Lietuva
7p.
Ekonomika
Dar nebaigtoje formuoti premjero A.Butkevičiaus komandoje – jau dvylika patarėjų.
8p.
Pasaulis
Daugiausia vartotojų pernai įvairioms tarnyboms piktinosi dėl nekokybiškų maisto produktų.
9p.
Fotomenininko M.Kavaliausko objektyvas fiksavo neregių gyvenimo spalvas.
Tragedija užsiliepsnojusiame naktiniame klube šokiravo Braziliją.
17p.
Antradienis sausio 29, 2013 Nr. 23 (19884) Kaunodiena.lt 2 Lt
Diplomai parduodami net nebandant slėptis
Panika dėl gripo: kaip saugotis Į Kauno ligonines praėjusią savai tę kreipėsi 300 kauniečių, kurie su negalavo ir išsigando gripo. Iš jų 123 hospitalizuoti ir net 7 gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Ar gripas šiemet toks grėsmingas?
„Kaune šių metų gripo sezonas niekuo neišsiskiria“, – teigė Kau no visuomenės sveikatos cent ro Užkrečiamųjų ligų ir profil akti kos skyriaus vedėja gydytoja Orina Ivanauskienė. Dar praėjusią savai tę Kaune paskelbta gripo epide mija, tačiau sergamumas tik didė ja. „Epidemijos paskelbimas – tai įspėjimas, kad gripas plinta plačiai. Dėmesys skiriamas tiek gyvento jų, tiek sveikatos priežiūros įstai gų specialistų budrumui sustiprin ti“, – sakė O.Ivanauskienė.
Sveikata
14p.
Dienos citata „Manau, teisėjams bu vo sunku atsilaikyti prieš žiūrovų spaudimą. Ką gi, tegul pasidžiaugia“, –
Negaudo: viešojoje erdvėje apstu pasiūlymų pirkti aukštojo mokslo baigimo dokumentus.
Kad įgytų aukštąjį išsilavinimą, daugelis paaukoja bent ketverius metus ir tūkstan čius litų. Tačiau padirbtą diplomą mūsų šalyje galima įsigyti kur kas greičiau ir pigiau. Ar dokumentai yra klastotės, pa liekama aiškintis darbdaviams. Nebepersekios dėl užrašo
5p.
Erla Palčinskaitė
e.palcinskaite@kaunodiena.lt
Tikina, kad prekyba legali
„Kauno diena“ įsitikino – nusi pirkti suklastotą universiteto dip lomą galima net neiškėlus kojos iš namų. Internete apstu skelbimų, siūlančių universitetinį išsilavini mą vos per savaitę. Nemažai inter
Artūro Morozovo nuotr.
nautų nė nebijo viešai skelbtis, kad skubiai reikia brandos atestato arba kokios nors aukštosios mokyklos baigimo pažymėjimo. Dar lengviau įgyti kokios nors užsienio valsty bės mokyklos baigimo įrodymą. Juos internete siūlantieji asmenys užtikrina: „Viskas legalu, nesiker ta niekas su jokiais įstaty mais. Išrašomi čekiai.“
2
imtynininkas Aleksandras Kazakevičius nesureikšmino pralaimėjimo amerikiečiui Jordanui Holmui.
10p.
2
Antradienis, sausio 29, 2013
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
22
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,97
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
27
Diplomai parduodami net nebandant slėptis Tiesa, skelbimo autoriai 1 atkreipia dėmesį, kad patys diplomų negamina ir jais ne
prekiauja. „Mes tarpininkaujame įmonėms iš JAV, kurios legaliai juos gamina ir jais prekiauja, jums pristatydamos diplomus tiesiai į namus, tad pas mus galite užsisakyti įvairių diplo mų ir jūsų užsakymas tuoj pat pa sieks Amerikoje esančią spaustuvę. Kaina tik 1,5 tūkst. litų“, – rašoma viename iš daugelio internete ras tų skelbimų.
Pavyzdys – V.Uspaskichas
Aurelija Valeikienė:
Pasaulyje tai – la bai didelis verslas. Egzistuoja ištisa in dustrija, susijusi ir su, pavyzdžiui, as mens dokumentų klastojimu. Surašo gerus pažymius
Nurodytu elektroniniu paštu pa siteiravus, ar parduodami realiai egzistuojančių aukštųjų mokyklų baigimo dokumentai, skelbimo au torius atsakė teigiamai: „Visi uni versitetai egzistuojantys. Nors ir Oksfordą užrašyti galima.“ Taip pat buvo užtikrinta, kad pa rašai ant dokumentų pasirašomi ranka, visi diplomai yra autentiški
Didelis verslas
Kad padirbti dokumentai neribo jamais kiekiais cirkuliuoja rinkoje, patvirtino ir Studijų kokybės verti nimo centro direktoriaus pavaduo toja Aurelija Valeikienė. „Lietuva šiame kontekste ma žai išsiskiria iš kitų šalių. Pasauly je tai – labai didelis verslas, – apie prekybą padirbtais diplomais kal bėjo A.Valeikienė. – Egzistuoja iš tisa industrija, susijusi ir su kitokių dokumentų, pavyzdžiui, asmens dokumentų klastojimu.“ Studijų kokybės vertinimo cent ro direktoriaus pavaduotoja pasa kojo, kad Lietuvoje buvo anaiptol ne vienas atvejis, kai buvo suklas totas ir vidurinės mokyklos baigi mo atestatas. Tai išaiškėjo stojant į aukštąją mokyklą.
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Komentaras
Ramūnas Matonis
Pol icijos departamento Komun ikacijos skyr iaus viršin inkas
I
tikriems. Išklausytų dalykų įverti nimo balai esą surašomi automa tiškai. Skelbimo autorius pridūrė, kad „balai būna geri“. Pasiteiravus, ar nebus taip, kad darbdavys kreipsis į universitetą, o ten pasakys, kad toks studentas pas juos niekada nesimokė, skel bimo autorius pripažino, kad to kiu atveju melagystė išaiškėtų. „Tokia rizika visados egzistuo ja“, – sulaukiau gana atviro atsa kymo iš prekiautojo diplomais. „Kiek girdėjau, Viktoras Uspaski chas irgi nusipirko diplomą. Pa tikrinus, jo studentų sąrašuose ne buvo. Bet, kaip sakant, patikrino ir nieko. Manau, tikrinami tik aukš tus postus užimantys žmonės“, – nuramino elektroninį laišką inte resantei atsiuntęs asmuo. Jis patikino, kad, iš anksto sumo kėjus už diplomą, prekė tikrai atke liaus. „Prekyba legali. Esame visiems atviri, duodame savo rekvizitus, nes tai yra įmonė, o ne žmogus“, – ar gumentavo diplomų pardavėjas.
200
Traktavimas: policijos atstovų teigimu, suklastoto dokumento įgiji
mas nėra nusikaltimas, bet jo laikymas, gabenimas, siuntimas, panau dojimas arba realizavimas užtraukia atsakomybę. Artūro Morozovo nuotr.
„Darbdaviai, priimdami poten cialius darbuotojus ir norėdami įsi tikinti, kad asmuo tikrai baigė mo kyklą, kurios dokumentą pristatė, gali kreiptis į mūsų centrą. Taip pat galima sužinoti, ar užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka Lietuvoje įgy tą analogišką kvalifikaciją“, – dės tė A.Valeikienė. Studijų kokybės vertinimo cent ro atliekamas vertinimas yra for malus – dokumento savininkas nėra egzaminuojamas. Gali skirtis viena raidė
„Išsilavinimo dokumentai tik for maliai nurodo, kokius dalykus stu dentas yra išklausęs, kaip jo žinios ir gebėjimai buvo įvertinti. Mes pa tikriname, ar asmuo apskritai įgi jo nurodytą išsilavinimą, kokios jis pakopos, bet ar žmogus tinka konkrečiai darbo vietai, darbda vys turėtų rengti savą patikrą“, – paaiškino A.Valeikienė.
„Mes patariame darbdaviams tiek privačiame, tiek valstybinia me sektoriuje. Galima bent jau pa klausti, ar užsienyje apskritai eg zistuoja konkreti švietimo įstaiga“, – mano A.Valeikienė. Jos žiniomis, yra nemažai apsi metusių diplomų gamintojų, kurių pavadinimuose yra viena raidė, be siskirianti nuo gerai žinomų insti tucijų pavadinimų. „Žmonės, kurie nedirba šioje srityje, gali būti apgauti, nes pa manys, kad tai gerai žinomas pa saulyje universitetas“, – pavyzdį pateikė Studijų kokybės vertinimo centro atstovė. Vertina tik užsienio diplomus
A.Valeikienės teigimu, Studijų ko kybės vertinimo centras bend radarbiauja su teisėsaugos insti tucijomis, bet galimai suklastotų išsilavinimo dokumentų savininkų patys centro darbuotojai neperse
nternete gal im a apt ikt i beg a lę įvairios informacijos ir įvairių skelbimų. Asmenys, siūl ant ys neteisėtas paslaugas, taip pat ne išimtis. Pastaruoju metu policija neat liko tyrimų, susijusių su diplomų klas tojimais. Anksčiau tokios veikos buvo tirtos ir asmenys buvo patraukti bau džiamojon atsakomybėn. Už tokio po būdžio nusikalstamas veikas yra nu matyta sankcija: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pats dok umento įgijimas nėra nusikalt i mas, tačiau jo laik ymas, gaben imas, siuntimas, panaudojimas arba realiza vimas užtraukia atsakomybę. Geriau sia diplomą patikrinti įstaigoje, kuri jį išdavė. Viešojoje erdvėje gal ima su rasti bet kokios mokymo įstaigos kon taktus ir tiesiog kreiptis į juos dėl dip lomo autentiškumo patvirtinimo. Jei iš ten gausite atsakymą, kad diplomas yra netikras, tuomet siūlome kreiptis į policiją.
kioja, nes tai nėra jų funkcija. A.Va leikienė yra girdėjusi apie Lietuvos aukštųjų mokyklų diplomų klasto jimo atvejus, tačiau tai nėra jos at stovaujamos įstaigos darbo sritis – centras vertina tik užsienyje įgytas kvalifikacijas. „Visi lietuviški atestatai ir aukš tojo mokslo diplomai yra valsty binio pavyzdžio, juos griežtai ap skaito išduodančios institucijos. Dokumentai turi tam tikras apsau gos žymas. Tarptautinėje bendruo menėje lietuviški dokumentai yra vertinami kaip pakankamai apsau goti. Su ankstesnio pavyzdžio do kumentais iš tiesų yra buvę proble mų“, – komentavo pašnekovė. Dėl lietuviškų dokumentų pa tikimumo ji patarė darbdaviams teirautis konkrečioje aukštojoje mokykloje, nes ten yra saugomos asmenų bylos ir mokykla gali pa tvirtinti, jei dominantis žmogus joje mokėsi.
Opozicija toliau puola vicemerą V.Vasilenką Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Po nepavykusios interpeliacijos Kauno vicemerui Vytautui Vasi lenkai vakar opozicijos atstovai viešai metė kaltinimus, kad mero pavaduotojas abejingas miestiečių problemoms.
Vicemeras: V.Vasilenka atmeta opozicijos kaltinimus ir tikina, kad per
darbus „neturi laiko net pailsėti“.
Artūro Morozovo nuotr.
Kaip teigiama Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos ir „Vieningo Kauno“ išplatintame pareiškime, viceme ro neveiklumas paaštrino konflik tines situacijas menininkų kolek tyvuose. Po kai kurių V.Vasilenkos kalbų menininkų bendruomenė vi cemerą esą ironiškai titulavo „įsi mintiniausiu Kauno kultūros val dininku“. Opozicijoje esantys tarybos na riai teigė, kad jau anksčiau krei pėsi ir į miesto merą Andrių Kup činską, ragindami nesitaikstyti su
aplaidžiai dirbančiais koalicijos partneriais, tačiau kaltinimai pa žerti vieninteliam partijos „Tvar ka ir teisingumas“ atstovui V.Vasi lenkai. Jis kuruoja miesto švietimo, kultūros, socialinių reikalų ir svei katos sritis. „Iš mero atsakymo negavome. Šį klausimą jis vis atidėlioja. A.Kup činskas žadėjo, kad apie tai kalbėsis koalicijoje. Matydami, kad nevyks ta jokie veiksmai, dar kartą norime paraginti merą atsakingai žiūrėti į miesto valdymą ir savo pavaduoto jų darbą“, – sakė vienas pareiški mo iniciatorių, miesto tarybos na rys Povilas Mačiulis. Kauno meras A.Kupčinskas apie naująjį opozicijos pareiškimą dėl V.Vasilenkos vakar dar nebuvo gir dėjęs. „Kada čia jie kreipėsi? Pirma iš platina viešai, o man net nesiteikia atsiųsti. Reikės įsiskaityti į argu
mentus, nes kolegos, kurie kreipė si, turi savo nuomonę. Dabar mano visos mintys nukreiptos į biudžeto tvirtinimą. Jei yra kažkoks pareiš kimas, be abejo, susipažinsime ir aptarsime jį su koalicijos partne riais“, – sakė A.Kupčinskas. Paklaustas, ar jį tenkina V.Vasi lenkos veikla, meras šį klausimą komentuoti atsisakė. „Esame pasirašę koalicijos su tartį ir už kiekvieną deleguotą as menį atsako jį delegavusi politi nė jėga. Kiekvieną politiką galima vertinti subjektyviai“, – pastebė jo A.Kupčinskas. „Jūs klauskite kultūros darbuo tojų, klauskite kūrybinių sąjungų. Aš tiesiog dirbu ta kryptimi ir tai tikrai yra sudėtinga. Padedu susi rast žmonėms lėšų, padedu orga nizuoti visus renginius. Aš net ne turiu kada pailsėti“, – opozicijos kaltinimus atmetė V.Vasilenka.
3
antradienis, sausio 29, 2013
miestas
Pašalpas gavusi bedarbė mėgo prabangą Socialines pašalpas gavusi kaunietė už pusę milijono litų nusipirko butą mies to centre. Kauno apylinkės teismas nag rinėja jos baudžiamąją bylą dėl neteisėto praturtėjimo, o Lietuvos kriminalinės poli cijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Apgavo: Kauno savivaldybė tariamai varguolei mokėjo socialines iš
mokas.
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Abejotina pinigų kilmė
Kauno apskrities valstybinė mo kesčių inspekcija (AVMI) tirti ro mų tautybės R.P. piniginius reika lus ėmėsi, kai gavo informacijos iš Kriminalinės policijos biuro. Paaiškėjo, kad kaunietė per dve jus metus iš nežinomų šaltinių ga vo beveik pusę milijono litų. Už juos moteris įsigijo butą E.Ožeš kienės gatvėje, Kaune. Anot inspekcijos, šių pinigų ir įsigyto nekilnojamojo turto kau nietė nedeklaravo ir mokesčių ne sumokėjo. R.P. nesutiko su Kau no AVMI priskaičiuota beveik 170 tūkst. litų mokesčių suma ir pa
tikrinimo aktą apskundė, bet Lie tuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi patvirti no mokesčių administratoriaus sprendimą. Gavo tūkstantines paskolas?
Inspekcijai įvardijus, kad 472,6 tūkst. litų R.P. gavo iš nežino mų šaltinių, moteris pareiškė, kad tai– palikimas, dovanos ir pasko la. Pavyzdžiui, 250 tūkst. litų ji sa kė pasiskolinusi iš savo tetos, kuri gyvena Austrijoje, o kitą dalį su taupiusi pati. Lietuvos vyriausiojo administra cinio teismo duomenimis, 2010 m. balandį R.P. apklausos protokole pateikė kitokią versiją, kaip už 450 tūkst. litų nusipirko butą E.Ožeš
kienės gatvėje. Tuomet ji teigė, kad 250 tūkst. litų butui pirkti da vė jos buvęs vyras, o po 50 tūkst. litų skyrė dvi tetos ir mama.
Paaiškėjo, kad kau nietė per dvejus me tus iš nežinomų šal tinių gavo beveik pusę milijono litų.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, atlikusių ikiteismi nį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, apklausti liudytojai ir
Artūro Morozovo nuotr.
jos mama nurodė, kad niekada jokių piniginių lėšų R.P. neskolino. Bando gudrauti
„Dažniausiai įtariami neteisėtai praturtėję asmenys, bandydami pagrįsti savo turto įsigijimą, teigia iš anksčiau turėję ne banko įstai gose laikomų pinigų arba griebiasi paskolų priedangos. Šiuo atveju tu rėtas 200 tūkst. litų santaupas mo kesčių mokėtoja privalėjo deklaruo ti 2003 m. per vienkartinį gyventojų turto deklaravimą, bet to nepadarė. Dėl gautos 250 tūkst. litų paskolos iš užsienio pagrįstumo teko kreiptis į Austrijos mokesčių administrato rių, tačiau tokių duomenų jis netu rėjo“, – aiškino Kauno AVMI virši ninkas Gintautas Muznikas.
Nustatyta, kad iki 2006 m. R.P. galėjo turėti tik apie 25 tūkst. litų santaupų. Moteris viena augina du nepilnamečius vaikus, neturi rea laus pragyvenimo šaltinio. Ji 2006–2008 m. gyveno iš so cialinių pašalpų, pinigų gavo ir pardavusi nekilnojamojo turto bei automobilį. Tuo laikotarpiu pirktas ne tik butas E.Ožeškienės gatvėje, bet ir automobilis. Tyrėjams taip ir nepavyko atsakyti į klausimą, iš kur moteris tam turėjo pinigų. Paaiškėjo, jog R.P. 2006 m. ga vo 1,7 tūkst. litų pajamų ir patyrė apie 107 tūkst. litų išlaidų, 2007 m. – per 300 litų pajamų bei 22 tūkst. išlaidų, 2008 m. – vos 102 litus pajamų ir 472 tūkst. litų išlaidų. Retas atvejis
Kauno miesto savivaldybės Socia linės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė, paprašyta pakomen tuoti šį atvejį, negalėjo patvirtin ti, kad minėta moteris gauna pa šalpas, nes ji apie tyrimą nežinojo. Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai, patikrinus bendrai gyvenančių as menų arba vieno gyvenančio as mens gyvenimo sąlygas, socialinė parama sustabdoma, tačiau tokius atvejus vedėja vadino išimtiniais. „Apie galbūt neteisėtai vykdo mą veiklą ar gaunamas pajamas in formuojame atsakingas instituci jas. Jeigu informacija pasitvirtina, asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą“, – teigė A.Sudžiuvienė.
Administratorių galvos skausmas – nusidėvėję namai ratorių turės patys gyventojai, ku rie nesusibūrę į savininkų bendri jas ar nesudarę jungtinės veiklos sutarčių. Šiuo metu 41 proc. Kauno dau giabučių valdo „City Service“ gru pės įmonės, 40 proc. – „Būsto val da“ ir 19 proc. – Komunalinis butų ūkis. V.Tam oš iūn as nem an o, kad mieste dėl naujos tvarkos iš esmės pasikeis dabartinė administratorių užimama rinkos dalis.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Dauguma miesto daugiabučių yra netaupūs, nudėvėtais vamzdy nais, senais stogais ir tai kelia rū pesčių administratoriams. Todėl ir jie laukia palankesnės renova cijai tvarkos. Tikisi geresnių sąlygų
Kaune daugumai daugiabučių ver kiant reikia atnaujinti vamzdynus, stogus, šilumos punktus, apšiltin ti sienas. Ypač daug senos statybos namų yra Vilijampolės, Petrašiūnų, Panemunės seniūnijose. Šioje te ritorijoje gyvenamuosius statinius administruoja savivaldybės kont roliuojama įmonė Kauno komuna linis butų ūkis, anksčiau vadinęsis Panemunės butų ūkiu. Įmonės generalinis direktorius Virginijus Tamošiūnas tvirtino, kad būstų administratoriai suin teresuoti renovuoti daugiabučius. Tada kiltų mažiau rūpesčių dėl jų būklės, o gyventojams – klausimų dėl didelių sąskaitų. „Labai daug nam ų neekon o mišk i, šild o lauk ą, juos būt in a atn auj int i. Tik im ės, kad naujos ren ovac ijos sąlygos bus pal an kesn ės gyventojams, kai did es nę finansinę naštą prisiims savi valdybės ir valstybė“, – kalbėjo vadovas. Pasak jo, daugelis senuose dau giabučiuose gyvenančių žmo nių verčiasi sunkiai, kiti butus tik nuomoja. „Todėl sunku tikėtis vien žmonių iniciatyvos“, – įsitikinęs V.Tamošiūnas.
Virginijus Tamošiūnas:
Rūpesčiai: senuose daugiabučiuose rūpesčių netrūksta.
Darbo netrūksta
Pasak V.Tam oš iūn o, Vil ijamp o lės, Petraš iūn ų, Pan em un ės se niūn ij os e adm in istrator ius iš sukaupt ų gyventoj ų lėš ų daž niaus iai keič ia stog us, pasen u sius vamzdynus. „Daug kur rei kėtų atnaujinti šilumos mazgus. Dabar sulaukiame nemažai skun dų dėl šildymo: vieniems gali bū ti per karšta, o kitiems – per šal ta. Paprastai reaguojame į visus skambučius, vykstame į objektus ir reguliuojame temperatūrą, tei kiame profesionalią šilumos ūkio techninę priežiūrą“, – teigė va dovas.
Būtinuosius pastatų remonto darbus įmonė organizuoja tik ga vusi namų gyventojų pritarimą susirinkimuose. „Taip išvengiame nesusipratimų ir neaiškumų, kur naudojamos žmonių lėšos“, – sa kė V.Tamošiūnas. Daugelį darbų įmonė atlieka sa vomis jėgomis. UAB Kauno ko munalinis butų ūkis išsiskiria tuo, kad turi savo gamybos bazę. „Nuo „Panemunės butų ūkio“ laikų ne skaidėme bendrovės ir išsaugojo me gamybos bazę, specialistus“, – sakė V.Tamošiūnas. Įmonė turi savo stogdengius, santechnikus, stalius, elektrikus,
Tomo Raginos nuotr.
apdailininkus. „Tai leidžia daug operatyviau reaguoti į iškilusias problemas, avarijas“, – kalbėjo ge neralinis direktorius. Bendrovė administruoja ir pri žiūri apie 400 daugiabučių. Ji ad ministruoja ir 4 tūkst. savivaldybei priklausančių socialinių butų. Permainoms pasirengę
Šiemet turi įsigalioti nauja būstų administratorių parinkimo tvar ka. Įmonės jau nesivaržys savival dybės rengiamuose konkursuose, po kurių administratoriai pasida lydavo daugiabučius seniūnijomis. Nuo šiol teisę pasirinkti administ
Labai daug namų neekonomiški, šildo lau ką, juos būtina atnau jinti. Tikimės, kad naujos renovacijos są lygos bus palankes nės gyventojams. Jo nuomone, masinė daugiabu čių migracija iš vienų administra torių pas kitus sunkiai tikėtina dėl pačių žmonių neorganizuotumo. „Norėdami pakeisti administrato rių žmonės turi surengti susirin kimą, balsuoti. Praktika rodo, kad dažnai tam pritrūksta motyvaci jos“, – sakė jis. Pasak V.Tamošiūno, Komunali nis butų ūkis tikisi išsaugoti savo rinkos dalį dėl to, kad tai vieninte lė savivaldybės kontroliuojama ad ministravimo įmonė, turinti nuo savą gamybos bazę.
4
Antradienis, sausio 29, 2013
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
KarÂmÄ—ÂlaÂvoje AlyvĹł gatvÄ™ vaÂduos nuo vilÂkiÂkĹł JoÂliÂta RimÂkuÂtÄ—
j.rimkute@kaunodiena.lt
„„ TyÂriÂmas: kaip ÄŻtaÂriaÂma, apÂsiÂnuoÂdiÂjÄ™ narÂkoÂtiÂkais miÂrÄ— du jauÂni vyÂrai.
„Shutterstock“ nuotr.
MirÂtis nuo narÂkoÂtiÂkĹł? ViÂliÂja Ĺ˝uÂkaiÂtyÂtÄ—
v.zukaityte@kaunodiena.lt
KauÂno poÂliÂciÂja praÂdÄ—Âjo tyÂriÂmÄ… dÄ—l mÄŻsÂlinÂgoÂmis apÂlinÂkyÂbÄ—Âmis miÂru siĹł dvieÂjĹł jauÂnĹł vyÂrĹł. ÄŽtaÂriaÂma, kad jie gaÂlÄ—Âjo apÂsiÂnuoÂdyÂti narÂko tiÂkais.
PenkÂtaÂdieÂnÄŻ KauÂno raÂjoÂne, LaÂpÄ—Â se, BarÂsĹŤÂniĹĄÂkio gatÂvÄ—Âje esanÂÄ?ia me naÂme, apÂtikÂtas 27-eriĹł naÂmo ĹĄeiÂmiÂninÂko A.J. laÂvoÂnas be iĹĄoÂri niĹł smurÂto ĹžyÂmiĹł. Ten pat rasÂti du jauÂni vyÂrai be sÄ…ÂmoÂnÄ—s – 24-eriĹł T.L. ir 27-eriĹł T.V. Ĺ eĹĄÂtaÂdieÂnÄŻ vie nas jĹł KauÂno kliÂniÂkoÂse miÂrÄ—. „PraÂneÂĹĄiÂmÄ… apie ÄŻvyÂkÄŻ gaÂvoÂme iĹĄ greiÂtoÂsios paÂgalÂbos meÂdiÂkĹł. Kas ÄŻ juos kreiÂpÄ—Âsi, neÂĹžiÂnoÂme“, – saÂkÄ— KauÂno apÂskriÂties vyÂriauÂsioÂjo poÂli ciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto atÂstoÂvas ĹžiÂniask laiÂdai KÄ™sÂtuÂtis KasÂciuÂkeÂviÂÄ?ius. PirÂmiÂniais duoÂmeÂnimis, vyÂrai apÂsiÂnuoÂdiÂjo narÂkoÂtiÂnÄ—Âmis me dĹžiaÂgoÂmis. „AiĹĄÂkiÂnanÂtis, kas nuÂtiÂko, ga li bĹŤÂti praÂdÄ—Âtas ir kiÂtas tyÂriÂmas, paÂvyzÂdĹžiui, dÄ—l neÂteiÂsÄ—Âto narÂkoÂ
Daug meÂtĹł nuo sunÂkiasÂvoÂriĹł ma ťiÂnĹł triukĹĄÂmo kenÂtÄ™ KarÂmÄ—ÂlaÂvos AlyÂvĹł gatÂvÄ—s gyÂvenÂtoÂjai suÂlauÂkÄ— paÂĹžaÂdĹł, kad ĹĄiÄ… vaÂsaÂrÄ… nuo ĹĄaÂlia esanÂÄ?iĹł muiÂtiÂnÄ—s sanÂdÄ—ÂliĹł iki Oro uosÂto gatÂvÄ—s bus nuÂtiesÂtas laiÂki nas keÂlias, toÂdÄ—l bus gaÂliÂma leng viau atÂsiÂkvÄ—pÂti.
tiÂniĹł meÂdĹžiaÂgĹł laiÂkyÂmo“, – saÂkÄ— K.KasÂciuÂkeÂviÂÄ?ius. KauÂno kliÂniÂkĹł atÂstoÂvÄ— spauÂdai AusÂtÄ— AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ—-Ĺ via ŞieÂnÄ— vaÂkar paÂtvirÂtiÂno, kad ĹĄeĹĄÂ taÂdieÂnÄŻ miÂrÄ— vieÂnas vyÂrĹł, atÂveĹžÂtĹł iĹĄ LaÂpiĹł, taÂÄ?iau kuÂris, ji neÂgaÂlÄ—Â jo ÄŻvarÂdyÂti.
AiĹĄÂkiÂnanÂtis, kas nuÂtiÂko, gaÂli bĹŤÂti praÂdÄ—Âtas ir kiÂtas tyÂriÂmas, paÂvyz dĹžiui, dÄ—l neÂteiÂsÄ—Â to narÂkoÂtiÂniĹł me dĹžiaÂgĹł laiÂkyÂmo. „KiÂtas vyÂras gyÂdoÂmas NefÂro loÂgiÂjos skyÂriuÂje. Jo bĹŤkÂlÄ— staÂbi li. TokÂsiÂkoÂloÂgiÂniĹł tyÂriÂmĹł reÂzul taÂtĹł dar neÂsaÂme gaÂvÄ™, toÂdÄ—l dar neÂgaÂliÂme tvirÂtai teigÂti, kad vyÂrai apÂsiÂnuoÂdiÂjo narÂkoÂtiÂnÄ—Âmis me dĹžiaÂgoÂmis“, – saÂkÄ— A.AlekÂsand raÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ—-Ĺ viaÂĹžieÂnÄ—.
SuÂrenÂgÄ— paÂsiÂtaÂriÂmÄ…
PraÄ—ÂjuÂsiÄ… saÂvaiÂtÄ™ AlyÂvĹł gatÂvÄ—Âje KauÂno raÂjoÂno meÂras VaÂleÂriÂjus Ma kĹŤÂnas suÂrenÂgÄ— paÂsiÂtaÂriÂmÄ…, kuÂria me daÂlyÂvaÂvo ir oro uosÂto bei mui tiÂnÄ—s sanÂdÄ—ÂliĹł atÂstoÂvai „VersÂlo plÄ—tÂra neÂtuÂrÄ—ÂtĹł uĹžÂgoĹžÂti ĹĄaÂlia gyÂveÂnanÂÄ?iĹł ĹžmoÂniĹł inÂteÂre sĹł, jie tuÂri teiÂsÄ™ gyÂvenÂti koÂkyÂbiĹĄÂ kai, sveiÂkai ir sauÂgiai. ProbÂleÂmos sprenÂdiÂmas neÂdoÂvaÂnoÂtiÂnai uĹžÂsi tÄ™ÂsÄ—, bet ĹžmoÂnÄ—ms reiÂkia gyÂvenÂti ĹĄianÂdien, toÂdÄ—l ĹĄianÂdien ir priÂva loÂme priimÂti sprenÂdiÂmus“, – kal bÄ—Âjo meÂras V.MaÂkĹŤÂnas. „ReiÂkia ÄŻ siÂtuaÂciÂjÄ… ĹžvelgÂti Ä?ia gy veÂnanÂÄ?iĹł ĹžmoÂniĹł akiÂmis ir jiems skuÂbiai paÂdÄ—Âti“, – priÂtaÂrÄ— SeiÂmo naÂrys AnÂtaÂnas NesÂtecÂkis. KenÂÄ?ia jau daug meÂtĹł
GyÂvenÂti ĹĄaÂlia muiÂtiÂnÄ—s sanÂdÄ—ÂliĹł iĹĄ tieÂsĹł neÂlengÂva. VilÂkiÂkai siau ra AlyÂvĹł gatÂve vaÂĹžiuoÂja viÂsÄ… die nÄ…. YpaÄ? sunÂku bĹŤÂna ĹžieÂmÄ…, nes gatÂvÄ—Âje suÂstoÂjÄ™ vaiÂruoÂtoÂjai, lauk daÂmi eiÂlÄ—Âje prie muiÂtiÂnÄ—s, neiĹĄÂ junÂgia vaÂrikÂliĹł. ApÂlinÂkiÂniĹł naÂmĹł gyÂvenÂtoÂjai nuo triukĹĄÂmo neÂga li uĹžÂmigÂti. VeÂŞėÂjĹł ÄŻmoÂnÄ—ms poilÂsio dieÂnĹł neÂbĹŤÂna, tad vilÂkiÂkai vaÂĹžiuoÂja iĹĄÂti sÄ… paÂrÄ… ir viÂsÄ… saÂvaiÂtÄ™. GyÂvenÂtoÂjai
„„VilÂtis: paÂsiÂtaÂriÂme daÂlyÂvaÂvÄ™ speÂciaÂlisÂtai paÂsteÂbÄ—Âjo, kad laiÂkiÂnas keÂlias
ÄŻ muiÂtiÂnÄ—s sanÂdÄ—Âlius apÂsauÂgoÂtĹł KarÂmÄ—ÂlaÂvos AlyÂvĹł gatÂvÄ—s gyÂvenÂtoÂjus nuo neÂpaÂkeÂliaÂmo triukĹĄÂmo.
kenÂÄ?ia nuo smoÂgo, dulÂkiĹł, vibÂra ciÂjos, gatÂvÄ—Âje nuoÂlat neÂsauÂgu. Ne tik AlyÂvĹł gatÂvÄ—s, bet ir viÂsos KarÂmÄ—ÂlaÂvos gyÂveÂniÂmÄ… laÂbai pa lengÂvinÂtĹł apÂlinkÂkeÂlis, apie kuÂrio staÂtyÂbÄ… praÂdÄ—Âta kalÂbÄ—Âti dar 2005 m. BuÂvo atÂlikÂta gaÂliÂmyÂbiĹł stuÂdiÂja, pra dÄ—Âti proÂjekÂtaÂviÂmo darÂbai. BuÂvuÂsio suÂsiÂsieÂkiÂmo miÂnistÂro EliÂgiÂjaus MaÂsiuÂlio sprenÂdiÂmu Kar mÄ—ÂlaÂvos apÂlinkÂkeÂlio proÂjekÂtas bu vo atiÂdÄ—Âtas, teiÂsiÂnanÂtis, esÄ… trĹŤks ta lÄ—ÂĹĄĹł. DaÂbar jau kalÂbaÂma, kad KarÂmÄ—Â laÂvos apÂlinÂkkeÂlio gaÂliÂma suÂlaukÂti tik 2017–2020 m. PaÂsiĹŤÂlÄ— keÂleÂtÄ… sprenÂdiÂmĹł
PaÂsiÂtaÂriÂmo daÂlyÂviai suÂtaÂrÄ—, kad AlyÂvĹł gatÂvÄ—Âje proÂbleÂma yra itin opi, toÂdÄ—l reiÂkia greiÂtĹł kompÂroÂmi siÂniĹł sprenÂdiÂmĹł. V.MaÂkĹŤÂnas paÂsiĹŤÂlÄ— per arÂti miauÂsiÄ… mÄ—ÂneÂsÄŻ iĹĄÂtirÂti teÂriÂtoÂriÂjÄ… tarp muiÂtiÂnÄ—s sanÂdÄ—ÂliĹł ir Oro uos to gatÂvÄ—s. Jei ĹĄioÂje zoÂnoÂje nÄ—Âra duÂ
joÂtieÂkio, elektÂros kaÂbeÂliĹł ar kiÂtoÂkiĹł koÂmuÂniÂkaÂciÂjĹł, bĹŤÂtĹł gaÂliÂma nuÂtiesÂti laiÂkiÂnÄ… keÂliÄ…, kuÂris iĹĄÂvaÂduoÂtĹł AlyÂvĹł gatÂvÄ—s gyÂvenÂtoÂjus nuo vilÂkiÂkĹł. Ĺ iÄ… atÂkarÂpÄ… bĹŤÂtĹł gaÂliÂma nuÂtiesÂti dar ĹĄieÂmet. KarÂtu bĹŤÂtĹł gaÂliÂma pla nuoÂti lyÂgiagÂreÂÄ?iÄ… jungÂtÄŻ PieÂvĹł gat vÄ—s atÂkarÂpoÂje ir juÂdinÂti KarÂmÄ—ÂlaÂvos apÂlinkÂkeÂlio tieÂsiÂmo reiÂkaÂlus. ToÂkiam plaÂnui priÂtaÂrÄ— ir paÂsiÂta riÂme daÂlyÂvaÂvÄ™ AlyÂvĹł gatÂvÄ—s gyÂven toÂjĹł atÂstoÂvai. PaÂsiÂtaÂriÂme taip pat kalÂbÄ—Âta apie bĹŤÂtiÂnyÂbÄ™ paÂstaÂtyÂti garÂsÄ… suÂgeÂrian Ä?iÄ… sieÂneÂlÄ™ PieÂvĹł gatÂvÄ—Âje. ProbÂle mĹł, suÂsiÂjuÂsiĹł su triukĹĄÂmu, tarÂĹĄa ir sauÂguÂmu, neÂtrĹŤksÂta ir kiÂtoÂse gy venÂvieÂtÄ—s vieÂtoÂse. „ReiÂkÄ—ÂtĹł siekÂti, kad KarÂmÄ—Âla vai, reÂmianÂtis proÂbleÂmiÂniĹł teÂriÂto riÂjĹł idenÂtiÂfiÂkaÂviÂmo meÂtoÂdiÂka, bĹŤÂtĹł suÂteikÂtas speÂciaÂlus staÂtuÂsas, taÂda bĹŤÂtĹł gaÂliÂma kompÂlekÂsiĹĄÂkai sprÄ™s ti viÂsos seÂniĹŤÂniÂjos proÂbleÂmas ir pa siÂtelkÂti ES reÂgioÂnĹł diÂmenÂsiÂjos lÄ—Â ĹĄas“, – kalÂbÄ—Âjo meÂras V.MaÂkĹŤÂnas.
Informuoja „Sodra“. SvarbĹŤs pasikeitimai Jurgita BumbulienÄ—
VSDFV Kauno skyriaus direktorÄ—
2013-uosius valstybinio socialinio draudimo sistema pradeda su tam tikrais pasikeitimais ir naujovÄ—mis. Kadangi beveik visi Lietuvos gyventojai vienaip ar kitaip susijÄ™ su socialiniu draudimu, trumpai paminÄ—siu svarbiausius pasikeitimus, kurie palies tam tikras draudÄ—jĹł, apdraustĹłjĹł ar iĹĄmokĹł gavÄ—jĹł grupes. 2013-ieji svarbĹŤs pensijĹł gavÄ—jams
2013-ieji svarbĹŤs valstybinio socialinio draudimo pensijĹł gavÄ—jams. Pensijos bus apskaiÄ?iuojamos taikant asmeniui palankesnÄŻ variantÄ…. Asmenys, kuriems valstybinÄ— socialinio draudimo pensija skiriama pirmÄ… kartÄ… arba iĹĄ naujo nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vÄ—lesniĹł datĹł, galÄ—s pasirinkti jiems palankesnÄŻ ĹĄios pensijos apskaiÄ?iavimo variantÄ…: apskaiÄ?iuojant pensijos papildomÄ… dalÄŻ numatyta galimybÄ— asmenĹł praĹĄymu ir jeigu jiems tai naudinga, atsiĹžvelgti tik ÄŻ draudĹžiamÄ…sias pajamas, gautas po 1994 m. sausio 1 d. Tokiu atveju asmenĹł pensijos papildomos dalies apskaiÄ?iavimo formulÄ— bus sudaryta tik iĹĄ vienos dalies. Lieka galioti ir ankstesnis pensijos apskaiÄ?iavimo variantas, kai papildoma pensijos dalis ap-
cialinio draudimo iĹĄmokĹł skyrimo teikti Darbo birĹžos teritoriniam skyriui. Bedarbiams papildomai kreiptis ÄŻ „Sodros“ teritorinius skyrius dÄ—l nedarbo socialinio draudimo iĹĄmokĹł skyrimo nereikÄ—s. Svarbi Ĺžinia draudÄ—jams
Nuo 2013 m. sausio 1 d. pasikeitÄ— minimaliosios mÄ—nesio algos (MMA) dydis. Nuo 850 litĹł jis padidÄ—jo iki 1 000 litĹł. Tai ypaÄ? aktualu savarankiĹĄkai dirbantiems asmenims, nes, pasikeitus MMA, padidÄ—jo jĹł valstybinio socialinio draudimo (VSD) ď Ž Svarbu: ]R[ `V W\` Ob` N] `XNV Ă˜Vb\ WN Z\` aNV XN[a N` ZR [VbV ]N YN[ XR` [Ă&#x; ir privalomojo sveikatos draudimo cN _VN[ aĂ– (PSD) mokamĹł ÄŻmokĹł dydĹžiai. YpaÄ? noriu atkreipti tĹł draudÄ—jĹł dÄ—mesÄŻ, skaiÄ?iuojama atsiĹžvelgiant ÄŻ pajamas, moms valstybinÄ—ms socialinio drau- kuriĹł VSD ir PSD ÄŻmokĹł mokÄ—jimas gautas laikotarpiu nuo 1984 m. sausio dimo senatvÄ—s, netekto darbingumo, priklauso nuo minimaliosios mÄ—nesio 1 d. iki 1993 m. gruodĹžio 31 d. ir ÄŻ visas iĹĄankstinÄ—ms senatvÄ—s pensijoms ir algos. Tai yra ĹŤkininkai ir jĹł partneriai, pajamas, gautas po 1994 m. sausio 1 naĹĄlaiÄ?iĹł pensijoms (jeigu asmuo iki kuriĹł pajamos mokestiniu laikotarpiu nÄ—ra apmokestinamos gyventojĹł pad. Primename, kad asmens drau- mirties negavo pensijos). jamĹł mokesÄ?iu, o mÄ—nesio socialinio dĹžiamĹłjĹł pajamĹł koeďŹ cientas padraudimo ÄŻmokos apskaiÄ?iuojamos ir gal draudĹžiamÄ…sias pajamas iki 1994 ApskaiÄ?iuos ir mokÄ—s „Sodra“ m. sausio 1 d. ir po ĹĄios datos ima- Nuo 2013 m. sausio 1 d. nedarbo so- privalomai sumokamos nuo minimamas ne didesnis kaip 5. AsmenĹł sta- cialinio draudimo iĹĄmokas skirs, ap- liosios mÄ—nesinÄ—s algos, taip pat ĹŤkiĹžo apskaiÄ?iavimas ir ÄŻvertinimas nuo skaiÄ?iuos ir mokÄ—s „Sodra“. Nedarbo ninkai ir jĹł partneriai, kuriĹł pajamos 2013 m. nesikeiÄ?ia, t.y. apskaiÄ?iuojant socialinio draudimo iĹĄmokĹł skyrimo mokestiniu laikotarpiu apmokestipensijos dydÄŻ bus ÄŻvertinamas visas ir apskaiÄ?iavimo bei asmenĹł, ieĹĄ- namos gyventojĹł pajamĹł mokesÄ?iu asmenĹł staĹžas, ÄŻgytas ir iki 1994 m., kanÄ?iĹł darbo, registravimo tvarka nuo jĹł paÄ?iĹł pasirinktos sumos, bet iĹĄlieka nepakitusi. Kaip ir iki ĹĄiol as- ne maĹžesnÄ—s negu minimalioji mÄ—ir po 1994 m. Naujoji tvarka taikoma nuo 2013 menys, ieĹĄkantys darbo, turi regist- nesinÄ— alga ir ne didesnÄ—s negu Vym. sausio 1 d. ir vÄ—lesniĹł datĹł skiria- ruotis ir praĹĄymus dÄ—l nedarbo so- riausybÄ—s patvirtintĹł einamĹłjĹł me-
tĹł draudĹžiamĹłjĹł pajamĹł per mÄ—nesÄŻ dydĹžio, kurios 2013 m. yra 1 488 litai. Sveikatos draudimo ÄŻmokos ĹŤkininkams ir jĹł partneriams skaiÄ?iuojamos nuo sumos, nuo kurios skaiÄ?iuojamos valstybinio socialinio draudimo ÄŻmokos. Ĺ iai draudÄ—jĹł grupei priklauso ir ĹĄeimynos dalyviai. Pakeista SAV teikimo tvarka
Nuo 2013 m. sausio 1 d. pakeista SAV praneĹĄimo apie savarankiĹĄkai dirbanÄ?ius asmenis teikimo tvarka (Ĺ˝in., 2010, Nr. 6-278). Pagal jÄ… draudÄ—jai, kurie neteikÄ— SAV praneĹĄimĹł, ar draudÄ—jai, kurie teikÄ— SAV praneĹĄimus, taÄ?iau jĹł pateikti duomenys nesutampa su Valstybinei mokesÄ?iĹł inspekcijai pateiktais duomenimis, SAV praneĹĄimÄ… privalÄ—s pateikti pasibaigus kalendoriniams metams, per 10 kalendoriniĹł dienĹł nuo metinÄ—s pajamĹł deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesÄ?iĹł inspekcijai dienos. Ĺ i nuostata taikoma teikiant SAV praneĹĄimus apie 2012 m. ir vÄ—lesniĹł mokestiniĹł laikotarpiĹł pajamĹł metines sumas, nuo kuriĹł turi bĹŤti apskaiÄ?iuotos ir sumokÄ—tos valstybinio socialinio draudimo ÄŻmokos. Informacija visais valstybinio socialinio draudimo klausimais teikiama telefonu 1883. UĹžs. 1070327
5
Antradienis, sausio 29, 2013
Miestas Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad Nemuno kran tinėje per taikią ak ciją kreidelėmis pie šusi 14-metė nepra sikalto, todėl jos ma mai Tatjanai N. san kcijos nebegresia. Tiesa, policija dar svarsto, ar skųsti šį nutarimą.
Palaikymas: šiomis dienomis Nemuno krantinėje atsirado iš sniego
sukurtas užrašas „Tiesos“.
Laukia: keturiolikmetės mama Tatjana N. neskuba džiaugtis, nes po
licija dar gali apskųsti teismo sprendimą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Nutraukė bylą dėl užrašo „Tiesos“ Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Teisėjas Aurelijus Rauckis va kar paskelbė, kad E.N., piešdama kreidelėmis krantinėje, nesikėsino į Kauno miesto švarą ir tvarką ir nesiekė neigiamų padarinių, vyks tant akcijai nebuvo pažeista mies to estetika. Pripažinus, kad dukra nenusikalto, nebeliko už ką baus ti ir mamos, tad jos administraci nė byla nutraukta. Tatjana N., išgirdusi nutarimą, vis dėlto nesišypsojo. „Dar per anksti džiaugtis. Manau, kad po licija nutarimą apskųs. Bet gal jie
paklausys blaivaus proto balso ir paliks mus ramybėje?“ – vylė si moteris, prisiminusi 500 visuo menininkų pasirašytą laišką vidaus reikalų ministrui Dailiui Barakaus kui. Laiške prašyta liautis perse kiojus pilietišką jaunimą. Kaltinimą Tatjanai N. palaikęs Kauno Centro policijos komisa riato Viešosios policijos skyriaus laikinasis viršininkas Raimondas Zinkevičius po posėdžio nežinojo, ar nutarimas bus apskųstas. „Dar nežinau, reikia susipažinti su teis mo pateiktais argumentais“, – sa kė R.Zinkevičius. Istorija prasidėjo praėjusių metų birželį, kai Nemu
no krantinėje 12 jaunuolių kreide lėmis rašė žodį „Tiesos“. Tuo met buvo sulaikyti šeši iš jų. Su 14-mete į areštinę buvo uždaryti dar penki, tačiau jie visi išteisin ti mažiau nei per mėnesį. Paaug lės ir jos mamos nemalonumai tę sėsi aštuonis mėnesius. Renginio dieną mergaitei ne buvo suėję 16 metų, tad protoko las dėl jos veiksmų buvo surašytas mamai. Tatjana N. policijos buvo kaltinama, kad išleido dukrą į ne sankcionuotą renginį piešti ant in žinerinio statinio. Toks yra Nemu no krantinės statusas. Be leidimo kaip nors paišyti ant inžinerinių
statinių draudžia Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės.
Dar per anksti džiaugtis. Manau, kad policija nutari mą apskųs. Bet gal jie paklausys blaivaus proto balso ir paliks mus ramybėje? Vyresnių nei 16 metų sulaiky tųjų bylos buvo perduotos Kau no miesto savivaldybės Viešosios
tvarkos tarnybai. Jos atstovai by las nutraukė ir akcentavo, kad jau nuoliai žalos nepadarė, nes užrašą nuplovė lietus, akcija buvo tai ki, o valstybė turi skatinti pilie tiškumą. Pasak Tatjanos N., jos dukra šiuo užrašu su kitais jaunuoliais reiškė savo nuoskaudą dėl Gar liavos įvykių atomazgos, kai iš se nelių namų buvo išnešta klykianti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stan kūnaitės dukra. Praėjusį šeštadienį būrys kau niečių, palaikančių mamą su duk ra, Nemuno krantinėje atkasę snie gą parašė žodį „Tiesos“.
6
antradienis, sausio 29, 2013
nuomonės
Bėda ne stiklainis, bet griuvėsiai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Komentarai
Nevaikiškas klausimas
Svaigedas Stoškus
Kult ūros paveldo departamento Kauno ter itor in io padal in io vedėjas
V
iešbučio savininkai pa reiškė iniciat yvą, kaip pag er int i skand al in gai pagars ėjus io ant stato architektūrą. Kol kas nėra jo kių sprendimų, leidimų ir panašiai. Taip pat toli gražu nepatvirtinta ku ri nors architektų vizualizacija. Šiuo metu turime tik koncepciją, idėją. Mes, paveldosaugininkai, savo są lygose nurodėme pagrindines gai res: antstatas turi derėti su istorine apl inka, atit ikt i kok ybiškos archi tektūros reikalavimus. Vis dėlto dar kart ą akcent uoju, kad anksti kalbėti apie konkrečius sprendimus. Dėl šio statinio vyks ta bylos ir nežinia, koks bus teismo sprendimas, kaip ši situacija bus iš spręsta teisiškai. Tačiau aš sveikinu iniciatyvą gerinti statinio išvaizdą.
Violeta Juodelienė
D
ar praėjusios kadencijos Vyriausy bės paskelbtą iniciatyvą griežtinti tėvų atsakomybę už vaikų neprie žiūrą kol kas nustelbia į pirmąjį pla ną iškeltos temos apie šalies energetikos atei tį, sveikatos reformą. Tačiau diskusijos apie vaikus rusena su viltimi kada nors virsti ir di džiosios politikos aptarimų tema. O aptarinėti išties yra daug ką, nes vien Vai ko apsaugos įstatymo projekto 18-ojo straips nio 3 punktas, reglamentuojantis vaiko atsto vų atsakomybę, gresia pas mus dar nematyto mis permainomis. Projekto autoriai siūlo už drausti palikti 7 ar net 10 metų vaikus be vy resnių kaip 14-mečių asmenų priež iūros. 14kos nesulaukusius vaikus vyresni asmenys privalėtų prižiūrėti nuo 22 val. iki 6 val. Tai reikštų nei daugiau, nei mažiau – kad ir es mines permainas vaikus auginančių šeimų gyvenime.
Kelias: pastatas, kuriame jau pusantrų metų veikia viešbutis, dar
bus tobulinamas.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Naujoji tvarka iš tiesų apverstų aukštyn kojom tėvų gyvenimą. Naujovių oponentai nėra neteisūs sakydami, kad Lietuvoje tėvai, palikdami vaikus vienus namuose, ugdo jų savarank iškumą, sudaro sąlygas stiprėt i mažamečių brol ių ir seser ų ryšiams. Tačiau tai – ne priežastys, kodėl ne turėtume diegti tvarkos, seniai įprastos civili zuotose valstybėse. Keičiant pož iūr į į vaik us pag rind in is arg u mentas turėt ų būt i negailest inga stat ist ika, bylojanti, kad Lietuvoje vaik ų mirtingumas dėl išorinių veiksnių – vienas didžiausių ES. Naujoji tvarka iš tiesų apverstų aukštyn ko jom tėvų gyvenimą. Į darželius ir prailgintos dienos grupes mokyklose nusidriektų dar il gesnės eilės. Auklių įkainiai šoktelėtų aukš tyn, tėvai būtų priversti prašyti didesnių al gų, neišvengiamai rastųsi pagrindo diskrimi nuoti juos darbo rinkoje. Vis dėlto į naujovę galima pažvelgti ir kitu kam pu, kaip į galimybę padidinti savo vaikų saugu mą – nuo atsargaus elgesio su pirmuoju ledu, susitikimų su perdėtai paslaugiais nepažįsta maisiais iki pražūtingo naršymo internete. Šiand ien technolog ijos ir verslo kultūra lei džia palaikyti puikius darbo santykius net ir tada, kai darbdavį ir samdin į skiria tūkstan čiai kilometrų. Lietuvos įmonės varžosi, kuri iš jų labiau socialiai atsakingesnė. Diskrimina cijos atvejams nagrinėti turime puikius lygių galimybių sargus. Ar Lietuvos tėvams trūksta dar kažko? Gal tik noro būti ne formaliai, bet iš tikrųjų atsakingiems už savo vaikus? informacija:
302 250
P
o „Kauno dienos“ rašinio apie kompromisą, kuris, regis, pagaliau šmėkš čioja Laisvės alėjos 90ojo pastato istorijoje, sulaukė me skaitytojų reakcijos. Žinią, kad iki rudens atlikus tam tik rus papildomus fasado apdailos darbus, statinys išliks, daugelis skaitytojų pavadino gera. Palyginti su aistromis, kun kuliavusiomis dėl šio pastato rekonstrukcijos anksčiau, gali ma teigti, kad racionalus spren dimas daugeliui kur kas priimti nesnis nei paremtas emocijomis – „man negražu, man moderni architektūra išvis nepatinka, to dėl nugriaukime“. „Kiek galima gyventi tarp griuvėsių ir vaiduoklių? – re toriškai klausė Kumelių gatvėje gyvenanti Gražina Leonavičie nė. – Išeini pasivaikščioti ato kesnėmis Kauno senamiesčio gatvėmis ir širdis apsipila krau ju: kiek mūsų mieste griūvančių, yrančių pastatų, kurių graži ar chitektūra baigia sunykti. Ne reikia lyginti Kauno su Budapeš tu, Praha, pagaliau – Vilniumi, kurių senamiesčiai blizginami kaip brangakmeniai. Palyginki
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
„Dėl Laisvės alėjos 90-ojo pa stato, mano galva, protingiau sias sprendimas – kiek įmano ma labiau adaptuoti šį pastatą aplinkai, ir – tegu gyvuoja at naujintas statinys“, – palinkė jo „Kauno dienos“ skaitytoja. Kitas dienraščio skaityto jas Teodoras Balkus išsakė tokią
S
it uacija dėl viešbučio ant stato yra dviprasmiška, nes jau nedirba ankstesnė Kau no teritorinio padalinio ve dėja, todėl sudėtinga išsiaiškinti, kas dėl ko kaltas. Todėl, manau, būtų ne teisinga ketv irčiuot i invest uotoją, surengti jam egzekuciją – nugriauti antstatą. Juk tikrai ne jis vienas dėl to kaltas. Savininko pasiūlymas ko reg uot i stat in io architekt ūrą būt ų gera taikos sutartis šioje istorijoje.
Nerijus Valatkevičius
Kauno sav ivaldybės Urban ist ikos ir architekt ūros skyr iaus vedėjas
tiklinis antstatas tikrai ne dera prie apl inkos. Dabar siūlymas antstatą der int i prie savivaldybės pastato yra kompromisinis variantas. Ma no nuomone, jis daug priimt ines nis nei dabartinis pastatas. Galima ginčytis dėl tūrių, bet nelabai tikiu, kad teismų keliu bus išreikalauta iš savin ink ų nug riaut i pastatytą da lį. Todėl, vadovaujantis sveiku pro to principu ir ieškant kompromiso, manau, kad pasiūlytas var iantas yra priimtinas.
ompromisas visada yra geras ir reikal ingas sie kis. Svarbu, kad jis būtų visiems priimt inas, taip pat ir projekto autoriui, nes negali ma pamiršti ir autorinių teisių. Kompromiso buvo galima ieškoti ir anksčiau, nelauk iant, kol ši istorija taps skandalinga. Taikus susitarimas svarbus ir dėl to, kad teisme šiuos dalykus išsiaiškin ti būtų labai sudėtinga. Taip, šis ants tatas kaip architektūros kūrinys yra nepavykęs, bet visi dokumentai iš es mės yra tvarkingi, savininkai labiau siai kaltinami tik dėl pažeistų Nauja miesčiui taikomų tūrių. Bet koks tas tūris turi būti, nesutaria ir patys pa veldo sargai. Tikiuosi, daugiau aiš kumo bus, kai turėsime parengtą specialųjį Naujamiesčio planą su aiš kesnėmis sąlygomis, kokius statinius galima statyti šioje teritorijoje.
nuomonę: „Kaune, kur pastatai vaiduokliai, apgriuvusios ga myklų teritorijos, apleistos Nau jamiesčio ir Senamiesčio zonos į neviltį varo jau ne vienus metus, duočiau Santakos garbės ženklą kiekvienam verslininkui, prikė lusiam naujam gyvenimui statinį ar apmirusią miesto zoną.“ „Tiesą sakant, bijojau, kad karšti protai ir sprendimai ne nuvestų iki absurdo – vadina mojo Laisvės alėjos stiklainio
griovimo, – prisipažino T.Bal kus. – Gal tą statinį galima ir rei kia tobulinti, bet paversti stiklo ir plytų krūva būtų barbarišku mas. Koks verslininkas imtų si kažką daryti Kaune, jei lauk tų tokios pasekmės?“ „Būtinas racionalus sprendi mas, – apie Laisvės alėjos 90ojo pastato likimą kalbėjo ar chitektūrą studijuojanti Irma Dobrovolskaitė. – Griauti nieka da nebuvo ir nebus racionalu.“
Andrius Kupčinskas Kauno meras
S
Laiškai neatspindi dienraščio redakcijos nuomonės.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Išeini pasivaikš čioti atokesnė mis Kauno sena miesčio gatvėmis ir širdis apsipila krauju: kiek mūsų mieste griūvančių pastatų.
Architektas
K
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
me Kauną su Klaipėda, Ukmer ge. Tokio senosios miesto dalies apleistumo, irimo kaip Kaune, man regis, nepamatysi jokiame Lietuvos mieste.“ „Aš džiaugiuosi kiekvienais statybų pastoliais Kaune, – sakė G.Leonavičienė, – kiekvienu ža liu tinklu apgaubtu pastatu. Tai reiškia, kad dar vienas statinys išvengs liūdno miestą bjaurojan čio pastato vaiduoklio likimo.“
Audrys Karalius
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
AntrADIENIS, sausio 29, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Įsikibo posto „Neatsistatydinsiu“, – vakar ištarė energetikos viceministras Algi mantas Zaremba, nors Vyriau sioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) reikalauja jį atleisti. Ga lutinį žodį tars ministras.
Santykis: A.Butkevičiaus (nuotr.) komanda savo gausa jau lenkia taupumu garsėjusio jo pirmtako A.Kubi
liaus patarėjų būrį.
„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.
Premjero ir ministrų komandos pučiasi
Jei Vyriausybę formuoja daugiau partijų, žinoma, reikia ir daugiau postų. Kairiųjų valdžia, regis, laikosi tokios nuostatos – premjero patarėjų komanda vis gausėja, ministerijos irgi plečiasi. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kėdžių tik daugėja
Buvęs premjeras Andrius Kubilius prieš ketverius metus darbą pra dėjo su devynių patarėjų komanda, baigė jau su vienuolika. Tačiau mi nistras pirmininkas Algirdas But kevičius savo komandos dydžiu, regis, pasiryžęs aplenkti net savo pirmtaką, garsėjusį kalbomis apie griežtą taupymą. Jau dabar A.Butkevičiui talkina bent 12 patarėjų kone visais gyve nimo klausimais: ekonomikos, už sienio politikos, žemės ūkio, ener getikos, vidaus politikos ir viešųjų ryšių, finansų, susisiekimo, ap linkos apsaugos, kultūros, jauni mo, sporto klausimais. Šios politi nio pasitikėjimo pareigybės, aišku, teko saviškiams – ištikimiems so cialdemokratų partijos bičiuliams. Dar ne riba
Dvylika A.Butkevičiaus patarėjų – ne riba. Premjero atstovė spau dai Evelina Butkutė-Lazdauskienė informavo, kad ministro pirminin ko komanda formuoti dar nebaig ta. „Ieškomas patarėjas švietimo
klausimais, tačiau kol kas nie ko aiškaus šiuo klausimu nėra“, – nurodė E.Butkutė-Lazdauskienė. Ji taip pat pridūrė, kad patarėjų skaičius ministro pirmininko tar nyboje gali siekti netgi 14-a. Ministro pirmininko patarėjai, kaip skelbiama Vyriausybės tink lalapyje, į rankas kas mėnesį gauna 4329 litų atlyginimą. Tačiau, kaip įprasta, jiems mokami ir priedai, kartais siekiantys ketvirtį ir dau giau atlyginimo. Beje, palyginti su kadenciją bai gusiu premjeru A.Kubiliumi, A.But kevičius turi mažesnį skaičių pa dėjėjų. A.Kubilius vertėsi su dviem padėjėjais, o naujajam ministrui pirmininkui talkina tik vienas – Vi lius Kavaliauskas. Šis kadaise dirbo ir anapilin iškeliavusio Algirdo My kolo Brazausko patarėju. Laukia savo etato
Valdžios kėdės ir etatai saviškiams bei koalicijos partneriams dosniai dalijami ir ministerijose. Nauja valdžia jau dirba beveik du mėne sius, tačiau kai kurių ministerijų vadovybė dar nesuformuota, nes kai kuriose jų didinamas politinio pasitikėjimo pareigybių skaičius.
A.Butkevičiaus patarėjų komanda 1. Irina Urbonavičiūtė (ekonomika)
8. Jūratė Juozaitienė
2. Audrius Brūzga (užsienio politika)
(aplinkos apsauga)
3. Adolfas Damanskis (žemės ūkis)
9. Auksė Kontrimienė
4. Tomas Garasimavičius
(ryšiai su Seimu)
(energetika)
10. Faustas Latėnas (kultūra)
5. Rita Grumadaitė
11. Justas Pankauskas
(viešieji ryšiai ir vidaus politika) 6. Stasys Jakeliūnas (finansai) 7. Darius Jarmantavičius
(susisiekimas)
(kultūra, jaunimas, sportas, nevy riausybinės organizacijos) 12. Antanas Vinkus
(nenurodoma, kokiais klausimais)
52
tūkst. litų
atsieina ministro patarėjų komandos darbas per mėnesį. Antai Rimantas Vaitkus, dabar tinis Vilniaus universiteto prorek torius, socialdemokratas, netrukus turėtų pradėti dirbti viceminist ru Švietimo ir mokslo ministerijo je (ŠMM), tačiau etatas jam vis dar kuriamas. „Tai turėtų įvykti šią sa vaitę. ŠMM yra etatų stygius, ten kuriama. Aš tiesiog kurį laiką suti kau likti universitete ir neiti į tą po stą, o jie (ministerijos vadovybė – red. past.) turi tai išspręsti“, – vakar dienraščiui aiškino R.Vaitkus. Teisinasi pirmininkavimu
Tačiau etatų skaičius didinamas ne tik ŠMM. Energetikos minist rui taip pat prisireikė trečio vice ministro. Susisiekimo ministeri joje valdant dešiniesiems taip pat buvo dvi viceministrų pareigybės, tačiau kairieji dabar nusprendė su kurti dar vieną. Viceministrų skaičių padidino ir aplinkos ministras Valentinas Ma zuronis. Anksčiau aplinkos minist ras išsiversdavo su dviem pavaduo tojais, dabar prireikė trijų. Tokius viražus, kai šiltų kėdžių skaičius didinamas ar net dvigu binamas, politikai aiškina labai pa prastai – artėja pirmininkavimas ES, taigi esą ir darbo bus daugiau.
Energetikos viceministras A.Za remba teigia, kad, nors ir esama abejonių dėl jo tinkamumo eiti pa reigas, jis atsistatydinti neketina. „Ne, apie atsistatydinimą negal voju“, – BNS vakar pareiškė A.Za remba. Paklaustas, kaip vertina dėl jo viešojoje erdvėje iškeltas abejo nes, jis atsakė: „Blogai jaučiuosi.“ Jis teigė nekomentuosiantis, ar jį palaiko energetikos ministras Ja roslavas Neverovičius. A.Zaremba BNS tvirtino ne žinantis, ar skųs teismui VTEK poziciją: „Jeigu šis raštas sukels kokių nors teisinių padarinių – tuomet skųsiu. Jeigu ne – ne skųsiu, kam reikalingi papildomi skandalai?“ Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad energetikos ministras turi pats spręsti, ar A.Zaremba liks poste. Ministro atstovė sako, kad ministerija savo sprendimą paskelbs per 20 dienų – iki vasa rio 11-osios. Etikos sargai praėjusią savaitę paskelbė, kad A.Zaremba ne galėjo būti skiriamas į šias pa reigas. Pasak VTEK, nepraė jo vieni metai nuo to, kai pernai kovą Vilniaus savivaldybės tar nybinės etikos komisija pripa žino, kad jis supainiojo viešuo
Dels ia: galutinį žodį dėl A.Za
remb os lik im o turėtų tart i energetikos ministras J.Neve rovičius (nuotr.). „Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
sius ir privačiuosius interesus. Buvęs Vilniaus tarybos narys, Darbo partijos atstovas A.Za remba, kuris anksčiau dirbo ši lumos tiekimo bendrovėje „Vil niaus energija“, dalyvavo 2011 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto ta rybos posėdyje, jai svarstant dėl sutikimo perleisti bendrovės ak cijas, tačiau nebalsavo. Tiesa, jo buvimas leido priimti sprendimą dėl akcijų perleidimo, nes jo ne sant nebūtų susidaręs tarybos narių kvorumas. Dėl to A.Zaremba sulaukė ne palankaus Vilniaus savivaldybės etikos komisijos sprendimo dėl viešųjų ir privačiųjų interesų su painiojimo. KD, BNS inf.
Vietoj sprendimų – diskusija Teismas vėl įpareigojo Šalči ninkų valdžią nukabinti gatvių pavadinimų lenteles su nelietu viškais užrašais. Tačiau premje ras kol kas žada diskusiją, bet ne greitus sprendimus.
Vilniaus apygardos administraci nis teismas pirmadienį įpareigo jo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo spren dimo įsiteisėjimo dienos pakeis ti įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles. „Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius ne teisėtai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovo Vil niaus apskrityje reikalavimą pa keisti gatvių pavadinimų lenteles į Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus atitinkančias lente les“, – rašoma teismo pranešime spaudai. Taip teismas patenkino skun dą, kurį pateikė Vyriausybės at stovas Vilniaus apskrityje, nu statęs, kad kai kuriose Vilniaus rajono gyvenvietėse greta gatvių pavadinimų lentelių lietuvių kal ba kabo ir lentelės rusų bei len kų kalbomis. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Bo leslavas Daškevičius sakė, kad teismo sprendimas bus skun-
Konfliktas: teismas lenkiškus
gatvių pavadinimus įpareigojo nuimti, bet Šalčininkų valdžia teismo sprendimą skųs.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
džiamas apeliacine tvarka Lietu vos vyriausiajam administraci niam teismui. Socialdemokratų lyderis prem jeras Algirdas Butkevičius sakė, kad greitų sprendimų dėl dvikal bių pavadinimų nebus. Įstatymai leidžia pavadinimus tik lietuvių kalba ir teismai ne kartą yra nu rodę, kad dvikalbiai užrašai ne teisėti. KD, BNS inf.
8
antrADIENIS, sausio 29, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9679 DB svaras sterlingų 1 4,0403 JAV doleris 1 2,5702 Kanados doleris 1 2,5480 Latvijos latas 1 4,9413 Lenkijos zlotas 10 8,2578 Norvegijos krona 10 4,6419 Rusijos rublis 100 8,5387 Šveicarijos frankas 1 2,7683
pokytis
–0,1715 % –0,6125 % –0,1709 % –0,7170 % –0,0162 % +0,0545 % –0,4290 % –0,4013 % –0,2235 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,80
4,68
2,50
„Vakoil“
4,80
4,68
2,51
„Brent“ nafta
+0,60 %
Valstybės įmonės pernai į šalies biudžetą pervedė 521,807 mln. litų dividendų ir pel no įmokų. Tai yra 67,551 mln. litų, arba 11,5 proc., mažiau, nei prognozuota. Nors lėšų gauti planuota daugiau, tai rekordiniai valsty bės valdomų įmonių dividendai per visą ne priklausomybės laikotarpį. 2011 m. valstybės įmonės sumokėjo 85,245 mln. litų, 2010 m. – 74,715 mln. litų, 2009 m. – 44,825 mln. litų, 2008 m. – 30,520 mln. litų dividendų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–1,09 %
Rekordiniai dividendai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,35 %
96,72 dol. už 1 brl. 113,55 dol. už 1 brl.
68,5
proc.
daugiau, negu planuota, mokesčių pernai į šalies biudžetą sumokėjo naftos gavybos bendrovės.
Lietuvoje daugėja gyven tojų, žinančių savo, kaip vartotojų, teises ir jas gi nančių. Ginčų tarp varto tojų ir verslininkų vis dar pasitaiko nemažai, bet di džioji dalis jų sprendžia ma be vartotojų teisių sergėtojų įsikišimo.
Skundai: pernai daugiausia vartotojų įvairioms tarnyboms piktinosi dėl nekokybiškų maisto produktų.
„Shutterstock“ nuotr.
Trečdalio vartotojų teisės pažeidžiamos Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Dauguma niekur nesikreipia
Valstybinės vartotojų teisių ap saugos tarnybos (VVTAT) užsaky mu bendrovės „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė – beveik trečdalis gyventojų (29 proc.) įsitikinę, kad pernai buvo pažeistos jų, kaip var totojų, teisės. Per metus šis rodiklis sumažėjo – 2011-aisiais, kad jų tei sės buvo pažeistos, manė 32 proc. vartotojų. Tačiau tik 8 proc. ap klausoje dalyvavusių žmonių tei gė pernai gynę savo teises kreip damiesi į valstybines institucijas. Pasak VVTAT direktoriaus Felik so Petrausko, kita dalis gyventojų, kurie manė, kad jų teisės pažeistos, su galbūt nekokybiškų paslaugų ar prekių pardavusiais verslininkais susitarė be tarnybų pagalbos. „Kiti gal nesikreipė, nes tingėjo ar nenorėjo rašyti jokių pareiški mų. Yra tokia nacionalinė tradici ja – santūrumas, savo teisių negy nimas ir tiesos neieškojimas. Iki 30 metų žmonėms rūpi kiti dalykai – karjeros pradžia, šeimos kūrimas. Vyresni nei 60 metų žmonės ieš
ko pigesnio, o ne kokybiškesnio produkto. Tas, kuris gina savo tei ses ir labiausiai nori jas ginti, daž niausiai yra 30–40 metų“, – sakė F.Petrauskas.
Feliksas Petrauskas:
Yra tokia nacionali nė tradicija – santū rumas, savo teisių negynimas ir tiesos neieškojimas.
Apsauga gerėja
Nors 40 proc. gyventojų jaučiasi pa kankamai informuoti apie vartoto jų teises, vyresniems ir kaimo vieto vėse įsikūrusiems žmonėms ši tema vis dar yra tamsus miškas. Be to, tik 30 proc. apklaustųjų vartotojų tei sių apsaugą Lietuvoje vertina gerai. ES šalių vidurkis yra 50–60 proc., o Jungtinės Karalystės – net 70 proc. „2003 m. šis rodiklis Lietuvoje buvo 13 proc. Vartotojų teisių ap sauga gerėja, tik gal ne taip spar
čiai, kaip norėtume“, – teigė F.Pet rauskas. Jis pridūrė, kad vartotojus gi nančios tarnybos pernai daugiau sia skundų sulaukė dėl maisto pro duktų, statybos ir remonto darbų, turizmo paslaugų bei kiniškų pre kių.
Komentaras
Bando tartis gražiuoju
Rūta Didikė
Tyrime dėl vartotojų teisių ap klausti buvo ir verslininkai. Di džioji dalis jų – 92 proc. – nurodė, jog įmonėms svarbu, kad vartoto jai žinotų savo teises ir mokėtų jas apginti. Esant ginčų 74 proc. vers lininkų su savo klientais siekia su sitarti gražiuoju, nesikreipiant į teismą ar tarnybas. Vis uom en ėje vyraujant i nuo mon ė šiuo atvej u versl in inkams palanki: 84 proc. gyventojų, pa klaust i, ar žin ot ų, kur kreipt is, jei jų įsig yta prek ė ar pas lauga būt ų nekok yb iška, ats ak ė, kad pirm iaus ia savo pretenz ijas pa teiktų pardavėjams ar paslaugos teikėjams. Jeigu verslininkas at sisak yt ų komp ens uot i nuos to lius, pus ė apk laust ųj ų kreipt ų si į VVTAT.
„NORDIA BAUBLYS & Partners“ advokatė
I
š esmės situacija vartotojų teisių srityje daug geresnė ir palankes nė vartotojui nei prieš keletą me tų. Jau nebereikia ginčytis dėl ne kokybiškų batų parduotuvėje ar teisės grąžinti prekes per 14 dienų, jei jos tau tiesiog netiko ar nepatiko. Pastebima, kad kai kur ie prek ybin inkai net nu stato ilgesnius terminus vartotojams savo teisėms įgyvend int i ar siekda mi užglaistyti nemalonią situaciją dėl nekok ybiško prek ių ar paslaug ų su teik imo, įteik ia klient ui mažą dova nėlę ar suteik ia nuolaidą. Todėl ma nyčiau, kad ne tik vartotojai pažengė gindami savo teises, tačiau pasikeitė ir verslininkų kultūra, jų požiūris į savo klientą – siekiama, kad klientas grįžtų
ir vėl pirktų ar naudotųsi paslaugomis. Negalima nepaminėti ir didesnio var totojų teises ginančių institucijų akty vumo, atitinkamų asociacijų, ginančių savo narius vartotojus, veiklos. Jau ku rį laiką ypatingas vartotojų teisių gyni mo aktyvumas jaučiamas bankų sek toriuje. Nemažai ieškinių pateikiama būtent dėl bank ų nesąž ining ų veiks mų, neteisėt ų kred ito sutarčių sąly gų, ir, svarbiausia, tokių ginčų baigtis, jei ji yra vartotojo naudai, apgina ir ki tus vartotojus, o ne tik tuos, kurie krei pėsi į teismą su konkrečiu ginču. Taip formuojamos naujos sąlygos, taisyk lės, kurios parankesnės būtent varto tojui, nepaliekama teisė bankams pikt naudžiauti savo stipresne padėtimi. Jei kalbėtume apie verslininkus, besi ginančius nuo nesąžiningų vartotojų, teikiančių pretenzijas tik tam, kad gau tų sau papildomos naudos, nėra tekę su sidurti su situacija, kad būtent verslinin kas pirmas kreiptųsi į vartotojų teises ginančias institucijas ir bandytų paaiš kinti bei išsiaiškinti situaciją dėl nesąži ningų vartotojų veiksmų. Manau, kad tokio skundo vartotojus ginančios insti tucijos net nepriimtų, nes jos gina būtent vartotojų, o ne verslininkų interesus.
Vyriausybė skolinasi iki 1,4 mlrd. litų Lietuva tarptautinėse rinkose pir madienį pradėjo platinti naują ob ligacijų emisiją. Tai patvirtino Fi nansų ministerija, bet daugiau in formacijos ji kol kas neteikia.
Ketinama pasiskolinti iki 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų). Tai BNS pra nešė „Finastos“ grupės investici jų valdymo įmonės „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Tomas Varenbergas. Pasak jo, su sidomėjimas labai didelis, todėl
tikėtina, kad dar pirmadienį Lie tuvai pavyks pasiskolinti iki 400 mln. eurų. „Lietuva pildo 2018 m. emisiją, kuri anksčiau buvo išleista rinko se, ir skolinsis iki 400 mln. eurų. Paklausa greičiausiai bus gana di delė, todėl nebus didelių problemų išplatinti“, – sakė T.Varenbergas. Naujos obl igac ijos pap ildys 2007 m. spalį išplatintą 600 mln. eurų (2,072 mlrd. litų) emisiją, ku rios metų palūkanos yra 4,85 proc.
Ši emisija bus išperkama 2018 m. vasario 7 d. Pasak T.Varenbergo, šių obligacijų pajamingumas antrinė je rinkoje pirmadienį buvo apie 2,4 proc., todėl, įvertinus tikėtiną pre miją investuotojams, galima pro gnozuoti, kad naujų obligacijų pa lūkanos bus apie 2,55 proc. „Tai normalu, naujas obligacijas perkantiems investuotojams pre mija gali būti apie 10–20 bazinių punktų. Tiesa, jei obligacijų pa klausa bus didelė, platintojai pre
mijos dydį gali peržiūrėti“, – BNS teigė T.Varenbergas. Anot jo, šiuo metu tendencijos tarptautinėse finansų rinkose Lie tuvai parankios, daugelis investuo tojų jau laukė obligacijų platinimo. „Daugelis valstybių skolina si metų pradžioje, sausio–vasario mėnesiais, Lietuva irgi nėra išim tis“, – sakė T.Varenbergas. Lėšos bus panaudotos Vyriausybei kovo pradžioje išperkant 2003 m. išleistą ir 2004 m. papildytą 1 mlrd.
eurų (3,45 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją. Lietuva tarpininkauti sko linantis pasamdė užsienio bankus „Barclays“ ir „Citigroup“. Pastarąjį kartą tarptautinėse fi nansų rinkose Lietuva skolinosi pernai spalį – tuomet buvo išpla tinta pusšeštų metų trukmės 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. litų) obligacijų emisija, už kurią bus mokamos 2 proc. meti nės palūkanos. KD, BNS inf.
9
antrADIENIS, sausio 29, 2013
pasaulis Byla laidojama?
Sąjungininkų nesutarimai
Atidėjo nagrinėjimą
Lenkijoje bliūkšta CŽV kalė jimų skandalas. Pasak dviejų skundus pateikusių buvusių kalėjimo kalinių advokatų, ty rimas specialiai žlugdomas, nes jis sukeltų nepatogumų Varšuvai. Esą tyrimas įstri go, kai praeitų metų pradžio je nuo šio proceso buvo nu šalinti jį pradėję tyrėjai.
Nickas Cleggas (kairėje), va dovaujantis Liberalų demok ratų partijai, kuri priklauso Didžiosios Britanijos valdan čiajai koalicijai pasmerkė mi nistro pirmininko Davido Ca merono pažadą surengti re ferendumą dėl pasitraukimo iš ES. Pasak jo, D.Camerono planai neįtikimi.
Rusijos teismas iki kito mė nesio atidėjo nagrinėjimą by loje dėl sukčiavimo, siejamo su advokatu Sergejumi Mag nickiu, mirusiu 2009 m. Teis mas taip pat paskyrė nau ją gynybos advokatą, kai S.Magnickio šeimai atstovau jantys advokatai dukart atsi sakė atvykti į posėdžius.
Priminė dujų kamerą Gaisras naktiniame klube Brazilijoje, per kurį tragiškai žuvo 233 žmonės, šokiravo šalį. Kas kaltas dėl tragedijos ir ar košmaro buvo galima išvengti? Kraupus vaizdas
Po gaisro „Kiss“ klube pietinia me Brazilijos Santa Marijos mies te gelbėtojams teko po vieną rinkti jaunų žmonių lavonus. Žuvo dau giau nei 230 žmonių, daugiau nei šimtas buvo sužeista. Daugelis mirtinai apsinuodijo nuodingais dūmais, kitus sumin dė bėgantys nuo mirties. Santa Marijoje gyvena maždaug ketvirtis milijono žmonių. Čia įsi kūręs Federalinis Santa Marijos universitetas. Brazilijos studen tai mėgsta organizuoti vakarė lius. Studentai siautė ir minėtame klube. Šoką pakeitė gedulas. Santa Ma rijos miestas ėmė ruoštis laidotu vėms. O tyrėjai pradėjo aiškin tis, kas nutiko lemtingąjį vakarą. Paskelbta, kad gaisras kilo dėl pi rotechnikos. Vėliau tyrėjai pridū rė, kad kalti ir renginį saugoję ap sauginiai, esą jie kurį laiką neleido klubo lankytojams per vienintelį išėjimą palikti pastato. „Viduje buvo baisu. Žinote, kaip tuose filmuose apie holokaustą. Kūnai buvo sukritę vienas ant kito, – pasakojo po gaisro klube kraupių vaizdų išvydęs policijos inspekto rius Sandro Meinerzas. – Turė jome samdyti sunkvežimius, kad kūnus išvežtume. Kol išgabeno me lavonus, užtrukome apie 6 va landas.“ Žuvusieji buvo nešami į neto li esantį stadioną, kurį policija ap tvėrė, kad į jį nesiveržtų gedin tys artimieji. Pirmu sunkvežimiu buvo atvežta 67 lavonai, antru – maždaug 70.
Pragaras žemėje
Išsigelbėję žmonės patvirtino, kad apsauginiai žmonėms kurį laiką neleido palikti pastato. Brazilijo je įprasta, kad lankytojai išeida mi iš klubo susimoka už praleis tą laiką. „Viskas vyko labai chaotiškai. Vis dėlto nemanau, kad kas nors neiš leido žmonių tyčia. Juk tarp žu vusių buvo ir apsauginių“, – dės tė policijos inspektorius Marcelo Arigony.
Viduje buvo baisu. Žinote, kaip tuose filmuose apie holo kaustą.
Bandė gesinti
Per gaisrą žuvo vienas klube gro jusios grupės narys. Gitaristas Rodrigo Martinsas radijo stočiai „Rádio Gaúcha“ sakė: „Sugrojome kokias penkias dainas. Staiga pa žvelgiau aukštyn ir pamačiau, kad dega stogas. Apsauga mums davė gesintuvus. Mūsų vokalistas ban dė pasiekti gaisro židinį, tačiau jam nepavyko.“ Ekspertai išsiaiškino, kad nak tinio klubo „Kiss“ priešgaisrinės saugos leidimas baigė galioti 2011 m. rugpjūtį.
Šiurpu: pasak informatorių, kuriuos citavo „Sunday Times“, Šiau
„Washington Post“, BNS inf.
„Reuters“ nuotr.
Pastarojo meto nelaimės 2009 m. gruodžio 5-ąją Rusijos
Ugniagesių atstovai pasakojo, kad patekti į pastatą jiems trukdė duris užgriuvę žuvusiųjų kūnai. Tyrėjai pabrėžė, kad nuodingi dūmai vos per kelias minutes už tvindė klubą. „Pastate buvo labai daug dūmų, buvo matyti liepsnos. Kilo visiška panika. Žmonės nega lėjo išbėgti, daugelis žuvo“, – teigė liudininkė Luana Santos Silva. „Tai buvo absoliutus siaubas. Netekau labai brangaus draugo. Avariniai išėjimai neveikė, o tada per sumaištį pamečiau draugą, – prisiminė Mattheusas Bortolotto. – Tada man ant rankų mirė mer gina. Jutau, kaip nustojo plakti jos širdis. Metalinės užtvaros, kurios reguliavo įeinančių žmonių eilę, neleido žmonėms ištrūkti.“
Gedulas: artimųjų netekę brazilai negalėjo atsigauti po patirto šoko.
miesto Permės naktiniame klube nuo naudotų pirotechnikos prie monių užsidegus plastikinėms lu boms žuvo 152 žmonės. 2004 m. mažiausiai 194 žmonės
žuvo perpildytame darbininkų kla sės naktiniame klube Argentinos sostinėje Buenos Airėse. 2003 m. JAV Rod Ailando vals
tijoje per gaisrą naktiniame klu be žuvo 100 žmonių. Tame klube 9-ajame dešimtmetyje populiari ro ko grupė „Great White“ naudojo pi rotechnikos priemones, nuo kurių užsidegė pigi garso izoliacijos puta ant sienų ir lubų. 2000 m. gruodžio 25 d. dėl nelai
mingo atsitikimo atliekant suvirini mo darbus gaisras kilo klube Luo jange Kinijoje, per kurį žuvo 309 žmonės.
AFP nuotr.
rės Korėjoje tėvai valgo savo vaikus.
Šiaurės Korėjoje veši kanibalizmas? Britų laikraštis „Sunday Times“ tvirtina, jog Šiaurės Korėjoje tė vai valgo savo vaikus, kad iš vengtų bado.
Laikraštis rėmėsi slapta iš šaltinių gauta informacija apie kanibaliz mą Šiaurės Korėjoje. Remiantis duomenimis, net 10 tūkst. šalies gyventojų gresia badas. Padėtis ypač bloga provincijoje. Neseniai šalyje mirties bausme nuteistas vienas vyras, kuris bu vo apkaltintas nužudęs ir suval gęs du savo vaikus. Taip pat pra nešta apie atvejį, kai vienas vyras iškasė savo provaikio lavoną ir jį suvalgė. Tiesa, oficialiai apie badą šalyje niekas nekalba, vietoj to leidžia mos milžiniškos sumos pinigų kosminei programai. Pastaruo ju metu buvo atlikti net du rake tų paleidimo bandymai. Vienas ūkininkas informato riui pasakojo: „Mano kaime ge gužę vyras užmušė du savo vaikus ir bandė juos suvalgyti. Jis vėliau buvo sušaudytas.“ Maisto trūkumą šalyje sukėlė menkas derlius, kurį lėmė saus ra, kamavusi Šiaurės Korėją praė jusiais metais. Kai kurie liudinin kai pasakojo, kad dirbami laukai po sausros – apverktinos būklės. Be to, pasak šaltinių, vyriausybė konfiskavo nemažai kaimo gy ventojų sukauptų maisto atsar gų – jos atiduotos Pchenjano gy ventojams. Kitas informatorius pasakojo, kad tėvas nužudė savo jaunes niąją dukterį, kai jo žmona buvo
išvykusi į komandiruotę. Tada jis nužudė ir savo sūnų, nes šis bu vo žmogžudystės liudininkas. Kai moteris grįžo namo, vyras jai pa sakė, kad turi mėsos. Tačiau mo teris įtarė, kad kažkas ne taip, to dėl susisiekė su pareigūnais, o šie rado vaikų lavonų dalis. Jiro Ishimaru iš naujienų agen tūros „Asia Press“, parengęs 12 puslapių tyrimą apie situaciją Šiaurės Korėjoje, pakomentavo: „Šokiruoja tai, kad yra šimtai ka nibalizmo liudijimų.“
Šokiruoja tai, kad yra šimtai kaniba lizmo liudijimų. „Sunday Times“ taip pat pa kalbino vieną valdančiajai Šiau rės Korėjos komunistų partijai priklausantį pareigūną. Jis sa kė: „Girdėjau, kad viename kai me vyras išvirė savo vaiką, tada valgė jo mėsą. Galiausiai jis bu vo areštuotas.“ Praėjusių metų gegužę vienas vyras buvo apkaltintas kaniba lizmu, kai nužudė savo kolegą ir bandė parduoti mėsą sakydamas, jog tai aviena. Tuo pat metu buvo nuteistas vyras, kuris, kaip spėja ma, nužudė 11 žmonių ir pardavi nėjo jų mėsą kaip kiaulieną. Praėjusio amžiaus paskuti nį dešimtmetį Šiaurės Korėjoje siautė badas. Per jį žuvo nuo 240 tūkst. iki 3,5 mln. žmonių. „Sunday Times“ inf.
10
antrADIENIS, sausio 29, 2013
sportas
Jėga: M.Mizgaitis įveikė keturis amerikiečius.
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
Grūmėsi Amerikoje Po treniruočių Kolorado Spring se (JAV) Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinė dalyvavo tarp tautiniame „Jack Pinto Cup“ tur nyre, kuriame pasidalijo pergalė mis su amerikiečiais.
Pirmuosius du mačus Lietuvos imtynininkai laimėjo 6:1 ir 5:2, o trečiąjį ir ketvirtąjį pralaimėjo vienodais rezultatais – 3:4. JAV atstovavo keturių skirtingų su dėčių komandos. Visas dvikovas laimėjo Pekino olimpinių žaidynių prizininkas Mindaugas Mizgaitis (svorio ka tegorija iki 120 kg), po tris – Lon dono olimpiados bronzos medali ninkas Aleksandras Kazakevičius (iki 84 kg) ir pasaulio jaunimo čempionas Vilius Laurinaitis (iki 96 kg), po dvi – olimpietis Edga ras Venckaitis (iki 66 kg) ir Eu ropos jaunimo čempionato pri zininkas Ramūnas Dagys (iki 60 kg), po vieną – Lietuvos olimpi nio sporto centro (LOSC) auklė tiniai Eivydas Sekus (iki 74 kg) ir Justas Petravičius (iki 55 kg). JAV žiniasklaida daugiausiai dėmesio skyrė Jordano Holmo pergalei prieš A.Kazakevičių. 2003 m. J.Holmas buvo apkal tintas moters išprievartavimu ir
nuteistas dešimčiai metų, tačiau 2010-aisiais paleistas anksčiau laiko iš pataisos namų. J.Holmas, atkakliai neigęs savo kaltę, greitai atgavo sportinę formą ir tapo ke lių tarptautinių turnyrų prizinin ku. Šiuo metu jis yra vienas JAV graikų-romėnų imtynių rinktinės lyderių, o sportininko advokatai ruošiasi naujam teismui, kuriame reikalaus visiškai išteisinti atletą. A.Kazakevičius nesureikšmi no pralaimėjimo J.Holmui. „Pir miausia tai mano pirmieji žings niai kitoje svorio kategorijoje. Be to, žinojau apie ažiotažą dėl ame rikiečio nekaltumo. Jis – publikos numylėtinis. Manau, teisėjams buvo sunku atsilaikyti prieš žiū rovų spaudimą. Ką gi, tegul pasi džiaugia. Kelyje į Rio de Žaneiro žaidynes bus daug varžybų, dar pamatysime – kas ką“, – kalbė jo vilnietis. Iki šiol A.Kazakevičius kovojo svorio kategorijoje iki 74 kg. Lietuvos graikų-romėnų imty nių rinktinė po treniruočių JAV olimpiniame centre dalyvaus sausio 30–vasario 2 d. vyksian čiame tarptautiniame olimpinio čempiono Dave’o Schultzo atmi nimo turnyre. KD, imtynes.lt inf.
Sugrįžo į šimtuką Naujoje geriausių pasaulio tenisi ninkų klasifikacijoje Ričardas Be rankis su 608 taškais per dvi sa vaites pakilo į 85-ąją poziciją iš 110-osios.
R.Berankio šuolį lėmė sėkmingas pasirodymas pirmajame šį sezoną „Didžiojo kirčio“ serijos turny re – atvirajame Australijos čem pionate, kuriame lietuvis pateko į šešioliktfin alį ir jame pralaimė jo būsimajam finalininkui škotui Andy Murray’ui. Į 419-ąją vietą iš 420-osios pa kilo Laurynas Grigelis (90 taškų). Teniso profesionalų asociacijos uoti dar du (ATP) reitinge klasifik Lietuvos sportininkai: Gvidas Sa beckis (2 tšk.) šoktelėjo į 1450-ąją poziciją (buvo 1457-asis), o Dovy das Šakinis (1 tšk.) pakilo į 1579ąją vietą iš 1581-osios. 2011 m. sausio pabaigoje ATP reitinge R.Berankis buvo pakilęs į 73-iąją vietą. Vasario 1–3 d. Lietuvos vy rų teniso rinktinė Šiauliuose su Kipro komanda žais Deviso tau
rės turnyro mačą. ATP reitingo ly deris tebėra trečią kartą iš eilės bei ketvirtą kartą per savo karjerą at virą Australijos teniso čempionatą laimėjęs serbas Novakas Džokovi čius (12 920 tšk.), lenkiantis švei carą Roger Federerį (10 265 tšk.). Trečiąją poziciją su 8 480 taškų išsaugojo A.Murray’us. Moter ų ten iso asoc iac ijos (WTA) reitingų lentelėje pirmauja atvirajame Australijos čempiona te triumfavusi baltarusė Viktorija Azarenko (10 325 tšk.). Ant antro jo laiptelio užkopė amerikietė Se rena Williams (9 970 tšk.), žemyn nustūmusi rusę Mariją Šarapovą (9 545 tšk.). Aukščiausiai iš Lietuvos tenisi ninkių yra Lina Stančiūtė – 424ojoje vietoje (84 tšk.). V.Azarenko, už pergalę Austra lijoje apdovanota įspūdinga tau re, buvo priversta laikinai grąžin ti trofėjų varžybų organizatoriams, nes ant prizo buvo klaidingai išgra viruotas šalies trumpinys – ne BLR (Baltarusija), bet BEL (Belgija). KD, BNS inf.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės var žybose įvykdytas pirmasis atrankos normatyvas daly vauti kovo 1–3 d. Ge teborge vyksiančia me Europos užda rųjų patalpų čem pionate. Pasižymėjo kaunietis Tomas Vi tonis.
Pradžia: T.Vitonis pirmą kartą laimėjo LLAF taurės žiemos sezono var
žybas.
„Fotodienos“ / Alfredo Pliadžio nuotr.
Kauno lengvaatletis pralaužė atrankos ledus Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Pirmasis į rinktinę
Šuolininkas į tolį T.Vitonis, nese niai pagerinęs asmeninį rekordą – 8,03 m, sostinėje pasiekė taip pat aukštą rezultatą – 7,84 m. „Pakartoti asmeninį rekordą bu vo sunku tiek fiziškai, tiek psicho logiškai, bet džiaugiuosi, kad šuolis Vilniuje – gana tolimas. Svarbiau sias startas – Europos čempiona te. Jeigu jame pavyktų pakartoti 8,03 m, būtų šiokia tokia galimybė užlipti ant prizininkų pakylos“, – ambicingus planus įvardijo trene rio Alvydo Gavėno auklėtinis. „Europos čempionato normatyvas kol kas pakluso tik T.Vitoniui, tačiau neabejojame, kad tokių sportininkų bus daugiau. Aukštesnių rezulta tų tikimės vasarį Kaune vyksiančia me Lietuvos universitetų studentų čempionate ir Šiauliuose rengia mose Lietuvos pirmenybėse. Po šių varžybų ir paaiškės, kiek atletų de leguosime į Europos čempionatą“, – sakė „Kauno dienai“ LLAF generali nė sekretorė Nijolė Medvedeva. Lyderiai nori atsipūsti
– Kok io dyd žio del egac ija ga lėt ų vykt i į Geteb org ą? – pa klaus ėm e N.Medved evos. – Nemažai mūsų lengvosios atle tikos rinktinės lyderių šią žiemą nori praleisti ramiau, tad dide lės komandos į Švediją vežti ne planuojame. Mano nuomone, Lie tuvos rinktinėje galėtų būti 5–6 sportininkai. Pirmasis poolimpi nis ciklas visuomet būna lengves nis. Atletai nori atsigauti nuo psi chologinės įtampos.
– Kurie atletai yra pagrindiniai kandidatai į rinktinę? – Vilniuje dėl skaudamos kojos ne startavo Dovilė Dzindzaletaitė – ši šuolininkė į tolį tikrai pajėgi įvyk dyti atrankos normatyvą. Taip pat neblogas galimybes turi trišuoli ninkė Jolanta Verseckaitė, 800 m bėgikė Eglė Balčiūnaitė. Dėl trau mos varžybas praleido Lina Grin čikaitė. Pažiūrėsime, kaip sprin terė jausis per šalies čempionatą.
Nijolė Medvedeva:
Pirmasis poolimpi nis ciklas visuomet būna lengvesnis. At letai nori atsigau ti nuo psichologinės įtampos.
Karjeros kryžkelėje
2004-ųjų Atėnų olimpiados vice čempionė A.Skujytė jėgas išmėgi no šuolio į aukštį bei rutulio stū mimo rungtyse. 1,87 m aukštyje iškeltą kartelę peršokusi A.Skujytė LLAF taurės varžybas laimėjo trečią kartą per sa vo karjerą. Geriausią sezono rezul tatą – 16,13 m – ji pasiekė ir rutu lio stūmimo sektoriuje. Tai – šeštoji pergalė LLAF taurės varžybose. A.Skujytė teigė, kad startams Vilniuje specialiai nesiruošė. „Norėjau pabūti su gerais savo bičiuliais. Kadangi daug nesitre niravau, savo rezultatais esu pa tenkinta. Dabar atėjo laikas apsi spręsti, kaip toliau klostysis mano karjera. Žiūrėsiu, kaip jausiuosi. Planuoju dalyvauti Lietuvos čem pionate“, – kalbėjo daugiakovi ninkė. Šturmuos rekordą
Jei ji bus pasirengusi, manau, taip pat galės vykti į Švediją. Apie no rą dalyvauti Europos čempionate jau užsiminė Sonata Tamošaitytė. Manau, kad ji turėtų įgyti tinkamą sportinę formą. Neblogai pasiren gęs kitas mūsų šalies šuolininkas į tolį Darius Aučyna. – Ar jau žinoma, kas iš mūsų lengvaatlečių tikrai praleis že myno pirmenybes? – Į Švediją nevyks šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. Kol kas ne žinau sprinterio Ryčio Sakalausko planų – jis apie juos žadėjo pranešti po Lietuvos čempionato. Getebor ge tikriausiai nestartuos ir Austra Skujytė bei Raivydas Stanys.
Europos vicečempionas R.Stanys per varžybas Vilniuje į aukštį iššo ko į 2,20 m aukštį. „Šiuo metu esu dar nepasiruo šęs, o ir sąlygos žiemą treniruotis Lietuvoje nėra geros. Kaune manie že per treniruotes būna 10 laipsnių šilumos. Šį kartą galėjau pasirody ti geriau, bet rezultatą lėmė smulk menos. Svarbiausia, kad sporti nė forma kiltų, o ne kristų žemyn. Manau, kad praleisiu Europos už darųjų patalpų čempionatą ir ruo šiuosi vasarai. Tikiuosi šiemet pa gerinti Lietuvos rekordą“, – sakė 25-erių sportininkas. R.Stanio asmeninis rekordas – 2,31 m. Lietuvos rekordas nuo 1991-ųjų priklauso Rolandui Ver kiui – 2,34 m.
11
antrADIENIS, sausio 29, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
„Žalgiris“ pasitreniravo Panevėžyje Statistika „Lietk ab el is“–„Žalg ir is“ 61:113 (16:31, 8:32, 19:26, 18:24). Rez ulta tyv iaus i žaidėjai: A.Butkev ič ius, T.Jogėla ir M.Kupš as (9 atkovot i kamuol iai) po 10/M.Kuzm inskas 24 (8 atkovot i kamuol iai, 4 rez ul tat yv ūs perdav imai), D.Lavr ino vičius 18, K.Lavr inov ičius 14 (5 at kovot i kamuol iai), A.Juškev ič ius (7 atkovot i kamuol iai, 4 rez ult a tyv ūs perdav imai) ir R.Kaukėnas po 10. „ Pal ang a“–„ Liet uv os ryt as“ 52:87 (12:20, 9:20, 13:21, 18:26). 150 žiūrov ų. M.Konate 13 (10 atkovo tų kamuol ių), E.Kubil ius 9/T.Zub čič ius 31 (9 atkovot i kamuol iai), R.Seibut is 12, J.Blūmas 11. Sutriuškinimas: panevėžiečiai buvo bejėgiai prieš žalgiriečių atakų škvalą.
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiona te Kauno „Žalgirio“ nepristabdė ir Pane vėžio „Lietkabelis“ – vakar žalgiriečiai sutriuškino Aukštaitijos atstovus 113:61. Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
nai“, trečiojoje pozicijoje yra Klai pėdos „Neptūnas“ – 9 pergalės ir 3 pralaimėjimai.
Aštuntoji pergalė
3-iąją mačo minutę panevėžiečiai pirmavo paskutinį kartą – 7:5. Po to „Lietkabelis“ įstrigo „Žalgirio“ gynybos gniaužtuose, o kauniečiai šovė į priekį 16:0 ir nutolo 21:7. Antrajame kėlinyje Lietuvos čem pionai padidino persvarą iki 63:24, vadžių neatleido ir trečiajame – 82:35 bei ketvirtajame – 102:43. Tai – aštuntoji „Žalgirio“ per galė LKL čempionate iš eilės. Kau niečiai – vienvaldžiai lyderiai. Antrojoje vietoje – 11 mačų laimė ję ir vieną nesėkmę patyrę „Prie
Akcija moksleiviams
Stebėti rungtynes su žalgiriečiais „Lietkabelio“ klubas pakvietė Pa nevėžio miesto bei rajono moks leivius. Jiems tereikėjo susiburti į gru peles bent po penkiolika ir sąrašą patvirtinti mokyklos ar klasės va dovo parašais. Tai padarę moksleiviai galėjo nemokamai „Cido“ arenoje žiū rėti daugkartinių LKL čempio nų ir „Lietkabelio“ krepšininkų mačą.
„Fotodienos“/Roberto Dačkaus nuotr.
Makedonas – į Belgradą
Kitose vakar įvykusiose LKL čem pionato rungtynėse Vilniaus „Lie tuvos rytas“ svečiuose 87:52 įvei kė „Palangos“ ekipą. Vilniečių gretose jau nebuvo vidurio puolėjo Predrago Samar džiskio. Sutartis su makedonu buvo nutraukta abipusiu susitari mu, jis išvyko į Belgrado „Crvena zvezda“ komandą, kuri dalyvauja Europos taurės turnyro „Last 16“ etapo kovose. P.Samardžiskis pareiškė, kad vylėsi labiau atsiskleisti būtent Vilniaus ekipoje, tačiau jo lūkes čiai kažkodė neišsipildė, nors per paskutines trejas „Lietuvos ryto“ rungtynes jis aikštėje praleisdavo vis daugiau laiko. Lyderiai – žalgiriečiai
Tęsiasi LKL „Žvaigždžių dienos 2013“, kuri kovo 17-ąją bus su rengta Šiauliuose, žaidėjų bei tre nerių rinkimai į „Lietuvių“ ir „Ti me Team“ komandas.
Absoliučiu rinkimų nugalėto ju pretenduoja tapti Kauno „Žal girio“ klubo puolėjas Tremmel las Dardenas, jau surinkęs 7544 balsus. Į legionierių „Time Team“ starto penketuką taip pat preten duoja žalgiriečiai Marko Popovi čius (5790), Ibrahimas Jaaberas (5132), Jeffas Foote’as (4537) ir Ma rio Delašas (3875). Tarp kandidatų į „Lietuvių“ rinktinę pirmauja žalgirietis Min daugas Kuzminskas (6270), nuo jo nedaug atsilieka Paulius Jan kūnas (6076) ir Rimantas Kau kėnas (6071). „Lietuvos ryto“ ly derio Renaldo Seibučio sąskaitoje – 5110 balsų, žalgirietis Darjušas Lavrinovičius yra surinkęs 4036, jo brolis Kšištofas – 3496 balsus. Jeigu balsavimas baigtųsi šian dien, legionierių „Time Team“ rinktinei vadovautų „Žalgirio“ strategas Joanas Plaza (7999), o „Lietuviams“ – „Prienų“ koman dos vyriausiasis treneris Virgini jus Šeškus (4462).
Lietuviai padėjo „Vakarams“ Tarptautinės studentų krepšinio lygos (TSKL) „Visų žvaigždžių“ ma če Maskvoje lietuvių atstovaujama „Vakarų“ rinktinė nugalėjo „Rytų“ komandą.
„Vakarai“ privertė kapituliuo ti „Rytus“ 113:85. Nugalėtojams Kauno technologijos universiteto (KTU) krepšininkas Deivydas Bai ka pelnė 14 taškų ir buvo antrasis pagal rezultatyvumą po maskvie čio Fiodoro Markino (20 tšk.). Vil niaus Gedimino technikos uni versiteto (VGTU) studento Evaldo Rastenio sąskaitoje – 4 taškai. „Vakarams“ taip pat atstovavo Sankt Peterburgo, Kaliningrado, Talino, Charkovo, Kirovo aukštųjų mokyklų sportininkai, „Rytams“ – Magnitogorsko, Rostovo prie Do no, Kazanės, Jekaterinburgo, Kras nojarsko, Chabarovsko studentai. Jėgas krepšinio aikštėje išmė gino ir VIP svečiai. Rusijos pre zidento administracijos vadovo, VTB Vieningosios krepšinio lygos prezidento Sergejaus Ivanovo tre niruota „Rytų“ ekipa, kurios gre tose buvo Sergejus Panovas, Va silijus Karasiovas, 20:11 įveikė olimpinio čempiono Ivano Jedeš kos vadovautą „Vakarų“ rinkti nę su Aleksandru Volkovu, Heino Endenu, Valdžiu Valteriu, Igoriu Miglinieku. Tarp „vakariečių“ buvo ir Kau no „Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas ir Lietu vos studentų krepšinio lygos (LSKL) generalinis sekretorius Jonas Kurševičius. Šį sezoną TSKL čempionate varžo si 26 ekipos, tarp jų – ir KTU ir VGTU. Lietuvos atstovai kovoja A gru pėje su Talino, Kaliningrado ir Sankt Peterburgo studentais. KD inf.
12
antradienis, sausio 29, 2013
14p.
Daugiau nei pusė šalyje išskirtų gripo virusų aptikta kauniečiams. Kodėl?
sveikata@diena.lt Redaktorė Violeta Juodelienė
sveikata
Klinikos vadovas – atvirai apie s
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio paskelbtų būsimų reformų smaigalyje atsidūrė privačios sveikatos prie žiūros įstaigos. Su jų asociacijos viceprezidentu, Bendrosios me dicinos praktikos klinikos direktoriumi Vidmantu Samuičiu kal bėjomės apie tai, kas svarbu ligoniui, kad ir kur jis gydytųsi – valstybinėje ar privačioje klinikoje.
Justė Kiburytė
– Naujas is sveikatos apsau gos ministras imasi kardina lių reformų. Trečdalis šalies gyventojų prisirašę prie šei mos gydytojų, dirbančių pri vačiose klinikose. Kas bus, jei su jomis ligonių kasos sutar čių nebesudarys, kaip ketina ministras? – Ministro skleidžiama informa cija, švelniai kalbant, ne visai ati tinka tikrovę sveikatos apsaugos srityje.
– Betgi ministras yra gydytojas, dar visai neseniai išgelbėjęs gy vybę kompozitoriui Mikalojui Novikui, pats neseniai, po pa tirtos autoavarijos, buvo gydy tojų pacientu, be to, yra senas sveikatos politikos vilkas. – Ministras jau 20 metų sukasi po litikoje ir atitolęs nuo medicinos. Jei jau kalba apie sovietinio sveikatos sistemos modelio sugrąžinimą – tai nėra gerai. Vadinasi, nėra susipa žinęs su situacija arba blogai apie ją informuotas. Viso to padarinys – didžiulis nerimas ir dar didesnės medikų emigracijos grėsmė. Sutrikę ne tik tie, kurie dirba privačiose gy dymo įstaigose. Ir valstybinėse dir bantieji nebežino, ko laukti, gąsdi na kalbos, kad nebus galima dirbti dviejose darbovietėse ir pan. – Gal taip norima išsaugoti gy dytojų sveikatą ir budrumą, nes dabar ne vienas jų persidirba. Vis dėlto jums labiausiai ne ramu dėl to, kad prarasite daug pacientų, jei ligonių kasos už juos jums nemokės?
– Ministras cituoja 53-iąjį Kons titucijos straipsnį, kuriame sako ma, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pa galbą bei paslaugas žmogui susir gus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose tei kimo tvarką“. Taigi, tai nustato ne Konstitucija, o įstatymas, ir bū tent valstybinėse gydymo įstaigo se. Konstitucijos 48-ame straips nyje sakoma, kad „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti dar bą bei verslą. Priverčiamasis dar bas draudžiamas“. Taigi ligonis turi teisę pasirinkti gydytoją, o pa starasis – darbą. Konkurencijos ta ryba taip pat pabrėžia, kad pacien tai turi turėti teisę pasirinkti tiek valstybės, savivaldybių, tiek ir pri vačias gydymo įstaigas. Jei į vals tybines gydymo įstaigas suvarysi me gydytojus per prievartą, dalis jų emigruos, o pinigų sveikatos ap saugai nepadaugės. – Ar manote, kad dabar viskas gerai ir nieko keisti nereikia? – Jokiu būdu nesakau, kad sveika tos sistemoje viskas gerai. Toli gra žu ne, daug ką reikia tobulinti, bet nubraukti tai, kas yra gerai, būtų absurdas. Norint pereiti prie mi nistro siūlomos sistemos, sveika tos apsaugai reikėtų dar mažiau siai pusės tos sumos, kuri skiriama dabar – 4,1 mlrd. litų. Ir tiek yra mažai. Štai prašoma 160 mln. li tų iš papildomų rezervų, bet, kaip žinome, Finansų ministerija atsa kė: nėra.
Prioritetas: kad ir kur gydytųsi ligoniai, jiems svarbiausia – prieinama ir kvalifikuota medikų pagalba.
„Shutterstock“ nuotr.
– Todėl mokesčius mokantys žmonės turi primokėti. Beje, prisirašiusiems prie privačiose klinikose dirbančio šeimos gy dytojo jo paslaugos nekainuo ja ir žmonės tuo džiaugiasi: ar čiau namų, trumpesnės eilės. – Galėčiau tęsti: jaukiau, nuo širdžiau. Žmogus naudojasi teise rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą. Už šeimos gydytojo paslaugas pri mokėti niekur nereikia. Jei privati klinika turi sudariusi sutartį su li gonių kasa, už gydytojo specialis to konsultaciją primokėti tenka, bet nedaug. Turėdamas ar valstybinė je, ar privačioje klinikoje dirbančio šeimos gydytojo siuntimą specia listo konsultacijos ligonis gali ei ti į valstybinę gydymo įstaigą ir ten primokėti nereikės, tik galbūt teks ilgai laukti. – Kodėl reikia primokėti pas jus, juolab jei esate sudarę su tartį su ligonių kasa ir žmogus moka sveikatos draudimo mo kesčius? – Didžioji mūsų sveikatos siste mos problema yra ta, kad medici nos paslaugų įkainiai yra nerea lūs, per maži. Kai jie mažesni už savikainą, tenka imti priemoką iš ligonio. Valstybinės gydymo įstai gos gauna papildomų investicijų iš Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų, jas finansuoja stei gėjai – savivaldybės. Dėl šiuo me tu esančių diskriminacinių sąlygų mes mokame visus mokesčius, iš laikome pastatus, perkame apa rat ūr ą. Už visk ą tur im e mok ė ti patys. – Vis dėlto už šeimos gydytojo darbą priemokų neimate ir iš gyvenate, juolab taip pelnėte li gonių pripažinimą? – Pirminis lygis labai siauras, šei mos gydytojai turi gydyti pagrin dines standartines ligas, o su dėtingiau sergančius pacientus nukreipia į antrinį ar tretinį lygį. Kad ir kur žmogus bus prisirašęs, paslaugų apimtis ta pati, bet pri vačiose klinikose ar šeimos gydy tojų kabinetuose aplinka pacientui daug palankesnė. Tai vilioja žmo nes ir visai netiesa, kad privačiose klinikose prisirašę tik jauni žmo nės, o valstybinėse – daug sergan tieji, senukai. Tai įrodo statistika: prisirašiusiųjų prie valstybiniame sektoriuje dirbančių šeimos gydy tojų amžiaus vidurkis – 38,22 metų, privačiame – 38,19. Pas mus niekas nerūšiuoja, kas kuo serga. Žmogus užpildo anketą, ir viskas. Neturime teisės neprirašyti. – O jei ta privati klinika jau la bai daug pacientų turi?
– Ieškome naujo gydytojo įdarbin ti papildomu krūviu. – Nepaleidžiate nė vieno pa ciento? Kiek už jį gaunate per metus iš ligonių kasų? – Nors sveikatos apsaugos minist ras paskelbė didelę sumą – apie 2,5 tūkst. litų, matyt, jis tikrai sumai šė skaičius. Iš tiesų už vieną prisi rašiusį pacientą ligonių kasos bet kuriai gydymo įstaigai per me tus sumoka 66 litus. Plius 11 litų už psichikos sveikatos priežiūrą. Tik už kūdikius iki vienų metų mo ka 347 litus. Vaikui augant ši suma mažėja. – Galbūt privačiose klinikose dirbančių gydytojų atlyginimai yra didesni, jie labiau suintere suoti išsaugoti pacientus? – Atlyginimai priklauso nuo su sitarimo, darbuotojo skatinimo ir kitų aplinkybių. Ir valstybinėse gy dymo įstaigose yra daug gydytojų, kurie puikiai dirba, myli savo pa cientus. Visur visko yra. Beje, per nai vasarą dalyvavau Seimo Anti korupcijos komisijos posėdyje, kur buvo nagrinėjami per pusmetį gau ti pacientų skundai dėl priemokų. Dėl privačių gydymo įstaigų skun dų buvo vos keli, dėl valstybinių – keli šimtai. – Mūsų visuomenei įprasta, kad privačiose gydymo įstai gose primokėti – normalu, o valstybinėje – nusikaltimas. O juk skiriasi tik gydymo įstaigos steigėjas. – Jei pagal V.Andriukaitį Konstitu cijoje įtvirtintas nemokamas gydy mas valstybinėse gydymo įstaigose, tai ir piktinasi. Reikia suprasti, kad nemokamos medicinos nėra: už gy dymą moka pats ligonis, draudimo kompanija ar valstybė. – Galbūt žmonės labiau pikti nasi valstybinėse gydymo įstai gose paplitusiomis nelegalio mis priemokomis, kurios tapo norma, vieša paslaptimi? – Neb uvau ten, nem ač iau. Pri vač ios gydym o įstaigos pac ien tas už spec ial ist o kons ult ac ij ą, tyrimus susimoka nustatytą kai ną kasoje, gauna kvitą. Tos paja mos apskaitomos, nuo jų mokami mokesč iai valst yb ei. Aš savo kli nik oj e per 16 darb o urol og u met ų pac ient o pas iūl ym ą paimt i vo kel į gavau gal tik penk is kart us, šampano, saldainių – gal 15 kar tų. Kai sakai, kad neims iu, ne suprant a. Valstybinėse gydymo įstaigose priemokos, kartais net tūkstanti nės, paskęsta vokeliuose, ir viskas. Kurios geriau?
13
antradienis, sausio 29, 2013
sveikata Profesoriai – profesijos riteriai
Daugiau galių šeimos gydytojams
Dviem garsiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pro fesoriams Elonai Juozaitytei ir Vytautui Kuzminskiui Lietu vos pramonininkų konfederacija suteikė Profesijos riterio var dą. E.Juozaitytė jį pelnė už kompleksinės pagalbos onkologi niams ligoniams plėtrą Lietuvoje, šiuolaikinės radioterapijos ir chemoterapijos taikymą. V.Kuzminskis pagerbtas už ilgametį mokslinį, pedagoginį ir gydomąjį darbą, davusį pradžią nefrolo gijos tobulėjimui Lietuvoje, už transplantacijų Kauno klinikose įdiegimą. Nominacija pagerbiami asmenys už nuopelnus vers lo struktūroms ir konfederacijai, pasišventimą profesijai, etikos normų puoselėjimą, darbo ir kitos veiklos rezultatus.
Dar šiais metais šeimos gydytojai galės labiau padėti savo pa cientams – jie turės teisę skirti ir vertinti daugiau nei iki šiol la boratorinių tyrimų. Tokį siūlymą Valstybinės ligonių kasos at stovai vakar pristatė Privalomojo sveikatos draudimo tarybo je. Naujoji tvarka įsigaliotų nuo balandžio 1 d., pagal ją šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami šie nauji laboratoriniai tyri mai: kepenų fermentų (ALAT, ASAT, GGT, šarminė fosfotazė), bilirubino, skydliaukės hormonų (TTH, FT4), prostatos specifi nio antigeno (pacientams po prostatektomijos), mikroalbumi nurijos, geležies kraujyje nustatymo. Iki šiol juos galėdavo pa skirti gydytojai specialistai.
sveikatos sistemos skaudulius – O kodėl, jūsų nuomone, Lie tuvoje nėra papildomo sveika tos draudimo, kuris įteisintų ir padengtų priemokas už pagei daujamas paslaugas? – Tai lemia ir subjektyvios, ir ob jektyvios priežastys. Dėl pastarų jų – Lietuvos rinka per maža. Be to, yra tam tikrų struktūrų, kurios to nenori, nes pinigai byrės ne į tą kišenę.
Vidmantas Samuitis:
Ar ministras žino, kad neretai netgi skausmą kenčiantys ligoniai priėmimo skyriuose laukia va landų valandas, kol bus apžiūrėti, neži nodami, guldys į li goninę ar neguldys. – Kaip reformuotumėte sveika tos sistemą jūs – ne tik gydyto jas, bet ir patyręs verslininkas, jei būtumėte sveikatos apsau gos ministras? – Pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų kainuoja kiekviena sveikatos priežiūros paslauga ir kiek reikia pinigų joms teikti. Tai pagrindas. Tuomet galima parink ti vieną iš daugelio sveikatos ap saugos finansavimo modelių, taip pat tęsti mūsų pradėtą restruktū rizavimo programą. Yra viena są lyga: visos gydymo įstaigos turi gauti pinigus iš ligonių kasų tik už atliktą darbą, galbūt išskyrus uni versitetines. Taip vyktų tikra kon kurencija tarp valstybinių gydymo įstaigų ir tarp jų bei privačių. Be to, iš pagrindų reikia keisti gydy mo įstaigų vadybą. Tuomet page rėtų medicinos paslaugų kokybė ir gerai dirbančių įstaigų ekonomi kos padėtis. Kaip ir ką daryti, metodų yra daug. Europoje sveikatos sistema stiprinama, pasitelkiant privačias struktūras. Daug kur valstybė koo peruojasi su privačiu verslu ir sta tomos didelės ligoninės. Tuomet Privalomojo sveikatos draudimo
fondo lėšos naudojamos tik gydy mo reikmėms, o pastatų savininkai rūpinasi ūkiu. Deja, mūsų vargšei Lietuvai investicijų į mediciną kaž kodėl nereikia. – Galbūt ministras taip ir ke tina: uždraus priemokas ir pa sitelks investuotojus iš užsie nio? – Koks užsienietis investuos dabar, kai grasinama viską keisti iš pa grindų? Juk užsienio kapitalo at stovai Lietuvoje privalo pasakyti: neaišku, kas bus. Investuotojai ne laukia, nueina į kitas šalis. – Betgi jūsų privati klinika išau go, išsiplėtė? – Viskas vyksta labai iš lėto, mums jau 19 metų. Išaugome iš kreditų, o prie normalios sistemos jau seniai būtume pasiekę daug daugiau. – Vis dėlto privačios gydymo įstaigos auga ir galbūt valstybi nių sąskaita, nes jos stovi vie toje? – Kodėl stovi vietoje? Pažiūrėki te, pavyzdžiui, kaip plečiasi Šilai nių poliklinika. Tai priklauso nuo vadybos. Yra ligoninių, kurios be veik klesti. Klaipėdos jūrininkų li goninėje sutaupyti milijonai litų. Reikia peržiūrėti, audituoti va dybą. O kas vyksta su viešaisiais pirkimais?! Pats Andrius Kubi lius yra pasakęs, kad šioje srityje net 4 mlrd. litų nueina į šoną. Štai ten reikia tvarkyti. Vadyba turi bū ti, galų gale – ir sąžinė. Jei valsty bė už suteiktas paslaugas sumoka 100 litų mums ir tiek pat – valsty binei gydymo įstaigai, pas mus jie panaudojami racionaliau. Mok esč ių insp ekc ija, ligon ių kasos, kiti kontrolieriai mus tik rina daug dažniau nei valstybines gydymo įstaigas. Visos paslau gos ir jų įkainiai reglamentuoti, mokama į kasą. Ministrui turėtų rūpėti, kai valstybinėse gydymo įstaigose mokama už vienutę, ka teterius ir kitas priemones, moka ma į kišenę anesteziologams, chi rurgams... – Jei visi gydytojai gautų at lyginimą už kiekvieną ligonį, kaip yra dirbant privačiai, gal būt tai išvaduotų žmones nuo nelegalių priemokų? – Ministras sako, kad jauno gydy tojo atlyginimas turi būti trupu tį mažesnis už vidutinį, patyrusio – šiek tiek didesnis. Kaip gydyto jui iš 2 tūkst. litų išgyventi, dirb ti, neskaičiuojant valandų, nu vykti į kursus, stažuotę ir pan.? Pagaliau – būti oriam. Jei gydy tojai per mėnesį gaus 2 tūkst. litų – emigruos masiškai, nes ten už
Komentarai Lina Jaruševičienė
Šeimos gydytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos med icinos klin ikos docentė
Š
eim os med ic in a Liet uvoj e gyv uoja dvideš imt met ų. Per tą laik ą pas iekt a tikrai daug. Tarpt aut in iai tyr im ai, ku riuos e nuol at dalyv auj a LSMU Šei mos med ic in os klin ik a, rod o, kad Liet uvos šeim os gydytoj ų veikl os apimt ys, pac ient ų sveik atos priež iū ros rod ikl iai yra panaš ūs, o neret ai ir geresn i kaip ir užs ien io šalyse, tur in čios e gil ias šeimos med ic inos trad i cij as. Mūs ų valst yb ės mok am a kai na už šeimos gydytojų paslaugas yra kel is ar net kel iol ik a kart ų maž esnė. Tok ie rez ult at ai demonstr uoj a pa siaukojamą šeimos gydytojų ir bend ruomenės slaug ytojų darb ą ir vieš a jame, ir privač iame sektor iuos e. Atl ikt i tyr im ai rodo, kad Liet uvos priv ač ios gydymo įstaigos tur i vie nų pranašumų, vieš os ios – kit ų, to dėl teig in ius, kad vienų įstaig ų dar buotoj ai dirb a ger ai, o kit ų – blog ai, reikėt ų vert int i kaip maž ų maž iau siai neats ak ing us. Ypač apm audu, kai tok į neats ak ing um ą dem onst ruoj a sveik atos pol it ik ai, sąmon in gai ar nes ąmon ingai siekdam i tarpu sav yje suprieš int i šeimos gydytojus. Akivaizdu, kad bet kok ie rad ik alūs, pav irš ut in išk ais arg ument ais grįst i sprend im ai apie privač ios e įstaigo se teik iamų pirm inės sveik atos prie žiūros pas laug ų neb ef in ans av im ą iš Priv alomoj o sveik atos draud imo fondo galėt ų itin neig iam ai paveik ti tolesn ę šeimos med ic inos raid ą, sveik atos pas laug ų priein amum ą ir jų kok yb ę šalyj e. Ir priv ač iam e, ir vieš aj am e sekto riuos e dirb ant ys šeimos gydytoj ai ir bendr uom en ės slaug ytoj os yra pat s vert ing iaus ias šal ies pirm inės sveik atos priež iūros turt as. Todėl jį privalu taus ot i, neprikl aus om ai nuo
dirba dešimt kartų daugiau, ir ims iš ligonių. Šiemet įsigalios Europos Parla mento ir Europos Tarybos direkty va dėl teisės laisvai gydytis bet ku rioje ES šalyje ir gauti apmokėjimą už paslaugas iš gimtosios šalies. Ar mūsų šalis už mus apmokės, kai ten medicinos paslaugų įkai niai daug kartų didesni? O, pavyz džiui, vokiečiai ar kiti vakariečiai užplūs mūsų klinikas, nes pas mus pigu, o specialistai – puikūs. – Ir mes eilėse pas gydytojus lauksime dar ilgiau... – Taigi, kur didžiosios mūsų sveika tos sistemos problemos? Vien priva čiose gydymo įstaigose? Ar minist
to (o gal kaip tik dėl to?), kaip skir ias i jų nuos tatos ar darb o stil ius, kur io je – vieš oj oj e ar priv ač ioj e gydymo įstaigoj e jie gal i ger iaus iai real iz uo ti savo profes in ius sugeb ėjimus. Tik šiek tiek daug iau nei dvideš imt me tų pacientai ir med ikai tur i gal imyb ę rinkt is. Būt ų neįt ik im a, jei dėl sov ie tin ių mir až ų šios gal imyb ės ats is a kyt ume.
Audronė Urbonienė
Šeimos gydytoja, Saulės šeimos med icinos centro Kaune direktorė
N
es en iai nus kamb ėj ę ger biam o sveik atos aps au gos min istro žod žiai man buvo tikras akibrokšt as ir net gi įžeid imas. Jau 13 met ų steng ia mės pateis int i šeimos gydytoj o var dą ir priž iūrėt i vis ą šeim ą, nes kirs tant jos į naud ing us ar nenaud ing us, daug serg anč ius ir nes erg anč ius žmones. Savo centre pac ient ams teik iame tik nemok am ą pirm inės sveik atos prie žiūros pagalb ą, dirb ame neskaič iuo dam i val andų. Sprend žiame ne tik daug pas mus reg istr uot ų gyvento jų sveik atos, bet ir soc ial in ių proble mų. Pac ient ų mūs ų centre tik dau gėj a. Tai rodo, kad esame reik al ing i kaun ieč iams.
lakt in is darb as pirm inėj e sveik atos priež iūroj e reik al auj a daug pas tan gų ir laiko: kiekv ien ą žmog ų sten giam ės mot yv uot i atv ykt i pas it ik rint i, dal į pac ient ų pat ikr in im ams į gydymo įstaig ą ats ivež ame pat ys. Sąž in ing ai ir atk akl iai dirb ant gal i ma pas iekt i ger ų rez ult at ų vykd ant valst yb ės fin ans uoj am as prof il akt i nes prog ram as. Dažn ai ger i šeimos gydytojų veiklos rez ult at ai liek a nep asteb ėt i. Tod ėl nuoš ird žiai aps id žiaug ėme iš Vals tybinės ligon ių kas os gavę inform a ciją, kad mūs ų įstaigos rez ult at ai įgy vend in ant prof il akt ines prog ram as buvo ger iaus i Liet uvoj e.
Edita Šiaudikytė
Šeimos gydytoja, „Vita longa“ direktorė
S
ūs ų įstaigos kolekt yvas lig ų prof il akt ik ai nuo lat skir ia didel į dėmes į. Dej a, tik lab ai ned id e lė dal is pac ient ų sup rant a prof il ak tikos prog ramų naud ą, daugel is kai mo žmon ių įsit ik inę, kad į gydytojus reik ia kreipt is tik rimt ai sus irgus, ki tiems atrodo, kad prof il akt ik a – me dik ų rūp est is. Ne pas lapt is, kad sėkm ing as prof i
av o kab in et us suk ūr ėm e prieš 14–15 met ų. Buvo ak cent uoj am a šeimos gydyto jo priart in imo prie pac ient ų svarb a, todėl privač ių kabinet ų kūr i mas buvo skat in am as, bent jau dek larat yv iai. Aug ant is priv ač ių šeim os klin ik ų pop ul iar um as rodo, kad pac ient ai, prieš ing ai nei sveik atos min istr as, vert ina jų darb ą. Valst ybinės ligon ių kas os duom en im is, 2006–2011 m. laikot arpiu gyventoj ų, pas ir ink us ių privač ių šeimos gydytojų paslaugas, skaič ius Liet uvoj e išaugo nuo 684,3 tūkst. iki 943,4 tūkst. (27,5 proc). Priv at ūs šeim os kab in et ai, lyg iai kaip ir vieš os ios pol ikl in ikos, vis us šeimos gydytoj o med ic inos norm ai pris kirt us lab or ator in ius tyr imus atl iek a nem ok am ai. Už med ic in i nes paž ym as ginklui įsig yt i, įsid ar bin ant, vair uotoj o med ic in in ę pa žym ą ir tyr imus, nep atenk anč ius į šeimos gydytoj o norm ą pac ient ams priv ač ios e įstaig os e tenk a sus imo kėt i lyg iai kaip ir vieš os ios e įstaigo se pag al sveik atos aps augos min ist ro nus tat yt ą tvark ą.
ras žino, kad neretai netgi skausmą kenčiantys ligoniai priėmimo sky riuose laukia valandų valandas, kol bus apžiūrėti, nežinodami, guldys į ligoninę, ar neguldys. Skambina draugams, pažįstamiems, turin tiems pažįstamų gydytojų, šie – į ligoninę, ir tik tada pajuda reikalai.
– Kalbate apie labai skaudžius dalykus. Kur tuomet mūsų są žinė? – Pin ig in ėj e. Tik tur ėd am a tei sę rinkt is gydyt oj ą ir jį vert in ant pagal atl ikt ą darb ą vis uom e nė gal i pak eist i sit uac ij ą iš pa grind ų.
Lolita Samuolienė
Šeimos gydytoja, UAB Agl isa direktorė, Igl iauka, Mar ijampolės rajonas
M
Apie sveikatos priežiūros finansavimą Europoje
14p.
14
antradienis, sausio 29, 2013
sveikata sveikata.diena.lt/lt/naujienos
Sveikatos priežiūros finansavimas Europoje Lietuvoje formuojant ir tvirtinant 2013-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudže tą, Europos Komisija išleido ir paskelbė leidinį „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“
Leidinyje pažymima, kad visose Europos šalyse, išskyrus Kiprą, pagrindinis sveikatos priežiūros finansavimo šaltinis yra valsty bės sektorius. 2010 m. iš jo bu vo finansuojama vidutiniškai be veik trys ketvirtadaliai (73 proc.) visų sveikatos sektoriaus išlaidų ES valstybėse narėse. Valstybinis finansavimas suda rė daugiau kaip 80 proc. Nyder landuose, Šiaurės šalyse (išskyrus Suomiją), Liuksemburge, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Rumunijo je. Mažiausiai valstybės lėšų skyrė Kipras (43 proc.), Bulgarija, Graiki ja ir Latvija (55–60 proc.). Lietuva – arčiausiai vidurkio (72 proc.). Leidinyje teigiama, kad sveika tos sektoriui skiriamų valstybės ir
privačių lėšų santykį kai kuriose šalyse labiausiai pakeitė ekono mikos krizė. Valstybėms maži nant išlaidas, skiriamas sveika tai, tuo pat metu didėjo paslaugų ir vaistų, už kuriuos moka patys gyventojai, apimtys. Pavyzdžiui, Airijoje valstybės finansuojamų sveikatos sektoriaus išlaidų da lis 2008–2010 m. sumažėjo be veik 6 proc. ir šiuo metu sudaro 70 proc., o gyventojų lėšomis ap mokamų išlaidų dalis padidėjo. Kitas svarbus sveikatos sektoriaus išlaidų finansavimo šaltinis – mo kėjimai „iš kišenės“. Tokių mokė jimų 2010 m. didžiausia dalis – net 49 proc. – buvo Kipre, 43 proc. – Bulgarijoje, 38 proc. – Graikijoje. Beveik pusėje ES valstybių ši da lis paaugo būtent per paskutinį de šimtmetį, didėjant biudžeto suvar žymams. Mažiausiai „iš kišenės“ už sveikatos paslaugas žmonės mo ka Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. KD inf.
Sveikatos priežiūros išlaidos pagal finansavimo tipą Valstybė
Nyderlandai Danija Liuksemburgas Čekija Jungtinė Karalystė Švedija Rumunija Italija Estija Austrija Prancūzija Vokietija Belgija Suomija Ispanija Slovėnija ES Lietuva Lenkija Airija Portugalija Malta Vengrija Slovakija Latvija Graikija Bulgarija Kipras Norvegija Kroatija Islandija Turkija Juodkalnija Šveicarija Makedonija Serbija
Valstybės lėšos
Žmonių asmeninės lėšos
Privatus draudimas
Kita
86 85 84 84 83 81 80 80 79 77 77 77 76 75 74 73 73 72 72 70 66 65 65 64 60 59 55 43 86 85 80 73 67 65 64 62
6 13 12 15 9 17 19 18 19 17 7 13 19 19 20 13 21 27 22 17 26 32 26 26 36 38 43 49 14 15 18 19 30 25 36 38
5 2 3 0 3 0 0 1 0 5 14 9 5 2 6 13 4 1 1 13 4 2 2 0 1 2 0 6 0 0 2 3 2 9 0 0
3 0 1 1 5 2 1 1 2 1 2 1 0 4 0 1 2 0 5 0 4 1 7 10 3 1 2 2 0 0 0 5 1 1 0 0
(lentelė sudaryta remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis. Šaltinis: OECD Health Data 2012; WHO Global Health Expenditure Database).
Panika dėl gripo: n Pastarąją savaitę į Kauno ligonines kreipė si 300 kauniečių, sunegalavę ir išsigandę gripo. Iš jų 123 hospitalizuoti ir net septy ni gydomi intensyvios terapijos skyriuo se. Ar gripas šiemet toks grėsmingas? Pokalbis apie tai – su Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų ir pro filaktikos skyriaus vedėja gydytoja Orina Ivanauskiene. Justė Kiburytė
– Kaune, viename iš pirmųjų miestų šalyje, jau prieš savaitę paskelbta gripo epidemija, ta čiau nuo to niekas nepasikeitė, sergamumas padidėjo beveik dvigubai. – Epidemijos paskelbimas – tai įspėjimas, kad gripas plinta pla čiai, būtina visiems saugoti savo sveikatą, o susirgus – neplatinti ligos. Dėmesys skiriamas ir gyven tojų, ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistų budrumui sustiprinti. – Sergamumo gripu duomenys skaičiuojami tik kartą per sa vaitę? Kodėl? – Gripo ir ūminių viršutinių kvėpa vimo takų infekcijų (ŪVKTI) epide miologinė priežiūra, siekiant įver tinti sergamumą šiomis ligomis, nustatyti vyraujančius ir genetiškai naujus gripo virusus, laiku pritai kyti profilaktikos ir kontrolės prie mones, vykdoma visus metus. Kartą per savaitę, pirmadieniais iki 10 valandos, asmens sveika tos priežiūros įstaigos visuomenės sveikatos centrams teikia savaitės duomenis apie registruotus gripo ir ŪVKTI atvejus, o gripo sezonu, jei nenustatyta kitaip, ir apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. Taigi pa gal nustatytą tvarką statistika skai čiuojama pirmadieniais. To visiškai pakanka įvertinti sergamumo gripu ir ŪVKTI dinamiką. Vertinti vienos dienos duomenis būtų netikslu, nes svyravimai pasireiškia ir visą sa vaitę. Tik apie kiekvieną nustaty tą ar įtariamą mirties nuo gripo ar ŪVKTI atvejį informuojama atski ra, teisės aktų nustatyta tvarka. – Ar šiemet gripas piktesnis, jis plinta greičiau? – Europos ligų prevencijos ir kont rolės centro šių metų sausio 18 d. duomenimis, didžiausias gripo vi ruso plitimas stebimas iš Šiaurės vakarų Europos pusės. Nuo 2012 m. 40 savaitės dėl laboratoriškai pa tvirtinto gripo hospitalizuoti 383 asmenys, iš jų 14 mirė ir dauguma jų buvo vyresnio amžiaus. Pastebi ma, kad vis didėjantį sergamumą plaučių uždegimu sukelia S. au reus. Tai – sukėlėjas, kuris gali bū ti susijęs su didėjančiu sergamumu gripu. Lietuvoje ir Kaune šių metų gripo sezonas niekuo neišsiskiria ir pa sakyti, kad šiemet gripas ir ŪVKTI sparčiai plinta, negalima. Gal taip atrodo todėl, kad praėjusių metų sezoną gripo epidemijų net ir visoje
šalyje nebuvo registruota, o Kauno mieste paskutinioji gripo epidemi ja buvo 2010–2011 m. gripo sezo ną. Ji, panašiai kaip šiemet, prasi dėjo sausio 17 d. ir tęsėsi iki vasario 22 d. – Kodėl šiemet serga daugiau žmonių nei ankstesniais me tais, juolab kad šiuo metu oro sąlygos sveikatai palankesnės – šalta, sausa? – Negalima teigti, kad šiemet, juo lab šiuo metu, daugiau kauniečių nei paprastai serga gripu ir ŪVK TI. Sergamumas būdingas įpras tam gripo epidemijos laikotarpiui. Šį gripo sezoną stebimas laipsniš kas sergamumo gripu ir ŪVKTI pa kilimas Kauno mieste jau nuo pir mos metų savaitės, kai oro sąlygos virusų cirkuliacijai buvo gana pa lankios: lijo, buvo šlapia ir darga nota. Sergamumas ŪVKTI išliko gripo sezonui įprasto lygio, didėjo tik sergamumas gripu.
Lietuvoje ir Kaune šių metų gripo se zonas niekuo neiš siskiria ir pasakyti, kad šiemet gripas ir ŪVKTI sparčiai plin ta, negalima.
Kaip ir kasmet, taip ir šiais me tais Kauno mieste ŪVKTI daugiau serga vaikai, o gripas daugiau diag nozuojamas suaugusiesiems. Dau giau nei pusė visoje šalyje išskirtų gripo virusų aptikta būtent Kaune ir galbūt todėl atrodo, kad kaunie čiai serga daugiausia. Taip yra dėl Kauno gydytojų, dalyvaujančių gri po ir ŪVKTI epidemiologinėje prie žiūroje, paremtoje pasirinktine kli nikine virusologine diagnostika, aktyvumo. Vien tik sveikatai palankių oro sąlygų neužtenka, kad išvengtume gripo epidemijos. Sergamumo gri pu ir ŪVKTI dinamikai įtakos turi ir lėtinės, ir gretutinės ligos, kurio mis žmonės serga, jų imunitetas bei kiti ypatumai – mityba, fizinis ak tyvumas ir kt. – Ar tai, kad žmonės miršta nuo gripo, tėra jų asmeninės atsa komybės už savo sveikatą pa darinys? – Kiekvienas susirgimo atvejis yra individualus. Vieniems bet koks li
Ryšys: mirtis nuo gripo dažnai prikla
gos simptomas jau kelia nerimo, o kiti visai nekreipia dėmesio saky dami: man tai neaktualu, aš ne susirgsiu. Kiekvienas žmogus at sakingas už savo sveikatą, turi ją įvertinti ir saugoti. Mirtis nuo gripo ar jo komplikacijų dažnai priklauso ir nuo to, kiek pats žmogus kreipia dėmesio į savo sveikatos būklę ir ar laiku kreipiasi medicinos pagalbos. – Ar nereikėtų sugriežtinti rei kalavimų paskelbus epidemi ją, pavyzdžiui, neorganizuoti mieste masinių renginių? – Nėra patvirtintų nurodymų, kad per sezoninio gripo epide miją reikėtų tai daryti. Kita ver tus, jeigu renginiuose dalyvau tų tik sveiki arba pasiskiepijusieji nuo gripo, tikimybė užsikrėsti bū tų gerokai mažesnė. Sezoninio gri po epidemijos laikotarpiu visi rei kal av im ai yra rek om end ac in io pobūdžio, atkreipiant dėmesį, kad reiktų vengti masinių susibūrimo vietų, rekomenduojama pasirink ti individualias laisvalaikio pra leidimo formas, nesant būtinybei, nesinaudoti viešuoju transportu, gerai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, ypač jei jose gyvena, dir ba ar lankosi daug žmonių, dažnai plauti rankas. – Ar nemanote, kad karantinas ligoninėse per gripo epidemiją tėra formalumas? – Kiekviena ligoninė savo vidaus tvarka patvirtina gripo epidemijos laikotarpiui būtinas priemones bei rekomendacijas ir kiekvienoje įstai goje savaip siekiama tai užtikrinti. Karantinas tikrai nereiškia, kad li goninė bus užrakinta ar saugoma. Tai priklauso ir nuo mūsų, besilan kančiųjų ligoninėse, sąmoningumo.
15
antradienis, sausio 29, 2013
sveikata
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
nebijoti, o saugotis
auso ir nuo to, kiek pats žmogus rūpinasi savo sveikata.
Yra ir kitų priemonių: jei tai įmano ma, atidedamos planinės operacijos, sveikstančiųjų gydymas organizuo jamas ambulatoriškai, ribojamas ligonių lankymas – vienu metu ne daugiau kaip vienas lankytojas, ne leidžiama lankyti vaikams. – Ar nemanote, kad tradiciniai patarimai, kaip elgtis per gripo epidemiją, nėra efektyvūs? Ką daryti, kad jie būtų veiksmin gesni? – Visi patarimai yra efektyvūs, jei jie skiepijami nuo mažens. Taigi, di desnis dėmesys turėtų būti skiria mas vaikams, ypač ikimokyklinio amžiaus, perteikiant jiems infor maciją apie gripo profilaktikos prie mones priimtina pagal amžių forma ir būdais. Teisingai sakoma, kad ge ri įpročiai geriau už prigimimą. – Ar sergantieji neplatina ligos poliklinikose, jei šeimos gydy tojai pas ligonius į namus dėl gripo ir ŪVKTI nebevaikšto? Ar važiavimas į polikliniką vie šuoju transportu, jo laukimas lauke nepakenkia sergančiojo sveikatai ir taip neplatinamas virusas? Gal sergantysis bent turėtų būti su kauke? – Taip, iš tikrųjų ligonis turi būti kuo skubiau izoliuotas ir pagal ga limybes gydytis namuose arba pagal sveikatos būklę – stacionare. Vėlgi derėtų nepamiršti, kokios yra gydy tojo galimybės nustatyti kuo tiks lesnę diagnozę paciento namuose ir labai atsargiai vertinti kiekvieną situaciją. Tokiu atveju reikėtų at kreipti dėmesį į sveikų ir sergančių jų pacientų priėmimo poliklinikoje srautus, jų organizavimą. Siekiant apsisaugoti nuo ŪVK TI rekomenduotina per gripo epi
demiją dėvėti medicinines kaukes lankant ligonius asmens sveika tos priežiūros įstaigoje, slaugant namuose, taip pat ir pačiam ser gančiajam kaukė reikalinga. Re komenduojama, kad jos būtų tik vienkartinės ir nepamiršti jų kas kart pasikeisti. Lankantis viešose vietose, ypač žmonių susibūrimuose, kolekty vuose, siekiant apsisaugoti ir svei kam, ir sergančiajam neplatinti li gos, taip pat rekomenduotina būti su kauke. Gaila, kad Europos ša lims tokios tradicijos yra svetimos, kas Kinijoje, Japonijoje yra įpras ta. Mes daugiau dėmesio skiriame, kas tikrai irgi aktualu: reguliariam
„Shutterstock“ nuotr.
rankų plovimui, kosėjimo ar čiau dėjimo etiketui užtikrinti ir arti mam kontaktui, ypač sveikinan tis (saugus atstumas yra apie 1 m) vengti. – Sakoma, kad skiepytis nuo gripo dar nevėlu. Priminki te, per kiek laiko pasiskiepijęs žmogus įgyja imunitetą, ar ga lima skiepytis, jei sloguojama, skauda gerklę, šiek tiek pakilu si kūno temperatūra? – Gaila, kad kaskart prasidėjus skiepijimo nuo gripo sezonui (pe riodas, įprastai trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų sa vaitės iki 20-osios kitų metų ka
Nevėlu: anot O.Ivanauskienės, skiepai apsaugotų nuo komplikacijų.
lendorinės savaitės), skiepijimosi aktyvumas lyg ir padidėja, o įver tinus viso sezono apimtis praktiš kai nesikeičia. Pastaraisiais metais nuo gripo kasmet pasiskiepija kiek mažiau nei 4,7–4,8 proc. Kauno miesto gy ventojų. Pasiskiepyti nuo sezoninio gripo galima net ir dabar – apsau ginis imunitetas susiformuoja per dvi savaites. Svarbu žinoti, kad gripu neuž sikrečiame visi vienu kartu ir visi kartu nesusergame. Todėl, skiepy damiesi net ir dabar, individua liu atveju turime realią galimybę jei ne išvengti gripo, tai bent su mažinti gripo komplikacijų, tokių
kaip plaučių, bronchų, širdies rau mens, kepenų, smegenų ar jų dan galų uždegimų, inkstų nepakanka mumo ar tiesiog apsisaugoti nuo lėtinės ligos, kuria jau sergame, paūmėjimo. Skiepai gali padėti išvengti netgi mirties, todėl skiepytis yra labai svarbu. Kiekvienu atveju dėl sezo ninio gripo skiepų rekomenduoja ma kreiptis į savo šeimos gydyto ją, kuris įvertins sveikatos būklę ir patars, skiepytis ar ne. Gripo skie pų sezonas gana ilgas – kasmet jis trunka nuo rugsėjo iki kovo, todėl surasti tinkamą laiką, kai būsite visiškai sveiki, neturėtų būti labai sudėtinga.
Pamokos mokyklose dar nevyksta Sergamumui gripu ir viršutinių kvė pavimo tak ų infekcijomis pasiekus epidem in į mast ą, kel iose miesto mok yklose laik inai stabdomos pa mokos, o darželiuose dėl mažo lan komumo jungiamos vaikų grupės. Vakar pamokos nev yko Generolo P.Plechav ičiaus vidur inėje mok yk loje, Eigulių pagrindinėje mokykloje ir Vaižganto progimnazijos pradinė se klasėse. Planuojama, kad šios mo kyklos ned irbs iki vasar io 1 d. Nuo sausio 29 d. iki vasario 1 d. ugdymo procesas nebus organ iz uojamas ir Žaliakalnio progimnazijoje. Dėl sum až ėj us io vaik ų skaič iaus buvo suj ungtos darž el inuk ų gru pės darž el iuos e – lopš el iuos e „Gi liuk as“, „Daigel is“, „Puš aitė“, „Drev i nuk as“ ir „Sadutė“. Vak ar ugdymo proces as atn aujint as Sen am iesč io prog imn az ij oj e, kur ioj e pamokos laik in ai buvo sus tabdytos praėju sią savaitę.
Iš viso mieste veikia 168 mokymo įstaigos. Pagal galiojančias rekomen dacijas mokyklos turi teisę stabdy ti pamokas, jei į klases nesusiren ka daug iau kaip 20 proc. mokinių. Sprendimą priima mokyklos direkto rius, pasitaręs su mokyklos taryba ir miesto savivaldybe. Gripo epidemija Kaune paskelbta praėjusią savaitę. Gripo epidemijos apimta šalies teri tor ija išsiplėtė. Vakar epidemija pa skelbta Kazlų Rūdos savivaldybėje, rytoj ji bus skelbiama Marijampolės ir Ukmergės rajonuose, netrukus tai ketinama padaryti Alytaus mieste ir rajone, Lazdijų, Akmenės, Jonišk io, Radviliškio rajonuose. Sergamumas gripu ir ŪVKTI ketvir tąją šių met ų savaitę siekė 138,4 iš 10 tūkstančių gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos serga mumo rodiklis buvo beveik tris kar tus mažesnis. Jis siekė 47,89 atvejo 10 tūkstančių gyventojų.
ImunoMoss 100 ml Patikima organizmo apsauga
Ypatinga, tik natūralių medžiagų mikstūra. sudėtyje yra net 7 vaistingieji augalai ir vaistažolės bei propolis (bičių pikis), stimuliuojantys ir stiprinantys imuninę sistemą, saugantys nuo virusų ir bakterijų, naikinantys laisvuosius radikalus. Be cheminių medžiagų. Konservantai iš šermukšnių uogų ir spanguolių.
Rekomenduojama gerti profilaktiškai arba peršalus. Vaikams nuo 3 metų: 5 ml 1 kartą per dieną. Suaugusiesiems: po 15 ml 1 kartą per dieną. www.innovative.lt
16
antradienis, sausio 29, 2013
sveikata
Aš sergu psichikos liga Šiomis dienomis vis daugiau kalbama apie įvairias negalias. Judėjimo negalią. Aklumą, kurtumą ir kt. Kalbama apie tai, kaip pagerinti neįgaliųjų gyvenimą. Vis dėlto viena negalia yra pamirštama ar ba apsimetama, kad jos apskritai nėra. Jovita Poviliūnaitė Ai, tie šizofrenikai
Ta negalia – tai psichikos susirgi mai, kurie dažnai painiojami su proto ligomis. Klystama, nes proto liga – tai intelekto pažeidimas, o psichi kos – emocijų, elgsenos, mąsty mo sutrikimai, nepažeidžiantys intelekto.
Tad kieno problema, kad psichikos ligo niai turi slėpti savo ligą: jų pačių, gydy tojų, socialinės siste mos ar visuomenės?
Daug kas pasakys: „Ai, tie ši zofrenikai...“ Visuomenei trūks ta žinių apie tokias ligas, kaip ši zofrenija, manija ar depresija. O ir
pagalbos sulaukiama retai. Psichi kos neįgaliuosius dažnai ignoruoja net šeima, apleidžia draugai. Reik ia prad ėt i apie tai kal bėt i žin iaskl aid oje. Ir nel ipdy ti „šizofren iko“ etiket ės. Arba nebesakyti, kad depresija – tai tinginystė. Patys sergantieji dėl tok io vis uom en ės pož iūr io bi jo prisipažinti sergą depresija ar kita panašia liga. Sergu aštuoneri metai
O dabar prad ės iu kalb ėt i savo vardu. Jau aštuoneri metai sergu psichi kos liga. Mokyklą baigiau su pagy rimu, įstojau į architektūros spe cialybę. Ir... susirgau šizofrenija. Gyvenimas nutrūko. Apie visą li gos eigą dar nesu pasiruošusi pa pasakoti. Galiu tik užsiminti, kad po nesėkmingo bandymo nusižu dyti vos ne vos pabudau iš komos. Ir tik pačių artimiausių žmonių dė ka pradėjau kovą su liga. Ligoninėse guliu maždaug po rą kartų per metus. Nuolat vartoju
Kūryba: „Tai mano fotografijos. Jose aš kalbu apie savo ligą“, – sako Jovita.
vaistus. Padėtis po truputį taisosi. Grįžau prie kūrybos. Dirbti įprasto darbo nesugebėčiau dėl per didelės įtampos ir atsakomybės. Šiais laikais sunku darbo krūvį atlaikyti ir sveikam žmogui, o tu rint sutrikimų tai beveik neįmano ma. Gaunu socialinę išmoką, bet ji tokia maža, kad viena pati tikrai neišgyvenčiau. Svarbu, kad nebūtų atstumtas
Neišsiplėsiu pasakodama apie vi sas psichikos ligas, sukeliančias negalią. Kiekvienas susidomėjęs apie jas gali pasiskaityti internete. Iš savo pačios ir kitų ligoninėse
Jovitos Poviliūnaitės asmeninio archyvo nuotr.
sutiktų žmonių patirties galiu pa sakyti, kad labai svarbu, jog ligonis nebūtų atstumtas. Pradėjus vartoti vaistus liga aprimsta ir sergantysis galėtų dirbti ar mokytis. Deja, jam jau užklijuota psichi kos ligonio etiketė. Jam kaip tik reikia palaikymo, laisvesnio darbo ar studijų režimo. Ir svarbiausia – nenurašyti žmogaus. Jis ir taip iš gyvena, patiria daug skausmo, o atstūmimas jį dar labiau įspeičia į kampą. Normalūs, tik jautresni
Dar vienas mitas, kad sergantieji psichikos liga yra kvailesni arba
pavoj ing i. Gul ėd am a ligon in ė se sut ikau daug aukšto intel ek to, aukštas pareigas užėmusių ar teb euž im anč ių, kūrybai ats id a vus ių žmon ių. Paž iūr ėj us į juos net nesuprastum, kad serga. Gal tod ėl vis uom en ė ir nem ato tos ligos. Blogiau būna tik per ligos paū mėjimus, bet tinkamai vartojant vaistus psichikos ligoniai yra nor malūs žmonės, gal kiek jautresni. Tad kieno problema, kad psi chikos ligoniai turi slėpti savo li gą: jų pačių, gydytojų, socialinės sistemos ar visuomenės? Atsimerkite.
17
antradienis, sausio 29, 2013
menas ir pramogos
Fotografija kaip neregių gyvenimo metraštis Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, surengęs kelias de šimtis personalinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse, Kauno aklųjų ir silpnaregių centre pristatė ne vienus metus kuriamą fotografijų ciklą „Ne(pa)matytas gyvenimas: prie aklųjų“.
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Apsigyveno šalia neregių
Maždaug prieš dešimtmetį M.Ka valiauskas buvo dar tik pradėjęs kopti fotografijos pažinimo viršū nės link, įvairiose šalyse gilinda masis į šio meno galimybes ir su btilybes. Būtent tuomet, 2002 m., grįžusį į Kauną po studijų JAV jau ną fotomenininką patraukė žmo nių, gyvenančių tamsoje, – neregių – tema, kuriai anksčiau nesky rė ypatingo dėmesio, nors gyveno šalia Prano Daunio aklųjų ir silpna regių ugdymo centro. „Mano susidomėjimas dauge liui nepažįstamu neregių pasauliu pamažu augo ir aš net išsinuomo jau patalpas savo studijai Aklųjų ir silpnaregių centre (ASC), apsigy venau kažkada neregiui priklausiu siame bute, – pasakojo fotomeni ninkas, pelnęs nemaža įvairiausių apdovanojimų Lietuvoje ir užsie nyje. – Jau ne vienus metus fiksuo ju dirbančius, kuriančius neregius, jų kasdienį gyvenimą, kuris dauge liui reginčiųjų yra paslaptis. Kaip, pavyzdžiui, jų gebėjimas žais ti krepšinį, lenktyniauti stadiono bėgimo takelyje, groti, žaisti šach matais ir stalo tenisą, dirbti kom piuteriu, plaukti.“ Paakino A.Sutkaus fotografija
M.Kavaliauskas neslepia, kad šios temos link pastūmėjo ne tik gyve nimas šalia neregių, bet ir Lietuvos fotografijos grando Antano Sutkaus prieš pusšimtį metų nufotografuoto aklo berniuko su pionierišku kakla raiščiu nuotrauka ir kitos fotografi jos, sukurtos 1962–1964 m. Po to M.Kavaliauskas aptiko daugybę buvusios aklųjų ir silp naregių mokyklos Kaune auklėti
nių nuotraukų. Visi tų nuotraukų herojai gyveno šiame rajone, da bar čia gyvena jų vaikai. M.Kavaliauskui pavyko surasti šiame rajone tebegyvenančią Van dą Boreikienę, kurią prieš 50 metų nufotografavo A.Sutkus. Garbaus amžiaus sulaukusi V.Boreikienė sutiko dar kartą pati įsiamžinti ir neslėpė nuo M.Kavaliausko fotoa parato savo rankų, o fotografas tą pačią akimirką užfiksavo daugybę kitų kalbančių dabartinio gyveni mo detalių. Teisus buvo Lietuvos fotografi jos grandas, pasakęs: „Fotografija – žmogaus dvasios metraštis. Žmo gaus ir tautos, nes čia atsiskleidžia laikas ir socialinė aplinka. Per ją, per įvairias detales – santykiai, vertybės, pasaulio suvokimas…“
Visi jie abejingai praeina pro tviskan čias parduotuvių vit rinas. Dvasiniai turtuoliai
Neregių gyvenimą M.Kavaliauskas ne tik fotografuoja, bet ir filmuo ja – Kauno ASC fotografijų ciklą ekrane jis pradėjo (akliesiems bu vo pasakojama, kas užfiksuota ro domose nuotraukose) parodęs fil muotus kadrus. Įsibrovusioje į fotografijų pa saul į vid eot ikrov ėj e nereg ys berniukas Paulius Brailio raštu spausdina fotografij ų ciklo pava dinimą, kurį perskaito likimo bro lis Vytukas. „Beje, Paulius mokosi groti pia ninu ir klarnetu. Žinau paauglį, kuris ne tik groja akordeonu, bet ir puikiai plaukia, žaidžia tenisą, va
žiuoja dviračiu, tačiau visi jie abe jingai praeina pro tviskančias par duotuvių vitrinas. Neregiai gan abejingi materialiam gyvenimui, nors labai džiaugiasi jiems skirtais rankiniais laikrodžiais, ant laiptų daugiabučiame name turėklų pri kalta plokštele su gubreliais, pasa kančiais aklajam, į kurį aukštą jis užlipo ar nulipo. Tiesa, jie galėtų skųstis, pavyzdžiui, staiga, be jokio nuolydžio, besibaigiančiais duobė tais šaligatviais, tačiau neregiai la biau vertina dvasinius turtus. Šia prasme jie tikri turtuoliai“, – įsi tikinęs fotomenininkas. Maža yra gražu
Į M.Kavaliausko kuriamą fotog rafijų apie neregių gyvenimą cik lą jau pateko 120 nuotraukų. Be jau minėtų aklųjų gyvenimo aki mirkų, fotomenininkui labai rūpi jų kasdienybė: kaip jie verda ir ge ria arbatą, laisto gėles, vedžioja šu nis, apsiperka parduotuvėse, „žiū ri“ televizijos laidas, mezga, dirba kompiuteriu, sportuoja… Kai pasklaidai M.Kavaliausko žinomo albumo „Kražių portre tas“ puslapius ir perskaitai isto riko profesoriaus Egidijaus Alek sandravičiaus apžvalginį leidinio tekstą, negali nepritarti jo min tims apie išskirtinį fotomeninin ko bruožą: „Fotografijos studijos ir darbai Vakarų Europoje ir JAV pa dėjo autoriui suprasti, kad MAŽA YRA GRAŽU.“ Tebekuriamame fotografijų cik le „Ne(pa)matytas gyvenimas: prie aklųjų“ M.Kavaliauskas lieka išti kimas šiai E.Aleksandravičiaus įžvalgai, kurią būtų galima pava dinti fotomenininko kūrybos moto. Kūrybos, kurioje realybė pateikia ma be jokių šou elementų – pa prastai ir nuoširdžiai.
Detalės: M.Kavaliausko darbuose atsispindi netikėčiausios aklųjų gy-
venimo spalvos.
Iš Mindaugo Kavaliausko fotografijų ciklo „Ne(pa)matytas gyvenimas: prie aklųjų“
18
antradienis, sausio 29, 2013
menas ir pramogos
Jėgas išmėgino jaunieji vertėjai
Gyvenimo tikslas – saugoti brolio kūrybą
Geriausia Lietuvos jaunoji vertėja – moksleivė iš Žemaičių Naumies čio. Giedrė Pupšytė buvo viena iš daugiau kaip 3 000 mokinių, at stovavusių 750 ES mokyklų.
Iš viso Europos Komisijos (EK) surengtame konkurse „Juvenes Translatores“ (lot. jaunieji vertė jai) dalyvavo 60 moksleivių iš 12 Lietuvos mokyklų. Dalyviai turėjo išversti vieno puslapio kuria nors iš 23 oficialiųjų ES kalbų tekstą; jiems buvo leista patiems pasirinkti kal bas, iš kurių ir į kurias buvo ver čiama. Dauguma lietuvių vertė iš anglų kalbos, tačiau po vieną vertė iš estų ir airių kalbų. Dalyvių darbus ver tino Europos Komisijos vertėjai, jie rengė ir vertimui skirtus tekstus. Visi nugalėtojai bus pakviesti į balandžio 11 d. Briuselyje vyksian čias apdovanojimo iškilmes, kur jie galės iš arčiau pažvelgti į EK vertė jų darbą.
Gilu: M.Kulikauskienės knygoje atskleidžiami ne tik garsiojo menininko sesers biografijos faktai, bet ir paties M.K.Čiurlionio kūriniams tekę sun
KD inf.
Tomo Raginos nuotr.
kūs išbandymai.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Juo zas VYČIUS. Teisingi atsakymai: BENDRABUTIS (pirm.), NEOLITAS (antr.), MARGARINAS (treč.), TORPEDA (ketv.), PARALELĖ (penkt.).
Šią savaitę laimėkite vitaminus „C-300 Imuno N60“ ir Dianos Peterfreund knygą „Labas rytas“. Sudėtyje esantys citrusiniai bioflavonoidai gali padėti pagerinti vitaminų įsisavinimą. Tik 1 tabletė per dieną!
Ką tik iškepta pramoginės ryto laidos prodiuserė Bekė Fuler prisivilioja legendinį žinių vedėją Maiką Pomerojų. Tiesa, Maikas kategoriškai atsisako taukšti apie madą, orą ar liežuvauti apie garsenybes. Tai jis palieka daryti savo nepakenčiamai partnerei, buvusiai grožio karalienei Kolinai Pek. Kol laidos vedėjai riejasi, Bekė užmezga romaną su žaviu prodiuseriu Adamu Benetu. Tačiau darbo problemos vis nesibaigia...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, vasario 5 d.
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta ilgai laukta Mildos Kulikauskienės kny ga „Sesers rūpestis“. Joje – Mikalo jaus Konstantino Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės, Čiurlionio juokais vadintos Valki rija, gyvenimo ir darbų apžvalga.
M.Kulikauskienės knygoje atsi spindi laikotarpis, kupinas Lietuvai nepalankių ir džiugių istorinių įvy kių – Rusijos carinio režimo, dviejų pasaulinių karų sukelti sunkumai ir atkurtos Lietuvos nepriklausomy bės džiugesys. Tame sūkuryje Valerija gyveno ir dirbo – daug prisidėjo prie garsio jo brolio kūrinių išsaugojimo. Ji dar nuo vaikystės labiau nei kiti broliai ir seserys domėjosi M.K.Čiurlionio kūryba. Būdama dar visai jaunu tė, prie Vilniaus artėjant Pirmojo pasaulinio karo liepsnoms, lydė jo brolio kūrinius į Maskvą. Pas kui rūpinosi, kad jie būtų grąžin ti į Lietuvą. Knygoje atsispindi sudėtin gas pokario laikotarpis ir 1948– 1950 m. M.K.Čiurlionio ideologi nio teismo peripetijos, nepaprasti sunkumai atstatant Čiurlionių šei mos namus Druskininkuose, įku riant juose muziejų. M.Kulikauskienė pristato ir nie kur iki šiol neskelbtą pačios Vale rijos tapybą, pateikia jos skelbtus ir nepublikuotus straipsnius, atsimi nimus apie brolį genijų, laiškus, ki tų žmonių prisiminimus apie ją. KD inf.
19 3
antraDIENIS, sausio 29, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 19 Paslaugos ����������������������������������������19, 20 Parduoda � ������������������������������������������������20 Perka � ����������������������������������������������������������20 Keičia � ���������������������������������������������������������� 21 Įvairūs � �������������������������������������������������������20 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis � ��������������������������������������������� 21 Kviečia mokytis ���������������������������������20 Kviečia � ������������������������������������������������������� 21 Pamesta � ���������������������������������������������������20 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
Kompiuterininkų
DARBo skelbimai
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Siūlo darbą Kepyklai Panemunėje reikalinga pardavėja dirbti kioske. Skambinti tel. (8 37) 346 141.
1062328
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.
1070976
Automobilių švaros centras ieško energingo ir darbštaus jaunimo: merginų ir vaikinų. Apmokome. Tel. 712 525.
1064835
1067610
DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS. Išvykimas VASARIO MĖN. ANGLIJOJE: NARCIZŲ PAKAVIMAS FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931, karjeros.biuras@gmail.com. 1070286
Dirbti privačiame prekybos versle reikalingi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kalbas. Tel. 8 601 75 025.
1062994
Ieškome patyrusios siuvėjos užuolaidoms siūti. Darbas 0,5 etato. Skambinti tel. (8 37) 32 75 29.
20% NUOLAIDA VIENINTELEI LIETUVOJE TRIMATEI PAGRINDINIŲ ORGANŲ IR SISTEMŲ DIAGNOSTIKAI 3D METATRON4025 CLINICAL APARATŪRA. Nustatome ligas esant ankstyvoms jų stadijoms, mikroelementų, mineralų trūkumą, alergenus, psichoemocines būsenas, parenkame vaistus bei sudarome tikslią gydymo ir mitybos programą. „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno Senamiestis. Tel. 8 678 39202, (8 37) 200 620. www.naturamunda.lt. 1068645
1069147
Įmonė užsakymui Vokietijoje atlikti ieško patyrusių drabužių lygintojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 659 31 272. 1069115
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1058764
Logistikos paslaugų įmonė ieško sandėlio darbuotojų, turinčių automobilinio krautuvo vairuotojo pažymėjimus. Kreiptis darbo dienomis iki 16 val. tel. (8 37) 304 031. 1062009
Metalo gaminių įmonei reikalingi suvirintojai šaltkalviai ir metalo gaminių dažytojai. Kreiptis UAB „Plieno lankas“, Draugystės g. 19, tel. 8 698 29 144, 8 671 19 319. 1067327
Reikalingas metalo konstrukcijų montuotojas, skardininkas. Tel. 8 646 23 207, e. paštas info@angarucentras.lt.
ECHOSKOPINIAI TYRIMAI, atliekami išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu SIEMENS ACUSON 3D! Pritaikius pažangią vokišką technologiją Jums bus atlikti itin tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ultragarsiniai tyrimai. Taip pat ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubų sąnariai. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1067998
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1062358
1068101
Statybos įmonei reikalingas inžinierius-sąmatininkas. Darbo vieta – Kaunas. Darbo pobūdis: sąmatų, aktų rengimas, konkursinių dokumentų ruošimas. CV siųsti info@vbite.lt. 1068199
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingas serviso vadovas. Tel. 210 777. 1069825
Tekstilės gamybos įmonė ieško valytojos (-o). Darbas Šlienavoje. Teirautis tel. 8 672 53 888. 1070784
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalvius-montuotojus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjus gyvenimo aprašymus prašom siųsti (CV) paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1070984
Valymo kompanijai reikalinga (-as) valytoja (-as), dirbti naujame sveikatingumo klube Karaliaus Mindaugo pr. Tel. 8 656 20 014. 1070704
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1058896
„Žėručio“ autoservisui (Savanorių pr. 266, Kaune) reikalingas kėbulo remonto meistras, ardytojas-surinkėjas. Tel. 8 655 18 890. 1069202
Paslaugos Medikų IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1061774
Kamuoja nepatrauklios kraujagyslės, išsiplėtę kapiliarai ar kiti kraujagysliniai odos pažeidimai? Gydymas Vokietijos mokslininkų sukurtu ir kliniškai patvirtintu naujausios kartos lazeriu MeDioStar NeXT yra greitas, neinvazyvus ir veiksmingas kelias nepriekaištingam rezultatui. Puikus efektas pasiekiamas jau po pirmosios procedūros! DĖMESIO! Atliekant kraujagyslinių darinių šalinimo procedūrą lazeriu, gydytojo dermatologo konsultacija – NEMOKAMA! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1067999
Psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant. Tel. 8 670 97 959. 1069966
Automobilininkams
1062371
UAB „Pilotas ir partneriai“ remontuoja variklius, važiuoklę. Teisingos detalių kainos. Tel. 8 670 70 310. 1061
Buitinės technikos remonto
1062306
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
1064026
ARDO, AEG, BOCH, BEKO ir kitų automatinių mašinų remontas. Iškvietimas nemokamas. Garantija iki 24 mėn. Tel. 8 662 39 860. 1070405
Moderniu echoskopu atliekami kraujotakos ir įvairių organų ultragarsiniai tyrimai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.
1055607
Patyrusios gydytojos homeopatės konsultacija, tyrimas R.Folio metodu. Diagnozuojamos ligos, parenkamas individualus homeopatinis gydymas. Visą sausį taikoma 20% nuolaida. „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno Senamiestis. Tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620, www.naturamunda.lt 1068641
1049130
Metalo gaminiai iš juodojo ir nerūdijančio plieno. Laiptai, turėklai, stogeliai, vartai, tvoros, grotos, plastikiniai šiltnamiai. Tel. 8 643 11 116; www.garsvine.lt. AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas. Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4-6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553. 1067425
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1060801
Atliekame įvairius statybos ir apdailos darbus. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas ir t.t. Tel. 8 626 70 671. 1070737
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.
1068722
1059834
1067114
Klijuoju glazūruotas plyteles, darau vonios ir vamzdynų uždengimus, atlieku santechnikos darbus. Tel. 707 838, 8 619 66 635.
1070744
1060761
1069270
1058276
Kaminų valymas, kaminų įdėklų montavimas. Standartinių ir nestandartinių skardos gaminių gamyba ir montavimas. Tel. 8 655 35 213; info@skardlanksta.lt.
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.
1068240
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.
1066011
Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
Kokybiškas laiptinių dažymas, remontas, apdaila už visiems prieinamą kainą. Atliktiems darbams suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072.
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Šildymo-aušinimo sistemos remontas. Tel. 8 603 78 999, 8 699 55 568.
1067227
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.
1070473
Statybos, remonto
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
Masažas. Nugaros: 1 kartas – 30 Lt, 5 kartai – 135 Lt, 10 kartų – 270 Lt. Tel. 8 678 81 816, Kristina.
1058561
1067182
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1058980
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
1068302
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.
Atliekame kokybiškai parketo, grindų šlifavimą, lakavimą, poliravimą, dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų). 1070279
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1060732
Atliekame santechnikos darbus. Be poilsio dienų, garantijos, nuolaidos. Rašome sąskaitas. Tel. (8 37) 705 609, 8 620 40 434. 1070398
Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Laminato klojimas. Langokraščių užtaisymas. Gipskartonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 603 05 316. 1069546
Atlieku remonto darbus: dažau, montuoju gipskartonį, kloju plyteles, dedu grindis ir t.t. Tel. 8 600 97 236, 8 612 82 955. 1068488
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1054035
1064688
Metalo gaminiai: laiptai, turėklai, įvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. p. metalas@zebra.lt. 1059503
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
1060825
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1058518
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1061541
Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913. 1070510
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 1067702
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, gyvatukus, dušo kabinas, vonias, tualetus, atlieka kitus darbus. Suteikiama garantija. Tel. 8 646 03 025. 1068394
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1070306
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 674 44 496.
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 606 43 131.
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908.
Dedame gipskartonį, glaistome, dažome, klojame plyteles. Elektros ir santechnikos darbai. Visa apdaila. Tel. 8 678 24 990.
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
Elektriko paslaugos. Elektros instaliavimas, montavimas, gedimų šalinimas. Greitas darbas ir kokybė garantuojama. Nuolaidos. Tel. 8 609 83 349.
1070876
1057810
1063511
1069837
1057926
1066812
1070021
1068988
1070712
1070724
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 1058339
Stogų konstrukcijos, dengimas, renovavimas. Gipskartonio montavimas. Angokraščių apdaila po montavimo. Laminato, grindinių lentų klojimas. Tel. 8 698 15 988. 1068141
Nukelta į 20 p.
20 2
antraDIENIS, sausio 29, 2013
klasifikuoti skelbimai Paslaugos
parduoda
DrabuĹžiai
Statybos, remonto
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
UŞsidarome! Kailinėms striukėms ir paltams – nuolaidos nuo 25 iki 50 proc. Iťparduotuvė Le Mari, Laisvės al. 50.
VokiĹĄki plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys. BalkonĹł stiklinimas. LangĹł remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
1067623
VoniĹł restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1068090
Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas uĹžsakovo duris. ÄŽstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482. 1069736
PLISUOTOS Ĺ˝ALIUZÄ–S, RITININÄ–S UĹ˝UOLAIDOS, ROMANETÄ–S – UAB „Eurivila“, K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1059396
BaldĹžiĹł
2 kambariĹł bendrabuÄ?io tipo butÄ… Jonavos g. (5 a., b. pl. 33,58 kv. m, kambariai 17,65 ir 12,04 kv. m, vonia, WC, ĹĄarvuotos durys, pl. langai). Tel. 8 671 77 609. 1066465
20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazė elektra, arti dujos, galimybė prijungti kanalizaciją, sklypą galima dalyti). Tel. 8 699 83 228. 20 arų Şemės sklypą (paskirtis – kita) prie kelio Kaunas–Garliava, RaŞiťkių k. (60 m ribojasi su keliu, gera strateginė vieta). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 686 38 448. www.agmindis.lt. 1059478
8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose (naujas kvartalas, elektros dÄ—ĹžutÄ—, privaĹžiavimas). Tel. 8 676 22 944. 1070458
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1032377
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 1057829
Gaminame nestandartinius baldus: virtuvės, svetainės, miegamojo, vonios, prieťkambario, vaikų, biuro; spintos, lentynos. Projektuojame, atveŞame, surenkame – NEMOKAMAI! Tel. 8 682 34 444. 1067138
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1068662
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 1054166
Ĺ ventÄ—ms KavinÄ— UAB „Partizanai“ kvieÄ?ia ĹĄauniai praleisti laikÄ…, atĹĄvÄ™sti ĹĄeimos ĹĄventes (iki 100 asmenĹł). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
1067898
FinansĹł, audito BuhalterÄ— profesionaliai tvarko apskaitÄ…, konsultuoja, dirba su tarptautinÄ—mis ÄŻmonÄ—mis, kalba rusĹł, anglĹł kalbomis. Tel. 8 600 41 565, e. paĹĄtas rasa@stomare.lt. 1057276
Gamybinės – sandėliavimo patalpos Kauno r., Ilgakiemyje, nuo 700 iki 4000 kv. m. Tel. 8 608 07 049. 1069289
Jei Jōs norite gyventi Kaune ir pabėgti nuo drakoniťkų sąskaitų uŞ ťildymą, ťis pasiōlymas – KAIP TIK JUMS! Parduodamas 2 a. mōrinis namas su rōsiu SB Biruliťkės, Kauno r., iki Partizanų g. 350 m (b. pl. 80, gyv. 48 kv. m, plastikiniai langai, tvarkingas, remontas, 6 a, visos komunikacijos, iťskyrus dujas ir kanalizaciją). 138 000 Lt. Tel. 220 455, 8 686 38 448; www.agmindis.lt. 1059482
Namo dalÄŻ su Ĺžeme SargÄ—nuose, RadviliĹĄkio g. (3 /3 a. mĹŤrinis, b. pl. 86 kv. m, dalinÄ— apdaila, apĹĄiltintas, renovuotas) Tel. 302 537, 8 659 79 940. 1070462
Naujos statybos dviejĹł, trijĹł kambariĹł butai Kaune (autonominis ĹĄildymas, vieta automobiliui, ĹĄalia PC, maĹži mokesÄ?iai uĹž ĹĄildymÄ…, parduodami su daline arba visa apdaila). ApĹžiĹŤrÄ—ti susitarus. KlientĹł patogumui dirbame ir savaitgaliais. Tel. 8 698 09 808. 1068654
Norite be tarpininkĹł parduoti, pirkti, nuomoti nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…? ÄŽvertiname, konsultuojame, talpiname skelbimÄ… su nuotraukomis internete (nuo 50 Lt). Tel. 8 685 55 552; www.nekturtas.lt. 1069236
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34.
1058539
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 1058161
ALADINO valykla valo kilimus, Ä?iuĹžiniĹł uĹžvalkalus, BAUER patalynÄ™, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1060424
Aplinkotvarka. MedĹžiĹł, gyvatvoriĹł, tujĹł genÄ—jimas. AugalĹł sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. TinklinÄ—s ir segmentinÄ—s tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1060404
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1069713
Pamesta DingusÄŻ MilikoniĹł vidurinÄ—s mokyklos moksleivio paĹžymÄ—jimÄ… MP Nr. 1248477, iĹĄduotÄ… Deividui Mikelioniui, laikyti negaliojanÄ?iu. 1070477
DingusÄŻ, MilikoniĹł vidurinÄ—s mokyklos moksleivio paĹžymÄ—jimÄ… MP Nr. 1248479, iĹĄduotÄ… Evaldui StepanaviÄ?iui, laikyti negaliojanÄ?iu. 1070475
1064445
1069812
1068191
Vidaus ÄŻrangos
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, senus automobilius. VeiveriĹł g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
Kitos prekÄ—s Aleksote, KalvarijĹł g. 7, prekiaujame Ä…Ĺžuolo, juodalksnio ir miĹĄriĹł pjuvenĹł briketais. Taip pat durpiĹł briketais. AtveĹžame. Tel. 8 683 54 559. 1068895
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł ir akmens angliĹł. Tel. 8 683 13 463.
1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ… Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1058798
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1053811
Naudotas skalbykles, ĹĄaldytuvus, virykles. Naujus ĹĄaldytuvus „Snaigė“, skalbykles. Naujas atsargines detales. VeiveriĹł g. 61B, tel. 295 804. 1062718
Nauja, nukainota buitinÄ— technika (skalbyklÄ—s, orkaitÄ—s ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029482
Automobiliai ir detalÄ—s Parduodu Audi A4 AVANT 1,8 l, bendzinas/ dujos, 1998 m., sidabrinÄ—. Kaina 6500 Lt. Kaunas. Tel. 8 671 89 392. 1070722
StatybinÄ—s medĹžiagos
AtveĹĄime skubiai (per 1 d.d.) kokybiĹĄkĹł fasuotĹł baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, medienos pjuvenĹł briketĹł (RUF arba PINI-KAY) Tel. 8 600 25 915. 1069796
AtveĹĄiu baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł (supakuoti maiĹĄuose po 500 kg). Geros kainos, greitas pristatymas. AtveĹžimas nemokamas. Tel. 8 614 88 448. 1062689
AtveĹžame malkĹł miĹĄkaveĹžiu. Malkos trinkelÄ—mis. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 1069578
BaltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketai, kaina 310 Lt uĹž tonÄ…. Ateities pl. 34, Kaunas (UAB „Polimeta“). Tel. 8 698 15 168. 1064851
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.
1067253
Malkas – lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 1068234
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974201
Parduodame ÄŻvairias malkas (dvimetriais, trinkomis, skaldytas), atraiĹžas, sausas medienos atliekas (sukrautos ÄŻ konteinerius po 2 erd.). AtveĹžame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626. 1063213
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 1066789
Pigiai parduodu ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł malkas ir Ä…Ĺžuolo bei juodalksnio atraiĹžas. Tel. 8 688 55 419. 1069314
Pigiausios malkos – nuo 450 Lt (7 m): sausas ąŞuolas, uosis, berŞas, juodalksnis. Pjuvenų briketai. AtraiŞos maiťuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.
1058264
Maisto prekÄ—s Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 1069663
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius. IĹĄsiveĹžame metalÄ…. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1064573
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.
PjuvenĹł briketai – miĹĄrios, kietmedĹžio medienos; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai, plautos anglys didmaiĹĄiuose. Tel. 8 677 57 228. PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1055570
VeŞame malkas po 4 kub. m – berŞas, alksnis, sausa puťis. Skaldytos arba trinkelėmis (berŞas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161. 1059171
„Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 1055234
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą, akumuliatorius, senus automobilius. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I-V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1067673
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali bĹŤti seni, po avarijos, nevaĹžiuojantys. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, nichromÄ…. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1064380
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ…. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064314
1051980
Vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali bōti bendrabutyje). Tel. 8 600 27 072, 8 609 96 655. Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali bōti ir dalis namo arba kotedŞas. Tel. 395 004, 8 614 21 023. Tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siōlyti įvairius variantus.Tel. 8 676 22 955, 8 614 23 050. 1070457
AlavÄ…, nichromÄ…, nerĹŤdijantÄŻ ir instrumentinÄŻ plienÄ…, elektros variklius, generatorius, starterius ir ÄŻvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 1064122
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ— perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ… (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1060616
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ— perka visĹł markiĹł automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87008. 1070747
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ—bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
ÄŽvairĹŤs Nuomoja Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707.
1056283
1062658
BALTIC METAL, UAB – aukťtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą. Atsiskaitome iť karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1055007
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą: aliuminį, varį, Şalvarį, akumuliatorius. IťsiveŞame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Gabenimai BaldĹł, pianinĹł perkraustymo (krauname, montuojame), kroviniĹł gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 1057691
Paskolos
1052029
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IťsiveŞa patys. IťveŞa senus automobilius. VandŞiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34.
1058495
1058203
Brangiai perkame juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. IĹĄveĹžame senus automobilius. S.LozoraiÄ?io g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 1058182
Brangiai perkame juodųjų metalų lauŞą, mokame iť karto. IťsiveŞame savo transportu. Tel. 8 606 27 717. 1068441
Brangiai perku miĹĄkÄ… (su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti). Atsiskaitau iĹĄ karto. MiĹĄkaveĹžio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1054846
Brangiai perku miĹĄkÄ… ir ĹžemÄ™. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 600 59 633.
1065448
Perka
1061811
VAZ, „MoskviÄ?“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1064181
1062463
1067685
ÄŽvairiÄ… statybinÄ™ medienÄ…, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
1064249
1063906
1068941
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, senus automobilius. VokieÄ?iĹł g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
Skubiai perkame ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ™ visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.
ÄŽvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame patys, iĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
Paskolos per 1 valandÄ… (turintiesiems uĹžstatÄ…), perkreditavimai, konsultacijos, visĹł dokumentĹł tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34. Tel. 412 960. 1058447
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. UŞstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 1058427
Skubi paskola uŞ maŞiausias palōkanas. UŞstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 1058407
Suteikiame ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas nuo 1%. Kredituojame bĹŤsto pirkimui. Refinansuojame. Tel. 8 600 06 886, e. paĹĄtas tavopasirinkimas@gmail.com. 1070311
Akcija GREITOS PASKOLOS. UŞstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 1058314
1060640
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldÄ—jimo, paskolĹł, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.LukĹĄio g. 34, tel. 311 208. 1058789
PERKAME MIĹ KÄ„. Tel. 8 602 31 516. 1065522
Perku vienkartinius padÄ—klus. Pasiimu savo transportu. Tel. 8 672 95 424. 1068454
Kiti Jadvygos RukĹĄÄ—nienÄ—s ÄŻmonÄ— „Sielvartas“ (kodas 135865214) pertvarkoma ÄŻ MB „Sielvartas“. 1070479
UĹždaroji akcinÄ— bendrovÄ— „Alkida“ (kodas 1337 30029) akcininkĹł sprendimu maĹžina ÄŻstatinÄŻ kapitalÄ…. Informacija tel. 8 610 37 085. 1071126
KvieÄ?ia mokytis Kursai: masaĹžo, kosmetikĹł-vizaĹžistĹł, kirpÄ—jĹł, manikiĹŤro-pedikiĹŤro, floristikos, buhalteriĹł, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.
1057835
KvieÄ?iame ÄŻ ĹĄokoladines anglĹł k. pamokas! Tel. 8 610 19 504, e. paĹĄtas kalb.ambasada@gmail.com. 1070707
21 3
antraDIENIS, sausio 29, 2013
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Keičia Keičiu 1 kambario butą Dainavos r. (balkono nėra) į 2 kambarių butą Dainavoje (su prie moka). Tel. 8 675 11 453. 1068434
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto 18, Kaunas, tel. (8 37) 407 135, www.ktkc.lt Kauno tautinės kultūros centras kviečia dar želių-mokyklų, pradinių, pagrindinių, vidu rinių mokyklų, progimnazijų bei gimnazijų mokinius, jų šeimos narius, mokytojus da lyvauti kūrybiniame respublikiniame etno grafinės kraštotyros vaikų ir mokinių kon kurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...”, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūri mo dienai. Registracija vyksta iki vasario 22 d. KTKC. Metodininkė Vitalija Bajorienė, tel. 8 679 36 739. Sausio 29 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18). – mokymai jaunimui ir suaugusiems „Vaka rojimai seklyčioje”. Šlepečių vėlimas. Veda Daiva Vainauskienė. Informacija tel. 8 679 36 715. Sausio 30 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18). Romansų vakaras su folkloro ansambliu „Liktužė”. Vadovė Jūratė Svidinskienė. Įėji mas nemokamas. Sausio 31 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18). Tapybos mokymai jaunimui ir suaugusiems „Prie molberto”: diptikas (akrilas). Veda dailininkas Gvidas Latakas. Informacija tel. 8 679 36 715. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Raudondvario pl. 150, UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salėje Sausio 31 d. 16–18 val. – Jolanta Gulbinie nė, Veršvų mokyklos direktorė. Problemos, su kuriomis susiduria mūsų vaikai ir anū kai šeimoje, mokykloje ir visuomenėje. Mokykla šiandien: kiekviena problema – nauja galimybė. Patyčios ir smurtas. Nepa kankamas savęs vertinimas. Ar gali mokyto ja mušti mokinį, mokinys mokytoją, ar gali tėvas mušti vaikus, vaikai tėvus? O gal geriau visiems pakeisti požiūrį? Žvilgs nis į šiuolaikinę mokyklą ir mokinių gali mybės joje. Filmas apie mokyklas. Forumo teatras problemoms spręsti, norintiems bendradarbiauti su mokykla. Mokinių kon certas. Pasiteirauti tel. 8 699 76 438; www.sviesuva.lt. JAU KETVIRTI METAI VISI RENGINIAI NEMOKAMI! V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57 tęsia projekto „Bibliotekos pažangai” pa grindinių tikslų įgyvendinimą – stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, kad Lietuvos gyventojai žymiai geriau nau dotųsi informacinių technologijų galimybė mis siekiant gauti naudingos informacijos ir bendrauti. Ir šiais metais nuo vasario iki gegužės mėn. kviečiame gyventojus į ne mokamus KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PRADŽIAMOKSLIO kursus. Jų metu bus mo koma naudotis kompiuteriu, dirbti su doku mentais, atlikti paiešką internete, praktiškai išbandyti elektroninės bankininkystės gali mybes. Išankstinė registracija į mokymus tel. (8 37) 206 414 9–19 val. Mokymus organizuoja ir kiti bibliotekos pa daliniai. Papildomos informacijos teirauki tės www.kaunas.mvb.lt.
SK E L B I M
AI
M SKELBI
2013 m. sausio 30 d.15 val. KPKC salėje (Vytauto pr. 44) vyks neeilinė Lietuvos mo kytojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus konferencija. Registruotis e. paštu pagrindai@gmail.com.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
informuoja sausio 29 d. 15 val. vyks glaukoma sergan čių bendrijos „Rega” susirinkimas. Politi nių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Lais vės al. 39 Kaunas).
Kviečia
LMPS Kauno skyriaus koordinacinė taryba
Į kainą įskaičiuota:
1071034
• Kruizas Ryga–Stokolmas–Ryga dviem. • Uosto ir kuro mokestis. Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
• Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė programa visą naktį: patrauklūs žaidimai, viktorinos, trubadūro dainos, gyva šokių muzika, diskoteka, karaoke.
MEILĖS ŠVENTĖS KRUIZAS 2 už 1 KAINĄ! Meilės šventės savaitės metu, 2013 02 11–17, dovanojame Jums specialų pa siūlymą – kruizinę kelionę dviem už specialią kainą! Kruizo kaina nuo 305 Lt.
Nepraleiskite galimybės laimėti „Tallink“ dovanų kuponus ir pasimėgauti vidurnakčio Šou programa. Pasiūlymas galioja iki 2013 02 03.
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Dėmesio! Vasario 7 d. 18 val. Kauno filharmonijoje vienintelis Lietuvoje profesionalus vyrų ansamblis a cappella QUORUM. Bi lietai: Filharmonijos kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstu pio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt, www.atmkompanija.lt. Informacija tel. 8 672 62 322. 1069651
informuoja EKSKURSIJOS Seimo narys Kazys Starkevičius kviečia į ren ginius ir ekskursijas: vasario 2 d. – tradici nės žirgų lenktynės Sartuose; vasario 9 d. – ekskursija „Pamirštas Aleksotas”; vasario 15 d. – ekskursija „Žaliakalnis”. Registruojami kolektyvai, norintys aplankyti Seimo rūmus. Gido paslauga nemokama, transportas – mokamas. Išankstinė registracija tel. 8 689 54 571, e. p. r.cepurniene@gmail.com.
SVEIKATOS MOKYKLA KVIEČIA Sausio 29 d. 18 val. Vaidoto pagrindinė je mokykloje, Vaidoto g. 115, vyks paskai ta AUGALINIAI PREPERATAI, MINERALINĖS DRUSKOS, BAKTERIOFAGAI ONKOLOGIJO JE. SAVIPRIEŽIŪRA. Lektorius – VUOI fito terapeutas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų augalų gydo mojo poveikio komiteto pirmininkas Juo zas Ruolia. Į paskaitą ypač kviečiami slaugytojai, šeimos gydytojai, Onkologijos draugijos nariai.
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
22
antradienis, sausio 29, 2013
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Egidijų Rolandą BALNIŲ dėl mylimo tėvelio mirties. UAB „Dagas“ kolektyvas
Gyvenimas – negailestingas, Nežiūri amžiaus nei jausmų, Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų. Mirus tėčiui, skaudžią netekties ir liūdesio valandą Valdemarą DOVYDĖNĄ, jo šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno liftai“ kolektyvas. Audrių ir Romą DRŪLIAS skaudžią netekties valandą, mirus mamai ir žmonai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas. Janiną GRAUDINIENĘ, mirus mylimam broliui, nuoširdžiai užjaučia VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Odontologijos centro gydytoją burnos chirurgą Rimvydą Stanislovą JANKEVIČIŲ dėl sūnaus mirties. Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai Skaudžią netekties valandą KTU Multimedijos inžinerijos katedros docentą Antaną LENKEVIČIŲ ir jo šeimą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučia Informatikos fakulteto darbuotojai. Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam Tėveliui, KTU Maisto produktų technologijos katedros projekto tyrėją Danutę Venskutonienę nuoširdžiai užjaučia katedros ir Cheminės technologijos fakulteto darbuotojai.
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1057594
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 29 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. 18 val. – „Laimingi žmonės”. Vytautas V.Landsbergis. ATĖJAU, PAMAČIAU, NEGALĖJAU. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems. Rež. Vytautas V.Landsbergis. Rūtos salė. Sausio 30 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. 18.30 val. – LMTA Silvos MieliauskaitėsKrivickienės kursas. Fiodoras Dostojevskis. BROLIAI KARAMAZOVAI. Rež. Silva Mieliauskaitė-Krivickienė. Didžioji scena. Sausio 31 d. 19 val. – pagal Friedricho von Schillerio PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16). Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. Vasario 1 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė. Vasario 2 d. 15 val. – PREMJERA! Pagal Jezą Butterworthą. JERUZALĖ. Ekscentriška tragikomedija. Rež.Rolandas Atkočiūnas. Didžioji scena. 18.30 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrėderis. Mažoji scena. Vasario 3 d. 15 val. – Vidmantas Bartulis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vienos dalies spek taklis. Rež. Vidmantas Bartulis. Rūtos salė. 18.30 val. – Keturakis. AMERIKA PIRTYJE. Dviejų dalių komedija. Rež. Valdas Lencevi čius. Didžioji scena. Kovo 1 d. spektaklis PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS neįvyks. Bilietų grąžinimas jų įsigijimo kasoje iki kovo 15 d. Kovo 2 d. spektaklis TEGYVUOJA BUŠONAS neįvyks. Bilietų grąžinimas jų įsigijimo ka soje iki kovo 16 d. Kovo 2 d. spektaklis LIŪDNAS DIEVAS ne įvyks. Bilietų grąžinimas jų įsigijimo kasoje iki kovo 16 d. Kovo 3 d. 12 val. vietoje spektaklio ASTRIDA bus rodomas spektaklis vaikams KIŠKIS PABĖGĖLIS. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki kovo 17 d. bilietų įsigijimo kasoje.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Sausio 30 d. 18 val. – E.Špokaitės baleto mokykla. B.Pavlovskis. SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI. Vienos dalies baletas vaikams. Sausio 31 d. 18 val. – ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. PREMJERA. 2 dalių muzikinis reviu. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė, choreografai Dainius Bervingis, Gintaras Visockis. Vasario 1 d. 18 val. – ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. PREMJERA. 2 dalių muzikinis reviu. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigen tas Jonas Janulevičius, dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė, choreografai Dainius Bervingis, Gintaras Visockis. Vasario 2 d. 18 val. – Imre Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiksmų opere tė. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkė Marija Ruba vičiūtė, choreografas Agris Danilevičius (Latvija). Vasario 3 d. 12 val. – Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. 2 veiksmų operėlė-baletas vai kams. Choreografas Jurijus Smoriginas, di rigentas Virgilijus Visockis scenografė Iveta Ciparytė, kostiumų dailininkė Ana Lorens. 18 val. – Leo Falis. MADAM POMPADUR. 2 dalių operetė. Režisierė ir choreografė Anželika Cholina, dirigentas Jonas Janu levičius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius.
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS 29 d. 18 val.
Vasario 9 d. 18 val. skelbta Johanno Strausso operetė „Čigonų baronas“ neįvyks. Bilietus prašome grąžinti į kasą.
Kovo 11-osios g. 108. Tel. 313 712
Vasario 3 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neišgalvota istorija Jameso Thurberio kūrinių motyvais).
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Vasario 2 d. 12 val. – UNDINĖLĖ, režisierius O.Žiugžda (H.K.Anderseno pasakos motyvais), nuo 5 metų. Vasario 3 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, režisierius O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Sausio 31 d. 18 val. – E.Radzinskis. KOBA. Monodrama. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 1 d. 18 val. – L.Andrejevas. JUDAS ISKARIJOTAS. Vyksmas su pertrauka. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 2 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 3 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gurmanams (N-18). Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Sausio 30 d. 19 val. – Aleksejus Slapovskis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. Darius Rabašauskas. Vasario 5 d. 19 val. – Aleksejus Slapovskis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. Darius Rabašauskas. Rež. Darius Rabašauskas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Vasario 2 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis-muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms. Vasario 3 d. 12 val. – NEĮTIKĖTINI ERNIO ILIUZIONAI. Spektaklis vaikams, mamoms ir tėčiams. Pagal to paties pavadinimo Alano Ayckbourno pjesę.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Sausio 30 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Sausio 31 d. 19 val. – Vadimas Levanovas. SUDIE, DERINTOJAU! Bilietus platina „Tiketa”.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Vasario 3 d. 12 val. – TIMBA LIMBA IR SNIEGO MALŪNAS (premjera). Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai Vinco Kudirkos viešojI biblioteka Laisvės al. 57
Sausio 29 d. 17 val. suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriuje vyks XVII a. istorinio šaltinio Michele Bianchi (Alberto Vimina) „Lenkijos pilietinių karų istorija” (Historia delle Guerre civili di Polonia) pristatymas. Dalyvaus Birutė Žindžiūtė-Michelini, prof. habil. dr. Guido Michelini, doc. dr. Vacys Vaivada, prof. dr. Rimantas Balsys, doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė. Renginio organizatoriai: Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centras, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. (8 37) 223 144, www.kmn.lt
Sausio 30 d. 17 val. Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) pristatys dailininko ir žur nalisto Vaidoto Žuko knygą „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta”. Dalyvaus: au torius Vaidotas Žukas, archeologė dr. Elena Pranckėnaitė, Giedraičių šviesuolių Mato ir Malvinos Valeikų anūkė kaunietė Elona Ruzgienė, dailininkas Donatas Ivanaus kas, fotografai Algimantas ir Mindaugas Černiauskai. Renginį ves LŽD pirmininkė Gražina Petrošienė. Maloniai kviečiame dalyvauti. Įėjimas nemokamas. Iki vasario 8 d. Parodų salėje veikia paroda ŠNABŽDESYS, dedikacija M.Rostropovičiui. Autoriai: Aušra Andziulytė, Aistė Juškevičiūtė, Eva Pohlke, Gintautas Vaičys. Įėjimas nemokamas. Iki vasario 22 d. „Mūzų svetainėje” veikia Gvido Latako tapybos darbų paroda LAIMINGI. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
MENO GALERIJA „MJ STUDIJA“ Rotušės a. 1
Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Sausio 29 d. 18 val. – interaktyvus šou-komedija SEX GURU. Režisierius S.Uždavinys Sausio 30 d. 18 val. – komedija STRIPTIZO ERELIAI. Režisierius A.Jakubikas. Sausio 31 d. 19 val. – komedija LANGAS Į PARLAMENTĄ. Režisierius A.Večerskis. Vasario 1 d. 18 val. – Mūšis be taisyklių ANEKDOTŲ GRANDAI. KITOKS TEATRAS Vasario 2 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija MEILĖ IR TAIKA. Režisierius M.Verbiejus. IDIOTEATRAS Vasario 3 d. 18 val. – komedija URVINIS ŽMOGUS. Režisierius D.Kazlauskas ir K.Smoriginas.
Anželikos Cholinos šokio teatras „Girstučio“ rūmai, Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480.
Vasario 9 d. 19 val. – dviejų veiksmų šokio spektaklis ANA KARENINA Levo Tolstojaus romano motyvais. Choreografė Anželika Cholina, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius. Bilietus įsigyti galima bilietai.lt ir „Girstučio“ kasoje.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“
2 d. 12 val.
Sausio 31 d. 18 val. – atidaroma perso nalinė Rimos Mulevičiūtės meninio stiklo paroda „HAPPY END”. Žmogus visada ir visur trokšta laimingos pabaigos – tokia jau jo prigimtis. Bet koks impulsas ką nors nuveikti yra inspiruojamas laimingos pabaigos nuojautos. Tai tarsi nemato mas amžinasis variklis, kuris periodiškai aplanko ir suteikia energijos judėti ir kurti toliau. Kartais atsitinka taip, kad HAPPY END’as vėluoja, tuomet mes susikuriame savo HAPPY END’us patys. Kartais jie būna globaliniai, tokie kaip Kalėdos, o kartais apsiribojama savo šeimos ar draugų ratu. Bet kuriuo atveju, HAPPY END’as – tai labai individuali būsena, tačiau visiems labai gerai pažįstama. Stiklas, kaip ir HAPPY END’as, taip pat turi savo būsenas – nuo matinio kieto būvio per klampų beformį iki skaidraus kieto pavidalo. Kartais jo baigtis gali būti tokia pat nenuspėjama kaip ir laimingos pabaigos. Ši paroda – tai menininkės Rimos Mulevičiūtės savitai pa teiktas žodžių ir vaizdų žaismas, verbalinės ir vizualinės kalbos santykis bei jų dialogas.
Purienų vidurinė mokykla S.Lozoraičio g. 13
Sausio 31 d. 18 val. vyks tradicinių šokių vakaronė su kapela „Lipk ant sienų”. Galėsite turiningai praleisti laisvalaikį, išmokti naujų šokių, susirasti naujų draugų.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS
1 d. 18 val.
23
antradienis, sausio 29, 2013
kas, kur, kada KAUNO MIESTO MUZIEJUS M. Valančiaus g. 6
Vasario 2 d. – LINKSMASIS ŠEŠTADIE NIS. Kviečiame visus (šeimas, grupes ir pavienius asmenis) sužinoti apie Kauno legendas ir sukurti savo legendą – geriausi dalyvaus konkurse ir bus apdovanoti. Iš anksto registruokitės linksmoms nemo kamoms (kainuos tik muziejaus bilietas) edukacinėms programoms „Kauno legen dos” nuo 12 val. ir 14 val. Registruotis tel. 208 220, e. p. edukacija.kmm@gmail.com arba Kauno miesto muziejuje.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Ištrūkęs Džango” – iki 31 d. 21.45 val. „Tyli naktis“ – iki 31 d. 13.45, 15.45, 18.45, 19.45, 20.45* val. (*išsk. 30 d.). „Paskutinė tvirtovė” – iki 31 d. 11.15, 17.20, 19.35, 22.00 val. „Ralfas Griovėjas” 3D. (liet. k.) – iki 31 d. 10.40, 12.50, 15 val. „Ralfas Griovėjas” (liet. k.) – iki 31 d. 12, 14.15, 16.30 val. „Kietašikniai” – iki 31 d. 18, 20.05, 22.15 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 31 d. 16.45, 19, 21.20 val. „Vargdieniai” – iki 31 d. 13.30 val. „Aurora” – iki 31 d. 14.45, 20.45* (*tik 30 d.). „Pi gyvenimas” 3D – iki 31 d. 17.15 val. „Pi gyvenimas” – iki 31 d. 12.15 val. „Zambezija” (liet. k.) – iki 31 d. 11.45 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Ištrūkęs Džango“ (premjera) – iki 31 d. 12.45, 16.15, 17.30, 21 val. „Dubleris“ (premjera) – iki 31 d. 13.15, 18.30 val. „Skrydis“ (premjera) – iki 31 d. 12, 14.45, 17.45, 20.30 val. COSMO VIP SEANSAS. „Ana Karenina“ – 30 d. 18.10 val. Kino klubo ir Kino pavasario seansas. „Taikinys # 1“ – 31 d. 21.30 val. „Tyli naktis“ – iki 31 d. 12.30, 15, 19.45, 21.45 val. „Kieta ikniai“ – iki 31 d. 14.30, 16.45 (se ansas nevyks 29 d.), 19.15, 21.30 (seansas nevyks 31 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 31 d. 10.15, 13, 15.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 31 d. 14, 16.30 (seansas nevyks 30 d.) val. „Vargdieniai“ – iki 31 d. 15.15 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 30 d. 18 val.; iki 31 d. 20.45 val. „Pi gyvenimas“ – iki 31 d. 11.30 val. „Habitas: nelaukta kelionė“ – iki 31 d. 11.15 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 31 d. 10.45 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 31 d. 11 val. „Paskutinė tvirtovė“ – iki 31 d. 20.20 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 31 d. 18.45 (seansas nevyks 30 d.), 21.15 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 31 d. 10.30 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Hasta la Vis ta“ – 29 d. 16.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Prancūzų kino festivalis ŽIEMOS EKRANAI Vasario 1 d. 19 val. – „Šuoliais” (atidary mas). 21 val. – „Žaliasis spindulys”, rež. E.Rohmeras. Vasario 2 d. 18 val. – „Pilnaties naktys”, rež. E.Rohmeras. 20 val. – „Naktis nr. 1”. Vasario 3 d. 16 val. – „Žiemos pasaka”, rež. E.Rohmeras. 18 val. – „Polina paplūdimy je”, rež. E.Rohmeras. Vasario 4 d. 17 val. – „Klerės kelis”, rež. E.Rohmeras. 19 val. – „Naudingos vedy bos”, rež. E.Rohmeras. Vasario 5 d. 17 val. – „Rudens pasaka”, rež. E.Rohmeras. 19 val. – „Mano naktis su Mod”, rež. E.Rohmeras.
TEATRO KLUBAS
30 d. 19 val.
TV programa 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Stilius. Gyvenimas (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.35, 21.10, 23.20 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 „Šnipai“ (7) (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.05 Emigrantai. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Šnipai“ (7) (N-7) (k). 0.30 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kung Fu Panda“ (5) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Komedija „Policijos akademija“ (JAV, 1984 m.) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.15 „Kung Fu Panda“ (6). 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.25, 22.19 Sportas. Orai. 19.30 KK2 (N-7). 20.00 Pasaulis X (N-7). 21.00 Šlovė ir turtai (N-14). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinis trileris „Apgalvota žmogžudystė“ (JAV, 2002 m.) (N-14). 1.00 „4400“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 14.30 „Simpsonai“. 7.30 Diena. 8.00 „Aiškiaregys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Gyvenimo kryžkelės. 12.00 „Gyvenimas“. 12.30 „Gormitai“. 13.00 „Šeimos reikalai“. 13.30 „Bailus voveriukas“. 14.00 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.00 Melodrama „Natalija“ (1) (Venesuela, 2011 m.). 16.00 „Drąsi meilė“. 17.00 Diena. Tiesioginė transliacija. 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Pamiršk mane. 19.50 „Pilis“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tėvynė“ (7). 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Kaulai“. 1.00 „Herojai“.
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 Tauro ragas (N-7) (k). 8.30 Cukrus (N-7) (k). 9.00 Ekstrasensai detektyvai (N-7) (k). 10.00 „Alibi. Nebylus šauksmas“ (N-7). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 Atsargiai – moterys! 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas.
DATOS (sausio 29 d.) 20.23 Orai. 20.25 Pliusai minusai (N-7). 20.30 Prajuokink mane (N-7). 21.30 „Vervolfo medžioklė“ (N-7). 22.30 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14). 23.30 Ekstrasensų mūšis (N-7). 0.30 „Laukinis“ (N-7) (k). 1.30 Bamba (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Septynios Kauno dienos. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 LNOBT spektaklis. L.A.Minkus. Baletas „Don Kichotas“. Dirigentas Vytautas Viržonis (k). 13.15 Mokslo ekspresas. 13.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijoninės muzikos kūriniai. Skambina Goto Masataka (Japonija) (k). 14.10 Mūsų miesteliai. Onuškis (2) (k). 15.00 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu (k). 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 18.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 18.15 Gimtoji žemė. 18.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.30 Gintarinės batutos meistrai. Gintaras Rinkevičius. 21.00 Tapatybės labirintai. 21.30 Durys atsidaro. 22.00 Lietuvos šokių dešimtukas. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos“ (3, 4). 0.00 Panorama (k). 0.25 Verslas (k). 0.30 Kultūra (k). 0.35 Sportas (k). 0.40 Orai (k). 0.45 „Vilniaus knygų mugė 2012“. Vlado Kalvaičio knygos „Sustiprinto režimo barakas“ pristatymas (k). 1.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Groja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Programoje – M.Brucho Koncertas smuikui g-moll, op. 26. Solistas Raimundas Katilius (smuikas). Dirigentas Gintaras Rinkevičius.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00, 15.00 „Išlikimas“. 11.00, 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 12.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 13.00 Komedija „Moderni šeima“ (1, 2) (JAV, 2011 m.). 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 16.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 18.00, 1.50 „Kastlas“ (3). 19.00, 1.05 „CSI Majamis“. 20.00 „Moderni šeima“ (3, 4). 21.30 Komedija „Bernvakaris 2. Paskutinis gundymas“ (JAV, 2008 m.). 23.30 „Naša Raša“. 0.35 „6 kadrai“.
7.15, 15.00 Teleparduotuvė. 7.50 „Kitas Džimio pasaulis“. 8.15 „EimiJumi“ roko grupė“. 8.40 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Senosios Kristinos nutikimai“. 10.00 „San Fransisko raganos III“ (N-7). 11.00 „Vaiperis“ (N-7). 12.00 „Purpurinis deimantas“ (N-7). 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“ (N-7). 18.00 „Detektyvė Džonson“. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Mentalistas“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Niekada nepasiduok“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 23.15 „Skaičiai“ (N-7). 0.15 „Užmirštieji“ (N-7). 1.15 „Vaiperis“ (N-7).
9.15 „Linksmieji draugai“. 9.40 Senoji animacija. 10.15 Melodrama „Gėlės lietuje“ (Vokietija, 2001 m.). 12.00, 17.00 Paliktų žmonų klubas. 13.00, 19.00 „Rozalinda“. 13.50, 20.35 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Gaminame kasdien. 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.45 Melodrama „Kai svarbi tik meilė“ (Vokietija, 2002 m.). 23.25 „Mano likimo šeimininkė“.
6.14, 13.35 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Vandenyno milžinai“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 13.20 „Padūkėlis Eliotas“. 14.10 „Kas tu toks?“ 15.15 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas nužudė Aleksandrą Didįjį?“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 „Rossas Kempas. Gaujos“ (1) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai. 0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 0.55 „Griūk negyvas!“
9.00 Žinios (k). 9.20 Romantinė drama „Pradingęs deimantas“. 11.10 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.40 Komedija „Vykrutasai“. 13.20 Telelaikraštis. 16.00 Komedija „Kad ir kas nutiktų“ (N-7). 17.30 Kauno istorijos (k). 18.00 Žinios. 18.20 Mokomės kartu. 19.00 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.00 Ženklai ant skydo (3). 20.30 Automoto. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 Kriminalinė komedija „Karštas taikinys“ (N-7). 23.00 Žinios (k). 23.20 Anim. fantastinis trileris „Renesansas“ (N-14). 1.05 Trileris „Pasmerktieji“ (N-14).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30, 18.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 „San Fransisko raganos III“. 11.00 „Vaiperis“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00. „Meilė ir kančia“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Lietuva – poezijos skambesy (k). 21.00 Veiksmo f. „Niekada nepasiduok“. 23.15 „Skaičiai“. 0.15 „Užmirštieji“. 1.15 „Vaiperis“ (k).
8.00 Biografinė drama „Mis Poter“ (D.Britanija, 2006 m.) (N-7). 9.35 Komedija „Saldžių sapnų“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2007 m.) (N-14). 11.10 Trileris „Gundanti klasta“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 18.00 Biografinis dok. f. „Leonardas Kohenas. Aš – tavo vyras“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 19.45 Komedija „Galingasis Stenas“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 21.35 Veiksmo komedija „Ponas ir ponia Smitai“ (N-14). 23.35 Drama „Infiltruoti“ (JAV, 2006 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow“–Mariupolio „Azovmaš“. 14.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kazanės UNICS. 16.35 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CSKA–Rygos VEF. 18.15 Futbolo dievai. Pelé. 18.45 Sporto metraštis. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Klaipėdos „Neptūnas“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Samaros „Krasnyje Krylja“. 23.15 Futbolo dievai. Z.Zidane.
1860 m. gimė rusų rašytojas Antonas Čechovas. 1866 m. gimė prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1915 m.) Romainas Rollandas. 1900 m. Čikagoje įsteigta Amerikos beisbolo lyga. 1905 m. gimė modernaus neoromantinio stiliaus poetas Antanas Miškinis. 1954 m. gimė pokalbių laidų karalienė Oprah Winfrey. 1959 m. nuskendo danų keleivinis laivas „Hans Hedtoft“, susidūręs su ledkalniu prie Grenlandijos: žuvo 95 žmonės. 1978 m. gimė pasaulio sportinių šokių čempionas Arūnas Bižokas. 2008 m. netoli Žemės praskriejo didelis, 600 m skersmens asteroidas. Tai didžiausias asteroido priartėjimas prie Žemės per daugiau kaip 2 tūkst. metų. 10.30 val. Lietuvos laiku jis praskriejo pro Žemę už 538 tūkst. kilometrų.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų, verslo partnerių, bendraminčių. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite nuovargio ir nesustokite. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite antipatiją kitokiai nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Seksis bendrauti su šeima ir aplinkiniais. Jausite artimųjų supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Liūtas (07 23–08 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu ir taip susikursite sau papildomų problemų. Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad kas nors tyčiojasi iš jūsų ir bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus sunku valdytis. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors mes jums iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo ar diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Skorpionas (10 24–11 22). Iškils netikėtų sunkumų. Nesulauksite patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Ožiaragis (12 22–01 20). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Žuvys (02 20–03 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems.
Orai
Šiandien daug kur galimas nedidelis sniegas, pajūryje šlapdriba. Temperatūra bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos. Trečiadienį orai smarkiai keisis, šils. Daug kur numatomi krituliai: sniegas ir šlapdriba, pereinantys į lietų. Vietomis rūkas, lijundra. Naktį ir rytą plikledis. Stiprės vėjas. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną 1–4 laipsniai šilumos.
Šiandien, sausio 29 d.
–1
+2
Telšiai
–1
Šiauliai
Klaipėda
–3
Panevėžys
–1
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
29-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 336 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Utena
0
Tauragė
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +14 Kairas +18 Keiptaunas +30 Kopenhaga +6
Londonas +14 Madridas +12 Maskva –5 Minskas –8 Niujorkas +10 Oslas +2 Paryžius +12 Pekinas +2
orai kaune šiandien
Praha +6 Ryga –5 Roma +13 Sidnėjus +25 Talinas –1 Tel Avivas +16 Tokijas +12 Varšuva –1
–4
+1
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
0
Alytus
7–12 m/s
8.13 16.51 8.38 20.03 8.30
Vardai Aivaras, Gildas, Girkantas, Pranciškus, Radegunda, Sulpicijus, Valerijus, Žibutė.
Potvynis Australijoje
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–3
–2
–1
0
7
+1
+3
+4
+1
6
+3
+4
+2
+2
8
rytoj
poryt
Šiaurės rytų Australiją siaubia potvy niai. Iš viso žuvo trys žmonės. Vakar rasti dviejų potvynio srauto nuneštų vyrų kūnai – vienas Kvynslando vals tijos sost inėje Brisbane, o kitas – to liau į šiaurę esančiame Gimpio mies te. Anksčiau vieno nuskendusio vy ro lavonas buvo rastas netoli Bunda bergo miesto. Vanduo užliejo tūkstan čius namų. Sunki padėtis susiklostė ir 50 tūkst. gyventojų turinčiame Bun daberge, esančiame už 360 km į šiau rę nuo Brisbano, kur daugelis žmonių stengėsi ištrūkti iš miesto, vietos upės vandeniui pakilus iki rekordinio lygio. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Įsteigta Azijos „Nobelio premija“ Vien as turt ing iaus ių Taivan o žmonių pirmadienį įsteigė premi jas, kurios jau vadinamos azijie tišku Nobelio premijų ekvivalen tu ir kurios savo pinigine išraiška yra didesnės nei įžymiosios šve dų premijos. Samuelis Yinas, vadovaujantis verslo imperijai „Ruentex“, daug investavusiai Kinijoje, sakė, kad
skirdamas 3 mlrd. Taivano dole rių (101 mln. JAV dolerių) Tan gų premijai įgyvendino vieną di džiausių svajonių. „Viliuosi, kad ši premija paska tins tolesnius tyrimus, kurie bus naudingi pasauliui ir žmonijai, propaguos kinų kultūrą ir pada rys pasaulį geresnį“, – sakoma jo pareiškime, kurį paskelbė premijų
fondas. Premijos pavadintos pa gal Kinijos Tangų dinastiją (618– 907), kuria S.Yinas labai žavisi. Ši dinastija įkvepia kartą po kartos – tokiomis savybėmis kaip pasitikėjimas savimi ir kosmo pol it iškas inkl iuz yv um as, ku rias siekiama propaguoti ir Tan gų premijomis, nurodo fondas. Pradedant 2014-aisiais, šios pre
mijos kas dveji metai bus skiria mos keturiose skirtingose srity se: tvarios plėtros, biofarmacijos mokslo, sinologijos ir „įstatymo valdžios“. Į jas galės pretenduoti asmenys, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Laureatai gaus po 50 mln. Tai vano dolerių (1,7 mln. JAV do lerių). Nobelio premijas sudaro
8 mln. Švedijos kronų (1,2 mln. JAV dolerių). Tangų premija pa dės didinti Taivano pastebimumą tarptautinėje mokslo bendruome nėje, sakoma fondo pranešime. Nobelio premijos yra teikiamos už darbus fizikos, chemijos, fizio logijos ar medicinos, literatūros ir taikos skatinimo srityse. BNS inf.
Tikroji zebriuko Dryžiaus istorija
Aikčioja: pabrėžtinai mandagus G.Clooney elgesys ir nepažįstama
jam padaryta staigmena sulaukė palankaus Vokietijos žiniasklaidos dėmesio. AFP nuotr.
C.Clooney: talentingas, gražus ir dosnus Nesenstančio Holivudo gražuo lio, amžino vienišiaus George’o Cloon ey gerb ėj oms – nauja porc ija įrodym ų, kad jų dūsa vim ų objektas yra ne tik sim patiškas vyras, bet ir geraširdis žmogus. Visa Vokietija aptarinėja 51 me tų aktoriaus dosnumą: šiuo me tu Vokietijos sostinėje naują filmą kuriantis G.Clooney, apsilankęs
restorane „Grill Royal“, sumokėjo nepažįstamo verslininko sąskai tą – daugiau kaip 100 eurų. Mandagumu vokiečius nuste bino ir Holivudo žvaigždės drau gai. Restorano darbuotojų teigi mu, su aktoriumi pietavę bičiuliai nuogąstavo, ar nekalba pernelyg garsiai ir ar netrukdo kitiems res torano svečiams. KD inf.
Aštuoniolikmetė, gyvenanti Vir džinijoje (JAV), sako, kad filmas „Zebriukas Dryžius“ ją įkvėpė nu sipirkti zebrą. Shea Inman nusipirko zebrą, ku rį pavadino Joey, prieš trejetą metų iš fermos Teksase po to, kai pamatė minėtą kino juostą, rašo UPI.com. „Filmas „Zebriukas Dryžius“ ir jodinėjimo zebru fenomenas ma ne absoliučiai įkvėpė, – pasakoja Shea, kuri gyvena Franklino gra fystėje. – Taigi pamaniau: ar iš vi so įmanoma laikyti zebrą? Pažiū rėjau „Google“, pasitikrinau savo sąskaitą ir nusprendžiau, kad galiu sau leisti vieną įsigyti. Taigi pasi kalbėjau su mama ir įtikinau leis ti man jį nusipirkti. Ir mes jį tu rime.“ Virdžinijos institucijos zebrus laiko arkliais, todėl nereikia spe cialaus leidimo jiems laikyti. Shea jodinėja arkliais nuo 8 metų ir yra gerai žinoma savo bendruomenė je dėl arklių pirkimo, pardavimo ir treniravimo. Mergina sako, kad treniruoti zebrą jai daug sunkiau nei arklį. „Kai kuriomis dienomis jis el giasi taip, lyg juo būtų jodinėjama 30 metų, o kitomis dienomis – lyg jis niekada nebūtų matęs žmo
Tema: amerikietę įkvėpusio filmo pagrindinis keturkojis herojus zeb
riukas Dryžius įveikia arklių patyčias ir laimi rungtynes.
gaus. Šia prasme su juo tikrai sun ku dirbti. Jį reikia tikrai gerai pa žinoti ir suprasti. Dėl to aš tapau
Kadras iš filmo
daug intuityvesnė“, – pasakojo zebro savininkė. lrt.lt inf.