2013-01-19 Klaipeda

Page 1

Nr. 15 (19 618)

6< & @.B@ 162;6@ 2 A.

8

10p. Kuba

ne

ria prave drÄ…siai

Ya QVR[N ]N`NbYV`- Vb` XV` Xa\_ ?RQN 4NYV N[` 7bYVWN[N`

duris.

Suvie

li pasau fa Ä—ja: ar ta Kor

s

ntazija

www.kl.lt

12

TV HEROJUS

BTV PRAMOGINÄ– LAIDA SUVILIOJO A.JAGELAVIÄŒIĹŞTĘ

? alybe

TELEVIZIJOS PROGRAMOS

ny

Pramo gĹł pas

aulio Ĺž vaig

Retas, Ĺžve stilingai lgdamas ÄŻ atrodan pramo gĹł pasau Ä?ias lio Ĺžva igĹž voja, kad des, pagalkutÄ— uĹž jĹł peÄ?iĹł daĹž A.Bau niau vizijÄ… telesto– ÄŻ siai iĹĄviSei bĹŤmo rys „gro Ĺžio fabriko“ at sto dĹžio kĹŤ vĹł. ÄŽvaizrÄ—ja Ol ga Filatova-K kaitÄ—s I.Kaz ontrilaus Gra mienÄ— –Şus viena iĹĄ gy nimas ĹĄiĹłve matomo nerÄ—jĹł. Ta fronto kĹŤÄ?iau pus metÄŻ te le kulisiuo vizijos uĹžklaipÄ— se dirbusi dietÄ— ne ko ÄŻ sa truve ti smal atkreipsĹł tiek pro sionalĹł, tiek ĹžiĹŤ fevĹł dÄ—me rosÄŻ.

SUGRĎŽIMAS

ĹždÄ—s s

DEBIUTAS

TAIKIKLYJE

riausyjo „vy viŞė, kad biaus su pabrė \[, radar tybėmis, WN X\ W bė bend saulio vals Šiaurės

R[T` X\ [Ă– W\` tus skamba, somis pa draugiĹĄkos [Ă– QVR Şė ÄŻ Pie bus mintis unas nistinÄ— AtsigrÄ™ dabar ĹĄi NY OĂ­a cVR kurios komu Ă˜VNb T Kim Jong- ris, GalbĹŤt kai. Visgi rÄ—jos lyde XĂ›` aN KorÄ—jai“. reiĹĄkia, kad O kaip reaprie detiĹĄ VR V [V[ Ko bÄ— sÄ—s jie gali ka tÄ—Ar tai atviresnÄ—? kimus Seufantas Ĺ iaurÄ—s X\ Z\` ]_ riausy identiĹĄ li tĹł reiĹĄ R `b aNV joji vy nau, tik taip problejaunasis tikrai nÄ—ra ja. Bet ar ga ĹĄalis taps rÄ—s pa tai Pie je nau _Ă› WN “ [ Ma pi mi, ÄŻ Ĺ iau visai grei ja prenomikos skai- rybĹł stalo. VR aĂş 8\ atrodo, Jong-ilo ko formatoriu guoja jau s nau ventojĹł savo eko \ _Ă› WN V_ = vo Kim lis tapti re , Kinijos ko- las? Juk ÄŻ valdĹžiÄ… Ĺženg gal gy vo gerokai iĹĄsprÄ™sti VNb _Ă›` 8 tÄ— nuo siai pa je rebu QN ON_ ĹĄis jau vo, pavyzdĹžiuiralinis sek Galiau Vokietija Ĺ iaurÄ—s Ko- mas.“ KorÄ—jo preziden jo ne prieĹĄa: o listas? maĹžu tĹł tu ÄŻ benaujoji tyvio dentÄ—. PrieĹĄ koks bu partijos ge gas? ar rea ju me pa VakarĹł, Ä?iĹł Ry lygus tu zi PietĹł KorÄ—jos – konserva – Park ď Ž tĹł torius unas pastaruo nÄ— vienos maĹžesnÄ— neitojĹł skaiÄ?ius kama munis Xiaopin staruoju me ji forma Jongtin -hye Re nors to, ta jÄ… Deng Ĺža ven rÄ—jos. jungtuli Kim rÄ—s KorÄ— ja? O gal KorÄ—- ir faĹĄiste, buvo paleis torius unas pa rastus Ĺžings Park GeunstovÄ—, ma rÄ—jos gy PietĹł Ko Ar ga PietĹł jĹł rÄ— ne Kim Jong-gan neÄŻp kÄ—, kad no- sparno at e duktÄ—. Ĺ is lauks, veik pusei bu, kad KorÄ— siog fan- paversti Ĺ iausu PietĹł Ko 1961 iki jos pusÄ™ kad jo tie ta lÄŻ nuo kelis strÄ—lÄ—s. reiĹĄ atrodo, my- Chung-he ansuvokia,ĹžmonÄ—s dÄ™s ĹĄa ĹžengÄ— ma, jis pa Nenuos vadinamos joje ĹžmonÄ—s jungtuvÄ—ms su kai kritikos rÄ—s KorÄ—ja, pozicijÄ… uĹžnuoĹžmus jei ris, val Ä?iausiai Pir iktuoti „Šiau tytĹł, kokiÄ… komentavo vÄ—s daĹžnai PietĹł KorÄ— tina tokiÄ… jis papras nius. temps, jos lyde garsÄ—jo kaip ti kon gai ne ,– ma tis baig- 1979 m., tas. rÄ—tĹł baig KorÄ—ja. KorÄ—jos tazija. Net tiĹĄkai ver Ä?iĹł sutiktĹł reĹžimas il nos? kad pa Geun-hye mi Kim leisian nis tĹł skep tie Ĺ iaurÄ—s duo sijĹł tuoda ne Pie nis dalykas, ir susivieny-ir tikomu ims Park Lankovas, no univer neretai pusÄ— piere, daugelis neturÄ—s tai, komen kos reformas, jo mi jus „Esmi siskaldymÄ… tarp PietĹł mokÄ— Eksper ekonomi Andre tas iĹĄ Kook joji PietĹł Ko- idÄ—jÄ…. Norsti su Ĺ iau giĹĄkĹł santysu lĹł, lis tija su tacijos , – kalbÄ—jo ti tautĹł sivieny specia le. – Jei nau jokiĹł Ĺženk tĹł drau vienos vals- Jong-unodaryti iĹĄvadĹł. SedĹžongo Vokie lÄ™ kainÄ…, kad konfron n- su Ä?iau norÄ— Jongpas, ba tas, ti, yra nutraukimas“ teto SeudovÄ— nerodys re, Pche nais nei ver nesku ng-seo joje eksper tus Kim ir Ĺ iau kaimy didĹžiu nytĹł, ir iki Ĺ iaurÄ—s juosius me nÄ—jo 2000 zidenKorÄ— Oh Gyeo formos rÄ—jos va suartÄ—ti su vokacijĹł.“ kiĹł su si, mi PietĹł jos pre ri uno re prieĹĄ Nau ge jis pa siraĹĄytus sususivie ka. Tikiuo kad no griebsis pro tautiniĹł san- tybÄ—s. PietĹł KorÄ— daĹžnai kÄ—lÄ™s instituto „Kim Jong- temai reforpa Drau divÄ—l kad tarp nas, vÄ™s blokÄ… pabrėŞė: skirtos sis ekomo unas. abiejĹł ĹĄaliĹł duris milijar nas ry, Bu Şė, ĹĄiuo hyu nÄŻ ja lu s brÄ— mi De ĹĄiol pa rinkos no Moonesek Johnas fesorius, 2007 m. Ĺ ie atvÄ—rÄ— joms ÄŻ skurdĹžiÄ… galimas, tas Roh bendrÄ… eko met laikÄ—- veikiau yrane pasukti formĹł projo suo jimas pro o re KorÄ—ja . sitarimus.tĹł investici tada paĹžadÄ— tybinÄ— tykiĹł ĹĄaliĹł suartÄ— limÄ… susivie- idÄ—jÄ… apie taip pat vi susijungimo muoti, link. Juk Pie re, ga jĹł tiek vals kurti kos vyzdĹžiu cijos Ĺ iau nÄ—ms PietĹł KorÄ—ja ir pramonÄ—s apie zi mi ta abie pa ti su po no ĹĄy mas bet bo ÄŻra kalbÄ— paro- si atsargios draudi ti. Ĺ iaurÄ™. vĹł statyklĹł, pigios dar lyne jis gramoje taÄ?iau vo tas reĹžimas m. Ber lydar anks bÄ—, tiek tĹł lÄ™ mu. ne tik lai mainais ga bus uĹžkas nijimÄ… rÄ—s KorÄ—jos tÄ—ti su Pie taip pat klausi damas 2005 kÄ—jo didĹžiu jÄ… nuosavyverslÄ….“ KorÄ—jos o PietĹł ja net keKorÄ—ja mikos mo bÄ— juosuar tĹł viltÄŻ, kadkirvis. su ĹĄiol sio „Šiau parkĹł, rÄ—s Kal va tĹł ja tais vu iki pat ti rÄ— no rÄ— pri bu kar no kie abi taip eko ro tĹł, ir m. Ĺ iau sykÄŻ Ar gali rÄŻ Ĺ iaurÄ—s Ko tÄ— susidrau- dÄ—, kad Ä?iau Seule jÄ—gos, niĹł ka ti, laimÄ—jo 2002 domÄ—jimÄ… reĹžimas vienÄ… sakÄ—: „Vo susivieny ja neseks ĹĄiuo kaimy m. ÄŻ ku kad rÄ— rÄ—jos ja. Ta mosusi mu, taÄ?iau ekonosi, duk KorÄ—jos dviejĹł galima saky dĹžiÄ… 2008 derio, rodÄ— kÄ—sino Ĺ iaurÄ—s Ko sini- KorÄ— ma, kad jei gaus tik ne kal- kainÄ…, Tikiuosi, Ko toks Visgi nizavi geju serva- lis kartus Tada, Ä?iau ÄŻ val ja kad kÄ— – ka. tĹŤs der si juo (JT) kon kau kÄ—, mo Pie pa mo ta jus zisu nau per vienÄ… susivo grÄ—smÄ—.je atsiGal- susivienys, so programą“, dĹžiu.“ tiniĹł TautĹł tĹł KopusÄ—s, rÄ—joje atÄ— ĹĄalies pre gauti pavyz greitai modelis – Juk motina. Jung galy Ko iĹĄ Pie ĹĄakosmo kad PietĹł s jÄ—goms su ku prie TaÄ?iau sekretorius lyderiu? m. Ĺžuvo jos premkamÄ… pertas. mikos reformĹł smai brėŞė, jaKorÄ—jos tĹł Konis nas pa ti vienos m. tyviom Lee Myung-babaigÄ—si. Lee mÄ… 1974 Pchen bÄ—jo eks nerali 2002 Ĺ iaurÄ—s Pie pija? Ki-moo saky vyko ÄŻ neĹžo buvÄ™s -ju, pasak bÄ— – uto Ä?iau galbĹŤt rÄ—jos Ban turÄ—tĹł atsi dentu daus mÄ—nuonistracija su- bĹŤt? m. nu ilu. Ji vÄ—l grÄŻ dĹŤrÄ™s valsty ta ne dia- jeras Pak Pong 2010 m. ro, gloJuk ji 2002 Kim Jongkyje me ko admi vimÄ…, galiaukietÄ… Lee KorÄ—jos juokiasi, nÄ—ra uto- jo ĹĄalis idÄ—jos. vyktĹł jĹł g-ba gybos, tikti su nelyg to, tai ti kos vai uno Myun bendradarbia go, kad abie nÄ… susi kavo ir per nÄ…... MaĹža - Eksper susivienijimassivienyti dvi KorÄ—jos norÄ—Ä?iau, kad sumaĹžin rÄ—jos Ĺžval ekonomi Jongti su laikyse jÄ… Park Geun stabdÄ— pa tiek iĹĄauskraidyti rake- syk kri „Labai ris padÄ—tĹł lyje. GalÄ—- prie ĹĄalies kingos Kim KorÄ—jĹł kaip gali vien gynybos ÄŻta ni ku g-bako pusiasa jimą“, – kada siai ÄŻtamsienyje Ä—mÄ— g-hee. Myun jamas kampa rÄ—tĹł susitik- pija? Bet jei vienos tos ekonomi- logas, KorÄ—jos susivieni ar tiki, bo Kim Kyon kia, kad kaĹž mĹł pÄ… ma ne- per rinkimųŞÄ—, kad no mynÄ—s valstybÄ—s, virĹĄija ki ĹĄaliĹł pa pedos. for gra kai tos ÄŻtam te pro gtai reiĹĄ brÄ— voti apie tybÄ—s laustas, dytĹł re dĹžetas tos ir torsusivienijimo Lee Myun hye pa juoju vals GalbĹŤt bet neÄŻvyk tume gal dovas. Pak jos taps viebĹŤtĹł ÄŻma- biu dydÄŻ? paÄŻ ĹĄalÄŻ, atveju tĹł, Nors atsaĹžiĹŤnas nijimo sakÄ— JT va dienÄ… KorÄ— ti su nau kos nemato Park Geun stumta nas Ber oonas Ä?iau pradÄ— imtasi? ar ĹĄiuo jos susivie nÄ… tiValenti Ki-m vie dovu. tus, vargu ar jau kalbÄ—kie gÄ— Vargu buvo nu paĹžino, kad susivienyti. bus ti va Vo grei kad Ban kie vÄ—l Paren rĹł pri Kita ver kinė“, bentbranduolinÄ™ nomas Vo kai Vaka Vokietijos na valstybe, tikiuosi. KuoTikiu, kad bakas dviem ĹĄalims jimai susiviego bai to riau. KorÄ—jojano bus „ťil sikeiiĹĄsa- scenarijus, RytĹł. RytĹł treÄ?dagrindo kÄ—: „La , tuo bus ge ÄŻsiparei go. Tai ne las. hye apie Pchen sykÄŻ vieĹĄai rÄ—s me- ja absorbavo dydis prilygo tĹł KoĹ iau din „MĹŤsĹł tiks ma ne tik ÄŻvyks ne da sĹł tai o Pie kur mĹŤ valdĹžiai dama kos mÄ…. Jos nyti nie suomet bus mybÄ—s taikiai progra mone, „daly negali tikÄ—tis, ekonomi Vokietijos, nÄ— net 15 pasikeitus li vi karĹł dides Ä?ia ir nematau ga artimoje atei- kyta nuoPietĹł KorÄ—ja liui Va nomika keis“. propagan- rÄ—jos eko nancial duolius TaÄ?iau ti. Bent jau rÄ— pasi viu „Fi jos susijung sakÄ— inter vadovas. kad Ĺ iauĹ iaurÄ—s KorÄ— vadinusi nau- kartĹł. – jos ke yra pa Beje, tyje“, PietĹł KorÄ— mania kada net jos vadovÄ™ kaĹž Times“ da tĹł KorÄ— kyti? nuo ne tik jÄ…jÄ… Pie susitai prieĹĄ klauso unas UĹž ar kas pri Kim JongVisgi daug KorÄ—jos. Ĺ iaurÄ—s

TiraĹžas 34 200

avo ÄŻva iz

Lina Bie

l.bieliau

liaus

ď Ž Nuota

skaite@ kaitÄ— kl.lt

dÄŻ pati

ki klai pÄ—diete

i

a _ ]Ve• [b\  @dPN[

LNK ŽVAIGŽDŽIŲ MOKYKLA

M.ÄŒer­niaus­kas – sÄ—k­mÄ—­je mau­dÄ™­sis vers­li­nin­kas, ta­pÄ™s vie­nuo­liu. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

2 A.1 62;6@ @ .B@6< &

cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcV

Ă˜VR[Ă›

virs re

p gali . gėjo, kai jau re rtos tautos nąsyk lis vie i karo iťski – ťį karti Pasau nyti dv sikarto tų ir susivie įvykis pa joje? Ar Pie s ťis Ar gali ropoje, o Azi da nors pavyk tą ne Eu Korėjoms ka Šiaurės na valstybe? tapti vie

vakarÄ—

sausio 19–25 d.

2013 m. Nr. 3

sausiO 19, 2013

ika: :VWN .

_Ă­[N` V_ <YT

mÄ…jÄŻ Ĺžings N “ N KapstÄ— V`ZV[T nÄŻ, daug gi jog rei N RVZ LNK ĹĄo liau kia ati taÄ?iau pripa f[V[Ă› S\a\`R duoti kiĹł pro vizijos `VWN ]_ duok Ĺžino, Egi kÄ… nuo jekte vos ga VZV[` per per plau- pristaty liai – tai pui lÄ™ tele- ra dijaus DragĹŤ ZN \` vickaitÄ— galÄ—s likÄ™ ti savo V\` TVZ no, nausko, ki erd Kris aNQVR[ vÄ— GraĹžinosVytauto Ĺ apbejotinai ir Tadas Rim tina Na- kai auditorijai darbÄ… mil Ă&#x; ĹžiniĹĄ- Galinos gaila nea- lÄŻ dÄ—me ir pelny BaikĹĄ pripa KlaipÄ— dalimi sÄŻ. ti didĹžiu- Ä?ios atli DauguvietytÄ—s, tytÄ—s, dietÄ— prie jĹł ĹžintĹł, jog di „Sulau CVX a\ _ kylan- riant ĹžmogausprisipaĹžino, ne tik V W\` CNV dele sÄ—kmÄ—s kaso“, kÄ—jos Notos, kiau la cV YNV aĂ›` @XV mi jog gru svarbu _b aVR [ pasirody ni spektakliamsprisidÄ—jo mentĹł. TurbĹŤt bai daug komp „ťarkos“„69 danguje“, pÄ—s „PiĂ›` [b\a_ pamaty ÄŻvaizdÄŻ jai vi ku- ir jau po mis, jÄŻ sa ti jÄŻ jo GintarÄ—s taip lĹŤs jĹł kosmai, bet ir ryĹĄ prilygÄ™ manimi ne at ir jĹŤs ĹĄiandien li- ÄŻvaiz paĹžin paties da rÄ—: – IĹĄ sekundÄ—s rim dĹžiu. si Valavi pat akisu „Nesvar ti. makiaĹžas.tiumai, ĹĄukuokĹŤs, taik- – ĹĄyptelÄ—jo pa tiktinai kal Ä?iĹŤtÄ—s turiu bĹŤ tiesĹł bĹŤtent tai pridĹŤPaĹĄne bu, kas bate“, ĹĄnekovÄ—. nomas senos su patyru kovÄ— ĹĄypteli Pati Ol bei Pri Ĺžmogus tai bĹŤtĹł. Jei misÄŻ pa ti dÄ—kinga uĹž tuoktiniui si, nÄ—kart riu jo fo laikymÄ… silies be – visa Ĺžidarbas ga prisipaĹži gÄ—s Ĺžvaig kad Lietu neleng komprojai tapo Olgos ti prie ĹžvaigĹž no, vos pa ne- gyvena, tograďŹ jas inter da perĹžiĹŤ- kelyje.“ vame sa limybÄ— dĹžiĹł projek danaikĹĄtin ĹždÄ—s bĹŤtĹł daugiau jog ĹĄis si ne Olga vo tĹł varginu gumu Jei tai kaip pasirody te, kuo jis sÄ…raĹĄe ÄŻspĹŤ nei ÄŻvaizdĹžio.prisiliesti asmeni da sios puikuo tÄ… stiliĹł. pripaĹžino tu „Kiekvie ar ÄŻgeidĹžiais prie ĹĄo ga- jausiĹł dingi darbai. nis klien vo iki ĹĄiol. jarin „MÄ—gs nÄ… . Vie kÄ—jĹł – „Su Ti bĹŤ tas, ap tu sluoks ti savituvos mu neseniai nu nas nau- asmenybÄ™ ir ĹžmogĹł priimu si- madÄ…, be to, ma daug lai na ir Tadu vilnijÄ™ manau, galima kaip Olga Fila zikiniai ne retai niavimo iĹĄ ko – pri „M.A pra Lievys to ras kad leido apdova va-Kont ti aukĹĄ bĹŤtĹł ga ti .M.A.“ jĹł ÄŻvaiz nojimai tai buvo ÄŻdo kompromi visada Dau lidĹžio for sidÄ—jau ne tik me ta rimienÄ—: venu ramĹł su Pagrin sÄ…. Man Ä?ios idÄ— mios pa mavimo, gyveni kulniais. Gyprie smagu, dine ren g Ĺžmo gatvÄ—se mÄ…, tir kad tu niĹł mokaip tai jos, kÄ… parody bet ir pa- pusi klaipÄ—die ginio stilis ĹĄiuos Ĺžmo riu pro tys, labai kosi, Ĺžmogus, pasirodau kaip KlaipÄ—dos te dÄ— iĹĄ tÄ— ti tatrans bet gÄ… jo sce ne nes ku pa maĹžai tik vie rei – patiki o ne podiumo normalus nas pa liuoti. RĹŤbas noje, do, DĹžorriant Dona prisi- – prisipaĹžino kitaip, iĹĄ ar Ĺžinti rÄ—ti no stilis ĹžvaigĹždė“, pil ne tik kia tusiukĹł, to buvo Ä?iau“, moteris. tÄ—. per ku domĹł bĹŤdĹł, „Pinup danos Butku MontvytikrÄ… po akÄŻ, tam riuos mes me tai pliuNori ro tÄ—s, gru Girls“ Likimo padary at Ĺži mer su pÄ—s li niĹł jĹŤ pirĹĄ kÄ— ge tÄŻ, gi jĹł aki bÄ— giliau, ti. Kaps tas nĹł bei Olga disk joÄŻvaiz bet ir niĹł Dabarti sÄ—kmÄ™. kad kitĹł KĹŤrÄ—jos dÄŻ. nÄ— ÄŻdomaus galÄ—tume pa tÄ—me daug pramo retiĹĄka, ver sijauÄ?ia je savo veik pa tin gĹł lo tino, norsir kitaip. Ĺ˝iĹŤ teikti kaĹžkÄ… niam amplua slaugomis sce tautieÄ?iĹł pasaulio at dama tiek ĹĄiÄ… sritÄŻ atsitiktiniu je Olga nerovai tai pÄ— die Ä?iĹł naudo sto lan Ĺžmogu sti netikÄ—ta“, mums visiems ÄŻverjasi ir nimi. ÄŽ zainerÄ— profesionali „Noriu liaus pojĹŤtÄŻ. vĹł, tiek de kau jo namuo klaiin – tikino matyti tai buvo „Cappella‘Avo ka li nio robą“, se, apĹžiĹŤ me Nors sroviui pasuko pama terjero dikvar te tik paĹĄne – pro “ solis riu bÄ—mis Nema to ge ir taip daug blo gera, gyve tai. srityje ÄŻvaizdĹžio sti kovÄ—. dalijosi fesinÄ—mis su gar- kybiĹł. neĹĄama gyve Ĺžu, tarsi paniriau gy Ĺžengia skleidĹžiaĹžai Olgos lis btilypaĹĄne nimo ap venti su go, pikto, to Ar dar toli gra tÄ— ĹĄioje niais, dĹžiau lin„Man roĹžiniais dÄ—l siona bĹŤdama savo kovÄ—. riĹł foto per fotogra bĹł atsiĹžu ne visada gtis. pirlÄ— sri ďŹ pavyks buvo ÄŻdo mavimĹłsesijĹł, vaizdo jÄ… – ÄŻvaita, – ĹĄyp Manau, manaki- skiria Olga pati daugties profe- lykai, susijÄ™ mĹŤs da– Gal savo ÄŻvaiz metu mo klipĹł dÄ—mesio mu. Bet tie su ÄŻvaizdĹžio kÄ… ir nu telÄ—jo paĹĄne tai ji yra ďŹ ldĹžiui? teris rĹŤ formaviO galbĹŤt ti pasroviuisiog leidau sau pinosi tĹł neanalizuo stebinsiu, kovÄ—. liĹł neiĹĄiĹĄ tĹł moterĹł, bet kiju, kol kuri ir ir atsiras plaukpraĹĄo.“ neĹĄa ne manÄ™s ĹĄiukĹĄ- vietoje ti pasida to ne- tienĹł? Ĺžiusi blaks- uĹž tai tinkamu me tinkamoje tu. Tu padÄ—ko „ŠiukĹĄ rÄ—Ä?iau vi ti les lai Vik iĹĄ tei-Sk neĹĄa dusi klau tori simÄ… nu vyras, – iĹĄgir- jo manimi irutienei, ku jai VaiĹĄri sijuokÄ— sa moteris kuria kartu vo fotosesi patikÄ—jose ir sukĹŤrÄ— darbĹłâ€œ, su me – pripa Ĺžino Ol nemaĹžai ga, nere tai

TV LAIMÄ–

RadĹži iĹĄrinktoji pasirengusi tarti „taip“

Ĺ iandien priedai

Aikť­tÄ—­je – na­ciĹł ĹĄmÄ—k­la Klai­pÄ—­do­je esan­ Ä?io­je Teat­ro aikť­tÄ—­ je ant bu­vu­sio pran­ cō­zĹł pre­fek­tō­ros pa­sta­to virĹĄ cent­ri­ niĹł du­rĹł juo­duo­ja svas­ti­kos si­lue­tas. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai ti­ki­no, kad svas­ti­ka po jĹł kon­to­ros lan­ gais – ne hit­le­ri­nin­ kĹł, o ban­ki­nin­kĹł pa­ li­ki­mas.

Kaina 1,60 Lt

„Kur jĹł sÄ…­Şi­nÄ—?“ Ci­vi­li­nÄ—s ir prieť­gais­ri­nÄ—s sau­gos spe­cia­lis­tas Ro­mas Ren­Ä?e­liaus­kas re­to­riť­kai krei­pÄ—­si ÄŻ Vil­niaus kler­kus, su­ma­Şi­nu­sius lÄ—­ťas, skir­tas ko­vai su po­tvy­niu.

4p.

Val­dĹžiai rei­kia ir pir­ti­nin­ko As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pÄ—­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bÄ— yra tik­riau­siai vie­nin­te­lÄ— ĹĄa­ly­je val­ dĹžios ins­ti­tu­ci­ja, iĹĄ biu­dĹže­to al­gÄ… mo­kan­ti elekt­ra ĹĄil­do­mos pir­ties pri­Şiō­rÄ—­to­jui. As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Prib­loť­kÄ— sim­bo­li­ka

Klai­pÄ—­do­je vie­ťÄ—­jÄ™ bran­duo­li­nÄ—s fi­zi­kos eks­per­tas iĹĄ Mask­vos And­ re­jus OĹža­rovs­kis ir prieĹĄ ato­mi­ nÄ™ ener­ge­ti­kÄ… ko­vo­jan­ti bal­ta­ru­siĹł ak­ty­vis­tÄ— Tat­ja­na No­vi­ko­va nu­ste­ bo pa­Ä?io­je uos­ta­mies­Ä?io ĹĄir­dy­je ant is­to­ri­nio pa­sta­to iť­vy­dÄ™ svas­ti­kÄ…. „Jie puo­lÄ— fo­tog­ra­fuo­ti te­le­fo­nais, bu­vo pri­blokť­ti pa­Ä?ia­me Klai­pÄ—­dos cent­re uŞ­si­li­ku­sios na­ciĹł sim­bo­li­ kos“, – pa­sa­ko­jo sve­Ä?ius ly­dÄ—­jÄ™s Lie­tu­vos Ĺža­lių­jĹł ju­dÄ—­ji­mo ta­ry­bos na­rys Er­lan­das Pap­ laus­kis.

4

„„Staig­me­na: uos­ta­mies­ty­je vie­ťÄ—­jÄ™s bran­duo­li­nÄ—s fi­zi­kos eks­per­tas iĹĄ Ru­si­jos A.OĹža­rovs­kis ap­stul­bo Klai­pÄ—­

dos se­na­mies­ty­je pa­ma­tÄ™s svas­ti­kÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko fotomontaŞas

Jau dau­gy­bÄ™ me­tĹł ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bÄ— dar­buo­to­jui kas mÄ—­ne­sÄŻ iki ĹĄiol mo­kÄ—­da­vo po 400 li­tĹł. Per me­tus pir­ties pri­Şiō­rÄ—­to­ jas sa­vi­val­dy­bei at­siei­da­vo ko­ne 5 tĹŤkst. li­tĹł. Dar dau­giau lÄ—­ťų rei­kia van­dens ir elekt­ros iť­lai­doms pa­deng­ti, nors vals­ty­bi­ne pir­te­le per sa­vai­tÄ™ pa­si­ nau­do­ja vos ke­li Ĺžmo­nÄ—s. Prie­ku­lÄ—­je esan­ti ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bÄ—s pir­tis tu­rÄ—­tĹł tar­nau­ti mies­ te­lio Ĺžmo­nÄ—ms, ku­rie ne­tu­ri kur nu­si­praus­ti. Ta­Ä?iau mies­te­ly­je kÄ… tik baig­ti ties­ti mi­li­jo­nus kai­na­vÄ™ van­den­tie­kio ir nuo­te­kĹł tink­lai.

3

2

šeštadienis, SAUSIO 19, 2013

miestas Pa­lie­ka Ne­rin­gą

Pa­vo­gė šach­ma­tus

Bib­lio­te­ko­je – kon­cer­tas

Ne­rin­gos me­rui An­ta­nui Vin­kui atei­nan­ti sa­vai­tė bus pa­sku­ti­ nė mies­to sa­vi­val­dy­bė­je. A.Vin­ kus nuo sau­sio 28-osios pra­ dės dar­bą Vil­niu­je, kur eis mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko Al­gir­do But­ ke­vi­čiaus pa­ta­rė­jo svei­ka­tos klau­si­mais pa­rei­gas. Kas taps ku­ror­to me­ru, paaiš­kės po ta­ ry­bos po­sė­džio.

Į uos­ta­mies­čio po­li­ci­ją krei­pė­ si 74 me­tų klai­pė­die­tis, gy­ve­nan­ tis Mi­ni­jos gat­vė­je. Vy­ras pra­ne­ šė, kad dau­giau nei prieš sa­vai­ tę į sa­vo bu­tą jis pa­si­kvie­tė ne­pa­ žįs­ta­mus as­me­nis. Kar­tu su jais klai­pė­die­tis gir­ta­vo. Ne­pa­žįs­ta­ mie­ji iš jo bu­to pa­vo­gė te­le­vi­zo­ rių, ba­ja­ną, šach­ma­tus. Nu­ken­tė­ ju­sy­sis ža­lą įver­ti­no 4 tūkst. li­tų.

Pir­ma­die­nį 17 val. I.Si­mo­nai­ty­ tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos ren­gi­ nių sa­lė­je vyks kon­cer­tas „Aš nuei­čiau į Klai­pė­du­žę“, skir­tas Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-me­čiui. Bus at­lie­ka­ ma ne tik mu­zi­ki­nė pro­gra­ma, bet ir et­no­lo­gė doc.dr. Li­na Pet­ ro­šie­nė pa­sa­kos apie pa­ma­rio kraš­to folk­lo­ro ypa­tu­mus.

Dienos telegrafas Su­si­ti­ki­mas. Pir­ma­d ie­n į 14 val. Klai­ pė­dos re­g io­no ap­l in­kos ap­sau­gos de­ par­ta­men­te vyks su­si­ti­k i­mas dėl esa­ mos ir bū­si­mos oro už­terš­tu­mo si­tua­ ci­jos, jos kont­ro­lės Klai­pė­dos mies­te. Nu­žu­dy­mas. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­ riau­sio­jo po­l i­ci­jos ko­m i­sa­r ia­to Smur­ ti­n ių nu­s i­k al­t i­mų ty­r i­mo sky­r iaus pa­rei­g ū­nai at­sklei­dė prieš­pas­k u­t i­nę praė­ju­sių me­t ų die­ną uos­ta­m ies­t y­ je įvyk­dy­tą nu­ž u­dy­mą. 47 me­t ų vy­ ras, ne­tu­rė­jęs nuo­la­t i­nės gy­ve­na­mo­ sios vie­tos, gruo­džio 30-osios ry­tą bu­ vo ras­tas vie­na­me Bal­ti­jos pro­spek­to bend­ra­bu­čių kam­ba­ry­je. Grei­to­ji me­ di­ci­nos pa­gal­ba nu­ga­be­no žmo­g ų į li­ go­ni­nę, ta­čiau tos pa­čios die­nos va­ka­ rą jis mi­rė. Po­li­ci­ja ket­vir­ta­die­nį nu­sta­ tė ir su­lai­kė 34 me­tų įta­ria­mą­jį, anks­ čiau ne­teis­tą klai­pė­die­tį. Jis gy­ve­na ta­ me pa­čia­me Bal­ti­jos pro­spek­to bend­ ra­bu­t y­je ir, pa­sak ty­rė­jų, tei­g ia ėjęs ra­m in­t i nu­ken­tė­ju­sio­jo, kad ne­kel­t ų triukš­mo ir ne­truk­dy­tų kai­my­nams.

„Me­ri­dia­nui“ – au­ten­tiš­kas var­pas Klai­pė­die­čiai bur­ lai­vio „Me­ri­dia­nas“ sa­vi­nin­kams at­ne­ šė pir­muo­sius au­ ten­tiš­kus, lai­ve anks­čiau bu­vu­sius daik­tus. Tarp jų yra žal­va­ri­nis var­pas, bo­ka­las ir pe­le­ni­nė. Žmo­nės da­li­ja­si ir is­ to­ri­jo­mis, nu­ti­ku­sio­ mis bar­ken­ti­no­je.

Sie­kis: sa­vi­nin­kai no­ri at­kur­ti kuo au­ten­tiš­kes­nį bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ in­ter­je­rą.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ol­ga Gu­da­vi­čie­ nė (g. 1932 m.), Al­fon­sas Še­re­lis (g. 1938 m.), Zig­man­tas Al­g ir­das Nor­ke­v i­čius (g. 1942 m.), Ša­rū­nas Či­žas (g. 1953 m.), Alek­sand­ras Mi­siū­nas (g. 1972 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Juo­zas Al­g i­man­tas Tu­zi­kas, Zig­man­ tas Al­g ir­das Nor­ke­vi­čius. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Ona Ste­pe­ni­na. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir ber­niu­kas. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 60 iš­kvie­t i­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais, aukš­tu krau­jos­pū­džiu.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Bur­lai­vį „Me­ri­dia­nas“ įsi­gi­ję vers­ li­nin­kai no­ri at­kur­ti kaip ga­li­ma au­ten­tiš­kes­nį bar­ken­ti­nos vaiz­dą, tad pra­šė klai­pė­die­čių pa­si­da­ly­ti tuo, kas pa­dė­tų to pa­siek­ti. Klai­pė­dos jū­ri­nio mies­to sim­ bo­lio bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ ra­mos fon­do di­rek­to­rius Ai­das Ka­vec­kis pa­sa­ko­jo, kad klai­pė­die­ čiai dar nė­ra la­bai ak­ty­vūs, ne­šda­ mi daik­tus – bu­vu­sios bar­ken­ti­nos šlo­vės liu­di­nin­kus. Vers­li­nin­ko ma­ny­mu, tam di­ džiau­sią įta­ką tu­ri šal­tis ir bu­vu­ sios šven­tės. „Ma­nau, kad pa­va­sa­rį žmo­nės bus ak­ty­ves­ni. Šal­tis daug kam truk­do“, – tvir­ti­no A.Ka­vec­kis. Ta­č iau vie­n as klai­p ė­d ie­t is nau­j ie­s iems bur­l ai­v io „Me­r i­

dia­n as“ sa­v i­n in­kams jau pri­s ta­ tė apie 30 cm skers­m ens žal­va­ ri­n į var­p ą. Kad jis kaž­ka­da bu­vo bar­ken­ti­ no­je, ro­do ant jo pa­ra­šy­tas lai­vo pa­va­di­ni­mas. A.Ka­vec­kio tei­gi­mu, klai­pė­die­ čiai at­ne­šė ir ki­tų smulk­me­nė­lių: bo­ka­lą, pe­le­ni­nę, nuo­trau­kų. Jos bus pa­nau­do­tos, ku­riant at­ nau­jin­to bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ in­ter­je­rą. Anot fon­do va­do­vo, kur kas dau­giau žmo­nių sku­ba pa­si­da­ly­ ti is­to­ri­jo­mis, nu­ti­ku­sio­mis bur­ lai­vy­je. „Kiek­vie­na is­to­ri­ja yra įdo­mi. Dau­giau­sia jų – as­me­ni­nės. Kaž­ kas pri­si­mi­nė, kaip lai­ve pa­me­ tė dan­tį. Vie­na mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad bar­ken­ti­no­je su­si­pa­ži­no su sa­vo vy­ru“, – tvir­ti­no vers­li­nin­ kas. Bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ sa­vi­

nin­kai ir to­liau lau­kia žmo­nių pa­ gal­bos. Pra­šo­ma pa­do­va­no­ti bet ko­kių daik­tų, ku­rie kaž­ka­da bu­vo bar­ ken­ti­no­je: bu­vu­sių įren­gi­nių ar įran­gos da­lių, na­vi­ga­ci­jos prie­tai­ sų ir įran­kių, gel­bė­ji­mo­si prie­mo­ nių, brė­ži­nių, jūr­la­pių ar ki­tų ak­ se­sua­rų, se­nų in­ter­je­ro nuo­trau­kų. Tai bus eks­po­nuo­ja­ma at­nau­jin­ta­ me bur­lai­vy­je. Klai­pė­die­čių pri­si­mi­ni­mai, su­si­ ję su „Me­ri­dia­nu“, kaip mo­ko­muo­ ju bur­lai­viu, taip pat ja­me vei­ku­siu res­to­ra­nu, bus uš­ra­šy­ti ir pa­teks į eks­po­zi­ci­ją. Pa­sak A.Ka­vec­kio, jau da­bar vyks­ta bur­lai­vio at­sta­ty­mo dar­ bai. Kas­dien prie jo dir­ba per 20 žmo­nių. Šal­čiai dar­bams ne­tu­ri įta­kos. Bur­lai­vis re­mon­tuo­ja­mas už­da­ra­ me do­ke.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ai­das Ka­vec­kis:

Kiek­vie­na is­to­ri­ja yra įdo­mi. Dau­giau­ sia jų – as­me­ni­nės. La­bai daug gra­žių da­ly­kų iš­girs­ta­me.

Kiau­lių gri­pas vėl šie­pia dan­tis? Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vie­šu­mo­je pa­si­ro­džius in­for­ma­ ci­jai apie šį se­zo­ną vėl siau­čian­tį kiau­lių gri­pą, spe­cia­lis­tai su­sku­bo ra­min­ti iš­si­gan­du­sius žmo­nes.

Bai­mė: žmo­nėms ne­ri­mą su­kė­lė

vie­šu­mo­je pa­si­ro­džiu­si in­for­ma­ ci­ja apie su­grį­žu­sį kiau­lių gri­pą.

Šią sa­vai­tę Lie­tu­vo­je bu­vo nu­sta­ty­ ti 266 gri­po at­ve­jai, iš jų 27 – uos­ ta­mies­ty­je. Di­džiau­sias ser­ga­mu­ mas kol kas fik­suo­ja­mas Kau­ne. Vie­šu­mo­je pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ ja, kad šiuo me­tu ne­ma­žai žmo­nių už­si­kre­čia A ti­po gri­pu, nuo ku­rio prieš ke­le­rius me­tus mi­rė ke­lias­de­ šimt mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ ro Imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos sky­riaus vi­

suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė Eg­ lė Pau­žai­tė pa­ti­ki­no, kad ne­ri­mui pa­grin­do nė­ra – dau­gu­ma žmo­nių ser­ga se­zo­ni­niu gri­pu. Siau­čian­čio gri­po šta­mas nu­ sta­to­mas la­bo­ra­to­ri­jo­je pa­gal pa­ cien­tų krau­jo ty­ri­mų re­zul­ta­tus. Uos­ta­mies­ty­je šie ty­ri­mai kol kas neat­lie­ka­mi. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­ mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja Ona So­ko­lo­va, la­bo­ ra­to­ri­niai mė­gi­niai ty­ri­mui dėl gri­po ima­mi pa­gal nu­sta­ty­tus tam tik­rus kri­te­ri­jus, kai tik­rai įta­ria­mas gri­pas. Šį per­ša­li­mo li­gų se­zo­ną mė­gi­ nius gri­po šta­mui nu­sta­ty­ti uos­ ta­mies­ty­je ims pen­ki skir­tin­gų gy­

dy­mo įstai­gų šei­mos gy­dy­to­jai. Ėmi­niai bus siun­čia­mi į la­bo­ra­to­ ri­ją Vil­niu­je. Pa­sak O.So­ko­lo­vos, Klai­pė­do­je kol kas nė­ra tiek daug gri­po at­ve­jų, kad to­kie ty­ri­mai bū­tų pra­dė­ti. „Kol kas fik­suo­ja­mas tik se­zo­ni­ nis gri­po pa­ki­li­mas“, – pri­dū­rė ji. Ta­čiau spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad iš­vyk­da­mi sve­tur lie­tu­viai ne­pa­ mirš­tų bud­ru­mo. Mat gri­po pro­ trū­kiai daž­ni ir epi­de­mi­jos pa­pli­ tu­sios dau­gu­mo­je Eu­ro­pos ša­lių. Di­džiau­sias ser­ga­mu­mas gri­pu šiuo me­tu bu­vo re­gist­ruo­tas Len­ ki­jo­je – 351 atv./100 tūkst. gy­ven­ to­jų, Ita­li­jo­je – 330 atv./100 tūkst. gy­ven­to­jų, Bel­gi­jo­je – 192 atv./100 tūkst. gy­ven­to­jų, Da­ni­jo­je – 151

atv./100 tūkst. gy­ven­to­jų. Ke­tu­ rio­se ša­ly­se pra­neš­ta apie 167 la­ bo­ra­to­riš­kai pa­tvir­tin­tus hos­pi­ta­ li­za­ci­jos dėl gri­po at­ve­jus. Iš jų 80 at­ve­jų nu­sta­ty­tas A ti­po, 87 at­ve­ jais – B ti­po gri­pas. JAV per pir­mą­ją šių me­tų sa­vai­tę nuo gri­po mi­rė dar du vai­kai. Vie­ nam jų nu­sta­ty­tas A(H3) gri­po vi­ ru­sas, ku­ris šiuo me­tu ir do­mi­nuo­ja vi­so­je JAV, ant­ram mi­ru­sia­jam – A ti­po gri­po vi­ru­sas. Per šį gri­po se­zo­ ną JAV nuo gri­po mi­rė 20 žmo­nių. Pla­nuo­jan­tie­siems ke­lio­nes sve­tur E.Pau­žai­tė pa­ta­rė pa­si­skie­py­ti se­ zo­ni­nio gri­po vak­ci­na, ku­ri ap­sau­go nuo Eu­ro­po­je ir JAV siau­čian­čių gri­ po vi­ru­sų. Pa­sis­kie­py­ti rei­kė­tų ma­ žiau­siai prieš dvi sa­vai­tes.

3

šeštadienis, SAUSIO 19, 2013

miestas

Val­džiai rei­kia ir pir­ti­nin­ko „Kas bu­vo Prie­ku­lė­je ir 1 ma­tė, kaip mies­te­lis at­ ro­do, su­pras. Ten žmo­nės ne­tu­

Kim­ba: stint­me­tis vi­lio­ja po­le­di­nės žūk­lės mė­gė­jus, ku­rie jau džiau­gia­si ma­rio­se pa­gau­tu lai­mi­kiu.

Aušros Mikalauskienės nuo­tr.

Ma­rias štur­muo­ja stin­tau­to­jų būriai Sau­sio vi­du­ry­je tra­di­ciš­kai pra­si­de­dan­ tis stint­me­tis šie­met pra­si­dė­jo lyg pa­gal tvar­ka­raš­tį – ant Kur­šių ma­rių le­do plūs­ te­lė­jo žve­jai mė­gė­jai. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pir­mo­sios stin­tos daž­niau­siai žve­ jus pra­de­da le­pin­ti uos­to ak­va­to­ri­ jo­je, vė­liau švie­žiais agur­kais kve­ pian­čio­mis žu­vi­mis pa­kvim­pa Juodk­ran­tė, Prei­la ir Ni­da. „Neb­lo­gai šiuo me­tu stin­tos kim­ba ties ke­tu­rio­lik­tu ke­lio Smil­ tynė–Nida ki­lo­met­ru. Tra­di­ciš­ kai jos pir­miau­sia pa­si­ro­do ma­rių pra­džio­je, o vė­liau ju­dės iki pat Ni­ dos“, – ti­ki­no žve­jys mė­gė­jas Re­ mi­gi­jus Dai­li­dė. Ties Kai­rių po­li­go­nu penk­ta­die­ nį vy­rai sku­bė­jo kuo anks­čiau už­ lip­ti ant le­do. Tie, ku­rie ne­pa­tin­gė­ jo anks­ti at­si­kel­ti, džiau­gė­si gau­siu ki­bi­mu.

Žve­jai per­spė­ja­mi dėl pa­vo­jaus ant le­ do: yra pro­per­šų ir le­do san­grū­dų, gau­ siai snie­gu už­pus­ty­ tų vie­tų. „Aš at­va­žia­vau po de­vin­tos va­ lan­dos ry­te, tad iki pie­tų su­ga­vau 40 stin­tų. Ta­čiau tai nė­ra blo­gai. Ne­to­lie­se esan­tiems žve­jams iš vi­ so ne­kim­ba“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­ die­tis Ma­rius. Žve­jai lai­mę mė­gi­na ir ties Juodk­ran­te, Prei­la, Per­val­ka, ta­ čiau kol kas įspū­din­gu ki­bi­mu pa­ si­gir­ti ne­ga­li.

Žve­jo­ja­ma ir iš Ni­dos pu­sės bei ties Ven­te. „Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, šiuo me­tu le­do sto­ris ties Ni­da sie­kia 21 cm. Žve­jų ma­ty­ti, bet ne šim­tais. Ta­čiau sa­vait­ga­lį ga­li pri­gu­žė­ti ir dau­giau“, – ti­ki­no Ne­rin­gos ci­vi­ li­nės ir prieš­gais­ri­nės sau­gos tar­ ny­bos ve­dė­jas Rai­mon­das Žič­kus. Žve­jai per­spė­ja­mi dėl pa­vo­jaus ant le­do: yra pro­per­šų ir le­do san­ grū­dų, gau­siai snie­gu už­pus­ty­tų vie­tų. Ties 14 ke­lio Smiltynė–Nida ki­ lo­met­ru šiuo me­tu le­de yra ke­lios pro­per­šos. „Rei­kia ei­ti tik iš­min­tais ta­kais, nes šio­je vie­to­je yra ke­lios pro­per­ šos. Ki­tur le­das kol kas sto­ras ir pa­ti­ki­mas – 15–20 cm“, – aiš­ki­no R.Dai­li­dė. Le­du re­ko­men­duo­ja­ma ei­ti pra­ min­tu ke­liu, čiuo­žiant, tvir­ta laz­da, ar­ba pei­ke­na, tik­ri­nant le­do stip­ ru­mą. Jei su­da­vus į le­dą pa­si­ro­do van­duo, bū­ti­na grįž­ti į kran­tą. Le­du ei­nant gru­pei žmo­nių, tarp jų tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si ne ma­žes­nio kaip 5 m at­stu­mo.

Po nuo­spren­džio – aša­ros As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me penk­ ta­die­nį iš­gir­dęs rea­lios lais­vės atė­ mi­mo nuo­spren­dį de­vy­nio­lik­me­ tis kre­tin­giš­kis pra­vir­ko bal­su.

„Ką man da­bar da­ry­ti? Ti­kė­jau­si bent lyg­ti­nės baus­mės“, – išė­jęs iš teis­mo sa­lės ver­kė jau­nuo­lis. To­mas Lit­vi­nas teis­mo pa­siųs­tas me­tams į pa­tai­sos na­mus už tur­to prie­var­ta­vi­mą di­de­liu mas­tu. Teis­mas at­si­žvel­gė, kad tei­sia­ma­sis pri­si­pa­ži­no nusikaltęs, at­ly­gi­no tur­ ti­nę ža­lą ir gai­lė­jo­si pa­da­ręs sun­kų nu­si­kal­ti­mą. Vi­deo­fil­mą pri­me­nan­ čios is­to­ri­jos sce­na­ri­jų T.Lit­vi­nas su­ rez­gė praė­ju­sių me­tų žie­mą. Kre­tin­giš­kis su­gal­vo­jo leng­vai pa­si­pel­ny­ti iš šan­ta­žo. Jau­nuo­lio tai­ki­niu ta­po vie­na kre­tin­giš­kių šei­ma – mies­te­ly­je me­di­ci­nos sri­ty­je dir­ban­ti mo­te­ris ir jū­ri­nin­kas jos vy­ras. Šei­ma mies­ te tu­ri spor­to klu­bą, kur svar­me­nis ku­rį lai­ką kil­no­jo ir nu­teis­ta­sis. By­los duo­me­ni­mis, vai­ki­nas iš šei­mos pa­rei­ka­la­vo 45 tūkst. li­tų už tai, kad ty­lė­tų, ne­pask­leis­tų kon­fi­

Baus­mė: už mėginimą šan­ta­žu iš

kre­tin­giš­kių šei­mos „iš­muš­ti“ 45 tūkst. li­tų 19-me­tis T.Lit­vi­nas ka­ lės vie­nus me­tus.

den­cia­lios in­for­ma­ci­jos ir ne­skųs­ tų spor­to klu­bo sa­vi­nin­kų mo­kes­ čių ins­pek­ci­jai. Ko­kią komp­ro­mi­tuo­jan­čią in­for­ ma­ci­ją tu­rė­jo gal­vo­je šan­ta­žuo­to­ jas, nė­ra ži­no­ma, nes teis­mas by­lą nag­ri­nė­jo už už­da­rų du­rų. Vai­ki­nas raš­te­lį su rei­ka­la­vi­mu su­mo­kė­ti 45

tūkst. li­tų pa­li­ko ant šei­mos so­dy­ bos var­tų. Tuo me­tu na­muo­se vie­na bu­vu­si mo­te­ris, per­skai­čiu­si raš­te­lį, te­le­fo­nu su­si­sie­kė su vy­ru. Šis žmo­nai pa­ta­rė ne­dels­ti ir kreip­tis į pa­rei­gū­nus. Šan­ta­žuo­to­jas nu­ro­dė su­krau­ti gry­nuo­sius į krep­šį ir pa­lik­ti nau­ ja­ku­rių kvar­ta­le esan­čio­je au­to­bu­ sų sto­te­lė­je ant suo­liu­ko. Nu­si­kal­ti­mas bu­vo pa­da­ry­tas va­ sa­rio vi­du­ry­je. Nu­ken­tė­ju­sie­ji su pa­rei­gū­nais su­ruo­šė spor­ti­nį krep­šį, į ku­rį pri­ dė­jo laik­raš­čių ir po­pie­rių. Ma­sa­las bu­vo pa­dėtas su­tar­to­ je vie­to­je su­tar­tu lai­ku. Net­ru­kus į tam­sos ap­gaub­tą ato­kią vie­tą at­ sliū­ki­no ir T.Lit­vi­nas. Čia kre­tin­ giš­kio lau­kė pa­rei­gū­nų pa­sa­la. Už tur­to prie­var­ta­vi­mą stam­biu mas­tu jau­nuo­liui grė­sė nuo 3 iki 10 me­tų ne­lais­vės, ta­čiau teis­mas pa­ gai­lė­jo nu­si­kals­ti spė­ju­sio gim­na­ zis­to. T.Lit­vi­nas me­tus pra­leis pa­tai­sos na­muo­se, o šei­mai tu­rės at­ly­gin­ti 10 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los. Vai­ki­nas per 20 die­nų spren­di­mą ga­li skųs­ti.

ri kur nor­ma­liai nu­si­praus­ti. Ten – se­ni na­mai, nie­kas vo­nių ne­tu­rė­ jo“, – tvir­ti­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Čes­lo­ vas Ba­ne­vi­čius. Di­rek­to­rius aiš­ki­no, kad, pri­va­ti­ za­vus mies­te­ly­je anks­čiau vei­ku­sią vie­šą­ją pir­tį, mies­te­lė­nai li­ko ne­si­ prau­sę. Apie pi­gią vals­ty­bi­nę pir­te­lę iš­ gir­dę gargž­diš­kiai esą net pa­vy­du­ lia­vo prie­ku­liš­kiams. „Pa­mė­gink pir­tį iš­si­nuo­mo­ti, 100 li­tų už va­lan­dą reiks pa­klo­ti“, – ti­ki­no Č.Ba­ne­vi­čius. Ta­čiau prie­ku­liš­kiai re­to­kai vars­ to val­diš­kos pir­ties du­ris. „Sa­vait­ga­liais ap­si­lan­ko 5–7 žmo­nės, kar­tais tik trys gy­ven­to­ jai atei­na. Re­tai atei­na žmo­nės, su­ ma­žė­jo gy­ven­to­jų, o ki­ti sa­vo du­ ši­nes įsi­ren­gė. Juk mies­te­ly­je įves­ti van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai“, – kal­bė­jo Prie­ku­lės se­niū­nas Va­le­ri­ jus Vel­kas.

Se­niū­nas pri­pa­ži­no, kad pir­tis vi­sai ne­po­pu­lia­ri tarp gy­ven­to­jų. „Nuos­to­lin­ga ta pir­tis. Šil­do­me ją du­jo­mis, karš­tą van­de­nį gau­na­ me pa­šil­dę boi­le­riu. Pa­čią pir­tį kai­ ti­na­me elekt­ri­niu suo­miš­ku ka­ti­ lu“, – pa­sa­ko­jo V.Vel­kas. Ke­tu­rių kvad­ra­ti­nių met­rų pir­te­ lė­je yra prie­pir­tis, o ša­lia esan­ti pa­ tal­pa iš­nuo­mo­ta kir­pyk­lai. „Iš nuo­mos gau­ti pi­ni­gai pa­ den­gia nuo­sto­lius“, – ti­ki­no se­ niū­nas. Pa­si­tei­ra­vus, ko­kį dar­bo krū­ vį tu­ri pu­se eta­to dir­ban­tis pir­ties pri­žiū­rė­to­jas, se­niū­nas gūž­te­lė­jo pe­čiais. „Šiaip atei­na į se­niū­ni­ją. Na, gal ir per bran­giai, bet žiū­rė­si­me, kaip čia bus atei­ty­je“, – su­tri­kęs aiš­ki­ no V.Vel­kas. Prie­ku­liš­kiams nu­si­prau­si­mas du­še vals­ty­bi­nė­je pir­te­lė­je kai­nuo­ ja 7,5 li­to, o pa­si­kai­ti­ni­mas pir­te­lė­ je – 10,5 li­to. Kiek per me­tus bu­vo su­rink­ta lė­šų už šią pa­slau­gą, Prie­ku­lės se­ niū­nas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti.

Ma­lo­nu­mai: ra­jo­no val­džia at­ra­do lė­šų pir­ties pri­žiū­rė­to­jo dar­bo už­

mo­kes­čiui, nors per­nai biu­dže­ti­nin­kai bu­vo pra­šo­mi ei­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­gų. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

4

šeštadienis, sausio 19, 2013

miestas

Aikš­tė­je – na­cių šmėk­la

Komentaras

1

Jis ma­no, kad ta mies­ to „gė­da“ grei­tai pa­plis in­ter­ne­te, nes už­sie­nie­čiams toks da­ly­kas pa­si­ro­dė ne tik keis­tas, bet ir pri­bloš­kia­mas. Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro in­for­ma­ci­jos tei­ ki­mo spe­cia­lis­tė Li­na Ma­kaus­kie­nė tei­gė, kad per me­tus vien jų cent­re ap­si­lan­ko apie 40 tūkst. tu­ris­tų. „Sup­ran­ta­ma, vi­siems ro­do­me Teat­ro aikš­tę, tai – pa­grin­di­nė is­ to­ri­nė mies­to vie­ta. Ta­čiau ne­te­ko gir­dė­ti jo­kių skun­dų ar pa­ste­bė­ji­ mų, kad ant pa­sta­tų jie pa­ma­tė ką nors įžei­džia­mo“, – tvir­ti­no L.Ma­ kaus­kie­nė.

Leo­ni­das Dons­kis

Pro­fe­so­r ius, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­r ys

K Pa­ra­dok­sas: svas­ti­ka ant pa­sta­to is­to­ri­nė­je mies­to aikš­tė­je juo­duo­ja prieš pat Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­

men­to biu­ro lan­gus.

Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas:

Tai nė­ra svas­ti­ka, tai – tik su­ta­pi­mas. Čia – ban­ko „Her­mis“ pa­ li­ki­mas.

da­ly­kas, ji bu­vo iš­kel­ta ir ant bu­ vu­sio žy­dų ban­ko, kai jį na­cio­na­ li­za­vo. Vie­nas da­bar­ti­nių pa­sta­to bend­ ra­tur­čių Ed­vi­nas Elens­kis tei­gė, jog Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­ bę, sta­ti­ny­je įsi­kū­rė ban­kas „Her­ mis“, ir ti­ki­no, kad jo­kios svas­ti­kos ant da­bar jam pri­klau­san­čio pa­sta­ to ne­pas­te­bė­jęs. „Keis­ta, juk prie pat yra įsi­kū­rę pa­vel­do­sau­gi­nin­kai, kaip jie lig šiol to ne­ma­tė“, – ste­bė­jo­si E.Elens­kis.

Vei­kė žy­dų ban­kas

Prieš hit­le­ri­nin­kams įžen­giant į Klai­pė­dą 1939-ai­siais, bu­vu­sia­ me pran­cū­zų pre­fek­tū­ros pa­sta­te, esan­čia­me da­bar­ti­nė­je Su­ki­lė­lių gat­vė­je, vei­kė žy­dams pri­klau­sęs ban­kas. „1939 m. žy­dai iš Klai­pė­dos pa­ si­trau­kė ir ši­tą pa­sta­tą na­cis­tai tik­ riau­siai nu­sa­vi­no“, – ti­ki­no is­to­ ri­nių spau­di­nių lei­dė­jas Kęs­tu­tis De­me­rec­kas. Pa­sak K.De­me­rec­ko, svas­ti­ka pa­ pras­tai bu­vo iš­ke­lia­ma tik ant vals­ ty­bi­nių na­cių pa­sta­tų. Tad ga­li­mas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tvir­tin­tas taip, kad, kai jį nuė­mė, tų knie­džių si­lue­tas bu­vo pa­na­šus į svas­ti­ką. Da­bar ga­li­ma tik spė­lio­ti, ar rek­ la­mi­nę iš­ka­bą pri­tvir­ti­nęs žmo­gus są­mo­nin­gai iš­ka­lė svas­ti­kos si­lue­ tą, ar tai pa­da­rė at­si­tik­ti­nai. „Kai pa­ste­bė­jau tą ženk­lą, pa­ ro­džiau ko­le­goms. Aiš­ku, tai sa­ vo­tiš­kas su­ta­pi­mas. Da­bar, kai ky­ la pa­sek­mės, kaž­kas ma­to ir sa­vaip in­terp­re­tuo­ja, gal ir rei­kė­tų pa­nai­ kin­ti tas sky­les“, – svars­tė L.Ka­va­ liaus­kas.

Si­lue­tas – iš knie­džių

Pa­vel­d o­sau­g i­n in­kas Lais­v ū­n as Ka­va­liaus­kas ne­slė­pė, kad svas­ti­ kos žy­mes ant bu­vu­sio pre­fek­tū­ ros pa­sta­to pa­ste­bė­jo dar praė­ju­ sią va­sa­rą. „Šis sim­bo­lis at­si­vė­rė se­niai, bet tai nė­ra se­nas da­ly­kas. Tai nė­ra svas­ti­ka, tai – tik su­ta­pi­mas. Čia – ban­ko „Her­mis“ pa­li­ki­mas, jo rek­ la­mos li­ku­čiai“, – ti­ki­no L.Ka­va­ liaus­kas. Ten esą yra iš tri­jų da­lių su­kry­ žiuo­ti kvad­ra­tai. Ženk­las bu­vo pri­

Neo­na­ciai – kont­ro­liuo­ja­mi?

Bu­vęs Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ ta­men­to Klai­pė­dos pa­da­li­nio va­ do­vas Al­gir­das Grub­lys tvir­ti­no, kad uos­ta­mies­ty­je dar prieš ke­le­ tą me­tų vei­ku­si na­cis­tų bend­ruo­ me­nė bu­vo ne­gau­si, dau­giau kaip 15 žmo­nių ne­su­si­rink­da­vo. „Po to, kai jų va­das iš­va­žia­vo už­ dar­biau­ti į Šve­di­ją, tie Klai­pė­dos neo­na­ciai ir iš­si­vaikš­čio­jo kas kur. Da­bar ky­la tau­ti­nio at­gi­mi­mo jau­ ni­mo gru­pe­lė, bet jo­je nė­ra kraš­

tu­ti­nių na­cio­na­lis­tų“, – pa­sa­ko­jo A.Grub­lys. Ta­čiau mies­te bent ke­le­tą kar­ tų per me­tus ant pa­sta­tų at­si­ran­ da vie­na ki­ta svas­ti­ka. Dėl to pra­ dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. „Už tai bau­džia­ma kaip už vie­šo­ sios tvar­kos pa­žei­di­mą, nes žmo­ nėms svas­ti­ka su­ke­lia nei­gia­mas emo­ci­jas. Be to, jų pai­šy­mas ant pa­sta­tų yra dar ir tur­to ga­di­ni­ mas“, – tei­gė Klai­pė­dos 1-ojo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Arū­nas Pu­žaus­kas. „Kaip tik da­bar kal­buo­si su pa­ sta­to Su­ki­lė­lių gat­vė­je šei­mi­nin­ kais, gal jie įkals pa­pil­do­mas sky­les fa­sa­de ir tai bus jau ne­be svas­ti­ka, o kvad­ra­tas“, – ti­ki­no A.Grub­lys. Keis­tas kon­kur­sas

Jei vie­ša­me gy­ve­ni­me na­cis­ti­nė sim­bo­li­ka ne­to­le­ruo­ja­ma, tai in­ter­ ne­to erd­vė­se – at­riš­tos ran­kos. Sa­vo so­cia­li­nio tink­la­la­pio pa­ sky­ro­je toks Mil­vy­das pa­kvie­tė da­ ly­vau­ti svas­ti­kų kon­kur­se. Jis kvie­

al­bant apie svas­ti­ką, vie­nas da­ly­kas ne­ke­lia abe­jo­nių, šis sim­bo­lis, ypač Va­ka­rų Eu­ro­ po­je, aso­ci­juo­ja­si tik su na­ ciz­mu. Ir joks švel­nus in­terp­re­ta­vi­mas, mė­gi­ni­mas su­men­kin­ti svas­ti­kos reikš­ mę, pri­me­nant se­ną in­doeu­ro­pie­t iš­ką is­to­r i­ją ar­ba tai, kad tai yra se­no­v i­n is sau­lės sim­bo­l is, neį­t i­k i­na. Pran­cū­z i­jo­ je, Vo­kie­ti­jo­je ar­ba Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je svas­ti­ka yra tik na­cių sim­bo­lis, į ku­rį su­si­for­ma­vęs po­žiū­ris, kaip į ab­so­liu­čiai ne­leis­ti­ną da­ly­ką. Dau­ge­liui lie­tu­vių ky­ la klau­si­mas, ko­dėl ta­da švel­nes­nis po­ žiū­ris yra į kū­jį ir pjau­tu­vą? Čia ne­rei­kė­tų plak­ti dvie­jų da­ly­kų į vie­ną. Mes tu­ri­me bai­sią pa­tir­tį ir ži­no­me, kas yra bol­še­viz­ mas. Tai, kaip abe­jo­nių ne­ke­lian­tį nu­si­ kal­ti­mą žmo­ni­jai, po tru­pu­tį pri­pa­žįs­ta ir Va­ka­rų ša­lys. Bet kal­bant apie svas­ti­ką, ne­ga­li­ma dirb­ti­nai pla­tin­ti jos kon­teks­to ir mė­gin­ti su­men­kin­ti jos reikš­mę. Svas­ ti­ka sim­bo­li­zuo­ja di­džiau­sius XX a. nu­si­ kal­ti­mus žmo­ni­jai. Ma­nau, kad mes, bū­ da­mi ES vals­ty­be, ne­tu­rė­tu­me nė kiek abe­jo­ti, kad kur be­su­si­dur­da­mi su svas­ ti­ka, tu­rė­tu­me ją ša­lin­ti. Jai ne­tu­rė­tų bū­ti vie­tos Lie­tu­vos vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me ir Lie­tu­vos erd­vė­je.

čia su­pran­tan­čiuo­sius pri­si­jung­ti ir bal­suo­ti. „No­rin­tie­ji da­ly­vau­ti, įkel­ki­ te svas­ti­kos for­mos sa­vo ga­mi­nio pre­ky­bai ir nau­do­ji­mui tin­ka­mą nuo­trau­ką su įro­dy­mais, kas ir kur ją ga­mi­na, pre­kiau­ja ar nau­do­ja“, – ra­šo­ma pa­sky­ro­je. Pag­rin­di­nis kon­kur­so pri­zas nu­ ga­lė­to­jui – vė­lia­vė­lė „Vy­tis su svas­ ti­ka ant sky­do“. „Jū­sų ga­mi­na­mų svas­ti­kų ly­gis pa­ro­do jū­sų sme­ge­nų tu­ri­nio ir pa­ dė­ties vi­suo­me­nė­je ly­gį. Sėk­mės“, – ra­šo­ma tink­la­la­py­je. Vis­ką vai­ni­kuo­ja ko­men­ta­rai, ku­ riuo­se tei­gia­ma, kad ša­lies spe­cia­ lio­sios tar­ny­bos „tam pa­lan­kios“.

Ko­vai su po­tvy­niu – per­pus ma­žes­nės lė­šos As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Kol ši­lu­tiš­kiai murdo­si ne tik pa­ va­sa­rį, bet ir žie­mą už­klum­pan­ čio po­tvy­nio ap­sem­tuo­se ke­liuo­ se, val­džia nu­spren­dė, kad nė­ra ko mė­ty­ti pi­ni­gų ir per­pus su­ma­ži­ no fi­nan­sa­vi­mą ra­jo­no Ci­vi­li­nės ir prieš­gais­ri­nės sau­gos tar­ny­bai. Lė­šų dvi­gu­bai ma­žiau

Dar per­nai bu­vu­sios ka­den­ci­jos Vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ro įsa­ky­mu bu­ vo nu­sta­ty­ta, kiek ci­vi­li­nės sau­gos spe­cia­lis­tų tu­rė­tų bū­ti ra­jo­ne, skai­ čiuo­jant pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių. „Jei yra dau­giau nei 50 tūkst. žmo­nių, ski­ria­mi du eta­tai. Anks­ čiau ra­jo­ne bu­vo 54 tūkst., o šiuo me­tu te­sus­kai­čuo­ja­ma apie 45 tūkst. gy­ven­to­jų, to­dėl ra­jo­ne te­ li­ko vie­nas spe­cia­lis­tas“, – kal­bė­ jo Ši­lu­tės ra­jo­no Ci­vi­li­nės ir prieš­ gais­ri­nės sau­gos tar­ny­bos ve­dė­jas Ro­mas Ren­če­liaus­kas.

Nuo po­tvy­nio kas­met ken­čian­ tis Ši­lu­tės ra­jo­nas bu­vo pri­ly­gin­tas Ši­la­lės ar ki­tam ra­jo­nui, kur ekst­ re­ma­lių si­tua­ci­jų pa­si­tai­ko kur kas ma­žiau. „Ar įma­no­ma ly­gin­ti to­kius da­ ly­kus? Gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­ jo, bet su­dė­tin­gų si­tua­ci­jų per­pus ne­su­ma­žė­jo“, – ste­bė­jo­si R.Ren­ če­liaus­kas. Per­nai tar­ny­ba iš biu­dže­to me­ tams bu­vo ga­vu­si 112 tūkst. li­tų, šie­met skir­ta 58 tūkst. li­tų. „Pot­vy­nis pra­si­dė­jo vi­dur­žie­mį, mes čia die­nos švie­sos ne­ma­to­me, o kler­kai Vil­niu­je nu­spren­dė, kad per­pus rei­kia su­ma­žin­ti fi­nan­sa­ vi­mą. Kur jų są­ži­nė?“ – ap­mau­da­ vo R.Ren­če­liaus­kas. Van­duo ėmė slūg­ti

Penk­ta­die­nio duo­me­ni­mis, Ši­lu­ tės ra­jo­ne po­tvy­nis apė­mė 16 tūkst. hek­ta­rų. Ap­sem­ti 24 kai­mai, ku­ riuo­se yra 72 so­dy­bos, kur gy­ve­na 175 žmo­nės.

Pas­pau­dus šal­čiams, dau­ge­ly­ je vie­tų žmo­nės iš so­dy­bų že­my­ną pa­sie­kia le­du. „Min­gės kai­me, iš Kin­tų pu­sės, žmo­nės jau tre­čia die­na iš so­dy­bos per le­dą iš­va­žiuo­ja vi­su­rei­giu. Už­ lie­to­se te­ri­to­ri­jo­se ma­ty­ti, kad van­ dens ly­gis nu­kri­to per sprin­dį. Ge­ rai, kad Ne­mu­no žio­ty­se yra šioks toks van­dens nu­te­kė­ji­mas į ma­ rias“, – kal­bė­jo Ši­lu­tės prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­ kas Ri­man­tas Ma­či­jaus­kas. Ant ke­lio Šilutė–Rusnė penk­ta­ die­nį lai­kė­si 60 cm van­dens. Ši­lu­ tiš­kiai vi­lia­si, kad van­dens ly­gis per sa­vait­ga­lį dar kris. Pa­si­ruo­šė gais­rams

„Ka­dan­gi pa­vir­šių su­kaus­tė le­das, mes pa­si­ruo­šė­me mo­bi­lius van­ dens siurb­lius. Jei už­lie­to­se te­ri­ to­ri­jo­se kil­tų gais­ras, sun­kias­vo­re tech­ni­ka gy­ve­na­mų­jų na­mų ne­ pa­siek­tu­me. Tek­tų siurb­lius le­ do ro­gė­mis ar val­ti­mis ga­ben­tis iki

Pa­dė­tis: ke­lis kar­tus per me­tus su po­tvy­nio sti­chi­ja ko­vo­jan­tis Ši­lu­tės

ra­jo­nas ci­vi­li­nei sau­gai nuo šiol gaus per­pus ma­žiau pi­ni­gų.

ne­lai­mės vie­tos“, – aiš­ki­no R.Ma­ či­jaus­kas. Jis pro­gno­za­vo, kad šie­met pa­ va­sa­ri­nis po­tvy­nis tu­rė­tų pra­si­dė­ti

VPGT nuo­tr.

ko­vo vi­du­ry­je. Esą bė­dų ga­li pri­da­ ry­ti tik le­do ly­tys. „O van­dens, ti­ kiuo­si, ne­bus daug, nes že­mė nė­ra įša­lu­si“, – pri­dū­rė R.Ma­či­jaus­kas.

5

šeštadienis, SAUSIO 19, 2013

šeštadienio interviu

Ei­ti į švie­są – sun­kiau­sias ke­lias K a­dai­se sėk­me mė­ga­vę­sis vers­li­nin­kas Min­dau­gas Čer­niaus­kas po il­gų dva­ sios ieš­ko­ji­mų kar­di­na­liai pa­kei­tė sa­vo gy­ve­ni­mą ir da­vė vie­ nuo­lio įža­dus. Šian­dien bro­lis Ma­ ri­ja Eli­jas tei­gia dėl sa­vo pa­šau­ki­mo ne­tu­rin­tis jo­kių abe­jo­nių.

klau­sia: tai jūs ir A.Bra­zaus­ką pa­ žįs­ta­te? Sa­kau, pa­žįs­tu. Tai ką jūs čia ta­da vei­kia­te su mu­mis kai­mo mo­kyk­lo­je, ne­sup­ra­to vai­kai. Po to san­ty­kiai su ta kla­se la­bai pa­ge­rė­jo. Bu­vo ad­ven­tas, vi­sa kla­sė ėjo iš­pa­ žin­ties. Tas, ku­ris man pa­ro­dė pei­ lį, atė­jo pir­ma­sis, pa­skui jį – vi­si li­kę vai­kai. Iš jų bu­vo ke­li ne­krikš­ ty­ti, klau­sė, kaip ga­lė­tų ap­si­krikš­ ty­ti. Kai bai­giau mo­ky­to­jau­ti, juos ir bu­vo la­biau­siai gai­la pa­lik­ti.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lai­min­gas ki­taip Stul­bi­na­mi po­ky­čiai

– Ar ka­da nors ke­ti­no­te grįž­ti į pa­sau­lie­tiš­ką gy­ve­ni­mą? – Bu­vo mo­men­tų, kai jau ke­ti­nau baig­ti sa­vo dva­si­nius ieš­ko­ji­mus. Bu­vo la­bai sun­ku, pe­rė­jau skais­tyk­ lą. Bet, kai da­viau įža­dus, jau sep­ ty­ne­rius me­tus ne­šio­ju abi­tą, to­kių min­čių ne­be­ky­la. Dėl sa­vo pa­šau­ki­ mo ne­tu­riu jo­kių abe­jo­nių. Tai yra Die­vo ma­lo­nė.

– Ko­kia jū­sų pro­fe­si­ja? – Vil­niaus uni­ver­si­te­te esu bai­gęs Pre­ky­bos fa­kul­te­tą. Pas­kui stu­di­ ja­vau re­li­gi­jos moks­lus Kau­ne, po to – Ro­mo­je. Ma­no iš­si­la­vi­ni­mas – ir eko­no­mi­nis, ir teo­lo­gi­nis. – Bu­vo­te Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos val­dy­bos pir­mi­nin­kas, at­kū­rė­te Pre­ky­ bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mus, tu­rė­jo­te sa­vo vers­lo įmo­nę. – Tai bu­vo se­niai. Kai šian­dien su­ skai­čia­vau, pa­ts ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ ti, kad praė­jo jau 15 me­tų. Klai­pė­dos lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na man bu­vo la­bai įdo­mus vers­lo pro­jek­tas. Ant­ ras da­ly­kas, aš la­bai my­lė­jau jū­rą, jau ir bu­tą čia bu­vau įsi­gi­jęs, net ke­ ti­nau per­si­kel­ti gy­ven­ti į Klai­pė­dą. – Bet vers­las ir dva­si­nin­ko ke­ lias – du la­bai skir­tin­gi da­ly­kai. – Čia no­rė­čiau pri­min­ti mui­ti­nin­ko Ma­to, ku­ris tar­na­vo ro­mė­nams, is­ to­ri­ją. Kai Jė­zus jam pa­sa­kė: sek pa­ skui ma­ne, jis pa­li­ko vi­sus pi­ni­gus, tar­ny­bą, ta­po Jė­zaus apaš­ta­lu ir pa­skui pa­ra­šė Ma­to evan­ge­li­ją. Tas tik­ro­jo ke­lio ieš­ko­ji­mas yra kiek­vie­ no žmo­gaus šir­dy­je. Aš tie­sos ieš­ko­ jau in­ten­sy­viai. Pas ma­ne, kaip pas apaš­ta­lą Ma­tą, tik sim­bo­liš­kai kal­ bant, ir­gi atė­jo Jė­zus. Taip at­si­ti­ko, kad vis­ką pa­li­kau, iš­va­žia­vau į kai­ mą ir jau sep­ty­ne­rius me­tus gy­ve­nu vie­nuo­lio gy­ve­ni­mą. Kal­bant apie ti­kė­ji­mą ir vers­lą, čia di­de­lės prie­ šy­bės nė­ra. Jei Die­vas tau da­vė vers­ lu­mo dva­sią, tu ga­li už­dirb­ti pi­ni­gų ir su­teik­ti dar­bo vie­tas ki­tiems, kad jie ga­lė­tų iš­lai­ky­ti sa­vo šei­mas, va­ di­na­si, tu tą vers­lo dva­sią ati­duo­ di ki­tiems. Bet jei vers­le es­mė tam­pa pi­ni­gai bet ko­kia kai­na, tai ma­nau, kad ir tas vers­las ne­la­bai sek­sis. O ti­kė­ji­mas su­tei­kia ra­my­bę ir pa­ grin­dą, kai atei­na rim­ti iš­mė­gi­ni­ mai. Ta­da pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti sa­vit­ var­dą ir blai­vų pro­tą. – Ar iš­kart ta­po­te tuo, kas esa­ te da­bar? – Jei kas nors man prieš 15 me­tų bū­tų pa­sa­kęs, kad bū­siu vie­nuo­lis, nie­ka­da ne­bū­čiau pa­ti­kė­jęs. Bet aš jau ta­da do­mė­jau­si ezo­te­ri­ka, va­ ži­nė­jau į In­di­ją, po bu­dis­tų šven­ to­ves. Kai jau bu­vau pra­dė­jęs sa­ vo ieš­ko­ji­mus, vie­nos pa­žįs­ta­mos pa­pra­šiau: nu­vesk ma­ne pas ko­ kį nors ekst­ra­sen­są, iš­mo­kyk ko­kių nors bur­tų, nes ne­be­ži­nau, ką man da­ry­ti. Ji ma­ne iš­mo­kė per­si­žeg­no­ ti ir pa­ro­dė Auš­ros Var­tus. Bū­tent čia at­ra­dau Die­vo Mo­ti­ną, ku­ri pa­ skui vi­sa­da ma­ne sau­go­jo ma­no ke­ ly­je. Kaž­ka­da man at­ro­dė, kad aš ir vie­nuo­lys­tė – la­bai skir­tin­gi da­ly­ kai, bet, pa­si­ro­do, Die­vas tu­rė­jo sa­ vų pla­nų ir juos įgy­ven­di­no.

Ap­sisp­ren­di­mas: bu­vęs ak­ty­vus vers­li­nin­kas M.Čer­niaus­kas jau sep­ty­ne­rius me­tus vil­ki vie­nuo­lio abi­tą ir

gy­ve­na at­si­sky­rė­lio gy­ve­ni­mą.

Di­džiau­sia ver­ty­bė – šei­ma

– Ar šei­mą tu­rė­jo­te? – Tu­rė­jau šei­mą, du vai­kus, jie šian­dien jau pa­tys su­kū­rę šei­mas. Ne­bu­vo la­bai leng­va. Kai aš iš­va­ žia­vau, vie­nam vai­kui bu­vo 13, ki­ tam – 15 me­tų. Tas ry­šys ne­nut­rū­ ko. Šian­dien san­ty­kiai su vai­kais yra la­bai ge­ri, džiau­giuo­si, kad va­sa­rio mė­ne­sį tap­siu se­ne­liu, tu­ rė­siu anū­ką. Šei­ma – la­bai svar­ bi. Vi­siems tą pa­tį sa­kau: sau­go­

Min­dau­gas Čer­niaus­kas:

Jei kas nors man prieš 15 me­tų bū­tų pa­ sa­kęs, kad bū­siu vie­ nuo­lis, nie­ka­da ne­bū­ čiau pa­ti­kė­jęs.

ki­te šei­mas. Kar­tais at­ro­do, kad šei­mo­je ne­ran­da­te bend­ros kal­bos su sa­vo žmo­gu­mi, bet jis jums duo­ tas Die­vo. Net tuo at­ve­ju, jei ne­ tu­ri­te san­tuo­kos sak­ra­men­to, bet tu­ri­te vai­kų, tas žmo­gus jums skir­ tas iš aukš­čiau. Jis jums skir­tas jū­ sų sie­los iš­ga­ny­mui, jis yra rak­tas į Dan­gaus ka­ra­lys­tę. Tie­siog tie jū­ sų skir­tu­mai lei­džia jums to­bu­lė­ti, ki­tą su­pras­ti, keis­tis. Ir mes tap­ si­me lai­min­gi tik ta­da, kai iš­mok­ si­me duo­ti, kai gal­vo­si­me apie ki­tą žmo­gų, o ne apie sa­ve. Kai šei­mo­ je tu gal­vo­ji apie ki­tą, o ki­tas apie ta­ve, ta­vo pro­ble­mos iš­spręs­tos. Ir di­džiu­lė lai­mė vi­siems su­sės­ti prie Kū­čių ar Ve­ly­kų sta­lo. Šei­ma yra kry­žius, bet tai yra ver­ty­bė, sta­ bi­lu­mo ir iš­ti­ki­my­bės pa­grin­das,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mū­sų jė­ga. Šian­dien aš pa­ts gy­ ve­nu ne­to­li Tra­kų, Šven­to­sios Šei­ mos kop­ly­čio­je. Ir žmo­nėms vi­sa­da ak­cen­tuo­ju, kad šei­ma ypa­tin­gai svar­bi. – Kaip ar­ti­miau­si žmo­nės priė­ mė jū­sų spren­di­mą tap­ti vie­ nuo­liu? – Pra­džio­je šei­ma sun­kiai priė­ mė ma­no spren­di­mą, bet da­bar jau ap­si­pra­to. Ypač ma­no am­ži­ną atil­sį tė­ve­lis, jam bu­vo la­bai gė­da vaikš­ čio­ti su ma­ni­mi, vil­kin­čiu abi­tą. – Ar tos pa­tir­tys, ku­rias jūs įgi­jo­te vers­le ir šei­mo­je, pa­de­ da jums šian­die­ni­nia­me gy­ve­ ni­me? – Kai ve­džiau pir­mą­sias sa­vo re­ko­ lek­ci­jas Aly­taus baž­ny­čio­je, su­si­rin­ ko tiek daug žmo­nių, kaip per at­lai­ dus. Bu­vo toks jaus­mas, kad net ne aš žmo­nėms kal­bu. Vi­si klau­sė­si vi­ siš­ko­je ty­lo­je. Kai pa­ts esi gy­ve­ni­me pa­ty­ręs la­bai sun­kių iš­gy­ve­ni­mų, ta­da ga­li žmo­nėms kal­bė­ti iš šir­dies. Ir aš kal­bė­jau iš šir­dies, nes pa­ts iš­ gy­ve­nau, kas yra san­tuo­ka, šei­ma, ap­lin­ka, žmo­nės, vi­sos ver­ty­bės. O ti­kė­ji­me rei­ka­lin­ga šir­dis. Pės­čio­mis – į Je­ru­za­lę

– Ko­kiam vie­nuo­lių or­di­nui pri­klau­so­te? – Ma­no ke­lias – la­bai ne­stan­dar­ ti­nis, esu vie­nuo­lis at­si­sky­rė­lis. Esu pri­si­šlie­jęs prie Bet­lie­jaus vie­ nuo­li­jos, Lie­tu­vo­je gy­ve­na tik se­se­ rys, ki­to­se ša­ly­se – Ita­li­jo­je, Pran­ cū­zi­jo­je, Iz­rae­ly­je yra ir bro­lių. Bet aš tai vie­nuo­li­jai tie­sio­giai ne­prik­ lau­sau. Gy­ve­nu at­si­sky­rė­liš­ką gy­ ve­ni­mą. Lie­tu­vo­je ta for­ma ne­la­bai ir ži­no­ma.

– Kaip iš­ke­lia­vo­te į Je­ru­za­lę? – Po vi­sų ma­no dva­si­nių ieš­ko­ji­mų ap­si­spren­džiau: vis­kas, išei­nu į Je­ ru­za­lę, bai­giu tas sa­vo ezo­te­ri­nes ne­są­mo­nes. At­sip­ra­šiau vi­sų, kam ką blo­ga pa­da­riau gy­ve­ni­me. Pės­ čio­mis ėjo­me nuo Kry­žių kal­no į Je­ ru­za­lę – 4 tūkst. 300 ki­lo­met­rų. Tai – ma­no at­gai­los ke­lias. Ši ke­lio­nė įvy­ko 2006 me­tais, iš­kart po ma­no įvilk­tu­vių. Ke­lio­nė bu­vo koš­ma­riš­ kai sun­ki, ėjo­me pės­čio­mis kas­dien, mū­sų pi­lig­ri­mų bu­vo 20 žmo­nių. Or­ga­ni­za­to­rius toks klai­pė­die­tis Gin­ta­ras. Ėjo­me 162 die­nas. Kris­ taus Ka­po ba­zi­li­ko­je da­viau įža­dus, ku­riuos pa­skui pa­kar­to­jau Lie­tu­vo­ je. Ki­ta pi­lig­ri­mys­tės ke­lio­nė bu­vo Pie­tų Ame­ri­ko­je. Į San Pau­lą nu­ vy­kau ne­tu­rė­da­mas nei pi­ni­gų, nei drau­gų. Ta­čiau žmo­nės ge­ra­no­riš­ kai pa­dė­jo. Ke­lio­nę po šven­tą­sias vie­tas bai­giau Gva­de­lu­pė­je. Da­ly­ va­vau 25 pi­lig­ri­mi­nė­se ke­lio­nė­se. – Jums te­ko dės­ty­ti ti­ky­bą mo­ kyk­lo­je, kaip se­kė­si? – La­bai sun­kiai. Tai tas pa­ts, kaip pir­mai­siais krikš­čio­ny­bės am­žiais skleis­ti ti­kė­ji­mą. Atė­jau į kla­sę ir vy­liau­si, kad ma­nęs vi­si klau­sys. Bet vai­kai į ma­ne net dė­me­sio ne­ krei­pė, tar­si ma­nęs nė ne­bū­tų, ne­ bu­vau taip pra­tęs, anks­čiau mo­ ky­to­jus mes la­bai gerb­da­vo­me. Pir­mo­sios sa­vai­tės bu­vo koš­ma­ riš­kos. Pri­si­mi­niau, kad mo­ku gi­ ta­ra gro­ti, ta­da san­ty­kis su mo­ki­ niais pa­si­kei­tė. Ta­čiau vie­na kla­sė bu­vo ypa­tin­ga, ten – vie­ni ber­niu­ kai, fut­bo­li­nin­kai iš vi­sos Lie­tu­vos. Pa­čią pir­mą pa­mo­ką vie­nas jų man pa­ro­dė pei­lį ir vi­są pa­mo­ką pū­tė pre­zer­va­ty­vą. Gal­vo­jau, ką su jais da­ry­ti. Pas­kui iš­si­kal­bė­jo­me, pa­sa­ ko­jau jiems apie sa­ve. Vie­nas jų ir

– Kas yra svar­biau­sia gy­ve­ni­me? – Ma­nau, kad gy­ve­ni­mo es­mė yra kaž­kas dau­giau nei są­skai­ta ban­ ke ar net svei­ka­ta. Tai – die­viš­kas slė­pi­nys. Nes žmo­gus tik­rai ki­lęs ne iš be­ždžio­nės. Jei bū­tu­me ki­lę iš be­ ždžio­nių, mums bū­tų už­te­kę ba­na­ nų, bet jų mums neuž­ten­ka. Žmo­gu­je yra mei­lės il­ge­sys, ku­ris pa­si­reiš­kia ieš­kant ki­to žmo­gaus, ar­ti­mos sie­ los. O mei­lės šal­ti­nis yra Die­vas, Ne­pa­žįs­ta­ma­sis, ku­ris mums tą mei­lę do­va­no­ja per ki­tą žmo­gų. Nes mes ir pa­tys no­ri­me bū­ti my­li­mi, su­pras­ti. Bet ši­tas gy­ve­ni­mas, jei mes ne­su­vo­kia­me es­mi­nių prin­ci­ pų, pa­smerk­tas pra­ra­di­mams. Daž­ nai per kan­čią at­ran­da­me pra­smę, ti­kė­ji­mą, pa­grin­dą gy­ven­ti. Gy­ve­ni­ mo pra­smė yra iš­mok­ti duo­ti ir au­ ko­tis ki­tiems, o ne im­ti. Nors, ži­no­ ma, nuo­dė­mės ke­lias yra leng­ves­nis, pa­trauk­les­nis, gy­ven­ti do­rai, ei­ti į tą švie­są yra žy­miai sun­kiau. – Ar jūs da­bar lai­min­gas? – Ma­nęs žmo­nės to daž­nai klau­ sia. Kai pa­gal­vo­ju, ne­ži­nau, man at­ro­do, kad aš ir ta­da bu­vau lai­ min­gas. Man pa­ti­ko bū­ti ir lais­vo­ sios eko­no­mi­nės zo­nos pir­mi­nin­ku, ir Pre­ky­bos rū­mų pre­zi­den­tu, man pa­ti­ko tas dar­bas. Bet ne mes ren­ ka­mės, ren­ka­si mus. Da­bar aš lai­ min­gas ki­taip.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1960 m. bir­že­lio 8 d. Bir­ž uo­se, lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jų šei­mo­je. Mo­kė­si Bir­ž ų 1-ojo­je vi­du­r i­nė­je mo­ kyk­lo­je. Vil­n iaus uni­ver­si­te­te bai­gė Pre­k y­ bos fa­kul­te­tą. Pir­ma­sis at­k ur­tos Lie­t u­vos pre­k y­ bos, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mų aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tas. Pir­m a­s is Klai­p ė­dos lais­vo­s ios eko­ no­m i­n ės zo­n os val­d y­b os pir­m i­ nin­k as. 2006 m. da­vė vie­nuo­lio įža­dus. Gy­ve­na at­si­sky­rė­lio gy­ve­ni­mą Tra­ kų ra­jo­ne, ve­da re­ko­lek­ci­jas.

6

šeštadienis, sausio 19, 2013

sportas

Sporto telegrafas Rankinis. Šiandien 14 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Dragūno“ ir Varėnos „Ūlos“ komandų. Bilieto kaina – 7 Lt. Moksleiviai ir senjorai įleidžiami nemokamai. Krepšinis. Rytoj Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Klaipėdos senjorų krepšinio pirmenybių rungtynės. 10.30 val. susitiks „Gintaro baldai“ ir „Geros grindys“, 12 val. – „Memelio miestas-G4S“ – „Ranga-Svajonių krantas“. Futbolas. Šiandien 15 val. Marijampolėje, dengtame komplekse, kontrolines rungtynes žais Klaipėdos „Atlanto“ ir Suvalkų (Lenkija) „Wigry“ futbolo klubai. 22 dieną klaipėdiečiai ten pat išmėgins jėgas su kita lenkų ekipa – Bialystoko „Jagellonia“. Žinomas ir trečiųjų „Atlanto“ rungtynių varžovas. 24 d. juo bus Alytaus „Dainava“. Rekordas. 15 799 – tiek žiūrovų susirinko į principinių varžovų Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA rungtynes, kurias 87:73 laimėjo rusai, Nemuno saloje stūksančią „Žalgirio“ areną. Tai naujas Eurolygos sezono lankomumo rekordas. Rasti laisvą vietą sausakimšoje arenoje buvo tiesiog neįmanoma – į rungtynes buvo pardavinėjami bilietai stovėti. Ankstesnis sezono rekordas taip pat priklausė „Žalgiriui“ – mačą su čempione Pirėjo „Olympiacos“ ekipa Kaune stebėjo 15 420 žiūrovų. Įdomu, kad teoriškai „Žalgirio“ arenoje krepšinio rungtynių metu telpa iki 15 688 žiūrovų. Laureatai. Lietuvos buriuotojų apdovanojimo šventėje įvertinimo sulaukė klaipėdietis Viktoras Šeputa. Jis pripažintas geriausiu šalyje jėgos aitvarų sportininku. 2012 metų buriuotojų vardai atiteko Taurui Rymoniui, Juozui Bernotui ir Gintarei Scheidt.

Sunki „Fortūnos“ sėkmė Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos, po permainingos kovos 69:65 palaužusios Kauno „Aistes–LSU“, iškovojo dvyliktąją pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate ir pakilo į antrąją vietą.

Lyderė: kaunietėms daugiausia nemalonumų pridarė klaipėdietė G.Gutkauskaitė (su kamuoliu).

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vytauto Petriko nuotr.

Vos aštuonias krepšininkes turėjęs Dalius Ubartas didžiąją rungtynių dalį aikštelėje laikė penkias žaidėjas. Negana to, dažnai rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidžianti amerikietė Janice Garkeiva Council vakar nesublizgėjo– pelnė vos 2 taškus. Beveik visus taškus pelnė keturios „muškietininkės“: Gabrielė Gutkauskaitė – 17, Monika Grigalauskytė ir Eglė Šikšniūtė – po 15, Lina Aglinskaitė – 12.

„Fortūnos“ krepšininkės energingai pradėjo susitikimą – iš karto išsiveržė į priekį 7:0, o kėlinį laimėjo 21:15. Tačiau antrajame ketvirtyje viešnios sugebėjo sustabdyti uostamiesčio puolimą ir pačios rezultatyviai atakuoti. Prieš didžiąją pertrauką kaunietės pavijo šeimininkes ir aplenkė – 31:29. Klaipėdiečių padėtis nė kiek nepagerėjo ir po pertraukos. Likus žaisti dešimt minučių, viešnios turėjo 5 taškų pranašumą. Pasku-

tinįjį ketvirtį „Fortūna“ varžovėms gynyboje paspendė spąstus, kurių neišvengė studentės, pelniusios vos septynis taškus. Gana greitai mūsų krepšininkės pavijo varžoves, tačiau įgyti didesnės persvaros nesugebėjo. Paskutiniąją minutę vyko nervų karas – žaidėjų mestas kamuolys praskriejo pro šalį. Tik kai likus žaisti minutę J.G.Council pelnė dvitaškį ir „Fortūnos“ persvarą padidino iki 4 taškų, klaipėdietės patikėjo pergale.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Vilniaus „Kibirkštis–Viči–Iki“ 2. Klaipėdos „Fortūna“ 3. Kauno r. „Hoptrans–Sirenos“ 4. Marijampolės „Sūduva–Mantinga“ 5. Kauno „Aistės–LSU“ 6. Šiaulių „Rūta–Universitetas“ 7. Utenos „Utena“ 8. Vilniaus „Jaunieji talentai“

Rungt.

Perg.

16 16 16

15 12 11

16

9

16 15 15 15

6 6 2 1

Atkaklios mažųjų tenisininkų kovos Česlovas Kavarza „Carlsberg“ arenoje vyko Klaipėdos regiono berniukų ir mergaičių teniso turnyras, kuriame varžėsi nuo vos raketę nulaikančių pipirų iki 12-mečių jaunučių.

Prizininkai: taures iškovoję geriausieji jaunieji tenisininkai su vyriausiuoju varžybų teisėju R.Griciumi. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Mažiausių (iki 9 metų) mergaičių grupėje visas varžoves nugalėjo Klaipėdos teniso akademijos auklėtinė Liepa Mockutė. Ji finale nugalėjo komandos draugę Aistę Daugytę. Trečiąją vietą užėmė Ana Dodonova iš „Tennis Star“ klubo. Berniukų turnyrą laimėjo Edas Butvilas, treniruojamas tėvelio Tomo Butvilo. Jis lemiamoje ko-

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

voje įveikė palangiškį Dominyką Stonkų. Trečiosios vietos prizą iškovojo Igoris Višnevskis iš „Tennis Star“ ekipos. 12-mečių mergaičių varžybas laimėjo Valerija Šatilova iš „Tennis Star“. Jai finale bandė priešintis komandos draugė Valerija Kravčiuk. Trečiąją poziciją užėmė Karolina Kusaitė (treneris T.Butvilas). Berniukų grupėje nė karto nesuklupo Nikita Fiodorovas („Tennis Star“), finale įveikęs Žygimantą Butkų (Klaipėdos teniso akademija). Trečiasis prizininkas – palangiškis Juozas Pečiulis.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, sausio 19, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Skirtas na­mų areš­tas

Vo­kie­ti­jo­je, Ber­ly­ ne, va­kar pra­si­dė­jo di­džiau­sia pa­sau­ ly­je mais­to, že­mės ūkio, so­di­nin­kys­tės pa­ro­da „Ža­lio­ji sa­ vai­tė“, su­trau­kian­ ti aukš­čiau­sio ran­ go po­li­ti­kus. Pa­ro­ do­je sa­vo pro­duk­ ci­ją pri­sta­to ir Lie­ tu­va.

Ko­rup­ci­ja, su­kčia­vi­mu bei do­ku­ men­tų klas­to­ji­mu įta­ria­mam Min­ dau­gui Bal­čiū­nui va­kar teis­mas pus­me­čiui sky­rė na­mų areš­tą ir nu­ša­li­no jį nuo pa­rei­gų.

Po­pu­lia­ru­mas: Lie­tu­vos sten­das ir šie­met su­lau­kė di­de­lio pa­ro­dos

lan­ky­to­jų dė­me­sio.

Sau­liaus Tvir­bu­to nuo­tr.

Lie­tu­vos vi­zi­ti­nė kor­te­lė – ša­ko­čiai ir ama­tai Sau­lius Tvir­bu­tas s.tvirbutas@diena.lt

Nuo mais­to iki tech­ni­kos

Tra­di­ci­nė­je, nuo 1926 m. vyks­ tan­čio­je pa­ro­do­je šie­met da­ly­vau­ ja gau­siau­sias šio ren­gi­nio is­to­ri­ jo­je skai­čius vals­ty­bių – 67. Pa­ro­dos mas­tas mil­ži­niš­kas – 26 di­de­liuo­se pa­vil­jo­nuo­se 115 tūkst. kv. met­rų plo­te sa­vo pro­ duk­tus pri­sta­to 1630 da­ly­vių. „Ža­lio­jo­je sa­vai­tė­je“ ga­li­ma pa­ ma­ty­ti ir įsi­gy­ti tūks­tan­čius dar­ žo­vių, gė­lių sėk­lų, ap­žiū­rė­ti įvai­rių veis­lių na­mi­nius gy­vu­lius, že­mės ūkio, so­do, vir­tu­vės tech­ni­ką, su­ si­pa­žin­ti su nau­jo­mis ener­ge­ti­kos, miš­ki­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jo­mis. Gur­ma­nai ga­li pa­ra­gau­ti ir nu­ si­pirk­ti įvai­riau­sių rū­šių vy­no, alaus, iš­ban­dy­ti įvai­rių ša­lių vir­ tu­vę. Dau­ge­lis sten­dų už sa­vo pa­ tie­ka­lus, mais­to pro­duk­tus, tau­rę vy­no, bo­ka­lą alaus pra­šo nuo 1 iki 10 eu­rų. Mū­sų ša­lies sten­das nuo pat pir­mų pa­ro­dos ati­da­ry­mo aki­ mir­kų su­lau­kė di­de­lio lan­ky­to­ jų dė­me­sio. Dau­ge­lis ėjo links­mai

67

vals­ty­bės šie­met da­ly­vau­ja „Ža­lio­jo­je sa­vai­tė­je“.

lin­guo­da­mi ir plo­da­mi į tak­tą, kai skra­ba­lais links­mai gro­jo liau­dies me­ni­nin­kas Re­gi­man­tas Ši­lins­kas. Akį trau­kė be­si­dar­buo­jan­tis me­ džio dro­žė­jas Vik­to­ras Rai­bu­žis, vel­ti­nius vė­lė ama­ti­nin­kė Lai­ma Ma­čio­nie­nė, sa­vo pro­duk­ci­ją pri­ sta­tė Lie­tu­vos mė­sos, pie­no per­ dir­bė­jai, duo­nos ir alaus ga­min­to­ jai, ūki­nin­kai, ama­ti­nin­kai, Kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ja. At­ra­di­mas – ša­ko­čiai ir sū­riai

Lai­mu­tės Sa­daus­kie­nės ša­ko­čiai su­lau­kė iš­skir­ti­nio dė­me­sio. Ji gy­vai ro­dė lan­ky­to­jams, kaip ke­ pa­mas šis de­li­ka­te­sas. „Dau­ge­ lis ste­bė­jo­si šiuo ga­mi­niu, mie­lai ra­ga­vo, gy­rė, klau­si­nė­jo, iš ko jis ga­mi­na­mas. Vie­nam už­sie­nie­čiui pa­si­ro­dė, kad tai bul­vi­nis pa­tie­ka­ las“, – šyp­so­jo­si L.Sa­daus­kie­nė. Ūki­nin­kė Da­lia Ėmu­žy­tė ro­ dė sa­vo ga­mi­nius iš ož­kų pie­no. „Sten­giuo­si pa­ga­min­ti kuo įvai­ res­nio sko­nio sū­rių. Dau­ge­lis re­ cep­tų su­ma­ny­ti ma­no mo­čiu­tės, ma­mos ir te­tų, ki­ti su­kur­ti pa­čios ar iš­mok­ti iš ita­lų, grai­kų, pran­ cū­zų sū­rių ga­min­to­jų“, – pa­sa­ ko­jo D.Ėmu­žy­tė. Jos pro­duk­tus ska­nau­jan­tys už­sie­nie­čiai ne­gai­ lė­jo komp­li­men­tų. Mė­sos pro­duk­tus pri­sta­tė įmo­ nės „Ag­ro­vet“, Kre­ke­na­vos ag­ro­ fir­ma, „Bio­ve­la“, „De­li­ka­te­sas“, pie­no ga­mi­nius – „Že­mai­ti­jos pie­nas“. Su­si­ti­ki­mai, kar­kos ir ce­pe­li­nai

Už­sie­nie­čiai gy­rė ir lie­tu­viš­ką vir­tu­vę. Daug kas pir­ko res­to­ra­

no „Ber­ne­lių užei­ga“ iš­vir­tus ce­ pe­li­nus, kar­kas. „Šiuos pa­tie­ka­lus pa­mė­go­me prieš ke­le­rius me­tus ir kas­kart per pa­ro­dą čia į Lie­tu­ vos sten­dą atei­na­me dėl jū­sų la­ bai ska­nių pa­tie­ka­lų“, – tei­gė pa­ gy­ve­nę su­tuok­ti­niai ber­ly­nie­čiai Mer­kel ir Han­sas. Vo­kie­čiai taip pat gy­rė kai­miš­ ką lie­tu­viš­ką alų. „Jiems pa­tin­ ka neįp­ras­tas apy­nio kar­tu­mas. Šie­met spe­cia­liai pa­ro­dai ir už­ sie­nie­čiams iš­vi­rė­me „Va­ka­ro“ alaus, ku­ris yra sod­rus ir grei­tai ta­po po­pu­lia­rus tarp už­sie­nie­čių“, – džiau­gė­si su su­tuok­ti­niu įmo­ nę įkū­ru­si ir na­mi­nį alų ga­mi­nan­ ti Kris­ti­na Gri­go­nie­nė. Pir­mą pa­ro­dos die­ną že­mės ūkio mi­nist­ro Vi­gi­li­jaus Juk­nos gra­fi­kas bu­vo įtemp­tas. Jis su­si­ti­ko su ES že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros ko­ mi­sa­ru Da­cia­nu Cio­lo­șu, Ai­ri­ jos, Uk­rai­nos, Mol­do­vos, Ki­ni­jos, Azer­bai­dža­no, at­ski­rų Vo­kie­ti­jos že­mių že­mės ūkio mi­nist­rų va­ do­vau­ja­mo­mis de­le­ga­ci­jo­mis. Mi­nist­ras kal­bė­jo­si ir su Ru­ si­jos bei Pran­cū­zi­jos že­mės ūkio mi­nist­rais. Taip pat V.Juk­na dvi­ša­lia­me su­ si­ti­ki­me bend­raus su Len­ki­jos že­ mės ūkio ir kai­mo plėt­ros mi­nist­ ru Sta­nis­la­vu Ka­lem­ba, pa­si­ra­šys tri­ša­lį Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Len­ki­ jos ko­mu­ni­ka­tą dėl 2014–2020 m. ES fi­nan­si­nio pe­rio­do že­mės ūkio po­li­ti­kos. Pap­ras­tai pa­ro­dą „Ža­lio­ji sa­ vai­tė“ ap­lan­ko apie pu­sę mi­li­jo­no žmo­nių, apie ją in­for­muo­ja maž­ daug 5 tūkst. pa­sau­lio žur­na­lis­tų.

Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mas va­kar pikt­nau­džia­vi­mu ir ky­ši­nin­ ka­vi­mu įta­ria­mą Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių M.Bal­čiū­ną pa­li­ko lais­vė­je, ta­čiau nu­ša­li­no nuo pa­rei­gų trims mė­ne­ siams ir še­šiems mė­ne­siams sky­rė na­mų areš­tą. Kaip BNS in­for­ma­vo Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo at­sto­vė spau­dai Dia­na Ar­mo­nie­nė, M.Bal­čiū­nas na­muo­se pri­va­lės bū­ ti nuo 20 iki 6 val. Pro­ku­ra­tū­ra pra­šė Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nį sek­ re­to­rių nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gų še­ šiems mė­ne­siams, o na­mų areš­tą skir­ti nuo 18 iki 6 val. Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas ket­vir­ta­die­nį nu­spren­dė pa­leis­ti į lais­vę M.Bal­čiū­ną, ku­rį že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mas bu­vo nu­spren­ dęs suim­ti 20-iai die­nų. M.Bal­čiū­

nas areš­ti­nė­je pra­lei­do de­šimt pa­rų. Jam pa­teik­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­ mo, pikt­nau­džia­vi­mo, do­ku­men­to su­klas­to­ji­mo ar dis­po­na­vi­mo su­ klas­to­tu do­ku­men­tu bei ky­ši­nin­ ka­vi­mo. Be­je, nu­tar­tį suim­ti mė­ne­siui Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mui ap­ skun­dė ir ki­ta įta­ria­mo­ji šio­je by­ lo­je – vieš­bu­čio „Ro­man­tic“ va­do­ vė Da­lia Kuk­lie­rie­nė. Pa­ne­vė­žio pro­ku­ro­rai su Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nais at­lie­ka iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­ mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba, su­kčia­vi­mo ir do­ku­men­tų su­klas­to­ji­ mo aiš­ki­nan­tis sa­vi­val­dy­bės lė­šų pa­nau­do­ji­mo vieš­bu­čio „Ro­man­ tic“ re­konst­ruk­ci­jai tei­sė­tu­mą. Įta­ria­ma, kad prieš 2011 m. Eu­ ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tą ga­lė­jo bū­ti pa­reng­tas pla­nas, kaip ne­tei­sė­tai už Pa­ne­vė­žio mies­to sa­ vi­val­dy­bės lė­šas re­konst­ruo­ti UAB „Via Uni­ca“ vieš­bu­tį „Ro­man­tic“. M.Bal­čiū­nas nei­gia kal­tę ir ža­da bend­ra­dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga. „Klaipėdos“, BNS inf.

Spren­di­mas: nors M.Bal­čiū­nui pa­teik­ti įta­ri­mai rim­ti, teis­mas nu­spren­

dė, kad jis nuo­spren­džio ga­li lauk­ti ir lais­vė­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Žmo­na iš­tei­sin­ta Kau­no apy­gar­dos teis­mas su­kčia­ vi­mo by­lo­je penk­ta­die­nį iš­tei­si­no švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro Dai­ niaus Pa­val­kio žmo­ną ar­chi­tek­tę Edi­tą Pa­val­kie­nę, ku­rią pro­ku­ro­ rai siū­lė įka­lin­ti tre­jiems me­tams.

Teis­mas pa­skel­bė, kad pro­ku­ro­rų kal­ti­ni­mo dėl di­de­lės ver­tės tur­to iš­švais­ty­mo ir dokumentų klas­to­ ji­mo ne­pat­vir­ti­na įro­dy­mai, ku­riais kal­ti­ni­mas grin­džia­mas. Anot tei­ sė­jo, kal­ti­ni­mas bu­vo ne­lo­giš­kas ir grin­džia­mas tik nein­for­ma­ty­viais pa­ro­dy­mais. Kar­tu su mi­nist­ro žmo­na iš­tei­ sin­ti ir dar du by­lo­je kal­tin­ti as­me­ nys. By­lo­je bu­vo ti­ria­mas san­kry­žos re­konst­ruk­ci­jos ir nau­jo via­du­ko sta­ty­bos pro­jek­tas. Kon­kur­se da­ ly­va­vo tik E.Pa­val­kie­nės va­do­vau­ ja­ma bend­ro­vė „Miestp­ro­jek­tas“. Pro­ku­ro­rai tei­gė, kad šim­ta­tūks­

tan­ti­nę są­skai­tą iš­ra­šiu­si bend­ro­ vė neat­li­ko dar­bų. Sa­vo kal­tę vi­są lai­ką nei­gu­si E.Pa­val­kie­nė sa­kė ne­ su­tin­kan­ti su pro­ku­ro­rų po­zi­ci­ja. „Dar­bai bu­vo at­lik­ti. Čia yra tik toks ne­su­sip­ra­ti­mas, nes ne­priim­ tas spren­di­mas, kas ta­me skly­pe ga­lė­tų bū­ti“, – žur­na­lis­tams teis­ me sa­kė E.Pa­val­kie­nė. Ji tei­gė, kad pro­jek­to kai­na bu­ vu­si pa­grįs­ta: „Skai­čiuo­ja­me kai­ ną, už kiek ga­li­ma pa­da­ry­ti.“ Pas­kel­bus nuo­spren­dį kal­ti­ni­mą pa­lai­kiu­si pro­ku­ro­rė sa­kė, kad tik su­si­pa­ži­nu­si su nuo­spren­džiu nu­ spręs, ar skųs­ti jį aukš­tes­nės ins­ tan­ci­jos teis­mui. Pre­zi­den­tės at­sto­vai yra kri­ti­ka­ vę D.Pa­val­kį dėl to, kad jis, prieš pa­ski­ria­mas į pa­rei­gas, ne­pra­ne­šė ša­lies va­do­vei apie žmo­nai pa­teik­ tus kal­ti­ni­mus. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Atos­to­gų Sei­mas ne­tu­rės Sei­mo pir­mi­nin­kas Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las sa­ko ne­ ma­tan­tis bū­ti­ny­bės įsta­ty­mu nu­ sta­ty­ti par­la­men­ta­rų ato­sto­gas.

Kal­b ė­d a­m as LRT te­l e­v i­z i­jai V.Ged­vi­las sa­kė, kad ke­lis mė­ne­ sius tarp se­si­jų sa­va­ran­kiš­kai dar­ bą pla­nuo­jan­tys par­la­men­ta­rai šio­mis neo­fi­cia­lio­mis ato­sto­go­mis ne­pikt­nau­džiau­ja, o jų veik­lą bet ko­kiu at­ve­ju įver­tins rin­kė­jai.

„Aš ne­ma­nau, kad čia yra ko­ kia di­de­lė pro­ble­ma (par­la­men­ ta­rų ato­sto­gų įtei­si­ni­mas – red. pa­st.). Sei­mo na­riai yra gana sa­ va­ran­kiš­ki, dir­ba sa­vo apy­gar­do­ se, žmo­nės juos iš­ren­ka, jais pa­ si­ti­ki, ma­to jų veik­lą, jų dar­bus“, – tei­gė V.Ged­vi­las. Jis taip pat svars­tė, kad tei­siš­ kai įtvir­ti­nus ato­sto­gas ga­li iš­kil­ti sun­ku­mų, jei par­la­men­ta­rus rei­ kės sku­biai su­kvies­ti į po­sė­dį.

Sei­mo na­riai ofi­cia­lių ato­sto­gų ne­tu­ri. Sei­mo ru­dens se­si­ja pra­si­ de­da rug­sė­jo 10 ir bai­gia­si gruo­ džio 23 d., pa­va­sa­rio – ko­vo 10 ir bir­že­lio 30 d. Lai­ką tarp se­si­jų par­la­men­ta­ rai pla­nuo­ja sa­va­ran­kiš­kai, ne­ vyks­tant se­si­jai ke­liau­ti į ES ga­ li lais­vai, o vyks­tant į ne ES ša­lis rei­kia gau­ti Sei­mo val­dy­bos lei­ di­mą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Mun­du­ras: mi­nist­ras D.Pa­val­kis ga­lės leng­viau at­si­kvėp­ti dėl su­tuok­

ti­nės me­ta­mo še­šė­lio, jei tik pro­ku­ro­rai nu­spręs neaps­kųs­ti E.Pa­val­ kie­nės iš­tei­si­na­mo­jo nuo­spren­džio. „Fotodiena“ / Roberto Dačkaus nuotr.

8

šeštadienis, sausio 19, 2013

10p.

Ku­ba ne­drą­siai pra­ve­ria du­ris.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Su­vie­ny­ta Ko­rė­ja: ar fan­ta­zi­ja v Pa­sau­lis vie­ną­syk jau re­gė­jo, kaip ga­li su­si­vie­ny­ti dvi ka­ro iš­skir­tos tau­tos. Ar ga­li šis įvy­kis pa­si­kar­to­ti – šį kar­ tą ne Eu­ro­po­je, o Azi­jo­je? Ar Pie­tų ir Šiau­rės Ko­rė­joms ka­da nors pa­vyks tap­ti vie­na vals­ty­be?

At­sig­rę­žė į Pie­tus

Gal­būt da­bar ši min­tis skam­ba fan­tas­tiš­kai. Vis­gi Kim Jong-unas, jau­na­sis Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­ris, at­ro­do, tik­rai nė­ra iden­tiš­ka tė­ vo Kim Jong-ilo ko­pi­ja. Bet ar ga­li šis jau­nuo­lis tap­ti re­for­ma­to­riu­mi, koks bu­vo, pa­vyz­džiui, Ki­ni­jos ko­ mu­nis­tų par­ti­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­ to­rius Deng Xiao­pin­gas? Kim Jong-unas pa­sta­ruo­ju me­tu žen­gė ke­lis gan neįp­ras­tus žings­ nius. Pir­ma, jis pa­reiš­kė, kad no­ rė­tų baig­ti konf­lik­tuo­ti su kai­my­ ne Pie­tų Ko­rė­ja. „Es­mi­nis da­ly­kas, lei­sian­tis baig­ ti tau­tų su­si­skal­dy­mą ir su­si­vie­ny­ ti, yra konf­ron­ta­ci­jos tarp Pie­tų ir Šiau­rės nu­trau­ki­mas“, – kal­bė­jo prieš Nau­juo­sius me­tus Kim Jongunas. Drau­ge jis pa­mi­nė­jo 2000 ir 2007 m. abie­jų ša­lių pa­si­ra­šy­tus su­ si­ta­ri­mus. Šie at­vė­rė du­ris mi­li­jar­di­ nėms Pie­tų in­ves­ti­ci­joms į skur­džią Šiau­rę. Pie­tų Ko­rė­ja ta­da pa­ža­dė­jo ne tik lai­vų sta­tyk­lų, bet ir pra­mo­nės par­kų, o mai­nais ga­vo pi­gios dar­bo jė­gos, taip pat vil­tį, kad bus už­kas­tas dvie­jų kai­my­nių ka­ro kir­vis. Ta­da, ga­li­ma sa­ky­ti, lai­mė­jo abi pu­sės, ta­čiau į val­džią 2008 m. Pie­tų Ko­rė­jo­je atė­jus kon­ser­va­ ty­vioms jė­goms su ša­lies pre­zi­ den­tu Lee Myung-ba­ku prie­ša­ ky­je me­daus mė­nuo bai­gė­si. Lee Myung-ba­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja su­ stab­dė bend­ra­dar­bia­vi­mą, ga­liau­ siai įtam­pa tiek išau­go, kad abie­jų ša­lių pa­sie­ny­je ėmė skrai­dy­ti ra­ke­ tos ir tor­pe­dos. Nors su­si­vie­ni­ji­mo pro­gra­ma ne­ bu­vo nu­stum­ta į ša­lį, Lee Myungba­kas pri­pa­ži­no, kad ne­ma­to pa­ grin­do dviem ša­lims su­si­vie­ny­ti. „Mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mai su­si­vie­ ny­ti nie­kur ne­din­go. Tai ne­si­kei­ čia ir vi­suo­met bus mū­sų tiks­las. Ta­čiau ne­ma­tau ga­li­my­bės tai­kiai su­si­jung­ti. Bent jau ar­ti­mo­je atei­ ty­je“, – sa­kė in­ter­viu „Fi­nan­cial Ti­mes“ Pie­tų Ko­rė­jos va­do­vas. Už ar prieš su­si­tai­ky­ti?

Vis­gi daug kas pri­klau­so ne tik nuo Šiau­rės Ko­rė­jos. Kim Jong-unas

pa­brė­žė, kad jo „vy­riau­sy­ bė bend­ra­dar­biaus su vi­ so­mis pa­sau­lio vals­ty­bė­mis, ku­rios bus drau­giš­kos Šiau­rės Ko­rė­jai“. Ar tai reiš­kia, kad ko­mu­nis­ti­nė ša­lis taps at­vi­res­nė? O kaip rea­ guo­ja į Šiau­rės pa­reiš­ki­mus Seu­ las? Juk jau vi­sai grei­tai Pie­tų Ko­rė­jo­je į val­džią žengs nau­ja pre­ zi­den­tė. Pie­tų Ko­rė­jos nau­jo­ji pre­zi­den­tė Park Geun-hye – kon­ser­va­ty­vio­jo spar­no at­sto­vė, ma­ža to, ji – Park Chung-hee duk­tė. Šis Pie­tų Ko­rė­ jos ly­de­ris, val­dęs ša­lį nuo 1961 iki 1979 m., gar­sė­jo kaip nuo­žmus an­ ti­ko­mu­nis­tas.

Vo­kie­ti­ja su­mo­kė­jo di­džiu­lę kai­ną, kad su­si­vie­ny­tų, ir iki šiol mo­ka. Ti­kiuo­si, Ko­rė­ja ne­seks šiuo pa­vyz­džiu. Ar ga­li bu­vu­sio Pie­tų Ko­rė­jos ly­ de­rio, į ku­rį Šiau­rės Ko­rė­ja net ke­ lis kar­tus kė­si­no­si, duk­tė su­si­drau­ gau­ti su nau­juo­ju Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­riu? Juk per vie­ną pa­si­kė­si­ni­ mą 1974 m. žu­vo jos mo­ti­na. Gal­ būt? Juk ji 2002 m. nu­vy­ko į Pchen­ja­ ną su­si­tik­ti su Kim Jong-ilu. Ji ne­ syk kri­ti­ka­vo ir per­ne­lyg kie­tą Lee Myung-ba­ko lai­ky­se­ną... Ma­ža to, per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją Park Geunhye pa­brė­žė, kad no­rė­tų su­si­tik­ ti su nau­juo­ju vals­ty­bės kai­my­nės va­do­vu. Ki­ta ver­tus, var­gu ar Park Geunhye bus „šil­ki­nė“, bent jau kal­bė­ da­ma apie Pchen­ja­no bran­duo­li­nę pro­gra­mą. Jos ne sy­kį vie­šai iš­sa­ ky­ta nuo­mo­ne, „da­ly­da­ma tik me­ duo­lius Pie­tų Ko­rė­ja ne­ga­li ti­kė­tis, kad Šiau­rė pa­si­keis“. Be­je, Šiau­rės Ko­rė­jos pro­pa­gan­ da kaž­ka­da net yra pa­va­di­nu­si nau­ ją­ją Pie­tų Ko­rė­jos va­do­vę ma­nia­ke

Priešp­rie­ša: da­bar Šiau­rės Ko­rė­ja ir Pie­tų Ko­rė­ja – ne­su­tai­ko­mos prie­ši­nin­kės, ta­čiau gal­būt vie­ną die­ną jos ž

ir fa­šis­te, nors pa­sta­ruo­ju me­tu į jos pu­sę ne­bu­vo pa­leis­ta nė vie­nos kri­ti­kos strė­lės. „Šiau­rės Ko­rė­ja, at­ro­do, lauks, kad pa­ma­ty­tų, ko­kią po­zi­ci­ją užims Park Geun-hye, – ko­men­ta­vo And­re­jus Lan­ko­vas, Šiau­rės Ko­rė­jos spe­cia­lis­tas iš Kook­mi­no uni­ver­si­ te­to Seu­le. – Jei nau­jo­ji Pie­tų Ko­ rė­jos va­do­vė ne­ro­dys jo­kių ženk­lų, kad no­ri suar­tė­ti su Šiau­re, Pchen­ ja­nas vėl grieb­sis pro­vo­ka­ci­jų.“ Joh­nas De­lu­ry, tarp­tau­ti­nių san­ ty­kių pro­fe­so­rius, pa­brė­žė, kad abie­jų ša­lių suar­tė­ji­mas ga­li­mas, ta­čiau kal­bė­ti apie ga­li­mą su­si­vie­ ni­ji­mą dar anks­ti. „Šiau­rės Ko­rė­jos re­ži­mas pa­ro­ dė, kad no­rė­tų suar­tė­ti su Pie­tų Ko­rė­ja. Ta­čiau Seu­le kar­tais juo­ kau­ja­ma, kad jei Ko­rė­jos vie­ną sy­kį su­si­vie­nys, Pie­tūs gaus tik ne­mo­ ka­mą kos­mo­so pro­gra­mą“, – kal­ bė­jo eks­per­tas. Ko­rė­jos vals­ty­bė – uto­pi­ja?

Eks­per­tai juo­kia­si, ta­čiau gal­būt Ko­rė­jų su­si­vie­ni­ji­mas nė­ra uto­ pi­ja? Bet kaip ga­li su­si­vie­ny­ti dvi vals­ty­bės, jei vie­nos vien gy­ny­bos biu­dže­tas vir­ši­ja ki­tos eko­no­mi­ kos dy­dį? Var­gu ar šiuo at­ve­ju bū­tų įma­ no­mas Vo­kie­ti­jos su­si­vie­ni­ji­mo sce­na­ri­jus, kai Va­ka­rų Vo­kie­ti­ ja ab­sor­ba­vo Ry­tų. Ry­tų Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos dy­dis pri­ly­go treč­da­ liui Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos, o Pie­tų Ko­ rė­jos eko­no­mi­ka di­des­nė net 15 kar­tų.

Ga­liau­siai pa­gal gy­ven­to­jų skai­ čių Ry­tų Vo­kie­ti­ja bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nė nei Va­ka­rų, o Šiau­rės Ko­ rė­jos gy­ven­to­jų skai­čius ly­gus be­ veik pu­sei Pie­tų Ko­rė­jos. Ne­nuos­ta­bu, kad Ko­rė­jų jung­tu­ vės daž­nai va­di­na­mos tie­siog fan­ ta­zi­ja. Net Pie­tų Ko­rė­jo­je žmo­nės ne­re­tai skep­tiš­kai ver­ti­na to­kią idė­ją. Nors pu­sė pie­tie­čių su­tik­tų su­si­vie­ny­ti su Šiau­re, dau­ge­lis jų ver­čiau no­rė­tų drau­giš­kų san­ty­ kių su kai­my­nais nei vie­nos vals­ ty­bės. Bu­vęs Pie­tų Ko­rė­jos pre­zi­den­ tas Roh Moo-hyu­nas, daž­nai kė­lęs idė­ją apie bend­rą eko­no­mi­nį blo­ką su Šiau­re, taip pat vi­suo­met lai­kė­ si at­sar­gios po­zi­ci­jos su­si­jun­gi­mo klau­si­mu. Kal­bė­da­mas 2005 m. Ber­ly­ne jis sa­kė: „Vo­kie­ti­ja su­mo­kė­jo di­džiu­lę kai­ną, kad su­si­vie­ny­tų, ir iki šiol ją mo­ka. Ti­kiuo­si, Ko­rė­ja ne­seks šiuo pa­vyz­džiu.“ Ta­čiau Jung­ti­nių Tau­tų (JT) ge­ ne­ra­li­nis sek­re­to­rius iš Pie­tų Ko­ rė­jos Ban Ki-moo­nas pa­brė­žė, kad jo ša­lis ne­tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti vie­nos Ko­rė­jos idė­jos. „La­bai no­rė­čiau, kad vyk­tų dia­ lo­gas, ku­ris pa­dė­tų su­ma­žin­ti įtam­pą Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je. Ga­lė­ tu­me gal­vo­ti apie su­si­vie­ni­ji­mą“, – sa­kė JT va­do­vas. Pak­laus­tas, ar ti­ki, kad vie­ną die­ną Ko­rė­jos taps vie­ na vals­ty­be, Ban Ki-moo­nas at­sa­ kė: „La­bai to ti­kiuo­si. Kuo grei­čiau tai įvyks, tuo bus ge­riau. Ti­kiu, kad pa­si­kei­tus val­džiai Šiau­rės Ko­rė­jo­

je nau­jo­ji vy­riau­sy­bė sės prie de­ ry­bų sta­lo. Ma­nau, tik taip jie ga­li iš­spręs­ti sa­vo eko­no­mi­kos pro­ble­ mas.“ Re­for­ma­to­rius ar rea­lis­tas?

Ar ga­li Kim Jong-unas pa­ma­žu pa­vers­ti Šiau­rės Ko­rė­ją tin­ka­ma jung­tu­vėms su Pie­tų Ko­rė­ja? O gal jis pa­pras­čiau­siai su­vo­kia, kad jo re­ži­mas il­gai ne­temps, jei žmo­nės ne­tu­rės duo­nos? Eks­per­tai, ko­men­tuo­da­mi Kim Jong-uno eko­no­mi­kos re­for­mas, ne­sku­ba da­ry­ti iš­va­dų. Oh Gyeong-seo­pas, Se­džon­go ins­ti­tu­to Pie­tų Ko­rė­jo­je eks­per­tas, pa­brė­žė: „Kim Jong-uno re­for­mos vei­kiau yra skir­tos sis­te­mai re­for­ muo­ti, o ne pa­suk­ti rin­kos eko­ no­mi­kos link. Juk re­for­mų pro­ gra­mo­je įra­šy­ta tiek vals­ty­bi­nė nuo­sa­vy­bė, tiek drau­di­mas kur­ti pri­va­tų vers­lą.“ 2002 m. Šiau­rės Ko­rė­ja taip pat ro­dė su­si­do­mė­ji­mą eko­no­mi­kos mo­der­ni­za­vi­mu, ta­čiau re­ži­mas grei­tai su­si­vo­kė, kad toks eko­no­ mi­kos mo­de­lis – grės­mė. Vis­gi 2002 m. re­for­mų smai­ga­ly­je at­si­ dū­ręs bu­vęs Šiau­rės Ko­rė­jos prem­ je­ras Pa­k Pong-ju, pa­sak Pie­tų Ko­ rė­jos žval­gy­bos, 2010 m. vėl grį­žo prie ša­lies eko­no­mi­kos vai­ro, glo­ bo­ja­mas įta­kin­gos Kim Jong-uno te­tos Kim Kyong-hee. Gal­būt tai reiš­kia, kad kaž­ka­da pra­dė­tų, bet neį­vyk­dy­tų re­for­mų vėl bus im­ta­si? Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

9

šeštadienis, sausio 19, 2013

pasaulis Nu­si­žu­dė ­ opo­zi­cio­nie­rius

Pra­dė­jo ­ ty­ri­mą

Ne­re­gist­ruo­tos par­ti­jos „Ki­to­kia Ru­si­ja“ vei­kė­jas Alek­sand­ras Dol­ma­to­vas, pra­šęs, bet ne­ga­vęs po­li­ti­nio prie­globs­čio Ny­der­ lan­duo­se, nu­si­žu­dė Ro­ter­da­mo pa­bė­gė­lių cent­re, iš kur tu­rė­jo bū­ti iš­siųs­tas at­gal į Ru­si­ją. Vie­no­je Ru­si­jos gy­ny­bos pra­mo­nės įmo­nė­je konst­ruk­to­riu­mi dir­bęs A.Dol­ma­ to­vas iš­vy­ko į Ams­ter­da­mą per­nai va­sa­rą, bai­min­da­ma­sis bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­ mo už da­ly­va­vi­mą pro­tes­tuo­se.

Grai­ki­jos tei­sė­sau­ga pra­dė­jo ty­ri­mą bu­vu­ sio fi­nan­sų mi­nist­ro Geor­ge’o Pa­pa­cons­ tan­ti­nou at­žvil­giu. Jis įta­ria­mas ma­ni­pu­ lia­vęs są­ra­šu žmo­nių, ven­gian­čių mo­kes­ čių ir sle­pian­čių tur­tą Švei­ca­ri­jos ban­kuo­ se. Iš šio są­ra­šo din­go bu­vu­sio mi­nist­ ro gi­mi­nai­čių pa­var­dės. Maž­daug 2 tūkst. as­me­nų są­ra­šą Grai­ki­jos vy­riau­sy­bei 2010 m. per­da­vė tuo­me­tė Pran­cū­zi­jos fi­ nan­sų mi­nist­rė Chris­ti­ne La­gar­de.

virs rea­ly­be?

žengs ko­ja ko­jon?

45,8 laips­nio

oro tem­pe­ra­tū­ros re­kor­das va­kar re­gist­ruo­tas Sid­nė­ju­je.

Svar­biau­si fak­tai Šiau­rės Ko­rė­ja

Pie­tų Ko­rė­ja

Ofi­cia­lus pa­va­di­ni­mas: Ko­rė­jos Liau­dies De­mok­ra­ti­nė

Res­pub­li­ka. Sos­ti­nė: Pchen­ja­nas. Va­do­vai: pir­ma­sis va­do­vas Kim Il-sun­gas. 1980 m. val­ džią pe­rė­mė jo sū­nus Kim Jong-ilas. 2011 m. po tė­vo mir­ ties val­džią pe­rė­mė Kim Jong-unas. Po­li­ti­nė sis­te­ma: to­ta­li­ta­ri­nis re­ži­mas. Gy­ven­to­jų skai­čius: 24,5 mln.

Ofi­cia­lus pa­va­di­ni­mas: Ko­rė­jos Res­pub­li­ka. Sos­ti­nė: Seu­las. Va­do­vai: pre­zi­den­tas Lee Myung-ba­kas, iš­rink­to­ji pre­zi­

den­tė Park Geun-hye, prem­je­ras Kim Hwang-si. Po­li­ti­nė sis­te­ma: res­pub­li­ka. Gy­ven­to­jų skai­čius: 48,8 mln.

Eko­no­mi­ka Dy­dis: 1,5 trln. JAV do­le­rių. Eko­no­mi­ka BVP vie­nam gy­ven­to­jui: 31,2 tūkst. do­le­rių. Dy­dis: apie 40 mlrd. JAV do­le­rių. Že­mės ūkis – 2,6 pro­c., pra­mo­nė – 39,2 pro­c., pa­slau­gos BVP vie­nam gy­ven­to­jui: 1,8 tūkst. do­le­rių. – 58,2 pro­c. Že­mės ūkis – 23,2 pro­c., pra­mo­nė – 43,2 pro­c., pa­slau­gos Dar­bo jė­ga: 25,1 mln. – 33,6 pro­c. Že­mės ūky­je dir­ba 6,4 pro­c., pra­mo­nė­je – 24,2 pro­c., pa­ Dar­bo jė­ga: 10 mln. slau­gų sek­to­riu­je – 69,4 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų. Že­mės ūky­je dir­ba 35 pro­c., pra­mo­nės ir pa­slau­gų sek­ Ne­dar­bo ly­gis: 3,4 pro­c. to­riu­je – 65 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų. Biu­dže­to iš­lai­dos: 247 mlrd. do­le­rių. Ne­dar­bo ly­gis: nė­ra duo­me­nų. Įp­lau­kos: 263,8 mlrd. do­le­rių. Biu­dže­to iš­lai­dos: 3,3 mlrd. JAV do­le­rių. Eks­por­tas: dau­giau­sia eks­por­tuo­ja į JAV, Ki­ni­ją ir Ja­po­ Įp­lau­kos: 3,2 mlrd. do­le­rių. ni­ją. Eks­por­tas: dau­giau­sia eks­por­tuo­ja į Ki­ni­ją, Pie­tų Ko­rė­ Im­por­tas: dau­giau­sia im­por­tuo­ja iš Ki­ni­jos, Ja­po­ni­jos, ją ir Bang­la­de­šą. Sau­do Ara­bi­jos, JAV, Aust­ra­li­jos. Im­por­tas: dau­giau­sia im­por­tuo­ja iš Ki­ni­jos, Pie­tų Ko­rė­ Sko­la: 449,6 mlrd. do­le­rių. jos ir Ru­si­jos. Ka­riuo­me­nė Sko­la: 12,5 mlrd. do­le­rių (2001 m. duo­me­ni­mis). Struk­tū­ra: Ko­rė­jos Res­pub­li­kos ar­mi­ja, oro pa­jė­gos ir jū­ Ka­riuo­me­nė Struk­tū­ra: Šiau­rės Ko­rė­jos liau­dies ar­mi­ja, sau­su­mos pa­ jė­gos, lai­vy­nas, oro pa­jė­gos, vie­šo­sios tvar­kos pa­jė­gos. Ka­rių skai­čius: vy­rų – 207 tūkst., mo­te­rų – 204 tūkst. Gy­ven­to­jų, ga­lin­čių tar­nau­ti ka­riuo­me­nė­je, skai­čius: vy­rų nuo 16 iki 49 me­tų – 6,5 mln., mo­te­rų nuo 16 iki 49 me­tų – 6,4 mln. Iš­lai­dos: ne­ži­no­ma.

rų lai­vy­nas. Ka­rių skai­čius: vy­rų – 365,7 tūkst., mo­te­rų – 321,2 tūkst. Gy­ven­to­jų, ga­lin­čių tar­nau­ti ka­riuo­me­nė­je, skai­čius: vy­rų nuo 16 iki 49 me­tų – 13,1 mln., mo­te­rų nuo 16 iki 49 me­tų – 12,4 mln. Iš­lai­dos: 2,7 pro­c. BVP.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Nau­ja šluo­ta nau­jai šluos? Pie­tų Ko­rė­jo­je vals­ty­bės vai­rą pe­ rims nau­jo­ji ša­lies va­do­vė Park Geun-hye (nuotr. kairėje).

Bu­vu­sio Pie­tų Ko­rė­jos dik­ta­to­riaus Park Chung-hee duk­tė lai­ko­ma vie­na įta­kin­giau­sių ša­lies po­li­ti­ kių. Nors iš­gy­ve­no ne vie­ną dra­ mą, – 1974 m. per pa­si­kė­si­ni­mą į Park Chung-hee bu­vo nu­šau­ta jos mo­ti­na Yuk Young-soo, o 1979 m. Seu­le bu­vo nu­šau­tas ir tė­vas, – tai jos neat­bai­dė nuo di­džio­sios po­li­ ti­kos. Nors dau­giau­sia dė­me­sio per praė­ju­siais me­tais Pie­tų Ko­rė­jo­je vy­ku­sius pre­zi­den­to rin­ki­mus su­ lau­kė vi­daus po­li­ti­kos klau­si­mai ir ša­lies eko­no­mi­ka, eks­per­tai svars­ to, kad Park Geun-hye įneš nau­jų vė­jų ir į už­sie­nio po­li­ti­ką. Pie­tų Ko­rė­jo­je žmo­nės kar­tais juo­kau­ja, kad jų ša­lis – tai „kre­ve­ tės tarp ban­gi­nių ir ryk­lių“, to­kių kaip Ru­si­ja, Ki­ni­ja, Ja­po­ni­ja ir ka­ rin­go­ji Šiau­rės Ko­rė­ja. Vis­gi pa­ti Pie­tų Ko­rė­ja drą­siai ga­li bū­ti va­di­ na­ma ban­gi­niu. Ši ša­lis yra 11-a pa­ sau­ly­je pa­gal eko­no­mi­kos dy­dį, 6-a pa­gal eks­por­to ir 8-a pa­gal pre­ky­ bos apim­tį. Ka­dan­gi Pie­tų Ko­rė­jos eko­no­mi­ kos va­rik­lis dar nuo Park Geun-hye tė­vo lai­kų – eks­por­tas, aki­vaiz­du, kad už­sie­nio po­li­ti­ka bus vie­nas svar­biau­sių nau­jo­sios ša­lies va­do­ vės prio­ri­te­tų.

„Pie­tų Ko­rė­ja – vie­na la­biau­siai su­si­ju­sių su pa­sau­liu ša­lių. Nau­jo­ji ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­rės rū­pin­tis ša­lies prio­ri­te­tais tiek re­gio­ne, tiek bend­ ru mas­tu“, – pro­gno­za­vo Ame­ri­kos Ko­rė­jos eko­no­mi­kos ins­ti­tu­to eks­ per­tas Troy Stan­ga­ro­ne’as.

Pie­tų Ko­rė­ja pate­ ko į įdo­mią pa­dė­tį. Svar­biau­sia Seu­lo eko­no­mi­kos par­tne­ rė yra Ki­ni­ja, o sau­ gu­mo – JAV. Ži­no­ma, pir­ma­sis rim­tas iš­šū­kis Park Geun-hye – Šiau­rės Ko­rė­ja. Jos pirm­ta­kas Lee Myung-ba­kas (nuotr. dešinėje) užė­mė ka­te­go­ riš­ką po­zi­ci­ją Pchen­ja­no at­žvil­giu. Kai 2010 m. Šiau­rės Ko­rė­jos tor­pe­ dos pa­skan­di­no Pie­tų Ko­rė­jos ka­ro lai­vą „Cheo­nan“, Lee Myung-ba­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja net su­stab­dė pre­ ky­bą su ša­li­mi kai­my­ne. Ga­liau­siai įtam­pa dar išau­go, kai Šiau­rės Ko­ rė­ja ra­ke­to­mis ap­šau­dė vie­ną Pie­tų Ko­rė­jos sa­lą. Po šio in­ci­den­to Lee Myung-ba­kas nu­ro­dė ša­lies ka­ riuo­me­nei ruoš­tis at­sa­ko­mie­siems veiks­mams. Ne­pai­sy­da­ma to Park Geun-hye pa­reiš­kė ti­kin­ti, kad Šiau­rės Ko­rė­

ją ga­li­ma įkal­bė­ti nu­trauk­ti bran­ duo­li­nę pro­gra­mą, jei bus sės­ta prie de­ry­bų sta­lo. Be to, ji iš­reiš­kė vil­tį, kad Ko­rė­jos vie­ną die­ną ga­lės su­si­vie­ny­ti. Nors Park Geun-hye pri­klau­so tai pa­čiai po­li­ti­nei par­ ti­jai kaip Lee Myung-ba­kas, ji pa­ ža­dė­jo, kad at­nau­jins san­ty­kius su Pchen­ja­nu. Tie­sa, no­rin­čiai at­nau­jin­ti san­ty­ kius su Šiau­rės Ko­rė­ja Park Geunhye teks la­vi­ruo­ti tarp di­džių­ jų re­gio­no vals­ty­bių. Ki­ni­ja re­mia Ko­rė­jų suar­tė­ji­mą, ta­čiau Ja­po­ni­ja ir JAV nė­ra lin­ku­sios sku­bė­ti, bent jau kol pa­ts Pchen­ja­nas ne­ro­do po­ zi­ty­vių ženk­lų. „Pie­tų Ko­rė­ja pateko į įdo­mią pa­dė­tį. Svar­biau­sia Seu­lo eko­no­ mi­kos par­tne­rė yra Ki­ni­ja, o sau­ gu­mo – JAV“, – sa­kė T.Stan­ga­ro­ ne’as. Lee Myung-ba­ko me­tais Seu­lo ir Pe­ki­no san­ty­kiai ne­bu­vo ge­ri. Ta­ čiau, pa­sak eks­per­to, jie ga­lė­tų pa­ si­tai­sy­ti, jei Park Geun-hye užim­ tų nuo­sai­kes­nę po­zi­ci­ją Pchen­ja­no at­žvil­giu. Klau­si­mas, kaip į tai rea­ guos JAV? El­len Kim, Ko­rė­jos eks­per­tė iš Va­šing­to­no stra­te­gi­nių ir tarp­tau­ ti­nių stu­di­jų cent­ro, pa­brė­žė, kad „Park Geun-hye suar­tė­ji­mo po­li­ ti­ka ga­li ir ne­pa­tik­ti Va­šing­to­nui, ku­ris no­rė­tų kie­tes­nio Seu­lo bal­ so re­gio­ne“. „Ti­me“ inf.

10

šeštadienis, sausio 19, 2013

pasaulis

Ku­ba

ne­drą­siai

pra­ve­ria du­ris Šeš­tą re­vo­liu­ci­jos gy­va­vi­mo de­šimt­me­tį Ku­ba kiek at­lei­džia va­de­les, bet skep­ti­kai tai va­di­na pseu­do­re­for­mo­mis, o gy­ven­to­ jai ne­drą­siai tel­kia vil­tis į už­sie­nio ke­lio­nes pa­leng­vi­nan­tį įsta­ty­mą.

Pro­me­na­da: tu­ris­tų pa­mėg­tas Ma­le­ko­nas yra vie­nin­te­lė vie­ta, kur ku­bie­čiai ga­li bend­rau­ti su išo­ri­niu pa­sau­liu

dar­be.

Pra­džia ir pa­bai­ga

8 km nu­si­drie­ku­si Ma­le­ko­no kran­ti­ nė lai­ko­ma Ha­va­nos vi­zi­ti­ne kor­te­le. Anot vie­no ži­no­miau­sių šiuo­lai­ki­nių Ku­bos ra­šy­to­jų Leo­nar­do Pa­du­ros, ji at­spin­di ša­lies gy­ve­ni­mą. „Ma­le­ko­nas yra sa­los ir jos vi­ suo­me­nės sin­te­zė, jau­nų ir se­nų, emo ir keis­tuo­lių, kek­šių ir mo­čiu­ čių. Vie­niems tai yra sa­los pa­bai­ga, ki­tiems – pra­džia. Kai kam tai yra vil­ties pa­bai­ga, kai kam – pra­džia“, – Vo­kie­ti­jos žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė L.Pa­du­ra. Ku­bos re­vo­liu­cio­nie­riams Ma­ le­ko­nas bu­vo pa­grin­di­nė sce­na. Sau­sio 8 d. su­ka­ko 54 me­tai per­ ga­lin­gam Fi­de­lio Cast­ro ir jo gink­ lo drau­gų mar­šui, pa­bė­gus dik­ta­ to­riui Ful­gen­cio Ba­tis­tai. Ma­le­ko­ne nu­ga­lė­to­jus svei­ki­no šim­tai tūks­ tan­čių žmo­nių. Nei se­na­jam ka­ro vil­kui, tuo­ me­čiam JAV pre­zi­den­tui Dwigh­ tui D.Ei­sen­ho­we­riui, nei jo įpė­di­ niams ne­pa­vy­ko nu­vers­ti F.Cast­ro

re­ži­mo. Tik 2008-ai­siais jis pa­si­ trau­kė iš Ku­bos ly­de­rio po­sto dėl svei­ka­tos pro­ble­mų. Ša­lies vai­rą pe­rė­mė pen­ke­riais me­tais jau­nes­ nis bro­lis Raú­lis.

Žmo­gus, kaž­ka­da vi­ ręs pu­pe­les Che Gue­ va­rai, pri­pa­žįs­ta, kad tai nė­ra tin­ka­ mas ke­lias į atei­tį.

So­cia­liz­mas – kaip greit­puo­dis

Bro­liai, ku­riems – 86 ir 81 me­ tai, dar kar­tą kan­di­da­tuos į Na­ cio­na­li­nę asamb­lė­ją per va­sa­rio 3 d. nu­ma­ty­tus rin­ki­mus. Jie ke­ti­ na to­liau va­do­vau­ti ša­liai jau šeš­ tą re­vo­liu­ci­jos de­šimt­me­tį ir tęs­ti ly­gių ne­tu­rin­tį il­ga­lai­kį so­cia­liz­mo eks­pe­ri­men­tą, kar­tu ryž­da­mie­si ne­drą­sioms re­for­moms.

Sau­sio 14 d. Ku­bo­je įsi­ga­lio­jo nau­jas įsta­ty­mas, lei­džian­tis ša­ lies gy­ven­to­jams iš­vyk­ti į už­sie­nį be ofi­cia­laus lei­di­mo ir už ge­ro­kai ma­žes­nę rink­lia­vą. Bet žmo­nės lie­ ka skep­tiš­ki ir abe­jo­ja, ku­rios vals­ ty­bės su­teiks jiems vi­zą ir ko­kio­mis są­ly­go­mis. Be to, val­džia pa­si­lie­ka tei­sę ne­leis­ti as­me­niui iš­vyk­ti, jei­ gu tai ke­lia pa­vo­jų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Opo­zi­ci­ja tai va­di­na pseu­do­re­ for­ma. Ji tei­gia, kad so­cia­liz­mas Ku­bo­je vei­kia kaip greit­puo­dis: bro­liai Cast­ro tvir­tai lai­ko vož­tu­vą ir šiek tiek jį at­lei­džia, kai spau­di­ mas tam­pa per di­de­lis. Įs­ta­ty­mas nie­ko ne­pa­keis

Mar­ce­li­no gy­ve­na Ma­le­ko­ne, pir­ mu nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me na­me. Jam bu­vo dve­ji, kai F.Cast­ro atė­jo į val­džią, ir jis vi­są gy­ve­ni­mą mė­ga­ vo­si re­vo­liu­ci­jos vai­siais – ne­mo­ ka­mu iš­si­la­vi­ni­mu, svei­ka­tos ap­ sau­ga ir ap­gy­ven­di­ni­mu.

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis Ita­li­jos Džil­jo sa­lo­je iš­ gy­ve­nę ne­lai­mę žmo­ nės ir au­kų ar­ti­mie­ji sek­ma­die­nį su­si­rin­ko pa­mi­nė­ti krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fos me­ti­nių. 2012 m. sau­sio 13 d. va­ka­re lai­ne­ris su 4229 ke­lei­viais ir įgu­los na­riais, plauk­da­ mas la­bai ar­ti Džil­jo sa­los, už­plau­kė ant uo­los ir iki šiol te­be­riog­so nu­vir­tęs ant šo­ no, iki pu­sės pa­ni­ręs į van­de­nį. Tra­ge­di­jos au­ko­mis ta­po 32 žmo­nės, du iš jų din­go

Ne­pai­sy­da­mas to, vy­ras sa­ko: „Jei­gu ga­lė­tu­me ke­liau­ti, mū­sų čia ne­be­bū­tų.“ Tik nau­jas įsta­ty­mas, lei­džian­tis ke­liau­ti, ne­daug ką pa­keis vy­ro gy­ ve­ni­me, nes už Ku­bos ri­bų jo nie­kam ne­rei­kia. Prieš dau­ge­lį me­tų jis pra­ra­ do au­to­bu­so vai­ruo­to­jo dar­bą, už ku­rį gau­da­vo maž­daug 12 do­le­rių (30 li­tų) per mė­ne­sį. Jo žmo­na pa­bė­go su ke­ liau­to­ju is­pa­nu, kar­tu pa­siė­mė ir jųd­vie­jų duk­rą. Da­bar ji gy­ve­na Mad­ri­ de ir ret­sy­kiais atsiun­čia tu­ris­tų, ku­ riuos Mar­ce­li­no ve­žio­ja po Ku­bą. Jis dar gy­ve­na prie pat pa­kran­tės, bet neil­gam. Net­ru­kus vy­ras tu­rės iš­ si­kraus­ty­ti į mies­to pa­kraš­tį, nes pa­ sta­tas bran­giau­sia­me Ha­va­nos ra­jo­ne grei­tai virs nau­ju 14 aukš­tų vieš­bu­čiu su ba­sei­nu ir vaiz­du į jū­rą. Vi­lio­ja kok­tei­liais ir šo­kiais

Ma­le­ko­nas yra vie­ta, kur Ku­ ba bend­rau­ja su išo­ri­niu pa­sau­liu. Gar­sio­ji Ha­va­nos kran­ti­nė vi­lio­ja tu­ris­tus svai­giais kok­tei­liais ir ku­

2013 01 12 2013 01 18

Pir­ma­die­nis be ži­nios. Po to, kai buvo atidengta at­mi­ ni­mo len­ta, ir mi­šių vie­tos baž­ny­čio­je į ka­ te­rius su­sė­dę au­kų ar­ti­mie­ji nu­lei­do į van­ de­nį gė­lių ir de­gan­čių žva­kių, pa­gerb­da­mi ne­grį­žu­sius iš tra­giš­kos ke­lio­nės. Dėl ka­tast­ro­fos į tei­sia­mų­jų suo­lą sė­do 10 žmo­nių. Pag­rin­di­nis kal­ti­na­ma­sis – lai­ vo ka­pi­to­nas Fran­ces­co Schet­ti­no. „Cos­ta Con­cor­dios“ iš­kė­li­mo dar­bai už­ tru­ko il­giau, nei bu­vo pla­nuo­ta. Be to, nuo 300 mln. iki 400 mln. eu­rų šok­te­lė­jo ope­ ra­ci­jos kai­na.

bie­tiš­ką tem­pe­ra­men­tą, is­pa­niš­ką karš­tį bei af­ri­kie­tiš­ką lais­vės po­jū­ tį su­jun­gian­čia sal­sa. Į res­to­ra­ną „1830“, tu­rin­tį lau­ko šo­kių aikš­te­lę, bū­riais plūs­ta tu­ris­ tai iš JAV ir Eu­ro­pos. Čia pro­fe­sio­ na­lai mo­ko šo­kių ju­de­sių už 10 do­ le­rių (26 li­tus) per va­lan­dą. Ne­re­tai šo­kiai pe­rau­ga į ro­man­tiš­kus san­ ty­kius tarp Ku­bą pa­mi­lu­sių už­sie­ nie­čių ir ku­bie­čių, sva­jo­jan­čių apie to­li­mas ša­lis. Ir nors Ku­ba dėl sa­vo eko­no­mi­ nių pro­ble­mų kal­ti­na JAV tai­ko­mą pre­ky­bos em­bar­gą, bū­tent tu­ris­tai, tarp jų ir ame­ri­kie­čiai, yra ne­men­ kas pa­ja­mų šal­ti­nis. Sta­tis­ti­niai duo­me­nys ro­do, kad Ku­ba kas­met su­lau­kia 2,5 mln. lan­ky­to­jų, ku­rie sa­lo­je pa­lie­ka 2 mlrd. do­le­rių. Ba­re „La Bo­de­gui­ta del Me­dio“, kur pa­grin­di­nis pa­tie­ka­las kai­nuo­ja 15 do­le­rių (40 li­tų), nie­kuo­met ne­ trūks­ta už­sie­nio lan­ky­to­jų. Bet gi­ dai kar­tais nu­ve­da sve­čius ir ke­lias­ de­šimt met­rų to­liau – žvilg­te­lė­ti į

In­di­jo­je dau­giau kaip mi­li­jo­ nas pa­ki­lios nuo­t ai­k os apim­tų in­ duis­tų ir pa­sau­lie­čių mal­di­nin­ kų pir­ma­die­nį ry­te pa­si­nė­rė į šven­to­sios upės Gan­go van­de­nis, kad nu­plau­tų sa­ vo gy­ve­ni­mo nuo­dė­mes. To­kiu ri­tua­li­niu ap­si­plo­ vi­mu Ala­ha­ba­de triukš­ min­gai pra­si­dė­jo bė­ gant me­tams vis di­dė­jan­tis „Kumbh Me­los“ re­li­gi­nis sam­bū­ris, ku­ris ir šiaip jau yra di­džiau­ sias pa­sau­ly­je. Kas 12 me­tų de­šim­ tys mi­li­jo­nų mal­di­nin­kų iš

Tre­čia­die­nis vi­sos In­di­jos su­plūs­ta į šį ne­di­de­lį ša­ lies šiau­rė­je esan­tį mies­tą į „Ma­ha Kumbh Me­lą“ – „Di­džią­ją Kumbh Me­lą“ (va­di­na­mą­jį Puo­dy­nės sam­ bū­rį). Ji vyks­ta to­je vie­to­je, kur su­ si­lie­ja Gan­gas, Ja­mu­na ir tre­čia upė – mi­ti­nė Sa­ras­va­tė. Pa­rei­gū­nai pro­gno­zuo­ja, kad per atei­nan­čias 55 die­nas lai­ki­na­me mies­te­ly­je, ku­ris smė­lė­to­je upės pa­kran­tė­je uži­ma te­ri­to­ri­ją, di­des­nę nei Atė­nai, ap­si­lan­kys iki 100 mln. žmo­nių. Mi­ni­mo fes­ti­va­lio iš­ta­kos glū­di in­duis­ tų tra­di­ci­jo­je, ku­ri sa­ ko, kad die­vas Viš­nus at­ko­vo­jo iš de­mo­nų auk­ so puo­dy­nę su am­ri­ta – ne­ mir­tin­gu­mo gė­ri­mu.

Lon­do­no cent­re per ry­t i­n į eis­m o pi­k ą sraig­tas­par­nis kliu­dė kra­ną ant vie­no pa­ sta­to, esan­čio ne­to­ li ge­le­žin­ke­lio sto­ties, ir rė­žę­sis į že­mę už­si­lieps­no­jo, per šį in­ci­den­tą žu­vo du žmo­nės. Sraig­tas­par­nis su­du­žo į pie­tus nuo Tem­zės upės, ne­to­li met­ro­po­li­te­no bei

11

šeštadienis, sausio 19, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Kles­ti čes­na­kų kont­ra­ban­da Šve­di­ja iš­da­vė tarp­tau­ti­nį areš­to or­de­rį suim­ti du bri­tus, įta­ria­mus per Nor­ve­gi­ją į ES ne­le­ga­liai im­ por­ta­vus 10 mln. eu­rų ver­tės čes­ na­kų. Skir­tin­gi mo­kes­čiai

Šve­di­jos tei­sė­sau­ga tei­gia išaiš­ki­ nu­si pel­nin­gą kont­ra­ban­dos tink­ lą. Du Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­ čiai įta­ria­mi pa­si­pel­nę mi­li­jo­nais eu­rų iš ki­niš­kų čes­na­kų kont­ra­ ban­dos iš Nor­ve­gi­jos į Šve­di­ją.

lia­vos ne­tai­ko­mos, jis ne­su­mo­kė­jo 2,5 mln. eu­rų mo­kes­čių. Per­nai ko­vą už pa­na­šią kont­ ra­ban­dos sche­mą nu­teis­tas vie­no stam­biau­sių Ai­ri­jos vai­sių ir dar­ žo­vių im­por­tuo­to­jo va­do­vas Pau­ las Beg­ley, įvežamus čes­na­kus ženk­lin­da­vęs kaip obuo­lius. 2010 m. Len­ki­jos pa­rei­gū­nai su­ lai­kė še­šis kon­tei­ne­rius su 144 to­ no­mis čes­na­kų, kont­ra­ban­da įvež­ tų per Ny­der­lan­dus. Ki­ni­ja – stam­biau­sia au­gin­to­ja

54 me­tai

šie­met su­ka­ko per­ga­lin­gam F.Cast­ro ir jo gink­lo drau­gų mar­šui per Ma­le­ko­no kran­ti­nę.

u, nes ab­so­liu­ti dau­gu­ma sa­los gy­ven­to­jų ne­tu­ri in­ter­ne­to nei na­muo­se, nei „Reu­ters“ nuo­tr.

par­duo­tu­vę, kur ku­bie­čiai po bro­lių Cast­ro ir Che Gue­va­ros po­rtre­tais per­ka pu­pe­les pa­gal ta­lo­nus. „Vals­ty­bė tu­ri at­si­ver­ti“

2012 m. spa­lį žy­miau­sia­me Ha­va­ nos vieš­bu­ty­je „Ho­tel Na­cio­nal de Cu­ba“ ne­ti­kė­tai pa­si­ro­dė žmo­gus su šiau­di­ne skry­bė­le, ku­rį kai kas ne­tgi lai­kė mi­ru­siu, – į še­šė­lį pa­si­ trau­kęs F.Cast­ro. Vieš­bu­čio di­rek­ to­riui An­to­nio Martí­ne­zui tai bu­ vo įro­dy­mas, kad re­vo­liu­ci­jos šir­dis vis dar pla­ka. Bet ar il­gai? Ir kas bus po Fi­de­lio ir Raú­lio? So­vie­tų Są­jun­ga dau­ge­lį me­tų fi­ nan­sa­vo Ku­bą, da­bar tai da­ro naf­ tos tur­tin­ga Ve­ne­sue­la. Bet ei­li­nių ku­bie­čių pa­ja­mos šian­dien yra že­ mes­nės nei 1989-ai­siais. Spręs­da­ ma šią pro­ble­mą, val­džia paau­ko­ jo kai ku­rias so­cia­lis­ti­nes dog­mas ir pra­dė­jo da­ly­ti li­cen­ci­jas smul­kie­ siems vers­li­nin­kams. Nors vals­ty­bė vis dar kont­ro­liuo­ja ke­tu­ris penk­ ta­da­lius eko­no­mi­kos, jau 395 tūkst.

Vok­so­lo ge­le­žin­ke­lio sto­ties ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos slap­to­sios tar­ny­bos MI6 būs­ ti­nės. Ug­nia­ge­sių ir po­li­ci­jos au­to­mo­bi­ liai at­vy­ko į ne­lai­mės vie­tą, kur į dan­gų ki­lo di­de­lis dū­mų stul­pas. Šia­me ra­jo­ne, esan­čia­me už maž­daug de­šim­ties kvar­ta­lų nuo di­de­lės Va­ter­lo met­ro­po­li­te­no ir ge­le­žin­ke­lio sto­ties, ry­ tais per eis­mo pi­ką su­si­da­ro di­džiu­lės au­to­mo­bi­lių grūs­tys.

ku­bie­čių šian­dien dir­ba pri­va­čia­ja­ me sek­to­riu­je. Vie­nas jų yra vi­rė­ jas Tomá­sas Eras­mo Hernán­de­zas, tu­rin­tis res­to­ra­ną Ha­va­nos se­na­ mies­ty­je. „Kai Che Gue­va­ra slaps­tė­si Sie­ ra Maest­ros kal­nuo­se, aš vi­riau jam pu­pe­les ir mo­kiau­si iš jo“, – pri­si­ mi­nė vy­ras. Vė­liau jis ta­po as­me­ni­ niu F.Cast­ro vi­rė­ju, o šian­dien tu­ ri sa­vo vers­lą. „Nie­ka­da ne­bu­vau par­ti­jos na­rys, bet iki šiol esu F.Cast­ro ša­li­nin­kas“, – sa­kė T.E.Hernán­de­zas, bet pri­pa­ ži­no, kad Ku­bos sa­vii­zo­lia­ci­ja ge­ro­ kai ap­sun­ki­na gy­ve­ni­mą. „Ma­no res­to­ra­nas ne­tu­ri in­ ter­ne­to ad­re­so, aš ne­ga­liu priim­ti mo­kė­ji­mų kre­di­to kor­te­lė­mis, bet man lei­džia­ma mo­kė­ti mo­kes­čius“, – pa­sa­ko­jo vi­rė­jas. Žmo­gus, kaž­ka­da vi­ręs pu­pe­les Che Gue­va­rai, pri­pa­žįs­ta, kad tai nė­ra tin­ka­mas ke­lias į atei­tį: „Vals­ ty­bė tu­ri at­si­ver­ti.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Kont­ra­ban­di­nin­kai įsi­gud­ri­no iš­vis ne­ pil­dy­ti dek­la­ra­ci­jų ar­ba for­min­ti kro­vi­ nį kaip tran­zi­ti­nį, o pa­ke­liui iš­krau­ti jį ES te­ri­to­ri­jo­je. Kro­vi­niai bu­vo iš pra­džių ga­be­ na­mi lai­vais į Nor­ve­gi­ją, ku­ri ne­ prik­lau­so ES ir ne­tai­ko im­por­to mo­kes­čių čes­na­kams, o ta­da – sunk­ve­ži­miais į kai­my­nę Šve­di­ją ir ki­tas ES ša­lis, iš­ven­giant mui­to mo­kes­čių. Bend­ri­ja iš tre­čių­jų ša­ lių im­por­tuo­ja­miems čes­na­kams tai­ko 9,6 pro­c. mo­kes­tį. Ana­lo­giš­kų kont­ra­ban­dos at­ve­ jų bū­ta ir anks­čiau. 2012 m. gruo­ dį Lon­do­no gy­ven­to­jas bu­vo nu­ teis­tas ka­lė­ti še­še­rius me­tus už čes­na­kų kont­ra­ban­dą iš Ki­ni­jos į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Dek­la­ra­ci­jo­ se nu­ro­dy­da­mas, kad im­por­tuo­ ja im­bie­rus, ku­riems mui­to rink­

Eu­ro­pos ko­vos su su­kčia­vi­mu tar­ ny­bos (OLAF) at­sto­vas Pa­ve­las Boř­ko­ve­cas pa­sa­ko­jo, kad čes­na­kų kont­ra­ban­da iš Ki­ni­jos bu­vo vyk­ do­ma dar praė­ju­sio am­žiaus pa­ sku­ti­nia­ja­me de­šimt­me­ty­je. Bet tik­rie­ji ES fi­nan­si­niai nuo­ sto­liai ėmė kaup­tis nuo 2001-ųjų, kai čes­na­kams iš už­sie­nio pra­dė­tas tai­ky­ti 9,6 pro­c. mui­to mo­kes­tis ir pa­pil­do­ma 1200 eu­rų rink­lia­va už to­ną. Ši­taip bu­vo ban­do­ma ap­sau­ go­ti ES au­gin­to­jus nuo pi­gios ki­ niš­kos pro­duk­ci­jos. Jung­ti­nių Tau­tų Mais­to ir že­ mės ūkio or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­ mis, Ki­ni­ja 2010 m. užau­gi­no 18,5 mln. to­nų, ar­ba 80 pro­c., vi­so čes­ na­kų derliaus pa­sau­ly­je. ES čes­na­ kai dau­giau­sia au­gi­na­mi Is­pa­ni­jo­ je, taip pat Ita­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Len­ki­jo­je, Veng­ri­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je ir Bul­ga­ri­jo­je. Anot P.Boř­ko­ve­co, čes­na­kų kont­ra­ban­da Bend­ri­jai at­ne­ša di­ de­lių nuo­sto­lių. „Vie­nas švie­žių čes­na­kų kon­tei­ ne­ris – tai maž­daug 30 tūkst. eu­ rų mui­to mo­kes­čių“, – sa­kė OLAF pa­rei­gū­nas.

Kont­ra­ban­di­nin­kų gud­ry­bės

Kont­ra­ban­dos sche­ma bė­gant me­ tams keitėsi. Iš pra­džių nu­si­kal­tė­ liai su­kčiau­da­vo nu­ro­dy­da­mi, kad čes­na­kas užau­gin­tas ne Ki­ni­jo­je, o ša­ly­se, su ku­rio­mis ES tu­ri leng­ va­ti­nių su­si­ta­ri­mų. „Pa­vyz­džiui, pro­duk­tams iš Tur­ki­jos, Vi­dur­že­mio jū­ros vals­ ty­bių, to­kių kaip Egip­tas, Jor­da­ni­ja ir Ma­ro­kas, taip pat kai ku­rių Pie­ tų ir Vi­du­rio Ame­ri­kos ša­lių mui­to mo­kes­čiai ne­tai­ko­mi ar­ba tai­ko­mi ma­žes­ni“, – paaiš­ki­no P.Boř­ko­ve­ cas. Kont­ra­ban­di­nin­kai taip pat klai­ din­gai pil­dy­da­vo dek­la­ra­ci­jas, vie­ toj švie­žių čes­na­kų nu­ro­dy­da­vo šal­dy­tus ar džio­vin­tus ar­ba iš­vis ki­tus pro­duk­tus – obuo­lius, svo­ gū­nus, im­bie­rus. Pas­ta­ruo­ju me­tu kont­ra­ban­di­ nin­kai, kirs­da­mi vals­ty­bių sie­nas, įsi­gud­ri­no iš­vis ne­pil­dy­ti dek­la­ ra­ci­jų ar­ba for­min­ti kro­vi­nį kaip tran­zi­ti­nį, o pa­ke­liui iš­krau­ti jį ES te­ri­to­ri­jo­je. Ne­tie­sio­gi­niai nuo­sto­liai

OLAF skai­čia­vi­mais, dėl čes­na­ kų kont­ra­ban­dos ES ne­gau­na mi­ li­jo­nų eu­rų mo­kes­čių. Be to, anot tar­ny­bos, dėl ne­są­ži­nin­gos kon­ ku­ren­ci­jos ir pra­ran­da­mos rin­kos da­lies ne­tie­sio­gi­nių nuo­sto­lių pa­ ti­ria ir ES au­gin­to­jai. „Vie­naip ar ki­taip dėl čes­na­kų kont­ra­ban­dos nuo­sto­lių pa­ti­ria dau­ge­lis ES na­rių“, – sa­kė P.Boř­ ko­ve­cas. Bet, anot pa­rei­gū­no, la­biau­siai dėl to ken­čia Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Len­ki­ja ir Ita­li­ja. BBC inf.

Sche­ma: čes­na­kai iš Ki­ni­jos ga­be­na­mi lai­vais į Nor­ve­gi­ją, ku­ri ne­prik­lau­so ES ir ne­tai­ko im­por­to mo­kes­

čių šioms dar­žo­vėms, o ta­da – sunk­ve­ži­miais į kai­my­nę Šve­di­ją ir ki­tas ES ša­lis.

Tre­čia­die­nis

Ket­vir­ta­die­nis

Mask­vos cent­re nu­žu­ dy­tas liūd­nai pa­gar­sė­ jęs Ru­si­jos nu­si­kals­ta­ mo pa­sau­lio va­dei­va As­la­nas Uso­ja­nas pra­ var­de Se­nis Ha­sa­nas. Iš res­to­ra­no išė­ju­ sį ma­fio­zą ke­liais šū­viais mir­ti­nai su­žei­dė snai­pe­ris, ku­ris bu­vo pa­si­slė­pęs ša­lia esan­ čio pa­sta­to laip­ti­nės šeš­ta­me aukš­te. Įvai­rio­se ver­si­jo­se nu­žu­dy­mas sie­ja­ mas su ko­va dėl val­džios, įta­kos per­ skirs­ty­mu, jau­no­sios nu­si­kal­tė­lių kar­tos am­bi­ci­jo­mis ir ne­tgi po­li­ti­nė­mis per­mai­ no­mis Gru­zi­jo­je bei šio­je ša­ly­je pa­skelb­ ta pla­čia am­nes­ti­ja. Ty­rė­jų duo­me­ni­mis, A.Uso­ja­nas konf­ lik­ta­vo su nau­ja nu­si­kal­tė­lių kar­ta dėl pa­ja­mų, nu­si­kals­ta­mu bū­du gau­na­mų Mask­vo­je ir pie­ti­niuo­se Ru­si­jos re­gio­ nuo­se, ypač So­čy­je, kur nu­si­kal­tė­lius vi­lio­ja stam­būs olim­pi­niai pro­jek­tai.

Al­žy­ro pa­jė­gos bom­ bar­da­vo ša­lies ry­tuo­se esan­tį du­jų ga­vy­bos komp­lek­są, kur su „Al Qae­da“ su­si­ję is­la­mis­ tų ko­vo­to­jai paė­mė įkai­tais šim­tus al­žy­ rie­čių dar­bi­nin­kų ir 40 už­sie­nie­čių – JAV, Ja­po­ni­jos, Pran­cū­zi­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos ir Nor­ve­gi­jos pi­lie­čių. Po pir­mo an­ti­te­ ro­ris­ti­nės ope­ra­ci­jos eta­po Al­žy­ro val­džia Se­nis Ha­sa­nas bu­vo vie­nas įta­kin­giau­ sių kri­mi­na­li­nių au­to­ri­te­tų po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je, to­dėl kai ku­rie eks­per­tai spė­jo, kad at­sa­ko į jo žmog­žu­dys­tę il­gai lauk­ti ne­rei­kės. Ki­ti aiš­ki­no prie­šin­gai: tai ga­ li bū­ti vie­nas pa­sku­ti­nių to­kių iš­puo­lių, nes se­no­ji Ru­si­jos ma­fi­ja už­lei­džia po­ zi­ci­jas nau­jai or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­tė­lių kar­tai, pa­lai­kan­čiai glau­džius ry­šius su po­li­ci­ja ir vie­tos val­džia.

„Reu­ters“ nuo­tr.

pra­ne­šė, kad žu­vo maž­daug 30 įkai­tų, tarp jų – sep­ty­ni už­sie­nie­čiai, ir dau­giau nei de­šimt ko­vo­to­jų. Maž­daug 600 al­žy­ rie­čių dar­bi­nin­kų pa­vy­ko iš­lais­vin­ti. Pag­ro­bė­jai rei­ka­la­vo nu­trauk­ti ka­ri­nę ope­ra­ci­ją Ma­ly­je, kur Pran­cū­zi­jos ir Af­ri­ kos ša­lių pa­jė­gos ban­do iš­va­ry­ti is­la­mis­ tus iš jų ba­zių ša­lies šiau­rė­je. Al­žy­ras lei­do bom­bar­da­vi­mus vyk­dan­tiems Pran­cū­zi­jos nai­kin­tu­vams nau­do­tis sa­vo oro erd­ve.

12

šeštADIENIS, sausio 19, 2013

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Pra­mo­gų pa­sau­lio žvaigž­dės sa Re­tas, žvelg­da­mas į sti­lin­gai at­ro­dan­čias pra­mo­gų pa­sau­ lio žvaigž­des, pa­gal­ vo­ja, kad už jų pe­ čių daž­niau­siai sto­ vi bū­rys „gro­žio fab­ ri­ko“ at­sto­vų. Įvaiz­ džio kū­rė­ja Ol­ga Fi­ la­to­va-Kont­ri­mie­ nė – vie­na iš šių ne­ ma­to­mo fron­to kū­ rė­jų. Ta­čiau pus­ me­tį te­le­vi­zi­jos už­ ku­li­siuo­se dir­bu­si klai­pė­die­tė ne­tru­ ko į sa­ve at­kreip­ ti smal­sų tiek pro­fe­ sio­na­lų, tiek žiū­ro­ vų dė­me­sį.

Nuotaika: Mija, Arūnas ir Olga – žaisminga šeimyninė fotosesija primins mažosios gimtadienį.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Kaps­tė daug gi­liau

LNK šo­kių pro­jek­te vos per plau­ ką nuo per­ga­lės li­kę Kris­ti­na Na­ vic­kai­tė ir Ta­das Rim­gai­la nea­ be­jo­ti­nai pri­pa­žin­tų, jog di­de­le da­li­mi prie jų sėk­mės pri­si­dė­jo ne tik mi­ni spek­tak­liams pri­ly­gę pa­si­ro­dy­mai, bet ir ryš­kūs, taik­ lūs jų kos­tiu­mai, šu­kuo­se­nos bei ma­kia­žas. Pa­ti Ol­ga pri­si­pa­ži­no, jog šis dar­bas jai ta­po dau­giau nei ga­ li­my­bė pri­si­lies­ti prie šo­kė­jų įvaiz­džio. „Su Ti­na ir Ta­du pra­lei­do­me daug lai­ko – pri­si­dė­jau ne tik prie jų įvaiz­džio for­ma­vi­mo, bet ir pa­ čios idė­jos, ką pa­ro­dy­ti sce­no­je, kaip tai iš­trans­liuo­ti. Rū­bas bu­vo tik vie­nas pa­pil­do­mų bū­dų, pliu­ siu­kų, per ku­riuos mes su­ge­bė­jo­ me tai pa­da­ry­ti. Kaps­tė­me daug gi­liau, kad ga­lė­tu­me pa­teik­ti kaž­ką įdo­maus ir ki­taip. Žiū­ro­vai tai įver­ ti­no, nors mums vi­siems tai bu­vo ne­ti­kė­ta“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė. Nors įvaiz­džio sti­lis­tė šio­je sri­ty­je žen­gia to­li gra­žu ne pir­

mą­jį žings­nį, ta­čiau pri­pa­ži­no, jog rei­kia ati­duo­ti duok­lę te­le­ vi­zi­jos ga­liai – tai pui­ki erd­vė pri­sta­ty­ti sa­vo dar­bą mil­ži­niš­ kai au­di­to­ri­jai ir pel­ny­ti di­džiu­ lį dė­me­sį. „Su­lau­kiau la­bai daug komp­li­ men­tų. Tur­būt ir jūs šian­dien su ma­ni­mi ne at­si­tik­ti­nai kal­ba­te“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vė. Pri­si­lies­ti prie žvaigž­džių

Ol­gos pro­jek­tų są­ra­še pui­kuo­ja­ si įspū­din­gi dar­bai. Vie­nas nau­ jau­sių – ne­se­niai nu­vil­ni­ję Lie­ tu­vos mu­zi­ki­niai ap­do­va­no­ji­mai „M.A.M.A.“ Pag­rin­di­ne ren­gi­nio sti­lis­te ta­ pu­si klai­pė­die­tė ne­ma­žai pri­si­ dė­jo ku­riant Do­na­to Mont­vy­ do, Džor­da­nos But­ku­tės, gru­pės „Pi­nup Girls“ mer­gi­nų bei ki­tų at­li­kė­jų įvaiz­dį. Kū­rė­jos pa­slau­go­mis sce­ni­ niam amp­lua nau­do­ja­si ir klai­ pė­d ie­č ių vo­ka­l i­n io kvar­te­to „Cappella‘A“ so­lis­tai. Ne­ma­žai Ol­gos dar­bų at­si­ sklei­džia per fo­tog­ra­fi­ją – įvai­ rių fo­to­se­si­jų, vaiz­do kli­pų fil­ ma­vi­mų me­tu mo­te­ris rū­pi­no­si

Egi­di­jaus Dra­gū­no, Vy­tau­to Šap­ ra­naus­ko, Gra­ži­nos Baikš­ty­tės, Ga­li­nos Dau­gu­vie­ty­tės, ky­lan­ čios at­li­kė­jos No­tos, gru­pės „Pi­ ka­so“, „69 dan­gu­je“, taip pat „šar­kos“ Gin­ta­rės Va­la­vi­čiū­tės įvaiz­džiu. Paš­ne­ko­vė šyp­te­li nė­kart ne­ pa­ty­ru­si, kad Lie­tu­vos pa­dan­ gės žvaigž­dės bū­tų var­gi­nu­sios aikš­tin­gu­mu ar įgei­džiais. „Kiek­vie­ną žmo­gų prii­mu kaip as­me­ny­bę ir ma­nau, kad vi­sa­da ga­li­ma ras­ti komp­ro­mi­są. Man tai bu­vo įdo­mios pa­tir­tys, la­bai sma­gu, kad tu­riu pro­gą pa­žin­ti šiuos žmo­nes ki­taip, iš ar­čiau“, – pri­si­pa­ži­no mo­te­ris. No­ri ro­ži­nių aki­nių

Ol­ga disk­re­tiš­ka, ver­tin­da­ma tiek pra­mo­gų pa­sau­lio at­sto­vų, tiek tau­tie­čių sti­liaus po­jū­tį. „No­riu ma­ty­ti tik ge­ra, gy­ve­ni­ me ir taip daug blo­go, pik­to, to­dėl ge­riau gy­ven­ti su ro­ži­niais aki­ niais, džiaug­tis. Ma­nau, man tai pa­vyks­ta, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vė. – Gal ką ir nu­ste­bin­siu, bet ki­ tų nea­na­li­zuo­ju, kol ma­nęs to ne­ pra­šo.“

Klai­pė­die­tė pri­si­pa­ži­no, jog ku­ riant žmo­gaus įvaiz­dį jai vi­sa­da svar­bu pa­ma­ty­ti jį jo pa­ties aki­ mis, jį pa­žin­ti. „Nes­var­bu, kas tai bū­tų. Jei ži­ no­mas žmo­gus – vi­sa­da per­žiū­ riu jo fo­tog­ra­fi­jas in­ter­ne­te, kuo jis gy­ve­na, kaip pa­si­ro­dy­da­vo iki šiol. Jei tai as­me­ni­nis klien­tas, ap­si­

Ol­ga Fi­la­to­va-Kont­ri­mie­nė:

Daug žmo­nių mo­ ko­si, bet rei­kia tu­ rė­ti ne tik akį, tam tik­rą po­jū­tį, bet ir sėk­mę. lan­kau jo na­muo­se, ap­žiū­riu gar­ de­ro­bą“, – pro­fe­si­nė­mis su­bti­ly­ bė­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vė. Ar bū­da­ma sa­vo sri­ties pro­fe­ sio­na­lė Ol­ga pa­ti daug dė­me­sio ski­ria sa­vo įvaiz­džiui? O gal­būt ji yra iš tų mo­te­rų, ku­ri ir šiukš­ lių neiš­ne­ša ne­pa­si­da­žiu­si blaks­ tie­nų? „Šiukš­les iš­ne­ša vy­ras, – iš­gir­ du­si klau­si­mą nu­si­juo­kė mo­te­ris

Vik­to­ri­jos Vaiš­vi­lai­tės-Ski­ru­tie­nės nuotr.

ir jau po se­kun­dės rim­tai pri­dū­ rė: – Iš tie­sų bū­tent su­tuok­ti­niui tu­riu bū­ti dė­kin­ga už be­komp­ro­ mi­sį pa­lai­ky­mą ne­leng­va­me sa­vo ke­ly­je.“ Ol­ga pri­pa­ži­no tu­rin­ti sa­vi­ tą sti­lių. „Mėgs­tu sluoks­nia­vi­mo bū­dą, be to, ma­ne re­tai bū­tų ga­li­ ma iš­vys­ti su aukš­ta­kul­niais. Gy­ ve­nu ra­mų gy­ve­ni­mą, Klai­pė­dos gat­vė­se pa­si­ro­dau kaip nor­ma­lus žmo­gus, o ne po­diu­mo žvaigž­dė“, – pa­ti­ki­no sti­lis­tė. Li­ki­mo pirš­tas

Da­bar­ti­nė­je sa­vo veik­lo­je Ol­ga ne­ si­jau­čia at­si­tik­ti­niu žmo­gu­mi. Į šią sri­tį pro­fe­sio­na­li in­ter­je­ro di­ zai­ne­rė pa­su­ko pa­ma­žu, tar­si pa­ sro­viui ne­ša­ma gy­ve­ni­mo ap­lin­ ky­bių. „Man vi­sa­da bu­vo įdo­mūs da­ ly­kai, su­si­ję su įvaiz­džio for­ma­vi­ mu. Bet tie­siog lei­dau sau plauk­ ti pa­sro­viui ir at­si­ras­ti tin­ka­mo­je vie­to­je tin­ka­mu me­tu. Tu­rė­čiau už tai pa­dė­ko­ti Vik­to­ri­jai Vaiš­ vi­lai­tei-Ski­ru­tie­nei, ku­ri pa­ti­kė­ jo ma­ni­mi sa­vo fo­to­se­si­jo­se ir su ku­ria kar­tu su­kū­rė­me ne­ma­žai dar­bų“, – pri­pa­ži­no Ol­ga, ne­re­tai

13

šeštADIENIS, sausio 19, 2013

vakarė

a­vo įvaiz­dį pa­ti­ki klai­pė­die­tei

Darna: stilistė geba atskleisti ir jaunystės, ir brandos grožį – legendinė režisierė G.Dauguvietytė ir iš Klaipėdos kilusi garsi manekenė Kristina Tučkutė.

Komanda: Tinai ir T.Rimgailai šokių projekte talkinusi kūrėja į šį pro-

jektą nėrė visa galva.

ir pa­ti tam­pan­ti Vik­to­ri­jos dar­bų mo­de­liu. Va­sa­rą pa­pil­do­ma kū­ry­bi­ne veik­la – iš­kil­min­gų ren­gi­nių de­ ko­ra­vi­mu – už­sii­man­ti mo­te­ ris svars­tė, jog tai ta­po sa­vo­tiš­ka anks­tes­nių jos dar­bų tą­sa. „In­ter­je­ro kū­ri­mą iš­kei­čiau į šven­čių de­ko­ra­vi­mą, kar­tu su Vik­to­ri­ja per me­tus su­ku­ria­me apie 10 ves­tu­vi­nių is­to­ri­jų“, – pa­ sa­ko­jo įvaiz­džio sti­lis­tė. Me­nas keis­ti gy­ve­ni­mus

Ol­ga ne­nei­gė, jog kliau­ja­si ne tik sa­vo ma­ty­mu, po­jū­čiais. Pa­tir­ties sti­lis­tė sė­mė­si iš gar­sių šios sri­ties pro­fe­sio­na­lų, iš ku­rių di­džiau­ sią įta­ką jai pa­da­rė gar­sus ma­dos teo­re­ti­kas ir ana­li­ti­kas Kons­tan­ ti­nas Bo­go­mo­lo­vas bei ma­dos is­ to­ri­kas Alek­sand­ras Va­sil­je­vas. „Daug žmo­nių mo­ko­si, bet rei­kia

tu­rė­ti ne tik akį, tam tik­rą po­jū­tį, bet ir sėk­mę. Neuž­ten­ka bū­ti pui­ kiam pro­fe­sio­na­lui, rei­kia kaž­ko­ kio po­stū­mio, ti­kė­ji­mo, kaip šiuo at­ve­ju, kai Ti­na ir Ta­das pa­ti­kė­jo ma­ni­mi. Man pa­si­se­kė, nes aš ki­ to paaiš­ki­ni­mo ne­tu­riu“, – pri­si­ pa­ži­no pa­šne­ko­vė, po te­le­vi­zi­jos pro­jek­to su­lau­ku­si nau­jų pro­fe­si­ nių iš­šū­kių. Ol­ga ti­ki­no, jog jos dar­be ją „ve­ ža“ vis­kas – nuo pir­mi­nės idė­jos iki re­zul­ta­to. „Jau­čiu be­ga­li­nį ma­lo­nu­mą, kai žmo­gus sa­ve nau­jai pa­ma­to veid­ro­dy­je. Ta emo­ci­ja, džiaugs­ mas aky­se – di­džiau­sias at­pil­das už ta­vo dar­bą. Gal­būt tie po­ky­čiai pri­vers pa­keis­ti ir gy­ve­ni­mo bū­dą. Ir daug kam taip at­si­tin­ka. Žmo­ nės įsi­my­li, pa­ma­to sa­ve iš nau­jo, prii­ma lem­tin­gus spren­di­mus“, – pa­ty­rė pa­šne­ko­vė.

Stilingai: O.Filatova-Kontrimienė prisilietė ir prie V.Šapranausko bei G.Valavičiūtės įvaizdžio.

Metamorfozė: Olgos ir „Capella‘A“ bendradarbiavimo rezultatas – naujas ketvertuko sceninis veidas.

14

šeštADIENIS, sausio 19, 2013

vakarė

Keliauninkės namuose – kambar

Ateitis: B.Žemgulytės svajonių kelionių maršrutuose – vietovės, vadinamo

pasiekti, nes juk tūkstančių mylių kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio.

Tadž Mahalis: tai vienas iš pasaulio stebuklų, statinys Indijoje, Agros

mieste, 2000 žmonių baigtas statyti 1654 m. Mogolų imperatorius Šahdžahanas jį pastatydino kaip mauzoliejų savo žmonos garbei.

Atvirai: Kvala Lumpūre, Malaizijoje, Birutė jautėsi geriau nei ten, kur gyvena, – Amerikos žemyno miestai

jai vis dar svetimi.

Lie­tu­vei Bi­ru­tei Žem­gu­ly­tei tik­rai yra ko pa­vy­dė­ti. Šiuo me­tu ji lai­ką lei­džia Ka­na­do­je – iš ma­žo Švėkš­nos mies­te­lio Ši­lu­tės ra­jo­ ne ki­lu­si mer­gi­na ten dir­ba Tarp­tau­ti­nė­je oro trans­por­to aso­cia­ ci­jo­je (IA­TA) ir jau yra iš­mai­šiu­si tiek pa­sau­lio ša­lių, kad net pa­ti ne­be­ga­li su­skai­čiuo­ti. Go­da Rai­by­tė

– Gy­ve­ni ant la­ga­mi­nų. Kiek pa­sau­lio ša­lių jau ap­lan­kei? – Nie­ka­da ne­va­žiuo­ju į tas pa­čias vie­tas, nors kar­tais ir pa­siilgs­tu kai ku­rių. Pa­sau­lis toks di­de­lis. Ka­žin ar vis­ką su­spė­siu ap­ke­liau­ti. Pa­gal že­mė­la­pį vie­na­me so­cia­li­ nia­me tink­le aš ap­ke­lia­vau 42 ša­ lis. At­si­me­nu, sep­tin­to­je kla­sė­je jau ži­no­jau, kad stu­di­juo­siu tu­riz­mą ir daug ke­liau­siu. Taip ir nu­ti­ko! – Ka­da su­pra­tai, kad sa­vo kar­ je­rą no­ri sie­ti bū­tent su avia­ ci­ja? – Po tu­riz­mo stu­di­jų. La­bai su­si­do­ mė­jau šia sri­ti­mi ir iki šiol tai yra ma­no aist­ra bei gy­ve­ni­mo sko­nis. Skris­ti – taip neap­sa­ko­ma, tai lei­ džia man jaus­tis lai­min­gai.

Kar­tais at­ro­do, kad vi­sos sva­jo­ nės ir tiks­lai pil­do­si sa­vai­me, tik rei­ kia la­bai to no­rė­ti ir siek­ti. Nusp­ ren­džiau, kad vi­sas pa­sau­lis – man po ko­jo­mis ir pa­žiū­rė­siu, kur li­ki­mas ma­ne nu­ves. Siun­čiau sa­vo mo­ty­va­ ci­nius laiš­kus į oro li­ni­jų bend­ro­ves, ne­svar­bu, kur jos bū­tų – Aust­ra­li­jo­je ar Eu­ro­po­je. Pra­si­dė­jo įdo­miau­sias lai­kas ma­no gy­ve­ni­me. Ne­si­bai­ gian­tys dar­bo po­kal­biai, skry­džiai ir ke­lio­nės. Dar stu­di­juo­da­ma tu­ riz­mą Lie­tu­vo­je jau dir­bau vie­no­je tarp­tau­ti­nė­je elekt­ro­ni­nė­je skry­džių paieš­kos sis­te­mo­je. Bu­vo la­bai įdo­ mu ir įga­vau neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ ties. Tuo­met ga­lė­jau ke­liau­ti ir dirb­ti vie­nu me­tu. Vis­kas, ko rei­kė­jo, – tik kom­piu­te­ris ir in­ter­ne­tas. – Sa­kai, kad Lie­tu­vo­je la­bai ri­bo­tos avia­ci­jos ga­li­my­bės.

Kaip ma­nai, ką Lie­tu­vos avia­ ci­jos sek­to­riu­je dar rei­kė­tų to­ bu­lin­ti? – Tu­riu ome­ny­je, kad čia avia­ci­ jos rin­ka la­bai ma­ža. O di­džiau­sia pro­ble­ma ta, kad pas mus ma­žai gy­ven­to­jų, to jau ne­pa­kei­si. Mums rei­kia orien­tuo­tis į at­vyks­ta­mą­ jį tu­riz­mą ir kvies­ti už­sie­nie­čius ke­liau­ti po Bal­ti­jos ša­lis.

La­bai pa­siilgs­tu Lie­ tu­vos, ypač Vil­niaus. Sub­jek­ty­vi nuo­mo­ nė, bet man Vil­nius pa­ts mie­liau­sias mies­tas pa­sau­ly­je.

Unikalu: Didžioji kinų siena – ilgiausias rankų darbo statinys pasauly-

je. Pagal naujausius 2009 m. skaičiavimus sienos ilgis yra 8 851,8 km. Į šį skaičių įtraukti ir 2 233 km natūralių sienų – upių ir kalnų.

Kar­t ais su­t in­k u žmo­n ių, no­ rin­čių ap­lan­ky­ti to­kias ma­žai ži­ no­mas ša­lis kaip Lie­tu­va net Ka­ na­do­je. – Ar Mon­rea­lis ta­ve pa­si­ti­ko sve­tin­gai? – Taip, la­bai. Dar­bas įdo­mus. Ko­ le­gos – iš skir­tin­gų ša­lių. Pa­ma­ čiau, kad ne vien aš esu to­kia, ku­ riai lėk­tu­vai ir ke­lio­nės su­ke­lia tiek en­tu­ziaz­mo. – Ar dar­bas IA­TA su­tei­kia ko­kių pri­vi­le­gi­jų ke­liau­jant? – 240 pa­sau­lio oro li­ni­jų bend­ro­ vių yra IA­TA na­rės. Tai su­tei­kia ga­ li­my­bių pa­ke­liau­ti per ato­sto­gas ir lais­va­lai­kiu. Vi­si dir­ban­tie­ji įmo­ nė­je tu­ri ga­li­my­bę la­bai ne­bran­giai skris­ti lais­va­lai­kiu su spe­cia­liais bi­lie­tais. Sten­giuo­si nau­do­tis šia

ga­li­my­be kuo daž­niau. Net per Ka­ lė­dų ato­sto­gas pa­ban­džiau ir pa­vy­ ko gau­ti vie­tą skris­ti į Mek­si­ką. Jau net tris kar­tus bu­vau par­skri­du­si at­gal į Eu­ro­pą ap­lan­ky­ti drau­gų ir šei­mos Lie­tu­vo­je. – Esi la­bai to­li nuo Lie­tu­vos. Ar pa­siilgs­ti gim­to­sios ša­lies? – La­bai pa­siilgs­tu Lie­tu­vos, ypač Vil­niaus. Sub­jek­ty­vi nuo­mo­nė, bet man Vil­nius pa­ts mie­liau­sias mies­ tas pa­sau­ly­je. To­kio jau­ku­mo nie­ kur ki­tur ne­ran­du. Ame­ri­kos že­ my­no mies­tai man vis dar sve­ti­mi. Nors Mon­rea­lis lai­ko­mas eu­ro­pie­ tiš­kiau­siu. La­bai įdo­mu gy­ven­ti to­kio­je kul­tū­rų, ra­sių, kal­bų mir­ ga­ly­nė­je, bet man nie­kas ne­pri­ lygs­ta Vil­niaus jau­ku­mui ir ža­vu­ mui. Nors ir ma­žy­tis, bet la­bai la­bai jau­kus. Di­de­li mies­tai nie­kad ma­nęs

15

šeštADIENIS, sausio 19, 2013

vakarė

rys turistams Nusp­ren­ džiau, kad vi­sas pa­sau­lis – man po ko­jo­mis ir pa­žiū­rė­ siu, kur li­ki­mas ma­ne nu­ves.

Astrologinė prognozė sausio 19–25 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį jausite didelį malonumų, pramogų potraukį. Išties verta padovanoti sau ir kitiems džiaugsmo, romantiškų akimirkų. Tik nepraraskite saiko. Panašu, kad kils noras perstatyti baldus ar įsigyti naujų interjero detalių. Arba pajusite poreikį nueiti į grožio saloną. Kitą savaitę galimas vilčių teikiantis pokalbis dėl darbo, užmokesčio ar kompensacijos. Nuo ketvirtadienio – dirglesnės dienos. Nesipykite su šeimos nariais. Atsargiai elkitės su elektra, technika. JAU­TIS (04 21–05 20)

os pasaulio stebuklais. Tai, ko nori, visuomet įmanoma .

Savaitgalį susiraskite kokį mielą pomėgį, galintį atitraukti nuo sunkių minčių, ir pasinerkite į jį. Tik venkite svaigalų ir nekreipkite dėmesio į aštrią kritiką. Kita savaitė turėtų būti nebloga, tik į jos pabaigą padaugės klastos, intrigų. Iki ketvirtadienio palanku tvarkyti turto bei su nuoma, kreditais, buhalterija susijusius reikalus. Vaidmuo kolektyviniame projekte turėtų suteikti didesnį prasmės pojūtį ir daugiau įtakos.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Ieškosite partnerio ir kitų šeimos narių supratimo, palaikymo. Dėmesio tikriausiai sulauksite, tačiau į paviršių gali iškilti nuslėpti nedori dalykai, praeities klaidos. Savaitgalį pasižymėsite emociniu dirglumu ir galite išprovokuoti agresiją, šeimynines scenas. Kitos savaitės pradžia turėtų būti šauni. Jausitės apsupti draugiškai nusiteikusių žmonių, galbūt gausite neplanuotų pajamų. Tik venkite aplaidumo darbe, nepasikliaukite gandais, ypač nuo ketvirtadienio.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Šiandien derėtų pabendrauti su draugais, giminėmis, nes tokie kontaktai suteiks optimizmo. Periodo pradžioje prireiks pastangų norint nuveikti tai, ko prisiplanavote. Jei gerai sutariate su draugais, giminėmis, galite tikėtis jų pagalbos. Kitos savaitės pradžioje jūsų veiklumą stimuliuos konkurencija. Iš jūsų bus tikimasi bendradarbiavimo. Nuo ketvirtadienio aktualūs bus finansiniai klausimai. Netikėtos vaikų išdaigos gali jums kainuoti ne tik nervų, bet ir pinigų.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Atrodo, kad per šias poilsio dienas būsite linkę filosofuoti, ieškoti gyvenimo prasmės. Pasistenkite pirmiausia išspręsti tuos žemiškus klausimus, kurie jau tampa problema. Kita savaitė bus gana palanki dalykiniams pokalbiams, ryšiams su oficialiais veikėjais. Tikėtina, kad užmegsite naujus bendradarbiavimo arba draugystės ryšius. Tiktų mėginti įsidarbinti ar keisti darbą. Lengvai patrauksite į savo pusę aplinkinius, kolektyvą.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Šiandien išties verta pasilinksminti. Tik nepraraskite saiko, nebūkite naiviai patiklūs. Ištrūkę iš jūsų globos vaikai arba mylimas žmogus gali pakliūti į rizikingas situacijas. Jūs ir patys dėl avantiūrų, azartinių žaidimų galite patirti nuostolių. Kitą savaitę kils vertingų minčių, kaip pagerinti profesinius ar verslo reikalus. Jomis tiktų pasidalyti su kolegomis, darbdaviu. Gali būti, kad nutarsite keisti įvaizdį, gyvenimo būdą. Galite įsigyti verslui ar buičiai reikalingos įrangos. Nuo ketvirtadienio grės asmeninių santykių nesklandumai.

Paslaptis: tyrinėtojus labiausiai stebina Maču Pikču, senovės inkų tvir-

tovės, pastatai iš akmens luitų, sveriančių net 50 tonų. O tarp jų – nė milimetrinio plyšio.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Koliziejus: vienas didingiausių Romos architektūros ir inžinerijos pa-

vyzdžių. Pamatai buvo pastatyti tarp 70 ir 72 m. Išorinei sienai naudoti akmenys sujungti be cemento. Juos laiko 300 tonų geležies gnybtų.

ne­trau­kia. Įdo­mu pa­ma­ty­ti, pa­tir­ ti, bet ne­no­rė­čiau gy­ven­ti to­kia­me di­džiu­lia­me mies­te kaip Mek­si­kas, Los An­dže­las ar Niu­jor­kas. Vil­nius yra idea­lus mies­tas gy­ven­ti ir, ma­ nau, ka­da nors su­grį­šiu... – Kur dar sva­jo­ji nu­ke­liau­ti? – Ja­po­ni­ja, Kos­ta Ri­ka, Pa­na­ma, Ar­gen­ti­na, Fi­li­pi­nai vis dar lau­ kia ma­nęs atei­ty­je. Kar­tais, tie­siog sen­ti­men­tų ir il­ge­sio ve­da­ma, ke­ liau­ju na­mo į Lie­tu­vą, ir tai neap­ sa­ko­mai sma­gu... – Ko­kį pa­ta­ri­mą duo­tum žmo­ nėms, ku­rie vyks­ta į nau­ją ša­lį, kaip ją ge­riau­sia pa­žin­ti? – Mėgs­tu ke­liau­ti sa­va­ran­kiš­kai ir pa­ti pla­nuo­ju ke­lio­nes sau, drau­gams ir pa­žįs­ta­miems. Rei­kia ke­liau­ti sa­ va­ran­kiš­kai ir su­si­tik­ti su vie­ti­niais.

Esu ak­ty­vi ke­liau­to­jų ir sve­tin­gu­mo klu­bo „Couch­sur­fing“ (CS) na­rė. Pa­ ti daž­nai Mon­rea­ly­je prii­mu ke­liau­ to­jus sa­vo na­muo­se, net tu­riu at­ski­ rą kam­ba­rį sve­čiams. O kai pa­ti ke­liau­ju, ap­si­sto­ju pas CS na­rius, ku­rie daž­nai bū­na ki­tų ke­liau­to­jų re­ko­men­duo­ti. Pa­vyz­ džiui, ne­se­niai grį­žau iš Niu­jor­ko, kur su­ti­kau Nau­juo­sius. Niu­jor­ kas yra be­ne po­pu­lia­riau­sia Nau­ jų­jų me­tų su­ti­ki­mo vie­ta. Vieš­bu­ čių kai­nos tuo me­tu ten la­bai la­bai di­de­lės. Man pa­si­se­kė, kad pa­ži­no­ jau tik­rą niu­jor­kie­tį, var­du Chris­ tia­nas. Jį su­ti­kau prieš ke­le­rius me­ tus bū­tent CS na­rių or­ga­ni­zuo­ta­me dvi­ra­čių žy­gy­je Ni­do­je. Nors jo per Nau­juo­sius ne­bu­vo na­mie, jis re­ ko­men­da­vo ap­si­sto­ti pas jo drau­ gę, ku­ri ma­ne mie­lai priė­mė ir pa­ dė­jo pa­žin­ti mies­tą.

Savaitgalio pradžia pasižymės kiek keistokomis nuotaikomis - gailėsite savęs, prisiminsite nuoskaudas. Trauks įvairūs svaiginimosi būdai, o tai neišeitų į gera. Saugokite sveikatą. Jus gali lyg į sūkurį įtraukti keisti, nekasdieniški užsiėmimai. Yra vilties, kad realizuosite kai kurias savo fantazijas. Būtų geriau, kad niekur toli nevyktumėte ir nieko sunkaus nedirbtumėte. Į sveikatos sutrikimo signalus reaguokite rimtai. Nuo pirmadienio nebeatidėliokite reikalų, kuriuos jau seniai reikėjo atlikti. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalis skatins megzti ryšius, pažintis, leistis į nuotykius. Galimas draugystės ar meilės išbandymas. Tikriausiai neišvengsite finansinių problemų, rūpesčių dėl skolų arba partnerio nusiskundimų dėl netenkinamų jo poreikių. Kitos savaitės pradžioje nepatartina daug bendrauti ir imtis svarbių reikalų, jeigu jie nesusiję su medicina, menu, socialine sfera, nes tik šios sritys žada sėkmę. Nuo ketvirtadienio galimi netikėti trikdžiai darbe.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį iš dalies pasiteisins jūsų iniciatyva siekiant padaryti įspūdį patinkančiam priešingos lyties atstovui, jį viliojant. Kita vertus, ne itin paisydami kitų žmonių jausmų, rizikuojate patirti nesusipratimų ir nukentėti. Susilaikykite nuo nereikalingų išlaidų. Regis, kursite ateities planus, galbūt susijusius su emigracija ar tarptautiniais projektais. Nuo ketvirtadienio gali būti daugiau konfliktų darbe ir šeimoje, įtampos. Vienaip ar kitaip gali būti paliestas jūsų profesinis statusas. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį tikėtini permainingi jausmai ir neproduktyvus aktyvumas. Geriausiai jausitės prie jaukaus namų židinio su artimais žmonėmis, partneriu. O jei vis dėlto įsitrauksite į aštrias diskusijas, jose pasirodysite agresyvūs, kategoriški. Kad nesugadintumėte santykių, venkite ginčų, skandalų. Kitą savaitę labiausiai tiktų užsiimti finansiniais reikalais, mokesčiais, draudimu, deklaracijomis, kitais dokumentais. Būsite įžvalgūs ir nuovokūs.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Jums labiausiai norėsis komforto, namų šilumos. To ir siekite, neverskite savęs daryti tai, kas kelia įtampą. Gali kilti noras paeksperimentuoti virtuvėje. Kita vertus, būsite lengvai sudirginami ir net galite tapti agresyvūs, jei kas nors kėsinsis į jūsų asmeninę erdvę ar gerovę. Kitą savaitę pajusite kūrybinį, romantinį polėkį. Gali nudžiuginti flirtas, viliojamas pasiūlymas, laimėtas prizas arba vaikų pasiekimai. Tik labai saugokite sveikatą, ypač nuo ketvirtadienio. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Tikriausiai susitiksite su giminaičiais, draugais arba daug bendrausite su kaimynais, liežuvausite. Saugokite sveikatą, venkite svaigalų. Atsargiai kelyje. Kitą savaitę mintys nuolat suksis apie tai, kaip pagerinti materialinę savo gyvenimo kokybę, kaip išspręsti šeimos problemas. Nuoširdžiai bendraukite su aplinkiniais. Regis, suprasite, kad kiti nėra jums tokie priešiški, kaip įsivaizdavote. Si­do­ni­ja

Orai

Savaitgalis bus šaltas. Šiandien žymesnio sniego nenumatoma. Dieną šals iki 10–13 laipsnių. Sekmadienį išliks šalti orai, kai kur pasnyguriuos. Temperatūra naktį bus 16–18, dieną 9–12 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 19 d.

–12

–11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–12

Šiauliai

Klaipėda

–12

Panevėžys

–13

Utena

–11

8.29 16.30 8.01

19-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 346 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –6 Brazilija +28 Briuselis –4 Dublinas +2 Kairas +21 Keiptaunas +27 Kopenhaga –4

kokteilis Mo­ters me­lo lo­gi­ka Aną­d ien „Kok­tei­l is“ su­lau­kė mo­te­r ų ko­lek­ty­vo laiš­ko, ku­ria­me die­va­go­ja­ ma­si, jog jos me­luo­ja dėl di­d žiau­sios nau­dos ki­t iems. Ir at­siun­tė is­to­r i­jos pa­vyz­dį. Vie­ną die­ną, kai prie pat upės sė­din­ti siu­vė­ja siu­vo, jos ant­pirš­tis įkri­to į van­ de­nį. Kai ji pra­vir­ko, ap­si­reiš­kė Die­vas ir pa­klau­sė: „Ko­dėl tu ver­ki, mie­la mo­ te­rie?“ Siu­vė­ja pa­sa­kė, kad į van­de­nį įkri­to jos ant­pirš­tis, o siū­da­ma ji pa­de­da vy­rui iš­lai­ky­ti šei­mą. Die­vas iš van­dens iš­t rau­kė auk­si­n į ant­pirš­tį su per­lais ir pa­klau­sė: „Ar tai ta­vo ant­pirš­tis?“ Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, jog jis ne jos. Tuo­met Vieš­pats dar kar­tą įki­šo ran­ką upėn. Tu­rė­jo su­grie­bęs si­dab­ri­n į ant­ pirš­tį, ink­rus­tuo­tą sa­fy­rais. – Ar šis ant­pirš­tis? – pa­klau­sė siu­vė­jos. Ir vėl siu­vė­ja pri­si­pa­ži­no, kad ne. Die­vas tre­čią kar­tą grį­žo su odi­niu ant­ pirš­čiu: „Ar tai ta­vo?“ Mo­te­r is pa­tvir­t i­no, kad tai jos dar­bo de­ta­lė. Vieš­pats, pa­ten­kin­tas to­kiu mo­ters są­ ži­nin­g u­mu, pa­do­va­no­jo jai vi­sus tris ant­pirš­čius. Po ke­le­r ių me­t ų siu­vė­ja vaikš­čio­jo upės kran­tu su sa­vo vy­ru, ku­ris, įkri­ tęs į upę, din­go po van­de­niu. Kai mo­te­ ris pra­vir­ko, vėl pa­si­ro­dė Die­vas ir pa­ klau­sė, ko ji ver­kia. „O Die­ve, ma­no vy­ras įkri­to į upę!“ – rau­do­jo ji. Vieš­pats pa­ni­ro į van­de­n į ir iš­ki­lo su Džor­džu Klu­niu. – Ar jis – ta­vo vy­ras, – pa­klau­sė. – Taip, – ap­si­džiau­gė siu­vė­ja. Vieš­pats įtū­žo: „Tu me­luo­ji! Tai ne­tie­sa!“ – At­leisk man, Die­ve. Tai ne­su­sip­ra­ti­ mas. Jei aš bū­čiau pa­sa­k ius „ne“ dėl Džor­d žo Klu­n io, tu bū­tum grį­žęs su Bre­du Pi­tu. O jei ir jam pa­sa­ky­čiau „ne“, grįž­tum su ma­no vy­ru. Tuo­met iš­ta­ rus „taip“, tu man ati­duo­tum vi­sus tris. Ma­no svei­ka­ta nė­ra pa­ti ge­riau­sia, to­ dėl ne­ga­lė­čiau rū­pin­tis tri­mis vy­rais. Vieš­pa­čiui ne­li­ko nie­ko ki­to, tik pri­tar­ ti siu­vė­jai. Mo­te­rys laiš­ko pa­bai­go­je pa­kar­to­jo sa­ vo tie­są: „Ka­da dai­lio­sios ly­ties at­sto­ vės be­me­luo­tų, jos me­luo­ja dėl ge­ros ir gar­bin­gos prie­žas­ties“.

Londonas +2 Madridas +12 Maskva –9 Minskas –12 Niujorkas +7 Oslas –10 Paryžius –1 Pekinas –2

Šiandien

–12

–12

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje

Marijampolė

Vilnius

–12

Alytus

Vardai Gedvilė, Henrikas, Kanutas, Kleopatra, Marijus, Morta, Raivedys.

sausio 19-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-12

-11

-12

-12

3

-12

-9

-11

-12

1

-13

-8

-8

-10

4

rytoj

pirmadienį

1736 m. gi­mė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos in­ži­nie­rius, pir­ mo­jo pra­k ti­n io ga­ro va­ rik­l io iš­ra­dė­jas Ja­me­sas Wat­tas. Jo su­kur­tos ga­ro ma­ši­nos bu­vo pra­dė­tos nau­do­t i med­v il­nės ver­ pyk­lo­se (1787 m.). 1809 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ra­šy­to­jas ir poe­tas Ed­ga­ras Al­la­nas Poe. 1943 m. gi­mė ro­ko ka­ra­ lie­ne ti­tu­luo­ja­ma ame­ri­ kie­tė Ja­nis Jop­lin. 1944 m. Kre­tin­go­je gi­mė žy­mus teat­ro, te­le­vi­zi­jos

ir ki­no ak­to­rius Ge­di­mi­ nas Gird­vai­nis. 1960 m. JAV ir Ja­po­ni­ja pa­si­ra­šė sa­vi­tar­pio sau­ gu­mo su­tar­tį. 1966 m. nau­jo­ji In­d i­jos prem­je­rė In­di­ra Gand­hi pa­ra­g i­no ir to­liau lai­ky­ tis ne­pri­si­jun­g i­mo po­l i­ ti­kos. 1974 m. pen­k i ru­s ai, įskai­tant aukš­t ą dip­lo­ ma­tą bei du SSRS am­ba­ sa­dos dar­buo­to­jus, ap­ kal­ti­nus šni­pi­nė­ji­mu, iš­ siųs­ti iš Ki­ni­jos.

1980 m. Klai­pė­do­je gi­ mė bu­vęs krep­ši­nin­kas Ar­vy­das Ma­ci­jaus­kas.

Dvasinė bendrystė nugali bacilas Indijos Kumbhamela – didžiau­ sias pasaulyje religinis sambū­ ris, kuriame dalyvauja ir šaltuo­ se Gangos vandenyse maudosi iki 100 mln. tikinčiųjų, yra naudingas maldininkų sveikatai, rodo naujas tyrimas.

Sezonas: žiemos šaltis sukaustė dar ne visą Danę. Vytauto Petriko nuotr.

Šal­tis to­liau ban­dys kant­ry­bę Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Šil­tes­nių orų ir ma­žes­nių są­skai­tų už būs­to šil­dy­mą lau­kian­tys klai­ pė­die­čiai tu­rės ap­si­šar­vuo­ti kant­ ry­be.

Čes­ka (vy­rai, jei­gu su­ra­do­te sa­vo sva­jo­nių mo­te­rį, su li­ku­sio­mis sva­jo­nė­mis ga­li­te at­si­svei­kin­ti)

Praha –5 Ryga –13 Roma +9 Sidnėjus +24 Talinas –9 Tel Avivas +21 Tokijas +8 Varšuva –8

Ar­ti­miau­siu me­tu žie­miš­ki šal­čiai iš pa­jū­rio ne­si­trauks, ge­res­nių ži­ nių si­nop­ti­kai ža­da ne­bent įsi­bė­gė­ jus atei­nan­čiai sa­vai­tei. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys pro­gno­za­vo, jog šį sa­vait­ga­ lį die­no­mis tu­rė­tų šal­ti iki 8–11 laips­nių.

Pa­na­ši oro tem­pe­ra­tū­ra tu­rė­ tų lai­ky­tis ir atei­nan­čios sa­vai­tės pir­mo­sio­mis die­no­mis, tik ant­ro­ je jos pu­sė­je ter­mo­met­ro stul­pe­lis tu­rė­tų kiek pa­kil­ti – lau­kia­ma 5–8 laips­nių šal­čio. Nak­ti­mis lai­ky­sis apie 10–13, vie­to­mis pra­gied­rė­jus spus­tels ir iki 16 laips­nių šal­čio. Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, šal­čiau­sia tu­rė­tų bū­ti nak­tį į pir­ma­die­nį, taip pat tre­čia­die­nio bei ket­vir­ta­die­nio nak­ti­mis. Tiek šį sa­vait­ga­lį, tiek atei­nan­ čią sa­vai­tę pro­gno­zuo­ja­mi de­be­ suo­ti su pra­gied­ru­liais orai, dides­ nio snie­go ne­lau­kia­ma. Vy­raus ry­tų kryp­čių 4–9 m/s vė­jas.

Nepaisant to, kad tenka ištver­ ti žvarbą, nesibaigiantį triukšmą, prastą maistą ir ligų riziką, indu­ istų tikintieji, kurie dalyvauja šiuo­ se festivaliuose, pasižymi geresne psichine ir fizine savijauta, sako tyrimą atlikę indų ir britų moks­ lininkai. „Nors kai kurie tikrai gali susirgti ir pasijusti blogiau, daugumai Me­ los sambūris yra naudingas sveika­ tai“, – sakoma studijoje „Maldi­ ninkų patirties suvokimas“. 55 dienas truksianti dabartinė Kumbhamela Šiaurės Indijos mies­ te Alahabade prasidėjo šį pirma­

dienį, kai, pasak pareigūnų, šven­ tuose upės vandenyse, kurie, kaip tikima, nuplauna nuodėmes, ritu­ ališkai apsivalė 8 mln. žmonių. Mažesni tokie sambūriai Indi­ joje vyksta kasmet, o Mahakumb­ hamela – Didysis puodynės sam­ būris – kas 12 metų rengiamas Alahabade. Socialinių mokslų specialistai iš keturių Didžiosios Britanijos ir penkių Indijos universitetų priė­ jo prie išvados, kad bendra mal­ dininkų patirtis ištveriant sunku­ mus ir atliekant bendrus veiksmus nusveria bet kokį fizinį diskom­ fortą. Studija, kurią paskelbė mokslo žurnalas „Plos One“, buvo atlie­ kama dviem etapais, 2010 ir 2011 m. Buvo apklausta 416 maldinin­ kų ir 127 jokiame tokiame sambū­ ryje nedalyvavę žmonės. BNS inf.

Ritualas: šaltuose Gangos vandenyse religinio sambūrio metu maudo-

si iki 100 mln. tikinčiųjų ir tik retas po to skundžiasi sveikata.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.