savaitė Naujosios valdžios užmojai: Valstybės saugumo departamentą paversti atviresniu visuomenei.
6p.
lietuva
7p.
pasaulis
„Žalgirio“ vyr. treneris J.Plaza: Eurolygoje niekas dar neprarasta.
10p.
Susivienijusi Korėja – ar gali fantazija virsti realybe?
Berlyne prasidėjusioje parodoje „Žalioji savaitė“ savo produkciją pristato ir Lietuvos atstovai.
14p.
Šeštadienio
Sausio 19, 2013 Nr. 15 (19876) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
nistro Ieškant darbo patirtis Mi žmona Seime įspūdžio nedaro išteisinta Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Kauno apygardos teismas vakar iš teisino sunkių nusikaltimų pada rymu kaltintą švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio žmo ną Editą. Nekalti – ir kiti du kalti namieji. Kaltinimai – nelogiški
Teismas nusprendė, kad E.Paval kienei ir dar dviem kaltinamie siems – Zenonui Girčiui ir Valiui Knokneriui – metami kaltinimai yra nelogiški, nepagrįsti jokiais įrodymais. „Nuosprendis negali būti grin džiamas prielaidomis“, – pareiš kė Kaun o apygard os teismas.
2
Dienos citata „Kaip juokauju, kiekvieną dieną žaidžiu su brangak meniais. Kas gali būti ge riau?“ –
Nusprendė: E.Tamašauskas norėtų pasukti į privačią veiklą.
Kur dėtis? Tokį klausimą sau kelia kelios dešimtys buvusių parlamentarų, ligi šiol ieškančių darbo. Tarp jų – ir partijos pir mininkas, ir buvęs ministras. Net pus šimtis praėjusios kadencijos Seimo narių į naująjį Seimą išrinkti nebuvo.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Justinas Argustas, Saulius Tvirbutas Galvoja apie verslą
Buvęs Seimo pirmininko pavaduo tojas, kaunietis Liberalų sąjūdžio narys Erikas Tamašauskas teigia nedramatizuojantis pralaimėjimo. „Šiuo metu noriu pabūti toliau nuo politikos, pažiūrėti į ją iš šalies.
Tai labai sveika, nes ilgai virdamas toje parlamento košėje nejučiomis atitrūksti nuo kai kurių realių gyve nimiškų dalykų“, – mano jis. E.Tamašauskas tikina neužsik rėtęs valdžios troškuliu, nors po litikoje dalyvauja 14 metų, buvo ne tik Seimo nariu, bet ir Kauno meru, vicemeru, dirbo miesto taryboje.
4
sako Niujorke įsikūrusi ir į Lietuvą trumpam sugrįžusi „Mis laikinoji sostinė 2001“ Giedrė Rusytė.
17p.
2
šeštadienis, sausio 19, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 24
0
Vagys nusitaikė į mašinas
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,78
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
26
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Ministro žmona išteisinta Premjeras: teismas padėjo tašką spekuliacijoms
Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kaune nuo vagių nukentėjo ke turių automobilių savininkai: vienas automobilis buvo pa vogtas, iš kitų pagrobti asmeni niai daiktai.
„Teismas atliko savo darbą ir priė mė sprendimą šioje byloje, tuo pa dėdamas tašką politinėms speku liac ijoms dėl šviet imo min istro Dainiaus Pavalk io, deleg uoto Dar bo part ijos, tolesn io vadovav imo min ister ijai. Min istro žmona ištei sinta, todėl nebėra pagrindo abejo ti, ar ministras toliau gali vadovau ti ministerijai“, – sakė ministras pir mininkas Alg irdas Butkevičius.
Ketv irtad ien į autom ob il io „Toyota Corolla Verso“ neteko 33 metų moteris G.K. Savo 2008 m. laidos transporto priemonės, kuri stovėjo Savanorių prospek te, ji pasigedo vakare. Automo bilis buvo draustas.
Vagys, pamatę ko kį krepšį salone, neretai išdaužia automobilio stiklą. Policijos duomenimis, ket virtadienį vagys pasidarbavo ir Smalininkų gatvėje. Išdaužius automobilio „Saab 95“ dešinės pusės galinių durelių lango stik lą, iš automobilio pavogtas ne šiojamasis kompiuteris ASUS ir sportinis krepšys. Padaryta ža la siekia 2 tūkst. litų. Nuo ilgapirščių nukentėjo ir automobilio „Porsche Cayen ne“ savininkas D.J. Puodžių gatvėje išdaužę dešinės pusės galinių durelių lango stiklą, iš automobilio vagys išsinešė ne šiojamąjį kompiuterį ir nuo au tomobilio nulupo galinio vaizdo šoninių veidrodėlių stikliukus. Savininkas patyrė 3,3 tūkst. li tų nuostolį. Galinio vaizdo šoninių veid rodėlių stiklų ketvirtadienį pa sigedo ir 2008 m. laidos auto mobilio „BMW X5“ savininkas N.J., (jų kaina – 2,4 tūkst. litų). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo ži niasklaidai Kęstučio Kasciuke vičiaus nestebina, kad per dieną mieste nuo ilgapirščių nukentė jo bent keturių automobilių sa vininkai. „Įprasta diena – kartais pasi taiko, kad nebūna nė vienos va gystės, kitą dieną – net kelios“, – teigė K.Kasciukevičius. „Nereik ia pal ikt i asm en i nių daiktų matomoje vieto je. Vagys, pamatę kokį krepšį salone, neretai išdaužia auto mobilio stiklą. Reikia būti at sargesniems“, – perspėjo po licijos atstovas.
Triumfas: E.Pavalkienė visą laiką tvirtino esanti nekalta.
1
Didelės vertės svetimo turto iššvaistymu ir do kumentų klastojimu kaltinamą E.Pavalkienę prokurorai siūlė įka linti trejiems metams. Pati kaltina moji visą laiką kartojo esanti visiš kai nekalta. „Mane turi išteisinti. Mums pinigai pervesti už visiškai padarytus dar bus“, – dienraščiui sakė teisiamoji. Prokurorai nuosprendį gali ap skųsti per 20 dienų. Už ką sumokėjo savivaldybė?
Kaltinimai E.Pavalkienei buvo pa reikšti kaip buvusiai „Miestpro jekto“ vadovei. Ši bendrovė prieš penkerius metus laimėjo konkursą parengti Taikos ir Pramonės pro spektų sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko projektą. Kauno miesto savivaldybė „Miestprojek tui“ sumokėjo 763 tūkst. litų, tačiau projekto taip ir negavo, todėl šia is torija susidomėjo prokuratūra. „Mes padarėme projektą, bet viadukas netilpo į turimą sklypą. Todėl savivaldybė turėjo spręsti, ar rengti naują sklypo detalųjį pla ną, ar statyti ne estakadą, o tunelį. Savivaldybė jokio sprendimo taip ir nepriėmė. Ji kreipėsi į prokura tūrą“, – aiškino E.Pavalkienė. Tei siamoji teigė, kad pinigai buvo su mokėti tik už atliktus darbus. Gali pratęsti bendradarbiavimą
„Miestprojektas“ nepateikė tokio produkto, kokį užsakė savivaldy
Artūro Morozovo nuotr.
Šaltinis: BNS
bė, bet pinigai buvo išmokėti. Jei gu jie nebūtų išmokėti, nebūtų ir baudžiamosios bylos“, – sakė sa vivaldybės administracijos direk torius Dainius Ratkelis.
Dainius Ratkelis:
Taip išeina, kad jei gu žmonės nekalti, tai nėra pagrindo ir išieškoti tų pinigų. Dar teks pasitarti su Teisės skyriumi. Civilinė byla, kuria savivaldy bė reikalauja kompensuoti patir tą žalą, vis dar teisme. Po vaka rykščio nuosprendžio paskelbimo D.Ratkelis sakė neatmetantis tiki mybės, kad civilinę bylą teks nu traukti. „Taip išeina, kad jeigu žmonės nekalti, tai nėra pagrindo ir išieš koti tų pinigų, – svarstė D.Ratke lis. – Dar teks pasitarti su Teisės skyriumi, bet gali būti, kad su ta bendrove teks toliau tęsti tuos pa čius darbus.“ Priminė auksinį tualetą
D.Ratkelis šią bylą buvo sulyginęs su vadinamojo auksinio tualeto. Toje istorijoje pinigai taip pat bu vo išmokėti įtartinai greitai, o vė
liau prokurorai teismą įtikino, kad sumokėta kur kas daugiau nei sta tinys vertas. Įdomu tai, kad abi istorijos plė tojosi vienu metu ir abiejose bylose figūravo du savivaldybės tarnauto jai: Z.Girčys ir V.Knokneris. Miesto ūkio reikalus kuravę kolegos rūpi nosi ir su Taikos bei Pramonės pro spektų sankryžos projektu susiju siais klausimais. Tualeto byloje Z.Girčys buvo ištei sintas, o V.Knokneris nuteistas dau giau nei metams nelaisvės. V.Knok neris nuosprendį apskundė. Bylą išgarsino vyras
E.Pavalkienė teismo duris varstė daugiau nei metus, tačiau byla di džiausio susidomėjimo sulaukė tik šią žiemą, kai paaiškėjo, kad teisia mosios sutuoktinis D.Pavalkis tapo švietimo ir mokslo ministru. Jis gavo nemažai pylos už tai, kad nutylėjo apie jo žmoną slegiančius nemalonumus. Pasiaiškinti turėjo ir apie kandidatus į ministrus me džiagą turintys rinkti teisėsaugos pareigūnai. Jie atsikirto faktu, kad privalo iškapstyti viską apie kan didatą, tačiau nėra įpareigoti rink ti duomenų apie juos supančius ar timuosius. Vyriausybėje buvo svarstomas klausimas apie galimą D.Pavalkio atstatydinimą, tačiau jokių veiks mų nesiimta, o klausimą pažadė ta apsvarstyti po nuosprendžio pa skelbimo.
Džiaugiasi dėl sutuoktinės Šviet imo ir mokslo ministras Dai nius Pavalkis džiaugiasi žmonos iš teisinimu ir sako pripažįstantis, kad neinformuodamas šal ies vadov ų apie jos situaciją padarė klaidą. „Džiaug iuosi teismo sprend imu ir pripaž įst u, kad buvo klaida nein formuoti apie teismo procesą pre zidentės ir premjero, bet geru dar bu tai ištaisysiu“, – BNS penktadie nį sakė ministras. Jis taip pat svarstė, kad „galbūt pro kurorai be reikalo pradėjo tyrimą“, tačiau taip pat dėstė, kad įtarimus reik ia aišk intis.
Šaltinis: BNS
Skaičiai: per parą vagys ap
švarino tris automobilius ir vieną pagrobė.
Objektas: už šios sankryžos rekonstrukcijos projektą savivaldybė jau sumokėjo 763 tūkst. litų, tačiau darbo rezultato nesimato.
Tomo Raginos nuotr.
3
šeštadienis, sausio 19, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Renovuoti šilumos mazgą galima ir žiemą Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Kai kurie kauniečiai stebisi, kad darbininkai renovuoja šilumos mazgus įpusėjus šildymo sezo nui. Specialistai teigia, kad jei ne spaudžia stiprus šaltis, pastatas atšalti nespėja.
Išgirdo: R.Sinkevičius (dešinėje) pažadėjo įsiklausyti į Kauno rajono mero V.Makūno prašymus. Tomo Raginos nuotr.
Abejonės dėl pinigų Panemunės tiltui Vakar Kaune lankęsis naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius nepažadėjo pinigų Panemunės tiltui, tačiau tikino dėsiąs pastangas, kad keleiviai sugrįžtų į Kauno oro uostą. Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Įžvelgia potencialą
Naujojo ministro vizito laukusiems kauniečiams bene labiausiai knie tėjo sužinoti R.Sinkevičiaus nuo monę apie galimybę į Kauną sugrą žinti pernai į Vilnių perkeltus žemų kainų skrydžių bendrovių skry džius. Dėl įtakos Vilniaus oro uoste susipešusios žemų kainų skrydžių aviakompanijos Kauno oro uostą paliko prie suskilusios geldos. R.Sinkevičius teigė, kad šiuo metu vyksta derybos su ne viena oro linijų kompanija dėl skrydžių į Karmėlavą. Viena tokių – „Esto nian Air“. „Svarstome apie vienos bendro vės įkūrimą, kuri plėtotų bendrą visų oro uostų politiką. Siekiame, kad Lietuvos oro uostai ne konku ruotų tarpusavyje, o Lietuva kon kuruotų kaip vienas vienetas“, – kalbėjo R.Sinkevičius. Ministras teigė esantis įsitiki nęs, kad Kauno oro uostas ne tik gali susigrąžinti buvusį keleivių
skrydžių skaičių, bet ir gerokai padidinti krovininių skrydžių. Oro uostas jau dabar gali pasigirti ge ra infrastruktūra, o jo patrauklu mas dar labiau padidės, kai Kauną pasieks europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“.
Rimantas Sinkevičius:
Yra svarbesnių kelių nei keliai į sodus. Merai prašė paramos
Vakar į Kauną atvykęs R.Sinkevi čius aplankė ministerijai pavaldžius „Kauno regiono kelius“ ir „Vidaus vandens kelių direkciją“, susitiko su Kauno miesto ir rajono merais. Miesto vadovas Andrius Kup činskas svečią įtikinėjo, kad mi nisterija turi bent 70 proc. prisi dėti prie susprogdinto Panemunės tilto statybos. Rajono meras Vale rijus Makūnas pateikė visą darbų
sąrašą, kuris vargu ar patrumpės be ministerijos pagalbos. R.Sinkevičius teigė įsiklausy siąs į merų pageidavimus ir pasiū lymus, tačiau nepažadėjo, kad juos tenkins. „Yra svarbesnių kelių nei keliai į sodus“, – pareiškė ministras.
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Už kyšininkavimą nuteistas ge riausias 2010 m. Kauno policinin kas Mindaugas Jakutis antruoju bandymu išvengė realios laisvės atėmimo bausmės. Prokurorams ir nukentėjusiajam nepavyko už ky šio paėmimą nuteistą policininką įkišti už grotų.
Kauno apygardos teismas, apeliaci ne tvarka nagrinėjęs buvusio polici ninko bylą, paliko nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą. Pernai liepą teismas nusprendė, kad buvęs Kauno Dainavos policijos ko misariato pareigūnas M.Jakutis yra
kaltas dėl kyšininkavimo. Pareigū nui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant tam pačiam laikotarpiui. Taip pat jam nurodyta sumokėti 650 litų dydžio įmoką į Nukentėju sių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kauno apygardos teismas pakeitė tik nedidelę rajono teismo nutarties dalį. Įpareigojimą sumokėti 400 li tų nukreipė mokėti ne valstybei, o Kriminalinės policijos biurui. Geriausiu policininku 2010 m. pabaigoje apdovanotam M.Jaku čiui tuoj po Naujųjų prasidėjo ne ramios dienos. Viešumon iški lus faktams apie kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą šio garbingo titu lo jis neteko.
Prietaisas rodė, kad tuo metu šių namų gyventojų kambariuose oro temperatūra siekė 19,1 laipsnio. „Mūsų prietaisas rodė, kad tuo metu šių namų gyventojų kamba riuose oro temperatūra siekė 19,1 laipsnio. Taigi ji net viršijo mi nimalius higienos reikalavimus. Kai kurie gyventojai vėliau sakė nė nepastebėję, kad jų bute kurį laiką nešilo radiatoriai“, – tvir tino jis. V.Junevičiaus teigimu, nelau kę vasaros ir šią žiemą šilumos punktą atnaujinę gyventojai ga li tikėtis, kad už likusius šaltojo sezono mėnesius gaus mažesnes šildymo sąskaitas. Specialistai skaičiuoja, kad re novavus šilumos mazgą galima sutaupyti iki 20 proc. šilumos.
Prieplaukai – 10 mln. litų
R.Sinkevičius pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos sausumos keliams skiriamų lėšų nepakanka nė da bartinei jų būklei palaikyti, to dėl netolimoje ateityje reikės bū tinai spręsti lėšų keliams didinimo klausimus. „Jau galvojame, kaip pritrauk ti privačias lėšas, surinkti daugiau lėšų iš akcizų, kaip stabdyti degalų kontrabandą“, – dėstė ministras. R.Sinkevičius patikino, kad mi nisterijos lėšos Kauno miesto ir rajono neaplenks, nes Kaunas yra neeilinis susisiekimo taškas Lie tuvoje. Ministras jau yra pasira šęs įsakymą, kuriuo skiria kone 10 mln. litų Marvelės krovinių prie plaukos statybos darbams.
Buvęs policininkas belangės išvengė Diana Krapavickaitė
Specialistų teigimu, gyvento jai, nusprendę savo daugiabuty je pasikeisti susidėvėjusį ir nee fektyviai šilumą tiekiantį šilumos mazgą, gali tai padaryti ne tik va sarą, bet ir žiemą. Pasak namų administravimo bendrovės „Kauno centro būs tas“ vadovo Vytauto Junevičiaus, parengti renovacijos projektą, su pirkti reikiamą įrangą gali trukti iki pusmečio. „Jei eilė renovuoti šilumos maz gą gyventojams ateina jau šildymo sezono metu, nebūtina laukti pa vasario. Atnaujinus mazgą, liku sius šildymo sezono mėnesius gy ventojai gali sutaupyti mokėdami už šilumą“, – sakė jis. Neseniai šilumos punkto re novacijos darbai vyko Vasario 16-osios gatvės 4-ajame ir 6-aja me namuose, kai lauke tempera tūra buvo apie nulį laipsnių. Vasario 16-osios g. 4-ojo namo gyventoja Rita Petkevičienė sa kė, kad remonto metu buvo dar be, o grįžus namo, radiatoriai jau šilo. „Namai atšalti tikrai nespė jo“, – teigė ji.
Bendrovės „Kauno centro būs tas“ darbininkai naują šilumos mazgo įrangą sumontavo per penkias valandas. Pasak V.Junevičiaus, įmonės atstovai specialiai pamatavo tem peratūrą Vasario 16-osios gat vės 4-ajame ir 6-ajame namuose baigiantis renovacijos darbams, prieš įjungiant šilumą.
Kaltas: M.Jakutis Kauno apygar
dos teisme nepratarė nė žodžio.
Artūro Morozovo nuotr.
Procedūra: Vasario 16-osios gatvės dviejų daugiabučių dauguma
gyventojų, triūsiant darbininkams, nė nepajuto, kad penkias valan das namai buvo nešildomi. Artūro Morozovo nuotr.
Čia priėjo Ona… „Valdančioji dauguma Kalėdų proga buvo įteikusi kauniečiams puikią dovaną – 10 min. limitą susimokėti už automobilių stovėjimą, tačiau po Naujųjų metų geradariai staiga išsigando savo gerumo. Ketvirtadienį miesto valdžia vėl pavertė visus vairuotojus trumpų distancijų bėgikais. Pastatę automobilį gatvėje, jie turės kuo greičiau bėgti prie mokėjimo automatų. Bėgikų prie finišo lauks žaliaskverniai teisėjai – pralaimėjusieji gaus ryškiaspalvius baudos „diplomus“. Miesto taryba panaikino savo pačių neseniai priimtą sprendimą – už automobilių stovėjimą susimokėti per 10 min.
4
Šeštadienis, sausio 19, 2013
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Ieškant darbo „Po pralaimėjimo rin 1 kimuose į Seimą net ki lo mintis, kad gal apskritai nesu
Eksperimentai: moksleiviai stebino savo žiniomis.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Moksleiviai vienai dienai užėmė VDU Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įprastą studentiško gyve nimo ritmą vakar pakeitė šurmu lys, linksmybės, dainos. Čia vyko „Moksleivių diena“. Iš visos Lietuvos
„Moksleivių diena“ rengiama ket virtus metus iš eilės. Šiemet VDU užplūdo rekordinis moksleivių skaičius – 1 200. Vos perž eng us K.Don el ai čio gatvėje įsikūrusio VDU du ris žurnalistus pasitiko garsus juokas. „Gavau aukštojo mokslo diplomą, net nebaigusi universi teto“, – juokėsi „Rasos“ gimna zijos moksleivė Inga. Tai buvo VDU Studentų atsto vybės pramoginė akcija „Pasiimk Aukštojo mokslo diplomą“, vienas iš „Moksleivių dienos“ renginių. „Argi jūs nenorėtumėte iš anks to pajausti, kokios emocijos už plūs gavus išsvajotąjį diplomą?“ – klausė VDU Studentų atstovybės narė Monika Karpavičiūtė. Visiems norintiesiems studen tai išrašė imitacinį diplomą su iš galvota specialybe, leido apsi rengti mantiją, užsidėti kepuraitę ir nusifotografuoti. Renginių įvairovė
„Moksl eiv ių dien os“ prog ra moje buvo num atyta pas kai
tų, susitikim ų, eksp er im ent ų. Iš Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos atvykusios dešimto kės Meda, Viktorija ir Gabrielė džiaugėsi pasitaikiusia galimy be iš pirmų lūpų viską sužinoti apie VDU. „Atvaž iavom e pas iž valg y ti, sus ir inkt i vis ą inform ac ij ą, prasiblaškyti“, – pasakojo mer ginos. Eksperimentų oazė
Trečiajame VDU pastato aukšte galėjai pasijusti tarsi būtum pa tekęs į laboratoriją. Akys kliu vo už įvairiausio dydžio kolbų, mėg int uv ėl ių, chem in ių pre paratų – jaunieji chemikai čia moksleiviams pristatė įvairius eksperimentus.
Argi jūs nenorė tumėte iš anksto pajausti, kokios emocijos užplūs gavus išsvajotąjį diplomą? Kaip tinkamai užauginti kris tal us, var in ę mon et ą pavers ti sidabrine ir kt., mokė ne stu dentai, o VDU Botan ikos sod o „NSO lab orator ij os“ nar iai moksleiviai.
„Norime visiems parodyti, ko mūsų vaikai mokomi laboratori jose. Tam skirta gamtos moks lų eksperimentika“, – pasakojo Kauno botanikos sodo direktorė Vida Mildažienė. Ji priminė, kad šią edukacinę laboratoriją atidarė visame pa saulyje žinoma garsi antropolo gė Birutė Galdikas. „Mūsų laboratorijoje jau pir mokai žin o pag rind in ius daly kus apie gamtos mokslus“, – sa kė V.Mildažienė. Rinkasi profesijas
Ypatingo moksleivių susidomė jim o sul auk ė lapkr it į vyk us io reng in io „Mat uok is profes ij ą“ tęs inys. Šį kart ą jaun i žmon ės turėjo galimybę pabendrauti su fotograf u Rom uald u Pož ers kiu, teis in ink u Andr ium i Būd vyčiu, socialine darbuotoja Do vil e Jank ūn aite, „Cin em aAds“ kino reklamos agentūros direk toriumi Mantvidu Žalėnu, psi chologe Aina Adomaityte, vers lo konsultante Aušra Pažėraite, LRT televizijos žurnalistu And rium i Baran ov u, matem at ik u ir „Omn itel“ klient ų lojal um o koord in ator ium i Kęst uč iu Ja siulevičiumi ir filologu Stefano M.Lanza. Patar im ais, kaip nes uklyst i renkantis specialybę, su moks leiviais dalijosi ir organizacijos „Kitas variantas“ lektoriai.
tinkamas politinei veiklai. Todėl mąstau apie visai kitokius užsiė mimus“, – prisipažino buvęs Sei mo pirmininko pavaduotojas. E.Tamašauskas šiuo metu dar ilsisi po rinkimų maratono, tačiau jau brandina naujus planus. „Kol kas apie juos nenorėčiau kalbėti, tik galiu pasakyti, kad tai ne sam domo darbo paieška – užsiimsiu savarankiška veikla, galbūt viešų jų ryšių, žiniasklaidos srityse“, – užsiminė jis. Prieš ateidamas į politiką E.Ta mašauskas yra vadovavęs regio ninei televizijos stočiai „Kaunas plius“, vienai reklamos įmonei. Pasitikėjimo nepraranda
Praėjusią kadenciją buvęs sveika tos ministro patarėjas, Liberalų ir centro partijos narys Jonas Jučas šiuo metu irgi neturi jokio užsiė mimo. J.Jučas nuo 2000 iki 2004 m. dirbo Kauno miesto taryboje ir Seime, vėliau tapo kultūros mi nistru. „Laukiu pasiūlymu, bet esu nu matęs ir kai kurių pagalvėlių blo giausiam variantui“, – nesileisda mas į detales atskleidė jis. Į šios kadencijos Seimą kandi datavęs J.Jučas pripažino, kad nė ra malonu pralaimėti. „Būčiau melagis, jei sakyčiau, kad rinkimų nesėkmė mane nu džiugino. Vis dėlto, jei turi gebė jimų, turi ir pasiūlymų“, – mano buvęs politikas ir patyręs kultūros veikėjas. J.Jučas yra garsaus festivalio „Kaunas Jazz“ sumanytojas, ilgai buvo pagrindinis jo organizatorius. Šiuo metu šį darbą jis perdavęs žmonai ir dukrai. „Pakonsultuo ju jas ir dabar. Man rūpi, kad festi
Žvalgyba: J.Jučas dar laukia domin
valis toliau laikytųsi tose aukštu mose, kokias pasiekė“, – pasakojo J.Jučas. Valdžią pavadino narkotiku
Saulius Stoma į praėjusios kaden cijos Seimą atėjo su Tautos pri sikėlimo partija, po to perėjo pas konservatorius, o pastaruosiuose rinkimuose dalyvavo su politikos naujoke „Drąsos kelio“ partija. Ir patyrė pralaimėjimą. „Pagaliau vėl esu nesuvaržytas, laisvas žmogus, galiu užsiimti savo mėgstama veikla – rašymu“, – ne nusiminė S.Stoma. Jis sako nepasi davęs valdžios kerams.
Netikrumas: A.Čaplikas, paklaustas, ar jau rado darbą, susierzino.
„Fotodienos“ / Rasos Jonaitienės nuotr.
5
Šeštadienis, sausio 19, 2013
Tema
o patirtis Seime įspūdžio nedaro
Galimybė: S.Pečeliūnas galbūt gyvens iš signataro rentos.
nančio pasiūlymo.
„Tai išties stiprus afrodiziakas ir narkotikas, – sutiko S.Stoma. – Nenuostabu, kad kai kurie tampa užvaldyti valdžios poreikio. Man tai tik tam tikras etapas, suteikęs daug patirties kaip rašytojui. Nie kada tiek daug nesu bendravęs su įvairiais žmonėms.“ Atsidėjo kūrybai ir anūkėms
Šiuo metu S.Stoma rašo romaną. „Jį buvau pradėjęs kurti dar prieš patekdamas į Seimą, ten kūry bą buvau apleidęs, o dabar galė siu grįžti prie pradėto kūrinio“, – džiaugėsi jis. S.Stoma pradėjo rinkti medžiagą ir knygai apie Garliavos įvykius. Kitas buvusį politiką džiuginan tis užsiėmimas – bendravimas su dviem mažametėmis anūkėmis. „Airijoje su šeima gyvenanti duk ra jas paliko pas mane nuo Kalėdų. Greitai mergaites skraidinsiu atgal dukrai ir ten kurį laiką pasisve čiuosiu. Štai kur tikras džiaugs mas – kūryba ir bendravimas su vaikaitėmis“, – tikino S.Stoma. Jis tvirtina galįs išgyventi vien iš rašymo. „Kaip rašytojų sąjungos narys turiu socialines garantijas. Gaunamų honorarų iš publikaci jų žiniasklaidoje mano poreikiams irgi pakanka. Be to, dar galiu pagy venti ir anūkes prižiūrėti pas duk rą Airijoje“, – dėstė S.Stoma. A.Čaplikas pratrūko
Įdomu, kad kalbinti vilniečiai to kiu optimizmu kaip kauniečiai to li gražu netrykšta. Kai kurie buvę parlamentarai darbus rado, kai kurie lig šiol te beieško, o kai kurie, apie tai pa klausti, akivaizdžiai suirzo. Skaudžiausią pralaimėjimą Sei mo rinkimuose patyrusios Libera lų ir centro sąjungos pirmininkas (LiCS) Algis Čaplikas (nė vienas jo partijos narys į Seimą nepate ko), bendraudamas su žurnalistu, pratrūko. „Ne jūsų reikalas, ką aš dabar darau. Kai nuspręsiu pranešti, tai ir pranešiu. Radau darbą. Iki“, –
Artūro Morozovo nuotr.
„Fotodienos“ / Karolio Kavolėlio nuotr.
tiek tepasakė liberalcentristų ved lys, buvęs sveikatos apsaugos mi nistras. A.Čaplikas Seime dirbo kelias kadencijas. Pagal išsilavinimą jis – inžinierius geodezininkas. Be darbo sėdi ir A.Čapliko par tijos kolegos – eksparlamentaras, disidentas Vytautas Bogušis, taip pat buvęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas. „Na, ieškotis darbo neskubu. Neradau. Bet jūsų klausimas neko rektiškas. Darbų yra pakankamai. Ar sunku darbą rasti, priklauso nuo konkretaus žmogaus“, – aiš kino A.Melianas. Gyvens iš rentos
Be darbo vis dar ir beveik 18 me tų Seime su pertraukomis pralei dęs konservatorius Saulius Peče liūnas. Jis prisipažino darbo nė neieškojęs. S.Pečeliūnas yra įgijęs inžinieriaus kelininko specialybę. „Niekam neįdomu, kad tu turi parlamentinio darbo patirties“, – aiškino S.Pečeliūnas ir pripažino, kad darbą susirasti sunku. Šis konservatorius, be kita ko, – ir Nepriklausomybės Akto signa taras, tad, jei neturės draudžiamų jų pajamų, gali prašyti signataro rentos. S.Pečeliūnas aiškino grei čiausiai taip ir pasielgsiąs: „Grei čiausiai. Kai paskirs rentą, tai ir gyvensime taip ramiai.“
Tai išties stiprus af rodiziakas ir nar kotikas. Nenuos tabu, kad kai ku rie tampa užvaldyti valdžios poreikio. Atgal – su džiaugsmu
Ne visiems buvusiems Seimo na riams darbo paieškos – bergždžias reikalas. Yra nemažai sėkmingų pavyzdžių. Liberalų sąjūdžio at stovas Audrius Endzinas tuoj po Seimo rinkimų grįžo tvarkyti sa vo verslo reikalų.
Užmojis: S.Stoma nutarė sėsti prie nebaigto romano.
„Man darb o nereik ėjo ieško ti. Išėjau ten, kur man ęs lau kė. Priėm ė atgal ios išs kėstom is rankom is. Tur ėjau savo įmon ę, šeima – akcininkai. Aš tai įmo nei vadovavau prieš pasukdamas į pol it ik ą. Žin om a, dabar man reik ia pas im ok yt i, įgyt i kval if i kac in ių žin ių“, – aišk in o A.En dzinas. Buvęs politikas kupinas opti mizm o: „Dirb u nuo tos dien os, kai prisiekė naujasis Seimas. Aš net ur ėjau atos tog ų, nors labai noriu. Gyvenimas yra gražus vi sur. Ir man sekasi kasdien vis ge riau: ar politikoje, ar versle.“ Grįžo į advokatūrą
Prie senos veiklos grįžo ir kitas buvęs parlamentaras, Krikščio nių partijos atstovas Vidmantas Žiem el is. Parl am ente ne vien ą kadenciją praleidęs politikas da bar dirba advokatu. „Kai neišrinko į Seimą, iš karto po rinkimų pradėjau dirbti. At kūriau advokatų kontorą, ir vis kas. Dirbu. Aišku, tam tikro laiko reikia, kol susiformuos klientūra,
bet jau pradeda atsirasti“, – apie savo darbą pasakojo V.Žiemelis. Jo teig im u, buv us iam Seim o nariui rasti darbą neturėtų būti sunku, bet tai priklauso nuo pro fesijos. „Aš, pavyzdžiui, nuo teisės ne buvau nutolęs, dirbau Teisės ir teisėtvarkos komitete, gal man ir lengviau. Be to, advokato profesi ja laisva, nesi niekam atskaitingas, nereikia prašyti, kad priimtų į dar bą“, – dėstė V.Žiemelis. Vėl į televiziją
Ieškant darbo kiek lengviau pra mogų pasaulio atstovams, buvu sios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovams. Kurį laiką net Seimo pirminin ku buvęs Arūnas Valinskas, pra
Tomo Raginos nuotr.
laimėjęs mūšį dėl parlamentaro mandato, sėkmingai sugrįžo į te leviziją. Kalbama, kad A.Valinskas artimiausiu metu galėtų imti vado vauti BTV, kurią nusipirko LNK. Jo žmona eksparlamentarė In ga Valinskienė sugrįžo prie savo mėgstamos veiklos – filmų garsi nimo LNK. Dirbti į televiziją sugrįžo ir bu vusi Seimo narė aktorė Asta Bau kutė. Į pramogų pasaulio verslą vėl patraukė ir buvę Seimo nariai Ligi tas Kernagis, Donalda Meiželytė. Tiesa, ne visi lengva širdimi ir be gailesčio atsisveikino su po litika. Pavyzdžiui, Antanas Ne dzinskas, kurį A.Valinskas atvedė į Seimą, dalyvaus pakartotiniuose Seimo rinkimuose. Į politiką jis vis dar tikisi grįžti.
NEMOKAMAI SUTAISYSIU IR PROTEZUOSIU DANTIS, JEI ĮDARBINSITE! Nemokamai sutaisysiu, protezuosiu, jei reikės, ir implantuosiu dantis asmeniui (arba jo šeimos nariui), kuris įdarbins Kaune pagal specialybę 24 metų jaunuolį, baigusį KTU tarptautinės ekonomikos ir verslo studijas. Tel. 8 699 54 540.
6
šeštadienis, sausio 19, 2013
Savaitė
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ar lemta grįžti į namus?
Violeta Juodelienė
Į
tampa dėl naujų Kauno miesto muziejaus namų pagaliau kiek atlėgo. Miesto taryba pritarė minčiai įsigyti Ryšių istorijos mu ziejų iš bendrovės TEO, jau seniai nesle piančiai, kad pastarasis objektas nėra priori tetinė veiklos sritis. Tai reišk ia, kad Miesto muz iejus, iki 2016ųjų galintis glaustis iš Kauno arkivyskupijos nuomojamose patalpose, pagaliau nebebūtų kampininkas, kurį su visais eksponatais keti nama išprašyti iš nuomojamų patalpų. Miesto istoriją liudijančios vertybės grįžtų į is torinius namus, kuriuose buvo įkurtas dau giau kaip prieš šimtmet į. Naujuose senuose namuose būtų galima ramiai pagalvoti apie modernesnių ekspozicijų kūrimą, šiuolaikiš kesnes edukacines programas.
Pokyčiai: A.Paulauskas žada, kad jo vadovaujamam Seimo komitetui svarbus bus ir kuo didesnis valstybės reikalų viešumas.
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
Sąmokslo teorijos kenkia labiau nei viešumas Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
V
alstybės saugumo de partamentas (VSD) tu rėtų tapti atviresnis vi suomenei, nes ji stipri tuomet, kai yra gerai informuo ta. Taip tvirtina Seimo Naciona linio saugumo ir gynybos komi teto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Naujuose senuose na muose būtų galima ra miai pagalvoti apie mo dernesnių ekspozicijų kūrimą, šiuolaikiškesnes edukacines programas. Atlaisvintose patalpose M.Valančiaus gatvėje, kaip žadama, įsikurtų dar vienas kultūros ži dinys – bažnytinio paveldo muziejus. Turint omenyje šiuolaikinės visuomenės trauką, be kita ko, ir prie liturgijos paslapčių, Lietuvoje su kauptus bažnytinio paveldo lobynus ir sostinė je esančio analogiško muziejaus sėkmę, naujo ji įstaiga neabejotinai papildys visomis prasmė mis turtingų traukos centrų Kaune sąrašą. Jei ne vienas „bet“, šiai istorijai gal ima būtų pranašauti laimingą pabaigą. Kauno vald žia vil iasi, kad dabartin io Ryšių muziejaus patalpas pavyks įsigyti už sumą, kuri neviršys 3,5 mln. litų. Taip pat tikimasi, kad šiuos pinigus bus leista išmokėti per ke lerius metus. Šios miesto viltys susijusios su privačios vers lo bendrovės geranoriškumu. Ką darys kau niečiai, jei įmonė už patalpas, anksčiau ver tintas net 10 mln. lit ų, gal iausiai paprašys daugiau nei 3,5 mln. litų? Arba sutiks, bet rei kalaus visos sumos čia ir dabar, arba kitokio mis miestui neįveikiamomis sąlygomis? Nerimo būtų mažiau, o aiškumo daugiau, jei kauniečiai šiuo klausimu turėtų daugiau pa ramos iš centrinės valdžios, konkrečiai – Kul tūros ministerijos. Juk Kauno miesto muzie jus anaiptol nėra tik mieste sukaupt ų ver tybių saugykla: tai antrojo pagal dyd į šalies miesto, du dešimtmečius buvusio šalies sos tine, muziejus, pernai patekęs į šalies muzie jų dvidešimtuką. informacija:
302 250
– Kas keisis jums tapus NSGK pirmininku? Gal galėtumėte įvardyti tris darbus, kuriuos rengiatės nuveikti stiprinda mas šalies nacionalinį sau gumą. – Prioritetus rašome kiekvie ną dieną. Kurių nors trijų darbų neišskirčiau. Yra parlamentinė kontrolė visų tų institucijų, tei sėkūra. Tai darbai, neleidžian tys kur nors nukrypti. Įstatymai svarstomi vienas po kito. Kalbant apie šiuos metus, svarbiausia – dalyvavimas ir pirmininkavimas ES. Tai mums didelis iššūkis, juo lab kad turime surengti konferen ciją, kuri tokia bus tik antrą kartą ES. Visų Europos šalių parlamen tų atstovai bus. Mūsų komitetui ir Užsienio reikalų komitetu pa vesta parinkti konferencijai te mas, sukviesti kalbėtojus ir pan. Sakyčiau, kad tai vienas priorite tinių darbų šiais metais. – Jūsų pirmtakas šiame po ste Arvydas Anušauskas la
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Visuomenė stipri, kai ji informuota, kai ji nemaitinama kokiais nors gan dais ar sąmokslo teorijomis.
– „Nacionalinio saugumo“ są voka labai plati. Jos negali vien į energet in į saug um ą suves ti. Įstatyme grėsmės yra labai aišk iai apib rėžt os. Mums la bai svarbu užtikrinti visuome nės solidarumą, konsolidaciją. Svarbiausia, kad tie vidiniai re sursai būtų stiprūs ir mes kiek įmanoma mažiau skaldytumės, pyktumės, kad socialiniai klau simai būtų sprendžiami. Nori si, kad būtų taip, jog tie, ku rie dirba, kurie yra kūrybiški, galėtų gyventi iš darbo, iš sa vo veiklos. Manau, tokią dva sią labai svarbu išlaikyti. Visa kita, kas išorėje, taip pat svar bu. Taip pat ir energetikos da lykai. Manau, dabar statomas suskystintųjų dujų terminalas, tiesiami elektros tinklai liudija,
kad daugiau ar mažiau į ener getinį saugumą ar nepriklau somybę mes einame. Kokių nors išskirtinių dalykų čia vargu ar padarysime. Taip, šiandien tu rime „Gazprom“, kuris yra vie nintelis tiekėjas, 90 proc. elekt ros taip pat perkame iš Rusijos. Energet in ė nep rikl aus om yb ė visų pirma lygu ekonominė ne priklausomybė. – Kitas dalykas – specialio sios tarnybos ir jų parlamen tinė kontrolė. Atėjus į valdžią dešiniesiems, jiems pradžio je atrodė, kad specialiosios tarnybos kontroliuoja poli tikus. – Kol kas neturiu tokių duome nų, kad šios tarnybos veiktų ne pagal įstatymus, tenkintų savo interesus. Turime tokių įtari mų dėl pokalbių klausymosi, dėl pareiškimų apie žmogaus teisių pažeidimus. Aiškinsimės, dirb sime. Kaip ir kiekvieną kartą, yra problemų, jas reikia spręs ti. Bet dramatizuoti, kad vals tybė pavojuje, aš nelinkęs. Yra priimti du nauji labai svarbūs įstatymai: Žvalg ybos įstaty mas – sakyčiau, yra daug po kyčių šitų žvalgų veikoje, reikia pažiūrėti, kaip jis veikia. Praė jus kokiam pusmečiui turėtume labai atidžiai pažiūrėti, ar vis kas padaryta, ar jis įgyvendina mas. Yra tų darbų, bet naciona linį saugumą visų pirma matau kaip tą vidinį susikaupimą ir vi
dinį stiprumą, o iš jo kyla ir kiti dalykai – ir energetika, ir aplin kosauga, demokratiniai reikalai. Viskas turi veikti. – Praėjusios kadencijos Sei me ne kartą linksniuotas VSD. Dešinieji atėję į valdžią skelbė, kad tai kone valstybė valstybėje, paskui skelbė, kad situacija geresnė. Galiausiai, baigiantis kadencijai, VSD pirmą kartą viešai paskelbė metinę ataskaitą. Viešą ata skaitą. Ar jūs sieksite, kad VSD būtų atviresnė, viešes nė institucija? – Šita žinyba neturėtų būti la bai jau vieša. Bet, žinoma, ne galima visiškai tų dalykų įslap tinti. Taip gimsta įvairiausios sąmokslo teorijos. Taip, vienas būdų, kaip ir daroma, – vieša veiklos ataskaita. Ji visuomenei prieinama ir žinoma. VSD dar bas susijęs su rizika, su valsty bės paslaptimis, tad negalima visko viešinti ir skelbti. Galiu pasakyti, kad tai, ką mes nu tarsime komitete, visuomenei bus galima teikti. VSD privalės tai daryti. Kuri nors dalis VSD ataskaitos visuomenei turi būti žinoma ir skelbiama. Visuome nė stipri, kai ji informuota, kai ji nemaitinama kokiais nors gan dais ar sąmokslo teorijomis. Ne visada tokia informacija pato gi, tačiau geriau, kai žmogus ži no ją iš tų, kurie gali tiesiogiai ją teikti.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
bai daug kalbėjo apie ener getinę nepriklausomybę. Esą didžiausia šiuo metu grėsmė nacionaliniam saugumui – šalies energetikos priklauso mybė nuo vieno tiekėjo.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 200.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštADIENIS, sausio 19, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Skirtas namų areštas
Vokietijoje, Berly ne, vakar prasidėjo didžiausia pasau lyje maisto, žemės ūkio, sodininkystės paroda „Žalioji sa vaitė“, sutraukian ti aukščiausio ran go politikus. Paro doje savo produk ciją pristato ir Lie tuva.
Korupcija, sukčiavimu bei doku mentų klastojimu įtariamam Min daugui Balčiūnui vakar teismas pusmečiui skyrė namų areštą ir nušalino jį nuo pareigų.
Populiarumas: Lietuvos stendas ir šiemet sulaukė didelio parodos
lankytojų dėmesio.
Sauliaus Tvirbuto nuotr.
Lietuvos vizitinė kortelė – šakočiai ir amatai Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Nuo maisto iki technikos
Tradicinėje, nuo 1926 m. vyks tančioje parodoje šiemet dalyvau ja gausiausias šio renginio istori joje skaičius valstybių – 67. Parodos mastas milžiniškas – 26 dideliuose paviljonuose 115 tūkst. kv. metrų plote savo pro duktus pristato 1630 dalyvių. „Žaliojoje savaitėje“ galima pa matyti ir įsigyti tūkstančius dar žovių, gėlių sėklų, apžiūrėti įvairių veislių naminius gyvulius, žemės ūkio, sodo, virtuvės techniką, su sipažinti su naujomis energetikos, miškininkystės technologijomis. Gurmanai gali paragauti ir nu sipirkti įvairiausių rūšių vyno, alaus, išbandyti įvairių šalių vir tuvę. Daugelis stendų už savo pa tiekalus, maisto produktus, taurę vyno, bokalą alaus prašo nuo 1 iki 10 eurų. Mūsų šalies stendas nuo pat pirmų parodos atidarymo aki mirkų sulaukė didelio lankyto jų dėmesio. Daugelis ėjo linksmai
67
valstybės šiemet dalyvauja „Žaliojoje savaitėje“.
linguodami ir plodami į taktą, kai skrabalais linksmai grojo liaudies menininkas Regimantas Šilinskas. Akį traukė besidarbuojantis me džio drožėjas Viktoras Raibužis, veltinius vėlė amatininkė Laima Mačionienė, savo produkciją pri statė Lietuvos mėsos, pieno per dirbėjai, duonos ir alaus gaminto jai, ūkininkai, amatininkai, Kaimo turizmo asociacija. Atradimas – šakočiai ir sūriai
Laimutės Sadauskienės šakočiai sulaukė išskirtinio dėmesio. Ji gyvai rodė lankytojams, kaip ke pamas šis delikatesas. „Dauge lis stebėjosi šiuo gaminiu, mielai ragavo, gyrė, klausinėjo, iš ko jis gaminamas. Vienam užsieniečiui pasirodė, kad tai bulvinis patieka las“, – šypsojosi L.Sadauskienė. Ūkininkė Dalia Ėmužytė ro dė savo gaminius iš ožkų pieno. „Stengiuosi pagaminti kuo įvai resnio skonio sūrių. Daugelis re ceptų sumanyti mano močiutės, mamos ir tetų, kiti sukurti pačios ar išmokti iš italų, graikų, pran cūzų sūrių gamintojų“, – pasa kojo D.Ėmužytė. Jos produktus skanaujantys užsieniečiai negai lėjo komplimentų. Mėsos produktus pristatė įmo nės „Agrovet“, Krekenavos agro firma, „Biovela“, „Delikatesas“, pieno gaminius – „Žemaitijos pienas“. Susitikimai, karkos ir cepelinai
Užsieniečiai gyrė ir lietuvišką virtuvę. Daug kas pirko restora
no „Bernelių užeiga“ išvirtus ce pelinus, karkas. „Šiuos patiekalus pamėgome prieš kelerius metus ir kaskart per parodą čia į Lietu vos stendą ateiname dėl jūsų la bai skanių patiekalų“, – teigė pa gyvenę sutuoktiniai berlyniečiai Merkel ir Hansas. Vokiečiai taip pat gyrė kaimiš ką lietuvišką alų. „Jiems patin ka neįprastas apynio kartumas. Šiemet specialiai parodai ir už sieniečiams išvirėme „Vakaro“ alaus, kuris yra sodrus ir greitai tapo populiarus tarp užsieniečių“, – džiaugėsi su sutuoktiniu įmo nę įkūrusi ir naminį alų gaminan ti Kristina Grigonienė. Pirmą parodos dieną žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos grafikas buvo įtemptas. Jis susitiko su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros ko misaru Dacianu Cioloșu, Airi jos, Ukrainos, Moldovos, Kinijos, Azerbaidžano, atskirų Vokietijos žemių žemės ūkio ministrų va dovaujamomis delegacijomis. Ministras kalbėjosi ir su Ru sijos bei Prancūzijos žemės ūkio ministrais. Taip pat V.Jukna dvišaliame su sitikime bendraus su Lenkijos že mės ūkio ir kaimo plėtros minist ru Stanislavu Kalemba, pasirašys trišalį Lietuvos, Latvijos ir Lenki jos komunikatą dėl 2014–2020 m. ES finansinio periodo žemės ūkio politikos. Paprastai parodą „Žalioji sa vaitė“ aplanko apie pusę milijono žmonių, apie ją informuoja maž daug 5 tūkst. pasaulio žurnalistų.
Panevėžio miesto apylinkės teismas vakar piktnaudžiavimu ir kyšinin kavimu įtariamą Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių M.Balčiūną paliko laisvėje, tačiau nušalino nuo pareigų trims mėne siams ir šešiems mėnesiams skyrė namų areštą. Kaip BNS informavo Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovė spaudai Diana Armonienė, M.Balčiūnas namuose privalės bū ti nuo 20 iki 6 val. Prokuratūra prašė Lietuvos krep šinio federacijos generalinį sek retorių nušalinti nuo pareigų še šiems mėnesiams, o namų areštą skirti nuo 18 iki 6 val. Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė paleisti į laisvę M.Balčiūną, kurį žemesnės instancijos teismas buvo nuspren dęs suimti 20-iai dienų. M.Balčiū
nas areštinėje praleido dešimt parų. Jam pateikti įtarimai dėl sukčiavi mo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo su klastotu dokumentu bei kyšinin kavimo. Beje, nutartį suimti mėnesiui Panevėžio apygardos teismui ap skundė ir kita įtariamoji šioje by loje – viešbučio „Romantic“ vado vė Dalia Kuklierienė. Panevėžio prokurorai su Specia liųjų tyrimų tarnybos pareigūnais atlieka ikiteisminį tyrimą dėl gali mo piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo ir dokumentų suklastoji mo aiškinantis savivaldybės lėšų panaudojimo viešbučio „Roman tic“ rekonstrukcijai teisėtumą. Įtariama, kad prieš 2011 m. Eu ropos vyrų krepšinio čempionatą galėjo būti parengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto sa vivaldybės lėšas rekonstruoti UAB „Via Unica“ viešbutį „Romantic“. M.Balčiūnas neigia kaltę ir žada bendradarbiauti su teisėsauga.
Sprendimas: nors M.Balčiūnui pateikti įtarimai rimti, teismas nuspren
dė, kad jis nuosprendžio gali laukti ir laisvėje.
Atostogų Seimas neturės Seimo pirmininkas Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas sako ne matantis būtinybės įstatymu nu statyti parlamentarų atostogas.
Kalb ėd am as LRT tel ev iz ijai V.Gedvilas sakė, kad kelis mėne sius tarp sesijų savarankiškai dar bą planuojantys parlamentarai šiomis neoficialiomis atostogomis nepiktnaudžiauja, o jų veiklą bet kokiu atveju įvertins rinkėjai.
„Aš nemanau, kad čia yra ko kia didelė problema (parlamen tarų atostogų įteisinimas – red. past.). Seimo nariai yra gana sa varankiški, dirba savo apygardo se, žmonės juos išrenka, jais pa sitiki, mato jų veiklą, jų darbus“, – teigė V.Gedvilas. Jis taip pat svarstė, kad teisiš kai įtvirtinus atostogas gali iškilti sunkumų, jei parlamentarus rei kės skubiai sukviesti į posėdį.
Seimo nariai oficialių atostogų neturi. Seimo rudens sesija prasi deda rugsėjo 10 ir baigiasi gruo džio 23 d., pavasario – kovo 10 ir birželio 30 d. Laiką tarp sesijų parlamenta rai planuoja savarankiškai, ne vykstant sesijai keliauti į ES ga li laisvai, o vykstant į ne ES šalis reikia gauti Seimo valdybos lei dimą. KD, BNS inf.
KD inf.
PREKYBA KIETUOJU KURU:
ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.
A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.
Vytauto Petriko nuotr.
8
šeštADIENIS, sausio 19, 2013
ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Marijampolės savivaldybėje skirtingi mokesčiai verslui Vyriausybė ketina pritarti siūly mui leisti Marijampolės mieste ir rajone taikyti skirtingą fiksuotą pajamų mokestį už individualią ją veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Finansų ministerija siūlo pritar ti tokią išimtį numatančioms Gy ventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kurios svarstomos Sei me. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti kitą trečiadienį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šių metų valstybės ir savivaldybių biu džetų pajamos, kurioms turėtų įta kos lengvatos taikymas, jau supla nuotos ir patvirtintos, Vyriausybė ketina siūlyti, kad šios pataisos įsi galiotų nuo 2014 m. Marijampolės savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje, sudaryta iš miesto ir kaimo vietovių, kurios buvo jai priskirtos panaikinus Ma rijampolės rajoną ir vietoj jo įkūrus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savival dybes. Marijampolės mieste gyve na apie 60 proc., o kaimo vietovėse – apie 40 proc. gyventojų. Įstatymo pataisas teikiantis Sei mo narys socialdemokratas Albi
Skirtumai: jei Vyriausybė pritars, Marijampolės savivaldybės kaimo
vietovėse dirbantys smulkieji verslininkai už individualiąją veiklą mo kės mažiau nei dirbantys mieste. „Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.
nas Mitrulevičius tvirtino, kad Marijampolės savivaldybės kai mo teritorijoje iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos paprastai yra mažesnės, palygin ti su pajamomis, gautomis ver čiantis tokia veikla didžiuosiuo se miestuose. Anot parlamentaro, pagal verslo liudijimus kaimo vietovėse dirban tys smulkieji verslininkai sunkiai pajėgia sumokėti ne tik socialinius
mokesčius, bet ir tam tikroms veik loms nustatytus per didelius paja mų mokesčius, todėl dažnai tampa nemokūs ir socialiai remtini, išlai komi iš biudžeto. Šiuo metu Marijampolės savi valdybė neturi galimybės taikyti skirtingo fiksuoto pajamų mokes čio tarifo miesto ir kaimo teritori jose pagal verslo liudijimus dirban tiems gyventojams. KD, BNS inf.
Kelias į sėkmę SPA centrai ir masa žai jaukioje aplinko je dabar ne naujie na. Tačiau kai prieš dešimtmetį Eglė ir Darius Kauneckai pradėjo žmones įti kinėti, kad masa žas gali būti ne tik gydomasis, bet ir atpalaiduojama sis, daugelis tik prie smilkinio pasukio davo pirštą.
Laimė: E.Kauneckienė džiaugiasi n
pusę įkvepia net nepažįstamus žm
Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Supažindino su ajurveda
„Pažvelgusi atgal matau, kad tie, kurie labiausiai suko pirštą prie smilkinio ir klausė, kuo mes čia užsiimame, dabar yra vieni di džiausių mūsų gerbėjų ir patys gyvena tuo pačiu kaip mes. Pa sirodo, gyvenimas labai keičia si“, – juokėsi ajurvedos centro „Spa Shanti“ direktorė E.Kau neckienė. Pirmasis toks centras Vilniu je duris atvėrė 2004-aisiais, o pernai pradėjo veikti ir Kaune. Dabar į juos klientai traukia bū riais, o kai kurie apsilankę netgi pasiryžta keisti gyvenimo būdą. Kauneckai visoje Lietuvoje žino mi kaip specifinio gyvenimo būdo ir filosofijos – ajurvedos – moky tojai. Tačiau prieš daugiau nei de šimtmetį jie gyveno visiškai kito kį gyvenimą. „Dirbau su kosmetika, rekla ma, buvau rinkodaros vadybi ninkė, studijavau menus, o vy ras užsiėmė prekyba. Nebuvome susiję su tuo, į ką dabar veikla iš sivystė. Nenumanėme, kad ga lime sulaukti sėkmės, tačiau kai tiki tuo, ką darai, kai tuo pačiu ir gyveni, kai tai yra tavo gyvenimo dalis, bet kokią dieną vadini sėk minga. Mūsų filosofija yra tokia – džiaugtis tuo, ką darai“, – tei gė E.Kauneckienė. Pagrindinis E.Kauneckienės siekis buvo susikurti gražią, gerą ir tobulą darbo vietą, o ne vers lą. „Kiti investuoja, kuria verslą tam, kad galėtų jį parduoti. Šiuo požiūriu mes ne verslininkai, tai yra mūsų gyvenimo būdas ir mū sų gyvenimas“, – sakė E.Kaunec kienė. Atsakymus rado Indijoje
Prieš atid aryd am i ajurved os centrą, kuriame atliekami masa žai, Kauneckai ieškojo atsakymų į gyvenimo ir filosofin ius klausi mus. „Abu su vyru domėjomės kito kiu gyvenimu – ezoterika, joga, astrologija, numerologija, visą laiką rūpėjo ieškojimo klausimai
– kodėl aš čia esu, kuo galiu būti naudingas. Kai dvi panašios sie los susitinka, tada viską prade da sparčiau daryti“, – pasakojo E.Kauneckienė.
Eglė Kauneckienė:
Gali susikurti kokią nori strategiją, bet jeigu ji neis iš širdies, žmonės tai pajus. Kai Kauneckai sukūrė šeimą ir susilaukė vaikų, jiems ėmė kil ti dar daugiau įvairiausių klau simų. „Norėjosi ne tik būti pa tiems sveikiems, bet ir sveikus vaikus užauginti. Kilo minčių, ar teisingai gyveni, ar atiduodi sa vo antrajai pusei ir šeimai viską, ką gali. Tai mus nuvedė iki Indi jos. Ten važiavau būdama aštun tą mėnesį nėščia. Daug būna isto rijų apie tai, kad kelionės pakeičia žmones. Kelionė į Indiją kardina liai pakeitė ir mus. Tačiau nebuvo taip, kad nuvažiavome ir nušvi tome, tiesiog jau anksčiau ėjome link to. Indija mums davė impul są domėtis, atradome mokslą, fi losofiją – ajurvedą“, – prisiminė E.Kauneckienė. Ajurvedoje pora ir atrado at sakymus į visus klausimus, ku rie juos iki tol kamavo, – ką ir kaip valgyti, kodėl ir kaip rei kia mankštintis, koks turi bū ti bendravimas šeimoje ir su ap linkiniais. „Galima sakyti, kad ši filosofij a atvėrė mums akis. Supratau, kas esu kaip moteris ir kas yra jis kaip mano vyras, kaip reikėtų augin
9
šeštADIENIS, sausio 19, 2013
ekonomika
25p.
Kaune kuriantis norvegų dailininkas į gimtinę grįžti neketina.
ėjo per Indiją
Statybų mažėjo Lietuvoje statybų apimtis trečią praėju sių metų ketvirtį sumažėjo labiausiai Eu ropoje. Trečią ketvirtį, palyginti su ant ru, statybų sumažėjo 8,4 proc. – tai bu vo didžiausias smukimas Europoje. Lat vijoje statybų sumažėjo 0,9 proc., o Es tijoje padaugėjo 2,5 proc. Visoje ES už fiksuotas 0,7 proc. statybų smukimas, o praėjusį lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,9 proc.
136,6 mln. litų neplanuotų pajamų pernai įplaukė į nacionalinį biudžetą.
Skraidins į Stambulą Į Lietuvą žengia naujas oro vežė jas – Turkijos oro linijų bendro vė „Turkish Airlines“ nuo birželio 11 d. pradės skraidinti iš Vilniaus į Stambulą.
ne tik tuo, kad susikūrė tobulą darbo vietą, bet ir tuo, kad keistis į gerąją mones. „Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
ti vaikus ir kokią misiją apskritai turiu šioje žemėje – kuo galiu pa dėti ir būti naudinga“, – aiškino E.Kauneckienė. Iš naujokų tapo lyderiais
Po pirmosios kelionės į Indi ją Kauneckai dar kurį laiką dirbo natūraliosios medicinos klinikoje, ten klientams jie atlikdavo įvai rias ajurvedos procedūras, ma sažus, supažindindavo su orga nizmo valymu. „Startas buvo geras, žmonėms labai patiko. Tuo metu, apie 2002-uosius, Lietuvoje ajurve dinės procedūros buvo naujiena. Visiems tai buvo neįprasta. Vieni jų bijojo, kiti tiesiog nežinojo, kad masažas gali būti malonus. Juk anksčiau visi manė, kad masažas gali būti tik gydomasis. Apie tai, kad masažas gali būti malonus, aplinka – speciali, kad jis gali su teikti poilsį, sveikatą, nuraminti protą, niekas negalvojo. Tik dabar įvairių SPA centrų yra daugybė, o tuo metu, net patys šiame reikale neturėdami daug patirties, buvo me novatoriai“, – tvirtino E.Kau neckienė. Po poros metų darbo Eglė ir Darius ryžosi atidaryti pirmąjį savo saloną. Tačiau net jį įkūrusi pora nenustojo tobulintis, į Indi ją važiuodavo kasmet 3–4 mėne siams, ten keliavo ir mokėsi. „Viskas vystėsi savaime, netu rėjome plano penkeriems ar de šimčiai metų. Pernai saloną ati darėme ir Kaune, kol kas jo veikla skųstis negalime. Džiaugiamės, kad subūrėme kolektyvą, kuriam rūpi ajurveda, kurie gyvena pagal ją. Tie žmonės, kurie yra aplink mus, yra mūsų bendraminčiai, sekėjai, vieni yra mūsų mokiniai, kiti – mokytojai. Visi tiki svei ko ir sąmoningo gyvenimo nau da. Kartais klientų būna mažiau, kartais daugiau, bet kai tiki tuo, ką darai, skaičius tavo išlikimo toje erdvėje nekeičia“, – įsitiki nusi E.Kauneckienė. Jei reikia, dirba vieni patys
Šiuo metu E.Kauneckienė dau giausia laiko praleidžia vesdama įvairius seminarus, organizuo
dama sveikatingumo stovyklas, jos vyras Darius masažuoja žmo nes ir moko šio amato visus no rinčius. „Masažai ir jų kursai yra mano vyro arkliukas. Mano arkliukas – pasakoti, įkvėpti, viską orga nizuoti“, – šypsojosi E.Kaunec kienė. Šiuo metu Kauneckų salone Kaune dirba 4 žmonės, Vilniu je – 12, nors iš pradžių veiklą jie pradėjo tik dviese. E.Kauneckie nė prisiminė, kad buvo laikų, kai ajurvedos centre sostinėje plušė davo ir po 40 žmonių, tačiau dar buotojų skaičius nuolat svyravo – tai augo, tai smuko. „Ir mums įtaką padarė krizė, tačiau išgyvenome todėl, kad tu rime pliusą – viską galime daryti patys ir jeigu situacija sudėtinga, galime nesisamdyti darbuotojų“, – pabrėžė E.Kauneckienė. Masažo salonų ir sveikatingu mo paslaugas teikiančių centrų Lietuvoje dabar galybė. Konku rencinę kovą šeimai atlaikyti pa vyksta, nes vadovaujasi vieninte liu sėkmės receptu – visada tikėti tuo, ką darai. „Klientus prisijaukinti galima tik nuoširdžiai dirbant, kai vis ką darai taip, kaip sau. Tuomet žmonės tai jaučia ir sugrįžta. Gal ir gali susikurti kokią nors stra tegiją, bet jeigu ji neis iš širdies, žmonės tai pajaus. Meilė – kai ti ki, kai širdis dega arba skauda, yra pagrindinė varomoji jėga“, – ma no E.Kauneckienė. E.Kauneckienė pridūrė, kad juodu su vyru savo klientams siūlo ne tik masažus, bet ir dali jasi išmintimi, kurios patys įgi jo. „Pagal tai, kaip dabar jaučia mės, gyvename, bendraujame ir kokie buvome anksčiau, esame visiškai skirtingi žmonės. No ras dalytis įkvepia ir kitus. Tarp mūsų klientų yra tokių, kurie la bai pakeitė savo gyvenimą. Dabar žmonės gyvena jausdami stresą, baimę, nerimą ir nemoka su tuo susitvarkyti, jiems reikia poilsio – pas mus yra ta vieta, kur žmo nės bent trumpam sustoja ir gau na informacijos, kaip jiems toliau gyventi“, – sakė E.Kauneckienė.
Vilniaus oro uostas pranešė, kad pradžioje oro linijų bendrovė ke tina vieną skrydį skirti dviem Bal tijos valstybių sostinėms – Talinui ir Vilniui. „Turkish Airlines“ lėktuvas iš Stambulo Atatürko oro uosto skris į Taliną, iš jo į Vilnių, o iš Vilniaus tiesiogiai į Stambulą“, – teigiama Vilniaus oro uosto pranešime. Vilniaus oro uosto ryšių su vi suom en e vad ov ė Sandra Meš kauskaitė BNS sakė, kad anks čiau reguliariai į Stambulą yra skraidinusi prieš ketverius metus
bankrutavusi Lietuvos skrydžių bendrov ė „flyL AL-Lith uan ian Airlines“, – ji skrydžius siūlė nuo 2006 m. kovo iki 2008 m. birže lio. „Turkish Airlines“ keleivius į Stambulą skraidins 3 kartus per savaitę – antradieniais, ketvirta dieniais ir šeštadieniais. Lėktu vas iš Stambulo kils 11 val., Taline leisis 14.20 val., iš Talino paki lęs 15.20 val. Vilniuje leisis 16.45 val., o iš Vilniaus į Stambulą kils 17.45 val. Skrydžius numatoma siūlyti „Airbus A319“ ar „Airbus A320“ orl aiv iais. „Turk ish Airl in es“ yra nacionalinis Turkijos vežė jas, skraidinantis daugiau nei 200 tarptautinių ir vietos maršrutų. KD, BNS inf.
Planai: pasiryžę iškęsti vasaros
karščius Stambule lietuviai ne trukus galės mėgautis tiesiogi niais skrydžiais iš Vilniaus į Tur kijos sostinę.
Gedimino Bartuškos nuotr.
10
šeštadienis, sausio 19, 2013
12p.
Kuba nedrąsiai praveria duris.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Suvienyta Korėja: ar fantazija v Pasaulis vienąsyk jau regėjo, kaip gali susivienyti dvi karo išskirtos tautos. Ar gali šis įvykis pasikartoti – šį kar tą ne Europoje, o Azijoje? Ar Pietų ir Šiaurės Korėjoms kada nors pavyks tapti viena valstybe?
Atsigręžė į Pietus
Galbūt dabar ši mintis skamba fantastiškai. Visgi Kim Jong-unas, jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis, atrodo, tikrai nėra identiška tė vo Kim Jong-ilo kopija. Bet ar gali šis jaunuolis tapti reformatoriumi, koks buvo, pavyzdžiui, Kinijos ko munistų partijos generalinis sekre torius Deng Xiaopingas? Kim Jong-unas pastaruoju metu žengė kelis gan neįprastus žings nius. Pirma, jis pareiškė, kad no rėtų baigti konfliktuoti su kaimy ne Pietų Korėja. „Esminis dalykas, leisiantis baig ti tautų susiskaldymą ir susivieny ti, yra konfrontacijos tarp Pietų ir Šiaurės nutraukimas“, – kalbėjo prieš Naujuosius metus Kim Jongunas. Drauge jis paminėjo 2000 ir 2007 m. abiejų šalių pasirašytus su sitarimus. Šie atvėrė duris milijardi nėms Pietų investicijoms į skurdžią Šiaurę. Pietų Korėja tada pažadėjo ne tik laivų statyklų, bet ir pramonės parkų, o mainais gavo pigios darbo jėgos, taip pat viltį, kad bus užkastas dviejų kaimynių karo kirvis. Tada, galima sakyti, laimėjo abi pusės, tačiau į valdžią 2008 m. Pietų Korėjoje atėjus konserva tyvioms jėgoms su šalies prezi dentu Lee Myung-baku prieša kyje medaus mėnuo baigėsi. Lee Myung-bako administracija su stabdė bendradarbiavimą, galiau siai įtampa tiek išaugo, kad abiejų šalių pasienyje ėmė skraidyti rake tos ir torpedos. Nors susivienijimo programa ne buvo nustumta į šalį, Lee Myungbakas pripažino, kad nemato pa grindo dviem šalims susivienyti. „Mūsų įsipareigojimai susivie nyti niekur nedingo. Tai nesikei čia ir visuomet bus mūsų tikslas. Tačiau nematau galimybės taikiai susijungti. Bent jau artimoje atei tyje“, – sakė interviu „Financial Times“ Pietų Korėjos vadovas. Už ar prieš susitaikyti?
Visgi daug kas priklauso ne tik nuo Šiaurės Korėjos. Kim Jong-unas
pabrėžė, kad jo „vyriausy bė bendradarbiaus su vi somis pasaulio valstybėmis, kurios bus draugiškos Šiaurės Korėjai“. Ar tai reiškia, kad komunistinė šalis taps atviresnė? O kaip rea guoja į Šiaurės pareiškimus Seu las? Juk jau visai greitai Pietų Korėjoje į valdžią žengs nauja pre zidentė. Pietų Korėjos naujoji prezidentė Park Geun-hye – konservatyviojo sparno atstovė, maža to, ji – Park Chung-hee duktė. Šis Pietų Korė jos lyderis, valdęs šalį nuo 1961 iki 1979 m., garsėjo kaip nuožmus an tikomunistas.
Vokietija sumokėjo didžiulę kainą, kad susivienytų, ir iki šiol moka. Tikiuosi, Korėja neseks šiuo pavyzdžiu. Ar gali buvusio Pietų Korėjos ly derio, į kurį Šiaurės Korėja net ke lis kartus kėsinosi, duktė susidrau gauti su naujuoju Šiaurės Korėjos lyderiu? Juk per vieną pasikėsini mą 1974 m. žuvo jos motina. Gal būt? Juk ji 2002 m. nuvyko į Pchenja ną susitikti su Kim Jong-ilu. Ji ne syk kritikavo ir pernelyg kietą Lee Myung-bako laikyseną... Maža to, per rinkimų kampaniją Park Geunhye pabrėžė, kad norėtų susitik ti su naujuoju valstybės kaimynės vadovu. Kita vertus, vargu ar Park Geunhye bus „šilkinė“, bent jau kalbė dama apie Pchenjano branduolinę programą. Jos ne sykį viešai išsa kyta nuomone, „dalydama tik me duolius Pietų Korėja negali tikėtis, kad Šiaurė pasikeis“. Beje, Šiaurės Korėjos propagan da kažkada net yra pavadinusi nau jąją Pietų Korėjos vadovę maniake
Priešprieša: dabar Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja – nesutaikomos priešininkės, tačiau galbūt vieną dieną jos ž
ir fašiste, nors pastaruoju metu į jos pusę nebuvo paleista nė vienos kritikos strėlės. „Šiaurės Korėja, atrodo, lauks, kad pamatytų, kokią poziciją užims Park Geun-hye, – komentavo Andrejus Lankovas, Šiaurės Korėjos specialistas iš Kookmino universi teto Seule. – Jei naujoji Pietų Ko rėjos vadovė nerodys jokių ženklų, kad nori suartėti su Šiaure, Pchen janas vėl griebsis provokacijų.“ Johnas Delury, tarptautinių san tykių profesorius, pabrėžė, kad abiejų šalių suartėjimas galimas, tačiau kalbėti apie galimą susivie nijimą dar anksti. „Šiaurės Korėjos režimas paro dė, kad norėtų suartėti su Pietų Korėja. Tačiau Seule kartais juo kaujama, kad jei Korėjos vieną sykį susivienys, Pietūs gaus tik nemo kamą kosmoso programą“, – kal bėjo ekspertas. Korėjos valstybė – utopija?
Ekspertai juokiasi, tačiau galbūt Korėjų susivienijimas nėra uto pija? Bet kaip gali susivienyti dvi valstybės, jei vienos vien gynybos biudžetas viršija kitos ekonomi kos dydį? Vargu ar šiuo atveju būtų įma nomas Vokietijos susivienijimo scenarijus, kai Vakarų Vokieti ja absorbavo Rytų. Rytų Vokietijos ekonomikos dydis prilygo trečda liui Vakarų Vokietijos, o Pietų Ko rėjos ekonomika didesnė net 15 kartų.
Galiausiai pagal gyventojų skai čių Rytų Vokietija buvo gerokai mažesnė nei Vakarų, o Šiaurės Ko rėjos gyventojų skaičius lygus be veik pusei Pietų Korėjos. Nenuostabu, kad Korėjų jungtu vės dažnai vadinamos tiesiog fan tazija. Net Pietų Korėjoje žmonės neretai skeptiškai vertina tokią idėją. Nors pusė pietiečių sutiktų susivienyti su Šiaure, daugelis jų verčiau norėtų draugiškų santy kių su kaimynais nei vienos vals tybės. Buvęs Pietų Korėjos preziden tas Roh Moo-hyunas, dažnai kėlęs idėją apie bendrą ekonominį bloką su Šiaure, taip pat visuomet laikė si atsargios pozicijos susijungimo klausimu. Kalbėdamas 2005 m. Berlyne jis sakė: „Vokietija sumokėjo didžiulę kainą, kad susivienytų, ir iki šiol ją moka. Tikiuosi, Korėja neseks šiuo pavyzdžiu.“ Tačiau Jungtinių Tautų (JT) ge neralinis sekretorius iš Pietų Ko rėjos Ban Ki-moonas pabrėžė, kad jo šalis neturėtų atsisakyti vienos Korėjos idėjos. „Labai norėčiau, kad vyktų dia logas, kuris padėtų sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje. Galė tume galvoti apie susivienijimą“, – sakė JT vadovas. Paklaustas, ar tiki, kad vieną dieną Korėjos taps vie na valstybe, Ban Ki-moonas atsa kė: „Labai to tikiuosi. Kuo greičiau tai įvyks, tuo bus geriau. Tikiu, kad pasikeitus valdžiai Šiaurės Korėjo
je naujoji vyriausybė sės prie de rybų stalo. Manau, tik taip jie gali išspręsti savo ekonomikos proble mas.“ Reformatorius ar realistas?
Ar gali Kim Jong-unas pamažu paversti Šiaurės Korėją tinkama jungtuvėms su Pietų Korėja? O gal jis paprasčiausiai suvokia, kad jo režimas ilgai netemps, jei žmonės neturės duonos? Ekspertai, komentuodami Kim Jong-uno ekonomikos reformas, neskuba daryti išvadų. Oh Gyeong-seopas, Sedžongo instituto Pietų Korėjoje ekspertas, pabrėžė: „Kim Jong-uno reformos veikiau yra skirtos sistemai refor muoti, o ne pasukti rinkos eko nomikos link. Juk reformų pro gramoje įrašyta tiek valstybinė nuosavybė, tiek draudimas kurti privatų verslą.“ 2002 m. Šiaurės Korėja taip pat rodė susidomėjimą ekonomikos modernizavimu, tačiau režimas greitai susivokė, kad toks ekono mikos modelis – grėsmė. Visgi 2002 m. reformų smaigalyje atsi dūręs buvęs Šiaurės Korėjos prem jeras Pak Pong-ju, pasak Pietų Ko rėjos žvalgybos, 2010 m. vėl grįžo prie šalies ekonomikos vairo, glo bojamas įtakingos Kim Jong-uno tetos Kim Kyong-hee. Galbūt tai reiškia, kad kažkada pradėtų, bet neįvykdytų reformų vėl bus imtasi? Parengė Valentinas Beržiūnas
11
šeštadienis, sausio 19, 2013
pasaulis Nusižudė opozicionierius
Pradėjo tyrimą
Neregistruotos partijos „Kitokia Rusija“ veikėjas Aleksandras Dolmatovas, prašęs, bet negavęs politinio prieglobsčio Nyder landuose, nusižudė Roterdamo pabėgėlių centre, iš kur turėjo būti išsiųstas atgal į Rusiją. Vienoje Rusijos gynybos pramonės įmonėje konstruktoriumi dirbęs A.Dolma tovas išvyko į Amsterdamą pernai vasarą, baimindamasis baudžiamojo persekioji mo už dalyvavimą protestuose.
Graikijos teisėsauga pradėjo tyrimą buvu sio finansų ministro George’o Papacons tantinou atžvilgiu. Jis įtariamas manipu liavęs sąrašu žmonių, vengiančių mokes čių ir slepiančių turtą Šveicarijos bankuo se. Iš šio sąrašo dingo buvusio minist ro giminaičių pavardės. Maždaug 2 tūkst. asmenų sąrašą Graikijos vyriausybei 2010 m. perdavė tuometė Prancūzijos fi nansų ministrė Christine Lagarde.
virs realybe?
žengs koja kojon?
45,8 laipsnio
oro temperatūros rekordas vakar registruotas Sidnėjuje.
Svarbiausi faktai Šiaurės Korėja
Pietų Korėja
Oficialus pavadinimas: Korėjos Liaudies Demokratinė
Respublika. Sostinė: Pchenjanas. Vadovai: pirmasis vadovas Kim Il-sungas. 1980 m. val džią perėmė jo sūnus Kim Jong-ilas. 2011 m. po tėvo mir ties valdžią perėmė Kim Jong-unas. Politinė sistema: totalitarinis režimas. Gyventojų skaičius: 24,5 mln.
Oficialus pavadinimas: Korėjos Respublika. Sostinė: Seulas. Vadovai: prezidentas Lee Myung-bakas, išrinktoji prezi
dentė Park Geun-hye, premjeras Kim Hwang-si. Politinė sistema: respublika. Gyventojų skaičius: 48,8 mln.
Ekonomika Dydis: 1,5 trln. JAV dolerių. Ekonomika BVP vienam gyventojui: 31,2 tūkst. dolerių. Dydis: apie 40 mlrd. JAV dolerių. Žemės ūkis – 2,6 proc., pramonė – 39,2 proc., paslaugos BVP vienam gyventojui: 1,8 tūkst. dolerių. – 58,2 proc. Žemės ūkis – 23,2 proc., pramonė – 43,2 proc., paslaugos Darbo jėga: 25,1 mln. – 33,6 proc. Žemės ūkyje dirba 6,4 proc., pramonėje – 24,2 proc., pa Darbo jėga: 10 mln. slaugų sektoriuje – 69,4 proc. šalies gyventojų. Žemės ūkyje dirba 35 proc., pramonės ir paslaugų sek Nedarbo lygis: 3,4 proc. toriuje – 65 proc. šalies gyventojų. Biudžeto išlaidos: 247 mlrd. dolerių. Nedarbo lygis: nėra duomenų. Įplaukos: 263,8 mlrd. dolerių. Biudžeto išlaidos: 3,3 mlrd. JAV dolerių. Eksportas: daugiausia eksportuoja į JAV, Kiniją ir Japo Įplaukos: 3,2 mlrd. dolerių. niją. Eksportas: daugiausia eksportuoja į Kiniją, Pietų Korė Importas: daugiausia importuoja iš Kinijos, Japonijos, ją ir Bangladešą. Saudo Arabijos, JAV, Australijos. Importas: daugiausia importuoja iš Kinijos, Pietų Korė Skola: 449,6 mlrd. dolerių. jos ir Rusijos. Kariuomenė Skola: 12,5 mlrd. dolerių (2001 m. duomenimis). Struktūra: Korėjos Respublikos armija, oro pajėgos ir jū Kariuomenė Struktūra: Šiaurės Korėjos liaudies armija, sausumos pa jėgos, laivynas, oro pajėgos, viešosios tvarkos pajėgos. Karių skaičius: vyrų – 207 tūkst., moterų – 204 tūkst. Gyventojų, galinčių tarnauti kariuomenėje, skaičius: vyrų nuo 16 iki 49 metų – 6,5 mln., moterų nuo 16 iki 49 metų – 6,4 mln. Išlaidos: nežinoma.
rų laivynas. Karių skaičius: vyrų – 365,7 tūkst., moterų – 321,2 tūkst. Gyventojų, galinčių tarnauti kariuomenėje, skaičius: vyrų nuo 16 iki 49 metų – 13,1 mln., moterų nuo 16 iki 49 metų – 12,4 mln. Išlaidos: 2,7 proc. BVP.
„Scanpix“ nuotr.
Nauja šluota naujai šluos? Pietų Korėjoje valstybės vairą pe rims naujoji šalies vadovė Park Geun-hye (nuotr. kairėje).
Buvusio Pietų Korėjos diktatoriaus Park Chung-hee duktė laikoma viena įtakingiausių šalies politi kių. Nors išgyveno ne vieną dra mą, – 1974 m. per pasikėsinimą į Park Chung-hee buvo nušauta jos motina Yuk Young-soo, o 1979 m. Seule buvo nušautas ir tėvas, – tai jos neatbaidė nuo didžiosios poli tikos. Nors daugiausia dėmesio per praėjusiais metais Pietų Korėjoje vykusius prezidento rinkimus su laukė vidaus politikos klausimai ir šalies ekonomika, ekspertai svars to, kad Park Geun-hye įneš naujų vėjų ir į užsienio politiką. Pietų Korėjoje žmonės kartais juokauja, kad jų šalis – tai „kreve tės tarp banginių ir ryklių“, tokių kaip Rusija, Kinija, Japonija ir ka ringoji Šiaurės Korėja. Visgi pati Pietų Korėja drąsiai gali būti vadi nama banginiu. Ši šalis yra 11-a pa saulyje pagal ekonomikos dydį, 6-a pagal eksporto ir 8-a pagal preky bos apimtį. Kadangi Pietų Korėjos ekonomi kos variklis dar nuo Park Geun-hye tėvo laikų – eksportas, akivaizdu, kad užsienio politika bus vienas svarbiausių naujosios šalies vado vės prioritetų.
„Pietų Korėja – viena labiausiai susijusių su pasauliu šalių. Naujoji administracija turės rūpintis šalies prioritetais tiek regione, tiek bend ru mastu“, – prognozavo Amerikos Korėjos ekonomikos instituto eks pertas Troy Stangarone’as.
Pietų Korėja pate ko į įdomią padėtį. Svarbiausia Seulo ekonomikos partne rė yra Kinija, o sau gumo – JAV. Žinoma, pirmasis rimtas iššūkis Park Geun-hye – Šiaurės Korėja. Jos pirmtakas Lee Myung-bakas (nuotr. dešinėje) užėmė katego rišką poziciją Pchenjano atžvilgiu. Kai 2010 m. Šiaurės Korėjos torpe dos paskandino Pietų Korėjos karo laivą „Cheonan“, Lee Myung-bako administracija net sustabdė pre kybą su šalimi kaimyne. Galiausiai įtampa dar išaugo, kai Šiaurės Ko rėja raketomis apšaudė vieną Pietų Korėjos salą. Po šio incidento Lee Myung-bakas nurodė šalies ka riuomenei ruoštis atsakomiesiems veiksmams. Nepaisydama to Park Geun-hye pareiškė tikinti, kad Šiaurės Korė
ją galima įkalbėti nutraukti bran duolinę programą, jei bus sėsta prie derybų stalo. Be to, ji išreiškė viltį, kad Korėjos vieną dieną galės susivienyti. Nors Park Geun-hye priklauso tai pačiai politinei par tijai kaip Lee Myung-bakas, ji pa žadėjo, kad atnaujins santykius su Pchenjanu. Tiesa, norinčiai atnaujinti santy kius su Šiaurės Korėja Park Geunhye teks laviruoti tarp didžių jų regiono valstybių. Kinija remia Korėjų suartėjimą, tačiau Japonija ir JAV nėra linkusios skubėti, bent jau kol pats Pchenjanas nerodo po zityvių ženklų. „Pietų Korėja pateko į įdomią padėtį. Svarbiausia Seulo ekono mikos partnerė yra Kinija, o sau gumo – JAV“, – sakė T.Stangaro ne’as. Lee Myung-bako metais Seulo ir Pekino santykiai nebuvo geri. Ta čiau, pasak eksperto, jie galėtų pa sitaisyti, jei Park Geun-hye užim tų nuosaikesnę poziciją Pchenjano atžvilgiu. Klausimas, kaip į tai rea guos JAV? Ellen Kim, Korėjos ekspertė iš Vašingtono strateginių ir tarptau tinių studijų centro, pabrėžė, kad „Park Geun-hye suartėjimo poli tika gali ir nepatikti Vašingtonui, kuris norėtų kietesnio Seulo bal so regione“. „Time“ inf.
12
šeštadienis, sausio 19, 2013
pasaulis
Kuba
nedrąsiai
praveria duris Šeštą revoliucijos gyvavimo dešimtmetį Kuba kiek atleidžia vadeles, bet skeptikai tai vadina pseudoreformomis, o gyvento jai nedrąsiai telkia viltis į užsienio keliones palengvinantį įstatymą.
Promenada: turistų pamėgtas Malekonas yra vienintelė vieta, kur kubiečiai gali bendrauti su išoriniu pasauliu
darbe.
Pradžia ir pabaiga
8 km nusidriekusi Malekono kranti nė laikoma Havanos vizitine kortele. Anot vieno žinomiausių šiuolaikinių Kubos rašytojų Leonardo Paduros, ji atspindi šalies gyvenimą. „Malekonas yra salos ir jos vi suomenės sintezė, jaunų ir senų, emo ir keistuolių, kekšių ir močiu čių. Vieniems tai yra salos pabaiga, kitiems – pradžia. Kai kam tai yra vilties pabaiga, kai kam – pradžia“, – Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“ sakė L.Padura. Kubos revoliucionieriams Ma lekonas buvo pagrindinė scena. Sausio 8 d. sukako 54 metai per galingam Fidelio Castro ir jo gink lo draugų maršui, pabėgus dikta toriui Fulgencio Batistai. Malekone nugalėtojus sveikino šimtai tūks tančių žmonių. Nei senajam karo vilkui, tuo mečiam JAV prezidentui Dwigh tui D.Eisenhoweriui, nei jo įpėdi niams nepavyko nuversti F.Castro
režimo. Tik 2008-aisiais jis pasi traukė iš Kubos lyderio posto dėl sveikatos problemų. Šalies vairą perėmė penkeriais metais jaunes nis brolis Raúlis.
Žmogus, kažkada vi ręs pupeles Che Gue varai, pripažįsta, kad tai nėra tinka mas kelias į ateitį.
Socializmas – kaip greitpuodis
Broliai, kuriems – 86 ir 81 me tai, dar kartą kandidatuos į Na cionalinę asamblėją per vasario 3 d. numatytus rinkimus. Jie keti na toliau vadovauti šaliai jau šeš tą revoliucijos dešimtmetį ir tęsti lygių neturintį ilgalaikį socializmo eksperimentą, kartu ryždamiesi nedrąsioms reformoms.
Sausio 14 d. Kuboje įsigaliojo naujas įstatymas, leidžiantis ša lies gyventojams išvykti į užsienį be oficialaus leidimo ir už gerokai mažesnę rinkliavą. Bet žmonės lie ka skeptiški ir abejoja, kurios vals tybės suteiks jiems vizą ir kokiomis sąlygomis. Be to, valdžia pasilieka teisę neleisti asmeniui išvykti, jei gu tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Opozicija tai vadina pseudore forma. Ji teigia, kad socializmas Kuboje veikia kaip greitpuodis: broliai Castro tvirtai laiko vožtuvą ir šiek tiek jį atleidžia, kai spaudi mas tampa per didelis. Įstatymas nieko nepakeis
Marcelino gyvena Malekone, pir mu numeriu pažymėtame name. Jam buvo dveji, kai F.Castro atėjo į valdžią, ir jis visą gyvenimą mėga vosi revoliucijos vaisiais – nemo kamu išsilavinimu, sveikatos ap sauga ir apgyvendinimu.
pasaulis per savaitę Sekmadienis Italijos Džiljo saloje iš gyvenę nelaimę žmo nės ir aukų artimieji sekmadienį susirinko paminėti kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofos metinių. 2012 m. sausio 13 d. vakare laineris su 4229 keleiviais ir įgulos nariais, plaukda mas labai arti Džiljo salos, užplaukė ant uolos ir iki šiol teberiogso nuvirtęs ant šo no, iki pusės paniręs į vandenį. Tragedijos aukomis tapo 32 žmonės, du iš jų dingo
Nepaisydamas to, vyras sako: „Jeigu galėtume keliauti, mūsų čia nebebūtų.“ Tik naujas įstatymas, leidžiantis keliauti, nedaug ką pakeis vyro gy venime, nes už Kubos ribų jo niekam nereikia. Prieš daugelį metų jis prara do autobuso vairuotojo darbą, už kurį gaudavo maždaug 12 dolerių (30 litų) per mėnesį. Jo žmona pabėgo su ke liautoju ispanu, kartu pasiėmė ir jųdviejų dukrą. Dabar ji gyvena Madri de ir retsykiais atsiunčia turistų, ku riuos Marcelino vežioja po Kubą. Jis dar gyvena prie pat pakrantės, bet neilgam. Netrukus vyras turės iš sikraustyti į miesto pakraštį, nes pa statas brangiausiame Havanos rajone greitai virs nauju 14 aukštų viešbučiu su baseinu ir vaizdu į jūrą. Vilioja kokteiliais ir šokiais
Malekonas yra vieta, kur Ku ba bendrauja su išoriniu pasauliu. Garsioji Havanos krantinė vilioja turistus svaigiais kokteiliais ir ku
2013 01 12 2013 01 18
Pirmadienis be žinios. Po to, kai buvo atidengta atmi nimo lenta, ir mišių vietos bažnyčioje į ka terius susėdę aukų artimieji nuleido į van denį gėlių ir degančių žvakių, pagerbdami negrįžusius iš tragiškos kelionės. Dėl katastrofos į teisiamųjų suolą sėdo 10 žmonių. Pagrindinis kaltinamasis – lai vo kapitonas Francesco Schettino. „Costa Concordios“ iškėlimo darbai už truko ilgiau, nei buvo planuota. Be to, nuo 300 mln. iki 400 mln. eurų šoktelėjo ope racijos kaina.
bietišką temperamentą, ispanišką karštį bei afrikietišką laisvės pojū tį sujungiančia salsa. Į restoraną „1830“, turintį lauko šokių aikštelę, būriais plūsta turis tai iš JAV ir Europos. Čia profesio nalai moko šokių judesių už 10 do lerių (26 litus) per valandą. Neretai šokiai perauga į romantiškus san tykius tarp Kubą pamilusių užsie niečių ir kubiečių, svajojančių apie tolimas šalis. Ir nors Kuba dėl savo ekonomi nių problemų kaltina JAV taikomą prekybos embargą, būtent turistai, tarp jų ir amerikiečiai, yra nemen kas pajamų šaltinis. Statistiniai duomenys rodo, kad Kuba kasmet sulaukia 2,5 mln. lankytojų, kurie saloje palieka 2 mlrd. dolerių. Bare „La Bodeguita del Medio“, kur pagrindinis patiekalas kainuoja 15 dolerių (40 litų), niekuomet ne trūksta užsienio lankytojų. Bet gi dai kartais nuveda svečius ir kelias dešimt metrų toliau – žvilgtelėti į
Indijoje daugiau kaip milijo nas pakilios nuot aik os apimtų in duistų ir pasauliečių maldinin kų pirmadienį ryte pasinėrė į šventosios upės Gango vandenis, kad nuplautų sa vo gyvenimo nuodėmes. Tokiu ritualiniu apsiplo vimu Alahabade triukš mingai prasidėjo bė gant metams vis didėjantis „Kumbh Melos“ religinis sambūris, kuris ir šiaip jau yra didžiau sias pasaulyje. Kas 12 metų dešim tys milijonų maldininkų iš
Trečiadienis visos Indijos suplūsta į šį nedidelį ša lies šiaurėje esantį miestą į „Maha Kumbh Melą“ – „Didžiąją Kumbh Melą“ (vadinamąjį Puodynės sam būrį). Ji vyksta toje vietoje, kur su silieja Gangas, Jamuna ir trečia upė – mitinė Sarasvatė. Pareigūnai prognozuoja, kad per ateinančias 55 dienas laikiname miestelyje, kuris smėlėtoje upės pakrantėje užima teritoriją, didesnę nei Atėnai, apsilankys iki 100 mln. žmonių. Minimo festivalio ištakos glūdi induis tų tradicijoje, kuri sa ko, kad dievas Višnus atkovojo iš demonų auk so puodynę su amrita – ne mirtingumo gėrimu.
Londono centre per ryt in į eism o pik ą sraigtasparnis kliudė kraną ant vieno pa stato, esančio neto li geležinkelio stoties, ir rėžęsis į žemę užsiliepsnojo, per šį incidentą žuvo du žmonės. Sraigtasparnis sudužo į pietus nuo Temzės upės, netoli metropoliteno bei
13
šeštadienis, sausio 19, 2013
pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/pasaulis
Klesti česnakų kontrabanda Švedija išdavė tarptautinį arešto orderį suimti du britus, įtariamus per Norvegiją į ES nelegaliai im portavus 10 mln. eurų vertės čes nakų. Skirtingi mokesčiai
Švedijos teisėsauga teigia išaiški nusi pelningą kontrabandos tink lą. Du Didžiosios Britanijos pilie čiai įtariami pasipelnę milijonais eurų iš kiniškų česnakų kontra bandos iš Norvegijos į Švediją.
liavos netaikomos, jis nesumokėjo 2,5 mln. eurų mokesčių. Pernai kovą už panašią kont rabandos schemą nuteistas vieno stambiausių Airijos vaisių ir dar žovių importuotojo vadovas Pau las Begley, įvežamus česnakus ženklindavęs kaip obuolius. 2010 m. Lenkijos pareigūnai su laikė šešis konteinerius su 144 to nomis česnakų, kontrabanda įvež tų per Nyderlandus. Kinija – stambiausia augintoja
54 metai
šiemet sukako pergalingam F.Castro ir jo ginklo draugų maršui per Malekono krantinę.
u, nes absoliuti dauguma salos gyventojų neturi interneto nei namuose, nei „Reuters“ nuotr.
parduotuvę, kur kubiečiai po brolių Castro ir Che Guevaros portretais perka pupeles pagal talonus. „Valstybė turi atsiverti“
2012 m. spalį žymiausiame Hava nos viešbutyje „Hotel Nacional de Cuba“ netikėtai pasirodė žmogus su šiaudine skrybėle, kurį kai kas netgi laikė mirusiu, – į šešėlį pasi traukęs F.Castro. Viešbučio direk toriui Antonio Martínezui tai bu vo įrodymas, kad revoliucijos širdis vis dar plaka. Bet ar ilgai? Ir kas bus po Fidelio ir Raúlio? Sovietų Sąjunga daugelį metų fi nansavo Kubą, dabar tai daro naf tos turtinga Venesuela. Bet eilinių kubiečių pajamos šiandien yra že mesnės nei 1989-aisiais. Spręsda ma šią problemą, valdžia paauko jo kai kurias socialistines dogmas ir pradėjo dalyti licencijas smulkie siems verslininkams. Nors valstybė vis dar kontroliuoja keturis penk tadalius ekonomikos, jau 395 tūkst.
Voksolo geležinkelio stoties ir Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos MI6 būs tinės. Ugniagesių ir policijos automobi liai atvyko į nelaimės vietą, kur į dangų kilo didelis dūmų stulpas. Šiame rajone, esančiame už maždaug dešimties kvartalų nuo didelės Vaterlo metropoliteno ir geležinkelio stoties, ry tais per eismo piką susidaro didžiulės automobilių grūstys.
kubiečių šiandien dirba privačiaja me sektoriuje. Vienas jų yra virė jas Tomásas Erasmo Hernándezas, turintis restoraną Havanos sena miestyje. „Kai Che Guevara slapstėsi Sie ra Maestros kalnuose, aš viriau jam pupeles ir mokiausi iš jo“, – prisi minė vyras. Vėliau jis tapo asmeni niu F.Castro virėju, o šiandien tu ri savo verslą. „Niekada nebuvau partijos narys, bet iki šiol esu F.Castro šalininkas“, – sakė T.E.Hernándezas, bet pripa žino, kad Kubos saviizoliacija gero kai apsunkina gyvenimą. „Mano restoranas neturi in terneto adreso, aš negaliu priimti mokėjimų kredito kortelėmis, bet man leidžiama mokėti mokesčius“, – pasakojo virėjas. Žmogus, kažkada viręs pupeles Che Guevarai, pripažįsta, kad tai nėra tinkamas kelias į ateitį: „Vals tybė turi atsiverti.“ Parengė Julijanas Gališanskis
Kontrabandininkai įsigudrino išvis ne pildyti deklaracijų arba forminti krovi nį kaip tranzitinį, o pakeliui iškrauti jį ES teritorijoje. Kroviniai buvo iš pradžių gabe nami laivais į Norvegiją, kuri ne priklauso ES ir netaiko importo mokesčių česnakams, o tada – sunkvežimiais į kaimynę Švediją ir kitas ES šalis, išvengiant muito mokesčių. Bendrija iš trečiųjų ša lių importuojamiems česnakams taiko 9,6 proc. mokestį. Analogiškų kontrabandos atve jų būta ir anksčiau. 2012 m. gruo dį Londono gyventojas buvo nu teistas kalėti šešerius metus už česnakų kontrabandą iš Kinijos į Didžiąją Britaniją. Deklaracijo se nurodydamas, kad importuo ja imbierus, kuriems muito rink
Europos kovos su sukčiavimu tar nybos (OLAF) atstovas Pavelas Bořkovecas pasakojo, kad česnakų kontrabanda iš Kinijos buvo vyk doma dar praėjusio amžiaus pa skutiniajame dešimtmetyje. Bet tikrieji ES finansiniai nuo stoliai ėmė kauptis nuo 2001-ųjų, kai česnakams iš užsienio pradėtas taikyti 9,6 proc. muito mokestis ir papildoma 1200 eurų rinkliava už toną. Šitaip buvo bandoma apsau goti ES augintojus nuo pigios ki niškos produkcijos. Jungtinių Tautų Maisto ir že mės ūkio organizacijos duomeni mis, Kinija 2010 m. užaugino 18,5 mln. tonų, arba 80 proc., viso čes nakų derliaus pasaulyje. ES česna kai daugiausia auginami Ispanijo je, taip pat Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Anot P.Bořkoveco, česnakų kontrabanda Bendrijai atneša di delių nuostolių. „Vienas šviežių česnakų kontei neris – tai maždaug 30 tūkst. eu rų muito mokesčių“, – sakė OLAF pareigūnas.
Kontrabandininkų gudrybės
Kontrabandos schema bėgant me tams keitėsi. Iš pradžių nusikaltė liai sukčiaudavo nurodydami, kad česnakas užaugintas ne Kinijoje, o šalyse, su kuriomis ES turi leng vatinių susitarimų. „Pavyzdžiui, produktams iš Turkijos, Viduržemio jūros vals tybių, tokių kaip Egiptas, Jordanija ir Marokas, taip pat kai kurių Pie tų ir Vidurio Amerikos šalių muito mokesčiai netaikomi arba taikomi mažesni“, – paaiškino P.Bořkove cas. Kontrabandininkai taip pat klai dingai pildydavo deklaracijas, vie toj šviežių česnakų nurodydavo šaldytus ar džiovintus arba išvis kitus produktus – obuolius, svo gūnus, imbierus. Pastaruoju metu kontrabandi ninkai, kirsdami valstybių sienas, įsigudrino išvis nepildyti dekla racijų arba forminti krovinį kaip tranzitinį, o pakeliui iškrauti jį ES teritorijoje. Netiesioginiai nuostoliai
OLAF skaičiavimais, dėl česna kų kontrabandos ES negauna mi lijonų eurų mokesčių. Be to, anot tarnybos, dėl nesąžiningos kon kurencijos ir prarandamos rinkos dalies netiesioginių nuostolių pa tiria ir ES augintojai. „Vienaip ar kitaip dėl česnakų kontrabandos nuostolių patiria daugelis ES narių“, – sakė P.Boř kovecas. Bet, anot pareigūno, labiausiai dėl to kenčia Didžioji Britanija, Lenkija ir Italija. BBC inf.
Schema: česnakai iš Kinijos gabenami laivais į Norvegiją, kuri nepriklauso ES ir netaiko importo mokes
čių šioms daržovėms, o tada – sunkvežimiais į kaimynę Švediją ir kitas ES šalis.
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Maskvos centre nužu dytas liūdnai pagarsė jęs Rusijos nusikalsta mo pasaulio vadeiva Aslanas Usojanas pra varde Senis Hasanas. Iš restorano išėju sį mafiozą keliais šūviais mirtinai sužeidė snaiperis, kuris buvo pasislėpęs šalia esan čio pastato laiptinės šeštame aukšte. Įvairiose versijose nužudymas sieja mas su kova dėl valdžios, įtakos per skirstymu, jaunosios nusikaltėlių kartos ambicijomis ir netgi politinėmis permai nomis Gruzijoje bei šioje šalyje paskelb ta plačia amnestija. Tyrėjų duomenimis, A.Usojanas konf liktavo su nauja nusikaltėlių karta dėl pajamų, nusikalstamu būdu gaunamų Maskvoje ir pietiniuose Rusijos regio nuose, ypač Sočyje, kur nusikaltėlius vilioja stambūs olimpiniai projektai.
Alžyro pajėgos bom bardavo šalies rytuose esantį dujų gavybos kompleksą, kur su „Al Qaeda“ susiję islamis tų kovotojai paėmė įkaitais šimtus alžy riečių darbininkų ir 40 užsieniečių – JAV, Japonijos, Prancūzijos, Didžiosios Britani jos ir Norvegijos piliečių. Po pirmo antite roristinės operacijos etapo Alžyro valdžia Senis Hasanas buvo vienas įtakingiau sių kriminalinių autoritetų posovietinėje erdvėje, todėl kai kurie ekspertai spėjo, kad atsako į jo žmogžudystę ilgai laukti nereikės. Kiti aiškino priešingai: tai ga li būti vienas paskutinių tokių išpuolių, nes senoji Rusijos mafija užleidžia po zicijas naujai organizuotų nusikaltėlių kartai, palaikančiai glaudžius ryšius su policija ir vietos valdžia.
„Reuters“ nuotr.
pranešė, kad žuvo maždaug 30 įkaitų, tarp jų – septyni užsieniečiai, ir daugiau nei dešimt kovotojų. Maždaug 600 alžy riečių darbininkų pavyko išlaisvinti. Pagrobėjai reikalavo nutraukti karinę operaciją Malyje, kur Prancūzijos ir Afri kos šalių pajėgos bando išvaryti islamis tus iš jų bazių šalies šiaurėje. Alžyras leido bombardavimus vykdantiems Prancūzijos naikintuvams naudotis savo oro erdve.
14
Šeštadienis, sausio 19, 2013
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
sportas
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
Grandai: „Žalgirio“ ir CSKA rungtynės nestokojo kietos vyriškos kovos.
J.Plaza: niekas dar neprarasta Sonny Weemsas į savo buvusios koman dos – Kauno „Žalgirio“ – krepšį teįmetė du taškus, tačiau Maskvos CSKA surado kitą vedlį ir pirmą kartą šį sezoną išsivežė iš Lietuvos pergalę. Marius Bagdonas, Zigmas Jurevičius, Romas Poderys Dvyliktoji nesėkmė
Žalgiriečiams nepavyko Eurolygoje nutraukti CSKA prakeiksmo: Kau no krepšininkai nusileido maskvie čiams 73:87 ir tai buvo dvyliktasis pralaimėjimas jiems šiame turny re nuo 1999-ųjų.
Kai varžovai pa taiko 60 proc. taiklumu, bet kuri gynybos sistema veikia sunkiai.
Šį kartą mačo lūžis įvyko baigian tis antrajam kėliniui, kai CSKA spur tavo 7:0 ir įgijo apčiuopiamesnę persvarą – 38:31. Trečiajame kėliny je Viktoro Chriapos, Milošo Teodo sičiaus, Vladimiro Micovo pastan gomis Maskvos komanda dar labiau nutolo – 45:34, 65:51. Lietuvos čempionai ketvirtaja me kėlinyje buvo priartėję – 68:78,
Rezultatai E grupė Malagos „Unicaja“–Madrido „Re al“ 64:72 (16:19, 20:11, 14:13, 14:29). 8 300 žiūrovų. Rezultatyviausi žai dėjai: K.Simonas 16 taškų, F.Vazque zas 12, A.Panko ir L.Zoričius po 10/R. Fernandezas 15, S.Rodriguezas 14. Bamb erg o „Bros e Bask ets“– Stambulo „Anadolu Efes“ 76:94 (27:23, 19:24, 13:18, 17:29). 6 800 žiū rovų. B.Nachbaras 19, S.Gipsonas 16, M.Zirbesas 15/S.Vujačičius 17, J.Far maras 15, D.Savanovičius 14. F grupė Stambulo „Besiktas JK“–„Barce lona Regal“ 59:73 (10:15, 22:19, 16:17, 11:22). 5 600 žiūrovų. C.Jerrellsas 17, V.Gašperas 14, D.Markota 13/A.To mičius 15, E.Lorbekas 11.
bet Rusijos krepšinio flagmanas at silaikė: tritaškį pataikė M.Teodosi čius – 81:68, po to dvitaškį pridėjo V.Micovas. Marko Popovičius toli mu šūviu iš aikštės vidurio sušvel nino skirtumą, tačiau tai buvo pa skutinis dvikovos metimas. Mačą „Žalgirio“ arenoje stebė jo 15 799 žiūrovai. Tai – šio sezono Eurolygos lankomumo rekordas. Pernai spalio 28ąją VTB Vieningosios krepšinio lygos ma če „Žalgiris“ nugalėjo CSKA ekipą 76:66.
E grupė Komanda
Taiklumas ar gynyba?
„Po rungtynių pasakiau savo auklė tiniams, kad jie sužaidė tikrai pui kias rungtynes tiek puolime, tiek gynyboje su nuostabia komanda, kuri yra pretendentė patekti tiek į „Top 8“, tiek į finalo ketvertą. Pagrindinis dalykas, lėmęs per galę, buvo sėkminga kova dėl ka muolio. Neleidome varžovams do minuoti po krepšiais, o „Žalgiris“ šiuo požiūriu – viena grėsmingiau sių ekipų Eurolygoje. Mes padarė me 16 klaidų, tačiau atsigriebėme kitame fronte – atlikome 20 re zultatyvių perdavimų“, – po ma
Įtampa: „Žalgirio“ strategas J.Plaza emocingai reagavo į įvykius aikš-
tėje.
čo kalbėjo CSKA vyriausiasis tre neris Ettore Messina. „CSKA žaidė geriau už mus. „Žalgiris“ padarė per daug klaidų. Prieš kelias savaites buvome pir mieji, nugalėję maskviečius VTB Vieningojoje lygoje, tad šiandien jie buvo labai susikaupę. Atakuoda mi neišvengėme blogų sprendimų.
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
Gynyboje stengėmės, naudojome įvairias sistemas, bet kai varžovai pataiko 60 proc. taiklumu, bet ku ri gynybos sistema veikia sunkiai. Pralaimėjome pirmuosius tris kė linius, lygiosiomis baigėme pa skutinį. Stengėmės, bet žaidėme chaotiškai. Baudų metimus patai kėme tik 56 proc. taiklumu. Tai ne
1. CSKA 2. „Real“ 3. „Anadolu Efes“ 4. „Panathinaikos“ 5. „Žalgiris“ 6. „Unicaja“ 7. „Brose Baskets“ 8. ALBA
Perg.
Pral.
Taškų sant.
4 4 3 3 1 1 0 0
0 0 1 1 3 3 4 4
342:284 306:268 314:292 288:290 288:292 285:307 308:351 255:302
tik žaidėjų kaltė. Aš kaltas lygiai taip pat. CSKA turbūt laimės dau gumą savo rungtynių „Top 16“ eta pe, todėl nereikia panikuoti. Mums viskas priešakyje, jau ne kartą įro dėme, kad galime sėkmingai kovoti ir varžovų aikštėse. Niekas dar ne prarasta“, – sakė „Žalgirio“ strate gas Joanas Plaza.
15
Šeštadienis, sausio 19, 2013
sportas Laimėjo ketvirtą kartą
Lietuviai – 68-ojoje vietoje
Biudžete – 14 milijonų
Anglijoje vykusias vienas prestižiškiausių sportinių šo kių varžybų „UK Open“ ketvir tus metus iš eilės laimėjo JAV atstovaujantys pasaulio pro fesionalų čempionai Arūnas Bižokas ir Jekaterina Demido va (nuotr.). Ketvirtfinalyje šo ko kita JAV pora – Andrea Fa raci ir Iveta Paurytė.
Pietų Amerikoje vykstančio Dakaro ralio 12-ąjį etapą Čilės teritorijoje lietuviai Benedik tas Vanagas ir Saulius Jurge lėnas visureigiu „OSCar“ bai gė 37-ieji, o bendrojoje įskai toje pakilo į 68-ąją vietą. Au tomobilių klasės lyderis – prancūzas Stephane’as Pe terhanselis su „Mini“.
Planuojama, kad šiemet Lie tuvos tautinio olimpinio komi teto ir Lietuvos olimpinio fon do biudžetą sudarys 14 mln. litų: 12 mln. tikimasi gauti iš loterijų firmos „Olifėja“, po 1 mln. – iš rėmėjų ir Tarptauti nio olimpinio komiteto. Pernai olimpinį biudžetą sudarė 16,1 mln. litų.
Svarbiausia – nenuleisti rankų Po apmaudaus pralaimėjimo Maskvos CSKA krepšininkams „Žalgirio“ legionierius Ibrahimas Jaaberas (Tomo Raginos nuotr.) neprarado optimizmo.
„Ei! Laukia dar 10 rungtynių. Mū sų šansai žengti į kitą etapą – visai neblogi. Svarbiausia – nenuleisti rankų“, – ramiai dėstė „Žalgirio“ gynėjas. – Ibrahimai, kas lėmė nesėk mę? – po rungtynių paklausėme I.Jaabero. – Maskvos krepšininkai buvo labai užsidegę ir tą nusiteikimą išlaikė visą mačą. Mums nepavyko ras ti rezervų, kai reikėjo labiausiai. Neapsigynėme, o paskui buvo la bai sunku juos vytis. Su tokiu var žovu reikia žaisti iš visų jėgų. CS KA įrodė, kodėl yra viena geriausių Europos komandų. Tomo Raginos nuotr.
Rungtynių statistika Kauno „Žalgiris“ – Maskvos CSKA 2013 01 17, Kauno „Žalgirio“ arena, 15 799 žiūrovai.
73:87 (15:16, 16:22, 20:27, 22:22)
„Pavadinimas“ Žaidėjas
T.Dardenas I.Jaaberas M.Popovičius D.Lavrinovičius V.Lipkevičius P.Jankūnas M.Delašas M.Kuzminskas O.Lafayette’as R.Kaukėnas J.Foote’as K.Lavrinovičius Komanda
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
24:02 24:04 24:15 15:32 13:19 26:10 8:39 – 14:59 22:46 8:03 18:11
12 10 16 1 3 4 5 – 11 6 0 5 73
4/6 2/6 3/3 0/2 0/0 2/2 2/2 – 2/5 3/7 0/3 2/2 20/38 52,6%
0/0 2/3 3/6 0/1 1/1 0/1 0/1 – 2/4 0/1 0/0 0/0 8/18 44,4%
4/4 0/1 1/2 1/2 0/0 0/0 1/2 – 1/1 0/0 0/2 1/2 9/16 56,3%
2 0 0 3 0 6 1 – 0 2 4 3 23
0 2 1 1 0 2 0 – 1 0 1 0 8
0 2 1 2 1 1 0 – 1 3 0 0 11
1 2 4 2 0 2 1 – 1 1 0 0 14
13 4 10 0 4 9 0 – 9 2 1 13 67
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
34:06 32:20 23:02 – 19:12 16:03 – 14:14 25:07 33:08 – 2:48
24 20 6 – 6 2 – 6 6 15 – 2 87
4/7 3/6 3/3 – 3/6 1/3 – 1/3 2/3 3/4 – 0/0 20/35 57,1%
5/10 4/5 0/1 – 0/0 0/1 – 1/1 0/0 3/4 – 0/0 13/22 59,1%
1/2 2/2 0/0 – 0/0 0/0 – 1/2 2/4 0/0 – 2/2 8/12 66,7%
4 5 4 – 4 3 – 2 3 6 – 0 32
5 2 2 – 0 2 – 1 0 8 – 0 20
1 1 2 – 0 1 – 0 1 4 – 0 10
2 3 2 – 0 1 – 0 2 5 – 1 16
22 22 9 – 10 0 – 5 5 27 – 2 103
– Ar buvote tinkamai pasiren gę dvikovai su vienais Euroly gos favoritų? – Taip pat gerai, kaip ir jie. Vis dėlto, palyginti su kitomis dviko vomis šį sezoną, jie daugeliu as pektų pagerino savo žaidimą – ir puolime, ir gynyboje. Mes – ne.
– Sakyčiau, nustebinome patys save. Manėme, kad pavyks su sikauti kur kas rimčiau, bet per sezoną pasitaiko ir tokių rung tynių.
– Šį sezoną jau įveikėte CSKA. Gal šį kartą maskviečiai patei kė kokių nors siurprizų?
– „Top 16“ etape pralaimėjo te jau trečiąsias rungtynes iš keturių. Kaip vertinate „Žal
Kaune sirgaliai – geresni nei NBA Maskvos CSKA puolėjas Sonny Weemsas („Fotodienos“ / Rober to Dačkaus nuotr.) po rungtynių Kaune pripažino, kad atmosfera „Žalgirio“ arenoje abiem koman doms suteikė daug energijos.
„Pavadinimas“ Žaidėjas
M.Teodosičius V.Micovas A.Jacksonas D.Sokolovas N.Krstičius S.Weemsas A.Zozulinas D.Christmas A.Kaunas V.Chriapa A.Ponkrašovas T.Papaloukas Komanda
Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.
Kitą savaitę – į Turkiją
Penktąsias „Top 16“ etapo E grupės turnyro rungtynes „Žalgiris“ sau sio 25-ąją svečiuose žais su Stam bulo „Anadolu Efes“ ekipa, kurią reguliariajame sezone dusyk įveikė: 77:64 – Turkijoje ir 71:53 – Kaune. Ketvirtadienį „Anadolu Efes“ iš vykoje 94:76 privertė kapituliuo
ti Bambergo „Brose Baskets“ krep šininkus. Likus žaisti beveik šešias minu tes, Vokietijos atstovai pakilo į le miamą šturmą – 67:74, tačiau ne trukus „Anadolu Efes“ komanda pristabdė aikštės šeimininkus Ke remo Tunčeri ir Sašos Vujačičiaus tritaškiais – 82:67.
girio“ šansus žengti tolyn? – Laukia dar daug rungtynių. Dvi nesėkmes patyrėme vos vienu taš ku. Nebuvome beviltiški. Jei būsi me nuoseklūs, dar niekas nepra rasta. Žinoma, per vieną vakarą nelaimėsime 10 mačų, bet žings nis po žingsnio galime pasiekti už sibrėžtą tikslą.
– Sonny, kaip jaut ėt ės po pertraukos grįžęs į kovų sū kurį? – buvo paklaustas ame rikietis.
– Reabilitaciją po čiurnos sąna rio traumos atlikau JAV, San An tonijuje. Rungtynės su „Žalgiriu“ buvo gera proga iš naujo pasinerti į varžybų ritmą, nors bėgiodamas dar jaučiau tam tikrą fizinį dis komfortą. Tikiuosi, kad netrukus žaisiu visa jėga. – Ar jums nekelia nerimo tai, kad per dvikovą su „Žalgiriu“ pelnėte vos du taškus ir tai pa
darėte tuomet, kai rungtynių baigtis jau buvo aiški? – Į aikštę išėjau tuomet, kai to prireikė treneriui Ettore Messi nai. Mano vaidmuo šį kartą buvo kuklus, bet svarbiausia, kad lai mėjome. Surinkau tik du taškus? Nieko baisaus. Juk treniruotis su komanda pradėjau vos prieš tris dienas. – Praėjusį sezoną buvote „Žal girio“ lyderis. Ar šis mačas sužadino kokių nors prisimi nimų? – Kauno sirgaliai mane pasitiko ne ypač šiltai, tačiau aš juos su prantu. O rungtynės buvo eilinės. – Kokios įtakos žaidimui tu rėjo sausakimšos „Žalgirio“ arenos tribūnos, palaikiusios Kauno komandą? – Kai iš tribūnų sklinda tokia ga linga, azartiška energija, ją jaučia abi ekipos, ne vien aikštės šeimi ninkai. Mes mėgstame žaisti to kioje aplinkoje. „Žalgirio“ arena – iš tiesų aukšto lygio, ji nedaug nusileidžia analogams NBA, ta čiau sirgaliai čia – kitokie. Euro piečiai geriau supranta krepšinį.
16
Šeštadienis, sausio 19, 2013
sportas
Atsiprašinės visą gyvenimą Buvo susiūbavusi ir UCI prezi dento Patricko McQuaido kėdė, bet airis joje išsilaikė. „L.Armstrongą medžiojo visos dopingo kontrolės tarnybos, ta čiau rezultatai buvo neigiami. Ką mes dar galėjome padaryti? Nie ko. Manau, kad Lance’ą ir jo istori ją netrukus visi pamirš, o dviračių sportas sėkmingai judės į priekį“, – interviu dienraščiui „The Irish Examiner“ teigė UCI vadovas.
Septynis kartus „Tour de France“ lenkty nes laimėjęs, bet pernai visus titulus pra radęs JAV dviratininkas Lance’as Armst rongas pagaliau atskleidė kortas – viešai prisipažino vartojęs dopingą. Gėdos nejautė
L.Armstrongas tai padarė duo damas interviu JAV televizijos pokalbių laidų žvaigždei Oprah Winfrey. „Kodėl nusprendžiau prisipažin ti būtent dabar, po daugybės me tų neigimo? Nežinau, ką atsakyti į šį klausimą. Vis tiek viskas jau pa vėluota, bet tai – mano problema, nes melą kartojau daugybę kartų“, – sausio 17-ąją transliuotame po kalbyje pareiškė dviratininkas. Į O.Winfrey klausimus: „Ar per savo sportinę karjerą jūs kada nors vartojote draudžiamus prepara tus?“, „Ar tarp tų preparatų buvo eritropoetinas, testosteronas, kor tizonas, augimo hormonai?“, „Ar jums buvo perpilamas kraujas, kad būtų galima užmaskuoti dopin gą?“, „Ar jūs vartojote dopingą per „Tour de France“ lenktynes, kurias laimėjote?“ – L.Armstrongas atsa kė „taip“. Buvusi sporto legenda teigė: „Tuo metu, kai neigiau įtarimus dėl do pingo, jaučiausi normaliai, man ne buvo gėda, nes visa tai, ką dariau, vertinau kaip žaidimą. Dabar jau čiu visuomenės įtūžį. Ar aš išda vikas? Taip, nes yra žmonių, kurie man padėjo, tikėjo manimi, todėl gali jaustis apgauti. Jų atsiprašinė siu visą gyvenimą. Myliu dviračių sportą, nors žinau, kokia bus reak cija į šiuos mano žodžius. Žmonės sakys, kad L.Armstrongas negerbė
„Tour de France“, apskritai neger bė sporto. Ir jie bus teisūs.“ Dienraščio „New York Times“ duomenimis, L.Armstrongas, nuo 1999-ųjų neigęs kaltinimus dėl draudžiamų preparatų vartojimo, ryžosi pasakyti tiesą, nes tebeno ri aktyviai sportuoti – planuoja iš mėginti jėgas triatlone ir bėgime.
Grėsmė dviračių sportui
Istorija: 2002-ųjų „Tour de France“ prizininkai – J.Belokis, L.Armst
rongas ir R.Rumšas.
Jautėsi nebaudžiamas
Neteko ir medalio
Pernai spalio pabaigoje Tarptau tinė dviračių sporto sąjunga (UCI) patvirtino JAV antidopingo agen tūros (USADA) sprendimą disk valifikuoti L.Armstrongą iki gy vos galvos ir atimti iš jo visus nuo 1998 m. dviračių varžybose iško votus titulus. 1999–2005 m. amerikietis sep tyniskart laimėjo prestižines dau giadienes „Tour de France“ lenkty nes, o 2009-aisiais buvo trečias, be to, 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje iškovojo bronzos medalį. JAV olim pinis komitetas jį buvo keturiskart pripažinęs Metų atletu, žurnalas „Velo magazine“ penkiskart ap dovanojo prizu „Velo d’Or“. L.Armstrongo dop ingo by la – viena sudėtingiausių ir skan dalingiausių per visą šiuolaiki nio profesionalaus sporto istoriją. Amerikietis, įveikęs vėlyvosios sta dijos vėžį ir po gydymosi vėl grįžęs į dviračių sporto elitą bei įkūręs lab daros fondą „Livestrong“, buvo ta pęs vos ne nacionaliniu didvyriu.
Dviračių sporto asas jautėsi ne baudžiamas ir arogantiškai drabs tė purvais savo konkurentus. 2003-iais iais, kai po „Giro d’Italia“ lenktynių dopingo me džiotojams buvo įkliuv ęs Rai mondas Rumšas, amerikietis pa reiškė: „Rumšas? Jis yra kvailys, jeigu vartojo dopingą po to, kas įvyko praėjusiais metais. Jis juk žinojo, kad yra stebimas UCI at stovų.“
lequipe.fr nuotr.
2002-ais iais R.Rumš as per „Tour de France“ lenktynes mynė ant kulnų L.Armstrongui ir užėmė 3-iąją vietą, tačiau sensacingą lie tuvio triumfą apkartino Prancū zijos policijos radybos jo žmonos Editos automobilyje. Jame tarp įvairių medikamentų buvo aptikta ir sportininkams nau doti draudžiamų preparatų – kor tikoidų, eritropoetino, testostero no, anabolinių steroidų. Įklimpo ir vadovai
Ar aš išdavikas? Taip, nes yra žmo nių, kurie man pa dėjo, tikėjo mani mi, todėl gali jaus tis apgauti. JAV dvirat in ink o nuom on e, Liet uvos sport in ink as tur ėj o būt i diskval if ik uotas iki gyvos galvos.
JAV dviratininko skandalas įklam pino ar metė šešėlį daugybei sporto funkcionierių. Vienas paskutinių – Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) laboratorijos Šveicarijo je vadovas Martialis Saugy, neva pataręs L.Armstrongui, kaip pa sirengti dopingo kontrolės testui, kad mėginyje nebūtų rasta eritro poetino. M.Saugy mūšėsi į krūtinę, kad nieko panašaus nebuvo, tačiau USADA vykdomasis direktorius Travisas Tygartas pareiškė, jog tu ri patikimų įrodymų.
Laukdamas L.Armstrongo inter viu, Tarptautinio olimpinio ko miteto (IOC) narys, buvęs WADA vadovas Dickas Poundas pasa kė, kad dviračių sportas gali bū ti išbrauktas iš olimpinių žaidynių programos, jeigu paaiškės, kad UCI dangstė pažeidėjus. „Jeigu L.Armstrongas patvir tins, kad UCI yra susijusi su do pingo skandalais, mes neturėsime kitos išeities, tik eliminuoti dvi račių sportą iš olimpinių žaidy nių, – teigė D.Poundas. – Kodėl gi to nepadarius ir nesuteikus UCI ketverių ar aštuonerių metų ap mąstymams? Kai dviratininkai ras sprendimą ir bus pasirengę grįžti į olimpinę šeimą, pagalvosime, ar verta juos priimti.“ D.Poundo poziciją netrukus su švelnino IOC ryšių su visuome ne tarnybos direktorius Markas Adamsas, kuris naujienų agentūrai AP pareiškė, kad specialaus plano dėl dviračių sporto nėra. „Kai sulauksime UCI ir USADA komentarų apie L.Armstrongo in terviu, tuomet bus aiškiau, kokia kryptimi turėtume dirbti“, – sakė TOK atstovas. Vis dėlto IOC jau pareikalavo iš JAV dviratininko grąžinti Sidnė jaus olimpiadoje iškovotą bronzos medalį. Parengė Romas Poderys
17
šeštadienis, sausio 19, 2013
24p.
aukštyn žemyn
Poeto K.Navako kolekcijoje – du tūkstančiai vinilinių plokštelių.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Niujorkas ir deimantai iš G.Rusytės atėmė nerūpestingas naktis Jau penkeri metai, kai su sūnumi Maju mi Niujorke gyve na naują mylimąjį turinti ir Gemologi jos institutą baigusi Giedrė Rusytė. Grįž ti į gimtąjį kraštą ne planuoja, nors ak centuoja, kad Lietu va – jos namai.
Esu labai lai minga ir už tai mintyse dėkoju kiek vieną dieną. Džiaugiuosi, kad niekad neleidau sa vęs sugniuž dyti. Beje, kas yra že mai? Sveika ta mano ge ra, sūnus – puikus, arti mieji sveiki, o visa kita – tik detalės.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Sužavėjo „Žalgirio“ arena
– Giedre, už kiek jus nupir ko, kad neseniai, nors ir trum pai Lietuvoje buvusi, atvykote į M.A.M.A. apdovanojimų ce remoniją? – Labai daug, nes, įsivaizduoki te, atskridau, – nusijuokė prieš pat dūzges naktiniame klube po M.A.M.A. ceremonijos linksmai nusiteikusi Giedrė. – Bet honora rų atskleisti negalima. Lėmė pini gai ir emocijos. – Nejau pin igai jums svar biausi? – Juokaujate? Meluočiau, teigda ma, kad jie nieko nereiškia. Jie su teikia laisvės, bet tikrai – ne svar biausi. Pinigai – trapu, jų yra, bet jų gali ir nebūti. – Atrodo, pirmą kartą apsi lankėte Kauno „Žalgirio“ are noje... – Dar vykdama į repeticijas klau siau, kur garsioji arena? Pamačiu si buvau labai maloniai nustebin ta. Super! Kaunas gražėja. Tai man nuolat sako čia gyvenantis ir Kau ną mylintis mano brolis. Žinau, kad dar įspūdingiau arenoje, kai žaidžia „Žalgiris“. – Ranką prie širdies pridėjusi pasakykite, ar dar kelia Kaunas sentimentų? Ne vienas žmo
Išsipildė: moters grožis ir brangakmeniai – labai artima. Tapti deimantų eksperte buvo sena G.Rusytės svajonė.
gus, pagyvenęs megapolyje, neretai tampa abejingas gim tajam miestui. – Nesu sentimentalus žmogus. Ir situacijos nedramatizuoju. Niu jorke gyvenu, ten mano šeima – sūnus. Čia – namai, kur grįž tu. Kaunas – tarsi nuvažiuoti pas mamą.
Man patinka žemes ni vyrai. Tikriausiai toks likimas, nors nesirenku vyro nei pagal ūgį, nei pagal grožį.
Tapo stipresnė ir racionalesnė
– Esate iš tų, kurie labiau pa sveria protu, logika, nei va dovaujasi jausmais ar emoci jomis?
– Kai reikia pasirinkti, esu racio nalesnė. Bet esu jautrus ir jausmin gas žmogus.
– Emocijas slepiate po kauke? – Gal. Nors labiau pasikliaunu sa vo intuicija. – Pamenu, kai dar su jauduliu JAV ambasadoje laukėte vizos. Dabar Niujorke gyvenate jau penkerius metus. Kaip apibū dintumėte dabartinę būseną? – Jaučiuosi labai gerai, esu paten kinta savo gyvenimu ten ir džiau giuosi galimybe grįžti į Lietuvą. – Niujorkas – dangoraižių miestas, daug žmonių gyvena
Tomo Raginos nuotr.
aukštybėse ar bent ten vykda mi apie tai svajoja. Teko pabū ti žemai? – Esu labai laiminga ir už tai min tyse dėkoju kiekvieną dieną. Džiau giuosi, kad niekad neleidau savęs sugniuždyti. Beje, kas yra žemai? Sveikata mano gera, sūnus – pui kus, artimieji sveiki, o visa kita – tik detalės. – Ką jums davė Niujorkas? – Užaugau, tapau dar stipresnė, racionalesnė, prasi plėtė akiratis.
18
18
šeštadienis, sausio 19, 2013
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
Niujorkas ir deima – Vis dėlto kiekvie 17 nos atidarytos durys ir tai, kas gauta, kažką uždaro,
kažką atima. – Niujorkas atėmė nerūpestingas naktis, miegą iki 11–12 valandos dienos.
– Neslėpsiu, susidarė įspūdis, kad Lietuvoje neblogai gyvenu si, švytėjusi, televizijos veidu buvusi Giedrė tarsi nuo kažko bėgo į Niujorką. Nuo buvusio vyro ar dar ko nors? – Ne, jokiu būdu ne. – Su juo bendraujate? – Tiek, kiek reikia.
Laukimas: M.Vasiliauskas ir jo mylimoji Ineta netrukus taps tėvais.
Tomo Raginos nuotr.
Floristas M.Vasiliauskas rengiasi dvigubam įvykiui Laimė, jaudulys, meilė, nežinomybės baimė. Tokius jausmus dabar išgyvena ekscentriškas daugelio rekordų savininkas floristas Modestas Vasiliauskas. Sausio 25 d. jo mylimoji Ineta turėtų pagimdyti jųdviejų dukrelę. Tą pačią dieną įvyks dar vienas Modesto teismas.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Norėjo futbolo komandos
„Esu labai laimingas, nes tai – di džiausia mano gyvenimo svajonė. Labai myliu vaikus ir visada sva jojau turėti jų daug. Kadaise gal vojau net apie mergaičių futbolo komandą“, – šypsojosi futbolą la bai mėgstantis dešimčių Lietuvos rekordų savininkas, 37 metų flo ristas-dizaineris M.Vasiliauskas, kurio 24 metų mylimoji Ineta ne trukus turėtų pagimdyti dukrelę. Ko labiau nori, dukters ar sū naus, Modestas nesureikšmino: „Svarbiausia, sveikas vaikelis ir jo mama.“ Tiesa, vardą su Ineta jie jau su galvojo, tačiau pora jo dar neno ri viešinti. Žinia, kad mylimoji laukiasi, Modestui buvo maloniai netikė ta. Pati Ineta iš pradžių buvo šo kiruota. „Dabar labai laukiame šio nuo stabaus įvykio su jauduliu ir džiaugsmu“, – prisipažino Mo destas. Su Maisto technologijos mo kyklą baigusia kėdainiške Ineta jis draugauja jau pustrečių metų. „Iš pradžių ji krito į akį, po to su sižavėjau ir įsimylėjau, – neslėpė floristas. – Ji paprasta, nuoširdi, kukli, nemėgstanti viešumos ir ne iš tų merginų, kurios nori bet ko kia kaina išgarsėti, veržiasi į tele vizijas ar žurnalų viršelius. Bet už ką mes mylime kitą žmogų, kar tais neįmanoma paaiškinti. Para šyk, kad ją myliu, myliu, myliu.“
Dvigubai svarbi diena
Likimo ironija: sausio 25 d. Mo destas ne tik turėtų tapti tėvu. Tą pačią dieną įvyks ir teismo posėdis: floristas apskundė Kau no rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio mėnesio sprendi mą, kur jis buvo pripažintas kal tu ir nuteistas už želdinių vagys tę bei kapų išniekinimą. Tuomet jam buvo skirta vienų metų lais vės atėmimo bausmė, jos vykdy mą atidedant metams.
Neketinau ir neke tinu sprukti į krū mus. Stengsiuosi dalyvauti ir gimdy me. Tikiuosi, kad tuo metu nebus dar bų. Kartu gražiai pradėjome, kartu ir žengsime į priekį.
„Tai – nesąmonė. Šį sprendimą apskundžiau ir tikiuosi, kad vis kas baigsis teisingai ir mane iš teisins“, – vylėsi M.Vasiliauskas, kurio mylimoji teisme buvo kar tu su juo. Pastarosiomis dienomis Ineta daugiau laiko praleidžia pas tė vus Kėdainiuose, kur dažnai būna ir Modestas. Kūdikio besilaukian čiai būsimai mamai taip saugiau, nes M.Vasiliauskas neretai darbo reikalais dalyvauja renginiuose,
todėl nenori palikti moters vie nos. Tėvų, deja, neturintis Modes tas, su Ineta ir jos artimiausiais žmonėmis Kėdainiuose šventė ir šv. Kalėdas, ir Naujuosius metus. Vestuvės, sako, bus
Ar kelias sužadėtuves ir net ves tuvių šou viešai surengęs ir kar tą oficialiai nesėkmingai vedęs M.Vasiliauskas šį kartą ketina tuoktis? „Taip. Esame jau beveik dvejus metus susižadėję“, – floristas at sakė nuoširdžiai. Ant jo piršto – sidabrinis žie das, ant mylimosios – su sma ragdu ir deimantuku. „Neketinau ir neketinu spruk ti į krūmus, – stebėjosi, kad gali būti kitaip, floristas. – Stengsiuo si dalyvauti ir gimdyme. Tikiuosi, kad tuo metu nebus darbų. Kartu gražiai pradėjome, kartu ir ženg sime į priekį.“ O vestuvės? Jos bus. Greičiau siai šių metų vasarą. Jei ant gal vos neužkris plyta ir nebus pasau lio pabaigos, juokauja dizaineris. „Kai žmonės būna kartu, vie nas kitą myli, santykius reikia įteisinti. Bent jau dėl vaiko. Kokią pavardę priims žmona, vaikas – nesvarbu. Svarbiausia – žmogus, – įsitikinęs floristas rekordinin kas. Tiesa, tikslios vestuvių datos dar nėra. Gal vaiko gimimo ar ves tuvių proga bus naujas rekordas? – O kam jų reikia? Pasveikinsiu ją labai gražiai. Galbūt siurprizą pa rengsiu, bet tokiems dalykams re kordų nereikia.“
– Koks auga ledo ritulio tre niruotes lankantis ir angliškai kalbėti su mama norintis aš tuonerių metų Majus? – Nuostabus. Aišku, tai sako akla mamos meilė. – Kokią pagrindinę pamoką jam diegiate? – Kiekvieną dieną – pagarbą kitam žmogui. Dirbo ir su Rihanna
– Tiesa, kad Rusytė jau oficia liai tapo deimantų eksperte? – Taip. Sena išsipildžiusi svajonė, galvojus šiek tiek apie ateitį... – ...oi, moterys, žinoma, myli deimantus... – (Šypsosi) Labai žavinga profesija. Niujorke baigiau Gemologijos ins titutą ir tapau diplomuota gemolo ge. Kaip juokauju, kiekvieną dieną žaidžiu su brangakmeniais. Kas ga li būti geriau? – Kas gali būti geriau? Giedre, dabar pagalvosime... – .. kad esu materialistė? Kalbu ne apie turtus, ne apie deimantus. Ge mologija – labai įdomus mokslas. Pasidomėkite akmenimis. Tai – ne tik brangakmeniai. – Nemanote, kad tai – tik tuš tybė? Daug kas iš vadinamojo Lietuvos elito puikuojasi firmi
niais drabužiais ir deimantais, o sužinoję, kad tai – tik turkiš kos ar kiniškos kopijos ir ne deimantas, bet cirkonis, jų at sikratytų. Juk jiems svarbu tik vardas ir noras pasipuikuoti? – Tikiuosi, kad Lietuvoje juvely rai žmonių neapgaudinėja. Ar tai – tuštybė? Labai asmeniška. Dei mantas simbolizuoja sužadėtuves, gilesnius, gražius jausmus, mei lę, amžinybę, įsipareigojimus. Juos dovanojame savo vaikams, tikė damiesi, kad tai – išliekamoji ver tė, todėl tradiciškai perduodame iš kartos į kartą. Tik siauro požiūrio žmogus gal vos, kad tai – tuštybė. Dažnai taip galvoja žmonės, kurie negali jų tu rėti ir tampa pikti, pavydūs. Bet ta pę jų savininkais labai greitai pa keičia nuomonę. Be to, moterys deimantais džiaugiasi. – Taigi nebus nuostabos, kai vieną dieną bus atidarytas G.Rusytės deimantų butikas ir jame skambės Rihannos žo džiai „Shine Bright Like A Dia mond“? – Ir ten, ir čia atidarysiu, – juokia si. – Beje, su Rihanna mūsų kom panija turėjo darbo reikalų, kūrė jos singlui apyrankes su deimantais. – Kokia ji? Žvaigždės yra žvaigždės? Spindi Žemėje, ma nydamos, kad žvelgia iš dan gaus į likusiuosius apačioje? – Išties ji paprasta, nuoširdi mer gina. Patinka žemesni vyrai
– Deimantai, sužadėtuvės. Ar yra jų ryšys su asmeniniu gy venimu? Nenorėjusi gyven ti auksiniame narvelyje su itin turtingu verslininku jūs dabar turite mylimąjį. Jau susižadė jote? – Ne, čia nėra jokio ryšio. Bet my limąjį turiu. Kas jis? Tegul tai būna paslaptingas svajonių jaunikis. Jis ne niujorkietis, o prancūzas. – Ir jis žemesnis už jus? – Taip, – juokiasi. – Man patinka
Lobis: Australijoje 60 cm po žeme rankiniu metalo detektoriumi su
rastas aukso grynuolis sveria 5,5 kg.
19
šeštadienis, sausio 19, 2013
aukštyn žemyn
antai iš G.Rusytės atėmė nerūpestingas naktis
Nežinau, kaip susiklos tys aplinky bės. Šiuo me tu neplanuo ju grįžti. Bet visada ak centuoju, kad Lietuva yra mano namai.
žemesni vyrai. Tikriausiai toks li kimas, nors nesirenku vyro nei pa gal ūgį, nei pagal grožį. – Beje, daug kas stebisi, kodėl apsinuoginusi pozavote žur nalui „Playboy“? Norėjote pa sipuikuoti grožiu? – O kodėl nereikėjo? Kodėl ne? Ko dėl reikia eiti į televiziją? Kam fo tografuotis žurnalui, kam reikėjo važiuoti į Niujorką, jei gerai Lietu voje? Kam užsivilkti gražią sukne lę? Kam vilkėti kostiumu, jei gali ei ti su treningu? Kam, kam, kam? – Atsakote kaip žydas: klausi mu į klausimą. – Aš žydų versle, geros pamokos, – juokiasi, užsimindama apie darbą su deimantais. – Jūs ne iš tų žmonių, kurie sa vęs bent kartą gyvenime pa klausė, kokia gyvenimo pra smė, ką galiu palikti po savęs? – Man tai svarbu, bet toks klausi mas niekada nekilo. Kam gyvenu? Gyvenu todėl, kad gyvenu. – Jei kas nors paklaustų, ko kiu savo gyvenimo įvykiu ar nuveiktu darbu labiausiai di džiuojatės? – Kad pagimdžiau sūnų. – Kokią jus galima įsivaizduoti dar po 10 metų? – Tikiuosi, išliksiu tokia pati ir bū siu dar geresnė. – JAV gyvenate jau penkerius metus, bet jūsų balse nesijaučia amerikietiško akcento, kurį ne retai demonstruoja išeiviai, pa buvę ten vos metus kitus. – Tai priklauso nuo aplinkybių, bet jie man nėra pavyzdys. – Lietuva jums jau ir liks tik vieta, kur grįšite pas mamą? Giedrė jau amžinai susiejo gy venimą su Niujorku? – Nežinau, kaip susiklostys aplin kybės. Šiuo metu neplanuoju grįžti. Bet visada akcentuoju, kad Lietuva yra mano namai.
Nesikeičia: graži, laiminga, pasitikinti savimi. Tokia buvo ir yra 2001-aisiais Kauno mis tapusi G.Rusytė, trumpam at
skridusi į Lietuvą vesti muzikinių apdovanojimų renginio.
Tomo Raginos nuotr.
Australijoje aptiktą aukso grynuolį lietuvis juvelyras parduotų Darius Sėlenis Pasaulio ekspertai nustebinti: aukso ieškotojas Cordellis Kentas Australijos Viktorijos valstijoje ra do net 5,5 kg aukso grynuolį. Juve lyras Raimundas Žemaitis beveik neabejoja, kad šis radinys nebus perdarytas į kažkokį kūrinį. Daugiau nei 800 tūkst. litų
„Nors kiek pakeitus šį grynuolį, jo vertė smarkiai kristų, – teigia R.Že maitis. – Iš tokių didelių grynuolių paprastai nieko nedaroma. Deiman tus dar galima apšlifuoti, o aukso luitai prarastų savo unikalumą.“ C.Kentas, naudodamasis ran kiniu metalo detektoriumi, 5,5 kg aukso grynuolį aptiko 60 cm gy lyje netoli Balarato miesto. Grynuolio vertinamas daugiau nei 315 tūkst. JAV dolerių (daugiau nei 300 tūkst. Australijos dolerių), o tai – apie 815 tūkst. litų. Aukso ekspertai teigia, kad šioje vietovėje aukso ieškota keletą de
šimtmečių, tačiau tokių radinių kol kas nepasitaikė. „Aš aukso ieškau ir juo prekiau ju du dešimtmečius. Neprisimenu, kada netoliese buvo rastas didesnis nei 100 uncijų (2,8 kg) grynuolis. Tai labai svarbus mineralo pavyzdys. Aukso karštinė tęsiasi 162 metus, o Balarate vis dar aptinkama grynuo lių“, – kaip rašo BBC, teigia vietos parduotuvės savininkas C.Kentas. Perdirbti tikrai neverta
C.Kentas naudojo labai moder nų metalo detektorių, kuris pade da auksą aptikti giliai po žeme. Tad neatmetama tikimybė, kad praei tyje šioje vietoje aukso galėjo būti ieškota ir nerasta. „Toks radinys suteikia žmonėms vilties. Aš ieškau jau daugiau kaip du dešimtmečius, – C.Kentą cita vo „Ballarat Courier“. – Neabe joju, daugybė žmonių vėl susido mės aukso kasyklomis, tai suteikia žmonėms vilties. Nėra nieko sma giau, kaip iškasti pinigus.“
„Tokie radiniai – didelė retenybė, – teigė juvelyras R.Žemaitis. – Jei jau norisi uždirbti, geriau parduoti, nes visada atsiras žmonių ir muzie jų, kurie pageidaus turėti tokį gry nuolį. Beje, jo kaina nebus skaičiuo jama tik gramais ar uncijomis.“ Aukso kaina Australijoje šiuo me tu siekia apie 1,6 tūkst. Australijos dolerių už unciją. Tad rastas gry nuolis kainuotų apie 283,2 tūkst. Australijos dolerių, tačiau jo unika lumas vertę didina iki 300 tūkst. Ar vis dėlto galima kažką pada ryti iš to grynuolio? R.Žemaitis nusijuokė: „Galima išgręžti sky lę ir pervėrus grandine nešioti ant kaklo. O jei rimtai – tokie grynuo liai unikalūs savo dydžiu. Jau pu santro–dviejų kilogramų svorio aukso radinių dažniausia neverta perdaryti ir niokoti, nors šiek tiek mažesnius kas nors gal ir sulydo.“ Pas mus – jokių galimybių?
Pasiteiravus, ką pats juvelyras dary tų, jei rastų tokį aukso grynuolį, Rai
mundas šyptelėjo: „Namie Lietuvoje laikyti būtų pavojinga. Greičiausiai parduočiau muziejui, kad juo galėtų pasigrožėti daugiau žmonių.“ Prakalbus, kad auksas jau nė ra madingas, juvelyras pajuokavo: yra žmonių, kurie mėgsta pabrėž ti, kad turi aukso. Tiesa, R.Žemai tis pripažino, kad dabar juntama tokia tendencija – žmonės mieliau renkasi baltąjį auksą. „Jis ne taip išsiskiria, panašus, bet kietesnis už sidabrą. Beje, auk sas jau nėra ir tokia populiari in vesticija, kaip tai buvo dar visai ne seniai“, – pridūrė juvelyras. Ar įmanoma rasti tokį grynuo lį Lietuvoje? Raimundas nusijuokė: „Kana doje, Aliaskoje, Lotynų Amerikoje, PAR, Australijoje – taip... Kadaise buvo kilusios kalbos, kad Žemaiti joje galima rasti grynuolių, bet tai ir liko kalbos. Lietuvoje greičiau laimėsi aukso puodą ar rasi seno vinių auksinių monetų nei pusšeš to kilogramo svorio grynuolį.“
Didžiausias – 71 kg Giliausia pasaulyje kasykla Tau
Tona yra Pietų Afrikoje. Jos gylis 3 900 m. Kasykloje dirba 5 600 žmo nių, iškasti 800 km ilgio tuneliai. Aukso kasyklos PAR Mponenge,
kur rengiamos ekskursijos ir galima papietauti, gylis – 3 500 m. Didžiausias rastas aukso luitas
– Holtermano plokštė (Australija, 1872 m.) – 214,326 kg (gryno aukso 85,05 kg). Didžiausi grynuoliai – Japonas
(Japonija, 1901 m. – 71 kg, Geidžiama sis (Australija, 1869 m.) – 68,08 kg. Į Lietuvą auksas buvo atneštas le
dynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suo mijos auksingų plotų. 1995 m. atlikti tyrimai rodo, kad
Lietuvos rytuose paviršinėse žvy ro ir smėlio nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose aukso atitinka mai rasta 0,56, 0,3, 0,13 g/t.
20
šeštadienis, sausio 19, 2013
aukštyn žemyn
Garsiam operatoriui svarbiausia, Vienam geriausių mūsų šalies opera torių Ramūnui Grei čiui šeima svar biau nei profesi niai laurai. Jis ap dovanotas prestiži niu „Čekų liūtu“, nu filmavo rekordus gerinusį komerci nį filmą „Tadas Blin da. Pradžia“, dirbo su Rusijos žvaigž dėmis filme „Sėk mės džentelmenai“, bet to nesureikšmi na ir išgyvena, kad jo žmona ir vaikai dar nepritapo Lietu voje.
Vieni pasirenka profesiją būti ste bimi, o kiti yra ste bėtojų profesijos atstovai. Aš pats savo noru pasirin kau būtent tokią profesiją.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Prieš vykdamas į Izraelį melavo
– Jūs galima pavadinti sėkmės džentelmenu? – Ne, taip nesijaučiu. Realizavome projektą, dabar rengiame kitus. Tai nėra kažkas ypač reikšmingo. Fil mas turėjo būti labiau komercinis ir mažiau aktorinis, bet išėjo dau giau aktorinis nei komercinis. Bet tai mane nudžiugino. Deja, vargu ar šis filmas liks kino istorijoje kaip viena geriausių rusų komedijų. – Dirbote su rusų žvaigždė mis Sergejumi Bezrukovu, Go ša Kucenka. Jie neskersakiavo, kad filmo operatorius – lietu vis? – Ne, jie profesionalai ir bendravo me gana draugiškai. Darbas su jais paliko didelį įspūdį. Jie turi gali mybę filmuotis, dažnai mato save kino ekranuose, turi gebėjimą sa vo darbą stebėdami tobulėti, žino operatoriaus darbo specifiką, jau čia šviesą, supranta, kaip bus mon tuojamos mizanscenos. Užsienyje esu filmavęs ne vie ną rusų aktorių, tačiau su Serge jumi Bezrukovu dirbau pirmą kar tą. Jis yra režisavęs filmą, tad gerai supranta operatoriaus darbo spe cifiką. – Paradoksalu, kad veiksmą Egipte filmavote Izraelyje, juo lab kad, turint vienos šių šalių vizą, į kitą patekti labai sunku. – Kine viskas gali būti supainiota. Vasarą filmuojame žiemą, dieną – naktį. Svarbu meluoti taip, kad žiū rovas patikėtų, svarbu rezultatas. Izraelyje galėjome imituoti Egiptą, o filmuoti ten buvo patogu dėl ak
Akimirka: vienas geriausių Lietuvos operatorių R.Greičius tikina, kad kine svarbiau scenarijus, aktoriai ir montažas.
torių įsipareigojimų ir tuomečio jų buvimo vietų. Vietai įtakos turi ir oras, saugumas, kaina. Kai sprend ėm e, į kur ią ša lį skristi – Egiptą, Izraelį ar Ka zachstaną, man pasiūlė atvykti į Maskvą. Ten oro uoste paskutinę akimirką sužinojau, kad filmuo sime Izraelyje. Telefonu perspėjo, kad vargu ar spės sutvarkyti dar bo vizą.
Per patikrinimą Maskvoje, kai paprašė parodyti viešbučio rezer vaciją, atsidariau nešiojamąjį kom piuterį ir kaip tik tą akimirką ga vau laišką rusų kalba: „Ramūnai, pas mus komplikacijos. Jei apsauga klaus, viską meluok. Sakyk, vyksti il sėtis.“ Po kelių minučių prieš apsau gos darbuotojus stovėjau su apati niais, kol galiausiai internete jie rado informaciją, kad esu operatorius.
Kol maudėsi, prarado telefonus
– Bet saugumo Izraelyje pritrū ko. Iš jūsų pavogė mobiliuosius telefonus? – Tel Avive filmavome apie mėnesį. Dienos buvo labai karštos, tad nak timis atsigaivindavome 30 laipsnių šilumos jūroje. Eidami maudytis telefonus palikdavome ant kran to. Netrukus tapome išradingų pa plūdimio vagišių aukomis. Jie vogė
iš tolo, prisitraukdami telefonus ir drabužius savadarbiais spiningais. Policija buvo bejėgė, mėginome din gusių telefonų ieškoti turguose, pas perpardavinėtojus. Bet prieš išvykimą už galimybę nusifotografuoti su pagrindiniais aktoriais vietiniai rusakalbiai, su sitarę su vagišiais, sugebėjo sugrą žinti filmavimo grupei visus nu gvelbtus daiktus.
Man iškilo di delė proble ma, kai su pratau, kad vaikai gali ne mokėti gerai kalbėti lietu viškai, tėvy ne laikys Če kiją, nežinos Lietuvos isto rijos.
Kartu: R.Greičius su žmona Inga ir vaikais Jorūne, Tėja, Tumu.
Komanda: kurti filmą „Tadas Blinda
21
šeštadienis, sausio 19, 2013
aukštyn žemyn
kad jo vaikai mokėtų lietuviškai riavau. Per pokalbį mūsų sportinis laivas apvirto ir telefonas nusken do. Nebeliko kontaktų, kurį laiką buvau nepasiekiamas, ir pasiūly mą gavo kitas. Vėliau mūsų keliai vėl susikir to, kai buvo filmuojama komedija „Egl ut ės“, bet tuo met u tur ėjau kit ų proj ekt ų. Vien as iš jų buvo paž ad as nuf ilm uot i film ą „Ta das Blind a. Prad žia“, kur io ko merc in ė sėkm ė jiems irg i pad ar ė įspūdį. Parodė, kokia graži Lietuva
– Esate sakęs, kad su nepažįs tamomis komandomis nedir bate, bet „Sėkmės džentelme nuose“ filmavimo grupė jums buvo svetima? – Užtekdavo gyvenime pasaky ti, kad kažko nedarysiu, ir greitai tapdavau savo žodžių auka. Su Timūru Bekmambetovu ir jo fir ma susipažinau anksčiau, „pa čiupinėjome“ vienas kitą kurdami kelias reklamas. Sutikdamas fil muoti daugmaž žinojau, kas ma nęs laukia.
Ramūno Greičiaus asmeninio archyvo nuotr.
– Nepaisant „Tado Blindos. Pra džios“ komercinės sėkmės, kai kurie teigė, kad, išskyrus pui kią dainą „Raudoni vakarai“ ir operatoriaus darbą, filmas pra stas. Jus tai pamalonina? – Operatoriaus darbas geras, kai pavyksta visas filmas. O sėkmė pri klauso nuo visos kūrybinės grupės ir ypač nuo režisieriaus. Donatas Ulvydas mėgsta pasakoti vaizdais, o vienas iš tikslų buvo parody ti, kokioje gražioje šalyje mes gy vename. Žmonės, atkreipdami dė mesį į atskiras sudedamąsias filmo dalis, matyt, nori pasakyti, kad fil me ne visai subalansuotos meninės raiškos priemonės ir tai, kas perne lyg ryšku, nebūtinai gali būti pri valumas.
– Kaip jums pavyko patekti į garsiojo Timūro Bekmambeto vo komandą? Ryšiai, sėkmė? – Prodiuseriai, režisieriai, akto riai, operatoriai seka vienas kito karjerą. Patekau į akiratį, kai 2007 m. laimėjau „Čekų liūtą“. Be to, jiems imponavo, kad moku kalbė ti rusiškai. Jų skambučio buvau sulaukęs jau anksčiau, kaip tik tuo metu, kai bu
– Jums neskaudu, kad žmonės žino aktorius, režisierius, bet operatoriai lieka šešėlyje? – Vieni pasirenka profesiją bū ti stebimi, o kiti yra stebėtojų pro fesijos atstovai. Aš pats savo noru pasirinkau būtent tokią profesiją. Kita vertus, kai didelis šešėlis tave dengia, akivaizdu, kad jis nuo iš kilios asmenybės. O tai visada pa guodžia.
a. Pradžia“ R.Greičiui pasitarnavo ir žirgas.
– O kiek geras operatorius su prastais aktoriais ar režisie riumi gali filmą išgelbėti, ir atvirkščiai – blogas sugniuž dyti? – (Atsidūsta.) Gerą kiną daro geras scenarijus, geri aktoriai ir monta žas. Nematau labai didelio operato riaus ar net režisieriaus vaidmens, nebent be jų nesusitvarko trijų mi nėtų profesijų. – Vis dėlto ar išskirtumėte ko kio nors filmo operatoriaus darbą? – Tai labai kintantis požiūris, pri klausantis nuo to, ką tuo metu fil muoju ar filmavau, kokias kū rybines užduotis sprendžiu, nuo asmeninio gyvenimo peripetijų. Pastaruoju metu dažnai prisimenu Terrenco Malicko „Gyvenimo me dį“ nufilmavusio Emmanuelio Lu bezkio darbą. Norėjo grįžti į tėvynę
– Kiek jūs būsite Lietuvoje? Vėl – į Rusiją ar viešpaties ke liai nežinomi? – Viskas kasdien keičiasi, jaučiu, kad netrukus keliausiu. Negaliu pasakyti kur, bet ne į Rusiją. Esu nufilmavęs kelis komercinius fil mus, todėl dabar norėčiau auto rinio kino užsienio šalyse. Gal net dokumentikos. – Kokio honoraro reikia Grei čiui? – (Juokiasi.) Tokio, koks buvo už „Tadą Blindą. Pradžią“. Labai svarbu, kas yra filmo režisierius, prodiuseris, aktoriai, kokia fil mo idėja, scenarijus. Aspektų, dėl kurių priimi pasiūlymą arba ne, yra ne tiek daug. Man labai svar bi kūrybinė motyvacija. Sunkiau sia darbe, kai motyvacija tik viena – pinigai. – Kodėl po 20 metų gyvenimo Prahoje grįžote į Lietuvą? Ar tai – 43 metų amžiaus vyro dvasi niai ieškojimai, maištas, chao sas, ar net vidutinio amžiaus krizė? – Nekart savęs klausiau, ko dėl priėmiau šį sprendimą? Gavęs aukščiausią profesinį apdovanoji mą Čekijoje, tarsi išsisėmiau. No rėjau uždaryti vienas duris, kad atsidarytų kitos. Be to, Lietuvoje
surinkau ir noriu išleisti studentų operatorių kursą. – Žmona Inga, vienuolikametė Tėja ir šešerių Tumas sunkiai pritampa čia? – Taip. Su Inga Čekijoje gyvenome apie 20 metų. Ten gimė mano jau nesni vaikai. Jiems adaptuotis kitur sunkiau. Žmona Prahoje buvo žino ma ergoterapijos specialistė, užėmė aukštas pareigas, tad dabar Lietu voje savęs dar ieško. Bet tikiu, kad tai įveiksime ir jiems pavyks atras ti savo laimę čia. – Vadinasi, trenkėte kumščiu į stalą? Jūs – diktatorius? – Ne, bet šeimoje išgirdau priekaiš tų, – juokiasi. – Atėjus laikui abu vaikus leisti į mokyklą sunerimau, kad jie ten gerai nemokės lietu vių kalbos, kad tėvyne laikys Čeki ją. Man svarbu, kad jų tėvynė jiems būtų Lietuva. Noriu, kad ją gerai pažintų ir ja didžiuotųsi. Emigra cijos isterijoje tai keistas noras, bet matau jo prasmę. Mes, tėvai, grį žome dalytis tuo, ką svetur išmo kome, ir tikimės, kad mūsų vaikai seks mūsų pėdomis, užaugs mylė dami Lietuvą ir jausis už ją atsa kingi. Prievarta – į ligoninę
– Atrodo, kai nuvykote į Čekiją, iškart buvote prievarta išvežtas į ligoninę? – (Juokiasi.) Linksma istorija. Tai buvo iškart po Lietuvos neprik lausomybės paskelbimo, tad vyk ti į Maskvą mokytis kino būtų bu vę sudėtinga. Stipendijas studijuoti Čekijo je buvome gavę aštuoniese. Aš nu važiavau vėliausiai, gal po mėnesio – ką tik buvo gimusi Jorūnė (dukra iš pirmosios santuokos – aut. pa staba). Nueinu į Prahos kino akade miją, sakau, esu iš Lietuvos, gavau stipendiją mokytis pas jus magist rantūroje. Dėbtelėjo į mane: „Juokauji? Iš Lietuvos? Iš tokio kaimo atvykęs nori mokytis toje pačioje mokykloje, kur mokėsi Milošas Formanas, Vera Chytilová, kur studijavo Jiří Men zelis? Kažką supainiojai!“ Pasakoju, kad Vytautas Lands bergis pasirašė sutartį su Václa vu Havelu, skyrė stipendiją moks lams tęsti, rodau raštą. Kažkam
skamb in a, liep ia pal aukt i. Pro langą matau, kaip į kiemą įva žiuoja mašina su grotuotais lan gais. Pasodino ir nuvežė į ligoninę – savotišką koncentracijos sto vyklą. Palatoje – pižamomis vil kintys lietuviai, kuriuos laikė jau tris mėnesius. Tam, kad neužkrėstume čekų tautos, su juodaodžiais afrikie čiais turėjome pereiti karantiną, skirtą trečiosioms šalims. Tai buvo linksmas laikotarpis, kai mokėmės čekų kalbos, pratinomės prie alaus ir knedlikų. Afrikiečiams negalėjo me išaiškinti, kad esame lietuviai, o ne rusai. Jie nuolat klausdavo, ar iš mūsų namų matosi Kremlius, ar Maskvoje gražios merginos, kokia rusiška degtinė? Kai nusprendėme, kad jau lai kas veržtis į laisvę, prirašėme laiš kų į įvairias ministerijas, žmogaus teisių organizacijas. Netgi atvažia vo komisija iš Helsinkio. Ramus ir greitas
– Beje, kur laikote garsųjį „Če kų liūtą“? Sekcijoje, seife ar pa likote Čekijoje? – Vaikų lentynoje. Atlieka misiją, kai kažkam atėjus į svečius reikia paaiškinti, ką tėvelis veikia ir ko dėl jo nėra namie. – Kokie jūsų santykiai su Jorū ne? – Jai bus 22-eji. Vilniuje paskuti niajame kurse mokosi filosofijos. Prahoje mokėsi režisūros mokyklo je. Tai – labai įdomi, susiformavusi asmenybė. Įdomu, kaip pakryps jos likimas. Mūsų santykiai labai šilti, daug bendraujame, neretai proble mas aptariame prie arbatos puode lio ar taurės vyno. – Jei jums reikėtų nufilmuoti kažkurią savo gyvenimo aki mirką, ką pasirinktumėte? – Mano gyvenimas – kinematogra finis. Sau dažnai sakau: reikėtų nu filmuoti, kaip gyvenu. Tai būtų tra gikomiškas filmas su melodramos ir siaubo filmo fragmentais. Gal kada nors ir sukursiu. – Jei jus su vaizdo kamera stai ga išmestų į karo frontą ar į itin varganos Afrikos šalies kaime lį? Pro objektyvą pažvelgtumė te kitaip nei gyvenime? – Esu matęs savo vaikų gimi mą ir viską fiksavau kamera. Tai, kad tėvai alpsta iš strioko, buvau girdėjęs, bet žinojau – aš kitoks. Gimstant Tumui užstrigo kame ra ir kokį pusvalandį turėjau tap ti „normaliu“ tėvu. Tuomet su pratau, kad tarp to, ką matau per vaizdo kamerą ir kas yra iš tiesų, – labai didelis skirtumas, – juo kiasi. – Ramūnas Greičius. Du lietu viški žodžiai – ramybė ir grei tis. Jūs labiau ramus ar grei tas? – (Juokiasi.) Aha, čia dar aktori nio dėstytoja sakė, kad mano var de ir pavardėje užkoduota drama turgija. Gal taip ir yra? Esu Dvynys ir manyje plakasi tie skirtingi pra dai.
Žvaigždės: filmuoti S.Bezrukovą „Sėkmės džentelmenuose“ R.Greičiui buvo labai lengva.
– Ir ta kova – amžina? – Dabar žinau, kad taip.
22
šeštadienis, sausio 19, 2013
aukštyn žemyn
Keliauninkės namuose – kambar
Ateitis: B.Žemgulytės svajonių kelionių maršrutuose – vietovės, vadinamo
pasiekti, nes juk tūkstančių mylių kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio
Tadž Mahalis: tai vienas iš pasaulio stebuklų, statinys Indijoje, Agros
mieste, 2000 žmonių baigtas statyti 1654 m. Mogolų imperatorius Šahdžahanas jį pastatydino kaip mauzoliejų savo žmonos garbei.
Atvirai: Kvala Lumpūre, Malaizijoje, Birutė jautėsi geriau nei ten, kur gyvena, – Amerikos žemyno miestai
jai vis dar svetimi.
Lietuvei Birutei Žemgulytei tikrai yra ko pavydėti. Šiuo metu ji laiką leidžia Kanadoje – iš mažo Švėkšnos miestelio Šilutės rajo ne kilusi mergina ten dirba Tarptautinėje oro transporto asocia cijoje (IATA) ir jau yra išmaišiusi tiek pasaulio šalių, kad net pati nebegali suskaičiuoti. Goda Raibytė
– Gyveni ant lagaminų. Kiek pasaulio šalių jau aplankei? – Niekada nevažiuoju į tas pačias vietas, nors kartais ir pasiilgstu kai kurių. Pasaulis toks didelis. Kažin ar viską suspėsiu apkeliauti. Pagal žemėlapį viename sociali niame tinkle aš apkeliavau 42 ša lis. Atsimenu, septintoje klasėje jau žinojau, kad studijuosiu turizmą ir daug keliausiu. Taip ir nutiko! – Kada supratai, kad savo kar jerą nori sieti būtent su avia cija? – Po turizmo studijų. Labai susido mėjau šia sritimi ir iki šiol tai yra mano aistra bei gyvenimo skonis. Skristi – taip neapsakoma, tai lei džia man jaustis laimingai.
Kartais atrodo, kad visos svajo nės ir tikslai pildosi savaime, tik rei kia labai to norėti ir siekti. Nusp rendžiau, kad visas pasaulis – man po kojomis ir pažiūrėsiu, kur likimas mane nuves. Siunčiau savo motyva cinius laiškus į oro linijų bendroves, nesvarbu, kur jos būtų – Australijoje ar Europoje. Prasidėjo įdomiausias laikas mano gyvenime. Nesibai giantys darbo pokalbiai, skrydžiai ir kelionės. Dar studijuodama tu rizmą Lietuvoje jau dirbau vienoje tarptautinėje elektroninėje skrydžių paieškos sistemoje. Buvo labai įdo mu ir įgavau neįkainojamos patir ties. Tuomet galėjau keliauti ir dirbti vienu metu. Viskas, ko reikėjo, – tik kompiuteris ir internetas. – Sakai, kad Lietuvoje labai ribotos aviacijos galimybės.
Kaip manai, ką Lietuvos avia cijos sektoriuje dar reikėtų to bulinti? – Turiu omenyje, kad čia aviaci jos rinka labai maža. O didžiausia problema ta, kad pas mus mažai gyventojų, to jau nepakeisi. Mums reikia orientuotis į atvykstamą jį turizmą ir kviesti užsieniečius keliauti po Baltijos šalis.
Labai pasiilgstu Lie tuvos, ypač Vilniaus. Subjektyvi nuomo nė, bet man Vilnius pats mieliausias miestas pasaulyje.
Unikalu: Didžioji kinų siena – ilgiausias rankų darbo statinys pasauly-
je. Pagal naujausius 2009 m. skaičiavimus sienos ilgis yra 8 851,8 km. Į šį skaičių įtraukti ir 2 233 km natūralių sienų – upių ir kalnų.
Kart ais sut ink u žmon ių, no rinčių aplankyti tokias mažai ži nomas šalis kaip Lietuva net Ka nadoje. – Ar Monrealis tave pasitiko svetingai? – Taip, labai. Darbas įdomus. Ko legos – iš skirtingų šalių. Pama čiau, kad ne vien aš esu tokia, ku riai lėktuvai ir kelionės sukelia tiek entuziazmo. – Ar darbas IATA suteikia kokių privilegijų keliaujant? – 240 pasaulio oro linijų bendro vių yra IATA narės. Tai suteikia ga limybių pakeliauti per atostogas ir laisvalaikiu. Visi dirbantieji įmo nėje turi galimybę labai nebrangiai skristi laisvalaikiu su specialiais bilietais. Stengiuosi naudotis šia
galimybe kuo dažniau. Net per Ka lėdų atostogas pabandžiau ir pavy ko gauti vietą skristi į Meksiką. Jau net tris kartus buvau parskridusi atgal į Europą aplankyti draugų ir šeimos Lietuvoje. – Esi labai toli nuo Lietuvos. Ar pasiilgsti gimtosios šalies? – Labai pasiilgstu Lietuvos, ypač Vilniaus. Subjektyvi nuomonė, bet man Vilnius pats mieliausias mies tas pasaulyje. Tokio jaukumo nie kur kitur nerandu. Amerikos že myno miestai man vis dar svetimi. Nors Monrealis laikomas europie tiškiausiu. Labai įdomu gyventi tokioje kultūrų, rasių, kalbų mir galynėje, bet man niekas nepri lygsta Vilniaus jaukumui ir žavu mui. Nors ir mažytis, bet labai labai jaukus. Dideli miestai niekad manęs
23
šeštadienis, sausio 19, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
rys turistams Nuspren džiau, kad visas pasaulis – man po kojomis ir pažiūrė siu, kur likimas mane nuves.
Astrologinė prognozė sausio 19–25 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Savaitgalį jausite didelį malonumų, pramogų potraukį. Išties verta padovanoti sau ir kitiems džiaugsmo, romantiškų akimirkų. Tik nepraraskite saiko. Panašu, kad kils noras perstatyti baldus ar įsigyti naujų interjero detalių. Arba pajusite poreikį nueiti į grožio saloną. Kitą savaitę galimas vilčių teikiantis pokalbis dėl darbo, užmokesčio ar kompensacijos. Nuo ketvirtadienio – dirglesnės dienos. Nesipykite su šeimos nariais. Atsargiai elkitės su elektra, technika. JAUTIS (04 21–05 20)
os pasaulio stebuklais. Tai, ko nori, visuomet įmanoma o.
Savaitgalį susiraskite kokį mielą pomėgį, galintį atitraukti nuo sunkių minčių, ir pasinerkite į jį. Tik venkite svaigalų ir nekreipkite dėmesio į aštrią kritiką. Kita savaitė turėtų būti nebloga, tik į jos pabaigą padaugės klastos, intrigų. Iki ketvirtadienio palanku tvarkyti turto bei su nuoma, kreditais, buhalterija susijusius reikalus. Vaidmuo kolektyviniame projekte turėtų suteikti didesnį prasmės pojūtį ir daugiau įtakos.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Ieškosite partnerio ir kitų šeimos narių supratimo, palaikymo. Dėmesio tikriausiai sulauksite, tačiau į paviršių gali iškilti nuslėpti nedori dalykai, praeities klaidos. Savaitgalį pasižymėsite emociniu dirglumu ir galite išprovokuoti agresiją, šeimynines scenas. Kitos savaitės pradžia turėtų būti šauni. Jausitės apsupti draugiškai nusiteikusių žmonių, galbūt gausite neplanuotų pajamų. Tik venkite aplaidumo darbe, nepasikliaukite gandais, ypač nuo ketvirtadienio.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Šiandien derėtų pabendrauti su draugais, giminėmis, nes tokie kontaktai suteiks optimizmo. Periodo pradžioje prireiks pastangų norint nuveikti tai, ko prisiplanavote. Jei gerai sutariate su draugais, giminėmis, galite tikėtis jų pagalbos. Kitos savaitės pradžioje jūsų veiklumą stimuliuos konkurencija. Iš jūsų bus tikimasi bendradarbiavimo. Nuo ketvirtadienio aktualūs bus finansiniai klausimai. Netikėtos vaikų išdaigos gali jums kainuoti ne tik nervų, bet ir pinigų.
MERGELĖ (08 24–09 23)
Atrodo, kad per šias poilsio dienas būsite linkę filosofuoti, ieškoti gyvenimo prasmės. Pasistenkite pirmiausia išspręsti tuos žemiškus klausimus, kurie jau tampa problema. Kita savaitė bus gana palanki dalykiniams pokalbiams, ryšiams su oficialiais veikėjais. Tikėtina, kad užmegsite naujus bendradarbiavimo arba draugystės ryšius. Tiktų mėginti įsidarbinti ar keisti darbą. Lengvai patrauksite į savo pusę aplinkinius, kolektyvą.
OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Šiandien išties verta pasilinksminti. Tik nepraraskite saiko, nebūkite naiviai patiklūs. Ištrūkę iš jūsų globos vaikai arba mylimas žmogus gali pakliūti į rizikingas situacijas. Jūs ir patys dėl avantiūrų, azartinių žaidimų galite patirti nuostolių. Kitą savaitę kils vertingų minčių, kaip pagerinti profesinius ar verslo reikalus. Jomis tiktų pasidalyti su kolegomis, darbdaviu. Gali būti, kad nutarsite keisti įvaizdį, gyvenimo būdą. Galite įsigyti verslui ar buičiai reikalingos įrangos. Nuo ketvirtadienio grės asmeninių santykių nesklandumai.
Paslaptis: tyrinėtojus labiausiai stebina Maču Pikču, senovės inkų tvir-
tovės, pastatai iš akmens luitų, sveriančių net 50 tonų. O tarp jų – nė milimetrinio plyšio.
DVYNIAI (05 21–06 21)
Koliziejus: vienas didingiausių Romos architektūros ir inžinerijos pa-
vyzdžių. Pamatai buvo pastatyti tarp 70 ir 72 m. Išorinei sienai naudoti akmenys sujungti be cemento. Juos laiko 300 tonų geležies gnybtų.
netraukia. Įdomu pamatyti, patir ti, bet nenorėčiau gyventi tokiame didžiuliame mieste kaip Meksikas, Los Andželas ar Niujorkas. Vilnius yra idealus miestas gyventi ir, ma nau, kada nors sugrįšiu... – Kur dar svajoji nukeliauti? – Japonija, Kosta Rika, Panama, Argentina, Filipinai vis dar lau kia manęs ateityje. Kartais, tiesiog sentimentų ir ilgesio vedama, ke liauju namo į Lietuvą, ir tai neap sakomai smagu... – Kokį patarimą duotum žmo nėms, kurie vyksta į naują šalį, kaip ją geriausia pažinti? – Mėgstu keliauti savarankiškai ir pati planuoju keliones sau, draugams ir pažįstamiems. Reikia keliauti sa varankiškai ir susitikti su vietiniais.
Esu aktyvi keliautojų ir svetingumo klubo „Couchsurfing“ (CS) narė. Pa ti dažnai Monrealyje priimu keliau tojus savo namuose, net turiu atski rą kambarį svečiams. O kai pati keliauju, apsistoju pas CS narius, kurie dažnai būna kitų keliautojų rekomenduoti. Pavyz džiui, neseniai grįžau iš Niujorko, kur sutikau Naujuosius. Niujor kas yra bene populiariausia Nau jųjų metų sutikimo vieta. Viešbu čių kainos tuo metu ten labai labai didelės. Man pasisekė, kad pažino jau tikrą niujorkietį, vardu Chris tianas. Jį sutikau prieš kelerius me tus būtent CS narių organizuotame dviračių žygyje Nidoje. Nors jo per Naujuosius nebuvo namie, jis re komendavo apsistoti pas jo drau gę, kuri mane mielai priėmė ir pa dėjo pažinti miestą.
Savaitgalio pradžia pasižymės kiek keistokomis nuotaikomis - gailėsite savęs, prisiminsite nuoskaudas. Trauks įvairūs svaiginimosi būdai, o tai neišeitų į gera. Saugokite sveikatą. Jus gali lyg į sūkurį įtraukti keisti, nekasdieniški užsiėmimai. Yra vilties, kad realizuosite kai kurias savo fantazijas. Būtų geriau, kad niekur toli nevyktumėte ir nieko sunkaus nedirbtumėte. Į sveikatos sutrikimo signalus reaguokite rimtai. Nuo pirmadienio nebeatidėliokite reikalų, kuriuos jau seniai reikėjo atlikti. VĖŽYS (06 22–07 22)
Savaitgalis skatins megzti ryšius, pažintis, leistis į nuotykius. Galimas draugystės ar meilės išbandymas. Tikriausiai neišvengsite finansinių problemų, rūpesčių dėl skolų arba partnerio nusiskundimų dėl netenkinamų jo poreikių. Kitos savaitės pradžioje nepatartina daug bendrauti ir imtis svarbių reikalų, jeigu jie nesusiję su medicina, menu, socialine sfera, nes tik šios sritys žada sėkmę. Nuo ketvirtadienio galimi netikėti trikdžiai darbe.
SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Savaitgalį iš dalies pasiteisins jūsų iniciatyva siekiant padaryti įspūdį patinkančiam priešingos lyties atstovui, jį viliojant. Kita vertus, ne itin paisydami kitų žmonių jausmų, rizikuojate patirti nesusipratimų ir nukentėti. Susilaikykite nuo nereikalingų išlaidų. Regis, kursite ateities planus, galbūt susijusius su emigracija ar tarptautiniais projektais. Nuo ketvirtadienio gali būti daugiau konfliktų darbe ir šeimoje, įtampos. Vienaip ar kitaip gali būti paliestas jūsų profesinis statusas. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Savaitgalį tikėtini permainingi jausmai ir neproduktyvus aktyvumas. Geriausiai jausitės prie jaukaus namų židinio su artimais žmonėmis, partneriu. O jei vis dėlto įsitrauksite į aštrias diskusijas, jose pasirodysite agresyvūs, kategoriški. Kad nesugadintumėte santykių, venkite ginčų, skandalų. Kitą savaitę labiausiai tiktų užsiimti finansiniais reikalais, mokesčiais, draudimu, deklaracijomis, kitais dokumentais. Būsite įžvalgūs ir nuovokūs.
VANDENIS (01 21–02 19)
Jums labiausiai norėsis komforto, namų šilumos. To ir siekite, neverskite savęs daryti tai, kas kelia įtampą. Gali kilti noras paeksperimentuoti virtuvėje. Kita vertus, būsite lengvai sudirginami ir net galite tapti agresyvūs, jei kas nors kėsinsis į jūsų asmeninę erdvę ar gerovę. Kitą savaitę pajusite kūrybinį, romantinį polėkį. Gali nudžiuginti flirtas, viliojamas pasiūlymas, laimėtas prizas arba vaikų pasiekimai. Tik labai saugokite sveikatą, ypač nuo ketvirtadienio. ŽUVYS (02 20–03 20)
Tikriausiai susitiksite su giminaičiais, draugais arba daug bendrausite su kaimynais, liežuvausite. Saugokite sveikatą, venkite svaigalų. Atsargiai kelyje. Kitą savaitę mintys nuolat suksis apie tai, kaip pagerinti materialinę savo gyvenimo kokybę, kaip išspręsti šeimos problemas. Nuoširdžiai bendraukite su aplinkiniais. Regis, suprasite, kad kiti nėra jums tokie priešiški, kaip įsivaizdavote. Sidonija
24
šeštadienis, sausio 19, 2013
aukštyn žemyn
Poetas Kęstutis Na vakas negali gyven ti be vinilinių plokš telių. Kiekviena tu ri savą kvapą ir savą istoriją, kiekviena įsigyta margiausiais keliais. Už jas sumo kėtos milžiniškos sumos, bet ką dary ti, jei aistra kainuo ja brangiai?
Švaistūnas: sovietų laikais už naują A.Lear plokštelę poetas K.Navakas suplojo 60 rublių, dabar, jo skaičiavimu, tai atitiktų 600 litų. Apie šią su
mą dar ilgai kalbėjo visas Kauno Žaliakalnis.
Tomo Raginos nuotr.
Plokšteles skolindavoir Kauno mafijai Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Plokštelėms išleistų sumų Nacio nalinės kultūros ir meno premi jos laureatas nė nebando slėpti. 48 metų K.Navakas spalvingai pasako ja apie praėjusį laiką, kuriame susi pynė ano meto jaunimui būtini atri butai: vinilinės plokštelės, firminiai džinsai ir noras būti kietam. – Kęstuti, kodėl pradėjote ko lekcionuoti vinilines plokšte les? – Mokykloje buvo smagu būti kiek kitokiam. O tais laikais tai reiš kė dėvėti kietus džinsus („kieti“ reiškė tik dvi firmas, visi klaus davo, ar tavo džinsai levakai, ar vrangliorai, kiti jau buvo off-offbroadway). Taip ir su vinilais. Kas jų turėjo, buvo dievas. Turėjau jų, blogiausius parduodavau tokiam Dainiuliui, kuris pinigų neturėjo, bet atsiskaitydavo iš mamos pa vogtomis auksinėmis grandinėlė mis. Pakabukų net neįsidėmėda vau, pernelyg greit auksas virsdavo vėl vinilais. – Kur anais laikais tų plokštelių gaudavote? – Vinilų būdavo įmanoma įsigy ti savaitgaliais Kauno profsąjun gų rūmuose filatelistų susirinki muose. Jais ten buvo prekiaujama. Vienas vaikinas iš Biržų jų atvež davo trijų sprindžių storio portfe lį. Pavydėdavau jam to portfelio – dar ir kaip. Dabartinis plokštelių kolekci ninkų gyvenimas ne itin skiriasi nuo sektantų. Eini į kokią tarpu
vartę ir ten kas nors tau parduoda 1976-ųjų „The Queen“. Brangiau si pirmieji leidimai, tik jų čia beveik nerasi. Tokijo plokštelių parduo tuvėje ilgai laikiau rankose pirmą jį vieno „The Rolling Stones“ disko leidimą. Kainavo 450 litų. Šalia gu lėjo toksai pat, tik vėliau leistas, už 10 litų. Nusipirkau pastarąjį ir be veik verkdamas išėjau iš parduo tuvės. – Kambaryje – prieblanda, kampe blyškiai šviečia torše ras, ant komodos senas gramo fonas suka plokštelę, iš kurios liejasi prieškario Kauno den džio Danieliaus Dolskio bal sas… Bet gal neatspėjau – jū sų namuose turbūt dažniausiai skamba senas geras rokas? – Geriausia muzika yra ta, ku rios klausydavausi mokykloje, nuo ABBA iki „Led Zeppelin“. Ligi šiol turiu visus jų al bumus. Tais senais lai kais jie nebuvo labai lengvai gaun am i. Rinka buvo uždara, ir visi žinojo, kas kokį diską gavo. Buvo susidū rimų ir su vadina mąja Kauno mafija, jie irgi norėjo klausytis muzikos. Kartais atva žiuodavo juoda „Volga“ ir pro mašinos lange lį paduodavau naujau sią „Nazareth“ ar „Kiss“ albumą. Visada laiku grą žindavo, pridėdami 25 rublius. Visada galvodavau, kad pride da per mažai, bet sykį jie perda
vė 500 rublių. Na, gal muzika labai patiko? 500 – tai penkiolika vini lų, vieno jų kaina svyravo nuo 30 iki 40 rublių.
Visada galvodavau, kad prideda per ma žai, bet sykį jie per davė 500 rublių. Na, gal muzika labai pa tiko? 500 – tai pen kiolika vinilų, vie no jų kaina svyravo nuo 30 iki 40 rublių.
– Gal iš tų plokštelių sklindan ti muzika būna eilių įkvėpimo šaltinis? Ar ji – tik poilsis, re laksacija? – Kadaise klausydavausi Anto no Brucknerio simfonijų, jos padė davo man rašyti. Taip pat Gusta vas Mahleris, kuris irgi sugebėdavo uždegti mano žvakes. Dabar rašyti labiausiai padeda tyla, kurioje jau suslėpti visi mocartai ir visi pinkf loidai.
Už plokšteles ir toliau mokėda vau labai brangiai, nes kiekviena aistra yra brangi. Galima labai ne brangiai įsigyti Olandijoje ar Vo kietijoje leistų vinilų, tačiau ko lekcininkui tai kelia tik juoką. Nesu tikrasis kolekcininkas, tarp mano poros tūkstančių vinilų pirmųjų lei dimų nėra daug, tačiau kiekvienas vinilas turi savo garsinį atspaudą, įmanomą atlieti iš gipso kaip po mirtinę kaukę.
– Kiekviena plokštelė turi savą gyvenimą ir savą istoriją. Ku rios jūsų plokštelės įsigijimo istorija yra įdomiausia, intri guojanti? Už kurią plokštelę te ko brangiausiai suploti? – Anais atmintinais laikais bu vau itin užsinorėjęs naujos Aman dos Lear plokštelės, o ją turėjęs toks Arūnčikas niekaip nesutiko parduoti. Teko kelti kainą iki tol, kol tapo sukalba mas. Kaina buvo 60 rub lių, tai dabar atitiktų 600 litų. Tą plokš tel ę nus ip irk au, o apie sumokė tą sumą dar ilgai kalbėjo visas Ža liakalnis. Mar ginalinis Žalia kalnio mafiozas, pravarde Majoras, išsyk atbėgo jos sko lintis. Tiesa, nelabai norėjo grąžinti, apie tai liudija kino teat ro „Daina“ vestibiu lis, kur aiškinomės, kas ir kaip. Išsiaiškinome, grąžino, liko me draugai.
– Dabar – kiti laikai. Informa cinės technologijos tobulėja kiekvieną dieną, muzikos vi si klausosi ne iš vinilinių, o iš kompaktinių plokštelių, o jūs garbinate „antiką“. – Plokštelės neišnyks, kaip neišnyks ir knygos. Kiekviena jų individuali ir nesuskaitmeninta, ne nulis ir viene tas. Kadaise, tais atmintinais laikais, kai visi žinodavo, kas ką turi, paskli do gandas, kad mano plokštelę Kaune turi dar kažkas. Pardaviau tą plokš telę, pasiduodamas rinkos jėgai. Ta čiau prieš tai adata perbrėžiau vienos dainos dantiraštį. Toje vietoje adap terio adata turėjo šoktelėti. Ir pagal tai vis atpažindavau savo plokštelę, besisukančią ant vis kitų Kauno pa tefonų. Ji buvo vis ta pati. – Kokią plokštelę trokštate įsi gyti artimiausiu metu? – Brangiausios plokštelės Kaune dabar yra Franko Zappos. Tad ir teks ką nors iš jo įsigyti, nors vis ką jau ir taip turiu. Vakar nupir kau „Genesis“ albumą vien dėl to, kad draugė paklausytų. Turiu aš tą albumą. Kažkur. Tingiu ieškoti. Lengviau nupirkti.
25
šeštadienis, sausio 19, 2013
menas ir pramogos
Pavadinimas – dalis meno kūrinio
Neatsitiktinai Gøranas Andreas Ohldiec kas vadinamas norvegų lietuviu, nes menininkas jau dešimtmetį gyvena ir ku ria Kaune, kaip kaunietis dalyvauja tarp tautinėse bienalėse. Maža to, į Norvegi ją jis ir neketina grįžti, nes Kaune jaučia si laimingas. Jo kūrinių paroda „Atspaudai ir kitos klaidos“ šiuo metu eksponuojama M.Žilinsko dailės galerijoje.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Į Lietuvą pirmąkart atvykęs 1974 m., menininkas Lietuvoje nuolat lankytis pradėjo 1990 m. Tuomet užsimezgė ir aktyvi draugystė su M.K.Čiurlionio dailės muziejumi, o 1998-aisiais pasirašyta bendra darbiavimo sutartis su kultūrinių mainų fondu „3,14“ nubrėžė pla čias bendradarbiavimo perspek tyvas, kurios pradėtos Kaune, ple čiasi ir per kitas šalis: projektai iš mūsų muziejaus keliauja į Latviją, Estiją, Suomiją, Norvegiją ir at virkščiai. – Kaune jau turbūt nėra meni ninko ar menu besidominčiojo, kuris jūsų nežinotų, nes sutikti jus galima ir parodose, ir kavi nėse, ir tiesiog Laisvės alėjoje. – Taip, ir man taip atrodo, kad mane pažįsta visi. Prieš kelias die nas ėjau į paštą, nes gavau kvieti mą atsiimti siuntinį, lapelyje bu
vo užrašyta „paketas“, supratau, ką tai reiškia (juokiasi). Pašte bu vo labai daug žmonių ir netikėtai, mane pamačiusi pašto darbuotoja, šūktelėjo, kad ateičiau prie lange lio, – ji man atiduosianti tą pake tą. Taigi, jei ir pašte mane pažįsta, vadinasi – jau visi.
Moto: „Šis konkretus gyvenimas yra vienas ir iš jo reikia pasiimti viską, kas geriausia“, – paklaustas, kodėl
būtent Kauną pasirinko savo namais, sako bene garsiausias miesto norvegas G.A.Ohldieckas.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pavadinimų humo ras paveikslus pa keitė: abstraktūs kū riniai su figūriniais pavadinimais sutei kia tam tikrą formą. – Kad ir kaip ten būtų, gimėte Norvegijoje, ten prasidėjo ir jū sų kūrybinis kelias. – Taip, gimiau Bergene. Beveik vi sa mano šeima užsiėmusi muzika ir daile, todėl manau, kad už mane dar ankstyvoje vaikystėje buvo nu
spręsta, kad būsiu menininku. Tik riausiai juos būtų ištikęs šokas, jei aš būčiau užsispyręs tapti, tarkim, gydytoju ar santechniku, nors, ma nau, tai būtų daug praktiškiau. Dailės mokyklą lankiau Berge ne todėl, kad taip darė mano se suo, mano mama ir mano močiutė. Šiandien ši mokykla vadinasi įspū dingu vardu, jai priklauso Dailės ir Taikomosios dailės akademija, bet mano laikais tai buvo paprasčiau siai dailės mokykla. Maždaug tuo pat metu turėjau galimybę įstoti į Hornsėjaus dailės koledžą Londo ne, bet po savaitės ar truputį dau giau mano profesorius Michaelas
Rothensteinas pasiūlė man padir bėti jo studijoje asistentu. Vėliau atsidūriau Varšuvos dailės akade mijoje, bet vėlgi nebuvau oficialus studentas. Galbūt todėl daugiausia išmokau namie – Bergene. Turėjau garbės eksponuoti sa vo kūrinius daugybėje Europos ša lių, taip pat Afrikoje, Šiaurės ir Pie tų Amerikoje, Viduriniuose Rytuose ir Azijoje. Nuo 2003 m. lapkričio gyvenu Kaune, o 2011 m. tapau Lietuvos dailininkų sąjungos garbės nariu. – Kaip jūsų geografinėje kūry binėje kelionėje atsirado Lietu
va, Kaunas? Kodėl Kaunas? – O kodėl ne? Aplinkui labai draugiš ki žmonės, čia mane priėmė geriau nei kur nors kitur. Buvau kviečiamas at stovauti Lietuvai įvairiose bienalėse, lietuvių parodų kuratoriai ėmė ma ne kviesti kaip Lietuvos atstovą. Taip nenutiko jokioje kitoje šalyje. Štai kad ir dabar – muziejaus erd vėje surengiau savo parodą. Norve gijoje mano darbus nupirko, bet tuo viskas ir baigėsi, daugiau pasiūly mų nesulaukiau. Ir dar – gyvenda mas Kaune sukūriau daugybę darbų, tiek jų nesukūriau per visą ankstes nį laikotarpį – čia galė jau atsidėti kūrybai.
26
26
šeštadienis, sausio 19, 2013
menas ir pramogos kas: paroda „Atspaudai ir kitos klaidos“. kur: M.Žilinsko dailės galerijoje. kada: iki sausio 27 d.
Gøranas Andreas Ohldieckas. Ridenasi kaip laimingas Velykų kiaušinis.
Gøranas Andreas Ohldieckas. Sunku rūkyti namuose.
Pavadinimas – dalis meno kūrinio
– O kas įkvėpė? 25 Miesto aura, žmo nės, sutikti bendraminčiai?
– Viskas. Iš pradžių, pirmus penke rius metus, gatvėse buvo gana ne saugu, net eidamas į savo mėgsta mą kavinę „Skliautas“, iki kurios man septynios minutės kelio, visa da grįždavau namo taksi automo biliu, nes buvo baisu. Dabar, pa stebiu, viskas labai pasikeitė, išties yra saugiau. Gal visi blogieji jau iš važiavo? – Į Norvegiją? – Taip, yra jų ir Norvegijoje, tik riausiai jiems labiau patinka nor vegiški kalėjimai. – Ar ketinate likti Kaune, o gal numatęs grįžti į Norvegiją? – Į Norvegiją tikrai nesu numatęs grįžti.
– Bet į Norvegiją gali traukti vien dėl jos gamtos grožio? – O man labai gražus Kaunas. – Pakalbėkime apie jūsų grafi kos parodą: atspaudus ir klai das. – Pagal meninį išsilavinimą esu grafikas. Daugiau nei 10 metų va dovavau Norvegijos grafikų sąjun gai, tad ši sritis man gerai pažįsta ma. XX a. 7–8 dešimtmetyje, net ir 9-ojo pradžioje technika buvo vie nas svarbiausių dalykų, kuri bu vo net svarbesnė už meninę idėją. Šiandien dėmesys technikai mažas, todėl galima drąsiai šokinėti nuo vienos dailės medijos prie kitos be jokio skausmo, nekreipiant dėmesio į specialybę, ir ta laisvė daryti, ką nori, man patinka. Todėl šios pa rodos sumanymas parodyti žiūro vams grafiką, t. y. spausdintus kū
rinius, nors, tiesą sakant, padaryti grynos grafikos iki galo nepavyko, tad tai – viena iš „klaidų“. Taigi, kiek reikia detalių, kad galėtum papasakoti istoriją? Pra dedant nuo nefigūrinio meno ele mentų, remiantis abstrakcija, ku riama abstrahuota istorija. Nors paveikslai visai nefigūriniai, ta čiau galima rasti detalių ar ele mentų, realių dalykų – vonios ar bažnyčios siluetą... Skirtumas nuo kitos mano meninės veiklos tas, kad kitur pirmiausia remiuosi istorija, pasakojimu, o grafikos kūriniuose – abstrakcija virsta istorija. Jeigu kūrinius pavadinčiau kompozicija Nr. 1, Nr. 2... Nr. 64, istorijos ne liktų, nes nėra aiškių, realių, figūri nių elementų. Tiesą sakant, matai tiesiog vieną dimensiją, nepaste bimos sudėtinės dalys, lieka abst rakcija. Todėl abstrakciją verčiau figūratyvu, ir tai padaryti padė jo humoras. Pavadinimų humoras paveikslus pakeitė: abstraktūs kū riniai su figūriniais pavadinimais suteikia tam tikrą formą, kuri, nors ir siurrealistinė, sukelia vaizduotė je realius vaizdus. Galbūt tai ne vi sai įprastas požiūris. Taigi iš nefigūrinio meno – į abstrakciją, padedant humorui! Šią parodą pareigingai spausdi nau, nors rezultatas – ne visai gry na grafika, tačiau esu laimingas, nes pamačiau, kad tai baigėsi ge ra humoro doze. – Ar ir gyvenime į viską žvel giate su humoru, ar jis domi nuoja tik kūryboje? – Ir į gyvenimą žvelgiu su humo
ru. Vienas budistų vienuolis yra man pasakęs, kai buvau Ulan Ba tore, kad šis konkret us gyven i mas yra vienas ir iš jo reikia pa siimti viską, kas geriausia. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl gyve nu Kaune, – pasirinkau laimingą gyvenimą. – Turbūt pastebėjote, kad mū sų menininkai toli gražu ne dažnai į gyvenimą žvelgia su humoru, veik priešingai – ga na nihilistiškai, su gera pesi mizmo doze? O gal ir jūsų pa ties žvilgsnis anksčiau nebuvo toks linksmas, ar humoras ly dėjo nuo pat kūrybinio kelio pradžios? – Taip, pastebėjau lietuvių pesi mizmą ir ši paroda – labai nelietu viškos stilistikos, bet ji – ir nenor vegiška. Jei ieškotumėte kokių nors panašumų ar sąsajų, tai greičiau siai sietųsi su britų 7-ojo dešimt mečio grafika ir rusų konstrukty vizmu. – Tokia stilistika kuriate nuo kūrybinio kelio pradžios? – Taip. Kūryboje man svarbiausia, kas vyksta už jos: iš detalės, idėjos, minties svarbiausia paveikslą su konstruoti, sudėlioti, t. y. rasti jo konstrukciją, o, kaip minėjau, šiuo metu dailės mokyme į tai praktiškai nekreipiama dėmesio. – Tos konstrukcijos gimsta jū sų galvoje ar vykstant kūrybi niam procesui? – Kai galvoje turiu visą vaizdą, tik tuomet jį įgyvendinu.
– Kaip matome iš parodos eks pozicijos, tų vaizdų jūsų galvo je yra tikrai daug? – Jų yra dar daugiau! Puikus rėmų meistras Diemantas taip pat stebė josi, nes savo paveikslams esu pa rinkęs juodus rėmus, o jų niekas kitas nenaudoja, tai, kai aš vis de šimtimis jų užsakydavau, jis nuste bo, kad aš vis dar turiu tų paveiks lų. „Tai kas dedasi tavo galvoje?“ – juokdamasis klausė jis. – Apžiūrėjus parodą, akivaiz du, kad jums labai svarbus kū rinio pavadinimas? – Taip, mane erzina, kai prie kūri nio būna parašyta, tarkim, kompo zicija Nr.1 arba prie nutapyto rau dono namo parašytas pavadinimas „Raudonas namas“. Tai nėra pava dinimai. – Pavadinimas turi praplėsti kūrinio suvokimą? – Taip, pavadinimas ne tik padeda suvokti kūrinį, bet ir surasti tą ele mentą, kuris yra pavadinime, kū rinys nėra vien kažkokie elementai, nuoga abstrakcija, jis tampa litera tūrišku, kalbančiu, o be pavadini mo gali tiesiog viso to nepastebėti, gali praeiti užfiksavęs tik kažkokią geometrinę formą. – O jei reikėtų sudėlioti pa veikslą iš lietuviškų žodžių, kuriuos išmokote gyvendamas Kaune, kokie jie būtų, kokius žodžius įsiminėte galbūt kaip labai sudėtingus ar mielus? – Gražgarstės, šermukšniai, Žmui dzinavičius.
27 3
šeštaDIENIS, sausio 19, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ������������������������������������������������ 28 Perka � ��������������������������������������������������28, 29 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������������������������ 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Pamesta � ��������������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas. 1061312
Reikalingi vairuotojai. Labai geras atlygini4 mas, darbas Europoje (E kategorija). Tel. 8 620 77 579.
1067306
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTI4 NIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Euro4 poje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121. 1059313
Transporto įmonei reikalingi vairuotojai (CE kategorija). Darbas su tentinėmis pusprie4 kabėmis. Baltijos šalys–Baltarusija–Rusija. Tel. 8 676 07 020. 1065217
UAB „Terra animalis“ reikalingas vai4 ruotojas ekspeditorius (prekių pristaty4 mas į prekybos vietas Lietuvoje). Reika4 lingos B, C, E kat. Skambinti tel. 8 656 61 350. 1067341
UAB „Terra animalis“ Zapyškyje reikalingi automobilinio ir elektrinio krautuvo vai4 ruotojai. Kvalifikacijos pažymėjimai ir dar4 bo patirtis būtų privalumas. Tel. 8 698 58 066. 1067350
Išvykimas sausio–vasario mėn. Anglijo4 je – fabrikai, narcizai, paukštynas. Da4 nijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt. 1067926
Siūlo darbą „Žėručio“ autoservisui, Savanorių 266, Kaunas, reikalingas kėbulo remonto au4 tomobilių šaltkalvis. Darbo pobūdis – kė4 bulo atstatymas po eismo įvykių, auto4 mobilių ardymas, surinkimas. Tel. 8 655 18 890. 1065765
Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuoto4 jams, virėjams, padavėjams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms; Vokieti4 joje – motelių valytojoms, elektrikams, san4 technikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94 ,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kau4 nas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1065157
Automobilių švaros centrui reikalingi dar4 buotojai. Apmokome. Tel. 712 525. 1061794
Besiplečiančiai 101 kepyklėlei skubiai reikalingas kepėjas-konditeris(-ė). Tel. 8 655 25 628. 1068005
DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS. IŠVYKIMAS SAUSIO–VASARIO MĖN. ANGLIJOJE: NARCIZŲ PAKAVIMAS FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com. 1067934
Drabužių gamintoja „INTROSTYLE“ priima į darbą rūbų konstruktorę (-ių). Reikalavimai: mokėti dirbti kompiuterine konstravimo programa ir turėti konstruktorės (-iaus) darbo patirties. Atlyginimas sutartinis. Tel. 338 588, 8 652 33 721, e. paštas jovita@introstyle.lt. 1067164
Globos namams Garliavoje reikalingi: so4 cialinis darbuotojas projektams rašyti; vi4 rėja, pageidautina dirbusi panašų darbą. Pirmumas turintiems stažą, rekomendaci4 ją. Kviečiame savanoriauti įvairaus amžiaus žmones, mokančius bendrauti su ligotais senjorais. Slaugytojų padėjėjų kvalifikuotas mokymas. Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1066839
Įmonė, prekiaujanti automobilių detalė4 mis, ieško vadybininko. Reikalinga rusų kalba. Kaunas, tel. 8 615 42 471, e. paštas automobildalys3@gmail.com. 1067847
Įmonei Kaune reikalingas vairuotojas, tu4 rintis B, CE kategorijas (teisę traukti dviašę priekabą). Tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com. 1067736
Įmonei reikalingas (-a) kepėjas (-a)-konditeris (-ė). Konditerinių gaminių paruošimas, kepimas, gamybos proceso priežiūra. Tel. 8 655 25 628. 1063232
1067368
Įmonei reikalingi darbuotojai (auto4 mobilių ardymas, sandėliavimas). Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com.
Elektros prekių parduotuvei reikalingi par4 davėjai-vadybininkai. Kviečiame į pokalbį sausio 22 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.
Įmonei skubiai reikalingi: porolono klijuoto4 jai (-os); čiužinių įvilkėjai (-os); baldų apmu4 šėjai (-os). Darbas nepamaininis. Kaunas, Butrimonių g. 9; tel. 8 614 02 417.
1065791
1068016
Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003, 8 600 30 000.
1067734
Kauno mieste reikalingas (-a) laiškanešys (-ė) ne visai darbo dienai ir pašto siuntų ekspeditorius (-ė) (būtinas nuosavas auto4 mobilis). Tel. 8 650 66 518. CV siųsti e. paš4 tu bijustaverslas@gmail.com. 1067512
Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia nuolat dirbti dekoracijų montuotoją. Gy4 venimo aprašymą siųsti elektroniniu paš4 tu valaitiene@muzikinisteatras.lt iki 2013 m. sausio 29 d. įskaitytinai, išsamesnė in4 formacija apie darbo pobūdį teikiama tel. 8 615 93 774, (8 37) 200 688 darbo die4 nomis. 1068104
Kepyklėlių tinklui reikalingi turintys patirties arba baigę kursus tešlų formuotojai, kondi4 teriai, kepėjai. PC „MOLAS“. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com. 1065956
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 698 44 495. 1061960
UAB „Elektromontuotojas“ plečia veiklą ir priima į darbą oro linijų montuotojus. Apmokome neturinčius darbo patirties šioje srityje. CV siųsti e. paštu info@elektromontuotojas.lt. Tel. (8 37) 352 069. 1066777
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar4 bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1058888
VšĮ Marijampolės ligoninei reikalingas gydytojas neurologas ir gydytojas ne4 urologas budėjimams. Tel. (8 343) 50 435. 1066671
Ieško darbo Moteris ieško slaugytojos darbo. Galiu prižiūrėti moterį, vaiką, neįgalų žmo4 gų (galiu dirbti visą parą). Tel. 8 609 59 812. 1067584
Slaugytoja ieško darbo Kaune. Galiu slau4 gyti ligonį namuose. 8 metus dirbusi Vokie4 tijoje, privačiuose slaugos namuose. Tel. 8 639 13 168. 1065046
Vyras gali prižiūrėti sodybą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 638 12 684.
1066391
Paslaugos
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Ar žinote, kad dėl kaklo krauja4 gyslių aterosklerotinių pokyčių su4 trinka galvos smegenų kraujota4 ka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA pa4 dės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiš4 kios kilmės galvos svaigimui ir skaus4 mui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1067982
Efektyvus NUGAROS SKAUSMŲ GY4 DYMAS tiek moderniais, tiek tradici4 niais gydymo metodais. DĖMESIO! Su šiuo skelbimu – 10 % NUOLAIDA ki4 neziterapeuto konsultacijai, diagnos4 tikai, teipavimui bei masažų, tempi4 mų ir manualinės terapijos kursams. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1067983
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu laze4 riu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EU4 ROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1057793
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1057801
Odontologijos paslaugos (galima išsimo4 kėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1063550
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1063514
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos rei4 kmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo die4 nomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751. 1057838
Profesionalus masažuotojas dirba miesto centre. www.masazas55.lt. Tel. 8 643 30 000. 1064681
Psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant. Tel. 8 670 97 959; www.laisvi.lt.
Mažoje kepyklėlėje reikalinga mielinių gaminių kepėja-formuotoja. Tel. 8 633 78 962, e. paštas darbuxs@gmail.com.
Medikų
Naujai atidaromam siuvimo salonui „Urmo“ bazėje, Pramonės pr. 16, Geltonoje galerijo4 je, reikalinga kvalifikuota siuvėja siūti ir tai4 syti drabužius. Tel. 8 602 16 970.
Lietuvos samariečių bendrijos Kauno sk. ir Vokietijos Hamburgo Šiaurės–Rytų ASB VšĮ teikia mokamas socialinės priežiūros, globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Šv. Gertrūdos g. 17, tel. 321 572, 8 609 78 887, VšĮ SAMARIETIŠKA GLOBA www.samarieciai.puslapiai.lt.
1066409
1067750
1067289
Pareigos: kambarinė. Patirtis būtų privalumas. CV siųsti e. paštu viabalticapramogos@gmail.com. Tel. 8 611 01 631. 1066800
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945. 1059805
Reikalingas (-a) valymo mašinos operatorius (-ė), apmokome, darbas PC „Akropolis“. Tel. 8 656 20 016. 1067494
Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neu4 romeda“ ir paciento namuose. Išblaivi4 nimas, priklausomybių gydymas, kodavi4 mas. Psichiatro konsultacija + kodavimas – tik 299 Lt. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1058547
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1061771
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusie4 siems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 1055789
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, sausio 19, 2013
klasifikuoti skelbimai Atliekame griovimo darbus. Betonuojame, mūrijame, tinkuojame paprastu ir struktūriniu tinku, dažome. Įrengiame gręžtinius pamatus. Tel. 8 608 81 712.
Paslaugos Automobilininkams Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1060764
1066540
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1060724
Buitinės technikos remonto
Atliekame plokščiųjų ir šlaitinių stogų remontą, pastatų šiltinimą, apdailos darbus. Parduodame ruloninę stogų dangą. NUOMOJAME AUTOKRANĄ. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 1061183
Atliekame visus vidaus statybų darbus. Tel. 8 675 82 921. Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1062298
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1061948
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
1065352
Atlieku visus buto remonto darbus: dažymas, tapetavimas, laminato ir plytelių dėjimas. Smulkūs elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 646 05 650. 1067285
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1054027
1061978
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Dažau, tapetuoju, glaistau, dedu laminatą. Patirtis 20 metų. Pristatau medžiagas. Tel. 8 646 06 456.
1057918
1059826
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1060220
Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Perkaso takas 3. Garantija. Gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073. 1067953
Kompiuterininkų
1067503
Dažau, tapetuoju, klijuoju plyteles, šiltinu galines sienas iš vidaus. Langokraščių apdaila, smulkūs elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 687 02 507.
Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.
1062320
1067224
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.
1064827
1066007
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336.
Griauname pertvaras, tapetuojame, glaistome, dažome, montuojame gipskartonį, plastiką, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 614 59 727.
1067174
1067893
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
Kaminų įdėklai, dūmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.
1067954
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1067298
Statybos, remonto
1061698
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1065369
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. Metalinių konstrukcijų, nestandartinių gaminių gamyba. Nerūdijančio plieno, juodųjų metalų suvirinimas, remonto paslaugos. Garantija. Tel. 8 657 71 770. 1060111
1051693
Atliekame dažymo darbus. Montuojame gipskartonį. Smulkus tinko remontas. Dedame grindis. Tel. 8 686 38 118, 8 682 87 697.
1066708
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1060793
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 1064808
Šarvuotos durys butams, namams, laiptinėms. Durų remontas. Nuolaidos! Galimybė pirkti išsimokėtinai. Tel. 8 604 01 136. 1063598
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1068085
www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt. 1049869
www.meistras24.lt. Atliekame santechnikos, šildymo, vėdinimo ir smulkius montavimo darbus, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 22 33 11, 8 699 49 955, e. paštas andrius@agiris.lt. 1065055
Vidaus įrangos
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162. 1060817
Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt. 1061734
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1061537
Vidaus apdaila. Tel. 8 635 53 335.
1066817
1060397
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Dalį namo prestižinėje vietoje Metelių g. (mūrinis, b. p. 156 kv. m, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, autonominis šildymas). Tel. 8 687 79 361. 1062208
4 kambarių butą Dainavoje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787. 2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, kambariai 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848. 1063141
4 kambarių butą Topolių g. (85 kv. m, 2/2 a., 2 a žemės, garažas kieme, šildymas – autonominis, dujomis). Tel. 334 044, 8 656 33 085. 1067383
5 kambarių butą Vytauto pr. (5/4 a., b. pl. 95 kv. m, plytinis, šiltas, renovuotas, plastikiniai langai, rakinama laiptinė, vidinis kiemas). Tel. 8 674 37 073. 1067660
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. Domeikavoje, Žalio kalno g., 15–20 a sklypus. 1 a kaina 3800 Lt. Kelias, elektra, vanduo, šalia miškas, graži rami vieta su vaizdu. Be tarpininkų. Tel. 8 654 43 665. 1063410
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1059388
Baldžių Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt. 1062017
Gaminame nestandartinius baldus: virtuvės, svetainės, miegamojo, vonios, prieškambario, vaikų, biuro; spintos, lentynos. Projektuojame, atvežame, surenkame – NEMOKAMAI! Tel. 8 682 34 444. 1067135
Šventėms Muzikantas – švenčių vedėjas su vakaro programa, pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1058751
Namo dalį M. Lapėse (b. pl. 80 kv. m, per du aukštus, atskiras įėjimas, kiemas, 5 a žemės, visi patogumai, šildymas kietuoju kuru). Kaina 160 000 Lt. Tel. 8 675 16 046, 8 648 52 182. 1066431
Skubiai parduodamas 10 arba 15 arų sklypas namų valdai Vaišvydavoje, netoli karjero, yra elektra. 1 aro kaina 6000 Lt. Tel. 8 612 33 579, 8 613 31 807. 1067560
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1058795
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1053803
1067966
Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448. 1063035
Kitos ALADINO valykla valo kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1060417
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1060968
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605. 1060964
Maisto prekės Ūkininkas – sufasuotas maistines bulves. Atveža. Tel. 8 683 10 864.
1061998
Drabužiai, avalynė Natūralūs kailiai – dar pigiau. Didelis pasirinkimas – mažos kainos. Išparduotuvė „Le Mari“, Laisvės al. 50.
1063476
1061842
1032369
1061326
Kokybiškai atlieku vidaus apdailos ir kitus smulkius remonto darbus, tapetuoju, glaistau, šlifuoju be dulkių. Tel. 8 677 05 040.
1049126
Apdailos, remonto darbai. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, grindų įrengimas. Tel. 8 620 93 471.
1053013
1063107
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Taisome nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius, žaidimų konsoles. Garantija. Gedimo nustatymas nemokamas. Perkaso takas 3, tel. 8 631 20 073.
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.
Dengiame stogus, montuojame gipsą, dažome, dedame grindis, šiltiname pastoges. Atliekame įvairius statybos darbus. Tel. 8 656 27 767. Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006.
Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1064754
1067123
1062878
1058972
PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOSIOS DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai, ritininės užuolaidos, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas. Tel. 8 654 34 270.
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029478
Automobiliai ir detalės UAB „Prienų vandenys“ parduoda savivartį automobilį MAZ-555102, 2005 m. gamybos, rida 30000 km. Kaina 32 564 Lt be PVM. Apžiūrėti galima darbo dienomis iki 15 val. adresu Pramonės g. 7, Prienai. Pasiūlymas pirkti galioja 15 dienų nuo skelbimo išspausdinimo laikraštyje. Pasiteirauti tel. 8 699 90 782. 1067573
Kitos prekės Malkas beržines, juodalksnines, 3 m ilgio rąsteliais. Perkame mišką. Tel. 8 636 09 694. 1066743
Parduodame įvairias malkas (dvimetriais, trinkomis, skaldytas), atraižas, sausas medienos atliekas (sukrautos į konteinerius po 2 erd.). Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626. 1063210
Parduodame: pjuvenų briketus, sausos medienos atliekas. Perkant didesnį kiekį galime atvežti. Skambinti tel. 8 686 06 274. 1067797
Parduodu geros kokybės malkas: beržines, alksnines, drebulines, atvežu miškavežiu, tvarkingai sukraunu. Tel. 8 616 24 843, e. paštas vviolleta@gmail.com. 1062725
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1054833
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas ir rąsteliais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com. 1065115
Prekiaujame kokybiška akmens anglimi sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816. 1065220
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1055562
Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731. 1065854
Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161. 1059163
Perka AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1067665
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1067677
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1064372
Statybinės medžiagos
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
1067633
1058260
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064437
Nukelta į 29 p.
29 3
šeštaDIENIS, sausio 19, 2013
klasifikuoti skelbimai Perka Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064306
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.
Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526. 1061813
PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336. 1047467
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. www.kaunakiemis.lt 1060233
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516. Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1064565
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1064173
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1060608
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių daužtus, nevažiuojančius automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 1065944
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1062650
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1055003
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1065514
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 1047522
Perku paveikslus, eskizus. Lietuvių dailininkų, senus ir naujus, gali būti prastos būklės. Tel. 8 684 15 352, e. paštas consult4art@gmail.com.
1057255
1067640
Nuomoja
1062695
1065228
Išnuomoja dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (du balkonai, su daliniu remontu, su baldais). Kaina 300 Lt ir mokesčiai. Nedideli mokesčiai. Tel. 8 647 47 884.
1054334
Perku žemės ūkio paskirties žemę. Atsiskaitau grynais. Tel. 8 611 24 808. 1066677
Vyresnio amžiaus vyras išsinuomotų vieno kambario butą ar kambarį Žaliakalnyje ar Centre. Blogų sąlygų nesiūlyti (be tarpininkų). Tel. 8 626 06 413. 1067717
Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1055635
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1067949
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 1055622
Butą Griunvaldo g., prie PC „Akropolis“ (II a., 50 kv. m, 2 atskiri kambariai, po remonto, su baldais ir buitine įranga). Tel. 8 655 38 033.
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1062162
Paskolos
1067569
Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais ir jo likučius. Mokame iki 2 Lt už l. Pasiimame. Tel. 8 647 52 729.
Išnuomoju kambarį Žaliakalnyje vyresnio amžiaus moteriai. Netoli Zanavykų turgus, nuosavoje valdoje. Kaina 150 Lt. Tel. 330 278, 8 630 96 357.
1064938
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1051972
Akcininkams! Kredito unijos „Moterų taupa“ nariams! 2013 m. vasario 7 d. 15 val. KU „Moterų taupa“ patalpose (Parodos g. 1–3, Kaunas) KU „Moterų taupa“ šaukiamas eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę: 1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 5. Metinės finansinės atskaitomybės ir pelno paskirstymo projekto pristatymas. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo priėmimas. 6. 2013 m. kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 7. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas. Pasiteirauti tel. 324 457. Valdyba
1063280
1064241
Ūkininkas pirktų arba išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 611 54 462.
Įvairūs
1067391
Vieno kambario butą su visais patogumais Partizanų g. 194. Nuomos kaina 300 Lt plius mokesčiai. Tel. 8 687 51 168.
Pamesta
1065183
Pamestą Kauno 40-osios vidurinės profesinės technikos mokyklos diplomą B Nr. 541033, išduotą 1975 m. Jonui Kudrevičiui, laikyti negaliojančiu. 1067780
Prarastus UAB „Kavos stilius“ (kodas 300119000; adresas Savanorių pr. 346, Kaunas) įstatus laikyti negaliojančiais. Administratorius.
Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Mokėsime iki 400 Lt. Tel. 8 684 55 498. 1067378
Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000. 1064629
1068021
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1058487
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1051922
Kiti Ieškau moters ar merginos, turinčios ar laimėjusios žaliąją kortą. Atsilyginsiu. Tel. 8 620 26 154, e. paštas linelis86@yahoo.com. 1064856
1052021
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058640
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
1061915
Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1059327
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1054843
Geromis kainomis perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1065970
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1060632
SK E L B I M
AI
M SKELBI
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
30 2
šeštaDIENIS, sausio 19, 2013
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokyklėlės RUTA model school kviečia 4–8 m. vaikus. Jūsų vaikučiai mokysis šokio pradmenų, gražios eisenos, aktorystės, susipažins su mados ir grožio abėcėle, daug bendraus, įgis pasitikėjimo savimi, dalyvaus renginiuose. 9–14 m. jaunimą, mėgstantį ir besidomintį mada ir šokio pasauliu. Jūs dalyvausite kolekcijų pristatymuose, šou programose, koncertinėse kelionėse, konkursuose. Pageidaujantieji galės dalyvauti papildomuose stiliaus, sceninio makiažo, dietologo ir kituose užsiėmimuose, dalyvauti fotosesijoje, ruoštis modelių konkursams. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. Tel. 8 673 15 075, e. paštas marina@rutamodel.com, adresas Savanorių pr. 206, 2 a., Kaunas. www.rutamodel.com.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KELIONĖ KELTU Į EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSĄ Vieta kajutėje į Karlshamną arba atgal – nuo 266 Lt asmeniui.
Šiemet Euroviziją pasiekti bus itin patogu su keltu. Po nakties poilsio kajutėje ir pusryčių kelto restorane, tik valanda kelio automobiliu iki Malmės atrodys vienas malonumas. Keltų bilietus Klaipėda–Karlshamnas galite pirkti ir internetu www.krantas.lt Bilietus į Euroviziją galite įsigyti www.ticnet.se Daugiau informacijos www.krantas.lt
1062606
KVIEČIA MOKYTIS SKRAIDYTI! Rengiami šie pilotų kursai: pilotų mėgėjų (PPL) licencijai gauti; ultralengvų lėktuvų pilotų (ULO) licencijai gauti. Aviacinės teorijos kursai vyksta Kęstučio g. 27, Kaunas, KTU, 213 auditorija. Laukiame jūsų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. www.aerokaunas.lt. Tel. (8 37) 391 400, 8 687 45 132, 8 680 48 187, 8 687 15 895.
Šokiai, dainavimas KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPE LIS“ priima berniukus: 4–5 metų – į mažylių chorą „Varpelis“; 5–7 metų – į jaunučių chorą „Mažasis Varpelis“; 7–9 metų – į jaunučių chorą „Varpelis“; 9–18 metų – į berniukų ir jaunuolių chorą „Varpelis“. Priėmimas vyksta darbo dienomis 9–17 val. Tel. 320 486, D.Poškos g. 4, www.varpelis.com.
ŽIEMĄ VASAROS KELIONĖS KAINUOJA MAŽIAU! Puikios kainos į Turkiją liepos mėn.:
1063271
4* viešbutis su „viskas įskaičiuota“ –
Naujais metais pasižadėjote pradėti šokti?! Tad kviečiame iš bandyti linijinius! Tai madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų – Centre, Vilijampolėje ir Aleksote vakarinėse ir rytinėse grupėse. Patyrę ir energingi vadovai išmokys jus jaustis komfortiškai ant parketo. Pirmasis užsiėmimas NEMOKAMAS! Ateikite, pabandykite ir likite su šokių klubu VIENA LINIJA! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665.
1250 Lt (asm.), 4 asm. šeimai – 4250 Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114,
Lt; 5* viešbutis su „viskas įskaičiuota“ –
Savanorių pr. 363A–202,
1340 Lt (asm.), 4 asm. šeimai – 4370 Lt.
askeliauju@askeliauju.lt.
Įskaičiuota: skrydis iš Vilniaus,
Darbo laikas I–V 8–18 val.
apgyvendinimas, pervežimas.
1061033
informuoja
Kviečia Maloniai kviečiame ateiti ir susipažinti su kompanijos „Norwex“ teikiamomis galimy bėmis ir ekoproduktais, kuriuos naudosi kasdien! Sausio 24 d. 17–20 val. Vytauto pr. 32, „Verslo centras 32“, Kaune. Tel. 8 683 10 036.
1067204
Mieli SENJORAI, jei rūpinatės savo fizine ir dvasine sveikata, kviečiame Jus į senjorų jogos užsiėmimus, kurie vyks Savanorių pr. 192, 4 aukštas. Tel. 8 652 47 399. 1066706
Naujai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19B, Garliava) priima senjorus ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Sudaromos sutartys senjorų slaugai, globai jų namuose. Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1066835
NORINTIESIEMS TAPTI MEDŽIOTOJAIS! Vasario 5 d. pradedami kursai. Egzaminas vyks ge gužės 6 d. Kreiptis Didžioji g. 77, Kaunas (šaudykla), tel. 383 224, 8 615 76 267, 8 612 42 808.
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kau no skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengu siesiems. Taip pat renkamos šešta dienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1061407
MC ,,Žinių gausa“ sausį prasideda daug naujų mokymo grupių – anglų, vo kiečių, rusų, norvegų k., pasirengimo IELTS egzaminui. Dar gali prisijungti ir Tu! Tel. (8 5) 272 4182, 8 640 12 573; www.ziniugausa.lt. 1065399
Mokymai
1052606
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“
Kviečia mokytis
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18 Sausio 19 d. 15 val. – paskaita „Gimdymo slėpiniai”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Susitikimas su doc. Stasiu Šimaičiu „Antropologinio turinio išlikimo ir dėsningo reliatyvumo klausimas Lietuvos kultūroje”. II d. Sausio 21 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”. Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 670 49 904. Sausio 22 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: šaliko vėlimas. Veda Daiva Vainauskienė. Informacija tel. 8 679 36 715.
Mielos ponios ir panelės! Jeigu norite būti gražios, kviečiame į kosmetologijos ir ma kiažo kursus. Užsiėmimų pradžia vasario 11 d. Tel. 8 600 22 530, (8 5) 272 4182; www.zinija.lt. 1065402
Nemokami anglų k. kursai. Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Draugystės g. 1. Tel. 8 645 56 358. 1063088
informuoja RENGINYS SVEIKATOS METAMS Sausio 19 d. 13 val. Panemunėje, prie pirte lės, šventė – PASAULINĖ SNIEGO DIENA. Sportuosime, atsinešti rogutes, slides arba šiaurietiško vaikščiojimo lazdas, organizuo sime įvairias varžybėles. Kviečiame dalyvau ti visus, amžius neribojamas. Nugalėtojai bus apdovanojami. Nepraleiskite galimy bės pasidžiaugti sniegu, nes greit varysime žiemą iš kiemo. Organizatoriai: Panemunės bendruomenės centras, Žolinčių akademija, Kauno jungti nis sveikatos klubas, Šiaurietiškas NWStyle ėjimas. Vaišinsime arbata. EKSKURSIJOS Seimo narys Kazys Starkevičius kviečia į ren ginius ir ekskursijas: vasario 2 d. – tradici nės žirgų lenktynės Sartuose; vasario 9 d. – ekskursija „Pamirštas Aleksotas”; vasario 15 d. – ekskursija „Žaliakalnis”. Registruojami kolektyvai, norintys aplan kyti Seimo rūmus. Gido paslauga nemoka ma, transportas – mokamas. Išankstinė registracija tel. 8 689 54 571, e. p. r.cepurniene@gmail.com.
Kviečia
1067617
Sausio 20 d., sekmadienį, 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai „Gyvūnai muzikoje“ Dalyvauja: Trombonų kvartetas OPERA B(R)ASS Tomas Karka, Marius Balčytis, Paulius Batvinis, Audrius Stasiulis SERGIJUS KIRSENKA (tūba) Programoje – M.Dietrich, C.Saint-Saëns, G.Rossini, P.Čaikovskij, J.M Defaye, L Bernstein ir kitų kompozitorių kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt(aptarnavimomokestisKaunofilharmonijoskasojenetaikomas,„Tiketos“sistemoje+3Lt/bilietui,+5Ltužsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Židrijos Janušaitės kaligrafijos ir tapybos paroda „Užmirštos paslaptys“. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
31
šeštadienis, sausio 19, 2013
kas, kur, kada KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Amžinąjį atilsį Mirus gyd. otorinolaringologui Vaclovui Šauliui, artimuosius nuoširdžiai užjaučia LSMU ANG ligų klinikos, Kauno krašto otorinolaringologų draugijos ir Lietuvos otorinolaringologų draugijos kolektyvai. Mirus ilgamečiam Respublikinės Kauno ligoninės ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjui Vaclovui Šauliui, liūdime ir nuoširdžiai užjaučiame artimuosius. Respublikinės Kauno ligoninės bendruomenė ir administracija
Laisvės al. 87A
Sausio 19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiurauskas (spektaklis-žaidimas, kurį padeda kurti vaikai), nuo 3 metų. 18 val. – „Laimingi žmonės” pristato spektaklį suaugusiesiems – komediją KITAIS METAIS TUO PAČIU LAIKU. Režisierius A.Lebeliūnas. Bilietai parduodami www.bilietai.lt. Sausio 20 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS
Mirus ilgametei VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai Virginijai ŠUMSKIENEI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai. Po sunkios ligos mirus mokslo draugui Juozui TUZIKUI, nuoširdžią užuojautą žmonai, dukroms su šeimomis, artimiesiems reiškia KPI grupės MA-4 draugai. Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorijos darbuotoją Liną VOROTINSKIENĘ, mirus mamytei, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi bendradarbiai.
Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Sausio 19 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešim ties metų. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 20 d. 18 val. – K.Frešet. ŽANAS IR BEATRIČĖ. Melo drama. Režisierius S.Ru binovas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Sausio 20 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU. Linksmos istorijos apie komiškas situacijas mūsų gyvenime.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Dėkoja Tas pačias netekties duris varstome, tuo pačiu raktu atrakinę, įleidžiame širdin skausmą ir draskantį liūdesį, kiekvienas savo laiku, tik visada per anksti, visada netikėtai skaudžiai. Tik brangaus balso aidas persikrausto į sapnus ir klaidžioja po sodą, kurį šaltis jau numarino... Dėkoju Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui ir mero pavaduotojui Stanislovui Buškevičiui, Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybai, Švietimo ir ugdymo skyriui, Neformaliojo švietimo poskyriui ir neformaliojo švietimo tarybai, visuomeninei organizacijai „Vieningas Kaunas“, Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai, Gerojo Ganytojo bažnyčiai, bendradarbiams, draugams, kolegoms, artimiesiems ir visiems kartu buvusiems, užjautusiems ir padėjusiems, palydint į paskutinę kelionę mylimą mano Mamutę. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų direktorė Onutė Žukienė „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1059084
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1057590
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 1057893
teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 19 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektaklis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. 19 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. 18.30 val. – Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Sausio 20 d. 14 val. – Inesa Paliulytė. ASTRIDA. Spektaklis Astridos Lindgren biografijos ir pasakų motyvais. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija. Sausio 27 d. 18.30 val. dėl techninių kliūčių vietoje spektaklio STEBUKLINGASIS TENESIS bus rodoma premjera JERUZALĖ. Bilietai galioja tie patys arba juos galima
grąžinti iki vasario 10 d. bilietų įsigijimo kasoje. Kovo 2 d. spektaklis TEGYVUOJA BUŠONAS neįvyks. Bilietų grąžinimas jų įsigijimo ka soje iki kovo 16 d.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Sausio 19 d. 18 val. – Johannas Straussas. ŠIKŠNOSPARNIS. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys. Sausio 20 d. 12 val. – Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. 2 veiksmų operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. Režisierius Aidas Giniotis. 18 val. – Gioacchinas Rossini. SEVILIJOS KIRPĖJAS. 3 dalių komiška opera. Figaras – Ukrainos nacionalinio operetės teatro solistas SERGEJUS AVDEJEVAS. Dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Gintautas Želvys.
Sausio 19 d. 18 val. – B.Srbljanovič. Belgrado trilogija („Su Naujaisiais metais, Ana!“). Rež. Darius Rabašauskas. Sausio 20 d. 12 val. – KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež. Audrius Baniūnas.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Sausio 19 d. 19 val. – komedija KĄ GALVOJA VYRAI?
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Sausio 20 d. 18 val. – komedija ŽIRKLĖS. Režisierius M.Slawinski. Sausio 22 d. 18 val. – Intymi(ių) vyrų trupė ERELIS.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Sausio 20 d. 12 val. – KATINĖLIS IR GAIDELIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO MECHANIKOS IR MECHATRONIKOS FAKULTETAS Kęstučio g. 27
Sausio 19 d. 10 val. Lietuvos skautija kviečia į XIV skautų dainų konkursą GRAŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU, skirtą v.s. F.Šakaliui atminti. Įėjimas nemokamas.
M.DOBUŽINSKIO KULTŪROS IR ESTETINIO LAVINIMO CENTRAS V.Krėvės pr. 54, tel. 313 039
Sausio 19 d. 11.30 val. – mokytojų ir moksleivių popietė-koncertas DRAUGŲ RATE. Dalyvaus Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Jonavos, Kėdainių kolektyvai. Taip pat vyks grafikos darbų parodos atidarymas. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Sausio 19 d. 17 val. – koncertas „Dalijantys save nuo abėcėlės lig brandos...”, skirtas Kauno 1-osios ir Punsko muzikos mokyklos mokytojo A.Beinario jubiliejui paminė ti. Dalyvaus solistai: Giedrė Juknevičiūtė (sopranas), Albertas Gražys (akordeonas), Robertas Beinaris (obojus), Gediminas Žu kauskas (skrabalai), Raimundas Venslaus kas (birbynė), Daiva Batvinskaitė (lamz delis), Giedrius Plukis (skaitovas). Mišrių instrumentų kvartetas: Svetlana Mažeikie nė, Marius Laurynaitis, Arnoldas Beinaris, Darius Stoskeliūnas. Liaudies instrumentų kl. mokytojų ansamblis: Lina Murauskienė, Narimantas Murauskas, Evelina Butienė. Kauno 1-osios muzikos mokyklos absolven tai: Tomas Žukauskas, Gediminas Žukaus kas, Giedrius Plukis. Mok.: Ugnė Stulpi naitė, Ieva Stulpinaitė, Vytautas Oniūnas,
Povilas Varnelis, Dovydas Čeponis, Domas Šniurevičius, Justas Stankevičius, Lukas Šir mulis, Ana Karilė Surova, Karolis Mažeika, Justinas Židonis. Punsko muzikos mokyklos mokiniai ir absolventai. Koncertmeisterės Svetlana Mažeikienė, V.Striaupaitė-Beina rienė, Areta Beinarytė. Koncertą ves Daiva Batvinskaitė ir Raimundas Venslauskas. Įėjimas nemokamas. Sausio 21 d. 18 val. – vakaras „Artistei Rūtai Staliliūnaitei prisiminti“. Rūtą Staliliū naitę prisiminsim klausydami aktoriaus Egi dijaus Stanciko minčių, jaunųjų muzikantų iš Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos: Paulės Galinienės, Mykolo Bazaro, Julijos Sadaunykaitės, Silvijos Jer makovaitės, Indrės Grušelionytės, Kotrynos Kaklauskaitės ir žiūrėdami vaizdajuostę su Rūtos mintimis apie kūrybos periodą po darbo teatre. Įėjimas nemokamas.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Tyli naktis“ – 23, 24 d. 14.45 val.; iki 24 d. 17.30, 19.30 val.; 23 d. 23 val. val. „Paskutinė tvirtovė“ – iki 24 d. 12.30, 14.45*, 17, 19.15, 21.30 val. (* išsk. 23, 24 d.). „Ralfas Griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 24 d. 10.45*, 13, 15.15 val. (*išsk. 19 d.). „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 24 d. 11.45, 14, 16.15, 18.45 val. „Kietašikniai“ – iki 24 d. 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 24 d. 11, 16.20, 18.30, 20.45 val. „Vargdieniai“ – iki 24 d. 13.15 val. „Aurora“ – iki 24 d. 21 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – 19 d. 10.45 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 24 d. 21.45 val. „Pi gyvenimas“ – iki 24 d. 13.20 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 24 d. 10.40 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Tyli naktis“ (nacionalinė premjera) – iki 24 d.15.45, 18.15, 20.15 val.; 19 d. 22.30 val. „Paskutinė tvirtovė“ (premjera) – iki 24 d. 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45 val.; 19 d. 23.59 val. LNK kino startas. „Ištrūkęs Džango“ – 24 d. 19 val. „Kietašikniai“ – iki 24 d. 14.15, 16.30, 19, 21.30 (seansas nevyks 24 d.) val.; 19 d. 23.50 val. „Pi gyvenimas“ – iki 24 d. 14.45, 18, 20.45 val.; 19 d. 23.25 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 24 d. 16.15 (seansas nevyks 22 d.), 21.15, 20 (seansas nevyks 19 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 24 d. 10.30, 13, 14.45, 17.30 (seansas nevyks 19 d.) val. „Ralfas Griovėjas (liet. k.) – 19, 20 d. 11.30 val.; iki 24 d. 14, 18.45 (seansas nevyks 24 d.) val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 24 d. 10.45, 12.45 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 24 d. 12 val. „Habitas: nelaukta kelionė“ – iki 24 d. 14.30, 21 val. „Vargdieniai“ – iki 24 d. 11.15, 17.45 val. „Zambezija“ 3D (liet. k.) – iki 24 d. 10.15 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 24 d. 12.15 val. „Džekas Ryčeris“ – 19 d. 23.40 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Kambarys 304“ – 22 d. 16.15 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Sausio 19 d. 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buo žytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Ju taitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokieti ja, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški tit rai). 20 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 20 d. 14 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokietija, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški titrai). 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Virš įstatymo” (kri minalinė drama, JAV, rež. John Hillcoat, lietuviški titrai).
DATOS (sausio 19 d.) 1736 m. gimė Didžiosios Britanijos inžinierius, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas James‘as Wattas. 1809 m. gimė amerikiečių rašytojas ir poetas Edgaras Allanas Poe. 1839 m. gimė prancūzų dailininkas Paulis Cezanne’as. 1923 m. Šilutėje Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas priėmė deklaraciją, kad Klaipėdos kraštas yra prijungiamas prie Lietuvos. 1943 m. gimė roko karaliene tituluojama amerikietė Janis Joplin. 1944 m. Kretingoje gimė žymus teatro, televizijos ir kino aktorius Gediminas Girdvainis. 1961 m. gimė amerikiečių aktorius Paulas McCrane‘as. 1980 m. Klaipėdoje gimė buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Jautis (04 21–05 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite būtiniausius reikalus, o ateityje laukia geresni laikai. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų vertybės keisis. Švaistysite laiką ir pinigus nesvarbiems daiktams, tačiau aptiksite ir tikrai vertingų dalykų. Ši padėtis susijusi ir su supančia aplinka. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti tinkamus sprendimus. Su draugais apsvarstykite ateities planus. Mergelė (08 24–09 23). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidinei kaitai, darbui. Jeigu svajodami užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių. Be to, atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, po mišką. Skorpionas (10 24–11 22). Labai energingas laikotarpis įgyvendinti planams arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių. Vandenis (01 21–02 19). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Žuvys (02 20–03 20). Geras laikas paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą. Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Žmonės lengvai supras, ką manote.
Orai
Savaitgalis bus šaltas. Šiandien žymesnio sniego nenumatoma. Dieną šals iki 11–13 laipsnių. Sekmadienį iš–12 liks šalti orai, kai kur pasnyguriuos. Telšiai Temperatūra naktį bus 16–18, dieną –11 9–12 laipsnių šalčio. Klaipėda
Šiandien, sausio 19 d.
–12
Šiauliai
–12
Panevėžys
–13
Utena
–11
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
8.28 16.31 8.03 1.45 3.38
19-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 346 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –6 Brazilija +28 Briuselis –4 Dublinas +2 Kairas +21 Keiptaunas +27 Kopenhaga –4
Londonas +2 Madridas +12 Maskva –9 Minskas –12 Niujorkas +7 Oslas –10 Paryžius –1 Pekinas –2
orai kaune šiandien
Praha –5 Ryga –13 Roma +9 Sidnėjus +24 Talinas –9 Tel Avivas +21 Tokijas +8 Varšuva –8
–12
–12
Marijampolė
Vilnius
–12
Alytus
Vėjas
1–5 m/s
Vardai Gedvilė, Henrikas, Kanutas, Kleopatra, Marijus, Morta, Raivedys.
Kuršių marių ledas netvirtas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–14
–12
–13
–13
3
–13
–10
–13
–16
1
–20
–10
–13
–16
2
rytoj
poryt
Neslūgstantys žiemos šalčiai poledi nės žūklės mėgėjus pavil iojo Kuršių marių link. Kelios dešimtys žvejų pa stebėti ties Juodkrante, Preila ir Nida. Neringos savivaldybė perspėja, kad le das ant šio vandens telkinio vietomis dar nėra tvirtas ir ragina ypač vengti stipr iai snieg u užpustytų vietų. Žve jai įspėjami vengti pirmojo ledo san grūdų, gausiai sniegu užpustytų vie tų – ten ledas įprastai plonesnis. Ledu rekomenduojama eiti pramintu keliu, čiuožiant, lazda tikrinant ledo stipru mą. Jei sudavus į ledą lazda pasirodo vanduo, būtina grįžti į krantą. BNS inf., Vytauto Petriko nuotr.
įvairenybės Gaminame namuose Egzotiškas špinatų troškinys Savaitgal io piet ums siūlome pasi gaminti egzotišką špinatų ir kokosų pieno troškinį, kuris jus pojūčiais nu kels į Tolimuosius Rytus. 0,5 kg špinatų (gali būti šaldyti), 1 skardinės kokosų pieno (galima
pakeisti 0,5 l grietinėlės ir 2 šaukštais kokoso drožlių), 100 g šviežio nulupto imbiero, 100 g kepintų ir nuvalytų žemės
riešutų.
Įpylę trečdal į stikl inės vandens, 15 minučių apverdame špinatus, sukre čiame juos į troškintuvą ir apipilame kokosų pienu (arba grietinėle ir koko so drožlėmis), sudedame 2/3 šiaude liais supjaust yto imbiero ir žemės riešutus. Trošk iname dar 10–15 mi nučių. Patiekiame su virtais ryžiais. Patiekalą siūlome papuošti likusiais imbiero šiaudeliais. Į trošk in į gal ima įdėt i žuv ies, bet ypač gardu su višt ienos filė gaba liukais.
Dvasinė bendrystė nugali bacilas Indijos Kumbhamela – didžiau sias pasaulyje religinis sambū ris, kuriame dalyvauja ir šaltuo se Gangos vandenyse maudosi iki 100 mln. tikinčiųjų, yra naudingas maldininkų sveikatai, rodo naujas tyrimas. Nepaisant to, kad tenka ištver ti žvarbą, nesibaigiantį triukšmą, prastą maistą ir ligų riziką, induis tų tikintieji, kurie dalyvauja šiuo se festivaliuose, pasižymi geresne psichine ir fizine savijauta, sako tyrimą atlikę indų ir britų moks lininkai. „Nors kai kurie tikrai gali susirgti ir pasijusti blogiau, daugumai Me los sambūris yra naudingas sveika tai“, – sakoma studijoje „Maldi ninkų patirties suvokimas“. 55 dienas truksianti dabarti nė Kumbh am el a Šiaur ės Ind i jos mieste Alahabade prasidėjo šį pirmadienį, kai, pasak parei gūnų, šventuose upės vandeny se, kurie, kaip tikima, nuplauna nuodėmes, rituališkai apsivalė 8 mln. žmonių. Mažesni tokie sambūriai Indijoje vyksta kasmet, o Mahakumbhame la – Didysis puodynės sambūris – kas 12 metų rengiamas Alahabade. Socialinių mokslų specialistai iš keturių Didžiosios Britanijos ir penkių Indijos universitetų priė jo prie išvados, kad bendra maldi
Paradoksas: teoriškai maudynės indams šventosiose upėse yra ne
higieniškos, bet mokslininkai tikina – stiprios emocijos neleidžia su sirgti. AFP nuotr.
ninkų patirtis ištveriant sunkumus ir atliekant bendrus veiksmus nu sveria bet kokį fizinį diskomfortą. Studija, kurią paskelbė mokslo žurnalas „Plos One“, buvo atlie
kama dviem etapais, 2010 ir 2011 m. Buvo apklausta 416 maldinin kų ir 127 jokiame tokiame sambū ryje nedalyvavę žmonės. BNS inf.
Rusijos kultūroje – kriminaliniai metodai Rusijos meno pasaulį sukrėtė pasi kėsinimas į garsų teatralą. Ketvir tadienio vakarą Maskvoje rūgštimi buvo aplietas Didžiojo teatro me no direktorius, buvęs baleto artis tas 43 metų Sergejus Filinas. Išpuolis surengtas, kai S.Filinas lipo iš automobilio prie savo namų Maskvos centre. Šliūkštelėjęs į vei dą rūgšties, užpuolikas pabėgo.
S.Filinas patyrė trečio laipsnio nudegimus ir nors medikai tikino, kad gyvybei pavojus negresia, bai minamasi dėl jo regėjimo. Didžiojo teatro atstovės Kateri nos Novikovos teigimu, meno di rektorius anksčiau buvo sulaukęs grasinimų. Manoma, kad jis ga lėjo tapti liūdnai pagarsėjusių vi daus kovų ir ginčų tarp skirtingų
teatro šokėjų ir vadybininkų gru pių auka. „Kad tokie dalykai gali vykti kul tūros sferoje, sunku suvokti“, – pridūrė atstovė. Policija pradėjo tyrimą dėl pik tavališko sveikatos sutrikdymo, už kurį skiriamas kalėjimas iki aštuo nerių metų. KD, BNS inf.