2013-01-24 Vilniaus diena

aštis r t i a v a S

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

sausio 24–30 d., 2013 m. Nr. 4 (1505)

išeina ketvirtadieniais

Vairavimo pamokos: kai teorija virsta praktika Žalias Miestas 6p.

Skalūnų dujos – sėkmė ar grėsmė?

Lietuva

8p.

Mo­kes­čių re­for­mos kalvė At­s a­k y­mus į klau­s i­mus, kaip kei­ sis mo­kes­č iai, ku­r ie mažės, ku­r ie didės, o ku­r ių ne­be­l iks, iki metų vi­ du­r io turėtų pa­teik­t i prem­j e­ro su­ bur­t a dar­b o grupė. Ta­č iau jau da­ bar aiškė­j a, kad eks­p er­t ams kils dau­g ybė pro­blemų.

Gyvenimas

2

17p.

Lie­tu­vis Niu­jor­ke mėgau­ja­si lais­ve

Gedimino Bartuškos nuotr.

Prak­tinė pa­žin­tis su ne­tikė­ta kliū­ti­mi ke­ly­je ne­ma­žai da­liai vai­ruo­tojų tam­pa pir­ma ir pa­sku­tinė. Vie­no­se vals­tybė­se įveik­ti ne­tikė­tas kliū­tis ke­ly­je vai­ruo­to­jai mo­ko­mi iš anks­to, dar prie­š vai­ra­vi­mo eg­za­miną. Lie­tu­vo­je ekst­re­ma­laus pra­kti­nio vai­ra­vi­mo aikš­telė dar tik pra­de­da­ma pro­jek­tuo­ti. Be to, kol kas neaiš­ku, kas ir ka­da galės jo­je mo­ky­tis.

Klubų kultū­ra man sve­ti­ma, į klu­bus nie­ka­da nei­nu.

Kos­tiumų dai­li­ninkė Agnė Ja­ge­la­vi­čiūtė

24p.

PREMJER A

Ant­ros ka­den­ci­jos pra­keiks­mas: ar is­to­ri­ja bus gai­les­tin­ga B.Oba­mai?

Pasaulis 10p.

2 Lt

tele PRoGRvAizijos sAusio Mos 26 vAsARi – o 1 d.

2013 m.

Nr. 4

Kartu su „Vilniaus diena“ priedas „TV diena“ su visos savaitės televizijos programa

LRT Rin geRiausią LieTuvoks s meTų vo kaLisTą

TAIKIKLY JE

Na „ŽVaigŽd uja Žių du isTORiJa ETų“ TV H

BTV po EROJės kalbių „Pasitar laidos kime“ da mos

Tiražas 34 300

2

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

tema diena.lt/naujienos/miestas

Ekst­re­ma­laus vai­ra

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vie­toj tram­va­jaus ir gon­dolų – ko­jos?

And­re­jus Žu­kovs­kis

S

a­vaitės Vil­niu­je būta ne­ ra­m ios, ne­t gi šiek tiek kos­minės. Šiukš­lių vežė­ jai spėjo pa­si­gir­ti, kad sa­ vo kon­tei­ne­r ius ga­l i stebė­ti pa­si­ telkdami kos­m i­n ius pa­ly­do­v us, me­ras verkš­le­no dėl tuš­čio mies­ to biud­že­to ir snie­g u už­verstų mies­to gat­v ių, ku­r ioms su­t var­ ky­t i trūksta pi­n igų. Ta­čiau dau­ ge­l io žvilgs­n iai pa­s ta­ro­s io­m is die­no­m is bu­vo nu­k rypę į sos­ tinės viešąjį trans­portą. Kal­bant vaiz­din­gai, gy­ve­no­me po „tro­lei­ bu­so“ ženk­lu.

Ne pa­slap­tis, kad vie­ša­ sis trans­por­tas nuo­sto­ lin­gas. O kaip ki­taip su­ ma­žin­ti nuo­sto­lius, jei ne trum­pi­nant marš­ru­ tus ar juos nai­ki­nant?

Tai pir­ma­dienį ir įvy­ko.

Iš pra­d žių vie­nam bankų par­ da­vus 20 mln. litų sa­vi­val­dybės skolų trans­por­t i­n in­kams, vie­šo­ jo trans­por­to dar­buo­to­jams bu­ vo iš­mokė­ti me­ti­niai prie­dai, va­ di­na­m ie­ji 13-ie­ji at­ly­g i­n i­mai. Tai su­kėlė tiek mies­to vald­ž ios, tiek da­l ies vai­r uo­tojų in­te­re­s us gi­ nan­čių pro­fe­si­n ių sąjungų pa­si­ pik­ti­nimą.

Vie­šo­jo trans­por­to va­do­vas Gin­ ta­ras Na­ku­tis at­si­dūrė tarp dviejų ug­nių – iš vie­nos pusės skambė­ jo mies­to vald­ž ios kal­ti­ni­mai dėl ne­va vėjais pa­leistų mi­l i­jonų. Iš ki­tos pusės pik­t i­no­si pro­fe­sinės sąjun­gos va­dai – jie tvir­ti­no, kad dar­buo­to­jams iš­da­ly­t i pa­ž adė­ ti 8 mln. litų tėra treč­da­l is vi­sos grąžin­ti­nos su­mos už 2009–2011 m. su­si­kau­pu­sią skolą.

Ne­r i­mo aist­ros ir dėl sa­v i­val­ dybės „Grin­dai“ bei „Vil­niaus vie­ ša­jam trans­por­t ui“ per­leistų 10-

ies ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to ob­jektų Tur­n iš­k ių apy­l inkė­se. Įmonėms leis­ta šiuos ob­jek­t us par­duo­t i ir ši­t aip pa­ge­r in­t i sa­vo fi­nan­sinę si­t ua­ciją, ta­čiau tuoj pat ki­lo įta­ rimų, ar ši­taip ne­plau­na­m i pi­n i­ gai už pusę kai­nos par­duo­dant ver­tingą turtą.

Dar ne­nu­ti­lus kal­boms apie pi­ni­ gus, pir­ma­dienį į pa­vir­šių vėl iš­ ki­lo tro­lei­busų klau­si­mas. Ter­ mo­met­ro stul­pe­l iui nu­k ri­tus že­ miau 15 laips­nių šal­čio, kai ku­rie vil­n ie­čiai ne­su­laukė sa­vo tro­lei­ bu­so. Dar kartą im­ti keik­ti vie­šo­ jo trans­por­to va­do­vai, tin­ka­mai ne­p a­s i­rengę šal­č iams. Ta­č iau blo­g ybės šak­nys pa­s i­rodė sly­ pin­čios kai kur ki­tur. Šal­t is at­ėjo su Vil­n iaus vie­šo­jo trans­p or­to per­t var­kos pla­nais.

Ne pa­slap­t is, kad vie­ša­sis trans­ por­tas nuo­sto­lin­gas. O kaip ki­taip su­ma­žin­ti nuo­sto­lius, jei ne trum­ pi­nant marš­r u­t us ar juos nai­k i­ nant? Tai pir­ma­dienį ir įvy­ko. Be gar­sių kalbų, be po­mpas­ti­kos, be rau­do­nos juos­telės kir­pi­mo į gat­ ves iš­r iedė­jo ma­ž iau tro­lei­busų.

Ir tai ta­po ženk­lu, kad lie­pos 1-oji, kai bus pa­nai­kin­ta 18 au­to­busų ir tro­lei­busų marš­rutų, neiš­ven­gia­ mai išauš.

Tie­s a, tuo­met bus šil­t a, dau­ge­ lis ato­s to­g au­s i­me ar­b a va­ž iuo­ si­me dvi­r a­č iais, tad kurį laiką net ne­p as­tebė­s i­me, kad au­to­ bu­s as ar tro­lei­bu­s as mūsų sto­ telė­j e su­s tos ne kas 10, o kas 20 mi­nu­č ių. O kai pa­s tebė­s i­me, ne­ bus ką keik­t i.

Ko ge­ro, ne­pri­si­m in­si­me ir kitų da­lykų – me­ro Artū­ro Zuo­ko pa­ žadų. Var­g u ar taip įsi­vaiz­da­vo­ me jo ža­damą Vil­n iaus atei­t ies viešąjį trans­portą. Per pa­t į mik­ roau­to­busų, tro­lei­busų ir au­to­ busų nai­k i­n i­mo įkarštį, ko ge­ro, nė ne­pri­si­m in­si­me nei bu­v u­sio me­ro Juo­zo Imb­ra­so žadėtų gon­ dolų, nei da­bar­ti­nio me­ro pro­te­ guo­ja­mo tram­va­jaus, nei met­ro, nei Ne­r i­m i laks­tan­čių ka­te­r ių ir gar­lai­vių.

Būki­me ma­d in­g i, gy­ven­k i­me eko­lo­giš­kai, su­lau­ki­me va­sa­ros ir va­žiuo­ki­me dvi­ra­čiais ar­ba me­ro pamėg­tais ried­žiais. Bet, sa­ky­si­te, ir žadėtų dvi­ra­čių takų nėra tiek, kiek turėtų būti... Na, ką gi, lie­ka vie­n in­telės rūšies trans­por­tas – ko­jos. Pir­myn!

Slidūs, šla­pi ke­liai, duobės, ne­tikė­ti po­ sūkiai ir rea­li grėsmė at­si­dur­ti pa­kelės grio­vy­je. Su to­kio­mis si­tua­ci­jo­mis anks­ čiau ar vėliau su­ si­du­ria kiek­vie­nas vai­ruo­to­jas. Kaip elg­tis, kai ma­ši­na ne­val­do­mai slys­ta ar vi­du­ry gatvės ima su­ktis lyg vil­ke­lis, tik teo­riš­kai paaiš­ki­na­ ma vai­ra­vi­mo mo­ kyk­lo­se. Įgūdžiai, de­ja, įgy­ja­mi per pa­tirtį.

Šan­sas: pa­mo­kos ekst­re­ma­laus vai­ra­vi­mo aikš­telė­je ga­li pa­dėti vai­ruo­to­ja

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Prak­tinė pa­žin­tis su ne­tikė­ta kliū­ti­ mi ke­ly­je ne­ma­žai da­liai vai­ruo­tojų tam­pa pir­ma ir pa­sku­tinė. Vie­no­se vals­tybė­se įveik­ti ne­tikė­tas kliū­tis ke­ly­je vai­ruo­to­jai mo­ko­mi iš anks­to, dar prie­š vai­ra­vi­mo eg­za­miną. Lie­tu­ vo­je ekst­re­ma­laus pra­kti­nio vai­ra­vi­ mo aikš­telė dar tik pra­de­da­ma pro­ jek­tuo­ti. Be to, kol kas neaiš­ku, kas ir ka­da galės jo­je mo­ky­tis vai­ruo­ti.

Aikštelės taip ir neatsiranda

Iš vi­so Lie­tu­vo­je ar­ti­miau­siu me­ tu bus pra­dėtos sta­ty­ti ke­tu­rios to­kios aikš­telės: Vil­niu­je, Pa­nevė­ žy­je, Šiau­liuo­se ir Klaipė­do­je. Vil­ nie­čiams aikš­telė at­si­ras ne­to­li

Ta­randės gy­ven­vietės ir Bu­kiš­kių žemės ūkio mo­kyk­los so­viet­me­čiu vei­ku­sio au­tod­ro­mo vie­to­je.

Pas­ta­ro­sios aikš­telės pro­jek­to va­ dovė Snie­guolė Ja­ru­še­vi­čienė pa­pa­ sa­ko­jo, kad realūs sta­ty­bos dar­bai grei­čiau­siai pra­si­dės ki­tais me­tais ru­de­niop. „To­kia aikš­telė pla­nuo­ ta jau se­niai, prie­š pen­ke­rius še­ še­rius me­tus, tuo­met, kai at­si­ra­do ES rei­ka­la­vi­mas reng­ti vil­kikų vai­ ruo­to­jus vai­ruo­ti ir ekst­re­ma­lio­ mis sąly­go­mis. Ta­čiau Lie­tu­vo­je šio įsta­ty­mo ga­lio­ji­mas vis bu­vo ati­de­ da­mas, o aikš­telės taip ir neat­si­ra­ do“, – dėstė S.Ja­ru­še­vi­čienė.

Imi­tuos rea­lią si­tua­ciją

Ekst­re­ma­laus pra­kti­nio vai­ra­vi­mo aikš­telė­je bus su­mon­tuo­ta spe­cia­li

plat­for­ma, ku­ria va­žiuo­da­mas vai­ ruo­to­jas galės iš­ban­dy­ti ypa­tu­mus, su­si­da­ran­čius va­žiuo­jant pa­vo­jin­ go­mis sąly­go­mis. Spe­cia­li plokštė ir van­duo leis pa­tek­ti į pa­dėtį, su ku­ria su­si­du­ria­me ru­denį ar žie­ mą – esant slid­žiam ar drėgnam ke­liui.

Be to, ša­lia aikš­telės bus su­kur­ ta ir ki­ta mo­ky­ti rei­ka­lin­ga inf­rast­ ruktū­ra – įreng­ta mo­ky­mo klasė, ge­di­mo ir vai­ra­vi­mo si­mu­lia­to­riai. „To­kio­je aikš­telė­je su­da­ro­mos vi­sos sąly­gos, ko­kios yra ke­ly­je.

Ekst­re­ma­liu vai­ra­vi­mu to galbūt net ne­la­bai ga­li­ma va­din­ti, nes tai ne­bus lenk­ty­nių tra­sa, ten net ne­ bus kur įsibėgė­ti. Vei­ki­mo prin­ci­ pas bus toks – au­to­mo­bi­lis va­žiuos 50–60 ki­lo­metrų per va­landą grei­

Išbandymas: nevalyti keliai ir neatidūs pėstieji – tokia Lietuvos vairuotojų kasdienybė.

3

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

tema

a­vi­mo aikš­telė ga­li lik­ti tuš­čia je pro­jektą. Pa­sak pa­šne­ko­vo, idė­ ja steig­ti tokį centrą se­niai tvy­ro­jo ore ir bu­vo ver­ti­na­ma tei­gia­mai, ta­čiau, kaip ir bet koks rim­tas pro­ jek­tas, jis su­kėlė ne­ma­žai pa­pil­ domų klau­simų. „Mes vi­suo­met bu­vo­me tik už, ta­čiau yra kitų – or­ga­ni­za­ci­nių – klau­simų. Tai rim­tos in­ves­ti­ci­jos, vi­suo­met rei­kia pa­gal­vo­ti, kiek tai kai­nuos. Aiš­ku, jei­gu tai smar­kiai ne­pab­ran­gins pa­slau­gos, bus ge­ rai, bet ar taip bus?“ – re­to­riš­kai klausė pa­šne­ko­vas.

Paš­ne­ko­vo ži­nio­mis, pa­na­šių vai­ra­vi­mo aikš­te­lių yra be­maž vi­ so­se Eu­ro­pos vals­tybė­se, taip pat ir pas kai­my­nus – len­kus bei lat­ vius. „Tai ne­pigūs spren­di­mai, ta­ čiau pas kai­my­nus tų aikš­te­lių yra ir net mūsų vai­ruo­to­jai nau­do­ja­ si jo­mis, kai rei­kia pa­si­mo­ky­ti“, – dėstė pa­šne­ko­vas.

Siū­lo kom­pen­sa­cijų me­cha­nizmą

ams iš­veng­ti ne­lai­mių rea­lia­me gy­ve­ni­me.

čiu ir ku­riuo nors mo­men­tu su­ judės plokštė, au­to­mo­bi­lis pa­teks ant pa­vir­šiaus su van­de­niu ir jį už­ neš“, – aikš­telės vei­ki­mo prin­cipą at­skleidė S.Ja­ru­še­vi­čienė.

Nau­do­tis galės vi­si

Aikš­telės pro­jek­tuo­to­jai kol kas ne­ galė­jo tiks­liai pa­sa­ky­ti, kas ir kaip galės nau­do­tis aikš­te­le. Sa­vait­ raš­čio ži­nio­mis, aikš­telė bus mo­ ka­ma. Be to, ją įreng­ti su vi­sa inf­ rast­ruktū­ra at­sieis 16 mln. litų, ku­rie var­gu ar at­si­pirks per vi­sus 20 vei­ki­mo metų, ku­rie nu­ma­ty­ ti pro­jek­te.

S.Ja­ru­še­vi­čienė kol kas ne­galė­jo įvar­dy­ti tiks­lios nau­do­ji­mo­si aikš­ te­le kai­nos, ta­čiau pa­brėžė, kad pa­vie­niai vai­ruo­to­jai ne­galės nau­

Gedimino Bartuškos nuotr.

do­tis aikš­telės tei­kia­mo­mis pa­ slau­go­mis. „Tam bus su­kur­tos at­ski­ros pro­ gra­mos ir, ži­no­ma, tai kai­nuos, nes aikš­telė ne­galės būti nuo­sto­lin­ ga. Ak­tua­liau­sia tai turbūt vil­kikų vai­ruo­to­jams, nes yra ES rei­ka­la­ vi­mai vai­ruo­to­jus ap­mo­ky­ti vai­ ruo­ti ekst­re­ma­lio­mis sąly­go­mis ir per po­rą metų jie tik­rai turės įsi­ga­ lio­ti Lie­tu­vo­je. Ta­čiau aikš­telė bus tin­ka­ma visų ka­te­go­rijų vai­ruo­to­ jams“, – teigė pa­šne­kovė.

Kai­my­nai aikš­te­lių pa­si­statė

Lie­tu­vos na­cio­na­linės vežėjų au­to­ mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ at­ sto­vas spau­dai Gy­tis Vin­ce­vi­čius teigė pa­lai­kan­tis pra­kti­nio mo­ ky­mo cent­ro at­si­ra­di­mo Lie­tu­vo­

G.Vin­ce­vi­čiaus ma­ny­mu, vien aikš­telė, ku­rio­je vai­ruo­to­jai galė­ tų pra­kti­kuo­tis vai­ruo­ti ekst­re­ma­ lio­mis sąly­go­mis, pro­ble­mos ne­ išspręstų. Jau šiuo me­tu pa­reng­ti C ka­te­go­ri­jos vai­ruo­toją kai­nuo­ja 1500 litų, o tai daž­nam žmo­gui per di­delė su­ma. „Jei­gu prie esamų kursų pri­si­ dėtų ir vai­ra­vi­mas ekst­re­ma­laus vai­ra­vi­mo aikš­telė­je, kai­na dar la­ biau pa­didėtų. Tai au­to­ma­tiš­kai reikštų, kad dar ma­žiau žmo­nių ryžtų­si įgy­ti vil­ki­ko vai­ruo­to­jo spe­ cia­lybę. Be to, ne­ma­nau, kad reikė­ tų ap­mo­ky­ti pa­pil­do­mai pa­tir­ties jau tu­rin­čius vai­ruo­to­jus. Ne vi­sai pra­smin­ga mo­ky­ti žmogų, ku­ris per sa­vo vai­ra­vi­mo pra­ktiką grei­čiau­ siai ne kartą ke­ly­je sly­do ar bu­vo su­si­dūręs su ki­to­mis kliū­ti­mis“, – dėstė pa­šne­ko­vas.

Prieš kur­da­ma to­kias aikš­te­les, Lie­tu­va, pa­sak pa­šne­ko­vo, turė­ tų pa­si­rūpin­ti tin­ka­ma įsta­ty­mi­ ne ba­ze. Ati­tin­ka­mai per­tvar­kius sis­temą, Lie­tu­vos vežėjų sri­tis at­ gimtų ir pa­si­ūlytų tūkstan­čius naujų dar­bo vietų. „Turėtų būti nu­ma­ty­tas kom­pen­ sa­ci­nis me­cha­niz­mas, tiks­liau sa­kant, ren­gi­mo kai­nos ir ko­kybės ba­lan­sas.

Ma­nau, būtent dėl to, kad to­kio ba­ lan­so ras­ti ne­pa­vy­ko, tie cent­rai ir neat­si­ra­do prie­š ket­ve­rius pen­ke­ rius me­tus“, – svarstė pa­šne­ko­vas.

Atei­ty­je pri­trūksi­me vai­ruo­tojų

Šiuo me­tu vi­du­ti­nis Lie­tu­vo­je dir­ ban­čių vil­kikų vai­ruo­tojų am­žius be­maž 50 metų. Tai, pa­sak G.Vin­

Ekst­re­ma­laus vai­ra­vi­mo aikš­telės Lie­tu­vo­je

Šiau­liai

Klaipė­da

Pa­nevė­žys

Vil­nius Tra­kai*

* pla­nuo­tos

Vai­ruo­tojų ir vil­kikų skai­čius (pa­ly­gi­ni­mas) Lie­tu­vo­je

3 mln.

25 tūkst.

50 tūkst.

Len­ki­jo­je Gy­ven­tojų skai­čius

39 mln.

100 tūkst.

Sunk­ve­ži­mių skai­čius

Vai­ruo­tojų skai­čius

200 tūkst.

Ekst­re­ma­laus pra­kti­nio vai­ra­vi­mo aikš­te­lių įren­gi­mo vi­du­tinės kai­nos Mi­ni­ma­lios sąnau­dos ku­riant aikš­telę prie jau esa­mos inf­rast­ruktū­ros –

2,5 mln. litų Vil­niu­je sta­to­mos aikš­telės kai­na – 16 mln. litų Ita­li­jo­je – 6 mln. eurų (20,71 mln. litų) Vo­kie­ti­jo­je – 8 mln. eurų (27,6 mln. litų)

ce­vi­čiaus, – kri­tinė ri­ba. Ir ar­ti­ miau­siu me­tu Lie­tu­vo­je ga­li pri­ reik­ti tūkstan­čių naujų dar­buo­tojų, ku­rių, jei­gu nie­kas ne­si­keis, teks ieš­ko­ti už­sie­ny­je. „Lie­tu­vos trans­por­to pra­monė yra iš­si­vys­čiu­si ir jau da­bar galė­ tume pa­si­ūly­ti 2–3 tūkst. dar­bo vietų mūsų vai­ruo­to­jams. Ta­čiau jų nėra ir tas vie­tas uži­ma kai­my­ nai: bal­ta­ru­siai, len­kai“, – sakė pa­ šne­ko­vas.

Si­tua­ciją, anot „Li­na­vos“ at­sto­ vo, galėtų pa­keis­ti švie­ti­mo re­for­ ma, kai da­lis moks­lei­vių C ka­te­go­ ri­jos vai­ruo­to­jo pa­žymė­jimą galėtų įgy­ti jau mo­kyk­lo­je. „Ypač ak­tua­lu, kad to­kia sis­te­ ma at­gimtų kai­muo­se ir kur ma­ siš­kai emig­ruo­ja jau­ni­mas, kur nė­ ra ką veik­ti. To­kia ga­li­mybė pa­dėtų žmonėms už­si­dirb­ti, at­gai­vintų kaimą ir Lie­tu­vos trans­por­to rin­ ką“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas.

S.Brun­dza: ge­riau­sios aikš­telės – in­teg­ruo­tos And­re­jus Žu­kovs­kis Prieš ke­le­rius me­tus apie ekst­re­ ma­laus vai­ra­vi­mo aikš­telės kūri­ mą sva­jo­jo ir gar­sus lenk­ty­ni­nin­kas bei vers­li­nin­kas Sta­sys Brun­ dza (nuotr.). Tie­sa, tuo­met jam tai ne­pa­vy­ko, ta­čiau en­tu­ziaz­mo vy­ riš­kis ne­pra­ra­do.

S.Brun­dzos nuo­mo­ne, aikš­telė, ku­ rio­je ga­li­ma imi­tuo­ti ekst­re­ma­lias si­tua­ci­jas, tie­siog būti­na sie­kiant iš­veng­ti di­de­lio ne­lai­mių ke­ly­je skai­čiaus. Lenk­ty­ni­nin­kas ti­ki­no pa­ts ne kartą lankę­sis Vy­riau­sybė­je

ir bandęs įti­kin­ti su­si­sie­ki­mo mi­nistrą, kad to­kios aikš­telės Lie­tu­vai la­bai rei­kia. „Vai­ruo­to­jams tai nau­ din­ga pa­tir­tis, nes žmo­gus iš­m oks­ta su­val­dy­ ti au­to­mo­bilį. Ma­ne vi­sa­da ne­la­bai ma­ lo­niai nu­teik­da­vo Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­jos po­zi­ci­ ja, esą vai­ruo­to­ jas pa­va­žinė­ja, yra draus­min­gas ir jam jau nie­ko ne­nu­tiks.

Taip nėra. Ga­li bū­

ti pa­ts draus­min­giau­sias vai­ ruo­to­jas pa­sau­ly­je, bet jei­gu jis nie­kad ne­bu­vo su­si­dūręs su kliū­ti­mi ke­ly­je – draus­ min­gu­mas ne­padės“, – dėstė S.Brun­dza.

Pa­sak lenk­ty­ni­ nin­ko, ne­re­tai pro­ ble­ma ke­ly­je, su ku­r ia vai­r uo­to­jas su­s i­d u­r ia pirmą­ syk, tam­pa jam pa­ sku­tinė. „Ke­lias bū­ na sli­dus, ja­me pil­na gyvūnų. Da­bar net žmo­nių, pri­snūdu­

sių ant as­fal­to, pa­si­tai­ko. Per­va­ žiuo­da­mas tokį ne tik kitą žmogų nu­žu­dy­si, bet ir pa­ts ga­li žūti, nes ne­ži­no­si, kaip su­val­dy­ti au­to­mo­ bilį“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Kai ku­rio­se Eu­ro­pos vals­tybė­ se, pa­sak S.Brun­dzos, į vai­ra­vi­mo kursų pro­gramą įei­na pri­va­lo­mas mo­ky­mas ekst­re­ma­laus vai­ra­vi­mo aikš­telė­se. Vai­ruo­ti ekst­re­ma­lio­mis sąly­go­mis pra­šo­ma ir per vai­ra­vi­ mo eg­za­miną. „Liuk­sem­bur­gas, Aust­ri­ja to rei­ ka­lau­ja. Pats esu buvęs to­kiuo­se cent­ruo­se Vo­kie­ti­jo­je. Jų yra vi­sur“, – teigė gar­sus lenk­ty­ni­nin­kas.

Daž­niau­siai to­kios aikš­telės bū­ na sta­to­mos ša­lia lenk­ty­nių trasų, nors nie­ko bend­ra su ekst­re­ma­liu vai­ra­vi­mu ar va­žia­vi­mu di­de­liu grei­čiu jos ne­tu­ri. „Eu­ro­po­je su­si­klos­čiu­si to­kia tra­di­ci­ja. Mes taip pat norė­jo­me da­ry­ti Tra­kuo­se ša­lia lenk­ty­nių tra­sos to­kią aikš­telę, bet ne­pa­vy­ ko. O šiaip, ma­nau, to­kias aikš­ te­les rei­kia kur­ti ša­lia jau esa­ mos inf­rast­ruktū­ros. Pa­vyzd­žiui, Lie­tu­vo­je, jei­gu jos ak­tua­liau­sios vil­kikų vai­ruo­to­jams, ge­riau­sia kur­ti prie lo­gis­ti­kos centrų“, – api­bend­ri­no S.Brun­dza.

4

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

miesto aktualijos

Vilnius per savaitę Ket­vir­ta­die­nis

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius skep­tiš­ kai ver­ti­na siū­ly­mus už vals­ty­bės lė­šas Vil­niu­je ties­ti met­ro. Skai­čiuo­ja­ma, kad toks pro­jek­tas kai­nuo­tų apie 4 mlrd. li­ tų. „To­kių pi­ni­gų vals­ty­bė ne­tu­rė­tų <...>, Ma­nau, šiuo me­tu yra ki­tų svar­bes­nių stra­te­gi­nių pro­jek­tų, ku­rie tu­rė­tų bū­ti fi­ nan­suo­ja­mi iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų“, – praėitą savaitę tei­gė A.But­ke­vi­čius.

Vil­niaus met­ro­po­li­te­no įsta­ty­mo pro­ jek­tą pa­siū­lė prem­je­ro par­ti­jos ko­le­ga,

kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­ kas. Įs­ta­ty­mui pri­ta­rus, Vy­riau­sy­bė tu­rė­ tų ieš­ko­ti stra­te­gi­nio in­ves­tuo­to­jo.

Prie so­cial­de­mok­ra­to siū­ly­mo pri­si­dė­ jo dar ke­li Sei­mo na­riai – tiek iš val­dan­ čių­jų, tiek iš opo­zi­ci­jos. Šis su­ma­ny­mas nu­ste­bi­no anks­čiau met­ro ša­li­nin­ku bu­ vu­sį Vil­niaus me­rą Ar­tū­rą Zuo­ką – jis tei­ gia, kad toks pro­jek­tas ne­rei­ka­lin­gas ir bū­tų per bran­gus tiek Vil­niui, tiek vi­sai vals­ty­bei.

2012 01 17 2013 01 23

Ket­vir­ta­die­nis Sek­sua­li­nių ma­žu­mų ei­ty­nių or­ga­ni­za­ to­riai sa­kė svars­tan­tys ga­li­my­bę skųs­ ti teis­mui Vil­niaus val­džios spren­di­mą ­leis­ti žy­giuo­ti ne sos­ti­nės cent­re esan­ čiu Ge­di­mi­no pro­spek­tu, o ren­gi­nį lie­ pą or­ga­ni­zuo­ti Upės gat­vė­je. Lie­tu­ vos gė­jų ly­gos va­do­vas Vla­di­mi­ras Si­mon­ko (nuotr.) tei­gė ne­su­tin­kan­ tis su ar­gu­men­tais, kad Ge­di­mi­no p ro ­s p e k ­t e per ei­ty­nes ne­bū­tų ga­ li­ma už­tik­ rin­ti sau­gu­mo.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė ket­vir­ta­ die­nį iš­da­vė lei­di­mą reng­ti „Ei­ ty­nes už ly­gy­bę“ Upės gat­vė­je, nors or­ga­ni­za­to­riai no­rė­jo žy­giuo­ti Ge­di­mi­ no pro­spek­tu.

Penk­ta­die­nis „Mes pa­sa­kė­me, kad sau­g u­m o už­t ik­r i­n i­m as Ge­di­mi­no pro­spek­te pa­ rei­ka­lau­tų iš mū­sų daug daug di­d es­n ių re­ sur­sų, tai su­kel­ tų la­bai daug n e ­p a ­t o ­g u ­m ų ki­tiems mies­ t e ­l ė ­n a m s , mies­t o sve­ čiams, ku­r ie tuo me­tu bus Vil­niu­je“, – ar­ gu­m en­t us at­ rė­m ė Vil­n iaus ap­s kri­t ies vy­ riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Kęs­ tu­tis Lan­čins­kas.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Su­si­sie­ki­ mo pa­slau­gos“ pri­pa­ži­no, kad vie­ša­ja­ me trans­por­te bi­lie­tai ga­li bū­ti nu­skai­ to­mi ne­su­ma­žin­ta kai­na. „Ke­lei­viams esa­me pa­si­ruo­šę kom­pen­suo­ti pa­tir­tus nuo­sto­lius, ta­čiau to­kių at­ve­jų yra vie­ne­ tai“, – nu­ro­dė „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tė Vai­da Ver­bic­kai­ tė. Taip bend­ro­vė ko­men­ta­vo si­tua­ci­ją, kai vie­nas vil­nie­tis, Pa­ši­lai­čiuo­se įlipęs į 55 marš­ru­to au­to­bu­są, no­rė­jo įsi­gy­ ti elekt­ro­ni­nį bi­lie­tą už 2,2 li­to, ta­čiau pi­giau­sias gel­to­no kom­pos­te­rio pa­siū­ ly­tas bi­lie­tas kai­na­vo 2,5 li­to. Tiek pu­ sės va­lan­dos bi­lie­tas kai­na­vo iki 2013 m. sau­sio 1 d., ta­čiau nuo Nau­jų­jų me­tų jis bu­vo at­pi­gin­tas. Nuo sau­sio 1-osios 30 mi­nu­čių, kai bu­vo pa­žy­mė­tas, ga­lio­jan­ tis bi­lie­tas kai­nuo­ja 2,2 li­to (anks­čiau jis kai­na­vo 2,5 li­to), 60 mi­nu­čių – 3,2 li­to (anks­čiau – 3,5 li­to).

Švie­so­fo­rai klai­di­no 1600 kar­tų And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Jei ry­te vyk­da­mi per mies­tą pa­ ste­bi­te, kad ne­vei­kia švie­so­fo­ ras, tai vi­siš­kai nor­ma­lu. Sos­ti­nė­ je esan­tys 249 mo­der­nūs švie­so­ fo­rų po­stai per praė­ju­sius me­tus bu­vo su­ge­dę net 1600 kar­tų.

Šiuo me­tu Vil­niu­je yra 249 pės­ čių­jų pe­rė­jos su re­gu­liuo­ja­mais švie­so­fo­rais ir 840 su ne­re­gu­ liuo­ja­mais, iš jų 94 yra prie Vil­ niaus mies­to bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų, dar­že­lių, vai­kų ir jau­ni­ mo la­vi­ni­mo cent­rų, spor­to mo­ kyk­lų.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sa­vait­raš­tį in­for­ma­vo, kad 2010 m. bu­vo įgy­ ven­din­tas au­to­ma­ti­zuo­tos švie­

so­fo­ri­nio re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­mos die­gi­mo Vil­niaus mies­ te pro­jek­tas. „Mi­nė­tu pro­jek­tu bu­vo mo­ der­ni­zuo­tos 207 Vil­niaus mies­to san­kry­žos ir įdieg­tas šiuo­lai­kiš­ kas švie­so­fo­rų re­gu­lia­vi­mas bei val­dy­mas. Iš įvai­rių in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų Vil­niaus mies­te įreng­ti 42 švie­so­fo­rų po­stai, iš jų 36 vei­ kia lanks­čiu re­gu­lia­vi­mo re­ži­mu, ta­čiau neį­jung­ti į Au­to­ma­ti­zuo­ tos švie­so­fo­ri­nio re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­mos cent­rą. Au­to­ ma­ti­zuo­tos švie­so­fo­ri­nio re­gu­lia­ vi­mo ir val­dy­mo sis­te­mos cent­ro dis­pe­če­riai ste­bi įjung­tų švie­so­ fo­rų dar­bą ir ope­ra­ty­viai val­do in­ for­ma­ci­ją apie jų su­tri­ki­mus“, – tei­gia­ma sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­me. Įvyk­džius per­tvar­ką Vil­niu­je 240-

yje švie­so­fo­rų po­stų įdieg­ta mo­ der­ni įran­ga. Nein­teg­ruo­ti ir ne­ pri­tai­ky­ti iš­ma­nia­jai re­gu­lia­vi­mo sis­te­mai li­ko tik de­vy­ni švie­so­fo­ rų po­stai. Įran­gai tai­ko­mas 5 me­ tų ga­ran­ti­nis ter­mi­nas. Ta­čiau jau da­bar per die­ną mies­te įvyks­ta vi­ du­ti­niš­kai iki ke­tu­rių įvai­raus po­ bū­džio su­tri­ki­mų.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­men­ to Eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus duo­me­ni­mis, 2012 m. įvy­ko apie 1600 įvai­raus po­bū­džio įran­gos ge­di­mų. „Dau­giau­sia tai – san­kry­žų iš­ si­jun­gi­mai dėl įtam­pos su­tri­ki­mų ar pro­gra­mi­nio po­bū­džio klai­dos, ry­šio su­tri­ki­mai, rau­do­no mo­du­ lio ir ki­ti ge­di­mai“, – tei­gia­ma sa­ vi­val­dy­bės at­sa­ky­me.

Po­ke­ris: sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės spren­di­mas pa­di­din­ti mi­li­jar­di­nę sko­lą dar

vus anks­tes­nes sko­las jos ims ma­žė­ti?

„Juo­do­ji sky­lė“ di Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės sko­los sie­kia apie mi­li­jar­dą li­tų, bet sky­lės nie­kaip ne­lo­po­ mos – vėl rei­kia sko­lin­tis. Tik spren­di­mą im­ti dar 80 mln. li­tų pa­sko­lą po va­ka­rykš­ čio ta­ry­bos po­sė­džio dar tu­rės ap­svars­ty­ti vi­si sa­vi­val­dy­bės ko­mi­te­tai.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Prob­le­mos: net ir mo­der­nie­ji Vil­niaus švie­so­fo­rai ko­ne kas­dien pa­tei­kia ne­ma­lo­nių staig­me­nų mirk­sė­da­

mi gel­to­nai ar ap­skri­tai ne­ro­dy­da­mi jo­kių gy­vy­bės ženk­lų.

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

Sau­lė pe­rė­jo­se švies ir nak­tį?

And­re­jus Žu­kovs­kis Ti­kė­ti­na, kad pa­si­tel­kiant al­ter­ na­ty­vų­jį ener­gi­jos ga­vy­bos bū­dą sos­ti­nė­je ga­li bū­ti ap­švie­čia­ma apie 15 pės­čių­jų pe­rė­jų.

Tie­sa, ka­da tai įvyks, dar neaiš­ku, nes bent jau kol kas Vil­niu­je nė­ra nė vie­nos pės­čių­jų pe­rė­jos, ku­ri bū­tų ap­švie­čia­ma nau­do­jant ža­ lią­ją – vė­jo ar sau­lės – ener­gi­ją.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė in­for­ma­ vo, kad tai tik lai­ko klau­si­mas. Esą šiuo me­tu yra do­mi­ma­si šiuo­lai­ki­ nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. „To­kių pe­rė­jų pla­nuo­se yra apie pen­kio­li­ka. Šiuo me­tu Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė do­mi­si šiuo­ lai­kiš­ko­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, kai ap­švie­ti­mas įren­gia­mas nau­do­ jant al­ter­na­ty­vų ener­gi­jos ga­vi­ mo bū­dą“, – tei­gė sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai. Tra­di­ciš­kai iki šiol vi­sos

ne­re­gu­liuo­ja­mos pe­rė­jos bu­vo ap­ švie­čia­mos įpras­tais gat­vių ži­bin­ tais. 2011–2012 m. ge­ri­nant eis­mo są­ly­gas prie 31 ne­re­gu­liuo­ja­mos pės­čių­jų pe­rė­jos bu­vo įreng­tas kryp­ti­nis ap­švie­ti­mas. To­kio ne­ re­gu­liuo­ja­mos pės­čių­jų pe­rė­jos pa­ to­bu­li­ni­mo kai­na svy­ruo­ja vi­du­ti­ niš­kai apie 20 000 li­tų. Kiek ga­lė­tų kai­nuo­ti san­kry­ža su įreng­tu al­ter­ na­ty­vio­sios ener­gi­jos ga­vy­bos šal­ ti­niu, kol kas taip pat neaiš­ku.

Pro­jek­to pa­tei­ki­mui tre­čia­die­nio sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je pri­ tar­ta vien­bal­siai, klau­si­mą iki ki­to po­sė­džio svars­tys vi­si ta­ry­bos ko­ mi­te­tai.

Sa­vi­val­dy­bės fi­nan­sų de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Vy­gin­tas Ja­kas sa­kė, kad sa­vi­val­dy­bės fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai da­bar su­da­ro 640,6 mln. li­tų (sau­sio 1-osios duo­me­ nys). Bend­ra sko­la sie­kia be­veik 970 mln. li­tų.

Ta­čiau ne­pai­sy­da­ma to nau­ ją trum­pa­lai­kę iki 50 mln. li­tų pa­ sko­lą iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos bei dar 30 mln. li­tų iš ban­ko sa­vi­val­ dy­bė no­ri im­ti biu­dže­to apy­var­tos

lė­šoms. Pas­ko­la esą ima­ma, nes per pir­mą­sias dvi sa­vai­tes mies­ to biu­dže­to pa­ja­mos yra ma­žes­ nės, nei pla­nuo­ta, taip pat 2012 m. su­rink­ta apie 27 mln. ma­žiau lė­šų, nei pla­nuo­ta. Ši pa­sko­la bus nau­do­ja­ma švie­ ti­mo įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo už­ mo­kes­čiui ir mo­kes­čiams, so­cia­li­ nėms iš­mo­koms, mies­tui tvar­ky­ti, da­lis – 2012 m. sko­loms grą­žin­ti.

Už su­teik­tas pa­sko­las sa­vi­val­ dy­bės mo­ka ne ma­žes­nes nei vals­ ty­bės sko­li­ni­mo­si kai­na me­ti­nes pa­lū­ka­nas, ap­skai­čiuo­tas fi­nan­ sų mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka (2012 m. 0,842 pro­c. me­ti­nės pa­lū­ka­nos).

Ter­mi­nas – iki 2013 m. pa­bai­gos.

Sa­vi­val­dy­bės tei­gi­mu, pa­sko­los są­ly­gos nu­sta­to­mos kon­kur­so bū­

5

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

miesto aktualijos

foto diena

Tre­čia­die­nis Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba (VPT) pa­skel­bė, kad Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės įkur­ta tak­si bend­ro­vė „Vil­nius ve­ža“ tu­rė­tų nu­trauk­ti 99 tūkst. li­tų ver­tės de­vy­nių au­to­mo­bi­ lių „Ford“ nuo­mos su­tar­tį su bend­ro­vių „Eu­ro Asis­ta“ ir „Inch­ca­pe Mo­tors“ kon­ sor­ciu­mu, nes pa­si­rin­ko ne­tei­sė­tą pir­ki­ mo bū­dą – ap­klau­są.

Anot VPT, bend­ro­vė, ap­skai­čiuo­da­ ma pir­ki­mo ver­tę, tu­rė­jo su­muo­ti vi­sų nu­ma­to­mų pir­ki­mų ver­tę, o ne juos skai­dy­ti. VPT pa­ste­bė­jo, kad „Vil­nius ve­ža“ 2012 m. skel­bė tris au­to­ mo­bi­lių iš­per­ka­ mo­sios nuo­mos kon­kur­sus, ku­ rių bend­ra ver­ tė per me­tus sie­kė net 9,375 mln. li­tų. „Vil­nius

Pa­sau­lio rams­tis

ve­ža“ pir­ki­mus iš­skai­dė – be šio pir­ki­ mo, dar skel­bė tarp­tau­ti­nį kon­kur­są, ku­ rio pre­li­mi­na­ri ver­tė – 9 mln. li­tų, ir ki­ tą, ma­žes­nį, kon­kur­są, ku­ris įver­tin­tas 276 tūkst. li­tų. Anot tar­ny­bos, pir­ki­mas ne­ga­lė­jo bū­ti lai­ko­mas ma­žos ver­tės ir vyk­do­mas be kon­kur­so, nes nea­ti­ti­ko nė vie­nos są­ly­gos.

Vie­ni su siau­bu, ki­ti su nos­tal­ gi­ja pri­si­me­na lai­kus, kai tek­ da­vo sto­vė­ti il­giau­sio­se ei­lė­se prie kai ku­rių mais­to pro­duk­ tų. Vie­na sos­ti­nės se­na­mies­ čio par­duo­tu­vių, su­pras­da­ma, kad pa­sau­lį lai­ko tik­rai ne trys dramb­liai, o ki­ti 3D, jau ku­rį lai­ką pa­si­puo­šu­si štai šia rek­ la­ma. Ar tai psi­cho­lo­gi­nis va­ dy­bi­nin­kų įžval­gu­mas, ar hu­ mo­ras – spręs­ki­te pa­tys.

13-ie­ji at­ly­gi­ni­mai tin­ka ne vi­siems And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to val­džia ti­ki­na su­si­ta­ru­si dėl sko­los už dar­ buo­to­jams neiš­mo­kė­tas al­gas grą­ ži­ni­mo. Ta­čiau su šiuo tei­gi­niu su­ tin­ka ne vi­sos pro­fe­si­nės są­jun­gos.

r 80 mln. li­tų pri­me­na azar­ti­nį žai­di­mą – o gal šį­kart pa­si­seks ir per­fi­nan­sa­ „Fo­to­die­nos“ / Ro­ber­to Dač­kaus nuo­tr.

i­dės 80 mln. li­tų du, bus pa­si­rink­tas ban­kas, ku­ris pa­siū­lys ge­riau­sias są­ly­gas.

Vil­n iaus sa­v i­val­dy­b ės ta­ry­ ba praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį jau bu­ vo pri­ta­ru­si spren­di­mui iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos sko­lin­tis 20 mln. li­tų. Šie pi­ni­gai bū­tų bu­vę skir­ti dar­bo už­mo­kes­čiui sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jams ir „Sod­ rai“ su­mo­kė­ti.

Praė­ju­sių me­tų gruo­dį Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė, skel­bu­si vie­šą kon­kur­są per­fi­nan­suo­ti esa­mas pa­ sko­las, su­da­rė su­tar­tį su kon­kur­są lai­mė­ju­siu DNB ban­ku, pa­siū­liu­siu ma­žes­nes pa­lū­ka­nas. Sa­vi­val­dy­bė taip ti­ki­si su­ma­žin­ti pa­sko­los iš­lai­ das ir per pen­ke­rius me­tus su­mo­ kė­ti per 11 mln. li­tų ma­žiau pa­lū­ ka­nų, nei mo­kė­tų, jei DNB ban­kas

ne­per­fi­nan­suo­tų ki­tų ban­kų iš­duo­ tų pa­sko­lų.

DNB ban­kas per­fi­nan­suo­ja šių me­tų pir­mo­je pu­sė­je dvie­jų ša­lies ko­mer­ci­nių ban­kų pen­ke­riems me­ tams sa­vi­val­dy­bei iš­duo­tas 58 ir 22 mln. li­tų pa­sko­las.

969

mln. li­tų

šiuo me­tu sie­kia bend­ra Vil­niaus sko­la.

Sko­la dėl ne­tei­sin­go pa­skirs­ty­mo?

Sos­ti­nės va­do­vai nuo­lat pri­ki­ša, kad mil­ži­niš­ka sko­la su­si­da­rė dėl ne­tei­ sin­gai pa­skirs­to­mo gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM). Be­je, va­kar ir prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad Vil­niaus mies­tui ten­kan­ti su­ren­ ka­mo GPM da­lis per ma­ža. Anot jo, įver­ti­nus sos­ti­nės dy­dį, Vil­niui tu­rė­tų

tek­ti di­des­nė GPM da­lis. „Rei­kia pri­pa­ žin­ti, kad asig­na­vi­mai Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei bu­vo su­pla­nuo­ti per ma­ ži“, – Vy­riau­sy­bė­je žur­na­lis­tams sa­kė A.But­ke­vi­čius. Jo tei­gi­mu, Fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­jai pa­ves­ta „į ši­tą klau­si­mą įsi­gi­ lin­ti“, ir ki­tais me­tais Vil­nius ga­li ti­kė­tis di­des­nės GPM da­lies.

Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to va­do­ vy­bė džiau­gia­si pa­sie­ku­si komp­ ro­mi­są ir iki bir­že­lio ruo­šia­si vi­siš­kai at­si­skai­ty­ti su sa­vo dar­ buo­to­jais – grą­žin­ti sko­las už už­ dels­tą iš­mo­kė­ti 13-ąjį at­ly­gi­ni­mą.

Gruo­dį ir sau­sį iš­mo­kė­ta be­veik 6 mln. li­tų, dar 1,6 mln. tu­rė­tų bū­ti iš­mo­kė­ta iki va­sa­ros. Ši­taip dar­buo­to­jai esą at­gaus ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ tas 2010 ir 2011 m. iš­mo­kas. Vie­ šo­jo trans­por­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Gin­ta­ras Na­ku­tis „Vil­niaus die­nai“ tei­gė, kad dar­buo­to­jus gi­ nan­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos su­ti­ko at­si­sa­ky­ti rei­ka­la­vi­mo at­gau­ti prie­ mo­ką už 2009-ųjų at­ly­gi­ni­mus.

Ta­čiau Eis­mo prie­žiū­ros tar­ ny­bos va­do­vė, Vie­šo­jo trans­por­ to ne­prik­lau­so­mos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė Da­nu­ta Khlo­po­va at­sklei­dė, kad su G.Na­ku­čio pa­siū­ly­mu su­ti­ko ne vi­si dar­buo­to­jai. Rea­li įmo­nės

Pyk­tis: nors sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ ir su­ti­ko

grą­žin­ti da­lį sko­lų vai­ruo­to­jams, šių pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vai pra­ šo su­mo­kė­ti ir dels­pi­ni­gius bei va­di­na­mą­jį inf­lia­ci­jos mo­kes­tį.

sko­la dar­bi­nin­kams, anot jos, yra be­maž tri­gu­bai di­des­nė, nei pri­ pa­žįs­ta G.Na­ku­tis. „Apie „su­tar­tas“ iš­mo­kas pa­sa­ ky­ta ne vis­kas. Rei­ka­la­vi­mai bu­ vo trys. Pir­mas – grą­žin­ti me­ti­nę at­ly­gi­ni­mo prie­mo­ką už 2009– 2011 m. Ši są­ly­ga įvyk­dy­ta tik iš da­lies: vie­toj 11 mln. bu­vo grą­žin­ ta 8 mln. li­tų. Ant­ras – in­dek­suo­ti at­ly­gi­ni­mus pa­gal inf­lia­ci­jos koe­ fi­cien­tą ir tre­čias – iš­mo­kė­ti dels­ pi­ni­gius už lai­ku neiš­mo­kė­tą at­ly­ gi­ni­mą“, – var­di­jo D.Khlo­po­va.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Prof­są­jun­gos va­do­vės skai­čia­vi­ mais, darb­da­vys iš vi­so dar­buo­to­ jams sko­lin­gas be­maž 25 mln. li­ tų. Iš jų dels­pi­ni­giai su­da­ro per 4 mln. li­tų, o dėl inf­lia­ci­jos dar­buo­ to­jams pa­pil­do­mai tu­rė­jo bū­ti iš­ mo­kė­ta 8,3 mln. li­tų. „Aki­vaiz­du, kad rei­ka­la­vi­mai pa­ten­kin­ti vi­so la­bo tik 30 pro­c.

Ko­dėl taip įvy­ko – ki­ta te­ma.

Prof­są­jun­ga, su­tik­da­ma su G.Na­ ku­čio siū­ly­mu, priė­mė nea­ti­tin­ kan­tį dar­buo­to­jų lū­kes­čių spren­ di­mą“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Lu­kiš­kių aikš­tė ne­do­mi­na Ru­de­nį pa­skelb­tas tarp­tau­ti­nis kon­kur­sas Lu­kiš­kių aikš­tės pa­ mink­lui su­kur­ti kol kas nė­ra su­ lau­kęs pa­siū­ly­mų.

Pa­sak Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Pro­ fe­sio­na­laus me­no sky­riaus vy­ riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Ja­ni­nos Kru­šins­kai­tės, pro­jek­tų kol kas nė­ra, nes skulp­to­rių pa­pra­šy­ta iš kar­to pri­sta­ty­ti ir mo­de­lius vi­suo­ me­nei su­si­pa­žin­ti. „Kol kas ne­sa­me su­lau­kę, nes pra­šė­me skulp­to­rių pri­sta­ty­ti juos į tą vie­tą, ku­ri bus vi­suo­me­ nei vie­šai priei­na­ma. Kol kas pla­ nuo­ja­me ir pra­šo­me tuos pro­jek­

tus pri­sta­ty­ti į Ka­ri­nin­kų ra­mo­vę, jie vi­suo­me­nei bus priei­na­mi apie mė­ne­sį“, – ant­ra­die­nį mi­nis­te­ri­ jo­je sa­kė J.Kru­šins­kai­tė. Kon­kur­ sas bai­gia­si ko­vo 8 d.

Ant­ra­die­nį su kul­tū­ros mi­nist­ru Ša­rū­nu Bi­ru­čiu Lu­kiš­kių aikš­tės per­tvar­kos pla­nus ap­ta­rė Sei­mo par­la­men­ti­nės gru­pės „Už is­to­ri­ nę at­min­tį ir tei­sin­gu­mą“ at­sto­ vai. Gru­pės pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas sa­ko, kad Lu­kiš­kių aikš­tės pro­jek­tas ju­da, bet lė­tai. Žur­na­lis­tams A.Anu­šaus­kas sa­ kė esan­tis nu­ste­bęs, kad Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė iki šiol nė­ra pa­tvir­ti­ nu­si aikš­tės de­ta­lio­jo pla­no. Ta­

čiau sa­vi­val­dy­bė BNS in­for­ma­vo, jog tai bu­vo pa­da­ry­ta lapk­ri­tį.

Vil­niaus mies­to ta­ry­ba te­ri­ to­ri­jos tarp Ge­di­mi­no pro­spek­ to, J.Tu­mo-Vaiž­gan­to, Lu­kiš­kių ir Va­sa­rio 16-osios gat­vių de­ta­lų­ jį pla­ną pa­tvir­ti­no praė­ju­sių me­ tų lapk­ri­čio 28 d. Aikš­tės su­tvar­ ky­mo ir pa­mink­lo jo­je pa­sta­ty­mo klau­si­mas spren­džia­mas nuo 1999 m. Per­nai bu­vo iš­rink­tas aikš­tės su­tvar­ky­mo pa­siū­ly­mo nu­ga­lė­ to­jas. Pa­siū­ly­me nu­ma­ty­ta vie­ta žu­vu­sių už Lie­tu­vos lais­vę ko­vo­ to­jų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo mo­nu­ men­tui.

VD inf.

Skau­džią ne­tek­ties ir liū­de­sio va­lan­dą nuo­šir­džiai už­jau­čia­me UAB „Du­jo­te­ka­na“ fi­nan­sų di­rek­to­rę Svet­la­ną Ro­ma­ novs­ka­ją dėl my­li­mos ma­mos mir­ties.

VšĮ „Kau­no „Žal­gi­rio“ rė­mė­jas“ ko­lek­ty­vas ir Kau­no „Žal­gi­rio“ vy­rų krep­ši­nio ko­man­da

6

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

žalias miestas Ar ži­no­jo­te, kad...

Atsakingas verslas

Brangus dušas

pavojingos spalvos

Ant ang­liš­kų tak­si va­ba­lų ga­ li iš­vys­ti už­ra­šą „car­bon neut­ ral“. „Ra­dio­Ta­xi“ bu­vo pir­mo­ ji pa­sau­ly­je tak­si įmo­nė, nuo 2005 m. kom­pen­suo­jan­ti sa­vo ma­ši­nų iš­me­ta­mą CO2 kie­kį – 100 tūkst. sva­rų ster­lin­gų per me­tus ji ski­ria at­si­nau­ji­nan­ čios ener­gi­jos pro­jek­tams.

Kas­met žmo­gus su­nau­do­ ja be­veik 55 t van­dens: 272 l kas­dien ski­ria­mi 10-ies mi­nu­ čių du­šui ry­te, 125 l – mau­ dy­nėms vo­nio­je, 23 l – van­ de­niui tua­le­te nu­leis­ti. 70 l kas­dien su­nau­do­ja skal­bi­ mo ma­ši­na, o dar 48 l – in­ dap­lo­vė.

Net drabužių, kitų audinių, tu­ rėsiančių sąlytį su žmogaus oda, spalvų pasirinkimas ga­ li būti svarbus. Pasirodo, „pa­ vojingiausios“ drabužių spal­ vos – geltona, juoda, mėly­ na ir ruda. Būten šių spal­ vų dažuose būna chromo bei ß-fenilendiamino.

Ža­lia­sis: pa­vo­ju­je di­džiau­sias Lie­tu­vos Darbą baigusi vy­riau­sy­bė spė­jo pa­si­džiaug­ti nau­ja bend­ro­ve iš ša­lį ap­ni­ku­sių in­ves­tuo­to­jų ple­ja­dos. Jau ne pir­mą mė­ne­sį eu­ fo­ri­ja nu­stel­bia vie­to­mis vis pa­si­girs­tan­čius kri­ti­kos bal­sus tų, ku­rie bai­mi­na­si dėl ska­lū­nų du­jų ga­vy­bos ir žval­gy­bos są­ly­gų.

Li­nas Kra­naus­kas

Ta­čiau ži­niask­lai­do­je jau pa­si­ro­ dė kai ku­rių su ska­lū­nų pro­gra­mos at­sto­vais bend­ra­vu­sių val­di­nin­kų ra­mi­ni­mai, kad kol kas tik ti­ria­ mos ga­li­my­bės. Su ža­lių­jų at­sto­vu To­mu To­mi­li­nu aiš­ki­na­mės, ar pa­ grįs­ti gy­ven­to­jų nuo­gąs­ta­vi­mai.

– Apie ko­kias grės­mes tu­rė­ tų ži­no­ti vi­suo­me­nė, jei iš­tek­ lių žval­gy­ba Lie­tu­vo­je pe­reis į rea­lias sutartis ir ga­vy­bos pro­ ce­sus?

– Ska­lū­nų du­jų ga­vy­ba yra la­bai su­dė­tin­gas pro­ce­sas. No­rint ko­mer­ ci­niu mas­tu iš­gau­ti šias du­jas rei­kia la­bai daug ir la­bai gi­lių grę­ži­nių, rei­kia sprog­din­ti gi­lu­mi­nes uo­lie­ nas (apie 2 km gy­ly­je), kiš­ti į jas de­ šim­tis įvai­rių che­mi­nių me­džia­gų su mil­ži­niš­ku kie­kiu van­dens. Anot kai ku­rių šios tech­no­lo­gi­jos skep­ti­ kų, yra pa­vo­jus už­terš­ti pa­grin­di­ nį Lie­tu­vos tur­tą – gi­lu­mi­nį van­de­ nį (nors van­duo yra aukš­čiau), nes pro­ce­sas nė­ra vi­siš­kai her­me­tiš­kas.

Be to, neaiš­ku, kaip bus spren­džia­ ma pa­nau­do­to che­mi­ka­lais už­terš­ to van­dens pro­ble­ma. Mū­sų geo­lo­ gai kol kas ne­tu­ri at­sa­ky­mų į šiuos klau­si­mus.

– Kaip ir ge­ne­tiš­kai mo­di­fik ­ uo­ tų or­ga­niz­mų (GMO) at­ve­ju, ES ir at­ski­ros ša­lys kiek at­sar­giau žvel­gia į šią pra­mo­nę nei JAV. Kaip pro­gno­zuo­tu­mė­te to­les­ nę jos plėt­rą Eu­ro­po­je?

– Jūs tei­sin­gai pa­ly­gi­no­te tai su GMO plėt­ra. ES GMO prie­ši­na­si ne tik dėl ap­lin­ko­sau­gos ir svei­ka­tos ar­gu­men­tų. Tai, vi­sų pir­ma, pa­

si­prie­ši­ni­mas JAV kor­po­ra­ci­joms, ku­rios vi­siš­kai do­mi­nuo­ja pa­sau­ lio GMO mais­to rin­ko­je. Jei Eu­ro­pa įsi­leis GMO – ame­ri­kie­čiai val­dys mū­sų mais­to rin­ką, o tai tik­ro­ sios ne­prik­lau­so­my­bės pra­ra­di­ mas. Ska­lū­nų du­jų ga­vy­ba Lie­tu­vo­ je – pui­ki ga­li­my­bė už­si­dirb­ti toms bend­ro­vėms, ku­rios vi­sa tai vys­tys.

Ta­čiau Lie­tu­vai iš to liks tik tru­pi­ niai nuo tur­tin­gų­jų sta­lo mo­kes­čių pa­vi­da­lu. Kaip ži­no­te, stam­bio­ jo vers­lo ap­mo­kes­ti­ni­mas Lie­tu­vo­ je yra vie­nas ma­žiau­sių pa­sau­ly­je.

Ki­tas va­rian­tas yra Nor­ve­gi­ja – tai ša­lis, ku­ri la­bai at­sa­kin­gai nau­do­ ja sa­vo naf­tos iš­tek­lius. Ten vis­kas ar­ba be­veik vis­kas pri­klau­so vals­ ty­bei. Pi­ni­gai iš naf­tos ga­vy­bos ei­ na į il­ga­lai­kio sta­bi­li­za­vi­mo fon­dą, to­dėl Nor­ve­gi­jai jo­kios kri­zės ne­ bai­su.

Lie­tu­va tu­ri tik teo­ ri­nį ska­lū­nų du­jų re­ zer­vą, o pa­gal pra­ ktiš­kai iš­tir­tus gė­lo van­dens iš­tek­lius esa­me vie­ni tur­tin­ giau­sių Eu­ro­po­je.

Kal­bant apie ap­lin­ko­sau­gą – tu­ ri­te ži­no­ti, jog ska­lū­nų du­jų rin­ka JAV su­kles­tė­jo to­dėl, kad George’o W.Bus­ho val­dy­mo lai­kais bu­vo su­ ma­žin­ti gi­lu­mi­nio van­dens ap­sau­ gos rei­ka­la­vi­mai. Tai vie­na prie­ žas­čių. Ap­lin­ko­sau­gos ig­no­ra­vi­mas – res­pub­li­ko­nams bū­din­ga po­li­ti­ka:

pro­te­guo­ti naf­tos bend­ro­ves, ku­rios dos­niai fi­nan­suo­ja šią par­ti­ją. Ma­ nau, kad Eu­ro­po­je ne­pa­vyks taip leng­vai įgy­ven­din­ti to pa­ties. Van­ duo yra stra­te­gi­nis tur­tas, ir jei yra nors mi­ni­ma­li teo­ri­nė ga­li­my­bė už­ terš­ti van­de­nį – bet ko­kia pra­mo­nė bus ri­bo­ja­ma.

– Ką pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti apie ska­lū­nų žval­gy­bos pa­žan­gą mū­sų re­gio­nuo­se? Ko­dėl taip ne­ri­mau­ja bend­ruo­me­nės, ko­ kie jų ar­gu­men­tai?

– Ame­ri­kos naf­tos kor­po­ra­ci­ja „Chev­ron“ – stam­bi žai­dė­ja pa­ sau­lio ska­lū­nų du­jų rin­ko­je – nu­ si­pir­ko vie­tos naf­tos ga­vy­bos įmo­ nės „LL in­ves­ti­ci­jos“ ak­ci­jas ir jos var­du ėmė su­da­ry­ti su­tar­tis su že­ mės sa­vi­nin­kais. Ke­ti­na­ma pa­si­ra­ šy­ti apie 900 su­tar­čių, ta­čiau su­ si­vie­ni­ju­sios Žy­gai­čių se­niū­ni­jos bend­ruo­me­nės su­stab­dė pro­ce­są. Žy­gai­čių gy­ven­to­jai tu­ri ga­li­my­bę nau­do­tis in­ter­ne­tu kaip ir mes vi­si.

2012 m. jie lai­ku pa­­žiū­rė­jo ame­ri­ kie­čių fil­mą „Gas­land“ ir pa­krau­ po nuo to, kas de­da­si JAV ska­lū­nų du­jų pra­mo­nėje. Nors fil­mas vi­sa­da yra fil­mas, ga­li bū­ti ne­tiks­lu­mų ir dirb­ti­nio dra­ma­ti­za­vi­mo, fak­tai iš­ kal­bin­gi: kol JAV vals­ti­jų ir ES ša­lių sos­ti­nių par­la­men­tuo­se ver­da aist­ ros dėl ska­lū­nų du­jų ga­vy­bos po­ vei­kio ap­lin­kai ir gė­lam van­de­niui, Lie­tu­vos ir Lie­tu­vo­je dir­ban­čios už­sie­nio naf­tos bend­ro­vės pa­ban­ dė iš­nau­do­ti Lie­tu­vos vi­suo­me­nės, po­li­ti­kų bei ži­niask­lai­dos abe­jin­ gu­mą ska­lū­nų du­jų ga­vy­bos te­mai ir ėmė­si ak­ty­vios šių du­jų paieš­ kos Va­ka­rų Lie­tu­vo­je. Įsi­vaiz­duo­ ki­me, ko­kia bu­vo žmo­nių reak­ci­ja,

Nerimas: T.Tomilinas įsitikinęs, kad ekonominė nauda neatsveria eko­

loginių kompromisų.

„Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.

kai į jų du­ris 2012 m. ru­de­nį pa­si­ bel­dė bend­ro­vės „LL in­ves­ti­ci­jos“ at­sto­vai ir pra­dė­jo rei­ka­lau­ti pa­ si­ra­šy­ti že­mės nuo­mos su­tar­tį bei leis­ti jiems pra­dė­ti že­mės gel­mių ty­ri­mus. Žmo­nių klau­si­mai – ko­ kie tai ban­dy­mai, kas bus po jų, kas yra ska­lū­nų du­jos, ka­da bus su­teik­ ta dau­giau in­for­ma­ci­jos – li­ko be at­sa­ky­mo. Apie ty­ri­mus net ne­bu­ vo lai­ku in­for­muo­ja­ma Tau­ra­gės sa­vi­val­dy­bė. Tik po to, kai į sa­vi­ val­dy­bę krei­pė­si pa­si­pik­ti­nę gy­ven­ to­jai, įmo­nė ofi­cia­liai pra­ne­šė apie bū­si­mus ban­dy­mus. Ta­čiau Žy­gai­ čių gy­ven­to­jų tai, ži­no­ma, ne­nu­ra­ mi­no, ir jie pra­dė­jo ra­gin­ti vie­ni ki­ tus ne­pa­si­ra­šy­ti siū­lo­mų su­tar­čių.

Lie­tu­vos že­mės gel­mių nau­do­ji­ mo įsta­ty­mai ne­lei­džia že­mės sa­ vi­nin­kams draus­ti at­lik­ti paieš­ką tam tin­kan­čią li­cen­ci­ją tu­rin­čioms įmo­nėms. Šios įmo­nės at­ve­ju vi­si do­ku­men­tai yra tvar­kin­gi, ta­čiau po­žiū­ris į si­tua­ci­ją – ap­gai­lė­ti­nas.

– Taip. Gy­ven­to­jų ban­dy­mai pri­ si­kvies­ti eks­per­tų, at­sa­kin­gų pa­ rei­gū­nų li­ko neiš­girs­ti. Iš bend­ ruo­me­nių gir­dė­jau, kad Geo­lo­gi­jos tar­ny­bos va­do­vų bu­vo pra­šo­ma at­ vyk­ti, ke­lis kar­tus skam­bin­ta, pra­ šy­ta at­siųs­ti bent vie­ną at­sto­vą.

De­ja, aukš­tie­ji val­di­nin­kai ne­pa­ si­var­gi­no at­va­žiuo­ti. O da­bar su­ lau­kė žmo­nių pa­si­prie­ši­ni­mo. Pa­ tys kal­ti.

– Ar tik­rai su žmo­nė­mis ža­ dan­tys kal­bė­tis tar­nau­to­jai, ki­ti su­si­ję as­me­nys ig­no­ruo­ ja su­si­ti­ki­mus, gal­būt nu­ty­ li in­for­ma­ci­ją ar ven­gia de­rin­ti spren­di­mus su vie­tos bend­ruo­ me­nė­mis?

– Ką ži­no­te apie geo­lo­gų, ki­tų tar­ny­bų po­zi­ci­ją?

– Jų po­zi­ci­ja sli­di. Ta­čiau Lie­tu­ vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos di­rek­to­ rius Juo­zas Moc­ke­vi­čius ne­se­na­me in­ter­viu yra pa­brė­žęs, kad vis dėl­ to ga­li­mi ska­lū­nų du­jų iš­tek­liai kur kas ma­žes­ni, nei pu­čia en­tu­zias­ tai, – dvi­gu­bai ar net dviem treč­ da­liais. Jis siū­lė ne­pa­mirš­ti, kad Lie­tu­va – ne Tek­sa­sas, kad va­ka­ri­ nė jos da­lis ga­na tan­kiai ap­gy­ven­ta, yra mies­tų, mies­te­lių, gy­ven­vie­čių, daug pui­kių sau­go­mų te­ri­to­ri­jų, ir tai ge­ro­kai su­ma­žins ga­li­my­bę prie tų iš­tek­lių priei­ti.

– Ar ga­lė­tu­mėte pa­pa­sa­ko­ ti apie ska­lū­nų pra­mo­nės pro­ gre­są kai­my­nė­je Len­ki­jo­je ir te­ nykš­tę si­tua­ci­ją?

Grėsmės: kol visas pasaulis aktyviai diskutuoja dėl skalūno dujų gamybos padarinių, Lietuva per daug nesigilina, kaip tai paveiks aplinką ir žmones.

7

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

žalias miestas Ar ži­no­jo­te, kad...

lietuviai vis dar abejingi

gerosios kanapės

At­lie­kas rū­šiuo­ja vi­du­ti­niš­kai 59 pro­c. eu­ ro­pie­čių ir vos 30 pro­c. lie­tu­vių. So­cio­lo­ gai sa­ko, kad men­ką Lie­tu­vos gy­ven­to­ jų su­si­do­mė­ji­mą sa­vo ap­lin­kos sau­go­ji­mu le­mia dau­giau­sia nuo­var­gis dėl ne­pri­tek­ liaus. Tik 14 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ma­ ži­na vien­kar­ti­nių daik­tų, plas­ti­ki­nių mai­ še­lių, pa­kuo­čių nau­do­ji­mą. ES vi­dur­kis – 30 pro­c.

Ap­lin­kai ma­žiau­siai kenks­min­gas pluoš­tas yra iš ka­na­pių. Šiam au­ga­ lui ne­rei­kia trą­šų, prie­žiū­ros, jis at­spa­ rus ken­kė­jams, nea­li­na dir­vos, o pluoš­ tas – ne­re­gė­tai tvir­tas. Taip pat vie­nas eko­lo­giš­kiau­sių au­di­nių vi­sa­da liks šil­ kas. Be to, eko­lo­giš­kai išau­gi­na­ma vil­ na, li­nai, bam­bu­kai ir ku­ku­rū­zai „In­geo“ pluoš­tui.

tur­tas – Ten ky­l a ma­s i­n iai pro­tes­ tai, žmo­nės skun­džia­si žval­ gy­bi­nių sprog­di­ni­mų pa­da­ri­ niais, po­vei­k iu jų ge­r ia­m am van­de­niui, ap­lin­kai, dir­ba­mai že­m ei. Pran­c ū­z i­ja, Bul­ga­r i­ja, vie­na Vo­kie­ti­jos že­mių iš vi­ so sky­rė lai­ki­ną ska­lū­nų du­ jų ga­vy­bos drau­di­mą, nors si­ tua­ci­ja kas­dien kei­čia­si, ver­da dis­ku­si­jos. Eu­ro­pos Par­la­men­ tas, aki­vaiz­džiai vė­luo­da­mas, praei­tais me­tais iš­lei­do re­ko­ men­da­ci­ją, kad ska­lū­nų du­jų plėt­ros pro­jek­tai tu­ri bū­ti vyk­ do­mi lai­kan­tis griež­tų ap­lin­ko­ sau­gos rei­ka­la­vi­mų.

– Jei Lie­tu­va at­sai­niai žiū­rės į šiuos rei­ka­la­vi­mus – kas mū­sų lau­kia?

– Lie­tu­va tu­ri tik teo­ri­nį ska­lū­ nų du­jų re­zer­vą, o pa­gal pra­ktiš­ kai iš­tir­tus gė­lo van­dens iš­tek­ lius esa­me vie­ni tur­tin­giau­sių Eu­ro­po­je. Ar ri­zi­kuo­si­me pa­ grin­di­niu tur­tu dėl ta­ria­mos bend­ro­vių ko­mer­ci­nės nau­dos ir ke­lių šim­tų mi­li­jo­nų mo­kes­ čių tru­pi­nių, ku­rie nu­by­rės nuo bend­ro­vių sta­lo? Lie­tu­vo­je vi­ sas ge­ria­ma­sis van­duo gy­ven­to­ jams tie­kia­mas tik iš gi­lu­mi­nių grę­ži­nių. Tuo ne­ga­lė­tų pa­si­gir­ti nė vie­na ki­ta ES, o gal net ir pa­ sau­lio vals­ty­bė. Pa­vyz­džiui, mū­ sų kai­my­nai lat­viai ir mi­li­jo­ni­nė Ry­ga nau­do­ja palyginti ne­šva­ rų pa­vir­ši­nį van­de­nį. Iš Bal­ti­jos ar­te­zi­nio ba­sei­no per pa­rą ga­ li­ma iš­gau­ti apie 7 mln. kub. m gė­lo van­dens. Lie­tu­vai ten­ka di­ džiau­sia šio ba­sei­no da­lis – 3,2 mln. kub. m. per pa­rą. Jung­ti­nės Tau­tos prieš ke­le­rius me­tus pa­ skel­bė at­lik­to ty­ri­mo ata­skai­tą, ku­rio­je ra­šo­ma, kad iki 2025-ųjų dau­giau nei pu­sei pla­ne­tos gy­ ven­to­jų pri­trūks gė­lo van­dens.

Kei­čian­tis kli­ma­tui ne tik Azi­jos bei Af­ri­kos ša­lys, bet ir pie­ti­nės ES vals­ty­bės pri­trūks ko­ky­biš­ko ge­ria­mo­jo van­dens.

„Shutterstock“ nuotr.

1,8

kg

šiukš­lių kas­dien iš­me­ta mies­to žmo­gus.

8

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

lietuva

lietuva per savaitę Penk­ta­die­nis Sei­mo rin­ki­muo­se triuš­ki­na­ mą ne­sėk­mę pa­ty­ru­si Li­be­ ra­lų ir cent­ro są­jun­ga (LiCS) rim­tai svars­to ga­li­mos są­jun­ gos klau­si­mą. Su Li­be­ra­lų są­jū­džiu ne pir­mus me­tus bend­ros kal­bos ne­ran­ dan­tys Al­gio Čap­li­ ko va­do­vau­ja­mi li­be­ ral­cent­ris­tai žvilgs­nį krei­pia į Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ją, kaž­ka­da at­ski­lu­sią nuo tos pa­čios li­be­ ra­lų šak­nies.

LiCS pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jos Vi­sa­gi­no me­rės Da­lios Štrau­ pai­tės tei­gi­mu, vie­nas ak­ty­viau­siai šiuo me­

2012 01 17 2013 01 23

Šeš­ta­die­nis tu svars­to­mų par­ti­jos atei­ties va­rian­tų – są­jun­ga su Ro­lan­ do Pak­so Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­ja. „Da­bar Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­ja mums ar­ti­miau­sia.

Mums rei­kia gal­vo­ti apie par­ti­ jos iš­li­ki­mą“, – pa­reiš­kė LiCS pir­m i­n in­ko pa­va­d uo­to­j a.

Pa­sak jos, ofi­cia­lios de­ry­ bos dėl vie­ni­ji­mo­si dar ne­pra­dė­tos, vyks­ ta tik po­kal­biai.

D.Štrau­pai­tė ma­ no, kad su­si­jun­ gi­mo klau­si­mas ga­lė­tų bū­ti svars­ to­mas per ko­vo pra­ džio­je vyk­sian­tį LiCS su­va­žia­vi­mą.

Kon­ser­va­to­riai rin­ki­muo­se pa­gal iš­ ko­vo­tų man­da­tų skai­čių Sei­me užė­ mė ant­rą vie­tą po so­cial­de­mok­ra­ tų, ta­čiau par­ti­jos Po­li­ti­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis pa­reiš­kė, kad kon­ser­ va­to­riai rin­ki­mus ga­lė­ jo lai­mė­ti, tik rei­kė­jo la­biau pa­si­steng­ti.

Jo tei­gi­mu, kon­ ser­va­to­riai at­sa­kin­ gi už ša­liai ki­lu­sias grės­mes, kai val­ džią pe­rė­mė cent­ ro kai­rės koa­li­ci­ja.

Pa­sak V.Lands­ber­gio, prie tos blo­gy­bės kon­ser­va­to­r iai pri­si­dė­jo, nes

Pir­ma­die­nis ne­bu­vo pa­kan­ka­mai ge­ri. „Re­ zul­ta­tas – Lie­tu­va yra pa­vo­jin­ go­je, blo­go­je si­tua­ci­jo­je. Pa­na­ šiai yra ir ki­tur Eu­ro­po­je, Eu­ro­pa yra pra­sto­je si­ tua­ci­jo­je, bet mes tu­ ri­me kons­ta­tuo­ti mū­ sų tė­vy­nės si­tua­ci­ją, jai iš­ki­lu­sias grės­ mes ir pro­ble­mas, o jos ky­la ir iš vi­ daus, po­l i­t i­n ės kon­junk­tū­ros vi­ du­je. Ir mes prie tos blo­gy­bės esa­ me pri­si­dė­ję. Dėl to, kad ne­bu­vo­me pa­ kan­ka­mai ge­ri. Apie tai rei­kia kal­bė­ti“, – tei­gė V.Lands­ber­gis.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis And­riu­kai­tis kri­ti­kuo­ja­mas ir iš kai­rės, ir iš de­ši­nės. Sei­mo pri­ta­ri­mo ne­su­lau­ku­ sius jo siū­ly­mus koa­li­ci­jos par­tne­riai va­di­ na ke­lian­čiais chao­są. Klau­si­mų ki­lo ne­tgi sa­viš­kiams kai­rie­siems. Pa­tys bend­ra­žy­ giai V.And­riu­kai­tį kvie­čia pa­siaiš­kin­ti frak­ ci­jos po­sė­dy­je. Pats V.And­riu­kai­tis nu­si­ leis­ti ne­ke­ti­na ir pa­to­bu­lin­tą įsta­ty­mo va­rian­tą Sei­mui ža­da teik­ti pa­va­sa­rį.

So­cial­de­mok­ra­to V.And­riu­kai­čio pa­tai­ sos, ku­rio­mis bu­vo sie­kia­ma keis­ti gy­dy­ mo įstai­gų fi­nan­sa­vi­mo tvar­ką, ne­sėk­mę Sei­me pa­ty­rė praė­ju­sią sa­vai­tę, bet po­li­ti­ nes aist­ras ke­lia ir to­liau. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vė Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė raš­tu krei­pė­si net į prem­je­rą, kad toks ne­pa­reng­ tas ir ne­su­de­rin­tas pro­jek­tas į Sei­mą iš Vy­ riau­sy­bės dau­giau ne­pa­tek­tų ir ne­kel­tų po­ li­ti­nio chao­so tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių.

Mo­kes­čių re­for­mos kal­vė At­sa­ky­mus į klau­si­mus, kaip kei­sis mo­ kes­čiai, ku­rie ma­žės, ku­rie di­dės, o ku­rių ne­be­liks, iki me­tų vi­du­rio tu­rė­tų pa­teik­ ti prem­je­ro su­bur­ta dar­bo gru­pė. Ta­ čiau jau da­bar aiš­kė­ja, kad eks­per­tams kils dau­gy­bė pro­ble­mų.

Re­for­ma: S.Ja­ke­liū­no va­do­vau­ja­ma dar­bo gru­pė pa­siū­ly­mus dėl mo­kes­čių pa­teiks po pen­kių mė­ne­sių.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

At­sit­vers ty­los sie­na

Vy­riau­sy­bės va­do­vo Al­gir­do But­ ke­vi­čiaus ini­ci­juo­ta dar­bo gru­pė dėl mo­kes­čių sis­te­mos per­tvar­kos jau va­kar rin­ko­si į pir­mą­jį po­sė­dį.

Dar­bo gru­pės na­riai dar tik ta­ria­si, ku­riuos klau­si­mus nag­ri­nė­ti.

Ta­čiau dar­bo gru­pė kol kas net nė­ra su­ta­ru­si dėl mo­kes­čių, ku­rių keis­ti tik­rai ne­pla­nuo­ja. „Ga­li bū­ti vis­ko, ga­li ne­bū­ti nie­ ko“, – pa­klaus­tas apie mo­kes­čių pa­kei­ti­mus kal­bė­jo dar­bo gru­pės va­do­vas, prem­je­ro pa­ta­rė­jas Sta­ sys Ja­ke­liū­nas.

Kol kas aiš­ku tik vie­na: dar­bo gru­ pės na­riai apie ko­mi­si­jo­je svars­to­ mus da­ly­kus vie­šai ne­kal­bės. „Ko­ kių nors tar­pi­nių ko­men­ta­rų, kol dar­bo gru­pė ne­baigs dar­bo, ne­bus.

To­dėl, kad tai ga­li veik­ti dar­bo gru­ pės veik­lą, dar­bą, da­ry­ti įta­ką po­li­ ti­kams, – kaip jie ten su­pras, kaip in­terp­re­tuos. Kad bū­tų tvar­kin­gas ir nuo­sek­lus dar­bas, tar­pi­nių dis­ ku­si­jų ne­vie­šin­si­me“, – apie pir­ mo­jo dar­bo gru­pės po­sė­džio su­si­ ta­ri­mus kal­bė­jo S.Ja­ke­liū­nas.

Ne­su­ta­ri­mų ne­bus?

Prem­je­ro su­bur­to­je dar­bo gru­pė­je – skir­tin­gų ideo­lo­gi­nių sro­vių at­sto­ vai: ir de­ši­nie­ji, ir kai­rie­ji. Ar dar­ bo gru­pės na­riams pa­vyks su­de­rin­ti po­žiū­rius? Juk vie­ni pa­si­sa­ko už vi­ siš­ką eko­no­mi­kos lais­vę, ki­ti – už griež­tes­nį jos re­gu­lia­vi­mą.

„Iš pir­mo pa­si­ta­ri­mo, iš pir­mo su­si­ti­ki­mo toks įspū­dis tik­rai ne­ su­si­da­rė. Žmo­nės tik­rai kom­pe­ten­ tin­gi ir pro­fe­sio­na­lūs. Ideo­lo­gi­niai skir­tu­mai kol kas tik­rai neiš­ryš­kė­jo ir gal neiš­ryš­kės. Do­mi­nuo­ja kom­ pe­ten­ci­ja, pra­gma­tiš­ku­mas ir rea­ ly­bės su­vo­ki­mas“, – va­kar dės­tė S.Ja­ke­liū­nas.

Dar­bo gru­pės na­rys, Vil­niaus uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas eko­no­mis­ tas Ro­mas La­zut­ka nu­ro­dė, kad per pir­mą­jį po­sė­dį tie­siog bu­vo ap­si­

Komentarai

Jo­nas Či­čins­kas Eko­no­m is­tas

P

a­ti idė­ja ma­žin­ti dar­bo ap­mo­ kes­t i­ni­mą – priim­t i­na. Darb­ da­v iams la­bai daug kai­nuo­ ja sam­dy­ti žmo­nes ir mo­kė­ti mo­kes­čius, bet ten sun­k iai ga­li­ma ką pa­da­ry­ti, iš­sky­rus vie­ną da­ly­ką. Darb­ da­v iams di­d žiau­sią da­l į su­da­ro įmo­ kos į so­cia­l i­n io drau­d i­mo fon­dą – 31 pro­c., o as­muo, ga­vęs at­ly­g i­ni­mą, mo­ ka 3 pro­c. „Sod­rai“ ir 6 pro­c. svei­ka­tos ap­sau­gai. Šiuo at­ve­ju ga­l i­ma gal­vo­t i apie per­skirs­ty­mą: su­ma­žin­ti darb­da­ vio mo­ka­mą da­l į ir pa­di­din­ti as­mens.

Ma­tyt, čia bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti apie bū­

keis­ta nuo­mo­nė­mis. „Kiek­vie­nas ban­dė­me pa­sa­ky­ti, ko­kios pro­ ble­mos ak­tua­les­nės kiek­vie­nam.

Ir dau­giau šne­kė­jo­me apie gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį bei so­cia­li­ nio drau­di­mo įmo­kas“, – kal­bė­jo R.La­zut­ka.

Svars­tys ir pro­gre­si­nius mo­kes­čius

Ar dar­bo gru­pė svars­tys ir pro­ gre­si­nius mo­kes­čius, apie ku­riuos taip daž­nai šne­ka kai­rių­jų va­do­vai?

Ir taip, ir ne. „Mes kal­bė­jo­me, kas ti­nu­mą pri­si­dė­ti prie di­des­nių pen­si­jų ar­ba ge­res­nės svei­ka­tos ap­sau­gos.

Bet pro­ble­ma yra ta, kad rei­kia su­ma­ žin­ti darb­da­vių jun­ta­mą ap­mo­kes­ti­ni­ mą. Tad leng­viau­sias žings­nis mo­kes­ čius per­kel­ti nuo darb­da­vių žmo­nėms, ku­rie gau­na pa­ja­mas. Juo­lab kad už­ dir­b a­mų pa­ja­mų ly­g is stu­m ia­mas aukš­tyn, prie 1 tūkst. li­tų mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo.

Vie­nas va­rian­tų – la­biau ap­mo­kes­tin­ ti ka­pi­ta­lą. Ta­čiau tai ri­zi­kin­ga. Tie­sa, Lie­tu­vo­je jis ap­mo­kes­tin­tas 15 pro­c. – mo­kes­tis yra be­veik že­miau­sias Eu­ro­ po­je. Tik Ru­mu­ni­jo­je ir Ai­ri­jo­je ra­si­me ma­žes­nį – 12,5 ir 13 pro­c.

S.Ja­ke­liū­no va­do­vau­ja­ma dar­bo gru­ pė, ma­tyt, pa­siū­lys plės­t i ap­mo­kes­t i­ ni­mo ba­zę. Mes ne­tu­r i­me ne­k il­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­čio ir šiuo as­pek­tu Eu­ro­po­je jau grei­tai bū­si­me bal­ta var­ na. Au­to­mo­bi­lių re­gist­ra­vi­mo mo­kes­ čio ne­tu­ri­me, es­tai ir lat­viai ne­tgi tu­ri.

Ga­li at­si­ras­ti ko­kie ener­gi­jos ar ap­lin­ ko­sau­gos mo­kes­čiai.

„Fotodienos“ nuotr.

yra tas pro­gre­sy­vu­mas – tiek mo­ kes­čių, tiek vi­sos sis­te­mos, ir nė­ra vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo. Rem­ da­mie­si ta ob­jek­ty­via ana­li­ze bei ver­ti­ni­mu mes ir teik­si­me siū­ly­ mus dėl gal­būt pro­gre­sy­vu­mo, – ne­sa­kau di­di­ni­mo ar ma­ži­ni­mo, – bet pro­gre­sy­vu­mas kaip to­kia sri­tis yra ir bus ap­žvel­gia­ma atei­ty­je“, – tie­siai neat­sa­kė dar­bo gru­pės va­ do­vas S.Ja­ke­liū­nas.

Dar­bo gru­pės na­rė, Lie­tu­vos lais­ vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tė

Kae­ta­na Leont­je­va

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tė, Vy­riau­sy­bės dar­bo gru­pės na­rė

M

es siū­ly­t u­me per­ž iū­ rė­t i mo­kes­č ių skai­č ių ir at­si­sa­ky­ti pa­čių nee­ fek­ty­viau­sių, ku­riuos ad­ mi­nist­ruo­ti kai­nuo­ja bran­giai, o jie at­ ne­ša ma­žai pa­ja­mų į biu­dže­tą. Da­bar iš pen­kių mo­kes­čių Lie­tu­va su­ren­ka 91 pro­c. mo­kes­ti­nių pa­ja­mų, o iš ki­tų 20-ies – tik apie 9 pro­c. Tad iš tie­sų yra to­kia di­de­lė disp­ro­por­ci­ja: su­ku­ria­ma ne­pag­rįs­ta bei ne­rei­ka­lin­ga mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo naš­ta ir mo­kes­čių mo­ kė­to­jams, ir mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riui.

Kae­ta­na Leont­je­va pa­tiks­li­no: „Bus svars­to­mas ir mo­kes­čių pro­gre­sy­ vu­mas. Pra­džio­je at­si­spir­si­me nuo ana­li­zės, kiek da­bar sis­te­ma yra pro­ gre­si­nė – ir dėl pro­gre­sy­vaus neap­ mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio, ku­ ris yra pa­gal for­mu­lę skai­čiuo­ja­mas, ir dėl tų pa­čių „Sod­ros“ įmo­kų ri­bų ne­bu­vi­mo, kas ir­gi da­ro „Sod­ros“ sis­te­mą la­bai pro­gre­si­nę.“ Dar­bo gru­pės na­riai iki pat bir­ že­lio į po­sė­džius ke­ti­na rink­tis kas ke­lias sa­vai­tes.

Jų yra daug, tų mo­kes­čių. Pa­vyz­džiui, pa­li­ki­mo mo­kes­tis, iš ku­rio su­ren­ka­ma apie 3 mln., ar­ba že­mės mo­kes­tis, ku­rio ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dos vie­šai neatsk­ lei­džia­mos, bet tei­gia­ma, kad su­ren­ka­ ma dau­giau, ne­gu iš­lei­džia­ma. Tai ir­gi daug ką pa­sa­ko apie to mo­kes­čio efek­ ty­vu­mą.

Be to, mes siū­lo­me ma­žin­ti dar­bo pa­ ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mą ir pa­nai­kin­ti tą iliu­zi­ją, kad darb­da­vio mo­ka­mos „Sod­ ros“ įmo­kos nė­ra žmo­gaus at­ly­gi­ni­mo da­lis. Iš tie­sų tai yra žmo­gaus at­ly­gi­ni­ mas ir mi­ni­ma­li al­ga Lie­tu­vo­je su­da­ ro ne 1 tūkst. li­tų – 1311 li­tų, tai yra žmo­ gaus at­ly­gi­ni­mo da­lis.

Siū­lo­me įves­t i „Sod­ros“ įmo­k ų ri­bas, nes yra iš­mo­kų ri­bų. Kai žmo­nėms at­ skai­čiuo­ja­ma pen­si­ja, neat­siž­vel­gia­ma į vi­sas pa­ja­mas. O kai skai­čiuo­ja­mos įmo­kos, ne­pag­rįs­tai mo­ka­ma nuo vi­sų pa­ja­mų. Tai di­džiu­lis so­cia­li­nis ne­tei­ sin­gu­mas, nes iš žmo­nių ima­mos net ne įmo­kos, o mo­kes­čiai, už ku­riuos jie išė­ję į pen­si­ją nie­ko ne­gau­na.

9

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

lietuva

Ant­ra­die­nis Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo iš­plės­ti­ nė sep­ty­nių tei­sė­jų ko­le­gi­ja ant­ra­die­nį at­me­tė už so­vie­tų ag­re­si­jos Sau­ sio 13-ąją nei­ gi­mą nu­teis­to So­c ia­l is­t i­n io liau­dies fron­to va­do­vo Al­gir­do Pa­lec­ kio skun­dą ir pa­li­ko jam skir­tą 10,4 tūkst. li­tų bau­dą. Ap­kal­ti­na­ ma­sis nuo­spren­dis už so­vie­tų ag­re­si­jos nei­gi­ mą pa­lik­tas ga­lio­ti. „Vi­si ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vai lai­ky­ti­ni ne­pag­rįs­ tais, to­dėl Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mo nuo­spren­dis ne­ nai­ki­na­mas ir ne­kei­čia­mas“,

Tre­čia­die­nis – nu­tar­tį pa­skel­bė tei­sė­jas Gin­ta­ras Go­ da. Nu­tar­ty­je taip pat ra­šo­ma, kad vi­si įro­dy­mai iš­tir­ti tin­ka­mai, teis­mai es­mi­nių Bau­džia­mo­ jo pro­ce­so ko­dek­so pa­žei­di­ mų ne­pa­da­rė, o so­vie­tų ag­re­ si­jos fak­tas nu­sta­ty­tas jau se­niai iš­nag­ri­nė­ to­je Sau­sio 13-osios by­lo­je. Šį nuo­s pren­ dį plo­ji­mais su­ti­ ko ka­riuo­me­nės kū­rė­jai ir pa­trio­ tiš­kai nu­si­tei­kę klau­sy­to­jai. „Į Lu­kiš­kes rei­kia vež­ti Pa­lec­kį!“ – skam­bė­jo ra­ gi­ni­mai.

Vy­riau­sy­bei siū­lo­ma svars­ty­ti ga­li­my­bę vie­nais me­tais anks­čiau – nuo 2014-ųjų – pra­dė­ti tai­ky­ti vie­no­dą so­cia­li­nės pa­ ra­mos mo­de­lį vi­so­je Lie­tu­vo­je.

At­siž­velg­da­ma į ge­rus to­kio mo­de­ lio re­zul­ta­tus pen­kio­se ban­do­mo­sio­ se sa­vi­val­dy­bė­se, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja siū­lo nuo 2014 m. pra­džios įgy­ven­din­ti vie­no­dą vi­so­se sa­ vi­val­dy­bė­se mo­de­lį. Siū­ly­mą Vy­riau­sy­bė svars­tys pa­si­ta­ri­me tre­čia­die­nį.

Da­bar nu­ma­ty­ta, kad bend­ras pa­ra­mos mo­de­lis tu­ri įsi­ga­lio­ti nuo 2015 m. Be to, Vy­riau­sy­bei siū­lo­ma rink­tis iš dvie­jų ga­ li­my­bių: pa­ra­mos tei­ki­mą pe­rim­tų sa­vi­ val­dy­bės ir fi­nan­suo­tų ją iš sa­vų biu­dže­ tų ar­ba pa­šal­pas sa­vi­val­dy­bės teik­tų iš sa­vo biu­dže­tų, o vals­ty­bė kom­pen­suo­tų būs­to šil­dy­mo bei van­dens iš­lai­das. Pen­ kio­se ban­do­mo­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se

iš­l ai­ d o s so­cia­li­ nei pa­ š a l ­p a i p e r ­n a i , p a ­l y ­g i n ­t i su 2011-ai­siais, su­ma­žė­jo 20,6 pro­c. – iki 38,1 mln. li­tų, o šil­dy­mui ir van­de­niui – 2,1 pro­c.

Pir­mi­nin­kau­jant ES skan­dalų ne­ža­da Ar at­vyks aukš­čiau­si ES va­do­vai į Lie­tuvą, kai mūsų ša­lis pir­ mi­nin­kaus ES Ta­ry­bai? Kol kas dar ne­ži­nia, kaip sa­ko Sei­mo Eu­ ro­pos rei­kalų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­tas Ge­di­mi­ nas Kir­ki­las.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Ne per se­niau­siai jūs vie­šai kreipėtės į ša­lies ži­niask­laidą ir ra­gi­no­te ne­su­ga­din­ti Lie­ tu­vai to­kios šventės kaip pir­ mi­nin­ka­vi­mas ES. Ką turė­jo­te ome­ny? Kas blo­gai su Lie­tu­ vos ži­niask­lai­da? Jūs kalbė­jo­te: „Mes no­ri­me, kad Lie­tu­va at­ro­ dytų gra­žiai. Nes daž­nai būna, kad štai pir­mi­nin­ka­vi­mas, vis­ kas lyg ir ge­rai, bet kas nors kur nors at­si­ti­ko ir vi­su tuo už­pil­ dy­ta ži­niask­lai­da.“ – Vis­kas Lie­tu­vos ži­niask­lai­dai ge­ rai. Bet, ma­nau, vis dėlto ge­ri šei­ mi­nin­kai sa­vo bal­ti­nių ne­ver­čia, kai yra daug sve­čių. Per daug ne­ ver­čia. Ši­to neiš­veng­si. Būtų keis­ ta, jei ži­niask­lai­da po­li­tikų ne­ kri­t i­k uotų, bet tai būtų ki­t as kraš­tu­ti­nu­mas. Sa­kytų, mes ne­de­ mok­ra­tiš­ka ša­lis. Bet kar­tais – aš bent jau ži­nau iš kitų ša­lių pir­mi­ nin­ka­vi­mo – taip būda­vo. Bend­ra tau­tos kon­so­li­da­ci­ja – Kip­re taip bu­vo. Toks ne­pra­šy­tas su­si­ta­ri­ mas su ži­niask­lai­da.

– Ta­čiau did­žiau­sias rūpes­tis artė­jant pir­mi­nin­ka­vi­mo pra­ džiai – ne ži­niask­lai­da, o pi­ni­ gai. Štai paaiškė­jo, kad sos­ti­nei ap­tvar­ky­ti trūksta pi­nigų. Vil­ niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas sa­ ko, kad sa­vi­val­dybės sko­los per di­delės, nėra iš ko net naujų ka­ merų sos­tinės cent­re įreng­ti, tad iš­ky­la už­sie­nio sve­čių sau­ gu­mo klau­si­mas. Ką da­ry­si­te?

– Jei­gu kalbė­tu­me apie fi­nan­sinę pusę, Vil­niaus mies­tas yra pro­ble­ miš­kas. Ne­ži­nau, kodėl anks­tesnė Vy­riau­sybė ne­rea­ga­vo į įvai­rius krei­pi­mu­sis, ir ši­tas gal­vos skaus­ mas kren­ta jau da­bar­ti­nei Vy­riau­

sy­bei. Ti­kiuo­si, tai bus išspręs­ta.

Ten yra pa­grįstų, man re­gis, pra­ šymų, pa­ts bu­vau su A.Zuo­ku su­ si­tikęs. Tai bus sprend­žia­ma dar­bo tvar­ka. Mes, Eu­ro­pos rei­kalų ko­ mi­te­tas, pa­lai­ko­me merą, kad būtų ieš­ko­ma spren­dimų šiuo klau­si­mu.

Pir­mi­nin­kau­da­mi ES turė­tu­me pri­si­ sta­ty­ti kaip viena se­niau­sių Eu­ro­pos kultūrų.

– Ko­kia did­žiau­sia bėda? Tos stebė­ji­mo ka­me­ros?

– Iš da­lies taip, nes tai su­si­ję su sau­gu­mu, yra tam tik­ri rei­ka­la­vi­ mai. Ypač kai at­va­žiuos kitų va­ dovų ap­sau­gos dar­buo­to­jai, jie tu­ rės dirb­ti su mūsiš­kiais. Bent jau mūsų eks­per­tai sa­ko, kad tą ap­ sau­gos sis­temą reikėtų pa­keis­ti. O pir­mi­nin­ka­vi­mo sąma­ta yra ga­lu­ ti­nai ap­skai­čiuo­ta – 213 mln. litų.

Tad mūsų biud­že­tas toks pa­ts be­ veik kaip Ai­ri­jo­je, kur pir­mi­nin­ka­ vi­mui bu­vo skir­ta apie 60 mln. eu­ rų (apie 207 mln. litų).

– Ar jau aiš­ku, kas iš aukš­čiau­sių ES va­dovų at­vyks į Lie­tuvą?

– Iki ga­lo dar ne. Tai paaiškės, kai Briu­se­lio dar­bas įsi­siū­buos, gal ko­ vo mėnesį. Da­bar pa­grin­di­nis klau­ si­mas, ar ne­nuk­ris mums iš Ai­ri­jos svars­ty­mas dėl ES fi­nan­sinės per­ spek­ty­vos 2014–2020 m. Tai vie­nas klau­si­mas, ku­ris su­jauktų dar­bot­ varkę. O da­bar vyks­ta to­kie or­ga­ ni­za­ci­niai da­ly­kai, kas da­ly­vaus par­la­men­ti­niu ly­giu, kas bus pra­ nešė­jai. Ar bus pa­tys aukš­čiau­si ES va­do­vai – ES pre­zi­den­tas Her­ma­nas Van Rom­puy, aukš­to­ji įga­lio­tinė už­

sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­ kai Cat­he­ri­ne Ash­ton, – ne­ži­no­ma.

Dar­bot­varkės dar de­ri­na­mos. Bet aš ti­kiuo­si, kad jie da­ly­vaus.

O dar­bot­varkė dau­giau ma­žiau aiš­ki. Prio­ri­te­tai – Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­tinė ne­prik­lau­so­mybė, Bal­ ti­jos ša­lių stra­te­gi­ja, Rytų par­tne­ rystės klau­si­mai, griež­tesnė sienų kont­rolė, ko­va su kont­ra­ban­da ir pan. Vi­si klau­si­mai la­bai ak­tualūs Lie­tu­vai. Aš išs­kir­čiau Rytų par­tne­ rystę, mes ti­kimės tam tikrų pa­sie­ kimų šiuo klau­si­mu.

– Nau­jo­sios Vy­riau­sybės pro­ gra­mo­je kal­ba­ma apie san­ty­kių su Len­ki­ja ir Ru­si­ja „per­kro­ vimą“. Pir­mi­nin­ka­vi­mas ES, ma­tyt, ge­ra pro­ga ženg­ti tam tik­rus žings­nius?

– Tai ne­vi­siš­kai pir­mi­nin­ka­vi­mo klau­si­mas, nors ga­li būti at­nau­jin­ tos kal­bos apie be­vizį re­žimą, ku­rio Ru­si­ja la­biau­siai sie­kia, bet tos de­ ry­bos kol kas nėra pa­vy­ku­sios. Ši­tas klau­si­mas ga­li būti įtrauk­tas. Ru­si­ ja bus visą­laik ak­ty­vi šiuo klau­si­ mu, ji visą­laik jį kels. Be­vi­zis re­ži­ mas su ES ak­tua­lus jų vers­lui. Bet nuo pir­mi­nin­kau­jan­čios ša­lies tai ne­prik­lau­so, ne­ga­li­me įra­šy­ti to­kių klau­simų pa­pil­do­mai. Mes tik už­ tik­ri­na­me sąly­gas, o ki­tos ša­lys ga­ li ini­ci­juo­ti.

– Kaip Lie­tu­va, pir­mi­nin­kau­ da­ma ES, pri­si­sta­tys? An­tai len­kai siekė pa­si­ro­dy­ti kaip se­ na Eu­ro­pos vals­tybė, iš­li­pu­si iš ko­mu­nis­ti­nio jun­go, tur­tin­ga, puoš­ni. Į ką mes ly­giuo­jamės?

– Ma­nau, turė­tu­me pri­si­sta­ty­ti kaip vie­na se­niau­sių Eu­ro­pos kul­ tūrų, tu­rin­ti gi­lias šak­nis. Mes tik­ rai esa­me pri­si­dėję prie Eu­ro­pos kultū­ros ir teisės for­ma­vi­mo, tu­ ri­me vieną se­niau­sių sta­tutų, ir tai

Ne­sut­ruk­dys: net jei Dar­bo par­ti­jos na­riai bus nu­teis­ti, G.Kir­ki­las tik­

ras – tai ne­turės jo­kios įta­kos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos dar­bui, kaip ir Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai. „Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

bus ban­do­ma pri­sta­ty­ti per kultū­ rinę pro­gramą, tai bus es­mi­niai ak­ cen­tai. Taip pat Vil­niaus uni­ver­ si­te­tas – la­bai ge­rai, kad buvęs jo rek­to­rius va­do­vau­ja Sei­mo Už­sie­ nio rei­kalų ko­mi­te­tui. Į ką ly­giuo­ tis? Mums ar­ti­mesnė Len­ki­ja. Šiuo at­ve­ju mums ji tin­ka, nes ji taip pat yra tik kartą pir­mi­nin­ka­vu­si ES. – Kaip įsi­vaiz­duo­ja­te pir­mi­nin­ ka­vimą, jei pa­grin­dinės koa­li­ ci­jos par­tnerės – Dar­bo par­ti­jos – na­riai būtų nu­teis­ti? Teis­mas spren­dimą ža­da ge­gužę. Ar ne­ sus­vy­ruos val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja?

– Ne­ma­nau, kad kas nors keistų­ si koa­li­ci­jo­je. Esu tik­ras, kad koa­ li­ci­ja iš­liks, kad ir koks būtų nuo­

spren­dis. Be to, vi­siems aki­vaiz­du, kad tas nuo­spren­dis ne­bus ga­lu­ti­ nis ir pro­cedū­ra dar už­sitęs ne vie­ nus me­tus.

– Ki­taip ta­riant, jei Dar­bo par­ ti­jos na­riai ir būtų nu­teis­ti, si­ tua­ci­ja ne­pa­si­keistų?

– Ne­ma­nau. Sun­kiau­sias mo­men­ tas jau pra­ėjęs. Tai bu­vo sprend­žiant Dar­bo par­ti­jos at­stovų ne­lie­čia­ mybės klau­si­mus. Vi­si ki­ti klau­si­ mai – jau ne mūsų kom­pe­ten­ci­ja ir tai tik­rai ne­turės reikšmės Vy­riau­ sybės sta­bi­lu­mui. Be to, tai ra­gi­no da­ry­ti ir Pre­zi­dentė. Ma­nau, val­ dan­čio­ji koa­li­ci­ja už­tik­rins sta­bi­ lumą, ir pir­mi­nin­kau­jant ES skan­ dalų ne­bus.

10

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

pAsaulis

Ant­ros ka­den­ci­jos pra­ke Vie­ną svar­biau­sių šven­čių Jung­ti­nė­ se Vals­ti­jo­se – pre­ zi­den­to inau­gu­ ra­ci­ją – šią sa­vai­ tę ly­dė­jo ir is­to­ri­ja grin­džia­mas po­ li­ti­nis prie­ta­ras, va­di­na­mas ant­ros ka­den­ci­jos pra­ keiks­mu.

Is­to­ri­ja: B.Oba­mos pirm­ta­kams ant­ro­ji pre­zi­den­to ka­den­ci­ja at­ne­šė daug ne­ma­lo­nu­mų: ka­rų, eko­no­mi­nių sun­ku­mų, sek­so ir ko­rup­ci­jos skan­da­lų,

Su­de­gi­no Bal­tuo­sius rū­mus

21

prezidentas Jungtinėse Valstijose buvo perrinktas antrai kadencijai.

Pir­ma­die­nį prie­sai­ką da­vęs Ba­rac­kas Oba­ma yra 21-asis ant­rai ka­ den­ci­jai per­rink­tas JAV pre­zi­den­ tas. Is­to­ri­ja ro­do, kad trys iš tų 21 ne­bai­gė ant­ros ka­den­ci­jos: Ab­ ra­ha­mas Lin­col­nas ir Wil­lia­mas McKin­ley bu­vo nu­žu­dy­ti, o Ri­ char­das Ni­xo­nas ta­po pir­mu ir kol kas vie­nin­te­liu JAV va­do­vu, pa­li­ku­ siu po­stą po ap­kal­tos pro­ce­so.

Dau­ge­liui ki­tų pre­zi­den­tų ant­ ra ka­den­ci­ja bu­vo ne­sėk­min­ga, o vie­na di­de­lė ne­sėk­mė kar­tais nu­ brauk­da­vo vi­sus anks­tes­nius lai­ mė­ji­mus.

Jau pir­ma­sis JAV pre­zi­den­tas Geor­ge’as Was­hing­to­nas pa­ty­rė ant­ros ka­den­ci­jos pra­keiks­mą, kai ša­lį su­skal­dė su­tar­tis su Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja, ku­riai jis pri­ta­rė.

Jo po­li­ti­nis prie­ši­nin­kas, tre­čia­ sis JAV pre­zi­den­tas Tho­mas Jef­ fer­so­nas, per ant­rą ka­den­ci­ją ir­ gi su­kurs­tė di­de­lius pro­tes­tus, kai pa­si­ra­šė em­bar­go įsta­ty­mą, pa­ra­ly­ žia­vu­sį ša­lies už­sie­nio pre­ky­bą.

Ant­rą ka­den­ci­ją ei­nant Th.Jef­ fer­so­no įpė­di­niui Ja­me­sui Ma­di­so­ nui įvy­ko tik­ra ka­tast­ro­fa. Per ang­ lų ir ame­ri­kie­čių ka­rą prie­šai 1814 m. užė­mė sos­ti­nę ir su­de­gi­no Bal­ tuo­sius rū­mus bei Ka­pi­to­li­jų.

B.Obamos laukia sunkios politinės batalijos dėl išlaidų mažinimo, skolinimosi ribos, griežtesnės ginklų kontrolės.

Ka­rai ir skan­da­lai

A.Lin­col­nas ir W.McKin­ley bu­vo nu­žu­dy­ti pa­čio­je ant­ros ka­den­ci­jos pra­džio­je: pir­mas – nuo inau­gu­ra­ ci­jos praė­jus še­šioms sa­vai­tėms, ant­ras – praė­jus še­šiems mė­ne­ siams. Har­ry S.Tru­ma­no ant­ros ka­den­ci­jos pra­keiks­mu ta­po Ko­rė­ jos ka­ras, į ku­rį jis bu­vo pri­vers­tas

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Šim­tai ke­lei­vių bu­vo pri­vers­ti mie­go­ti nak­ tį ant grin­dų Lon­do­no Hit­rou oro uos­te, kai dėl smar­kaus sny­gio bu­vo at­šauk­ta šim­tai skry­džių ir įstri­go tūks­tan­čiai žmo­nių.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ži­niask­lai­da pa­ro­ dė re­por­ta­žų, ku­riuo­se ma­to­ma šim­tai žmo­nių, mie­gan­čių ant grin­dų Hit­rou sa­ lė­se nak­tį į šeš­ta­die­nį.

įsi­kiš­ti, bet ne­su­ge­bė­jo jo už­baig­ti.

Tai pa­da­rė jo įpė­di­nis, taik­da­rio re­ pu­ta­ci­ją pel­nęs Dwigh­tas D.Ei­sen­ ho­we­ris. Nors jam pa­vy­ko su­reng­ti ke­le­tą sėk­min­gų de­ry­bų su So­vie­ tų Są­jun­ga, pa­čią ant­ros ka­den­ci­jos pa­bai­gą jam ap­tem­dė 1960 m. ge­ gu­žės 1-osios in­ci­den­tas, kai so­vie­ tų pa­jė­gos virš Ura­lo kal­nų nu­mu­šė ame­ri­kie­čių žval­gy­bi­nį lėk­tu­vą U-2 ir paė­mė į ne­lais­vę jo pi­lo­tą Fran­cį Ga­ry Po­wer­są.

R.Ni­xo­no ant­rą ka­den­ci­ją 1974 m. anks­čiau lai­ko už­bai­gė Vo­ter­ gei­to skan­da­las. Pa­na­šus li­ki­mas grė­sė ir į sek­so skan­da­lą įsi­vė­lu­ siam 42-ajam JAV va­do­vui Bil­lui Clin­to­nui. Jis bu­vo ap­kal­tin­tas su­ lau­žęs pre­zi­den­to prie­sai­ką ir truk­ dęs tei­sė­sau­gos dar­bui, bet Se­na­tas per ap­kal­tos pro­ce­są jį iš­tei­si­no ir lei­do baig­ti ant­rą ka­den­ci­ją.

Geor­ge’o W.Bus­ho ant­rą pre­zi­ den­to ka­den­ci­ją ly­dė­jo vi­sa vir­ti­ nė pra­keiks­mų: ka­ras Ira­ke, žlu­ gu­si so­cia­li­nio drau­di­mo re­for­ma, Kat­ri­nos ura­ga­nas ir ga­liau­siai fi­

Lau­kia po­li­ti­nės ba­ta­li­jos

Api­bend­rin­da­mi is­to­ri­jos pa­vyz­ džius, JAV ap­žval­gi­nin­kai tei­gia, kad ant­ros ka­den­ci­jos pra­keiks­mas bū­na ke­tu­rių rū­šių: ne­po­pu­lia­rūs ka­rai, eko­no­mi­niai sun­ku­mai, as­ me­ni­niai ar­ba ko­rup­ci­jos skan­da­ lai ir val­džios su­si­skal­dy­mas.

Apž­val­gi­nin­kai vien­bal­siai at­me­ ta ti­ki­my­bę, kad B.Oba­ma, be­veik kiek­vie­no­je kal­bo­je mi­nin­tis sa­ vo žmo­ną ir vai­kus, ga­lė­tų įsi­vel­ti į as­me­ni­nį skan­da­lą. Re­tas ku­ris ti­ki ir tuo, kad jis įsi­vels į ko­kį nors ka­ rą, kai­nuo­sian­tį dau­giau nei tri­li­jo­ ną do­le­rių, kaip konf­lik­tas Ira­ke.

Nors JAV eko­no­mi­ka iš­gy­ve­na sun­ kius lai­kus ir šie­met ga­li dar šiek tiek

2013 01 17 2013 01 23

Pir­ma­die­nis Ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vė „Eu­ros­tar“ šeš­ ta­die­nį taip pat pra­ne­šė apie tvar­ka­raš­ čio su­tri­ki­mus ir nu­ro­dė, kad dėl snie­go bei ap­le­dė­ji­mo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir Šiau­rės Pran­cū­zi­jo­je te­ko ap­ri­bo­ti trau­ ki­nių grei­tį. Šeš­ta­die­nį du rei­sai bu­vo vi­ siš­kai at­šauk­ti. Šeš­ta­die­nį oro uos­tas te­be­vei­kė, ta­čiau 63 skry­džiai iš Hit­rou ir 33 rei­sai į Lon­do­ ną bu­vo at­šauk­ti, nes dėl ne­pa­lan­kių orų trū­ko įgu­lų bei pa­ruoš­tų lėk­tu­vų.

nan­sų kri­zė. Jis skir­tin­gu me­tu bu­ vo ir vie­nas mėgs­ta­miau­sių, ir vie­ nas ne­mėgs­ta­miau­sių pre­zi­den­tų ša­lies is­to­ri­jo­je. Po 2001 m. rug­sė­ jo 11 d. te­ro­ris­ti­nių ata­kų jo rei­tin­ gai pa­šo­ko iki 90 pro­c., o jam ei­ nant ant­rą ka­den­ci­ją bu­vo nu­kri­tę net iki 19 pro­c.

In­di­jos teis­mas sku­ bos tvar­ka pra­dė­jo nag­ri­nė­ti by­lą, ku­ rio­je pen­ki vy­rai k a l ­t i ­ na­mi 23 me­tų stu­den­ tės gru­pi­niu iš­ža­gi­ni­mu vie­na­me De­lio au­to­bu­ se, lė­mu­siu au­kos mir­tį.

Teis­me vy­ku­sių svars­ty­ mų tu­ri­nys ži­niask­lai­dai ne­tei­kia­mas.

By­la nag­ri­nė­ja­ma va­ di­na­ma­ja­me grei­ta­ja­me teis­me, įsteig­ta­me sos­ti­nė­je, sie­ kiant apei­ti lė­tu­mu gar­sė­jan­čią In­di­ jos teis­mų sis­te­mą, kai au­kos šei­ma ir di­de­lė vi­suo­me­nės da­lis pa­rei­ka­la­ vo kuo grei­čiau baig­ti šį pro­ce­są. 23 me­tų au­kos tė­vas sa­kė, kad jos šei­ ma ga­lės nu­rim­ti tik tuo­met, kai duk­

Ant­ra­die­nis ros kan­kin­to­jai bus nu­teis­ti ir pa­kar­ti.

Jis ra­gi­no tei­sė­ją Yo­ges­hą Khan­ną grei­tai at­lik­ti sa­vo dar­bą. „Bai­gė­me ge­du­lo dėl mū­sų duk­ros ri­tua­lus kai­me, ta­čiau mū­sų ge­du­las ne­si­ liaus, kol teis­mas pa­ skelbs nu­tar­tį. Ma­no duk­ros sie­la nu­rims tik tuo­met, kai teis­ mas nu­baus tuos vy­ rus“, – ži­niask­lai­dai sa­kė tė­vas.

Praei­tą mė­ne­sį įvyk­dy­tas iš­ puo­lis prieš me­di­ci­nos stu­den­ tę, ku­rios var­das ne­skel­bia­mas dėl tei­si­nių prie­žas­čių, In­di­jo­je iš­pro­vo­ka­vo ma­si­nius pro­tes­tus, ypač De­ly­je, ku­ris bu­vo pra­min­tas ža­gi­ni­mų sos­ti­ne dėl daž­nų nu­si­ kal­ti­mų prieš mo­te­ris.

Pran­cū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja mi­nė­jo 50-ies me­tų su­ kak­tį nuo is­to­ri­nės su­ tar­ties, įtvir­ t i ­n u ­s i o s jųd­vie­jų su­si­tai­ky­mą po ka­ ro. Šven­ti­niuo­se ren­gi­niuo­ se ne­sti­go po­mpas­ti­kos ir sim­bo­lių, ta­čiau bu­vo sten­ gia­ma­si pri­deng­ti tar­pu­ sa­vio ne­su­ta­ri­mus.

Pran­cū­zi­jos pre­ zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as at­vy­ko į snie­guo­tą Vo­kie­ ti­jos sos­ti­nę kar­tu su kanc­le­re An­ge­ la Mer­kel pa­gerb­ti Eli­zie­jaus su­tar­ties, pa­si­ra­šy­tos 1963iai­siais ir pa­skel­bu­

11

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

keiks­mas Prie­sai­ka ir po­ky­lis

Tar­si vi­du­ri­nės šo­kių va­ka­ro ka­ra­ lius ir ka­ra­lie­nė, pre­zi­den­tas ir pir­ mo­ji po­nia su­mi­šę šyp­so­jo­si, kai su­si­glau­dę lė­tai šo­ko pa­gal Jen­ni­ fer Hud­son at­lie­ka­mą Alo Gree­no 1972 m. sou­lo mu­zi­kos kla­si­ka ta­ pu­sią dai­ną „Let’s Stay To­get­her“.

Juo­dais smo­kin­gais vil­kin­čių vy­ rų ir bliz­g u­čiais žė­r in­čių mo­te­ rų mi­nia – iki 40 tūkst. žmo­nių – Va­šing­to­no su­va­ž ia­v i­mų cent­ re triukš­min­gai svei­ki­no pir­mą­ją po­rą. Puo­tos da­ly­viai iš­kė­lę sa­vo fo­toa­pa­ra­tus ir mo­bi­liuo­sius te­le­ fo­nus sten­gė­si už­fik­suo­ti Oba­mų šo­kį. „Scanpix“ nuotr.

smuk­ti, ana­li­ti­kai ki­ tiems ket­ve­riems me­ tams pro­gno­zuo­ja dar­bo vie­tų skai­čiaus au­gi­ mą. Be­ne di­džiau­sią pa­ vo­jų B.Oba­mai ke­lia jė­gų iš­si­dės­ty­mas Kong­re­se.

Nors jo De­mok­ra­tų par­ti­ja do­mi­nuo­ja aukš­tuo­siuo­se par­la­men­to rū­muo­se, že­ muo­siuo­se dau­gu­mą tu­ri res­pub­li­ko­nai.

Bū­tent su jais lau­kia di­ džiau­sios po­li­ti­nės ba­ ta­li­jos to­kiais svar­biais klau­si­mais, kaip iš­lai­dų ma­ži­ni­mas, sko­li­ni­mo­si ri­bos, griež­tes­nė gink­lų kont­ro­lė. Di­de­lių gin­čų ža­da ir B.Oba­mos pla­ nuo­ja­mos per­mai­nos vy­riau­sy­bė­je, ir ke­ti­ni­ mai pa­keis­ti kai ku­riuos svar­bius mi­nist­rus bei ži­ny­bų va­do­vus.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Rem­da­ma­si vie­no moks­li­nin­ko teo­ri­ja, bri­tų ži­niask­lai­da šios sa­ vai­tės pir­ma­die­nį pa­skel­bė liūd­ niau­sia me­tų die­na.

Oras, sko­los ir su­lau­žy­ti pa­ža­dai

Ba­rac­kas ir Mi­chel­le Oba­mos pir­ ma­die­n į per di­džiu­l į inau­gu­ra­ci­ jos po­ky­lį, ku­ria­me da­ly­va­vo ryš­ kiau­sios po­pmu­zi­kos žvaigž­dės, lė­to šo­k io žings­n iu pra­dė­jo dar vie­ną ket­ve­r ių me­t ų eta­pą Bal­ tuo­siuo­se rū­muo­se.

sun­kių vi­di­nių konf­lik­tų.

Liūd­niau­sias pir­ma­die­nis

Mais­t as vi­s ai ne­bu­vo pra­šmat­nus – alus, pu­ to­jan­t is vy­nas plas­t i­ ki­n iuo­s e puo­de­ liuo­s e, že­mės rie­šu­tai ir sū­ rūs ries­tai­nė­ liai po­pie­ri­nė­ se lėkš­t u­tė­se.

Ta­č iau jei­g u B.Oba­mos ša­ li­n in­kai ir nu­ si­vy­lė, jie apie tai ne­p ra­s i­ ta­rė.

A n k s ­č i a u pi r ­m a­d ie­n į B.Oba­ma vie­ šai pa­kar­to­jo sa­ vo prie­sai­ką nuo Ka­pi­to­li­jaus laip­ tų, prie­šais šim­ ta­t ūks­t an­t i­nę mi­nią, virš ku­ rios ple­vė­sa­ vo vals­ty­ bi­nės vė­ lia­vos.

BNS inf.

Šios teo­ri­jos au­to­rius yra psi­cho­ lo­gi­jos dak­ta­ras Clif­fas Ar­nal­las, su­kū­ręs lyg­tį liūd­niau­siai me­tų die­nai nu­sta­ty­ti. Lyg­ty­je at­si­žvel­ gia­ma į oro są­ly­gas, po Ka­lė­dų su­ si­kau­pu­sias sko­las, iki at­ly­gi­ni­mo li­ku­sį lai­ką, mo­ty­va­ci­jos ly­gį ir lai­ ką, per ku­rį žmo­gus su­lau­žo nau­ ja­me­čius pa­ža­dus.

Lyg­tį ga­li­ma ras­ti psi­cho­lo­go tink­la­la­py­je, bet ja­me nė­ra jo­kių teo­ri­ją pa­grin­džian­čių duo­me­nų.

O ir dau­ge­lis psi­cho­lo­gų tik­riau­ siai su­tik­tų, kad žmo­gaus emo­ci­jų ir el­ge­sio ne­ga­li­ma įspraus­ti į ma­ te­ma­ti­nę lyg­tį.

Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad moks­li­ nin­kai ne­tu­ri duo­me­nų apie se­zo­ ni­nę nuo­tai­kų kai­tą.

Daž­niau žu­do­si pa­va­sa­rį

Se­zo­ni­nių svy­ra­vi­mų įta­ką at­sklei­ dė sa­vi­žu­dy­bių ty­ri­mai. Paaiš­kė­jo, kad sui­ci­di­nes nuo­tai­kas le­mia vi­ sai ne šal­tis ir niū­rūs žie­mos mė­ne­ siai. Dvi­de­šim­ty­je ša­lių at­lik­tas ty­ ri­mas ro­do, kad dau­giau­sia žmo­nių nu­si­žu­do pa­va­sa­rį ir anks­ty­vą va­ sa­rą. Moks­li­nin­kai, nag­ri­nė­ję sa­vi­ žu­dy­bes Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se nuo 1971 iki 2000 m., priė­jo prie pa­na­ šių iš­va­dų.

Dau­ge­liui tai tu­rė­tų su­kel­ti nuo­ sta­bą. Juk žmo­gus tu­rė­tų la­biau džiaug­tis gy­ve­ni­mu, kai il­gė­ja die­ nos, šy­la oras, sprogs­ta pum­pu­rai ir čiul­ba paukš­čiai. Bet kai ką nau­jos pra­džios po­jū­tis ga­li dar la­biau su­ glu­min­ti, jei­gu ap­lin­kui vis­kas ge­ rė­ja, o žmo­gus vi­du­je jau­čia­si taip pat pra­stai. Kai kas spė­lio­ja, kad sau­lės švie­sa ska­ti­na im­pul­sy­vu­mą ir kad ge­rė­jan­tis oras su­tei­kia ener­ gi­jos tra­giš­kam pla­nui su­kur­ti.

Pir­ma­die­nio mi­tas

Tai­gi sa­vi­žu­dy­bės sau­sį ne­daž­nos.

Be to, dep­re­si­ją su­ke­lia tiek daug veiks­nių, kad ti­ki­my­bė, jog vi­si žmo­nės pa­jus juos vie­nu me­tu ar net tą pa­čią die­ną, men­ka. Be to, žo­džiu „dep­re­si­ja“ žmo­nės daž­ nai lin­kę api­bū­din­ti tie­siog pra­stą nuo­tai­ką, o ne kli­ni­ki­nę dep­re­si­ją

Ant­ra­die­nis sios nau­ją drau­gys­tės epo­chą tarp bu­vu­ sių prie­ši­nin­kių, ku­rios per 70 me­tų spė­jo su­si­kau­ti tri­juo­se kru­vi­nuo­se ka­ruo­se.

Nors šian­dien yra tvir­ti par­tne­riai, Pa­ ry­žius ir Ber­ly­nas ne­su­ta­ria dėl bū­dų, kaip spręs­ti eu­ro kri­zę. A.Mer­ kel ra­gi­na vi­sus verž­tis dir­ žus ir ma­žin­ti de­fi­ci­tą, o F.Hol­lan­de’as siū­lo ska­ tin­ti au­gi­mą nau­jo­mis iš­ lai­do­mis.

Dar vie­nu par­tne­rys­tės iš­ban­ dy­mu ta­po kri­zė Ma­ly­je. Pran­cū­ zi­ja pa­siun­tė sa­ vo pa­jė­gas ko­vo­ ti su is­la­mis­tais, bet Vo­kie­ti­ja tie­ sio­giai kiš­tis į konf­ lik­tą at­si­sa­kė.

Dviem žmo­nėms pra­ dė­jus šau­dy­ti vie­nas į ki­tą vie­na­me Hius­to­ no bend­ruo­me­nės ko­ le­dže bu­vo su­žeis­ti iš vi­so trys žmo­nės, tarp jų į kryž­mi­nę ug­nį pa­te­kęs ūkio da­lies dar­buo­to­jas.

Per šį in­ci­den­tą, įvy­ku­sį ant­ra­die­nį po pie­tų, nie­kas ne­žu­vo, ta­čiau „Lo­ne Star“ ko­le­džo komp­lek­se pa­si­gir­dę šū­viai su­kė­ lė pa­ni­ką tarp stu­den­tų ir ki­tų žmo­nių, nes

ar sui­ci­di­nes nuo­tai­kas. Nuo­tai­ kų ty­ri­mai ro­do, kad žmo­nės, pa­ klaus­ti, kaip jau­tė­si pa­sta­ruo­ ju me­tu, daž­nai at­sa­ko, jog pra­stai jau­čia­si pir­ma­die­niais. Bet in­di­vi­ dua­lūs pri­si­mi­ni­mai ga­li bū­ti ap­ gau­lin­gi. Tai at­sklei­dė Aust­ra­li­ jo­je 2008 m. at­lik­tas ty­ri­mas. Kai jo da­ly­viai pri­si­mi­nė, kaip jau­tė­si praei­ty­je, daž­nas pra­sčiau­sia die­ na vadino pir­ma­die­nį. Bet kai jie bu­vo klau­sia­mi apie kas­die­nę sa­ vi­jau­tą, ma­žiau­siai taš­kų su­rin­ko tre­čia­die­nis. Žur­na­le „Jour­nal of Po­si­ti­ve Psy­ cho­lo­gy“ per­nai pri­sta­ty­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad nie­ko blo­ga dėl pir­ma­ die­nių nė­ra. 340 tūkst. žmo­nių bu­ vo ap­klaus­ti te­le­fo­nu. Nors dau­giau ap­klaus­tų­jų tei­gė ge­riau be­si­jau­ čian­tys penk­ta­die­niais, ryš­kių skir­ tu­mų tarp sa­vai­tės die­nų ty­rė­jai ne­nus­ta­tė. Ki­taip ta­riant, sun­kus ket­vir­ta­die­nis ga­li bū­ti neką ge­res­ nis už liūd­ną­jį pir­ma­die­nį.

Dep­re­si­ją su­ke­lia tiek daug veiks­nių, kad ti­ki­my­bė, jog vi­ si žmo­nės pa­jus juos vie­nu me­tu ar net tą pa­čią die­ną, men­ka.

Trys žings­niai į lai­mę

Tai­gi teo­ri­ja apie liūd­niau­sią pir­ ma­die­nį ir tei­gi­niai, kad pir­ma­die­ nis yra pra­sčiau­sia sa­vai­tės die­na, ne­tu­ri tvir­to moks­li­nio pa­grin­ do. Ir vis dėl­to C.Ar­nal­lo teo­ri­ ja po­pu­lia­ri Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kur kas­met ban­do­ma ap­skai­čiuo­ti liūd­niau­sią me­tų die­ną, o ži­niask­ lai­da gau­siai da­li­ja pa­ta­ri­mus, kaip pra­links­mė­ti.

Sa­vo pa­ta­ri­mą pa­tei­kė ir pa­ts for­mu­lės au­to­rius C.Ar­nal­las. Pir­ ma, pa­klaus­ki­te sa­vęs, ko­kių pen­ kių da­ly­kų šiuo me­tu no­ri­te gy­ve­ ni­me, ir juos už­si­ra­šy­ki­te. Ant­ra, nu­si­mes­ki­te bet ko­kias kau­kes, są­ ži­nin­gai ir kri­tiš­kai pa­žvel­ki­te į sa­ve ir nu­spręs­ki­te, kas iš tik­rų­jų esa­te.

Tre­čia, pa­gal­vo­ki­te, ku­rie žmo­nės jus iš tik­rų­jų my­li, ir leis­ki­te dau­ giau lai­ko su jais.

BBC, „To­ron­to Star“ inf.

Pa­ra­dok­sas: ty­ri­mai ro­do, kad

žmo­nės daž­niau žu­do­si pa­va­sa­ rį ir anks­ty­vą va­sa­rą, kai, at­ro­do, tu­rė­tų la­biau džiaug­tis gy­ve­ni­ mu. „Scan­pix“ nuo­tr.

Tre­čia­die­nis im­ta bai­min­tis, kad ga­li pa­si­kar­to­ti žu­dy­ nės, pa­na­šios į praei­tą mė­ne­sį įvy­ku­sias vie­no­je pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je Ko­nek­ti­ku­to mies­te Niu­tau­ne. Ten ta­da bu­vo nu­šau­ti 26 žmo­nės. Ha­ri­so apy­gar­dos še­ri­fo biu­ro pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad šia­me su­si­šau­dy­ me da­ly­va­vu­siam 22 me­tų Carl­to­nui Ber­ ry bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl už­puo­li­mo sun­ki­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis.

Pa­sak pa­rei­gū­nų, C.Ber­ry te­be­gy­do­mas li­go­ni­nė­je.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­ me­ro­nas pa­reiš­kė, jog iki 2017-ųjų su­rengs re­ fe­ren­du­mą dėl to­les­ nės Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės na­rys­tės ES su są­ly­ga, kad jis lai­mės ki­tus rin­ki­mus. „Tai bus re­fe­ren­du­mas, ar pa­si­lik­ti, ar iš­sto­ti“, – prem­je­ras sa­kė kal­bė­ da­mas Lon­do­no fi­nan­sų ra­jo­ne.

Se­niai lauk­to­je kal­bo­je D.Ca­me­ro­ nas sa­kė no­rin­tis iš nau­jo de­rė­ tis dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­ tės na­rys­tės ES. „Kai bū­si­me su­si­de­rė­ję dėl tos nau­jos su­tar­ties, su­reng­si­me Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos žmo­nėms re­fe­ren­du­mą ir lei­si­me jiems pa­si­rink­ti – pa­si­ lik­ti ar­ba išei­ti“, – sa­kė

D.Ca­me­ro­nas. Jis taip pat per­spė­jo, kad jei­gu ES ne­su­ge­bės vyk­dy­ti jo pa­gei­dau­ ja­mų re­for­mų, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ga­li „iš­ slys­ti“ iš 27 ša­lių blo­ko.

Nu­ro­dęs eu­ro zo­nos pro­ble­mas ir Eu­ ro­pos kon­ku­ren­cin­gu­mo kri­zę, D.Ca­me­ ro­nas pa­sa­kė: „Jei ne­sprę­si­me šių iš­šū­kių, yra pa­vo­jus, kad Eu­ro­pai ne­pa­si­seks ir bri­tų žmo­nės pra­ dės lė­tai ju­dė­ti lauk.“ Anot D.Ca­me­ro­no, re­fe­ren­du­ mas dėl Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­ rys­tės 27 vals­ty­bių Bend­ri­jo­ je bū­ti­nas, nes da­bar­ti­nė ES ki­ša­si į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ve­ni­mą.

12

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

turtas Bran­giau­sių au­to­mo­bi­lių mo­de­lių, įre­gist­ruotų Lie­tu­vo­je 2012 m., apy­tikslės ba­zinės kai­nos

„Rolls-Roy­ce Ghost“, ­ 820 tūkst. litų.

„As­ton Mar­tin DBS Vo­lan­te“, 750 tūkst. litų.

„Bent­ley Con­ti­nen­tal GT“, 600 tūkst. litų.

„Au­di A8L W12“, 500 tūkst. litų.

„Pors­che Pa­na­me­ra Tur­bo“, 500 tūkst. litų.

Au­to­mo­bi­lių rin­kos ma­das dik­ta­vo k Naujų au­to­mo­bi­lių Lie­tu­vo­je nu­per­ka­ma vis ma­žiau. Ta­čiau rinką gelbs­ti pre­ky­ba nau­do­tais – po­rta­lai lūžta nuo skel­bimų, o į tur­ ga­vie­tes plūsta ne tik vie­tos gy­ven­to­jai, bet ir pirkė­jai iš Kir­gi­zi­jos.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

10 metų se­nu­mo au­to­mo­bi­lis „Opel“ – kir­gi­zui, apy­naujis „Au­di“ – šei­mai iš pro­vin­ci­jos, dar da­žais kve­pian­tis nau­jas „Volks­wa­gen“, „Nis­san“ ar „Ško­da“ – pra­ku­tu­siam lie­tu­viui ar­ba įmonės reikmėms. Įvai­rių įstaigų ir įmo­nių duo­me­nys ro­do, kad per­nai ša­ly­je au­to­mo­bi­lių bu­vo par­duo­ta tūkstan­čiai, ta­čiau jų kai­nos, mo­de­liai bei am­žius – įvai­ rūs kaip ir pirkė­jai.

Naujų au­to­mo­bi­lių rin­ka ma­ža

Pa­sak įmonės „Au­to­ty­ri­mai“ pro­ jektų va­dovės Ja­ni­nos Cic­ke­vi­ čienės, per­nai ša­ly­je dau­giau naujų au­to­mo­bi­lių bu­vo per­ka­ma įmo­nių var­du, gy­ven­to­jai daž­niau įsi­gi­jo nau­dotų – naujų au­to­mo­bi­lių rin­ka Lie­tu­vo­je la­bai ma­ža. „Au­to­ty­rimų“ duo­me­ni­mis, iš vi­so Lie­tu­vo­je per­ nai bu­vo par­duo­ti 14 028 au­to­mo­ bi­liai – 12 pro­c. ma­žiau nei 2011 m.

Eu­ro­pos au­to­mo­bi­lių ga­min­tojų aso­cia­ci­ja skel­bia, kad naujų au­to­ mo­bi­lių par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je smu­ ko la­biau­siai Bal­ti­jos ša­ly­se. Šio­se ša­ly­se per­nai po­pu­lia­riau­si bu­vo „Volks­wa­gen“ markės au­to­mo­ bi­liai, jų re­gist­ruo­ta 6,4 tūkst., ant­ ro­je vie­to­je – „Toyo­ta“ (5,6 tūkst.), tre­čio­je – „Ško­da“ (4,1 tūkst.). Po­ pu­lia­riau­si as­me­ni­niai mo­de­liai Bal­ ti­jos vals­tybė­se bu­vo „Volks­wa­gen Golf Plus“, „Toyo­ta Aven­sis“.

Nau­jie­na – pra­bangūs au­to­mo­bi­liai

Nors Lie­tu­vo­je naujų au­to­mo­bi­lių pra­ėju­siais me­tais bu­vo nu­pirk­ta ma­žiau ne­gu 2011-ai­siais, iš­per­ kamą­ja nuo­ma jų bu­vo par­duo­ta dau­giau. Iš­si­mokė­ti­nai 2012-ai­siais par­duo­ti 6607 nau­ji leng­vie­ji au­to­ mo­bi­liai – 8 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Gruodį ša­ly­je iš­per­kamą­ja nuo­ ma dau­giau­sia nu­pirk­ta „Volks­wa­ gen“, „Nis­san“ ir „Ško­dos“ au­to­ mo­bi­lių.

12 pro­c.

ma­žiau naujų au­to­mo­bi­lių per­nai par­duo­ta Lie­tu­vo­je.

Ga­li būti, kad naujų au­to­mo­bi­lių sta­tis­ti­ko­je šiais me­tais at­si­ras įra­ šų apie iš­si­mokė­ti­nai ar­ba įpras­tai par­duo­da­mas pra­ban­gias ma­ši­nas, – pa­va­sarį Lie­tu­vo­je ofi­cia­liai ati­ da­ro­mas pir­ma­sis „Ma­se­ra­ti“ sa­lo­ nas. Čia iš ofi­cia­lių at­stovų bus ga­ li­ma nu­si­pirk­ti be­ne pra­ban­giau­sių au­to­mo­bi­lių ša­ly­je.

Pir­mas toks au­to­mo­bi­lis iš šio sa­lo­no jau iš­va­žia­vo. „Ma­se­ra­ti“ prekės ženk­lo va­do­vas Lie­tu­vo­je Lau­ry­nas Jo­nu­šaus­kas teigė, kad po­ten­cia­lių klientų skai­čius au­ga. Į ša­lies rinką L.Jo­nu­šaus­kas žvel­ gia op­ti­mis­tiš­kai – ke­lios de­šim­tys „Ma­se­ra­ti“ gerbėjų Lie­tu­vo­je bu­vo ir anks­čiau, tik jie ne­galė­jo au­to­ mo­bi­lių įsi­gy­ti iš le­ga­lių at­stovų.

Va­len­ti­nas Nau­ja­nis:

Pa­grin­di­niai mūsų pirkė­jai yra už­sie­ nie­čiai, jie ir vi­sas ma­das pra­ėju­siais me­tais dik­ta­vo, ly­de­riai – kir­gi­zai. „Iki šiol žmonės, no­rin­tys iš ofi­ cia­lių at­stovų įsi­gy­ti „Ma­se­ra­ti“ au­to­mo­bi­lių, ar­čiau­siai tai galė­jo pa­da­ry­ti Lat­vi­jo­je. Ta­čiau lie­tu­viai juos pirk­da­vo ir ki­tais būdais“, – kalbė­jo L.Jo­nu­šaus­kas.

Ta­čiau J.Cic­ke­vi­čienė abe­jo­ja, ar šiais me­tais naujų au­to­mo­bi­ lių Lie­tu­vo­je bus par­duo­da­ma ge­ ro­kai dau­giau, – esą gy­ven­to­jai vis dar dai­ry­sis nau­dotų, o nau­ji at­ėję pra­ban­gūs pre­kių ženk­lai Lie­tu­vos rin­kos smar­kiai ne­pa­veiks.

Ra­gi­na rūpin­tis sau­gu­mu

Au­to­mo­bi­lių ko­lek­ci­nin­kas Sta­sys Brun­dza ap­gai­les­tau­ja, kad lie­tu­ viai vis dar ne­sup­ran­ta naujų au­to­ mo­bi­lių nau­dos. Pa­sak le­gen­di­nio lenk­ty­ni­nin­ko, nau­jas au­to­mo­bi­lis pir­miau­sia reiš­kia ne gražų vaizdą ar sta­tusą vi­suo­menė­je, o vai­ruo­ to­jo ir ke­lei­vių sau­gumą. „Lie­tu­vių au­to­mo­bi­lių par­ko at­ nau­ji­ni­mas – skau­di te­ma. Jis, pa­ ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, at­ro­ do pa­senęs, ži­no­ma, ne­ly­gi­nu su Bul­ga­ri­ja. Ta­čiau žmonėms reikė­ tų at­kreip­ti dėmesį į tai, kad nau­ jas au­to­mo­bi­lis ne tik gra­žiau at­ro­ do, bet ir yra ke­lis kar­tus sau­ges­nis

už seną. Jei­gu įvyks­ta eis­mo įvy­kis, jo pa­da­ri­niai būna daug liūd­nes­ni ta­da, kai vai­ruo­to­jas sėdi prie se­no au­to­mo­bi­lio vai­ro. Te­ko ma­ty­ti su­ si­dūru­sių au­to­mo­bi­lių nuo­traukų.

Ket­ve­rių pen­ke­rių metų se­nu­mo au­to­mo­bi­lio prie­kinės du­rys po ava­ri­jos at­si­da­ro, o 15–17 metų se­ nu­mo au­to­mo­bi­lio sto­gas nu­pjau­ tas, gelbė­to­jai tu­ri išim­ti žmo­nes gy­vus ar­ba ne­be­gy­vus“, – teigė S.Brun­dza.

Sa­vo gy­ve­nimą su au­to­mo­bi­liais su­siejęs vy­ras įsi­ti­kinęs, kad gy­ ven­to­jus pirk­ti nau­jas ma­ši­nas tu­ rėtų ska­tin­ti vals­tybė, – taip nau­dos gautų ir žmo­gus, ir ša­lies biud­že­ tas. „Ska­tin­a­ma pirk­ti nau­jus au­ to­mo­bi­lius galėtų būti įvai­riai, pa­ vyzd­žiui, vals­tybė pirkė­jams galėtų kom­pen­suo­ti 4–5 tūkst. litų. Anks­ čiau bu­vo kal­ba­ma, kad tai ne­įma­ no­ma, nes nėra tam pi­nigų, vals­ tybė ne­pajė­gi. Ta­čiau pa­mirš­ta­me, kad kiek­vie­nas nau­jas au­to­mo­bi­lis at­ne­ša maž­daug 8 tūkst. litų kaip PVM į vals­tybės biud­žetą. Be to, jei­ gu naujų au­to­mo­bi­lių būtų par­duo­ta dau­giau, le­ga­laus vers­lo apim­tis di­ dėtų, o ne­le­ga­laus mažėtų. Juk nau­ jo au­to­mo­bi­lio kur nors ga­ra­že ne­ re­mon­tuo­si“, – ma­no S.Brun­dza.

Leng­vatų no­ri ir vers­li­nin­kai

Grąžin­ti vers­lui ga­li­mybę at­gau­ti PVM už įsi­gy­ja­mus au­to­mo­bi­lius šią sa­vaitę pa­ra­gi­no ir Lie­tu­vos au­ to­vers­li­ninkų aso­cia­ci­ja (LAA).

Anks­tesnė, Eli­gi­jaus Ma­siu­lio va­do­vau­ja­ma, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­jos spe­cia­listų ko­man­da bu­ vo pa­ren­gu­si tai nu­ma­tantį PVM įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jektą, ta­ čiau jam ne­pri­tarė Fi­nansų mi­nis­ te­ri­ja. Jos skai­čia­vi­mu, vals­tybės biud­že­tas dėl to ne­tektų apie 67 mln. litų pa­jamų.

Teisė ju­ri­di­niams as­me­nims su­ si­grąžin­ti PVM už įsi­gy­tus nau­jus au­to­mo­bi­lius Lie­tu­vo­je bu­vo pa­ nai­kin­ta nuo 2002 m. lie­pos. Au­to­ mo­bi­lių vers­lo at­stovų tei­gi­mu, jei būtų grąžin­ta leng­va­ta, būtų ga­li­ ma išspręs­ti pro­blemą, kaip pa­ža­ bo­ti dau­giau­sia iš JAV at­ga­be­namų au­to­mo­bi­lių, ku­rie nea­ti­tin­ka ES di­rek­ty­vo­se už­fik­suotų sau­gu­mo ir ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vimų, srautą. „Kas­met į Lie­tuvą at­ga­be­na­ma apie 20 tūkst. apy­naujų ma­šinų, ku­rios par­duo­da­mos ko­ne per­pus pi­giau, nei ga­li pa­si­ūly­ti vi­sus pri­klau­san­ čius mo­kes­čius sąži­nin­gai mo­kan­ čios bend­rovės“, – teigė LAA.

Rin­ka: naujų au­to­mo­bi­lių ša­lies sa­lo­nuo­se per­nai par­duo­ta ma­žiau ne­gu

tur­ga­vietė­se ir in­ter­ne­tu.

Pa­sak LAA, dėl ne­tin­ka­mos na­ cio­na­linės au­to­mo­bi­lių par­ko for­ ma­vi­mo po­li­ti­kos Lie­tu­va ta­po Eu­ ro­pos senų au­to­mo­bi­lių ka­pi­ny­nu, le­mian­čiu dau­gybę pro­blemų, – eis­mo nesau­gumą, vie­šo­jo trans­ por­to plėtros pa­ra­ly­žių, spūstis miestų gatvė­se, did­žiulę taršą.

Ak­ty­viau­si pirkė­jai – kir­gi­zai

Nors vie­ni skėsčio­ja ran­ko­mis ir ste­bi­si, kiek dar daug ša­lies ke­ liuo­se va­žinė­ja senų au­to­mo­bi­lių, to­kių trans­por­to prie­mo­nių par­ davė­jai tri­na ran­ko­mis – į tur­ga­ vie­tes plūsta ne tik vie­tos pirkė­jai, bet ir už­sie­nie­čiai iš Rytų ša­lių. „Pag­rin­di­niai mūsų pirkė­jai yra už­sie­nie­čiai, jie ir vi­sas ma­das pra­ ėju­siais me­tais dik­ta­vo. Ly­de­riai – kir­gi­zai. Jie ieš­ko­jo kuo pi­ges­nių au­ to­mo­bi­lių, nes juos ri­bo­jo jų muitų įsta­ty­mai. Kir­gizų ieš­ko­mi au­to­mo­ bi­liai – ne se­nes­ni nei 10 metų, pa­ gei­dau­ti­na „Opel“, idea­lu, jei­gu va­ ro­mi ben­zi­nu. Tai kir­gizų sva­jonė.

Jie per­nai iš lie­tu­vių pir­ko tai, ką vėliau per­par­duo­da­vo sa­vo tau­tie­ čiams“, – pa­sa­ko­jo įmonės „Va­ra­ nas“, ad­mi­nist­ruo­jan­čios did­žiau­ sią ša­ly­je Kau­no au­to­mo­bi­lių turgų, di­rek­to­rius Va­len­ti­nas Nau­ja­nis.

Be kir­gizų, daž­ni sve­čiai Kau­ no au­to­mo­bi­lių tur­gu­je per­nai bu­ vo ir tad­ži­kai, ru­mu­nai, gru­zi­nai.

At­vyk­da­vo ir ne­ma­žai lenkų, lat­ vių, estų, rusų. Jiems va­žiuo­ti į Lie­tuvą pirk­ti nau­dotų au­to­mo­bi­ lių ap­si­mo­ka, nes čia nuo se­no yra pui­kiai vei­kian­ti per­par­da­vinė­tojų gran­dinė.

Lie­tu­vių vers­li­nin­kai au­to­mo­ bil­ve­žiais iš Vo­kie­ti­jos, Bel­gi­jos ar Prancū­zi­jos par­si­ga­be­na po aš­tuo­ nis de­vy­nis au­to­mo­bi­lius. „Tuo­met ke­lionės, drau­di­mo iš­lai­dos at­si­ per­ka ir per­par­duo­dant au­to­mo­bilį Lie­tu­vo­je ga­li­ma ne­blo­gai už­dirb­ ti. Kai­my­nai at­va­žiuo­ja į Lie­tuvą, nes per­ka vieną du au­to­mo­bi­lius, todėl pas mus jiems vyk­ti ar­čiau ir pi­giau ne­gu, pa­vyzd­žiui, į Vo­kie­ tiją“, – kalbė­jo V.Nau­ja­nis.

Kir­gi­zams Lie­tu­va pa­trauk­li dar ir tuo, kad au­to­mo­bi­lius į sa­vo šalį jie ga­li ga­ben­ti trau­ki­niais, – mūsų ge­le­žin­ke­lių sis­te­ma jiems pa­to­gi.

Lie­tu­viai at­va­žiuo­ja šei­mo­mis

Šeš­ta­die­niais Kau­no au­to­mo­bi­lių turgų per­nai ap­gul­da­vo kiek ki­to­kie pirkė­jai – iš pro­vin­ci­jos. „Jie į turgų plūsta šei­mo­mis, su pa­tarė­jais, per­ ka vo­kiš­kus au­to­mo­bi­lius, daž­niau­ siai „Au­di“. Taip pat „Volks­wa­gen“, pa­žiū­rinė­ja ir „Toyotą“. Jie sten­gia­ si ras­ti gerą au­to­mo­bilį už kuo ma­ žesnę kainą. Dau­gybę metų ne­si­kei­ čia su­mos, ku­rias lie­tu­viai tur­gu­je ski­ria au­to­mo­bi­liams, – 2–4 tūkst.

13

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

turtas

Šal­ti­nis: įmonė „Au­to­ty­ri­mai“

„Mer­ce­des-Benz G63 AMG“, 490 tūkst. litų.

„BMW X6 M“, 400 tūkst. litų.

„Ma­se­ra­ti Gran­Tu­ris­mo Sport“, 372 tūkst. litų.

„BMW 750Ld xDri­ve“, 356 tūkst. litų.

„Pors­che 911 Car­re­ra S“, 260 tūkst. litų.

Be vandens vandensnuostolių nuostolių ir­gi­zai Be

veikianti stotis veikiantivandentiekio vandentiekio stotis Dalia Giriūnaitė Specialistai nuolat pabrėžia, kad Vilniaus miesto ir rajono gyventojams iš požeminių gręžinių tiekiamas vanduo yra labai geros kokybės, – tokia privilegija gali pasigirti tik labai nedidelė dalis pasaulio miestų. Ar kada susimąstome, kaip šis kokybiškas vanduo pasiekia mūsų čiaupus?

už­per­nai, ta­čiau pre­ky­ba ak­ty­viai vy­ko „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

eurų (7–14 tūkst. litų). Yra ir to­kių, ku­rie ieš­ko nau­jes­nių, ma­žai ki­lo­ metrų nu­va­žia­vu­sių au­to­mo­bi­lių.

Tuo­met at­si­ran­da pro­ble­ma, nes rin­ka at­si­su­ku­si į kir­gi­zus, ir kai at­ va­žiuo­ja ne­stan­dar­ti­nis pirkė­jas, no­rin­tis įsi­gy­ti ką nors bran­giau, jis su­si­du­ria su trūku­mu“, – pa­sa­ko­jo V.Nau­ja­nis.

Jis pro­gno­za­vo, kad šie­met gy­ven­ to­jai ir to­liau pirks nau­do­tus, o ne nau­jus au­to­mo­bi­lius. „Fi­nan­sinės ga­li­mybės ne­gerė­ja taip spar­čiai.

Kai eko­no­mi­ka bu­vo pa­ki­lu­si, lie­ tu­viai sau leis­da­vo ne tik nau­jes­nius bei bran­ges­nius au­to­mo­bi­lius, bet ir ne­pla­nuo­tus pir­ki­nius. Būda­vo, ei­ na, pa­ma­to par­duo­damą mo­to­ro­lerį ir sa­ko, rei­kia pirk­ti, gal pra­vers. Per krizę tai baigė­si, mo­to­ro­le­rių vis dar ne­rei­kia“, – teigė V.Nau­ja­nis. Į au­to­mo­bi­lių turgų šie­met ir to­ liau turėtų plūsti sve­čiai iš Kir­gi­ zi­jos. V.Nau­ja­nis sakė, kad, be jų, į Lie­tuvą pirk­ti au­to­mo­bi­lių šie­ met ga­li pra­dėti ma­siš­kai trauk­ti ir klien­tai iš Uk­rai­nos.

Au­to­mo­bi­lių in­ter­ne­te ieš­kan­čių gy­ven­tojų po­rei­kiai nedaug ski­ ria­si nuo tų, ku­rie pa­nau­dotų ma­ šinų dai­ro­si tur­ga­vietė­se. Por­ta­lo au­to­gi­das.lt duo­me­ni­mis, per­ nai dau­giau­sia per­žiūrų su­laukė tie skel­bi­mai, ku­riuo­se ra­šo­ma apie pa­ duo­da­mus au­to­mo­bi­lius „Au­di“.

Norint, kad požeminiuose gręžiniuose išgaunamas vanduo atitiktų labai geros kokybės geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus, prieš tiekiant vandenį vartotojams jame turi būti smarkiai sumažinama geležies ir mangano koncentracija. Tuo tikslu prie 2-o kėlimo vandentiekio siurblinių įrengiami vandens gerinimo įrenginiai.

Iš viso tiekiamo vandens kokybei gerinti Vilniuje įrengta 14 geležies šalinimo įrenginių, didžiausi jų veikia Antavilių vandentiekio stotyje (VS), iš kurios į sostinę tiekiama daugiau kaip 40 proc. viso miestui tiekiamo geriamojo vandens. Kasdien šiuo vandeniu aprūpinama net apie 270 tūkst. Vilniaus miesto (Valakupių, Santariškių, Baltupių, Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Viršuliškių, Žirmūnų, Šnipiškių, Jeruzalės, dalies Antakalnio ir Žvėryno, Balsių, Tarandės, Saulėtekio, Pylimėlių, Dvarčionių, Aukštagirio, Verkių, Verkių Riešės, Didžiosios Riešės, Visorių, Bajorų) gyventojų.

Geležis lieka filtruose

Antavilių VS įdiegta supaprastinto vandens aeravimo ir vienalaips-

nio filtravimo per atvirus beslėgius greituosius filtrus technologija. Ką tai reiškia? Visų pirma tai, kad stotyje naudojama bereagentė technologija: vanduo ruošiamas naudojant tik oro deguonį ir jokių cheminių reagentų. „Tekėdamas per tris pusės metro aukščio ir 4,5 m pločio aeracinius slenksčius su dantytomis keteromis, iš požeminių gręžinių pumpuojamas vanduo sudarydamas čiurkšles krenta kaskadomis ir taip yra aeruojamas (prisotinamas oro deguonies), – vandens filtravimo Antaviliuose specifiką aiškino UAB „Vilniaus vandenys“ I vandentiekio stočių skyriaus grupės vadovas Arūnas Kuzma. – Per atvirą aeraciją iš vandens pasišalina didžioji dalis natūraliai požeminiame vandenyje esančių, bet nemalonų supuvusių kiaušinių kvapą turinčių vandenilio sulfido dujų, didėja vandens pH ir susidaro palankios sąlygos geležiai, amoniui ir manganui oksiduoti bei šalinti.“ Kaip iš vandens šalinama geležis? Aeruojant vandenį, susidarę dvivalentės geležies jonai oksiduojami vandenyje ištirpusiu deguonimi. Vykstant šiam procesui susidaro trivalentės geležies hidroksidas, t. y. geležis susiliečia su deguonimi, oksiduojasi ir virsta dribsniais, kurie sulaikomi koštuvuose.

Antavilių VS yra 8 atviri 4,8 m aukščio ir kiekvienas 40 kv. m ploto koštuvai, užpildyti filtravimo medžiaga – 1–2 mm stambumo kvarciniu smėliu (užpildo aukštis 1,6 m). Pradėjus eksploatuoti vandens gerinimo įrenginius, vien geležies kiekis geriamajame vande-

nyje buvo sumažintas daugiau nei 20 kartų.

Išvalytas vanduo suteka į tarpinius švaraus vandens rezervuarus ir iš jų pumpuojamas į darbinius švaraus vandens rezervuarus (pakeliui dezinfekuojamas nedideliu kiekiu aplinkai ir vartotojams nepavojingo natrio hipochlorito tirpalo). Iš šių rezervuarų vanduo tiekiamas Vilniaus miesto gyventojams. Antavilių vanduo iki labiausiai nutolusių vartotojų vamzdynais keliauja net iki 40 km.

Arūnas Kuzma:

Per dieną iš Antavilių vandens stoties Vilniui tiekiama apie 45 tūkst. kub. m vandens.

Pasak A.Kuzmos, pastaruoju metu per dieną iš Antavilių VS Vilniui tiekiama apie 45 tūkst. kub. m vandens, taigi apie 1900 kub. m per valandą. O maksimalus stoties pajėgumas – net 72 tūkst. kub. m vandens per parą.

Neprarandama nė lašo vandens

Antavilių vandentiekio kompleksas buvo statomas etapais. 1976 m. vasarą išgręžti pirmieji gręžiniai Virių vandenvietėje, 1977 m. rudenį pradėta eksploatuoti Antavilių 2-o kėlimo VS, 1986 m. pastatytas trečias 10 000 kub. m talpos geriamojo vandens rezervuaras ir 2-oji siurblinė. 2001-ųjų rudenį pastatyti bei pradėti eksploatuo-

Profesionalai: Antavilių vandens stotis per 35 darbo metus tiekė daugiau nei 0,6 trln. l geriamojo vandens.

ti vandens gerinimo įrenginiai, o 2002 m. atlikta siurblinės rekonstrukcija ir modernizacija. „Pasaulyje yra daug įvairių panašių technologinių sprendimų, bet lygiai tokios pat technologijos kaip Antavilių VS nėra, nes nėra ir lygiai tokio paties geriamojo vandens, kuriame ištirpusių cheminių elementų kiekis ir proporcija būtų vienoda, – kalbėjo A.Kuzma. – Tokia ar analogiška technologinė schema, įvertinant ir paruošiamo vandens kiekį, nei šalyje, nei kur nors artimuose kraštuose, mano žiniomis, nėra įdiegta.“ Antaviliuose esantys gerinimo įrenginiai unikalūs ir tuo, kad vanduo, naudojamas nuosėdoms iš koštuvų išplauti, yra nukošiamas ir nusodinamas, o vėliau grąžinamas atgal į ruošiamo vandens srautą, filtruojamas ir tiekiamas vilniečiams. Tai reiškia, kad valant vandenį Antaviliuose nepatiriama jokio vandens nuostolio. Sėsdintuvuose nusodintos geležies ir mangano hidroksidų nuosėdos sausinamos kameriniu sunkimo presu, sandėliuojamos ir išgabenamos į sąvartyną.

Pabrėžtina ir tai, kad Antavilių VS priešprojektinius mokslinius tyrimus, projektavimą, statybą ir net valdymo programą sukūrė ir įdiegė Lietuvos mokslininkai, projektuotojai, inžinieriai, neprireikė užsienio bendrovių ar jų konsultantų pagalbos. Tai įrodo, kad mūsų šalis turi kokybiškai dirbančių ir kūrybingų specialistų, galinčių vystyti ir įgyvendinti panašius projektus.

Užs. 1068564

„Vilniaus vandenų“ archyvo nuotr.

15

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

24p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Gatvė: ritminga muzika, nevaržantis judesių laisvės aprangos stilius, šokiai ir piešiniai ant sienų – visa tai telpa į hiphopo sąvoką.

„Shutterstock“ nuotr.

Sub­kul­tū­ra: at­ras­ti ir su­pras­ti Niu­jor­ke gi­mu­si gat­vės kul­tū­ra (angl. – ur­ban cul­tu­re) per trum­pą lai­ką kaip vi­ru­sas iš­pli­to po pa­sau­lį. Ne išim­tis ir Lie­tu­va. Hip­ho­po Me­ka ta­po sos­ti­nė Vil­nius.

Lu­kas Ki­vi­ta

Gat­vės šo­kiai, gra­fi­čiai ir „break beat“ mu­zi­ka. Trys pa­grin­di­niai ele­men­tai, ku­riuos su­dė­ję gau­na­ me dau­giau kaip ke­tu­rias­de­šimt me­tų gy­vuo­jan­tį įvai­rias­pal­vį kul­ tū­ri­nį ju­dė­ji­mą.

Nep­rik­lau­so­my­bę at­ga­vu­sio­je Lie­tu­vo­je at­si­vė­rus du­rims į Va­ka­ rus ju­dė­ji­mas ra­do ni­šą, o tarp sa­ vi­raiš­kos lais­vės iš­troš­ku­sio jau­ ni­mo ir šian­dien vis dar spar­čiai po­pu­lia­rė­ja.

Re­po rit­mu – per nak­tį

Šio ju­dė­ji­mo at­sto­vai ga­li pa­si­gir­ ti neką ma­žes­niu se­kė­jų skai­čiu­ mi nei ki­tos po­pu­lia­rios su­bkul­ tū­ros – tai įro­do praė­ju­sią sa­vai­tę sos­ti­nė­je su trenks­mu nu­griau­dė­ jęs vie­nos nak­ties fes­ti­va­lis „Di­na­ mi­tas 2013“. Nuo anks­ty­vo va­ka­ ro iki ry­to tru­kęs ren­gi­nys su­bū­rė be­veik tūks­tan­tį bend­ra­min­čių, ku­rie vi­są nak­tį džiau­gė­si dau­giau kaip pen­kio­li­kos skir­tin­gų ur­ba­ nis­ti­nės mu­zi­kos at­li­kė­jų ir gru­pių pa­si­ro­dy­mais net tri­jo­se skir­tin­go­

se sce­no­se. Sa­vo kū­ry­ba da­li­jo­si ir pui­kiai vi­siems ži­no­mi, ir ma­žiau gir­dė­ti hip­ho­po, re­po, rit­menb­liu­zo at­li­kė­jai bei di­džė­jai iš Lie­ tu­vos ir už­sie­nio, to­dėl net iš­ran­ kiau­si fes­ti­va­lio lan­ky­to­jai ga­lė­jo pa­si­links­min­ti pa­gal sa­vo mėgs­ta­ mą mu­zi­ką. Įk­vė­pi­mo šal­ti­nis

Vis­gi nie­kas ne­pa­neigs fak­to, kad, kaip ir kiek­vie­no­je su­bkul­tū­ro­je, taip ir hip­ho­pe mu­zi­ ka yra ker­ti­nis ak­muo,

23

16

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

gyvenimas

Plokš­te­lių

iš poe­to sko­lin­da­vo­si ir Kau­no ma­fi­ja Poe­tas Kęstu­tis Na­va­kas ne­ga­li gy­ven­ti be vi­ni­li­nių plokš­te­lių. Kiek­vie­na tu­ri savą kvapą ir savą is­to­riją, kiek­vie­na įsi­gy­ta mar­giau­siais ke­liais. Už jas su­mokė­ tos mil­ži­niš­kos su­mos, bet ką da­ry­ti, jei aist­ra kai­nuo­ja bran­giai?

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Plokš­telėms iš­leistų sumų Na­cio­ na­linės kultū­ros ir me­no pre­mi­ jos lau­rea­tas nė ne­ban­do slėpti. 48 metų K.Na­va­kas spal­vin­gai dėsto apie pra­ėjusį laiką, ku­ria­me su­si­ pynę ano me­to jau­ni­mui būti­ni at­ ri­bu­tai – vi­ni­linės plokš­telės, fir­mi­ niai džin­sai ir no­ras būti kie­tam.

– Kęstu­ti, ka­da pra­dėjo­te ko­lek­ cio­nuo­ti vi­ni­li­nes plokš­te­les?

– Mo­kyk­lo­je bu­vo sma­gu būti kiek ki­to­kiam. O tais lai­kais tai reiškė dėvėti kie­tus džin­sus (kie­ti reiškė tik dvi fir­mas, vi­si klaus­da­vo, ta­vo džin­sai le­va­kai ar vrang­lio­rai, ki­ti jau bu­vo off-off-broad­way). Taip ir su vi­ni­lais. Kas jų turė­jo, bu­vo die­ vas. Turė­jau jų, blo­giau­sius par­ duo­da­vau to­kiam Dai­niu­liui, ku­ris pi­nigų ne­turė­jo, bet at­si­skai­ty­da­vo iš ma­mos pa­vog­to­mis auk­sinė­mis gran­dinėlė­mis. Pa­ka­bukų net ne­ įsidėmė­da­vau, per­ne­lyg greit auk­ sas vėl virs­da­vo vi­ni­lais.

– Kur anais lai­kais tų plokš­te­lių įsi­gy­da­vo­te?

– Vi­nilų būda­vo įma­no­ma įsi­gy­ ti sa­vait­ga­liais Kau­no pro­fsąjungų rūmuo­se vyk­da­vu­siuo­se fi­la­te­listų su­si­rin­ki­muo­se. Jais ten bu­vo pre­ kiau­ja­ma. Vie­nas vai­ki­nas iš Biržų jų at­vež­da­vo trijų sprind­žių sto­ rio po­rtfelį. Pa­vydė­da­vau jam to po­rtfe­lio, dar ir kaip.

Da­bar­ti­nis plokš­te­lių ko­lek­ci­ ninkų gy­ve­ni­mas ne itin ski­ria­si nuo

kitų sek­tantų – ei­ni į ko­kią tar­pu­ vartę ir ten kas nors tau par­duo­da 1976-ųjų „The Queen“. Bran­giau­ si pir­mie­ji lei­di­mai, tik jų čia be­veik ne­ra­si. To­ki­jo plokš­te­lių par­duo­ tuvė­je il­gai lai­kiau ran­ko­se pirmąjį vie­no „The Rol­ling Sto­nes“ dis­ko lei­ dimą. Kai­na­vo 450 litų. Ša­lia gulė­jo toks pa­ts, tik vėliau leis­tas dis­kas už 10 litų. Nu­si­pir­kau šį ir be­veik verk­ da­mas išė­jau iš par­duo­tuvės.

– Kam­ba­ry­je – prie­blan­da, kam­pe blyš­kiai švie­čia tor­še­ras, ant ko­mo­dos se­nas gra­mo­fo­nas su­ka plokš­telę, iš ku­rios lie­ja­ si prie­ška­ri­nio Kau­no dend­žio Da­nie­liaus Dols­kio balsas… Bet gal neatspė­jau – jūsų na­muo­se turbūt daž­niau­siai skam­ba se­ nas ge­ras ro­kas?

– Ge­riau­sia mu­zi­ka ta, ku­rios klau­ sy­da­vau­si mo­kyk­lo­je, nuo AB­BA iki „Led Zep­pe­lin“. Li­gi šiol tu­riu vi­ sus jų al­bu­mus. Tais se­nais lai­kais jie ne­bu­vo la­bai leng­vai gau­na­mi.

Rin­ka bu­vo už­da­ra, ir vi­si ži­no­jo, kas kokį diską ga­vo.

Bu­vo su­si­dūrimų ir su va­di­namą­ja Kau­no ma­fi­ja, jie ir­gi norė­jo klau­ sy­tis mu­zi­kos. Kar­tais at­va­žiuo­ da­vo juo­da „Vol­ga“ ir pro ma­ši­ nos lan­gelį pa­duo­da­vau nau­jau­sią „Na­za­reth“ ar „Kiss“ al­bumą. Vi­ sa­da lai­ku grąžin­da­vo ir pri­dėda­ vo 25 rub­lius. Vi­sa­da ma­ny­da­vau, kad pri­de­da per ma­žai, bet sykį jie per­davė 500 rub­lių. Na, gal mu­zi­ka la­bai pa­ti­ko? 500 rub­lių – tai pen­ kio­li­ka vi­nilų, vie­no jų kai­na svy­ra­ vo nuo 30 iki 40 rub­lių.

Sentimentai: „Geriausia muzika ta, kurios klausydavausi mokykloje, nuo

ABBA iki „Led Zeppelin“. Ligi šiol turiu visus jų albumus“, – džiaugėsi K.Navakas.

Vi­sa­da ma­ ny­da­vau, kad pri­de­da per ma­žai, bet sykį jie per­davė 500 rub­lių. Na, gal mu­zi­ka la­bai pa­ti­ko?

500 rub­lių – tai pen­kio­li­ ka vi­ni­li­nių plokš­te­lių, vie­nos jų kai­na svy­ra­ vo nuo 30 iki 40 rub­lių.

Švaistū­nas: so­vietų lai­kais už naują A.Lear plokš­telę poe­tas K.Na­va­kas su­plo­jo 60

rub­lių, da­bar, jo skai­čia­vi­mu, tai ati­tiktų 600 litų. Apie šią sumą dar il­gai kalbė­jo vi­ sas Kau­no Ža­lia­kal­nis.

Tomo Raginos nuo­tr.

– Gal iš tų plokš­te­lių sklin­dan­ ti mu­zi­ka būna ei­lių įkvėpi­mo šal­ti­nis? Ar ji – tik poil­sis, re­ lak­sa­ci­ja?

– Ka­dai­se klau­sy­da­vau­si An­to­no Bruck­ne­rio sim­fo­nijų, jos pa­dėda­vo man ra­šy­ti. Gus­ta­vas Mah­le­ris ir­ gi su­gebė­da­vo už­deg­ti ma­no žva­kes.

Da­bar ra­šy­ti la­biau­siai pa­de­da ty­ la, ku­rio­je jau su­slėpti vi­si mo­zar­ tai ir vi­si pinkf­loi­dai.

– Kiek­vie­na plokš­telė tu­ri savą gy­ve­nimą ir savą is­to­riją. Ku­ rios jūsų plokš­telės įsi­gi­ji­mo is­to­ri­ja įdo­miau­sia, la­biau­siai int­ri­guo­jan­ti? Už ku­rią plokš­ telę te­ko bran­giau­siai su­plo­ti?

– Anais at­min­ti­nais lai­kais bu­ vau itin už­si­norėjęs nau­jos Aman­ dos Lear plokš­telės, o ją turėjęs toks Arūn­či­kas nie­kaip ne­su­ti­ko par­ duo­ti. Te­ko kel­ti kainą tol, kol ta­po su­kal­ba­mas. Kai­na bu­vo 60 rub­ lių, da­bar tai ati­tiktų 600 litų. Tą plokš­telę nu­si­pir­kau, o apie su­

mokėtą sumą dar il­gai kalbė­jo vi­sas Ža­lia­kal­nis. Mar­gi­na­li­nis Ža­lia­kal­ nio ma­fio­zas pra­var­de Ma­jo­ras iš­ syk at­bėgo jos sko­lin­tis. Tie­sa, ne­la­ bai norė­jo grąžin­ti – tai liu­di­ja ki­no teat­ro „Dai­na“ ves­ti­biu­lis, kur aiš­ ki­nomės kas ir kaip. Iš­siaiš­ki­nom, grąži­no, li­kom drau­gai.

Už plokš­te­les ir to­liau mokė­da­vau la­bai bran­giai, nes kiek­vie­na aist­ ra bran­gi. Ga­li­ma la­bai ne­bran­giai įsi­gy­ti Olan­di­jo­je ar Vo­kie­ti­jo­je leis­ tų vi­nilų, ta­čiau ko­lek­ci­nin­kui tai ke­lia tik juoką. Ne­su tik­ras ko­lek­ ci­nin­kas, tarp ma­no po­ros tūkstan­ čių vi­nilų pirmųjų lei­dimų ne­daug, ta­čiau kiek­vie­nas vi­ni­las tu­ri sa­vo gar­sinį at­spaudą, įma­nomą iš­lie­ti iš gip­so kaip po­mir­tinę kaukę.

– Bet da­bar – ki­ti lai­kai. In­for­ ma­cinės tech­no­lo­gi­jos to­bulė­ja kiek­vieną dieną – mu­zi­kos vi­ si klau­so­si ne iš vi­ni­li­nių, bet iš kom­pak­ti­nių plokš­te­lių, o jūs gar­bi­na­te „an­tiką“.

– Plokš­telės neiš­nyks, kaip neiš­ nyks ir kny­gos. Kiek­vie­na jų in­di­vi­ dua­li ir ne­sus­kait­me­nin­ta, ne nu­lis ir vie­ne­tas. Ka­dai­se, tais at­min­ti­ nais lai­kais, kai vi­si ži­no­da­vo, kas ką tu­ri, pa­skli­do gan­das, kad ma­ no plokš­telę Kau­ne dar kaž­kas tu­ri.

Par­da­viau tą plokš­telę, pa­si­davęs rin­kos jėgai. Ta­čiau prie­š tai ada­ ta per­brėžiau vie­nos dai­nos dan­ti­ raštį. To­je vie­to­je adap­te­rio ada­ta turė­jo šok­telė­ti. Ir iš to vis at­pa­ žin­da­vau sa­vo plokš­telę, be­si­su­ kan­čią ant vis kitų Kau­no pa­te­ fonų. Ji bu­vo vis ta pa­ti.

– Kie­no plokš­telę pla­nuo­ja­te įsi­gy­ti ar­ti­miau­siu me­tu?

– Bran­giau­sios plokš­telės Kau­ne da­bar yra Fran­ko Zap­pos. Tad ir teks ką nors iš jo įsi­gy­ti, nors vis­ ką jau ir taip tu­riu. Va­kar nu­pir­kau „Ge­ne­sis“ al­bumą vien dėl to, kad draugė pa­klau­sytų. Tu­riu aš tą al­ bumą. Kaž­kur. Tin­giu ieš­kot. Leng­ viau nu­pirk­ti.

17

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

gyvenimas

Niu­jor­ke mu­zi­ka skam­ba ki­taip?

Da­lius Nau­jo­kai­tis pa­li­ko Vil­nių ir iš­ vy­ko į Niu­jor­ką, ku­ ria­me sa­vo mu­zi­ki­ niais ga­bu­mais ste­ bi­na mu­zi­kos ger­ bė­jus. Jo gy­ve­ni­ mas glau­džiai su­si­ jęs su Jo­nu Me­ku, jis kon­cer­tuo­ja su pa­sau­li­nė­mis džia­ zo žvaigž­dė­mis, o į gim­ti­nę avan­gar­di­ nės mu­zi­kos do­zę par­ve­ža bent kar­tą per me­tus.

– Kai Niu­jor­ke pra­dė­jo­te bend­ rau­ti su J.Me­ku, gy­ve­ni­mas glau­džiai su­si­py­nė su „Flu­xus“ ju­dė­ji­mu, kū­rė­te fil­mus.

– Da­bar aš da­rau trum­pus 6–7 se­ kun­džių vaiz­dus te­le­fo­nu. Nie­ko ypa­tin­go. Bet vie­ną kar­tą bu­vau ap­ si­krė­tęs, už­si­de­gęs fil­muo­ti tik­ra ka­ me­ra tik­rus fil­mus ir pa­da­riau fil­mą.

O Jo­nas vi­sa­da leis­da­vo žiū­rė­ti vi­sus sa­vo an­to­lo­gi­jos fil­mus, ku­rie yra la­ bai re­ti, pui­kių fil­mi­nin­kų ir nie­kas jų ne­ži­no. Mes daug lai­ko ten pra­ leis­da­vo­me, gro­da­vo­me. Bu­vo auk­ so am­žius pas J.Me­ką.

– Apie ką ta­vo trum­pa­met­ra­žiai fil­mu­kai?

– Apie ko­kį nors vaiz­dą, mo­men­ tą. Tai lin­kė­ji­mai, kaip ma­žas laiš­ kas. Nie­ko ypa­tin­go, tik ma­ži gar­ so ir vaiz­do lin­kė­ji­mai. Ne­va­di­nu to me­nu.

– Ko­kio žan­ro fil­mas bū­tų apie Da­liaus Nau­jo­kai­čio gy­ve­ni­mą?

– Ne­ži­nau. Tur­būt ir­gi nie­ko ypa­ tin­go. Kas nors grei­tai ir leng­vai (juo­kia­si).

– Ne­daug žmo­nių ga­li pa­si­gir­ ti to­kia sėk­me. Kal­bu apie ga­li­ my­bę rea­li­zuo­ti sa­vo sva­jo­nes.

Da­liau, ar vi­sa­da gy­ve­ni­me da­ rė­te tai, ką no­rė­jo­te?

– Sten­giau­si vi­sa­da. Ten­ka kar­tais pri­si­tai­ky­ti... Bet ge­riau­sia sa­vo kryp­ti­mi ei­ti, ta­da vis­kas ge­rai pa­ vyks­ta.

– Nep­la­nuo­ja­te grįž­ti? Ne­ma­ no­te, kad jū­sų mu­zi­ka ir čia rei­ ka­lin­ga?

– Aš nie­ko ne­pla­nuo­ju. At­va­žiuo­ju maž­daug kar­tą per me­tus – dve­jus me­tus iš ei­lės kon­cer­ta­vo­me „Flu­xus“ mi­nis­te­ri­jo­je“. At­va­žia­vo K.Wol­ le­se­nas, J.Haff­ne­ris, Sea­nas Fran­ cis Con­way ir aš. Su­bū­rė­me ir lie­tu­ vių daug. Tu­rė­jo­me mer­gi­nų cho­rą ir kiek­vie­ną die­ną vi­są sa­vai­tę, pen­kis va­ka­rus iš ei­lės, vis gro­jo­me... Bu­vo fan­tas­ti­ka: die­ną re­pe­tuo­da­vo­me, va­ka­re gro­da­vo­me. Aiš­ku, mes šiek tiek di­ri­guo­ja­me, kad bū­tų ge­riau ir aiš­kiau, ir jie iš­moks­ta. Di­ri­ga­vi­mas – tai kaip konst­ruk­ci­ja: ga­li konst­ ruo­ti, yra daug ženk­lų, bet la­bai pa­ pras­tų. Kar­tais mes tik di­ri­guo­ja­me: kar­tais aš be­veik ne­gro­ju, o di­ri­guo­ ju, cho­rui – taip pat. Bet ma­nęs čia tik­rai ne­trūks­ta, už­ten­ka vie­ną kar­ tą per me­tus (šyp­so­si).

– Koks mu­zi­kan­to gy­ve­ni­mas?

– Ge­ras gy­ve­ni­mas. Ge­ras to­dėl, kad su­tin­ki la­bai daug ge­rų žmo­nių.

O mu­zi­ka la­bai pa­ke­lia dva­sią ir vi­ si ki­ti ne­rei­ka­lin­gi da­ly­kai nuei­na, pa­si­da­ro ney­pa­tin­gi: smulk­me­nos, pro­ble­mos, rū­pi­ni­ma­sis... Ir taip aš ne­tu­riu pro­ble­mų, bet mu­zi­ka­vi­mas su drau­gais yra ypa­tin­gas jaus­mas, pa­tir­tis.

– Už­si­mi­nė­te apie mer­gi­nas.

Kiek mu­zi­ka jums su­si­ju­si su mo­te­ri­mis?

– La­bai ge­rai, kai mo­te­ris da­ly­ vau­ja an­samb­ly­je. Kaž­kas pa­si­ kei­čia. Man pa­tin­ka, kad Niu­jor­ke daug mer­gi­nų gro­ja džia­zą... Kaž­ kas at­si­tin­ka, kai mo­te­ris pri­si­lie­ čia prie mu­zi­kos, – tar­si pa­sau­lis ap­link tam­pa ge­res­nis.

Džiazas: Niujorkas lietuviui D.Naujokaičiui tapo vieta, kur gyvenimas ir muzika pulsuoja vienu ritmu.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė

Džia­zo at­li­kė­jas at­sa­ky­mus į klau­ si­mus svars­to il­gai, ta­čiau daug juo­kia­si. Kar­tais gal­vo­da­mas pa­ mirš­ta, ko bu­vo klaus­tas. Da­lius pri­si­pa­žįs­ta, kad di­ri­guo­ja ne tik or­kest­rams, pa­ties įkur­tam su­tar­ ti­nių an­samb­liui „Ra­sa Ra­sa“, bet ir sa­vo gy­ve­ni­mui. Koks jis?

– Kaip mu­zi­ka at­si­ra­do jū­sų gy­ ve­ni­me?

– Kai bu­vau vai­kas, su bro­liu Aud­riu­mi na­mie tu­rė­jo­me gru­pę.

Bro­lis pir­ma­sis man pa­ro­dė rit­ mą būg­nu, nes jis pa­ts gro­da­vo, kaž­ko­dėl... Nes daug klau­sy­da­ vo mu­zi­kos. Tik­rai pui­kiai gro­da­ vo būg­nais. Ta­da man bu­vo 5-eri ar 6-eri.

– Gro­ja­te ne tik būg­nais...

– Ne. Dai­nuo­ju, šo­ku, gro­ju trom­ bo­nu, gi­ta­ra. Ir, ko ge­ro, ga­liu vis­ kuo gro­ti, bet dau­giau­sia – per­ku­ si­ja, būg­nais.

– Kon­cer­tuo­da­mas pa­si­tel­kia­ te la­bai daug ki­tų inst­ru­men­ tų, ku­riuos sun­ku ir api­bū­din­ ti, pa­vyz­džiui, gran­di­nes.

– Man pa­tin­ka įvai­rūs gar­sai. Nau­ jau­sia­me kon­cer­te Vil­niu­je nau­do­jau tai, ką ra­dau pas ma­mą na­mie. Niu­ jor­ke ir­gi tu­riu daug inst­ru­men­tų, bet jų ne­si­ve­žio­ju. Pas ma­mą ra­dau dar tai, kas nuo se­nų lai­kų li­kę, – bliū­dai vi­so­kie... O gran­di­nę ra­dau są­var­ty­ ne Lie­tu­vo­je, kur vi­so­kios ge­le­žys...

– Va­di­na­si, ga­li­te gro­ti vis­kuo, kas bent šiek tiek skam­ba?

– Taip. Ga­liu. Ir tu ga­li. Vi­si ga­li.

– Da­liau, kaip at­si­ti­ko, kad iš­ vy­ko­te į Niu­jor­ką?

– Tai bu­vo 1995 m. pa­va­sa­ris. Ma­ no bro­lis Aud­rius jau bu­vo ten, jis su­si­drau­ga­vo su J.Me­ku, jam kaž­ ku­rį ma­no kon­cer­tų pa­ro­dė. Jo­nas pa­ts pa­si­kvie­tė ma­ne ir dar Juo­zą Mi­la­šių. Sa­kė: „At­va­žiuo­kit į Niu­ jor­ką pa­žiū­rė­ti, pa­klau­sy­ti mu­zi­ kos, vis­kas bus okay“, – ir aš nu­ va­žia­vau (šyp­so­si).

Mu­zi­kan­tas yra toks pat ama­ti­nin­kas kaip bat­siu­vys ar fi­ zi­kas, dir­ban­tis sa­vo dar­bą.

– Ir vis­kas bu­vo okay?

– Taip, ir vis­kas bu­vo okay. Už­ si­mez­gė drau­gys­tė. Man la­bai ten pa­ti­ko, to­dėl ir li­kau. Vė­liau bu­vo il­ga is­to­ri­ja su do­ku­men­tais, bet Jo­ nas daug pa­dė­jo, ma­no mu­zi­kan­tai pa­dė­jo, Roc­co Joh­nas Iacovone’as (gar­sus džia­zo mu­zi­kan­tas – red. pa­st.) taip pat.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

– Ką jau­čia­te gro­da­mas?

– Juo­kas... Tie­siog yra jaus­mi­nis...

Kai mu­zi­ka pavyksta, jau­tie­si la­ bai ge­rai, lai­min­gas. Yra la­bai ge­ ras jaus­mas, ku­rio per nie­ką ki­tą ne­pa­ju­si. Na, ga­li­ma, bet per mu­ zi­ką vis­kas yra ki­taip. TAI tie­siog vyks­ta.

– O ar ten­ka gro­ti kla­si­kos kū­ ri­nių?

– Kai „Kelp­šoj“ (Vil­niaus Juo­ zo Tal­lat-Kelp­šos kon­ser­va­to­ri­ ja – red. pa­st.) mo­kiau­si, gro­jau sim­fo­ni­nia­me or­kest­re, gro­da­vau lėkš­tėm. Lau­ki maž­daug va­lan­dą, vie­nas taukšt ir vėl lau­ki. Oh my god, kaip nuo­bo­du – kaip kan­ki­ ni­mo ka­me­ra! Mo­kyk­la bu­vo fan­ tas­ti­ka, ir ta­me or­kest­re bū­da­vo įdo­mu, juo­kų daug vi­so­kių. Mo­kyk­ lo­je jau ži­no­jo­me Joh­ną Coltrane’ą, Ornette’ą Co­le­ma­ną ir klau­sė­me jų.

Bet ma­no mėgs­ta­miau­sias kom­po­

zi­to­rius yra Joh­nas Cage’as (avan­ gar­di­nės mu­zi­kos pra­di­nin­kas JAV – red. pa­st.)

– Ar Niu­jor­ke mu­zi­ka skam­ba ki­taip nei Vil­niu­je?

– Jei­gu klau­sai mies­to gar­sų – taip, tik­rai ki­taip. O aš kiek­vie­ną die­ną gro­ju ki­taip, nes taip pat neį­ma­no­ ma. Kiek­vie­na die­na – ki­to­kia.

– Te­ko kon­cer­tuo­ti su ne­ma­žai ži­no­mų mu­zi­kan­tų. Tu­ri­te sa­ vo fa­vo­ri­tų?

– Daug. Ma­no ge­ri drau­gai yra Ken­ny Wol­le­se­nas, vie­nas ak­ty­ viau­sių ir iš­ra­din­giau­sių mu­zi­kan­ tų Ame­ri­ko­je, taip pat Jo­nat­ho­nas Haff­ne­ris. Su J.Me­ku mes tu­ri­me an­samb­lį: „Now we are he­re“, – tai kaip šei­ma. Mu­zi­kan­tų šei­ma.

Pomėgiai: avangardistas tiek dainuoja, tiek šoka, groja ir kitais instrumentais, bet pagrindinis – perkusija.

18

KetvirtADIENIS, sausio 24, 2013

gyvenimas

Tarp ak­to­rystės ir ug­nies – Ko­kia veik­la dar už­sii­ma­te?

– Ve­du ren­gi­nius, te­le­vi­zi­jos laidą „Ug­nies tram­dy­to­jai“, su žmo­na au­gi­nu vai­kus – veik­los ne­trūksta.

Drąsos pa­keis­ti pa­ to­gaus gy­ve­ni­mo tėkmę ir pa­suk­ti ten, kur šau­kia šir­ dis, tu­ri ne kiek­vie­ nas. Bet ja pa­si­gir­ ti ga­li ak­to­rius ir lai­ dų vedė­jas Ka­ro­lis Sa­ka­laus­kas, ku­ris artė­jant 30-me­čiui ry­žo­si įgy­ven­din­ ti seną sva­jonę tap­ti ug­nia­ge­siu.

– Skai­to­te anek­do­tus apie ug­ nia­ge­sius?

– Kaž­ka­da norė­jo­me pa­da­ry­ti vie­ ną ug­nia­ge­siams skirtą hu­mo­ro lai­ dą, ieš­ko­jo­me anek­dotų, bet jų tik­ rai la­bai ma­žai. Apie po­li­ci­nin­kus, me­di­kus pil­na, o apie ug­nia­ge­sius – vos vie­nas ki­tas įdo­mus. Ma­tyt, ne­juo­kin­gas ši­tas dar­bas, ir juok­tis iš ne­lai­mių ma­žai kas drįsta.

– Ar ug­nia­ge­siai links­mi žmo­ nės?

– Bent mūsų pa­mai­na – ne­rea­li.

Su­si­ren­kam 7.30 val. ir žven­giam, kol ei­nam mie­go­ti. O at­si­kėlę to­liau žven­giam. Iš dvy­li­kos žmo­nių nuo­ lat at­si­ran­da ku­ris vie­nas su sa­vo juo­kais, nu­si­šnekė­ji­mais, ku­rio­zais.

Pa­te­kau į la­bai gerą kom­pa­niją.

En­tu­ziaz­mas: prie­š me­tus ryžę­sis įgy­ven­din­ti sva­jonę tap­ti ug­nia­ge­siu ak­to­rius K.Sa­ka­laus­kas ti­ki­na, kad

sa­vo pa­šau­ki­mu nė kar­to ne­sua­be­jo­jo, o var­gus, mažą at­lygį ir pa­gar­bos šiai pro­fe­si­jai stoką at­per­ka mo­ra­ li­nis pa­si­ten­ki­ni­mas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

Be­veik me­tus moks­lus krimtęs Ug­nia­ge­sių gelbė­tojų mo­kyk­lo­ je šian­dien jau­nas vy­ras did­žiuo­ja­si įsi­jungęs į ug­nia­ge­sių būrį, to­liau fil­ muo­ja­si ir žmo­nių pa­garbą šiai pro­ fe­si­jai ban­do su­ža­din­ti LRT te­le­vi­zi­ jos lai­do­je „Ug­nies tram­dy­to­jai“. „Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ir po metų pa­šau­ki­mas ir eu­fo­ri­ja dirb­ti ug­ nia­ge­siu ne­din­go. Ta­pau tik­ru ug­ nia­ge­siu, esu pil­nas en­tu­ziaz­mo, azar­to ir kiek­vieną naktį lau­kiu ne­su­lau­kiu išk­vie­ti­mo lėkti gelbė­ti pa­sau­lio“, – ener­gin­gai „Vil­niaus die­nai“ kalbėjo K.Sa­ka­laus­kas.

– Pa­ki­liai gelbė­ti pa­saulį – gra­žus tiks­las, bet ar ne­pers­mel­kia bai­ mė su­si­dūrus su ug­nia­ge­sio dar­ bo rea­ly­be, ku­ri tik­rai ne­pri­me­na ra­maus ir pa­to­gaus užutė­kio?

– Se­niai dir­ban­tys ug­nia­ge­siai tei­ gia, kad ne­va ne­be­jau­čia baimės, gavę išk­vie­timą į gaisrą jau­čia pa­ si­ten­ki­nimą, jog vyks pa­dėti žmo­ nėms. Bet aš pa­ts tik­rai jau­čiu jau­

dulį, baimę, stresą – o kaip ki­taip, kai iš­girs­ti, kad na­mas de­ga at­vi­ ra lieps­na? Juk at­va­žiavęs ne­ži­nai, ką ra­si, ne­ži­nai, koks na­mas, ko­kio dyd­žio, ar ja­me yra žmo­nių, vaikų, gyvūnų, sprogs­tamųjų med­žiagų.

Vi­sa tai tu­ri aki­mirks­niu įver­tin­ti nie­ko ne­ma­ty­da­mas ir lai­ky­da­ma­ sis už sienų ei­ti į de­gan­čias pa­tal­ pas ieš­ko­ti pir­miau­sia žmo­nių.

– To­kio­mis mi­nutė­mis nė kar­to ne­sua­be­jo­jo­te sa­vo pa­šau­ki­mu?

– Ne. Po gais­ro grįžti lai­min­gas, kad kam nors pa­dėjai, iš­gelbė­ jai bent dalį tur­to, ap­sau­go­jai ša­ lia esan­čius na­mus. Pail­si ir vėl su ma­lo­nu­mu ei­ni į šį darbą. Kar­ tais pra­si­de­da ekst­ry­mas: ten­ka iš gais­ro vyk­ti į kitą gaisrą, o esi vi­sas šla­pias, lau­ke – 20 laips­nių šal­čio, per­si­reng­ti lai­ko nėra, ar­ba­tos ne­ tu­ri ir le­ki to­liau. Bet mo­ra­li­nis pa­ si­ten­ki­ni­mas at­per­ka vi­sus var­gus.

– Ne vi­siems su­pran­ta­mas toks ri­zi­kin­gas dar­bas, už kurį at­ly­ gi­ni­mas graud­žiai ma­žas. Jums tai ne­svar­bu ?

Praeitis: K.Sakalauskas filmavosi TV laidose „Dzin“, „Oplia“, „Puikusis

šou“ bei serialuose „Broliai“ ir „Jausmų miestas“.

LNK nuotr.

– De­ja, kol kas lie­ka ten­kin­tis mo­ra­ li­niu at­ly­giu. Dau­ge­lis ug­nia­ge­sių net ne­no­ri kalbė­ti apie pi­ni­gus, nes tai jau net ne skau­du, o juo­kin­ga. Ta­čiau vald­žia to ne­sup­ran­ta. Kar­tais ug­nia­ ge­siai net tars­te­li, kad reikėtų aukš­ tiems pa­reigū­nams pa­tiems su­si­dur­ ti su gais­ru, – ne blo­go linkė­da­mi, o kad jie su­prastų, ką reiš­kia ug­nia­ge­sio dar­bas. Sėdint šil­ta­me po­ste, ga­li­ma nu­mo­ti ran­ka – esą ma­šinų tu­ri­me, nu­va­žiuo­ja­me, kai rei­kia, ir pa­pi­la­ me van­dens. Esant da­bar­tinėms sąly­ goms, šį darbą iš­ties ga­li dirb­ti tik fa­ na­ti­kai, tik iš pa­šau­ki­mo, o prie al­gos jie pri­si­du­ria ki­tur.

– Kad ta­vo vy­ras ar tėtis yra ug­ nia­ge­sys, ki­to­se ša­ly­se sa­ko­ma su pa­si­did­žia­vi­mu. Lie­tu­vo­je toks pri­si­pa­ži­ni­mas ne­re­tai pa­ ly­di­mas iro­ni­jos – esą šis nie­ko ki­ta ne­su­gebė­jo, tai tuo ir ta­po.

Nes­kau­du dėl per ma­žos pa­ gar­bos jūsų pro­fe­si­jai?

– Iš tiesų dar gy­vas toks ste­reo­ti­pas, bet la­bai ti­kiuo­si, kad žmo­nių nuo­ monė il­gai­niui pa­si­keis. Tie­sa, dar kokį de­šimt­metį po­ky­čių tikė­tis var­ giai ga­li­ma, bet ti­kiu, kad po tru­putį ir pa­gar­bos dau­giau at­si­ras. Mūsų spe­cia­lybė da­ro­si pres­ti­žiš­kesnė, at­ si­ra­do ten­den­ci­ja, kad ug­nia­ge­siais pra­de­da dirb­ti vis dau­giau žmo­nių, tu­rin­čių aukštąjį iš­si­la­vi­nimą. O prie­š 10–20 metų bu­vo nu­si­stovė­ju­si nuo­monė, jog ug­nia­ge­siais ei­na dirb­ ti pra­sčio­kai, vos baigę 9 kla­ses.

– Žmo­nai pa­sa­ko­ja­te apie sun­ ku­mus, su ku­riais su­si­du­ria­te?

– Kar­tais paat­vi­rau­ju su žmo­na, sa­kau – bran­gio­ji, ne­įsi­vaiz­duo­ ji, kaip ten bai­su. Bet bai­su ne dėl savęs, o dėl nuo gais­ro nu­ken­čian­ čių žmo­nių. Ug­nis yra ne­gai­les­tin­ga sti­chi­ja, aki­mirks­niu su­nai­ki­nan­ti už­gy­ventą turtą, kurtą ge­rovę. Bai­ su žiūrė­ti į žmo­nes, ku­rie ver­kia tai regė­da­mi, sto­vi kie­me ba­si, o jiems

pa­dėti nie­kaip ne­ga­li. Bai­su, kad gal ir galė­tum ką nors iš­gelbė­ti, bet kar­tais žmonės gy­ve­na to­li, į in­ci­ den­to vietą rei­kia va­žiuo­ti pus­va­ landį, o per šį laiką su­pleš­ka koks nau­jutė­lis na­mas. Žmo­na, aiš­ku, jau­di­na­si dėl manęs, kiek­vieną kar­ tą iš­lydė­da­ma į darbą sa­ko sau­go­ti sa­ve, lin­ki ra­mios nak­ties.

– Prieš pra­dėda­mas dirb­ti ug­ nia­ge­siu spindė­jo­te tikė­ji­mu su­de­rin­ti šį darbą su šei­ma, ak­ to­rys­te, te­le­vi­zi­ja. Pa­vyks­ta?

– Kol kas se­ka­si viską su­de­rin­ti. Kai nak­tis ra­mi, be­pi­gu ki­tus dar­bus pla­nuo­ti, bet kai iš­vyks­ti į gaisrą 2 val. nak­ties, pa­dirbė­ji prie de­gan­ čio na­mu­ko ke­letą va­landų, sun­ko­ ka rytą dirb­ti. Bet ką pa­da­ry­si.

Ta­pau tik­ru ug­nia­ ge­siu, esu pil­nas en­tu­ziaz­mo, azar­to ir kiek­vieną naktį lau­kiu ne­su­lau­kiu išk­vie­ti­mo lėkti gelbė­ti pa­sau­lio.

– Išt­ve­ria­te neuž­migęs par­ą budė­da­mas?

– Akis už­mer­kiu, bet mie­gas ne toks sal­dus kaip na­mie. Ug­nia­ge­siai, ku­ rie dir­ba jau 15 metų, gal snaud­žia ne­si­ner­vin­da­mi, o ma­ny­je gy­vas ad­re­na­li­no jaus­mas – šir­delė naktį vis pla­ka stip­riau, kai ži­nai, jog bet ka­da ga­li būti išk­vies­tas į gaisrą.

– Va­di­na­si, po­sa­kis, kad ug­nia­ ge­siai par­ą mie­ga, o tris il­si­si, – mi­tas?

– Pa­sa­ky­čiau taip: par­ą dir­bu, to­li gra­žu ne­siil­siu, o ta­da va­žiuo­ju to­ liau dirb­ti kitų darbų.

– Ar LRT lai­do­je „Ug­nies tram­ dy­to­jai“ pa­ro­dy­si­te links­my­ bių?

– Tai kad lai­da ne­liūd­na, ne­ro­do­ me tik gaisrų pa­da­ri­nių. Ka­dan­gi ji edu­ka­cinė, žiū­ro­vus pa­mo­ko­me, kaip iš­veng­ti ne­lai­mių, pa­ro­do­me įvai­rių eks­pe­ri­mentų. Štai vie­nas jų – kodėl ne­ga­li­ma ge­sin­ti alie­ jaus van­de­niu. Daž­nas in­tui­ty­viai šliūkš­telėtų van­dens, o mes pa­ro­ do­me, kas lauktų po to.

– Ko­kių kas­die­nių pa­ta­rimų ne­ lai­mių pro­fi­lak­ti­kai duo­tumė­ te? Ar pa­ts jais nau­do­jatės?

– Kai ar­ti­mie­ji ar drau­gai manęs klau­sia, ar yra ug­nia­ge­siams dar­ bo, at­sa­kau: kol ger­si­te ir rūky­si­ te lo­vo­se, kol gir­ti va­žinė­si­te, dar­ bo turė­sim. O pa­grin­dinės gaisrų prie­žas­tys yra kla­si­kinės: rūky­mas lo­vo­je, neat­sar­gus el­ge­sys su ug­ ni­mi, ne­tvar­kin­gi ka­mi­nai, trum­ pa­sis jun­gi­mas elekt­ros ins­ta­lia­ci­ jo­je. Ma­no pa­mai­nos va­das po to, kai naktį už­si­degė skal­byklė, jo­ kių prie­taisų ne­pa­lie­ka įjungtų į ro­zetę. O aš dar ne­su toks draus­ min­gas – ma­no na­muo­se naktį dar daug lem­pu­čių švie­čia: ir kro­vik­liai, ir prie­dėliai, ir kom­piu­te­riai, ir te­ le­vi­zo­rius. Ta­čiau re­ko­men­duo­ja­ma juos iš­jung­ti nak­čiai ar iš­vyks­tant.

Tu­rin­tiems pirtį rei­kia at­kreip­ti dė­ mesį į dūmtrau­kius – dėl jų ne­tvar­ kin­gu­mo la­bai daž­nai ky­la gai­srai.

Keis­tai at­ro­do ir žmo­gus, ku­ris, per 30 metų nė kar­to ne­valęs ka­mi­ no, ver­kia, kad na­mas už­si­degė. Aš pa­ts sa­vo na­me­lio ka­miną kas po­rą sa­vai­čių sten­giuo­si iš­va­ly­ti.

– Keis­ta at­ro­dytų, jei jūsų en­tu­ ziaz­mas baigtų­si su ug­nia­ge­sio pro­fe­si­ja. Ko­kiais dar moks­lais, dar­bais norė­tumė­te pa­pil­dy­ti sa­vo sva­jo­nių sąrašą?

– Esu baigęs ak­to­rystės ba­ka­laurą ir tu­riu sti­mulą baig­ti ma­gist­ro stu­di­jas, kad ir ki­tos spe­cia­lybės.

Kai tik at­si­ras lais­ves­nio lai­ko, taip ir pa­da­ry­siu. Daug įdo­mių spe­ cia­ly­bių yra, pa­vyzd­žiui, norėtų­ si mo­ky­tis, ro­dos, vi­siš­kai prie­šin­ go da­ly­ko – eko­no­mi­kos. Dar ke­ti­nu me­tus mo­ky­tis Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­ jos uni­ver­si­te­te, kad gau­čiau pe­da­ go­go kva­li­fi­ka­ciją ir ka­da su­manęs galė­čiau dėsty­ti. Žod­žiu, esu uni­ ver­sa­lus ka­rys.

19

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

N-16 „Išt­rū­kęs Džan­go“ Nuo 2013 01 25 Trukmė 162 min.

Kad­rai iš fil­mo

Se­na dai­na – nau­ja or­kest­ruo­tė

Nau­jau­sias Quen­ti­no Ta­ran­ti­no fil­mas „Išt­rū­kęs Džan­go“ mū­sų ki­no ek­ra­nuo­se pa­si­ro­do jau pa­puoš­tas pen­kio­mis no­mi­na­ci­ jo­mis „Os­ka­rui“.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Se­na mei­lė ves­ter­nams

Kai dar dir­bo vaiz­da­juos­čių nuo­ mos punk­te, Q.Ta­ran­ti­no per­žiū­ rė­jo be­ga­lę kla­si­ki­nių fil­mų. La­ biau­siai jam pa­ti­ko kri­mi­na­li­niai ir siau­bo tri­le­riai, Hon­kon­go ko­vi­niai fil­mai ir ves­ter­nai. Bet ne ame­ri­ kie­tiš­ki, o sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry ma­siš­kai ga­min­ti Ita­li­jo­je.

Kad pub­li­ka juos at­skir­tų nuo ame­ ri­kie­tiš­kų, jie bu­vo va­di­na­mi „spa­ ge­čių ves­ter­nais“.

Iro­niš­ka eti­ke­tė grei­tai pri­gi­jo.

Anks­ti iš­ryš­kė­jo ir to­kių ves­ter­nų spe­ci­fi­ka. Ame­ri­kie­tiš­ko ves­ter­no ka­no­ną pa­pras­tai su­da­ro is­to­ri­ jos apie ge­ro he­ro­jaus konf­lik­tą su blo­gais, ku­rį vai­ni­kuo­ja įspū­din­ ga gė­rio per­ga­lė prieš blo­gį. Ita­liš­ kuo­se ves­ter­nuo­se vei­kė­jai skirs­to­ mi ne į ge­rus ir blo­gus, o į blo­gus ir dar blo­ges­nius. Dar blo­ges­nių fo­ne pa­grin­di­nis per­so­na­žas at­ro­dė kaip tei­gia­mas he­ro­jus.

Po­pu­lia­ri­no pri­mirš­tą žan­rą

To­kį ki­ną Q.Ta­ran­ti­no pa­mė­go anks­ti. O iš­gar­sė­jęs pra­dė­jo šį jau pri­mirš­tą žan­rą po­pu­lia­rin­ti. Kai 2010-ai­siais jis bu­vo pa­kvies­tas „Išt­rū­kęs Džan­go“ („Djan­go Un­chai­ned“) Ves­ter­nas. JAV, 2012 m.

Rež. Q.Ta­ran­ti­no.

Vai­di­na Leo­nar­do Di­Cap­ rio, J.Fox­xas, Chris­top­has Walt­zas, Sa­mue­las L.Jack­ so­nas, F.Ne­ro.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4

bū­ti Ve­ne­ci­jos ki­no fes­ti­va­lio žiū­ ri pir­mi­nin­ku, Q.Ta­ran­ti­no pa­ren­ gė kla­si­ki­nių „spa­ge­čių ves­ter­nų“ ret­ros­pek­ty­vą. Kinomanams ji pa­ tiko.

O kiek anks­čiau (2007 m.) jis nu­ si­fil­ma­vo keis­ta­me fil­me „Su­kiya­ki Wes­tern Djan­go“ (mū­sų pla­tin­to­ jai jį pa­krikš­ti­jo „Ja­po­niš­ku ves­ ter­nu“), ku­ria­me mėg­džio­jo pa­tį Clin­tą East­woo­dą.

oru­mą že­mi­nan­čių pan­čių nau­ ją­jį Džan­go (jį da­bar vai­di­na juo­ dao­dis Ja­mie Fox­xas) iš­va­duo­ja po lau­ki­nius Va­ka­rus kla­jo­jan­tis bu­ vęs sto­ma­to­lo­gas Kin­gas Šul­cas.

Iš­lais­vin­tas ver­gas pra­de­da bai­saus kerš­to epo­pė­ją.

Ver­gi­jos pa­nai­ki­ni­mo iš­va­ka­rė­se

Prie fil­mo „Išt­rū­kęs Džan­go“ Q.Ta­ran­ ti­no (nuotr.) ėjo il­gai, bet nuo­sek­liai.

Re­ž i­sie­rius iš­gar­sė­jo trans­for­ muo­da­mas se­niai ži­no­mas kla­ si­ki­nio ki­no sche­mas. Ir „Pa­siu­ tu­siuo­se šu­ny­se“ (1992 m.), ir la­biau­siai re­ži­sie­rių iš­gar­ si­nu­sia­me „Bul­va­ri­nia­ me skai­ta­le“ (1994 m.), ir „Dže­kė­j e Braun“ (1997 m.) jis ban­dė dė­ lio­ti nau­jus kri­mi­na­li­ nius pa­sjan­sus. Vė­liau fil­me „Nu­žu­dy­ti Bi­lą“ (2003–2004 m.) Q.Ta­ ran­ti­no ati­da­vė duok­ lę Hon­kon­go kung fu ki­nui, pa­gar­din­da­ mas efek­tin­gą re­gi­nį ves­ter­no ele­men­tais ir ja­po­nų ani­ma­ci­jos in­tar­pais. Pas­kui bu­vo „Ne­gar­bin­gi šuns­nu­kiai“ (2009 m.), lais­vai ma­ni­pu­ liuo­jan­tys Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro rea­li­jo­mis. Iš vi­sų šių fil­mų trykš­te tryš­ko ki­no kla­si­kos ci­ta­tos ir at­vi­rai nu­ pla­gi­juo­ti epi­zo­dai, bet kal­ti­ ni­mus re­ži­sie­rius at­rem­da­ vo iš ko­to ver­čian­čiu ar­gu­ men­tu: „Pla­gi­juo­ja tik ne­vy­ kė­liai, o ta­len­tin­gi me­ni­ nin­kai va­gia at­vi­rai!“

Štai ko­dėl nau­jau­sias Q.Ta­ ran­ti­no fil­mas „Išt­rū­kęs Džan­go“ la­biau gi­mi­nin­ gas ne ame­ri­kie­tiš­kiems ves­ter­n ams, bet ita­l iš­ kiems jų gi­mi­nai­ čiams. Jų gre­to­se be­veik prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius gi­ mė eks­cent­riš­kas per­so­na­žas var­ du Džan­go, ku­rį 1966-ai­siais su­ vai­di­no mė­ly­na­kis ita­las Fran­co Ne­ ro (jį pa­ma­ty­si­me ir Q.Ta­ran­ti­no fil­ mo epi­zo­de). Iš ano se­no fil­mo į nau­ją­ ją ver­si­ją at­ke­lia­vo ir pra­di­nė dai­na, ku­ ri tu­rė­tų su­grau­din­ti kla­si­ki­nių „spa­ge­čių ves­ter­nų“ ger­bė­jus.

Skam­bant šiam iš­ kil­min­gam lau­ki­nių Va­ka­rų him­nui ir pra­ si­de­da įtam­pos ne­sto­ ko­jan­ti is­to­ri­ja. Iki Pi­ lie­ti­nio ka­ro pra­džios lie­ka dve­ji me­tai. Ver­ gi­ja dar ne­pa­nai­kin­ ta, to­dėl iš žmo­giš­kąjį

„Ta­len­tin­gi va­gia at­vi­rai!“

„Ištrūkęs Džango“ – Premjera.

25–31 d. 12, 13.45, 17.15, 21 val. „Dubleris“ – Premjera. 25–31 d. 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val. „Skrydis“ – Premjera. 25–31 d. 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val. „Taikinys #1“ – „Kino klubo“ ir „Kino pavasario“ seansas. 31 d. 20 val. „Kietašikniai“ – 25–31 d. 10.45, 16.15, 21.50 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 25–31 d. 11.30 (seansas vyks 26, 27 d.), 14.15, 16.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 25–31 d. 10.15, 12.45, 15.30 val. „Tyli naktis“ – 25–31 d. 15.45, 18, 20.15 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 25–31 d.

18.15 (seansas nevyks 31 d.), 21.30 val. „Paskutinė tvirtovė“ – 25–31 d. 15, 20 (seansas nevyks 31 d.) val. „Gangsterių medžiotojai“ – 25–31 d.

19.15, 21.40 val. „Vargdieniai“ – 25–31 d. 13, 18.45 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 25–31 d.

17.30 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 25–31 d. 11 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 25–31 d. 10.30 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 25–31 d.

12.30 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 25–31 d.

11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

„Ištrūkęs Džango“ – Premjera.

25–31 d. 11, 14.30, 18, 21.30 val. „Dubleris“ – Premjera. 25–31 d. 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val. „Skrydis“ – Premjera. 25–31 d. 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val. „Ana Karenina“ – „Cosmo VIP“ seansas. 29 d. 18.30 val. „Taikinys #1“ – „Kino klubo“ ir „Kino pavasario“ seansas. 31 d. 18 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 25–31 d.

11.40 (seansas vyks 26, 27 d.), 14.10, 19, 21.50 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 25–31 d. 11, 13.40, 15.30, 18 (seansas nevyks 31 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 25–31 d. 12, 14.20, 16.45 (seansas nevyks 29 d.) val. „Tyli naktis“ – 25–31 d. 16.10, 19, 22 val. „Pi gyvenimas“ – 25–31 d. 12.20 (seansas vyks 26, 27 d.), 15.15, 18.20 (seansas nevyks 31 d.) val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 25–31 d.

20.40 val. „Vargdieniai“ – 25–31 d. 13.15 (seansas vyks 26, 27 d.), 17, 20.30 (seansas nevyks 31 d.) val. „Provokuojantys užrašai“ – 25–28, 30, 31 d. 19.15 val. „Džekas Ryčeris“ – 25–31 d. 21.45 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 25–31 d. 11.20 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 25–31 d. 13.15 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 25–31 d.

21.10 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 25–31 d.

16.45 val.

SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Paskutinė tvirtovė“ – 25–31 d. 14, 18.30 val. „Kietašikniai“ – 25–31 d. 16.20, 21 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 25–31 d. 11.20 (seansas vyks 26, 27 d.), 17.20 val. „Optimisto istorija“ – 25–31 d.

14.45 val. „Debesų žemėlapis“ – 25–31 d.

20.45 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 26, 27 d. 12 val.

MULTIKINO Ozo g. 18

„Ištrūkęs Džango“ – Premjera.

25–31 d. 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val. „Dubleris“ – Premjera. 25–31 d. 10.30, 14 (seansas nevyks 30 d.), 16, 18, 20, 22 val. „Tyli naktis“ – 25–31 d. 16.45, 18.45 val. „Paskutinė tvirtovė“ – 25–31 d. 16.45, 21.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 25–31 d. 11, 13.30, 16 val.

„Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 25–31 d. 10.15, 12 (specialus seansas mamoms su mažyliais vyks 30 d.), 14.30 val. „Kietašikniai“ – 25–31 d. 19.30, 22 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 25–31 d.

16.45, 21.45 val. „Aurora“ – 25–31 d. 20.45 val. „Vargdieniai“ – 25–31 d. 18.30 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 25–31 d. 11.15 (seansas nevyks 30 d.), 16, 18.45 val. „Zambezija“ (3D) – 25–31 d. 10.30, 12.30, 14.30 val. „Zambezija“ – 25–31 d. 10, 12.45, 14.45 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 25–31 d. 12.30, 21.30 val.

SKALVJA A.Goštauto g. 2 / 15

„Pabandom iš naujo“ – 24 d. 17 val. „Meilė kaip nuodai“ – 24 d. 19 val., 26, 27 d. 15 val., 29 d. 17.10 val., 30 d.

17.10 val. „Aurora“ – 24 d. 20.50 val. „Sudie, Lietuvos Jeruzale!“ – Pristato Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ „Migrantų mokymo centras“. 28 d.

17.30 val.

PRANCŪZŲ KINO FESTIVALIS „ŽIEMOS EKRANAI 2013“ „Sudie, Berta“ – 25 d. 17 val. „Likęs pasaulis“ – 25 d. 19 val. „Pilnaties naktys“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 25 d. 21 val. „Klerės kelis“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 26 d. 17 val. „Vilko turtai“ – 26 d. 19 val., 30 d. 19 val. „Naktis Nr. 1“ – 26 d. 21 val. „Vasaros pasaka“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 27 d. 17 val. „Šuoliais“ – 27 d. 19.10 val. „Mano naktis su Mod“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 27 d. 21 val. „Polina paplūdimyje“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 28 d. 15.30 val. „Omblina“ – 28 d. 19 val. „Naudingos vedybos“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 28 d. 21 val. „Žaliasis spindulys“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 29 d. 19 val. „Žiemos pasaka“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 29 d. 20.50 val. „Pavasario pasaka“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 30 d. 20.50 val.

CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Kuosvarnis“ – 26, 27 d. 13 val.

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Magiškas Paryžius 3“ – 24 d. 15 (senjorų arbatėlė), 21.45 val., 25 d. 17, 21.15 val., 26 d. 17, 21 val., 28 d. 19 val., 29 d. 19 val. „Aurora“ – 24 d. 15.30 (beibikinas), 17.15 val., 25 d. 19 val., 26 d. 22.15 val., 27 d. 16.15 val. „Debesų žemėlapis“ – 24 d. 17.30 val., 29 d. 21.15 val. „Optimisto istorija“ – 24 d. 19.30 val., 25 d. 21.30 val., 26 d. 17.15 val., 30 d. 21 val. „Paslėptas veidas“ – 24 d. 21 val., 26 d. 19 val., 27 d. 20.15 val., 28 d.

21 val., 29 d. 21.30 val. „Kolka cool“ – 24 d. 21.15 val., 26 d.

15.15 val. „Kuosvarnis“ – 26 d. 15 val., 27 d. 16 (šeimos seansas) val. „Monstrų viešbutis“ – 26 d. 16 val., 27 d. 15 val.

Savaitgalis su „Pasaka“ – 27 d. 14 val. „Limbas“ – Šiaurės šalių kino klubas.

30 d. 18.30 val.

PRANCŪZŲ KINO FESTIVALIS „ŽIEMOS EKRANAI 2013“ „Žiemos pasaka“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 25 d. 18 val. „Šuoliais“ – 25 d. 20.30 val. „Polina paplūdimyje“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 26 d. 18 val. „Tavo vaikas“ – 26 d. 19.30 val. „Rudens pasaka“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 26 d. 20 val. „Naudingos vedybos“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 27 d. 18 val. „Omblina“ – 27 d. 19.30 val. „Žaliasis spindulys“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 27 d. 20 val. „Klerės kelis“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 28 d. 18 val. „Pavasario pasaka“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 28 d. 20 val. „Likęs pasaulis“ – 28 d. 20.30 val. „Mano naktis su Mod“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 29 d. 18 val. „Vilko turtai“ – 29 d. 20.30 val. „Vasaros pasaka“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 30 d. 18.30 val. „Sudie, Berta“ – 30 d. 20.30 val.

20

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

atradimai

Jau grei­tai ne­be­ga­ lė­si­me skųs­tis, kad kny­gos ne­žmo­niš­ kai bran­gios, ne­ga­li­ me jų įpirk­ti, to­dėl ir ne­bes­kai­to­me. Lie­ tu­vo­je vis la­biau po­pu­lia­rė­ja kny­gų mai­nų klu­bai in­ter­ ne­te, len­ty­nos bib­ lio­te­ko­se ar net bib­ lio­te­kė­lės po at­vi­ ru dan­gu­mi. Ir sos­ ti­nės se­na­mies­ty­je tu­ri­me erd­vę, ku­rio­ je ga­li pirk­ti, par­duo­ ti ar­ba at­ras­ti trokš­ ta­mą kny­gą.

Sti­lius: jau­ki „kny­gi­nė“ ne­tvar­ka pa­si­tin­ka vos įžen­gus pro „Mint Vi­ne­tu“ kny­gy­no du­ris – čia ga­li­ma ir iš­ger­ti ar­ba­tos, ir su­tik­ti pa­čių ra­šy­to­jų, ku­rie

Mėgstantiems skaityti – nebūtina Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Skai­ty­tų kny­gų kny­gy­no „Mint Vi­ ne­tu“ nau­jau­siu at­ra­di­mu ne­pa­va­ din­si, nes praė­ju­sią sa­vai­tę jis jau at­šven­tė sa­vo tre­jų me­tų gy­va­vi­ mo su­kak­tį. Ta­čiau jo po­pu­lia­ru­ mas au­ga, į jį už­su­kan­čių žmo­nių bū­rys di­dė­ja, o vie­šint ja­me ten­ka iš­girs­ti ir to­kių fra­zių: „No­rė­čiau čia gy­ven­ti.“ Žmo­nės ta­po kau­pi­kais

Kny­gų pa­sau­lis vi­sa­da bu­vo ta erd­ vė, į ku­rią pa­puo­lęs žmo­gus sun­ kiai iš jos beiš­li­pa. Bū­tent dėl to­kių vie­tų kaip šis jau­kus kny­gy­nė­lis, dėl kny­gų mai­nų len­ty­nų bib­lio­ te­ko­se ir in­ter­ne­te net ir ke­le­tą li­tų ki­še­nė­je tetu­rin­čiam žmo­gui at­si­ ve­ria šio pa­sau­lio du­rys.

Idė­ja sos­ti­nė­je įkur­ti vie­tą, kur kiek­vie­nas ga­lė­tų atei­ti ir nie­kie­ no ne­truk­do­mas su kny­ga ran­ko­

se ir puo­de­liu ar­ba­tos ar­ba ka­vos pra­leis­ti niū­rią lapk­ri­čio po­pie­tę ar snie­guo­tą sau­sio pa­va­ka­rę, prieš ke­le­tą me­tų gi­mė Jur­gai Ra­guc­kai­ tei ir dviem jos par­tne­riams. Mo­ te­ris pa­sa­ko­jo, kad prieš pen­ke­rius me­tus vaikš­ti­nė­da­mi Kny­gų mu­gė­je jie dis­ku­ta­vo, kas nu­tin­ka kny­goms, kai nu­si­pir­kęs žmo­gus jas per­skai­to.

Jos tie­siog at­si­du­ria len­ty­no­se. „Kny­gų lei­dy­bos vers­las tuo me­ tu bu­vo pel­nin­gas, kny­gų rin­ko­ je bu­vo di­de­lis pa­si­rin­ki­mas. Kal­ bė­jo­me apie tai, kad žmo­nės per­ka daug kny­gų, lei­džia joms daug pi­ ni­gų. O pa­skui tos vi­so­kios ver­tės kny­gos kur nors nu­gu­la. Ta­da ir pra­dė­jo­me svars­ty­ti: žmo­nės nu­ si­per­ka, per­skai­to ir krau­na kny­ gas į len­ty­nas, jų gy­ve­ni­mas kaip ir bai­gia­si. Pa­tys esa­me vi­siš­ki kny­ go­fi­lai nuo vai­kys­tės, ga­na skaus­ min­gai rea­ga­vo­me į tai, kad žmo­ nės ta­po kny­gų kau­pi­kais“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Orien­tuo­ta ir į kle­liau­to­jus

Pa­sak jos, ži­no­ma, kad yra kny­gų, ku­rias ga­li­ma ir no­ri­si per­skai­ty­ti po ke­le­tą ar net ke­lias­de­šimt kar­ tų, ku­rias bū­ti­nai no­ri­si tu­rė­ti sa­vo len­ty­no­je. Ta­čiau kiek to­kių yra? Iš šių pa­svars­ty­mų jiems gi­mė min­ tis – bū­ti­na su­teik­ti len­ty­no­je nu­ gu­lu­siai kny­gai ant­rą šan­są. Pra­ dė­ję do­mė­tis, ko­kie tie šan­sai ga­li bū­ti, ap­ti­ko įvai­riau­sių kny­gų ke­ lia­vi­mo iš ran­kų į ran­kas bū­dų. Bet ta­da paaiš­kė­jo ir tai, kad žmo­nės tu­ri kny­gų, ku­rių ne­skai­to, ta­čiau ki­ti mie­lai jas per­skai­ty­tų. „Šios min­tys bu­vo vie­na prie­ žas­čių, ko­dėl nu­ta­rė­me, kad Vil­ niu­je bū­ti­nai rei­kia erd­vės, kur tos ga­li­my­bės at­si­ver­tų. Ki­tas da­ly­kas, la­bai no­rė­jo­si pas mus su­kur­ti vie­ tą, ku­ri bū­tų ne tik kny­gy­nas, bet ir erd­vė, bu­rian­ti skir­tin­gų žmo­nių gru­pes. Ga­lų ga­le su­kur­ti erd­vę ke­ liau­jan­tiems žmo­nėms, ku­rie lan­ ky­da­mi ša­lį vi­sa­da už­su­ka į skai­

Jaukumas: skaitymas – tai būdas atsiriboti nuo realybės, nerti į kitą pasaulį.

ty­tų kny­gų kny­gy­nus“, – pa­sa­ko­jo J.Ra­guc­kai­tė.

Skai­ty­mas, jos įsi­ti­ki­ni­mu, žmo­ gui daž­nai sie­ja­si su in­di­vi­dua­lu­mu ir vie­nat­ve, kai at­si­ri­bo­ji, ne­ri į ki­tą – kny­gos – pa­sau­lį. Kny­gy­no kū­rė­ jams no­rė­jo­si pa­ro­dy­ti, kad tai ga­ li­ma da­ry­ti ir vie­šo­sio­se erd­vė­se, ku­rio­se ga­li ir pa­bend­rau­ti su ki­ tais, pa­dis­ku­tuo­ti, gal­būt net gar­ siai pa­skai­ty­ti. Iš to­kių pra­di­nių idė­jų, kaip sa­kė pa­šne­ko­vė, ir at­ si­ra­do da­bar­ti­nis „Mint Vi­ne­tu“.

Ta­čiau kny­gy­nė­ly­je yra ir va­di­na­ mų­jų ka­ma­rė­lių, kur ga­li­ma nuo vi­sų pa­si­slėp­ti.

Ge­riau­sia, kad ga­li ne tik at­neš­ ti tau ne­be­rei­ka­lin­gą kny­gą, bet ir iš­reikš­ti pa­gei­da­vi­mą, ku­rios ieš­ kai. Su­da­ro­mi to­kių ieš­ko­to­jų są­ ra­šai, o jei kny­ga at­ke­liau­ja, ei­lės

Su­kur­ta so­cia­li­nė erd­vė

Vi­sa veik­la pra­si­dė­jo nuo dvie­ jų šim­tų, pa­skui vis­kas po tru­pu­tį au­go ir šian­dien čia ga­li­ma ras­ti jau apie 10 tūkst. įvai­raus žan­ro kny­gų.

Ne­nus­teb­ki­te, jei čia už­su­kę iš­vy­ si­te leng­vą sui­ru­tę: kas nors skai­ to, kas nors ge­ria ci­na­mo­no ar­ba­ tą ir šne­ku­čiuo­ja­si su drau­gu, prie ki­to sta­le­lio įsi­tai­siu­si šei­ma su sa­ vo au­gin­ti­niu, čia pat ant pa­lan­gės sė­din­tis vai­ki­nas gro­ja gi­ta­ra ir dai­ nuo­ja ar­ba kas nors mė­gau­ja­si for­ te­pi­jo­no skam­be­siu. Čia ren­gia­ mi ir ki­no va­ka­rai, Lie­tu­vos poe­tai ir ra­šy­to­jai ne­si­bo­di už­suk­ti ir pa­ skai­ty­ti sa­vo kū­ry­bos, čia vyks­ta ne tik kny­gų, bet ir mu­zi­kos al­bu­mų pri­sta­ty­mai. Gy­va, šil­ta, jau­ku – to­kios min­tys ir jaus­mai už­plūs­ta, vos per­žen­gi kny­gy­nė­lio slenks­tį.

Bet, kaip sa­ko vie­na kny­gy­no idė­ jos au­to­rių J.Ra­guc­kai­tė ir bu­ki­ nis­tas Jo­nas Va­lo­nis, toks tiks­las ir bu­vo, to sie­kia­ma ir to­liau. Čia žmo­nės at­ne­ša sa­vo skai­ty­ tas kny­gas, čia už­su­ka įsi­gy­ti tų, ku­rių ne­tu­ri. Vyks­ta pre­ky­ba, mai­ nai. Kny­gy­ne yra įvai­rių len­ty­nų – nuo ko­mik­sų, moks­li­nės li­te­ra­tū­ ros iki pa­čių leng­viau­sių ro­ma­nų.

Jur­ga Ra­guc­kai­tė:

La­bai no­rė­jo­si pas mus su­kur­ti vie­tą, ku­ri bū­tų ne tik kny­ gy­nas, bet ir erd­vė, bu­rian­ti skir­tin­gų žmo­nių gru­pes.

tvar­ka pra­ne­ša­ma žmo­nėms. Vie­ na trokš­ta­miau­sių kny­gų – Vla­do Drė­mos „Din­gęs Vil­nius“. Ji ke­le­ tą kar­tų yra bu­vu­si kny­gy­ne, ta­čiau žmo­nės, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, la­bai daž­nai jos tei­rau­ja­si ir jos no­rin­čių są­ra­šas la­bai il­gas. „Kar­tą žmo­gus ieš­ko­jo M.K.Rad­ vi­los Naš­lai­tė­lio „Ke­lio­nės į Je­ru­ za­lę“. Kai ga­vo­me tą kny­gą ir jam pa­skam­bi­no­me, ro­dos, per pen­kio­ li­ka mi­nu­čių tas žmo­gus at­si­dū­rė pas mus džiaugs­mu de­gan­čio­mis

21

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

atradimai diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Le­syk­lė­lė nu­tūp­ti kny­goms Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Dar vie­nas ste­buk­las prieš ke­lis mė­ne­sius ne­pa­tai­so­mus kny­gų mėgėjus ap­lan­kė An­ta­kal­ny­je. Čia, Tram­va­jų gat­vė­je, iš­dy­go le­ syk­lė­lę pri­me­nan­ti ir vei­kiau­siai ma­žiau­sia Lie­tu­vo­je bib­lio­te­ka po at­vi­ru dan­gu­mi.

e mie­lai pa­skai­tys sa­vo kū­ry­bos ar pa­do­va­nos au­tog­ra­fą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

išlaidauti aki­mis. Ta­da pa­jun­ti to­kį ma­lo­nu­ mą dirb­da­mas šį dar­bą“, – įspū­ džiais da­li­jo­si J.Ra­guc­kai­tė.

Kny­gos – įvai­riau­sio­mis kal­bo­mis

Ši vie­ta nė­ra ni­ši­nė, skir­ta tik ko­ kiam nors me­ni­nin­kui. Kny­gy­no kū­rė­jai tai­kė­si į pro­tin­gą, skai­tan­tį žmo­gų. Čia sau įdo­mių kny­gų at­ ran­da ir vai­kai, ir stu­den­tai, ir vy­ res­nio am­žiaus žmo­nės bei už­ sie­nie­čiai. Dau­giau­sia kny­gų yra lie­tu­vių, ru­sų, ang­lų kal­bo­mis. Taip pat yra vo­kie­čių, pran­cū­zų, is­pa­nų, ita­lų, len­kų, bū­na pa­vie­nių kny­gų šve­dų, nor­ve­gų kal­bo­mis. „Už­sie­nio li­te­ra­tū­ros po­rei­kis di­ de­lis, nes jei­gu tų kny­gų kur nors ir yra, jos la­bai bran­gios. Pas mus jos ne­bran­gios, nes daž­niau­siai tas kny­gas par­duo­da žmo­nės, ku­rie pa­vie­šė­ję Lie­tu­vo­je iš­ke­liau­ja at­ gal. Ang­lų kal­bos len­ty­no­se vy­ra­ vo to­kia ten­den­ci­ja – tai va­di­na­ mie­ji oro uos­to ro­ma­nai: žmo­nės, lauk­da­mi lėk­tu­vų, oro uos­tuo­se nu­si­per­ka tų kny­gų, ke­lio­nė­je per­ skai­to, o grį­žę ne­ži­no, ką su jo­mis da­ry­ti. Tai­gi at­ne­ša čia“, – pa­sa­ko­ jo J.Va­lo­nis.

Tie­sa, pa­šne­ko­vai pa­brė­žė, kad jų tiks­las nė­ra pa­virs­ti san­dė­liu, to­dėl jie su­bjek­ty­viai įver­ti­na kiek­vie­ną par­duo­ti at­ne­ša­mą kny­gą. „Aiš­ku, jei žmo­gus su­mąs­to, kad jam rei­ kia at­si­kra­ty­ti kny­gų, tai te­gul jis ge­riau at­ne­ša jas čia, o ne su­krau­ na prie kon­tei­ne­rio“, – sa­kė bu­ki­ nis­tas.

Be­je, kny­gos, ku­rios dėl tam tik­ rų prie­žas­čių neat­si­du­ria kny­gy­no len­ty­no­se, va­sa­rą par­duo­da­mos po li­tą lau­ke sto­vin­čio­je dė­žė­je.

Ne­gre­sia iš­nyk­ti

Neiš­ven­gia­mai priar­tė­jo­me prie klau­si­mo apie spaus­din­tos kny­gos gy­va­vi­mo lai­ką. Nau­jo­sios tech­no­

lo­gi­jos – e. skai­tyk­lės, – be abe­ jo­nės, lai­kui bė­gant įsi­tvir­tins, ta­čiau spaus­din­tai kny­gai, pa­ šne­ko­vų tvir­ti­ni­mu, nie­kas ne­gre­sia dar bent ke­le­tą de­ šimt­me­čių. „Esa­me vi­siš­ki apo­lo­ ge­tai ir evan­ge­lis­tai, ku­ rie sa­ko, kad ta spaus­din­ta kny­ga gy­vuos dar bent 50 me­tų. Toms kny­goms, ku­ rios su­ka­si pas mus kny­gy­ne ir as­me­ni­nė­se žmo­nių bib­lio­ te­ko­se, nie­kas ne­gre­sia. Gal­būt da­bar tai yra bend­ra ten­den­ci­ja, kad vi­si skai­to po­pie­ri­nes kny­gas, gal­būt ka­da nors tai bus tie­siog po­ mė­gis“, – įžval­go­mis da­li­jo­si J.Ra­ guc­kai­tė.

Ji įsi­ti­ki­nu­si – kny­gas rei­kia skai­ ty­ti, jos ku­ria žmo­gų, ku­ria pa­sau­ lius, erd­ves, ku­rie pri­trau­kia ki­ tus žmo­nes. Ir ne vi­sa­da svar­bu, ką skai­tai, jei žmo­gų su­ža­vi kny­ ga, ku­ri ki­tam at­ro­do nie­ko ver­ta, svar­biau­sia, kad tas žmo­gus ap­ skri­tai skai­to. Vi­sas pa­na­šaus po­ bū­džio vie­tas kaip jų kny­gy­nė­lis jie va­di­na ne kon­ku­ren­tais, o bi­ čiu­liais. J.Ra­guc­kai­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad kuo dau­giau to­kių at­si­ras, tuo vi­siems bus ge­riau, žmo­nės tu­rės kur nuei­ti, pa­bū­ti, su ki­tais pa­ bend­rau­ti, pa­skai­ty­ti ir kny­go­mis pa­si­da­ly­ti.

Nors žie­miš­ki spei­gai į šil­tus kraš­ tus neišsk­ri­du­siems spar­nuo­čiams tuo­met, praė­ju­sių me­tų spa­lio vi­ du­ry­je, dar ne­gra­si­no, prie An­ta­ kal­ny­je esan­čios Tram­va­jų gat­vės 2-ojo na­mo ne­ti­kė­tai iš­dy­go le­ syk­lė­lė. Jau ne­tru­kus jo­je at­si­ra­ do ne tru­pi­nių ar la­ši­nių, o kny­ gų – taip gi­mė vei­kiau­siai pir­mo­ji Lie­tu­vo­je bib­lio­te­ka, vei­kian­ti vi­ są pa­rą po at­vi­ru dan­gu­mi.

Nuo to lai­ko bū­ta vis­ko: praė­ju­ sią sa­vai­tę bib­lio­te­kė­lę nu­siau­bė van­da­lai – iš­dau­žė bū­de­lės stik­lą.

Ta­čiau šios idė­jos ini­cia­to­rė, vi­ sai gre­ta gy­ve­nan­ti Mil­da, džiau­ gė­si, jog dėl to bib­lio­te­kė­lė dar­bą bu­vo nu­trau­ku­si vos ke­lioms die­ noms – ją at­sta­ty­ti pa­dė­jo ge­rie­ ji kai­my­nai. „Bib­lio­te­kė­lė bu­vo pa­sta­ty­ta 2012 m. spa­lio 13 d., t. y. šiek tiek dau­giau nei prieš tris mė­ne­sius.

Ko­dėl? Ra­du­si pui­kią idė­ją (Litt­le Free Lib­ra­ry), nu­spren­džiau ją įgy­ ven­din­ti prie sa­vo na­mų siek­da­ma ska­tin­ti skai­ty­ti ir bur­ti bend­ruo­ me­nę. O jos vei­ki­mo prin­ci­pas la­ bai pa­ pras­

tas: kny­gą imi – kny­gą pa­lie­ki“, – pa­sa­ko­jo Mil­da.

Pa­sak jos, kny­gų bū­na pa­čių įvai­riau­sių: nuo leng­vų de­tek­ty­vų iki ang­liš­ko va­do­vo apie ES tei­sę. „Vie­nas įdo­miau­sių man as­me­ niš­kai kny­gos eg­zemp­lio­rių bu­vo 1943 m. Lie­tu­vo­je, Kau­ne, iš­leis­ tas „Don Ki­cho­to“ lei­di­mas, kai­ na­vęs 5 reich­mar­kes. Bet bib­lio­te­ kė­lė­je įdo­mios ne tik se­nos kny­gos, daug pa­kliū­va ir nau­jų, įvai­rio­mis už­sie­nio kal­bo­mis (len­kų, ru­sų, ang­lų, vo­kie­čių, pran­cū­zų, is­pa­ nų). Štai is­pa­niš­kų kny­gų ry­šu­lė­lį at­siun­tė Ok­sa­na, šiuo me­tu be­si­ mo­kan­ti Is­pa­ni­jo­je. Žur­na­lų bū­na nuo „Li­te­ra­tū­ros ir me­no“ iki fan­ tas­ti­kos mėgėjams skir­to žur­na­lo „Ra­ga­nos“, – var­di­jo bib­lio­te­kė­ lės su­ma­ny­to­ja.

Iš bib­lio­te­kė­lės pa­ vog­ti kny­gos neį­ma­ no­ma – jos pri­klau­ so vi­siems, to­dėl vi­si jas ir ga­li sko­ lin­tis.

Vil­nie­tė tvir­ti­na skai­ty­to­jų ne­ skai­čiuo­jan­ti, nes nė­ra nei ga­li­ my­bių (juk kaip juos už­fik­suo­si), nei juo­lab pra­smės. Skai­ty­to­jai, kaip ir vi­so­se bib­lio­te­ko­se, čia es­ ti la­bai įvai­rūs: nuo vai­kų iki pen­ si­nin­kų, nuo ra­šy­to­jų iki moks­li­ nin­kų. „Esu ma­čiu­si ir be­na­mį pa­sii­mant kny­gą“, – sa­kė Mil­da.

P a k l­ a u s t­ a , ar bib­lio­te­ kė­lė ken­čia ne tik nuo va n ­d a ­l ų , bet ir nuo va­gi­šių, ji

lei­džia su­pras­ti, jog va­gys­tė čia – neį­ma­no­mas veiks­mas. „Juk tai reikš­tų pa­siim­ti daik­ tą, ku­ris yra ne ta­vo. Bet bib­lio­ te­kė­lės kny­gos pri­klau­so vi­siems, to­dėl vi­si jas ir ga­li sko­lin­tis. Jei žmo­gus pa­siė­mė kny­gą, bet nie­ko neį­dė­jo, gal jis tie­siog tuo me­tu ne­tu­ri ką įdė­ti, o gal įdės vė­liau?

Gal jis per­skai­tęs kny­gą jos ne­ grą­žins į bib­lio­te­kė­lę, bet ati­duos drau­gui pa­skai­ty­ti. Vi­si va­rian­tai tin­ka ir nė vie­nas ne­reiš­kia va­ gys­tės. Taip, bū­na, kad bib­lio­te­ kė­lė iš­tuš­tė­ja, bet ne­tru­kus ir vėl pri­si­pil­do. Bib­lio­te­kė­lės pa­grin­ di­nė tai­syk­lė yra ne­pri­kur­ti tai­ syk­lių ir ne­baks­no­ti pirš­tu prie­ kaiš­tau­jant, kad kas nors ko nors ne­pa­da­rė, ką ne­va tu­rė­jo pa­da­ry­ ti. Nie­kas nie­ko ne­tu­ri pa­da­ry­ti, bet jei­gu no­ri, tuo­met pri­va­lo to im­tis“, – sa­vi­tą bib­lio­te­kė­lės fi­ lo­so­fij­ ą dės­tė kny­gų glo­bė­ja.

Ji ne­sle­pia no­rin­ti, kad tokių bib­ lio­te­kė­lių Vil­niu­je at­si­ras­tų dau­ giau. „Tu­riu pla­nų su­konst­ruo­ti dar vie­ną ar ke­lias bib­lio­te­kė­les ir pa­siū­ly­ti už sim­bo­li­nę kai­ną nu­ si­pirk­ti tiems, ku­rie no­rė­tų ša­lia sa­vo na­mų įkur­ti bib­lio­te­kė­lę, bet ne­tu­ri ga­li­my­bių jos su­si­konst­ ruo­ti. Bū­tent tai, ma­nau, yra pa­ grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl jų dar ne­pri­dy­go Vil­niu­je. Jei kas im­tų­ si sta­ty­tis pa­tys ir kil­tų klau­si­mų dėl konst­ruk­ci­jos, mie­lai pa­gel­ bė­čiau“, – sa­kė Mil­da.

Vi­siems, no­rin­tiems plės­ti bib­ lio­te­kė­lių tink­lą, pa­siū­ly­ti nau­jų idė­jų ar tie­siog pa­si­džiaug­ti, tai ga­li­ma pa­da­ry­ ti bib­lio­te­kė­ lės e. pa­štu: skaitykirdalinkis@ gmail. com.

10 tūkst.

įvai­raus žan­ro kny­gų galima rasti „Mint Vinetu“ knygyne.

Puoš­me­na: net jei ir ne­mėgs­ta­te skai­ty­ti, pa­ma­tę to­kią bib­lio­te­kė­lę var­gu ar at­si­spir­si­te bent žvilg­te­lė­ti,

ką šian­dien siū­lo jos fon­das.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

22

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Tendencijos: parodoje atskleidžiamas pag­rin­di­nis XIX a. pa­sku­ti­nio

de­šimt­me­čio ma­dos ak­cen­tas – kor­se­tas, siau­ra ta­li­ja, aukš­ta apy­ kak­lė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kaip at­ro­dė se­ce­si­jos lai­kų mo­te­ris?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Į šį klau­si­mą pa­dės at­sa­ky­ti Tai­ ko­mo­sios dai­lės mu­zie­ju­je su­ reng­ta pa­ro­da iš Alek­sand­ro Va­ sil­je­vo rin­ki­nių. Ži­no­mas ma­dos is­to­ri­kas, teat­ro dai­li­nin­kas, ko­ lek­ci­nin­kas pa­ro­do­je lei­džia pa­ ma­ty­ti, kaip ta­da mo­te­rys ren­ gė­si, ko­kiais ka­ro­liais ir se­gė­mis puo­šė­si, ko­kiais kve­pa­lais kvė­ pi­no­si.

Kiek­vie­no­je ša­ly­je – ki­toks

Pa­ro­da „Se­ce­si­jos ma­da“ jau bu­ vo ro­dy­ta Ita­li­jo­je, Ve­ne­ci­jo­je, o praė­ju­sią va­sa­rą Ry­go­je ją ap­lan­ kė 35 tūkst. žiū­ro­vų.

Pa­sak A.Va­sil­je­vo, į pa­ly­gin­ ti ra­mų, be ka­rų, re­vo­liu­ci­jų, ka­ ri­nių per­vers­mų me­tą, va­di­na­mą gra­žią­ja epo­cha – la bel­le épo­que (1890–1914 m.), įsi­ter­pė art nou­ veau sti­lius, leng­vai ir žais­min­gai at­si­sklei­dęs 1900 m. Pa­ry­žiaus pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je. Kiek­vie­ no­je ša­ly­je šis sti­lius bu­vo tru­ pu­tį ki­toks. Va­di­no jį ir­gi įvai­riai: vo­kie­čiai ir lat­viai – ju­gen­du, ru­ sai – mo­der­nu, o aust­rai, len­kai ir lie­tu­viai – se­ce­si­ja.

Se­ce­si­jos esks­po­zi­ci­ja pra­de­ da­ma bū­tent pa­veiks­lu su Ei­fe­lio bokš­tu, ku­ris Pa­ry­žiu­je iš­ki­lo mi­ nė­tos Pa­sau­li­nės pa­ro­dos pro­ga.

Ei­fe­lio bokš­tas, A.Va­sil­je­vo ma­ ny­mu, bu­vo pir­ma­sis se­ce­si­jos sti­liaus pa­sta­tas.

Nė­ri­niai ir po­ky­lių kny­ge­lės

Pa­ro­d o­je eks­p o­n uo­ja­m a per 100 vie­ne­ti­nių se­ce­si­jos su­kne­ lių. Jos su­kur­tos gar­siuo­se Eu­ro­ pos ma­dos na­muo­se – „Worth“, „Dou­cet“, „Pa­quin“, „Che­ruit“, „Rouff“, „Poi­ret“, „Ba­ba­ni“, „For­tu­ny“, ku­riuo­se dir­bo ta­len­ tin­giau­si to me­to mo­de­liuo­to­jai, siu­vė­jai ir siu­vi­nė­to­jai. Suk­ne­lės iš­puoš­tos nė­ri­niais, ap­li­ka­ci­jo­ mis, siu­vi­nė­tos smul­kiais ka­ro­ liu­kais, bliz­gu­čiais. Eks­po­zi­ci­jo­je ap­stu ir ma­dos prie­dų – skry­bė­ lai­čių, vė­duok­lių, pa­puo­ša­lų, ran­

ki­nu­kų, kve­pa­lų fla­ko­nų, net po­ ky­lių kny­ge­lių.

Kiek­vie­na da­ma anais lai­kais tu­rė­jo po­ky­lių kny­ge­lę, į ku­rią su­si­ra­šy­da­vo, ku­riam ka­va­lie­riui ku­rį šo­kį pa­ža­da. Po­pu­lia­riau­ sių da­mų kny­ge­lės dar po­ky­liui ne­pra­si­dė­jus jau bū­da­vo pil­nos įra­šų. „Ap­gai­les­tau­ju, aš užim­ta – vi­si šo­kiai jau pa­ža­dė­ti“, – at­ sa­ky­da­vo kil­min­ga gra­žuo­lė mal­ dau­ja­mu žvilgs­niu ją skro­džian­ čiam aris­tok­ra­tui.

Pag­rin­di­nis XIX a. pa­sku­ti­ nio de­šimt­me­čio ma­dos ak­cen­ tas – kor­se­tas, siau­ra ta­li­ja, aukš­ ta apy­kak­lė, nes mo­te­ris ne­tu­rė­jo at­ro­dy­ti ero­tiš­kai. Se­ce­si­jos sti­ liui bū­din­ga or­na­men­to asi­met­ ri­ja, sti­li­zuo­tos gam­tos for­mos. „Se­ce­si­jos me­to mo­te­ris – vi­ sa­da efe­me­riš­ka. Liek­na ta­li­ja, il­ gi plau­kai, ant gal­vos – skry­bė­lai­tė su paukš­čiais. Ji ir to­liau skra­jo­jo, kvė­pi­no­si ži­buok­lių kve­pa­lais ir prau­sė­si ži­buok­lių mui­lu. Ji bu­vo skir­ta tam, kad ja vi­si gė­rė­tų­si, ir ja vi­si gė­rė­jo­si“, – praė­ju­sį ru­de­ nį pri­sta­ty­da­mas pa­ro­dą to me­to mo­te­rį liaup­si­no ma­dos is­to­ri­kas.

Iš­va­da­vo iš kor­se­to gniauž­tų

1906 m. se­ce­si­jos ma­do­je įvy­ko se­nų tra­di­ci­jų griū­tis. Pa­ry­žiaus di­zai­ne­ris Paulis Poi­ret pa­kei­tė mo­ters dra­bu­žių si­lue­tą – su­kne­les su­siau­ri­no, o lie­mens li­ni­ją pa­kė­lė aukš­čiau. Mo­te­ris bu­vo iš­va­duo­ta iš kor­se­to. Dra­bu­žiai – pra­de­dant ro­ži­ne spal­va – ryš­kė­jo, tam­sė­jo.

Tam pa­da­rė įta­ką gy­dy­to­jų agi­ta­ci­ ja, kad mo­te­rys ne­ga­li reng­tis tik­ tai blan­kiai – rū­ku ir van­de­niu, nes joms trūks­ta po­zi­ty­vios ener­gi­jos. „Mo­te­rų ma­da la­bai evo­liu­cio­ na­vo, vy­rų – ne, – aiš­ki­no A.Va­ sil­je­vas. – Se­ce­si­jos sti­lius ap­ ran­go­je pra­si­dė­jo pa­ste­li­nė­mis spal­vo­mis, o bai­gė­si ryš­kio­mis gė­lė­mis. Di­džiu­lės skry­bė­lės ta­ po ne­be­ma­din­gos – į ma­dą atė­jo ma­žu­čiai gal­vos ap­dan­ga­lai. Val­ sas ta­po ne­be­ma­din­gas – jį pa­kei­ tė tan­go. Pra­dė­jo for­muo­tis nau­ jas mo­ters ti­pa­žas.“

23

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

neformatas

Įvykis: praėjusį savaitgalį Vilniuje vykęs festivalis „Dinamitas 2013“ pritraukė per tūkstantį jaunų žmonių.

„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.

Sub­kul­tū­ra: at­ras­ti ir su­pras­ti „ve­žan­tis“ vi­są ju­dė­ 15 ji­mą pir­myn. Dau­gu­ ma jau­nuo­lių, už­sii­man­čių gat­vės

me­nu – gra­fi­čiais, pa­klaus­ti, ar klau­so hip­ho­po, ne­dve­jo­da­mi pa­ link­sė­tų gal­va. Be mu­zi­kos ne­bū­tų nei brei­ko, nei ki­tų gat­vės šo­kių.

Tai­gi, mu­zi­ka yra įkvė­pi­mo šal­ti­ nis ki­to­se me­no sri­ty­se. Kuo ji pa­ trauk­li, ką tu­ri ypa­tin­ga? Kaip gi­liai gat­vės mu­zi­ka įsi­šak­ni­ju­si Vil­niu­ je? Į šiuos klau­si­mus pa­de­da at­sa­ ky­ti Vi­ta­li­jus Pu­zi­rio­vas, Lie­tu­vo­je ge­rai ži­no­mas ur­ba­nis­ti­nės mu­zi­ kos di­džė­jus.

Gra­žią ir me­lo­din­gą ba­la­dę su­kur­ti ge­ro­ kai sun­kiau nei re­ po dai­ną, to­dėl per pa­sta­rą­jį penk­me­tį tiek Vil­niu­je.

Hip­ho­pas įau­gęs į krau­ją

Nors Vi­ta­li­jaus (leng­viau at­pa­žįs­ta­ mo sce­ni­niu pseu­do­ni­mu „Vai­per“, nuotr.) klau­so­ma mu­zi­ka žan­ri­niu as­pek­tu la­bai pla­ti, bū­tent hip­ho­ pas yra tai, kas, anot jo pa­ties, jam įau­gę į krau­ją la­bai se­niai. At­li­kė­ jas hip­ho­po ju­dė­ji­mu do­mi­si nuo pat anks­ty­vos paaug­lys­tės. „Vis­ kas pra­si­dė­jo nuo to, kad tuo­me­čiai ma­no bi­čiu­liai do­mė­jo­si hip­ho­pu, o aš pa­se­kiau jiems iš pa­skos. Grei­ tai „pri­li­po“ skam­be­sys, o ir pa­ ti mu­zi­ka iš es­mės pa­ti­ko kaip bū­ das sa­ve iš­reikš­ti. Ban­džiau ir ant sie­nų pieš­ti, ir ekst­re­ma­liu spor­tu už­siim­ti“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas.

Tie­sa, mu­zi­ki­nę kar­je­rą Vi­ta­li­jus pra­dė­jo ne nuo plokš­te­lių su­ki­ mo. Prieš pa­si­rink­da­mas di­džė­jaus pro­fe­si­ją, jis ban­dė ir re­puo­ti, kar­ tu su bend­ra­min­čiais drau­gais ren­ gė kon­cer­tus.

Es­mi­nis lū­žis įvy­ko pra­dė­jus lan­ ky­tis Vil­niu­je. Nors tais lai­kais hip­ ho­po kul­tū­ra net ir sos­ti­nė­je dar ne­bu­vo to­kia po­pu­lia­ri kaip da­bar,

čia ju­dė­ji­mas bu­vo ge­ro­kai gy­ves­nis nei ki­tuo­se Lie­ tu­vos mies­ tuo­se. Kart­ kar­tė­mis į sos­ti­nę at­ vyk­d a­v ęs a t l­ i k ­ ė j­ a s k e ­l i o ­n e s p l a ­n a ­ vo taip, kad vieš­na­ gė mies­te su­ tap­tų ir su hip­ ho­po va­ka­rė­liais, to­dėl be­veik nie­ka­da ne­pra­leis­da­vo pro­gos pa­ si­links­min­ti bend­ra­min­čių bū­ry­je.

Vė­liau at­li­kė­jas vi­sam lai­kui at­si­ kraus­tė gy­ven­ti ar­čiau sa­vo aist­ros.

Hip­ho­po ren­gi­niuo­se il­gai­niui su­ si­pa­ži­no su žmo­nė­mis, dir­ban­čiais su šia mu­zi­ka, – taip pat su ge­rai ži­no­mu re­pe­riu Shmek­la. Abu at­li­ kė­jai kar­tu pra­dė­jo bend­rą veik­lą, o ji su lai­ku išau­go į šio žan­ro mė­gė­ jams ge­rai ži­no­mą pro­jek­tą „Des­ potin’ FAM“.

Lie­tu­viai – per­spek­ty­vūs

Gra­žią ir me­lo­din­gą ba­la­dę su­kur­ti ge­ro­kai sun­kiau nei re­po dai­ną, to­ dėl per pa­sta­rą­jį penk­me­tį tiek Vil­ niu­je, tiek vi­so­je ša­ly­je re­po ko­lek­ ty­vų skai­čius ėmė spar­čiai aug­ti.

Samp­ro­tau­da­mas, ko­dėl to­kia mu­zi­ka pa­trauk­li dau­ge­liui žmo­ nių, pa­šne­ko­vas ak­cen­tuo­ja jos for­ mą. „Tu­rė­da­mas mi­ni­ma­lią klau­są ir kū­ry­bi­nį nuo­vo­ku­mą, žmo­gus per hip­ho­po mu­zi­ką ga­li la­bai ne­sun­kiai sa­ve iš­reikš­ti. Ne­bū­ti­na tu­rė­ti pui­kių vo­ka­li­nių su­ge­bė­ji­mų, nes min­čių reiš­ki­mas rit­mi­ne poe­zi­ja priei­na­ mas bet ko­kiam žmo­gui. Be to, hip­ ho­pas kaip žan­ras pa­ty­rė di­de­lę ki­tų mu­zi­kos sti­lių, kaip džia­zas, fan­kas, elekt­ro­ni­ka ir pan., įta­ką. To­dėl to­ kio­je mu­zi­ko­je daug kas ga­li at­ras­ ti sau dau­giau ar ma­žiau pa­trauk­lių ele­men­tų“, – tei­gia Vi­ta­li­jus.

Ur­ba­nis­ti­nės mu­zi­kos ži­no­vui ypač reikš­min­ga Lie­tu­vo­je „pa­ga­

min­ta“ mu­zi­ka ir jos ko­ky­bė. Jis ne­ gai­li liaup­sių mū­sų ša­lies at­l i­k ė­jams.

Vi­t a­l i­j aus nuom ­ o­ ne, vie­nas ge­r iau­s ių ko­ky­biš­ko lie­t u­v iš­ ko hip­ho­ po pa­vyz­ džių yra MC Mes­s iah, šio at­li­kė­jo kū­ry­bą pa­šne­ko­vas įvar­di­ja kaip „iš­ma­nų­jį re­pą“.

Trūks­ta už­si­spy­ri­mo ir va­lios

Paš­ne­ko­vas per vi­są sa­vo mu­zi­ki­ nę kar­je­rą ne kar­tą ren­gė pa­si­ro­ dy­mus ir už­sie­nio ša­ly­se. Ly­gin­ da­mas hip­ho­po mu­zi­ką Vil­niu­je ir di­džiuo­siuo­se kai­my­nės Len­ki­ jos mies­tuo­se, Vi­ta­li­jus kaip es­mi­ nį skir­tu­mą įvar­di­ja pa­čių at­li­kė­jų po­žiū­rį į mu­zi­ki­nę veik­lą. Dau­gu­ ma jau­nų hip­ho­po en­tu­zias­tų kur­ti mu­zi­ką pra­de­da vien iš idė­jos. Ta­ čiau, di­džė­jaus nuo­mo­ne, tai am­ ži­nai ne­si­tę­sia. Len­ki­jo­je ir Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se „ur­ban“ ju­dė­ji­mas yra ne tik su­bkul­tū­ra, bet ir vers­

las. „Pas mus vis dar do­mi­nuo­ja po­žiū­ris, kad at­li­kė­jas mu­zi­ka tu­ri už­siim­ti vien iš idė­jos. Ta­čiau la­bai sma­gu, kad tarp jau­nes­nių lie­tu­vių at­li­kė­jų vis la­biau įsi­tvir­ti­na „dar­ bi­nis“ po­žiū­ris į mu­zi­ki­nę veik­lą“, – džiau­gia­si Vi­ta­li­jus.

Tie­sa, pa­šne­ko­vo ma­ny­mu, ne vis­kas lie­tu­viš­ko­je hip­ho­po sce­ no­je pa­gir­ti­na. Dau­giau­sia kri­ti­kos jis že­ria tiems ko­lek­ty­vams, ku­rie įde­da ne­pa­kan­ka­mai dar­bo, to­dėl bend­ras pro­duk­tas bū­na neiš­baig­ tas. Daug jų ak­ty­viai kon­cer­tuo­ja, ku­ria vaiz­do kvie­ti­mus į ren­gi­nius ir pan., ta­čiau no­rint sėk­min­gai vys­ty­ti mu­zi­ką to ne­pa­kan­ka. „Čia eg­zis­tuo­ja už­bur­tas ra­tas – daug ga­bių ir ta­len­tin­gų at­li­kė­jų su­ku­ria ką nors įdo­maus, ta­čiau su­si­dū­rę su pa­si­kar­to­jan­čio­mis pro­ble­mo­mis, pa­vyz­džiui, pi­ni­gų įra­šams trū­ku­ mu, jie grei­tai ap­tings­ta. Trum­pai ta­riant, pa­pras­čiau­siai trūks­ta už­ si­spy­ri­mo ir va­lios per­lip­ti per sa­ ve“, – sam­pro­tau­ja Vai­pe­ris. „Ant ban­gos“ ne tik mu­zi­ka

Nors šian­dien ur­ba­nis­ti­nė mu­zi­ka sos­ti­nė­je sėk­min­gai ple­čia­si, skir­ ti nuo­pel­nus už hip­ho­po kul­tū­ros ska­ti­ni­mą de­rė­tų ne tik mu­zi­kos at­li­kė­jams. Prie ju­dė­ji­mo pri­si­de­ da ir gat­vės me­nu už­sii­man­tis jau­

ni­mas. Vil­niu­je nė­ra to­kio ra­jo­no, ku­ria­me ne­pas­te­bė­tu­me ant dau­ gia­bu­čių na­mų sie­nų iš­pai­šy­tų di­ de­lių pie­ši­nių ar spal­vin­gų sti­li­ zuo­tų už­ra­šų. Tai – gra­fi­čiai. Nuo pat pa­pli­ti­mo sos­ti­nė­je gat­vės me­ nas ta­po kont­ro­ver­siš­kų dis­ku­si­jų ob­jek­tu. Kai ku­riems spal­vin­gi pie­ ši­niai ant sie­nų at­ro­do pui­ki mies­to įvaiz­džio da­lis, bet ne­ma­žai žmo­ nių į gra­fi­čius žiū­ri kaip į ter­lio­ji­mą ir tuo už­sii­man­čius žmo­nes va­di­na van­da­lais. Tie­sa, daž­nas skep­ti­kas gra­fi­čius mai­šo su „ta­gais“ – pseu­ do­ni­mais, ku­riais pie­šė­jai ženk­li­na mies­to sie­nas, pvz., „So­lo­mon“.

Ne­pai­sant to, gat­vės me­nas tarp jau­ni­mo tam­pa vis po­pu­lia­res­nis – tai pri­pa­žįs­ta ir mies­to sa­vi­val­dy­bė, įtei­si­nu­si gra­fi­čių pie­ši­mą kai ku­ rio­se mies­to vie­to­se, daž­niau­siai – po­že­mi­nė­se gat­vių pe­rė­jo­se. Praė­ ju­sių me­tų va­sa­rą feis­bu­ke pra­dė­jo veik­ti di­de­lio po­pu­lia­ru­mo vė­liau su­lau­kęs pus­la­pis „Gat­vės iš­min­ tis“, į ku­rį gru­pės na­riai ke­lia ant na­mų sie­nų pa­ste­bė­tų pie­ši­nių nuo­trau­kas ar įdo­mes­nes fra­zes.

Vis di­des­nio po­pu­lia­ru­mo su­lau­ kia ir gat­vės šo­kiai – va­sa­rą se­na­ mies­ty­je Ka­ted­ros aikš­tė­je ne­re­tai iš­vy­si di­de­lį bū­rį brei­ką de­monst­ ruo­jan­čių jau­nuo­lių, pri­trau­kian­čių ne­men­ką praei­vių dė­me­sį.

Miestas: apipieštos sienos daugeliui kelia pasibaisėjimą, o šios kultūros gerbėjai grafičius vadina ne sienų

terlionėmis, bet menu.

„Shutterstock“ nuotr.

24

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Pa­žin­tis su mies­tu – per v Kos­tiu­mų dai­li­nin­kė Ag­nė Ja­ge­la­vi­ čiū­tė Vil­nių tei­gia pa­žįs­tan­ti dau­giau­sia per įvai­rias pa­ro­das ga­le­ri­jo­se, nors mie­ lai už­su­ka pa­si­klau­sy­ti ir gy­vos mu­zi­kos.

Ta­čiau yra vie­tų, ku­rias ji apei­na iš to­lo.

A.Ja­ge­la­vi­čiū­tės aist­ra – teat­ras, nes bū­tent čia ji rea­li­zuo­ja sa­vo su­ma­ny­mus. Ag­nė sa­ko ne­pra­ lei­džian­ti nė vie­nos svar­bes­nės prem­je­ros, kaip ir įdo­mes­nių pa­ ro­dų, ypač šiuo­lai­ki­nio me­no at­ sto­vų. Nors Vil­niu­je mie­lų vie­tų daug, vis dėl­to yra ke­le­tas, ne­tgi sos­ti­nės cent­re, ku­rio­se at­si­dū­ ru­si ji jau­čia­si ne­jau­kiai.

– Gal tu­ri­te sa­vo mėgs­ta­miau­ sias vie­tas, ren­gi­nius Vil­niu­je, ku­riuo­se ap­si­lan­ky­ti, jū­sų ma­ ny­mu, bū­ti­na?

– Pa­ti nie­ka­da ne­pra­lei­džiu spek­

tak­lių prem­je­rų, ypač Na­cio­na­li­ nia­me dra­mos teat­re, – naujausia, aiš­ku, bu­vo „Ka­ted­ra“. Vi­suo­met ap­si­lan­kau nau­jo­se Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro pa­ro­do­se. Ku­rios nors vie­nos neišs­kir­čiau – ma­ne do­mi­ na vi­sos pla­ni­nės pa­ro­dos, vi­so­se ga­li at­ras­ti ką nors įdo­maus.

– Ar esa­te iš tų žmo­nių, ku­ rie lan­ko­si net ir „ki­še­ni­nė­se“ Vil­niaus ga­le­ri­jo­se?

– Ka­dan­gi ko­le­gos nuo­lat ren­gia eks­po­zi­ci­jas tiek vie­no­se, tiek ki­ to­se ga­le­ri­jo­je, į pa­ro­dų ati­da­ry­ mus ten­ka už­suk­ti daž­nai. O Na­

cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja tu­ri la­bai įdo­mią nuo­la­ti­nę eks­po­zi­ci­ją – ten esu bu­vu­si ne vie­ną kar­tą.

– O kaip su mu­zi­ka – tu­ri­te mėgs­ta­mus at­li­kė­jus, klu­bus?

– Klu­bų kul­tū­ra man sve­ti­ma, į klu­bus nie­ka­da nei­nu. Kal­bant apie gy­vos mu­zi­kos kon­cer­tus – gal ir nė­ra tei­sin­gas prin­ci­pas lan­ky­tis bi­čiu­lių kon­cer­tuo­se, bet daž­niau­siai už­su­ku ten, kur kon­ cer­tuo­ja drau­gai.

Ne­sis­ten­giu vai­din­ti ko nors, kas ne­su, bet Fil­har­mo­ni­jos kon­ cer­tai – nuo so­li­nių, kad ir Pet­ ro Ge­niu­šo ar ki­tų at­li­kė­jų, iki or­ kest­ri­nės mu­zi­kos – man taip pat pa­tin­ka.

– Be ku­rios vie­tos neį­si­vaiz­ duo­ja­te Vil­niaus, o gal yra to­ kia, ku­rios sten­gia­tės veng­ti?

– Yra Od­mi­nių gat­vė­je to­kia ka­ vi­nė „Zo­ja“ – ten vi­suo­met ga­liu su­tik­ti pa­žįs­ta­mų. Kal­bant apie ren­gi­nius – „Ma­dos in­fek­ci­ja“ man svar­bi pro­fe­si­niu po­žiū­riu.

pasiilgusiems kultūros

KUR? Ope­ros ir ba­le­to teat­re, A.Vie­nuo­lio g. 2.

KA­DA? Šian­dien 18.30 val. KIEK? 20–200 li­tų.

„Ote­las“. Šiuo­lai­ki­nė ope­ra

V.Ži­lius. Švy­tė­ji­mai

4 veiks­mų Giuseppe’s Ver­di ope­ros pa­gal Wil­lia­ mo Shakespeare’o tra­ge­di­ją „Ote­las“ prem­je­ra ta­ po sen­sa­ci­ja 1887-ųjų va­sa­rio 5 d. Mi­la­no „La Sca­ los“ sa­lė­je. Šiuo­lai­ki­nį lie­tu­viš­ką „Ote­lą“ su­kū­rė di­ri­gen­tas Gin­ta­ras Rin­ke­vi­čius, re­ži­sie­rius Ei­mun­tas Nek­ro­šius, sce­ nog­ra­fas Ma­rius Nek­ro­šius ir kos­tiu­mų dai­li­nin­kė Na­dež­ da Gul­tia­je­va.

Ta­py­to­jo, gra­fik ­ o, skulp­to­riaus Vla­dis­lo­vo Ži­ liaus kū­ry­bai skir­to­je pa­ro­do­je „Švy­tė­ji­mai“ pri­ sta­to­ma pa­sku­ti­nių XX a. de­šimt­me­čių abst­rak­ ti, fi­lo­so­fi­nė di­de­lių for­ma­tų ta­py­ba. Sti­lis­tiš­kai įvai­ria­ ly­pė – va­ri­juo­jan­ti tarp abst­rak­cio­niz­mo ir po­par­to, ne­ ven­giant ryš­kių, sin­te­ti­nių spal­vų, su iro­ni­ja įpi­nant ki­ čo de­ta­lių.

KUR? Na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re, Ge­di­mi­no pr. 4.

KA­DA? Sau­sio 24, 30 d. 20 val. KIEK? 20 li­tų.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

KUR? Ga­le­ri­jo­je „Kunst­ka­me­ra“, Li­go­ni­nės g. 4.

KA­DA? Iki va­sa­rio 2 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Se­na­mies­ty­je (kreip­tis ad­re­su keliones@kiveda.lt).

KA­DA? Sau­sio 27 d. 10 val. KIEK? 20 li­tų.

Rau­do­ni bat­raiš­čiai

Kū­ry­bos ir kū­rė­jų is­to­ri­jos

Jau­a dra­ma­tur­gė Gab­rie­lė La­ba­naus­kai­tė ir re­ži­sie­rė Ya­na Ross kar­tu pje­sę „Rau­do­ni Bat­ raiš­čiai“ per­kė­lė į sce­ną. Tai Kai­no ir Abe­lio is­ to­ri­ją pri­me­nan­tis pa­sa­ko­ji­mas apie žmo­nių bai­mę bū­ ti pa­čiais sa­vi­mi, jo cent­ri­nė ašis su­ka­si apie skus­ta­gal­ vių kul­tū­rai at­sto­vau­jan­čio Juo­zo ir jo bro­lio Jo­no san­ ty­kius.

Eks­kur­si­ja po Vil­niaus se­na­mies­tį „Ra­šy­to­jo plunks­nos pa­lies­ti“ – ga­li­my­bė pri­si­lies­ti prie as­me­ny­bių, mums do­va­no­ju­sių me­ną. Čia su­ si­pi­na ir XIX a. gra­žuo­lės So­fi­jos Ty­zen­hau­zai­tės at­si­mi­ni­ mai, ir XXI a. kla­si­ko Juo­zo Er­lic­ko hu­mo­res­kos. Pa­si­vaikš­ čio­ję su gi­du su­ži­no­si­te, kaip kū­ry­ba bė­gant am­žiams dė­ lio­jo pa­čių kū­rė­jų li­ki­mus.

25

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

idėjos laisvalaikiui

26p.

R.Pau­laus­kas pristato antrąją savo knygą „Krep­ši­nio tech­ni­ka ir jos mo­ky­mas“.

PRivalai dalyvauti!

vaiz­dą

Ste­buk­lin­ga pa­sa­ka ant le­do

Yra ke­li klu­bai se­na­mies­ty­ je, pa­vyz­džiui, „Sa­len­ to“ Ro­tu­šės aikš­tė­je, – man toks gy­ve­ni­ mo bū­das ne­sup­ ran­t a­m as. Ei­ ni pir­ma­die­nį į kir­pyk­lą, o iš ten len­ da įvai­rūs vei ­k ė­j ai pa­muš­ tom ­ is aki­ mis.

Už­bu­rian­čio Dis­ney pa­sau­lio he­ ro­jai jau tre­čią kar­tą kvie­čia Lie­ tu­vos šei­mas pa­pras­tą die­ną pa­ vers­ti ypa­tin­ga ir ap­si­lan­ky­ti nau­ jau­sia­me le­do šou „Šven­tė!“.

VD inf.

Pa­si­rin­ki­mas: A.Ja­ge­la­vi­čiū­tė ti­ki­na ne­sup­ran­tan­ti klu­bų kul­tū­

ros – ji mie­liau ren­ka­si gy­vą mu­zi­ką.

„Fo­to­die­nos“ / Ro­ber­to Dač­kaus nuo­tr.

Dau­giau nei 50 kla­si­ka ta­pu­sių ir nau­jau­sių Dis­ney pa­sau­lio he­ro­ jų pri­sta­tys gra­žiau­sias ir po­pu­lia­ riau­sias pa­sau­lio šven­tes. Tris pa­ si­ro­dy­mus pri­pa­ži­ni­mą pel­niu­si ame­ri­kie­čių tru­pė su­rengs sau­sio 29 ir 30 d. „Sie­mens“ are­no­je.

Nau­ją­jį „Dis­ney On Ice“ kū­ri­nį „Šven­tė!“ drą­siai ga­li­ma pa­va­din­ ti di­džiau­sia ir nuo­tai­kin­giau­sia vi­sų lai­kų šven­te, ka­da nors vy­ku­ sia vie­no­je are­no­je. Per šią šven­ tę skam­ba nau­ja mu­zi­ka, pri­sta­to­ ma nie­kur ne­ma­ty­ta cho­reog­ra­fi­ja, ke­rin­tys kos­tiu­mai, o mo­der­niau­ sios vaiz­do tech­no­lo­gi­jos lei­džia su­kur­ti uni­ka­lią kiek­vie­nos spek­ tak­lio aki­mir­kos nuo­tai­ką.

Kam nesimiega

KUR? Ba­re „Soul Box“, Vil­niaus g. 33.

KA­DA? Sau­sio 24, 31 d. 21 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Vi­si, di­de­li ir ma­ži spek­tak­lio žiū­ro­vai, ve­da­mi gar­sio­jo pe­liu­ko Mi­kio ke­liaus per di­džiau­sias me­ tų šven­tes, šven­čia­mas įvai­riuo­se pa­sau­lio kam­pe­liuo­se. Spek­tak­ly­je ne­trūks ne tik my­li­miau­sių Dis­ney he­ro­jų at­lie­ka­mų nuo­sta­bių čiuo­ ži­mo nu­me­rių, bet ir staig­me­nų.

Va­len­ti­no die­ną švęs­ti kvies nau­jau­sia Dis­ney prin­ce­sė Tia­na, džiaugs­min­go gim­ta­die­nio lin­kės Ali­sa ir Skry­bė­lius, į He­lo­vi­no ka­ ra­liaus Dže­ko Ske­ling­to­no šiur­pų va­ka­rė­lį kvies pik­ta­da­riai, o į tra­ di­ci­nį Ha­va­jų fes­ti­va­lį nu­kels Li­ lo ir Sti­čas. Spek­tak­lio žiū­ro­vai nu­ke­liaus ir į to­li­mą­ją Ki­ni­ją, kur pa­si­tiks ki­nų Nau­juo­sius me­tus, ir eg­zo­tiš­ką­ją Bra­zi­li­ją, kur da­ly­ vaus siau­tu­lin­ga­me ir spal­vin­ga­ me kar­na­va­le. Iš vi­so šio­je šven­ čių šven­tė­je da­ly­vaus he­ro­jai iš 16 gra­žiau­sių Dis­ney pa­sa­kų.

VD inf.

Kur? „Sie­mens“ are­no­je, Ozo g. 14.

Ka­da? Sau­sio 29, 30 d. 19 val., 30 d. 15 val.

Kiek? 81–191 li­tas.

Ne tik vaikams

KUR? Klu­be „Ar­tis­tai“, Šv. Ka­zi­mie­ro g. 3.

KA­DA? Sau­sio 25 d. 20 val. KIEK? 7 li­tai.

KUR? Etninės kultūros centre, Pamėnkalnio g. 34.

KA­DA? Sausio 26 d. 11, 13 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Kino centre „Skalvija“, A. Goštauto g. 2 / 15.

KA­DA? Sausio 26, 27 d. 13 val. KIEK? 6, 8 litai.

Svin­gas, džia­zas, lin­di­ho­pas

Spor­tas kū­nui ir sie­lai

Šeimos popietė

Karlsono kinas

Nuo šiol ket­vir­ta­die­niais svin­go mu­zi­ka skam­ bės šo­kė­jams. Lin­di­ho­po ga­lės pa­ra­gau­ti kiek­ vie­nas, nes jung­ti­nės „Soul Box“ ir „Lin­dy­hop.lt klu­bo“ džia­zo mė­gė­jų pa­jė­gos kvie­čia vi­sus į pa­si­ma­ty­ mą su džia­zo šo­kiais! Nuo 21 val. vyks at­vi­ra šo­kių pa­mo­ ka, o jau nuo 22 val. ga­lė­si­te iš­vys­ti ir pro­fe­sio­na­lų pa­si­ ro­dy­mą.

„Mes gro­jam gy­vą, tra­di­ci­nę, lie­tu­viš­ką šo­kių mu­zi­ką vi­du­ri­nės kla­sės žmo­ nėms“, – taip gru­pę „Spor­tas“ pri­sta­to jos ly­de­ris Ma­ru­kas. De­šimt me­tų jie vis­ką da­ ro iš šir­dies – „An­tis“ ir „Kar­dio­fo­nas“ juos iš­mo­ kė ra­šy­ti teks­tus, veng­ti kli­šių ir kur­ti spe­ci­fi­nį eksp­re­sio­niz­mą, priim­ti­ną vi­sų kar­tų pan­kams.

Kartą per mėnesį vyksiančiuose užsiėmimuose tėveliams su vaiku­ čiais bus sekamos pasakos, dainuo­ jamos lopšinės, lietuvių liaudies dainos, žai­ džiami įvairūs žaidimai, grojama kanklėmis bei kitais instrumentais, piešiama, skatinama mažylių ir jų tėvelių fantazija ir saviraiška.

Olandų filme „Kuosvarnis“ pasako­ jama apie dešimtmetį Jojo, gyve­ nantį su savo nepastovaus charak­ terio tėvu. Ilgėdamasis dingusios motinos, berniukas susidraugauja su iš lizdo iškritusiu kuosvarniu. Jojo žino, kad tėtis neleis laikyti paukštelio, bet vis tiek slapčia juo rūpinasi.

KUR? Me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“, Švit­ri­gai­los g. 29.

KA­DA? Sau­sio 26 d. 22 val. KIEK? 15–20 li­tų.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.

KA­DA? Sausio 27 d. 12 val. KIEK? 12, 17 litų.

KUR? Ba­re „Jac­kie Bar“, Vil­niaus g. 31.

KA­DA? Sau­sio 30 d. 21 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? „Kino pasakoje“, Šv. Ignoto g. 4 / 3.

KA­DA? Sausio 27 d. 14 val. KIEK? 10, 15 litų.

Va­ka­rų ba­la­dės ir vis­kis

Va­ka­ras Ja­mai­kos rit­mais

Iškeliavusio batuko nuotykiai

Savaitgalis su „Pasaka“

Mar­ty­nas Va­lius, ar­ba Mar­tin Wall, – jau­nas, ne­ pails­tan­tis, ap­do­va­no­tas dau­gy­be ta­len­tų. „La­ biau­siai bi­jau vie­ną die­ną at­si­kel­ti ir su­pras­ti, kad man vis­kas ne­beį­do­mu“, – „Vil­niaus die­nai“ sa­kė jis.

Jo inst­ru­men­tuo­tė – gi­ta­ra, lū­pi­nė ar­mo­ni­kė­lė ir vo­ka­las.

Dai­nuo­ja ang­liš­kai. Pri­me­na Bo­bą Dy­la­ną ir Han­ką Wil­ liam­są.

Frisk ir Mr. Wil­liamz (nuotr.) va­di­na­ mi re­gio ir jung­le mu­zi­kos aris­tok­ra­ tais. Di­džė­jas Frisk pri­klau­so vie­nai se­niau­sių ir la­biau­siai ger­bia­mų įra­šų bend­ro­ vių „Know­led­ge & Wis­dom“. Frisk pa­si­ro­dys su ta­len­tin­gu bri­tų vo­ka­lis­tu Mr. Wil­liamz, įver­tin­ tu Eu­ro­pos ir Ja­po­ni­jos klau­sy­to­jų.

„Mano batai buvo du“ – tai muzikinis improvizacijų projektas, paremtas žaidimais ir puikiai vaikams žino­ ma bei šiek tiek mažiau girdėta poezija. Įvai­ riausios nuotaikos, įvykiai, nenumatytos ato­ mazgos kiekvieną žiūrovą pakvies kartu ieš­ koti sprendimų ir patirti netikėtų nuotykių.

Tai šeimyniškos ir jaukios popietės įvairaus amžiaus vaikams ir jų tėve­ liams, kur kiekvienas ras sau mielą veiklą: nuo teatro, muzikos ar dailės dirbtuvių iki improvizuotų pasakų skaitymo ar net žon­ gliravimo pamokų. Po kūrybinių dirbtuvėlių – nuotaikingo filmo seansas visai šeimai.

26

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

sportas

Didžiojo krep­ši­nio pamokos „Apie krep­ši­nį ga­li­ma ra­šy­ti la­bai daug: apie spor­ti­nin­kų gy­ve­ni­mą, pa­tir­tus įspū­ džius, tak­ti­ką, tech­ni­ką, psi­cho­lo­gi­ją. Pla­ nuo­se – tre­čio­ji kny­ga“, – pri­sta­ty­da­mas ant­rą­ją – „Krep­ši­nio tech­ni­ką ir jos mo­ ky­mą“ – kal­bė­jo jos au­to­rius Rū­te­nis Pau­ laus­kas.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Į pe­da­go­gi­nę ir moks­li­nę veik­lą įsi­ trau­kęs praei­ty­je Mask­vos CSKA ir „Lie­tu­vos ry­to“ klu­buo­se dir­bęs stra­te­gas į krep­ši­nį ra­gi­na pa­žvelg­ti šiek tiek ki­tu kam­pu ir ne­bi­jo su­lau­ žy­ti ste­reo­ti­pų. Pa­sak jo, tai pra­var­ tu ne tik tre­ne­riams bei žai­dė­jams, bet ir krep­ši­nio mė­gė­jams. „Kū­ry­bi­nės kan­čios bū­na dve­jo­ pos: kai no­ri, bet ne­ga­li pa­ra­šy­ti, ir kai ra­šai neat­sit­rauk­da­mas nuo sta­lo. Ma­nau, skai­ty­to­jai kan­čios ne­pa­tirs. Kny­gos ra­šy­mas uži­ma daug lai­ko ir ge­ro­kai su­trum­pi­na mie­gą. Keis­ta, kol ra­šiau, su­ge­do tik vie­nas kom­piu­te­ris“, – šmaikš­ ta­vo tre­ne­ris.

R.Pau­laus­kas su­tin­ka, kad per rung­ty­nes pa­si­tai­ko dau­gy­bė si­ tua­ci­jų, ku­rių neį­ma­no­ma api­ brėž­ti.

Kny­gos ra­šy­mas uži­ ma daug lai­ko ir ge­ ro­kai su­trum­pi­na mie­gą. Keis­ta – kol ra­šiau, su­ge­do tik vie­nas kom­piu­te­ris. „Tech­ni­kos mo­ky­ti rei­kia, ta­čiau neiš­ven­gia­mi ir nu­kry­pi­mai. Moks­ li­nė­je krep­ši­nio li­te­ra­tū­ro­je tu­ri­me tam tik­rą va­kuu­mą. Švie­saus at­mi­ ni­mo Sta­nis­lo­vas Ston­kus šio­je ter­ pė­je at­li­ko nuo­sta­bų dar­bą, ta­čiau pa­sku­ti­nė jo kny­ga „Krep­ši­nis. Is­to­ ri­ja, teo­ri­ja ir di­dak­ti­ka“ iš­leis­ta ly­ giai prieš de­šimt­me­tį. Nuo 2003 m. krep­ši­nis ge­ro­kai pa­si­kei­tė. Kuo dau­giau žmo­nių ra­šys, da­ly­sis įžval­ go­mis ir min­ti­mis, tuo bū­si­me stip­ res­ni“, – tei­gė jis.

Spe­cia­lis­to kny­go­je – krep­ši­nio są­vo­kų ir ter­mi­nų žo­dy­nė­lis. Kam to rei­kia, jei lie­tu­viai ir taip pui­kiai iš­ma­no šio spor­to ter­mi­no­lo­gi­ją? „Kai tre­ne­rio pa­klau­si, kas at­si­ ti­ko – bau­da ar pra­žan­ga, jis at­sa­ ko – bau­dos. Bet juk tai pra­žan­ga.

Daž­nai var­to­ja­mas ter­mi­nas „bau­ dos aikš­te­lė“. Bet krep­ši­ny­je jos nė­ra. Tai vi­so la­bo 3 se­kun­džių zo­ na. Juk tai ne fut­bo­las, už pra­žan­ gą ne­ski­ria­mas bau­di­nys. Ži­no­ ma, yra pus­lan­kio tai­syk­lė, ta­čiau tai kas ki­ta. Jo­nas Va­lan­čiū­nas nė­ra vien vi­du­rio puo­lė­jas, juk gy­ny­bo­ je jis tam­pa gy­nė­ju. No­rė­jau su­lau­ žy­ti tam tik­rus ste­reo­ti­pus. Ar tai pri­gis? Pa­li­ki­me tai nu­spręs­ti lai­ kui“, – kal­bė­jo R.Pau­laus­kas.

Tech­ni­ką, pa­sak krep­ši­nio eks­ per­to, su­gal­vo­jo ne R.Pau­laus­kas.

Ją iš­ra­do pa­tys ge­riau­si pa­sau­lio krep­ši­nin­kai.

Kuo dau­giau pra­dė­jau do­ mė­tis, skai­ty­ ti ir dirb­ti, tuo ge­riau su­pra­ tau, kad ži­nau la­bai ma­žai.

To­dėl vi­sus da­ly­kus rei­ kia ver­tin­ti at­sar­giai.

„Pa­ti pra­džia nie­ka­da neį­var­di­ja­ ma kaip tiks­lus tech­ni­kos veiks­mas.

Vė­liau jis fik­suo­ja­mas, tam­pa ma­ sinis, o ga­liau­siai prii­ma­mas kaip ra­cio­na­lus. Prieš 30 me­tų SSRS rink­ti­nė nu­va­žia­vu­si į olim­pia­dą pa­ma­tė, kad JAV krep­ši­nin­kai mė­to pa­šok­da­mi. Toks me­ti­mas at­si­ra­do dar 1936 m. Ki­ti pa­vyz­džiai – me­ ti­mas kab­liu, per­da­vi­mai, ka­muo­lio va­ry­mo tech­ni­ka“, – tech­ni­kos su­bti­ly­bė­mis da­li­jo­si tre­ne­ris.

– Ši kny­ga skir­ta tik tre­ne­ riams? Ar ja ga­li su­si­do­mė­ti spor­ti­nin­kai ir krep­ši­nio mė­gė­ jai? – pa­klau­sė­me R.Pau­laus­ko.

– Kas re­gu­lia­riai do­mi­si krep­ši­niu, sie­kia plačiau jį pažinti. Ge­res­nis pa­ži­ni­mas la­bai pri­klau­so nuo to, ku­ria kryp­ti­mi žmo­gus no­ri pa­žin­tį šį spor­tą. Šian­dien, pa­vyz­džiui, lan­ kiau­si Eu­ro­ly­gos in­ter­ne­to pus­la­py­ je. Ten eks­per­tai ana­li­zuo­ja konk­ re­čius tre­ne­rių spren­di­mus: ko­dėl tam tik­ro­je si­tua­ci­jo­je bu­vo at­lik­tas per­da­vi­mas ar nu­spręs­ta verž­tis po krep­šiu. Toks ana­li­ti­nis mąs­ty­mas pra­ple­čia aki­ra­tį. Tuo­met žmo­gus ne­si­va­do­vau­ja vien emo­ci­jo­mis, su juo ga­li­ma dis­ku­tuo­ti aukš­tes­niu lyg­iu, kaip spe­cia­lis­tui su spe­cia­lis­ tu. Skai­ty­to­jas gau­na teo­ri­nių ži­nių, ku­rias ga­li pri­tai­ky­ti.

Ra­š y­d a­m as tūks­t an­t į kar­t ų svars­čiau, kaip įtai­giau ir su­pran­ ta­miau per­teik­ti in­for­ma­ci­ją. Tai yra kū­ry­ba, ana­li­zė, šio lai­ko­tar­ pio už­tvir­ti­ni­mas. Po 10 me­tų pa­ na­šūs pa­grin­dai iš­liks, ta­čiau ti­kiu ir no­riu, kad krep­ši­nis nuo­lat keis­ tų­si, to­bu­lė­tų.

– Lie­tu­vo­je pa­si­gen­da­te ana­li­ ti­nių teks­tų apie krep­ši­nį?

– Dau­ge­liu at­ve­jų mums rū­pi klau­ si­mas „ko­dėl?“. Daž­nai ne­tu­ri­me at­sa­ky­mo, ieš­ko­me eks­per­tų, ku­ rie ga­lė­tų pa­si­da­ly­ti sa­vo ži­nio­mis bei pa­tir­ti­mi ir at­sa­ky­ti į šį klau­ si­mą. Pa­sau­ly­je nė­ra tik­ro­sios tie­ sos. Ka­da pra­de­di su­muo­ti dės­nin­ gu­mus, ga­li ban­dy­ti išaiš­kin­ti tam tik­rą epi­zo­dą ar si­tua­ci­ją. Krep­ši­ nis yra be ga­lo su­dė­tin­gas žai­di­mas.

Tre­ne­rio kar­je­ros pra­džio­je man at­ ro­dė, kad apie šią spor­tą ša­ką ži­nau la­bai daug, gal­būt net vis­ką. Kuo dau­giau pra­dė­jau do­mė­tis, skai­ty­ti ir dirb­ti, tuo ge­riau su­pra­tau, kad ži­nau la­bai ma­žai. To­dėl vi­sus da­ ly­kus rei­kia ver­tin­ti at­sar­giai.

– Kam tei­kia­te pir­me­ny­bę – ko­man­di­nės ar in­di­vi­dua­lios tech­ni­kos šli­fa­vi­mui?

– Svar­biau­sias da­ly­kas – at­ras­ ti pu­siaus­vy­rą. Nie­ka­da ne­ga­lė­ čiau ka­te­go­riš­kai pa­sa­ky­ti, kad vien da­ly­tis ka­muo­liu yra ge­ras da­ly­kas.

Atei­na mo­men­tas, kai pri­va­lai ata­ kuo­ti krep­šį, o tam rei­kia tvir­to as­

Nes­ku­ba: R.Pau­laus­kas kol kas neatsk­lei­džia pla­nų, ar su­lauk­si­me ir tre­čio­sios kny­gos: „La­bai ne­no­riu, kad

kny­gos bū­tų ke­pa­mos it bly­nai.“

me­ni­nio ap­si­spren­di­mo. Žai­di­mas vie­nas prieš vie­ną taip pat nė­ra es­ mi­nis. Ži­no­ji­mas, kaip pa­nau­do­ ti tu­ri­mus krep­ši­nin­kus, ab­so­liu­ čiai vi­sas jų ga­li­my­bes tiek puo­li­me, tiek gy­ny­bo­je, as­me­ni­nes ir ko­man­ dos sa­vy­bes, – tai bū­das lai­mė­ti. Be abe­jo, jei­gu tre­ne­rio tiks­las yra iš­ puo­se­lė­ti vie­ną žai­dė­ją, tuo­met prio­ri­te­tai ir už­da­vi­niai jau ki­ti.

– Mi­tas ar tie­sa, kad tre­ne­riai jau nuo 7-erių auk­lė­ti­niams po­zi­ci­jas nu­sta­to pa­gal esa­mą ūgį, ku­ris paaug­lys­tė­je ga­li vi­ siš­kai nea­ti­tik­ti bu­vu­sių pro­ por­ci­jų? Gal­būt to­kio am­žiaus auk­lė­ti­nius rei­kė­tų mo­ky­ti uni­ ver­sa­lu­mo?

– To­kie at­ve­jai vie­ne­ti­niai. Bend­ ra Lie­tu­vos tre­ne­rių pra­kti­ka yra tin­ka­ma. At­min­ki­me, viskas nuo­ lat at­si­nau­ji­na, jau­ni stra­te­gai lin­kę klys­ti. Vai­kų ir jau­ni­mo tre­ ne­riai dir­ba tik­rai va­do­vau­da­mie­si pa­žan­gio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Ki­ tų vals­ty­bių at­sto­vai pa­vy­di ir no­ri pe­rim­ti mū­sų pa­tir­tį.

– Tik­ro rink­ti­nės įžai­dė­jo trū­ ku­mas jums at­ro­do rim­ta pro­ ble­ma ar per daug iš­pūs­tas bur­ bu­las?

– Tik­rai neiš­pūs­tas, tai pa­ste­bė­ jo da­bar­ti­nis rink­ti­nės tre­ne­ris Jo­ nas Kaz­laus­kas ir ki­ti spe­cia­lis­tai.

Prob­le­ma ma­ty­ti, ji bren­do jau se­ niai. Tu­ri­me tai pri­pa­žin­ti ir priim­ ti tin­ka­mus spren­di­mus, ku­rie pa­ dės atei­ty­je. Prieš pen­ke­rius me­tus pra­si­dė­ję gat­vės krep­ši­nio tur­ny­rai „vie­nas prieš vie­ną“ yra vie­nas bū­ dų at­ras­ti nau­jų ta­len­tų. Jų ieš­ko­ ma vie­tos ir glo­ba­liu – fe­de­ra­ci­jos – ly­giu. Kiek­vie­no­je mo­kyk­lo­je yra ko­man­dos, ku­rioms rei­kia įžai­dė­

jų. Jau­ni­mo rink­ti­nė­je tu­rė­jau du la­bai ge­rus šios po­zi­ci­jos krep­ši­ nin­kus. De­ja, jie tam tik­ra­me eta­ pe su­sto­jo ir ne­pa­sie­kė rink­ti­nės ly­ gio. Įžai­dė­jas tu­ri bū­ti tvir­to ly­de­rio cha­rak­te­rio, ge­bė­ti su­pras­ti ir skai­ ty­ti krep­ši­nį. Jam rei­ka­lin­gas tech­ ni­nis ir tak­ti­nis ži­nių ba­ga­žas. Bū­ tent dėl to iš ke­lių mi­li­jo­nų išau­ga vos du trys aukš­čiau­sio ly­gio spor­ ti­nin­kai.

– Ku­rios vals­ty­bės, be JAV, šiuo me­tu yra ly­de­rės tai­kant pa­žan­ giau­sias tech­no­lo­gi­jas, me­to­di­ kas?

– Ne­ga­lė­čiau iš­skir­ti konk­re­čios me­to­di­kos ar ša­lies. Vi­si yra ieš­ ko­ji­mų ke­ly­je. Už sa­vo atei­tį tu­ri­ me bū­ti at­sa­kin­gi pa­tys. Te­ko dirb­ti Ru­si­jo­je ir ki­to­se vals­ty­bė­se. At­si­ ran­da tam tik­rų nau­jo­vių, ta­čiau to­bu­lo re­cep­to nė­ra. Kiek­vie­na ša­ lis jų ieš­ko skir­tin­gais bū­dais.

– Ku­ri duo­na jums skal­ses­nė – moks­li­nio ar tre­ne­rio dar­bo?

– Kny­gos pa­ra­šy­mas – la­bai ma­ žas po­tė­pis ma­no gy­ve­ni­me. Ja ne­ sie­kiau pri­pa­ži­ni­mo ar ko­mer­ci­nės nau­dos. Tai yra pa­si­da­li­ji­mas sa­ vo min­ti­mis priei­na­ma ir pa­trauk­ lia for­ma. Ži­nau, kad ne­ma­ža da­lis spor­ti­nin­kų ne­mėgs­ta skai­ty­ti kny­ gų. Esu gir­dė­jęs, kad juos tai tie­siog er­zi­na. Man ar­ti­ma tai­ko­mo­jo po­ bū­džio moks­li­nė veik­la. Pe­da­go­gi­nė veik­la man taip pat pa­tin­ka, nes tai dar­bas su žmo­nė­mis.

– Ši kny­ga dau­giau teo­ri­nė.

Gal­būt tre­čio­ji bus psi­cho­lo­gi­ nio ir pra­kti­nio po­bū­džio?

– La­bai ne­no­riu, kad kny­gos bū­tų ke­pa­mos it bly­nai. Ta­da kny­ga te­ bū­na pa­dri­kas min­čių kra­ti­nys. Jai

„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.

rei­kia su­bręs­ti, ją iš­ne­šio­ti ir pa­gim­ dy­ti kaip kū­di­kį. Ge­riau jo­kios kny­ gos nei pra­sta. Jei­gu atei­ty­je tu­rė­ siu no­ro ir idė­jų – ban­dy­siu. Ta­čiau tai man ne­leng­va, ne­su gra­fo­ma­nas.

Lai­ką prie kom­piu­te­rio lei­džiu ga­na sun­kiai. Jei­gu ma­no idė­jos at­ras sis­ te­mą, mie­lai jo­mis pa­si­da­ly­siu. Šiuo me­tu no­riu už­siim­ti tam tik­ru ver­ ba­li­niu efek­tu – su­si­tik­ti, pa­si­kal­ bė­ti akis į akį ir pan.

Nau­jau­sia­me dar­be kiek įma­no­ ma sie­kiau su­ma­žin­ti sau­sąją da­lį, ta­čiau jos neiš­veng­si. Yra sta­tis­ti­ niai duo­me­nys, ku­riuos tu­ri pa­teik­ ti. Kny­go­je yra sky­re­lis „Prak­ti­niai pa­ta­ri­mai“. Ati­tin­ka­mo­se si­tua­ci­ jo­se tre­ne­riai el­gia­si skir­tin­gai, to­ dėl kiek­vie­nas spren­džia – įsi­klau­ sy­ti į juos ar ne. Šiuos pa­ta­ri­mus liu­di­ja as­me­ni­nė pa­tir­tis. Jaus­mų ten ma­žai, ta­čiau idė­jų yra.

– Jė­gas iš­ban­dė­te, ko ge­ro, vi­ sais ly­giais – vai­kų, mo­te­rų ir vy­rų krep­ši­ny­je...

– Taip, te­ko pe­rei­ti vi­sas pa­ko­pas.

Gy­ve­ni­mo eta­pe už­brau­kiau tam tik­rą brūkš­nį. Nie­kam ne­pri­me­nu, ne­si­gi­riu, ne­pa­pa­sa­ko­ju smulk­me­ nų. Nie­ka­da ne­ži­nai, kas ga­li at­si­ tik­ti ry­toj.

– Ko­kie ar­ti­miau­si jū­sų pla­ nai?

– Net­ru­kus su šei­ma vyk­si­me pa­ sli­di­nė­ti, rei­kia at­si­pūs­ti, nes tu­rė­ siu la­bai įtemp­tą ant­rą­jį se­mest­rą Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ te ir Sos­ti­nės krep­ši­nio mo­kyk­lo­ je. Man die­na pra­bė­ga kaip aki­ mir­ka, sa­vai­tė – lyg vie­na mi­nu­tė, mė­nuo – tar­si va­lan­da. Esu gana įsi­trau­kęs į mėgs­ta­mą veik­lą, tu­ riu tris vai­kus, lai­min­gą šei­mą. Tai yra fan­tas­ti­ka.

27

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt.

Siūlo darbą

1065803

KOKYBIŠKAI ATLIEKU PLYTELIŲ KLIJAVIMO, GLAISTYMO IR KITUS VIDAUS APDAILOS DARBUS. Vilnius. Tel. 8 607 80 079.

1068116

Technikos remonto „KRETINGOS Maloniai kviečiameMAISTAS“ į atnaujintą Specializuota maitinimo valgyklą paslaugų įmonė darbui Vilniuje ieško: Taikos pr.16, Klaipėda

(studentų bendrabutyje) SKYRIAUS VADOVO (-ĖS)

Darbo pobūdis: skyriaus veiklos koordinavimas, organizavimas, kontrolė; su klientais Dienos bendravimas pietūs nuo 5 iki 7 Lt (Darbopareigingumas, dienomis nuo 8-17 val.) geri Reikalavimai: sąžiningumas, bendravimo įgūdžiai, nuosavas Priimami užsakymai: banketams, pokyliams, automobilis, gebėjimas dirbti gedulingiems pietums savarankiškai.

Gyvenimo aprašymą siųsti el.p.

Tel. pasiteirauti: 8 620 13259 info@kretingosmaistas.lt telefonas pasiteirauti 8-613-07027 darbo dienomis nuo 8val. iki 17 val.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Darbas Anglijoje, Vokietijoje, Olandijoje: sandėliuose, fabrikuose, ūkiuose. Tel. 8 675 86 523; www.ppv.lt.

1065315

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt.

1060358

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1067296

Parduoda

Įvairūs

Kitas prekes Parduodama parduotuvės įranga: kasos aparatai, stalai, platforminiai, prekybiniai vežimėliai, pirkėjo krepšeliai, apsaugos sistema. Kaina sutartinė. Tel. 8 655 68 097.

1068849

Perka

Įmonė užsakymui Vokietijoje atlikti ieško patyrusių drabužių lygintojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 659 31272.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1069108

1058691

Siūlome darbą vidaus apdailininkams. Darbas Vilniaus mieste. Tel. 8 611 27 694, CV siųsti e. paštu virgula@zilinskis.com.

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068504

1068400

Paslaugos Statybos ir remonto

NUO 300 IKI 20 000 Lt

ALUPLAST plastikiniai langai, montavimas.

Vidinė apdaila. Tel. 8 600 10 815, (8 5) 235 0088, e. paštas info@aluplast-systeme.com.

1063976

Kita Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad sausio 28 – vasario 22 d.

Vilniaus rajono skyriuje (Kalvarijų g. 147, Vilnius, 9 aukštas) vyks Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Projekto autorius antradieniais ir penktadieniais nuo 10 iki 12 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus.

Suinteresuoti asmenys iki vasario 22 d. gali pateikti raštu Vilniaus rajono skyriui savo pastabas ir pretenzijas.

Rengiamas žemės sklypo, Pašilių k., Riešės sen., Vilniaus r. kad. Nr. 4117/0300:5188, kaimo plėtros projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Andrej Taliun. Projekto rengėjas – UAB Geodezijos centras, Pašilaičių 17-38, Vilnius, tel.

8 673 92 494, info@geocentras.lt. Gretimo skl. kad. Nr. 4117/0300:6 savininkus kviečiu susipažinti su projektu nuo 2013 01 25 iki 2013 02 11 UAB Geodezijos centras patalpose.

1068677

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Seimas ir Vyriausybė Vilniui numatė mažesnį biudžetą Vilniaus miesto tarybai vakar pateiktas svarstyti sostinės biudžetas. Įskaitant visus finansavimo šaltinius, miesto biudžetas sieks 1,381 mlrd. litų, arba 145 mln. litų mažiau negu 2012 m.

Toks biudžeto mažėjimas susijęs su tuo, kad Vyriausybė ir Seimas savo sprendimais sumažino iš mokesčių gaunamas ir kitas pajamas, biudžetas dėl to netenka apie 31,2 mln. litų, taip pat savivaldybė 2013 m. mažiau skolinsis, įveda papildomas taupymo priemones.

Taip Vilniaus biudžetas mažėja apie 10 proc.

Pavyzdžiui, kaimynės Latvijos sostinei biudžetas padidintas apie 6 proc. – nuo 2,129 mlrd. iki 2,259 mlrd. litų. Be to, Vilnius išlieka miestas, kuriame vienam gyventojui tenkančios biudžeto pajamos yra mažiausios tarp visų Baltijos šalių sostinių. „Praėjusi Vyriausybė visą šalies finansinę naštą perkėlė ant vilniečių pečių, nacionalinė valdžia ir toliau diskriminuoja vilniečius. Sostinės gyventojų indėlis į Lietuvos ekonomiką yra pats didžiausias šalyje, tačiau Seimas savo sprendimais neužtikrina net pagrindinių funkcijų įgyvendinimo. Nuo 2007

metų dėl Seimo ir Vyriausybės sprendimų miesto skolos padidėjo daugiau kaip 500 mln. litų. Šiemet mes privalėsime dar labiau taupyti, nenumatyta lėšų miestui tinkamai pasiruoši ES pirmininkavimui.

Tad tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė atsižvelgs į sudėtingą miesto situaciją ir padės spręsti miesto finansų klausimą“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Iš viso šalyje sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Vilniuje surenkama 40 proc., tačiau miestui lieka tik itin maža jo dalis – sostinė į valstybės iždą sumoka per 505 mln. litų, o Kauno indėlis į valstybės iždą yra apie 20 mln. litų, Klaipėdos – 23,1 mln. litų. Vilniaus biudžetui Seimo sprendimu lieka apie 366 mln. litų.

Sostinės savivaldybė 2012 m. viršijo GPM surinkimo planą 11 mln. litų, bet, formuojant naują biudžetą, bendros pajamos suplanuotos mažesnės. Vilnius ir toliau Vyriausybės ir Seimo sprendimais paliktas miestu donoru.

Miesto finansines problemas pradėtų spręsti ir pakankamą būtiniausių sričių finansavimą užtikrintų GPM dalies, liekančios miesto biudžete, padidinimas nuo 40 iki 60 proc.

Palyginkime: vien tik Vilniuje planuojama surinkti 40 proc. visoje šalyje mokamo GPM – apie 1,52 mlrd. litų. Pagal Seimo priimtus įstatymus miesto biudžete iš šios sumos turėtų likti apie 0,366 mlrd. litų – likusi dalis bus perskirstyta kitoms savivaldybėms ir valstybės biudžetui. Lietuvoje planuojama surinkti 3,78 mlrd. litų GPM. Dėl Seimo sprendimais nulemto nepakankamo net ir pagrindinių sričių finansavimo savivaldybė yra priversta ir toliau karpyti išlaidas apie 12 proc.

2013 m. miesto biudžete ypač stipriai mažinamos išlaidos infrastruktūros objektų plėtrai, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugai, informacinės visuomenės plėtrai, būsto plėtrai. Mažės finansavimas ir seniūnijų veiklos programoms, svei-

katos apsaugai, turizmo plėtrai, senamiesčio atgaivinimo programai, socialinei apsaugai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, kultūrinės veiklos bei verslo aplinkos gerinimo programoms. Smarkiai mažinamas Administracijos direktoriaus rezervas.

Vilnius ilgą laiką Vyriausybės ir Seimo sprendimais buvo miestas-donoras, dėl to sostinės skola per 2007–2011 m. padidėjo 500 mln. litų, o vien dėl konstituciškai nepagrįstai priskirtos funkcijos miestui – lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo vykdymo savivaldybė patyrė 257 mln. litų nuostolių. Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais tik 40 proc. surenkamo GPM lieka Vilniaus biudžete, 60 proc. – perskirstoma kitiems

miestams ir valstybės biudžetui, o beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio.

Primename, kad Konstituciniame Teisme (KT) priimtas prašymas ištirti, ar įstatymai, numatantys, jog Vilniaus biudžetui skiriama 40 proc. mieste sumokamo GPM, o beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio, atitinka Konstituciją. Į KT, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, nusprendė kreiptis Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). VAAT atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT, ir atsižvelgė į Vilniaus savivaldybės argumentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos.

Papildoma informacija apie Vilniaus biudžetą Savivaldybė Vilniaus Kauno Klaipėdos Mažeikių r.

GPM dalis savivaldybės GPM dalis, liekanti GPM paskirstymas į GPM dalis, liekanti teritorijoje (Lt) biudžete (proc.) valstybės iždo sąskaitą (Lt) savivaldybės biudžete (Lt) 871 719 42 505 597 366 122 333 259 94 19 996 313 263 165 233 86 23 133 142 100 39 215 99 392 38 823 GPM paskirstymas pagal biudžeto įstatymus, 2013 m.

val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.

959483

28

skelbimai

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

959171

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo Nacionalinės prie ŽŪM Vildienomis nuo 9žemės iki 16tarnybos val.

961027 Nr. niaus miesto skyrius 2012 12 11 įsakymu 49VĮ-(14.49.2.)-2010 patvirtino valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, esančios Vilniuje, SB „Telegrafistas“ teritorijoje, šalia Kalnėnų g., 2813 kv.m, ploto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio įsakymo tekstas skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybosmedžio internetomasyvo tinklalapyje, Gamina vidausnuoroda du- į sklypo planą http://www.nzt.lt/stotisFiles/ risuploadedAttachments/pl%20telegrafisiš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja.tas20121117103524.pdf. www.vidinesdurys.lt. Sklypo Tel. 8 689 44 nuomininvidinesdurys@zebra.lt.

984, kas e.SBpaštas „Telegrafistas“ (kodas 191503756), Kalnėnų g. 26, Vilnius. Tel. 8 650955284 40 207.

paslaugos

statybos ir remonto

1067506

Informacija apie priimtą sprendimą dėl privalomo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Plano rengimo organizatorius SKUBIAI NEMOKAMAI nenau– Rūta IR Grušnienė, GiedrėIŠVEŽA Grušnytė, Oginskio g. 19-19, LT-09601.

Rengiamas dojamą buitinęVilnius, techniką – šaldytuvus, planas ar virykles, programakompiuterinę – žemės sklypo (kad. skalbykles, techNr. 0101/0165:417) Kadriškių k., detalusis niką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. planas, Panerių seniūnija, Vilniaus miestas.

8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt .

Planavimo tikslas – pakeisti žemės naudoji951181 mo paskirtį į (kitą) – nustatant naudojimo būdą (pramonės ir sandėliavimo bei komerVisųcinės kompiuterių televizorių taisymasP, Vilpaskirtiesir objektų teritorijos K) ir niuje, Žalgirio g. 131, tel.

(8 5) 275 4665; pobūdį (pramonės ir sandėliavimo įmonių www.pc-help.lt. statybos bei prekybos, paslaugų ir pramo933624 gų objektų statybos P1, K1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus, leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei Iš/į statybos Londonąreglamentus, saugiai, greitai vežame siuno numatytoje bendro Lietuvoje naudojimo teritorijojeikisuplanuoti tinius. pristatome durų. Tel. vie8 erdvių+44 (aikščių ir kitų želdynų) įrengi687šųjų 58 503, 778 627 1449.

InformaciPriimtas sprendimas – Remiantis SPAV ja –mą. www.lietuvalondonas.com . atrankos informacija ir vertinimo subjektų 959526 išvadomis, priimtas sprendimas nerengti Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi-Kažemės sklypo (kad.

Nr. 0101/0165:417) pervezimai. ją. Tel. 8 699 01 428,seniūnija, e. paštas Vilniaus driškių k., Panerių miestas detaliojo plano strateginio pasekmių info@gmail.com.

952525Su aplinkai vertinimo (SPAV) dokumento. priimto sprendimo motyvais ir SPAV atrankos medžiaga galima susipažinti UAB archiDELTA Tilto g. 15, Vilnius, tel. 8 677 12 897, faks. (8 5) 278 4422.

Pasiūlymus dėlkokypriimNestandartinių baldų gamyba.

Aukšta sprendimo teikti raštu per 10 d.d. www.guobosbaldai.lt . Tel. bė –tožema kaina.galima nuo69 šio099. skelbimo datos UAB archiDELTA Tilto 8 656 g. 15, Vilnius, faks. (8 5) 278 4422, biuras@ 760904 archidelta.lt.

Technikos remonto

Kelionių

Kitos

parduoda

1068936

Informuojame, kad yra atliekami žemės sklypo Nr. 4132/0400:0007 (Giedraitiškių k., Maišiagalos sen.) kadastriniai matavimai. Suinteresuotus asmenis (kaimyninių Parduodamas dviejų kambarių Palansklypų savininkus) kviečiamebutas atvykti į misklypo ribų paženklinimą gosnėto centre, už bažnyčios, S.Nėries 2013 g. 1A.02 Tel.05 d. 10 8 603 62val.

096.Informacija teikiama UAB „Geos-

nekilnojamąjį turtą

955765

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki Ateities viešo susirinkimo pabaigos.

Planatatus“, g.10, Vilnius.

Tel. 8 614 08 648,dokumentų e. paštas eg@geostatus.lt. vimo sprendinių pasiūlymų ap1068791 skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į Informuojame, kad Nacionalinės Žemės jųTarnybos pasiūlymus parengtame plaprieneatsižvelgta ŽŪM Vilniauskelio miesto skyriaus Statybos įmonei reikalingi darbininkai navimo gali8 apskųsti Valstybinės vedėjodokumente, 2012 m spalio d. įsąkymu Nr 49VĮir(14.49.2)-1750 apželdintojai.

Kreiptis tel. (8žemės 5)inspekcijos 231sklypo 6179, patvirtintas teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500. (kadastro Nr0101/0104:38) esančio Birelių prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 sodų 19-ojiir g.statybos 13, SB valstybinės „Termoizoliacija“ forplanavimo priežiūros mavimo ir pertvarkymo projektas.

PlanaviUAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g.„Termoizoliacija“ 9, Vilnius, per organizatorius – SB bąmo šeimos gydytojams ir bendrosios prak-į mėnesį jiems išsiųsto (atsakymo (Loretanuo Udrienė), rengėjaslaiško UAB Geodezinintikos slaugytojams.

Informacija 8 618 kų biuras.

Tel. 8 662gavimo 80 795. pateiktą pasiūlymą) dienos.tel. 1069002 960590 37 721.

975626 Įsakymas dėlAPIE žemės ūkio paskirties žeINFORMACIJA TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. mės sklypo Nr. 821 (kadastrinis Nr. Pranešame apie kartojamą infor0101/0134:821), esančio visuomenės Vilniaus mieste, Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklyKryžiokų g. 310, sodininkų bendrijoje „Aras“ ir Dobrovolės teritorijos, esančios šalia minėto žemės po k. (5,1100 ha, sklypo Nr. Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650 91 sklypo, formavimo ir pertvarkymo projek0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. to (vietovės lygmens specialiojo teritorijų 973725 detaliojo plano.

Planavimotvirtinimo. pagrindas2013 – 2012 planavimo dokumento) m. m.sausio balandžio Detaliojo teritorijų planavi17 d.12Nr.d. 49VĮ-(14.49.2)-78, Vilnius. mo organizatoriaus teisiųlogistika irįstatymo pareigų(žin., perdaviVadovaujantis LR žemės Nr. Transportas, 34-620;2010, Nr. 72-3616) 7 straipsnio mo sutartis Nr. 042042.

Planavimo tikslas –1 Konditerijos įmonė priims darbą Vilniaus dalies 1žemės punktu, 40 straipsniu, LR sodininkų pakeisti tikslinę paskirtįį pagal bendrojo bendrijųvairuotoją-ekspeditorių, įstatymu (Žin., 2004, Nr.vadybinin4-40), Žeregione plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti mės sklypų formavimo ir pertvarkymo proką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.Tel.De-8 jektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, 611 45 000. taliojo plano organizatorius – ministro UAB „4Real“, patvirtintomis LR žemės ūkio ir LR 976056 aplinkos ministro spalio 4 d.20įsakyA.Goštauto g. 5-79, 2004 Vilnius,m.tel.

8 698 198. mu Nr. 3D-542/D1-513 Nr. 149Projekto rengėjas – UAB(Žin., „RV 2004, architektų stu5420), atsižvelgdama į Nacionalinės žemės dija“, Pamėnkalnio g.

28-2, Vilnius.

Parengtarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Že-

siūlo darbą

953105

Įvairūs Kita Kelionių organizatorius

2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumiA.Vienuolio paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESg. 6, LT-01104 Vilnius TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Tel. (8 5) 231 3314.

Faks. (8 5) 262 9120 – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditoKELTU Į2012 EUROVIZIJOS DAINŲ riniusKELIONĖ reikalavimus m. gegužės 2 dienai KONKURSĄ (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu priVieta kajutėje į Karlshamną arbapatvirtinanatgal nuo dedant kreditorinius reikalavimus 266 Lt asmeniui čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip Šiemet pat prašom nurodyti, šiųitin reikalavimų Euroviziją pasiektiarbus patogu su įvykdymas yranakties užtikrintas, nurodyti, būdu keltu. Po poilsio kajutėjekokiu ir pusryčių tai yrakelto padaryta.

Kreditorinį reikalavimą pateikrestorane, tik valanda kelio automobiliu iki Malmės atrodysLT-50204 vienas malonumas. ti Savanorių pr. 262-105, Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016 Keltų bilietus Klaipėda –Karlshamnas galite

pirkti ir internetu INFORMACIJA APIE www.krantas.lt TERITORIJŲ . PLANAVIBilietus į Eurovoziją galite įsigyti www.tiMĄ. cnet.se.

Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad.

Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Daugiau informacijos www.krantas.lt .

0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

Įvairūs

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai to savivaldybės administracijos Miesto plė-

tros departamento 2012 m. spalio 9 d. raštą Kelionių organizatorius Nr. A51-64682(2.14.2,12-MP8), tenkindama

mi Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, Algirdo g. 31-418, Vilniuje iki 2013 A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius ir penk02 11, pirmadieniais, trečiadieniais tadieniais iki5) 12.00 val.

Tel. (8 5) 231 nuo 3314.8.00 Faks. (8 262 9120

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

UAB „Geodezininkų biuras“ 2012 m. lapkričio 13 d. prašymą ir veikdama pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 06 29 įgaliojimą Nr. 1Į(1.9)-1081 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, pagal Arplanavimo svajojate sąlygų aplankyti Niujorką? išdavimo, sprendinių pridokumentų teikimo.“ Oėmimo galbūt,irJus visada žavėjo Las Vegasas –

Kelionių organizatorius

1069191

šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentokainą. teisės medžioti suteikimo ir panaiypatingą kinimo komisija (toliau – Komisija) 2013 m.

Užsisakykite 15 dienos,asmeir Joninių nuo vasariokruizas 18, skrydį 19, Ryga–Stokholmas–Ryga 21,iki22gegužės d. organizuoja nų, Ltnorinčių tapti medžiotojais, egzaminus leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 ir medžiotojų organizacijoms nepriklausan01–2013 03Jus 21 į trumpiausios Kviečiame nakties vačių medžiotojų saugaus elgesio medžioklėNiujorkas 2226 Ltmedžiojimo įgūdžių paje žinių irnuo praktinių karėlį! tikrinimą (Patikrinimas 2013 02 19).

Vašingtonas Lt vyks Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, ir linksmybės iki Bostonas ryto! nuo 2588 Lt

Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius

1068403

vilnius@vilnius.krantas.lt, Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal www.krantas.lt A.Vienuolio alkoholikai g. 6, LT-01104gali Vilnius anoniminiai padėti? Paskambink 8 633 00Lt(8 020. www.aaar.lt.

Tel.Vegasas (8 5)tel.

231nuo 3314.

Faks.

5) 262 9120 1032806 Las 2871 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuogroup” 2382 Lt 2013 01 28 9 val.

UAB „Geo kviečia ribų2874 ženklinimą sklypų (kad.

Monrealisį nuo Lt Nr. 4170/1614:8707, 4170/1614:0152, Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 4170/1614:0151) savininkus Josifą Viktorą Bogdevičių, Sigitą Pašakinską ir Juozą ČerKalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt niauską. Matavimai atliekami pil. OsvalPamirškite ir atsipadui Juodeliuikasdieninius (skl. kad. Nr.rūpesčius 4170/1614:0153) Kaina pateikta puses su oro moadresu Vilniaus sav.

Riešės sen.uostų Bratonišlaiduokite laiveį r.abi Baltijos jūroje! kių k., Pavasario 15-oji g. 14. Matininkas kesčiais.

MėgaukitėsLaisvės saule, pr. vėju125-502, ir gera nuotaika.

V.Bilinskas, tel. 8 677 Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa03 016, e. paštas info@geogroup.lt.

1067859 pildomai.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius

Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

960851

Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkosketvirtadienis, skyriaus vedėjo įsakymas sausio 24, 2013dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com.

Medžioklės egzamino teorijos egzaminas 961170 ir687 saugaus elgesio žiniųInformacipatiri58 503, +44medžioklėje 778 627 1449. nimas vyks Vilniuje, g. 6/8.. MedžioSodininkų bendrijosStiklių METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com klės egzaminasataskaitinisvyks Vil2012egzamino 06 10 11šaudymo val. šaukiamas 974465 niaus rajone, Sužonių seniūnijoje, Daukšių rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks KelmiVežame poilsiautojus iš Vilniaus, kaime esančioje šaudykloje.

EgzaminųKauno pra- į jos sodų g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos džia 9.00 20-oji val.

Asmenys pageidaujantys įgy-Tel. Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. ir965, tvirtinimas.

2.227. atastiataskaita teisę medžioti Komisijai ikiRevizoriaus 2013 m. va8 699 99 8 612 22 sario pateikia šiuos dokumentus ir 975416 jų kaita 11ir d.tvirtinimas.

3. Sąmatos tvirtinimas. kopijas (dokumentų įsitikinus ko4. Įvairūs klausimai.originalai, 5. Pirmininko rinkimas. pijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam 6. Revizoriaus rinkimai.dokumentą Susirinkus mažiau asmeniui): 1. Asmens su foto-nei pusei bendrijos narių,būtų pakartotinis nuotrauka, kuriame nurodytasusirinkigimimo data asmens2012 kodas; mas bus arba šaukiamas 06 2.24Pažymėji11 val. toje Kita mą apie vietoje baigtus(ta medžiotojų kursus ir atliktą pačioje pati darbotvarkė).

Bendristažuotę arba aukštojo ar sąrašu aukštesniojo BIĮ „Kontrastų biuras“ visu parduojos pirmininkė. mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų sriuž didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę ties ir šio diplomo priedą apie UABišsilavinimą, „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieneikadastrinius 35metu 730 Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami iki studijų išklausytą specialų medžioklės ka matavimus Vilniaus r. sav., kursą atitinkamą egzaminą; 3.vo2012 irm.išlaikytą birželio 25 d. imtinai uždaruose Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, Prašymą Komisijaiadministratoriui, leisti laikyti medžioklės kuose UAB „SBS skl.

Nr.bankroto 1484.(skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), egzaminą; Pažymą iš sveikatos priežiūLegale“, Ukmergės g.

369A, Vilnius.

Dauprašom gretimo (neprivatizuoto sodo) sklyros įstaigos, forma 049/a; 5. Pažymą apie giau (8gyvenamąją 5)m.206 0799, 8 611 nuolatinę vietą; po Nr.informacijos 147(deklaruotą) savininkątel.2012 birželio 8 d.

10 6. asmuo teistas už tyčinius 51Pažymą 518. val. atvyktiarprie jumsnėra priklausančio sklypo ir 971990 nusikaltimus; 7. Pažymas apie tai ar asmuo dalyvauti ženklinant riboženkliais nėra padaręs administracinių teisės BoguslapažeiVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio Nr. 148turto arba prašom dimų susijusiųsklypą su medžioklę ar žūklę regla-sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16neval. mentuojančiais teisės aktų reikalavimų sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazesilaikymu, neteisėtu panaudojimu, adresu Vilniaus r., ginklo Pagirių sen., vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 79 kėsinimusi į nuosavybę ar nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyksviešąją sklypotvarką; kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 8.

Dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. skirtas dokumentams įforminti. Asmenys, Kviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka mės tvarkymo departamento direktoriaus kuriems bus atliekamas medžiotojų sauKelionių Algio Bagdono 2012 spalio 30 d. patvirtintą gaus ir praktiniųLinUAB elgesio „Baltijosmedžioklėje Matavimųžinių Organizacija”, teritorijų planavimo patikriniIš/į Londoną saugiai, dokumento greitai vežame siun- medžiojimo įgūdžių patikrinimas, kmenų g.13, Vilnius.

Tel. 8 601 71 pateikia 112. mo aktą Nr. TPA-(8.14)-2845, tinius.

Lietuvoje pristatome ikiVilniaus durų. miesTel. 8 Komisijai tik prašymą. Dokumentai priima976256

Karščiausi kelionių pasiūlymai perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

AVIABILIETAI KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS SAS akcijaAUTOBUSU į JAV ir Aziją: Alyvų žydėjimo šventė2054 Duobelėje, Latvijoje Čikaga,pilys–Čekijos Vašingtonas Lt; Niujorkas Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.)

– 95 Lt 2124 Lt; San Franciskas 2731 Lt; Šanchajus, Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio –Lt1747 Lt– 175 Lt Pekinasnaktis 2007 Lt; Tokijas sala 2290 Muziejų (05.19/20) www.lek.lt – 377 Lt Pirkti internetu:sala–Talinas Ryga–Saremos Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (yra ir pilys–Čekijos pigios aviakompanijos) Šiaurės su poilsiu prie –Adrijos KELTAI Italija Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; nuo 1197 Lt sala–Talinas – 377 Lt TaliRyga–Saremos nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas.

Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės Italija (poilsinė Spec. pasiūlymai: Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Kroatija nuo 990 Lt Klaipėda–Zasnicas.

LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos rengiIspanija, Kostajūroje!

Brava nuo 822 Lt niai Baltijos KRUIZAI – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1800 Lt/asm.

Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt jūroje 7 d.

Egiptas, Hurgada nuo 935Karibų (su skrydžiu iš Vilniaus); nuo 3860 Lt/asm.

Ispanija, Kosta Dorada – 999 Ltiš Vilniaus) Bulgarija nuo 850 Lt(su skrydžiu VIZOS Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lankanuo nuo260 3500Lt, LtBaltarusiją nuo 85 Lt; Į Rusiją Graikija, sala 1128 Lt leidimai į JAV, Tailandą, Kiniją...

Kreta nuoKos 1170 Lt –Įvažiavimo Australiją.

Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Tunisas nuo 770 PAŽINTINĖS kelionės autobusu: Bulgarija, Burgas – 1199 Lt Juodkalnija–Bosnija ir Hercegovina–Kroatija–Serbija–Albanija Lt Rijeka(pažintinės – 12791215 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS Šiaurės Italija (pažintinė poilsinė) – 1265 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Italija–Kaprio sala (10 d.) – 1890 Lt Kroatija –Burgas 972 Lt – 1199 Ltnuo 2423 Lt Bulgarija, Izraelis–Jordanija–Egiptas Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas – Portugalija, Marokas 2634 Lt– 1899 Lt 1234 Lt nuoAlgarvė Kuba 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Gėliųnuo paradas Olandijoje (7 d.) – 1395 Lt Gėlių paradas Olandijoje Egiptas, Hurgada nuo 995(6Ltd.) – 1251 Lt Praha–Viena–Budapeštas – 636 Lt IŠBulgarija RYGOS:2013 – 995m.Ltlėktuvu iš Vilniaus POILSIS Ispanija, KostaLtBrava, Kosta Dorada nuo Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Turkija – 1078 1279 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠKreta VILNIAUS: – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt

Graikija, Kreta –– 959 99 LtLt Mažieji Laukystos piratai Ispanija, Kosta – 1279 Lt Lt Bulgarija, VarnaBrava – 1099 Lt 370 Graikija, Kos sala – 1069 Lt Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, Algarvė 2239 Lt Turkija, Antalija – 969– Lt Mes jėgaVarna 450 Lt– 929 Lt Bulgarija, Kroatija, – 1189 ŽaidimųRijeka galaktika 450Lt Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Marmaris 1029 Lt Apači indėnai atkeliauja 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt – 1899į Lietuvą Portugalija, Algarvė Lt Egiptas – 1299 Lt Avataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt POISIS lėktuvu iš Varšuvos Mes šampinjonai 450 Ltaš!Lt600 Lt Laimingas žmogusnuo – tai Egiptas, Hurgada 1237 Aplink 7 dienas 499 Lt Šarm El pasaulį Šeichas – 1314 Lt Top Fun 640 Lt per Portugalija – 1633 Lt Lt Mano pasaulis 595 Ispanija – 1719 Lt Kitas variantas 359 STOVYKLOS UŽSIENYJE Šri Lanka – 5072 Lt Lt PAŽINTINĖS Varšuvos Dodi kalbos 550 Ltlėktuvu Anglų stovyklaiš Estijoje 1790 Lt Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Izraelis – 2252 Lt; Marokas – 2235 Lt; Ispanija 2235 Lt „Pribrežnyj“ Stovykla– Ukrainoje Kroatijoje 2149 SLIDINĖJIMAS lėktuvu 60 Lt dienai Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Kryme –„Saliut“ AVIABILIETAI* Andora 1290 Lt1699 Lt Italija, Šveicarija (Aostos Baku nuo 1050 Lt;ir LtPrancūzija Maljorka nuo 500slėLt Bulgarijoje 1699 nis) – 1490 Lt *kainos į abi puses Kroatijoje 2149 Lt Italija (Vialattea) – 1650 Lt autobusu: Juodkalnijoje 1899 Lt Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Lt KELTŲ BILIETAI Anglų(Livinjo) kalbos stovykla Italija – 1490 LtEstijoje 1790 Lt Ryga–Stokholmas Austrija, Šveicarija – 1890 Lt AVIABILIETAI* Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina (Bukovelis) Talinas–Stokholmas Tokijas lėktuvu – 2229 išLtVilniaus POILSIS Egiptas 1499LtLt Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Tenerifė – 1719 Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras 2310LtLt (spec. pasiūlymas) Indija (Goa) ––3419 Klaipėda–Kylis (spec.

JAE (Dubajus) – 3729 Bankokas – 2409 Lt Ltpasiūlymas) Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas)

29

ketvirtadienis, sausio 24, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

30

ketvirtADIENIS, sausio 24, 2013

personažas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė sau­sio 26–vasario 1 d.

Avinas (03 21–04 20). Šeš­ta­die­

nį nu­si­tei­ki­te ro­man­tiš­kam pa­si­ma­ty­mui ar šiaip ma­lo­niai pra­ mo­gai. Jums pa­tiks bū­ti dė­me­sio cent­re ir su ju­mis iš­ties ne­nuo­bo­ džiaus ap­lin­ki­niai. Ki­tą sa­vai­tę kils ūpas keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą, dar­bą ar mi­ty­bos įpro­čius. Tur­būt ap­si­lan­ky­si­te gro­žio sa­lo­ne ar spor­ to, svei­ka­tin­gu­mo cent­re, me­di­ci­ nos įstai­go­je. Nuo ket­vir­ta­die­nio ne­ti­kė­tu­mų ga­li­te su­lauk­ti iš kon­ ku­ren­tų, par­tne­rio ar tar­pi­nin­kų.

Jautis (04 21–05 20). Sa­vait­ga­lį

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Mū­zos po vie­ną ne­vaikš­to Vien trys jo var­dai – Taut­vy­das Pau­ lius Au­gus­ti­nas – ir pa­var­dė Au­gus­ ti­nas jau yra ne­pap­ras­ta. O kur dar dau­gy­bę sri­čių ap­rė­pian­ti kū­ry­ba, ku­ri ly­di Taut­vy­dą kas­dien.

Dvyniai (05 21–06 21). Sa­vait­ga­

lį bū­si­te nu­si­tei­kę sa­viš­vie­tai.

Bend­rau­da­mi ga­li­te per­ne­lyg kiš­ti no­sį į sve­ti­mus rei­ka­lus, pirš­ti sa­vo nuo­mo­nę, o dėl to kas nors pa­si­jus ne­jau­kiai. Bū­ki­te su­bti­les­ni, kont­ro­ liuo­ki­te sa­ve. Pa­si­sau­go­ki­te per­ša­li­ mo li­gų. Bū­ki­te itin at­sar­gūs ke­ly­je.

Bui­ti­niai rei­ka­lai, šei­mos ge­ro­vė pa­ rei­ka­laus dau­giau pa­stan­gų. Nuo ket­vir­ta­die­nio sek­sis ap­do­ro­ti in­for­ ma­ci­ją, mo­ky­tis. Neat­si­sa­ky­ki­te siū­ lo­mos at­rak­ci­jos.

Skulp­tū­rą šiuo me­tu Olan­di­jo­ je stu­di­juo­jan­tis vai­ki­nas taip pat ra­šo ei­les, ku­ria do­ku­men­ti­nius fil­mus, yra pro­fe­sio­na­lus so­cio­lo­ gas, gro­ja gru­pė­je „Bal­ta­sis ki­ras“ ir ne­re­tai pri­si­sta­to esąs „pro­fe­ sio­na­lus tran­zuo­to­jas“.

– Kas tau yra to­bu­la lai­mė?

– Man tai yra jaus­mas, kai esi čia ir da­bar. Tai la­bai stip­rus pa­jau­ ti­mas, kai su­pran­ti, kad gy­ve­ni šią aki­mir­ką – gam­tos ap­sup­ty­je, ge­ri į sa­ve vis­ką ap­link ir nie­kam ne­no­ ri pa­kenk­ti. At­virkš­čiai – iš­sau­go­ ti, duo­ti, mo­ky­tis ir bū­ti.

– Ta­vo he­ro­jus kas­die­nia­me gy­ve­ni­me?

– Vie­nas di­džiau­sių he­ro­jų man yra ma­no ge­riau­sias drau­gas – dėl dau­ ge­lio prie­žas­čių, ta­čiau ne jis vie­nas.

– Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­tas?

– At­le­tiš­ku­mu.

– Ko­kią mo­te­rs sa­vy­bę la­biau­ siai ver­ti­ni?

– Ty­ru­mą ir su­ge­bė­ji­mą su­val­dy­ti tą be­ga­li­nę vy­riš­ką ener­gi­ją bei nu­ kreip­ti ją bū­tent ty­ru­mo kryp­ti­mi.

– Ko­kias drau­gų sa­vy­bes la­ biau­siai ver­ti­ni?

– Nuo­šir­du­mą, pa­pras­tu­mą ir ne­bi­jo­ji­mą da­ly­tis vis­kuo – tiek ma­te­ria­liais da­ly­kais, tiek idė­ jo­mis, tiek as­me­ni­niais at­ra­di­ mais.

– Ryš­kiau­sia ta­vo sa­vy­bė?

– Iš­kal­ba.

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to?

– Te­gu au­ga (angl. – let it grow).

Kal­bi­no Atė­nė Pa­kal­ny­tė

Šaulys (11 23–12 21). Re­gis, jus

vi­lios ke­lio­nės ir ne­su­vok­tos tie­sos. Skai­ty­ki­te, mo­ky­ki­tės, kur­ki­ te, nar­šy­ki­te in­ter­ne­te, bend­rau­ki­te.

Jei ka­muo­ja mo­ra­li­nio pa­si­rin­ki­mo klau­si­mas, įsi­klau­sy­ki­te į są­ži­nės bal­są. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je ga­li tek­ti ruoš­tis ko­man­di­ruo­tei ar vie­ šai kal­bai, in­ter­viu. Tai da­ry­ki­te at­ sa­kin­gai. Gal­būt da­ly­vau­si­te ren­gi­ ny­je, su­si­ti­ki­me, ku­ria­me svar­bų vaid­me­nį su­vai­dins jū­sų so­cia­li­nis sta­tu­sas, įta­kin­gos pa­žin­tys.

Ožiaragis (12 22–01 20). Pe­rio­

Liūtas (07 23–08 23). Sa­vait­ga­

Vandenis (01 21–02 19). Sa­vait­

Mergelė (08 24–09 23). Sa­vait­

Ma­no he­ro­jus kas­die­nia­me gy­ve­ni­ me yra bet koks su­tik­tas žmo­gus, ku­riam ga­liu žiū­rė­ti į akis ir šyp­so­ tis bei su­lauk­ti iš jo to pa­ties.

sa­vai­tę dar­buo­ki­tės itin at­sa­ kin­gai, nes klai­dos ga­li rim­tai pa­ kenk­ti. Ne­ri­zi­kuo­ki­te san­tau­po­mis ir re­pu­ta­ci­ja. Ne­ma­ža trau­mų ti­ki­ my­bė. Po­ra die­nų nuo ant­ra­die­nio pa­lan­kios po­kal­biui dėl dar­bo, po­li­ ti­nei dis­ku­si­jai, bend­ra­min­čiams telk­ti. Nu­si­ma­to rei­ka­lų su so­cia­li­ nė­mis tar­ny­bo­mis, vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Ga­li­te pa­si­reikš­ti ir kon­ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je. Nuo ket­vir­ ta­die­nio tap­si­te neats­pa­rūs in­fek­ci­ joms, aler­gi­joms.

no­ro dar­buo­tis na­muo­se, vyk­ti ap­si­pirk­ti. Ti­kė­ti­ni sėk­min­gi ko­mer­ci­niai rei­ka­lai. Ne­ma­lo­nu­mų ga­li­te pa­tir­ti tik tuo at­ve­ju, jei per­ ne­lyg iš­lai­dau­si­te. Po­zi­ty­vus nu­si­ tei­ki­mas, ne­sa­va­nau­diš­ku­mas pa­ dės įveik­ti ne­su­ta­ri­mus. Ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je dėl mo­kes­ti­nių įsi­ pa­rei­go­ji­mų, pel­no, tur­to da­ly­bų, nuo­sa­vy­bės rei­ka­lo ar de­ry­bų jau­ si­te įtam­pą ir ga­li pri­reik­ti spe­cia­ lis­to pa­gal­bos. lį šau­niai lei­si­te lai­ką su tais, ku­rie pa­gei­daus jū­sų drau­gi­jos. Tie­ sa, bū­si­te emo­cio­na­lūs ir nu­si­tei­kę po­strin­gau­ti apie da­ly­kus, ku­riuos pa­šne­ko­vai ver­ti­na ki­taip. Jei­gu ka­ te­go­riš­kai bruk­si­te sa­vo nuo­mo­nę, san­tar­vės ne­liks nė ženk­lo. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į ju­ri­di­nę rei­ka­lų pu­sę, kad ne­lik­tų spra­gų, neiš­siaiš­ki­ni­mų.

Nep­ro­vo­kuo­ki­te prie­šiš­kų reak­ci­jų.

– Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti?

– Ne­su­ge­bė­ji­mą tie­siai pa­sa­ky­ ti pa­pras­tų da­ly­kų. Kar­tais vaikš­ tau ap­link ir po­kštau­da­mas ban­ dau pa­sa­ky­ti, ką jau­čiu, o žmo­nės ma­nęs ne­sup­ran­ta ir dėl to nuo­lat ky­la pro­ble­mų.

Skorpionas (10 24–11 22). Ki­tą

do pra­džio­je itin ak­tua­lūs bus mei­lės rei­ka­lai. Gal­būt pa­tir­si­te, kad aist­rin­gi jaus­mai lyg fe­nik­sas at­gy­ja ir ža­di­na vil­tis. Ki­ta ver­tus, su­stip­rės pa­vy­das, bai­mė dėl drau­ gys­tės ar mei­lės ob­jek­to. Nuo pir­ ma­die­nio teks sku­biai tvar­ky­ti pi­ ni­gi­nius, tur­ti­nius rei­ka­lus, mo­kė­ ti mo­kes­čius, spręs­ti opią vers­lo ar sko­lų pro­ble­mą. Ne­ty­čia ga­li­te su­ ga­din­ti svar­bų do­ku­men­tą. Nuo ant­ra­die­nio jau leng­viau gau­si­te rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją, įveik­si­te biu­rok­ra­ti­nes kliū­tis.

Vėžys (06 22–07 22). Nes­tigs

– Ta­vo di­džiau­sia bai­mė?

– Dvi tu­riu. Pir­mo­ji – tai at­si­dur­ti su­dė­tin­go­je man so­cia­li­nė­je ter­pė­ je. Bū­na žmo­nių, ku­rių net žvilgs­nį pa­ma­čius vi­du­je at­si­ran­da ne­ge­ ras jaus­mas, tad di­džiau­sia bai­ mė man bū­tų at­si­dur­ti tarp di­de­ lio kie­kio to­kio „ne­ga­ty­vo“. Ant­ro­ji bai­mė – tai už­mirš­ti, kad esi čia ir da­bar. Bū­na aki­mir­kų, kai tar­ si nu­pur­to, kai su­vo­ki, kad esi čia, bet iki šiol ne­bu­vai, o už­si­mirš­ti ir pa­si­klys­ti iš­ties la­bai leng­va.

– Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu?

– Tai, kad at­ra­dau ke­lia­vi­mą, kal­ nus, lais­vės po­jū­tį. Šie­met į kal­nus nu­ke­lia­vau pir­mą kar­tą ir iš­gy­ve­nau iki tol dar ne­pa­tir­tą vie­ny­bę su gam­ ta. Bū­nant ten ap­nin­ka ne­pap­ras­tas jaus­mas, ci­vi­li­za­ci­ja lie­ka to­li, o ta­ve ap­go­bia me­di­ta­ty­vi­nė ra­my­bė.

ne­per­sis­ten­ki­te ir ne­da­ry­ki­te to, kas ne jū­sų jė­goms. Pa­sik­liau­ki­ te in­tui­ci­ja. Dau­giau dė­me­sio skir­ ki­te my­li­mam žmo­gui, šei­mai. Ven­ ki­te pro­vo­kuo­ti gin­čus ir šei­my­ni­ nes sce­nas. Ki­ta sa­vai­tė pra­si­dės dirg­liai, bet nuo ant­ra­die­nio po­rą die­nų jau­si­tės ga­na sma­giai. Re­gis, jums sek­sis pa­si­ro­dy­ti kū­ry­bos, me­ no sri­ty­je. Ne­pa­li­ki­te be prie­žiū­ros vai­kų. Nuo ket­vir­ta­die­nio pa­di­dės įpras­to dar­bo krū­vis, bet re­zul­ta­tai tu­rė­tų džiu­gin­ti.

nau­jos pa­žin­tys. At­si­tik­ti­nis flir­tas ga­li tu­rė­ti įdo­mų tę­si­nį. Ki­ta ver­tus, pra­mo­goms gai­lė­si­te pi­ni­gų. Sau­ go­ki­te pi­ni­gi­nę, rak­tus. Ki­tą sa­vai­ tę ga­li­te ne­kaip jaus­tis ar­ba tie­siog bū­si­te tin­gūs, iner­tiš­ki. Neį­vyk­dy­ ti įsi­pa­rei­go­ji­mai, neuž­baig­ti dar­ bai, kon­ku­ren­ci­ja kels įtam­pą. Ta­ čiau as­me­nys, nuo ku­rių pri­klau­so jū­sų ge­ro­vė, tur­būt pri­vers at­lik­ti tai, kas nea­ti­dė­lio­ti­na.

ga­lį puo­se­lė­si­te iliu­zi­jas, su­si­ju­ sias su mei­le. Ta­čiau tik­ro pa­si­ti­kė­ji­ mo sa­vo jė­go­mis jums vis dėl­to stigs.

Ga­li­te su­ne­ga­luo­ti pa­tys ar­ba teks slau­gy­ti ser­gan­tį šei­mos na­rį. Ki­tą sa­vai­tę pai­nūs rei­ka­lai, pa­slap­tys po tru­pu­tį narp­lio­sis, kils į pa­vir­šių ir dėl to pa­tir­si­te prieš­ta­rin­gų emo­ci­jų.

Gal­būt teks bend­rau­ti su ži­niask­lai­ da, tvar­ky­ti or­ga­ni­za­ci­nius rei­ka­lus.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Bū­si­te nu­si­tei­kę pra­mo­gau­ti, bend­rau­ti su bi­čiu­liais. Ti­kė­ti­nas su­si­ti­ki­mas su se­na kom­pa­ni­ja bei

ga­lis bus šau­nus, jei neį­si­vel­ si­te į konf­l ik­tą ir neišp­ro­vo­kuo­si­te pa­vy­do sce­nos. La­biau pai­sy­ki­te ant­ro­sios pu­sės po­rei­kių, at­sar­giau reikš­ki­te kri­ti­ką, ven­ki­te sku­bo­tų iš­va­dų. Links­min­da­mie­si ne­pra­ras­ ki­te bud­ru­mo. Konf­l ik­tai vie­šu­mo­ je ga­li il­gam su­ga­din­ti nuo­tai­ką.

Ne­pa­si­duo­ki­te pro­vo­ka­ci­joms. No­ ri­te ar ne­no­ri­te, teks ieš­ko­ti ge­res­ nio su­ta­ri­mo su par­tne­riais bei kon­ku­ren­tais, o gal ir da­ly­tis įta­kos sfe­ras, pel­ną ar sko­las. Žuvys (02 20–03 20). Pe­rio­do

pra­džio­je at­si­ras ne­nu­ma­ty­tų dar­bų bei rū­pes­čių. Bū­ti­nai pa­si­rū­ pin­ki­te sa­vo ir na­miš­kių svei­ka­ta, kas­die­niais rei­ka­lais, pa­si­ren­ki­te ki­tai dar­bo sa­vai­tei. Ki­tą sa­vai­tę itin ven­ki­te ne­le­ga­lios veik­los ir int­ri­gų, svai­ga­lų. Grės ūmus už­de­gi­mas, trau­ma. Dar­be, kon­kur­suo­se vei­ki­ te ak­ty­viai, ne­bi­jo­da­mi kon­ku­ren­ ci­jos. Nuo ket­vir­ta­die­nio jums ga­li pa­vyk­ti šį tą pa­keis­ti ar­ba at­si­sa­ky­ ti to, kas ne­be­nau­din­ga.

Si­do­ni­ja

Orai

Vėjas 1–5 m/s

penktadienį –8

Lietuvoje artimiausiomis dienomis laikysis šalti orai. Šiandien kritulių nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais. Temperatūra 5–11 laipsnių šalčio. Penktadienį laikysis panašūs orai, naktį šals iki 17, dieną bus 8–10 laipsnių šalčio. Savaitgalį šaltis dar didės, naktimis šals iki 20 laipsnių, dienomis bus apie 8–12 laipsnių šalčio.

4-oji metų savaitė.

Saulė Vandenio ženkle.

Savaitgalio orai

–8

Telšiai

–5

Naktis

Šiauliai

–8

Klaipėda

–17

Panevėžys

–10

4

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +17 –5 +24 –4 +4 +23 +27 –4

–10

–8

–8

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+2 +12 –10 –8 –3 –10 +2 –3

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–20

–9

Vėjas (m/s)

–11

4

Vilnius

–10

–7 –5 +12 +29 –7 +21 +10 –5

Diena

Marijampolė

–11

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–21

Vėjas (m/s)

–12

6

Kalendorius Ketvirtadienis, sausio 24 d.

penktadienis, sausio 25 d.

šeštadienis, sausio 26 d.

sekmadienis, sausio 27 d.

pirmadienis, sausio 28 d.

antradienis, sausio 29 d.

trečiadienis, sausio 30 d.

Teka 8.21 Leidžiasi 16.41

Teka 8.20 Leidžiasi 16.43

Teka 8.18 Leidžiasi 16.45

Teka 8.17 Leidžiasi 16.47

Teka 8.15 Leidžiasi 16.49

Teka 8.13 Leidžiasi 16.51

Teka 8.12 Leidžiasi 16.53

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

VARDAI: Artūras, Felicija, Gaivilė, Mažvydas, Timotiejus

VARDAI: Viltė, Viltenė, Viltenis, Viltys, Žiedė

VARDAI: Eigydas, Justinas, Justas, Rimantas, Rimas, Titas

VARDAI: Jogundas, Jogundė, Jogvilas, Jogvilė

VARDAI: Leonidas, Leonida, Manfredas, Nijolė

VARDAI: Gilda, Nykantas, Žibutė, Žibuoklė

VARDAI: Banga, Bangys, Banguolė, Milgaudas, Milius

41 m. buvo nužudytas Romos imperatorius Kaligula Gajus Julijus Cezaris.

1776 m. gimė vokiečių rašytojas, kompozitorius, muzikantas Ernstas Theodoras Amadeus Hoffmannas.

1952 m. gimė Prancūzijos futbolo treneris Raymond’as Domenechas.

1961 m. gimė vokiečių kilmės aktorė ir modelis Nastassja Kinski.

1965 m. mirė britų politikas ir premjeras seras Winstonas Churchillis.

1972 m. Ramiojo vandenyno Guamo saloje rastas japonų kareivis Shoichi Yokoi, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse manydamas, kad tebesitęsia Antrasis pasaulinis karas.

Šv. Pauliaus atsivertimas Pusiaužiemis Kirmėlinė 1874 m. gimė anglų rašytojas Williamas Somersetas Maughamas.

1882 m. gimė anglų rašytoja Virginia Woolf.

1919 m. įkurta Tautų Lyga, būsimoji JTO. 1924 m. Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės žaidynės.

1938 m. gimė rusų dainininkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.

1958 m. gimė italų rašytojas Alessandro Baricco.

1981 m. gimė amerikietė dainininkė Alicia Keys.

2010 m. mirė tapytojas Algirdas Petrulis.

Tarptautinė muitininkų diena 1925 m. gimė JAV aktorius Paulas Newmanas.

1933 m. gimė poetas, rašytojas, vertėjas Martynas Vainilaitis.

1953 m. gimė danų politikas, NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh Rasmussenas.

1958 m. gimė politikė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė.

1958 m. gimė amerikiečių aktorė, komikė Ellen DeGeneres.

1961 m. gimė kanadiečių ledo ritulininkas Wayne Gretzky.

1963 m. gimė portugalų futbolo treneris José Mourinho.

1756 m. gimė austrų kompozitorius Wolfgangas Amadeus Mozartas.

1832 m. gimė anglų rašytojas Lewisas Carrollas, knygos „Alisa Stebuklų šalyje“ autorius.

1901 m. mirė italų kompozitorius Giuseppe Verdi.

1908 m. gimė filosofas ir poetas Antanas Maceina.

1958 m. gimė teatro ir kino aktorė Larisa Kalpokaitė.

1974 m. gimė norvegų biatlonininkas Ole Einaras Bjørndalenas.

1980 m. gimė rusų tenisininkas Maratas Safinas.

1983 m. mirė prancūzų aktorius Louis de Funèsas.

2010 m. mirė amerikiečių rašytojas Jerome’as Davidas Salingeris.

Europos duomenų apsaugos diena 1887 m. gimė lenkų pianistas Arthuras Rubinsteinas.

1955 m. gimė buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozi.

1965 m. gimė futbolininkas, treneris Arminas Narbekovas.

1968 m. gimė Kanados dainininkė Sarah McLachlan.

1978 m. gimė Gianluigi Buffonas, italų futbolininkas, rinktinės vartininkas.

1981 m. gimė amerikiečių aktorius Elihaj Woodas.

1986 m. gimė britų lengvaatletė, septynkovininkėJessica Ennis.

2002 m. mirė švedų vaikų rašytoja Astrid Lindgren.

1860 m. gimė rusų rašytojas Antonas Čechovas.

1866 m. gimė prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Romainas Rolland’as.

1905 m. gimė poetas Antanas Miškinis.

1954 m. gimė amerikiečių pokalbių laidų karalienė Oprah Winfrey.

1966 m. gimė brazilų futbolininkas Romário.

1968 m. gimė amerikiečių režisierius ir aktorius Edwardas Burnsas.

1974 m. gimė muzikantas Eimantas Belickas.

1978 m. gimė pasaulio sportinių šokių čempionas Arūnas Bižokas.

1985 m. gimė ispanų krepšininkas Marcas Gasolis.

1889 m. pradėtas spausdinti politikos, literatūros ir liberalus visuomeninis mokslinis mėnesinis laikraštis „Varpas“, kurio steigėjas buvo Vincas Kudirka.

1934 m. gimė kompozitorius Algimantas Raudonikis.

1937 m. gimė britų aktorė Vanessa Redgrave.

1937 m. gimė sovietų bei prancūzų šachmatų didmeistris Borisas Spaskis.

1951 m. gimė anglų dainininkas Philas Collinsas.

1953 m. gimė rašytojas Saulius Tomas Kondrotas.

1969 m. įvyko paskutinis viešas „The Beatles“ koncertas.

1974 m. gimė britų aktorius Christianas Bale’is.

5

4

3

7

7

1

8

7

lengvas sudoku

9 5 4

5

5

7

2

9

2

5

9

3

6

3 1

2

7

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

8

6

3

2 4

8

5

9

9 9

7

2 1 3

karštOJI linija: 212

4

5

8

8

1

5 3

8 4

3

5 2022

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOSIOS REDAKTORĖS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

sunkus sudoku

2

4

1

2

3

8

8

5

9

reklamos skyrius: 261

1

3 4 3654

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374

1

1

5

8

6

3

9

4

1

2

7

5

4

1

6

9

2

8

3

7

3

2

7

1

5

6

9

8

4

8

7

6

3

4

1

5

2

9 6

1

4

9

7

8

2

3

5

6

2

3

9

8

7

5

4

1

8

6

4

5

1

9

7

3

2

4

2

3

5

6

8

9

7

1

7

9

1

8

2

3

6

4

5

6

9

8

4

1

7

3

5

2

2

5

3

6

4

7

8

1

9

7

1

5

9

2

3

6

4

8

9

7

5

2

3

1

4

6

8

3

8

7

1

5

6

2

9

4

4

1

8

9

6

5

2

7

3

1

6

4

2

3

9

7

8

5

6

3

2

4

7

8

5

9

1

9

5

2

7

8

4

1

6

3

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

9

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688