2013-01-29 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

ANTRADIENIS, SAUSIO 29, 2013

23 (19 626)

.;A?.162;6@ @.B@6< &

11

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

RUBRIKA

sveikata

Gripas nubloĹĄkÄ— ÄŻ ligo ninÄ—s lovÄ…

B.Vyť­niaus­kas: Eu­ro­pos jau­niĹł sun­kio­sios at­le­ti­kos Ä?em­pio­na­tas – gar­bÄ— uos­ta­mies­Ä?iui.

Miestas 4p.

Tra­ge­di­ja klu­be ĹĄo­ki­ra­vo Bra­zi­li­jÄ….

Pasaulis 9p.

Klai­pÄ—­do­je ra­gi­na­ma skelb­ti gri­po epi­de­mi­jÄ….

SÄ…monÄ—s sumaiĹĄtis staiga iki aukĹĄtumĹł paĹĄokus temperatĹŤrai, krĹŤtinÄ™ draskantis kosulys ir pusantros savaitÄ—s ligoninÄ—s patale. TokÄŻ gripo smĹŤgÄŻ teko atlaikyti Ĺžinomam televizijos laidos vedÄ—jui Gintarui VaiÄ?ekauskui, kuris buvo pirmoji ĹĄios ligos sukeltĹł komplikacijĹł auka uostamiestyje.

Asta AleksÄ—jĹŤnaitÄ—

a.aleksejunaite@kl.lt

KarĹĄÄ?iuodamas – ÄŻ ava

rijÄ…

„Susirgau, kaip sako ma, lygioje vietoje – spÄ—ju, kad namuose. Na tiesa, prieĹĄ tai dar buvau nuvaĹžiavÄ™s ÄŻ vienÄ… avari jÄ… su vilki- ď Ž Liga: aR YR cV gV W\` YNV Q\` cR QĂ› WN` 4 CNV kais. Vakare pakilo tem peratĹŤra iki Ă˜R XNb` XN` Ob c\ ]V_ Z N `V` QĂ›Y T_V ]\ X\Z] YV X 38 laipsniĹł, bet ryte ji ĹĄiek N PV W\` “ ]YNb Ă˜VĂş b QR tiek nuTV Z\ YV T\ [V [Ă› WR Na `V QĂ­ krito, todÄ—l nuvykau dar _Ă?` ]N PVR[ aN` ÄŻ dvi avari- KarĹĄtis iki 40 laipsniĹł jas“, – apie ligos pradĹžiÄ… Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a G.VaiÄ?ekauskas pasako pasakojo PraÄ—jus trims _ jo, kad buvo paguldy dienoms nuo pirmĹłtelevizijos laidos „Reidas“ perĹĄalimo ligĹł anksÄ?iau ti ĹĄeĹĄi ĹžmonÄ—s, tarp autorius jĹł perĹĄalimo pas yra ĹŤmi virĹĄutiniĹł jam pa- kuriĹł tik vie simptomĹł pasirodyG.VaiÄ?ekauskas. kvÄ—pavimo nas suaugÄ™s. sitaikydavo, bet darbui mo liga staiga paĹŤmÄ—jo. takĹł infekcija. Nuo ĹĄiĹł esÄ… tai neĹ˝urnalistas prisipaĹžino, Be G.VaiÄ?ekausko, me infekcitrukdÄ—. kad bedikĹł glo- jĹł neŞōsta „Vakare man pasidarÄ— blo ďŹ lmuojant laidos siuĹžetÄ… ma, o tik nuo infekcibon pateko penki vaikai. ga, pajis jautÄ—si kilo didelÄ— jos sukeltĹł pasekmiĹłâ€œ, temperatĹŤra, o prieĹĄ viprastai, o vakare tempera KlaipÄ—dos apskrities – aiĹĄkino tĹŤra paki- durnaktÄŻ pra ligoninÄ—s gydytojas. Gydytojas atkreisidÄ—jo ĹžvÄ—riĹĄkas kolo iki 39 laipsniĹł karĹĄÄ?io. Pulmonologijos ir aler go sulys, kuris nustojo tik jos Pasak M.Zolubo, pavojin „AĹĄ dar bandĹžiau iĹĄsilai 4 val. ryte. pÄ— dÄ—mesÄŻ ÄŻ tai, kaip skyriaus vedÄ—jas Marius Zololugibas giausia Ĺžyti pa- KosÄ—jau be komplikacija, kuriÄ… ga perstojo iĹĄtisas ketuts, bet po dviejĹł dienĹł ramino, kad kol kas gri li su kel nuvaĹžiavau rias valan ti ĹĄi pas masiĹĄ- infekcija Ĺžmogus turÄ—tĹł atdas“, – prisiminÄ— Ĺžurpas savo gydytojÄ…, kuri – plauÄ?iĹł uĹždegimas. kai nepuola klaipÄ—dieÄ?iĹł. Ĺžino kiek- nalistas. „Gali pasireikĹĄti ir ausĹł vienÄ… mano plauÄ?iĹł skirti, ar jÄŻ uĹžpuolÄ— „Žvelgiant ÄŻ susirgimus uĹždegicentimetvisoje mas, bronchitas, G.VaiÄ?ekauskui naktÄŻ tem rÄ…. AĹĄ juk daugybÄ™ me apskrityje, panaĹĄu, kad angina ir lÄ—tiniĹł peratĹŤgripas, ar kita tĹł rĹŤkiau. ra pakilo iki nuo gripo ligĹł paĹŤmÄ— 40 laipsniĹł karĹĄÄ?io. O meÄ?iau tÄ… dienÄ…, kai jimas“, – sakÄ— Pulmogeriausiai saugo stintĹł mirÄ— VyĹžvejyba“, nologijos ir infekcija. „PrasidÄ—jo kliedesiai. tautas Kernagis. Ĺ i ma alergologijos skyriaus – apie klaipÄ—dieÄ?iĹł atspa NeĹžinia, no gydytoja kodÄ—l aĹĄ rumÄ… li- vedÄ—jas. pavardÄ—mis kvieÄ?iau man buvo vienas tĹł ĹžmoniĹł, goms kalbÄ—jo M.Zolubas. kuris ma- paŞįstamus Gydytojas atkreipÄ— dÄ—me daktarus ÄŻ pagalbÄ…. AĹĄ ne atkalbÄ—jo nuo rĹŤkymo. Neretai baimÄ™ visuome sÄŻ ÄŻ tai, PerĹĄvie- su kaĹžkuo ko nÄ—je ke- kaip Ĺžmogus vojau. Nieko nelauktus plauÄ?ius gydytoja diag turÄ—tĹł atskirti, ar jÄŻ liantis kiauliĹł gripas, pa nozavo, dama ĹĄeima iĹĄ sak M.Zo- uĹžpuolÄ— gri kvietÄ— greitÄ…jÄ… medikad man prasideda plau pas, ar kita infekcija. lubo ĹĄiemet turÄ—tĹł bĹŤti Ä?iĹł uĹžde- cininÄ™ pagal „AĹĄ manau, kad Ĺžmoni pamirĹĄtas. „GripÄ… reikÄ—tĹł ÄŻtarti, jei ja nieko bÄ… ir nugabeno mane ÄŻ gimas“, – savo ligos is „ŽmonÄ—s kaĹžkodÄ—l nori li ga torijÄ… pasa- ligoninę“, geriau uĹž skiepus nÄ—ra pratapatin- sidÄ—jo staiga. sugalvojusi. tis su gy – pasakojo televizijos kojo G.VaiÄ?ekauskas. Ĺ˝mogus, iĹĄ ryto sveivuliais. Ĺ iemet jokio kiau Nesu girdÄ—jÄ™s, kad nuo laidos vedÄ—jas. liĹł kas iĹĄÄ—jÄ™s ÄŻ darbÄ…, gripo skie- gripo nÄ—ra, GavÄ™s receptÄ… antibioti vakare gali bĹŤo yra elementarus sezopo numirtĹł vaikas ar suau kams vyG.VaiÄ?ekauskui Respub ti baisus ligonis. Taip pat gÄ™s Ĺžmo- ninis gripas ras numojo ranka ÄŻ gydy likinÄ—je gus. O dabar turi ir panikai nÄ—ra jokio patojos palie- KlaipÄ—dos spaudoje skaitau, kad ĹĄaltkrÄ—tis ir karĹĄÄ?iavimas“, bĹŤti ligoninÄ—je teko praleispimÄ… gydytis namuose grindo“, – aiĹĄkino M.Zo – aiĹĄgripo komplikacijos nusi ir pamirĹĄti ti pusantros lubas. kino daktaras. neĹĄa gyvysavaitÄ—s. avarijas bei naktinius va bes. Ĺ tai aĹĄ pats esu komp ĹžinÄ—jimus „Man buvo pasakyta, kad likuotas“, Signalizuo KarĹĄÄ?iavimu gydytojas uĹžmiesÄ?io keliais. tai gri- – kalbÄ—jo ligo ja ĹŤmi pradĹžia nelaiko ninÄ—je iki ĹĄio pirmapo komplikacija – plau ĹĄiek tiek pakilusios – ke „Sakiau, kad darbas man VisuomenÄ—je atgarsÄŻ su Ä?iĹł uĹždegi- dienio gy liomis pasvar- mas. AĹĄ anksÄ?iau kÄ—lÄ— Kauno dalomis dytas G.VaiÄ?ekauskas. biau uĹž viskÄ…. Bet vaka aukĹĄtesnÄ—s nei 37 laipsniai daug metĹł skieklinikose gripo komplika re situaci- pijausi nuo cijĹł neat- temperatĹŤ gri ja tapo nebejuokinga“, ros. laikiusios dvylikametÄ—s – pasako- trejus metus po, o paskutinius Guldo silpniausius? mergaitÄ—s „Kosulys ir skrepliavi to nebedariau“, – sajo G.VaiÄ?ekauskas. mirtis. mas nÄ—DÄ—l gripo sukeltĹł komp kÄ— Ĺžurnalistas. ra gripas. Jam yra bĹŤdin likaci„Visais laikais nuo gripo gas saujĹł KlaipÄ—dos apskrityje komp- sas kosulys“, ÄŻ ligonines likacijĹł mir – aiĹĄkidavo ĹžmonÄ—s. O grino M.Zolubas.

Ĺ iandien priedas

Po­li­ti­kas no­ri dvi­kal­bys­tÄ—s Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rys ryŞ­ tin­gai sie­kia, kad uos­ta­mies­ty­je bō­tĹł ÄŻtei­sin­ta dvi­kal­bys­tÄ— – ne tik vals­ty­bi­nÄ— lie­tu­viĹł, bet ir ru­sĹł kal­ba. Rin­kÄ—­jĹł pa­si­ ti­kÄ—­ji­mÄ… pel­niu­siam po­li­ti­kui nÄ— mo­tais, kad to­kie jo uŞ­mo­ jai pa­Şeis­tĹł Lie­tu­vo­ je ga­lio­jan­Ä?ius ÄŻsta­ ty­mus.

Kaina 1,30 Lt

„O da­bar aĹĄ pa­ts esu komp­ li­kuo­tas.“ 12

Taip pa­tir­tos gri­po komp­li­ka­ci­jos mas­tÄ… ÄŻver­ti­no lai­dĹł ve­dÄ—­jas Gin­ta­ras Vai­Ä?e­kaus­kas.

11p.

Per­ga­lÄ— prieĹĄ mies­to biu­rok­ra­tus As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Teis­me – pir­ma­sis mies­tie­Ä?io lai­ mÄ—­ji­mas prieĹĄ biu­rok­ra­tus. Sa­vi­ val­dy­bÄ—s val­di­nin­kai sie­kÄ— 110 li­tĹł bau­da nu­baus­ti klai­pÄ—­die­tÄŻ uĹž nu­ kri­tu­sÄŻ au­to­mo­bi­lio lei­di­mÄ… sto­vÄ—­ ti. Teis­mas nu­spren­dÄ— bau­dos ne­ skir­ti, tik ÄŻspÄ—­ti vai­ruo­to­jÄ….

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

„Juk ne vi­du­ram­Şiai“

ÄŽ mies­to ta­ry­bÄ… iť­rink­tas Lie­tu­vos ru­sĹł sÄ…­jun­gos at­sto­vas Via­Ä?es­la­vas Ti­to­vas pa­tei­kÄ— siō­ly­mÄ…, kad ÄŻ ĹĄiuo me­tu vis dar ren­gia­mÄ… Klai­pÄ—­dos stra­te­gi­nÄŻ plÄ—t­ros pla­nÄ… iki 2020 m. bō­tĹł ÄŻtrauk­ta nuo­sta­ta, jog gat­ viĹł pa­va­di­ni­mai uos­ta­mies­ty­je bō­ tĹł ra­ťo­mi ne tik lie­tu­viĹł, bet ir ru­ sĹł kal­ba. Ki­taip ta­riant, jis no­rÄ—­tĹł, kad prie ant pa­sta­tĹł pa­ka­bin­tĹł len­te­liĹł, ku­ rio­se uŞ­ra­ťy­ti gat­viĹł pa­va­di­ni­mai, at­si­ras­tĹł pa­pil­do­mos, ku­rio­se vie­ to­var­dĹžiai bō­tĹł uŞ­ra­ťy­ti ru­sĹł kal­ba.

4

Tei­sÄ—­tas pro­to­ko­las?

„„Ig­no­ra­vi­mas: Lie­tu­vos ru­sĹł sÄ…­jun­gai at­sto­vau­jan­tis V.Ti­to­vas ti­ki­no, jog sa­vo siō­ly­mais tik sie­kia pa­ge­rin­ti

Ĺžmo­niĹł gy­ve­ni­mÄ… ir ne­pri­pa­Şįs­ta, kad jo sie­kiai prieť­ta­rau­ja tei­sÄ—s ak­tams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vla­di­mi­ras Nyr­ko gy­ve­na J.Ka­ro­so gat­vÄ—­je. Ĺ˝mo­gus me­tams iť­si­pir­ko lei­di­mÄ… sta­ty­ti au­to­mo­bi­lÄŻ ĹĄa­lia sa­ vo na­mĹł cent­ri­nÄ—­je mies­to da­ly­je. Jis ti­ki­no, kad lei­di­mas vi­sa­ da bu­vo pri­kli­juo­tas prie prie­ki­ nio lan­go stik­lo, ta­Ä?iau tÄ… lem­tin­ gÄ… kar­tÄ…, kai pa­si­ro­dÄ— kont­ro­lie­riai, jis at­si­kli­ja­vo ir nu­kri­to ant au­to­ mo­bi­lio grin­dĹł. Kont­ro­lie­rius sky­ rÄ— bau­dÄ…. V.Nyr­ko tei­gia, jog ra­dÄ™s ÄŻspÄ—­ji­mÄ… jau po po­ros va­lan­dĹł nuÄ—­ jo ÄŻ sa­vi­val­dy­bÄ—s Vie­ťo­ sios tvar­kos sky­riĹł.

8

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMĹł pirmas etapas

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 5 p.

2

ANTRADIENIS, SAUSIO 29, 2013

miestas

Ar­chi­tek­tai pra­šo nuo­lai­dų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

In­ves­tuo­to­jai bė­ga iš se­na­mies­čio ir cent­ri­nės mies­to da­lies, nes ne­ ga­li įvyk­dy­ti rei­ka­la­vi­mo įreng­ ti tiek au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­ tų, kiek nu­ro­dy­ta tei­sės ak­tuo­se. Tai kons­ta­ta­vę uos­ta­mies­čio ar­ chi­tek­tai krei­pė­si į mies­to po­li­ti­ kus, kad šie to­kius rei­ka­la­vi­mus su­ma­žin­tų. At­si­sa­kė vieš­bu­čio

„Vie­nas iš nau­jau­sių pa­vyz­džių – vers­li­nin­kas nu­si­pir­ko pa­sta­tė­ lį Puo­džių gat­vė­je ir ja­me no­rė­jo įreng­ti vieš­bu­tu­ką. Skly­pas yra vos tri­jų arų, ja­me neį­ma­no­ma įreng­ti tiek au­to­mo­bi­lių vie­tų, kiek rei­ka­ lau­ja­ma, to­dėl žmo­gui te­ko at­si­sa­ ky­ti sa­vo pla­nų“, – tei­gė ar­chi­tek­ tas Gin­ta­ras Či­čiur­ka.

Šie­met mies­to biu­ dže­te bus nu­ma­ty­ ta 0,5 mln. li­tų, už ku­riuos tu­rė­tų bū­ti pro­jek­tuo­ja­ma dau­ giaaukš­tė au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lė Pi­lies g. 4.

Jis pa­tei­kė ir dau­giau pa­vyz­džių. Vers­li­nin­kas se­na­mies­ty­je esan­čia­ me pa­sta­te pir­ma­ja­me aukš­te nu­ si­pir­ko du bu­tus ir juos su­jun­gęs no­rė­jo įreng­ti ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­ tal­pas. Ta­čiau tam, kad gau­tų to­kį lei­di­mą, jis tu­rė­jo įreng­ti ir še­šias vie­tas sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius, o erd­ vės joms ne­bu­vo, to­dėl pla­nų apie ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­tal­pas taip pat te­ko at­si­sa­ky­ti. „Mies­to ta­ry­ba tu­ri tei­sę su­ma­ žin­ti rei­ka­la­vi­mus dėl au­to­mo­bi­ lių vie­tų skai­čiaus. Pra­šo­me, kad se­na­mies­ty­je in­ves­tuo­to­jams, ku­ rie pla­nuo­ja sta­ty­ti ar re­konst­ruo­

ti ko­kį nors ob­jek­tą, rei­kė­tų įreng­ti per­pus ma­žiau vie­tų au­to­mo­bi­ liams sta­ty­ti, nei da­bar rei­ka­lau­ ja­ma“, – ar­chi­tek­tų var­du į Te­ri­ to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­rius va­kar krei­pė­si G.Či­čiur­ka. Pro­jek­tuos aikš­te­lę

Po­li­ti­kai ne­prieš­ta­ra­vo, kad in­ ves­ti­ci­jos se­na­mies­čiui rei­ka­lin­ gos ir jų ne­ga­li­ma at­stum­ti, ta­čiau taip ir neaiš­ku, kur vai­ruo­to­jams teks sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius, nes jų vis tiek ne­su­ma­žės, nors vie­tų sto­vė­ji­ mui bus įreng­ta ma­žiau. „Ir vėl rei­kia pri­si­min­ti ir pri­ min­ti, kad se­na­mies­čio priei­go­se tu­ri bū­ti įreng­tos aikš­te­lės, ku­rio­ se vai­ruo­to­jai au­to­mo­bi­lius ga­lė­tų sta­ty­ti ne­mo­ka­mai ar­ba už sim­bo­ li­nį mo­kes­tį. De­ja, apie tai vis kal­ ba­me ir kal­ba­me, o re­zul­ta­tų nė­ra“, – ap­gai­les­ta­vo ko­mi­te­to na­rys Ri­ man­tas Ci­baus­kas. Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas Si­mo­ nas Gent­vi­las pa­ti­ki­no, kad šie­ met mies­to biu­dže­te bus nu­ma­ty­ ta 0,5 mln. li­tų, už ku­riuos tu­rė­tų bū­ti pro­jek­tuo­ja­ma dau­giaaukš­ tė au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė Pi­lies g. 4.

Pa­mi­nė­ji­mas: Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ve­te­ra­nai Klai­pė­do­je pa­ger­bė uos­ta­mies­ty­je ly­giai prieš 68 me­tus

Lab­da­ros nereikia

As­ta Dy­ko­vie­nė

Ori­gi­na­les­nį spren­di­mą ra­do ko­mi­ te­to na­rys Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas. Jis G.Či­čiur­kai pa­siū­lė, kad šis sy­kiu su ki­tais ar­chi­tek­tais ne­mo­ka­mai pa­ reng­tų dau­giaaukš­tės au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės pro­jek­tą. „Jūs mums tik nu­ro­dy­ki­te vie­tą ir mes pa­da­ry­si­me“, – ža­dė­jo ar­ chi­tek­tas. To­kiems pla­nams pa­si­prie­ši­no ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­nė Sta­ še­vi­čiū­tė, ku­ri pa­brė­žė, kad apie lab­da­rą ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. Ta­čiau ji su ki­tais ko­mi­te­to na­ riais su­ta­rė, kad rei­kia įpa­rei­go­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją reng­ ti mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­ jek­tą, ku­riuo vers­li­nin­kams, no­ rin­tiems in­ves­tuo­ti se­na­mies­ty­je, bū­tų su­ma­žin­ti rei­ka­la­vi­mai dėl vie­tų au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti skai­ čiaus.

kri­tu­sius ko­vos drau­gus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Miestas pagerbė savo istoriją Ta­ry­bi­nių ka­rių me­mo­ria­le uos­ta­mies­ty­je vėl lieps­no­jo am­ži­no­ ji ug­nis. Sau­sio 28 d. ly­giai prieš 68 me­tus į Klai­pė­dą, iš­vi­ju­si na­ cis­ti­nę ka­riuo­me­nę, įžen­gė Rau­do­no­ji ar­mi­ja. a.dykoviene@kl.lt

Pa­ger­bi­mo mi­tin­ge Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­brė­žė, kad is­to­ri­ja taip su­dė­lio­jo, jog sau­ sio mė­ne­sį bu­vo du la­bai svar­būs uos­ta­mies­čiui įvy­kiai: 1923 m. sau­ sio su­ki­li­mas ir Rau­do­no­sios ar­mi­ jos įžen­gi­mas į mies­tą 1945-ai­siais. Abiem at­ve­jais Klai­pė­da vėl ta­po Lie­tu­vos da­li­mi. „Ma­no bu­vi­mas čia reiš­kia pa­gar­ bą žmo­nėms, ku­rie są­ži­nin­gai at­li­ ko sa­vo – ka­rio – pa­rei­gą. No­riu pa­ brėž­ti, kad Klai­pė­da yra tas mies­tas, ku­ris ger­bia is­to­ri­ją ir ne­nu­ty­li nė vie­no jos fak­to ir juos įver­ti­na la­bai gar­bin­gai“, – pa­mi­nė­ji­mo ce­re­mo­ ni­jo­je sa­kė V.Grub­liaus­kas. Pir­m a­d ie­n į Klai­p ė­d o­j e prie me­mo­ria­lo ta­ry­bi­niams ka­riams,

kaip ir kas­met sau­sio 28 d., at­vy­ ko Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­ nis kon­su­las Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ras Ma­ly­gi­nas, su­si­rin­ko ke­li šim­tai Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ve­te­ra­ nų, bu­vu­sių kon­cent­ra­ci­jos sto­ vyk­lų ka­li­nių, ki­tų mies­tie­čių. Jie pa­ger­bė žu­vu­siuo­sius per Klai­pė­ dos štur­mą. Klai­pė­dą Ta­ry­bi­nė ar­mi­ja ap­ siau­tė dar 1944 m. spa­lio mė­ne­ sį, ta­čiau užim­ti mies­tą pa­vy­ko tik 1945 m. sau­sį. Per pa­sku­ti­nią­ sias šios ka­ri­nės kam­pa­ni­jos die­nas žu­vo dau­giau nei 6 tūkst. Ta­ry­bi­ nės ar­mi­jos ka­rių. Klai­pė­dos me­ mo­ria­le bro­liš­ka­me ka­pe pa­lai­do­ ta be­veik 700 žu­vu­sių­jų. „Juk čia bu­vo pa­sku­ti­nė Lie­tu­vos že­mės pė­da, iš ku­rios iš­vy­ti hit­le­ri­ nin­kai. Šian­dien Klai­pė­do­je gy­ve­ na 10 ka­ro ve­te­ra­nų, ku­rie prieš 68

me­tus da­ly­va­vo šio­je ope­ra­ci­jo­je“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos ka­ro ve­te­ra­ nų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Bro­nis­la­ vas Sat­kaus­kas. Ev­ge­ni­jus Ko­val­čiu­kas – vie­nin­ te­lis iš vi­sų li­ku­sių gy­vų sa­vo ko­ vos drau­gų, da­ly­va­vu­sių Klai­pė­ dos ope­ra­ci­jo­je, atė­jo į pa­mi­nė­ji­mo mi­tin­gą ka­rių me­mo­ria­le. Ki­ti dėl pra­stos svei­ka­tos to pa­da­ry­ti ne­ ga­lė­jo. 1945 m. sau­sio 28 d. pa­si­bai­gė vie­na nuo­žmiau­sių Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro ko­vi­nių kam­pa­ni­jų Lie­ tu­vo­je – ta­ry­bi­niai ka­riai iš Klai­pė­ dos iš­vi­jo hit­le­ri­nin­kus. Klai­pė­do­je dar prieš 20 me­tų gy­ve­no 2,5 tūkst. ka­ro ve­te­ra­nų. Šian­dien gy­vų li­ko 272, da­ly­va­vu­ sių Klai­pė­dos ope­ra­ci­jo­je – tik 10. Per­nai uos­ta­mies­ty­je mi­rė 46 Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ve­te­ra­nai.

Bokš­tui at­sta­ty­ti – dau­giau pa­jė­gų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Bu­vu­sios Klai­pė­dos Jo­no baž­ny­ čios bokš­to at­sta­ty­mo dar­bai tu­rė­ tų pa­ju­dė­ti iš mir­ties taš­ko – uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė ir evan­ge­ li­kų liu­te­ro­nų pa­ra­pi­ja ke­ti­na pa­ si­ra­šy­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ tį, o tai pa­dė­tų gau­ti pi­ni­gų iš ES ar ki­tų fon­dų.

Tvar­ka: no­rint gau­ti lei­di­mą plė­to­ti vers­lą, rei­kia įreng­ti ne­ma­žai vie­

tų klien­tų au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ties pro­ jek­te nu­ma­ty­ta, kad sa­vi­val­dy­bė pa­ra­pi­jai teik­tų vi­są rei­kia­mą in­ for­ma­ci­ją apie ga­li­my­bę gau­ti pi­ ni­gų bokš­to at­sta­ty­mui iš įvai­rių fon­dų, pa­dė­tų pa­ruoš­ti pa­raiš­ kas, o pa­ra­pi­ja įsi­pa­rei­go­tų dė­ ti vi­sas pa­stan­gas, kad gau­tų pa­ ra­mą, o už ją pa­reng­tų ga­li­my­bių stu­di­ją, tech­ni­nį pro­jek­tą, fi­nan­ suo­tų sta­ty­bas. „Po kiek­vie­no gais­ro mies­te­lė­nai at­sta­ty­da­vo Jo­no baž­ny­čią, to sie­ kia­me ir da­bar, bet kol kas kal­ba­me

tik apie bokš­tą. Mes pi­ni­gų ne­pra­ šo­me, o bend­ra­dar­bia­vi­mo su sa­vi­ val­dy­be no­ri­me to­dėl, kad tuo­met bū­tų dau­giau ga­li­my­bių gau­ti pa­ ra­mą bokš­to at­sta­ty­mui“, – tei­gė Jo­no baž­ny­čios at­sta­ty­mo ini­cia­ to­rius Jur­gis Auš­ra. Jis ti­ki­no, kad at­sta­ty­tas bokš­tas, ku­rio aukš­tis siek­tų net 75 met­rus, tap­tų se­na­mies­čio sim­bo­liu. Ja­ me bū­tų įreng­tas lif­tas, kad tu­ris­ tai ga­lė­tų pa­kil­ti ir ap­žiū­rė­ti uos­ta­ mies­tį iš vir­šaus, įreng­tos įvai­rios eks­po­zi­ci­jos, bib­lio­te­ka – bokš­tas ga­lė­tų tap­ti kul­tū­ros cent­ru. Po bokš­tu nu­ma­to­ma įreng­ ti krip­tą, ku­rio­je bū­tų ga­li­ma pa­ lai­do­ti XVI–XVIII a. mies­te­lė­nų pa­lai­kus. Jie pen­ke­rius me­tus bu­ vo sau­go­mi Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to pa­tal­po­se, o da­bar yra pa­gar­biai per­lai­do­ti prie Jo­no kal­ne­lio esan­ čio­se po­ter­no­se. Te­r i­to­r i­j ų pla­n a­v i­m o ko­m i­te­ to na­riai va­kar vie­nin­gai pri­ta­rė

bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ties pro­ jek­tui, tik sua­be­jo­jo, ar įma­no­ma at­sta­ty­ti 75 met­rų aukš­čio bokš­ tą. „Bu­vau at­si­ve­žęs moks­li­nin­ kų iš Is­pa­n i­jos ir Ru­s i­jos, ku­r ie iš­ty­rė pa­ma­tus, dre­na­žą, net nu­ sta­tė, kur nuo tos vie­tos ei­na tu­ ne­lis jū­ros link. Esa­me pa­si­ren­ gę bokš­to at­sta­ty­mui“, – tvir­ti­no J.Auš­ra. Ta­čiau da­ta, iki ku­rios Jo­no baž­ ny­čios bokš­tas ga­li bū­ti at­sta­ty­tas, kol kas neį­var­di­ja­ma.

75

– tiek metrų siektų atstatytas Klai­pė­dos Jo­ no baž­ny­čios bokš­tas.

3

ANTRADIENIS, SAUSIO 29, 2013

miestas Ati­da­rė pa­ro­dą

Ren­ka ak­to­rių kur­są

mokys ga­min­ti kau­kes

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ju­je (Di­džio­ji Van­dens g. 2, Klai­pė­da) ati­da­ry­ta pa­ro­ da „Ko­va dėl Klai­pė­dos – įvy­ kiai ir žmo­nės“, skir­ta Klai­pė­ dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­ tu­vos 90-osioms me­ti­nėms. Eks­po­nuo­ja­mos fo­tog­ra­fi­jos, do­ku­men­tai iš įvai­rių ar­chy­vų ir mu­zie­jų rin­ki­nių.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te šie­met ren­ka­mas ak­to­rių kur­sas, ku­ rį rengs Klai­pė­dos dra­mos teat­ ro me­no va­do­vas, re­ži­sie­rius, do­ cen­tas Po­vi­las Gai­dys. Bai­gę šią stu­di­jų pro­gra­mą ir įgi­ję teat­ ro ba­ka­lau­ro kva­li­fi­ka­ci­ją jau­nie­ ji ak­to­riai tu­rės ga­li­my­bę dirb­ ti nau­jai re­konst­ruo­ta­me Klai­pė­ dos dra­mos teat­re.

Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ ras ra­gi­na klai­pė­die­čius jau ruoš­tis Už­ga­vė­nėms. Me­no dirb­tu­vė­se kau­kių ga­my­bos pa­mo­kos vyks­ta iki va­sa­rio 9 d. penk­ta­die­niais 17 val. ir šeš­ ta­die­niais 11 val. Per šiuos už­ siė­mi­mus jų da­ly­viai pa­si­ga­ mins pa­si­rink­tą kau­kę pa­pjė ma­šė tech­ni­ka.

Dar­že­li­nu­kus iš­gul­dė vi­ru­sai Vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos re­ti­na ne tik dar­že­li­ nu­kų, bet ir auk­lė­to­ jų gre­tas. Kai ku­rie dar­že­liai pri­vers­ ti su­jung­ti gru­pes. Prog­no­zuo­ja­ma, kad dėl oro tem­pe­ ra­tū­rų skir­tu­mų ser­ ga­mu­mas tik di­dės.

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien 10 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­gerbs Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­g i­mo 90-čiui pa­m i­nė­t i skir­t ų ren­g i­n ių or­ga­n i­za­to­ rius. 13 val. vyks svei­k in­ti šei­mą, ku­ri su­si­lau­kė try­nu­k ų. Dis­ku­si­ja. Ket­v ir­ta­d ie­n į nuo 10 val. Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Hu­ma­n i­ta­r i­ nių moks­lų fa­k ul­te­to 312 au­d i­to­r i­jo­je vyks se­mi­na­ras-dis­ku­si­ja „Ki­tų kal­bų as­men­var­d žių ra­šy­ba lie­t u­v iš­k uo­se lei­di­niuo­se“.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Kai ku­rio­se uos­ta­mies­čio dar­že­ lių gru­pė­se – vos po ke­lis vai­kus. Vie­nus dar­že­li­nu­kus pa­kir­to li­ga, o ki­tų tė­vai tie­siog ne­ve­da, bi­jo­da­mi, kad šie neuž­sik­rės­tų. Li­goms la­biau neats­pa­res­ni jau­ nes­nio am­žiaus vai­kai, taip pat lop­še­li­nu­kai. Tad kai ku­rio­se gru­ pė­se iš 15 vai­kų tė­ra vos du ar trys. Ta­čiau dar­že­lių va­do­vai si­tua­ci­jos ne­dra­ma­ti­za­vo ir ti­ki­no, kad epi­de­ mi­jos dar ne­si­jau­čia. Lop­še­lio-dar­že­lio „Ban­ge­lė“ di­ rek­to­rė Jev­ge­ni­ja Zan­ki­na mi­nė­jo, kad tik vie­no­je gru­pė­je šiuo me­tu tė­ra trys vai­kai. Ta­čiau jie neperke­ liami į ki­tą gru­pę, bai­mi­nan­tis, kad nau­ja ap­lin­ka ga­li su­kel­ti ne­sau­gu­ mo jaus­mą bei įtam­pą. „ O jau ta­da jie tik­rai su­si­rgtų“, – spren­di­mą ne­jung­ti gru­pės paaiš­ ki­no va­do­vė. Su šiais tri­mis vai­kais dir­ba vie­ na auk­lė­to­ja, ku­riai šiuo me­tu ten­ ka pa­va­duo­ti ir gru­pės auk­ly­tę. Lop­š e­ly­j e-dar­ž e­ly­j e „Rū­ta“ jung­ti gru­pes te­ko dėl vie­nu me­

Dienos telegrafas

Ne­ve­da: šiuo me­tu dau­giau vai­kų dar­že­lio ne­lan­ko ne tik dėl li­gos, bet ir tė­vų at­sar­gu­mo.

tu su­si­rgu­sių net pen­kių auk­lė­to­ jų. Ma­no­ma, kad jos už­si­krė­tė nuo vai­kų. Gru­pė­se ser­gan­čių vai­kų nė­ra tiek daug. Tik vie­no­je lop­še­ lio gru­pė­je ke­lias die­nas iš 13 vai­kų atei­da­vo du. Pa­sak „Li­ne­lio“ di­rek­to­rės Vio­ le­tos Ur­bo­nie­nės, tė­vai ži­no, jog sir­gu­liuo­jan­tys ar slo­guo­jan­tys vai­ kai į dar­že­lį ne­prii­ma­mi. Tad gal­ būt dėl šios prie­žas­ties kai ku­rie tė­vai sa­vo vai­kus pa­lie­ka na­muo­ se ar­ba il­ges­niam lai­kui pra­si­tę­sia ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą. Taip pa­vyks­ta iš­veng­ti di­des­nio dar­že­ li­nu­kų ser­ga­mu­mo. Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro šei­mos gy­dy­to­ja Da­lia Šal­ kaus­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad pa­sta­ ruo­ju me­tu ge­ro­kai pa­dau­gė­jo ser­ gan­čių­jų vi­ru­si­nė­mis in­fek­ci­jo­mis, gri­pu.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pas­te­bi­ma, kad šiuo me­tu dau­ giau ser­ga vai­kai ir nėš­čios mo­te­ rys. Jų imu­ni­te­tas yra leng­viau pa­ žei­džia­mas vi­ru­so. Kaip paaiš­ki­no

Da­lia Šal­kaus­kie­nė:

Idea­liau­sias va­rian­ tas, kai oro tem­pe­ra­ tū­ra lai­ko­si apie – 3–5 laips­nius, ta­čiau kai tik ji pa­ky­la aukš­čiau ar­ba krin­ta, išau­ga ir ser­ga­mu­mas. gy­dy­to­ja, vai­kai daž­niau ser­ga ir dėl to, kad dau­giau lai­ko pra­lei­džia už­da­ro­se pa­tal­po­se, ko­lek­ty­vuo­se.

Ten su­si­da­ro pa­lan­kios ap­lin­ky­bės plis­ti li­goms. Iki šiol že­miau nei 10 laips­nių nu­kris­da­vu­si tem­pe­ra­tū­ra šios sa­ vai­tės pra­džio­je tu­rė­tų ge­ro­kai pa­ kil­ti. Prog­no­zuo­ja­ma, kad ter­mo­ met­rų stul­pe­liai pa­kils iki ke­lių laips­nių ši­lu­mos. Pa­sak D.Šal­kaus­kie­nės, vi­ru­si­ nėms in­fek­ci­joms toks oras yra la­ bai pa­lan­kus, tad ser­ga­mu­mas tik dar la­biau išaugs. Taip ga­li nu­tik­ ti, ypač jei­gu tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ ra lai­ky­sis il­giau, pa­ti­žu­sia­me snie­ ge dau­giau žmo­nių su­šlam­pa ko­jas, su­šą­la ir su­ser­ga. „Idea­liau­sias va­rian­tas, kai oro tem­pe­ra­tū­ra lai­ko­si apie – 3–5 laips­nius, ta­čiau kai tik ji pa­ky­ la aukš­čiau ar­ba krin­ta, išau­ga ir ser­ga­mu­mas“, – sa­kė D.Šal­kaus­ kie­nė.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 18 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Je­ka­te­ri­na Ru­ mian­ce­va (g. 1925 m.), Vy­tau­tas Jo­nas Gra­baus­kas (g. 1928 m.), Vy­tau­tas Sta­ nis­lo­vas Kup­rins­kas (g. 1929 m.), Ma­ ri­ja Kas­naus­kie­nė (g. 1930 m.), Ame­li­ ja Kuš­lie­nė (g. 1929 m.), Va­si­lij Nai­dio­ nov (g. 1933 m.), For­tū­na­tas Strie­la (g. 1933 m.), Ge­no­vai­tė Sa­vic­kie­nė (g. 1934 m.), Ju­lius Au­gus­tas San­do­vas (g. 1934 m.), Al­gir­das Kor­bu­tas (g. 1935 m.), Emi­ li­ja Apo­lo­ni­ja Skir­man­tie­nė (g. 1936 m.), Vin­cen­tas Vy­tau­tas Ma­niu­kas (g. 1943 m.), Gab­rie­lė Mic­kie­nė (g. 1945 m.), Pra­ nas Ged­gau­das (g. 1951 m.), Kęs­tu­tis Jo­ na­vi­čius (g. 1951 m.), Vi­da Dau­no­rai­tė (g. 1962 m.), Aud­rius Si­da­ra­vi­čius (g. 1964 m.), Gin­ta­ras Ba­liū­nas (g. 1965 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Vla­di­mir Frid­k in, Emi­li­ja Apo­lo­ni­ ja Skir­man­t ie­nė, Ma­r i­ja Kas­naus­k ie­ nė, Ivan Ba­ju­kov, Kęs­tu­tis Jo­na­vi­čius, Va­si­lij Nai­dio­nov, Vy­tau­tas Jo­nas Gra­ baus­kas, Vy­tau­tas Sta­n is­lo­vas Kup­ rins­kas, Gin­ta­ras Ba­liū­nas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mos Ame­l i­ja Kuš­l ie­nė, Ge­no­vai­tė Sa­ vic­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 5 ber­niu­kai

Pa­ra­mai pri­trū­ko pi­ni­gų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jų rė­mi­ mas uos­ta­mies­čio val­džiai ta­po gal­vo­sū­kiu. Pa­ra­mai pri­trū­ko pi­ ni­gų – pa­raiš­kų gau­ta di­des­nei su­ mai, nei yra skir­ta lė­šų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė pa­sa­ ko­jo, kad bend­ri­jų rė­mi­mo fon­de yra apie 450 tūkst. li­tų. Ta­čiau pa­raiš­kų gau­ti pa­ra­mą pa­teik­ta di­des­nei su­mai. No­rint pa­gal­bą skir­ti vi­soms jos pra­šiu­ sioms bend­ri­joms, rei­kė­tų per 500 tūkst. li­tų.

„Svars­to­me, ką rei­kės da­ry­ti. Trūks­ta apie 60 tūkst. li­tų. Pa­ra­ mą skirs­tan­čiai ko­mi­si­jai teik­si­ me įvai­rius pro­ble­mos spren­di­mo va­rian­tus. Siū­ly­si­me ar­ba vi­siems pa­reiš­kė­jams ma­žin­ti pa­ra­mą, ar­ ba jos ne­su­teik­ti tiems, kad pra­ šy­mus pa­tei­kė pa­sku­ti­niai. Žiū­ rė­si­me, kaip čia ge­riau pa­da­ry­ti“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Ru­de­ni­nio pa­raiš­kų priė­mi­mo pa­ra­mai gau­ti eta­po me­tu bend­ri­ jos bu­vo la­bai ak­ty­vios. Iš vi­so gau­ ta per 30 pra­šy­mų. Ta­čiau ko­mi­si­ja svars­tė tik 21 pa­raiš­ką. Pa­sak V.Gem­bu­tie­nės, li­ku­sios nea­ti­ti­ko pa­ra­mos iš bend­ri­jų fon­ do sky­ri­mo rei­ka­la­vi­mų. Ve­dė­ja pa­ sa­ko­jo, kad bend­ri­jos pa­ra­mos pra­šo

įvai­riems dar­bams: bend­ri­jų stei­gi­ mui, sie­nų šil­ti­ni­mui, sto­go re­mon­ tui, ši­lu­mi­nių cent­rų įren­gi­mui, elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos re­mon­tui. Pa­ra­ma su­tei­kia­ma už jau at­lik­ tus dar­bus. Kiek ir kam bus skir­ ta lė­šų, tu­rė­tų paaiš­kė­ti po dvie­jų sa­vai­čių. Pa­va­sa­ri­nio eta­po me­tu bu­vo su­lauk­ta tik ke­tu­rių pa­raiš­kų gau­ ti pa­ra­mą. Pa­ten­kin­tos trys. Tuo­ met bend­ri­joms iš­da­ly­ta tik apie 21 tūkst. li­tų, kai bu­vo pla­nuo­ta skir­ti per 200 tūkst. li­tų. Šie­met bend­ri­jų rė­mi­mui lė­šų grei­čiau­siai ne­bus skir­ta. „Ne­bent lik­tų iš praė­ju­sių me­tų, bet pa­na­šu, kad taip ne­bus. Pi­ni­gų pa­ra­mai trūks­ta“, – tei­gė ve­dė­ja.

Pa­ra­mą bend­ri­joms sa­vi­val­dy­bė ski­ria Dau­gia­bu­čio na­mo bend­ro­jo nau­

do­ji­mo ob­jek­tų at­nau­ji­ni­mo, mo­der­ ni­za­vi­mo dar­bams Dau­gia­bu­čių na­mų in­ves­ti­ci­nių pro­ jek­tų ir ener­ge­ti­kos au­di­to pa­ren­gi­mui

Bend­ri­jų stei­gi­mui­si Pas­t a­t ų tech­n i­n ių de­f ek­t ų, ku­r ie

ke­l ia grės­m ę, pa­š a­l i­n i­m ui, konst­ ruk­c i­j ų sta­b i­l u­m ui už­t ik­r in­t i

4

antradienis, sausio 29, 2013

miestas

Po­li­ti­kas no­ri dvi­kal­bys­tės 1

Ma­ža to, jis sie­kia, kad svar­biau­sia­me Klai­pė­dai do­ku­men­te taip pat bū­tų nu­ma­ty­ ta, jog val­diš­ko­se įstai­go­se ru­sa­kal­ biai įvai­rių pra­šy­mų, pa­vyz­džiui, gau­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą, for­mas ga­ lė­tų pil­dy­ti gim­tą­ja kal­ba. „Klai­pė­do­je gy­ve­na la­bai daug ru­ sų, to­dėl ma­no siū­ly­mų pa­grin­di­nis tiks­las yra tas, kad jiems bū­tų pa­to­ giau. Ne­la­bai su­pran­tu, kaip ga­li­ma gy­ven­ti taip, kaip da­bar, juk ne vi­ du­ram­žiai“, – ste­bė­jo­si V.Ti­to­vas. Jis pa­brė­žė, kad to­kius siū­ly­mus tei­kia jau ne pir­mus me­tus ir į juos ki­ti po­li­ti­kai vis neat­siž­vel­gia. „Lau­kiu, ka­da mies­to ta­ry­bos na­riai su­pras, jog rei­kia pa­min­ ti sa­vo am­bi­ci­jas ir gal­vo­ti apie gy­ven­to­jus. Jais ne­si­rū­pi­na­me, to­dėl klai­pė­die­čiai ir iš­va­žiuo­ ja į ai­ri­jas ir ang­li­jas“, – nuo­mo­ nę reiš­kė Lie­tu­vos ru­sų są­jun­gos at­sto­vas.

Vi­ce­me­rą pa­siū­ly­mas pri­bloš­kė

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Če­pas, ku­ris yra ir Lie­tu­vių kal­bos gy­ni­mo drau­gi­jos va­do­vas, kal­bė­da­mas apie V.Ti­to­vo siū­ly­mus ne­slė­pė pa­si­pik­ti­ni­mo. „Man gai­la mies­to ta­ry­bos na­rio, ku­ris, gy­ven­da­mas Lie­tu­vo­je, ne­ pri­pa­žįs­ta tos ša­lies įsta­ty­mų, jų ne­ži­no ir, ma­tyt, ne­no­ri ži­no­ti. Tai yra jo as­me­ni­nė tra­ge­di­ja. Jis ne­ ži­no, ko­kio­je ly­go­je žai­džia, ne­su­ vo­kia. O tai, kad V.Ti­to­vui trūks­ta su­vo­ki­mo, man jau se­niai aiš­ku“, – rė­žė V.Če­pas. Jis po­li­ti­kui pa­ta­rė ap­si­dai­ry­ti, kur gy­ve­na – Lie­tu­vo­je, o jo­je vals­ ty­bi­nė kal­ba yra lie­tu­vių.

Do­na­tas Sma­lins­kas

Vals­ty­bi­nės kal­bos ins­pek­ci­jos vir­ši­n in­kas

V Re­lik­tas: Klai­pė­do­je dar ne taip se­niai kai ku­rio­se gat­vė­se bu­vo ga­li­ma

So­vie­tų sim­bo­li­ka – ge­rai

Pak­laus­tas, ar jis ne­ma­no, kad jo siū­ly­mas prieš­ta­rau­ja Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mui, V.Ti­to­vas emo­ cin­gai at­kir­to, kad jo­kio prieš­ta­ra­ vi­mo nė­ra. „Mes juk ne­no­ri­me pa­keis­ti vals­ ty­bi­nės kal­bos, o tik pra­šo­me, kad pa­pil­do­mai bū­tų var­to­ja­ma ir ru­ sų kal­ba. Vis­kas tik dėl to, kad bū­ tų pa­to­giau gy­ven­to­jams“, – die­ va­go­jo­si V.Ti­to­vas. Pa­ža­das, jog Klai­pė­do­je bus pla­ čiau var­to­ja­ma ru­sų kal­ba, ru­sa­kal­ biams ski­ria­mas di­des­nis dė­me­sys, jau ne vie­nus me­tus yra ta­pęs V.Ti­ to­vo rin­ki­mų į Sei­mą ar sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bą kam­pa­ni­jos ker­ti­niu ak­ me­niu. Pa­vyz­džiui, kan­di­da­tuo­da­mas į mies­to ta­ry­bą 2011 m., jis, kaip Lie­tu­vos ru­sų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas, ža­dė­jo siek­ ti ofi­cia­laus ru­sų kal­bos var­to­ji­mo Klai­pė­do­je, iš­sau­go­ti ma­si­nes in­ for­ma­ci­jos prie­mo­nes ru­sų kal­ba. Prieš ket­ve­rius me­tus kan­di­da­ tuo­da­mas į Sei­mą Bal­ti­jos vien­ man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, V.Ti­to­vas rin­kė­jams ža­dė­jo, kad bus pa­nai­kin­tas ta­ry­bi­nės sim­bo­ li­kos drau­di­mas. „Jei ma­no siū­ly­mai da­bar ne­bus įtrauk­ti į stra­te­gi­nės plėt­ros pla­ną, juos teik­siu ir ki­tais me­tais. Kiek gy­vuos mū­sų par­ti­ja, tiek ir bus tie siū­ly­mai – ir po pen­ke­rių, ir po de­ šimt me­tų“, – tvir­ti­no V.Ti­to­vas.

Komentaras

pa­ma­ty­ti pa­va­di­ni­mų dviem kal­bo­mis.

Vy­tau­tas Če­pas:

Jei žmo­gus Lie­tu­vo­ je bent mi­ni­ma­liai ne­mo­ka lie­tu­vių kal­ bos, tai jo tra­ge­di­ja.

„Ne­ma­tau jo­kio rei­ka­lo leis­ti ke­ lis mi­li­jo­nus li­tų dėl ke­lių žmo­nių, ku­rie ne­ger­bia lie­tu­vių kal­bos, iš­ gy­ve­nę mū­sų ša­ly­je ke­lias­de­šimt me­tų ne­su­ge­ba net lie­tu­viš­kai pa­ si­svei­kin­ti. Pa­va­di­ni­mai nė­ra ver­ čia­mi į ki­tas kal­bas. Be to, kas pa­si­ keis, jei Man­to gat­vės pa­va­di­ni­mą už­ra­šy­si­me ne tik lie­tu­viš­kai, bet ir ru­siš­kai?“ – re­to­riš­kai klau­sė vi­ce­ me­ras. Se­ka pa­sa­kas apie jau­tu­ką

V.Če­pas pa­brė­žė, jog ru­sa­kal­biai Klai­pė­do­je yra la­bai pro­tin­gi, gerb­ ti­ni žmo­nės ir pui­kiai in­teg­ruo­ja­si į vi­suo­me­nę. „Bet yra vei­kė­jų, ku­rie spe­cia­liai juos kir­ši­na. Ir vie­nas tų vei­kė­jų yra V.Ti­to­vas – tai esu jam ir į akis pa­ sa­kęs. Į jį tik­rai ne­rei­kia kreip­ti dė­ me­sio. Nė­ra jo­kio pre­teks­to sa­ky­

ti, kad ru­sa­kal­biai Klai­pė­do­je yra skriau­džia­mi“, – įsi­ti­ki­nęs bu­vo Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas. Jis vis ste­bė­jo­si, kaip gims­ta to­kie V.Ti­to­vo pa­siū­ly­mai ir ko­kią jie tu­ rė­tų nau­dą, jei bū­tų įgy­ven­din­ti. „Kal­bos, kad taip žmo­nėms bus pa­to­giau, yra tik pa­sa­kos apie bal­tą jau­tu­ką. Aiš­ku, po­li­ti­kas ga­li teik­ ti įvai­riau­sių siū­ly­mų, jis tu­ri to­kią tei­sę. Ta­čiau te­gul tas len­te­les ir ga­ mi­na už sa­vo pi­ni­gus, nors jų ka­bin­ ti ir ne­lei­džia įsta­ty­mas. Jei žmo­gus Lie­tu­vo­je bent mi­ni­ma­liai ne­mo­ka lie­tu­vių kal­bos, tai jo tra­ge­di­ja ir jos ne­rei­kia už­krau­ti ant nie­kuo dė­tos tau­tos pe­čių. Tau­tos, ku­ri iš pa­sku­ ti­nių­jų sie­kia iš­sau­go­ti sa­vo kal­bą“, – ir pik­ti­no­si, ir ap­gai­les­ta­vo lie­tu­ vių kal­bos sau­go­to­jas V.Če­pas. Teis­mas – už lie­tu­vių kal­bą

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nis teis­mas va­kar dar kar­tą pa­tvir­ ti­no, kad gat­vių pa­va­di­ni­mai len­ te­lė­se ga­li bū­ti už­ra­šy­ti tik lie­tu­vių kal­ba. Teis­mas pa­ten­ki­no Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Vil­niaus ap­skri­ty­je pra­ šy­mą įpa­rei­go­ti Šal­či­nin­kų ra­jo­no val­džią pa­keis­ti Vals­ty­bi­nės kal­ bos įsta­ty­mo nea­ti­tin­kan­čias gat­ vių pa­va­di­ni­mų len­te­les. Vy­riau­sy­bės at­sto­vas Vil­niaus ap­skri­ty­je pa­tik­ri­nęs nu­sta­tė, kad

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šal­či­nin­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ ri­to­ri­jo­je gre­ta gat­vių pa­va­di­ni­mų len­te­lių lie­tu­vių kal­ba ka­bo ir len­ te­lės ru­sų, len­kų kal­bo­mis. Teis­mas įpa­rei­go­jo Šal­či­nin­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vy­bę per vie­ną mė­ne­sį nuo teis­mo spren­di­mo įsi­tei­sė­ji­mo die­ nos pa­keis­ti įsta­ty­mo nea­ti­tin­kan­ čias gat­vių pa­va­di­ni­mų len­te­les. Šis Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ ra­ci­nio teis­mo spren­di­mas per 14 die­nų nuo pa­skel­bi­mo die­nos ga­li bū­ti skun­džia­mas ape­lia­ci­ne tvar­ka Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ ci­niam teis­mui. Bau­dų ne­bi­jo

Ana­lo­giš­ka pa­dė­tis bu­vo ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Jo­je dar 2006 m. bu­vo nu­sta­ty­ta, kad gre­ta gat­ vių pa­va­di­ni­mų len­te­lių su lie­tu­ viš­kais už­ra­šais pa­ka­bin­tos ir to­ kios, ku­rio­se pa­va­di­ni­mai už­ra­šy­ti len­kiš­kai. Po il­go by­li­nė­ji­mo­si ga­liau­siai bu­vo pri­pa­žin­ta, kad Vil­niaus ra­ jo­no val­džia tu­ri pa­si­rū­pin­ti, kad to­kios len­te­lės su len­kiš­kais už­ra­ šais bū­tų nu­ka­bin­tos. Teis­mo nu­tar­tis dėl to­kio įpa­rei­ go­ji­mo jau yra ne­skun­džia­ma. Ta­čiau Vil­niaus ra­jo­no val­džia nu­ ro­dy­mo ne­si­lai­kė, to­dėl Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ja sa­vi­val­dy­bės ad­

y­r iau­sy­b ė yra priė­mu­s i nu­ta­r i­mą, pa­gal ku­r į gat­ vių pa­va­d i­n i­mai re­g ist­ ruo­ja­mi Re­gist­rų cent­re ir pa­tei­kia­mi tik ta for­ma, ku­ria yra įre­ gist­ruo­ti. Yra tik vie­nas bū­das pa­ka­bin­ ti gat­vės pa­va­d i­n i­mo len­te­lę – to­k ią, koks pa­va­di­ni­mas yra Re­gist­r ų cent­ re ir jo­kių ki­tų va­rian­tų bū­ti ne­ga­li. Vi­si vie­to­var­džiai, tarp jų – ir gat­vių pa­va­di­ ni­mai, vals­ty­bės yra sau­go­mi. Vie­to­ var­džiai re­g ist­ruo­ja­mi tik vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba. Vers­ti į ki­tą kal­bą gat­vės pa­va­di­ni­mo kaip vie­to­var­džio ne­ga­li­ ma, ne­lei­džia­ma ir ne­bū­ti­na. Kal­bant apie vals­ty­bės įstai­goms pa­tei­kia­mus do­ku­men­tus, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad su­si­ ra­ši­nė­ja­ma vals­ty­bi­ne kal­ba. Pra­šy­mų for­mos yra nu­sta­ty­tos ir jos tu­ri bū­ti pil­do­mos lie­tu­viš­kai. Ki­ta kal­ba ga­l i­ ma pa­teik­ti tik lais­vos for­mos pra­šy­ mą, jei žmo­gus kuo nors ne­pa­ten­kin­ tas, ta­čiau jis nag­ri­nė­ja­mas vals­ty­bi­ne kal­ba ir at­sa­ky­mas į jį pa­tei­kia­mas lie­ tu­viš­kai. Ma­nau, jog uos­ta­mies­čio po­li­ ti­kas, siek­da­mas įtik­ti sa­vo rin­kė­jams, tie­siog per­si­sten­gia, nes jo sie­kiai tei­sė­ tai ne­ga­li bū­ti įgy­ven­din­ti. Gy­ve­na­me Lie­tu­vo­je ir tu­ri­me va­do­vau­tis mū­sų ša­ly­je ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais. Išim­ tis tai­ko­ma tik tau­ti­nėms bend­ri­joms – jų pa­va­di­ni­mus ga­li­ma ra­šy­ti ne tik vals­ty­bi­ne, bet gre­ta – ir gim­tą­ja kal­ba. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos len­k ų są­jun­gos iš­ka­bo­je pa­va­di­ni­mas ga­li bū­ti pa­ra­šy­ tas ne tik lie­tu­viš­kai, bet ir len­kiš­kai, ta­ čiau pa­sta­ro­jo už­ra­šo for­ma­tas ne­ga­li bū­ti di­des­nis nei pa­va­di­ni­mo vals­ty­ bi­ne kal­ba.

mi­nist­ra­ci­jos va­do­vy­bę nu­bau­dė 450 li­tų bau­da. Val­di­nin­kai ją su­mo­kė­jo, ta­čiau len­te­lių su len­kiš­kais pa­va­di­ ni­mas vis tiek ne­nu­ka­bi­na. To­dėl ins­pek­ci­ja sky­rė ant­rą bau­ dą – 1,2 tūkst. li­tų. Vil­niaus ra­jo­no val­džia to­kią nuo­bau­dą ap­skun­ dė teis­mui. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pri­pa­ži­no, kad ins­pek­ci­ja, skir­da­ma bau­dą, bu­vo tei­si. Toks spren­di­mas šiuo me­tu yra ap­skųs­tas aukš­tes­nio­sios ins­tan­ ci­jos teis­mui, nes Vil­niaus ra­jo­no val­džia ne­su­tin­ka nei mo­kė­ti bau­ dos, nei nu­ka­bin­ti len­te­lių su gat­ vių pa­va­di­ni­mais len­kų kal­ba.

Mies­te – sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­da su­lau­kė iš­skir­ti­nio dė­me­ sio ir siū­ly­mo – or­ga­ni­zuo­ti Eu­ro­pos jau­nių iki 15 ir 17 me­tų sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tą. Jam iš mies­ to biu­dže­to po­li­ti­kai vei­kiau­siai ne­ pa­gai­lės skir­ti 200 tūkst. li­tų.

Eu­ro­pos sun­kio­sios at­le­ti­kos fe­de­ ra­ci­ja dar 2010 m. lapk­ri­tį po­sė­dy­ je Kip­re vie­nin­gai pri­ta­rė pa­ti­kė­ti šie­met Eu­ro­pos jau­nių sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tą or­ga­ni­zuo­ti Lie­tu­vai ir bū­tent Klai­pė­dai. Uos­ta­mies­čiui to­kia gar­bė ir at­ sa­ko­my­bė pa­ti­kė­ta, nes pa­sau­lio ir

Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se dau­giau­ sia me­da­lių iš­ko­vo­ja bū­tent klai­pė­ die­čiai. Čem­pio­na­tas uos­ta­mies­ty­je vyks rug­sė­jo 1–8 die­no­mis. Nu­ma­ to­ma, kad į šias pres­ti­ži­nes var­žy­ bas at­vyks dau­giau nei 400 spor­ti­ nin­kų iš 40 Eu­ro­pos vals­ty­bių. Di­džią­ją da­lį pi­ni­gų čem­pio­na­tui or­ga­ni­zuo­ti skirs Eu­ro­pos ir Lie­tu­ vos sun­kio­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos. Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­ men­tas pri­si­dės 200 tūkst. li­tų, to­ kios pat su­mos pra­šo­ma ir iš mies­to biu­dže­to. Mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­ gai bus pa­nau­do­ti var­žy­boms pa­ reng­ti Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­žą, pa­si­rū­pin­ti spor­ti­nin­kų ir jų tre­ne­ rių ap­gy­ven­di­ni­mu vieš­bu­čiuo­se,

pa­ga­min­ti ren­gi­nio marš­ki­nė­lių su čem­pio­na­to at­ri­bu­ti­ka, var­žy­boms rei­ka­lin­gos įran­gos nuo­mai. Le­mia­mą žo­dį, ar mies­to biu­dže­te pa­vyks čem­pio­na­tui ras­ti 200 tūkst. li­ tų, šią sa­vai­tę tars Klai­pė­dos po­li­ti­kai.

40

– iš tiek Eu­ro­pos ša­lių spor­ti­nin­kai rug­sė­jį at­ vyks į čem­pio­na­tą Klai­pė­do­je.

Komentaras

Bro­nius Vyš­niaus­kas

Lie­tu­vos sun­k io­sios at­le­t i­kos federacijos vi­cep­re­z i­den­tas

K

iek­v ie­n as čem­p io­n a­t as mies­tui yra gar­bė. Spor­tuo­ jan­t iems vai­kams svar­bu, kad jie dėl me­da­lių ga­lė­tų ko­vo­ti sa­vo ša­ly­je, mies­te. Mums pir­

mie­siems Bal­ti­jos ša­ly­se pa­siū­lė to­k į čem­pio­na­tą su­reng­ti ir tai jau gir­dė­jo­ me prieš ko­kius pen­ke­rius ar še­še­rius me­tus, bet to­k ios ga­l i­my­bės vis at­si­ sa­ky­da­vo­me, nes ne­bu­vo pi­ni­g ų. Da­ bar jau ir rė­mė­jų at­si­ra­do, Eu­ro­pos fe­ de­ra­ci­ja ža­da pa­dė­ti, mies­tas pri­si­dės – bend­ro­mis jė­go­mis ir suor­ga­ni­zuo­si­ me čem­pio­na­tą. To­kio ran­go sun­kio­ sios at­le­t i­kos var­ž y­bos ap­skri­tai bus pir­mo­sios Bal­ti­jos ša­ly­se. Klai­pė­dai – tai ne tik gar­bė, bet, ma­nau, vers­li­nin­ kai pa­jus ir fi­nan­si­nę nau­dą. Jei mums pa­vyks ge­rai pa­si­ro­dy­ti, tai po me­tų ki­ tų gal­būt su­lauk­si­me pa­siū­ly­mo or­ga­ ni­zuo­ti pa­sau­lio čem­pio­na­tą.

5

pirmadienis, GRUODŽIO 17, 2012

miestas

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami drauge su komisija išrinksite septynias labiausiai šio titulo vertas pretendentes. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

antradienis, sausio 29, 2013

nuomonės

Apie įvaiz­dį ir lo­ja­lu­mą ša­liai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ne­vai­kiš­kas klau­si­mas

Violeta Juodelienė

D

ar praė­ju­sios ka­den­ci­jos Vy­ riau­sy­bės pa­skelb­tą ini­cia­ty­ vą griež­t in­t i tė­v ų at­sa­ko­my­ bę už vai­k ų ne­prie­ž iū­rą kol kas nu­stel­bia te­mos apie ša­l ies ener­ge­t i­ kos atei­t į, svei­ka­tos re­for­mą. Ta­čiau dis­ ku­si­jos apie vai­k us ru­se­na su vil­t i­mi ka­ da nors virs­ti ir di­džio­sios po­li­ti­kos ap­ta­ ri­mų te­ma. O ap­ta­r i­nė­t i iš­t ies yra daug ką, nes vien Vai­ko ap­sau­gos įsta­ty­mo pro­jek­to 18-ojo straips­n io 3 punk­tas, reg­la­men­tuo­jan­t is vai­ko at­sto­vų at­sa­ko­my­bę, gre­sia dar ne­ ma­ty­to­m is per­mai­no­m is. Pro­jek­to au­to­ riai siū­lo už­draus­ti pa­lik­ti 7 ar net 10 me­ tų vai­k us be vy­res­n ių kaip 14-me­čių as­ me­nų prie­ž iū­ros. 14-kos ne­su­lau­k u­sius vai­kus vy­res­ni as­me­nys pri­va­lė­tų pri­žiū­ rė­ti nuo 22 val. iki 6 val.

Nau­jo­ji tvar­ka iš tie­sų ap­vers­tų aukš­tyn ko­jo­ mis tė­vų gy­ve­ni­mą. Tai reikš­tų es­mi­nes per­mai­nas vai­kus au­ gi­nan­čių šei­mų gy­ve­ni­me. Nau­jo­vių opo­nen­tai nė­ra ne­tei­sūs sa­ky­da­ mi, kad Lie­tu­vo­je tė­vai, pa­lik­da­mi vai­kus vie­nus na­muo­se, ug­do jų sa­va­ran­kiš­ku­mą, su­da­ro są­ly­gas stip­rė­ti ma­ža­me­čių bro­lių ir se­se­r ų ry­šiams. Ta­čiau tai – ne prie­žas­ tys, ko­dėl ne­tu­rė­tu­me dieg­t i tvar­kos, se­ niai įpras­tos ci­vi­li­zuo­to­se vals­ty­bė­se. Kei­čiant po­ž iū­r į į vai­kus, pa­g rin­di­niu ar­ gu­men­tu tu­rė­tų bū­ti ne­gai­les­tin­ga sta­tis­ ti­ka, by­lo­jan­t i, kad Lie­t u­vo­je vai­k ų mir­ tin­g u­mas dėl išo­r i­n ių veiks­n ių – vie­nas di­džiau­sių ES. Nau­jo­ji tvar­ka iš tie­sų ap­vers­tų aukš­tyn ko­ jo­mis tė­vų gy­ve­ni­mą. Į dar­že­lius ir pail­gin­ tos die­nos gru­pes mo­kyk­lo­se nu­si­driek­tų dar il­ges­nės ei­lės. Auk­lių įkai­niai šok­te­lė­ tų aukš­tyn, tė­vai bū­tų pri­vers­ti pra­šy­ti di­ des­nių al­gų, neiš­ven­gia­mai ras­tų­si pa­grin­ do disk­ri­mi­nuo­ti juos dar­bo rin­ko­je. Vis dėl­to į nau­jo­vę ga­li­ma pa­žvelg­ti ir ki­ taip, kaip į ga­li­my­bę pa­di­din­ti sa­vo vai­kų sau­g u­mą – nuo at­sar­gaus el­ge­sio su pir­ muo­ju le­du, su­si­ti­ki­mų su per­dė­tai pa­slau­ giais ne­pa­žįs­ta­mai­siais iki pra­žū­tin­go nar­ šy­mo in­ter­ne­te. Šian­d ien tech­no­lo­g i­jos ir vers­lo kul­t ū­ra lei­džia pa­lai­ky­ti pui­kius dar­bo san­ty­kius net ir ta­da, kai darb­da­vį ir sam­di­nį ski­ria tūks­tan­čiai ki­lo­met­r ų. Lie­t u­vos įmo­nės var­žo­si, ku­ri iš jų la­biau so­cia­liai at­sa­kin­ ges­nė. Disk­ri­mi­na­ci­jos at­ve­jams nag­ri­nė­ti tu­ri­me pui­kius ly­gių ga­li­my­bių sar­gus. Ar Lie­tu­vos tė­vams trūks­ta dar ko nors? Gal tik no­ro bū­ti ne for­ma­liai, o iš tik­rų­jų at­sa­ kin­giems už sa­vo vai­kus.

K

a­žin kaip va­sa­ros se­zo­nui, taip pat ir tu­ris­tų ant­plū­džiui ruo­šia­si Klai­pė­da? Tre­čią šių me­tų sau­sio sa­vai­tę Štut­gar­ te bu­vo su­reng­ta kas­me­tė ato­sto­gų ar­ ba dar ki­taip va­di­na­ma ke­lio­nių mu­gė. Jos or­ga­ni­za­to­riai tei­gė, jog šie­met jo­ je ap­si­lan­kė 211 tūkst. lan­ky­to­jų. Vie­ nus do­mi­no ke­lio­nių marš­ru­tai, ki­tus – ga­li­my­bė pa­ma­ty­ti nau­jau­sio mo­de­ lio na­me­lius ant ra­tų. Vi­sa tai ga­li­ma bu­vo nu­si­pirk­ti pi­giau. Ta­čiau lan­ky­to­jai, ža­vė­da­mie­si na­ mu­kais ant ra­tų, ne­sku­bė­jo at­ver­ti pi­ ni­gi­nių, mat daž­nai už pra­šo­mą jų kai­ ną Vo­kie­ti­jo­je ga­li­ma nu­si­pirk­ti tik­rą na­mą. Vis dėl­to bū­tent tu­ris­tai ant ra­ tų yra tie, ku­rie va­sa­rą daž­nai už­pil­do pa­jū­rio kem­pin­gus. To­li­miau­sią ke­lią su­ko­rė lan­ky­to­jai, į mu­gę at­vy­ku­sie­ ji iš Iz­rae­lio. Mu­gė­je bu­vo ir ke­li sten­dai, kvie­ čian­tys ap­lan­ky­ti Bal­ti­jos ša­lis. Vie­ną sten­dą at­ski­rai bu­vo įsi­ren­gu­si Lat­vi­ja. Ar daug tu­ris­tų no­ri at­va­žiuo­ti į Lie­ tu­vą? Fir­mų at­sto­vai, ap­si­kro­vę buk­ le­tais, kvie­čian­čiais ke­liau­ti po Bal­ti­ jos ša­lis, Ka­li­ning­ra­do sri­tį ir Len­ki­ją, ne­slė­pė, jog šiaip sau ke­liau­ti į Lie­tu­ vą yra ma­žai no­rin­čių­jų, o į Klai­pė­da – juo la­biau. Klai­pė­da yra tik tar­pi­nė sto­te­lė ke­liau­jan­tie­siems į Kur­šių ne­ ri­ją. To­kia rea­ly­bė. Ką siū­lo­te ke­liau­to­jams ap­lan­ky­ti Klai­pė­do­je? Fir­mos at­sto­vė pa­ste­bė­jo, jog čia ga­li­ma pi­giai ap­si­pirk­ti. Kur? „Ak­ro­ po­ly­je“. Pas­kui su­si­grie­bu­si pa­ti­ki­no, kad Klai­pė­do­je yra gra­žus se­na­mies­ tis, įdo­mių mu­zie­jų. Ko­kių? Ji ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti. Pa­siė­miau ke­le­tą ke­lio­nių buk­le­tų. Kai­nos – ne­ma­žos. Ke­lio­nių or­ga­ni­ za­to­riai bu­vo at­vi­ri: ke­lio­nės į Bal­ti­ jos ša­lis yra bran­ges­nės už vi­du­ti­nes. Pa­vyz­džiui, vie­nos jų pro­gra­mo­je įra­ šy­ta na­cio­na­li­nių pa­tie­ka­lų va­ka­rie­ nė kai­nuo­ja 30 eu­rų. Ry­go­je tu­ris­tams siū­lo­mas var­go­nų mu­zi­kos kon­cer­tas, kur įė­ji­mas as­me­niui – 40 eu­rų. Lie­tu­vo­je, re­gis, vi­si ren­gi­niai yra pa­lik­ti gru­pių va­do­vų ir gi­dų nuo­žiū­ rai. Man at­ro­do, jog iš da­lies tai ir­gi le­mia vals­ty­bes įvaiz­dį.

Štut­gar­to tu­ris­tų biu­ro va­do­vy­ bė džiau­gia­si, jog per­nai, nuo sau­sio iki lapk­ri­čio, Štut­gar­to vieš­bu­čiuo­se tu­ris­tų nak­vo­jo 7,5 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Ki­taip sa­kant, tu­ris­tų skai­čius pa­ di­dė­jo ke­liais mi­li­jo­nais. Vo­kie­čiai sa­ ko, jog tai lė­mė, kad čia or­ga­ni­zuo­ja­ ma daug mu­gių ir kong­re­sų. Ge­ro­kai pa­dau­gė­jo tu­ris­tų iš Ki­ni­jos. Apž­val­ gi­nė­se eks­kur­si­jo­se po Štut­gar­tą gi­ dai vis daž­niau kal­ba ki­niš­kai. Vo­kie­

Lo­ja­lu­mas ir iš­ti­ ki­my­bės prie­sai­ka vals­ty­bei yra pi­lie­tiš­ ku­mo pa­grin­das, ku­ rio jo­kio­mis pi­ni­gų su­mo­mis neį­ver­tin­si. čiams pa­vy­dė­ti ne­rei­kia, tie­siog jie ne­lau­kia kep­tų kar­ve­lių. Ne­su nu­si­tei­ku­si prieš dvi­gu­bą pi­ lie­ty­bę. Dis­ku­tuo­jant šia te­ma, vi­sa­ da iš­ky­la lo­ja­lu­mo vals­ty­bei klau­si­ mas. Žmo­gus tu­ri tei­sę rink­tis ir už tai jo nie­kas ne­ga­li smerk­ti. Žiū­rė­ki­te, ko­kia si­tua­ci­ja da­bar yra Vo­kie­ti­jo­je. Iki šiol čia gi­mę emig­ ran­tų vai­kai iš­kart gau­na Vo­kie­ti­jos pi­lie­ty­bę. Nuo 18 iki 23 me­tų jie tu­ri ap­si­spręs­ti: ar jie tam­pa Vo­kie­ti­jos pi­ lie­čiais ir grą­ži­na ki­tos vals­ty­bės pa­ są. Ba­de­no-Viur­tem­ber­go že­mės mi­ nist­rė in­teg­ra­ci­jai lai­ko­si nuo­mo­nės, jog šian­dien dau­ge­ly­je vals­ty­bių ga­li­ ma tu­rė­ti ke­le­to vals­ty­bių pi­lie­ty­bes. Ža­lių­jų ir so­cial­de­mok­ra­tų at­sto­vai įžvel­gia, jog taip jau­nie­ji emig­ran­tai pa­sta­to­mi prieš kan­ki­na­mą pa­si­rin­ki­ mą, o krikš­čio­nių-de­mok­ra­tų po­li­ti­

Atgarsiai

Džiau­ki­tės, jau­nos iš­pai­kin­tos ma­my­tės! S.Po­cius. „Ar yra slie­kų as­fal­te“, „Klai­pė­da“, 2013 01 28. Neį­ma­no­ma ne­pri­tar­ti au­to­riui. Lyg ne­bū­tų rim­tų pro­ble­mų. Gim­dy­vei juk „dzin“ kur gim­dy­ti, kai atei­na lai­kas: ar tai bus lėk­tu­vas, ar lai­vas. Gal ma­moms, už­si­gei­du­sioms gim­dy­ti na­mie, kas nors pa­tar­tų, kur nu­kreip­ti ener­gi­ją? Auš­ri­nis

***

Trak­to­ri­nin­kų ma­žė­ja Lie­tu­vo­je, po­ nas S.Po­ciau. Vis dau­giau žmo­nių įgy­ja iš­si­la­vi­ni­mą, bend­rau­ja su žmo­ nė­mis iš to­liau nuo bau­džia­vos pa­žen­ gu­sių vals­ty­bių.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

kai ma­no, jog dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė tu­rė­tų bū­ti ga­li­ma tik išim­ti­niais at­ve­jais. Ar įma­no­ma ir dvi­gu­ba prie­sai­ka? Vo­kie­ti­jo­je šis klau­si­mas kol kas yra at­vi­ras. Ta­čiau šį ru­de­nį vyks rin­ ki­mai į Bun­des­ta­gą. Ir dvi­gu­bos pi­ lie­ty­bės klau­si­mas, man at­ro­do, yra ne kas ki­ta, o tik rin­kė­jų bal­sų klau­ si­mas. Lie­tu­va, re­gis, at­si­dū­rė to­kio­ je pat kryž­ke­lė­je. Kai pa­skli­do ži­nia apie tai, kad du ru­sai, tu­rė­ję su­fal­si­fi­kuo­tus do­ku­ men­tus, 20 me­tų šni­pi­nė­jo Ru­si­jos slap­to­sioms tar­ny­boms ir bu­vo su­ lai­ky­ti Vo­kie­ti­jo­je, Mar­bur­ge, ta nau­ jie­na nė kiek ne­nus­te­bi­no. Jis bu­vo bai­gęs stu­di­jas Ache­ne ir dir­bo in­ži­ nie­riu­mi, o ji tvar­kė sve­ti­mus na­mus. Šie žmo­nės šni­pi­nė­jo po­li­ti­nius ir ka­ ri­nius da­ly­kus apie Eu­ro­pos Są­jun­gą ir NA­TO. Vaiz­do ka­se­tes slė­pė paukš­čių le­syk­lo­je. Mo­te­ris bu­vo suim­ta, kai su Ru­si­ja kal­bė­jo ra­di­jo ry­šiu. Vo­kie­ti­jos slap­to­sios tar­ny­bos tą šni­pi­nė­ji­mą bu­vo pa­ste­bė­ju­sios, bet 2011 m. spa­lio 18-ąją pu­sę sep­ty­nių ry­to šni­pė bu­vo suim­ta su įkal­čiais. Tie žmo­nės au­gi­na duk­rą, ku­riai da­ bar yra 21 me­tai. Na­mą ši šei­ma nuo­ mo­jo. Da­bar tiems žmo­nėms gre­sia apie 10 me­tų ne­lais­vės. Pir­mo­se ži­ nio­se bu­vo pa­sa­ky­ta, kad agen­tai ne­ bus per­duo­ti Ru­si­jai per ap­si­kei­ti­mo šni­pais pro­ce­dū­rą. Apie 35 tūkst. eu­rų ir 30 tūkst. Švei­ca­ri­jos fran­kų bu­vo ras­ta pa­slėp­ ta puo­duo­se, ieš­ko­ma dar 690 tūkst. eu­rų. Nus­ta­ty­ta, kad laiš­kus gi­mi­nai­ čiams jie pa­si­ra­ši­nė­da­vo Ol­gos ir Sa­ šos var­dais. Po­ros gi­mi­mo do­ku­ men­tai iš­duo­ti Ar­gen­ti­nos ir Pe­ru vie­to­vė­se ir, kaip ma­no­ma, yra su­fal­ si­fi­kuo­ti. Mo­te­ris net kar­tais ap­lan­ ky­da­vo Ru­si­jos am­ba­sa­do­rių. Vi­sa tai bu­vo ap­ra­šy­ta Vo­kie­ti­jos spau­do­je. Jo­kio pi­kan­tiš­ku­mo čia nė­ ra. Tie­są sa­kant, šni­pai ir­gi nė­ra joks ste­buk­las. Man re­gis, šie žmo­nės yra vie­ni tų, ku­riems ne­pa­vy­ko sė­dė­ti ant dvie­jų kė­džių. Lo­ja­lu­mas ir iš­ti­ki­my­ bės prie­sai­ka vals­ty­bei yra pi­lie­tiš­ku­ mo pa­grin­das, ku­rio jo­kio­mis pi­ni­gų su­mo­mis neį­ver­tin­si.

RK.

***

Ko čia taip pu­to­ja­tės po­nai, kad re­ dak­to­rius pa­ly­gi­no, jog pa­pras­tas žmo­gus, pa­vyz­džiui, trak­to­ri­nin­kas (ne koks sei­mū­nas-in­te­li­gen­tas) ge­ rai su­pran­ta, kas yra šei­ma: vy­ras ir mo­te­ris. Esu me­di­kė-aku­še­rė, to­dėl ga­liu iš­reikš­ti nuo­mo­nę dėl gim­dy­mo na­muo­se. Džiau­ki­tės, jau­nos, iš­pai­ kin­tos ma­my­tės, kad li­go­ni­nė­se prie jū­sų lo­vų bu­di gy­dy­to­jai su vi­sa rei­ka­ lin­ga apa­ra­tū­ra. O bū­tu­mė­te na­muo­se ir pri­reik­tų ce­za­rio pjū­vio, ga­li­te ne­ bes­pė­ti pa­tek­ti į ope­ra­ci­nę. Taip ga­

Ly­da Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Ga­vo­me sve­ti­mas są­skai­tas

Gy­ve­nu Var­pų gat­vės 8-aja­me na­me. Praė­ju­sią sa­vai­tę mū­sų pa­što dė­žu­tė­se at­si­ra­do sve­ti­mi vo­kai. Bu­vo aki­vaiz­du, kad tai yra są­skai­tos, va­di­na­si, jas gau­ti žmo­nėms bu­vo la­bai svar­bu. Kaž­ko­kia kur­je­rių kom­pa­ni­ja su­pai­nio­jo na­mus ir mū­sų są­skai­tas nu­ne­šė ne­ži­nia kur, o mums pa­tei­kė sve­ti­mas. Bū­tų pa­pras­ta mums nu­neš­ti tuos vo­kus, bet kaip at­ gau­ti sa­vus? Be to, ne­ži­no­me sve­ti­mo na­mo laip­ti­nės du­rų ko­do. Bū­tų ge­rai, kad kur­je­riai kaip su­pai­nio­jo, taip ir at­ pai­nio­tų šią si­tua­ci­ją. Da­nu­tė

Kaž­kas pa­mo­kė val­di­nin­kus

Ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti, jau ke­lin­tą die­ną prie sa­vi­val­dy­bės pa­lei sie­ną ne­bes­ to­vi au­to­mo­bi­liai. Kai pa­sni­go ir au­ to­mo­bi­liams sta­ty­ti skir­tos aikš­te­lės „su­trum­pė­jo“ dėl snie­go, ant punk­ ty­ri­nės gel­to­nos li­ni­jos pa­lei pa­sta­ tą sta­to­mi au­to­mo­bi­liai vi­siš­kai ne­ pa­li­ko vie­tos pės­tie­siems. To­dėl la­bai ma­lo­niai nu­ste­bau pa­ma­čiu­si, kad šių ma­ši­nų ne­bė­ra. Ne kas­dien vaikš­tau Lie­pų gat­ve ir ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ar taip yra kas­dien, o bū­tų ge­rai. Kaž­ kas su­drau­dė val­di­nin­kus, nes tu­riu įta­ri­mą, kad bū­tent jų au­to­mo­bi­liai ri­kiuo­da­vo­si pa­lei sa­vi­val­dy­bę. Ta­das

Vai­kus bū­ti­na pri­žiū­rė­ti

Aną sa­vai­tę į au­to­bu­są, va­žia­vu­sį į Žve­ jy­bos uos­to ra­jo­ną, įli­po du vai­kai. Ber­ niu­kui bu­vo gal aš­tuo­ne­ri, mer­gai­tė apie po­rą me­tų ma­žes­nė. Sup­ra­tau, kad jie va­žia­vo pas mo­čiu­tę. Tie vai­kai bu­ vo kaip nuo gran­di­nės nu­trū­kę, laks­tė po au­to­bu­są, kai ga­liau­siai su­sė­do, su­ si­kė­lė ko­jas ant sė­dy­nių. Krau­pau klau­ sy­da­ma­si jų kal­bos. Ir tai, ką jie kal­bė­jo, by­lo­jo, kad na­muo­se jiems aki­vaiz­džiai ski­ria­ma per ma­žai dė­me­sio. Jad­vy­ga

Par­duo­tu­vės tu­ri rū­pin­tis ir priei­go­mis

Kai ku­rių par­duo­tu­vių laip­tai žie­mą tam­pa tik­ru iš­ban­dy­mu pir­kė­jams, ne­pai­sant ko­kio am­žiaus jie bū­tų. Laip­tai nu­va­ly­ti, bet daž­niau­siai bū­ na pa­si­den­gę plo­nu le­do sluoks­niu. Ma­nau, vi­suo­me­nės svei­ka­ta be­si­ rū­pi­nan­čios or­ga­ni­za­ci­jos tu­rė­tų tik­ rin­ti, ar par­duo­tu­vių laip­tai, slenks­ čiai, priean­giai ir priei­gos yra sau­gios. Jei­gu ne, bū­ti­na įpa­rei­go­ti pre­ky­bos cent­rų sa­vi­nin­kus įreng­ti ap­sau­gas. Va­le­ri­ja

Mer­gi­nos, su­tvar­ky­ki­te ka­va­lie­rius

Daž­nai pa­ste­biu mies­te keis­tų po­rų. Dai­li, iš­si­puo­šu­si kaip lė­lė mer­gi­na ei­na su kur kas vy­res­niu, ap­smu­ku­siu vy­ru. Ma­ža to, kad am­žiu­mi vy­res­nis, toks po­nu­lis daž­niau­siai ne­šio­ja spor­ti­nes kel­nes, vi­siš­kai prie jų ne­de­ran­čius ba­ tus. Kad vy­rams jų iš­vaiz­da ne­svar­bi, nie­ko nau­jo, bet keis­ta, kad mer­gi­nos ne­si­sten­gia at­ves­ti į pro­tą sa­vo ka­va­ lie­rių, pa­tar­ti, kaip dai­liau ap­si­reng­ti, su­de­rin­ti rū­bus ir ak­se­sua­rus. Do­vi­lė Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

li­ma pri­si­šauk­ti mir­tį mo­ti­nai, vai­kui ar net abiem. Čia pa­tei­kiau vie­ną at­ ve­jį, o jų ga­li bū­ti daug. Gim­dant na­ muo­se rei­kė­tų tu­rė­ti ne­ma­žai vie­tos, be to, dar ir vi­są ope­ra­ci­nę. O tai kai­ nuo­tų la­bai daug. Ir iš tie­sų, ko­dėl už tai tu­rė­tų mo­kė­ti mo­kes­čių mo­kė­to­ jai? Aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je esu priė­mu­si gim­dy­mą na­muo­se. Bet tai įvy­ko to­dėl, kad iki li­go­ni­nės bu­vo 50 ki­lo­met­rų, neat­va­žia­vo grei­to­ji, nes bu­vo žie­ma. O da­bar grei­to­sios į gim­ dy­mo na­mus pri­sta­to grei­tai. Mo­te­ rė­lės ne­be­ži­no, ko no­rė­ti.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

AntrADIENIS, sausio 29, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Įsi­ki­bo po­sto „Neat­sis­ta­ty­din­siu“, – va­kar iš­tarė ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Al­gi­ man­tas Za­rem­ba, nors Vy­riau­ sio­ji tar­ny­binės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) rei­ka­lau­ja jį at­leis­ti. Ga­ lu­tinį žodį tars mi­nist­ras.

San­ty­kis: A.But­ke­vi­čiaus (nuotr.) ko­man­da sa­vo gau­sa jau len­kia tau­pu­mu garsė­ju­sio jo pirm­ta­ko A.Ku­bi­

liaus pa­tarėjų būrį.

„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.

Prem­je­ro ir mi­nistrų ko­man­dos pu­čia­si

Jei Vy­riau­sybę for­muo­ja dau­giau par­tijų, ži­no­ma, rei­kia ir dau­giau po­stų. Kai­riųjų vald­žia, re­gis, lai­ko­si to­kios nuo­sta­tos – prem­je­ro pa­tarėjų ko­man­da vis gausė­ja, mi­nis­te­ri­jos ir­gi ple­čia­si. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kėdžių tik daugė­ja

Buvęs prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius prie­š ket­ve­rius me­tus darbą pra­ dėjo su de­vy­nių pa­tarėjų ko­man­da, baigė jau su vie­nuo­li­ka. Ta­čiau mi­ nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ ke­vi­čius sa­vo ko­man­dos dyd­žiu, re­gis, pa­si­ryžęs ap­lenk­ti net sa­vo pirm­taką, garsė­jusį kal­bo­mis apie griežtą tau­pymą. Jau da­bar A.But­ke­vi­čiui tal­ki­na bent 12 pa­tarėjų ko­ne vi­sais gy­ve­ ni­mo klau­si­mais: eko­no­mi­kos, už­ sie­nio po­li­ti­kos, žemės ūkio, ener­ ge­ti­kos, vi­daus po­li­ti­kos ir viešųjų ry­šių, fi­nansų, su­si­sie­ki­mo, ap­ lin­kos ap­sau­gos, kultū­ros, jau­ni­ mo, spor­to klau­si­mais. Šios po­li­ti­ nio pa­si­tikė­ji­mo pa­rei­gybės, aiš­ku, te­ko sa­viš­kiams – iš­ti­ki­miems so­ cial­de­mok­ratų par­ti­jos bi­čiu­liams. Dar ne ri­ba

Dvy­li­ka A.But­ke­vi­čiaus pa­tarėjų – ne ri­ba. Prem­je­ro at­stovė spau­ dai Eve­li­na But­kutė-Laz­daus­kienė in­for­ma­vo, kad mi­nist­ro pir­mi­nin­ ko ko­man­da for­muo­ti dar ne­baig­ ta. „Ieš­ko­mas pa­tarė­jas švie­ti­mo

klau­si­mais, ta­čiau kol kas nie­ ko aiš­kaus šiuo klau­si­mu nėra“, – nu­rodė E.But­kutė-Laz­daus­kienė. Ji taip pat pri­dūrė, kad pa­tarėjų skai­čius mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ ny­bo­je ga­li siek­ti ne­tgi 14-a. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­tarė­jai, kaip skel­bia­ma Vy­riau­sybės tink­ la­la­py­je, į ran­kas kas mėnesį gau­na 4329 litų at­ly­gi­nimą. Ta­čiau, kaip įpras­ta, jiems mo­ka­mi ir prie­dai, kar­tais sie­kian­tys ket­virtį ir dau­ giau at­ly­gi­ni­mo. Be­je, pa­ly­gin­ti su ka­den­ciją bai­ gu­siu prem­je­ru A.Ku­bi­liu­mi, A.But­ ke­vi­čius tu­ri ma­žesnį skai­čių pa­ dėjėjų. A.Ku­bi­lius vertė­si su dviem pa­dėjėjais, o nau­ja­jam mi­nist­rui pir­mi­nin­kui tal­ki­na tik vie­nas – Vi­ lius Ka­va­liaus­kas. Šis ka­dai­se dir­bo ir ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sio Al­gir­do My­ ko­lo Bra­zaus­ko pa­tarė­ju. Lau­kia sa­vo eta­to

Vald­žios kėdės ir eta­tai sa­viš­kiams bei koa­li­ci­jos par­tne­riams dos­niai da­li­ja­mi ir mi­nis­te­ri­jo­se. Nau­ja vald­žia jau dir­ba be­veik du mėne­ sius, ta­čiau kai ku­rių mi­nis­te­rijų va­do­vybė dar ne­su­for­muo­ta, nes kai ku­rio­se jų di­di­na­mas po­li­ti­nio pa­si­tikė­ji­mo pa­rei­gy­bių skai­čius.

A.But­ke­vi­čiaus pa­tarėjų ko­man­da 1. Iri­na Ur­bo­na­vi­čiūtė (eko­no­mi­ka)

8. Jūratė Juo­zai­tienė

2. Aud­rius Brūzga (už­sie­nio po­li­ti­ka)

(ap­lin­kos ap­sau­ga)

3. Adol­fas Da­mans­kis (žemės ūkis)

9. Auksė Kont­ri­mienė

4. To­mas Ga­ra­si­ma­vi­čius

(ry­šiai su Sei­mu)

(ener­ge­ti­ka)

10. Faus­tas Latė­nas (kultū­ra)

5. Ri­ta Gru­ma­daitė

11. Jus­tas Pan­kaus­kas

(vie­šie­ji ry­šiai ir vi­daus po­li­ti­ka) 6. Sta­sys Ja­ke­liū­nas (fi­nan­sai) 7. Da­rius Jar­man­ta­vi­čius

(su­si­sie­ki­mas)

(kultū­ra, jau­ni­mas, spor­tas, ne­vy­ riau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos) 12. An­ta­nas Vin­kus

(ne­nu­ro­do­ma, ko­kiais klau­si­mais)

52

tūkst. litų

at­siei­na mi­nist­ro pa­tarėjų ko­man­dos dar­bas per mėnesį. An­tai Ri­man­tas Vait­kus, da­bar­ ti­nis Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­rek­ to­rius, so­cial­de­mok­ra­tas, ne­tru­kus turėtų pra­dėti dirb­ti vi­ce­mi­nist­ ru Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­ je (ŠMM), ta­čiau eta­tas jam vis dar ku­ria­mas. „Tai turėtų įvyk­ti šią sa­ vaitę. ŠMM yra etatų sty­gius, ten ku­ria­ma. Aš tie­siog kurį laiką su­ti­ kau lik­ti uni­ver­si­te­te ir nei­ti į tą po­ stą, o jie (mi­nis­te­ri­jos va­do­vybė – red. pa­st.) tu­ri tai išspręs­ti“, – va­kar dien­raš­čiui aiš­ki­no R.Vait­kus. Tei­si­na­si pir­mi­nin­ka­vi­mu

Ta­čiau etatų skai­čius di­di­na­mas ne tik ŠMM. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ rui taip pat pri­si­reikė tre­čio vi­ce­ mi­nist­ro. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ jo­je val­dant de­ši­nie­siems taip pat bu­vo dvi vi­ce­mi­nistrų pa­rei­gybės, ta­čiau kai­rie­ji da­bar nu­sprendė su­ kur­ti dar vieną. Vi­ce­mi­nistrų skai­čių pa­di­di­no ir ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­ zu­ro­nis. Anks­čiau ap­lin­kos mi­nist­ ras iš­si­vers­da­vo su dviem pa­va­duo­ to­jais, da­bar pri­reikė trijų. To­kius vi­ra­žus, kai šiltų kėdžių skai­čius di­di­na­mas ar net dvi­gu­ bi­na­mas, po­li­ti­kai aiš­ki­na la­bai pa­ pras­tai – artė­ja pir­mi­nin­ka­vi­mas ES, tai­gi esą ir dar­bo bus dau­giau.

Ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras A.Za­ rem­ba tei­gia, kad, nors ir esama abe­jo­nių dėl jo tin­ka­mu­mo ei­ti pa­ rei­gas, jis at­si­sta­ty­din­ti ne­ke­ti­na. „Ne, apie at­si­sta­ty­di­nimą ne­gal­ vo­ju“, – BNS va­kar pa­reiškė A.Za­ rem­ba. Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na dėl jo vie­šo­jo­je erdvė­je iš­kel­tas abe­jo­ nes, jis at­sakė: „Blo­gai jau­čiuo­si.“ Jis teigė ne­ko­men­tuo­sian­tis, ar jį pa­lai­ko ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius. A.Za­rem­ba BNS tvir­ti­no ne­ ži­nan­tis, ar skųs teis­mui VTEK po­zi­ciją: „Jei­gu šis raš­tas su­kels ko­kių nors tei­si­nių pa­da­ri­nių – tuo­met skųsiu. Jei­gu ne – ne­ skųsiu, kam rei­ka­lin­gi pa­pil­do­mi skan­da­lai?“ Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tei­gia, kad ener­ge­ti­kos mi­nist­ras tu­ri pa­ts spręsti, ar A.Za­rem­ba liks po­ste. Mi­nist­ro at­stovė sa­ko, kad mi­nis­te­ri­ja sa­vo spren­dimą pa­skelbs per 20 dienų – iki va­sa­ rio 11-osios. Eti­kos sar­gai pra­ėju­sią sa­vaitę pa­skelbė, kad A.Za­rem­ba ne­ galė­jo būti ski­ria­mas į šias pa­ rei­gas. Pa­sak VTEK, ne­praė­ jo vie­ni me­tai nuo to, kai per­nai kovą Vil­niaus sa­vi­val­dybės tar­ ny­binės eti­kos ko­mi­si­ja pri­pa­ ži­no, kad jis su­pai­nio­jo vie­šuo­

Del­s ia: ga­lu­tinį žodį dėl A.Za­

rem­b os li­k i­m o turėtų tar­t i ener­ge­ti­kos mi­nist­ras J.Ne­ve­ ro­vi­čius (nuotr.). „Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

sius ir pri­va­čiuo­sius in­te­re­sus. Buvęs Vil­niaus ta­ry­bos na­rys, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas A.Za­ rem­ba, ku­ris anks­čiau dir­bo ši­ lu­mos tie­ki­mo bend­rovė­je „Vil­ niaus ener­gi­ja“, da­ly­va­vo 2011 m. bir­že­lio 13 d. Vil­niaus mies­to ta­ ry­bos po­sėdy­je, jai svars­tant dėl su­ti­ki­mo per­leis­ti bend­rovės ak­ ci­jas, ta­čiau ne­bal­sa­vo. Tie­sa, jo bu­vi­mas lei­do priim­ti spren­dimą dėl ak­cijų per­lei­di­mo, nes jo ne­ sant ne­būtų su­si­daręs ta­ry­bos na­rių kvo­ru­mas. Dėl to A.Za­rem­ba su­laukė ne­ pa­lan­kaus Vil­niaus sa­vi­val­dybės eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mo dėl viešųjų ir pri­va­čiųjų in­te­resų su­ pai­nio­ji­mo. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vie­toj spren­dimų – dis­ku­si­ja Teis­mas vėl įpa­rei­go­jo Šal­či­ ninkų vald­žią nu­ka­bin­ti gat­vių pa­va­di­nimų len­te­les su ne­lie­tu­ viš­kais už­ra­šais. Ta­čiau prem­je­ ras kol kas ža­da dis­ku­siją, bet ne grei­tus spren­di­mus.

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nis teis­mas pir­ma­dienį įpa­rei­go­ jo Šal­či­ninkų ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių per vieną mėnesį nuo teis­mo spren­ di­mo įsi­teisė­ji­mo die­nos pa­keis­ ti įsta­ty­mo nea­ti­tin­kan­čias gat­vių pa­va­di­nimų len­te­les. „Šal­či­ninkų ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ne­ teisė­tai ir ne­pagrįs­tai at­si­sakė vyk­dy­ti Vy­riau­sybės at­sto­vo Vil­ niaus ap­skri­ty­je rei­ka­la­vimą pa­ keis­ti gat­vių pa­va­di­nimų len­te­les į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus ir teisės ak­tus ati­tin­kan­čias len­te­ les“, – ra­šo­ma teis­mo pra­ne­ši­me spau­dai. Taip teis­mas pa­ten­ki­no skun­ dą, kurį pa­teikė Vy­riau­sybės at­ sto­vas Vil­niaus ap­skri­ty­je, nu­ statęs, kad kai ku­rio­se Vil­niaus ra­jo­no gy­ven­vietė­se gre­ta gat­vių pa­va­di­nimų len­te­lių lie­tu­vių kal­ ba ka­bo ir len­telės rusų bei len­ kų kal­bo­mis. Šal­či­ninkų ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Bo­ les­la­vas Daš­ke­vi­čius sakė, kad teis­mo spren­di­mas bus skun-

Konf­lik­tas: teis­mas len­kiš­kus

gat­vių pa­va­di­ni­mus įpa­rei­go­jo nuim­ti, bet Šal­či­ninkų vald­žia teis­mo spren­dimą skųs.

Vis­val­do Mor­ke­vi­čiaus nuo­tr.

d­žia­mas ape­lia­ci­ne tvar­ka Lie­tu­ vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­ niam teis­mui. So­cial­de­mok­ratų ly­de­ris prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius sakė, kad greitų spren­dimų dėl dvi­kal­ bių pa­va­di­nimų ne­bus. Įsta­ty­mai leid­žia pa­va­di­ni­mus tik lie­tu­vių kal­ba ir teis­mai ne kartą yra nu­ rodę, kad dvi­kal­biai už­ra­šai ne­ teisė­ti. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

antradienis, sausio 29, 2013

užribis Pas­lė­pė ci­ga­re­tes

Apip­lė­šė kau­kė­ti

Pa­siū­lė ky­šį

Klai­pė­dos uos­te pa­sie­nie­čiai su­ lai­kė į Vo­kie­ti­ją su­si­ruo­šu­sį 45 m. Klai­pė­dos raj. gy­ven­to­ją, ku­ris dvi­gu­ba­me mik­roau­to­bu­so dug­ ne ga­be­no 3350 pa­ke­lių kont­ra­ ban­di­nių ci­ga­re­čių. Da­lis rū­ka­lų pa­kuo­čių bu­vo pa­žy­mė­tos ru­siš­ ko­mis ban­de­ro­lė­mis. Vai­ruo­to­jui gre­sia ad­mi­nist­ra­ci­nė bau­da nuo 10 iki 20 tūkst. li­tų.

Sek­ma­die­nį va­ka­re Ši­lu­tės raj. Vy­žių k. į 90-me­tės mo­ters na­ mą pro neuž­ra­kin­tas du­ris įsi­ bro­vė du kau­kė­ti vy­rai. Gra­sin­ da­mi prieš se­no­lę pa­nau­do­ti fi­ zi­nį smur­tą, jie rei­ka­la­vo pi­ni­ gų. Plė­ši­kai pa­gro­bė pi­ni­gi­nę, ku­rio­je bu­vo 114 li­tų bei bu­te­lį al­ko­ho­li­nio gė­ri­mo. Nu­ken­tė­ju­ sio­ji pa­ty­rė 214 li­tų ža­lą.

Šeš­ta­die­nį pa­rei­gū­nai Kre­tin­ gos raj., Kū­lu­pė­nuo­se su­stab­dė au­to­mo­bi­lį „Opel Ast­ra“, ku­rio 25 m. vai­ruo­to­jas bu­vo ne­blai­ vus. Siek­da­mas iš­veng­ti ad­mi­ nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės, pa­ žei­dė­jas ban­dė pa­pirk­ti pa­rei­ gū­nus. 200 li­tų jis pa­dė­jo tarp prie­ki­nių tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­ lio sė­dy­nių ša­lia pa­va­rų svir­ties.

Per­ga­lė prieš mies­to biu­rok­ra­tus 1

Čia vyriškis pa­tei­kė įro­ dy­mus, kad mo­kes­tis už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą su­mo­kė­ tas. Tai bu­vo bir­že­lį. Po tri­jų mė­ne­sių žmo­gus ga­vo ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­lą, pa­gal ku­rį už tą at­si­kli­ ja­vu­sį lei­di­mą jis tu­rė­jo su­mo­kė­ti bau­dą. Klai­pė­die­tis la­bai ste­bė­jo­ si, ko­dėl už at­si­kli­ja­vu­sį nuo stik­lo lei­di­mą ski­ria­ma pi­ni­gi­nė bau­da. Pro­to­ko­lą su­ra­šęs Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus spe­cia­lis­tas ta­da ti­ki­ no, kad vis­kas tei­sė­ta.

lei­di­mą, o tik skir­ti įspė­ji­mą. „Ki­ taip ta­riant, aš lai­mė­jau prieš Ad­ mi­nist­ra­ci­nės ko­mi­si­jos biu­rok­ra­ tus“, – džiau­gė­si V.Nyr­ko. Ta­čiau Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­ duo­to­jo Ma­riaus Poi­mans­kio tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bė tik­riau­siai skųs šį teis­mo spren­di­mą. „Tai ne tiek prin­ci­po rei­ ka­las, bet tai yra ne­tei­sin­ga, nes ki­

Pa­sek­mės: tak­sis­tas su­gu­ri­no ir darb­da­viui pri­klau­san­čią, ir po­li­ci­jos, ir nie­kuo dė­to vai­ki­no au­to­mo­bi­lius. Po­li­ci­jos nuo­tr.

Kvie­čia vie­ny­tis prieš kler­kus

Pa­sak val­di­nin­kų, lei­di­mas ne­bu­vo pa­dė­tas ten, kur nu­ma­ty­ta, o at­vy­ kęs kont­ro­lie­rius ne­ra­do jo­kio po­žy­ mio, kad už tą vie­tą yra su­mo­kė­ta. Esą yra tei­si­nė pra­kti­ka, kad to bi­ lie­to ne­pa­dė­ji­mas ir­gi toks pat pa­ žei­di­mas. V.Nyr­ko ma­nė, kad bau­dą jam ke­tin­ta skir­ti ne­tei­sin­gai. „Ko­mu­nis­ti­nę pro­le­ta­ria­to dik­ ta­tū­rą pa­kei­tė biu­rok­ra­tų dik­ta­tū­ ra, ku­ri nie­ko ne­bi­jo ir el­gia­si kaip no­ri. Vie­nam ko­vo­ti su biu­rok­ra­ti­ ne ma­ši­na sun­ku, to­dėl ma­ny­čiau, kad mies­te rei­kia steig­ti vi­suo­me­ni­ nį ju­dė­ji­mą, ku­ris vie­ny­tų mies­tie­ čius, nu­ken­tė­ju­sius nuo sa­vi­val­dy­ bės kler­kų sa­vi­va­lės“, – dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ tei­gė V.Nyr­ko. Spren­di­mą ke­ti­na skųs­ti

Teis­mas nu­spren­dė ne­baus­ti klai­ pė­die­čio 110 li­tų bau­da už nu­kri­tu­sį

Ta­ra­na­vo po­li­ci­jos ma­ši­ną Vla­di­mi­ras Nyr­ko:

Ko­mu­nis­ti­nę pro­le­ta­ ria­to dik­ta­tū­rą pa­kei­ tė biu­rok­ra­tų dik­ta­tū­ ra, ku­ri nie­ko ne­bi­jo ir el­gia­si kaip no­ri. tus žmo­nes už tuos pa­čius nu­si­žen­gi­ mus mes bau­dė­me. Tie pa­tys teis­mai ta­da išaiš­kin­da­vo, kad mes tei­sūs, o čia tie­siog kaž­koks at­ski­ras at­ve­jis“, – ste­bė­jo­si M.Poi­mans­kis.

Klai­pė­dos cent­re – gais­ras

Ope­ra­ty­vu­mas: už­si­lieps­no­ju­sio sto­go ge­sin­ti at­sku­bė­jo trys ug­nia­

ge­sių au­to­cis­ter­nos ir au­to­mo­bi­lis su kra­nu.

Dai­va Ja­naus­kai­tė Va­kar vi­dur­die­nį ki­lo gais­ras Nau­ jo­jo­je Uos­to gat­vė­je esan­čia­me ūki­ nia­me pa­sta­te. Nu­de­gė da­lis vie­no aukš­to sta­ti­nio sto­go.

Ša­lia gat­vės esan­čia­me sta­ti­ny­ je ki­lu­sio gais­ro ge­sin­ti at­va­žia­ vo 3 ug­nia­ge­sių au­to­cis­ter­nos ir

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

au­to­mo­bi­lis su kra­nu. Bal­ti dū­ mai ver­žė­si per sto­gą. Trum­piau nei per va­lan­dą ug­nia­ge­siai už­ ge­si­no lieps­no­ju­sį sta­ti­nio sto­gą. Nu­de­gė apie 60 kv. met­rų me­di­ nių sto­go konst­ruk­ci­jų. Pas­ta­tą nuo­mo­ja­si ke­lios bend­ro­vės. Vi­ du­je bu­vo su­krau­ti me­cha­ni­niai įren­gi­niai, įreng­ti ga­ra­žai. Žmo­ nės gais­ro me­tu ne­nu­ken­tė­jo.

Įta­rę, kad prie BMW vai­ro sė­di ne­blai­vus as­muo, pa­rei­gū­nai su­stab­dė šį au­to­mo­bi­ lį ir ne­si­ti­kė­jo, kad į jų ma­ši­ną trenk­sis gir­ to tak­sis­to vai­ruo­ja­mas ope­lis. Šis keis­ tas įvy­kis at­ne­šė nuo­sto­lių pa­tru­lių bū­riui – au­to­mo­bi­lis ir du pa­rei­gū­nai lai­ki­nai „iš­ kri­to“ iš ko­man­dos.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sek­ma­die­nį, li­kus pus­va­lan­džiui iki vi­dur­nak­čio, Klai­pė­do­je, Ši­lu­ tės plen­te, po­li­ci­jos pa­tru­liai su­ stab­dė BMW 525. Pa­rei­gū­nams pa­si­ro­dė, kad vai­ruo­to­jas ga­li bū­ ti ne­blai­vus, to­dėl nu­spren­dė pa­ tik­rin­ti jo blai­vu­mą. Jau­nas vai­ruo­to­jas bu­vo pa­kvies­ tas į pa­rei­gū­nų au­to­mo­bi­lį. Al­ko­ ho­lio ma­tuok­lis pa­ro­dė, kad vai­ki­ nas vi­siš­kai blai­vus. Po­li­ci­nin­kai jau bu­vo at­li­kę vi­sus for­ma­lu­mus, at­si­svei­ki­no su jau­ nuo­liu ir jau ruo­šė­si to­liau pa­tru­

liuo­ti, kai į tar­ny­bi­nį „Opel Ast­ra“ rė­žė­si ta pa­čia eis­mo juos­ta va­žia­ vęs tak­si au­to­mo­bi­lis „Opel Za­fi­ ra“. Ga­vu­si smū­gį į ga­lą, po­li­ci­jos ma­ši­na tren­kė­si į prieš ją sto­vė­ju­sį BMW. La­biau­siai nu­ken­tė­jo pa­rei­ gū­nų au­to­mo­bi­lis. Nuo smū­gio prie po­li­ci­jos ma­ši­ nos vai­ro sė­dė­jęs 39 me­tų pa­tru­lis pa­si­tem­pė kak­lo raiš­čius. 26 me­tų jo ko­le­ga ne­bu­vo spė­jęs pri­si­seg­ ti sau­gos dir­žo ir trink­te­lė­jo kak­ ta į prie­ki­nį ap­dai­los sky­de­lį. Nuo smū­gio jam bu­vo su­krės­tos sme­ge­ nys ir su­muš­ta plaš­ta­ka. Abu pa­rei­ gū­nai gy­do­mi am­bu­la­to­riš­kai. Tak­si au­to­mo­bi­liu va­žia­vu­si 20-

me­tė ke­lei­vė stai­ga loš­te­lė­jo at­gal ir pa­ty­rė sun­kią trau­mą, mer­gi­nai lū­žo kau­ko­lės pa­ma­tas. Paaiš­kė­jo, kad 24 me­tų tak­sis­ tas yra ne­blai­vus. Jis į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 1,51 pro­mi­lės. Be­je, jam eis­mo įvy­kio me­tu nie­ko blo­ go ne­nu­ti­ko. Jis ne tik ne­teks tei­sės vai­ruo­ti, taip pat ne­be­ga­lės gy­ven­ti iš tak­ sis­to al­gos, bet ir pri­va­lės at­ly­gin­ti po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lio bei BMW 525 re­mon­to iš­lai­das. Įmo­nė, ku­rio­je dir­ba šis tak­sis­ tas, dek­la­ruo­ja, kad jos pa­slau­go­ mis nau­do­tis yra sau­gu bei ra­gi­na ne­vai­ruo­ti ap­gir­tus. Uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Min­ dau­gas Džer­mei­ka pa­sa­ko­jo, kad iki šiol tak­sis­tai bū­da­vo tik­ri­na­mi bend­ra tvar­ka su vi­sais ki­tais vai­ ruo­to­jais. Ta­čiau pa­sta­ra­sis at­ve­jis pa­ro­dė, kad bū­ti­na reng­ti tiks­li­nes prie­mo­nes ir bet ku­riuo pa­ros me­ tu tik­rin­ti tak­sis­tus. Juos ke­ti­na­ma tik­rin­ti ne tik dėl ap­svai­gi­mo nuo al­ko­ho­lio, bet ir nuo nar­ko­ti­kų. Dau­ge­lis tak­si įmo­nių au­to­mo­ bi­lius nuo­mo­ja vai­ruo­to­jams, to­ dėl ne­tu­ri ga­li­my­bės pa­tik­rin­ti jų blai­vu­mo iš­va­žiuo­jant ar­ba bai­gus dar­bą.

Po­že­mi­nė­je pe­rė­jo­je – plė­ši­kas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Jud­rio­je Ši­lu­tės plen­to vie­to­je, kur au­to­mo­bi­lių eis­mas itin in­ten­sy­ vus, po­že­mi­nė­je pe­rė­jo­je klai­pė­ die­čių ty­ko plė­ši­kas.

Sek­ma­die­nį 19.30 val. Ši­lu­tės plen­te ties 42-uo­ju na­mu esan­ čia po­že­mi­ne pe­rė­ja ėju­si 39 me­

tų mo­te­ris bu­vo už­pul­ta ir api­ plėš­ta. Iš už nu­ga­ros ją pa­vi­jęs nu­si­kal­tė­lis smo­gė per gal­vą ir iš­plė­šė iš ran­kų ran­ki­nę. Nu­ken­ tė­ju­sio­ji pra­ra­do tūks­tan­tį li­ tų, auk­si­nį žie­dą su bran­gak­me­ niais, mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną, ke­lias ban­ko kor­te­les, rak­tus bei do­ku­men­tus. Pa­tir­tą ža­lą klai­pė­die­tė įver­ti­no 3 tūkst. li­tų.

Per­nai Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ ja mies­to val­džios pra­šė pa­nai­kin­ ti šio­je vie­to­je esan­čią ant­že­mi­nę pe­rė­ją. Ar­gu­men­tuo­ta tuo, jog pės­tie­ siems ei­ti per gat­vę šio­je vie­to­je la­bai pa­vo­jin­ga. Ta­čiau gy­ven­to­jų ti­ki­ni­mas, kad po­že­mi­nė pe­rė­ja – ne ką sau­ges­nė, li­ko neiš­girs­tas. Plė­ši­kai čia au­kų ty­ko ne­re­tą va­ka­rą.

9

antrADIENIS, sausio 29, 2013

pasaulis By­la ­ lai­do­ja­ma?

Są­jun­gi­nin­kų ne­su­ta­ri­mai

Ati­dė­jo ­ nag­ri­nė­ji­mą

Len­ki­jo­je bliūkš­ta CŽV ka­lė­ ji­mų skan­da­las. Pa­sak dvie­jų skun­dus pa­tei­ku­sių bu­vu­sių ka­lė­ji­mo ka­li­nių ad­vo­ka­tų, ty­ ri­mas spe­cia­liai žlug­do­mas, nes jis su­kel­tų ne­pa­to­gu­mų Var­šu­vai. Esą ty­ri­mas įstri­ go, kai praei­tų me­tų pra­džio­ je nuo šio pro­ce­so bu­vo nu­ ša­lin­ti jį pra­dė­ję ty­rė­jai.

Nic­kas Cleg­gas (kairėje), va­ do­vau­jan­tis Li­be­ra­lų de­mok­ ra­tų par­ti­jai, kuri priklauso Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos val­dan­ čia­jai koa­li­ci­jai pa­smer­kė mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko Da­vi­do Ca­ me­ro­no pa­ža­dą su­reng­ti re­ fe­ren­du­mą dėl pa­si­trau­ki­mo iš ES. Pa­sak jo, D.Ca­me­ro­no pla­nai neį­ti­ki­mi.

Ru­si­jos teis­mas iki ki­to mė­ ne­sio ati­dė­jo nag­ri­nė­ji­mą by­ lo­je dėl su­kčia­vi­mo, sie­ja­mo su ad­vo­ka­tu Ser­ge­ju­mi Mag­ nic­kiu, mi­ru­siu 2009 m. Teis­ mas taip pat pa­sky­rė nau­ ją gy­ny­bos ad­vo­ka­tą, kai S.Mag­nic­kio šei­mai at­sto­vau­ jan­tys ad­vo­ka­tai du­kart at­si­ sa­kė at­vyk­ti į po­sė­džius.

Pri­mi­nė du­jų ka­me­rą Gais­ras nak­ti­nia­me klu­be Bra­zi­li­jo­je, per ku­rį tra­giš­kai žu­vo 233 žmo­nės, šo­ki­ra­vo ša­lį. Kas kal­tas dėl tra­ge­di­jos ir ar koš­ma­ro bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti? Krau­pus vaiz­das

Po gais­ro „Kiss“ klu­be pie­ti­nia­ me Bra­zi­li­jos San­ta Ma­ri­jos mies­ te gel­bė­to­jams te­ko po vie­ną rink­ti jau­nų žmo­nių la­vo­nus. Žu­vo dau­ giau nei 230 žmo­nių, dau­giau nei šim­tas bu­vo su­žeis­ta. Dau­ge­lis mir­ti­nai ap­si­nuo­di­jo nuo­din­gais dū­mais, ki­tus su­min­ dė bė­gan­tys nuo mir­ties. San­ta Ma­ri­jo­je gy­ve­na maž­daug ket­vir­tis mi­li­jo­no žmo­nių. Čia įsi­ kū­ręs Fe­de­ra­li­nis San­ta Ma­ri­jos uni­ver­si­te­tas. Bra­zi­li­jos stu­den­ tai mėgs­ta or­ga­ni­zuo­ti va­ka­rė­ lius. Stu­den­tai siau­tė ir minėtame klu­be. Šo­ką pa­kei­tė ge­du­las. San­ta Ma­ ri­jos mies­tas ėmė ruoš­tis lai­do­tu­ vėms. O ty­rė­jai pra­dė­jo aiš­kin­ tis, kas nu­ti­ko lem­tin­gą­jį va­ka­rą. Pas­kelb­ta, kad gais­ras ki­lo dėl pi­ ro­tech­ni­kos. Vė­liau ty­rė­jai pri­dū­ rė, kad kal­ti ir ren­gi­nį sau­go­ję ap­ sau­gi­niai, esą jie ku­rį lai­ką ne­lei­do klu­bo lan­ky­to­jams per vie­nin­te­lį išė­ji­mą pa­lik­ti pa­sta­to. „Vi­du­je bu­vo bai­su. Ži­no­te, kaip tuo­se fil­muo­se apie ho­lo­kaus­tą. Kū­nai bu­vo su­kri­tę vie­nas ant ki­to, – pa­sa­ko­jo po gais­ro klu­be krau­pių vaiz­dų iš­vy­dęs po­li­ci­jos ins­pek­to­ rius Sand­ro Mei­ner­zas. – Tu­rė­ jo­me sam­dy­ti sunk­ve­ži­mius, kad kū­nus iš­vež­tu­me. Kol iš­ga­be­no­ me la­vo­nus, už­tru­ko­me apie 6 va­ lan­das.“ Žu­vu­sie­ji bu­vo ne­ša­mi į ne­to­ li esan­tį sta­dio­ną, ku­rį po­li­ci­ja ap­ tvė­rė, kad į jį ne­si­verž­tų ge­din­ tys ar­ti­mie­ji. Pir­mu sunk­ve­ži­miu bu­vo at­vež­ta 67 la­vo­nai, ant­ru – maž­daug 70.

Pra­ga­ras že­mė­je

Iš­si­gel­bė­ję žmo­nės pa­tvir­ti­no, kad ap­sau­gi­niai žmo­nėms ku­rį lai­ką ne­lei­do pa­lik­ti pa­sta­to. Bra­zi­li­jo­ je įpras­ta, kad lan­ky­to­jai išei­da­ mi iš klu­bo su­si­mo­ka už pra­leis­ tą lai­ką. „Vis­kas vy­ko la­bai chao­tiš­kai. Vis dėl­to ne­ma­nau, kad kas nors neiš­ lei­do žmo­nių ty­čia. Juk tarp žu­ vu­sių bu­vo ir ap­sau­gi­nių“, – dės­ tė po­li­ci­jos ins­pek­to­rius Mar­ce­lo Ari­go­ny.

Vi­du­je bu­vo bai­su. Ži­no­te, kaip tuo­se fil­muo­se apie ho­lo­ kaus­tą.

Ban­dė ge­sin­ti

Per gais­rą žu­vo vie­nas klu­be gro­ ju­sios gru­pės na­rys. Gi­ta­ris­tas Rod­ri­go Mar­tin­sas ra­di­jo sto­čiai „Rádio Gaú­cha“ sa­kė: „Sug­ro­jo­me ko­kias pen­kias dai­nas. Stai­ga pa­ žvel­giau aukš­tyn ir pa­ma­čiau, kad de­ga sto­gas. Ap­sau­ga mums da­vė ge­sin­tu­vus. Mū­sų vo­ka­lis­tas ban­ dė pa­siek­ti gais­ro ži­di­nį, ta­čiau jam ne­pa­vy­ko.“ Eks­per­tai iš­siaiš­ki­no, kad nak­ ti­nio klu­bo „Kiss“ prieš­gais­ri­nės sau­gos lei­di­mas bai­gė ga­lio­ti 2011 m. rugp­jū­tį.

Šiurpu: pa­sak in­for­ma­to­rių, ku­riuos ci­ta­vo „Sun­day Ti­mes“, Šiau­

„Was­hing­ton Post“, BNS inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Pas­ta­ro­jo me­to ne­lai­mės 2009 m. gruo­džio 5-ąją Ru­si­jos

Ug­nia­ge­sių at­sto­vai pa­sa­ko­jo, kad pa­tek­ti į pa­sta­tą jiems truk­dė du­ris už­griu­vę žu­vu­sių­jų kū­nai. Ty­rė­jai pa­brė­žė, kad nuo­din­gi dū­mai vos per ke­lias mi­nu­tes už­ tvin­dė klu­bą. „Pas­ta­te bu­vo la­bai daug dū­mų, bu­vo ma­ty­ti lieps­nos. Ki­lo vi­siš­ka pa­ni­ka. Žmo­nės ne­ga­ lė­jo iš­bėg­ti, dau­ge­lis žu­vo“, – tei­gė liu­di­nin­kė Lua­na San­tos Sil­va. „Tai bu­vo ab­so­liu­tus siau­bas. Ne­te­kau la­bai bran­gaus drau­go. Ava­ri­niai išė­ji­mai ne­vei­kė, o ta­da per su­maiš­tį pa­me­čiau drau­gą, – pri­si­mi­nė Matt­heu­sas Bor­to­lot­to. – Ta­da man ant ran­kų mi­rė mer­ gi­na. Ju­tau, kaip nu­sto­jo plak­ti jos šir­dis. Me­ta­li­nės už­tva­ros, ku­rios re­gu­lia­vo įei­nan­čių žmo­nių ei­lę, ne­lei­do žmo­nėms iš­trūk­ti.“

Ge­du­las: ar­ti­mų­jų ne­te­kę bra­zi­lai ne­ga­lė­jo at­si­gau­ti po pa­tir­to šo­ko.

mies­to Per­mės nak­ti­nia­me klu­be nuo nau­do­tų pi­ro­tech­ni­kos prie­ mo­nių už­si­de­gus plas­ti­ki­nėms lu­ boms žu­vo 152 žmo­nės. 2004 m. ma­žiau­siai 194 žmo­nės

žu­vo per­pil­dy­ta­me dar­bi­nin­kų kla­ sės nak­ti­nia­me klu­be Ar­gen­ti­nos sos­ti­nė­je Bue­nos Ai­rė­se. 2003 m. JAV Rod Ai­lan­do vals­

ti­jo­je per gais­rą nak­ti­nia­me klu­ be žu­vo 100 žmo­nių. Ta­me klu­be 9-aja­me de­šimt­me­ty­je po­pu­lia­ri ro­ ko gru­pė „Great Whi­te“ nau­do­jo pi­ ro­tech­ni­kos prie­mo­nes, nuo ku­rių už­si­de­gė pi­gi gar­so izo­lia­ci­jos pu­ta ant sie­nų ir lu­bų. 2000 m. gruo­džio 25 d. dėl ne­lai­

min­go at­si­ti­ki­mo at­lie­kant su­vi­ri­ni­ mo dar­bus gais­ras ki­lo klu­be Luo­ jan­ge Ki­ni­jo­je, per ku­rį žu­vo 309 žmo­nės.

AFP nuo­tr.

rės Ko­rė­jo­je tė­vai val­go sa­vo vai­kus.

Šiau­rės Ko­rė­jo­je ve­ši ka­ni­ba­liz­mas? Bri­tų laik­raš­tis „Sun­day Ti­mes“ tvir­ti­na, jog Šiau­rės Ko­rė­jo­je tė­ vai val­go sa­vo vai­kus, kad iš­ veng­tų ba­do.

Laik­raš­tis rė­mė­si slap­ta iš šal­ti­nių gau­ta in­for­ma­ci­ja apie ka­ni­ba­liz­ mą Šiau­rės Ko­rė­jo­je. Re­mian­tis duo­me­ni­mis, net 10 tūkst. ša­lies gy­ven­to­jų gre­sia ba­das. Pa­dė­tis ypač blo­ga pro­vin­ci­jo­je. Ne­se­niai ša­ly­je mir­ties baus­me nu­teis­tas vie­nas vy­ras, ku­ris bu­ vo ap­kal­tin­tas nu­žu­dęs ir su­val­ gęs du sa­vo vai­kus. Taip pat pra­ neš­ta apie at­ve­jį, kai vie­nas vy­ras iš­ka­sė sa­vo pro­vai­kio la­vo­ną ir jį su­val­gė. Tie­sa, ofi­cia­liai apie ba­dą ša­ly­je nie­kas ne­kal­ba, vie­toj to lei­džia­ mos mil­ži­niš­kos su­mos pi­ni­gų kos­mi­nei pro­gra­mai. Pas­ta­ruo­ ju me­tu bu­vo at­lik­ti net du ra­ke­ tų pa­lei­di­mo ban­dy­mai. Vie­nas ūki­nin­kas in­for­ma­to­ riui pa­sa­ko­jo: „Ma­no kai­me ge­ gu­žę vy­ras už­mu­šė du sa­vo vai­kus ir ban­dė juos su­val­gy­ti. Jis vė­liau bu­vo su­šau­dy­tas.“ Mais­to trū­ku­mą ša­ly­je su­kė­lė men­kas der­lius, ku­rį lė­mė saus­ ra, ka­ma­vu­si Šiau­rės Ko­rė­ją praė­ ju­siais me­tais. Kai ku­rie liu­di­nin­ kai pa­sa­ko­jo, kad dir­ba­mi lau­kai po saus­ros – ap­verk­ti­nos būk­lės. Be to, pa­sak šal­ti­nių, vy­riau­sy­bė kon­fis­ka­vo ne­ma­žai kai­mo gy­ ven­to­jų su­kaup­tų mais­to at­sar­ gų – jos ati­duo­tos Pchen­ja­no gy­ ven­to­jams. Ki­tas in­for­ma­to­rius pa­sa­ko­jo, kad tė­vas nu­žu­dė sa­vo jau­nes­ nią­ją duk­te­rį, kai jo žmo­na bu­vo

iš­vy­ku­si į ko­man­di­ruo­tę. Ta­da jis nu­žu­dė ir sa­vo sū­nų, nes šis bu­ vo žmog­žu­dys­tės liu­di­nin­kas. Kai mo­te­ris grį­žo na­mo, vy­ras jai pa­ sa­kė, kad tu­ri mė­sos. Ta­čiau mo­ te­ris įta­rė, kad kaž­kas ne taip, to­ dėl su­si­sie­kė su pa­rei­gū­nais, o šie ra­do vai­kų la­vo­nų da­lis. Ji­ro Is­hi­ma­ru iš nau­jie­nų agen­ tū­ros „Asia Press“, pa­ren­gęs 12 pus­la­pių ty­ri­mą apie si­tua­ci­ją Šiau­rės Ko­rė­jo­je, pa­ko­men­ta­vo: „Šo­ki­ruo­ja tai, kad yra šim­tai ka­ ni­ba­liz­mo liu­di­ji­mų.“

Šo­ki­ruo­ja tai, kad yra šim­tai ka­ni­ba­ liz­mo liu­di­ji­mų. „Sun­day Ti­mes“ taip pat pa­ kal­bi­no vie­ną val­dan­čia­jai Šiau­ rės Ko­rė­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jai pri­klau­san­tį pa­rei­gū­ną. Jis sa­ kė: „Gir­dė­jau, kad vie­na­me kai­ me vy­ras iš­vi­rė sa­vo vai­ką, ta­da val­gė jo mė­są. Ga­liau­siai jis bu­ vo areš­tuo­tas.“ Praė­ju­sių me­tų ge­gu­žę vie­nas vy­ras bu­vo ap­kal­tin­tas ka­ni­ba­ liz­mu, kai nu­žu­dė sa­vo ko­le­gą ir ban­dė par­duo­ti mė­są sa­ky­da­mas, jog tai avie­na. Tuo pat me­tu bu­vo nu­teis­tas vy­ras, ku­ris, kaip spė­ja­ ma, nu­žu­dė 11 žmo­nių ir par­da­vi­ nė­jo jų mė­są kaip kiau­lie­ną. Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­ nį de­šimt­me­tį Šiau­rės Ko­rė­jo­je siau­tė ba­das. Per jį žu­vo nuo 240 tūkst. iki 3,5 mln. žmo­nių. „Sun­day Ti­mes“ inf.

10

antrADIENIS, sausio 29, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9679 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0403 JAV do­le­ris 1 2,5702 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5480 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9413 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2578 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6419 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5387 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7683

pokytis

–0,1715 % –0,6125 % –0,1709 % –0,7170 % –0,0162 % +0,0545 % –0,4290 % –0,4013 % –0,2235 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,80

4,68

2,50

„Apoil“

4,77

4,66

2,49

„Brent“ naf­ta

+0,60 %

Vals­ty­bės įmo­nės per­nai į ša­lies biu­dže­tą per­ve­dė 521,807 mln. li­tų di­vi­den­dų ir pel­ no įmo­kų. Tai yra 67,551 mln. li­tų, ar­ba 11,5 pro­c., ma­žiau, nei pro­gno­zuo­ta. Nors lė­šų gau­ti pla­nuo­ta dau­giau, tai re­kor­di­niai vals­ty­ bės val­do­mų įmo­nių di­vi­den­dai per vi­są ne­ prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį. 2011 m. vals­ty­bės įmo­nės su­mo­kė­jo 85,245 mln. li­tų, 2010 m. – 74,715 mln. li­tų, 2009 m. – 44,825 mln. li­tų, 2008 m. – 30,520 mln. li­tų di­vi­den­dų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–1,09 %

Re­kor­di­niai ­ di­vi­den­dai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,35 %

96,72 dol. už 1 brl. 113,55 dol. už 1 brl.

68,5

proc.

dau­giau, ne­gu pla­nuo­ta, mo­kes­čių per­nai į ša­lies biu­dže­tą su­mo­kė­jo naf­tos ga­vy­bos bend­ro­vės.

Lie­tu­vo­je dau­gė­ja gy­ven­ to­jų, ži­nan­čių sa­vo, kaip var­to­to­jų, tei­ses ir jas gi­ nan­čių. Gin­čų tarp var­to­ to­jų ir vers­li­nin­kų vis dar pa­si­tai­ko ne­ma­žai, bet di­ džio­ji da­lis jų spren­džia­ ma be var­to­to­jų tei­sių ser­gė­to­jų įsi­ki­ši­mo.

Skun­dai: per­nai dau­giau­sia var­to­to­jų įvai­rioms tar­ny­boms pik­ti­no­si dėl ne­ko­ky­biš­kų mais­to pro­duk­tų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Treč­da­lio var­to­to­jų tei­sės pa­žei­džia­mos Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Dau­gu­ma nie­kur ne­si­krei­pia

Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bos (VVTAT) už­sa­ky­ mu bend­ro­vės „Vil­mo­rus“ at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė – be­veik treč­da­lis gy­ven­to­jų (29 pro­c.) įsi­ti­ki­nę, kad per­nai bu­vo pa­žeis­tos jų, kaip var­ to­to­jų, tei­sės. Per me­tus šis ro­dik­lis su­ma­žė­jo – 2011-ai­siais, kad jų tei­ sės bu­vo pa­žeis­tos, ma­nė 32 pro­c. var­to­to­jų. Ta­čiau tik 8 pro­c. ap­ klau­so­je da­ly­va­vu­sių žmo­nių tei­ gė per­nai gy­nę sa­vo tei­ses kreip­ da­mie­si į vals­ty­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas. Pa­sak VVTAT di­rek­to­riaus Fe­lik­ so Pet­raus­ko, ki­ta da­lis gy­ven­to­jų, ku­rie ma­nė, kad jų tei­sės pa­žeis­tos, su gal­būt ne­ko­ky­biš­kų pa­slau­gų ar pre­kių par­da­vu­siais vers­li­nin­kais su­si­ta­rė be tar­ny­bų pa­gal­bos. „Ki­ti gal ne­si­krei­pė, nes tin­gė­jo ar ne­no­rė­jo ra­šy­ti jo­kių pa­reiš­ki­ mų. Yra to­kia na­cio­na­li­nė tra­di­ci­ ja – san­tū­ru­mas, sa­vo tei­sių ne­gy­ ni­mas ir tie­sos neieš­ko­ji­mas. Iki 30 me­tų žmo­nėms rū­pi ki­ti da­ly­kai – kar­je­ros pra­džia, šei­mos kū­ri­mas. Vy­res­ni nei 60 me­tų žmo­nės ieš­

ko pi­ges­nio, o ne ko­ky­biš­kes­nio pro­duk­to. Tas, ku­ris gi­na sa­vo tei­ ses ir la­biau­siai no­ri jas gin­ti, daž­ niau­siai yra 30–40 me­tų“, – sa­kė F.Pet­raus­kas.

Fe­lik­sas Pet­raus­kas:

Yra to­kia na­cio­na­li­ nė tra­di­ci­ja – san­tū­ ru­mas, sa­vo tei­sių ne­gy­ni­mas ir tie­sos neieš­ko­ji­mas.

Ap­sau­ga ge­rė­ja

Nors 40 pro­c. gy­ven­to­jų jau­čia­si pa­ kan­ka­mai in­for­muo­ti apie var­to­to­ jų tei­ses, vy­res­niems ir kai­mo vie­to­ vė­se įsi­kū­ru­siems žmo­nėms ši te­ma vis dar yra tam­sus miš­kas. Be to, tik 30 pro­c. ap­klaus­tų­jų var­to­to­jų tei­ sių ap­sau­gą Lie­tu­vo­je ver­ti­na ge­rai. ES ša­lių vi­dur­kis yra 50–60 pro­c., o Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės – net 70 pro­c. „2003 m. šis ro­dik­lis Lie­tu­vo­je bu­vo 13 pro­c. Var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­ga ge­rė­ja, tik gal ne taip spar­

čiai, kaip no­rė­tu­me“, – tei­gė F.Pet­ raus­kas. Jis pri­dū­rė, kad var­to­to­jus gi­ nan­čios tar­ny­bos per­nai dau­giau­ sia skun­dų su­lau­kė dėl mais­to pro­ duk­tų, sta­ty­bos ir re­mon­to dar­bų, tu­riz­mo pa­slau­gų bei ki­niš­kų pre­ kių.

Komentaras

Ban­do tar­tis gra­žiuo­ju

Rū­ta Di­di­kė

Ty­ri­me dėl var­to­to­jų tei­sių ap­ klaus­ti bu­vo ir vers­li­nin­kai. Di­ džio­ji da­lis jų – 92 pro­c. – nu­ro­dė, jog įmo­nėms svar­bu, kad var­to­to­ jai ži­no­tų sa­vo tei­ses ir mo­kė­tų jas ap­gin­ti. Esant gin­čų 74 pro­c. vers­ li­nin­kų su sa­vo klien­tais sie­kia su­ si­tar­ti gra­žiuo­ju, ne­si­krei­piant į teis­mą ar tar­ny­bas. Vi­s uo­m e­n ė­je vy­rau­jan­t i nuo­ mo­n ė šiuo at­ve­j u vers­l i­n in­kams pa­lan­ki: 84 pro­c. gy­ven­to­jų, pa­ klaus­t i, ar ži­n o­t ų, kur kreip­t is, jei jų įsi­g y­ta pre­k ė ar pa­s lau­ga bū­t ų ne­ko­k y­b iš­ka, at­s a­k ė, kad pir­m iau­s ia sa­vo pre­ten­z i­jas pa­ teik­tų par­da­vė­jams ar pa­slau­gos tei­kė­jams. Jei­gu vers­li­nin­kas at­ si­sa­k y­t ų kom­p en­s uo­t i nuo­s to­ lius, pu­s ė ap­k laus­t ų­j ų kreip­t ų­ si į VVTAT.

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“ ad­vo­ka­tė

I

š es­mės si­tua­ci­ja var­to­to­jų tei­sių sri­ty­je daug ge­res­nė ir pa­lan­kes­ nė var­to­to­jui nei prieš ke­le­tą me­ tų. Jau ne­be­rei­kia gin­čy­tis dėl ne­ ko­ky­biš­kų ba­tų par­duo­tu­vė­je ar tei­sės grą­žin­ti pre­kes per 14 die­nų, jei jos tau tie­siog ne­ti­ko ar ne­pa­ti­ko. Pas­te­bi­ma, kad kai ku­r ie pre­k y­bi­n in­kai net nu­ sta­to il­ges­nius ter­mi­nus var­to­to­jams sa­vo tei­sėms įgy­ven­d in­t i ar siek­da­ mi už­glais­ty­ti ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją dėl ne­ko­k y­biš­ko pre­k ių ar pa­slau­g ų su­ tei­k i­mo, įtei­k ia klien­t ui ma­žą do­va­ nė­lę ar su­tei­k ia nuo­lai­dą. To­dėl ma­ ny­čiau, kad ne tik var­to­to­jai pa­žen­gė gin­da­mi sa­vo tei­ses, ta­čiau pa­si­kei­tė ir vers­li­nin­kų kul­tū­ra, jų po­žiū­ris į sa­vo klien­tą – sie­kia­ma, kad klien­tas grįž­tų

ir vėl pirk­tų ar nau­do­tų­si pa­slau­go­mis. Ne­ga­li­ma ne­pa­mi­nė­ti ir di­des­nio var­ to­to­jų tei­ses gi­nan­čių ins­ti­tu­ci­jų ak­ty­ vu­mo, ati­tin­ka­mų aso­cia­ci­jų, gi­nan­čių sa­vo na­rius var­to­to­jus, veik­los. Jau ku­ rį lai­ką ypa­tin­gas var­to­to­jų tei­sių gy­ni­ mo ak­ty­vu­mas jau­čia­mas ban­kų sek­ to­riu­je. Ne­ma­žai ieš­ki­nių pa­tei­kia­ma bū­tent dėl ban­k ų ne­są­ž i­nin­g ų veiks­ mų, ne­tei­sė­t ų kre­d i­to su­tar­čių są­ly­ gų, ir, svar­biau­sia, to­kių gin­čų baig­tis, jei ji yra var­to­to­jo nau­dai, ap­gi­na ir ki­ tus var­to­to­jus, o ne tik tuos, ku­rie krei­ pė­si į teis­mą su konk­re­čiu gin­ču. Taip for­muo­ja­mos nau­jos są­ly­gos, tai­syk­ lės, ku­rios pa­ran­kes­nės bū­tent var­to­ to­jui, ne­pa­lie­ka­ma tei­sė ban­kams pikt­ nau­džiau­ti sa­vo stip­res­ne pa­dė­ti­mi. Jei kal­bė­tu­me apie vers­li­nin­kus, be­si­ gi­nan­čius nuo ne­są­ži­nin­gų var­to­to­jų, tei­kian­čių pre­ten­zi­jas tik tam, kad gau­ tų sau pa­pil­do­mos nau­dos, nė­ra te­kę su­ si­dur­ti su si­tua­ci­ja, kad bū­tent vers­li­nin­ kas pir­mas kreip­tų­si į var­to­to­jų tei­ses gi­nan­čias ins­ti­tu­ci­jas ir ban­dy­tų paaiš­ kin­ti bei iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją dėl ne­są­ži­ nin­gų var­to­to­jų veiks­mų. Ma­nau, kad to­kio skun­do var­to­to­jus gi­nan­čios ins­ti­ tu­ci­jos net ne­priim­tų, nes jos gi­na bū­tent var­to­to­jų, o ne vers­li­nin­kų in­te­re­sus.

Vy­riau­sy­bė sko­li­na­si iki 1,4 mlrd. li­tų Lie­tu­va tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se pir­ ma­die­nį pra­dė­jo pla­tin­ti nau­ją ob­ li­ga­ci­jų emi­si­ją. Tai pa­tvir­ti­no Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ja, bet dau­giau in­ for­ma­ci­jos ji kol kas ne­tei­kia.

Ke­ti­na­ma pa­si­sko­lin­ti iki 400 mln. eu­rų (1,38 mlrd. li­tų). Tai BNS pra­ ne­šė „Fi­nas­tos“ gru­pės in­ves­ti­ci­ jų val­dy­mo įmo­nės „Fi­nas­ta As­set Ma­na­ge­ment“ fon­dų val­dy­to­jas To­mas Va­ren­ber­gas. Pa­sak jo, su­ si­do­mė­ji­mas la­bai di­de­lis, to­dėl

ti­kė­ti­na, kad dar pir­ma­die­nį Lie­ tu­vai pa­vyks pa­si­sko­lin­ti iki 400 mln. eu­rų. „Lie­tu­va pil­do 2018 m. emi­si­ją, ku­ri anks­čiau bu­vo iš­leis­ta rin­ko­ se, ir sko­lin­sis iki 400 mln. eu­rų. Pak­lau­sa grei­čiau­siai bus ga­na di­ de­lė, to­dėl ne­bus di­de­lių pro­ble­mų iš­pla­tin­ti“, – sa­kė T.Va­ren­ber­gas. Nau­jos ob­l i­ga­c i­jos pa­p il­dys 2007 m. spa­lį iš­pla­tin­tą 600 mln. eu­rų (2,072 mlrd. li­tų) emi­si­ją, ku­ rios me­tų pa­lū­ka­nos yra 4,85 pro­c.

Ši emi­si­ja bus iš­per­ka­ma 2018 m. va­sa­rio 7 d. Pa­sak T.Va­ren­ber­go, šių ob­li­ga­ci­jų pa­ja­min­gu­mas ant­ri­nė­ je rin­ko­je pir­ma­die­nį bu­vo apie 2,4 pro­c., to­dėl, įver­ti­nus ti­kė­ti­ną pre­ mi­ją in­ves­tuo­to­jams, ga­li­ma pro­ gno­zuo­ti, kad nau­jų ob­li­ga­ci­jų pa­ lū­ka­nos bus apie 2,55 pro­c. „Tai nor­ma­lu, nau­jas ob­li­ga­ci­jas per­kan­tiems in­ves­tuo­to­jams pre­ mi­ja ga­li bū­ti apie 10–20 ba­zi­nių punk­tų. Tie­sa, jei ob­li­ga­ci­jų pa­ klau­sa bus di­de­lė, pla­tin­to­jai pre­

mi­jos dy­dį ga­li per­žiū­rė­ti“, – BNS tei­gė T.Va­ren­ber­gas. Anot jo, šiuo me­tu ten­den­ci­jos tarp­tau­ti­nė­se fi­nan­sų rin­ko­se Lie­ tu­vai pa­ran­kios, dau­ge­lis in­ves­tuo­ to­jų jau lau­kė ob­li­ga­ci­jų pla­ti­ni­mo. „Dau­ge­lis vals­ty­bių sko­li­na­ si me­tų pra­džio­je, sausio–vasario mė­ne­siais, Lie­tu­va ir­gi nė­ra išim­ tis“, – sa­kė T.Va­ren­ber­gas. Lė­šos bus pa­nau­do­tos Vy­riau­sy­bei ko­vo pra­džio­je iš­per­kant 2003 m. iš­leis­tą ir 2004 m. pa­pil­dy­tą 1 mlrd.

eu­rų (3,45 mlrd. li­tų) eu­roob­li­ga­ci­jų emi­si­ją. Lie­tu­va tar­pi­nin­kau­ti sko­ li­nan­tis pa­sam­dė už­sie­nio ban­kus „Barc­lays“ ir „Ci­tig­roup“. Pas­ta­rą­jį kar­tą tarp­tau­ti­nė­se fi­ nan­sų rin­ko­se Lie­tu­va sko­li­no­si per­nai spa­lį – tuo­met bu­vo iš­pla­ tin­ta pus­šeš­tų me­tų truk­mės 175 mln. Švei­ca­ri­jos fran­kų (apie 500 mln. li­tų) ob­li­ga­ci­jų emi­si­ja, už ku­rią bus mo­ka­mos 2 pro­c. me­ti­ nės pa­lū­ka­nos. „Klaipėdos“, BNS inf.

11

ANTRADIENIS, sausio 29, 2013

rubrika

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Gri­pas nubloškė į ligoninės lovą

Są­mo­nės su­maiš­tis stai­ga iki aukš­tu­mų pa­šo­kus tem­pe­ra­ tū­rai, krū­ti­nę dras­ kan­tis ko­su­lys ir pu­ sant­ros sa­vai­tės li­ go­ni­nės pa­ta­le. To­kį gri­po smū­gį te­ko at­ lai­ky­ti ži­no­mam te­ le­vi­zi­jos lai­dos ve­ dė­jui Gin­ta­rui Vai­ če­kaus­kui, ku­ris bu­ vo pir­mo­ji šios li­ gos su­kel­tų komp­ li­ka­ci­jų au­ka uos­ ta­mies­ty­je.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Karš­čiuo­da­mas – į ava­ri­ją

„Su­sir­gau, kaip sa­ko­ma, ly­gio­ je vie­to­je – spė­ju, kad na­muo­se. Na tie­sa, prieš tai dar bu­vau nu­ va­žia­vęs į vie­ną ava­ri­ją su vil­ki­ kais. Va­ka­re pa­ki­lo tem­pe­ra­tū­ra iki 38 laips­nių, bet ry­te ji šiek tiek nu­ kri­to, to­dėl nu­vy­kau dar į dvi ava­ri­ jas“, – apie li­gos pra­džią pa­sa­ko­jo te­le­vi­zi­jos lai­dos „Rei­das“ au­to­rius G.Vai­če­kaus­kas. Žur­na­lis­tas pri­si­pa­ži­no, kad be­ fil­muo­jant lai­dos siu­že­tą jis jau­tė­si pra­stai, o va­ka­re tem­pe­ra­tū­ra pa­ki­ lo iki 39 laips­nių karš­čio. „Aš dar ban­džiau iš­si­lai­žy­ti pa­ ts, bet po dvie­jų die­nų nu­va­žia­vau pas sa­vo gy­dy­to­ją, ku­ri ži­no kiek­ vie­ną ma­no plau­čių cen­ti­met­ rą. Aš juk dau­gy­bę me­tų rū­kiau. O me­čiau tą die­ną, kai mi­rė Vy­ tau­tas Ker­na­gis. Ši ma­no gy­dy­to­ja bu­vo vie­nas tų žmo­nių, ku­ris ma­ ne at­kal­bė­jo nuo rū­ky­mo. Perš­vie­ tus plau­čius gy­dy­to­ja diag­no­za­vo, kad man pra­si­de­da plau­čių už­de­ gi­mas“, – sa­vo li­gos is­to­ri­ją pa­sa­ ko­jo G.Vai­če­kaus­kas. Ga­vęs re­cep­tą an­ti­bio­ti­kams vy­ ras nu­mo­jo ran­ka į gy­dy­to­jos pa­lie­ pi­mą gy­dy­tis na­muo­se ir pa­mirš­ti ava­ri­jas bei nak­ti­nius va­ži­nė­ji­mus už­mies­čio ke­liais. „Sa­kiau, kad dar­bas man svar­ biau už vis­ką. Bet va­ka­re si­tua­ci­ja ta­po ne­be­juo­kin­ga“, – prisipažino G.Vai­če­kaus­kas.

Liga: te­le­vi­zi­jos lai­dos ve­dė­jas G.Vai­če­kaus­kas bu­vo pir­ma­sis dėl gri­po komp­li­ka­ci­jos – plau­čių už­de­gi­mo li­go­ni­nė­je at­si­dū­ręs pa­cien­tas.

Karš­tis iki 40 laips­nių

Praė­jus trims die­noms nuo pir­mų­ jų per­ša­li­mo simp­to­mų pa­si­ro­dy­ mo li­ga stai­ga paū­mė­jo. „Va­ka­re man pa­si­da­rė blo­ga, pa­ ki­lo di­de­lė tem­pe­ra­tū­ra, o prieš vi­ dur­nak­tį pra­si­dė­jo žvė­riš­kas ko­ su­lys, ku­ris nu­sto­jo tik 4 val. ry­te. Ko­sė­jau be per­sto­jo iš­ti­sas ke­tu­ rias va­lan­das“, – pri­si­mi­nė žur­ na­lis­tas. G.Vai­če­kaus­kui nak­tį tem­pe­ra­tū­ ra pa­ki­lo iki 40 laips­nių karš­čio. „Pra­si­dė­jo klie­de­siai. Ne­ži­nia, ko­dėl aš pa­var­dė­mis kvie­čiau man pa­žįs­ta­mus dak­ta­rus į pa­gal­bą. Aš su kaž­kuo ko­vo­jau. Nie­ko ne­lauk­ da­ma šei­ma iš­kvie­tė grei­tą­ją me­di­ ci­ni­nę pa­gal­bą ir nu­ga­be­no ma­ne į li­go­ni­nę“, – pa­sa­ko­jo te­le­vi­zi­jos lai­dos ve­dė­jas. G.Vai­če­kaus­kui Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je te­ko pra­leis­ ti pu­sant­ros sa­vai­tės. „Man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tai gri­ po komp­li­ka­ci­ja – plau­čių už­de­gi­ mas. Aš anks­čiau daug me­tų skie­ pi­jau­si nuo gri­po, o pa­sku­ti­nius tre­jus me­tus to ne­be­da­riau“, – sa­ kė žur­na­lis­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

G.Vai­če­kaus­kas pa­sa­ko­jo, kad per­ša­li­mo li­gų anks­čiau jam pa­ si­tai­ky­da­vo, bet dar­bui esą tai ne­ truk­dė.

Gy­dy­to­jas at­krei­ pė dė­me­sį į tai, kaip žmo­gus tu­rė­tų at­ skir­ti, ar jį už­puo­lė gri­pas, ar ki­ta in­fek­ci­ja.

„Aš ma­nau, kad žmo­ni­ja nie­ko ge­riau už skie­pus nė­ra su­gal­vo­ju­si. Ne­su gir­dė­jęs, kad nuo gri­po skie­ po nu­mir­tų vai­kas ar suau­gęs žmo­ gus. O da­bar spau­do­je skai­tau, kad gri­po komp­li­ka­ci­jos nu­si­ne­ša gy­vy­ bes. Štai aš pa­ts esu komp­li­kuo­tas“, – kal­bė­jo li­go­ni­nė­je iki šio pir­ma­ die­nio gy­dy­tas G.Vai­če­kaus­kas. Gul­do silp­niau­sius?

Dėl gri­po su­kel­tų komp­li­ka­ci­ jų Klai­pė­dos ap­skri­ty­je į li­go­ni­nes

bu­vo pa­gul­dy­ti še­ši žmo­nės, tarp ku­rių tik vie­nas suau­gęs. Be G.Vai­če­kaus­ko, me­di­kų glo­ bon pa­te­ko pen­ki vai­kai. Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nės Pul­mo­no­lo­gi­jos ir aler­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ma­rius Zo­lu­bas ra­mi­no, kad kol kas gri­pas ma­siš­ kai ne­puo­la klai­pė­die­čių. „Žvel­giant į su­si­rgi­mus vi­so­je ap­skri­ty­je, pa­na­šu, kad nuo gri­po ge­riau­siai sau­go stin­tų žve­jy­ba“, – apie klai­pė­die­čių at­spa­ru­mą li­ goms kal­bė­jo M.Zo­lu­bas. Ne­re­tai bai­mę vi­suo­me­nė­je ke­ lian­tis kiau­lių gri­pas, pa­sak M.Zo­ lu­bo šie­met tu­rė­tų bū­ti pa­mirš­tas. „Žmo­nės kaž­ko­dėl no­ri ta­pa­tin­ tis su gy­vu­liais. Šie­met jo­kio kiau­lių gri­po nė­ra, o yra ele­men­ta­rus se­zo­ ni­nis gri­pas ir pa­ni­kai nė­ra jo­kio pa­ grin­do“, – aiš­ki­no M.Zo­lu­bas. Sig­na­li­zuo­ja ūmi pra­džia

Vi­suo­me­nė­je at­gar­sį su­kė­lė Kau­no kli­ni­ko­se gri­po komp­li­ka­ci­jų neat­ lai­kiu­sios dvy­li­ka­me­tės mer­gai­tės mir­tis. „Vi­sais lai­kais nuo gri­po komp­ li­ka­ci­jų mir­da­vo žmo­nės. O gri­

pas yra ūmi vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ja. Nuo šių in­fek­ci­ jų ne­žūs­ta­ma, o tik nuo in­fek­ci­ jos su­kel­tų pa­sek­mių“, – aiš­ki­no gy­dy­to­jas. Pa­sak M.Zo­lu­bo, pa­vo­jin­giau­sia komp­li­ka­ci­ja, ku­rią ga­li su­kel­ti ši in­fek­ci­ja – plau­čių už­de­gi­mas. „Ga­li pa­si­reikš­ti ir au­sų už­de­gi­ mas, bron­chi­tas, an­gi­na ir lė­ti­nių li­gų paū­mė­ji­mas“, – sa­kė Pul­mo­ no­lo­gi­jos ir aler­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas. Gy­dy­to­jas at­krei­pė dė­me­sį į tai, kaip žmo­gus tu­rė­tų at­skir­ti, ar jį už­puo­lė gri­pas, ar ki­ta in­fek­ci­ja. „Gri­pą rei­kė­tų įtar­ti, jei li­ga pra­ si­dė­jo stai­ga. Žmo­gus, iš ry­to svei­ kas išė­jęs į dar­bą, va­ka­re ga­li bū­ ti bai­sus li­go­nis. Taip pat tu­ri bū­ti šaltk­rė­tis ir karš­čia­vi­mas“, – pa­ tikslino dak­ta­ras. Karš­čia­vi­mu gy­dy­to­jas ne­lai­ko šiek tiek pa­ki­lu­sios – ke­lio­mis pa­ da­lo­mis aukš­tes­nės nei 37 laips­niai tem­pe­ra­tū­ros. „Ko­su­lys ir skrep­lia­vi­mas nė­ ra gri­pas. Jam yra bū­din­gas sau­ sas ko­su­lys“, – aiš­ki­ no M.Zo­lu­bas.

12

12

ANTRADIENIS, sausio 29, 2013

rubrika sveikata

Gri­pas nubloškė į ligoninės lovą Komentaras

Gri­po už­pul­tą li­go­nį 11 ka­muo­ja nuo­var­gis ir di­de­lis silp­nu­mas, gal­vos ir rau­me­

nų skaus­mai, pa­raus­ta gerk­lė. „Tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la dėl to, kad vir­šu­ti­niuo­se kvė­pa­vi­mo ta­kuo­se vi­ru­sas pa­kliū­va į ląs­te­les, o šios gi­na­si. Vi­ru­sas dau­gi­na­si grei­tai. Už­de­gi­mo pa­ga­min­tos me­džia­gos ke­liau­ja su krau­ju, to­dėl skaus­mas plė­šia gal­vą. To­liau šios me­džia­gos pa­ten­ka į an­tinks­čius, o jie nu­sto­ja ga­min­ti kor­ti­zo­lį, to­dėl žmo­gui pa­ si­da­ro silp­na“, – li­gos ei­gą nu­pa­ sa­ko­jo M.Zo­lu­bas.

Gri­pas be tem­pe­ra­tū­ros?

Pap­ras­tas gri­pas, ly­di­mas karš­čia­ vi­mo, tu­rė­tų praei­ti per 3–5 die­nas,

me­tu su­ser­ga nuo 20 iki 50 pro­c. žmo­nių. Na­muo­se li­go­nį slau­gan­tiems šei­mos na­riams M.Zo­lu­bas pa­ta­rė lai­ky­tis tam tik­rų tai­syk­lių – plau­ti ran­kas daž­niau nei įpras­ta, kas tris va­lan­das keis­ti mar­li­nę kau­kę ir ne­si­nau­do­ti su li­go­niu tais pa­čiais in­dais ar bui­ties reik­me­ni­mis. „Pra­si­dė­jus ser­ga­mu­mui žmo­

nės puo­la ger­ti vi­ta­mi­nų ir mais­ to pa­pil­dų. Ta­čiau or­ga­niz­mą rei­ kia stip­rin­ti iš anks­to“, – pa­ste­bė­jo M.Zo­lu­bas. Pa­sak M.Zo­lu­bo, jei gri­pu sa­vai­ tę sir­gęs žmo­gus ir to­liau jau­čia­si pra­stai, jam ver­tė­tų su­ne­rim­ti. „Gri­po gy­dy­mo nė­ra, o šia li­ga tie­siog rei­kia per­si­rgti“, – ti­ki­no dak­ta­ras.

Andrius Stasiulis

Gydytojas Reabilitacijos centras „Ostemeda“

V

Kaip at­pa­žin­ti komp­li­ka­ci­jas?

„Jei pra­si­de­da drėg­nas ko­su­lys, rei­kia su­ne­rim­ti, nes tai bak­te­ri­nės komp­li­ka­ci­jos po­žy­mis“, – pa­ste­ bė­jo dak­ta­ras. M.Zo­lu­bas pa­ta­rė, kad ser­gan­tis gri­pu žmo­gus jo­kiu bū­du ne­tu­rė­tų ei­ti į dar­bą. „Jis pla­tins už­kra­tą. Žmo­gus pri­ va­lė­tų gu­lė­ti lo­vo­je. Ko­dėl ang­lai sa­ko, kad li­go­nį rei­kia gir­dy­ti viš­tie­ nos sul­ti­niu? To­dėl, kad jis ląs­te­lių ly­giu stip­ri­na or­ga­niz­mo gy­ny­bi­nes jė­gas“, – sa­kė sky­riaus ve­dė­jas. Jei tem­pe­ra­tū­ra ne­vir­ši­ja 38 laips­nių, gy­dy­to­jas ne­pa­ta­rė jos ma­žin­ti. „Vai­kams net iki 38,5 laips­nio pa­ki­lu­sios tem­pe­ra­tū­ros ne­pa­tar­ ti­na steng­tis nu­muš­ti. Ver­tė­tų ger­ ti prie­šuž­de­gi­mi­nius ar tem­pe­ra­tū­ rą ma­ži­nan­čius vais­tus ir mal­šin­ti skaus­mus“, – pa­sa­ko­jo dak­ta­ras. M.Zo­lu­bas aiš­ki­no, kad gri­pu su­ si­rgu­sį li­go­nį tu­rė­tų ati­džiai ste­bė­ ti ar­ti­mie­ji. „Ver­tė­tų su­ne­rim­ti, jei žmo­gui ėmė trik­ti są­mo­nė, koor­di­na­ci­ja“, – pri­dū­rė gy­dy­to­jas. Jei li­go­niui tem­pe­ra­tū­ra pa­ki­lo dau­giau nei 40 laips­nių, jis pra­dė­jo šla­piai ko­sė­ti ir su­tri­ko įpras­ta elg­ se­na, bū­ti­na kreip­tis į li­go­ni­nę. „To­kia aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra yra pa­vo­jin­ga gy­vy­bei“, – akcentavo M.Zo­lu­bas.

aistų nuo gripo nėra. Tiesiog būtinos gripo prevencinės priemonės: imuniteto stiprinimas įvairiomis priemonėmis, epidemijos metu mažiau lankytis vietose, kur gausiai renkasi žmonės; dažnas rankų plovimas ir patalpų vėdinimas. Jei jau taip atsitiko, kad nepavyko šios ligos išvengti, reikėtų prisiminti natūralias gydymosi priemones: įvairių žolelių arbatas, kurių reikėtų išgerti ne mažiau kaip 2 litrus per dieną. Liepžiedžių, aviečių, medetkų arbatos padės palengvinti gripo simptomus, sumažins aukštą kūno temperatūrą, papildys išsekusį organizmą mineralinėmis medžiagomis; o pušų pumpurų, šalpusnių arbatos palengvins atsiradusį kosulį. Labai dažnai iki galo neišgydytas bronchitą lydintis kosulys įgauna lėtinę formą. Pacientai dažnai skundžiasi nepraeinančiu naktimis kamuojančiu kosuliu, kuris išlieka net vartojant cheminius vaistus. Čia pirmoji pagalba gali būti reabilitacinės procedūros : lazerio terapija, inhaliacijos ir haloterapija – kvėpavimas druskos prisotintais garais, kurie padeda numalšinti uždegimą, atpalaiduoti bronchus, suskystinti gleives, dėl to jos lengviau pasišalina. Greičiau užgyja ir ligų

sudirginta kvėpavimo takų gleivinė. Haloterapijos procedūros efektyvios žmonėms, kuriems kaip gripo komplikacija išsivystė lėtinės plaučių ligos, astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchitas, pneumonija. Taip pat kvėpavimas druskos garais naudingas ir sergantiesiems alergijomis, pavyzdžiui, šienlige, alergine sloga, dažnai sergantiems sinusitu, rinitu, faringitu, kitomis nosies ir gerklės ligomis. Teigiamo poveikio sulaukia ir tie, kuriuos kamuoja širdies kraujagyslių ar nervų sistemos ligos. Lankyti druskos kambarį gali praktiškai visi, tačiau nereikėtų eiti į procedūrą turint temperatūros, karščiuojant. Reabilitacijos centre „Ostemeda“ vasario mėnesį pradeda veikti druskų kambarys. Didžiulis jo privalumas – jauki kompaktiška aplinka. Kvėpuojančiųjų druskų garais joje bus ne daugiau kaip 3–4, todėl ir tikimybė užsikrėsti virusu nuo kito paciento labai nedidelė, tokią patalpą galima greitai ir gerai išventiliuoti. Ultragarsinis purkštuvas tiekia sausą, kvėpavimui skirtą druskos rūką, kuris sukuria Alpių druskų kasyklų atmosferą. Būnant šioje patalpoje, labai smulkios druskos rūko dalelės veikia žmogaus organizmą, patekdamos į plaučius ir per odą, suteikdamos gaivinantį ir stimuliuojantį poveikį. Šio principo privalumas – ypač smulkios druskos dalelės, kad nuo jų nenukenčia rūbai, avalynė, todėl nereikia papildomų apsaugos priemonių. Čia maloni relaksuojanti aplinka, tinkama tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Haloterapija veikia ir kaip prevencinė priemonė, po 10 seansų organizmas tampa atsparesnis bakterinei ir virusinei infekcijai. O jeigu ir „pasigauna“ kokį virusą, tai serga daug lengviau.

Patarimas: M.Zo­lu­bas sako, kad gri­po gy­dy­mo nė­ra – šia li­ga tie­siog

rei­kia per­si­rgti.

dau­gu­ma li­gos simp­to­mų iš­nyks­ta per sa­vai­tę, tik bend­ras kū­no silp­ nu­mas ga­li jaus­tis il­giau. „O štai vy­res­nio am­žiaus pa­cien­ tas gri­pu ga­li sirg­ti net jei ir nė­ra ryš­ kių jo po­žy­mių: karš­čia­vi­mo, aiš­kių skaus­mų. Žmo­gus ga­li bū­ti tie­siog van­gus“, – pa­ste­bė­jo gy­dy­to­jas.

Ma­rius Zo­lu­bas:

Ne­pa­kei­čia­mų dar­ be – pil­ni Lė­bar­tai. Jei po plau­čių už­de­ gi­mo lik­si gy­vas, ga­li lik­ti pa­sek­mių – vi­są gy­ve­ni­mą ne­ga­lė­si pa­ju­dė­ti, nes du­si.

M.Zo­lu­bas tai paaiš­ki­no tuo, kad žmo­gaus or­ga­niz­mas skir­tin­ gais am­žiaus tarps­niais skir­tin­gai gi­na­si. „Komp­li­ka­ci­jos daž­niau pa­si­reiš­ kia vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Jei nė­ra stai­gios li­gos pra­džios ir nė­ra tem­pe­ra­tū­ros, žmo­nės neatk­rei­pia dė­me­sio į li­gos pra­džią ir pra­si­de­ da komp­li­ka­ci­jos“, – pa­brė­žė sky­ riaus ve­dė­jas.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Ga­li iš­tik­ti in­sul­tas

Me­di­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad anks­čiau me­di­ci­nos va­do­vė­liuo­se ne­bu­vo mi­ni­mas dar vie­nas gri­po simp­to­mas. „Už­d e­g i­m as pa­kei­č ia krau­ jo kre­šė­ji­mą. Nors ne taip daž­nai, bet pa­si­tai­ko trom­boem­bo­li­nių komp­li­ka­ci­jų, pa­pras­čiau ta­riant – trom­bų su­si­da­ry­mas“, – ti­ki­no gy­dy­to­jas. Trom­bui pa­te­kus į sme­ge­nis, pa­ cien­tą ga­li iš­tik­ti in­sul­tas. Pa­vo­jin­giau­sias gri­pas ir jį ly­ din­čios komp­li­ka­ci­jos yra vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, nėš­čio­sioms ir vai­kams iki 2 me­tų. „Moks­lo įro­dy­ta, kad vy­res­nis nei 40 me­tų žmo­gus vi­du­ti­niš­kai tu­ri 2,5 li­gos. To­dėl jei yra ša­lu­ti­ nių li­gų, gri­po komp­li­ka­ci­jos ga­ li bū­ti labai pa­vo­jin­gos“, – aiš­ki­no M.Zo­lu­bas. Di­džiau­sia su­si­rgu­sių­jų klai­da M.Zo­lu­bas va­di­na li­go­nių ver­ži­ mą­si į dar­bą. „Ne­pa­kei­čia­mų dar­be – pil­ni Lė­ bar­tai. Jei po plau­čių už­de­gi­mo lik­ si gy­vas, ga­li lik­ti pa­sek­mių – vi­ są gy­ve­ni­mą ne­ga­lė­si pa­ju­dė­ti, nes du­si. O gal su­si­rgsi šir­dies rau­mens už­de­gi­mu, ta­da teks ieš­ko­ti do­no­ ro šir­dies per­so­di­ni­mui“, – ne­guo­ džian­čiai kal­bė­jo M.Zo­lu­bas. Gy­dy­to­jo tei­gi­mu, gri­po se­zo­no

Klai­pė­do­je siū­lo­ma skelb­ti epi­de­mi­ją Ge­ro­kai šok­te­lė­jus ser­ga­mu­mui gri­pu ir ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­ fek­ci­jo­mis, ir uos­ta­mies­ty­je siū­lo­ma skelb­ ti gri­po epi­de­mi­ją. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Per sa­vai­tę ryš­kiai pa­dau­gė­jo ser­ gan­čių klai­pė­die­čių. Klai­pė­dos vi­ suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ ni­mis, praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ ci­jo­mis su­si­rgo 1890 klai­pė­die­čių, iš jų – 1283 vai­kai iki 17 me­tų. 230 gy­ven­to­jų, iš jų 89 vai­kams, bu­vo nu­sta­ty­tas gri­pas. 37 žmo­nės dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos bu­vo pa­gul­dy­ti į li­go­ni­nę. Jau­niau­siam pa­cien­tui ne­bu­vo nė dve­jų me­tu­ kų. Kai ku­rie ser­gan­tie­ji bu­vo pa­

gul­dy­ti į Rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­ vio­sios te­ra­pi­jos sky­rių. Ta­čiau spe­cia­lis­tai ra­mi­na, kad į li­go­ni­nę pa­gul­dy­tų pa­cien­tų būk­lė nė­ra itin sun­ki. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, šie­met ser­ga­mu­ mas per­ša­li­mo li­go­mis išau­go be­ veik tris kar­tus. Prieš po­rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­ je sir­go 1373 gy­ven­to­jai, iš jų – 876 vai­kai. Ser­ga­mu­mo ro­dik­lis Klai­pė­do­ je per sa­vai­tę pa­ki­lo nuo 85,6 iki 117,9 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Kai šis ro­dik­lis per­ko­pia 100 at­ve­

37

– tiek žmonių per savaitę dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos bu­vo pa­gul­dy­ti į li­go­ni­nę.

jų 10 tūkst. gy­ven­to­jų, o gri­pas su­ da­ro 30 pro­c. vi­sų at­ve­jų, skel­bia­ ma gri­po epi­de­mi­ja. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai krei­pė­si į mies­ to sa­vi­val­dy­bę, siū­ly­da­mi uos­ta­ mies­ty­je skelb­ti gri­po epi­de­mi­ją. Di­džiau­sias ser­ga­mu­mas Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je už­re­gist­ruo­tas Klai­ pė­dos ir Kre­tin­gos ra­jo­nuo­se. Ten taip pat siū­lo­ma skelb­ti gri­po epi­ de­mi­ją.

Prie­mo­nės: uos­ta­mies­ty­je grei­čiau­siai bus pa­skelb­ta gri­po epi­de­mi­ja.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

13

ANTRADIENIS, sausio 29, 2013

sveikata

Dė­me­sys – ma­moms Sand­ra Lu­ko­šiū­tė Nuo šiol į po­lik­li­ni­ką su ma­žy­liais atė­ju­sios ma­mos juos pa­mai­tin­ti ar per­vys­ty­ti ga­lės spe­cia­liai joms įreng­ta­me kam­ba­ry­je.

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras šių me­tų pra­džio­je sa­vo pa­cien­tėms, au­gi­nan­čioms ma­žus vai­kus, pa­siū­lė nau­jo­vę. Tre­čia­me gy­dy­mo įstai­gos aukš­ te, Vai­kų sky­riaus kai­my­nys­tė­ je, joms įreng­tas ma­mos ir vai­ko kam­ba­rys. Erd­vio­je pa­tal­po­je yra per­vys­ty­ mo sta­lai, so­fa, įreng­ta kriauk­lė. Spe­cia­li pa­tal­pa ma­moms skir­ta tam, kad jos čia ra­miai, be pa­ša­li­ nių žmo­nių ga­lė­tų pa­mai­tin­ti kū­ di­kį ar jį per­vys­ty­ti. Iki šiol po­lik­

li­ni­kos pa­cien­tės to­kios ga­li­my­bės ne­tu­rė­jo. „Pa­gal­vo­jo­me, kad ma­moms tie­ siog bus pa­to­giau at­ski­ra­me kam­ ba­ry­je, nes kar­tais bū­da­vo gai­la žiū­rė­ti, kaip ko­ri­do­riu­je jos mai­ ti­na sa­vo ma­žy­lius“, – apie idė­jos įgy­ven­di­ni­mą sa­kė Klai­pė­dos svei­ ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­re­ta Venc­kie­nė. Ne vi­sos po­lik­li­ni­ko­je ap­si­lan­ kiu­sios ma­mos ži­no apie įreng­ tą at­ski­rą pa­tal­pą, ta­čiau ja pa­si­ nau­do­ju­sios pa­si­džiau­gė gy­dy­mo įstai­gos pa­ro­dy­tu dė­me­siu. No­rint iš­veng­ti ga­li­mų ne­su­ sip­ra­ti­mų ar pik­ta­da­rių, Ma­mos ir vai­ko kam­ba­rys yra ra­ki­na­mas. Me­di­kai paaiš­ki­no, kad pa­pra­šius rak­tą ga­li­ma pa­siim­ti Vai­kų sky­ riu­je.

Ko­rek­ci­ja: ne­pa­ten­kin­tos sa­vo fi­gū­ra mo­te­rys trū­ku­mus ban­do slėp­ti tam skir­tais apa­ti­niais dra­bu­žiais.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Liek­ni­nan­tys apa­ti­niai svei­ka­tai ne­ken­kia Da­bar mo­te­rys ga­li ne­be­si­kan­kin­ti il­gai trun­kan­čio­mis die­to­mis, ste­buk­lin­go­mis pi­liu­lė­mis ar ali­nan­čio­mis tre­ni­ruo­tė­mis – už­ten­ka įsi­gy­ti ko­re­guo­jan­čius dra­bu­žius bet ku­riai kū­no da­liai. Bet gro­žis tu­ri sa­vo kai­ną.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

val­gius. Tad ga­li­ma rink­tis: ar­ba jį nu­si­vilk­ti, ar­ba ne­val­gy­ti.

Al­kis dėl gro­žio

Trik­do kvė­pa­vi­mą?

Prieš ke­le­rius me­tus mo­te­rys neį­ si­vaiz­da­vo sa­vo apa­ti­nio tri­ko­ta­žo be kel­nai­čių su juos­te­le. Gi­ne­ko­lo­ gai ti­ki­no, kad jie – ne pa­tys tin­ka­ miau­si dai­lio­sios ly­ties at­sto­vėms svei­ka­tos po­žiū­riu. Da­bar „ant ban­gos“ – fi­gū­rą ko­ re­guo­jan­tys bei liek­ni­nan­tys dra­ bu­žiai. Jais ga­li­ma pa­tai­sy­ti bet ku­ rią ne­pa­tin­kan­čią kū­no vie­tą ir net pa­ma­žin­ti apim­tis. Par­da­vė­jai pri­ pa­žįs­ta, kad šios pre­kės yra vie­nos per­ka­miau­sių. Klai­pė­die­tė Ing­ri­da sa­vo spin­ tos taip pat ne­beį­si­vaiz­duo­ja be šių kū­no trū­ku­mus mas­kuo­jan­čių dra­bu­žių. Ji iš­ban­dė įvai­rių dy­džių, ga­min­to­jų ir skir­tin­goms kū­no vie­ toms skir­tus liek­ni­nan­čius dra­bu­ žius. 26 me­tų mo­te­ris pa­ste­bė­jo, kad jų pa­to­gu­mas pri­klau­so nuo ga­ min­to­jo ir kai­nos. Pi­gūs ko­rek­ci­ niai dra­bu­žiai po ku­rio lai­ko pra­ de­da kel­ti dis­kom­for­tą, oda to­se vie­to­se su­pra­kai­tuo­ja ir šun­ta. Paš­ne­ko­vė juo­ka­vo, kad šios, fi­ gū­rą ko­re­guo­jan­čios prie­mo­nės, no­ri ne­no­ri pa­de­da at­si­kra­ty­ti ke­ lių ne­rei­ka­lin­gų ki­log­ra­mų – su to­ kiu kor­se­tu ypač sun­ku bū­na pa­

Ing­ri­dos ma­ny­mu, nuo­la­ti­niam ne­šio­ji­mui ko­re­guo­jan­tys dra­bu­ žiai nė­ra tin­ka­mi. Tai ji pa­ste­bė­jo

Kai ku­rių mo­te­ rų nuo­gąs­ta­vi­mai, kad to­kie dra­bu­ žiai trik­do kvė­pa­vi­ mą ar krau­jo­ta­ką, pa­šne­ko­vei su­kė­lė šyp­se­ną.

po gim­dy­mo. Pa­vaikš­čio­jus ke­lias va­lan­das su to­kiu dra­bu­žiu, no­ri­si jį kuo grei­čiau nu­si­vilk­ti. „Gal čia kal­ta ir psi­cho­lo­gi­ja? Kol ne­tu­rė­jau vai­ko, to­kie kū­no su­var­ žy­mai vi­sai ne­truk­dė“, – svars­ tė ji. Kai ku­rių mo­te­rų nuo­gąs­ta­vi­mai, kad to­kie dra­bu­žiai trik­do kvė­pa­ vi­mą ar krau­jo­ta­ką, pa­šne­ko­vei su­kė­lė šyp­se­ną. Jos ma­ny­mu, jei­ gu vie­toj rei­kia­mo XL dy­džio no­ rė­sis įsi­spraus­ti į S dy­dį, taip ga­ li nu­tik­ti.

Ta­čiau tin­ka­mai pa­si­rink­ti ko­ re­guo­jan­tys dra­bu­žiai apim­tis su­ ma­ži­na vie­nu dy­džiu, pa­sle­pia pil­ vu­ką, ypač po gim­dy­mo – dau­giau pra­na­šu­mų nei trū­ku­mų įžvel­gė jau­na mo­te­ris. Vy­res­nės dai­lio­sios ly­ties at­sto­ vės įsi­ti­ki­nu­sios, kad to­kia nau­ ja ma­da tik ža­lo­ja svei­ka­tą, ypač jau­noms mer­gi­noms. Mat pa­sta­ ro­sios dai­lia fi­gū­ra rū­pi­na­si la­biau nei svei­ka­ta. La­biau­siai „ken­kia“ vy­rams

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Šir­ dies arit­mi­jų sky­riaus ve­dė­ja Si­gu­ tė Nor­kie­nė juo­ka­vo, kad gal di­des­ nį ko­re­guo­jan­čių dra­bu­žių po­vei­kį jau­čia... vy­rai. Jiems, pa­ma­čius la­ biau iš­kel­tą mo­ters krū­ti­nę, spar­ čiau pra­de­da plak­ti šir­dis. Gy­dy­to­ja spė­jo, kad tamp­riai kū­ną ap­tem­pian­tys dra­bu­žiai ne­ tu­rė­tų su­kel­ti nei­gia­mo po­vei­kio svei­ka­tai, ne­bent fi­gū­ra bū­tų itin su­spaus­ta ir pa­si­da­ry­tų sun­ku kvė­ puo­ti. „Blo­gai tuo­met, jei­gu kvė­pa­vi­ mas tam­pa ap­sun­kin­tas ir plau­čiai ne­ga­li vė­din­tis“, – pa­ste­bi S.Nor­ kie­nė. Kar­dio­lo­gė spė­jo, kad to­kia ko­ re­guo­jan­ti ap­ran­ga krau­jo­ta­kos ne­ trik­do, tad ne­tu­ri ir po­vei­kio šir­dies veik­lai. O pa­sle­pia­mi trū­ku­mai ir grakš­čiau at­ro­dan­ti fi­gū­ra mo­te­riai tie­siog pa­de­da ge­riau jaus­tis. Pa­sak S.Nor­kie­nės, dis­kom­for­tą ga­li kel­ti ne­bent sin­te­ti­nė me­džia­ ga, il­ges­nis to­kių dra­bu­žių ne­šio­ ji­mas ar­ba ky­lan­tys ne­pa­to­gu­mai pa­val­gius, kai spau­džia­mas skran­ dis. „No­rint de­ta­liau pa­sa­ky­ti, ko­kį po­vei­kį da­ro to­kie ko­re­guo­jan­tys dra­bu­žiai, rei­kė­tų juos nu­si­pirk­ ti, pa­ne­šio­ti ir at­lik­ti kar­diog­ra­mą, pa­vyz­džiui, vy­rui“, – šmaikš­ta­vo kar­dio­lo­gė.

Pa­to­gu­mai: nuo šiol per­vys­ty­ti kū­di­kį ma­mos ga­lės spe­cia­liai joms

įreng­ta­me kam­ba­ry­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vais­tus ver­ti­na ir li­go­niai Įsi­ga­lio­jo nau­ji tei­sės ak­tai, pa­gal ku­riuos pa­tys li­go­niai, jų or­ga­ni­za­ ci­jos Vals­ty­bi­nei vais­tų kont­ro­lės tar­ny­bai ga­li pra­neš­ti apie pa­tir­tą ne­pa­gei­dau­ja­mą vais­tų po­vei­kį.

Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti siun­čiant spe­ cia­lią už­pil­dy­tą for­mą ar­ba pa­ skam­bin­ti ne­mo­ka­mu te­le­fo­nu 8 800 735 68. Ne­pa­gei­dau­ja­ma reak­ci­ja yra ne­no­ri­mas, nei­gia­

mas žmo­gaus or­ga­niz­mo at­sa­kas į vais­ti­nį pre­pa­ra­tą. Anks­čiau ši tei­ sė bu­vo su­teik­ta tik svei­ka­tos prie­ žiū­ros ir far­ma­ci­jos spe­cia­lis­tams. Ver­ti­nant vais­tų var­to­to­jų nuo­mo­ nę sie­kia­ma, kad vi­suo­me­nė da­ly­ vau­tų far­ma­ko­lo­gi­nio bud­ru­mo veik­lo­je ir bū­tų su­kaup­ta kuo dau­ giau in­for­ma­ci­jos apie vais­ti­nių pre­pa­ra­tų nau­dą ir ri­zi­ką. „Klaipėdos” inf.

Naujiena: apie vartojamus vaistus ir jų sukeltas reakcijas kontroliuo-

jančiai įstaigai gali pranešti ir ligoniai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

antradienis, sausio 29, 2013

sportas

Pritarta buriavimo mokyklai Česlovas Kavarza Savivaldybės Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto nariai pritarė steigti „Šiaurio“ buriavimo sporto mokyklą.

Anot Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Manto Bagočiaus, „Šiaurys“ tęstų „Suominio“ buriavimo mokyklos veiklą naujai įsteigtoje viešojoje įstaigoje, kurios dalininkais būtų pati mokykla, Klaipėdos ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Pastaroji savivaldybė jauniesiems buriuotojams nemokamai suteiktų krantinę Drevernoje ir prisidėtų 50 tūkst. litų įnašu, klaipėdiečiai, kurių vaikai sudarys didžiąją dalį mokyklos narių, turėtų skirti patalpas teorijai ir duoti 100 tūkst. litų. Trečiasis dalininkas – patys buriuotojai „Šiaurį“ praturtintų inventoriumi.

Situacija: negalėdami treniruotis

akvatorijoje, buriuotojai kraustosi į Klaipėdos rajoną.

Sporto telegrafas Mieste. Šiandien 21 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Klaipėdos salės futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės tarp „Baltų“ ir „KlarksonoPlikių“ komandų. Vakar dėl teisės žaisti pusfinalyje rungtyniavo „Nauticos“ ir „Vakarų Baltijos“ ekipos. Futbolas. Lietuvos futbolo rinktinės saugas Marius Papšys nusprendė nelikti Serbijos Ivanjicos „Javor“ klube. Vietoje legionieriaus duonos klaipėdietis nusprendė atvykti į Turkiją, į sezonui besiruošiančią Klaipėdos „Atlanto“ komandą. Vakar M.Papšį Antalijoje pasitiko klubo generalinis direktorius Vacys Lekevičius.

Dešimtosios pergalės teks palaukti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybose nepasirodė sprinterė Lina Grinčikaitė. Devynerias taurės varžybas iš eilės laimėjusiai klaipėdietei dešimtą kartą laimėti neleido ne liga ar trauma, kaip buvo viešai paskelbta, o mokslai. Kova: Š.Banevičius tik po paskutinio bandymo tapo varžybų nugalėtoju.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tuo pačiu metu greičiausia šalies moteris laikė doktorantūros studijų egzaminą Lietuvos sporto universitete (buvusioje Lietuvos kūno kultūros akademijoje). „Tas egzaminas turėjo būti prieš savaitę. Varžyboms ruošiausi ir būčiau tikrai dalyvavusi, – sakė lengvaatletė. – Tačiau pakeista data sumaišė mano planą.“ 60 m sprinto rungtyje Klaipėdos garbę gerai gynė jaunoji Karolina Deliautaitė. 17-metė bėgikė užėmė ketvirtąją vietą – 8,01 sek. Jei varžybose nebūtų dalyvavę užsienio sportininkai, klaipėdietė būtų galėjusi pasidžiaugti trečiąja vieta, mat antrąja prizininke tapo latvė Laura Ikauniece. Didžiausias Klaipėdos komandos narių dėmesys buvo nukreiptas į rutulio stūmimo sektorių, kuriame dėl pirmosios vietos varžėsi du uostamiesčio stipruoliai – 21-erių Šarūnas Banevičius (treneriai Gintaras Pridotkas, Edvardas Šauklys) ir 26-erių Rimantas Martišauskas (treneriai Valerijus ir Raimonda Murašovai). Atrodė, kad pergalę švęs pastarasis rutulininkas, tačiau Š.Banevičius rado jėgų paskutiniam bandymui. Nusviedęs rutulį 18 m 20 cm, jis pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą ir

vos dviem centimetrais aplenkė pirmavusį R.Martišauską. Lengvai antrąją vietą užėmė nenuilstanti stajerė Gytė Norgilienė. 41-erių bėgikė 3000 m įveikė per 11 min. 01,24 sek. ir puse minutės aplenkė artimiausią varžovę. Bronzos medaliu nudžiugino Tomas Malakauskas. 60 m per barjerus distancijai jis sugaišo 8,53 sek. Dar būrelis klaipėdiečių užėmė ketvirtąsias vietas. Didžiausia varžybų „žvaigžde“ tapo olimpinė prizininkė Austra Skujytė, kuri buvo nepralenkiama šuolio į aukštį ir rutulio stūmimo rungtyse. „Smagu čia dalyvauti, norėjosi pabūti kartu su visais. Šioms varžyboms visai nesiruošiau, turėjau mažą stovyklėlę. Man tai daugiau žaidimas. Per treniruotę išbandžiau šuolius, norėjau pažiūrėti, ar verta čia ateiti. Jeigu būtų buvusios stipresnės varžovės, matyt, būčiau nėjusi“, – juokavo viena garsiausių Lietuvos lengvaatlečių. Klubų įskaitoje aukštą trečiąją vietą užėmė uostamiesčio „Nikė“ – 9077 taškai. Pajūrio atstovus aplenkė dvi „Cosmos“ komandos. Pirmoji ekipa surinko 10139 taškus, antroji – 9527. Antroje miestų grupėje Klaipėdos sportininkai nepaliko vilčių šiauliečiams ir panevėžiečiams, aplenkę juos įtikinamai.

Laureatas: trečiosios vietos prizu apdovanotas „Nikės“ klubo vadovas

A.Pleskys (antras iš dešinės).

Alfredo Pliadžio nuotr.

Gerai pasirodę klaipėdiečiai Vieta Sportininkas

1. Šarūnas Banevičius 2. Rimantas Martišauskas 2. Gytė Norgilienė 3. Tomas Malakauskas 4. Karolina Deliautaitė 4. Laurynas Gendvilas 4. Banga Balnaitė 4. Ramunė Valantiejūtė 4. Edvinas Kocius

Rungtis

Rezult.

(rutulys) (rutulys) (3000 m) (60 m per barjerus) (60 m) (60 m) (1500 m) (trišuolis) (trišuolis)

18 m 20 cm 18 m 18 cm 01,24 sek. 8,53 sek. 8,01 sek. 7,02 sek. 4 min. 47,87 sek. 11 m 79 cm 13 m 99 cm

„Fortūnos“ ekipos staigmena Česlovas Kavarza Klaipėdos „Fortūnos“ merginos pateikė staigmeną Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate, namie įveikusios lyderes Vilniaus „Kibirkšties-Viči-Iki“ žaidėjas 82:73 (22:12, 13:16, 21:26, 26:19).

Gynyba: vilnietėms (juoda apranga) prie klaipėdiečių krepšio buvo

ankšta.

Vytauto Petriko nuotr.

Vilnietėms tai buvo antrasis uostamiesčio krepšininkių „antausis“ šį sezoną per trejas rungtynes. Jau nuo rungtynių pradžios šeimininkės perėmė iniciatyvą ir susikrovė dviženklę persvarą. Antrame kėlinyje viešnios sumažino skirtumą, o trečiajame priartėjo iki vieno taško. Viskas

sprendėsi per paskutiniąsias dešimt minučių. Likus minutei iki susitikimo pabaigos „Kibirkšties-Viči-Iki“ ekipa buvo atsilikusi vos penkiais taškais, tačiau išsigelbėti joms neleido Daliaus Ubarto auklėtinės. Klaipėdos komandoje 24 taškus surinko Lina Aglinskaitė, 18 – Eglė Šikšniūtė, po 17 – Gabrielė Gutkauskaitė ir Garkeiva Council. Rezultatyviausiai Vilniaus klubo gretose žaidė Greta Šniokaitė, per 37 min. pelniusi 27 taškus. „Žaidėme prastai ir varžovės mus nubaudė, daugiau nėra ką čia ir kalbėti, – pyko vilniečių vyriausiasis treneris Tadas Stankevičius.

– Žaidėme labai banguotai, merginos nevykdė užduočių. Žaidėme Europos taurės turnyre, tai visos komandos su mumis kovoja dviguba energija. Nežinau, kiek mums dar reikės pamokų.“ Kitokios nuotaikos buvo „Fortūnos“ strategas Dalius Ubartas: „Merginos atliko didžiulį darbą. Esu net truputį nustebintas jų energijos, nes dieną prieš žaidėme sunkias rungtynes Marijampolėje. Ši pergalė – sunkių treniruočių ir pasiaukojamo žaidimo rezultatas. Tačiau čempionate vyksta dar tik trečiojo rato kovos, tad viskas laukia prieš akis ir šios pergalės nereikia sureikšminti.“

19

antradienis, sausio 29, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Dainininkas antradienis – Tavo likimas trečiadienis – Monitorius ketvirtadienis – Riestainis penktadienis – Vandenynas Praėjusios savaitės laimėtoja – Marytė Skorikienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų, verslo partnerių, bendraminčių. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite nuovargio ir nesustokite. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite antipatiją kitokiai nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Todėl palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Seksis bendrauti su šeima ir aplinkiniais. Jausite artimųjų supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite iš tiesų pagerinti supantį pasaulį. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Liūtas (07 23–08 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu pasuksite sudėtingesniu ir taip susikursite sau papildomų problemų. Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad kas nors tyčiojasi iš jūsų ir bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus sunku valdytis. Kontroliuokite save ir vakare reikalai ims gerėti. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors mes jums iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo ar diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Skorpionas (10 24–11 22). Iškils netikėtų sunkumų. Nesulauksite patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai vargins ir nesuteiks emocinio pasitenkinimo. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Ožiaragis (12 22–01 20). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Žuvys (02 20–03 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis bei protu ir galite būti lyderis.

Gerlacho palėpėje – R.Černiausko knygos sutiktuvės Rita Bočiulytė Rytoj 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Rimanto Černiausko (1950–2011) knygos „Miestelio istorijos” sutiktuvės. Knyga pasaulį išvydo praėjus pusantrų metų po rašytojo mirties.

Jos pristatyme dalyvaus leidyklos „Versus aureus“ vadovas Artūras Mickevičius, literatūrologas Ramūnas Čičelis, gros prof. Pranciškus Narušis. Vakarą ves knygos autoriaus dukra Rimantė Černiauskaitė. Anapilin anksti iškeliavusio klaipėdiškio rašytojo, įvairių literatūros

premijų laureato R.Černiausko dar suspėtą parengti smulkiosios prozos knygą „Miestelio istorijos“ sudaro linksmos grakščios novelės su grotesko elementais, nevaržomos fantazijos protrūkiais ir netikėtomis gyvenimiškomis perversijomis. Tai lyg savotiškas rašytoją išgarsinusios antrosios knygos „Gusto istorijos“ (1983) tęsinys. Abi knygos iliustruotos karikatūristo Jono Varno piešiniais. Ir šįkart šalia išmoningai pateiktų literatūrinių personažų (prozininkų ir „paukščių – poetų“), įvairių įvykių, nutinkančių kultūros ar paprastiems mažo miestelio žmonėms, tarp eilučių šmėsčioja linksmasis keistuolis

Gustas su jam būdinga liaudiška išmintimi ir gyvenimo filosofija, esantis visur ir niekur. Gimęs 1950-aisiais Dauguose (Alytaus raj.), pagal išsilavinimą – matematikas, daug metų mokytojavęs, literatūroje debiutavęs kaip poetas, nuo 1974-ųjų R.Černiauskas reiškėsi kaip prozininkas, parašė 18 knygų suaugusiems ir mažiesiems skaitytojams. 2010-aisiais už nuopelnus uostamiesčio kultūrai tituluotas Klaipėdos kultūros magistru rašytojas šiame mieste gyveno ir dirbo 38 metus. Čia prieš gerus tris dešimtmečius jis parašė ir išleido savo pirmąją kny-

gą „Šiapus debesų“, po antrosios – „Gusto istorijų“ – tapo žinomas visoje Lietuvoje, po metų 1984-aisiais buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, 24 metus vadovavo jos Klaipėdos skyriui. Rašytojas paliko visą lentyną savo kūrinių – 5 apsakymų ir apysakų rinkinius, romaną ir pjesių rinkinį, 8 knygeles vaikams, du apsakymų rinkinius rusų kalba, dar po dvi iš rusų ir švedų kalbų jo išverstas knygas. Lietuviškos literatūros gerbėjai turėtų prisiminti R.Černiausko apysakų knygas „Laužai palėpėse“ (1995) ir „Koridorių vilkas“ (2007), novelių romaną „Samdomo žudiko išpažintis“ (2004).

Rinkinys: R.Černiausko smulkiosios

prozos knygą „Miestelio istorijos“ sudaro linksmos grakščios novelės.

Orai

Šiandien daug kur galimas nedidelis sniegas, pajūryje šlapdriba. Temperatūra bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos. Trečiadienį orai smarkiai keisis, šils. Daug kur numatomi krituliai: sniegas ir šlapdriba, pereinantys į lietų. Vietomis rūkas, lijundra. Naktį ir rytą plikledis. Stiprės vėjas. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną 1–4 laipsniai šilumos.

Šiandien, sausio 29 d.

–1

–2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–1

Utena

0

8.15 16.49 8.34

29-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 336 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +14 Kairas +18 Keiptaunas +30 Kopenhaga +6

kokteilis Me­ras pa­si­da­vė... ka­ti­nui „Pa­si­duo­du“, – aną­d ien pra­ra­dęs kant­ ry­bę ir pa­si­prie­ši­ni­mo ga­lią šei­mos ra­ te iš­ta­rė Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas, Klai­ pė­dos me­ras – uos­ta­mies­čio gal­va. Net­r u­k us po šio ato­dū­s io, vie­na­me Meln­ra­gės pres­ti­ži­nio mik­ro­ra­jo­no na­ me su­gau­dė per­ga­lės tri­m i­tai. Trium­ fo gar­sus gir­dė­jo ne tik kai­my­nai, bet ir kai ku­rie Gi­ru­lių gy­ven­to­jai. Per­ga­lės sal­vės reiš­kė, kad ne­tru­kus Grub­liaus­ kų na­me bus pe­lių siau­bas – ka­ti­nas ar­ ba ka­tė. „Po il­g ų įkal­bi­nė­ji­mų, įti­k i­nė­ji­ mų, dis­ku­si­jų ir po­kal­bių, te­ko nu­si­leis­ ti vie­nin­gam sa­vo at­ža­lų spau­di­mui ir kel­ti bal­tą vė­lia­vą, – tei­si­no sa­vo pra­lai­ mė­ji­mą me­ras. – Vi­sus ma­no ar­gu­men­ tus apie pa­rei­gas, rū­pes­čius ir at­sa­ko­ my­bę be­są­ly­g iš­kai su­t ry­pė vie­n in­ga­ sis šei­mos fron­tas.“ Net­ru­kus Grub­liaus­k ų šei­ma ieš­ko­da­ ma nau­jo įna­mio su­k io­jo­si au­g in­t i­nių prie­glau­do­je. „Pa­si­rin­ko­me ne gra­žiau­sią ar jau­niau­ sią, o tą, ku­r is iš kar­to ro­dė mums ne­ sle­pia­mą sa­vo prie­lan­k u­mą. Neats­t ū­ mė net ir ta ap­lin­ky­bė, kad mū­sų nau­ ja­sis bi­čiu­lis nuo gi­mi­mo, de­ja, yra kur­ čias“, – Klai­pė­dos va­do­vas, lai­ky­da­mas ran­ko­se lie­tu­viš­ką pa­pras­tą rai­nį, bu­vo nuo­šir­dus jį api­bū­din­da­mas. Anot V.Grub­l iaus­ko, ka­t i­nas – nau­jas eta­pas jo šei­mos gy­ve­ni­me, at­ne­šian­ tis gau­sy­bę nau­jų po­ty­rių, įspū­d žių, o vai­kams – dar ir pui­kių pa­mo­kų vi­sam gy­ve­ni­mui apie tik­rą­sias, o ne pa­to­gią­ sias ver­ty­bes. Ka­ti­nas, ku­ris grei­tai ga­ vo Bet­ho­ve­no var­dą, ap­si­pra­to nau­jo­je vie­to­je. Rai­nis oku­pa­vo sta­le­l io, esan­ čio po te­le­vi­zo­riu­mi, ni­šą. „Žiū­rint te­le­ vi­zo­rių, no­ri ar ne­no­ri, ma­tai ir au­gin­ti­ nį“, – su­si­tai­kęs su sep­t in­tuo­ju šei­mos na­riu juo­ka­vo V.Grub­liaus­kas.

Londonas +14 Madridas +12 Maskva –5 Minskas –8 Niujorkas +10 Oslas +2 Paryžius +12 Pekinas +2

Šiandien

grei­tai ap­si­pran­ta su nau­ja ap­ lin­ka ir itin di­de­le do­ze dė­me­sio.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Pe­lėms ir ki­to­k iems grau­ž i­kams teks ne­šdin­t is iš Meln­ra­gės.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras iš­lo­šė lo­te­r i­jo­je mi­l i­jo­ną. Grįž­ta na­mo, o ten – ap­sia­ša­ro­ju­si žmo­na: – Bran­gu­sis, ma­no ma­ma mi­rė. Vy­ras, nie­ko ne­ta­ręs, nu­lei­do akis ir nu­ sku­bė­jo į vo­nią. At­su­kęs van­dens čiau­ pą, at­si­sė­do. Žmo­na bel­d žia­si į vo­nios du­r is, o vy­ras ten sė­d i, ki­ke­na ir ty­l iai šnabž­da: – Va, kai se­ka­si, tai se­ka­si! Čes­ka (397 719; ko ge­ro, Bet­ho­ve­nas – per il­ gas var­das ka­ti­nui. Gal rei­kė­jo trum­pes­nio?)

Vėjas

7–12 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-3

-2

-2

-2

6

-1

0

+1

0

9

0

+1

0

-1

13

rytoj

ketvirtadienį

Ka­ra­lia­vo ani­ma­ci­ja

Sėk­mė: šmaikš­čių „Le­dyn­me­čio“ per­so­na­žų po­pu­lia­ru­mas ne­blės­ta. Kad­ras iš fil­mo

l.bieliauskaite@kl.lt

Šio žan­ro juos­tos užė­mė net ke­tu­rias pir­mą­sias po­pu­lia­riau­sių fil­mų pen­ ke­tu­ko po­zi­ci­jas, o me­tų re­kor­di­nin­ ku ta­po ket­vir­to­ji „Le­dyn­me­čio“ da­ lis. Šio fil­mu­ko sean­suo­se Klai­pė­dos „Fo­rum Ci­ne­mas“ ki­no teat­re ap­si­ lan­kė maž­daug 36 tūkst. žiū­ro­vų. Tarp po­pu­lia­riau­sių juos­tų – ir „Ma­da­gas­ka­ras-3“ (apie 24 tūkst. žiū­ro­vų), „Ba­tuo­tas Ka­ti­nas Pū­kis“ (15 tūkst.), „Monst­rų biu­ras-2“ (12,5 tūkst.). Kaip pri­pa­ži­no „Fo­rum Ci­ne­ mas“ rin­ko­da­ros va­do­vas Dai­nius Ber­ži­nis, lie­tu­viš­kai dub­liuo­ti pil­ na­met­ra­žiai ani­ma­ci­niai fil­mai tra­ di­ciš­kai po­pu­lia­rūs ir ki­tų mies­tų ki­no teat­ruo­se, ta­čiau šiam žan­rui la­biau­siai iš­ti­ki­mi klai­pė­die­čiai bei pa­ne­vė­žie­čiai. Štai Vil­niu­je ir Kau­ne po­pu­lia­ riau­sių juos­tų pen­ke­tu­ke tre­čią­ją vie­tą užė­mė is­to­ri­jos apie vam­py­

Marijampolė

Vilnius

0

Alytus

Vardai Aivaras, Gildas, Girkantas, Pranciškus, Radegunda, Sulpicijus, Valerijus, Žibutė.

sausio 29-ąją

Rytas

Li­na Bie­liaus­kai­tė

–4

+1

orai klaipėdoje

Ki­no ger­bė­jai uos­ta­mies­ty­je praė­ ju­siais me­tais pir­me­ny­bę tei­kė šei­ mos fil­mams. Di­džiau­sius žiū­ro­vų srau­tus su­trau­kė lie­tu­viš­kai dub­ liuo­ta ani­ma­ci­ja.

Adap­ta­ci­ja: įna­mis ste­binamai

Praha +6 Ryga –5 Roma +13 Sidnėjus +25 Talinas –1 Tel Avivas +16 Tokijas +12 Varšuva –1

rus „Brėkš­tan­ti auš­ra“ ant­ro­ji da­ lis, ku­ri uos­ta­mies­ty­je įsi­tvir­ti­no tik penk­to­jo­je po­zi­ci­jo­je. Lie­tu­vos ki­no kū­rė­jams 2012ie­ji bu­vo ne itin sėk­min­gi. Dra­ mą „Mie­gan­čių dru­ge­lių tvir­to­vė“ Klai­pė­do­je pa­si­žiū­rė­jo 5,5 tūkst. žiū­ro­vų (16 vie­ta), o do­ku­men­ti­nį fil­mą „Ki­ta sva­jo­nių ko­man­da“ – 4,5 tūkst. žiū­ro­vų (26 vie­ta). Pa­sak D.Ber­ži­nio, to­kios ten­den­ ci­jos ne­tu­rė­tų ste­bin­ti – tiek vie­na, tiek ki­ta juos­ta skir­ta ne ma­si­nei au­di­to­ri­jai, kaip kad po­pu­lia­riau­ siu per ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­ pį ta­pęs fil­mas „Ta­das Blin­da. Pra­ džia“. Ta­čiau pa­šne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog Lie­tu­vos krep­ši­niui de­di­kuo­ta do­ku­men­ti­ka ne­pa­tei­si­no lū­kes­čių – kiek ak­ty­viau fil­mą „Ki­ta sva­jo­nių ko­man­da“ lan­kė kau­nie­čiai. D.Ber­ži­nio tei­gi­mu, ka­dan­gi šie­ met ki­no teat­rų ne­pa­sie­kė to­kia stip­ri juos­ta kaip „Ta­das Blin­da. Pra­džia“, bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis kiek ma­žes­nių lan­ky­to­jų srau­tų. Ta­čiau pa­ly­gin­ti praė­ju­sius ir 2011 m., uos­ta­mies­čio ki­no teat­ras su­lau­kė fak­tiš­kai tiek pat ki­no ger­ bė­jų – tiek per­nai, tiek už­per­nai ja­ me ap­si­lan­kė kiek dau­giau nei 370 tūkst. žiū­ro­vų.

1860 m. gi­mė ru­sų ra­šy­ to­jas An­to­nas Če­cho­vas. Mi­rė 1904 m. 1866 m. gi­mė pran­cū­zų ra­šy­to­jas, No­be­lio li­te­ra­ tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tas (1915 m.) Ro­mai­nas Rol­ lan­das. Mi­rė 1944 m. 1916 m. Pir­mo­jo pa­sau­ li­nio ka­ro me­tais vo­kie­ čiai iš di­ri­žab­lių bom­bar­ da­vo Pa­ry­žių. 1916 m. bri­tai iš­mė­g i­no pir­muo­sius sa­vo ga­my­ bos tan­kus.

1954 m. gi­mė po­kal­bių lai­dų ka­ra­lie­nė Op­rah Winf­rey.

2008 m. ne­to­l i Že­mės pra­skrie­jo di­de­l is, 600 m skers­mens as­te­roi­ das. Tai di­d žiau­sias as­ te­roi­d o priar­t ė­j i­m as prie Že­mės per dau­ giau kaip 2 tūkst. me­tų. 10 val. 30 min. Lie­tu­vos lai­k u jis pra­skrie­jo pro Že­mę už 538 tūkst. km. Tai 1,4 kar­to to­liau nei at­ stu­mas iki Mė­nu­lio. To­ kio dy­džio as­te­roi­dų su­ si­dū­ri­mai su mū­sų pla­ ne­ta vyks­ta vie­ną kar­tą per 37 tūkst. me­tų.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.