2013-01-24 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtaDIENIS, SAUSIO 24, 2013

www.kl.lt

19 (19 622) 12

turtas

82AC6?A.1 62;6@ @.B @6< !

Automo biliĹł ri

Uos­to di­rek­ci­jai va­do­vaus A.Vait­kus.

Miestas 4p.

D.Ca­me­ro­nas Ĺža­da leis­ti bri­tams pa­tiems ap­si­sprÄ™s­ti: iĹĄei­ti ar lik­ti ES.

Au­to­mo­bi­liĹł tur­gu­je da­bar svar­biau­si – kir­gi­zai.

Pasaulis 11p.

nkos ma das pern

NaujĹł au to rinkÄ… gelb mobiliĹł Lietuvoje nu s o ÄŻ turgavie ti prekyba naudo perkama vis ma Ĺžiau. TaÄ?iau tais – po rtalai lĹŤĹžta iĹĄ Kirgizi tes plĹŤsta ne tik vie jos. nuo skel tos gyven bimĹł, tojai, bet ir pirkÄ—jai GintarÄ—

g.micevic

ai diktav o kirgiza

i

12

Ĺ iandien priedas  ?\YY` ? \f PR 4U\`a • % aĂ­X` a YVaĂş

Klai­pÄ—­dos val­dĹžia uĹž be­veik 300 tĹŤkst. li­tĹł mies­tie­Ä?ius ban­ dys ÄŻti­kin­ti, kad po sep­ty­ne­riĹł me­tĹł uos­ta­mies­tis bus lyg ro­jus. Sut­var­ky­ tos ko­ne vi­sos gat­ vÄ—s, re­konst­ruo­ti kul­tō­ros, spor­to ob­ jek­tai, pa­si­rō­pin­ta, kad jau­ni­mas ir sen­ jo­rai tu­rÄ—­tĹł kuo uŞ­ siim­ti, o mies­tas be­ veik vi­sas ste­bi­mas vaiz­do ka­me­rĹł.

 .` a\[ :N_ aV[ 1/@ C $" aĂ­X` \ YN[ aR• a YVaĂş

 /R[a YRf 0\[ aV [R[ aNY 4A• # aĂ­X` a YVaĂş

Kaina 1,30 Lt

 .b QV .%9 D • " aĂ­X` a YVaĂş

Ĺ altinis: ÄŻmonÄ—

 =\_` PUR =N [N ZR _N Ab_ " aĂ­X` O\• a YVaĂş

„Bō­na, kad da­lis ma­ťi­nos yra aikť­te­lÄ—­je, da­lis – uĹž jos ri­bos.“ Vai­ruo­to­jĹł gud­ry­bÄ—s ne­prasp­rĹŤs­ta pro Gin­ta­ro Ne­niť­kio va­do­vau­ja­mĹł mies­to tvark­da­riĹł akis.

2p.

Me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—s int­ri­guo­ja Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—s sÄ…­ra­ťÄ… sa­vo dar­ bais, pa­sie­ki­mais bei nuo­pel­nais uos­ta­mies­Ä?iui pa­puo­ťu­sios 37 mo­ te­rys jau lau­kia mies­tie­Ä?iĹł pa­lai­ky­ mo ir bal­sĹł.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Kō­rÄ— 70 Ĺžmo­niĹł

4

na.lt

proc.

Mies­tui – pa­Şa­dĹł puokť­tÄ—

39 pus­la­piai – tiek pri­ra­ťy­ta svar­ biau­siĹł stra­te­gi­niĹł dar­bĹł, ku­riuos Klai­pÄ—­do­je nu­ma­ty­ta nu­veik­ti iki 2020-ĹłjĹł. To­kios apim­ties mies­to stra­te­ gi­nÄ—s plÄ—t­ros pla­nas bu­vo ku­ria­ mas dau­giau nei me­tus. Jis kai­na­vo apie 270 tĹŤkst. li­tĹł – 40 tĹŤkst. li­ tĹł paim­ta iĹĄ mies­to biu­ dĹže­to, o ki­tus sky­rÄ— ES.

MiceviÄ?iĹŤtÄ—

iute@die

Ĺ iose ĹĄaly buvo „Volksse pernai populia NaujĹł au riausi ar to mobiliai, wagen“ markÄ—s 10 metĹł mobiliĹł rinka ma ĹĄiais me autojĹł registruo Ĺža tais naujĹł antroje „Opel“ – senumo automo ta 6,4 tĹŤkst., liĹł Lietuvoje au vie kir bus parduo tomobirokai di“ – ĹĄei gizui, apynaujis bilis tĹŤkst.), tre toje – „Toyota“ „Au- tĹŤkst.). mai iĹĄ pro (5,6 dar daugiau – esÄ… gy dama geÄ?ioje – daĹžais kve ventojai dairysis vincijos, Populiariau „Škoda“ (4,1 vis dar mo prabangiĹł naudotĹł, o nau wagen“, piantis naujas „Volkssi asmeni deliai Bal ji atÄ—jÄ™ pre „Nis niai rin tijos vals „Volkswa prakutusiam san“ ar „Ško kos smar kiĹł Ĺženklai Lietu tybÄ—se bu gen Golf da“ vos kiai nepa lietuviui Plus“, „Toyovo veiks. reikmÄ—m arba ÄŻmonÄ—s– Avensis“. s. ta Ragi niĹł duome ÄŽvairiĹł ÄŻstaigĹł ir na rĹŤpin ÄŻmoAutomobi tis saugumu ĹĄalyje au nys rodo, kad Valentinas liĹł kolek per to Naujanis: cininkas Brundza tĹŤkstanÄ?iai,mobiliĹł buvo par nai Stasys ap duota taÄ?iau jĹł viai vis dar gailestauja, kad deliai bei kai nos, lietuPa ne amĹžius – mosupranta grindiniai mobiliĹł pirkÄ—jai. ÄŻvairĹŤs kaip naujĹł au nau mĹŤsĹł ir pirkÄ—jai lenktyninin dos. Pasak legen toPasak ÄŻmonÄ—s di yra uĹžsiepirmiausia ko, naujas automo nio „Autoty projektĹł nieÄ?iai, rimai“ bi vadovÄ—s reiĹĄ lis kia ne jie ar statusÄ… Janinos Cic Ä?ienÄ—s, per visuomenÄ— graŞų vaizdÄ… madas pra ir visas ke tojo ir ke automobi nai ĹĄalyje daugiau vije, o vairuoleiviĹł sau naujĹł liĹł metais dik Ä—jusiais gumÄ…. Savo gy vardu, gy buvo perkama ÄŻmo venimÄ… ventojai niĹł liais susiejÄ™s su automo daĹžniau naudotĹł lyderiai tavo, ÄŻsi – – kirgizai. gyventojus vyras ÄŻsitikinÄ™s, bika Lietuvo naujĹł automobiliĹł gijo kad je labai ma rinnas turÄ—tĹł pirkti naujas Ĺža. „AutotyrimĹłâ€œ maĹĄiskatinti vals naudos gautĹł duomeni viso Lietu tybÄ— mis, iĹĄ vo ir Ĺžmogus, – taip biudĹžetas. Nau ti 14 028 je pernai buvo par ir ĹĄalies au duo- Norsjiena – prabangĹŤs maĹžiau nei tomobiliai – 12 au proc. pra Lietuvoje naujĹł tomobiliai Leng mobiliĹł ga 2011 m. Europos au Ä—jusiais vatĹł nori au min metais bu tomobiliĹł GrÄ…Ĺžin ir verslinin bia, kad naujĹł tojĹł asociacija to- maĹžiau ne kai gu 2011-ai vo nupirkta PVM ti verslui gali skel- kamÄ… automobi mybÄ™ atgau vimas Lie siais, iĹĄperuĹž ÄŻsi ja nuo liĹł par tu ti ĹĄiÄ… savaitÄ™ gyjamus automo Baltijos ĹĄa voje smuko labiau da- daugiau. ma jĹł buvo parduo bilius pa IĹĄsimokÄ— lyse. siai siais tinai 2012-aita toverslininkĹłragino ir Lietuvos parduo auautomobi ti 6607 nauji leng TeisÄ— juri asociacija (LAA). liai – 8 pro diniams vie asmenims 2011 m. GruodÄŻ c. daugiau ji sigrÄ…Ĺžinti PVM sunei auto ĹĄalyje iĹĄper nuoma dau mobilius uĹž ÄŻsigytus naujus kamÄ…ja Lietu naikinta wagen“, giausia nupirkta „Volksnuo 2002 voje buvo pa„Nis tomo m. lie tomobiliĹł. san“ ir „Škodos“ au- jei biliĹł verslo atstovĹł pos. AuGali bĹŤti, bĹŤtĹł grÄ…Ĺžin tei ta lengva gimu, ď Ž Rinka: tĹł galima statistiko kad naujĹł automo ta, [NbWĂş Nb iĹĄsprÄ™sti je bi a\ Z\ OV YVĂş N problemÄ…, bĹŤ ĹĄĹł apie iĹĄ ĹĄiais metais atsiras liĹł paĹžaboti dau YVR` `N Y\ si kaip [b\ `R ]R_ parduoda mokÄ—tinai arba ÄŻprasÄŻra- benamĹł au giausia iĹĄ JAV [NV ]N_ Qb\ atgamas praban tomobiliĹł, aN ZN VNb [R – pavasarÄŻ gias maĹĄi tai titinka ES di kurie nea- gai mokanÄ?ios maĹžiau naujĹł Tb b ]R_ bendrovÄ—s“, daromas Lietuvoje oďŹ cialiai nas, saugumo ir rektyvose uĹžďŹ ksuotĹł gÄ— LAA. [NV aN Ă˜VNb ]_R – teipir ap automobi Xf ON NX af Aktyviau Pa nas. ÄŒia iĹĄ masis „Maserati“ ati- vimĹł, srautÄ…. linkosaugos rei cVNV cf X\ ab_ si pirkÄ—jai kala- cio sak LAA, dÄ—l ne liĹł pernai salooďŹ cialiĹł Nors – kir TN cVRaĂ› `R V_ V[ tinkamos at lima nusi nalinÄ—s „Kasmet parduota pirkti bene stovĹł bus gana- ste vieni skÄ—sÄ?ioja gizai ÄŻ LietuvÄ… aR_ [R ab Lietuvoje. mavimo automobiliĹł par apie ranko bisi, automobi prabangiau atga liĹł ĹĄalyje. siĹł kurios20 tĹŤkst. apynaujĹł benama ropos politikos Lietuva ko for- liuose kiek dar daug ĹĄa mis ir  @Uba aR_` BRANGIAU TaÄ?iau J.Cic vaĹžinÄ— lies senĹł tapo Eua\PX• [b\ ma parduoda a_ keviÄ?ienÄ— tokiĹł trans ja senĹł automo kemos kone ĹĄinĹł, lemianÄ?iu automobiliĹł ka SIŲ AUTO piny biliĹł, perpus abejoja, pigiau, nei gali pa porto prie MOBILIŲ siĹŤlyti eismo sau daugybÄ™ problemĹł,nu, davÄ—jai tri klausanÄ?ius moniĹł parMODELIŲ, na gumÄ…, vie mokesÄ?ius visus pri- to plÄ—tros ĹĄojo trans – vietes plĹŤsta rankomis – ÄŻ tur ÄŽREGIST sÄ…Ĺži pa gapornin- tĹł ne tik vie ralyĹžiĹł, spĹŤstis RUOTŲ bet ir uĹž tos pirkÄ— gatvÄ—se, LIETUVO sienie miesjai, didĹžiulÄ™ JE 2012 „Pagrindi Ä?iai iĹĄ RytĹł ĹĄaliĹł. tarĹĄÄ…. M., APY uĹžsienieÄ?iai,niai mĹŤsĹł pirkÄ— TIKSLÄ–S jai yra jie ir visas BAZINÄ–S madas praKAINOS

„„Atei­tis: po sep­ty­ne­riĹł me­tĹł paaiť­kÄ—s, ar da­bar­ti­nÄ—s val­dĹžios sva­jo­nÄ—s, kaip tu­ri at­ro­dy­ti Klai­pÄ—­da, taps rea­ly­be.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Nors pir­ma­sis bal­sa­vi­mo eta­pas baig­sis ir fi­na­li­nis pre­ten­den­Ä?iĹł sep­ty­ne­tu­kas bus pa­skelb­tas tik po po­ros sa­vai­Ä?iĹł, pir­mo­ji rin­ki­mĹł kor­ta jau at­vers­ta. Ĺ ie­met pir­mÄ…­kart Me­tĹł klai­ pÄ—­die­tÄ—s is­to­ri­jo­je tei­sÄ™ de­le­guo­ ti sa­vo kan­di­da­tÄ™ tu­rÄ—­jo ir ĹĄÄŻ ti­tu­lÄ… pel­niu­sios anks­tes­niĹł me­tĹł lau­ rea­tÄ—s. Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ re­dak­ci­ jo­je vÄ—­lĹł ant­ra­die­nio va­ka­rÄ… ĹĄi mi­ si­ja su­bō­rÄ— Skais­tu­tÄ™ Idze­le­vi­Ä?ie­ nÄ™, Klau­di­jÄ… Bo­bians­kie­nÄ™, Al­do­nÄ… Gri­ga­liō­nie­nÄ™, Ol­gÄ… Ĺ˝a­lie­nÄ™, Ĺ˝a­ ne­tÄ… Nor­ku­vie­nÄ™, Ni­jo­lÄ™ Han­sen, Lo­re­tÄ… Bo­sie­nÄ™ bei Jur­gÄ… Kar­Ä?iaus­kai­tÄ™-La­go.

5

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMŲ PIRMAS ETAPAS

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 10 p.

„Autotyrimai“

2

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

miestas

Dėl rink­lia­vos – painiava Ne­su­sip­ra­ti­mai dėl rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą cent­ ri­nė­je mies­to da­ly­je ne­si­bai­gia. Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­giau­sia jų ky­la dėl mo­kes­čio už lei­di­mus. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pra­šo grei­čiau su­si­mo­kė­ti

Pagerbė: A.Kuklys (dešinėje) apdovanojimą atsiėmė iš premijos me-

cenato R.Cibausko rankų.

Vytauto Petriko nuotr.

Šiemet pre­mi­ją pa­da­li­jo pu­siau Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Klai­pė­do­je įteik­ta Ie­vos Si­mo­nai­ ty­tės li­te­ra­tū­ri­nė pre­mi­ja. Šie­met šį pres­ti­ži­nį ap­do­va­no­ji­mą pa­si­ da­li­jo no­ve­lis­tas Al­gis Kuk­lys ir Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio poe­mą „Me­ tai“ į ru­sų kal­bą iš­ver­tęs Ser­ge­jus Isa­je­vas.

Tre­čia­die­nio va­ka­rą I.Si­mo­nai­ty­ tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je rin­ko­si uos­ta­mies­čio li­te­ ra­tai ir kny­gos bi­čiu­liai. Čia tra­di­ ciš­kai bu­vo pa­gerb­ti šių me­tų I.Si­

Fak­tai Šie­met į I.Si­mo­nai­ty­tės li­te­ra­tū­ri­ nę pre­mi­ją pre­ten­da­vo: Ni­jo­lės Pu­za­naus­kie­nės ei­lė­raš­čių

rin­ki­nys „Apyauš­rio mies­tas“ Dia­nos Tri­jo­ny­tės-Jus­čie­nės ei­lė­

raš­čių kny­ga „Ty­los dru­giai“ Ser­ge­jaus Isa­je­vo Kris­ti­jo­no Do­ne­

lai­čio „Me­tų“ ver­ti­mas į ru­sų kal­bą Al­gio Kuk­lio no­ve­lis­ti­ka

mo­nai­ty­tės li­te­ra­tū­ri­nės pre­mi­jos lau­rea­tai. Ko­mi­si­jos spren­di­mu pre­mi­ ja bu­vo pa­da­ly­ta dviem as­me­nims. Jos lau­rea­tais ta­po S.Isa­je­vas ir A.Kuk­lys. Nors iki šiol ver­ti­mai ne­bu­vo pri­ sta­to­mi I.Si­mo­nai­ty­tės pre­mi­jai, šie­met nu­spręs­ta pa­da­ry­ti išim­tį. Mat at­si­žvel­giant į fak­tą, jog ar­tė­ja K.Do­ne­lai­čio ju­bi­lie­jus, o šis ver­ ti­mas iš ori­gi­na­lo į ru­sų kal­bą yra pir­ma­sis, jo au­to­riaus S.Isa­je­vo iš kan­di­da­tų į pre­mi­ją są­ra­šo bu­vo nu­tar­ta ne­ša­lin­ti. No­ve­l is­t ui A.Kuk­l iui šie­m et pre­mi­ja skir­ta už žo­džio, sti­liaus, min­ties to­bu­lu­mo paieš­kas ir dva­ si­nių ver­ty­bių pro­pa­ga­vi­mą no­ve­ lė­se. Ren­gi­ny­je taip pat da­ly­va­vo pre­ mi­jos rė­mė­jos, bend­ro­vės „Mū­sų lai­kas“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ri­ man­tas Ci­baus­kas. Apie lau­rea­tus kal­bė­jo moks­lų dak­ta­rė Ža­vin­ta Si­dab­rai­tė. Pre­mi­jų ga­vė­jų kū­ry­bą skai­tė re­ži­ sie­rius Al­gi­man­tas Ver­bu­tas ir „Ža­ lia­kal­nio“ gim­na­zi­jos moks­lei­viai. Li­te­ra­tū­ri­nės I.Si­mo­nai­ty­tės pre­ mi­jos tra­di­ci­ja už­gi­mė dar 1987 m. Per šį lai­ko­tar­pį iš 27 įteik­tų pre­ mi­jų tik 15 bu­vo skir­ta už gro­ži­nius li­te­ra­tū­ros kū­ri­nius.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Zi­ta Ži­žy­tė tvir­ti­ no, kad jau yra iš­duo­ta 700 lei­di­mų gy­ven­to­jams ir įmo­nėms. Dar tiek sa­vi­val­dy­bė yra ga­vu­ si pra­šy­mų. Z.Ži­žy­tė pa­brė­žė, kad juos sten­gia­ma­si iš­duo­ti lai­ku. Pa­ sak ve­dė­jos, pa­sta­ruo­ju me­tu dau­ giau­sia pro­ble­mų ky­la dėl mo­ kes­čio už leng­va­ti­nius lei­di­mus su­mo­kė­ji­mo. „Pra­šy­čiau tiek gy­ ven­to­jų, tiek įmo­nių, ku­rie pa­tei­kė pa­raiš­kas gau­ti lei­di­mą, ne­dels­ti ir iš kar­to su­si­mo­kė­ti rink­lia­vą. Mo­ kė­ji­mas tu­ri bū­ti at­lik­tas as­mens, ku­ris pa­tei­kė pa­raiš­ką, var­du. Jei lei­di­mą no­ri gau­ti įmo­nė, tai įmo­ nės, o ne jos di­rek­to­riaus var­du tu­ri bū­ti pa­teik­ta ir pa­raiš­ka“, – at­krei­ pė dė­me­sį ve­dė­ja. Anot jos, prie­šin­gu at­ve­ju yra ne­ ma­to­ma, ar su­si­mo­kė­ta už lei­di­mą. Ky­la truk­džių dėl jo iš­da­vi­mo. Ga­lios ir se­nas lei­di­mas

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­ to sky­riaus ve­dė­jo Ri­man­to Moc­ kaus tei­gi­mu, da­bar yra pe­rei­na­ ma­sis lai­ko­tar­pis, kai pra­ti­na­ma­si prie nau­jos rink­lia­vos tvar­kos. Sa­vi­val­dy­bė vie­ša­jai įstai­gai „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ nu­

ro­dė, kad iki ba­lan­džio 1 d. ne­bū­tų bau­džia­mi vai­ruo­to­jai, ku­rie ne­spė­ jo iš­siim­ti nau­jo lei­di­mo, bet tu­ri iš praė­ju­sių me­tų. Iki mi­nė­tos da­tos tu­ri bū­ti pa­to­bu­lin­ta nau­jo­ji tvar­ka. „Mes ir anks­čiau va­do­va­vo­mės to­kiais prin­ci­pais. Sup­ran­ta­me, kad 1400 lei­di­mų ne­ga­li­ma iš­duo­ti per mė­ne­sį. Yra pe­rei­na­ma­sis lai­ ko­tar­pis“, – sa­kė vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis.

700 – tiek lei­di­mų au­to­mo­bi­ lių sta­ty­mui jau iš­da­vė sa­vi­val­dy­bė. Va­do­vas tvir­ti­no, jog ga­lio­ja ir anks­čiau skelb­ta tvar­ka, kad rink­ lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se ne­su­si­mo­kė­ję klai­pė­ die­čiai ne­bus bau­džia­mi sau­sį ir va­sa­rį. Nuo­bau­dos bus ski­ria­mos nuo ko­vo. Au­to­mo­bi­lius pa­lie­ka ant ri­bos

Anot va­do­vo, vyk­dant kont­ro­lę, dau­giau pro­ble­mų ky­la dėl trans­por­

to prie­mo­nių, ku­rių sa­vi­nin­kai – gy­ ven­to­jai ar vers­lo su­bjek­tai – anks­ čiau ne­tu­rė­jo tei­sės gau­ti leng­va­ti­nio lei­di­mo au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti. „Jie pa­tei­kia pa­raiš­ką gau­ti lei­di­ mą, su­si­mo­ka rink­lia­vą, o ma­ši­nos nie­kaip ne­pa­žy­mi. Kont­ro­lie­rius ne­ži­no, kad pro­ce­dū­ra lei­di­mui gau­ti pra­dė­ta ir fik­suo­ja pa­žei­di­ mą“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. G.Ne­niš­kis pa­ta­rė ant lan­go pa­ lik­ti pa­raiš­kos ko­pi­ją ar­ba kvi­tą, ku­ris in­for­muo­ja apie su­mo­kė­tą rink­lia­vą. Ta­da kil­tų ma­žiau ne­su­ sip­ra­ti­mų. Kont­ro­lie­riai da­bar di­džiau­sią dė­ me­sį ski­ria įžū­liems vai­ruo­to­jams, ku­rie sa­vo ma­ši­nas pa­lie­ka ša­lia va­ di­na­mų­jų mė­ly­nų­jų zo­nų: aikš­te­lių prie bu­vu­sio ta­ba­ko fab­ri­ko, Jo­no kal­ne­lio, Dar­žų gat­vė­je prie bu­vu­ sios Vy­dū­no mo­kyk­los, Pi­lies gat­ vė­je ir ki­tur. Čia už du li­tus ma­ši­ną ga­li­ma pa­lik­ti ke­tu­rias va­lan­das. „Kai ku­rie vai­ruo­to­jai au­to­mo­ bi­lius to­kio­se vie­to­se ban­do pa­lik­ ti ant ri­bos, kad ne­rei­kė­tų mo­kė­ti rink­lia­vos. Bū­na, kad da­lis ma­ši­nos yra aikš­te­lė­je, o da­lis už jos ri­bos. Į to­kius vai­ruo­to­jus žiū­rė­si­me griež­ tai“, – tei­gė G.Ne­niš­kis. Be to, pa­skel­bus, kad pa­žei­dė­ jai, ku­rie ne­su­si­mo­kė­jo už sto­vė­ ji­mą kie­muo­se, ne­bus bau­džia­mi iki ko­vo, mė­ly­na­jai zo­nai pri­ski­ ria­mos aikš­te­lės li­ko tuš­čios, nors anks­čiau bu­vo pil­nos.

Si­tua­ci­ja: aikš­te­lės, ku­rios pri­ski­ria­mos mė­ly­na­jai zo­nai, da­bar yra pus­tuš­tės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gar­bės pi­lie­čiams – var­di­niai ži­ny­nai Ka­ro­lis Rup­kus Nu­si­pel­nę uos­ta­mies­čiui žmo­nės ne tik puo­šia biog­ra­fi­nį ži­ny­ną „Klai­pė­da. Kraš­tie­čiai“. Apie nuo­ pel­nus mies­tui jiems pri­mins var­ di­niai šio ži­ny­no eg­zemp­lio­riai.

Pa­ger­bė: var­di­nį ži­ny­ną iš me­ro ran­kų at­siė­mė ir ak­to­rius V.Paukš­tė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Klai­pė­dos mies­tas my­li ir ger­ bia žmo­nes, ku­rie gar­si­na jo var­ dą. Kiek­vie­no iš jū­sų veik­la yra di­džiau­sias šio mies­to pa­si­di­džia­ vi­mas“, – kal­bė­jo mies­to me­ras Vytautas Grubliauskas, va­kar su­ kvie­tęs bū­rį mies­to gar­bės pi­lie­

čių, ku­riems as­me­niš­kai įtei­kė ne­ se­niai iš­leis­to biog­ra­fi­nio ži­ny­no „Klai­pė­da. Kraš­tie­čiai“ var­di­nius eg­zemp­lio­rius. Kny­gos bu­vo įteik­tos Klai­pė­dos spor­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vo „Žu­ vėd­ra“ va­do­vams Skais­tei ir Ro­ mal­dui Idze­le­vi­čiams, ak­to­riui Vy­tau­tui Paukš­tei, bend­ro­vės „Li­ mar­ko“ pre­zi­den­tui Vy­tau­tui Lyg­ nu­ga­riui. Kom­po­zi­to­riui Je­ro­ni­mui Ka­čins­ kui de­di­kuo­tą eg­zemp­lio­rių at­siė­ mė J.Ka­čins­ko mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius Ro­mual­das Ga­ruc­kas.

Ži­ny­ną „Klai­pė­da. Kraš­tie­čiai“ pa­ren­gu­sios lei­dyk­los „JJJ lei­dy­ ba“ di­rek­to­rė Ves­ta Ja­zo­nie­nė taip pat pa­dė­ko­jo į su­si­ti­ki­mą at­vy­ku­ sioms iš­ki­lioms mies­to as­me­ny­ bėms už jų pa­gal­bą ren­giant is­ to­riš­kai Klai­pė­dos kraš­tui svar­bų lei­di­nį. Pir­mie­ji var­di­niai ži­ny­no eg­ zemp­lio­riai Klai­pė­dos kraš­tui nu­si­ pel­niu­siems as­me­nims bu­vo įteik­ti dar sau­sio pra­džio­je I.Si­mo­nai­ty­ tės bib­lio­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­ je kny­gos pri­sta­ty­mo vi­suo­me­nei me­tu.

3

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

miestas Pa­si­kei­tė pir­mi­nin­kas

Ap­do­va­nos mui­ti­nin­kus

Rinks nau­ją me­rą

Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­ jos val­dy­bos pir­mi­nin­ku ta­po Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos kanc­ le­ris To­mas Kar­pa­vi­čius (nuo­ tr.). Šio­se pa­rei­go­se jis pa­kei­tė Arū­ną Šta­rą. Val­dy­ba pa­pil­dy­ ta dviem nau­jais na­riais – mi­ nist­ro pa­ta­rė­ja Auš­ra Rai­lai­te ir Tur­to val­dy­mo sky­riaus va­ do­vu Sau­liu­mi Ker­za.

Penk­ta­die­nį uos­ta­mies­ty­je bus mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė mui­ ti­nės die­na. Šia pro­ga spe­cia­ liais pri­zais bus ap­do­va­no­ ti dau­giau­sia rū­ka­lų kont­ra­ ban­dos per­nai su­lai­kę Klai­pė­ dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės pa­rei­ gū­nai bei jų ko­le­gos, ku­rie pri­ si­dė­jo prie ak­ci­jos „Klai­pė­da – mies­tas be še­šė­lio“.

Šian­dien Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba iš pa­rei­gų at­leis me­rą An­ ta­ną Vin­kų (nuo­tr.) ir rinks nau­ją. A.Vin­kus trau­kia­si iš pa­rei­gų ga­ vęs siū­ly­mą dirb­ti mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko pa­ta­rė­ju svei­ka­tos ap­ sau­gos klau­si­mais. Šias pa­rei­gas jis pra­dės ei­ti nuo ki­tos sa­vai­tės. Nau­juo­ju ku­ror­to me­ru tu­rė­tų bū­ti siū­lo­mas Da­rius Ja­sai­tis.

Vaikų dar­že­liai maistu nelepina Ma­žie­ji klai­pė­die­čiai dar­že­liuo­se gau­da­vo mais­to pro­duk­tų su ne­leis­ti­nais mais­to prie­dais. Tik­rin­to­jai to­kių įstai­gų dau­giau­ sia ap­ti­ko bū­tent uos­ta­mies­ty­je. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai api­bend­ ri­no praė­ju­sių me­tų vals­ty­bi­nės kont­ro­lės re­zul­ta­tus, kai bu­vo tik­ ri­na­ma, kaip or­ga­ni­zuo­ja­mas vai­ kų mai­ti­ni­mas iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­go­se. Tik­rin­to­jai kons­ta­ta­vo, kad 5 pro­c. ša­lies iki­mo­kyk­li­nių ug­dy­mo įstai­gų bū­ti­nas ka­pi­ta­li­nis mais­to tvar­ky­mo pa­tal­pų re­mon­tas. Tarp mies­tų bei ra­jo­nų, ku­riuo­se to­kių dar­že­lių esa­ma dau­giau­sia, pa­mi­ nė­tas ir uos­ta­mies­tis.

24 ša­lies dar­že­liuo­ se bu­vo ap­tik­ta pro­ duk­tų su ne­leis­ti­ nais mais­to prie­dais. Ly­de­riai šia­me są­ra­ še – klai­pė­die­čiai. Iš 61 Klai­pė­dos iki­mo­kyk­li­nės įstai­gos ka­pi­ta­li­nio re­mon­to šau­ kia­si trys vir­tu­vės. Nuo praė­ju­sių me­tų va­sa­ros ug­ dy­mo įstai­goms bu­vo pa­tvir­tin­ tas nau­jas ap­ra­šas dėl vai­kų mai­ ti­ni­mui drau­džia­mų mais­to prie­dų nau­do­ji­mo. Ta­čiau spe­cia­lis­tai pa­ ste­bi, kad at­sa­kin­gi dar­že­lių dar­

buo­to­jai vis dar per ma­žai dė­me­sio ski­ria tie­kia­mų mais­to pro­duk­tų ko­ky­bei. Tad vis nu­sta­to­ma at­ve­jų, kai vai­kų mai­ti­ni­mui tie­kia­mi mais­ to pro­duk­tai, ku­rių su­dė­ty­je yra drau­džia­mų mais­to pro­duk­tų ar pro­duk­tų su drau­džia­mais mais­ to prie­dais. Drau­džia­mų mais­to pro­duk­tų var­to­ji­mas bu­vo nu­sta­ty­tas Klai­ pė­dos dar­že­ly­je „Čiauš­ku­tė“. Vai­ kams bu­vo pa­teik­ta: tir­pios ka­vos gė­ri­mas, kon­di­te­ri­jos ga­mi­nių su šo­ko­la­du, glais­tu, kre­mu – vaf­liai su braš­kių, grie­ti­nės sko­nio kre­ mu ir kt. 24 ša­lies dar­že­liuo­se bu­vo ap­tik­ ta pro­duk­tų su ne­leis­ti­nais mais­ to prie­dais. Ly­de­riai šia­me są­ra­še – klai­pė­die­čiai. Pro­duk­tų su ne­ leis­ti­nais mais­to prie­dais ras­ta vie­ nuo­li­ko­je uos­ta­mies­čio dar­že­lių. Drau­džia­mi mais­to prie­dai bu­ vo nu­sta­ty­ti mil­ti­nės kon­di­te­ri­jos ga­mi­niuo­se (duo­no­je, sau­sai­niuo­ se, ban­de­lė­se), pa­da­žuo­se, pa­gar­ duo­se, ma­jo­ne­ze, dže­muo­se, uo­ gie­nė­se, si­ru­puo­se, gai­viuo­siuo­se gė­ri­muo­se ir ki­tur. Pa­tik­ri­ni­mų me­tu ins­pek­to­riai už­drau­dė tiek­ti vai­kų mai­ti­ni­mui ne­leis­ti­nus mais­to pro­duk­tus ir įpa­rei­go­jo at­sa­kin­gus dar­buo­to­jus kont­ro­liuo­ti ir ne­priim­ti ža­lia­vų iš tie­kė­jų vai­kų mai­ti­ni­mui drau­džia­ mų mais­to pro­duk­tų ar­ba pro­duk­tų su ne­leis­ti­nais mais­to prie­dais.

Dienos telegrafas Vi­z i­tas. Šian­d ien 14 val. mies­to me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­si­tiks su Lie­tu­vos plau­k i­mo fe­de­ra­ci­jos pre­z i­ den­tu To­mu Ku­čins­k u. Kar­tu jie lan­ ky­sis Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­g i­jos ba­sei­ne. Mi­nė­ji­mas. Šian­dien 16 val. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je vyks „Vy­tu­rio“ pa­grin­ di­nės mo­kyk­los 25 me­tų su­kak­ties mi­ nė­ji­mo šven­tė. Gi­l i­n i­m as. Va­k ar tarp Klai­p ė­dos vals­t y­bi­n io jū­r ų uos­to di­rek­c i­j os ir kom­pa­n i­jos „Van Oord Dred­g ing and Ma­r i­ne Cont­rac­tors BV“ pa­s i­ra­š y­t a su­t ar­t is dėl Smel­tės lai­v ų ap­s i­s u­k i­ mo ra­to to­bu­l i­n i­mo pri­tai­kant di­d ie­ siems lai­vams gi­l i­n i­mo dar­bų. Šių gi­ li­n i­mo dar­bų, ku­r ie taip pat sie­ja­m i ir su pla­nuo­ja­mo su­skys­t in­t ų­jų gam­ ti­n ių du­jų ter­m i­na­lo sta­t y­ba, ver­tė – per 72 mln. li­t ų be pri­dė­t i­nės ver­tės mo­kes­č io. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 8 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė An­ta­nas Skir­man­tas (g. 1922 m.), Mag­dė Sta­sė Juo­čio­nie­nė (g. 1926 m.), Ire­na Ona Ba­ ro­nie­nė (g. 1934 m.), Pet­ras Eg­ly­nas (g. 1937 m.), Ele­na Šau­ču­kė­nie­nė (g. 1937 m.), Gin­tau­tas An­ta­nai­t is (g. 1953 m.), Vla­d i­m ir Lyt­k in (g. 1956 m.), To­mas Se­nu­lis (g. 1973 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ana­to­l ij Jev­do­k i­mov, Pet­ras Eg­ly­ nas, Vla­di­mir Lyt­k in, Gin­tau­tas An­ta­ nai­tis. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Je­le­na Ka­ma­je­va.

Si­tua­ci­ja: tik­rin­to­jai dar­že­liuo­se vis dar ap­tin­ka pro­duk­tų su drau­džia­

mais mais­to prie­dais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Per mies­tą va­žiuos eksp­re­sai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je pra­dės va­ži­nė­ti au­ to­bu­sai-eksp­re­sai. Iš pie­ti­nės mies­ to da­lies jais bus ga­li­ma grei­čiau nu­va­žiuo­ti iki jū­ros ar mies­to li­go­ ni­nės.

Dvie­jų marš­ru­tų – 6E ir 8E grei­tie­ji au­to­bu­sai pra­dės kur­suo­ti nuo va­ sa­rio 1 d. Eksp­re­sai va­žiuos ry­ti­nio – nuo 7 iki 9 val. – ir po­pie­ti­nio – nuo 16 iki 18.10 val. – pi­ko me­tu. 6E marš­ru­to au­to­bu­sas kur­suos pen­kis kar­tus ry­tą ir pen­kis va­ka­ re, 8E – ke­tu­ris kar­tus ry­tą ir ke­ tu­ris va­ka­re. Pas­ta­ruo­ju marš­ru­tu va­žiuos dvi­gu­bi au­to­bu­sai. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis aiš­ki­no,

kad mi­nė­tų marš­ru­tų au­to­bu­sai stos ne vi­so­se sto­te­lė­se, o tik po­ pu­lia­riau­sio­se. Dėl to jie grei­čiau pa­sieks ga­lu­ti­nį taš­ką. Po­pu­lia­ riau­sios sto­te­lės nu­sta­ty­tos pa­gal elekt­ro­ni­nio bi­lie­to nau­do­ji­mą.

Ke­lei­viai grei­tuo­ sius au­to­bu­sus ga­lės at­skir­ti pa­gal prie nu­me­rio pa­ra­šy­tą rai­dę „E“.

Pa­sak va­do­vo, 8E ir 6E marš­ru­ tų au­to­bu­sai paims da­lį 9 marš­ ru­to au­to­b u­s ų ke­l ei­v ių. Dėl to pa­sta­rie­ji pi­ko me­tu ne­bus per­ pil­dy­ti.

G.Ne­niš­kis at­krei­pė dė­me­sį, kad 8E marš­ru­to au­to­bu­sas va­žiuos ne į au­to­bu­sų sto­tį, o į li­go­ni­nę. Čia jis at­veš 15 min. grei­čiau nei 9 marš­ru­to au­to­bu­sas. 6E į Meln­ra­gę at­veš 7 min. grei­čiau nei 6 marš­ru­ to au­to­bu­sas. „6E ir 8E marš­ru­tų au­to­bu­sai at­si­ran­da 6 ir 8 marš­ru­to au­to­bu­ sų są­skai­ta. Tad šiek tiek kei­sis pa­ sta­rų­jų tvar­ka­raš­čiai. To­kie eksp­ re­sai nė­ra nau­jie­na. Anks­čiau jie va­žia­vo. Ta­čiau prieš de­šimt­me­tį, kai pra­si­dė­jo marš­ru­ti­nių tak­si bu­ mas, jie bu­vo pa­nai­kin­ti“, – tvir­ti­ no va­do­vas. Ke­lei­viai grei­tuo­sius au­to­bu­sus ga­lės at­skir­ti pa­gal prie nu­me­rio pa­ra­šy­tą rai­dę „E“. Taip pat skir­ sis už­ra­šas – marš­ru­to nu­me­ris bus pa­ra­šy­tas bal­to­mis rai­dė­mis mė­ly­ na­me fo­ne.

Informacija 6E ir 8E maršrutų au­to­bu­sai stos šio­se sto­te­lė­se: 6E marš­ru­to: „Mo­gi­lio­vo“, „Bu­del­kie­

mio“, „Ber­že­lio“, „I.Si­mo­nai­ty­tės“, „Smil­ te­lės“, „Žar­dės“, „Eg­lės“, „Svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­ro“, „Tur­gaus“, „Se­na­mies­ čio“, „At­gi­mi­mo“, „Bib­lio­te­kos“, „Uni­ver­ si­te­to“, „P.Li­dei­kio“, „Meln­ra­gės“.

8E marš­ru­to: „Jū­ri­nin­kų“, „Vy­tu­rio“, „Ban­du­žių“, „I.Si­mo­nai­ty­tės“, „Smil­te­ lės“, „Žar­dės“, „Eg­lės“, „Svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­ro“, „Tur­gaus“, „Se­na­mies­ čio“, „At­gi­mi­mo“, „Bib­lio­te­kos“, „Uni­ ver­si­te­to“, „Lie­po­jos“ ir „Li­go­ni­nės“.

4

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

miestas

Mies­tui – pa­ža­dų puokš­tė

Komentarai

1

Pi­ni­gai su­mo­kė­ti kon­ kur­są lai­mė­ju­siai bend­ ro­vei „Ly­de­rio gru­pė“. „Prie­mo­nių pla­ną kū­rė apie 70 žmo­nių. Bu­vo su­da­ry­tos pen­kios dar­bo gru­pės pa­gal įvai­rias sri­ tis. Jie ir ge­ne­ra­vo idė­jas“, – aiš­ ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Stra­ te­gi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Ind­rė Bu­te­nie­nė. Jos tei­gi­mu, pi­ni­gai „Ly­de­ rio gru­pei“ su­mo­kė­ti už tai, kad bend­ro­vė nuo­mo­jo kon­fe­ren­ci­ jų sa­les, kur vy­ko dar­bo gru­pių pa­si­ta­ri­mai, už­sa­ki­nė­jo pie­tus, sam­dė lek­to­rius. Ji taip pat tu­rės iš­leis­ti pa­reng­tą stra­te­gi­nį plėt­ ros pla­ną. „Nė­ra taip, kad ran­go­vui tik už pla­no pa­ra­šy­mą su­mo­ka­mi pi­ni­gai. Be to, ir ne­to­le­ruo­ti­na to­kia pra­kti­ ka, kai mies­to stra­te­gi­nį pla­ną pa­ ra­šo sam­dy­ti kon­sul­tan­tai. Da­bar Klai­pė­dos stra­te­gi­ją kū­rė klai­pė­ die­čiai eks­per­tai“, – tvir­ti­no I.Bu­ te­nie­nė. Steigs gru­pi­nius na­mus

Klai­pė­dos stra­te­gi­nia­me plėt­ros pla­ne per sep­ty­ne­rius me­tus nu­ ma­ty­ta daug prie­mo­nių, ku­rias įgy­ven­di­nus uos­ta­mies­čio bend­ ruo­me­nė tu­rė­tų tap­ti svei­ka, su­ ma­ni ir sau­gi. Tarp to­kių prie­mo­nių – sa­va­ran­ kiš­ko bei gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mų stei­gi­mas. „To­kie na­mai la­bai po­pu­lia­rūs Skan­di­na­vi­jo­je. Juo­se sen­jo­rai gy­ ve­na sa­va­ran­kiš­kai, tik su mi­ni­ ma­lia prie­žiū­ra. Gru­pi­nio gy­ve­ni­ mo na­muo­se tu­rė­tų įsi­kur­ti ne tik sen­jo­rai, bet ir ki­ti so­cia­liai pa­žei­ džia­mi žmo­nės“, – aiš­ki­no I.Bu­te­ nie­nė. Klai­pė­dos stra­te­gi­jo­je nu­ma­ty­ ta įkur­ti ir blai­vyk­lą, ta­čiau, anot Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jos, tai pri­klau­sys ir nuo vals­ ty­bės po­li­ti­kos, nes iš­lai­ky­ti to­kią įstai­gą rei­kia ne­ma­žų lė­šų. Atei­ties pla­nuo­se nu­ma­ty­ta pa­ si­rū­pin­ti ne tik so­cia­liai pa­žei­džia­ mais klai­pė­die­čiais, bet vi­sų mies­ tie­čių sau­gu­mu. To­dėl pla­nuo­ja­ma at­lik­ti vie­šo­ se vie­to­se įreng­tų vaiz­do ste­bė­ji­ mo ka­me­rų efek­ty­vu­mo ty­ri­mą ir, esant bū­ti­ny­bei, plės­ti jų tink­lą po­ ten­cia­liai pa­vo­jin­go­se te­ri­to­ri­jo­se. Dė­me­sys – spor­tui

Tam, kad Klai­pė­dos bend­ruo­me­nė bū­tų svei­ka, stra­te­gi­nia­me plėt­ros pla­ne daug dė­me­sio ski­ria­ma spor­ to ob­jek­tams.

Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas

Klai­pė­dos mies­to ta­r y­bos Stra­te­g i­nės plėt­ros ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas

O

p­t i­m iz­mu dėl pa­reng­to Klai­pė­dos mies­to stra­te­gi­ nio plėt­ros pla­no iki 2020 m. tik­rai ne­de­g u. Ta­čiau šis do­ku­men­tas dar nė­ra ga­lu­ti­nis ir ti­ kiu, kad jis bus kur kas ge­res­nis, kai bus tei­kia­mas svars­ty­ti mies­to ta­ry­bai. Da­ bar­ti­nį pla­ną ver­ti­nu vi­du­ti­niš­kai – nei ge­rai, nei blo­gai. Aki­vaiz­du, kad jis yra

Pla­nas: ap­griu­vu­si Fut­bo­lo mo­kyk­la tu­rė­tų tap­ti mo­der­niu spor­to pa­

slau­gų komp­lek­su.

Nu­ma­to­ma at­nau­jin­ti ir iš­plė­to­ ti gy­ve­na­mų­jų ir rek­rea­ci­nių zo­nų vie­šą­ją spor­to inf­rast­ruk­tū­rą, pa­ sta­ty­ti nau­ją ba­sei­ną su svei­ka­tin­ gu­mo cent­ru, per­tvar­ky­ti Fut­bo­lo mo­kyk­los pa­sta­tus, įku­riant spor­to pa­slau­gų komp­lek­są, re­konst­ruo­ ti spor­to svei­ka­tin­gu­mo komp­lek­ są Smil­ty­nė­je, per­tvar­ky­ti dvi­ra­čių

Ind­rė Bu­te­nie­nė:

Prie­mo­nės su­pla­nuo­ tos taip, kad joms įgy­ ven­din­ti tu­rė­tų už­ tek­ti tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų, ko­kios ski­ria­mos kas­met – apie 80 mln. li­tų. tre­ką, kad jis bū­tų pri­tai­ky­tas kuo įvai­res­nėms spor­to ša­koms, pa­sta­ ty­ti spe­cia­li­zuo­tą ran­ki­nio spor­ to sa­lę. Taip pat pla­nuo­ja­ma į Klai­pė­ dą pri­trauk­ti kuo dau­giau pres­ti­ ži­nių ša­lies ir tarp­tau­ti­nių spor­to ren­gi­nių. Pla­nas – rea­lus?

Ke­li pus­la­piai Klai­pė­dos stra­te­gi­ nia­me plėt­ros pla­ne 2013–2020

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

me­tams ski­ria­mi ir mies­to inf­rast­ ruk­tū­rai. Juo­se pa­ra­šy­ta, kad uos­ta­mies­ ty­je ga­liau­siai tu­rė­tų bū­ti įdieg­ ta va­di­na­mo­ji ža­lio­ji švie­so­fo­rų ban­ga. Nu­ma­ty­ta mo­der­ni­zuo­ti cent­ ri­nės mies­to da­lies gat­vių tink­ lą: su­re­mon­tuo­ti Pi­lies til­tą, re­konst­ruo­ti Dar­žų ir ki­tas se­ na­mies­čio gat­ves, Kū­lių Var­ tų, Ga­li­nio Py­li­mo gat­vių ir Tai­ kos pro­spek­to san­kry­žą, nu­ties­ti Bas­tio­nų gat­vę ir pa­sta­ty­ti nau­ją til­tą per Da­nės upę, įreng­ti įva­ žiuo­ja­mą­jį ke­lią į Klai­pė­dos pi­lia­ vie­tės te­ri­to­ri­ją. Mies­to stra­te­gi­jo­je juo­du ant bal­ to taip pat pa­ra­šy­ta, kad iki 2020 me­tų bus mo­der­ni­zuo­tas šiau­rėspie­tų trans­por­to ko­ri­do­rių gat­ vių tink­las, šiau­ri­nės mies­to da­lies gat­vės ir ry­tų-va­ka­rų kryp­ties gat­ vių tink­las. Dė­me­sys esą bus ski­ria­mas ne tik gat­vėms, bet ir gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lams – kai ku­riuos jų nu­ma­ ty­ta iš pa­grin­dų at­nau­jin­ti. „Pla­nas tik­rai yra rea­lus. Prie­ mo­nės su­pla­nuo­tos taip, kad joms įgy­ven­din­ti tu­rė­tų už­tek­ti tų sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­to lė­šų, ko­kios ski­ ria­mos kas­met, – apie 80 mln. li­ tų. Aiš­ku, tam, kad vi­si už­si­brėž­ti tiks­lai bū­tų pa­siek­ti, tu­ri bū­ti ir ki­ti fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai“, – tei­ gė I.Bu­te­nie­nė. Pa­reng­tas Klai­pė­dos 2013–2020 me­tų stra­te­gi­nis plėt­ros pla­nas kol kas dar nė­ra pa­tvir­tin­tas – vis dar lau­kia­ma pa­sta­bų iš gy­ven­to­jų, or­ ga­ni­za­ci­jų, po­li­ti­kų. Gy­ven­to­jai ir įvai­rios vi­suo­me­ni­ nės or­ga­ni­za­ci­jos jau pa­tei­kė 55 pa­ sta­bas, ta­čiau ne į vi­sas jų bus at­ si­žvelg­ta.

Aras Mi­leš­ka

Klai­pė­dos smul­k io­jo ir vi­du­t i­n io vers­lo ta­r y­bos pir­m i­n in­kas

M

a­no ver­ti­ni­mu, pa­reng­ta mies­to stra­te­g i­ja yra la­ bai silp­na ir fak­tiš­kai ne­ si­ski­ria nuo anks­tes­nės. To­k io do­ku­men­to net ne­pa­va­din­čiau stra­te­g i­ja, tai – tik są­ra­šas dar­bų, ku­ riuos da­ro­me šian­dien ir tę­si­me ry­toj. Stra­te­g i­jo­je nė­ra vie­nos aiš­k ios kryp­ ties, o ka­dan­gi jų daug, kiek­vie­nam eko­ no­mis­tui aiš­ku, kad dėl ri­bo­tų fi­nan­si­ nių iš­tek­lių ne­pa­da­ry­si­me nie­ko ge­rai ir iki ga­lo, o tik vis­ko po tru­pu­tį ir pa­vir­ šu­ti­niš­kai. Klai­pė­dos mies­to 2013–2020 me­tų stra­te­gi­jos prie­mo­nių pla­ne pa­si­ ge­dau prie­mo­nių mies­to eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mui. Dėl emig­ra­ci­jos mies­to biu­

per daug ro­ži­nis ir jam trūks­ta konk­re­ tu­mo. Kliū­va tai, kad yra ne­ma­žai prie­ mo­n ių, ku­r ių nu­ma­ty­tas re­z ul­ta­tas – pa­reng­ta ga­li­my­bių stu­di­ja. Tai tik­rai ne­tin­ka. Ga­li­my­bių stu­di­ją ga­li­ma pa­ reng­ti per pus­me­t į, o ne per sep­ty­ne­ rius me­tus. Rei­kia pri­pa­ž in­ti, kad pla­ no ren­gė­jai tik­rai yra šiek tiek silp­no­ki. Kai pa­klau­sė­me, koks mies­tas bus Klai­ pė­da 2020 me­tais – tu­ris­ti­nis, pra­mo­ni­ nis, iš­gir­do­me at­sa­ky­mą, kad svei­kas. Bet tai tik fi­lo­so­fi­ja, o ne bū­das už­dirb­ ti pi­ni­gų, kad mies­tas kles­tė­tų. Ti­kiuo­ si, kad į vi­sas iš­sa­ky­tas pa­sta­bas bus at­ si­žvelg­ta, ir pla­nas bus pa­ko­re­guo­tas. Vis dėl­to rei­kia su­pras­ti, kad nė vie­na stra­te­gi­ja nė­ra įgy­ven­di­na­ma 100 pro­c. Jei pa­vyks­ta rea­ly­be pa­vers­ti 25 pro­c. nu­ma­ty­tų prie­mo­nių, tai jau ge­rai. dže­tas stip­riai ma­žė­ja ir bus ne­pa­jė­gus įgy­ven­din­ti stra­te­gi­jos, kad ir ko­kia ji bū­ tų. Prieš ren­giant stra­te­gi­ją bu­vo at­lik­ta ana­li­zė, ku­ria ir įvar­dy­ta, kad emig­ra­ci­ ja yra di­d žiau­sia mies­to bė­da. Keis­ta, kad pa­čio­je stra­te­gi­jo­je (prie­mo­nių pla­ ne) apie tai neuž­si­me­na­ma nė žo­džio. Stra­te­gi­nis pla­nas pa­si­žy­mi įvai­riau­sių prie­mo­nių gau­sa, ta­čiau ne­pag­rįs­tas jų eko­no­mi­niu veiks­min­gu­mu. Emig­ra­ci­ ją ma­ži­na nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mas, ir ge­riau­sia tai da­ry­ti ska­ti­nant smul­kų­jį vers­lą. Ta­čiau apie tai prie­mo­n ių pla­ ne taip pat ne­kal­ba­ma nė žo­džio. Stra­ te­gi­nis pla­nas tu­ri bū­ti pa­rem­tas dar­nia mies­to plėt­ra, ta­čiau prie­mo­nių pla­ne jos ne­si­ma­to, ka­dan­g i apie pa­g rin­di­n į eko­no­mi­nį fak­to­rių iš­vis net neuž­si­me­ na­ma. Šne­kant pa­pras­ta kal­ba, no­rint iš­ leis­ti pi­ni­gus, pir­ma juos rei­kia už­dirb­ti. Jei ne­bus mies­te ke­lia­mas eko­no­mi­kos ly­gis ir ne­stab­do­ma emig­ra­ci­ja, tai sie­ kiant įgy­ven­din­ti mies­to stra­te­gi­ją, o gal net ir kas­die­nes mies­to funk­ci­jas, sa­vi­ val­da tu­rės nuo­lat kel­ti mo­kes­čius. Tai pa­sta­ruo­ju me­tu ir vyks­ta.

Pla­nų neį­gy­ven­di­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei pa­vy­ko įgy­ven­din­ti 82,9 pro­c. 2007–2013 m. stra­te­

gi­nia­me pla­ne nu­ma­ty­tų veiks­mų, 11,1 pro­c. šiuo me­tu yra vyk­do­ma, o 6,1 pro­c. nu­ma­ty­tų dar­bų net ne­pra­dė­ti. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei, nors ir bu­vo pa­reng­ti tech­ni­nius pro­jek­tus ir juos nu­ma­ty­ta stra­te­gi­nia­me pla­ne, per re­konst­ruo­ti; sep­ty­ne­rius me­tus ne­pa­vy­ko: pa­gal pa­reng­t us tech­n i­n ius pro­jek­ iš­plės­ti mies­to ri­bų ir re­zer­vuo­ti te­ri­to­ tus su­tvar­ky­ti mies­to te­ri­to­ri­jo­je esan­ ri­jų pra­mo­nės įmo­nių plėt­rai; čius pi­lia­kal­nius ir is­to­ri­nes mies­to ka­ su­jung­ti se­na­mies­čio ir pi­lia­vie­tės te­ pi­nai­tes; ri­to­ri­jų, per­tvar­kant Pi­lies g.; įreng­ti na­mi­nių gy­vū­nų ka­pi­nes; stip­rin­ti ap­lin­kos už­terš­tu­mo iš uos­te ir LEZ‘e vei­k ian­čių įmo­n ių kont­ro­lę, at­nau­jin­ti iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo mo­ ini­ci­juo­t i ak­re­d i­t uo­tos la­bo­ra­to­r i­jos, kyk­lų žai­di­mų aikš­te­les; ti­rian­čios spe­ci­fi­nius ter­ša­lus, įstei­gi­ pa­reng­t i Žve­jų rū­mų rest­r uk­t ū­r i­za­ mą Klai­pė­dos re­gio­ne; ci­jos pro­jek­tą, nu­ma­tant pa­sta­to re­ kran­ti­nė­je, esan­čio­je ša­lia Klai­pė­dos konst­ruk­ci­jos ga­l i­my­bes bei įstai­gos pi­l ia­v ie­tės, įreng­t i nuo­lat vei­k ian­čią veik­los po­ky­čius ir įstei­giant kul­tū­ros se­no­vi­nių lai­vų eks­po­zi­ci­ją; sa­vi­raiš­kos cent­rus gy­ve­na­muo­siuo­ at­lik­ti fon­ta­nų būk­lės in­ven­to­ri­za­ci­ją, se mies­to ra­jo­nuo­se.

2013 m. sausio 28 d. 13 val. Klaipėdos miesto Karių kapinėse S. Daukanto g. įvyks ceremonialas vainikų, gėlių padėjimas žuvusiems kariams.

Uos­tui tu­rė­tų va­do­vau­ti A.Vait­kus

2013 m. sausio 28 d. 13.30 val. Klaipėdos m. Koncertų salėje Šaulių g. 36 įvyks koncertas skirtas Klaipėdos m. išvadavimo 68- ųjų metinių progai paminėti.

Klai­pė­dos jū­rų uos­to va­do­vo kon­ kur­są lai­mė­jo bu­vęs mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­rius ir „Ache­mos gru­pės“ dar­buo­to­jas so­cial­de­mok­ra­tas Ar­ vy­das Vait­kus.

Kviečiame Antrojo pasaulinio karo dalyvius, jų artimuosius, miesto visuomenę dalyvauti minėtuose renginiuose. Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo dalyvių Klaipėdos miesto Taryba.

Tai BNS pa­tvir­ti­no su­si­sie­ki­mo mi­ nist­ro Ri­man­to Sin­ke­vi­čiaus pa­ta­ rė­jas Ri­čar­das Slap­šys. „Tre­čia­die­nį į po­kal­bį at­vy­ko du pre­ten­den­tai iš tri­jų pa­kvies­tų. Pa­gal su­rink­tą ba­ lų skai­čių kon­kur­so nu­ga­lė­to­ju pri­ pa­žin­tas A.Vait­kus. Da­bar mi­nist­ras kreip­sis į STT, ku­ri per 14 die­nų tu­ rė­tų pa­teik­ti iš­va­das dėl jo pa­ti­ki­ mu­mo. Tik ta­da A.Vait­kus bus pa­ tvir­tin­tas“, – tei­gė R.Slap­šys.

A.Vait­kus še­še­rius me­tus dir­bo Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­ riu­mi. 2009 m. iš jos pa­si­trau­kė ir pra­dė­jo dirb­ti „Ache­mos gru­pės“ lo­gis­ti­kos di­rek­to­riu­mi, bu­vo pa­ skir­tas į KLAS­CO val­dy­bą, vė­liau ta­po „Ache­mos gru­pės“ bend­ro­ vės „Ache­ma­ri­da“ vyk­do­muo­ ju di­rek­to­riu­mi. Dėl uos­to va­do­vo po­sto dar var­žė­si anksčiau iš pa­ rei­gų pa­si­trau­kęs uos­to inf­rast­ ruk­tū­ros ir plėt­ros di­rek­to­rius Vi­ das Ka­ro­lis. Kon­kur­se da­ly­va­vo iš vi­so 4 pre­ ten­den­tai, iš ku­rių du ne­bu­vo ofi­ cia­liai pa­skelb­ti. BNS ir „Klai­pė­dos“ inf.

Dos­jė: A.Vait­kus mi­ni­mas tarp

ge­riau­siai Lie­tu­vo­je uos­to rei­ka­ lus iš­ma­nan­čių žmo­nių.

5

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

miestas

Me­tų klai­pė­die­tės int­ri­guo­ja 1

Mo­te­rys tur­būt ne­si­ti­kė­ jo, kad jų dis­ku­si­jos taps to­kios karš­tos, o ap­si­spren­di­mas – toks sun­kus. Ga­liau­siai svars­ty­muo­se, ku­riai iš šie­me­čių pre­ten­den­čių pa­do­va­no­ ti „ke­lia­la­pį“ į fi­na­li­nį sep­ty­ne­tu­ką, li­ko po­ra pa­var­džių. Nors šio­se dis­ ku­si­jo­se ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti dvi Me­

Su­su­ma­vus vi­sus „už“ ir „prieš“ paaiš­ kė­jo, jog vie­nos pre­ ten­den­tės per­sva­rą prieš ki­tą lė­mė vos vie­nas bal­sas. At­sa­ko­my­bė: Me­tų klai­pė­die­tėms S.Idze­le­vi­čie­nei, O.Ža­lie­nei, L.Bo­sie­nei, J.Kar­čiaus­kai­tei-La­go, K.Bo­bians­kie­nei, N.Han­sen, A.Gri­ga­liū­nie­nei ir

tų klai­pė­die­tės – In­ga Grub­liaus­ kie­nė bei Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė – jos taip pat pa­reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę. Su­su­ma­vus vi­sus „už“ ir „prieš“ paaiš­kė­jo, jog vie­nos pre­ten­den­tės per­sva­rą prieš ki­tą lė­mė vos vie­ nas bal­sas. Me­tų klai­pė­die­tės su­

Ž.Nor­ku­vie­nei te­ko ne­leng­va už­duo­tis – iš gau­sy­bės pre­ten­den­čių iš­skir­ti vie­ną.

ta­rė, jog ki­tą kan­di­da­tę pa­lai­kys bal­suo­da­mos. Kas jau už­si­tik­ri­no po­zi­ci­ją fi­ na­l i­n ia­m e rin­k i­m ų sep­ty­n e­t u­ ke, kol kas lie­ka int­ri­ga – sep­ty­ ne­t u­ko są­ra­š as dien­raš­ty­je bus

pa­skelb­tas va­sa­rio 7 d. Be Me­tų klai­pė­die­čių iš­rink­tos kan­di­da­tės, dar vie­ną pre­ten­den­tę į gar­bin­gą ti­tu­lą tra­di­ciš­kai iš­rinks bal­sa­ vu­sie­ji in­ter­ne­tu, li­ku­sias pen­ kias de­le­guos skai­ty­to­jai, bal­sa­vę

iš laik­raš­čių iš­kirp­tais spe­cia­liais la­pe­liais. Vi­sos sep­ty­ne­tu­ko mo­te­rys bus pri­sta­ty­tos „Klai­pė­dos“ pus­la­ piuo­se. O už tą, ku­ri ver­čiau­sia vie­nuo­lik­to­sios Me­tų klai­pė­die­tės

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ti­tu­lo, sa­vo bal­sus skai­ty­to­jai ga­ lės ati­duo­ti nuo va­sa­rio 19 iki ko­ vo 6 d. Šie­me­tė lau­rea­tė bus ti­tu­luo­ta iš­kil­min­ga­me ren­gi­ny­je ko­vo 8-ąją – Tarp­tau­ti­nę mo­ters die­ną.

6

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

nuomonės

Akis ba­do tar­ny­bi­nė ma­ši­na

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

An­tig­ri­pi­nas G

Violeta Juodelienė

Ž

ie­mai per­si­r i­tus į ant­rą­ją pu­sę smo­gė se­zo­no pa­ly­do­vas gri­ pas. Svei­ka­tos prie­ž iū­ros cent­ ruo­se pa­gau­sė­jo li­go­n ių – tiek, kad kai ku­rio­se ša­lies te­ri­to­ri­jo­se pa­skelb­ ta epi­de­mi­ja. Far­ma­ci­n in­kai su­sku­bo nau­do­t is pro­ga pri­m in­t i esą vi­sa­ga­l ius skie­pus, na­t ū­ro­ pa­tai sa­vo ruož­tu – neig­t i vak­ci­na­v i­mą. Spren­d žiant iš pa­pli­tu­sios tra­d i­ci­jos die­ ną pra­dė­ti nuo cit­ri­nos, im­bie­ro ir me­daus mi­ši­nio, o baig­ti pa­tik­ri­nus pa­ra­ce­ta­mo­lio pre­pa­ra­tų at­sar­gas na­mų vais­ti­nė­lė­je, po­

Lo­vos re­ži­mas – ir jo­kio dar­bo karš­čiuo­jan­čia gal­va. ten­cia­lūs li­go­niai daž­niau­siai ren­ka­si tre­ čią­jį ke­lią: sa­vi­gy­dą. Vi­suo­t i­nės is­te­r i­jos, ku­r iai pa­si­da­vė­me 2009-ai­siais, kai nuo kiau­l ių gri­po sau­ go­jo­mės gar­bin­g iau­sio­je na­mų vie­to­je it šven­to­jo pa­veiks­lą pa­si­dė­ję iš po skver­ no gau­tą „ta­mif­lu“, re­g is, iš­veng­si­me. Per šiuos ke­le­r ius me­t us gri­pui at­spa­res­n i gal ir ne­ta­po­me, bet is­te­r i­jos su­kė­lė­jams – tik­rai taip. Na, kai kur pa­skelb­ta gri­po epi­de­mi­ja – ir kas iš to? Gal vi­suo­me­nės svei­ka­ta be­si­ rū­pi­nan­čios tar­ny­bos su­si­bū­ri­mų vie­to­se da­li­ja vien­kar­ti­nes kau­kes? Gal mo­ko vai­ kus dar­že­liuo­se, kaip tai­syk­lin­gai čiau­dė­ ti, o praei­viams gat­vė­se do­va­no­ja imu­ni­ te­tą stip­ri­nan­čių prie­mo­nių? Nie­ko pa­na­ šaus. Ži­nia apie pa­skelb­tą epi­de­mi­ją tė­ra sta­tis­ti­nis fak­to, kad ser­gan­čių­jų skai­čius įvei­kė tam tik­rą ri­bą, kons­ta­ta­vi­mas. Ki­ta ver­tus, jau vien šios ži­nios pa­sklei­di­ mas ska­ti­na pa­gal­vo­ti apie tai, kas ke­lia di­ džiau­sią grės­mę – vi­ru­sai ar mes pa­tys. Kri­zės aki­vaiz­do­je po­l i­t i­kai ge­ro­kai su­ ma­ž i­no „Sod­ros“ iš­mo­kas, gau­na­mas li­ gos at­ve­ju. Šią sa­vai­tę pa­vie­šin­ti duo­me­ nys ro­do, kad ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lių nū­ nai iš­duo­da­ma ge­ro­kai ma­ž iau, ta­čiau tai anaip­tol ne­reiš­k ia, kad nu­sto­jo­me sirg­t i. Ei­lės pas spe­cia­l is­tus neiš­t ir­po, o me­d i­ kai skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais: bi­jo­da­mi pra­ras­ti pa­ja­mas, žmo­nės į dar­bą ver­ž ia­ si ne­pa­gi­ję, to­dėl ūmios li­gos virs­ta lė­ti­nė­ mis. Šios sa­vo ruož­tu ir di­di­na ri­zi­ką pa­tir­ ti le­mia­mą gri­po smū­g į. Ten­den­ci­ja ypač pa­vo­jin­ga, tik dėl jos gal­vos ne­skau­da ir ne­skau­dės nei po­l i­t i­ kams, nei svei­ka­tos biu­rams ar cent­rams. Vie­nin­te­liai žmo­nės, ku­rie ga­lė­tų šį tą nu­ veik­t i – mes pa­tys. Kaip sa­ko pa­ty­rę šei­ mos gy­dy­to­jai, pa­ju­tę pir­muo­sius gri­po simp­to­mus, sau­go­ki­tės pa­tys ir sau­go­ki­te ap­lin­ki­nius. Lo­vos re­ž i­mas – ir jo­kio dar­ bo karš­čiuo­jan­čia gal­va.

y­ve­nu Kre­tin­gos gat­vės 57 na­me. Mū­sų kie­mą su­pa ke­li 12 aukš­tų na­mai, to­ dėl kad ir koks di­de­lis yra kie­mas, vi­sų gy­ven­to­jų au­to­mo­bi­ liai čia ne­tel­pa. Sten­gia­mės la­bai tau­piai iš­nau­ do­ti kiek­vie­ną pė­dą ir pik­ti­na­mės, kai čia sta­to­mi ir tar­ny­bi­niai au­to­ mo­bi­liai. Jau ku­ris lai­kas kiek­vie­ną va­ka­rą kai­my­nas prie na­mo pa­lie­ka mik­roau­to­bu­są, ant ku­rio pa­ra­šy­ta, jog tai TNT įmo­nės ma­ši­na. Pas­kam­bi­nau į šios bend­ro­vės būs­ti­nę Vil­niu­je ir pra­ne­šiau, kad tar­ny­bi­nis au­to­mo­bi­lis lai­ko­mas prie dar­buo­to­jo būs­to. Man pa­ža­ dė­jo, kad su šiuo žmo­gu­mi pa­si­ kal­bės. Ta­čiau po­vei­kis bu­vo prie­šin­ gas, nei ti­kė­jau­si. Pir­ma­die­nį mik­

397 728

telefonas@kl.lt

Koks bus spren­di­mas dėl tur­gaus?

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

roau­to­bu­sas bu­vo pa­lik­tas prie pat laip­ti­nės du­rų, lyg pa­si­ty­čio­ji­mas ir tie­sio­gi­nis iš­šū­kis. Sup­ra­tau, kad šią tar­ny­bi­nę ma­ ši­ną tas žmo­gus tu­ri kur lai­ky­ti, nes sa­vait­ga­liais jos prie na­mo ne­

bū­na. Rei­kia tu­rė­ti są­ži­nės, ankš­ ta­me kie­me lai­ky­ti ir dar­bo, ir nuo­ sa­vą ma­ši­ną. No­rė­tu­me, kad kai­my­nas su­si­ pras­tų. Pet­ras

Ne­bep­ri­si­me­nu, o gal pra­žiop­so­jau, kaip bai­gė­si Se­no­jo tur­gaus is­to­ri­ja. Juk vi­sai dar ne­se­niai dau­gy­bė mies­ tie­čių svars­tė, rei­kia ar ne­rei­kia už­ da­ry­ti šią tur­ga­vie­tę. Ir ar­gu­men­tų bu­vo pa­čių įvai­riau­sių: nuo to, kad tai yra mies­to gė­da, iki idė­jų pa­vers­ ti šią vie­tą dar vie­nu mies­to skve­ru. Kaž­ko­kia „plet­ki­nin­kė“ net lei­do gan­dus, kad čia bus pre­ky­bos cent­ ras. Sup­ran­ta­ma, kai ku­rie žmo­nės bet ko­kia pro­ga lin­kę nu­si­šne­kė­ti. Ta­čiau kaip bus nu­spręs­ta dėl Se­no­jo tur­gaus iš tie­sų? No­rė­čiau, kad bū­ tų vie­šai at­sa­ky­ta. O ir mies­to ta­ry­ba tu­rė­tų pa­de­monst­ruo­ti sa­vo nuo­sta­ tas šiuo klau­si­mu. Nes kol kas ten­ ka mai­tin­tis gan­dais, o ne ofi­cia­lia mies­to val­džios nuo­mo­ne. Pra­nas B.

Par­da­vė­jų įžū­lu­mas ste­bi­na

E

su vy­res­nio am­žiaus mo­ te­ris. Nuo­lat ap­si­pir­ki­nė­ju vie­na­me di­de­lia­me pre­ky­ bos cent­re. Ne­syk te­ko pa­ kliū­ti į la­bai ne­ma­lo­nias si­tua­ci­jas. Kar­tą nuė­jau prie ter­mi­na­lo su­ si­mo­kė­ti už tam tik­ras pa­slau­gas. Priė­jau prie par­da­vė­jos, o ši man pa­reiš­kė: „Ar jūs pa­klau­sė­te, ar jus ap­tar­nau­siu?“ To­kie dar­buo­to­jos žo­džiai ma­ne la­bai nu­ste­bi­no. Pak­lau­siau, ka­ da įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mas, kad žmo­ gus tu­ri par­da­vė­jos pa­klaus­ti, ar jį ap­tar­naus. Ki­lo gin­čas. Daž­nai konf­lik­tai su ka­si­nin­kė­ mis ky­la ir dėl pre­kių kai­nų. Ne­re­ tai pa­sta­ro­sios nea­ti­tin­ka tik­ro­vės. Prie pre­kės nu­ro­do­ma, kad tai­ko­ ma nuo­lai­da, o ka­so­je su­ži­nai, kad jo­kios nuo­lai­dos ap­skri­tai nė­ra. Man taip nu­ti­ko nu­si­pir­kus kiau­ ši­nių. Ša­lia kai­nos eti­ke­tės prie len­ty­nos bu­vo nu­ro­dy­ta, kad vyks­ ta ak­ci­ja. Ta­čiau, nuė­jus prie ka­sos, bu­vo įmuš­ta se­no­ji kai­na. Prie kai ku­ rių pre­kių iš­vis trūks­ta kai­nų eti­ ke­čių. Ypač prie sve­ria­mų sal­dai­ nių. No­ri nu­si­pirk­ti, o ne­ži­nai, kiek kai­nuos. Va­sa­rą į ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją ta­ me pre­ky­bos cent­re te­ko pa­kliū­ti

ir su sve­čiais iš už­sie­nio. Iš­si­rin­ko­ me pre­kių ir nuė­jo­me prie grei­to­ jo ap­tar­na­vi­mo ka­sos. Ten nu­ro­ dy­ta, kad ap­tar­nau­ja­mi pir­kė­jai, ku­rie tu­ri ne dau­giau kaip sep­ty­ nias pre­kes. Ka­dan­gi bu­vo­me tri­se, pa­siė­mė­ me tiek pre­kių, kiek pri­klau­so. Su­ si­dė­jo­me jas, o par­da­vė­ja pa­reiš­kė, kad ne­leis už jas su­si­mo­kė­ti vie­nu

Va­sa­rą į ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją ta­me pre­ ky­bos cent­re te­ko pa­kliū­ti ir su sve­ čiais iš už­sie­nio.

kar­tu. Ban­džiau aiš­kin­ti, kad mes trys žmo­nės, o pre­kių skai­čius ne­ vir­ši­ja nu­ro­dy­to kie­kio. Ta­čiau ka­si­nin­kė pa­reiš­kė, kad kiek­vie­nas už sa­vo pre­kes mo­kė­tu­ me at­ski­rai. Taip ir te­ko pa­da­ry­ti. Ki­tą kar­tą to­je pa­čio­je ka­so­je vėl pa­kliu­vau į ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ ją. Krep­še­ly­je tu­rė­jau pen­kias pre­ kes. Kai atė­jo ma­no ei­lė, ka­si­nin­kė pa­reiš­kė, kad ma­nęs neap­tar­naus ir pa­dė­jo len­te­lę prieš ma­no pro­ duk­tus.

Bu­te tik­rai ne­šal­ta

No­rė­jau iš­siaiš­kin­ti, bet vis­ kas bu­vo vel­tui. Te­ko su­si­dė­ti vi­ sas pre­kes at­gal į krep­še­lį ir ieš­ko­ti ki­tos ka­sos, kur ga­lė­čiau at­si­skai­ ty­ti. Taip pat ma­ne pri­bloš­kė ir par­ da­vė­jų ap­lai­du­mas. Pir­kau 10 dė­ žu­čių deg­tu­kų pa­kuo­tę. Į ka­sos apa­ra­tą „įmu­šė“, kad jie kai­nuo­ ja 25 li­tus. La­bai nu­ste­bau. Deg­tu­ kų bu­vau pir­ku­si la­bai se­niai, to­dėl kai­nos ne­ži­no­jau. Pak­lau­siau par­ da­vė­jos, ar tik­rai tiek jie kai­nuo­ja. Ši man pa­tvir­ti­no, jog bū­tent tiek. Grį­žu­si na­mo pa­skam­bi­nau kai­ my­nei ir pa­si­guo­džiau, kiek daug su­mo­kė­jau už deg­tu­kus. Ji pa­sa­kė, kad ma­ne ap­ga­vo. Grį­žau į par­duo­tu­vę aiš­kin­tis. Tą­syk man bu­vo grą­žin­ti pi­ni­gai. Vis dėl­to ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne vi­sos dar­buo­to­jos yra blo­gos. Kar­ tą pre­ky­bos cent­re ieš­ko­jau ge­ ria­mo­sios so­dos. Pak­lau­siau sa­lės dar­buo­to­jos, kur man ras­ti šį ga­mi­ nį. Ji man ne tik pa­sa­kė, kur yra so­ da, bet ir nu­ve­dė, pa­ro­dė. Par­da­vė­ ja pri­si­mi­nė, net ku­rio­je len­ty­no­je yra ši pre­kė. Nus­te­bau, kad žmo­gus taip vis­ ką pui­kiai ži­no. Juk par­duo­tu­vė – tik­rai la­bai di­de­lė. Šiai dar­buo­to­jai esu la­bai dė­kin­ga už pa­gal­bą. B.

Dar­že­li­nu­kų šven­tė – li­mu­zi­ne

K

ai ku­rie tė­ve­liai net sa­ vo iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams jau ban­do įdieg­ ti pa­grin­di­nę gy­ve­ni­mo „tie­są“ – vi­sur ir vis­kuo pra­lenk vi­sus. Vie­na­me uos­ta­mies­čio dar­že­ly­ je pen­kia­me­čio gim­ta­die­nis bu­vo šven­čia­mas ro­ži­nia­me li­mu­zi­ne.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Į eks­kur­si­ją po mies­tą pra­ban­ giu au­to­mo­bi­liu bu­vo pa­kvies­ti vi­ si gru­pės vai­kai. Šven­tė vy­ko vi­du­ ry sa­vai­tės, ne sa­vait­ga­lį. Ma­žie­ji sve­čiai, su­pran­ta­ma, bu­vo ap­stul­bin­ti. Ir da­bar jie neį­ si­vaiz­duo­ja, kad gim­ta­die­nį bū­tų ga­li­ma švęs­ti ki­taip. Ta­čiau juk ne vi­si tė­ve­liai iš­ga­li to­kią pra­ban­gą.

Ja­ni­na

Tur­ge­lis sken­di snie­ge

Lie­po­jos gat­vė­je yra toks tur­ge­lis „Sen­jo­rų ro­jus“. ta­čiau jo sa­vi­nin­ kai snie­go ne­va­lo. Ša­lia yra pre­ky­ bos cent­ras, ku­rio dar­buo­to­jai idea­ liai iš­si­va­lė kie­mą, ta­čiau tur­ge­lis – ne­priei­na­mas. Ne­gi taip bran­giai kai­nuo­ja pa­sam­dy­ti trak­to­riu­ką, kad iš­va­ly­tų tą kie­mą? Pen­si­nin­kai iš mū­sų kvar­ta­lo neišb­ren­da, gal rei­kia tą kie­mą ap­skri­tai už­tver­ti? Kai nie­kas ne­bea­teis, gal pa­ga­liau nu­si­kas tą snie­gą? Al­do­na

Tram­dy­ki­te rū­ka­lius

No­riu pa­dė­ko­ti mies­to val­džiai, kad tram­do tuos jau­nus rū­ka­lius. Man la­bai įdo­mu, ko­dėl Vy­riau­sy­ bės at­sto­vė taip rū­pi­na­si ir už­ta­ria rū­kan­čius jau­nuo­lius? Juk da­bar, kai išei­ni iš laip­ti­nės, tu­ri praei­ti ci­ga­re­čių dū­mų už­kar­dą ir smar­ vę, re­gis, Klai­pė­do­je ne­li­ko nė vie­ no ne­rū­kan­čio. Rei­kia juos pa­ga­liau tram­dy­ti ir draus­ti rū­ky­ti bet kur. Ele­na

Klau­si­mas: ar rei­kė­jo taip ro­dy­ ti sa­vo di­dy­bę, juk čia – tik vai­kai. Gal bū­tų pa­ka­kę, jei į sa­vo pen­kia­ me­čio šven­tę bū­tų pa­si­kvie­tę šei­ mos drau­gus? Tuš­ty­bės mu­gė, ta­ čiau ma­ži vai­kai to ne­sup­ran­ta. Kaip jiems paaiš­kin­ti, kad jų drau­ go tė­ve­liai per­len­kė laz­dą? Ing­ri­da

Ko­dėl ski­ria­si są­skai­tos?

Gy­ve­nu Ban­du­žių gat­vė­je, mū­sų na­mą ad­mi­nist­ruo­ja na­mų val­dos, o są­skai­tos ge­ro­kai di­des­nės nei gre­ta sto­vin­čia­me ly­giai to­kia­me pa­čia­me na­me, bet ten yra bend­ ri­ja. To­kio pa­ties bu­to są­skai­ta to­ kia­me na­me 200 li­tų ma­žes­nė. Ne­ sup­ran­tu, ko­dėl taip yra. Da­na Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Gy­ve­na­me Kre­tin­gos gat­vė­je 52 kv.m plo­to bu­te. Už šil­dy­mą su­ mo­kė­jo­me tiek, tar­si na­mas bū­ tų la­biau­siai ap­leis­tas ir pro vi­sus kam­pus leis­tų ši­lu­mą. Iš­sik­vie­tė­ me mū­sų ši­lu­mos cent­ro pri­žiū­rė­ to­jus, kad jie su­ma­žin­tų šil­dy­mą, nes yra per karš­ta. Bet jie at­si­sa­kė tai pa­da­ry­ti. Kur mums kreip­tis, ką da­ry­ti, kas ga­li su­val­dy­ti tuos pri­ žiū­rė­to­jus, kad mū­sų pi­ni­gai neiš­ ga­ruo­tų į orą, gal kas pa­tars?

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

lietuva

Mo­kes­čių re­for­mos kal­vė At­sa­ky­mus į klau­si­mus, kaip kei­sis mo­ kes­čiai, ku­rie ma­žės, ku­rie di­dės, o ku­rių ne­be­liks, iki me­tų vi­du­rio tu­rė­tų pa­teik­ ti prem­je­ro su­bur­ta dar­bo gru­pė. Ta­ čiau jau da­bar aiš­kė­ja, kad eks­per­tams kils dau­gy­bė pro­ble­mų. Re­for­ma: S.Ja­ke­liū­no va­do­vau­ja­ma dar­bo gru­pė pa­siū­ly­mus dėl mo­kes­čių pa­teiks po pen­kių mė­ne­sių.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

At­sit­vers ty­los sie­na

Vy­riau­sy­bės va­do­vo Al­gir­do But­ ke­vi­čiaus ini­ci­juo­ta dar­bo gru­pė dėl mo­kes­čių sis­te­mos per­tvar­kos jau va­kar rin­ko­si į pir­mą­jį po­sė­dį. Dar­bo gru­pės na­riai dar tik ta­ria­si, ku­riuos klau­si­mus nag­ri­nė­ti. Ta­čiau dar­bo gru­pė kol kas net nė­ra su­ta­ru­si dėl mo­kes­čių, ku­rių keis­ti tik­rai ne­pla­nuo­ja. „Ga­li bū­ti vis­ko, ga­li ne­bū­ti nie­ ko“, – pa­klaus­tas apie mo­kes­čių pa­kei­ti­mus kal­bė­jo dar­bo gru­pės va­do­vas, prem­je­ro pa­ta­rė­jas Sta­ sys Ja­ke­liū­nas. Kol kas aiš­ku tik vie­na: dar­bo gru­ pės na­riai apie ko­mi­si­jo­je svars­to­ mus da­ly­kus vie­šai ne­kal­bės. „Ko­ kių nors tar­pi­nių ko­men­ta­rų, kol dar­bo gru­pė ne­baigs dar­bo, ne­bus. To­dėl, kad tai ga­li veik­ti dar­bo gru­ pės veik­lą, dar­bą, da­ry­ti įta­ką po­li­ ti­kams, – kaip jie ten su­pras, kaip in­terp­re­tuos. Kad bū­tų tvar­kin­gas ir nuo­sek­lus dar­bas, tar­pi­nių dis­ ku­si­jų ne­vie­šin­si­me“, – apie pir­ mo­jo dar­bo gru­pės po­sė­džio su­si­ ta­ri­mus kal­bė­jo S.Ja­ke­liū­nas. Ne­su­ta­ri­mų ne­bus?

Prem­je­ro su­bur­to­je dar­bo gru­pė­je – skir­tin­gų ideo­lo­gi­nių sro­vių at­sto­ vai: ir de­ši­nie­ji, ir kai­rie­ji. Ar dar­ bo gru­pės na­riams pa­vyks su­de­rin­ti po­žiū­rius? Juk vie­ni pa­si­sa­ko už vi­ siš­ką eko­no­mi­kos lais­vę, ki­ti – už griež­tes­nį jos re­gu­lia­vi­mą.

„Iš pir­mo pa­si­ta­ri­mo, iš pir­mo su­si­ti­ki­mo toks įspū­dis tik­rai ne­ su­si­da­rė. Žmo­nės tik­rai kom­pe­ten­ tin­gi ir pro­fe­sio­na­lūs. Ideo­lo­gi­niai skir­tu­mai kol kas tik­rai neiš­ryš­kė­jo ir gal neiš­ryš­kės. Do­mi­nuo­ja kom­ pe­ten­ci­ja, pra­gma­tiš­ku­mas ir rea­ ly­bės su­vo­ki­mas“, – va­kar dės­tė S.Ja­ke­liū­nas. Dar­bo gru­pės na­rys, Vil­niaus uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas eko­no­mis­ tas Ro­mas La­zut­ka nu­ro­dė, kad per pir­mą­jį po­sė­dį tie­siog bu­vo ap­si­

Komentarai

Jo­nas Či­čins­kas Eko­no­m is­tas

P

a­ti idė­ja ma­žin­ti dar­bo ap­mo­ kes­t i­n i­mą – priim­t i­na. Darb­ da­v iams la­bai daug kai­nuo­ ja sam­dy­ti žmo­nes ir mo­kė­ti mo­kes­čius, bet ten sun­k iai ga­li­ma ką pa­da­ry­ti, iš­sky­rus vie­ną da­ly­ką. Darb­ da­v iams di­d žiau­sią da­l į su­da­ro įmo­ kos į so­cia­l i­n io drau­d i­mo fon­dą – 31 pro­c., o as­muo, ga­vęs at­ly­g i­ni­mą, mo­ ka 3 pro­c. „Sod­rai“ ir 6 pro­c. svei­ka­tos ap­sau­gai. Šiuo at­ve­ju ga­l i­ma gal­vo­t i apie per­skirs­ty­mą: su­ma­žin­ti darb­da­ vio mo­ka­mą da­l į ir pa­di­din­ti as­mens. Ma­tyt, čia bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti apie bū­

„Fotodienos“ nuotr.

keis­ta nuo­mo­nė­mis. „Kiek­vie­nas ban­dė­me pa­sa­ky­ti, ko­kios pro­ ble­mos ak­tua­les­nės kiek­vie­nam. Ir dau­giau šne­kė­jo­me apie gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį bei so­cia­li­ nio drau­di­mo įmo­kas“, – kal­bė­jo R.La­zut­ka. Svars­tys ir pro­gre­si­nius mo­kes­čius

Ar dar­bo gru­pė svars­tys ir pro­ gre­si­nius mo­kes­čius, apie ku­riuos taip daž­nai šne­ka kai­rių­jų va­do­vai? Ir taip, ir ne. „Mes kal­bė­jo­me, kas ti­nu­mą pri­si­dė­ti prie di­des­nių pen­si­jų ar­ba ge­res­nės svei­ka­tos ap­sau­gos. Bet pro­ble­ma yra ta, kad rei­kia su­ma­ žin­ti darb­da­vių jun­ta­mą ap­mo­kes­ti­ni­ mą. Tad leng­viau­sias žings­nis mo­kes­ čius per­kel­ti nuo darb­da­vių žmo­nėms, ku­rie gau­na pa­ja­mas. Juo­lab kad už­ dir­b a­mų pa­ja­mų ly­g is stu­m ia­mas aukš­tyn, prie 1 tūkst. li­tų mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo. Vie­nas va­rian­tų – la­biau ap­mo­kes­tin­ ti ka­pi­ta­lą. Ta­čiau tai ri­zi­kin­ga. Tie­sa, Lie­tu­vo­je jis ap­mo­kes­tin­tas 15 pro­c. – mo­kes­tis yra be­veik že­miau­sias Eu­ro­ po­je. Tik Ru­mu­ni­jo­je ir Ai­ri­jo­je ra­si­me ma­žes­nį – 12,5 ir 13 pro­c. S.Ja­ke­liū­no va­do­vau­ja­ma dar­bo gru­ pė, ma­tyt, pa­siū­lys plės­t i ap­mo­kes­t i­ ni­mo ba­zę. Mes ne­tu­r i­me ne­k il­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­čio ir šiuo as­pek­tu Eu­ro­po­je jau grei­tai bū­si­me bal­ta var­ na. Au­to­mo­bi­lių re­gist­ra­vi­mo mo­kes­ čio ne­tu­ri­me, es­tai ir lat­viai ne­tgi tu­ri. Ga­li at­si­ras­ti ko­kie ener­gi­jos ar ap­lin­ ko­sau­gos mo­kes­čiai.

yra tas pro­gre­sy­vu­mas – tiek mo­ kes­čių, tiek vi­sos sis­te­mos, ir nė­ra vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo. Rem­ da­mie­si ta ob­jek­ty­via ana­li­ze bei ver­ti­ni­mu mes ir teik­si­me siū­ly­ mus dėl gal­būt pro­gre­sy­vu­mo, – ne­sa­kau di­di­ni­mo ar ma­ži­ni­mo, – bet pro­gre­sy­vu­mas kaip to­kia sri­tis yra ir bus ap­žvel­gia­ma atei­ty­je“, – tie­siai neat­sa­kė dar­bo gru­pės va­ do­vas S.Ja­ke­liū­nas. Dar­bo gru­pės na­rė, Lie­tu­vos lais­ vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tė

Kae­ta­na Leont­je­va

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tė, Vy­riau­sy­bės dar­bo gru­pės na­rė

M

es siū­ly­t u­me per­ž iū­ rė­t i mo­kes­č ių skai­č ių ir at­si­sa­ky­ti pa­čių nee­ fek­ty­viau­sių, ku­riuos ad­ mi­nist­ruo­ti kai­nuo­ja bran­giai, o jie at­ ne­ša ma­žai pa­ja­mų į biu­dže­tą. Da­bar iš pen­kių mo­kes­čių Lie­tu­va su­ren­ka 91 pro­c. mo­kes­ti­nių pa­ja­mų, o iš ki­tų 20-ies – tik apie 9 pro­c. Tad iš tie­sų yra to­kia di­de­lė disp­ro­por­ci­ja: su­ku­ria­ma ne­pag­rįs­ta bei ne­rei­ka­lin­ga mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo naš­ta ir mo­kes­čių mo­ kė­to­jams, ir mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riui.

Kae­ta­na Leont­je­va pa­tiks­li­no: „Bus svars­to­mas ir mo­kes­čių pro­gre­sy­ vu­mas. Pra­džio­je at­si­spir­si­me nuo ana­li­zės, kiek da­bar sis­te­ma yra pro­ gre­si­nė – ir dėl pro­gre­sy­vaus neap­ mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio, ku­ ris yra pa­gal for­mu­lę skai­čiuo­ja­mas, ir dėl tų pa­čių „Sod­ros“ įmo­kų ri­bų ne­bu­vi­mo, kas ir­gi da­ro „Sod­ros“ sis­te­mą la­bai pro­gre­si­nę.“ Dar­bo gru­pės na­riai iki pat bir­ že­lio į po­sė­džius ke­ti­na rink­tis kas ke­lias sa­vai­tes. Jų yra daug, tų mo­kes­čių. Pa­vyz­džiui, pa­li­ki­mo mo­kes­tis, iš ku­rio su­ren­ka­ma apie 3 mln., ar­ba že­mės mo­kes­tis, ku­rio ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dos vie­šai neatsk­ lei­džia­mos, bet tei­gia­ma, kad su­ren­ka­ ma dau­giau, ne­gu iš­lei­džia­ma. Tai ir­gi daug ką pa­sa­ko apie to mo­kes­čio efek­ ty­vu­mą. Be to, mes siū­lo­me ma­žin­ti dar­bo pa­ ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mą ir pa­nai­kin­ti tą iliu­zi­ją, kad darb­da­vio mo­ka­mos „Sod­ ros“ įmo­kos nė­ra žmo­gaus at­ly­gi­ni­mo da­lis. Iš tie­sų tai yra žmo­gaus at­ly­gi­ni­ mas ir mi­ni­ma­li al­ga Lie­tu­vo­je su­da­ ro ne 1 tūkst. li­tų – 1311 li­tų, tai yra žmo­ gaus at­ly­gi­ni­mo da­lis. Siū­lo­me įves­t i „Sod­ros“ įmo­k ų ri­bas, nes yra iš­mo­kų ri­bų. Kai žmo­nėms at­ skai­čiuo­ja­ma pen­si­ja, neat­siž­vel­gia­ma į vi­sas pa­ja­mas. O kai skai­čiuo­ja­mos įmo­kos, ne­pag­rįs­tai mo­ka­ma nuo vi­sų pa­ja­mų. Tai di­džiu­lis so­cia­li­nis ne­tei­ sin­gu­mas, nes iš žmo­nių ima­mos net ne įmo­kos, o mo­kes­čiai, už ku­riuos jie išė­ję į pen­si­ją nie­ko ne­gau­na.

Ne­pa­ti­ko ska­lū­nų kam­pa­ni­ja Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad Geo­lo­gi­jos tar­ny­ba ne­pa­kan­ka­mai in­for­ma­vo vi­suo­ me­nę apie ska­lū­nų du­jų paieš­kas ir apie ga­li­mą po­vei­kį ap­lin­kai.

„Tre­čia­die­nį anks­ti ry­te kal­bė­jau­ si su Geo­lo­gi­jos tar­ny­bos va­do­vu (Juo­zu Moc­ke­vi­čiu­mi – BNS inf.) – jam bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta, ko­ kios pa­da­ry­tos jo klai­dos. Pir­miau­ sia vie­ši­ni­mo dar­bas ta­me re­gio­ne vi­siš­kai ne­bu­vo at­lik­tas, dar­bas su po­li­ti­kais ir­gi ne­bu­vo at­lik­tas. Nors tei­si­no­si, kad bu­vo su­da­ry­tos dar­ bo gru­pės, bu­vo or­ga­ni­zuo­ti pa­si­ ta­ri­mai, bet aš kaip po­li­ti­kas va­ži­ nė­da­mas ir per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją <pastebėjau, kad> apie tai nie­kas ne­kal­bė­jo. Tai jo vie­na di­džiau­sių klai­dų – kad no­rint įgy­ven­din­ti to­kias nau­jo­ves, ku­rios tik­rai svar­ bios ir Lie­tu­vai, vi­suo­me­nė bu­vo vi­siš­kai ne­pa­reng­ta“, – tre­čia­die­

nį Vy­riau­sy­bė­je žur­na­lis­tams sa­kė A.But­ke­vi­čius. „Tai ka­bi­ne­ti­nis, už­da­ras dar­bas ir jis tu­ri pri­siim­ti di­džiu­lę at­sa­ko­ my­bę. Bet per tą po­kal­bį jis išaiš­ki­ no, kad tik­rai jo­kių grės­mių van­de­ nims ne­bū­tų, ir, ma­nau, ži­no­ti, kad tu­ri­me ska­lū­nų du­jų, bū­tų iš­min­ tin­ga“, – kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. Va­kar Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas svars­tė, ko­kius siū­ly­mus teik­ti Vy­riau­sy­bei dėl ska­lū­nų du­jų. Ko­mi­te­tas iš­klau­sė moks­li­nin­kų, geo­lo­gų, vie­tos bend­ruo­me­nės at­ sto­vus. Dėl siū­ly­mų ko­mi­te­tas ža­da per dvi sa­vai­tes ap­si­spręs­ti. Ko­mi­te­to po­sė­dy­je da­ly­va­vę Tau­ra­gės ra­jo­no Žy­gai­čių kai­mo bend­ruo­me­nės at­sto­vai pik­ti­no­si ne­bu­vę in­for­muo­ti apie pla­nus dėl ska­lū­nų du­jų žval­gy­bos, skun­dė­si dėl spau­di­mo ir gra­si­ni­mų gy­ven­ to­jams, su­da­rant ty­ri­mus lei­džian­ čias su­tar­tis.

Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos di­rek­to­rius J.Moc­ke­vi­čius tei­gė, kad Lie­tu­vo­je ga­lė­tų bū­ti apie 500 mlrd. ku­bi­nių met­rų du­jų, o iš jų ga­lė­tų bū­ti iš­gau­ta, įvai­riais ver­ti­ ni­mais, 10–25 pro­c. JAV ener­ge­t i­kos bend­ro­v ė „Chev­ron“ vie­nin­te­lė pa­tei­kė pa­ raiš­ką tarp­tau­ti­niam ska­lū­nų du­jų ir naf­tos paieš­kos bei ga­vy­bos Ši­ lutės–Tauragės plo­te Va­ka­rų Lie­ tu­vo­je kon­kur­sui. Jei „Chev­ron“ bus pri­pa­žin­ta kon­kur­so lai­mė­to­ ja, ji į žval­gy­bos dar­bus 1,8 tūkst. kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­te tu­rės in­ves­tuo­ti ne ma­žiau kaip 80 mln. li­tų. Spe­cia­li dar­bo gru­pė, įver­ti­nu­si geo­lo­gų pre­li­mi­na­rius ver­ti­ni­mus dėl ska­lū­nų du­jų iš­tek­lių Lie­tu­vo­ je, už­per­nai lapk­ri­čio pa­bai­go­je pa­ skel­bė, kad Lie­tu­vo­je gal­būt yra di­ de­lių ska­lū­nų du­jų iš­tek­lių. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vien­pu­siš­ku­mas: nors apie ska­lū­nų du­jų lo­bį, dėl ku­rio at­pig­tų ir du­

jos bui­ti­niams var­to­to­jams, bu­vo šne­ka­ma ga­na pla­čiai, žmo­nės pa­si­ ge­do in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mas grės­mes. „Scan­pix“ nuo­tr.

8

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

užribis

Bute nu­si­šo­vė vyras Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­do­je, Ga­li­nio Py­li­mo gat­vė­je gi­mi­nai­čiai ra­do nu­si­šo­vu­sį 52 me­ tų vy­rą. Kol kas ti­ria­ma ne­lai­min­ go at­si­ti­ki­mo ver­si­ja.

Ant­ra­die­nį vė­lai va­ka­re po­li­ci­jai pra­neš­ta, kad atė­ję į bu­tą, ku­ria­me gy­ve­no vie­ni­šas gi­mi­nai­tis, klai­pė­ die­čiai ra­do jį ne­gy­vą.

Vy­ro krū­ti­nė­je bu­vo šau­ti­nė žaiz­ da. Pa­na­šu, kad šis žmo­gus mė­ go konst­ruo­ti sa­va­dar­bius šau­na­ muo­sius įtai­sus. Bu­te ras­ti du to­kie daik­tai. Spė­ja­ma, kad ban­dy­da­mas vie­ną jų vy­ras nu­si­šo­vė. Ve­lio­nio kū­ne ras­ta vie­nin­te­lė žaiz­da, pa­ na­šu, kad šū­vio bū­ta la­bai taik­laus ir ga­lin­go. Kol kas žmog­žu­dys­tės ar sa­vi­žu­ dy­bės ver­si­jos at­me­ta­mos.

Va­gis nu­gvel­bė raminamųjų dozę Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­dos ra­jo­ne į Pė­žai­čių kai­mo me­di­ci­nos punk­tą įsi­bro­vė va­gis, din­go pi­ni­gai ir me­di­ka­men­tai.

Apie tai, kad me­di­ci­nos punk­te pa­ bu­vo­jo va­gis, su­ži­no­ta pir­ma­die­nio ry­tą. Dar­buo­to­jai pa­ste­bė­jo at­vi­rą lan­gą, o įė­ję į vi­dų lu­bo­se pa­ma­ tė sky­lę. Pa­na­šu, kad nu­si­kal­tė­lis pro ven­ti­lia­ci­jos an­gą sto­ge pa­te­ ko į pa­lė­pę, o bū­da­mas jo­je iš­dau­žė pir­mo­jo aukš­to lu­bo­se sky­lę. Va­gis pa­bė­go pro lan­gą. Din­go punk­te lai­ky­ti 200 ar 300 li­tų. Ko­kius ir kiek vais­tų pa­gro­bė

įsi­lau­žė­lis, dar aiš­ki­na­ma­si. Tai bus ži­no­ma at­li­kus vais­tų re­vi­zi­ją. Jau da­bar ži­no­ma, kad psi­chot­ ro­pi­nio ar ra­mi­na­mo­jo po­vei­kio vais­tų čia ne­lai­ky­ta. Pa­na­šu, jog va­gis pa­gro­bė skaus­mą mal­ši­nan­ čių bei skran­džio ne­ga­la­vi­mus gy­ dan­čių tab­le­čių. Nuos­to­liai tiks­li­na­mi. Va­kar į Pė­žai­čius iš­vy­ko pa­grin­ di­nės Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­na­lis­tų pa­jė­gos. Įta­ria­mų­jų kol kas su­lai­ky­ti ne­pa­ vy­ko. Be­veik nea­be­jo­ja­ma, kad va­gys­ tę įvyk­dė ku­ris nors vie­tos gy­ven­ to­jas.

Stin­tos pa­vi­lio­jo vy­rus Dai­va Ja­naus­kai­tė Stin­tų gau­dy­to­jai už­plū­do Kur­šių ma­rias, o Kai­rių gat­vė dėl čia su­ sta­ty­tų tūks­tan­čių au­to­mo­bi­lių ta­ po sun­kiai iš­va­žiuo­ja­ma.

Ne­pai­sant to, kad iki sa­vait­ga­lio dar ke­lios die­nos, pa­na­šu, kad di­ džio­ji Klai­pė­dos ir ap­lin­ki­nių gy­ ven­vie­čių vy­rų da­lis da­bar ne dir­ ba, o žve­jo­ja. Bent jau toks įspū­dis su­si­da­ro nu­ va­žia­vus prie ma­rių. Tiek žve­jų ant le­do anks­čiau bū­da­ vo tik lais­va­die­niais. Au­to­mo­bi­lių ei­lės drie­kia­si pa­lei ke­lią į Kai­rių po­li­go­ną vos pra­si­dė­ jus miš­kui. Kuo ar­čiau ma­rių, tuo ma­ši­nų dau­giau. Ne­be­ga­lė­da­mi iš­va­žiuo­ti vie­ tos gy­ven­to­jai apie ma­ši­nų kam­ ša­tį pra­ne­šė po­li­ci­jai. To­dėl va­kar į Kai­rių gat­vę bu­vo pa­siųs­tas po­li­ ci­jos pa­tru­lių eki­pa­žas eis­mui re­ gu­liuo­ti.

Vie­to­mis ma­ši­nų bu­vo tiek daug, o jos pa­lik­tos abi­pus ke­lio, kad tarp jų ga­lė­jo pra­va­žiuo­ti tik vie­nas au­ to­mo­bi­lis. Pra­si­lenk­ti ne­bu­vo vil­čių. Pa­li­kę ša­li­ke­lė­se ma­ši­nas, sa­vi­nin­ kai ne­grįž­ta pus­die­nį ar dar il­giau, to­dėl nė­ra ko pa­rei­ka­lau­ti tvar­kos. Iki auš­ros žve­jo­ję vy­rai žvar­bo, su­sti­ru­sios ran­kos sun­kiai su­grai­bė ma­sa­lą. Sau­lei pa­te­kė­jus kiek at­ši­ lo, bet ta­da ant ma­rių pa­trau­kė di­ džiu­lė žve­jų mi­nia. Per­piet nu­sto­jo kib­ti, ir vy­rai ėmė ieš­ko­ti ge­res­nių vie­tų bei gręž­ti nau­jas eke­tes. Le­das kai ku­rio­se vie­to­se ta­po pa­na­šus į rė­tį, tiek daug ja­me eke­ čių. Per pus­die­nį pri­žve­jo­ję po­rą ar tru­pu­tį dau­giau ki­log­ra­mų stin­tų dau­ge­lis vy­rų trau­kė na­mo, ta­čiau kai ku­rie nu­spren­dė lik­ti ne tik iki va­ka­ro, bet ir per­nakt. Nuo žvar­bos kai ku­rie jau slė­pė­ si pa­la­pi­nė­se. Ma­rios pa­si­den­gu­sios apie 20 cm sto­rio le­du, ta­čiau ties vi­du­riu yra pa­vo­jin­gų neuž­ša­lu­sių plo­tų.

Azar­tas: žvar­ba žve­jų ne­bau­gi­na, ki­log­ra­mai stin­tų juos ver­čia pa­mirš­

ti kas­die­nį gy­ve­ni­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Funk­ci­jos: kad ir ko­kia­me po­li­ci­jos pa­da­li­ny­je dir­ba, pa­rei­gū­nai pir­miau­sia tu­ri gel­bė­ti bė­dos iš­tik­tą žmo­gų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kumščiais – prieš po­li­ci­nin­kus Žmo­ną ir vai­ką skriau­du­sį klai­pė­die­ tį tram­dę po­li­ci­nin­kai pa­tys nu­ken­tė­ jo nuo smur­tau­to­jo ir dėl su­ža­lo­ji­mų apie mė­ne­sį ne­ga­lės dirb­ti.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Už­va­kar po 20 val. po­li­ci­ja su­lau­ kė pra­ne­ši­mo apie Kre­tin­gos gat­ vė­je prieš na­miš­kius smur­tau­jan­ tį 35 me­tų vy­rą. Jo tram­dy­ti Vy­riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to bu­dė­to­jas pa­siun­ tė ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų eki­pa­žą. 10 me­tų duk­re­lę ir žmo­ną mu­šęs vy­ras ne­pak­lu­so po­li­ci­nin­kams. Ne­pa­no­ręs bū­ti su­ra­kin­tas klai­pė­ die­tis muis­tė­si ir prie­ši­no­si. Si­tua­ci­ją ste­bė­jo į šios šei­mos na­mus iš­kvies­ti me­di­kai. Jie su­tei­ kė pa­gal­bą į pil­vą ir gal­vą tė­vo su­

muš­tam vai­kui. Mer­gai­tė pa­gul­dy­ ta į Vai­kų li­go­ni­nę. Du pa­rei­gū­nai sun­kiai su­rai­ tė smur­tau­to­ją, o šis ban­dy­da­mas iš­si­suk­ti nuo po­li­ci­nin­kų vie­nam su­lau­žė del­ni­kau­lį, ki­tam smar­kiai su­mu­šė gal­vą. Ga­liau­siai mu­šei­ka at­si­dū­rė areš­ti­nė­je, da­bar jo lau­kia du iki­ teis­mi­niai ty­ri­mai: dėl smur­to ar­ti­ mo­je ap­lin­ko­je bei dėl pa­si­prie­ši­ni­ mo pa­rei­gū­nams ir jų su­ža­lo­ji­mo. Pak­l aus­tas, ko­d ėl tram­dy­ ti smur­tau­to­jo bu­vo pa­siųs­ti ke­lių po­li­ci­nin­kai, Klai­pė­dos ap­skri­ties Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Vir­gi­ni­jus Zu­baus­kas

tei­gė, kad sku­biai gel­bė­ti ne­lai­mės iš­tik­tų žmo­nių siun­čia­mi ar­čiau­siai tos vie­tos esan­tys tuo me­tu lais­vi pa­rei­gū­nai, ne­pai­sant, ko­kiam po­ li­ci­jos pa­da­li­niui pri­klau­so. „Ma­nau, bu­dė­to­jas pa­si­žiū­rė­jo į vie­nin­gos pa­jė­gų val­dy­mo sis­te­mos že­mė­la­pį ir pa­siun­tė ar­čiau­siai bu­ vu­sį lais­vą eki­pa­žą. Ir ke­lių po­li­ci­ nin­kams pri­va­lu už­tik­rin­ti vie­šą­ją tvar­ką. Kad ir kur jie bū­tų pa­siųs­ ti, tu­ri už­tik­rin­ti po­li­ci­jos funk­ci­ jas, nu­ma­ty­tas įsta­ty­me. Žmo­gui rei­kia su­teik­ti pa­gal­bą to­je vie­to­je ir tuo lai­ku, kai rei­kia. Ne­ga­li bū­ti at­ve­jo, kad ke­lių po­li­ci­nin­kai vyk­ dys rei­dą, o už ke­lių šim­tų met­rų plė­ši­kai skriaus žmo­gų. Pa­si­tei­sin­ ti, kad dir­bo pa­gal iš anks­to nu­ma­ ty­tą už­duo­tį, taip pat ne­ga­li­ma“, – ti­ki­no V.Zu­baus­kas. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro va­do­vas Ra­ mū­nas Ši­dei­kis ap­gai­les­ta­vo, kad dėl smur­tau­to­jo kal­tės du pa­rei­ gū­nai „iš­kri­to“ iš ko­man­dos. Dėl lū­žu­sio kau­lo bei su­trenk­tos gal­ vos jie ga­li bū­ti ne­dar­bin­gi apie mė­ne­sį.

Žu­di­ko ir au­kos mo­ti­na – ta pa­ti Dai­va Ja­naus­kai­tė Kin­tuo­se gy­ve­nan­ti Lai­mu­tė Vis­ kon­tie­nė va­kar Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­me su­ti­ko vy­res­nį­jį sa­vo sū­nų ir pik­tai ba­rė už jau­nė­lio nu­ žu­dy­mą.

Ne­ri­jus ir Vy­tau­tas Vis­kon­tai Klai­ pė­do­je gy­ve­no iš at­si­tik­ti­nių už­ dar­bių, o jų na­mai bu­vo ap­leis­ tas pa­sta­tas Ši­lu­tės plen­te. Bro­liai drau­ge gy­ve­no, dir­bo, gir­ta­vo ir ne kar­tą muš­da­vo­si. Per­nai rugp­jū­čio pra­džio­je Bal­ ti­jos pro­spek­te ne­to­li 21-ojo na­ mo žmo­nės ra­do žiau­riai nu­žu­dy­to V.Vis­kon­to la­vo­ną. Vy­rui ak­me­ niu bu­vo su­kne­žin­ta gal­va, vei­ das – neat­pa­žįs­ta­mai su­dau­žy­tas. Vi­si po­žy­miai by­lo­jo, kad jis bu­vo temp­tas. Pa­rei­gū­nai su­lai­kė vy­res­nį­jį ve­ lio­nio bro­lį N.Vis­kon­tą. 36 me­ tų vy­ras ne­tru­kus sa­vo ran­ka pa­ ra­šė at­vi­rą pri­si­pa­ži­ni­mą, o vė­liau įvy­kio vie­to­je pa­ro­dė, kaip su­py­kęs už­dau­žė bro­lį. Teis­me jis pir­mą kar­tą po il­go lai­ko su­ti­ko ma­mą. Prieš teis­mo po­sė­dį mo­te­ris ba­rė sū­nų už žvė­

riš­ką poel­gį, ta­čiau šis ti­ki­no esąs ne­kal­tas. „Ma­nęs ten ne­bu­vo. Aš na­mo nuė­jau, neį­si­vaiz­duo­ju, kaip jis ten at­si­dū­rė. Jei bū­čiau aš pa­da­ręs, juk bū­tų ant rū­bų krau­jo li­kę. Juk vis­ką tik­ri­no, ne­ra­do jo­kio pėd­sa­ko. Ne­ da­riau aš to. Blo­ga bu­vo la­bai, per­ gė­rė­me prieš tai, to­dėl ir pa­ra­šiau, ką kri­mi­na­lis­tai lie­pė“, – tei­si­no­si N.Vis­kon­tas. Mo­ti­na žiū­rė­jo į sū­nų ir ne­ga­lė­ jo pa­ti­kė­ti jo žo­džiais, juk pa­ts ro­dė ant ma­ne­ke­no, kaip dau­žė ir pa­pa­ sa­ko­jo apie tai, kad prieš nu­žu­dy­ mą na­mi­nę deg­ti­nę pir­ko pas gar­ sią­ją El­vy­rą. Pa­sa­ko­da­mas apie žmog­žu­dys­ tės die­ną kal­ti­na­ma­sis mi­nė­jo, kad tą­dien par­da­vę me­ta­lo su­pir­kė­jams ga­ba­lą skar­dos, abu pa­si­gė­rė ir už­ mi­go prie de­ga­li­nės, vė­liau prie cerk­vės Lie­pų gat­vė­je vėl gir­ta­vo, bet po to su bro­liu iš­si­sky­rė. N.Vis­kon­tas tei­sia­mas ne tik už itin žiau­rų bro­lio nu­žu­dy­mą, bet ir už tai, kad prieš po­rą mė­ne­sių iki žmog­žu­dys­tės jis bu­vo sun­ kiai su­ža­lo­jęs Vy­tau­tą. Šis grį­ žo gir­tas ir tren­kė Ne­ri­jui į gal­vą stik­lai­niu. Vy­res­nė­lis čiu­po bro­

Nei­gi­mas: N.Vis­kon­tas tvir­ti­no,

kad bro­lio ne­mu­šė, o pa­ts sa­ve ap­kal­bė­jo pri­vers­tas po­li­ci­nin­kų.

lį už pa­kar­pos ir pa­stū­mė į sie­ną. Pas­kui gu­lin­čiam ke­lis­kart smo­gė kumš­čiu į gal­vą. V.Vis­kon­tas dėl pa­ma­to skliau­to lū­ži­mo gu­lė­jo li­ go­ni­nė­je. Va­kar teis­me au­kos ma­ma ne­ kal­bė­jo, ji pa­si­nau­do­jo tei­se ne­liu­ dy­ti prieš sū­nų. Pa­rei­gū­nai ne­ra­do svar­baus liu­dy­to­jo, ku­ris yra be­ na­mis. Nea­tė­jo ir gar­sio­ji El­vy­ra. Į ki­tą teis­mo po­sė­dį abu juos tu­rė­tų at­ves­ti po­li­ci­nin­kai.

9

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

klaipėdos verslas Vers­lo se­mi­na­ras

Lau­kia pa­raiš­kų

Pa­dau­gė­jo sky­rių

Šian­dien vieš­bu­ty­je „Old Port“ vyks se­mi­na­ras „Bal­ta­ru­si­ja – vers­lo plėt­ros ga­li­my­bės ir per­ spek­ty­vos“. Ren­gi­nys skir­tas įmo­nėms, be­si­do­min­čioms vers­ lo par­tne­rių paieš­ka, eks­por­tu ir ga­li­my­bė­mis plė­to­ti vers­lą Bal­ ta­ru­si­jo­je. Jį or­ga­ni­zuo­ja „Vers­ li Lie­tu­va“ ir Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai.

Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai kvie­čia ša­lies įmo­ nes da­ly­vau­ti kon­kur­se „Lie­tu­ vos eks­por­to pri­zas 2012“. Kon­ kur­se ga­li da­ly­vau­ti vi­sos Lie­tu­ vo­je re­gist­ruo­tos ga­my­bos ar pa­slau­gų eks­por­to įmo­nės bei su už­sie­nio pre­ky­ba su­si­ju­sios ins­ti­tu­ci­jos. Kon­kur­so pa­raiš­kų lau­kia­ma iki sau­sio 25 d.

Lie­tu­vos pa­što fi­nan­si­nių pa­ slau­gų tink­las „Pay­Post“ iš­si­ plė­tė iki 110 sky­rių vi­so­je Lie­tu­ vo­je. Dau­giau­sia jų vei­kia Vil­niu­ je – 30, Kau­ne – 16 ir Klai­pė­do­ je – 7. Pay­Post“ sky­riuo­se ga­li­ ma pa­si­nau­do­ti tik fi­nan­si­nė­mis pa­slau­go­mis – ap­mo­kė­ti mo­ kes­čius, iš­siųs­ti ir at­siim­ti tarp­ tau­ti­nes per­lai­das.

Gu­ver­nan­tės lie­ka po­grin­dy­je Klai­pė­do­je ofi­cia­liai yra vos dvy­li­ka mo­te­ rų, ku­rios tu­ri vers­lo liu­di­ji­mus dirb­ti auk­ lė­mis. Šios pro­fe­si­jos at­sto­vių yra ge­ro­ kai dau­giau, ta­čiau jos dir­ba ne­le­ga­liai. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Svar­biau­sia – pa­tir­tis

58 me­tų klai­pė­die­tė Ra­sa auk­le dir­ba jau ne vie­nus me­tus, šei­mo­ se pri­žiū­ri ma­žus vai­kus. Ji ma­no, kad jau­nos mer­gi­nos to­kio dar­bo dirb­ti ne­la­bai ga­lė­tų, nes pri­žiū­rė­ ti vai­kus rei­kia pa­tir­ties, tai – la­bai at­sa­kin­gas dar­bas. „Vie­na šei­ma, ku­rio­je pri­žiū­rė­ jau tre­jų me­tu­kų mer­gy­tę, iš­si­kė­lė gy­ven­ti į Dub­li­ną, to­kių darb­da­vių tur­būt dau­giau ne­be­tu­rė­siu. La­bai su­si­bi­čiu­lia­vo­me, bend­rau­ja­me iki šiol, gai­la, kad jie iš­va­žia­vo“, – pa­ sa­ko­jo pa­ty­ru­si auk­lė, ku­ri dar­bą lig

Už ne­re­gist­ruo­tos veik­los vyk­dy­mą gre­sia ad­mi­nist­ra­ ci­nė at­sa­ko­my­bė – bau­da nuo 500 iki 1 tūkst. li­tų.

šiol gau­na re­ko­men­duo­ja­ma žmo­ nių, pas ku­riuos anks­čiau dir­bo. Ta­čiau daž­nu at­ve­ju auk­lės ieš­ko­ ma in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se. Vie­no­je jų – apie 2 tūkst. mo­te­rų ir mer­gi­nų siū­lo­si dirb­ti auk­lė­mis. Štai 19 me­tų mer­gi­na nu­ro­do, kad tu­ri 5 me­tų auk­lės dar­bo pa­ tir­tį. Ga­li­ma spė­ti, kad ji dar bū­da­ ma paaug­lė pri­žiū­rė­jo sa­vo jau­nes­ nį bro­liu­ką ar se­su­tę. Pre­ten­den­tė ma­no, kad tai pa­kan­ka­ma auk­lės pa­tir­tis pri­žiū­rė­ti sve­ti­mą vai­ką.

Ju­li­ja Loi­te­ry­tė, ku­ri ad­mi­nist­ ruo­ja šį in­ter­ne­ti­nį dar­bo skel­bi­ mų tink­la­la­pį, ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, ar pa­ti­ki­mi ir at­sa­kin­gi žmo­nės siū­lo­ si pri­žiū­rė­ti vai­kus. At­ly­gi­ni­mų skir­tu­mas

Lie­tu­viš­ka­me in­ter­ne­to tink­la­la­py­je bū­si­mos auk­lės nu­ro­do sa­vo va­lan­dos įkai­nius, ku­rie sie­kia nuo 3 iki 10 li­tų. Už mė­ne­sio dar­bą no­ri­ma nuo 200 iki 1,5 tūkst. li­tų. Vi­du­ti­nė bū­si­mų­ jų auk­lių dar­bo pa­tir­tis 2–3 me­tai, auk­lių am­žius – nuo 17 iki 62 me­tų. „Įkai­nius nu­sta­to pa­tys skel­bi­mus įde­dan­tys as­me­nys. Jei klien­tai lie­ ka pa­ten­kin­ti, tink­la­la­py­je jie pa­lie­ ka ko­men­ta­rą, ki­tais at­ve­jais at­ga­li­ nio ry­šio, ar pa­si­tei­si­no konk­re­čios auk­lės pa­si­rin­ki­mas, be­veik ne­bū­ na“, – pa­sa­ko­jo J.Loi­te­ry­tė. Skel­bi­mas „Lon­do­nie­ty­je“ liu­ di­ja, kad Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je į auk­lės dar­bą žiū­ri­ma at­sa­kin­giau: „Lie­tu­vė iš Lie­tu­vos, 46 m. kal­ ban­ti ir ru­siš­kai, tu­rin­ti Ang­li­jo­je gy­ve­nan­čių šei­mų, ku­rio­se dir­bo, re­ko­men­da­ci­jas, tvar­kin­ga, ra­mi, ge­rai jau­čian­ti vai­ku­čių nuo­tai­ kų kai­tas, to­dėl su­ge­ban­ti su­si­tar­ti ir su la­bai kap­ri­zin­gais vai­ku­čiais, Lie­tu­vo­je dir­bu­si vai­kų dar­že­ly­je, ieš­ko nau­jų auk­lė­ti­nių. At­ly­gi­ni­ mas nuo 260 sva­rų per sa­vai­tę“, – ra­šo­ma dar­bo skel­bi­me Ang­li­jo­je.

Rea­ly­bė: tu­rin­čių de­ra­mą kva­li­fi­ka­ci­ją dirb­ti su vai­kais ir vals­ty­bei mo­kes­čius mo­kan­čių auk­lių – re­te­ny­bė.

ni­za­ci­ja vie­ni­ja 520 gau­sių šei­mų, au­gi­nan­čių 3 ir dau­giau vai­kų. „Pa­si­tai­ko, pa­de­juo­ja ma­mos, kad ne­spė­ja pa­čios su­si­tvar­ky­ti, ta­da siun­čia­me sa­va­no­rius į na­ mus. Tu­ri­me įkū­rę or­ga­ni­za­ci­ją, ku­ri ruo­šia sa­va­no­res. Tas tink­las vei­kia vi­so­je Eu­ro­po­je“, – tei­gė Pa­ ra­mos gau­siai šei­mai cent­ro di­rek­ to­rė Re­gi­na Še­vel­kai­tie­nė. Sa­va­no­rės 2–3 va­lan­das per sa­ vai­tę ga­li atei­ti ir pa­dė­ti ma­mai su­ si­tvar­ky­ti na­muo­se, pa­žais­ti su vai­kais, pa­si­kal­bė­ti, pa­tar­ti. Tai daž­niau­siai vy­res­nio am­žiaus, tu­ rin­čios gy­ve­ni­mo pa­tir­ties mo­te­rys. Jos sa­va­no­rė­mis dir­ba be at­ly­gio. Kas ga­li pri­žiū­rė­ti vai­ką?

Ne­mo­ka­ma pa­gal­ba ma­moms

Ypa­tin­gais at­ve­jais auk­lės į na­mus Klai­pė­do­je ga­li­ma su­lauk­ti ir ne­mo­ ka­mai. To­kią sa­va­no­rių pra­kti­ką tai­ko In­for­ma­ci­jos ir pa­ra­mos gau­siai šei­ mai cent­ras, įkur­tas prieš 16 me­tų. Or­ga­ni­za­ci­jo­je dir­ba 4 dar­buo­to­ jos, ke­lias­de­šimt sa­va­no­rių. Or­ga­

R.Še­vel­kai­tie­nė abe­jo­ja, ar ga­li­ ma pa­ti­kė­ti pri­žiū­rė­ti vai­ką jau­nam žmo­gui. Esą rei­kė­tų la­bai ge­rai iš­ vys­ty­ti re­ko­men­da­ci­jų ir gal net slap­to se­ki­mo sis­te­mą bent pra­džiai, kol auk­lė įgy­ja tė­vų pa­si­ti­kė­ji­mą. „Tu­rint to­kią pa­tir­tį, pra­de­dant pe­ do­fi­li­ja ir bai­giant vai­kų mu­ši­mu, ne­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

rim­ta bū­tų priim­ti žmo­gų pri­žiū­rė­ti ma­žą vai­ką be re­ko­men­da­ci­jų. Auk­ lių la­bai rei­kia, bet rei­kė­tų ir dau­giau sau­gik­lių“, – ma­no R.Še­vel­kai­tie­nė. So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro va­do­vė Dia­na Stan­kai­tie­nė pri­mi­nė, kad prieš 7 me­tus bu­vo įgy­ven­din­tas ES pro­ jek­tas ir jų cent­re pa­ruoš­tos auk­lės. „Jos mo­kė­si pa­gal auk­lės-so­cia­ li­nio dar­buo­to­jo pa­dė­jė­jos pro­gra­ mą, tai yra dirb­ti su vai­kais ar se­nais neį­ga­liais žmo­nė­mis. Di­džio­ji da­lis tų mo­te­rų, ku­rios mo­kė­si pas mus, dir­ba“, – tei­gė D.Stan­kai­tie­nė. Mo­kė­si 48, kur­sus pa­bai­gė 46 mo­te­rys. Pu­sė jų pa­gal įgy­tą pro­ fe­si­ją dir­ba pa­ra­mos cent­ruo­se. Ta­čiau auk­lių Klai­pė­do­je dau­giau nie­kas ne­ruo­šia. Įtei­sin­ti veik­los ne­sku­ba

Aki­vaiz­du, kad auk­lių po­rei­kis yra. Vis dėl­to Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je as­ me­nų, įtei­si­nu­sių šią veik­lą, ma­žai. „Mū­sų duo­me­ni­mis, to­kią in­di­ vi­dua­lią veik­lą su pa­žy­ma ap­skri­ty­ je re­gist­ra­vo 8 gy­ven­to­jai (Klai­pė­

dos mies­te – 4), vers­lo liu­di­ji­mus mi­nė­toms veik­loms ap­skri­ty­ je šie­met yra įsi­gi­ję 28 gy­ven­to­jai, iš jų Klai­pė­do­je – 8“, – pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­bie­nė. Ta­čiau tei­gia­ma, kad šie­met, pa­ ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų sau­sio pa­bai­ga, mi­nė­tų veik­lų vers­lo liu­ di­ji­mai yra pa­klau­ses­ni, jų įsi­gy­ta dau­giau. Auk­lių, vai­kų prie­žiū­ros pa­slau­gas ga­li teik­ti ir įmo­nės. Dėl ga­li­mai ne­re­gist­ruo­tos auk­ lių veik­los mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­ to­rių pa­sie­kia tik pa­vie­niai pra­ne­ ši­mai. Per­nai Klai­pė­dos ap­skri­ties mo­kes­čių ins­pek­ci­jos pa­si­ti­kė­ji­ mo te­le­fo­nu 1882 gau­tas vos vie­ nas toks gy­ven­to­jo skun­das. Gau­tie­ji pra­ne­ši­mai vi­sais at­ve­jais yra re­gist­ruo­ja­mi ir nag­ri­nė­ja­mi. Už ne­re­gist­ruo­tos veik­los vyk­ dy­mą gre­sia ad­mi­nist­ra­ci­nė at­ sa­ko­my­bė – bau­da nuo 500 iki 1 tūkst. li­tų.

Už­sie­nio vers­li­nin­kai ta­po klai­pė­die­čiais As­ta Dy­ko­vie­nė Klai­pė­do­je gy­ve­na ir dir­ba maž­ daug pu­sė šim­to už­sie­nie­čių, ku­ rie, čia su­kū­rę ne tik šei­mas, bet ir vers­lą, taip pat – dar­bo vie­tų klai­ pė­die­čiams, pa­tys pa­ma­žu tam­pa mū­sų mies­to gy­ven­to­jais.

Aso­cia­ci­ja „Klai­pe­da In­ter­na­tio­ nal Bu­s i­n ess Club“ vie­n i­ja ke­ lias de­šim­tis už­sie­nio ir Lie­tu­vos vers­l o žmo­n ių. Klu­b as įsi­k ū­ rė prieš ke­le­tą me­tų, prieš me­tus

jis ta­po aso­cia­ci­ja, įgi­jo ju­ri­di­nę for­mą. Klu­bo na­riai – dau­giau­ sia žmo­nės, ku­rie at­vy­ko į Lie­tu­ vą iš ki­tų ša­lių vers­lo rei­ka­lais ir čia ap­si­gy­ve­no. Klai­pė­die­tis Rai­mun­das Ki­sie­ lius, va­do­vau­jan­tis kal­bų mo­kyk­ lai, bu­vo vie­nas pir­mų­jų lie­tu­vių, įsto­ju­sių į šį klu­bą. Rai­mun­das pa­sa­ko­jo, kad klu­ bui pri­klau­so kai ku­rie už­sie­nie­ čiai, gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je net nuo Nep­rik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo pra­ džios. Čia jie su­kū­rė šei­mas. Klu­be

yra ja­po­nas, nor­ve­gų, da­nų, ang­lų, vo­kie­čių. „Man la­bai keis­ta ste­bė­ti juos iš ša­lies. Kar­tais at­ro­do, kad jie di­ des­ni pa­trio­tai nei mes pa­tys“, – pa­sa­ko­jo R.Ki­sie­lius. Esą emig­ra­ ci­ja Lie­tu­vo­je yra di­de­lė, bet bū­tent ši­tie žmo­nės pa­ro­dė, kad pas mus nė­ra jau taip blo­gai. Jie at­vy­ko pas mus, su­kū­rė vers­lą, dar­bo vie­tas mū­sų žmo­nėms. Dir­ba ci­vi­li­zuo­tai, mo­ka vi­sus mo­kes­čius. Tei­gia­ma, kad di­de­lių skir­tu­mų jie čia ne­jau­čia, bet yra tra­di­ci­jų,

kul­tū­ri­nių skir­tu­mų. Vis dėl­to jie čia in­teg­ra­vo­si. „Yra mo­men­tų, iš ku­rių jie ir pa­si­juo­kia: dėl per di­de­ lio vi­sa ko ad­mi­nist­ra­vi­mo, kai vis­ ką ban­do­ma reg­la­men­tuo­ti. Mes vis dar neat­sip­lė­šia­me nuo tos so­vie­ti­ nės tra­di­ci­jos, kad kiek­vie­nas žings­ nis tu­ri bū­ti su­skai­čiuo­tas, ir juos tai ste­bi­na“, – tvir­ti­no R.Ki­sie­lius. Klu­bo na­riai su­si­tin­ka kiek­vie­ ną mė­ne­sį ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je, plė­to­ja vers­lo kon­tak­tus. Tai by­lo­ja, kad vers­lo žmo­nės nė­ ra abe­jin­gi tam, kas vyks­ta ap­lin­

kui, už­sii­ma ir lab­da­rin­ga veik­la. 2012-ųjų pa­bai­go­je už­sie­nie­čių vers­li­nin­kų klu­bas pa­si­ra­šė su­tar­tį su Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mais. „Su jais bend­rau­ja­me. Tai – už­ sie­nie­čiai, gy­ve­nan­tys ir dir­ban­tys pas mus, ban­do­me su jais suar­tė­ ti, nes mes juos tu­rė­tu­me in­teg­ ruo­ti į sa­vo vi­suo­me­nę, įtrauk­ti į rū­mų veik­lą“, – tei­gė Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vik­to­ ras Kro­lis.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami drauge su komisija išrinksite septynias labiausiai šio titulo vertas pretendentes. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

11

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

pasaulis Lau­kia ­ de­ry­bos

Šū­viai ­ ko­le­dže

Žu­vo ­ ka­rys

Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­ mi­nas Ne­ta­nya­hu po sun­ kių ant­ra­die­nio rin­ki­mų tu­ri silp­nes­nes po­zi­ci­jas, bet vis tiek ga­vo dau­giau­sia ga­li­my­ bių for­muo­ti nau­ją vy­riau­sy­ bę. Tie­sa, jo lau­kia su­dė­tin­ gos de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos su rin­ki­muo­se su­stip­rė­ju­sio­mis cent­ris­tų par­ti­jo­mis.

Dviem žmo­nėms ant­ra­die­nį pra­dė­jus šau­dy­ti vie­nam į ki­ tą Hius­to­no bend­ruo­me­nės ko­le­dže „Lo­ne Star“, bu­vo su­žeis­ti trys žmo­nės, tarp jų į kryž­mi­nę ug­nį pa­te­kęs ūkio da­lies dar­buo­to­jas. Po­li­ci­ja pa­tei­kė kal­ti­ni­mus su­si­šau­ dy­me da­ly­va­vu­siam 22 me­tų Carl­to­nui Ber­ry.

Cent­ri­nė­je Af­ga­nis­ta­no da­ ly­je, Gaz­nio pro­vin­ci­jo­je, va­ kar ry­te su­žeis­tas len­kų ka­ rys mi­rė ope­ruo­ja­mas. Eli­ ti­nio da­li­nio GROM ka­pi­to­ nas Krzysz­to­fas Woź­nia­kas jau 38-as nuo 2007 m. žu­vęs len­kų ka­rys, da­ly­va­vęs NA­TO va­do­vau­ja­mo­je mi­si­jo­je Af­ga­ nis­ta­ne.

Bri­tai spręs – pa­si­lik­ti ar išei­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­ras Da­vi­ das Ca­me­ro­nas va­ kar pa­reiš­kė, kad su­rengs re­fe­ren­ du­mą dėl to­les­nės Jung­ti­nės Ka­ra­lys­ tės na­rys­tės ES su są­ly­ga, kad jis lai­ mės ki­tus rin­ki­mus.

No­ri de­rė­tis iš nau­jo

D.Ca­me­ro­nas nu­trau­kė ke­lis mė­ ne­sius tru­ku­sias spė­lio­nes, sa­ vo kal­bo­je pa­skel­bęs, jog pla­nuo­ ja su­reng­ti to­kį re­fe­ren­du­mą per 2015–2017 m., ir at­me­tė vi­sus per­spė­ji­mus, kad toks žings­nis ga­ li pa­blo­gin­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dip­lo­ma­ti­jos bei eko­no­mi­kos per­ spek­ty­vas ir su­prie­šin­ti Lon­do­ną su są­jun­gi­nin­kais. „Tai bus re­fe­ren­du­mas, ar pa­si­ lik­ti, ar iš­sto­ti“, – prem­je­ras sa­ kė kal­bė­da­mas Lon­do­no fi­nan­ sų ra­jo­ne. Se­niai lauk­to­je kal­bo­je D.Ca­me­ro­nas tei­gė no­rin­tis iš nau­ jo de­rė­tis dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės na­rys­tės ES. „Kai bū­si­me su­si­de­rė­ję dėl tos nau­jos su­tar­ties, su­reng­si­me Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos žmo­nėms re­ fe­ren­du­mą ir lei­si­me pa­si­rink­ ti – pa­si­lik­ti ar­ba išei­ti“, – sa­kė prem­je­ras. Ne­pa­ten­kin­ti Briu­se­liu

34 proc.

britų per praėjusios savaitės apklausą nurodė, kad balsuotų už išstojimą iš ES.

D.Ca­me­ro­no Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja ža­da per 2015 m. rin­ki­mų kam­pa­ ni­ją iš nau­jo de­rė­tis dėl Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­rys­tės ES są­ly­gų. Jis taip pat per­spė­jo, kad jei­gu ES ne­su­ge­bės vyk­dy­ti jo pa­gei­dau­ja­ mų re­for­mų, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ga­li „iš­slys­ti“ iš 27 ša­lių blo­ko. Nu­ro­dęs eu­ro zo­nos pro­ble­mas ir Eu­ro­pos kon­ku­ren­cin­gu­mo kri­ zę, D.Ca­me­ro­nas pa­sa­kė: „Jei ne­ sprę­si­me šių iš­šū­kių, yra pa­vo­jus, kad Eu­ro­pai ne­pa­si­seks ir bri­tų žmo­nės ims lė­tai ju­dė­ti lauk.“ Anot D.Ca­me­ro­no, re­fe­ren­du­ mas dėl Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­ rys­tės 27 vals­ty­bių Bend­ri­jo­je bū­ ti­nas, nes da­bar­ti­nė ES ki­ša­si į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ve­ni­mą. „Žmo­nės jau­čia, kad ES ei­na to­ kia kryp­ti­mi, dėl ku­rios jie nie­ka­

da ne­su­ti­ko. Juos pik­ti­na ki­ši­ma­sis į mū­sų ša­lies gy­ve­ni­mą, jų nuo­mo­ ne, ne­bū­ti­nos tai­syk­lės ir re­gu­lia­ vi­mas. Ir jie klau­sia, ko­kia vi­so to pra­smė“, – sa­kė to­rių ly­de­ris kal­ bo­je, ku­rią tu­rė­jo pa­sa­ky­ti praė­ju­sį penk­ta­die­nį Ams­ter­da­me, bet ku­ rią ati­dė­jo dėl įkai­tų kri­zės Al­žy­re. „Pap­ra­šy­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos žmo­nių to­liau taiks­ty­tis su Eu­ro­pos su­tar­ti­mi, dėl ku­rios jie tu­ri men­ ką pa­si­rin­ki­mą, yra ke­lias, už­tik­ ri­nan­tis, jog kai šis klau­si­mas ga­ liau­siai bus už­duo­tas, – ka­da nors jis tu­rės bū­ti už­duo­tas, – bus daug la­biau ti­kė­ti­na, kad Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos žmo­nės at­mes ES“, – aiš­ki­ no prem­je­ras.

2015-ųjų rin­ki­mai nu­lems, ar D.Ca­me­ ro­nui pa­vyks iš­te­sė­ ti duo­tą pa­ža­dą dėl re­fe­ren­du­mo.

Sku­bė­ti ne­no­ri

Ta­čiau lie­ka neaiš­ku, ar D.Ca­me­ro­ nas tu­rės ga­li­my­bę su­reng­ti šį re­ fe­ren­du­mą, nes sun­ku pro­gno­zuo­ ti kon­ser­va­to­rių ga­li­my­bes lai­mė­ti rin­ki­mus 2015 m. Apk­lau­sos ro­do, kad jie pa­gal po­ pu­lia­ru­mą at­si­lie­ka nuo opo­zi­ci­nės Lei­bo­ris­tų par­ti­jos, o koa­li­ci­nė vy­ riau­sy­bė vyk­do skaus­min­gas iš­lai­ dų ma­ži­ni­mo re­for­mas, siek­da­ma ap­kar­py­ti di­džiu­lį Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos biu­dže­to de­fi­ci­tą. Ti­kė­ti­na, kad ši po­li­ti­ka di­dins rin­kė­jų ne­pa­ si­ten­ki­ni­mą. D.Ca­me­ro­no pa­ža­das at­ro­do pa­ na­šus į mė­gi­ni­mą įtik­ti di­de­lei da­ liai sa­vo par­ti­jos na­rių, ku­rie lai­ko­

si skir­tin­gų po­zi­ci­jų ES klau­si­mu, ta­čiau jis taip pat ga­li pa­di­din­ti ne­tik­ru­mą, jei­gu be­si­klos­tant įvy­ kiams bū­tų pra­ras­ta ga­li­my­bė įgy­ ven­din­ti prem­je­ro pa­gei­dau­ja­mą sce­na­ri­jų: už­si­tik­rin­ti vi­sa­tei­sę ša­lies na­rys­tę Bend­ri­jo­je Lon­do­ nui pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis. D.Ca­me­ro­nas sa­ko su­pran­tan­tis ne­kant­ru­mą tų, ku­rie no­ri su­reng­ti re­fe­ren­du­mą ne­dels­da­mi, bet tvir­ ti­no, kad da­bar lai­kas ne­ge­ras. „Ne­ti­kiu, kad priim­ti spren­di­mą da­bar yra tei­sin­gas ke­lias į prie­kį ir Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai, ir vi­sai Eu­ro­pai, – sa­kė jis. – Bal­sa­vi­mas šian­dien dėl sta­tus quo ar pa­si­trau­ki­mo bū­tų vi­ siš­kai ne­tei­sin­gas pa­si­rin­ki­mas.“ Aiš­kin­da­mas, ko­dėl no­rįs pa­ lauk­ti, D.Ca­me­ro­nas pa­brė­žė, kad eu­ro zo­nos kri­zė ES „gal­būt neat­ pa­žįs­ta­mai“ pa­keis ir kad Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja no­ri pa­dė­ti for­muo­ti blo­ ko atei­tį po jos. Vers­las ne­ri­mau­ja

D.Ca­me­ro­nas jau­tė eu­ros­kep­tiš­ ko de­ši­nio­jo sa­vo par­ti­jos spar­no spau­di­mą užim­ti po­zi­ci­ją dėl ES – vie­no opiau­sių klau­si­mų, jau se­niai skal­dan­čių jo par­ti­ją. Vis dėl­to ma­no­ma, kad jo rei­ka­ la­vi­mas su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl li­ki­mo Bend­ri­jo­je pa­pik­tins dau­ge­lį ki­tų ES na­rių ir jo pa­ties koa­li­ci­nės vy­riau­sy­bės par­tne­rius, proeu­ro­ pie­tiš­kus li­be­ra­lus de­mok­ra­tus. Tai vei­kiau­siai su­kels ne­ri­mą dau­ge­liui vers­lo ly­de­rių ir opo­zi­ ci­nei Lei­bo­ris­tų par­ti­jai, ku­ri bu­vo per­spė­ju­si D.Ca­me­ro­ną, kad pa­ siū­ly­ta re­fe­ren­du­mo ga­li­my­bė ga­ li su­kur­ti neaiš­ku­mą ir pri­ves­ti ša­lį prie eko­no­mi­nio skar­džio. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sva­ro kur­ sas tre­čia­die­nį, kai D.Ca­me­ro­nas pa­skel­bė sa­vo kal­bą, nu­kri­to la­

Re­for­ma­to­rius: D.Ca­me­ro­no kal­ba pa­sė­jo ne­ri­mą tarp opo­zi­ci­jos, ES par­tne­rių ir vers­lo at­sto­vų.

Part­ne­rių reak­ci­ja Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­

baus­kai­tė: „Ži­no­me, Eu­ro­pa yra pa­te­ku­si į la­bai neįp­ras­tą si­tua­ci­ją. Mes su­si­du­ria­me su eko­no­mi­niais ir fi­nan­si­niais sun­ku­mais, ta­čiau ne­ pai­sy­da­ma jų Eu­ro­pa tu­ri bū­ti ar­ti­ mes­nė, la­biau in­teg­ruo­ta ir dar kon­ ku­ren­cin­ges­nė. Jung­ti­nei Ka­ra­lys­ tei ir Eu­ro­pai ne­bū­tų nau­din­ga, jei vie­na di­džiau­sių vals­ty­bių išei­tų. Ypač Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, kai da­ bar ji su­si­du­ria su tam tik­rais eko­ no­mi­niais sun­ku­mais. Nau­ji iš­šū­ kiai ne­bū­tų nau­din­gi nei po­li­tiš­kai, nei eko­no­miš­kai. Tai­gi mes lin­ki­me Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei pa­si­lik­ti ir svei­ ki­na­me ją ES.“ Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­

nist­ras Gui­do Wes­ter­wel­le: „Mes iš tie­sų ski­ria­mės vie­ni nuo ki­tų, ta­ čiau ra­zi­nų ran­kio­ji­mas ne išei­tis. Mus sie­ja bend­ras li­ki­mas su­dė­tin­ gais glo­ba­li­za­ci­jos lai­kais. Ir sun­kiais glo­ba­li­za­ci­jos lai­kais mes, eu­ro­pie­ čiai, esa­me to­je pa­čio­je val­ty­je.“ Pran­cū­zi­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­

nist­ras Lau­rent’as Fa­biu­sas: „Ne­ ga­li­me tu­rė­ti Eu­ro­pos a la car­te. Įsi­ vaiz­duo­ki­te, kad ES yra fut­bo­lo klu­ bas: kai įsto­ji ir esi šia­me klu­be, jau ne­ga­li sa­ky­ti, kad no­ri žais­ti reg­bį.“ Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­

kas Mar­ti­nas Schul­zas: „D.Ca­me­ro­ no Eu­ro­pa a la car­te nė­ra pa­si­rin­ki­ mas. Pag­rin­di­nį dė­me­sį rei­kia skir­ti dar­bo vie­toms ir au­gi­mui, o ne klai­ džio­ti dis­ku­si­jo­se dėl su­tar­čių.“

biau­siai per be­veik pen­kis pa­sta­ ruo­sius mė­ne­sius. Prem­je­ras taip pat su­lau­kė per­ spė­ji­mų iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ar­ ti­mo są­jun­gi­nin­ko Va­šing­to­no, ku­ ris ra­gi­no nei­zo­liuo­ti ša­lies nuo ES. BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

12

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

turtas

Au­to­mo­bi­lių rin­kos ma­das Naujų au­to­mo­bi­lių Lie­tu­vo­je nu­per­ka­ma vis ma­žiau. Ta­čiau rinką gelbs­ti pre­ky­ba nau­do­tais – po­rta­lai lūžta nuo skel­bimų, o į tur­ga­vie­tes plūsta ne tik vie­tos gy­ven­to­jai, bet ir pirkė­jai iš Kir­gi­zi­jos.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Naujų au­to­mo­bi­lių rin­ka ma­ža

10 metų se­nu­mo au­to­mo­bi­lis „Opel“ – kir­gi­zui, apy­nau­jis „Au­ di“ – šei­mai iš pro­vin­ci­jos, dar da­žais kve­pian­tis nau­jas „Volks­ wa­gen“, „Nis­san“ ar „Ško­da“ – pra­ku­tu­siam lie­tu­viui ar­ba įmonės reikmėms. Įvai­rių įstaigų ir įmo­ nių duo­me­nys ro­do, kad per­nai ša­ly­je au­to­mo­bi­lių bu­vo par­duo­ta tūkstan­čiai, ta­čiau jų kai­nos, mo­ de­liai bei am­žius – įvairūs kaip ir pirkė­jai. Pa­sak įmonės „Au­to­ty­ri­mai“ pro­jektų va­dovės Ja­ni­nos Cic­ke­vi­ čienės, per­nai ša­ly­je dau­giau naujų au­to­mo­bi­lių bu­vo per­ka­ma įmo­nių var­du, gy­ven­to­jai daž­niau įsi­gi­jo nau­dotų – naujų au­to­mo­bi­lių rin­ ka Lie­tu­vo­je la­bai ma­ža. „Au­to­ty­rimų“ duo­me­ni­mis, iš vi­so Lie­tu­vo­je per­nai bu­vo par­duo­ ti 14 028 au­to­mo­bi­liai – 12 pro­c. ma­žiau nei 2011 m. Eu­ro­pos au­to­ mo­bi­lių ga­min­tojų aso­cia­ci­ja skel­ bia, kad naujų au­to­mo­bi­lių par­da­ vi­mas Lie­tu­vo­je smu­ko la­biau­siai Bal­ti­jos ša­ly­se.

12 pro­c.

ma­žiau naujų au­to­mo­bi­lių per­nai par­duo­ta Lie­tu­vo­je.

Šio­se ša­ly­se per­nai po­pu­lia­riau­si bu­vo „Volks­wa­gen“ markės au­to­ mo­bi­liai, jų re­gist­ruo­ta 6,4 tūkst., ant­ro­je vie­to­je – „Toyo­ta“ (5,6 tūkst.), tre­čio­je – „Ško­da“ (4,1 tūkst.). Po­pu­lia­riau­si as­me­ni­niai mo­de­liai Bal­ti­jos vals­tybė­se bu­vo „Volks­wa­gen Golf Plus“, „Toyo­ta Aven­sis“.

Va­len­ti­nas Nau­ja­nis:

Pa­grin­di­niai mūsų pirkė­jai yra už­sie­ nie­čiai, jie ir vi­sas ma­das pra­ėju­siais me­tais dik­ta­vo, ly­de­riai – kir­gi­zai. Nau­jie­na – pra­bangūs au­to­mo­bi­liai

Nors Lie­tu­vo­je naujų au­to­mo­bi­lių pra­ėju­siais me­tais bu­vo nu­pirk­ta ma­žiau ne­gu 2011-ai­siais, iš­per­ kamą­ja nuo­ma jų bu­vo par­duo­ta dau­giau. Iš­si­mokė­ti­nai 2012-ai­ siais par­duo­ti 6607 nau­ji leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai – 8 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Gruodį ša­ly­je iš­per­kamą­ja nuo­ma dau­giau­sia nu­pirk­ta „Volks­ wa­gen“, „Nis­san“ ir „Ško­dos“ au­ to­mo­bi­lių. Ga­li būti, kad naujų au­to­mo­bi­lių sta­tis­ti­ko­je šiais me­tais at­si­ras įra­ šų apie iš­si­mokė­ti­nai ar­ba įpras­tai par­duo­da­mas pra­ban­gias ma­ši­nas, – pa­va­sarį Lie­tu­vo­je ofi­cia­liai ati­ da­ro­mas pir­ma­sis „Ma­se­ra­ti“ sa­lo­ nas. Čia iš ofi­cia­lių at­stovų bus ga­ li­ma nu­si­pirk­ti be­ne pra­ban­giau­sių au­to­mo­bi­lių ša­ly­je. Ta­čiau J.Cic­ke­vi­čienė abe­jo­ja,

ar šiais me­tais naujų au­to­mo­bi­ lių Lie­tu­vo­je bus par­duo­da­ma ge­ ro­kai dau­giau – esą gy­ven­to­jai vis dar dai­ry­sis nau­dotų, o nau­ji at­ėję pra­ban­gių pre­kių ženk­lai Lie­tu­vos rin­kos smar­kiai ne­pa­veiks. Ra­gi­na rūpin­tis sau­gu­mu

Au­to­mo­bi­lių ko­lek­ci­nin­kas Sta­sys Brun­dza ap­gai­les­tau­ja, kad lie­tu­ viai vis dar ne­sup­ran­ta naujų au­to­ mo­bi­lių nau­dos. Pa­sak le­gen­di­nio lenk­ty­ni­nin­ko, nau­jas au­to­mo­bi­lis pir­miau­sia reiš­kia ne gražų vaizdą ar sta­tusą vi­suo­menė­je, o vai­ruo­ to­jo ir ke­lei­vių sau­gumą. Sa­vo gy­ve­nimą su au­to­mo­bi­ liais su­siejęs vy­ras įsi­ti­kinęs, kad gy­ven­to­jus pirk­ti nau­jas ma­ši­ nas turėtų ska­tin­ti vals­tybė – taip nau­dos gautų ir žmo­gus, ir ša­lies biud­že­tas. Leng­vatų no­ri ir vers­li­nin­kai

Grąžin­ti vers­lui ga­li­mybę at­gau­ti PVM už įsi­gy­ja­mus au­to­mo­bi­lius šią sa­vaitę pa­ra­gi­no ir Lie­tu­vos au­ to­vers­li­ninkų aso­cia­ci­ja (LAA). Teisė ju­ri­di­niams as­me­nims su­ si­grąžin­ti PVM už įsi­gy­tus nau­jus au­to­mo­bi­lius Lie­tu­vo­je bu­vo pa­ nai­kin­ta nuo 2002 m. lie­pos. Au­ to­mo­bi­lių vers­lo at­stovų tei­gi­mu, jei būtų grąžin­ta leng­va­ta, bū­ tų ga­li­ma išspręs­ti pro­blemą, kaip pa­ža­bo­ti dau­giau­sia iš JAV at­ga­ be­namų au­to­mo­bi­lių, ku­rie nea­ ti­tin­ka ES di­rek­ty­vo­se už­fik­suotų sau­gu­mo ir ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­ vimų, srautą. „Kas­met į Lie­tuvą at­ga­be­na­ma apie 20 tūkst. apy­naujų ma­šinų, ku­rios par­duo­da­mos ko­ne per­pus pi­giau, nei ga­li pa­si­ūly­ti vi­sus pri­ klau­san­čius mo­kes­čius sąži­nin­

Rin­ka: naujų au­to­mo­bi­lių ša­lies sa­lo­nuo­se per­nai par­duo­ta ma­žiau ne­gu

gai mo­kan­čios bend­rovės“, – tei­ gė LAA. Pa­sak LAA, dėl ne­tin­ka­mos na­ cio­na­linės au­to­mo­bi­lių par­ko for­ ma­vi­mo po­li­ti­kos Lie­tu­va ta­po Eu­ ro­pos senų au­to­mo­bi­lių ka­pi­ny­nu, le­mian­čiu dau­gybę pro­blemų, – eis­mo sau­gumą, vie­šo­jo trans­por­ to plėtros pa­ra­ly­žių, spūstis mies­ tų gatvė­se, did­žiulę taršą.

Ak­ty­viau­si pirkė­jai – kir­gi­zai

Nors vie­ni skėsčio­ja ran­ko­mis ir ste­bi­si, kiek dar daug ša­lies ke­ liuo­se va­žinė­ja senų au­to­mo­bi­lių, to­kių trans­por­to prie­mo­nių par­ davė­jai tri­na ran­ko­mis – į tur­ga­ vie­tes plūsta ne tik vie­tos pirkė­jai, bet ir už­sie­nie­čiai iš Rytų ša­lių. „Pag­rin­di­niai mūsų pirkė­jai yra už­sie­nie­čiai, jie ir vi­sas ma­das pra­

Bran­giau­sių au­to­mo­bi­lių mo­de­lių, įre­gist­ruotų Lie­tu­vo­je 2012 m., apy­tikslės ba­zinės kai­nos

„Rolls-Roy­ce Ghost“, ­ 820 tūkst. litų.

„As­ton Mar­tin DBS Vo­lan­te“, 750 tūkst. litų.

„Bent­ley Con­ti­nen­tal GT“, 600 tūkst. litų.

„Au­di A8L W12“, 500 tūkst. litų.

„Pors­che Pa­na­me­ra Tur­bo“, 500 tūkst. litų.

13

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

turtas dy­ze­li­niai paklausiausi

Grai­ki­ja Užribyje

Por­ta­lo au­to­gi­das.lt duo­ me­ni­mis, per­nai au­to­mo­ bi­lių su dy­ze­li­niais va­rik­ liais pa­klau­sa išau­go 4,1 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2011 m. Ben­zi­nu bei ben­ zi­nu ir du­jo­mis va­romų au­to­mo­bi­lių pa­klau­sa mažė­jo ati­tin­ka­mai 1,4 pro­c. ir 2,8 pro­c.

Vi­so­je Eu­ro­po­je naujų au­ to­mo­bi­lių pa­klau­sa per­ nai smu­ko 7,8 pro­c. iki 12,5 mln. au­to­mo­bi­lių. Naujų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mas Eu­ro­po­je gruodį mažė­jo pen­kio­liktą mėnesį iš eilės. Dau­giau­sia per­nai – 40,1 pro­c. iki 58,5 tūkst. – par­ da­vi­mas kri­to Grai­ki­jo­je.

pernai dik­ta­vo kir­gi­zai mo­ka, nes čia nuo se­no yra pui­kiai vei­kian­ti per­par­da­vinė­tojų gran­ dinė. Lie­tu­vių vers­li­nin­kai au­to­mo­ bil­ve­žiais iš Vo­kie­ti­jos, Bel­gi­jos ar Prancū­zi­jos par­si­ga­be­na po aš­tuo­ nis de­vy­nis au­to­mo­bi­lius. „Tuo­met ke­lionės, drau­di­mo iš­lai­dos at­si­ per­ka ir per­par­duo­dant au­to­mo­bilį Lie­tu­vo­je ga­li­ma ne­blo­gai už­dirb­ ti. Kai­my­nai at­va­žiuo­ja į Lie­tuvą, nes per­ka vieną du au­to­mo­bi­lius, todėl pas mus jiems vyk­ti ar­čiau ir pi­giau ne­gu, pa­vyzd­žiui, į Vo­kie­ tiją“, – kalbė­jo V.Nau­ja­nis. Lie­tu­viai at­va­žiuo­ja šei­mo­mis

už­per­nai, ta­čiau pre­ky­ba ak­ty­viai vy­ko tur­ga­vietė­se ir in­ter­ne­tu. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ėju­siais me­tais dik­ta­vo. Ly­de­riai – kir­gi­zai. Jie ieš­ko­jo kuo pi­ges­ nių au­to­mo­bi­lių, nes juos ri­bo­jo jų muitų įsta­ty­mai. Kir­gizų ieš­ko­ mi au­to­mo­bi­liai – ne se­nes­ni nei 10 metų, pa­gei­dau­ti­na „Opel“, idea­lu, jei­gu va­ro­mi ben­zi­nu. Tai kir­gizų sva­jonė. Jie per­nai iš lie­tu­vių pir­ ko tai, ką vėliau per­par­duo­da­vo sa­ vo tau­tie­čiams“, – pa­sa­ko­jo įmo­

nės „Va­ra­nas“, ad­mi­nist­ruo­jan­čios did­žiau­sią ša­ly­je Kau­no au­to­mo­ bi­lių turgų, di­rek­to­rius Va­len­ti­nas Nau­ja­nis. Be kir­gizų, daž­ni sve­čiai Kau­no au­to­mo­bi­lių tur­gu­je per­nai bu­vo ir tad­ži­kai, ru­mu­nai, gru­zi­nai. At­ vyk­da­vo ir ne­ma­žai lenkų, lat­vių, estų, rusų. Jiems va­žiuo­ti į Lie­tuvą pirk­ti nau­dotų au­to­mo­bi­lių ap­si­

Šeš­ta­die­niais Kau­no au­to­mo­bi­lių turgų per­nai ap­gul­da­vo kiek ki­to­ kie pirkė­jai – iš pro­vin­ci­jos. „Jie į turgų plūsta šei­mo­mis, su pa­ tarė­jais, per­ka vo­kiš­kus au­to­mo­ bi­lius, daž­niau­siai „Au­di“. Taip pat „Volks­wa­gen“, pa­žiū­rinė­ja ir „Toyotą“. Jie sten­gia­si ras­ti gerą au­to­mo­bilį už kuo ma­žesnę kai­ ną. Dau­gybę metų ne­si­kei­čia su­ mos, ku­rias lie­tu­viai tur­gu­je ski­ria au­to­mo­bi­liams – 2–4 tūkst. eu­ rų (7–14 tūkst. litų). Yra ir to­kių, ku­rie ieš­ko nau­jes­nių, ma­žai ki­lo­ metrų nu­va­žia­vu­sių au­to­mo­bi­lių. Tuo­met at­si­ran­da pro­ble­ma, nes rin­ka at­si­su­ku­si į kir­gi­zus, ir kai at­va­žiuo­ja ne­stan­dar­ti­nis pirkė­ jas, no­rin­tis įsi­gy­ti ką nors bran­ giau, jis su­si­du­ria su trūku­mu“, – pa­sa­ko­jo V.Nau­ja­nis. Jis pro­gno­za­vo, kad šie­met gy­ ven­to­jai ir to­liau pirks nau­do­tus, o ne nau­jus au­to­mo­bi­lius. Į au­to­mo­bi­lių turgų šie­met ir to­ liau turėtų plūsti sve­čiai iš Kir­gi­ zi­jos. V.Nau­ja­nis sakė, kad, be jų, į Lie­tuvą pirk­ti au­to­mo­bi­lių šie­ met ga­li pra­dėti ma­siš­kai trauk­ti ir klien­tai iš Uk­rai­nos. Au­to­mo­bi­lių in­ter­ne­te ieš­kan­čių gy­ven­tojų po­rei­kiai ne daug ski­ria­ si nuo tų, ku­rie pa­nau­dotų ma­šinų dai­ro­si tur­ga­vietė­se. Por­ta­lo au­to­gi­ das.lt duo­me­ni­mis, per­nai dau­giau­ sia per­žiūrų su­laukė tie skel­bi­mai, ku­riuo­se ra­šo­ma apie pa­duo­da­mus au­to­mo­bi­lius „Au­di“.

Komentarai Sta­sys Brun­dza

Au­to­mo­bi­l ių ko­lek­ci­n in­kas

L

ie­t u­v ių au­t o­m o­b i­l ių par­ ko at­n au­j i­n i­m as – skau­d i te­m a jau turbūt aš­t uo­n e­ rius me­t us. Mūsų au­to­m o­ bi­l ių par­k as, pa­l y­g in­t i su ki­t o­m is ša­l i­m is, at­r o­d o pa­s enęs, ži­n o­m a, ne­l y­g i­n u su Bul­g a­r i­j a. Ta­č iau žmo­ nėms reikėtų at­k reip­t i dėmesį į tai, kad nau­j as au­t o­m o­b i­l is ne tik gra­ žiau at­r o­d o, bet ir yra ke­l is kar­t us sau­g es­n is už seną. Pa­sau­ly­je au­to­mo­bi­l ių sau­g u­mui bu­ vo skir­tas di­de­l is dėme­sys, nuo maž­ daug 2000 m. jie ga­mi­na­mi daug sau­ ges­n i, ta­čiau Lie­t u­vo­je ne­su­da­ro­mos sąly­gos įsi­g y­t i naujų, ge­res­n ių au­to­ mo­bi­l ių, žmo­n ių per­ka­mo­ji ga­l ia ne­ di­delė. Kal­bant ir apie sau­gumą, ir apie taršą, už­sie­nio ša­lys ska­ti­no ir da­bar ska­ti­ na naujų au­to­mo­bi­lių pirkė­jus, o mes tik da­bar mėgin­si­me grįžti prie visų šių klau­simų. Au­to­mo­bi­lių par­ko nau­ ju­mas yra tie­sio­g iai su­si­jęs su eis­mo sau­gu­mu ir eko­lo­gi­ja. Naujų au­to­mo­ bi­l ių Lie­tu­vo­je per­ka­ma ma­ž iau ne­ gu Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je, nors šios ša­lys ma­žesnės. Lie­t u­vo­je au­to­mo­bi­l iai at­

Lau­ry­nas Jo­nu­šaus­kas „Ma­se­ra­t i“ prekės ženk­lo va­do­vas Lie­tu­vo­je

J

au yra vie­nas nu­pirk­tas „Ma­se­ ra­t i“ au­to­mo­bi­l is, žmo­g us juo jau iš­va­ž ia­vo iš sa­lo­no. Ar­t i­ miau­siu me­tu į Lie­tuvą pla­nuo­ ja­me at­vež­ti naują „Ma­se­ra­ti Quatt­ro­ por­te“. Tai turėtų su­tap­t i su ofi­cia­l iu sa­lo­no ati­da­r y­mu, o jį pla­nuo­ja­me ko­vo pir­mo­je pusė­je. Jau tu­r i­me po­ ten­cia­lių ir kitų mo­de­lių klientų, su­si­ domė­ji­mas kas­dien au­ga, nes didė­ja šių au­to­mo­bi­lių ži­no­mu­mas, ga­na op­ ti­mis­tiš­kai žiū­ri­me į Lie­tu­vos rinką. Iki šiol žmonės, no­rin­tys iš ofi­cia­lių at­ stovų įsi­g y­t i „Ma­se­ra­t i“ au­to­mo­bi­l ių, ar­čiau­siai tai galė­jo pa­da­ry­ti Lat­vi­jo­ je. Ta­čiau lie­tu­viai juos pirk­da­vo ir ki­ tais būdais.“

nau­ji­na­mi lėtai, au­to­mo­bi­liai se­ni. Jei­ gu įvyks­ta eis­mo įvy­k is, jo pa­da­r i­n iai būna daug liūd­nes­n i ta­da, kai vai­r uo­ to­jas sėdi prie se­no au­to­mo­bi­lio vai­ro. Te­ko ma­ty­ti su­si­dūru­sių au­to­mo­bi­lių nuo­t raukų. Ket­ve­r ių pen­ke­r ių metų se­nu­mo au­to­mo­bi­l io prie­k inės du­ rys po ava­r i­jos at­si­da­ro, o 15–17 metų se­nu­mo au­to­mo­bi­l io sto­gas nu­pjau­ tas, gelbė­to­jai tu­r i išim­t i žmo­nes gy­ vus ar­ba ne­be­g y­v us. Ska­tin­ti pirk­ti nau­jus au­to­mo­bi­lius bū­ tų ga­li­ma įvai­riai, pa­vyzd­žiui, už tuos au­to­mo­bi­l ius, ku­r ie yra saugūs, ne­ taršūs, vals­tybė pirkė­jams galėtų kom­ pen­suo­ti 4–5 tūkst. litų. Anks­čiau bu­vo kal­ba­ma, kad tai ne­įma­no­ma, nes nėra tam pi­nigų, vals­tybė ne­pajė­gi. Ta­čiau pa­mirš­ta­me, kad kiek­vie­nas nau­jas au­ to­mo­bi­lis at­ne­ša maž­daug 8 tūkst. litų PVM į vals­tybės biud­žetą. Be to, jei­gu naujų au­to­mo­bi­lių būtų par­duo­ta dau­ giau, le­ga­laus vers­lo apim­tis didėtų, o ne­le­ga­laus mažėtų. Juk nau­jo au­to­mo­ bi­lio ga­ra­že kur nors ne­re­mon­tuo­si. Nau­da būtų ir pa­tiems gy­ven­to­jams, nes naujų au­to­mo­bi­lių de­galų sąnau­ dos, tar­ša ma­žesnė, žmo­gui eksp­loa­ ta­ci­jos iš­lai­dos ge­ro­kai ma­žesnės, o ir ga­ran­ti­jos da­bar sie­kia iki sep­ty­ne­ rių metų. „Ma­se­ra­ti“ gerbėjų Lie­tu­vo­je bu­vo, jie pirk­da­vo ir se­nes­n ius, ir nau­jes­n ius mo­de­l ius. Sta­t is­t i­kos, kiek lie­t u­v iai įvai­r iais būdais yra nu­si­pirkę šių au­ to­mo­bi­l ių, ne­t u­r i­me, ta­čiau juos su­ skai­čiuo­ti iki šiol bu­vo ga­li­ma de­šim­ ti­m is. Da­bar žmonės Lie­t u­vo­je galės ne tik iš ofi­cia­l ių at­stovų įsi­g y­t i „Ma­ se­ra­t i“, čia bus tei­k ia­mos ir vi­sos ser­ vi­so pa­slau­gos. „Ma­se­ra­t i“ – pra­ban­g iau­sias au­to­mo­ bi­l is, kokį šian­d ien ga­l i­ma įsi­g y­t i Lie­ tu­vo­je iš ofi­cia­l ių at­stovų. Jo kai­na – nuo 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų). Lie­t u­vos au­to­mo­bi­l ių rin­kos „Ma­se­ ra­ti“ at­ėji­mas ne­pa­keis, nes šiam sek­ to­riui pri­klau­san­tys au­to­mo­bi­liai yra skir­t i tiems žmonėms, ku­r ie mėgsta išs­kir­ti­nius au­to­mo­bi­lius. Ki­ta ver­tus, gatvė­se pa­ma­ty­si­me sti­lingų, gra­ž ių, pui­kių, ver­tingų au­to­mo­bi­lių. Šal­ti­nis: įmonė „Au­to­ty­ri­mai“

„Mer­ce­des-Benz G63 AMG“, 490 tūkst. litų.

„BMW X6 M“, 400 tūkst. litų.

„Ma­se­ra­ti Gran­Tu­ris­mo Sport“, 372 tūkst. litų.

„BMW 750Ld xDri­ve“, 356 tūkst. litų.

„Pors­che 911 Car­re­ra S“, 260 tūkst. litų.

14

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

sportas

Lietuvių triumfas „Sandraugos“ futbolo taurės turnyro ketvirtfinalyje Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė po 11 m baudinių įveikė Tadžikistaną.

Didžiausiu pergalės kalviu tapo klaipėdietis vartininkas Lukas Lidakevičius, du kartus atrėmęs varžovų smūgiuotus kamuolius. Po 90 min. kovos rezultatas buvo lygus 1:1. Lietuviai pirmavo po to, kai Ovidijus Verbickas (15 min.) tiksliai realizavo 11 m baudinį, tačiau netrukus Šodibekas Gaforovas (19 min.) išlygino rezultatą. Smūgiuojant baudinius visi lietuviai Paulius Daukša, O.Verbickas, Martynas Dapkus ir Lukas Spalvis mušė taikliai. Penktojo smūgio tadžikai net nemušė, nes jau buvo aiškus nugalėtojas. Lietuvių varžovai pusfinalyje bus ukrainiečiai, ketvirtfinalyje sutriuškinę Moldovos vienuolikę 5:0. Kitos pusfinalio poros pirmąja dalyve tapo Baltarusijos rinktinė, 2:1 (1:0) įveikusi Kazachstano komandą. Baltarusiai pusfinalyje žais su rusais. Lietuvių treneris Mindaugas Neoras labiausiai džiaugėsi, kad komanda nepalūžo, nors turėjo žaisti neprabėgus nė parai po mačo su Moldova. „Turėjome nepilną parą poilsiui. Todėl žaidėjai atrodė vangūs. Bet progų sukūrėme, gaila jų neišnaudojome. Tiesa, ir prie mūsų vartų kartais buvo karšta. Šaunuoliai, kad daugiau nepraleidome. Prisibijojome varžovų greitų išpuolių, todėl labiau susitelkėme žaidimui savo aikštės pusėje, – spaudos konferencijoje kalbėjo strategas. – Baudinių serijai specialiai nesiruošėme. Vaikinai patys sprendė, kas smūgiuos, ir tai atliko puikiai. Šaunuolis ir vartininkas.“ Tadžikų treneris Mubinas Ergaševas liko nusivylęs saviškių žaidimu: „Gal mano žaidėjai nesuprato rungtynių svarbos, gal kitos priežastys, bet žaidėme prastai, sukūrėme per mažai progų. Žinojome, kad lietuviai turėjo tik 22 val. poilsio, bet nesugebėjome to išnaudoti.“ „Klaipėdos“ inf.

Sublizgėjo: klaipėdietis atmušė

du 11 m baudinius iš keturių.

Populiarumas: L.Grinčikaitė nespėjo duoti interviu.

Prizininkas: perspektyvusis bėgikas L.Jasinskas (dešinėje) sugebė-

jo patekti į trejetuką.

L.Grinčikaitė – absoliučiai geriausia 60 m nuskuodusi per 7,43 sek., Lina Grinčikaitė ne tik laimėjo rungtį, bet ir buvo tituluota absoliučiai geriausia „Katerinos taurės“ varžybų, vykusių Latvijoje, lengvaatlete. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tarp vyrų tokia pat sėkmė aplankė sprinterį Martyną Jurgilą. Absoliučiai geriausiu lietuvis tapo 60 m nubėgęs per 6,80 sek. Jaunoji klaipėdietė Diana Curikova šioje rungtyje užėmė 16

vietą – 8,50 sek. Daug geriau D.Curikova pasirodė 300 m distancijoje – užėmė šeštąją vietą – 44,80 sek. Gerai kovojo Lukas Jasinskas, 1000 m rungtyje užėmęs trečiąją vietą – 2 min. 34,29 sek. Arti prizinės vietos buvo jaunių grupėje kovojęs Dominykas But-

kevičius. Mindaugo Krakio auklėtinis 1500 m varžybose užėmė aukštą penktąją vietą – 4 min. 00,38 sek. Jaunių 300 m rungtyje Benediktas Mickus buvo šeštas – 36,62 sek. Tokią pat vietą užėmė bėgikas per barjerus Artūras Janauskas.

Edmundo Norvilo auklėtinis 60 m nubėgo per 8,45 sek. Tarp suaugusiųjų 1500 m rungtyje kovojo klaipėdietė Banga Balnaitė. Įveikusi distanciją per 4 min. 44,29 sek., ji buvo septinta. Kuldigos miesto manieže, mininčiame savo penkerių metų jubiliejų, tai buvo trečiosios „Katerinos taurės“ varžybos. Jose dalyvavo 8 šalių – Latvijos, Lietuvos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos – lengvaatlečiai. Mūsų šalies garbę įvairiose amžiaus grupėse gynė 7 klaipėdiečiai.

„Atlanto“ lygiosios su „Jagiellonia“ Klaipėdos „Atlanto“ ekipa treniruočių stovykloje Marijampolėje antradienį žaidė antrąsias kontrolines rungtynes.

Klaipėdiečių varžovai buvo Lenkijos aukščiausiosios („Ekstraklasa“) lygos čempionate dešimtą vietą tarp 16 klubų užimantys Bialystoko „Jagiellonia“ futbolininkai. Susitikimas baigėsi taikiai – 1:1. Po 34-ąją min. „Atlanto“ peržiūroje esančio marijampoliečio Andriaus Urbšio taiklaus smūgio galva pirmąjį kėlinį laimėjo lietuviai. Baigiantis susitikimui – 74ąją min. pasinaudojęs gynėjo Andriaus Bartkaus klaida, rezultatą išlygino Ebi Smolarekas. Iki pertraukos abi ekipos turėjo nemažai progų taikliai atakuoti, tačiau tik viena iš jų baigėsi įvarčiu. Antroje rungtynių pusėje vartininkai tinginiavo – futbolininkai kamuolį daugiausia raičiojo aikštės viduryje. „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija liko patenkintas komandos žaidimu. „Lenkai pradėjo anksčiau ruoštis sezonui, todėl matėsi, kad jie fiziškai pajėgesni, o mums pritrūko ištvermės, – sakė strategas. – Po pertraukos Bialystoko komanda pakeitė visus vienuolika žaidėjų, o mes – vos keletą. Nenuostabu, kad daugiau šviežių jėgų turintys varžovai kai kuriuose epizoduose aplenkdavo.“

Kova: „Atlanto“ futbolininkai (geltoni marškinėliai) niekuo nenusileido pajėgiems varžovams.

Treneris atviravo, kad dar bus ieškoma žaidėjų į kai kurias grandis, ypač reikia gynėjų. Su „Jagiellonia“ žaidę „Atlanto“ futbolininkai: M.Galdikas (nuo 46 min. M.Komarovas), M.Kazlauskas, K.Gnedojus, E.Žarskis, R.Baravykas (nuo 46 min. Z.Jesipovas), A.Jerošenka (nuo 46 min. S.Juška), A.Bartkus, G.Kruša

(nuo 46 min. K.Atutis), D.Navikas, E.Razulis, A.Urbšys (nuo 60 min. A.Staponka). Praėjusią savaitę „Atlantas“ išmėgino jėgas su Lenkijos 2-oje lygoje rungtyniaujančia Suvalkų „Wigry“ komanda. Varžovai buvo įveikti 3:2. Šiandien klaipėdiečiai žadėjo žaisti trečiąsias rungtynes – su Alytaus

„Dainava“, tačiau K.Sarsanija ši susitikimą atšaukė. „Nemažai žaidėjų – traumuoti, kiti nespės atsigauti po varžybų su „Jagiellonia“, todėl nusprendėme nežaisti, – paaiškino treneris. – Be to, netrukus laukia kelionė į kitą treniruočių stovyklą. Jei dar žaistume su alytiškiais, nebebūtų kam vykti į Turkiją.“ „Klaipėdos“ inf.

19

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“. Tapkite puikiu oratoriumi, koks visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų.„Pakilk ir prabilk!“ duoda jums viską, ką būtina žinoti, norint tapti susitvardančiu, nepriekaištingu, meistrišku oratoriumi. Ji atskleidžia metodus, kuriuos sėkmingai naudojo daugybė puikių oratorių per visą žmonijos istoriją. Šioje knygoje sužinosite, kaip tinkamai pasiruošti sakyti kalbą, išsiugdyti savo unikalų, nepakartojamą stilių, įveikti scenos baimę ir per minutę įgyti klausytojų palankumą, užkariauti jų širdis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Santykiai su antrąja puse klostysis ne visai sklandžiai. Greičiausiai dieną praleisite bandydami laimėti žodžių mūšį. Vis dėlto vakare aplankys gera nuotaika, sutarimą rasite su visais aplinkiniais. Jautis (04 21–05 20). Geriau atidėti susitikimus, sutarčių pasirašymus. Ši diena bus kupina netikėtų pokyčių – labai svarbu, kad tai, ką darote, galėtumėte daryti ramiai, susikaupę. Dvyniai (05 21–06 21). Visą rytą teks spręsti vaikų problemas, neduos ramybės ir įvairūs skambučiai. Galite jausti įtampą bendraudamas. Vakare situacija pagerės, o bendravimas teiks tik malonius pojūčius. Vėžys (06 22–07 22). Galite jaustis nervingai. Bendraudamas su artimaisiais, stenkitės išlaikyti santūrumą. Buities reikaluose bus daug skubos ir nesklandumų. Vakare nueikite į kavinę ar teatrą, gerai praleiskite laiką. Liūtas (07 23–08 23). Bendrausite iš tiesų aktyviai, tačiau suprasti aplinkinius bus sudėtingiau nei paprastai. Jei keliausite – gali pasitaikyti nesklandumų. Vakare laukia pragiedrėjimas, o gal ir nauja pažintis. Mergelė (08 24–09 23). Tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime aiškiai komunikuokite savo poreikius. Turite būti pasiruošęs judėti į priekį. Tai nereiškia, kad turite pulti į kompromisus, tai reiškia, kad turite tvirtai siekti savo tikslų. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų didžiausia stiprybė yra nepriklausoma siela. Tik nebūkite vienas. Sutelkite draugų ratą, kuris padėtų jums kontroliuoti situaciją. Taip pat nebijokite būti pripažintas. Skorpionas (10 24–11 22). Nešvaistykite laiko jaudindamiesi ar abejodami. Viskas, ką suplanavote, vyks taip, kaip norite. Juk esate įvairiausių puikių idėjų ir projektų autorius! Šaulys Dieną geriau skirti apmąstymams, o ne intensyviai veiklai. Jūsų žavesys darys stebuklus. Tiesiog šypsokitės ir žarstykite komplimentus. Ožiaragis (12 22–01 20). Šiandien kaip niekad paprasta bus tvarkyti savo daiktus, taip pat atrasite naujų būdų, kaip būti labiau organizuotam. Jausitės ypač kūrybingas. Vandenis (01 21–02 19). Šią dieną skirkite savo emocinių poreikių apmąstymams. Ko norite iš santykių, profesinės veiklos ir savęs? Stenkitės siekti harmonijos, tam ypač pasitarnaus atliktas vidinis auditas. Žuvys (02 20–03 20). Jei esate susirūpinęs savo draugu, pirmiau išsiaiškinkite, ar jūsų rūpestis pagrįstas. Nesivelkite į tai, apie ką nežinote. Jūsų intencijos gal ir geros, tačiau kai kas gali tai interpretuoti kaip įkyrumą.

Vyks klaipėdiečių mažosios skulptūrinės plastikos „Mainai“ Šiandien 17.30 val. „Klaipėdos galerijos” filiale uostamiesčio Herkaus Manto gatvėje lankytojams duris atvers Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus narių mažosios plastikos paroda „Mainai“.

Ši ekspozicija atkeliavo iš Vilniaus Šv. Jono gatvės galerijos, kurioje visą mėnesį sostinės gyventojai ir svečiai galėjo susipažinti su uostamiesčio dailininkų kūryba. Mažosios skulptūros paroda – tai projekto „Mainai“ tęsinys. Projektą organizavo LDS Vilniaus skulptorių sekcija, praėjusį lapkritį „Klaipėdos galerijoje“ ekspona-

vusi vilniečių ir kauniečių skulptorių kūrinius. Klaipėdiečių parodoje dalyvauja 18 dailininkų su daugiau nei 30 kūrinių. LDS Klaipėdos skyriaus dailininkai su fantazija, dideliu noru ir meile mažajai plastikai, nuoširdžiai pristato savo kūrybą plačiajai visuomenei. Parodos kuratoriaus dailininko Sauliaus Bertulio teigimu, šiuolaikinė mažoji plastika išplėtė savo ribas ir galimybes, įgijo daugiau laisvės, įvairovės. Eksponatai varijuoja nuo tradicinių bronzinių, medinių kūrinių, iki eksperimentų su stiklu, akmeniu, tekstile, oda, buities daik-

tais bei kitomis mažiau tradicinėmis išraiškos priemonėmis. Mažosios skulptūrinės plastikos formos, panaudojant skirtingas medžiagas, įvairias technines atlikimo galimybes, įgavo netikėtumo ir patrauklumo. „Parodos eksponatai – tai skirtingų autorių minties išraiškos tūris, stilistika ir estetiniu turinio krūviu atspindintis kūrybinių sumanymų prasmę ar autentiškumo žavesį. Ekspozicijoje savo išradingais darbais džiugina jauni dailininkai, teikiantys daug vilčių šiai dailės sričiai toliau klestėti ir tobulėti. Tai labai svarbus šio projekto ir parodos indėlis į mažosios plastikos plėtotę

bei sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų“, – mano S.Bertulis. Parodoje dalyvauja Petras Balčius, Petras Baronas, Evaldas Bernotas, Algirdas Bosas, Rita Budvytytė, Danius Drulys, Virginija Giniotytė, Petras Gintalas, Gintautas Jonkus, Svajūnas Jurkus, Romas Klimavičius, Aušra Mačiulaitienė, Rūta Mieliauskaitė, Sergejus Plotnikovas, Klaudijus Pūdymas, Arūnas Sakalauskas, Adomas Skiezgelas ir Remigija Vaitkutė. „Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22, II a.) klaipėdiečių mažosios plastikos „Mainai“ vyks iki vasario 21 d. „Klaipėdos“ inf.

Skulptūra: R.Klimavičiaus „Vie-

na iš septynių mano dienų“, h 56 cm, bronza, akmuo.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis laikysis šalti orai. Šiandien kritulių nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais. Temperatūra 5–11 laipsnių šalčio. Penktadienį laikysis panašūs orai, naktį šals iki 17, dieną bus 8–10 laipsnių šalčio. Savaitgalį šaltis dar didės, naktimis šals iki 20 laipsnių, dienomis bus apie 8–12 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 24 d.

–8

–5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–8

Šiauliai

Klaipėda

–8

Panevėžys

–8

Utena

–10

8.22 16.40 8.18

24-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 341 diena. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–8

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –5 Brazilija +24 Briuselis –4 Dublinas +4 Kairas +23 Keiptaunas +27 Kopenhaga –4

kokteilis Vien cuk­ru­mi ar vien me­du­mi? Šio­mis die­no­mis ne­ga­luo­jan­ti Re­na­ta ge­ ria daug ar­ba­tos – ra­mu­nė­lių, liep­žie­džių ir ki­tų už­sie­nio fir­mų su­rink­tų ar­bat­žo­lių. Li­go­nė klau­sė, ar tei­sin­gai ji el­gia­si, kai ar­ ba­tą sal­di­na ir cuk­ru­mi, ir me­du­mi. „Gal vie­ną kar­tą ar­ba­tą sal­din­ti cuk­ru­mi, o ki­tą kar­tą – me­du­mi? – tei­ra­vo­si klai­pė­ die­tė. – O gal ap­skri­tai var­to­ti tik me­dų?“ Re­na­ta pri­si­pa­ži­no, kad vie­na au­si­mi gir­dė­ju­si, jog me­daus ne­rei­k ia dė­t i į karš­tą ar­ba­tą, ne­bent į at­vė­su­sią. Mat karš­ta­me skys­ty­je dings­ta vais­tin­go­ sios me­daus sa­vy­bės.

Londonas +2 Madridas +12 Maskva –10 Minskas –8 Niujorkas –3 Oslas –10 Paryžius +2 Pekinas –3

Praha –7 Ryga –5 Roma +12 Sidnėjus +29 Talinas –7 Tel Avivas +21 Tokijas +10 Varšuva –5

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–9

–10

Marijampolė

Vilnius

–11

Alytus

Vardai Artūras, Felicija, Gaivilė, Pranciškus, Vilgaudas.

sausio 24-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-11

-7

-7

-7

1

-9

-5

-7

-10

3

-13

-11

-13

-16

5

rytoj

šeštadienį

1734 m. Kro­k u­vo­je ka­ rū­nuo­tas prieš­pas­k u­t i­ nis Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ka­ra­lius Au­gus­tas III. 1885 m. Til­ž ė­j e su­s i­ kū­rė lie­t u­v ių kul­t ū­ros drau­g i­ja „Bi­r u­tė“. Vei­kė iki 1914 m. 1907 m. Se­ras Ro­ber­tas Ba­de­nas-Po­wel­l is Ang­ li­jo­je įkū­rė pir­mą­ją ber­ niu­k ų skau­t ų or­ga­n i­za­ ci­ją. 1924 m. SSRS įkū­rė­jo gar­bei Pet­rog­ra­das pa­ va­din­tas Le­ning­ra­du.

1961 m. gi­mė vo­kie­čių kil­mės ak­to­rė ir mo­de­ lis Nas­tass­ja Kins­ki.

1965 m. mi­rė bri­tų po­l i­t i­ kas ir prem­je­ras Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais se­ ras Wins­to­nas Chur­chil­lis. 1972 m. Ra­m io­jo van­de­ ny­no Gua­mo sa­lo­je su­ras­ tas ja­po­nų ka­rei­vis Shoi­ chi Yo­koi, ku­ris 28 me­tus slė­pė­si džiung­lė­se, ma­ny­ da­mas, jog te­be­si­tę­sia Ant­ ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras. 1995 m. JAV pre­zi­den­to Bil­lo Clin­to­no nu­ro­dy­ mu įšal­dy­ti Vi­du­rio Ry­ tų te­ro­r is­t ų ly­de­r ių in­ dė­liai JAV ban­kuo­se.

Rumunai įdarbino benamius šunis Ne­tei­sy­bė: bi­tės vargs­ta ne­nu­jaus­

da­mos, kad jų dar­bo vai­siai bus atim­ti ir jais mė­gau­sis žmo­nės.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je ga­li­mos tik dvi jū­sų bū­se­nos: ar­ba jūs dar gy­vi, ar­ba – ne­be.

Bi­tės – mū­sų drau­gės „Kok­tei­liui“ pa­vy­ko su­ži­no­ti, kad bi­tės, ap­ dul­kin­da­mos pa­sė­lius ir lau­ki­nius au­ga­ lus, gam­to­je už­tik­ri­na bio­lo­gi­nę įvai­ro­vę. Ga­min­da­mos me­dų, vaš­ką ir ki­tus bi­čių pro­duk­tus, to­kius kaip bi­čių pi­kį, bi­čių pie­ne­l į, nau­do­ja­mą kaip mais­to pa­pil­ dą, šie ge­rie­ji, jei ne­ge­lia, vabz­džiai tie­ sio­giai pri­si­de­da prie žmo­nių ge­ro­vės.

Klau­so­si so­vie­ti­nių dai­nų Liu­das pri­si­pa­ži­no „Kok­tei­liui“, jog kar­ tais ty­liu gar­su pa­si­klau­so se­nų ru­siš­ kų dai­nų, ku­r ios bu­vo su­k ur­tos po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, so­viet­me­čiu. „Ži­nau, kad ne­ga­li­ma nau­do­ti so­vie­ti­nės sim­bo­li­kos. Už ją gre­sia bau­da. O jei ati­tin­ ka­mos struk­tū­ros su­ži­nos, jog aš klau­sau dai­nų apie Sta­li­ną, apie par­ti­ją, pa­tys ži­ no­te – ko­kią, – ma­nęs neuž­tam­pys po teis­ mus?“ – klau­sė 60-me­tis klai­pė­die­tis.

Links­mie­ji tirš­čiai – At­sip­ra­šau, ar čia su­pers­lap­tas stra­te­ gi­nių bran­duo­li­nių gal­vu­čių pro­jek­ta­ vi­mo ins­ti­tu­tas? – Po vel­nių, ne! Po šio skam­bu­čio vi­sas ins­ti­tu­tas iš Mask­ vos bu­vo per­kel­tas į tai­gos gū­du­mą. Net­ru­ kus nau­jo­je vie­to­je su­skam­bo te­le­fo­nas: – At­sip­ra­šau, ar čia su­pers­lap­tas ins­ti­ tu­tas? – Po vel­nių, ne! Vėl vi­sas ins­ti­tu­tas iš tai­gos gū­du­mos bu­vo per­vež­tas į Mask­vą. Jau ki­tą die­ ną – skam­bu­tis: – At­sip­ra­šau, ar čia su­pers­lap­tas ins­ti­tu­tas? – Po vel­nių, taip! – Ar Mo­ni­ką ga­li­ma? Čes­ka (397 719; įdo­mu, ko­dėl pro­tin­gos gy­vy­bės for­mos paieš­kai nau­do­ja­ma apa­ra­tū­ra vi­suo­met nu­kreip­ta nuo Že­mės)

Rumunijos kelių policija pateikė beglobius šunis kaip pavyzdį naujoje eismo saugumo kampanijoje, siekiant įtikinti pėsčiuosius būti atsargesnius ir eiti per gatvę tik per pėsčiųjų perėjas.

„Jeigu jie tai gali, tuomet gali visi – eiti per gatvę pėsčiųjų perėjose!“ – sakoma trumpoje televizijos reklamoje, kurioje vaizduojami keli beglobiai šunys, kertantys gatvę „zebro“ juostomis ir šviesoforais pažymėtomis perėjomis. Šie šunys buvo nufilmuoti keliuose Rumunijos miestuose. „Jie siunčia mums nepaprastą žinią, rodančią, kad gyvūnai gali laikytis svarbių saugumo taisyklių“, – sakė Rumunijos kelių policijos vadovas Lucianas Dinita. Benamių šunų pavyzdys gali pasirodyti esąs svarbus šalyje, kurioje pernai 360 žmonių žuvo dėl pėsčiųjų drausmės stygiaus. Dėl tos pačios priežasties nukentėjo dar per 1 200 žmonių. „Buvau sukrėsta suvokusi, kiek žmonių žūva per eismo įvykius vien dėl to, kad eina ne per perėjas, – sakė reklamos agentūros „Next

Advertising“ direktorė Semida Duriga. – Galvojau apie tai, ką dažnai matome Bukarešte: šunis, einančius per perėjas arba laukiančius, kol automobiliams užsidegs raudonas šviesoforo signalas, kad jie galėtų pereiti gatvę. Tie beglobiai šunys nemokomi eismo saugumo taisyklių, tačiau instinktyviai suvokia, jog taip elgtis saugiau.“ Bukarešte, turinčiame 2 mln. gyventojų, gyvena apie 40 tūkst. benamių šunų. Benamių šunų pradėjo daugėti praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį, kai tuometis komunistų diktatorius Nicolae Ceausescu nurodė nugriauti kai kuriuos seniausius sostinės gyvenamuosius rajonus ir jų vietoje pastatyti daugiabučius, todėl daugelis savininkų buvo priversti išsiskirti su savo augintiniais. Nors 2001–2007 m. buvo vykdoma didelio masto eutanazijos programa, beglobiai šunys išliko Rumunijos kasdienio gyvenimo dalimi. Pernai Rumunijos konstitucinis teismas atmetė įstatymą, leidžiantį vietos institucijoms naikinti beglobius šunis. BNS inf.

Akcija: visame pasaulyje pagarsėjusiems keturkojams Bukarešto be­

namiams teko ypatinga užduotis – rodyti pavyzdį nedrausmingiems eismo dalyviams. AFP nuotr.

Rusijoje nyksta pavasaris Rusijos hidrometeorologijos centras pa­ skelbė 2012 m. ataskaitą apie klimato po­ kyčius ir jų poveikį. Paaiškėjo, kad dėl klimatinių sezonų poslinkio 2012-ieji ta­ po vieni šilčiausių per 122 metus, o žiema ėmė sparčiau pereiti į vasarą. „2012 m. il­ gai buvo šalta – visą kovą ir maždaug pu­ sę balandžio. O po to staigiai atšilo. Gegu­ žė buvo rekordiškai šilta, netgi vasariškai karšta. Taigi mes praktiškai netekome vieno metų laiko – pavasario“, – sakė Ru­ sijos hidrometeorologijos centro vadovas Aleksandras Frolovas. Anot jo, ruduo taip pat nyksta. 2012 m. Rusijoje jis buvo neį­ prastai šiltas, o po to staigiai atšalo. newsru.com inf., AFP nuotr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.