2013-01-25 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktADIENIS, SAUSIO 25, 2013

www.kl.lt

20 (19 623)

=2;8A.162; 6@ @.B@6< "

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

Festivalis

Nau­ja­sis Ne­rin­gos va­do­vas D.Ja­sai­tis: nuo pa­pras­to Şve­jo iki me­ro.

Lat­vi­ja – Ru­si­jos vers­lo, po­li­ti­kos ir ma­fi­jos Ĺžai­di­mĹł aikť­te­lÄ—.

Miestas 4p.

ÄŽ Ĺ˝ve­jĹł rō­mus klai­pÄ—­die­Ä?ius kvies fes­ti­va­lis „Le­di­nÄ— zy­lu­tė“.

Ĺ eĹĄtÄ… kartÄ… uosta miesÄ?io Ĺ˝vejĹł muose rengia rĹŤrespublikin mas is festivalis „LediteatrĹł zylutė“ vasar nÄ— vaitgaliais io sapakvies ÄŻ ÄŻvairiausio Ĺžanro spektaklius kams ir visai vaiĹĄeimai, jaunimui ir ne tik jam. Teatr o gerbÄ— amĹžiaus cenzu jĹł i ribĹł nÄ—ra.

pramogĹł

13

gikidas

– jaunimui

i 99 metĹł Programa

Vasario 2 d. 12 val. – „Ponas Krokokatinas“ (pantomim os teatras val. – „Brangioji „A“), 17 tro laboratorij mokytoja“ (N16, teaa „Atviras ratas“). Vasario 10 d. 17 val. – „A Gu Gu“ tro trupai (tea„Gliukai“). Vasario 17 d. 12 val. – „Zita-pely (aktoriĹł ansamblis tė“ „Degam“), – „No Concert“ 17 val. (teatro judÄ—jimas Theatre“). „No

Šiemet festivalio septyni Vilniaus programoje – ir Klaipėdos trų spektaklia teai. Iť jų trys ir keturi – – vaikams vyresnei auditorija i.

Vasario 23 d. Vilniaus menĹł17 val. – „Ribos“ (N16, spaustuvÄ— ). Vasario 24 d. 12 val. – „MikÄ— PĹŤkuotukas“ (jaunimo teatras „Be durĹłâ€œ). Bilietai ÄŻ dieninius 8–15 Lt, ÄŻ vakarinius spektaklius – po – po 12–20 parduodam Lt. Jie i Ĺ˝vejĹł rĹŤmĹł kasose. ir TIKETA

Vaidins vaikams

Vasario 2-Ä…jÄ… ÄŻ festivalio lutė“ atidarymÄ… „LedinÄ— zymimas Aleksas pakvies klaipÄ—diet is MaĹžonas ir vaujamas jo vadopantomim os teatras Su Donaldo Biseto pasakomi „A“. go jau ne viena s iĹĄaukarta, jas mÄ—gsta vaikai, ir suaugusie ir nio anglĹł pasakoriauji. Tik ĹĄio kultitivalyje parodys s pasakojim se gali gyvuoti uotoks padaras taro Grajausko spektaklÄŻ pagal Ginkrokodilas – pusiau , pusiau poezijÄ… ir Gu Gu“. Tai prozÄ… „A game vaidinime katinas. Ĺ˝aisminlegenda-p ď Ž Teatras: „Ponas Krokokati asaka-isto ja apie pasibaigus nas“ ĹžiĹŤrovai VRZRa SR riiÄ…, bet vis `aVcNYV\  9 gianÄ?iÄ… meilÄ™, ZNV Xb_Vb nesibaijais pasiners kartu su pasakĹł heroRQV[Ă› gfYb \` cNVQV[` aە ]_\T_N CVY[VNb` V atgal drauge apie kelionÄ™ ÄŻ miestÄ… keistenybiĹł ÄŻ linksmÄ… visokiausi Z\WR “ `R _ 8YNV]Ă›Q\ ir su ]af[V `]R Ĺł tÄ— jau ir nuotykiĹł ` NXa\_VNV ir poetiĹĄkais Elvio Preslio dainomis XaNXYVNV cN 88-Ä…jÄŻ savo Vytautas V.Landsb pasaulÄŻ. paÄ?iuoĹžinÄ— VXNZ` WNb gimtadien do. Juk ant jimais ant le[VZbV V_ c ergis yra vie- sas apie visĹł mylimÄ… ÄŻ. Garnas populiaria ledo V`NV RV KlaipÄ—dieÄ?iĹł mes visi, ar ne?.. tuviĹĄkĹł pasakĹłusiĹł ĹĄiuolaikiniĹł lie- gentiĹĄkÄ… meĹĄkiukÄ… ne itin inteli<_TN[VgNa\_VĂş [b\a_ festivalyje pasklido po autoriĹł. Daug pasaulÄŻ. MikÄ—s trupÄ— „No riniĹł pelnÄ— vieĹĄÄ—s esu priverstas visÄ… Theatre“, jo kĹŤ- kiai PĹŤkuotuk metĹł knygos kurios gretopagrÄŻsti istorijom o nuotyvardÄ…, o pasakĹł KkĹžko bijoti? nuo kaĹžko slÄ—ptis, se publika iĹĄvys paskutiniĹł vaikams TylÄ—ti? KodÄ—l scenos atradimus jĹł metĹł scenoje. SostinÄ—sveikÄ—jai atgijo teatro A.A.Milnas pasakodav is, kurias kuo turiu su kaĹžsusitaikyt – o savo sĹŤnui. aktoriĹł ansamblis KlaipÄ—dieÄ?iĹł „Degam“ spektakly i?“ – klausia RepĹĄÄŻ ir AinÄŻ StorpirĹĄtÄŻaktorius MariĹł Julius PaĹĄkeviÄ?i patys smagiausspektaklyje surinkti (O.KorĹĄun „IĹĄvaryma us, pjesÄ—s je „Zita-pely (reĹž. Alfonsas autorius. s“), ElzÄ™ GudaviÄ?iĹŤ ovo „Ribos“ i nuotykiai tė“ sada, JÄ… VidĹžiĹŤnas , kaip vidaug muzikos niekaip neuĹžmieg ) papasakos tÄ™ (ďŹ lVilniaus menĹłfestivalyje pristatys mas „MieganÄ?iĹł drugeliĹł – tiek spektak ir ĹĄokiĹł. anÄ?ios mergaitÄ—s tvirtovė“) Zitos kelionÄ™ liĹł klio autoriai spaustuvÄ—. Spekta- bei kitus reĹžisieriaus ÄŻ pramanyt G.Varno Su Ĺženklu tinius ir teatro parodys VI skirtos visĹł mano, kad „Ribos“ lÄŻ, kuriame N16 „Utopija“ auklÄ—yra susibĹŤrus tikras brolis Ä… pasau- Teatro pirma jaunam respub aktorius, gana, sesuo laboratori tampa Ralikinis teatrĹł kurio emocinÄ— ius ÄŻ „neteatrin ĹžiĹŤrovui, virsta pelytÄ—s per septyneri ja „Atviras ratas“ ÄŻ judÄ—jinelauktai ka pagrindin temperatĹŤra atitin- mą“. JĹł gedulinga festivalis mama, us gyvavimo apsilankÄ™s i-ĹĄventiĹĄk io spektaklio vaikams ÄŻkarĹĄtÄŻ. tralizuotas draugas – o tapo iĹĄkiliu reiĹĄkiniu metus mylÄ—jusiu as teaherojaus koncertas ir jaunimui ÄŻsi- atro „Manome tarakonu‌ lietuviĹĄko „No Concert“ panoramo je skamba „LedinÄ— vĹł, kurie iĹĄgyvena, kad mĹŤsĹł ĹžiĹŤro- – tai rytietiĹĄkos atmosfero Spektakly gyvai atliekamo - nos kryĹžius je. Du Auksinius teaugimÄ… ir santy- smelktas pasirodym tinÄ—s gitaros s persces akusir daugybÄ™ zylutė“. kiĹł su pasauliu aiĹĄkinimo melodijos, as (reĹž. Vidas pasakos personaĹžu nereikia vien dainuoja ir apdovanojimĹł pelnÄ™s ÄŻvairiausiĹł skatina si kanÄ?ias, Bareikis). NelogiĹĄko raminti, glostyti s bei atvirai kalba jaunÄ… ĹžmogĹł kolektyva kos jungtys s kartu riais kuria s apie save ir yra raktas, absurdiĹĄgriebtis Ĺžiau- galvuÄ?iĹł... GalbĹŤt jiems doma ÄŻsidĹŤkÄ™ vaikai. su akto- Pagal savo kartÄ…. riĹł, daĹžnai gerai apgalvotĹł kuriuo bansvarbiau L.Razumo atrakinti ti, kaip kitas Ĺ˝vejĹł rĹŤmĹł niĹł, norint vskajos pjesÄ™ priemonusvyla, kaip pamaty- jektÄ…. Veiksmas ĹĄÄŻ keisto Ĺžanro durĹłâ€œ naujausiajaunimo teatro „Be kurto spektaklio da ir kokios su- vietmeÄ?iu pasiekti savo tikslÄ…. pro„Brangioj gali bĹŤti prilyginta gali bĹŤti ribĹł jam skau- ĹĄiĹł laikĹł So- mo Valstybiniame PĹŤkuotukas“ s spektaklis „MikÄ— toja“ (reĹž. Ieva StundĹžyt i moky- teatre D.Charms perĹžengipasekmÄ—s jaunimo (reĹž. AngelÄ— o oberiutam s ĹĄviesaus atminimo – mokiniĹł Ä—) centre Ä?ienÄ—) jau reĹžisierius “, – svarstÄ— spektaklio gimusiems iĹĄ ĹĄiuolaikin JuĹĄkevis– psicholog rÄ—s Dalios tapo tikru Tadas Montrima reĹžisielĹŤpĹł, taÄ?iau io Ĺžmogaus TamuleviÄ? teatrinio sezo- smurto prieĹĄ savo inio ir ďŹ zinio no hitu vaikams. s. iĹŤtÄ—s pastatyta ĹĄi pjesÄ— mokytojÄ… rija, iĹĄvystyta Ĺ is Aleno A.Milno trapiÄ… ribÄ… iĹĄlaikantiems tÄ… paÄ?iÄ… sukurtas personaĹža isto- ÄŻspĹŤdÄŻ. sukÄ—lÄ— sprogusio LauĹžo tradicijas tarp visa persmelki tiksliai bei atskleidĹži Nelieka abejingĹł, s bombos ÄŽ aktorius juoko bei absurdiĹĄk s neseniai ÄŻtaigiai, anÄ?io ĹĄven- motyvus, anti esmines siĹłjĹł pamaÄ?iuir ir ĹĄiuolaikin „LedinÄ— zylutÄ—s“o tragizmo. kos spektakliureĹžisieriaus Beno Ĺ arkurie paskatinoprieĹžastis, „Kas nustatinÄ—Ä™ dramos versijÄ…. organizatoriai ir vis dar si kaĹžko, ko s ateina tie, kurie tiki- garantavo, kad kiekviena ja taisykles? garantuoja neranda tradiciniam apsilankÄ™s Kas atre. s ĹžiĹŤrovas, jĹł patikimum festivalio spektakliu Daugialyp e teÄ…? KodÄ—l ÄŻsikĹŤnijÄ™ teatro iame Beno asmenyje atras kaĹžkÄ… sau – ose, trupai „Gliukai“ jamo ir atmintinotikro, nepakarto fes.

7

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

„Klaipėdos“

SeimĹŤnas sukÄ—lÄ— skandalÄ…

Kaina 1,30 Lt

inf.

„Di­de­lÄ—s ban­gos pa­kils ir ge­ri re­zul­ta­tai ateis.“ Taip mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka ÄŻver­ti­no bō­si­mus po­ky­Ä?ius irk­la­vi­mo spor­to ĹĄa­ko­je.

12p.

Mo­kant uĹž elekt­rÄ… – ne­pa­to­gu­mai Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Nau­jos elekt­ros kai­nos kai ku­riems klai­pÄ—­die­Ä?iams uŞ­mi­nÄ— gal­vo­sō­kÄŻ, kaip jas ap­skai­Ä?iuo­ti.

„„Po­zi­ci­ja: N.Pu­tei­kio pa­reiť­ki­mus apie ko­rum­puo­tus Klai­pÄ—­dos po­li­ti­kus V.Grub­liaus­kas lai­ko ne tik ne­gar­bin­gais, bet ir ne­tei­sÄ—­tais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Sei­mo na­rys Nag­lis Pu­tei­kis su­kÄ—­lÄ— Klai­pÄ—­do­je dar ne­re­gÄ—­tÄ… skan­da­lÄ…. Jis vi­sus mies­to ta­ry­bos na­rius iť­va­di­no ko­rum­puo­ tais ir pa­reiť­kÄ—, kad jie ima mil­Şi­niť­kus ky­ťius, ku­rie, jo skai­Ä?ia­ vi­mu, sie­kia net ke­lias­de­ťimt mi­li­jo­nĹł li­tĹł. UostamiesÄ?io me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas da­vÄ— at­kir­tÄŻ – dÄ—l to­kiĹł par­la­men­ta­ro pa­ reiť­ki­mĹł krei­pÄ—­si ÄŻ tei­sÄ—­sau­gÄ….

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

UŞ­ver­tÄ— kal­tÄ—s nať­tÄ…

„La­bai dĹžiau­giuo­si, kad mil­Şi­niť­ki ky­ťiai, iť­da­lin­ti kai ku­riems Klai­pÄ—­ dos sa­vi­val­dy­bÄ—s po­li­ti­kams, nuÄ—­jo vÄ—­jais. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s po­ li­ti­kus-ky­ťi­nin­kus tu­rÄ—­tĹł gau­dy­ti Klai­pÄ—­dos STT val­dy­ba, bet ji juos dangs­to.

4

Nuo sau­sio pra­dĹžios ÄŻsi­ga­lio­jus nau­joms elekt­ros kai­noms, bu­vo skel­bia­ma, kad pagal se­nÄ…­jÄŻ ta­ri­fÄ… bus ga­li­ma at­si­skai­ty­ti tik iki sau­ sio 20 d. Nes­pÄ—­ju­sie­ji pa­si­nau­do­ti ĹĄia ga­ li­my­be ir tik da­bar su­si­ruo­ťÄ™ mo­ kÄ—­ti klai­pÄ—­die­Ä?iai pra­dÄ—­jo su­kti gal­vÄ…, kaip ap­skai­Ä?iuo­ti, kiek rei­ kia su­mo­kÄ—­ti. Keb­lu­mĹł su­kÄ—­lÄ— tai, jog nau­jo­ji ki­lo­vat­va­lan­dÄ—s kai­na yra 50,1 lito. Be­si­nau­do­jan­tys vie­no iĹĄ skan­ di­na­vĹł ban­ko elekt­ro­ni­ne ban­ki­ nin­kys­te klai­pÄ—­die­Ä?iai pa­ste­bÄ—­jo, kad, ÄŻve­dus to­kÄŻ ta­ri­fÄ…, neį­ma­no­ ma su­mo­kÄ—­ti uĹž su­var­to­tÄ… elekt­ros ener­gi­jÄ…. Tad ÄŻkai­nÄŻ ten­ka ko­re­ guo­ti ÄŻ di­des­nÄ™ ar ma­ Ĺžes­nÄ™ pu­sÄ™.

3

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMŲ PIRMAS ETAPAS

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 11 p.

2

penktADIENIS, SAUSIO 25, 2013

miestas

Bal­ta­ru­siai sie­kia bend­ra­dar­biau­ti As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos uos­to kom­pa­ni­jų at­sto­ vai tu­rė­jo ga­li­my­bę ne­ri­mą ke­lian­ čius klau­si­mus dėl to­les­nių vers­lo su Bal­ta­ru­si­ja per­spek­ty­vų tie­sio­ giai iš­sa­ky­ti šios ša­lies am­ba­sa­do­ riui Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­rui Dra­ži­nui.

Ne­pap­ras­ta­sis ir įga­lio­ta­sis Bal­ta­ ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je ir Suo­mi­jo­je V.Dra­ži­nas va­kar ap­si­ lan­kė uos­ta­mies­ty­je. „Klai­p ė­d a mums vi­s ų pir­ ma pa­t rauk­l i to­d ėl, kad čia yra neuž­š ą­l an­t is uos­tas ir pa­l an­k ūs ta­r i­fai. Tik jū­s ų pa­č ių lanks­t u­ mas ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti tam tik­ rų ne­sklan­du­mų“, – ti­ki­no am­ ba­sa­do­rius. V.Dra­ži­nas pa­brė­žė, kad pre­ky­ bos ir tran­zi­ti­nių kro­vi­nių sri­ty­je

Vi­zi­tas: am­ba­sa­do­rius V.Dra­ži­

nas neabejoja, kad tarp Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos ekonominai san­ tykiai bus vystomi ir toliau.

6

– tiek mlrd. litų apyvartos prekybos srityje šiemet planuoja Lietuva su Baltarusija.

mū­sų vals­ty­bės šian­dien yra stra­ te­gi­niai par­tne­riai. O tai esą reiš­kia, kad ir atei­ty­ je šie eko­no­mi­niai san­ty­kiai bus vys­to­mi. „Šian­dien mes pa­ten­kin­ti 2012 me­tų tar­pu­sa­vio eko­no­mi­nės veik­ los re­zul­ta­tais. Per vi­sus 20 mū­sų vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­mo me­tų per­nykš­čiai bu­vo pa­tys ge­riau­si. Mes pa­si­ren­gę to siek­ti ir šie­met“, – ti­ki­no V.Dra­ži­nas. Pa­sak am­ba­sa­do­riaus, eko­no­ mi­nį ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mą tu­ rė­tų pa­ska­tin­ti ir IX tarp­tau­ti­nis Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos fo­ru­mas, ku­rį pla­nuo­ja­ma su­reng­ti ba­lan­ džio mė­ne­sį bū­tent Klai­pė­do­je. „Iki šios die­nos Lie­tu­vos ir Bal­ ta­r u­s i­jos eko­n o­m i­n ių san­ty­k ių plė­to­ji­mas yra nuo­sek­lus. Prieš 20 me­tų pre­ky­bos apy­var­ta sie­ kė ke­lias­de­šimt mln. li­tų, o šiais me­tais pla­n uo­ja­m i 6 mlrd. li­ tų apy­var­tos pre­ky­bos su Bal­ta­ ru­si­ja ir apie 2 mlrd. li­tų pa­slau­ gų sri­ty­je“, – pa­tvir­ti­no Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Išo­ ri­n ių eko­n o­m i­n ių san­ty­k ių de­ par­ta­men­to Eks­por­to ir in­ves­ti­ ci­jų ska­ti­ni­mo sky­riaus pa­ta­rė­jas Vid­man­tas Ver­bic­kas. Klai­pė­dos uos­te iš Bal­ta­ru­si­ jos at­ke­liau­jan­tys kro­vi­niai su­da­ ro treč­da­lį vi­sos kro­vos. Vien trą­šų „Be­la­rus­ka­lij“ kom­ pa­ni­ja per­nai eks­por­ta­vo per 6 mln. to­nų.

Vadovauti šventėms – norinčiųjų nedaug Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Dėl vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­tės“ va­do­vo po­sto, ti­kė­ti­na, var­žy­sis tik vie­nas pre­ten­den­tas. Taip ga­li nu­tik­ti, jei kon­kur­są šiai pa­rei­gy­bei pa­skel­bu­si uos­ta­mies­ čio sa­vi­val­dy­bė ne­be­su­lauks pa­ raiš­kų pa­štu.

Va­kar bu­vo pa­sku­ti­nė die­na, kai no­rin­tie­ji da­ly­vau­ti šia­me kon­kur­ se ga­lė­jo pa­teik­ti do­ku­men­tus sa­ vi­val­dy­bės Per­so­na­lo sky­riui. Per nu­sta­ty­tą pa­raiš­kų pa­tei­ki­mo lai­ ką bu­vo su­lauk­ta vos vie­nos pa­ raiš­kos. Ge­ro­kai op­ti­mis­tiš­kiau ga­li­mus re­zul­ta­tus pro­gno­za­vu­si sa­vi­val­ dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­ kie­nė pri­pa­ži­no, jog to­kių prie­lai­dų su­tei­kė ak­ty­vus do­mė­ji­ma­sis kon­ kur­su.

Paš­ne­ko­vė spė­jo, kad po­ten­cia­ lius pre­ten­den­tus vei­kiau­siai at­ gra­sė aukš­ti rei­ka­la­vi­mai. „Tur­būt dau­ge­lį iš­gąs­di­no tai, jog rei­kia iš­ ma­ny­ti tei­sės ak­tus ir šių ži­nių pa­ tik­ri­ni­mas vyks kaip pre­ten­duo­jant į vals­ty­bės tar­ny­bą, tik šiuo at­ve­ ju an­ke­to­je pa­tei­kia­ma ne 100, o 30 klau­si­mų. Vis dėl­to žmo­gus, sie­ kian­tis va­do­vau­ti įstai­gai, tu­ri iš­ ma­ny­ti tei­sės ak­tus. Tad ma­nau, kad tai ne per aukš­ti rei­ka­la­vi­mai“, – nea­be­jo­ja N.Lau­ži­kie­nė. Pa­sak sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės, ne­ pai­sant to, ar da­ly­vaus tik vie­nas pre­ten­den­tas, kon­kur­sas įvyks, ir jau ko­mi­si­ja spręs, ar jis tin­ka­ mas šiam po­stui. Už svar­biau­sio mies­to ren­gi­nio – Jū­ros šven­tės – or­ga­ni­za­vi­mą at­sa­kin­ga vie­šo­ ji įstai­ga „Klai­pė­dos šven­tės“ be va­do­vo dir­ba be­veik tris mė­ne­sius, kai lapk­ri­čio pra­džio­je iš šių pa­rei­ gų pa­si­trau­kė bu­vęs il­ga­me­tis jos va­do­vas Re­mi­gi­jus Moc­kus.

Si­tua­ci­ja: tik prie ma­žos da­lies uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čių na­mų yra įtei­sin­ti skly­pai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Val­džia kra­to­si kie­mų Uos­ta­mies­čio val­džia gy­ven­to­jus įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis vi­lio­ ja pri­si­skir­ti skly­pus prie dau­gia­bu­čių na­mų. Tai pa­da­riu­sius dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jus ke­ti­na­ma at­leis­ti nuo že­mės nuo­mos mo­kes­čio. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­to po­li­ti­kai svars­to vals­ty­bi­ nės že­mės nuo­mos mo­kes­čio ad­ mi­nist­ra­vi­mo tvar­kos pa­kei­ti­mus. Vie­nas jų – nuo šių me­tų at­leis­ ti klai­pė­die­čius, gy­ve­nan­čius dau­ gia­bu­čiuo­se na­muo­se, prie ku­rių pri­skir­tas že­mės skly­pas, nuo že­ mės nuo­mos mo­kes­čio. Tei­gia­ma, kad to­kie gy­ven­to­jai tu­rė­tų ke­lia­rio­pos nau­dos. As­me­nys, įtei­si­nę skly­pą prie dau­gia­bu­čio na­mo, įgy­tų tei­sę pa­ tys tvar­ky­tis kie­me: įreng­ti pa­pil­ do­mas au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­ tas, gė­lių dar­že­lius, vai­kų žai­di­mų aikš­te­les. Taip pat pa­brė­žia­ma, kad klai­ pė­die­čiams, ku­rie gy­ve­na cent­ri­ nė­je mies­to da­ly­je, ne­rei­kė­tų mo­ kė­ti vie­ti­nės rink­lia­vos už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą dau­gia­bu­čių na­mų kie­ muo­se. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­ čių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­ lis­tė Edi­ta Vai­tie­kū­nie­nė aiš­ki­no, kad šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­je yra 16 dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jų, ku­rios yra su­da­riu­sios vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­tis, ta­čiau per me­tus jos su­mo­ka 18,7 tūkst. li­tų že­mės mo­kes­čio. O įsi­ga­lio­jus nau­jai tvar­kai, nuo jo bend­ri­jos bū­tų at­leis­tos. Mies­te iš vi­so yra apie 300 bend­ ri­jų. Di­džio­ji da­lis jų, anot E.Vai­tie­

kū­nie­nės, mo­ka mo­kes­tį tik už že­ mę, esan­čią po na­mu, iš ku­rio per me­tus su­ren­ka­ma per 200 tūkst. li­tų.

Ar­tū­ras Šul­cas:

Ra­gi­na­me vi­sus gy­ ven­to­jus įsi­tei­sin­ti skly­pus prie dau­gia­ bu­čių na­mų.

Iš vi­so mies­te yra apie 2 tūkst. dau­gia­bu­čių na­mų. Dau­gu­mą jų pri­ž iū­r i ad­m i­n ist­ra­to­r iai. Di­ džio­sios da­lies jų gy­ven­to­jai taip pat mo­ka tik už že­mę, esan­čią po na­mu. Ta­čiau, anot Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­ dė­jos Rai­mon­dos Gru­žie­nės, ir na­ mų, ku­riuos ad­mi­nist­ruo­ja val­dos,

gy­ven­to­jai tu­ri ga­li­my­bę įtei­sin­ti skly­pą prie dau­gia­bu­čio. Pa­sak ve­dė­jos, skir­tu­mas tas, kad bend­ri­ja ga­li iš­si­nuo­mo­ti vi­ są že­mės skly­pą, o na­mų, ku­riuos ad­mi­nist­ruo­ja na­mų val­dos, sa­vi­ nin­kai – jo da­lis. Su kiek­vie­nu sa­ vi­nin­ku yra pa­si­ra­šo­ma at­ski­ra su­ tar­tis. „Ra­gi­na­me vi­sus gy­ven­to­jus įsi­ tei­sin­ti skly­pus prie dau­gia­bu­čių na­mų. Jiems ne­rei­kės mo­kė­ti že­ mės mo­kes­čio, o kie­me ga­lės tvar­ ky­tis, kaip no­ri“, – tei­gė vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas. As­me­nų, gy­ve­nan­čių dau­gia­bu­ čiuo­se na­muo­se, prie ku­rių pri­ skir­tas skly­pas, at­lei­di­mui nuo že­ mės nuo­mos mo­kes­čio tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba. Skly­pus įsi­tei­si­nę klai­pė­die­čiai ne tik nau­do­sis pri­vi­le­gi­jo­mis, tai yra ga­lės ne­mo­kė­ti tam tik­rų mo­ kes­čių, bet ir pa­tys tu­rės rū­pin­tis sa­vo kie­mu. Da­bar juos pri­žiū­ri – šluo­ja, va­lo snie­gą, re­mon­tuo­ja – sa­vi­val­dy­bė. Įmo­nės „Vi­tės val­dos“ di­rek­to­rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis tvir­ti­no, kad stan­dar­ti­nio, apie 3 tūkst. kv. met­rų plo­to kie­mo tvar­ky­mas per me­tus at­ siei­na per 3 tūkst. li­tų. Be kiem­sar­gių pa­slau­gos, į šią su­mą įskai­čiuo­tas ir žo­lės pjo­vi­ mas – pen­kis kar­tus per se­zo­ną, ir me­cha­ni­zuo­tas snie­go va­ly­mas, be ku­rio žie­mą daž­nai neap­siei­ na­ma.

3

penktADIENIS, SAUSIO 25, 2013

miestas In­ves­tuos mi­li­jo­nus

Bu­hal­te­rė su­kčia­vo

Vyks prem­je­ra

Šie­met Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja in­ves­ti­ci­ joms nu­ma­to skir­ti 328 mln. li­ tų be PVM. Pi­ni­gai bus nau­do­ ja­mi uos­to inf­rast­ruk­tū­rai, pri­ va­žiuo­ja­mie­siems ke­liams ir ge­le­žin­ke­liams vys­ty­ti, ak­va­to­ ri­jai gi­lin­ti, nau­jau­sioms in­for­ ma­ci­nėms sis­te­moms ir tech­ no­lo­gi­joms dieg­ti.

Pri­va­čios po­lik­li­ni­kos Klai­pė­do­ je bu­vu­si bu­hal­te­rė bus tei­sia­ma už dau­giau kaip 1 mln. li­tų pa­si­ sa­vi­ni­mą. Pa­sak pro­ku­ra­tū­ros, 2005–2011 m. ši mo­te­ris at­li­ ko dau­giau nei 400 elekt­ro­ni­nių ban­ki­nių ope­ra­ci­jų, per ku­rias iš po­lik­li­ni­kos ban­ko są­skai­tos į as­ me­ni­nę per­ve­dė dau­giau kaip 1 mln. li­tų.

Šian­dien ir ry­toj 18 val. Žve­jų rū­ muo­se Klai­pė­dos dra­mos teat­ ras pub­li­kai pri­sta­tys nau­ją sa­vo spek­tak­lį. Vie­nos žy­miau­sių XX a. pa­bai­gos bri­tų dra­ma­tur­gių Ca­ryl Chur­chill pje­sę „Top Girls / Nep­ri­lygs­ta­mo­sios“ pa­sta­tė re­ ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas, pa­si­ tel­kęs daž­nus sa­vo dar­bų par­ tne­rius.

Mo­kant už elekt­rą – ne­pa­to­gu­mai 1

Kaip paaiš­ki­no „Les­to“ at­sto­vas Er­nes­tas Nap­ rys, ap­skai­čiuo­jant mo­kė­ti­ną su­ mą už elekt­ros ener­gi­ją nau­jo­mis kai­no­mis, rei­kia nu­ro­dy­ti vi­sus ta­ri­fo pla­no kai­nos skai­čius cen­ to de­šim­tų­jų da­lių tiks­lu­mu (tris skai­čius po kab­le­lio, kai kai­na ra­ šo­ma li­tais). Bend­rą mo­kė­ti­ną su­mą rei­kia suap­va­lin­ti cen­tų tiks­lu­mu, va­do­ vau­jan­tis bend­ro­sio­mis ma­te­ma­ ti­nė­mis ap­va­li­ni­mo tai­syk­lė­mis. Pa­vyz­džiui, nuo va­sa­rio mė­ne­ sio at­si­skai­tant pa­gal stan­dar­ti­ nį ta­ri­fo pla­ną ir su­var­to­jus 125 ki­ lo­vat­va­lan­des elekt­ros ener­gi­jos, skai­čiuo­jant po 0,501 Lt už ki­lo­ vat­va­lan­dę, bend­ra mo­kė­ti­na su­ ma su­da­ry­tų 62,625 Lt – to­kią mo­ kė­ti­ną su­mą rei­kė­tų suap­va­lin­ti iki 62,63 Lt. Pa­sak E.Nap­rio, gy­ven­to­jai per li­ku­sias sau­sio die­nas už elektrą dar ga­li at­si­skai­ty­ti se­ną­ja kai­na. Jei­gu kai ku­rie jau su­mo­kė­jo nau­jais ta­ri­fais, to­kiu at­ve­ju su­si­ da­ro per­mo­ka, ku­rią rei­kė­tų atim­ ti iš mo­kė­ti­nos su­mos at­si­skai­tant ki­tą mė­ne­sį. Nau­jo­mis šių me­tų kai­no­mis už elekt­ros ener­gi­ją gy­ven­to­jai at­si­ skai­ty­ti tu­ri nuo va­sa­rio už sau­

sio mė­ne­sį su­var­to­tą elekt­rą. Gy­ ven­to­jai pa­gal su­tar­tis su „Les­to“ yra įsi­pa­rei­go­ję skai­tik­lių rod­me­nis už­fik­suo­ti pa­sku­ti­nę mė­ne­sio die­ ną ir at­si­skai­ty­ti kiek­vie­ną mė­ne­ sį, per 20 ka­len­do­ri­nių die­nų, pa­si­ bai­gus ata­skai­ti­niam lai­ko­tar­piui.

Atas­kai­ta. Šian­dien 11 val. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­te bus pri­sta­ty­ta jo me­ti­nė ata­ skai­ta. Mi­nė­ji­mas. Šian­dien mies­te mi­ni­ma Tarp­tau­t i­nė mui­t i­nės die­na. Šia pro­ ga spe­cia­liais pri­zais bus ap­do­va­no­ti dau­g iau­sia rū­ka­lų kont­ra­ban­dos per­ nai su­lai­kę Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ ti­nės pa­rei­g ū­nai bei jų ko­le­gos, ku­rie pri­si­dė­jo prie ak­ci­jos „Klai­pė­da – mies­ tas be še­šė­lio“. Pa­rei­gū­nai bus ap­do­va­ no­t i mies­to me­ro Vy­tau­to Grub­l iaus­ ko ka­bi­ne­te.

Bend­rą mo­kė­ti­ną su­mą rei­kia suap­ va­lin­ti cen­tų tiks­lu­ mu, va­do­vau­jan­tis bend­ro­sio­mis ma­te­ ma­ti­nė­mis ap­va­li­ni­ mo tai­syk­lė­mis. Pa­sak E.Nap­rio, bend­ro­vė iki mė­ne­sio pa­bai­gos gau­tas įmo­kas pri­ski­ria praė­ju­siam ata­skai­ti­niam lai­ko­tar­piui, ka­dan­gi tei­sės ak­tuo­ se yra nu­ma­ty­tos išim­tys at­ski­roms gy­ven­to­jų gru­pėms tai­ky­ti il­ges­nį at­si­skai­ty­mo ter­mi­ną – iki mė­ne­ sio pa­bai­gos. Ta­čiau ne­sant ga­li­my­bių jų at­ skir­ti nuo ki­tų gy­ven­to­jų, il­ges­nis mo­kė­ji­mo ter­mi­nas iki sau­sio pa­ bai­gos se­no­mis kai­no­mis pra­tęs­ tas vi­siems.

Dienos telegrafas

Ter­mi­nas: per li­ku­sias šio mė­ne­sio die­nas dar ga­li­ma at­si­skai­ty­ti se­

nuo­ju ta­ri­fu.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pa­raiš­kos. Klai­pė­dos kul­t ū­r ų ko­mu­ ni­ka­ci­jų cent­ras iki va­sa­rio 1 d. jau­nuo­ sius Lie­tu­vos me­ni­nin­kus (iki 35 me­ tų) kvie­čia teik­t i pa­raiš­kas „JCE. Jau­ nų­jų Eu­ro­pos kū­rė­jų“ 2013/2015 me­tų bie­na­lei. Tai de­šim­t ies ša­l ių par­t ne­ rių jung­t i­n is šiuo­lai­k i­n io me­no pro­ jek­tas, ad­m i­n ist­r uo­ja­mas Mont­r u­žo mies­to (Pran­cū­zi­ja). „JCE. Jau­nie­ji Eu­ ro­pos kū­rė­jai“ – tarp­tau­t i­nė šiuo­lai­k i­ nio me­no bie­na­lė, ku­rio­je sa­vo kū­ry­ bą pri­sta­to jau­no­ji me­n i­n in­k ų kar­ta. 2006 m. Klai­pė­dos mies­tas ta­po šio pro­jek­to par­t ne­r iu ir bie­na­lė­je at­sto­ vau­ja Lie­tu­vai. At­rink­tų au­to­rių kū­ri­ niai bus pa­teik­ti at­ran­ki­nė­je pa­ro­do­je Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ ro pa­ro­di­nė­se erd­vė­se jau ko­vo mė­ne­ sį. Iš šios at­ran­k i­nės pa­ro­dos ko­mi­si­ja iš­rinks še­šis au­to­rius, ku­rių dar­bai bus pri­sta­to­mi JCE 2013/2015 me­tų bie­na­ lė­je ir kar­tu su ki­tų ša­lių au­to­rių kū­ri­ niais per dve­jus me­t us ap­lan­k ys de­ šim­t ies Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­l ių eks­ po­zi­ci­nes erd­ves. Bie­na­lė­je da­ly­vaus 10 ša­l ių: Aust­r i­ja, Is­pa­n i­ja, Ita­l i­ja, Lie­ tu­va, Por­t u­ga­l i­ja, Pran­cū­z i­ja, Olan­d i­ ja, Slo­va­k i­ja, Veng­ri­ja ir Vo­k ie­ti­ja – 60 jau­nų au­to­rių iš jų. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ade­l i­ja Šed­v y­d ie­nė (g. 1915 m.), Na­dež­da Ki­ ri­jen­ko­va (g. 1931 m.), Ge­no­vai­tė Ba­ bars­k ie­nė (g. 1931 m.), Va­len­t i­na Log­ vin­čiuk (g. 1935 m.), Da­nu­tė Stul­gai­tie­ nė (g. 1943 m.), Vir­gi­ni­ja Pet­kū­nie­nė (g. 1953 m.), Vla­di­mir Pet­rov (g. 1955 m.), Ser­gėj Ly­n ik (g. 1960 m.), Alek­sandr Mit­ri­jev (g. 1970 m.), To­mas Jo­ku­baus­ kas (g. 1977 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ele­na Šau­ču­kė­nie­nė, Ser­gėj Ly­nik, Da­ nu­tė Stul­gai­tie­nė, Na­dež­da Ki­ri­jen­ko­ va, Ge­no­vai­tė Ba­bars­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų. Me­d i­kai pa­stebėjo, kad pa­dau­ gė­jo as­me­nų, ku­r ie skun­d žia­si karš­ čia­v i­mu. Tarp jų yra ir vai­k ų, ir suau­ gu­sių­jų.

4

penktadienis, sausio 25, 2013

miestas

Sei­mū­nas su­kė­lė skan­da­lą 1

Dar tu­rė­tų ban­dy­ti vyk­ dy­ti ana­lo­giš­kus iki­teis­ mi­nius ty­ri­mus ir Klai­pė­dos apy­ gar­dos pro­ku­ro­rai, bet jie, kaip ir Klai­pė­dos STT val­dy­ba, yra ta pa­ ti cheb­ra, kaip ir tie ko­rum­puo­ ti Klai­pė­dos po­li­ti­kai, to­dėl iš jų ko nors ti­kė­tis, iš­sky­rus dangs­ty­ mo nuo nu­si­kal­ti­mų ir ky­ši­nin­ka­ vi­mo, tik­rai ne­ver­ta (kal­ba ne­tai­sy­ ta – V.S.)“, – to­kią ži­nią N.Pu­tei­kis šią sa­vai­tę iš­pla­ti­no so­cia­li­niuo­ se tink­luo­se, iš­siun­ti­nė­jo po­li­ti­ kams, vi­suo­me­nės vei­kė­jams, ži­ niask­lai­dai. Dėl to­kių tei­gi­nių Klai­pė­dos me­ ras V.Grub­liaus­kas va­kar ofi­cia­liai krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą (STT). Uos­ta­mies­čio va­do­vas tei­sė­sau­ gos ins­ti­tu­ci­jų pa­pra­šė pa­neig­ti ar pa­tvir­tin­ti in­for­ma­ci­ją apie Klai­ pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rių ne­va gau­tus mil­ži­niš­kus ky­šius. „Švais­tan­tis kal­ti­ni­mais vie­šo­ jo­je erd­vė­je rei­kia pa­teik­ti tiks­lią in­for­ma­ci­ją, apie ką kal­ba­ma, kas ke­lia abe­jo­nių. Jei to nė­ra, tai to­kie pa­reiš­ki­mai yra ne­gar­bin­gi, ne­ko­ rek­tiš­ki ir net ne­tei­sė­ti. Šie abst­ rak­tūs kal­ti­ni­mai už­de­da kal­tės naš­tą ant kiek­vie­no ta­ry­bos na­rio. Rei­kė­tų iš­siaiš­kin­ti, ku­rios ka­den­ ci­jos, ku­riems po­li­ti­kams ir kas bu­ vo duo­ta ar ne“, – mo­ty­vus, ko­dėl krei­pė­si į tei­sė­sau­gą, dės­tė V.Grub­ liaus­kas. Žo­džių neiš­si­gy­nė

Sei­mo na­rys N.Pu­tei­kis sa­vo žo­ džius, kad uos­ta­mies­čio ta­ry­bos na­riai yra ko­rum­puo­ti, pa­tvir­ti­no ir „Klai­pė­dos“ dien­raš­čiui. „Aš – suau­gęs žmo­gus, po­li­ti­ko­ je esu jau ne vie­nus me­tus ir tik­rai at­sa­kau už sa­vo žo­džius“, – į krū­ ti­nę mu­šė­si par­la­men­ta­ras. Jis tei­gė, jog mies­to ta­ry­bos na­ riai pi­ni­gais ga­lė­jo bū­ti pa­ma­lo­nin­ ti už tai, kad pri­tar­tų vie­nam itin di­de­liam pro­jek­tui – ter­mo­fi­ka­ci­ nės jė­gai­nės sta­ty­bai, ku­rios ver­tė sie­kia apie 140 mln. eu­rų. „Po­li­ti­kai te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tus stū­mė be ei­lės, ne­ no­rė­jo ma­ty­ti įro­dy­mų, kad yra pa­žei­džia­mi tei­sės ak­tai. Ar taip elg­da­mie­si mies­to ta­ry­bos na­riai va­do­va­vo­si nai­vu­mu? Tik­rai ne, nes vi­si jie yra są­mo­nin­gi, su­bren­

ma­nau, kad sei­mū­nas įpras­tą kar­ tą iš­si­suks dėl sa­vo pa­reiš­ki­mų. Dar kar­tą pa­sa­kys, kad ne­ga­li­ma ant jo pyk­ti, nes bu­vo Af­ga­nis­ta­no ka­re, ir vis­kas“, – žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo R.Ta­raš­ke­vi­čius. Jis pa­brė­žė, kad ne­si­jau­čia įžeis­ tas, nes, bu­vu­sio me­ro žo­džiais ta­ riant, N.Pu­tei­kiui prie­šai vai­de­na­si ne tik Klai­pė­do­je, bet ir vi­so­je Lie­ tu­vo­je. Pats N.Pu­tei­kis tei­gė šven­tai ti­ kįs, kad joks ty­ri­mas dėl jo pa­si­sa­ ky­mų ne­bus pra­dė­tas. „Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra, Klai­ pė­dos STT ir uos­ta­mies­čio po­li­ ti­kai yra taip glau­džiai su­si­ję, kad nė vie­nas jų ne­drįs kel­ti man by­ los ar pra­dė­ti ko­kio nors ty­ri­mo. Tu­riu per daug duo­me­nų, ku­riuos ga­liu pa­vie­šin­ti“, – sau­gus jau­tė­si par­la­men­ta­ras. Ta­čiau jis tvir­ti­no, jog lau­kia ne­ su­lau­kia, jei pra­si­dė­tų koks nors ty­ri­mas, by­la pa­siek­tų teis­mą. „Jei tei­sė­sau­ga no­ri su ma­ni­ mi su­si­rem­ti, aš mie­lai pa­si­ruo­šęs. Dėl sa­vo tei­gi­nių esu ga­ran­tuo­tas. Esu ra­mus kaip bel­gas“, – iro­ni­za­ vo N.Pu­tei­kis. Abe­jin­gu­mas: R.Ta­raš­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad reak­ci­ja į skan­da­lin­go­jo par­la­men­ta­ro pa­reiš­ki­mus jam yra per

di­de­lė gar­bė.

dę ir tu­rin­tys pa­tir­tį. Ko­kia ga­lin­ ga jė­ga ju­di­no šių po­li­ti­kų ran­kas? Tik­rai ne nai­vu­mas ir ne ne­pa­ty­ ri­mas. Tai kas ta­da?“ – re­to­riš­kai klau­sė N.Pu­tei­kis. Pak­laus­tas, ko­kio dy­džio yra tie „mil­ži­niš­ki ky­šiai“, apie ku­riuos jis kal­ba, sei­mū­nas skai­čia­vo, jog po­li­ti­kams ir vie­šie­siems ry­ šiams ga­lė­jo nu­by­rė­ti 5–10 pro­c. pro­jek­to ver­tės, o tai yra – 24–48 mln. li­tų. Ga­li gin­tis dėl šmeiž­to

„La­bai no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­dėl ger­bia­mas Sei­mo na­rys, jei ži­no­jo to­kią in­for­ma­ci­ją, ty­lė­jo ir nie­kur ne­si­krei­pė. Taip juk ga­li­ma įžvelg­ti ir kaž­ko­kį dangs­ty­mą, ir slė­pi­mą“, – ste­bė­jo­si V.Grub­liaus­kas. Jis pa­brė­žė, kad po­li­ti­kai, Sei­mo na­riai tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo žo­džius ar veiks­mus, ku­rie ma­to­mi vie­šu­mo­je. „Sei­mo na­rys, ku­ris pri­si­sta­ti­ nė­ja kaip la­bai prin­ci­pin­gas, tu­rė­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tų bū­ti pa­vyz­dys, o ne už­sii­mi­nė­ ti bo­bu­čių ple­pa­lais. Aiš­ku tik tai, kad tie, ku­rie ėmė ky­šius, tu­ri sė­ dė­ti ati­tin­ka­mo­je vie­to­je, kaip ir tie, ku­rie juos da­vė“, – nuo­mo­nę reiš­kė Klai­pė­dos me­ras.

Sei­mū­nas skai­čia­ vo, jog po­li­ti­kams ir vie­šie­siems ry­šiams ga­lė­jo nu­by­rė­ti 5–10 pro­c. pro­jek­to ver­ tės, o tai yra 24–48 mln. li­tų.

Jis neat­me­tė ga­li­my­bės, jog mies­to ta­ry­bos na­riai dėl šmeiž­to kreip­sis į teis­mą pri­va­taus kal­ti­ni­ mo tvar­ka. „Kiek­vie­nas mies­to ta­ry­bos na­ rys, ne­svar­bu, ku­rios ka­den­ci­

jos, da­bar tu­ri to­kią tei­sę. Kiek­ vie­nas tu­ri ap­si­spręs­ti, ar jau­čia­si ap­drėb­tas ir kiek. Man svar­bu ap­ gin­ti mies­to ta­ry­bos kaip ins­ti­tu­ ci­jos gar­bę, nes jos at­žvil­giu mes­ tas kal­ti­ni­mas. Toks juo­di­ni­mas be konk­re­čių fak­tų ir ne­to­le­ruo­ti­nas, ir už tai tu­ri bū­ti tai­ko­ma at­sa­ko­ my­bė, ne­svar­bu, ar Sei­mo na­riui, ar tur­gaus pre­kei­viui“, – pa­brė­žė V.Grub­liaus­kas. No­ri su­si­rem­ti su tei­sė­sau­ga

Ko­vo­mis su N.Pu­tei­kiu anks­čiau gar­sė­jęs bu­vęs Klai­pė­dos me­ras ir praė­ju­sios ka­den­ci­jos mies­to ta­ ry­bos pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ta­ raš­ke­vi­čius tei­gė, jog į teis­mą dėl šmeiž­to tik­rai ne­si­kreips. „Ko­vo­ti su to­kiais pa­reiš­ki­mais nė­ra pra­smės – tai tik lai­ko gai­ ša­tis ir N.Pu­tei­kiui su­teik­čiau per daug gar­bės. Ma­nau, Klai­pė­dos me­ras pa­dir­bė­jo už vi­sus mies­to ta­ry­bos na­rius, kad krei­pė­si į tei­ sė­sau­gą, ir to pa­kaks. Tie­są sa­kant,

Prie­kaiš­tai – ir STT

Jis prie­kaiš­tus žė­rė ne tik ne­va ko­ rum­puo­tiems uos­ta­mies­čio po­li­ ti­kams, bet ir STT Klai­pė­dos val­ dy­bai. „Jie dir­ba kaip ad­vo­ka­tai, dangs­ to ši­tuos amo­ra­lius ir ne­tei­sė­tus san­do­rius, ku­rie vyks­ta Klai­pė­dos erd­vė­je. Jie yra dangs­ty­to­jai, kaip ir da­lis Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ ku­ro­rų. Bai­siau­sia, kad cent­ri­nė jų val­džia tai ži­no, bet to­le­ruo­ja“, – rė­žė N.Pu­tei­kis. STT Klai­pė­dos val­dy­bos Ko­rup­ ci­jos pre­ven­ci­jos po­sky­rio va­do­vas Leo­nas Ba­ri­šaus­kas tik ap­gai­les­ ta­vo, kad men­ki­na­mas ins­ti­tu­ci­ jos var­das ir kad tuo už­sii­ma žmo­ gus, ku­rio bal­są da­lis vi­suo­me­nės gir­di. „La­bai skau­du dėl to­kių ne­ tei­sin­gų kal­ti­ni­mų, ne­pag­rįs­tų juo­di­ni­mų. Cent­ri­nė STT ga­vo Klai­pė­dos me­ro pra­šy­mą iš­tir­ti N.Pu­tei­kio pa­si­sa­ky­mus. Pra­šy­si­ me, kad ty­ri­mą at­lik­tų ki­tų mies­tų val­dy­bos, nes mes juk esa­me ne­ va neob­jek­ty­vūs“, – tei­gė L.Ba­ri­ šaus­kas.

Ne­rin­gos me­ru iš­rink­tas D.Ja­sai­tis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

At­sis­ta­ty­di­nus An­ta­nui Vin­kui, dau­gu­ma bal­sų Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bės me­ru iš­rink­tas ki­tas so­cial­ de­mok­ra­tas – Da­rius Ja­sai­tis.

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­ sė­dy­je už 39-erių D.Ja­sai­tį pa­si­sa­ kė 13 ta­ry­bos na­rių. „Vie­nas bal­sa­vi­mo biu­le­te­nis pri­pa­žin­tas ne­ga­lio­jan­čiu. Prieš kan­di­da­tą bal­sa­vo vie­nas ta­ry­bos na­rys“, – pra­ne­šė Ne­rin­gos sa­vi­ val­dy­bės at­sto­vė spau­dai Sand­ra Vaiš­vi­lai­tė. Iš vi­so Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ ry­bą su­da­ro 15 ta­ry­bos na­rių.

Nau­ja­sis me­ras pra­dės dirb­ ti nuo sau­sio 28-osios, pir­ma­ die­nio. Tą­dien nau­jo­se pa­rei­go­se dar­ bus pra­dės ir da­bar­ti­nis me­ras An­ta­nas Vin­kus. Jis nu­spren­dė dirb­ti prem­je­ro Al­gir­do But­ke­ vi­čiaus pa­ta­rė­ju svei­ka­tos klau­ si­mais. Va­kar ta­ry­ba pri­ta­rė A.Vin­ kaus pra­šy­mui at­si­sta­ty­din­ti. Jo įga­lio­ji­mai nu­trūks šį penk­ ta­die­nį. Į Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą D.Ja­sai­tis yra iš­rink­tas nuo 2007 me­tų. Iki šiol jis dir­bo Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ ro va­dy­bi­nin­ku-ad­mi­nist­ra­to­riu­ mi Ne­rin­go­je.

„Ma­ne šis dar­bas do­min­tų. Ma­ no tė­vas dau­gy­bę ka­den­ci­jų dir­ bo ta­ry­bo­je, o pa­ts jau ant­rą kar­tą dir­bu. Vie­tos gy­ven­to­jai per rin­ ki­mus pa­ro­dė, kad pa­si­ti­kė­tų“, – apie siū­lo­mą me­ro po­stą yra sa­kęs D.Ja­sai­tis. Po­li­ti­kas mėgs­ta ke­liau­ti, ste­ bė­ti paukš­čius ir gy­vū­nus, žve­ jo­ti, me­džio­ti, or­ga­ni­zuo­ti iš­ ky­las. „Aš dau­gy­bę me­tų tu­rė­jau ir iki šiol tu­riu žve­jy­bos įmo­nę. Vie­tos žve­jų pro­ble­mas ži­nau. Pra­dė­jau dirb­ti nuo pa­pras­to žve­jo. Tė­vas bu­vo miš­ki­nin­kas ir dau­gy­bę me­ tų dir­bo ne­ri­jos miš­kuo­se. Ši sri­tis man taip pat ne­sve­ti­ma“, – kal­bė­ jo D.Ja­sai­tis.

Pos­tas: Ne­rin­gos me­ru ta­ry­bos na­riai iš­si­rin­ko D.Ja­sai­tį, ku­ris po­li­ti­

ko­je yra nuo 2007 me­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

penktADIENIS, SAUSIO 25, 2013

miestas

Neį­ga­liems moks­lei­viams – ma­Şiau erd­vÄ—s Klai­pÄ—­do­je tu­rÄ—­tĹł su­ma­ŞÄ—­ti mo­kyk­lĹł – nuo ki­tĹł moks­lo me­tĹł pra­dĹžios ke­ti­na­ma su­jung­ti dvi uos­ta­mies­Ä?io spe­cia­lio­jo ug­dy­ mo ÄŻstai­gas. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Po­li­ti­kai va­kar lei­do sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jai reng­ti mies­to ta­ ry­bos spren­di­mo pro­jek­tÄ…, ku­riuo siō­lo­ma prie „Me­dei­nÄ—s“ mo­kyk­ los pri­jung­ti „Gu­bo­ją“ . Abi ĹĄios mo­kyk­los, ku­rios anks­ Ä?iau va­di­no­si 1-Ä…ja ir 2-Ä…ja spe­ cia­lio­sio­mis, bu­vo pe­rim­tos iĹĄ Klai­pÄ—­dos ap­skri­ties vir­ťi­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos, kai ĹĄi bu­vo lik­vi­ duo­ta. Mo­kyk­lo­se mo­ko­si di­de­liĹł ir la­ bai di­de­liĹł spe­cia­lių­jĹł ug­dy­mo­si po­rei­kiĹł bei komp­lek­si­nes ne­ga­ lias tu­rin­tys mo­ki­niai iĹĄ Klai­pÄ—­dos mies­to ir re­gio­no. „Gu­bo­jos“ mo­kyk­lo­je mo­ko­si 87, „Me­dei­nÄ—s“ – 81 moks­lei­vis.

Ma­ŞÄ—­jant mo­ki­niĹł skai­Ä?iui, ĹĄio­se ÄŻstai­go­se yra daug tuť­Ä?iĹł pa­tal­pĹł, o jĹł iť­lai­ky­mas kai­nuo­ja, to­dÄ—l mo­ kyk­loms pri­trĹŤks­ta vals­ty­bÄ—s ski­ ria­mĹł lÄ—­ťų.

DÄ—l dvie­jĹł mo­kyk­ lĹł su­jun­gi­mo tu­rÄ—­tĹł bō­ti pa­nai­kin­ta 20 eta­tĹł. Skai­Ä?iuo­ja­ma, kad ĹĄiais moks­lo me­tais „Gu­bo­jos“ mo­kyk­lai pa­pil­ do­mai rei­kÄ—s skir­ti apie 200 tĹŤkst. li­tĹł, o „Me­dei­nÄ—s“ – 282 tĹŤkst. li­tĹł. ÄŽver­ti­nu­si vi­sas ap­lin­ky­bes dar­ bo gru­pÄ— pa­siō­lÄ— „Gu­bo­jos“ mo­

kyk­lÄ… pri­jung­ti prie „Me­dei­nÄ—s“ – moks­lei­vius iĹĄ Smil­te­lÄ—s gat­vÄ—­je esan­Ä?io pa­sta­to per­kraus­ty­ti ÄŻ Pa­ ne­vÄ—­Şio gat­vÄ™. At­si­lais­vi­nu­sÄŻ „Gu­bo­jos“ mo­ kyk­los pa­sta­tÄ… siō­lo­ma per­duo­ ti Moks­lei­viĹł sa­vi­raiť­kos cent­rui, nes ĹĄiuo me­tu jis vei­kia pa­sta­te, ku­ris yra uos­to re­zer­vi­nÄ—­je te­ri­to­ ri­jo­je. Nu­ma­to­ma, kad reor­ga­ni­za­vus ĹĄias dvi ug­dy­mo ÄŻstai­gas per me­tus pa­vyks su­tau­py­ti apie 600 tĹŤkst. li­tĹł. DÄ—l dvie­jĹł mo­kyk­lĹł su­jun­gi­mo tu­rÄ—­tĹł bō­ti pa­nai­kin­ta 20 eta­tĹł. „Ta­Ä?iau ug­dy­mo pro­ce­sui ÄŻta­kos tai ne­tu­rÄ—s, nes tie eta­tai bus iĹĄ ad­ mi­nist­ra­ci­jos ir ĹŤkio da­lies“, – pa­ brÄ—­ŞÄ— Ĺ vie­ti­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Lai­ma PriŞ­gin­tie­nÄ—.

„„Po­ky­Ä?iai: dvie­jĹł spe­cia­lių­jĹł mo­kyk­lĹł moks­lei­viai nuo ki­tĹł moks­lo me­

tĹł pra­dĹžios tu­rÄ—s su­tilp­ti vie­na­me pa­sta­te Pa­ne­vÄ—­Şio gat­vÄ—­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Sostenos“ vizija – geriausias automobiliĹł centras regione Ka rolisLauÄ?aitis Rupkus Gvidas k.rupkus@kl.lt

KlaipÄ—dos „Sostenoje“ – nauji vÄ—jai. Klientams skirtoje ĹĄventÄ—je buvo pristatyti ne tik nauji automobiliĹł modeliai ir atstovybÄ—s ateities planai, bet ir naujasis regiono vadovas.

Sausio 17 d. „Sostenos“ atstovybÄ— uostamiestyje savo lojaliausius klientus pakvietÄ— ÄŻ ĹĄventÄ™, kurioje oficialiai buvo pristatytas naujasis KlaipÄ—dos regiono vadovas Ĺ arĹŤnas ÄŒekanaviÄ?ius. Susirinkusieji turÄ—jo galimybÄ™ ÄŻvertinti atnaujintas centro patalpas, susipaĹžinti su naujausiais „Volvo“, „Renault“ ir „Dacia“ automobiliĹł modeliais ir daugiau suĹžinoti apie „Sostenaplius“ naudotĹł automobiliĹł prekybos ir nuomos padalinius. LojalĹŤs asistentai

Pristatydamas savo profesinius tikslus, Ĺ .ÄŒekanaviÄ?ius teigÄ— sieksiantis, kad uostamiesÄ?io „Sostena“ taptĹł visapusiĹĄkai geriausiu automobiliĹł centru regione. Naujasis vadovas trumpai pristatÄ— ir priemones, kuriomis bus skatinamas klientĹł lojalumas ir gerinama aptarnavimo kokybÄ—. Pasak Ĺ .ÄŒekanaviÄ?iaus, artimiausiu metu KlaipÄ—dos „Sostenoje“ bus pradÄ—ta taikyti moderni „Volvo Service 2.0“ aptarnavimo programa, kurioje numatyta kiekvienam klientui priskirti asmeninÄŻ autocentro asistentÄ…. „Mano nuomone, nauja sistema bus daug patogesnÄ— paÄ?iam klientui, nes jo automobilio techninÄ™ istorijÄ… nuolat seks tas pats specialistas. Ĺ˝mogus visuomet galÄ—s jam paskambinti ir gauti visÄ… reikiamÄ… informacijÄ… apie savo automobilÄŻ. Specialistas taip pat praneĹĄ, kai ateis laikas automobiliui atlikti techninÄ™ apĹžiĹŤrÄ… ir privalomÄ…jÄŻ techninÄŻ aptarnavimÄ… – pakeisti tepalus, ďŹ ltrus, dirĹžus“, – kalbÄ—jo Ĺ .ÄŒekanaviÄ?ius.

ď Ž Vadovas: [Nb WN `V` _R TV\ [\ cN Q\ cN` N _Ă­ [N` šR XN [N cV Ă˜Vb` Na `XYRV QĂ›

]_VR Z\ [R` Xb _V\ ZV` `VRX` `XN aV[ aV XYVR[ aĂş Y\ WN Yb ZĂ–

Pasak Ĺ .ÄŒekanaviÄ?iaus, taikant ĹĄiÄ… programÄ… automobilio savininkui bus suteikta iĹĄsami informacija ir apie tai, kas buvo atlikta remontuojant, kokia yra bendra automobilio mechanizmĹł bĹŤklÄ—. Klientui pageidaujant, po remonto ar apĹžiĹŤros transporto priemonÄ— savininkui bus grÄ…Ĺžinta nuplauta ir ĹĄvariu salonu. Naujojo vadovo teigimu, KlaipÄ—dos „Sostenos“ klientams bus suteikta galimybÄ— nemokamai atnaujinti savo automobilio programinÄ™ ÄŻrangÄ…. Pasak Ĺ .ÄŒekanaviÄ?iaus, vairuotojai, kuriems centre dÄ—l remonto darbĹł teks palikti transporto priemonÄ™, reikalui esant, galÄ—s pasinaudoti pakaitiniu bendrovÄ—s siĹŤlomu automobiliu arba gauti geriausiÄ… pasiĹŤlymÄ…, kaip nuvykti ÄŻ pageidaujamÄ… vietÄ…. AkÄŻ traukÄ— nauji automobiliai

Ĺ ventÄ—je buvo pristatyti ir nauji automobiliai. Renginio sveÄ?iai turÄ—jo galimybÄ™ iĹĄ arÄ?iau apĹžiĹŤrÄ—ti naujausius automobiliĹł „Dacia“ ir „Renault“ modelius. Taip pat – ir ilgai lauktÄ… „Volvo V40“ automobilÄŻ. Ĺ .ÄŒekanaviÄ?ius dĹžiaugÄ—si, kad „Dacia“ automobiliai kasmet uĹžima vis didesnÄ™ Lietuvos automobiliĹł rinkos dalÄŻ.

„Šie automobiliai Lietuvoje sparÄ?iai populiarÄ—ja. Jie yra nebrangĹŤs, taÄ?iau labai patvarĹŤs ir ekonomiĹĄki. Gal „Dacia“ nepasiĹžymi iĹĄskirtiniu dizainu ir nÄ—ra prabangos Ĺženklas, taÄ?iau ieĹĄkantiesiems tinkamo kainos ir kokybÄ—s santykio ĹĄio gamintojo automobiliai tikrai tiks. Apie jo patikimumÄ… byloja ir kasmet beveik dvigubai auganÄ?ios „Dacia“ pardavimĹł apimtys Lietuvoje“, – kalbÄ—jo naujasis KlaipÄ—dos „Sostenos“ vadovas. Dau giau sia dÄ— mesio ren ginyje sulaukÄ— naujasis „Volvo V40“ modelis. Mat bĹŤtent ĹĄÄŻ automobilÄŻ transporto priemoniĹł saugumÄ… vertinanti organizacija „Euro NCAP“ pri paĹžino saugiausiu 2013-ĹłjĹł au to mo bi liu. To kio ÄŻvertinimo naujasis „Volvo V40“ su lau kÄ— uĹž mo der niÄ… sau gu mo sistemÄ…, kuri priverÄ?ia automobi lÄŻ su sto ti, jei su si dĹŤ ri mas su kliĹŤtimi yra neiĹĄvengiamas. Ĺ iame modelyje taip pat yra ÄŻmontuo tos spe cia lios oro pagalvÄ—s, kurios susidĹŤrimo su pÄ—sÄ?iuoju momentu iĹĄsiskleidĹžia po automobilio gaubtu. Pasak naujojo vadovo, ĹĄiuo metu su nekantrumu yra laukiama 2015 m., kai „Volvo“ automobiliĹł gama

visiĹĄkai atsinaujins ir prasidÄ—s ilgai lauktas „New Volvo Range“ etapas. Artimiausiu metu, pasak Ĺ .ÄŒekanaviÄ?iaus, tikimasi sulaukti esamĹł modeliĹł atnaujinimo ir visiĹĄkai naujĹł „Volvo V40 CrossCountry“ ir „Volvo XC90“automobiliĹł pristatymo. Didelio ĹĄventÄ—s dalyviĹł dÄ—mesio sulaukÄ— ir naujasis 4-os serijos „Renault Clio“ automobilis. Dar 1990 m. pradÄ—ti gaminti pirmieji „Renault Clio“ visuomet iĹĄsiskyrÄ— savo dizaino elementais. Ĺ iemet „Renault“ kompanija ÄŻ rinkÄ… nusprendÄ— iĹĄleisti sportiĹĄko, taÄ?iau taip pat ir elegantiĹĄko dizaino automobilÄŻ, kuris jau sulaukÄ— palankiĹł specialistĹł ÄŻvertinimĹł ir Lietuvoje. Paslaugos – 150 km spinduliu

Naujojo regiono vadovo teigimu, ĹĄiuo metu „Sostena“ yra plaÄ?iausias specializuotĹł autocentrĹł tinklas ĹĄalyje ir savo paslaugas klientams gali pasiĹŤlyti 150 km spinduliu visoje Lietuvoje. Nors KlaipÄ—dos „Sostena“ ĹĄiemet skaiÄ?iuoja jau 13 metus, pasak Ĺ .ÄŒekanaviÄ?iaus, ambicijos bĹŤti geriausiais nesumaŞėjo. „Nors ekonominÄ— krizÄ— automobiliĹł prekybos rinkoje paliko

ilgalaikiĹł padariniĹł, dĹžiaugiamÄ—s, kad pastaraisiais metais rinka atsigauna ir pardavimai kasmet auga. TodÄ—l tikiuosi, kad ĹĄiemet juos pavyks padidinti dar 10 proc.“, – prognozÄ—mis dalijosi Ĺ .ÄŒekanaviÄ?ius. Pasveikinti naujo vadovo ÄŻ renginÄŻ atvyko ir bendrovÄ—s „Sostena“ prezidentas Donetas KarÄ?iauskas. Tardamas sveikinimo ĹžodÄŻ D.KarÄ?iauskas dĹžiaugÄ—si, kad KlaipÄ—dos atstovybÄ— pateko ÄŻ geras rankas, ir vylÄ—si, jog naujajam regiono vadovui pavyks ÄŻgyvendinti visus planus. BendrovÄ— „Sostena“ praÄ—jusiais metais minÄ—jo savo gyvavimo 20-ies metĹł jubiliejĹł. 1992 m. Vilniuje ÄŻkurta bendrovÄ— pirmoji Lietuvoje pradÄ—jo prekiauti naujais „Volvo“ automobiliais. Per daugiau nei du deĹĄimtmeÄ?ius „Sostena“ savo atstovybes ÄŻsteigÄ— Vilniuje, Kaune, KlaipÄ—doje, Ĺ iauliuose ir PanevÄ—Ĺžyje. Per ĹĄiuos metus „Sostena“ taip pat tapo tokiĹł pasaulyje ĹžinomĹł automobiliĹł gamintojĹł kaip „Renault“, „Dacia“, „Jaguar“, „Land Rover“ ir „Range Rover“ specializuotais prekybos ir aptarnavimo atstovais Lietuvoje. UĹžs. 1068608

ď Ž Saugumas: _R[ TV [f WR Ob c\ ]_V `aN af aN` `Nb TVNb `VN` Z Nb a\ Z\

OV YV`  C\Y c\ C! •

Cf aNb a\ 9VNb QN[` XV\ [b\ a_

6

penktadienis, sausio 25, 2013

nuomonės

Mi­nė­ji­me – gan­dų šmėk­la

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

N

Sa­vas vi­sa­da tei­sus

Justinas Argustas

K

aip el­gia­si val­džios vir­šū­nė­lės, kai Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­ kos ko­mi­si­ja (VTEK) nu­spren­ džia, kad koks nors sa­viš­kis su­ si­pai­nio­jo in­te­re­suo­se ir tu­ri bū­ti nu­baus­ tas? Ar val­džio­je bū­tų de­ši­nie­ji, ar kai­rie­ji, rea­guo­ja­ma ly­giai taip pat. Jei bau­džia­mas sa­vas, puo­la­ma rau­do­ti, esą VTEK ne­tei­si ir po­li­ti­kuo­ja. Jei VTEK „au­ka“ – prie­ši­nin­kų sto­vyk­los vei­kė­jas, tai, be abe­jo­nės, ko­mi­ si­jos spren­di­mas tei­sin­gas. Pa­vyz­džių šiai tie­sai pa­liu­dy­ti – ne vie­nas. Štai už­va­kar VTEK pa­skel­bė, kad ener­ge­ ti­kos vi­ce­mi­nist­ras, Vik­to­ro Us­pas­k i­cho bend­ra­žy­gis Al­gi­man­tas Za­rem­ba mi­nis­ te­r i­jo­je įdar­bin­tas pa­žei­d žiant įsta­ty­mą. VTEK rei­ka­lau­ja, kad mi­nist­ras bū­tų at­ leis­tas. Prem­je­ras pir­mas dė­jo į krū­mus. Tai rei­ kia ar ne at­leis­ti in­te­re­suo­se su­si­pai­nio­ju­ sį mi­nist­rą? Toks klau­si­mas Al­gir­dui But­ ke­vi­čiui pa­si­ro­dė per sun­kus. „Su­si­da­ro tam tik­ra nuo­mo­nė, jog esa­ma sa­vo­tiš­ko po­li­ti­ka­vi­mo“, – tiek teiš­le­me­no mi­nist­ras pir­mi­nin­kas.

Jei VTEK įklim­po ne sa­ viš­kis – tai prie sie­nos jį, o jei ne – tai tik „po­li­ti­ka­ vi­mas“. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai muis­tė­si dar iš­ra­din­giau: pa­skel­bė, kad VTEK siū­ly­ mą at­leis­ti vi­ce­mi­nist­rą iš pa­rei­gų ver­tins mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­kai. Esą bai­mi­na­ma­si, kad toks at­lei­di­mas ga­li bū­ti ne­tei­sė­tas. Kam skir­tos šios kle­jo­nės? A.Za­rem­ba yra ne vals­ty­bės tar­nau­to­jas, o po­li­ti­nio pa­si­ ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nas, tad mi­nist­rui te­rei­kia pa­si­ra­šy­ti po­tvar­kį ir baig­ta. Pro­gos pa­mo­ky­ti nau­ją prem­je­rą ne­pra­lei­ do ir opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius. Jis pa­kar­to­jo, kad VTEK spren­di­mą rei­kia vyk­dy­ti. Tie­sa, de­ši­nių­jų ved­lys dar pri­mi­ nė, kad už A.Za­rem­bos at­sta­ty­di­ni­mą at­sa­ kin­gas A.But­ke­vi­čius. Ma­tyt, vi­sai ne­svar­bu, kad bū­da­mas prem­ je­ru tas pa­ts A.Ku­bi­lius el­gė­si ly­giai taip pat kaip ir A.But­ke­vi­čius. Ka­dai­se, kai VTEK nu­spren­dė, kad ūkio mi­n ist­ras Dai­n ius Krei­vys su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, VTEK spren­di­mą jis tik va­di­no „keis­tu“ ir at­leis­ti D.Krei­vio ne­sku­bė­jo. Tai pa­da­ry­ta tik įsi­ki­šus Pre­zi­den­tei. Pa­na­šiai bu­vo ir su in­te­re­suo­se su­si­pai­nio­ju­siu kul­ tū­ros mi­nist­ru Re­mi­gi­ju­mi Vil­kai­čiu. Ko gi mo­ko šie po­li­ti­kų vi­ra­žai? Vie­nos tie­ sos: jei VTEK įklim­po ne sa­viš­kis – tai prie sie­nos jį, o jei ne – tai tik „po­li­ti­ka­vi­mas“.

o­riu pa­reikš­ti ke­le­tą sa­ vo pa­ste­bė­ji­mų apie vi­ są sa­vai­tę uos­ta­mies­ty­je vy­ku­sius ren­gi­nius, skir­ tus Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos de­vy­nias­de­šimt­me­ čiui pa­mi­nė­ti. Štai sau­sio 15 die­ną nuė­jęs prie 1923 m. su­ki­lė­lių pa­mink­lo, kur vy­ko gar­sių is­to­ri­nių įvy­kių me­ tu žu­vu­sių­jų pa­mi­nė­ji­mas, vie­nas ge­ras pa­žįs­ta­mas man pa­po­ri­no keis­tą nau­jie­ną, jog štai jam prieš ren­gi­nį du ne­pa­žįs­ta­mi vy­riš­kiai at­vė­rė „pa­slap­tį“, kad po 1923 m. pa­mink­lu nie­kas iš su­ki­lė­lių ne­pa­ lai­do­tas, o fak­tiš­kai vi­si žu­vę su­ ki­lė­liai pa­lai­do­ti maž­daug už 200 met­rų šiau­rės kryp­ti­mi. Bu­vo teig­ ta, kad dar jie 1945-ai­siais ma­tė tuos su­ki­lė­lių ka­pe­lius. Tuo­jau su­me­čiau, kur čia šuo pa­kas­tas. Tie du vy­riš­kiai šne­kė­ jo apie tar­pu­ka­riu tra­giš­ko­mis ap­ lin­ky­bė­mis žu­vu­sių Lie­tu­vos ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tą, ku­rią ir aš esu ne sy­kį ma­tęs 1959–1961 m. lai­ko­tar­ piu. Vė­liau ta se­nų­jų ka­pi­nių da­lis bu­vo ofi­cia­liai su­nai­kin­ta. Keis­ta, kad to­kiais keis­tais „at­ ra­di­mais“ dar ir da­bar pa­ti­ki, re­ gis, ap­si­švie­tę, bet per­ne­lyg pa­ tik­lūs žmo­nės. Dar vie­na pa­na­šaus po­bū­džio „nau­jie­na“ ir­gi iš­plau­kia iš tų is­ to­ri­nių Lie­tu­vai 1923-ių­jų. Mat kai ku­rie is­to­ri­kai, įsi­jau­tę į de­mok­ ra­ti­jos sam­pra­tas, ėmė į de­ši­nę ir į kai­rę dės­ty­ti, kad to va­di­na­mo­ jo 1923 m. su­ki­li­mo Klai­pė­dai va­ duo­ti lyg ir ne­bu­vo, kad tai to me­to Kau­no val­džios šu­lų or­ga­ni­zuo­tas ka­ri­nių pa­jė­gų žy­gis uos­ta­mies­čiui va­duo­ti, kai vie­tos žmo­nių in­dė­lis men­kai ak­cen­tuo­ja­mas.

U

ž­sie­nio te­le­vi­zi­jo­se se­niai po­pu­lia­rūs įvai­rūs pro­jek­ tai, ku­rių es­mė – vai­ki­nas ar mer­gi­na ieš­ko ant­ro­sios pu­sės. Vi­sos au­di­to­ri­jos aky­se vyks­ tan­tis žai­di­mas iš­di­džiai va­di­na­mas X žmonos/vyro paieš­ko­mis. Nuo už­sie­nie­čių neat­si­li­ko ir am­ ži­ni ko­pi­juo­to­jai lie­tu­viai. Ne­se­niai vi­sai ša­liai bu­vo iš­kil­min­gai pa­skelb­ ta: ži­no­mas dai­ni­nin­kas iš­si­rin­ko žmo­ną iš pre­ten­den­čių, ku­rios dėl jo šir­dies var­žė­si da­ly­vau­da­mos te­ le­vi­zi­jos žai­di­me. Ga­li­me mėg­ti ar­ba ne­mėg­ti į šį šou įvel­to dai­ni­nin­ko, kri­ti­kuo­ti už­duo­ tis, ku­rias tu­rė­jo įvyk­dy­ti jo pa­lan­ ku­mo sie­kian­čios mer­gi­nos, ta­čiau no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į šiek tiek ki­tus da­ly­kus. Įsis­kai­ty­ki­me: pi­lie­tis X ieš­ko žmo­ nos per te­le­vi­zi­ją! Tai to­li gra­žu ne koks skel­bi­mas laik­raš­ty­je, per ku­ rį su­si­pa­ži­no ne vie­na po­ra, tai vi­sos ša­lies aky­se duo­tas sa­vo­tiš­kas pa­ža­ das gy­ven­ti kar­tu, kol mir­tis iš­skirs.

Ša­li­gat­vis din­go po snie­gu

Įs­pū­dis la­biau­siai klai­pė­die­čiams įsi­mi­nė bu­vu­sios pre­fek­tū­ros pa­sta­

to „štur­mas“.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ele­na Bi­ru­tė

Tai­gi štai vei­kė­jai, pri­si­klau­sę pa­na­šių iš­ve­džio­ji­mų, jau ima dės­ ty­ti, kad štai anks­tes­nės val­džios ka­bi­no žmo­nėms ma­ka­ro­nus apie tą me­na­mą 1923 m. su­ki­li­mą, kai fak­tiš­kai jo­kio su­ki­li­mo ne­bu­vo, o

Prieš ren­gi­nį du ne­ pa­žįs­ta­mi vy­riš­kiai at­vė­rė „pa­slap­tį“, kad po 1923 m. pa­ mink­lu nie­kas iš su­ ki­lė­lių ne­pa­lai­do­tas. bu­vo tik už­mas­kuo­tas „ne­do­rė­lių“ lie­tu­vių „klas­tin­gas“ Klai­pė­dos puo­li­mas, dėl ku­rio bu­vo smar­kiai „nu­skriaus­ti“ vie­tos vo­kie­tu­kai ir at­vy­kė­liai pran­cū­zai. To­kiems vei­kė­jams, re­gis, la­bai ma­žai rū­pi ma­ža­lie­tu­vių da­ly­va­vi­ mas ta­me su­ki­li­me ar­ba ga­li­mi ki­ to­kie is­to­ri­jos vin­giai, kai Klai­pė­da

To­kių šou ren­gė­jai nuo­lat kal­ba apie mei­lę, bu­vi­mą žmo­na, šei­mą ir vi­siš­kai nu­ver­ti­na šių žo­džių pra­ smę. Juk Lie­tu­vo­je šei­ma kol kas vis dar lai­ko­ma vy­ro ir mo­ters są­jun­ga su ati­tin­ka­mais įsi­pa­rei­go­ji­mais, o ne vie­nos nak­ties nuo­ty­kis. Ži­no­ma, li­be­ra­lu­sis jau­ni­mė­lis, gy­ve­nan­tis „su­si­me­tus sku­du­rus“, ban­do įteig­ti, kad šei­ma šiais lai­kais ga­li va­din­tis kas tik no­ri – tie­siog du kar­tu gy­ve­nan­tys, bend­rą ūkį ve­dan­ tys žmo­nės, ta­čiau juk tai tė­ra neo­fi­ cia­lūs da­lies pi­lie­čių pais­ta­lai. Kons­ti­tu­ci­ja, įsta­ty­mai ir ga­liau­ siai – šim­ta­me­tės mū­sų tra­di­ci­jos sa­ko, kad šei­ma yra kur kas dau­ giau nei šiaip „sku­du­rų su­si­me­ti­ mas“. Šei­ma ku­ria­ma, kai žmo­nės pir­miau­sia my­li vie­nas ki­tą. O kaip ga­li­ma pa­mil­ti žmo­gų at­lie­kant kaž­ ko­kias už­duo­tis te­le­vi­zi­jos au­di­to­ri­ jos aky­se? Ir ap­skri­tai – ką to­kiu at­ve­ju reiš­ kia žo­dis „mei­lė“, „pa­mil­ti“? Kad ant­ro­sios pu­sės ieš­kan­tis žmo­gus

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Iš Lie­pų gat­vės drie­kia­si gat­ve­lė, ve­ dan­ti į pre­ky­bos cent­rą, pa­va­din­ tą „Lie­pa“. Gat­ve­lė pui­kiai va­lo­ma, o ša­li­gat­vis vos sprin­džio plo­čio ir tas pa­ts už­vers­tas snie­gu, ap­le­dė­jęs. Jo kaž­ko­dėl nie­kas ne­va­lo. Ne­tu­ri­me ki­tos išei­ties, kaip ei­ti va­žiuo­ja­mą­ja gat­vės da­li­mi. Jei­gu ma­ši­na ku­rį mū­ sų par­trenks, kas bus kal­tas ir kas mo­ kės už pa­tir­tą trau­mą? Kam pri­klau­so va­ly­ti šį ša­li­gat­vį, neaiš­ku. Ban­džiau klaus­ti par­duo­tu­vės ap­sau­gi­nin­kų, at­sa­kė, kad ir jie vargs­ta. Toks men­ kas ruo­že­lis, o va­ly­ti jo nė­ra kam.

nea­be­jo­ti­nai bū­tų pa­kliu­vu­si į Len­ ki­jos ar­ba Ru­si­jos pri­klau­so­my­bę. Be­je, man la­bai pa­ti­ko sau­sio 15 die­ną Šau­lių na­muo­se vy­kę ren­ gi­niai, ypač me­ni­nė da­lis, kai ro­ dant 1923 m. do­ku­men­ti­nio fil­mo is­to­ri­nius kad­rus su žy­gio Klai­pė­ dai va­duo­ti vaiz­dais, gro­jo sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, pa­ki­liais mu­zi­kos gar­sais su­stip­ri­nan­tis įspū­dį, su­ tei­kiant anų lai­kų su­ki­lė­liams he­ ro­jiš­ku­mo skam­be­sį. Kaip ir dau­ge­liui klai­pė­die­čių, įsi­mi­nė ir sau­sio 19 die­ną ties bu­ vu­sia pran­cū­zų pre­fek­tū­ra ins­ce­ni­ zuo­tas puo­li­mas, ban­dant pa­mėg­ džio­ti 1923-iai­siais čia vy­ku­sius įvy­kius. Sup­ran­ta­ma, ins­ce­ni­za­ci­ja la­ biau bu­vo skir­ta žiū­ro­vams, kad žmo­nės ma­ty­tų da­ly­vius, nes tik­ rai ne­ma­nau, kad tie 1923 m. su­ ki­lė­liai sto­vė­tų ar klū­pė­tų at­vi­ro­ je vie­to­je prie­šais stip­riai gi­na­mą pre­fek­tū­rą ir at­lai­ky­tų kul­kų lie­tų be­veik va­lan­dą. Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

jau­čia sim­pa­ti­ją pre­ten­den­tui ar pre­ ten­den­tei? Bet juk sim­pa­ti­ja – tai to­ li gra­žu ne vien mei­lė. Kad įvyks­ta che­mi­nė reak­ci­ja, dėl ku­rios X ima geis­ti Y? Ta­čiau tai tik geis­mas – mei­lė yra kur kas dau­giau nei fi­zi­nis po­trau­kis. Kad ir kaip su­ktu­me, bet ga­liau­siai tu­ri­me su­tik­ti: X ant­rą­ją pu­sę su­si­ ran­da tik ver­čia­mas pa­pras­čiau­sio sce­na­ri­jaus (ne­su­si­ra­si – su­ga­din­si vi­są lai­dos for­ma­tą), va­di­na­si, iš iš­ skai­čia­vi­mo. To­kio­mis lai­do­mis mes tei­gia­me: šei­ma – tai pa­pras­čiau­sias šou, vers­ las! Nie­ko keis­ta, kad po to­kių lai­dų už­sie­ny­je ta­ria­mos po­ros, ku­rioms pa­sku­ti­nė­je lai­do­je pa­lin­ki­ma gy­ ven­ti kar­tu il­gai ir lai­min­gai, kar­tu pa­bū­va vi­sai neil­gai ir iš­si­ski­ria ne­ bū­ti­nai lai­min­gai. La­bai gai­la, kad įvai­raus ly­gio pra­ mo­gas ku­rian­tys žmo­nės ši­taip šai­ po­si iš mei­lės, šei­mos sam­pra­tų. Juk be tik­ros mei­lės ne­bū­tų nie­ko. L.Ata­na­vi­čie­nė

Par­duo­tu­vės ne­šil­do

Aną die­ną už­su­kau į Rum­piš­kės gat­ vė­je įreng­tą mais­to pre­kių par­duo­ tu­vę. Par­da­vė­ja ma­lo­niai ap­tar­na­vo, bet pa­ste­bė­jau, kad jos vei­das pa­rau­ dęs. Mo­te­ris su­tri­ko, bet nie­ko neat­ sa­kė. Kai nu­si­mo­viau pirš­ti­nę, su­pra­ tau, kad par­duo­tu­vė­je siau­bin­gai šal­ta. Pa­lie­čiau ra­dia­to­rių – šal­tas. Nors par­ da­vė­ja nie­ko ne­sa­kė, įta­riu, kad šei­ mi­nin­kas tau­po ne­šil­dy­da­mas. Bai­su! Než­mo­niš­ka! Pra­dė­jau gar­siai pik­tin­ tis, o par­da­vė­ja ėmė mal­dau­ti, kad nie­ kam ne­pra­si­tar­čiau. Ji bi­jo ne­tek­ti dar­ bo. Sup­ran­ta­mas no­ras, bet tu­ri bū­ti ir svei­ko pro­to. Kaž­kas ne­su­vo­kia­mo de­da­si. At­ro­dė, kad gy­ve­ni­mas be ka­ ro tu­ri tik ge­rė­ti. O ką ma­to­me? Pi­ni­ gai ta­po vie­nin­te­le gy­ve­ni­mo ver­ty­be ir sie­kia­my­be. Ir gė­jai ke­ti­na pa­keis­ti na­ tū­ra­lų, per tūks­tan­čius me­tų nu­si­sto­ vė­ju­sį gy­ve­ni­mo bū­dą. Ko dar lauk­ti? Re­gi­na

Rei­kia po­lik­li­ni­kos pen­si­nin­kams

Siū­lau mies­te įsteig­ti at­ski­rą gy­dy­mo įstai­gą pen­si­nio am­žiaus žmo­nėms. Jie tu­ri daug lai­ko, ga­lės įsi­ves­ti ten sa­vo tvar­ką ir sma­giai leis­ti lai­ką. Jei­gu ten bū­tų pa­sta­ty­ti minkš­ti fo­te­liai ir dirb­ tų bent ke­li psi­cho­lo­gai, to­kia po­lik­li­ ni­ka tap­tų rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ru ir taip iš­va­duo­tų rea­liai ser­gan­čius žmo­nes bei me­di­kus nuo gai­ša­ties. Aną­dien ban­džiau pa­tek­ti pas akių gy­dy­to­ją. Esu dir­ban­tis žmo­gus, to­dėl atė­jau, kaip bu­vo nu­ro­dy­ta ta­lo­ne. Ta­čiau pa­tek­ti tuo lai­ku man ne­pa­vy­ko, nes vie­na pa­gy­ve­nu­si da­ma pa­reiš­kė, kad ji jau lau­kia ke­lias va­lan­das. Esu tik­ ra, kad, įgy­ven­di­nęs ma­no pa­siū­ly­mą, mies­tas lai­mė­tų dar ir to­dėl, kad bū­tų įsteig­ta nau­jų dar­bo vie­tų. Ing­ri­da

Sau­go­ki­mės pa­tys

Daž­ną die­ną ste­biu si­tua­ci­ją, ku­ ri ver­čia ma­ne su­si­gūž­ti iš bai­mės. Lauk­da­mi už­si­de­gant ža­lio švie­so­fo­ ro sig­na­lo žmo­nės sto­vi ant ša­li­gat­ vio kraš­te­lio, nors au­to­mo­bi­liai pra­ le­kia vi­sai ša­lia. Pa­na­šiai el­gia­ma­si ir lau­kiant au­to­bu­so. Vai­kai grū­da­ si sto­te­lė­je prie pat gat­vės, o pri­va­ žiuo­da­mas au­to­bu­sas tie­siog lie­čia jų rū­bus. Rei­kia bū­ti at­sar­ges­niems. Iki ne­lai­mės – tik žings­nis. Ali­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Mei­lė – tik mei­lės pa­ro­di­ja

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktADIENIS, sausio 25, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Lauks Lie­tu­vos nuo­spren­džio Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Dan­guo­lė Na­vic­kie­nė po su­si­ti­ki­mo su Pre­zi­den­te Da­ lia Gry­baus­kai­te tvir­ti­no, kad ge­ riau­sias bū­das įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę bū­tų re­fe­ren­du­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mo. Išei­tis – re­fe­ren­du­mas

Va­lia: ša­lies va­do­vei, no­rin­čiai dar vie­no re­fe­ren­du­mo, ga­li pa­si­sek­ti – di­džio­sios po­li­ti­nės par­ti­jos ne­prieš­

ta­rau­tų ma­ty­ti prie bal­sa­dė­žių trau­kian­čius pi­lie­čius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pre­zi­den­tės no­rams kliū­čių ne­bė­ra Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės min­čiai, kad rei­kė­tų ant­ro re­ fe­ren­du­mo dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės, ro­dos, be­si­prie­ši­nan­čių nė­ ra – tam pri­ta­ria ir val­dan­tie­ji, ir opo­zi­ci­ja. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Nu­si­tei­kę po­zi­ty­viai

Jei Lie­tu­va vis dėl­to nu­spręs­tų sta­ ty­ti ato­mi­nę elekt­ri­nę, rei­kė­tų dar vie­no re­fe­ren­du­mo. To­kiai ša­lies va­do­vės D.Gry­baus­kai­tės idė­jai di­ džio­ji da­lis Sei­mo ne­prieš­ta­rau­tų. Tai­gi ti­ki­my­bė, kad tu­rė­si­me dar vie­ną re­fe­ren­du­mą, vi­sai rea­li. Nors prem­je­ro su­da­ry­ta dar­ bo gru­pė dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to dar­bą baigs tik po ke­lių mė­ne­sių, Pre­zi­den­tės po­ zi­ci­ja aiš­ki: Lie­tu­va tu­ri iš­lik­ti ato­ mi­nės ener­ge­ti­kos ša­li­mi. Tam pri­ta­ria ir kai­rie­ji. Va­kar Juo­zas Ole­kas, so­cial­de­mok­ra­tų vi­ce­pir­mi­nin­kas, pa­kar­to­jo, kad ne­bū­tų prieš, jei po kiek lai­ko bū­tų su­reng­ta dar vie­na gy­ven­to­jų ap­ klau­sa.

men­duo­ja­muo­ju, jei­gu tai įvy­kęs re­fe­ren­du­mas ir dau­gu­ma pa­sa­ko „taip“, man, kad ir kaip jis bū­tų va­ di­na­mas, jis yra pri­va­lo­ma­sis.“ O koa­li­ci­jos par­tne­rė Dar­bo par­ ti­ja (DP), jos ly­de­rio Vik­to­ro Us­pas­ ki­cho žo­džiais, dar neap­sisp­ren­ du­si. V.Us­pas­ki­chas sa­kė lau­kiąs par­ti­jos nuo­mo­nės. „Aš ne­ga­liu kal­bė­ti. As­me­ni­nės nuo­mo­nės ne­ no­riu sa­ky­ti, nes ji ga­li bū­ti trak­ tuo­ja­ma kaip par­ti­jos. Ne­kal­bė­siu kol kas šia te­ma“, – tiek va­kar te­ pa­sa­kė DP ved­lys.

Komentaras

Andrius Kubilius:

Reikia vėl žmones bandyti įtikinti, kad tai naudingiausias sprendimas.

V.Us­pas­ki­chas – neap­sisp­ren­dęs

Pa­na­šiai sam­pro­tau­ja ir val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos par­tne­riai. Va­len­ti­ nas Ma­zu­ro­nis, Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas, pa­reiš­kė pri­ta­riąs Pre­zi­den­tei. „D.Gry­baus­kai­tė ab­so­liu­čiai tei­ si. To­dėl, jei teik­si­me pa­to­bu­lin­tą ar­ba nau­ją pro­jek­tą, pri­va­lu įti­kin­ ti vi­sus Lie­tu­vos pi­lie­čius, kad tai Lie­tu­vai nau­din­ga. Jei nu­tar­si­me, kad sta­to­ma, bū­ti­na pi­lie­čių at­si­ klaus­ti“, – nu­ro­dė V.Ma­zu­ro­nis. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vo tei­gi­mu, vi­sai ne­svar­bu, ar re­fe­ren­du­mas bus pri­va­lo­ma­sis, ar pa­ta­ria­ma­sis: „Kaip po­li­ti­kas ne­ ma­tau di­de­lio skir­tu­mo, ar jis va­ di­na­mas pri­va­lo­muo­ju, ar re­ko­

sio re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tais, ir tik pa­skui kal­bė­ti apie ga­li­mą ant­rą­ jį. „Ne­bū­čiau šian­dien toks drą­sus ša­li­nin­kas bet ko­kiu at­ve­ju reng­ti dar vie­ną re­fe­ren­du­mą, nes nie­ko es­mi­nio neį­vy­ko. Nors įvy­ko ir pa­ ta­ria­ma­sis re­fe­ren­du­mas, bet žmo­ nių va­lia, iš­reikš­ta per jį, ga­lio­ja“, – dės­tė Li­be­ra­lų są­jū­džio ved­lys.

A.Ku­bi­lius – ir­gi už

Opo­zi­ci­nė kon­ser­va­to­rių par­ti­ja taip pat pa­lai­ko Pre­zi­den­tę. And­ rius Ku­bi­lius, bu­vęs prem­je­ras, pa­kar­to­jo, kad ne­prieš­ta­rau­tų to­ kiai idė­jai. „To­kiu at­ve­ju rei­kia vėl žmo­nes ban­dy­ti įti­kin­ti, kad tai nau­din­giau­sias spren­di­mas, ir vėl jų pa­klaus­ti, ar jie tam pri­ta­ria“, – aiš­ki­no A.Ku­bi­lius. Be­je, pa­ta­ria­ mo­jo re­fe­ren­du­mo, ku­ris bu­vo su­ reng­tas kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais, de­ši­nie­ji ne­pa­lai­kė. Ki­ti opo­zi­ci­jos at­sto­vai dar neap­ sisp­ren­dę. Pa­vyz­džiui, Eli­gi­jus Ma­siu­lis, Li­be­ra­lų są­jū­džio ved­ lys, aiš­ki­no, kad pir­miau­sia rei­kia nu­spręs­ti, ką da­ry­ti su jau įvy­ku­

„Aš ne­su nei Kons­ti­tu­ci­jos, nei įsta­ty­mų eks­per­tė. Ga­li­ma pa­ keis­ti ir Kons­ti­tu­ci­ją, ga­li­ma pa­ keis­ti įsta­ty­mus. <...> Yra įvai­rių bū­dų. Ge­riau­sias, ži­no­ma, bū­ tų re­fe­ren­du­mas, bet tu­ri­me pa­ lauk­ti“, – kal­bė­jo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė. Pa­sak jos, prieš ke­le­ rius me­tus pa­sau­lio lie­tu­viai ne­ bū­tų su­ti­kę su siū­ly­mu dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės klau­si­mą spręs­ti re­fe­ ren­du­mu, ta­čiau Lie­tu­vos pi­lie­ čių nuo­tai­kos šiuo at­žvil­giu pa­ si­kei­tė. „Da­bar lie­tu­vių tau­ta jau pra­de­ da su­pras­ti, kiek daug yra iš­vy­ku­ sių, ir kiek­vie­na šei­ma, kiek­vie­nas kai­mas tur­būt šiek tiek yra pa­ veik­tas“, – tei­gė D.Na­vic­kie­nė. Jos tvir­ti­ni­mu, su­si­ti­ki­me pas ša­lies va­do­vę nu­tar­ta pa­lauk­ti, ko­kią po­zi­ci­ją dėl dvi­gu­bos pi­ lie­ty­bės iš­sa­kys Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas, ku­ris priė­mė Pre­zi­den­ tės pra­šy­mą išaiš­kin­ti pi­lie­ty­bės nuo­sta­tas. „Pa­si­kal­bė­jo­me, pra­šy­mų ne­ tu­rė­jau, rei­ka­la­vi­mų jo­kių nie­ ka­da ne­tu­rė­jo­me. Nu­ta­rė­me pa­ lauk­ti, kol Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­si­sa­kys. Aš jai pa­dė­ko­jau, kad pa­tei­kė pra­šy­mą Kons­ti­tu­ci­niam Teis­mui“, – kal­bė­jo Pa­sau­lio lie­ tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė. At­si­ža­dė­jo ne Lie­tu­vos, o TSRS

D.Na­vic­kie­nė taip pat pa­brė­ žė, kad nors daug išei­vi­jo­je gy­ ve­nan­čių lie­tu­vių no­ri dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, yra įvai­rių ga­li­my­bių, pa­vyz­džiui, grį­žę į Lie­tu­vą žmo­ nės ga­li grei­tai at­gau­ti pi­lie­ty­bę. Pa­sak jos, sun­kiau­sias klau­si­mas – dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mas tiems išei­viams, ku­rie iš Lie­tu­vos iš­vy­ko at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, nes JAV jie pa­tys at­si­ža­dė­jo Lie­tu­ vos pi­lie­ty­bės.

„Sun­kiau­sias klau­si­mas yra tiems „tre­čia­ban­giams“, nes jie, priė­mę Ame­ri­kos pi­lie­ty­bę, pa­kė­ lė ran­ką ir pri­sie­kė at­si­ža­dė­ti ki­tų. Kai mes at­si­ža­dė­jo­me ki­tų, ne­bu­ vo ko at­si­ža­dė­ti, mes bu­vo­me po­li­ ti­niai, dip­lo­ma­ti­niai be­na­miai. Kai at­si­ža­dė­jo tie, ku­rie at­vy­ko prieš 1990-uo­sius iš Lie­tu­vos, at­si­ža­ dė­jo Ta­ry­bų Są­jun­gos – dar ge­ riau. O tie, ku­rie da­bar at­va­žiuo­ ja, – jie at­si­ža­da Lie­tu­vos“, – sa­kė D.Na­vic­kie­nė. Po su­si­ti­ki­mo iš­pla­tin­ta­me pre­zi­den­tū­ros pra­ne­ši­me tei­gia­ ma, kad „vals­ty­bei svar­bus kiek­ vie­nas, net ir to­liau­siai nuo jos esan­tis, lie­tu­vis“. „Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­ nė, pa­sak Pre­zi­den­tės, tu­rė­tų tap­ti ta jė­ga, ku­ri pa­dė­tų gin­ti ir už­tik­ rin­ti lie­tu­vių tei­ses bei in­te­re­sus vi­sa­me pa­sau­ly­je, ak­ty­viai ska­ tin­tų iš­lai­ky­ti ry­šį su Lie­tu­va. Ak­ ty­vi or­ga­ni­za­ci­jos veik­la pri­si­dė­tų ir for­muo­jant Lie­tu­vos įvaiz­dį pa­ sau­ly­je“, – ra­šo­ma pra­ne­ši­me. Pra­šo tei­si­nin­kų išaiš­kin­ti

Pre­zi­den­tė praei­tą sa­vai­tę dek­ re­tu pra­šė Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo išaiš­kin­ti, ar ga­li­ma ne­kei­ čiant Kons­ti­tu­ci­jos tik įsta­ty­mu nu­sta­ty­ti, kad po to, kai 1990 m. ko­vo 11 d. bu­vo at­kur­ta ne­prik­ lau­so­my­bė, iš­vy­kę ir ki­tos ša­lies pi­lie­ty­bę ga­vę as­me­nys iš­sau­go­ tų ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas anks­čiau yra išaiš­ki­nęs, kad dvi­gu­bos pi­lie­ ty­bės at­ve­jai ga­li bū­ti tik ypač re­ tos išim­tys. Be to, ša­lies va­do­vė klau­sė, ar ga­li­ma tik įsta­ty­mu plės­ti at­ve­ jų ir są­ly­gų, ka­da Lie­tu­vos pi­lie­ ty­bė už­sie­nio vals­ty­bės pi­lie­čiui ga­li bū­ti su­teik­ta išim­ties tvar­ka, są­ra­šą, taip pat nu­sta­ty­ti ki­tus at­ ve­jus bei są­ly­gas. Ma­no­ma, kad pa­sau­ly­je gy­ve­ na apie mi­li­jo­ną lie­tu­vių kil­mės žmo­nių. Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­ jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ ro duo­me­ni­mis, 2001–2010 m. iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 337 tūkst. gy­ ven­to­jų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Lau­ras Bie­li­nis Po­l i­to­lo­gas

P

re­z i­den­tės pa­g rin­d i­n is tiks­ las yra kaip nors iš­spręs­t i ato­m i­nės elekt­r i­nės klau­si­ mą, ir, ži­nia, ji pa­lai­ko ato­mi­ nės elekt­r i­nės sta­t y­bos idė­ją. To­dėl nei­g ia­mai pa­si­bai­gęs re­fe­ren­du­mas su­ku­ria konf­l ik­tą tarp val­džių spren­ di­mų ir vi­suo­me­nės po­z i­ci­jos. Tai­g i ant­ro­jo re­fe­ren­du­mo idė­ją Pre­zi­den­tė siū­lo tam, kad gal­būt bū­tų ga­li­ma pa­ keis­ti vie­šą­ją nuo­mo­nę ir pa­siek­ti re­ fe­ren­du­me po­zi­ty­vų re­zul­ta­tą. Ar tai rea­lu? Vis­kas pri­klau­so nuo po­ li­t i­k ų su­ta­r i­mo – Sei­mo ir ša­l ies va­ do­vės. O ar ga­lė­tų pa­si­keis­t i pi­l ie­čių nuo­mo­nė? Man at­ro­do, ne­su­dė­t in­ga pa­keis­ti vie­šą­ją nuo­mo­nę. Prie vie­šo­ sios nuo­mo­nės yra dir­ba­ma, ir jei bus tei­sin­gai, kryp­t in­gai vei­k ia­ma, da­l is vi­suo­me­nės la­bai leng­vai pa­keis sa­ vo nuo­mo­nę.

Ban­ga: nau­jie­ji emig­ran­tai, prie­šin­gai nei anks­tes­nės jų kar­tos, anot

D.Na­vic­kie­nės, no­rė­da­mi įsi­tvir­tin­ti už­sie­ny­je ir priim­ti ki­tą pi­lie­ty­ bę da­bar pri­vers­ti iš­si­ža­dė­ti lais­vos Lie­tu­vos.

„Fo­to­die­nos“ / Aud­riaus Bag­do­no nuo­tr.

8

penktadienis, sausio 25, 2013

užribis

Par­da­vė­jų siau­bas – 500 li­tų ku­piū­ra Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je vėl pa­si­ro­dė į či­go­ną pa­na­šus su­kčius, ku­ris ap­gau­na par­da­vė­jus ap­si­mes­da­mas, jog ke­ ti­na pirk­ti ko­kią nors pre­kę ir pa­ duo­da 500 li­tų ku­piū­rą.

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kams ge­rai ži­no­ma tam­saus gy­mio ap­ga­vi­kų su­kur­ta sche­ma, ta­čiau Klai­pė­do­ je afe­ris­tams vis dar pa­vyks­ta ras­ ti au­kų. Pas­ku­ti­nį kar­tą 400 li­tų tas pa­ts vy­ras su­ge­bė­jo nu­gvelb­ti ap­ga­vęs I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vė­je vei­kian­čios ve­te­ri­na­ri­jos vais­ti­nės dar­buo­to­ją. Vie­ną va­ka­rą apie 50 me­tų tam­ saus gy­mio vy­ras atė­jo į šią vais­ ti­nę, ati­džiai ap­žiū­rė­jo iš­dės­ty­tus me­di­ka­men­tus ir pa­pra­šė vie­no jų. Pir­kė­jas kal­bi­no dar­buo­to­ją ang­liš­ kai, o ne­su­ge­bė­jęs su­si­kal­bė­ti, pra­ bi­lo ru­sų kal­ba. Jis pa­pra­šė pre­kės, kai­nuo­jan­ čios 40 li­tų, ir pa­da­vė už ją 500 li­ tų ku­piū­rą. Ta­čiau ne­tru­kus vy­ ras su­vai­di­no per­si­gal­vo­jęs, iš­tie­sė pre­kę at­gal ir pa­rei­ka­la­vo grą­žin­ti pi­ni­gus. Vais­ti­nės dar­buo­to­ja grą­ži­no bank­no­tą ir pa­siė­mė pre­kę. Tik kai at­vy­kė­lis jau bu­vo išė­jęs, 26 me­tų mer­gi­na su­pra­to, kad jai ati­duo­ ta grą­ža tė­ra 60 li­tų. Vy­ras iš­si­ne­ šė ne tik sa­vo pi­ni­gą, bet ir 400 li­

tų vais­ti­nin­kės duo­tos grą­žos. Taip bu­vo pra­ras­ta 400 li­tų. Pa­na­šu, kad I.Si­mo­nai­ty­tės gat­ vė­je pa­bu­vo­jo tas pa­ts vy­ras, ku­ris praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je taip ap­ ga­vo spau­dos kios­ko bei op­ti­kos dar­buo­to­jas. To­kia pat nu­si­kal­ti­ mo sche­ma pa­nau­do­ta ir ap­gau­ nant ban­de­lių par­da­vė­ją cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, tik čia jau­ną par­da­ vė­ją ap­su­ko mo­te­ris. Spė­lio­ta, ar į Klai­pė­dą ne­ga­lė­ jo bū­ti už­kly­dę či­go­nai iš Lat­vi­jos, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad jie ang­liš­kai ne­kal­ba, to­dėl ma­no­ma, kad šie nu­si­kal­tė­liai ga­li bū­ti at­vy­kė­liai iš ku­rios nors pie­čiau Lie­tu­vos esan­ čios Eu­ro­pos vals­ty­bės. Prieš ke­le­tą me­tų Ru­mu­ni­jos či­ go­nai pel­nė­si pa­na­šiai ran­kų mik­ lu­mu ap­gau­di­nė­da­mi ban­kų dar­ buo­to­jas. Pap­ra­šę iš­keis­ti va­liu­tą, jie „per­si­gal­vo­da­vo“ ir grą­žin­da­vo ma­žiau nei bu­vo ga­vę pi­ni­gų. Po ke­lių to­kių nu­si­kal­ti­mų įta­ ria­mie­ji bu­vo su­lai­ky­ti Klai­pė­do­je, pa­grei­tin­to pro­ce­so tvar­ka nu­teis­ ti ir iš­vež­ti į Kau­ną, kur bu­vo pa­ da­rę to­kių pat nu­si­kal­ti­mų. Vė­liau juos dar tei­sė Vil­niaus bei Šiau­lių teis­mai. Pa­tiks­li­nus duo­me­nis paaiš­kė­ jo, kad 500 li­tų ku­piū­rą pre­ky­bos vie­to­se nau­do­jan­tys as­me­nys nė­ ra tie pa­tys, ku­rie prieš ke­le­tą me­ tų įkliu­vo mul­ki­nę ban­kų dar­buo­ to­jas.

Dėl ne­da­ly­va­vi­mo bau­džia­mo­sio­se by­ lo­se teis­mas bu­vo pa­skel­bęs bu­vu­sios Eu­ge­ni­jaus Os­ta­ pen­kos my­li­mo­sios Tat­ja­nos Žgu­no­vos paieš­ką. Mo­te­ris su­ras­ta po po­li­ci­jos štur­mo Ma­lū­ni­nin­ kų gat­vė­je esan­čia­ me bu­te.

Areš­tas: T.Žgu­no­vai teis­mas va­kar sky­rė tri­jų mė­ne­sių suė­mi­mą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Štur­muo­tas E.Os­ta­pen­kos drau­gės mamos butas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Paaiš­kė­jo, kad is­to­ri­jomis su skan­ da­lin­gu uos­ta­mies­čio at­li­kė­ju iš­ gar­sė­ju­si mo­te­ris buvo sa­vo mo­ti­ nos bu­te. At­vy­kę į Ma­lū­ni­nin­kų gat­vė­ je esan­tį bu­tą po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tre­čia­die­nį il­gai bel­dė į bu­to du­ris. „Paieš­kos sky­riaus pa­rei­gū­nai iš­ si­kvie­tė ug­nia­ge­sius, o šie į bu­tą pa­ te­ko ko­pė­čio­mis. Įli­pę pro lan­gą pa­ rei­gū­nai ra­do mo­te­rį bu­te. Ji bu­vo su­lai­ky­ta“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­ sto­vas spau­dai Al­bi­nas Stru­my­la.

T.Žgu­no­va bu­vo nu­ga­ben­ta į areš­ti­nę. Ket­vir­ta­die­nį Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas sky­rė jai kar­do­mą­ją prie­mo­nę – suė­mi­mą trims mė­ne­siams. Teis­mo ma­ny­mu, įta­ria­mo­ji ga­ li ir to­liau mė­gin­ti slaps­ty­tis bei lais­vė­je da­ry­ti ki­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas. Šia­me teis­me nag­ri­nė­ja­mos pen­ kios by­los, ku­rio­se T.Žgu­no­va aiš­ ki­na­si san­ty­kius su E.Os­ta­pen­ka. Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­ja iš tri­ jų by­lų, ku­rio­se mi­ni­ma T.Žgu­no­ vos pa­var­dė, teis­mui ket­vir­ta­die­nį per­da­vė dvi by­las, ku­rios bu­vo su­ jung­tos į vie­ną.

„Pro­ku­ro­ras su­ra­šė kal­ti­na­mą­jį ak­tą ir by­la per­duo­da­ma teis­mui. Šio­se by­lo­se T.Žgu­no­va yra kal­ti­ na­mo­ji“, – ti­ki­no Klai­pė­dos ra­jo­ no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ty­rė­ja As­ ta Suš­kie­nė. Teis­mas priims spren­di­mą dėl esą bu­vu­sių gra­si­ni­mų su­si­do­ro­ ti ir E.Os­ta­pen­kos se­ne­lių ka­po iš­ nie­ki­ni­mo. Už to­kius nu­si­kal­ti­mus gre­sia areš­tas, lais­vės ap­ri­bo­ji­mas, vie­ šie­ji dar­bai, bau­da. Už gra­si­ni­mą su­si­do­ro­ji­mu gre­sia iki dve­jų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė, o už ka­po iš­nie­ki­ni­mą – iki vie­nų me­tų lais­ vės atė­mi­mas.

Skry­džio ant til­to kai­na – 5 tūkst. li­tų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­vo­jus: pa­ma­tę rau­do­ną bank­no­tą par­da­vė­jai tu­rė­tų tap­ti at­sar­ges­ni. Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

Vog­ti ve­dė­si paaug­lį Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai su­lai­kė du įta­ria­mus ra­mi­ na­mų­jų vais­tų va­gys­te iš Pė­žai­čių me­di­ci­nos punk­to as­me­nis.

Tik­rin­da­mi vi­sas įma­no­mas ver­si­ jas po­li­ci­nin­kai tre­čia­die­nio va­ka­rą atė­jo į vie­nos pė­žai­tiš­kių šei­mos na­ mus. Čia pa­sta­ruo­ju me­tu glau­dė­si anks­čiau teis­tas 52 me­tų vy­ras, o du šei­mi­nin­kės sū­nūs at­lie­ka baus­mę už pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus. Įta­ri­mai pa­si­tvir­ti­no. Pa­rei­gū­ nai šiuo­se na­muo­se ap­ti­ko vi­są mai­šą vais­tų. Paaiš­kė­jo, kad bū­ tent to­kie me­di­ka­men­tai bu­vo pa­ vog­ti iš me­di­ci­nos punk­to. Su­lai­ ky­ti 14-me­tis šei­mi­nin­kės sū­nus ir 52 me­tų jos sve­čias. Pa­rei­gū­nai

ti­ki­si, kad po ap­klau­sos paaiš­kės kiek­vie­no jų vaid­muo vyk­dant nu­si­kal­ti­mą. Ti­riant šią va­gys­tę ti­ki­ma­si iš­ siaiš­kin­ti, ar su­lai­ky­tie­ji nė­ra pri­ si­dė­ję prie ki­tų pa­sta­ruo­ju me­tu Pė­žai­čių apy­lin­kė­se įvyk­dy­tų nu­ si­kal­ti­mų. Vie­nas jų – va­gys­tė iš pri­va­taus gy­ve­na­mo­jo na­mo. Pir­ma­die­nio ry­tą vie­tos me­di­ci­ nos punk­to dar­buo­to­jai ra­do pra­ vi­rą lan­gą bei sky­lę lu­bo­se. Per sto­gą bei ven­ti­lia­ci­jos an­gą va­ gys pa­te­ko į pa­sto­gę, iš­mu­šė lu­ bo­se sky­lę ir įsi­bro­vė į me­di­ci­ nos punk­tą, o pa­bė­go pro lan­gą. Punk­te din­go lai­ky­ti vais­tai bei ke­li šim­tai li­tų. Jei­gu įta­ri­mai pa­si­tvir­tins, vy­ras bus kal­ti­na­mas ne tik va­gys­te, bet ir vai­ko įtrau­ki­mu į nu­si­kal­ti­mą.

Neb­lai­vaus vai­ruo­to­jo su­kel­to eis­ mo įvy­kio me­tu su­nio­ko­ti Pi­lies til­ to tu­rėk­lai va­kar bu­vo su­re­mon­ tuo­ti. Dar­bai sa­vi­val­dy­bei kai­na­ vo per pen­kis tūks­tan­čius li­tų. Ža­ lą tu­rės at­ly­gin­ti kal­ti­nin­kas.

Pi­lies til­to tu­rėk­lai su­nio­ko­ti ir du ap­švie­ti­mo stul­pai nu­lauž­ti ant­ra­ die­nį pa­ry­čiais įvy­ku­sios ava­ri­jos me­tu. Neb­lai­vus vai­ruo­to­jas ban­ dė bėg­ti nuo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų. Jo vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis rė­žė­si į tu­rėk­lus ir pa­ki­bo ant til­to. Ke­lei­ vis ban­dė iš­lip­ti iš su­mai­to­tos ma­ ši­nos ir įkri­to į Da­nę. Va­kar dar­bi­nin­kai re­mon­ta­vo Pi­lies til­to tu­rėk­lus. Iki pie­tų dar­bai bu­vo be­veik baig­ti. Til­to tu­rėk­lų re­mon­tas sa­vi­val­dy­bei kai­na­vo 5,1 tūkst. li­tų. „Kreip­si­mės į drau­di­mo kom­pa­ ni­ją, ku­rio­je įvy­kio kal­ti­nin­kas bu­ vo ap­si­drau­dęs pri­va­lo­muo­ju ci­ vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mu, ir pra­šy­si­me at­ly­gin­ti ža­lą. To­ kią pra­kti­ką tai­ko­me vi­sa­da, esant pa­na­šioms si­tua­ci­joms“, – tvir­ti­ no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Va­do­vas pa­sa­ko­jo, kad taip pat bu­vo elg­ta­si prieš dve­jus me­tus, kai

Ža­la: va­kar su­nio­ko­ti Pi­lies til­to tu­rėk­lai bu­vo re­mon­tuo­ja­mi. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ant to pa­ties Pi­lies til­to eis­mo įvy­kį su­kė­lė taip pat ne­blai­vus vai­ki­nas. Jo vai­ruo­ja­mas „Au­di A6“ nu­lau­žė du ap­švie­ti­mo stul­pus, ke­lio ženk­lą ir ga­liau­siai pa­ki­bo vie­nu šo­nu ant ša­li­gat­vio bor­te­lio. Ta­da nuo­sto­ liai sie­kė 6,8 tūkst. li­tų. „Drau­di­ mo kom­pa­ni­ja juos kom­pen­sa­vo, kai bai­gė­si teis­mai“, – pa­sa­ko­jo L.Dū­da.

De­par­ta­men­to di­rek­to­rius tvir­ti­ no, kad per me­tus dėl to­kių įvy­kių sa­vi­val­dy­bė pa­ti­ria apie 40 tūkst. li­tų nuo­sto­lių. Dau­giau­sia eis­mo įvy­kių me­tu yra su­nio­ko­ja­mi gat­vių ap­švie­ ti­mo, elekt­ros stul­pai, švie­so­fo­rai. Ta­čiau ne vi­sa­da pa­vyks­ta nu­sta­ty­ ti kal­ti­nin­kus. Maž­daug 20 pro­c. at­ ve­jų re­mon­tuo­ti su­nio­ko­tą tur­tą sa­ vi­val­dy­bė tu­ri sa­vo lė­šo­mis.

9

penktADIENIS, sausio 25, 2013

OMX Vilnius

OMX Riga

+0,87 %

15

–0,82 %

+0,55 %

Tirs sal­du­my­nus Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ ba pra­dė­jo sku­bų ty­ri­mą, ar į Lie­tu­vos rin­ką ga­lė­jo pa­tek­ti grau­ži­kų nuo­dais už­ terš­tų sal­du­my­nų. Ins­pek­to­riai tik­rins ir pie­no mil­te­lių ža­lia­vą iš Len­ki­jos įsi­ ve­žan­čias mū­sų ša­lies įmo­nes. Ty­ri­mas pra­dė­tas, nes Len­ki­jos įmo­nė „Mag­no­ lia“ nu­sta­tė, kad da­lies sal­du­my­nų ga­ my­bo­je nau­do­ja­ma pie­no mil­te­lių ža­lia­va ga­lė­jo bū­ti už­terš­ta grau­ži­kų nuo­dais.

proc.

pla­nuo­ja­ma pa­di­din­ti tie­sio­gi­nes iš­mo­kas žem­dir­biams.

Nei­gia­ma rek­la­ma – ir­gi rek­la­ma Pir­mo­ji vir­tua­lių įver­ti­ni­mų praė­ ju­sią sa­vai­tę su­lau­kė pre­ky­bos cent­rų tink­lą val­dan­ti bend­ro­vė „Ma­xi­ma LT“. Bend­ro­vės pus­la­py­ je ap­tik­tu kli­pu, ku­ria­me ke­li dar­ buo­to­jai mai­vy­da­mie­si par­duo­tu­ vė­je per­dai­nuo­ja po­pu­lia­rią dai­ną, in­ter­nau­tai ne­tru­ko pa­si­da­ly­ti so­ cia­li­niuo­se tink­luo­se. Įra­šas, ku­ria­me ap­dai­nuo­ja­mos Ka­lė­dos, ne­tru­kus su­lau­kė kri­ ti­kos strė­lių: vie­ni ko­men­ta­to­ riai re­to­riš­kai klau­sė – tai pa­ro­di­ ja ar ofi­cia­lus įmo­nės svei­ki­ni­mas klien­tams, ki­ti bend­ro­vei lin­kė­jo ki­tą kar­tą ku­riant pa­na­šius įra­šus pa­si­kon­sul­tuo­ti su pro­fe­sio­na­lais. Šią sa­vai­tę in­ter­ne­te pa­si­ro­dė įra­šas, ku­ria­me dai­nuo­ja ir šo­ka ki­tos įmo­nės dar­buo­to­jai. So­cia­li­ nių tink­lų nau­do­to­jų teis­mą at­lai­ ky­ti tu­rė­jo per­si­ren­gę ir pa­si­tem­pę įmo­nės „MG Val­da“ dar­buo­to­jai. Gy­ven­to­jų reak­ci­ja į šį vaiz­do įra­ šą, ku­ria­me prie­lan­ku­mą ke­liems ko­le­goms „MG Val­dos“ ko­lek­ty­ vas iš­reiš­kė nu­si­fil­muo­da­mas sa­ vo biu­re ir te­ni­so aikš­te­lė­je, bu­vo pa­na­ši kaip ir į bend­ro­vės „Ma­xi­ ma LT“ dar­buo­to­jų šė­lio­nes pre­ky­ bos cent­re. Kai ku­rie ko­men­ta­to­riai abu ma­ ty­tus vaiz­do įra­šus ly­gi­no ir rin­ko blo­ges­nį. Tie­sa, vie­nas ki­tas at­ si­lie­pi­mas in­ter­ne­to erd­vė­je bu­vo ir tei­gia­mas – ko­men­ta­to­riai gy­rė

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9976 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1097 JAV do­le­ris 1 2,5959 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5954 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9497 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2685 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6605 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5977 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7880

pokytis

+0,2274 % +0,0657 % –0,0039 % –0,8330 % +0,0040 % –0,1726 % +0,1763 % +0,1025 % –0,1790 %

Pra­šys kel­ti bank­ro­to bylą

in­for­ma­ci­ja nu­te­kė­jo ne­ty­čia, anot rin­ko­da­ros eks­per­tų, pre­kės ar įmo­ nės ži­no­mu­mui su­tei­kia tei­gia­mą efek­tą. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Teis­mas – kas sa­vai­tę

€

Lie­tu­vos ban­kas va­kar pa­žė­rė ne­ ma­lo­nių ži­nių dviem įstai­goms – Na­cio­na­li­nei kre­di­to uni­jai (NKU) ir kre­di­to uni­jai Švy­tu­rio tau­po­ ma­jai ka­sai.

Nau­jo­vės: dė­me­siui pa­trauk­ti bru­ka­ma rek­la­ma su­ku­riant įspū­dį, kad

g.miceviciute@diena.lt

kl.lt/naujienos/ekonomika

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,79

4,68

2,50

„Apoil“

4,73

4,64

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,14 dol. už 1 brl. 112,74 dol. už 1 brl.

Smū­gis uni­joms

So­cia­li­nių tink­lų var­to­to­jai pa­sta­rą­ sias sa­vai­tes tu­rė­ jo dar­bo – kri­ti­kuo­ ti ar­ba gir­ti ke­lių di­ džiu­lių įmo­nių vi­ di­niam nau­do­ji­mui skir­tus, ta­čiau į vie­ šu­mą nu­te­kė­ju­sius vaiz­do įra­šus.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė

ekonomika

OMX Tallinn

vaiz­do kli­pų da­ly­vius bei kū­rė­jus už nuo­šir­du­mą ir ori­gi­na­lu­mą. Abie­jų įmo­nių, ku­rių vaiz­do įra­ šai pa­te­ko į vir­tua­lią erd­vę, at­sto­vai tei­gė, kad tai ne­bu­vo su­pla­nuo­tos rek­la­mos ar vie­šų­jų ry­šių ak­ci­jos. Tie­sa, yra ma­nan­čių, kad kri­ti­ kos su­lau­kę įra­šai in­ter­ne­te ga­lė­jo at­si­dur­ti ir su įmo­nių ži­nia.

Ai­nis Raz­ma:

Kar­tais pi­giau pa­keis­ ti pre­kės ženk­lą, ne­gu nu­plau­ti tą, ku­ris yra su­si­komp­ro­mi­ta­vęs. Rek­la­mą mėgs­ta pla­nuo­ti

Įmo­nės „MG Val­da“ rin­ko­da­ros va­do­vė Ak­vi­lė Verb­liu­ge­vi­čiū­tė tei­ gė, kad vaiz­do kli­pas bu­vo skir­tas tik ko­lek­ty­vui, o į vie­šu­mą pa­te­ko at­si­tik­ti­nai. Kas jį iš­pla­ti­no in­ter­ ne­te, ne­ži­no­ma. „Tu­ri­me per šven­tes įvai­rių tra­ di­ci­jų. Šis kli­pas bu­vo skir­tas trims žmo­nėms ir nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad jį pa­ma­tys tiek daug žmo­nių“, – sa­kė A.Verb­liu­ge­vi­čiū­tė. Nors A.Verb­liu­ge­vi­čiū­tė sa­kė ma­ čiu­si ir tei­gia­mų at­si­lie­pi­mų apie įra­šą, sve­tai­nė­je „You­Tu­be“ yra už­ re­gist­ruo­tas įmo­nės pra­šy­mas pa­ša­ lin­ti jį dėl au­to­rių tei­sių pa­žei­di­mų. „Nors įmo­nės ži­no­mu­mui įta­ką jau­čia­me jau da­bar, o mū­sų sve­tai­ nės lan­ko­mu­mas išau­go de­šim­te­ rio­pai, tai mums ne­ma­lo­nus įvy­kis.

Vis dėl­to rek­la­mą la­biau mėgs­ta­me pla­nuo­ti“, – kal­bė­jo A.Verb­liu­ge­vi­ čiū­tė. Pre­ky­bos cent­rų tink­lo dar­buo­ to­jų įra­šas jau pa­ša­lin­tas, su­ras­ti jo in­ter­ne­te ne­beį­ma­no­ma. Kaip tei­gė bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vė ry­ šiams su vi­suo­me­ne Ol­ga Ma­laš­ke­ vi­čie­nė, tai bu­vo tik ko­le­goms skir­ tas links­mas vie­no įmo­nės sky­riaus svei­ki­ni­mas su žie­mos šven­tė­mis, jis ne­bu­vo skir­tas ro­dy­ti vie­šai.

NKU pri­pa­žin­ta ne­mo­kia, iš jos veik­los li­cen­ci­ja at­šauk­ta vi­sam lai­kui. Ar­ti­miau­siu me­tu Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui bus tei­kia­mas pra­šy­mas NKU iš­kel­ti bank­ro­ to by­lą. Kaip pra­ne­šė Lie­tu­vos ban­kas, toks spren­di­mas priim­tas lai­ki­na­ jam NKU ad­mi­nist­ra­to­riui pa­tei­ kus iš­va­dą, kad jos tur­tas yra ma­ žes­nis už įsi­pa­rei­go­ji­mus. Ad­mi­nist­ra­to­rius pa­tei­kė iš­va­ dą, ku­rio­je nu­ro­do­ma, kad 2012 m. gruo­džio 13 d. uni­jos gry­no­ji ver­ tė bu­vo 99,1 mln. li­tų, o įsi­pa­rei­ go­ji­mai – 123,4 mln. li­tų. Gry­no­ ji tur­to ver­tė bu­vo 24,3 mln. li­tų ma­žes­nė už įsi­pa­rei­go­ji­mus. Pag­rin­di­nė to prie­žas­tis – di­ de­lės pa­sko­los, ku­rių di­džią­ją da­lį NKU su­tei­kė ant­rą 2012 m. pus­me­tį. Per lai­ki­ną­jį ad­mi­nist­ra­ vi­mą, pa­si­tel­kiant Re­gist­rų cent­ ro tur­to ver­tin­to­jus, nu­sta­ty­ta, kad vien už 13 abe­jo­ti­nų pa­sko­lų įkeis­to tur­to ver­tė yra ne 58,3 mln. li­tų, kaip dek­la­ruo­da­vo pa­ti NKU, o be­veik 30 kar­tų ma­žes­nė – 2,1 mln. li­tų. Veik­la – ne­skaid­ri

Per Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos tiks­li­nį ins­pek­ta­vi­mą per­nai spa­lį bu­vo nu­sta­ty­ta, kad NKU vyk­do itin ri­zi­kin­gą ir ne­ skaid­rią veik­lą, ke­lian­čią grės­mę in­dė­li­nin­kų pi­ni­gų sau­gu­mui. Nus­ta­ty­ta, kad pa­sko­los bu­vo su­tei­kia­mos tin­ka­mai neį­ver­ti­

nus ri­zi­kos, – ne­bu­vo ana­li­zuo­ja­ mas kre­di­tuo­ja­mų įmo­nių vers­lo pla­nų rea­lu­mas, jų įgy­ven­di­ni­mo per­spek­ty­vos, ne­tik­rin­ta, ar bū­ si­mi sko­li­nin­kai pa­tei­kė tei­sin­ gus duo­me­nis, bū­ti­nus jų ri­zi­kai įver­tin­ti. Taip pat nu­sta­ty­ta, kad Lie­tu­ vos ban­kui pa­tei­kia­mo­se ata­skai­ to­se neats­pin­di­ma rea­li NKU fi­ nan­si­nė būk­lė. Pa­gal In­dė­lių ir įsi­pa­rei­go­ji­mų in­ves­tuo­to­jams drau­di­mo įsta­ ty­mą po­vei­kio prie­mo­nės dėl ne­ mo­ku­mo pri­tai­ky­mas yra drau­ džia­ma­sis įvy­kis, to­dėl kre­di­to uni­jos in­dė­li­nin­kams bus iš­mo­ ka­mos in­dė­lių drau­di­mo iš­mo­ kos, ne­vir­ši­jan­čios 100 tūkst. eu­ rų (345,3 tūkst. li­tų). Va­kar bu­vo su­stab­dy­ta ir kre­ di­to uni­jos Švy­tu­rio tau­po­mo­sios ka­sos veik­la. Ar­ti­miau­siu me­tu jai taip pat bus ini­ci­juo­ja­mas bank­ ro­tas. Lie­tu­vos ban­ko val­dy­ba lai­ ki­nai už­drau­dė kre­di­to uni­jai dis­ po­nuo­ti pi­ni­gais ir ver­ty­bi­niais po­pie­riais, esan­čiais jos są­skai­ to­se ban­kuo­se. „Klaipėdos“, BNS inf.

24,3 mln. li­tų

NKU gry­no­ji tur­to ver­tė bu­vo ma­žes­nė už įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Ra­gi­no įver­tin­ti ri­zi­ką

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Eko­no­mi­kos fa­kul­te­to Rin­ko­da­ros ka­ted­ros lek­ to­rius Ai­nis Raz­ma tei­gė, kad kar­ tais nuo­trau­kos ar vaiz­do įra­šai kaip at­si­tik­ti­nai nu­te­kin­ti į vie­šu­ mą at­ro­do tik iš pir­mo žvilgs­nio, ta­čiau jie į vi­suo­me­nės aki­ra­tį bū­ na įbru­ka­mi ty­čia. „To­kia yra vi­ru­si­nė pra­kti­ka – in­ for­ma­ci­ja at­ro­do kaip nu­te­kin­ta, o iš tik­rų­jų vis­kas pa­da­ro­ma są­mo­nin­ gai. Tai­kant to­kią pra­kti­ką ne vi­suo­ met ti­ki­ma­si tei­gia­mos reak­ci­jos, bū­na, kad no­ri­ma su­kel­ti skan­da­lą. Skan­da­las ini­ci­juo­ja dis­ku­si­ją, vie­ ni pa­si­sa­ko už, ki­ti – prieš, tuo­met gau­na­mas ir ne­men­kas ži­niask­lai­ dos dė­me­sys. Vi­sa tai ga­li pa­ska­tin­ ti įmo­nių ži­no­mu­mą, ne­tgi par­da­vi­ mą“, – sa­kė A.Raz­ma. Tie­sa, kar­tais su­si­ga­di­nu­sioms įvaiz­dį įmo­nėms ge­rą var­dą su­si­ grą­žin­ti ga­li kai­nuo­ti la­bai bran­giai. „Kar­tais pi­giau pa­keis­ti pre­kės ženk­ lą, ne­gu nu­plau­ti tą, ku­ris yra su­si­ komp­ro­mi­ta­vęs“, – sa­kė A.Raz­ma.

Vil­tis: dėl uni­joms pri­tai­ky­tų prie­mo­nių į spąs­tus pa­kliu­vu­siems in­

dė­li­nin­kams bus iš­mo­ka­mos in­dė­lių drau­di­mo iš­mo­kos, ne di­des­ nės kaip 345,3 tūkst. li­tų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10

penktADIENIS, sausio 25, 2013

pasaulis Pri­pa­ži­no ­ kal­tę

Grū­mo­ja ­ kumš­čiu

Ap­si­me­tė ­ dva­si­nin­ku

JAV pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad Ru­si­jo­je gi­męs pro­gra­muo­ to­jas Ni­ki­ta Kuz­mi­nas, su­kū­ ręs kom­piu­te­ri­nį vi­ru­są „Go­ zi“, ku­ris 2011 m. už­krė­tė apie mi­li­jo­ną kom­piu­te­rių vi­ sa­me pa­sau­ly­je ir at­vė­rė ke­ lią ne­tei­sė­tai pa­si­sa­vin­ti ma­ žiau­siai 50 mln. do­le­rių, pri­ pa­ži­no kal­tę.

Šiau­rės Ko­rė­ja va­kar pa­skel­ bė, kad pla­nuo­ja įvyk­dy­ti bran­duo­li­nį ban­dy­mą ir iš­ban­ dy­ti dau­giau ra­ke­tų. Tai esą bus nu­kreip­ta prieš jos „di­ džiau­sias prie­šes“ Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir taip bus rea­guo­ja­ ma į Jung­ti­nių Tau­tų su­griež­ tin­tas san­kci­jas. Šių ban­dy­mų ter­mi­nų ša­lis ne­nu­ro­dė.

Iš­puo­lį Ira­ko Tūz Chur­ma­ taus mies­te, per ku­rį tre­čia­ die­nį žu­vo 42 lai­do­tu­vių da­ly­ viai, įvyk­dė dva­si­nin­ku per­si­ ren­gęs mir­ti­nin­kas. Tai va­kar pra­ne­šė mies­to me­ras Shal­ la­las Ab­du­las. Spro­gi­mas nu­ griau­dė­jo per vie­no iš­va­ka­rė­ se nu­žu­dy­to po­li­ti­ko gi­mi­nai­ čio lai­do­tu­ves.

Vers­lo, po­li­ti­kos ir ma­fi­jos žai­di­mų aikš­te­lė Lat­vi­jo­je vėl au­ga Ru­si­jos įta­ka. Anot bri­tų laik­raš­čio „The Guar­dian“, tai ypač pa­ste­bi­ma Jūr­ma­lo­je, kur su­si­tin­ka ru­sų oli­ gar­chai, de­pu­ta­tai ir... ma­fio­zai. Mįs­lin­ga žmog­žu­dys­tė

Bū­tent Jūr­ma­lo­je prieš pen­ke­rius me­tus žmo­nės pa­sku­ti­nį kar­tą ma­ tė gy­vą ru­sų mag­na­tą Leo­ni­dą Ro­ žec­ki­ną. Tei­sė­sau­ga jo vi­lo­je ap­ti­ ko krau­jo pėd­sa­kų, bet ne­ra­do jo­kio kū­no. Per­nai va­sa­rą už 40 km nuo vi­ los miš­ke bu­vo ras­ti žmo­gaus pa­ lai­kai. Ki­še­nė­je gu­lė­jo L.Ro­žec­ki­no kre­di­to kor­te­lė, bet pa­rei­gū­nai iki šiol ne­ga­li tvir­tai pa­sa­ky­ti, ar tai iš tie­sų yra din­gu­sio mul­ti­mi­li­jo­nie­ riaus kū­nas. L.Ro­žec­ki­no mo­ti­na įsi­ti­ki­nu­ si, kad jį nu­žu­dė Ru­si­jos agen­tai. Mag­na­tas įsi­vė­lė į gin­čus su Krem­ liu­mi, tiks­liau, į vers­lo konf­lik­tą su bu­vu­siu Ru­si­jos ko­mu­ni­ka­ci­jos mi­ nist­ru ir ke­liais įta­kin­gų ry­šių tu­ rin­čiais oli­gar­chais. Taip pat ke­lia­ma ver­si­ja, kad L.Ro­žec­ki­nas su­klas­to­jo sa­vo mir­ tį ir ra­miai gy­ve­na Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se ki­ta pa­var­de. Ši is­to­ri­ja yra ryš­kus pa­vyz­dys, kaip 2 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­ti Bal­ti­ jos ša­lis ta­po Ru­si­jos in­te­re­sų: eko­ no­mi­nių, po­li­ti­nių ir net kri­mi­na­ li­nių, žai­di­mų aikš­te­le. O kar­tais, kaip ro­do L.Ro­žec­ki­no pa­vyz­dys, vi­sų tri­jų kar­tu. Ži­no­mi sve­čiai

Praė­jus dviem de­šimt­me­čiams, kai bu­vo pa­skelb­ta Lat­vi­jos ne­ prik­lau­so­my­bė, Ru­si­jos įta­ka ša­

ly­je vėl au­ga. Tai ge­riau­siai ma­to­ ma Jūr­ma­lo­je, vaiz­din­ga­me ku­ror­te su pu­šy­nais ir me­di­niais va­sar­na­ miais. Kiek­vie­ną va­sa­rą Ru­si­jos tur­tuo­ liai su­plūs­ta čia į mu­zi­kos fes­ti­va­ lį „Nau­jo­ji ban­ga“. Jie su­si­tin­ka, bend­rau­ja, links­mi­na­si. Sta­liu­kas kon­cer­tų sa­lės VIP zo­no­je kai­nuo­ ja maž­daug 120 tūkst. li­tų. Juo­kau­ ja­ma, kad vi­sų sve­čių tu­ri­mi tur­tai kar­tu su­dė­ti vir­šy­tų Lat­vi­jos biu­ dže­tą. Tarp sve­čių iš Ru­si­jos yra ir oli­ gar­chų, ir Dū­mos de­pu­ta­tų, ir nu­ si­kal­tė­lių, ir šni­pų. Prieš ke­le­tą me­tų čia bu­vo už­su­kęs mi­li­jar­die­ rius Ro­ma­nas Ab­ra­mo­vi­čius, taip pat tur­tin­giau­sias Uk­rai­nos žmo­ gus Ri­na­tas Ach­me­to­vas, ki­tas ru­ sų mi­li­jar­die­rius Mi­chai­las Frid­ ma­nas. Per­nai čia bu­vo pa­ste­bė­tas Vla­di­mi­ras Pro­ni­če­vas, Fe­de­ra­li­ nės sau­gu­mo tar­ny­bos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas, at­sa­kin­gas už sie­nų ap­sau­gą. Pa­sak Lat­vi­jos žur­na­lis­to Leo­ni­ do Ja­kob­so­no, Jūr­ma­lo­je ne­trūks­ta ir ki­to­kių klien­tų – ma­fi­jos. Per­nai čia bu­vo nu­šau­tas Ru­ si­jos vers­li­nin­kas Ni­ko­la­jus Ki­ri­ lo­vas, grįž­tan­tis iš pa­plū­di­mio su jau­na pa­ly­do­ve. Vie­na ver­si­jų tei­gė, kad jis bu­vo įsi­vė­lęs į kont­ra­ban­dą. Kaip jau ta­po įpras­ta, žu­di­kų išaiš­ kin­ti ne­pa­vy­ko. 2010 m. į Jūr­ma­ lą at­si­kraus­tė Via­čes­la­vas Šes­ta­

ko­vas, sie­ja­mas su Ru­si­jos ma­fi­jos va­dei­va As­la­nu Uso­ja­nu, nu­žu­dy­tu praė­ju­sią sa­vai­tę Mask­vo­je. Praė­ju­ sį mė­ne­sį Lat­vi­jos val­džia pa­skel­bė jį ša­ly­je ir vi­so­je ES ne­pa­gei­dau­ja­ mu as­me­niu.

Jūr­ma­lo­je Ru­si­jos ma­fi­ja ir val­džia su­ si­ren­ka vie­no­je vie­ to­je. Jie ap­ta­ria pro­ble­mas, svars­to, kaip pum­puo­ti pi­ni­gus per Bal­ti­jos ša­lis.

Lat­vi­jos eko­no­mi­nį at­si­ga­vi­mą po kri­zės, bet pa­brė­žė, jog ša­lis pa­da­rė ne­pa­kan­ka­mai, kad ap­sau­go­tų sa­vo ban­kų sis­te­mą nuo pi­ni­gų plo­vi­mo, mo­kes­čių ven­gi­mo ir ki­tų fi­nan­si­ nių nu­si­kal­ti­mų. Pu­sė Lat­vi­jo­je in­ves­tuo­tų pi­ni­gų – maž­daug 10 mlrd. do­le­rių, – atė­ jo iš už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų. Dau­gu­ ma jų gy­ve­na bu­vu­sio­se SSRS res­ pub­li­ko­se, to­kio­se kaip Uk­rai­na, Ka­zachs­ta­nas ir Turk­mė­ni­ja. JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­tas pa­reiš­kė ne­ri­mą dėl to­kios Lat­vi­jos pri­klau­ so­my­bės nuo išo­ri­nių pi­ni­gų, nes tai kurs­to sis­te­mi­nę pi­ni­gų plo­vi­ mo ri­zi­ką. „Lat­vi­ja yra pir­ma­sis taš­kas pi­ ni­gų plo­vė­jams, ku­rie no­ri per­ves­ti sa­vo pi­ni­gus į ES, – sa­kė ne­vy­riau­ sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Glo­bal Wit­ ness“ at­sto­vas To­mas May­ne’as. – Kai pi­ni­gai pa­ten­ka į ES, kur ban­kai pa­lai­ko glau­džius ry­šius, juos la­bai leng­va to­liau per­ves­ti vie­nur ar ki­ tur. Lat­vi­ja yra vie­nas pa­grin­di­nių cent­rų. Tai silp­no­ji vie­ta.“

Įtar­ti­ni pi­ni­gai

„Jūr­ma­los fes­ti­va­lis – tai ne mu­ zi­kos fes­ti­va­lis. Ne­bū­ti­na va­žiuo­ti į Lat­vi­ją, kad pa­si­klau­sy­tum ru­sų po­pžvaigž­džių. Tai ga­li­ma pa­da­ ry­ti Ru­si­jo­je, – aiš­ki­no žur­na­lis­ tas L.Ja­kob­so­nas. – Bet iš tik­rų­jų Jūr­ma­los fes­ti­va­lis yra svar­bi aki­ mir­ka. Ru­si­jos ma­fi­ja ir val­džia su­ si­ren­ka vie­no­je vie­to­je. Jie ap­ta­ria bend­ras ir pa­sau­li­nes pro­ble­mas, svars­to, kaip pum­puo­ti pi­ni­gus per Bal­ti­jos ša­lis.“ Vis dau­gė­ja įkal­čių, kad Lat­vi­ ja tam­pa ro­ju­mi įtar­ti­niems Ru­si­ jos pi­ni­gams. Praė­ju­sios sa­vai­tės ata­skai­to­je Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja gy­rė

Mask­vos še­šė­lis

Tam­sius san­do­rius ty­ri­nė­jan­tis žur­na­lis­tas L.Ja­kob­so­nas įsi­gi­jo daug prie­šų. Per­nai ne­ži­no­mi as­ me­nys už­puo­lė jį laip­ti­nė­je ir su­ žei­dė vei­dą pei­liu. L.Ja­kob­so­nas pa­vie­ši­no elekt­ro­ ni­nius laiš­kus, esą ro­dan­čius, kad Ru­si­jos už­sie­nio žval­gy­bos tar­ny­ ba SVR slap­ta fi­nan­sa­vo da­bar­ti­nio Ry­gos me­ro Ni­lo Uša­ko­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją 2009 m. N.Uša­ko­vas ne­nei­gia, kad elekt­ro­ni­niai laiš­kai tik­ri, bet po­li­ci­ja dvi die­nas tar­dė žur­na­lis­tą dėl jų ga­li­mos va­gys­tės. Jau­nas ir ener­gin­gas bu­vęs žur­na­

lis­tas N.Uša­ko­vas yra et­ni­nis ru­sas. Jis va­do­vau­ja San­tar­vės cent­rui – pen­kių par­ti­jų koa­li­ci­jai, re­mia­mai Lat­vi­jos ru­sų. Griež­ta Lat­vi­jos tau­ py­mo pro­gra­ma pa­ma­lo­ni­no Tarp­ tau­ti­nį va­liu­tos fon­dą, bet pa­pik­ti­ no dau­ge­lį ša­lies gy­ven­to­jų. To­dėl po­pu­lis­ti­nis San­tar­vės cent­ras atei­ty­je ga­li ge­ro­kai su­stip­rin­ti sa­ vo po­zi­ci­jas. Tai ke­lia ne­ri­mą et­ni­niams lat­ viams, ku­rie lai­ko šią po­li­ti­nę jė­ gą Mask­vos vers­lo ir po­li­ti­ne įga­ lio­ti­ne. San­tar­vės cent­ras su­kė­lė daug įta­ri­mų, kai pa­si­ra­šė bend­ ra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mą su Ru­si­ jos pro­krem­liš­ka par­ti­ja „Vie­nin­ go­ji Ru­si­ja“. Tramp­li­nas į Va­ka­rus

ES dip­lo­ma­tai Ry­go­je su­tin­ka, kad Ru­si­jos žval­gy­ba ak­ty­viai dar­buo­ ja­si Lat­vi­jo­je. Vie­nas jų laik­raš­čiui „The Guar­dian“ ano­ni­miš­kai pri­ pa­ži­no: „Jie sėk­min­gai pra­si­skver­ bė į šios ša­lies ru­sų eli­tą.“ Anks­čiau Ry­go­je KGB agen­tu dir­bęs, o da­bar Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je gy­ve­nan­tis Bo­ri­sas Kar­pič­ko­ vas taip pat pa­tvir­ti­no, kad pa­to­gi Lat­vi­jos geog­ra­fin ­ ė pa­dė­tis pa­ver­ tė šią ša­lį var­tais į Va­ka­rus Ru­si­jos šni­pams, kont­ra­ban­di­nin­kams, pi­ ni­gų plo­vė­jams ir ki­to­kio po­bū­džio nu­si­kal­tė­liams. „Lat­vi­ja yra tri­jų Bal­ti­jos ša­ lių cent­ras. Ru­si­jos sau­gu­mo tar­ ny­bos nau­do­ja­si šia ša­li­mi kaip tramp­li­nu siųs­da­mi sa­vo žmo­nės į Eu­ro­pą ir JAV“, – sa­kė jis ir pri­ dū­rė, kad Ru­si­jos šni­pai su Lat­vi­ jos pa­sais ga­li ne­pas­te­bi­mi ke­liau­ ti po vi­są ES. „The Guar­dian“ inf.

27 proc.

Lat­vi­jos gy­ven­to­jų yra et­ni­niai ru­sai, o ru­sų kal­bą kaip gim­tą­ją var­to­ja 37 pro­c. žmo­nių. Hu­mo­ras: vie­ti­niai juo­kau­ja, kad į Jūr­ma­los mu­zi­kos fes­ti­va­lį at­vyks­tan­čių ru­sų tur­tai vir­ši­ja vi­są Lat­vi­jos biu­dže­tą.

„Scan­pix“ nuo­tr.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami drauge su komisija išrinksite septynias labiausiai šio titulo vertas pretendentes. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

12

penktadienis, sausio 25, 2013

sportas Vienuoliktasis laimėjimas

„Nautica“ šventė pergalę

L.Kubilius – antras

Lietuvos rankinio lygos pirmenybėse vienuoliktą pergalę iškovojo čempionai – „Dragūno“ rankininkai. Klaipėdiečiai Utenoje 34:27 (21:12) nugalėjo autsaiderius „Utenos“ žaidėjus. Uostamiesčio ekipą į pergalę vedė Benas Petreikis, pelnęs 10 įvarčių, ir Tadas Stankevičius, įmetęs 7 kartus.

Pirmajame Lietuvos salės futbolo asociacijos taurės turnyre panoro rungtyniauti dvi komandos iš Klaipėdos – „Nautica“ ir LCC. Jos tarpusavyje išsiaiškino, kuri iš jų tęs kovą dėl taurės. Nerezultatyvioje dvikovoje „Nautica“ buvo pajėgesnė 2:1 (1:0). Kitame etape klaipėdiečiai susitiks su „Rokiškiu“.

Europos karatė organizacija paskelbė 2012 metų geriausių vyrų reitingus. Aukštą antrą vietą tarp sunkiasvorių atletų (iki 90 kg ir per 90 kg) užima klaipėdietis Lukas Kubilius (treneris Vladimiras Silvaška). Jį aplenkia Senajame žemyne jau 12 metų nenugalimas Bulgarijos karatė kovotojas Valerijus Dimitrovas.

Baseinas bus iki 2016-ųjų olimpiados Klaipėda – vienas iš dviejų šalies miestų, kuriuose per artimiausius keletą metų planuojama statyti modernų 50 metrų baseiną. Ta proga į pajūrį su delegacija atvyko Lietuvos plaukimo federacijos (LPF)prezidentas Tomas Kučinskas.

Prezidentas patvirtino, jog Klaipėdai yra reikalingas 50 m baseinas, tačiau jo ateičiai pamatai turi būti dedami jau dabar. Pasak T.Kučinsko, Klaipėda federacijai šiuo metu yra ypatingai svarbus miestas. Mat, atsiradus uostamiestyje naujam baseinui, čia būtų galima rengti plaukimo sporto stovyklas, kuriose būtų ruošiami jaunieji talentai, o profesionalūs atletai galėtų rengtis įvairioms tarptautinėms varžyboms. Tikslas – Rio de Žaneiro olimpiada

Palaikymas: Plaukimo federacijos prezidentas T. Kučinskas ir Klaipėdos meras V.Grubliauskas vieningai su-

tarė, kad uostamiesčiui naujas baseinas – reikalingas.

Karolis Rupkus k.rupkus@kl.lt

Miesto meras Vytautas Grubliauskas ir T.Kučinskas, aptarę plaukimo sporto situaciją uostamiestyje, aplankė Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) baseiną. Kolegijos baseinas – nuostolingas

Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius Valerijus Kuznecovas teigė, jog tikisi, kad šis susitikimas pa-

dės spręsti, kaip geriau panaudoti baseiną miesto sporto reikmėms. Anot V. Grubliausko, reikia kurti bendrą infrastruktūrą, kuri padėtų pamatus naujojo baseino veiklai. „Norint išspręsti kolegijos baseino bėdą, reikia, kad jis taptų bendra miesto baseinų infrastruktūros dalimi. Neatmetu tokios galimybės, kad susitarus, jog šis baseinas būtų eksploatuojamas ir miesto poreikiams, sportininkų treniruotėms, trenerių rengimui bei padėtų padė-

ti pamatus naujojo baseino ateičiai, miestas galėtų perskirstyti „Gintaro“ baseino srautus, bei taip pagelbėti Klaipėdos valstybinės kolegijos baseinui“, – kalbėjo miesto galva. Pasak kolegijos atstovų, šiuo metu baseine lankosi ypač mažai žmonių. Dėl to kolegija kasmet patiria daugiatūkstantinių nuostolių. Situacija plaukimo sektoriuje prasta

T.Kučinskas teigė, jog plaukimo sporto situacija uostamiestyje –

Vytauto Petriko nuotr.

itin prasta. „Šiuo metu Klaipėdoje situacija – viena prasčiausių Lietuvoje. Miestas turi tik pusantro veikiančio baseino. Dėl to mieste yra daugybė vaikų, kurie net nemoka plaukti. Bazių stokos padariniai atsispindi ir sportiniuose pasiekimuose. Paskutiniame šalies plaukimo čempionate dalyvavo 14 klaipėdiečių sportininkų, tačiau tik vienam jų pavyko patekti į finalą“, – su padėtimi supažindino svečias iš Vilniaus.

Prezidentas merui patarė, kad naujojo baseino statybos tikslu turėtų tapti 2016 metais vyksiančios Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Pavykus iki tol uostamiestyje pastatyti aukštos klasės vandens sporto bazę, Klaipėdoje žaidynėms galėtų ruoštis ir Lietuvos plaukikai. „Jei baseiną pavyktų pastatyti iki 2016-ųjų balandžio 1 dienos, jau gegužę pajūryje galėtų vykti stovyklos, skirtos olimpinėms žaidynėms. Manau, kad tokiu atveju uostamiestyje galėtų ruoštis ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė“, – teigė T.Kučinskas. Susitikimo metu buvo trumpai pristatyti ir šalių kaimynių pavyzdžiai, kuriais remiantis būtų statomas naujasis baseinas bei formuojama naujojo objekto valdymo struktūra.

Klaipėdos irklavimas – po vienu stogu Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Klaipėdos irkluotojai artimiausiu metu priklausys vienai įstaigai – taip siekiama taupyti miesto biudžeto lėšas ir siekti geresnių rezultatų.

Iki šiol irkluotojai ir baidariųkanojų irkluotojai buvo rengiami dviejose įstaigose – Klaipėdos sporto centre ir Klaipėdos irklavimo centre. Pirmoji įstaiga yra išlaikoma iš miesto biudžeto, antrosios statusas – viešoji įstaiga, kurios steigėjai yra miesto taryba ir Klaipėdos irklavimo klubas. Pastarajam klubui savivaldybė už sportininkų rengimą per metus sumokėdavo apie 176 tūkst. litų. Sporto centre irklavimo sporto šaką kultivuoja 145 sportininkai, ugdomi 12 trenerių, atlyginimus gaunančių iš miesto biudžeto. Irklavimo centre treniruojasi 103 atletai. Juos ugdantys specialis-

tai daugiausia dirba savanoriškais tikslais, neimdami atlyginimo. Skaičiuojama, kad per metus irklavimo ir baidarių-kanojų irklavimo sporto šakoms iš biudžeto tenka atseikėti 880 tūkst. litų. „Kadangi ta pati sporto šaka kuruojama dviejose įstaigose, tai funkcija dubliuojama. Būtų tikslinga ją koncentruoti vienoje įstaigoje“, – teigė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Ji vakar miesto tarybos kolegijos posėdyje politikų prašė apsispręsti, ar irkluotojus turėtų rengti tik Sporto centras, ar tik Irklavimo centras. Jei šios sporto šakos atitektų Sporto centrui, per metus jų išlaikymas kainuotų 825 tūkst. litų, kadangi reikėtų nuomoti arba pirkti inventorių, nes jo įstaiga užtektinai neturi. Irklavimo centrui patikėjus šias sporto šakas, išlaidos joms per metus siektų 817 tūkst. litų. Politikai nutarė, kad irkluotojus ir turėtų rengti tik Irklavimo cen-

Tradicijos: Klaipėda neįsivaizduojama be irklavimo ir baidarių-kanojų irklavimo sporto.

tras, nes jis turi reikiamą inventorių. Be to, su treneriais ši įstaiga gali sudaryti kontraktus, o jei netenkintų rezultatai, juos nutraukti. „Lietuvos irklavimo federacija skatina, kad irkluotojus ruoštų ne biudžetinės įstaigos treneriai,

o viešosios įstaigos specialistai. Ji net įsipareigojo padėti pagerinti sporto bazę, kad irkluotojų treniruotės būtų komfortiškesnės“, – teigė Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Budinas.

Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas išsakė mintį, jog po kelerių metų reikėtų galvoti apie tai, kad savivaldybė pasitrauktų iš viešosios įstaigos Klaipėdos irklavimo centras ir šis liktų privatus, o tokia įstaiga esą dirbtų dar efektyviau.

13

penktadienis, sausio 25 , 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas Festivalis – jaunimui iki 99 metų Šeštą kartą uostamiesčio Žvejų rūmuose rengiamas respublikinis teatrų festivalis „Ledinė zylutė“ vasario savaitgaliais pakvies į įvairiausio žanro spektaklius vaikams ir visai šeimai, jaunimui ir ne tik jam. Teatro gerbėjų amžiaus cenzui ribų nėra.

Programa

Vasario 2 d. 12 val. – „Ponas Krokokatinas“ (pantomimos teatras „A“), 17 val. – „Brangioji mokytoja“ (N16, teatro laboratorija „Atviras ratas“). Vasario 10 d. 17 val. – „A Gu Gu“ (teatro trupai „Gliukai“). Vasario 17 d. 12 val. – „Zita-pelytė“ (aktorių ansamblis „Degam“), 17 val. – „No Concert“ (teatro judėjimas „No Theatre“). Vasario 23 d. 17 val. – „Ribos“ (N16, Vilniaus menų spaustuvė). Vasario 24 d. 12 val. – „Mikė Pūkuotukas“ (jaunimo teatras „Be durų“).

Šiemet festivalio programoje – septyni Vilniaus ir Klaipėdos teatrų spektakliai. Iš jų trys – vaikams ir keturi – vyresnei auditorijai.

Bilietai į dieninius spektaklius – po 8–15 Lt, į vakarinius – po 12–20 Lt. Jie parduodami Žvejų rūmų ir TIKETA kasose.

Vaidins vaikams

Vasario 2-ąją į festivalio „Ledinė zylutė“ atidarymą pakvies klaipėdietis mimas Aleksas Mažonas ir jo vadovaujamas pantomimos teatras „A“. Su Donaldo Biseto pasakomis išaugo jau ne viena karta, jas mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Tik šio kultinio anglų pasakininko pasakojimuose gali gyvuoti toks padaras – pusiau krokodilas, pusiau katinas. Žaismingame vaidinime „Ponas Krokokatinas“ žiūrovai kartu su pasakų herojais pasiners į linksmą visokiausių keistenybių ir nuotykių pasaulį. Vytautas V.Landsbergis yra vienas populiariausių šiuolaikinių lietuviškų pasakų autorių. Daug jo kūrinių pelnė metų knygos vaikams vardą, o pasakų veikėjai atgijo teatro scenoje. Sostinės aktorių ansamblis „Degam“ spektaklyje „Zita-pelytė“ (rež. Alfonsas Vidžiūnas) papasakos niekaip neužmiegančios mergaitės Zitos kelionę į pramanytą pasaulį, kuriame tikras brolis tampa Ragana, sesuo virsta pelytės mama, o nelauktai apsilankęs draugas – įsimylėjusiu tarakonu… Spektaklyje skamba gyvai atliekamos akustinės gitaros melodijos, dainuoja ir pasakos personažus kartu su aktoriais kuria įsidūkę vaikai. Žvejų rūmų jaunimo teatro „Be durų“ naujausias spektaklis „Mikė Pūkuotukas“ (rež. Angelė Juškevičienė) jau tapo tikru teatrinio sezono hitu vaikams. Šis Aleno A.Milno sukurtas personažas neseniai šven-

Teatras: šiemet festivalio „Ledinė zylutė“ programoje – septyni spektakliai vaikams, jaunimui ir visai šei-

mai, kuriuos vaidins Vilniaus ir Klaipėdos aktoriai.

tė jau 88-ąjį savo gimtadienį. Garsas apie visų mylimą ne itin inteligentišką meškiuką pasklido po visą pasaulį. Mikės Pūkuotuko nuotykiai pagrįsti istorijomis, kurias A.A.Milnas pasakodavo savo sūnui. Klaipėdiečių spektaklyje surinkti patys smagiausi nuotykiai, kaip visada, daug muzikos ir šokių. Su ženklu N16

Teatro laboratorija „Atviras ratas“ per septynerius gyvavimo metus tapo iškiliu reiškiniu lietuviško teatro panoramoje. Du Auksinius scenos kryžius ir daugybę įvairiausių apdovanojimų pelnęs kolektyvas atvirai kalba apie save ir savo kartą. Pagal L.Razumovskajos pjesę sukurto spektaklio „Brangioji mokytoja“ (rež. Ieva Stundžytė) centre – mokinių psichologinio ir fizinio smurto prieš savo mokytoją istorija, išvystyta tiksliai bei įtaigiai, atskleidžianti esmines priežastis, motyvus, kurie paskatino ir vis dar

7

– tiek spektaklių parodys VI respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“. skatina jauną žmogų griebtis žiaurių, dažnai gerai apgalvotų priemonių, norint pasiekti savo tikslą. Sovietmečiu Valstybiniame jaunimo teatre šviesaus atminimo režisierės Dalios Tamulevičiūtės pastatyta ši pjesė sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Nelieka abejingų, pamačiusiųjų ir šiuolaikinę dramos versiją. „Kas nustatinėja taisykles? Kas garantuoja jų patikimumą? Kodėl

Organizatorių nuotr.

esu priverstas nuo kažko slėptis, Kažko bijoti? Tylėti? Kodėl su kažkuo turiu susitaikyti?“ – klausia Julius Paškevičius, pjesės „Ribos“ autorius. Ją festivalyje pristatys Vilniaus menų spaustuvė. Spektaklio autoriai mano, kad „Ribos“ yra skirtos visų pirma jaunam žiūrovui, kurio emocinė temperatūra atitinka pagrindinio spektaklio herojaus įkarštį. „Manome, kad mūsų žiūrovų, kurie išgyvena augimą ir santykių su pasauliu aiškinimosi kančias, nereikia vien raminti, glostyti jiems galvučių... Galbūt svarbiau pamatyti, kaip kitas nusvyla, kaip jam skauda ir kokios gali būti ribų peržengimo pasekmės“, – svarstė spektaklio režisierius Tadas Montrimas. Laužo tradicijas

Į aktoriaus ir režisieriaus Beno Šarkos spektaklius ateina tie, kurie tikisi kažko, ko neranda tradiciniame teatre. Daugialypiame Beno asmenyje įsikūniję teatro trupai „Gliukai“ fes-

tivalyje parodys spektaklį pagal Gintaro Grajausko poeziją ir prozą „A Gu Gu“. Tai legenda-pasaka-istorija apie pasibaigusią, bet vis nesibaigiančią meilę, apie kelionę į miestą ir atgal drauge su Elvio Preslio dainomis ir poetiškais pačiuožinėjimais ant ledo. Juk ant ledo mes visi, ar ne?.. Klaipėdiečių festivalyje viešės trupė „No Theatre“, kurios gretose publika išvys paskutiniųjų metų scenos atradimus – aktorius Marių Repšį ir Ainį Storpirštį (O.Koršunovo „Išvarymas“), Elzę Gudavičiūtę (filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“) bei kitus režisieriaus G.Varno auklėtinius ir teatro „Utopija“ aktorius, susibūrusius į „neteatrinį judėjimą“. Jų gedulingai šventiškas teatralizuotas koncertas „No Concert“ – tai rytietiškos atmosferos persmelktas pasirodymas (rež. Vidas Bareikis). Nelogiškos bei absurdiškos jungtys yra raktas, kuriuo bandoma atrakinti šį keisto žanro projektą. Veiksmas gali būti prilygintas šių laikų D.Charmso oberiutams – gimusiems iš šiuolaikinio žmogaus lūpų, tačiau išlaikantiems tą pačią trapią ribą tarp visa persmelkiančio juoko bei absurdiško tragizmo. „Ledinės zylutės“ organizatoriai garantavo, kad kiekvienas žiūrovas, apsilankęs festivalio spektakliuose, atras kažką sau – tikro, nepakartojamo ir atmintino. „Klaipėdos“ inf.

14

penktadienis, sausio 25, 2013

pramogų gidas Muzika, kuri gimė vakar

Jie atlieka muziką, kuri gimė vakar. Tai jaunų, entuziastingų, talentingų ir kūrybingų muzikantų kolektyvas, kuris pristato programą, sudarytą iš džiazo stiliumi atnaujintų senosios estrados dainų, klasika tapusių populiarių melodijų, kurias sukūrė lietuviai kompozitoriai. Ansamblyje „Gimę vakar“ muzikuoja Giedrius Nakas (klavišiniai), Donatas Bielunskis (bosinė gitara), Augustas Baronas (mušamieji), Kotryna Janutaitė (vokalas) ir įvairių tarptautinių projektų vadovas, grįžęs iš Amsterdamo, Leonardas Pilkauskas (saksofonas, fleita, klarnetas). KUR? Klaipėdos „Menų valgykloje“ (Daržų g. 18). KADA? Sausio 26 d. 20 val. KAINA? 15 Lt.

Bus rodomas filmas „Aurora“

Šįvakar Klaipėdoje dar galima pažiūrėti Kristinos Buožytės filmą „Aurora“ (N18). Iki premjeros Lietuvoje šiemet sausį ši lietuviška fantastinė meilės drama spėjo apkeliauti didžiausius pasaulio festivalius ir laimėti 11 apdovanojimų. Moderni istorija, vykstanti dviejose skirtingose erdvėse, nagrinėja aistros prigimtį, atskleisdama žmogaus kūno (realaus) bei minčių (idealaus) pasaulių dualizmo problemą. Tai nuotykinė fatališkos meilės istorija, perteikta psichologiniu techno trileriu. Pagrindiniuose vaidmenyse – Marius Jampolskis ir Jurga Jutaitė. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 4). KADA? Sausio 25 d. 19 val. KAINA? 10 Lt.

Konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“

Klaipėdos universiteto leidykla – ne tik m Įsibėgėjusį 7-ąjį uostamiesčio leidyklose per metus išleistų knygų konkursą „Klaipėdos knyga – 2012“ kitą savaitę klaipėdiečiams primins vienos iš konkursinių knygų pristatymas. Devynių leidėjų 12 knygų varžosi dėl gražiausios ir populiariausios Klaipėdos 2012 m. knygos titulo. Knygų leidybos uostamiestyje lyderė, daugiausia leidžianti mokslines knygas, yra Klaipėdos universiteto leidykla, pernai jų išleidusi net 125 pavadinimų. Ji Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos organizuojamam konkursui šiemet pateikė tris knygas. Dvi iš jų susijusios su karybos istorija, trečioji nagrinėja XX a. Lietuvos kaimo gyventojų etiketą. Apie Lenkijos karų istoriją

Sausio 28 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos renginių salėje vyks XVII a. istorinio šaltinio – Miche-

le Bianchi (Alberto Vimina) knygos „Lenkijos pilietinių karų istorija“ pristatymas. Jame dalyvaus Birutė ŽindžiūtėMichelini, prof. habil. dr. Guido Michelini, doc. dr. Vacys Vaivada, prof. dr. Rimantas Balsys, doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė. Renginį organizuoja Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centras. Šiame leidinyje pirmą kartą, pateikiant lietuvišką vertimą su komentarais, perspausdinta svarbi M.Bianchi knyga „Lenkijos pilietinių karų istorija“, išėjusi 1671 m. Venecijoje. Iš penkių skyrių susidedančioje pagrindinėje knygos dalyje aprašomas pilietinis Abiejų Tautų Respublikos karas su ka-

zokais 1648–1651 m. Pasakojimui naudotą medžiagą autorius kunigas M.Bianchi, labiau žinomas Alberto Viminos slapyvardžiu, surinko būdamas Varšuvoje, kur nuo 1647 iki 1651 m. liepos dirbo Šventojo Sosto nuncijaus sekretoriumi. Su autoriaus viešnagėmis užsienyje susiję ir trys knygos priedai, kuriuose kalbama apie kazokų pakurstyto karo su maskvėnais veiksmus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje 1654–1655 m., Maskvos valstybę ir Švedijos karalystę: nuo 1653 m. vasaros A.Vimina kaip karalienės Kristinos globojamas literatas vieną pusmetį praleido Švedijoje, o kitą (nuo 1655 m. birželio) kaip Venecijos pasiuntinys – Maskvos kunigaikštystėje. Nuo 1652 m. iki mirties 1667-aisiais Pieve d’Alpago parapijoje klebonavusio M.Bianchi knyga, 1671 m. paskelbta kunigo Jono Baptisto Kazočio, anot istorikų, yra ypatingos vertės publikacija, pagrįsta autentiška paties autoriaus surinkta medžiaga. Leidyklos direktorės L.Zemlienės žodžiais, tai dalis Lietuvos istorijos, kuri mums nelabai žinoma. Apie kareivines, tapusias universitetu

Kitą konkursinę Klaipėdos universiteto leidyklos knygą „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“ sudarė istorikas Vasilijus Safronovas. L.Zemlienės teigimu, ši studija parašyta su didele meile Klaipėdos universitetui ir šiam miestui.

Apie lietuvių etiketą

Knyga dedikuota Klaipėdos universiteto ir jo Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20mečiui, taip pat Klaipėdos miesto 760-mečiui. Leidinyje istorikai atskleidžia buvusių kareivinių ansamblio Klaipėdoje istoriją. Šešiose studijos dalyse pirmą kartą istoriografijoje išsamiai analizuojama įgulos kaita Klaipėdoje, kariuomenės ir miesto santykiai, buvusių kareivinių virsmas Klaipėdos universitetu ir kartu Klaipėdos miesto tapsmas universitetiniu miestu. Populiariai, bet laikantis akademinių standartų, parašyta mokslo studija gausiai iliustruota unikalia ikonografine medžiaga. Ji skiriama universiteto bendruomenei, Klaipėdos miestiečiams ir visiems, besidomintiems sudėtinga XX a. šio krašto istorija.

Andželikos Bylaitės-Žakaitienės knyga „Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XX amžiuje“, anot leidėjų, galėtų sudominti ne vien mokslininkus, bet ir paprastus skaitytojus. Joje nagrinėjamas XX a. Lietuvos kaimo gyventojų etiketas – kaip jie šventė, vienas kitą sveikino ir koneveikė... Monografijoje nagrinėjama etnoetiketo ir bendravimo kultūros tema etnografiniu požiūriu supažindina skaitytoją su nauju lietuvių nacionalinės kultūros bendravimo specifikos tyrinėjimu. Šiam specifiškumui atskleisti išsamiai gvildenami lietuvių etiketo – kaip paprotinio kultūros reiškinio ir simbolinių ženklų sistemos – aspektai: verbalinio ir neverbalinio bendravimo reikalavimai, jų taikymo sritys kasdieniuose rutiniškuose žmonių santykiuose (pasisveikinimuose, atsisveikinimuose, sugyveni-

Parodoje – grafikės atidėtas Rita Bočiulytė Be jokios progos. Tiesiog šventė visiems. Tokią savo kūrybos gerbėjams ir kolegoms surengė klaipėdietė grafikė Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, atidarydama asmeninę kūrinių parodą Prano Domšaičio galerijoje.

Atodangos: L.Gedvilaitė-Sakalauskienė (dešinėje) parodoje eksponuo-

ja ne tik savo piešinius bei estampus, bet ir objektus, iš kurių lankytojai gali įsivaizduoti jos kūrybinę virtuvę. Vytauto Petriko nuotr.

Iki vasario 24-osios joje galima apžiūrėti beveik 60 dailininkės darbų – įvairiomis technikomis atliktų grafikos estampų, piešinių ir objektų, autorės sukurtų per kelis pastaruosius dešimtmečius. Jų ekspoziciją ji įvardijo dviem žodžiais – „Kasdienybės valandos“. Susirinkusiesiems į vernisažą grafikė papasakojo apie savo kūrybos kasdienybę, jos anksčiau nuolat naudotas oforto, akvatintos, mecotintos, monotipijos, kongre-

vo ir mišrias technikas, pastaraisiais metais pamėgtą linoraižinį. Parodoje nemažai ofortų, kuriuos dabar grafikai kuria vis rečiau, nes tai ypač daug laiko, darbo ir kruopštumo reikalaujantis procesas. Laima sakė dar šioje srityje nepadėjusi taško. Bet jį padėjo savo pedagoginiame darbe. 36 metus ji mokytojavo Klaipėdos vaikų dailės mokykloje (dabar – Adomo Brako vaikų dailės mokykla), tik antri metai yra nuo šio darbo laisva. O anie 36-eri, jos teigimu, buvo atidėtas laikas – kūrybai jo tuomet vis stigo, nes stengėsi būti gera dailės mokytoja, negalėjo dirbti bet kaip. Todėl Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1972-ųjų L.Gedvilaitė-Sakalauskienė negali pasigirti daugybe autorinių parodų, surengė jų gal dešimtį. Nors

dažnai jos vieną kitą grafikos kūrinį buvo galima pamatyti jungtiniuose teminiuose dailės projektuose. Tačiau iš jų maža ką žinojome apie visą jos kūrybą. Vis dėlto tokios apimties retrospektyva – pirmoji, ir ji atskleidė neregėtai platų šios dailininkės meno diapazoną. Net kolegos nustebo, kiek daug ir įdomaus Laima yra sukūrusi. Mintis apie tokią parodą jai kilo kraustantis iš vienos dirbtuvės į kitą. Perkilojo, pasižiūrėjo į savo darbus iš naujo... Apskritai, kaip pastebėjo parodos organizatorė P.Domšaičio galerijos vedėja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, Laima yra aistringa keliautoja – prie jūros, po Lietuvą ir pasaulį. Jos grafikoje – tai labiau kelionės į save refleksija. Ir Laima labai gera stebėtoja – tuo galima įsitikinti parodoje. „Grafikės estampų, pie-

15

penktadienis, sausio 25, 2013

pramogų gidas Veikia kaukių gaminimo dirbtuvės

Klaipėdos etnokultūros centras ragina klaipėdiečius jau ruoštis Užgavėnėms bei išmokti pasigaminti kaukes. Meno kiemo dirbtuvėse vakar prasidėjusių užsiėmimų metu galima išsidrožti pasirinkto personažo kaukę iš medžio, o nuo šiandien – išbandyti ir papjė mašė techniką. Nuo sausio 25 d. iki vasario 9 d. – penktadieniais 17 val. ir šeštadieniais 11 val. – per du užsiėmimus jų dalyviai susipažins su šventės personažų įvaizdžiu bei pasigamins pasirinktą kaukę papjė mašė technika. Norintieji dalyvauti kviečiami registruotis tel. 310 022. KUR? Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10). KADA? Sausio 25 ir 26 d., vasario 1 ir 2, 8 ir 9 d. KAINA? 20 Lt (dviejų užsiėmimų priemonėms).

Fotografijose – kasdienybės metamorfozės

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme pirmadienį savo fotografijų parodą „Kasdienybės metamorfozės“ atidarys Lietuvos edukologijos universiteto istorijos specialybės studentė vilnietė Agota Zdanavičiūtė. Ši paroda – tai kasdienybės stebėjimo fotografijų serija. Pro tą patį langą autorė fiksavo nuolat matomą vaizdą, kuris kas kartą buvo nekasdieniškas. Ketverius metus trukęs vaizdo fiksavimas virto ne tik kasdienybės kitimų stebėjimu, bet ir metų laikų kaitos bei gamtos vešėjimo įamžinimu. Paroda veiks iki vasario 28 d. KUR? KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4). KADA? Vernisažas – sausio 28 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

mokslui mo normose ir pan.). Atkreipiamas dėmesys ir į nusižengimus etiketo normatyvinėms funkcijoms. Minėtiems aspektams aptarti chronologiškai pasirinktas visas praėjusio amžiaus šimtmetis. Jis ne tik išryškina pagrindinius lietuvių etiketo ir bendravimo kultūros raiškos savitumus, bet ir regioninius skirtumus, jų pakitimus laike bei erdvėje, atskleidžia XX a. elgsenos ir kultūrinių inovacijų santykį Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, liudija tradicijos ir modernumo sankirtą lietuvių etninėje kultūroje. Visų trijų knygų dailininkas – Vilhelmas Giedraitis, jas spausdino „Petro ofsetas“. Parengė Rita Bočiulytė

Kur balsuoti Susipažinti su knygomis pretendentėmis ir balsuoti už skaitomiausią iki vasario 26 d. galima 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49). Taip pat konkurse dalyvaujančios knygos pristatomos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt, kur galima ir balsuoti.

laikas šinių motyvai atrodo visai paprasti, o akcentuojama juose kasdienybės tėkmė įgauna apibendrintą charakterį. Apie nuolatinį gamtos ir žmogaus būsenų kitimą, jų sąsajas dailininkė kalba subtiliai, be patoso, tačiau su gilia vidine ekspresija, meistriškai panaudodama grafikos technikų ir priemonių raiškos įvairovę“, – teigė dailėtyrininkė. „Paroda puiki. Ir autorės meistryste, ir mintimis, jausmais. Vaizdus pratęsia, papildo grafikės įterpti tekstai... Taip šilta širdyje... Net jauti jūros ošimą“, – dalijosi įspūdžiais autorės kolegė Rima Baukaitė. „Mėgstu ant savo grafikos dar ir ką nors užrašyti, – šypsojosi Laima. – Kokį eilėraštį ar savo mintis. Gal ir kitiems įdomiau – vis ką nors randa...“

Kartu: Klaipėdos kamerinio orkestro meistriškumo savaitę vainikuos bendras koncertas su jos vadovu – šveicarų smuikininku, pedagogu ir dirigentu Th.Füri.

Su klaipėdiečiais dirba šveicarų muzikas Jau tapo tradicija, kad kasmet sausį vyksta Klaipėdos kamerinio orkestro (KKO) meistriškumo savaitė. Šiemetė sausio 30-ąją 18 val. pasibaigs finaliniu koncertu „Serenada orkestrui“ Klaipėdos koncertų salėje.

Šį kartą styginių griežimo subtilybes klaipėdiečių kolektyvui perteikia žymus šveicarų smuikininkas, pedagogas ir dirigentas Thomas Füri. Th.Füri yra kvarteto „Aria“ narys ir Bazelio aukštosios muzikos mokyklos dėstytojas. Jis gimė

muzikų šeimoje, studijavo Bazelio aukštojoje muzikos mokykloje bei „Juilliardo“ akademijoje Niujorke. Dažnai koncertavo kaip solistas, pradėjo domėtis dirigavimu. T.Füri 14 metų vadovavo kameriniam orkestrui „Camerata Bern“, su kuriuo išleido nemažai įrašų. Vėliau dirbo Lucernos festivalio orkestro koncertmeisteriu, dėstė Vinterturo ir Ciuricho muzikos akademijose, vedė tarptautinius meistriškumo kursus, pelnė įvairių apdovanojimų. Jis 15 metų grojo kvintete „I

Salonisti“. Šis ansamblis ypač išgarsėjo pasirodęs garsiajame filme „Titanikas“. Pasak meistriškumo savaitės iniciatoriaus ir KKO meno vadovo Mindaugo Bačkaus, šio puikaus dirigento, smuiko pedagogo ir klaipėdiečių orkestro muzikinė vizija yra labai artimos – dirbti ne tik su dirigentu, bet ir be jo. Tada kiekvienas orkestro atlikėjas tampa reikšmingas ir atsakingas, nes nuo kiekvieno profesionalumo ir sugebėjimo perteikti priklauso kūrinio

visuma ir galutinis meninis rezultatas. Dirigentas Th.Füri pats sudarė koncerto „Serenada orkestrui“ programą. Jos pirmojoje dalyje skambės klasikinė muzika: W.A.Mozarto Adagio ir fuga c-moll, F.Mendelssohno Simfonija styginiams Nr. 10, b-moll, R.Fuchso Serenada styginiams, Op. 21, e-moll. Antrojoje dalyje bus atliktas kūrinys iš styginių orkestro aukso fondo – B.Bartóko Divertismentas. „Klaipėdos“ inf.

Visai šeimai – „Čipolino nuotykiai“ Teatralizuotame koncerte visai šeimai „Čipolino nuotykiai“ šiandien 12 ir 18 val. skambės nuotaikinga muzikinė pasaka apie narsuolį Čipoliną ir jo draugus – linksmąją Ridikutę, išmintingąjį Vyšniuką, gražiąją Magnoliją, kurie nugali pikčiurną princą Citroną ir senjorą Pomidorą.

Šią pasaką Klaipėdos koncertų salėje seks Vilniaus brass kvintetas: Laurynas Lapė, Aretas Baranauskas (trimitai), Linas Dakinevičius (valtorna), Marius Balčytis (trombonas), Sergijus Kirsenka (tūba) kartu su ir jaunaisiais aktoriais Gelmine Glemžaite ir Gabrieliumi Zapalskiu. Projektas pristatomas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija. „Čipolino nuotykius“ – literatūrinę pasaką vaikams prieš daugiau kaip šešis dešimtmečius sukūrė italų žurnalistas ir rašytojas Džanis Rodaris. Knyga pasakoja apie svogūnėlį Čipoliną, kuris, padedamas draugų, kovoja su daržovių šalies valdovu, despotu princu Citronu. „Čipolino nuotykiai“ iškart sulaukė sėkmės ir buvo pradėti versti į kitas kalbas. Iki šiol pagal šią pasaką statomi spektakliai, baletai, operetės, animaciniai filmai. 1961-aisiais animacinių filmų studija „Sojuz-

Linksmai: teatralizuotą koncertą K.Chačaturiano baleto „Čipolinas“ motyvais sukūrė ir, pasitelkęs aktorius,

atlieka Vilniaus brass kvintetas.

multfilm“ sukūrė ir daugeliui vaikų, o dabar jau suaugusiųjų puikiai žinomą animacinį filmuką „Čipolino nuotykiai“, kuriame naudojama kompozitoriaus Kareno Chačaturiano muzika. Tik vėliau kažkam kilo mintis G.Richlovui užsakyti libretą baletui pagal G.Rodari „Čipolino nuotykius“, o kompozitoriui K.Chačaturianui – kad parašytų jam muziką. Pasakos istorija prasideda tuo, kad Čipolino tėvas Čipolonė netyčia spūstyje užmina princui Citronui ant kojos ir už tai yra įkalinamas iki gyvos galvos. Čipolinas

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

pasižada išvaduoti tėvą ir kitus nekaltus „žmones“ (nors veikėjai yra daržovės, autorius pabrėžtinai juos vadina žmonėmis). Į kovą su neteisybe įsijungia ir kitos daržovės bei gyvūnai. Nuostabioje K.Chačaturiano muzikoje atsiskleidžia spalvingi veikėjų charakteriai, nuotykiai, situacijų humoras. Lietuvoje pagal „Čipolino nuotykius“ taip pat sukurta nemažai spektaklių, Nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatytas baletas. Teatralizuotą koncertą K.Chačaturiano baleto „Čipo-

linas“ motyvais sukūrė ir Vilniaus brass kvintetas. Šis kolektyvas gyvuoja daugiau kaip du dešimtmečius. Kasmet jis parengia vieną ar dvi naujas, rimtas programas, nuolat bendradarbiauja su kompozitoriais, dažnai koncertuoja Švedijoje. Beje, net trys Vilniaus brass kvinteto nariai yra baigę Klaipėdos S.Šimkaus konservatoriją. Tai trimitininkas L.Lapė, trombonininkas M.Balčytis ir tūbininkas S.Kirsenka, kuris ir padarė šio kūrinio aranžuotę varinių pučiamųjų kvintetui. „Klaipėdos“ inf.

19

penktadienis, sausio 25, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“. Tapkite puikiu oratoriumi, koks visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų.„Pakilk ir prabilk!“ duoda jums viską, ką būtina žinoti, norint tapti susitvardančiu, nepriekaištingu, meistrišku oratoriumi. Ji atskleidžia metodus, kuriuos sėkmingai naudojo daugybė puikių oratorių per visą žmonijos istoriją. Šioje knygoje sužinosite, kaip tinkamai pasiruošti sakyti kalbą, išsiugdyti savo unikalų, nepakartojamą stilių, įveikti scenos baimę ir per minutę įgyti klausytojų palankumą, užkariauti jų širdis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių pritarimo ir meilės. Galite su kuo nors susipykti, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, santykiams tai nepakenks. Jautis (04 21–05 20). Galimi konfliktai. Pokalbiai bus labai emocionalūs, nepraraskite savitvardos. Liks nesuprastos ir jūsų vertybės. Pasistenkite neįgyti naujo priešo ir neišduoti savo pažiūrų. Dvyniai (05 21–06 21). Ieškosite neįprastos veiklos, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia daug įvairios veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Vėžys (06 22–07 22). Pasitelkęs vaizduotę atrasite puikių galimybių pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet pritars jums. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Mergelė (08 24–09 23). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jums. Būkite atsargus ir kantrus. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki diena. Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, todėl nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams. Skorpionas (10 24–11 22). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Šaulys (11 23–12 21). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jausitės laisvas, jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes pats esate pajėgus tapti lokomotyvu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį. Ožiaragis (12 22–01 20). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio vėliau gali tekti gailėtis. Vandenis (01 21–02 19). Sulauksite galimybės atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti.

Orai

Lietuvoje savaitės pabaigoje laikysis šalti orai – naktimis temperatūra nukris žemiau 20 laipsnių šalčio. Šiandien snigti neturėtų. Temperatūra bus 7–12, pajūryje 4–6 laipsniai šalčio. Panaši temperatūra numatoma ir šeštadienį, bus mažai debesuota. Sekmadienį gali būti dar keliais laipsniais šalčiau, snigti neturėtų.

Šiandien, sausio 25 d.

–10

–7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–9

Šiauliai

Klaipėda

–10

Panevėžys

–11

Utena

–12

8.21 16.42 8.21

25-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 340 dienų. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –5 Brazilija +24 Briuselis –3 Dublinas +9 Kairas +22 Keiptaunas +25 Kopenhaga –2

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+2 +6 –11 –9 –4 –11 –2 0

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis

Šiandien

Me­dų ge­riau lai­žy­ti Šio­mis die­no­mis daug ar­ba­tos ge­rian­ti Re­ na­ta va­kar klau­sė, ar tei­sin­gai ji el­gia­si, kai ar­ba­tą sal­di­na ir cuk­ru­mi, ir me­du­mi. Dau­gu­ma pa­skam­bi­nu­sių­jų ir pa­ra­šiu­ sių­jų tvir­t i­no, jog taip da­r y­t i ne­rei­k ia. Apsk­r i­tai pir­me­ny­bę rei­k ia teik­t i bi­tu­ čių pa­ga­min­tam gė­riui, o ne pra­mo­ni­ niam di­sa­cha­ri­dui. Tuos skai­ty­to­jus, ku­ rie pa­si­sa­kė už me­dų, „Kok­tei­lis“ ga­lė­tų su­skirs­ty­ti į dvi gru­pes. Vie­ni re­ko­men­ da­vo me­daus dė­ti į kiek at­vė­su­sią ar­ba­ tą, ki­ti – iš vi­so ne­dė­ti, o gurkš­te­lė­jus ar­ ba­tos pa­lai­žy­ti me­daus. „Me­dų var­to­ki­me ar­ba­tai sal­din­ti, ta­čiau nie­ka­da ne­dė­ki­me į karš­tą (dau­giau nei 40–50 laips­nių) gė­ri­mą, – siū­lė Da­nu­tė. – Stip­riai pa­šil­dy­tas me­dus il­gą lai­ką ne­ si­kris­ta­li­zuo­ja, ir tai by­lo­ja, kad na­tū­ra­ li pro­duk­to struk­tū­ra pa­žeis­ta, ki­taip sa­ kant, – pro­duk­tas su­ga­din­tas.“ O karš­to­jo gė­ri­mo mė­gė­jas Jo­nas, sa­kęs, kad ge­riau ar­ba­tą ger­ti su ne­daug cuk­ raus, pri­pa­ž i­no, jog dar ge­riau – su me­ du­mi. „Pa­ti ska­niau­sia ir kvap­niau­sia – ne­sal­din­ta ar­ba­ta“, – sa­vo nuo­mo­nę pa­ reiš­kė vy­riš­kis.

Tie­sa: ar­ba­ta su me­du­mi bus

dar ska­nes­nė, jei prie jos tu­rė­si­ te ir ska­nu­my­nų.

Me­dus – vais­tas gerk­lei O skai­ty­to­ja Ki­ta vie­na au­si­mi gir­dė­jo, kad me­dų su­mai­šius su svies­tu, ga­li­ma gy­dy­ ti skau­dan­čią gerk­lę. „Pa­ti pa­ban­džiau. La­ bai pa­ti­ko. Pa­tep­ta gerk­lė ne­bes­kau­da“, – sa­vo ban­dy­mu pa­si­džiau­gė mo­te­ris.

Links­mie­ji tirš­čiai Gy­dy­to­jas iš­ra­šė la­bai ap­kū­niai pa­cien­ tei šim­tą ma­žų pi­liu­lių. – Po kiek ši­tų tab­le­čių aš pri­va­lau ger­ti kas­dien? – Nė vie­nos, – šyp­te­lė­jo gy­dy­to­jas. – Pa­ ber­ki­te jas ant grin­dų tris­kart per die­ną ir su­rin­ki­te po vie­ną į bu­te­liu­ką. Po­vei­kis kur kas stip­res­nis, nei jas ge­riant.

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-10

-7

-6

-8

2

-10

-10

-13

-15

5

rytoj

sekmadienį

-10

-10

-10

8

Orai – pagal barsuką As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Šian­dien – pa­ts žie­mos vi­du­rys, ta­ čiau nuo se­no pu­siau­žie­mį bu­vo ste­bi­ma gam­ta ir spė­ja­mi orai.

Pro­tė­viai švęs­da­vo Krikš­tus ir bu­vo sa­ko­ma, kad pu­siau­žie­mį bar­su­kas iš­len­da iš olos. Jei die­na pasitaikydavo sau­lė­ta, sa­kydavo, kad bar­su­kas, iš­vy­dęs sa­vo še­šė­lį, len­da at­gal į olą ir gu­la­ si ant to pa­ties šo­no. Ka­dan­gi jis po žie­mos mie­go nu­gu­lė­tas, tai bar­su­ kas mie­gos ne­beil­gai. Bu­vo ti­ki­ma, kad pa­va­sa­ris jau ne­tru­kus. Jei sau­sio 25 die­ną dan­gus ap­si­ niau­kęs, bar­su­kas drą­siai žengs į miš­ ką, o pa­vaikš­ti­nė­jęs, grįš į olą, guls ant ki­to šo­no ir vėl įmigs. Tai reikš­tų, kad pa­va­sa­rio dar teks lauk­ti il­gai. Kre­tin­gos miš­kų urė­das An­ta­nas Ba­ra­naus­kas ti­ki­no, kad gi­ri­nin­kai bar­su­ko šie­met dar ne­ma­tė. „Ne­ ma­tė­me mes jo, nors bu­vo at­ly­dys, gal jis jau bu­vo iš­lin­dęs ir pa­si­vaikš­ čio­jo“, – kal­bė­jo A.Ba­ra­naus­kas. Pa­sak urė­do, ši žie­ma miš­ko žvė­ rims ne­bai­si, že­mė nė­ra su­kaus­ty­ ta įša­lo, nors ir pa­deng­ta snie­go sluoks­niu.

Ži­no­ma žo­li­nin­kė Ade­lė Ka­ra­ liū­nai­tė ti­ki­no, kad spė­jant ant­ros žie­mos pu­sės orus bar­su­kas ma­žai pa­gel­bės. „Žie­ma dar bus. Ir bus ge­ra, tik­ ra, šal­ta žie­ma. Nus­to­ki­me ai­ma­ nuo­ti“, – ra­gi­no A.Ka­ra­liū­nai­tė. Pa­sak žo­li­nin­kės, žie­ma dar ne­ ža­da trauk­tis, o va­sa­rį dar su­lauk­ si­me šal­čių ban­gos. „Svar­bu, kad ne­bū­tų vė­juo­ta. Pa­na­šu, kad di­de­lių pū­gų jau ne­ bus. Tik va­sa­rį dar su­lauk­si­me vie­nos ne­di­de­lės pū­ge­lės“, – ti­ki­ no A.Ka­ra­liū­nai­tė. Žo­li­nin­kė ste­bė­jo­si, kad šie­met ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­ma­žai žie­mo­ti pa­si­li­ku­sių paukš­čių. „Žie­ma šie­met yra rim­ta, o pa­va­ sa­ris ateis lai­ku, bus la­bai gra­žus ir grei­tas, su­lauk­si­me di­de­lio po­tvy­ nio“, – pra­na­ša­vo A.Ka­ra­liū­nai­tė. Žo­li­nin­kė, ste­bė­da­ma au­ga­lus, šie­met pra­na­šau­ja ge­rą va­sa­rą. „Ma­no aki­mis, per­nykš­tė va­sa­ ra bu­vo ge­ra, drėg­mės au­ga­lams už­te­ko. To­kia bus ir šių­me­tė, su pa­kan­ka­mu drėg­mės kie­kiu. Ne­ rei­kia gam­tos pri­tai­ky­ti prie ato­ sto­gau­jan­čių­jų po­rei­kių. Gam­to­je ato­sto­gų nė­ra“, – aiš­ki­no A.Ka­ra­ liū­nai­tė.

Čes­ka (397 719; ar tik­rai gy­dy­to­jai sva­jo­ja, kad varg­šai ne­si­rgtų?)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1037

2013 01 23 AUKSO PUODAS – 18 205 262 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 555 030 Lt 04 13 21 31 44 47 Auksinis skaičius 16 Papildomi skaičiai 12 33 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 119 705 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 4088 Lt (12 priz.) 4 skaičiai 137 Lt (490 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (8018 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (10266 priz.) Džokeris – bil. nr. 030 106 355 (180987 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 22 mln. Lt Didysis prizas – 5 mln. Lt Džokeris – 200 000 Lt

Pra­na­šys­tės: sau­sio 25-ąją bu­vo spė­ja­mi orai pa­gal esą pa­bu­du­sio

bar­su­ko el­ge­sį.

Marijampolė

Vilnius

–12

Alytus

Vardai Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenis, Viltė, Žiedė.

sausio 25-ąją

Rytas

-15

–11

–12

Praha –5 Ryga –6 Roma +12 Sidnėjus +27 Talinas –7 Tel Avivas +21 Tokijas +6 Varšuva –7

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

1851 m. gi­mė Pet­ras Vi­ lei­š is, Lie­t u­vos vi­s uo­ me­nės vei­kė­j as, in­ž i­ nie­rius, ver­tė­jas, pir­mo­ jo lie­tu­viš­ko dien­raš­čio „Vil­n iaus ži­n ios“ lei­dė­ jas ir re­dak­to­r ius. Mi­rė 1926 m. 1882 m. Lon­do­ne gi­mė ži­no­ma ra­šy­to­ja Vir­gi­nia Woolf. Mi­rė 1941 m. 1919 m. įkur­ta Tau­tų Ly­ ga, bū­si­mo­ji JTO. 1924 m. Pran­cū­zi­jo­je įvy­ ko pir­mo­sios žie­mos olim­ pi­nės spor­to žai­dy­nės.

1938 m. Mask­vo­je gi­ mė žy­mus ru­sų dai­n i­ nin­kas, ak­to­rius, poe­tas Vla­di­mi­ras Vy­soc­kis.

1981 m. gi­mė ame­ri­kie­tė dai­ni­nin­kė Ali­cia Keys. 1992 m. Ru­si­jos pre­z i­ den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas pa­reiš­kė, jog nuo šiol Ru­si­ja ne­nu­tai­k iu­si sa­ vo bran­duo­l i­nių ra­ke­tų į JAV mies­tus. 1995 m. Nor­ve­gi­jo­je pa­ leis­ta moks­li­nė-ti­ria­mo­ ji ra­ke­ta Ru­si­jo­je su­kė­lė oro pa­vo­jų. 1996 m. ne­pai­sant kri­t i­ kos dėl ka­ro Če­čė­n i­jo­je, Eu­ro­pos Ta­ry­ba bal­sa­vo už Ru­si­jos priė­mi­mą į ET.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.