TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui
Ketvirtadienis, sausio 17 d., 2013 m. Nr. 3 (1504)
diena.lt
Karščiausias Vilniaus taškas – Agrastų g. 8 miestas
5p.
Tvarkyti miesto – ir už bausmę
Lietuva
8p.
Parlamentinė patirtis – bevertė Surast i gerą darbą – nelengva už duot is, net jei tu – buvęs parlamen tar as. Nes darbd av iams tai jok io įspūdžio ned aro. Tai sup rato kai kur ie į naująjį Seimą neišr inkt i pol it ik ai. Vien i darbą rado, kit i ne sėkming ai jo teb eieško.
Gyvenimas
15p.
A.Pogrebnojaus žmonos paslaptys
2 Tomo Avižinio montažas
Pasirinkimas: sumokėjus už šildymą pinigų poilsiui šiltuose kraštuose nelieka. Bet ar to reikia, jei ir namie – Afrika?
Muzikantas Rokas Radzevičius
23p.
Alternatyva: darbas padangėse Statistika negailestinga – darbo Lietuvoje neturi ketvirtadalis jaunimo. Turtas 12p.
TV heroj us
Kartu su „Vilniaus diena“ priedas „TV diena“ su visos savaitės televizijos programa
BTV pramo suViliojo ginė laida a.jagela VičiūTę
2 Lt
Tele PRoGRvizijos
sausio AMos 19–25 d.
2013 m. Nr.3
Bent jau pogrindyje roko tikrai visą laiką bus.
SUGRĮŽIMA S
išSeimo–A.Baukutė įteleviziją
Taikikly je
DE
GražusI.KaBIUTAS zlauskaitė gyvenimass
LNK ŽVAI G mokyklŽdŽIų A TV LA
IM ra pasire dži išrinktoĖ ngusi ta ji rti „taip“ Tiražas 34 200
2
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
tema diena.lt/naujienos/miestas
Karščiausias Vil
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Žiemos (ne)malonumai
Margarita Narvydaitė
Ž
monių elgsenos sutriki mus tyrinėjantys moks lininkai kalba apie vadi namąją sezon inę dep resiją, kitaip – sezon in į afekt in į sut rik imą. Šis sut rik imas, sako ma, būd ing iaus ias sausį–vasa rį, kai švenčių šurmulys nut yla ir žmonės lieka su savo kasd ie niais rūpesčiais. Atrodo, kad atvėsus orams ir gau siai iškritus sniegui nuotaika ne subjūra tik vaikams – didžiausias jų rūpestis turėti keletą porų šil tų pirštinių, rogutes ir kalniuką netoli. Mano devynmetė dukra, paklausta, kas jai labiau patinka – žiema ar vasara, – nustebino at sakiusi, kad jai prie širdies arčiau žiema. „Tereik ia prot ingai apsi rengti“, – pridūrė.
Atrodo, gero ūpo pra rasti nenorintiems miesto gyventojams belieka susitaikyti su lietuviškos žiemos rea lijomis kaip su duotybe. O suaug us iųjų „džiaugsmai“ ki tok ie – „prot ingai“ aprengt i rei kia ne tik tuos maž uosius išm in čius, bet ir pat iems aps irengt i, šeimą pamait int i, žiemos malo numams savaitgal iais ar per ato stogas pataupyt i. Ir čia jau tikrai kaip rakšt is – tos sąskaitos už šil dymą. Šis opus klausimas visada tur i vieną atsakymą – renovacija. Pu sę vidut in io atlyg in imo siek ian čias sumas mokantiems senų na mų gyventojams rodomos per pus mažesnės sąskaitos, kren tančios į naujesnės stat ybos ar renovuotų namų gyventojų pašto dėž utes. Ir tai – faktas, teisybė. Pridėk ime dar moral in į pasiten kinimą gyvenant švariame, tvar kingame name – sunku užg inčy ti būt inyb ę atsinaujint i. Tačiau
viskas kainuoja ir, to neneig ia ir naujasis premjeras, vietoj vienos sąskaitos gautume dvi: už šildy mą ir išlaidas (arba, kaip sako po litikai, – investicijas), skirtas reno vacijai. Panaši matemat ika gal ioja ir bu tų naujos stat ybos namuose sa vininkams. Sąskaitos mažesnės, tačiau vis rečiau prisimenama, kad ir kaina už 1 kv. m naujos sta tybos name Vilniuje yra maž iau siai du, o kai kur ir keturis kartus aukštesnė nei senuose daugiabu čiuose. Įvertinus šį skirtumą, pri dėjus palūkanas už paskolą (kuo ji didesnė – tuo daug iau palūka nų bus išmokėta per iodo pabai goje), teks ilgai laukti, kol investi cijos atsipirks. Atrodo, gero ūpo prarast i neno rint iems miesto gyventoj ams bel ieka sus it aik yt i su liet uv iš kos žiemos real ijom is kaip su duotybe. O štai Agrast ų g. 8-ojo namo gy ventojams, apie kuriuos rašome šio numer io temoje, tikrai yra kuo skųst is. Sąskaitos už šildy mą čia – did žiausios Viln iuje, ir jok ia renovacija nepadės. Šio na mo gyventojai savo naujus ir san darius langus laiko plačiai atver tus – antraip užt rokšt ų. But uo se taip užkait inama, kad tik vi są parą vėd inamose patalpose karštis nukrenta iki pakenčiamų +25 laipsnių. Jų lauk ia ilga ir var ginanti kova už autonomiją ir te lieka palinkėti stiprybės. Norėt ųsi žiemą pat irt i daug iau malonumų – dažn iau pasivaikš čiot i apsnigtais park ų takais, sli dinėti, čiuož inėti ir mėtytis snie go gniūžtėm is – ir kit ų vaik išką geb ėjim ą džiaugt is gyven imu grąž inančių žiem išk ų išdykav i mų. Tad jei jus apims depresija – nebepurkštauk ite ant vald žios, šilum in ink ų ar kel in ink ų, kiek vieną žiemą nustembančių, kad pašalo ar prisnigo. Gal bus leng viau žinant, kad žiemos liūde sys – tai tik melaton ino metabo lizmo sutrik imas, būdingas ir gy vūnams, kurie žiemą darosi apa tiški ir apsnūsta. O jį išvaikyti gali seratoninas, laimės hormonas. Kaip klasika tapusioje amerikie čių meilės dramoje „An Affair to Remember“ (1957 m.) pasakė ak torius Cary Grantas: „Žiema šal ta tik tiems, kas neturi šiltų prisi minimų.“
Lauke – minus 20, tačiau Agrastų gat vės gyventojams tai nė motais. Sausį na mas atlapotais lan gais stebina praei vius. Viduje – karš ta kaip Afrikoje. Kai nuoja šis malonu mas nepigiai, tačiau atsisakyti jo ne taip jau paprasta.
Išvada: pasak K.Papšio, namas Agrastų gatvėje netobulas, tačiau dėl to k
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
250 litų
kainuoja viena namie praleista diena Agrastų g. gyventojui Nerijui.
Dirba net sekmadienį
Varvekliais apkibęs stogas, suai žėjusios sienos, pakrypę stogeliai, nukarę elektros laidai – netvarkin ga elektros instaliacija bet kada gali virsti gaisro priežastimi. Iš skirtingų namo pusių ketverios durys – atskiri įėjimai į butus. Nepaisant šių trūku mų, namas gana padorus gyventi. Sekmadienio popietę čia nė gyvos dvasios. Į beldimą atsiliepia tik vie nas žmogus – antrame bute gyve nantis vyriškis. „Visi išėjo į frontą?“
– nustebę pasiteiravome vyriškio. Vyras vardu Nerijus pasirąžo, pra trina akis, nusižiovauja ir prisidega cigaretę. „Visi dirba. Pažiūrėkit, ko kios kainos už šildymą. Kaip kitaip apmokėsi sąskaitas, jei nedirbsi sep tynias dienas per savaitę?“ – reto riškai klausė pašnekovas. Langai žiemą – praverti
Tolimųjų reisų vairuotojas namie neužsibūna. „Vakar grįžau, išsi miegosiu ir rytoj vėl į reisą. Dau giausia per mėnesį susidaro ko kios keturios dienos, kai aš namie. O sąskaitos už šį mėnesį dar nega
Ūkis tvarkomas nelogiškai Andrejus Žukovskis Orą šildančios daugiabučių sie nos, palei šilumos trasas viduržie mį želianti žolė ir savo pareigų ne vykdymas. Taip netylant kalboms apie renovaciją atrodo Vilniaus ši lumos ūkis. Didelių investicijų nereikia
Vartotojų konfederacijos prezi dentas, sovietmečiu daugiabučius projektavęs inžinierius-statybi ninkas Kornelijus Papšys įsitiki nęs, kad tvarkyti šilumos ūkį rei kėtų pradėti ne nuo milijoninių investicijų ir garsių kalbų apie gyventojų nenorą renovuoti sa vo namus, o nuo paprastos kont rolės. Renovacija – brangiausia ir ne visada efektyviausia priemonė. Pasak pašnekovo, yra gerai reno vuotų namų, bet kol gyventojai iš simokės paskolas, tie namai vėl bus tokie pat. „Gyvenu tradiciniame daugia butyje, aplinkui tokie pat dau giab uč iai. Mūs ų daug iab uč io gyventojai kontroliuoja savo ad ministratorių, žiūri, ką jis ten su kinėja, ir rezultatas yra – mūsų są skaitos už šildymą yra 50–60 litų mažesnės nei gretimo namo, nors statyti jie vienu metu“, – dėstė pašnekovas.
Turėtų tvarkytis šilumininkai
Atvejus, kai apšiltinamos metro storio namo sienos, K.Papšys pa vadino nesąmone. Anot pašneko vo, pirmiausia turėtų būti pasi rūpinta tinkama namų ir šilumos trasų priežiūra. Ne vienus metus fiksuojantis, kaip žiemą atrodo ši lumos trasos, vyras nuolat kelia klausimą, kas moka už viduržiemį žaliuojančią žolę. „Žaliuojanti žolė – tai šilumos nuostoliai. O kas už juos moka? Ži noma, vartotojai. Ir tai, ką jie šneka apie sutvarkytas šilumos trasas, yra visiška nesąmonė. Šiek tiek patvar kė, bet ne tiek, kiek reikėtų. Ir keis tai atrodo jų kalbos, kad visi nuo stoliai dėl kiaurų daugiabučių“, – dėstė ekspertas. Didelė klaida buvo padaryta tuomet, kai Vilniu je buvo panaikintos seniūnijos. Tai, pasak K.Papšio, tiksinti bomba, ga linti atvesti prie nelaimės. „Anksčiau seniūnai bent šiek tiek rūpindavosi daugiabučiais, apei davo, pažiūrėdavo. Dabar jie sėdi centre, nežino, o neretai ir nenori žinoti, kas dedasi rajonuose. Jei tai tęsis, prasidės nelaimės. Prisimin kime 1996 m., kai nukritęs stoge lis mirtinai sužalojo vaiką, pažiūrė kime į laiptuotus monolitus Taikos gatvėje, jie juk skyla per pusę. Tai rimtesnės problemos nei šildymo klausimas“, – dėstė pašnekovas.
Pakomentavo namo būklę
K.Papšys su žurnalistais apsilankė ir Agrastų gatvėje bei pakomentavo didžiausią šildymo sąskaitą gau nančio daugiabučio būklę. Jo aki mis, namas netobulas, tačiau pa teikta sąskaita visiškai neadekvati esamai padėčiai. „Taip, matyti, kad gero šeimi ninko namas neturi. Laidai netvar kingi, sienos suskilusios, tikėtina, kad dalis šilumos pro stogą išga ruoja, nes yra varveklių. Vis dėlto sienų papildomai šiltinti nereikia, nes jos 75 centimetrų storio, mū rinės. Langai sudėti plastikiniai, jie taupo šilumą“, – namo prana šumus ir trūkumus vardijo pašne kovas. Apžiūrėjęs aplinką, K.Papšys nustatė, kad prastai izoliuotas na mo šilumos įvadas, be to, pažei džiamos taisyklės, nes gyventojai negali kontroliuoti į namą tiekia mos šilumos kiekio. „Namo administratorius „Nau jininkų ūkis“ turi kartą per savai tę čia apsilankyti, bet iš visko ma tyti, kad jie čia nė velnio nesilanko. O, be to, ir gyventojų neprileidžia. Šilumos įvadas izoliuotas prastai, nes šaligatviai atitirpę. Gretima me name jis išvis lauke. Pažeidi mų daugybė, o už juos visus verčia mokėti gyventojus“, – apibendri no pašnekovas.
3
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
tema
lniaus taškas – Agrastų g. 8
Malonumas: tolimųjų reisų vai
kalti ne vien gyventojai.
vau, bet ji aiškiai prognozuojama. Jau trejus ar ketverius metus iš ei lės žiemą būna mažiausiai 1000 li tų“, – pasakojo vyras. Galima sakyti, kad viena šilta die na namie Nerijui kainuoja 250 litų. Jis ne turtuolis ir gyvena ne vieš butyje. Ir ne Turniškėse. Nerijus – eilinis vairuotojas, gyvenantis vie name labiausiai apleistų Vilniaus rajonų – Paneriuose, 1961 m. sta tybos name, 37 kv. metrų butelyje. Su prabangiausių Vilniaus kvartalų gyventojais, įsikūrusiais erdviuose namuose, jį sieja tik vienas dalykas – sąskaita už šildymą.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Kiek kartų kreipė mės, prašėme suma žinti šildymą, pri sukti, bet jie sako, kad tai minimumas. Rūkydamas Nerijus buto duris laiko atviras, kaip ir langus. Kitaip gyventi Agrastų gatvėje, anot vai ruotojo, neįmanoma – karštis ne pakenčiamas. „Lauke – minus 20, atidarau langus ir bute temperatūra
ruotojas Nerijus namie nešąla, tačiau piktinasi, kai už šį malo numą reikia mokėti per tūkstan tį litų.
nukrenta iki plius 25, kitaip užtrokš tume. Taip ir gyvename – vėdina mės visą parą“, – pasakojo Nerijus. Pavadino kiauriausiu namu
Bendra viso 150 kv. metrų ploto namo „duoklė“ „Vilniaus energi jai“ per mėnesį siekia daugiau nei 4 tūkst. litų. „Vilniaus energijos“ savaitraščiui raštu pateiktame at sakyme šis namas įvardijamas kaip kiauriausias sostinėje. Įmonės atstovas spaudai Neri jus Mikalajūnas tvirtino, kad 2012 m. gruodį 60 kv. metrų būstui Ag rastų g. 8 šildyti suvartota 3411,21
kWh energijos. „60 kv. metrų bu to sąskaita siekia 1016 litų“, – in formavo N.Mikalajūnas. N.Mikalajūno bendravardis mūsų pašnekovas Nerijus su tokiu „Vil niaus energijos“ atstovo epitetu, skirtu jo būstui, kategoriškai nesu tiko. Jo nuomone, kiauras ne namas, o šilumininkų sąžinė. Be to, minė toji sąskaita išrašyta toli gražu ne už 60 kv. metrų, o už 37 kv. metrų būs to, kuriame jis gyvena, šildymą. „Jie sako, kad, norint mažesnių sąskaitų, reikia renovuoti namą. O kam jį renovuoti? Pas mus įstaty ti plastikiniai langai, ir turim laiky ti juos atidarytus, nes kitaip karštis neįmanomas. Kiek kartų kreipė mės, prašėme sumažinti šildymą, prisukti, bet jie sako, kad tai mini mumas. Ir tas 1000 litų yra už 37 kv. metrus, gali atvažiuoti ir pamatuo ti, jei jiems atrodo, kad čia – 60“, – skėsčiojo rankomis pašnekovas.
Mūrys savo krosnį
Keturi namo gyventojai retai kada susitinka, dar mažiau laiko jie turi šildymo rūpesčiams aptarti. Kelio lika tūkstančių litų per pastaruo sius kelerius metus „Vilniaus ener gijai“ sumokėjęs vilnietis Nerijus tvirtino, kad finansinę naštą ken čia paskutinius metus. „Kaip būdavo visus tuos metus? Šildėsi tik šuo ir mano draugė, nes aš pats – nuolat reisuose. Vasarą bus truputį laisviau, eisiu, rašysiu prašymą, kad atjungtų mane nuo to centrinio šildymo. Statysiu ka tilą, kūrensiuos pats ir turbūt sąskaita bus 10 kartų mažesnė“, – ti kino pašnekovas. Pasak Nerijaus, jeigu ne noras tu rėti savo nekilnojamojo turto, kur tavęs kas nors laukia, seniai būtų buvę galima „Vilniaus energijai“ do vanojamus pinigus iškeisti į geres nes gyvenimo sąlygas. „Tėvų būs tas, negi dabar imsiu ir parduosiu. Tikrai kovosiu už jį“, – kaip kirviu nukirto tolimųjų reisų vairuotojas.
Nesulaukia administratoriaus
Šilumos įvadas, kuris pagal galio jančius įstatymus yra gyventojų nuosavybė, Agrastų gatvėje akylai saugomas namo administratoriaus „Naujininkų ūkio“. Geležinės du rys uždarytos, o gyventojai jau ne pirmus metus negali išsikovoti tei sės bent akies krašteliu žvilgtelėti, kas už jų dedasi. „Jie čia ateina tada, kai niekas nemato, reguliuoja ką nori. Kai mes norime – prisikviesti jų neįmano ma“, – dėstė Nerijus. Keisčiausia, kad gretimo 6-u numeriu pažymėto namo gyven tojų sąskaitos kone perpus mažes nės. „Man aiškino taip: mūsų na mas paskutinis, todėl šiluma neturi kur grįžti“, – dėstė pašnekovas.
„Vilniaus energijos“ statistika Suvartotos šilumos kiekis ir sąskai tos taupiausiems ir išlaidžiausiems namams Vilniuje (60 kv. metrų plo to būstui) Agrastų g. 8 – 3411,21 kWh, sąskai
ta – 1016 litų. Sviliškių g. 4 – 552 kWh, sąskaita
– 164 litai. Renovuotas Žirmūnų g. 3 namas
(1964 m. statybos) – 609,5 kWh, sąskaita – 182 litai.
Agrastų g. 8 išlaidų šildymui 2010–2013 m. statistika 21,01
Sezonas
11,81
Vidutinė šildy mo kaina (litais/kv. m)
2010–2011 m. 2011–2012 m. 2012–2013 m.
8,28 5,01
13,78
12,89
11,58
11,73
11,18
9,96
3,71 2,4
67,8
16,93
15,48
11,02
79,54
6,81 3,05
–
294,8
70,87
67,32 56,85 Vidutinis suvartojamos šilumos energijos kiek is (kWh/kv. m)
2010–2011 m. 2011–2012 m. 2012–2013 m.
21,77
6,88 3,19
Mėnuo
44,09
32,98
1,9
2010–2011 m. 2011–2012 m. 2012–2013 m.
39,28
271,12
13,25
23,04
–
4,0 3,0 4,1
–7,6 11
1,2
12
1,3 –0,2
–5
10
47,93
59,91
40,33
4,0 4,6 Vidutinė mėnesio temper atūr a
48,60
40,32 36,02
5,7 2,2
–3,7 –3,3 01
–7,5 –10,0 02
03
04
Iš viso
4
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
miesto aktualijos
VILNIUS per savaitę Ketvirtadienis Vilniaus savivaldybės atstovai, paga liau sureagavę į vilniečių skun dus dėl stringančios vaikų priėmimo į darželius sis temos, pareiškė, kad tėvai, po 2012-ųjų gruodžio 14- osios nematę eilėje savo vaikų, bet vis tiek pateikę prašymą, gali jį atšaukti. Pateikus naują prašy mą, vaikas vėl grįž ta į eilės galą.
2013 01 10 2013 01 16
Šeštadienis „Atsiprašome tėvų, jeigu jiems teko susidurti su netikslumais perke liant duomenis. Sudarome gali mybę atkurti senąjį prašymą, jeigu naujasis buvo pateik tas per klaidą. Tam nebūtina vykti į savivaldybę – pakanka užpildyti paraišką internetu“, – sakė Vilniaus savivaldy bės Švietimo departa ment o direkt or ius Gintaras Petronis.
Bemaž 3 tūkst. dalyvių šie met susirinko į tradicinį „Gyvy bės ir mirties kelio“ maratoną. 22-ą kartą nuo 1992 m. orga nizuojamas bėgimas prasidėjo Antakalnio kapinėse. Visuome ninių organizacijų atstovai ir ka riškiai pirmiausia pagerbė žuvusių 1991 m. sausio 13-ąją atminimą ir padėjo gėlių ant jų kapų. Šį kartą maratone kaip niekad gausiai daly vavo ir eiliniai vilniečiai.
Pirmadienis Bėgimo dalyviai kapinėse rinktis pradėjo nuo ankstyvo ryto, o pats bėgimas prasidėjo ly giai vidurdienį. Iš viso dalyviams teko įveikti 9 km ilgio trasą, ku rios finišas buvo prie televizijos bokšto. Bėgime dalyvavo 3280 žmonių – daug jaunimo, moksleivių, taip pat karių. Vyriausiam dalyviui – 81 me tai. Gausiausiai dalyvavo Vilniaus apskrities šaulių rinktinė.
Vilniaus savivaldybės atstovai įspėjo, kad pastatų administratoriams, kurie laiku nepašalino nuo namų stogų var veklių ir susikaupusio sniego, bus ski riamos baudos. Pagal administracinių teisės pažeidi mų kodeksą už taisyklių nesilaikymą ga li būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 2000 litų. Jeigu pastato naudotojas ne siima veiksmų, nors kyla pastato griū ties grėsmė, jis gali būti baudžiamas nuo 1000 iki 5000 litų.
PRANEŠIMAS VISUOMENEI APIE PRADEDAMĄ RENGTI PLĖTROS PLANĄ IR STRATEGINĮ PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMĄ Informuojame, kad pradedamas rengti Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros planas ir šio plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Planavimo organizatorius – UAB „Fortum Heat Lietuva“, J.Jasinskio g. 16B, 01112 - Vilnius, tel. (8 5) 243 0043, faks. (8 5) 278 8221, el. paštas fiodor.kozliuk@fortum.lt, www.fortum.lt Plėtros plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 - Vilnius, tel. (8 5) 261 9651, faks. (8 5) 261 7507, el. paštas tomas.varneckas@sweco.lt, www.sweco.lt SPAV dokumentų rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“, V. Gerulaičio g. 1, 08200 - Vilnius, tel. (8 5) 219 6574, faks. (8 5) 261 7507, el. paštas antanas.jurkonis@sweco.lt, www.sweco.lt Plėtros plano pavadinimas – Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros planas. Planavimo objektas – Siekdama įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintus tikslus modernizuoti centralizuotos šilumos ūkį, šilumos ir elektros energijos gamybai maksimaliai panaudojant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, UAB „Fortum Heat Lietuva“ nagrinėja naujos kogeneracinės jėgainės statybos galimybes Vilniaus mieste. Bendras planuojamos jėgainės našumas – nuo 80 iki 200 MW, iš jų 50–150 MW sudarytų šiluminė energija ir iki 50 MW – elektros energija. Pagaminta elektros energija būtų parduodama elektros energijos perdavimo arba skirstymo tinklo operatoriui, o šiluma tiekiama Vilniaus miesto vartotojams. Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros planavimo tikslai: užtikrinti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatų įgyvendinimą objektų plėtros planavimo srityje, parengiant Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projekto plėtros planą, kurio sprendiniai bus naudojami atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir rengiant teritorijų planavimo dokumentus bei techninius projektus; pagrįsti planuojamo objekto atitiktį nacionalinės energetikos strateginiams tikslams, nustatytiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje; įvertinti ir pagrįsti, kaip planuojamas objektas prisideda prie Lietuvos Respublikos subalansuotos energetikos raidos, t.y. kaip prisideda užtikrinant efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros ir šilumos ūkių, dujų ir naftos sektorių plėtrą; informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie planuojamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, šio objekto tikslingumą ir pagrindinius rodiklius bei svarstomas alternatyvas.
Plėtros plano pagrindas – UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. IV-60. Plėtros plano rengimo ir SPAV procedūros pradžia – 2013 m. sausio 17 d. Pasiūlymų teikimas – visuomenė gali raštu teikti pastabas ir pasiūlymus rengiamam planui, SPAV apimties nustatymo dokumentui ir ataskaitai. Pasiūlymai teikiami planavimo organizatoriui, plano ir SPAV dokumentų rengėjams nurodytais adresais iki plano koncepcinių sprendinių ir SPAV ataskaitos baigiamojo susirinkimo-konferencijos ir jos metu. Susipažinti su rengiamu planu, SPAV apimties nustatymo dokumentu ir ataskaita galima plano organizatoriaus, plano ir SPAV dokumentų rengėjų būstinėse. Apie viešojo svarstymo su visuomene procedūras bus pranešta atskiru pranešimu.
„Fortum” – Šiaurės Europoje, Rusijoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse pirmaujanti energetikos kompanija. „Fortum“ gamina, tiekia ir parduoda elektros bei šiluminę energiją, valdo bei prižiūri elektrines ir kitus pramoninius energijos gamybos įrenginius, tiekia su energetika susijusias paslaugas. UAB „Fortum Heat Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1999 metų. Įmonės akcininkas – Suomijos korporacija „Fortum“, turinti 100 proc. akcijų. „Fortum“ kompanijos atėjimas į Lietuvos šilumos rinką leidžia mums pasiūlyti savivaldybių ir pramonės klientams konkurencingus apsirūpinimo šilumine energija sprendimus, pagrįstus biokuro, durpių ir kito vietinio kuro panaudojimu.
„Sweco“ – Šiaurės Europoje pirmaujanti tarptautinė įmonių grupė, teikianti kompleksiškas konsultacines paslaugas inžinerijos, energetikos, aplinkosaugos technologijų ir architektūros srityse. Grupės įmonės veikia 12-oje Europos šalių, jose dirba daugiau kaip 7 700 patyrusių inžinerijos specialistų, 270 iš jų – Lietuvos įmonėse UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Sweco hidroprojektas“ ir UAB „Energetikos linijos“.
Nusileido: anksčiau troleibusų vairuotojai reikalavo grąžinti nuo
2009-ųjų nesumokėtas priemokas, dabar su valdžia sutarta, kad pinigus jie gaus tik už 2010 ir 2011 m. Gedimino Bartuškos nuotr.
Vairuotojams – 13-ieji atlyginimai Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Profesinių sąjungų ir „Vilniaus vie šojo transporto“ ginčas baigėsi pir mųjų pergale. Iki birželio pradžios autobusų ir troleibusų vairuoto jams beveik 8 mln. litų bus išmo kėta kaip 13-asis atlyginimas. Atsisakė pradinio reikalavimo
Pirmosios išmokos darbuotojus pasiekė dar gruodį. Šitaip „Vil niaus viešojo transporto“ vado vybė įvykdė kolektyvinėje sutar tyje su darbuotojais numatytas sąlygas – metų pabaigoje, atsi žvelgiant į darbo rezultatus, iš mokėti vieno vidutinio atlygi nimo dydžio priemoką, įprastai vadinamą 13-uoju atlyginimu. 2012 m. pabaigoje įmonė sa vo darbuotojams buvo skolin ga priemokas už visus 2009 m., buvusio troleibusų parko dar buotojams – už 2010 m., ir auto busų bei troleibusų darbuotojams – už 2011 m. Gruodį buvo išmo kėta 4 mln. litų, dar 2 mln. turėtų būti išmokėta šį mėnesį, o likę 1,6 mln. – iki birželio pabaigos. „Praeitais metais profesinės sąjungos iškėlė kolektyvinį gin čą dėl metinės priemokos, ku ri numatyta kolektyvinėje su tartyje. Profes in ės sąj ungos reikalavo išmokėti skolą už prie moką už 2009-uosius, taip pat dalį už 2010 ir už 2011 m. Derė jomės ir galutinis susitarimas at rodo šitaip: už 2009 m. išmokos atsisakyta, už 2010 ir 2011 m. – priemokas grąžinsime“, – dėstė „Vilniaus viešojo transporto“ va dovas Gintaras Nakutis. Ruošėsi rimtam streikui
„Vilniaus dienos“ šaltinių duo menimis, dar gruodžio 10 d. Vil
niaus savivaldybėje vykusiame pasitarime sostinės meras Ar tūras Zuokas neigiamai vertino idėją išmokėti 13-uosius atlygi nimus, atsižvelgdamas į sunkią finansinę situaciją. Pasak G.Na kučio, pinigus nuspręsta išmo kėti, nors sostinės valdžia ir ne pritarė. „Tai vidaus reikalas. Jeigu žiū rėtume į įmonės finansinę padėtį, tuos pinigus gal galėjome ir kitur panaudoti, bet su darbuotojais reikia atsiskaityti. Tai būtina“, – kalbėjo G.Nakutis. Tiesa, „Vilniaus viešojo trans porto“ vadovybės ir pavaldinių susitarimas buvo pasiektas ne iškart. Iš pradžių administracija kategoriškai priešinosi reikala vimui sumokėti skolą. Konflik tas tapo toks aštrus, kad dar buotojų atstovai praėjusių metų lapkričio 14 d. planavo sureng ti streiką. Tačiau profesinių są jungų planams sutrukdė teismo nuosprendis, kad streikas netei sėtas. Skolas pardavė bankui
Pinigų skoloms grąžinti „Vilniaus viešasis transportas“ prasima nė vienam Lietuvos bankų par davęs dalį savivaldybės skolų. Iš viso taip buvo atsikratyta beveik penktadalio visų skolų. „Metų pabaigoje paskelbėme konkursą ir pardavėme 20 mln. litų skolų. Dabar dėl šitos sko los tarpusavyje aiškinsis bankas ir savivaldybė. Aišku, likusi sa vivaldybės skola mums taip pat labai didelė, dar apie 80 mln. li tų“, – dėstė pašnekovas. Pasak G.Nakučio, skolas ban dyta parduoti ir anksčiau. Keli konkursai buvo įvykę dar 2010 m., skelbtas konkursas ir 2012 m. pra džioje, tačiau nesėkmingai.
5
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
miesto aktualijos
foto diena
Antradienis Sostinėje įdiegto elektroninio bilieto sis tema, nepaisant galingos reklamos akci jos, vilniečių prielankumo nepelnė. Palyginti senųjų mėnesių bilietų ir dabartinių 30 dienų bilietų pardavimą 2011 ir 2012 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais, jis smuko apie 3,5 proc. S a v i v a l dybės įmo
Laisvės varpas
nės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas teigė, kad 3,5 proc. nuo smukis – nesmarkus. Paklaustas, kodėl nuo Naujųjų metų sumažėjus PVM tari fui automatiškai neatpigo mėnesiniai bi lietai, jis sakė, kad jų, kaip ir 3, 6 bei 12 mėnesių bilietų, kainos esą bu vo sumažintos dar nuo rugpjūčio 15 d.
Šeštadienį, sausio 12 d., prie Seimo rūmų prisimenat žuvusius už Lietuvos nepriklau somybę, kaskart garsiai tariant kiekvieno jų pavardes skambėjo ir peršautas Laisvės var pas. Ant varpo rašoma: „Amžinas skambesys, skirtas atminti tiems, kurie atidavė savo gyvy bes už Lietuvą, gindami radiją ir televiziją, – tebūnie tai jų simbolis. Pažadinkite visų lietu vių širdis – tegu jie susivienija vienam tikslui: atkurti nepriklausomybę ir ją apginti.“
Tvarkyti miesto – ir už pinigus, ir už bausmę Sniego kastuvais apsiginklavę ir ryškias palvėmis liemenėmis pasidabinę vilnie čiai miesto gatves iš sniego gniaužtų lais vina ir už minimumą, ir už padarytus nu sikaltimus. Tiesa, kai kurie mieliau nei dar bą renkasi kameros gultus. Jonas Varnas
j.varnas@diena.lt
Norinčių netrūksta
Pernai Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino 236 darbo vietas, kuriose iš darbo biržos buvo įdarbinti 1143 bedarbiai miestiečiai. Iš viso miestą tvarkantys gyventojai susižėrė kiek daugiau nei pustrečio milijono litų. „Pernai panaudota 97 proc. lėšų, skirtų viešiesiems darbams, taigi norinčių netrūksta ir darbai atlie kami“, – teigė Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto sky riaus vedėjas Eugenijus Valeika. Už viešuosius darbus visada buvo mokamas minimalus atlyginimas, o nuo šių metų jam išaugus tikima si, kad darbo vietos bus visiškai už pildytos. Dažniausiai viešieji darbai siūlomi nemotyvuotiems vilnie čiams ir tiems, kam sunku susiras
220 viešojo darbo vietų turėtų būti įsteigta šiemet Vilniuje.
ti nuolatinį darbą, nes laikinas dar bas trunka iki pusmečio. „Su šiais darbuotojais pasitai ko visko – nemažai jų atleidžiama. Neretai tokie darbuotojai žiūri į sa vo darbą atsainiai, tad pasitaiko ir pravaikštų“, – apie darbo drausmės pažeidimus pasakojo E.Valeika. Darbo biržos specialistai taip pat rengia nemenką šių darbuoto jų atranką, nes jaučia atsakomybę darbdaviui. Ekonominiu sunkme čiu tokį nekvalifik uotą darbą ren kasi ir diplomuoti specialistai, nors darbo biržos darbuotojai atvirauja, kad tokių darbų specialistams ne labai drįsta ir siūlyti. Valo sniegą
Šią savaitę Vilniaus savivaldy bė patvirtino planą 2013-aisiais iš viso įsteigti per 220 viešųjų darbų vietų. Tiesa, minimaliam atlygini mui paaugus iki 1000 litų, neabe jojama, kad ir konkurencija gau ti tokį darbą išaugs. Atlyginimams skirta beveik 3 mln. litų. Daugiau sia darbo numatyta Verkių ir Anta kalnio mikrorajonuose, nes čia va sarą parkuose darbo apstu. Anot Vilniaus savivaldybės Vers lo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjos Virginos Skirienės, šiuo metu svarstoma galimybė įdar binti pašalpas gaunančius vilnie čius. Tokia praktika taikoma daly je Lietuvos rajonų, kur viešuosius
Požiūris: ne visi per prievartą viešuosius darbus atliekantys kiemsargiai pasižymi darbštumu, o dirbantys
už pinigus neretai mėgaujasi tik trumpomis poilsio valandėlėmis.
darbus privalo dirbti socialinę pa šalpą gaunantys bedarbiai ar kom pensaciją už šildymą gaunantys gyventojai. Vilniaus mieste yra labai daug kiemsargiams nepriskirtų terito rijų, tad žiemą pagrindinė viešų jų darbininkų veikla – valyti snie gą nuo šaligatvių. O vasarą tenka prižiūrėti miesto aplinką – tūks tančiuose hektarų tenka išrankio ti šiukšles, šienauti žolę, taip pat valyti vandens telkinius, prižiūrėti gėlynus, genėti medžius ir kt. Na gingesniems tenka padirbėti pa galbiniais statybose ar vykdant remonto darbus, o žiemą tie, kurie
nevalo sniego, padeda senelių na mų prižiūrėtojams. Prižiūri ir senukus
Be daugiau nei 1000 viešųjų dar bininkų, kuriems už darbą sumo kama, mieste buvo beveik 200 vil niečių, kuriems už darbus niekas nemoka, – jie nemokamai dirba už padarytus nusikaltimus. Tiesa, darbai prasikaltusiems niekuo nesiskiria – vasarą jie taip pat tvarko aplinką, žiemą valo sniegą. Be kita ko, už bausmę tenka atlikti ir vadinamuosius nemoka mus darbus. „Nemokamus darbus teismas įpareigoja atlikti sveikatos
Gedimino Bartuškos nuotr.
priežiūros, globos ir rūpybos ar ba kitose valstybinėse ar nevalsty binėse įtaigose, besirūpinančiose neįgaliaisiais, nusenusiais ar ki tais žmonėmis, kuriems reikia pa galbos, todėl asmenys šiuos nemo kamus darbus dažniausiai atlieka Fabijoniškių socialinių paslaugų namuose“, – apie privalomą se nelių priežiūrą nuteistiesiems pa sakojo Vilniaus probacijos skyriaus viršininkė Eva Deveikytė. Pernai dar trims dešimtims vie šaisiais darbais nuteistų asme nų bausmė atsirūgo su kaupu – už vengimą dirbti miesto labui jie at sidūrė ant areštinės gultų.
Prokurorų smūgis V.Navickui – 20 tūkst. litų bauda Vilniaus apylinkės prokuratūra bu vusį sostinės merą Vilių Navicką teismo prašo pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kiši mosi į valstybės tarnautojo veiklą.
Vakar valstybės kaltintoja pasiūlė teismui buvusiam merui skirti 160 minimalaus gyvenimo lygių dydžio baudą, tai sudaro 20,8 tūkst. litų. Teismas nuosprendį skelbs vasa rio 26 d. Slapta darytuose įrašuose užfik suota, kaip buvęs Vilniaus mies
to meras tuometį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palan kius sprendimus. Šiuose įrašuose V.Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingas patikras reikia atlikti per tris dienas, o nenaudin gas – per trejus metus. Nagrinėjant bylą šie įrašai buvo išklausyti. „Tu viską darai, kad Tėvynės są junga praloštų rinkimus, ar tu su pranti?“ – įraše girdėti V.Navicko priekaištai Š.Skučui.
V.Navickas teigė, kad jie tiesiog kalbėjosi apie politiką. „Taip, aš emocingas, toks ma no charakteris, tas pokalbis neori ginalus. Aš pokalbį traktuoju kaip partijos kolegų. Pokalbis sumon tuotas, iškarpytas“, – gynėsi bu vęs meras. V.Navickas tvirtino tapęs buvusio savo patarėjo Arūno Totoraičio auka. Būtent A.Totoraitis Š.Skučui davė diktofoną įrašams mero kabinete. A.Totoraitis – buvęs Tėvynės sąj ungos-Liet uvos krikšč ion ių
demokratų Senamiesčio skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus miesto mero padėjėjas, miesto tarybos sekretorius ir buvęs savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos darbuo tojas. Š.Skučas iš savivaldybės kont rol ier iaus pareig ų atl eistas du kartus ir abu kartus teismai pri pažino, kad sostinės savivaldy bė jį iš darbo atleido nepagrįstai. Pernai rugsėjo 6 d. teismas pa skelbė, kad jam Vilniaus mies to savivaldybė turės sumokėti 31
426 litus už priverstinę pravaikštą bei po 201 litą už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo pa skelbimo iki jo įsiteisėjimo die nos. V.Navickas jau antras sosti nės vadovas, kuriam teko klausyti prokuratūros kaltinimus ir būti teisiamam. Dabartinį Vilniaus merą Artū rą Zuoką Vilniaus apygardos teis mas pripažino kaltu dėl pasikėsini mo papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. VD, BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
miesto aktualijos diena.lt/naujienos/miestas
Sprogdintojai terorizuoja oro uostą Ankstų ketvirtadienio rytą, apie 5.40 val., Vilniaus oro uosto darbą sujaukė Bendrojo pagalbos cent ro (BPC) telefonu gautas praneši mas apie sprogmenis.
Visi skrydžiai iš Vilniaus oro uos to buvo laikinai atidėti, įstrigo apie 700 keleivių. Maskvos oro uoste patikrinti keturi lėktuvai ir vienas laineris Kijeve. Po patik ros Vilniuje, praėjus daugiau nei 2 valandoms, skrydžiai atnaujin ti. Vilniaus policija netrukus su laikė neblaivų 42-ejų vyrą, ku riam nustatytas sunkus girtumo
laipsnis – 2,78 promilės. „Sprog dintojui“ gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų, jam teks atlyginti ir skrydžių bendrovių patirtą žalą. Tą pačią dieną priešpiet dar vienas vyras, 30-metis keleivis, pajuoka vo turįs kelias bombas, bet patikri nus jo bagažą sprogmenų nerasta. Beje, vėlų sekmadienio rytą BPC vėl sulaukė „sprogdintojų“ skam bučio, tik šįkart jie grasino su sprogdinti atominę bombą. Nep raėjus nė valandai, sulaikyti trys įtariamieji. Du jų buvo neblaivūs, o vienas prisipažino dėl melagin go skambučio.
Plėšikų grobis – 10 kompiuterių Penktadienį priešpiet Karoliniš kėse apiplėštas nešiojamųjų kom piuterių centras „Laptop king“.
Du kaukėti vyrai į naudotų nešio jamųjų kompiuterių centrą, įsi kūrusį prekybos centro „Norfa“ pastate L.Asanavičiūtės gatvėje, įsiveržė apie 10.30 val. Įžūlūs plė šikai darbuotojams papurškė du jų ir metaliniu plaktuku išdaužė vitrinas. Į atsineštą didelį sporti
nį krepšį įsibrovėliai susikrovė iki 10 kompiuterių ir spruko palikę metalinį įnagį. Vienas darbuotojas per apiplė šimą nesunkiai nukentėjo – jam dujos nudegino veidą. Nuosto liai tikslinami, tačiau skaičiuoja ma, kad vienas kompiuteris vi dutiniškai kainavęs apie 500 litų. Vilniaus policija tęsia tyrimą ir ieško dviejų apie 170 cm ūgio įta riamųjų.
Eišiškių plento užkeikimas Ankstyvą sekmadienio rytą, apie 6.30 val., Vilniaus pakraštyje, Ei šiškių plente, 26-erių vilniečio T.G. vairuojamas automobilis „Merce des-Benz C220“ partrenkė viduriu kelio einantį 25-erių V.G., kuris nuo patirtų sužalojimų žuvo iškart.
Beveik toje pačioje Eišiškių plen to vietoje praėjusį ketvirtadie nį, esant sudėtingoms važiavimo sąlygoms, susidūrė „Peugeot“ ir
sunkvežimis. Per avariją nuken tėjo 20-metė lengvojo automo bilio vairuotoja, ją išlaisvinti teko ugniagesiams gelbėtojams. Įtaria ma, kad avarija įvyko merginai ke lio vingyje išvažiavus į priešingą eismo juostą. Panašiu metu Eišiškių plente kaktomuša susidūrė du vilkikai. Abi sunkiasvorės transporto prie monės smarkiai apgadintos, tačiau jų vairuotojai nenukentėjo.
Autobusas užtvėrė Nemenčinės plentą Antradienį popiet, apie 15.10 val., Vilniaus pakraštyje, Nemenčinės plente, įvyko didelė avarija.
Netoli parduotuvės „Norfa“ su siaur ėj us iam e kelyje sus id ū rė penki lengvieji automobiliai, medienos sunkvežimis ir kelei vinis autobusas. Per avariją ne sunkiai nukentėjo automobiliu
„Subaru“ važiavusi moteris. Po avarijos autobusas užtvėrė kelią, dėl to buvo paralyžiuotas eismas abiem kryptimis. Susidarė kilometrinės spūs tys, automobilius policija nukrei pė dviračių taku, tačiau tai grūsčių neišsklaidė. Tik po dviejų valandų pavyko nutempti autobusą ir at laisvinti kelią.
Seimo vagišius atsidūrė už grotų KAI !MON!S VAIDINO DIEV"...! TRAGIKOMEDIJA. Vienos mergait!s istorija pagal F. Goodrich, A. Hacketto ir V. Kesselman pjes! „Anos Frank dienora"tis“. Istorija #mogi"kumui ir meilei atminti. Re!isieriai: Alicia Gian (JAV), Marius Ma"iulis
Sausio 26 d. 18:30 val. Daugiau Informacijos: www.vkamerinisteatras.lt || tel. +370 650 54300 BILIETUS PLATINA
Įtariamasis vagystėmis iš Seimo viešbučio vilnietis Valerijus Ca pukas trečiadienį nuteistas dar už vieną vagystę ir neteisėtą nar kotikų laikymą.
Vilniaus miesto apylinkės teis mas 32 metų kaltinamajam sky rė dvejus metus laisvės atėmimo, trečiadienį jis išgirdo 13-ąjį nuo sprendį.
Nukent ėj us iajam nuteista sis turės grąžinti 1,6 tūkst. litų. V.Capukas yra suimtas, nes įta riamas įvykdęs daugiau nusikal timų – Seimo viešbutyje apšvari no Juliaus Sabatausko ir dar kelių Seimo narių butus. Už 2010 m. vagystę iš Algimanto Salamakino buto jis jau atsėdėjo ir buvo pa leistas pernai kovą. Parengė Jonas Varnas
7
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
žalias miestas Kol politikai svajoja apie tūkstančius šalyje renovuotų daugiabu čių, gyventojai toliau skaičiuoja vos pake liamas išlaidas už šil dymą. Naują renova cijos modelį siūlančių valdininkų sėkmė taip pat abejotina, o specia listams nerimą kelia tai, kad pradėjus jį įgy vendinti nukentės tie, kurie šilumą taupyti jau pradėjo.
479
daugiabučiai
Lietuvoje atnaujinti pagal programą „Jessica“.
Apsisprendimas: gyventojai baiminasi paskolų, todėl nesiryžta renovuoti daugiabučių. Nuo šiol už juos su bankais tarsis savivaldybių įmonės.
Artūro Morozovo nuotr.
Kam pavyks paleisti renovacijos variklį? Renovacijos mastas nuo 2005 m.
Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Išjudinti daugiabučių renovacijos kol kas nepavyko niekam. 2009 m. žadėta renovuoti 500 namų, 2010 m. – 1 tūkst., o iki 2013 m. – net 4,9 tūkst. Tiesa ta, kad iki praėju sių metų Lietuvoje renovuota vos daugiau nei 470 daugiabučių. Senosios valdžios planai reno vuoti tūkstančius daugiabučių žlu go, todėl įpūsti gyvybės į daugia bučių renovacijos procesą bandys naujoji. Tam ji sudarė naują reno vacijos modelį. Sąskaitos mažesnės, bet dvigubos
Vilniaus regione
atnaujinti 97 daugiabučiai, iš jų 92 – pačiame Vilniaus mieste.
Kauno regione
atnaujinti 64 daugiabučiai, iš jų 36 – pačiame Kaune.
Premjeras Algirdas Butkevičius prognozuoja, kad namų renova cijos pikas turėtų būti ateinančių metų antrą pusmetį, o jau šiemet liepą jis tikisi pamatyti pirmą pa gal naują modelį pradėtą renovuoti gyvenamąjį namą. Atnaujinus na mą, gyventojo sąskaita už šildymą ir renovaciją turės būti 10–20 proc. mažesnė, negu žmogus iki tol iš leisdavo vien šildymui. „Žmogus po gyvenamojo namo renovacijos gaus sąskaitą, kurio je bus parašyta, kiek jis turi susi mokėti už suvartotą šilumos ener giją ir taip pat kokią dalį pinigų skiria investicijoms padengti. Bet šitos abi sumos, t. y. už šilumą ir investiciją, turės būti mažesnės nuo 10 iki 20 proc., palyginti su ankstesne mokėta kaina už šilumą prieš namo renovaciją“, – skaičia vo A.Butkevičius. Paskolas ims savivaldybių įmonės
Klaipėdos regione
atnaujinti 48 daugiabučiai, iš jų 37 – Klaipėdoje.
A.Butkevičius anksčiau prognoza vo, kad jo vadovaujamos Vyriau sybės parengtas naujas daugiabu čių renovavimo programos modelis jau šiemet leis renovuoti 600–700 namų. Pagal naują modelį paskolas iš bankų ims ne gyventojai, o savi valdybių įmonės. Naujasis daugiabučių namų at naujinimo modelis pirmiausia skirtas energiniam efektyvumui didinti daugiausia energijos suvar tojančiuose daugiabučiuose. Be to, pagal naująjį Vyriausybės parengtą programos įgyvendinimo modelį
siūloma smarkiai padidinti savi valdybių vaidmenį. Teigiama, kad Vyriausybė ar timiausiu metu pakvies savival dybes imtis iniciatyvos ir atrinkti neefektyviausiai energiją vartojan čius daugiabučius pastatus. „Jau turime informaciją iš tri jų savivaldybių, turinčių atrink ti gyvenamuosius namus, kurie pirmiausia turi būti renovuojami. Pirmumo teisė suteikiama tiems, kurie energiniu požiūriu netau piausi“, – teigė A.Butkevičius.
energiją vartojančių daugiabučių sąrašus bei renovaciją vykdyti at sižvelgiant į juos. „Tokiu atveju beveik be išim ties į tokius sąrašus paklius Vil niaus senamiesčio, centro maži paveldosaugininkų saugomi na mai. Tačiau sakoma, kad jie pa gal programą nebus renovuojami. Kyla klausimas, kaip bus atrenka mi tie namai, kurie galės dalyvau ti programoje, jeigu centre ir se namiestyje nebus renovuojami?“ – kalbėjo V.Turonis.
Naujovės verčia abejoti
Kol naujasis modelis nėra galutinai patvirtintas, valstybė gyventojams skiria 15 proc. dydžio kompensaciją už investicijas į energiją taupančias priemones; jeigu namas tampa 40 proc. taupesnis, parama gali siek ti ir 30 proc. Gyventojai, neturin tys savo lėšų, renovacijai reikalingą sumą gali pasiskolinti lengvatinė mis sąlygomis – su 3 proc. fiksuo tomis metinėmis palūkanomis. Dar anksčiau daugiabučių gy ventojai galėjo pretenduoti į 50 proc. kompensaciją, tačiau liku sias lėšas projektui turėjo skolin tis savarankiškai. Pasak Nacionalinės daugiabučių administratorių asociacijos tarybos pirmininko Vytauto Turonio, didžiausia senosios Vyriausybės klaida buvo ta, kad ji nesugebėjo įžvelgti ir panaikinti kliūčių biu rokratinėje sistemoje, kuri privalė jo organizuoti renovacijos procesą. Naujosios valdžios užmojus V.Tu ronis pagyrė, tačiau galimą sėkmę įvertino kritiškai. „Gerai, kad atsi randa naujų priemonių renovacijai skatinti. Tačiau mes iki šiol neži nome, kas konkrečiai yra tas nauja sis modelis ir kaip jis veiks. Kalbos labai prieštaringos. Tiek premjeras, tiek aplinkos ministras apie mo delį pasakoja gana skirtingai. Vie na vertus, atrodo, kad gyventojams nieko nereikės daryti, bet, kita ver tus, gyventojams reikės daug kam pritarti“, – sakė V.Turonis. Sąrašai iškreips situaciją
V.Turonis kritiškai atsiliepia ir apie planus sudaryti neefektyviausiai
„Gyventojai, kurie jau šį tą pa darė šilumai taupyti – pasikeitė dur is, laipt inės lang us, šil um os punktus, apšiltino galines sienas už savo pin ig us, bus baudž ia mi, kad taupo pinigus ir kad jau taup o šil umą. Jie neb us įtrauk ti į neefektyviausiai šilumą var tojančių namų sąrašą ir bus nu grūsti į renovacijos eilės pabaigą. Tok iu atvej u ren ov uojam i ir fi nansuojami bus namai tinginių, kur ie iki šiol nieko ned arė“, – piktinosi V.Turonis. Padėtų ir mėnesinės rinkliavos
Algirdas Butkevičius:
Pirmumo teisė sutei kiama tiems, kurie energiniu požiūriu netaupiausi. Specialistui kyla klausimas, koks likimas laukia tų gyventojų, kurie rodys iniciatyvą, kad jų nuosavybė būtų renovuojama, tačiau jie ne paklius į daugiausia energijos su vartojančių sąrašus. Greičiausiai į programą bus įtraukti tie namai, kurių gyventojai renovacijai prie šinsis labiausiai. „Mūsų patirtis rodo, kad tų dau giabučių, kurie šilumą vartoja nee fektyviausiai, gyventojai yra abe jingi ir nesirūpina savo namais. Juos paskatinti ką nors daryti labai sunku. Jeigu jie turės duoti sutiki mus su renovacija, abejoju projekto sėkme“, – mano V.Turonis. Dar vienas nerimą keliantis da lykas – įvedus naująją renovacijos tvarką nukentėti gali tie gyvento jai, kurie šilumą taupė pigesniais būdais ir modernizuoti daugiabu čius ruošėsi žingsnis po žingsnio.
V.Turonis įsitikinęs, kad ankstes nis daugiabučių renovacijos mo delis galėjo įsisiūbuoti, tačiau ko ją tam pakišo iki galo nesuderintas paskolų mechanizmas. Senasis modelis, kai gyventojai pareiškia norą renovuoti savo namus, skoli nasi ir gauna paramą, galėjo veik ti ir toliau – tereikėjo supaprastin ti paskolų gavimo tvarką. „Be to, tie darbai, kurie buvo atlikti anks čiau, taip pat turėtų būti įtrauk ti į programą ir už juos turėtų būti kompensuojama. Lietuvoje yra la bai daug namų, kuriuose pakeisti laiptinių langai, durys, o tai nema žai kainuoja. Jeigu jie šiais metais apsispręstų dėl renovacijos, jiems galėtų būtų kompensuojami tie pa tys 15 proc., kaip kompensuojama tiems, kad tik dabar tuos langus pasikeistų. Tai būtų didelė paskata ir žmonės susidomėtų renovacija“, – kalbėjo V.Turonis. Masinei renovacijai įsibėgėti pa dėtų ir mėnesinės rinkliavos, kai lėšų ateities darbams skirtų visi be išimties daugiabučių gyvento jai. „Kai žmonės kaupia, jie prade da suprasti, kad yra tam tikra pi nigų suma, kuri gali būti pradinis įnašas kokiems nors darbams at likti arba, pavyzdžiui, renovaci jai“, – teigė V.Turonis. Kaip pavyzdžius jis įvardijo Slo vakiją ir Lenkiją, kur pragyveni mo lygis panašus kaip Lietuvoje, o mėnesinės rinkliavos iš daugia bučių gyventojų yra privalomos. Slovakijoje gyventojai kas mėnesį į kaupiamąjį fondą moka po 1–2,5 lito, Lenkijoje – mažiau nei litą.
8
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
lietuva
Parlamentinė patirtis įspūdžio nedaro Surasti gerą darbą – nelengva užduotis, nes darbdaviams parlamentinė patirtis įspūdžio nedaro. Tai suprato kai kurie į naująjį Seimą neišrinkti parlamenta- rai. Vieni darbus rado, kiti tebeieško.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kur dėtis, jei tauta atstūmė? Tokį klausimą sau kelia kelios dešim tys buvusių parlamentarų, ligi šiol ieškančių darbo. Tarp jų – ir parti jos pirmininkas, ir buvęs ministras. Net pusšimtis praėjusios kadenci jos Seimo narių per rinkimus pa tyrė fiasko – į naująjį Seimą išrink ti nebuvo. A.Čaplikas pratrūko
Kai kurie buvę parlamentarai dar bus rado, kai kurie lig šiol tebeieš ko, o kai kurie, apie tai paklausti, suirzta. Antai skaudžiausią pra laimėjimą Seimo rinkimuose paty rusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas bendraudamas su savaitraščiu pra trūko. „Ne jūsų reikalas, ką aš dabar darau. Kai nuspręsiu pranešti, tai ir pranešiu. Radau darbą. Iki“, – tiek teištarė liberalcentristų vedlys, bu vęs sveikatos apsaugos ministras. A.Čaplikas Seime dirbo kelias ka dencijas. Pagal išsilavinimą jis – inžinierius geodezininkas. Be darbo sėdi ir A.Čapliko par tijos kolegos – eksparlamentaras, disidentas Vytautas Bogušis, taip pat buvęs vidaus reikalų minist ras Artūras Melianas. „Na, ieškotis darbo neskubu. Neradau. Bet jūsų klausimas nekorektiškas. Darbų yra pakankamai. Ar sunku jį ras ti, priklauso nuo konkretaus žmo gaus“, – aiškino A.Melianas. Gyvens iš rentos
Be darbo vis dar sėdi ir beveik 18 metų Seime su pertraukomis pra leidęs konservatorius Saulius Pe
vavau prieš pasukdamas į politiką. Žinoma, dabar man reikia pasi mokyti, įgyti kvalifikacinių žinių, bet yra kitų dalykų, kurių įgavau dirbdamas parlamente“, – aiškino A.Endzinas. Buvęs politikas kupinas optimiz mo: „Dirbu nuo tos dienos, kai pri siekė naujasis Seimas. Aš neturėjau atostogų, nors labai noriu. Gyveni mas yra gražus visur. Ir man seka si, ir kas dieną vis geriau: ar poli tikoje, ar versle.“
čeliūnas. Jis prisipažino darbo nė neieškojęs. S.Pečeliūnas yra įgijęs inžinieriaus kelininko specialybę. „Niekam neįdomu, kad tu turi par lamentinio darbo patirties“, – aiš kino S.Pečeliūnas ir pripažino, kad darbą susirasti sunku.
Grįžo į advokatūrą
Prie senos veiklos grįžo ir kitas buvęs parlamentaras, Krikščionių partijos atstovas Vidmantas Žie melis. Parlamente ne vieną kaden ciją praleidęs politikas dabar dirba advokatu. „Kai neišrinko į Seimą, iš karto po rinkimų dirbti pradėjau. Atkūriau advokatų kontorą, ir vis kas. Dirbu. Aišku, tam tikro laiko reikia, kol susiformuos klientūra, bet jau pradeda atsirasti“, – apie savo darbą pasakojo V.Žiemelis. Jo teig im u, eksparl am enta rui rasti darbą neturėtų būti sun ku, bet tai priklauso nuo profe sijos. „Aš, pavyzdžiui, nuo teisės nebuvau nutolęs, dirbau Teisės ir teisėtvarkos komitete, gal man ir lengviau. Be to, advokato profesi ja laisva, nesi niekam atskaitingas, nereikia prašyti, kad priimtų į dar bą“, – dėstė V.Žiemelis.
Saulius Pečliūnas:
Niekam neįdomu, kad tu turi parla mentinio darbo pa tirties.
S.Pečeliūnas aiškino greičiausiai prašysiąs signataro rentos. Dar vienas į parlamentą nepa tekęs konservatorius Evaldas Jur kevičius taip pat pripažino darbo dar neradęs. „Darbo skelbimų pil na: žiūriu, skaitau. Nesunku ras ti – sunku išsirinkti. Kai neturiu ką veikti, tai ir ieškau. Kai turiu ką veikti – neieškau. Darbo aš visada turiu. Kada pradėsiu dirbti? Kaip Dievas duos, tada ir pradėsiu“, – pinkliai kalbėjo E.Jurkevičius.
Vėl į televiziją
Ieškant darbo kiek lengviau pra mogų pasaulio atstovams, buvu sios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) nariams. Tarkime, kurį laiką net Seimo pirmininku buvęs Arū nas Valinskas, pralaimėjęs mūšį dėl parlamentaro mandato, sėkmingai sugrįžo į televiziją. Kalbama, kad A.Valinskas artimiausiu metu ga lėtų imti vadovauti BTV, kurią nu sipirko LNK. Beje, jo žmona eksparlamen tarė Ingrida Valinskienė sugrįžo prie savo mėgstamos veiklos – fil mų garsinimo LNK. Dirbti į tele viziją sugrįžo ir buvusi Seimo na rė aktorė Asta Baukutė. Į pramogų pasaulio verslą vėl patraukė ir bu vę Seimo nariai Ligitas Kernagis, Donalda Meiželytė.
Atgal priėmė išskėstomis rankomis
Ne visiems buvusiems Seimo na riams darbo paieškos – bergždžias reikalas. Yra nemažai sėkmingų pavyzdžių. Antai Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Endzinas tuoj po Seimo rinkimų grįžo tvarkyti savo verslo reikalų. „Man darbo nereikėjo ieško ti. Išėjau iš ten, kur manęs laukė. Priėmė atgalios išskėstomis ran komis. Turėjau savo įmonę, šeima – akcininkai. Aš tai įmonei vado
lietuva per savaitę Penktadienis Generalinės prokuratūros prokurorai dėl nusikalstamų veiksmų per Sausio įvy kius Lietuvoje rengiasi pateikti įtarimus 81 asmeniui. Tarp šių asmenų – 1991 m. ėję vadovaujamas pareigas SSRS Gyny bos ministerijoje, Vidaus reikalų minis terijoje, Valstybės saugumo komitete, dalyvavę 1991 m. sausį jėga šturmuojant bei užimant strategiškai svarbius objek tus ir kiti jiems talkinę žmonės.
Duobė: kai kurie politikai, neišrinkti į Seimą, jau kelis mėnesius sėdi
be darbo. Tarp jų – liberalcentristai A.Čaplikas (iš viršaus), V.Bogušis, A.Melianas. Gedimino Bartuškos, Tomo Raginos, Vytauto Petriko nuotr.
2013 01 10 2013 01 16
Pirmadienis Šiuo metu bylą sudaro apie 700 tomų medžiagos. Ikiteisminis tyrimas atlieka mas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ir karo nusikaltimų. 1991 m. sausį Sovietų Sąjungos kari niams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 bu vo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ne suteikusi Lietuvos pilietybės Dei vido Stagniūno porininkei, čiuo žėjai JAV pilietei Isabellai Tobias (nuotr.), kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų pi lietybės teikimo plėtros gali mybes. Specialią darbo grupę dėl galimybių amerikietei suteikti pilietybę vakar sudarė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komi sija. Šalies vadovės tei gimu, šiuo metu pi liet yb ės teik im o tvarka griežta, o visuomenėje vyks tanč ios perm ai nos keičia žmonių
Antradienis lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes, pa kanka Pilietybės įsta tymo pataisų, ar tam būtina keisti Konsti tuciją. Pagal šį teisės aktą dvigubos pilietybės at vejai gali būti tik retos išim tys, o suteik ti Lietuvos pilie tybę galima tik už esamus, o ne spėjamus nuopelnus.
Paskutiniu Europos diktatoriumi vadina mas Baltarusijos prezidentas Aliaksand ras Lukašenka (nuotr.) vėl mums pažėrė pipirų: jis pareiškė, kad jo šalis derasi su Rusijos ir Ukrainos uostais dėl krovinių ga benimo, tad turės alternatyvą Lietuvai. „Mes sąžiningai pasakėme, kad mūsų partneriai Lietuvoje suprastų, jog svars tome alternatyvius variantus. Kai tik su sitarsime dėl uostų Kaliningrado srity je ir Ukrainoje, dėl tarifų, mes, žinoma, nebedėsime visų kiaušinių į vieną pin tinę. Lietuva turi tai suprasti“, – antra dienį spaudos konferencijoje sakė A. Lukašenka. Kartkartėmis nusidriekiančių eilių Balta rusijos ir Lenkijos bei Lietuvos pasienyje priežastimi jis įvardijo „politines kliūtis“. „Visi sprendimai turi būti subalansuo ti ir priimti vienu kartu. Mes turime daug
9
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
lietuva Valstybės saugu mo departamentas (VSD) turėtų tapti atviresnis visuome nei, nes ji stipri tuo met, kai yra gerai in formuota. Taip tvir tina Seimo Nacio nalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirminin kas Artūras Pau lauskas.
Pokyčiai: A.Paulauskas žada, kad jo vadovaujamam Seimo NSGK bus svarbus ir kuo didesnis valstybės reikalų viešumas, ir energetinės neprik
lausomybės siekis.
„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.
Daugiau viešumo nepakenks Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
– Kas keisis jums tapus NSGK pirmininku? Gal galėtumė te įvardyti tris darbus, kuriuos rengiatės nuveikti stiprindamas šalies nacionalinį saugumą? – Prioritetus rašome kiekvieną die ną. Kurių nors trijų darbų neišs kirčiau. Yra visų tų institucijų par lamentinė kontrolė, teisėkūra. Tai darbai, neleidžiantys kur nors nu krypti. Įstatymai svarstomi vienas po kito. Kalbant apie šiuos metus, svarbiausia – dalyvavimas ir pir mininkavimas ES. Tai mums didelis iššūkis, juolab kad turime surengti konferenciją, kuri tokia bus tik antrą kartą ES. Visų Europos šalių parla mentų atstovai bus. Mūsų komitetui ir Užsienio reikalų pavesta parinkti konferencijai temas, sukviesti kalbė tojus ir pan. Sakyčiau, kad tai vienas prioritetinių darbų šiais metais. – Jūsų pirmtakas šiame poste Arvydas Anušauskas labai daug
kalbėjo apie energetinę neprik lausomybę. Esą didžiausia šiuo metu grėsmė nacionaliniam saugumui – šalies energetikos priklausomybė nuo vieno tie kėjo. – „Nacionalinio saugumo“ sąvoka labai plati. Jos negali vien į ener getinį saugumą suvesti. Įstatyme grėsmės yra labai aiškiai apibrėž tos. Mums labai svarbu užtikrin ti visuomenės solidarumą, kon solidaciją. Svarbiausia, kad tie vidiniai resursai būtų stiprūs ir mes kiek įmanoma mažiau skaldytumės, pyktumės, kad socialiniai klausimai būtų sprendžiami. Norisi, kad būtų taip, jog tie, kurie dirba, kurie yra kūrybiški, galėtų gyventi iš darbo, iš savo veiklos. Manau, tokią dva sią labai svarbu išlaikyti. Visa kita, kas išorėje, taip pat svarbu. Taip pat ir energetikos dalykai. Manau, dabar statomas suskystintųjų dujų terminalas, tiesiami elektros tinklai liudija, kad daugiau mažiau į ener getinį saugumą ar nepriklausomybę mes einame. Kokių nors išskirtinių
dalykų mes čia vargu ar padarysi me. Taip, šiandien turime „Gazp rom“, kuris yra vienintelis tiekėjas, 90 proc. elektros taip pat perkame iš Rusijos. Energetinė nepriklauso mybė visų pirma lygu ekonominė nepriklausomybė.
Visuomenė stip ri, kai ji informuo ta, kai ji nemaiti nama kokiais nors gandais ar sąmokslo teorijomis.
– Kitas dalykas – specialiosios tarnybos ir jų parlamentinė kontrolė. Atėjusiems į valdžią dešiniesiems pradžioje atro dė, kad specialiosios tarnybos kontroliuoja politikus. – Kol kas neturiu tokių duomenų, kad šios tarnybos veiktų ne pagal
Antradienis klausimų Lenkijai ir Lietuvai. Jos taip pat gali turėti klausimų, daugiausia po litinių“, – teigė A.Lukašenka.
Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą su pra šymu panaikinti parlamen tarės Neringos Venckienės (nuotr.) teisinę neliečiamy bę. Ji iš viso įtariama dėl še šių nusikalstamų veikų. Laikinoji Seimo tyrimo komisi ja prašys prokurorų pateikti neiš karpytą vaizdo įrašą, kuriame už fiksuotas mergaitės perdavimas motinai, kaip teigia šios komisijos vadovas socialdemokratas Vytau tas Saulis. Pati N.Venckienė ne kartą yra minėjusi, kad vaizdo įrašas, ku riame užfiksuota, kaip pernai gegužės 17 d. Garliavoje, jos namuose, mergaitė perduoda ma motinai, įrodytų, jog mažametė bu
įstatymus, tenkintų savo intere sus. Turime tokių įtarimų dėl po kalbių klausymosi, dėl pareiškimų apie žmogaus teisių pažeidimus. Aiškinsimės, dirbsime. Kaip ir kiek vieną kartą, yra problemų, jas rei kia spręsti. Bet dramatizuoti, kad valstybė pavojuje, aš nelinkęs. Yra priimti du nauji labai svarbūs įsta tymai: Žvalgybos įstatymas – sa kyčiau, yra daug pokyčių šitų žval gų veikoje, reikia pažiūrėti, kaip jis veikia. Praėjus kokiam pusmečiui turėtume labai atidžiai pažiūrėti, ar viskas padaryta, ar jis įgyven dinamas. Yra tų darbų, bet nacio nalinį saugumą visų pirma matau kaip tą vidinį susikaupimą ir vidi nį stiprumą, o iš jo kyla ir kiti daly kai – ir energetika, ir aplinkosauga, demokratiniai reikalai. Viskas tu ri veikti. – Praėjusios kadencijos Sei me ne kartą linksniuotas VSD. Dešinieji atėję į valdžią skelbė, kad tai kone valstybė valstybė je, paskui skelbė, kad situacija
geresnė. Galiausiai, baigian tis kadencijai, VSD pirmą kar tą viešai paskelbė metinę ata skaitą. Viešą ataskaitą. Ar jūs sieksite, kad VSD būtų atvires nė, viešesnė institucija? – Šita žinyba neturėtų būti labai jau vieša. Bet, žinoma, negalima visiškai tų dalykų įslaptinti. Taip gimsta įvairiausios sąmokslo teo rijos. Taip, vienas būdų, kaip ir da roma, – vieša veiklos ataskaita. Ji visuomenei prieinama ir žinoma. VSD darbas susijęs su rizika, su valstybės paslaptimis, tad negali ma visko viešinti ir skelbti. Tačiau galiu pasakyti, kad tai, ką mes nu tarsime komitete, visuomenei bus galima teikti. VSD privalės tai da ryti. Kuri nors dalis VSD ataskai tos visuomenei turi būti žinoma ir skelbiama. Visuomenė stipri, kai ji informuota, kai ji nemaitinama ko kiais nors gandais ar sąmokslo teo rijomis. Ne visada tokia informaci ja patogi, tačiau geriau, kai žmogus žino ją iš tų, kurie gali tiesiogiai ją teikti.
Trečiadienis vo paimta prievarta, o N.Venckienei meta mi kaltinimai nepag rįsti. „Generalinis pro kuroras visiems me luoja. Jeigu jūs atidžiai sekėte, atsiranda nau jų aplinkybių – kad, pa sirodo, aš dar ir Laimutę Stankūnaitę spardžiau. Viso to nėra“, – stebė josi N.Venckienė. O Algirdas Butkevi čius sako, kad jo vado vaujama partija pasisakys už neliečiamybės panaikini mą, nes N.Venckienės veiks mus turi vertinti teismai, o ne politikai.
Ką dar veikti Seime, jei darbo komitetuo se ir komisijose per mažai? Žinoma, rei kia burti parlamentinę grupę. Jų ir naujo sios kadencijos Seime – net trylika.
Pavyzdžiui, tikinčius parlamentarus vie nijančioje Maldos parlamentinėje grupėje, kaip ir vaisingumu besirūpinančioje Vys tomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinėje grupė je, – 17 narių. Maldos grupės pirmininkas konservatorius Egidijus Vareikis aiškino, kad parlamentarai kartą per savaitę ren kasi Seimo koplytėlėje ir meldžiasi. Gausiausia Seime – Moterų parla mentinė grupė. Ji jungia net 28 Sei mo moteris parlamentares. Šios gru pės iniciatorė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė (nuotr.) aiškino, kad grupė pirmininkės kol kas neiš sirinko, tad ji dar tik kuriama. „Prie šios grupės liko neprisijungusios tik Lenkų rinkimų akcijos mote rys“, – „Vilniaus dienai“ teigė M.A.Pavilionienė.
10
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
pasaulis
Kuba
nedrąsiai
praveria duris Šeštą revoliucijos gyvavimo dešimtmetį Kuba kiek atleidžia vadeles, bet skeptikai tai vadina pseudoreformomis, o gyvento jai nedrąsiai telkia viltis į užsienio keliones palengvinantį įstatymą.
Promenada: turistų pamėgtas Malekonas yra vienintelė vieta, kur kubiečiai gali bendrauti su išoriniu pasauliu
darbe.
Pradžia ir pabaiga
8 km nusidriekusi Malekono kranti nė laikoma Havanos vizitine kortele. Anot vieno žinomiausių šiuolaikinių Kubos rašytojų Leonardo Paduros, ji atspindi šalies gyvenimą. „Malekonas yra salos ir jos vi suomenės sintezė, jaunų ir senų, emo ir keistuolių, kekšių ir močiu čių. Vieniems tai yra salos pabaiga, kitiems – pradžia. Kai kam tai yra vilties pabaiga, kai kam – pradžia“, – Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“ sakė L.Padura. Kubos revoliucionieriams Ma lekonas buvo pagrindinė scena. Sausio 8 d. sukako 54 metai per galingam Fidelio Castro ir jo gink lo draugų maršui, pabėgus dikta toriui Fulgencio Batistai. Malekone nugalėtojus sveikino šimtai tūks tančių žmonių. Nei senajam karo vilkui, tuo mečiam JAV prezidentui Dwigh tui D.Eisenhoweriui, nei jo įpėdi niams nepavyko nuversti F.Castro
režimo. Tik 2008-aisiais jis pasi traukė iš Kubos lyderio posto dėl sveikatos problemų. Šalies vairą perėmė penkeriais metais jaunes nis brolis Raúlis.
Žmogus, kažkada vi ręs pupeles Che Gue varai, pripažįsta, kad tai nėra tinka mas kelias į ateitį.
Socializmas – kaip greitpuodis
Broliai, kuriems – 86 ir 81 me tai, dar kartą kandidatuos į Na cionalinę asamblėją per vasario 3 d. numatytus rinkimus. Jie keti na toliau vadovauti šaliai jau šeš tą revoliucijos dešimtmetį ir tęsti lygių neturintį ilgalaikį socializmo eksperimentą, kartu ryždamiesi nedrąsioms reformoms.
Sausio 14 d. Kuboje įsigaliojo naujas įstatymas, leidžiantis ša lies gyventojams išvykti į užsienį be oficialaus leidimo ir už gerokai mažesnę rinkliavą. Bet žmonės lie ka skeptiški ir abejoja, kurios vals tybės suteiks jiems vizą ir kokiomis sąlygomis. Be to, valdžia pasilieka teisę neleisti asmeniui išvykti, jei gu tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Opozicija tai vadina pseudore forma. Ji teigia, kad socializmas Kuboje veikia kaip greitpuodis: broliai Castro tvirtai laiko vožtuvą ir šiek tiek jį atleidžia, kai spaudi mas tampa per didelis. Įstatymas nieko nepakeis
Marcelino gyvena Malekone, pir mu numeriu pažymėtame name. Jam buvo dveji, kai F.Castro atėjo į valdžią, ir jis visą gyvenimą mėga vosi revoliucijos vaisiais – nemo kamu išsilavinimu, sveikatos ap sauga ir apgyvendinimu.
pasaulis per savaitę Penktadienis JAV prezidentas Ba rackas Obama (de šinėje), penktadienį Vašingtone susitikęs su Afganistano vado vu Hamidu Karzai, pažadėjo ateinan tį pavasarį paspartinti NATO vadovau jamų pajėgų atsakomybės už saugumą perdavimą afganistaniečių pajėgoms. Jis sakė, kad NATO pajėgos toje ša lyje atliks labai ribotą vaidmenį po 2014 m., ir tvirtino,
Nepaisydamas to, vyras sako: „Jeigu galėtume keliauti, mūsų čia nebebūtų.“ Tik naujas įstatymas, leidžiantis keliauti, nedaug ką pakeis vyro gy venime, nes už Kubos ribų jo niekam nereikia. Prieš daugelį metų jis prara do autobuso vairuotojo darbą, už kurį gaudavo maždaug 12 dolerių (30 litų) per mėnesį. Jo žmona pabėgo su ke liautoju ispanu, kartu pasiėmė ir jųdviejų dukrą. Dabar ji gyvena Madri de ir retsykiais atsiunčia turistų, ku riuos Marcelino vežioja po Kubą. Jis dar gyvena prie pat pakrantės, bet neilgam. Netrukus vyras turės iš sikraustyti į miesto pakraštį, nes pa statas brangiausiame Havanos rajone greitai virs nauju 14 aukštų viešbučiu su baseinu ir vaizdu į jūrą. Vilioja kokteiliais ir šokiais
Malekonas yra vieta, kur Ku ba bendrauja su išoriniu pasauliu. Garsioji Havanos krantinė vilioja turistus svaigiais kokteiliais ir ku
2013 01 10 2013 01 16
Sekmadienis kad Vašingtonas savo pagrindinį tikslą – nukirsti galvą tarptautiniam teroristų tinklui „Al Qaeda“ – pasiekė. Abu lyderiai susitiko svarbiu momen tu, baigiantis ilgam ir kruvinam karui, kai B.Obama mėgina suderinti saugią Afga nistano ateitį su JAV nusivylimu karais ir troškimu skirti mažėjančius Amerikos iš teklius vidaus reikalams. H.Karzai paža dėjo pasitraukti iš posto 2014 m., pa sibaigus jo antrajai kadencijai. Tačiau vis dar esama nerimo, jog jis gali lai kytis įsikibęs prezidento posto. „Didžiausias iš mano nuopelnų, kurį pamatys Afganistano žmo nės, galiausiai bus deramai, ge rai organizuoti ir kišimosi ne trikdomi rinkimai, kuriuose Afganistano žmonės galės iš sirinkti naują prezidentą“, – sakė jis.
bietišką temperamentą, ispanišką karštį bei afrikietišką laisvės pojū tį sujungiančia salsa. Į restoraną „1830“, turintį lauko šokių aikštelę, būriais plūsta turis tai iš JAV ir Europos. Čia profesio nalai moko šokių judesių už 10 do lerių (26 litus) per valandą. Neretai šokiai perauga į romantiškus san tykius tarp Kubą pamilusių užsie niečių ir kubiečių, svajojančių apie tolimas šalis. Ir nors Kuba dėl savo ekonomi nių problemų kaltina JAV taikomą prekybos embargą, būtent turistai, tarp jų ir amerikiečiai, yra nemen kas pajamų šaltinis. Statistiniai duomenys rodo, kad Kuba kasmet sulaukia 2,5 mln. lankytojų, kurie saloje palieka 2 mlrd. dolerių. Bare „La Bodeguita del Medio“, kur pagrindinis patiekalas kainuoja 15 dolerių (40 litų), niekuomet ne trūksta užsienio lankytojų. Bet gi dai kartais nuveda svečius ir kelias dešimt metrų toliau – žvilgtelėti į
Italijos Džiljo saloje iš gyvenę nelaimę žmo nės ir aukų artimieji sekmadienį susirinko paminėti kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofos metinių. 2012 m. sausio 13 d. vakare laineris su 4229 keleiviais ir įgulos nariais, plaukda mas labai arti Džiljo salos, užplaukė ant uolos ir iki šiol teberiogso nuvirtęs ant šo no, iki pusės paniręs į vandenį. Tragedijos aukomis tapo 32 žmonės, du iš jų dingo
Pirmadienis be žinios. Po to, kai buvo atidengta atmi nimo lenta, ir mišių vietos bažnyčioje į ka terius susėdę aukų artimieji nuleido į van denį gėlių ir degančių žvakių, pagerbdami negrįžusius iš tragiškos kelionės. Dėl katastrofos į teisiamųjų suolą sėdo 10 žmonių. Pagrindinis kaltinamasis – lai vo kapitonas Francesco Schettino. „Costa Concordios“ iškėlimo darbai už truko ilgiau, nei buvo planuota. Be to, nuo 300 mln. iki 400 mln. eurų šoktelėjo ope racijos kaina.
Indijoje daugiau kaip mil ij on as pak il ios nuotaikos apimtų in duistų ir pasauliečių maldininkų pirmadie nį ryte pasinėrė į šventosios upės Gan go vandenis, kad nuplautų savo gyve nimo nuodėmes. Tokiu ritualiniu apsiplovimu Alaha bade triukšmingai prasidėjo bėgant metams vis didėjantis „Kumbh Melos“ religinis sambūris, ku ris ir šiaip jau yra didžiausias pasaulyje. Kas 12 metų dešimtys mi lijonų maldininkų iš visos Indijos suplūsta į šį nedide lį šalies šiaurėje esantį miestą į „Maha Kumbh Melą“ – „Didžią ją Kumbh Melą“ (vadinamąjį Puo dynės sambūrį). Ji vyksta toje vietoje,
11
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis
Klesti česnakų kontrabanda Švedija išdavė tarptautinį arešto orderį suimti du britus, įtariamus per Norvegiją į ES nelegaliai im portavus 10 mln. eurų vertės čes nakų. Skirtingi mokesčiai
Švedijos teisėsauga teigia išaiški nusi pelningą kontrabandos tink lą. Du Didžiosios Britanijos pilie čiai įtariami pasipelnę milijonais eurų iš kiniškų česnakų kontra bandos iš Norvegijos į Švediją.
liavos netaikomos, jis nesumokėjo 2,5 mln. eurų mokesčių. Pernai kovą už panašią kont rabandos schemą nuteistas vieno stambiausių Airijos vaisių ir dar žovių importuotojo vadovas Pau las Begley, įvežamus česnakus ženklindavęs kaip obuolius. 2010 m. Lenkijos pareigūnai su laikė šešis konteinerius su 144 to nomis česnakų, kontrabanda įvež tų per Nyderlandus. Kinija – stambiausia augintoja
54 metai
šiemet sukako pergalingam F.Castro ir jo ginklo draugų maršui per Malekono krantinę.
u, nes absoliuti dauguma salos gyventojų neturi interneto nei namuose, nei „Reuters“ nuotr.
parduotuvę, kur kubiečiai po brolių Castro ir Che Guevaros portretais perka pupeles pagal talonus. „Valstybė turi atsiverti“
2012 m. spalį žymiausiame Hava nos viešbutyje „Hotel Nacional de Cuba“ netikėtai pasirodė žmogus su šiaudine skrybėle, kurį kai kas netgi laikė mirusiu, – į šešėlį pasi traukęs F.Castro. Viešbučio direk toriui Antonio Martínezui tai bu vo įrodymas, kad revoliucijos širdis vis dar plaka. Bet ar ilgai? Ir kas bus po Fidelio ir Raúlio? Sovietų Sąjunga daugelį metų fi nansavo Kubą, dabar tai daro naf tos turtinga Venesuela. Bet eilinių kubiečių pajamos šiandien yra že mesnės nei 1989-aisiais. Spręsda ma šią problemą, valdžia paauko jo kai kurias socialistines dogmas ir pradėjo dalyti licencijas smulkie siems verslininkams. Nors valstybė vis dar kontroliuoja keturis penk tadalius ekonomikos, jau 395 tūkst.
kur susilieja Gangas, Jamu na ir trečia upė – mitinė Sa rasvatė. Pareigūnai prognozuoja, kad per ateinančias 55 die nas laikiname miestelyje, kuris smėlėtoje upės pa krantėje užima teritori ją, didesnę nei Atė nai, apsilankys iki 100 mln. žmonių. Minimo festi valio ištakos glūdi induistų t r a d i c i j o je, kuri sa ko, kad dievas Višnus atkovojo iš demonų aukso puodynę su amrita – nemirtingumo gėrimu.
kubiečių šiandien dirba privačiaja me sektoriuje. Vienas jų yra virė jas Tomásas Erasmo Hernándezas, turintis restoraną Havanos sena miestyje. „Kai Che Guevara slapstėsi Sie ra Maestros kalnuose, aš viriau jam pupeles ir mokiausi iš jo“, – prisi minė vyras. Vėliau jis tapo asmeni niu F.Castro virėju, o šiandien tu ri savo verslą. „Niekada nebuvau partijos narys, bet iki šiol esu F.Castro šalininkas“, – sakė T.E.Hernándezas, bet pripa žino, kad Kubos saviizoliacija gero kai apsunkina gyvenimą. „Mano restoranas neturi in terneto adreso, aš negaliu priimti mokėjimų kredito kortelėmis, bet man leidžiama mokėti mokesčius“, – pasakojo virėjas. Žmogus, kažkada viręs pupeles Che Guevarai, pripažįsta, kad tai nėra tinkamas kelias į ateitį: „Vals tybė turi atsiverti.“ Parengė Julijanas Gališanskis
Kontrabandininkai įsigudrino išvis ne pildyti deklaracijų arba forminti krovi nį kaip tranzitinį, o pakeliui iškrauti jį ES teritorijoje. Kroviniai buvo iš pradžių gabe nami laivais į Norvegiją, kuri ne priklauso ES ir netaiko importo mokesčių česnakams, o tada – sunkvežimiais į kaimynę Švediją ir kitas ES šalis, išvengiant muito mokesčių. Bendrija iš trečiųjų ša lių importuojamiems česnakams taiko 9,6 proc. mokestį. Analogiškų kontrabandos atve jų būta ir anksčiau. 2012 m. gruo dį Londono gyventojas buvo nu teistas kalėti šešerius metus už česnakų kontrabandą iš Kinijos į Didžiąją Britaniją. Deklaracijo se nurodydamas, kad importuo ja imbierus, kuriems muito rink
Europos kovos su sukčiavimu tar nybos (OLAF) atstovas Pavelas Bořkovecas pasakojo, kad česnakų kontrabanda iš Kinijos buvo vyk doma dar praėjusio amžiaus pa skutiniajame dešimtmetyje. Bet tikrieji ES finansiniai nuo stoliai ėmė kauptis nuo 2001-ųjų, kai česnakams iš užsienio pradėtas taikyti 9,6 proc. muito mokestis ir papildoma 1200 eurų rinkliava už toną. Šitaip buvo bandoma apsau goti ES augintojus nuo pigios ki niškos produkcijos. Jungtinių Tautų Maisto ir že mės ūkio organizacijos duomeni mis, Kinija 2010 m. užaugino 18,5 mln. tonų, arba 80 proc., viso čes nakų derliaus pasaulyje. ES česna kai daugiausia auginami Ispanijo je, taip pat Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Anot P.Bořkoveco, česnakų kontrabanda Bendrijai atneša di delių nuostolių. „Vienas šviežių česnakų kontei neris – tai maždaug 30 tūkst. eu rų muito mokesčių“, – sakė OLAF pareigūnas.
Kontrabandininkų gudrybės
Kontrabandos schema bėgant me tams keitėsi. Iš pradžių nusikaltė liai sukčiaudavo nurodydami, kad česnakas užaugintas ne Kinijoje, o šalyse, su kuriomis ES turi leng vatinių susitarimų. „Pavyzdžiui, produktams iš Turkijos, Viduržemio jūros vals tybių, tokių kaip Egiptas, Jordanija ir Marokas, taip pat kai kurių Pie tų ir Vidurio Amerikos šalių muito mokesčiai netaikomi arba taikomi mažesni“, – paaiškino P.Bořkove cas. Kontrabandininkai taip pat klai dingai pildydavo deklaracijas, vie toj šviežių česnakų nurodydavo šaldytus ar džiovintus arba išvis kitus produktus – obuolius, svo gūnus, imbierus. Pastaruoju metu kontrabandi ninkai, kirsdami valstybių sienas, įsigudrino išvis nepildyti dekla racijų arba forminti krovinį kaip tranzitinį, o pakeliui iškrauti jį ES teritorijoje. Netiesioginiai nuostoliai
OLAF skaičiavimais, dėl česna kų kontrabandos ES negauna mi lijonų eurų mokesčių. Be to, anot tarnybos, dėl nesąžiningos kon kurencijos ir prarandamos rinkos dalies netiesioginių nuostolių pa tiria ir ES augintojai. „Vienaip ar kitaip dėl česnakų kontrabandos nuostolių patiria daugelis ES narių“, – sakė P.Boř kovecas. Bet, anot pareigūno, labiausiai dėl to kenčia Didžioji Britanija, Lenkija ir Italija. BBC inf.
Schema: česnakai iš Kinijos gabenami laivais į Norvegiją, kuri nepriklauso ES ir netaiko importo mokes
čių šioms daržovėms, o tada – sunkvežimiais į kaimynę Švediją ir kitas ES šalis.
Antradienis
Trečiadienis
Prancūzija gavo Jung tinių Tautų pritarimą savo kariniams veiks mams Malyje ir, ant skrydžiais išvariusi islamistus iš jų bazių Malio šiaurėje, pa stiprino savo sausumos pajėgas šarvuo ta kolona. Prancūzijos prezidentas Fran çois Hollande’as trečiadienį nurodė, kad jo šalis Malyje dislokavo 750 karių ir kad šis kontingentas bus didinamas. Šaltinis, artimas gynybos ministrui Jeanui Yves’ui Le Drianui, pranešė, kad Paryžius savo kontingentą Malyje didins trigubai – iki 2500 karių. Prancūzija pasiryžusi nutraukti isla mistų dominavimą Šiaurės Malyje, nes baiminamasi, kad tas regionas gali tap ti išpuolių prieš Vakarų šalis židiniu ir baze, iš kurios būtų koordinuojama „Al Qaedos“ veikla.
Londono centre per ryt in į eism o pik ą sraigtasparnis kliudė kraną ant vieno pa stato, esančio neto li geležinkelio stoties, ir rėžęsis į žemę užsiliepsnojo, per šį incidentą žuvo du žmonės. Sraigtasparnis sudužo į pietus nuo Temzės upės, netoli metropoliteno bei
„Reuters“ nuotr.
Voksolo geležinkelio stoties ir Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos MI6 būs tinės. Ugniagesių ir policijos automobi liai atvyko į nelaimės vietą, kur į dangų kilo didelis dūmų stulpas. Šiame rajone, esančiame už maždaug dešimties kvartalų nuo didelės Vaterlo metropoliteno ir geležinkelio stoties, ry tais per eismo piką susidaro didžiulės automobilių grūstys.
12
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
turtas
25,4 tūkst. bedarbių
iki 25 metų buvo registruota metų pradžioje.
Palydovai – ir vyresni
Neringoje nedarbas mažiausias
Yra oro linijų bendrovių, kaip SAS ar „Luft hansa“, kur orlaivių palydovų metų vidur kis gali siekti 40 metų ir daugiau. Svarbu, kokia žmogaus sveikata, išvaizda, kiek jis turi patirties. „Small Planet Airlines“ ko lektyve taip pat yra orlaivio palydovių, ku rioms apie 50 metų. Jeigu žmogus paty ręs, turi gerų rekomendacijų, keleiviams netgi ramiau, kad būtent jis vadovauja jaunai stiuardų komandai.
Daugiau nei pusė jaunų bedarbių neturi profesinės kvalifikacijos, todėl negali kon kuruoti rinkoje ir dirbti pradeda gerokai vėliau. Mažiausias jaunimo nedarbas me tų pradžioje fiksuotas Neringos savivaldy bėje (4,3 proc.), Kaišiadoryse (4,4 proc.), Trakų rajono savivaldybėje (4,5 proc.), Klaipėdoje (4,7 proc.) ir Kauno rajono sa vivaldybėje (4,9 proc.). Didžiausias – Aly taus rajono savivaldybėje (12 proc.).
Darbdaviui sužavėti – dvi minu Statistika negailestinga – darbo Lietuvoje neturi ketvirtada lis jaunimo. Tačiau kai kurie ekspertai sako, kad į skaičius rei kia pažiūrėti kitaip, ir problema pakryps kita linkme – jauniems žmonėms trūksta ne darbo, o išsilavinimo ir sąmoningumo. Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Kol vieni skalambija, kad žmonės neturi darbo ir visa jauna Lietuva tuoj išvažiuos į užsienį, kiti ramina, kad bėda nėra tokia didelė. O patys jauni žmonės dirbti bet ko nenori. Jų akys krypsta į darbus, už kuriuos mokama geriau.
kartojosi atmintinai išmoktus ir ant lapų surašytus prisistatymus. It musę kandę kito darbo ieškoti keliavo net kai kurie darbo negau nantys jauni pilotai, besitikintys bent taip priartėti prie darbo pa dangėje.
Atranka – tarsi modelių
Viena jaunimo geidžiamų pozicijų – stiuardas. Nors darbas neleng vas, jaunuolių, norinčių skraidyti ir aptarnauti keliautojus, per darbo konkursus būna ir po šimtą į vieną vietą. Be to, atrankos vyksta retai ir netradiciškai – būsimi darbuotojai kviečiami ne į individualius pokal bius, o į masines visą dieną trun kančias ir iš kelių etapų susidedan čias, panašias į modelių, atrankas. „Vilniaus diena“ į jaunimo taip geidžiamą, tačiau paslaptingą ir ro mantizuojamą stiuardų bei stiuar desių darbą pažvelgė iš arčiau. Šią savaitę būsimus skrydžio palydovus Vilniuje atsirinko vie na pigių skrydžių bendrovių. At ranka prasidėjo nustatytą valan dą, o pavėlavusiems nors minutę durys buvo griežtai užtrenkiamos prieš nosį. Stiuardais ir stiuarde sėmis panoro tapti apie 70 žmo nių. Tarp jų – tokį darbą konku rentų bendrovėse jau dirbantys jaunuoliai, modeliai, būsimi pilo tai, teisininkai, barmenai ir įvairius kitus darbus dirbantys bei skirtin gus mokslus kremtantys vaikinai bei merginos. Dalis kandidatų atkrito iš karto – neatitiko ūgio reikalavimų arba turėjo tatuiruočių, kurių po dra bužiais nepaslėpsi. Likusieji įti kinti darbdavį, kad yra verti tap ti skrydžių palydovais, turėjo vos po kelias minutes. Per jas trumpai papasakoję apie save jaunuoliai li ko laukti sprendimo – į kitą etapą pateks tik nedaugelis. Po pirmo etapo atkrito dauguma
Norint tapti stiuardu ar stiuarde se nepakanka turėti tokio darbo patirties – net po kelerius metus skraidantys ir keleivius aptarnau jantys jaunuoliai po pirmojo etapo salę, kurioje ir vyko atranka, pali ko nukabinę nosį. Nepasisekė ir tiems, kurie prieš išnaudodami savas dvi minutes
Jurgita Balevičienė:
Patrauklus skrydžių palydovo įvaizdis ir ga limybė pusryčiauti Pa ryžiuje, o vakarieniauti Katmandu pritraukia nuo 5 iki 100 kandida tų į vieną vietą. Į kitą etapą pateko tie, kurie bu vo labiausiai motyvuoti, malonūs ir pasitikintys savimi, – kitu atve ju per kelias minutes gali tik taukšti niekus, o ne „parduoti“ save darb daviui. Po likusių atrankos etapų dvidešimties atrinktųjų greta dar labiau praretėjo. Išgvildenę lėktu vuose kylančias konfliktines situa cijas ir parodę savo kūrybiškumą, paskutiniame etape liko tik keli labiausiai norintys tapti skrydžių palydovais. Vėliau jų laukia bemaž mėnesį trunkantys mokymai ir tik po jų – išsvajotieji skrydžiai. Keitėsi duomenimis
Pirmasis skrydžių palydovų at rankos etapas, po kurio buvo atsi jota didžioji dalis kandidatų, truko kelias valandas, tad jaunuoliai per jas turėjo laiko ne tik čiauškėti apie kasdienius dalykus, bet ir megzti naudingas pažintis. Vieni su kitais jie dalijosi ne tik sava darbo patirtimi, bet ir darbda vių, daugiausia restoranų ar vieš bučių vadovų, kuriems šiuo metu
reikalingas pastiprinimas, kon taktiniais duomenimis. Tam at vejui, jei skrydžių palydovais tapti nepavyktų. Tačiau kodėl jaunimas taip veržiasi skristi? Vieni atran koje sutikti jaunuoliai stiuardus įsivaizduoja kaip gerą algą gau nančius, tačiau mažai dirbančius žmones. Iš tiesų skrydžių palydovai dirba ne nuo 8 val. ryto iki 5-os vakaro kasdien, o pagal sudarytą grafiką, atlyginimą gauna ne mažesnį nei 2 tūkst. litų. Būtent tai ir vilioja jau nimą – su mokslais suderinamos pareigos ir galimybė tapti finan siškai nepriklausomiems nuo tė vų. Tiesa, kiti į tokį darbą žiūri ne kaip į laikiną, o kaip į perspektyvų, užtikrinantį karjeros galimybes. Atrankoje dalyvavę jaunuoliai bu vo nepėsti – internete ir iš pažįsta mų jie prisirinkę informacijos, kad iš paprasto stiuardo paskui gali tapti visos komandos vadu, o dar vėliau – ir atrankas organizuojančiu specia listu. Taip pat gali migruoti iš vie nų oro linijų bendrovių į kitas ir sotų gyvenimą užsitikrinti ne vieniems, o dešimčiai ar daugiau metų. Profesija patraukliausia jaunimui
Kad skrydžio palydovo darbas lyg magnetas traukia jaunimą, patvir tino ir stiuardų mokymus bei at rankas įvairioms oro linijų bend rovėms organizuojančios Baltijos aviacijos akademijos kokybės va dybininkė ir orlaivių palydovų mokymų instruktorė Jurgita Bale vičienė. „Stiuardo darbas patrauklus vi siems tiems, kurie nenori „nuo 8-ių iki 5-ių“ trunkančios rutinos biu re. Pastebėjome, kad apie 80 proc. kandidatų – merginos nuo 18 iki 28 metų. Galima teigti, jog oro linijų bendrovės labiau renkasi merginos. Greičiausiai taip yra dėl estetikos, glamūrinio profesijos įvaizdžio, pa vyzdžiui, uniformas prestižinėms oro linijų bendrovėms kuria žino mi mados namai, kaip „Pierre Car din“, „Dior“, „Nina Ricci“, taip pat dėl globėjiškumo ir motiniškų ins tinktų, taip reikalingų aptarnaujant keleivius“, – teigė J.Balevičienė. Skrydžio palydovo darbas pa traukliausias būtent jaunimui, nes šeimą sukūrę žmonės nenori nuo lat keliauti ir dirbti pagal tokį gra fiką, kai kartais net Kūčias ar Kalė das tenka sutikti ne su artimaisiais,
Siekiamybė: jaunimas dirbti bet ko nenori, vienas iš jo svajonių užsiėmi
o viešbučių restoranuose su kole gomis. Tiesa, kartais atsiranda ir vyresnių žmonių, siekiančių pa keisti gyvenimo būdą. „Naujausia „Qatar“ oro linijų bendrovei vykdyta atranka parodė, jog tai gali būti ir penkiasdešimt metis, norintis keisti gyvenimo bū dą ir pradėti nuo nulio. Pagrindinis klausimas yra patirtis ir motyvaci ja – ar žmogus suvokia, kad reikės pradėti nuo pat pradžių, ne vado vauti biurui, o ir paduoti kavą ke leiviams?“ – sakė J.Balevičienė. Pasak moters, patrauklus stiuar do, stiuardesės įvaizdis ir galimy bė pusryčiauti Paryžiuje, o va karieniauti Katmandu pritraukia gerokai daugiau kandidatų, negu
apskritai yra darbo vietų. Papras tai jų skaičius konkurse svyruo ja nuo 5 iki 100 kandidatų į vieną vietą. Tačiau atrankos į tokią po ziciją vyksta gana retai. „Vienam orlaiviui aptarnau ti paprastai reikia keturių penkių įgulų, vieną vidutinio dydžio or laivio įgulą sudaro keturi penki žmonės. Taigi pagrindinės atran kos paprastai skelbiamos oro linijų bendrovei plečiant orlaivių parką. Darbą Lietuvoje rasti iš tiesų sun ku – aviacijos rinka maža, todėl neturime didelės orlaivių stiuar dų paklausos. Svajojantiems dirb ti stiuardu ar stiuardese patarčiau bandyti įsidarbinti užsienio bend rovėse. Nemažai lietuvių jau šian
13
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
turtas SiunÂÄ?ia  į uĹžÂsieÂnÄŻ
Dalyvauja projekte
TeÂriÂtoÂriÂnÄ—Âse darÂbo birÂĹžoÂse nuo 2004 m. dirÂba ir EUÂRES – EuÂroÂpos uĹžimÂtuÂmo tar nyÂbĹł tinkÂlo – konÂsulÂtanÂtai. Jie jauÂniÂmui praÂneÂĹĄa apie laisÂvas vieÂtas ES, EuÂroÂpos ekoÂnoÂmiÂnÄ—s erdÂvÄ—s ĹĄaÂlyÂse bei Ĺ veiÂcaÂriÂjoÂje ir perÂduoÂda skelÂbiÂmus, kuÂriuoÂse daĹžÂniau siai yra tieÂsioÂgiÂniai darbÂdaÂviĹł duoÂmeÂnys suÂsiÂsiekÂti. KonÂsulÂtanÂtai gaÂli paÂtarÂti, kaip leÂgaÂliai ÄŻsiÂdarÂbinÂti uĹžÂsieÂnyje, inÂforÂmuoÂja, koÂkios kuÂr yra gyÂveÂniÂmo ir darÂbo sÄ…ÂlyÂgos.
LieÂtuÂvos darÂbo birÂĹžos proÂjekÂte, per kuÂrÄŻ jau niÂmui paÂdeÂdaÂma ÄŻgyÂti pirÂmĹłÂjĹł darÂbo ÄŻgĹŤÂ dĹžiĹł, perÂnai iĹĄ viÂso daÂlyÂvaÂvo per 1,4 tĹŤkst. jauÂnĹł beÂdarÂbiĹł, iĹĄ jĹł apie 1,3 tĹŤkst. suÂda rÄ— abÂsolÂvenÂtai. PakÂlauÂsiauÂsi – vaÂdyÂbiÂninÂkai, adÂmiÂnistÂraÂtoÂriai ir apÂskaiÂtiÂninÂkai. ProÂjekÂte, per kuÂrÄŻ uĹž pirÂmÄ… karÂtÄ… ÄŻdarÂbinÂtus jauÂnuo lius lengÂvaÂtĹł gauÂna darbÂdaÂviai, perÂnai daÂly vaÂvo 2,4 tĹŤkst. ĹžmoÂniĹł. DauÂgiauÂsia ÄŻdarÂbin ta parÂdaÂvÄ—ÂjĹł, vaiÂruoÂtoÂjĹł ir apÂdaiÂliÂninÂkĹł.
nuÂtÄ—s
24,2 proc.
lapkÂriÂtÄŻ sieÂkÄ— „EuÂrosÂtat“ skelbÂtas LieÂtuÂvos jauÂniÂmo neÂdarÂbo roÂdikÂlis.
Vanduo mums – gyvybiťkai svarbus. Gausybė jame iťtirpusių naudingų mikroelementų akimirksniu pasiekia tolimiausius organizmo kampelius.
ď Ž Tyras: TR_VNZ\W\ cN[QR[` V Ă˜VNb]\ X\XfOĂ? CVY[VbWR TN_N[ab\WN NaYVRXNZV af_VZNV
 @UbaaR_`a\PX• [b\a_
Ĺ varus ir sveikas geriamasis vanduo Rytas Stalnionis
TaÄ?iau vanduo taip pat sparÄ?iai gali perneĹĄti ir Ĺžmogui pavojingas medĹžiagas, kuriĹł nesulaiko kepenĹł barjeras. Kad nuodingĹł medĹžiagĹł nepakliĹŤtĹł ÄŻ geriamÄ…jÄŻ vandenÄŻ ir bĹŤtĹł apsaugota visuomenÄ—s sveikata, atliekama nuolatinÄ— vandens tiekimo sistemos, prasidedanÄ?ios gręŞiniu, kontrolÄ—. UĹž kokybÄ™ atsako tiekÄ—jai
iÂmĹł – bĹŤÂti skryÂdĹžio palydovais. „ShutÂtersÂtock“ nuoÂtr.
dien dirÂba bendÂroÂvÄ—ms „Rya nair“, „EmiÂraÂtes“, „QaÂtar“, „EtiÂhad“, „LuftÂhanÂsa“, „Air balÂtic“, „WizÂzair“, „IbeÂria“, – kalÂbÄ—Âjo J.BaÂleÂviÂÄ?ieÂnÄ—. SpeÂciaÂlaus iĹĄÂsiÂlaÂviÂniÂmo neÂreiÂkia
TaÂÄ?iau ÄŻsiÂsuÂkÄ™ ÄŻ skryÂdĹžio paÂly doÂvĹł koÂmanÂdÄ… ir praÂdirÂbÄ™ joÂje ilÂgiau jauÂnuoÂliai toÂkÄŻ darÂbÄ… ima verÂtinÂti ne tik kaip trumÂpaÂlaiÂkÄ™ gaÂliÂmyÂbÄ™ uĹžÂsiÂdirbÂti ir tai deÂrin ti su moksÂlais, bet ir kaip karÂje ros gaÂliÂmyÂbiĹł suÂteiÂkianÂtÄŻ uĹžÂsiÄ—Â miÂmÄ…. „SkaiÂÄ?iuoÂjaÂme taip – jeiÂgu stiuarÂdu praÂdirÂbai meÂtus, greiÂÄ?iau siai dirbÂsi ir dar pen keÂrius. Apie 70 proÂc.
14
Vanduo yra sveikas ir ĹĄvarus tuomet, kai jame nÄ—ra mikroorganizmĹł, parazitĹł ir medĹžiagĹł, savo koncentracija galinÄ?iĹł sukelti pavojĹł ĹžmoniĹł sveikatai. Gamtoje idealiai ĹĄvaraus vandens nÄ—ra ir negali bĹŤti, nes vanduo – vienas iĹĄ geriausiĹł tirpikliĹł. VieĹĄai tiekiamas vanduo iĹĄ Ä?iaupo privalo bĹŤti saugus, nes vanduo – ne tik labai svarbus, bet ir rizikingas. Geriamojo vandens kokybe privalo pasirĹŤpinti jÄŻ tiekianÄ?ios ÄŻmonÄ—s – tam reikia nuolat atlikti ďŹ zikinius, cheminius, radiologinius bei mikrobiologinius tyrimus. Artezinis vandens gręŞinys ar kitas ĹĄaltinis tikrinamas dar prieĹĄ pradedamas eksploatuoti – jÄŻ vertina hidrogeologai bei gydytojai higienistai ir nustato, ar jis tinkamas vandeniui tiekti, kokia vandens kokybÄ—, ar vandens pakaks, ar tinkamai ir ilgai gręŞinys bus apsaugotas nuo iĹĄorÄ—s tarĹĄos. Vanduo tikrinamas ne vien dÄ—l grÄ—smÄ—s Ĺžmogaus sveikatai. Kai kurios jame esanÄ?ios medĹžiagos
nekenkia Ĺžmogui, bet blogina juslines vandens ypatybes, jis maĹžiau tinka naudoti tiek technologiniuose procesuose, tiek buityje. Tokiu atveju statomi vandens kokybÄ™ gerinantys ďŹ ltrai – iĹĄvalytas vanduo kaupiamas vandens rezervuaruose, o jeigu ÄŻtariama mikrobinÄ— tarĹĄa – ir dezinfekuojamas. Galime pasidĹžiaugti, kad Lietuvos poĹžeminis vanduo yra apsaugotas nuo iĹĄorinÄ—s mikrobinÄ—s tarĹĄos, todÄ—l daugelyje miestĹł gyventojams tiekiamo vandens papildomai dezinfekuoti nereikia.
Lietuvos poĹžeminis vanduo yra apsaugotas nuo iĹĄorinÄ—s mikrobinÄ—s tarĹĄos.
Pirmoji analizė – 1880 m.
Vandens kokybe Lietuvoje rĹŤpinamasi nuo seno. Dar XVI a. karaliaus Ĺ˝ygimanto Augusto Lietuvoje ÄŻsteigta medicinos policija, kuri rĹŤpinosi ne tik prieglaudĹł gyventojĹł ĹĄvara bei gatviĹł valymu, bet ir vandens telkiniĹł prieĹžiĹŤra. Pirmoji vandens analizÄ— Vilniuje uĹžďŹ ksuota 1880 m., jÄ… atliko gubernijos vaistininkas. Nuo tada pradÄ—ta kurti vandens apsauga, kuria rĹŤpinosi miesto sanitarinÄ— komisija. 1883 m. prie GydytojĹł draugijos ÄŻkurta laboratorija, kuri atliko
mikrobiologinius vandens, dirvoĹžemio, oro ir maisto produktĹł tyrimus, siekiant sustabdyti miestieÄ?iĹł sergamumÄ… ÄŻvairiomis ligomis. LaboratorijÄ… nusprÄ™sta perorganizuoti ÄŻ Sanitarijos ir epidemiologijos stotÄŻ po 1941 m. pavasarÄŻ Vilniuje kilusios viduriĹł ĹĄiltinÄ—s epidemijos: per potvynÄŻ VilnelÄ—s upei uĹžliejus artezinius ĹĄulinius ir per vandenÄŻ iĹĄplitus ĹĄiltinei, liga uĹžsikrÄ—tÄ— daugiau nei 5 tĹŤkst. ĹžmoniĹł, apie 200 ligoniĹł mirÄ—. Po ĹĄios epidemijos vandenÄŻ pradÄ—ta chloruoti. Ĺ iandien geriamajam vandeniui dezinfekuoti chloras beveik nebenaudojamas. DaugybÄ— vandens tyrimĹł kasmet
Siekiant tobulinti vandens tiekimÄ… ir nuolat stebÄ—ti vandens ypatybes, kad bĹŤtĹł galima laiku susekti neigiamus pokyÄ?ius, galinÄ?ius turÄ—ti ÄŻtakos vandens saugumui ir vartotojĹł sveikatai, 1955 m. ÄŻkurta UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens cheminÄ— ir mikrobiologinÄ— laboratorija, dabar veikianti kaip UAB „Vilniaus vandenys“ padalinys. Joje vanduo tikrinamas pagal pusĹĄimtÄŻ skirtingĹł rodikliĹł visose tiekimo grandyse – gręŞiniuose, vandens rezervuaruose, siurblinÄ—se, apskaitos punktuose, vandens kolonÄ—lÄ—se, namĹł ÄŻvaduose. TokiĹł nuolatiniĹł patikros taĹĄkĹł Vilniuje yra daugiau kaip 150. Atliekami tyrimai garantuoja, kad galutiniam vartotojui vanduo tiekiamas pagal visus tarptautinius geriamojo vandens kokybÄ—s rei-
kalavimus ir patvirtintas higienos normas. Be to, atliekant ÄŻvairius tyrimus galima ÄŻvertinti vandens kokybÄ™ bei jo ypatybes ir esant nukrypimĹł tobulinti vandens tiekimo technologijÄ…. UAB „Vilniaus vandenys“ laboratorija tiria Vilniaus, GrigiĹĄkiĹł, SalininkĹł, NemenÄ?inÄ—s, Ĺ alÄ?ininkĹł, EiĹĄiĹĄkiĹł, Ĺ venÄ?ioniĹł ir Ĺ venÄ?ionÄ—liĹł rajonĹł vieĹĄai tiekiamÄ… Vilniaus miesto ir rajono, Ĺ alÄ?ininkĹł ir Ĺ venÄ?ioniĹł geriamÄ…jÄŻ vandenÄŻ. IĹĄ viso Vilniaus laboratorija kasmet atlieka daugiau kaip 10 tĹŤkst. cheminiĹł, ďŹ zikiniĹł bei mikrobiologiniĹł geriamojo vandens tyrimĹł, iĹĄ jĹł daugiausia tyrimĹł uĹžsako pati UAB „Vilniaus vandenys“. Ji taip pat teikia vandens tyrimĹł paslaugas maĹžesnÄ—ms vandens tiekimo ÄŻmonÄ—ms, kurioms per brangu turÄ—ti savo vandens tyrimĹł laboraUĹžs. 1065419 torijas.
10
tĹŤkst.
geriamojo vandens tyrimĹł atliekama UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijoje.
14
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
turtas
Darbdaviui sužavėti – dvi minutės kolektyvo narių oro lini 13 jų bendrovėse lieka dirb ti 5 metus ir ilgiau. 7–10 metų galė
tų būti ta riba, kai daugiau dėmesio imama skirti šeimai ir stabilumui“, – sakė J.Balevičienė. Ji įvardijo ir kokie reikalavi mai keliami žmonėms, norin tiems tapti skrydžių palydovais. „Pagal ES šalyse galiojančius rei kalavimus stiuardas ir stiuarde
Paklausiausios 2012-ųjų profesijos Pardavėjas Tarptautinio krovinių vežimo
transporto priemonės vairuotojas Virėjas Pardavimo vadybininkas Siuvėjas Pardavėjas kasininkas Apdailininkas Pardavėjas konsultantas Plataus profilio statybininkas Administratorius Šaltinis: Lietuvos darbo birža
sė turi būti bent 18 metų, baigęs vidurinę mokyklą, turėti ant ros klasės sveikatos pažymėjimą, mokėti plaukti, skaityti, rašyti ir suprantamai bendrauti „pasauli ne aviacijos kalba“ – anglų kalba. Žinoma, papildomų kalbų mokėji mas suteikia pranašumą. Mokant bent kelias iš jų, bus kur kas leng viau įsidarbinti užsienio oro lini jų bendrovėse. Didelį pranašumą turi ir tie kandidatai, kurie jau yra dirbę klientų aptarnavimo srity je, pavyzdžiui, barmenu ar admi nistratore. Iš esmės kandidatai tu ri būti sveiki ir stiprūs“, – vardijo J.Balevičienė. Asmeninės savybės – labai svarbu
Labai svarbus ir žmogaus charak teris, jo būdo savybės. Tai turi bū ti tas, kuris myli žmones, moka prisitaikyti, yra greitas, operaty vus ir komunikabilus, sugeba val dyti stresines situacijas. Apranga, šukuosena, makiažas, sutvarkyti nagai, manieros, kalbėjimo tonas, šypsena taip pat svarbu. Skrydžių palydovai visuomet privalo būti
pasitempę, elegantiški, tvarkingi, ramūs ir orūs. Tokie orlaivio paly dovai keleiviams suteikia pasitikė jimo jausmą, kelia mažiau streso ir formuoja gerą bendrovės įvaizdį. „Orlaivyje gali sėdėti keli šimtai žmonių – vienas galbūt sunkiai at sikėlė į ankstyvą skrydį, kitas jau dinasi dėl artėjančio verslo susiti kimo, trečias apskritai bijo skristi lėktuvu. Stiuardo darbas – ne tik gražiai šypsotis ir pilstyti kavą, bet ir užtikrinti jų saugumą ir, kiek įmanoma, gerą nuotaiką. Svarbu, kad stiuardas ar stiuardesė mėgtų bendrauti su žmonėmis, būtų em patiškas ir kiekvienoje situacijoje ieškotų pozityvių sprendimų. Juk kartais laiku ištartas žodis ar šyp sena gali „išgelbėti“ kam nors die ną“, – pridūrė J.Balevičienė. Be skrydžių palydovo, jaunimas Lietuvoje vaikosi ir kitų pelninges nių darbų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, jaunuoliai dažniau siai vengia nekvalifikuoto darbo, viešųjų darbų, o nori tokio, už ku rį atlyginimas siektų bent 1,5–2 tūkst. litų.
Pasirinkimas: nekvalifikuotas darbas sandėlyje jaunimui tik laikina
stotelė kol baigs studijas.
„Shutterstock“ nuotr.
Komentarai
Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyr iausiasis ekonom istas
T
eiginys, kad jaunimo nedar bas yra didelis, atsiranda, nes skirtingai žiūrima į skaičiuo jamus rodiklius. Statistikos departamentas žiūri, kiek jaunuolių negali susirasti darbo, ir ima santykį su aktyvių darbo rinkoje jaunuolių skai čiumi. Apie 100 tūkst. jaunuolių dirba, o apie 30 tūkst. negali susirasti darbo. Taip pristatoma, kad kas trečias jaunuo lis Lietuvoje negali susirasti darbo. Bet iš tiesų jaunų gyventojų yra 440 tūkst. ir 70 proc. jų mokosi mokykloje, kolegi jose arba universitetuose. Visa tai dėmesį nukreipia ne ta linkme, nes nedarbo rodiklis neatsigręžia į dar bo rinkos aktyvumą. Jis Lietuvoje la bai mažas – 70 proc. nedirba ir neieško darbo, nes tuo metu mokosi. Iš darbo biržos duomenų matoma, kad jaunų bedarbių nedarbo lygis yra 6,7 proc. ir jis beveik dvigubai mažesnis negu ki tų amžiaus grupių. Tačiau tai populia rus klausimas, nes ši problema aktuali Ispanijoje, Graikijoje, bet Ispanijoje ne darbo lygis didesnis nei 50 proc. – yra skirtumas nuo Lietuvos. Problema neteisingai interpretuojama. Lietuvoje jauni žmonės vieni iš tų, ku rie vėliausiai ES baigia mokyklą, būda mi 19-os. Beje, Lietuva viena iš nedauge lio likusių ES valstybių, kur bakalauro studijos trunka ketverius, o ne trejus metus. Be to, labai didelė dalis baigusių universitetus iš karto nori studijuoti ma gistrantūroje. Jaunas žmogus nuo 15 iki 24 metų didelę dalį laiko praleidžia uni versitete, mokykloje, o tai iškreipia ne darbo rodiklius. Jeigu žiūrime į tikrąjį nedarbą, matome, kad problema ne to kia didelė. Yra 26 tūkst. jaunuolių, kurie negali susirasti darbo, pusė jų neturi jo kio profesinio pasirengimo. 15 tūkst. yra tokių, kurie baigė devynias klases, me tė mokslus ir ėjo dirbti į statybas – 2005–
2007 m., kai statybininkas neturėda mas jokio išsilavinimo ir nešiodamas kibirus galėjo 5 tūkst. litų užsidirbti. Tai yra problema – kaip atsit iko, kad tokia didelė dalis jaunuolių nuspren dė ne mokytis, o dirbti statybose? Kita pusė tų beveik 30 tūkst. bedarbių yra diplomuoti specialistai, kurių kompe tencijų visiškai nereikia darbo rinko je. Reikėtų kalbėti, kodėl universitetai vis dar rengia tokias programas? Sutei kiamas diplomas, bet nepaisoma, ko kia iš jo bus nauda. Yra dvi problemos – kaip priversti, kad jaunuoliai nemes tų mokslų, ir kaip paskatinti rinktis pa klausias profesijas? Nedarbo lygis tik rai neaukštas – iš 440 tūkst. jaunuolių darbo neturi 30 tūkst. Tai nėra drama tiški skaičiai.
Be to, jaunimas jaunimui nelygu. Vie nas dar būdamas pirmame kurse ga li eiti vadovaujamas pareigas, o kitas ir po dviejų mag istr ų nesugeba dar bo susirast i. Daug kas prik lauso nuo asmeninių savybių, sugebėjimo save pateikti, pristatyti darbdaviui, noro ir darbo rinkos suvokimo. Kartais jauni mas užsibrėžia ribą, kad be 2 tūkst. li tų nedirbs, ieško būtent tokio darbo ir praranda daug galimybių.
Valdas Maksvytis
Lietuvos darbo biržos Darbo ištekl ių skyr iaus vyr iausiasis special istas
Rita Karavaitienė
Personalo atrankos įmonės „CV-Onl ine“ rinkodaros vadovė
J
aun imo, pal iekančio gyven i mo aprašymus mūsų portale, nei padaugėjo, nei sumažėjo. Technolog ijos jauniems žmo nėms suprantamesnės, todėl duome nų bazėje didžioji dalis gyvenimo ap rašymų ir yra jaunimo. Yra ir darbo skelbimų, tinkamų jauni mui, negalima teigti, kad jaunimas Lie tuvoje net ur i darbo. Tačiau studen tams siūlomos žemesnės pareigos, kur reik ia maž iau atsakomybės, pa vyzdžiui, prekyboje – pardavėjas, ka sininkas, konsultantas, sandėl io dar buotojas. Studentai suvokia, kad tok į darbą gal ima der int i su stud ijom is, šiek tiek užsid irbt i, tačiau su tok iais darbais savo karjeros nesieja. Jeig u darbas biure, studentui paprastai siū loma pusė etato, mažesn is atlyg in i mas, būtinai būna bandomasis laiko tarpis, kad žmogus įrodytų, jog tikrai tinka tam darbui ir jam galima patikė ti svarbesnes užduotis.
J
aunimo įsidarbinimo galimybės nemažai priklauso nuo bend ros situacijos darbo rinkoje, ku riai gerėjant didėja ir jaunimo integracijos į darbo rinką galimybės. Su didžiausiomis įsidarbinimo proble momis susiduria nekvalifikuotas ir ne motyvuotas jaunimas. Jų įsidarbinimo galimybės pačios menkiausios. Norint išvengti nedarbo svarbu įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją. Svarbiausios jaun imo nedarbo prie žast ys: profesin io pasireng imo, dar bo patirties trūkumas arba įgytų pro fesinių žinių ir darbo rinkos reikmių neat it ik imas. Darbo ieškant iems jau nuoliams dažnai įsidarbinti sukliudo nesugebėjimas savęs pristatyt i arba atkaklumo trūkumas. Įdarbint i jaun imą yra vienas svar biausių Lietuvos darbo biržos uždavi nių ir prioritetų. 2012 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo birža ir jos 10 teritori nių darbo birž ų pradėjo įgyvend int i Europos social in io fondo finansuo jamą projektą „Jaun imo užimt umo did in imas“, kur iuo siek iama skat int i jaunimo užimtumą, sudarant galimy bes įgyti praktinių įgūdžių ir įsitvirtin ti darbo rinkoje. Į projekto veiklas pla nuojama įtraukti ne mažiau kaip 1000 jaunuolių iki 29 metų.
15
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
24p.
Vilniečio savaitės renginių gidas.
savaitgalis
prasideda su „Vilniaus diena“
A.Pogrebnojaus žmonos paslaptys Vieno žinomiausių Lietuvos dizainerių Aleksandro Pogreb nojaus žmona ir jų beveik penkių mė nesių sūnaus My kolo mama Monika Račiūnaitė nekrei pia dėmesio į ste reotipus ir švytėda ma pripažįsta išgy venanti nuostabiau sią laikotarpį.
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
– Monika, kokiu žodžiu apibū dintumėte dabartinę savo bū seną? – Išgyvenu patį nuostabiausią pe riodą savo gyvenime, – per pokalbį švytinti M.Račiūnaitė spinduliavo gerą energiją ir kartais priminė lai mingą vaiką. – Nieko nėra nuosta besnio už motinystę. Tiesa, ta lai mė susijusi ne tik su vaiku, bet ir su vyru. Vaikelis miega ramiai. Nors jis – labai malonus rūpestis. Svarbiau sia, kad jis papildė mūsų šeimą. – Kodėl Mykolas? – Vardą atsitiktinai sugalvojome mano nėštumo pabaigoje. Sako, gimęs vaikelis pats atsineša vardą. Tačiau Mykolas gimė ir neabejojo me – vardas jam tinka. Beje, suta po, kad mes susituokėme Šv.Arkan gelo Mykolo bažnyčioje. – Jums nekelia ambicijų, kai jus pristato kaip A.Pogrebnojaus žmoną, o ne jį kaip jūsų vyrą? – Aš ir esu jo žmona, o jis – ma no vyras, – juokiasi. – Kodėl tai turi žeisti? Nesijaučiu, kad būčiau jo šešėlyje.
16
Vertybės: už įnoringo dizainerio ištekėjusiai gražuolei M.Račiūnaitei svarbiausia gyvenime – šeima.
Monikos Račiūnaitės ir Aleksandro Pogrebnojaus asmeninio archyvo nuotr.
16
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
gyvenimas
A.Pogrebnojaus žmonos 15
Svarbu, kad jis man yra ir geras draugas.
tad jei ginčijamės – karštai. Tai yra didžiausias minusas.
– Ką reiškia būti jo žmona? – Nuo buities nepabėgsi, – iš Mo nikos veido nedingsta šypsena. – Būti žmona – tai ne tik stovėti prie indų. Vaikelis auga, yra rutinos, bet šiam mažučiui reikia mamos šilu mos. Bet ši rutina neslegia, ši au ka – dėl vaikelio. O viskas keičiasi, tad po metų bus lengviau.
– Jums – 23, jam – 44. Neabejo ju, kad ir draugės klausė, ir kiti liežuviais plakė kalbėdami apie amžiaus skirtumą. – Taip, taip. Galbūt mane trau kė vyresni? Kai susipažinome, ne galvojau apie amžiaus skirtumą. Jis – įdomus žmogus, labai pati ko bendrauti. Kartais pagalvoju: na, taip, jis už mane dvigubai vy resnis. Bet kai esame dviese, jau čiuosi puikiai, tarsi būtume bend raamžiai, ir to skirtumo nejaučiu. Panašus mūsų požiūris, bendros temos.
– Šaltas, griežtas ir katego riškas. Daugeliui toks atrodo Aleksandras. Kuo jis sužavėjo? – (Juokiasi.) Gal tuo griežtumu ir sužavėjo? Kai pirmą kartą pama čiau, išties atrodė labai kategoriš kas, bet kartu intrigavo. Nebuvo jokių saldybių, bet jis turėjo kažką paslaptingo. Jau per pirmą susižiū rėjimą per atstumą atsirado kab liukas, kad tarp mūsų gali kas nors užsimegzti. Nors iš pradžių protas to nesuvokė.
Šeima – gyvenimo pamatas. Tai, ant ko tvirtai stovi žmogus. Nuo to ir prasideda.
– Kardinaliai skirtingi žmonės traukia tik iš pradžių. Sakoma, norint gyventi kartu ilgai, rei kia bendrų vertybių, suprati mo, požiūrio. – Tiesa, sutinku. Vėliau, su juo daug keliavome, o tuo metu vienas kitą gerai gali pažinti. Keliaudami praleidome nuostabų laiką. Esame ir skirtingi, ir labai panašūs. Ir yra tarpusavio trauka, cinkelis. Smulkių barnių būna, kaip ir vi soms poroms, bet tai – normalu. – Kokie didžiausi jūsų panašu mai ir skirtumai? – Sutampa mūsų požiūris į gyveni mą, laisvalaikį, puikiai sutariame buityje. Jis nevaržo manęs, aš jo. Be to, abu esame prie meno. Tiesa, abu užsispyrę: jis – Ožia ragis, aš – Jautis. Abu – degtukai,
– Prisipažinkite, pažiūrėjusi į jį, pagalvojate, kas bus po 20 metų? – Oi, kaip jis sako, bus senukas, aš – gražuolė žmona, o mūsų sūnus žais futbolą. Kaip įsivaizduoju aš? Matau savo sūnų, kuris bus panašaus amžiaus, kaip dabar aš. Jis žais futbolą. Aleksandras bus su skry bėliuku, pypke rankoje, mažiau kategoriškas, minkštesnis, nes sa ko, kad darau jam įtaką. Gyvenda mi kartu žmonės vienas kitam da ro įtaką. Aš būsiu aktorė su didele šukuo sena, karoliais. Tikiuosi, turėsime antrą vaikelį ir tai bus dukrytė. – Gražuolė žmona turės slap tą draugą? – Neeee, – juokiasi ir netrukus rimtai. – Šeima – gyvenimo pama tas. Tai, ant ko tvirtai stovi žmo gus. Nuo to ir prasideda. Jei šeimo je yra nesutarimų, galima pajusti, kad blogai. Vien dėl vaikų reikia ge rų tarpusavio santykių. Negali būti egoistas, galvoti tik apie save. Pyk čiai, nesutarimai turi būti laikini. – Kodėl po vestuvių pasilikote savo pavardę? Nejaugi griežta jam Aleksandrui nesukilo vy riškos ambicijos, kad jo pavar dė būtų rašoma prie žmonos bent su brūkšneliu? – Jis pasiūlė pasirinkti. Aš pamąs čiau ir pasilikau savąją.
Pora: Aleksandras ir Monika nejaučia amžiaus skirtumo.
– Viename portale skaitytojai plačiai komentavo, kad iš ke liasdešimties jūsų ir vyro nuo traukų vestuvių dieną nė vie noje nebuvote susikabinę už rankų ir atrodėte gana šaltai. – Ai, tuomet buvo nemalonu, kai mus užklupo nekviestas fotografas. Sutrikome, kai jis įkyriai fotografa vo. Todėl iš tų akimirkų, – fotogra
fas buvo kelias minutes, – žmonės susidarė klaidingą nuomonę. – Jūs kalbėjote apie vienas kito praeitį? Apie Aleksandro sky rybas su menininke Salomėja Marcinkevičiūte? – (Bene vienintelį kartą per pokalbį dingsta šypsena.) Kalbėjome. Žinau tą istoriją, bet Aleksandras nenori apie tai viešai kalbėti, todėl gerbiu savo vyro sprendimą. – Ką papasakotumėte apie sa ve – kas yra Monika Račiūnai tė? Moteris, dirbanti modeliu, daugeliui atrodys paviršutiniš ka, tuščia, kuriai svarbu išorė, blizgučiai. – Kiekvienam reikėtų susimąstyti, kas aš esu. Kiekvienas esame uni kalus, asmenybė. Dabar esu mama, gyvenanti nuostabiu periodu. Mo nika yra pilna svajonių ir idėjų, ge rų minčių. Esu labai gera mama: tai sakė ne vienas žmogus, gydytojai. Esu užsispyrusi. Jei turiu tikslą – siekiu. Blogai, kad užsispiriu ir būdama neteisi. Reikia dar moky tis tolerancijos.
Pažintis: krepšinį žaidusi Monika pažįstama su A.Saboniu ir L.Kleiza.
– Minėjote futbolą. Tai mėgsta ma sporto šaka? – Man – ne. Anksčiau dvejus metus lankiau krepšinį. Bet visą gyvenimą futbolas greta manęs: labai patiko seneliui, buvusiam draugui, dabar – Aleksandrui.
– Pasilikote savo pavardę, esate dvigubai jaunesnė ir aukštesnė už vyrą. – Esu 183 cm ūgio. Bet mes be veik vienodi, gal esu vos aukštes nė. Man svarbiau, kad sutaptų vi dinis pasaulis. Ir jis bei jo ūgis man tobulas. – O kokios didžiausios jūsų vertybės? – Šeima. O po jos – gyvenimas, ki ti dalykai. – Neseniai Aleksandras pasa kė, kad Monika gali būti kino žvaigždė. Jis tai sakė rimtai? Ar pataikavo savo vaiko mamai? – Rimtai. Mane visą gyvenimą traukia kinas, aktorystė. Filma vausi ne vienoje reklamoje, bet vie na iš didžiausių svajonių – tap ti aktore, nusifilmuoti kine. Tikiu, kad turiu aktorinių sugebėjimų. Mokėčiau susikoncentruoti, keis ti nuotaikas. Paaugus vaikeliui, ketinu mokytis aktorystės. Sva jonių vaidmens neturiu, norėčiau pabandyti įvairius. Taip, galėčiau būti ir moteris žudikė, ir maniakė, ir mokytoja. – Galima sakyti, kad mokate meluoti ir turite daug kaukių? – Ne, realiame gyvenime esu atvira ir neturiu daug veidų. Tik norėčiau kine į tai įsijausti. Tos kino kaukės mane žavi.
17
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
gyvenimas diena.lt/naujienos/laisvalaikis
paslaptys Jau per pirmą susi žiūrėjimą per atstu mą atsirado kabliu kas, kad tarp mūsų gali kas nors užsimegzti.
Keliauninkė labiausiai pasiilgsta Vilniaus Goda Raibytė Lietuvei Birutei Žemgulytei tik rai yra ko pavydėti. Šiuo metu ji laiką leidžia Kanadoje – iš mažo miestelio (Švėkšnos, Šilutės r.) ki lusi mergina ten dirba Tarptauti nėje oro transporto asociacijoje (IATA) ir jau yra išmaišiusi tiek pasaulio šalių, kad net pati nebe gali suskaičiuoti.
– Gyveni ant lagaminų. Kiek pasaulio šalių jau aplankei? – Niekada nevažiuoju į tas pačias vietas, nors kartais ir pasiilgstu kai kurių, bet pasaulis toks dide lis. Kažin ar viską suspėsiu apke liauti. Remiantys žemėlapiu viename socialiniame tinkle, aš apkelia vau 42 šalis. Atsimenu, septintoje klasėje jau žinojau, kad studijuo siu turizmą ir daug keliausiu. Taip ir nutiko!
Monikos Račiūnaitės ir Aleksandro Pogrebnojaus asmeninio archyvo nuotr.
– Kokia jūsų gyvenimo pra smė? – Oho, jūs čia kaip klausinėjate... Vertybės, prasmė... – Norėtumėte, kad kalbėtume apie batus žudikus ar apatinį trikotažą? – Nee, – kvatojasi. – Prasmė – su teikti gyvybę naujam žmogui. Ir no rėčiau padaryti ką nors labai labai gero vaikams. Aš juos labai myliu. Labai gaila, kad Lietuvoje daug žmonių palieka, atstumia, never tina vaikų. Norėčiau ką nors pa keisti. – Jūs spinduliuojate gera ener gija, ypač kai kalbate apie vai kus. Jei viskas sėkmingai, bus
galima tikėtis ir antrojo vaike lio? – Neskubėkim, kol kas užteks vie no. Esu labai laiminga. Kaip duos Dievas, bet antro norėčiau. Tam natūraliai ateis laikas. Kai pasto jau, pradėjau sapnuoti nuostabius sapnus. Jaučiau begalinę, tyrą mei lę, kurios gyvenime nepajausi. Pra busdavau su nuostabiu jausmu, šviesa ir vidinis balsas sakė, kad turėsiu sūnų. Tuomet net nežino jau, kad pastojau. – Ką sapnuojate dabar? – Oi, viską. Bet labai dažnai – skry džius aukštai aukštai. Nors dabar tinė mano būsena – tarsi skraidy čiau. Esu kažkur tarp dangaus ir žemės.
– Kada supratai, kad savo kar jerą nori sieti būtent su avia cija? – Po turizmo studijų. Labai susi domėjau šia sritimi ir iki šiol tai yra mano aistra bei gyvenimo sko nis. Skristi – taip neapsakoma, tai leidžia man jaustis laimingai. Kartais atrodo, kad visos sva jonės ir tikslai pildosi savaime, tik reikia labai to norėti ir siekti. Nusprendžiau, kad visas pasaulis – man po kojomis ir pažiūrėsiu, kur likimas mane nuves. Siunčiau savo motyvacinius laiškus į oro linijų bendroves, ne svarbu, kad ir kur jos būtų – Aust ralijoje ar Europoje. Prasidėjo įdo miausias laikas mano gyvenime. Nesibaigiantys darbo pokalbiai, skrydžiai ir kelionės. Dar studijuo dama turizmą Lietuvoje jau dirbau vienoje tarptautinėje elektroninėje skrydžių paieškos sistemoje. Buvo labai įdomu ir įgavau neįkainoja mos patirties. Tuomet galėjau ke liauti ir dirbti vienu metu. Viskas, ko reikėjo, – tik kompiuteris ir in ternetas.
mybių pakeliauti per atostogas ir laisvalaikiu. Visi dirbantys įmo nėje turi galimybę labai nebran giai skristi laisvalaikiu su specia liais bilietais. Stengiuosi naudotis šia galimybe kuo dažniau. Net per Kalėdų atostogas pabandžiau ir pavyko gauti vietą skristi į Meksi ką. Jau net tris kartus buvau par skridusi atgal į Europą aplankyti draugų ir šeimos Lietuvoje.
Mėgstu keliauti sa varankiškai ir pa ti planuoju keliones sau, draugams ir pa žįstamiems.
– Esi labai toli nuo Lietuvos. Ar pasiilgsti gimtosios šalies? – Labai pasiilgstu Lietuvos, ypač Vilniaus. Subjektyvi nuomonė, bet man Vilnius pats mieliausias miestas pasaulyje. Tokio jauku mo niekur kitur nerandu. Ameri kos žemyno miestai vis dar svetimi man. Nors Monrealis laikomas eu ropietiškiausiu. Labai įdomu gy venti tokioje kultūrų, rasių, kalbų mirgalynėje, bet man niekas nepri lygsta Vilniaus jaukumui ir žavu mui. Nors ir mažytis, bet labai la bai jaukus. Dideli miestai niekad manęs netraukia. Įdomu pamaty ti, patirti, bet nenorėčiau gyven ti tokiame didžiuliame mieste kaip Meksikas, Los Andželas ar Niu jorkas. Vilnius yra idealus mies
tas gyventi ir, manau, kada nors sugrįšiu... – Kur dar svajoji nukeliauti? – Japonija, Kosta Rika, Panama, Argentina, Filipinai vis dar laukia manęs ateityje. Kartais, tiesiog sentimentų ir ilgesio vedama, ke liauju namo į Lietuvą ir tai neap sakomai smagu... – Kokį patarimą duotum žmo nėms, kurie vyksta į naują šalį, kaip ją geriausia pažinti? – Mėgstu keliauti savarankiškai ir pati planuoju keliones sau, drau gams ir pažįstamiems. Reikia ke liauti savarankiškai ir susitikti su vietiniais. Esu aktyvi keliautojų ir svetingumo klubo „Couchsurfing“ (CS) narė. Pati dažnai Monrealy je priimu keliautojus savo namuo se, net turiu atskirą kambarį sve čiams. O kai pati keliauju, apsistoju pas CS narius, kurie dažnai bū na kitų keliautojų rekomenduo ti. Pavyzdžiui, neseniai grįžau iš Niujorko, kur sutikau Naujuosius metus. Niujorkas yra bene popu liariausia Naujųjų metų sutikimo vieta. Viešbučių kainos tuo metu labai labai didelės. Man pasise kė, kad pažinojau tikrą niujor kietį vardu Christianas. Jį suti kau prieš kelerius metus būtent CS narių organizuotame dvira čių žygyje Nidoje. Nors jo tuo me tu nebuvo namie, jis rekomendavo apsistoti pas jo draugę, kuri ma ne mielai priėmė ir padėjo pažin ti miestą.
– Sakai, kad Lietuvoje labai ribotos aviacijos galimybės. Kaip manai, ką Lietuvos avia cijos sektoriuje dar reikėtų to bulinti? – Turiu omenyje, kad čia aviaci jos rinka labai maža. O didžiausia problema ta, kad pas mus mažai gyventojų, to jau nepakeisi. Mums reikia orientuotis į atvykstamąjį turizmą ir kviesti užsieniečius ke liauti po Baltijos šalis. Kartais su tinku žmonių, norinčių aplankyti tokias mažai žinomas šalis kaip Lietuva, net Kanadoje. – Ar Monrealis tave pasitiko svetingai? – Taip, labai. Darbas įdomus. Ko legos – iš skirtingų šalių. Pama čiau, kad ne vien aš esu tokia, ku riai lėktuvai ir kelionės sukelia tiek entuziazmo.
Ji: M.Račiūnaitė išgyvena laimingiausią gyvenimo periodą.
– Ar darbas IATA suteikia ko kių privilegijų keliaujant? – 240 pasaulio oro linijų bendrovių yra IATA narės. Tai suteikia gali
Sėkmė: B.Žemgulytės aistra – aviacija ir kelionės po pasaulį tapo re-
alybe.
Asmeninio archyvo nuotr.
18
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
miesto legendos
Siekiant įamžinti lie tuviškos medžiok lės simbolį, Pilies kalno papėdėje su manyta pastatyti natūralaus dydžio šuns skulptūrą lie tuvių skalikui. To kie reiškiniai po puliarūs Europos šalyse, bet ar pa traukli ši idėja vil niečiams, dar ne nuspręsta.
500
lietuvių skalikų registruota šalyje šiuo metu.
Istorija: viduramžiais kiekvienas kilmingasis laikė garbe auginti savo dvare gaują skalikų – Lietuvoje ši mada taip pat įsišaknijo.
Jonaistės Jusionytės nuotr.
Duoklė lietuviškos medžioklės istorijai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Lietuvių skalikas yra vienintelė nacionalinė šunų veislė ir teoriš kai susijusi su ankstesniais mūsų valstybės laikais. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pir mininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo, daug kur Europoje po puliaru prisiminti istorinių laikų medžioklę, daug kur yra pamink lų, pavyzdžiui, tokių, kur kokios nors įžymybės pozuoja su žirgu ar šunimi. Veislė atgaivinta prieš 50 metų
„Lietuvoje nieko panašaus iki šiol neturėjome. Ši veislė atgaivinta po Antrojo pasauli nio karo, maždaug prieš 50 metų, ėmusis inicia tyvos išsaugo ti tuos likučius skalikų, ku riuos kadaise į medžiok lę imdavo Liet uv os
Įamžino: Vidurio Rusijos mieste
Voroneže prieš keletą metų buvo pastatytas monumentas Gavri lo Trojepolskio knygelės vaikams „Baltasis Bimas Juodoji Ausis“ pagrindiniam herojui – šuneliui Bimui. „Shutterstock“ nuotr.
didikai. Taigi tokios istorinės są sajos bei panašaus akcento trūku mas mūsų viešojoje erdvėje ir pa stūmėjo tokio sumanymo link“, – apie skaliko skulptūrą pasakojo pašnekovas. Šią Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos idėją palaiko ir Aplinkos ministerija. Tik jos kancleris Ro bertas Klovas užsiminė, kad tokie projektai, net ir neprieštaraujan tys keliamiems tikslams, lengvai neįgyvendinami, nes yra daugy bė biurokratinių kliūčių. „Paraiška pateikta, projektui būtų naudojami Aplinkos apsaugos rėmimo programos medžiotojų pinigai. Rezer vuota suma yra per 100 tūkst. li tų. Tačiau būtina sąlyga, kad prie projekto prisidėtų pati savi valdybė. Ji svarsto, bet ga lutinio sprendimo dar nė ra“, – sakė R.Klovas. Vieta – greta istorinių paminklų
Miesto valdžia šiuo klausimu atsa kymo dar neturi. Kaip teigė savi valdybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytau tas Grinius, dėl šios skulptūros vis dar svarstoma. Savivaldybės tink lalapyje buvo surengta ir gyventojų apklausa dėl vietos, tinkamos to kiam meno kūriniui. Tačiau vilnie čiai balsavo itin vangiai ir veikiau siai įtakos galutiniam sprendimui apklausa neturės. O statyti skulptūrą siūloma Pi lies parke, esančiame Gedimino kalno papėdėje. Rinkdamasi vietą, Lietuvos medžiotojų ir žvejų drau gija norėjo, kad ji būtų lankoma tu ristų, kad galbūt tiktų ir medžio tojų renginiams, norisi skulptūrą pastatyti šalia istorinių vietų. „Medžioklė, buvusi tokia svarbi, mūsų istorijoje prarado savo vietą. Dažnai klausiu auditorijos: kaip kas įsivaizduoja, kuo maitinosi į Žalgirio mūšį eidama mūsų armi ja? Žvėriena. Tais laikais maksimų nebuvo, naminių gyvulių Lietuvo
je buvo nedaug, augalininkystė ir gi neklestėjo. Buvo miškai, o ten – žvėrys. Taigi medžioklė su mū sų krašto istorija yra labai glaudžiai susijusi. Tai nėra kas nors išskirti nai lietuviška, visoje Europoje taip buvo. Bet mes truputį primiršę tas istorines medžioklės sąsajas“, – kalbėjo E.Tijušas.
Robertas Klovas:
Man teko girdėti miesto valdžios atsi liepimų, kad pastaty ti kokį nors šunį prie upės yra nesąmonė.
Medžioklė vertinama skirtingai
R.Klovo teigimu, požiūris į me džioklę, kad tai yra kultūros dalis, Europos šalyse skiriasi nuo vyrau jančio pas mus. O šis projektas bū tų ir šviečiamojo pobūdžio. „Man teko girdėti miesto valdžios atsilie pimų, kad pastatyti kokį nors šu nį prie upės yra nesąmonė. Tačiau užsienyje medžioklės scenų galima aptikti net bažnyčiose“, – retoriš kai kalbėjo ministerijos kancleris. Senais laikais turėti kuo daugiau įspūdingesnių, geriau dresuotų skalikų, E.Tijušo tvirtinimu, buvo kiekvieno didiko garbės reikalas. Jo manymu, šie šunys į medžioklę su mūsų vyrais traukdavo jau gerokai anksčiau nei XVI a. vidurys. „Šuo apskritai yra pirmas žmo gaus prisijaukintas gyvūnas. Tai įvy ko prieš 20, 25, gal net 30 tūkst. me tų. Nemanau, kad mūsų protėviai ir iki atsirandant valstybei nepasitelk davo šunų. Žinoma, tai tik mano kaip mėgėjo pasamprotavimas apie pačią medžioklę“, – teigė E.Tijušas. Pasak jo, yra duomenų, kad Vy tautas ir Jogaila rengdamiesi Žal girio mūšiui medžiodavo Belove
žo girioje, kuri tada buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės terito rijoje, ir ruošė atsargas kariuome nei medžiodami stumbrus. „Tada medžioklė be šunų nebuvo įma noma. Kokių šunų jie turėjo, ma
Vienintelė lietuviška šunų veislė Šie skalikai buvo išvesti iš įvairių gru pių vietos šunų, nuo senų laikų mū sų šalyje padedančių medžioklėje. Vietos skalikai taip pat buvo kryž minami su atvežtiniais kitų veislių šunimis: bigliais, lenkų ir rusų skali kais. Šių šunų paskirtis yra rasti švie žius žvėries pėdsakus ar patį žvėrį, pakelti jį iš guolio ir skalijant sekti jo pėdomis. Viduramžiais kiekvienas kilmingasis laikė garbe auginti sa vo dvare gaują skalikų, o dvarų Lie tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje buvo gausybė. Pomėgį medžioti su skalikais didikai perėmė iš Prancūzijos, su kuria jie glaudžiai bendravo nuo XVI a. Ska likų atsiveždavo ir iš Vokietijos. Ikikarinėje Lietuvoje lietuvių ska likai buvo labai paplitę, bet poka rio metais ši veislė labai išretėjo, bu vo mišrinama su įvairiais šunimis. Tuo metu jie jau buvo vadinami vie tos skalikais. 1974 m., pradėjus tvar kyti medžioklinę šunininkystę, bu vo likę tik 78 į lietuvių skalikus pa našūs šunys, dauguma jų neturėjo kilmės dokumentų. Maždaug apie 1957–1958 m. lietuvis kinologas Zigmas Goštautas ėmėsi at kurti veislę, nes šių šunų dar buvo li kę Žemaitijoje. Skalikai kaip sarginiai šunys nebuvo labai tinkami, todėl juos augino medžiotojai ir taip išsau gojo veislės grynumą. Iš veislės liku čių ir buvo kuriamas dabartinis lietu vių skalikas. Viena tokio lietuvių ska likų skaičiaus sumažėjimo priežasčių – pasikeitęs medžioklės būdas.
tyt, istorinių šaltinių ir trūksta, ar mūsų istorikai šia smulkmena nesidomi. Tais laikais apskritai skalikas buvo vyraujanti veislė“, – pasakojo draugijos pirmininko pavaduotojas.
Komentaras Ramunė Kazlauskaitė
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė
M
es pritar iame kiekv ie nai graž iai iniciat yvai, kuri rodo žmonių meilę ir pagarbą šunims bei ki tiems gyvūnams. O iniciatyva stiprin ti nacionalinę lietuvių šunų veislę yra tikrai prasminga. Kita vertus, kadan gi Telšiuose, kur ši veislė vienu metu buvo labai puoselėjama, jau stovi toks paminklas, vilniškis paminklas turėtų kuo nors skirtis. Galbūt tai galėtų būti pagarbos ženklas visiems medžiokli niams šunims. Juk jie nuo seniausių laik ų talk ino mūsų krašto žmonėms med žioklėje, dirbo nelengvą, dažnai rizikingą darbą. Galbūt naujoji skulptū ra liudytų ir istoriškai pagrįstą pagarbą mūsų krašto šunims, laikytiems kuni gaikščių šunidėse, pilyse, dvaruose.
Jau yra Telšiuose 2011 m. vasarą Telšių Turgaus aikš tėje vyko iškilmės ir buvo atideng tas pam inklas liet uv ių skal ik ui. Skulptūros architektas – Algirdas Žebrauskas, skulptorius – Osvaldas Neniškis. Žemaitijos sostinėje Telšiuose pa minklas pastatytas todėl, kad 1957– 1958 m. kinologas iš Telšių Z.Goš tautas ėmėsi atkurti lietuvių skali kų veislę, nes tuo laiku tik Žemaiti joje tebuvo likę šių skalikų. Z.Goš tautas tarėsi su Vilniaus universite to Gamtos mokslų fakulteto dėstyto ju Viktoru Bergu, žinomu kinologu. Juodu pradėjo sunkų darbą siekda mi atkurti šią veislę.
19
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
kinas Nuoširdi, lengva, stipri, apgaulin ga, naivi, bepro tiška, nesupran tama, aistringa – tokia prancūziš ka meile lietuvių žiūrovų širdis stengsis sušildyti aštuntasis pran cūzų kino festi valis „Žiemos ekranai“.
„Mano naktis su Mod“ (1968 m., rež. E.Rohmeras) Prieš pat Kalėdas bažnyčioje religingas inžinierius Luji stebi gražuolę šviesiaplaukę. Vėliau atsitiktinai sutiktas senas bičiulis pasikviečia Luji vakarieniauti pas gerą draugę Mod. Diskusijos apie santuoką, mo ralę, religiją užtrunka iki ryto. Ką pasirinkti: išmintingąją Mod ar jauną šviesiaplaukę Fransuazą?
„Sudie, Berta“ (2012 m., rež. D.Podalydèsas) Įspūdis: anot K.Kaghdo, prancūziška meilė, kurią pažinti kviečia „Žie
mos ekranai“, gali atrodyti paviršutiniška, o iš tiesų išsiskiria jausmų gilumu ir kartu santykių lengvumu, yra aistringa, bet be didelių dramų.
Elenos Kukolvos nuotr.
Lietuviška žiema su prancūziška meile Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt
2006-aisiais buvusio Prancūzų kultūros centro (dabartinio Prancūzų instituto) inicijuotas ketu rių dienų renginys sostinės kino teatre „Skalvija“ virto porą savai čių trunkančiu festivaliu, kuris su laukia per 10 tūkst. lankytojų. Šie met prancūziškais filmais, kuriuos sieja meilės tema, mėgausis septy nių Lietuvos miestų gyventojai. Be septynių pagrindinės programos filmų, jie galės išvysti režisieriaus Erico Rohmero (1920–2010 m.) kūrybos retrospektyvą, kurioje – dešimt vaidybinių filmų, sukurtų 1970–1998 m. Ko iš prancūziškų filmų, paprastai retai užklystančių į mūsų kino teatrus, tikėtis žiūro vams, „Vilniaus dienai“ papasako jo „Žiemos ekranų“ viešųjų ryšių koordinatorė Kristina Kaghdo. – Kuo ypatinga šiųmetė „Žie mos ekranų“ programa? – Jos centre – meilės tema. Ji pasi rinkta tikrai ne todėl, kad lietuviams meilės trūksta, – ją padiktavo E.Roh mero retrospektyva. Jis buvo vyriau sias, santūriausias prancūzų kino „Naujosios bangos“ režisierius, gal ne toks populiarus kaip kiti, bet la bai savitas. E.Rohmeras savo filmuo se kalba apie meilę, ir jo ypatybė – la bai prancūziška meilė. Jo personažai labai ilgai kalba apie jausmus, dis kutuoja, atvirauja. Tie dialogai labai turtingi, nuoširdūs, o patys persona žai itin realūs, ne kinematografiški, o tikri. E.Rohmero moterys atrodo nai vios, bet ne kvailos, laukiančios pa sirodančio princo meilės, dėl kurios sudegtų, ir sulaukiančios. Taigi pa grindinę programą taip pat sudėlio jome iš filmų apie meilę.
– Kokia ta prancūziška meilė? – Ji gali pasirodyti paviršutiniš ka, bet tai – apgaulingas įspūdis. Jos ypatybė – santykių lengvumas, kai, rodos, išsiskirti lengva, iškart susirasti kitą žmogų – nieko blo go, labai mylėti, norėti būti kartu, bet išduoti, dėl to kankintis, bet di delės dramos nedaryti – tiesiog tai vyksta. Tokį požiūrį lemia skirtin gas mentalitetas – vieniems vadi namoji prancūziška meilė atrodo puikiai suprantama, natūrali, ki tiems – paviršutiniška. – Ar tai geras pavyzdys šaly je, kurioje skyrybų statistika ir taip gąsdinanti? – Mūsų tikslas – sušildyti žmones žiemą, pristatyti gerą kiną ir pasa kyti, kad meilė gali būti visokia. Te gu ji tik būna. Juk tai jausmas, ku ris negali būti logiškas, įspraustas į rėmus. – Kuriame nors filme bus kal bama apie homoseksualių žmo nių meilę? – „Žiemos ekranuose“ mėgstame parodyti filmų, pasakojančių apie tos pačios lyties žmonių meilę. Ne tam, kad provokuotume, o todėl, kad tai atrodo svarbu, – juk tai irgi meilė. Tačiau šįkart tokios meilės istorijos nebus – ne todėl, kad tokios prancū ziškos meilės negali būti, o todėl, kad programa kitaip susidėliojo. – Kuriuos festivalio filmus išs kirtumėte ar rekomenduotumė
te žiūrovui, norinčiam pažinti prancūzų kino ypatumus? – Siūlau būtinai atrasti E.Roh merą – kažin ar dar tokia proga bus. Ypač todėl, kad į festivalį at vežame juostinių filmų, – vien tai jau koks grožis ekrane. Siūlyčiau filmą su žinomu komedijų akto riumi Denisu Podalydèsu „Sudie, Berta“, kuris šiemet buvo prista tytas Kanuose. Siūlyčiau atrasti ir autorinio kino meistrą Damieną Odoulį. Festivalyje bus rodomi net du jo filmai: „Vilko turtai“, ku rį režisierius vadina labai asme nišku, ir „Likęs pasaulis“. Vertas dėmesio kanadietės Anne Émond filmas „Naktis Nr. 1“. Taip pat kviesčiau į Stéphane’o Cazes’o de biutinį filmą „Omblina“, pasako jantį apie motinos meilę kūdikiui, kuris gimė kalėjime. – Kokių svečių laukiama „Žie mos ekranuose“? – Dar 2007-aisiais festivalyje su filmu „Dvelksmas“ pristatyto re žisieriaus D.Odoulio ir jo mūzos aktorės Marie Eve Nadeau. Reži sierius sako, kad jam labai arti ma Rytų Europa, ir tikisi, jog Vil nius jį įkvėps. Džiaugiamės, kad atvyks ir S.Cazes’as, jis prista tys savo filmą, kurtą net septyne rius metus.
Senelė mirė. Armanas dirba su žmona Helena vaistinėje ir jau buvo kiek pamiršęs apie senelę. Viename vaistų stalčių jis laiko burtininko dar bo atributiką, nes slapta ruošia pasirodymą savo meilužės Aliks duk relės gimtadieniui. O ką daryti su senele? Kaip ją išlydėti į paskutinę kelionę – palaidoti ar sudeginti?
„Vilko turtai“ (2012 m., rež. D.Odoulis). Olafas dingsta. Mylimajai Mari jis palieka fragmentišką išpažintį, kurią įamžino senose kasetėse, saugomose dėžutėje su pamirštais užrašais. Mari stebi Olafą: mato suaugėlį, vaiką, kaimą, miestą, Prancūziją, Ja poniją, dieną, naktį. Ji iš gabaliukų dėlioja gyvenimą ir nori suprasti, kur išėjo vilkas, palikęs savo turtus.
„Naktis Nr. 1“ (2011 m., rež. A.Émond) Jis ir Ji susitiko. Geidė vienas kito, pasimylėjo. Euforija baigėsi, du nu ščiuvę kūnai turėjo sugrįžti į realybę. Vienkartinė pažintis tuo galė jo ir baigtis, bet Nikolajus ir Klara per tą vieną naktį išgyveno tai, kas būtų galėję trukti savaitę, mėnesį ar visą gyvenimą.
– Ar žiūrovai turės galimybę iš rinkti mėgstamiausią filmą? – Šiemet nutarėme rinkimų neda ryti. Nes už meilę nenubalsuosi.
„Žiemos ekranai 2013“ Vilniuje – sausio 24–31 d. kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“; Kaune – vasario 1–5 d. kino teatre „Romuva“; Klaipėdoje – vasario 1–3 d. Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centre.
„Omblina“ (2012 m., rež. S.Cazes’as). 20-metė Omblina įkalinama trejiems metams. Mergina sužino, kad laukiasi. Naujagimį Luką jai leidžiama auginti kalėjime iki pusantrų metų. Nors auginti kūdikį už grotų yra sunkiai įvykdoma užduotis, moteris užsibrėžia išlaikyti Luką šalia kuo ilgiau ir išsikovoti teisę jį auklėti pasibaigus kalėjimo laikotarpiui.
20
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
Kinas
Dokumentinio kino juostoje – XX a. ÄŻvykiai Kinotyrininkas Vytautas Mikalauskas savo knygoje „Kinas Lietuvoje. Nuo atrakciono iki nacionalinio meno“ raĹĄo, kad kai 1897 m. Lietuvos ĹžiĹŤrovai pirmÄ…kart iĹĄvydo „gyvuosius paveikslÄ—lius“ – kinÄ…, nuostaba nebuvo vienintelÄ— jĹł reakcija. EglÄ— StasiulytÄ—
Kai kuriĹł ĹžiĹŤrovĹł manymu, vaizdo atkĹŤrimo aparato viduje tĹŤno velnias. TaÄ?iau ĹĄiandien „judantys paveikslÄ—liai“ mĹŤsĹł visuomenÄ—je yra ne tik ÄŻprasta meno, kultĹŤros iĹĄraiĹĄka, bet ir vienas svarbiausiĹł bĹŤdĹł pateikti informacijÄ…. Pastaroji funkcija dabar suvokiama kiek kitaip nei praÄ—jusio amĹžiaus pirmoje pusÄ—je. Pamatyti realybÄ™ tokiÄ…, kokiÄ… kine ĹžiĹŤrovai matÄ— tuomet, galima internete atvertuose Lietuvos dokumentinio kino archyvuose. Nuo 2010 m. geguŞės Lietuvos centrinis valstybÄ—s archyvas Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo ir bendrojo ďŹ nansavimo lÄ—ĹĄomis vykdo projektÄ… „Lietuvos dokumentinis kinas internete (e. kinas)“. ÄŽgyvendinant projektÄ… skaitmeninamos dokumentinio kino juostos, siekiant jas iĹĄsaugoti ir suteikti galimybÄ™ perĹžiĹŤrÄ—ti kiekvienam Ĺžmogui, turinÄ?iam prieigÄ… prie interneto. Pasak projekto vykdytojos Valerijos JuseviÄ?iĹŤtÄ—s, jau veikianÄ?ioje interneto svetainÄ—je www.ekinas.lt lankytojai gali perĹžiĹŤrÄ—ti 1918–1961 m. dokumentinÄ™ medĹžiagÄ…, filmus, atskleidĹžianÄ?ius Lietuvai svarbius ÄŻvykius, ĹžmoniĹł kasdienybÄ—s detales. „Tikime, kad projektas sudomins ne tik mokslininkus, kino kĹŤrÄ—jus, ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł tyrinÄ—tojus, bet bus naudingas ir plaÄ?iajai visuomenei“, – sakÄ— V.JuseviÄ?iĹŤtÄ—. SvetainÄ—je lankytojai gali ieĹĄkoti juos dominanÄ?iĹł skaitmeniniĹł vaizdĹł, perĹžiĹŤrÄ—ti archyvinÄ™ medĹžiagÄ… ir uĹžsisakyti dokumentiniĹł ďŹ lmĹł kopijas. Interneto svetainÄ—je www.e-kinas.lt ĹĄiuo metu galima pamatyti pirmÄ…sias 1919–1940 m. sukurtas lietuviĹĄkas kino kronikas, 1944– 1961 m. sukurtus kino Ĺžurnalus ar net paĹžvelgti, kaip gyveno ÄŻ JAV ÄŒikagos miestÄ… emigravÄ™ lietuviai. BĹŤdas iĹĄsaugoti
Garsus Lietuvos dokumentininkas Algirdas Tarvydas, sukĹŤrÄ™s beveik 500 kino ĹžurnalĹł siuĹžetĹł, per keturias deĹĄimtis autoriniĹł ďŹ lmĹł apie Ĺžymius Lietuvos kultĹŤros veikÄ—jus (poetus BernardÄ… BrazdĹžionÄŻ ir MarcelijĹł MartinaitÄŻ, aktoriĹł LaimonÄ… NoreikÄ…, archeologÄ™ MarijÄ… GimbutienÄ™ ir kt.), sako, kad dokumentikos reikĹĄmÄ— didÄ—ja, taÄ?iau vis svarbesnis tampa ir jos iĹĄsaugojimo klausimas. „Dokumentinio kino esmÄ— – ÄŻvykio istorijos iĹĄsaugojimas. ReĹžisieriaus tikslas – sustabdyti ir uĹžďŹ ksuoti realybÄ™, kad istorija bĹŤtĹł iĹĄsaugota ateities kartoms, – sakÄ— A.Tarvydas. – Kiek ďŹ lmĹł yra sukurta... TaÄ?iau jie nepasiekiami ne tik visuomenei, bet ir specialistams. Juose
– mĹŤsĹł istorija, ÄŻ kuriÄ… Ĺžvelgdami dabar, Ĺžinodami istorinÄŻ kontekstÄ…, galime prisiliesti prie savo ĹĄalies istorijos, lengviau suprasti tam tikro laikotarpio ĹžmoniĹł mÄ…stysenÄ….“ Ĺ iuo metu archyve saugomas Lietuvos dokumentinis kinas visuomenei sunkiai prieinamas dÄ—l ďŹ ziniĹł laikmenĹł – kino juostĹł – bĹŤklÄ—s. SenĹłjĹł Lietuvos kino ďŹ lmĹł juostos nyksta dÄ—l natĹŤralaus nesustabdomo senÄ—jimo proceso, todÄ—l tampa vis sudÄ—tingiau jas parodyti.
Algirdas Tarvydas:
Tarpukariu tai buvo tarsi televizija. Kino operatoriai kĹŤrÄ— ÄŻvykÄŻ, iĹĄ detaliĹł lipdÄ— istorijÄ….
Kino juostoms reikia atidĹžios prieĹžiĹŤros. JĹł ďŹ zinÄ— bĹŤklÄ— nuolat proďŹ laktiĹĄkai tikrinama, atliekami bĹŤtini originalios laikmenos valymo, restauravimo darbai. Juostos saugomos specialiose kontroliuojamos bei reguliuojamos temperatĹŤros ir drÄ—gmÄ—s patalpose. TodÄ—l naujĹłjĹł technologijĹł suteikiama iĹĄeitis – skaitmeninimas – laikomas vienu tinkamiausiĹł technologiniĹł bĹŤdĹł siekiant iĹĄsaugoti kultĹŤros paveldÄ… ir pateikti jÄŻ visuomenei. Juostas saugojo nuo valdĹžios
SovietinÄ—s okupacijos metais daug tarpukario lietuviĹł dokumentikos dingo. Iki tol sukurtĹł mĹŤsĹł ĹĄalies kinematograďŹ ninkĹł darbĹł nebuvo leidĹžiama ĹžiĹŤrÄ—ti, siekta sudaryti ÄŻspĹŤdÄŻ, kad lietuviĹĄko kino apskritai nebuvo. Kadangi sovietai kinÄ… laikÄ— galinga propagandos priemone, jis turÄ—jo rodyti realybÄ™ tokiÄ…, kokia ji „turÄ—jo bĹŤti“ valdĹžios uĹžsakymu. UĹž netinkamai pasirinktas temas, vaizdavimo bĹŤdÄ… kinematograďŹ ninkams grÄ—sÄ— ÄŻkalinimas ir tremtis ÄŻ SibirÄ…. Tiesa, pokariu ďŹ lmus apie LietuvÄ… daugiausia kĹŤrÄ— tuometÄ—s valdĹžios iĹĄ Rusijos, Baltarusijos atsiĹłsti reĹžisieriai ir operatoriai. A.Tarvydas pasakoja, kad siekdami iĹĄsaugoti lietuviĹĄko kino juostas archyve dirbÄ™ lietuviai ant jĹł vyniodavo sovietinÄ™ kronikÄ…. „Tikrindamas juostĹł rites inspektorius iĹĄvynioja „teisingÄ…ją“ dalÄŻ, apĹžiĹŤri, ar viskas tvarkinga, ir padeda. Taip buvo iĹĄsaugota nemaĹža dalis vertingos archyvinÄ—s medĹžiagos“, – sakÄ— A. Tarvydas. Vis dÄ—lto dalies juostĹł baigtis – tragikomiĹĄka. Pasak reĹžisieriaus, nitroacetate iĹĄtirp-
dyta juosta virsdavo gerais ir tuomet brangiai kainavusiais klijais, tinkamais kalioĹĄams klijuoti. TodÄ—l gindamiesi nuo skurdo juostĹł savininkai kai kurias iĹĄ jĹł pavertÄ—... kalioĹĄais. Dalis iĹĄsaugotĹł kino juostĹł laikoma JAV gyvenanÄ?iĹł iĹĄeiviĹł kolekciniuose archyvuose ir net Brazilijos nacionaliniame muziejuje. Nykstantis kino Ĺžanras – kronika
1931–1932 m., pasak A.Tarvydo, buvo Lietuvos kino suĹžydÄ—jimo laikotarpis. Vienas po kito ĹžiĹŤrovams buvo pristatomi lietuviĹł autoriĹł darbai. 1931-aisiais buvo iĹĄleistas ÄŻstatymas, kad uĹžsienio ĹĄaliĹł (JAV (Holivudo), PrancĹŤzijos, Vokietijos) ďŹ lmai Lietuvos kino teatruose turi bĹŤti rodomi su lietuviĹĄkais subtitrais ir prieĹĄ juos turi bĹŤti rodoma lietuviĹĄka kino kronika. Valdininkai suprato, kad tai puikus bĹŤdas ÄŻsiamĹžinti ir praneĹĄti apie savo darbÄ…, todÄ—l kronikas darÄ— daugelis ĹĄalies organizacijĹł. 1931–1932 m. buvo sukurta keli ĹĄimtai ÄŻvairiausiĹł ďŹ lmĹł, deja, iki ĹĄiĹł dienĹł iĹĄliko tik nedidelÄ— jĹł dalis. Anot A.Tarvydo, kronika ĹĄiuo metu beveik iĹĄnykÄ™s dokumentikos Ĺžanras, reikalaujantis speciďŹ nio darbo stiliaus. „Tarpukariu tai buvo tarsi ĹĄiuolaikinÄ— televizija. Kino operatoriai kĹŤrÄ— ÄŻvykÄŻ, iĹĄ detaliĹł lipdÄ— istoriją“, – pasakojo A.Tarvydas. 1930–1940 m. aktyviai kĹŤrÄ™ legendiniai kino operatoriai – Stepas Uzdonas, Stasys VainalaviÄ?ius – sugebÄ—davo ryte nuďŹ lmavÄ™ siuĹžetÄ… per dienÄ… jÄŻ iĹĄryĹĄkinti, sumontuoti ir nugabenti ÄŻ kino teatrÄ…, kad vakare ÄŻ jÄŻ susirinkÄ™ ĹžiĹŤrovai galÄ—tĹł pamatyti naujausiÄ… lietuviĹĄkÄ… kronikÄ…. Projekto „E. kinas“ svetainÄ—je lankytojai gali rasti ÄŻvairiausios archyvinÄ—s medĹžiagos – siuĹžetĹł, kuriuose – prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, legendiniĹł visuomenÄ—s veikÄ—jĹł (Jono BasanaviÄ?iaus, Juozo Tumo-VaiĹžganto ir kt.) laidotuviĹł kronikĹł kadrĹł, KlaipÄ—dos iĹĄvadavimo nuo vokieÄ?iĹł 1923 m., Vilniaus grÄ…Ĺžinimo Lietuvai 1939 m. kronikas, pamatyti, kaip tarpukariu atrodÄ— Ĺ iauliai, Palanga ir kiti ĹĄalies miestai, vadinamÄ…jÄ… smetoninÄ™ LietuvÄ… ar net legendinio boksininko Algirdo Ĺ ociko kovas. ÄŽ interneto svetainÄ™ www.e-kinas. lt taip pat ÄŻkelti Lietuvos centriniam valstybÄ—s archyvui padovanoti garsaus iĹĄeivio kinematograďŹ ninko Pauliaus Jasukonio kurti dokumentiniai ďŹ lmai. Projektas finansuojamas ES struktĹŤriniĹł fondĹł lÄ—ĹĄomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos veiksmĹł programos 3 prioriteto „InformacinÄ— visuomenÄ— visiems“ priemonÄ™ „Lietuvos kultĹŤra informacinÄ—je visuomenÄ—je“.
ď Ž Svarbu: XV[\ Wb\`aN` ]_VcNY\ZN `NbT\aV `]RPVNYV\`R ]NaNY]\`R Xb_V\`R
[b`aNa\ZN _RVXNYV[TN aRZ]R_NaĂ_N V_ Q_Ă›TZĂ›
ď Ž Modernu: `XNVaZR[V[VZN` YNVX\ZN` cVR[b aV[XNZVNb`VĂş aRPU[\Y\TV[VĂş
OĂQĂş V `NbT\aV XbYaĂ_\` ]NcRYQĂ– V_ ]NaRVXaV WĂ&#x; cV`b\ZR[RV
ď Ž Nepasiekiama: Vb\ ZRab N_PUfcR `NbT\ZN` 9VRabc\` Q\XbZR[aV[V`
XV[N` `b[XVNV ]_VRV[NZN` cV`b\ZR[RV QĂ›Y SVgV[VĂş YNVXZR[Ăş “ XV[\ Wb\` aĂş “ OĂXYĂ›` 9VRabc\` PR[a_V[V\ cNY`afOĂ›` N_PUfc\ [b\a_
UĹžs. 1065419
21
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
kinas Visos savaitės TV programos – priede
Metai dar tik prasideda, bet jau dabar gali me teigti, kad esame bene garsiausio šį sezoną sugrįži mo liudininkai. Tas, kuris ne kartą žadėjo su grįžti, savo pa žadą įvykdė. Žiūrovų teis mui – naujau sias filmas su Arnoldu Schwarzeneg geriu – „Pasku tinė tvirtovė“.
Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25
„Tyli naktis“ – Nacionalinė premjera. 18–24 d. 16.30, 19.10, 21.40 val. „Paskutinė tvirtovė“ – Premjera. 18–24 d. 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. „Ištrūkęs Džango“ – LNK kino startas. 24 d. 19 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 18–24 d. 12.30, 14.45, 19.30, 21.50 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 18–24 d. 11.15 (seansas vyks 18, 19, 20 d.), 13.45, 16.15, 18.45 (seansas nevyks 23 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 10.30, 13.15, 15.45 val.
Ginklai: gera fizinė forma ir humoras A.Schwarzeneggerį gelbsti ir
naujausiame veiksmo filme „Paskutinė tvirtovė“. Čia jis vaidina nedi delio miestelio Meksikos pasienyje šerifą Rėjų Ovensą. Kadras iš filmo
Kartais jie sugrįžta Gediminas Jankauskas
Du kartus prezidentas
Vis dėlto du kartus garsiai veiksmo kino žvaigždei pavyko pabūti Ameri kos prezidentu – fantastiniame trilery je „Visa griaunantis“ (1995 m.) ir anima ciniame TV seriale apie Simpsonus.
Nurašė ekstremalius vaidmenis
Kad nebūtų apkaltintas supainiojęs viešuosius ir privačiuosius intere N-13 „Paskutinė tvirtovė“ Nuo 2013 01 18 Trukmė 110 min.
Neprarado geros formos
Laimė, kol kas šio pažado aktorius nevykdo. Jo bravūrišku sugrįžimu į gerai žinomą veiksmo kino pasaulį galima laikyti trumpą pasirodymą
„Tyli naktis“ – Nacionalinė premjera. 18–23 d. 15 (seansas nevyks 23 d.), 17, 19.30, 21.45 val., 24 d. 14.45, 16.45, 19.15, 22 val. „Paskutinė tvirtovė“ – Premjera. 18–24 d. 11.40 (seansas nevyks 24 d.), 14, 16.30, 19, 21.30, 23.45 (seansas vyks 18 d.) val. „Ištrūkęs Džango“ – Išankstinė prem jera. 24 d. 21 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 11, 14.45, 13.15, 17.15 (seansas nevyks 24 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 18–24 d. 10.30, 12, 15.45, 18.15 val. „Kietašikniai“ – 18–21, 23, 24 d. 17.30, 19.45, 22 val., 22 d. 16.30, 21.45 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 18–23 d. 16, 18.45, 20.30 val., 24 d. 14.30, 20.30 val. „Aurora“ – 18–24 d. 15.30 (seansas vyks 19, 20 d.), 18.30, 21 (seansas vyks 18 d.) val. „Vargdieniai“ – 18–24 d. 15.30 (seansas nevyks 19, 20 d.), 21 (seansas nevyks 18 d.) val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D) – 18–22, 24 d. 10.45, 12.45 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 18–23 d. 10.15, 13, 21.30 val., 24 d. 11.45 val. „Zambezija“ (3D) – 18–24 d. 11, 13.15 val. „Zambezija“ – 18–24 d. 10, 13, 14.30 (seansas nevyks 22 d.) val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 18–24 d. 11.30, 17.30 (seansas vyks 24 d.), 20 (seansas nevyks 24 d.) val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – Sean sas mamoms su mažyliais. 23 d. 12 val.
Savanorių pr. 7
Visą A.Schwarzenegger io pol it in io aktyvumo laikotarpį amerikiečiai ap tarinėjo aktoriaus galimybę tapti pre zidentu, bet JAV konstitucija griežtai tai draudžia žmonėms, gimusiems ne šioje šalyje.
sus, gubernatorius A.Schwarze neggeris tik kartą trumpai pasirodė ekranuose: nuotykių filme „Aplink pasaulį per 80 dienų“ (2004 m.) suvaidino Turkijos princą Hapį. Atsistatydinęs iš Kalifornijos gu bernatoriaus posto 2011-ųjų sau sį jis oficialiai pranešė grįžtąs į kiną, bet patikslino: „Ekstremalūs vaid menys filmuose su šaudynėmis ir muštynėmis – jau ne man. Ateity je planuoju rinktis vaidmenis, kurie atitiktų mano amžių. Taip pasielgė mano kolega Clintas Eastwoodas.“
MULTIKINO Ozo g. 18
FORUM CINEMAS VINGIS
Aštuoneri metai politikoje
Atidavęs aštuonerius metus politi kai (2003–2011 m.) A.Schwarzeneg geris vėl daro tai, ką geriausiai moka. Jis grąžino skolą jį svetingai priglau dusiai Amerikai, dvi kadencijas iš buvęs Kalifornijos gubernatoriumi. Būdamas šiame poste Arnis kovo jo su miškų gaisrais, atvirai konf rontavo su JAV prezidentu George’u W.Bushu jaunesniuoju dėl Irako ka ro, priešinosi, kad būtų įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, pa sisakė už marihuanos legalizavimą medicinoje, nusipelnė Žaliojo gu bernatoriaus titulo už ekologines iniciatyvas, pripažino armėnų geno cido faktą ir balandžio 24-ąją įteisino kaip šios tragedijos minėjimo dieną. Be to, per abi kadencijas jis ne tik ragino taupyti kitus, bet ir pats at sisakė 175 tūkst. dolerių metinės algos. Jis taip pat buvo paskelbęs originalų pasiūlymą papildyti Ka lifornijos valstijos biudžetą kiek vienam, kuris už 100 tūkst. dole rių norėtų papietauti su garsiausiu pasaulyje gubernatoriumi.
„Kietašikniai“ – 18–24 d. 15.30, 18, 20.30 val. „Vargdieniai“ – 18–24 d. 14.15, 17.30, 20.45 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 11.30, 13 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 18–23 d. 18.15, 21.15 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 18–24 d. 12, 17.45 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 18–24 d. 14.30, 20.15 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 18–24 d. 10.15, 12.15 val. „Džekas Ryčeris“ – 18–21, 24 d. 21.30 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 18–24 d. 17.15 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 10.45 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 18–24 d. 14 val.
SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 18–24 d. 11.20 (seansas vyks 18–20 d.), 17.40 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 18–24 d. 12.30 (seansas vyks 18–20 d.), 16.45 val. „Provokuojantys užrašai“ – 18–24 d. 14.30, 18.45 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 18–24 d. 21.15, 23.30 (seansas vyks 18 d.) val. „Džekas Ryčeris“ – 18–24 d. 14.45, 21 val.
abiejose „Nesunaikinamų“ dalyse. Tai įrodė, kad Arnis neprarado nei geros fizinės formos, nei humoro. Gera fizinė forma ir humoras A.Schwarzeneggerį gelbsti ir nau jausiame veiksmo filme „Paskutinė tvirtovė“. Čia jis vaidina nedidelio miestelio Meksikos pasienyje šerifą Rėjų Ovensą. Anksčiau Los Andže lo policininku dirbęs vyras ne kartą buvo susidūręs su mirtinais pavo jais. Tačiau dabar jo laukia ypatin gas išmėginimas: nuo FTB konvo jaus pasprukęs stambaus narkotikų kartelio vadeiva Gabrielis Kortesas su savo sėbrais šarvuotu automo biliu skuba kirsti Meksikos sieną. Paskutinis etapas bėglių kelyje – Somertauno miestelis. O ši tvir tovė lengvai nepasiduos. „Paskutinė tvirtovė“ („The Last Stand“) Veiksmo trileris. JAV, 2013 m. Rež. Kim Jee-woonas. Vaidina A.Schwarzeneggeris, Eduardo Noriega, Peteris Stormare’as, Forestas Whitakeris.
veiksmas
••• humoras
••• įtampa
••• erotika
••• siaubas
•••
3
„Tyli naktis“ – Nacionalinė premjera. 18–24 d. 13.30, 16, 18.20, 20.45, 23 (seansas vyks 18 d.) val. „Paskutinė tvirtovė“ – Premjera. 18–24 d. 11.40 (seansas nevyks 24 d.), 14, 16.30, 19, 21.30, 23.45 (seansas vyks 18 d.) val. G.Donizetti opera „Marija Stiuart“ – Tiesioginė premjeros transliacija iš Niujorko Metropolitano operos teatro. 19 d. 19.55 val. „Ištrūkęs Džango“ – LNK kino startas. 24 d. 19 val. „Gangsterių medžiotojai“ – Premjera. 18–24 d. 11.40 (seansas vyks 19, 20 d.), 14.05, 16.30, 19, 21.30 val. „Vargdieniai“ – 18–24 d. 11.20 (sean sas vyks 18–20 d.), 14.40, 18, 21.10 val. „Kietašikniai“ – 18–24 d. 14.20, 16.45, 19.15, 21.45, 23.59 (seansas vyks 18 d.) val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 11.20, 15.40, 18 (seansas nevyks 24 d.), 23.59 (seansas vyks 18 d.) val.
SKALVJA A.Goštauto g. 2 / 15
„Angelų dalis“ – 17 d. 17 val. „Aurora“ – 17 d. 20.50 val., 18 d. 21 val., 20 d. 20.30 val., 21 d. 18.50 val., 22 d. 17 val., 23 d. 18.50 val. „Pabandom iš naujo“ – 18 d. 17 val., 19 d. 20.50 val., 20 d. 16.40 val., 21 d. 15, 21.10 val., 22 d. 21.10 val., 23 d. 21.10 val. „Meilė kaip nuodai“ – 18 d. 19 val., 19 d. 19 val., 20 d. 18.40 val., 21 d. 17 val., 22 d. 19.20 val., 23 d. 17 val. „Skalvijos“ kino akademijos I kurso moksleivių darbų peržiūra – 19 d. 16.30 val. CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Kuosvarnis“ – 19 d. 15 val., 20 d. 15 val.
PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3
„Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 18–24 d. 12, 14.20, 19.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 11, 17.40 (seansas nevyks 19 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ – 18–24 d. 16.45 val. „Pi gyvenimas“ – 18–24 d. 12.15, 15.20, 18.20 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 18–24 d. 20.15 (seansas nevyks 24 d.), 23.15 (seansas vyks 18 d.) val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 18–24 d. 13.40, 20.45 (seansas nevyks 19 d.) val. „Optimisto istorija“ – 18–24 d. 21.45 val. „Debesų žemėlapis“ – 18–24 d. 21 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 18–24 d. 11 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 13.20 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 18–20 d. 12 val.
„Apgaulinga aistra“ – 17 d. 15 (senjorų arbatėlė) val. „Angelų dalis“ – 17 d. 15.15 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 17 d. 15.30 (bei bikinas), 17.15 val., 18 d. 19.15 val., 19 d. 15, 19.30 val., 20 d. 19.15 val., 23 d. 20.45 val. „Virš įstatymo“ – 17 d. 17 val., 19 d. 15.15 val. „Aurora“ – 17 d. 19, 21.15 val., 18 d. 19 val., 19 d. 19.15, 21.30 val., 20 d. 20.15 val., 21 d. 20.30 val., 22 d. 20.30 val., 23 d. 20.30 val. „Didieji lūkesčiai“ – 17 d. 20 val., 18 d. 17 val., 19 d. 17.30 val., 20 d. 17 val., 21 d. 18 val., 23 d. 18.15 val. „Optimisto istorija“ – 17 d. 21 val., 18 d. 21 val., 19 d. 17 val., 20 d. 18 val., 22 d. 18 val., 23 d. 18 val. „Kolka cool“ – 18 d. 17.15 val., 19 d. 17.45 val., 23 d. 18.30 val. „30 širdies dūžių“ – 18 d. 19.30 val., 19 d. 20 val., 20 d. 19.30 val. „Paslėptas veidas“ – 18 d. 21.15 val., 19 d. 21.15 val., 20 d. 17.15 val. „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę“ – 19 d. 15.30 val., 20 d. 16 (šeimos seansas) val. Savaitgalis su „Pasaka“ – 20 d. 14 val. „Ledynmetis 4. Žemynų atsiradimas“ – 20 d. 15 val. „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ – 20 d. 15.30 val.
22
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
kultūra diena.lt/naujienos/kultura
Ką šiemet lankytojams parodys Vil niaus muzie jai? Kokios parodos bus išskirtinės? Lietuvos dai lės muzieju je pristatytos svarbiausios 2013 m. parodos ir projektai.
Įkurtuvės: V.Kasiulio žmonos Bronės išsaugoti paveikslai („Moulin Rouge“,
„Gatvelė Monmartre Paryžiuje“) iš dailininko buto Prancūzijos sostinėje jau ne trukus persikels į Vilnių. Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotr.
Prieš pirmininkaujant ES pasitemps ir muziejai Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Šiemetis Lietuvos muziejų kelias bus pradėtas paroda, skirta 1863 m. sukilimo 150-mečiui paminė ti. Tarptautinė kilnojamoji paroda „1863 m. sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Li tuania“ ir „Polonia“ sausio 24 d. bus atidaryta Taikomosios dailės ir regioniniuose muziejuose. Vasario 14 d. į Radvilų rūmų mu ziejų lankytojus pakvies paroda „Si dabro amžius ir jo amžininkai. 1890– 1930 m. rusų dailė Baltijos šalių muziejų kolekcijose“. Tai – tęstinis projektas, ši paroda bus rodoma ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Es tijoje. Viena parodos dalis vadinsis „Amžinybės šauksmas“ – joje bus rodomi tokių žinomų simbolistų kaip Michailas Vrubelis, Nikolajus Reri chas paveikslai. Kita dalis – „Švie sa ir oras“. Lankytojai galės pasi gėrėti impresionistų Isaako Levitano, Konstantino Korovino drobėmis. Į galeriją – nemokamai
Nuo vasario 15 d. nuolatinę XX a. Lietuvos dailės ekspoziciją Nacio nalinėje dailės galerijoje bus galima apžiūrėti nemokamai. Kovo 22 d. galerijoje bus atidarytos dvi jau mi rusių menininkų parodos: „Marija Teresė Rožanskaitė. Kitos erdvės“ ir „Stanislovas Kuzma (1947– 2012). 5426 dienos prie skulptūrų“. Pirmojoje bus eksponuojama dailininkės tapyba, asambliažai, antroji – retrospektyvinė žinomo skulptoriaus darbų paroda. Lapkričio 29 d. galerijoje duris atvers paroda „Vitas Luckus (1943– 1987). Retrospektyva“. Tai – uni kali premjerinė legendinio Lietuvos fotografo darbų paroda, kurioje jis užfiksavo savą laikotarpį. Duris atvers V.Kasiulio muziejus
Birželio 27 d. Vilniuje numaty tas retas kultūros įvykis – du ris atvers naujas – Vytauto Ka
siulio dailės muziejus. Muziejuje bus eksponuojama 950 Paryžiu je gyvenusio ir pripažinimą ten peln ius io dail in inko V.Kas iu lio (1918–1995 m.) darbų ir dide lis memorialinis jo archyvas. Be nuolatinės V.Kasiulio ekspozici jos, muziejuje veiks Parodų cent ras, Nacionalinių ir tarptautinių kultūrinių susitikimų bei eduka cinių renginių centras. „V.Kasiulio žmona Bronė Kasiu lienė buvo įsitikinusi, kad jos vyro darbų Lietuvoje nėra kur saugoti. Po to, kai pavyko Vilniuje sureng ti V.Kasiulio darbų parodą ir išleis ti albumą, B.Kasiulienė apsiverkė ir pasakė, kad V.Kasiulio darbų vieta – Lietuvoje“, – pasakojo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Ro mualdas Budrys. Savo vyro darbus našlė padovanojo Lietuvai.
Žinia pajūryje mėgstantiems poil siauti vilniečiams – Palangos gintaro muziejus pradeda mas renovuoti. Kadangi šiemet Lietuva pirmi ninkaus Europos Tarybai ir nuo birželio Vilniuje vyks pirminin kavimo renginiai, V.Kasiulio dailės muziejuje bus surengtos kelios šiam renginiui skirtos parodos. Tai – „Vytauto Kasiulio Paryžius“, „Mykolo Raubos Vilnius“, „Arbit Blato Paryžius ir Venecija“. „Mūsų svečiai šioje parodoje pa matys gražiausius pasaulio mies tus. Bus tikrų šedevrų“, – užtikri no R.Budrys. Bus eksponuojami M.Raubos darbai iš Lietuvos ir Lenkijos rin kinių. Neilgai trukus į Lietuvą at keliaus Niujorke mirusio litvakų kilmės dailininko Arbit Blato nau ja, antroji, kūrinių siunta. Kaune
gimęs dailininkas šiuose paveiks luose įamžino Paryžiaus ir Veneci jos gatves, aikštes, pastatus. Vilniuje – Luvro rinkiniai
Tokių parodų, nors ir nedidelių, būna nedažnai. Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 5 d. bus pristato ma Renesanso genijaus Luko Kra nacho vyresniojo šedevro „Madona su kūdikiu po obelimi. 1525–1530“ paroda iš Valstybinio ermitažo mu ziejaus. Anot muziejininkų, nesvar bu, kad tai – vieno paveikslo paro da. Vilniuje tai bus įvykis. Kita paroda, „Antoine’as Watteau ir estampo menas“, – iš Luvro mu ziejaus rinkinių. Vilniaus paveikslų galerijoje ji veiks rugsėjį–lapkritį. Žinia pajūryje mėgstantiems poilsiauti vilniečiams – Palangos gintaro muziejus pradedamas re novuoti. „Remonto darbai bus at liekami etapais – lankytojai paro das apžiūrėti galės. Muziejų reikia pritaikyti šiuolaikiniams kultūri nio turizmo poreikiams. Kai priva žiuoja daug turistų, pritrūksta tua letų. Neįgaliesiems bus pritaikyti liftai, tualetai. Bus grąžintas prieš karą muziejuje buvęs meninis par ketas“, – pasakojo R.Budrys. O lankytojams Palangos ginta ro muziejus savo 50-mečio pro ga parengė šias parodas: „Baltijos jūros legendinės pilys mitologijo je, dailėje, literatūroje“ (atidaroma gegužės 17 d.) ir „Palangos ginta ro muziejaus penki dešimtmečiai“ (atidaroma rugpjūčio 2 d.). Vilniečiams bus įdomu sužino ti, kad Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai proga Lietuvos kultūra pristatoma ir užsienyje. Pa roda „Poetiniai dokumentai“, t. y. fotografų, poetų, kino kūrėjų dar bai, bus eksponuojama Škotijoje (Glazge), Danijoje, Lenkijoje. Jo no Meko – amerikietiškojo avan gardo tėvo – filmai, fotografij os, „Fluxus“ darbai rudenį bus rodo mi Briuselyje. Šiuos projektus ren gia Nacionalinė dailės galerija.
23
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
kultūra
Laisvę atnešusi muzikos revoliucija Rokas – tai muzika, gyvenimo būdas, fi losofija ar net priemonė siekiant asme ninės, o Lietuvos atveju – ir valstybės lais vės. Naujoje garsaus lietuvių muzikan to Roko Radzevičiaus knygoje „Lietu vos roko pionieriai 1965–1984“ šie roko kultūros aspektai nušviečiami jos kūrėjų prisiminimais. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Šiuolaikinė roko muzikos sampra ta laisvesnė už patį roką – ji apima kone viską, kas grojama gitaromis, būgnais. Tai gali būti ir džiazas, fankas, lyrinės baladės, dainuoja moji poezija bei daugelis kitų žan rų. Dar didesnė migla apgaubusi šios muzikos atsiradimą Lietuvoje. Ją prasklaidyti nusprendęs grupės „Skylė“ lyderis, kompozitorius, muzikantas ir poetas R.Radzevi čius neseniai išleido naują knygą „Lietuvos roko pionieriai 1965– 1984“ (Vilnius, „Vaga“, 2012 m.). Pats Rokas pripažįsta, kad žmogaus vardas turi magišką galią nulemti net žmogaus pasirinkimą. Tačiau labiausiai dėl susidomėjimo roko muzika galima kaltinti dar mokyk loje į rankas patekusią gitarą, jau natvišką maištą ir pirmąsias vaka riečių bei rusų roko grupes. Apie roko kultūrą, jos atsiradimą Lietu voje, senąsias legendas ir savo mu zikinę patirtį „Vilniaus dienai“ pa sakojo pats R.Radzevičius. – Prieš gerą dešimtmetį esi iš leidęs elektroninę enciklopediją tokiu pat pavadinimu, kaip ir naujoji knyga. Kodėl nuspren dei, kad reikia ir popierinio va rianto? Kas knygoje bus kitaip nei elektroninėje versijoje? – Enc ikl op ed i ja – gan skam bus pavadini mas. Tai buvo band ym as s u k u r ti elektro ninę kny gą, tiesiog tęsiau tai, ką buvau prad ėjęs
Legendos: į knygą įtraukta ir
neatsiejama roko koncertų bei festivalių puošmena – šviesų specialistas Norvydas Birulis, kuris nuo jaunystės nesiskiria su savo geltonuoju lagaminu.
Petro Malūko nuotr.
– Kas tave skatina skleisti roko kultūrą, ja domėtis? Gal dėl to šiek tiek kaltas ir tavo vardas? – Atrodo, vardas tikrai turi ma gišką galią. Ne žmogus vardą nešio ja, o vardas žmogų. Kartais tikrai taip yra. Nežinau, ar sau galiu tai pritaikyti... Nesu tradicinis rokeris, nebuvau toks ir jaunystėje, nepasa kyčiau net, kad labai domėjausi ro ko muzika iki tol, kol mokykloje ne paėmiau į rankas gitaros. – Ar anksčiau turėjai kokių nors muzikos guru, kurie paveikė ir tavo paties kūrybą? – Ne paslaptis, kad tuo metu buvo daug rusiškos muzikos – ir Borisas Grebenščikovas, ir visokie viktorai cojai. Reiktų pridėti mūsų mokykloje (Vilniaus 22-ojoje vidurinėje – red. past.) grojusią pankroko grupę „Er kė maiše“. Taip pat ankstyvuoju laikotarpiu smarkiai patiko ir gru pės „Accept“, „Scorpions“. Vėliau buvau smarkiai paveiktas tokių grupių kaip „The Doors“, „Strang lers“, „Pink Floyd“ ir t. t.
rašydamas diplominį darbą uni versitete. Ten buvo ne tik interviu, nuotraukų, bet ir nemažai muzikos, garso įrašų. Tai buvo tarsi didelis archyvas, darytas vien savo jėgomis. Šįkart, kai viskas taip modernė ja, kilo idėja išleisti tik popierinį variantą. Knygoje – ne tik 1998– 2000 m. daryti interviu, bet ir apie 15 naujų pernai vykusių pokalbių. – Knygoje paminėti, aptarti ko lektyvai, atlikėjai labai skirtin gi – rokenrolo atstovai „Kertu kai“, Kęstutis Antanėlis su roko operomis, Vytautas Kernagis bei jo lyrinės dainos ir t. t. Aiš ku, toks pat margas ir pasau linis rokas. Kaip atsirinkai, ką būtina paminėti, ko ne? – Nesiėmiau spręsti iš muzikinio taško, kas rokas yra ir kas jis nėra. Yra ir tokių grupių, kurių labai ma žai įrašų išlikę, yra ir tokių, kurios buvo iškilusios. Vertinau tai kaip tam tikrą jaunimo kultūrą. Specia liai nesirinkau nieko, tiesiog atlikau savotišką žurnalistinį tyrimą. Už kabinau ne tik Vilnių, bet ir Šiau lius, Druskininkus, Plungę, Telšius. – Pirmąsias lietuvių roko gru pes vargiai pavadintum origi naliomis – jų kūriniuose daž nai skambėdavo „The Beatles“, „Rolling Stones“, kitų jau iški lusių Vakarų muzikos žvaigždžių motyvai. Tai turbūt paaiškinama paprastai – įrašų būdavo sunku gauti, vos keletas plokštelių ke liaudavo iš rankų į rankas... – Tai natūralu, nes visame pasau lyje tai vyko. Be to, nebuvo nei iš ko mokytis, nei kuo groti – visi turė jo tas šešiastyges gitaras, o čia at ėjo kai kas visiškai nauja. Bet tai nebuvo tiesioginis plagijavimas, veikiau buvo kuriama aikštelė be simokantiems groti. Ankstyvuo ju roko atsiradimo laikotarpiu ne mažai grupių ne tik kartojo bitlus, bet netgi perdarydavo, aranžuoda vo liaudies dainas. – Ar Lietuvoje atsiradęs rokas netapo modernia partizanavi mo forma? Juk ši muzika reiš kė ir jaunatvišką maištą, kar tais net prieš pačią sistemą. – Intuityviai, nors ir labai sąlygiš kai, tai galima palyginti. Juk jau niems maištauti visuomet gera – tuometė sistema tam itin tiko. Bet gal tas maištas daugiau vyko ne sąmoningai. Vėlesniais laikais, Lie tuvai atgaunant nepriklausomybę, rokas buvo politizuotas, panaudo tas kaip politinis įrankis, tačiau vė liau tai sėkmingai pamiršta, niekas nebenori pripažinti jo reikšmės, ap skritai šios muzikos nelaiko menu. Apie tai ir rašau knygoje.
Nebuvo nei iš ko mo kytis, nei kuo groti – visi turėjo tik tas še šiastyges gitaras.
– Kai kurie rokeriai daugiausia dėmesio skiria muzikai, skam besiui, įvaizdžiui. O kiek tau pa čiam muzikoje svarbus tekstas? – Tekstas – vienas svarbiausių dalykų roko muzikoje, tekstas čia ir yra pagrindinis ginklas. Pavyzdžiui, džiazas kur kas labiau, pla čiau toleruojamas vien dėl to, kad jam nebūtinas tekstas. Roko užtai sas visai kitoks – čia tekstas turi būti įtaigus, o kai kam gali net kel ti galvos skausmą. Knygoje taip pat užsimenu apie žmones, kuriems tai buvo svarbu. Pavyzdžiui, Šnaras, Vytauto Kernagio bendražygis, – iš jo ėmiau interviu. Jis kur kas ge riau suprato roką nei tie, kurie gro jo idealiai, bet tik kopijavo. Aišku, tokių asmenybių buvo ir daugiau, tačiau knyga apima laikotarpį tik iki 1984-ųjų, tad čia nėra, pavyzdžiui, vėliau susikūrusios grupės I.V.K.G.Y.G. Tiesa, yra įtraukta vie no jų nario Arvydo Makausko-Ma kio jaunystėje įkurta dar avangar diškesnė grupė „Minds disorder“.
– Beje, pats taip pat organiza vai festivalį „Gėlių naktis“. Ko dėl jis nutrūko? – Jo idėja būtent ir atsirado ruo šiant enciklopediją – tuo metu bu vau pilnas entuziazmo. Man tiesiog norėjosi jį surengti, bet tiražuoti vėliau man nebuvo įdomu.
– Ar verta pranašauti rokui mir tį, įsigalint elektroninei, popmuzikai ar dar kokiai nors? – Bent jau pogrindyje roko tikrai visą laiką bus. O kad mažėja tos jo dvasios – visada būna taip, kad, rodos, kas nors jau užgeso, o pa skui staiga vėl atsigauna. Kartais tai visai į gera.
Patirtis: R.Radzevičius aktyviai prisidėjo prie roko kultūros išsaugo
jimo ne tik išleidęs ankstyvojo lietuvių roko antologiją, bet ir pats su grupe aktyviai koncertuodamas. Vytauto Petriko nuotr.
– Pastaruoju metu roko kultū ra lyg ir atgimsta festivaliuose „Mėnuo Juodaragis“, iš dalies – „Roko naktyse“, „Tamstoje“ ir pan. Aišku, tos vudstokiškos dvasios jau gerokai mažiau. Ar yra kuo džiaugtis? – Apibendrintai šnekėti sunku – juk Vudstokas buvo tik vieną kartą, to kie dalykai nepakartojami. Bet ap skritai Lietuvoje festivalių kultūra yra, ypač kai žmonės rengia juos iš entuziazmo, ne dėl pinigų, – juk tas pats „Mėnuo Juodaragis“ negauna jokio finansavimo, tačiau žmonių į jį kasmet atvyksta vis daugiau. Vadi nasi, idėja, kai nesiekiama pasipel nyti, žmonėms patinka. Priešingai nei koks, pavyzdžiui, „Be2gether“,
kuris gauna didžiulius pinigus, ta čiau ten nėra dvasios.
Pastovumas: charakteringa Andriaus Kulikausko muzika ir šukuosena neabejotinai yra Lietuvos roko isto
rijos vertybė.
„Vagos“ nuotr.
24
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
kas? kur? kada? diena.lt/naujienos/laisvalaikis
SvarÂbu tuÂrÄ—Âti saÂvo DaiÂniÂninÂkÄ— JusÂtÄ— ArÂlausÂkaiÂtÄ—-JazÂzu pripaŞįsta, kad Vilnius kultĹŤriniu gyvenimu jau beveik prilygsta Europos didmiesÄ?iams. IgÂnas JaÂÄ?ausÂkas i.jacauskas@diena.lt
JazÂzu paÂstaÂruoÂju meÂtu apÂsiÂstoÂjo VilÂniuÂje, nors dar paÂlyÂginÂti neÂse niai diÂdĹžiÄ…ÂjÄ… laiÂko daÂlÄŻ praÂleisÂda vo BriuÂseÂlyÂje. BĹŤÂtent ĹĄi paÂtirÂtis jai leiÂdĹžia tvirÂtinÂti, kad atÂvyÂkus sve Ä?iui iĹĄ uĹžÂsieÂnio ir nuÂsprenÂdÄ™ su juo paÂsiÂvaikĹĄÂÄ?ioÂti po nakÂtiÂnÄŻ Vil niĹł gÄ—Âdos tikÂrai neÂpaÂtirÂsiÂte. – GalÂbĹŤt tuÂri mÄ—gsÂtaÂmÄ… Vil niaus vieÂtÄ…, kluÂbÄ…, renÂgiÂniĹł cikÂlÄ…, kur viÂsuoÂmet stenÂgieÂsi apÂsiÂlanÂkyÂti? – Taip, mÄ—gsÂtaÂmĹł vieÂtĹł tuÂriu, nors saÂvaitÂgaÂliai daĹžÂniauÂsiai bĹŤÂ na uĹžimÂti, nes konÂcerÂtuoÂju pa ti. Jei apie paÂroÂdas – daĹžÂniauÂsiai
keÂliauÂju ÄŻ renÂgiaÂmas drauÂgĹł, bet, aiĹĄÂku, maÂno dÄ—ÂmeÂsio centÂre – mu ziÂka. YpaÄ? mÄ—gsÂtu klaÂsiÂkiÂnÄ™ muÂzi kÄ… – paÂstaÂruoÂju meÂtu daĹžÂnai jos klauÂsau ir net paÂti daiÂnuoÂju. Tad vieÂtos, kuÂrioÂse jos gaÂli rasÂti, – OpeÂros ir baÂleÂto teatÂras, VilÂniaus filÂharÂmoÂniÂja; KotÂryÂnos baĹžÂnyÂÄ?ios konÂcerÂtai man laÂbai paÂtinÂka, Ä?ia atÂvyksÂta ÄŻdoÂmiĹł atÂliÂkÄ—ÂjĹł. Yra ne maÂĹžai geÂrĹł renÂgiÂniĹł seÂriÂjĹł jauÂni mo mÄ—gsÂtaÂmoÂse vieÂtoÂse: „BriusÂly“ / „Opium“ paÂsiÂroÂdo ĹĄiuoÂlaiÂkiÂniai DJ, „SoulÂbox“ pirÂmaÂdieÂniais orÂga niÂzuoÂja dĹžiaÂzo vaÂkaÂrus. – Kaip VilÂniaus kulÂtĹŤÂriÂnis, nakÂtiÂnis gyÂveÂniÂmas atÂroÂdo, paÂlyÂginÂti su kiÂtais EuÂroÂpos didÂmiesÂÄ?iais?
– AtÂroÂdo viÂsai neÂbloÂgai. TieÂsiog mĹŤÂsĹł paÂÄ?iĹł maÂĹžiau, tad ir visÂko yra maÂĹžiau. Bet kalÂbant apie Ĺžmo nes, jĹł klauÂsoÂmÄ… muÂziÂkÄ…, ÂrenÂgiÂmo si stiÂliĹł, mes nieÂkuo neÂsiÂskiÂriaÂme. AiĹĄÂku, yra vieÂtĹł, kur, saÂkyÂkiÂme, leisÂti laiÂkÄ… laÂbiau paÂtinÂka Briu seÂlyÂje. Bet gal dÄ—l to, kad ten tuÂriu gaÂlyÂbÄ™ drauÂgĹł, ten dar daug kas ir neÂmaÂtyÂta... Bet ten ĹžmoÂnÄ—s lyÂgiai taip pat kaip vilÂnieÂÄ?iai neÂmieÂga iki paÂryÂÄ?iĹł, iĹĄÂsiÂkviesÂti takÂsi 6 val. ry to tamÂpa proÂbleÂma. – Koks renÂgiÂnys paÂstaÂruoÂju meÂtu ÄŻsiÂmiÂnÄ— laÂbiauÂsiai? – AiĹĄÂku, man geÂriauÂsi maÂno paÂÄ?ios konÂcerÂtai (juoÂkiaÂsi). BeÂje, iĹĄ tieÂsĹł KongÂreÂsĹł rĹŤÂmuoÂse su LeoÂnu neÂse niai viÂsai geÂras mĹŤÂsĹł paÂsiÂroÂdyÂmas ÄŻvyÂko. BeÂje, iĹĄ tĹł mÄ—gsÂtaÂmĹł vieÂtĹł yra dar ir VieÂnuoÂlyÂno kieÂmeÂlis, ir paÂti „PiaÂno.lt“ saÂlÄ—, VaÂsaÂros teÂraÂsa. Ten vyÂkÄ™ konÂcerÂtai ir buÂvo ÄŻspĹŤÂdin giauÂsi. GeÂrai tai, kad ten atÂsiÂranÂda ÄŻvaiÂrios muÂziÂkos, tad ir ĹžmoÂnÄ—s gaÂli lengÂviau rinkÂtis tai, kÄ… mÄ—gsÂta.
„Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Lietuvos nacionalinÄ—je filharmonijoje, AuĹĄros VartĹł g. 5. KAÂDA? Sausio 19 d. 19 val. KIEK? 20, 30 litĹł.
Simfoninis Orkestras iĹĄ arti
Muzikavimas balsu
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras yra subĹŤrÄ™s puikius muzikantus, kurie ĹĄÄŻ kartÄ… scenoje pasirodys kaip solistai. Tai styginiĹł ir mediniĹł puÄ?iamĹłjĹł grupiĹł nariai – Ilona GirdĹžiĹŤnaitÄ—, RamunÄ— GrakauskaitÄ— (smuikai), DovilÄ— JuozapaitienÄ— (altas), Viktoras Palejus (obojus) ir Vytautas Giedraitis (klarnetas). Dirigentas Modestas PitrÄ—nas.
Popietė su vokalo pedagogu Artōru Noviku ir jo dŞiazo mokyklos auklėtiniais – puiki proga praskaidrinti niōroką Şiemos nuotaiką. Koncerte skambės meistriťkai balsu atliekamos dŞiazo ir populiariosios muzikos kompozicijos, aranŞuotos lietuvių liaudies dainos bei sutartinės, vokaliniams ansambliams pritaikyti klasikos perlai. Ir visa tai – a cappella.
KUR? MenĹł spaustuvÄ—je, Ĺ iltadarĹžio g. 6. KAÂDA? Sausio 19 d. 12, 14 val. KIEK? 13 litĹł.
Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas
- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹŽWDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas
Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas
KUR? Vilniaus rotuĹĄÄ—je, DidĹžioji g. 31. KAÂDA? Sausio 20 d. 16 val. KIEK? 20 litĹł.
KUR? Vilniaus „LÄ—lÄ—s“ teatre, ArkliĹł g. 5. KAÂDA? Sausio 19, 20 d. 12 val. KIEK? 10 litĹł.
Teatro festivalis patiems maĹžiausiems
Baisiai graĹžios Pasakos premjera
Iki sausio 20 d. MenĹł spaustuvÄ—s sienos turÄ—s iĹĄlaikyti iĹĄbandymÄ… – energingiausiĹł, smalsiausiĹł, drÄ…siausiĹł, triukĹĄmingiausiĹł ir paÄ?iĹł ĹĄauniausiĹł ĹžiĹŤrovĹł bĹŤrÄŻ, kurÄŻ Ä?ia atves renginys „Kitoks teatras vaikams“. Spektaklyje „VÄ—l ir vÄ—l“, skirtame vaikams nuo 0,5 iki 4 metĹł, trupÄ— iĹĄ Danijos „AabenDans“ kvieÄ?ia atrasti judÄ—jimo, muzikos, ĹĄviesos ir buvimo kartu dĹžiaugsmÄ….
Spektaklis „Baisiai graĹži pasaka“ pastatytas pagal lietuviĹł liaudies pasakÄ… „Apie tai, kaip ragana mergaitei galvÄ… nukando“. Spektaklio autorÄ— ir reĹžisierÄ— AuĹĄra BagoÄ?iĹŤnaitÄ—-PaukĹĄtienÄ— mano, kad ĹĄvelniĹł, romantiĹĄkĹł pasakĹł pastatymĹł fone reikia ir aĹĄtresnio, ryĹĄkesnio reginio. Baugus ir kartu Ĺžaismingas spektaklis skirtas vaikams nuo 4 iki 12 metĹł.
25
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
Kas? kur? kada?
27p.
Dakaro ralis jau nusinešė tris gyvybes, o lietuvių ekipažas tik per plauką išvengė tragedijos.
o kampelį
PRivalai dalyvauti!
Bitės sugrįžta su šlageriais Klubo „Tamsta“ renginių kraite lę penktadienį papildys daugiau kaip dvejus metus negirdėta, ta čiau kokybiškos muzikos mėgė jų labai mylima grupė „Bitės“.
Šypsena: „Geriausi Vilniuje – mano pačios pasirodymai“, – juokauja
dainininkė Jazzu ir tuoj pasitaiso, kad lanko tiek klasikinės, tiek šiuo laikinės muzikos koncertus. Asmeninio archyvo nuotr.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Sausio 20 d. 18 val. KIEK? 20 litų.
Iš užjūrio, t. y. Londono, grįžus grupės vokalistui ir saksofoni ninkui Alvydui Mačiulskui, ji vėl dūzgia ir repetuoja visu garsu. Šįkart ant scenos lipsiančių „bi tinų“ bus net devyni ir jie žada pristatyti puokštę senų šlagerių fanko ritmais. „Pastarąjį kartą koncertavo me „Tamsta muzikos“ festivalyje 2010-aisiais... Kodėl? Grupės vo kalistas ir saksofonininkas A.Ma čiulskas laimės ieškoti išvyko sve tur, į Londoną, todėl nutarėme padaryti pauzę. Sulaukėme nema žai pasiūlymų koncertuoti, tačiau tik dabar nutarėme papurtyti se nieną drauge su Alvydu. Šįsyk su grįžtame savo šlagerių koncerto į gimtąją „Tamstą“, – džiaugsmingai kalbėjo kolektyvo „Bitės“ vyrai.
KUR? Prancūzų institute, Didžioji g. 1. KADA? Sausio 17 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
Grupės muzikantai net tuomet, kai nekoncertavo su „Bitėmis“, ak tyviai muzikavo kituose kolekty vuose. Kas, jei ne muzikos ilgesys paskatino visus juos vėl susijung ti? Pasak grupės narių, smagiausia jiems visiems būti kartu. Sausio 18-ąją klube „Tamsta“ „Bit ės“ pas irodys vis u graž u mu. A.Mačiulskas įprastus inst rumentus žada pakeisti fleita ir sitara. Bosine gitara pritars Ge diminas Andriuškevičius, gitara – Deivis Nutautas, o mušamai siais – Laurynas Šarkinas. Taip pat sveč iai išg irs Šar ūn o Kizo vokal ą, tal ent ing us mult iinst rum ental ist us Liutaur ą Jan u šaitį ir Aleksandrą Raičenoksą bei trimitu grosiantį Mindaugą Vadoklį. VD inf. Atg im im as: grup ės
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Sausio 18 d. 21.30 val. Kiek? 20 litų.
KUR? Profsąjungų rūmuose. KADA? Ketvirtadieniais 19 val. KIEK? 5 litai.
lyd er is A.Mačiulskas, neseniai grįžęs iš Didžiosios Britanijos, gerbėjų džiaugsmui vėl subūrė „Bičių“ bičiulius. „Tamstos“ nuotr.
KUR? „Brodvėjuje“, Mėsinių g. 4. KADA? Sausio 18 d. 21 val. KIEK? 24 litai.
Apie Libaną prancūziškai
Tradicinių šokių vakaronė
Sentimentų vakaras
Spektaklis „Keturiais vėjais“ su humoru, jaunatviška energija ir ironija atskleidžia tarpukario Lietuvos neramų ir įvairialypį gyvenimą ir pasakoja apie poetą Kazį Binkį bei jo draugus keturvėjininkus. Pasak režisieriaus Tomo Jašinsko, „tai buvo paprasti vaikinai, sugebėję patikėti idėja apie perversmą. Bet ne bet kokį, ne su ginklu rankoje, o kultūrinį perversmą“.
Prancūzų institutas pradeda susitikimų ciklą su svečiu prancūzakalbiu. Pirmame susitikime dalyvaus iš Libano kilusi prancūzų kalbos dėstytoja Christine Khoury. Vakaro programoje – pasakojimas apie šalį, vaidybinio filmo fragmentai, libaniečio rašytojo Amino Maaloufo kūrinių ištraukos.
Atėję į šią vakaronę galėsite išmokti tradicinių įvairių Lietuvos etnografinių regionų, o kartais ir kitų šalių šokių. Šokiuose gyvai skamba tradicinė muzika (armonika, bandonija, smuikas ir kt.). Nemokantys šokti neišsigąskite – pradėsite nuo lengvesnių šokių, primenančių žaidimus.
Neseniai pilną „Žalgirio“ areną 40-mečio proga surinkusi legendinė grupė „Rondo“ žada šventinę atmosferą ir vilniečiams. Grupė atliks visiems puikiai žinomus savo kūrinius. „Rondo“ koncertuoja tik gyvai, dėl to visada gali prisiderinti prie žiūrovų nuotaikų, improvizuoti.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Iki spalio 31 d. KIEK? 6 litai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Iki sausio 31 d. KIEK? Nemokamai.
Gintarė Radvilavičiūtė „Judančios lėlės / Spektaklis Šalia“
Apie poezijos perversmininkus
KUR? „Studio 9“, Gedimino pr. 9. KADA? Sausio 18 d. 21 val.
KUR? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3. KADA? Iki sausio 26 d. KIEK? Nemokamai.
„Studio 9“ gimtadienis
Kokia gali būti grafika?
Mados grakštumas
Ruduo Karibuose
Pirmą savo gimtadienį klubas švęs su 15 metų jubiliejų mininčia „Disco Mafia“. Vakaro akcentas – jau 36 metus plokšteles sukantis britas Rhythm Doctor, jam kompaniją prie pulto palaikys Zhill ir Fast Edie iš „Disco Mafijos“, minskietis Stepan Bitus. Į sceną lips brassbandas, prie didžėjų prisijungs šėlstanti perkusija ir spalvingos šokėjos iš studijos „Rokada“.
Estampo parodos „Grafika nuo piešinio iki šešėlio. 2013“ tikslas buvo sukviesti menininkus į diskusiją, kas yra grafika ir gali būti šiandien naudojamų meno raiškos formų ir galimybių kontekste. Parodoje eksponuojamos daugiausia komisijos balų surinkusios grafikos darbų kolekcijos.
Parodoje „Secesijos mada“ eksponuojama per šimtas unikalių secesijos stiliaus suknelių. Visos jos šios dienos žmogui rodo patvarius šimtmečio senumo audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimą, aplikacijas ir daugybę nuostabių moterų bei vyrų mados priedų – aksesuarų.
Ado Vasiliausko fotografijų paroda „Karibų pakrantėmis ateina ruduo“ tarsi sujungia karštą Meksikos vasarą su šaltu Lietuvos rudeniu. Parodos darbai atlikti dvigubos ekspozicijos technika, kurią naudojant ant juostos su neryškintais Meksikos kadrais „užfotografuotas“ lietuviškas ruduo.
27
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Valingasis lietuvių ekipažas Dakaro ralyje kopia aukštyn to Recovery“ ir komandos pagalbi niam automobiliui, žuvo du taksi va žiavę žmonės. Sausio 11-ąją prancūzų motociklininkas Thomas Bourginas kaktomuša susidūrė su Čilės polici jos automobiliu ir žuvo vietoje. Lie tuvių ekipažas šį nelaimingą atsiti kimą matė savo akimis ir jau pareiškė užuojautą prancūzo artimiesiems. „OsCar 03“ vairuojantis Bene diktas Vanagas ir toliau dalijasi mintimis su Lietuvoje likusiais au tomobilių sporto gerbėjais. „Lenk tynės visiškai atskyrė nuo realaus pasaulio bei įprastos rutinos. Poil sio dieną sutvarkiau keletą darbi nių klausimų, atsakiau į skubius elektroninius laiškus. Organizmas
gavo masažą, kurio jam labai reikė jo. Kartu su komanda skaniai pa pietavome argentinietiškame res Dakaro raliui persiritus į antrą pu torane“, – poilsio akimirkomis sę, vienintelis lietuvių ekipažas au mėgavosi B.Vanagas. tomobilių klasėje užima 76-ąją vie Lenktynininkas teigė, kad pir tą. Turint omenyje tai, kad nemaža madienis kol kas buvo sunkiau dalis lenktynininkų anksčiau laiko sia diena Dakaro ralyje: „Pirma buvo priversti baigti pasirodymą dienį laukė ilgiausia ir karščiausia dėl techninių gedimų, šis rezulta Dakaro diena. Anksti ryte lenkty tas yra puikus. Dykumų ralio pra nių karavanas pajudėjo į Kordobą. džioje lietuviai patyrė dvi avarijas Daugiau nei 40 laipsnių karščio ir buvo toli už šimtuko ribos. šešėlyje turėjome įveikti per 900 km bendros distancijos, iš kurios Šiose lenktynėse, kaip ir kasmet, beveik 600 km buvo greičio ruo neišvengta žuvusiųjų. Ralis jau nu žas. Tai kol kas ilgiausias etapas.“ sinešė tris gyvybes. Sausio 10-ąją Ralistas savo dienoraštyje atviravo, susidūrus taksi automobiliui „Race kad lietuvių ekipažas tik per plauką išvengė tragedijos: „Mūsų automo biliui trūksta apžvalgos lauko. Kai važiuoji erdvėje, tai ne taip junta ma. Manau, po šio ruožo mano kak las pailgėjo pora centimetrų. Turė jome rimtą incidentą, kuris baigėsi laimingai. Vos nenukritome nuo skardžio. Apgadinome automobilį, tačiau sugebėjome finišuoti. Antra dienį jaučiausi labai prastai. Galbūt tai nuovargis, o gal kaltas perkaity mas saulėje. Baisiausias faktas tas, kad nepamenu mus ištikusio inci dento detalių. Įspūdis toks, kad ma ne kas nors būtų tiesiog „išjungęs“. Socialiniame tinklalapyje „Face book“ platinami asmeniniai spor tininko įrašai pakerėjo daugybę ra lio gerbėjų – asmeniniai įspūdžiai ir gan filosofiškos įžvalgos dauge liui sukėlė minčių, ar pasibaigus Įkvėpimas: B.Vanagą ralis, jo paties žodžiais tariant, perkėlė į kitą realybę. raliui nevertėtų B.Vanagui išleis „Scanpix“ nuotr. ti knygos. Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Populiarumas: žinomi sportininkai mokyklose sieks formuoti svei-
ko gyvenimo įpročius.
Organizatorių nuotr.
Geru pavyzdžiu bandys užkrėsti vaikus Visą sausį Lietuvos mokiniai kviečiami dalyvauti jau tradi cinėje nacionalinio sveikos gy vensenos projekto „Sveikatiada“ organizuojamoje „Mankštiado je“. Vaikus gyventi sveikai ska tins Vilniaus „Žalgirio“ vyrai ir „Kibirkšties“ merginos.
Pasak šio projekto koordinatoriaus Tado Beržonsko, kasmet organi zuojamos mankštos tikslas – at kreipti vaikų dėmesį į fizinio akty vumo svarbą ir jiems parodyti, kad sportuoti gali būti ne tik sveika bei naudinga, bet ir linksma. „Šiais metais mokiniams turi me staigmeną – nuo šiol sveikos gyvensenos idėjas kartu su mumis skleis ir Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) „Žalgiris“ ko manda. Futbolininkai visus me tus dalyvaus „Sveikatiados“ siū lomose veiklose ir aktyviai ragins jaunimą žengti sveikos gyvense nos keliu“, – sakė projekto koor dinatorius T.Beržonskas. Futbolininkai džiaugiasi pri sijungę prie ilgalaikių tikslų sie
kiančio projekto ambasadorių būrio. VMFD „Žalgiris“ bend ruomenei visuomet nori pasi ūlyti daugiau nei tik futbolą. „Mums tai labai svarbu, nes nuo šiol galėsime aktyviai dalyvau ti jau ne vienus metus sėkmin gai organizuojamoje socialinėje veikloje. Vaikai daug ko išmoksta stebėdami aplinką, kopijuodami juos supančių žmonių veiksmus. Norime, kad mūsų futbolinin kai jaunajai kartai būtų tinkamas pavyzdys“, – teigė VMFD „Žalgi ris“ atstovas spaudai Vilius Alek sandravičius. Savo unikalius sportinius pra timus kartu su „Žalgirio“ ko mandos futbolininkais rodys ir Vilniaus „Kibirkšties-Viči-Iki“ krepšininkės. Praėjusiais metais „Sveikatia dos“ projekto užsiėmimuose da lyvavo daugiau nei 8300 mokinių iš beveik 100 mokyklų. Organi zatoriai tikisi, kad šiais metais su „Sveikatiada“ sportuojančių mo kinių gretos bus dar gausesnės. VD inf.
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.
Pristatė planus Nepriklausomi gamintojai pristatė savo planus dėl šilumos ir elektros gamybos Vilniuje.
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien susitiko su bend rovių „Fortum Heat Lietuva“ ir „Sweco“ atstovais, kurie prista tė savo planus dėl investicijų į 60 MW šilumos ir 30 MW elektros ga mybos jėgainę, kuri šilumą ir elek trą gamintų naudodama biokurą ir atliekas. Šiuo metu bendrovės svarsto įvairias alternatyvas ir ieško ge riausios vietos projektui įgyven dinti. Investicijos į šį projektą gali siekti nuo 500 iki 700 mln. Lt. „Kuo daugiau nepriklausomų tiekėjų, tuo geriau vilniečiams –
INFORMACIJA
atsiras didesnė konkurencija. Šiuo metu nepriklausomiems šilumos gamintojams sostinėje jau yra iš duota leidimų bendrai 120 MW ši lumos gamybos galiai. Tikiuosi, jog įgyvendinus nepriklausomų tiekė jų ir planuojamus bendrovės Vil niaus šilumos tinklų projektus ar timiausiu metu pasieksime, kad Vilniuje šilumos kaina būtų viena mažiausiųa Lietuvoje“, – sakė Vil niaus meras A.Zuokas. Nepriklausomi šilumos gamin tojai, kuriems išduotos prisijun gimo sąlygos: AB „Grigiškės“ (15 MW), UAB „SSPCVilnius“ (20 MW), UAB „Reenergy“ (35–60 MW), UAB „Invento“ (3 MW), UAB „Eurovistos servisas“ (2 MW), UAB „Aliejaus investicijos“ (23,8 MW).
SkelbIMAS Skelbiamas pakartotinis apie 12,1 ha T9 kvartalo Gineitiškių ir Pavilionių teritorijojos detaliojo plano sprendinių viešas svarstymas. Rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 30-1379. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atstovaujamas Miesto plėtros departamento, kodas 188701240, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, www.vilnius.lt. Informaciją teikia Karolis Buivydas, tel. (8 5)
211 2753, el. paštas karolis.buivydas@vilnius.lt. Projekto rengėjas: UAB „Vilniaus architektūros studija“, Lukšio g. 32, Vilnius. Informaciją teikia projekto vadovė Daiva Pauliukonienė, tel. (8 5) 261 4469, el. paštas dp@vas.lt. Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais pakeisti žemės tikslinę paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, pakeisti sklypų ribas (numatoma gyvenamųjų objektų statyba, želdynų, visuomeninės paskirties teritorijos)
Planuojamos teritorijos adresas: Gineitiškės, Vilniaus m. sav. Su projektu galima susipažinti ir planavimo pasiūlymus dėl projekto sprendinių pateikti UAB „Vilniaus architektūros studija“ adresu Lukšio g. 32, Vilnius (4 aukštas), nuo 2013 sausio 21 d. Projekto vieša ekspozicija vyks Pašilaičių seniūnijos patalpose, Žemynos g. 1, Vilnius, nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2013 m. vasario 19 d. Viešas projekto svarstymas vyks 2013 m. vasario 20 d. 17 val. UAB „Vilniaus architektūros studija“ patalpose, Lukšio g. 32, Vilnius (4 aukštas).
Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl detaliojo plano projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jam vykstant. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
apie objekto „Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio III etapo – nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statyba“ – atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2000, 211 2480. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio III etapo – nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta. Justiniškių, Viršuliškių, Pašilaičių seniūnijos, Vilniaus miesto savivaldybė. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-01-09 Nr. (384)-VR-1.7-119 priimta atrankos išvada Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio III etapo – nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą. SĮ „Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2497, 211 2491, faks. (8 5) 2112 445 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Vilniaus regiono aplinkos departamentui A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais. Vilniaus regiono aplinkos departamente A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo. SĮ „Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, LT09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497, 211 2491, faks. (8 5) 211 2445 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.Tel.De-8 611 4573plano 000. taliojo organizatorius UAB rasti „4Real“, 689 256. Šią informaciją – galima tin976056 klapyje http://www.atenergo.lt. A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 201067380 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stuBankrutavusi UAB „Transdema“, į. k. dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius.įsiskoliniPareng123182029, parduoda debitorinius
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, 28 virykles, kompiuterinę techskalbykles, niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
skelbimai 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Siūlo darbą
933624
Kelionių
paslaugos
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Kelionių
mus 225 807,73 Lt. Pasiūlymai priimami 14 dienų nuo paskelbimo Taikos g. 142-19, Vilnius 05227. Administratorius, tel. 8 601 38 067. Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. 1065422 Tel. 8
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, Vokietijoje, e. paštas pervezimai. Darbas Anglijoje, Olandijoje: sandėliuose, fabrikuose, ūkiuose. Tel. 8 675 info@gmail.com. 86 523; www.ppv.lt.
Kitos
952525
1065314
bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. 1065997 Tel. 8 656 69 099. 760904
Kitas prekes parduoda Bankroto administratorius UAB „ATENER-
GO“ parduoda bankrutavusios nekilnojamąjį turtąUAB „Baltic
Express transportas“ turtą – priekabą SCH-
Parduodamas kambarių butas PalanMITZ KO18,dviejų 1996 m., kaina 12 tūkst. Lt. Ingosformacija centre, užteikiama bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel.apir parduodamo turto 8 603 62vykdoma 096. iš anksto susitarus telefonu 8 žiūra 955765
BUAB „Aframeta“, į. k. 302316509, parduoda debitorinį įsiskolinimą 507 694,40 Lt. Pasiūlymai priimami 14 dienų nuo paskelbimo Taikos g. 142-19, Vilnius. Administratorius, tel. 8 601 38 067.
Kelionių organizatorius Parduodu naują pirties krosnelę su vandens pašildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.
1067242
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Perka šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Brangiai perkame mišką su žeme arba išsiPamatykite nuostabiąją Šiaurės Amerikąiš už kirsti.laikas Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome karAtėjo TIKROMS ATOSTOGOMS! to. Tel. 8kainą. 676 41 155. ypatingą 1058690 Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės 110Paslaugos Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios Visų kompiuterių ir televizoriųnakties taisymas Kviečiame va- Vilniuje, Žalgirio g. 131, Niujorkas nuo 2226 Lt tel. (8 5) 275 4665; karėlį! www.pc-help.lt. Vašingtonas Lt ir linksmybės1067295 Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, iki Bostonas ryto! nuo 2588 Lt
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
AVIABILIETAI KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS SAS akcijaAUTOBUSU į JAV ir Aziją: Alyvų žydėjimo šventė2054 Duobelėje, Latvijoje Čikaga,pilys–Čekijos Vašingtonas Lt; Niujorkas Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt 2124 Lt; San Franciskas 2731 Lt; Šanchajus, Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio –Lt1747 Lt– 175 Lt 953105 Pekinasnaktis 2007 Lt; Tokijas sala 2290 Muziejų (05.19/20) www.lek.lt – 377 Lt Pirkti internetu:sala–Talinas Ryga–Saremos Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (yra ir pilys–Čekijos pigios aviakompanijos) Šiaurės su poilsiu prie –Adrijos KELTAI Italija Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; nuo 1197 Lt sala–Talinas – 377 Lt TaliRyga–Saremos Kita nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas. Kelionių organizatorius Šiaurės Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Italija (poilsinė Spec. pasiūlymai: 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarPraha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Kroatija nuo 990 Lt timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto Klaipėda–Zasnicas. LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt rengibyla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). BankrutuoKonferencijos ir kiti Jūsų kompanijos Ispanija, Kostajūroje! Brava nuo 822 Lt niai Baltijos jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoKRUIZAI – 904 Lt(poilsinės) riumiA.Vienuolio paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RES- IŠMalta VARŠUVOS g. 6, LT-01104 Vilnius Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1800 Lt/asm. TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt jūroje 7 d. Egiptas, Hurgada nuo 935Karibų Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 (su skrydžiu iš Vilniaus); – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt nuo 3860 Lt/asm. (su skrydžiu Ispanija, Kosta Dorada – 999 Ltiš Vilniaus) nuo 850 Lt m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kredito- Bulgarija VIZOS Ispanija, Alikantė – 1108 Lankanuo nuo260 3500Lt,LtBaltarusiją nuo 85 Lt; išpardavimas Baltijos jūroje! riniusDidysis reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai ŠriĮ Rusiją Graikija, sala 1128 Lt leidimai į JAV, Tailandą, Kiniją... 3 DIENŲ KRUIZAS RYGA-STOKHOLMAS-RYGA nuoKos 1170 Lt –Įvažiavimo (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pri- Kreta Australiją. Turkija, Antalija – 1185 Lt dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinan- Tunisas nuo 770 Lt autobusu: PAŽINTINĖS kelionės Laivų parduotuvėse, restoranuose ir baruose čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Bulgarija, Burgas – 1199 Lt Juodkalnija–Bosnija ir Hercegovina–Kroati– akcijos ir nuolaidos iki 70%! Taip Visose pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų ja–Serbija–Albanija 1215 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Stokholmo parduotuvėse – didieji žie- IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Šiaurės Italija (pažintinė poilsinė) – 1265 Lt įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu mos išpardavimai! Turkija, Marmaris 1289 Lt Nilu nuosala 2038 Italija–Kaprio (10Ltd.) – 1890 Lt tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateik- Kruizas Kroatija –Burgas 972 Lt – 1199 Ltnuo 2423 Lt Bulgarija, KRUIZO KAINA NUO 95LT-50204 Lt ti Savanorių pr. 262-105, Kaunas. In- Izraelis–Jordanija–Egiptas Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas – KRUIZO IR MAITINIMO KAINA NUO 345 Lt Portugalija, Marokas 2634 Lt– 1899 Lt formacija tel./faks. (8 37) 229 886. 1234 Lt nuoAlgarvė Pramoginė ir poilsinė programa laive:961016 gyva Kuba 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Gėliųnuo paradas Olandijoje (7 d.) – 1395 Lt šokių muzika, diskoteka, žaidimai,PLANAVIviktorinos, Gėlių paradas Olandijoje INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ Egiptas, Hurgada nuo 995(6Ltd.) – 1251 Lt daug prizų ir naktinė šou programa! Praha–Viena–Budapeštas – 636 Lt MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo IŠBulgarija RYGOS:2013 – 995m.Ltlėktuvu iš Vilniaus POILSIS g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyPasiūlymas galioja iki 2013 02 17 Ispanija, KostaLtBrava, Kosta Dorada nuo Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Turkija – 1078 po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Daugiau informacijos www.krantas.lt 1279 Lt Šri Lanka – 3500 Lt 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paVILNIAUS: grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admi- IŠKreta – 1170 Lt nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poildetaliojo teritorijų planavimo organizato- Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Įvairūs
NUO 300 IKI 20 000 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Statybos ir remonto Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Technikos remonto Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Pamirškite ir atsipaSKUBIAI IR kasdieninius NEMOKAMAIrūpesčius IŠVEŽA nenauKaina pateikta pusesjūroje! su–oro uostų modojamą buitinę techniką šaldytuvus, laiduokite laiveį abi Baltijos skalbykles, virykles, kompiuterinę techkesčiais. Mėgaukitės vėju ir gera niką ir kitus saule, el. prietaisus. Tel.nuotaika. 8 641 99 Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa000; www.kaunakiemis.lt. 1060357 pildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ALUPLAST plastikiniai langai, montavimas. Daugiau informacijos Vidinė apdaila. Tel. 8 600 10 815, (8 5) 235 0088, e. paštas info@aluplast-systeme.com.
1063975
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Karščiausi kelionių pasiūlymai perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
Kelionių organizatorius
1065427
Vilniuje valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiNestandartinių baldų gamyba. kokyku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659Aukšta 37 460.
Parduoda
pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau (8 5)m.206 0799,8 d. 8 611 po Nr.informacijos 147 savininkątel.2012 birželio 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
Graikija, Kreta –– 959 99 LtLt Mažieji Laukystos piratai Ispanija, Kosta – 1279 Lt Lt Bulgarija, VarnaBrava – 1099 Lt 370 Graikija, Kos sala – 1069 Lt Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, Algarvė 2239 Lt Turkija, Antalija – 969– Lt Mes jėgaVarna 450 Lt– 929 Lt Bulgarija, Kroatija, – 1189 ŽaidimųRijeka galaktika 450Lt Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Marmaris 1029 Lt Apači indėnai atkeliauja 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt – 1899į Lietuvą Portugalija, Algarvė Lt Egiptas – 1299 Lt Avataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt POISIS lėktuvu iš Varšuvos Mes šampinjonai 450 Ltaš!Lt600 Lt Laimingas žmogusnuo – tai Egiptas, Hurgada 1237 Aplink 7 dienas 499 Lt Šarm El pasaulį Šeichas – 1314 Lt Top Fun 640 Lt per Portugalija – 1633 Lt Lt Mano pasaulis 595 Ispanija – 1719 Lt Kitas variantas 359 STOVYKLOS UŽSIENYJE Šri Lanka – 5072 Lt Lt PAŽINTINĖS Varšuvos Dodi kalbos 550 Ltlėktuvu Anglų stovyklaiš Estijoje 1790 Lt Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Izraelis – 2252 Lt; Marokas – 2235 Lt; Ispanija 2235 Lt „Pribrežnyj“ Stovykla– Ukrainoje Kroatijoje 2149 SLIDINĖJIMAS lėktuvu 60 Lt dienai Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Kryme –„Saliut“ AVIABILIETAI* Andora 1290 Lt1699 Lt Italija, Šveicarija (Aostos Baku nuo 1050 Lt;ir LtPrancūzija Maljorka nuo 500slėLt Bulgarijoje 1699 nis) – 1490 Lt *kainos į abi puses Kroatijoje 2149 Lt Italija (Vialattea) – 1650 Lt autobusu: Juodkalnijoje 1899 Lt Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Lt KELTŲ BILIETAI Anglų(Livinjo) kalbos stovykla Italija – 1490 LtEstijoje 1790 Lt Ryga–Stokholmas Austrija, Šveicarija – 1890 Lt AVIABILIETAI* Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina (Bukovelis) Talinas–Stokholmas Tokijas lėktuvu – 2229 išLtVilniaus POILSIS Egiptas 1499LtLt Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Tenerifė – 1719 Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras 2310LtLt (spec. pasiūlymas) Indija (Goa) ––3419 Klaipėda–Kylis (spec. JAE (Dubajus) – 3729 Bankokas – 2409 Lt Ltpasiūlymas) Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
nemokamas
skelbimas savaitraštyje
1065802
NEMOKAMAI ATLIEKU PLYTELIŲ KLIJAVIMO, GLAISTYMO IR KITUS VIDAUS APDAILOS DARBUS. Vilnius. Tel. 8 607 80 079. 1065094
Įvairūs Kita
F
Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki kovo 15 d. Pasiūlymas galioja tik fiziniams asmenims. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.
1067446
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas sklypo Miglos g. 2A, Vilniuje (kad. Nr. 0101/0029:0344), detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-647, 2012 02 28. Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės sklypo tikslinės paskirties, nustatyti (pakeisti) planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą pagal bendrojo plano sprendinius. Planuojamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Planavimo organizatorius – E.Navickas, Ž.Navickienė, adresas Paribio g. 23-8, Vilnius, tel. (8 5) 268 3099. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, Vilnius. Informaciją dėl sklypo planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Tumas Mazūras, tel. (8 5) 261 0147, e. paštas tumas@unitectus. lt. Vieša ekspozicija – su parengto detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2013 m. vasario 4 d. iki vasario 15 d. Naujamiesčio seniūnijoje, Gedimino pr. 15, ir Architektų biure, Lukiškių g. 3, darbo metu. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2013 m. vasario 15 d. 17 val. UAB „Unitectus” patalpose, Lukiškių g. 3, 5 aukšte, Vilniuje. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui (A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
e j V lni u Vi
2011 m. gruodžio 29 d. nuo 10 val. buvo ženklinamos žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Nemenčinėlės k., Riešės sen. (sklypo kad. Nr. 4170/0500:0035), ribos, ir parengtas žemės sklypo planas. Susipažinti ir pareikšti pastabas galite raštu adresu Lakūnų g. 24, Vilnius, tel. 8 650 51 377. Darbus atliko R.Minevičius (pagal individualios veiklos pažymą). Tel. 8 650 51 377, e. paštas ricardas.minevicius@gmail.com.
OT
O OK
AS
S UR
AS
A R A
NK
1067149
2013 m. vasario 10 d. (sekmadienį) 14 val. Vilniaus Karininkų Ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, kviečiamas LPKTS Vilniaus skyriaus narių ataskaitinis susirinkimas. 1065206
INFORMACIJA APIE RENGIAMĄ SKLYPO LENTVARIO G. 15 IR GRETA ESANČIOS TERITORIJOS PANERIŲ SEN., VILNIAUS M. SAV. DETALŲJĮ PLANĄ IR APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL DETALIOJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV). Informuojame apie pradėtą rengti sklypo Lentvario g. 15 ir greta esančios teritorijos Panerių sen., Vilniaus m. sav. detalųjį planą. Detaliojo plano rengimas ir svarstymas vykdomas bendra tvarka. Detaliojo plano rengimo pagrindas (pradžia) – 2012 03 15 ir 2012 10 31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai Nr. 30-547 ir Nr. 30-2177. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, tel. (8 5) 211 2616, www.vilnius.lt. Plano rengėjas – UAB „Urbanistika”, A.Goštauto g. 8, Vilnius. Projekto vadovė Daiva Rokienė, tel. (8 5) 231 2455, daivar@urbanistika.lt, www. urbanistika.lt. Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių ir žemės naudojimo paskirties, nustatyti pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos žemės naudojimo būdą (P), esamų ir numatomų statyti pramonės, gamybos, įmonių ir sandėlių pastatų, įskaitant atliekų apdorojimo, naudojimo, laikymo ir surinkimo objektus, įrenginius ir statinius, žemės naudojimo pobūdį (tp8), padidinti sklypo ribas ir plotą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Rengiamo detaliojo plano SPAV atrankos procedūra atlikta vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 08 18 nutarimu Nr. 967 patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu ir jį papildančiais teisės aktais. Išnagrinėjęs vertinimo subjektų išvadas dėl detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento ir vadovaudamasis nacionalinių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, planavimo organizatorius priėmė sprendimą neatlikti rengiamo sklypo Lentvario g. 15 ir greta esančios teritorijos Panerių sen., Vilniaus m. sav. detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Pasiūlymų dėl SPAV teikimo tvarka: susipažinti su SPAV atrankos dokumentu ir motyvais, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, teikti pastabas ir motyvuotus pasiūlymus raštu dėl priimto sprendimo per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo dienos galima planavimo organizatoriui arba plano rengėjui darbo dienomis 9–17 val. Parengtas detalusis planas viešai
✂
Su šiuo kuponu
Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt.
eksponuojamas. Panerių seniūnijoje, Žalioji a. 3, Vilnius, š. m. vasario 28–kovo 15 d. Projekto viešas susirinkimas vyks 2013 03 15 14.00 val. plano rengėjo patalpose Goštauto g. 8, 226A kab. Susipažinti su parengto detaliojo plano sprendiniais galima nuo š.m. vasario 14 d. iki š.m. kovo 15 d. pas plano rengėją aukščiau nurodytais adresais. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai teikiami planavimo organizatoriui ar plano rengėjui raštu aukščiau nurodytais adresais iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų apskundimo tvarka: atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo planavimo organizatoriaus atsakymo į pateiktą pasiūlymą gavimo dienos.
1066843
Informuojame, kad 2013 m. sausio 28 d. nuo 9 val. bus atliekami kadastriniai matavimai žemės sklypui, kad. Nr. 4124/0300:0201, Genių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. Kviečiame dalyvauti matavimuose pasirašyti paženklinimo-parodymo suinteresuotus greFotografuokaktą vasarėjantį Vilnių timų sklypų savininkus. Matavimus atlieka ir laimėk g.ekskursiją UAB „GeoMind“, Vilkpėdės 22, Vilnius, tel. 8 670 12 093; info@geomind.lt.
Bestogiu autoBusu 1066709
Informuojame, kad UAB „Mobilios invesdraugų kompanijai! ticijos“ priklausančių žemės sklypų, esančių Gudaičio g. 29A, 29, E.Andriolio g. 32A, 32, 31, 31A, Vilniaus m. sav., ribos bus ženklinamos vietovėje š. m. sausio 22 d. 13-14 val. Gretimų sklypų, kad. Nr. 0101/0165:847, 0101/0165:799, 0101/0165:785, 0101/ 0165:784, 0101/0165:748, 01010165:750, 0101/0165:779, savininkus kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB ”Geodeziniai matavimai”, Vytauto g. 19, Trakai. geodeziniai_ matavimai@yahoo.com. Tel. (8 5) 285 1183, 8 671 96 775.
Konkursas vyksta portale
1065165
Maloniai kviečiame ateiti ir susipažinti su kompanijos „Norwex“ teikiamomis galimybėmis ir ekoproduktais, kuriuos naudosi kasdien! Sausio 23 d. 15-20 val. Konstitucijos pr. 6, 201 kab., Vilniuje. Tel. 8 683 10 036. 1067203
Pranešame, kad 2013 m. sausio 29 d. 10.30 val. SB „Mokslas“, Kalvarijų sodų 2-oji g., Nr. 25C, Verkių seniūnijoje, Vilniaus mieste, žemės sklypui, kad. Nr. 0101/0010:0112, atliekami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, sk. Nr. 167, savininką atvykti aukščiau nurodytu laiku į savo sodo sklypą dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo. Rengėjas individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1065866
Pranešimas apie parengtą visuomenei svarbaus statinio projektą. Informuojame, kad vadovaujantis VMSA 2012 10 01 išduotais reikalavimais Nr. AR 1089, parengtas transporto paskirties pastato adresu Rodūnios kelias 10A, Vilniuje, rekonstrukcijos projektas. Planuojama statinio statybos pradžia 2013 m. 1–3 ketvirčiai. Su projektu galima susipažinti projektuotojo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje, iki 2013 01 24 darbo dienomis 9–12 val., tel. 8 686 25 447. 1067248
Sklypo, esančio Vilniaus r., Riešės sen., Pašilių k., skl. kad. Nr. 4117/0300:0340, savi-
29
ketvirtadienis, sausio 17, 2013
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt ninkams Edvardui Rynkevičiui ir Birutei Rynkevičienei! Š.m. sausio 30 d. 9 val. vyks sklypo, kad. Nr. 4117/0300:0310, kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „BMO Projektai”, Linkmenų g. 13, Vilnius. Tel. 8 600 30 784.
1067330
Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal anoniminiai alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www.aaar.lt. 1032805
Vadovaujantis 2012 05 17 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 352-12, reg. Nr. AD466-(3.31), rengiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0400:1257, plotas -0,2000 ha, Talkotiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorė: Laima Grigaliūnaitė. Plano rengėja: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 600 86 222, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo dalies pagrindi-
skelbimai
nę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamosios paskirties teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1). Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 01 iki 2013 03 05 Nemėžio seniūnijos patalpose (V.Sirokomlės g. 8, Nemėžio k., Vilniaus r.). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 03 05 13 val. Nemėžio seniūnijos patalpose. 1067261
Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu 2012 m. gruodžio 6 d. Nr. 9VĮ-(14.49.2.)1969 patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, Vilniaus m. SB „Pramonės darbuotojai“, Eišiškių Sodų 12oji g. 5 (0101/0079:596) ir Eišiškių Sodų 12oji g. 7 (0101/0079:595). Sklypo savininkai – Juzė Vitienė, Juozas Vitas. Projekto rengėjas UAB „Geo group“, Laisvės pr. 125-502, Vilnius. Tel. 8 677 03 016, e. paštas info@ geogroup.lt. 1065175
Įgyvendino projektą VšĮ „Andriaus Žebrausko improvizacijos teatras ir mokykla“ 2011–2013 m. įgyvendino projektą „Improvizacijos modelis: mokyklos bendruomenės narių komunikacinių, saviraiškos ir kūrybinių gebėjimų ugdymas“. Projektas buvo vykdomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Šakių, Merkinės ir Visagino mokyklose. Pasitelkus improvizacijos metodus, buvo apmokyta 120 mokytojų ir mokyklos administracijos darbuotojų, 60 tėvelių ir 304 9–12 klasių mokiniai. Taip pat paruošta 20 mokytojų mentorių bei išleista improvizacijos metodų praktinio taikymo metodika „Teatrinė improvizacija: priemonė kurti saugią ir kūrybišką bendruomenę mokykloje“. Po 2 metus trukusių improvizacijos pamokų aktorius ir lektorius A.Žebrauskas
gali drąsiai pasakyti, kad jo tikslas pasiektas, – projekte dalyvavę mokytojai, mokiniai ir tėveliai tęsia pradėtą darbą ir buriasi į improvizacijos bendruomenę. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją bei Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“. Užs. 1065463
PREKYBOS PASKIRTIES PASTATAS UKMERGĖS IR BIELIŪNŲ G. SANKIRTOJE
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE VISUOMENEI SVARBIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO PRADŽIĄ SCHEMA. M 1:2000
Bieliūnų g.
Informuojame, kad pradedamas rengti prekybos paskirties pastato (8.3) Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirtoje, Vilniuje statybos projektas. Projektuojamo statinio statybvietės adresas – Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirta, Vilnius; Teritorijų planavimo dokumentai – sklypo Pavilionių kaime detalusis planas patvirtintas 2006-11-15 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr.1-1399. Ukmergės g. Žemės sklypo schema – pridedama žemės sklypo schema su projektuojamais statiniais, M 1:2000; Planuojama statinio projektavimo ir statybos pradžia ir pabaiga – statinio projektavimo darbų pradžia ir pabaiga 2013 m. I ketvirtis. Planuojama statinio statybos darbų pradžia – 2013 m. I ketvirtis, pabaiga – 2013 m. IV ketvirtis. Projektuotojo pavadinimas ir jo buveinės vieta – UAB „Unitectus“, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius. Projekto vadovas galintis teikti informaciją apie projektą – projekto vadovas Tauras Paulauskas, tel. 8-5 261 0147, tauras@unitectus.lt. Statytojas – UAB „Profista“, Gynėjų g. 16, Vilnius, tel. 8 618 12066, rla@ tk.dk; Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka planuojamos ūkinės veiklos vertinimas neprivalomas. Pasiūlymų pateikimo tvarka – pasiūlymus dėl projekto iki viešo viešo susi- Projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė rinkimo, apie kurį bus informuojama papildomai, galima pateikti raštu ir el. Projektuojamas prekybos paskirties pastatas paštu projekto vadovui.
30
ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013
personažas diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Astrologinė prognozė sausio 19–25 d. Avinas (03 21–04 20). Savaitga
lį jausite didelį potraukį malo numams, pramogoms, gardumy nams. Išties verta padovanoti sau ir kitiems džiaugsmo, romantiškų akimirkų. Tik nepraraskite saiko ir kantrybės. Kitą savaitę galimas vil čių teikiantis pokalbis dėl darbo, užmokesčio ar kompensacijos. Nuo ketvirtadienio – dirglesnės dienos. Nesipykite su šeimos nariais. Atsar giai elkitės su elektra, technika.
įspūdį patinkančiam priešingos ly ties atstovui, jį viliojant. Kita ver tus, ne itin paisydami kitų žmonių jausmų, rizikuojate patirti nesusip ratimų ir žalos. Susilaikykite nuo bereikalingų išlaidų. Regis, kursite ateities planus, galbūt susijusius su emigracija ar tarptautiniais projek tais. Nuo ketvirtadienio gali būti daugiau konfliktų ir įtampos. Vie naip ar kitaip gali būti paliestas jū sų profesinis ar politinis statusas.
Jautis (04 21–05 20). Savaitgalį
Skorpionas (10 24–11 22). Sa
susiraskite kokį mielą pomėgį, galintį atitraukti nuo sunkių minčių, ir pasinerkite į jį. Tik venkite svaiga lų ir nekreipkite dėmesio į aštrią kri tiką. Kita savaitė turėtų būti neblo ga, tik į jos pabaigą padaugės klastų, intrigų. Iki ketvirtadienio palanku tvarkyti turtinius bei su nuoma, kre ditais, buhalterija susijusius reika lus. Vaidmuo kolektyviniame pro jekte turėtų suteikti didesnį prasmės pojūtį ir daugiau įtakos. Dvyniai (05 21–06 21). Savaitga
lį jus gali lyg į sūkurį įtraukti keisti, nekasdieniški užsiėmimai. Yra vilties, kad realizuosite kai ku rias savo fantazijas. Būtų geriau, kad niekur toli nevyktumėte ir nieko sunkaus nedirbtumėte. Nežiopsoki te kelyje. Į sveikatos sutrikimo sig nalus reaguokite rimtai. Nuo pirma dienio nebeatidėliokite reikalų, ku riuos jau seniai reikėjo atlikti. Vėžys (06 22–07 22). Savaitgalis
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Nuolat jausti įkvėpimą
Šios savaitės rubrikos „Personažas“ herojus – Martynas Valius, dažniau prisistatantis slapyvardžiu Martin Wall, – meniškos sie los jaunuolis, kuriam patinka muzika ir nepatinka stresuoti. Apdovanotas daugybe talentų, jis džiaugiasi kiekviena diena ir su geriausiu draugu kartais nukeliauja pagroti... Alpių kalnams. – Kas tau yra tobula laimė? – Man tai yra greičiau ne pati lai mė o jos siekiamybė, toks nuosta bus jausmas, kai supranti, kad viskas klostosi teigiama linkme. – Kokia tavo didžiausia bai mė? – Labiausiai bijau vieną dieną at sikelti ir suprasti, kad man viskas atsibodo, nebeįdomu. – Kokią vieną savo savybę la biausiai norėtum pakeisti? – Tinginystę, ją nugalėjęs tapčiau toks labai dinamiškas. (Šypsosi.) – Ką laikai savo didžiausiu pa siekimu? – Tai, kad pavyko nugalėti baimę suklysti ir apsikvailinti.
– Kas yra tavo herojus kasdie niame gyvenime? – Aš daugeliu žmonių žaviuosi. Tai ir mano geriausias draugas, kuris yra tobulas draugas ir labai ge ras tranzuotojas. Žmogaus idealo plačiąja prasme aš neturiu iki galo susikūręs. Na, nebent mano tėvas, kuris man didelis autoritetas ir su kuriuo jaučiu stiprų ryšį. – Kokius draugų bruožus la biausiai vertini? – Tai, kad galiu jais pasitikėti. – Kokiu talentu labiausiai no rėtum būti apdovanotas? – Nuolat jausti įkvėpimą. – Kokia moteriška savybe la biausiai žaviesi?
– Moteriškas rūpestingumas, ku ris pasireiškia, kai moteris kuria šeimyninį gyvenimą ar papras čiausiai rūpinasi savimi. Na, tai tokia savybė, kuri verčia viską ap linkui gražėti. – Kokia yra ryškiausia tavo sa vybė, būdo bruožas? – Jei žmogų įsivaizduotume kaip medį, aš turėčiau labai daug ša kų ir man jos visos būtų kaip ka mienai. Aš toks, kamieninis medis, plačiai išsišakojęs, ir man kiekvie na šaka yra tiek pat svarbi, kiek ir pats pagrindas. – Koks tavo gyvenimo moto? – Nenustok barškėjęs (angl. – keep on bumpin). Kalbėjosi Margarita Vorobjovaitė
stimuliuos megzti ryšius, pa žintis, leistis į nuotykius. Galimas draugystės ar meilės išbandymas, pavojingas nuotykis. Rizikuoti bus linkę ir jūsų vaikai, tad kontroliuo kite juos. Kitos savaitės pradžioje nepatartina daug bendrauti ir imtis svarbių reikalų, jeigu jie nesusiję su medicina, menu, socialine sfera, nes tik šios sritys žada sėkmę. Kon fidenciali informacija ir gera intui cija padiktuos tinkamą sprendimą. Kita vertus, nuo ketvirtadienio ga limi netikėti trikdžiai darbe. Liūtas (07 23–08 23). Savaitga
lį pasižymėsite emociniu dirg lumu ir galite išprovokuoti agresiją, šeimynines scenas arba incidentus viešumoje. Kitos savaitės pradžia turėtų būti šauni. Jausitės apsupti draugiškai nusiteikusių žmonių, galbūt gausite pajamų iš neplanuo to darbelio ar suteiktos paslaugos. Tik venkite aplaidumo darbe, nepa sikliaukite gandais, ypač nuo ket virtadienio. Pasisaugokite to, kas gali pakenkti sveikatai. Mergelė (08 24–09 23). Atrodo,
kad per šias išeigines būsite lin kę filosofuoti, ieškoti gyvenimo pra smės. Pasistenkite pirmiausia iš spręsti tuos žemiškus klausimus, ku rie jau tampa problema. Kita savaitė bus gana palanki dalykiniams pokal biams, ryšiams su oficialiais veikė jais. Tikėtina, kad užmegsite naujus bendradarbiavimo arba draugystės ryšius. Tiktų mėginti įsidarbinti ar keisti darbą. Lengvai patrauksite į sa vo pusę aplinkinius, kolektyvą.
Svarstyklės (09 24–10 23).
Savaitgalį iš dalies pasiteisins jūsų iniciatyva siekiant padaryti
vaitgalį tikėtini permainingi jausmai ir neproduktyvus aktyvu mas. Geriausiai jausitės prie jaukaus namų židinio su artimais žmonėmis, partneriu. O jei vis dėlto įsitrauksi te į aršias diskusijas, jose pasirody site agresyvūs, kategoriški. Kad ne sugadintumėte santykių, venkite ginčų, skandalų. Kitą savaitę labiau siai tiktų užsiimti finansiniais reika lais, mokesčiais, draudimu, deklara cijomis, kitais dokumentais. Būsite įžvalgūs ir nuovokūs. Šaulys (11 23–12 21). Periodo
pradžioje prireiks rimtų pa stangų norint nuveikti tai, ko prisi planavote savo versle ar ūkyje. Jei gerai sutariate su draugais, giminė mis, galite tikėtis jų pagalbos. Kitos savaitės pradžioje jūsų iniciatyvą, veiklumą itin stimuliuos konkuren cija. Iš jūsų bus tikimasi bendradar biavimo. Nuo ketvirtadienio aktua lūs bus finansiniai klausimai. Neti kėtos vaikų išdaigos gali jums kai nuoti ne tik nervų, bet ir pinigų. Ožiaragis (12 22–01 20). Išt
rūkę iš jūsų globos vaikai arba mylimas žmogus gali pakliūti į rizi kingas situacijas. Jūs ir patys dėl avantiūrų, azartinių žaidimų galite patirti nuostolių. Kitą savaitę kils vertingų minčių, kaip pagerinti profesinius ar verslo reikalus. Jomis tiktų pasidalyti su kolegomis, darb daviu. Gali būti, kad nutarsite keis ti įvaizdį, gyvenimo būdą. Galite įsigyti verslui ar buičiai reikalingą įrangą. Nuo ketvirtadienio grės as meninių santykių nesklandumai. Vandenis (01 21–02 19). Sa
vaitgalį mielai tenkinsitės na mų jaukumu, maloniais virtuvės kvapais ir niekur nesiveršite be ypatingo būtinumo. Kita vertus, būsite lengvai sudirginami ir net galite tapti agresyvūs, jei kas nors kėsinsis į jūsų asmeninę erdvę ar gerovę. Kitą savaitę pajusite kūry binį, romantinį polėkį. Gali nudžiu ginti flirtas, viliojamas pasiūlymas, laimėtas prizas arba vaikų pasieki mai. Tik labai saugokite sveikatą, ypač nuo ketvirtadienio. Žuvys (02 20–03 20). Tikriau
siai susitiksite su giminai čiais, draugais arba daug bendrau site su kaimynais, liežuvausite. Saugokite sveikatą, venkite svaiga lų. Atsargiai kelyje. Kitą savaitę mintys nuolat suksis apie tai, kaip pagerinti materialinę savo gyveni mo kokybę, kaip išspręsti šeimyni nes problemas. Nuoširdžiai pa bendraukite su aplinkiniais. Regis, suprasite, kad kiti nėra jums tokie priešiški, kaip įsivaizdavote. Sidonija
Orai
Vėjas 4–12 m/s
penktadienį –9
Lietuvoje artimiausiomis dienomis šals ir pasnigs, rytiniuose rajonuose – gausiau. Šiandien bus 7–9 laipsniai šalčio, kai kur pasnigs. Penktadienį sniego tikimybė nedidelė, bet temperatūra kris dar žemiau: naktį numatoma 12–15, dieną 9–12 laipsnių šalčio. Šeštadienį bus debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra naktį vietomis kris iki 18 laipsnių šalčio, dieną bus 11–12 laipsnių šalčio. Sekmadienį vėl numatomas sniegas, bus šiek tiek šilčiau, naktį bus 12–14, dieną 7–9 laipsniai šalčio.
3-ioji metų savaitė. Saulė Ožiaragio ženkle.
Savaitgalio orai
–7
–9
Telšiai
–8
Klaipėda
+17 –1 +26 –6 +9 +21 +28 –5
Diena
–14
Panevėžys
Vėjas (m/s)
–11
8
–9
Utena
–9
Šeštadienį
Tauragė
–8
Naktis
Kaunas
Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga
Naktis
Šiauliai
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+1 +12 –8 –4 +4 –7 –3 +2
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
–17
–7
Vėjas (m/s)
–12
2
Vilnius
–8
–3 –7 +9 +37 –6 +21 +6 –4
Diena
Marijampolė
–8
SEkmadienį
Alytus
Naktis
Diena
–13
–8
Vėjas (m/s)
2
Kalendorius Ketvirtadienis, sausio 17 d.
penktadienis, sausio 18 d.
šeštadienis, sausio 19 d.
sekmadienis, sausio 20 d.
pirmadienis, sausio 21 d.
antradienis, sausio 22 d.
trečiadienis, sausio 23 d.
Teka 8.33 Leidžiasi 16.25
Teka 8.31 Leidžiasi 16.27
Teka 8.30 Leidžiasi 16.29
Teka 8.29 Leidžiasi 16.31
Teka 8.28 Leidžiasi 16.33
Teka 8.27 Leidžiasi 16.35
Teka 8.25 Leidžiasi 16.37
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
VARDAI: Dovainas, Dovainis, Leonilė, Vilda
VARDAI: Gedgaudas, Jogailė, Jolita, Liberta
VARDAI: Gedvilė, Kanutas, Marijus, Marius, Morta, Raivedys
VARDAI: Daugvydas, Fabijonas, Nomeda, Sebastijonas
VARDAI: Agnietė, Galiginas, Garsė, Inesa, Ineta, Ina
VARDAI: Aušrius, Džiugas, Gaudentas, Skaistė, Vincentas
VARDAI: Gailigedas, Gunda, Raimundas
1706 m. gimė JAV valstybės veikėjas, JAV politikas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas. 1835 m. gimė Antanas Baranauskas, Seinų vyskupas, poetas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius. 1863 m. gimė rusų teatro reformatorius, režisierius ir aktorius Konstantinas Stanislavskis. 1899 m. Italijoje gimė Čikagos gangsteris Al Capone. 1933 m. gimė Prancūzijos dainininkė Dalida. 1942 m. gimė triskart pasaulio profesionalų bokso sunkaus svorio čempionas, JAV boksininkas Muhammadas Ali. 1962 m. gimė kanadiečių aktorius Jimas Carrey.
1778 m. pirmasis europietis Jamesas Cookas atrado Havajų salas. 1882 m. gimė anglų rašytojas A.A.Milne’as, istorijų apie meškiuką Mikę Pūkuotuką autorius. 1936 m. mirė britų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Rudyardas Kiplingas. 1944 m. Niujorko Metropolitano operos rūmuose įvyko pirmasis džiazo koncertas, kuriame dalyvavo Louisas Armstrongas, Benny Goodmanas, Lionelis Hamptonas ir kt. 1947 m. gimė japonų režisierius ir aktorius Takeshi Kitano. 1955 m. gimė amerikiečių aktorius Kevinas Costneris.
1736 m. gimė Didžiosios Britanijos inžinierius, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas Jamesas Wattas. 1809 m. gimė amerikiečių rašytojas ir poetas Edgaras Allanas Poe. 1839 m. gimė prancūzų dailininkas Paulis Cézanne’as. 1943 m. gimė roko karaliene tituluojama amerikietė Janis Joplin. 1944 m. gimė teatro, televizijos ir kino aktorius Gediminas Girdvainis. 1949 m. gimė anglų dainininkas Robertas Palmeris. 1980 m. gimė buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas. 1980 m. gimė Jensonas Buttonas, britų „Formulės-1“ lenktynininkas.
1775 m. gimė André-Marie Ampère‘as, prancūzų fizikas ir matematikas. 1885 m. L.A.Thompsonas užpatentavo linksmuosius kalnelius. 1920 m. gimė italų režisierius Federico Fellini. 1946 m. gimė amerikiečių režisierius Davidas Lynchas. 1952 m. gimė teatro režisierius Rimas Tuminas. 1963 m. gimė aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. 1971 m. gimė britų dainininkas Gary Barlow. 1993 m. mirė aktorė, „Oskaro“ laureatė ir UNICEF geros valios ambasadorė Audrey Hepburn. 1996 m. mirė rašytojas Eduardas Cinzas.
1905 m. gimė madų dizaineris prancūzas Christianas Dioras. 1925 m. gimė anglų komikas Benny Hillas. 1938 m. gimė kino ir teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė. 1941 m. gimė ispanų operos tenoras Plácido Domingo. 1950 m. mirė anglų rašytojas, romano „Gyvulių ūkis“ autorius George’as Orwellas. 1956 m. gimė amerikiečių aktorė Geena Davis. 1962 m. gimė prancūzų aktorė Marie Trintignant. 1973 m. gimė Edvinas Krungolcas, Lietuvos penkiakovininkas. 1975 m. gimė aktorė Rasa Samuolytė.
1561 m. gimė anglų filosofas, valstybės veikėjas Fransis Baconas. 1788 m. gimė anglų poetas lordas George’as Gordonas Byronas. 1869 m. gimė rusų valstietis, caro Nikolajaus II favoritas Grigorijus Rasputinas. 1901 m. mirė Anglijos karalienė Viktorija. 1951 m. gimė poetas Kornelijus Platelis. 1953 m. gimė JAV režisierius Jimas Jarmuschas. 1955 m. gimė aktorius, dainininkas Saulius Bareikis. 1960 m. gimė Australijos dainininkas, grupės INXS lyderis Michaelas Hutchence‘as. 2008 m. mirė JAV aktorius Heath’as Ledgeris.
1556 m. Kinijoje, Šansi provincijoje, įvyko daugiausia aukų nusinešęs žemės drebėjimas. Žuvo daugiau nei 830 tūkst. žmonių. 1783 m. gimė prancūzų rašytojas Stendahlis. 1832 m. gimė prancūzų dailininkas impresionistas Édouard’as Manet. 1897 m. gimė rašytoja Ieva Simonaitytė. 1921 m. gimė JAV lietuvių archeologė Marija Gimbutienė. 1944 m. mirė norvegų dailininkas Edvardas Munchas. 1984 m. gimė Nyderlandų futbolininkas Arjenas Robbenas. 1989 m. mirė ispanų dailininkas siurrealistas Salvadoras Dalí.
3
7 4
7 lengvas sudoku
3 9
5 5
7
8
5
1
2
7
5
4
7
3
1
6
4
3
5 6
2 8
karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
4
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386
2 6
5
1
4
7
7 4
Šios savaitės sudoku atsakymus paskelbsime sausio 24 d.
8
9
6 2
8
6
7
1 3
9
9
3 9 2022
sunkus sudoku
8
3
6
3
2 6
reklamos skyrius: 261
„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391
8
3 2 3654
7
8
3
Platinimo tarnyba: 261
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
1688
Prenumeratos skyrius: 261
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu
PR
1688
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.
Buhalterija: (8
46) 397 767
rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3656, 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688