2013-01-30 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

A?2š6.162 ;6@ @.B@6 <

treÄ?iADIENIS, SAUSIO 30, 2013

www.kl.lt

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`X NVaĂ›

24 (19 627)

RUBRIKA11

namai

InterjerÄ… kĹŤ

rÄ— lyg dÄ—li onÄ™

Pa­lan­gos ar­chi­tek­tÄ… S.Bra­dō­nÄ… su­se­kÄ— STT.

Ny­der­lan­dĹł ka­ra­lie­nÄ— Beat­ri­Ä?Ä— iĹĄÄ—­jo ÄŻ pen­si­jÄ….

UĹžribis 8p.

Pasaulis 10p.

In­ves­ti­ci­jos ÄŻ lai­ki­nÄ… erd­vÄ™. Ar ap­si­mo­ka?

ď Ž Turinys:

QR Z\X _N aV XN N] YV[ XN YN[

Xf a\ WNZ` YRV Ar verta in Q VN WNb` a V` ]N a\ TVNV V_ YNV` ves cNV laikinai? „Švy tuoti ÄŻ erdvÄ™, kuri gy vuos turio menĹł sios salÄ—s doko“ ma inter ĹžoĹĄÄŻ klausimÄ…, jerÄ… atnaujinÄ™ archi tektai ÄŻ ko gero, at sakytĹł vie miĹĄkai: taip, na jei ne ÄŻ medĹžia svarbiausia inves reikĹĄticija – gas, daiktus, mÄ… bei iĹĄmo bet ÄŻ kĹŤry biĹĄkunÄ™.

Lina Bieliaus

Ĺ iandien priedas l.bieliausk

kaitÄ—

aite@kl.lt

Interjero pro ram gyveni jektuotojĹł valia antAtsvara be mui sai ti erdvÄ—, bet prikelta ne tik paTradiciniam kiam vartojimui ir joje „ap sigyvenę“ kursui vie metĹł interjero kon- daiktai. nÄ… TokÄŻ atsakÄ… bĹł pateiku naujausiĹł savo darĹĄiandienos si vartojimui studijos „KĹŤ ambicinga architek pasirinkÄ™ kĹŤ besoÄ?iam tĹł rÄ—jai taipo talijus Jan nas“ komanda – Vi- vadovavosi less is gi kĹŤ mo nas bei Hen nas, Marius MorkĹŤ- daugiau) principu re (maĹžiau yra – ÄŻspĹŤ ri 300 kv. m svarbiausius kas JoÄ?ys – iĹĄryĹĄki plotÄ… steng dingÄ… apie no sinti motyvus. tasi neuĹždubalasti terjero ele niais inmentais.

12

Kaina 1,30 Lt

ď Ž Funkci

ja: Q_\ OĂ›` XY\` aĂ›` V_ WNb X

V [N V_ aN_ `V Ă&#x;_Ă› ZV [N R_Q cĂ?

2T YĂ›` ANb aN c

V Ă˜VĂ­ aĂ›` [b\ a_

Ĺ ei­mai – ug­nies baus­mÄ—s Nak­tis. Spro­gi­mas. Degantis au­to­mo­ bi­lis po na­mo lan­ gais. Ne­val­do­mÄ… pa­ni­kÄ… dÄ—l ĹĄa­lia na­ mo pliĹŤp­te­lÄ—­ju­sio ug­nies stul­po klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł ĹĄei­ma iť­ gy­ve­na ant­rÄ… kar­ tÄ…. Abu kar­tus Ĺžmo­ niĹł tur­tas lieps­no­ jo po gra­si­ni­mĹł su­ si­do­ro­ti.

„Ma­ne UŞ­ga­vÄ—­niĹł ĹĄiu­pi­nio tra­di­ci­ja Ĺža­vi, nes tai nÄ—­ra Ka­lÄ—­dos.“ Ĺ˝ur­na­lis­tÄ— Edi­ta Mil­da­Şy­tÄ— ÄŻsi­ti­ki­nu­si, jog ge­ru­mu ga­li­ma da­lin­tis ne tik per di­dĹžiÄ…­sias me­tĹł ĹĄven­tes.

2p.

Skelbiama gripo epidemija Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Nuo ĹĄian­dien uos­ta­mies­ty­je skel­ bia­ma gri­po epi­de­mi­ja. Taip sten­ gia­ma­si uŞ­kirs­ti ke­liÄ… di­des­niam per­ťa­li­mo li­gĹł pli­ti­mui.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Pa­de­gi­mai – tuo pa­Ä?iu brai­Şu

PrieĹĄ pen­kis mÄ—­ne­sius Meln­ra­ gÄ—­je su­de­gÄ— du tos pa­Ä?ios ĹĄei­mos „Mer­ce­des-Benz“ au­to­mo­bi­liai. Va­kar pa­ry­Ä?iais vÄ—l siau­tÄ—­jo lieps­ nos, – su­pleť­kÄ—­jo ir pra­ban­gus „Pors­che“. „Nuos­to­liĹł aĹĄ jau ne­skai­Ä?iuo­ ju, man bai­siau, kad grÄ—s­mÄ— ky­ la ma­no ĹĄei­mai. O na­muo­se au­ ga trys vai­kai“, – tvir­ti­no Vi­ta­li­jus Gu­dzen­ka. Kaip ir praÄ—­ju­siĹł me­tĹł rugp­jō­ tÄŻ, ir ĹĄÄŻ kar­tÄ… ÄŻ pri­va­taus na­mo kie­ mÄ… pa­de­gÄ—­jai pa­te­ko per tvo­rÄ….

4

„„Gra­si­ni­mai: ĹĄis ke­liĹł ĹĄim­tĹł tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł ver­tÄ—s au­to­mo­bi­lis – jau tre­Ä?ia ma­ťi­na, su­pleť­kÄ—­ju­si po klai­pÄ—­

die­Ä?iĹł ĹĄei­mos lan­gais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pÄ—­dos mies­to sa­vi­val­dy­bÄ— at­si­ Ĺžvel­gÄ— ÄŻ uos­ta­mies­Ä?io vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tĹł re­ko­ men­da­ci­jÄ… pa­skelb­ti gri­po epi­de­mi­jÄ…. Pa­sak Klai­pÄ—­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bÄ—s So­cia­li­niĹł rei­ka­lĹł de­par­ta­men­ to di­rek­to­rÄ—s Aud­ros Dau­jo­tie­nÄ—s, pa­ly­gin­ti su ki­tais mies­tais ar ra­ jo­nais, ser­ga­mu­mas uos­ta­mies­ty­je nÄ—­ra pa­sie­kÄ™s kri­ti­nÄ—s ri­bos, ta­Ä?iau vis tiek nu­sprÄ™s­ta im­tis tam tik­rĹł ap­sau­gos prie­mo­niĹł. „NÄ— vie­no ren­gi­nio neuĹžd­rau­si­ me, ta­Ä?iau bō­tĹł ge­riau, jog kai ku­rie ren­gi­niai ne­vyk­tĹł. Tie­siog no­ri­me at­kreip­ti Ĺžmo­niĹł dÄ—­me­sÄŻ, kad bō­ tĹł at­sar­ges­ni“, – sa­kÄ— A.Dau­jo­tie­nÄ—. Ser­ga­mu­mo ro­dik­lis Klai­pÄ—­do­je praÄ—­ ju­siÄ… sa­vai­tÄ™ sie­kÄ— 117,9 at­ ve­jo 10 tĹŤkst. gy­ven­to­jĹł.

3

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMĹł pirmas etapas

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 5 p.

2

trečiADIENIS, sausio 30, 2013

miestas

Pu­sė mo­kes­čių – iš 10 įmo­nių Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Dau­giau nei pu­sę vi­sų mo­kes­čių, su­rink­tų Klai­pė­do­je, per­nai su­ mo­kė­jo vos 10 įmo­nių, tarp ku­rių yra ir sa­vi­val­dy­bei, ir vals­ty­bei pri­ klau­san­čių bend­ro­vių.

Praė­ju­siais me­tais vi­si Klai­pė­ dos mo­kes­čių mo­kė­to­jai su­mo­kė­ jo 568 mln. li­tų mo­kes­čių. Net 51 pro­c. šios su­mos, ar­ba 289 mln. li­ tų, į vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės iž­dą su­mo­kė­jo de­šimt įmo­nių.

Di­džiau­siu ša­lies mo­kes­čių mo­kė­to­ ju iš­lie­ka Ma­žei­kių naf­tos per­dir­bi­mo bend­ro­vė „Or­len Lie­ tu­va“.

Jau ke­le­rius me­tus su­mo­kė­ tų mo­kes­čių ly­de­re iš­lie­ka vals­ty­ bės val­do­ma bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“. Ir praė­ju­siais me­tais ji at­sei­kė­ jo dau­giau­sia su­mo­kė­tos bend­ros mo­kes­čių su­mos – net 147 mln. li­tų. Į de­šim­tu­ką taip pat pa­te­ko įmo­ nės „DFDS Sea­ways“, „In­do­ra­ma Po­ly­mers Eu­ro­pe“, „Gin­da­ma“, Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­

mo cent­ras, Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja, „Avi­te­los pre­ky­ba“, Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la, „Klai­pė­dos bal­dai“, „Klai­pė­dos jū­ rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja“. 2011 m. dau­giau­sia mo­kes­čių su­ mo­kė­ju­sių įmo­nių de­šim­tu­kas bu­ vo šiek tiek ki­toks nei per­nai – iš jo tu­rė­jo pa­si­trauk­ti bend­ro­vė „In­do­ ra­ma Hol­dings Eu­ro­pe“, R.Jo­nai­čio in­di­vi­dua­li įmo­nė „Ar­gus“ sau­gos tar­ny­ba, A.Za­ka­ro fir­ma. 2011 m. vi­si Klai­pė­dos mo­kes­čių mo­kė­to­jai su­mo­kė­jo 392,6 mln. li­tų, o 200 mln. li­tų šios su­mos į vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ tus nu­by­rė­jo iš de­šim­ties įmo­nių. Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ ja (VMI) va­kar pa­skel­bė tra­di­ci­nį dau­giau­sia mo­kes­čių su­mo­kan­čių ša­lies įmo­nių są­ra­šą. Jo ly­de­riai, pa­ly­gin­ti su 2011 m., be­veik ne­pa­ ki­to. Di­džiau­siu ša­lies mo­kes­čių mo­ kė­to­ju iš­lie­ka Ma­žei­kių naf­tos per­ dir­bi­mo bend­ro­vė „Or­len Lie­tu­va“. Ji per­nai su­mo­kė­jo dau­giau kaip 1,337 mlrd. li­tų mo­kes­čių. „Or­len Lie­tu­va“ iš­lie­ka vie­nin­te­ le mo­kes­čių mo­kė­to­ja, ku­rios su­ mo­kė­tų mo­kes­čių su­ma vir­ši­ja mi­ li­jar­dą li­tų. Ant­ro­je vie­to­je – bend­ro­vė „Phi­ lip Mor­ris Bal­tic“, ku­ri per­nai su­ mo­kė­jo be­veik 526 mln. li­tų mo­ kes­čių. Tre­čias di­džiau­sias ša­lies mo­kes­ čių mo­kė­to­jas – „Mi­ne­ra­li­niai van­ de­nys“. Ši bend­ro­vė per­nai su­mo­ kė­jo 470,49 mln. li­tų mo­kes­čių.

Di­džiau­sių 2012 m. Klai­pė­dos mo­kes­čių mo­kė­to­jų de­šim­tu­kas AB „Klai­pė­dos naf­ta“ – 147,004 mln. li­tų AB „DFDS Sea­ways“ – 33,084 mln. li­tų UAB „In­do­ra­ma Po­ly­mers Eu­ro­pe“ – 22,375 mln. li­tų UAB „Gin­da­ma“ – 18,588 mln. li­tų UAB Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras – 15,839 mln. li­tų VĮ Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja – 12,847 mln. li­tų UAB „Avi­te­los pre­ky­ba“ – 12,106 mln. li­tų AB Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la – 9,521 mln. li­tų AB „Klai­pė­dos bal­dai“ – 9,148 mln. li­tų AB „Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja“ – 8,838 mln. li­tų

Tra­di­ci­ja: ir praė­ju­siais me­tais E.Mil­da­žy­tė Klai­pė­do­je da­li­jo šiu­pi­nį, o su­rink­tos au­kos bu­vo skir­tos kil­niems

tiks­lams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šiu­pi­nys klaipėdiečius vie­nys teatro prem­je­rai Per Už­ga­vė­nes uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai vėl kvie­čia­mi da­ly­tis ge­ru­mu – jų paau­ko­ti pi­ni­gai bus skir­ti Klai­pė­dos dra­mos teat­ ro su­grįž­tu­vių į gim­tą­ją sce­ną prem­je­rai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Tra­di­ci­ja ža­vi

Lab­da­rin­gą Už­ga­vė­nių šiu­pi­nį Klai­pė­do­je jau ant­rus me­tus ini­ci­ juo­ja bend­ro­vė „Phi­lip Mor­ris Lie­ tu­va“, ku­ri ak­ty­viai pri­si­de­da prie bend­ruo­me­niš­ku­mo ska­ti­ni­mo. Praė­ju­siais me­tais lab­da­rin­ga­ me ren­gi­ny­je su­rink­tos lė­šos bu­ vo skir­tos įsteig­ti pre­mi­jas aš­tuo­ niems Klai­pė­dai nu­si­pel­niu­siems švie­suo­liams. Šie­met nu­spręs­ta, kad tam, jog Už­ga­vė­nių šiu­pi­nio tra­di­ci­ja Klai­ pė­do­je tik­rai at­gim­tų, rei­kia su­bur­ ti žmo­nes bend­ram tiks­lui. „Ma­ne Už­ga­vė­nių šiu­pi­nio tra­ di­ci­ja ža­vi, nes tai se­na klai­pė­die­ tiš­ka tra­di­ci­ja, be to, tai nė­ra Ka­ lė­dos, kai vi­si trykš­ta ge­ru­mu ir at­ro­do, jog ki­to­mis die­no­mis su­si­ bur­ti kil­niems dar­bams ne­beį­ma­ no­ma“, – tei­gė tra­di­ci­jos puo­se­lė­ to­ja Edi­ta Mil­da­žy­tė.

gi­mas. „Spek­tak­lis bus apie Prū­si­ jos ka­ra­liš­ką­ją šei­mą, kai ji gy­ve­no Klai­pė­do­je. Ma­nau, kad nie­kas taip ne­sug­rą­ži­na at­min­ties apie mies­ tą, ku­ria­me žmo­gus gy­ve­na, kaip teat­ri­nis pa­sta­ty­mas, nes jis ro­do­ mas ne vie­ną kar­tą“, – nuo­mo­nę reiš­kė E.Mil­da­žy­tė. Ji pa­brė­žė, kad šios pje­sės pa­sta­ ty­mas bus ne­pi­gus, nes bran­gios de­ko­ra­ci­jos, rū­bai, daug ar­tis­tų.

20 – tiek tūkst. li­tų iš klai­pė­ die­čių ti­ki­ma­si su­rink­ ti tra­di­ci­nia­me lab­da­rin­ ga­me Už­ga­vė­nių šiu­pi­ nio ren­gi­ny­je.

Sta­tys pje­sę

Ly­de­rė: jau ke­le­rius me­tus tarp Klai­pė­dos įmo­nių dau­giau­sia mo­kes­

čių su­mo­ka vals­ty­bės val­do­ma bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po il­gų dis­ku­si­jų nu­tar­ta šie­met pa­pra­šy­ti, jog prieš Už­ga­vė­nes teat­ra­lų šiu­pi­niui su­si­bur­tų vi­si Klai­pė­do­je vei­kian­tys teat­rai. Jie ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko, to­dėl va­ sa­rio 10 d. 19 val. Žve­jų rū­muo­se vyks nuo­tai­kin­gas ren­gi­nys, į ku­rį bi­lie­tas kai­nuo­ja 20 li­tų. Vi­si už juos su­rink­ti pi­ni­gai bus skir­ti Klai­pė­dos dra­mos teat­ro spek­tak­liui, ku­ris bus pir­ma­sis po re­konst­ruk­ci­jos su­grį­žus į gim­tą­ ją sce­ną. Prem­je­ra – Ar­vy­do Juo­zai­čio pje­sė „Lui­zė pir­mo­ji“, ku­rią ža­ da sta­ty­ti re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­

Pa­ro­dys ne­mo­ka­mai

E.Mil­da­žy­tės tei­gi­mu, už­si­brėž­tas tiks­las – su­rink­ti 100 tūkst. li­tų. „Di­džio­sios uos­ta­mies­čio įmo­nės jau paau­ko­jo pi­ni­gų, tu­ri­me apie 70 tūkst. li­tų. Jei dar 20 tūkst. li­tų pri­dė­tų į tra­di­ci­nį lab­da­rin­gą Už­ ga­vė­nių šiu­pi­nį Klai­pė­do­je atė­ję mies­tie­čiai, tiks­lą jau bū­tu­me be­ veik ir pa­sie­kę“, – tvir­ti­no pa­šne­ ko­vė. Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi kuo gau­siau da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je, nes jų pa­lai­ky­mas la­bai svar­bus ir bū­ tų gra­žu, jei su­si­vie­ni­ju­sių uos­ta­ mies­čio teat­rų pa­si­ro­dy­mą ste­bė­ tų pil­na sa­lė žiū­ro­vų.

Be to, jau pa­ža­dė­ta, jog pje­ sė „Lui­zė pir­mo­ji“ per ku­rią nors šven­tę klai­pė­die­čiams Dra­mos teat­re bus pa­ro­dy­ta ne­mo­ka­mai. Prieš ren­gi­nį įŽve­jų rū­mus atė­ ję žiū­ro­vai bus vai­ši­na­mi šiu­pi­niu, ku­rį iš­virs „Fried­ri­cho pa­sa­žo“ vir­ tu­vės meist­rai. Šiu­pi­nys per Už­ga­vė­nes yra bū­ tent že­mai­tiš­ka tra­di­ci­ja. Kol ki­tuo­se re­gio­nuo­se žmo­nės ke­pė bly­nus, dėl tam tik­rų kros­ nies ypa­tu­mų že­mai­čiai to­kios ga­ li­my­bės ne­tu­rė­jo. Žmo­n ės prem­je­r i­n iam Klai­ pė­dos dra­mos teat­ro su­grįž­tu­vių spek­tak­liui ga­li au­ko­ti ir da­bar – dau­giau in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.be­du­ tur­gus.lt. Bi­lie­tai į lab­da­rin­gą ren­gi­nį pla­ ti­na­mi Žve­jų rū­mų ka­so­se. Pa­gerbs švie­suo­lius

Už­ga­vė­nių šiu­pi­nio Klai­pė­do­je tra­ di­ci­jos at­gai­vin­to­ja bend­ro­vė „Phi­ lip Mor­ris Lie­tu­va“ neat­si­sa­ko ini­ cia­ty­vos aukš­tin­ti me­nui ir kul­tū­rai nu­si­pel­niu­sius žmo­nes. To­dėl ir šie­met lab­da­rin­ga­me ren­gi­ny­je bus pa­gerb­ti pen­ki švie­ suo­liai iš uos­ta­mies­čio ir Klai­pė­ dos ra­jo­no. Pa­gar­b os ir pi­n i­g i­n ės pre­m i­ jos su­lauks klai­pė­die­čiai ra­šy­to­ jas Kos­tas Kau­kas, skulp­to­r ius Al­gir­das Bo­sas, ta­py­to­jas Ed­var­ das Ma­li­naus­kas, gargž­diš­kė bu­ vu­si mo­ky­to­ja Al­do­na Var­ka­lie­nė ir Šal­pė­nų kai­mo bib­lio­te­ki­nin­ kė, bend­ruo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­ jos stei­gė­ja Ja­ni­na Mor­ta Tam­ kie­nė.

3

trečiADIENIS, sausio 30, 2013

miestas Su­si­lau­kė try­nu­kų

Nau­ji marš­ru­tai

Klai­pė­die­čių Ais­tės ir Ma­riaus Žal­nie­rai­čių šei­ma su­si­lau­kė try­nu­kų – ber­niu­kų. Juos va­ kar ap­lan­kė ir do­va­nų at­ve­ žė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas. Ku­ni­gaikš­ čių var­dus ga­vę try­nu­kai Žy­gi­ man­tas, Taut­vy­das ir Do­man­ tas tu­ri vy­res­nį bro­lį Maž­vy­dą, ku­riam su­kaks dve­ji me­tai.

Nuo va­sa­rio pir­mo­sios Klai­ pė­do­je pra­dės kur­suo­ti grei­ tų­jų 6E ir 8E marš­ru­tų au­to­ bu­sai. Eksp­re­sai va­žiuos ry­ ti­nio – nuo 7 iki 9 val. – ir po­ pie­ti­nio – nuo 16 iki 18.10 val. – pi­ko me­tu. Jais iš pie­ti­nių ra­jo­nų iki jū­ros bei mies­to li­ go­ni­nės bus ga­li­ma nu­va­žiuo­ ti per pus­va­lan­dį.

Re­no­vuo­ti na­mai – tau­pes­ni Re­no­vuo­tuo­se na­ muo­se gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai už šil­ dy­mą su­mo­ka ma­ žiau nei įsi­kū­ru­sie­ ji nau­jos sta­ty­bos būs­tuo­se. Ma­no­ma, kad tai le­mia ne tik na­mų ko­ky­bė, bet ir gy­ven­to­jų ge­bė­ji­ mas tau­py­ti ši­lu­mą. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­sie­ki­mas: re­no­vuo­tas Kau­no gat­vės 19-as na­mas praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­tu bu­vo pri­pa­žin­tas tau­piau­siu.

Sky­rė­si 16 ir 20 pro­c.

Tai, kad re­no­vuo­tuo­se na­muo­se su­ var­to­ja­ma ma­žiau ši­lu­mos nei nau­ jos sta­ty­bos na­muo­se, aiš­kiai pa­ste­ bi­ma pa­sta­ruo­sius po­rą mė­ne­sių. Gruo­dį pir­muo­siuo­se vi­du­ti­ niš­kai vie­no kv. met­ro ap­šil­dy­mas kai­na­vo 2,61 li­to, lapk­ri­tį – 1,29 li­ to. Nau­jos sta­ty­bos na­muo­se ši pa­slau­ga bu­vo bran­ges­nė. Gruo­dį juo­se vi­du­ti­niš­kai vie­no kv. met­ ro ap­šil­dy­mas at­siė­jo 3,03, lapk­ri­ tį – 1,58 li­to. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, ly­gi­nant at­ski­rus na­mus pa­si­tai­ko ir taip, kad nau­ jos sta­ty­bos būs­tuo­se su­var­to­ja­ma ma­žiau ši­lu­mos nei re­no­vuo­tuo­se. Ma­no­ma, kad vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, ko­dėl vi­siš­kai re­no­vuo­ tų na­mų gy­ven­to­jai su­var­to­ja ma­ žiau ši­lu­mos nei nau­jos sta­ty­bos, yra tau­py­mas. Skai­čiuo­ja­ma, kad, vie­nu laips­ niu pa­di­di­nus tem­pe­ra­tū­rą kam­ ba­ry­je, są­skai­ta už šil­dy­mą išau­ ga 5 pro­c.

No­ri gy­ven­ti šil­čiau

Pa­sak Dra­gū­nų kvar­ta­lą ad­mi­nist­ ruo­jan­čios įmo­nės va­do­vo Alek­ se­jaus Je­go­ro­vo, sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl nau­jos sta­ty­bos na­muo­se su­ var­to­ja­ma dau­giau ši­lu­mos nei vi­ siš­kai re­no­vuo­tuo­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vil­no­nes ko­ji­nes. Žmo­nės su­tin­ka dau­giau mo­kė­ti, kad jaus­tų kom­ for­tą“, – spė­jo va­do­vas. A.Je­go­ro­vo tei­gi­mu, nau­jos sta­ ty­bos na­mų ko­ky­bė tik­rai nė­ra pra­ stes­nė už re­no­vuo­tų. Bend­ri­jo­se – griež­tes­nė kont­ro­lė

Jū­ra­tė Žu­kaus­kai­tė:

Be tau­py­mo nie­ko ne­ bus. Ne­pa­dės ir re­no­ va­ci­ja. Svar­bu ke­lių prie­mo­nių vi­su­ma. „Pri­žiū­rė­da­mi na­mus mes sten­ gia­mės tau­py­ti. Laip­ti­nė­se ne­lai­ ko­me įjung­tų vi­sų ra­dia­to­rių. Gal dau­giau ši­lu­mos su­var­to­ja­ma, nes nau­jos sta­ty­bos na­muo­se gy­ve­na daug jau­nų šei­mų su ma­žais vai­ kais. Jie ne­ga­li ar­ba ne­no­ri tau­py­ ti na­muo­se vil­kė­da­mi megz­ti­nius ir

Vie­nos lan­gus ga­mi­nan­čios ir pa­ sta­tų eks­per­ti­ze už­sii­man­čios bend­ro­vės va­do­vo Kęs­tu­čio Gri­ gai­čio nuo­mo­ne, to­kius skir­tu­mus la­biau­siai le­mia dar­bų ko­ky­bė. „Jei yra toks skir­tu­mas, va­di­na­ si, re­no­va­ci­ja yra at­lik­ta ge­riau nei pa­sta­ty­ta: įreng­ta ko­ky­biš­kes­nė šil­ dy­mo sis­te­ma, lan­gai, ge­riau ap­šil­ tin­tos sie­nos. 2007–2008 me­tais na­mų sta­ty­bai bu­vo nau­do­ja­mos pi­giau­sios me­džia­gos. Ži­no­ma, ne vi­si nau­ji na­mai yra to­kie. Yra ir ko­ ky­biš­kų“, – ko­men­ta­vo va­do­vas. K.Gri­gai­tis at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad re­no­vuo­jant na­mus vyk­do­ma griež­tes­nė tech­ni­nė prie­žiū­ra, nei sta­ tant nau­jus na­mus. Prie jos pri­si­de­da

ne tik spe­cia­lis­tai, bet ir gy­ven­to­jai, bet dėl to kar­tais strin­ga dar­bai. Vien re­no­va­ci­ja ne­pa­dės

Vi­siš­kai re­no­vuo­to Kau­no gat­vės 19-o, ku­ris per­nai bu­vo tau­piau­ sias, dau­gia­bu­čio na­mo bend­ri­jos „Pa­ma­rio kie­mas“ pir­mi­nin­kė Jū­ ra­tė Žu­kaus­kai­tė tvir­ti­no, kad ma­ žoms są­skai­toms už šil­dy­mą įta­kos tu­ri ke­lių prie­mo­nių vi­su­ma. „Di­de­lę įta­ką tu­ri ge­rai at­lik­ ta re­no­va­ci­ja. Ta­čiau svar­bu ne tik pa­sta­to ko­ky­bė, bet ir tau­py­mas. Svar­bu, kad žmo­nės su­vok­tų, kad tai tu­ri da­ry­ti pa­tys. Nie­kas nea­teis ir ne­pri­suks jų ra­dia­to­riaus“, – pa­ brė­žė pir­mi­nin­kė. Pa­sak J.Žu­kaus­kai­tės, Kau­no gat­vės 19-o na­mo gy­ven­to­jai la­ bai sten­gia­si tau­py­ti. „Be tau­py­mo nie­ko ne­bus. Ne­pa­dės ir re­no­va­ci­ ja. Svar­bu ke­lių prie­mo­nių vi­su­ ma. Net šil­dy­mo sis­te­mos pri­žiū­ rė­to­jas. Jis tu­ri bū­ti pro­fe­sio­na­las“, – tvir­ti­no pir­mi­nin­kė.

Skelbiama gripo epidemija 1

Kai šis ro­dik­lis per­ko­pia 100 at­ve­jų 10 tūkst. gy­ ven­to­jų, o gri­pas su­da­ro 30 pro­c. vi­sų at­ve­jų, skel­bia­ma gri­po epi­ de­mi­ja. Pas­kel­bus mies­te gri­po epi­de­mi­ ją įve­da­mi tam tik­ri re­ko­men­da­ci­ nio po­bū­džio ap­ri­bo­ji­mai, pa­de­ dan­tys už­kirs­ti ke­lią to­li­mes­niam li­gos pli­ti­mui. Per epi­de­mi­ją gy­dy­mo įstai­go­ se pa­ruo­šia­ma dau­giau lo­vų, ku­rių ga­li pri­reik­ti sun­kes­nės gri­po ei­gos už­klup­tiems pa­cien­tams, o švie­ti­ mo įstai­go­se su­griež­ti­na­mas vai­ kų priė­mi­mas. Sir­gu­liuo­jan­tys bei

slo­guo­jan­tys vai­kai į dar­že­lius ne­ prii­ma­mi. Švie­ti­mo įstai­gos taip pat kas­ dien pri­va­lo pa­teik­ti duo­me­nis apie vai­kų lan­ko­mu­mą. Jei­gu ser­ ga dau­giau nei 20 pro­c. moks­lei­ vių, mo­kyk­lo­je lai­ki­nai nu­trau­kia­ mos pa­mo­kos. Pa­sak Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­ gų kont­ro­lės ir pro­fi­lak­ti­kos sky­ riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Inos Kuz­ne­co­vos, su­si­rgu­siems bei aukš­tos tem­pe­ra­tū­ros ka­muo­ ja­miems li­go­niams pir­miau­sia siū­ lo­ma pa­si­skam­bin­ti šei­mos gy­dy­

to­jui ir pa­si­tar­ti, ar bū­ti­na at­vyk­ti į gy­dy­mo įstai­gą. Gy­dy­to­ją taip pat ga­li­ma iš­si­ kvies­ti į na­mus, ta­čiau dėl di­de­lio dar­bo krū­vio jie ne vi­sa­da ga­li at­ vyk­ti. Be to, gy­dy­mo įstai­go­je ga­li­ ma at­lik­ti rei­kia­mus ty­ri­mus. Per­nai gri­po epi­de­mi­jos mies­ te bu­vo iš­veng­ta. Pas­ku­ti­nį kar­tą gri­po epi­de­mi­ja uos­ta­mies­ty­je bu­ vo pa­skelb­ta 2011 m., pa­na­šiu lai­ku kaip ir da­bar. Tuo­met ser­ga­mu­mo ro­dik­lis 10 tūkst. gy­ven­to­jų bu­vo per­ko­pęs per 130 at­ve­jų, pa­mo­kos lai­ki­nai bu­vo nu­trauk­tos 8 mo­kyk­lo­se.

Gri­pas Klai­pė­do­je ga­lin­gai smo­ gė 2009 m., kai siau­tė va­di­na­ma­ sis kiau­lių gri­pas. Dėl ga­n a anks­t i – lapk­r i­t į – pra­s i­d ė­j u­s ios epi­d e­m i­j os bu­vo už­d a­ry­ta 30 uos­ta­m ies­č io mo­ kyk­lų. Spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad gri­pui bū­din­ga stai­gi li­gos pra­džia, aukš­ ta tem­pe­ra­tū­ra (di­des­nė nei 38° C), sau­sas ko­su­lys, gerk­lės, gal­vos ir rau­me­nų skaus­mas, nuo­var­gis ir silp­nu­mas. Re­tai pa­si­tai­kan­tys gri­ po simp­to­mai yra šleikš­tu­lys, vė­ mi­mas, pil­vo skaus­mas, vi­du­ria­ vi­mas.

Dienos telegrafas Pa­v o­j us. Ci­v i­l i­n ės sau­g os spe­c ia­ lis­t ai ra­g i­n a klai­p ė­d ie­č ius sau­g o­t is nuo sto­g ų slen­k an­č ių snie­g o nuo­ šliau­ž ų. Pa­t a­r ia­m a ne­vaikš­č io­t i ar­t i aukš­t ų pa­s ta­t ų, ne­s ta­t y­t i prie jų au­ to­mo­bi­l ių. Apie pa­vo­jų re­ko­men­duo­ ja­m a per­s pė­t i vai­k us. At­š i­lus, su­k ie­ tė­j ę snie­g o lui­t ai at­s i­s ki­r ia ir krin­t a ant že­mės. Ant sto­g ų su­s i­d a­r ius di­ de­l iam snie­go sluoks­n iui, ypač pra­ si­d ė­j us li­j und­r ai ar šlapd­r i­b ai, ga­l i neat­l ai­k y­t i ir sto­go konst­r uk­c i­j os. Į tai dė­me­s į tu­r i at­k reip­t i pa­s ta­t ų sa­ vi­n in­k ai. At­s a­k in­g i as­me­nys pri­v a­ lo nuo sto­g ų pa­š a­l in­t i su­s i­k au­p u­ sį snie­g ą, pa­vo­j in­g as vie­t as ap­t ver­ ti ar ki­t ais bū­d ais už­t ik­r in­t i praei­ vių sau­g u­m ą. Už ne­t in­k a­m ą pa­s ta­ tų prie­ž iū­r ą nu­m a­t y­t a ad­m i­n ist­r a­ ci­nė at­s a­ko­my­b ė, o dėl ne­l ai­m in­go at­s i­t i­k i­mo ga­l i­m a ir ci­v i­l i­nė at­s a­ko­ my­b ė. Apie su­s i­d a­r an­č ias pa­vo­j in­ gas snie­g o nuo­š liau­ž as gy­ven­to­j ai tu­rė­t ų įspė­t i na­mų ad­m i­n ist­ra­to­r ius, spe­c ia­l ią­s ias tar­ny­b as, o įvy­k us ne­ lai­mei – skam­bin­t i Bend­r uo­ju pa­g al­ bos te­le­fo­nu 112. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 12 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Kons­ tan­t i­nas Pau­laus­k is (g. 1925 m.), Kot­ ry­na Vyš­n iaus­k ie­nė (g. 1927 m.), Al­bi­ na Jur­ge­l io­n ie­nė (g. 1932 m.), Sta­n is­la­ va Strak­š ie­nė (g. 1933 m.), Vic­tor Kuz­ mi­chev (g. 1935 m.), Alek­s andr Lu­k in (g. 1937 m.), Zi­t a Pla­t a­k ie­nė (g. 1938 m.), Ana­to­l ij Ni­k i­t in (g. 1951 m.), Pran­ ciš­k us Jo­k u­b aus­k as (g. 1954 m.), Al­ gi­man­t as Vla­das La­to­ž a (g. 1954 m.), Arol­das Bu­ko­l is (g. 1960 m.), Na­t al­ja Fe­du­lo­va (g. 1985 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­si­lij Zo­tov, Ana­to­lij Ni­k i­tin. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Kot­ry­na Vyš­niaus­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 9 ber­niu­kai.

Kaip sau­go­tis gri­po daž­nai plau­ti ran­kas veng­ti są­ly­čio su ser­gan­čiais veng­ti ma­si­nio žmo­nių su­si­bū­ri­

mo vie­tų ko­sint ir čiau­dint pri­si­deng­ti bur­ną ne­plau­to­mis ran­ko­mis steng­tis ne­

lies­ti akių, no­sies ir bur­nos ge­rai vė­din­ti pa­tal­pas su­si­rgus kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gą,

ger­ti daug skys­čių ir lik­ti na­muo­se

4

trečiadienis, sausio 30, 2013

miestas

Šei­mai – ug­nies baus­mės 1

„De­gaus skys­čio bu­te­liu su nu­lauž­ta ša­ke­le, ku­ri bu­vo ap­vy­nio­ta me­džia­gos skiau­ te, ir bu­vo pa­deg­ta ma­ši­na. Ant elekt­ros sky­di­nės ra­do­me ba­to žy­ mę. Pa­de­gė­jai net pa­bė­go tuo pa­čiu ke­liu, kaip ir praė­ju­sį kar­tą“, – pa­ sa­ko­jo 36-erių Li­na ir 38-erių Vi­ ta­li­jus. Tą va­ka­rą šei­ma il­gai ne­mie­go­ jo. Apie ant­rą va­lan­dą nak­ties šei­ mos gal­va kė­lė­si at­si­ger­ti van­dens, vaikš­čio­da­mas po na­mus įjun­gė švie­sas. „Va­di­na­si, jie ne­ty­ko­jo, nes ap­ švie­ti­mas bū­tų iš­gąs­di­nęs. Vos spė­jo­me at­si­gul­ti, po ke­lių mi­nu­čių pa­si­gir­do spro­gi­mas. Vy­ras su­šu­ko „de­gam!“, – pa­sa­ko­jo Li­na. Prieš dve­jus me­tus pa­ga­min­ tas „Pors­che Pa­na­me­ra“, kai­nuo­ jan­tis nuo 350 iki 450 tūkst. li­tų, lieps­no­jo. „Vai­kai kly­kė, apė­mė pa­ni­ka, puo­lė­me kvies­ti gais­ri­nin­kus. Aš taip įsiu­tau, kad gal­vo­jau, jei pa­ ma­ty­siu įsi­bro­vė­lį, pa­ti jį su­do­ro­ siu. Ko­kiais lai­kais mes gy­ve­na­me, kad nie­kas ne­ga­li su­si­do­ro­ti su nu­ si­kal­tė­liais? Čia, kaip ko­kia­me Pa­ ne­vė­žy­je, kas ką no­ri, tas tą da­ro“, – pik­ti­no­si tri­jų vai­kų ma­ma.

Rugp­jū­čio nak­tį pa­de­gė­jai prie na­mo pa­si­ro­dė apie pu­sę ke­tu­rių ry­to, o keis­tas jau­nuo­lis de­ga­lus py­lė­si apie vi­dur­nak­tį. Įta­ria­mie­ji ne­su­ras­ti

Įta­ria kerš­tą

Trans­por­to pa­slau­gų įmo­nės „Li­ vi­ta­na“ va­do­vas V.Gu­dzen­ka tu­ ri sa­vo ver­si­ją, ko­dėl jo kie­me su­ pleš­kė­jo jau tre­čias au­to­mo­bi­lis. „Mus pa­sie­kė ži­nios, kad su mu­ mis bus mė­gi­na­ma su­si­do­ro­ti. Mū­ sų ma­ny­mu, prie to ga­lė­jo pri­si­dė­ti bu­vę vers­lo par­tne­riai. To­kia min­ tis ki­lo po to, kai drau­gai per­da­vė žo­džius, ku­riuos iš­gir­do vie­šai sa­ kant, kad su mū­sų šei­ma bus su­si­ do­ro­ta“, – kal­bė­jo V.Gu­dzen­ka. Trans­p or­to įmo­n ės va­d o­vas dėl sko­los krei­pė­si į teis­mą, ku­rio spren­di­mas bu­vo jam pa­lan­kus. Tai esą ir ga­lė­jo bū­ti kerš­to prie­žas­tis. „Mes pro­ble­mas spren­dė­me teis­ me. Dėl 50 tūkst. li­tų sko­los krei­ pė­mės į teis­mą ir šis prieš tris mė­ ne­sius pa­ten­ki­no mū­sų skun­dą“, – ver­si­ją dėl ga­li­mo kerš­to kė­lė vers­li­nin­kas. Šei­ma ne kar­tą bu­vo gir­dė­ju­ si, jog iš vie­no Že­mai­ti­jos mies­ te­lio ki­lęs bu­vęs vers­lo par­tne­ris ne­rims­ta dėl fi­nan­si­nių žaiz­dų ir ap­lin­ki­niams esą aiš­ki­no, kad sko­ los ne­mo­kės jo­kiais bū­dais. „Čia kri­m i­n a­l i­n io pa­sau­l io įpro­čiai, ku­rių to­kie žmo­nės lai­ ko­si. Ži­no­me, su ko­kiais teis­tais as­me­ni­mis bend­rau­ja­ma. Ta­čiau čia ne mū­sų rei­ka­las, to tu­ri im­ tis tei­sė­sau­ga“, – kal­bė­jo įmo­nės va­do­vas. V.Gu­dzen­kos įmo­nė bu­vo su­ lau­ku­si tik­rin­to­jų, bu­vo at­lik­tas au­di­tas. „Mes ne­sa­me nie­kam sko­lin­gi. Jo­kių įtar­ti­nų da­ly­kų nie­kas ne­ ra­do. Tai nuo įmo­nės at­ski­lę bu­vę par­tne­riai tu­rė­jo rei­ka­lų su Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ny­ba. Gal jie gal­vo­jo, kad bu­vo pa­skųs­ti?“ – spė­lio­jo vers­li­nin­kas. Gra­si­na juo­duo­ju są­ra­šu

Vers­li­nin­ko žmo­na ti­ki­no, kad pi­ ni­gai – ne ta prie­žas­tis, dėl ku­rios tu­rė­tų kil­ti grės­mė ma­ža­me­čiams vai­kams.

Re­pu­ta­ci­ja: aist­rin­gas kar­tin­gų spor­to mė­gė­jas V.Gu­dzen­ka (de­ši­nė­je) gar­sė­ja pla­čiais ry­šiais. Nuot­rau­ko­

je – ša­lia le­gen­di­nio lenk­ty­ni­nin­ko Mi­chae­lio Schu­ma­che­rio.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Jei vy­rai tu­ri rei­ka­lų, te­gul iš­ siaiš­ki­na vy­riš­kai. Rei­kia tu­rė­ ti psi­chi­kos pro­ble­mų, jei ima­ma­ si pa­de­gi­nė­ti na­mus, ku­riuo­se yra vai­kų. Per dvy­li­ka mė­ne­sių tai jau tre­čias pa­de­gi­mas“, – ap­mau­da­ vo mo­te­ris. Per­nai pa­va­sa­rį bu­vo pa­deg­ ta žo­lė ap­link ki­tą šiai šei­mai pri­ klau­siu­sį na­mą Meln­ra­gė­je. „Ant­rą kar­tą, rugp­jū­tį, de­gė du au­to­mo­bi­liai. Ta­da už­si­de­gė sto­gi­

Vi­ta­li­jus Gu­dzen­ka:

Mus pa­sie­kė ži­nios, kad su mu­mis bus mė­gi­na­ma su­si­ do­ro­ti.

Trūks­ta ga­lių

Brai­žas: pa­de­gė­jai abu kar­tus au­to­mo­bi­lius pa­de­gė to­kiu pat bū­du –

nė, nuo karš­čio su­trū­ki­nė­jo na­mo lan­gai. Lieps­nos taip iš­pli­to, kad ėmė ly­dy­tis du­jų ko­lo­nė­lės lai­dai. Vos iš­veng­ta spro­gi­mo“, – bai­sė­ jo­si šei­my­na. Lieps­nų ap­ga­din­tus na­mus te­ko su­re­mon­tuo­ti, dvie­jų su­pleš­kė­ju­ sių au­to­mo­bi­lių, ku­rių ver­tė sie­ kė pu­sę mi­li­jo­no li­tų, ža­lą pa­den­ gė drau­di­mas. „Dėl šio au­to­mo­bi­lio aš net bi­ jau va­žiuo­ti į drau­di­mo kom­pa­ ni­ją. Mes vis­ką esa­me ap­drau­ dę. Kai su­de­gė du au­to­mo­bi­liai, drau­di­mo kom­pa­ni­ja ėmė aiš­ kin­ti, kad aš esu ne­va ne­pa­ti­ki­ mas klien­tas ir at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ ti drau­di­mo su­tar­tį“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas. Dėl nu­trū­ku­sios su­tar­ties trans­ por­to kom­pa­ni­jos va­do­vas ti­ki­no pa­ty­ręs nuo­sto­lių.

Klai­pė­dos Or­ga­ni­zuo­to nu­si­ kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro vir­ ši­nin­kas Val­das Na­ru­ta­vi­čius aiš­ki­no, jog mįs­lin­gi au­to­mo­bi­ lių pa­de­gi­nė­ji­mai uos­ta­mies­ty­ je ne­reiš­kia to fak­to, kad nu­si­ kal­tė­lių gau­jos ėmė kel­ti gal­vas pa­jū­ry­je. „Lai­kai, kai bu­vo šau­do­ma ko­ne vi­du­ry die­nos, san­ty­kių puo­la­ma aiš­kin­tis stry­pais, ar pa­de­gi­nė­ja­mi ir sprog­di­na­mi na­mai bei au­to­mo­ bi­liai, – jau praei­ty­je. Ne­ma­nau, kad šis at­ve­jis sie­ti­nas su or­ga­ni­ zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu“, – aiš­ki­ no V.Na­ru­ta­vi­čius. Po pa­deg­tų pir­mų­jų au­to­mo­bi­lių bu­vo pra­dė­tas ty­ri­mas dėl sve­ti­mo tur­to su­ga­di­ni­mo vi­suo­me­nei pa­ vo­jin­gu bū­du. Ty­ri­mą ku­ruo­ja Klai­pė­dos apy­ gar­dos pro­ku­ra­tū­ra. „Ta­čiau pri­pa­žįs­tu, įta­ria­mie­ji nė­ra nu­sta­ty­ti. Dėl to, kad nu­ken­ tė­ju­sy­sis įta­ria ką nors, į ka­lė­ji­mą nie­ko ne­pa­so­din­si. Rei­kia su­rink­ ti įro­dy­mus ar­ba tu­rė­ti ne­pa­nei­ gia­mų fak­tų“, – kal­bė­jo V.Na­ru­ ta­vi­čius. Vis dėl­to Klai­pė­dos Or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro vir­ši­nin­kas vy­lė­si, kad ši by­la ne­ bus be­vil­tiš­ka. „Nors ir esu pa­ste­bė­jęs, kad pa­ de­gi­mai yra vie­nas sun­kiau­siai at­ sklei­džia­mų nu­si­kal­ti­mų. Su­tin­ku, kad kaž­kas kaž­ką pa­sam­dė tai pa­ da­ry­ti, bet kaip tai įro­dy­ti? Ne­pa­ sit­vir­ti­no net žmo­nių pa­teik­ta ver­ si­ja, kad prieš pa­de­gi­mą de­ga­li­nė­je vai­ki­nas pir­ko ne­di­de­lį de­ga­lų kie­ kį. Pa­tik­ri­no­me“, – ti­ki­no V.Na­ru­ ta­vi­čius. Ta­čiau V.Na­ru­ta­vi­čius tei­gė, kad vi­sa ši is­to­ri­ja pa­rei­gū­nams ke­lia pa­grįs­tų abe­jo­nių. „Kas ir už ką ir ko­dėl taip el­gia­ si, ži­no tik nu­ken­tė­ju­sie­ji. Kol kas jų ver­si­jas tik­ri­na­me“, – ne­slė­pė V.Na­ru­ta­vi­čius.

api­py­lę de­giu skys­čiu.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

„Įmo­nė­je – šim­tas au­to­mo­bi­lių. Nuo 1995 m. drau­džiu sa­vo ma­ši­ nas ir esu su­mo­kė­jęs gal 10 mln. li­tų įmo­koms“, – ti­ki­no klai­pė­ die­tis.

„Po pir­mo kar­to mums bu­vo pa­ sa­ky­ta, kad ne­si­bai­min­tu­me, nes ant­rą kar­tą jie to ne­siims da­ry­ti. O štai ši nak­tis pa­ro­dė, kad yra prie­ šin­gai. Iš­puo­liai kar­to­ja­mi, tad kas bus to­liau?“ – nuo­gąs­ta­vo vers­li­ nin­ko žmo­na. Mo­te­ris po pir­mo­jo au­to­mo­bi­lių pa­de­gi­mo mė­gi­no pa­ti aiš­kin­tis, iš kur pa­de­gė­jai ga­vo ben­zi­no. „Ap­va­žia­vau de­ga­li­nes ir vie­no­ je pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kad jau­nas vai­ki­nas, į de­ga­li­nę at­va­žia­vęs su mer­gi­na, įsi­py­lęs į plas­ti­ki­nį bu­te­ lį ben­zi­no, iš­va­žia­vo ne­su­si­mo­kė­ jęs“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Nu­ken­tė­ju­sie­ji įta­ria, kad spor­ ti­nius ba­tus avė­jęs jau­nuo­lis ga­lė­ jo bū­ti su­si­jęs su pa­de­gė­jais. „Ant sky­di­nės ra­do­me spor­ti­ nio ba­to įspau­dą“, – tvir­ti­no klai­ pė­die­čiai.

Pa­ken­kė re­pu­ta­ci­jai

V.Gu­dzen­kai la­biau­siai šir­dį spau­ dė min­tis, kad po iš­puo­lių prieš jo šei­mą ap­lin­ki­niai ga­li jį im­ti lai­ky­ ti ne­pa­ti­ki­mu. „Aš juk ne nu­si­kal­tė­lis. Ne­su nie­ kam sko­lin­gas. Va­do­vau­ju kar­tin­gų spor­to klu­bui RVK ir dir­bu su vai­ kais. Po to­kių da­ly­kų la­bai sun­ku vai­kų tė­vams aiš­kin­ti ir juos įti­ki­ nė­ti, kad esu nie­kuo dė­tas“, – pa­ sa­ko­jo vy­ras. Pa­de­gi­mai yra nei­šaiš­kin­ti, o šei­ ma pen­kis mė­ne­sius iš pa­rei­gū­nų ne­su­lau­kia ži­nios, kaip se­ka­si ieš­ ko­ti pa­de­gė­jų.

Klai­pė­dos apy­gar­dos Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Jev­ge­ni­jus Mi­chai­lovs­kis ant­rą­jį pa­de­gi­mą tos pa­čios šei­mos kie­ me ver­ti­no la­bai rim­tai. „Nu­ken­tė­ju­sie­ji ap­klaus­ti ir ke­lia­mos la­bai įvai­rios ver­si­jos – kerš­to, as­me­ni­nės, ki­tų ne­su­ ta­ri­mų. Ti­kė­si­mės, kad to­kie iš­ puo­liai ne­si­kar­tos“, – ti­ki­no pro­ ku­ro­ras. J.Mi­c hai­l ovs­k is aiš­k i­n o, kad prieš po­r ą de­š imt­m e­č ių ša­ly­je ėmus siau­tė­ti nu­si­kals­ta­mo pa­ sau­l io vei­k ė­jams, bu­vo priim­ tas Pre­ven­c i­jos įsta­ty­m as, ku­ ris pa­rei­g ū­n ams bu­vo at­r i­š ęs ran­kas. „Ga­lė­da­vo­me su­lai­ky­ti ko­kį vei­kė­ją, pa­vyz­džiui, trims mė­ne­ siams, jei įtar­da­vo­me, kad jis pri­ klau­so nu­si­kals­ta­mam su­si­vie­ni­ ji­mui. Da­bar to ne­va­lia da­ry­ti. Rei­kia su­rink­ti įro­dy­mus, pa­teik­ti įta­ri­mus“, – pa­ste­bė­jo J.Mi­chai­ lovs­kis.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami išrinksite labiausiai šio titulo vertas finalo dalyves. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

trečiadienis, sausio 30, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Atgarsiai

Redakcijos skiltis

Jo di­de­ny­bė – gri­pas

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

G

ri­pas šie­nau­ja vis pla­č iau. Lik­t i na­m ie, už­si­ra­k in­t i du­ ris ir nie­ko neį­si­leis­t i? Epi­ de­mi­ja. Ge­ro­kai švel­niau skam­ba ži­nia, kad dau­ gė­ja ser­gan­čių­jų ūmi­n ių vir­šu­t i­n ių kvė­ pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­nė­mis li­go­mis. Jei li­ go­nių skai­čius nors vie­nu per­žen­gė nu­ro­ dy­tą ri­bą, iš­tri­mi­tuo­ja­ma su­kre­čia­ma ži­ nia – gri­po epi­de­mi­ja. Suk­lūs­ta­me. Ima­me ati­d žiau skai­ty­ti re­ ko­men­da­ci­jas, kaip elg­tis siau­čiant epi­de­ mi­jai. Daug nau­din­gų pa­ta­ri­mų per­skai­to­ me (tar­si juos bū­tu­me pa­mir­šę nuo praė­ ju­sių­jų me­tų). Dar iki pa­skel­biant gri­po epi­de­mi­ją vie­ na pe­diat­rė nu­si­ste­bė­jo: „La­bai daug vai­ kų ser­ga. Gri­po epi­de­mi­ja jau tu­rė­jo bū­ti pa­skelb­ta“.

Kai tik pa­skel­bia gri­po epi­de­mi­ją, vi­sus api­ma pa­ni­ka. Tuo me­tu dar ne­bu­vo ma­si­nės pa­ni­kos. Po po­ros sa­vai­čių pra­si­dė­jo tik­ras li­g ų pro­t rū­k is ir pa­si­py­lė pa­ta­r i­mai ne­si­lan­ ky­ti vie­šo­se vie­to­se, kur di­de­lis žmo­nių su­si­bū­ri­mas, ser­gant nei­ti į dar­bą, plau­ti ran­kas, val­gy­ti daug dar­žo­vių. Gy­dy­mo įstai­go­se – taip pat pa­ni­ka... Su­ sir­go vai­kas. Gy­dy­to­jas te­le­fo­nu mė­gi­na iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją. Ban­do nu­ra­min­ti tė­ vus, kad ne­lėk­tų į po­lik­li­ni­ką. Tė­vai ima aiš­kin­ti, kad per te­le­vi­zi­ją ra­gi­ na su­si­rgus ne­del­siant kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gą, nes tik ten ga­li at­lik­ti bū­ti­nus diag­ no­zei nu­sta­ty­ti ty­ri­mus. Gy­dy­to­jai ir vėl mė­gi­na aiš­kin­ti, kaip ko­ kiu at­ve­ju elg­tis, kad ne vi­sa­da bū­ti­na lėk­ ti į po­lik­li­ni­ką ir pla­tin­ti vi­ru­są. Ta­čiau jei tė­vai vis dėl­to pa­si­ry­žę va­žiuo­ti ir ser­gan­ tį vai­ką temp­ti į gy­dy­mo įstai­gą, gy­dy­to­jo pa­ta­ri­mai daž­niau­siai pa­ti­ria fias­ko. Akių gy­dy­to­jos ka­bi­ne­te su­skam­ba te­le­fo­ nas. Paaiš­kė­ja, kad tė­vai neat­ves sū­naus at­lik­ti jam bū­ti­nų pra­ti­mų akims, nes bi­jo epi­de­mi­jos. Gy­dy­to­ja mė­gi­na įti­kin­ti, kad ša­lia akių ka­bi­ne­to nė­ra to­kių li­gų spe­cia­ lis­tų, pas ku­riuos atei­tų ser­gan­tys vai­kai. Tė­vai nu­si­lei­džia, ta­čiau ateis vis tiek ne nu­ro­dy­tą die­ną, o šiek tiek vė­liau. „Taip vi­sa­da. Kai tik pa­skel­bia gri­po epi­ de­m i­ją, vi­sus api­ma pa­n i­ka“, – šyp­te­l i akių gy­dy­to­ja. Čia pat truk­te­lė­ja pe­čiais gar­siai mąs­ty­da­ma, kad bi­jo­ti iš tie­sų nė­ ra ko, gy­ve­ni­mas ne­sus­to­ja, tik va tas žo­ dis epi­de­mi­ja, re­gis, ap­ver­čia vis­ką aukš­ tyn ko­jo­mis. O jei gri­po epi­de­m i­jai bū­t ų su­gal­vo­tas džiu­g i­nan­t is, nuo­tai­ką ke­l ian­t is pa­va­d i­ ni­mas? Juk ti­kė­ji­mas, sa­ko, ir­gi gy­do.

Lai­mė – mū­sų pa­čių ran­ko­se V.Spu­ry­tė. „Mies­tui – pa­ža­dų puokš­tė“, „Klai­pė­da“, 2013 01 24.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Šiau­lių gat­vė, kaip ir dau­gy­bė ki­tų, pa­sni­gus tar­si su­si­trau­kė. Prie vie­nos įva­žos į kie­mą abi­pus ke­liu­ko sto­vi šiukš­lių kon­tei­ne­riai, to­dėl iš­va­žiuo­ ti iš kie­mo yra dar sun­kiau. Ma­ža to, kaž­koks žmo­gus čia dar ir sker­sai pa­ si­sta­to sa­vo au­to­mo­bi­lį. Ma­čiau, kad kar­tą jau bu­vo nu­broz­din­tas jo šo­nas. Ku­rį lai­ką au­to­mo­bi­lis bu­vo lai­ko­mas kaž­kur ki­tur. Ta­čiau pir­ma­die­nį vėl vos vos iš­vai­ra­vo­me iš kie­mo, nes tas au­to­mo­bi­lis vėl sto­vė­jo to­je vie­to­je. Ir ki­tiems ken­kia, ir pa­ts nu­ken­čia. Si­gi­ta Rea­ly­bė: vals­ty­bės dek­la­ruo­ja­ma pa­ra­ma sen­jo­rams daž­nai bū­na tik

tuš­ti žo­džiai.

do­ku­men­tų, ku­rie įpa­rei­go­tų mies­to sa­vi­val­dy­bę pa­si­rū­pin­ti sen­jo­rų lais­ va­lai­kiu ir ga­li­my­be dirb­ti vi­suo­me­ nei nau­din­gą dar­bą. Gra­žiai pa­ra­šy­ta nau­jos Vy­riau­sy­ bės pro­gra­mo­je, ta­čiau mū­sų mies­to 70 žmo­nių gru­pė, ku­ri kū­rė 39 stra­ te­gi­nės plėt­ros pla­no pus­la­pius, apie tai nė žo­de­liu neuž­si­me­na­ma. Vy­r iau­sy­b ės pro­g ra­m os 259 straips­ny­je tei­gia­ma: „Išs­kir­ti­nį dė­ me­sį skir­si­me pa­gy­ve­nu­siems žmo­ nėms, dieg­si­me spe­cia­lias pro­gra­ mas pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių svei­ka­tai stip­rin­ti, gy­ve­ni­mo ko­ky­bei ge­rin­ti ir oriai se­nat­vei už­tik­rin­ti. Ska­tin­ si­me ge­riat­ri­jos pa­slau­gų plėt­rą ir įvai­ro­vę, ge­ron­to­lo­gi­jos spe­cia­lis­tų ren­gi­mą. Kiek šian­dien yra pen­si­nin­kų, nu­ si­vy­lu­sių svei­ka­tos ap­sau­ga? To­kios

Kreip­si­mės į mū­sų Pre­zi­den­tę ir Vy­riau­ sy­bę, kad bū­tų priim­ tas įsta­ty­mas pen­si­ nin­kų vi­suo­me­ni­nei veik­lai skir­ti ne­mo­ ka­mas pa­tal­pas. sta­tis­ti­kos ne­pa­vy­ko ras­ti, o jei­gu ir ras­tum, tik­rai ji ne­pra­džiu­gin­tų. Yra to­kių at­ve­jų, kai gy­dy­to­jai pa­mirš­ta, kad šian­dien žmo­gaus am­žius il­gė­ ja ir be­si­krei­pian­tie­ji į juos yra tik­ra to žo­džio pra­sme iš­pra­šo­mi iš ka­bi­ ne­to žo­džiais: „Tai ko jūs no­ri­te, juk jums jau per 80...“ Pa­vyz­dys – iš ma­no gy­ve­ni­mo. So­ de me­džio ša­ke­lė smar­kiai trink­te­lė­ jo į akį. Tai at­si­ti­ko apie 18 val. Sė­dau prie vai­ro ir nu­va­žia­vau į li­go­ni­nę. Ir ką jūs ma­no­te, ar kas nors su­ tei­kė pa­gal­bą? Ži­no­ma, ne – pa­sa­kė, kad akių gy­dy­to­jas dir­ba tik iki 13 val. ir rei­kia va­žiuo­ti į ki­tą li­go­ni­nę. Ge­ rai, kad prieš va­žiuo­da­ma nu­ta­riau pa­skam­bin­ti, ar yra ten akių gy­dy­ to­jas. Ta­čiau jo taip pat ne­bu­vo. O kaip vil­tin­gai skam­ba nau­ jos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos žo­džiai: „Įgy­ven­din­da­mi kons­ti­tu­ci­nį ne­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mo­ka­mos me­di­ci­nos pa­gal­bos tei­ ki­mo vals­ty­bi­nė­se gy­dy­mo įstai­go­se prin­ci­pą, iš­lai­ky­si­me op­ti­ma­lų Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nės svei­ka­tos sis­te­ mos vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių pa­ val­du­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų tink­lą. Už pir­mi­nės as­mens svei­ka­ tos prie­žiū­ros, slau­gos ir pa­lai­ko­mo­ jo gy­dy­mo įstai­gų tink­lo plėt­rą bus at­sa­kin­gos sa­vi­val­dy­bės, už kva­li­ fi­kuo­tos ir spe­cia­li­zuo­tos as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros tei­ki­mą bus at­ sa­kin­ga vals­ty­bė“. No­ri­si pa­brauk­ti kiek­vie­ną šios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos žo­dį. Bet ky­ la klau­si­mas: ar virs tai gy­ve­ni­mu? Ti­kė­ki­me, kad šie žo­džiai virs tik­rais dar­bais ir iš es­mės pa­keis da­bar­ti­nę me­di­ci­nos įstai­gų pra­kti­ką. Siū­lo­me į Klai­pė­dos stra­te­gi­nės plėt­ros pla­ną įra­šy­ti: „Įs­teig­ti Pen­si­ nin­kų vi­suo­me­ni­nės veik­los poil­sio ir pra­mo­gų cent­rą (mies­te yra daug ne­ nau­do­ja­mų pa­sta­tų), res­tau­ruo­jant juos ar­ba sta­ty­ti nau­jus Bend­ruo­me­ nės rū­mus, ku­riuo­se tilp­tų vi­sų vi­ suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų cent­rai. Kreip­si­mės į mū­sų Pre­zi­den­tę ir Vy­riau­sy­bę, kad bū­tų priim­tas įsta­ ty­mas pen­si­nin­kų vi­suo­me­ni­nei veik­lai skir­ti ne­mo­ka­mas pa­tal­pas. Mi­nė­tos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos 20 straips­ny­je tei­gia­ma: „2009 m. bu­vo su­jauk­ta at­ly­gi­ni­mų ir so­cia­ li­nių iš­mo­kų mo­kė­ji­mo sis­te­ma, o 2010 m. bu­vo su­ma­žin­tos pen­si­jos. Nė vie­na kai­my­ni­nė vals­ty­bė to­kių prie­mo­nių ne­siė­mė. Su­ma­žė­jęs at­ ly­gi­ni­mas ir pen­si­jos, su­ma­žin­tos so­cia­li­nės iš­mo­kos pa­di­di­no skur­ dą. Skur­džiai gy­ve­na jau kas tre­ čias Lie­tu­vos gy­ven­to­jas (vai­kų – net 35,5 pro­c.)“. Iš kur pa­ti skur­džiau­sia Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lis dar ga­li mo­kė­ti ir už pa­tal­pas? Ko­dėl mū­sų mies­to kul­tū­ ros įstai­gos nei­ma pa­vyz­džio iš Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro ad­mi­nist­ra­ci­jos ir ne­pa­ra­šo pro­jek­tų dėl ne­mo­ka­mų bi­lie­tų pen­si­nin­kams? Ta­čiau pro­gra­mo­je nė­ra nė vie­no žo­ džio apie nu­sa­vin­tų pen­si­jų grą­ži­ni­ mą, ne­gi teks kreip­tis į teis­mą? Al­do­na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nė Klai­pė­dos jung­ti­nės pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė

Li­pa ant gal­vos

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­nį „Po­ li­ti­kas no­ri dvi­kal­bys­tės“ („Klai­pė­da“, 2013 01 29) ir pa­si­pik­ti­nau po­li­ti­ko V.Ti­to­vo už­mo­jais. Jis pa­ts šiur­pi­ na kai­my­nus gar­sia mu­zi­ka, po­li­ci­jos ne­klau­so, o no­ri va­do­vau­ti klai­pė­die­ čiams. Ta­me pa­čia­me laik­raš­čio nu­ me­ry­je ra­šo­ma, kaip pa­gerb­ti iš­va­ da­vu­sie­ji Klai­pė­dą nuo na­cis­ti­nės ka­riuo­me­nės. Ko­dėl mes ne­ne­ša­ me gė­ly­čių ant vo­kie­čių ka­pų? Ko­dėl mes bi­jo­me gar­siai iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­ mo­nę? Tarp Klai­pė­dos po­li­ti­kų gal tik vie­nas V.Če­pas ne­bi­jo pa­sa­ky­ti, ką iš tik­rų­jų gal­vo­ja. O kai mes bi­jo­me, tai ir at­si­ran­da to­kių, ku­rie li­pa ant gal­ vos ir tei­kia kvai­lus pa­siū­ly­mus. Rai­mon­das

No­rės grą­žin­ti ir tan­kus?

Pers­kai­čiau, kad po­li­ti­kas no­ri dvi­kal­ bys­tės – nors griūk aukš­tiel­nin­kas! Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės pra­džio­je lie­tu­viš­kai ne­mo­kan­tie­ji vie­šo­je vie­to­je bi­jo­da­vo kal­bė­ti gar­siai, vie­ni su ki­tais tik šnibž­dė­da­vo­si. O kai įsi­ti­ki­no, kad jų nie­kas nie­kur neiš­veš, taip įsi­drą­ si­no, kad už­mir­šo, jog rei­kia mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos. Ko­dėl mes, nu­va­žia­vę į Ang­li­ją ar Nor­ve­gi­ją, ne­si­pik­ti­na­me, kai esa­me pri­vers­ti iš­mok­ti jų kal­bą, o ru­sams Lie­tu­vo­je tai at­ro­do ne­nor­ma­ lu? Jei­gu da­bar jau pra­šo grą­žin­ti ru­sų kal­bą, tai gal po 10 me­tų pra­šys grą­ žin­ti tan­kus į Lie­tu­vą? To­kiais po­li­ti­ kais tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti sau­gu­mas, kad jie per­ne­lyg neį­si­jaus­tų. Sta­sys

Kler­kams pri­rei­kė ply­te­lių

Pers­kai­čiau D.Ja­naus­kai­tės straips­ nį „Po­že­mi­nė­je pe­rė­jo­je – plė­ši­kas“ („Klai­pė­da“, 2013 01 29) ir dar kar­tą pa­si­pik­ti­nau Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos spren­di­mu. Juk bū­tent ji nu­spren­dė už­da­ry­ti pės­čių­jų pe­rė­ją Ši­lu­tės pl., tad žmo­nės pri­vers­ti vaikš­čio­ti ne­ sau­gia po­že­mi­ne pe­rė­ja. Ne­sup­ran­ tu, kam ji už­kliu­vo. Tur­būt kam nors iš tos ko­mi­si­jos na­rių ar sa­vi­val­dy­bės kler­kų pri­rei­kė ply­te­lių, ku­rio­mis bu­ vo iš­grįs­ta da­lis pės­čių­jų pe­rė­jos per žo­ly­ną. Ply­te­les iš­lu­po ir pa­sta­tė tvo­ re­lę, kad žmo­nės ten ne­vaikš­čio­tų. O bu­vo la­bai sau­gi pe­rė­ja – iš vie­nos pu­ sės švie­so­fo­ras sto­vė­jo už 100 met­rų, o iš ki­tos pu­sės – už 200 met­rų. Ag­nė Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

Ne­sau­go net sa­vo tur­to

N

et 39 pus­la­pių mies­to stra­ te­gi­nių dar­bų są­ra­še, ku­ rį per­skai­čiau, – nė vie­no žo­džio apie pen­si­nin­kus. Tę­sia­ma il­ga­me­tė sa­vi­val­dy­bės tra­ di­ci­ja – pen­si­nin­kų mū­sų my­li­mo­je Klai­pė­do­je lyg ir nė­ra. Nors fak­tiš­kai jų mies­te gy­ve­na apie 30 tūkst. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je sa­ko­ma: „Kiek­vie­nas as­muo yra ver­tin­gas, to­dėl jis tu­ri jaus­tis vi­sa­ver­čiu mū­ sų vi­suo­me­nės na­riu, kad ir ko­kios jis bū­tų ly­ties, am­žiaus, neį­ga­lu­mo, tau­ty­bės ir ly­ti­nės orien­ta­ci­jos“. At­leis­ki­te, ta­čiau mes tik­rai jau­čia­ me disk­ri­mi­na­ci­ją. To­je pa­čio­je pro­gra­mo­je taip pat tei­gia­ma: „Žmo­gaus as­mens ne­ lie­čia­my­bė, oru­mo ap­sau­ga, drau­ di­mas kan­kin­ti, ža­lo­ti, že­min­ti ki­tą žmo­gų yra vie­nas pa­ma­ti­nių kons­ ti­tu­ci­nių prin­ci­pų“. Perž­vel­ki­me ši­to straips­nio es­mę pen­si­nin­kų at­žvil­giu: ką jau ir kal­bė­ ti apie žmo­gaus oru­mą, jei­gu pen­si­ nin­kas pri­vers­tas vaikš­čio­ti iš­tie­sęs ran­ką mal­dau­da­mas už­mo­kė­ti už pa­tal­pas (dar ge­rai jei to­kias tu­ri) ar ki­tas pa­slau­gas? Čia no­riu vi­sų pen­si­nin­kų var­du pa­dė­ko­ti anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės kul­tū­ros mi­nist­rui Arū­nui Ge­lū­nui ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­ nio teat­ro ad­mi­nist­ra­ci­jai už ne­mo­ ka­mus bi­lie­tus į spek­tak­lius. Tie­ sa, ne­mo­ka­mi bi­lie­tai at­si­ra­do po krei­pi­mo­si į anks­tes­nės Vy­riau­sy­ bės Sei­mo pir­mi­nin­kę – da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­ją Ire­ną De­gu­tie­nę. Ky­la aki­vaiz­dus klau­si­mas: ar ki­ tos mū­sų mies­to kul­tū­ros įstai­gos taip pat lau­kia to­kio krei­pi­mo­si? Mi­nė­to­je pro­gra­mo­je skai­to­me: „Bai­gęs ak­ty­vią dar­bo veik­lą žmo­ gus tu­ri jaus­tis vi­sa­ver­čiu vals­ty­bės pi­lie­čiu, tu­rė­ti pa­kan­ka­mą ma­te­ria­ li­nį pa­grin­dą, ne­pa­tir­ti so­cia­li­nės at­ skir­ties ir ak­ty­viai da­ly­vau­ti vi­suo­ me­nės gy­ve­ni­me“. Paž­vel­ki­me, ar mū­sų mies­te yra tam są­ly­gos, jei­gu pa­gal mies­to plėt­ ros pro­gra­mą pen­si­nin­kai ap­skri­tai neeg­zis­tuo­ja? Ar apie tai pa­gal­vo­ jo tie 70 žmo­nių, ku­rie kū­rė mies­to stra­te­gi­nės plėt­ros pla­ną? Ma­nau, jog pa­mir­šo, kad anks­čiau ar vė­liau ir jie bus pen­si­nin­kai, gal net ne­teks 2020 m. su­lauk­ti. Mū­sų Bend­ri­jos žmo­nės tik­rai eg­ zis­tuo­ja. Šian­dien jų jau yra per 170, o mes įsi­kū­rė­me tik per­nai ba­lan­ dį. Ga­liu drą­siai teig­ti, kad be­veik nė vie­nas sen­jo­rų ko­lek­ty­vas ne­tu­ ri nor­ma­lių dar­bo są­ly­gų ir dar il­gai jų ne­tu­rės, nes iki 2020 m. jų ne­ga­ ran­tuo­ja Klai­pė­dos stra­te­gi­nės plėt­ ros pla­nas. Nie­ko nuo­sta­baus, juk mū­sų tė­ vy­nės anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pro­ gra­mo­je iki šiol taip pat ne­bu­vo jo­kių

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TrečiADIENIS, sausio 30, 2013

lietuva Ma­lonė – ­ 4 as­me­nims

Išau­go ­ tar­ša

Nau­jas ­ vi­ce­mi­nist­ras

Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­ lia Gry­baus­kaitė va­kar nu­ sprendė su­teik­ti ma­lonę ke­ tu­riems nu­ties­tie­siems. Per Ma­lonės ko­mi­si­jos po­sėdį nu­ spręsta vieną as­menį at­leis­ti nuo li­ku­sios laisvės at­ėmi­mo bausmės, trims as­me­nims li­ ku­si laisvės at­ėmi­mo bausmė su­ma­žin­ta.

Oro tar­ša kie­to­sio­mis da­lelė­ mis ke­tu­riuo­se did­žiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se, išs­ky­rus Vil­ nių, pir­ma­dienį vir­ši­jo nor­mas. Ap­lin­kos ap­sau­gos agentū­ ros duo­me­ni­mis, kietųjų da­ le­lių kon­cent­ra­ci­jos ore pa­ ros ri­binė vertė vir­šy­ta Kau­ ne, Klaipė­do­je, Šiau­liuo­se, Pa­ nevė­žy­je ir Ma­žei­kiuo­se.

Tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­ru pa­ skir­tas Pau­lius Gri­ciū­nas, iki šiol dirbęs Tei­sin­gu­mo mi­nis­ te­ri­jos Tarp­tau­tinės teisės de­ par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ju. P.Gricū­nas ku­ruos tei­si­nes ins­ti­tu­ci­jas, Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Ta­ ry­bai, tarp­tau­ti­nio bend­ra­dar­ bia­vi­mo klau­si­mus.

Dar­bo par­ti­ja griebėsi naujų ginklų Ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra ma­no, kad Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mas turėtų at­mes­ ti dau­gumą Dar­bo par­ti­jos ad­vo­katų pra­ šymų va­di­na­mo­jo­je juo­do­sios bu­hal­te­ ri­jos by­lo­je. Pats Vik­to­ras Us­pas­ki­chas naujų triukų ne­va­di­na by­los vil­ki­ni­mu. Pažėrė pra­šymų

Vals­tybės kal­tin­to­jas Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas va­kar vy­ku­sia­me teis­ mo po­sėdy­je iš esmės ne­prieš­ta­ra­ vo tik vie­nam DP at­stovų pra­šy­mui – ap­klaus­ti spe­cia­lis­tus, ku­rie at­li­ ko skai­čia­vi­mus. Teis­mas dėl pro­ce­so da­ly­vių pra­ šymų nu­tartį skelbs penk­ta­dienį. Ta­da ir paaiškės, jie ten­ki­na­mi, ar at­me­ta­mi. Pro­ku­ro­ras ma­no, kad į teismą dau­giau ne­rei­kia kvies­ti liu­dy­tojų, o kai ku­rių jų ap­klau­sas per iki­teis­ minį ty­rimą už­ten­ka pa­skelb­ti. „Pra­šau at­mes­ti pra­šymą dėl Eval­do Ma­tu­lio ap­klau­sos, <...> at­mes­ti pra­šymą dėl Vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) at­ stovų ap­klau­sos, <...> dėl ra­šy­ se­n os eks­p er­t izės ka­sos iš­l ai­ dos or­de­rio ap­lin­kybėms pra­šau at­mes­ti“, – var­di­jo pro­ku­ro­ras S.Ver­sec­kas. Jis teigė, kad ap­gau­lin­gos bu­hal­ te­ri­jos vyk­dy­mas nulėmė ne­tei­ singų duo­menų bu­vimą, ne­prik­ lau­so­mai nuo to, kas dek­la­ra­ci­jas pa­si­rašė ir pa­teikė vals­tybės ins­ ti­tu­ci­joms. „Pra­šymą dėl bu­hal­ te­rinės eks­per­tizės taip pat pra­ šau at­mes­ti, nes ne­ma­tau es­mi­nių prie­šta­ra­vimų, dėl ko reikėtų iš nau­jo at­lik­ti Dar­bo par­ti­jos visą

ūkinės-fi­nan­sinės veik­los ty­rimą“, – pri­dūrė pro­ku­ro­ras. Liu­dy­to­jai gy­vi – rei­kia ap­klaus­ti

Išk­lausęs pro­ku­ro­ro kalbą iš sa­vo vie­tos pa­ki­lo ad­vo­ka­tas Al­gir­das Miš­ki­nis ir pa­reiškė, kad ne­su­tin­ka su pro­ku­ro­ro nuo­mo­ne. „Liu­dy­to­jai gy­vi, gy­ve­na. Teis­mo pa­rei­ga tik­ rin­ti jų pa­ro­dy­mus“, – sakė ir ki­tas ad­vo­ka­tas Vy­tau­tas Svi­ders­kis.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Kodėl vil­ki­ni­mas? Čia jo­kio vil­ki­ni­mo. Ad­vo­ka­tai – pro­fe­sio­ na­lai, su­pran­ta, ko pra­šo, ką da­ro. Jiems pri­tarė ir tre­čia­sis ad­vo­ka­ tas Arū­nas Pet­raus­kas, jis pri­minė, kad pro­ku­ratū­ra pra­šė pa­keis­ti kal­ ti­nimą į su­kčia­vimą. By­lo­je da­ly­vau­jan­ti „Sod­ros“ at­ stovė ne­prieš­ta­ra­vo, kad būtų ap­ klaus­ti iš­va­das pa­teikę spe­cia­lis­ tai, jie pa­sa­kytų sa­vo nuo­monę apie ad­vo­katų pa­stebė­ji­mus dėl ap­tiktų ne­tiks­lumų. Dėl kitų pra­ šymų pa­grįstu­mo ji pa­li­ko spręsti teis­mui. VMI at­stovė pri­tarė pro­

Ver­si­ja: Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris V.Us­pas­ki­chas kar­tu su tei­sia­mais ko­le­go­mis va­kar pra­šė teis­mo, kad eks­

per­tai pa­tik­rintų, ar pa­ra­šai do­ku­men­tuo­se bu­vo klas­to­ja­mi.

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

„Kai ku­r iuo­se do­k u­m en­t uo­ se la­bai ski­ria­si. <...> Praė­jo tiek lai­ko, sun­ku pa­sa­ky­ti, kie­no ten pa­ra­šai. Tuo la­biau kad vyks­tant teis­mo pro­ce­sui (iž­di­ninkė Vir­gi­ ni­ja – BNS inf.) Jag­mi­naitė pri­si­ pa­ži­no, kad ji suklas­to­jo apie 100 pa­rašų fi­nan­sinė­se dek­la­ra­ci­jo­ se. Todėl aš no­riu, kad pa­tik­rintų ir kad man ne­būtų pri­ki­ša­mi do­ ku­men­tai, kur ne­va yra ma­no pa­ ra­šai“, – per po­sėdžio per­trauką žur­na­lis­tams pra­šy­mo mo­ty­vus paaiš­ki­no V.Us­pas­ki­chas. Pa­sak pra­šymą va­kar vy­ku­sia­ me teis­mo po­sėdy­je per­skai­čiu­sio ad­vo­ka­to, ra­šy­se­nos eks­per­tai tu­ rėtų išaiš­kin­ti kai ku­riuo­se ka­sos iš­laidų or­de­riuo­se pa­ra­šytų skait­ menų, su­da­ran­čių 1 mln. litų sumą, au­ten­tiš­kumą. Pra­šo­ma pa­tik­rin­ti, ar do­ku­men­tuo­se ra­šy­ta vie­nu ra­ šik­liu. Šių 2006 m. su­kurtų bu­hal­te­ri­ nių do­ku­mentų au­to­rystė pri­ski­

ria­m a N.Ste­p o­n a­v i­č iū­tei. „Ten tie­s iog ma­ty­t i be di­d e­l ių eks­ pertų įgūdžių, kad šiek tiek skir­ tin­ga ran­ka pa­ra­š y­ta. <...> Ant pa­ties če­kio yra „1000“ pa­ra­šy­ ta, o po to vi­siš­kai ki­taip pri­ra­šy­ti dar trys nu­liai“, – aiš­ki­no V.Us­ pas­ki­chas.

ku­ro­ro nuo­mo­nei, kad liu­dy­tojų ap­klau­sa ne­rei­ka­lin­ga. Kal­ti­na­ma­sis pir­ma­sis Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys pa­reiškė teis­mui, kad reikėtų pa­ tik­rin­ti vi­sas dek­la­ra­ci­jas, teik­tas „Sod­rai“ bei VMI, ir pa­skir­ti eks­ per­tizę. Kaip skelb­ta, Dar­bo par­ti­jos ad­ vo­ka­tai pa­prašė teis­mo skir­ti ra­šy­ se­nos eks­per­ti­zes, ku­rio­mis būtų iš­tir­tas juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­ los pa­grin­dinės liu­dy­to­jos Ni­jolės Ste­po­na­vi­čiūtės ra­šy­se­nos au­ten­ tiš­ku­mas bu­hal­te­ri­niuo­se do­ku­ men­tuo­se, ku­riuo­se įra­šy­ta apie 1 mln. litų sie­kian­ti su­ma. Pri­ki­bo prie ra­šy­se­nos

Taip pat bylą nag­rinė­jan­čios Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mo teisėjų ko­ le­gi­jos pa­pra­šy­ta skir­ti eks­per­tizę Dar­bo par­ti­jos ly­de­rio V.Us­pas­ki­ cho pa­ra­šo tik­ru­mui kai ku­riuo­se do­ku­men­tuo­se nu­sta­ty­ti.

Nei­gia vil­ki­nan­tys bylą

Dar­bo par­ti­jos ad­vo­ka­tai taip pat pa­p rašė pa­p il­d o­m ai ap­k laus­t i dau­giau kaip 100 liu­dy­tojų, ta­čiau V.Us­pas­ki­chas sakė to ne­lai­kan­tis ban­dy­mu vil­kin­ti bylą.„Kodėl vil­ ki­ni­mas? Čia jo­kio vil­ki­ni­mo. Ad­ vo­ka­tai – pro­fe­sio­na­lai, su­pran­ta, ko pra­šo, ką da­ro. Aš ma­nau, tuos šimtą liu­dy­tojų būtų ga­li­ma ap­ klaus­ti per po­rą va­landų“, – teigė Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris. Per va­kar vy­kusį po­sėdį Dar­bo par­ti­jos ad­vo­ka­tai pa­teikė apie 10 pra­šymų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Kauno pe­do­fi­li­jos by­la ati­dėta Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas, va­kar ape­lia­ci­ne tvar­ka turėjęs nag­rinė­ti va­di­namąją Kau­no pe­do­fi­li­jos by­ lą, po­sėdį ati­dėjo – neat­vy­ko ma­ža­ metės ad­vo­ka­tas.

Nuo­monė: pe­do­fi­li­ja kal­ti­na­mo

ve­lio­nio A.Ūso tėvas Alek­sand­ras (dešinėje) pa­reiškė, kad neat­vy­ku­ siam ir by­los nag­rinė­jimą su­stabd­žiu­siam ma­ža­metės ad­vo­ka­tui reikėtų nu­vilk­ti man­tiją.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ape­lia­cinį skundą teis­mui ruošė Šal­či­nin­kuo­se dir­ban­tis ad­vo­ka­ tas Ros­tis­la­vas Po­lu­bian­ka. Ta­čiau teis­mo iš­va­karė­se jis pra­nešė, kad at­vyk­ti ne­galės, nes tu­ri da­ly­vau­ ti že­mesnės ins­tan­ci­jos teis­mo po­ sėdy­je Šal­či­nin­kuo­se. By­los po­sėdis ati­dėtas iki va­sa­ rio 14 d. ry­to. Į po­sėdį at­vy­ko jau po mir­ties tei­sia­mo And­riaus Ūso tė­ vai ir su­tuok­tinė, ad­vo­ka­tas Ado­

mas Liut­vins­kas ir pro­ku­ro­ras Egi­ di­jus Mo­tiejū­nas. A.Ūso tėvas pik­ti­no­si, kad by­los nag­rinė­ji­mas ati­dėtas, o pa­ti by­ la vil­ki­na­ma jau ket­ve­rius me­tus. „Kal­ti­nin­kui rei­kia nu­vilk­ti man­ tiją ir jį pa­so­din­ti“, – gan dvip­ras­ miš­kai teigė ve­lio­nio A.Ūso tėvas Alek­sand­ras. Ad­vo­ka­tas A.Liut­vins­kas teis­mo pra­šė po­sėdžio nea­tidė­ti, nes mer­ gaitės ad­vo­ka­tas iš esmės nėra jos gynė­jas – ma­ža­metės tei­ses by­lo­je gi­na Vil­niaus Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rius. Ta­čiau teisėjų to­kie mo­ty­ vai ne­įti­ki­no. Atidė­da­ma by­los nag­rinė­jimą, teisėjų ko­le­gi­ja nu­sprendė kreip­tis į Vals­tybės ga­ran­tuo­ja­mos tei­sinės pa­gal­bos tar­nybą, kad tuo at­ve­

ju, jei R.Po­lu­bian­ka ne­galėtų da­ly­ vau­ti ir ki­ta­me po­sėdy­je, būtų pa­ skir­tas ki­tas ad­vo­ka­tas. Vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai ap­skundė ve­lio­niui A.Ūsui pa­skelbtą iš­tei­si­ namąjį nuo­sprendį dėl ma­ža­metės tvir­ki­ni­mo ir pra­šo jį pa­nai­kin­ti. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rius kar­ tu su Vals­tybės ga­ran­tuo­ja­mos tei­ sinės pa­gal­bos tar­ny­bos pa­skir­tu nau­ju ad­vo­ka­tu R.Po­lu­bian­ka pa­ teikė ape­lia­cinį skundą, ku­ria­me ne­su­tin­ka su kal­ti­na­mo­jo A.Ūso iš­tei­si­na­muo­ju nuo­sprend­žiu. Sa­vi­val­dybės spe­cia­lis­tai pa­brėžė, kad teis­mas ša­liš­kai iš­nag­rinė­jo by­ lą, ne­ver­ti­no įro­dymų, pa­tvir­ti­nan­ čių A.Ūso kaltę, o ver­ti­no tik duo­ me­nis, leid­žian­čius jį iš­tei­sin­ti.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ape­lia­ci­nia­me skun­de pra­šo­ma pa­ kar­to­ti­nai at­lik­ti įro­dymų ty­rimą. Per­nai lapk­ri­čio 30 d. tuo­me­tis Vil­niaus mies­to 2-asis apy­linkės teis­mas vi­siš­kai iš­tei­si­no ve­lionį kau­nietį A.Ūsą, kal­tintą ma­ža­ metės Drąsiaus Ked­žio ir Lai­mutės Stankū­naitės duk­ters tvir­ki­ni­mu. Teis­mas pa­darė ka­te­go­rišką iš­ vadą, kad ma­ža­metė sek­sua­linę pa­tirtį įgi­jo sa­vo tėvo na­muo­ se per ne­teisė­tus, ne­kva­li­fi­kuo­tus ir įky­rius klau­sinė­jus bei fil­ma­vi­ mus 2008–2009 m. Anot teis­mo, vaiz­do įra­še tėvo kal­bi­na­ma mer­ gaitė apie tvir­ki­nimą kalbė­jo pri­ mo­ky­ta. Tei­gia­ma, kad A.Ūsas žu­vo 2010 m. bir­želį ap­vir­tus ke­tur­ra­čiui.

8

trečiadienis, sausio 30, 2013

užribis

STT čiu­po Pa­lan­gos vy­riau­sią­jį ar­chi­tek­tą Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­ nai va­kar prieš­piet dar­bo vie­to­je su­ lai­kė ir ap­klau­sai iš­si­ve­žė Pa­lan­gos vy­riau­sią­jį ar­chi­tek­ tą Sva­jū­ną Bra­dū­ną.

Nuos­to­liai: ant gat­vės iš­bi­ro apie dvi to­nas grū­dų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pas­pir­tis: ke­lis ki­log­ra­mus iš­bars­ty­tų grū­dų na­mo par­si­ne­šė ir kai ku­

rie klai­pė­die­čiai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gat­vę už­py­lė grū­dais Dai­va Ja­naus­kai­tė Ant­ra­die­nį per pie­tus Mo­kyk­los gat­vė­je iš Ža­rė­nų į uos­tą grū­dus ve­ žęs sunk­ve­ži­mis juos iš­py­lė ant va­ žiuo­ja­mo­sios da­lies.

Grū­dai tik­riau­siai pa­si­py­lė sunk­ ve­ži­miui iš­su­kant iš Til­žės žie­di­nės san­kry­žos į Mo­kyk­los gat­vę su­ge­ dus prie­ka­bai. Po­li­ci­jai apie šį įvy­kį ne­pra­neš­ta, nes nuo šio in­ci­den­to eis­mo da­ly­ viai ne­nu­ken­tė­jo. Tuoj už Til­žės gat­vės žie­do ant gat­vės pa­bi­ro maž­daug po­ra to­

nų grū­dų. Juos sem­ti ėmė­si gre­ta gat­vės esan­čių įmo­nių dar­bi­nin­ kai, pa­ts sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­jas bei jo ko­le­gos, at­ve­žę į uos­ta­mies­tį to­kį pat kro­vi­nį. To­dėl siau­ru­tė­je gre­ta Mo­kyk­los gat­vės esan­čio­je gat­ve­lė­je iš­si­ri­kia­ vo ke­li di­džiu­liai sunk­ve­ži­miai. Grū­dus vy­rai sė­mė į leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio prie­ka­bą, šla­vė į ša­ li­ke­lę. Net­ru­kus į įvy­kio vie­tą pri­si­sta­tė ir ne­to­lie­se nuo­sa­vuo­se na­muo­se gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai su mai­ še­liais. Ma­tyt, jiems grū­dai rei­ka­ lin­gi viš­toms le­sin­ti.

Gir­tas vai­ruo­to­jas via­du­ką ata­ka­vo at­bu­las

Nak­vo­jo už gro­tų

Kad S.Bra­dū­nas su­lai­ky­tas, pa­tvir­ ti­no Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pro­ ku­ro­ras Vi­ta­li­jus Gu­len­ko­vas, ku­ ruo­jan­tis Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos (STT) pa­rei­gū­nų at­lie­ka­mą ty­ri­mą. Ar­chi­tek­tas įta­ria­mas pikt­nau­ džia­vi­mu tar­ny­ba, sie­kiant tur­ti­ nės ar ki­to­kios as­me­ni­nės nau­dos. Ar jis bus su­lai­ky­tas il­ges­niam lai­kui, kol kas neaiš­ku. „Vis­kas pri­klau­sys nuo by­los ty­ ri­mo ei­gos“, – tei­gė pro­ku­ro­ras. Ko­men­tuo­ti dau­giau apie tai, kuo įta­ria­mas S.Bra­dū­nas, pro­ku­ ro­ras at­si­sa­kė. Va­kar die­ną at­lik­ta kra­ta įta­ria­ mo­jo dar­bo ka­bi­ne­te. Nak­tį S.Bra­dū­nas pra­lei­do Klai­ pė­dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to areš­ti­nė­je. Kiek dar bus su­lai­ky­tas, pro­ku­ro­ras ne­si­ry­žo pro­gno­zuo­ti. Ar by­lo­je ga­li at­si­ras­ti dau­giau įta­ria­mų­jų, pro­ku­ro­ras ne­pra­si­ ta­rė. Do­mi­no de­ta­lie­ji pla­nai

Ne­ti­kė­tu­mas: į grio­vį ma­ši­ną nu­vai­ra­vęs vil­ki­ko vai­ruo­to­jas įpū­tė tiek

pro­mi­lių, jog paaiš­kė­jo, kad jis vi­siš­kai gir­tas.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ša­lia uos­ta­mies­čio ant­ra­die­nio ry­ tą gir­tas vai­ruo­to­jas pus­ny­je įklam­ pi­no vil­ki­ką, nes, pra­va­žia­vęs įva­ žą į ki­tą ke­lią, mė­gi­no au­to­mo­bi­lį stum­ti at­bu­las.

Vie­no pre­ky­bos tink­lo vil­ki­kas su pusp­rie­ka­be, ku­rio­je bu­vo mais­to pre­kės, grio­vy­je at­si­dū­rė Pa­lan­gos plen­te, ties via­du­ku į Lie­pų gat­vę. Į uos­ta­mies­tį mais­to pre­kes ve­ žęs pa­ne­vė­žie­tis D.S., pra­lė­kęs įva­ žą į mies­tą, su­sto­jo. Vai­ruo­to­jas ne­ su­ge­bė­jo „iš­tie­sin­ti vai­ro“, įsi­jun­gė at­bu­li­nę pa­va­rą ir truk­te­lė­jo iš vie­ tos. Ma­ši­na ėmė va­žiuo­ti sker­sa, o

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vil­ki­ko ra­tai įstri­go grio­vy­je. Ta pa­ čia kryp­ti­mi va­žia­vęs ki­tas vil­ki­ko vai­ruo­to­jas su­sto­jo ša­li­ke­lė­je, nes pa­ma­nė, kad ko­le­gai rei­kia pa­gal­bos. Ta­čiau iš­vy­dęs, kad į ne­lai­mę pa­te­ko ap­kvai­tęs vai­ruo­to­jas, ge­ra­da­ris nu­ spren­dė va­žiuo­ti sa­vais ke­liais. Į įvy­kio vie­tą pri­si­sta­tę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­tik­ri­no vai­ruo­to­jo blai­vu­mą. Pa­ne­vė­žie­čiui bu­vo nu­ sta­ty­tas 2,52 pro­mi­lės gir­tu­mas. Pa­ne­vė­žie­tis ste­bė­jo­si jam nu­ sta­ty­tu sun­kiu gir­tu­mo laips­niu ir pri­sie­ki­nė­jo ne­gė­ręs. Įvy­kį ti­ria po­li­ci­ja. Apk­vai­tu­siam vai­ruo­to­jui ne­leis­ta tęs­ti ke­lio­nės, pre­ky­bos tink­lo at­sto­vams teks su­ kti gal­vą, kaip iš­krapš­ty­ti sa­vo pre­ kes iš grio­vy­je sty­ran­čio vil­ki­ko.

Po su­lai­ky­mo STT pa­rei­gū­nai ap­ si­lan­kė ir pas Pa­lan­gos mies­to sa­ vi­val­dy­bės di­rek­to­rę Ak­vi­lę Ki­ li­jo­nie­nę bei in­for­ma­vo ją apie at­lie­ka­mą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Be to, pa­rei­gū­nai at­li­ko kai ku­ rių su de­ta­liai­siais pla­nais su­si­ju­ sių do­ku­men­tų poė­mį. Ko­kių ku­ror­to te­ri­to­ri­jų pla­ nai do­mi­no pa­rei­gū­nus, di­rek­to­rė neat­sa­kė bai­min­da­ma­si at­skleis­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­nis. Grė­sė at­lei­di­mas

A.Ki­li­jo­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad per ke­ le­tą pa­sta­rų­jų me­tų S.Bra­dū­nas ne kar­tą bu­vo ga­vęs tar­ny­bi­nių nuo­ bau­dų už tai, kad lai­ku neat­sa­ky­ da­vo į in­te­re­san­tų raš­tus. Žmo­nės skųs­da­vo­si dėl gai­ša­ties. Ne kar­tą dėl to bu­vo at­lik­ti tar­ ny­bi­niai pa­tik­ri­ni­mai, o jiems pa­ si­bai­gus Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus va­do­vas S.Bra­ dū­nas bū­da­vo bau­džia­mas tar­ny­ bi­nė­mis nuo­bau­do­mis. Sa­va­nau­diš­ku­mo vy­riau­sio­jo ar­ chi­tek­to dar­be ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rė neįž­vel­gė. „Ne vi­sais at­ve­jais jis paaiš­ki­ no, ko­dėl taip bu­vo, bet daž­niau­

Įta­ri­mai: S.Bra­dū­nas bu­vo su­lai­ky­tas dar­bo vie­to­je ir nak­tį pra­lei­do

areš­ti­nė­je.

siai ti­kin­da­vo, kad tu­ri per­ne­lyg di­de­lį dar­bo krū­vį. Kar­tais tai bū­ da­vo dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pro­ble­ mos, tie­siog sky­riaus va­do­vas lai­ku ne­nuk­reip­da­vo raš­tų sa­vo pa­val­di­ niams. Sky­riu­je yra sep­ty­ni dar­ buo­to­jai, ku­rie už­duo­tis ga­li pa­ si­skirs­ty­ti ir įvyk­dy­ti. Jei už­duo­tis ne­pa­ve­da­ma at­lik­ti, tai ir neat­lie­ ka­ma lai­ku. Ma­nau, jis ga­lė­jo la­ biau or­ga­ni­zuo­ti sa­vo sky­riaus dar­ bą“, – ti­ki­no A.Ki­li­jo­nie­nė.

Po su­lai­ky­mo STT pa­rei­gū­nai ap­si­lan­ kė ir pas Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bės di­rek­to­rę Ak­vi­lę Ki­ li­jo­nie­nę.

Per po­rą pa­sta­rų­jų me­tų S.Bra­ dū­nui bu­vo skir­tos aš­tuo­nios tar­ ny­bi­nės nuo­bau­dos. Šiuo me­tu jis tu­rė­jo dvi ga­lio­jan­čias tar­ny­bi­nes nuo­bau­das, abi jos – griež­ti pa­ pei­ki­mai. Pro­jek­tų gai­ši­ni­mo ne­pas­te­bė­jo

Pa­lan­gos mies­to me­ras Ša­rū­nas Vait­kus va­kar bu­vo tar­ny­bi­nė­je ko­ man­di­ruo­tė­je sos­ti­nė­je ir te­le­fo­nu neat­si­lie­pė. Pa­lan­gos mies­to vi­ce­me­ras Sau­ lius Si­mė, ku­ris pa­ts yra Sta­ty­ bų ko­mi­si­jos na­rys, tei­gė neį­ta­ ręs vy­riau­sio­jo ar­chi­tek­to blo­gais dar­bais.

„Pa­lan­gos til­to“ nuo­tr.

„Kiek dir­bo­me kar­tu, lyg ir vis­ kas ge­rai bu­vo. Dar­buo­da­vo­si, ro­ dos, pro­jek­tai ne­sto­vė­jo, tiek mies­to, tiek žmo­nių. Tie­sa, bū­da­ vo kaž­ko­kių neat­sa­ky­tų klau­si­mų, bet prie­žas­čių tam ne­ma­ty­da­vau“, – ti­ki­no Pa­lan­gos vi­ce­me­ras. Jis tei­gė, jog dėl vy­riau­sio­jo ar­ chi­tek­to veiks­mų tie­sio­gi­nių skun­ dų ne­bu­vo su­lau­kęs. Tu­rė­jo daug sko­lų

Ar­chi­tek­to iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­ tis S.Bra­dū­nas Pa­lan­gos sa­vi­val­ dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros sky­riu­je dir­ ba nuo 2007 m. ru­dens. Pa­kai­ti­niu dar­buo­to­ju priim­tas vy­ras lai­mė­ jo kon­kur­są į vy­riau­sio­jo spe­cia­ lis­to vie­tą. Be­veik po me­tų jis ta­po sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ju, o nuo 2010 m. sau­sio – sky­riaus va­do­vu. Iš Vil­niaus į Pa­lan­gą at­va­žia­vęs S.Bra­dū­nas bu­vo pra­si­sko­li­nęs di­ džiu­les pi­ni­gų su­mas, ku­rias išieš­ ko­ti ėmė­si ne vie­nas ant­sto­lis. S.Bra­dū­no kar­je­ros Pa­lan­go­je pra­džio­je tuo­me­tis STT Ko­rup­ci­ jos pre­ven­ci­jos val­dy­bos vir­ši­nin­ kas Vy­tas Rim­kus abe­jo­jo, ar pra­si­ sko­li­nu­siam vals­ty­bės tar­nau­to­jui nė­ra ga­li­my­bės tap­ti pa­žei­džia­ mam. Per ke­le­tą me­tų vy­riau­sia­sis ku­ ror­to ar­chi­tek­tas at­si­kra­tė di­džio­ sios sko­lų da­lies. S.Bra­dū­nas nė­ra įta­ria­mas paė­ męs ky­šį, ta­čiau įta­ri­mai dvel­kia sa­va­nau­diš­kais veiks­mais, už ku­ riuos Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas nu­ ma­to baus­mes nuo bau­dos iki lais­ vės atė­mi­mo iki sep­ty­ne­rių me­tų.

9

treÄ?iADIENIS, sausio 30, 2013

ekonomika

Pasaulinėje parodoje – didŞiausi komplimentai Lietuvai

DidĹžiausioje pasaulyje maisto, ĹžemÄ—s ĹŤkio, sodininkystÄ—s parodoje „Žalioji savaitė“ mĹŤsĹł ĹĄalies gamintojai sulaukÄ— daug pagyrimĹł. Daugelis Berlyne savo gÄ—rybes pristaÄ?iusiĹł dalyviĹł naudojasi Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos parama. Saulius Tvirbutas Lankytojai traukÄ— bĹŤriais

„JĹŤsĹł patiekalai – nuostabĹŤs“, – kalbÄ—jo ne vienas uĹžsienietis. Jie bĹŤriais traukÄ— ÄŻ Lietuvos stende ÄŻrengtÄ… restorano „BerneliĹł uĹžeiga“ seklyÄ?iÄ…. Ten pirko didĹžkukulius, karkas, kitus patiekalus. Kai kurie kalbinti berlynieÄ?iai sakÄ— kasmet ateinantys ÄŻ mĹŤsĹł ekspozicijÄ… pavalgyti, ÄŻsigyti skaniĹł produktĹł. Lietuvos ekspozicijÄ… apĹžiĹŤrÄ—jo ir Vokietijos ĹžemÄ—s ĹŤkio ministrÄ— Ilse Aigner, daugybÄ— uĹžsienio ďŹ rmĹł atstovĹł, uĹžsienieÄ?iĹł delegacijĹł. TradicinÄ—je, nuo 1926 metĹł vykstanÄ?iojoje parodoje ĹĄiemet dalyvauja gausiausias ĹĄio renginio istorijoje valstybiĹł skaiÄ?ius – 67. Lietuva Ä?ia dalyvauja jau 11 kartÄ…. Parodos mastai milĹžiniĹĄki – 26 dideliuose paviljonuose 115 tĹŤkst. kv. m plote savo produktus pristato 1 630 dalyviĹł. Lietuva ĹĄiame ĹĄurmulyje neliko nepastebÄ—ta ir sulaukÄ— daug graĹžiĹł ĹžodĹžiĹł. Akivaizdu, kad esame ÄŻdomĹŤs ir dar yra daug galimybiĹł pritraukti turistus, plÄ—sti maisto produktĹł eksportÄ…. „MĹŤsĹł ĹĄalis – lygiavertÄ— kitĹł pasaulio valstybiĹł partnerÄ—. Turime kÄ… parodyti, kuo pasididĹžiuoti“, – pastebÄ—jo parodoje apsilankÄ™s ĹžemÄ—s ĹŤkio ministras prof. Vigilijus Jukna. ValstybinÄ—s maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius akcentavo, kad nÄ— viena ĹĄalis, ÄŻ kuriÄ… veĹžame lietuviĹĄkus gaminius, nepareiĹĄkÄ— jokiĹł nusiskundimĹł. „Mums reikÄ—tĹł nebijoti labiau

girtis, nes to tikrai nusipelnÄ—me. PavyzdĹžiui, Vokietijos ĹžemÄ—s ĹŤkio ministrÄ— I.Aigner parodos atidaryme akcentavo, kad vokiĹĄki maisto produktai – patys geriausi pasaulyje, nors visi Ĺžinome, kad Vokietijoje per pastaruosius metus buvo kilÄ™s ne vienas maisto tarĹĄos skandalas“, – kalbÄ—jo J.Milius. Skanavo ĹĄakoÄ?ius

Lietuvos stende kepyklÄ—lÄ™ ÄŻrengusi LaimutÄ— SadauskienÄ— traukÄ— bĹŤrius lankytojĹł kepdama tradicinius lietuviĹĄkus ĹĄakoÄ?ius. „Visi daug klausinÄ—ja, domisi, kaip liejama teĹĄla iĹĄsilaiko ant ieĹĄmo“, – sakÄ— L.SadauskienÄ—. Jos gaminiĹł populiarumas parodoje rodÄ—, kad galime nustebinti uĹžsienieÄ?ius net tik patiekalais, mÄ—sos gaminiais, bet ir konditerijos produktais. YpaÄ? jei rodomas jĹł gamybos procesas, kuris ir lietuvio akiai yra labai ÄŻdomus. L.SadauskienÄ— savo ÄŻmonÄ™ nusprendÄ— ÄŻkurti prieĹĄ 17 metĹł. Joje konditerÄ— kepa ĹĄakoÄ?ius, skruzdÄ—lynus, sausainius, ÄŻvairius kitus kepinius. Ĺ akoÄ?iams ir meduoliniams grybukams suteiktas tautinio paveldo statusas. L.SadauskienÄ— ilgai vertÄ—si su paprastesniais ir maĹžiau naĹĄiais ÄŻrengimais nei dabar. NorÄ—dama atnaujinti gamybos bazÄ™ ji pateikÄ— projektÄ… verslo kĹŤrimui ir plÄ—trai. Parama buvo didelÄ— paspirtis L.Sadauskienei. Ji gavo 363 tĹŤkst. litĹł iĹĄ Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos ir pridÄ—jo dar 30 proc. savĹł lÄ—ĹĄĹł.

ď Ž Gamyba: 9 @N QNb` XVR [Ă› ]N _\ Q\ WR QR Z\[`a _N c\ XNV] XR ]N ZN` N X\

aV`

.b a\ _VNb` [b\ a_

dinami su ilgu ir sudÄ—tingu vilnos keliu, kol ĹĄi tampa ĹĄiltu apavu“, – sakÄ— L.MaÄ?ionienÄ—. Jos sodyboje ĹžmonÄ—s gali patys velti servetÄ—les, pirties kepures, ĹĄlepetes. TÄ—veliai ir berniukai mokomi iĹĄskaptuoti ĹĄaukĹĄtÄ…. Sodyboje gausu ÄŻvairiĹł kitokiĹł programĹł: senoviniu bĹŤdu pjauti, kulti spragilais grikius, gaminti iĹĄ jĹł patiekalus, gyvai supaĹžindinama su kitais senoviniais darbais, kuriuos dirbo senovÄ—s dzĹŤkai. Kaimo turizmo sodybose pristatomus amatus propagavo ir medĹžio dorŞėjas Viktoras RaibuĹžis. ĹŞkininkÄ— Dalia Ä–muĹžytÄ— turi planĹł ÄŻsteigti sveÄ?iĹł namus, kur atvykÄ™ sveÄ?iai galÄ—s susipaĹžinti su sĹŤriĹł gamyba, ÄŻvairiomis jĹł rĹŤĹĄimis, rengti degustacijas. „PanaĹĄius renginius jau organizuoju, bet kol kas jie vyksta po atviru dangumi, todÄ—l esame ribojami oro sÄ…lygĹł, metĹł laikĹłâ€œ, – kalbÄ—jo ĹŤkininkÄ—. ď Ž IĹĄskirtinumas: 9VR ab c\` `aR[ QN` V `V `Xf _Ă› T_N Vb QV gNV [b V_ TN ZV [VĂş Ĺ i E.Ä–muĹžytÄ—s svajonÄ— yra gana Ă&#x;cNV _\ cR reali. Jai jau pavyko ÄŻgyvendinti irgi ne kÄ… maĹžiau grandiozinius plaUĹž ĹĄiuos pinigus ÄŻmonÄ— ÄŻsigijo nienÄ—. GrigoniĹł sukurtÄ… alĹł labai nus ÄŻkurti nuosavÄ… sĹŤrinÄ™. moderniÄ… ĹĄakoÄ?iĹł kepimo kros- vertino vokieÄ?iai. „Jiems patinka IĹĄ Vilniaus ÄŻ GriciĹŤnĹł kaimÄ… Ĺ irnÄŻ, teĹĄ los mai ĹĄyk lÄ™, sau sai niĹł mĹŤsĹł alaus sodrumas, apyniĹł kar- vintĹł rajone atsikrausÄ?iusi gyventi formavimo maĹĄinÄ… ir kitos ÄŻran- tumas“, – aiĹĄkino ji. moteris prieĹĄ 17 metĹł pradÄ—jo augos. „Darbas tapo daug naĹĄesnis, Parodoje dalyvavusi ĹŤkininkÄ— ginti oĹžkas, nes paveldÄ—tos ĹžemÄ—s turime modernizuotÄ…, gerai vei- AudronÄ— Ĺ˝ilienÄ— parodoje „Žalioji nebuvo derlingos ir tinkamos kitokiantÄŻ cechą“, – dĹžiaugÄ—si L.Sa- savaitė“ pristatÄ— savo ekologiĹĄkus kiai ĹžemÄ—s ĹŤkio veiklai. IĹĄ pieno ji dauskienÄ—. produktus: laĹĄinius, deĹĄras, kitus spaudÄ— sĹŤrius ir kĹŤrÄ— planus plÄ—sti gaminius. „Patys auginame gy- ĹĄiÄ… veiklÄ…. UĹž Lietuvos kaimo plÄ—tvulius, turime ekologines ganyk- ros 2007–2013 m. programos paraAuginame 50 mÄ—silas. Auginame 50 mÄ—siniĹł galvijĹł, mÄ… ĹŤkininkÄ— ÄŻkĹŤrÄ— gamybos cechÄ…, niĹł galvijĹł, apie 300 apie 300 kiauliĹł. GrieĹžtai laikomÄ—s modernizavo ĹŤkÄŻ ir dabar gamina ĹĄvarios gamybos tradicijĹłâ€œ, – sa- 36 rĹŤĹĄiĹł sĹŤrius. Juos gyrÄ— ir parokiauliĹł. GrieĹžtai laidos lankytojai. ĹŤkininkÄ—. komÄ—s ĹĄvarios gamy- kÄ—Pa rodoje dalyvavo tarptautinÄ—bos tradicijĹł. je rinkoje ÄŻsitvirtinusios ÄŻmonÄ—s Auga eksportas „Krekenavos agroďŹ rma“, „Deli- LietuvÄ… garsina ir dideji eksporkatesas“, „Biovela Group“, „Ag- tuotojai. Parodoje dalyvavo tarprovet“, „Žemaitijos pienas“. Ĺ ios tautinÄ—je rinkoje ÄŻsitvirtinusios Paveldo statusÄ… turi ir daug ke- ÄŻmonÄ—s savo gamybÄ… gerina ir kartu ÄŻmonÄ—s „Krekenavos agroďŹ rma“, piniĹł, gaminamĹł Vitos Stanke- eksporto apimtis didina pasinau- „Delikatesas“, „Biovela Group“, viÄ?ienÄ—s vadovaujamoje ÄŻmonÄ—je dodamos Lietuvos kaimo plÄ—tros „Agrovet“, „Žemaitijos pienas“. „Saimeta“. Joje kepami ĹĄakoÄ?iai, 2007–2013 m. programos prie- Ĺ ios ÄŻmonÄ—s savo gamybÄ… gerina duona, raugiama gira. „ViskÄ… ga- mone „ŽemÄ—s ĹŤkio produktĹł per- ir kartu eksporto apimtis didina miname iĹĄ natĹŤraliĹł sudedamĹłjĹł dirbimas ir pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s didi- pasinaudodamos Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos daliĹł, didelÄŻ dÄ—mesÄŻ skiriame koky- nimas“. priemone „ŽemÄ—s ĹŤkio produkbei“, – sakÄ— V.StankeviÄ?ienÄ—, kuri tĹł perdirbimas ir pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s taip pat sulaukÄ— daug parodos lan- DomÄ—josi turizmu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos didinimas“. kytojĹł dÄ—mesio. J.Milius pastebi, kad nuolat au„Žaliosios savaitÄ—s“ lankytojai stende uĹžsienieÄ?iai domÄ—josi sodynegalÄ—jo pagyrimĹł ir kitiems mĹŤ- bomis, paslaugĹł kainomis. Dauge- ga ĹĄalies maisto gaminiĹł eksportas. sĹł ĹĄalies gamintojams. ĹŞkinin- lis lankytojĹł teigÄ— jau lankÄ™si kaip „Iki ĹĄiol Lietuva daugiau eksporkas Petras Metrikis uĹžsienieÄ?iams turistai Lietuvoje ir poilsiavÄ™ kai- tuodavo ĹžaliavĹł, taÄ?iau dabar dipasakojo apie skaniai uĹžraugtus mo sodybose. Parodoje tokie Ĺžmo- dÄ—ja eksportuojamĹł gaminiĹł kieagurkus, davÄ— jĹł ragauti, nemaĹžai nÄ—s teiravosi apie galimybes rezer- kiai. PavyzdĹžiui, ÄŻ RusijÄ… 2012 m. ir pardavÄ—. „Daugiau kaip prieĹĄ 20 vuoti sodybose vietas, klausÄ—, ar eksportuota daugiau kaip 22 tĹŤkst. t mÄ—sos ir jos gaminiĹł, daugiau nei metĹł paragavÄ™s pirktiniĹł raugin- nÄ—ra dideliĹł kainĹł pokyÄ?iĹł. Kaimo turizmo sektorius kas- 53 tĹŤkst. t pieno ir pieno produktĹł agurkĹł nusprendĹžiau parodyti, kokie jie turi bĹŤti iĹĄ tikrĹłjĹł. Taip ir met tobulÄ—ja, sÄ—kmingai panaudoja tĹłâ€œ, – kalbÄ—jo direktorius. Ĺ˝emdirbiĹł ir valstybÄ—s vadovĹł pradÄ—jau ĹĄÄŻ verslÄ…. Kasmet 1,2 ha Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 plote pasodinu 30 tĹŤkst. agurkĹł m. programos paramÄ…, stato nau- delegacija vykstant parodai dalyjus statinius, sales. Lyderiaujan- vavo daugybÄ—je susitikimĹł su koledaigĹłâ€œ, – pasakojo P.Metrikis. Rauginimo receptÄ… ĹŤkininkas Ä?ios sodybos ne tik siĹŤlo ramĹł po- gomis iĹĄ ÄŻvairiĹł valstybiĹł, pasiraĹĄÄ— bandys ÄŻregistruoti kaip tautinÄŻ lisÄŻ, bet ir daug ÄŻvairiĹł paslaugĹł, bendradarbiavimo sutartÄŻ su AzerbaidĹžanu, su Baltijos ĹĄaliĹł ministpaveldÄ…, nes laikosi savo ĹĄeimos atrakcijĹł. Parodoje dalyvavusi Laima Ma- rais aptarÄ— bendrosios ĹžemÄ—s ĹŤkio iĹĄ kartos ÄŻ kartÄ… perduodamĹł traÄ?ionienÄ— ne tik kvieÄ?ia plaukioti politikos aktualijas, derybĹł pozicidicijĹł. Tautinio paveldo statusÄ… gavu- baidarÄ—mis, iĹĄkylauti po DzĹŤkijos jas, kai bus rengiamos naujos gaisios alaus daryklos „ButautĹł dva- girias, ragauti tradiciniĹł patieka- rÄ—s 2014–2020 m. ES ďŹ nansiniam ro bravoras“ ir A.Grigonio indivi- lĹł, bet ir puoselÄ—ja tautinius ama- periodui. UĹžs. 1068621 duali ÄŻmonÄ— irgi jauÄ?ia sertiďŹ katĹł tus kaimo turizmo aplinkoje. „Žaliojoje savaitÄ—je“ ji demonstnaudÄ…. „MugÄ—se, kituose renginiuose gauname dalyvio mokesÄ?io ravo, kaip reikia velti veltinius. kompensacijÄ…. Tai didelis privalu- „Savo sodyboje siĹŤlome programÄ…, mas“, – tvirtino Kristina Grigo- kurioje sodybos klientai supaĹžin-

10

trečiADIENIS, sausio 30, 2013

pasaulis Gre­sia ­ pa­vo­jus?

Nug­riaus ­ pa­sta­tą

Skirs ­ pa­ra­mą

Egip­to ar­mi­jos va­das ge­ne­ ro­las Ab­du­las Fat­tah al Si­ si per­spė­jo, kad po­li­ti­nis konf­lik­tas ša­ly­je ga­li nu­lem­ ti vals­ty­bės griū­tį. Ge­ne­ro­las taip pat per­spė­jo, kad po­li­ti­ nės, eko­no­mi­nės, so­cia­li­nės ir sau­gu­mo pro­ble­mos ke­lia „grės­mę ša­lies sau­gu­mui ir sta­bi­lu­mui“.

Biu­rų pa­sta­tas, iš­ki­lęs ša­ lia is­to­ri­nės Bu­ka­reš­to Šv. Juo­za­po ka­ted­ros, tu­rės bū­ ti nu­griau­tas po to, kai Ka­ta­ li­kų baž­ny­čios ar­ki­vys­ku­pi­ja lai­mė­jo il­gai už­si­tę­su­sią by­ lą. Šis pa­sta­tas pra­dė­jo kil­ti 2006 m., o ar­ki­vys­ku­pi­ja, re­ mia­ma Va­ti­ka­no, pa­tei­kė ieš­ ki­nį dėl šio pro­jek­to.

Af­ri­kos ša­lių ly­de­riai ir tarp­ tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­rei­gū­ nai, su­si­rin­kę į do­no­rų kon­ fe­ren­ci­ją Etiopijoje, pa­ža­ dė­jo skir­ti dau­giau nei 455 mln. do­le­rių ka­ri­nei ope­ra­ci­ jai prieš is­la­mis­tų ko­vo­to­jus Ma­ly­je, taip pat hu­ma­ni­ta­ri­ nei pa­gal­bai šioje Vakarų Af­ rikos ša­ly­je.

Vai­vo­rykš­tės tri­le­ris Pran­cū­zi­jo­je Leis­ti tos pa­čios ly­ties as­me­nims tuok­tis ir įsi­vai­kin­ti vai­kų ar ne? Vie­ni pran­cū­zai čia ne­ma­to nie­ ko blo­ga, ki­ti pik­ti­na­si.

Pran­cū­zi­jo­je karš­tų de­ba­tų su­kė­ lu­sį klau­si­mą da­bar svars­tys par­ la­men­ta­rai. Ti­kė­ti­na, so­cia­lis­tai, ku­rie ka­ra­liau­ja par­la­men­te, įsta­ ty­mą pra­stums. Ma­ža to, re­for­mą re­mia ža­lie­ji ir ko­mu­nis­tai. Vis­gi re­for­mą ini­ci­ja­vęs Pran­ cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hollande’as var­gu ar ti­kė­jo­si, kad ji ša­ly­je su­kels tiek prieš­ta­ rin­gų ver­ti­ni­mų. De­ba­tai tru­ko ne vie­ną mė­ne­ sį, ga­liau­siai kal­bos per­si­kė­lė į gat­ves. Pir­mie­ji į gat­ves pa­trau­ kė prieš ho­mo­sek­sua­lų san­tuo­kas ir įsi­vai­ki­ni­mą nu­si­sta­tę pran­cū­ zai, vė­liau – pa­lai­kan­tys gė­jus ir les­bie­tes.

Tu­rė­si­me ho­mų že­ mę. O ta­da per 10 me­tų nie­ko ne­liks. Tai – kvai­la.

Kam­pa­ni­jai prieš re­for­mą va­ do­vau­ja Pran­cū­zi­jos ka­ta­li­kų baž­ ny­čia, taip pat cent­ro de­ši­nių­jų opo­zi­ci­ja. Re­for­mai „ne“ ta­rė ir 5 mln. na­rių tu­rin­ti Pran­cū­zi­jos mu­sul­mo­nų bend­ruo­me­nė. Opo­ zi­ci­jai pa­vy­ko su­bur­ti be­veik 800 tūkst. de­monst­ran­tų, jie at­vy­ko į sos­ti­nę pro­tes­tuo­ti prieš ho­mo­ sek­sua­lų san­tuo­kas. O šį sa­vait­ ga­lį su­reng­tos re­for­mos ša­li­nin­kų de­monst­ra­ci­jos da­ly­vių bu­vo du

kar­tus ma­žiau. Lio­no mies­to ar­ ki­vys­ku­pas kar­di­no­las Philippe’as Bar­ba­ri­nas pa­reiš­kė, kad vy­riau­ sy­bė, jei pri­tars re­for­mai, at­vers du­ris in­ces­tui ir po­li­ga­mi­jai. Jam pri­ta­rė ir Pran­cū­zi­jos pra­mo­ ni­nin­kas Serge’as Das­sault. Jis pri­dū­rė, kad „pran­cū­zai iš­nyks apim­ti to­kio pa­ties de­ka­dan­so, ku­ris nu­lė­mė se­no­vės Grai­ki­jos žlu­gi­mą“. „Tu­rė­si­me ho­mų že­mę, – rė­žė S.Das­sault. – O ta­da per 10 me­tų nie­ko ne­liks. Tai – kvai­la.“ Ta­čiau abu jie su­lau­kė kri­ti­kos iš Pa­ry­žiaus me­ro Bertrand’o De­ la­noë, ku­ris yra vie­nas iš ne­dau­ ge­lio sa­vo ho­mo­sek­sua­lu­mo ne­ sle­pian­čių Pran­cū­zi­jos po­li­ti­kų. Me­ras pa­reiš­kė, kad kar­di­no­ las kuok­te­lė­jo. Gin­ti gė­jų san­tuo­ kų ėmė­si ir eli­ti­nių ma­dos na­mų „Cha­nel“ di­zai­ne­ris Kar­las La­ger­ fel­das. Pak­laus­tas, ar pa­lai­ko gė­jų san­tuo­kų įtei­si­ni­mą Pran­cū­zi­jo­je, vo­kie­čių kil­mės di­zai­ne­ris at­sa­kė: „Ži­no­ma, kad taip. Aš net ne­sup­ ran­tu dis­ku­si­jų pra­smės. (Pran­cū­ zi­jo­je) nuo 1904 m. Baž­ny­čia yra at­ski­ra nuo vals­ty­bės.“ Aud­ra Pran­cū­zi­jo­je ne­su­ma­ži­no F.Hollande’o ryž­to. Prie­šin­gai. Jo par­tne­rė Valé­rie Trier­weil­ler at­ sklei­dė, kad pre­zi­den­tas da­ly­vaus drau­gų gė­jų ves­tu­vė­se, kai tik šis įsta­ty­mas įsi­ga­lios. Apk­lau­sos ro­do, kad 63 pro­c. pran­cū­zų pa­lai­ko ho­mo­sek­sua­lių žmo­nių są­jun­gas. Ta­čiau nuo­mo­ nės la­biau iš­si­sky­rė, ar tos pa­čios ly­ties as­me­nų po­roms tu­rė­tų bū­ti su­teik­ta tei­sė įsi­vai­kin­ti: 49 pro­c. ap­klaus­tų­jų sa­kė tam pri­ta­rian­ tys, o 51 pro­c. bu­vo prieš. AFP, BBC, BNS inf.

Kai­ta: Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nė Beat­ri­čė pa­skel­bė, kad sos­tą per­leis sa­vo sū­nui Wil­le­mui Ale­xan­de­rui.

Ka­ra­lie­nė išei­na į pen­si­ją Ar ga­li at­si­sta­ty­din­ti ka­ra­lius? Ko­dėl gi ne. Ny­der­lan­dų mo­nar­ chė Beat­ri­čė pa­reiš­kė, kad jos sū­nus jau pa­si­ren­gęs pe­rim­ti ša­ lies va­de­les, to­dėl jai lai­kas trauk­ti už­tar­nau­to poil­sio. Ne­ti­kė­tas spren­di­mas

Kaip sa­ko­ma, vi­si, net ka­ra­liai, tu­ ri tei­sę į už­tar­nau­tą poil­sį. Tie­sa, ka­ra­liai tra­di­ciš­kai po­stą pa­lie­ka mir­da­mi. Ta­čiau lai­kai jau ki­ti, to­ dėl Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nė Beat­ri­čė nu­spren­dė pra­neš­ti tau­tai, kad ba­ lan­džio 30 d. jos po­stą užims sū­nus 45 me­tų Wil­le­mas Ale­xan­de­ras. Beat­ri­čė, olan­dų mei­liai va­di­ na­ma Bea, Ny­der­lan­dus val­dė pa­ sta­ruo­sius 33 me­tus. Ta­čiau, kaip pa­brė­žė ji, vi­siems atei­na lai­kas pa­si­trauk­ti, o 75 me­tų ju­bi­lie­jus ir 200-osios mo­nar­chi­jos me­ti­nės – ge­ra pro­ga tai pa­da­ry­ti. Val­dy­ti Ny­der­lan­dus Beat­ri­čė pra­dė­jo 1980 m. Jai tuo me­tu bu­ vo 42-eji. Ka­ra­lie­nė gi­mė 1938 m. sau­sio 31 d. Ji bu­vo pir­ma­sis tuo­ me­tės ka­ra­lie­nės Ju­lia­nos ir prin­ co Bern­hard­to vai­kas. Ne­nuo­ra­ma sū­ne­lis

Po­zi­ci­ja: pran­cū­zai, re­gis, ne­la­bai lin­kę leis­ti ho­mo­sek­sua­lams įsi­

vai­kin­ti vai­kų.

AFP nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Wil­le­mas Ale­xan­de­ras – kont­ro­ ver­siš­ka as­me­ny­bė. Vi­sas bū­si­ mo­jo ka­ra­liaus var­das – Wil­le­mas Ale­xan­de­ras Clau­sas George’as Fer­di­nan­das. Tie­sa, daž­niau jis va­ di­na­mas tie­siog Alek­su. Prin­cas pa­gar­sė­jo ne tik sta­čio­ kiš­kais pa­reiš­ki­mais, ku­rie daž­ nai glu­mi­no olan­dus, ta­čiau ir po­ mė­giu alui. Drau­gai jį net pra­mi­nė Prin­cu Pil­so pa­gal vie­no alaus pa­ va­di­ni­mą. Ny­der­lan­duo­se prieš ku­rį lai­ką prin­cas net bu­vo va­di­na­mas ne­ sub­ren­dė­liu, esą dėl to, kad mė­go lė­bau­ti, o ne ka­ra­liau­ti. Ta­čiau ne­ra­mų prin­cą su­tram­ dė ža­vi ar­gen­ti­nie­tė Máxi­ma Zor­ re­guie­ta. Bū­tent su jųd­vie­jų san­

tuo­ka, ku­ri įvy­ko 2002 m., sie­ja­ma Wil­le­mo Ale­xan­de­ro po­pu­lia­ru­mo au­gi­mo pra­džia. Tie­sa, nei M.Zor­re­guie­tos mo­ ti­na, nei tė­vas vei­kiau­siai ne­da­ly­ vaus inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­jo­je dėl po­li­ti­nių prie­žas­čių. Máxi­mos tė­vas bu­vo Ar­gen­ti­ną val­džiu­sios ka­ri­nės chun­tos že­mės ūkio mi­ nist­ras.

Ne­jau­čiu emo­ci­nio ry­šio su juo, bet man ma­lo­nu, kad Máxi­ ma taps ka­ra­lie­ne. Ne­pai­sant kil­m ės, prin­ce­s ė Máxi­ma už­ka­ria­vo olan­dų šir­dis. Ji stro­piai mo­kė­si olan­dų kal­bos, sie­ kė už­megz­ti ry­šį su pa­pras­tais ša­ lies gy­ven­to­jais. Po­ra au­gi­na tris ma­žas duk­te­ris: de­vy­ne­rių me­tų Cat­ha­ri­ną Ama­lią, sep­ty­ne­rių Ale­ xią ir pen­ke­rių Aria­ne. 1993 m. Wil­le­mas Ale­xan­de­ras bai­gė stu­di­jas ir pra­dė­jo ke­liau­ ti po ša­lį. 1998 m. jis ga­vo par­la­ men­to pri­ta­ri­mą tap­ti Tarp­tau­ti­ nio olim­pi­nio ko­mi­te­to na­riu, be to, su­si­do­mė­jo van­dens iš­tek­lių tvar­ky­mu. Ne­nuos­ta­bu, kaip juo­kia­si olan­ dai, – juk be­veik treč­da­lis ša­lies yra že­miau jū­ros ly­gio, to­dėl bū­si­mas ka­ra­lius jau va­di­na­mas Po­nu Van­ de­niu. Tie­sa, ka­ra­liš­ko­ji šei­ma neiš­ven­ gė gy­ve­ni­mo dra­mų. Jau­nes­ny­sis Wil­le­mo Ale­xan­de­ro bro­lis prin­cas Jo­ha­nas Fri­so 2012 m. va­sa­rį sli­di­

nė­da­mas su­si­dū­rė su snie­go la­vi­na lig šiol jis yra ko­mos bū­se­nos. „Ati­da­vė šir­dį ir sie­lą“

Ny­der­lan­duo­se bū­si­ma­sis ša­ lies ka­ra­lius lai­ko­mas ar­ti­mes­niu žmo­nėms nei ka­ra­lie­nė Beat­ri­čė. Jis mėgs­ta­mas, nes daž­nai ke­liau­ ja po pa­sau­lį ir ra­šo as­me­ni­nį tink­ la­raš­tį. Tie­sa, prin­cas ne­bū­tų prin­cas, jei ne­mėg­tų pra­ban­gos. Au­to­mo­bi­liai, vi­los, jach­tos... Vis­gi olan­dai pro pirš­tus į tai ne­ žiū­ri. 2009 m. lapk­ri­tį Wil­le­mas Ale­xan­de­ras tu­rė­jo par­duo­ti pra­ ban­gią vi­lą, sta­to­mą Mo­zam­bi­ko pa­kran­tė­je. Ta­da vi­suo­me­nei at­ ro­dė, kad sta­ti­nys bū­tų akį rė­žian­ tis tur­tas šio­je skur­džio­je Piet­ry­čių Af­ri­kos vals­ty­bė­je. Ką apie bū­si­mą­jį ka­ra­lių ma­no olan­dai? Nuo­mo­nės skir­tin­gos. „Po­nas Van­duo. Taip? At­ro­do pa­ti­ki­mas, kaip jo mo­ti­na. Vis­gi ne­jau­čiu emo­ci­nio ry­šio su juo, bet ma­lo­nu, kad Máxi­ma taps ka­ra­lie­ ne“, – sa­vo po­žiū­rį iš­sa­kė Ams­ ter­da­mo gy­ven­to­jas De­si­ree Ho­ vin­gas. Ki­ti olan­dai sa­kė, kad pa­si­ti­ ki ka­ra­lie­nės Beat­ri­čės spren­di­mu ati­duo­ti sos­tą sū­nui. „Mes bu­vo­me la­bai lai­min­ gi su sa­vo ka­ra­lie­ne, to­dėl lin­ki­me jai šau­naus pa­si­trau­ki­mo į pen­si­ ją ir ti­ki­me nau­juo­ju ka­ra­liu­mi“, – džiau­gė­si Lau­ra Dinks­hof. Ny­der­lan­dų prem­je­ras Mar­kas Rut­te, už­kie­tė­jęs mo­nar­chis­tas, pa­brė­žė, kad Beat­ri­čė „ati­da­vė šir­ dį ir sie­lą olan­dų vi­suo­me­nei“. „Reu­ters“, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

11

trečiadienis, SAUSIO 30, 2013

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

In­ter­je­rą kū­rė lyg dė­lio­nę

Tu­ri­nys: de­mok­ra­tiš­ka ap­lin­ka lan­ky­to­jams lei­džia jaus­tis pa­to­giai ir lais­vai.

Ar ver­ta in­ves­tuo­ti į erd­vę, ku­ri gy­vuos lai­ki­nai? „Švy­tu­rio me­nų do­ko“ ma­žo­ sios sa­lės in­ter­je­rą at­nau­ji­nę ar­chi­tek­tai į šį klau­si­mą, ko ge­ro, at­sa­ky­tų vie­na­reikš­ miš­kai: taip, jei svar­biau­sia in­ves­ti­ci­ja – ne į me­džia­gas, daik­tus, bet į kū­ry­biš­ku­ mą bei iš­mo­nę.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ats­va­ra be­sai­kiam var­to­ji­mui

Tra­di­ci­niam me­tų in­ter­je­ro kon­ kur­sui vie­ną nau­jau­sių sa­vo dar­ bų pa­tei­ku­si am­bi­cin­ga ar­chi­tek­tų stu­di­jos „Kū­nas“ ko­man­da – Vi­ ta­li­jus Jan­kū­nas, Ma­rius Mor­kū­ nas bei Hen­ri­kas Jo­čys – iš­ryš­ki­no svar­biau­sius mo­ty­vus.

In­ter­je­ro pro­jek­tuo­to­jų va­lia ant­ ram gy­ve­ni­mui pri­kel­ta ne tik pa­ ti erd­vė, bet ir jo­je „ap­si­gy­ve­nę“ daik­tai. To­kį at­sa­ką šian­die­nos be­so­čiam var­to­ji­mui pa­si­rin­kę kū­rė­jai tai­p pat va­do­va­vo­si less is mo­re (ma­žiau yra dau­giau) prin­ci­pu – įspū­din­go apie 300 kv. m plo­to steng­ta­si neuž­du­ sin­ti ba­las­ti­niais in­ ter­je­ro ele­men­tais.

12

Funk­ci­ja: dro­bės klos­tės ir jau­ki­na, ir tar­si įrė­mi­na erd­vę.

Eg­lės Tau­ta­vi­čiū­tės nuo­tr.

12

TREČIADIENIS, sausiO 30, 2013

rubrika namai

In­ter­je­rą kū­rė lyg dė­lio­nę Klai­pė­die­tis ar­chi­tek­ 11 tas V.Jan­kū­nas vaiz­ džiai pa­ly­gi­no, jog šio in­ter­je­ro kū­ri­mas pri­mi­nė „Le­go“ konst­ ruk­to­rių dė­lio­nę. Iš tu­ri­mų švies­tu­vų, bal­dų, fak­ tū­rų kū­rė­jams rei­kė­jo su­lip­dy­ ti pa­to­gią, funk­cio­na­lią ir es­te­tiš­ ką erd­vę.

Tu­ri sa­vo prie­šis­to­rę

Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog daug leng­viau ir pa­to­giau tie­siog įsi­gy­ ti nau­ją daik­tą ir vis­ką pra­dė­ti nuo šva­raus la­po. „Jei­gu kal­bė­si­me apie pi­ni­gi­nę iš­raiš­ką – taip, tai ne­bran­gu. Ta­ čiau tai ne­leng­vas iš­šū­kis – rei­kia vi­sa vie­ni­jan­čios kon­cep­ci­jos, idė­ jos, kaip tuos daik­tus in­teg­ruo­ti į bend­rą erd­vę“, – kal­bė­jo pa­šne­ ko­vas. Pa­sak V.Jan­kū­no, fak­tiš­kai vi­ sa, kas pa­nau­do­ta in­ter­je­re, tu­ ri sa­vo prie­šis­to­rę, anks­tes­nį gy­ ve­ni­mą. Kai kuriuos daik­tus „Švy­tu­rio me­nų do­ko“ pa­tal­po­se jau bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti ir anks­čiau. Štai erd­vė­je kuo pui­kiau­siai pri­ gi­jo vieš­bu­čiui ne­be­rei­ka­lin­gi bal­

Daug leng­viau ir pa­ to­giau tie­siog įsi­gy­ti nau­ją daik­tą ir vis­ką pra­dė­ti nuo šva­raus la­po.

dai – pa­to­gūs ra­mių spal­vų minkš­ ta­suo­liai, krės­lai bei sta­lai, ke­lio­li­ka pa­ste­li­nių ci­lind­ro for­mos švies­tu­ vų at­ke­lia­vo iš bank­ru­ta­vu­sios ka­ vi­nės. Prak­tiš­kai pri­tai­ky­tas ir už­sa­ ko­vų „tur­tas“ – il­gą lai­ką dū­lė­ju­si dro­bė bei ne­be­nau­do­ja­mi in­dust­ ri­niai me­di­niai pa­dėk­lai – šie ta­po iš­raiš­kin­gu vie­nos sie­nos bei ba­ro de­ko­ro ele­men­tu. Pas­ta­ro­jo stal­vir­šiui taip pat pri­ tai­ky­tos se­nos len­tos, ku­rios jau bu­vo pa­reng­tos iš­mes­ti. Išs­ky­rė at­ski­ras zo­nas

Mi­ni­ma­lis­ti­nia­me šiuo­lai­kiš­ka­me in­ter­je­re dar ryš­kiau su­švi­to iro­ niš­kas in­ter­je­ro ak­cen­tas – so­viet­ me­čio lai­kus me­nan­tis mo­nu­men­

Ko­lo­ri­tas: be įmant­rių de­ta­lių ap­siei­ta ir ba­re.

ta­lio­sios dai­lės kū­ri­nys, ku­ria­me įam­žin­tas idi­liš­kas va­sa­ros vaiz­de­ lis: jū­ros ban­gų purs­lai, bu­rės, at­ le­tiš­ki vy­rai ir mo­te­rys, skro­džian­ tys ban­gas ir orą. Bal­tos dro­bės klos­tės – aliu­zi­ja į ren­gi­nių sa­lių už­dan­gas – su­šil­dė ir pa­jau­ki­no erd­vius plo­tus. Ši fak­tū­ra pa­nau­do­ta ir kaip konst­ruk­ci­nė me­džia­ga: au­di­niu už­den­gus at­vi­rą ert­mę tarp ko­ lo­nų su­for­muo­ta tar­si dar vie­na sie­na. Bend­ro­je sa­lės erd­vė­je in­ter­je­ro kū­rė­jai są­ly­giš­kai iš­sky­rė dvi at­ski­ ras zo­nas – ak­ty­vią­ją bei pa­sy­vią­ ją, ku­rią lan­ky­to­jai ga­li rink­tis pa­ gal nuo­tai­ką. Pir­mo­jo­je, ku­rio­je įreng­ta ir sce­ na, įkur­din­ti ap­skri­ti minkš­ta­suo­ liai, čia dau­giau lais­vės ju­de­siui ir veiks­mui, ant­ro­ji, ku­ri lyg at­ski­ra sa­la su­pro­jek­tuo­ta ša­lia ba­ro, nu­ tei­kia ra­miam pa­si­bu­vi­mui ar pa­ šne­ke­siui.

Iš­li­ko: so­viet­me­čio lai­kų re­lik­tas – įspū­din­go dy­džio dai­lės dar­bas – ta­po iš­skir­ti­niu in­ter­je­ro ak­cen­tu.

Pri­tai­ky­mas: me­di­nių pa­dėk­lų gro­te­lės – ir pra­ktiš­kas, ir vi­zua­lus in­ter­je­ro ele­men­tas.

Eg­lės Tau­ta­vi­čiū­tės nuo­tr.

13

trečiadienis, sausio 30, 2013

sportas

Prakaitas liejasi Turkijoje Įsibėgėja „Atlanto“ futbolininkų treniruočių stovykla Turkijoje. Sausio 27osios vėlų vakarą į Antaliją atskridę klaipėdiečiai su Viduržemio jūros kurortu atsisveikins vasario 10-ąją.

Rankinis. Šiandien 19 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Dragūno“ ir „Vilniaus“ komandų. Studentai. Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) pirmenybėse dar vieną pralaimėjimą patyrė Klaipėdos universiteto (KU) vaikinai. Jie Šiauliuose net 41 taško skirtumu nusileido šio miesto studentams – 59:100. Šeimininkai nuo dvikovos pradžios išsiveržė į priekį, po dviejų kėlinių pirmavo 58:27. KU penketuke rezultatyviausiai žaidė Mantas Martinkus – 15 taškų, Valentas Tarolis – 14, Laurynas Liučinskas – 12. Po 11 rungtynių iškovoję 4 pergales klaipėdiečiai užima septintąją vietą tarp devynių ekipų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Iš Klaipėdos į Rygos oro uostą išvyko, o iš jo į Turkiją išskrido 22 futbolininkai. Po „Sandraugos“ turnyro Sankt Peterburge į stovyklą atskirai atvyko trys šalies jaunimo rinktinės žaidėjai – Markas Beneta, Karolis Laukžemis ir Donatas Kazlauskas. Taip pat į lietuvių būrį įsiliejo du jauni brazilai, sieksiantys įsitvirtinti „Atlante“. Pirmadienį klubo generalinis direktorius Vacys Lekevičius pasitiko Lietuvos rinktinės saugą Marių Papšį. Jis visą mėnesį buvo aktyviai kalbinamas likti Klaipėdoje, tačiau futbolininkas nusprendė įsitvirtinti Ivanjicos „Javor“ ekipoje. Kai nepavyko sutarti su Serbijos klubu dėl tenkinančių sąlygų, M.Papšys prisiminė V.Lekevičiaus kvietimą. Ar vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija sukirs su juo rankomis, bus žinoma stovyklai pasibaigus. Panaši situacija ir su „Atlante“ jėgas bandančiu Marijampolės „Sūduvos“ žaidėju Tadu Eliošiumi. Jam sutartis bus pasiūlyta

Sporto telegrafas

Treniruotė: iš šaltos Lietuvos atvykusiems žaidėjams ant žolės bėgioti – vienas malonumas.

po ketverių kontrolinių rungtynių, kurias Turkijoje žais Klaipėdos vienuolikė. Kiek aiškesnė padėtis dėl ilgamečio „Sūduvos“ saugo Andriaus Urbšio. Su juo kontrakto smulkmenos suderintos, o vieną dieną tarp treniruočių ant jo bus suraityti parašai. Kol buvo kraunami lagaminai į Turkiją, „Atlantas“ spėjo pasirašyti dvejų metų sutartį su patyrusiu Mariumi Kazlausku, jau anksčiau gynusiu uostamiesčio ekipos garbę. Taip pat gynėjas rungtyniavo Panevėžio „Ekrane“, Vilniaus „Žalgiryje“, net Maskvos „Dinamo“. Uostamiesčio komandos vadovai tikėjosi, kad ekipoje rungtyniaus buvęs ilgametis Liepojos

Strategas: N.Sarsanija yra tiksliai suplanavęs visą stovyklos laiką. Manto Kazlausko nuotr.

„Liepajas Metalurgs“ žaidėjas Tomas Tamošauskas. Tačiau pokalbis su žaidėju nutrūko, nes, klubo atstovų nuomone, saugas, ko gero, turi kitų planų. Prieš skrydį į stovyklą V.Lekevičius į klubą kvietė praėjusį sezoną Novosibirsko „Sibir“ komandoje rungtyniavusį gynėją Vidą Alunderį. Generalinis direktorius viliasi, kad patyręs klaipėdietis liks gimtajame mieste. Pirmąją dieną buvo surengta įžanginė treniruotė pajūryje. Antradienį trenerių štabas žaidėjus sukvietė į šalia viešbučio esantį aikštyną. Jame vyko pratybos su kamuoliais. „Nieko įspūdingo toje Turkijoje nėra, – dalijosi įspūdžiais

V.Lekevičius. – Atvažiavome treniruotis į paprastą pievą, kurioje buvo pasėta vejos sėklų, o plotas aptvertas tvora. Turkai parodė, kaip jie moka pritraukti klientus ne sezono metu. Prieš kelionę į Aziją, stovyklavome Marijampolėje. Nėra ko lyginti, o kainos – tokios pat. Turkijoje maistas, paslaugos daug aukštesnio lygio nei Suvalkijoje.“ Yra žinomi visi klaipėdiečių varžovai, su kuriais lietuviai išmėgins jėgas Antalijoje. Sausio 31 d. vyks susitikimas su Novosibirsko (Rusija) „Sibir“, vasario 3 d. su viena stipriausių Kazachstano komandų Aktobės „Aktobe“, 7 d. – vienu iš makedonų klubu, 9 d. – Minsko (Baltarusija) „Dinamo“.

Užduotis: E.Razuliui ir kitiems futbolininkams ant smėlio teko šoki-

nėti per barjerus.

Futbolas. Žinoma viena Klaipėdos salės futbolo pirmenybių pusfinalio pora: „Klaipėdos universitetas“ – „Nautica“. Geriausiai reguliariajame čempionate žaidę studentai į pusfinalį pateko iš karto, o „Nauticos“ vyrų laukė ketvirtfinalio kova su „Vakarų Baltija“. Labiau patyrę „Nauticos“ futbolininkai išplėšė sunkią pergalę 3:2. Po įvartį į varžovų vartus įmušė Maksimas Jegorovas, Jurijus Jeremejevas ir Renatas Mosejevas. Tarp pralaimėjusiųjų pasižymėjo Donatas Montvidas ir Rokas Borusas. Vakar varžėsi kitos dvi ketvirtfinalininkės – „Klarksonas-Plikiai“ ir „Baltai“. Ledo ritulys. Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate triuškinamą nesėkmę patyrė Klaipėdos „Kirų“ žaidėjai, Šiauliuose 0:7 pralaimėję „Ledo linijos“ komandai. Rezultatas neatspindi rungtynių eigos – po dviejų kėlinių šeimininkai pirmavo vos 2:0. Tragiškas klaipėdiečiams buvo paskutinysis kėlinys ir ypač antroji jo pusė. Pralaimėjo. Turkijoje naujajam futbolo sezonui besirengiantis Panevėžio „Ekranas“ kontrolinėse rungtynėse 0:1 (0:1) nusileido Bulgarijos čempionui Razgrado „Ludogorec“ klubui. Pergalingą įvartį 36-ą min. įmušė Romanas Beziakas. Tai buvo trečiosios kontrolinės „Ekrano“ futbolininkų rungtynės Turkijoje. Pirmąjį susitikimą Lietuvos čempionai 0:3 (0:2) pralaimėjo „Atyrau“ (Kazachstanas) vienuolikei, o antrajame mače 3:1 (2:0) nugalėjo Agdamo „Qarabag“ (Azerbaidžanas) komandą. LKL. Aštuntąją pergalę iš eilės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate iškovojo Kauno „Žalgiris“. Laikinosios sostinės penketukas Panevėžyje 113:61 (31:16, 32:8, 26:19, 24:18) sutriuškino devintojoje pozicijoje esantį Panevėžio „Lietkabelį“. 24 taškus nugalėtojams pelnė Mindaugas Kuzminskas, 18 – Darjušas Lavrinovičius, 14 – Kšyštofas Lavrinovičius, po 10 – Adas Juškevičius ir Rimantas Kaukėnas. Šeimininkams po 10 taškų pelnė Arnas Butkevičius, Tauras Jogėla ir Mindaugas Kupšas. Lengvą pergalę iškovojo ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Sostinės klubas Klaipėdoje 87:52 (20:12, 20:9, 21:13, 26:18) įveikė Palangos „Palanga Triobet“ ekipą. Net 31 tašką pelnė lygoje debiutavęs Tomislavas Zubčičius. 12 taškų prie pergalės prisidėjo Renaldas Seibutis, 11 – Janis Blumas. Tryliktąją nesėkmę iš eilės patyrusių šeimininkų gretose išsiskyrė Mari Konate (13 taškų) ir Erikas Kubilius (9).

19

trečiadienis, sausio 30, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis gali pasirodyti ne tokia, apie kokią svajojote. Galbūt teks įveikti išbandymus. Tai palankus metas kūrybai. Jautis (04 21–05 20). Galimi konfliktai su senamadiškais žmonėmis. Pokalbiai bus labai emocionalūs, tad nepraraskite savitvardos. Pasistenkite neįgyti naujo priešo ir neišduoti savo pažiūrų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti sprendimus. Tik iki rytojaus nepamirškite duotų pažadų. Vėžys (06 22–07 22). Seksis siekti savo idealo. Nebijokite įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite šiek tiek jautrus. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų jūsų tolesnį gyvenimą. Jausitės atsiskyręs nuo savo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių, idėjų. Galimi kivirčai, todėl jums geriau atsiriboti nuo visų ir atsipalaiduoti. Skorpionas (10 24–11 22). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Gal taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Šaulys (11 23–12 21). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite sulaukti netikėtų komplimentų, bet neverta tuo pernelyg susižavėti ir patikėti tokiu meilikavimu. Ožiaragis (12 22–01 20). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Juntate aplinkinių palaikymą. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir profesinėje veikloje. Vandenis (01 21–02 19). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl išsakytos nuomonės. Žuvys (02 20–03 20). Gyvenimas atrodys puikus, o visos problemos lengvai įveikiamos. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Orai

Savaitės viduryje Lietuvoje temperatūra pakils virš nulio laipsnių, numatomas lietus. Šiandien numatomas lietus, šlapdriba, temperatūra 0–4 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį taip pat lis. Temperatūra naktį ir dieną svyruos tarp 1–4 laipsnių šilumos.

Šiandien, sausio 30 d.

+2

+1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+3

Utena

+3

8.13 16.51 8.38

30-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 335 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +13 Brazilija +24 Briuselis +13 Dublinas +8 Kairas +18 Keiptaunas +27 Kopenhaga +9

kokteilis Rek­la­ma vei­kia prie­šin­gai? Aną­dien Ire­na nir­šo, kad ją, kiek­vie­ną­ kart va­žiuo­jant au­to­bu­su į dar­bą ar iš jo, pri­bloš­kia sa­lo­ne įreng­ta­me ek­ra­ne de­ monst­ruo­ja­ma lai­do­ji­mo pa­slau­g ų fir­ mos rek­la­ma. „Juo­das ek­ra­nas ir žva­ kės psi­cho­lo­giš­kai sle­gia. Ir taip kiek­vie­ ną ry­tą ir va­ka­rą. Kaip jaus­tis, kai ta­ve į dar­bą su žva­ke ly­di?“ – re­to­riš­kai klau­ sė skai­ty­to­ja, pri­si­pa­ži­nu­si, esą iš­li­pu­si iš au­to­bu­so ji leng­viau at­si­dūs­ta. Sa­ve An­ti­rek­la­ma pa­va­di­nu­si skai­ty­to­ ja įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kia ri­tua­li­nių pa­slau­ gų rek­la­ma yra la­biau an­ti­rek­la­ma. „Aš šiuo au­to­bu­su ne­va­ž iuo­ju tik dėl šios rek­la­mos. Ne­jau­k u, – tei­gė An­t i­ rek­la­ma. – Per­ženg­tos svei­ko pro­to ri­ bos. Mąs­ty­ki­te, vers­li­nin­kai.“

Londonas +12 Madridas +15 Maskva –3 Minskas –4 Niujorkas +14 Oslas +4 Paryžius +13 Pekinas +4

Praha +11 Ryga +1 Roma +15 Sidnėjus +28 Talinas +2 Tel Avivas +17 Tokijas +9 Varšuva +6

Vėjas

15–19 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

0

+4

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Algina, Banguolė, Hiacinta, Ipolitas, Liudvika (Liuda), Martyna, Milgaudas.

sausio 30-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+1

+2

+1

10

+1

+1

+1

0

13

-1

-1

-1

-1

5

rytoj

penktadienį

1882 m. gi­mė 32-asis JAV pre­z i­den­tas (1933– 1945) Frank­li­nas D.Roo­ se­velt’as – vie­n in­te­l is šias pa­rei­gas ėjęs tris ka­ den­ci­jas. 1933 m. pre­z i­den­t as Pau­las von Hin­den­bur­ gas Vo­kie­ti­jos kanc­le­riu pa­sky­rė Adol­fą Hit­le­rį. 1948 m. De­ly­je (In­d i­ja) nu­ž u­dy­t as Ma­h at­m a Gand­hi. 1917 m. JAV įra­šy­ta pir­ mo­ji pa­s au­ly­je džia­zo plokš­te­lė.

1951 m. gi­mė ang­lų dai­n i­n in­k as Phi­l as Col­lin­sas.

1951 m. su­lau­kęs 75-erių me­t ų mi­rė au­to­mo­bi­l ių „Pors­che“ kū­rė­jas Fer­di­nan­ das Pors­che. Gi­mė 1875 m. 1965 m. Lon­do­ne įvy­ko se­ro Wins­to­no Chur­chil­ lio lai­do­tu­vės. 2010 m. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Di­džia­jai Bri­ta­ ni­jai va­do­va­v u­sio prem­ je­ro Wins­to­no Chur­chil­lio ne­baig­tas rū­k y­t i ci­ga­ras par­duo­tas Eil­ša­mo mies­te įsi­kū­ru­siuo­se bri­tų auk­cio­ nų na­muo­se už 4 500 sva­ rų ster­lin­gų (18 tūkst. li­tų).

Putų invazija

Ame­ri­ko­je – sa­vi pa­pro­čiai Sa­vo nuo­mo­nę pa­reikš­t i pa­no­ro ir Jung­t i­nė­se Ame­r i­kos Vals­t i­jo­se dau­ ge­lį me­tų gy­ve­nan­tis Nu­lis. „Pas mus, Ame­ri­ko­je, vis yra tei­kia­ma to­ kia lai­do­ji­mo pa­slau­ga, kai pa­šar­vo­tą ve­ lio­nį ga­li­ma pa­gerb­ti neiš­li­pus iš au­to­mo­ bi­lio, – kaip yra Užat­lan­tė­je pa­sa­ko­jo Nu­ lis. – Ve­lio­nis yra už stik­lo, o pri­va­žia­vus au­to­mo­bi­liu ga­li­ma jį ap­žiū­rė­ti. Pa­na­šiai, kaip „mak­do­nal­de“, kai neiš­li­pus iš ma­ši­ nos ga­li­ma nu­si­pirk­ti pa­tie­ka­lų. Tad dėl rek­la­mos ne­rei­kia pyk­ti. Tai yra vers­las.“

Australijos Kvinslando valstijos pakrantę siaubę potvyniai atnešė į pakrantės miestus egzotišką ir ne tokią pavojingą stichiją – jūros vandens putas. Kai kurių miestų gatvės pasidengė storu putų sluoksniu, po kurias nardė vietos gyventojai. Daugelis australų fotografavo neįprastą gamtos reiškinį. Kai kuriose vietose putų storis siekė net 3 metrus. Jūros putos padengė ištisas gatves, o vėjas jas kėlė į dangų. Įsisiautėjusi jūra stūmė putų sluoksnį tolyn nuo kranto į miestus. „USA Today“ inf., „Reuters“ nuotr.

Pa­na­šu­mas: Ame­ri­ko­je kai ku­

rių ve­lio­nių lan­ky­mas pri­me­na „mak­do­nal­do“ ap­tar­na­vi­mo lan­ ge­lio sis­te­mą.

Ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo O Tik­ras ma­no, jog lai­do­ji­mų pa­slau­gų bend­ro­vės rei­ka­lai pra­sti. „Ga­ran­t uo­ju – to­ji rek­la­ma at­bai­dys klien­tus, – pa­reiš­kė vy­r iš­k is. – Ma­tyt, blo­g i tos fir­mos rei­ka­lai, kad rek­la­mą ki­ša į au­to­bu­so sa­lo­no ek­ra­ną.“

Su­ma­nus žen­tas O Arū­nas P. iš Meln­ra­gės pa­si­džiau­gė sa­vo duk­ters vy­ru. „Ma­no žen­tas su­gal­vo­jo ge­rą pa­va­di­ni­ mą ri­tua­l i­n ių pa­slau­g ų įmo­nei – UAB „Vi­si ten bū­si­me“, – ki­ke­no „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­jas.

Links­mie­ji tirš­čiai Grįž­ta vy­ras anks­čiau iš dar­bo, pa­si­rą­žo ir iš priean­gio su­šun­ka: – Bran­gio­ji, pa­ga­liau aš na­mie, ateik, no­ riu ap­ka­bin­ti ta­ve! Vy­riš­kas is­te­riš­kas bal­sas iš mie­ga­mo­jo: – Eik tu vel­niop! Užk­ni­sai! Gal ga­li nors kar­tą lai­ku grįž­ti? Įdo­mu, ar tau bū­tų ma­ lo­nu kas­dien pro lan­gą į pur­vą šo­ki­nė­ti?! Čes­ka (397 719; bū­ki­te at­sar­gūs: aną­dien per krep­ši­nio var­žy­bas are­no­je, be­kel­da­mos ban­gą, pa­sken­do dvi blon­di­nės)

Tra­ge­di­ja: ly­giai prieš 68 me­tus ta­ry­bi­nis po­van­de­ni­nis lai­vas S-13 tri­mis tor­pe­do­mis nu­skan­di­no vo­kie­čių

ka­ro pa­bė­gė­lių lai­vą „The Wil­helm Gust­loff“.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Ka­tast­ro­fa – api­pin­ta le­gen­do­mis As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

„The Wil­helm Gust­loff“ tra­ge­di­ja – vie­na di­džiau­sių lai­vy­bos is­to­ri­ jo­je, au­kų skai­čiu­mi ke­le­tą kar­tų pra­len­kian­ti net „Ti­ta­ni­ko“ ka­tast­ ro­fą. Ne­lai­mė įvy­ko ly­giai prieš 68 me­tus, 1945 m. sau­sio 30 d. Bal­ti­jos jū­ro­je.

Tą va­ka­rą vo­kie­čių lai­vas su 10 852 ke­lei­viais, ka­riš­kiais ir įgu­los na­ riais iš­plau­kė iš Go­ten­ha­fe­no. Bu­ vo la­bai pra­stas oras, pū­tė stip­rus vė­jas, sni­go. Lai­vas plau­kė be ka­ ri­nio es­kor­to. 21 val. 08 min. so­ vie­tų lai­vy­no po­van­de­ni­nis lai­vas S-13, ty­ko­jęs Bal­ti­jos prie­kran­tė­je, į „The Wil­helm Gust­loff“ pa­lei­do tris tor­pe­das. Lai­vas nu­sken­do per 50 min., žu­vo 9 343 žmo­nės. „Ši­ta is­to­ri­ja ta­ry­bi­niais lai­kais ne­gar­sin­ta, nes ne­bu­vo per daug

kuo gir­tis. Po­van­de­ni­nio lai­vo va­ das Alek­sand­ras Ma­ri­nes­ka už ši­tą „žyg­dar­bį“ ne­bu­vo ypa­tin­gai pa­ žy­mė­tas, nes bu­vo sun­kaus cha­ rak­te­rio ir va­do­vy­bė jo ne­mė­go“, – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ro­mual­das Ado­ma­vi­čius. Tarp žu­vu­sių­jų – 80 pro­c. bu­ vo ci­vi­liai žmo­nės, ku­riuos, priar­ tė­jus fron­tui, sku­bė­ta iš­ga­ben­ti iš Prū­si­jos. Pa­sak Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus is­to­ri­ko Dai­niaus Eler­to, tarp žu­ vu­sių­jų „The Wil­helm Gust­loff“ bu­vo ir Klai­pė­dos kraš­to gy­ven­to­ jų. Ma­no­ma, kad lai­ve ga­lė­jo bū­ti ir pa­bė­gė­lių iš Lie­tu­vos. Iš­si­gel­bė­ ti per lai­vo su­du­ži­mą pa­vy­ko ke­ lioms Juodk­ran­tės gy­ven­to­joms, ku­rios vė­liau apie šį tra­giš­ką įvy­ kį iš­lei­do pri­si­mi­ni­mus. Skęs­tan­čiuo­sius gel­bė­jo ne­to­ lie­se bu­vę vo­kie­čių lai­vai. Bu­vo la­ bai šal­tas van­duo, dau­ge­lis žmo­nių

nu­sken­do, mi­rė nuo hi­po­ter­mi­jos ar­ba žu­vo, nes ne­tei­sin­gai už­si­vil­ko gel­bė­ji­mo­si lie­me­nes. Pir­mas gel­ bė­to­jų lai­vas net ne­ga­lė­jo paim­ti vi­sų skęs­tan­čių­jų. „Yra le­gen­di­nė is­to­ri­ja apie ber­ niu­ką iš „The Wil­helm Gust­loff“. Vie­no gel­bė­to­jų lai­vo ka­pi­to­nas pa­ ma­tė plū­du­riuo­jan­tį ry­šu­lį, jį pri­ trau­kė prie val­ties, ten bu­vo kū­di­kis. Ma­žy­lis iš­gy­ve­no. Prie jo ne­bu­vo jo­ kių do­ku­men­tų, nie­kas ne­ga­lė­jo jo iden­ti­fi­kuo­ti. Ka­pi­to­nas pa­siė­mė jį į sa­vo šei­mą ir užau­gi­no kaip sa­vo vai­ką“, – pa­sa­ko­jo D.Eler­tas. Šią lai­vo tra­ge­di­ją ap­ra­šė Giun­ te­ris Gra­sas sa­vo ro­ma­ne „Kra­bo žings­niu“. „The Wil­helm Gust­loff“ sa­vo ke­ lio­nes pra­dė­jo 1937 m. kaip pres­ ti­ži­nis krui­zi­nis lai­vas. Vė­liau jis bu­vo lai­vu-ka­rei­vi­nė­mis, pa­skui juo pra­dė­ta ci­vi­lių gy­ven­to­jų eva­ kua­ci­ja.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.