2013-01-23 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, SAUSIO 23, 2013

www.kl.lt

A?2š6.162;6@ @ .B@6<

13

namai

Vietoje vergo vÄ—s buiÄ?iai – tar

Prie ma­riĹł sku­ban­Ä?iĹł Ĺžve­jĹł ty­kos tik­rin­to­jai.

UĹžribis 9p.

Iz­rae­lio rin­kÄ—­jai va­kar spren­dÄ— B.Ne­ta­nya­hu li­ki­mÄ….

Pasaulis 11p.

Sam­dy­ti na­mĹł tvar­ky­to­jÄ… no­ri vis dau­giau bĹŤs­to sa­vi­nin­kĹł.

Samdyti namĹł tvarkytojÄ… ryĹžtasi vis daugiau ĹĄeimĹł. Daug dirbantie ji nusprendĹžia, kad grÄŻĹžus ÄŻ namus rei kia ne dirbti, o ilsÄ— tis. Vis dÄ—lto rasti kokybiĹĄkai namus pri ĹžiĹŤrinÄ?iÄ… pagalbinin kÄ™ – nelengva. Vereta Rupei

v.rupeikaite@d

18 (19 621)

RUBRIKA

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

naitÄ—

kaitÄ—

iena.lt

Namų ruoťa –

irgi dar

bas Nuostata, kad tarnĹł gali turÄ— ti tik ponai, atgyve no. mano kad mote Tiesa, daugelis ris, kurios pade da buityje, vadinti tar ka, todÄ—l vadina naitÄ—mis netinjas namĹł tvarkytojomis, ekono mÄ— kÄ—mis. Tarpuka mis, ĹĄeimininriu „tarnaitė“ buvo Lietuvoje Ĺžodis ÄŻprastas. Pagal bininkÄ—s buityje dar mos samdinÄ—mis, bĹŤdavo vadinakambarinÄ—mis. Gyvenantieji iĹĄ taigingai leidĹžia sau samdytis net keletÄ… darbuoto namams priĹžiĹŤ jĹł rÄ—ti, mĹł darbo rankĹł taÄ?iau papildopri tiniĹĄkai uĹždirban reikia ir viduÄ?ioms ĹĄeimoms, kuriose sutuok tiniai sunkiu prakaitu uĹždirba duo nÄ…, o triĹŤsui na- ď Ž Simbolis: cR QĂş _N f a\ WN .`a muose nebetu _VQ 9V[QT _R[ X[f ZV[ aN [N ZĂş QN_ ri nei laiko, nei T\ WR N]VR 8N_Y Xf a\ WN noro, nei jÄ—gĹł. `\ [Ă– `b XĂ­ _Ă› NbX YĂ›` V_ [N ZĂş acN_ Xf a\ W\` 3_R XR[ /\X ]R_ Nuo ryto iki va rantijĹł, kaip bus atliktas darbas“, `\ [N Ă– Xb _V ZNVX veiklios moterys karo dirbanÄ?ios – pridĹŤrÄ— „Renkantis pagal Ă˜VNV ]_N Elena. ga ta, kad grÄŻĹžusios liausiai suprandNYY ]N ]R_ Q UQ _b [b\ se taip pat labai bininkÄ™ namuo- jos nesitei namo dirba tar a_ kia svarbu ÄŻsitikinti, antru etatu. si Pailsi ir iĹĄge ar Apie tai bĹŤ saikingai jĹł naudoti. ji iĹĄmano apie ria kavos Ji paste ĹĄiuo davo galima sprÄ™s „GalÄ—Ä?iau tvar Tai, kad dau priemones, mo laikines valymo Ĺžus ÄŻ namus, ti grÄŻ- kokybiĹĄ bÄ—jo, kad nebeliko laiko kytis pati, bet ka jomis naudo kai bendrauti ĹĄei kai vos perĹžengus ge- dirba nele gelis namĹł tvarkytojĹł Vie riau jau per ĹĄÄŻ tis. to slenks moje, prabu- sidÄ—jo kon na ankstesnÄ— ma galiai ir taip pa laikÄ… uĹždirbsiu tÄŻ pasitik slauga yra ky no namĹł tvariktai su vyru. pi- pigesnÄ—, nigus arba pail toja yra sugadi patikimumo ne kvapĹł puokĹĄtÄ—. davo ÄŻvairiausiĹł sÄ—siu, kad vÄ— Tuomet pora nusi santechni menkina. liau galÄ—Ä?iau koky priÄ—mÄ— abi pu „Nebijau, kad kÄ…, biĹĄkai dirbti Elenai dar nori ap vogs ma sa si, kad samdoma tenkinantÄŻ sprendimÄ… – pa ses vo mus, taÄ?iau no natiesioginÄŻ darbÄ…. darbuotoja turÄ— samman jaukiau, dÄ— namĹł tvar Kai kurios ĹĄei tĹł kai po kanÄ?ioms jaunomsO namus tvar- mano erdvÄ™ kÄ—s jausmÄ…, kad namĹł ĹĄeiminin- jai tyko ÄŻsi kytojÄ…. Kokie pavomos vaikĹĄto pensininkÄ—ms leidĹžiant sveti ne papildomas uĹž ieĹĄko ne tik tvar pus Ĺžino Ĺžmogus, ir visus kammÄ… ĹžmopirĹĄtu baksnoti, reikÄ—tĹł kaskart gĹł, Vaida jau darbis yra labai ku riuo kyga reikÄ… li Ĺžinojo iĹĄ savo drau kalingas“, – sa reikia padarytojĹł, bet pagal ti. „Tai labai pa vo poĹžiĹŤrÄŻ atsklei- tikÄ—ti tarsi ĹĄeimos nariu“, pasigÄ—s didina mĹł ĹĄei- karÄ?ios patirties, todÄ—l – prisidÄ— Elena, apie bi paĹžino Elena. ÄŻ darbo deĹĄimt metĹł neÄŻ skelbimus net kiĹł, kurios ne nin- mininkÄ—s turÄ—jimo malona sivaizduojanti ko neĹžiĹŤrÄ—jo, teira numą“, – ap 100 kv. m ploto tik ĹĄypsojosi paĹĄne kybiĹĄko gyveni vosi lin bu ki tÄ… niĹł, kas ko kas mo uĹž 70 litĹł savaitÄ™ vÄ—. be namĹł tvarky namus kuoptĹł, norÄ—tĹł papildo jai tvarko prieĹĄ tojos. mai uĹžsidirbti. Vie kelerius na giminaitÄ—, pa Tik surasti Ĺžmo metus atrasta ir parvestĹł iĹĄ bet PrasidÄ—jo konfl sak Vaidos, ilgai ne iktai ĹĄeimoje molÄ—tum drÄ…siai pa gĹł, kuriam ga- dinis jos dar pensininkÄ—. PagrinsvarsÄ?iusi pasi Itin pedantiĹĄkos ĹĄovÄ— bas – iĹĄvaduoti tikÄ—ti namus, nÄ—kyklos vaikus, moterys, ko ge- pagelbÄ—ti. namus ra lengva, Elena nuo dulkiĹł. Ka paro, turÄ—tĹł atsisa pataria talkinin dangi namuose Pensinio amĹžiaus ky gamintĹł pietus, kĹł meno kĹŤri ieĹĄkoti tik per yra moteris buvo valaikio, kad ga ti darbo ir lais- labai mie paŞįstamus. niĹł, kny la, taÄ?iau lÄ—tĹł turÄ—ti nepriePasak jos, susi menĹł, tai reika gĹł, kitĹł smulkpirktĹł maisto. nukaiĹĄtingai priĹžiĹŤ bĹŤ savo pareigĹł neat profesionaliai lauja kruopĹĄtes rÄ—tus namus. da atsiranda klau rimuose visa- prieĹžiĹŤros, nÄ—s liko: valÄ— namus „Kai dar tvarky nepakanka at sianÄ?iĹłjĹł: „Gal davausi pati, tai pavirĹĄutiniĹĄkai, tarsi tai dary sainiai kas Ĺžinote gerÄ… perbraukti ĹĄluos darydavau grÄŻĹžu tĹł sanamĹł tvarkyto vo namuose. te. si jÄ…?“ Samdyti valymo Samdyta moteris nes uĹžpylÄ— ant tadienÄŻ, po to dar po darbo penkÄŻmonÄ™ maĹžai kas „Taip tvarkytis jĹł rĹŤgĹĄtinio skys vienÄ… savaitgalio ryĹžtasi, nes pa mĹł raktÄ… ir atvyks turi Elenos na- Kita mote galÄ—jau ir pati, Ä?io. dienÄ… slau eilinÄ™ dieną“, ris, su priemo ta ÄŻ namus maĹžkas brangiau. „Be ga kainuoja kur daug 5 valan – pridĹŤrÄ— paĹĄne ne, skir- lygin tekdavo skirti skalbiniams ta parketui, va doms. Pusvalan koto, kiek girdÄ—jau, vÄ— neslÄ—pdama, ti ir kitiems dar lÄ— keramines ply dÄŻ ji ski- les“, daug ďŹ rmĹł yra kad ĹĄvarai namuobams. Nors ria poilsiui, pasi te- vyras pa – nemalonius tik tarpininkÄ—s, se da ji ro dÄ— itin ka da vos, reik vo, atvejus prisikuli. uĹžvalgo minÄ— bet tvarkos narie tvarkytojas muose poĹžiĹŤriu paĹĄnekovÄ—. klientams suran- atsineĹĄtĹł uĹžkandĹžiĹł. Jei reikia „DulkiĹł negali esu labai grieĹž da per skelbimus atlikti bĹŤti nÄ— ant vie Buities ta, kremo bu tekdavo paÄ?iai ir nÄ—ra jokiĹł ga- papildomus tvarkymo, valymo no te uoliai pluĹĄÄ—ti. dar- Elena per prieĹžiĹŤros priemones siui bus, uĹž tai sumo Poil- kÄ— mote liuko“, – pavyzdÄŻ pateilikdavo vos vie ka pati, taÄ?iau kama papildomai. ris. na sa jai teko na“, pastebÄ—ti, kad – nelemtas die vaitÄ—s dieTuomet talkinin kai kurios tvarky nas prisiminÄ— to- kita paĹĄne kita giminaitÄ—, kauti pasiĹĄovÄ— kovÄ— Vaida. kuri vis dar dirba.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

14

Iť pro­to va­ro in­dų dai­nos

„Ste­buk­las vi­so­je Lie­tu­vo­je, kad Klai­pÄ—­do­je pa­vy­ko pa­ gau­ti ter­lio­to­jĹł gru­pÄ™.“ Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dÄ—­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tÄ— ne­ga­lÄ—­jo at­si­dĹžiaug­ti ir at­si­ste­bÄ—­ti sÄ—k­min­ga pa­rei­gō­nĹł ope­ra­ci­ja.

DÄ—l kai­my­nÄ—s lei­ dĹžia­mos mu­zi­kos dau­gia­bu­Ä?io gy­ven­ to­jai jau ne vie­ne­ rius me­tus ne­tu­ ri ra­my­bÄ—s. Pa­reiť­ ki­mai po­li­ci­jai ir ski­ ria­mos bau­dos ne­ tei­kia jo­kiĹł re­zul­ta­ tĹł. Vie­nin­te­lÄ— vil­tis – triukť­ma­da­rÄ™ iť­kel­ din­ti lauk, nes ji gy­ ve­na sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­Ä?ia­me bu­te.

2p.

DÄ—l are­nos sta­ty­to­jĹł – ne­ri­mas As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ĺ˝i­nia apie ne vie­nÄ… stam­bĹł ob­jek­tÄ… sta­Ä?iu­sios ÄŻmo­nÄ—s „VÄ—t­rō­na“ rest­ ruk­tō­ri­za­vi­mÄ… pa­sÄ—­jo ne­ri­mÄ… uos­ ta­mies­ty­je. Mies­to val­dĹžiai pa­rō­po, kas vyk­dys ga­ran­ti­nius ÄŻsi­pa­rei­go­ ji­mus „Švy­tu­rio“ are­nai, ku­rios sta­ ty­ba at­siÄ—­jo per 70 mln. li­tĹł.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

ÄŽk­lam­pi­no sko­la Po­li­ci­jo­je – skun­dĹł la­vi­na

Klai­pÄ—­die­tÄ— Vir­gi­ni­ja Ka­ti­nie­nÄ—, gy­ve­nan­ti vie­na­me Ĺ i­lu­tÄ—s plen­ to dau­gia­bu­ty­je, ma­no, kad sa­vo na­muo­se ji tu­ri tei­sÄ™ pail­sÄ—­ti, ta­ Ä?iau poil­sÄŻ jau ne vie­ne­rius me­tus drums­Ä?ia mu­zi­kos be­si­klau­san­ ti kai­my­nÄ—, dÄ—l ku­rios li­guis­to po­ mÄ—­gio su­tri­ko ir pa­Ä?ios Vir­gi­ni­jos svei­ka­ta. IĹĄ pa­reiť­ki­mo po­li­ci­jai: „Ma­no kai­my­nÄ— Ĺ˝. to­liau gy­ve­na ne­si­lai­ ky­da­ma jo­kiĹł tei­sÄ—s ir mo­ra­lÄ—s prin­ci­pĹł.

4

„„Ďkai­tai: sa­vi­val­dy­bÄ—s bĹŤs­tĹł nuo­mi­nin­kai daŞ­nai te­ro­ri­zuo­ja kai­my­nus ne­pa­ken­Ä?ia­mu el­ge­siu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­Şas

ÄŽ Vil­niaus apy­gar­dos teis­mÄ… dÄ—l rest­ruk­tō­ri­za­vi­mo sau­sio 17-Ä…jÄ… krei­pÄ—­si ÄŻmo­nÄ—s „VÄ—t­rō­na“ ge­ ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius Ro­l an­d as Bať­kys. Bend­ro­vÄ—s va­do­vas nu­ro­dÄ—, kad 2011–2012 me­tais ÄŻmo­nÄ—, kaip su­ bran­go­vÄ—, di­dĹžiÄ…­jÄ… da­lÄŻ sa­vo pa­jÄ—­ gu­mĹł su­tel­kÄ— Ig­na­li­nos ato­mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s uŞ­da­ry­mo vyk­dy­mui. Elekt­ri­nÄ—s uŞ­da­ry­mo ran­go­vas ÄŻmo­nei li­ko sko­lin­gas 7 mln. eu­rĹł, tad tai ir des­ta­bi­li­za­vo pa­dÄ—­tÄŻ.

9

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMŲ PIRMAS ETAPAS

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 5 p.

2

TREČIADIENIS, SAUSIO 23, 2013

miestas

S.Do­bi­lins­kas ko­pia kar­je­ros laip­tais As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sug­rį­žus į val­džią so­cial­de­mok­ra­ tams, jų par­tie­čiams vėl atė­jo ge­ri lai­kai. Bu­vęs Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Si­gi­tas Do­bi­lins­kas nuo sau­sio 14 d. dir­ba bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“ In­ves­ti­ci­jų de­par­ta­men­ to Klai­pė­dos sky­riaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju. Pa­sak S.Do­bi­lins­ko, į šias pa­rei­gas jis pa­kliu­vo be kon­ kur­so.

Nuo 2002 m. sep­ty­ne­rius me­tus Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jai va­do­va­vęs so­cial­de­ mok­ra­tas S.Do­bi­lins­kas iš šio po­sto pa­si­trau­kė į val­džią atė­jus kon­ser­ va­to­rių Vy­riau­sy­bei. Jį pa­kei­tė li­ be­ra­las Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. „Ma­ni­mi pa­si­ti­kė­jo uos­ti­nin­kų aso­cia­ci­ja. Ta­da ty­lė­jau, da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti. Pa­si­kei­tus val­džiai 2008 m., jau­čiau įtam­pą ir sa­vo per­so­ na ne­no­rė­jau pa­da­ry­ti įkai­tais vi­sų

Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jų, to­dėl pa­si­trau­kiau“, – dien­raš­čiui „Klai­ pė­da“ pa­sa­ko­jo S.Do­bi­lins­kas. Iš Ši­lu­tės ra­jo­no ki­lęs 55 me­tų po­li­ti­kas nuo 1997 m. bu­vo kon­ sor­ciu­mo „Klai­pė­dos ter­mi­na­las“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, vė­liau di­rek­to­rius. Pas­kui – Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, Lie­tu­vos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ jos vi­cep­re­zi­den­tas. Pa­sit­rau­kęs iš uos­to di­rek­to­riaus pa­rei­gų S.Do­bi­lins­kas ta­po bend­ ro­vės „Ke­lių re­mon­to gru­pė“ ge­ ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi. Jis pa­kei­tė nuo 2007 m. sau­sio „Ke­lių re­mon­ to gru­pei“ va­do­va­vu­sį Vid­man­tą Nor­kų. Nuo šių me­tų sau­sio 14 die­ nos S.Do­bi­lins­kas dir­ba bend­ro­ vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ In­ ves­ti­ci­jų de­par­ta­men­to Klai­pė­dos sky­riaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju. Pa­sak S.Do­bi­lins­ko, į šias pa­rei­gas jis pa­kliu­vo be kon­kur­so, esą to­kia tvar­ka.

Delsia: nors Danės upės krantinės res­tau­ruo­tos jau prieš ke­le­rius me­tus, ta­čiau kol kas jos nepripažintos

tinkamomis naudotis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dėl kran­ti­nių – į Vil­nių Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ir uos­ta­mies­čio pa­vel­do­sau­gi­nin­kų san­ty­kiai tu­rė­tų bū­ ti ge­ro­kai šil­tes­ni nei iki šiol – to­kią ži­nią va­kar iš su­si­ti­ki­mo su Kul­tū­ros pa­vel­do de­ par­ta­men­to di­rek­to­re Dia­na Var­nai­te par­ ve­žė mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Vy­tau­tas Grub­liaus­kas: Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Per­mai­nos: bu­vęs il­ga­me­tis Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas S.Do­bi­lins­kas jau

sa­vai­tę dir­ba bend­ro­vė­je „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­l iai“.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Su­ta­rė­me, kad ne­rei­kia dai­ry­tis į praei­tį ir ieš­ko­ti, kiek kas ko­kių nuo­skau­dų pa­ty­ręs, o bū­ti­na ženg­ti į nau­ją da­ly­kiš­kų ir ko­rek­tiš­kų san­ ty­kių eta­pą. Su­ta­rė­me, kad vi­sa­ da rei­kia ieš­ko­ti bū­dų, jog mies­tui svar­būs spren­di­mai bū­tų priim­ti“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas. Pir­ma­sis iš­ban­dy­mas, įro­dy­sian­ tis, ar žo­džiai taps rea­ly­be, – re­ konst­ruo­tų Da­nės kran­ti­nių pri­ pa­ži­ni­mas tin­ka­mo­mis nau­do­ti. Nors jos res­tau­ruo­tos jau prieš ke­le­rius me­tus, ta­čiau ofi­cia­liai vis dar yra ne­tin­ka­mos nau­do­ti, nes ant pri­pa­ži­ni­mo eksp­loa­tuo­ti ak­to nė­ra pa­vel­do­sau­gi­nin­kų pa­ra­šo.

„D.Var­nai­tei nu­ve­žiau in­for­ma­ty­ vų raš­tą dėl kran­ti­nių epo­pė­jos pa­ bai­gos. Nes­kun­džia­ma Aukš­čiau­ sio­jo teis­mo nu­tar­ti­mi Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas yra įpa­rei­ go­tas pa­si­ra­šy­ti kran­ti­nių pri­pa­ ži­ni­mo tin­ka­mo­mis nau­do­ti ak­tą, ta­čiau iki šiol tai nė­ra pa­da­ry­ta. Iš­ gir­dau pa­ža­dą, jog ki­tą sa­vai­tę bus at­siųs­tas at­sa­ky­mas. Ti­kiuo­si, kad tai ir bus tas pa­ra­šas ir epo­pė­jos pa­ bai­ga“, – vy­lė­si Klai­pė­dos me­ras. Su Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­ men­to di­rek­to­re jis kal­bė­jo­si ir apie Jo­no baž­ny­čios at­sta­ty­mo se­na­ mies­ty­je ga­li­my­bes. Pa­vel­do­sau­ gi­nin­kų iš­va­da dėl šio pro­jek­to yra la­bai svar­bi, jei no­ri­ma ieš­ko­ti fi­ nan­si­nės pa­ra­mos ati­tin­ka­muo­se fon­duo­se.

Su­ta­rė­me, kad ne­rei­ kia dai­ry­tis į praei­ tį ir ieš­ko­ti, kiek kas ko­kių nuo­skau­dų pa­ty­ręs.

„Di­rek­to­rė ža­dė­jo, kad de­par­ta­ men­tas steng­sis bū­ti ge­ruo­ju tar­ pi­nin­ku, ir ti­kiuo­si, jog tos po­zi­ ci­jos bus lai­ko­ma­si. No­rė­čiau, kad ta ge­ra­n o­r iš­ka dva­s ia, tvy­ro­j u­ si su­si­ti­ki­mo me­tu, tęs­tų­si ir bū­ tų jau­čia­ma spren­džiant įvai­rius klau­si­mus, ku­rių bus tik­rai ne­ ma­žai“, – į atei­tį žvel­gė V.Grub­ liaus­kas.

Nurodymas na­mų val­doms: nusivalyti sienas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Val­di­nin­kai ban­dė pri­spaus­ti dau­ gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­rius, kad šie pa­si­rū­pin­tų, jog bū­tų už­da­žy­ tos ter­lio­nės ant pa­sta­tų sie­nų. Ta­ čiau na­mų val­dų at­sto­vai at­si­kal­ bi­nė­jo, nes esą ko­vo­ti su tep­lio­to­ jais yra be­pras­miš­ka. Ga­lės baus­ti

Į sa­vi­val­dy­bę va­kar bu­vo su­kvies­ ti vi­si Klai­pė­do­je dir­ban­tys dau­ gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai. Jiems pri­min­ta, jog jie pri­va­lo rū­ pin­tis bend­rą­ja gy­ven­to­jų nuo­sa­ vy­be, o tai reiš­kia, kad ir na­mų fa­ sa­dais. Sa­vi­val­dy­bė yra pa­skel­bu­si, kad iki ge­gu­žės 1-osios vi­si fa­sa­dai mies­te tu­ri bū­ti su­tvar­ky­ti. Pas­ta­tų sa­vi­nin­kai ar pri­žiū­rė­ to­jai, ku­rie ne­pa­si­rū­pins už­da­žy­ti ter­lio­nių, ga­li bū­ti bau­džia­mi bau­ da iki 2 tūkst. li­tų. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­

riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­ riams pri­mi­nė, kad nuo ba­lan­džio val­di­nin­kai na­mų val­das, ne­vyk­ dan­čias sa­vo pa­rei­gų, ga­lės baus­ti pi­ni­gi­nė­mis bau­do­mis. „Ko­kiais kri­te­ri­jais bus ver­ti­na­ mas ad­mi­nist­ra­to­rių veik­lu­mas ar ne­veik­lu­mas? Ar už­teks tik pa­ra­ šy­ti po­li­ci­jai pa­reiš­ki­mus dėl iš­ ter­lio­tų fa­sa­dų?“ – tei­ra­vo­si „Vi­ tės val­dų“ ir „Deb­re­ce­no val­dos“ di­rek­to­rius Jev­ge­nij Sa­kovs­kij. K.Vin­ti­lai­tė tei­gė, jog la­bai svar­ bu, kad ad­mi­nist­ra­to­riai pra­neš­tų po­li­ci­jai apie ter­lio­nes, ta­da pa­rei­ gū­nams bū­tų leng­viau su­rink­ti įro­ dy­mus, ras­ti įta­ria­muo­sius. Mo­ka gy­ven­to­jai

Ta­čiau dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­ nist­ra­to­riai guo­dė­si, esą jo­kie pra­ ne­ši­mai po­li­ci­jai ne­pa­de­da, nes daž­niau­siai su­lau­kia­ma at­ga­li­nio pra­ne­ši­mo, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas nu­trau­kia­mas, nes įta­ria­mų­ jų nu­sta­ty­ti neį­ma­no­ma.

Na­mų val­dų at­sto­vai taip pat pa­ brė­žė, kad ir iš su­gau­tų ter­lio­to­ jų pri­teis­tos su­mos yra juo­kin­gai ma­žos. Be to, kad jos bū­tų išieš­ ko­tos, rei­kia kreip­tis į ant­sto­lius ir pa­deng­ti vyk­dy­mo iš­lai­das. Pa­vyz­džiui, bend­ro­vė „Klai­pė­ dos bend­ra­bu­tis“ pa­sam­dė ran­go­ vus ir su­tvar­kė 26 na­mų iš­ter­lio­tus fa­sa­dus. To­kie dar­bai kai­na­vo apie 40 tūkst. li­tų, o iš ter­lio­to­jo, ku­ris jau yra nu­baus­tas, pri­teis­ta su­mo­kė­ti vos 600 li­tų. To­dėl vi­sus pi­ni­gus už at­lik­tus dar­bus tu­rės su­mo­kė­ ti gy­ven­to­jai. Ne­si­no­ri šyp­so­tis

„Te­le­fo­nas ne­ty­la, žmo­nės reiš­kia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, kad są­skai­tos už fa­sa­dų per­da­žy­mą yra per di­de­lės. Sup­ran­ta­ma, gy­ven­to­jai pyks­ta, juk ne jie tas sie­nas ter­lio­jo, o tu­ri su­ si­mo­kė­ti“, – pa­ste­bė­jo So­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros po­sky­ rio ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė. Ta­čiau K.Vin­ti­lai­tė pa­brė­žė, jog

Ža­la: skai­čiuo­ja­ma, kad ter­lio­to­jai vi­sa­me mies­te yra pri­da­rę nuo­sto­

lių už ke­lis mi­li­jo­nus li­tų.

bū­ti­na tvar­ky­tis, nors ir po tru­pu­ tį. „Ste­buk­las, kad pa­ga­vo tuos tris tep­lio­to­jus, ku­rie iš­pie­šė ko­ne vi­są mies­tą. To­dėl pra­šau ad­mi­nist­ra­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

to­rius šia­me iki­teis­mi­nia­me ty­ri­ me bū­ti ak­ty­viems, teik­ti pa­reiš­ki­ mus, ci­vi­li­nius ieš­ki­nius“, – ra­gi­no K.Vin­ti­lai­tė.

3

TREČIADIENIS, SAUSIO 23, 2013

miestas Pra­dė­jo ban­dy­mus

Re­gist­ra­vo­si be­dar­biai

Pa­žy­mė­jo sie­ną

Klai­pė­do­je iš­ki­lu­si ter­mo­fi­ka­ci­ nė „For­tum Klai­pė­da“ jė­gai­nė pra­dė­jo pir­muo­sius ban­dy­mus de­gi­nant bio­ku­rą. Šiuos ban­ dy­mus pra­dė­ti lei­do sau­sio 14 die­ną gau­tas Tar­šos in­teg­ruo­ tos pre­ven­ci­jos ir kont­ro­lės lei­ di­mas. Vė­liau jė­gai­nė bus ban­ do­ma de­gi­nant ko­mu­na­li­nes ir pra­mo­ni­nes at­lie­kas.

Pas­ku­ti­nį­jį praė­ju­sių me­tų mė­ ne­sį Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė­je dar­ bo bir­žo­je už­si­re­gist­ra­vo 2 489 be­dar­biai. Ne­dar­bo ly­gis sie­kė 10 pro­c. – dau­giau nei per vi­sus me­tus. Įdar­bin­ti 1 555 be­dar­biai, į ak­ty­vias dar­bo rin­kos po­li­ti­kos pro­gra­mas bu­vo nu­kreip­ti 157 žmo­nės, įre­gist­ruo­tos 974 nau­ jos lais­vos dar­bo vie­tos.

Pa­sie­nie­čių lai­vo ant oro pa­gal­ vės „Chris­ti­na“ įgu­la ant Kur­šių ma­rių le­do bai­gė žy­mė­ti vals­ ty­bės sie­nos ap­sau­gos zo­ną. Pas­ta­ty­ti ženk­lai įspė­ja, kad pa­ tek­ti į nu­žy­mė­tą te­ri­to­ri­ją ga­ li­ma tik tu­rint Vals­ty­bės sie­ nos ap­sau­gos tar­ny­bos lei­di­ mus ir kad čia pat ei­na sie­na su Ru­si­ja.

Po­li­ti­kas M.Ži­lys – ne­su­si­pai­nio­jęs Eti­kos sar­gai iš­ skal­bė jau­niau­sio mies­to ta­ry­bos na­ rio Min­dau­go Ži­lio mun­du­rą – ne­ra­du­ si pa­kan­ka­mai įro­ dy­mų, kad jis su­pai­ nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, va­kar Vy­riau­sio­ ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) nu­ trau­kė ty­ri­mą.

v.spuryte@kl.lt

Į VTEK krei­pė­si Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Taip pa­ sielg­ti jį pa­ska­ti­no klai­pė­die­čiai vi­ suo­me­ni­nin­kai, sua­be­jo­ję, ar M.Ži­ lys ne­su­pai­nio­jo vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų. Uos­ta­mies­čio va­do­vas VTEK nu­ ro­dė, jog Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys M.Ži­lys 2011–2012 me­tais da­ly­va­vo svars­tant klau­ si­mus ir prii­mant spren­di­mus dėl bend­ro­vės „Poil­sio par­kas“ lik­vi­ da­vi­mo, tur­to per­da­vi­mo Klai­pė­

Ši­lu­ma. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ val­dy­ba nu­sta­tė ši­lu­mos kai­nas šių me­t ų va­sa­r io mė­ne­siui. Pa­ly­g in­t i su praė­ju­siu mė­ne­siu, ši­lu­ma pigs 1,14 pro­cen­to. Kai­nos ma­žė­ji­mui la­biau­siai įta­kos tu­rė­jo gam­ti­nių du­jų pi­g i­mas. Pre­mi­ja. Šian­d ien 17 val. I.Si­mo­nai­ ty­tės vie­šo­sios bib­l io­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je ra­šy­to­jams Al­g iui Kuk­l iui ir Ser­ge­jui Isa­je­v ui (Clan­des­t i­nui) bus įteik­ta 27-oji I.Si­mo­nai­ty­tės li­te­ra­tū­ri­ nė pre­mi­ja. Ki­nas. Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ ci­jų cent­ro Pa­ro­dų rū­muo­se sau­sio 23, 24 ir 25 die­no­mis 19 val. bus ro­do­mas Kris­ti­nos Buo­žy­tės fil­mas „Au­ro­ra“. Iki prem­je­ros Lie­tu­vo­je šie­met sau­sį ši lie­ tu­v iš­ka fan­tas­t i­nė mei­lės dra­ma jau spė­jo ap­ke­liau­ti di­džiau­sius pa­sau­lio fes­ti­va­lius ir lai­mė­ti 11 ap­do­va­no­ji­mų. Pir­mą­jį va­ka­rą fil­mo pri­sta­ty­me klai­ pė­die­čiams da­ly­vaus ir jo re­ži­sie­rė.

Klau­si­mas: klai­pė­die­čiams ki­lo abe­jo­nių, kaip mies­to ta­ry­bos na­rys M.Ži­lys ne­ti­kė­tai ta­po lai­py­nių par­ko

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dienos telegrafas

va­do­vu.

dos mies­to kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ ci­jos cent­rui bei rink­lia­vos dy­džio nu­sta­ty­mo at­rak­cio­nų (lai­py­nių) par­ko veik­lai Poil­sio par­ke. Me­ras taip pat pa­tei­kė in­for­ ma­ci­ją, kad M.Ži­lys yra Klai­pė­ dos poil­sio par­ke pra­mo­gas ir lai­ py­nių veik­lą vyk­dan­čios bend­ro­vės „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ ak­ci­ nin­kas ir di­rek­to­rius. „Ko­mi­si­ja nu­spren­dė nu­trauk­ ti ty­ri­mą ne­sant pa­kan­ka­mai duo­ me­nų as­mens vei­kos tei­si­niam ver­ ti­ni­mui“, – tei­gė VTEK vy­res­nio­ji

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Min­dau­gas Ži­lys:

Bu­vau tik­ras šim­tu pro­ cen­tų, kad nie­ko ne­su­ pai­nio­jau, ir atei­ty­je ne­ke­ti­nu su­pai­nio­ti.

spe­cia­lis­tė Ie­va Pet­ro­kai­tė. Ta­čiau VTEK re­ko­men­duos M.Ži­liui tei­ sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka ir prie­

mo­nė­mis elg­tis taip, kad ne­kil­tų net men­kiau­sių abe­jo­nių, jog vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­ tas yra. „Kon­kur­sas įreng­ti lai­py­nes vy­ko vie­šai, ga­lė­jo bet kas priei­ti prie ši­ tos in­for­ma­ci­jos. To­dėl bu­vau tik­ ras šim­tu pro­cen­tų, kad nie­ko ne­ su­pai­nio­jau, ir atei­ty­je ne­ke­ti­nu su­pai­nio­ti“, – VTEK spren­di­mą la­ ko­niš­kai ko­men­ta­vo M.Ži­lys. Spren­di­mas per mė­ne­sį dar ga­ li bū­ti skun­džia­mas teis­mui, ta­čiau tai pa­da­ry­ti ga­li tik pa­ts M.Ži­lys.

Sa­vi­val­dy­bė iš­par­duo­da griu­ve­nas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Per­nai pri­va­ti­zuo­ti ob­jek­tai

v.spuryte@kl.lt

Sa­vi­val­dy­bei vis ne­pa­vyks­ta iš­si­ par­duo­ti ne­nau­do­ja­mo tur­to. Ne­ ga­na to, jo vis dau­gė­ja – pri­va­ti­zuo­ ja­mų ob­jek­tų są­ra­šas ne­tru­kus dar pail­gės.

Ne­gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos Deb­re­

ce­no g. 7 (22 kv. m) – už 16,5 tūkst. Lt

Pris­ta­ty­mas. Sau­sio 28 d. 17 val. I.Si­ mo­nai­ty­tės bib­l io­te­ko­je bus pri­sta­ty­ ta pro­f. G.Mi­che­li­nio ir jo žmo­nos Bi­ru­ tės pa­reng­ta Mi­che­le Bian­chi (ar­ba ki­ taip va­di­na­mo Al­ber­to Vi­mi­nos, XVII a. vid. dip­lo­ma­to, ap­ra­šiu­sio su­dė­t in­ gus XVII a. įvy­k ius Len­k i­jos-Lie­tu­vos vals­ty­bė­je) kny­ga „Len­k i­jos pi­lie­ti­nių ka­r ų is­to­ri­ja“. Lai­vai. Per­nai už­re­gist­ruo­ta 7 tūkst. 414 lai­vų įplau­ki­mų į Klai­pė­dos uos­tą ir Bū­ tin­gės ter­mi­na­lą. Pas­ta­ra­ja­me pri­si­švar­ ta­vo 85 lai­vai (5 lai­vais ma­žiau nei 2011 m.). Į Klai­pė­dos uos­tą įplau­kė 4 tūkst. 953 tarp­tau­ti­niai lai­vai (114 lai­vų dau­ giau nei 2011 m.), 2 tūkst. 376 vie­ti­niai lai­ vai (152 lai­vais dau­giau nei 2011 m.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Adol­fi ­na Ju­re­vi­čie­nė (g. 1931 m.), Ona Ka­lia­g ie­ nė (g. 1932 m.), Ak­va­li­na Ta­mu­le­vi­čie­ nė (g. 1935 m.), Zi­nai­da Bar­bo­ra Pa­liu­ lie­nė (g. 1938 m.), Fev­ro­n i­ja Tri­mai­lo­ va (g. 1940 m.), Liu­bov Ab­ro­si­mo­va (g. 1947 m.), Vir­gi­li­jus Au­gus­ti­na­vi­čius (g. 1947 m.), Ana­to­lij Jev­do­k i­mov (g. 1954 m.), Vy­tau­tas Bie­l iaus­kas (g. 1957 m.), Je­le­na Ka­ma­je­va (g. 1967 m.).

Ne­gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos Deb­re­

Jei pri­tars mies­to ta­ry­ba, į pri­va­ti­ zuo­ja­mų ob­jek­tų są­ra­šą bus įtrauk­ ti 5 nau­ji. Juos pa­skel­bus pri­va­ti­zuo­ja­ mais, sa­vi­val­dy­bė auk­cio­ne ban­ dys par­duo­ti Jo­niš­kės g. 30A gy­ ve­na­mo­jo na­mo pir­ma­ja­me aukš­te esan­čias ūkio pa­tal­pas. Jos sa­vi­ val­dy­bės reik­mėms nė­ra rei­ka­lin­ gos, la­bai ap­leis­tos, to­dėl neap­si­ mo­ka re­mon­tuo­ti. Pir­kė­jams bus pa­siū­ly­tos Lie­pų g. 51 gy­ve­na­mo­jo na­mo man­sar­ di­nia­me aukš­te esan­čios ap­leis­ tos ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­tal­pos, taip pat Šau­lių g. 33 gy­ve­na­mo­jo na­mo pus­rū­sy­je esan­tis ga­ra­žas.

ce­no g. 7 (11 kv. m) – už 7,3 tūkst. Lt Ne­gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos Kal­nu­

pės g. 1 (212 kv. m) – už 195 tūkst. Lt Rū­sio pa­tal­pos Bal­ti­jos pr. 115 (38

kv. m) – už 7,3 tūkst. Lt Ne­gy­ve­na­ma­sis pa­sta­tas Da­nės g. Pir­ki­nys: vie­nas pa­trauk­liau­sių ob­jek­tų pir­kė­jams tu­rė­tų tap­ti ad­mi­

nist­ra­ci­nės pa­tal­pos Lie­pų g. esan­čia­ me pa­sta­te.

Pri­va­ti­zuo­ti no­ri­ma ir du gy­ ve­na­muo­sius pa­sta­tus, ku­rie yra pri­pa­žin­ti ava­ri­niais sta­ti­niais. Tai – Ne­mu­no g. 41 ir Var­nė­nų g. 3 esan­tys na­mai.

41 (276 kv. m) – už 290 tūkst. Lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vi­sų šių ob­jek­tų pra­di­nė par­da­vi­ mo kai­na bus nu­sta­ty­ta tik ta­da, kai juos po­li­ti­kai leis pri­va­ti­zuo­ti. Šiuo me­tu pri­va­ti­zuo­ja­mų ob­jek­tų są­ra­ še yra apie 40 įvai­rių pa­sta­tų ir pa­

tal­pų. Ta­čiau šiuos ob­jek­tus įsiū­ly­ ti pir­kė­jams la­bai su­dė­tin­ga. Per­nai pa­vy­ko par­duo­ti tik pen­kias pa­tal­ pas, o už jas gau­tos lė­šos mies­to biu­dže­tą pa­pil­dė la­bai ne­žy­miai.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Fev­ro­ni­ja Tri­mai­lo­va, Adol­fi­na Ju­re­vi­ čie­nė, Liu­bov Ab­ro­si­mo­va, Zi­nai­da Bar­ bo­ra Pa­liu­lie­nė, Vy­tau­tas Bie­liaus­kas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Vir­g i­li­jus Au­gus­ti­na­vi­čius. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ ta­kos su­tri­k i­mais, gal­vos, pil­vo skaus­ mais, karš­čia­vi­mu.

4

trečiadienis, sausio 23, 2013

miestas

Iš pro­to va­ro in­dų dai­nos

Komentaras

1

Š.m. sau­sio 5–6 die­no­ mis su­ren­gė to­kį „po­gro­ mą“, kad net pir­ma­die­nį ne­ga­lė­jau nor­ma­liai jaus­tis. Mu­zi­ka gar­siai bu­vo lei­džia­ma 12 va­lan­dų ir vis ta pa­ti me­lo­di­ja. O sek­ma­die­nį kar­to­ jo­si tas pa­ts. Ma­nau, kad tu­riu tei­ sę į poil­sį sa­vo na­muo­se“. Po sa­vai­tės mo­te­ris vėl pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai ir pa­pra­šė pa­ veik­ti triukš­ma­da­rę, kad ji liau­tų­ si te­ro­ri­zuo­ti kai­my­nus jau ir poil­ sio die­no­mis. „Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį nuo anks­taus ry­to gro­ja gar­si mu­zi­ka, ma­no bu­te be­veik neį­ma­no­ma bū­ ti“, – ra­šo­ma dar vie­na­me pa­reiš­ ki­me po­li­ci­jai. Ta­čiau pa­rei­gū­nai die­nos me­tu į triukš­ma­da­rius ne­rea­guo­ja. Mo­te­ ris iš ne­vil­ties pa­ra­šė dar vie­ną pa­ reiš­ki­mą: „La­bai pra­šy­čiau, kad su­da­ry­tu­ mė­te ga­li­my­bę išei­gi­nė­mis die­no­ mis iš­si­kvies­ti ką nors iš po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, kad įsi­ti­kin­tų, kad aš ne ko­kia nors pen­si­nin­kė, iš ne­tu­rė­ji­ mo ką veik­ti pri­glau­du­si au­sį prie grin­dų skun­džiuo­si“. Skun­dą sa­vo pa­ra­šais pa­tvir­ti­no dar du kai­my­nai. „Gal ga­li­ma pri­vers­ti­nai pa­tik­ rin­ti ma­no kai­my­nę Ž., ar ji ne­tu­ri pri­klau­so­my­bės nar­ko­ti­kams, nes nor­ma­lus žmo­gus ne­ga­li 12 va­lan­ dų klau­sy­tis gar­sios mu­zi­kos ir 8 va­lan­das leis­ti vie­ną ir tą pa­čią dai­ ną“, – pri­du­ria­ma pa­reiš­ki­me. Ken­tė­ti ne­beį­ma­no­ma

V.Ka­ti­nie­nė sa­kė, kad po tų skun­ dų kai­my­nė šiek tiek ap­ri­mo, ta­ čiau neaiš­ku, ku­riam lai­kui. „Sa­vait­ga­lis bu­vo ra­mus, ta­čiau ji su sa­vo mu­zi­ka ma­ne taip iš­tą­sė, kad te­ko ger­ti ra­mi­na­muo­sius“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tė. Mo­te­ris pri­pa­žįs­ta, jog ken­tė­ti dau­giau jau ne­be­ga­lė­jo. Ir po­li­ci­ja juk ne­ra­šy­tų pro­to­ko­lų, jei ji iš­si­ gal­vo­tų tą triukš­mą. „Aš tik­rai ne­kerš­tau­ju, bet dėl to triukš­mo bu­vau ties is­te­ri­jos ri­ba“, – ne­slė­pė klai­pė­die­tė. Triukš­mau­jan­ti kai­my­nė gy­ve­na sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čia­me bu­ te, nuo­mos su­tar­tis ne­ter­mi­nuo­ta. Gy­ven­to­jai klau­sia, ko­dėl to­kiems „te­ro­ris­tams“ su­tei­kia­mas at­ski­ras val­diš­kas būs­tas, kai ei­lė­je lau­kia pust­re­čio tūks­tan­čio klai­pė­die­čių. „Su­si­da­ro įspū­dis, kad „Klai­ pė­dos bu­tai“ ją dangs­to. Ne kar­ tą skam­bi­nau, kvie­čiau at­va­žiuo­ ti, kai ta po­nia triukš­ma­vo, bet jie vis at­si­sa­ki­nė­jo“, – tvir­ti­no V.Ka­ ti­nie­nė.

Dan­guo­lė Ne­tik­šie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės So­cia­l i­n io būs­to sky­r iaus ve­dė­ja

Y

Vi­zi­tai: sa­vait­ga­lį po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai la­bai daž­nai kvie­čia­mi tram­dy­ti triukš­mau­jan­čių klai­pė­die­čių.

Mu­zi­ka pa­de­da iš­gy­ven­ti?

Triukš­ma­da­rė ma­no, kad ta pro­ ble­ma jau yra iš­spręs­ta, esą ji jau kal­bė­jo­si su kai­my­ne. „Ne­bė­ra tų gar­sų. Bu­vau šiek tiek įsi­tem­pu­si, ne­jau­čiau, kad gar­ sas per di­de­lis, taip bū­na“, – ti­ki­ no gy­ven­to­ja Ž. Vis dėl­to mu­zi­ka­ liai klai­pė­die­tei teks mo­kė­ti bau­das. Triukš­ma­da­rė la­bai ste­bė­jo­si, ko­dėl tuo su­si­do­mė­jo žur­na­lis­tai, esą kas čia to­kio ypa­tin­go? Tai juk nu­tin­ka vos ne kas­die­ną dau­ge­liui žmo­nių. „Aš gy­ve­nu vie­na, daž­ni stre­sai ver­čia ieš­ko­ti išei­ties. Vie­nin­te­lis bū­das iš­gy­ven­ti man bu­vo mu­zi­ ka, ne­pa­jau­čiau sai­ko“, – pri­pa­ži­ no mo­te­ris. Svars­tys Ad­mi­nist­ra­ci­nė­je ko­mi­si­jo­je

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ jas Ma­rius Poi­mans­kis bu­vo iš­vy­kęs į Ši­lu­tės pl. 12 dau­gia­bu­tį. Skun­dai dėl triukš­mo pa­si­tvir­ti­no. „Kai mes bu­vo­me nu­va­žia­vę, mu­zi­ka gro­jo pa­kan­ka­mai gar­siai. Jei tek­tų gy­ven­ti su to­kiais kai­my­ nais, aiš­ku, ne­sma­gu. Pro­to­ko­ las su­ra­šy­tas, triukš­mas už­fik­suo­ tas. Triukš­mo ly­gio ne­ma­ta­vo­me, bet jei tai trik­do gy­ven­to­jų ra­my­ bę, ši­taip bū­ti ne­ga­li“, – pa­tvir­ti­ no M.Poi­mans­kis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ant­rą kar­tą už triukš­ma­vi­mą nu­bau­džia­ma nuo 300 iki 1 tūkst. li­tų bau­do­mis. Pir­mas pro­to­ko­las Ž. bu­vo su­ra­šy­tas per­nai gruo­džio pra­džio­je, ji su­si­mo­kė­jo 10 li­tų, nes pir­mą kar­tą bau­džia­ma nuo įspė­ji­ mo iki 300 li­tų.

Triukš­ma­da­rė Ž.:

Vie­nin­te­lis bū­das iš­gy­ven­ti man bu­ vo mu­zi­ka, ne­pa­jau­ čiau sai­ko.

Ant­ras nu­si­žen­gi­mas bu­vo už­ fik­suo­tas ly­giai po mė­ne­sio, sau­ sio 5 d. Ta­da pro­to­ko­las per­duo­tas svars­ty­ti Ad­mi­nist­ra­ci­nei ko­mi­si­ jai, ku­ri nu­spręs, ko­kio dy­džio bau­ dą skir­ti mu­zi­kos mė­gė­jai. „Ten su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja. Pa­ ti triukš­mau­to­ja aiš­ki­na, kad ji tu­ ri tei­sę klau­sy­tis mu­zi­kos. Klau­so­si in­diš­kos mu­zi­kos. Mo­te­ris gy­ve­na pa­kan­ka­mai triukš­min­gai“, – tei­gė M.Poi­mans­kis. Pa­sak Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tų, triukš­mau­to­jų dau­gia­ bu­čiuo­se la­bai daug. Kiek­vie­ną mė­

ne­sį Ad­mi­nist­ra­ci­nė­je ko­mi­si­jo­ je svars­to­ma ma­žiau­siai po pen­kis at­ve­jus, o kar­tais bū­na ir dau­giau. Už triukš­mą vien per­nai bu­vo įspė­ ti ir nu­baus­ti dau­giau nei 120 klai­ pė­die­čių. Už triukš­mą ant­rą kar­tą daž­niau­siai ski­ria­ma vi­du­ti­nė bau­ da sie­kia apie 650 li­tų. Ken­kė­jai – į bend­ra­bu­tį

Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čius bu­tus pri­žiū­ri vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos bu­tai“. Jos di­rek­to­rė Po­lė Mas­ke­ liū­nie­nė ma­no, kad Ši­lu­tės pl. 12 gy­ve­nan­ti klai­pė­die­tė ap­lin­ki­niams pro­ble­mų ne­ke­lia. „Aš ne­sa­ky­čiau, kad ji la­bai triukš­min­ga, mes bu­vo­me pas ją nu­ va­žia­vę, nie­ko ten ypa­tin­go ne­bu­vo. Bet mes šią mo­te­rį įspė­jo­me. Ji šian­ dien kvie­čia­ma į Ad­mi­nist­ra­ci­nę ko­ mi­si­ją, kur jai bus ski­ria­ma bau­da“, – ža­dė­jo P.Mas­ke­liū­nie­nė. Vis dėl­to triukš­mu kai­my­nus te­ro­ri­zuo­jan­čią sa­vi­val­dy­bės bu­ to nuo­mi­nin­kę iš­kel­din­ti iš val­diš­ ko bu­to nė­ra taip leng­va. Nuo­mo­ tis sa­vi­val­dy­bės bu­tą ar­ba so­cia­li­nį būs­tą nuo­mi­nin­kai ne­ten­ka tei­sės, kai įsi­sko­li­na ma­žiau­siai tris mė­ ne­sius ir jei pik­ty­biš­kai ken­kia gre­ ta gy­ve­nan­tie­siems. Iš­kel­di­ni­mo pro­ce­dū­ra iš so­cia­ li­nio būs­to ar sa­vi­val­dy­bei pri­klau­

ra Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se toks punk­tas, kad už neį­ma­no­ mų są­ly­g ų ša­l ia gy­ve­nan­ tie­siems su­da­r y­mą būs­to nuo­mo­to­jas, tai yra sa­v i­val­dy­bė, ga­ li pra­dė­ti iš­kel­di­ni­mo pro­ce­dū­rą. Bet to­kiu at­ve­ju, no­rint reikš­ti ieš­ki­nį teis­ mui, rei­k ia su­r ink­t i vi­s ą me­d žia­gą. Tu­r i bū­t i kvie­čia­ma po­l i­ci­ja, įvy­k iai tu­ri bū­ti fik­suo­ja­mi pro­to­ko­luo­se. Kal­ ti­n in­k ui tai­ko­ma ad­m i­n ist­ra­ci­nė at­ sa­ko­my­bė. Jei as­muo bu­vo nu­baus­ tas bau­do­mis, bet si­tua­ci­ja kar­to­ja­si, va­di­na­si, at­si­ran­da tei­sė nuo­mo­to­jui kreip­tis į teis­mą. To­kie pa­vie­niai skun­ dai iliust­r uo­ja tam tik­r us reiš­k i­n ius. Jei triukš­mau­jan­tis ar gir­tau­jan­tis sa­ vi­val­dy­bės bu­to nuo­mi­nin­kas, pik­ty­ biš­kas triukš­ma­da­r ys da­l į na­mo gy­ ven­to­jų įbau­g i­no ag­re­sy­v iu el­ge­siu, įsta­t y­mais nu­ma­t y­tas iš­kel­d i­n i­mas. To­les­nis to­kių žmo­nių ke­lias – į bend­ ra­bu­čius. Ten vie­tų vis at­si­ran­da, jie tuš­tė­ja, nes bend­ra­bu­čiuo­se są­ly­gos gy­ven­ti kai ku­riais at­ve­jais dėl kai­my­ nų iš vi­so neį­ma­no­mos. Bend­ra­bu­tis fak­tiš­kai yra tik sto­gas virš gal­vos. Kai ku­r iems žmo­nėms toks būs­tas – ne pro­ble­ma, kai ku­riems tai – tra­ge­di­ja. Taip ten­ka baus­ti žmo­nes, ku­riems sa­ vi­val­dy­bė su­tei­kia at­ski­rus bu­tus, o jie jų ne­ver­ti­na. Juk tų žmo­nių ne­ga­li­ma mes­ti į gat­vę. Ką tuo­met da­ry­ti? To­kių triukš­mau­to­jų pa­si­tai­ko su ma­ža­me­ čiais vai­kais ar neį­ga­lių. Teis­mai jų iš sa­vi­val­dy­bės bu­tų ne­kel­di­na. Ta­čiau kai su­tei­kia­me ko­kią nors al­ter­na­ty­vą, pa­vyz­džiui, iš­kė­li­mą į bend­ra­bu­tį, teis­ mas ver­ti­na li­be­ra­liau. Bet į gat­vę iš­kel­ ti to­kių as­me­nų teis­mas ne­lei­džia.

san­čio bu­to pa­pras­tai pra­de­da­ma prieš du mė­ne­sius, nuo­mi­nin­kas yra įspė­ja­mas, do­ku­men­tai per­ duo­da­mi į teis­mą, o ja­me ir nu­ spren­džia­ma, iš­kel­din­ti ar pa­lik­ti. Dėl ne­tvar­kin­go gy­ve­ni­mo ir už sko­las vien per­nai iš­kel­di­ni­mui pa­ teik­ti 23 as­me­nų do­ku­men­tai. „Jei būs­te gy­ve­na­ma su vai­kais, į pro­ce­są įsi­jun­gia ir Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba. Bū­na at­ve­jų, kai jiems blo­gi­na­mos są­ly­gos – iš­kel­ di­na­mi į bend­ra­bu­čius. Bet į gat­ vę su vai­kais ne­me­ta­me“, – ti­ki­no P.Mas­ke­liū­nie­nė. Klai­pė­do­je yra 1 tūkst. 704 bu­tai ir so­cia­li­nės pa­tal­ pos, pri­klau­san­čios sa­vi­val­dy­bei. Ei­lė­je so­cia­li­nio būs­to da­bar lau­ kia 2 tūkst. 465 as­me­nys. Per me­ tus Klai­pė­do­je jų pa­dau­gė­jo 118.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami drauge su komisija išrinksite septynias labiausiai šio titulo vertas pretendentes. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

trečiadienis, sausio 23, 2013

nuomonės

Ko­dėl mies­te mer­di po­pmu­zi­ka?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ka­ro­lis Rup­kus

Grės­mių kū­ri­mas

N

S

u Kau­no Vy­tau­to Di­d žio­jo uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­r iu­m i Eg­dū­nu Ra­čiu­mi kal­ban­t is apie si­tua­ci­ją Šiau­rės Af­ri­ko­je bu­vo pa­lies­ti ke­ li įdo­mūs klau­si­mai. Vie­nas jų – grės­mių konst­ra­vi­mo. Da­lis sau­gu­mo stu­di­jų at­sto­ vų tei­gia, kad grės­mės yra so­cia­liai konst­ ruo­ja­mos – t.y. grės­mė yra ne ob­jek­ty­vios pri­g im­t ies, o at­si­ran­da tuo­met, kai „grės­

e­se­niai Lie­tu­vą su­dre­bi­mo mu­zi­ki­niai ap­do­va­no­ji­ mai M.A.M.A. Gran­dio­zi­ nio šou me­tu pa­si­ro­dy­mus su­ren­gė bū­rys ži­no­mų Lie­tu­vos at­ li­kė­jų. Ta­čiau Klai­pė­dos po­psce­nos at­sto­vų ja­me vėl ne­bu­vo. Ky­la klau­si­ mas, ar me­tams bė­gant uos­ta­mies­tis vir­to mu­zi­kos pro­vin­ci­ja? O gal Klai­ pė­do­je ne­be­li­ko ta­len­tin­gų at­li­kė­jų, ku­rie bū­tų įdo­mūs vi­sai Lie­tu­vai? Prieš ge­rą de­šimt­me­tį Klai­pė­dos po­pmu­zi­kos at­li­kė­jai daž­nai rink­ da­vo sta­tu­lė­les įvai­riuo­se ra­di­jo ar te­le­vi­zi­jos ren­gia­muo­se mu­zi­ki­ nių ap­do­va­no­ji­mų ren­gi­niuo­se. Ta­ čiau pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų ga­li­ma ant vie­nos ran­kos pirš­tų su­skai­čiuo­ ti uos­ta­mies­čio mu­zi­kos kū­rė­jus bei at­li­kė­jus, ku­rių mu­zi­ka daž­nai skam­ ba Lie­tu­vos ra­di­jo sto­čių ete­ry­je. Si­tua­ci­ją pa­ko­re­ga­vo kri­zė

Af­ri­ka, re­gis, bū­tent tas re­gio­nas, ku­ria­me tiek F.Hollande‘as, tiek Pran­ cū­zi­ja ma­to ga­li­my­bę pa­si­ro­dy­ti. me“ įvar­di­ja­ma ko­kia nors pro­ble­ma. Ne­si­ve­l iant į tra­d i­ci­n ių sau­g u­mo stu­ di­jų at­sto­v ų (šie lai­ko grės­mes ob­jek­ty­ vio­m is, kaip ko­k ius gam­tos reiš­k i­n ius) ir jiems opo­nuo­jan­čių (lai­kan­čių grės­ mes su­bjek­ty­vio­mis, nuo konk­re­taus lai­ ko­tar­pio ar žmo­nių po­ž iū­rio pri­klau­san­ čio­mis) gin­čą, pa­svars­ty­k i­me, kiek rea­l i yra, o kiek konst­ruo­ja­ma Šiau­rės Af­ri­kos grės­mė? Šiau­rės Af­r i­ka, ob­jek­ty­viai, yra gre­ta Eu­ro­pos, to­dėl ne­sta­bi­lu­mas šia­me re­gio­ne – pa­vo­jin­gas veiks­nys. Ant­ra, silp­ nų Af­ri­kos ša­lių, to­kių kaip Ma­lis, re­ži­mai nė­ra pa­jė­gūs ap­gin­ti Eu­ro­pos ša­lių in­te­re­ sų. Šie du iš­skir­ti iš ki­tų ar­gu­men­tai, ži­no­ ma, – rea­lios grės­mės. Bet ko­dėl jos da­bar bu­vo suak­t ua­l in­tos? Pran­cū­z i­jos pre­z i­ den­tas Fran­cois Hol­lan­de’as iki šiol neat­ sik­ra­tė švel­naus ir ne­ryž­tin­go so­cia­lis­to pra­var­dės. Pran­cū­zi­ja sa­vo ruož­tu ne­no­ rė­tų virs­ti vien tik re­gio­ni­niu žai­dė­ju. Ma­ ža to, net Eu­ro­po­je Pa­ry­žius ne­grie­žia pir­ mu smui­ku, vei­kiau juo grie­ž ia Ber­ly­nas. Af­ri­ka (is­to­riš­kai), re­gis, yra bū­tent tas re­ gio­nas, ku­r ia­me tiek F.Hol­lan­de’as, tiek Pran­cū­zi­ja re­gi ga­li­my­bę pa­si­ro­dy­ti „ge­ ruo­ju po­li­ci­nin­ku“. Veiks­mams grįs­ti rei­ kia „grės­mės“. Vie­na ana­lo­gi­ja. Šal­to­jo ka­ ro me­tais Jung­t i­nė­se Vals­t i­jo­se iš­po­pu­ lia­rė­jo va­di­na­mo­ji „Do­mi­no teo­ri­ja“. Šį ter­ mi­ną pir­mą kar­tą 1954 m. sa­vo kal­bo­je pa­ mi­nė­jo JAV pre­zi­den­tas Dwigh­tas Ei­sen­ ho­we­ris, po to, kai Ki­ni­ja 1949 m. ta­po ko­ mu­nis­ti­ne. Iš es­mės bū­tent „Do­mi­no teo­ ri­ja“ ta­po pa­grin­du JAV in­va­zi­jai į Viet­na­ mą bei ki­toms už­sie­n io ir sau­g u­mo po­ li­t i­kos ini­cia­t y­voms tuo me­t u. Klau­si­ mas: kiek mi­nė­tos ini­cia­ty­vos su­kė­lė ža­ los ir kiek da­vė nau­dos? Jei Pa­ry­ž ius sa­ ve lai­k ys Af­r i­kos „po­l i­ci­n in­k u“, tai pran­ cū­zams ne­ma­žai kai­nuos, kaip kai­na­vo Jung­t i­nėms Vals­t i­joms „pa­sau­l io po­l i­ci­ nin­ko“ au­reo­lė.

Dau­ge­lį me­tų Lie­tu­vos mu­zi­ki­nė­je pa­dan­gė­je bu­vo ži­no­mi tik du var­ dai, ku­rie rū­pi­no­si Klai­pė­dos po­ pmu­zi­kos at­li­kė­jų veik­la. Pro­diu­se­riai bei at­li­kė­jų va­dy­bi­ nin­kai bro­liai Gin­ta­ras ir Min­dau­gas Ben­džiai bu­vo tie as­me­nys, ku­rių „auk­lė­ti­niai“ bu­vo daž­nai ma­to­ mi te­le­vi­zi­jos ek­ra­ne, o jų kū­ri­niai pra­si­brau­da­vo į Lie­tu­vos ra­di­jo sto­ čių to­pus. Pak­laus­tas apie da­bar­ti­ nę si­tua­ci­ją Klai­pė­dos po­psce­no­je G.Ben­džius tei­gė, jog si­tua­ci­ja nė­ ra to­kia pra­sta, kaip at­ro­do. „Ne­ga­li­ma teig­ti, jog ju­dė­ji­mo šio­je sfe­ro­je nė­ra. Šiuo me­tu mes in­ten­sy­viai dir­ba­me su nau­ja at­li­ kė­ja NO­TA. Nors ji vil­nie­tė, ta­čiau jos va­dy­ba bei pro­diu­sa­vi­mu rū­pi­ na­si Klai­pė­dos mu­zi­kos vers­lo at­ sto­vai. Taip pat ne­tru­kus ke­ti­na­me pri­sta­ty­ti nau­ją mer­gi­nų gru­pę“, – kal­bė­jo pro­diu­se­ris. Ta­čiau G.Ben­džius pri­pa­ži­no, jog šiuo me­tu si­tua­ci­ja nė­ra to­kia pat, kaip prieš de­šimt­me­tį. Pa­sak mu­zi­ kos pro­diu­se­rio, veik­lą prieš ke­le­tą me­tų ge­ro­kai pri­stab­dė eko­no­mi­nė kri­zė. Vis dėl­to, G.Ben­džiaus tei­gi­ mu, pa­dė­tis rin­ko­je šiuo me­tu ge­rė­ ja, to­dėl Klai­pė­dos po­psce­no­je tu­rė­ tų at­si­ras­ti nau­jų vei­dų. Vie­na prie­žas­čių, ko­dėl Klai­pė­ do­je jau ku­rį lai­ką vis neat­si­ran­da nau­jų mu­zi­kos žvaigž­džių, pro­diu­ se­ris įvar­di­jo pa­čių at­li­kė­jų po­žiū­rį bei di­dė­jan­čią kul­tū­ri­nę at­skir­tį tarp Vil­niaus ir Klai­pė­dos. „Vis dėl­to dau­ge­lis at­li­kė­jų daž­nu at­ve­ju per­si­ke­lia į Vil­nių. Sup­ran­ta­ ma, ten yra ki­to­kios ga­li­my­bės. Mes pa­tys pa­sta­ruo­ju me­tu daug lai­ ko pra­lei­džia­me Vil­niu­je, nes bū­ tent ten yra vi­sos prie­mo­nės, ku­rios šian­dien pa­de­da ta­len­tui iš­kil­ti. Aš kal­bu apie ša­lies mas­to ži­niask­lai­ dą“, – tei­gė G.Ben­džius. Pro­diu­se­ris taip pat tei­gė, jog Klai­pė­do­je trūks­ta ir kom­pe­ten­tin­ gų žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti su at­ li­kė­jais už sce­nos ri­bų.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ge­rai, kad šal­ta

Nors ir di­de­lės są­skai­tos už šil­dy­ mą, ta­čiau yra ir ge­rų­jų šal­čio pu­ sių. Vie­na jų – vi­siš­kai ne­ti­kė­ta. Šu­nų au­gin­to­jai, kaip ir anks­čiau, ke­tur­ko­jams lei­džia derg­ti ant ša­ li­gat­vių bei ta­kų. Pri­si­pa­žin­siu, esu iš­si­blaš­kiu­si, ne­žiū­riu po ko­jo­mis ir la­bai daž­nai įmi­nu į šuns pa­lik­tą bjau­ras­tį. Bet da­bar, kai šal­tis spi­ gi­na, iš­ma­tos grei­tai virs­ta kie­tais grums­tu­kais, to­dėl ir džiau­giuo­si. Net jei už­mi­nu, ba­tų neiš­si­te­pu. Ir vis tiek tai kal­ba ne apie šal­tį, o apie žmo­nes, ku­rie ne­su­sip­ran­ta su­rink­ti au­gin­ti­nių iš­ma­tų. Vi­li­ja In­te­re­sas: L.Švi­ri­nas įsi­ti­ki­nęs,

jog mu­zi­ka tu­ri tap­ti bend­ru mies­to in­te­re­su.

Pa­sak G.Ben­džiaus, si­tua­ci­ja pa­ si­keis­tų, jei uos­ta­mies­ty­je at­si­ras­ tų dau­giau žmo­nių, ku­rie pro­fe­sio­ na­liai rū­pin­tų­si at­li­kė­jų va­dy­ba bei pro­diu­sa­vi­mu. Trūks­ta vie­nin­gu­mo

Pri­va­čios mu­zi­kos stu­di­jos jau­ni­mui va­do­vas Li­nas Švi­ri­nas į mu­zi­ki­ nį ke­lią at­ve­dė ne­ma­žai jau­nų žmo­ nių. Ta­čiau va­do­vas pri­pa­žįs­ta, jog si­tua­ci­ja uos­ta­mies­čio po­psce­no­je ne­ge­rė­ja. To pa­sek­mė, pa­sak L.Švi­ ri­no, – vie­nin­gu­mo sty­gius ir bend­ ro in­te­re­so ne­bu­vi­mas.

Gin­ta­ras Ben­džius:

Dau­ge­lis at­li­kė­jų daž­nu at­ve­ju per­si­ ke­lia į Vil­nių. Sup­ ran­ta­ma, ten yra ki­ to­kios ga­li­my­bės.

„Ma­nau, kad tam trūks­ta bend­ro in­te­re­so. Jį tu­rė­tų iš­reikš­ti ne kaž­ koks at­li­kė­jas ar gru­pė, o tam tik­ros vers­lo ir ži­niask­lai­dos struk­tū­ros. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus ži­niask­lai­da su­ge­ba vie­šin­ti sa­vus žmo­nes bei su­ge­ba at­ras­ti bend­rą to vie­šu­mo nau­dą tiek at­li­kė­jui, tiek jiems pa­ tiems“, – kal­bė­jo stu­di­jos va­do­vas. Pak­laus­tas, ar Klai­pė­do­je trūks­ ta spe­cia­lis­tų, ku­rie ga­lė­tų už­siim­ti jau­nų ta­len­tų paieš­ka ir koor­di­nuo­ti jų mu­zi­ki­nę veik­lą, L.Švi­ri­nas tei­gė, jog ši pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja. Pa­sak va­do­vo, fak­tas, kad per tiek me­tų uos­ta­mies­ty­je at­si­ra­do tik du po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos va­dy­ba už­sii­man­tys as­me­nys, by­lo­ja apie mies­to silp­nu­mą. „Kaž­ko­dėl tam tik­ri as­me­nys su­ ge­ba su­si­vie­ny­ti tam, kad „Nep­tū­ nas“ tap­tų aukš­tes­nio ly­gio krep­ši­nio klu­bu. Nors tai taip pat yra dau­giau krep­ši­nin­kų pri­va­tus rei­ka­las. Tai ko­dėl mies­to prio­ri­te­tas ne­ga­li bū­ti

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Džia­zas: vo­ka­lo dės­ty­to­jas S.Ja­

nuš­ka tei­gia, kad jo auk­lė­ti­niai ven­gia pra­mo­gi­nės sce­nos.

aukš­tos kla­sės at­li­kė­jų ska­ti­ni­mas?“ – min­ti­mis da­li­jo­si L.Švi­ri­nas. Džia­zas į po­psce­ną ne­si­žval­go

Gru­pės „Stu­di­ja“ bal­sas, vo­ka­lo dės­ty­to­jas bei Me­me­lio džia­zo klu­bo pre­zi­den­tas Ste­po­nas Ja­nuš­ka tei­gia, jog šiuo me­tu si­tua­ci­ja pra­sta vi­so­je Lie­tu­vos po­pmu­zi­kos sce­no­je. „Bai­siau­sia yra tai, jog gy­vas at­ li­ki­mas Lie­tu­vo­je yra la­bai nu­ver­ tin­tas. Gy­vai gro­jan­tis mu­zi­kan­tas pra­mo­gi­nės mu­zi­kos sce­no­je ta­po ne­be­rei­ka­lin­gas“, – tei­gė S.Ja­nuš­ka. Nors Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas kas­ met pa­ruo­šia ne vie­ną dip­lo­muo­ tą džia­zo mu­zi­kos vo­ka­lis­tą, pa­sak S.Ja­nuš­kos, re­tas ku­ris jo auk­lė­ti­nių mė­gi­na lai­mę po­pmu­zi­kos sce­no­je. „Sti­lius, ku­ria­me at­li­kė­jas ruo­šia­si sa­ve rea­li­zuo­ti, tu­ri la­bai di­de­lę reikš­ mę. Pa­si­rink­tas mu­zi­kos sti­lius tam­ pa sa­vo­tiš­ka gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ja. Tad žmo­gus, bai­gęs džia­zo stu­di­jas, daž­ nai sun­kiai sa­ve įsi­vaiz­duo­ja po­pmu­ zi­kos sce­no­je. Mat pra­mo­gi­nės kul­ tū­ros dik­tuo­ja­mos ma­dos gan stip­riai ker­ta­si su džia­zo es­te­ti­ka. To­dėl ga­liu pa­sa­ky­ti, jog 80 pro­cen­tų bai­gu­sių­jų džia­zo stu­di­jas net ne­mė­gi­na pa­tek­ti į po­pmu­zi­kos sce­ną“, – kal­bė­jo džia­ zo vo­ka­lo dės­ty­to­jas. Pak­laus­tas, ar Klai­pė­do­je ne­trūks­ ta spe­cia­lis­tų, iš­ma­nan­čių mu­zi­kos va­dy­bą bei no­rin­čių dirb­ti su vie­tos ta­len­tais, S.Ja­nuš­ka tei­gė, jog to­kių sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lų trūks­ta vi­ so­je Lie­tu­vo­je. „Ga­liu pa­sa­ky­ti drą­siai, kad Lie­ tu­vo­je ap­skri­tai nė­ra žmo­nių, ku­ rie rim­tai už­siim­tų mu­zi­kos vers­lu. Ge­ram vers­li­nin­kui ar va­dy­bi­nin­kui yra ne­svar­bu, kur ieš­ko­ti ta­len­tų: Vil­niu­je ar Bir­žuo­se. Jis tie­siog sės į au­to­mo­bi­lį ir va­žiuos per vi­sus Lie­ tu­vos klu­bus, kon­cer­tų sa­les ar ki­ tus ren­gi­nius bei ieš­kos tik­ro ta­len­ to“, – tvir­ti­no at­li­kė­jas. S.Ja­nuš­ka pri­si­mi­nė, jog net ke­le­tą kar­tų gru­pė „Stu­di­ja“ ieš­ko­jo pro­fe­ sio­na­laus mu­zi­kos va­dy­bi­nin­ko, ta­ čiau nė vie­nam kan­di­da­tui su šio­mis pa­rei­go­mis su­si­do­ro­ti ne­pa­vy­ko.

Pa­na­šė­ja į ang­liš­kus

Po to, kai ne­se­niai ap­si­lan­kiau Ang­ li­jo­je, su­pra­tau, kad ir mes gy­ve­na­ me ne­blo­gai. Mū­sų au­to­bu­suo­se įves­ta įli­pi­mo per prie­ki­nes du­ris tvar­ka pri­me­na ang­liš­kus au­to­bu­ sus, kur nie­kas ne­si­stum­do, spė­ ja ir įlip­ti, ir iš­lip­ti. Pa­ga­liau au­to­ bu­suo­se nė­ra dvo­kian­čių be­na­mių, žmo­nės tvar­kin­gi. Ti­kiuo­si, ne­tru­ kus ir mū­sų vai­ruo­to­jai pra­dės at­ sa­ky­ti į pa­si­svei­ki­ni­mą ir žiū­rės į ke­lei­vius kaip į se­nus ge­rus pa­žįs­ ta­mus, o ne kaip į prie­šus. An­ta­ni­na

Pa­li­ki­te vy­rus na­mie

Da­bar, kai par­duo­tu­vė­se vyks­ta iš­ par­da­vi­mų va­jus, dau­gy­bė mo­te­rų nau­do­ja­si pro­ga pi­giau ap­si­pirk­ti. To­dėl par­duo­tu­vė­se sa­vait­ga­liais la­bai daug žmo­nių. Pas­te­bė­jau, kad daž­na mo­te­ris ve­da­si drau­ge su­ tuok­ti­nį ar drau­gą. Aki­vaiz­du, kad vy­rams tai – di­džiau­sia kan­čia. Ne­ lai­min­giau­sio pa­sau­ly­je žmo­gaus vei­du jie slan­kio­ja pa­skui sa­vo mo­ te­ris, aki­vaiz­džiai kan­ki­na­si ir truk­ do eis­mą tarp len­ty­nų ki­toms pir­ ki­mo ma­ni­jos apim­to­sioms. Esu tik­ras, kad vi­siems bū­tų tik ge­riau, jei vy­rai ga­lė­tų lik­ti na­mie ar bent pa­sė­dė­ti ant suo­liu­ko ar ali­nė­je, nei se­kio­tų mo­te­rims iš pa­skos. Jo­nas

Ame­ri­ko­je pri­si­teis­čiau pi­ni­gų

Jau ne vie­ną die­ną gy­ve­na­me tik­ ros žie­mos są­ly­go­mis. Sni­go ne va­kar. Dau­ge­lis gat­vių nu­va­ly­tos ir net sau­ sos. Ta­čiau Su­lu­pės ir Žal­gi­rio gat­vių san­kry­žo­je te­bė­ra gry­niau­sias le­das. Sa­vait­ga­lį šio­je vie­to­je iš­si­tie­siau vi­su ūgiu, smar­kiai su­si­tren­kiau ran­ką, pil­ vą ir krū­ti­nę. Pra­džio­je net ma­niau, jog lū­žo ran­ka, taip siau­bin­gai skau­dė­jo. Ge­rai, kad spė­jau pa­šok­ti nuo že­mės, nes po aki­mir­kos į tą pa­čią san­kry­žą įčiuo­žė ne­val­do­mas au­to­mo­bi­lis. Jei ir bū­tų no­rė­jęs, vai­ruo­to­jas ne­bū­tų su­ ge­bė­jęs ant le­do su­stab­dy­ti ma­ši­nos. Įsi­vaiz­duo­ju, kad Ame­ri­ko­je už pa­tir­ tą stre­są bei su­tren­ki­mą bū­čiau ga­lė­ ju­si pri­si­teis­ti ne­men­ką su­mą pi­ni­gų. Bet ne pas mus, čia nie­kam nė mo­tais, kad gat­vė­je – čiuo­žyk­la. Dia­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

telefonas@kl.lt

k.rupkus@kl.lt

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, sausio 23, 2013

sveikata

Skran­džio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­jos iš­va­duo­ja nuo sunkių li­gų Žymiai nu­kri­tęs svo­ris, ge­ra sa­vi­jau­ ta, pa­leng­vė­ju­sios ar­ba vi­siš­kai iš­ny­ ku­sios li­gos: cuk­ri­ nis dia­be­tas, ar­te­ri­ nė hi­per­ten­zi­ja, os­ teoart­ri­tas, dis­li­pi­ de­mi­ja – taip kal­ba žmo­nės po skran­ džio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­jų.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė

Apie Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­ go­ni­nė­je ne­se­niai pra­dė­tą tai­ky­ti chi­rur­gi­nį nu­tu­ki­mo gy­dy­mą pa­sa­ ko­ja Pil­vo ir en­dok­ri­ni­nės chi­rur­gi­ jos sky­riaus gy­dy­to­jas pil­vo chi­rur­ gas Vi­ta­li­jus Eis­mon­tas. Išsp­ren­džia ne­ma­žai pro­ble­mų

– Ar nu­tu­ki­mas yra li­ga? – Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ ly­je, ant­svo­ris tam­pa rim­ta pro­ble­ ma. Nors ge­nai ir tu­ri di­de­lę įta­ką, dau­giau­siai dėl nu­tu­ki­mo kal­tas gy­ve­ni­mo bū­das – ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ir ne­tin­ka­ma mi­ty­ba. Nu­tu­ki­mas yra li­ga, kai su­si­kau­pu­ sių rie­ba­lų kie­kis pa­sie­kia ri­bą, ku­ri nei­gia­mai vei­kia žmo­gaus svei­ka­tą. Pa­sau­ly­je apie 300 mi­li­jo­nų žmo­nių yra nu­tu­kę, o 750 mi­li­jo­nų tu­ri ant­ svo­rį. Lie­tu­vo­je ant­svo­rį tu­ri apie 60 pro­c. vy­rų. Nu­tu­kę yra apie 19 pro­c. vy­rų ir kas penk­ta mo­te­ris. Dau­ giau­sia ant­svo­rį tu­rin­čių gy­ven­to­ jų yra Klai­pė­dos ir Ute­nos ap­skri­ty­ se, o dau­giau­sia nu­tu­ku­sių žmo­nių gy­ve­na Šiau­lių ap­skri­ty­je. Žmo­gaus kū­no svo­ris ver­ti­na­mas pa­gal kū­no ma­sės in­dek­są (KMI). – Ka­da tai­ko­mas chi­rur­gi­nis nu­tu­ki­mo gy­dy­mas? – Tai nė­ra tik es­te­ti­nė ope­ra­ci­ja, ku­ri at­lie­ka­ma vien tam, kad žmo­ gus bū­tų pa­ten­kin­tas sa­vo iš­vaiz­ da. Ji pa­de­da at­si­kra­ty­ti ir ne­ma­ žai gre­tu­ti­nių li­gų. Chi­r ur­g i­n is nu­t u­k i­m o gy­dy­ mas tai­ko­mas, kai yra tre­čio laips­ nio nu­tu­ki­mas (KMI>40.0 0 kg/ m2) ar­ba ant­ro laips­nio nu­tu­ki­mas (KMI>35.0 kg/m2) kar­tu su gre­tu­ ti­nė­mis li­go­mis, kai pa­cien­tas ser­ ga II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, pa­di­ dė­ju­siu ar­te­ri­niu krau­jo spau­di­mu, var­gi­na są­na­rių skaus­mai, knar­ki­ mas mie­gant. Dau­gu­ma mi­nė­tų li­gų yra nu­tu­ ki­mo pa­sek­mė. Moks­li­niai ty­ri­mai pa­tvir­ti­na, kad net iki 85 pro­c. žmo­nių, pra­dė­ ju­sių mes­ti svo­rį, iš­nyks­ta cuk­ri­nis dia­be­tas, 45–65 pro­c. žmo­nių su­si­

Vil­tis: pa­sak V.Eis­mon­to, dėl chi­rur­gi­nio nu­tu­ki­mo gy­dy­mo be­si­krei­pian­tys pa­cien­tai bū­na tvir­tai ap­si­spren­dę bei iš­ban­dę įvai­rius svo­rio me­ti­

mo bū­dus.

nor­ma­li­zuo­ja ar­te­ri­nis krau­jos­pū­ dis. Chi­rur­gi­nis nu­tu­ki­mo gy­dy­mas nuo 65 iki 95 pro­c. pa­cien­tų pa­de­ da iš­spręs­ti mie­go su­tri­ki­mo pro­ ble­mas. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je at­lik­tas ty­ ri­mas pa­ro­dė, kad praė­jus tre­jiems me­tams po skran­džio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­jos, kren­tant svo­riui, kai ku­rie žmo­nės pa­sveiks­ta nuo cuk­ri­ nio dia­be­to, jiems su­si­nor­ma­li­zuo­ja

Tai nė­ra tik es­te­ti­nė ope­ra­ci­ja, ku­ri at­lie­ ka­ma vien tam, kad žmo­gus bū­tų pa­ten­ kin­tas sa­vo iš­vaiz­da.

ar­te­ri­nis krau­jos­pū­dis. Taip su­tau­ po­ma ne­ma­žai pi­ni­gų, ku­rie iki tol bu­vo iš­lei­džia­mi vais­tams. Prieš skran­džio ma­ži­ni­mo ope­ra­ ci­ją pa­cien­to svei­ka­tos būk­lę bei jo me­džia­gų apy­kai­tą įver­ti­na gy­dy­to­ jas en­dok­ri­no­lo­gas. Esa­ma ne­ma­žai en­dok­ri­no­lo­gi­nių li­gų, kai dėl me­ džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mų ga­li di­ dė­ti svo­ris. To­kiu at­ve­ju po skran­ džio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­jos chi­rur­gas ne­su­lauks no­ri­mo re­zul­ta­to. Tai­ko­mi du me­to­dai

– Ko­kios ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos nu­tu­ki­mui gy­dy­ti? – Nu­tu­ki­mo ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos la­pa­ros­ko­pi­niu bū­du, t.y. per ma­ žus pjū­ve­lius pil­vo sie­no­je. Šis me­ to­das už­tik­ri­na mi­ni­ma­lų poo­pe­ra­ ci­nį skaus­mą. Pa­cien­tas li­go­ni­nė­je pra­lei­džia vos 1 ar 2 die­nas. Šian­dien Lie­tu­vo­je po­pu­lia­riau­ si du chi­rur­gi­niai nu­tu­ki­mo gy­dy­ mo me­to­dai: skran­džio ir tuš­čio­sios

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

žar­nos apy­lan­kos ope­ra­ci­ja, skran­ džio ap­juo­si­mo re­gu­liuo­ja­ma juos­ ta ope­ra­ci­ja. Per skran­džio ir tuš­čio­sios žar­ nos apy­lan­kos ope­ra­ci­ją skran­dis pa­da­li­ja­mas į dvi da­lis: 15–50 mm ma­žą­jį skran­du­ką ir li­ku­sį di­dį­jį skran­dį. Ma­ža­sis skran­dis su­jun­ gia­mas su plo­no­sios žar­nos kil­pa. Taip mais­tas ap­len­kia di­dį­jį skran­ dį ir žmo­gui pa­si­so­tin­ti už­ten­ka ne­ di­de­lio mais­to kie­kio. Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad tai efek­ty­viau­sia ope­ra­ci­ja, kal­bant apie il­ga­lai­kį svo­rio ne­te­ki­mą. Po ope­ra­ci­jos lai­kan­tis nau­jai su­si­kur­ tų mi­ty­bos įpro­čių, ti­kė­ti­nas apie 50–60 pro­c. svo­rio ne­te­ki­mas per 5 me­tus. Ta­čiau, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ope­ra­ci­jo­mis, ši yra su­dė­tin­ges­nė, o komp­li­ka­ci­jos rim­tes­nės. Per skran­džio ap­juo­si­mo re­gu­ liuo­ja­ma juos­ta ope­ra­ci­ją skran­ dis vir­šu­ti­nė­je da­ly­je ap­juo­sia­mas spe­cia­lia si­li­ko­ni­ne juos­ta, ku­ ri vamz­de­liu su­jun­gia­ma su ke­lių cen­ti­met­rų dy­džio re­zer­vua­ru. Jis pa­lie­ka­mas poo­dy­je. Per šį re­zer­ vua­rą vyks­ta to­li­mes­nis žie­do re­ gu­lia­vi­mas po ope­ra­ci­jos pri­klau­ so­mai nuo to, dau­giau ar ma­žiau kren­ta svo­ris. Tai sau­giau­sia, grei­čiau­siai at­lie­ ka­ma svo­rio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­ja. – Ar or­ga­niz­mas rea­guo­ja kaip nors į sve­tim­kū­nį? – Kiek­vie­na ope­ra­ci­ja tu­ri sa­vų pliu­sų ir mi­nu­sų. Prie­šin­gu at­ve­ju ne­bū­tų ieš­ko­ma nau­jų me­to­dų. Ku­ rią pa­si­rink­ti konk­re­čiam pa­cien­ tui, spren­džia­ma in­di­vi­dua­liai. Nė­ra te­kę gir­dė­ti, kad or­ga­niz­mas į bet ko­kią prie­mo­nę rea­guo­tų kaip į sve­tim­kū­nį. Bet ret­kar­čiais po il­ ges­nio lai­ko dėl si­li­ko­ni­nės juos­tos ga­li at­si­ras­ti skran­džio pra­gu­la. Tad juos­tą ten­ka nuim­ti.

– Kiek trun­ka skran­džio ma­ži­ ni­mo ope­ra­ci­jos? – Skran­džio ap­juo­si­mo re­gu­liuo­ ja­ma juos­ta ope­ra­ci­ja trun­ka apie 1–1,5 val. Skran­džio ir tuš­čio­sios žar­nos apy­lan­kos ope­ra­ci­ja trun­ka šiek tiek il­giau – apie 2–3 va­lan­das, pri­klau­so­mai nuo pa­cien­to svo­rio. Svo­ris ne­beg­rįž­ta

– Kaip po ope­ra­ci­jos kei­čia­si gy­ve­ni­mo bū­das? – Žmo­gus pri­vers­tas keis­ti sa­vo gy­ ve­ni­mo bū­dą – pa­ko­re­guo­ti mi­ty­ bą ir pa­di­din­ti fi­zi­nį krū­vį. Mi­ty­ba kei­čia­si iš es­mės. Po bet ku­rios ope­ ra­ci­jos skran­dis ge­ro­kai su­ma­žė­ja, tad val­gy­da­mas žmo­gus grei­čiau pa­si­so­ti­na. Jį ne­be­ka­muo­ja nuo­la­ ti­nis al­kio jaus­mas, ku­ris bū­din­gas tu­rin­tiems ant­svo­rį ar nu­tu­ku­siems žmo­nėms. Iš­lei­džiant pa­cien­tą iš li­go­ni­nės duo­da­mos griež­tos mi­ty­bos re­ko­ men­da­ci­jos, ku­rių pri­va­lu lai­ky­tis pir­mą­jį mė­ne­sį po ope­ra­ci­jos. Žmo­ gus iš pra­džių tu­ri val­gy­ti skys­tą, o pa­skui trin­tą mais­tą, nes or­ga­niz­ mui rei­kia adap­tuo­tis prie nau­jų po­ky­čių. Vė­liau po tru­pu­tį ga­li­ma grįž­ti prie įpras­to mais­to. Tik po­ rci­jos tam­pa kur kas ma­žes­nės. – Ko­kie pa­cien­tai daž­niau­siai į jus krei­pia­si? – Daž­niau­siai krei­pia­si jau­ni, dar­ bin­go am­žiaus žmo­nės. Nors anks­ čiau ma­ny­ta, kad nu­tu­ki­mas bū­ din­gas vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, ne­su­ge­ban­tiems su­re­gu­liuo­ti mi­ty­ bos ir tin­ka­mo gy­ve­ni­mo bū­do. Ta­ čiau pa­sta­ruo­ju me­tu nu­tu­ki­mas vis daž­niau tam­pa ir jau­nų žmo­nių, net paaug­lių pro­ble­ma. Jų spar­čiai dau­gė­ja ir Lie­tu­vo­je. Kai žmo­gus krei­pia­si į chi­rur­gą dėl skran­džio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­

jos, jis jau bū­na tvir­tai ap­si­spren­ dęs ir iš­ban­dęs vi­sus ki­tus svo­rį ma­ži­nan­čius bū­dus ar kon­ser­va­ty­ vius gy­dy­mo me­to­dus. Bet, kaip ro­do moks­li­niai ty­ri­ mai, žmo­gus, nu­me­tęs svo­rio, jį su­ge­ba iš­lai­ky­ti tik tam tik­rą lai­ką. Du treč­da­liai pa­cien­tų bu­vu­sį kū­ no svo­rį at­gau­na per pir­mus me­ tus, o per pen­ke­rius me­tus su­ma­ žė­ju­sį kū­no svo­rį iš­lai­ko tik apie 5 pro­c. žmo­nių. – Kiek svė­rė sun­kiau­sias jū­sų ope­ruo­tas pa­cien­tas? – Tai bu­vo 170 ki­log­ra­mų mo­te­ris.

Kūno masės indeksas <18.5 – mitybos nepakankamumas 18.5–24.9 – normali mityba 25.0–29.9 – antsvoris 30.0–34.9 – pirmo laipsnio nutukimas 35.0–39.9 – antro laipsnio nutukimas >40.0 – trečio laipsnio nutukimas

Gy­dy­to­jas kon­sul­tuo­ja Kon­s ul­t a­c i­jas chi­r ur­g i­n io nu­t u­k i­ mo klau­si­mais tei­k ia gy­dy­to­jas pil­ vo chi­r ur­gas Vi­t a­l i­jus Eis­mon­t as Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­ je (Lie­po­jos g. 41), Pil­vo ir en­dok­ri­ni­ nės chi­rur­gi­jos sky­riu­je ar­ba Kon­sul­ ta­ci­nia­me am­bu­la­to­ri­nia­me sky­riu­ je ant­ra­die­niais nuo 14 iki 16 val.

8

trečiADIENIS, sausio 23, 2013

lietuva

Dar­bo par­ti­jos (DP) ved­lys Vik­to­ras Us­ pas­ki­chas su sa­ vo bend­ra­žy­giais to­liau mi­na teis­ mo slenks­tį ir tei­kia keis­tus pra­šy­mus. Bet už­vil­kin­ti by­ los DP at­sto­vams va­kar ne­pa­vy­ko.

Pla­nai: kar­tu tei­sia­mų Vy­tau­to Gap­šio ir V.Von­žu­tai­tės ko­le­ga, par­ti­jos ly­de­ris V.Us­pas­ki­chas pa­reiš­kė, kad pa­bėg­ti ga­li bet ka­da, ta­čiau to ne­no­ri.

Teis­me – V.Us­pas­ki­cho vi­ra­žai

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Bėg­ti ga­li bet ka­da

Ar V.Us­pas­ki­chas vie­toj teis­mo po­ sė­džio ga­li iš­vyk­ti į Eu­ro­pos Ta­ry­ bos Par­la­men­ti­nę Asamb­lė­ją? To­ kį gal­vo­sū­kį va­kar spren­dė Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas, nag­ri­nė­jan­tis DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lą. Ta­ čiau teis­mas nu­spren­dė, kad kal­ti­ na­ma­sis į už­sie­nį iš­leis­tas ne­bus. Ant­ra­die­nį bu­vo baig­ta gar­sin­ti by­los me­džia­ga, ku­rią su­da­ro 164 to­mai. Iki vi­dur­die­nio teis­mas iš­ klau­sė vie­nos kal­ti­na­mo­sios slap­ ta fik­suo­tus te­le­fo­ni­nius po­kal­bius ir vėl pa­skel­bė by­lo­je sa­vai­tės per­ trau­ką. Per po­sė­džio per­trau­ką duo­da­ mas in­ter­viu V.Us­pas­ki­chas žur­ na­lis­tams pa­reiš­kė, esą jis leng­vai pa­bėg­tų nuo Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos į už­sie­nį, bet to da­ry­ti ne­no­ri. DP ved­lys aiš­ki­no, kad bet ka­da ga­li iš­

„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.

vyk­ti iš ša­lies, nes jam skir­ta kar­do­ mo­ji prie­mo­nė – pi­ni­gi­nis už­sta­tas. V.Us­pas­ki­chas pa­ti­ki­no, kad ne­se­ niai bu­vo iš­vy­kęs į Du­ba­jų ir prieš po­rą die­nų grį­žo iš Ru­si­jos šiau­rės, kur ap­lan­kė sa­vo mo­ti­ną. „Ga­liu bet ka­da sės­ti ir va­žiuo­ti, man nie­kas ne­drau­džia – jei­gu bū­ čiau no­rė­jęs, bū­čiau ga­lė­jęs lik­ti ir pa­bėg­ti“, – dės­tė V.Us­pas­ki­chas. Klau­sė­si po­kal­bių

Be­je, teis­mas va­kar po­sė­dy­je vie­šai per­klau­sė 2006 m. va­sa­rio 7 d. te­ le­fo­ni­nį tuo­me­tės DP fi­nan­si­nin­kės Ma­ri­nos Liut­ke­vi­čie­nės ir fi­nan­si­ nes DP ma­chi­na­ci­jas pa­dė­ju­sios at­skleis­ti bu­hal­te­rės Ni­jo­lės Ste­ po­na­vi­čiū­tės po­kal­bį. Kiek vė­liau, kaip paaiš­kė­jo, te­le­fo­nu jos bend­ ra­vo dar sy­kį. Po­kal­biai, spren­ džiant iš gar­so įra­šo, fa­mi­lia­rūs. Ta­čiau ta­da mo­te­rys kal­bė­jo apie bu­hal­te­ri­ją ir su tuo su­si­ju­siais klau­si­mais.

Vadovas – neaiškus Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čus va­kar pa­reiš­kė, kad va­do­vau­ti Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­ tui (VTD) yra svars­to­mi ke­li kan­ di­da­tai.

Dar pir­ma­die­nį bu­vo pra­neš­ta, kad VTD di­rek­to­riu­mi vėl siū­lo­ ma skir­ti so­cial­de­mok­ra­tą Os­ val­dą Šar­ma­vi­čių, ku­ris šiai ins­

Pa­siū­ly­mas: nors Vy­riau­sy­bės

at­sto­vai sa­ko, kad į VTD yra ke­li kan­di­da­tai, rea­liau­sias jų – O.Šar­ma­vi­čius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ti­tu­ci­jai va­do­va­vo dau­giau nei sep­ty­ne­rius me­tus nuo 2002 m. gruo­džio. Tuo­met A.But­ke­vi­čius sa­kė, kad O.Šar­ma­vi­čius tin­ka šioms pa­rei­goms, ta­čiau jau va­kar tei­ gė, kad kan­di­da­tū­ros yra ke­lios. „Kol kas apie kan­di­da­tū­ras dar ne­kal­ba­me, jos yra ke­lios. Kai bus pa­skir­ta, ta­da ga­lė­sim tar­tis“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius, pa­klaus­tas, ar va­do­vau­da­mas VTD ne kar­tą tar­ ny­bi­nių nuo­bau­dų ga­vęs O.Šar­ ma­vi­čius yra tin­ka­mas kan­di­da­ tas va­do­vau­ti šiai įstai­gai. Į klau­si­mą, ko­dėl pa­že­min­tos iki šiol de­par­ta­men­tui va­do­va­ vu­sios Lai­mos Tu­lei­kie­nės par­ eigos, prem­je­ras at­sa­kė: „Ne man ši­tą klau­si­mą užduo­kit, užduo­kit vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui.“ Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Al­ fon­sas Dai­lis Ba­ra­kaus­kas BNS pir­ma­die­nį sa­kė, kad nuo šių me­tų VTD pa­val­dus ne­be Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai, o Vy­ riau­sy­bei. Ta­čiau A.But­ke­vi­čius ant­ra­die­ nį kal­bė­da­mas žur­na­lis­tams pa­ brė­žė, kad VTD pa­val­du­mas kei­ čia­mas ne­bu­vo. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vy­tau­tas Svi­ders­kis:

Teis­mas šian­dien šiurkš­čiau­siai pa­žei­ dė tei­sės nor­mą ir po­sė­dis šian­dien ne­ tei­sė­tas! „Ne­ro­dyk su­mos, nes tu jos iš tik­rų­jų neiš­lei­di“, – pa­šne­ko­vę mo­kė N.Ste­po­na­vi­čiū­tė ir pri­mi­ nė, kad to­kių da­ly­kų neap­ta­ri­nė­ tų te­le­fo­nu: „At­va­žiuok pas ma­ne, bet ne šian­dien.“ Ki­ta­me po­kal­by­je M.Liut­ke­vi­čie­nė klau­sė, kaip įfor­ min­ti DP na­rio mo­kes­tį. Tie­sa, by­lo­je taip pat už­fik­suo­ ti N.Ste­po­na­vi­čiū­tės ir da­bar­ti­nės par­la­men­ta­rės Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­ tės po­kal­biai, ta­čiau tei­sia­mie­ji ne­ pa­gei­da­vo, kad jie bū­tų pa­gar­sin­ti.

Tei­kė keis­tus pra­šy­mus

V.Us­pas­ki­cho ir jo ad­vo­ka­to pra­šy­ me teis­mui teig­ta, kad kal­ti­na­ma­ sis kaip Sei­mo na­rys yra de­le­guo­tas į Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­ nę Asamb­lė­ją, o sau­sio 21–25 d. ji ren­gia po­sė­džius. Kal­ti­na­mo­jo ad­ vo­ka­tas nu­ro­dė, kad Asamb­lė­ja V.Us­pas­ki­chui ga­ran­tuo­ja tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę vyks­tant se­si­joms. Tad V.Us­pas­ki­chas teis­mo pra­šė po­sė­dį ati­dė­ti, kol grįš iš Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nės Asamb­lė­ jos. Po­li­ti­kas ir jo gy­nė­jai aiš­ki­no, kad Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­ nės Asamb­lė­jos na­riams ga­lio­ja at­ ski­ras tei­si­nis imu­ni­te­tas. „Teis­mas šian­dien šiurkš­čiau­ siai pa­žei­dė tei­sės nor­mą ir po­sė­dis šian­dien ne­tei­sė­tas!“ – pa­reiš­kė DP ved­lio ad­vo­ka­tas Vy­tau­tas Svi­ders­ kis. By­lą ku­ruo­jan­tis pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas sa­kė, kad pra­šy­ mas ne­pag­rįs­tas, ir siū­lė tęs­ti pro­ ce­są. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja tam pri­ta­rė.

Su­ko­si mi­li­jo­nai Anot pro­ku­ro­rų, 2004 m. DP dek­la­ ra­vo 6,907 mln. li­tų pa­ja­mų ir 5 mln. li­tų iš­lai­dų; 2005 m. – 1,957 mln. li­ tų pa­ja­mų ir 1,628 mln. li­tų iš­lai­dų; 2006 m. – 1,911 mln. li­tų pa­ja­mų ir 2,058 mln. li­tų iš­lai­dų. Jau nu­sta­ty­ta, kad 2004–2006 m. į DP bu­hal­te­ri­ją ne­bu­vo įtrauk­ta 24,881 mln. li­tų pa­ja­mų ir 23,429 mln. li­tų iš­lai­dų. Be to, paaiš­kė­jo, kad per tre­jus me­tus DP iš įvai­rių rė­mė­ jų ga­vo dau­giau kaip 3 mln. li­tų į ap­ skai­tą neįt­rauk­tų pa­ja­mų, o rė­mė­jai bu­vo įvar­dy­ti tik var­dais ar­ba ini­cia­lais. Tei­gia­ma, kad DP ne­ tei­sė­tai iš įvai­ rių rė­ mė­jų ga­ vo apie 3 mln. li­tų.

Vai­kams ne­pa­tin­ka duo­ti var­dai No­rin­čių pa­si­keis­ti var­dus ar pa­ var­des ma­žė­ja – per­nai Tei­sin­gu­ mo mi­nis­te­ri­ja ga­vo 1092 to­kius pra­šy­mus, ar­ba be­veik per­pus ma­ žiau nei anks­tes­niais me­tais.

2011-ai­siais sa­vo var­dą ar pa­var­dę pa­kei­tė 1699 as­me­nys, o 2010 m. – 1732. Su­ma­žė­ju­sį Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai pa­tei­kia­mų pra­šy­mų skai­čių, re­mian­tis pra­ne­ši­mu, lė­mė pa­pras­tes­nė ir grei­tes­nė pa­var­džių kei­ti­mo pro­ce­dū­ra. Tais at­ve­jais, kai as­muo pa­gei­ dau­ja su­si­grą­žin­ti anks­čiau tu­rė­tą pa­var­dę, tu­rė­ti bend­rą su su­tuok­ ti­niu, prie sa­vo pa­var­dės pri­jung­ ti su­tuok­ti­nio, tu­rė­ti šei­mi­nės for­ mos ne­nu­ro­dan­čią mo­ters pa­var­dę, vie­toj ne­lie­tu­viš­kos su­gra­ma­tin­tos pa­var­dės for­mos tu­rė­ti su­gra­ma­ tin­tą ar­ba at­virkš­čiai, su pa­var­dės kei­ti­mu su­si­ju­sius klau­si­mus ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gos spren­ džia sa­va­ran­kiš­kai. Anks­čiau to­kių pra­šy­mų keis­ti pa­var­dę pa­grįs­tu­mą tu­rė­jo įver­tin­ti ir Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, o tai lė­ mė il­ges­nį jų nag­ri­nė­ji­mą. Šiuo me­tu įtvir­tin­ta ga­li­my­ bė tė­vams pa­keis­ti ne­pil­na­me­čio vai­ko var­dą. Spren­di­mą dėl ne­pil­

na­me­čio vai­ko iki 3 mė­ne­sių var­ do pa­kei­ti­mo ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos įstai­gos prii­ma sa­va­ran­kiš­kai. Kai pa­gei­dau­ja­ma keis­ti vy­res­nio kaip 3 mė­ne­sių ne­pil­na­me­čio vai­ ko var­dą, pra­šy­mo pa­grįs­tu­mą jau ver­ti­na ir Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja. Pra­šy­ti pa­keis­ti ne­pil­na­me­čio vai­ ko var­dą ga­li­ma tik tuo at­ve­ju, jei­gu tu­ri­mas var­das nea­ti­tin­ka jo in­te­ re­sų, taip pat jei­gu vai­ko var­do kei­ ti­mas ne­prieš­ta­raus jo in­te­re­sams. Tais at­ve­jais, kai vai­kas yra su­ lau­kęs 10 ar dau­giau me­tų, be ki­tų do­ku­men­tų, ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gai tu­ri bū­ti pa­tei­kia­mas raš­ tiš­kas vai­ko su­ti­ki­mas dėl jo var­ do kei­ti­mo. Daž­niau­siai pa­gei­dau­ja­ma vai­ko tu­ri­mus du var­dus pa­keis­ti į vie­ ną iš jų, ku­riuo vai­kas va­di­na­mas, ar­ba vai­ko tu­ri­mą vie­ną var­dą pa­ keis­ti į ki­tą var­dą, ku­riuo vai­kas va­di­na­mas ir ku­riuo pri­si­sta­to ap­ lin­ki­niams. Per­nai pa­keis­ta 115 vai­kų, vy­res­ nių kaip 3 mė­ne­siai, var­dai. Dau­ giau­sia pra­šy­mų – 44 – pa­keis­ ti ne­pil­na­me­čio vai­ko var­dą gau­ta Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės de­par­ta­men­ to Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­

je. Į Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­rių dėl sa­vo vai­kų var­ dų kei­ti­mo krei­pė­si 9 vai­kų tė­vai. Klai­pė­dos mies­te dėl ne­pil­na­me­ čių vai­kų var­dų kei­ti­mo pa­teik­ta 11 pra­šy­mų, Kau­no mies­te – 8, Pa­ ne­vė­žio mies­te var­dą pa­keis­ti pra­ šė 5 vai­kų tė­vai. „Klaipėdos“, BNS inf.

Per­si­gal­vo­jo: per­nai tė­vų pra­šy­

mu ofi­cia­liuo­se do­ku­men­tuo­se bu­vo pa­keis­ti net 115 vai­kų var­ dai. „Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.

9

trečiadienis, sausio 23, 2013

užribis

Žve­jai smai­gų ieš­ko su ži­bu­riu As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ar­tė­jan­tį sa­vait­ga­lį ap­lin­ko­sau­gi­ nin­kai štur­muos Kur­šių ma­rių le­ dą ir tik­rins, ar žve­jai yra įsi­gi­ję žve­jy­bos lei­di­mus ir ar tu­ri spe­cia­ lius gel­bė­ji­mo­si smai­gus. Ta­čiau pri­va­lo­mo žve­jo at­ri­bu­to uos­ta­ mies­čio par­duo­tu­vė­se neį­ma­no­ ma nu­si­pirk­ti. Per­ka at­suk­tu­vus

„Žve­jai smai­gus šluo­te šluo­ja. Mes jų šiuo me­tu ne­tu­ri­me. Jie jau pa­ ga­min­ti, bet lau­kia­me, kol siun­ta pa­sieks Klai­pė­dą“, – aiš­ki­no žūk­ lės pre­kių tink­lo „Sal­mo“ at­sto­vas Klai­pė­do­je. Par­duo­tu­vė­se smai­gų kai­na svy­ruo­ja nuo 12 iki 29 li­tų. Bran­ges­ni komp­lek­tuo­ja­mi kar­tu su švil­pu­ku. Vie­no­je ki­to­je uos­ta­mies­čio par­ duo­tu­vė­je dar bu­vo ga­li­ma ras­ti 19 li­tų kai­nuo­jan­čių smai­gų. Klai­pė­die­čiai, neat­sis­pir­da­mi no­rui bet ko­kia kai­na šį sa­vait­ga­ lį už­si­ropš­ti ant le­do, ėmė meist­ rau­ti sa­va­dar­bius smai­gus, vir­ve­ le su­jun­gę du at­suk­tu­vus. Klai­pė­dos cent­re esan­čio­je sta­ ty­bi­nių įran­kių par­duo­tu­vė­je ėmė trūk­ti 4 li­tus kai­nuo­jan­čių at­suk­ tu­vų, ku­rių ran­ke­no­je yra sky­lė. Nes­pė­ja ga­min­ti

Įmo­nės „Vi­ving­ra“ įkū­rė­jas Vla­das Va­lu­ko­nis ti­ki­no, kad prie šios pro­ duk­ci­jos jau ri­kiuo­ja­si ei­lės. „Nes­ pė­ja­me už­sa­ky­mų vyk­dy­ti. Juk tai iš­skir­ti­nė pre­kė. Tai pri­va­lo­mas da­ ly­kas, ta­čiau už jo ne­tu­rė­ji­mą ne­tu­ ri bū­ti bau­džia­ma. Nes jei rin­ka nė­ ra ap­rū­pin­ta, kaip ga­li­ma rei­ka­lau­ti tu­rė­ti šiuos smai­gus?“ – ste­bė­jo­si V.Va­lu­ko­nis. Žve­jai bū­tų pa­si­ruo­šę mo­kė­ti ne tik 12 li­tų už nau­juo­sius smai­gus, ta­čiau jų neį­ma­no­ma įsi­ gy­ti. „Įlū­žus smai­gai pa­dės įsi­ka­ bin­ti į le­dą. Pli­kais na­gais juk neį­ si­kib­si. Smai­gai leis prail­gin­ti lai­ką, per ku­rį ga­li pri­si­šauk­ti pa­gal­bą“, – ti­ki­no V.Va­lu­ko­nis. Ruo­šia­si rei­dui

Klai­pė­dos gy­vo­sios gam­tos ap­sau­ gos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Vi­ta­lis Ma­ro­zas aiš­ki­no, kad šį sa­vait­ga­ lį ins­pek­to­riai ža­da rei­dą Kur­šių

ma­rio­se ir steng­sis pa­tik­rin­ti kuo dau­giau žve­jų. „Tik­rin­si­me, ar žve­jai tu­ri lei­ di­mus mė­gė­jiš­kai žūk­lei ir ar tu­ri spe­cia­lius smai­gus, ku­riuos pri­va­ lu tu­rė­ti“, – aiš­ki­no V.Ma­ro­zas. Ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas ra­mi­ no, kad už smai­gų ne­tu­rė­ji­mą ins­pek­to­riai griež­tai baus­ti ne­ ža­da, nors grės­tų nuo 25 iki 200 li­tų bau­dos. „Ži­no­me, kad jų nė­ra pre­ky­vie­ tė­se, ir pa­tys ne­ran­da­me, kur ga­ lė­tu­me įsi­gy­ti. Ta­čiau mė­gin­si­me pre­ven­ciš­kai paaiš­kin­ti žve­jams smai­gų nau­dą. To­kius smai­gus lei­džia­ma su­si­meist­rau­ti ir pa­ čiam, iš dvie­jų at­suk­tu­vų“, – kal­ bė­jo V.Ma­ro­zas. Pa­sak jo, ša­ly­je esą ga­lė­tų bū­ti apie 100 tūkst. žve­jų mė­gė­jų, to­ dėl smai­gų ga­min­to­jai nė­ra pa­jė­ gūs už­pil­dy­ti rin­kos. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ža­da tik­rin­ti ir žve­jų lai­mi­kį. „Kur­šių ma­rio­se ga­li­ma su­gau­ ti iki 7 ki­log­ra­mų žu­vų, o ki­tuo­ se tel­ki­niuo­se – iki 5 ki­log­ra­mų. Lei­džia­ma tu­rė­ti 12 kab­liu­kų, skir­tų stin­toms, ir 4 mė­gė­jiš­kos žūk­lės įran­kius“, – sa­kė V.Ma­ ro­zas. Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį ties Kai­rių po­ li­go­nu ins­pek­to­riai nu­bau­dė 9 vy­ rus, žve­jo­ju­sius ant le­do be žve­ jo bi­lie­to.

Pa­siū­la: uos­ta­mies­čio par­duo­

tu­vės pri­trū­ko žve­jams skir­ tų smai­gų, ta­čiau klai­pė­die­čiai iš at­suk­tu­vų meist­rau­ti įna­gius ėmė­si pa­tys.

Pa­ki­bo: gir­to vai­ki­no vai­ruo­ja­ma ma­ši­na iš­ver­tė ap­švie­ti­mo stul­pus, til­to ati­tva­rus ir pa­ki­bo ant kraš­to.

Gir­tas vai­ruo­to­jas iš­ver­tė til­to at­ra­mą Bėg­da­mas nuo po­ li­ci­nin­kų ne­blai­vus vai­ruo­to­jas rė­žė­si į Pi­lies til­to at­ra­mas, o jo ke­lei­vis įkri­to į upę. Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pi­lies ir Dar­žų gat­vių san­kry­žo­je nak­tį pa­tru­lia­vę ke­lių po­li­ci­nin­kai di­de­liu grei­čiu le­kian­tį au­to­mo­bi­lį „Au­di A8“ pa­ma­tė 4.08 val. Pa­rei­ gū­nai stab­dė ma­ši­ną, bet vai­ruo­to­ jas dar la­biau pa­di­di­no grei­tį. Po­li­ci­nin­kai ne­spė­jo įšok­ti į tar­ ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį, kai „Au­di“ rė­ žė­si į Pi­lies til­to at­ra­mas, nu­lau­ žė du ap­švie­ti­mo stul­pus ir pa­ki­bo ant til­to. Ke­lei­vis ban­dė iš­lip­ti iš su­mai­to­tos ma­ši­nos ir įkri­to į Da­ nę. Vai­ki­nui nie­ko neat­si­ti­ko, jis tik su­si­tren­kė ir su­šla­po. 1990 me­tais gi­mu­siam vai­ruo­to­ jui lū­žo ran­ka. Abu jau­nuo­liai bu­vo ne­blai­vūs. Ava­ri­ja įvy­ko dėl ne­leis­ti­nai di­ de­lio grei­čio. Ant šio til­to lei­džia­ma va­žiuo­ti 30 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu. Til­tas nuo pa­na­šaus eis­ mo įvy­kio nu­ken­tė­jo ne pir­mą kar­ tą. Prieš ke­le­tą me­tų au­to­mo­bi­lis taip pat bu­vo iš­ver­tęs til­to ati­tva­rą,

Pa­bė­go: kle­vo la­pu pa­žy­mė­tas au­to­mo­bi­lis nak­tį Kre­tin­gos gat­vė­je rė­

žė­si į me­dį.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

o 2011 me­tų ko­vą ap­gir­tu­sio Ma­to Ma­tu­le­vi­čiaus vai­ruo­ja­mas „Au­di A6“ kliu­dė du ap­švie­ti­mo stul­pus, ke­lio ženk­lą ir ga­liau­siai pa­ki­bo šo­ nu ant ša­li­gat­vio bor­te­lio. Va­kar anks­tų ry­tą, 5.30 val., Kre­ tin­gos gat­vė­je ap­tik­tas dar vie­nas ava­ri­ją pa­ty­ręs au­to­mo­bi­lis. Nau­ jo­ko vai­ruo­to­jo ženk­lu pa­žy­mė­tas „Re­nault“ ras­tas įsi­rė­žęs į me­dį. Vai­ruo­to­jo ša­lia ne­bu­vo. Pa­rei­gū­ nai aiš­ki­na­si, kas yra ma­ši­nos sa­vi­ nin­kas ir kas nak­tį ją vai­ra­vo. Uos­ta­mies­čio ke­lių po­li­ci­nin­kai nuo me­tų pra­džios ėmė­si pa­tru­ lia­vi­mo nak­ti­mis, nes bū­tent tam­ siuo­ju pa­ros me­tu nu­tve­ria­ma dau­ giau­siai ne­blai­vių vai­ruo­to­jų.

Tai pa­tvir­ti­no praė­ju­sį sa­vait­ga­ lį Klai­pė­dos ap­skri­ties ke­liuo­se vy­ ku­sio rei­do re­zul­ta­tai. Klai­pė­do­je pa­rei­gū­nams įkliu­vo sep­ty­ni ne­ blai­vūs vai­ruo­to­jai, Klai­pė­dos ra­ jo­ne – ke­tu­ri, o Kre­tin­go­je – 6 ap­ gir­tę vai­ra­vę žmo­nės. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­ dei­kis tei­gia, kad pa­tru­lių rei­dai vi­ suo­se ap­skri­ties ra­jo­nuo­se šie­met vyks kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį, o mies­to gat­vė­se pa­rei­gū­nai dirbs kas­nakt. Dėl ne­blai­vių vai­ruo­to­jų kal­tės 2012 me­tais už­re­gist­ruo­ti 26 eis­ mo įvy­kiai, juo­se žu­vo 4, su­žeis­ta 15 žmo­nių.

Dėl are­nos sta­ty­to­jų – ne­ri­mas 1

Teis­mo spren­di­mu įmo­ nės tur­tui ir pi­ni­gi­nėms lė­šoms pri­tai­ky­tos lai­ki­no­sios ap­ sau­gos prie­mo­nės. „Sus­tab­dy­tas tur­to ir pi­ni­gi­nių lė­šų rea­li­za­vi­mas ar išieš­ko­ji­mas pa­gal vyk­do­muo­sius raš­tus, iš­ duo­tus teis­mų ar ki­tų ins­ti­tu­ci­jų“, – pa­tvir­ti­no teis­mo at­sto­vas spau­ dai Gin­tau­tas Stal­nio­nis. „Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, dėl ku­ rios įmo­nė nu­ta­rė rest­ruk­tū­ri­ zuo­tis, yra „Nu­kem Teh­no­lo­gies“ neat­sis­kai­ty­mas už su­teik­tas pa­ slau­gas. Siek­da­mi at­nau­jin­ti veik­ lą ir su­ba­lan­suo­ti fi­nan­sų srau­tus, nu­ta­rė­me im­tis rest­ruk­tū­ri­za­ci­ jos“, – tei­gė „Vėt­rū­nos“ ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius R.Baš­kys.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Ato­mi­nių at­lie­kų sau­ gyk­los nuo­lau­žos ne­ tu­rė­tų pa­lai­do­ti ir Klai­pė­dos po­rei­kių. Neaišku dėl ga­ran­ti­jų

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ti­ki­no, kad jo au­sų ži­nia apie rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mą sta­ty­bų įmo­nę dar ne­pa­sie­kė. „Klaus­čiau, kas sly­pi už rest­ ruk­tū­ri­za­vi­mo? Jei tai yra no­ras iš­veng­ti tam tik­rų įsi­pa­rei­go­ji­mų, tai yra vie­na me­da­lio pu­sė. O jei

yra ki­tų tiks­lų, mes jų ne­la­bai ži­ no­me. Ta­čiau mums „Vėt­rū­na“ rei­ka­lin­ga dėl ga­ran­ti­nių įsi­pa­rei­ go­ji­mų „Švy­tu­rio“ are­no­je. Su­tar­ tis pa­si­ra­šy­ta 5 me­tams“, – aiš­ki­ no V.Grub­liaus­kas. Klai­pė­dos me­ras pri­si­pa­ži­no, kad kol kas ir jam pa­čiam nė­ra aiš­ ku, kas tu­rė­tų vyk­dy­ti rest­ruk­tū­ri­ zuo­ja­mos įmo­nės įsi­pa­rei­go­ji­mus. „O jei išaiš­kės ko­kios nors „Vėt­ rū­nos“ dar­bų pa­sek­mės? Kas pe­ rims įsi­pa­rei­go­ji­mus? Jei bus ne­ ria­ma į krū­mus ir iš­tirps­ta­ma rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo rū­ke, tai mums kels ne­ri­mą. O kas da­rys na­mų dar­ bus? Ne­jau­gi pa­tiems teks tvar­ky­ti sta­ty­bi­nin­kų klai­das?“ – ste­bė­jo­si uos­ta­mies­čio me­ras.

Dau­giau nei 70 mln. li­tų kai­na­ vu­siai „Švy­tu­rio“ are­nai sta­ty­to­jai su­tei­kė 5 me­tų ga­ran­ti­ją, o įran­gai – 2 me­tų. „Rei­kia aiš­kin­tis, kas bu­vo pa­si­ ra­šy­ta su­tar­ty­se ir ar bu­vo nu­ma­ ty­ta, kas bus, jei ne­lik­tų pa­grin­ di­nio ran­go­vo. Ato­mi­nių at­lie­kų sau­gyk­los nuo­lau­žos ne­tu­rė­tų pa­ lai­do­ti ir Klai­pė­dos po­rei­kių“, – kal­bė­jo me­ras. Tie­są aiš­kin­sis ar­bit­ra­že

„Vėt­rū­ną“ rim­tes­ni sun­ku­mai už­ klu­po per­nai va­sa­rą, kai bu­vo nu­ trauk­ta ran­gos su­tar­tis dėl lai­ ki­nų­jų bran­duo­li­nių at­lie­kų ir pa­nau­do­to ku­ro sau­gyk­lų sta­ty­ bos Ig­na­li­no­je.

Pro­jek­tui va­do­vau­jan­ti įmo­nė „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ Tel­šiuo­se re­gist­ruo­tą įmo­nę „Vėt­rū­na“ kal­ ti­no ne­ko­ky­biš­kai at­lik­tais dar­bais. Sub­ran­go­vai „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ kal­ti­no neat­sis­kai­čius už dar­bus. „Vėt­rū­na“ tę­sia tarp­tau­ti­nės by­ los Frank­fur­to prie Mai­no ar­bit­ra­ že prieš „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ iš­kė­li­mo pro­ce­dū­rą, ku­ria sie­kia­ ma pri­pa­žin­ti šią Vo­kie­ti­jos įmo­nę kal­ta dėl neat­sis­kai­ty­mo su tie­kė­ ju ir pri­si­teis­ti 23 mln. li­tų“, – tei­ gė R.Baš­kys. Įmo­nė ke­ti­na su kre­di­to­riais at­ si­skai­ty­ti per ket­ve­rius me­tus, o šiais me­tais iš pa­si­ra­šy­tų už­sa­ky­ mų pla­nuo­ja gau­ti 76,5 mln. li­tų įplau­kų.

10

trečiADIENIS, sausio 23, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9844 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0961 JAV do­le­ris 1 2,5845 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6056 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9493 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2827 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6314 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5631 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7753

pokytis

–0,2640 % –0,4496 % –0,2624 % –0,3404 % –0,0141 % –0,1711 % +0,0324 % +0,1029 % –0,0828 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,77

4,66

2,50

„Apoil“

4,74

4,64

2,49

„Brent“ naf­ta

95,75 dol. už 1 brl. 112,17 dol. už 1 brl.

Darb­da­vius ra­gi­na pa­ken­tė­ti Nors prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius tei­gia ne­gir­dė­jęs iš vers­li­nin­ kų, kad šie ne­ga­lė­tų mo­kė­ti pa­di­ din­tos mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­ gos (MMA), to­kių ša­ly­je yra. Ta­čiau išim­čių jiems dar teks pa­lauk­ti.

Nė vie­nas vers­li­nin­kas nė­ra pa­ si­skun­dęs, kad ne­ga­lės sa­vo dar­ buo­to­jams mo­kė­ti iki 1 tūkst. li­ tų pa­di­din­tos MMA, kaip tei­gė prem­je­ras A.But­ke­vi­čius. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, jis tu­ri gal­vo­ti ne tik apie vers­li­ nin­kus, bet ir apie vi­sus Lie­tu­ vos žmo­nes. A.But­ke­vi­čius sa­kė, kad ga­liau­siai ir pa­tys smul­kie­ji vers­li­nin­kai pa­jus MMA di­di­ni­ mo nau­dą. „Nė iš vie­no vers­li­nin­ko ne­su gir­dė­jęs, kad ne­ga­li­ma MMA di­ din­ti iki 1 tūkst. li­tų. Aš gir­dė­jau tik vie­ną prie­kaiš­tą iš smul­kių­jų vers­li­nin­kų – iš tų, ku­rie ir anks­ čiau tas pa­čias min­tis yra iš­sa­ kę. Bet ma­no po­zi­ci­ja to­kia, kad tu­riu gal­vo­ti apie vi­sus Lie­tu­vos žmo­nes, ir ki­tų prie­kaiš­tų yra iš­ sa­ko­ma, kad žmo­nės emig­ruo­ja iš Lie­tu­vos dėl to, jog jų dar­bo už­ mo­kes­tis tie­siog kai ka­da ne­pa­ den­gia net ši­lu­mos kai­nų“, – sa­ kė A.But­ke­vi­čius. Nau­dos be­si­ti­kin­tys vers­li­nin­ kai tu­rė­tų bū­ti kant­rūs, nes MMA pa­di­di­ni­mas at­neš tei­gia­mų po­ ky­čių ir jiems pa­tiems. „Ma­nau, čia per daug emo­ci­jų, nes MMA yra vie­na prie­mo­nių, kaip pa­ska­tin­ti vi­daus pa­klau­ są, o di­dė­jant pa­klau­sai tie pa­tys vers­li­nin­kai, ku­rie yra orien­tuo­ti į vi­daus rin­ką, po ku­rio lai­ko pa­ ma­tys, kad di­dė­jant per­ka­mu­mui di­dė­ja ir par­da­vi­mas“, – pri­dū­ rė A.But­ke­vi­čius. Vers­li­nin­kams, ku­rie įro­dys, kad sa­vo dar­buo­to­

jams neiš­ga­li mo­kė­ti iki 1 tūkst. li­ tų pa­di­din­tos MMA, ža­da­ma tai­ ky­ti išim­tis. Dėl išim­čių tai­ky­mo va­kar ir po­sė­džia­vo Tri­ša­lė ta­ry­ ba. Ta­čiau prieš nu­sta­tant išim­ tis ta­ry­ba nu­si­tei­ku­si dar du mė­ ne­sius – iki ba­lan­džio – ste­bė­ti, kaip įmo­nes ir dar­bo rin­ką vei­kia MMA pa­di­di­ni­mas. Ste­bė­se­na už­siims spe­cia­li dar­ bo gru­pė, ku­ri iki va­sa­rio pra­džios tu­ri teik­ti pa­siū­ly­mus dėl ga­li­mo MMA di­di­ni­mo išim­čių tai­ky­mo. „Tri­ša­lė ta­ry­ba ant­ra­die­nį nu­ spren­dė, kad si­tua­ci­ja dar­bo rin­ ko­je tu­ri bū­ti iša­na­li­zuo­ta dar iš­ sa­miau ir įver­tin­ta, kaip MMA di­di­ni­mas pa­lie­tė įmo­nes. Kar­tu bus ste­bi­ma bend­ra ša­lies mak­ roe­ko­no­mi­nė si­tua­ci­ja, taip pat pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų po­ky­ čiai“, – sa­kė So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Liu­bo­vė Zai­ce­va. Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­ fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Da­nas Ar­laus­kas anks­čiau yra sa­kęs, kad darb­da­vių ne­ten­ ki­na spe­cia­lios dar­bo gru­pės pa­ siū­ly­mai, ku­riuo­se ne­nu­ma­to­ma da­lies įmo­nių at­leis­ti nuo prie­vo­ lės mo­kė­ti di­des­nę MMA. Darb­ da­viai sie­kia, kad MMA bū­tų di­ fe­ren­ci­juo­ja­ma pa­gal te­ri­to­ri­ją, ša­ką, dar­buo­to­jų skai­čių. Smul­kių­jų ir vi­du­ti­nių įmo­nių at­sto­vai skun­džia­si, kad jie fi­ nan­siš­kai neiš­ga­li mo­kė­ti di­des­ nės MMA, o tai ga­li lem­ti kai ku­ rių ma­žų įmo­nių bank­ro­tus. MMA pa­di­di­ni­mas iki 1 tūkst. li­tų (17,65 pro­c.) pa­lie­tė apie 200 tūkst. dar­buo­to­jų, tarp jų – apie 50 tūkst. biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­ buo­to­jų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Skur­das: kai ku­rie smul­kie­ji vers­li­nin­kai, esą neiš­ga­lė­da­mi mo­kė­ti

1 tūkst. li­tų at­ly­gi­ni­mo, gąs­di­na bank­ru­tuo­sian­tys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

–0,40 %

Lie­tu­vos ban­kas va­kar iš­lei­do nau­ją ko­ lek­ci­nę si­dab­ri­nę 50 li­tų mo­ne­tą. Ji skir­ ta 1863–1864 m. su­ki­li­mo 150 me­tų su­ kak­čiai pa­mi­nė­ti. Šios mo­ne­tos dai­li­ nin­kai – Vid­man­tas Va­len­tas ir Gied­ rius Pau­laus­kis. Mo­ne­tas kal­di­na įmo­nė „Lie­tu­vos mo­ne­tų ka­lyk­la“, jų ti­ra­žas – 3 tūkst. vie­ne­tų. Ko­lek­ci­nių mo­ne­tų ga­li­ ma įsi­gy­ti Lie­tu­vos ban­ko ka­so­se Vil­niu­ je ir Kau­ne.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–1,15 %

Mo­ne­ta pri­mins ­ su­ki­li­mą

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

–0,28 %

56,2 proc.

per­nai im­por­tuo­tos elekt­ros su­da­rė ener­gi­ja iš Ru­si­jos.

Vis dau­giau gy­ven­ to­jų ne tik dra­bu­ žius, ava­ly­nę, bet ir bal­dus jau per­ ka neat­sit­rauk­da­ mi nuo kom­piu­te­ rio. Taip pat spar­ čiai po­pu­lia­rė­ja vir­ tua­lus mais­to pro­ duk­tų par­da­vi­mas. Ta­čiau dau­gė­ja ir skun­dų dėl ne­ko­ ky­biš­kų pir­ki­nių.

Pa­to­gu­mas: gy­ven­to­jai iš vir­tua­lių len­ty­nų per­nai šla­vė mais­tą, dra­bu­

žius ir bal­dus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Įpro­čius kei­čia in­ter­ne­tas Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Len­kia Ry­tų Eu­ro­pą

Rin­kos ty­ri­mų įmo­nės „Eu­ro­mo­ ni­tor In­ter­na­tio­nal“ duo­me­ni­mis, pre­ky­ba in­ter­ne­tu Lie­tu­vo­je per­ nai išau­go be­veik 22 pro­c., iki 485,7 mln. li­tų. Vir­tua­li pre­ky­ba ša­ly­je per­nai su­da­rė 2,6 pro­c. vi­so par­da­ vi­mo. Pa­gal šį ro­dik­lį Lie­tu­va len­kia Ry­tų Eu­ro­pą, ta­čiau vis dar at­si­lie­ ka nuo Va­ka­rų Eu­ro­pos, ku­rio­je par­ da­vi­mas in­ter­ne­tu uži­ma 4,5 pro­c. rin­kos. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je in­ ter­ne­tu par­duo­da­ma 5 pro­c., Da­ni­ jo­je – 6,6 pro­c., o Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je – 10 pro­c. vi­sų pre­kių. Per­nai Lie­tu­vo­je spar­čiau­siai au­go in­ter­ne­te par­duo­da­mų mais­ to pro­duk­tų ir gė­ri­mų rin­kos ver­tė – ji pa­di­dė­jo dau­giau nei 80 pro­c. Pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma“ at­sto­vė spau­dai Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čie­nė pa­ tvir­ti­no, kad ap­si­pir­ki­mas in­ter­ ne­tu vis la­biau po­pu­lia­rė­ja. „Per die­ną pre­kių ve­ža­me dau­giau nei 200 kar­tų. Daž­niau­siai žmo­nės in­ter­ne­tu už­si­sa­ko tai, ką sun­ku pa­neš­ti: bul­vių, van­dens, ba­na­nų. Juk la­bai pa­to­gu – mes mais­tą at­ ve­ža­me ir už­ne­ša­me kad ir į penk­tą aukš­tą. Dau­giau už­sa­ky­mų bū­na ir kai lau­ke la­bai šal­ta, žmo­nės gal ne­ no­ri pa­tys va­žiuo­ti į par­duo­tu­ves“, – sa­kė O.Ma­laš­ke­vi­čie­nė. Iš su­da­ro­mų krep­še­lių tu­ri­nio ga­li­ma spręs­ti, kad vie­ni ak­ty­viau­ sių pir­kė­jų in­ter­ne­tu – ma­žų vai­kų tu­rin­tys gy­ven­to­jai. Nors kol kas in­ter­ne­tu už­sa­ky­tos pre­kės iš par­duo­tu­vių „Ma­xi­ma“ pri­sta­to­mos tik Vil­niu­je, įmo­nė atei­ty­je pa­slau­gą siū­ly­ti pla­nuo­ja ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se.

Per­ka ko­mo­das ir len­ty­nas

Be mais­to pro­duk­tų ir gė­ri­mų, gy­ ven­to­jai spar­čiai pra­ti­no­si ir prie vir­tua­lios pre­ky­bos bal­dais bei na­mų teks­ti­le – šių pre­kių par­da­ vi­mas in­ter­ne­tu per­nai išau­go ket­ vir­ta­da­liu. In­ter­ne­tu pre­kiau­jan­čios įmo­ nės „Ma­to bal­dai“ pro­jek­tų va­do­ vas Ado­mas Ku­čins­kas tei­gė, kad vir­tua­liai gy­ven­to­jai daž­niau­siai įsi­gy­ja kie­tų­jų bal­dų – sek­ci­jų, ko­ mo­dų, len­ty­nų.

Vi­tas Ūsas:

Daž­niau­siai skun­ džia­ma­si dėl ne lai­ku pri­sta­ty­tų pre­kių ir dėl ne­tin­ka­mos gau­ tų pre­kių ko­ky­bės. „Po­pu­lia­riau­si bal­dai yra to­kie, ku­rių ga­li­ma ras­ti įpras­to­se par­ duo­tu­vė­se. Už­si­sa­ky­da­mas in­ter­ ne­tu klien­tas vi­sa­da nu­si­per­ka pi­ giau, to­dėl ap­žiū­rė­jęs gy­vai grįž­ta į in­ter­ne­to par­duo­tu­vę. Taip pat ne­ma­žai per­ka­ma ne­bran­gių so­fų, kam­pų. Bū­na klien­tų, ku­rie gy­vai ne­ma­tę per­ka bran­gius bal­dus, pa­ ga­min­tus iš na­tū­ra­lios odos. Da­lis klien­tų, gy­ve­nan­čių to­liau nuo di­ džių­jų mies­tų, tie­siog ne­tu­ri lai­ko va­žiuo­ti į sa­lo­ną ir to­dėl už­si­sa­ko in­ter­ne­tu“, – sa­kė A.Ku­čins­kas. Po­pu­lia­riau­si dra­bu­žiai ir ava­ly­nė

Nors pre­ky­ba bal­dais ir mais­to pro­ duk­tais Lie­tu­vo­je įsi­bė­gė­ja di­džiu­ liais žings­niais, per­nai di­džiau­sią

vir­tua­lios pre­ky­bos da­lį (26 pro­c.) su­da­rė par­duo­ti dra­bu­žiai ir ava­ly­ nė – ji sie­kė 126,6 mln. li­tų. Per­nai ba­lan­dį vir­tua­lią par­duo­ tu­vę, be 28 tra­di­ci­nių ava­ly­nės sa­ lo­nų, ati­da­rė įmo­nė „Dan­balt“, val­dan­ti par­duo­tu­ves „Da­ni­ja“. Ta­čiau pre­ky­ba ba­tais suak­ty­vė­jo tik nuo ru­dens, o pi­ką pa­sie­kė ka­ lė­di­niu lai­ko­tar­piu. Skun­dų skai­čius ir­gi au­ga

Įmo­nė „Eu­ro­mo­ni­tor In­ter­na­tio­ nal“ pro­gno­zuo­ja, kad pre­ky­bos in­ter­ne­tu apim­tis Eu­ro­po­je bei Lie­ tu­vo­je ir to­liau di­dės. Iki 2017 m. pre­ky­ba in­ter­ne­tu Eu­ro­po­je augs 80 pro­c., o Lie­tu­vo­je – 144 pro­c., ar­ba vi­du­ti­niš­kai po 16 pro­c. kas­ met. 2017 m. vir­tua­li pre­ky­ba Lie­ tu­vo­je tu­rė­tų su­da­ry­ti 4,5 pro­c. vi­ so par­da­vi­mo. Tie­sa, au­gant pre­ky­bos in­ter­ne­ tu mas­tui, dau­gė­ja ir ne­ko­ky­biš­kų pre­kių vir­tua­liai įsi­gi­ju­sių bei dėl jų be­si­skun­džian­čių gy­ven­to­jų skai­ čius. 2011 m. Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba (VVTAT) ga­vo apie 170 var­to­to­jų skun­dų dėl elekt­ro­ni­nės pre­ky­bos, o per­nai – be­veik dvi­gu­bai dau­giau, per 300. „Daž­niau­siai skun­džia­ma­si dėl ne lai­ku pri­sta­ty­tų pre­kių ir dėl ne­tin­ka­mos gau­tų pre­kių ko­ky­bės. Apie 35 pro­c. var­to­to­jų skun­džia­ si, kad in­ter­ne­tu iš gru­pi­nio par­ da­vi­mo po­rta­lų nu­si­pir­kę nuo­lai­ dų ku­po­nų įvai­rioms pa­slau­goms – gro­žio pro­ce­dū­roms, kir­pi­mui, ma­ni­kiū­rui ir pan. – rea­liai jų ne­ gau­na, nes ku­po­nų par­da­vė­jai pa­ slau­gų tei­kė­jams ne­bū­na per­ve­ dę pi­ni­gų už pa­slau­gas“, – sa­kė VVTAT vie­šų­jų ry­šių vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­tas Ūsas.

11

trečiADIENIS, sausio 23, 2013

pasaulis Diag­no­zė ­ prin­cui

Ma­žins ­ eta­tus

Smar­vė ­ Pa­ry­žiu­je

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­cui Har­ry, ku­ris šau­dy­mą į su­ki­ lė­lius Af­ga­nis­ta­ne pri­ly­gi­no kom­piu­te­ri­niams žai­di­mams, „tik­riau­siai iš­si­vys­tė psi­chi­ kos pro­ble­mų“. Tai pa­reiš­ kė Ta­li­ba­nas. Har­ry sa­kė, kad per 20 sa­vai­čių, ku­rias iš­bu­ vo Af­ga­nis­ta­ne, jis da­ly­va­vo de­šim­ty­se mi­si­jų.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­ sy­bė pa­skel­bė pla­nuo­jan­ti at­ si­sa­ky­ti 5300 eta­tų gink­luo­ to­sio­se pa­jė­go­se, vyk­dy­da­ma tau­py­mo pro­gra­mą. Grįž­tan­ tys iš Af­ga­nis­ta­no ar­ba siun­ čia­mi į tą ša­lį ne­pa­teks į šią eta­tų ma­ži­ni­mo ban­gą. Af­ga­ nis­ta­ne da­bar te­bė­ra apie 9 tūkst. ka­rių.

Mi­li­jo­nai pran­cū­zų rau­kė no­ sis, o kai ku­rie ju­to šleikš­tu­lį ir gal­vos skaus­mą, kai iš įmo­ nės „Lub­ri­zol“ che­mi­jos ga­ myk­los Nor­man­di­jos Rua­no mies­te nu­te­kė­ju­sios itin dvo­ kian­čios du­jos pa­skli­do ša­ lies šiau­rė­je ir pa­sie­kė Pa­ry­ žių. Pa­rei­gū­nai ti­ki­no, kad šis nuo­tė­kis pa­vo­jaus ne­ke­lia.

Ša­lin pykčius

Pa­lik­ti griež­tos li­ ni­jos bu­vu­sį ka­riš­ kį Ben­ja­mi­ną Ne­ ta­nya­hu val­džio­ je, o gal pa­si­kliau­ ti nuo­sai­kes­niais po­li­ti­kais? To­ kį klau­si­mą va­kar spren­dė Iz­rae­lio žmo­nės, su­si­rin­kę prie bal­sa­dė­žių.

Pran­cū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja va­kar pa­mi­ nė­jo Eli­zie­jaus su­tar­ties pa­si­ra­šy­ mo 50-ąsias me­ti­nes.

Ce­re­mo­ni­jo­je, skir­to­je tai­kos su­ si­ta­ri­mo tarp dvie­jų ša­lių kai­my­ nių me­ti­nėms pa­mi­nė­ti, da­ly­va­vo Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel. Praė­jus 18 me­tų po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos, tuo­me­tis Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Char­les’is de Gaul­le’is ir Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris Kon­ra­das Ade­naue­ris 1963 m. sau­sio 22 d. pa­si­ra­šė Vo­ kie­ti­jos ir Pran­cū­zi­jos drau­gys­tės su­tar­tį. Šis bend­ra­dar­bia­vi­mas ta­po pa­grin­du šioms ša­lis po ka­ ro suar­tė­ti, taip pat pa­dė­jo ker­ti­nį ak­me­nį Pran­cū­zi­jos bei Vo­kie­ti­jos su­si­vie­ni­ji­mui ir Eu­ro­pos su­si­tai­ ky­mui. Su­ne­ri­mę: di­de­lė biu­dže­to kri­zė ir lau­kian­čios tau­py­mo prie­mo­nės – tai tik da­lis pro­ble­mų Iz­rae­ly­je.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Su ne­ri­mu žvel­gia į atei­tį Iš­ban­dy­mas B.Ne­ta­nya­hu

Apk­lau­sos prieš rin­ki­mus bu­ vo pa­lan­kios de­ši­nių­jų ir re­li­gi­ nių par­ti­jų vy­riau­sy­bei. Ją su­da­ ro B.Ne­ta­nya­hu de­ši­nių­jų par­ti­ja „Li­kud“ ir pa­sau­lie­ti­nė na­cio­na­ lis­tų par­ti­ja „Iz­rae­lis – mū­sų na­ mai“ („Yis­rael Bei­te­nu“) . Tie­sa, prieš pat rin­ki­mus abie­ jų par­ti­jų po­pu­lia­ru­mas kiek su­ men­ko, nors pa­grin­di­nei koa­li­ci­ jos var­žo­vei cent­ro kai­rės Dar­bo par­ti­jai (DP) ap­klau­sos taip pat ne­ro­dė nie­ko ge­ra. Pa­sak jų, „Li­ kud“ ir „Iz­rae­lis – mū­sų na­mai“ gau­tų 32 vie­tas Kne­se­te, o DP – 17. Tai­gi iš vi­so de­ši­nie­ji ir re­li­ gi­nių par­ti­jų blo­kas gau­tų 61–67 vie­tas, o cent­ro kai­rių­jų ir ara­bų par­ti­jos – 53–57 vie­tas 120 vie­tų par­la­men­te. De­ši­nių­jų blo­kas ne­vie­na­ly­tis. Vie­nos par­ti­jos lai­ko­si at­sar­ges­ nės po­li­ti­kos, o ki­tos ka­te­go­riš­kai prie­ši­na­si bet ko­kioms de­ry­boms su pa­les­ti­nie­čiais, net nei­gia Pa­ les­ti­nos vals­ty­bės idė­ją. Šiuo at­ ve­ju, pa­sak eks­per­tų, B.Ne­ta­nya­hu teks la­vi­ruo­ti tarp įsi­pa­rei­go­ji­ mų tarp­tau­ti­nei bend­ruo­me­nei ir griež­to to­no, ku­rio rei­ka­lau­ja de­ ši­nie­ji. De­ši­nių­jų per­sva­ra

Nors B.Ne­ta­nya­hu ir ga­li iš­sau­ go­ti po­stą, ky­la klau­si­mas, ko­kia vy­riau­sy­bė bus su­da­ry­ta? Ana­li­ti­ kai ma­no, kad vy­riau­sy­bė bus for­

muo­ja­ma su įpras­tais par­ti­jos „Li­ kud“ są­jun­gi­nin­kais. „Koa­li­ci­jo­je, ku­rio­je bus „Li­kud“ ir „Iz­rae­lis – mū­sų na­mai“, „Žy­dų na­mai“, „Shas“, „Jung­ti­nis To­ros ju­daiz­ mas“ ir gal­būt „Yesh Atid“, pir­mą kar­tą per is­to­ri­ją dau­gu­mą tu­rės ult­raor­to­dok­sų ir re­li­gi­nių par­ti­ jų par­la­men­ta­rai“, – pro­gno­za­vo eks­per­tas Sha­lo­mas Ye­rus­hal­mi. Pa­sak jo, jei to­kia koa­li­ci­ja bū­tų su­da­ry­ta, tai bū­tų žy­dų nau­ja­ku­ rių, ku­rie ta­po pa­grin­di­ne ideo­lo­ gi­ne jė­ga ša­ly­je, per­ga­lė. Gi­las Hoff­ma­nas, dien­raš­čio „Je­ru­sa­lem Post“ ap­žval­gi­nin­kas, pa­brė­žė: „Tai pa­tys nuo­bo­džiau­si rin­ki­mai, ku­riuos pa­me­nu. Vi­si ži­ no, kas lai­mės. Vie­nas rin­kė­jas net pa­sa­kė man: „Bi­bi (B.Ne­ta­nya­hu – red. pa­st.) stip­rus. Ne­bus Bi­bi, ne­bus nie­ko.“ Da­nas Cas­pis, Ben-Gu­rio­no uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, su­ti­ko, kad kam­pa­ni­ja bu­vo ny­ki. „Ma­ nau, ši kam­pa­ni­ja tik­rai ne­ska­ ti­no žmo­nių rink­tis al­ter­na­ty­vių idė­jų svar­biais klau­si­mais. Vi­sas dė­me­sys bu­vo skir­tas įvaiz­džiui ir as­me­ny­bėms“, – ko­men­ta­vo pro­ fe­so­rius. Na­hu­mas Bar­nea, vie­nas žy­ miau­sių Iz­rae­lio ap­žval­gi­nin­ kų, pa­brė­žė: „Ma­nau, at­mos­fe­ra ne­ko­kia – dau­ge­lis ne­pa­ten­kin­ ti atei­ties per­spek­ty­va. Jau­ni­mas pik­tas, nes brangs­ta būs­tas, taip pat ma­žė­ja iš­lai­dos so­cia­li­nei ap­

sau­gai. Vy­res­ni žmo­nės pik­ti, kad Iz­rae­lis ta­po izo­liuo­tas pa­sau­ly­ je. Be to, jie bi­jo, kad pra­ras sa­vo san­tau­pas dėl kri­zės. Ga­liau­siai vi­siems nu­si­bo­do ka­ras.“

Tai pa­tys nuo­bo­ džiau­si rin­ki­mai, ku­riuos pa­me­nu. Vi­ si ži­no, kas lai­mės. Svar­būs ir vi­daus klau­si­mai

Ne tik už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ ti­ka rin­ki­mų cent­re. Vi­daus po­li­ ti­kos klau­si­mai – di­de­lė biu­dže­to kri­zė ir lau­kian­čios tau­py­mo prie­ mo­nės – bus ne ma­žiau svar­būs, nors iz­rae­lie­čiai jau da­bar reiš­kia di­de­lį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą smar­kiai au­gan­čio­mis kai­no­mis. B.Ne­ta­nya­hu, ati­duo­da­mas sa­ vo bal­są su žmo­na Sa­ra ir dviem sū­nu­mis Je­ru­za­lės pa­si­tu­rin­čių­ jų Re­ha­vi­jos ra­jo­ne, pa­ra­gi­no rin­ kė­jus pa­rem­ti bend­rą jo de­ši­nių­jų „Li­kud“ ir bu­vu­sio už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ro Avig­do­ro Lie­ber­ma­no par­ti­jos „Iz­rae­lis – mū­sų na­mai“ są­ra­šą. O DP ly­de­rė Shel­ly Ya­chi­mo­vich jau pa­reiš­kė, kad ne­si­jungs prie B.Ne­ta­nya­hu vy­riau­sy­bės, to­dėl, kaip spė­ja­ma, liks opo­zi­ci­jo­je. Di­džiau­sią staig­me­ną iš po­li­ti­ kų pa­tei­kė cha­riz­ma­tiš­kas re­li­gin­

gų kraš­tu­ti­nės de­ši­nės na­cio­na­lis­ tų par­ti­jos „Žy­dų na­mai“ ly­de­ris Naf­ta­li Ben­net­tas. Šio žy­dų nau­ja­ ku­rių lo­bis­to va­do­vau­ja­ma par­ti­ja, ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­rian­ti Pa­les­ti­ nos vals­ty­bei, re­mian­tis ap­klau­so­ mis, tu­rė­tų lai­mė­ti 15 vie­tų ir grei­ čiau­siai taps bet ko­kios bū­si­mos koa­li­ci­nės vy­riau­sy­bės par­tne­re.

Pran­cū­zi­jos ir Vo­kie­ ti­jos po­žiū­riai į eu­ ro zo­nos pro­ble­mas daž­nai iš­si­ski­ria.

Iz­rae­lio rin­kė­jai įvai­riai ver­ti­na skir­tin­gas po­li­ti­nes jė­gas. 32 me­tų mo­ky­to­ja iš Je­ru­za­lės, at­si­sa­kiu­si pa­sa­ky­ti sa­vo pa­var­dę, pa­brė­žė, kad pa­rems jau­ną­jį N.Ben­net­tą. „Jis stip­rus, re­li­gin­gas, bet ne ekst­re­mis­tas. Jau­nos šei­mos ga­li jaus­ti ry­šį su juo. Esa­me taip pa­ var­gę nuo B.Ne­ta­nya­hu“, – tei­gė mo­te­ris. O Je­ru­za­lės Ka­ta­mo­no ra­jo­ne 55 me­tų Joe ati­duo­da­mas sa­vo bal­są sa­kė, kad ne­si­ti­ki di­ de­lių per­mai­nų po­li­ti­ko­je. „Di­de­lių per­mai­nų ne­si­ti­kiu. Vis dar vi­liuo­si al­ter­na­ty­vos, ju­ de­sio cent­ro, už ku­rį bal­suo­ju, link“, – sa­kė gy­dy­to­jas. „Jaus­mas toks, kad tai, kas bu­ vo anks­čiau, bus ir to­liau“, – po rin­ki­mų sa­kė 37 me­tų in­ži­nie­rius Yos­si. Iš vi­so rin­ki­muo­se da­ly­vau­ ja kan­di­da­tai iš 34 par­ti­jų. Kad pa­tek­tų į par­la­men­tą, kiek­vie­ nai par­ti­jai bū­ti­na su­rink­ti 2 pro­c. rin­kė­jų bal­sų.

Ta­čiau Pran­cū­zi­jos ir Vo­kie­ti­jos po­žiū­ris į eu­ro zo­nos pro­ble­mas daž­nai iš­si­ski­ria. F.Hollande’as ra­ gi­na skir­ti nau­jų lė­šų eko­no­mi­kai ska­tin­ti, o A.Mer­kel to­liau rei­ka­ lau­ja griež­tai tau­py­ti. Be to, abie­ jų ly­de­rių nuo­mo­nės iš­si­sky­rė dėl mo­kes­čių po­li­ti­kos. „Ži­no­me, kad Pran­cū­zi­jo­je yra kon­k u­ren­c in­g u­m o pro­b le­m a. Pran­cū­zi­jo­je mes gai­šo­me lai­ką tuo me­tu, kai Vo­kie­ti­ja stū­mė re­ for­mas, tad mums rei­kia pri­si­vy­ ti. Ta­čiau ma­žin­ti at­ly­gi­ni­mus ar­ ba so­cia­li­nes iš­lai­das ne išei­tis – la­biau ver­tė­tų tai­ky­ti mo­kes­čių leng­va­tas, pa­vyz­džiui, bend­ro­ vėms, įdar­bi­nan­čioms jau­ni­mą“, – aiš­ki­no F.Hol­lan­de’as. A.Mer­kel sa­kė ir­gi ne­ke­ti­nan­ ti ko­pi­juo­ti Pran­cū­zi­jos mo­de­lio ir di­din­ti mo­kes­čių tur­tuo­liams. Sau­ gu­mo po­li­ti­kos sri­ty­je Pa­ry­žiaus ir Ber­ly­no bend­ra­dar­bia­vi­mas taip pat ri­bo­tas. Pran­cū­zi­jos pa­jė­gos ir Ma­lio ar­mi­ja kau­na­si su is­la­mis­tais, o Vo­ kie­ti­ja pa­ža­dė­jo skir­ti šiai ope­ra­ci­jai tik du trans­por­to lėk­tu­vus ir mi­li­jo­ no eu­rų (3,45 mln. li­tų) ver­tės hu­ ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos. Vis­gi abu ly­de­riai šį kar­tą ro­dė vie­ny­bę. Jie pa­ra­gi­no jau­ni­mą bū­ti „uto­piš­ką“ ir sva­jo­ti apie Eu­ro­pos fe­de­ra­ci­nę vals­ty­bę, tu­rin­čią bend­ rą mo­kes­čių sis­te­mą.

BNS, BBC, „The New York Ti­mes“ inf.

BNS inf.

Pa­var­go nuo po­li­ti­kos

12

trečiadienis, sausio 23, 2013

sportas

Sporto telegrafas Futbolas. 21-ą kartą Rusijoje surengto dvylikos jaunimo (iki 21 metų amžiaus) rinktinių „Sandraugos taurės-2013“ futbolo turnyro keturių komandų C grupės varžybas pergale baigė Lietuvos (4 taškai) rinktinė. Ji vakar 2:0 (1:0) įveikė trečiojoje pozicijoje likusius Moldovos (3 tšk.) bendraamžius. Abu įvarčius pelnė prieš išvykdamas į turnyrą sutartį su Klaipėdos „Atlantu“ pasirašęs puolėjas Donatas Kazlauskas (36 ir 69 min.). Jis žaidė vietoje kito klaipėdiečio Karolio Laukžemio. C grupės nugalėtoja tapo Ukrainos vienuolikė, vakar 5:0 (3:0) sutriuškinusi autsaiderius Turkmėnijos futbolininkus. Ketvirtfinalyje mūsiškių varžovais bus trečioje pozicijoje atsidūrę Tadžikistano futbolininkai, kurie A grupės varžybose įveikė tiek Latvijos, tiek Estijos ekipas. NBA. Dvidešimt antrąją pergalę NBA pirmenybėse iškovojo Hjustono „Rockets“ klubas su Donatu Motiejūnu. Pirmadienį „Rockets“ krepšininkai svečiuose 100:94 (22:30, 23:26, 29:25, 26:13) įveikė Šarlotės „Bobcats“ ekipą ir nutraukė septynių iš eilės pralaimėjimų seriją. Lietuvis mačui buvo registruotas, tačiau trenerio sprendimu nerungtyniavo. Komanda: Klaipėdos stipruoliai su iškovotais medaliais tarp komandos draugų.

Tenisas. Atvirajame Australijos teniso čempionate, kurio prizų fondą sudaro 30 mln. Australijos dolerių, vyrų turnyre favoritas ir trečiojo čempiono titulo iš eilės bei ketvirtojo per visą karjerą siekiantis serbas Novakas Džokovičius per 2 val. 31 min. 6:1, 4:6, 6:1, 6:4 nugalėjo penktąją raketę čeką Tomašą Berdychą. Tai buvo jau devynioliktoji iš eilės 2008, 2011 bei 2012 metais Melburno kortuose triumfavusio ATP reitingo lyderio 25-erių Serbijos tenisininko pergalė Australijos teniso pirmenybių istorijoje. N.Džokovičiaus varžovu pusfinalyje bus ketvirtas pagal skirstymą ispanas Davidas Ferreras, ketvirtfinalyje po 3 val. 44 min. kovos 4:6, 4:6, 7:5, 7:6, 6:2 privertęs pasiduoti dešimtąją raketę tautietį Nicolasą Almagro. D.Ferrero savo tėvynainį tarpusavio mačuose įvairiuose turnyruose įveikė jau tryliktą kartą iš eilės. N.Džokovičius, kuris savo varžovą įveikė jau dvyliktąjį kartą per 13 mačų, „Didžiojo kirčio“ serijos turnyro pusfinalyje žais jau dvyliktą kartą iš eilės.

„Jūros“ startas

Ekipoje – olimpinis prizininkas Panevėžyje vykusio Lietuvos graikų ir romėnų imtynių čempionato sunkiausių dalyvių grupėje daugeliui netikėta buvo matyti Klaipėdos komandos marškinėlius vilkintį Mindaugą Mizgaitį. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pekino olimpinių žaidynių prizininką atstovauti mūsų miestui įkalbino treneris Artūras Ševelkovas, kurio auklėtiniai buvo pagrindiniai kauniečio varžovai pastaraisiais metais. Staigmenos nebuvo – M.Mizgaitis be didesnio vargo tapo čempionu svorio iki 120 kg grupėje.

Patirtis: M.Mizgaitis finale akivaizdžiai pranoko M.Knystautą.

Ir visas kitas prizines vietas užėmė klaipėdiečiai. Sidabro medaliu pasidabino Mantas Knystautas, bronzos – Artūras Jankauskas ir Sigitas Gikaras. Penktasis uostamiesčio ekipos narys Šarūnas Badaras užėmė septintą vietą tarp devynių sportininkų. Dar vieną žetoną į uostamiesčio komandos medalių taupyklę įmetė Tomas Voras. Svorio iki 84 kg grupėje rungtyniavęs klaipėdietis užėmė trečiąją vietą.

Česlovas Kavarza Lietuvos moterų šachmatų lygos (LMŠL) čempionatą, kuriame dalyvauja 12 komandų, pergale pradėjo Klaipėdos „Jūros“ merginos. Jos 2,5:0,5 įveikė Vilniaus LASF trejetą.

Pergales iškovojo Olga Beliajeva, įveikusi Violetą Benkunskienę, ir Viktorija Ditmonaitė, nugalėjusi Rūtą Sidaravičiūtę. Po pusę taško pasidalijo Ksenija Černavina ir Irena Skerūtė. Tačiau antrajame ture klaipėdietės turėjo pripažinti kitos sostinės ekipos „Fortas-1“ pranašumą. Vilnietės laimėjo 2:1. Tašką pelnė K.Černavina, įveikusi Jovitą Žiogaitę. Nepasisekė O.Beliajevai ir V.Ditmonaitei. Jos iškėlė baltas vėliavas žaisdamos su Dominyka Batkovskyte ir Vesta Kaspute. Trečiojo-penktojo turo kovos vyks vasario 9-10 d. Taujėnų dvare (Ukmergės r.).

Puolėjo rekordinis rezultatyvumas Česlovas Kavarza Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate dar vieną pergalę iškovojo Klaipėdos „Baltija“, 11:3 įveikusi Kretingos „Grifus“. Prie pergalės įspūdingai prisidėjo Vitas Strazdas, pelnęs net 7 įvarčius.

Čempionai su žemaičiais vargo du kėlinius, po kurių 5:3. „Grifai“ palūžo per paskutiniąsias 20 minučių. Antrajame kėlinyje kretingiškis Jonas Gorelis buvo sušvelninęs skirtumą iki 3:4, tačiau tai buvo lyg raudonas audeklas „Baltijos“ vyrams. Trečiajam kėliniui prasidėjus du Jurijaus Merkutovo įvarčiai leido klaipėdiečiams atitrūkti 7:3. Tašką rungtynėse padėjo V.Strazdas, ku-

ris net 4 įvarčiais iš eilės padidino persvarą iki 11:3. Vienas geriausių rungtynių lygoje žaidęs puolėjas ne tik pats taikliai atakavo, bet atliko rezultatyvų perdavimą komandos draugui.

Rungtynių statistika „Grifai“ – „Baltija“ 11:3 (3:1, 2:2, 6:0). I.Kuzminovas 2, J.Gorelis 1/V.Strazdas 7, J.Merkutovas 3, A.Krasauskas 1.

Komandų rikiuotė Vieta Miestas Komanda

1.Klaipėdos „Baltija“ 2.Šiaulių „Ledo linija“ 3.Kaliningrado „Delovaja Rus“ 4.Kretingos „Grifai“ 5.Klaipėdos „Kirai“

Rungt. Taškai

9 8 6 8 9

25 16 12 4 3

Mįslė: varžovai nerado būdų, kaip sustabdyti V.Strazdą.

T.Krinicko nuotr.

13

trečiadienis, SAUSIO 23, 2013

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Vie­to­je vergovės bui­čiai – tar­nai­tė Sam­dy­ti na­mų tvar­ ky­to­ją ryž­ta­si vis dau­giau šei­mų. Daug dir­ban­tie­ji nu­ spren­džia, kad grį­ žus į na­mus rei­kia ne dirb­ti, o il­sė­tis. Vis dėl­to ras­ti ko­ky­ biš­kai na­mus pri­žiū­ rin­čią pa­gal­bi­nin­kę – ne­leng­va. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Na­mų ruo­ša – ir­gi dar­bas

Nuos­ta­ta, kad tar­nų ga­li tu­rė­ti tik po­nai, at­gy­ve­no. Tie­sa, dau­ge­lis ma­no, kad mo­te­ris, ku­rios pa­de­da bui­ty­je, va­din­ti tar­nai­tė­mis ne­tin­ ka, to­dėl va­di­na jas na­mų tvar­ky­ to­jo­mis, eko­no­mė­mis, šei­mi­nin­ kė­mis. Tar­pu­ka­riu Lie­tu­vo­je žo­dis „tar­nai­tė“ bu­vo įpras­tas. Pa­gal­bi­ nin­kės bui­ty­je dar bū­da­vo va­di­na­ mos sam­di­nė­mis, kam­ba­ri­nė­mis. Gy­ve­nan­tie­ji iš­tai­gin­gai lei­džia sau sam­dy­tis net ke­le­tą dar­buo­to­jų na­mams pri­žiū­rė­ti, ta­čiau pa­pil­do­ mų dar­bo ran­kų pri­rei­kia ir vi­du­ ti­niš­kai už­dir­ban­čioms šei­moms, ku­rio­se su­tuok­ti­niai sun­kiu pra­ kai­tu už­dir­ba duo­ną, o triū­sui na­ muo­se ne­be­tu­ri nei lai­ko, nei no­ ro, nei jė­gų. Nuo ry­to iki va­ka­ro dir­ban­čios veik­lios mo­te­rys ga­liau­siai su­pran­ ta, kad grį­žu­sios na­mo dir­ba tar­si ant­ru eta­tu. „Ga­lė­čiau tvar­ky­tis pa­ti, bet ge­ riau jau per šį lai­ką už­dirb­siu pi­ ni­gus ar­ba pail­sė­siu, kad vė­liau ga­lė­čiau ko­ky­biš­kai dirb­ti sa­vo tie­sio­gi­nį dar­bą. O na­mus tvar­ kan­čioms jau­noms pen­si­nin­kėms pa­pil­do­mas už­dar­bis yra la­bai rei­ ka­lin­gas“, – sa­vo po­žiū­rį at­sklei­ dė Ele­na, apie de­šimt me­tų neį­si­ vaiz­duo­jan­ti ko­ky­biš­ko gy­ve­ni­mo be na­mų tvar­ky­to­jos. Tik su­ras­ti žmo­gų, ku­riam ga­ lė­tum drą­siai pa­ti­kė­ti na­mus, nė­ ra leng­va, Ele­na pa­ta­ria tal­ki­nin­kų ieš­ko­ti tik per pa­žįs­ta­mus. Pa­sak jos, su­si­bū­ri­muo­se vi­sa­ da at­si­ran­da klau­sian­čių­jų: „Gal kas ži­no­te ge­rą na­mų tvar­ky­to­ją?“ Sam­dy­ti va­ly­mo įmo­nę ma­žai kas ryž­ta­si, nes pa­slau­ga kai­nuo­ja kur kas bran­giau. „Be to, kiek gir­dė­jau, daug fir­mų yra tik tar­pi­nin­kės, ku­ rie tvar­ky­to­jas klien­tams su­ran­ da per skel­bi­mus ir nė­ra jo­kių ga­

Sim­bo­lis: šve­dų ra­šy­to­ja Ast­rid Lindg­ren kny­go­je apie Karl­so­ną su­kū­rė auk­lės ir na­mų tvar­ky­to­jos Fre­ken Bok per­so­na­žą, ku­ri šmaikš­čiai pra­

min­ta na­mų dar­ky­to­ja.

ran­ti­jų, kaip bus at­lik­tas dar­bas“, – pri­dū­rė Ele­na. Pail­si ir iš­ge­ria ka­vos

Tai, kad dau­ge­lis na­mų tvar­ky­to­jų dir­ba ne­le­ga­liai ir taip pa­slau­ga yra pi­ges­nė, pa­ti­ki­mu­mo ne­men­ki­na. „Ne­bi­jau, kad ap­vogs ma­no na­ mus, ta­čiau man jau­kiau, kai po ma­no erd­vę vaikš­to ir vi­sus kam­ pus ži­no žmo­gus, ku­riuo ga­li pa­si­ ti­kė­ti tar­si šei­mos na­riu“, – pri­si­ pa­ži­no Ele­na. 100 kv. m plo­to bu­tą kas sa­vai­tę už 70 li­tų jai tvar­ko prieš ke­le­rius me­tus at­ras­ta pen­si­nin­kė. Pag­rin­ di­nis jos dar­bas – iš­va­duo­ti na­mus nuo dul­kių. Ka­dan­gi na­muo­se yra me­no kū­ri­nių, kny­gų, ki­tų smulk­ me­nų, tai rei­ka­lau­ja kruopš­tes­nės prie­žiū­ros, ne­pa­kan­ka at­sai­niai per­brauk­ti šluos­te. Sam­dy­ta mo­te­ris tu­ri Ele­nos na­ mų rak­tą ir at­vyks­ta į na­mus maž­ daug 5 va­lan­doms. Pus­va­lan­dį ji ski­ ria poil­siui, pa­si­da­ro ka­vos, už­val­go at­si­neš­tų už­kan­džių. Jei rei­kia at­lik­ti pa­pil­do­mus tvar­ky­mo, va­ly­mo dar­ bus, už tai su­mo­ka­ma pa­pil­do­mai.

wall­pa­per-3d-hd.ru nuo­tr.

„Ren­kan­tis pa­gal­bi­nin­kę na­muo­ se taip pat la­bai svar­bu įsi­ti­kin­ti, ar ji iš­ma­no apie šiuo­lai­ki­nes va­ly­mo prie­mo­nes, mo­ka jo­mis nau­do­tis. Vie­na anks­tes­nė ma­no na­mų tvar­ ky­to­ja yra su­ga­di­nu­si san­tech­ni­ką,

Kai ku­rios šei­mos ieš­ko ne tik tvar­ky­ to­jų, bet pa­gal­bi­nin­ kių, ku­rios ne tik na­mus kuop­tų, bet ir par­ves­tų iš mo­ kyk­los vai­kus, pa­ ga­min­tų pie­tus, nu­ pirk­tų mais­to. nes už­py­lė ant jų rūgš­ti­nio skys­čio. Ki­ta mo­te­ris, su prie­mo­ne, skir­ ta par­ke­tui, va­lė ke­ra­mi­nes ply­te­ les“, – ne­ma­lo­nius at­ve­jus pri­si­ mi­nė pa­šne­ko­vė. Bui­ties prie­žiū­ros prie­mo­nes Ele­na per­ka pa­ti, ta­čiau jai te­ko pa­ste­bė­ti, kad kai ku­rios tvar­ky­to­

jos ne­si­tei­kia sai­kin­gai jų nau­do­ti. Apie tai bū­da­vo ga­li­ma spręs­ti grį­ žus į na­mus, kai vos per­žen­gus bu­ to slenks­tį pa­si­tik­da­vo įvai­riau­sių kva­pų puokš­tė. Ele­nai dar no­ri­si, kad sam­do­ma dar­buo­to­ja tu­rė­tų na­mų šei­mi­nin­ kės jaus­mą, kad ne­rei­kė­tų kas­kart pirš­tu baks­no­ti, ką rei­kia pa­da­ry­ ti. „Tai la­bai pa­di­di­na na­mų šei­ mi­nin­kės tu­rė­ji­mo ma­lo­nu­mą“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Pra­si­dė­jo konf­lik­tai šei­mo­je

Itin pe­dan­tiš­kos mo­te­rys, ko ge­ ro, tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti dar­bo ir lais­ va­lai­kio, kad ga­lė­tų tu­rė­ti ne­prie­ kaiš­tin­gai pri­žiū­rė­tus na­mus. „Kai dar tvar­ky­da­vau­si pa­ti, tai da­ry­da­vau grį­žu­si po dar­bo penk­ ta­die­nį, po to dar vie­ną sa­vait­ga­lio die­ną tek­da­vo skir­ti skal­bi­niams ly­gin­ti ir ki­tiems dar­bams. Nors vy­ras pa­dė­da­vo, bet tvar­kos na­ muo­se po­žiū­riu esu la­bai griež­ta, tek­da­vo pa­čiai uo­liai plu­šė­ti. Poil­ siui lik­da­vo vos vie­na sa­vai­tės die­ na“, – ne­lem­tas die­nas pri­si­mi­nė ki­ta pa­šne­ko­vė Vai­da.

Ji pa­ste­bė­jo, kad ne­be­li­ko lai­ko ko­ky­biš­kai bend­rau­ti šei­mo­je, pra­ si­dė­jo konf­lik­tai su vy­ru. Tuo­met po­ra priė­mė abi pu­ses ten­ki­nan­tį spren­di­mą – pa­sam­ dė na­mų tvar­ky­to­ją. Ko­kie pa­vo­ jai ty­ko įsi­lei­džiant sve­ti­mą žmo­ gų, Vai­da jau ži­no­jo iš sa­vo drau­gės kar­čios pa­tir­ties, to­dėl į dar­bo skel­bi­mus net ne­žiū­rė­jo, tei­ra­vo­si ap­lin­ki­nių, kas no­rė­tų pa­pil­do­mai už­si­dirb­ti. Vie­na gi­mi­nai­tė, pa­sak Vai­dos, il­gai ne­svars­čiu­si pa­si­šo­vė pa­gel­bė­ti. Pen­si­nio am­žiaus mo­te­ris bu­vo la­bai mie­la, ta­čiau pro­fe­sio­na­liai sa­vo pa­rei­gų neat­li­ko: va­lė na­mus pa­vir­šu­ti­niš­kai, tar­si tai da­ry­tų sa­ vo na­muo­se. „Taip tvar­ky­tis ga­lė­jau ir pa­ti, ei­li­nę die­ną“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­ vė ne­slėp­da­ma, kad šva­rai na­muo­ se ji itin reik­li. „Dul­kių ne­ga­li bū­ti nė ant vie­no kre­mo bu­te­liu­ko“, – pa­vyz­dį pa­tei­ kė mo­te­ris. Tuo­met tal­ki­nin­kau­ti pa­si­šo­vė ki­ta gi­mi­nai­tė, ku­ri vis dar dir­ba.

14

14

trečiadienis, SAUSIO 23, 2013

rubrika namai

Vie­to­je vergovės bui­čiai – tar­nai­tė Jos tie­sio­gi­nis dar­bas 13 rei­ka­lau­ja kruopš­tu­ mo ir at­sa­kin­gu­mo, tad ji ati­tin­ka­

mai at­sa­kin­gai ir pre­ci­ziš­kai daug me­tų va­lo Vai­dos šei­mos 100 kv. m plo­to bu­tą. „Ji kiek­vie­no bal­do raukš­le­lę iš­ va­lo. Ka­dan­gi esu la­bai pe­dan­tiš­ ka, man tik toks tvar­ky­mas tin­ka. Ne­duok Die­ve, nors vie­nas čiau­pas ne­bliz­ga ar lie­ka kur nors vo­ra­tink­ lis“, – kri­te­ri­jų ne­slė­pė mo­te­ris. Už kruopš­tų pre­ci­ziš­ką bu­to iš­ va­ly­mą ir skal­bi­nių iš­ly­gi­ni­mą, kas trun­ka apie 5 va­lan­das, Vai­da sam­ dy­tai pa­gal­bi­nin­kei mo­ka 80 li­tų. Pas­lau­gos pri­rei­kia kas ant­rą sa­ vait­ga­lį. Moteris ne­slė­pė, kad jos pa­gal­ bi­nin­kė dir­ba ne­le­ga­liai, ne­mo­ ka jo­kių mo­kes­čių vals­ty­bei. Ki­ta ver­tus, įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mą ver­ tė­tų tik nuo­lat dir­bant to­kį dar­bą, o pa­pil­do­mai pri­si­du­riant prie al­gos ten­ka nu­si­ženg­ti įsta­ty­mams ir ri­ zi­kuo­ti bū­ti su­čiup­tai. Vy­rų tvar­ky­to­jų ne­su­ti­ko

Ke­ti­nan­tie­siems sam­dy­ti ne­pa­ žįs­ta­mą na­mų tvar­ky­to­ją, Vai­da pa­ta­ria ver­tin­ti kan­di­da­čių dar­bo pa­tir­tį, ką jos yra dir­bu­sios. Svar­ bu, kad tvar­ky­to­ja bū­tų ne tik są­ ži­nin­ga, pa­ti­ki­ma, bet ir kruopš­ ti, vik­ri. Ki­taip ta­riant, kad dirb­tų pro­fe­sio­na­liai. Vai­dai ne­te­ko gir­ dė­ti, kad to­kių pa­rei­gų im­tų­si vy­ rai, nes jiems daž­niau­siai stin­ga kruopš­tu­mo. Mo­te­ris taip pat ne­sam­dy­tų be­ dar­bių, nes pa­ly­gin­ti ne­di­de­lis at­ ly­gis var­giai ką ten­kin­tų, dar­bas ne­bū­tų at­lie­ka­mas ko­ky­biš­kai, kil­ tų pa­gun­dų va­gi­liau­ti. Paš­ne­ko­vės nuo­mo­ne, pa­ti­ki­mes­nės tos mo­te­ rys, ku­rioms tvar­ky­mas tė­ra pa­pil­ do­mas pa­ja­mų šal­ti­nis. Dve­jo­jan­tie­siems dėl na­mų sau­ gu­mo ir va­ly­mo pa­slau­gų pa­ti­ki­ mu­mo Vai­da pa­ta­ria įreng­ti slap­ tą vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rą, ku­ri nė­ra bran­gi, bet efek­ty­vi prie­mo­ nė no­rint įver­tin­ti sam­dy­to žmo­ gaus triū­są ir pa­ti­ki­mu­mą. Pa­tir­tis – tik sa­vo na­muo­se

Nors Lie­tu­vo­je dirb­ti tar­nai­te – tvar­ky­ti na­mus – nė­ra pres­ti­ži­ nis dar­bas, ne­ma­žai lie­tu­vių, net su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu, ra­gau­ ja tar­nai­čių duo­nos dirb­da­mos už­ sie­nie­čių šei­mo­se. „Aš dir­bau tar­nai­te ir vi­siš­kai to ne­si­gė­di­ju. Di­džio­ji dau­gu­ma at­vy­ ku­sių­jų dirb­ti į už­sie­nį pir­mus me­ tus dir­ba tar­nai­tė­mis. Be­je, dau­ge­ lis pa­sa­ky­tų, kad tai vi­sai ne­blo­gas dar­bas, nes dar ir pa­val­gy­ti gau­ni. Ame­ri­ko­je la­bai daug mo­te­rų sam­ do tar­nai­tes, kad tą lai­ką, ku­rį ski­ ria na­mų ruo­šai, ga­lė­tų skir­ti vai­ kui. Kai kas ga­lų ga­le no­ri dirb­ti mėgs­ta­mą dar­bą sa­vo ma­lo­nu­mui ir sam­do na­mų tvar­ky­to­ją, net jei už­dir­ba ma­žiau, nei mo­ka tar­nai­ tei. Tai lai­ko­ma nor­ma­liu da­ly­ku“, – vie­no­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je tar­ nai­čių dar­bą ko­men­ta­vo lie­tu­vė mo­te­ris. Ieš­kan­čių­jų na­mų tvar­ky­to­jų ne­ stin­ga. Pag­rin­di­niai rei­ka­la­vi­mai kan­di­da­tėms – są­ži­nin­gu­mas, at­ sa­kin­gu­mas, pa­rei­gin­gu­mas, tvar­ kin­gu­mas, taip pat pra­šo­ma re­ko­ men­da­ci­jų.

Ieš­ko uni­ver­sa­lių šei­mi­nin­kių

Va­ly­mo pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­ nės ima di­des­nį mo­kes­tį nei ne­ le­ga­liai dir­ban­čios mo­te­rys. Pa­ vyz­džiui, 50 kv. m plo­to bu­to su­tvar­ky­mas ga­li kai­nuo­ti apie 70 li­tų, 200 kv. m plo­to na­mo va­ly­mas – apie 130 li­tų. Įmo­nės ža­da la­bai daug. Esą na­ mų tvar­ky­to­ja „su­dės po kam­ba­ rius iš­si­bars­čiu­sius daik­tus į vie­tą, nu­va­lys dul­kes, iš­siurbs ir iš­plaus grin­dis, su­dės in­dus į in­dap­lo­vę ar juos iš­plaus, iš­šveis vo­nią, du­ šo ka­bi­ną, nu­bliz­gins veid­ro­džius, su­dės skal­bi­nius į skal­bi­mo ma­ši­ ną, juos pa­džiaus, ir už­degs kvap­ nų smil­ka­lą ar žva­kę“. Be to, siū­lo­ma su­tvar­ky­ti spin­te­ les, kny­gų len­ty­nas, iš­va­ly­ti sun­kiai priei­na­mas vie­tas už spin­tų, iš­bliz­ gin­ti puo­dus, šaukš­tus, su­tvar­ky­ti dra­bu­ži­nes, su­rū­šiuo­ti vai­kų žais­ lus, iš­plau­ti bal­ko­ną, su­tvar­ky­ti na­mi­nių au­gin­ti­nių guo­lį. Taip pat ga­li­ma už­si­sa­ky­ti ge­ne­ ra­li­nę tvar­ką ar­tė­jant di­džio­sioms me­tų šven­tėms ar iš­kuop­ti na­mus po triukš­min­go va­ka­rė­lio ar re­ mon­to. Sup­ran­ta­ma, kad vi­sa tai kai­nuo­ja ne vie­ną šim­ti­nę. Kai ku­rios šei­mos ieš­ko ne tik tvar­ky­to­jų, bet uni­ver­sa­lių na­mų pa­gal­bi­nin­kių, ku­rios ne tik na­mus kuop­tų, bet ir par­ves­tų iš mo­kyk­los vai­kus, pa­ga­min­tų pie­tus, nu­pirk­tų mais­to ir pan. To­kios tar­nai­tės na­ muo­se plu­ša ko­ne kas­dien ir gau­ na mė­ne­si­nį at­ly­gį, ku­ris ga­li siek­ ti 1,5–2,5 tūkst. li­tų pri­klau­so­mai nuo at­lie­ka­mų dar­bų apim­ties ir ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų. To­kią kas­die­ nę tar­nai­tę sam­dy­ti sau ga­li leis­ti to­li gra­žu ne kiek­vie­na šei­ma.

Komentaras Ali­na Gau­du­ty­tė

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­ja

V

ers­lo liu­d i­ji­mus įsi­g i­j ę gy­ ven­to­j ai, par­duo­d a­m i sa­ vo ga­my­b os pre­kes ar­b a teik­d a­m i pa­s lau­g as gy­ ven­to­j ams, jų pa­g ei­d a­v i­mu pri­v a­lo iš­r a­š y­t i pre­k ių (pa­s lau­g ų) pir­k i­mopar­d a­v i­mo kvi­t us. Gy­ven­to­j ai, be­s i­ ver­č ian­t ys in­d i­v i­dua­l ia veik­l a pa­g al pa­ž y­m ą, tu­r i pil­dy­t i gy­ven­to­j o in­d i­ vi­dua­l ios veik­los pa­j a­mų ir iš­l ai­dų ap­s kai­tos žur­n a­l ą. Jie taip pat pri­va­ lo iki ki­t ų me­t ų ge­g u­ž ės 1 d. pa­teik­t i me­t i­nę pa­j a­mų dek­l a­r a­c i­j ą. Įs­tei­g us ju­r i­d i­n į as­me­n į, gau­tos pa­j a­mos ap­ mo­kes­t i­n a­mos pa­g al Pel­no mo­kes­ čio įsta­t y­mo nuo­s ta­t as. Ju­r i­d i­n ių as­ me­nų mo­k a­m i mo­kes­č iai iš­v ar­dy­t i Mo­kes­č ių ad­m i­n ist­ra­v i­mo įsta­t y­me. 2012 m. nu­s ta­t y­t i 1 tūkst. 255 ne­re­ gist­r uo­t ą veik­l ą vyk­dę as­me­nys. Gy­ ven­to­j ui, vyk­d an­č iam in­d i­v i­dua­l ią veik­l ą jos neį­re­g ist­r a­v us, tai­ko­m a ad­m i­n ist­r a­c i­n ė at­s a­ko­my­b ė ir ski­ ria­m a bau­d a nuo 500 iki 1 tūkst. li­ tų bei tai­ko­m os adek­v a­č ios po­vei­ kio prie­m o­n ės, su­d a­r ant ga­l i­my­b ę sa­v a­n o­r iš­k ai pa­š a­l in­t i nu­ro­d y­t us trū­k u­mus, at­s i­s a­k y­t i pikt­n au­d žia­ vi­mų. As­m e­n ų, ven­g ian­č ių dek­l a­ ruo­t i gau­n a­m as pa­j a­m as ir mo­kė­t i mo­kes­č ius, at­ž vil­g iu tai­ko­mos griež­ tes­n ės kont­ro­l ės prie­m o­n ės, ku­r ių me­t u skai­č iuo­j a­m i ne­s u­mo­kė­t i mo­ kes­č iai ir ski­r ia­mos bau­dos.

Tobulos formos reikalauja pastangų Lankau sporto klubą, bet mano svoris yra toks pat, koks ir buvo, o raumenys po truputį didėja. Noriu atsikratyti daugiau riebalų, kaip tai padaryti kuo efektyviau? Man 16 metų, ūgis 1,85 m, svoris – 100 kg. Leonas

Rasa Vilkienė

Sporto klubo „Klaipėda GYM“ vadovė

N

epageidautini kilogra­ mai kaupiasi itin len­ gvai, nes susinervinę greičiausiai nusirami­ name valgydami. Tad pirmiau­ siai vertėtų gerokai pakoreguoti valgiaraštį: valgykite kuo dau­ giau daržovių ir vaisių, įvairiau­ sių kruopų. Verta gerokai suma­ žinti mėsos porcijas ar net visai jos atsisakyti – užtektinai bal­ tymų organizmas gaus iš žuvų ir ankštinių daržovių. Šlakelis aly­ vuogių aliejaus bus tik į naudą, o visų kitų riebalų verčiau atsisa­ kyti. Retkarčiais galima sukrims­ ti riešutų. Juodąją arbatą dažniau keiskite žolelių arbata. Nesivado­ vaukite principu „Valgysiu tai, kas pasitaikys po ranka“ – valgiaraš­ tį suplanuokite iš anksto. Stenki­ tės taip „susidėlioti“ dieną, kad po 15 val. liktų kuo mažiau sun­ kių darbų. Jei tuo metu vis dėl­ to turite atlikti ką nors degančio, pamėginkite dalyti darbus į ke­ lis etapus. Per pertraukėles už­ kandžiaukite ne saldumynais, o daug baltymų turinčiais užkan­ džiais (tiks indelis jogurto, sauje­ lė riešutų ar riekelė varškės sūrio). Baltymai sužadina sotumo jaus­ mą teikiančius hormonus. Būtinai pusryčiaukite: lengviau suvaldy­ site apetitą, išvengsite alkio prie­ puolių, kurie paprastai ištinka 11– 12 val., ir per pietus pasitenkinsite mažesne maisto porcija. Pietau­ kite ne vėliau kaip 13 val., pietūs turi būti sotūs. Rinkitės produk­ tus, kurie mažina stresą: lėkštę šiltos sriubos, žuvies ar vištienos patiekalą su daržovių, makaronų ar ryžių garnyru, desertui tiks jo­ gurtas, vaisiai ar vaisių šerbetas. Po pietų praėjus maždaug trims valandoms būtinai suvalgykite ką nors, kas suteikia geros, mažinan­ čios įtampą energijos. Labiausiai tinka užkandžiai, kuriuose yra ir baltymų, ir angliavandenių (juoda duona su sūriu, vaisiai). Vakarie­ nei valgykite ir daržovių (šviežių, virtų, troškintų), ir baltymin­ gą patiekalą (žuvų, sojų keps­

nelį ar gabalėlį mėsos). Kad besilaikantieji dietos netap­ tų dirgliais, reikia nemažai angliavandenių. Tačiau angliavandenių turtin­ gus produktus derėtų vartoti pirmąją die­ nos pusę. Nebūtina skrupulingai skai­ čiuoti kalorijas, ta­ čiau nereikėtų ne­ valgyti vakarais: kuo daugiau kilo­ gramų reikia nu­ mesti, tuo anksčiau vakarieniaukite. Kelias valandas prieš miegą de­ rėtų išvis nie­ ko nebevalgy­ ti. Jei labai sunku ir kamuoja alkis, galima išgerti sti­ klinę 0,3 proc. riebu­ mo pasukų. Valgyti reikia kas tris keturias valandas penkis kartus per dieną. Sportuoti reko­ menduotina pagal specialią pro­ gramą. Geriausia kreiptis į kva­ lifikuotą trenerį, kuris sudarytų individualią programą ir mitybos planą. Sportuoti patariam 4–5 kartus per savaitę, įskaitant treni­ ruoklių salę, grupines treniruotes bei sportą vandenyje. Asmeninės treniruotės apčiuopiamą rezul­ tatą duos maždaug po 12 savai­ čių. Svarbiausia, kad svoris kristų po truputį ir negrįžtamai.

Sergejus Borčevskis

Sporto klubo „VS Fitness“ vyriausiasis treneris

Ž

monėms, siekiantiems atsikratyti nepageidau­ jamų kilogramų, pir­ miausiai rekomenduo­ ju subalansuoti mitybą. Pirmasis patarimas – būtinai valgyti pusry­ čius. Statistika byloja, kad papras­ tai apie 90 proc. žmonių, turinčių antsvorį, nepusryčiauja, ir neretai

val­ go tik dukart ar kartą per dieną. Rytais reikėtų vartoti an­ gliavandenių turtingus produktus. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučia silpny­ bę saldumynams, jais taip pat derėtų smaguriau­ ti ryte, tačiau bet ko­ kiu atveju neprarasti saiko jausmo. Labai svarbu ir nepersiso­ tinti vakarais, dienos pabaigai derėtų rink­ tis lengvesnį maistą. Iš viso per dieną rekomen­ duojama valgyti 5–6 kartus. Tai, kas suvartojama per 2–3 kar­ tus, reikėtų padalyti į šešis sep­ tynis kartus, valgyti bei užkan­ džiauti kas 2–3 valandas. Tada medžiagų apykaita paspartės, ir riebalai pradės natūraliai tirpti – palankių rezultatų bus galima pa­ siekti net nesportavus. Bet kokiu atveju rekomenduočiau pasikon­ sultuoti su profesionaliu dietologu ar treneriu. Kalbant apie treniruo­ čių programą, patarčiau sportuoti ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę, o kai jau bus pasiekta tam tikrų pageidaujamų rezultatų, tre­ niruočių skaičių galima sumažin­ ti iki trijų, bet ne mažiau. Aišku, sportuojant reikėtų laikytis aukš­ to intensyvumo – tarp vadina­ mųjų serijų prie kiekvieno treni­ ruoklio pertraukos turėtų būti ne ilgesnės kaip minutė, dar geriau – apie 40 sekundžių. Po treniruotės su svoriais, kuri turėtų trukti apie valandą, dar 30–40 min. būtinas dinaminis krūvis – sportuoti rei­ kėtų etapais su pagreitėjimais. Taigi tam tiks tiek bėgimas, tiek spartus ėjimas, elipsinis treni­ ruoklis, dviratis, boksas, aerobi­ ka ir panašiai. Tuo metu energijai gaminti organizmas jau prade­ da naudoti riebalinį sluoksnį, tad taip padvigubinamas treniruotės efektas. Kuo sąžiningiau bus lai­ komasi mitybos ir sporto progra­ mos rekomendacijų, tuo greičiau bus matomi teigiami rezultatai. Įprastai pirmieji pokyčiai turėtų būti matomi ir jaučiami po 10–12 savaičių. Sveikiausia, kai per sa­ vaitę nukrinta ne daugiau nei 1 kg svorio.

19

trečiadienis, sausio 23, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“. Tapkite puikiu oratoriumi, koks visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų.„Pakilk ir prabilk!“ duoda jums viską, ką būtina žinoti, norint tapti susitvardančiu, nepriekaištingu, meistrišku oratoriumi. Ji atskleidžia metodus, kuriuos sėkmingai naudojo daugybė puikių oratorių per visą žmonijos istoriją. Šioje knygoje sužinosite, kaip tinkamai pasiruošti sakyti kalbą, išsiugdyti savo unikalų, nepakartojamą stilių, įveikti scenos baimę ir per minutę įgyti klausytojų palankumą, užkariauti jų širdis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Jautis (04 21–05 20). Bus lengva bendrauti, galėsite patikrinti aplinkinius, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir gebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydamas. Kam nors galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Turėsite stoti į kovą dėl valdžios. Jūsų asmenybės tobulėjimui neigiamos įtakos gali turėti emocionalus žmogus. Šiuo metu vienas iš aplinkinių gali tapti artimu draugu. Išlikite kantrus, neskubėkite vertinti kitų žmonių. Liūtas (07 23–08 23). Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina kategoriškai reikšti savo nuomonės. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo ar diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, šauniai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Harmoningi santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Šaulys (11 23–12 21). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar kuo nors iš pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti ir jūsų tiesumas bei principingumas. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Minėtos savybės bei sugebėjimas reikšti mintis žavės aplinkinius. Vandenis (01 21–02 19). Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena. Žuvys (02 20–03 20). Galite apsirikti, nes būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės.

Etnokultūros centras buria į kaukių gaminimo dirbtuves Uostamiesčio Etnokultūros centras kviečia klaipėdiečius jau ruoštis Užgavėnėms bei išmokti pasigaminti kaukes. Meno kiemo dirbtuvėse vyksiančių užsiėmimų metu galima išbandyti papjė mašė techniką bei išsidrožti pasirinkto personažo kaukę iš medžio.

Tradicija: Užgavėnės neįsivaizduoja-

mos be kaukių ir kaukėtų personažų.

Klaipėdiečiai kviečiami prisiminti vieną seniausių Užgavėnių kaukių gaminimo technikų – drožimą iš medžio bei dalyvauti projekto „Etnoreidas“ trijuose tęstiniuose užsiėmimuose „Drožiame medi-

nes Užgavėnių kaukes“. „Medines kaukes dėvinčius persirengėlius per Užgavėnes vis rečiau bepamatysi. Šiandien kaukių drožybos imasi tik patyrę tautodailininkai. Kiti net nemano galį patys kaukes iš medžio išskaptuoti, o juk tai buvo elementaru net paprastam kaimo bernui prieš gerą šimtmetį“, – kalbėjo etnologė Irena Armonienė. Etnokultūros centras kviečia daugiau sužinoti apie lietuviškas Užgavėnių kaukes bei kartu gaivinti medinių kaukių kūrimo tra-

diciją. Tęstiniai užsiėmimai organizuojami ketvirtadieniais – sausio 24, 31 ir vasario 7 d. 18 val. O nuo sausio 25 iki vasario 9 d. penktadieniais 17 val. ir šeštadieniais 11 val. vyks projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Gaminame Užgavėnių kaukę“. Per du užsiėmimus – penktadienį ir šeštadienį – jų dalyviai susipažins su šventės personažų įvaizdžiu bei pasigamins pasirinktą kaukę papjė mašė technika. Iki pat Užgavėnių Meno kiemo dirbtuvėse veiks Klaipėdos vaikų laisvalai-

kio centro ugdytinių ir dailės studijų mokytojų šia technika sukurtų kaukių paroda „Čimdži rimdži šakar makar“. Susidomėjusieji kaukių gaminimo dirbtuvėmis registruojami tel. 310 022. Organizatoriai aprūpins visomis reikalingomis priemonėmis, už kurias dalyviai turės sumokėti po 20 Lt (dviem užsiėmimams „Gaminame Užgavėnių kaukę“ papjė mašė technika) arba 30 Lt (trims užsiėmimams „Drožiame medines Užgavėnių kaukes“). „Klaipėdos“ inf.

Orai

Šiandien žymesnio sniego nenuma­ toma, bus 7–12, pajūryje 4–6 laipsniai šalčio. Ketvirtadienį prognozuojami panašūs orai. Temperatūra naktį bus 9–15, dieną 4–10 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 23 d.

–8

–7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–7

Šiauliai

Klaipėda

–7

Panevėžys

–10

Utena

–12

8.24 16.38 8.17

23-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 342 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–7

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas –6 Brazilija +25 Briuselis –3 Dublinas +3 Kairas +21 Keiptaunas +27 Kopenhaga –2

kokteilis Šu­nys pro­tin­ges­ni už žmo­nes Kaip ir ti­kė­ta­si, An­ta­n i­nos min­t is pa­ di­din­t i mė­ne­sio mo­kes­t į už šu­nis, kas esą pa­ska­t in­t ų dau­ge­l į klai­pė­d ie­čių su­si­mąs­ty­t i, ar ver­ta lai­k y­t i ke­tur­ko­ jį, su­si­lau­kė ne­re­gė­tos reak­ci­jos iš am­ sin­čius lai­kan­čių­jų sto­vyk­los. „Nie­kaip ne­sup­ran­t u, kuo tie šu­nys nu­si­kal­to?! Jie yra du kar­t us pro­t in­ ges­n i už kai ku­r iuos žmo­nes, – nir­šo skai­t y­to­jas Tris­tas. – Pa­tar­čiau An­ta­ ni­nai ma­ž iau dė­me­sio kreip­ti į šu­nis, o dau­g iau už­siim­ti sa­vo rei­ka­lais. Be­ si­r ū­pi­nan­t ie­ji ki­t ų rei­ka­lais su­ser­ga krau­ja­gys­l ių ir šir­dies li­go­mis.“

Rei­kia skir­ti bau­das Rim­vy­das ir­g i bu­vo ka­te­go­riš­kas. Gal net per daug. „Mo­kes­čius rei­kia už­dė­ti vi­siems žmo­ nėms... ir ant­snu­k ius, nes jie ter­šia ir kei­k ia­si dau­g iau­siai, – pa­siū­lė Rim­ vy­das. – Ma­no šu­nys nuo­lat pjaus­to­ si ko­jas į bu­te­l ių šu­kes. Šu­nų sa­vi­nin­ kams, ku­rie ne­su­si­ren­ka sa­vo ir šu­nų iš­ma­tų, rei­kia skir­ti bau­das, o ne di­din­ ti mo­kes­čius.“

Londonas +1 Madridas +8 Maskva –9 Minskas –10 Niujorkas –3 Oslas –8 Paryžius +2 Pekinas +1

Šiandien

Ne­rei­kia kai­my­nų su­ti­ki­mo? Rim­ta mer­g i­na Mil­da pa­si­da­l i­jo sa­vo nuo­mo­ne: „Au­g in­t i­n io eksk­re­men­t ų su­r in­k i­mas – žmo­gaus są­mo­n in­g u­ mo ir ele­men­ta­r ios pa­gar­bos sau, ap­ lin­k i­niams rei­ka­las. Ir ka­ž in ar di­des­ ni mo­kes­čiai tai iš­spręs. Jau grei­čiau su­ma­žės re­g ist­r uo­jan­č ių­jų au­g in­t i­ nius, kas ir taip yra van­g iai da­ro­ma. Ir aš su­pran­tu ko­dėl. Ar yra tei­gia­mas re­ gist­ra­ci­jos grįž­ta­ma­sis ry­šis? Vi­sa tai at­si­g rę­ž ia į ki­no­lo­g iš­kai su­sta­ba­rė­ju­ sią vi­suo­me­nę, kur šu­nys vis dar lai­ ko­mi ne­šva­r iais, ne­rei­ka­lin­gais pa­da­ rais, ne­prog­no­zuo­ja­mais ir be rei­ka­lo uži­man­čiais vie­tą. Kai pra­dės keis­t is ma­s ių nuo­mo­nė, pra­dės ma­t y­t is ir po­k y­čiai. Šiaip, kad ne­skam­bė­t ų taip liūd­nai, ne­ma­žai šu­nų au­g in­to­jų yra ak­ty­v ūs bei są­mo­nin­g i ir eksk­re­men­ tus tik­rai ren­ka, kuo ir džiau­g iuo­si. O po­n ia An­ta­n i­na tru­pu­t į klys­ta – Klai­ pė­dos dau­g ia­bu­čių gy­ven­to­jams kai­ my­nų su­t i­k i­mo, no­r int au­g in­t i gy­v ū­ ną, ne­rei­k ia“.

Links­mie­ji tirš­čiai Kal­ba­si dvi mo­te­rys. – Įsi­vaiz­duo­ji, ma­no vy­ras per mie­gus pa­ts su sa­vi­mi šne­ka­si. – O ma­na­sis vien šyp­so­si, bjau­ry­bė! Čes­ka (397 719; ne­bū­tų šu­nų – ne­bū­tų dėl ko gin­čy­tis. Įsi­vy­rau­tų nuo­bo­dy­bė)

Vėjas

1–3 m/s

Marijampolė

Vilnius

–12

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-11

-7

-6

-7

1

-7

-3

-4

-7

1

rytoj

penktadienį

-9

-7

Vardai Algimantas, Gailigedas, Gunda, Ildefonsas, Ramojus

sausio 23-iąją

Rytas

-6

-6

1

1897 m. gimė Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. Mirė 1978 m.

1931 m. mirė Rusijos baleto žvaigždė Ana Pavlova. 1937 m. septyniolika komunistų lyderių Maskvoje buvo priversti „prisipažinti“, esą kartu su Leonidu Trockiu ruošė sąmokslą prieš Josifo Stalino režimą. 1973 m. JAV prezidentas Richard Nixon paskelbė, jog sutarta dėl taikos Vietnamo kare. 1989 m. mirė vienas žymiausių siurrealizmo atstovų – ispanų dailinin-

kas Salvadoras Dali. Gimė 1904 m. 1997 m. Rusijos Dūma antruoju balsavimu panaikino nutarimą, kuriuo siekta priversti Rusijos prezidentą Borisą Jelciną atsistatydinti dėl prastos sveikatos. 1999 m. lankydamasis Meksikoje popiežius Jonas Paulius II per mišias pasmerkė Amerikos socialines blogybes – prekybą narkotikais, rasinę diskriminaciją bei mirties bausmės taikymą.

Klai­pė­die­tės dan­gu­je įžvel­gė atei­vius Dvi klai­pė­die­tės ant­ra­die­nį vi­są pus­die­nį ste­bė­jo du keis­tus ob­jek­tus su uo­de­gė­lė­ mis, pa­ki­bu­sius virš pre­ky­bos cent­ro Vin­ gio gat­vė­je.

a.aleksejunaite@kl.lt

kai šu­niu­kus lai­ko dėl ma­dos.

–8

–11

orai klaipėdoje

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pastebėjimas: kai ku­rie šei­mi­nin­

Praha –8 Ryga –7 Roma +10 Sidnėjus +26 Talinas –5 Tel Avivas +20 Tokijas +9 Varšuva –8

Kir­pyk­lo­je dir­bu­si mo­te­ris tuo me­ tu bu­vo su klien­te. Abi smal­suo­lės be­si­šne­ku­čiuo­da­mos ėmė dai­ry­tis į po pie­tų pra­gied­rė­ju­sį dan­gų. „Pa­ma­tė­me du keis­tus daik­čiu­ kus la­bai aukš­tai dan­gu­je. Jie ne­ ju­da ir se­no­kai ka­bo virš gal­vos. Gal tai atei­viai?“ – rū­pė­jo su­ži­no­ti į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­siai kir­pyk­ los klien­tei.

Vy­riau­sia­sis ty­rė­ jas Al­bi­nas Mi­se­vi­ čius juo­ka­vo, kad atei­viai uos­ta­mies­ ty­je pa­sku­ti­nį kar­ tą bu­vo prieš dve­ jus me­tus.

Mo­te­rys ob­jek­tus ste­bė­jo pen­ kio­li­ka mi­nu­čių ir nu­spren­dė iš­ siaiš­kin­ti, kas gi pa­ki­bo virš uos­ ta­mies­čio. „Mes il­gai ste­bė­jo­me, bet tai anks­čiau ne­ma­ty­ti ir įdo­mūs da­ly­ kai. Pli­ka aki­mi lyg ir ga­li­ma įžiū­rė­ ti, kad ob­jek­tai tu­ri uo­de­gė­les“, – pa­sa­ko­jo mo­te­rys. Klai­pė­die­tės pri­sie­ki­nė­jo, jog neiš­si­gal­vo­jo is­to­ri­jos apie atei­ vius. „Jei aš bū­čiau vie­na ma­čiu­si, sua­be­jo­čiau, bet pa­kvie­čiau kir­ pė­ją ir ši iš­vy­do tą pa­tį“, – pa­sa­

ko­jo klai­pė­die­tė. Iš pir­mo žvilgs­ nio, žyd­ra­me dan­gu­je pa­ki­bę du švie­sios spal­vos ob­jek­tai ga­ li trauk­ti akį ir kel­ti vi­so­kių abe­ jo­nių. Ta­čiau nu­fo­tog­ra­fa­vus neat­pa­ žin­tus ob­jek­tus paaiš­kė­jo, kad tai ga­lė­jo bū­ti tie­siog ant lai­dų pa­ki­ bę ke­ra­mi­niai elekt­ros lai­dų izo­ lia­to­riai. „Švie­čia sau­lė, jo­kių lai­dų ne­ma­ ty­ti. Ne­bent žvel­giant ki­tu kam­pu jie ma­to­si“, – nu­si­vy­lu­sios kal­bė­jo dvi atei­vių idė­ja bu­vu­sios su­ža­vė­ tos klai­pė­die­tės. Vis­gi kol kas nie­kas tiks­liai ne­ga­ li pa­sa­ky­ti, kas iš tie­sų ky­bo­jo virš klai­pė­die­čių gal­vų. „Pats izo­lia­to­rius tik lai­ko lai­ dus, jis nė­ra jun­gia­mo­ji me­džia­ ga, bet sun­ku pa­sa­ky­ti, kas yra nu­ti­kę uos­ta­mies­ty­je. Jei tai yra koks nors ge­di­mas, žmo­nės apie tai ga­lė­tų pra­neš­ti mū­sų įmo­nės in­ži­nie­riams“, – ti­ki­no įmo­nės „Les­to“ at­sto­vas spau­dai Er­nes­ tas Nap­rys. Klai­pė­dos mies­to 2-ojo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Al­bi­ nas Mi­se­vi­čius juo­ka­vo, kad atei­ viai uos­ta­mies­ty­je pa­sku­ti­nį kar­tą bu­vo prieš dve­jus me­tus. „Se­no­kai apie juos ne­gir­dė­ ti. Daž­niau­siai gau­na­me skun­dų dėl nuo­di­ji­mo per elekt­ros liz­dus. Apie atei­vius bu­vo tik vie­nas nu­ si­skun­di­mas – žmo­gus jau­tė jų po­ vei­kį per lem­pas, to­dėl vi­sas lem­ pas bu­te bu­vo už­kli­ja­vęs“, – apie keis­tus klai­pė­die­čių skun­dus pa­ sa­ko­jo A.Mi­se­vi­čius.

Įs­pū­dis: du bal­ti dan­gu­je ka­ban­tys ob­jek­tai klai­pė­die­čių gal­vo­se pa­

ža­di­no min­tis apie atei­vius, ta­čiau kas pa­ki­bę ant lai­dų, tu­rės aiš­kin­ tis spe­cia­lis­tai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.