555
1062460
Pjuvenų briketai – miťrios, kietmedŞio medienos, durpių briketai, plauta anglis didmaiťiuose. Tel. 8 677 57 228. 1063359
VeŞame malkas po 4 kub. m – berŞas, alksnis, sausa puťis. Skaldytos arba trinkelėmis (berŞas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161. 1059161
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1055560
Skaldytas miĹĄrias malkas. 6,5 m kaina 550 Lt. Tel. 8 696 49 350.
1067201
Perka
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą, akumuliatorius, senus automobilius. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I-V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1061354
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali bĹŤti seni, po avarijos, nevaĹžiuojantys. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1061366
„Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 1055226
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, nichromÄ…. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1064370
17 3
ketvirtaDIENIS, sausio 17, 2013
klasifikuoti skelbimai Perka
Reikalingos patalpos (iki 100 kv. m) Kauno centre, tinkamos įmonės biurui. Pasiūlymus siųsti e. paštu gdrrr@yahoo.com.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1064304
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064435
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1066772
1051970
Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 300 914, 8 609 96 655. Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kambarių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 301 103, 8 614 23 050. Namą, dalį namo, kotedžą su autonominiu šildymu Kaune ar šalia Kauno. Tel. 8 614 22 030, 8 614 21 015.
1065255
1064239
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1064563
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1064171
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 1064112
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1060606
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių daužtus, nevažiuojančius automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 1065942
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1062648
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1055002
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1052019
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 1058195
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 1058174
Brangiai visoje Lietuvoje perka mišką su žeme ar išsikirsti. 5000–30000 Lt už ha. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 600 29 417. 1066755
Geromis kainomis perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1065968
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1060630
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1058786
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1063279
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1065512
Perku 2 kambarių butą tarpiniame aukšte. Gali būti be remonto. Tel. 8 650 51 581. 1066819
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 1057875
Įvairūs Nuomoja Išnuomoju vieno kambario butą su visais patogumais, bendra virtuvė su šeimininkais. Kaina 250 Lt. Reikia mokėti už metus į priekį. Tel. 8 605 46 926.
1067153
Gabenimai Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 1057688
Paskolos
Bankrutavusios UAB „Projektų grupė“, V.Ivanauskienės PKĮ, UAB „Ma Motosportas“, UAB „Vilnos takas“, UAB „Imperita“, UAB „Cosmoslogistika“ išparduoda nekilnojamąjį, trumpalaikį turtą ir reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, 8 611 46 343, faksas (8 37) 308 948; www.adminbiuras.lt, e. paštas biuras@adminbiuras.lt.
1058485
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960. 1058439
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 1058419
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 1058399
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 1058306
Kiti Kauno valstybinis dramos teatras (kodas 290754450, buveinės adresas Laisvės al. 71, Kaunas) praneša, kad vadovaujantis 2012 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1322, yra keičiamas biudžetinės įstaigos pavadinimas. Nuo 2013 m. sausio 15 d. pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre, biudžetinė įstaiga vadinasi Nacionalinis Kauno dramos teatras. Tel. (8 37) 224 198, e. paštas info@dramosteatras.lt. 1067148
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Visose Stokholmo parduotuvėse – didieji žiemos išpardavimai!
1066853
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis sausio 15 d. pasirašė įsakymus: Nr. ĮS-40 – „Dėl Kauno r. sav. Alšėnų sen. Jonučių k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5247/0009:6, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-41 – „Dėl Kauno r. sav. Domeikavos sen. Domeikavos k. Jaunimo g. 40 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5217/0012:225, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-42 – „Dėl Kauno r. sav. Karmėlavos sen. Ramučių k. Kauno g. 27 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5233/0009:154, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-43 – „Dėl Kauno r. sav. Raudondvario sen. Raudondvario k. J.Naujalio g. 25 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5270/0015:63, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-44 – „Dėl Kauno r. sav. Domeikavos sen. Domeikavos k. Žaibo g. 12 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5217/0012:590, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-45 – „Dėl Kauno r. sav. Alšėnų sen. Girininkų I k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5247/0013:256, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-46 – „Dėl Kauno r. sav. Domeikavos sen. Domeikavos k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5217/0012:683, detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-47 – „Dėl Kauno r. sav. Ringaudų sen. Miriniškių k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0009:51, detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“. Šie įsakymai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PASTABA. Visus įsakymų tekstus ir įsakymų priedus galite rasti Kauno rajono savivaldybės svetainėje adresu http:// www.krs.lt -> Teritorijų planavimas -> Viešinami teritorijų planavimo dokumentai. 1067323
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ (buveinės adresas Girelės g. 2A–12, Jonava, Lietuvos Respublika, kodas 256719690, PVM kodas LT567196917, registro tvarkytojas VĮ Registrų centras) informuoja, kad vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymo 71 ir kitais straipsniais yra parengtos jos reorganizavimo atskyrimo būdu sąlygos. Atskyrimo metu nuo UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ atskiriamo turto, teisių ir pareigų dalies pagrindu sukuriama nauja bendrovė – UAB „AVAC“, kurios buveinės adresas Panerių g. 169, Kaunas. UAB „AVAC“ turto, teisių ir pareigų dalis priskirta naujai jų pagrindu kuriamai UAB „AVAC“, pereina šiai bendrovei nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo tarp UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ ir UAB „AVAC“. Priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas per 10 (dešimt) darbo dienų po UAB „AVAC“ įregistravimo juridinių asmenų registre pagal patikslintą faktinę padėtį tai dienai. Pasirašius priėmimo-perdavimo aktą, UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ teisės ir pareigos pagal sandorius, numatytus reorganizavimo sąlygose, pereina UAB „AVAC“ ir sandoriai įtraukiami į šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Su reorganizavimo sąlygomis ir kitais LR akcinių bendrovių įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje numatytais dokumentais galima susipažinti nuo 2013 01 15 iki reorganizavimo pabaigos darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ buveinėje, Panerių g. 169, tel. 8 698 37 352. 1066840
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Didysis išpardavimas Baltijos jūroje! 3 DIENŲ KRUIZAS RYGA–STOKHOLMAS–RYGA Laivų parduotuvėse, restoranuose ir baruose – akcijos ir nuolaidos iki 70%!
KRUIZO KAINA – NUO 95 Lt. KRUIZO IR MAITINIMO KAINA – NUO 345 Lt. Pramoginė ir poilsinė programa laive: gyva šokių muzika, diskoteka, žaidimai, viktorinos, daug prizų ir naktinė šou programa! Pasiūlymas galioja iki 2013 02 17 Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Sausio 26 d. 17 val. Kauno filharmonijoje – vakaras su žurnalistu HENRIKU VAITIEKŪNU. Renginio svečiai: astrologas Naglis Šulija, muzikantas Gražvydas Januškevičius. Bilietai: Filharmonijos kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt kasose, www.atmkompanija.lt. Informacija tel. 8 672 62 322. 1066714
Dainavimas KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPELIS“ priima berniukus: 4–5 metų – į mažylių chorą „Varpelis“; 5–7 metų – į jaunučių chorą „Mažasis Varpelis“; 7–9 metų – į jaunučių chorą „Varpelis“; 9–18 metų – į berniukų ir jaunuolių chorą „Varpelis“. Priėmimas vyksta darbo dienomis 9–17 val. Tel. 320 486, D.Poškos g. 4, www.varpelis.com. 1063269
Sportas Kauno turistų klubas sausio 19 d. visus kviečia į žygį slidėmis „Snaigė-2013” Lampėdžiuose. Startas 11–12 val. aikštelėje prie maršrutinio autobuso galinės stotelės. Informacija tel. 8 650 39780; www.kaunoturistuklubas.lt. 1066844
Įvairūs UAB „Sliding Systems“ (įmonės kodas 135873848) keičia pavadinimą į UAB „Gaskadas“ (įmonės kodas 135873848, adresas Jugintų k., Kauno r.).
1066841
Informuojame apie parengtus visuomenei svarbius gamybinių-sandėliavimo paskirties statinių Technikos g. 7P, 7M, Kaune, naujos statybos, rekonstravimo projektus. Statytojas UAB „SERFAS“. 1066852
Kviečia mokytis Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 01 21, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 01 23. Informacija tel. 8 686 08 017 9–16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt. 1057967
Nemokami anglų k. kursai. Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia. Draugystės g. 1. Tel. 8 645 56 358. 1063086
Pamesta Dingusius likviduotos dėl bankroto Jūratės Kontautienės firmos, kodas 135013542, registracijos pažymėjimą ir įmonės nuostatus laikyti negaliojančiais. Tel. 8 698 78 240, e. paštas a.rascius@gmail.com.
1067170
Norime pranešti, kad UAB „Baltasis pyragas“ priklaususius ir dingusius pinigų gavimo kvitus serija UIB, numeriai 1377085, 1716027, laikyti negaliojančiais. 1067276
Pamestą Kauno aukštesniosios technikos mokyklos diplomą Nr. B 037126, išduotą 1995 01 12 Tomui Šerpyčiui, laikyti negaliojančiu. 1066825
rasta Partizanų mikrorajone rastas mobilusis te lefonas „Samsung Galaxyy” YOUNG GTS5360. Tel. 8 615 24 161.
Šilainiuose, prie vaikų darželio Šarkuvos g., rastas moteriškas laikrodis. Tel. 8 648 96 307.
18
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Sunkią netekties valandą, mirus tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame LSU taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedros doc. Giną ČIŽAUSKĄ, jo šeimą ir artimuosius. LSU bendruomenė Nuoširdžiai užjaučiame Kauno tautinės kultūros centro direktorę Viliją KEPEŽINSKIENĘ ir jos artimuosius dėl tėvelio mirties. Kauno vaikų ir jaunimo teatras „Vilkolakis“ Nuoširdžiai užjaučiame Kauno tautinės kultūros centro direktorę Viliją KEPEŽINSKIENĘ, netekusią paties brangiausio žmogaus – mylimo Tėčio. Tegul mūsų paguodos žodžiai sumažina širdgėlą ir padeda Jums sunkią valandą. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir miesto tarybos nariai Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Aureliją Makūnienę ir Kauno rajono savivaldybės merą Valerijų Makūną dėl mylimo brolio ir svainio mirties. Kauno rajono savivaldybės kolektyvas Gimnazijos direktoriaus pavaduotoją ūkiui Edmundą NAUJIKĄ, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos darbuotojai.
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 17 d. 18.30 val. – Antanas Škėma. BALTA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena. Sausio 18 d. 18.30 val. – PREMJERA! Jez Butterworth. JERUZALĖ. Komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Didžioji scena. Sausio 19 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektaklis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė. 19 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrėderis. Mažoji scena. 18.30 val. – Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Rež. Raimundas Banionis. Didžioji scena. Sausio 20 d. 14 val. – Inesa Paliulytė. ASTRIDA. Spektaklis Astridos Lindgren biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Didžioji scena. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija. Režisierius Artūras Areima. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Dėl mylimos mamos mirties sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Kauno rajono savivaldybės Linksmakalnio seniūnijos seniūno pavaduotoją Vladą Žičkų. Kauno rajono savivaldybės kolektyvo vardu meras Valerijus Makūnas Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1057589
kvieČia
Sausio 20 d., sekmadienį, 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai „Gyvūnai muzikoje“ Dalyvauja: Trombonų kvartetas OPERA B(R)ASS Tomas Karka, Marius Balčytis, Paulius Batvinis, Audrius Stasiulis SERGIJUS KIRSENKA (tūba) Programoje – M.Dietrich, C.Saint-Saëns, G.Rossini, P.Čaikovskij, J.M Defaye, L Bernstein ir kitų kompozitorių kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt(aptarnavimomokestisKaunofilharmonijoskasojenetaikomas,„Tiketos“sistemoje+3Lt/bilietui,+5Ltužsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Židrijos Janušaitės kaligrafijos ir tapybos paroda „Užmirštos paslaptys“. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
informuoja MAŽASIS LEKTORIUMAS Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646 Sausio 18 d. 17 val. – paskaita-susitikimas su žolininke iš Latvijos Ilze Jansone. V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57 tęsia projekto „Bibliotekos pažangai” pagrindinių tikslų įgyvendinimą – stiprinant ir panau dojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, kad Lietuvos gyventojai žymiai geriau naudotųsi in formacinių technologijų galimybėmis siekiant gauti naudingos informacijos ir bendrauti. Ir šiais metais nuo vasario iki gegužės mėn. kviečiame gyventojus į nemokamus KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PRADŽIAMOKSLIO kursus. Jų metu bus mokoma naudotis kompiute riu, dirbti su dokumentais, atlikti paiešką internete, praktiškai išbandyti elektroninės banki ninkystės galimybes. Išankstinė registracija į mokymus tel. (8 37) 206 414 9–19 val. Mokymus organizuoja ir kiti bibliotekos padaliniai. Papildomos informacijos teiraukitės www.kaunas.mvb.lt. Nuo sausio 19 d. pradeda veikti nemokama dainuojamosios poezijos studija AISTIS. Norinčiuosius išmokti groti gitara, kurti, dainuoti, dalyvauti bibliotekos rengi niuose, kviečiame rinktis šeštadieniais 12 val. Daugiau informacijos svetainėje www.kaunas.mvb.lt, tel. 8 684 47 465.
Sausio 17 d. 18 val. – DULKIŲ SPINDESYS. 2 dalių šokio spektaklis. Choreografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, muzika – Linas Adomaitis, dailininkė Marija Rubavičiūtė. Sausio 18 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice’as. AIDA. 2 dalių miuziklas. Režisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografas Arikas Krupas. Sausio 19 d. 18 val. – Johannas Straussas. ŠIKŠNOSPARNIS. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Janina Malinauskaitė. Sausio 20 d. 12 val. – Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. 2 veiksmų operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. Režisierius Aidas Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkė Ramunė Skrebūnaitė. 18 val. – Gioacchinas Rossini. SEVILIJOS KIRPĖJAS. 3 dalių komiška opera. Dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Gintautas Želvys, dailininkė Tatjana Astafjeva (Rusija).
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Sausio 18 d. 18.30 val. „Laimingi žmonės” pristato spektaklį suaugusiesiems – ATĖJAU, PAMAČIAU, NEGALĖJAU, ARBA – VISIŠKAS RUDNOSIUKAS. Režisierius V.V.Landsbergis. Bilietai parduodami www.bilietai.lt. Sausio 19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiurauskas (spektaklis-žaidimas, kurį padeda kurti vaikai), nuo 3 metų. 18 val. – „Laimingi žmonės” pristato spektaklį suaugusiesiems – komediją KITAIS METAIS TUO PAČIU LAIKU. Režisierius A.Lebeliūnas. Bilietai parduodami www.bilietai.lt. Sausio 20 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Sausio 17 d. 18 val. – SPEKTAKLIS PO SPEKTAKLIO. Monodrama pagal W.Shakespeare’ą. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 18 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 19 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešim ties metų. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
17 d. 18 val.
Sausio 20 d. 18 val. – K.Frešet. ŽANAS IR BEATRIČĖ. Melo drama. Režisierius S.Ru binovas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Sausio 17 d. 19 val. – KAMASUTRA. Vizualinis spektaklis suaugusiesiems (N-18). Sausio 20 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU. Linksmos istorijos apie komiškas situacijas mūsų gyvenime.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Sausio 17 d. 19 val. – Aleksejus Slapovskis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. Darius Rabašauskas. Sausio 19 d. 18 val. – B.Srbljanovič. Belgrado trilogija („Su Naujaisiais metais, Ana!“). Rež. Darius Rabašauskas. Sausio 20 d. 12 val. – KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež. Audrius Baniūnas.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Sausio 18 d. 19 val. – tragikomedija PJESĖ PRARASTAM BALSUI („Katinėlis ir Paukštelis”). Sausio 19 d. 19 val. – komedija KĄ GALVOJA VYRAI?
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Sausio 17 d. 19 val. – komedija LANGAS Į PARLAMENTĄ. Režisierius A.Večerskis. Sausio 20 d. 18 val. – komedija ŽIRKLĖS. Režisierius M.Slawinski. IDIOTEATRAS Sausio 18 d. 18 val. – komedija URVINIS ŽMOGUS. Režisieriai K.Smoriginas, D.Kaz lauskas.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Sausio 20 d. 12 val. – KATINĖLIS IR GAIDELIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206
Sausio 17 d. 14 val. – kauniečio fotomenininko Mindaugo Kavaliausko audiovizualinė paroda NEREGĖTAS GYVENIMAS: PRIE AKLŲJŲ. Parodą matyti padės: autorius, LAB Kauno filialo vedėja Irena Blaževičienė, Kauno P.Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė Janina Stuopelienė, rašytojas Stasys Babonas, pynimo iš vytelių meistras Virgilijus Šlipaitis. Renginį dainomis ir muzika praturtins: dainininkė Ona Matusevičiūtė, moterų vokalinis ansamblis „Credo” ir Silvija Petkevičiūtė (fortepijonas, mok. Laima Lekaitė).
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, 322 kamb.
Sausio 17 d. 17 val. – Edmundo Janušaičio bruko dainų albumo „Tamsa lengva” (R.Ka lantai atminti) pristatymas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Sausio 17 d. 17 val. – prozininko Petro Venclovo naujo romano „Iš tamsos į tamsą” sutiktuvės. Knygos autorių kalbins LRS Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, aktorė Kristina Kazakevičiūtė skaitys romano fragmentus, muzikuos Lina Krėpštaitė. Įėjimas nemokamas. Iki sausio 18 d. Parodų salėje – dailininkių Irenos Piliutytės ir Onos Staskevičienės tekstilės paroda STEBUKLO BEIEŠKANT. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS 20 d. 12 val.
V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57
Veikia paroda „Lietuvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę: 1863 m. sukilimas dailininko Vytauto Valiaus grafikoje”. Paroda parengta iš Domo Akstino rinkinio. GIRSTUPIO PADALINYS Kovo 11-osios g. 22
Iki vasario 15 d. veikia tautodailininkės Margaritos Juškevičienės tapybos ir akvarelės darbų paroda „Šviesos angelai”. PANEMUNĖS PADALINYS Vaidilos g. 27
Atidaryta tautodailininkės Rimantės Butkuvės medžio drožinių paroda „Angelai tarp mūsų”, skirta Laisvės gynėjų dienai. Kviečiame apsilankyti darbo dienomis 10–18 val., šeštadieniais 10–16 val. Sausio 17 d. 16 val. – tautodailininkės Dalios Kerpauskienės tekstilinių gobelenų parodos atidarymas ir knygos „Spalva ir žodis” sutiktuvės. Dalyvaus autorės – D.Kerpauskienė, D.Poškienė, dailininkas Andrius Valius, LUMA narės, Panemunės bendruomenės nariai. „BERŽELIO’’ PADALINYS Taikos pr. 113B
Iki vasario 11 d. veikia Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto lek torės Birutės Šležienės fotografikos darbų paroda.
M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Sausio 18 d. 16 val. – Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis” mokytojų Rimos Daugėlienės ir Loretos Karpavičienės solinio dainavimo studijos mokinių koncertas. Koncertmeisterės Roberta Daugėlaitė, Elena Kokštienė, Rita Girčienė. Skambės lietuvių kompozitorių kūriniai. Įėjimas su muziejaus bilietais. Veikia paroda VALSTYBĖS TEATRO BALETAS, skirta trumpai pristatyti baleto raidą Valstybės teatre, ten dirbusius baletmeisterius, šokėjus, įvykius, taip pat išskiriami nors ir trumpai, bet įdomiai dirbę baletmeisteriai. Lietuvos baleto gimimo datą įprasta skaičiuoti nuo 1925 m. gruodžio 4 d. L.Delibes „Coppelios”, kurią pastatė Pavelas Petrovas, tačiau baleto veikla Valstybės teatre prasidėjo anksčiau – nuo Olgos Dubeneckienės 1921 m. įsteigtos baleto studijos, kurios pirmasis koncertas įvyko 1922 m. birželio 2 d. Parodos pagrindą sudaro Valstybės teatro šokėjo Petro Volkovo (1910–1948) surinktos nuotraukos, kurių dauguma yra jam dedikuotos. Parodoje atsispindi Valstybės teatro baleto raida, spektakliai, Valstybės teatro baleto trupės gastrolės, šokėjų laisvalaikis.
KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19
Sausio 18 d. 17 val. – Klaipėdos atgavimo 90-mečio minėjimas-koncertas. Renginio metu ir savaitę po jo veiks Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kilnojamoji paroda „Klai pėdos krašto sukilimui – 90” ir Lietuvos šaulių sąjungos kilnojamoji paroda „Šaulių vaidmuo Klaipėdos krašto sukilime”. Įėjimas laisvas.
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
LINKSMASIS ŠEŠTADIENIS Kauno miesto muziejuje! Sausio 19 d., šeštadienį, kviečiame visus (šeimas, grupes ir pavienius asmenis) su žinoti apie Kauno legendas ir sukurti savo legendą – geriausi dalyvaus konkurse ir bus apdovanoti. Iš anksto registruokitės NEMOKAMOMS linksmoms edukacinėms programoms „Kauno legendos” nuo 11, 13 ir 15 val. Registruotis tel. 208 220, e. p. miestomuziejus@kaunas.lt arba Kauno miesto muziejuje.
TEATRO KLUBAS
19 d. 19 val.
19
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
kas, kur, kada KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO MECHANIKOS IR MECHATRONIKOS FAKULTETAS Kęstučio g. 27
Sausio 19 d. 10 val. Lietuvos skautija kviečia į XIV skautų dainų konkursą GRA ŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU, skirtą v.s. F.Šakaliui atminti. Įėjimas nemokamas.
PERKŪNO NAMAS Aleksoto g. 6
Iki sausio 25 d. veikia tautodailininkės Eglės Dvarionaitės-Vindašienės autorinė karpinių paroda PRO DVARELIO VARTUS.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Ralfas Griovėjas“ 3D (liet. k.) – 17 d. 10.35, 12.50, 17 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – 17 d. 11.45, 14, 16.15, 18.30 val. „Kietašikniai“ – 17 d. 13.10, 18, 20.05, 22.15 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 17 d. 14.10, 16.35, 19, 21.35 val. „Vargdieniai“ – 17 d. 14.45, 18.05, 21.20 val. „Aurora“ – 17 d. 12.15, 20.55 val. „Džekas Ryčeris“ – 17 d. 15.20 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – 17 d. 15.05 val. „Pi gyvenimas“ 3D – 17 d. 19.15, 21.45 val. „Pi gyvenimas“ – 17 d. 11.30 val. „Zambezija“ (liet. k.) – 17 d. 11.15 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Gangsterių medžiotojai“ (pasaulinė prem jera) – 17 d. 17.45, 19.15, 22 val. „Kietašikniai“ (pasaulinė premjera) – 17 d. 11.45, 16.15, 18.45, 21 val. „Provokuojantys užrašai“ (premjera) – 17 d. 15, 21.45 val. „Karališkas romanas“ (premjera) – 17 d. 13.15 val. „Ralfas Griovėjas“ 3D (premjera, liet. k.) – 17 d. 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (premjera, liet. k.) – 17 d. 11, 18.15 val. DAILY CARD PREMJERA. „Paskutinė tvirto vė“ – 17 d. 18.15 val. „Pi gyvenimas“ – 17 d. 12.15, 15.15, 18.30 val. „Pi gyvenimas“ 3D – 17 d. 21.30 val. „Habitas: nelaukta kelionė“ – 17 d. 10.30, 17.30 val. „Sėkmės džentelmenai“ – 17 d. 20.45 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – 13.30, 15.45 val. „Vargdieniai“ – 17 d. 11.30, 18 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – 17 d. 14 val. „Baimės įlanka“ – 17 d. 20.30 val. „Zambezija“ (liet. k.) – 17 d. 11.15 val. „Džekas Ryčeris“ – 17 d. 21.15 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Sausio 18 d. 17 val. – „Virš įstatymo” (kri minalinė drama, JAV, rež. John Hillcoat, lietuviški titrai). 19 val. „Aurora” (fantas tinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 19 d. 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buo žytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Ju taitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokieti ja, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški tit rai). 20 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 20 d. 14 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokietija, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški titrai). 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Virš įstatymo” (kri minalinė drama, JAV, rež. John Hillcoat, lietuviški titrai).
Kino centras „FORUM CINEMAS“
17 d. 11.15 val.
TV programa 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00, 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 10.00 Bėdų turgus (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.35 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Premjera. Kriminalinis s. „Šnipai“ (1) (D.Britanija, 2002–2011 m.) (N-7). 19.45 Stilius. Namai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15, 22.05 Tautos aikštė. Nacionaliniai debatai. 22.00 Loterija „Perlas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Šnipai“ (1) (N-7) (k). 0.30 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kung Fu Panda“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.45 Valanda su Rūta (k). 12.10 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Kung Fu Panda“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.16 Mes – europiečiai. 2012 m. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Sąžiningas žaidimas“ (JAV, 1995 m.) (N-7). 0.25 „Įstatymas ir tvarka“ (N-7). 1.20 Sveikatos ABC (k).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 14.30 „Simpsonai“. 7.30, 17.00 Diena. 8.00 „Aiškiaregys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Gyvenimo kryžkelės. 12.00 „Motina ir sūnus“. 12.30 „Gormitai“. 13.00 „Šeimos reikalai“. 13.30 „Bailus voveriukas“. 14.00 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.00 „Meilės prieglobstis“. 16.00 „Drąsi meilė“. 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Pamiršk mane. 19.50 Nuodėmių dešimtukas. 20.30 Patys pačiausi. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Būrys“. 22.30 „Būrys“. 23.00 „Ieškotojas“. 0.00 „Tikrasis teisingumas“. 1.00 „Herojai“.
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k). 9.00 Taip. Ne (k). 10.00 Žmogus prieš gamtą. Nepamirštamos akimirkos (N-7) (k). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
DATOS (sausio 17 d.) 18.00 Žinios. 18.16 Sportas. 18.19 Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 Karštas vakaras (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Pliusai minusai (N-7). 20.30 „Muzikinė kaukė“. 22.40 „Dakaras 2013“. 23.10 „Žudiko laiškai“ (N-14). 1.10 „Laukinis“ (N-7) (k). 2.10 Bamba (S).
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Girių horizontai. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 TV vaid. s. „Atžalos“ (2) (1998 m.) (k). 12.20 Dok. f. „Žodžiai. Lietuva – 1989“ (Prancūzija, 1990 m.) (k). 13.40 Muzikos pasaulio žvaigždės (k). 14.10 Amžininkai. Ideologijos eksportas. 15.00 Septynios Kauno dienos. 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 18.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 18.15 Kaimo akademija. 18.45 Grynas gyvenimas. 19.30 Kodėl egzistuoja skurdas? (8). 20.25 Nepažintas pasaulis. Matas Pretorijus klaipėdietis. 20.50 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu. 21.25 Lietuvių kinas trumpai. Trumpametražis vaidybinis f. „Knygnešys“ (2011 m.) (N-7). 22.00 Iššūkis žvaigždėms. Koncertas. 23.00 Lietuvių dokumentikos meistrai. Edmundas Zubavičius. Trilogija „Lietuva. Vėl laisva“ (3) (1992 m.). 0.00 Panorama (k). 0.25 Verslas (k). 0.30 Kultūra (k). 0.35 Sportas. Orai (k). 0.45 Pagauk kampą (k). 1.10 Skulptūrų pėdomis (1) (k).
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00, 15.00 „Išlikimas“. 11.00, 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 12.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 16.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 18.00 „Pagrindinis įkaltis“. 19.00, 2.00 „CSI Majamis“. 21.30 Trileris „Prisiminti pavojinga“ (JAV, 2003 m.). 23.50 „6 kadrai“. 0.20 Eurolygos rungtynės. „TOP 16“. Kauno „Žalgiris“–Maskvos „CSKA“. Vaizdo įrašas.
7.15, 15.00 Teleparduotuvė. 7.50 „Kitas Džimio pasaulis“. 8.15 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.40 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Senosios Kristinos nutikimai“. 10.00 „San Fransisko raganos III“ (N-7). 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“ (N-7). 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 „Detektyvė Džonson“. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Mentalistas“ (8) (N-7). 21.00 Ketvirtadienio detektyvas. „Anika – nusikaltimų reporterė“ (5) (N-14). 22.50 „Begėdis“ (N-14). 23.50 „Gynėjai“ (N-7). 0.50 Juokas juokais (k). 1.20 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“.
9.15 „Linksmieji draugai“. 9.40 Senoji animacija. 10.15 Melodrama „Žuvėdros vėjyje“ (Vokietija, 1999 m.). 12.00, 17.00 „Paliktų žmonų klubas“. 13.00, 19.00 „Rozalinda“. 13.50 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Gaminame kasdien. Kulinarijos laida (1, 2) (JAV, 2007 m.). 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.35 „Naisių vasara“. 21.45 Melodrama „Gyvenimo pavasaris“ (Vokietija, 1999 m.). 23.25 „Mano likimo šeimininkė“.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gyvenimo būdas. 10.15 Mūsų miškai. 10.55 „Rossas Kempas. Piratai“ (2) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Dičkis šuo Klifordas“. 13.20 Mokausi gaminti. 13.40 TV parduotuvė. 14.15 „Kas tu toks?“ 15.00 Žinios. 15.12 Orai. 15.15 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Mėnulio galia“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Super L.T. (N-7). 19.45 „Visa tiesa apie liūtus“ (2) (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52, 0.22 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. (N-7). 0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 0.55 „Griūk negyvas!“
9.00 Žinios (k). 9.20 Komedija „Lemiamas balsas“ (N-7). 11.25 Jėga, grožis, sveikata (k). 11.55 Romantinė drama „Tiesiog kartu“ (N-7). 13.30 Telelaikraštis. 15.45 Romantinė komedija „Meilei reikia dviejų“ (N-7). 17.30 Melomano pusvalandis (k). 18.00 Žinios. 18.20 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 19.00 Nuomonės. 20.00 Koncertas „Deivis ir grupė“. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Romantinė komedija „Meilė trunka trejus metus“ (N-7). 23.00 Žinios (k). 23.20 Komedija „Sekso turas“ (N-14). 1.05 Komedija „Kitas!“ (N-7).
7.00, 9.30, 20.30 Muzika. 7.45 Muzikinė vaivorykštė. 8.45 Kauniečių akimis. 9.00 Lietuva – poezijos skambesy. 10.00 „San Fransisko raganos III“. 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzikinė vaivorykštė. 19.30 Kultūros alėja. 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis. 21.00 „Septyniolika pavasario akimirkų“. 23.00 „Skaičiai“. 0.00 „Užmirštieji“. 1.00 Sveikatos ABC.
8.00 Drama „Meilė choleros metu“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 10.25 Komedija „Kai mes susitikome“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 12.55 Komedija „Mėnesio darbuotojas“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 18.00 Drama „Meilės šventė“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 19.50 Trileris „Suvokimas“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 21.55 Komedija „Nes aš taip pasakiau“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 23.40 Komedija „Mergišius“ (JAV, 2009 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–„Astana“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Klaipėdos „Neptūnas“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Zgoželeco „Turow“. 18.30 Futbolo dievai. Bobby Charlton. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Samaros „Krasnyje Krylja“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 23.15 Automoto.
1706 m. gimė JAV valstybės veikėjas, JAV politikas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas. 1835 m. Anykščiuose gimė Antanas Baranauskas, Seinų vyskupas, poetas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius. 1860 m. gimė rusų dramaturgas Antonas Čechovas. 1899 m. Italijoje gimė garsusis Čikagos (JAV) gangsteris Al Capone. 1928 m. gimė žymus Londono kirpėjas bei stilistas Vidalas Sassoonas. 1942 m. gimė triskart pasaulio profesionalų bokso sunkaus svorio čempionas, JAV boksininkas Muhammadas Ali-Cassius Clay. 1962 m. gimė kanadiečių aktorius Jimas Carrey. 1991 m. tuometė Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT).
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Kils puikių idėjų, tad skubėkite jas įgyvendinti. Jautis (04 21–05 20). Ieškosite, kur galėtumėte atskleisti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos ir draugų palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų parama, ypač jei norite ką nors svarbaus kartu nuveikti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su brangiu žmogumi. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, tai jūsų santykiams nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių veiksmų jausitės prislėgtas. Manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Kivirčijantis galimas emocijų protrūkis. Mergelė (08 24–09 23). Nepatiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsiškėms. Jeigu tai tiesa, o jūsų vertinimai teisingi, tikrai galite ginčytis, bet jei ne, verčiau patylėkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Laukia svarbūs ir įdomūs susitikimai. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti diplomatiškas. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Skorpionas (10 24–11 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė. Šaulys (11 23–12 21). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir partnerių. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite nuovargio ir nesustokite. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate energingas ir emocingas, tik nepraraskite savitvardos. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai. Vandenis (01 21–02 19). Galbūt klaidingai įvertinsite savo galimybes, dėl to apsiimsite daugiau darbų, nei galite įveikti. Gyvenime nebeliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate.. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių akimirkų bendraudamas su artimais žmonėmis, sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savo jėgomis.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis šals ir pasnigs, rytiniuose rajonuose – gausiau. Šiandien bus 7–9 laipsniai šalčio, kai kur pasnigs. Penktadienį sniego tikimybė nedidelė, bet temperatūra kris dar žemiau: naktį numatoma 12–15, dieną 9–12 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 17 d.
–9
–7
Telšiai
–9
Šiauliai
Klaipėda
–8
Panevėžys
–9
Utena
–9
Tauragė
–8
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –1 Brazilija +26 Briuselis –6 Dublinas +9 Kairas +21 Keiptaunas +28 Kopenhaga –5
Londonas +1 Madridas +12 Maskva –8 Minskas –4 Niujorkas +4 Oslas –7 Paryžius –3 Pekinas +2
orai kaune šiandien
Praha –3 Ryga –7 Roma +9 Sidnėjus +37 Talinas –6 Tel Avivas +21 Tokijas +6 Varšuva –4
–7
–8
Vėjas
4–12 m/s
Marijampolė
Vilnius
–8
Alytus
Saulė teka 8.31 Saulė leidžiasi 16.28 Dienos ilgumas 7.57 Mėnulis (jaunatis) teka 10.20 Mėnulis leidžiasi – 17-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 348 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
Vardai Beatričė, Daujotas, Dovainis, Leonilė, Merūnas, Rozelina, Vida.
Europos keliuose tvyro chaosas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-10
-8
-8
-7
4
-14
-12
-12
-12
3
-15
-13
-14
-15
3
rytoj
poryt
Gausus sniegas ir šaltis šią savaitę pa ralyž iavo kelių eismą kai kuriose Eu ropos šalyse. Švedijos pietvakariuose mažiausiai trys žmonės žuvo ir dar ke letas buvo sužaloti antradienį per ma sinę avariją. Dėl tiršto rūko slidžiame kelyje susidūrė daugiau nei šimtas au tomobilių. Nyderlanduose dėl gausaus sniego susidarė didelės spūstys, bend ras jų ilgis antradienį viršijo tūkstantį kilometr ų. Kroat ijoje kritul iai beveik visiškai paralyžiavo susisiekimą. Zag rebe iškrito maždaug 70 cm sniego, kai kuriose mokyklose buvo atšauktos pa mokos. „Euronews“ inf., „Scanpix“ nuotr.
įvairenybės
Laimės už pinigus nenusipirksi
Makabriškas siuntinys JAV pareigūnai plušėjo, kad 18 užkonservuotų žmonių galvų pa siektų savo galutinį tikslą – kre matoriumą, – šią neįprastą siun tą Čikagos pagrindiniame O’Hero oro uoste muitininkai sulaikė dar prieš Kalėdas. Galvos, prie kurių buvo pridėtos etiketės su žmo gaus vardu, mirties vieta, data ir priežastimi, buvo naudojamos vienoje Romos mokslinių tyrimų
institucijoje, o vėliau grąžintos į Jungtines Valstijas, kur turėjo bū ti sunaikintos. Kai balzamuotos galvos buvo perleistos per rent geno aparatą O’Heros oro uos te, kuris yra vienas iš judriausių Jungtinėse Valstijose, jas konfis kavo muitinės agentai, nuspren dę, kad šios siuntos važtaraščiai yra neaiškūs. BNS inf.
Kinijos superturtingieji kenčia dėl spaudimo, kurį patiria dėl savo tur tų, ir yra mažiau laimingi už papras tus milijonierius, rodo turtuolių sąra šus sudarančio žurnalo tyrimas. „Kuo turtingesnis esi, tuo ma žiau esi laimingas“, – daro išvadą „Hurun Report“, apklausęs dau giau kaip 500 kinų milijonierių. Milijonieriais buvo laikomi žmo nės, kurių asmeninis turtas verti namas 10 mln. juanių (1,6 mln. dolerių) ar daugiau, o superturtuo liais tie, kurių turtas vertinamas 10 kartų didesne suma. Į tyrimą buvo įtraukti 69 jų. „Pinigai tau atneša ir proble mų“, – sakė „Hurun Report“ įkū rėjas Rupertas Hoogewerfas. „Šios problemos gali būti spaudi mas pasirodyti, spaudimas paten kinti savo klientus, spaudimas visų tų skirtingų aspektų, kurie atsiran da, kai turi didelį verslą“, – sakė jis. Beveik 30 proc. apklaustųjų sakė, kad negali suderinti darbo ir gyve nimo. Daugiau kaip pusė išgyveno dėl to, kad labai mažai laiko pralei džia su šeima.
Dilem a: turt ing iaus ia Kin ij os
mergina Zong Fuli neturi širdies draugo, nes negali atskirti, ku riam iš potencialių gerbėjų rei kia pinigų, kuriam – jos meilės.
Kalbant apie gerą savijautą, dau giau kaip ketvirtadalis nesidžiau gė savo sveikata, o daugiau kaip trečdalis manė, kad nepakanka mai sportuoja. Kinų milijonieriai darbo savaitę miega vidutiniškai tik po 6,6 val.
per naktį, o maždaug 27 proc. jų – mažiau nei šešias valandas. Milijonieriai vyrai ir milijonierės moterys kai kuriuos dalykus verti na skirtingai. Vyrai savo kompanijų įsteigimą laiko laimingiausia gyve nimo akimirka, o moterys į pirmąją vietą iškėlė įsimylėjimą. Tos milijonierės, kurios turtus susikrovė pačios, dažniau būna iš siskyrusios, – iš viso 35 proc. jų yra išsiskyrusios ar netekėjusios. Iš siskyrusių ar nevedusių milijonie rių vyrų yra perpus mažiau. Neseniai turtingiausio Kinijos žmogaus, gėrimų magnato Zongo Qinghou duktė interviu skundėsi, kad jai jau per 30, o ji dar niekada neturėjo vaikino. Kinijos žiniasklaida praneša, kad Zong Fuli, kuri padeda tėvui valdy ti jo kompaniją „Wahaha“, vis dar vieniša yra todėl, jog negali atskir ti, ar potencialiems gerbėjams rei kia jos meilės, ar pinigų. Rugsėjo mėnesį „Hurun Report“ apskaičiavo, kad Zong Qinghou turtas vertas 12 ,6 mlrd. dolerių. BNS inf.
Šimpanzės gimimą transliuos tiesiogiai Vienas Pietų Afrikos Respublikos (PAR) primatų draustinis paskel bė, kad internete tiesiogiai trans liuos šimpanzės jauniklio gimimą ir kad ši transliacija bus pirmoji to kia pasaulyje. Jane Goodall institutas svetainė je wildearth.tv turi transliuoti de vynerių metų patelės Ninos, ku ri 2007-aisiais Pietų Sudane buvo išgelbėta iš gyvūnų mėsos medžio tojų nagų, gimdymą. Internete jau vykstanti trans liacija rodo, kaip būsimoji motina kambaryje guli ant bambuko krai ko, kasosi ir žaidžia su rožiniu ka
muoliu. Kartkartėmis ji šokinė ja ant karčių ir išeina už kameros matymo lauko ribų. Atsivesti jauniklį Nina turi arti miausiomis dienomis. „Nežinome, ar ji priims mažy lį, nes pati tragiškai neteko nor malios vaikystės laukinėje gam toje, su savo šimpanzių šeima“, – nurodė draustinio, kurio dar buotojai gelbst i nukent ėj us ias šimpanzes ir rūpinasi jų reabili tacija, atstovai. Šiaip normaliomis aplinkybėmis draustinyje laikomasi griežtos ne veisimo politikos. Jane Goodall ins
titutą išgarsino serialas „Pabėgimas į šimpanzių rojų“, rodytas per ame rikiečių televiziją „Animal Planet“. BNS inf.