2013-01-22 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, SAUSIO 22, 2013

www.kl.lt

17 (19 620)

.;A?.162;6@ @ .B@6<

11

sveikata

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

Ĺ alÄ?io aukos

L.Lin­ke­vi­Ä?ius no­ri ge­res­niĹł san­ty­kiĹł su Len­ki­ja.

Rin­ki­mai Ĺ˝e­mu­ti­nÄ—­je Sak­so­ni­jo­je – pa­vo­jaus sig­na­las A.Mer­kel.

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

Pas me­di­kus jau plĹŤs­ta ran­kas ar vei­dÄ… nu­ťa­lÄ™ klai­pÄ—­die­Ä?iai.

Kelios minutÄ—s ĹĄaltyje rĹŤpesÄ?iĹł pridaro ilgam. Pasta ruoju metu medi kai sulaukia itin daug rankas ir veidÄ… nuĹĄalusiĹł pacien tĹł, tarp kuriĹł dau giausia vairuotojĹł ir rĹŤkaliĹł. Sandra Luko

s.lukosiute@kl

.lt

– vairuotojai

ir rĹŤkaliai

ĹĄiĹŤtÄ—

Pakanka keliĹł

mi

NeslĹŤgstant ĹĄal nuÄ?iĹł Ä?iams, pacientĹł lÄ—s prie derma eitologĹł kabine tĹł tik ilgÄ—ja. NemaĹža da sultacijĹł laukian lis gydytojo konÄ?iĹł ĹžmoniĹł tei nasi nesitikÄ—jÄ™, sikad kelios mi nutÄ—s lauke sukels tiek nepatogu ir skausmo. mĹł RespublikinÄ—s KlaipÄ—dos ligo nÄ—s Odos ir ve nineri nikos vedÄ—ja Al niĹł ligĹł poliklidona KajutytÄ— patvirtino, kad tarp pacientĹł dabar dominuoja ĹĄal Ä?io aukos. Tarp jĹł – nemaĹžai vyrĹł. GydytojĹł pa galbos daĹžniausiai prireikia tiems, kurie pirĹĄ nes neĹĄiojasi tikiĹĄenÄ—se arba palieka namuose. A.Ka dÄ—mesÄŻ, jog daĹž jutytÄ— atkreipia nai apsigauna ma, manant, kad ke lios minutÄ—s ĹĄal me ore negali tapakenkti. Kartais suklai dina ir palyginti neĹžema oro temperatĹŤra – svyruojanti apie nulÄŻ ar net ĹĄiek tiek maĹžesnÄ—. TaÄ?iau vÄ—jas, drÄ—g ď Ž BÄ—dos: ZRQVXNV `b mÄ— ir ĹĄal YNb XVN cV` QNb tis ilgam gali sukel TVNb _N[ XN` [b ti rĹŤ N Yb `VĂş XYNV ]Ă› katos. Tad pakan pesÄ?iĹł dÄ—l sveiQVR Ă˜VĂş Visa tai ly ka net keliĹł mi nu- laikis dis di skausmas bei ilga- sau Ä?iĹł, kad rankĹł oda nuĹžvarbtĹł komfortas, taip sÄ—ja arba rokai pa paĹĄaltĹł. pat ge- si drÄ—g bei kenÄ?ia, mat netekuCf aNb a\ =Ra _V didÄ—ja infekci besisukinÄ—jan mÄ—s oda praran X\ [b\ a_ jos galimybÄ— Ä?ios moterys ĹĄal „Poveikis bĹŤna da savo apsauginÄ™ plÄ—ve tuo- tĹł laiku? trumpas, o gy- – ÄŻtrĹŤkimai ant delnĹł ga ju metĹł laiku lÄ™. dymas trunka li supĹŤgero A.KajutytÄ— pa liuoti. ga ta guoja ÄŻ tuos pa kai jautriau rea- viskÄ… at konstatavo der nÄ—tinai ilgai“, – virkĹĄÄ?iai nei va rÄ— daryti Ä?ius ploviklius Nuo ĹĄalÄ?io su matologÄ—. sarÄ…. vasarÄ…. nei Pasak derma Ĺ˝iemÄ… taip pat kenÄ?ia ne tik vy kelto dermatito tologÄ—s, kai ku stipGydytoja primi rai, pagalvojÄ™, kad rie Lydi ilgalaikis nÄ—, kad ĹžiemÄ… BĹŤna, kad nuken bet ir moterys. riau pasireiĹĄ reikia daugiau dis taip pat nereikÄ—tĹł Ä?ia ne tik rankos, drÄ—kia Kaip pastebi A.Kakomfortas mirĹĄti apie van- kinti odÄ… ir tepti drÄ—kina bet ir veidas. jutytÄ—, nuo numÄ…jÄŻ krematitai, kuriuos der- dens svarbÄ…. Jeipa mÄ… prieĹĄ iĹĄeinant ĹĄalimĹł daĹžnai gu ÄŻ laukÄ…, kenÄ?ia rĹŤkaliai. daugiau skysÄ?iĹł vasarÄ… gerti kuo sidaryti galvoja, kad lau kelia buitinÄ—s suJie TrĹŤksta dar daugiau Ĺža gali priatrodo norma drÄ—gmÄ—s ke los. ĹĄaltuoju metĹł cheĹ˝iemÄ… pataria tes greitai surĹŤ per kelias minu- Dermato laiku daĹžnai apie lu, mijos priemo ma naudoti riekius cigaretÄ™ ran logÄ— atkreipÄ— dÄ— pamirĹĄtama. nespÄ—s nuken kos kai kurie me nÄ—s. Nors bĹŤtent tuo tai besnÄŻ, maitinamÄ…jÄŻ tÄ—ti. kremÄ…, kuris ĹžmonÄ—s yra jaut sÄŻ, kad met ĹĄiltuoju valgomas kalo resni bei Gydytojos pra ringesnis mais daĹžniau serga ktika rodo, jog tas, o nakÄ?iai. metĹł laiku naudojamas valgiaraĹĄtyje bĹŤ atopiniu derma nuomonÄ— yra na titu. ma Ĺžiau klaidinga. Ĺ alÄ?io ĹĄi Tad jiems ĹĄaltis ir sau vaisiĹł ir Tokiais atvejais darĹžoviĹł. Riebesniu kre sas patalpĹł au- oras ken komis tampa mu penki uĹždegimo pasireiĹĄkia visi ir vai kia labiau nei Odos bĹŤk goti ne tik veidÄ…, galima apsaukitiems. po plikomis ranko ruotojai. Kol jie Nors eida bet ir rankas. rausta, patinsta, Ĺžymiai: oda pa- ro ne tik lei neigiamÄ… ÄŻtakÄ… damis nuvalo au RuoĹĄiantis slidi ĹĄerpetoja, jÄ… skaucentrinis ĹĄildy mobilÄŻ ar jo stik to- apsirengia mi ÄŻ laukÄ… ĹĄie ĹžmonÄ—s da, nÄ— mas, ti lÄ…, sulaukia liĹŤd nieĹž ar tin ilgiau bĹŤti ir ÄŻsielektrinÄ™ bet gryname ti. pasekmiĹł – pa nĹł Ä?ia. TaÄ?iau kamai, vis tiek kendra ore gydytoja pa rausta ir iĹĄsau tarÄ— nepakai. Tad susidÄ— buĹžiai ar plau- mirĹĄti ap ja plaĹĄtakĹł oda, sÄ—- veikio, kiek ne tiek dÄ—l ĹĄalÄ?io po- Vei jus saugos. kia buitinÄ— che ji miems aplinkos visiems neigiaTam daĹžnai nau gumo, pradeda netenka elastin- namuose. dÄ—l sauso oro darbe ar Pa mi faktoriams Ĺžmo dojami 90 pro sak A.KajutytÄ—s, ja ĹĄerpetoti, trĹŤki Tuomet oda drÄ—g gĹł riebumo c. nÄ—- duoda ap ja delnĹł, pirĹĄtĹł ĹžiemÄ… taip pat uĹžklumpa liga. mÄ™ ati- stip ir apsauginÄŻ linkai. Jei Ĺžmo oda. riau pasireiĹĄ ďŹ ltrÄ… nuo saulÄ—s turintys gus varto kia dermatitai, per maĹžai skys kremai. PrieĹĄin Ä?iĹł, oda dar la ja kuriuos sukelia buitinÄ—s Jie odÄ… paden biau priemo chemijos Kaip gai nei vasarÄ… gia plÄ—vele, kunÄ—s. Tad virtu reikÄ—tĹł apsau ri sulaiko drÄ—g vÄ—je daĹžniau goti odÄ… nuo mÄ™ odoje, apsau neigiamo povei nuo nuĹĄali go kio ĹĄaltuoju me- poveikio. mo ir neigiamo saulÄ—s

Ĺ iandien priedas

Sie­kis tau­py­ti – be efek­to

Kaina 1,30 Lt

„Au­gi­na­me kar­tÄ…, ku­ri uĹžau­gu­si mus pa­smaugs.“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas pik­ti­no­si, jog ĹĄa­ly­je per­ne­lyg sau­go­mos ne­pil­na­me­Ä?iĹł tei­sÄ—s.

2p.

Ba­lio­nuo­se stin­ga du­jĹł? As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Du­jas bui­ti­niuose ba­lio­nuose ÄŻ na­ mus uŞ­si­sa­kan­ti mo­te­ris at­sklei­dÄ— du­jĹł pils­ty­to­jĹł gud­ry­bÄ™. Mo­te­ris pa­svÄ—­rÄ— tik kÄ… at­si­ga­ben­tus pil­nus ba­lio­nus ir ÄŻsi­ti­ki­no, kad jie kur kas leng­ves­ni nei tu­rÄ—­tĹł bō­ti. Trō­ko 2–3 ki­log­ra­mĹł

„„Ne­pa­ki­to: da­ly­je dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł su­mon­tuo­ti nau­ji, ÄŻ lau­ko oro tem­pe­ra­tō­rÄ… rea­guo­jan­tys ĹĄi­lu­mos cent­rai sÄ…­skai­tĹł uĹž ĹĄil­dy­mÄ… su­ma­Şin­ti ne­

pa­dÄ—­jo.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ÄŽ na­mo ĹĄi­lu­mos ĹŤkÄŻ tĹŤks­tan­Ä?ius in­ves­ta­vÄ™ gy­ven­to­jai ne­su­lau­kÄ— ma­Şes­niĹł sÄ…­skai­tĹł uĹž ĹĄil­dy­mÄ…. Da­liai klai­pÄ—­die­Ä?iĹł, ku­rie se­nÄ… ĹĄi­lu­mos cent­rÄ… pa­kei­tÄ— mo­der­niu, jos netgi iĹĄau­go. Spe­cia­lis­tai aiť­ki­na, kad iť­si­gel­bÄ—­ji­ mas yra vie­nas – komp­lek­si­nÄ— re­no­va­ci­ja.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

In­ves­ta­vo 78 tōkst. li­tų

PrieĹĄ ĹĄil­dy­mo se­zo­no pra­dĹžiÄ… da­ly­ je uos­ta­mies­Ä?io dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł bu­vo su­mon­tuo­ti nau­ji, mo­der­nĹŤs, au­to­ma­ti­niai, ÄŻ oro tem­pe­ra­tō­rÄ… rea­guo­jan­tys ĹĄi­lu­mos cent­rai. Vie­nuo­se pa­sta­tuo­se to­kie dar­bai bu­vo at­lik­ti su­ge­dus se­na­jam ÄŻren­

gi­niui. Ki­tuo­se dar­bus ini­ci­ja­vo pa­ tys gy­ven­to­jai, vil­da­mie­si, kad in­ ves­ti­ci­jos pa­dÄ—s tau­py­ti ĹĄi­lu­mÄ… ir su­ma­Şins sÄ…­skai­tas uĹž ĹĄil­dy­mÄ…. Ta­Ä?iau gy­ven­to­jĹł vil­tys su­ma­Şin­ ti sÄ…­skai­tas uĹž ĹĄil­dy­mÄ… taip ir neiť­ si­pil­dÄ—. Vie­nas Lau­ki­nin­kĹł gat­vÄ—s 45 na­mo gy­ven­to­jas pa­sa­ko­jo, kad per­nai su­ge­do van­dens ĹĄil­dy­tu­vas, to­dÄ—l nu­sprÄ™s­ta pa­keis­ti ĹĄi­lu­mos cent­rÄ….

4

Pa­si­ro­do, tai ne pir­mas at­ve­jis, kai bui­ti­niuo­se ba­lio­nuo­se du­jo­mis pre­kiau­jan­tys vers­li­nin­kai nau­do­ ja­si klien­tĹł pa­tik­lu­mu, o skir­tin­gÄ… ba­lio­nĹł svo­rÄŻ tei­si­na ne­va juo­se su­ si­da­ran­Ä?io­mis nuo­sÄ—­do­mis. „Kas gi puls sver­ti du­jĹł ba­lio­nÄ…? O tik­ram du­jĹł kie­kiui nu­sta­ty­ti rei­ kia tu­rÄ—­ti met­ro­lo­giť­kai pa­tik­rin­tas svars­tyk­les. Ta­Ä?iau mo­ters skun­dÄ… ins­pek­ci­ja tirs“, – aiť­ki­no Met­ro­lo­ gi­jos ins­pek­ci­jos Klai­pÄ—­dos ap­skri­ ties sky­riaus vy­riau­sio­ji vals­ty­bi­nÄ— ins­pek­to­rÄ— Ri­ma Lie­pi­nie­nÄ—. In­ci­den­tas ki­lo, kai vie­na gar­ baus am­Şiaus ĹĄi­lu­tiť­kÄ— ÄŻ na­mus iĹĄ ÄŻmo­nÄ—s uŞ­si­sa­kÄ— pen­ kis du­jĹł ba­lio­nus.

8

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMŲ PIRMAS ETAPAS

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 5 p.

2

ANTRADIENIS, SAUSIO 22, 2013

miestas Oras – už­terš­tas

Tik­rins žve­jus

Sau­go nuo su­kčių

Vy­rau­jant šal­tiems ir ra­miems orams, kai ku­riuo­se ša­lies mies­ tuo­se oro tar­ša vir­ši­jo nor­mas. Kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja pa­ ros ri­bi­nę ver­tę vir­ši­jo ir Klai­pė­ do­je. Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis di­des­nio snie­go ne­nu­ma­to­ma, pūs ne­stip­rus šiau­rės ry­tų kryp­ ties vė­jas – vy­raus ne­pa­lan­kios są­ly­gos ter­ša­lams sklai­dy­tis.

Sa­vait­ga­lį ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai tik­rins, kaip žve­jai lai­ko­si mė­gė­ jiš­kos žūk­lės rei­ka­la­vi­mų – ar yra įsi­gi­ję lei­di­mus, ar tu­ri spe­ cia­lius smai­gus, ku­rie žve­jo­ jant ant le­do yra pri­va­lo­mi. Lei­ di­mus mė­gė­jiš­kai žūk­lei ga­li­ma įsi­gy­ti pri­si­jun­gus prie ap­lin­ko­ sau­gos lei­di­mų iš­da­vi­mų sis­te­ mos (ALIS).

Suk­čių ap­gau­tų žmo­nių skai­čius ne­ma­žė­ja, o ati­duo­da­mų pi­ni­gų su­mos vis di­dė­ja, to­dėl Klai­pė­ dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Pre­ven­ci­jos sky­riaus bend­ ruo­me­nės pa­rei­gū­nai tę­sia pa­ skai­tų cik­lą apie su­kčių ke­lia­ mus pa­vo­jus. To­kios pa­skai­tos skai­to­mos neį­ga­liems, pa­gy­ve­ nu­siems klai­pė­die­čiams.

Dienos telegrafas Po­sė­džiai. Šian­dien 14 val. sa­vi­val­dy­ bė­je vyks mies­to ta­r y­bos So­cia­l i­n ių rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dis. 15.30 val. ro­ tu­šė­je rink­sis Sa­v i­val­dy­bės tur­to ko­ mi­te­to na­r iai. 15.30 val. sa­v i­val­dy­bė­ je po­sė­d žiaus Jū­r i­nės kul­t ū­ros koor­ di­na­ci­nė ta­ry­ba. Pre­mi­ja. Ry­toj 17 val. I.Si­mo­nai­t y­tės vie­šo­sios bib­l io­te­kos Ger­la­cho pa­lė­ pė­je ra­šy­to­jams Al­g iui Kuk­l iui ir Ser­ ge­jui Isa­je­vui (Clan­des­ti­nui) bus įteik­ ta 27-oji I.Si­mo­nai­t y­tės li­te­ra­t ū­r i­nė pre­mi­ja. Do­va­na. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­ nių jū­r ų pa­jė­g ų Lai­v ū­nų klu­bo na­riai tę­sia drau­gys­tę su Ši­la­lės ra­jo­no Pa­jū­ rio mies­te­lio vai­kų glo­bos na­mais. Už­ va­kar į Klai­pė­dą at­vy­ku­siems šių na­ mų auk­lė­ti­niams jie do­va­no­jo ap­si­lan­ ky­mą Žve­jų kul­tū­ros rū­muo­se vy­ku­ sia­me spek­tak­ly­je ,,At­ras­tas lo­bis“. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ki­mas Pa­ na­siu­kas (g. 1930 m.), Bar­bo­ra Su­g in­ tie­nė (g. 1937 m.), Al­ber­tas Ja­nuš­ka (g. 1940 m.), Sve­tos­lav Si­diuk (g. 1946 m.), Ne­l i Bag­da­na­vi­čie­nė (g. 1946 m.), Mil­ da Žiu­kai­tė (g. 1949 m.), Vai­va Si­ma­ naus­k ie­nė (g. 1973 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ju­rij Griš­ko, Ni­na Mo­se­je­va, Ma­ri­ja Ra­ ma­naus­k ie­nė, Mil­da Žiu­kai­tė, Sve­tos­ lav Si­d iuk, Ki­mas Pa­na­siu­kas, Vai­va Si­ma­naus­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai (dvy­niai). Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si karš­čia­vi­mu.

Mies­te – nau­ji rū­ky­mo drau­di­mai Uos­ta­mies­čio po­li­ ti­kai nu­si­tei­kę ko­ vo­ti iki pa­sku­ti­ nio krau­jo la­šo, kad tik vi­so­se Klai­ pė­dos vie­šo­se vie­ to­se bū­tų drau­džia­ ma rū­ky­ti ne­pil­na­ me­čiams. Ne­ga­na to, jie su­gal­vo­jo iš­ plės­ti zo­nas, ku­rio­se trauk­ti dū­mą bū­tų drau­džia­ma ir suau­ gu­sie­siems. Už­sis­py­ri­mas: uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai pa­si­ren­gę ge­riau įsi­vel­ti į teis­mus, nei at­šauk­ti drau­di­mą ne­pil­na­me­

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba dar 2011 me­tais nu­spren­dė, kad vi­so­je uos­ ta­mies­čio te­ri­to­ri­jo­je rū­ky­ti ne­pil­ na­me­čiams bū­tų drau­džia­ma. Ana­lo­giš­ką spren­di­mą bu­vo priė­mę ir Vil­niaus po­li­ti­kai, ta­čiau aukš­čiau­sios ins­tan­ci­jos teis­mas jį pa­nai­ki­no. Mo­ty­vas – sa­vi­val­dos po­li­ti­kai ga­li nu­sta­ty­ti tik vie­tas, kur drau­džia­ma rū­ky­ti, o ne am­ žiaus gru­pes, ku­rios ne­ga­li peš­ ti dū­mo. Po to­kio teis­mo spren­di­ mo Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je krei­pė­si į uos­ta­mies­čio po­li­ti­kus, kad jie sa­vo spren­di­mą at­šauk­tų. Tai jie tu­ri pa­da­ry­ti iki va­sa­rio pir­mo­sios. Ta­čiau val­di­nin­kai, siek­da­mi ma­ žin­ti rū­kan­čių ne­pil­na­me­čių skai­

čiams rū­ky­ti vie­šo­se vie­to­se.

čių, mies­te nu­sta­tė dar dau­giau zo­nų, kur bus drau­džia­ma trauk­ ti dū­mą. Po­li­ti­kams pa­siū­ly­ta nu­sta­ty­ti, kad rū­ky­ti drau­džia­ma dvi­ra­čių ta­ kuo­se, vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė­se ir Klai­pė­dos poil­sio par­ke. Esą šio­se vie­to­se lan­ko­si dau­giau­sia ne­pil­ na­me­čių. Ta­čiau Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ ka­lų ko­mi­te­to na­rių toks komp­ro­ mi­sas ne­ten­ki­no. „Jei mes ne­su­ tin­ka­me at­šauk­ti spren­di­mo drau­si rū­ky­ti ne­pil­na­me­čiams, pra­si­dės teis­mi­niai gin­čai su Vy­riau­sy­bės at­sto­ve Klai­pė­dos ap­skri­ty­je. Jie truks apie po­rą me­tų, to­dėl tu­rė­ si­me pa­kan­ka­mai lai­ko draus­min­ti ne­pil­na­me­čius, o per tą lai­ką gal­būt ir Sei­mas tin­ka­mai pa­ko­re­guos tei­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sės ak­tus“, – tei­gė Ug­dy­mo ir jau­ ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Sau­lius Bu­di­nas. Jam ant­ri­no ir ki­ti ko­mi­te­to na­ riai. „Ko­kia ne­są­mo­nė, kad drau­ di­mas rū­ky­ti pa­žei­džia vai­kų tei­ ses. Au­gi­na­me kar­tą, ku­ri užau­gu­si mus pa­smaugs. Aiš­ku, kad rei­kia ko­vo­ti iki pa­sku­ti­nio krau­jo la­šo, kad Klai­pė­do­je kuo il­giau ga­lio­tų drau­di­mas rū­ky­ti ne­pil­na­me­čiams vi­sa­me mies­te“, – emo­cin­gai kal­ bė­jo Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas. To­dėl ko­mi­te­to na­riai va­kar su­ ta­rė, jog rei­kia iš­plės­ti zo­nas, kur vi­siems drau­džia­ma rū­ky­ti, ta­čiau ne­nai­kin­ti mies­to ta­ry­bos spren­ di­mo, ku­ris ne­pil­na­me­čiams ne­ lei­džia rū­ky­ti vi­so­je Klai­pė­do­je.

Klai­pė­do­je šiuo me­tu rū­ky­ti drau­džia­ma S k u l p ­t ū ­r ų

par­ke Vi­suo­se jū­

ros pa­plū­di­ miuo­se Smil­ty­nės miš­ke Jū­ros link ve­dan­čiuo­se praė­ji­

muo­se bei ta­kuo­se Au­to­bu­sų sto­te­lių pa­vil­jo­nuo­se

Sen­bu­vis pa­li­ko li­be­ral­cent­ris­tus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vie­no­je iš Klai­pė­dą val­dan­čių li­ be­ra­lų par­ti­jų – su­ju­di­mas. Li­be­ra­ lų ir cent­ro są­jun­gą pa­li­ko jos sen­ bu­vis – mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­ gan­tas Va­rei­kis.

Po­li­ti­kas pa­tvir­ti­no, kad iš par­ti­jos iš­sto­jo, ta­čiau mo­ty­vų ko­men­tuo­ti ne­no­rė­jo. „Apie tai ne­no­riu nie­ko kal­bė­ti. Jo­kių ko­men­ta­rų. Sup­ra­ to­te?“ – kal­bą grei­tai bai­gė V.Va­ rei­kis. Ar jo pa­si­trau­ki­mas iš par­ti­ jos reiš­kia, kad Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos Klai­pė­dos sky­rius by­ra, nes ši po­li­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja Sei­mo rin­ki­muo­se pa­ty­rė fias­ko? Sky­ riaus pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ta­

raš­ke­vi­čius sku­bė­jo ra­min­ti, kad joks su­ju­di­mas ne­vyks­ta. „Aiš­ ku, po tam tik­rų po­li­ti­nių įvy­

V.Va­rei­kis pa­si­trau­kė, ta­čiau jis lie­ka li­be­ ral­cent­ris­tų frak­ci­jo­ je mies­to ta­ry­bo­je.

kių kai ku­riems par­ti­jos na­riams iš­ki­lo įvai­riau­sių klau­si­mų. Gal vie­nas ar ki­tas ir stab­do na­rys­ tę. V.Va­rei­kis pa­si­trau­kė, ta­čiau jis lie­ka li­be­ral­cent­ris­tų frak­ci­jo­ je mies­to ta­ry­bo­je. Jis vi­sa­da bu­vo tas žmo­gus, ku­ris tu­ri sa­vo nuo­ mo­nę. Ją, ma­tyt, pa­svė­rė ir priė­

mė to­kį spren­di­mą“, – ko­men­ta­ vo R.Ta­raš­ke­vi­čius. Pak­laus­tas, kad gal­būt V.Va­rei­kis išeis į po­pu­lia­res­nę par­ti­ją, po­li­ti­ kas tei­gė ne­ti­kįs, kad taip nu­tiks. Juo la­biau kad keis­ti par­ti­jas nė­ra pa­ts ge­riau­sias spren­di­mas. „Va­kar ir pa­ts su­lau­kiau keis­to skam­bu­čio. Pa­žįs­ta­mas pa­svei­ki­no įsi­lie­jus į so­cial­de­mok­ra­tų gre­tas. Abu ska­niai pa­si­juo­kė­me, nes to­ kiems gan­dams nė­ra jo­kio pa­grin­ do“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Jo tei­gi­mu, Li­be­ra­lų ir cent­ro są­ jun­go­je yra su­da­ry­ta spe­cia­li dar­ bo gru­pė, ku­ri ana­li­zuo­ja rin­ki­mų į Sei­mą re­zul­ta­tus, ko­dėl jie bu­vo to­kie ne­pa­lan­kūs. Ana­li­zė esą bus pa­teik­ta ko­vą vyk­sian­čia­me par­ti­jos vi­suo­ti­nia­ me su­si­rin­ki­me.

Ty­la: V.Va­rei­kis sa­vo spren­di­mo pa­si­trauk­ti iš par­ti­jos ne­ko­men­tuo­ja,

ta­čiau, neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, jis grei­čiau­siai jung­sis prie Li­be­ra­lų są­jū­džio Klai­pė­dos sky­riaus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

ANTRADIENIS, SAUSIO 22, 2013

miestas

Klaipėdoje – gri­po ataka Per sa­vai­tę nau­jų gri­po at­ve­jų uos­ta­mies­ty­je nu­sta­ty­ta tris kar­ tus dau­giau nei prieš tai bu­vu­sią. Į li­go­ni­nę dėl šios li­gos pa­gul­ dy­ti pir­mie­ji pa­cien­tai. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Buvusį darželį vėl bandoma parduoti

Per sa­vai­tę ser­ga­mu­mas gri­pu ir per­š a­l i­m o li­go­m is ge­ro­kai šok­ te­lė­jo. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, praė­ju­sią sa­ vai­tę ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­ mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis su­si­rgo 1 373 klai­pė­die­čiai, iš jų – 876 vai­kai iki 17 me­tų. Net 83 gy­ven­to­jams, iš jų 21 vai­ kui bu­vo nu­sta­ty­tas gri­pas. Prieš po­rą sa­vai­čių šis skai­čius bu­vo ge­ ro­kai kuk­les­nis – tuo­met gri­pu su­ si­rgo 21 suau­gęs ir 5 vai­kai.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Vals­ty­bei pri­klau­san­tis ne­kil­no­ja­ ma­sis tur­tas uos­ta­mies­ty­je ne­su­ lau­kia pir­kė­jų – me­tai iš me­tų ne­ nau­do­ja­mi pa­sta­tai nyks­ta aky­se ir tam­pa mies­to pikt­žaiz­dė­mis. Bai­gia iš­tam­py­ti

Dėl sun­kios gri­po li­ gos ei­gos į Klai­pė­ dos ap­skri­ties li­go­ ni­nes pa­gul­dy­ti pir­ mie­ji pa­cien­tai. Dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos į Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nes pa­ gul­dy­ti pir­mie­ji pa­cien­tai. Praė­ju­ sią sa­vai­tę to­kių bū­ta 6 – tik vie­nas iš jų suau­gęs, o li­ku­sie­ji – vai­kai iki 17 me­tų. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, šie­met ser­ga­ mu­mas per­ša­li­mo li­go­mis išau­go 2,2 kar­to. Prieš po­rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­je sir­go 883 gy­ven­to­jai, iš jų – 571 vai­ kas. Ser­ga­mu­mo ro­dik­lis Klai­pė­do­ je per sa­vai­tę pa­ki­lo nuo 55,1 iki 85,6 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Kai šis ro­dik­lis per­ko­pia 100 at­ve­jų 10 tūkst. gy­ven­to­jų, o gri­ pas su­da­ro 30 pro­c. vi­sų at­ve­jų, skel­bia­ma gri­po epi­de­mi­ja. Ši ri­ ba per­ženg­ta Prie­nų ra­jo­ne, kur va­kar pa­skelb­ta gri­po epi­de­mi­ja. Pa­sek­ti prie­niš­kių pa­vyz­džiu siū­

Požymiai: gri­pui bū­din­ga stai­gi pra­džia – aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, sau­

sas ko­su­lys, gerk­lės, gal­vos ir rau­me­n ų skaus­mas.

lo­ma ir Kau­nui. Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­ tai pri­me­na, kad gri­pui bū­din­ga stai­gi pra­džia: aukš­ta tem­pe­ra­tū­ ra, sau­sas ko­su­lys, gerk­lės, gal­vos ir rau­me­nų skaus­mas, nuo­var­gis, silp­nu­mas. Tarp re­čiau pa­si­tai­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kan­čių po­žy­mių bū­na šleikš­tu­lys, vė­mi­mas, pil­vo skaus­mas ar vi­du­ ria­vi­mas. Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ ro duo­me­ni­mis, ser­ga­mu­mas per­ ša­li­mo li­go­mis ir gri­pu spar­čiai au­ ga vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Biudžetas bu­vo per­pil­dy­tas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Dėl Klai­pė­dos pi­ni­gi­nės tu­ri­nio – džiaugs­mas. Į mies­to biu­dže­tą per­ nai pa­vy­ko su­rink­ti tiek, kiek pla­ nuo­ta, o me­tus baig­ti tur­tin­gai, tu­ rint pa­pil­do­mus 5 mln. li­tų.

„Šie­met mū­sų pliu­sas la­bai di­de­ lis, tu­rint ome­ny­je tai, kad biu­dže­ tas per me­tus jau du kar­tus bu­vo di­din­tas. Tik­rai ne­si­skun­džia­me, kaip gy­ve­na­me“, – džiau­gė­si Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­ to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­nė. Per praė­ju­sius me­tus iš vi­so į Klai­pė­dos biu­dže­tą pa­te­ko apie 388 mln. li­tų, kai pra­di­nis pla­nas sie­kė maž­daug 370 mln. li­tų. Anot A.Špu­čie­nės, pa­grin­di­ nė prie­žas­tis, ko­dėl me­tus pa­vy­ko baig­ti su per­pil­dy­ta mies­to pi­ni­gi­ ne, yra ta, kad se­kė­si rink­ti gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį. Jo su­rink­ta

2,7 mln. li­tų dau­giau nei pla­nuo­ ta. Biu­dže­tą smar­kiai pa­pil­dė ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis – jo gau­ta 1,5 mln. li­tų dau­giau nei pla­nuo­ta. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio su­ rin­ki­mo di­dė­ji­mą lė­mė uos­ta­mies­ ty­je išau­gęs dar­bo vie­tų skai­čius ir ky­lan­tys at­ly­gi­ni­mai. 5 mln. li­tų, ku­rių su­rink­ta dau­ giau nei pla­nuo­ta, bus nau­do­ja­mi kaip apy­var­ti­nės lė­šos ar­ba skir­ ti kre­di­to­ri­niams įsi­sko­li­ni­mams deng­ti. Ka­dan­gi Klai­pė­dai pui­kiai se­ kė­si rink­ti mies­to biu­dže­tą, anot A.Špu­čie­nės, šiems me­tams Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ja nu­sta­tė ge­ro­kai di­des­nį pa­ja­mų su­rin­ki­mo pla­ną. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų sky­riaus ve­dė­jos Rū­tos Kam­ba­rai­ tės tei­gi­mu, pro­gno­zuo­ja­ma, kad šių­me­tis biu­dže­tas bus bent jau 16 mln. li­tų di­des­nis nei per­nykš­tis. „Tuos 16 mln. li­tų bus ga­li­ma nau­do­ti tik mo­kant išau­gu­sį mi­

ni­ma­lų dar­bo už­mo­kes­tį ir kre­di­ to­ri­niams įsi­sko­li­ni­mams mo­kė­ti. Jei jų tiek ne­tu­rė­si­me, tuo­met pi­ ni­gų ga­lė­si­me skir­ti pa­sko­lų grą­ži­ ni­mui“, – aiš­ki­no R.Kam­ba­rai­tė. Skai­čiuo­ja­ma, kad dėl išau­gu­ sio mi­ni­ma­laus dar­bo už­mo­kes­čio Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei pa­pil­do­mai rei­kė­jo apie 4,6 mln. li­tų, o kre­di­ to­ri­niams įsi­sko­li­ni­mams deng­ti bus skir­ta 9,4 mln. li­tų. Šių me­tų Klai­pė­dos biu­dže­tas tu­rė­tų bū­ti pa­tvir­tin­tas va­sa­rio pa­ bai­go­je.

Klai­pė­dos cent­re, J.Zauer­vei­no gat­vė­je, stūk­san­tis bu­vu­sio vai­ kų dar­že­lio komp­lek­sas šiur­pi­na praei­vius ma­kab­riš­kais vaiz­dais. Ap­šiu­rę pa­sta­tai vi­lio­ja ir be­na­ mius, ku­rie iš­dras­kė lan­gų rė­mus bei iš­grobs­tė ki­tas bent kiek dė­ me­sio ver­tas sta­ti­nio de­ta­les. Šį tur­tą par­da­vi­nė­jan­čios vals­ ty­bės įmo­nės „Tur­to ban­kas“ Tur­ to val­dy­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Dai­nius Juo­zė­nas pri­pa­ži­no, kad mies­to anaip­tol ne­puo­šia to­kie vaiz­dai. Ta­čiau pa­šne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog siek­da­ma iš­spręs­ti šią pro­ble­mą įmo­nė dir­ba dviem kryp­ti­mis. „Pra­de­da­me pa­sta­to kon­ser­va­ vi­mo dar­bus, ku­rie at­sieis 35 tūkst. li­tų. Ir par­da­vi­nė­ja­me šį tur­tą to­ kiu in­ten­sy­vu­mu, kaip tik ga­li­me – ren­gia­me auk­cio­ną po auk­cio­no“, – tei­gė D.Juo­zė­nas. Pa­pil­do­mos pro­ce­dū­ros

Sau­sio 31-ąją pla­nuo­ja­mas nau­jas auk­cio­nas, ku­ria­me nu­ma­ty­ta pra­ di­nė ob­jek­to par­da­vi­mo kai­na – 2 mln. 250 tūkst. li­tų. Pas­ta­tų komp­ lek­sas įver­tin­tas kiek dau­giau nei 1 mln. li­tų, o 0,6 ha plo­to skly­pas – be­veik 1,2 mln. li­tų. Spe­cia­lis­tas skai­čia­vo, jog nuo rug­sė­jo, kai ta­po įma­no­ma pri­ va­t i­z uo­t i že­m ę mies­t ų pa­vel­ do te­ri­to­ri­jo­se, tai bus ket­vir­ta­

sis auk­cio­nas. Per pir­muo­sius du pra­di­nė par­da­vi­mo kai­na sie­kė 2,5 mln. li­tų. „Ži­no­ma, leng­viau­sias bū­das yra ma­žin­ti kai­ną. Ta­čiau, mū­sų nuo­ mo­ne, da­bar­ti­nė kai­na yra adek­va­ ti. Ver­ti­nant par­da­vi­mo lai­ko­tar­pį, jis nė­ra la­bai il­gas, tad esa­me kant­ rūs“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. „Tur­to ban­ko“ at­sto­vo tei­gi­mu, be­si­do­min­čių­jų šiuo ob­jek­tu ne­ stin­ga. „Nu­pirk­ti leng­va, ta­čiau klau­si­mas, ką da­ry­ti to­liau. Ži­no­ ma, tek­tų keis­ti že­mės skly­po pa­ skir­tį, ta­čiau mies­to bend­ro­jo pla­ no spren­di­niai tam yra pa­lan­kūs, šio­je vie­to­je lei­džia­ma plė­to­ti gy­ ve­na­mą­ją sta­ty­bą“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas. Kai­na ne­gąs­di­na

D.Juo­zė­no tei­gi­mu, praė­ju­sių me­ tų įmo­nės re­zul­ta­tų ap­žval­ga by­ lo­ja, jog Klai­pė­do­je ne­pa­vy­ko par­ duo­ti nė vie­no stam­bes­nio ob­jek­to. Kaip pa­vyz­dį pa­šne­ko­vas pa­mi­nė­jo ir pa­sta­tą K.Do­ne­lai­čio aikš­tė­je. „O tai ro­do tam tik­rus stag­na­ci­jos po­ žy­mius“, – pri­pa­ži­no jis. Uos­ta­m ies­č io ne­k il­n o­ja­m o­jo tur­to agen­tū­ros va­do­vas Al­gi­man­ tas Bru­žas pri­pa­ži­no, jog šian­dien šio ob­jek­to kai­na nė­ra la­bai gąs­di­ nan­ti. „Tai ga­na di­de­lis skly­pas stra­te­ giš­kai pa­trauk­lio­je, ža­lio­je mies­to vie­to­je. Ži­no­ma, vie­nin­te­lis ir ne­ dis­ku­tuo­ti­nas va­rian­tas – pa­sta­ tus griau­ti, nes jie men­ka­ver­čiai“, – tei­gė eks­per­tas. Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog in­ves­ tuo­to­jus ga­li at­bai­dy­ti lau­kian­čios pa­pil­do­mos pro­ce­dū­ros, tad ir iš­ lai­dos, su­si­ju­sios su skly­po pa­skir­ ties kei­ti­mu bei pa­vel­do te­ri­to­ri­jai tai­ko­mais rei­ka­la­vi­mais.

388

– tiek mln. li­t ų per­nai su­r ink­ta į Klai­p ė­dos biu­d že­t ą.

Pla­nai: bu­vu­sio dar­že­lio J.Zauer­vei­no gat­vė­je 16 pa­sta­tus ke­ti­na­ma

už­san­da­rin­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

antradienis, sausio 22, 2013

miestas

Sie­kis tau­py­ti – be efek­to 1

Dar­bai gy­ven­to­jams at­ siė­jo 78 tūkst. li­tų. Ta­čiau, anot klai­pė­die­čio, nau­jas įren­gi­nys su­tau­py­ti ne­pa­dė­jo. Sąs­ kai­tos už šil­dy­mą dar la­biau išau­ go. Vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro ap­šil­ dy­mas šia­me na­me gruo­dį at­siė­jo 7,79 li­to. „Gruo­dis ne­bu­vo la­bai šal­tas, o są­skai­tą ga­vo­me di­de­lę. Prob­le­ mų ki­lo de­ri­nant šil­dy­mo sis­te­ mą. Gruo­dį tu­rė­jo­me lai­ky­ti pra­ vi­rus lan­gus, kad na­mie ne­bū­tų karš­ta. Bu­te vy­ra­vo 25–26 laips­ niai ši­lu­mos. Au­sys rai­tė­si, o nie­ kas nie­ko ne­ga­lė­jo pa­da­ry­ti. Ne­ nuos­ta­bu, kad to­kios są­skai­tos“, – tei­gė vy­ras.

Bu­te ne­ši­lo ra­dia­to­riai

Į pa­na­šią si­tua­ci­ją pa­te­ko ir Lau­ki­ nin­kų gat­vės 42 na­mo gy­ven­to­jai. Čia įren­gi­nį te­ko keis­ti, nes se­na­sis su­ge­do. Nau­jo ši­lu­mos maz­go įren­ gi­mas kai­na­vo 74 tūkst. li­tų. Pa­sak gy­ven­to­jo, iš pra­džių čia taip pat ki­lo pro­ble­mų dėl sis­te­ mos su­re­gu­lia­vi­mo su­mon­ta­vus nau­ją įren­gi­nį.

Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės So­cia­l i­nės inf­rast­r uk­t ū­ros prie­ž iū­ros sky­r iaus ve­dė­ja

V

ien tik ši­lu­mi­nio cent­ro pa­ kei­t i­mas mo­der­n iu – rea­ guo­jan­čiu į tem­pe­ra­t ū­rą – ne­pa­dės su­tau­py­ti daug ši­lu­mos. Ener­gi­jos su­var­to­ji­mą le­mia ir daug ki­tų veiks­nių. Ši­lu­ma iš pa­sta­ to iš­si­ski­ria pro ne­san­da­rų sto­gą, lan­ gus, sie­nas. Dau­giau­sia – apie 40 pro­c. – vi­sos ši­lu­mos į ap­lin­ką pa­ten­ka per neap­š il­t in­t ą pa­sta­to sto­gą. Sup­ran­ ta­ma, pa­kei­tus ši­lu­mos cent­rą, ener­ gi­jos šiek tiek su­tau­po­ma. Ta­čiau di­ džiau­sia jo nau­da pa­si­jau­čia va­sa­rą ar pa­va­sa­rį, kai yra žy­mūs tem­pe­ra­tū­rų svy­ra­vi­mai. No­rint su­lauk­ti ma­žes­nių są­skai­tų žie­mą, rei­kia im­tis komp­lek­si­ nių prie­mo­nių – re­no­va­ci­jos. Tik ta­da pa­si­jus di­des­nis su­tau­py­mas.

Gy­ven­to­jai jau­čia­si ap­gau­ti

Klai­pė­die­čio nuo­mo­ne, su­de­rin­ ti šil­dy­mo sis­te­mą bu­vo su­dė­tin­ ga, nes ją pri­žiū­ri vie­na įmo­nė, o kon­kur­są nau­jam ši­lu­mos maz­gui įreng­ti lai­mė­jo ki­ta. Vy­ras pri­si­mi­nė, kad per­nai, kai ne­bu­vo įreng­tas nau­jas maz­gas, są­skai­tos už šil­dy­mą bu­vo ma­ žes­nės. „Da­bar žmo­nės pyks­ta, nes jau­ čia­si ap­gau­ti. Sąs­kai­tos ne su­ma­ žė­jo, o išau­go“, – tvir­ti­no gy­ven­ to­jas. Klai­pė­die­tis vy­lė­si, jog pri­žiū­ rė­to­jams jau pa­vy­ko su­re­gu­liuo­ti sis­te­mą. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad po šven­čių bu­tuo­se bu­vo la­bai šal­ ta. Vi­si ken­tė­jo dan­tis su­kan­dę. Pa­tal­po­je bu­vo 17–18 laips­nių ši­ lu­mos. „Da­bar kam­ba­riuo­se vy­rau­ja 19–20 laips­nių. Gal sis­te­mą pa­vy­ ko su­re­gu­liuo­ti. Žiū­rė­si­me, ko­kios są­skai­tos pa­sieks va­sa­rį“, – ma­ žes­nių iš­lai­dų vy­lė­si vy­ras. Gy­ven­to­jui bu­vo tei­gia­ma, kad da­bar jam rei­kia mo­kė­ti ne tik di­ des­nes są­skai­tas už šil­dy­mą, bet ir baig­ti iš­si­mo­kė­ti už dar­bus. Už juos tri­jų kam­ba­rių bu­to gy­ven­to­jai tu­ri su­mo­kė­ti 1,3 tūkst. li­tų.

Komentaras

Su­tau­py­ti pa­dė­tų re­no­va­ci­ja

Dar­bai: Lau­ki­nin­kų gat­vės 42 na­me nau­ji ši­lu­mos cent­rai bu­vo įreng­ti prieš šį šil­dy­mo se­zo­ną, bet są­skai­

to­se už šil­dy­mą gy­ven­to­jai di­de­lių po­ky­čių ne­pas­te­bė­jo.

„Mū­sų bu­te ne­ši­lo da­lis ra­dia­to­ rių. Kvie­tė­mės pri­žiū­rė­to­jus. Ra­ dia­to­riai pra­de­da šil­ti, o ki­tą die­ ną – vėl šal­ti. Po kiek lai­ko sis­te­mą pa­vy­ko su­re­gu­liuo­ti“, – pa­sa­ko­jo gy­ven­to­jas. Jis taip pat pa­brė­žė, kad su­mon­ ta­vus nau­ją įren­gi­nį su­tau­py­ti ši­lu­ mos ne­pa­vyks­ta. „Kiek anks­čiau mo­kė­jo­me, tiek ir da­bar mo­ka­me. Sąs­kai­tas ga­ li su­ma­žin­ti tik re­no­va­ci­ja ar­ ba ma­žes­nės ši­lu­mos kai­nos. Vie­ no kvad­ra­ti­nio met­ro ap­šil­dy­mas gruo­dį at­siė­jo apie 8 li­tus. Gal są­ skai­tos ma­žes­nės bus, kai pa­va­sa­ris ateis?“ – vy­lė­si klai­pė­die­tis. Rei­kia su­ba­lan­suo­ti sis­te­mą

Ma­žes­nių są­skai­tų ne­su­lau­kę gy­ ven­to­jai skun­dais ata­kuo­ja na­ mo ši­lu­mos ūkio pri­žiū­rė­to­jus. Šią pa­slau­gą tei­kian­čios įmo­nės „Lam­ber­ta“ di­rek­to­rius Jo­nas Kond­ra­tas aiš­ki­no, kad no­ri­mo efek­ty­vu­mo ne­su­lau­kia­ma, nes dar­bai at­lie­ka­mi ne to­kia tvar­ka, kaip tu­rė­tų bū­ti. „Prob­le­ma yra ta, kad na­muo­se pir­miau­sia mon­tuo­ja­mi nau­ji ši­lu­ mos maz­gai, ta­čiau nė­ra su­ba­lan­

suo­ta šil­dy­mo sis­te­ma. To­dėl nė­ ra ir lau­kia­mo efek­to“, – tvir­ti­no va­do­vas. Anot J.Kond­ra­to, no­rint ma­žes­ nių są­skai­tų, pir­miau­sia rei­kė­tų su­ ba­lan­suo­ti šil­dy­mo sis­te­mą – prie ra­dia­to­rių su­mon­tuo­ti ba­lan­si­nius ven­ti­lius. Tik ta­da įreng­ti au­to­ma­ ti­nius ši­lu­mos cent­rus. „Už­ten­ka su­ba­lan­suo­ti šil­dy­mo sis­te­mą ir jau iš kar­to ga­li­ma pa­ jus­ti ši­lu­mos su­tau­py­mą. Ži­no­ ma, jis ne­bus la­bai di­de­lis, bet di­ des­nis nei tik pa­si­sta­čius ši­lu­mos maz­gą. Įvyk­džius abu mo­der­ni­za­ ci­jos žings­nius, ener­gi­jos su­tau­py­ mas bus dar di­des­nis“, – tvir­ti­no va­do­vas. Na­muo­se, ku­riuo­se su­ba­lan­suo­ ta šil­dy­mo sis­te­ma ir įreng­tas au­ to­ma­ti­nis ši­lu­mos maz­gas, ga­li bū­ ti su­var­to­ja­ma iki 30 pro­c. ma­žiau ši­lu­mos nei tuo­se, ku­riuo­se įreng­ tas tik au­to­ma­ti­nis maz­gas. J.Kond­ra­tas tei­gė, kad sis­te­mos su­ba­lan­sa­vi­mas at­siei­na 3–4 pi­ giau nei nau­jo ši­lu­mos maz­go įren­ gi­mas. „Jei dar­bai at­lie­ka­mi ne iš ei­lės, tai nau­dos ne­duos. Žmo­nės ap­si­ gau­na. Dar­bus rei­kia pra­dė­ti nuo

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jo­nas Kond­ra­tas:

Prob­le­ma yra ta, kad na­muo­se pir­miau­ siai mon­tuo­ja­mi nau­ ji ši­lu­mos maz­gai, o nė­ra su­ba­lan­suo­ta šil­dy­mo sis­te­ma.

tų, kur rei­kia in­ves­tuo­ti ma­žiau­ siai lė­šų ir kas at­si­pirks grei­čiau­ siai. Sis­te­mos su­ba­lan­sa­vi­mas at­ si­per­ka per me­tus. Tai yra la­bai trum­pas lai­kas“, – tei­gė va­do­vas.

Įmo­nės „Lau­ki­nin­kų val­da“ di­rek­ to­rė Re­gi­na Uz­nie­nė aiš­ki­no, kad au­to­ma­ti­niai ši­lu­mos cent­rai di­ džiau­sią nau­dą tei­kia ru­de­nį ir pa­ va­sa­rį. Žie­mą su­tau­py­ti be­veik neį­ ma­no­ma. „Nors au­to­ma­ti­nis šil­dy­mo cent­ras yra įreng­tas, ta­čiau tai dar ne vis­kas. Prob­le­ma ne­la­bai iš­spren­džia­ma. Rei­kia pa­si­rū­pin­ti ir šil­dy­mo sis­te­ mos su­ba­lan­sa­vi­mu, tech­ni­nio aukš­ to, kur yra pa­skirs­to­mie­ji vamz­dy­nai, su­tvar­ky­mu“, – pa­sa­ko­jo va­do­vė. R.Uz­nie­nė tvir­ti­no, kad au­to­ma­ti­ nio maz­go įren­gi­mas, sis­te­mos su­ba­ lan­sa­vi­mas, tech­ni­nio aukš­to su­tvar­ ky­mas gy­ven­to­jams at­siei­tų di­de­lę su­mą pi­ni­gų – 150–160 tūkst. li­tų. „Tik­rai ne­bus taip, kad įsi­ren­gei au­to­ma­ti­nį ši­lu­mos maz­gą, ir są­ skai­tos už šil­dy­mą su­ma­žė­jo. Rei­ kia vyk­dy­ti komp­lek­si­nes prie­mo­ nes – re­no­va­ci­ją. Tuo­met tik­rai pa­vyks su­tau­py­ti ši­lu­mos“, – dės­ tė va­do­vė. Di­rek­to­rė pa­brė­žė, kad įta­kos są­ skai­toms tu­ri ir gy­ven­to­jų sa­vi­va­ lė. Jie ne­le­ga­liai įsi­ren­gia šil­do­mas grin­dis, pa­pil­do­mus ra­dia­to­rius. Tai taip pat iš­ba­lan­suo­ja sis­te­mą. Pa­tek­ti į to­kių žmo­nių bu­tus yra su­dė­tin­ga. Ta­čiau, anot R.Uz­nie­nės, di­džiau­sią įta­ką są­skai­toms už šil­dy­mą tu­ri ge­ro­ kai pa­bran­gu­si ši­lu­ma. Jos kai­na pa­di­ dė­jo šok­te­lė­jus gam­ti­nių du­jų kai­nai. Va­do­vė pa­brė­žė, kad yra na­mų, ku­rių gy­ven­to­jai pa­ten­kin­ti įreng­tais mo­ der­niais ši­lu­mos maz­gais. „Vis­kas pri­klau­so nuo žmo­nių. Vie­nam šil­ta, kai kam­ba­ry­je yra 20 laips­nių, ki­tam – tiek neuž­ten­ka“, – tei­gė va­do­vė.

1863 m. su­ki­li­mas: žlu­gu­si jū­rų eks­pe­di­ci­ja As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­da įvai­riais is­to­ri­jos lai­ko­ tar­piais užė­mė star­te­giš­kai svar­ bų vaid­me­nį ne vie­nai ša­liai. Sau­ sio 22-ąją prieš 150 me­tų pra­si­dė­ ju­sio Lie­tu­vos ir Len­ki­jos su­ki­li­ mo prieš ca­ri­nės Ru­si­jos des­po­ti­ ją da­ly­viams skir­ti gink­lai ir amu­ ni­ci­ja ke­lia­vo per Rytp­rū­siams pri­ klau­siu­sią Klai­pė­dą. Gink­lus ga­be­no kont­ra­ban­da

Ko­vo­je dėl vals­ty­bės lais­vės ir ne­ prik­lau­so­my­bės ta­da da­ly­va­vo ke­li šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių. Su­ki­li­ mui Lie­tu­vo­je rei­kė­jo gink­lų. Vie­na iš ga­li­my­bių juos gau­ti – iš Va­ka­

rų ša­lių per Prū­si­jos sie­ną, pa­si­tel­ kiant kont­ra­ban­di­nin­kus. Is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas tei­gė, jog yra iš­li­kę ke­le­tas to me­to do­ku­ men­tų, ku­riuo­se ra­šo­ma, kad „Lai­ ki­nos tau­ti­nės vy­riau­sy­bės Lie­tu­ vos pro­vin­ci­jos val­dy­bos sky­rius 1863 me­tų ge­gu­žės 30 die­ną su­da­rė su­tar­tį su vie­nu Bel­gi­jos pirk­liu 10 tūkst. graižt­vi­nių šau­tu­vų-muš­ kie­tų ir 1 mln. pis­to­nų įsi­gy­ti“. Pa­sak is­to­ri­ko, pirk­lys įsi­pa­rei­ go­jo ši­tuos gink­lus per­vež­ti per Prū­si­jos sie­ną į da­bar­ti­nės Lie­tu­ vos te­ri­to­ri­ją. Ten juos tu­rė­jo pe­ rim­ti su­ki­lė­lių agen­tai. Yra ir dau­giau do­ku­men­ti­nių liu­ di­ji­mų, kad gink­lų tie­ki­me da­ly­va­ vo ir Klai­pė­dos pirk­liai.

Ke­lio­nė į Lie­tu­vą

Prieš ke­le­tą me­tų D.Eler­to iš­leis­to­ je kny­go­je „Vė­jas rė­jo­se: bur­lai­vių epo­chos at­spin­džiai“ ap­ra­šy­ta len­ kų emig­ran­tų ruoš­ta jū­rų eks­pe­di­ ci­ja su­ki­lė­liams pa­rem­ti. Nusp­ręs­ta nu­pluk­dy­ti ne tik gink­lus ir amu­ni­ci­ją, bet ir 158 sa­ va­no­rius ko­vo­to­jus, tarp ku­rių bu­ vo 126 len­kai, 22 pran­cū­zai ir 16 ita­lų. Vie­nas jų – Ado­mo Mic­ke­ vi­čiaus sū­nus Vla­dis­la­vas. Eks­pe­ di­ci­jai va­do­va­vo pul­ki­nin­kas Teo­ fi­lis La­pins­kas, ku­ris ka­ri­nę kar­je­rą pa­da­rė Aust­ri­jos ka­riuo­me­nė­je. Tuo pir­ki­niu su­si­do­mė­jo Ru­si­ jos im­pe­ri­jos spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos. Į su­ki­lė­lių gre­tas bu­vo in­filt­ ruo­tas agen­tas.

„Ward Jack­son“ gar­lai­viu T.La­ pins­ko bū­rys ko­vo 22 d. iš­plau­kė iš Lon­do­no. Lai­vas pri­klau­sė Ru­si­jai tar­nau­jan­čiai kom­pa­ni­jai. Kai gar­ lai­vis pa­sie­kė Da­ni­jos kran­tus, ka­ pi­to­nas at­si­sa­kė plauk­ti į Got­lan­dą, te­ko su­sto­ti Ko­pen­ha­go­je. Su ki­tu lai­vu kam­pa­ni­jos da­ly­viai pa­sie­kė Mal­mės uos­tą, iš ten Lie­ tu­vos link tu­rė­jo iš­plauk­ti jau bur­ lai­viu „Emi­li­ja“, bet į jį gink­lų til­po ma­žiau ir tik – 120 sa­va­no­rių. Iš­si­lai­pi­ni­mas ne­pa­vy­ko

Bir­že­lio 11 d. „Emi­li­ja“ pa­sie­kė ry­ ti­nę Bal­ti­jos pa­kran­tę, eks­pe­di­ci­jos va­das su įgu­los na­riais ke­lio­mis val­ ti­mis iš­plau­kė į žval­gy­bą. Jie iš­si­kė­lė ties Juodk­ran­tės mau­dyk­lė­mis.

„Nusp­ręs­ta iš­si­lai­pin­ti ir užim­ ti Juodk­ran­tės mies­te­lį. Kol nie­kas ne­su­ži­nos, grei­tai kirs­ti ma­rias, ju­ dė­ti sie­nos link ir ke­liau­ti į Lie­tu­vą“, – su­ki­lė­lių rė­mė­jų pla­nus pri­mi­nė D.Eler­tas. Bet grįž­tant pa­si­kei­tė vė­ jas, ta­po aiš­ku, kad jiems ne­pa­vyks pa­siek­ti kran­to. Tad nu­spręs­ta, kol dar įma­no­ma, grįž­ti į bur­lai­vį. Vie­na val­tis ap­vir­to, jo­je bu­vę žmo­nės – 16 už­sie­nie­čių sa­va­no­rių ir 8 len­kai nu­sken­do. Sug­niuž­dy­ti ne­sėk­mės, eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai pa­ su­ko Got­lan­do link. Ope­ra­ci­ja mū­ sų kraš­te žlu­go. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad Lie­tu­vos ir Len­ki­jos Res­pub­li­ kai gink­lu kau­nan­tis dėl ne­prik­lau­ so­my­bės Klai­pė­dos kraš­te ne kar­tą su­lauk­ta rim­tos pa­spir­ties.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami drauge su komisija išrinksite septynias labiausiai šio titulo vertas pretendentes. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

antradienis, sausio 22, 2013

nuomonės

No­rė­čiau pa­bū­ti mi­nist­ru

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ame­ri­kie­tiš­ka sva­jo­nė Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka

Violeta Juodelienė

V

a­kar pa­s au­l io aki­vaiz­do­je ant­ra­jai ka­den­ci­jai pri­sie­kė JAV pre­z i­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma. Sek­ma­d ie­n į, kaip rei­ka­lau­ja Kons­t i­t u­ci­ja, prie­sai­kos žo­ džius pa­sa­kęs pri­va­čio­je ce­re­mo­ni­jo­je, va­kar tą pa­čią pro­ce­dū­rą jis pa­kar­to­jo ste­bint mi­l i­jo­nams žmo­n ių vi­sa­me pa­ sau­ly­je. Ši ce­re­mo­ni­ja – sa­vo­t iš­kas ame­r i­k ie­t iš­ ko­sios kul­tū­ros sim­bo­lis, įvy­kis, ku­riam nė­ra abe­jin­g ų. Ga­l i­ma la­bai ne­mėg­t i po­mpas­t i­kos ir ma­ny­t i, kad nuo­šir­d žiau­si pa­t rio­tai tė­ vy­nę my­l i ne vie­šai, o ty­lo­m is, vis dėl­ to to­k ios vi­suo­t i­nės šven­tės ame­r i­k ie­ čiams šiek tiek pa­vy­du. Inau­g u­ra­ci­jos ce­re­mo­n i­ją Va­šing­to­ne ste­bė­jo apie 800 tūkst. ame­ri­kie­čių. Šei­ mo­mis, kar­tu su gar­bin­go am­ž iaus sen­ jo­rais. Dėl is­to­ri­nio re­gi­nio vie­tas už­siė­ mę dar iš­va­ka­rė­se, pa­si­r ū­pi­nę spe­cia­

Taip nuo­šir­džiai nie­ka­ da ne­švę­si­me su jo­kiu pre­zi­den­tu. liais bi­lie­tais, Va­šing­to­no ir ki­tų mies­tų gy­ven­to­jai, su­va­ž ia­vę pa­v ie­n iui ar or­ ga­n i­z uo­to­m is gru­pė­m is. Žy­m i da­l is jų švęs­t i pra­dė­jo dar šeš­ta­d ie­n į, at­si­l ie­pę į Pre­zi­den­to ra­g i­ni­mą da­ly­vau­t i vi­suo­ me­nei nau­din­go dar­bo ak­ci­jo­je. Ar ga­lė­tu­me to­k ią žmo­nių mi­nią įsi­vaiz­ duo­t i Lie­t u­vo­je? Ne nak­t į per olim­pie­ čių su­tik­tu­ves šėls­tan­t į jau­ni­mą, o pa­čių įvai­riau­sių vi­suo­me­nės gru­pių at­sto­vus, va­lan­dų va­lan­das lei­džian­čius po at­vi­ru dan­gu­mi, bet ko­kiu oru, kant­riai lau­kian­ čius Pre­z i­den­to prie­sai­kos? Var­g iai. Ga­ li­ma im­por­tuo­t i iš už At­lan­to ma­dą kel­t i vė­lia­vą pie­ve­lė­je prie na­mo, iš­mok­ti šyp­ so­tis sve­ti­moms ka­ra­lie­nėms, ga­liau­siai – emig­r uo­t i, ta­čiau taip nuo­šir­d žiai nie­ka­ da ne­švę­si­me su jo­k iu pre­z i­den­t u. Ir šį­ kart mes pa­tys ma­ž iau­siai kal­t i. Kal­ta is­ to­r i­ja, dėl ku­r ios mū­sų Kons­t i­tu­ci­ja skai­ čiuo­ja de­šimt­me­čius, o ne šim­tus me­t ų, dėl ku­r ios aukš­to ran­go po­l i­t i­kai ša­l ies va­do­v ui de­monst­r uo­ja as­me­n i­nę ne­pa­ gar­bą, o kiek­vie­na vals­ty­bi­nė šven­tė aso­ ci­juo­ja­si su pri­mes­ti­no­mis links­my­bė­mis. Tai, ką mes ma­to­me kaip šim­ta­tūks­tan­ti­ nę ame­ri­kie­čių mi­nią, de­monst­ruo­jan­čią ypa­tin­gą dė­me­sį Pre­zi­den­tui, ky­la iš tra­di­ ci­jo­mis, o ne ma­da pa­grįs­to pa­trio­tiz­mo, iš drą­sos at­vi­rai skelb­ti sa­vo po­li­ti­nes pa­žiū­ ras, pa­gar­ba iš­rink­tam vals­ty­bės va­do­vui, kad ir ko­kiai par­ti­jai jis pri­klau­sy­tų. Bū­tent šių tra­di­ci­jų, o ne be­ri­bių ga­li­my­bių ir lais­ vių, ku­rio­mis di­džiuo­ja­si JAV, šiek tiek ir pa­vy­du ame­ri­kie­čiams.

P

ers­kai­čiau vie­na­me dien­raš­ ty­je ra­ši­nį apie kai ku­riuos mi­nist­rus ir jų kom­pe­ten­ ci­ją ku­ruo­ja­mo­je sri­ty­je. Tiks­liau – apie ne­kom­pe­ten­ci­ją ir ne­ži­no­ji­mą, ką da­ry­ti užė­mus šį po­stą? Iš tik­rų­jų bū­tų juo­kin­ga si­tua­ci­ ja, jei­gu ne grau­di Lie­tu­vai... Si­tua­ ci­ja, be abe­jo, tu­rė­sian­ti nei­gia­mų pa­sek­mių ir at­si­liep­sian­ti vi­siems pa­pras­tiems (esan­tiems ne val­ džio­je) žmo­nėms. Bet kam dėl to skau­da gal­vą? Paim­ki­me kad ir „po­pu­lia­ riau­sią“ – Kraš­to ap­sau­gos mi­

Bū­ti­nas tik lo­ja­lu­mas par­ti­jai rin­ki­mų nu­ga­lė­to­jai. Va­lio! Na, kad ir ban­dy­mas at­lik­ti dar vie­ną ban­dy­mą svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos klau­si­mu. Nie­ko. Sis­te­ma sto­vi kaip mū­ras! Į ją nu­si­lau­žė dan­tis da­bar jau bu­vęs mi­nist­ras Al­gis Čap­li­kas. To­dėl ki­tas svei­ka­tos mi­nist­ras bu­vo gud­res­nis – ty­liai at­bu­vo sa­ vo ka­den­ci­ją. Da­bar gi svei­ka­tos mi­nist­ras Vy­ te­nis And­riu­kai­tis pa­ban­dė ženg­ ti pir­mą žings­nį „re­for­mos“ link ir li­ko ant le­do. At­si­ker­ši­jo koa­li­ci­jos par­tne­riai už „iš­da­vys­tę“ svars­tant ži­no­mų par­la­men­ta­rų ne­lie­čia­my­ bės klau­si­mą. Akis už akį! Tik kas to­liau? To­dėl man, vie­na ko­ja esan­čiam pen­si­jo­je, pa­var­gu­siam nuo vi­sų val­džios su­bti­ly­bių, iš­li­ko vie­nin­ te­lis no­ras – bū­ti tik mi­nist­ru. No­rė­ti juk Lie­tu­vo­je dar neužd­ raus­ta.

M

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Ko­votojai už tie­są pa­tin­ka ne vi­siems D.Ja­naus­kai­tė. „Nu­tei­sė už rėž­tą kal­bą“, „Klai­pė­da“, 2013 01 21. ko­vo­to­jas, vi­sur ir vi­sa­da tu­rė­jo bū­ti tvar­ka. Pri­si­me­nu, kad tai bu­vo są­ ži­nin­gas žmo­gus. Praė­jo tiek me­tų, o jis ko­vo­ja, tei­sy­bės ieš­ko, jau ga­lė­ tų ir pail­sė­ti, svei­ka­tą pa­tau­so­ti. SMS

Na­riai

***

Prieš 30 me­tų te­ko sta­ty­bos tres­te su P.Iva­no­vu dirb­ti. Jau ta­da bu­vo

Kol tei­sė­jai ne­tu­ri jo­kios at­sa­ko­my­ bės, tol ir pa­si­ti­kė­ti teis­mais neį­ ma­no­ma. Kaip ga­li bū­ti, kad vie­nas

Skai­ty­to­ja

teis­mas priė­mė vie­ną nu­tar­tį, o ki­tas – ki­tą, juk įsta­ty­mai tai vie­no­di? O iš kur pas tei­sė­jus tie mi­li­jo­nai at­si­ ran­da? Ge­ros ma­ši­nos? Ne­gi jie ne­ val­go, ne­ge­ria ir iš­lo­šia lo­te­ri­jo­se? Pi­lie­tis

***

Pa­gal įsta­tus pir­mi­nin­kas ren­ka­ mas dve­jiem me­tams. Iš­rin­ki­te ki­ tą, jei ne­pa­ten­kin­ti dar­bu. Ju­lius Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Bu­vau vie­no­je ka­vi­nė­je mies­to cent­re. Jo­je sė­dė­jo du ge­rai ži­no­mi mies­to ar­ chi­tek­tai. Pa­si­bai­sė­jau jų el­ge­siu. Ar­ chi­tek­tai gar­siai kal­bė­jo, kei­kė­si. Nek­ rei­pė dė­me­sio, kad ap­link sė­di žmo­nės. Kas tre­čias jų žo­dis bu­vo keiks­ma­žo­ dis. Pa­si­jau­čiau taip, lyg ma­ne kas bū­tų ap­spjo­vęs. Re­gis, kul­tū­rin­gi žmo­nės, o el­gė­si kaip tik­ros kiau­lės. Jei taip el­gia­ si aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­ nės, tai ko no­rė­ti iš ki­tų? Tuos du ge­rai ži­no­mus ar­chi­tek­tus bū­tų ga­li­ma pa­ va­din­ti šlykš­tu­kais. To­kiu sa­vo el­ge­siu jie že­mi­na ki­tus. Eu­ge­ni­ja

Šiukš­les iš­me­tė pro lan­gą

Rei­kė­tų griež­čiau kont­ro­liuo­ti ap­ link sa­vo na­mą šiukš­li­nan­čius as­ me­nis, pro lan­gus mė­tan­čius nuo­ rū­kas ir at­lie­kas. To­kį vaiz­de­lį te­ko ste­bė­ti ir sa­vo na­me. Ma­no kai­my­ nas kaž­ko­kius re­mon­to dar­bus at­li­ ko, o at­lie­kas iš­me­tė pro lan­gą. Gal­ vo­jau, kad su­si­rinks, bet kur tau. Keis­čiau­sia, jog tas bu­tas pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei. Ko­dėl ne­ga­li­ma ati­ džiau pa­si­do­mė­ti, ko­kius žmo­nes įlei­džia į val­diš­kus bu­tus gy­ven­ti? Ga­lė­tų juos griež­čiau kont­ro­liuo­ti. Al­do­na Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

No­riu pri­tar­ti po­nui Sta­nis­lo­vui, ku­ ris rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ pa­ ra­šė nuo­mo­nę „Ne­sa­me abo­ri­ge­nai, bet...“ („Klai­pė­da“, 2013 01 16). Ne­ sa­me mes abo­ri­ge­nai, bet to­kia jau mū­sų, lie­tu­vių, dva­sia. Nuo Min­dau­ go lai­kų lie­tu­vis lie­tu­vį žu­dė. Nes­ var­bu, bu­vo gi­mi­nai­tis ar ne. Žu­do­ ma bu­vo dėl val­džios, že­mės. Taip mū­sų Lie­tu­vė­lę ėda nea­py­kan­ta, go­ du­mas, val­džios troš­ki­mas. Vi­są lai­ ką ly­di su­si­prie­ši­ni­mas. Iš pra­džių žmo­nės bu­vo su­skirs­ty­ti į pa­trio­ tus ir prie­šus, pa­skui – į kai­riuo­sius ir de­ši­niuo­sius. Dar vė­liau pra­si­dė­jo fab­ri­kų, ga­myk­lų nai­ki­ni­mas. Žmo­ nės li­ko be dar­bo. Da­bar vers­li­nin­kai sie­lo­ja­si, kad iš­si­lai­ky­tų, ne­bank­ ru­tuo­tų, o pa­pras­ti žmo­ge­liai – kad ne­lik­tų be dar­bo. Tas pi­ni­gų sty­gius. Kol Lie­tu­vo­je ne­bus san­tai­kos, vie­ ny­bės, tol nie­ko ne­pa­da­ry­si.

Pa­si­bai­sė­jo ar­chi­tek­tų el­ge­siu

Atgarsiai

***

Pri­ta­riu skai­ty­to­jo nuo­mo­nei

Vik­to­ras

Da­lia

Pers­kai­čiau, kas ne­pa­ten­kin­tas. Ogi Pla­to­nas Iva­no­vas. Na, aiš­ku, su­pra­tau jau ne­skai­tęs, kur vis­kas pa­si­suks. To­kie am­ži­nai no­ri tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo.

telefonas@kl.lt

Šeš­ta­die­nį bu­vau Teat­ro aikš­tė­je vy­ku­sia­me ren­gi­ny­je – su­vai­din­ ta­me pre­fek­tū­ros štur­me. Re­gi­nys man pa­li­ko di­de­lį įspū­dį: ir ka­rei­vių uni­for­mos, ir gink­lai, ir pa­ts veiks­ mas. Pa­si­ju­tau tik­rai lyg at­si­dū­ręs Klai­pė­do­je prieš 90 me­tų. No­riu pa­dė­ko­ti ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams už re­gi­nį. Bu­vo ma­ty­ti, kad jie įdė­jo la­bai daug dar­bo. Ma­nau, jog to­kie ren­gi­niai la­bai rei­ka­lin­gi Klai­pė­dai. Juo­se pa­bu­vo­ję net tie, ku­rie ne­si­ do­mi is­to­ri­ja, pra­de­da ja do­mė­tis, at­si­suk­ti į sa­vo šak­nis. Mies­tui rei­ kė­tų dau­giau to­kių ren­gi­nių.

a­ne ste­bi­na mū­sų mo­kyk­lų su­ge­bė­ji­mas or­ ga­ni­zuo­ti eks­kur­si­jas, o jų kai­nos – ap­skri­ tai pri­bloš­kian­čios. Per­nai ma­no vai­kas tu­rė­jo va­žiuo­ti į Es­ ti­ją. Tas „ma­lo­nu­mas“ kai­na­vo 300 li­tų. Šiam pa­va­sa­riui jau or­ga­ni­zuo­ja­ma tri­jų die­nų eks­kur­si­ja į Len­ki­ją. Ke­lio­nė kai­nuo­ja jau 400 li­tų. Dėl to­kių kai­nų daž­niau­siai pu­sė kla­sės vai­kų ne­ va­žiuo­ja į eks­kur­si­jas. Tė­vai ne­tu­ri tiek pi­ni­gų. O jei du vai­kai? Ko­kios ta­da šei­mą iš­tin­ka iš­lai­dos? Sup­ran­ta­ma, vi­si no­ri, kad ta­vo vai­kas neiš­sis­kir­tų, bet tiek pi­ni­gų paim­ti iš šei­ mos biu­dže­to yra su­dė­tin­ga. Ne­gi mo­ki­niams ne­ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti eks­kur­si­jų po Lie­tu­vą? Gal ta­da jos pi­giau at­siei­tų? Mū­sų lai­kais to­kios ke­lio­nės bu­vo la­bai po­pu­lia­rios. Ne­bū­ti­na va­žiuo­ti į Vil­nių ar ki­ tus di­des­nius mies­tus. Ga­li­ma ir neap­lan­ky­tų ki­ tų mū­sų ša­lies vie­tų paieš­ko­ti. Daž­niau­siai mo­ky­to­jai aiš­ki­na, kad Lie­tu­vo­je vai­kai jau vis­ką ma­tė. Ta­čiau, kai pa­klau­si­nė­ ji, su­ži­nai, kad daug kur jie tik­rai nė­ra bu­vę. Pir­miau­sia mo­ky­to­jai tu­rė­tų rū­pin­tis, kad vai­kai pa­žin­tų sa­vo ša­lį, o tik ta­da tu­rė­tų va­žiuo­ti į sve­čias.

***

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 728

Ren­gi­nys bu­vo įspū­din­gas

Eks­kur­si­jos – kir­tis per pi­ni­gi­nę

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

nis­te­ri­ją. Pa­ra­dok­sas ar ne, bet jo­je do­mi­nuo­ja mi­nist­rai me­ di­kai. Na, ma­tyt, Lie­tu­vo­je, kaip nė vie­no­je ki­to­je pa­sau­lio ša­ly­je, bū­ tent jie ge­riau „iš­ma­no“ ka­ro moks­lus, ne­gu tuos, ku­riuos bai­gė ir ga­vo dip­lo­mą. Pa­tys pri­si­me­na­te – pir­ma­sis KAM mi­nist­ras bu­vo skan­da­lin­ ga­sis me­di­kas Aud­rius But­ke­vi­ čius. Po to – Juo­zas Ole­kas. Po to – Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė. Pas­kui – vėl J.Ole­kas... Tai­gi, kam tuo­met mi­nist­rui iš­ma­ny­ti sri­tį pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą, jei­gu ga­li­ma pa­si­sam­dy­ti bū­rį pa­ ta­rė­jų? Mi­nist­ras – tai tik tam tik­ra pra­ sme pa­ra­di­nė uni­for­ma, ir to už­ ten­ka! Jo­kių įsta­ty­mų ka­li­mo, kaip prieš įpras­tus kon­kur­sus vals­ty­bės tar­ ny­bo­je, jo­kių spe­cia­lių ži­nių, vi­zi­ jų pri­sta­ty­mo.

karštas telefonas

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antrADIENIS, sausio 22, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Po­li­ci­jos ty­rė­jai neiš­ma­no tei­sės Vals­ty­bės au­di­to­riai nu­sta­tė, kad vi­so­se Lie­tu­vos iki­teis­mi­nio ty­ri­ mo įstai­go­se dau­giau kaip penk­ ta­da­lis ty­rė­jų už­per­nai ne­tu­rė­jo tei­si­nio iš­si­la­vi­ni­mo.

Vil­tys: nau­jo­ji val­džia su prem­je­ru A.But­ke­vi­čiu­mi prie­ša­ky­je san­ty­kius su Len­ki­ja ti­ki­si pa­ge­rin­ti – jau ne­

tru­kus bus ren­gia­mi net ke­li pir­mų­jų ša­lies žmo­nių vi­zi­tai pas kai­my­nus.

Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

Tirp­dy­s san­ty­kių įša­lą Nau­jo­ji val­džia skel­bia, kad ren­gia­si šil­tin­ti Vil­niaus bei Var­šu­ vos san­ty­kius, ir vėl da­li­ja ne­pa­ma­tuo­tus pa­ža­dus. Len­kai dia­ lo­gui pa­si­ruo­šę, ta­čiau bi­jo, kad ko­ją pa­kiš­ti ga­li Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Mi­nist­rai kal­bė­sis

Jau va­sa­rio pra­džio­je prem­je­ras Al­ gir­das But­ke­vi­čius ruo­šia­si dvi­ša­ liam vi­zi­tui į Len­ki­ją, kur su­si­tiks su šios ša­lies pre­zi­den­tu Bro­nis­ła­ wu Ko­mo­rows­kiu bei vy­riau­sy­bės va­do­vu Do­nal­du Tus­ku. Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Ra­dos­ła­was Si­kors­kis taip pat jau ki­tą mė­ne­sį su Lie­tu­vos už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ru Li­nu Lin­ke­vi­ čiu­mi sės prie de­ry­bų sta­lo. Kaip skel­bia­ma, aukš­ti po­li­ti­kai ke­ti­ na ap­tar­ti Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mą ES, Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą ir Lie­tu­vos len­kams ak­ tua­lius klau­si­mus. Ar tai reiš­kia, kad, Pre­zi­den­tės D.Gry­baus­kai­tės žo­džiais, „pau­ zių po­li­ti­ka“ Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiuo­se bai­gė­si? Į šį klau­si­ mą at­sa­ky­mo dar nė­ra. Abie­jų ša­ lių po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai ra­gi­na pa­lū­kė­ti. „Ti­ki­mės, kad šios de­ry­bos bus ge­ros. Ma­no nuo­mo­ne, de­ry­bos bū­tų ge­ros, jei­gu (nu­tar­tu­me – red. past.), ką Len­ki­ja ga­li nu­veik­ti, pa­ vyz­džiui, pa­lai­ky­da­ma Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mą ES ant­ro­je šių me­tų pu­sė­je. Mums svar­bi Ry­tų par­tne­ rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je sėk­mė, taip pat Lie­tu­vos nu­si­tei­ki­ mas spręs­ti su­bren­du­sias pro­ble­ mas, ku­rio lau­kia­me jau il­giau nei dvi­de­šimt me­tų“, – Len­ki­jos ra­di­ jui va­kar kal­bė­jo R.Si­kors­kis.

To­nas kei­čia­si

Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai jau ku­rį lai­ką nė­ra itin šil­ti. Len­ki­ jos pu­sėn, tik sė­du­si į pre­zi­den­ to kė­dę, su at­sar­gu­mu ėmė žiū­rė­ti D.Gry­baus­kai­tė. Ji dar per­nai pa­ va­sa­rį prie­kaiš­ta­vo, esą kai ku­rie Len­ki­jos po­li­ti­kai pa­nū­do la­biau drau­gau­ti su Ru­si­ja, ir net pa­reiš­ kė, kad kai ku­riuo­se san­ty­kiuo­se ge­riau da­ry­ti pau­zę.

Linas Linkevičius:

Galime padaryti daugiau: vietovardžių, pavardžių rašymo klausimus įmanoma pajudinti iš vietos. Tie­sa, pra­bė­gu­sių me­tų pa­bai­go­ je, da­ly­da­ma in­ter­viu, D.Gry­baus­ kai­tė to­ną švel­ni­no. „Jei nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė ban­dys po­li­ti­niu lyg­me­niu šil­dy­ti ne­va at­ ša­lu­sius san­ty­kius (su Len­ki­ja – red. pa­st.), tik­rai ska­ti­nu, jei už tai Lie­tu­vai ne­rei­kės pa­pil­do­mai su­si­ mo­kė­ti“, – 2012-ųjų gruo­dį yra sa­ kiu­si D.Gry­baus­kai­tė. Kaip šią sa­vai­tę pa­ste­bi len­kų laik­raš­čio „Rzecz­pos­po­li­ta“ ap­ žval­gi­nin­kas Jer­zy Haszc­zyńs­ kis, D.Gry­baus­kai­tė nau­jų san­ty­ kių užuo­maz­gas ga­li su­nai­kin­ti. Tai liu­di­ja jos anks­tes­ni pa­reiš­ki­ mai. Ta­čiau nau­ja­sis už­sie­nio rei­ka­

lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius, kaip ro­do jo tei­gi­niai ži­niask­lai­do­je, san­ ty­kius su len­kais nu­si­tei­kęs ge­rin­ ti. Kaip – jis kol kas ne­de­ta­li­zuo­ ja. „Tu­ri­me at­lik­ti, ką bu­vę va­do­vai ža­dė­jo. Tu­ri­me tai at­lik­ti ne­pa­žeis­ da­mi Kons­ti­tu­ci­jos – yra to­kių ga­ li­my­bių. Pas­kai­tę tau­ti­nių ma­žu­mų tei­sių ap­sau­gos kon­ven­ci­ją, ga­li­me pa­da­ry­ti dau­giau: vie­to­var­džių, pa­ var­džių ra­šy­mo klau­si­mus įma­no­ma pa­ju­din­ti iš vie­tos. Bet rei­kia bend­ro su­ta­ri­mo ir su­pra­ti­mo“, – žur­na­lis­ tams yra sa­kęs L.Lin­ke­vi­čius. Len­ki­jos ap­žval­gi­nin­kai pa­brė­žia, kad Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ jos (LLRA) at­sto­vų bu­vi­mas koa­ li­ci­jo­je – itin po­zi­ty­vus žings­nis. Juo­lab kad ener­ge­ti­kos mi­nist­ras ir kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­ras – LLRA at­sto­vai. An­tai kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­ras Ed­var­das Tru­se­vi­čius prieš sa­vai­ tę pa­reiš­kė, kad jo pir­ma už­duo­ tis – pa­reng­ti nau­ją Na­cio­na­li­nių ma­žu­mų įsta­ty­mą, ku­ris įtei­sin­tų dvi­kal­bius už­ra­šus tan­kiai tau­ti­nių ma­žu­mų gy­ve­na­mo­se vie­to­se, taip pat ne­lie­tu­viš­kų var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mą do­ku­men­tuo­se. Įsi­jau­tu­sį LLRA at­sto­vą ėmė­ si ra­min­ti pa­ts prem­je­ras A.But­ ke­vi­čius. „Gal sku­bo­tas pa­reiš­ki­ mas. Ma­nau, tai dau­giau po­li­ti­nis pa­reiš­ki­mas“, – taip LLRA at­sto­ vo kal­bas ko­men­ta­vo prem­je­ras ir pri­mi­nė, kad rei­kia va­do­vau­tis Vy­ riau­sy­bės pro­gra­ma.

kiams su Len­ki­ja, at­kur­da­mi ir in­ten­ Vy­riau­sy­bė taip pat ža­da, kad ties du­jų sy­vin­da­mi dia­lo­gą stra­te­gi­niais klau­ jung­tį tarp Lie­tu­vos bei Len­ki­jos ir sieks si­mais“, – tvir­ti­na­ma do­ku­men­te. gau­ti ES fi­nan­sa­vi­mą šiam pro­jek­tui.

Be to, aiš­ki­na­ma: „Mū­sų vals­ty­bės, ku­ri yra Bal­ti­jos re­gio­no da­lis, už­sie­nio po­ li­ti­ką kreip­si­me vi­sų pir­ma į ak­ty­vius san­ty­kius su Šiau­rės Eu­ro­pos ir Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis, Vo­kie­ti­ja, Len­ki­ja, su ku­ rio­mis ob­jek­ty­viai mus sie­ja bend­ri po­ „Su­teik­si­me nau­ją po­stū­m į san­t y­ li­ti­niai ir eko­no­mi­niai in­te­re­sai.“

„Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­reiš­ki­mai be pa­mąs­ty­mų

Už­mo­jų dau­gy­bė A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma skel­bia, kad Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka pra­ra­do am­bi­ci­jas, tu­rė­tas iki 2008 m. „Ypač pa­blo­gė­jo san­ty­kiai su Len­ki­ja. Dėl ne­vy­ku­sių eks­pe­ri­men­tų su nau­ juo­ju Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo įsta­ty­mu len­kų tau­ti­nė ma­žu­ma ėmė jaus­tis disk­ri­mi­nuo­ja­ma“, – tei­gia­ma Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je.

Tai sa­ko­ma Vals­ty­bės kont­ro­lės ata­skai­to­je, ku­rio­je ana­li­zuo­ja­ ma, ar Lie­tu­vo­je su­da­ry­tos prie­ lai­dos efek­ty­viai or­ga­ni­zuo­ti iki­ teis­mi­nio ty­ri­mo pro­ce­są. „Ty­rė­jais dir­ba as­me­nys, tu­ rin­tys įvai­rų iš­si­la­vi­ni­mą: pe­da­ go­gi­nį, fi­lo­lo­gi­nį, kū­no kul­tū­ros ir kt.“, – ra­šo­ma vals­ty­bės au­di­to­ rių ata­skai­to­je. Re­mian­tis ja, tik ma­žiau nei pu­sė­je iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­ gų ty­rė­jų pa­rei­gy­bių ap­ra­šy­muo­ se nu­sta­ty­tas rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą, to­dėl ty­rė­jų, ne­tu­rin­čių tei­si­nio iš­si­la­vi­ni­mo, skai­čius atei­ty­je ga­li di­dė­ti. Pa­gal Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mą as­ muo, prii­ma­mas į tar­ny­bą pro­ku­ ra­tū­ro­je ir pa­ski­ria­mas į pro­ku­ro­ ro pa­rei­gas, pri­va­lo tu­rė­ti aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir iš­lai­ky­ti pre­ten­den­tų į pro­ku­ro­ rus eg­za­mi­ną. To­dėl vi­si pro­ku­ro­ rai yra įgi­ję aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą.

O ty­rė­jams to­kių rei­ka­la­vi­ mų ne­ke­lia­ma. Po­li­ci­jo­je dir­ban­ tiems ty­rė­jams tai­ko­mi Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to rei­ka­la­vi­mai, kad as­muo, pre­ten­duo­jan­tis į vi­ daus tar­ny­bą, tu­ri tu­rė­ti ne že­ mes­nį kaip vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir bū­ti bai­gęs vi­daus rei­ka­lų pro­ fe­si­nio mo­ky­mo ar ki­tą švie­ti­mo įstai­gą ar­ba vi­daus rei­ka­lų pro­ fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gos įva­di­ nio mo­ky­mo kur­sus. Tei­sė­jų ta­ry­ba 2011 m. Po­li­ci­ jos de­par­ta­men­tą in­for­ma­vo, kad men­kos ty­rė­jų bend­ro­sios bau­ džia­mo­sios tei­sės ir bau­džia­mo­jo bei ci­vi­li­nio pro­ce­so tei­sės ži­nios tu­ri nei­gia­mos įta­kos iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo ko­ky­bei bei ope­ra­ty­ vu­mui. Tei­sė­jų tei­gi­mu, po­li­ci­jos sis­te­ mos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ty­rė­jams trūks­ta teo­ri­nių ži­nių bei pra­kti­ nių įgū­džių įro­di­nė­ji­mo pro­ce­se, to­dėl ne vi­si jų su­ge­ba tin­ka­mai kva­li­fi­kuo­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ ką ir nu­sta­ty­ti fak­ti­nes ap­lin­ky­ bes. Atk­reip­tas dė­me­sys į daž­nas tech­ni­nes bei pro­ce­si­nes klai­das, ren­kant ir fik­suo­jant įro­dy­mus pro­ce­si­niuo­se do­ku­men­tuo­se.

„Du­jų tie­ki­mo di­ver­si­fi­ka­vi­mui už­tik­ rin­ti tie­si­me re­ver­si­nę du­jų jung­tį su Len­ki­ja, su­jung­si­me Lie­tu­vos ir Len­ki­ jos du­jo­tie­kio tink­lus ir taip bus su­da­ ry­tos ga­li­my­bės Lie­tu­vai įgy­ti du­jų tie­ ki­mo al­ter­na­ty­vą“, – tei­gia­ma A.But­ke­ vi­čiaus Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je.

Si­tua­ci­ja: Vals­ty­bės kont­ro­lė kons­ta­ta­vo, kad iki­teis­mi­niai ty­ri­mai

vyks­ta ne­sklan­džiai ir dėl ne­pa­kan­ka­mos ty­rė­jų tei­si­nės kom­pe­ten­ ci­jos. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pra­šo nau­jo pa­sta­to Tei­sė­jų ta­ry­ba nu­spren­dė kreip­ tis į Vy­riau­sy­bę dėl lė­šų sky­ri­mo Uk­mer­gės teis­mo dar­buo­to­jų svei­ka­tos ty­ri­mams at­lik­ti, nau­jo pa­sta­to sta­ty­bai ir gyv­si­dab­riui pa­ša­lin­ti iš se­no­jo pa­sta­to.

Tai nu­spręs­ta pir­ma­die­nį Vil­niu­ je vy­ku­sia­me Tei­sė­jų ta­ry­bos po­ sė­dy­je. „Nau­jo teis­mo pa­sta­to sta­ty­ ba, pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, kai­nuo­tų apie 6–8 mln. li­tų ir už­truk­tų tre­jus me­tus. Uk­mer­ gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės skai­čia­ vi­mais, ki­tų pa­sta­tų, į ku­riuos siū­lo­ma per­kel­ti teis­mą, re­no­va­ ci­ja ir pri­tai­ky­mas teis­mo dar­bui kai­nuo­tų 4–6 mln. li­tų. Tai, su­ pran­ta­ma, nee­fek­ty­vu ir ne­nau­ din­ga“, – tei­gė Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Egi­di­ jus Lau­ži­kas. Iš­va­ly­ti gyv­si­dab­riu už­terš­tą da­bar­ti­nį pa­sta­tą už­truks iki pu­ sant­rų me­tų ir tai kai­nuos dar apie mi­li­jo­ną li­tų. Ar pa­sta­tas bus tin­

ka­mas nau­do­ti, paaiš­kės tik pa­ bai­gus vi­sus dar­bus ir at­li­kus pa­ kar­to­ti­nius ty­ri­mus. Tei­sė­jų ta­ry­ba šian­dien svars­ tė ir lai­ki­nų teis­mo pa­tal­pų klau­ si­mą. Šiuo me­tu teis­mas dir­ ba dvie­jo­se skir­tin­go­se vie­to­se – Uk­mer­gės vers­lo ir tu­riz­mo cent­re bei Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­te. Vers­lo ir tu­riz­ mo cent­re teis­mui pa­tal­pos skir­ tos tik iki ko­vo 1 d. „Įver­ti­nus esa­mą si­tua­ci­ją pa­vy­ ko su­si­tar­ti su Uk­mer­gės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vy­be, ku­ri su­ti­ko teis­mo dar­bui skir­ti dau­giau pa­tal­ pų. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai at­lais­vins vie­ną pa­sta­to da­lį, ku­ri bus pri­tai­ ky­ta teis­mo dar­bui. Čia bus įreng­ tas ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mus ati­ tin­kan­tis by­lų ar­chy­vas, su­kur­tos dar­bo vie­tos 26 teis­mo dar­buo­to­ jams. To­kio­mis są­ly­go­mis teis­mas tu­rė­tų veik­ti tol, kol bus iš­spręs­tas klau­si­mas dėl nau­jų nuo­la­ti­nių jo pa­tal­pų“, – sa­kė E.Lau­ži­kas. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

antradienis, sausio 22, 2013

užribis Ap­vo­gė ga­ra­žą

Mu­šė tė­vą ir su­gy­ven­ti­nes

Šei­mi­nin­kas ne­pa­ju­to va­gies

Sek­ma­die­nį prieš 17 val. ap­ sau­gos dar­buo­to­jai pa­ste­bė­ jo, kad uos­ta­mies­čio Du­by­sos g. esan­čia­me vie­nos bend­ro­ vės ga­ra­že pa­bu­vo­jo va­gys. Į vi­dų pa­tek­ta pro du­ris. Din­go ne­šio­ja­mas ben­zi­ni­nis ge­ne­ra­ to­rius ir aku­mu­lia­to­ri­nis gręž­ tu­vas. Kiek kai­na­vo din­gę daik­ tai, neaiš­ku.

Sa­vait­ga­lį į areš­ti­nę pa­te­ko du klai­pė­die­čiai ir gargž­diš­kis. 29 m. Ro­ber­tas mu­šė tė­vą, o 28erių Sau­lius ir 46-erių To­mas smur­ta­vo prieš sa­vo su­gy­ven­ ti­nes. Vi­sais šiais at­ve­jais pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, o su­ lai­ky­ti skriau­di­kai už gro­tų pra­ lei­do dvi pa­ras.

24 m. kre­tin­giš­kis, gy­ve­nan­tis Vy­tau­to g., sek­ma­die­nį sa­vo na­ muo­se pa­si­ge­do dvie­jų mo­bi­lio­ jo ry­šio te­le­fo­nų „No­kia“. Vai­ki­ nas įsi­ti­ki­nęs, kad kaž­kas įsė­li­ no į jo bu­tą, kai mie­go­jo po­pie­ čio mie­go. Tai ga­lė­jo bū­ti tarp 15 ir 16 va­lan­dos. Bu­tas bu­vo neuž­ ra­kin­tas. Apie te­le­fo­nų ver­tę ne­ pra­ne­ša­ma.

Ba­lio­nuo­se stin­ga du­jų? 1

Mo­te­ris at­krei­pė dė­me­sį, kad ne vi­suo­met įsi­gy­ to du­jų kie­kio už­ten­ka tam pa­čiam lai­ko­tar­piui. Pen­si­nin­kai du­jo­mis šil­do­si bu­tą. Su­lau­ku­si už­sa­ky­mo, mo­te­ris pa­svė­rė at­ga­ben­tus ba­lio­nus. Dvie­ juo­se ba­lio­nuo­se trū­ko po 2 ki­log­ ra­mus, vie­na­me – 3 ki­log­ra­mų.

Mo­te­ris at­krei­pė dė­me­sį, kad ne vi­ suo­met įsi­gy­to du­ jų kie­kio už­ten­ka tam pa­čiam lai­ko­ tar­piui. Naujovės: praradusiems teisę vairuoti sunkėja galimybė atgauti pažy­

mėjimus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atgauti pažymėjimą bus sudėtingiau Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt

Savaitgalį įsigaliojo pakeitimai, ku­ rie jau mėnesį neramina teisę vai­ ruoti praradusius asmenis. Nuo šiol buvę prasižengėliai, norėdami vėl sėsti prie vairo, privalės laiky­ ti teorijos ir praktikos egzaminus sudėtingiausios kategorijos trans­ porto priemonėms.

Iki šiol sunkvežimio ar autobuso vairuotojas, nutvertas girtas prie savo lengvosios mašinos vairo ir dėl to praradęs teises, turėdavo laikyti egzaminus tik B kategorijos trans­ porto priemonėms vairuoti. Nuo 2013 m. sausio 19 dienos tvarka keičiasi. Asmenys, kurie norės susigrąžinti teisę vairuo­

ti daugiau nei vienos kategorijos transporto priemones, egzaminus laikys pagal vairavimo ypatumus sudėtingiausios kategorijos trans­ porto priemonės vairavimo teisei įgyti. „Regitros“ Klaipėdos filialo va­ dovas Saulius Budinas teigė, kad per metus uostamiestyje atgau­ ti teisę vairuoti pareiškia norą ir egzaminus laiko apie 600 vai­ ruotojų. Šių metų sausį, matyt, sužinoję apie ketinimus keisti tvarką ir da­ ryti ją sudėtingesnę, norintieji at­ gauti vairuotojo pažymėjimą plūs­ telėjo į „Regitrą“. Pastebėta, kad metų pradžioje ne mažiau kaip 15 procentų padaugė­ jo norinčiųjų susigrąžinti pažymė­ jimus.

Pils­to tik vie­nas ki­tas

„Ba­lio­nas tu­ri bū­ti su plom­ba, ant jo pri­va­lo bū­ti eti­ke­tė, ku­rio­je tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas pil­no ir tuš­čio du­jų ba­lio­no svo­ris. Tie­sa, yra lei­džia­ mas 210 gra­mų nuo­kry­pis“, – aiš­ ki­no R.Lie­pi­nie­nė. Ins­pek­to­rė ne­ga­lė­jo ga­ran­tuo­ ti, kad skun­dą pa­vyks iš­sa­miai iš­ tir­ti. „Ne­sa­me ga­ran­tuo­ti, kad mo­ters svars­tyk­lės ro­dė tei­sin­gai. Ji su­si­ sie­kė su įmo­nės va­do­vu ir da­bar ne­rea­lu ti­kė­tis, kad nu­va­žia­vę ins­ pek­to­riai ap­tiks pa­žei­di­mų įmo­nės pa­tal­po­se“, – svars­tė ins­pek­to­rė. Du­jas ši­lu­tiš­kei ga­be­no Ši­la­lės ra­jo­ne įsi­kū­ru­si įmo­nė, to­dėl skun­ das per­duo­tas Tau­ra­gės ap­skri­ties met­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos ins­pek­to­ riams. „Ta­čiau ši įmo­nė du­jas tie­kia vi­ so­je Klai­pė­dos ap­skri­ty­je. Lei­di­mus pils­ty­ti du­jas tu­ri ke­lios įmo­nės. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je re­gist­ruo­ta tik vie­na Kre­tin­ga­lė­je re­gist­ruo­ta įmo­nė. Vers­li­nin­kai ieš­ko rin­kos, to­dėl pre­kę siū­lo vi­so­je ša­ly­je“, – aiš­ki­no R.Lie­pi­nie­nė.

Svo­ris: ant bui­ti­nių du­jų ba­lio­no tu­ri bū­ti eti­ke­tė, ku­rio­je pri­va­lo­ma nu­

ro­dy­ti, kiek sve­ria tuš­čia ta­ra.

Bau­dos neatg­ra­so

Met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­jos Klai­pė­ dos ap­skri­ties sky­rius ru­de­nį jau ty­rė vie­ną pa­na­šų skun­dą. „Šis skun­das pa­si­tvir­ti­no. Žmo­ nės iš Kre­tin­gos pa­si­skun­dė, kad ba­lio­nuo­se bu­vo per ma­žai du­jų“, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tė. Ins­pek­to­rė pa­ta­rė, kad gy­ven­to­jas, įta­ręs, jog jo per­ka­mas du­jų ba­lio­nas sve­ria ma­žiau nei pri­va­lė­tų, tu­rė­tų

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

kreip­tis į Met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­ją. „Juk du­jų pils­ty­to­jai tu­ri pre­ky­bos tink­lą ko­ne ke­liuo­se ra­jo­nuo­se, to­ dėl ga­li­me pra­neš­ti apie skun­dą ko­ le­goms, dir­ban­tiems ki­to­se ap­skri­ ty­se“, – aiš­ki­no R.Lie­pi­nie­nė. Gau­ta­me ši­lu­tiš­kės pen­si­nin­kės skun­de mi­ni­ma Ši­la­lės įmo­nė jau yra baus­ta už to­kius pa­žei­di­mus. Už to­kį nu­si­žen­gi­mą gre­sia bau­ da nuo 300 iki 2 tūkst. li­tų.

Pri­žve­jo­jęs ka­rys rė­žė­si į grei­tą­ją Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Gir­tu­tė­lis Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ei­li­nis pa­ke­liui iš stin­tų žve­jy­bos rė­žė­si į grei­to­sios pa­gal­bos au­to­ mo­bi­lį.

Žvar­ba: stin­tau­to­jai ne­re­tai šil­do­si stip­riai­siais gė­ri­mais. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šeš­ta­die­nį apie 20 val. Skuo­de, J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je, prie po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to su­sto­jo grei­to­ sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lis, me­di­kai sku­bė­jo su­lai­ky­tam žmo­gui su­teik­ ti bū­ti­ną­ją pa­gal­bą. Tuo me­tu, kai grei­to­ji bu­vo tuš­ čia, į ją rė­žė­si „BMW 320“. Į lau­

ką iš­bė­gę po­li­ci­nin­kai pa­ma­tė, kad vai­ruo­to­jas vi­siš­kai gir­tas. Au­to­mo­bi­lį vai­ra­vo 1987 me­tais gi­męs Ka­ra­liaus Min­dau­go mo­to­ ri­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no ei­li­ nis Ar­vy­das S. Į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį jis įpū­tė 4,49 pro­mi­lės. Pas­va­lio ra­jo­ne, Jo­niš­kė­lio kai­me gy­ve­nan­ tis vai­ki­nas sa­vait­ga­lį bu­vo nu­vy­ kęs į Lie­po­ją gau­dy­ti stin­tų. Ga­li­ma spė­ti, kad su­žvar­bęs jis šil­dė­si al­ko­ho­liu. Ka­rei­viui te­ko per­nak­vo­ti Skuo­do po­li­ci­jos lai­ki­ no su­lai­ky­mo ka­me­ro­je, jo ma­ši­na bu­vo su­lai­ky­ta. Ki­tą die­ną pa­rei­gū­ nai su­ra­šė ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės

pa­žei­di­mo pro­to­ko­lą ir iš­si­blai­viu­sį pa­žei­dė­ją iš­lei­do vyk­ti na­mo. Jam įteik­tas šau­ki­mas į teis­mą, ku­ria­me bus svars­to­ma Ar­vy­do S. įvyk­dy­to pa­žei­di­mo by­la. Vai­ki­nas tu­rės su­mo­kė­ti ir už grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lio re­mon­tą. Pa­rei­gū­nai ste­bė­jo­si, kaip bū­da­ mas toks gir­tas vai­ki­nas tam­so­je įvei­kė 70 ki­lo­met­rų ke­lią nuo Lie­ po­jos iki Skuo­do ir ne­pa­ty­rė ki­to­ kių nuo­ty­kių. Šiau­rės Lie­tu­vos gy­ven­to­jai daž­ niau­siai stin­tau­ti va­žiuo­ja į Lat­vi­ją, at­gal ne vie­nas grįž­ta įkau­šęs.

9

antrADIENIS, sausio 22, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Ke­lei­vių dau­giau, kro­vi­nių ma­Şiau

Vi­suo­me­nÄ—­je sklan­ dant pa­sa­ko­ji­mams apie vo­kie­Ä?ius pen­si­nin­kus, ga­ lin­Ä?ius sau leis­ti oriai dĹžiaug­tis se­ nat­ve, pra­mo­gau­ti ir ap­ke­liau­ti vi­sÄ… pa­ sau­lÄŻ, lie­tu­viai ÄŻ pen­ si­jÄ… ei­na ne­no­riai.

ÄŽ ĹĄa­lies oro uos­tus per­nai at­vy­ko ir iĹĄ jĹł iť­vy­ko be­veik penk­ta­da­liu dau­giau ke­lei­viĹł ne­gu uŞ­per­nai, o Lie­tu­vos oro li­ni­jĹł bend­ro­viĹł pa­ slau­go­mis 2012-ai­siais nau­do­jo­si be­veik treÄ?­da­liu dau­giau klien­tĹł.

„„Bai­mÄ—: gy­ven­to­jai sten­gia­si dirb­ti kuo il­giau, nes bai­mi­na­si, kad iť­

gy­ven­ti tik iĹĄ pen­si­jos ne­pa­jÄ—gs.

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kai­tÄ—s nuo­tr.

Bi­jo ir va­din­tis pen­si­nin­ku, ir pen­si­jos Gin­ta­rÄ— Mi­ce­vi­Ä?iō­tÄ— g.miceviciute@diena.lt

Vy­rai ne­no­ri pra­ras­ti veik­los

Ať­tuo­ni iĹĄ de­ťim­ties gy­ven­to­jĹł, su­lau­ku­siĹł pen­si­nio am­Şiaus, sa­vo spren­di­mÄ… iĹĄei­ti ÄŻ pen­si­jÄ… ati­dÄ—­lio­ ja. Tai pa­ro­dÄ— bend­ro­vÄ—s „ER­GO Li­fe In­su­ran­ce“ uŞ­sa­ky­mu at­lik­ ta gy­ven­to­jĹł ap­klau­sa. La­biau­siai Ĺžmo­nes gÄ…s­di­na fak­tas, kad iĹĄÄ—­jus ÄŻ pen­si­jÄ… ge­ro­kai su­ma­ŞÄ—s jĹł pa­ja­ mos, to­dÄ—l jie ver­Ä?iau ren­ka­si dar­ bÄ… ir at­ly­gi­ni­mÄ… kas mÄ—­ne­sÄŻ ne­gu se­nat­vÄ—s pen­si­jos iť­mo­kas. Pa­sak bend­ro­vÄ—s „Er­go Li­fe In­ su­ran­ce“ Gy­vy­bÄ—s drau­di­mo de­ par­ta­men­to va­do­vÄ—s Aud­ro­nÄ—s Kup­liaus­kie­nÄ—s, kiek dau­giau nei pu­sÄ— da­bar­ti­niĹł pen­si­nin­kĹł svars­ tÄ— iki 1 me­tĹł, kol pa­si­ry­Şo iĹĄei­ti ÄŻ pen­si­jÄ…, 1–3 me­tus del­sÄ— penk­ta­ da­lis, 4–7 me­tus – 6 pro­c. pen­si­ nio am­Şiaus gy­ven­to­jĹł. Ke­li res­ pon­den­tai (1,2 pro­c. gy­ven­to­jĹł) tei­gÄ—, jog iĹĄei­ti ÄŻ pen­si­jÄ… del­sia jau dau­giau kaip 10 me­tĹł. „Apk­lau­sos duo­me­ni­mis, net 8 iĹĄ 10 gy­ven­to­jĹł tei­gÄ—, kad spren­ di­mÄ… iĹĄei­ti ÄŻ pen­si­jÄ… ati­dÄ—­jo dÄ—l ge­ro­kai su­ma­ŞÄ—­sian­Ä?iĹł pa­ja­mĹł, 6 pro­c. res­pon­den­tĹł tvir­ti­no, jog ne­no­rÄ—­jo pra­ras­ti ak­ty­vios dar­bi­ nÄ—s veik­los, ne­tu­rÄ—­jo ga­li­my­bÄ—s per­duo­ti dar­bĹł ki­tiems. DÄ—l ne­ no­ro va­din­tis pen­si­nin­ku iĹĄÄ—iti iĹĄ dar­bo ven­gÄ— 2 pro­c. gy­ven­to­jĹłâ€œ, – tei­gÄ— A.Kup­liaus­kie­nÄ—. Pen­si­nio am­Şiaus su­lau­ku­sios mo­te­rys, ap­klau­sos duo­me­ni­mis, iĹĄÄ—­ji­mÄ… ÄŻ pen­si­jÄ… ati­dÄ—­ti lin­ku­sios ma­Şiau nei vy­rai: ÄŻ pen­si­jÄ… tÄ… pa­ Ä?iÄ… die­nÄ…, kai tik suÄ—­jo ter­mi­nas, iĹĄÄ—­jo 21 pro­c. mo­te­rĹł ir 17 pro­c. vy­rĹł. Vy­rĹł da­lis taip pat di­des­nÄ— tarp tĹł gy­ven­to­jĹł, ku­rie ÄŻ pen­si­jÄ… iĹĄei­ti ne­pa­si­ryŞ­ta 10 me­tĹł ir dau­ giau. To­kÄŻ lai­ko­tar­pÄŻ su­ka­kus pen­ si­niam am­Şiui dÄ—l iĹĄÄ—­ji­mo iĹĄ dar­ bo svars­tÄ— 2,3 pro­c. vy­rĹł ir tik 0,3 pro­c. mo­te­rĹł. Ta­Ä?iau mo­te­rys la­ biau nei vy­rai nuo­gÄ…s­tau­ja dÄ—l su­ ma­ŞÄ—­sian­Ä?iĹł pa­ja­mĹł (ati­tin­ka­mai 86 ir 79 pro­c. res­pon­den­tĹł).

Ren­ka­si dar­bÄ…, o ne pen­si­jÄ…

Pa­sak „Sod­ros“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir tarp­tau­ti­niĹł ry­ťiĹł sky­riaus vy­ riau­sio­jo spe­cia­lis­to Mar­ty­no Ĺ˝i­ lio­nio, ir dir­ban­tis, ir ne­dir­ban­tis pen­si­nin­kas ĹĄiuo me­tu gau­tĹł to­ kio pa­ties dy­dĹžio se­nat­vÄ—s pen­ si­jÄ…. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nis, per­nai Lie­tu­vo­je vals­ ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo se­ nat­vÄ—s pen­si­jÄ… ga­vo per 601 tĹŤkst. Ĺžmo­niĹł.

Aud­ro­nÄ— Kup­liaus­kie­nÄ—:

Ať­tuo­ni iĹĄ de­ťim­ ties gy­ven­to­jĹł tei­gÄ—, kad spren­di­mÄ… iĹĄei­ ti ÄŻ pen­si­jÄ… ati­dÄ—­jo dÄ—l ge­ro­kai su­ma­ŞÄ—­sian­ Ä?iĹł pa­ja­mĹł.

Kad gy­ven­to­jai ne­no­riai ei­na ÄŻ pen­si­jÄ… bi­jo­da­mi ma­Şes­niĹł pa­ ja­mĹł, ÄŻro­do ir tai, jog be­veik 60 tĹŤkst. Ĺžmo­niĹł, gau­nan­Ä?iĹł se­nat­vÄ—s pen­si­jÄ…, per­nai bu­vo dir­ban­tys. „Vi­du­t i­n Ä— „Sod­ros“ mo­ka­ ma se­nat­vÄ—s pen­si­ja, tu­rint bō­ti­ nÄ…­jÄŻ sta­ŞÄ…, praÄ—­ju­siĹł me­tĹł tre­Ä?iÄ… ket­vir­tÄŻ bu­vo 842 li­tai. Vi­du­ti­ nis dar­bo uŞ­mo­kes­tis, at­skai­Ä?ius mo­kes­Ä?ius, sie­kÄ— 1686 li­tus. Skai­ Ä?iuo­ja­ma, kad iĹĄÄ—­jus ÄŻ pen­si­jÄ… gy­ ve­ni­mo ko­ky­bÄ— ne­sup­ras­tÄ—­tĹł, jei­ gu bĹŤtĹł gau­na­ma apie 70 pro­c. anks­tes­niĹł pa­ja­mĹł. Bet tarp vi­du­ ti­nÄ—s pen­si­jos ir at­ly­gi­ni­mo ato­ trō­kis ge­ro­kai di­des­nis. Bō­tent tai ir yra prie­Şas­tis, ko­dÄ—l, uĹžuo­t mÄ—­ ga­vÄ™­si lai­ku su ar­ti­mai­siais, sky­ rÄ™ dÄ—­me­sÄŻ poil­siui, mÄ—gs­ta­miems uŞ­siÄ—­mi­mams, pen­si­nio am­Şiaus su­lau­kÄ™ gy­ven­to­jai ir to­liau jÄ—­gas ati­duo­da dar­bui“, – tei­gÄ— A.Kup­ liaus­kie­nÄ—. Ste­bi rin­kos po­ky­Ä?ius

Pen­si­jĹł fon­dĹł da­ly­viĹł aso­cia­ci­jos val­dy­bos na­rys Jo­nas Dir­gin­Ä?ius

ma­no, kad lie­tu­viai pen­si­nin­ko sta­tu­so kra­ty­tis ne­tu­rÄ—­tĹł, nors ir pri­pa­Şi­no, kad dar­bi­nis Ĺžmo­gaus ak­ty­vu­mas il­gÄ—­ja. Pa­sak J.Dir­gin­Ä?iaus, pen­si­jas pri­va­Ä?iuo­se fon­duo­se kau­pian­tys Ĺžmo­nÄ—s ap­skai­Ä?iuo­ja, ku­riuo me­ tu jiems fi­nan­siť­kai la­biau­siai ap­ si­mo­ka tap­ti pen­si­nin­kais. Ĺ i­taip pen­si­jai tau­pan­tys gy­ven­to­jai tu­ri su­kau­pÄ™ ne gry­nų­jĹł pi­ni­gĹł, o fon­ do vie­ne­tĹł, ku­riĹł ver­tÄ— pri­klau­so nuo si­tua­ci­jos rin­ko­je. „Jei­gu Ĺžmo­gui pi­ni­gĹł da­bar ne­ rei­kia ir jis ma­no, kad rin­ko­je fon­ do vie­ne­tai yra nu­kri­tÄ™, su­lau­kÄ™s pen­si­nio am­Şiaus jis ga­li ne­nut­rauk­ti su­tar­ties su pri­va­Ä?iu pen­ si­jĹł fon­du ir dar po­rÄ… me­tĹł dirb­ti lauk­da­mas, kol kai­nos pa­kils“, – tei­gÄ— J.Dir­gin­Ä?ius. Fi­nan­si­niai po­rei­kiai – pir­miau­sia

Lie­t u­vos in­ves­t i­c i­j Ĺł ir pen­s i­ jĹł fon­dĹł aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Ĺ a­rō­nas Ruz­gys ma­no, kad daŞ­nai Ĺžmo­nÄ—s no­ri dirb­ti ir dÄ—l sa­v i­raiť­kos, ne­n o­ro uŞ­s i­d a­ry­ ti na­muo­se, ki­tĹł so­cia­li­niĹł bei psi­cho­lo­gi­niĹł prie­Şas­Ä?iĹł, ta­Ä?iau jĹł spren­di­mus ati­dÄ—­ti pen­si­jos me­tÄ… la­biau­siai le­mia fi­nan­si­niai mo­ty­vai. „Lie­tu­vo­je ĹĄiuo me­tu si­tua­ci­ ja nedĹžiu­gi­nan­ti. So­cia­li­nÄ—s ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja nu­ro­ do, kad vi­du­ti­nÄ— pen­si­ja sie­kia apie 40 pro­c. gau­to vi­du­ti­nio dar­bo uŞ­ mo­kes­Ä?io, to­dÄ—l yra ne­pa­kan­ka­ma. De­ja, dÄ—l sens­tan­Ä?ios vi­suo­me­nÄ—s ir vis ma­ŞÄ—­jan­Ä?io dir­ban­Ä?iĹł bei mo­kes­Ä?ius mo­kan­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł skai­ Ä?iaus, mi­nis­te­ri­jos skai­Ä?ia­vi­mais, vals­ty­bÄ—s mo­ka­ma pen­si­ja atei­ ty­je ga­li su­ma­ŞÄ—­ti net iki 27 pro­c. gau­tĹł pa­ja­mĹł, jei­gu ne­bō­tĹł kau­pi­ mo sis­te­mos ir ne­bus da­ro­ma ki­tĹł re­for­mĹłâ€œ, – juo­dÄ… atei­tÄŻ pen­si­nin­ kams pro­gno­za­vo Ĺ .Ruz­gys. Pen­si­jĹł kau­pi­mo sis­te­ma pri­ va­Ä?iuo­se fon­duo­se pra­dÄ—­jo veik­ti 2004 m. – dir­ban­tiems gy­ven­to­ jams bu­vo su­da­ry­ta ga­li­my­bÄ— da­lÄŻ pen­si­jos su­kaup­ti pa­tiems.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­mis, ÄŽ Lie­tu­vos oro uos­tus per­nai iĹĄ vi­so at­vy­ko ir iĹĄ jĹł iť­vy­ko 3,167 mln. ke­lei­viĹł – 17,6 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Ta­Ä?iau per­nai gruo­ dÄŻ, pa­ly­gin­ti su 2011-ĹłjĹł gruo­dĹžiu, ke­lei­viĹł srau­tas bu­vo su­men­kÄ™s 1,1 pro­c. ir sie­kÄ— 213,4 tĹŤkst. Dau­giau­sia, be­veik penk­ta­da­lis, vi­sĹł ke­lei­viĹł per­nai vy­ko ÄŻ Di­dĹžiÄ…­ jÄ… Bri­ta­ni­jÄ… ir iĹĄ jos. 11 pro­c. ke­lei­viĹł iĹĄ Lie­tu­vos vy­ko ÄŻ Vo­kie­ti­jÄ… ir at­gal. Tarp po­pu­lia­riau­siĹł ĹĄa­liĹł ke­liau­ti lÄ—k­tu­vais per­nai taip pat bu­vo Lat­ vi­ja, Da­ni­ja, Nor­ve­gi­ja ir Ai­ri­ja. Ke­lei­viĹł, skren­dan­Ä?iĹł iĹĄ Nor­ ve­gi­jos ir ÄŻ jÄ…, skai­Ä?ius per­nai au­ go la­biau­siai – 73 pro­c., o srau­tas iĹĄ Lat­vi­jos ir ÄŻ jÄ… smu­ko 8,7 pro­c. Di­dĹžio­ji da­lis ke­lei­viĹł (2,9 mln., ar­ba 91,9 pro­c.) at­vy­ko ir iť­vy­ko re­gu­lia­riaisiais skry­dĹžiais – jĹł bu­ vo 19 pro­c. dau­giau nei 2011 m.

Per­nai Lie­tu­vos oro uos­tuo­se pa­ki­lo ir nu­tō­pÄ— 41,5 tĹŤkst. Lie­ tu­vos ir uŞ­sie­nio oro li­ni­jĹł bend­ ro­viĹł lÄ—k­tu­vĹł – tai bu­vo 5,1 pro­c. dau­giau nei 2011-ai­siais. Lie­tu­vos oro li­ni­jĹł bend­ro­vÄ—s per­nai skrai­di­no 575,9 tĹŤkst. ke­ lei­viĹł – 29,5 pro­c. dau­giau nei uŞ­per­nai. Ta­Ä?iau gruo­dÄŻ ke­lei­viĹł srau­tas ĹĄa­lies skry­dĹžiĹł bend­ro­vÄ—­ se bu­vo su­men­kÄ™s. Pas­ku­ti­nÄŻ me­ tĹł mÄ—­ne­sÄŻ jos skrai­di­no 14,2 tĹŤkst. ke­lei­viĹł – 30,2 pro­c. ma­Şiau nei lapk­ri­tÄŻ. Kro­vi­niĹł ir pa­ťto ga­be­ni­mas ĹĄa­ lies bend­ro­viĹł lÄ—k­tu­vais per­nai su­ ma­ŞÄ—­jo 68,8 pro­c., iki 1,1 tĹŤkst. to­ nĹł. Tie­sa, gruo­dÄŻ kro­vi­niĹł kie­kis bu­vo iĹĄau­gÄ™s – pa­ly­gin­ti su lapk­ ri­Ä?iu, ĹĄa­lies oro li­ni­jĹł bend­ro­vÄ—s jĹł per­ga­be­no 36,8 pro­c. dau­giau. IĹĄ vi­so Lie­tu­vos oro uos­tuo­ se per­nai pa­krau­ta ir iť­krau­ta 14,4 tĹŤkst. to­nĹł kro­vi­niĹł ir pa­ťto, tai yra 8,6 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Vals­ty­bÄ—s val­do­ma bend­ro­vÄ— „Lie­tu­vos ge­le­Şin­ke­liai“ per­nai ve­ Şė 49,377 mln. to­nĹł kro­vi­niĹł – 5,6 pro­c. ma­Şiau nei uŞ­per­nai. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

„„Kryp­tis: la­biau­siai per­nai iĹĄau­go ke­lei­viĹł srau­tas ÄŻ Nor­ve­gi­jÄ… ir iĹĄ jos.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

2013 m. sausio 22 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 50 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) sidabrinÄ™ monetÄ…, skirtÄ…

1863–1864 m. sukilimo 150 metĹł sukakÄ?iai

Monetos dailininkai Vidmantas Valentas ir Giedrius Paulauskis %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCDGB= ,AJ9Ăż9K ĘŞ EGF=LĂ´ +A<9:JAF°K EGF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= ĘŞ DAL9A := J=HJ=R=FL9;AF°K <°ÿML°K ĘŞ DALĂ´ %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă„KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje Ⴄ,GLGJAĂ´ ? AJ ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á‚Ł Kaune Ⴄ%9AJGFAG ? á‚Ł !çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D Ⴄ á‚Ł Ⴄ á‚Ł 9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

10

antraDIENIS, sausio 22, 2013

pasaulis Mir­tis ­ se­nu­kams?

Šū­viai ­ Ka­bu­le

Pa­ga­liau ­ kal­bės

Ja­po­ni­jos fi­nan­sų mi­nist­ras Ta­ro Aso pa­reiš­kė, kad se­ niems žmo­nėms tu­rė­tų bū­ ti leis­ta „pa­sku­bė­ti nu­mir­ ti“, užuo­t lei­dus vy­riau­sy­bės pi­ni­gus jų svei­ka­tos prie­žiū­ rai. 72 me­tų Ta­ro Aso, bu­vęs prem­je­ras, anks­čiau jau ne kar­tą yra iš­sa­kęs prieš­ta­rin­ gai ver­ti­na­mų pa­reiš­ki­mų.

Va­ka­ri­niuo­se Af­ga­nis­ta­no sos­ti­nės Ka­bu­lo ra­jo­nuo­se pir­ma­die­nį pa­ry­čiais mir­ti­ nin­kas de­to­na­vo sprog­me­nų pri­krau­tą au­to­mo­bi­lį. Vė­liau ta­me pa­čia­me ra­jo­ne drioks­ te­lė­jo dar ke­li spro­gi­mai ir ki­ lo su­si­šau­dy­mas. Už šį iš­puo­ lį at­sa­ko­my­bę pri­siė­mė Ta­li­ ba­no su­ki­lė­liai.

Bri­tų mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Da­ vi­do Ca­me­ro­no il­gai lauk­ta kal­ba dėl ša­lies san­ty­kių su ES, ku­ri bu­vo ati­dė­ta dėl įkai­ tų kri­zės Al­žy­re, bus sa­ko­ ma ry­toj. Il­gai ati­dė­lio­tą kal­ bą prem­je­ras tu­rė­jo pa­sa­ky­ ti penk­ta­die­nį Ams­ter­da­me, bet pa­sku­ti­nę mi­nu­tę ke­lio­ nę at­šau­kė.

Ce­re­mo­ni­ja be po­mpas­ti­kos Va­kar JAV vy­ko pre­zi­den­to Ba­ rac­ko Oba­mos inau­gu­ra­ci­jos iš­ kil­mės.

Tik­rą­ją prie­sai­ką B.Oba­ma da­ vė sek­ma­die­nį Bal­tų­jų rū­mų Mė­ ly­no­jo­je sa­lė­je, nes bū­tent sau­sio 20 d. vi­dur­die­nį bai­gė­si jo pir­mo­ ji ka­den­ci­ja. Pa­dė­jęs ran­ką ant šei­mos Bib­ li­jos, ku­rią lai­kė žmo­na Mi­chel­le, JAV va­do­vas ta­rė prie­sai­kos žo­ džius: „Aš, Ba­rac­kas Hus­sei­nas Oba­ma, iš­kil­min­gai pri­sie­kiu iš­ ti­ki­mai vyk­dy­ti Jung­ti­nių Vals­ti­jų pre­zi­den­to pa­rei­gas, <...> sau­go­ ti ir gin­ti <...> Jung­ti­nių Vals­ti­jų kons­ti­tu­ci­ją.“ Pir­mą­syk šiuos žo­džius prieš 224 me­tus iš­ta­rė pir­ma­sis ša­lies va­do­ vas George’as Was­hing­to­nas. Ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo Aukš­ čiau­sio­jo teis­mo pir­mi­nin­kas Johnas Ro­bert­sas, taip pat B.Oba­ mos žmo­na Mi­chel­le ir duk­ros Sas­ha bei Ma­lia. Bai­gęs sa­ky­ti prie­sai­kos žo­džius B.Oba­ma nu­si­juo­kė. Jau­nes­nia­jai duk­rai Sas­hai jis pa­sa­kė: „Aš tai pa­da­riau.“ Sas­ha at­sa­kė: „Šau­ nuo­lis, tė­ti. Tu ne­su­si­mo­vei.“ S.Oba­ma, re­gis, pri­si­mi­nė, kaip jos tė­tis 2009 m., duo­da­ mas prie­sai­ką prie Ka­pi­to­li­jaus kal­vos, su­pai­nio­jo prie­sai­kos žo­ džius. Šį kar­tą taip ne­nu­ti­ko, nes ta­da su­kly­dęs tei­sė­jas J.Ro­bert­sas tiks­liai per­skai­tė kiek­vie­ną prie­ sai­kos ei­lu­tę. Vis­gi bū­tent Aukš­čiau­sio­jo teis­mo pir­mi­nin­kui B.Oba­ma ga­ li bū­ti dė­kin­gas už tai, kad jis bus įra­šy­tas į JAV is­to­ri­ją kaip ant­ra­sis ša­lies pre­zi­den­tas po Frank­li­no De­la­no Roo­se­vel­to, da­vęs prie­ sai­ką ke­tu­ris kar­tus. F.D.Roo­se­

vel­tas, va­do­va­vęs Ame­ri­kai per Di­džią­ją dep­re­si­ją ir Ant­rą­jį pa­ sau­li­nį ka­rą, bu­vo vie­nin­te­lis JAV ly­de­ris, iš­rink­tas ke­tu­rioms ka­ den­ci­joms. Jis dir­bo Bal­tuo­siuo­ se rū­muo­se nuo 1933 iki 1945 m. Ta­čiau 1951 m. ra­ti­fi­ka­vus nau­ją kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są pre­zi­den­tas ga­li bū­ti iš­rink­tas ne dau­giau kaip dviem ka­den­ci­joms iš ei­lės.

Šau­nuo­lis, tė­ti. Tu ne­su­si­mo­vei. Vis dėl­to 2009 m. dėl vi­so pik­to B.Oba­mai te­ko pa­kar­to­ti prie­sai­ ką – taip nu­spren­dė jo pa­ta­rė­jai. Tai­g i, va­kar prie Ka­p i­to­l i­ jaus B.Oba­ma vie­šai da­vė iš vi­so ket­vir­tą­ją prie­sai­ką. JAV kons­ ti­tu­ci­jos 20-oji pa­tai­sa rei­ka­ lau­ja, kad pre­zi­den­to ka­den­ci­ja baig­tų­si sau­sio 20 d. vi­dur­die­ nį, ta­čiau pa­gal tra­di­ci­ją, jei­gu ta die­na bū­na sek­ma­die­nis, pre­zi­ den­tas vie­šai pa­kar­to­ja prie­sai­ ką ki­tą die­ną. Taip pat sek­ma­die­nį prie­sai­ką da­vė JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­ de­nas. Jį pri­saik­di­no Aukš­čiau­ sio­jo teis­mo tei­sė­ja So­nia So­to­ mayor, ku­ri ta­po pir­mą­ja per vi­są JAV is­to­ri­ją is­pa­na­kal­be tei­sė­ ja, pri­saik­di­nu­sia vie­ną iš dvie­jų aukš­čiau­sių ša­lies pa­rei­gū­nų. Va­kar B.Oba­ma ir J.Bi­de­nas da­ vė prie­sai­kas ofi­cia­lio­je ce­re­mo­ ni­jo­je Va­šing­to­ne. Po ce­re­mo­ni­jos B.Oba­ma pa­sa­kė sa­vo inau­gu­ra­ ci­nę kal­bą, o Pen­sil­va­ni­jos ave­ niu, nuo Ka­pi­to­li­jaus iki Bal­tų­jų rū­mų, įvy­ko tra­di­ci­nis inau­gu­ra­ ci­jos pa­ra­das. BNS inf.

Trium­fas: Step­ha­nas Wei­las (cent­re), pa­grin­di­nis SDP par­ti­jos kan­di­da­tas Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je, šven­tė

per­ga­lę.

Opo­zi­ci­ja kau­pia jė­gas Dar vie­nas smū­gis kanc­le­rei An­ge­lai Mer­kel. So­cial­de­mok­ra­tai ir ža­lie­ji lai­mė­jo rin­ki­mus Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je ir iš­stū­mė iš val­džios krikš­čio­nis de­mok­ra­tus bei lais­vuo­sius de­mok­ra­tus. Socialdemokratų per­ga­lė

Šių me­tų ru­de­nį Vo­kie­ti­jo­je vyks par­la­men­to rin­ki­mai, ku­rie bus la­ bai svar­būs ne tik vo­kie­čiams, bet ir Eu­ro­pai. O val­dan­čio­sios koa­li­ci­ jos po­zi­ci­jos, re­gis, silp­nė­ja. Sek­ma­die­nį opo­zi­ci­nės So­cial­ de­mok­ra­tų (SPD) ir Ža­lių­jų par­ti­jos už­si­tik­ri­no vie­nos vie­tos dau­gu­mą Že­mu­ti­nės Sak­so­ni­jos par­la­men­te, kur pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį do­mi­na­ vo Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (CDU) ir Lais­vų­jų de­mok­ra­tų par­ti­jos (FDP). SDP ir ža­lie­ji ga­vo 46,3, o CDU ir FDP blo­kas 45,9 pro­c. bal­sų Opo­zi­ci­jos per­ga­lė Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je reikš­min­ga. Bent jau taip ma­no SPD ved­lys Pee­ras Steinbrüc­kas. „Tai reiš­kia, kad šių me­tų rug­sė­jį mes ga­li­me pa­keis­ti vy­riau­sy­bę“, – džiau­gė­ si re­zul­ta­tu pa­grin­di­nis A.Mer­kel var­žo­vas užim­ti kanc­le­rio po­stą. Silp­no­ji gran­dis – FDP

Įgū­džiai: šį kar­tą prie­sai­kos žo­džius B.Oba­ma pa­kar­to­jo be klai­dų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

A.Mer­kel fa­vo­ri­tas Že­mu­ti­nės Sak­ so­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das McAl­ lis­te­ris iš CDU par­ti­jos iš­li­ko po­pu­lia­rus, ta­čiau jo par­ti­jos po­ pu­lia­ru­mas šio­je že­mė­je su­men­ ko 6 pro­c. 2008 m. CDU čia ga­vo 42,5 pro­c. bal­sų, o šiais me­tais – tik 36 pro­c. Nuo 2009 m. CDU ir FDP koa­li­ci­ja pra­ra­do kont­ro­lę ke­ tu­rio­se že­mė­se. Per­ga­lė Že­mu­ti­nės Sak­so­ni­jos rin­ki­muo­se leis opo­zi­ci­jos par­ti­ joms gau­ti dau­gu­mą Aukš­tuo­siuo­ se par­la­men­to rū­muo­se, ku­rie at­ sto­vau­ja 16 Vo­kie­ti­jos že­mių. Tai­gi so­cial­de­mok­ra­tams ir ža­lie­siems at­si­vers du­rys ak­ty­viau rek­la­muo­ ti sa­vo pro­gra­mą, siū­lant po­li­ti­kos

ini­cia­ty­vas Že­mie­siems rū­mams, kont­ro­liuo­ja­miems A.Mer­kel koa­ li­ci­jos. Vie­nu to­kių pa­siū­ly­mų ga­li tap­ ti ra­gi­ni­mas nu­sta­ty­ti pri­va­lo­mą­jį mi­ni­ma­lų dar­bo už­mo­kes­tį. La­biau­siai rin­ki­mų re­zul­ta­tais Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je bu­vo pa­ ten­kin­ti CDU koa­li­ci­jos par­tne­riai lais­vie­ji de­mok­ra­tai, nors jų per­ga­ lę vei­kiau lė­mė CDU rin­kė­jai, bal­ sa­vę už vi­są koa­li­ci­ją.

Sa­ky­čiau, kad tu­ri­ me bū­ti at­sar­gūs dėl to­kių re­zul­ta­tų pro­ jek­ta­vi­mo na­cio­na­ li­niu ly­giu. Prieš rin­ki­mus svars­ty­ta, ar FDP ap­skri­tai pa­teks į par­la­men­tą, tam ji tu­rė­jo su­rink­ti 5 pro­c. bal­sų. Vis­ gi ant­ra­ja­me rin­ki­mų tu­re FDP ga­ vo 9,9 pro­c. Ta­čiau kal­bant apie na­cio­na­li­nius rin­ki­mus, var­gu ar CDU rin­kė­jai bus to­kie ge­ra­no­riš­ ki FDP. „Dau­ge­lis rin­ko­si ma­žes­nę par­ ti­ją, kad ge­ra koa­li­ci­jos po­li­ti­ka už tvir­tą biu­dže­tą, sau­gias dar­bo vie­ tas ir tin­ka­mą švie­ti­mą bū­tų tę­sia­ ma“, – ko­men­ta­vo CDU ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Her­man­nas Gröhe. FDP ly­de­riui Vo­kie­ti­jos vi­ce­ kanc­le­riui Phi­lip­pui Rösle­riui rin­ ki­mai jo gim­to­jo­je že­mė­je bu­vo dar vie­nas smū­gis. Ta­čiau po­li­ti­ kas džiau­gė­si re­zul­ta­tu. Ne­pa­si­se­kė ir Vo­kie­ti­jos pi­ra­tų par­ti­jai. Per praė­ju­sius na­cio­na­li­

nius rin­ki­mus par­ti­ja ga­vo net 12 pro­c. bal­sų, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­ tu pra­ra­do po­zi­ci­jas re­gio­nų rin­ki­ muo­se. Ne­pai­sy­da­mi ne­sėk­mių re­gio­ nuo­se, par­ti­jos va­do­vai ti­ki­si, kad ge­rai pa­si­ro­dys na­cio­na­li­niuo­se rin­ki­muo­se. Tie­sa, ap­klau­sos ro­ do, kad par­ti­ja rug­sė­jį ga­li ti­kė­tis gau­ti vos 3 pro­c. bal­sų. „Aš pri­trenk­tas. Ne­ga­liu to paaiš­kin­ti“, – ap­gai­les­ta­vo po rin­ ki­mų Pi­ra­tų par­ti­jos kan­di­da­tas Mein­har­tas Ra­mas­wa­my. Pa­vo­jaus skam­bu­tis?

Eks­per­tai, ko­men­tuo­da­mi rin­ki­mų Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je re­zul­ta­tus, pa­ste­bė­jo, kad da­ry­ti sku­bo­tų iš­va­ dų dėl na­cio­na­li­nių rin­ki­mų ne­ga­ li­ma, nors CDU ne­tu­rė­tų į re­zul­ta­ tus žiū­rė­ti at­sai­niai. „Li­ko dar aš­tuo­ni mė­ne­siai. Dar daug kas ga­li pa­si­keis­ti, tai­gi, sa­ky­ čiau, tu­ri­me bū­ti at­sar­gūs dėl to­kių re­zul­ta­tų pro­jek­ta­vi­mo na­cio­na­li­ niu ly­giu“, – pro­gno­za­vo Brė­me­ no uni­ver­si­te­to po­li­to­lo­gas Lot­ha­ ras Probs­tas. Ger­das Lang­gut­has, po­li­ti­kos ana­li­ti­kas, pa­ste­bė­jo: „Ži­no­ma, tai ne­ma­lo­nus ženk­las A.Mer­kel, ta­ čiau ji iš­lie­ka po­pu­lia­ri na­cio­na­li­ niu mas­tu. Ma­nau, ji ga­li iš­lai­ky­ ti po­pu­lia­ru­mą, ta­čiau šie rin­ki­mai – tar­si ža­din­tu­vas, ra­gi­nan­tis at­si­ bus­ti.“ Eks­per­tai at­krei­pė dė­me­sį, kad la­biau­siai CDU ken­kia FDP silp­nu­ mas. Ši par­ti­ja, anot jų, ga­li rug­sė­ jį krikš­čio­nims de­mok­ra­tams pa­ kiš­ti ko­ją. „Deuts­che Wel­le“, „Der Spie­gel“, BNS inf.

11

ANTRADIENIS, sausio 22, 2013

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Šal­čio au­kos – vai­ruo­to­jai ir rū­ka­liai Ke­lios mi­nu­tės šal­ ty­je rū­pes­čių pri­da­ ro il­gam. Pas­ta­ruo­ ju me­tu me­di­kai su­lau­kia itin daug ran­kas ir vei­dą nu­ ša­lu­sių pa­cien­tų, tarp ku­rių dau­giau­ sia vai­ruo­to­jų ir rū­ ka­lių. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pa­kan­ka ke­lių mi­nu­čių

Nes­lūgs­tant šal­čiams, pa­cien­tų ei­ lės prie der­ma­to­lo­gų ka­bi­ne­tų tik il­gė­ja. Ne­ma­ža da­lis gy­dy­to­jo kon­ sul­ta­ci­jų lau­kian­čių žmo­nių tei­si­ na­si ne­si­ti­kė­ję, kad ke­lios mi­nu­ tės lau­ke su­kels tiek ne­pa­to­gu­mų ir skaus­mo. Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų po­lik­li­ ni­kos ve­dė­ja Al­do­na Ka­ju­ty­tė pa­ tvir­ti­no, kad tarp pa­cien­tų da­bar do­mi­nuo­ja šal­čio au­kos. Tarp jų – ne­ma­žai vy­rų. Gy­dy­to­jų pa­gal­bos daž­niau­ siai pri­rei­kia tiems, ku­rie pirš­ti­ nes ne­šio­ja­si ki­še­nė­se ar­ba pa­lie­ ka na­muo­se. A.Ka­ju­ty­tė at­krei­pia dė­me­sį, jog daž­nai ap­si­gau­na­ma, ma­nant, kad ke­lios mi­nu­tės šal­ta­ me ore ne­ga­li pa­kenk­ti. Kar­tais su­klai­di­na ir pa­ly­gin­ ti ne­že­ma oro tem­pe­ra­tū­ra – svy­ ruo­jan­ti apie nu­lį ar net šiek tiek ma­žes­nė. Ta­čiau vė­jas, drėg­mė ir šal­tis il­ gam ga­li su­kel­ti rū­pes­čių dėl svei­ ka­tos. Tad pa­kan­ka net ke­lių mi­nu­ čių, kad ran­kų oda nu­žvarb­tų ar­ba pa­šal­tų. „Po­vei­kis bū­na trum­pas, o gy­ dy­mas trun­ka ga­nė­ti­nai il­gai“, – kons­ta­ta­vo der­ma­to­lo­gė. Ly­di il­ga­lai­kis dis­kom­for­tas

Kaip pa­ste­bi A.Ka­ju­ty­tė, nuo nu­ ša­li­mų daž­nai ken­čia rū­ka­liai. Jie gal­vo­ja, kad lau­ke per ke­lias mi­nu­ tes grei­tai su­rū­kius ci­ga­re­tę ran­kos ne­spės nu­ken­tė­ti. Gy­dy­to­jos pra­kti­ka ro­do, jog ši nuo­mo­nė yra klai­din­ga. Šal­čio au­ ko­mis tam­pa ir vai­ruo­to­jai. Kol jie pli­ko­mis ran­ko­mis nu­va­lo au­to­ mo­bi­lį ar jo stik­lą, su­lau­kia liūd­nų pa­sek­mių – pa­raus­ta ir iš­sau­sė­ ja plaš­ta­kų oda, ji ne­ten­ka elas­tin­ gu­mo, pra­de­da šer­pe­to­ti, trū­ki­nė­ ja del­nų, pirš­tų oda.

Bė­dos: medikai su­lau­kia vis dau­giau ran­kas nu­ša­lu­sių klai­pė­die­čių.

Vi­sa tai ly­di skaus­mas bei il­ga­ lai­kis dis­kom­for­tas, taip pat ge­ ro­kai pa­di­dė­ja in­fek­ci­jos ga­li­my­bė – įtrū­ki­mai ant del­nų ga­li su­pū­ liuo­ti. Nuo šal­čio su­kel­to der­ma­ti­to ken­čia ne tik vy­rai, bet ir mo­te­rys. Bū­na, kad nu­ken­čia ne tik ran­kos, bet ir vei­das. Trūks­ta drėg­mės

Der­ma­to­lo­gė at­krei­pė dė­me­sį, kad kai ku­rie žmo­nės yra jaut­res­ni bei daž­niau ser­ga ato­pi­niu der­ma­ti­tu. Tad jiems šal­tis ir sau­sas pa­tal­pų oras ken­kia la­biau nei ki­tiems. Nors ei­da­mi į lau­ką šie žmo­nės ap­si­ren­gia tin­ka­mai, vis tiek ken­ čia. Ta­čiau ne tiek dėl šal­čio po­ vei­kio, kiek dėl sau­so oro dar­be ar na­muo­se. Tuo­met oda drėg­mę ati­ duo­da ap­lin­kai. Jei žmo­gus var­to­ja per ma­žai skys­čių, oda dar la­biau

sau­sė­ja bei ken­čia, mat ne­te­ku­ si drėg­mės oda pra­ran­da sa­vo ap­ sau­gi­nę plė­ve­lę.

Žie­mą taip pat stip­ riau pa­si­reiš­kia der­ ma­ti­tai, ku­riuos su­ ke­lia bui­ti­nės che­ mi­jos prie­mo­nės. To­kiais at­ve­jais pa­si­reiš­kia vi­si pen­ki už­de­gi­mo po­žy­miai: oda pa­ raus­ta, pa­tins­ta, šer­pe­to­ja, ją skau­ da, niež­ti. Vei­kia bui­ti­nė che­mi­ja

Pa­sak A.Ka­ju­ty­tės, žie­mą taip pat stip­riau pa­si­reiš­kia der­ma­ti­tai, ku­riuos su­ke­lia bui­ti­nės che­mi­jos prie­mo­nės. Tad vir­tu­vė­je daž­niau

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

be­si­su­ki­nė­jan­čios mo­te­rys šal­tuo­ ju me­tų lai­ku ge­ro­kai jaut­riau rea­ guo­ja į tuos pa­čius plo­vik­lius nei va­sa­rą. Gy­dy­to­ja pri­mi­nė, kad žie­mą taip pat ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti apie van­ dens svar­bą. Jei­gu va­sa­rą ger­ti kuo dau­giau skys­čių at­ro­do nor­ma­lu, šal­tuo­ju me­tų lai­ku daž­nai apie tai pa­mirš­ta­ma. Nors bū­tent tuo­met val­go­mas ka­lo­rin­ges­nis mais­tas, o val­gia­raš­ty­je bū­na ma­žiau vai­sių ir dar­žo­vių. Odos būk­lei nei­gia­mą įta­ką da­ ro ne tik cent­ri­nis šil­dy­mas, bet ir įsie­lekt­ri­nę dra­bu­žiai ar plau­ kai. Tad su­si­dė­jus vi­siems nei­gia­ miems ap­lin­kos fak­to­riams žmo­gų už­klum­pa li­ga. Prie­šin­gai nei va­sa­rą

Kaip rei­kė­tų ap­sau­go­ti odą nuo nei­gia­mo po­vei­kio šal­tuo­ju me­

tų lai­ku? A.Ka­ju­ty­tė pa­ta­rė da­ry­ti vis­ką at­virkš­čiai nei va­sa­rą. Pa­sak der­ma­to­lo­gės, kai ku­rie pa­gal­vo­ję, kad rei­kia dau­giau drė­ kin­ti odą ir tep­ti drė­ki­na­mą­jį kre­ mą prieš išei­nant į lau­ką, ga­li pri­ si­da­ry­ti dar dau­giau ža­los. Žie­mą pa­ta­ria­ma nau­do­ti rie­ bes­nį, mai­ti­na­mą­jį kre­mą, ku­ris šil­tuo­ju me­tų lai­ku nau­do­ja­mas nak­čiai. Rie­bes­niu kre­mu ga­li­ma ap­sau­ go­ti ne tik vei­dą, bet ir ran­kas. Ruo­šian­tis sli­di­nė­ti ar il­giau bū­ti gry­na­me ore gy­dy­to­ja pa­ta­rė ne­pa­ mirš­ti ap­sau­gos. Tam daž­nai nau­do­ja­mi 90 pro­c. rie­bu­mo ir ap­sau­gi­nį filt­rą nuo sau­lės tu­rin­tys kre­mai. Jie odą pa­den­gia plė­ve­le, ku­ ri su­lai­ko drėg­mę odo­je, ap­sau­go nuo nu­ša­li­mo ir nei­gia­mo sau­lės po­vei­kio.

12

ANTRADIENIS, sausio 22, 2013

rubrika sveikata

Vai­kų li­go­ni­nei įteikė ver­tin­gą do­va­ną Lie­tu­vių kil­mės ame­ri­kie­tis pa­si­rū­pi­no uos­ta­mies­ty­je gy­do­mais ma­žai­siais pa­ cien­tais. Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nei jis įtei­ kė do­va­nų.

Įtei­kė: A.Venc­lo­vos per­duo­ta do­va­na džiau­gė­si ope­ra­ci­nės vy­res­nio­ji slau­gy­to­ja Mar­ga­ri­ta Ut­ke­vi­čie­nė (kai­

rėje), M.Chlo­pin ir K. Bo­bians­kie­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šio­mis die­no­mis gy­dy­mo įstai­gą pa­s ie­k ė bran­g i apa­ra­t ū­ra – gy­ vy­b i­n ių funk­c i­j ų se­k i­m o mo­n i­ to­rius su dirb­ti­nės plau­čių ven­ ti­l ia­c i­j os efek­ty­v u­m ą ro­d an­č iu kap­no­met­ru. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės Anes­te­zio­lo­gi­jos sky­ riaus (su ope­ra­ci­nių blo­ku) ve­ dė­jas gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gasrea­ni­ma­to­lo­gas Mi­chail Chlo­pin, mo­ni­to­riaus ek­ra­ne me­di­kai ga­ lės ste­bė­ti elekt­ro­kar­diog­ra­mas, pul­si­nę ok­si­met­ri­ją, tie­sio­gi­nio ir ne­tie­sio­gi­nio ar­te­ri­nio krau­jos­pū­ džio bei ki­tus gy­vy­bi­nių funk­ci­jų pa­ra­met­rus. Prie­tai­są me­di­kai ga­lės ne­šio­ti vi­sur, kur tik jo pri­reiks anes­te­zio­ lo­gams-rea­ni­ma­to­lo­gams. Šią 25 tūkst. li­tų kai­nuo­jan­čią apa­ra­tū­rą pa­do­va­no­jo Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­je, Bos­to­ne, gy­

ve­nan­tis lie­tu­vių kil­mės in­ži­nie­rius Ro­mual­das M.Vei­tas. Pi­ni­gus įran­gai paau­ko­jo Ame­ ri­ko­je su­reng­to gol­fo tur­ny­ro žai­ dė­jai, ku­riems jis pa­pa­sa­ko­jo apie Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nę. Lie­tu­ vio do­va­ną klai­pė­die­čiams per­da­ vė R.M.Vei­to pa­ti­kė­ti­nis An­ta­nas Venc­lo­va. Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nę in­ži­nie­ rius pa­rė­mė ant­rą kar­tą. Prieš dau­ giau nei pen­ke­rius me­tus jis taip pat pa­do­va­no­jo apa­ra­tą, skir­tą gy­ vy­bi­nėms funk­ci­joms ste­bė­ti. R.M.Vei­tas taip pat ne vie­ne­rius me­tus re­mia ir ki­tas Lie­tu­vos gy­ dy­mo įstai­gas. Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės vy­ riau­sio­ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­ bians­kie­nė pa­si­džiau­gė tau­tie­čio do­va­na, ku­ri pa­dės pa­si­rū­pin­ti ma­ žų­jų pa­cien­tų svei­ka­ta. „Klai­pė­dos“ inf.

Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­re – nau­jo­vės Lai­ma Lau­kai­ty­tė Sun­ku­mai už­grū­di­na ir pa­ska­ti­na im­tis nau­jų dar­bų – taip nu­ti­ko ir ant­rai pa­gal dy­dį po­lik­li­ni­kai uos­ta­ mies­ty­je – Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų svei­ ka­tos prie­žiū­ros cent­rui. Jis pa­cien­ tams pa­tei­kė daug nau­jo­vių. Įsi­gi­jo nau­jos apa­ra­tū­ros

Nors ne­pa­šykš­tė­ta įvai­rių iš­ban­dy­ mų, Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sia­sis gy­ dy­to­jas Vik­to­ras Gri­ga­laus­kas pa­ si­džiau­gė, jog per­nai ne­ma­žai nu­ veik­ta. Praė­ju­sie­ji me­tai gy­dy­mo įstai­ gai bu­vo der­lin­gi įsi­gy­ta nau­ja apa­ra­tū­ra. Di­džiau­sia nau­jo­vė – vie­nas mo­der­niau­sių uos­ta­mies­ ty­je pa­no­ra­mi­nis dan­tų rent­ge­no apa­ra­tas. Dan­tų nuo­trau­kos da­ro­mos ne tik Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro pa­cien­tams. Ši pa­slau­ga tei­ kia­ma vi­siems no­rin­tie­siems. Gy­ven­to­jams taip pat pa­siū­ly­ tos ne­ma­žai da­liai vy­res­nio am­ žiaus žmo­nių ak­tua­lios pro­te­za­ vi­mo pa­slau­gos. Per­nai vie­nam odon­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­tui at­nau­jin­ ta vi­sa įran­ga, šie­met to­kie po­ky­ čiai lau­kia ir ki­to ka­bi­ne­to. Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras lai­ko­si prin­ci­po – kiek­vie­ na­me odon­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­te bū­ti­ na at­nau­jin­ti apa­ra­tū­rą kas pen­ke­ rius ar sep­ty­ne­rius me­tus. Čia taip pat dir­ba dvi bur­nos hi­ gie­nis­tės. Jos itin rū­pi­na­si ma­žų­jų klai­pė­die­čių dan­ti­mis. Tad gy­dy­mo įstai­ga ga­li pa­si­džiaug­ti pui­kiais pro­fi­lak­ti­nės dan­tų pa­den­gi­mo si­ lan­tais pro­gra­mos re­zul­ta­tais. Ga­ran­tuo­ja ty­ri­mų ko­ky­bę

Įsi­gy­tas re­gos funk­ci­jos ty­ri­mo ana­li­za­to­rius pa­ge­rins pro­fi­lak­ti­ nių svei­ka­tos pa­tik­rų ko­ky­bę. Šis ty­ri­mas ypač ak­tua­lus pro­fe­sio­

Vik­to­ras Gri­ga­laus­kas:

Sten­gia­mės įsi­gy­ti ge­rą bei ko­ky­biš­ką apa­ra­tū­rą, ku­ri ne­ kel­tų var­go ir il­gai tar­nau­tų Pir­ki­nys: po­lik­li­ni­ka įsi­gi­jo vie­ną mo­der­niau­sių uos­ta­mies­ty­je pa­no­ra­mi­nį dan­tų rent­ge­no apa­ra­tą.

na­liems vai­ruo­to­jams, ge­le­žin­ke­ lio ma­ši­nis­tams ir jų pa­dė­jė­jams. Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ ros cent­ras šiuo me­tu vie­nin­te­lis uos­ta­mies­ty­je tu­ri to­kią mo­der­ nią apa­ra­tū­rą. Nau­jas bio­che­mi­nis apa­ra­tas, au­to­ma­ti­nis krau­jo kre­ šė­ji­mo ana­li­za­to­rius, imu­no­che­ mi­nis ana­li­za­to­rius – šie pir­ki­niai taip pat įsi­gy­ti praė­ju­siais me­tais. Tai ir sa­vo­tiš­kas pa­si­ruo­ši­mas šie­met lau­kian­čiai ei­li­nei la­bo­ra­ to­ri­jos ak­re­di­ta­ci­jai. Ji pa­tvir­ti­na, kad po­lik­li­ni­kos la­bo­ra­to­ri­ja aukš­ tais sa­vo dar­bo re­zul­ta­tais ne­nu­si­ lei­džia li­go­ni­nės ly­giui. Svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro la­ bo­ra­to­ri­ja taip pat da­ly­vau­ja Eu­ ro­pos la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų tiks­ lin­gu­mo pro­gra­mo­je. Ji pa­tvir­ti­na, kad klai­pė­die­čių at­lik­ti ty­ri­mai 100 pro­c. yra pa­ti­ki­mi, tad pa­cien­tai ga­li jaus­tis ra­mūs bei sau­gūs. Šie ty­ri­mai taip pat pri­pa­žįs­ta­mi bet ku­rio­je Lie­tu­vos ar už­sie­nio ša­ lies gy­dy­mo įstai­go­je.

Ati­da­rė nau­ją ka­bi­ne­tą

Šiuos me­tus Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras ža­da pa­skir­ti rea­bi­li­ta­ci­jai – kas mė­ne­sį pla­nuo­ ja­ma at­nau­jin­ti ko­kią nors rea­bi­li­ ta­ci­jos pa­slau­goms skir­tą įran­gą. Pir­mie­ji to­kie žings­niai pa­da­ry­ ti dar per­nai. Mat cent­ras įsi­gi­jo mag­ne­ti­nį re­zo­nan­so apa­ra­tą ir ult­ra­gar­si­nį in­ha­lia­to­rių. „Sten­gia­mės įsi­gy­ti ge­rą bei ko­ ky­biš­ką apa­ra­tū­rą, ku­ri ne­kel­tų var­go ir il­gai tar­nau­tų“, – re­ziu­ ma­vo V.Gri­ga­laus­kas. Per­nai di­des­nis dė­me­sys pa­ro­dy­ tas ir ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­ tu pa­cien­tams. Ge­res­nei jų svei­ka­ tos prie­žiū­rai ati­da­ry­tas Dia­be­ti­nės pė­dos ka­bi­ne­tas, ku­ria­me dir­ ba spe­cia­liai tam dar­bui pa­ruoš­ta slau­gy­to­ja. Vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas pa­ste­bė­ jo, kad ple­čiant gy­dy­to­jų spe­cia­lis­ tų spekt­rą ak­tua­lios tam­pa gy­dy­ to­jo en­dok­ri­no­lo­go pa­slau­gos. Tad

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ti­ki­ma­si, kad šie­met jos bus pra­dė­ tos teik­ti, jei­gu Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nė li­go­nių ka­sa skirs kvo­tą šioms pa­slau­goms teik­ti. Po­ky­čiai ir re­gist­ra­tū­ro­je

Nors kai ku­rios gy­dy­mo įstai­gos per­si­kel­ti į elekt­ro­ni­nę erd­vę ban­ do pa­ma­žu, Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras sten­gia­si žiū­rė­ ti į prie­kį ir šia link­me ženg­ti spar­ čiau. Tad vi­si šei­mos gy­dy­to­jai, bu­hal­te­ri­jos, la­bo­ra­to­ri­jos, sta­tis­ ti­kos dar­buo­to­jai ir ki­ti yra ap­rū­ pin­ti kom­piu­te­riais. Ar­ti­miau­siu me­tu vi­siš­kai bus kom­piu­te­ri­zuo­ta pa­sku­ti­nio­ji gran­ dis – odon­to­lo­gai. Dar­buo­to­jų dar lau­kia kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo įgū­džių pa­to­bu­li­ni­mas. Cent­ras taip pat da­ly­vau­ja re­ gio­ni­nia­me E-svei­ka­tos pa­slau­gų plėt­ros pro­jek­te, ku­rį įdie­gus ti­ ki­ma­si pa­ge­rin­ti re­gist­ra­ci­jos pas gy­dy­to­jus priei­na­mu­mą, pa­si­kei­

ti­mas in­for­ma­ci­ja tarp gy­dy­mo įstai­gų taps sklan­des­nis. Ne­ma­žas dė­me­sys ski­ria­mas ir mo­te­rų svei­ka­tos prie­žiū­rai. Mo­ te­rų kon­sul­ta­ci­ja ap­rū­pin­ta šiuo­ lai­ki­ne, vi­sa­ver­čiam pa­cien­čių iš­ ty­ri­mui bei gy­dy­mui rei­ka­lin­ga apa­ra­tū­ra ir kva­li­fi­kuo­tais spe­ cia­lis­tais. Pa­cien­tai jau pa­ste­bė­ jo, kad ge­ro­kai pa­si­kei­tė Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro re­gist­ ra­tū­ra. Ji ta­po erd­ves­nė ir švie­ses­ nė, ves­ti­biu­ly­je at­si­ra­do dau­giau vie­tos. Vie­toj tri­jų re­gist­ra­ci­jos lan­ge­lių pa­cien­tų pa­to­gu­mui at­ si­ra­do ke­tu­ri. V.Gri­ga­laus­kas di­de­lį dė­me­ sį ski­ria re­gist­ra­to­rių bend­ra­vi­mo kul­tū­rai su pa­cien­tais. Jis va­do­vau­ ja­si po­sa­kiu, kad re­gist­ra­tū­ra – gy­ dy­mo įstai­gos vei­das. Šį pa­va­sa­rį dar pla­nuo­ja­ma per­ tvar­ky­ti ir at­nau­jin­ti įė­ji­mą į po­lik­ li­ni­ką, pa­da­ry­ti pa­to­ges­nį įva­žia­vi­ mą neį­ga­lie­siems.

13

ANTRADIENIS, sausio 22, 2013

sveikata

Mo­ki­nių akys pra­stė­ja Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Per­nai vi­siš­kai svei­kas uos­ta­mies­ ty­je bu­vo kas de­vin­tas moks­lei­vis, o šie­met – kas de­šim­tas. Ta­čiau esa­ ma ir tei­gia­mų po­ky­čių – vai­kų stu­ bu­rai po tru­pu­tį tie­sė­ja. Blo­giau­siai ma­to pra­di­nu­kai

Įp­ro­tis: spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad prie ma­žiau sū­raus mais­to sko­nio pri­pran­ta­ma la­bai grei­tai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Drus­kos paros nor­ma – dvie­jo­se deš­re­lė­se Žiups­ne­lis drus­kos į ry­ti­nę ko­šę, šiek tiek pa­gar­di­na­me pie­tų pa­ tie­ka­lą ir dar tru­pu­tį įbe­ria­me į va­ka­rie­nei skir­tas sa­lo­tas. Spe­cia­ lis­tai įspė­ja, kad ga­na leng­va vir­šy­ti re­ko­men­duo­ja­mą pa­ros drus­kos kie­kį. Ly­de­ris – fer­men­ti­nis sū­ris

Nus­ta­ty­ta, kad sta­tis­ti­nis lie­tu­vis su­var­to­ja ge­ro­kai dau­giau drus­ kos nei rei­kė­tų. Pa­sau­lio svei­ka­ tos or­ga­ni­za­ci­ja re­ko­men­duo­ja per pa­rą su­var­to­ti ne dau­giau kaip 5 g drus­kos. Per di­de­lis su­var­to­ja­mos drus­kos kie­kis ga­li iš­šauk­ti svei­ka­ tos pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, pa­di­dė­ ju­sį krau­jo spau­di­mą. Na­cio­na­li­nis mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­tas iš­ty­rė, kiek drus­kos yra daž­niau­ siai var­to­ja­muo­se mais­to pro­duk­ tuo­se. Pa­sak ins­ti­tu­to Mi­ty­bos sky­riaus ve­dė­jos Ilo­nos Dru­ly­tės, dau­ge­lis var­to­to­jų net ne­su­si­mąs­ to, jog duo­nos ga­mi­niuo­se yra ne­ ma­žai drus­kos. Drus­kos kie­kis juo­do­je, bal­to­je duo­no­je ir ba­to­ne be­veik ne­si­ski­ ria – 100 gra­mų šių pro­duk­tų yra apie 1 g drus­kos. Vie­no­je vi­du­ti­nio dy­džio bal­tos duo­nos rie­kė­je yra apie 0,45 g drus­kos. Pa­na­šų drus­ kos kie­kį gau­si­me ir su juo­dos duo­ nos rie­ke, o su rie­ke ba­to­no gau­si­ me ma­žiau drus­kos (apie 0,2 g). Ly­de­riais pa­gal drus­kos kie­ kį pie­no pro­duk­tų gru­pė­je ga­li­ma pa­va­din­ti fer­men­ti­nius sū­rius – vi­du­ti­niš­kai 100 g fer­men­ti­nio sū­ rio yra apie 1,5 g drus­kos. Vie­na­me šaukš­te ma­jo­ne­zo yra vi­du­ti­niš­kai apie 0,2 g drus­kos, o to­kia­me pa­čia­me kie­ky­je po­mi­do­ rų pa­da­žo – apie 0,3 g drus­kos. 100 g karš­tai rū­ky­tos žu­vies yra apie 2,1 g drus­kos, tad su ne­di­de­le po­rci­ja šios žu­vies gau­na­ma 2,73 g drus­kos – tai dau­giau nei pu­sė re­ ko­men­duo­ja­mo ne­vir­šy­ti drus­kos kie­kio. Su­muš­ti­ny­je – treč­da­lis nor­mos

Pa­sak I.Dru­ly­tės, karš­tai rū­ky­tuo­ se mė­sos ga­mi­niuo­se yra apie 2,2 g drus­kos 100 g pro­duk­to. Po­ra grie­ ži­nė­lių vi­du­ti­nio sto­rio karš­tai rū­

ky­tos deš­ros ant su­muš­ti­nio – apie 1,1 g drus­kos. Kiek ma­žiau drus­kos yra vir­to­je deš­ro­je – 100 g šios deš­ ros yra apie 2,1 g drus­kos. Vie­no­je vir­to­je deš­re­lė­je (60 g) yra apie 1,1 g drus­kos, tad po­ro­je deš­re­lių esan­tis drus­kos kie­kis su­

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja re­ko­ men­duo­ja per pa­rą su­var­to­ti ne dau­giau kaip 5 g drus­kos.

da­ro be­veik pu­sę pa­ros re­ko­men­ duo­ja­mo ne­vir­šy­ti drus­kos kie­kio. Deš­re­lės daž­nai pa­gar­di­na­mos po­ mi­do­rų pa­da­žu, už­kan­da­ma duo­ na ir val­go­ma su pa­sū­dy­to­mis sa­ lo­to­mis. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bi, kad per pus­ ry­čius su­val­gius juo­dos duo­nos su­ muš­ti­nį su svies­tu ir karš­tai rū­ky­ta deš­ra gau­na­me apie 1,6 g drus­kos – be­veik treč­da­lį re­ko­men­duo­ja­mo ne­vir­šy­ti drus­kos kie­kio.

Rink­da­mie­si su­muš­ti­nį su ba­ to­nu, svies­tu ir dak­ta­riš­ka deš­ra drus­kos gau­na­me ma­žiau – 0,8 g.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro (KVSB) duo­me­ni­mis, maž­ daug kas ant­ras moks­lei­vis tu­ri re­ gos su­tri­ki­mų, penk­ta­da­liui diag­ no­zuo­tos jun­gia­mo­jo au­di­nio bei ske­le­to ir rau­me­nų pro­ble­mos. To­kia si­tua­ci­ja paaiš­kė­jo iša­na­ li­za­vus pro­fi­lak­ti­nių svei­ka­tos pa­ tik­ri­ni­mų pa­žy­mas. Per­nai 95 pro­c. mo­ki­nių pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­ri­no svei­ka­tą. Iš jų vi­siš­kai svei­kų bu­ vo 11 pro­c. Kaip pa­ste­bi KVSB vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė Dai­no­ra Biels­ ky­tė, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­ tais, svei­kų vai­kų su­ma­žė­jo. Ta­čiau spė­ja­ma, kad tam įta­ kos ga­lė­jo tu­rė­ti ir nuo­sek­lus biu­ ro spe­cia­lis­tų dar­bas su šei­mos gy­ dy­to­jais, ku­rie at­sa­kin­giau ver­ti­na pro­fi­lak­ti­nius pa­tik­ri­ni­mus. Per 62 pro­c. uos­ta­mies­čio mo­ ki­nių tu­ri re­gos su­tri­ki­mų. Tarp jų do­mi­nuo­ja to­lia­re­gys­tė, trum­pa­re­ gys­tė ir as­tig­ma­tiz­mas. Dau­giau­sia pro­ble­mų tu­ri pra­di­nu­kai. Pas­te­bi­ma, kad per pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus re­gos su­tri­ki­ mų tu­rin­čių vai­kų skai­čius išau­go dau­giau nei 7 pro­c. Ta­čiau šiuo at­ žvil­giu klai­pė­die­čiai nė­ra kuo nors iš­skir­ti­niai – šie su­tri­ki­mai do­mi­ nuo­ja vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Stu­bu­rai tie­sė­ja

Per 22 pro­c. moks­lei­vių tu­ri jun­ gia­mo­jo au­di­nio bei ske­le­to ir rau­ me­nų sis­te­mos su­tri­ki­mų. Su šio­mis pro­ble­mo­mis daž­niau su­si­du­ria vy­res­nių­jų kla­sių moks­ lei­viai. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais dve­ jais me­tais, vai­kų, tu­rin­čių stu­bu­ ro pro­ble­mų, ne­žy­miai – 2 pro­c. – su­ma­žė­jo. D.Biels­ky­tė pa­si­džiau­gė, kad mo­ki­nių lai­ky­se­na gal­būt pa­ ge­rė­jo ir dėl tai­ko­mų pro­fi­lak­ti­nių prie­mo­nių. Biu­ras tre­čius me­tus or­ga­ni­zuo­ja kup­ri­nių svė­ri­mo ak­ ci­jas. Tre­čią­ją vie­tą pa­gal su­si­rgi­mų daž­nu­mą uži­ma krau­jo­ta­kos sis­te­ mos su­tri­ki­mai. Jie su­da­ro per 15 pro­c. Iš šių su­ tri­ki­mų do­mi­nuo­ja šir­dies vož­tu­ vo ydos. Jie daž­niau var­gi­na vy­res­ nius vai­kus. Pa­sak spe­cia­lis­tės, šių su­tri­ki­mų per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ne­žy­miai pa­dau­gė­jo dėl pa­sy­vaus gy­ve­ni­mo bū­do, ža­lin­gų įpro­čių, ant­svo­rio. Vargs­ta dėl svo­rio

Be­veik 5 pro­c. moks­lei­vių tu­ri ant­ svo­rio pro­ble­mų, o apie 2 pro­c. yra nu­tu­kę. Per 5 pro­c. vai­kų yra per ma­žo svo­rio. Kaip pa­ste­bi­ma, kas­met dau­gė­ ja ant­svo­rio, nu­tu­ki­mo ir per ma­ žo svo­rio pro­ble­mų. Per 16 pro­c. moks­lei­vių per kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas ne­ga­li spor­tuo­ti kar­tu su vi­sais. Jie lan­ko spe­cia­lias ir pa­ren­gia­mą­sias gru­pes. Di­džią­ ją da­lį to­kių mo­ki­nių su­da­ro 9–12 kla­sių auk­lė­ti­niai.

Prie sū­raus pri­pran­ta­ma

Be­veik vi­są re­ko­men­duo­ja­mą ne­ vir­šy­ti pa­ros drus­kos kie­kį (apie 4,84 g) gau­na­me su­val­gę dvi vir­ tas deš­re­les su šaukš­tu po­mi­do­ rų pa­da­žo, bul­vių ko­še ir rau­gin­ tais agur­kais. Kot­le­tas su gri­kių ko­še ir švie­žių ko­pūs­tų sa­lo­to­mis – 2,5 g drus­kos (pu­sė re­ko­men­duo­ja­mo ne­vir­šy­ ti drus­kos kie­kio). Kep­ta men­kė su ry­žiais ir ma­ri­nuo­tais bu­ro­kė­liais – 2,8 g drus­kos, t.y. šiek tiek dau­giau nei pu­sė re­ko­men­duo­ja­mo ne­vir­ šy­ti drus­kos kie­kio. Jei va­ka­rie­niau­da­mi rink­si­tės varš­kės ap­ke­pą, su po­rci­ja šio pa­ tie­ka­lo (200 g) gau­si­te apie 0,5 g drus­kos. Su­val­gy­da­mi po­rą vi­du­ti­ nio dy­džio lie­ti­nių bly­nų su varš­kė, gau­si­te apie 0,2 g drus­kos. Tiems, ku­rie sa­ko, kad be drus­kos ne­ska­ nu, ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai pri­me­na, jog prie ma­žiau sū­raus mais­to sko­ nio pri­pran­ta­ma la­bai grei­tai. „Klai­pė­dos“ inf.

Kaip su­ma­žin­ti drus­kos kie­kį? Di­džio­ji da­lis drus­kos gau­na­ma su

Var­to­ti ma­žiau daug drus­kos tu­rin­

jau pa­ga­min­tais mais­to pro­duk­tais, tad ren­kan­tis pro­duk­tus rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į eti­ke­tė­je nu­ro­dy­tą drus­kos ar nat­rio kie­kį.

čių pa­da­žų, sa­lo­tas pa­gar­din­ti alie­ju­mi, cit­ri­na ir įvai­riais drus­kos ne­tu­rin­čiais prie­sko­niais. Pas­lėp­ti drus­ki­nę – bus ma­žiau pa­

Drus­kos kie­kį mais­to pro­duk­tų eti­

gun­dos pa­pil­do­mai sū­dy­ti mais­tą.

ke­tė­se bus pri­va­lo­ma nu­ro­dy­ti tik nuo 2016 me­tų gruo­džio 13 die­nos. Nu­ro­dy­ tą nat­rio kie­kį rei­kia pa­dau­gin­ti iš 2,5 – taip su­ži­no­mas drus­kos kie­kis.

Net ir val­gant ka­vi­nė­se ga­li­ma pa­

Pa­ta­ria­ma re­čiau var­to­ti pus­fab­ri­ka­

čius ir daž­niau rink­tis švie­žius pro­duk­ tus, ga­min­ti pa­tiems.

pra­šy­ti, kad į pa­tie­ka­lus bū­tų de­da­ma ma­žiau drus­kos. Daug drus­kos yra kon­ser­vuo­to­se

dar­žo­vė­se. No­rint su­ma­žin­ti gau­na­ mą drus­kos kie­kį prieš var­to­ji­mą juos pa­ta­ria­ma nu­plau­ti van­de­niu.

Įta­ka: vai­kų po­mė­gis vis dau­giau lai­ko pra­leis­ti prie kom­piu­te­rio at­si­

lie­pia ir re­gė­ji­mui.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

antradienis, sausio 22, 2013

sportas

Sporto telegrafas Krepšinis. Miesto mero krepšinio taurės turnyre sužaistos ketverios rungtynės: „Reluva“ – „Danvitė“ 66:75, „Baltijos bretlingis“ – „Delagida“ 53:64, „Adrijus“ – „Gobana-Lemminkainen“ 63:70, Palangos „Palanga“ – „Delikatesas-Greencarrier“ 95:100, „Reluva“ – „Delagida“ 64:85. Pirmauja „Gobana-Lemminkainen“ penketukas, laimėjęs 9 rungtynes iš 10. Po 7 kartus laimėjo „Danvitė“, „Delagida“ ir „Delikatesas-Greencarrier“. Likusios penkios komandos atsilieka akivaizdžiai. Senjorai. Klaipėdos senjorų krepšinio pirmenybėse, kuriose dėl čempionų vardo panoro varžytis penkios komandos, sužaistos pirmosios rungtynės: „VPK-Argus“ – „Ranga– Svajonių krantas“ 80:60 (14:14, 28:14, 20:14, 18:20). V.Levonas 20, Č.Anusas 18, V.Lekevičius 13/R.Kapustavičius 11, P.Ruika 8, R.Jocius 7. „Gintaro baldai“ – „Geros grindys“ 80:28 (18:8, 19:2, 26:4, 17:14). R.Norbutas 14, D.Žadeikis 12, A.Laumenis 9/S.Pitrėnas 8, E.Norkus 6. „Memelio miestas-G4S“ – „Ranga-Svajonių krantas“ 75:68 (17:16, 17:16, 14:20, 27:16). T.Petravičius 24, V.Misevičius 13, E.Januškevičius 12/L.Ulevičius 20, E.Žukauskas 13, R.Mikalkėnas 10. Futbolas. Miesto salės futbolo čempionate pirmąją pergalę iškovojo „Kretingos“ futbolininkai, 6:3 įveikę „AMG-Titaniko“ žaidėjus. Tiesa, ši sėkmė neišgelbės kretingiškių nuo iškritimo į žemesnę lygą. Pirmuosius taškus prarado iki šiol visus susitikimus laimėjusi „Klaipėdos universiteto“ ekipa. Ji, pirmaudama 3:0, neišlaikė pergalės žaisdama su „Nautica“ – 3:3. Trejos varžybos baigėsi įtikinamomis persvaromis: „Baltai“ – LCC 8:5 (4:2), „Klaipėdos policija“ – „Kruopa“ 7:2 (3:1), „Klarksonas-Plikiai“ – „Vakarų Baltija“ 7:3 (3:1). Šią savaitę vyks paskutinysis reguliariojo čempionato ratas. Vietas pusfinalyje užsitikrino studentai (22 taškai) ir policininkai (22), į ketvirtfinalį pateko „Klarksonas-Plikiai“ (18), „Nautica“ (12), „Baltai“ (12) ir „Vakarų „Baltija“ (10). Dėl išlikimo 1-ojoje lygoje svarbios kovos laukia „AMG-Titaniko“ (6), „Kruopos“ (6) ir LCC (5) komandų. Neprisidėjo. Aštuntąją pergalę Prancūzijos moterų krepšinio pirmenybėse iškovojo Tulūzos „Metropole Basket“ klubas su klaipėdiete Inesa Visgaudaite. Sekmadienį Tulūzos krepšininkės svečiuose 58:52 (16:9, 18:18, 13:10, 11:15) įveikė autsaiderę Sent Aman lez O „Hainaut Basket“ (4 pergalės ir 13 pralaimėjimų) ekipą ir nutraukė šešių iš eilės pralaimėjimų šalies pirmenybėse seriją. Devynias minutes aikštelėje praleidusi lietuvė į varžovių krepšį nemetė ir taškų nepelnė. Tenisas. Atvirajame Australijos teniso čempionate Melburne septintuoju vyrų vienetų varžybų ketvirtfinalio dalyviu tapo Londono olimpiados čempionas bei atvirojo JAV čempionato nugalėtojas bei trečioji raketė 25-erių škotas Andy’is Murray’us, kuris šešioliktfinalyje iš tolesnės kovos eliminavo Ričardą Berankį. Škotas, kuris Melburne dar nepralaimėjo nė vieno seto, pirmadienį aštuntfinalyje per 1 val. 35 min. 6:3, 6:1, 6:3 nugalėjo keturioliktąjį pagal reitingą prancūzą Gillesą Simoną. Jau septynioliktą kartą „Didžiojo kirčio“ turnyro ketvirtfinalyje žaisiančio A.Murray’aus varžovu bus prancūzas Jeremy’is Chardy’is, kuriam pirmą kartą pavyko pasiekti šį „Didžiojo kirčio“ serijos turnyro etapą.

Medalių lietus nebuvo gausus Lietuvos laisvųjų imtynių čempionate Panevėžyje klaipėdiečiai iškovojo tris čempionų titulus iš septynių.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiesčio komandos vyriausiasis treneris Sergejus Kasimovas netryško džiaugsmu. Anot jo, būta pirmenybių, kuriose uostamiesčio stipruoliai yra laimėję šešis ar septynis medalius iš devynių. „Dėl čempiono titulo dar būtų pakovojęs su aktyviuoju sportu atsisveikinęs Vytas Čumakovas, į kitą svorio grupę perėjo aukso medalius galėję laimėti Šarūnas Jurčys ir Mindaugas Rumbutis“, – savotiškus kaltininkus dėl sumažėjusio medalių kiekio vardijo specialistas. Gausiausios klaipėdiečių pajėgos susikoncentravo svorio iki 74 kg grupėje. Tarp 20 dalyvių kovojo net 8 mūsų sportininkai. Finale susikibo du uostamiesčio tvirtuoliai – Valdas Visagorskis ir Arnas Draugelis. Prieš susitikimą specialistai nedrįso laurus kabinti V.Visagorskiui, labiau patyrusiam, techniškesniam nei jaunesnis varžovas. Jie laukė lygiaverčio susitikimo. Ir buvo teisūs. Pirmąjį kėlinį laimėjo V.Visagorskis. Tačiau A.Draugelis, turėjęs daug ambicijų, antrąjį kėlinį išlygino rezultatą. Per pratęsimą jaunojo atleto persvara nekėlė abejonių. Bronzos medalį šioje grupėje iškovojo Paulius Zaicevas, o Rokas Maciukevičius užėmė penktąją vietą. Aukščiausius prizininkų pakylos laiptelius Klaipėdos sportininkai okupavo po svorio iki 60 kg grupės kovų. Į aukso medalį dairėsi trys favoritai – klaipėdiečiai Šarūnas Jurčys, Tomas Barasevičius ir Titas Grišius iš Raseinių. Š.Jurčys pastarąjį varžovą įveikė aiškia persvara. O jaunasis T.Barasevičius, T.Grišiui parodęs brandžias taktikos pamokas, pateikė staigmeną čempionate. Finale plazdėjo tik Klaipėdos vėliavos. Lemiamos kovos favoritui

Ekipa: Klaipėdos atletai su treneriais ir komandos vadovais.

Pirmenybių prizininkai 1.Šarūnas Jurčys (iki 60 kg) 1.Arnas Draugelis (iki 74 kg) 1.Edgaras Voitechovskis (iki 84 kg) 2.Kornelija Zaicevaitė (iki 59 kg) 2.Tomas Barasevičius (iki 60 kg) 2.Valdas Visagorskis (iki 74 kg) 2.Mindaugas Rumbutis (iki 120 kg) 3.Gvidas Rubežius (iki 66 kg) 3.Jonas Rudavičius (iki 120 kg) Finalas: lemiamoje uostamiesčio sportininkų Š.Jurčio (raudonas tri-

ko) ir T.Barasevičiaus kovoje netrūko gražių akimirkų.

Š.Jurčiui teko išlieti nemažai prakaito, atiduoti visas jėgas, kol nugalėjo ambicingąjį T.Barasevičių. Svorio iki 84 kg grupės finalo organizatoriai galėjo nerengti. Neseniai aukso žiedus su išrinktąja sumainęs patyręs Edgaras Voitechovskis kovojo triguba jėga. Anksčiau su nuolatiniu varžovu iš Vilniaus Giedriumi Morkiu nemažai vargdavęs klaipėdietis, Panevėžyje jį palaužė be vargo. Bronzos medalį vylėsi laimėti Ruslanas Tirevičius, tačiau varžybose dėl šios spalvos žetono nusileidęs Giedriui Narijauskui iš Raseinių turėjo tenkintis penktąja vieta.

Sunkiausių atletų (iki 120 kg) grupėje plušėjo du mūsų atletai – Mindaugas Rumbutis ir Jonas Rudavičius. M.Rumbutis, pirmą kartą kovojęs šioje grupėje, įrodė, kad ir čia jam nesunku laimėti. Jis gana lengvai pateko į finalą, kur laukė akivaizdžiai sunkesnis praėjusių metų čempionas – vilnietis Igoris Fiodorovas. Po nuožmios, tris kėlinius trukusios kovos pergalę šventė sostinės atstovas. Netuščiomis iš pirmenybių grįžo ir J.Rudavičius. Jis, nurungęs Robertą Budrį iš Šiaulių, iškovojo bronzos medalį. Gerų žodžių sulaukė ir pirmą kartą čempionate dalyvavęs Gvi-

das Rubežius (iki 66 kg). Jo debiutas buvo bronzinis. Pusfinalyje pralaimėjęs kauniečiui Erikui Petraičiui, klaipėdietis reabilitavosi susitikime dėl trečiosios vietos su radviliškiečiu Tomu Šidlausku. Su medaliu iš miesto prie Nevėžio grįžo vienintelė Klaipėdos komandos silpnosios lyties atstovė Kornelija Zaicevaitė (iki 59 kg). Iki finalo įveikusi dvi varžoves, uostamiesčio atletė finale susirėmė su daugkartine šalies čempione Indre Bubelyte iš Šiaulių. Nors varžovės persvara nekėlė abejonių, tačiau K.Zaicevaitė liko patenkinta iškovojusi vicečempionės titulą.

Į „Atlantą“ grįžo D.Navikas „Atlanto“ futbolo klubas pasirašė dvejų metų sutartį su 29-erių Donatu Naviku.

Sugrįžtuvės: D.Navikas mielai parvyko į Klaipėdą, kurioje žaidė daug

metų.

Iš Ukmergės kilęs žaidėjas Klaipėdos komandoje rungtyniaus ne pirmą kartą. „Atlanto“ spalvas saugas gynė 2003-2008 ir 2009 metais. 2006-aisiais jis buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos futbolininku. Praėjusių metų sezoną D.Navikas baigė Baltarusijoje, Mozyriaus „Slavija-Mozyr“ klube. Nors ši ekipa Baltarusijos pirmenybėse užėmė dešimtą vietą tarp 11 komandų, tačiau debiutantai įvykdė ma-

žąją užduotį – išsaugojo vietą tarp stipriausiųjų komandų. D.Navikas „Slavija-Mozyr“ komandoje žaidė 15 rungtynių, pasiekė 1 įvartį. Futbolininkas jau spėjo atstovauti „Atlantui“, Marijampolėje žaidusiam kontrolines rungtynes su lenkų „Wigry“ ekipa (3:2). Šiomis dienomis uostamiesčio klubo atstovai baigia derybas su Marijampolės „Sūduvos“ ilgamečiu žaidėju Andriumi Urbšiu. Išsiskyrė „Atlanto“ ir jame siekusio įsitvirtinti Arvydo Veikučio keliai. „Klaipėdos“ inf.

19

antradienis, sausio 22, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“. Tapkite puikiu oratoriumi, koks visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų.„Pakilk ir prabilk!“ duoda jums viską, ką būtina žinoti, norint tapti susitvardančiu, nepriekaištingu, meistrišku oratoriumi. Ji atskleidžia metodus, kuriuos sėkmingai naudojo daugybė puikių oratorių per visą žmonijos istoriją. Šioje knygoje sužinosite, kaip tinkamai pasiruošti sakyti kalbą, išsiugdyti savo unikalų, nepakartojamą stilių, įveikti scenos baimę ir per minutę įgyti klausytojų palankumą, užkariauti jų širdis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Užsispyrėlis antradienis – Erdvus balkonas trečiadienis – Sraigės namelis ketvirtadienis – Tranzitinis penktadienis – Kaljanas Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu

1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Sėkminga diena. Bus paprasta ir lengva bendrauti su artimais žmonėmis ir kolegomis. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu, o prisiimtus įsipareigojimus vis tiek teks vėliau įvykdyti. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Todėl palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas susidėlioti savo mintis ir priimti sprendimus dėl ateities. Tik iki rytojaus nepamirškite sau ir kitiems duotų pažadų. Vėžys (06 22–07 22). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju ar su žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, nepraleiskite progos įvairiose situacijose pasitelkti savo vaizduotę. Knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Skorpionas (10 24–11 22). Esate nusivylęs karjera. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti. Šaulys (11 23–12 21). Jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galbūt net romantiškai įsimylėsite. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Ožiaragis (12 22–01 20). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Tinkamas laikas rinktis naujus baldus, įvertinti savo turtą, įsigyti naujų drabužių. Materialiniai dalykai šiandien bus svarbiausi, todėl naudinga tvarkyti namų, turto reikalus. Vandenis (01 21–02 19). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis jūsų pastangomis. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo galimybes ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Trys vakarai – su fantastiniu K.Buožytės filmu „Aurora“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodinėse erdvėse šią savaitę tris vakarus bus rodomas Kristinos Buožytės filmas „Aurora“. Pirmąjį vakarą filmo pristatyme dalyvaus ir jo režisierė.

Iki premjeros Lietuvoje šiemet sausį ši lietuviška fantastinė meilės drama jau spėjo apkeliauti didžiausius pasaulio festivalius ir laimėti 11-a apdovanojimų. Tarp jų – specialus prizas tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, o 47-ajame „Sitges“ fantastinių filmų festivalyje (Ispanija) filmas „Aurora“ (an-

gl. „Vanishing waves“) išrinktas geriausiu 2012 metų Europos fantastiniu filmu. „Aurora“ pasakoja apie sudėtingą mokslinį eksperimentą, kurio pagrindas – informacijos perdavimas neuroniniu lygmeniu. Jaunas, bet santūrus vyras patiria stulbinamą nuotykį komos būsenos esančios moters galvoje. Išlaisvinęs instinktus bei užslopintas fantazijas, jis pradeda lėtą metamorfozės procesą... Ši moderni istorija, vykstanti dviejose skirtingose erdvėse, nagrinėja aistros prigimtį, atskleisdama žmogaus kūno (realaus) bei

minčių (idealaus) pasaulių dualizmo problemą. Režisierė K.Buožytė su scenarijaus bendraautoriumi prancūzu Bruno Samperu tyrinėja žmonių sąmonės ir pasąmonės vingius. Filmas susuktas pasitelkus programą „ES parama Media“. Nuotykinė fatališkos meilės istorija perteikta psichologiniu techno trileriu. Pagrindinius vaidmenis „Auroroje“ sukūrė aktoriai Marius Jampolskis ir Jurga Jutaitė. Jame galima pamatyti ir klaipėdiečius aktorius Darių Meškauską bei Arnoldą Eisimantą, taip pat vaidina Vytautas Kaniu-

šonis, Martina Jablonskytė, Šarūnas Bartas, Gabija Ryškuvienė, Rasmantė Buržaitė ir kiti. Juosta filmuota Nidoje, Vilniuje bei jo apylinkėse. „Aurora“ – antrasis K.Buožytės filmas. Režisierės debiutas „Kolekcionierė“ apdovanotas „Sidabrine gerve“ kaip geriausias 2008-ųjų lietuviškas filmas. Naujasis filmas skirtas asmenims nuo 18 metų. „Aurora“ bus rodoma sausio 23, 24 ir 25 d. 19 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 4). Bilietai – po 10 litų. „Klaipėdos“ inf.

Artistas: vieną iš pagrindinių

vaidmenų „Auroroje“ sukūrė M.Jampolskis.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje bus labai šalta ir sausa. Šiandien termometrų stulpeliai pakils iki 10–13 laipsnių šalčio. Trečiadienio naktis bus šaltesnė: numatoma 16–23 laipsniai šalčio, o dieną bus iki 5–13 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 22 d.

–11

–10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–12

Šiauliai

–12

Klaipėda

Panevėžys

–11

Utena

–10

8.25 16.36 8.15

22-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 343 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–11

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –6 Brazilija +25 Briuselis –1 Dublinas +4 Kairas +23 Keiptaunas +27 Kopenhaga –1

kokteilis Mies­te tik 300 šu­nų? Juo­kin­ga! An­t a­n i­na „Kok­tei­ly­je“ va­kar pa­t a­rė mies­to val­d i­n in­kams be­pro­t iš­ką šu­ nų skai­č iaus di­dė­ji­mą mies­te pa­ža­ bo­t i pa­ke­l iant mė­ne­sio mo­kes­t į. „Jei rei­kė­tų jiems kas mė­ne­sį pa­tuš­tin­ ti pi­ni­g i­nę ne 5, o 20 li­tų, tai tik­rai pa­ gal­vo­t ų, ar ver­ta tu­rė­t i au­g in­t i­n į. To­ kių bū­tų ne de­šim­tys, o šim­tai“, – ti­k i­ no mo­te­r is. Skai­t y­to­ja įsi­t i­k i­nu­s i, kad ge­res­nei tvar­kai pa­si­tar­nau­t ų su­k ur­t i spe­cia­ lūs ženk­lai ar­ba juos­te­lės, ku­r ias šei­ mi­n in­kai gau­t ų už­re­g ist­ra­vę au­g in­t i­ nį. Kai šuo tu­rės ge­rai ma­to­mą ženk­ lą ant ant­kak­l io ar­ba spe­cia­lų ant­kak­ lį, dau­ge­liui mū­sų pra­dings abe­jo­nės, ar tas ke­t ur­ko­jis yra ga­vęs kai­my­nų su­t i­k i­mą ir yra re­g ist­r uo­tas sa­v i­val­ dy­bė­je“, – sa­vo su­ma­ny­mu džiau­gė­si klai­pė­die­tė. An­ta­n i­nai pri­ta­rė skai­t y­to­jas AAAA: „Ra­šė laik­raš­t y­je, kad Klai­pė­do­je re­ gist­r uo­ta 300 šu­nų. Mies­te jų gi de­ šimt, o gal dvi­de­šimt kar­t ų dau­g iau. Ko­k ie nors pa­ka­bu­čiai ar že­to­nai ant šuns kak­lo iš kar­to pa­ro­dy­t ų, kad jis yra re­g ist­ruo­tas, kad sa­vi­nin­kas už jį mo­ka, tu­r i kai­my­nų su­ti­k i­mą. Tai su­ draus­min­tų šu­nų tu­rė­to­jus, o kar­tu ir mes vi­si at­si­pūs­tu­me nuo da­bar­ti­nės ne­tvar­kos. Tik neaiš­ku, ka­da sa­vi­val­ dy­bė pra­dė­tų įves­ti to­k ią tvar­ką“.

Mo­kes­čius – ir paukš­čiams „Ga­l i­ma dar ap­mo­kes­t in­t i žu­vėd­ras, var­n as, ba­l an­d žius, kuo­s as, žvirb­ lius, zy­les, be­na­mius, ka­tes, – iro­ni­za­ vo Ga­l i­na. – Sa­vi­val­dy­bė su­r ink­t ų lė­ šų dau­g iau nei iš au­to­mo­bi­l ių sto­vos skai­t ik­l ių.“

Gy­ve­ni­miš­kas vaiz­de­lis Užk­n i­sė­ja pa­pa­sa­ko­jo ne­d i­de­l į in­ci­ den­tą, va­kar nu­t i­k u­sį mies­to cent­re: „Ant ša­l i­gat­vio sto­vė­jo ir šne­ku­čia­vo­ si trys vy­ru­kai. Vie­nas iš jų – su šu­ni­ mi be ant­snu­k io. Žmo­nės bi­jo pro jį praei­t i – li­pa per su­kas­tą snie­gą. Tie trys – net ne­k ru­ta. Kai ati­da­riau gerk­ lę, jog pa­trauk­tų au­g in­ti­n į, tai pa­sa­kė, kad esu bai­ses­nė už jų šu­n į ir kad jie „čia“ gy­ve­na!“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+2 +6 –12 –11 –4 –7 +2 +4

Praha –5 Ryga –9 Roma +11 Sidnėjus +24 Talinas –9 Tel Avivas +24 Tokijas +8 Varšuva –8

Vėjas

Vilnius

Marijampolė

–13

Alytus

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–11

–12

Vardai Anastazas, Aušrius, Gaudentas, Skaistė, Vincentas

sausio 22-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-12

-10

-12

-12

5

-9

-6

-5

-7

1

-8

-6

-7

-9

1

rytoj

ketvirtadienį

1260 m. pra­si­dė­jo prū­sų ir va­ka­ri­nių lie­tu­vių su­ ki­l i­mas prieš vo­k ie­čių or­di­ną. Su­ki­li­mui va­do­ va­vo Her­kus Man­tas. 1840 m. pir­m ie­ji bri­ tų ko­lo­nis­tai iš­si­lai­pi­no Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je. 1905 m. Kru­vi­na­sis sek­ ma­d ie­n is Sankt Pe­ter­ bur­ge: be­g ink­l ius de­ monst­ran­t us su­š au­dė ca­ro ka­riš­kiai. 1922 m. įsteig­tas Klai­pė­ dos mu­zie­jus.

Bet­me­no au­to­mo­bi­lis – auk­cio­ne

A.C< :62@A< ;.B762;<@

1965 m. gi­mė ame­r i­ kie­č ių ak­to­rė Dia­ne La­ne.

1980 m. Mask­vo­je areš­ tuo­t as bei iš­t rem­t as į Gor­kį Ru­si­jos di­si­den­tas And­re­jus Sa­cha­ro­vas. 1997 m. Ru­si­jos par­la­ men­tas pa­rei­ka­la­vo nu­ ša­l in­t i nuo pa­rei­g ų ser­ gan­t į ša­l ies pre­z i­den­tą Bo­ri­są Jel­ci­ną. 2011 m. Hon­kon­ge vy­ ku­s ia­me auk­c io­ne už 5,6 mln. JAV do­le­rių bu­ vo par­duo­ta vy­no ko­ lek­ci­ja, ku­r ią per gy­ve­ ni­mą su­rin­ko gar­sus bri­ tų kom­po­z i­to­r ius And­ rew Lloyd Web­ber.

Fu­tu­ris­ti­nis au­to­mo­bi­lis, ro­dy­tas te­le­vi­zi­jos se­ria­le „Bet­me­nas“, bu­ vo par­duo­tas vie­na­me auk­cio­ne už 4,62 mln. do­le­rių (apie 12 mln. li­tų), pir­ma­die­nį pra­ne­šė JAV ži­ niask­lai­da.

&

Ko­vo­to­jo su nu­si­kal­tė­liais ma­ši­na bu­vo su­kur­ta au­to­mo­bi­lių puo­ šy­bos meist­ro Geor­ge’o Bar­ri­ so, nu­si­pir­ku­sio 1955 me­tų lai­dos „Lin­coln Fu­tu­ra“ vie­na­me me­ta­lo lau­žo są­var­ty­ne tik už vie­ną do­le­ rį ir pa­ver­tu­siu jį vie­nu iš įsi­min­ ti­niau­sių au­to­mo­bi­lių pra­mo­gų vers­lo is­to­ri­jo­je, nu­ro­dė te­le­vi­zi­ ja ABC. Te­le­vi­zi­jos se­ria­le apie Bet­me­ną jis bu­vo nau­do­ja­mas 1966–1968 me­tais. ABC pra­ne­šė, kad ši ma­ši­na bu­ vo par­duo­ta šeš­ta­die­nį au­to­mo­bi­lių auk­cio­nų na­mų „Bar­rett-Jack­son“ or­ga­ni­zuo­ta­me ren­gi­ny­je Ari­zo­nos mies­te Skots­dei­le. Pir­kė­jas ne­bu­vo ofi­cia­liai įvar­ dy­tas, ta­čiau laik­raš­tis „Hol­ly­ wood Re­por­ter“ pa­skel­bė, kad juo ta­po Ric­kas Cham­pag­ne’as, Ari­zo­ no­je įsi­kū­ru­sios lo­gis­ti­kos bend­ro­ vės „Tem­pe“ sa­vi­nin­kas. BNS inf.

Eg­za­mi­nas: pro­tin­gų šu­nų sa­

vi­nin­kams ga­lė­tų bū­ti ma­žes­ni mo­kes­čiai.

Links­mie­ji tirš­čiai „Kok­tei­lio“ ge­ras drau­gas Ča­kas No­ri­ sas ne­ž ve­jo­ja meš­ke­re. Jis lie­pia žu­ vims iš­l ip­ti į kran­tą ir su­si­skai­čiuo­ti. Čes­ka (397 719; gal tvar­kos su­lauk­tu­me, jei koks nors ne­re­gist­ruo­tas šuo krims­te­lė­tų vie­nam iš vi­ce­me­rų?)

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.